Está en la página 1de 9

biologiuri

anTropologia

1
"ai ase, bunebaSi mimdinare oms, SimSilsa da
sikvdils, pirdapir moyveba yvelaze didebuli
Sedegi, romlis warmodgenac Cven SegviZlia:
umaRlesi cxovelebis Camoyalibeba. rogori
sidiadea am formiT danaxul Zlevamosil
sicocxleSi, romelic Tavidan ramdenime an sulac
erTi formiT arsebobda; da sanam es planeta
mudmivad brunavda gravitaciis ucvleli kanonis
Sedegad, martivi sawyisidan warmoiSva da
warmoiSveba sicocxlis usasrulo, yvelaze
lamazi da gasaocari formebi." - Carlz darvini

suraTi (1.1) 1834 wels Carlz darvinis mier


Caxatuli misi pirveli evoluciuri xe warweriT:
“me vfiqrob”

2
adamianis adgili
sicocxlis evoluciis
procesSi
s axeobis raobis zusti gansazRvra sakmaod Znelia. Ysamecniero wreebSi saxeobis ganmartebis
Tanamedrove da mTavar kriteriums gamravlebis unari warmoadgens. Tu ori individis
STamomavals Tavad SeuZlia nayofieri STamomavlobis mocema, es ori individi erTsadaimave
saxeobas miekuTvneba. saxeobas laTinur saxelwodebas vaZlevT. laTinurad ufro „damajereblad"
„mecnierulad" JRers. es "saerTaSoriso ena" yvelasaTvis gasagebia, saerTaSorisoa da
neitraluri. klasifikacia SesaZlebelia uamravi kriteriumis gamoyenebiT: zomebis, sicocxlis
xangrZlivobis, anbanis, geografiuli gavrcelebis, gamravlebis tipis, kvebis reJimis da sxva
maxasiaTeblebis mixedviT.
klasifikaciis uamravi sistema arsebobs, dawyebuli yvelaze martividan da damTavrebuli
urTulesi sistemebiT, yvelaze racionaluriT da, aseve, yvelaze subieqturiT. Tanamedrove
samyaroSi arsebuli yvela cocxali saxeoba sferos formis buCqze SeiZleba iqnas warmodgenili
milionobiT rtos da ganStoebis saxiT. sicocxlis formis es Tanamedrove warmodgena jer
kidev ramdenime saukunis win dawyebuli suraTis
ganviTarebis procesis Sedegia, romlis suraTi 1.2 Sarl bones cocxal
gamosaxvac kibiT daiwyo. me–18 saukuneSi arsebaTa kibe, 1745 weli
dominirebs cocxal organizmTa uwyvetobis
gamomxatveli Sarl boneseuli sqema: „Idée d‘une
echelle des etres naturels“ (suraTi
1.2)bunebismetyvelis mizani cocxali
organizmebis klasifikacia da dajgufeba iyo,
romelsac adamiani agvirgvinebda. me–18 saukunis
meore naxevris mniSvnelovani figuraa Svedi
bunebismetyveli karl lineusi. cnobili „Systema
naturae“-s avtori iswrafvoda moexdina yvela
cocxal saxeobaTa sistematizacia, romliTac is
klasebis, rigis, gvaris da saxeobebis mixedviT
ajgufebda. karl lines mier SemoRebuli
saxeobaTa binomuri anu orwevriani
nomenklatura dRevandeli mecnieruli
nomenklaturis safuZvelia. aAdamians lines
cocxali samyaros klasifikaciaSi sakuTari
adgili aqvs.
Tanamedrove adamiani homo sapiensia. homos gvari primatebis rigSia gaerTianebuli,
primatebi ekuTvnian ZuZumwovarTa klass, romelic Tavis mxriv cxovelTa samefoSi Sedis. dRes
cocxali arsebebis dajgufebisas sistematizaciis igive principiT vxelmZRvanelobT, Tumca am
klasifikacias kidev bevri ganxra miemata: qve–rigi, qve–ojaxi da a. S. me-18 saukuneSi
mimdinare debatebi bunebismetyvelebs Soris ZiriTadad Sarl bones uwyvetobis da lineusis
dayofis momxreebs Soris mimdinareobs. me–18 saukunis bolos Cndeba mesame mimdinareoba,

3
“Cvena varT – mTEel qmnilebaTa mizani, codnis wyaro da muzani, didi samyaros
beWedi, da im beWdis almasi!
- Oოmar xaimi

romelic am oris gaerTianebas Seecdeba. am SexedulebiT agebul sicocxlis xeze gamosaxuli


cocxali saxeobebi wyvetis gareSea warmodgenili, xolo xis calkeuli StoTa daboloebaze aSkara
wyveta SeimCneva. cocxali organizmebis gamoxatvis
es magaliTi istoriuladac sainteresoa, radgan
masze movlenebi qronologiuradaa ganTavsebuli:
Zveli movlenebi xis ZirSia moTavsebuli, xolo
axali mis TavSi. darvinis saxeobaTa warmoSobaSic
(1859) gvxvdeba es xe(suraTi 1.1) , romelic
sicocxlis wyveta–uwyvetobas ki ara, sicocxlis
ganviTarebis istorias asaxavs. darvini pirvelia,
romelic am xis wakiTxvis axal versias
gvTavazobs, xe xdeba genealogiuri. me–19
saukuneSi miRebul sicocxlis xis models (suraTi
1.3) aseTi saxe aqvs: xis ZirSi yvelaze
primitiuli saxeobebi, xolo mis TavSi adamiania
ganTavsebuli. TiTqos yvelaferi idealurad aris,
magram sinamdvileSi es uzarmazari xe yalb
suraTi 1.3. ernest hekkeli,1879
istorias asaxavs. mTavari Secdoma mis tanSia, weli
sadac safexurebrivi, privilegirebuli ganlagebiT
erT saxeobas meore moyveba. cocxali organizmebis erTi nawilis xis ZirSi, xolo danarCenebis
kenweroSi moTavseba mecnierul sinamdviles ar Seefereba. sicocxlis xe sinamdvileSi sferos
formis buCqi aris (suraTi 1.4), romelic qvemodan zeviT ki ar izrdeba aramed yvela
mimarTulebiT. klasikuri xis formis magivrad mrgvali buCqi. sferos xis SuagulSi CaxedviT
yvela im rtos da ganStoebas aRmovaCenT romelic adamianis saxeobas yvela sxva danarCen cocxal
saxeobebTan akavSirebs. pirveli rac TvalSi mogvxvdeba preistoriuli adamianebis ukve Camqrali
saxeobebia, romlebic gamxmari totebiT aris warmodgenili. momdevno stumrebi romlebic Cven
gzaze Segvxdeba Cveni yvelaze axlo cocxali biZaSvilebi, Simpanze da bonoboa. Cven samives
erTi saerTo winapari gvyavda, romelic afrikaSi, daaxloebiT 6 mln wlis win cxovrobda.
gadavinacvloT kidev 1 mln wliT, gzaze mTis gorila gamoCndeba, kidev ramdenime milioni weli
da oran–gutans mivadgebiT. es imas niSnavs, rom Cven yvelas odesRac saerTo winapari gvyavda.
ra Tqma unda erTi SexedviT es biZaSviloba arc ise advili warmosadgenia. Cveni da maTi
embrionebis Seswavla ufro naTel warmodgenas gviqmnis saerTo warmomavlobaze. embriologias
didi mniSvneloba aqvs klasifikaciis dros. embrionis mdgomareobaSi myof organizms bevri
iseTi Tviseba axasiaTebs rac Semdeg stadiebSi TandaTan qreba. es maxasiaTeblebi gvexmareba
saxeobebs Soris kavSiris dadgenaSi. rac ufro axalgazrdaa adamianis embrioni, miT ufro
metad hgavs is sxva cxovelebis imave asakis embrionebs. modiT gavagrZeloT mogzauroba.
gadavinacvloT momdevno totze, anu hominoidebisaze, romelzec gibonebis ramdenime saxeobaa

4
gaerTianebuli. adamianis da gibonis erT–erTi
mTavari msgavseba kudis ararsebobaaa, amitomac
adamiani gibonTan erTad hominoidebis jgufSia
gaerTianebuli. maSasadame me hominoidi var radgan
kudi ar maqvs, ufro swored aRar maqvs. adamianis
41 dRis Canasaxis fotoze aSkarad Cans kudi,
romelic qreba 7 kviris Canasaxis SemTxvevaSi,
xerxemali atrofirebas ganicdis da kudis masTan
Sezrda xdeba. Cndeba koqsisi, romelic gvxvdeba
gibonTan. daaxloebiT 25 mln wlis win
hominoidebis toti uerTdeba sxva tots, im
maimunebisa romelTac kudi aqvT. maT Sorisaa
babuini, makaka da a. S. (sul 82 saxeoba).
adamiani maTTan erTad qmnis katarinielebis
super–ojaxs. maSasadame adamiani katarinielic
suraTi 1.3. sicocxlis xe
aris, misi nestoebis gamo. katarinielebis
mTavari damaxasiaTebeli Tviseba nestoebis ara
ganze aramed qvemoT mdebare mimarTulebaa. adamiani simiurformiania (laTinuridan Simian –
maimunisaTvis damaxasiaTebeli) da sxva, sia Zalian grZelia. mTeli rigi niSan–Tvisebebis
gamo adamiani danarCen 188 saxeobasTan erTad primatia. primatebi 63 mln welia, rac
dedamiwaze cxovroben. da mainc ra adasturebs imas rom adamiani primatia? es cera TiTis
gamoa. cera TiTi TiTebSi pirveli TiTia da gamocalkevebulia sxva danarCenebisagan. misi
meSveobiT Cven veyrdnobiT an vaWerT. es is Tvisebaa, romelsac adamiani inawilebs gorilas,
Simpanzes, babuins da sxva primatebTan erTad. gamocalkevebuli cera (Oopposing thumb) ar aqvT
sxva ZuZumwovrebs. es gansakuTrebuli inovaciaa, romelic adamianma sxva primatebTan erTad
memkvidreobiT miiRo saerTo winaprisgan. es saerTo inovacia is ZiriTadi cnebaa, romelic
aadvilebs jgufebis Seswavlas da maT klasifikacias. misi daxmarebiT adamianze arsebuli
Sexeduleba Tavdayira dgeba. mis TiToeul fizikur maxasiaTebels romeliRac gansakuTrebul
winaparTan mivyavarT, romelic sicoxlis xis zust rtos emTxveva. adamiani erTgvari
Tavsatexia, romelic milionobiT wlebis manZilze mimdinare evoluciis drois Sedga. cera
TiTi, or fexze gamarTuli dgoma, cxviri, filtvebi, bilateraluri simetria, da sxv. sicoxlis
xe adamianis Seqmnis xangrZliv istorias yveba. zogierTi misi organos SeZenis istoria,
magaliTad cera TiTisa, sul axalia. ai ujreds rac Seexeba is ki Zalian, Zalian Zvelia.
adamianis sxeulis TiToeuli nawili sicocxlis xis gansazRvrul tots miesadageba. xis
centrisaken gadanacvlebiT SeiZleba am nawilebis warmoSobis axsna. primatebis Semdeg
kurdRlebisa da mRrRnelebis rigebia. Semdegi rto „espanur saerTo sacxovrebels" hgavs, aq
gvxvdeba: lomi, cxeni, veSapi, memindvria, martorqa, kenguruebis ojaxi da sxv. ra aqvs
adamians saerTo maTTan? adamians am cxovelebTan ori didi msgavseba akavSirebs: ZuZu da
moZravi beWis Zvlebi, rac maT saerTo winaprisgan miiRes. beWis Zvali axali SesaZleblobebs
iZleva, kerZod Tavisufali moZraobis saSualebas. adamianis da sxva primatebis SemTxvevaSi

5
“Tqma imisa, rom bunebas adamianis ufro uyvars, vidre kombosto – niSnavs Cvens
Sexedulebas SevuRitinoT sasacilo warmodgenebiT”
- sirano de berJeraki

qordianebis savaraudo filogenezi: diagramaze naCveneba qordianebis ZiridaTi


kladebis kavSiri ekalkanianebTan, CamoTvlilia konkretuli kladebis zogierTi
SeZenili niSan-Tviseba. magaliTad, yvela qordians, da mxolod qordians, aqvs
notoqorda.

beWis Zvali zurgis vertikalurad moZraobs da xelis gverdiT moZraobis saSualebasac iZleva,
risi meSveobiTac primatebs Tavisuflad SeuZliaT xeze dakideba an Camokideba. adamiani
cocxalmSobiarea, anu misi Canasaxi dedis organizmSi viTardeba. mas aqvs Tma, mkerdi da
yurebi. Adamianis Tbilsisxliani arsebaa, anu sxeulSi inarCunebs mudmiv temperaturas. adamiani
ZuZumwovari arsebaa. sferos xis Semdgomi didi toti amninioniani saxeobebisaa. maT Sorisaa
vardisferi flamingo, mtredi da sxv. adamians maTTan amniozuri organos (erTgvari membrana
romelSic gaxveulia embrioni) qona anaTesavebs. anu odesRac arsebulma saerTo winaparma
adamians da am arsebebs es axali Tviseba dautova. Semdgom safexurze daaxloebiT 340 mln
wlis totze gvxvdeba tetrapodebis (oTxfexianebis) super–klasi. tetrapodTa rigebSi rom
CaveweroT aucilebelia ori wyvili 1 dan 8 TiTis mqone kidurebis qona. tetrapodebs miekuTvneba
27 aTasi saxeoba, adamiani cocxalmSobiarea, anu misi Canasaxi dedis organizmSi viTardeba.
mas aqvs Tma, mkerdi da yurebi. Adamianis Tbilsisxliani arsebaa, anu sxeulSi inarCunebs
mudmiv temperaturas. adamiani ZuZumwovari arsebaa. sferos xis Semdgomi didi toti

6
“Tavis qმnilebebs Soris bunebas ar warmouqmnia arc klasebi, razmebi, ojaxebi,
gvarebi da arc saxeoba, magram gamonaklisia individi”
- Jan batist lamarki

amninioniani saxeobebisaa. maT Sorisaa vardisferi flamingo, mtredi da sxv. adamians


maTTan amniozuri organos (erTgvari membrana romelSic gaxveulia embrioni) qona
anaTesavebs. anu odesRac arsebulma saerTo winaparma adamians da am arsebebs es axali
Tviseba dautova. Semdgom safexurze daaxloebiT 340 mln wlis totze gvxvdeba tetrapodebis
(oTxfexianebis) super–klasi. tetrapodTa rigebSi rom CaveweroT aucilebelia ori wyvili 1
dan 8 TiTis mqone kidurebis qona. tetrapodebs miekuTvneba 27 aTasi saxeoba, romelTa
Sorisaa salamandra, Jirafi da sxv. gadavinacvloT 420 milioni wlis win, sanam adamianis
- lamarki
winapari jer kidev ar aris gamosuli wylidan. ra moxda? ram gamoiwvia sicocxlis xmeleTze
gadmonacvleba? savaraudod am dros xdeba is inovacia, ramac sicocxlis formebis xmeleTze
gadanacvleba gamoiwvia. diax saqme exeba, Cvens xelebs da fexebs, oRond evoluciis
terminologiiT Tu vixelmZRvanelebT, es farflebia. farfli danarCen sxeulTan erTi ZvliT
aris mimagrebuli. swored es Zvali Sordeba ConCxs da misi daboloeba ganviTardeba da
gadaizrdeba sxvadasxva formebisaken, rac sxvadasxva funqcias iwvevs, magaliTad siaruls,
rac avtomaturad wylidan gamosvlas niSnavs, xeze aZvromas da aseve frenas. Tu kidev
gadavinacvlebT xis centrisaken, davinaxavT ufarflo Tevzebs, anu maTi es adgili Sezrdilia
sxeulTan. adamiani gnatostomia (Ggnathostomata - ybis mqone piri) rogorc TeTri zvigeni,
hemoglobinis da ybis gamo, romliTac msxverplis daWera SeuZlia. adamiani xerxemliania,
radgan aqvs xerxemali, aseve kraniati, radgan aqvs tvinis Sesanaxi da dasacavi yuTi. Aadamiani
,aseve, meoradpiriania. pirveladpirianebisgan gansxvavebiT, meoreadpirianebis embrionis
formirebisas warmoqmnili pirveli xvreli warmoqmnis anuss. piris formireba ki xdeba Semdeg,
anu meored warmoqmnili xvrelisagan. adamiani bilateraluri arsebaa, rogorc Zmris buzi,
rogorc lokokina, radgan misi sxeulis RerZi simetriulia da sxeuli or Tanabar nawilad aris
gayofili. rodesac 700 mln wels vuaxlovdebiT, aseve vuaxlovdebiT cxovelTa samefos
sazRvrebsac. adamiani metazoaa (Mmetazoa), anu mravalujrediani cxovelia. Semdgomi Soreuli
biZaSvilebi mcenareebi arian. maT Cvengan gansxvavebiT ganviTarebis sxva saxe airCies. Cveni
saerTo winapari 1 miliardi wlis win cxovrobda. adamiani da mcenareebi (Eeukaryota), anu
erT-erTi prokariotuli samefoa baqteriebi: mecnierTaTvis cnobili da Seswavlilia aTi
aTasobiT baqteria, savaraudod ramdenime milioni sxvadasxva saxeoba unda arsebobdes.
baqteriebs unda vumadlodeT bevr daavadebas, mag. qoleras da yivanaxvelas. Tumca isini bevr
umniSvnelovanes rolsac asruleben da maT gareSe dedamiwaze sicocxle ar iqneboda; arc homo
sapiensi iarsebebda. baqteriaTa cxovelmyofelobis Sedegad dagrovda pirvelad atmosferoSi
Jangbadi da Seiqmna JangbadiT msunTqavi organizmebis arsebobis pirobebi. dagrovili
Jangbadidan warmoiqmna ozonis fena, daiklo ultraiisferma radiaciam da SesaZlebeli gaxda
xmeleTze cxovreba. baqteriebiTaa dafaruli Cveni kani da nawlavebis kedlebi. isini
gvexmarebian sxva mikrobebisagan Tavdacvasa da saWmlis monelebaSi.mesame samefoa arqea.
baqteriaTa msgavsad, isinic erTujrediani ubirTvo organizmebia, Tumca bioqimiurad,

7
“RmerTo, damifare lamarkiseuli “progresisaken midrekilebis” msgavsi uazrobisgan”
- Carlz darvini

riyis qvidan mTavarangelozamde


im droidan, rogorc ki daiwyo obieqtebis klasifikacia, adamianebi
cdilobdnen maT dayofas martiv da rTul, metad Tu naklebad srulyofil,
evoluciurad mcired da progresul nawilebad. SeuZlebelia erT mwkrivSi,
erTzomadi TanmimdevrobiT dalagdes cocxali bunebis yvela mravalricxovani
forma. Ees esmoda lamarksac, romelmac aRiara progresuli ganviTarebis
ramdenime mimarTuleba. Llamarkis mixedviT, oOrganizmebi iZulebulni arian
Seeguon garemos, moaxdinon maTze mizanSewonili reagireba, progresi da
Seguebuloba. ratomaa, rom bunebaSi Tanaarseboben sicocxlis umaRlesi da
umdablesi formebi? lLamarki amas Semdegnrad xsnis: sicocxlis TviTCasaxvis
procesi mimdinareobs amJamadac. sicocxlis umdablesma formebma jer kidev
ver moaswres amaRlebuliyvnen umaRles donemde. im droidan moyolebuli, rac
lui pasterma daamtkica sicocxlis TviTCasaxvis SeuZlebloba, aseTi
ganmartebis aRiareba ar SeiZleba, miTumetes amJamad. D
darvinis Teoria problemas wyvets martivad: saxeobani progresulad
evolucirdebian mxolod im dros, rodesac es maTTvis xelsayrelia, roca
maRal organizebulobas ZaluZs uzrunvelyos warmateba sicocxlisTvis
brZolaSi.magram ukeTesi Seguebuloba, romelic uzrunvelyofs warmatebas
arsebobisTvis brZolaSi, SesaZelebelia iyos progresis sazomi? a A mis
sawinaaRdegod SeiZleba Semdegnairi Sepasuxeba: ramdenadac yvela amJamad
arsebuli organzmi ar ganadgurebula gadarCeviT – maSasadame, yvela
organizmi progresulia da tuberkuliozis Cxiric imdenadve progresulia,
ramdenadve adamiani.

struqturulad da genetikurad imdenad gansxvavdebian maTgan da eukariotebisagan, rom


mecnierebma isini calke samefod gamoyves.am jgufSi Sedis saxeoba Pyrococcus abyssi, romelic
80–100 gradusian wyalsa da uJangbado garemoSi cxovrobs. es organizmia saintereseoa masSi
arsebuli cilis gamo, romelic universaluri gaxlavT. universaluri imitom, rom msgavsi cila
aRmoCenil iqna TiTqmis yvela cocxali saxeobis organizmSi. is funqcia, rac mas akisria
Zalian sainteresoa, radgan am arqes cilis SeswavliT SeiZleba bevri adamianTa avadmyofobebze
azris Seqmna. samive domeni, eukariotebi, prokariotebi da arqea SeiZleba gavaerTianoT
ujredul arsebebSi. amaT garda, arseboben araujreduli arsebebis, mag. virusebi. yvelas erTad
ki, am uzarmazar ojaxs, romelsac Cven yvelani vekuTvniT erTi ubralo saxelwodeba aqvs:
cocxali arseba. adamiansa da Pyrococcus abyssi-sac erTidaigive genetikuri kodi da msgavsi
cilebi aqvT. baqteriebsas da arqeasac adamianis msgavs dnm aqvT. universaluri cilebis
arsebobam filogenetikis specialistebs universaluri xis Seqmnis saSualeba misca, riTac yvela
cocxal saxeobas Soris kavSiri dgindeba.am sqemaze cxovelTa samefos arc Tu ise didi adgili
ukavia. Cveni warmodgeniT samyaros cxovelebi da mcenareebi qmnian. sinamdvileSi ki
mikroorganizmebi qmnian biosferos mravalferovnebas.

8
xis Sig SuagulSi Tu gadavinacvlebT iq LULUCA-s davinaxavT. yvela cocxali arseba, eukariotebi,
arqea Tu baqteriebi erT ojaxs miekuTvneba, rac imas niSnavs, rom Cven yvelani naTesavebi
varT da erTi saerTo winaprisgan movdivarT. mas 'bolo universaluri saerTo winapari'
ewodeba.
evoluciis TvalsazrisiT nebismierma cocxalma organizmma, lukadan dRevandel dRemde,
zustad erTidaimave sirTulis da ganviTarebis gza gaira. Cven xSirad vambobT, rom sxvebze
metad ganviTarebulebi varT, miTumetes rocs saqme exeba baqteriebs da sxva mikro
organizmebs. xSirad maT martiv sxeulebad ganvixilavT, magram sinamdvileSi ase ar aris, es
organizmebi ar arian sxvebze metad an naklebad ganviTarebulebi. am SemTxvevaSi saqme exeba
kompleqsurobas, riTac adamianis Tavis tvini gamoirCeva. mcdaria saubari met–naklebad
ganviTarebul organizmebze, ufro swori iqneba Tu vityviT sicocxlis mowyobis an
strategiebis gansxvavebulobaze.

„gansakuTrebiT sasiamovnoa iyo am grandoizuli speqtaklis nawili, maSinac ki,


Tu mogvixdeba sakuTari Tavi CavTvalo elWeqis ganmuxtvisa da gulisamrevi
airebis pirdapir STamomavlad"
- x. Sepl

También podría gustarte