Está en la página 1de 17

PRÁCTICA PARA DIÁLOGO EN PAREJA

INSTRUCCIONES.- Cada participante debe escoger su pareja para el desarrollo del diálogo, deben hacer de
manera natural, en lo posible de memoria.

La trama se desarrolla en la calle.

A.- ……………………, Kunanri imata mikhusunman kay ñanpi

……………………Ahora que podemos comer en el camino?

B.- Ñuqa yachani, riqsini uj wasita, sumaj lawitata waykhuyta ruwanku

Yo sé, conozco una casa (pensión), hacen buena laguita

A.- Maypi tiyan chay wasi, usq’ayta apaway, ña wañuskaniña

Donde hay esa pensión, llévame rápido, porque ya me estoy muriendo

B.- …………………. Manaraj wañuychu, chay lawitaqa Cochabambamanta jina, llajwitanwan ancha sumaj

…………… Todavía no te mueras, esa lagüita es igual que de Cochabamba, es súper bien con su llajua

A.- Ñuqa apasq’ayki Hotel Plazaman, chaypi wallpa jayata mikhumusun

Yo te llevo al Hotel Plaza, ahí comeremos picante de pollo

B.- Wallpa jayata mana mikhuyta munanichu, ñuqa munani lawata q’illu saramanta

No quiero comer picante de pollo, yo quiero lagua de maíz amarillo

A.- Apaway usq’ayta, mana kanq’achu chay; q’an, q’olq’iykiwan rantinki

Llevame rápido, si es que no va haber; tú, vas a pagar

B.- Kusapacha, chay ñan muyuypy tiyan uj wasi mikhunapaj

Está bien, a la vuelta de esa calle hay una pensión

A.- Yaykuna kunanq’a, tiyanakusun chay jamparapi

Entremos ahora, nos sentaremos en esa mesa

B.- Mamay, iskay lawitakuna quwayku, llajwitantawan

Señora, nos da dos laguitas, más su llajuita

A.- Kay wasi mikhunapaj, mayk’ajkunamantapacha kichasqa tiyan

Ésta pensión, desde hace qué tiempo se ha abierto

B.- kimsa wataña llank’anku kaypi

Tres años ya están trabajando

A.- Ñuqa mana riqsirq’anichu, Kunanman pacha kaiman jamusaj

Yo no conocía, desde ahora voy a venir aquí

B.- Kaypiqa, sumaj lawitaqa, jatun aychayuqta jaywakun

Aquí es rica la lagua nos sirven con carne grande


X.- …………………continuarà

A.- Mamay usq’ayta apamuy, qhipasqaña kayku, llank’ayniykuman rinayku tiyan.

Señora nos sirves rápido, estamos atrasados, tenemos que ir a nuestro trabajo

B.- Qanta niyta munani, ñuqaqa ancha llakiy tiyakuni

A ti te quiero contar, yo estoy muy triste

A.- Imata niyta munawanki, parlay usq’ayta, kharkatichiskawanki manchaymanta

Que quieres decirme, hablá rápido, me estás haciendo temblar de miedo

B.- Wijch’uwanku llank’aymanta, chayrayku sunquy phutisqa tarikun

Me han despedido de mi trabajo, por eso está triste mi corazón

A.- Imaraykutaj wijchusunku, manachu chiqanta apanki ruwaykunasta

Porque te han despedido, no habrás hecho algo malo?

B.- Mana, juchayqa, mana qulqita kachariyta munarqanichu, mañawaqtin

No, mi pecado, no quería darle dinero que me ha pedido

A.- Qan, qulqitachu apaykachanki

Tú manejas dinero?

B.- Ari, ñuqamanta lluqsin, ñuqaqa quni chay qulqi churasqa kachkan, urqhunankupaj

Si, de mi depende, yo autorizo para que saquen dinero del banco

A.- Mana kacharispaqa sumajta ruwanki

Al no soltar el dinero haces bien

B.- Chayrayku wijch’uwan wiraquchayqa, kunanqa llakisqa thamani

Por eso me despidió mi jefe, por eso estoy caminando triste

A.- Ima sutin chay wiraquchaykimanta

Cómo se llama tu jefe?

B.- Sutikun Jhonatan Cusi Cusi

Se llama Jhonatan Cusi Cusi

A.- Ñuqa riqsini chay runituta, uj kuti ñuqaman jamujkarqa waqaspa, warminqa ripurqa karuman

Yo le conozco a ese hombrecito, una vez ha venido ante mí llorando, porque su esposa se fue lejos

B.- Imarayku ripurqa

Porque se fue

A.- Anchata maqaq, quyu ñawita purichiq; kunanqa sumajllata tiyakunku, ñuqa parlasaj paywan,
chaychu.
Mucho le pegaba, le hacía caminar ojo verde, pero ahora viven bien, voy a hablar con él, está bien

B.- Parlaripuway usqayta, chaymanta ñuqa apasqayki waj wasiman, mIkhunapaj khuchisituta

Me lo hablas por favor, después yo te llevo a una pensión donde hacen chicharrón de chancho

A.- kusa pacha, mana llakikuychu, kunan asiriy qirusniykita qhawachispa, jamuskanña lawitanchiq.

Está bien, ya no tengas pena, ahora sonríe mostrando tus dientes, ya viene nuestra laguita

CONTINUARÁ ………….
MATERIAL COMPLEMENTARIO:

TAPUJ SUTIRANTIKUNA PRONOMBRES INTERROGATIVOS

Pi ¿Quién?

Ima ¿Qué?

Maypi ¿Dónde?

Mayqin ¿Cuál?

Maskha ¿Cuánto?

Imayna ¿Cómo?

Mayk’aj ¿Cuándo?

Pitaj ¿Quién es?

Imataj ¿Qué es?

Maypitaj ¿Dónde es?

Mayqintaj ¿Cuál es?

Maskhataj ¿Cuánto es?

Imaynataj ¿Cómo es?

Mayk’ajtaj ¿Cuándo es?

SUTIRANTIKUNA SANANCHAJKUNA PRONOMBRES DEMOSTRATIVOS

SAPAKAJ SINGULAR

Kay esta, este, esto

Chay esa, ese, eso

Jaqay aquel, aquella, aquello

ASKHAKAJ PLURAL

Kaykuna estas, estos

Chaykuna esas, esos

Jaqaykuna aquellos, aquellas


CONVERSANDO AL INTERIOR DE LA CLASE

Uso cotidiano en el interior de una clase, cualquiera sea la materia y los participantes que concurran a ésta;
la relación en el diálogo está siempre determinado entre el profesor y los estudiantes o viceversa.

Allin p’unchay yachachiq Buenos días profesor

Allin p’unchay yachaqaqkuna Buenos días estudiantes (alumnos)

Allin sukha Buenas tardes

Allin tuta (Ch’isi) Buenas noches

Imayna kasankichiq Cómo están

Walijlla yachachiq Bien, profesor

Ch’inyakuychiq Cállense

Sutiykichiqmanta waqyamusaj Voy a llamar de sus nombres

Kaypi kani Presente (aquí estoy)

Mana jamunchu No vino

Sayarikuychiq Párense

Tiyarikuychiq Siéntense

Pachis Gracias

Uyariwaychiq Escúchenme

Qillqaychiq Escriban

Ñawiriychiq Lean

Uqhariy makiykita Alza tu mano

Jamuy Ven

Riy Anda

Ripuy Ándate, vete

Suchuriy Recorré

Mana No

Arí Si

Waliq Bien

Lluqsiyta munani Quiero salir

Ripuyta munani Quiero irme

Sayk’usqa kani Estoy cansado(a)

Pantanki yachachiq Profesor te has equivocado


Umay nanasawan Me está doliendo mi cabeza

Kiruy nanasawan Me está doliendo mi diente

Ñawiriy p’anqaykita Lee tu libro

Qillqanapirqapi qillqay Escribí en la pizarra

Qillqasqaykita pichay Borra lo que has escrito

Lluqsina jawaman Salgamos afuera

Ripuna Nos vamos

Q’ayakama Hasta mañana

Tinkunakama Hasta nuevo encuentro

Uj chikitataña Un poquito

Pantanki Te has equivocado

Sumajllataña parlanki Ya hablas bien

Watiqmanta qallarisun De nuevo empezamos

Watiqmanta qallariy Empieza de nuevo

Watiqmanta ñawiriy Nuevamente lee

Watiqmanta qallarisaj Nuevamente empiezo

P’inqa’ayta pantanki Una vergüenza te equivocaste

Ñawirijtiy pantani Cuando leo me equivoco

Qillqasqaypi pantasqani Al escribir me había equivocado

Jaywasqayki ujtawan Te voy a dar uno más

Ujtawan qusqayki Uno más te voy a dar

Kusa pacha Está bien

Qhawariy Mira

Atimusajpuni Voy a poder siempre

Uyarinkichijchu Han escuchado

Ari, sumajta uyariyku Si, bien hemos escuchado

Ari, sumajta uyarini Si, escuché bien

Ari, sumajta uyariyki Si te escuché bien

Arí, sumajta uyarinki Si, escuché bien


Kunanmanta pacha parlarikusun kichwapi (qichwa, qiswa, qischwa)

Desde éste tiempo vamos a hablar en quechua

Desde ahora vamos a hablar en quechua

Qan, atinkichu quyta sut’inta tataykiqpata

Ari

Parlay kunitanpuni

Tataypajpata sutinqa Ladislao Ayma

Ñañakunasniyki tiyanchu

Kimsa ñañakunasniyqa

Iskay ñañakunasniyqa p’utis sullkha

Uj ñañayqa kuraq

Jallpha uqhupicha kanki

Sapallay llankhani consultorioyqa, wasiypi


ANÁLISIS DE VIDEOS

“CHUWA YAKU” LUZMILA CARPIO

Chiwanco chiwankituy para yakuta mañamuy

(Chiwanco chiwanco mío ve a pedir agua)

Chulluchiy nisspa chulluchiy nispa taquiriscupa mañamuy

(Trinando, trinando, cantando ve a pedir)

Parayaku causaypuni, phuyuyaku misk’ipuni

(Agua de lluvia es vida, agua de nube es dulce)

Sumaj kausaywan llankaynichiswan yakituchispis tiyanña

(Con buena vida con nuestro trabajo ya hay nuestra agüita)

Yakuta ujyasunpuni sumaj t’impuskh’atapuni

(Agua siempre vamos a querer, siempre bien hervida)

Chuwa yakitu may kausaypuni mana sajra onkhoy kananpaj

(Agüita clara muy buena vida para que no haya mala enfermedad)

Yakuta allin khawasun may ujyay causay cananpaj

(Al agua bien lo veremos para que haya muy buena vida)

Mayucunanchis khochicunanchis llimphullapuni cananpaj

(Para que nuestros ríos, nuestras lagunas estén siempre limpias)

“PARAS” ALBORADA

Paras phuyu orquta muyumun

(Nube de la lluvia que vienes por la montaña)

Yana ñawi sunquy maskamunki,

(Mi amor, mi corazón te busca,)

Yana ñawi sunquy maskamunki,

(Mi amor, mi corazón te busca,)

Paras phuyu pasarqa chillaway


(Nube de la lluvia déjame pasar)

Sunquy urpi mayupi suyawan

(Mi amado me espera junto al río)

Sunquy urpiparallas uqucchkan.

(A mi amaado lo está mojando la lluvia)

Kunan tuta purinichu

(Esta noche no saldré a caminar)

Mayun mayun phawaymanta

(De río en río volaré)

Paras paras palomita

(Palomita de la lluvia)

Paras paras sumaq urpi

(Bella palomita de la lluvia)


EXÁMEN PARCIAL

Dictado del quechua

Oruro, 26/08/2020

Uj p’unchaypi atujwan quwiwan tinkuykusqanku, atujqa quwita mikhukapuyta munasqa, quwitaj


t’ukuriytawan, nisqa:

- Kay pirqata tanqaytaraj yanapaway, mana wasiyta p’ampaykunampaj

Atujqa chay lajrasqa pirqa rikhuytawanqa, nisqa:

- Tanqaytaqa tanqaysisqayki, chaymanta mikhukapusqayki, jinamanta iskayninku tanqayta


qallarisqanku. Unay pirqata tanqaykuspaqa quwiqa nisqa:
- Qan tanqaskallaypuni, ñuqataj waj yanapajkunatawan pusarimusaj, nispa quwiqa chinkarikusqa.

Atuj, pirqata tanqasqanpi sumajtapuni sayk’urikusqa, kaynijta jaqaynijta qhawarispa, nisqa:

- Mayk’amataj chay quwi rinri, nispa t’ukurikusqa, chayk’amataj quwiqa chinkarikusqapuni.

Atuj chay pirqata ujllata kacharparisqa, chanta unaymanta kutirimuytawan pirqaqa pachallanpipuni
kakuchkasqa.

Chaymantapacha atujqa mana pitapis khuyakuyta yachasqachu.

UN DÍA SE ENCONTRARON UN ZORRO Y UN CONEJO, EL ZORRO QUERÍA COMERSE AL CONEJO, Y EL CONEJO


PENSANDO, LE HABÍA DICHO:

AYÚDAME A SUJETAR ÉSTA PARED, PARA QUE NO SEA ENTERRADA MI CASA.

EL ZORRO VIENDO LA PARED RAJADA, LE DIJO:

TE AUDARÉ A SUJETAR, PERO DESPUES TE COMERÉ. Y ASÍ ENTRE LOS DOS EMPEZARON A SUJETAR LA
PARED; DESPUES DE MUCHO RATO EL CONEJO LE DICE:

TÚ ESTAR SUJETANDO NOMÁS, ENTRETANTO IRÉ A TRAER A OTROS QUE NOS PUEDAN AYUDAR, DICIENDO
ESTO DESAPARECIÓ.

EL ZORRO TANTO HACER FUERZA SUJETANDO LA PARED ESTABA MUY CANSADO, MIRANDO DE UN LADO Y
A OTRO LADO, DICE:

HASTA DONDE SE HABRÁ IDO ESE CONEJO, DECÍA DENTRO DE SI EL ZORRO; MIENTRAS TANTO EL CONEJO
SE HABÍA PERDIDO SIEMPRE.

EL ZORRO SOLTÓ ESA PARED DE UNA VEZ, DESPUÉS DE MUCHO TIEMPO CUANDO REGRESÓ, LA PARED SE
ENCONTRABA EN SU MISMO LUGAR.

DESDE ESE TIEMPO EL ZORRO YA NO SABÍA DE PENA POR NADIE.


EL ZORRO Y EL CONEJO

PARTE 2

Karu llajtapi uj atuj, urqu kinraypi purij kasqa, chawpi rumikunapi quwikunaqa wasinta
ruwarqanku, atujqa chay purisqanpi yarqhaymanta ñ a wañ uskasasqañ a, t’ukuspa sumaj
chi’nsitumanta parlayninpi nisqa: lluqsimuchun chay quwi wawakunawan ima, sumajta
mikhunaypaj, wisaytapis junt’achinaypaj, chaymanta wajkunataqa wawasniypaj apanay tiyan
mikhunankupaj, sichus mana apasajchu, wañ unqanku yarqhhaymanta. Ajinata umanpi
umallikusqa.

Ajinataj, uj quwi rikhurimuspa, wasinmanta lluqsispa uqharispa umanta qhawasqa tukuynijta,


mana rikusqhachu atuqta
KINSA MASIS

Uj p’unchaypi kinsa masikuna waj llajtaman ripusqanku; paykuna kasqanku: uwija, alqu, llamawan. waj
llajtaman chayaspaqa, auto apaykacharqanmanta, sapa ujman qulqita mañasqa.

Uwijaqa, urayk’uspa automanta, mana qulqin kasqachu, qhawaspaqa tukuyniqta, chaymanta ujllata,
usqayta thamakapun chinkanankama.

Llamaqa allinmanta qulqita qupusqa, q’ipinta uqarispa, wasampi wataykuspa, sumaj puriypi ririkapun
chiqanta wasinkama.

Alqutajri, urquspa qulqitaqa kuraqta qusqa, qupun chay mañasqa runaman, wichariytawan autunman
usqayta thamakapusqa, mana kutirichispaqa kuraj qulqinta alquman.

Chaymantapacha kunankama, alquqa sapa auto rikhurimuqtin manchaytapuni qhatin, qulqi kurajta
kutichipuway, nispa. Anchatapuni ayñan.

Llamataq sapa auto jamujtin, mana mancharikunchu, nitaj jatarikunchu, imaraykuchus mana ni ima manun
kanchu, chaymanta pacha llamaqa pachallampi mikhuspa kakun, qhawantaj autosta kunkanta uqharispa
ñawisnimpis mana wisqaspa.

Uwijataq, auto rikuspaqa manchaytapuni ayqin chinkanankama, manuyuq kani nispa, chay pachamanta
karupi kananku tiyan, sichus japhiykuwanqa chay mañasqa qulqita, wañuchiwanqa nispa t’ijun, ancha
karuman.

Traducción

Un cierto día tres amigos iban de viaje a otro pueblo; ellos eran la oveja, el perro y la llama, llegando a dicho
pueblo, por lo que les llevó el auto les cobró del pasaje.

La oveja bajando del auto, no tenía dinero, mirando a todo lado, de pronto rápido de escapó hasta
perderse.

En cambio la llama, de buena forma pagó del pasaje según lo que le cobró, levantando su bulto y
cargándose en la espalda y amarrando, firmemente se fue caminando directo hasta su casa.

Entretanto el perro sacando dinero le pagó demás al conductor, subiéndose el chofer a su auto rápido se
fue, sin devolverle su cambio al perro.

Desde ese tiempo hasta ahora, el perro cuando aparece algún auto demasiado le persigue, devuélveme mi
cambio diciendo, demasiado siempre ladra.

La llama cuando viene cada auto, no tiene miedo, ni siquiera se levanta, porque no tiene ninguna deuda,
desde entonces la llama se queda a comer en el mismo lugar, mira a los autos levantando su cuello y sus
ojos no parpadean.

Y la oveja, cuando ve algún auto mucho se escapa hasta perderse, no le debo del pasaje, diciendo; desde
entonces lejos nomás tienen que estar, si es que me agarra ese chofer, me va matar diciendo corre bien
lejos.
Kayman thujaykuy

Mana uyaypiqa

Uqhariy makiykita, sichus nanasunki


Manachu, ni imamantapis nanasqa kanki
Manachu ni imapis nansunki

Manachu wajmanta nanayta japhinki

Kapuy

Ñuqaqpata kapuwan kapuni kapunki kapun

Qanpata kapusunki

Paypata kapun

Comer mikhuy

Ñuqa mikhuni kapuni

Qan mikhunki kapunki

Paymikhun kapun ñuqaymantaqa mamayqa qunqapun

Mamay imatapuni ruwayki, qunqanawaykipaj

P’inqasiri

Maq’asiri yaykuy yaykumuy yaykuychiq yaykuriychiq

Chakillapichu rinki

Kunanmanta pacha kichwata parlarisunman

Ari kunanmanpacha parlarisun kichwapi

Kusisqachu llakisqachu

Parlayta atinaypuni tiyan kunanmantapunipacha

Anchata qillakuni, mana ñawiriyta atinichu

Kunan asirisun imasmari, imasmari

Imachus kanman

Qaran, yurak, sunq’untaj q’illu

Imataq kanman

CONVERSACIONES DIARIAS
CRISTHIAN UREÑA

1.- Te voy a poner anestesia con calma, no te vas a mover

Jampita churasqayki pisimanta pisi, mana kuyunkichu (kuyurinkichu)

Anestesia sutikun

Manachu nanawanqa chayman

Ari, mana nanasunqachu chaywan

2.- Te voy a poner un medicamento en tu diente, en media hora puedes comer

Jampita churasqayki kiruykiman, mikhuyta atinki kinsa chunka chininimanta

Jampita churasqayki kiruykiman, mikhuyta atinki (media horamanta)

3.- Tienes que volver mañana pasado

Qhaya minchha phunchaypi kutimunayki tiyan

4.- Estás tomando algún medicamento?

Ujyarisankichu waj jampikunasta

5.- El tratamiento va a tardar dos semanas

Jampinaqa chunka phisqa p’unchaypi kanqa, tukukunqa

Iskay semanapi tukusunchiq, jampiyta

PEDRO AYMA

- Porque tan elevado el precio?

Imaraykutaj askha qulqita mañawanki

- Porque necesitamos movilizar toda una logística que demanda al menos llevar en tres camiones

Apayta munayku tukuy chay takiykunapaj, apanayku tiyan kinsa camionpi

- Qué siempre llevan pues?

Imatapuni apaykachankichiq

- En un camión llevamos toda la estructura del escenario de tres niveles, los soportes del sistema de
sonido; en el otro llevamos todo el arsenal del equipo sonoro, que hará retumbar a todo el pueblo;
finalmente en el último camión llevamos el generador de electricidad y anexos inherentes al show.

Uj camionpi, q’ipiyku tukuy fierrokunasta, kinsa wicharinapaj kanqa patampi patampiqa churanapaj
chay takiy astawan phukunapaj; waj camiontajri chay takiykuna askhamanta lluqsin qhaparispa, chayta
q’ipisqayku; Wajri, apanapaj k’anchanakunapaj, sutikun generador de electricidad, tukuy raymi
kananpaj.

- Rebájenme pues por favor

Askha qulqita mañanki, kutiriyta atinkimanchu


- Ese es el precio final, además debes tomar en cuenta que el grupo es de mucho prestigio
internacional, lo que permite garantizar el éxito en tu fiesta.

Chaypuni qulqita churanayki kanqa, yachanayki tiyan ñuqayku masikuna, sumaj riqsisqa kayku waj
jallp’api, jawa suyuspi, chayrayku sumajtapuni raymita apayta yachayku

NAYDA LOZA

- En qué te puedo ayudar

Imapi yanapaykiman

- No, tienes que hacer otro trámite

Ruwanayki tiyan waj qilqanakunasta

Ruwanayki tiyan waj tramiteta

- Tienes el trámite de fitosanitario

Tiyapusunkichu chay qilqasqa fitosanitario nisqa sutin

Qhawarichiway chay qilqasqaykita


Kayqa, kaywan yaykuy uqhuman, chay Ing. Perico de los Palotes

- Ese producto está decomisado, no tiene registro sanitario

Chay ranqhanaykita apasqayku, mana qilqasqan kanchu

MELVY ACHACOLLO

Uj p’unchaypi puriskarqani chaqrapi chawpinta t’ikanakunapi sach’anakunapi pataman wichariskarqani


urquta qarachakikuspa mayuta saruspa saruykuni uj rumita chukusqa rikhurimuni

Un día caminaba por el campo, entre flores y los árboles, cuesta arriba subía el cerro, pisando el río con los
pies descalzos y pisando una piedra aparecí sentada por haberme tropezado y no pude llegar al otro lado.

Uj p’unchaypi puriskarqani chaqraskunapi, chawpinta t’ikanakunapi sach’akunapi, pataman wichariskarqani


urqu kinrayta, qarachakikuspa saruykuni uj rumita chaymantaqa chukusqa rikhurimuni, waj kinraykama
mayumanta mana chayayta atinichu.

Ch’inwaspa manchachiwankichiq
Callándose me aterrorizan
Parlaspaqa manchachikuni
Hablando me da miedo

NINOSKA ALANEZ

Una mañana muy temprano pisé una flor, que cuando la pisé se puso a llorar, lo que rompió mi corazón.
Que desde entonces tengo el corazón sollozando.

Elevo mis ojos a la punta del cerro para pedir que me perdone la flor porque su alma no quiere darme
perdón.
Uj p’unchaypi sumaj sut’iaypi, uj t’ikata sarurparini, chay sarurparispaqa waqaqkapun t’ikaqa, chayqa
sunquyta p’akirparin, chaymanta pacha sunquyqa waqaspa phutikun.

Ñawisniyta uqharini urqu patanmanpacha, qunqurispa khumuykuytawan mañanaypaj mana ujtawan


t’ikakunata ruwasajchu kikinta; ajayunqa mana ujllakuyta quyta munanchu.

Jhoselin Ampuero

1. Doctor me duele mi estómago, tengo ganas de vomitar


Jampiq, wisay nanasawan, aqtuyta atiwan
2. Desde cuando te duele
Ima phunchaymanta nanasunki
Mayk’ajkunamanta nanasunki
3. Tengo dolor de espalda hace un mes
Wasay nanasqa kan uj killaña
4. En qué tiempo me sanaré Doctor?
Ima pachapi, nanay unquy ripunqa
5. Porque tengo ésta enfermedad, doctor
Imaraykutaj kay unquy tiyapuwan
6. Puedo contagiar a mi familia?
Yawarmasisniyta unquchiymanchu kay unquywan
7. Cómo tengo que cuidarme?
Imaynata atyman jallch’akuyta unquymanta
Imata ruwanay tiyan mana unquy

DAYNÉ CHOQUE
Todavía no puedo hablar muy bien quechua, pero tengo que seguir leyendo y escribiendo para mi
examen.
Y en unas cuantas semanas entenderé y escribiré quechua muy bien para que el profesor Marcelino
Soliz esté contento

Manaraq quichua parlayta sumaq atinichu chayrayku qillqayta ñawiriytallapuni tiyan


Uj semanapi yachaqasaq sumaq qillqarisaquna quichwata, yachachiq Marcelino Soliz kusisqa
kananpaq

Traducido por el profesor


Manaraq parlayta sumaj atinichu kichwaqalluta, ñawpajman rinay tiyan ñawirispawan
qilqanastawan, sumaj ruwasqayta rikhuchinaypaq.
Uj chunka phisqa p’unchay qayllapi riqsisaj chaymantari sumajtapuni qillqasaj kichwapi, yachachiq
Marcelino Soliz kusisqa kananpaj.

ROSSIO CRUZ
Buenas tardes señorita, quiero ir al Hospital General, no conozco esa dirección, por donde puedo ir?
Me puedes indicar?
Sumaj sipasita

También podría gustarte