Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
Tavi I. Sesavali
pirvelyofili Temuri wyobileba kacobriobis istoriaSi moicavs periods
adamianis adreuli ganviTarebis etapidan, anu “moazrovne adamianis” (Homo Sapiens)
Camoyalibebidan klasobrivi wyobilebis, mravaldargobrivi meurneobis, qalaqebisa da
saxelmwifos formirebamde. es periodi dedamiwis sxvadasxva kuTxeSi qronologiurad
gansxvavebulia. magaliTad, zogierT qveyanaSi dResac arseboben tomebi, romlebic
ganviTarebis adreul stadiaze imyofebian.
sazogadoebrivi cxovrebis ganviTarebis mixedviT es xana iyofa Semdeg
safexurebad: jogi, Temi, gvari, tomi, saxelmwifo. xasiaTisa da xangrZlivobis
TvalsazrisiT pirvelyofili Temuri wyobileba SeiZleba daiyos aseve: pirvelyofili
adamianis joguri cxovrebis, gvarovnul-Temuri (matriarqati da patriarqati),
pirvelyofili formaciis daSlis, anu samxedro demokratiisa da pirveli mezobluri
Temis Camoyalibebis periodebad.
zogi mkvlevari zemoxsenebul periods yofs sxvadasxva masalisa da iaraRis
damzadebis teqnikis mixedviT qvis, brinjaosa da rkinis xanebad. qvis xana Tavis mxriv
iyofa:
1) Zveli qvis xana, anu paleoliTi: Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
a) adreuli (qveda) paleoliTis xana - adamianis gaCenis droidan, daaxloebiT
Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 150000 w-mde;
b) Sua paleoliTi - Zv.w.aR. 150000 w-idan - Zv.w.aR. 35000 w-mde;
g) gviandeli (zeda) paleoliTi - Zv.w.aR. 35000 w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
gviandeli paleoliTi Tavis mxriv daiyo Semdeg periodebad:
a) oriniak-solutre (saxeli pirveli aRmoCenis adgils ukavSirdeba) - Zv.w.aR.
35000 w-idan - Zv.w.aR. 20000 w-mde;
b) madleni - Zv.w.aR. 20000 w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
2) Sua qvis xana, anu mezoliTi - Zv.w.aR. 10000 w-idan - Zv.w.aR. 5000 w-mde;
3) axali qvis xana, anu neoliTi - Zv.w.aR. 5000 w-idan - Zv.w.aR. 2000 w-mde;
4) brinjaos xana - Zv.w.aR. 3500 w-idan - Zv.w.aR. 800 w-mde;
5) rkinis xana - Zv.w.aR. 800 w-idan.
uZvelesi drois adamianebi dedamiwaze gaCndnen ramdenime milioni wlis win.
daaxloebiT 140000-40000 wlebSi. afrikis kontinentidan neandertalelebi jer axlo
aRmosavleTSi, Semdeg ki evropaSi gadasaxldnen. “moazrovne adamiani” ki gaCnda 35000
wlis win. misi arsebobis damadasturebeli kvali aRmoCenilia safrangeTSi - kromanionis
gamoqvabulSi, ris gamoc mas kromanioneli uwodes. is neandertalelebis msgavsad axlo
aRmosavleTSi da evropaSi gadasaxlda, xolo Semdeg ki - avstraliasa da amerikaSi (nax.1).
am periodidan iwyeba xelovnebis Casaxvac.
adamianis samSeneblo saqmianobis dawyeba mWidrod iyo dakavSirebuli saarsebo
garemos gaumjobesebis aucileblobasTan. adamians aRar akmayofilebda mxolod
bunebrivi TavSesafari, amitom igi mosaxerxebeli sacxovrisis Seqmnaze zrunavda. aseTi
nagebobebis kvali mravladaa mTel dedamiwaze. marTalia, daTariRebisa da raodenobis
Sesaxeb informacia mwiria, magram ganuzomlad didia maTi mniSvneloba mTeli Semdgomi
periodis arqiteqturis ganviTarebisTvis, vinaidan adreklasobrivma sazogadoebam
TandaTan gamoimuSava is arqiteqturuli midgomebi, mSeneblobis xerxebi, teqnikuri
SesaZleblobebi, romlebic sxva xalxebisTvis Semoqmedebis wyaro da misabaZi nimuSi
gaxda. sainteresoa is faqti, rom erTmaneTisgan daSorebuli qveynebis nagebobebis
konkretuli gadawyveta da arqiteqturuli xedva bevr saerTo niSan-Tvisebas avlens.
pirvelyofili Temuri wyobilebis adamianis saarsebo garemos Seqmnas
geoklimaturi faqtorebi ganapirobebda, kerZod, temperaturaTa cvalebadoba,
cxovelTa samyaro, mcenareuloba, landSafti, amitom gansxvavdeboda adamianTa
sacxovrebeli saxlis tipi, maTi Cacmuloba da saqmianoba (nax.2).
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 9
paleoliTi (berZn. “paleos” - Zveli da “liTos” - qva), anu Zveli qvis xana -
kacobriobis arsebobis sawyisi da sxva periodebTan SedarebiT yvelaze xangrZlivia.
qveda paleoliTi xasiaTdeboda Tbili klimatiT. am periodis adamianis pirveli
saqmianoba Semgrovebloba da nadiroba iyo. uZveles adamianTa koleqtivs pirvelyofil
jogs uwodeben. maTi arsebobis aucilebeli piroba Tbili klimati da uxvi mcenareuli
safari iyo. aqedan gamomdinare, adamians ar sWirdeboda mudmivi sacxovrebeli, Tbili
tansacmeli, cecxlis mopoveba, amitom erCivna bunebriv TavSesafarSi (gamoqvabuli,
mRvime, kldis gamoweuli nawili) daedo bina.
Sua paleoliTSi, daaxloebiT 75 aTasi wlis win, dedamiwaze Seicvala klimati.
daiwyo gamyinvarebis periodi - civ da Tovlian zamTars aseve civi da wvimiani gazafxuli
da zafxuli mosdevda. klimatis Secvlam xeli Seuwyo mSeneblobisa da arqiteqturis
Casaxvas. neandertalelebi pirveli mSeneblebi iyvnen.
Sua paleoliTSi adamianebi jgufebad cxovrobdnen - 30-50 kaci erTad. am
xanisTvis damaxasiaTebelia koleqtiuri mSenebloba, romelSic Cabmuli iyo monaTesave,
erTi an ramdenime Temi. isini cdilobdnen koleqtiuri SromiT moepovebinaT saarsebo
saSualebebi. koleqtiuri warmoeba da saerTo sakuTreba ganapirobebda koleqtiuri
sacxovreblis Seqmnis aucileblobas.
Tu qveda paleoliTis dasaxlebebi Ria sadgomebs warmoadgenda, am periodSi
adamiani ukve eZebs iseT TavSesafars, romelic daicavs mas gare faqtorebisgan. is
agebs saCrdiloblebs, niSebs, qarisgan damcav kedlebs (nax.3); amave dros sacxovreblad
iyenebs mrgval ormoebsa da miwurebs. igi Tavdapirvelad aSenebs mcire zomis miwiszeda
nagebobas, Semdeg - ufro didi moculobisas, bolos ki - sazogadoebriv sacxovrebels.
miwiszeda sacxovreblis asagebad adamiani iyenebs xes, mamontis Zvlebsa da qvas.
droTa ganmavlobaSi is swavlobs samSeneblo masalis mopovebas da mis damuSavebasac.
adamiani sacxovreblis asagebad xmarobs misTvis xelmisawvdom masalas: samxreTSi - xis
totebs, lerwams, Tixas, xolo CrdiloeTSi - yinulis lodebsa da Tovls.
klimaturi faqtorebidan gamomdinare, magaliTad, zomier, klimatur zonaSi
ganviTarda miwuris tipi, karvisebri gadaxurviT. karvisebr formas qmnida totebi,
romlebsac miwas ayridnen. miwurs sinaTlisa da kvamlis gasasvleli Riobi da
morebiTa da miwiT dafaruli qanobiani Sesasvleli hqonda. aseTi TavSesafari zamTris
sacxovreblis tipia. iq, sadac xis masala naklebad moipoveboda, sacxovrebels
agebdnen alizisgan. magaliTad, wina da Sua aziaSi, meqsikis tomebis did puebloebSi. im
teritoriebze, romlebsac gamyinvareba ar Sexebia - afrikis kontinentze, tropikebsa da
subtropikebSi sacxovreblis yvelaze adreul tips warmoadgenda totebisgan dawnuli
qarisgan damcavi zRude da orqanobiani karviT gadaxuruli, Tixatkepnili iatakiani
qoxi, romelsac hqonda CaRrmaveba kerisTvis (nax.4).
am periodSi TandaTan Camoyalibda xis nagebobaTa konstruqciis ori tipi:
pirveli - gegmiT warmoadgenda ovalurad an wriulad Casmul morebs, romelTa centrSi
aRmarTuli erTi maRali boZi iWerda konusur gadaxurvas, meore ki - horizontalurad
dalagebuli morebisgan qmnida sworkuTxa formas, romelsac orqanobiani gadaxurva
hqonda. aseve arsebobda wagrZelebuli saxlebi. isini gegmaSi erTmaneTze gadabmul,
ramdenimekerian ovalur Txrilebs qmnidnen.
zeda paleoliTis epoqaSi gaCnda karkasuli nagebobebi vertikaluri sayrdeni
boZebiT, romelTa Soris manZils avsebdnen wnuliT da orive mxridan lesavdnen TixiT.
am periodSi samarxi nagebobebi jer ar arsebobda. micvalebulebs sxvadasxva
pozaSi marxavdnen saxlis iatakis qveS an saxlis gverdiT mdebare, qviT gadaxurul
ormoSi.
zeda paleoliTSi gamyinvarebam TandaTan iklo. es periodi yvelaze mniSvnelovani
etapia xelovnebis istoriis Seswavlis TvalsazrisiT, vinaidan am dros sabolood
Camoyalibda Temuri organizacia, gaCnda saxviTi xelovneba, Caisaxa pirveli religiuri
warmodgenebi: magia, totemizmi, animizmi. swored am periods miekuTvnebian Tanamedrove
adamianis winaprebi - kromanionelebi, romlebmac neandertalelebi Secvales.
10 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba
mRvimis sigrZe daaxloebiT 250 m-ia, simaRle saSualod 30 m. aTas kvadratul metr
farTobze, TeTri kiris kedlebze sxvadasxva zomis 100 cxovelisa da adamianis
figuraa gamosaxuli. aq vxvdebiT gareul cxenebs, xarebs, Zroxebs, bizonebs, mTis
Txebs, romlebic Sesrulebulia gravirebiT, monoqromuli da poliqromuli xatvis
stiliT. am figurebTan erTad gamosaxulia abstraqtuli niSnebi - xazebi, kvadratebi,
marTkuTxedebi, romelTa mniSvneloba dResac auxsnelia.
mRvimeSi SesvlisTanave, sami mcire saTavsis gavlisas warmoCndeba mxatvrobiT
dafaruli sivrce, romelsac ”didi darbazi”, ”xarebis darbazi” an “xarebis rotonda”
(mrgvali darbazi) ewoda. am darbazs ori gasasvleli aqvs. erTi mis mimarT grZiv Re-
rZze ganTavsda, meore ki xelmarjvniv, e.w. “pasaJSi” miemarTeba. am galereis sigrZe 15
m-ia. “pasaJis” Semdeg mdebareobs aseve viwro, 20 m. simaRlis derefani, romelsac “navi”
uwodes. am nawilSi gamosaxulebebi cotaa. is bolovdeba e.w. “katis xvreliT” - viwro,
20 m. simaRlis gasasvleliT. “navidan” erT-erTi ganStoebiT xvdebian naxevarwriul
darbazSi “afsidaSi”. mas mosdevs “Saxti” da “Wa”. aq mosaxvedrad saWiroa 4-5 m. siRrmeze
Casvla.
“xarebis darbazi” morTulia yvelaze feradovani gamosaxulebebiT. zogierTis
sigrZe 5 m-s aRwevs. xarebis gamosaxulebebi or rigad, erTmaneTis pirispiraa
ganlagebuli. marcxniv, Sesasvlelidan odnav moSorebiT, mdebareobs grZeli frizi
cxovelebis gamosaxulebebiT: morbenali cxenebiT, xarebiTa da irmebiT (nax.14). aqvea
ucnauri kvadratuli saxis, didmucliani da sworrqiani cxoveli, romelic hgavs
martorqas (nax.15). samxreTis kedelze sami mozrdili da sami patara, wiTeli feris xari,
eqvsi iremi da daTvia gamosaxuli.
“xarebis darbazis” RerZze mdebare viwro, dabali, grZeli gasasvlelis kedlebsa
da Werze, Ria da oqrosferi JangmiwiT daxatulia konturiT Semovlebuli cxovelTa
figurebi, cxenebis dinamikuri gamosaxulebebi (nax.16). gamoirCeva wiTel da Sav ferebSi
Sesrulebuli cxvrebisTaviani frizi, romlis mopirdapire kedelze imave ferebiT
daxatulia irmebisTaviani kompozicia.
“pasaJis” gamosaxulebebi sakmaod dazianebulia, xolo “navSi” cxovelTa
oTxi jgufia warmodgenili. derefnis marjvena nawilSi gamosaxulia pataraTaviani,
dagrexilrqebiani, uzarmazari tanis - 1,7 m. sigrZis Savi Zroxa (nax.17). is TiTqos
garkveul moZraobas asrulebs, marcxena nawilSi, xaris or figuras Soris (nax.18),
ikveTeba irmebis monoqromuli gamosaxulebebi, romelTa sigrZe 85 sm-s aRwevs (nax.19).
es gamosaxulebebi gamdidrebulia geometriuli simboloebiT.
“katis xvrelSi” gravirebuli naxatebis saxiT katisebrTa ojaxis cxovelebia
warmodgenili. stili primitiulia. aqvea cxenis Tavi anfasSi, rac paleoliTis xanis
xelovnebis sakmaod uCveulo nimuSia, radgan, Cveulebisamebr, cxovelebs profilSi an
“mrude perspeqtivis” gamoyenebiT xatavdnen.
“afsidaSi” aTasamde gravirebuli naxati aRmoCnda. maTgan sainteresoa
CrdiloeTis irmis gamosaxuleba.
“SaxtSi” miakvlies unikalur naxats - Savi saRebaviT Sesrulebul nadirobis
dramatul scenas (nax.20). kompoziciis centrSi gamosaxulia monadire CitisTaviani
niRbiT, romelic daWrili bizonis fexebTan wevs. bizonis Signeuloba gareTaa gamoyrili.
iqve, xelmarjvniv, martorqa Cans, romelic garbis. albaT, isini erTmaneTs Seerkinen
da monadire daWrili bizonis msxverpli gaxda. amaze miuTiTebs grZeli, gatexili
Subi da isari Citis gamosaxulebiT. aseTi realisturad asaxuli Janruli scena Zalze
iSviaTia zeda paleoliTis epoqis xelovnebaSi. zogierTi mecnieris varaudiT, es mRvime
uZvelesi sakulto centri yofila, sadac imarTeboda magiuri ritualuri ceremoniebi
da SesaZloa msxverplSewirvac ki.
1960 wels ”siqstes kapelas” safrTxe daemuqra. mnaxvelTa simravlis, maTi
moZraobisa Tu xmauris gamo freskebi ziandeboda. 10 weli mimdinareobda sakonservacio
samuSaoebi, magram is mnaxvelTaTvis aRarc gaxsnila. mRvimesTan axlos aSenda
naturaluri zomis pavilioni. mis interierSi zustad gaimeores ”xarebis darbazis”
interieris naxatebi. damTvaliereblebisTvis mRvimis asli-muzeumi 1984 w. gaixsna.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 13
sainteresoa XIX s-is 80-ian wlebSi samxreT safrangeTSi aRmoCenili fon de gomis
mRvimis madlenis periodis naxatebi. rogorc cnobilia, am periodSi adamiani ufro
metad akvirdeba bunebas da aRiqvams realobas. es gamovlinda mxatvrobaSic. kedlebze
gamosaxuli cxovelebi, marTlac, rom bunebrivadaa gamosaxuli. isini gadmocemulia
konturiT da gamdidrebulia StrixiT, riTac xazgasmulia cxovelis bewvianoba.
konturi ar aris erTi sisqisa. is xan imatebs, xan iklebs. ori feris kombinaciiT cxovelis
figuraze laqebi, nakecebi da zog adgilas xSiri bewvi ikveTeba. sainteresoa, ferSi
Sesrulebuli martorqis, mamontis (nax.21), mobalaxe CrdiloeTis irmis gamosaxulebebi
(nax.22). am ukanasknelis mSvidi mdgomareoba kargad aris gadmotanili naxatze,
romelic Sesrulebulia wiTel, Sav, yviTel ferebSi. gamosaxulebebi asimetriuladaa
ganlagebuli kedlis sibrtyeze da arc erTi figura ar faravs meores, kargad igrZnoba
moculoba.
paleoliTis xelovnebis erT-erT damaxasiaTebel niSan-Tvisebas warmoadgens
is, rom am periodis adamians SeeZlo ZiriTadi detalebi gamoecalkevebina
meorexarisxovanisgan. am xanis namuSevrebSi igrZnoba harmonia, simetria, ritmi.
mxatvars SeuZlia Seqmnas misTvis sasurveli forma, icis saRebavis specifika da naxatis
ganlageba zedapirze.
IV-V pueblo
vertikali asaxavs adamianis sxeulis ZiriTad RerZs da, savaraudod, menhiric adamianis
sxeulis gamomsaxveli iyo, adamianisa, romelsac mis qveS marxavdnen (menhirebis qveS
aRmoCenili samarxebidan gamomdinare). SeiZleba vivaraudoT, rom TiToeul menhirs
erTi romelime micvalebulis saxelzec dgamdnen.
menhiri gaCnda ganviTarebuli gvarovnuli wyobilebis dros. is Sedegia
sazogadoebis klasobrivi diferenciaciisa, rodesac gamoiyo privilegirebuli fena. es
fena qmnida samxedro dajgufebas, romelsac saTaveSi mxedarTmTavari hyavda. SeiZleba
iTqvas, rom menhiri gvaris mamasaxlisis saflavze aRmarTuli Zeglia. ramdenadac
pativsacemi iyo esa Tu is pirovneba, menhiris zomac Sesabamisad icvleboda. mcire menhiri
1-2 m. simaRlisa iyo, kolosaluri ki 20 m-mde (safrangeTSi dafiqsirebulia 21 m. simaRlis
menhiri). yvelaze didi menhiris wona 200-300 tonaa. mis asawevad da gadasaadgileblad
uamravi adamianis Zalisxmeva iyo saWiro. menhiris gaCenas ukavSireben agreTve gvaris
daSlis dasawyis processac, Tumca is albaT mainc asrulebda damoukidebel funqcias
da Tayvaniscemis obieqts warmoadgenda, an aRniSnavda romelime ceremoniis adgils.
zogierTi mkvlevris varaudiT, is mezoblebTan Sedegiani molaparakebis gamoxatuleba,
sasazRvro niSani, RvTaebisadmi Sewiruli ZRveni an TviT RvTaebis gamosaxuleba iyo.
mecnierebi xSirad daoben imaze, Tu ras miekuTvneba menhiri, arqiteqturas Tu
qandakebas? vinaidan is dominirebs garemomcvel bunebaze, dasaxlebebze, soflebze,
saxlebsa Tu kompleqsebze, amitom igi Tavisuflad SeiZleba CaiTvalos arqiteqturul
qmnilebad, romelsac eqvemdebareba sxva danarCeni.
menhiris zedapirs amuSavebdnen qvis iaraRebiT, magram ZiriTadad is Tavis
bunebriv saxes inarCunebda (nax.33). menhirze arsebuli gamosaxulebebiT SeiZleba
vimsjeloT pirvelyofili adamianis warmodgenebze, romlebic monumentur formaSi
gamoixata. gvxvdeba adamianisTaviani lodebi (safrangeTi) an cxovelis TaviT
damSvenebuli qvebi (samxr. cimbiri), zog SemTxvevaSi misi zedapiri ifareboda
reliefebiT (nax.34) da ornamentuli motiviT (nax.35), magram sxvadasxva raionSi
sxvadasxvagvari gaformebac SeiniSneba, magaliTad, vxvdebiT adamianis xelebis, fexebis
an SiSveli sxeulis gamosaxulebebs. gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs menhirebi
Sesrulebuli monumenturi skulpturis saxiT, romlebzec Tevzebia gamosaxuli.
magaliTad, ”veSapiT”, anu didi Tevzis gamosaxulebiT (nax.36, somxeTi).
menhiri Zvel xalxSi ganasaxierebda nayofierebis RvTaebas an wyaroebisa da
saZovrebis mfarvels. zogierTi menhiri imdenad zustad gamoxatavs sagvareulo totems
(totemi-winapris sulis gamosaxva qvaSi), magaliTad, xars, Tevzs, rom isini SeiZleba
indielTa totemur svetebTan erTad movixsenioT.
alimani (nax.37) 1 m-idan 4 m-mde an 7 m. simaRlis qvebisgan (menhirebisgan) Seqmnili
derefnebia, romlebic qmnian paralelur gzebs. saxelwodeba momdinareobs franguli
sityvidan ”alignements”, rac xazze ganTavsebas niSnavs. alimanebi didi raodenobiT
gvxvdeba safrangeTSi - bretanSi. maT vrceli teritoria uWiravT. magaliTad, bretanSi,
kerZod, karnakSi aseTi derefnebi 3 km-zea gaWimuli da maTi raodenoba 3000-ss aRwevs.
alimanebi ar miekuTneba saflavis monuments, Tumca maTi zusti daniSnuleba
ucnobia. zogierTi mkvlevari varaudobs, rom es Sekrebis adgilebia, zogi ki maTSi xedavs
religiuri procesiebisTvis da sakulto msvlelobebisTvis gankuTvnil derefnebs.
magaliTad, karnakis jgufi dakavSirebulia ramdenime dolmenTan. arsebobs alimanebi,
romelTa bolos idga menhirebi. maT damaxasiaTebel niSan-Tvisebad SeiZleba CaiTvalos
kompoziciis usasrulod gagrZeleba yvela mimarTulebiT.
dolmeni (nax.38) sakmaod rTuli nagebobaa da sxvadasxva raionSi gansxvavebuli
saxiT gvxvdeba. mas mkveTrad gamoxatuli mzidi da sazidi nawilebi aqvs, rac qmnis
mzid-koWovan konstruqcias. dolmeni albaT TandaTan ganviTarda menhirisgan. dRes
SemorCenili dolmenebiT SeiZleba ganisazRvros misi ganviTarebis sxvadasxva safexuri
- primitiuli dolmeniT dawyebuli, damTavrebuli espaneTSi aRmoCenili gumbaTovani
samarxi dolmeniT.
Cveulebisamebr, sworkuTxa, umartivesi dolmeni (nax.38, triliTi), faqtobrivad,
kameraa, romelic Sedgeba ori vertikaluri qvisa da horizontalurad gadaxuruli
mesame filisgan (aRmoCenilia safrangeTSi). zogjer am ukanasknelis wona 40 tonas aRwevs.
gvxvdeba sami (nax.39), oTxi da meti raodenobis vertikalurad dadgmuli damuSavebuli
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 19
qvis lodebi, romlebic gegmaSi oTxkuTxeds qmnian. isini, aseve, gadaxurulia didi zomis
horizontaluri filiT (nax.40).
mogvianebiT, vertikaluri qvebi mijriT daawyes, ramac Seqmna samarxi kamera
(nax.41). amaze metyvelebs maTSi aRmoCenili saflavebi. arsebobs ramdenimekameriani
mravalkuTxa da mrgvali dolmenebic, romelTa forma momdinareobda pirvelyofili
sacxovrebeli ujredis mrgvali formisgan.
sworkuTxa formis kameraze gadasvliT TandaTan gamoixata sacxovreblis
formis evoluciac (nax.42). Tavdapirvelad dolmenis zoma sigrZeSi 2 m-s da simaRleSi
1,5 m. aRwevda. Semdgom zomebi gaizarda da gaCnda ZiriTadi nawilis msgavsi principiT
mowyobili misasvleli derefani, romlis sigrZe 15-20 m. Seadgenda. Semdgom periodSi
dolmenis samarx kameras daeyara miwa da yorRanad gadaiqca (nax.43, dolmeni bretanSi).
dolmenis daniSnuleba - ojaxuri gansasvenebelia. gvarovnul wyobaSic vxvdebiT
sazogadoebis diferenciaciis process, amitom dolmeni mosaxleobis privilegirebuli
nawilis nagebobad SeiZleba CaiTvalos.
dolmenis kedlebze datanili iyo ornamentuli xasiaTis naxatebi da simboluri
niSnebi. xSir SemTxvevaSi es saRebaviT an CakveTili xaziT Sesrulebuli spiraluri
xazebia. garda safrangeTisa, sadac iTvlian 4500 dolmens, isini gvxvdeba inglisSi,
irlandiaSi, samxreT skandinaviaSi, daniaSi, holandiaSi, CrdiloeT germaniaSi,
espaneTSi, xmelTaSuazRvis kunZulebze, italiaSi, CrdiloeT afrikaSi, siriaSi,
CrdiloeT iranSi, indoeSi, koreaSi, amerikaSi, kavkasiaSi, yirimSi. zogierTi mecnieris
varaudiT, isini micvalebulTa maradiuli samyofelia da ukavSirdeba im periodis
adamianis warmodgenebs imqveyniur samyaroze.
mogvianebiT Seqmnil dolmenebSi gadaxurvis filas gauCnda Riobi, e.w. ”sulis
Riobi”, romliTac gardacvlilis suli ukavSirdeboda gare samyaros. arsebobs
varaudi, rom dolmens adamianebi sacxovrebladac iyenebdnen (nax.39, safrangeTSi
banios dolmeni). mas hqonda kargad mopirkeTebuli iataki da kera.
dolmenebi gvaoceben ara marto Tavisi zomebiT, qvis zedapiris damuSavebis
virtuozulobiT da qvebis SeerTebis sizustiT, aramed proporciebis mikvleviT,
silamaziT, moculobis monoliTurobiTa da gamokveTili konstruqciebiT. Tu
arqiteqturis istoriis manZilze menhiri pirveli Zeglia, dolmeni adamianis xeliT
Seqmnil pirvel monumentur nagebobad iTvleba.
kromlexSi (bretonuli sityva - ”krom” - wre, ”lex” - qva) vertikalurad dadgmuli
menhirebi ganlagebulia wreze ramdenime rigad. zog SemTxvevaSi maT sakmaod vrceli,
daaxloebiT 90 m-idan da 150 m-mde diametris teritoria ukaviaT (kerlaskan da menes
kromlexi bretanSi). isini zogjer gars ertymian yorRans an ramdenime wriuli zoliT
Seqmnil damoukidebel nagebobad gvevlinebian. zogjer did kromlexebTan mivyavarT
alimanebs.
yvelaze saintereso da dRemde SemorCenili kromlexi stounhenjia (nax.44), rac
niSnavs ”dakidebul qvebs” an gelebis enaze - ”mocekvave qvebs”. saxelwodeba SeiZleba
iTargmnos ”moxetiale” qvebadac, rac erT Zvel gadmocemas ukavSirdeba. is mdebareobs
inglisSi qalaq solsberisTan axlos da agebulia I aTaswleulSi, anu qvis xanis bolos
da brinjaos xanis dasawyisSi. misi ageba troas dacemamde ramdenime aseuli wliT adre
daiwyo da kretaze minosuri kulturis ayvavebas emTxveva, Tumca jer ar arsebobs
lomebis WiSkari mikenSi, egvipteSi arc exnatonis reformaa gatarebuli. stounhenjSi
sul 120 qvis lodia gamoyenebuli. sainteresoa is faqti, rom qvis samtexlo, saidanac
es qvebi SeiZleba moezidaT, mdebareobda am adgilidan 380 km-is daSorebiT, amitom
gasaocaria maTi aq gadmotanis faqti.
erTi SexedviT TvalsaCinoa teqnikis srulyofa wina periodis megaliTur
nagebobebTan SedarebiT. kargad gaTlil qvebs swori forma hqonda. mSenebloba sam
etapad mimdinareobda (nax.45).
pirveli fena Txrilia da is daaxloebiT Zv.w.aR. 1900-1700 wlebiT TariRdeba.
97,5 m. diametriani Txrilis SigniT 56 ormo ganTavsda. zogierTi mecnieris varaudiT,
am ormoebs kremaciisTvis iyenebdnen.
meore fena Zv.w.aR. 1700-1550 wlebSi aigo da is vertikalurad aRmarTuli Tlili
qvis lodebiT Seqmnili ori koncentruli wrea. daaxloebiT 38 wyvili qva.
20 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba
mesame fena Zv.w.aR. 1500-1400 wlebSi Seiqmna da 30 m. diametris wres qmnis. qvebis
simaRle 8,5 m-ia, wona 28 tona. 30 paralelepipedis formis qvis blokebi gadaxures
erTianad gadabmuli, msxvili horizontaluri filebiT. aq pirveladaa gaazrebuli mali
da Caisaxa teqtonikis idea. arqiteqturuli masa daiyo vertikalur, aqtiurad mzid da
maTze gadebul pasiur simZimed (nax.46), rac specialistebs berZnuli peripterosis
kompoziciis winamorbedad miaCniaT.
wris SigniT ganTavsda doloritis xuTi, momwvano-mocisfro Tlili qvis
triliTi. maTi wona 55 t. aRwevs, zeda filebi iwonis 700 kg-s. triliTebis centrSi
mdebareobda 5 m. sigrZisa da 1 m. siganis brtyeli qvis fila. is kompoziciis centri iyo
da sakurTxevlis funqcia hqonda.
arsebobs varaudi, rom stounhenji warmoadgenda Ria samlocvelos, sakulto
nagebobas an astrologiur centrs, mzis saaTs, observatorias, saidanac akvirdebodnen
mTvaris, mzis, varskvlavebis mdebareobas. zogi mkvlevari amtkicebs, rom es samyaros
modelia an pirvelyofili adamianis kosmosTan kavSiris adgili. stounhenji pirobiTad
SeiZleba CaiTvalos pirvel Teatradac, romlis ideuri Canasaxi Semdeg ganavrco
berZnulma Teatrma.
ucnobia stounhenjis amgebic, Tumca, varaudoben, rom is kelturi warmoSobis
legendaruli mogvi da jadoqari merlinia.
nageboba sakmaod masiuria, vertikalebi horizontalebTan SedarebiT mZimea.
stounhenji nagebobaa, romelSic ukve vlindeba arqiteqturuli kompoziciis
elementebi, iseTebi rogoricaa: centri, simetria, ritmi. avtorma kargad SeigrZno
sivrce, proporcia, masStabi da forma.
brinjaos xanisTvis aseve damaxasiaTebelia cnobili adamianis saflavze
aRmarTuli didi zomis miwayrili - yorRani, romlis garSemo dgamdnen qvis filebs.
am mxriv sainteresoa I aTaswleulis amierkavkasiaSi, kerZod, laSenaSi, TrialeTSi
aRmoCenili msxvili yorRanebi, romlebSic vlindeba beladis, rogorc samxedro
winamZRolisa da sazogadoebis mmarTvelis rolis mniSvneloba. samarxebSi aRmoCnda
sxvadasxva inventari, baldaxinis qveS mdgari xis etlebi da xis sawolebi, samkauli,
saiuveliro nawarmi, brinjaosa da Zvirfasi liTonis nivTebi, romlebSic Cans ostatis
xeloba, fantazia da warsulis tradiciebTan kavSiri.
gansakuTrebiT sayuradReboa TrialeTis yorRanSi napovni masiuri oqrosa da
vercxlis Tasebi, vercxlis WurWeli da Wedurobis nimuSebi. am nivTebis zedapiri,
garda ornamentul-dekoratiuli motivisa, xasiaTdeba mravalfiguriani kompoziciiT.
magaliTad, TrialeTSi aRmoCenil vercxlis WurWelze aRbeWdilia nadirobis scena,
buCqebsa da xeebs Soris mravali cxovelis gamosaxuleba. sainteresoa, mrgvali
qandakebebi - (irmebi, xarebi da Citebi), romlebic dakavSirebulia mecxoveleobis,
nayofierebisa da mzis kultTan. SeiZleba iTqvas, rom es xana xelovnebis ayvavebis
periodia.
Tavi VI. rkinis xana
(Zv.w.aR. 800 w-idan)
“avgarozs”. fetiSi SeiZleba iyos ubralo xis naWeri, riyis qva, Zvali, kudi, tyavi an
joxi. esaa usulo sagnebisaTvis sulierebis, Zalis, azrisa da qmedebis unaris miniWeba.
imisTvis, rom sagani gaefetiSebinaT, masSi unda moenaxaT raRac gansakuTrebuli,
ganmasxvavebeli niSani. fetiSi Tavisi bunebiT ar gansxvavdeboda kerpisgan. fetiSizmis
genezisi saTaves, savaraudod, animisturi Sexedulebebis wiaRidan iRebs, romelic
rwmenis erTi garkveuli etapia. TandaTan ganviTarda religiuri Sexeduleba mzis,
miwis, Weqa-quxilis, mcenareTa sulebis Sesaxeb. swored amis safuZvelze Seiqmna miTebi
RmerTebze, romlebic kvdebodnen da kvlav aRdgebodnen.
mRvimis zeda paleoliTis mxatvrobaSi gvxvdeba isrebiT daWril cxovelTa
siuJetebi. rogorc mecnierebma daadgines, aseTi wesiT adamiani asrulebda magiur
rituals, rac gansazRvravda mis warmatebul nadirobas. magia laTinuri sityvaa da
niSnavs ”jadoqrobas”, romelic gulisxmobs calkeuli individisa Tu koleqtivis wevris
mier Sesrulebul rituals mimarTuls adamianis sazianod an sasikeTod, romliTac is
cdilobs gavlena moaxdinos bunebis Zalebze. magiam droTa ganmavlobaSi dakarga Tavisi
pirvandeli mniSvneloba da Camoyalibda sxvadasxva kerZo mimarTulebebis saxiT.
anbani. Tavdapirvelad adamiani kldeze an mRvimis kedlebze xatavda, dahqonda
qvis zedapirze niSnebi. Tu gamosaxavda irems, igulisxmeboda iremi, Tu Subian kacs
nadiroba. aseTi naxatebiT Seqmnili damwerlobis pirvel safexurs xatovani damwerloba,
anu piqtografia ewodeba. Semdeg gaCnda xatovani niSnebi - ieroglifebi, romlebic
zogjer mTel sityvas an sityvis nawilis calkeul bgeras gamosaxavda. damwerlobis
ganviTarebis Semdgomi etapi rebusebismagvari damwerlobaa. ieroglifi aRniSnavs ara
mTlian sityvas, aramed marcvals. ase gaCnda marcvlovani damwerloba. Semdeg marcvali
bgerebad daiyo. niSnebi ukve bgerebs aRniSnavdnen. es niSnebi asoebia. damwerlobis
bolo safexurs anbanuri damwerloba ewoda.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 23
evropa
da
samxreT afrika
1 2
6
1. evropa da CrdiloeT afrika pirvelyofili
Temuri wyobilebis periodSi
2. geoklimaturi pirobebis zegavlena
arqiteqturis formirebaze
3. qarisgan damcavi zRude
4. orqanobiani karavi
5. kedlis zedapirze xeliT datanili zolebi
5 6. xelis anabeWdebi, altamiris mRvime
24 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba
10
7 9
12
11
13
7. venera vilendorfeli
8. irmebis jogi, meriis mRvime
9. cxovelTa gamosaxulebebi.
altamiris mRvime
10. bizoni, altamiris mRvime
11. xari, altamiris mRvime
12. laskos mRvime (gegma)
13. morbenali cxovelebis
gamosaxulebebi, laskos
mRvime
14
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 25
16
15
17
19
18
21
22 23
24 25
a b
g
27
26
29 30
31
32
35
34 36
37 38
39
41 42
43 44
45
44