Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
maia daviTaia
msoflio arqiteqturis
istoria
Zveli samyaro
(wigni pirveli)
Tbilisi
2012
maia daviTaia
msoflio arqiteqturis
istoria
Zveli samyaro
(wigni pirveli)
Tbilisi
2012
winamdebare wigni “msoflio arqiteqturis istoria“- Zveli samyaro (wigni
pirveli) warmoadgens saxelmZRvaneloebis gamocemaTa seriis nawils, romelic
moicavs msoflio arqiteqturis istorias. masSi ganxilulia xuroTmoZRvrebis
Casaxvis periodi da am epoqis mniSvnelovani Zeglebi, kerZod, pirvelyofili
Temuri wyobilebis, Zveli egviptisa da wina aziis qveynebis arqiteqtura
da saxviTi xelovneba. wigni gaTvaliswinebulia saqarTvelos teqnikuri
universitetis arqiteqturis fakultetisa da sxva umaRlesi saswavleblebis
humanitaruli fakultetebis bakalavrebisaTvis.
wignis recenzentebi:
stu-s arqiteqturis, urbanistikis da dizainis fakultetis, arqiteqturis
da qalaqTmSeneblobis istoriisa da Teoriis mimarTulebis xelmZRvaneli
arqiteqturis doqtori, sruli profesori nikoloz SaviSvili, ilias
saxelmwifo universitetis arqeologiis mimarTulebis sruli profesori guram
yifiani, qarTuli xelovnebis istoriisa da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli
centris ufrosi mecnier TanamSromeli, xelovnebaTmcodneobis doqtori lali
andronikaSvili.
Tavi I. Sesavali 8
Tavi I . paleoliTis xana 9
I -1 altamiris mRvime 11
I -2 laskos mRvime 11
I -3 fon de gomis mRvime 13
Tavi I I. mezoliTis xana 13
Tavi IV. neoliTis xana 13
IV-1 irokezTa “grZeli saxli” 14
IV-2 maidanebis “mrgvali saxli” 15
IV-3 pueblo 15
Tavi V. brinjaos xana 16
V-1 megaliTuri nagebobebi 17
Tavi VI. rkinis xana 20
Tavi VII. pirvelyofili Temuri wyobilebis religia 21
Tavi I. Sesavali 32
Tavi I . winadinastiuri da adreuli samefos periodebis
arqiteqtura 45
Tavi I I. Zveli egviptis Zveli samefos periodis arqiteqtura 46
I I-1 joseris kompleqsi sakaraSi 47
I I-2 piramidis ganviTareba (safexurianidan klasikuramde) 51
I I-3 gizis ansambli 57
I I-4 Zveli egviptis Zveli samefos periodis qandakeba, reliefi da
mxatvroba 66
Tavi IV. Zveli egviptis Sua samefos periodis arqiteqtura 74
IV-1 qalaqi kaxuni 76
IV-2 menTuhotep I-is sulis mosaxsenebeli taZari
deir-el-baharSi 79
IV-3 Zveli egviptis Sua samefos periodis qandakeba, reliefi da
mxatvroba 83
Tavi V. Zveli egviptis axali samefos periodis arqiteqtura 88
V-1 amonis taZari luqsorSi 92
V-2 amonis taZari karnakSi 98
V-3 amenhotep I I-is taZari, memnonis kolosebi 102
V-4 hatSepsutis taZari deir-el-baharSi 110
V-5 abu-simbelis taZrebi 117
V-6 rameseumi 124
V-7 ramzes I I-is taZari medineT-habuSi 129
V-8 Zveli egviptis axali samefos periodis qandakeba, reliefi da
mxatvroba 134
Tavi VI. Zveli egviptis gviani xana 146
Tavi VII. Zveli egviptis elinizmis epoqis arqiteqtura 146
VII-1 horis taZari edfuSi 147
VII-2 daskvna 150
4
winasityvaoba
Tavi I. Sesavali
pirvelyofili Temuri wyobileba kacobriobis istoriaSi moicavs periods
adamianis adreuli ganviTarebis etapidan, anu “moazrovne adamianis” (Homo Sapiens)
Camoyalibebidan klasobrivi wyobilebis, mravaldargobrivi meurneobis, qalaqebisa da
saxelmwifos formirebamde. es periodi dedamiwis sxvadasxva kuTxeSi qronologiurad
gansxvavebulia. magaliTad, zogierT qveyanaSi dResac arseboben tomebi, romlebic
ganviTarebis adreul stadiaze imyofebian.
sazogadoebrivi cxovrebis ganviTarebis mixedviT es xana iyofa Semdeg
safexurebad: jogi, Temi, gvari, tomi, saxelmwifo. xasiaTisa da xangrZlivobis
TvalsazrisiT pirvelyofili Temuri wyobileba SeiZleba daiyos aseve: pirvelyofili
adamianis joguri cxovrebis, gvarovnul-Temuri (matriarqati da patriarqati),
pirvelyofili formaciis daSlis, anu samxedro demokratiisa da pirveli mezobluri
Temis Camoyalibebis periodebad.
zogi mkvlevari zemoxsenebul periods yofs sxvadasxva masalisa da iaraRis
damzadebis teqnikis mixedviT qvis, brinjaosa da rkinis xanebad. qvis xana Tavis mxriv
iyofa:
1) Zveli qvis xana, anu paleoliTi: Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
a) adreuli (qveda) paleoliTis xana - adamianis gaCenis droidan, daaxloebiT
Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 150000 w-mde;
b) Sua paleoliTi - Zv.w.aR. 150000 w-idan - Zv.w.aR. 35000 w-mde;
g) gviandeli (zeda) paleoliTi - Zv.w.aR. 35000 w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
gviandeli paleoliTi Tavis mxriv daiyo Semdeg periodebad:
a) oriniak-solutre (saxeli pirveli aRmoCenis adgils ukavSirdeba) - Zv.w.aR.
35000 w-idan - Zv.w.aR. 20000 w-mde;
b) madleni - Zv.w.aR. 20000 w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
2) Sua qvis xana, anu mezoliTi - Zv.w.aR. 10000 w-idan - Zv.w.aR. 5000 w-mde;
3) axali qvis xana, anu neoliTi - Zv.w.aR. 5000 w-idan - Zv.w.aR. 2000 w-mde;
4) brinjaos xana - Zv.w.aR. 3500 w-idan - Zv.w.aR. 800 w-mde;
5) rkinis xana - Zv.w.aR. 800 w-idan.
uZvelesi drois adamianebi dedamiwaze gaCndnen ramdenime milioni wlis win.
daaxloebiT 140000-40000 wlebSi. afrikis kontinentidan neandertalelebi jer axlo
aRmosavleTSi, Semdeg ki evropaSi gadasaxldnen. “moazrovne adamiani” ki gaCnda 35000
wlis win. misi arsebobis damadasturebeli kvali aRmoCenilia safrangeTSi - kromanionis
gamoqvabulSi, ris gamoc mas kromanioneli uwodes. is neandertalelebis msgavsad axlo
aRmosavleTSi da evropaSi gadasaxlda, xolo Semdeg ki - avstraliasa da amerikaSi (nax.1).
am periodidan iwyeba xelovnebis Casaxvac.
adamianis samSeneblo saqmianobis dawyeba mWidrod iyo dakavSirebuli saarsebo
garemos gaumjobesebis aucileblobasTan. adamians aRar akmayofilebda mxolod
bunebrivi TavSesafari, amitom igi mosaxerxebeli sacxovrisis Seqmnaze zrunavda. aseTi
nagebobebis kvali mravladaa mTel dedamiwaze. marTalia, daTariRebisa da raodenobis
Sesaxeb informacia mwiria, magram ganuzomlad didia maTi mniSvneloba mTeli Semdgomi
periodis arqiteqturis ganviTarebisTvis, vinaidan adreklasobrivma sazogadoebam
TandaTan gamoimuSava is arqiteqturuli midgomebi, mSeneblobis xerxebi, teqnikuri
SesaZleblobebi, romlebic sxva xalxebisTvis Semoqmedebis wyaro da misabaZi nimuSi
gaxda. sainteresoa is faqti, rom erTmaneTisgan daSorebuli qveynebis nagebobebis
konkretuli gadawyveta da arqiteqturuli xedva bevr saerTo niSan-Tvisebas avlens.
pirvelyofili Temuri wyobilebis adamianis saarsebo garemos Seqmnas
geoklimaturi faqtorebi ganapirobebda, kerZod, temperaturaTa cvalebadoba,
cxovelTa samyaro, mcenareuloba, landSafti, amitom gansxvavdeboda adamianTa
sacxovrebeli saxlis tipi, maTi Cacmuloba da saqmianoba (nax.2).
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 9
paleoliTi (berZn. “paleos” - Zveli da “liTos” - qva), anu Zveli qvis xana -
kacobriobis arsebobis sawyisi da sxva periodebTan SedarebiT yvelaze xangrZlivia.
qveda paleoliTi xasiaTdeboda Tbili klimatiT. am periodis adamianis pirveli
saqmianoba Semgrovebloba da nadiroba iyo. uZveles adamianTa koleqtivs pirvelyofil
jogs uwodeben. maTi arsebobis aucilebeli piroba Tbili klimati da uxvi mcenareuli
safari iyo. aqedan gamomdinare, adamians ar sWirdeboda mudmivi sacxovrebeli, Tbili
tansacmeli, cecxlis mopoveba, amitom erCivna bunebriv TavSesafarSi (gamoqvabuli,
mRvime, kldis gamoweuli nawili) daedo bina.
Sua paleoliTSi, daaxloebiT 75 aTasi wlis win, dedamiwaze Seicvala klimati.
daiwyo gamyinvarebis periodi - civ da Tovlian zamTars aseve civi da wvimiani gazafxuli
da zafxuli mosdevda. klimatis Secvlam xeli Seuwyo mSeneblobisa da arqiteqturis
Casaxvas. neandertalelebi pirveli mSeneblebi iyvnen.
Sua paleoliTSi adamianebi jgufebad cxovrobdnen - 30-50 kaci erTad. am
xanisTvis damaxasiaTebelia koleqtiuri mSenebloba, romelSic Cabmuli iyo monaTesave,
erTi an ramdenime Temi. isini cdilobdnen koleqtiuri SromiT moepovebinaT saarsebo
saSualebebi. koleqtiuri warmoeba da saerTo sakuTreba ganapirobebda koleqtiuri
sacxovreblis Seqmnis aucileblobas.
Tu qveda paleoliTis dasaxlebebi Ria sadgomebs warmoadgenda, am periodSi
adamiani ukve eZebs iseT TavSesafars, romelic daicavs mas gare faqtorebisgan. is
agebs saCrdiloblebs, niSebs, qarisgan damcav kedlebs (nax.3); amave dros sacxovreblad
iyenebs mrgval ormoebsa da miwurebs. igi Tavdapirvelad aSenebs mcire zomis miwiszeda
nagebobas, Semdeg - ufro didi moculobisas, bolos ki - sazogadoebriv sacxovrebels.
miwiszeda sacxovreblis asagebad adamiani iyenebs xes, mamontis Zvlebsa da qvas.
droTa ganmavlobaSi is swavlobs samSeneblo masalis mopovebas da mis damuSavebasac.
adamiani sacxovreblis asagebad xmarobs misTvis xelmisawvdom masalas: samxreTSi - xis
totebs, lerwams, Tixas, xolo CrdiloeTSi - yinulis lodebsa da Tovls.
klimaturi faqtorebidan gamomdinare, magaliTad, zomier, klimatur zonaSi
ganviTarda miwuris tipi, karvisebri gadaxurviT. karvisebr formas qmnida totebi,
romlebsac miwas ayridnen. miwurs sinaTlisa da kvamlis gasasvleli Riobi da
morebiTa da miwiT dafaruli qanobiani Sesasvleli hqonda. aseTi TavSesafari zamTris
sacxovreblis tipia. iq, sadac xis masala naklebad moipoveboda, sacxovrebels
agebdnen alizisgan. magaliTad, wina da Sua aziaSi, meqsikis tomebis did puebloebSi. im
teritoriebze, romlebsac gamyinvareba ar Sexebia - afrikis kontinentze, tropikebsa da
subtropikebSi sacxovreblis yvelaze adreul tips warmoadgenda totebisgan dawnuli
qarisgan damcavi zRude da orqanobiani karviT gadaxuruli, Tixatkepnili iatakiani
qoxi, romelsac hqonda CaRrmaveba kerisTvis (nax.4).
am periodSi TandaTan Camoyalibda xis nagebobaTa konstruqciis ori tipi:
pirveli - gegmiT warmoadgenda ovalurad an wriulad Casmul morebs, romelTa centrSi
aRmarTuli erTi maRali boZi iWerda konusur gadaxurvas, meore ki - horizontalurad
dalagebuli morebisgan qmnida sworkuTxa formas, romelsac orqanobiani gadaxurva
hqonda. aseve arsebobda wagrZelebuli saxlebi. isini gegmaSi erTmaneTze gadabmul,
ramdenimekerian ovalur Txrilebs qmnidnen.
zeda paleoliTis epoqaSi gaCnda karkasuli nagebobebi vertikaluri sayrdeni
boZebiT, romelTa Soris manZils avsebdnen wnuliT da orive mxridan lesavdnen TixiT.
am periodSi samarxi nagebobebi jer ar arsebobda. micvalebulebs sxvadasxva
pozaSi marxavdnen saxlis iatakis qveS an saxlis gverdiT mdebare, qviT gadaxurul
ormoSi.
zeda paleoliTSi gamyinvarebam TandaTan iklo. es periodi yvelaze mniSvnelovani
etapia xelovnebis istoriis Seswavlis TvalsazrisiT, vinaidan am dros sabolood
Camoyalibda Temuri organizacia, gaCnda saxviTi xelovneba, Caisaxa pirveli religiuri
warmodgenebi: magia, totemizmi, animizmi. swored am periods miekuTvnebian Tanamedrove
adamianis winaprebi - kromanionelebi, romlebmac neandertalelebi Secvales.
10 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba
mRvimis sigrZe daaxloebiT 250 m-ia, simaRle saSualod 30 m. aTas kvadratul metr
farTobze, TeTri kiris kedlebze sxvadasxva zomis 100 cxovelisa da adamianis
figuraa gamosaxuli. aq vxvdebiT gareul cxenebs, xarebs, Zroxebs, bizonebs, mTis
Txebs, romlebic Sesrulebulia gravirebiT, monoqromuli da poliqromuli xatvis
stiliT. am figurebTan erTad gamosaxulia abstraqtuli niSnebi - xazebi, kvadratebi,
marTkuTxedebi, romelTa mniSvneloba dResac auxsnelia.
mRvimeSi SesvlisTanave, sami mcire saTavsis gavlisas warmoCndeba mxatvrobiT
dafaruli sivrce, romelsac ”didi darbazi”, ”xarebis darbazi” an “xarebis rotonda”
(mrgvali darbazi) ewoda. am darbazs ori gasasvleli aqvs. erTi mis mimarT grZiv Re-
rZze ganTavsda, meore ki xelmarjvniv, e.w. “pasaJSi” miemarTeba. am galereis sigrZe 15
m-ia. “pasaJis” Semdeg mdebareobs aseve viwro, 20 m. simaRlis derefani, romelsac “navi”
uwodes. am nawilSi gamosaxulebebi cotaa. is bolovdeba e.w. “katis xvreliT” - viwro,
20 m. simaRlis gasasvleliT. “navidan” erT-erTi ganStoebiT xvdebian naxevarwriul
darbazSi “afsidaSi”. mas mosdevs “Saxti” da “Wa”. aq mosaxvedrad saWiroa 4-5 m. siRrmeze
Casvla.
“xarebis darbazi” morTulia yvelaze feradovani gamosaxulebebiT. zogierTis
sigrZe 5 m-s aRwevs. xarebis gamosaxulebebi or rigad, erTmaneTis pirispiraa
ganlagebuli. marcxniv, Sesasvlelidan odnav moSorebiT, mdebareobs grZeli frizi
cxovelebis gamosaxulebebiT: morbenali cxenebiT, xarebiTa da irmebiT (nax.14). aqvea
ucnauri kvadratuli saxis, didmucliani da sworrqiani cxoveli, romelic hgavs
martorqas (nax.15). samxreTis kedelze sami mozrdili da sami patara, wiTeli feris xari,
eqvsi iremi da daTvia gamosaxuli.
“xarebis darbazis” RerZze mdebare viwro, dabali, grZeli gasasvlelis kedlebsa
da Werze, Ria da oqrosferi JangmiwiT daxatulia konturiT Semovlebuli cxovelTa
figurebi, cxenebis dinamikuri gamosaxulebebi (nax.16). gamoirCeva wiTel da Sav ferebSi
Sesrulebuli cxvrebisTaviani frizi, romlis mopirdapire kedelze imave ferebiT
daxatulia irmebisTaviani kompozicia.
“pasaJis” gamosaxulebebi sakmaod dazianebulia, xolo “navSi” cxovelTa
oTxi jgufia warmodgenili. derefnis marjvena nawilSi gamosaxulia pataraTaviani,
dagrexilrqebiani, uzarmazari tanis - 1,7 m. sigrZis Savi Zroxa (nax.17). is TiTqos
garkveul moZraobas asrulebs, marcxena nawilSi, xaris or figuras Soris (nax.18),
ikveTeba irmebis monoqromuli gamosaxulebebi, romelTa sigrZe 85 sm-s aRwevs (nax.19).
es gamosaxulebebi gamdidrebulia geometriuli simboloebiT.
“katis xvrelSi” gravirebuli naxatebis saxiT katisebrTa ojaxis cxovelebia
warmodgenili. stili primitiulia. aqvea cxenis Tavi anfasSi, rac paleoliTis xanis
xelovnebis sakmaod uCveulo nimuSia, radgan, Cveulebisamebr, cxovelebs profilSi an
“mrude perspeqtivis” gamoyenebiT xatavdnen.
“afsidaSi” aTasamde gravirebuli naxati aRmoCnda. maTgan sainteresoa
CrdiloeTis irmis gamosaxuleba.
“SaxtSi” miakvlies unikalur naxats - Savi saRebaviT Sesrulebul nadirobis
dramatul scenas (nax.20). kompoziciis centrSi gamosaxulia monadire CitisTaviani
niRbiT, romelic daWrili bizonis fexebTan wevs. bizonis Signeuloba gareTaa gamoyrili.
iqve, xelmarjvniv, martorqa Cans, romelic garbis. albaT, isini erTmaneTs Seerkinen
da monadire daWrili bizonis msxverpli gaxda. amaze miuTiTebs grZeli, gatexili
Subi da isari Citis gamosaxulebiT. aseTi realisturad asaxuli Janruli scena Zalze
iSviaTia zeda paleoliTis epoqis xelovnebaSi. zogierTi mecnieris varaudiT, es mRvime
uZvelesi sakulto centri yofila, sadac imarTeboda magiuri ritualuri ceremoniebi
da SesaZloa msxverplSewirvac ki.
1960 wels ”siqstes kapelas” safrTxe daemuqra. mnaxvelTa simravlis, maTi
moZraobisa Tu xmauris gamo freskebi ziandeboda. 10 weli mimdinareobda sakonservacio
samuSaoebi, magram is mnaxvelTaTvis aRarc gaxsnila. mRvimesTan axlos aSenda
naturaluri zomis pavilioni. mis interierSi zustad gaimeores ”xarebis darbazis”
interieris naxatebi. damTvaliereblebisTvis mRvimis asli-muzeumi 1984 w. gaixsna.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 13
sainteresoa XIX s-is 80-ian wlebSi samxreT safrangeTSi aRmoCenili fon de gomis
mRvimis madlenis periodis naxatebi. rogorc cnobilia, am periodSi adamiani ufro
metad akvirdeba bunebas da aRiqvams realobas. es gamovlinda mxatvrobaSic. kedlebze
gamosaxuli cxovelebi, marTlac, rom bunebrivadaa gamosaxuli. isini gadmocemulia
konturiT da gamdidrebulia StrixiT, riTac xazgasmulia cxovelis bewvianoba.
konturi ar aris erTi sisqisa. is xan imatebs, xan iklebs. ori feris kombinaciiT cxovelis
figuraze laqebi, nakecebi da zog adgilas xSiri bewvi ikveTeba. sainteresoa, ferSi
Sesrulebuli martorqis, mamontis (nax.21), mobalaxe CrdiloeTis irmis gamosaxulebebi
(nax.22). am ukanasknelis mSvidi mdgomareoba kargad aris gadmotanili naxatze,
romelic Sesrulebulia wiTel, Sav, yviTel ferebSi. gamosaxulebebi asimetriuladaa
ganlagebuli kedlis sibrtyeze da arc erTi figura ar faravs meores, kargad igrZnoba
moculoba.
paleoliTis xelovnebis erT-erT damaxasiaTebel niSan-Tvisebas warmoadgens
is, rom am periodis adamians SeeZlo ZiriTadi detalebi gamoecalkevebina
meorexarisxovanisgan. am xanis namuSevrebSi igrZnoba harmonia, simetria, ritmi.
mxatvars SeuZlia Seqmnas misTvis sasurveli forma, icis saRebavis specifika da naxatis
ganlageba zedapirze.
IV-V pueblo
vertikali asaxavs adamianis sxeulis ZiriTad RerZs da, savaraudod, menhiric adamianis
sxeulis gamomsaxveli iyo, adamianisa, romelsac mis qveS marxavdnen (menhirebis qveS
aRmoCenili samarxebidan gamomdinare). SeiZleba vivaraudoT, rom TiToeul menhirs
erTi romelime micvalebulis saxelzec dgamdnen.
menhiri gaCnda ganviTarebuli gvarovnuli wyobilebis dros. is Sedegia
sazogadoebis klasobrivi diferenciaciisa, rodesac gamoiyo privilegirebuli fena. es
fena qmnida samxedro dajgufebas, romelsac saTaveSi mxedarTmTavari hyavda. SeiZleba
iTqvas, rom menhiri gvaris mamasaxlisis saflavze aRmarTuli Zeglia. ramdenadac
pativsacemi iyo esa Tu is pirovneba, menhiris zomac Sesabamisad icvleboda. mcire menhiri
1-2 m. simaRlisa iyo, kolosaluri ki 20 m-mde (safrangeTSi dafiqsirebulia 21 m. simaRlis
menhiri). yvelaze didi menhiris wona 200-300 tonaa. mis asawevad da gadasaadgileblad
uamravi adamianis Zalisxmeva iyo saWiro. menhiris gaCenas ukavSireben agreTve gvaris
daSlis dasawyis processac, Tumca is albaT mainc asrulebda damoukidebel funqcias
da Tayvaniscemis obieqts warmoadgenda, an aRniSnavda romelime ceremoniis adgils.
zogierTi mkvlevris varaudiT, is mezoblebTan Sedegiani molaparakebis gamoxatuleba,
sasazRvro niSani, RvTaebisadmi Sewiruli ZRveni an TviT RvTaebis gamosaxuleba iyo.
mecnierebi xSirad daoben imaze, Tu ras miekuTvneba menhiri, arqiteqturas Tu
qandakebas? vinaidan is dominirebs garemomcvel bunebaze, dasaxlebebze, soflebze,
saxlebsa Tu kompleqsebze, amitom igi Tavisuflad SeiZleba CaiTvalos arqiteqturul
qmnilebad, romelsac eqvemdebareba sxva danarCeni.
menhiris zedapirs amuSavebdnen qvis iaraRebiT, magram ZiriTadad is Tavis
bunebriv saxes inarCunebda (nax.33). menhirze arsebuli gamosaxulebebiT SeiZleba
vimsjeloT pirvelyofili adamianis warmodgenebze, romlebic monumentur formaSi
gamoixata. gvxvdeba adamianisTaviani lodebi (safrangeTi) an cxovelis TaviT
damSvenebuli qvebi (samxr. cimbiri), zog SemTxvevaSi misi zedapiri ifareboda
reliefebiT (nax.34) da ornamentuli motiviT (nax.35), magram sxvadasxva raionSi
sxvadasxvagvari gaformebac SeiniSneba, magaliTad, vxvdebiT adamianis xelebis, fexebis
an SiSveli sxeulis gamosaxulebebs. gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs menhirebi
Sesrulebuli monumenturi skulpturis saxiT, romlebzec Tevzebia gamosaxuli.
magaliTad, ”veSapiT”, anu didi Tevzis gamosaxulebiT (nax.36, somxeTi).
menhiri Zvel xalxSi ganasaxierebda nayofierebis RvTaebas an wyaroebisa da
saZovrebis mfarvels. zogierTi menhiri imdenad zustad gamoxatavs sagvareulo totems
(totemi-winapris sulis gamosaxva qvaSi), magaliTad, xars, Tevzs, rom isini SeiZleba
indielTa totemur svetebTan erTad movixsenioT.
alimani (nax.37) 1 m-idan 4 m-mde an 7 m. simaRlis qvebisgan (menhirebisgan) Seqmnili
derefnebia, romlebic qmnian paralelur gzebs. saxelwodeba momdinareobs franguli
sityvidan ”alignements”, rac xazze ganTavsebas niSnavs. alimanebi didi raodenobiT
gvxvdeba safrangeTSi - bretanSi. maT vrceli teritoria uWiravT. magaliTad, bretanSi,
kerZod, karnakSi aseTi derefnebi 3 km-zea gaWimuli da maTi raodenoba 3000-ss aRwevs.
alimanebi ar miekuTneba saflavis monuments, Tumca maTi zusti daniSnuleba
ucnobia. zogierTi mkvlevari varaudobs, rom es Sekrebis adgilebia, zogi ki maTSi xedavs
religiuri procesiebisTvis da sakulto msvlelobebisTvis gankuTvnil derefnebs.
magaliTad, karnakis jgufi dakavSirebulia ramdenime dolmenTan. arsebobs alimanebi,
romelTa bolos idga menhirebi. maT damaxasiaTebel niSan-Tvisebad SeiZleba CaiTvalos
kompoziciis usasrulod gagrZeleba yvela mimarTulebiT.
dolmeni (nax.38) sakmaod rTuli nagebobaa da sxvadasxva raionSi gansxvavebuli
saxiT gvxvdeba. mas mkveTrad gamoxatuli mzidi da sazidi nawilebi aqvs, rac qmnis
mzid-koWovan konstruqcias. dolmeni albaT TandaTan ganviTarda menhirisgan. dRes
SemorCenili dolmenebiT SeiZleba ganisazRvros misi ganviTarebis sxvadasxva safexuri
- primitiuli dolmeniT dawyebuli, damTavrebuli espaneTSi aRmoCenili gumbaTovani
samarxi dolmeniT.
Cveulebisamebr, sworkuTxa, umartivesi dolmeni (nax.38, triliTi), faqtobrivad,
kameraa, romelic Sedgeba ori vertikaluri qvisa da horizontalurad gadaxuruli
mesame filisgan (aRmoCenilia safrangeTSi). zogjer am ukanasknelis wona 40 tonas aRwevs.
gvxvdeba sami (nax.39), oTxi da meti raodenobis vertikalurad dadgmuli damuSavebuli
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 19
qvis lodebi, romlebic gegmaSi oTxkuTxeds qmnian. isini, aseve, gadaxurulia didi zomis
horizontaluri filiT (nax.40).
mogvianebiT, vertikaluri qvebi mijriT daawyes, ramac Seqmna samarxi kamera
(nax.41). amaze metyvelebs maTSi aRmoCenili saflavebi. arsebobs ramdenimekameriani
mravalkuTxa da mrgvali dolmenebic, romelTa forma momdinareobda pirvelyofili
sacxovrebeli ujredis mrgvali formisgan.
sworkuTxa formis kameraze gadasvliT TandaTan gamoixata sacxovreblis
formis evoluciac (nax.42). Tavdapirvelad dolmenis zoma sigrZeSi 2 m-s da simaRleSi
1,5 m. aRwevda. Semdgom zomebi gaizarda da gaCnda ZiriTadi nawilis msgavsi principiT
mowyobili misasvleli derefani, romlis sigrZe 15-20 m. Seadgenda. Semdgom periodSi
dolmenis samarx kameras daeyara miwa da yorRanad gadaiqca (nax.43, dolmeni bretanSi).
dolmenis daniSnuleba - ojaxuri gansasvenebelia. gvarovnul wyobaSic vxvdebiT
sazogadoebis diferenciaciis process, amitom dolmeni mosaxleobis privilegirebuli
nawilis nagebobad SeiZleba CaiTvalos.
dolmenis kedlebze datanili iyo ornamentuli xasiaTis naxatebi da simboluri
niSnebi. xSir SemTxvevaSi es saRebaviT an CakveTili xaziT Sesrulebuli spiraluri
xazebia. garda safrangeTisa, sadac iTvlian 4500 dolmens, isini gvxvdeba inglisSi,
irlandiaSi, samxreT skandinaviaSi, daniaSi, holandiaSi, CrdiloeT germaniaSi,
espaneTSi, xmelTaSuazRvis kunZulebze, italiaSi, CrdiloeT afrikaSi, siriaSi,
CrdiloeT iranSi, indoeSi, koreaSi, amerikaSi, kavkasiaSi, yirimSi. zogierTi mecnieris
varaudiT, isini micvalebulTa maradiuli samyofelia da ukavSirdeba im periodis
adamianis warmodgenebs imqveyniur samyaroze.
mogvianebiT Seqmnil dolmenebSi gadaxurvis filas gauCnda Riobi, e.w. ”sulis
Riobi”, romliTac gardacvlilis suli ukavSirdeboda gare samyaros. arsebobs
varaudi, rom dolmens adamianebi sacxovrebladac iyenebdnen (nax.39, safrangeTSi
banios dolmeni). mas hqonda kargad mopirkeTebuli iataki da kera.
dolmenebi gvaoceben ara marto Tavisi zomebiT, qvis zedapiris damuSavebis
virtuozulobiT da qvebis SeerTebis sizustiT, aramed proporciebis mikvleviT,
silamaziT, moculobis monoliTurobiTa da gamokveTili konstruqciebiT. Tu
arqiteqturis istoriis manZilze menhiri pirveli Zeglia, dolmeni adamianis xeliT
Seqmnil pirvel monumentur nagebobad iTvleba.
kromlexSi (bretonuli sityva - ”krom” - wre, ”lex” - qva) vertikalurad dadgmuli
menhirebi ganlagebulia wreze ramdenime rigad. zog SemTxvevaSi maT sakmaod vrceli,
daaxloebiT 90 m-idan da 150 m-mde diametris teritoria ukaviaT (kerlaskan da menes
kromlexi bretanSi). isini zogjer gars ertymian yorRans an ramdenime wriuli zoliT
Seqmnil damoukidebel nagebobad gvevlinebian. zogjer did kromlexebTan mivyavarT
alimanebs.
yvelaze saintereso da dRemde SemorCenili kromlexi stounhenjia (nax.44), rac
niSnavs ”dakidebul qvebs” an gelebis enaze - ”mocekvave qvebs”. saxelwodeba SeiZleba
iTargmnos ”moxetiale” qvebadac, rac erT Zvel gadmocemas ukavSirdeba. is mdebareobs
inglisSi qalaq solsberisTan axlos da agebulia I aTaswleulSi, anu qvis xanis bolos
da brinjaos xanis dasawyisSi. misi ageba troas dacemamde ramdenime aseuli wliT adre
daiwyo da kretaze minosuri kulturis ayvavebas emTxveva, Tumca jer ar arsebobs
lomebis WiSkari mikenSi, egvipteSi arc exnatonis reformaa gatarebuli. stounhenjSi
sul 120 qvis lodia gamoyenebuli. sainteresoa is faqti, rom qvis samtexlo, saidanac
es qvebi SeiZleba moezidaT, mdebareobda am adgilidan 380 km-is daSorebiT, amitom
gasaocaria maTi aq gadmotanis faqti.
erTi SexedviT TvalsaCinoa teqnikis srulyofa wina periodis megaliTur
nagebobebTan SedarebiT. kargad gaTlil qvebs swori forma hqonda. mSenebloba sam
etapad mimdinareobda (nax.45).
pirveli fena Txrilia da is daaxloebiT Zv.w.aR. 1900-1700 wlebiT TariRdeba.
97,5 m. diametriani Txrilis SigniT 56 ormo ganTavsda. zogierTi mecnieris varaudiT,
am ormoebs kremaciisTvis iyenebdnen.
meore fena Zv.w.aR. 1700-1550 wlebSi aigo da is vertikalurad aRmarTuli Tlili
qvis lodebiT Seqmnili ori koncentruli wrea. daaxloebiT 38 wyvili qva.
20 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba
mesame fena Zv.w.aR. 1500-1400 wlebSi Seiqmna da 30 m. diametris wres qmnis. qvebis
simaRle 8,5 m-ia, wona 28 tona. 30 paralelepipedis formis qvis blokebi gadaxures
erTianad gadabmuli, msxvili horizontaluri filebiT. aq pirveladaa gaazrebuli mali
da Caisaxa teqtonikis idea. arqiteqturuli masa daiyo vertikalur, aqtiurad mzid da
maTze gadebul pasiur simZimed (nax.46), rac specialistebs berZnuli peripterosis
kompoziciis winamorbedad miaCniaT.
wris SigniT ganTavsda doloritis xuTi, momwvano-mocisfro Tlili qvis
triliTi. maTi wona 55 t. aRwevs, zeda filebi iwonis 700 kg-s. triliTebis centrSi
mdebareobda 5 m. sigrZisa da 1 m. siganis brtyeli qvis fila. is kompoziciis centri iyo
da sakurTxevlis funqcia hqonda.
arsebobs varaudi, rom stounhenji warmoadgenda Ria samlocvelos, sakulto
nagebobas an astrologiur centrs, mzis saaTs, observatorias, saidanac akvirdebodnen
mTvaris, mzis, varskvlavebis mdebareobas. zogi mkvlevari amtkicebs, rom es samyaros
modelia an pirvelyofili adamianis kosmosTan kavSiris adgili. stounhenji pirobiTad
SeiZleba CaiTvalos pirvel Teatradac, romlis ideuri Canasaxi Semdeg ganavrco
berZnulma Teatrma.
ucnobia stounhenjis amgebic, Tumca, varaudoben, rom is kelturi warmoSobis
legendaruli mogvi da jadoqari merlinia.
nageboba sakmaod masiuria, vertikalebi horizontalebTan SedarebiT mZimea.
stounhenji nagebobaa, romelSic ukve vlindeba arqiteqturuli kompoziciis
elementebi, iseTebi rogoricaa: centri, simetria, ritmi. avtorma kargad SeigrZno
sivrce, proporcia, masStabi da forma.
brinjaos xanisTvis aseve damaxasiaTebelia cnobili adamianis saflavze
aRmarTuli didi zomis miwayrili - yorRani, romlis garSemo dgamdnen qvis filebs.
am mxriv sainteresoa I aTaswleulis amierkavkasiaSi, kerZod, laSenaSi, TrialeTSi
aRmoCenili msxvili yorRanebi, romlebSic vlindeba beladis, rogorc samxedro
winamZRolisa da sazogadoebis mmarTvelis rolis mniSvneloba. samarxebSi aRmoCnda
sxvadasxva inventari, baldaxinis qveS mdgari xis etlebi da xis sawolebi, samkauli,
saiuveliro nawarmi, brinjaosa da Zvirfasi liTonis nivTebi, romlebSic Cans ostatis
xeloba, fantazia da warsulis tradiciebTan kavSiri.
gansakuTrebiT sayuradReboa TrialeTis yorRanSi napovni masiuri oqrosa da
vercxlis Tasebi, vercxlis WurWeli da Wedurobis nimuSebi. am nivTebis zedapiri,
garda ornamentul-dekoratiuli motivisa, xasiaTdeba mravalfiguriani kompoziciiT.
magaliTad, TrialeTSi aRmoCenil vercxlis WurWelze aRbeWdilia nadirobis scena,
buCqebsa da xeebs Soris mravali cxovelis gamosaxuleba. sainteresoa, mrgvali
qandakebebi - (irmebi, xarebi da Citebi), romlebic dakavSirebulia mecxoveleobis,
nayofierebisa da mzis kultTan. SeiZleba iTqvas, rom es xana xelovnebis ayvavebis
periodia.
Tavi VI. rkinis xana
(Zv.w.aR. 800 w-idan)
“avgarozs”. fetiSi SeiZleba iyos ubralo xis naWeri, riyis qva, Zvali, kudi, tyavi an
joxi. esaa usulo sagnebisaTvis sulierebis, Zalis, azrisa da qmedebis unaris miniWeba.
imisTvis, rom sagani gaefetiSebinaT, masSi unda moenaxaT raRac gansakuTrebuli,
ganmasxvavebeli niSani. fetiSi Tavisi bunebiT ar gansxvavdeboda kerpisgan. fetiSizmis
genezisi saTaves, savaraudod, animisturi Sexedulebebis wiaRidan iRebs, romelic
rwmenis erTi garkveuli etapia. TandaTan ganviTarda religiuri Sexeduleba mzis,
miwis, Weqa-quxilis, mcenareTa sulebis Sesaxeb. swored amis safuZvelze Seiqmna miTebi
RmerTebze, romlebic kvdebodnen da kvlav aRdgebodnen.
mRvimis zeda paleoliTis mxatvrobaSi gvxvdeba isrebiT daWril cxovelTa
siuJetebi. rogorc mecnierebma daadgines, aseTi wesiT adamiani asrulebda magiur
rituals, rac gansazRvravda mis warmatebul nadirobas. magia laTinuri sityvaa da
niSnavs ”jadoqrobas”, romelic gulisxmobs calkeuli individisa Tu koleqtivis wevris
mier Sesrulebul rituals mimarTuls adamianis sazianod an sasikeTod, romliTac is
cdilobs gavlena moaxdinos bunebis Zalebze. magiam droTa ganmavlobaSi dakarga Tavisi
pirvandeli mniSvneloba da Camoyalibda sxvadasxva kerZo mimarTulebebis saxiT.
anbani. Tavdapirvelad adamiani kldeze an mRvimis kedlebze xatavda, dahqonda
qvis zedapirze niSnebi. Tu gamosaxavda irems, igulisxmeboda iremi, Tu Subian kacs
nadiroba. aseTi naxatebiT Seqmnili damwerlobis pirvel safexurs xatovani damwerloba,
anu piqtografia ewodeba. Semdeg gaCnda xatovani niSnebi - ieroglifebi, romlebic
zogjer mTel sityvas an sityvis nawilis calkeul bgeras gamosaxavda. damwerlobis
ganviTarebis Semdgomi etapi rebusebismagvari damwerlobaa. ieroglifi aRniSnavs ara
mTlian sityvas, aramed marcvals. ase gaCnda marcvlovani damwerloba. Semdeg marcvali
bgerebad daiyo. niSnebi ukve bgerebs aRniSnavdnen. es niSnebi asoebia. damwerlobis
bolo safexurs anbanuri damwerloba ewoda.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 23
evropa
da
samxreT afrika
1 2
6
1. evropa da CrdiloeT afrika pirvelyofili
Temuri wyobilebis periodSi
2. geoklimaturi pirobebis zegavlena
arqiteqturis formirebaze
3. qarisgan damcavi zRude
4. orqanobiani karavi
5. kedlis zedapirze xeliT datanili zolebi
5 6. xelis anabeWdebi, altamiris mRvime
24 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba
10
7 9
12
11
13
7. venera vilendorfeli
8. irmebis jogi, meriis mRvime
9. cxovelTa gamosaxulebebi.
altamiris mRvime
10. bizoni, altamiris mRvime
11. xari, altamiris mRvime
12. laskos mRvime (gegma)
13. morbenali cxovelebis
gamosaxulebebi, laskos
mRvime
14
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 25
16
15
17
19
18
21
22 23
24 25
a b
g
27
26
29 30
31
32
35
34 36
37 38
39
41 42
43 44
45
44
Tavi I. Sesavali
istoria. egviptis istoria ZvelaRmosavluri, despoturi saxelmwifos Seqmnis
istoriaa (dawyebuli V aTaswleulidan). maSin, rodesac msoflios sxva xalxebi jer
kidev qvis xanaSi imyofebodnen, egviptelebi metad ganviTarebul, moazrovne erad
Camoyalibda, romelmac icoda nilosis wylis donis regulireba, Waobebis amoSroba da
Semdgom maTi gadaqceva saucxoo miwebad. egviptelebi gamoirCeodnen miwaTmoqmedebiT,
soflis meurneobiT da samSeneblo saqmiT. magaliTisTvis sakmarisia xeofsis piramida,
romelic aSenda im dros, roca jer kidev ar icodnen rkinis warmoeba da borblis
damzadeba.
sityva “egvipte” berZnuli warmoSobisaa da niSnavs saidumlos, gamocanas. Zveli
egviptis erT-erT dedaqalaqs berZnebi memfiss uwodebdnen, egviptelebi ki - hikuptas
(“het-ka-ptah” an “hi-kupta” RvTaeba ptahis sulis savaned, ka-ptas saxlad iTvleba).
berZnebma mTel qveyanas hikvipta uwodes, romelic mogvianebiT “aiguiptosad” gadaiqca.
egviptelebi Tavis qveyanas “kemed” moixsenieben, rac “Sav miwas” an “Sav qveyanas” niSnavs
(noyieri niadagis gamo), xolo dablobis mosazRvre udabnos - “deSeretad”, anu “wiTel
qveynad”.
CrdiloeTiT egviptes esazRvreba xmelTaSua zRva, dasavleTiT - libiis udabno,
aRmosavleTiT - suecis yure da wiTeli zRva, samxreTiT ki afrikisgan maRali mTebiTaa
gamoyofili (nax.1). aseTi geografiuli mdebareoba, kerZod, teritoriuli izolacia
qveyanas damoukidebeli ganviTarebis saSualebas aZlevda, ramac misi TviTmyofadoba
ganapiroba. uZveles droSi, egvipte gare samyaros suecis viwro yeliT ukavSirdeboda.
Tavdapirvelad winadinastiur periodSi Camoyalibebuli Temebi, nomebi,
qristeSobamde IV aTaswleulSi or samefod gaerTianda: zeda, anu samxreT (teritoria
nilosis saTavidan mis Sua welamde) da qveda, anu CrdiloeT egvipted (teritoria
Suawelidan deltamde). TiToeuls Tavisi mmarTveli hyavda. zeda egviptis dedaqalaqi
iyo nexene (berZnuli saxelwodeba ierakonpoli), qvedasi - dedaqalaqi buto.
zeda egvipteSi xalxi, savaraudod, adreuli paleoliTis epoqaSi dasaxlda,
daaxloebiT naxevari milioni wlis win. “neoliTurma revoluciam”, romelic 5000 wlis
win daiwyo, Secvala adamianis cxovreba.
is garemoeba, rom egvipte gadaWimuli iyo 1000 km-ze, araxelsayrel pirobebs
qmnida, rogorc gacvla-gamocvlis, aseve TavdacvisaTvis. zeda da qveda egviptis
mcxovrebT erTmaneTTan savaWrod mravali kilometris gavla sWirdebodaT. es aZvirebda
saqonels, amcirebda bazris gafarToebis SesaZleblobas. deltaSi mtris Semosevisas
zeda an qveda egvipteSi Zalebis swrafi mobilizeba ver xerxdeboda, rac egviptel
mosaxleobas gareSe mtris winaaRmdeg uZlurs xdida. nilosis adidebis regulirebac
SesaZlebeli iyo mxolod erTiani sairigacio sistemiT, amitom dadga am ori samefos
gaerTianebis aucilebloba.
egviptis gaerTianebis dawyeba winadinastiur periods ukavSirdeba, kerZod, zeda
egviptis mmarTvels, narmers (Zv.w.aR. 3000 w.). is iTvleboda RmerT horis gansaxierebad,
egviptis pirvel miTiur mmarTvelad. egviptis saboloo gaerTianeba ki misi Svilis mefe
menesis dros moxda. meness Tvlian egviptel faraonTa I dinastiisa da egviptis pirveli
gaerTianebuli saxelmwifos mefed (Zv.w.aR. 2920 w.). Tu aqamde qveda egviptis mefeTa
simbolod wiTeli qudi-gvirgvini (simbolo papirusi), xolo zedasi ki - TeTri gvirgvini
(simbolo SroSani) iTvleboda, gaerTianebis Semdeg faraoni orive samefos gvirgvins
atarebda (nax.2). isini Tavs zeda da qveda egviptis, anu “ori samefos” mmarTvelebs
uwodebdnen. yovel mefes Tavisi RvTaeba hyavda.
egviptelebis mier TavianTi qveynis istoria ar dawerila. isini ubralod
aRnusxavdnen mniSvnelovan movlenebs. Zv.w.aR. IV-II ss. mijnaze egviptelma qurumma
maneTonma berZnul enaze aRwera qveynis istoria. man pirvelma SemoiRo egviptis
faraonTa dinastiebad dayofis principi, romelic 30 dinastiad gaanawila, dawyebuli
pirveli faraoniT - menesiT, damTavrebuli aleqsandre makedonelis epoqiT. man gamoyo
Zveli, Sua da axali samefos periodebi, agreTve ufro adreuli periodebic da isini
“RmerTebisa” da “naxevarRmerTebis” legendaruli dinastiebiT Seavso.
Zveli egviptis xelovnebis istoria moicavs ramdenime aTas weliwads da iyofa
nawili II - Zveli egvipte 33
aleqsandria
giza
memfisi
sakara
faiumi
beni-hasani
axetatoni 2
wi
Tebe karnaki
Te
luqsori
li
zR
va
abu-simbeli
1
1. Zveli egvipte 3
2. zeda (TeTri), qveda (wiTeli) da
gaerTianebuli egviptis (orive
erTad) mefeTa gvirgvinebi
3. RvTaeba hapi
4. egviptel RvTaebaTa panTeoni
5. micvalebulTa RvTaeba osirisi
6. osirisis coli isida
5
nuti ca
atoni ra
osirisi
ptahi
amoni
isida hatori
hefri
hori
maati
Su neftisi
tefnuti
hori
sexmeti
anubisi Toti seTi
gebi
sebeki xnumi
haeri cecxli
miwa
4 6
42 nawili II - Zveli egvipte
7 9 10
12 13 15
14
16 18
19 21 22
20 23
25 26
18. amonisa da mutis Svili xonsu
19. RvTaeba atoni
20. anubisi mumificirebis dros
21. martivi formis mastaba
22. rTuli formis mastaba
23. piramida
24. rozetis samenovani fila
25. warwera rozetis filaze (fragmenti)
26. rozetis qvisa da files obeliskis warwerebi
24
nawili II - Zveli egvipte 45
is grandiozuli samarxi kompleqsis nawili iyo. mis garSemo Tavs iyrida sxvadasxva
daniSnulebis nagebobebi (nax.4).
joseris piramidis avtoria arqiteqtori imhotepi (nax.5). imhotepi joserTan
daaxloebuli piri, heliopolisis uzenaesi qurumi, ara mxolod arqiteqtori, aramed
gamoCenili mecnieric iyo. masze iqmneboda legendebi. misi naSromebi da wignebi
aTwleulebis manZilze didi avtoritetiT sargeblobda. imhoteps Tvlidnen saukeTeso
mSeneblad, eqimad, astronomad da jadoqradac ki. saiselTa epoqaSi mas Tayvans scemdnen
RmerTebTan erTad, vinaidan RmerT ptahis Svilad miaCndaT. berZnebma imhotepi medicinis
RvTaeba asklepiosTan (romSi eskulapi) gaaigives. warwera joseris qandakebis cokolze
gvamcnobs imhotepze, rogorc “zemo egviptis mefis Semdeg, pirvel didebulze”.
imhotepis mier SerCeuli teritoria sworkuTxa formis, 545X278 m. moedanze
(daaxloebiT 1500 m2.) mdebareobda (nax.6). am adgils samxreT-CrdiloeTis mimarTulebiT
gars uvlida 10 m. simaRlisa da 15 m. sisqis, Ria yviTeli feris, kirqvis blokebiani ormagi
kedeli, romelic uZvelesi drois mefeTa samarxebisa da cixesimagreTa kedlebis msgavsad
(magaliTad, menesis samarxi negadaSi) danawevrebuli iyo vertikaluri mimarTulebiT
Seweuli da gamoweuli sibrtyeebiT. kedelSi arsebuli 14 karidan namdvili Sesasvleli
mxolod erTi iyo - aRmosavleTis mxridan (nax.7). danarCeni cru karebs warmoadgenda.
Tu kompleqss Siga mxridan, anu ezodan SevxedavT iqmneba Ria karebis STabeWdileba. am
kompleqsis erT-erTi SesaniSnavi gadawyvetaa xis karis imitacia qvaSi.
orive mxridan koSkebiT SemozRuduli mTavari Sesasvleli karidan, 54 m. sigrZis
galereaSi xvdebodnen. am darbazis kedlebis gaswvriv idga 40 sveti (TiTo mxares oc-
oci), romlebic kedlis zedapiridan 3/4-iT win gamodioda (nax.8). imhotepma isini ar
gamoyo kedlis zedapiridan, vinaidan im dros jer ar iyo gaTvlili datvirTvebi, kerZod,
gauZlebdnen Tu ara isini simZimes. es naxevarsvetebi warmoadgendnen papirusis Sekrul
Reroebs da qmnidnen niSebs, romlebSic Tavis droze faraonis qandakebebi idga. dRes
isini carielia. 5,5 m. simaRlis svetebs, mcire simaRlis mrgvali bazebi da oTxkuTxa
filis mqone kapitelebi hqonda. naxevarsvetebs dahyveboda svetis tanze amokveTili
vertikaluri Rarebi - kanelurebi. svetis tani Sedgeboda erTmaneTze dadgmuli 23
sm. simaRlis dolebisgan. zeviTken is viwrovdeboda (zeda zoma qveda diametris 2/3-
is tolia). kedelTan midgmuli aseTi formis sveti aq pirvelad gvxvdeba. mas Semdgom
”protodoriuli” uwodes, Tumca arc konstruqciuli TvalsazrisiT da arc formiT is
berZnuli doriuli svetis prototips ar warmoadgens.
aseTi maRali naxevarsvetebi (maTi simaRle 24 qveda diametris tolia) gvxvdeba
joseris ansamblis sxva nagebobebSic. magaliTad, heb-sedis ezoSi, sadac aseTi svetebiT
morTulia naxevarwriuli saxuravebiT gadaxuruli nagebobebis fasadebi, erT saTavsSi
(dedofal xetep xer-nebtis samarxi) napovnia naxevarsvetebi, romlebsac papirusis
konebad Sekruli Reroebi aqvs. maT wminda dekoratiuli funqcia hqonda. calke mdgomi
sveti joseris kompleqsis arc erT nagebobaSi ar gvxvdeba.
galereis svetebis Tavze gamavali gadaxurva brtyelia. misi qveda nawili waagavs
xis koWovan gadaxurvas. uSualod WerTan, kedelSi gamoWrili iyo sarkmlebi, saidanac
Semodioda sinaTle da SuqCrdilis TamaSiT Seqmnili efeqti kidev ufro sainteresod
warmoaCenda interiers.
grZeli Sesasvleli galereis bolos mdebareobda mcire zomis oTaxi (nax.9),
saidanac gadiodnen did ezoSi. am ezos centralur nagebobas warmoadgenda safexurebiani
piramida, romelic dominirebda mTel kompleqsSi. Tavdapirvelad arqiteqtoris
Canafiqri iTvaliswinebda samarx-mastabas. kvlevebis Sedegad gaCnda mosazreba, rom
imhotepma piramida Tavisi Zmisa da winamorbedis, I I dinastiis damaarseblis, faraon
sanahtas mastabaze aago (nax.10).
Tavdapirvelad 8,2 m. simaRlisa da 62,9 m. sigrZis gverdebis mqone mastabis
aRmosavleT mxares ganaTavses 11 Saxti, romelTaganac xuTi miemarTeboda joseris ojaxis
wevrTa samarxi kamerebisken, xolo eqvsi ki - sacavebSi. am samarx kamerebSi, alebastris
sarkofagebSi Cadebul da oqroTi morTul xis kuboebSi napovni iyo adamianTa mcire
zomis ConCxebi, savaraudod, bavSvebisa. sarkofagebze amotvifruli faraonis saxeli
mowmobs, rom es joseris droindeli samarxebia. am samarxebTan misasvlelis dafarvis
mizniT, mastaba siganeSi 8,32 m-iT gaadides, ris Sedegadac is gegmaSi sworkuTxa gaxda.
nawili II - Zveli egvipte 49
pirvel mastabas daadges kidev sami. yoveli momdevno winaze mcire iyo. Semdeg aRmarTes
kidev ori safexuri. nagebobis proporciulobis SesanarCuneblad piramidis saerTo
zoma gaadides. Camoyalibda misi saboloo saxe - eqvssafexuriani, faqtobrivad qvis
yorRani-samarxi.
joseris piramidis TiToeuli safexuris simaRle 10 m-ia, mTliani simaRle
Sesabamisad 60 m-i. safuZveli warmoadgens sworkuTxeds zomiT, 109X125 m. (zogan
naxsenebia 118X140 m.). piramida agebulia mSrali wyobiT masiuri TeTri kirqvis
blokebisagan. yvela bloki odnav daxrilia piramidis centrisken, rac mis simyares
qmnis. piramidis TandaTanobiTi Semcireba sabolood iRebs organulad damTavrebul
formas. piramidis horizontaluri danawevreba mSvenivrad esadageba sxva nagebobaTa
monotonur vertikalebs, rac arqiteqtoris brwyinvale mignebaa. magaliTad, kompleqsis
garedan moCans kedlis grZeli vertikaluri danawevrebis rigebi, maT miRma ki piramidis
horizontalebi.
masiuri piramidisgan da gareTa kedlisagan gansxvavebiT, sxva nagebobebi ufro
daxvewili, msubuqi da natifi formisaa, rac dominantis gamokveTazea gaTvlili.
Tavisuflad SeiZleba iTqvas, rom mTeli kompleqsi Seqmnilia winaswar SemuSavebuli
gegmis mixedviT, romelSic xazgasmulia piramidis wamyvani mniSvneloba da mimarTuleba
- Sesasvlelidan ezoSi da Semdeg piramidisaken. mTeli kompozicia iyofa ramdenime
Sekrul ansamblad. imhotepi xSirad iyenebda erTgvarovani elementebis metrikul
gameorebas, rac Semdgom egvipteli arqiteqtorebis mTavari koncefcia gaxda.
piramidis CrdiloeT mxares ganlagebuli iyo sworkuTxa formis sulis
mosaxsenebeli taZari. is sami mxridan, garda piramidas mibjenili gverdisa,
garSemortymuli iyo derefnebiT. taZris centrs qmnida ori erTmaneTis paralelurad
ganlagebuli ezo. TiToeuli maTgani oTxi kanelirebuli naxevarsvetiani portikiT
mTavrdeboda. garda am ezoebisa, aqve sxva ZiriTadi elementebic wyvil-wyvilad iyo
ganTavsebuli: ori auzi ganwmendisTvis da ori mcire samlocvelo. maT garSemo ganlagda
rogorc namdvili, aseve cru kamerebi da derefnebi, romlebic mxolod portalis
saxiTaa aRniSnuli kedlebze. aseTi dawyvileba damaxasiaTebelia kompleqsis sxva
nagebobebisTvisac da zeda da qveda egviptis erTianobis simboloa. ubralo sworkuTxa
formebi, svetebis mkacri vertikalebi, Tbili, Ria yviTeli feri taZars didebul da
lamaz iersaxes sZenda.
taZars Sesasvleli aRmosavleTis mxridan hqonda (nax.11). mravali gverdiTi
gasasvlelisa da ganStoebis mqone daxrili derefniT Cadiodnen piramidis qveviT, 28
m-is siRrmeze ganTavsebul, kldovan qanSi amokveTil, vardisferi granitiskedlebian
samarx kameraSi, romelSic moxvedra SesaZlebeli iyo SaxtiTac, uSualod Weridan.
aq napovni mumia miakuTvnes TviT josers. mumias mooqruli Tavis qala da erTi fexis
nawili hqonda. Semdgomma kvlevebma daadastura, rom mumia ara faraons, aramed
piramidaSi mogvianebiT meored dakrZalul sxva pirovnebas ekuTvnoda. kameris garSemo
ganTavsebul sanaxebsa da saTavsebSi inaxeboda gansvenebulis nivTebi da Sewirulobebi.
es saTavsebi mopirkeTebuli iyo reliefuri moWiquli filebiT, romlebsac dawnuli
lerwmis ornamenti amSvenebda. zogierTi saTavsis kedlis zeda nawili da Weri cisferi
filebiT iyo morTuli, rac cis kamaris asociacias iwvevda.
arqeologebma piramidaSi aRmoaCines joseris sami bareliefuri gamosaxuleba,
erT-erTze is aRbeWdilia siarulisas. mas moxveuli aqvs sxenti (TeZos saxvevi), Tavze
zeda egviptis gvirgvini axuravs da mimagrebuli wveri amSvenebs (nax.12). or danarCenze
is ritualuri sirbilis drosaa gamosaxuli. xelSi mefis maTraxi da papirusis gragnili
upyria (nax.13).
piramidis SesasvlelTan axlos, uSualod kedelTan, mdebareobda kirqvisgan
gaSenebuli faraonis serdabi, romelSic idga taxtze mjdari faraonis kirqvis
monoliTuri sakulto qandakeba (nax.14). serdabis kedelSi faraonis Tvalebis gaswvriv
gakeTebuli iyo ori patara fanjara, saidanac faraonis qvis oreuls SeeZlo Tvali
edevnebina masTan SewirulobebiTa da saCuqrebiT mosulebisTvis (nax.15).
kompleqsis samxreT nawilSi, uSualod kedlis sisqeSi ganTavsda 85 m. sigrZisa da
13 m. siganis, e.w “samxreTis samarxi”, romlis miwisqveSa derefnebisa da gasasvlelebis
sistema Zalian hgavda TviT joseris piramidis miwisqveSa nawils, mxolod samarxi
50 nawili II - Zveli egvipte
kamera uCveulod patara iyo. kldeSi nakveTi samarxis simaRle 1,3 m-ia sigrZe - 1,6 m. es
samarxi kibeebiT ukavSirdeboda aRmosavleTiT mdebare Sesasvlels da sacavebs. aqve
ganTavsebuliyo cru karebi da cru fanjrebi. kameris kedlebi bevrgan mopirkeTda
mocisfro-momwvano granitis filebiT, romlebzec dawnuli lerwmis ornamentul
naxats da reliefur gamosaxulebebs vxvdebiT (nax.16). faraonis gamosaxulebebi
iseTivea, rogorc piramidis samarxSi, gansxvaveba mxolod isaa, rom erT-erT bareliefze
faraoni gamosaxulia qveda egviptis gvirgviniT. “samxreTis samarxis” fasadi gamodioda
samxreTis did ezoSi, romlis samxreT-dasavleT kuTxeSi mdebareobda samlocvelo.
misi kedlebi dResac ki morTulia faraonis mfarveli gvelebis - kobrebis (ureusebi)
reliefuri gamosaxulebebiT (nax.17). am nagebobebis daniSnulebaze mecnierTa
Soris azrTa sxvadasxvaoba arsebobs: specialistebis nawili Tvlis, rom es faraonis
simboluri samarxia, meoreni miiCneven, rom aq mdebareobda kenotafi (“carieli
saflavi”), sadac idga “kanopebi” (Tixis WurWeli, romelSic inaxeboda faraonis an misi
ojaxis wevrebis mumificirebisas amoRebuli Signeuloba, kerZod, gul-RviZli).
drodadro faraons Tavisi mmarTvelobis garkveul periodSi unda aReniSna
dResaswauli “sedi” cxovrebiseuli Zalebis aRsadgenad da qveynis keTildReobis,
winsvlis uzrunvelsayofad. zeda da qveda egviptis nomebidan dResaswaulze
Camodiodnen nomarqosebi. isini monawileobdnen faraonis xelaxal kurTxevaSi. mas
Tavze adgamdnen zeda egviptis TeTr da qveda egviptis wiTel gvirgvinebs.
wminda teritoriis aRmosavleT nawilSi aSenda gansakuTrebul nagebobaTa
wyeba. xandaxan aq tardeboda religiuri ritualebi, savaraudoa, rom am nagebobebs
miiCnevdnen aseve RmerTebis droebiT sacxovrebladac. isini qmnidnen mcire zomis sam
ezos. aRsaniSnavia, rom joseris kompleqsis garda, sxvagan aseTi nagebobebi ar gvxvdeba.
samxreTis ezos aRmosavleTis mxridan esazRvreba sworkuTxa gegmis mqone
“heb-sedis” ezo (“heb-sedi” niSnavs sikvdilis Semdeg xelaxla movlinebas), romelSic
moxvedra SeiZleboda mTavari Sesasvleli galereis marjvena mxridanac (nax.18). ”heb-
sedis” ezos aRmosavleT da dasavleT nawilebSi ganlagebulia CrdiloeTisa da samxreT
egviptis RmerTebis samlocveloebi, patara kamerebiTa da samsxverploTi. mcire zomis
samlocveloebSi arsebuli niSebi nomebis simboloebs warmoadgenda. isini gankuTvnili
iyo RmerTebis qandakebebisTvis, romelTa winaSec faraoni msxverplSewirvis rituals
asrulebda. samlocvelos fasadi nawilobriv aRadgines da morTes naxevrad gaxsnili
qvis karebiT.
faraonis saritualo garbenisTvis gankuTvnili ezos boloSi, mdebareobda
patara sakulto samlocvelo da faraonis tansacmlis gamosacvleli nageboba.
aq aRmoCnda faraon joseris didi zomis qandakebebi, romelTagan erT-erTze igi
gamosaxulia mkerdTan gadajvaredinebuli xelebiT da „heb-sedis“ dResaswaulisTvis
gankuTvnili samosiT (nax.19).
“heb-sedis” ezos CrdiloeTiT mdebareobda kedliT garSemortymuli kidev
ori ezo (piramidis aRmosavleT mxares). yoveli ezos siRrmeSi kirqvisagan aSenebuli
samlocveloebi idga. e.w. “CrdiloeTis ezoSi” aRmoCenilia faraonis asulis
xeteb-xer-nebtis samarxi da “CrdiloeTis saxli”, romlis darbazi morTuli iyo
papirusiskapitelebiani naxevarsvetebiT (nax.20), e.w. “samxreTis ezoSi” - faraonis
asulis int-kas samarxi da ”samxreTis saxli”, romlis darbazs amkobda lotosis
yvavilis kapiteliani naxevarsvetebi. erTnairad gaformebul taZrebs amSvenebda oTxi
naxevarsveti da ori pilastri (kedelTan midgmuli sveti). orsave fasads gasdevda
frizi, romelzec sqematurad iyo gamosaxuli lerwmis Reros zeda nawilis wnuli da
imeorebda lerwmisagan dawnuli adreuli nagebobebis formas. samxreTis sasaxlis
naxevarsvetebis forma, svetis orive mxares gadmofenili didi foTlebis saxiTaa
warmodgenili. CrdiloeTis sasaxlis naxevarsvetebis kapitelebi gaSlili papirusis
yvavilis msgavsia da adreul taZrebSi arsebuli sayrdeni sistemis formas imeorebs.
kapitelebi martivia. maT ar aqvT arc erTi zedmeti detali, imavdroulad isini kargad
gadmoscemen mcenarisTvis damaxasiaTebel formas. papirusis kapitelebs, romlebic aq
pirvelad gaCnda, Semdgom periodebSi xSirad iyenebdnen.
amrigad, joseris ansamblSi gaCnda ori tipis sveti: geometriuli (Sesasvlel
darbazSi) da mcenareuli motivis Semcveli - gamomsaxvelobiTi (“samxreTis samarxSi”
nawili II - Zveli egvipte 51
svets. portikis siRrmeSi arsebul eqvs niSaSi idga erTiani granitis blokisgan Seqmnili
faraonis qandakebebi. taZari morTuli yofila reliefebiT. zeda taZari Sedgeboda
mcire zomis ezoSi gamavali ori darbazisgan. pirveli darbazis Sesasvlelis win idga
ori stela.
kompleqsis mTavar elements warmoadgens piramida. misi simaRle 100 m-ia, fuZis
gverdis sigrZe 215 m. da 220 m. qveda gverdebi daxrilia 54031’ kuTxiT, xolo zeda wiboebi
43021’-iT. aseTi formis warmoqmnis Sesaxeb sxvadasxva varaudi arsebobs. zogierTi
mkvlevari Tvlis, rom albaT, moxda miwisZvra da piramidis zeda nawili Camoingra, amitom
mSenebloba sxva kuTxiT gagrZelda. meore versiiT, savaraudod, faraoni gardaicvala
da memkvidrem iCqara misi damTavreba, radgan sakuTari piramidis mSenebloba unda
daewyo.
daSuris meore piramidas ewodeba ”wiTeli piramida” (nax.23). saRamos, mzis
Casvlisas samSeneblo masalis feris gamo is wiTlad moCans. piramida mdebareobs pirveli
piramidis samxreTiT, 200 metrSi da misi simaRle 26 m-ia. gverdebis daxra iseTivea,
rogorc daSuris pirveli piramidis zeda nawilSi. is ukve klasikuri formis piramidaa.
Crdilo-aRmosavleTiT idga gamoumwvari agurisgan agebuli sulis mosaxsenebeli
taZari. galerea-pandusi akavSirebda mas dablobSi ganTavsebul taZarTan.
nawili II - Zveli egvipte 53
rozeta
aleqsandria
delta
tanisi
bubastisi
giza
memfisi
sakara 2
daSuri
d C
s
a
7 8
6. sakara, joseris kompleqsis generaluri gegma (a. Sesasvleli aRmosavleTis mxridan, b. galereis
bneli saTavsi, g. didi ezo, d. joseris piramida, e. CrdiloeTis sulis mosaxsenebeli taZari,
v. serdabis ezo, z. faraonis asul xetep-xer-nebtis (‘‘CrdiloeTis sasaxle’’) samarxi da ezo,
T. faraonis asul int-kas (‘‘samxreTis sasaxle’’) samarxi da ezo, i. heb-sedis ezo, k. samxreTis
samarxi, l. qurumTa sacxovreblebi)
7. Sesasvleli aRmosavleTis mxridan
8. Sesasvleli galereis propilea
9. xedi ezodan propileaze
nawili II - Zveli egvipte 55
9 10
11 12 13
15 16
18 19
21
20
22
afreniliyo zecaSi.
1953 w. egvipteli arqeologebis zaqi nurisa da qemal almalaxis mier xeofsis
piramidis axlos, silaSi, 17 m. siRrmeze qvis blokebiT gadaxuruli samalavi aRmoaCines.
iq miakvlies 46 m. sigrZisa da 6 m. siganis soWis, sikimorisa da unabis xisagan damzadebul
“mziur navs” (nax.10). mas centrSi 9 m. sigrZis daxuruli kabina da orive mxares 6 wyvili
niCabi hqonda. navi gankuTvnili iyo mefisTvis, raTa mas sikvdilis Semdeg micvalebulTa
Soreuli samefos zeciur talRebSi curva SeZleboda. varaudoben, rom swored am naviT
gadmoasvenes faraoni aRmosavleTis napiridan. aseTi navi piramidis garSemo ramdenime
aRmoCnda.
xeofsis piramidis qveda sulis mosaxsenebeli taZris gaTxrebi jerac ar
dawyebula, radgan mis Tavze arabuli sofelia gaSenebuli. piramidis aRmosavleTiT
zeda sulis mosaxsenebeli taZaria, romelic Sedgeba granitis svetebiani patara
ezosgan, saidanac kedlisniSian saTavsSi SeiZleba moxvedra. aq faraonis sakulto
qandakeba idga, kedlebs ki sada reliefebi amSvenebda.
saerTod, Zveli samefos arqiteqturas axasiaTebs statikuroba, SeboWiloba.
qandakebebi mudmivi simSvidis STabeWdilebas qmnis, saTavsebis kedlebs amSvenebs
bareliefebi.
piramidis garda, dRes xeofsis kompleqsi TiTqmis mTlianad dangreulia.
sainteresoa maTTan dakavSirebuli ramdenime faqti: 1798 w. piramidebis win mdgomma
napoleonma, romelmac daamarcxa mamluqebi (isini manamde marTavdnen egviptes), zepirad
gamoTvala, rom piramidis qvebi sakmarisi iqneboda 3 m. simaRlisa da 30 sm. siganis kedlis
asaSeneblad safrangeTis garSemo. xeofsis piramida bevrad ufro maRalia, vidre
msoflioSi yvelaze didi wm. petres taZari romSi. piramidebze datovebulia eduard I -
is, Satobrianis, mefe farukisa da sxvaTa avtografebi.
xefrenis piramida (nax.11). galavniT SemosazRvruli kompleqsis Senobebis
urTierTganlageba mkacrad iyo gansazRvruli da eqvemdebareboda faraonis dakrZalvis
ceremonias. aRmosavleT napirze mdebare faraonis sasaxlidan samgloviaro procesia
saritualo navebiT gadalaxavda niloss. dasavleT napirze iwyeboda dakrZalvis
rituali. uSualod nilosis napiras agebuli qveda, sulis mosaxsenebeli taZridan
procesia viwro, gadaxuruli derefniT siRrmeSi piramidisken miemarTeboda. manamde
micvalebuls daasvenebdnen piramidis aRmosavleT mxares mdebare zeda, sulis
mosaxsenebel taZarSi, romelic ramdenime nawilisagan Sedgeboda: mTavari derefani,
Ria ezo, xuTniSiani darbazi faraonis qandakebebiT, siRrmeSi sakurTxeveli, damxmare
saTavsebiT. amis Semdeg CrdiloeT mxares arsebuli Sesasvlelidan micvalebuli
piramidaSi ganTavsebul kameraSi ahyavdaT, sadac Caasvenebdnen sarkofagSi.
gasasvlelebs amoqolavdnen da amiT rituali sruldeboda. piramidis kuTxeebSi
faraonis saiqioSi mogzaurobisaTvis dgamdnen navebs (nax.12).
faraonma xefrenma mSenebloba xeofsis piramidis Semdeg Zalian swrafad daiwyo.
ucnobi avtoris CanafiqriT is warmoadgenda qvis yorRans samarxis Tavze. piramidis
fuZe 210,5X210,2 m. iyo, simaRle ki - 143,5 m, amJamad is 141 m-ia. is danarCen or piramidaze
maRali Cans, vinaidan ufro amaRlebul platoze mdebareobs da yvelaze kargad aqvs
SemorCenili zeda mopirkeTebis fena, amitom mas “qudian piramidasac” uwodeben. miwis
qveS, kldeSi nakveTi sarkofagiani samarxi kamera gadaxurulia kirqvis blokebisgan
Seqmnili orqanobiani saxuraviT. daxris kuTxe - 52020’-ia. derefani iseTi dabalia, rom
mxolod moxriT SeiZleba gavla. Sesasvleli CrdiloeTis mxaresaa.
xefrenis piramida iseve, rogorc sxva piramidebi pirvelad egviptis sulTanis
saladinis Svilma, ali muhamedma, gaxsna ax.w.aR. 1200 wels.
xefrenis piramidis kompleqsSi Sedioda: zeda da qveda sulis mosaxsenebeli
taZrebi, romlebic erTmaneTs ukavSirdeboda grZeli derefniT (nax.13).
Tavdapirvelad procesia qveda, sulis mosaxsenebeli taZris (nax.14) win mdebare
navsadgurs miadgeboda, saidanac sxva nagebobebTan SedarebiT ufro kargad Semonaxul,
qveda, sulis mosaxsenebel taZarSi gadainacvlebda. is nagebia adgilobrivi kirqviT
da mopirkeTebulia asuanis granitiT. kvadratuli formis darbazis gverdis sigrZe
45 m-ia, simaRle - 13 m. aRmosavleTis fasads amSvenebs ori simetriulad ganlagebuli
kari, romlebsac or-ori sfinqsi icavda. karebis Tavze da maT gverdebze ieroglifebiT
60 nawili II - Zveli egvipte
1 2
3 4
e
a
g
d
6
10
g
b
12
nawili II - Zveli egvipte 65
e d
z v
g
b
13
14
15
16
17 18
13. xefrenis piramidis qveda da zeda, sulis
mosaxsenebeli taZrebis gegma (a. T-isebri formis
darbazi, b. gza-derefani, g. svetebiani sami
darbazi, d. peristiluri ezo, e. xuTi kamera
sakulto qandakebebiT, v. sameurneo saTavsebi,
z. sakurTxeveli)
14. qveda, sulis mosaxsenebeli taZris svetebiani
darbazi
15. sfinqsi
16. sfinqsis taZari (rekonstruqcia)
17. mikerinis piramida
18. xedi piramidebze samxreTidan
19. niuser-ras mzis taZari abusirSi
19
66 nawili II - Zveli egvipte
72 nawili II - Zveli egvipte
3 4
5 6 7
8 12 10
11
74 nawili II - Zveli egvipte
istoria. Zveli egviptis Sua samefo moicavda 300-wlian periods - XXI s-idan (Zv.w.aR.
2070 wlidan) hiqsosebis Semosevamde Zv.w.aR. XVII s-mde (Zv.w.aR. 1785 w-mde). Zveli samefos
bolo periodSi egviptis samefo yovelmxriv sagrZnoblad daqveiTda. am periodis
faraonebis mier warmoebulma mSeneblobebma amowura qveynis resursebi. soflis
meurneobas mowyvetili xalxi piramidebs aSenebda, es ki uaryofiTad aisaxa qveynis
ekonomikis ganviTarebaze, rasac misi daqveiTeba mohyva. Sua samefos win uZRoda Siga
areulobis xangrZlivi ”pirveli gardamavali periodi”. Zveli samefos dasasruls sul
ufro Zlierdeboda adgilobriv didebulTa wre. nomarqosebis Zalaufleba izrdeboda.
isini xSirad upirispirdebodnen didebulebs da TviT faraonsac ki. sabolood,
Zv.w.aR. 2400 w. egviptis erTiani saxelmwifo daiSala da faraonis Zalauflebisgan
damoukidebel mcire raionebad daiyo. es TiTqmis sami saukune gagrZelda, VII-X
dinastiebis periodebSi (Zv.w.aR. XXII-XXI ss); VI dinastiis bolo faraoni iyo piopi I . mis
Semdeg egviptes marTavda VII dinastia, romlis drosac, istorikos maneTonis aRweriT,
70 dReSi Seicvala 70 mefe. memfisidan warmomdgar VII dinastias didxans ar umefia. IX da
X dinastiis mefeebi, romlebic heliopolisidan iyvnen, Seecadnen qveynis gamTlianebas.
marTalia, daiqvemdebares qveynis didi nawili, magram saboloo gaerTianeba mainc
ver moaxerxes, radgan nomarqosebi kvlav ganagrZobdnen aqtiur brZolas TavianTi
damoukideblobisTvis.
Zv.w.aR. XXI s. dasawyisSi isev daiwyo brZola egviptis gaerTianebisTvis. erTmaneTs
kvlav daupirispirda zeda da qveda egvipte. herakliopolissa da Tebes Soris mimdinare
mwvave brZola Tebes gamarjvebiT dasrulda. Tebelma faraonebma SemoierTes samxreTi
egvipte. saboloo gaerTianeba moxda XI dinastiis meoTxe faraonis, menTuhotep I-is
dros. am periodis erT-erT reliefze sainteresodaa warmodgenili faraonis mtrebis
- libielebis, nubielebis, aziis mcxovreblebisa da egvipteli herakliopolisis
mefis gamosaxulebebi. maTze gamarjvebam Tebelebs saSualeba misca SeeqmnaT Zlieri
centralizebuli saxelmwifo, romlis dedaqalaqi gaxda Tebe.
Sua samefosTvis damaxasiaTebelia dabali fenis gaZlierebac. isini mdgomareobas
TviTon iqmnidnen da ”mcireebad” - nejesebad iwodebodnen. zogierT maTgans didi
qonebac ki hqonda. isini, iseve rogorc maRali sazogadoebis warmomadgenlebi,
iSenebdnen samarxebs, romlis kedlebs faravdnen naxatebiTa da reliefebiT. nejesebs
sapatio adgili ekavaT XII dinastiis faraonebis drosac (Zv.w.aR. I aTaswleulis pirveli
saukuneebi - XX-XVII ss.).
XII dinastiis periodSi gaizarda sairigacio samuSaoebi. Zveli dambebisa da arxebis
aRdgenasTan erTad Sendeboda axlebi. CrdiloeTiT, faiumis raionSi, amoaSres Waobebi
da isini nayofier miwebad aqcies. aq Seiqmna wyalsacavi, romelsac berZnebma meridis
zRva uwodes. is specialuri arxiT uerTdeboda niloss, saidanac wyali wyalsacavSi
gadadioda da mas sarwyavad iyenebdnen.
egviptis daSlis periodma garkveuli zegavlena moaxdina mSeneblobis xasiaTze.
arsebuli materialuri SesaZleblobebi ar iZleoda saSualebas, Seqmniliyo iseTi
monumenturi nagebobebi, rogoric iyo xeofsis piramida, xefrenis sulis mosaxsenebeli
taZari an V dinastiis mzis taZrebi. garda amisa, mSeneblobaSi qva Secvala aramdgradma
masalam - alizma. granits mxolod Siga da gare mopirkeTebisTvis iyenebdnen.
Sua samefos periodSi grZeldeboda mxolod mcire zomis piramidebis da maTTan
arsebuli sulis mosaxsenebeli taZrebis mSenebloba, romelTa roli mniSvnelovnad
gaizarda. am periodSi Camoyalibda garkveuli rigi arqiteqturuli formebisa da
kompoziciuri midgomebisa, romlebsac ufro aqtiurad iyenebdnen axali samefos
periodSi. magaliTad, ormagi koSkis formis karibWe (piloni), svetebiani darbazis
(hipostiluri darbazi) Sua nawilis simaRleSi aweva e.w. Senobis bazilikuri Wrili, rac
doneTa sxvaobaSi fanjrebis amoWris saSualebas iZleoda. Sua samefos nagebobebs aseve
axasiaTebda nagebobis fasadis mxares gamotanili svetnari. am dros ukve gamoiyeneboda
”hatoruli” kapiteli (nax.1), romelic ufro srulyofili gaxda gviandel egvipteSi.
svets hqonda qalis stilizebuli musikaluri sakravis - sistras forma. is Sedgeboda
nawili II - Zveli egvipte 75
ezo iyo. labirinTSi ucxo adamianisTvis gzis gakvleva siZneles warmoadgenda. is Zalian
gansxvavdeboda am periodis sxva nagebobebisgan, amitom mecnierebi varaudoben, rom is
an sulis mosaxsenebeli taZari, an sasaxle, an administraciuli Senoba unda yofiliyo,
zogi Tvlis, rom is yvela funqcias iTavsebda.
obeliskis (nax.4) formas samyaros Semqmnelis, mzis RmerTis, atumis, kults
ukavSireben, romelic, pliniusis azriT, ”gaqvavebul mzis sxivs” warmoadgens. obeliskis
wveri piramidiT bolovdeba da moiazreba, rogorc miwaze dacemuli sxivi. Sua da axali
samefos obeliskebs yovelTvis monoliTuri granitis erTiani blokisgan amzadebdnen
(magaliTad, amenemhet I I-is obeliski), wvers ki faravdnen mooqruli brinjaos an oqrosa
da vercxlis nareviT. Sua samefos periodSi obeliskma Tavisi funqcia (mzis kulti)
SeinarCuna, magram kompoziciaSi dakarga dominirebuli mniSvneloba. Seicvala misi
proporciebic, romlebic ufro dagrZelda. simaRle zogjer 54 m-s aRwevda. obeliskebs
dgamdnen taZris Sesasvlelis orive mxares.
am periodis obeliskebi TiTqmis ar SemorCa. erT-erTi maTgania dRes ararsebuli
qalaq heliopolisis adgilas aRmarTuli senusert I-is 30 m. simaRlis, vardisferi
granitis obeliski, romlis ukan Tavis droze “ras” taZari idga.
sacxovrebeli saxlis tipze msjeloba misi ararsebobis gamo rTulia, Tumca
SemorCa sarkofagebze darCenili gamosaxulebebi da samarxebSi napovni saxlis
modelebi (nax.5). egviptelebis warmodgeniT, es modelebi imqveyniur cxovrebaSi
unda gadaqceuliyvnen namdvil saxlebad, xolo maTze gamosaxuli monebi unda
gacocxlebuliyvnen da gaegrZelebinaT msaxureba iseve, rogorc amas akeTebdnen
sicocxleSi. sacxovrebeli saxlic alizisgan igeboda, magram gvxvdeba SeZlebuli
fenis warmomadgenelTa xisgan nagebi saxlebic. yvelaze kargad sacxovrebel saxlze da
dasaxlebis tipze SeiZleba vimsjeloT qalaq kaxunis magaliTze, xolo menTuhotepTa
sulis mosaxsenebeli taZari deir-el-baharSi warmodgenas gviqmnis am periodis samarxis
tipze.
IV-1 qalaqi kaxuni
(Zv.w.aR. II aTaswleuli, XII dinastia)
2 3
1 7
b
8
1. hatoruli sveti
d 2. beni-hasanis samarxis orsvetiani portiki.
3. saTavsi daxuruli lotosis kapitelebiani
g svetebiT, beni-hasani
4. obeliski
5. qalaq kaxunis sacxovrebeli saxlis
gamosauleba sarkofagze
aAKB
6. qalaq kaxunis gegma (a.muSaTa kvartali,
b. didebulTa kvartali, g. sasaxle,
d. didebulis saxli)
7. didebulis sacxovrebeli saxli qalaq
kaxunSi
6 8. qalaq kaxunis dRevandeli saxe
nawili II - Zveli egvipte 79
mefeTa veli
deir-el-bahari
rameseumi
21
nilosi 1 2
a hatSepsutis
z T
T
taZari
v
e
d
menTuhotep I-is
taZari
3 4
2 3
5 6
4
1. faraon menTuhotep I-is
heb-sedis qandakeba
deir-el-baharidan
2. faraon senusert I I-is
portretuli qandakeba
(berlini, egviptis muzeumi)
3. faraon senusert I I-is
obsidianis Tavi
4. faraon amenemhet I I-is
qandakeba (moskovi, puSkinis
muzeumi)
7 8
nawili II - Zveli egvipte 87
10
11
12
5. faraon amenemhet I I-is qandakeba havaridan
6. faraon amenemhet I I-is portretuli qandakeba
7. qalis qandakeba Sesawiri ZRveniT siuitidan
(parizi, luvris muzeumi)
8. qalis moxatuli xis qandakeba deir-el-
baharidan
9. faraon xunenis stela (moskovi, puSkinis
muzeumi)
10. nomarq hnumhotep I -is samarxis mxatvroba
“Citebi xeze”
11. hnumhotep I -is samarxis mxatvroba
(fragmenti)
12. hnumhotep I -is samarxis mxatvroba -
kata papirusebSi (fragmenti)
13. faraon sesostris I I-is peqtorali (kairo,
egviptis muzeumi)
13
88 nawili II - Zveli egvipte
SeiZleba aixsnas, albaT, is faqti, rom Cvenamde moaRwia mxolod qvisgan agebulma
taZrebma da kldeSi nakveTma samarxebma.
xuroTmoZRvrebi. axali samefos monumenturi mSeneblobis masStabi imdenad
didi iyo, rom aRemateboda IV dinastiis faraonebis mSeneblobebsac ki. xuroTmoZRvrebs
ekavaT sazogadoebaSi iseTive maRali mdgomareoba, rogoric wina periodebSi. isini
gaxdnen ,,mefis yvela samSeneblo samuSaos xelmZRvanelebi’’. Cvenamde moaRwia axali
samefos xuroTmoZRvarTa saxelebma: ineni (faraon TuTmos I-is arqiteqtori), senmuti
(hatSefsutis taZris mSenebeli), amenhotep xapus Ze (amenhotep I I-is arqiteqtori,
romelic ptolemeebis dros gaaRmerTes) da mravali sxv.
axali samefos periodSi, Zv.w.aR. XVI s-idan yvelaze didi samSeneblo samuSaoebi
nilosis aRmosavleT napirze mimdinareobda - qalaq TebeSi. Tebe, romelic aTasi wlis
ganmavlobaSi egviptis dedaqalaqi iyo, TandaTanobiT daqveiTda da droTa ganmavlobaSi
misi nagebobebic nangrevebad iqca. mis nangrevebze gaCnda dasaxlebebi, luqsori da
karnaki. isini TandaTan faravdnen aq arsebul nagebobebs, Tumca Tebes SemorCenili
taZrebi maT gansakuTrebul iersaxesac aniWebda. ax.w.aR. XVII -XIX ss. mogzaurebis mier
gakeTebul Canaxatebze SesaZlebelia qoxmaxebs Soris taZris nangrevebis garCeva.
dasaxlebebis - luqsorisa da karnakis saxelebi Semdgom amonisadmi miZRvnil taZrebsac
daerqva (nax.9).
swored qalaqSi SemorCenili taZris nangrevebis gamo asociaciiT daerqva
saxeli Tanamedrove luqsors (el-uqsor niSnavs cixe-darbazs, sasaxles), radgan
qviSiT dafaruli (nax.10) taZris darCenili zeda nawilebi dasaxlebis qoxmaxebis fonze
marTlac rom cixed aRiqmeboda. luqsoris amon-ras taZari 1883 w. gaiTxara. dRes is
aRdgenilia. iseve rogorc egviptis didebuli taZrebi, es taZaric Zveli samlocvelos
adgilas aigo. savaraudod, Sua samefoSi aq ukve arsebobda patara sakulto nageboba,
romlis qvebi mis asaSeneblad gamoiyenes. luqsoris taZari axali samefos periodis
erT-erTi yvelaze adreuli, Cvenamde moRweuli didi taZaria.
taZari aigo mdinaris napiris gaswvriv, romlisganac mas dRes gza yofs. am
adgilidan is grandiozulad aRiqmeba mTel sigrZeze Tavisi piloniTa Tu svetnariT
(nax.11). taZris ase aRqma misi aSenebisas SeuZlebeli iyo, radgan mas efareboda maRali
kedeli, e.w. neqtanebos karibWiT.
taZari mieZRvna amon-ras, mis cols, muts da Svils, xonsus. misi ZiriTadi nawili
aages XVII dinastiis faraonma amenhotep I I-m (amenofis I I, amenhotepis berZnuli formaa.
Zv.w.aR. XIV s.) da XIX dinastiis faraonma ramzes I -m (Zv.w.aR. XII s.).
Tavdapirvelad am teritoriaze XVII dinastiis faraonma TuTmos I I-m (Zv.w.aR. XV s.)
aaSena patara samlocvelo wminda navebis Sesanaxad. is ekuTvnoda amons, mutsa da xonsus,
romlebic Camodiodnen aq karnakidan, axali wlis - ,,opetis” dResaswaulis aRsaniSnavad
(karnaki 3 km-iTaa daSorebuli luqsoridan). samnaviani samlocvelos kedlebi dResac
dafarulia religiuri Temebis Semcveli bareliefebiT (nax.12).
amenhotep I I-m taZris mSenebloba daiwyo TuTmos I I-is samlocvelos samxreTiT -
sakurTxevlis mxridan (nax.13). misi mSenebeli iyo amenhotep xapus Ze, faraonis mTavari
arqiteqtori. sakurTxevlis nawili Seicavda: 32-svetian darbazs, anfiladurad
ganlagebul or mcire darbazs (sul 12 svetiT), wminda navebis Sesanax oTaxs,
Tormetsvetian darbazs, meorexarisxovan saTavsebs, oTxsvetian ”wmidaTawmidas”, sadac
amonis qandakeba idga. mis win arsebul pronaosSi, kedlis reliefebze gamosaxuli iyo
hori da atoni. isini warudgendnen amon-ras amenhoteps. dRes is dangreulia.
32-svetiani darbazis aRmosavleTiT ganlagebuli iyo amenhotep I I-is “dabadebis
saxli”, mciresvetebiani samlocvelo, romelSic aRmoCenili kedlis warwerebi da
reliefebi mogviTxroben amenhotep I I-is RvTaebriv dabadebaze. es warwera warmoadgenda
deir-el-baharSi napovni hatSepsutis warwerebis zust asls, Secvlili iyo mxolod
dedisa da Svilis saxelebi. Znelia ganisazRvros, romeli ufro adrindelia, Tumca
isini ptolemeebis periodis ,,dabadebis saxlebis” winamorbedia, romlebsac taZrebSi
nawili II - Zveli egvipte 93
seTi I taZari
TuTmos IV taZari
TuTmos III taZari
2
nilosi
luqsoris taZari
mutis taZari montus taZari
sfinqsebis xeivani amon-ras taZari
karnaki
luqsori
1 3
5
d g b a
d g b a
6
8
1. luqsori, karnaki da Tebes nekropolisi
2. Tebes uzenaesi RvTaebis amon-ras gamosaxuleba
3. RvTaeba atonis gamosaxuleba
4. axali samefos taZari (aqsonometriuli Wrili)
5. papirusiskapiteliani da lotosiskapiteliani svetebi
6. mcenareuli motivis kapitelebi
7. piloni
8. axali samefos taZris (horis taZari edfuSi) Wrili da gegma
(a. piloni, b. peristiluri ezo, g. hipostiluri darbazi,
d. sakurTxeveli) 7
96 nawili II - Zveli egvipte
9 10
11 12
g
14
16
15
17
18
20
15. amenhotep I I-is dausrulebeli hipostiluri
darbazis svetnari
16. qandakebebiani ramzes I -is ezo
17. ramzes I -is piloni da sfinqsebis xeivani
18. pilonis dRevandeli saxe
19. luqsoris obeliski parizSi, Tanxmobis
moedanze
20. ramzes I -is ezoSi CaSenebuli abu el
hagagas meCeTi
19
98 nawili II - Zveli egvipte
wvetian gverds. kapiteli bolovdeba Cveulebrivi abakiT. svetis tani gluvi da mrgvalia,
qveda nawilSi - odnav Seviwrovebuli. am svetis forma Semdgom periodSi ver ganviTarda,
amitom aRar gamoyenebula.
gverdiT dabal nawilebSi arsebuli oTxkuTxa svetebi gadaxuruli iyo qvis
martivi, horizontaluri filis formis karniziT - arqitraviT. arqitravis koWze idga
meore sarTulis aseTive svetebi, romlebic iWerdnen brtyelfilian gadaxurvas. maT
Soris arsebobda sarkmlebi. Weri SeRebili yofila lurjad, romlis fonze ikveTeboda
oqrosferi varskvlavebi.
sadResaswaulo darbazis momijnave saTavsebidan aRsaniSnavia oTxsvetiani e.w.
“botanikuri baRi” (nax.9), vinaidan misi kedlebi dafaruli iyo egzotikuri mcenareebiTa
da cxovelebis reliefuri gamosaxulebebiT (nax.10).
sainteresoa, “60 -kartuSiani oTaxi” (kartuSi-ovaluri CarCo, romelzedac
gamosaxulia gerbi, emblema an mefis saxeli), romelSic arqeologebma aRmoaCines
faraonis bareliefuri gamosaxulebebi. maTze faraoni gamosaxulia msxverplSewirvis
dros. mecnierebma amoikiTxes am bareliefis samocive kartuSi.
gareTa kedelTan mdgar hatSepsutis obeliskebs Soris TuTmos I I-m ankmenes
pativsacemad aago, osirisisebri, eqvssvetiani samlocvelo. TuTmos I-is obeliskebis
win ki dadga obeliskebis kidev erTi wyvili. dRes isini dangreulia. faraonma mutis
gzaze, hatSepsutis pilonis win, aaSena VII piloni. or pilons Soris warmoqmnil ezoSi
ganalaga qandakebebi, xolo aRmosavleT kuTxeSi ki - patara samlocvelo. mSeneblobis
bolo etapze TuTmos I I-m yvela Tavis nagebobas Semoavlo kedeli, romelic iwyeboda IV
pilonidan.
amenhotep I -isa da TuTmos IV-is drosac grZeldeboda mSenebloba, magram
is umniSvnelo iyo. axali periodi, romelmac karnakis taZars nagebobebi Semata
daemTxva amenhotep I I-is mefobis dros (Zv.w.aR. 1387-1350 ww.). samuSaoebs uZRvebodnen
xuroTmoZRvrebi, amenhotep xapus Ze da amenhotepi. maT kompozicias daumates I I piloni,
mutis gzisa da taZris kuTxeSi ki moawyves 120X77 m. zomis xelovnuri tba (nax.11),
garSemosazRvruli qurumTa sacxovreblebiT da sasawyobo saTavsebiT. amenhotepma
ise axlos dadga I I piloni IV-sTan, rom ansamblis gverdiTma misasvlelma dakarga Tavisi
mniSvneloba.
amenhotep xapus Zes miaweren karnakSi xonsus, mutisa da montus taZrebis
mSeneblobas, adamianisTaviani sfinqsebis xeivniT, karnakis luqsorTan dakavSirebas
da mutis verZisTaviani sfinqsebis xeivans. amenhoteps gansazRvruli hqonda
kompleqsisTvis erTiani iersaxe mieca, amitom pilonis agebis Semdeg, man daiwyo didi
hipostiluri darbazis mSenebloba, kerZod, misi centraluri nawilisa. misi Sua, 23 m.
simaRlisa da 3,4 m. diametris 12 sveti or rigad ganlagda. maTi kapitelebi msgavsi iyo
luqsoris hipostiluri darbazis svetebis kapitelebisa, anu hqonda gaSlili papirusis
forma (nax.12). es forma ganapiroba sarkmlebidan Semomavalma Suqma, romelic anaTebda
svetebis zeda nawils, amitom maT gaSlili formis kapitelebi hqondaT, xolo darbazis
gverdiT nawilebSi, sadac sinaTle naklebad aRwevda - daxuruli kvirtebis forma.
zogierTi mecnieri centraluri nawilis agebas miawers faraon horemxebs (Zv.w.aR.
1319-1291 ww.).
horemxebs ekuTvnis mutis gzis bolo ori, IX da X piloni. man samSeneblo masalad
gamoiyena Tavisi winapris, exnatonis mier agebuli nagebobebis qvebi, raTa sabolood
xazi gadaesva eretikosi faraonis xsovnisTvis. misi kedlebi moirTo horemxebis
gamosaxulebebiT. X piloni, pirvelia mutis gzaze. mas orive mxridan TiTqmis imave
simaRlis aguris kedeli esazRvreba. isic exnatonis taZridan wamoRebuli qvebiTaa
agebuli. amas mowmobs mraval qvaze amotvifruli exnatonis saxeli da kartuSi. am
pilonebs Soris mdebare ezo araswori formisa iyo. ezos aRmosavleT nawilSi ganlagda
amenhotep I -is taZari. pilonidan mutis zonamde midioda, savaraudod, horemxebis mier
agebuli verZisTaviani sfinqsebis xeivani. horemxebma daiwyo hipostiluri darbazis
gverdiTi navebis mSeneblobac, magram ver daasrula.
XIX dinastiis (Zv.w.aR. XII -XII ss.) periodisTvis sabolood Camoyalibda taZris tipi,
anfiladuri principiT ganlagebuli saTavsebiT. am ansamblis kanonikur gegmaSi Zv.w.aR.
XII s-Si Seitanes damatebiTi elementebi ramzes I-ma, ramzes I -m da seTi I-ma.
nawili II - Zveli egvipte 101
horemxebis memkvidres, ramzes I-s didxans ar umefia, amitom man moaswro mxolod I
pilonis ageba, aman taZari daagrZela da axali Sesasvleli Seuqmna. Semdgom ptolemeebis
mier agebulma meore pilonis 30 m. simaRlis portalma daasrula kompozicia.
horemxebis dawyebuli saqme Zv.w.aR. XII s-Si gaagrZeles ramzes I -m da seTi I-ma.
ramzes I -m meore pilonis win dadga Tavisive ori kolosaluri vardisferi granitis
qandakeba (nax.13). faraonebma meore da mesame pilonebs Soris, arsebuli centraluri
nawilis orive mxares, darCenili sivrce sabolood Seavses egviptis erT-erTi yvelaze
RirSesaniSnavi nagebobiT - hipostiluri darbaziT (nax.12). misi sigane 103 m-ia, sigrZe -
52 m, uWiravs 5000 m2 teritoria. darbazis gadaxurvas iWerda 14 rigad ganlagebuli 122
sveti (centraluri svetebis CaTvliT 134 sveti), maTi simaRle 8 m-iT naklebi iyo Sua
svetebze. maRali svetebis gverdiTi kedlebis doneTa sxvaobaSi mowyobili yofila qvis
sarkmlebi, saidanac naTdeboda darbazi (nax.14).
hipostiluri darbazi mWidrodaa svetebiT Sevsebuli, amitom erTian sivrces ki ar
qmnis, aramed iyofa erTmaneTis paraleluri svetebis rigebiT. erTi SexedviT, iqmneboda
svetebis tyis asociacia. gadaxurva eyrdnoboda mZime svetebs. sakurTxevlisken swrafva
xazgasmuli iyo centraluri, ganaTebuli nawiliT. svetebis kapitelebi faravdnen
sayrden qvebs arqitravis qveS. aq sivrce SedarebiT Tavisufalia da Weri TiTqos
haerSi kidia. saerTod, egvipteSi Weri eyrdnoboda arqitravis koWs karnizis gareSe.
aq ki warmodgenilia karniziT dagvirgvinebuli srulyofili egvipturi orderi. mzis
SuqiT ganaTebuli Weri, romelic simbolurad gamoxatavda cis kamaras, moxatuli iyo
frTaSesxmuli SevardnebiT.
maRal, Sua navSi da mis gverdiT or gasasvlelSi arqitravis koWi miemarTeboda
sakurTxevlisken, rac miuTiTebda ZiriTadi RerZis wamyvan rolze (pirvelobaze), xolo
hipostiluri darbazis gverdiTi nawilebi gadaxuruli iyo RerZis perpendikulalurad
ganTavsebuli koWebiT.
hipostiluri darbazis Sua navis svetebis kapitelebs gaSlili papirusis
(ganaTebul nawilSi), xolo gverdiT navebSi ki - daxuruli papirusis kvirtebis (bnel
nawilSi) forma hqonda (nax.15). kristaluri qviSaqvis dolebisgan iqmneboda svetebis
tani, romelic dafaruli iyo CakveTili feradi reliefuri gamosaxulebebiTa
da warwerebiT (nax.16). darbazis kedlebi Siga da gareTa mxridan aseve ifareboda
CakveTili da amozneqili gamosaxulebebiT, romlebic gadmogvcemen seTi I-isa da ramzes
I -is sabrZolo gamarjvebebs, CrdiloeTis kedlis gareTa mxridan ki - seTi I-is siriaSi
laSqrobis scenebia warmodgenili. es aris magaliTi pirveli bataluri reliefisa,
romelic ramzes I -is periodSi farTod gamoiyeneboda.
axali samefosTvis damaxasiaTebeli CakveTili reliefis teqnika iZleoda
nawilebis ukeTesi detalirebis saSualebas, amasTan erTad, gareTa kedelze ganTavsebul
reliefs icavda ganiavebisa da dazianebisagan. konturis Rrma Wrili aZlierebda
SuqCrdilis modelirebas da ufro plastikurs xdida gamosaxulebas. hopostiluri
darbazis svetebis reliefi qmnida mkafio konturisa da Zlieri SuqCrdilis kontrasts,
romelic efeqturi unda yofiliyo Rame, CiraRdnebiT msvlelobis dros. figuraTa es
kontrasti kidev ufro aZlierebda da xazs usvamda sayrdeni konstruqciis siZlieres.
meore piloni faravda hipostiluri darbazis gverdiT nawilebs, xolo
centraluri, maRali navi ki xiluli rCeboda. aseTi xerxi, bazilikuri formis Wrilis
dafarva (kerZod, gverdiT navebSi) winamdebare pilonis an svetnaris meSveobiT saerTod,
miRebuli yofila egvipteSi. es migneba grandiozul iers aniWebda hipostilur darbazs
da gansazRvravda RerZis gaswvriv moZraobas.
XXII dinastiis libielma faraonebma (dedaqalaqi bubastisi, Zv.w.aR. 945-718 ww.) da
XXV dinastiis eTiopielma faraonebma (dedaqalaqi napata, Zv.w.aR. 770-653 ww.) karnaks
aCuqes pirveli piloni da mis ukan mdebare 84 m. siRrmisa da 103 m. siganis ezo (nax.17).
savaraudod, am teritoriaze ufro adrec arsebobda nagebobebi, vinaidan nilosis
napiridan aqamde modioda amenhotep I I-is mier agebuli lomistaniani da verZisTaviani
sfinqsebis xeivani (nax.18). lomisa da verZis TaTebs Soris amenhotep I I-is qandakebebi
idga (XVII dinastia).
am teritoriaze XIX dinastiis faraonma seTi I -m dadga Tebes triadisadmi
(amoni, muti, xonsu) miZRvnili taZari, aseve ramzes I I-is mcire zomis, kanonikur gegmas
102 nawili II - Zveli egvipte
T b
g b
v l k e d
a i
z
a
3
T
k
f i
s t
n z
m e
o
v
J
p
r u
l
4
106 nawili II - Zveli egvipte
p J
n
o
l
k
i
T
6
z
b
g 7
d
a
5
5. karnakis amonis taZris gegma (a. I piloni,
b. ramzes I I-is taZari, g. taxarkas
pavilioni, d. seTi I -is taZari, e. I piloni, v.
hipostiluri darbazi, z. I I piloni,
T. IV piloni, i. hatSepsutis obeliskebi,
k. V piloni, l. VI piloni, m. TuTmos I I-isa da
hatSepsutis ezo da granitis darbazi, n.
TuTmos I I-is ‘‘heb-sedis’’ darbazi,
o. botanikuri baRi, p. ankmenes samlocvelo,
J. hatSepsutis obeliskebi)
6. papirusisa da lotosis gamosaxulebiani
svetebi
7. TuTmos I I-is ‘‘heb-sedis’’ darbazi
8. zaris formis kapiteliani svetebi ‘‘heb-
sedis’’ darbazSi
8
nawili II - Zveli egvipte 107
9 10
11 12
14
15 16
17 18
19 20
15. hipostiluri darbazi (Wrili)
16. CakveTili reliefuri gamosaxulebiani hipostiluri darbazis svetebi
17. pirveli ezo
18. pirvel pilonTan mimavali verZisTaviani sfinqsebis xeivani
19. penejemis kolosi
20. bubastisebis karibWe
nawili II - Zveli egvipte 109
21 22
23
25
24
110 nawili II - Zveli egvipte
mefeTa veli
deir-el-bahari
rameseumi
2
1 nilosi 2
3 4
a hatSepsutis
taZari
i
l k
T
z
v e e
6
d 1. dedofali hatSepsuti
2. deir-el-bahari, menTuhotep I-isa da
menTuhotep I-is hatSepsutis taZrebi
taZari 3. hatSepsutis taZris arqiteqtori senmuti
g g 4. deir-el-baharis kompleqsi (rekonstruqcia)
5. menTuhotep I-isa da hatSepsutis taZrebis
e
gegma (a. TuTmos I I-is samlocvelo, b. I-i
ezo, g. kvadratulsvetebiani pirveli
portiki, d. pirveli terasa, e. meore portiki,
b v. hatorulsvetebiani hatoris samlocvelo,
z. anubisis samlocvelo, T I ezo,
i. wmidaTawmida, k. mzis taZari,
l. hatSepsutis da TuTmos 1-is samlocvelo)
6. hatSepsutis taZari deir-el-baharSi (saerTo
xedi)
5
nawili II - Zveli egvipte 115
7 8
9 10
11
12
13 14
15
15
17
18
19
qalis naturaluri zomis figurebi, romlebic, ra Tqma unda, maT fonze bevrad patarebi
Cans. kolosebis fexebTan dgas misi ojaxis wevrebis: ramzes I -is meore colis, nefertari-
meri-mutis, ramzesis dedis-dedofal Teiasa da misi Svilebis figurebi. kolosebi qmnis
erTgvar masiur kontrforsebs, romlebic akaveben kldis zewolas.
bareliefebiT dafaruli cokolis CrdiloeT nawilSi gamosaxulia tyve azielebi,
xolo samxreT nawilSi - tyve nubielebi.
am monumenturi fasadis SeqmnaSi monawileobda da samuSaoebs xelmZRvanelobda
ramzesis mTavari moqandake piai. amas gvamcnobs taZris SigniT arsebuli warwera.
taZris Sesasvleli kari morTulia misi mSeneblobis amsaxveli skulpturuli
scenebiT. Sesasvlelis ukan, grZivi RerZis gaswvriv, 55 m. sigrZeze ganlagebulia kldeSi
nakveTi taZris saTavsebi (nax.7).
taZris kompozicia da mopirkeTeba tradiciulia. pirveli saTavsi axali samefos
peristiluri ezos analogiuria. am darbazis rva svetis win dgas ramzesis osirisisebri,
10 m. simaRlis qandakebebi, romlebic Tavisi simaRliT Wers aRwevs (nax.8). ramzesis
saxis gamometyveleba mis siZliereze miuTiTebs da Zalauflebas gamoxatavs. kedlebs
moSorebuli svetebis ukan, centraluri navis gverdebis gaswvriv viwro gasasvlelebi
rCeba.
darbazis kedlebi dafarulia reliefebiT, romlebmac dRemde SeinarCunes
Seferiloba. samxreTis kedlis rigebad ganawilebuli kompozicia Sedgeba ieroglifuri
teqstebiT gamoyofili ramdenime scenisgan. radgan taZari aigo ramzes I -is xeTebze
gamarjvebis ukvdavsayofad, amitom qveda rigSi asaxulia bataluri xasiaTis scenebi,
kerZod, kadeSTan brZola, romelSic man Tavi gamoiCina da gaimarjva. gamosaxulebebi
gamoirCeva dinamikiT, Jestebisa da pozebis eqspresiiT. faraoni moZraobaSia
gamosaxuli. mas xeli mterze aqvs aRmarTuli (nax.9). brZolis scena TiTqos Senelebul
tempSia gadmocmuli, rac usasrulo procesis STabeWdilebas qmnis. zeda rigSi vxedavT
ritualur scenas - RmerTebis winaSe warmdgar ramzess (nax.10). reliefis kompozicias
rTuli simbolika ganapirobebs. aqvea or rigad Camwkrivebuli mefis Svilebis
gamosaxulebebi: erT mxares - biWebi, meore mxares - gogoebi. maT qveviT warwera
gvamcnobs: ,,Seqmnilia mefis moqandake piais xa-neferas Svilis mier”, rasac Seufasebeli
mniSvneloba aqvs, vinaidan Zveli egviptis moqandakeebi iSviaTad aRniSnavdnen TavianT
saxelebs namuSevarze. garda piaisa, qandakebebze muSaobdnen moqandakeebi - penefi da
xevi.
Sua da gverdiTi navebis gasasvlelebis Weri moxatulia mkveTri feris saRebavebiT
- centraluri navis Tavze gamosaxulia qalRmerTi-Sevardeni nexebTi frenisas, gverdiT
gasavlelebSi ki - lurj fonze varskvlavebi.
am ezo-darbazis dasavleT kedelSi kidev ori viwro gasavlelia kamerebSi
(yovel kuTxeSi TiTo-TiTo). orive kuTxiTaa gaWrili kldeSi (Siga ezosTvis adgilis
gasaTavisuflebad). am kamerebidan moxvedra SeiZleboda or grZel, viwro saTavsSi
sadac, savaraudod, inaxeboda taZris WurWeli. amas mowmobs kedlebze sami mxridan
gakeTebuli qvis Taroebi. SesaZlebelia WurWelSi inaxavdnen gvianfuWebad ZRvens.
religiuri xasiaTis kedlis scenebSi sxva RmerTebis gverdiT, ramzesic RmerTis saxiTaa
warmodgenili.
CrdiloeT mxares kidev ori oTaxi mdebareobda.
RerZis gaswvriv ganlagebuli Sesasvlelis Semdeg iwyeboda aseve reliefebiT
dafaruli oTxsvetiani hipostiluri darbazi (nax.11). aRmosavleTis kedlis reliefebi
gadmogvcemen ramzesis mier RmerTebisaTvis nubieli da libieli tyveebis Sewirvas,
CrdiloeT kedelze vxedavT ramzesis xeTebTan brZolas kadeSTan, samxreTisaze -
libielebTan da nubielebTan brZolis epizodebs, dasavleT kedelze - faraonis mier
tyveebis wamoyvanas.
am darbazidan sam kars mivyavarT sam sakurTxevelSi, romelTagan centraluri
- taZris „wmidaTawmidaa’’ (nax.12). aq moTavsebulia oTxi RmerTis qandakeba: ptahis,
amon-rasi, ramzes I -isa da ra-xoraxtesi (mzis kultTan dakavSirebuli erT-erTi
saerToegvipturi RvTaeba, mzis RmerTi).
amboben, rom ,,taZari aSenda mzis amosvlis 1 saaTisTvis’’. marTlac, weliwadSi
orjer, mzis buniobis dRes (zogierTi mkvlevari Tvlis, rom es dReebi emTxveva ramzesis
nawili II - Zveli egvipte 119
dabadebisa da koronaciis TariRebs - 22 oqtombers da 22 Tebervals) mze sakurTxevlis
figurebamde aRwevda. misi sxivebis siRrmeSi SeRweva da saTavsebis ganaTeba adamianSi eniT
auwerel gancdas iwvevda. mze anaTebda amon-ras, ra-horaxtes da ramzes I -is figurebs,
mxolod ptahis figura rCeboda sibneleSi, vinaidan is im droisaTvis imqveyniuri
cxovrebis RvTaebad iTvleboda. dRis danarCen periodSi, taZari bneliT iyo moculi.
aqve mdebareobda saTavsi wminda navebisaTvisac. taZars mzis taZradac miiCneven, rasac
mowmobs ezos Crdilo-dasavleT kuTxeSi mdebare samlocvelo da ezoSive mdgari 4X7 m.
zomis mzis sakurTxeveli. ax.w.aR. XIX s. dadginda, rom is aigo gansakuTrebuli principis
mixedviT, rasac SemdgomSi ,,mzis saswauli’’ daarqves.
didi taZari dRes brwyinvale saxiTaa SemorCenili, Tu ar CavTvliT ramzes I -
is kolosebze arsebul mcire dazianebebs. meore kolosi daaziana qvis bunebrivma
Camongrevam. aseTive bedi eloda mesamesac, magram faraonma seTi I -m misi aRdgena SeZlo.
meoTxe kolosis Tavis asli dRes britaneTis muzeumSi inaxeba.
abu-simbelis mcire taZari mdebareobs didi taZris CrdiloeTiT (nax.13). is
mieZRvna qalRmerT hators da gaRmerTebuli faraonis, ramzes I -is, meore cols,
nefertari-meri-muts. misi saxeli niSnavs ,,mutisaTvis sayvareli’’.
taZris fasadi, didi taZris msgavsad, gaformebulia portaliT. 10 m. simaRlis
qandakebebi eqvs Rrma niSaSia ganTavsebuli Sesasvlelis orive mxares, sam-sam jgufad.
egvipteSi, taZrebis fasadze faraonis colebis gamosaxulebebi arsad ar gvxvdeba, aq
ki nefertaris qandakebis simaRle TiTqmis ramzesis figuris simaRlis tolia, rac
mowmobs imas, rom nefertari qmris didi pativiscemiT sargeblobda. TiToeuli jgufi
Sedgeba ramzesis ori, fexze mdgari da nefertaris erTi qandakebisagan, romelic
SuaSi dgas. qandakebebis niSebSi ganTavsebiT Seiqmna mkveTri SuqCrdili, ramac
formaTa simrgvalis efeqti gaaZliera, mzis sxivma ki plastikuroba Semata. avtori ar
anawevrebs formas, aramed sxivis moZraobis xarjze qmnis moculobebis rbil gadasvlas.
portalis daxrili kedlebi dafarulia warwerebiT. kolosebis orive mxares avtorma
ramzesisa da nefertaris Svilebis mcire zomis qandakebebi ganaTavsa, TiToeulTan
or-ori; mefiswulebi - mefesTan, qaliSvilebi - dedasTan. marTalia, es kolosebi iseTi
proporciebiT ar gamoirCeva, rogoric didi taZris qandakebebia da axlo manZilidan
isini didebulad ar gamoiyureba, magram Soridan mainc Zlier STabeWdilebas axdens.
aq aSkarad igrZnoba arqiteqturis wamyvani roli da qandakebis masze daqvemdebareba.
saerTo jamSi fasadi egvipturi sataZro nagebobis tipisgan ar gamoirCeva, radgan masSi
mainc TvalSisacemia vertikaluri da horizontaluri xazebis monacvleoba.
mcire taZris Siga saTavsebis kompozicia da gegmareba ufro martivia, vidre
didi taZrisa (nax.14). kvadratuli formis hipostilur darbazSi ganTavsda eqvsi
oTxkuTxa sveti. maTi kapitelebis frontalur mxares gamosaxulia RvTaeba hatori
- Zroxisyurebiani qali, romelic Tavisive emblemiT - sakravi-sistriT aris Semkuli
(nax.15). garda amisa, pirveli sveti yvela mxridan morTulia dedoflis figurebiT.
amgvarad, mas taZarSi Tavisi adgili aqvs.
nefertaris sxva skulpturul jgufebsac sapatio adgili uWiravs. magaliTad,
erT reliefze mefesTan erTad dedofalic Tayvans scems RmerTebs. meore reliefze
dedofali Tvalyurs adevnebs amon-ras winaSe mefis mier zangis mkvlelobis scenas
(nax.16), an ra-xoraxtes winaSe faraonis mier libielis damarcxebas. im kedlebze,
romlebic Sesasvlelidan ar moCans, mefe yvela epizodSi mTavari figuraa, xolo im
kedlebze, romlebic Sesasvlelidanve Cans dedofali mefis gareSe dgas hatorisa da
mutis gverdiT (nax.17).
hipostiluri darbazi vestibiuls sami kariT ukavSirdeba. darbazis kedlebi
aseve dafarulia reliefebiT, romlebic ZiriTadad hators ganasaxierebs. magaliTad,
erT-erT scenaSi is papirusis nargavebSi naviT seirnobs.
“wmindaTawmidas” siRrmeSi idga hatoris qandakeba. Zroxis horeliefis qveS
moTavsebulia misi mfarvelobis qveS myofi faraonis Tavi. hatoris emblema gamosaxulia
Zroxis orive mxares, xolo faraoni Tayvans scems mas. gverdiTi kedlis scenaSi
dedofali gamosaxulia mutTan da horTan erTad. mopirdapire kedelze faraons
TavisTvis da colisTvis ZRveni moaqvs, rac mowmobs imas, rom dedofals gansakuTrebul
pativs scemdnen da faraonic aRmerTebda mas, rogorc sakuTar Tavs.
120 nawili II - Zveli egvipte
1 2
e
g
d
b
3
a a
5
1. abu-simbelis taZrebi (saerTo xedi)
2. qviSaSi Cafluli abu-simbelis taZrebi
aRmoCenamde
3. abu-simbelis didi da mcire taZrebi.
4. abu-simbelis didi taZris gegma
(a. pilonis msgavsi Sesasvleli portali
ramzesis kolosebiT, b. peristiluri ezos
analogiuri darbazi ramzesis osirisisebri
qandakebebiT, g. samxreTis saTavsebi, d. taZris
WurWlis Sesanaxad gankuTvnili CrdiloeTis
saTavsebi, e. hipostiluri darbazis
analogiuri oTxsvetiani darbazi, v. taZris
“wmidaTawmida”)
5. ramzes I -is didi taZari (saerTo xedi)
6. arwivisTaviani mzis RvTaeba portalis
niSaSi
6
122 nawili II - Zveli egvipte
10
11
13
a a
14 15
16 17
V-6 rameseumi
(Zv.w.aR. XIII s., XIX dinastia)
svetnarSi (is erTgvar aweul terasas, vestibiuls qmnida) arsebuli sami kibiT.
centraluri kibis orive mxares idga ramzes I -is 20 m-is simaRlis qandakebebi - erTi
vardisferi granitis, meore ki - Savi granitis. misi momtvreuli Tavi dRes, iqve,
ezoSi dgas (nax.8). svetnaris pirvel rigSi ganTavsebuli osirisisebri svetebis ukan
idga cilindruli formis, daxuruli lotosiskapiteliani svetebi. terasis kedlebi
dafarulia reliefebiT, romlebzec asaxulia mefe da RmerTebi. magaliTad, mefe da
misi 11 Svili, savaraudod, asruleben gamarjvebisadmi miZRvnil ceremonias, radgan
maT zeviT mdebare scenaSi omis RmerTi montu mefes sicocxles saCuqrad aZlevs, xolo
Toti iwers mis saxels. sxva reliefze ramzesi warmdgaria amonisa da mutis winaSe (nax.9).
taZris hipostiluri darbazis bazilikuri Wrili waagavda karnakis hipostiluri
darbazis Wrils. darbazis svetebis ori Sua rigi warmodgenili iyo gaSlili
papirusiskapiteliani svetebiT (isini luqsoris hipostiluri darbazis svetebis
msgavsia). Sua navi maRali iyo gverdiT navebze, romlebsac daxuruli lotosiskapiteliani
svetebi hqonda. hipostilur darbazSi sul 48 sveti idga da naTdeboda Sua navis
gansxvavebaSi mowyobili sarkmlebidan. didi, 41X31 m. zomis, hipostiluri darbazidan
dReisaTvis darCenilia mxolod 29 sveti (nax.10) da Weris nawili, romlis lurj fonze
oqrosferi varskvlavebia gamosaxuli.
darbazis yvela svetis tani gluvi iyo, rac aadvilebda masze bareliefis datanas.
reliefebze gamosaxuli mefe RmerTebis gverdiTaa. darbazis kedlebze warmodgenilia
xeTebTan brZolisa da cixesimagre dapurze Tavdasxmis scenebi: misadgmeli kibiT isini
Tavs esxmian citadels da iReben mas. saerTod, ramzes I yvela mniSvnelovan sabrZolo
moqmedebas sakuTar Tavs miawerda, amitomac ucnauria aq am scenebis gamosaxva, vinaidan
faraons am brZolaSi monawileoba ar miuRia.
hipostilur darbazs emijneboda erTi grZivi RerZis gaswvriv ganlagebuli sami
darbazi, romlebic aerTebdnen mas „wmidaTawmidasTan“. TiToeuli darbazi Sedgeboda
gasasvlelis orive mxares oTx-oTxad ganTavsebuli rva svetisgan. Werze gamosaxuli
varskvlavebis ganlageba, savaraudod, miuTiTebda faraonis cxovrebis romelime
mniSvnelovan TariRze, magaliTad, dabadebas an taxtze asvlas. darbazis kedlebic
reliefebiTaa dafaruli. maTze mTavari adgili, ra Tqma unda, ramzess uWiravs.
sainteresoa xis Ziras mjdomi faraonis gamosaxuleba. amoni foTlebze wers mis saxels.
amons exmarebian damwerlobis RvTaebebi - Toti da seSati (nax.11).
meore rvasvetiani darbazis Weri nawilobriv SenarCunda. rac ufro uaxlovdeboda
saTavsi „wmidaTawmidas“, miT ufro metad gvxvdeba ganzogadebuli religiuri Temebi
da naklebad tevadia istoriuli TvalsazrisiT. es darbazic ar aris gamonaklisi.
aq reliefebze asaxulia mefe ramzesi, romelsac moaqvs Sewirulobebi RmerTebTan -
ptahTan da sexmetTan.
taZris danarCeni nawili mTlianad dangreulia, magram aRdgenis wyalobiT
SeiZleba iTqvas, rom „wmidaTawmidaSi“ oTxi sveti idga. sam darbazs da sakurTxevels
emijneboda sxva mcire zomis saTavsebi.
rameseumi gamorCeulia imiT, rom erT kompleqsSi gaerTianda: taZari, sasaxle,
sacxovrebeli oTaxebi, sajiniboebi, sawyobebi da sxva saTavsebi. taZarma dakarga
izolirebuloba da daukavSirda gaRmerTebuli faraonis sacxovrebels.
mTeli kompleqsi garSemortymuli iyo alizis kedliT. is iwyeboda pirveli
pilonis samxreT-aRmosavleTis mxridan. sainteresoa is faqti, rom kedeli nagebobebs
paralelurad ar mihyveboda, Tumca imave periodSi aigo. aseTi Seusabamoba winaswar iyo
gaTvlili, magram dRes misi aseTi agebis mizezi ucnobia. kedlis SigniT moeqca amave
periodSi aSenebuli nagebobebi: gadamwerTa skola, samefo biblioTeka, qurumTa da
sasaxlis momsaxure personalTa saxlebi, sxvadasxva sanaxi da damxmare saTavsebi. swored
aq ipovnes XII dinastiis papirusi, romelzec dawerili piesebi aRmoCnda. pirveli ezos
marcxena mxare svetnaris ukan damaluli sasaxlis fasads warmoadgenda. es midgoma wina
aziis arqiteqturidan iRebs saTaves, romelic mogvianebiT ramzes I I gaimeora medineT-
habus kompleqsSi (SedarebiT kargadaa Semonaxuli).
rameseumSi iyenebdnen agurisgan Seqmnil kolofa kamarebs (nax.12). am kamariT
gadaxures taZris garSemo ganTavsebuli viwro da grZeli sasawyobo saTavsebi. TviT
taZars ki brtyeli gadaxurva hqonda.
126 nawili II - Zveli egvipte
1 2
1 3
4 5
6 7
8 9
10 11
12 13
nawili II - Zveli egvipte 129
3 2
6
1. medineT-habu (rekonstruqcia)
2. medineT-habus gegma
3. mTavari Sesasvleli karibWe
4. reliefuri gamosaxulebiani mTavari karibWe ezos mxridan
5. qalRmerT-lomis sexmetis qandakeba
6. mTavari piloni
5 7. pilonis reliefi - ramzesi xoraxtesa da amonis gverdiT
132 nawili II - Zveli egvipte
10 11
12 13
nawili II - Zveli egvipte 133
14
15
16 17
amenhotep xapus Zis figura (nax.4). is gamosaxulia moxuci gadamweris kanonikur pozaSi.
saxe portretulia. saxis individualuri nakvTebi xazgasmulia, gamoweuli da Sezneqili
nawilebis SuqCrdilis kontrastiT.
axali samefos periodSi ganviTarda jgufuri skulpturuli portreti, romelSic
Warbobda col-qmris gamosaxulebebi. magaliTad, Tebes mamasaxlisis seneferisa da misi
colis qandakeba. masze SemorCenilia avtoriseuli warwera, romelic miuTiTebs, rom
es figurebi damzadda karnakis amonis taZarTan arsebul saxelosnoSi. XVII dinastiis
qandakebis zedapirze cdilobdnen gamoesaxaT tansacmlis nakecebi, gofrireba, Tmis
xveulebic ki.
TandaTan Camoyalibda moculobiTi planebis mxatvruli gradacia, romelSic
gamoikveTa SuqCrdili, romelmac xazi gausva qandakebis poliqromulobas. identuri
stiluri Taviseburebebi SeimCneva mefeTa oficialur gamosaxulebebSic. mag, amenhotep
I I-is sulis mosaxsenebeli taZris or sfinqsSi.
garda monumenturi skulpturis nimuSebisa, axalma samefom dagvitova mcire
zomis plastikis nimuSebic. figurebis proporciebi ufro natifi gaxda, siluetebi
wagrZelebuli da plastikuri. figurebi gamoisaxeboda mxrebiT fasSi, TeZoebiT -
profilSi da momrgvalebuli formebiT. mcire plastikis nimuSebSi ikveTeboda sxeulis
wagrZelebuli formebi da sinatife.
mcire plastika warmodgenilia mocekvaveTa, musikosTa da msaxurTa
mravalricxovani mSvenieri figurebiT. sainteresoa, aromatuli zeTebisTvis
gankuTvnili WurWlis, kovzebis morTuloba. magaliTad, mcuravi gogos figura (nax.5,
moskovi, puSkinis saxviTi xelovnebis muzeumi), romelsac xelSi vardisferi lotosis
yvavili uWiravs. masSi aromatul zeTs asxamdnen.
reliefi da mxatvroba. kedlebze gamosaxuli da xSirad ritmulad ganmeorebadi
himnebis strofebi da warwerebi esadageboda reliefur kompoziciebs, romlebSic
figurebi gansazRvruli intervaliT meordeboda.
reliefur gamosaxulebebSi erTgvari siRrme gaCnda. es iyo mcdeloba nawilobriv
iluziuri samyaros Seqmnisa. reliefis figurebma erTmaneTi gadakveTa. maT gamosaxaven
jgufebad, erTmaneTis ukan, siRrmisken. isini meqanikurad ar imeoreben Zveli samefos
msgavsad erTmaneTis pozebs. yvela maTgani damoukidebelia da qmnis ritmul kompozicias.
gaCnda rakursis Ziebis mcdeloba. miuxedavad amisa, kedlis sibrtye ar danawevrebula.
figurebi dajgufda kedlis gaswvriv da daiWira mcire monakveTi saTavsis siRrmeSi.
ferad reliefs ganaTavsebdnen svetebze, taZris kedlebze, pilonebze. reliefze
mefeTa gandidebas, maT gamarjvebas, warmatebas gadmoscemen. zogierT maTganze
asaxulia faraonTa RvTaebrivi dabadeba. TvalSisacemia mravalplaniani dekoratiuli
damuSaveba. samefo samarxebSi arsebul reliefsa da mxatvrobas Tan erTvis maTi
Sesabamisi wminda teqstebi.
Tebes nekropolisis samarxebSi kedlis gamosaxulebebi metyvelia da aqac SeimCneva
dekoratiuli tendenciebis gaZliereba. isini asaxaven ama Tu im pirovnebis cxovrebis
mraval mxares: nadirobas, maT muSaobas saxelosnoebSi, saritualo msvlelobis scenebs,
cixesimagreTa aRebas da sxv.
scenebi kedlebze kvlav xazobriv striqonebad nawildeba. bareliefebs, maTi
azrobrivi datvirTvis gamo, uTanxmeben maRal reliefs. gare konturze ama Tu im
figuris an misi nawilis ufro intensiuri, kontrastuli Crdilebi warmoiqmneba. iseve
,rogorc adreul periodSi, axlac mniSvneloba eniWeba adamianis figuris gamosaxvas,
sxeulis pozebs, romlebic eqvemdebareba gansazRvrul wess: Tavi profilSi, Tvalebi
fasSi, mxrebi gaSlili frontalurad, fexebi profilSi. amasTan, pozebis, moZraobis,
mobrunebuli figuris gamosaxvisas SeimCneva Tavisufleba, magaliTad, zogi figura
gamosaxulia zurgidan. didi yuradReba eTmoba detalizacias, amgvarad, mTavaria
xelovnebis cxovrebiseuli asaxva. teqnikis arCevis dros mxatvrebi iTvaliswineben
gamosaxulebis rogorc, axlo aseve Sori manZilidan aRqmas. reliefis simaRle da
konturis intensivoba damokidebulia mzis sxiviT zedapiris ganaTebis intensivobaze.
am periodSi mniSvnelovani adgili eWira temperul ferweras. ferTa gamis
mravalferovnebam, ferebis axleburad Sexamebam movardisfro-lilisfer, yviTel,
mocisfro tonebis xarjze kidev ufro mimzidveli gaxada mxatvrobis iSviaTi nimuSebi.
136 nawili II - Zveli egvipte
samarxi kameris gverdiT oTaxSi ipoves aveji, etlebi, navis modelebi, skivrebi,
WurWeli, tansacmeli, Savi xis sareceli lomisa da Zroxis gamosaxulebiani sayrdenebiT,
dasakeci skamebi, romelTa fexebi batis kisrisa da Tavis formisa iyo. saritualo
nivTebTan erTad samarxSi faraonis kuTvnili piradi nivTebic aRmoCnda. gansakuTrebul
yuradRebas ipyrobs xisgan gamoWrili, mdidrulad oqroTi morTuli, Zvirfasi
TvlebiT moWedili da feradi pastiT Sevsebuli tutanxamonis savarZeli (nax.18). misi
fexebi lomis TaTebiT bolovdeba, saxelurebi ki - lomis TavebiT. saxelurebs iWers
frTiani kobris gamosaxulebebi. isini icaven avi Zalebisgan faraons. misi zedapiri
oqros furclebiTaa dafaruli da inkrustirebulia cisferi qaSanuriTa da wiTeli
miniT. taxtis zurgze amotvifrulia tutanxamonisa da misi colis anxesenpaamonis
gamosaxulebebi (nax.19). miuxedavad imisa, rom is atonis kults ganudga, aq mainc isaxeba
atonis simbolo, mzis disko. es imaze metyvelebs, rom mxatvruli tradiciebi ufro
myari aRmoCnda, vidre religiuri rwmena. sainteresoa calke oTaxSi ganTavsebuli
”kanopebiani naosi”. kanopebSi inaxeboda faraonis gul-RviZli. am xis mooqrul
kidobans icavdnen qalRmerTebi - isida da selxeti (nax.20). oqros naosis reliefuri
gamosaxulebebi grafikuli naxatis maRalmxatvruli SesrulebiT gamoirCeva, kidobanze
asaxuli nadirobis scenebi ki - dinamikurobiT.
sarkofagebi (nax.21), sawolebi, savarZlebi, skivrebi (nax.22), lotosis formis
bra, maraoebi, kverTxi, samkaulebi da mravali sxva nivTi xazs usvams masalis (xe, qva,
metali Tu Zvali) silamazes.
samarxSi aRmoCenili tutanxamonis gamosaxulebebi portretulia da
cxovrebiseuli. isini magiur Zalas asxiveben da ritualuri daniSnuleba aqvT.
qandakebebSi daculia kanonikuri pozebi. maTi Seferiloba pirobiTia, aqvs
semantikuri datvirTva. ”kas” Savi saxe da sxeuli dakavSirebuli iyo sikvdilis
Semdeg aRdgomasa da maradiuli sicocxlisken swafvasTan, oqrosferi asocirdeboda
mzesTan, janmrTelobasTan, ukvdavebasTan. tutanxamonis portretebSi gasaocradaa
gadmocemuli faraonis Sinagani bunebac.
gansakuTrebiT sainteresoa tutanxamonis saxidan aRebuli oqros niRabi (nax.23,
kairos muzeumi), romelic gvaocebs brwyinvalebiT. rbilad naZerwi saxis gaazreba da
klaftze muqi lurji lazuritis CanarTebi, ganier yelsabamze arsebuli mowiTalo,
stafilosferi da firuzisferi feradi qvebi da smalta, mdidrul iers aZlevs am
portretul niRabs.
samarxis saiuveliro samkaulSi, romlebiTac faraonis mumia iyo morTuli,
SeimCneva erT mxatvrul nawarmoebSi erTmaneTisgan gansxvavebuli bunebrivi formebis
Sexameba. Sevardenis msgavsi RvTaebis, nexebTis gaSlili frTebi gvxvdeba skarabeusebTan,
betos gvelTan erTad (nax.24). es magiuri simboloebi cnobilia “mkvdarTa wignidan”.
Tvali simbolo iyo siwmindisa, RvTaebrivi wyalobisa, skarabeusi adamianis gulis
mcvelia, imqveyniuri cxovrebis gadarCenis gasaRebi, aRdgoma. egvipturi jvari
maradiulobis simboloa.
samkaulebSi arc erTi ornamenti ar iyo SemTxveviTi, yvelas simboluri datvirTva
hqonda. erT-erT sakidze gamosaxulia qalcedonis frTiani skarabeusi (nax.25), romelsac
xelSi uWiravs siwmindis simbolo - Tvali da wminda mzisa da mTvaris simboloebi, meore
sakidze - erTmaneTis gverdiT gamosaxulia navisebri formis skarabeusi da pavianebi,
romeliczevidan morTulia cisa da varskvlavebis gamosaxulebebiT, qvemodan - wylis
niSnebiT (nax.26). misi jaWvi Sedgeba ieroglifuri niSnebisagan, romlebic xangrZlivi
cxovrebis, mudmivobis da mfarvelobis aRmniSvnelia.
miuxedavad am namuSevrebis dekoratiulobisa, tutanxamonis samarxi mainc
zedmetadaa gadatvirTuli da formaTa masiurobiT gamoirCeva, rac mTeli egviptis
xelovnebis arqiteqturul stils ewinaaRmdegeba.
dRes es ganZi kairos muzeumSi inaxeba, magram misi zusti aslis naxva SeiZleba
kairos eTnografiuli muzeumis, e.w. ”faraonTa soflis”, erT-erT pavilionSi, romelic
horis edfus taZris aslia.
Taviseburad sainteresoa qandakeba “tutanxamoni wminda navSi” (nax.27), romelic
ar miekuTvneba samarxis figurebs. aq faraonis figura TiTqos moZraobs, magram amave
dros igi statikuri da mSvidia. win gadadgmuli nabiji da diagonalurad aRmarTuli
nawili II - Zveli egvipte 139
amave dros qalRmerT isidas saxe erT ferSia Sesrulebuli, saRebavi dadebulia
sibrtyeze, Tanabrad. konturis xazi zog SemTxvevaSi saerTod ar arsebobs.
XIX da XX dinastiaTa faraonebis sasaxleebsa da taZrebSi mxatvrebi xazgasmulad
gamoyofdnen faraonis saxes, rogorc dampyroblis, uZlieresi saxelmwifos
mmarTvelisa da kargi monadirisa. maTSi igrZnoba XVII dinastiis gavlena: mwyobri natifi
siluetebi, moculobebis rbili, dekoratiuli damuSaveba. aseTia, magaliTad, seTi
I-is reliefi amonis karnakis taZridan, romelzec is SvilTan erTad aris gamosaxuli
(nadirobis dros), an ramzes I I-is pilonze medineT-habuSi, romelzec seTi amarcxebs
mters. amave pilonzea ramzes I I-is figurac xarebze nadirobisas. isic gamoirCeva
Sesrulebis cocxali maneriT.
nawili II - Zveli egvipte 141
1 2 4
3 5
6 8
9 10
11 12
14
15
16
17
18
20
21
22
24 25
26 28 29
27 30
146 nawili II - Zveli egvipte
VII-2 daskvna
1 2
d g b a
d g b a
5 6
7 8
10 11
12 13
14 15
nawili III. wina aziis qveynebi
156 nawili III - wina aziis qveynebi
Tavi I. Sesavali
istoria. wina azia, egviptis Semdeg, Zvel aRmosavleTSi kulturis ganviTarebis
meore centri gaxda. pirveli civilizacia Camoyalibda SuamdinareTSi Zv.w.aR.
V aTaswleulSi, Semdgom swored aq Zv.w.aR. XXXVI-XXX ss-Si Caeyara safuZveli
mesopotamiis kulturas. aTaswleulebis manZilze Seqmnili ZvelaRmosavluri kultura
ki memkvidreobiT gadaeca ufro gviandel xalxebs, romlebmac Tanamedrove msoflio
kulturas daudes safuZveli.
wina aziis qveynebi, egviptesTan erTad, warmoadgendnen Zveli aRmosavleTis
kulturis udides keras. es qveynebia:
1. mdinare tigrossa da evfrats Soris moqceuli SuamdinareTis qveynebi - Sumeri,
aqadi da babiloni;
2. xmelTaSua zRvis aRmosavleT napirze ganlagebuli siria-finikia da palestina;
3. mcire azia da CrdiloeTiT siria-xeTebisa da xuriTebis saxelmwifo miTani;
4. tigrosis CrdiloeTisa da Crdilo-aRmosavleTis mTian raionebSi ganlagebuli
- urartu da asureTi;
5. iranis saxelmwifo.
or mdinares, evfratsa da tigross (Zveli berZnebi maT ”tyup mdinareebsac”
uwodebdnen) Soris moqceuli dablobis CrdiloeT nawils berZnebi mesopotamiad
moixseniebdnen. mas miekuTvneboda tigrosis Sua nawilSi ganlagebuli asureTic.
SuamdinareTad iwodeba am mdinareebs Soris moqceuli dablobis samxreTi nawili,
romelsac noyieri niadagis gamo berZnebma „noyieri naxevarmTvarec“ ki uwodes (nax.1).
mesopotamia SemosazRvruli iyo: samxreTiT - sparseTis yuriT, dasavleTiT - xmelTaSua
zRviT, CrdiloeTiT - amierkavkasiiT, aRmosavleTiT - iranis dablobiT.
Zv.w.aR. V-II aTaswleulSi mesopotamiis teritoriaze Camoyalibda ramdenime
qalaq-saxelmwifo. saxelmwifoebis ekonomikuri da politikuri aRmavlobis Sesabamisad
mesopotamiis istoria oTx periodad iyofa:
1. Zv.w.aR. V-II aTaswleuli (Zv.w.aR. V aTaswleuli - Zv.w.aR. 2300 w.) - Camoyalibda
SuamdinareTis adreuli saxelmwifoebi. Zv.w.aR. 2600 w. uruqis mmarTvelma daaarsa
SumerTa imperia da gaaerTiana yvela qalaqi;
2. Zv.w.aR. I I-I aTaswleuli (Zv.w.aR. 2150-1000 ww.) - aRmocenda Zveli babilonis
centralizebuli monaTmflobeluri saxelmwifo. Zv.w.aR. I aTaswleulSi (Zv.w.aR. XVII
s.) gaZlierda babilonis samefo da mTeli SuamdinareTi daipyro. Semdeg saukuneebSi ki
daemxo;
3. Zv.w.aR. I -I aTaswleuli (Zv.w.aR. 1000-605 ww.) - Zv.w.aR. I aTaswleulSi babilonis
CrdiloeTiT gaCnda asureTis samefo, asureTis uzarmazari samxedro imperia; Zv.w.aR.
I aTaswleulSi (Zv.w.aR. VII s.) asureTis samefo danarCeni samefoebisTvis risxvad iqca,
magram Zv.w.aR. VII s-Si mas metoqeoba gauwia amierkavkasiis samxreTiT Camoyalibebulma
urartum (axlandeli somxeTisa da TurqeTis teritoria), romelic midiasTan erTad
asureTis CrdiloeTiT daarsda. Zv.w.aR. I aTaswleulis Sua xanebSi gaZlierda egviptis
samefoc, magram is xeTebis mZlavr samefos omiT daupirispirda, rasac Sedegad orive
samefos dasusteba mohyva;
4. Zv.w.aR. I aTaswleuli asureT-babilonis saxelmwifos arsebobis periodia.
Zv.w.aR. 605-625 ww. asureTsa da babilons Soris mimdinare xangrZlivi omis Sedegad
gaimarjva babilonma. Zv.w.aR. 625-539 ww. - axali babilonis imperiis Camoyalibebis
periodia.
Zv.w.aR. VI s. Seiqmna sparseTis saxelmwifo. misi sazRvrebi egviptisa da egeosis
zRvis sanapiromde mdinare hindis velamde iyo gadaWimuli, magram isic daemxo berZen-
makedonelTa Tavdasxmis Sedegad Zv.w.aR. I I-I aTaswleulSi.
qalaq-saxelmwifoebs Soris mudmivi omi mimdinareobda miwis, tyve-monebisa da
nadavlisTvis. amitom xan erTi gaZlierdeboda da aRzevdeboda, xan meore sustdeboda
da nadgurdeboda. TiToeuli saxelmwifo xasiaTdeboda Tavisi kuTvnili istoriuli Tu
socialuri TaviseburebebiT, rac mSeneblobasa da arqiteqturaSi gamovlinda, Tumca
maT bevri saerToc hqondaT. yvela saxelmwifo monaTmflobeluri iyo da samxedro-
despoturi mmarTvelobis formiT gamoirCeoda. Zv.w.aR. V-IV aTaswleulSi qalaq-
nawili III - wina aziis qveynebi 157
asuri (Zv.w.aR. I I-I aTaswleulis dasawyisi) Zv.w.aR. XIV-XII ss-Si gadaiqca erT-erT yvelaze
mZlavr ZvelaRmosavlur dampyrobel saxelmwifod, asureTad, romelmac Zv.w.aR. IX-VII
ss-Si daiqvemdebara mTeli wina azia.
asureTis dacemis Semdeg, Zv.w.aR. VII s-is bolosa da Zv.w.aR. VI s-is dasawyisSi, kvlav
gaZlierda babilonis samefo da SuamdinareTis istoriis am bolo periods ewoda axali
babilonis, anu qaldevelTa samefo, romelmac iarseba Zv.w.aR. 539 wlamde. Zv.w.aR. 539-
538 ww-Si is sparseTma daipyro.
3. asureTis imperia
(Zv.w.aR. 1000-605 ww.)
Savi zRva
kasp
iis
zRv
urartu
a
xatuSaSi
xeTebi xu
ri
T
eb
i
dur-Saruqini
kia
ninevia
ti
fini
gr
asuri
os
xmelTaSua zRva mari
i
ekbatani
ev asureTi
fr
at
i aqadi elami
babiloni
sparseTi
uruqi
pasargadi
uri
persepolisi
1
asu
ninevia
ev
re
fr
va
Ti
at
ti
zR
asuri gr
a
Su
os
Ta
i
el
xm
babiloni
Sumeri sp
3 uri
ar
se
Ti
sy
ur
wiTeli
e
zRva
2
5
1. wina azia
2. lursmuli damwerlobis teqsti
3. babilonis samefo Zv.w.aR. 1750 wels
4. zikurati
5. qalaq uruqis wiTeli taZris svetebi
6
164 nawili III - wina aziis qveynebi
11
8
10 9 12
CrdiloeTis
sasaxle
as
nabuqodonosoris sin bWe
i
sasaxle kar
iSTaris karibWe
iris
alg i
lug ibWe
kar Zvel
qis
ar du e
m ibW
mdinare evfrat
kar
zikurati
i
axal laqi
proc
qa
i
esieb
marduqis
xidi taZari tis
is gz
inur We
n ib
adadis kar
a
karibWe
i is
arx o sor
qi on eli
qala qod a ked
s
aSi bu
na reT
ur ibWe
kar ga
is
SamaS
bWe
kari
2
nawili III - wina aziis qveynebi 171
3 5
7
1. qalaqi babiloni, Zv.w.aR. VII-VI saukuneebSi
2. qalaqis gegma
3. frizi, yviTelfafriani lomis gamosaxulebebi
4. iSTaris karibWe (rekonstruqcia)
5. TeTri xaris gamosaxuleba iSTaris karibWeze
6. urCxulis, anu “muSruSis” gamosaxuleba
iSTaris karibWeze
7. karibWis dRevandeli saxe
8. procesiebis gza (rekonstruqcia)
9. aRdgenili procesiebis gzis frizi (berlinis
8 muzeumi)
172 nawili III - wina aziis qveynebi
d d g b a
9 10
12
11
14
avtorebi gamoxatavdnen iseT detalebsac ki, rogoricaa kisris kanis naoWebi. cxovelTa
reliefebSi kargad ikveTeboda moZraoba. gansakuTrebiT sayuradRebo iyo bunebis,
peizaJis Temebi.
asureTis xelovnebaSi siuJeturi Temebi iyo: omi, nadiroba, sayofacxovrebo
scenebi, religiuri Sinaarsis Temebi da mefis karis cxovreba. mTavari yuradReba
eniWeboda im gamosaxulebebs, romlebSic mefe centralur figuras warmoadgenda
da xazgasmuli iyo mefis, misi meomrebisa da Tanmxlebi pirebis fizikuri Zala. aseT
reliefebSi tansacmlis nakecebs miRma adamianTa dakunTuli sxeulebi igrZnoba.
sasaxlis Siga saTavsebSi aRmoCnda kedlis panelis naSTebi, romlis sxvadasxva
feris moWiqul zedapirze gamosaxuli iyo wminda sagnebi: Citi, xe, guTani. aseve
SemorCenilia kedlis moxatvis naSTebic (nax.12).
mTavari Sesasvlelis marjvniv mdebareobda viwro da sadad dekorirebuli
saTavsebi, kerZod, kancelaria, anu samefo-administraciuli nawili - ”xani”. marcxniv
ki, didi ezos meore mxares - ”haramxana” (mbrZaneblis colebis adgisamyofeli) ezoebiT.
haramxanis erT-erTi Sesasvlelis qveda frizi mopirkeTebuli iyo moWiquli filebiT,
romlebzec cxovelebis, frinvelebis, xeebis gamosaxulebebi gvxvdeba. saerTod,
asureTSi moWiquli filebis gamoyeneba daiwyes babilonze 600-700 wliT adre (terminebi:
”serali”, ”xani”, ”haramxana” ufro gvian Seiqmna, mas literaturaSi aseTive daniSnulebis
nagebobebis aRsaniSnavad iyeneben).
dur-SaruqinSi ”seralis” didi ezodan texili xaziT mimavali Sesasvleli
grZeldeboda kvadratuli formis misaReb ezomde, saidanac yvela mimarTulebiT
iSleboda swor RerZebze ganlagebuli gardigardmo ganlagebuli darbazebis
anfiladebi. or ezoSi gamavali anfiladis aseTive sistema haramxanis mTavari
kvadratuli saTavsis garSemoc ganlagda, romelic am anfiladebiT ukavSirdeboda
sigrZeze ganlagebul darbazebs. anfiladebis gadakveTa ar emTxveoda Sua kvadratebis
centrebs, xolo paradulad gaformebuli karebi ar mdebareobda zustad ezoebisa da
fasadebis RerZebze. damatebiTi karebis koSkebi da naxevrad wriuli TaRebi idgmeboda
erTnair manZilze kompoziciuri centridan. fasadis danarCeni nawilebi nebismieri
sigrZisa keTdeboda. amitomac dur-SaruqinSi ar gvxvdeba arc erTi grZeli sworxazovani
fasadi.
meoTxe jgufSi Sedioda haramxanis ukan, mTavari Sesasvlelis marcxniv
ganlagebuli taZarTa jgufi, romelic qmnida wminda sakulto zonas, moicavda sam taZars
da sxvadasxva feris Svidsafexurian zikurats (nax.13). zikuratis qveda kvadratuli
iarusis farTi Seadgenda 1764 m2-s (42X42 m.). SemorCenili oTxi iarusis simaRle 24 m.
iyo. TiToeuli iarusis simaRle - 6 m. Tu gaviTvaliswinebT imas, rom is Svidiarusiani
iyo, SeiZleba vivaraudoT, rom misi saerTo simaRle 42 m-s aRwevda.
erTi iarusidan meoreze SeiZleboda moxvedra spiraluri pandusiT, romelic mas
garSemo exveoda. zikuratis yoveli momdevno iarusi simaRlesTan erTad mcirdeboda
zomaSi da samlocveloTi mTavrdeboda. kedlis dekoratiuli damuSavebis miuxedavad,
Senobis masa mainc iZenda simsubuqes da ar arRvevda arqiteqturis saerTo monumentur
xasiaTs, riTac gansxvavdeboda samxreTis zikuratebisgan. is sasaxlis kompleqsis
centridan moSorebiT mdebareobda, platformis erT-erT Soreul kuTxeSi da
zomiT ar aRemateboda despoti mefis, anu ”yvela qveynis mefis, samyaros mefis”
sacxovriss. babilonis zikuratis msgavsad masac sakulto daniSnuleba hqonda da aseve
gamoiyeneboda astrologiuri dakvirvebebisTvis, romlebsac awarmoebdnen qurumebi.
Tu SuamdinareTSi zikurati, anu taZari mTeli qalaqis ganaSenianebaSi centralur
Senobas warmoadgenda, asureTSi man dakarga amgvari mniSvneloba. es funqcia SeiZina
sasaxlem, romelic amaRlebul platformaze aRmarTes. swored is dahyurebda mTel
qalaqs, xolo TavdacviT funqcias xazs usvamda Caketili, miukarebeli xasiaTi.
moednis siRrmeSi idga pavilionis tipis Senoba, xeTebis ”biT-xilani” (nax.14),
romelic, savaraudod, mefis sazafxulo sacxovrebels warmoadgenda (aseTi nagebobebi
Sendeboda gviandeli periodis asurul sasaxleebSic).
yvela am jgufs erTmaneTTan dakavSirebuli mcire zomis gasasvlelebi hqonda Sua
ezoSi, romlebic aucileblobis SemTxvevaSi advilad iRobeboda. safuZveli iyo swrafva
TavdacviTi sistemebis Seqmnisken. saerTod, sasaxlis saTavsebi iyo viwro, grZeli da
nawili III - wina aziis qveynebi 179
III-3 daskvna
asureT-babilonis arqiteqturuli stilis Taviseburebebi
T d
v g
z
b
2
3
8 9
d v
g
d
a
11
10
14
13
12
mTlianobas. persepoliss gars ertya maRali, masiuri gamouwvavi aguris kedeli (nax.2).
mosaxleobis sacxovrebeli saxlebi kedlis gareT Sendeboda.
persepolisSi TavdacviTi nagebobebi ramdenime rigad iyo ganlagebuli. pirveli
rigi aRmosavleTiT mTebis kalTebze da samxreT-aRmosavleTiT sasaxlis terasidan
iwyeboda. kedlebi gamagrebuli iyo erTmaneTisgan Tanabari manZiliT daSorebuli
koSkebiT. meore rigi gamodioda aRmosavleT mxares, terasis paralelurad da isic
koSkebiani kedliT uerTdeboda pirvels. maT Soris rCeboda farTo moedani. ase iyo
daculi qalaqis mTavari nawili. safortifikacio nagebobebis mesame rigi, savaraudod,
gars ertya terasas dasavleTidan, CrdiloeTidan, samxreTidan da iseTive masiuri iyo.
RorRian yrils ukan gasdevda kontrforsebiT gamagrebuli gamomwvari aguris
Rrma Txrili, mas mosdevda cixesimagris aseve gamomwvari aguris kedeli. Txrili
mSrali iyo, iSviaTad, roca dgeboda wvimis sezoni, is wyliT ivseboda. misi siRrme
zedmet safrTxes uqmnida mters. dacviTi nagebobebis simaRle aRmosavleTiT - 11,5
m., dasavleTiT - 15 m. iyo. saZirkveli masiuri qvis blokebisa hqonda, kedlebi da
koSkebi - gamouwvavi agurisa (33X33X12 m.). kedlis Siga mxares garnizonis saTavsebi
ganlagebuliyo.
asuruli xuroTmoZRvrebis msgavsad persepolisis ansamblis yvela nagebobas
agebdnen cixesimagris SigniT, araswori formis amaRlebul terasaze (dasavleTis mxares
- 455 m., CrdiloeTisa - 300 m., aRmosavleTisa - 430 m., samxreTisa - 428 m.), romelic kldeSi
iyo nakveTi da dablobis mxridan gamagrebuli iyo poligonuri wyobis, sxvadasxva zomis
qvis blokebis sayrdeni kedliT (simaRle 8-18 m.). qvebs erTmaneTTan uduRabod, mSralad,
rkinis kauWebiT aerTebdnen. terasis napirs, cixesimagris mTel sigrZeze gasdevda 5 m.
sisqis gamouwvavi aguris kedeli. mis ukan sasaxlis nagebobebi ganlagebuliyo (nax.3).
erTaderTi Sesasvleli samxreTis mxridan hqonda. aqedan orfrTiani kibiT
SeiZleboda moxvedra terasis samxreT-dasavleT kuTxeSi (nax.4). saparado kibeebi
qveda nawilSi jer farTovdeboda, zeviT terasaze ki erTdeboda. kibeze avlisTanave
xvdebodnen arcTu ise did ezoSi, romlis bolos idga qserqses agebuli brwyinvale
propileebi e.w. ”yvela qveynis karibWe”. kvadratuli formis (gverdebi 24,75 m.) darbazis
Weri eyrdnoboda 17 m. simaRlis oTx svets (dRes oria SemorCenili). svetebs zarisebri
baza da cxovelebis gamosaxulebiani kapitelebi hqonda (nax.5). gamouwvavi aguris
kedlebi gareTa mxridan gaformda niSebiT. qvis masiuri blokebiT mopirkeTebul
kedlebs Wrida karis sami Riobi. dasavleTis Sesasvlels darajobda 10 m. simaRlis ori
xaris kolosaluri horeliefi (nax.6), aRmosavleTis Riobs - ori 8 m. simaRlis, mravali
qvis blokisgan awyobili, adamianisTaviani frTiani xarebi (nax.7). yvelaze maRali
(simaRle 5 m.) samxreTis gasasvleli gadioda farTo moedanze, romelzec ganlagebuliyo
ansamblis kompoziciuri centri - saparado misaRebi darbazi e. w. ”dariosisa da
qserqses didi apadana” (nax.8). saparado kibe da propileebi, grandiozuli qandakebebiT
damSvenebuli, sadResaswaulo ieriT gamoirCeoda. es qandakebebi Trgunavda mnaxvels
Tavisi masiurobiT, magram amave dros sasaxlis nagebobaTa sidiadis aRsaqmelad
ganawyobda.
apadanas mSenebloba daiwyo dariosma da gaagrZela misma Svilma qserqsem. amis
damadasturebeli warwerebi aRmoaCines gaTxrebis Sedegad, oqrosa da vercxlis
nakeTobebiT savse qvis yuTze.
apadana (farTobi 10000 m2) idga propileebis donidan 4 m-iT amaRlebul
platformaze. misi yvela nageboba, propileebiT dawyebuli, mkacrad gansazRvruli
gegmis mixedviT, RerZebis paralelurad ganlagebuliyo, magram erTmaneTis mimarT
Tavisufali ganlageba hqondaT. kvadratuli gegmis mqone (62,5X62,5 m.) apadana
aigo 5,6 m. sisqis gamouwvavi aguris masiuri kedliT, romelic ar SemorCenila. xis
gadaxurva eyrdnoboda 18 m. simaRlis 6 rigad ganlagebul eqvs-eqvs svets, romelTagan
SemorCenilia 12, danarCenebis ki mxolod bazebi an saZirkveli arsebobs. is sami mxridan
- CrdiloeTidan, dasavleTidan da aRmosavleTidan garSemortymulia portikebiT.
maTSi or rigad eqvs-eqvsi sveti mdgara. mTavars - CrdiloeTis portiks, mTeli fasadis
gaswvriv gasdevda viwro moedani, romelzec orsafexuriani kibiT adiodnen. am portikis
kuTxeebSi, miTaniisa da asureTis arqiteqturis msgavsad, masiuri kvadratuli koSkebi
idga. moednis gverdebSi arsebobda kidev ori, dasavleTisa da aRmosavleTis portikebi.
188 nawili III - wina aziis qveynebi
IV-2 daskvna
d i
шшц
T
T
e
g z
a
1 v 2
d i
шшц
T T
g z
b
a v 3 4
5 6
10
11
13
12
13
14
14. msvleloba cxvrebiT, reliefi
15. msvleloba aqlemiT, reliefi
16. aqemenidebs damorCilebuli xalxis
msvleloba Zvirfasi WurWliT
17. qserqses “100-svetiani darbazi”
18. mefe taxtze, reliefi
19. rezidenciis aRmosavleTi nawili
tropiloniT, qserqses sasaxliT, haramxaniT,
saganZuriT
20. dariosis sasaxle
21, 22. sasaxlis feradi reliefebi
15 23. RmerT axura mazdas gamosaxuleba apadanaze
nawili III - wina aziis qveynebi 193
16 17
13
18 13
19
20
21
22 23
194 literatura
literatura
1. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.1,2,3,4,7,8....
2. qarTuli enis orTografiuli leqsikoni
3. a.yifSiZe, xelovnebis ganmartebiTi leqsikoni (rusul-qarTuli), ”ganaTleba”, 1985
4. a.kldiaSvili, Zveli egvipte, gamomc.”logosi”, Tb.2000
5. l.kotreli, antikurobis saocrebani, ”ganaTleba”, Tb.1987
6. k.kerami, RmerTebi, akldamebi da mecnierebi, ”nakaduli”, Tb.1972
7. g.qavTaria, samyaros Svidi saocreba, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tb.1996