Está en la página 1de 23

nawili I.

pirvelyofili Temuri wyobileba


8 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

Tavi I. Sesavali
pirvelyofili Temuri wyobileba kacobriobis istoriaSi moicavs periods
adamianis adreuli ganviTarebis etapidan, anu “moazrovne adamianis” (Homo Sapiens)
Camoyalibebidan klasobrivi wyobilebis, mravaldargobrivi meurneobis, qalaqebisa da
saxelmwifos formirebamde. es periodi dedamiwis sxvadasxva kuTxeSi qronologiurad
gansxvavebulia. magaliTad, zogierT qveyanaSi dResac arseboben tomebi, romlebic
ganviTarebis adreul stadiaze imyofebian.
sazogadoebrivi cxovrebis ganviTarebis mixedviT es xana iyofa Semdeg
safexurebad: jogi, Temi, gvari, tomi, saxelmwifo. xasiaTisa da xangrZlivobis
TvalsazrisiT pirvelyofili Temuri wyobileba SeiZleba daiyos aseve: pirvelyofili
adamianis joguri cxovrebis, gvarovnul-Temuri (matriarqati da patriarqati),
pirvelyofili formaciis daSlis, anu samxedro demokratiisa da pirveli mezobluri
Temis Camoyalibebis periodebad.
zogi mkvlevari zemoxsenebul periods yofs sxvadasxva masalisa da iaraRis
damzadebis teqnikis mixedviT qvis, brinjaosa da rkinis xanebad. qvis xana Tavis mxriv
iyofa:
1) Zveli qvis xana, anu paleoliTi: Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
a) adreuli (qveda) paleoliTis xana - adamianis gaCenis droidan, daaxloebiT
Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 150000 w-mde;
b) Sua paleoliTi - Zv.w.aR. 150000 w-idan - Zv.w.aR. 35000 w-mde;
g) gviandeli (zeda) paleoliTi - Zv.w.aR. 35000 w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
gviandeli paleoliTi Tavis mxriv daiyo Semdeg periodebad:
a) oriniak-solutre (saxeli pirveli aRmoCenis adgils ukavSirdeba) - Zv.w.aR.
35000 w-idan - Zv.w.aR. 20000 w-mde;
b) madleni - Zv.w.aR. 20000 w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
2) Sua qvis xana, anu mezoliTi - Zv.w.aR. 10000 w-idan - Zv.w.aR. 5000 w-mde;
3) axali qvis xana, anu neoliTi - Zv.w.aR. 5000 w-idan - Zv.w.aR. 2000 w-mde;
4) brinjaos xana - Zv.w.aR. 3500 w-idan - Zv.w.aR. 800 w-mde;
5) rkinis xana - Zv.w.aR. 800 w-idan.
uZvelesi drois adamianebi dedamiwaze gaCndnen ramdenime milioni wlis win.
daaxloebiT 140000-40000 wlebSi. afrikis kontinentidan neandertalelebi jer axlo
aRmosavleTSi, Semdeg ki evropaSi gadasaxldnen. “moazrovne adamiani” ki gaCnda 35000
wlis win. misi arsebobis damadasturebeli kvali aRmoCenilia safrangeTSi - kromanionis
gamoqvabulSi, ris gamoc mas kromanioneli uwodes. is neandertalelebis msgavsad axlo
aRmosavleTSi da evropaSi gadasaxlda, xolo Semdeg ki - avstraliasa da amerikaSi (nax.1).
am periodidan iwyeba xelovnebis Casaxvac.
adamianis samSeneblo saqmianobis dawyeba mWidrod iyo dakavSirebuli saarsebo
garemos gaumjobesebis aucileblobasTan. adamians aRar akmayofilebda mxolod
bunebrivi TavSesafari, amitom igi mosaxerxebeli sacxovrisis Seqmnaze zrunavda. aseTi
nagebobebis kvali mravladaa mTel dedamiwaze. marTalia, daTariRebisa da raodenobis
Sesaxeb informacia mwiria, magram ganuzomlad didia maTi mniSvneloba mTeli Semdgomi
periodis arqiteqturis ganviTarebisTvis, vinaidan adreklasobrivma sazogadoebam
TandaTan gamoimuSava is arqiteqturuli midgomebi, mSeneblobis xerxebi, teqnikuri
SesaZleblobebi, romlebic sxva xalxebisTvis Semoqmedebis wyaro da misabaZi nimuSi
gaxda. sainteresoa is faqti, rom erTmaneTisgan daSorebuli qveynebis nagebobebis
konkretuli gadawyveta da arqiteqturuli xedva bevr saerTo niSan-Tvisebas avlens.
pirvelyofili Temuri wyobilebis adamianis saarsebo garemos Seqmnas
geoklimaturi faqtorebi ganapirobebda, kerZod, temperaturaTa cvalebadoba,
cxovelTa samyaro, mcenareuloba, landSafti, amitom gansxvavdeboda adamianTa
sacxovrebeli saxlis tipi, maTi Cacmuloba da saqmianoba (nax.2).
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 9

Tavi II. paleoliTis xana


(Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde)

paleoliTi (berZn. “paleos” - Zveli da “liTos” - qva), anu Zveli qvis xana -
kacobriobis arsebobis sawyisi da sxva periodebTan SedarebiT yvelaze xangrZlivia.
qveda paleoliTi xasiaTdeboda Tbili klimatiT. am periodis adamianis pirveli
saqmianoba Semgrovebloba da nadiroba iyo. uZveles adamianTa koleqtivs pirvelyofil
jogs uwodeben. maTi arsebobis aucilebeli piroba Tbili klimati da uxvi mcenareuli
safari iyo. aqedan gamomdinare, adamians ar sWirdeboda mudmivi sacxovrebeli, Tbili
tansacmeli, cecxlis mopoveba, amitom erCivna bunebriv TavSesafarSi (gamoqvabuli,
mRvime, kldis gamoweuli nawili) daedo bina.
Sua paleoliTSi, daaxloebiT 75 aTasi wlis win, dedamiwaze Seicvala klimati.
daiwyo gamyinvarebis periodi - civ da Tovlian zamTars aseve civi da wvimiani gazafxuli
da zafxuli mosdevda. klimatis Secvlam xeli Seuwyo mSeneblobisa da arqiteqturis
Casaxvas. neandertalelebi pirveli mSeneblebi iyvnen.
Sua paleoliTSi adamianebi jgufebad cxovrobdnen - 30-50 kaci erTad. am
xanisTvis damaxasiaTebelia koleqtiuri mSenebloba, romelSic Cabmuli iyo monaTesave,
erTi an ramdenime Temi. isini cdilobdnen koleqtiuri SromiT moepovebinaT saarsebo
saSualebebi. koleqtiuri warmoeba da saerTo sakuTreba ganapirobebda koleqtiuri
sacxovreblis Seqmnis aucileblobas.
Tu qveda paleoliTis dasaxlebebi Ria sadgomebs warmoadgenda, am periodSi
adamiani ukve eZebs iseT TavSesafars, romelic daicavs mas gare faqtorebisgan. is
agebs saCrdiloblebs, niSebs, qarisgan damcav kedlebs (nax.3); amave dros sacxovreblad
iyenebs mrgval ormoebsa da miwurebs. igi Tavdapirvelad aSenebs mcire zomis miwiszeda
nagebobas, Semdeg - ufro didi moculobisas, bolos ki - sazogadoebriv sacxovrebels.
miwiszeda sacxovreblis asagebad adamiani iyenebs xes, mamontis Zvlebsa da qvas.
droTa ganmavlobaSi is swavlobs samSeneblo masalis mopovebas da mis damuSavebasac.
adamiani sacxovreblis asagebad xmarobs misTvis xelmisawvdom masalas: samxreTSi - xis
totebs, lerwams, Tixas, xolo CrdiloeTSi - yinulis lodebsa da Tovls.
klimaturi faqtorebidan gamomdinare, magaliTad, zomier, klimatur zonaSi
ganviTarda miwuris tipi, karvisebri gadaxurviT. karvisebr formas qmnida totebi,
romlebsac miwas ayridnen. miwurs sinaTlisa da kvamlis gasasvleli Riobi da
morebiTa da miwiT dafaruli qanobiani Sesasvleli hqonda. aseTi TavSesafari zamTris
sacxovreblis tipia. iq, sadac xis masala naklebad moipoveboda, sacxovrebels
agebdnen alizisgan. magaliTad, wina da Sua aziaSi, meqsikis tomebis did puebloebSi. im
teritoriebze, romlebsac gamyinvareba ar Sexebia - afrikis kontinentze, tropikebsa da
subtropikebSi sacxovreblis yvelaze adreul tips warmoadgenda totebisgan dawnuli
qarisgan damcavi zRude da orqanobiani karviT gadaxuruli, Tixatkepnili iatakiani
qoxi, romelsac hqonda CaRrmaveba kerisTvis (nax.4).
am periodSi TandaTan Camoyalibda xis nagebobaTa konstruqciis ori tipi:
pirveli - gegmiT warmoadgenda ovalurad an wriulad Casmul morebs, romelTa centrSi
aRmarTuli erTi maRali boZi iWerda konusur gadaxurvas, meore ki - horizontalurad
dalagebuli morebisgan qmnida sworkuTxa formas, romelsac orqanobiani gadaxurva
hqonda. aseve arsebobda wagrZelebuli saxlebi. isini gegmaSi erTmaneTze gadabmul,
ramdenimekerian ovalur Txrilebs qmnidnen.
zeda paleoliTis epoqaSi gaCnda karkasuli nagebobebi vertikaluri sayrdeni
boZebiT, romelTa Soris manZils avsebdnen wnuliT da orive mxridan lesavdnen TixiT.
am periodSi samarxi nagebobebi jer ar arsebobda. micvalebulebs sxvadasxva
pozaSi marxavdnen saxlis iatakis qveS an saxlis gverdiT mdebare, qviT gadaxurul
ormoSi.
zeda paleoliTSi gamyinvarebam TandaTan iklo. es periodi yvelaze mniSvnelovani
etapia xelovnebis istoriis Seswavlis TvalsazrisiT, vinaidan am dros sabolood
Camoyalibda Temuri organizacia, gaCnda saxviTi xelovneba, Caisaxa pirveli religiuri
warmodgenebi: magia, totemizmi, animizmi. swored am periods miekuTvnebian Tanamedrove
adamianis winaprebi - kromanionelebi, romlebmac neandertalelebi Secvales.
10 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

jgufebad mcxovrebi uZvelesi adamianebi qmnidnen gvarovnul Tems.


sazogadoebrivi mowyobis forma matriarqati iyo, anu gvaris gamgrZeleblad qali
iTvleboda, imavdroulad is meurneobis warmmarTveli da keriis SemnarCunebeli iyo.
vinaidan Temis wevrebi erTmaneTs enaTesavebodnen, amitom maT coli sxva Temidan unda
moeyvanaT, rac sxva TemTan megobrul urTierTobebs ayalibebda. sanadirod dadiodnen
mamakacebi. saWmelad iyenebdnen mcenareTa nayofs, sokos, frinvelis kvercxs, iWerdnen
Tevzs. Tu wina periodSi adamianma aiTvisa primitiuli qvis iaraRebis damuSavebis
teqnika, axla man qvisgan wvetiani Subebi gaakeTa, miwas xis joxebiT an ZvlebiT amuSavebda,
iswavla tyavis damuSaveba da tansacmlis kerva sicivisgan Tavis dasacavad.
TandaTan gaCnda saRebaviT Sesrulebuli gravirebuli naxatebi, reliefi da
mrgvali qandakeba. ferweraSi cxovelTa gamosaxulebebi dominirebda (gabatonebuli
iyo zoomorfizmi, rodesac adamians RmerTi warmodgenili hyavs cxovelis saxiT)
- iremi, mamonti, bizoni, cxeni, xari, lomi, daTvi. qandakebaSi gvxvdeba adamianis
anTropomorfuli gamosaxulebebi - ufro metad qalisa (anTropomorfizmi, rodesac
RmerTi warmodgenili hyavT adamianis saxiT an cxovelebs, mcenareebsa da bunebis
movlenebs adamianuri Tvisebebi, grZnobebi da azrebi aqvT). qvis zedapirze xatvisas
adamiani fanqris magivrad boloCakveTil joxs, balaxs an bewvs iyenebda. xSirad
TiTebiTac xatavda. saRebavs cxovelis cximSi xsnida da svelad daitanda kedelze.
saRebavad iyenebda bunebriv naxSirs, carcs, Wvartls an wiTeli feris Jangmiwas
(oxra). ZiriTadad xmarobda yviTel, wiTel, muq-yavisfer ferebs. savaraudod,
kedlis mxatvroba erTgvar rituals ukavSirdeboda, amitomac naxatebiT ifareboda
mRvimis, sacxovreblad gamousadegari, miuvali adgilebi. ra Tqma unda, xatavdnen
gansakuTrebuli niWiT dajildoebuli adamianebi. swored isini iyvnen pirveli
mxatvrebi. aseTi mxatvrobis gavrcelebis adgilebi ZiriTadad safrangeTi da espaneTia.
paleoliTis epoqis mrgvali qandakebis Sesaqmnelad ZiriTadad iyenebdnen qvis rbil
saxeobebs, Zvals, Tixas, SesaZloa xesac. reliefi iWreboda qvaze an mRvimis kedelze
basri, wvetiani qvis iaraRiT.
a) oriniak-solutres periodis adamianma mRvimis kedlis Tixis zedapirze
pirvelad gamosaxa zigzagisebri zolebi. iqmneba STabeWdileba, TiTqos es zolebi
pirdapir xeliTaa gasmuli Tixis zedapirze (nax.5). zog SemTxvevaSi xazebi erTmaneTs
kveTs da zogjer gorgals qmnis. sainteresoa, saRebavSi dasvelebuli xelis anabeWdebi
kedelze (nax.6, altamiris mRvime) Semovlebuli konturiT. mas albaT magiuri
mniSvneloba hqonda. cxovelTa pirveli gamosaxulebebi imdenad arasrulyofilia, rom
SeuZlebelia maTi saxeobis (jiSis) dadgenac ki. epoqis dasasrulisTvis naxati TandaTan
daixvewa, Tumca avtori jer mainc ver icavs proporciebs. aseT gravirebul naxatebSi
gvxvdeba niRbebiani adamianebi. aseT niRbebs, savaraudod, religiuri ritualisTvis da
magiuri cekvisas ikeTebdnen.
droTa ganmavlobaSi cxovelis figuris konturi mkafio gaxda, proporciebi
swori. amave dros Seiqmna StrixiT Sesrulebuli naxatebi, romlebic konturidan
moculobaze gadasvlas aadvilebda (kastilios mRvime espaneTSi, fon de gomis mRvime
safrangeTSi). StrixiT ikveTeboda sxeulis nawilebi: yurebi, Tvalebi, nestoebi, piri
da sxv. SeiniSneboda cxovelis sxvadasxva mdgomareobaSi gamosaxvis mcdelobac.
amave periodis mrgvali qandakeba ZiriTadad qals gamosaxavda. gamoikveTa
qali-dedis niSan-Tvisebebi, gamosaxulebebi jer kidev cudadaa damuSavebuli, ar
aris xazgasmuli nakvTebi, Tumca maTi mcire zomis miuxedavad, igrZnoba Sinagani Zala.
es qandakebebi gamoirCevian mkveTri konstruqciuli agebulebiT. yvelaze cnobili
qandakebaa “venera vilendorfeli” (nax.7, vena, istoriis muzeumi).
b) madlenis periodi pirvelyofili xelovnebis ayvavebis periodia. am xanis
monoqromul (erT ferSi) mRvimur ferwerasTan erTad viTardeba poliqromuli
(mravalferiani) ferwerac. adamianma iswavla formis modelireba ara mxolod StrixiT,
aramed feriTac. Tu oriniakis periodSi saRebavi ixmareboda ZiriTadad konturis
Semosavlebad, axla saRebaviT ifareba mTeli gamosaxuleba da mxatvari naxatSi iyenebs
ara marto erT fers, aramed or an sam fersac kargad uxamebs erTmaneTs. paleoliTis
epoqis xelovnebaSi mTavar Temad isev darCa cxoveli, romelsac gamosaxavdnen
sxvadasxva mdgomareobaSi, xandaxan moZraobaSic ki, anu Zovis, wolis, sirbilisa da
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 11

Cxubisas. cxovelebi, rogorc wesi, kompoziciurad ar ukavSirdebodnen erTmaneTs.


madlenis periodis bolos, SeiniSneba figurebis dajgufebisa da maTi erT
siuJetSi gaerTianebis tendencia. amis saukeTeso magaliTia limeilis mRvimis kedlebze
(safrangeTi) gamosaxuli irmebi da teijTan axlos (safrangeTi) napovni Zvalze naxati
irmebis jogi (nax.8). aq SesamCnevia garkveuli Tavisebureba, magaliTad, mTliani konturi
Semovlebulia mxolod pirvel da bolo cxovelze, xolo danarCeni - irmebis fexebi da
gaRunuli rqebi xazebiTaa gamosaxuli, rac kargad gadmoscems maT moZraobas.
amgvarad, XII aTaswleulis mRvimeebis ferweraSi gamoikveTa moculoba,
perspeqtiva, feri, figuris proporciebi, moZraoba. mogvianebiT gamomxatveloba da
moculoba daikarga. yuradReba daeTmo stilizebas, sagnebis sqematurobas. paleoliTis
bolo periodSi ki isini saerTod gaqra. maTi adgili daikava uwesrigod gadaxlarTulma
xazebma, wertilebis rigebma, gaurkvevelma sqematurma niSnebma.
madlenis periodSi ganviTarda mrgvali qandakebisa da reliefis tipebi,
romlebic wina periodTan SedarebiT ufro didi da gamomsaxvelia. zogadad madlenis
periodis Sedevrebia altamiris (espaneTi), fon de gomis, laskos, rufinikis mRvimeebis
ferwera (safrangeTi).

II-1 altamiris mRvime

altamiris mRvime mdebareobs CrdiloeT espaneTSi, kantabriaSi. miwiT dafaruli


Sesasvleli 1869 wels gaixsna, xolo aTi wlis Semdeg, 1879 wels, arqeologma marselino
sans de sautuolam zeda paleoliTis periodis mRvimis kedlis mxatvrobis nimuSebi
gamoikvlia (nax.9). isini or mniSvnelovan arqeologiur fenas miekuTvneba. mRvimis
siRrmeSi ganTavsebuli naxatebi 18000 wlis winandelia, SesasvlelTan axlo mdebare
naxatebi ki - madlenis kulturul fenas miekuTvneba da 14000-15000 wliT TariRdeba.
Tavdapirvelad sautuolasTvisac ki daujerebeli aRmoCnda am gamosaxulebebis asaki.
1880 w. man arqeolog xuan vilanova i pierasTan erTad gamoaqveyna kvlevis Sedegebi,
magram arqeologTa lisabonis kongresze altamiris ferwera miiCnies yalbad. misi
avTenturoba 1902 wels damtkicda, rodesac Semdgom sxva mRvimeebi gamoikvlies.
altamiris mRvimis kvleva grZeldeboda 1902-1904 ww-Si, 1924-25 ww-sa da 1981 w.
altamiris mRvimis sigrZe 270 m-s Seadgens da ramdenime derefnisa da darbazisgan
Sedgeba. mTavari darbazis sigrZe 18 m-i, xolo simaRle - 2-6 m-ia. kedlebze TiTqmis
naturaluri zomis (figurebis sigrZe 2,25 m-ia) realisturad da moZraobaSi myofi
bizonebis (nax.10), xarebis (nax.11), irmebis, taxebis, cxenebis 23 gamosaxuleba aRmoCnda.
aRsaniSnavia qaosurad mimofantuli xelis gulis anabeWdebic. naxatebi Sesrulebulia
Savi (naxSiri), wiTeli (Jangmiwa), yviTeli (kvercxis guli) da sxva bunebrivi saRebavebiT.
aqvea basri iaraRiT amokveTili reliefebic. cxovelebi uwesrigodaa mimofantuli
kedlis sibrtyeze (nax.12). arc erTi figura ar faravs meores. zedmiwevniT zustia maTi
agebuleba da moZraoba. isini warmodgenilia wolis, sirbilis, Zovis, dasvenebis dros.
naxatebi muqi konturuli xaziTaa Sesrulebuli da SeRebilia sxvadasxva tonalobis
wiTeli an yviTeli ferebiT, rac ukeT avlens formas. mxatvari iyenebs kedlis bunebriv
sibrtyes gamosaxulebis samganzomilebiani efeqtis Sesaqmnelad.
mRvimis dasaTvaliereblad yoveldRiurad 1500-mde kaci modioda, amitom mas
safrTxe daemuqra. is araerTxel daxures da kvlav gaxsnes. bolo daxurvis Semdeg misi
gaxsna 2011 wels igegmeba. altamiris naxatebis aRmoCenam dasabami misca sxva kldis
mxatvrobis nimuSebis Seswavlas. magaliTad, dRes mxolod safrangeTSi gamosaxulebebiT
morTuli da pirvelyofili adamianis arsebobis kvalis damadasturebeli 100-mde
mRvimea gamokvleuli.

II-2 laskos mRvime

laskos mRvime (nax.13) 1940 wlis 8 seqtembers oTxma montiniakelma axalgazrdam


aRmoaCina. mis freskebs frangma abatma da arqeologma anri breilma ”siqstes kapela”
uwoda. freskebis erTsaxovneba mecnierebs afiqrebinebs, rom isini mxatvarTa erTi
jgufis mier mokle droSia Sesrulebuli da TariRdeba Zv.w.aR. 16000-17000 wlebiT.
12 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

mRvimis sigrZe daaxloebiT 250 m-ia, simaRle saSualod 30 m. aTas kvadratul metr
farTobze, TeTri kiris kedlebze sxvadasxva zomis 100 cxovelisa da adamianis
figuraa gamosaxuli. aq vxvdebiT gareul cxenebs, xarebs, Zroxebs, bizonebs, mTis
Txebs, romlebic Sesrulebulia gravirebiT, monoqromuli da poliqromuli xatvis
stiliT. am figurebTan erTad gamosaxulia abstraqtuli niSnebi - xazebi, kvadratebi,
marTkuTxedebi, romelTa mniSvneloba dResac auxsnelia.
mRvimeSi SesvlisTanave, sami mcire saTavsis gavlisas warmoCndeba mxatvrobiT
dafaruli sivrce, romelsac ”didi darbazi”, ”xarebis darbazi” an “xarebis rotonda”
(mrgvali darbazi) ewoda. am darbazs ori gasasvleli aqvs. erTi mis mimarT grZiv Re-
rZze ganTavsda, meore ki xelmarjvniv, e.w. “pasaJSi” miemarTeba. am galereis sigrZe 15
m-ia. “pasaJis” Semdeg mdebareobs aseve viwro, 20 m. simaRlis derefani, romelsac “navi”
uwodes. am nawilSi gamosaxulebebi cotaa. is bolovdeba e.w. “katis xvreliT” - viwro,
20 m. simaRlis gasasvleliT. “navidan” erT-erTi ganStoebiT xvdebian naxevarwriul
darbazSi “afsidaSi”. mas mosdevs “Saxti” da “Wa”. aq mosaxvedrad saWiroa 4-5 m. siRrmeze
Casvla.
“xarebis darbazi” morTulia yvelaze feradovani gamosaxulebebiT. zogierTis
sigrZe 5 m-s aRwevs. xarebis gamosaxulebebi or rigad, erTmaneTis pirispiraa
ganlagebuli. marcxniv, Sesasvlelidan odnav moSorebiT, mdebareobs grZeli frizi
cxovelebis gamosaxulebebiT: morbenali cxenebiT, xarebiTa da irmebiT (nax.14). aqvea
ucnauri kvadratuli saxis, didmucliani da sworrqiani cxoveli, romelic hgavs
martorqas (nax.15). samxreTis kedelze sami mozrdili da sami patara, wiTeli feris xari,
eqvsi iremi da daTvia gamosaxuli.
“xarebis darbazis” RerZze mdebare viwro, dabali, grZeli gasasvlelis kedlebsa
da Werze, Ria da oqrosferi JangmiwiT daxatulia konturiT Semovlebuli cxovelTa
figurebi, cxenebis dinamikuri gamosaxulebebi (nax.16). gamoirCeva wiTel da Sav ferebSi
Sesrulebuli cxvrebisTaviani frizi, romlis mopirdapire kedelze imave ferebiT
daxatulia irmebisTaviani kompozicia.
“pasaJis” gamosaxulebebi sakmaod dazianebulia, xolo “navSi” cxovelTa
oTxi jgufia warmodgenili. derefnis marjvena nawilSi gamosaxulia pataraTaviani,
dagrexilrqebiani, uzarmazari tanis - 1,7 m. sigrZis Savi Zroxa (nax.17). is TiTqos
garkveul moZraobas asrulebs, marcxena nawilSi, xaris or figuras Soris (nax.18),
ikveTeba irmebis monoqromuli gamosaxulebebi, romelTa sigrZe 85 sm-s aRwevs (nax.19).
es gamosaxulebebi gamdidrebulia geometriuli simboloebiT.
“katis xvrelSi” gravirebuli naxatebis saxiT katisebrTa ojaxis cxovelebia
warmodgenili. stili primitiulia. aqvea cxenis Tavi anfasSi, rac paleoliTis xanis
xelovnebis sakmaod uCveulo nimuSia, radgan, Cveulebisamebr, cxovelebs profilSi an
“mrude perspeqtivis” gamoyenebiT xatavdnen.
“afsidaSi” aTasamde gravirebuli naxati aRmoCnda. maTgan sainteresoa
CrdiloeTis irmis gamosaxuleba.
“SaxtSi” miakvlies unikalur naxats - Savi saRebaviT Sesrulebul nadirobis
dramatul scenas (nax.20). kompoziciis centrSi gamosaxulia monadire CitisTaviani
niRbiT, romelic daWrili bizonis fexebTan wevs. bizonis Signeuloba gareTaa gamoyrili.
iqve, xelmarjvniv, martorqa Cans, romelic garbis. albaT, isini erTmaneTs Seerkinen
da monadire daWrili bizonis msxverpli gaxda. amaze miuTiTebs grZeli, gatexili
Subi da isari Citis gamosaxulebiT. aseTi realisturad asaxuli Janruli scena Zalze
iSviaTia zeda paleoliTis epoqis xelovnebaSi. zogierTi mecnieris varaudiT, es mRvime
uZvelesi sakulto centri yofila, sadac imarTeboda magiuri ritualuri ceremoniebi
da SesaZloa msxverplSewirvac ki.
1960 wels ”siqstes kapelas” safrTxe daemuqra. mnaxvelTa simravlis, maTi
moZraobisa Tu xmauris gamo freskebi ziandeboda. 10 weli mimdinareobda sakonservacio
samuSaoebi, magram is mnaxvelTaTvis aRarc gaxsnila. mRvimesTan axlos aSenda
naturaluri zomis pavilioni. mis interierSi zustad gaimeores ”xarebis darbazis”
interieris naxatebi. damTvaliereblebisTvis mRvimis asli-muzeumi 1984 w. gaixsna.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 13

II-3 fon de gomis mRvime

sainteresoa XIX s-is 80-ian wlebSi samxreT safrangeTSi aRmoCenili fon de gomis
mRvimis madlenis periodis naxatebi. rogorc cnobilia, am periodSi adamiani ufro
metad akvirdeba bunebas da aRiqvams realobas. es gamovlinda mxatvrobaSic. kedlebze
gamosaxuli cxovelebi, marTlac, rom bunebrivadaa gamosaxuli. isini gadmocemulia
konturiT da gamdidrebulia StrixiT, riTac xazgasmulia cxovelis bewvianoba.
konturi ar aris erTi sisqisa. is xan imatebs, xan iklebs. ori feris kombinaciiT cxovelis
figuraze laqebi, nakecebi da zog adgilas xSiri bewvi ikveTeba. sainteresoa, ferSi
Sesrulebuli martorqis, mamontis (nax.21), mobalaxe CrdiloeTis irmis gamosaxulebebi
(nax.22). am ukanasknelis mSvidi mdgomareoba kargad aris gadmotanili naxatze,
romelic Sesrulebulia wiTel, Sav, yviTel ferebSi. gamosaxulebebi asimetriuladaa
ganlagebuli kedlis sibrtyeze da arc erTi figura ar faravs meores, kargad igrZnoba
moculoba.
paleoliTis xelovnebis erT-erT damaxasiaTebel niSan-Tvisebas warmoadgens
is, rom am periodis adamians SeeZlo ZiriTadi detalebi gamoecalkevebina
meorexarisxovanisgan. am xanis namuSevrebSi igrZnoba harmonia, simetria, ritmi.
mxatvars SeuZlia Seqmnas misTvis sasurveli forma, icis saRebavis specifika da naxatis
ganlageba zedapirze.

Tavi III. mezoliTis xana


(Zv.w.aR. 10000 w-idan - Zv.w.aR. 5000 w-mde)

paleoliTidan neoliTze gadasvlis periodia mezoliTi, anu Sua qvis xana.


daaxloebiT 10-12 aTasi wlis winaT yinulis safari CrdiloeTisken daiZra. dedamiwaze
daTbobis periodi da Tanamedrove geologiuri epoqa dadga. Sesabamisad, Seicvala
cxovrebac, mcenareuli safari, cxovelTa samyaro. daixvewa mSvild-isris forma,
romelmac gaamartiva nadiroba, Zveli iaraRebi Secvala ufro rTulma qvis iaraRebma.
adamianebma daiwyes dawnuli kalaTebisa da xis nakeTobebis damzadeba, Zafis darTva,
gaakeTes navi. adamianebi dajgufdnen mcire koleqtivebad. gaqra didi sazogadoebrivi
sadgomebi. dasaxlebebi daemsgavsa sazogadoebriv sacxovrisebs, sadac keris irgvliv
ramdenime ojaxi cxovrobda. Sua qvis xanidan ukve SeimCneva kedlis kargad Tlili qvis
gamoyeneba da aseve poligonuri wyoba (araswori formis qvebisgan Seqmnili wyoba).
am periodSi isev gvxvdeba cxovelebisa da adamianebis feradi da gravirebuli
gamosaxulebebi, magram xelovnebaSi mxolod cxovelis gamosaxuleba veRar itevs
mxatvris ideur Canafiqrs, grZnobas. paleoliTisgan gansxvavebiT, mezoliTis ferweraSi
mTavari adgili daikava adamianma, misma moqmedebam, anu yuradReba gamaxvilda adamianis
moZraobaze. xandaxan mxolod StrixiT gadmocemuli figurac ki moZraobas asaxavs. Tu
adre figurebi erTmaneTs ar ukavSirdebodnen, axla wamyvania mravalfiguriani scenebi,
romlebSic gamosaxulia adamiani nadirobis, SeiaraRebuli Setakebis, sameurneo
saqmianobis, cxovelTa morekvis, cekvis, sirbilis, srolis, Cxubis dros. adamianis figura
ufro sqematuri, dinamikuri, moZravi da pirobiTia. masobrivi scenebis gamoxatvis
dros isini ufro simboloebs warmoadgenen. Tu am periodis gamosaxulebebi naklebad
gamomxatvelia, es metyvelebs ara mxatvris nakleb ostatobaze, aramed xelovnebaSi
miznebis cvlaze. gravirebul naxatebSi xazi obieqtis saerTo konturs gasdevs. qalis
figura naklebad gvxvdeba. did mxatvrul nawarmoebebs mcire formis qmnilebebi cvlis.
saRebavis ZiriTadi ferebi isev sxvadasxva tonalobis wiTeli da Savia, iSviaTad TeTri
feric gvxvdeba. saRebavis Semkvrel nivTierebad ixmareba kvercxis guli, sisxli, Tafli.
14 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

Tavi IV. neoliTis xana


(Zv.w.aR. 5000 w-idan - Zv.w.aR. 2000 w-mde)

am periodidan dedamiwaze daiwyo axali qvis xana da klimati sabolood daTba.


neoliTi gavrcelda im qveynebSi, sadac amas xeli Seuwyo klimaturma faqtorma,
kerZod, wina da Sua aziaSi, egvipteSi, indoeTSi, samxreT-aRmosavleT evropaSi.
adamianis cnobierebasa da sulier samyaroSic moxda cvlileba. is akvirdeba bunebis
movlenebs, magram maTi axsna jer ar SeuZlia. imdroindeli adamianis warmodgeniT
arsebobda zebunebrivi Zalebi, ramac Seapiroba xelovnebaSi iseTi saxeebis gamoxatvis
aucilebloba, rogoricaa: mze, ca, wyali, cecxli, miwa.
neoliTis xanis sazogadoebriv cxovrebaSi SeimCneva sagvareulo Temis
gaZliereba, maT Soris urTierTkavSiris ganmtkiceba, matriarqatidan patriarqatze
TandaTanobiT gadasvla. adamianis saqmianobaSi nadiroba da Semgrovebloba Secvala
mecxoveleobam da miwaTmoqmedebam. daiwyo materialuri dovlaTis warmoeba.
individualuri sakuTrebis warmoqmnas xeli Seuwyo sameurneo produqciis simravlem.
qonebrivma uTanasworobam ganapiroba gvaris dayofa calkeul ojaxebad. gvaris
saTaveSi dgas sabWo, romelSic Sedis yvela srulwlovani. erTmaneTis monaTesave gvari
qmnis toms. TiToeul toms sakuTari teritoria da ena aqvs.
neoliTisTvis damaxasiaTebelia qvis iaraRebis axleburi damuSaveba, maTi burRva
da gaprialeba. aman TavisTavad axali iaraRebis Seqmnasac Seuwyo xeli. axlad Seqmnilma
iaraRma, kerZod, najaxma, adamians xis damuSavebis saSualebac misca.
axali qvis xanaSi Tixis WurWlis warmoebam da samSeneblo saqmianobam adamians
mudmivi adgilsamyofeli daumkvidra, xolo moTxovnilebebis gazrdam feiqrobis
ganviTareba ganapiroba. neoliTis xanaSi adamiani sagnis gaformebazec fiqrobs.
ase gaCnda ornamentiani keramikis xis WriT gaformebis tendenciebi, stilizebuli
abstraqtuli motivebi. WurWlis moxatvisas xSirad meordeba ornamentis calkeuli
elementebi, Tumca mas uqvemdebareben garkveul ritms da uxameben WurWlis formas.
WurWelze gamosaxuli adamianis, cxovelis, frinvelis figurebi stilizebulia. maT
simboluri datvirTva aqvT, Tumca maTi amoxsna Zalian rTulia. adamiani gamosaxavs
jvars, spirals, svastikas, samkuTxeds, rombs, romlebiTac cdilobs asaxos Tavisi
warmodgena samyaros Sesaxeb da grZnobebi. am xanis adamianebi simboluri niSnebiT
gamoxataven religiur-miTologiur warmodgenebs.
neoliTis periodis nakeTobis zedapirze gamosaxulebebs garkveuli
kanonzomierebiT ganaTavseben. ostati jer yofs zedapirs horizontalur zolebad,
xolo Semdeg maT Soris aTavsebs gamosaxulebebs. es kompoziciis Seqmnis optimaluri
da swori gadawyvetaa. am periodis xelovani ukve flobs simetriis sxvadasxva saxes.
mcire plastikuri formebi mzaddeba Tixis, xis, rqis, Zvlisa da iSviaTad qvisgan.
cxovelTa gamosaxulebebSi vlindeba maTi jiSi da xasiaTi. isev xSiria qalis figurebi,
romlebic nayofierebis kults ukavSirdeba. maTSi sqematuroba da pirobiToba igrZnoba.
zog SemTxvevaSi qalis sxeulis silueti ikveTeba mxolod xaziT.
am xanaSi farTod gamoiyeneba petroglifebic (nax.23, CakveTili gamosaxulebebi
kldeze), romlebic ZiriTadad dartymiTi teqnikiTaa Sesrulebuli da iSviaTad
iRebeba (urali, cimbiri). maTze igive Temebia aRbeWdili - moZraobaSi myofi cxovelebi,
frinvelebi da mravalfiguriani scenebi. aseTi gamosaxulebebis amosakveTad
pirvelyofili adamiani irCevda gaxsnil sivrces, xSirad kldis gamoweul nawils,
romelic axlos iyo wyalTan. es gamosaxulebebi ZiriTadad erTi mimarTulebiT
miemarTeba, magaliTad, navSi msxdomi adamianebi dinebas erTi mimarTulebiT mihyvebian.
adamianTa gaerTianebebis ojaxebad dayofa aisaxa sacxovreblisa da dasaxlebis
tipze. neoliTis xanisTvis damaxasiaTebelia didi zomis, koleqtiuri sacxovrebeli
saxlebi. am tips miekuTvneba amerikis indielTa tomebis sacxovreblebi: irokezTa
“grZeli saxli”, maidanebis mrgvali saxli, pueblo da sxv. isini ZiriTadad gavrcelebuli
iyo CrdiloeT amerikis samxreT-dasavleT nawilSi, kerZod, ontariosa da eris
sanapiroebze.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 15

IV-1 irokezTa “grZeli saxli”

CrdiloeTis indielTa tomis - irokezTa “grZeli saxli” dawvrilebiT Seiswavla


lui henri morganma (daibada 1818 w.), romelmac bavSvoba irokezebs Soris gaatara. misi
megobari iyo senekas tomis beladi elis parkeri, romelic mfarvelobda irokezebs,
amitom morganic 1847 wels sazeimod aRiares senekas tomis “qoris” sagvareulos wevrad
(yvela toms cxovelis an frinvelis saxeli hqonda: qori, mgeli, daTvi, ku da sxv.).
irokezTa “grZeli saxli” (nax.24) warmoadgenda 15-30 m. sigrZis, marTkuTxa saxls,
romelSic erT WerqveS cxovrobda 8-10 ojaxi, ZiriTadad naTesavebi. ojaxis zrdasTan
erTad saxlsac emateboda sigrZeSi axali ujredi. ”grZeli saxli” irokezebisTvis ara
mxolod sacxovrebels warmoadgenda, aramed maTi sazogadoebis mravali tradiciis
simboloc iyo. aseT saxlebs agebdnen xis morebisgan Sekruli karkasiT. vertikalurad
aRmarTul boZebsa da horizontalur Zelebze akravdnen xis qerqs, romelic saTavsebs
siTbos unarCunebda. gansakuTrebul sacavSi inaxeboda saerTo sakvebi.
saxls Sesasvleli marTkuTxedis mokle gverdebidan hqonda da Senobas
mTel sigrZeze gasdevda. Sesasvlelis win agebdnen erTgvar winkars, anu dromoss.
Sesasvlelidan mimavali grZivi RerZis orive mxares, simetriulad ganlagebuli iyo
erTmaneTisgan tixrebiT gamoyofili oTaxebi. TiToeul ojaxs derefnis orive mxares
Tavisi sacxovrebeli sivrce hqonda. iatakidan odnav aweuli baqani gamoiyeneboda
dasajdomad, dasaZineblad, samuSaod. meore aseTive baqani gakeTebuli iyo odnav maRla.
kedlis gayolebaze Tavisufali sivrce ekava Sesanax karadebs (nax.25).
yovel oTx an or oTaxs erTi kera hqonda da ojaxebi am keriT SeTanxmebulad
sargeblobdnen. saxli aq danTebuli cecxliT Tbeboda. kvamli keris Tavze WerSi
gakeTebul RiobSi gadioda, romelsac uamindobis dros tyavs afarebdnen.
irokezTa “grZeli saxlebi” gaqra XIX s. dasawyisisTvis, magram am saxlebSi
arsebuli cxovrebis wesisa da yofis aRweris mixedviT SeiZleba dadgindes, rom aq
arsebobda kargad ganviTarebuli dediseuli gvari.

IV-2 maidanebis “mrgvali saxli”

neoliTis xanaSi dediseuli gvaris ganviTareba SeimCneva indielTa sxva tomis -


maidanebis “mrgval saxlebSic” (nax.26). aseTi saxlebis karkass 12 m-iani diametris mqone
wreze ganlagebuli xis morebisgan agebdnen. centrSi mdebare oTx boZTan Tavs iyrida
qanobze mWidrod dalagebuli koWebi, romlebsac Semdgom faravdnen tyaviT an xis
qerqiT da ayridnen miwas.
saxlis Siga sivrces oTaxebad tixrebi yofda, romlebic centrisken ixsneboda.
iataki odnav Caweuli iyo. SuaSi ganTavsebuli keriT yvela sargeblobda. sinaTle
Semodioda centrSi gaWrili Riobidan. Sesasvleli gverdidan iyo. igi morebiT
gadaxurul da miwiT dafarul farduls warmoadgenda. Sesasvlels Camofarebuli
hqonda bizonis tyavi.
maidanebis saxlebis gazrda ujredis damatebiT SeuZlebeli iyo, amitom maT
dgamdnen dasaxlebis centraluri moednis irgvliv, sadac maTi raodenoba 50-s aRwevda.

IV-V pueblo

neoliTis xanis amerikel indielTa sacxovreblis erT-erT tips pueblo


warmoadgenda, romelSic kargad gamovlinda pirvelyofili tomis cxovrebis wesi.
pueblo uzarmazari sazogadoebrivi sacxovrebeli kompleqsi iyo, romlis zomebi didi
dasaxlebis zomebs utoldeboda. puebloSi cxovreba erTdroulad 1000-3000 adamians
SeeZlo. puebloebis gavrcelebis raionebia mdinare san-xuanis sanapiroebi da CrdiloeT
amerikis samxreT-dasavleT nawili, mdinare san-xuanis SesarTavis teritoria. metad
mniSvnelovania zeda koloradosa da arizonis dablobis midamoebSi napovni kldeSi
nakveTi sacxovreblebi. msgavsi sacxovrebeli gvxvdeba afrikel aborigenebTanac. es
nagebobebi aRmoaCines, ra Tqma unda, ukve dangreuli da mitovebuli.
aRmoCenil puebloebs Soris SeiZleba gamoiyos naxevarwriuli, sworkuTxa
16 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

da brtyel reliefze ganfenili puebloebi (nax.27). maTi agebis principi msgavsia,


gansxvavdeba mxolod forma. pueblos mcxovreblebs mtris Tavdasxmisagan maRali, yru
kedlebi icavda. erT-erT gverdze mdebare Sesasvlelidan xvdebodnen did ezoSi. mis
garSemo sacxovrebeli nawili ganTavsebuliyo. nageboba ramdenime iaruss moicavda,
romlis yoveli sarTuli qvedaze odnav Seweuli iyo. iarusidan iarusze asvla garedan
midgmuli xis kibeebiT SeiZleboda, xolo iarusebze ganTavsebuli erTnairi zomis
sacxovrebel oTaxebSi ki - terasis karidan an WerSi arsebuli Riobidan. did puebloebSi
oTaxebis raodenoba ramdenime aseuls aRwevda. or oTaxs iSviaTad aerTianebdnen.
pueblos kompleqsSi sacxovrebeli oTaxebis garda, arsebobda kidev ramdenime didi
saTavsi, e.w. ”estufa” (espanurad kera), romelic ezoSi mdebareobda da savaraudod,
saerTo da sakulto SekrebebisTvis iyo gankuTvnili. zog SemTxvevaSi „estufa“
ramdenime sarTulisgan Sedgeboda.
zogierTi nagebobis samSeneblo masalad alizi gamoiyeneboda, saukeTeso
puebloebisaTvis ki - qva. pueblos asagebad iyenebdnen qvis rbil jiSebs, romlebsac qvis
iaraRebiT advilad amuSavebdnen. kedlebs awyobdnen sworkuTxa filebisgan, Tixisa da
TabaSiris narevi xsnariT, brtyeli gadaxurva eyrdnoboda gardigardmo dalagebul,
TiTqmis daumuSavebel koWebs.
dRemde SemorCenil puebloebs Soris yvelaze didi - pueblo “bonitoa”
(nax.28), romelic niu-meqsikos Statis Tanamedrove nacionalur parkSi Cakos kanionSi
mdebareobs. is ax.w.aR-is IX-XII ss. miekuTvneba da indielTa tomis anasazis sazogadoebriv
sacxovrebel kompleqss warmoadgens. 160 m. sigrZis pueblo 8000 m2 moicavda da 650
oTaxisgan Sedgeboda. zogan is 4-5-sarTuliani iyo. kedlebis sisqe 1 m-s aRwevda. pueblo
“bonitoSi” 1000 kaci cxovrobda, Tumca binadarTa raodenobis Sesaxeb sxvadasxva
versia arsebobs. misi saTavsebi ganlagebuli iyo araswori formis rkalze, romelsac
wina mxridan ketavda grZeli, sworkuTxa, gawelili nageboba. sameurneo nawili ezoSi
iyo ganTavsebuli. Crdilo-samxreTis mimarTulebiT ezos grZeli kedeli or nawilad
yofda. orive mxares ganTavsebuli yofila “didi kiva” (miwaSi sanaxevrod Casuli
saTavsi). “didi kivas” garda am teritoriaze aRmoCnda ceremoniebisTvis gankuTvnili
saTavsebi da 30-mde mcire kiva. dRes pueblo “bonitos” didi nawili kldis CamoSlis
Sedegad dangreulia.
gamonaklisad iTvleba brtyeli reliefisTvis gankuTvnili erTsarTuliani
pueblo „auten springsi“, romlis sxvadasxva zomis oTaxebi ujredebis saxiT erTmaneTis
mimarT qaosurad ganlagda.
CrdiloeT amerikis samxreT-dasavleT nawilSi gvxvdeba indielTa miwisqveSa, xis
sacxovrebeli, e.w. kava. mis brtyel gadaxurvas hqonda Riobi, romelic imavdroulad
Sesasvlelsac warmoadgenda. kavaSi moxvedra kibiT SeiZleboda. analogiuri forma
hqonda meqsikel indielTa uZveles estufasac, romelmac Semdgom saxe icvala.
neoliTisTvis da Semdgom brinjaos xanisTvis damaxasiaTebeli iyo saxlebi
ximinjebze (nax.29). aseTi saxlebiani dasaxlebebi gavrcelda centraluri evropis
(Sveicaria, CrdiloeTi italia, aRmosavleT safrangeTi, samxreT-aRmosavleT germania
da dasavleT avstria) torfian Waobebsa da tbebze.
ximinjebiani saxlebis agebis principi Semdegnairia: fskerSi Caasobdnen msxvili
xis moris wawvetebul mxares, mis meore brtyel boloze awyobdnen xis morebs, romlebic
saxlis asagebad gamzadebul ficarnags qmnida. masze aRmarTavdnen xis Zelebis an
totebisgan dawnul da TixiT gamagrebul nagebobebs. saxlebs hqonda patara fanjrebi da
xis darabebi. ximinjebiani saxlebiT Seqmnili dasaxlebis moedani napirs ukavSirdeboda
50 m. sigrZis xidebiT. aseTi saxlebi aadvilebda TevzWeras, xolo Tavdasxmisgan dacvis
mizniT maT wylis zedapiridan maRla swevdnen, maRal ximinjebze ayenebdnen (nax.30).

Tavi V. brinjaos xana


(Zv.w.aR. 3500 w-idan - Zv.w.aR. 800 w-mde)

brinjaos xana msoflios sxvadasxva raionSi sxvadasxva periods moicavda. maSin,


rodesac egvipteSi, SuamdinareTSi, egeosis samyaroSi, siriaSi, CineTsa da indoeTSi
yvaoda monaTmflobeluri sazogadoeba, aziisa da evropis mraval qveyanaSi jer kidev
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 17

pirvelyofili Temuri wyobileba iyo. mxolod brinjaos xanis dasasruls Camoyalibda


evropaSi patriarqalur-gvarovnuli wyoba. am dros xalxi erT ojaxad eweoda meurneobas.
Sesabamisad, yalibdeboda kerZo sakuTreba. zog raionSi (wina azia, indoeTi) iqmneboda
adreklasobrivi sazogadoebebi, calkeul raionebs Soris farTovdeboda kontaqtebi.
brinjaos epoqa dapirispirebebis epoqa iyo. SeiaraRebuli Setakebebi nadavlis,
Sinauri cxovelebis, savargulebis, liTonis gamo Cveulebriv movlenas warmoadgenda,
amitom didi yuradReba eqceoda iaraRis damzadebasa da mis gaformebas. iaraRis
saxelurze xSirad gamosaxavdnen cxovelebs, vinaidan cxovelis Tema kvlav aqtualuri
iyo xelovanisTvis. am epoqis xelovneba ukavSirdeboda religiur-magiur Sexedulebebs.
beladis kultTan erTad gaZlierda winaparTa da nayofierebis kulti, riTac safuZveli
Caeyara axal wes-Cveulebebs.
brinjaos xanis samarxebSi keramikul nakeTobaTa gverdiT aRmoaCines liTonis
nivTebi. liTons sul ufro didi mniSvneloba eniWeboda. adamianma iswavla brinjaos
damzadeba (spilenZisa da kalis Senadnobi). am droidan ”metalurgia” warmoebis
damoukidebel dargad iqca. liTonis mxatvruli damuSaveba adamianTa SemoqmedebiTi
procesis warmmarTveli gaxda. swrafad ganviTarda: gravireba, Camosxma, mxatvruli
Weduroba. sakmao raodenobiT mzaddeboda samkaulic. mcire plastikis nimuSebsac
liTonisgan amzadebdnen.
I aTaswleulSi aRar keTdeboda moxatuli keramika. ZiriTadad erTi feris
keramikul nakeTobaTa forma sworxazovani iyo. maTze ubralo naxati garkveul wess
eqvemdebareboda. sakvirvelia ornamentis motivis nairferovneba. aRar gvxvdeba
qalis Tixis figurebic. patriarqatis epoqis dadgomis gamo isini Seicvala mamakacis
gamosaxulebebiT.
brinjaos xanaSi viTardeba gamagrebuli dasaxlebebi, romlebic Semdgom ufro
xSirad rkinis xanaSi gavrcelda. am periodSic farTod gamoiyeneba ximinjebiani saxlebi,
romelTa saxesxvaobas warmoadgenda e.w. teramarebi (nax.31). teramarebi sworkuTxa an
trapeciis formis moednebi iyo, romelTa garSemo xis morebs asobdnen da avsebdnen
qviTa da TixiT. am moednebze ganTavsebuli iyo xis ximinjebze aRmarTuli ficarnagi,
romelzec mrgvali an sworkuTxa formis qoxebi idga. aseTi ficarnagi gadamkveTi
quCebis gaswvriv swori kuTxiT iyo ganlagebuli.

V-1 megaliTuri nagebobebi

brinjaos xanis arqiteqturis saintereso nimuSebad iTvleba megaliTuri (berZn.


“mega” didi, “liTo” - qva) arqiteqturis Zeglebi, romlebic am droisTvis evropisa da
aziis mraval adgilas (garda avstraliisa) aRimarTa. megaliTuri nagebobebi mravladaa:
safrangeTSi, skandinaviaSi, alJirSi, portugaliasa da CineTSi, koreasa da indoeTSi,
belgiaSi, ruseTSi, Sveciasa da inglisSi, Sotlandiasa da saberZneTSi, tunissa da
egvipteSi. uZvelesi megaliTuri nagebobebi neoliTSic igeboda. megaliTuri Zeglebi
ara mxolod monumenturi nagebobebis teqnikuri agebis magaliTia, aramed axali
ideologiuri, sulieri da esTetikuri moTxovnebis gamovlinebacaa.
paleoliTSi pirvelyofili adamiani aSenebda naxevrad miwaSi Casul saTavsebsa da
xis saxlebs ximinjebze, neoliTSi - Tixis saxlebs, romlebsac sacxovrebeli funqciis
garda sxva funqcia ar hqondaT, brinjaos xanaSi ki - religiur-sakulto ideebTan
dakavSirebul megaliTur nagebobebs. samecniero literaturaSi isini iyofa oTx tipad:
menhirad, dolmenad, alimanad da kromlexad. TiToeul maTgans miakuTvneben romelime
kults. magaliTad, dolmens da menhirs - winaparTa pativiscemis kults, kromlexs
- cecxlis an mzis kults. menhirs adareben saflavis qvas an monuments, dolmeni -
sarkofagi, samarxi an sacxovrebelia, kromlexi ki - primitiuli taZari.
menhiri (nax.32, bretonuli sityva ”men” - qva, ”hir” - grZeli) gavrcelebulia
safrangeTSi, sadac 6000-mde qvis aseTi lodia, inglisSi, irlandiaSi, siriaSi, CrdiloeT
da samxreT amerikaSi, kavkasiaSi. misi daniSnuleba dRemde ucnobia. es gawelili,
mSralwyobiani, vertikalurad calke mdgari qvis lodi mogvagonebs svets an obelisks.
menhiris vertikaluri kompozicia dominirebda garemomcvel bunebaze da warmoadgenda
erTgvar niSans, romelic ama Tu im movlenis Sesaxeb inaxavda informacias. saerTod,
18 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

vertikali asaxavs adamianis sxeulis ZiriTad RerZs da, savaraudod, menhiric adamianis
sxeulis gamomsaxveli iyo, adamianisa, romelsac mis qveS marxavdnen (menhirebis qveS
aRmoCenili samarxebidan gamomdinare). SeiZleba vivaraudoT, rom TiToeul menhirs
erTi romelime micvalebulis saxelzec dgamdnen.
menhiri gaCnda ganviTarebuli gvarovnuli wyobilebis dros. is Sedegia
sazogadoebis klasobrivi diferenciaciisa, rodesac gamoiyo privilegirebuli fena. es
fena qmnida samxedro dajgufebas, romelsac saTaveSi mxedarTmTavari hyavda. SeiZleba
iTqvas, rom menhiri gvaris mamasaxlisis saflavze aRmarTuli Zeglia. ramdenadac
pativsacemi iyo esa Tu is pirovneba, menhiris zomac Sesabamisad icvleboda. mcire menhiri
1-2 m. simaRlisa iyo, kolosaluri ki 20 m-mde (safrangeTSi dafiqsirebulia 21 m. simaRlis
menhiri). yvelaze didi menhiris wona 200-300 tonaa. mis asawevad da gadasaadgileblad
uamravi adamianis Zalisxmeva iyo saWiro. menhiris gaCenas ukavSireben agreTve gvaris
daSlis dasawyis processac, Tumca is albaT mainc asrulebda damoukidebel funqcias
da Tayvaniscemis obieqts warmoadgenda, an aRniSnavda romelime ceremoniis adgils.
zogierTi mkvlevris varaudiT, is mezoblebTan Sedegiani molaparakebis gamoxatuleba,
sasazRvro niSani, RvTaebisadmi Sewiruli ZRveni an TviT RvTaebis gamosaxuleba iyo.
mecnierebi xSirad daoben imaze, Tu ras miekuTvneba menhiri, arqiteqturas Tu
qandakebas? vinaidan is dominirebs garemomcvel bunebaze, dasaxlebebze, soflebze,
saxlebsa Tu kompleqsebze, amitom igi Tavisuflad SeiZleba CaiTvalos arqiteqturul
qmnilebad, romelsac eqvemdebareba sxva danarCeni.
menhiris zedapirs amuSavebdnen qvis iaraRebiT, magram ZiriTadad is Tavis
bunebriv saxes inarCunebda (nax.33). menhirze arsebuli gamosaxulebebiT SeiZleba
vimsjeloT pirvelyofili adamianis warmodgenebze, romlebic monumentur formaSi
gamoixata. gvxvdeba adamianisTaviani lodebi (safrangeTi) an cxovelis TaviT
damSvenebuli qvebi (samxr. cimbiri), zog SemTxvevaSi misi zedapiri ifareboda
reliefebiT (nax.34) da ornamentuli motiviT (nax.35), magram sxvadasxva raionSi
sxvadasxvagvari gaformebac SeiniSneba, magaliTad, vxvdebiT adamianis xelebis, fexebis
an SiSveli sxeulis gamosaxulebebs. gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs menhirebi
Sesrulebuli monumenturi skulpturis saxiT, romlebzec Tevzebia gamosaxuli.
magaliTad, ”veSapiT”, anu didi Tevzis gamosaxulebiT (nax.36, somxeTi).
menhiri Zvel xalxSi ganasaxierebda nayofierebis RvTaebas an wyaroebisa da
saZovrebis mfarvels. zogierTi menhiri imdenad zustad gamoxatavs sagvareulo totems
(totemi-winapris sulis gamosaxva qvaSi), magaliTad, xars, Tevzs, rom isini SeiZleba
indielTa totemur svetebTan erTad movixsenioT.
alimani (nax.37) 1 m-idan 4 m-mde an 7 m. simaRlis qvebisgan (menhirebisgan) Seqmnili
derefnebia, romlebic qmnian paralelur gzebs. saxelwodeba momdinareobs franguli
sityvidan ”alignements”, rac xazze ganTavsebas niSnavs. alimanebi didi raodenobiT
gvxvdeba safrangeTSi - bretanSi. maT vrceli teritoria uWiravT. magaliTad, bretanSi,
kerZod, karnakSi aseTi derefnebi 3 km-zea gaWimuli da maTi raodenoba 3000-ss aRwevs.
alimanebi ar miekuTneba saflavis monuments, Tumca maTi zusti daniSnuleba
ucnobia. zogierTi mkvlevari varaudobs, rom es Sekrebis adgilebia, zogi ki maTSi xedavs
religiuri procesiebisTvis da sakulto msvlelobebisTvis gankuTvnil derefnebs.
magaliTad, karnakis jgufi dakavSirebulia ramdenime dolmenTan. arsebobs alimanebi,
romelTa bolos idga menhirebi. maT damaxasiaTebel niSan-Tvisebad SeiZleba CaiTvalos
kompoziciis usasrulod gagrZeleba yvela mimarTulebiT.
dolmeni (nax.38) sakmaod rTuli nagebobaa da sxvadasxva raionSi gansxvavebuli
saxiT gvxvdeba. mas mkveTrad gamoxatuli mzidi da sazidi nawilebi aqvs, rac qmnis
mzid-koWovan konstruqcias. dolmeni albaT TandaTan ganviTarda menhirisgan. dRes
SemorCenili dolmenebiT SeiZleba ganisazRvros misi ganviTarebis sxvadasxva safexuri
- primitiuli dolmeniT dawyebuli, damTavrebuli espaneTSi aRmoCenili gumbaTovani
samarxi dolmeniT.
Cveulebisamebr, sworkuTxa, umartivesi dolmeni (nax.38, triliTi), faqtobrivad,
kameraa, romelic Sedgeba ori vertikaluri qvisa da horizontalurad gadaxuruli
mesame filisgan (aRmoCenilia safrangeTSi). zogjer am ukanasknelis wona 40 tonas aRwevs.
gvxvdeba sami (nax.39), oTxi da meti raodenobis vertikalurad dadgmuli damuSavebuli
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 19
qvis lodebi, romlebic gegmaSi oTxkuTxeds qmnian. isini, aseve, gadaxurulia didi zomis
horizontaluri filiT (nax.40).
mogvianebiT, vertikaluri qvebi mijriT daawyes, ramac Seqmna samarxi kamera
(nax.41). amaze metyvelebs maTSi aRmoCenili saflavebi. arsebobs ramdenimekameriani
mravalkuTxa da mrgvali dolmenebic, romelTa forma momdinareobda pirvelyofili
sacxovrebeli ujredis mrgvali formisgan.
sworkuTxa formis kameraze gadasvliT TandaTan gamoixata sacxovreblis
formis evoluciac (nax.42). Tavdapirvelad dolmenis zoma sigrZeSi 2 m-s da simaRleSi
1,5 m. aRwevda. Semdgom zomebi gaizarda da gaCnda ZiriTadi nawilis msgavsi principiT
mowyobili misasvleli derefani, romlis sigrZe 15-20 m. Seadgenda. Semdgom periodSi
dolmenis samarx kameras daeyara miwa da yorRanad gadaiqca (nax.43, dolmeni bretanSi).
dolmenis daniSnuleba - ojaxuri gansasvenebelia. gvarovnul wyobaSic vxvdebiT
sazogadoebis diferenciaciis process, amitom dolmeni mosaxleobis privilegirebuli
nawilis nagebobad SeiZleba CaiTvalos.
dolmenis kedlebze datanili iyo ornamentuli xasiaTis naxatebi da simboluri
niSnebi. xSir SemTxvevaSi es saRebaviT an CakveTili xaziT Sesrulebuli spiraluri
xazebia. garda safrangeTisa, sadac iTvlian 4500 dolmens, isini gvxvdeba inglisSi,
irlandiaSi, samxreT skandinaviaSi, daniaSi, holandiaSi, CrdiloeT germaniaSi,
espaneTSi, xmelTaSuazRvis kunZulebze, italiaSi, CrdiloeT afrikaSi, siriaSi,
CrdiloeT iranSi, indoeSi, koreaSi, amerikaSi, kavkasiaSi, yirimSi. zogierTi mecnieris
varaudiT, isini micvalebulTa maradiuli samyofelia da ukavSirdeba im periodis
adamianis warmodgenebs imqveyniur samyaroze.
mogvianebiT Seqmnil dolmenebSi gadaxurvis filas gauCnda Riobi, e.w. ”sulis
Riobi”, romliTac gardacvlilis suli ukavSirdeboda gare samyaros. arsebobs
varaudi, rom dolmens adamianebi sacxovrebladac iyenebdnen (nax.39, safrangeTSi
banios dolmeni). mas hqonda kargad mopirkeTebuli iataki da kera.
dolmenebi gvaoceben ara marto Tavisi zomebiT, qvis zedapiris damuSavebis
virtuozulobiT da qvebis SeerTebis sizustiT, aramed proporciebis mikvleviT,
silamaziT, moculobis monoliTurobiTa da gamokveTili konstruqciebiT. Tu
arqiteqturis istoriis manZilze menhiri pirveli Zeglia, dolmeni adamianis xeliT
Seqmnil pirvel monumentur nagebobad iTvleba.
kromlexSi (bretonuli sityva - ”krom” - wre, ”lex” - qva) vertikalurad dadgmuli
menhirebi ganlagebulia wreze ramdenime rigad. zog SemTxvevaSi maT sakmaod vrceli,
daaxloebiT 90 m-idan da 150 m-mde diametris teritoria ukaviaT (kerlaskan da menes
kromlexi bretanSi). isini zogjer gars ertymian yorRans an ramdenime wriuli zoliT
Seqmnil damoukidebel nagebobad gvevlinebian. zogjer did kromlexebTan mivyavarT
alimanebs.
yvelaze saintereso da dRemde SemorCenili kromlexi stounhenjia (nax.44), rac
niSnavs ”dakidebul qvebs” an gelebis enaze - ”mocekvave qvebs”. saxelwodeba SeiZleba
iTargmnos ”moxetiale” qvebadac, rac erT Zvel gadmocemas ukavSirdeba. is mdebareobs
inglisSi qalaq solsberisTan axlos da agebulia I aTaswleulSi, anu qvis xanis bolos
da brinjaos xanis dasawyisSi. misi ageba troas dacemamde ramdenime aseuli wliT adre
daiwyo da kretaze minosuri kulturis ayvavebas emTxveva, Tumca jer ar arsebobs
lomebis WiSkari mikenSi, egvipteSi arc exnatonis reformaa gatarebuli. stounhenjSi
sul 120 qvis lodia gamoyenebuli. sainteresoa is faqti, rom qvis samtexlo, saidanac
es qvebi SeiZleba moezidaT, mdebareobda am adgilidan 380 km-is daSorebiT, amitom
gasaocaria maTi aq gadmotanis faqti.
erTi SexedviT TvalsaCinoa teqnikis srulyofa wina periodis megaliTur
nagebobebTan SedarebiT. kargad gaTlil qvebs swori forma hqonda. mSenebloba sam
etapad mimdinareobda (nax.45).
pirveli fena Txrilia da is daaxloebiT Zv.w.aR. 1900-1700 wlebiT TariRdeba.
97,5 m. diametriani Txrilis SigniT 56 ormo ganTavsda. zogierTi mecnieris varaudiT,
am ormoebs kremaciisTvis iyenebdnen.
meore fena Zv.w.aR. 1700-1550 wlebSi aigo da is vertikalurad aRmarTuli Tlili
qvis lodebiT Seqmnili ori koncentruli wrea. daaxloebiT 38 wyvili qva.
20 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

mesame fena Zv.w.aR. 1500-1400 wlebSi Seiqmna da 30 m. diametris wres qmnis. qvebis
simaRle 8,5 m-ia, wona 28 tona. 30 paralelepipedis formis qvis blokebi gadaxures
erTianad gadabmuli, msxvili horizontaluri filebiT. aq pirveladaa gaazrebuli mali
da Caisaxa teqtonikis idea. arqiteqturuli masa daiyo vertikalur, aqtiurad mzid da
maTze gadebul pasiur simZimed (nax.46), rac specialistebs berZnuli peripterosis
kompoziciis winamorbedad miaCniaT.
wris SigniT ganTavsda doloritis xuTi, momwvano-mocisfro Tlili qvis
triliTi. maTi wona 55 t. aRwevs, zeda filebi iwonis 700 kg-s. triliTebis centrSi
mdebareobda 5 m. sigrZisa da 1 m. siganis brtyeli qvis fila. is kompoziciis centri iyo
da sakurTxevlis funqcia hqonda.
arsebobs varaudi, rom stounhenji warmoadgenda Ria samlocvelos, sakulto
nagebobas an astrologiur centrs, mzis saaTs, observatorias, saidanac akvirdebodnen
mTvaris, mzis, varskvlavebis mdebareobas. zogi mkvlevari amtkicebs, rom es samyaros
modelia an pirvelyofili adamianis kosmosTan kavSiris adgili. stounhenji pirobiTad
SeiZleba CaiTvalos pirvel Teatradac, romlis ideuri Canasaxi Semdeg ganavrco
berZnulma Teatrma.
ucnobia stounhenjis amgebic, Tumca, varaudoben, rom is kelturi warmoSobis
legendaruli mogvi da jadoqari merlinia.
nageboba sakmaod masiuria, vertikalebi horizontalebTan SedarebiT mZimea.
stounhenji nagebobaa, romelSic ukve vlindeba arqiteqturuli kompoziciis
elementebi, iseTebi rogoricaa: centri, simetria, ritmi. avtorma kargad SeigrZno
sivrce, proporcia, masStabi da forma.
brinjaos xanisTvis aseve damaxasiaTebelia cnobili adamianis saflavze
aRmarTuli didi zomis miwayrili - yorRani, romlis garSemo dgamdnen qvis filebs.
am mxriv sainteresoa I aTaswleulis amierkavkasiaSi, kerZod, laSenaSi, TrialeTSi
aRmoCenili msxvili yorRanebi, romlebSic vlindeba beladis, rogorc samxedro
winamZRolisa da sazogadoebis mmarTvelis rolis mniSvneloba. samarxebSi aRmoCnda
sxvadasxva inventari, baldaxinis qveS mdgari xis etlebi da xis sawolebi, samkauli,
saiuveliro nawarmi, brinjaosa da Zvirfasi liTonis nivTebi, romlebSic Cans ostatis
xeloba, fantazia da warsulis tradiciebTan kavSiri.
gansakuTrebiT sayuradReboa TrialeTis yorRanSi napovni masiuri oqrosa da
vercxlis Tasebi, vercxlis WurWeli da Wedurobis nimuSebi. am nivTebis zedapiri,
garda ornamentul-dekoratiuli motivisa, xasiaTdeba mravalfiguriani kompoziciiT.
magaliTad, TrialeTSi aRmoCenil vercxlis WurWelze aRbeWdilia nadirobis scena,
buCqebsa da xeebs Soris mravali cxovelis gamosaxuleba. sainteresoa, mrgvali
qandakebebi - (irmebi, xarebi da Citebi), romlebic dakavSirebulia mecxoveleobis,
nayofierebisa da mzis kultTan. SeiZleba iTqvas, rom es xana xelovnebis ayvavebis
periodia.

Tavi VI. rkinis xana
(Zv.w.aR. 800 w-idan)

rkinis xana pirvelyofili formaciis bolo etapia da ukavSirdeba rkinis gaCenas.


paleoliTis xanaSi adamianTa sazogadoeba miwis dasamuSaveblad da sanadirod qvis
iaraRebs iyenebda, rkinis xanaSi ki sawarmoo saqmianoba daiwyo.
am periodSi mimdinareobs qonebrivi dayofa, gamoiyo privilegirebuli fena,
romelmac xelT igdo mTeli sazogadoebis marTva-gamgeoba, mravladaa ekonomikur
niadagze gaCaRebuli omebi, Tavdasxmebi, gaizarda tomis beladis kulti, e.w. maRali
fenis saarsebod SemoiRes gadasaxadebi, yalibdeba patriarqaluri monoba, rac tomis
aristokratias aZlierebs. adre Tu tyveebs xocavdnen, axla maT monebad aqcevdnen.
Cndeba Tavisufali adamiani da mona. Temebma, romlebmac liTonis SesaZleblobebi
gaicnes, samxedro da sameurneo saqmeSi did warmatebas miaRwies. maTi beladebi da
uxucesebi qmnidnen gawvrTnil samxedro Zalas. uxucesebs Temis marTvaSi moxeleebi
exmarebodnen, maT beladebi niSnavdnen. TandaTan yalibdeba klasobrivi sazogadoeba,
romelic saxelmwifos Seqmnis dasabami gaxda.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 21
am periodisTvis damaxasiaTebelia sulieri kulturis ayvaveba. yalibdeba
xelovnebis zogierTi dargi, specializacia, da cndebian mxatvrebi, momRerlebi,
zepirsityvierebisa da gamoyenebiTi xelovnebis ostatebi, romelTa mizania
privilegirebuli fenis Zalis ganmtkiceba da gandideba. rkinis xanaSi didi mniSvneloba
eniWeba saxviT xelovnebasac. mdidrulad irTveba beladebis samarxebi, Sesabamisad
iq napovni tansacmeli, iaraRi, samkaulic mdidrulia. mcire plastikis nimuSebSi
religiur-magiur warmodgenebTan dakavSirebuli Temebi gvxvdeba. liTonisgan
Camosxmuli aseTi figurebiT iqmneba saintereso kompoziciebi, romlebic im droisTvis
siaxles warmoadgenda. viTardeba keramikuli nakeTobebis damzadeba, rac axali
formebiT gamoirCeva. garda ornamentuli motivisa, iyeneben cxovelisa da adamianis
gamosaxulebas. SesamCnevi xdeba gansxvaveba sxvadasxva kulturas Soris.
rkinis xana evropaSi warmodgenilia sxvadasxva kulturis, e.w. halStatis
periodiT (Zv.w.aR. 650-400 ww.), dasavleT da Sua evropaSi latenis periodis kulturiT
(Zv.w.aR. 400 w. - Cvens eramde). amasTanave, aRsaniSnavia erT-erTi umniSvnelovanesi -
CrdiloeT SavizRvispireTSi, alTaiSi da yubanSi mcxovrebi skviTebis kultura (Zv.w.aR.
VII-I ss.).
pirvelyofili xelovnebis Seswavlisas vxedavT, Tu TandaTanobiT rogor
icvleba misi arsi - cxovelis gamosaxvidan adamianis gamosaxvamde. pirvelyofili
Temuri wyobilebis xelovnebam safuZveli daudo adreklasobrivi saxelmwifoebis:
Zveli aRmosavleTis, antikuri samyarosa da Sua saukuneebis evropis xelovnebas.

Tavi VII. pirvelyofili Temuri wyobilebis religia


mravali aseuli aTasi wlis manZilze adamianisaTvis ucnobi iyo religia (laTin.
“religio” niSnavs “RvTismosaobas”). is mxolod Zveli qvis xanis dasasruls Caisaxa.
adamiani cdilobda aexsna bunebis movlenebi da mivida daskvnamde, rom yvelafers
ganagebs zebunebrivi Zala, yovelive dakavSirebulia ama Tu im movlenasTan. ase Caeyara
safuZveli religiur rwmenas.
pirvelyofili Temuri wyobilebis periodis religiis erT-erTi adreuli formaa
totemizmi. is momdinareobs sityvisgan ”ot-otemi”, rac CrdiloeT amerikis indielTa
- ojibves tomis algonkinur enaze niSnavs ”mis gvars”. pirvelyofili adamianis rwmeniT
bunebriv movlenas an sagans (cxoveli, mcenare, usulo sagani) naTesauri kavSiri aqvs
adamianTa garkveul jgufTan. totemizmSi erTi gvaris yvela wevri erTi garkveuli
cxovelis totemisgan warmodgeba. zogjer totemad raime mcenare da nivTi iTvleboda.
cxoveli, romelic totemad miaCndaT, ar ikvleboda. magaliTad, Zvel egvipteSi totemad
miiCnevdnen kameCs, turas, Txas, niangs. indoeTSi - maimuns, vefxvs, Zroxas, avstraliaSi -
kengurus, amitom ama Tu im gvaris totemi maTive gvari xdeboda. ase warmoiqmna ”Ramuras
gvari”, ”bayayis gvari” da sxv. amave dros adamianebi qmnidnen totemis qandakebas. mis
garSemo tardeboda ritualuri cekva, TamaSi, Selocva. Tu imosebodnen bizonis tyaviT,
maSin cekvavdnen ”bizonis cekvas” bizonis niRbebiT da a.S.
TandaTan ganviTarda religiis axali forma - bunebisa da sagnebis kulti. adamians
eSinoda bunebis Zalebis, amitom bunebriv movlenebsa da sagnebs suli STabera. rwmenis
am formas animizmi daerqva (laTin. “anima”, ”animus” suls niSnavs). roca adamians guli
wauvidoda an mokvdeboda, Tvlidnen, rom suli sxeuls ganSorda. gaCnda saiqios rwmena
da winaparTa kulti. amitomac micvalebuls gansasvenebelSi sayofacxovrebo nivTebs
atandnen.
1887 w. pireneis mTiswineTSi, mas-dazilis mRvimeSi, arqeologebma aRmoaCines
uamravi riyis qva. yoveli maTgani wiTeli feris naxatiT iyo moxatuli, romlebic
Zveli berZnuli anbanis asoebs hgavda. Zneli iqneboda maTi gaSifvra, rom ara msgavseba
avstralielTa aruntas tomis iseTsave qvebTan. am qvebs isini Curingas uwodebdnen.
maTi Rrma rwmeniT, adamianis suli qvaSi gadadioda. amitom qvebs saguldagulod
inaxavdnen gamoqvabulSi, sadac Sesvla SeeZloT mxolod moxucebs, romlebic uvlidnen
da inaxavdnen maT.
pirvelyofili religiis erT-erTi nairsaxeobaa fetiSizmi, romelic
momdinareobs portugaliuri sityvidan ”feitico”, rac niSnavs “jadoqrobas”,
22 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

“avgarozs”. fetiSi SeiZleba iyos ubralo xis naWeri, riyis qva, Zvali, kudi, tyavi an
joxi. esaa usulo sagnebisaTvis sulierebis, Zalis, azrisa da qmedebis unaris miniWeba.
imisTvis, rom sagani gaefetiSebinaT, masSi unda moenaxaT raRac gansakuTrebuli,
ganmasxvavebeli niSani. fetiSi Tavisi bunebiT ar gansxvavdeboda kerpisgan. fetiSizmis
genezisi saTaves, savaraudod, animisturi Sexedulebebis wiaRidan iRebs, romelic
rwmenis erTi garkveuli etapia. TandaTan ganviTarda religiuri Sexeduleba mzis,
miwis, Weqa-quxilis, mcenareTa sulebis Sesaxeb. swored amis safuZvelze Seiqmna miTebi
RmerTebze, romlebic kvdebodnen da kvlav aRdgebodnen.
mRvimis zeda paleoliTis mxatvrobaSi gvxvdeba isrebiT daWril cxovelTa
siuJetebi. rogorc mecnierebma daadgines, aseTi wesiT adamiani asrulebda magiur
rituals, rac gansazRvravda mis warmatebul nadirobas. magia laTinuri sityvaa da
niSnavs ”jadoqrobas”, romelic gulisxmobs calkeuli individisa Tu koleqtivis wevris
mier Sesrulebul rituals mimarTuls adamianis sazianod an sasikeTod, romliTac is
cdilobs gavlena moaxdinos bunebis Zalebze. magiam droTa ganmavlobaSi dakarga Tavisi
pirvandeli mniSvneloba da Camoyalibda sxvadasxva kerZo mimarTulebebis saxiT.
anbani. Tavdapirvelad adamiani kldeze an mRvimis kedlebze xatavda, dahqonda
qvis zedapirze niSnebi. Tu gamosaxavda irems, igulisxmeboda iremi, Tu Subian kacs
nadiroba. aseTi naxatebiT Seqmnili damwerlobis pirvel safexurs xatovani damwerloba,
anu piqtografia ewodeba. Semdeg gaCnda xatovani niSnebi - ieroglifebi, romlebic
zogjer mTel sityvas an sityvis nawilis calkeul bgeras gamosaxavda. damwerlobis
ganviTarebis Semdgomi etapi rebusebismagvari damwerlobaa. ieroglifi aRniSnavs ara
mTlian sityvas, aramed marcvals. ase gaCnda marcvlovani damwerloba. Semdeg marcvali
bgerebad daiyo. niSnebi ukve bgerebs aRniSnavdnen. es niSnebi asoebia. damwerlobis
bolo safexurs anbanuri damwerloba ewoda.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 23

evropa
da
samxreT afrika

1 2

6
1. evropa da CrdiloeT afrika pirvelyofili
Temuri wyobilebis periodSi
2. geoklimaturi pirobebis zegavlena
arqiteqturis formirebaze
3. qarisgan damcavi zRude
4. orqanobiani karavi
5. kedlis zedapirze xeliT datanili zolebi
5 6. xelis anabeWdebi, altamiris mRvime
24 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

10

7 9

12

11

13

7. venera vilendorfeli
8. irmebis jogi, meriis mRvime
9. cxovelTa gamosaxulebebi.
altamiris mRvime
10. bizoni, altamiris mRvime
11. xari, altamiris mRvime
12. laskos mRvime (gegma)
13. morbenali cxovelebis
gamosaxulebebi, laskos
mRvime
14
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 25

16

15

17

19

18

21

15. martorqis gamosaxuleba, laskos mRvime


16. morbenali cxenebi
17. Savi Zroxis figura
18. xaris gamosaxuleba
19. irmebis jgufi
20. nadirobis scena, laskos mRvime
20 21. mamontis gamosaxuleba fon de gomis mRvimidan
26 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

22 23

24 25

a b
g

27

26

22. irmis gamosaxuleba, fon de gomis mRvime


23. petroglifebi kldeze
24. irokezTa “grZeli saxli”
25. irokezTa “grZeli saxlis” interieri
26. maidanebis “mrgvali saxli”
27. pueblos tipebi (a. naxevarwriuli,
b. sworkuTxa, g-brtyel reliefze ganfenili)
28. pueblo “bonito” 28
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 27

29 30

31

32

29. saxli ximinjebze


30. dasaxleba ximinjebze
31. teramarebi
32. 21 m. simaRlis menhiri bretanSi, safrangeTi.
33. menhirebi
33
28 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

35

34 36

37 38

39

34. qandakeba-menhiri sen-Jermenidan,


safrangeTi
35. ornamentuli menhiri
36. menhiri-veSapi somxeTSi
37. alimanebi
38. dolmeni-triliTi
39. samlodiani dolmeni
40. mravallodiani dolmeni 40
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 29

41 42

43 44

45
44

41. samarxi dolmeni


42. sacxovrebeli dolmeni
43. dolmeni-yorRani bretanSi
44. kromlexi stounhenji solsberiSi, inglisi
45. stounhenjis gegma
46 46. stounhenji dRes

También podría gustarte