Está en la página 1de 17

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

saqarTvelos istoriis instituti

tao-klarjeTis
cixe-simagreebi
II tomi
(SavSeT-klarjeTis fortifikaciebi)

Tbilisi
2020
bondo kupataZe

erkinisis cixe da Tuxarisis qveyana

Zeglis mdebareoba kudava erkinisis cixes miiCnevs cixe-qalaq


Tuxarisad. Tumca arc imas gamoricxavs, rom
erkinisis cixe mdebareobs istoriuli
xodis xeobaSic SeiZleba misi Zebna, radgan
taos da klarjeTis sazRvarze, klarjeTis
cixe iqac aris da berTas saxarebis minaweri
provinciis _ Tuxarisis qveynis teritori-
swored xodis xeobis toponimebs (salijvari,
aze. Tanamedrove administrirebiT arTvinis
TuxarTa, tanigira) ixseniebs. misi azriT,
vilaieTis daba demirkentis zemoT mdebare
SesaZloa garkveul periodSi moxda adminis-
iailaa. arTvini-iusufelis axali gzidan ga-
traciuli centris gadatana erkinisidan xo-
dasaxvevia sofel demirkentis mimarTulebiT,
dis xeobaSi da misi azriT, leonti mrovelis
saidanac grZeldeba 18 kilometriani ser-
cnoba Tuxarisis md. Woroxze mdebareobis
pantini erkinisis cixemde.
Sesaxeb ar unda gavigoT pirdapir, radgan
taos da klarjeTis sasazRvro zolSi, 60-70
Seswavlis istoria
km-ze uSualod Woroxis piras arcerTi cixe
Tuxarisis lokalizacias dadgenas qarTul
ar mdebareobs, radgan kanioni Zlier viwroa
saistorio mecnierebaSi TiTqmis saukunovani
da cixeebi Woroxis Senakad xeobebSi unda
istoria aqvs. ivane javaxiSvilis azriT, `Tux-
mdebareobdes.
arisi iSxnis Crdilo-dasavleTiTaa, amdenad
erkinisis Zvel TuxarisTan gaigivebis sa-
taos da klarjeTis sazRvarze mdebareobda,
sargeblo monacemebia: megaliTuri naqalaqa-
ufro taoSi~.1 VII s-is anonimi avtoris `aSx-
ris arseboba cixis dabla, aq gadioda Sua-
aracuicSi~ (somxuri geografia) md. Woroxis
saukunebis umniSvnelovanesi gzebi (iSxnis,
marjvena napirze ixsenieba Tuxarq/Tuxars
oxuris, taoskaris xevebidan), md. Woroxidan
cixe-simagre.
ar aris daSorebuli didi manZiliT, aq mde-
Tuxariss vrceli msjeloba miuZRvna pav-
bareobs adreSuasaukuneebis eklesia.5 buba
le ingoroyvam. man Tuxarisis cixis arse-
kudava aseve gamoricxavs xersis siaxloves
boba Woroxisa da xersiswylis SesarTavTan
cixe-qalaq Tuxarisis arsebobas.
ivarauda.2 amis sababs mecniers aZlevda mema-
kavkasiis universitetis mkvlevarTa jguf-
tianis gancxadeba, rom cixe-qalaqi Tuxari-
ma Tuxarisis Zieba xodis xeobaSi scada. maT
si mdebareobda `mdinaresa zeda sperisasa,
mier gamoqveynebul angariSSi Tuxarisis cix-
romel ars Woroxi.~ Tuxarisis istoriis da
esTan dakavSirebiT vkiTxulobT: `istoriul
masTan dakavSirebul naratiul Tu doku-
klarjeTSi, sofel bakTas (saqarTvelos rsr,
mentur masalebs vrclad ganixilaven daviT
1931-1932), Tanamedrove arTvinis raionis
xoStaria da darejan kldiaSvili.3 bolo pe-
(Artvin Merkez İlçe) sofel diqmenlis (Dikmen-
riodSi gamoqveynda Tuxarisis cixis Sesaxeb
li) samxreT-dasavleTiT 3 km-ze, md. xodiswy-
ZiriTadi informacia da bibliografia.4 buba
lis WoroxTan SesarTavidan 1.2 km-ze, mdinare
1 iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. II t. Tb. Woroxis marjvena napirze, kldovani mTis
1965, gv. 68. Tavze SemorCenilia cixis fragmentebi. cixe
2 pavle ingoroyva. giorgi merCule. Tb. 1954. gv. Zlieraa dazianebuli, SemorCenilia ramden-
362. ime nagebobis kedlebis fragmentebi: 1. zeda
3 daviT xoStaria. klarjeTis eklesiebi da monas- nawilSi savaraudod godlis fragmentebia;
trebi. seria: `samxreT kavkasia da anatolia~. t. 3. SemorCenilia 5 metri sigrZisa da 1.3 metri
Tb. 2005. gv. 24-28.
simaRlis kedeli (sisqe 1.2 m). duRabisa da sam-
4 bondo kupataZe. Tuxarisis qveyana. saerTaSoriso
samecniero konferencia `didaWaroba~ (masalebi), 5 buba kudava. kidev erTxel cixe-qalaq Tuxarisis
xulo-didaWara. 2010. gv. 117-120; qarTlis cxovre- lokalizaciisaTvis. II saerTaSoriso konferencia
bis topoarqeologiuri leqsikoni. g. gamyreliZis tao-klarjeTi. moxsenebaTa Tezisebi. Tb. 2012. gv.
red. Tb. 2013. gv. 256. 49-51.
_ 105 _
klarjeTi
nawilobriv kldeebi warmoad-
genda da kedlebi am kldovan
reliefSi iyo CarTuli. re-
liefidan gamomdinare, cixes
grZeli da maRali kedlebi ar
unda dasWirveboda. am areal-
Si (klarjeTisa da taos SesaZ-
lo sazRvari), Woroxis pirze
cixe dRemde ar fiqsirdebo-
da. cixe mdebareobs maRali,
rTulad misadgomi kldis
Tavze, sadac mdinare Woroxi
Zalze viwro xeobaSi miedine-
boda, maryuJs qmnida da kl-
des sami mxridan Semouvlida
(amJamad wyalsacavis tboria).
kldovani mTa mxolod erTi
mxridan, viwro kldovani Tx-
emiTaa dakavSirebuli maRal
qedTan. cixidan orive mxares
moCans xeobis sakmaod didi
nawili. kldovani mTa mdebare-
obs xodis xeobis WoroxTan
SeerTebis adgilidan daax-
loebiT 1 kilometrSi. Cans,
aq gadioda erT-erTi mTavari
gza, romelic artanujsac
gaivlida. geografiuli mde-
bareobiT cxadia, rom cixe
sagangebod SerCeul adgilze
augiaT da igi akontrolebda
erkinisis cixis mTavari karibWe (xedi samxreT-aRmosavleTidan) xeobis sakmaod did areals...
istoriaSi kargadaa cnobili
Seneblo qvebis naSTebi. ikiTxeba sxva kedlebis Tuxarisis cixe-qalaqi... berTas oTxTavis (X
kvalic; 2. cixis amave nawilSi godlis (?) siax- s.) XV-XVI saukuneebis minaweri, sadac Tuxari-
loves kidev erTi, gegmis donemde dangreuli sis eklesiis daarsebis Sesaxebaa moTxrobi-
nagebobaa; 3. SedarebiT qvemoT, erTi mxridan li. aq vxvdebiT ramdenime toponims, maT So-
momrgvalebuli, wagrZelebuli formis nage- ris yuradRebas gavamaxvilebT „salijvarze“.
bobaa (5.3×3.2 m), nageboba Selesilia, kedlis „salijvari“ unda iyos istoriul sofel xo-
maqsimaluri simaRle 1.5 metria, nagebobis si- dis amJamindeli ubani „saliCori“. minawerSi
axloves ganirCeva kedlebis kvali; 4. Sedare- naTqvamia, rom konstantinopolidan „mTavar
biT qvemoT duRabis da Selesili kedlebis mowame“ salijvars dausvenebiaT, xolo sali-
fragmentebia mimobneuli, savaraudod, aq wy- jvaridan „mTavar mowamis“ brZanebiT Tuxa-
lis avzi unda yofiliyo; 5. nagebobebis si- riss CaubrZanebiaT „aRdegiT da wamasueneT
axloves Tixis WurWlisa da duRabis frag- TuxarTa romel ars Woroxis pirsa; xolo aR-
mentebia mimobneuli, SemorCenili kedlebi dga beri igi da Zmani misni da wasvenes viTar-
nagebia duRabiTa da mwvane feris saSualo ca ubrZana maT qristes mowameman da Caasvena
zomis qvebisagan, SemorCenili fragmentebis TuxarTa“. aq sayuradReboa sityvebi „Caasvena
ganfeniloba zedxediT sigrZeSi 68 metri, TuxarTa“, romelic mxars uWers Tuxarisis
xolo siganeSi 37 metria. cixis zRudes, Cans, Cveneul lokalizacias... „TuxareTi“ swored

_ 106 _
erkinisis cixe da Tuxarisis qveyana

erkinisis cixe (saerTo xedi Crdilo-dasavleTidan);

kldeze amrigad, gamovTq-


vamT hipoTezas, rom ze-
moT aRniSnuli usaxelo
cixe, SesaZloa, istoriaSi
kargad cnobili Tuxarisis
cixe iyos. es sakiTxi saW-
iroebs Semdgom kvlevas da
analizs~.6
dResdReobiT arsebuli
informaciis SejerebiT
SeiZleba davaskvnaT, rom
konkretulad antikuri
cixe-qalaq Tuxarisis zus-
ti lokalizeba am etapze,
dazverviT-arqeologiuri
erkinisis cixis karibWe (gegma da Wrili). samuSaoebis warmoebis ga-
avtori giorgi bagrationi
reSe SeuZlebelia.7

xodis xevSi dafiqsirda, im sofelSi, romelT- 6 tao-klarjeTis kulturis Zeglebi. katalogi


anac ucnobi cixe yvelaze axlos mdebareobs. oTx wignad. wigni 3. SavSeT-klarjeTi. kavkasiis
amJamad cixis adgils „yala-boinas“ uwodeben. universitetis da saqarTvelos kulturisa da
turistuli resursebis kvlevis centri. Tb. 2017.
es toponimi tao-klarjeTSi mdebare cixeebis gv. 323-324
saxelwodebad mravlad gvxvdeba: jayis cixe,
7 bondo kupataZe. Tuxarisis qveyana. saerTaSoriso
qvarcxanas cixe da sxva. rac Seexeba qalaqs _ samecniero konferencia `didaWaroba~ (masalebi),
SesaZloa igi xodis xeobaSi yofiliyo: sof- xulo-didaWara. 2010. gv. 117-120; bondo kupataZe.
lis savargulebi iZleva aq qalaqis arsebobis focxovis, kolas da taos samecniero eqspediciis
dRiuri. Tsu saqarTvelos istoriis institutis
SesaZleblobas, xolo cixe _ zemoxsenebul Sromebi. t. III. 2011, gv. 434-453.

_ 107 _
klarjeTi
_ 108 _

Tuxarisis da iSxnis qveynis sqematuri ruka (Semdgeneli: bondo kupataZe)


erkinisis cixe da Tuxarisis qveyana

zemo erkinisi (Tuxarisis qveynis nawili)- (Google-s aero foto)

rusTavelis fondis sazRvargareT ar- es adgili mdebareobs Tefelus qedis Crdi-


sebuli qarTuli materialuri da sulieri loeTiT, romelic amiertaos da klarjeTis
memkvidreobis samecniero kvlevisaTvis 2013 gamyofad iTvleba; 2. Tuxarisi antikur pe-
wlis grantiT gaTvaliswinebuli proeqtis - riodSi, qarTlis samefos warmoqmnisas war-
`tao-klarjeTis qarTuli cixe-simagreebi~ moadgenda swored klarjeTis saerisTavos
farglebSi Tbilisis saxelmwifo universi- politikur centrs.
tetis saqarTvelos istoriis institutis VII VII s-is anonimur `aSxaracuicSi~ (somxuri
eqspedicia 2017 wlis 22 ivniss ewvia erkinisis geografia) Tuxarisi klarjeTsa da taos So-
cixes.8 ris sazRvarze, md. Woroxis marjvena napirze
ixsenieba, rogorc mamikonianebis sagvareulo
istoriuli geografia samflobelo da samxedro-strategiuli cen-
samecniero wreebSi kamaTis sagania Tux- tri, „meToTxmete mxare [didi somxeTisa] tai-
arisis qveynis zusti kuTvnileba _ tao Tu ki [tao] ... moicavs rva gavars. ... am gavarebis
klarjeTi?9 Cven mas mivakuTvnebT klarjeTs dasavleTiT aris parxaris mTa ... parxalis
ori mTavari mizezis gamo: 1. geografiulad mTebidan moedineba md. vohi (Woroxi - b. k.),
romelic gamodis speridan, gaivlis Tuxarq/
8 meSvide eqspediciaSi monawileobdnen: bondo kupa- Tuxars cixis maxloblad da Cadis didi somx-
taZe, leri TavaZe, aleqsandre boSiSvili, giorgi eTis taikis nahangis kRarjqis gavarSi, xolo
bagrationi.
iqidan egrisSi, nigalis, mruRis da mritis xe-
9 Tuxarisis istoriul-geografiuli kuTvnilebis vebis gavliT _ pontos zRvaSi~.10
sakiTxi sadaod aqcia, rogorc Cans VII-VIII ss-Si
taos somexi mflobelebis mier Tuxarisis kon- 10 «Армянская География VII века по Р. Х (приписывавшаяся
trolma. yvela sxva SemTxvevaSi Tuxarisi klar- Моисею Хоренскому)». Пер. с др.-арм. и коммент. К. П.
jeTSi moiazreba. Патканова. СПб., 1877. 297.
_ 109 _
klarjeTi

Tuxarisis qveyana (xedi erkinisis cixidan)

Tuxarisi taos nawilad ixsenieba or somx- iyo saxalifos jarebisaTvis da advilad uka-
ur wyaroSi _ RevondTan da vardanTan, erTi vSirdeboda bizantias~.12
da imave ambis Txrobisas. kerZod, VIII s.-is so- vardan arevelcis cnobiT, 703 wels var-
mexi istorikosi Revond vardapeti mogviTx- danakertTan brZolaSi arabTa 5000 kaciani
robs, rom somexi mTavrebi apirebdnen bizan- laSqris ganadgurebis Semdgom `smbat bagra-
tiaSi wasvlas, rodesac maT daewia arabTa tuni wavida taoSi da gamagrda TuxarisSi~.13
jari da vardanakertis siaxloves, md. araq- iv. javaxiSvilis azriT, Tuxarisi iSxnis
sis napirze moxda brZola. gamarjvebulebma Crdilo-dasavleTiTaa, amdenad `taos da
bizantiis imperators gaugzavnes naalafevi klarjeTis sazRvarze mdebareobda, ufro
arabuli cxenebi da daxocili arabebis moW- taoSi~.14 SesaZlebelia es daskvna somxuri wy-
rili cxvirebi. madlierma imperatorma sum- aroebis cnobebis garda damyarebuli iyo im
bats uboZa kurapalatoba. amis Semdeg `smbat faqtze, rom eklesiurad XVI s-Si klarjeTis
kurapalati Tavis jarTan erTad gaemgzavra samxreT nawili (Tuxarisis qveyana) iSxnis ep-
taos qveyanaSi da Caiketa Tuxarisis cixeSi arqias (amiertaos) ekuTvnoda.15
da erideboda ismaitelebs.~11 Revondi arabo- 12 Revondi. istoria. axalsomxurad Targmna, Sesav-
bis periodis taos amgvarad axasiaTebs, `taik ali da SeniSvnebi daurTo aram ter-Revondianma.
_ Sedioda arminiis vilaieTSi. arsebiTad ga- erevani. 1982. gv. 145.
moyofili iyo sxva somxuri gavarebisagan. 13 vardan arevelci. msoflio istoria. Zveli somxu-
taos gamoyofas xels uwyobda mis somxur mo- ridan Targmnes nodar SoSiaSvilma da eka kvaWan-
tiraZem. Sesavali, komentarebi da saZieblebi
saxleobaSi qalkedonitobis gavrceleba. taiq daurTo eka kvaWantiraZem. Tb. 2002. gv. 97.
marjve TavSesafari iyo ajanyebuli somexi
14 iv. javaxiSvili. qarTveli eris istoria. II t. Tb.
naxararebisaTvis, ramdenadac miudgomeli 1965. gv. 68.
15 qarTuli samarTlis Zeglebi. t. III. saeklesio
11 elene cagareiSvili. saqarTvelo VII-X saukuneebis sakanonmdeblo Zeglebi (XI-XIX ss.). Tb. 1970. gv. 245.
somxur saistorio wyaroebSi. 2012. gv. 120.

_ 110 _
erkinisis cixe da Tuxarisis qveyana
`qarTlis cxovrebis~ Tanaxmad taos da yazbegma. Tavis mogzaurobis dRiurSi is aR-
klarjeTis sazRvarze mdebare uZvelesi niSnavda: `taZris maxloblad SemorCenilia
cixe-qalaqi, md. Woroxis marjvena Senakadze nangrevebi da miwisqveSa nagebobebi. mis Crdi-
an masTan dakavSirebul romelime xeobaSi, loeTiT dgas maRali, svetisebri mTa, sadac
magaliTad xersis xeobaSi SesaZlebelia mde- gadmocemis Tanaxmad iyo qalaqi. SeiZleba es
bareobdes. toponimTa msgavsebas (Tuxari- aris Zveli Tuxarisi (vaxuStis mixedviT) an
si-Tuxari-xersi) pirvelad n. adoncma miaqcia svetis cixe-simagre, aSenebuli saba mtbevaris
yuradReba da ivarauda Tuxarisis xersTan mier.~19
arseboba.16 rusul 5-versian rukebze gvxvdeba to-
es Tvalsazrisi uaryo p. ingoroyvam, `qa- ponimebi: ujari, xersi, muxareTi. saintere-
rTlis cxovrebaze~ dayrdnobiT, rom Tux- soa, rom adgilobrivi mosaxleoba icnobs
arisi md. Woroxis napirze mdebareobs, xolo toponim `Tuxars~. toponimi `Tuxari~ Cveni
xersis xeoba sakmaod daSorebulia Woroxs. me-4 eqspediciis dros oxuris xeobaSi dagvi-
Sejerebul versiad man gamoTqva mosazreba, dastures, rogorc oxuridan erkinisisken
`Tanamedrove xersi, ramdenadac misi saxeli gadamaval gzaze mdebare iaila. agreTve sof.
dakavSirebulia TuxarisTan, Cans warmoad- demirkentSi adgilobrivma uxucesma kidev
gens Zveli Tuxarisis axalSens, gadatanils erTi versia mogvawoda toponim TuxarisTan
Tuxarisis xeobis saTaveebSi, Zveli Tuxari- dakavSirebiT, rom `Tuxarisi~ mdebareobs iu-
sis cixe-qalaqis dangrevis Semdeg~.17 sufelisken, parxliswylis da Woroxis Ses-
Tuxarisi, rogorc antikuri xanis qalaqi arTavTan. am SemTxvevaSi argumenti SeiZleba
da administraciuli centri, Sua saukuneeb- iyos is, rom `qarTlis cxovrebis~ Tanaxmad
Si funqcias kargavs. amas erTvis osmalobis Tuxarisis cixe uSualod md. Woroxis Tavze
periodSi am regionis mowyveta saqarTvelos- mdebareobs.
gan da am mxaresTan siaxlovis, komunikaciis Cveni azriT, rasac wyaroTa monacemebic
dakargva. Sedegad toponimis arsebobis da eTanxmeba, antikuri cixe-qalaqi Tuxarisi
raobis Sesaxeb codna daikarga, amitom cixis (oZrxosis aSenebuli, klarjeTis da zemo qa-
lokalizeba ukve XVIII s-Si problemuri iyo. rTlis centri) nagebi megaliTuri wyobiT,
kerZod, XVIII s-Si vaxuSti batoniSvili Tux- Sua saukuneebSi ucvleli saxiT ver SemorCe-
ariss SecdomiT aigivebda SavSeTSi, tbeTis boda. SesaZlebelia imis varaudic, rom
maxloblad bizantielebisgan Tavdasacavad drois xangrZliv monakveTSi (Zv. w. IV-ax. w.
XI s-is 20-ian ww-Si SavSeTis episkoposis saba XVI ss.) arsebuli punqti, romlis saxelwode-
mtbevaris mier ganaxlebul svetis cixesTan. ba SemdgomSi ganivrco da mTeli mikroqveynis
`tbeTis pirispir, CdiloT kerZ, mdinaris gaR- dasaxelebad iqca, ver iqneboda mxolod erT
ma, ars cixe Tuxarisi, romeli aRaSena pirvel konkretul adgilze, vinaidan gansxvavebulia
oZraxos, Zeman mcxeTosisaman, Semdgomad kv Zveli drois da Sua saukuneebis dasaxlebaTa,
mefeman mirdat aRaSena eklesia cixesa Sina; fortifikaciaTa saarsebo moTxovnebi da Tu
merme yrusagan mooxrebuli, aRaSena mtbevar geografiuli garemo xels ar uwyobs dasax-
episkopozman~.18 lebuli punqtebi adgils icvlian.20
Tvalsazrisi svetis cixis da Tuxarisis TuxarisTan dakavSirebiT angariSgasaw-
igiveobis Sesaxeb farTod iyo damkvidrebuli evi da saintereso Tvalsazrisi gamoTqva
qarTul saistorio tradiciaSi (amasTan daka- daviT xoStariam. `Tuxarisi, Tumc ki matia-
vSirebiT amave tomSi ixileT statia - `svetis neSi cixe-qalaqad moixsenieba, magram arse-
cixe~). 1874 w. ivnisSi aq imogzaura giorgi biTad qalaqi ar yofila _ es iyo sakuTriv
simagre-rezidencia, romelSic cxovrobda
16 Н. Адонц. Армения в эпоху Юстиниана. Ереван. 1971.
19 giorgi yazbegi. sami Tve TurqeTis saqarTveloSi.
17 pavle ingoroyva. giorgi merCule. Tb. 1954. gv. baT, 1995. gv. 81.
362.
20 tao-klarjeTSi gvaqvs mravali sxva magaliTic,
18 vaxuSti bagrationi. aRwera samefosa saqarTve- rodesac megaliTi, strategiuli mdebareobidan
losa. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yve- gamomdinare Sua saukuneebSic `agrZelebs sicocx-
la ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis les~.
mier, t. IV, Tbilisi, 1973. gv. 679.
_ 111 _
klarjeTi

erkinisis cixis saerTo xedi CrdiloeTidan. (ukan-qarielis mTa)

erisTavi Tavisi msaxurebiT da razmiT. Tux- oloo daskvnis gakeTeba sifrTxiles moiTx-
arisma, romelic uZveles droSi Cans daarse- ovs, vinaidan Zveli Tuxarisi `qarTlis cx-
buli, adreqristianul xanaSic SeinarCuna ovrebis~ Tanaxmad uSualod Woroxis Tavze
sagvareulo gamagrebuli sacxovrisis arqa- dgas. es cixe ki mdinares 10 km-iT aris daS-
uli saxe, namdvili saqalaqo cxovreba mis orebuli, Rrmadaa xeobaSi Semaluli da mdi-
irgvliv ar ganviTarebula~.21 naridan misi danaxva yovlad SeuZlebelia.
Suasaukuneebis tipiuri fortifikaciis _ strategiuli TvalsazrisiTac erkinisis cixe
erkinisis cixis qvemoT velze, mravalricx- klarjeTidan amiertaos xeobebSi gadamaval
ovani lodyrilia, rac Zvelad mniSvnelo- gzebs unda akontrolebdes da ar Cans iseTi
vani dasaxlebis arsebobis SesaZleblobaze masStaburi, rogoric wyaroTa monacemebiT
migviTiTebs. amdenad antikuri cixe-qalaq iyo cixe-qalaqi Tuxarisi, romlis danaxvasac
Tuxarisis zusti lokalizeba, arqeologiu- mefe vaxtang gorgaslis aRfrTovaneba gamou-
ri dazvervis gareSe, amJamad Cven SeuZleb- wvevia, `da warmovida vaxtang gzasa klarje-
lad migvaCnia. Tumca Tuxarisis istori- Tisasa, da spani misni ganutevna gzasa somxi-
ul-geografiuli qveyana TavisTavad moicavs Tisasa da viTar miiwia Tuxarisad, mixedna da
mraval fortifikacias, maT Soris erkinisis Seuyuarda cixe, da Tqua: `WeSmaritad Tu xar
cixes da qvemo erkinisis sayaraulo koSks. Sen cixe~. da viTarca warmovida, ixila klde
(ix. ruka). Sua klarjeTsa, romelsa sofelsa erqua ar-
erkinisis cixis Tuxarisobis Sesaxeb sab- tanuji~.22
21 daviT xoStaria. klarjeTis eklesiebi da monas- 22 juanSeri. qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili
trebi. seria: `samxreT kavkasia da anatolia~. t. 3. yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvi-
Tb. 2005. gv. 26. lis mier. t. I. Tbilisi. 1959. gv. 177.

_ 112 _
erkinisis cixe da Tuxarisis qveyana

erkinisis eklesia (2005 w.) buba kudavas foto

erkinisis cixe strategiuli mdebareobiT


gamoirCeva, is klarjeTis provincia _ Tux-
arisis qveyanaSi Semaval gzebs akontrolebs.
uSualod cixis zemoT, aRmosavleTiT mde-
bare naZvnaridan viwro xeobaSi mimavali bi-
likebiT gza gadadis Tefelus qedze, romlis
miRma md. olTisiswylis marjvena sanapiros
(taoskaris, iSxnis da oxuris) paraleluri xe-
obebia.
toponimi `taoskari~, rac Cveni azriT
ara konkretuli cixis, aramed xeobis zoga-
di saxelwodeba unda iyos, miuTiTebs, rom
Tefelus qedidan swored am xeobis meSveobiT
xdeboda Zvelad Sesvla klarjeTidan taos
teritoriaze. adgilobrivma mosaxleobam
dagvisaxela Tefelus qedis garSemo, qari-
elis mTis siaxloves, arsebuli qivis da ma-
lanqezis iailebi (qivSi cixis naSTebic unda
iyos, romelic samomavlod sanaxavi da Ses-
aswavlia), sadac taoskaridan adioda gza. es
xeoba swored klarjeTidan taosken gardam-
avali umoklesi da prioritetuli gza unda erkinisis eklesia (n. bagrationis gegma. 2005 w.)
yofiliyo. amis mizezad SeiZleba miviCnioT
olTisTan SedarebiT siaxlove, pirdapiri avali sxva gzebi. magaliTad, oxuris xeobidan
kavSiri Zvel saqaravno gzebTan Semdegi pun- klarjeTSi gadamavali gza gadioda niorTis
qtebis da cixeebis gavliT: erkinisi-qarielis iailaze.
mTa-taoskari-xosori-kineposi-anZavi-tamru- SedarebiT grZelia meore gza. igi erkini-
Ti-olTisi. sis cixis dabla arsebuli xilieTis da sali-
TavisTavad am gzis upiratesoba ar niSnavs, joris iailebze gavliT miemarTeba da orad
rom ar arsebobda klarjeTidan taoSi gadam- itoteba. erTis mxriv Walaagaris mTasTan
_ 113 _
klarjeTi

qvemo erkinisis sayaraulo cixe-koSki (xedi samxreTidan)

(2005 m.) gaivlis da demirkentamde Cadis. toponimi


meores mxriv ki elisaris da suxbeCis iailas toponimi erkinisi `rkinisas~ niSnavs da
gavliT sofel iSxnis Crdilo-aRmosavleTiT savaraudod am regionisTvis damaxasiaTebe-
mdebare iSxnis cixemde aRwevs. am gzebs ze- li liTonebis, maT Soris rkinis wiaRiseulis
modan uyurebs `maRali mTa qarieli, samxre- simravles SeiZleba ukavSirdebodes. SesaZle-
TiT mwvervali arafeki, samxreT-aRmosavle- belia swored es toponimi igulisxmeba fars-
TiT mTa `urRun-duzi~.23 man qvelis sparselebTan brZolis adgilad,
ar aris SemTxveviTi, rom `qarTlis cx- rac `qarTlis cxovrebaSi~ ixsenieba: `farsman
ovrebis~ saistorio tradiciiT eTnarqebi Semokribna | spani qarTlisani da moirTo Zali
kuTvnili qveynis sazRvrebze aSeneben cix- somxiTiT da miegeba iwroTa rkinisPevisaTa.
eebs. amdenad, SesaZlebelia erkinisis cixe da iwyes brZolad... mietevnes qarTvelni da
iseTive forposti iyo cixe-qalaq Tuxarisisa, somexni sparsTa zeda, aotnes da moswyKdnes,
rogorc xerTvisis cixe qalaq wundisa, cixe- da | tyue yvnes uricxuni, da mirdat warvida
didi qalaq sarkines, ufliscixe kaspisa...24 sparseTadve~.25
erkinisis pirdapir Targmans unda war-
moadgendes mimdebare dabis Tanamedrove
saxelwodeba - demirkenti (`rkinis qalaqi~).
23 eqvTime TayaiSvili. 1917 wlis arqeologiuri eqs-
pedicia samxreT saqarTveloSi. akaki SaniZis re- iv. javaxiSvilis rukaze (1923 w.) datanilia
daqciiT. 50 suraTiT da 151 tabuliT. Tb. 1960. gv. 7. punqti `arknisi~.
24 bondo kupataZe. focxovis, kolas da taos vaxuSti batoniSvili toponim `Tuxariss~
samecniero eqspediciis dRiuri. Tsu saqarTve-
los istoriis institutis Sromebi. t. III. 2011. gv. 25 leonti mroveli. qarTlis cxovreba. r. metreve-
446. lis redaqciiT. Tb. 2008. gv. 65-66.
_ 114 _
erkinisis cixe da Tuxarisis qveyana
cixis aRwera
erkinisis cixe (z. d. 1780 m; N- 40°52’00.18”
E- 41°48’17.12” 40 m. X 12 m. farTobi: 380 kv.
m.) mdebareobs Crdilo-aRmosavleTidan samx-
reT-dasavleTiT wagrZelebul 15 metri si-
maRlis koncxze. cixis galavnis maqsimaluri
simaRlea 7 m. galavnis sisqe - 1,5 m. mTavari
karibWe cixes aRmosavleTidan aqvs. mis Tav-
ze salodec Cans. karis zomebia 1,2 m./1,5 m.
igi urduliT iketeboda. marjvena mxares
Tavsa da boloSi fiqsirdeba anjamebi. pir-
veli karidan gadioda viwro derefani Sida
cixis karibWemde, saidanac cixis mdebareo-
ba zustad CrdiloeTi-samxreTis veqtorzea.
amJamad am derefnis kedeli Camongreulia
qvemo erkinisis sayaraulo cixe-koSkis gegma.
avtori giorgi bagrationi da pirdapir Cahyurebs ufskruls. viwro
qarafze gasvla friad sariskoa.28 erkini-
sis cixis gverdze CrdiloeT mxares meore,
ufro maRali koncxia. am or koncxs Soris ki
kldekaria, albaT bunebrivi. warmoudgenelia
cixis gareT am koncxis arseboba, radgan am
SemTxvevaSi cixe daucveli rCeba da am kon-
cxidan Tavisuflad SeiZleboda garnizonis
ganadgureba isris merexiT da cixis dangre-
qvemo erkinisis sayaraulo cixe-koSkis Wrili va lodsatyorcniT. arada raime kvali am ori
dasavleTze. avtori giorgi bagrationi koncxis damakavSirebeli galavnisa amJamad ar
Cans. cixis ZirSi, Crdilo-dasavleT mxares
ukavSirebs cixis gansakuTrebul miudgomlobas ufskrulTan gvirabia, romelic mdinareze
da simtkices: `aramed moigo saxeli simagriT unda Cadiodes.
simtkicisaTvis `Tuxar Sen cixe da ara sxua~.26 erkinisis cixis samxreTiT, qarielis mTis
niko berZeniSvilis azriT: `Tuxarisi Sei- (2816 m.) ZirSi didi tafobia, sadac maisSi
Zleba gadmonaSTi iyos im viTarebis, roca imarTeba erenqois festivali. masSi ZiriTa-
kedels, zRudes Tuxari, Tixar ewodeboda. dad demirkentis mxaris mosaxleoba monaw-
am ukanasknelisgan Cven unda gvqondes saxe- ileobs, Tumca qedis gadaRmidanac, iSxnis da
li Tixrevi (=Tixarevi) _ kedlebi, zRudeebi. oxuris xevebidanac amodis xalxi. qarielis
am sityvis dialeqturi saxesxvaoba unda yo- mTis Ziridan moedineba mdinare CalRar-su,
filiyo Tixer, cixer, Cixer, Cixor da aqedan romelic cixesTan Caivlis da Crdilo-dasav-
Tixa, Cixa, cixe. Tixrevi imis mowmobaa, rom leTiT miedineba, demirkentTan ki Woroxs
`Tixar~, `Tixer~ arsebiTi saxeli iyo, rome- uerTdeba. cixis pirdapir, mdinaris marcx-
lic mravlobiT ricxvSi iZleoda `Tixarev~ ena napirze mdebareobs TorbaleTis xevi,
`Tixerev~ (mRvimev, bJinev). sufiqsi ev (eb) balyaias da xilieTis mahaleebi. aqve fiqsir-
iZleva saSualebas am sityvis fuZe Tixar, deba Zalian saintereso toponimebi: xodabuni,
Tixer vipovoT.~27 funduki, kuzkoziri, nagaC-dere.
erkinisis cixeze pirvelad 2005 wels vi-
26 vaxuSti bagrationi. aRwera samefosa saqarTve- yaviT Tsu-s eqspediciis farglebSi (eqs-
losa. qarTlis cxovreba, teqsti dadgenili yve-
la ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis
28 cixis galavani gawyvetilia sayrdeni fundamentis
mier, t. IV, Tbilisi, 1973. gv. 679.
_ kldovani niadagis ararsebobis gamo. vfiqrobT,
27 niko berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTx- miwis niadagis (Tan kldovani) amgvarad CamoSlis
ebi. masalebi saqarTvelos istoriuli geografii- mizezi SesaZlebelia yofiliyo miwisZvra, rac am
saTvis. (meore gamocema). Tb. 1990. gv. 320. regionisTvis sakmaod damaxasiaTebelia.

_ 115 _
klarjeTi
pediciis monawileni: nestan bagauri, Tamar qedis ZirSi arsebul iailebia: Tanusi, merka-
gegia, buba kudava, bondo kupataZe, mirian SeTi, focxora, qaSveTi. ufro qvemoT tyian
maxaraZe, goCa saiTiZe, Temo jojua). maSin- zolSi mdebareobs: balyaias ubani, sadac me-
deli eqspediciis mTavari mizani cixe-qalaq futkreobas misdeven. mis zemoTaa mahaleebi
Tuxarisis moZieba iyo. samwuxarod, es mizani (ubnebi): saliCori, karier-Tefe, sineq-Tefe,
miuRweveli aRmoCnda. maSindeli eqspediciis giunisefi, Caurma, foSeTi, iaila iaC~.30
Sesaxeb CanawerSi vkiTxulobT: `iusufelidan Tsu saqarTvelos istoriis institu-
23 km-Si gzidan marcxnivaa sofeli kirkuzu, tis IV eqspediciis dros (2015 wlis 10 no-
xis xidiT Zvel burjze. iqvea gzis marjvniv embers) demirkentis gadasaxvevis siaxloves,
asaxvevi sof. demirkentisaken (erkinisi). 4 md. Woroxis sanapiroze vnaxeT Zlier da-
km-is manZilze gza moasfaltebulia, Semdeg zianebuli koSki, romelsac pirobiTad erki-
ki Cveulebrivi gruntis gza iwyeba. mivuyve- nisis sayaraulo koSki vuwodeT. erkinisTan
biT maRla mTebisaken. trasis gadasaxvevidan (demirkentTan) mdebare cixe-koSki md. Worox-
6 km-Si mTis wverze gamoCnda koSki, am adg- ze (z. d. 495 m; N- 40°53’33.53” E- 41°44’00.41”;
ils aqaurebi zemojors (zemojvari) eZaxian. cixe-koSkis zoma: wriuli formis (diametri:
am mTis dablaa sof. esenekaia da misi ma- 16/17 m. Sida sivrce: 220 kv. m.). wagrZelebulia
haleebi: tanuTi, biTi. gza gavakda da tyiani N-E/S-W mimarTulebiT. galavnis sisqe_0, 9 m.
zonac daiwyo. am adgils zifinars eZaxian. mis 2 m. simaRlisaa Crdilo-dasavleT galavnis
pirdapir ki, xevis gadaRma mdebareobs xer- naSTi, danarCeni safuZvlamdea dangreuli.
si. xelisguliviT Cans xersis qveyana da Zve-
li gza, savaraudod klarjeTSi gadamavali. istoria
gzidan marcxniv mdebare iailas kilisa-Tefe-
wyaroTa monacemebis Tanaxmad Tuxarisis
si hqvia, rac mianiSnebs, rom aq eklesiis naSTi
qveynis da misi administraciuli centris is-
unda iyos. marTlac aRmoCnda adreSuasauku-
toria mokled ase warmogvidgeba: cixe-qalaqi
neebis tipiuri tetrakonqi, romelic avzom-
Tuxarisi aqtiuri Cans antikur epoqaSi (Zv. w.
eT da gadaviReT. eklesiis diametria 10,5 m.
IV-ax. w. V ss.). am periodSi Svidjer ixsenie-
savaraudod es eklesia qarTuli samecniero
ba `qarTlis cxovrebaSi~. q. w. 189-65 da q. S.
sazogadoebisaTvis ucnobi unda iyos.
224-387 ww-Si am teritorias akontrolebdnen
leonti mrovelis cnobas Tu gaviTvalis-
somxeTis mefeni. q. w. I s. kolxeTis sasazRv-
winebT, rogorc Cans Tuxarisis qveyanaSi IV-V
ro cixea. I-III ss-Si Tuxarisi qarTlis same-
ss-Si eklesiaTa aqtiuri mSenebloba dawyebu-
fos SemadgenlobaSia. IV_VII ss-Si Tuxarisis
la, `26-e mefe mirdat, Ze baqarisi, xosroiani
qveyana bizantiasa da qarTls Soris sadao
mefobda didsa sarwmunoebasa Sina, da aman
teritoriaa da monacvleobs. am periods uka-
aRaSena eklesia Tuxarisis cixesa Sina, ra-
vSirdeba mirdat mefis da vaxtang gorgaslis
meTu xevsa klarjeTisasa ara iyo eklesia, da
saeklesio mSeneblobebi TuxarisSi. vaxtang
mun Sina daadginna mRvdelni moZRurad klar-
gorgaslis mier artanujis cixis aSenebiT
jTa~.29
Tuxarisis mniSvneloba daemcro, klarjeTis
eklesiis qvemoT mdebare iailas iTiq
politikuri centri ganapira Tuxarisidan
ewodeba. garSemo ferdobze ucnauri, didi
ufro bunebriv centrze _ artanujze gada-
lodebiT nagebi Senobebis naSTebia. Tu es
vida. VII-VIII ss-Si somexi naxararebis mamiko-
marTlac Tuxarisis qveyanaa, maSin `qarTlis
nianebis daqvemdebarebaSia. 736-738 ww. Tux-
cxovrebis~ cnoba jer kidev antikur xanaSi aq
arisze laSqrobs murvan-yru. IX-X ss-Si taos
qalaqis arsebobis Sesaxeb damajerebeli Cans.
da klarjeTis (gurgen erisTavT-erisTavis
Cveni megzuroba xalisiT ikisra adgilobriv-
samflobelo) sazRvarzea. XI s-Si Tuxarisis
ma mwyemsma abdula iSma. misi informaciiT
eklesiis zemoT naZvnars (Tuxarisis agarae- 30 bondo kupataZe. Tuxarisis qveyana. saerTaSoriso
bi?) baraqeTi hqvia. mis gayolebaze Tofelus samecniero konferencia `didaWaroba~ (masalebi),
xulo-didaWara. 2010. gv. 117-120; bondo kupataZe.
29 leonti mroveli. mefeTa cxovreba. qarTlis cx- focxovis, kolas da taos samecniero eqspediciis
ovreba, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaw- dRiuri. Tsu saqarTvelos istoriis institutis
eris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, t. I. Tb. 1955. Sromebi. t. III. 2011, gv. 434-453.
gv. 131.
_ 116 _
erkinisis cixe da Tuxarisis qveyana
saerisTaos administraciuli centria, 1046 unda miekuTvnebodes: samcxe, aWara, SavSeTi,
wlis ambebis Txrobisas ixsenieba Tuxarisis klarjeTi. SemdgomSi ki farnavazma adminis-
erisTavi beSqen jayeli. XII-XIII ss-Si taos traciuli reformis dros orad gayo es qvey-
saerisTaoSi Sedis. 1266 wlidan Tuxarisis ana: `oZrPis erisTavs misca `tasiskariTgan
qveyana samcxe-saaTabagos SemadgenlobaSia, aq vidre arsianTamdis, nostis Tavidgan zRua-
Cndeba TuxarelTa feodaluri mamuli (klar- mdis, romel ars samcxe da aWara~, klarjeTis
jeTi). XV s. II nax-Si Tuxarisis qveyanaSi qar- erisTavs ki `misca arsianiTgan zRuamde~.33
Tuli monasteria. XVI s. II nax-Si daipyro os- levan WilaSvilis azriT, antikuri xanis
maleTma da Sedioda patara livanas sanjaySi. qalaqTa didi umravlesoba qalaqad qcevam-
ganvixiloT dawvrilebiT naratiul wy- de samiwaTmoqmedo meurneobaze dafuZnebu-
aroTa monacemebi. Tuxarisi qarTlis same- li Zlieri dasaxlebebia. amgvari sameur-
fos daarsebis droindeli erT-erTi mTavari neo bazisis gamo Zveli qalaqebis garSemo
qalaqTagani, klarjeTis saerisTavos admin- sivrceze mravlad gvxvdeba gansxvavebuli
istraciuli centria. metic, `moqcevai qar- qronologiis samosaxlo fenebi.34 Tuxarisi
Tlisas~ cnobaTa gaTvaliswinebiT Tuxari- cixe-qalaqia da am terminiT gansakuTrebuli
si `arian qarTlis~ mefis azos politikuri Tavdacvisunarianobis mqone punqti aRiniSne-
centri Cans. boda. leonti mroveli swored cixe-qalaqs
amdenad ar aris gasakviri, rom `qarTlis uwodebs mas. dursun xaxutaiSvili35 da an-
cxovrebaSi~ aRweril pirvel qalaqmSeneblo- dria afaqiZe36 cixe-qalaqebs antikuri xanis
baTa Soris, romlebic legendarul eponimebs did da gamagrebul punqtebad miiCneven. da-
miewereba, figurirebs Tuxarisic. saistorio viT xoStarias azriT, Tuxarisi SesaZloa wi-
tradicia Tuxariss ayenebs qarTlis samefos naantikuri periodis dasaxleba iyos, Saoris
Zveli didi qalaqebis (mcxeTa, sarkine, urb- da abulis cixeTa msgavsad, radgan zogadad
nisi, kaspi, ufliscixe, rusTavi, samSvilde) samxreT saqarTveloSi didi safortifikacio
gverdiT, `xolo mravalTa welTa da mravalTa kompleqsebi adreuli droidanve Sendeboda.37
JamTa cxovnda Ze qarTlosisi da ganmravlda Tuxarisis simtkice dasturdeba im warmod-
naTesavi misi. xolo SvilTa Soris mcxeTosis- geniT, rac fiqsirdeba saistorio narativSi
Ta gamoCndes samni gmirni saxelovanni, romel- (cnoba, rom Tuxarisis aReba ver gabeda ale-
Ta saxelebi ese ars: pirvelsa uflos, da Semd- qsandre makedonelma). igi rTul da Znelad
gomsa _ oZrPos, da mesamesa _ javaxos. ganuyo asaReb cixed iTvleboda TanamedroveTaT-
maT queyanaY da naTesavi maTi yoveli: oZrPoss vis, `da ukKrda ese aleqsandres, rameTu ara
misca tasiskariTgan vidre zRuamde sperisa romelni naTesavni iqmodes amas. da povna
queyanaY kldovani. aman oZrPos aRaSenna orni cixe-qalaqni ese Zlierni SuaqarTls: wun-
cixe-qalaqni: oZrPe da Tuxarisi~.31 daY, xerTvisi mtkuarisaY, oZrPe, mokidebuli
niko berZeniSvilis azriT, leonti mrove- kldesa RadoYsasa, Tuxarisi mdinaresa zeda
li saWirod cnobs cal-calke aRniSnos `quey- sperisasa, romelsa hqKan Woroxi, urbnisi,
anaY da naTesavi~, rac miuTiTebs teritoriis kaspi da ufliscixe, qalaqi didi mcxeTaY da
da mosaxleobis gamijvnas, teritoria Sesa- ubanni misni: sarkine da cixedidi, zanavi, uba-
Zlebelia mosaxleobis gareSec.32 am Tvalsaz- ni huriaTaY, da ruYsTavi da dedacixe, samSK-
risze dayrdnobiT Cven dasaSvebad migvaCnia,
33 n. berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi.
rom gamoTqma `queyanaY kldovani~ mxolod masalebi saqarTvelos istoriuli geografiisaT-
geografiul da reliefur mdgomareobas ki vis. (meore gamocema). Tb. 1990. gv. 160.
ar unda aRniSnavdes, aramed SesaZlebelia 34 l. WilaSvili. qalaqebi feodalur saqarTveloSi.
meCxrad dasaxlebasac, mosaxleobis simcires. II. Tb. 1970. gv. 66.
niko berZeniSvilis azri, oZrPosis wils 35 d. xaxutaiSvili. iberiis qalaqTa istoriis
sakiTxebi. Tb. 1966. gv. 28.
31 leonti mroveli. qarTlis cxovreba. r. metreve- 36 a. afaqiZe. qalaqebi da saqalaqo cxovreba Zvel
lis redaqciiT. Tb. 2008. gv. 30. saqarTveloSi. Tb. 1963. gv. 160.
32 n. berZeniSvili. saqarTvelos istoriis sakiTxebi. 37 d. xoStaria. klarjeTis eklesiebi da monastrebi.
masalebi saqarTvelos istoriuli geografiisaT- seria: `samxreT kavkasia da anatolia~. t. 3. Tb.
vis. (meore gamocema). Tb. 1990. gv. 93. 2005. gv. 25.
_ 117 _
klarjeTi

Woroxis xeoba demirkentis gadasaxvevTan

lde da mtueriscixe, romel ars xunani, da rodesac vaxtang gorgasali ixilavs am cixes
kaxeTisa qalaqni. da aRfrTovanebas gamoxatavs.
amaT yovelTa cixe-qalaqTa Sina povna kacni qristianobis damkvidrebam qarTlSi ekle-
sastikad mbrZolni, da ganyo laSqari misi, da siaTa mSenebloba gaamravla. erT-erTi pir-
yovelTa amaT cixe-qalaqTa garemoadginna. veli eklesia qarTlis mefe mirdats IV s-is
da TKT dadga mcxeTas da daudginna laSqa- SuaxanebSi swored Tuxarisis cixeSi augia,
rni imier da amier, zemoYT da quemoYT. da `da dajda mefed Ze misi mirdat, da mefob-
TKT dadga qsans zeda, adgilsa, romelsa hqKan da didsa sarwmunoebasa Sina, da man aRaSenna
nastagisi. mtueriscixes da Tuxarissa ara eklesiani Tuxarisisa cixesa Sina, rameTu Pev-
hbrZoda, rameTu ver SeuZlebda dapyrobad. sa klarjeTisasa ara iyo eklesiaY, da mun Sina
xolo sxuani ese cixeni da qalaqni daipyrna daadginna mRdelni moZRurad klarjTa, da
equs Tue~.38 hmata SenebaY eruSeTisa da wundisa eklesia-
Tuxarisis Seuvaloba da simtkice Cans uZ- Ta~.40 daviT xoStaria xazs usvams im garemoe-
veles legendarul ambebSic. leonti mrove- bas, rom sxva qalaqebisgan gansxvavebiT Tux-
lis Tanaxmad xazarebi SemoiWrnen daruband- arisSi eklesia cixis SigniT aSenda, rogorc
is kariT da Targamosianebs dauwyes brZola, erisTavis karis eklesia da am faqts xsnis
`Semusrnes yovelni qalaqni araratisani da klarjeTis regionis TaviseburebiT. misi az-
masisisani da Crdilosani. da daurCes cixe-qa- riT, TuxarisSi ar iyo ganviTarebuli namd-
laqni Tuxarisi, samSuilde da mtueris cixe, vili saqalaqo cxovreba, is ar iyo arsebiTad
romel ars xunani, Sida qarTli da egrisi~.39 qalaqi, aramed sakuTriv simagre-rezidencia,
Tuxarisis cixis masStaburobas `qarTlis romelSic cxovrobda erisTavi Tavisi msax-
cxovrebaSi~ xazi esmeba sxva SemTxvevaSic, urebiT da razmiT.41

38 leonti mroveli. qarTlis cxovreba. r. metreve- 40 leonti mroveli. qarTlis cxovreba. r. metreve-
lis redaqciiT. Tb. 2008. gv. 37. lis redaqciiT. Tb. 2008. gv. 146.
39 leonti mroveli. qarTlis cxovreba. r. metreve- 41 daviT xoStaria. klarjeTis eklesiebi da monas-
lis redaqciiT. Tb. 2008. gv. 32. trebi. Tb. 2009. gv. 26.
_ 118 _
erkinisis cixe da Tuxarisis qveyana
daaxloebiT 370 wlisTvis klarjni sa erqua artanuji, da mouwoda artavazs,
ganudgnen qarTlis mefes, `amisa Semdgomad ZuZuYsmtesa missa, da daadgina igi erisTvad
ganudges klarjni varaz-baqars da mierTnes da ubrZana, raYTa aRagos cixe artanujisaY,
berZenTa. da daipyres berZenTa Tuxarisi da da ubrZana, raYTa gamonaxos Pevsa mas S|ina
yoveli klarjeTi zRKTgan arsianTamde. da samonastre da aRaSenos eklesiaY da qmnes
darCa varaz-baqars qarTli TKnier klarje- monastrad, | viTarca exilvnes monasterni
Tisa, da hereTi da egrisi.~42 saberZneTisani, da hrqua artavazs: „ukueTu
aq unda igulisxmebodes mTlianad Tux- ganZlierden sparsni Cuen zeda, sayudeli
arisis qveyana da ara calke cixe. rodesac Cueni aqa yofad ars.~
cixezea saubari es xazgasmiT aris wyaroSi xolo artavaz aRaSena artanujisa monas-
naxsenebi (ix qvemoT). saerTod Tuxarisi mniS- teri da samni monasterni babamerisa, bidoni-
vnelovani mikroregioni Cans, `sazRvari qar- isa da aqizisa, da ganaaxla cixe aqizisaY da
Tlisa~ anu sazRvari taos da zemo qarTls qmna igi quabad~.44
Soris. vaxtang gorgasalma aRadgina gavlena vaxtangis gorgaslis mier artanujis
klarjeTze da swored Tuxarisze gaivlo qa- daarsebam xeli Seuwyo Tuxarisis dakninebas.
rTlis samefos sazRvari. klarjeTis politikuri centri Tuxarisidan
`xolo vidre petre da mociqulni movi- ufro bunebriv centrze-artanujze gadavi-
dodes vaxtangisa, keisari Semovida kostan- da.45 V s-Si Tuxarisis artanujiT Canacvlebis
tined da warmoavlina xuTasi dromoni, ro- mTavari mizezi unda yofiliyo axali epoq-
melsa Sina iyo xuTas-xuTasi kaci. daubrZana, isTvis damaxasiaTebeli geografiuli mocemu-
raYTa m|ieaxlnen vaxtang|s da dadgen TKnier loba. antikuri xanis klarjeTis saerisTavos
brZolisa... saidumlod moarTues mas juari politikuri centri _ Tuxarisis cixe-qalaqi
da gKrgKni Suamdgomelad da Sesamoseli tani- savaraudod iqneboda vake adgilze gaSenebu-
sa misisaY, da Tques: „raY SevkrbeT erTad, li SedarebiT didi sivrcis mqone dasaxleba.
migce cixe Tuxa|risisaY da sazRvarni qarT- feodalur epoqaSi fortifikaciaTa funqci-
lisani.~ xolo misca mefeman | pasuxi saerod, urma cvlilebam ganapiroba Znelad misadgom
viTarmed: „ara romlisa mizezisaTKs movediT da rTuli reliefis mqone punqtze politi-
aqa, garna wyobisa SenisaTKs. aw moved aqa da, kuri centris gadatana.
Tu ara, Cuen movideT kostantinepoled...~43 imave dros vaxtangma daafuZna Tuxarisis
`xolo vidre mislvamde mociqulTa friad wm. giorgis eklesia.
mwuxare iyo keisari, aramed raJams uTxres, berTas oTxTavis (IX s.) arSiebze datanilia
viTarmed tyue pirvel Sepyrobili da tyue XV-XVI ss-is nusxuri da mxedruli damwerlo-
erisagan meotisa, _ yoveli dauklebelad ga- biT Sesrulebuli istoriuli Sinaarsis Canaw-
nute|vebia, maSin ganixara friad da yovelTa erebi da mosaxseneblebi. erT-erT vrcel
dauteves mwuxarebaY. da Sejda mefe navsa da minawerSi moTxrobilia Tuxarisis eklesiis
ganvida, samasiTa dromoniTa subuqad zRK- daarsebis legenda. ambavi qarTveli berisa,
skidesa da mouwoda vaxtangs, da yves urTier- romelic cxovrobda md. iordanes sanapiroze,
Tas aRTqumaY da fici, da ganages saqme windo- ierusalimis maxloblad da Semdeg gadavida
bisaY. da ukumosca keisarman sazRvari qarT- konstantinopolSi, wm. giorgis monasterSi. 7
lisaY _ cixe Tuxarisi da klarjeTi, zRKTgan wlis Semdeg mas gamoecxada wm. giorgi da misi
vidre arsianTamdis da Pevni, romelni mosdg- xati or berTan _ andriasa da ilarionTan er-
men RadoTa da gamoikiTxa keisarman sazRvari Tad gadaasvena saqarTveloSi, salijvarSi (es
saberZneTisaY... da warmovida vaxtang gzasa toponimi dResac fiqsirdeba erkinisis cixis
klarjeTisasa da spani misni ganutevna gza- maxloblad). ramdenime wlis Semdeg am adgils
sa somxiTisasa. da viTar moiwia Tuxarisad, barbarosebi Seesivnen da kvlav wm. giorgis
mixedna da Seuyuarda cixe da Tqua: „WeSmar- nebiT berma xati gadaitana `TuxarTa, romel
itad Tu xar Sen cixe!~ da viTarca warmovida ars Woroxis pirsa~. is daasvenes kldeze, ro-
Sua klarjeTs, ixila klde, romelsa sofel- melsac ewodeboda tanigara (tanigora). xatis
42 leonti mroveli. qarTlis cxovreba. r. metreve- 44 juanSeri. qarTlis cxovreba. r. metrevelis re-
lis redaqciiT. Tb. 2008. gv. 148. daqciiT. Tb. 2008. gv. 191-192.
43 juanSeri. qarTlis cxovreba. r. metrevelis re- 45 Llevan WilaSvili. qalaqebi feodalur saqarTve-
daqciiT. Tb. 2008. gv. 185. loSi. II. Tb. 1970. gv. 30.
_ 119 _
klarjeTi
sanaxavad misuli vaxtang gorgaslis nebiT mas arisisa erisTavisa. gavides javaxeTs da iwyes
ewoda `TuxarTa mTavarmowame~. aq aSenda wm. axalqalaqisa zRudeTa Senebad, rameTu mas |
giorgis saxelobis eklesia da Semdgom ro- Jamsa uzRudo iyo. are zamTrisa mowevnul
gorc Cans monasteric dauarsebiaT, radgan iyo, berZenTa eneba | SeRmarT waslva. daezava
berTis saxarebis kidev erT savedrebel mi- liparit afxazTa mefesa, uboZa mefeman qarT-
nawerSi ixsenieba `TuxarTa mTavarmowame~ da lis erisTavobaY.~.49
misi mamulebi.46 es aris wyaroebSi Tuxarisis saerisTavos
es saxareba TuxarTa wm. giorgis eklesiis erTaderTi moxsenieba. mixeil baxtaZis az-
sakuTrebas warmoadgenda. amdenad Canawere- riT, XIV s-is dasawyisisTvis Tuxarisis saeri-
bi am eklesiis mrevlis mosaxseneblebia. te- sTavo aRar arsebobs. Tuxarisi feodaluri
qstebSi dasaxelebulia toponimebi: salij- mamulia da misi mflobelebi Tuxarelebad
vari, TuxarTa, tanigiras klde. darejan kl- iwodebian.50
diaSvili minawers TuxarelTa sagvareulos mcxeTis sakaTalikoso mamulebis 1516 wlis
warmomadgenlis mier Sesrulebulad miiCnevs nusxaSi ixsenieba `Tuxarelni sasaflaoTa,
da iq moTxrobil ambebs 497 wliT aTari- monastriTa da karis eklesiiTa~.51 TuxarelTa
Rebs. berTas saxarebis mixedviT, Tuxarele- sagvareulo ixsenieba 1576/1577 ww-is iran-os-
bi saeklesio aznaurebi arian, vaxtang gor- maleTis omis dros, romlis mniSvnelovan epi-
gaslis dros miiRes mamulebi am mxareSi da centrs samcxe-saaTabago warmoadgenda. `adg-
dadgenil iqnen TuxarTa wm. giorgis eklesiis es batonebi, da vinc iyo, daekazmnes. ocamdi
momsaxure sagvareulod.47 Sekazmuli kaci iyo. ivniss 30-s, SabaT dRes,
Tuxarisis teritoriaze wm. giorgis ekle- ganTiad daesxnes nasadgomevsa da sxva aRara
siis garda arsebobda mociqulTa saxelobis daxvdaT ra: TuxarlianT karavi da bargi dax-
eklesia, romelic ixsenieba svimon mefis 1592 vda da is daiforaqes~.52 osmalTa gabatonebis
wlis sveticxovlisadmi Sewirulebis ganax- Semdgom, XVI s-is bolodan Tuxarelebi mesx-
lebis sigelSi, `Tuxars saydari mociqulTa, eTidan Sida qarTlSi gadasaxldnen da saami-
saflavi aSot kurapalatisa, sofeli quayri- laxoros sadroSos eqvemdebarebodnen, iyvnen
li, sofeli sxalTa, sofeli giorgiwminda~.48 sakaTalikoso aznaurebi da flobdnen yma-mam-
murvan-yrus damangreveli laSqrobis Sem- ulebs: abrevSi, cxaverSi, cucubanSi, kaJa-
dgom aq mosaxleobis xelaxali Semosvla VIII TubanSi, samebanSi, jvaraSi, madlaSi, TiRva-
Si, Zeverasa da rexaSi.53 vaxuSti batoniSvili
s-is bolodan unda momxdariyo. IX-X ss-Si
TuxarelTa gvars ixseniebs samcxe-saaTabagos
Tuxariss klarji bagrationebi flobdnen.
uwarCinebules da SemZlebel 12 gvars Soris.54
XI s-is dasawyisSi Tuxarisi Cans saerisTavos
administraciul centrad, `matiane qarT-
lisa~-Si 1045/1046 ww. mefe bagrat IV-is da li-
parit baRvaSis dapirispirebis dros ixsenie- 49 matiane qarTlisa. qarTlis cxovreba. r. metreve-
ba Tuxarisis erisTavi beSqen jayeli, `hyves lis redaqciiT. Tb. 2008. gv. 282.
liparits kaxni da berZenni, da ver wa|iRes 50 m. baxtaZe. erisTavobis instituti saqarTveloSi.
ateni, rameTu cixeTa ufalni kacni mtkice Tb. 2003. gv. 263.
iyvnes erTgulobasa zeda bagratissa, TKnier 51 samxreT saqarTvelos istoriis masalebi (XV-XVI
farsman Tmoguelisa da beSqen jayelisa, Tux- ss.). teqstebis publikacia, gamokvlevebi da saZie-
blebi qr. SaraSiZisa. Tb. 1961. gv. 35.
46 daviT xoStaria. klarjeTis eklesiebi da monas- 52 cxovreba saqarTveloisa (parizis qronika). teqsti
trebi. seria: `samxreT kavkasia da anatolia~. t. 3. gamosacemad moamzada, Sesavali, SeniSvnebi da sa-
Tb. 2005. gv. 27. Zieblebi daurTo giuli alasaniam. Tb. 1980. gv. 46.
47 darejan kldiaSvili. SeniSvnebi Tuxarisisa da 53 darejan kldiaSvili. SeniSvnebi Tuxarisisa da
TuxarelTa gvaris istoriisaTvis: berTas oTx- TuxarelTa gvaris istoriisaTvis: berTas oTx-
Tavis minawerebi. II saerTaSoriso konferencia Tavis minawerebi. II saerTaSoriso konferencia
tao-klarjeTi. moxsenebaTa Tezisebi. Tb.-baT. tao-klarjeTi. moxsenebaTa Tezisebi. Tb.-baT.
2012. gv. 44-46. 2012. gv. 44-46.
48 qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi. IV t. (XVI 54 vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTve-
s. qarTli da samcxe-saaTabago). tomi Seadgina losa. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaw-
da qarTuli teqstebi gamosacemad moamzada mzia eris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. qarTlis cx-
surgulaZem. Tb. 2016. gv. 426. ovreba, t. 4. Tb. 1973. gv. 36.
_ 120 _

También podría gustarte