Está en la página 1de 2

CASTELLANO AYMARA

Buenos Días hermanas. Quería pedirles su ayuda para el día de mañana, Suma alwa kullakanaka. Qharürutaki yanapt’a mayiñ munta, ch’uqi
tengo que cosechar papa, mañana por favor. apthapiñajawa, qharüru achikt’asipxam.
AL DÍA SIGUIENTE JUTIR URU

¿Dónde estarán las hermanas? Ya es tarde. ¿Kawkinsa kullakanakajj jikjjatasipjjani? Wali jayäxiwa.

no, yo les dije temprano. janiwa, nayax nayratpach jupanakar yatiyta.

Ya está bien Jichhax walikïskiwa

Quiero mostrarles mi casa Utaj uñacht’ayañ munapxsma

aquí vivo yo, desde que era niño crecí aquí Nayax akan jakasta, jisk’atpachaw aka chiqan jilsuwayta

Tengo muchos animales, vacas, chanchos, ovejas, llamas. Walja uywanaka, waka, khuchhi, uwija, llamas ukanakaw utjitu.

Aquí están mis surcos que he sembrado el año pasado, espero que haya Akax nayan filanakajawa, ukanakx nayrïr marax yapuchawayta, jach’a ch’uqi
papas grandes. utjañap suyt’askta.

Estas tierras son muy fértiles. Uka uraqinakaxa wali sumawa.

Allí también vive mis tíos y aquí esta nuestro horno donde cocinamos cada Tiyunakajax ukan jakasipxaraki ukat akanx jiwasan hornosanx sapa Machaq
año nuevo. Maraw manq’a phayt’apxta.

DESPUES DE EXCAVAR PAPAS PUTA APSUÑATAKI UKHAMARAKI

Gracias hermanas, llévense estas papas, se van a cocinar. Yuspajarapxsma kullakanaka, aka ch’uqi apt’asipxam, phayasipxani.
CASTELLANO AYMARA
Buenos Días hermanas. Quería pedirles su ayuda para el día de mañana, Aski urukipan kullakanaka. Kunjamasiptasa BIEN
tengo que cosechar papa, mañana por favor. Qharürutaki yanapt’axataya chuqui yamayanmunta amsuma,
AL DÍA SIGUIENTE JUTIR URU

¿Dónde estarán las hermanas? Ya es tarde. ¿Kawkinsa kullakanakajj jikjjatasipjjani? Wali jayäxiwa.

no, yo les dije temprano. janiwa, nayax nayratpach jupanakar yatiyta.

Ya está bien Walikïwa

Quiero mostrarles mi casa Utaj uñacht’ayañ munapxsma

aquí vivo yo, desde que era niño crecí aquí Nayax akan jakasta, jisk’atpachaw aka chiqan jilsuwayta

Tengo muchos animales, vacas, chanchos, ovejas, llamas. Walja uywanaka, waka, khuchhi, uwija, llamas ukanakaw utjitu.

Aquí están mis surcos que he sembrado el año pasado, espero que haya Akax nayan filanakajawa, ukanakx nayrïr marax yapuchawayta, jach’a ch’uqi
papas grandes. utjañap suyt’askta.

Estas tierras son muy fértiles. Uka uraqinakaxa wali sumawa.

Allí también vive mis tíos y aquí esta nuestro horno donde cocinamos cada Tiyunakajax ukan jakasipxaraki ukat akanx jiwasan hornosanx sapa Machaq
año nuevo. Maraw manq’a phayt’apxta.

DESPUES DE EXCAVAR PAPAS PUTA APSUÑATAKI UKHAMARAKI

Gracias hermanas, llévense estas papas, se van a cocinar. Yuspajarapxsma kullakanaka, aka ch’uqi apt’asipxam, phayasipxani.

También podría gustarte