PRÁCTICA PARA DIÁLOGO EN PAREJA
INSTRUCCIONES.- Cada participante debe escoger su pareja para el desarrollo del diálogo, deben hacer de
manera natural, en lo posible de memoria.
La trama se desarrolla en la calle.
A.- ……………………, Kunanri imata mikhusunman kay ñanpi
……………………Ahora que podemos comer en el camino?
B.- Ñuqa yachani, riqsini uj wasita, sumaj lawitata waykhuyta ruwanku
Yo sé, conozco una casa (pensión), hacen buena laguita
A.- Maypi tiyan chay wasi, usq’ayta apaway, ña wañuskaniña
Donde hay esa pensión, llévame rápido, porque ya me estoy muriendo
B.- …………………. Manaraj wañuychu, chay lawitaqa Cochabambamanta jina, llajwitanwan ancha sumaj
…………… Todavía no te mueras, esa lagüita es igual que de Cochabamba, es súper bien con su llajua
A.- Ñuqa apasq’ayki Hotel Plazaman, chaypi wallpa jayata mikhumusun
Yo te llevo al Hotel Plaza, ahí comeremos picante de pollo
B.- Wallpa jayata mana mikhuyta munanichu, ñuqa munani lawata q’illu saramanta
No quiero comer picante de pollo, yo quiero lagua de maíz amarillo
A.- Apaway usq’ayta, mana kanq’achu chay; q’an, q’olq’iykiwan rantinki
Llevame rápido, si es que no va haber; tú, vas a pagar
B.- Kusapacha, chay ñan muyuypy tiyan uj wasi mikhunapaj
Está bien, a la vuelta de esa calle hay una pensión
A.- Yaykuna kunanq’a, tiyanakusun chay jamparapi
Entremos ahora, nos sentaremos en esa mesa
B.- Mamay, iskay lawitakuna quwayku, llajwitantawan
Señora, nos da dos laguitas, más su llajuita
A.- Kay wasi mikhunapaj, mayk’ajkunamantapacha kichasqa tiyan
Ésta pensión, desde hace qué tiempo se ha abierto
B.- kimsa wataña llank’anku kaypi
Tres años ya están trabajando
A.- Ñuqa mana riqsirq’anichu, Kunanman pacha kaiman jamusaj
Yo no conocía, desde ahora voy a venir aquí
B.- Kaypiqa, sumaj lawitaqa, jatun aychayuqta jaywakun
Aquí es rica la lagua nos sirven con carne grande
X.- …………………continuarà
A.- Mamay usq’ayta apamuy, qhipasqaña kayku, llank’ayniykuman rinayku tiyan.
Señora nos sirves rápido, estamos atrasados, tenemos que ir a nuestro trabajo
B.- Qanta niyta munani, ñuqaqa ancha llakiy tiyakuni
A ti te quiero contar, yo estoy muy triste
A.- Imata niyta munawanki, parlay usq’ayta, kharkatichiskawanki manchaymanta
Que quieres decirme, hablá rápido, me estás haciendo temblar de miedo
B.- Wijch’uwanku llank’aymanta, chayrayku sunquy phutisqa tarikun
Me han despedido de mi trabajo, por eso está triste mi corazón
A.- Imaraykutaj wijchusunku, manachu chiqanta apanki ruwaykunasta
Porque te han despedido, no habrás hecho algo malo?
B.- Mana, juchayqa, mana qulqita kachariyta munarqanichu, mañawaqtin
No, mi pecado, no quería darle dinero que me ha pedido
A.- Qan, qulqitachu apaykachanki
Tú manejas dinero?
B.- Ari, ñuqamanta lluqsin, ñuqaqa quni chay qulqi churasqa kachkan, urqhunankupaj
Si, de mi depende, yo autorizo para que saquen dinero del banco
A.- Mana kacharispaqa sumajta ruwanki
Al no soltar el dinero haces bien
B.- Chayrayku wijch’uwan wiraquchayqa, kunanqa llakisqa thamani
Por eso me despidió mi jefe, por eso estoy caminando triste
A.- Ima sutin chay wiraquchaykimanta
Cómo se llama tu jefe?
B.- Sutikun Jhonatan Cusi Cusi
Se llama Jhonatan Cusi Cusi
A.- Ñuqa riqsini chay runituta, uj kuti ñuqaman jamujkarqa waqaspa, warminqa ripurqa karuman
Yo le conozco a ese hombrecito, una vez ha venido ante mí llorando, porque su esposa se fue lejos
B.- Imarayku ripurqa
Porque se fue
A.- Anchata maqaq, quyu ñawita purichiq; kunanqa sumajllata tiyakunku, ñuqa parlasaj paywan,
chaychu.
Mucho le pegaba, le hacía caminar ojo verde, pero ahora viven bien, voy a hablar con él, está bien
B.- Parlaripuway usqayta, chaymanta ñuqa apasqayki waj wasiman, mIkhunapaj khuchisituta
Me lo hablas por favor, después yo te llevo a una pensión donde hacen chicharrón de chancho
A.- kusa pacha, mana llakikuychu, kunan asiriy qirusniykita qhawachispa, jamuskanña lawitanchiq.
Está bien, ya no tengas pena, ahora sonríe mostrando tus dientes, ya viene nuestra laguita
CONTINUARÁ ………….
MATERIAL COMPLEMENTARIO:
TAPUJ SUTIRANTIKUNA PRONOMBRES INTERROGATIVOS
Pi ¿Quién?
Ima ¿Qué?
Maypi ¿Dónde?
Mayqin ¿Cuál?
Maskha ¿Cuánto?
Imayna ¿Cómo?
Mayk’aj ¿Cuándo?
Pitaj ¿Quién es?
Imataj ¿Qué es?
Maypitaj ¿Dónde es?
Mayqintaj ¿Cuál es?
Maskhataj ¿Cuánto es?
Imaynataj ¿Cómo es?
Mayk’ajtaj ¿Cuándo es?
SUTIRANTIKUNA SANANCHAJKUNA PRONOMBRES DEMOSTRATIVOS
SAPAKAJ SINGULAR
Kay esta, este, esto
Chay esa, ese, eso
Jaqay aquel, aquella, aquello
ASKHAKAJ PLURAL
Kaykuna estas, estos
Chaykuna esas, esos
Jaqaykuna aquellos, aquellas
CONVERSANDO AL INTERIOR DE LA CLASE
Uso cotidiano en el interior de una clase, cualquiera sea la materia y los participantes que concurran a ésta;
la relación en el diálogo está siempre determinado entre el profesor y los estudiantes o viceversa.
Allin p’unchay yachachiq Buenos días profesor
Allin p’unchay yachaqaqkuna Buenos días estudiantes (alumnos)
Allin sukha Buenas tardes
Allin tuta (Ch’isi) Buenas noches
Imayna kasankichiq Cómo están
Walijlla yachachiq Bien, profesor
Ch’inyakuychiq Cállense
Sutiykichiqmanta waqyamusaj Voy a llamar de sus nombres
Kaypi kani Presente (aquí estoy)
Mana jamunchu No vino
Sayarikuychiq Párense
Tiyarikuychiq Siéntense
Pachis Gracias
Uyariwaychiq Escúchenme
Qillqaychiq Escriban
Ñawiriychiq Lean
Uqhariy makiykita Alza tu mano
Jamuy Ven
Riy Anda
Ripuy Ándate, vete
Suchuriy Recorré
Mana No
Arí Si
Waliq Bien
Lluqsiyta munani Quiero salir
Ripuyta munani Quiero irme
Sayk’usqa kani Estoy cansado(a)
Pantanki yachachiq Profesor te has equivocado
Umay nanasawan Me está doliendo mi cabeza
Kiruy nanasawan Me está doliendo mi diente
Ñawiriy p’anqaykita Lee tu libro
Qillqanapirqapi qillqay Escribí en la pizarra
Qillqasqaykita pichay Borra lo que has escrito
Lluqsina jawaman Salgamos afuera
Ripuna Nos vamos
Q’ayakama Hasta mañana
Tinkunakama Hasta nuevo encuentro
Uj chikitataña Un poquito
Pantanki Te has equivocado
Sumajllataña parlanki Ya hablas bien
Watiqmanta qallarisun De nuevo empezamos
Watiqmanta qallariy Empieza de nuevo
Watiqmanta ñawiriy Nuevamente lee
Watiqmanta qallarisaj Nuevamente empiezo
P’inqa’ayta pantanki Una vergüenza te equivocaste
Ñawirijtiy pantani Cuando leo me equivoco
Qillqasqaypi pantasqani Al escribir me había equivocado
Jaywasqayki ujtawan Te voy a dar uno más
Ujtawan qusqayki Uno más te voy a dar
Kusa pacha Está bien
Qhawariy Mira
Atimusajpuni Voy a poder siempre
Uyarinkichijchu Han escuchado
Ari, sumajta uyariyku Si, bien hemos escuchado
Ari, sumajta uyarini Si, escuché bien
Ari, sumajta uyariyki Si te escuché bien
Arí, sumajta uyarinki Si, escuché bien
Kunanmanta pacha parlarikusun kichwapi (qichwa, qiswa, qischwa)
Desde éste tiempo vamos a hablar en quechua
Desde ahora vamos a hablar en quechua
Qan, atinkichu quyta sut’inta tataykiqpata
Ari
Parlay kunitanpuni
Tataypajpata sutinqa Ladislao Ayma
Ñañakunasniyki tiyanchu
Kimsa ñañakunasniyqa
Iskay ñañakunasniyqa p’utis sullkha
Uj ñañayqa kuraq
Jallpha uqhupicha kanki
Sapallay llankhani consultorioyqa, wasiypi
ANÁLISIS DE VIDEOS
“CHUWA YAKU” LUZMILA CARPIO
Chiwanco chiwankituy para yakuta mañamuy
(Chiwanco chiwanco mío ve a pedir agua)
Chulluchiy nisspa chulluchiy nispa taquiriscupa mañamuy
(Trinando, trinando, cantando ve a pedir)
Parayaku causaypuni, phuyuyaku misk’ipuni
(Agua de lluvia es vida, agua de nube es dulce)
Sumaj kausaywan llankaynichiswan yakituchispis tiyanña
(Con buena vida con nuestro trabajo ya hay nuestra agüita)
Yakuta ujyasunpuni sumaj t’impuskh’atapuni
(Agua siempre vamos a querer, siempre bien hervida)
Chuwa yakitu may kausaypuni mana sajra onkhoy kananpaj
(Agüita clara muy buena vida para que no haya mala enfermedad)
Yakuta allin khawasun may ujyay causay cananpaj
(Al agua bien lo veremos para que haya muy buena vida)
Mayucunanchis khochicunanchis llimphullapuni cananpaj
(Para que nuestros ríos, nuestras lagunas estén siempre limpias)
“PARAS” ALBORADA
Paras phuyu orquta muyumun
(Nube de la lluvia que vienes por la montaña)
Yana ñawi sunquy maskamunki,
(Mi amor, mi corazón te busca,)
Yana ñawi sunquy maskamunki,
(Mi amor, mi corazón te busca,)
Paras phuyu pasarqa chillaway
(Nube de la lluvia déjame pasar)
Sunquy urpi mayupi suyawan
(Mi amado me espera junto al río)
Sunquy urpiparallas uqucchkan.
(A mi amaado lo está mojando la lluvia)
Kunan tuta purinichu
(Esta noche no saldré a caminar)
Mayun mayun phawaymanta
(De río en río volaré)
Paras paras palomita
(Palomita de la lluvia)
Paras paras sumaq urpi
(Bella palomita de la lluvia)
EXÁMEN PARCIAL
Dictado del quechua
Oruro, 26/08/2020
Uj p’unchaypi atujwan quwiwan tinkuykusqanku, atujqa quwita mikhukapuyta munasqa, quwitaj
t’ukuriytawan, nisqa:
- Kay pirqata tanqaytaraj yanapaway, mana wasiyta p’ampaykunampaj
Atujqa chay lajrasqa pirqa rikhuytawanqa, nisqa:
- Tanqaytaqa tanqaysisqayki, chaymanta mikhukapusqayki, jinamanta iskayninku tanqayta
qallarisqanku. Unay pirqata tanqaykuspaqa quwiqa nisqa:
- Qan tanqaskallaypuni, ñuqataj waj yanapajkunatawan pusarimusaj, nispa quwiqa chinkarikusqa.
Atuj, pirqata tanqasqanpi sumajtapuni sayk’urikusqa, kaynijta jaqaynijta qhawarispa, nisqa:
- Mayk’amataj chay quwi rinri, nispa t’ukurikusqa, chayk’amataj quwiqa chinkarikusqapuni.
Atuj chay pirqata ujllata kacharparisqa, chanta unaymanta kutirimuytawan pirqaqa pachallanpipuni
kakuchkasqa.
Chaymantapacha atujqa mana pitapis khuyakuyta yachasqachu.
UN DÍA SE ENCONTRARON UN ZORRO Y UN CONEJO, EL ZORRO QUERÍA COMERSE AL CONEJO, Y EL CONEJO
PENSANDO, LE HABÍA DICHO:
AYÚDAME A SUJETAR ÉSTA PARED, PARA QUE NO SEA ENTERRADA MI CASA.
EL ZORRO VIENDO LA PARED RAJADA, LE DIJO:
TE AUDARÉ A SUJETAR, PERO DESPUES TE COMERÉ. Y ASÍ ENTRE LOS DOS EMPEZARON A SUJETAR LA
PARED; DESPUES DE MUCHO RATO EL CONEJO LE DICE:
TÚ ESTAR SUJETANDO NOMÁS, ENTRETANTO IRÉ A TRAER A OTROS QUE NOS PUEDAN AYUDAR, DICIENDO
ESTO DESAPARECIÓ.
EL ZORRO TANTO HACER FUERZA SUJETANDO LA PARED ESTABA MUY CANSADO, MIRANDO DE UN LADO Y
A OTRO LADO, DICE:
HASTA DONDE SE HABRÁ IDO ESE CONEJO, DECÍA DENTRO DE SI EL ZORRO; MIENTRAS TANTO EL CONEJO
SE HABÍA PERDIDO SIEMPRE.
EL ZORRO SOLTÓ ESA PARED DE UNA VEZ, DESPUÉS DE MUCHO TIEMPO CUANDO REGRESÓ, LA PARED SE
ENCONTRABA EN SU MISMO LUGAR.
DESDE ESE TIEMPO EL ZORRO YA NO SABÍA DE PENA POR NADIE.
EL ZORRO Y EL CONEJO
PARTE 2
Karu llajtapi uj atuj, urqu kinraypi purij kasqa, chawpi rumikunapi quwikunaqa wasinta
ruwarqanku, atujqa chay purisqanpi yarqhaymanta ñ a wañ uskasasqañ a, t’ukuspa sumaj
chi’nsitumanta parlayninpi nisqa: lluqsimuchun chay quwi wawakunawan ima, sumajta
mikhunaypaj, wisaytapis junt’achinaypaj, chaymanta wajkunataqa wawasniypaj apanay tiyan
mikhunankupaj, sichus mana apasajchu, wañ unqanku yarqhhaymanta. Ajinata umanpi
umallikusqa.
Ajinataj, uj quwi rikhurimuspa, wasinmanta lluqsispa uqharispa umanta qhawasqa tukuynijta,
mana rikusqhachu atuqta
KINSA MASIS
Uj p’unchaypi kinsa masikuna waj llajtaman ripusqanku; paykuna kasqanku: uwija, alqu, llamawan. waj
llajtaman chayaspaqa, auto apaykacharqanmanta, sapa ujman qulqita mañasqa.
Uwijaqa, urayk’uspa automanta, mana qulqin kasqachu, qhawaspaqa tukuyniqta, chaymanta ujllata,
usqayta thamakapun chinkanankama.
Llamaqa allinmanta qulqita qupusqa, q’ipinta uqarispa, wasampi wataykuspa, sumaj puriypi ririkapun
chiqanta wasinkama.
Alqutajri, urquspa qulqitaqa kuraqta qusqa, qupun chay mañasqa runaman, wichariytawan autunman
usqayta thamakapusqa, mana kutirichispaqa kuraj qulqinta alquman.
Chaymantapacha kunankama, alquqa sapa auto rikhurimuqtin manchaytapuni qhatin, qulqi kurajta
kutichipuway, nispa. Anchatapuni ayñan.
Llamataq sapa auto jamujtin, mana mancharikunchu, nitaj jatarikunchu, imaraykuchus mana ni ima manun
kanchu, chaymanta pacha llamaqa pachallampi mikhuspa kakun, qhawantaj autosta kunkanta uqharispa
ñawisnimpis mana wisqaspa.
Uwijataq, auto rikuspaqa manchaytapuni ayqin chinkanankama, manuyuq kani nispa, chay pachamanta
karupi kananku tiyan, sichus japhiykuwanqa chay mañasqa qulqita, wañuchiwanqa nispa t’ijun, ancha
karuman.
Traducción
Un cierto día tres amigos iban de viaje a otro pueblo; ellos eran la oveja, el perro y la llama, llegando a dicho
pueblo, por lo que les llevó el auto les cobró del pasaje.
La oveja bajando del auto, no tenía dinero, mirando a todo lado, de pronto rápido de escapó hasta
perderse.
En cambio la llama, de buena forma pagó del pasaje según lo que le cobró, levantando su bulto y
cargándose en la espalda y amarrando, firmemente se fue caminando directo hasta su casa.
Entretanto el perro sacando dinero le pagó demás al conductor, subiéndose el chofer a su auto rápido se
fue, sin devolverle su cambio al perro.
Desde ese tiempo hasta ahora, el perro cuando aparece algún auto demasiado le persigue, devuélveme mi
cambio diciendo, demasiado siempre ladra.
La llama cuando viene cada auto, no tiene miedo, ni siquiera se levanta, porque no tiene ninguna deuda,
desde entonces la llama se queda a comer en el mismo lugar, mira a los autos levantando su cuello y sus
ojos no parpadean.
Y la oveja, cuando ve algún auto mucho se escapa hasta perderse, no le debo del pasaje, diciendo; desde
entonces lejos nomás tienen que estar, si es que me agarra ese chofer, me va matar diciendo corre bien
lejos.
Kayman thujaykuy
Mana uyaypiqa
Uqhariy makiykita, sichus nanasunki
Manachu, ni imamantapis nanasqa kanki
Manachu ni imapis nansunki
Manachu wajmanta nanayta japhinki
Kapuy
Ñuqaqpata kapuwan kapuni kapunki kapun
Qanpata kapusunki
Paypata kapun
Comer mikhuy
Ñuqa mikhuni kapuni
Qan mikhunki kapunki
Paymikhun kapun ñuqaymantaqa mamayqa qunqapun
Mamay imatapuni ruwayki, qunqanawaykipaj
P’inqasiri
Maq’asiri yaykuy yaykumuy yaykuychiq yaykuriychiq
Chakillapichu rinki
Kunanmanta pacha kichwata parlarisunman
Ari kunanmanpacha parlarisun kichwapi
Kusisqachu llakisqachu
Parlayta atinaypuni tiyan kunanmantapunipacha
Anchata qillakuni, mana ñawiriyta atinichu
Kunan asirisun imasmari, imasmari
Imachus kanman
Qaran, yurak, sunq’untaj q’illu
Imataq kanman
CONVERSACIONES DIARIAS
CRISTHIAN UREÑA
1.- Te voy a poner anestesia con calma, no te vas a mover
Jampita churasqayki pisimanta pisi, mana kuyunkichu (kuyurinkichu)
Anestesia sutikun
Manachu nanawanqa chayman
Ari, mana nanasunqachu chaywan
2.- Te voy a poner un medicamento en tu diente, en media hora puedes comer
Jampita churasqayki kiruykiman, mikhuyta atinki kinsa chunka chininimanta
Jampita churasqayki kiruykiman, mikhuyta atinki (media horamanta)
3.- Tienes que volver mañana pasado
Qhaya minchha phunchaypi kutimunayki tiyan
4.- Estás tomando algún medicamento?
Ujyarisankichu waj jampikunasta
5.- El tratamiento va a tardar dos semanas
Jampinaqa chunka phisqa p’unchaypi kanqa, tukukunqa
Iskay semanapi tukusunchiq, jampiyta
PEDRO AYMA
- Porque tan elevado el precio?
Imaraykutaj askha qulqita mañawanki
- Porque necesitamos movilizar toda una logística que demanda al menos llevar en tres camiones
Apayta munayku tukuy chay takiykunapaj, apanayku tiyan kinsa camionpi
- Qué siempre llevan pues?
Imatapuni apaykachankichiq
- En un camión llevamos toda la estructura del escenario de tres niveles, los soportes del sistema de
sonido; en el otro llevamos todo el arsenal del equipo sonoro, que hará retumbar a todo el pueblo;
finalmente en el último camión llevamos el generador de electricidad y anexos inherentes al show.
Uj camionpi, q’ipiyku tukuy fierrokunasta, kinsa wicharinapaj kanqa patampi patampiqa churanapaj
chay takiy astawan phukunapaj; waj camiontajri chay takiykuna askhamanta lluqsin qhaparispa, chayta
q’ipisqayku; Wajri, apanapaj k’anchanakunapaj, sutikun generador de electricidad, tukuy raymi
kananpaj.
- Rebájenme pues por favor
Askha qulqita mañanki, kutiriyta atinkimanchu
- Ese es el precio final, además debes tomar en cuenta que el grupo es de mucho prestigio
internacional, lo que permite garantizar el éxito en tu fiesta.
Chaypuni qulqita churanayki kanqa, yachanayki tiyan ñuqayku masikuna, sumaj riqsisqa kayku waj
jallp’api, jawa suyuspi, chayrayku sumajtapuni raymita apayta yachayku
NAYDA LOZA
- En qué te puedo ayudar
Imapi yanapaykiman
- No, tienes que hacer otro trámite
Ruwanayki tiyan waj qilqanakunasta
Ruwanayki tiyan waj tramiteta
- Tienes el trámite de fitosanitario
Tiyapusunkichu chay qilqasqa fitosanitario nisqa sutin
Qhawarichiway chay qilqasqaykita
Kayqa, kaywan yaykuy uqhuman, chay Ing. Perico de los Palotes
- Ese producto está decomisado, no tiene registro sanitario
Chay ranqhanaykita apasqayku, mana qilqasqan kanchu
MELVY ACHACOLLO
Uj p’unchaypi puriskarqani chaqrapi chawpinta t’ikanakunapi sach’anakunapi pataman wichariskarqani
urquta qarachakikuspa mayuta saruspa saruykuni uj rumita chukusqa rikhurimuni
Un día caminaba por el campo, entre flores y los árboles, cuesta arriba subía el cerro, pisando el río con los
pies descalzos y pisando una piedra aparecí sentada por haberme tropezado y no pude llegar al otro lado.
Uj p’unchaypi puriskarqani chaqraskunapi, chawpinta t’ikanakunapi sach’akunapi, pataman wichariskarqani
urqu kinrayta, qarachakikuspa saruykuni uj rumita chaymantaqa chukusqa rikhurimuni, waj kinraykama
mayumanta mana chayayta atinichu.
Ch’inwaspa manchachiwankichiq
Callándose me aterrorizan
Parlaspaqa manchachikuni
Hablando me da miedo
NINOSKA ALANEZ
Una mañana muy temprano pisé una flor, que cuando la pisé se puso a llorar, lo que rompió mi corazón.
Que desde entonces tengo el corazón sollozando.
Elevo mis ojos a la punta del cerro para pedir que me perdone la flor porque su alma no quiere darme
perdón.
Uj p’unchaypi sumaj sut’iaypi, uj t’ikata sarurparini, chay sarurparispaqa waqaqkapun t’ikaqa, chayqa
sunquyta p’akirparin, chaymanta pacha sunquyqa waqaspa phutikun.
Ñawisniyta uqharini urqu patanmanpacha, qunqurispa khumuykuytawan mañanaypaj mana ujtawan
t’ikakunata ruwasajchu kikinta; ajayunqa mana ujllakuyta quyta munanchu.
Jhoselin Ampuero
1. Doctor me duele mi estómago, tengo ganas de vomitar
Jampiq, wisay nanasawan, aqtuyta atiwan
2. Desde cuando te duele
Ima phunchaymanta nanasunki
Mayk’ajkunamanta nanasunki
3. Tengo dolor de espalda hace un mes
Wasay nanasqa kan uj killaña
4. En qué tiempo me sanaré Doctor?
Ima pachapi, nanay unquy ripunqa
5. Porque tengo ésta enfermedad, doctor
Imaraykutaj kay unquy tiyapuwan
6. Puedo contagiar a mi familia?
Yawarmasisniyta unquchiymanchu kay unquywan
7. Cómo tengo que cuidarme?
Imaynata atyman jallch’akuyta unquymanta
Imata ruwanay tiyan mana unquy
DAYNÉ CHOQUE
Todavía no puedo hablar muy bien quechua, pero tengo que seguir leyendo y escribiendo para mi
examen.
Y en unas cuantas semanas entenderé y escribiré quechua muy bien para que el profesor Marcelino
Soliz esté contento
Manaraq quichua parlayta sumaq atinichu chayrayku qillqayta ñawiriytallapuni tiyan
Uj semanapi yachaqasaq sumaq qillqarisaquna quichwata, yachachiq Marcelino Soliz kusisqa
kananpaq
Traducido por el profesor
Manaraq parlayta sumaj atinichu kichwaqalluta, ñawpajman rinay tiyan ñawirispawan
qilqanastawan, sumaj ruwasqayta rikhuchinaypaq.
Uj chunka phisqa p’unchay qayllapi riqsisaj chaymantari sumajtapuni qillqasaj kichwapi, yachachiq
Marcelino Soliz kusisqa kananpaj.
ROSSIO CRUZ
Buenas tardes señorita, quiero ir al Hospital General, no conozco esa dirección, por donde puedo ir?
Me puedes indicar?
Sumaj sipasita