Está en la página 1de 25

TESAMU NAWE YARUSH

II ARAKRI PENKER WAINJI

WANTÍNMARI
JINTINNIA : ……………………
ÍRUTKAMU : ……………………
JINTÍN : ……………………
UWÍ : …………………...

PRESIDENTE DE LA REPÚBLICA
Rafael Correa Delgado

MINISTRO DE EDUCACIÓN
Augusto Espinosa Andrade

SUBSECRETARIA DE EUCACIÓN INTERCULTURAL


2
BILINGÜE
Cecilia Baltazar Yucailla

DIRECTOR NACIONAL DE EDUCACIÓN INTERCULTURAL


BILINGÜE
….

AUTORES Y COLABORADORES

REVISIÓN DE ESTILO

DISEÑO Y DIAGRAMACIÓN

ILUSTRACIÓN DE PORTADA

DISTRIBUCIÓN GRATUITA

JUARMA (presentación)
Juu takatka uchi, níniuriniak pénker jintiás nekáwarar jimiará chichamjai unútsuk
tímiatrusar unuimiatar iniákmamki wearat tusar najánamuiti.
Juka, emámkesar takat najánar ejéturma étserui, itiurá jintiatniuit nuyá unuíniartinian
nuna jintiawai, unuímiainia níniunak enentaimias najánawar tuke iniun kajinmáttsuk
najanki, jiintiki nuyá niniun natsámtsuk iniákmamit tamaiti.
Ju takat najánamun jintinkia nérenchaiti, antsuka uchi jintinnia nérenniuiti tura
3
jintinkia aya yaímtiatui, áintsank, unuimia, nii ayashin itiúrchat wainkiash nii
unuímiamurin iniánknatsuk jeá pujús unuimiakí weti tusar najánamuiti.
Jintiámunam takat najánamuka nekaska íniunmaya juárkir jintiámuiti, nuyá
yúpichuchik wakerus nájankunka níjiuk unuimiartin tusar jintiámuiti.

NEKATAI TESAMU NAWE YARUSH - mapa de saberes de la unidad


II ARAKRI PÉNKER
WAINJI

ARÁKMAK AÚJMATSAR NUESTRA MÚSICA JUGUEMOS CON LOS


NEKATAI NÉKAJI NÚMEROS
 Árak arakma pénker  Aatai: y, w.  Ciclo vital de los  Secuencias gráficas
wainma.  Chichasma nájanma: seres vivos; y numéricas con 2 y
 Imiatkin iiniu, naa nuyá naa  Conciencia 3 patrones 4
imiantri nuyá ánent. aujmatin. lingüística de la  Lectura y escritura
 Araka atsakmau:  Nekápmak representación de de textos cortos con
entsa, mayai, yumi chikíchkinmaya, los fonemas: ñ, x. las grafías
nuyá jí. washimnium.  Ejercicios para aprendidas.
 Araka emesmau  Nekápak evitar interferencias  Juegos en el agua
nuyá sunkuri. nawémpramu. 4
lingüísticas (pares  Juegos tradicionales,
 Tsuak yajasam  Patatma nuyá mínimos) populares y nuevos
kajetai: jimia, tsank, juramu;  Música y danza, de: lucha,
timiu, masu, payash. nawemprámunmaya, artesanía y deporte. colaboración,
chikíchkimsamu. precisión, habilidad
 Shuar nekápak: y buscar;
ewej, kuntu, netsep,
nawe, kuntu
iwiamkarma.

JINTIA NEKATIN NAJANTAI-propósito general

 Árak ajánam arákmatain, imiatkin araka atsakmau nuyá araka sunkuri itiur ístiniat
nuna unuimiatar, nii aijiai, nii shuarjai pachíniak najántiatui.

WARASAR PENKER PUJAMU Saberes armonizadores

NÍNIURINIAK NÉKAA. Cosmovisión


NUAMTAK IRÚNTRAR MATSATMA. Interrelación familiar y social
ENENTAÍMSAR INIÁKMASAR NEKATAI. Semiótica y cultura
TARÁMKAR PUJUTAI. Modo de vida sustentable.
5

ESTRUCTURA DEL CÍRCULO DE SABERES

INFORMACIÓN GENERAL

TÍTULO DEL CÍRCULO DE SABERES

SABERES ARMONIZADORES

OBJETIVO GENERAL

OBJETIVOS DE CADA GUÍA


METODOLOGÍA

 DOMINIO DEL CONOCIMIENTO

 APLICACIÓN DEL CONOCIMIENTO

 CREACIÓN DEL CONOCIMIENTO

 SOCIALIZACIÓN DEL CONOCIMIENTO

GLOSARIO

FICHA DE SEGUIMIENTO A LAS ACTIVIDADES

FICHA DE EVALUACIÓN DE CADA GUÍA

FICHA DE EVALUACIÓN FINAL DE LA UNIDAD

BIBLIOGRAFÍA

JINTÍA CHIKÍCHIK
ARÁKMAK NEKATAI

(INSERTAR GRÁFICO VARIEDAD DE PRODUCTOS AGRÍCOLAS DE LA


AMAZONIA)
NEKATIN JINTIATIN UTUAKMA
 Árak arakma pénker wainma.
 Imiatkin iiniu, imiantri nuyá ánent.
7
 Araka atsakmau: entsa, mayai, yumi nuyá jí.
 Araka emesmau nuyá sunkurí.
 Tsúak yajásam kajetai: jimia, tsank, timiu, masu, payash.

MAMIKMÁSAR EJÉKATIN
 Árak arákmamu itiur waínkiatniuit nuyá urúkamtai anéntrutain tusa aujmatás neká,
wakérukman nakumak iniákmastatui.
 Imiatkin arákmakur, ii najantai tímiatrusar nekáwar pachínkiartatui nii shuarijiai.
 Araka atsakmau nuyá emesmau aujmattsar nekáwar, sunkurán, yajasmán nuyá
júrmik kajetain iwiarkar apújtusartatui.

 TÍMIATRUSAR NEKAMU- dominio de conocimiento

EEMKÁ NÉKAMU- Sensopercepción- despertar el interés


Iruntrar takat nájanji

1. Unuimiátainmaya jintrar aja iyuwaji.


2. Árak arakma írunu, unuíkiartin iniákmakui naari nuyá írkari aújmatji.
3. Araka sunkurí, yajásam nuyá esanti aújmattsar nékaji.
4. Árak arákmakur najantai jintín aníntrakui, nékamun aímiajai:
 Warijiai miik aratain.
 Warijiai nupa takatain.
 Nantu tui ekéteakui kenke, pachnia, sanku aratain.
 Waisha warínmampa utsumtain
 Shaa warijiai aratain.
5. Nakumramu írunu iisar, ímiantri aújmatji.

6. Árak: timiu, masu, jimia, nuyá payashin írkari iisar aújmatji.


Timiu Payash Masu

7. Unuimiátainiam wakétkir tii wakérukman nakumkán yakarán iniákmakun nuyá


anémat aarman aujsan enetaimsán nékajai.

Anémat arakna
Arakchir
Árakchiru, árakchiru
Tii samek ame
Kukújchiram kapaku
Ii ajat akumin
Warárjame.
ITIURCHATMAMTIKMA - problematización
8. Aja nakumkam iisar anintrúsmajai atúkar aújmatsar aimjí.
(INSERTAR GRÁFICO O LA FOTOGRAFÍA DE UNA HUERTA CON VARIEDAD DE
PRODUCTOS COMO: PAPACHINA, CAMOTE, YUCA, PELMA, PLÁTANO, Y OTROS)

 Urúkamtai árak arátniuit……………..


 Urúkamtai árak utúrchatniuit………..
 Urúkamtai árak anéntruttain……….………
 Urúkamtai árak aramu námkamsar amutúrchatniuit………………
 Árak sunkurmákmatai itiúrkatniuit…………….
 Urúkamtai ii nukurí anéntriniait……………..

9. Nakumkamunam ii arak iismajai nékamun anaiyakun aujeajai.


(INSERTAR LOS GRÁFICO O FOTOGRAFÍAS DE ZAPALLO, MANI, CAMOTE,
YUCA Y PELMA)

 Árak nakumkamu warÍ nártiniait...............


 Uruku ímtiniait.....................................
 Yutaínkiait……………………………….
 Itiurkar yutain……………………………
 Nunash ya yúwit………………………..
 Aja tesakri urúkuit………………………
10. Wapaí nakumkamu tsupírar, áwakeasrik ikiarar nájanji
11. Árak nakumkamu iisar naarÍ nekar aújeakur írkari aújmatji.

Insertar dibujo o
Insertar Dibujo Insertar Dibujo Insertar Dibujo o
la fotografía de
o la fotografía o la fotografía la fotografía de
yuca
de maíz de papaya plátano 10

12. Árak itiur ístiniait tusan airjiai tuakar unuíkiartin aníntraji.


13. Airjai, anintrúsmam nakumkán, yakarán naarín aujsan yakajai.
14. Árak arákmatai nakumkamun iisan nekápmajai.

Insertar 4 dibujos de algunas


plantas cultivadas en el huerto y
las que no están cultivadas para
que los niños pinten a su gusto

15. Araka atsakmau naarín tura nakumkámujai tímiatrusan inkiúmtikjiai.


Inserter graficos de: Dibujo o la

fotografía de una
Dibujo o la persona
fotografía de Dibujo o la
agua fotografía de una
planta de maní
Dibujo o la
Dibujo o la
fotografía de
fotografía de un
fuego
río
Dibujo o la
fotografía de
viento Dibujo o la
fotografía de yuca

16. Wapaí nakumkamu tsupírar pachímprar nuyá íkiarar nakúraji.


17. Nampet ii yunkitchiri nampeaji
YUNKITS

Ii yunkítschiri

ashi waraíniawai

pee nant, pee nant

ashi ajaíniawai.
11

NEKÁS JINTÍAMURI-contenido científico

18. Aarman jintín aújeakui ántajai.


Arak arakmatai
Tii yaúnchuka shuarka arákmachu ásar, shuar tsukarín waítianiaikui Nunkui
wait anentar shuarán wantintiuk, mashi arakan, arákmatniun, anentan
jintintiáwaiti, takakmas yurumáwarmi tusa. nuka ju ainiawai:

(Insertar los gráficos o las fotografías de los siguientes productos


que están dentro del cuadrado)

Camote, yuca, caña, pelma, poroto Naranjilla,


papachina morada, pinia shuar, piña, zanahoria,
Papa shuar, papaya, caña, ajengibre, floripondio,
escancel hierba luisa,

Árak pénker turunkat tusar takasma tutu átiniait, nuínchuka nupa túrachkunka
júrmik emésmakam sunkurmak wantsamar, pénker turuíchuiti.
Árak arakma wárik nupakaín, pénker tsakarat nuyá turunkat tusar anéntrutainti.
Aítkiasrik masu, payash, timiu nuyá jimia, ajá tsukintrin arátainti, araka
sunkurín kishmakat tusar.
Aítkiasrik tsúak nupa júrmik maatai tusarkia nekenkar entsajai pachímrar árak
téntakar ukáttainti.

19. Araka naarin antúwamurijiai, akantramun aujsan nuyá nekápmajai

inchi mama kukuch

12
In- -chi ma- -ma ku- -kuch
-
1 2 1 2 1 2

20. Nakumkamun iisán aujsán, ankán ámunam aarán akantrán iniákmajai.


(INSERTAR LOS GRAFICOS O LAS FOTOGRAFÍAS)

Camote Camote

In……….. ……… chi

In – chi = inchi = ( I – n – ch - I )
__ ___ _____ (__ __ ___ __)

21. Nakumkamu naarín aújeajai.


22. Chichau “I” aarmam nakúmeakun aújeajai.
(Insertar dibujos o las fotografías)

Camote
Lengua Garza

I niai I mia I nchi 13

23. Nakumkamu naarin aujeajai.

24. Chichachu “ch” aarmam, nakúmeakun aújeajai.


(Insertar dibujos o la fotografías)

Tortuga del agua


Trompetero Changuina
Ch- iwia Ch- ankin Ch -arap

25. Nakumkamu naarin aújeajai.

14

26. Chichachu “n” aarmam,


nakúmeakun aújeajai.

(Insertar dibujo o la fotografías)

Palo Maní
Luna Píe

N-antu N -awe N -numi N - use

27. Nakumkamu timiatrusa iisan, yamaram nekapak nekaji

II SHUAR

Insertar grafico de una familia de 5 miembros

Papá, mamá y tres hijos


15

28. Ii shuarka ju ainiawai.

(Insertar dibujo o la fotografía de: papá – Mamá -Hijo – hija)

Apa, Nuku uchi Náwant

NEKASRI IIAMU- verificación


29. Árak arákmakma naarin wi nekamun nakumkan, írkarin yakajai
30. Nakumkámunmayan, yajasmán araka emesniun kinkiajai yakajai.

(Insertar dibujo de: pez, guanta, mariposa, hormiga, flor,


hongos)
16

31. Tsúak yutai nuyá mukuntai arakan chikíchkiniak nakumkán


yakajai.

AMUAMU - conclusión

32. Nekamun esetran iisan aújmatjai jintinjiai nuyá winia airjiai iruntrar

aníntramu nékasen aímiajai.

AJANAM ARAKMATAI

Yutai Mukuntai Tsuamat


ai

kukuch Maikiua, Wirink,


Inchi, miik, Mama, nuse, Paat Tapir, Piripri, Ajej,
Kenke, Tuka, Pinia, Wapaí Chirichri, ampar,
Maya Sanku, Chiki, Namaú Kantsé, nuse paat,
Wamchup, Tsempu,
Yantria, chirikiasip,
Yuwi, Shimpisimpi
Araka sunkurí: mámushik, juurmik, kaserma. Araka
emésmauka
Júrmik araka enmesmau: Erénkam, Kúpit, wiicham, jujai kajétainti:
kama. nákantur
Timiu, Masu,
33. Aníntramun jintín jintiakui nakumkán ayajai. 17
Yajásam araka emesmau: kasahai, katip, sawa, kurui. payash,
 Wari araka ajánam aratain: nuna jímiaran nakumkán yakajai.
 Jimia, timiu, kashai, juurmik arakan emesin aíniawai.
 Araka pénker amajin juu aíniawai.

Ii shuar
Ju ainiawai:

Apa Nuku

Mashi tanku

nawan Uma
ta

 NEKAMU NAJANMA Aplicación


34. Tentejai enkeajai, árak arákmatain, nakumrámunmayan.
(Insertar dibujos o fotografías varios para que el niño identifique las plantas del huerto shuar:
Yuca, culebra, plátano, manzana, camote, café, piña, naranja, zapallo, guaba, pelma)
35. Chichachu “ch” chichás juarun imiátkinian nakumkán yakarán
naarín atjai.

CH-ch
18

................ ............... ................

36. Nakumkamu iisan aja itiur tesákmait nuna aintrán nuyá samekjai yakajai.

37. Araka sunkurí kishmáktasar utsumtaín nakumkán naarín aajai.


38. Araka emesmau, nékamun nakumkán iniákmajai.
39. Wii shuaran nakumkámunmayan tsupiran peekán iniákmajai.
40. Chícham aarman chikíchkimsan akantrán papí tsupírmamun aajai.

Chankín

19

Numi

41. Jintinjiai araka narijiai wárik chichat,aarar chichaji.

________________________________________________
________________________________________________

42. Nakumkamun iisan tsúak nupa yajasam kajetain yakajai


(Insertar dibujo o la fotografía de: plátano, barbasco, yuca barbasquillo, ají, caimito,
palmito, tabaco y naranjilla).
43. Chichaman najanan iniakmajai.

Chichaú “I – i”, chícham juárainian tímiatrusnak aajai ankán ámunam.

20

Chichachu “CH - ch”, chícham juárainian tímiatrusnak aajai ankán ámunam.

Chichachu “N - n”, chícham juárainian tímiatrusnak aajai ankán


ámunam.
21

 ENENTAIMSA NÁJANMA Creación


44. Árak nékamujai námpet, wárik chichamán entaimsán nájanjai

45. Tsúak yajásam kajetai iwiarar arak tsuají.

46. Jintinjiai chikíchik árak nakumkar, yakarar, tsupírar iniákmaji.

47. Nekápak papí uuntnum numíchijiai nakumkar iniákmaji

48. Aartai nékamun papí tuupnum nakumkar yakaji.

 NEKAMTIKMA Socialización.
49. Jintiá nekamun winia airjai aújmatjai.
50. Nekamun aparjai aújmatjai nuyá takat jintín akupkamun nájanjai.
51. Takatán jintintrun iniáktajai.
YAMÁRAM CHÍCHAM glosario
 Apa - Papá
 Nuku - Mamá
 Uchi - Hijo
 Nawant - hija
 Chichaú - vocales
 Chichachu - consonantes
 Araka atsakmau - Productos orgánicos
 Entsa - agua
 Mayai - Viento - aire
 Yumi - Lluvia
 Jí - Fuego
 Araka emesmau - Plagas 22
 Sunkur - Enfermedad
 Tsúak - Remedios -medicamentos
 Yajasma - Animales
 Jimia - Ají
 Tsank - Tabaco
 Timiu - Barbasco
 Masu - Barbasquillo
 Payash - Variedad de barbasco
 Árak yutai - Plantas comestibles
Árak tseas - Plantas venenosas
 Yurank Mukuntai - Frutas comestibles
 Yurank Tseas - Frutas venenosas
 Jintia - Docente
 Jintinnia - Estudiante
 Samek - Verde
 Papí - Papel
CHIKICHKIMIAS NÉKAMURI INIAKMA
UNUIMIATAI:____________________________________________
UCHI NAARI: ____________________________________________
JINTIA: _________________________________________________

FECHA APRECIACION POSIBLES


ACTIVIDAD
SI NO SOLUCIONES
23
 Takat najanatniun juartsuk ni aijiai iruntrar aujmateawak

 Nekátin juartsuk anintrusma nuna penkerak aikia

 Yamaram nekachma jintiamun nekáyik

 Nunkuiniu aujmatsamu aujmatkui penkerak antuka

 Nunkui kajerkam wetasa anentrimia nuna anentrawak

 Chicham aarmanum Ch, j, r, aatain penkerak wainiak iniakma

 Chicham akantramu amamkes iis aujeawak

 Arak juamunu aujmatsamu antuk nekayik

 Tsawant arakmatain nekayik

 Yaunchu ii uuntri nekapmatai neká nekapmawak

 Emkak anintramu aikiainia nujai unuimiatar apatak iisaik

 Nunkui aujmatsamu nakumeawak

 Nukuchri arakmak wekan enetaimias nakumeawak

 Aatai aakma nuna iisar chicham aarma nui wainkiayik

 Aakma ankan amanum aatai ch, j, r apujeawak

 Ankan ikukmia nui naari aarma nujai metek nakumuak

 Nekapmataijiai metek akan ana nui Ewej en nakumeawak

 Ankan amanum imiatkinian juk peawak


 Tsakemramu aintias aarar yakawak

 Chichachu “CH, ch” aarma patak iis aawak

 Chichachu “j” aarma patak iis aawak

 Chichachu “r” aarma patak iis aawak

 Nunkui aujmatsamun imiatkinjiai najaneawak

 Nekapmatai yaunchuya imiatkinnium nakumeawak

 Arakmatai naari iniaramun nakumak iniakmawak

 Takat najanamun ain, unuiniaun, apan ujainiawak


 Nii jeen Nunkui aujmatsamun aujmateawak

 Arakmatai neká ni jeen yaimiawak

24

AUTORES
NAJÁNAWARU:

Mariana Awak

Teresa Chamik
BIBLIOGRAFÍA.
IISAR JUKMA

25

También podría gustarte