Está en la página 1de 198

1

maia daviTaia

msoflio arqiteqturis
istoria

Zveli samyaro
(wigni pirveli)

Tbilisi
2012
maia daviTaia

msoflio arqiteqturis
istoria

Zveli samyaro
(wigni pirveli)

Tbilisi
2012
winamdebare wigni “msoflio arqiteqturis istoria“- Zveli samyaro (wigni
pirveli) warmoadgens saxelmZRvaneloebis gamocemaTa seriis nawils, romelic
moicavs msoflio arqiteqturis istorias. masSi ganxilulia xuroTmoZRvrebis
Casaxvis periodi da am epoqis mniSvnelovani Zeglebi, kerZod, pirvelyofili
Temuri wyobilebis, Zveli egviptisa da wina aziis qveynebis arqiteqtura
da saxviTi xelovneba. wigni gaTvaliswinebulia saqarTvelos teqnikuri
universitetis arqiteqturis fakultetisa da sxva umaRlesi saswavleblebis
humanitaruli fakultetebis bakalavrebisaTvis.

naSromma enobrivi eqspertiza gaiara arn.Ciqobavas enaTmecnierebis institutis


samecniero terminologiisa da TargmniTi leqsikonebis ganyofilebaSi.
eqspert-redaqtorebi, filologiis mecnierebaTa doqtorebi:
inga jibuti, marina osaZe, naTela muzaSvili.

wignis recenzentebi:
stu-s arqiteqturis, urbanistikis da dizainis fakultetis, arqiteqturis
da qalaqTmSeneblobis istoriisa da Teoriis mimarTulebis xelmZRvaneli
arqiteqturis doqtori, sruli profesori nikoloz SaviSvili, ilias
saxelmwifo universitetis arqeologiis mimarTulebis sruli profesori guram
yifiani, qarTuli xelovnebis istoriisa da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli
centris ufrosi mecnier TanamSromeli, xelovnebaTmcodneobis doqtori lali
andronikaSvili.

kompiuteruli uzrunvelyofa: ana gvazava


3
sarCevi
winasityvaoba “msoflio arqiteqturis istoriis” pirveli wignisTvis 5

nawili I. pirvelyofili Temuri wyobileba

Tavi I. Sesavali 8
Tavi I . paleoliTis xana 9
I -1 altamiris mRvime 11
I -2 laskos mRvime 11
I -3 fon de gomis mRvime 13
Tavi I I. mezoliTis xana 13
Tavi IV. neoliTis xana 13
IV-1 irokezTa “grZeli saxli” 14
IV-2 maidanebis “mrgvali saxli” 15
IV-3 pueblo 15
Tavi V. brinjaos xana 16
V-1 megaliTuri nagebobebi 17
Tavi VI. rkinis xana 20
Tavi VII. pirvelyofili Temuri wyobilebis religia 21

nawili II. Zveli egvipte

Tavi I. Sesavali 32
Tavi I . winadinastiuri da adreuli samefos periodebis
arqiteqtura 45
Tavi I I. Zveli egviptis Zveli samefos periodis arqiteqtura 46
I I-1 joseris kompleqsi sakaraSi 47
I I-2 piramidis ganviTareba (safexurianidan klasikuramde) 51
I I-3 gizis ansambli 57
I I-4 Zveli egviptis Zveli samefos periodis qandakeba, reliefi da
mxatvroba 66
Tavi IV. Zveli egviptis Sua samefos periodis arqiteqtura 74
IV-1 qalaqi kaxuni 76
IV-2 menTuhotep I-is sulis mosaxsenebeli taZari
deir-el-baharSi 79
IV-3 Zveli egviptis Sua samefos periodis qandakeba, reliefi da
mxatvroba 83
Tavi V. Zveli egviptis axali samefos periodis arqiteqtura 88
V-1 amonis taZari luqsorSi 92
V-2 amonis taZari karnakSi 98
V-3 amenhotep I I-is taZari, memnonis kolosebi 102
V-4 hatSepsutis taZari deir-el-baharSi 110
V-5 abu-simbelis taZrebi 117
V-6 rameseumi 124
V-7 ramzes I I-is taZari medineT-habuSi 129
V-8 Zveli egviptis axali samefos periodis qandakeba, reliefi da
mxatvroba 134
Tavi VI. Zveli egviptis gviani xana 146
Tavi VII. Zveli egviptis elinizmis epoqis arqiteqtura 146
VII-1 horis taZari edfuSi 147
VII-2 daskvna 150
4

nawili III. wina aziis qveynebi

Tavi I. Sesavali 156


I-1 SuamdinareTis adreuli saxelmwifoebi 158
Tavi I . SuamdinareTis qveynebis arqiteqtura 165
I -1 axali babilonis samefos qalaqi babiloni 166
Tavi I I. asureTis samefos arqiteqtura 173
I I-1 sargon I -is sasaxle dur-SaruqinSi 176
I I-2 asureTis reliefi da qandakeba 179
I I-3 daskvna 180
Tavi IV. midiisa da aqemenianTa iranis arqiteqtura 185
IV-1 qalaqi persepolisi 186
IV-2 daskvna 189
literatura 194
5

winasityvaoba

saxelmZRvanelo „msoflio arqiteqturis istoria“ samnawilian gamoce-


maTa seriaa (saleqcio kursi) da mokled mimoixilavs msoflio arqiteqturis
istorias. misi mizania msoflio xalxebis arqiteqturis mimoxilva da Sefaseba,
aseve msoflioSi arsebul dRevandel mdgomareobaze informaciis mowodeba.
arqiteqturis stilisturi niSnebis Camoyalibeba ganpirobebulia is-
toriuli epoqiT, amitom saxelmZRvaneloSi warmodgenili masala ganxilulia
garkveuli istoriuli epoqebis, adamianTa sazogadoebis formaciaTa cvaleba-
dobisa da saukuneebis Sesabamisad. pirvel wignSi warmodgenilia pirvelyofili
Temuri wyobilebis, Zveli egviptisa da wina aziis qveynebis xuroTmoZRvrebis
ganviTarebis ZiriTadi tendenciebi, meore wignSi - antikuri samyaro (saber-
ZneTi, romi), mesameSi gaerTianebulia feodaluri epoqis xuroTmoZRvreba (bi-
zantiuri da romanuli stilebi, goTika, renesansi, baroko, klasicizmi). ganxi-
lulia zemoxsenebuli epoqebis mniSvnelovani da saxasiaTo arqiteqturuli
Zeglebi, maT gverdiT ki saxviTi xelovnebis nimuSebi (qandakeba, ferwera, re-
liefi da sxv.), romelTa Seswavla xels Seuwyobs momavalSi am dargis special-
istebis codnis amaRlebas.
saxelmZRvanelo gaTvaliswinebulia sxvadasxva institutis arqiteqtur-
isa da sxva humanitaruli fakultetebis studentebisTvis, romelTa saswavlo
programa moicavs am sagansac. warmodgenili naSromi Seesabameba saqarTvelos
teqnikuri universitetis arqiteqturis fakultetis saswavlo kursiT gaTval-
iswinebul programas - masala Tanmimdevrulia, teqsturi nawili Seesabameba
saswavlo programis Temebs, TiToeul Temas Tan erTvis misi Sesatyvisi sailus-
tracio da grafikuli masala, romelic damatebiT informacias iZleva da avsebs
Teoriul kurss, amasTanave, uadvilebs students mis aRqmasa da Seswavlas.
„msoflio arqiteqturis istoriis“ pirveli wigni - “Zveli samyaro” ganix-
ilavs xuroTmoZRvrebis Casaxvis periods da am epoqis Zeglebs.
pirveli nawili eTmoba pirvelyofil Temur wyobilebas, romelic mniS-
vnelovani periodia arqiteqturisa da saxviTi xelovnebis warmoSobisa da ganvi-
Tarebis TvalsazrisiT. dasaxelebuli periodi kacobriobis istoriaSi pirveli
socialur-ekonomikuri formacia da kacobriobis istoriuli ganviTarebis Zir-
iTadi kanonzomierebebis Camoyalibebis periodia.
ukanasknel aTwleulSi dagrovilma sakvlevma masalam saSualeba misca
mecnierebs, pirvelyofili wyobileba sam periodad daeyoT. isini Temuri or-
ganizaciis Casaxvas, ayvavebasa da daSlas moicavs. es vrceli periodi gamoyen-
ebuli masalis mixedviT iyofa qvis, brinjaosa da rkinis xanebad. pirvelyofili
sazogadoebis cxovrebasa da moRvaweobaze informacias arqeologiuri Zeglebi
da aseve, eTnografiuli, geologiuri, anTropologiuri, miTologiuri, folk-
loruli monacemebi gvawvdian.
primitiuli cxovrebis wesis, elementaruli materialuri keTildReobis
miuxedavad, adamiani 40-30 aTasi wlis winac cdilobda sulieri moTxovnilebeb-
is dakmayofilebas. am mizniT is qmnida arqiteqturisa da saxviTi xelovnebis pi-
rvel nimuSebs, romlebic momavali epoqebis xelovnebisa da ufro maRali monaT-
mflobeluri formaciis ganviTarebis safuZvels warmoadgenda.
wignis meore nawilSi ganxilulia Zveli samyaros monaTmflobeluri
saxelmwifo egvipte, romlis istoria ramdenime etapad iyofa, kerZod,
winadinastiur periodad, adreuli, Zveli, Sua, axali da gviani samefoebis xanebad.
Zveli egviptis istoria ZvelaRmosavluri despoturi saxelmwifos Seqmnis
istoriaa, romlis teritoriaze Zv.w.aR. VI-V aTaswleulebSi mdinare nilosis
6

nayofier miwebze pirveli saxelmwifoebi daarsda. Zv.w.aR. IV-II aTaswleulebSi


isini gaerTiandnen, ris Sedegadac centralizebuli despoturi saxelmwifo
Seiqmna. am periods miekuTvneba Zvelegvipturi xuroTmoZRvrebisa da saxviTi
xelovnebis brwyinvale nimuSebi, romlebic dResac gvaocebs TavianTi sidiadiT.
egviptur arqiteqturaSi yvelaze kargad vlindeba xelovnebaTa sinTezi. aq
arqiteqturas eqvemdebareba xelovnebis sxva dargebic. pirvelad istoriaSi
swored egvipteSi, Seiqmna srulyofili arqiteqturuli formebi da unikaluri
skulpturuli portretebi. Zveli egviptis xelovnebaSi adamianis saxe religiur
kultTan, mmarTvelis gaRmerTebasTan iyo dakavSirebuli, Tumca, miuxedavad
amisa, moqandakeebma da mxatvrebma TavianT namuSevrebSi SeZles gadmoecaT
grZnobebi da xasiaTi.
egvipturi piramidebi, taZrebi da am teritoriaze Seqmnili sxva nagebobebi
erT-erTi uZvelesi eris mxatvrul niWsa da SesaZleblobebze metyvelebs.
egvipturi kultura neli tempiT viTardeboda. TandaTan Camoyalibebuli
kanonebi, wesebi da tradiciebi Taobidan Taobas gadaecemoda. saukuneebis
manZilze egviptur xelovnebaSi iqmneboda saukeTeso gamomsaxvelobiTi
xerxebi, midgomebi da Taviseburebebi, romlebmac am qveynis xelovnebis xasiaTi
gansazRvra.
wignis mesame nawilSi ganxilulia wina aziis qveynebis xalxis mier Seqmnili
erT-erTi uZvelesi kultura, romelic mdinareebis, tigrosisa da evfratis
(SuamdinareTi), xmelTaSua zRvis mimdebare da mcire aziis centralur,
mTagorian teritoriebze ganviTarda. sami aTaswleulis ganmavlobaSi (Zv.w.aR.
IV aTaswleulidan) iqmneboda, viTardeboda da qreboda iseTi saxelmwifoebi
,rogorebic iyo: Sumeri, aqadi, babiloni, siria-finikia, asureTi, xeTebis
saxelmwifo, urartu, aqemenidTa irani. TiToeulma maTganma Tavisi wvlili
Seitana msoflio xelovnebis ganviTarebaSi. wignSi ganxilulia mxolod sami
saxelmwifo: babiloni, asureTi da aqemenidTa irani.
wina aziis kultura araerTgvarovania. sxvadasxva epoqaSi mcxovrebi xalxi
winamorbedTa miRwevebs anadgurebda, Tumca maT gamocdilebas iTvaliswinebda.
rogorc egvipteSi, wina aziis xelovnebaSic, xuroTmoZRvrebisa da saxviTi
xelovnebis igive saxeobebi ganviTarda. egvipteSi wamyvani iyo monumenturi
arqiteqtura, romelic mWidrod ukavSirdeboda xelovnebis sxva dargebs.
egviptisgan gansxvavebulma bunebrivma pirobebma gansazRvra wina aziis qveynebis
arqiteqturis Taviseburebebi, kerZod, qvis naklebobam ganapiroba mSeneblobaSi
alizis gamoyeneba. swored es iyo mizezi imisa, rom mravalma arqiteqturulma
Zeglma Cvenamde ver moaRwia. amitom Zv.w.aR-is IV-II aTaswleulebSi Seqmnili
mxatvruli Semoqmedebis nimuSebi, romelTa safuZvelze SesaZlebelia
vimsjeloT am uZvelesi saxelmwifoebis kulturaze, metad Rirebulia.
nawili I. pirvelyofili Temuri wyobileba
8 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

Tavi I. Sesavali
pirvelyofili Temuri wyobileba kacobriobis istoriaSi moicavs periods
adamianis adreuli ganviTarebis etapidan, anu “moazrovne adamianis” (Homo Sapiens)
Camoyalibebidan klasobrivi wyobilebis, mravaldargobrivi meurneobis, qalaqebisa da
saxelmwifos formirebamde. es periodi dedamiwis sxvadasxva kuTxeSi qronologiurad
gansxvavebulia. magaliTad, zogierT qveyanaSi dResac arseboben tomebi, romlebic
ganviTarebis adreul stadiaze imyofebian.
sazogadoebrivi cxovrebis ganviTarebis mixedviT es xana iyofa Semdeg
safexurebad: jogi, Temi, gvari, tomi, saxelmwifo. xasiaTisa da xangrZlivobis
TvalsazrisiT pirvelyofili Temuri wyobileba SeiZleba daiyos aseve: pirvelyofili
adamianis joguri cxovrebis, gvarovnul-Temuri (matriarqati da patriarqati),
pirvelyofili formaciis daSlis, anu samxedro demokratiisa da pirveli mezobluri
Temis Camoyalibebis periodebad.
zogi mkvlevari zemoxsenebul periods yofs sxvadasxva masalisa da iaraRis
damzadebis teqnikis mixedviT qvis, brinjaosa da rkinis xanebad. qvis xana Tavis mxriv
iyofa:
1) Zveli qvis xana, anu paleoliTi: Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
a) adreuli (qveda) paleoliTis xana - adamianis gaCenis droidan, daaxloebiT
Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 150000 w-mde;
b) Sua paleoliTi - Zv.w.aR. 150000 w-idan - Zv.w.aR. 35000 w-mde;
g) gviandeli (zeda) paleoliTi - Zv.w.aR. 35000 w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
gviandeli paleoliTi Tavis mxriv daiyo Semdeg periodebad:
a) oriniak-solutre (saxeli pirveli aRmoCenis adgils ukavSirdeba) - Zv.w.aR.
35000 w-idan - Zv.w.aR. 20000 w-mde;
b) madleni - Zv.w.aR. 20000 w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde;
2) Sua qvis xana, anu mezoliTi - Zv.w.aR. 10000 w-idan - Zv.w.aR. 5000 w-mde;
3) axali qvis xana, anu neoliTi - Zv.w.aR. 5000 w-idan - Zv.w.aR. 2000 w-mde;
4) brinjaos xana - Zv.w.aR. 3500 w-idan - Zv.w.aR. 800 w-mde;
5) rkinis xana - Zv.w.aR. 800 w-idan.
uZvelesi drois adamianebi dedamiwaze gaCndnen ramdenime milioni wlis win.
daaxloebiT 140000-40000 wlebSi. afrikis kontinentidan neandertalelebi jer axlo
aRmosavleTSi, Semdeg ki evropaSi gadasaxldnen. “moazrovne adamiani” ki gaCnda 35000
wlis win. misi arsebobis damadasturebeli kvali aRmoCenilia safrangeTSi - kromanionis
gamoqvabulSi, ris gamoc mas kromanioneli uwodes. is neandertalelebis msgavsad axlo
aRmosavleTSi da evropaSi gadasaxlda, xolo Semdeg ki - avstraliasa da amerikaSi (nax.1).
am periodidan iwyeba xelovnebis Casaxvac.
adamianis samSeneblo saqmianobis dawyeba mWidrod iyo dakavSirebuli saarsebo
garemos gaumjobesebis aucileblobasTan. adamians aRar akmayofilebda mxolod
bunebrivi TavSesafari, amitom igi mosaxerxebeli sacxovrisis Seqmnaze zrunavda. aseTi
nagebobebis kvali mravladaa mTel dedamiwaze. marTalia, daTariRebisa da raodenobis
Sesaxeb informacia mwiria, magram ganuzomlad didia maTi mniSvneloba mTeli Semdgomi
periodis arqiteqturis ganviTarebisTvis, vinaidan adreklasobrivma sazogadoebam
TandaTan gamoimuSava is arqiteqturuli midgomebi, mSeneblobis xerxebi, teqnikuri
SesaZleblobebi, romlebic sxva xalxebisTvis Semoqmedebis wyaro da misabaZi nimuSi
gaxda. sainteresoa is faqti, rom erTmaneTisgan daSorebuli qveynebis nagebobebis
konkretuli gadawyveta da arqiteqturuli xedva bevr saerTo niSan-Tvisebas avlens.
pirvelyofili Temuri wyobilebis adamianis saarsebo garemos Seqmnas
geoklimaturi faqtorebi ganapirobebda, kerZod, temperaturaTa cvalebadoba,
cxovelTa samyaro, mcenareuloba, landSafti, amitom gansxvavdeboda adamianTa
sacxovrebeli saxlis tipi, maTi Cacmuloba da saqmianoba (nax.2).
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 9

Tavi II. paleoliTis xana


(Zv.w.aR. 2,4 mln. w-idan - Zv.w.aR. 10000 w-mde)

paleoliTi (berZn. “paleos” - Zveli da “liTos” - qva), anu Zveli qvis xana -
kacobriobis arsebobis sawyisi da sxva periodebTan SedarebiT yvelaze xangrZlivia.
qveda paleoliTi xasiaTdeboda Tbili klimatiT. am periodis adamianis pirveli
saqmianoba Semgrovebloba da nadiroba iyo. uZveles adamianTa koleqtivs pirvelyofil
jogs uwodeben. maTi arsebobis aucilebeli piroba Tbili klimati da uxvi mcenareuli
safari iyo. aqedan gamomdinare, adamians ar sWirdeboda mudmivi sacxovrebeli, Tbili
tansacmeli, cecxlis mopoveba, amitom erCivna bunebriv TavSesafarSi (gamoqvabuli,
mRvime, kldis gamoweuli nawili) daedo bina.
Sua paleoliTSi, daaxloebiT 75 aTasi wlis win, dedamiwaze Seicvala klimati.
daiwyo gamyinvarebis periodi - civ da Tovlian zamTars aseve civi da wvimiani gazafxuli
da zafxuli mosdevda. klimatis Secvlam xeli Seuwyo mSeneblobisa da arqiteqturis
Casaxvas. neandertalelebi pirveli mSeneblebi iyvnen.
Sua paleoliTSi adamianebi jgufebad cxovrobdnen - 30-50 kaci erTad. am
xanisTvis damaxasiaTebelia koleqtiuri mSenebloba, romelSic Cabmuli iyo monaTesave,
erTi an ramdenime Temi. isini cdilobdnen koleqtiuri SromiT moepovebinaT saarsebo
saSualebebi. koleqtiuri warmoeba da saerTo sakuTreba ganapirobebda koleqtiuri
sacxovreblis Seqmnis aucileblobas.
Tu qveda paleoliTis dasaxlebebi Ria sadgomebs warmoadgenda, am periodSi
adamiani ukve eZebs iseT TavSesafars, romelic daicavs mas gare faqtorebisgan. is
agebs saCrdiloblebs, niSebs, qarisgan damcav kedlebs (nax.3); amave dros sacxovreblad
iyenebs mrgval ormoebsa da miwurebs. igi Tavdapirvelad aSenebs mcire zomis miwiszeda
nagebobas, Semdeg - ufro didi moculobisas, bolos ki - sazogadoebriv sacxovrebels.
miwiszeda sacxovreblis asagebad adamiani iyenebs xes, mamontis Zvlebsa da qvas.
droTa ganmavlobaSi is swavlobs samSeneblo masalis mopovebas da mis damuSavebasac.
adamiani sacxovreblis asagebad xmarobs misTvis xelmisawvdom masalas: samxreTSi - xis
totebs, lerwams, Tixas, xolo CrdiloeTSi - yinulis lodebsa da Tovls.
klimaturi faqtorebidan gamomdinare, magaliTad, zomier, klimatur zonaSi
ganviTarda miwuris tipi, karvisebri gadaxurviT. karvisebr formas qmnida totebi,
romlebsac miwas ayridnen. miwurs sinaTlisa da kvamlis gasasvleli Riobi da
morebiTa da miwiT dafaruli qanobiani Sesasvleli hqonda. aseTi TavSesafari zamTris
sacxovreblis tipia. iq, sadac xis masala naklebad moipoveboda, sacxovrebels
agebdnen alizisgan. magaliTad, wina da Sua aziaSi, meqsikis tomebis did puebloebSi. im
teritoriebze, romlebsac gamyinvareba ar Sexebia - afrikis kontinentze, tropikebsa da
subtropikebSi sacxovreblis yvelaze adreul tips warmoadgenda totebisgan dawnuli
qarisgan damcavi zRude da orqanobiani karviT gadaxuruli, Tixatkepnili iatakiani
qoxi, romelsac hqonda CaRrmaveba kerisTvis (nax.4).
am periodSi TandaTan Camoyalibda xis nagebobaTa konstruqciis ori tipi:
pirveli - gegmiT warmoadgenda ovalurad an wriulad Casmul morebs, romelTa centrSi
aRmarTuli erTi maRali boZi iWerda konusur gadaxurvas, meore ki - horizontalurad
dalagebuli morebisgan qmnida sworkuTxa formas, romelsac orqanobiani gadaxurva
hqonda. aseve arsebobda wagrZelebuli saxlebi. isini gegmaSi erTmaneTze gadabmul,
ramdenimekerian ovalur Txrilebs qmnidnen.
zeda paleoliTis epoqaSi gaCnda karkasuli nagebobebi vertikaluri sayrdeni
boZebiT, romelTa Soris manZils avsebdnen wnuliT da orive mxridan lesavdnen TixiT.
am periodSi samarxi nagebobebi jer ar arsebobda. micvalebulebs sxvadasxva
pozaSi marxavdnen saxlis iatakis qveS an saxlis gverdiT mdebare, qviT gadaxurul
ormoSi.
zeda paleoliTSi gamyinvarebam TandaTan iklo. es periodi yvelaze mniSvnelovani
etapia xelovnebis istoriis Seswavlis TvalsazrisiT, vinaidan am dros sabolood
Camoyalibda Temuri organizacia, gaCnda saxviTi xelovneba, Caisaxa pirveli religiuri
warmodgenebi: magia, totemizmi, animizmi. swored am periods miekuTvnebian Tanamedrove
adamianis winaprebi - kromanionelebi, romlebmac neandertalelebi Secvales.
10 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

jgufebad mcxovrebi uZvelesi adamianebi qmnidnen gvarovnul Tems.


sazogadoebrivi mowyobis forma matriarqati iyo, anu gvaris gamgrZeleblad qali
iTvleboda, imavdroulad is meurneobis warmmarTveli da keriis SemnarCunebeli iyo.
vinaidan Temis wevrebi erTmaneTs enaTesavebodnen, amitom maT coli sxva Temidan unda
moeyvanaT, rac sxva TemTan megobrul urTierTobebs ayalibebda. sanadirod dadiodnen
mamakacebi. saWmelad iyenebdnen mcenareTa nayofs, sokos, frinvelis kvercxs, iWerdnen
Tevzs. Tu wina periodSi adamianma aiTvisa primitiuli qvis iaraRebis damuSavebis
teqnika, axla man qvisgan wvetiani Subebi gaakeTa, miwas xis joxebiT an ZvlebiT amuSavebda,
iswavla tyavis damuSaveba da tansacmlis kerva sicivisgan Tavis dasacavad.
TandaTan gaCnda saRebaviT Sesrulebuli gravirebuli naxatebi, reliefi da
mrgvali qandakeba. ferweraSi cxovelTa gamosaxulebebi dominirebda (gabatonebuli
iyo zoomorfizmi, rodesac adamians RmerTi warmodgenili hyavs cxovelis saxiT)
- iremi, mamonti, bizoni, cxeni, xari, lomi, daTvi. qandakebaSi gvxvdeba adamianis
anTropomorfuli gamosaxulebebi - ufro metad qalisa (anTropomorfizmi, rodesac
RmerTi warmodgenili hyavT adamianis saxiT an cxovelebs, mcenareebsa da bunebis
movlenebs adamianuri Tvisebebi, grZnobebi da azrebi aqvT). qvis zedapirze xatvisas
adamiani fanqris magivrad boloCakveTil joxs, balaxs an bewvs iyenebda. xSirad
TiTebiTac xatavda. saRebavs cxovelis cximSi xsnida da svelad daitanda kedelze.
saRebavad iyenebda bunebriv naxSirs, carcs, Wvartls an wiTeli feris Jangmiwas
(oxra). ZiriTadad xmarobda yviTel, wiTel, muq-yavisfer ferebs. savaraudod,
kedlis mxatvroba erTgvar rituals ukavSirdeboda, amitomac naxatebiT ifareboda
mRvimis, sacxovreblad gamousadegari, miuvali adgilebi. ra Tqma unda, xatavdnen
gansakuTrebuli niWiT dajildoebuli adamianebi. swored isini iyvnen pirveli
mxatvrebi. aseTi mxatvrobis gavrcelebis adgilebi ZiriTadad safrangeTi da espaneTia.
paleoliTis epoqis mrgvali qandakebis Sesaqmnelad ZiriTadad iyenebdnen qvis rbil
saxeobebs, Zvals, Tixas, SesaZloa xesac. reliefi iWreboda qvaze an mRvimis kedelze
basri, wvetiani qvis iaraRiT.
a) oriniak-solutres periodis adamianma mRvimis kedlis Tixis zedapirze
pirvelad gamosaxa zigzagisebri zolebi. iqmneba STabeWdileba, TiTqos es zolebi
pirdapir xeliTaa gasmuli Tixis zedapirze (nax.5). zog SemTxvevaSi xazebi erTmaneTs
kveTs da zogjer gorgals qmnis. sainteresoa, saRebavSi dasvelebuli xelis anabeWdebi
kedelze (nax.6, altamiris mRvime) Semovlebuli konturiT. mas albaT magiuri
mniSvneloba hqonda. cxovelTa pirveli gamosaxulebebi imdenad arasrulyofilia, rom
SeuZlebelia maTi saxeobis (jiSis) dadgenac ki. epoqis dasasrulisTvis naxati TandaTan
daixvewa, Tumca avtori jer mainc ver icavs proporciebs. aseT gravirebul naxatebSi
gvxvdeba niRbebiani adamianebi. aseT niRbebs, savaraudod, religiuri ritualisTvis da
magiuri cekvisas ikeTebdnen.
droTa ganmavlobaSi cxovelis figuris konturi mkafio gaxda, proporciebi
swori. amave dros Seiqmna StrixiT Sesrulebuli naxatebi, romlebic konturidan
moculobaze gadasvlas aadvilebda (kastilios mRvime espaneTSi, fon de gomis mRvime
safrangeTSi). StrixiT ikveTeboda sxeulis nawilebi: yurebi, Tvalebi, nestoebi, piri
da sxv. SeiniSneboda cxovelis sxvadasxva mdgomareobaSi gamosaxvis mcdelobac.
amave periodis mrgvali qandakeba ZiriTadad qals gamosaxavda. gamoikveTa
qali-dedis niSan-Tvisebebi, gamosaxulebebi jer kidev cudadaa damuSavebuli, ar
aris xazgasmuli nakvTebi, Tumca maTi mcire zomis miuxedavad, igrZnoba Sinagani Zala.
es qandakebebi gamoirCevian mkveTri konstruqciuli agebulebiT. yvelaze cnobili
qandakebaa “venera vilendorfeli” (nax.7, vena, istoriis muzeumi).
b) madlenis periodi pirvelyofili xelovnebis ayvavebis periodia. am xanis
monoqromul (erT ferSi) mRvimur ferwerasTan erTad viTardeba poliqromuli
(mravalferiani) ferwerac. adamianma iswavla formis modelireba ara mxolod StrixiT,
aramed feriTac. Tu oriniakis periodSi saRebavi ixmareboda ZiriTadad konturis
Semosavlebad, axla saRebaviT ifareba mTeli gamosaxuleba da mxatvari naxatSi iyenebs
ara marto erT fers, aramed or an sam fersac kargad uxamebs erTmaneTs. paleoliTis
epoqis xelovnebaSi mTavar Temad isev darCa cxoveli, romelsac gamosaxavdnen
sxvadasxva mdgomareobaSi, xandaxan moZraobaSic ki, anu Zovis, wolis, sirbilisa da
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 11

Cxubisas. cxovelebi, rogorc wesi, kompoziciurad ar ukavSirdebodnen erTmaneTs.


madlenis periodis bolos, SeiniSneba figurebis dajgufebisa da maTi erT
siuJetSi gaerTianebis tendencia. amis saukeTeso magaliTia limeilis mRvimis kedlebze
(safrangeTi) gamosaxuli irmebi da teijTan axlos (safrangeTi) napovni Zvalze naxati
irmebis jogi (nax.8). aq SesamCnevia garkveuli Tavisebureba, magaliTad, mTliani konturi
Semovlebulia mxolod pirvel da bolo cxovelze, xolo danarCeni - irmebis fexebi da
gaRunuli rqebi xazebiTaa gamosaxuli, rac kargad gadmoscems maT moZraobas.
amgvarad, XII aTaswleulis mRvimeebis ferweraSi gamoikveTa moculoba,
perspeqtiva, feri, figuris proporciebi, moZraoba. mogvianebiT gamomxatveloba da
moculoba daikarga. yuradReba daeTmo stilizebas, sagnebis sqematurobas. paleoliTis
bolo periodSi ki isini saerTod gaqra. maTi adgili daikava uwesrigod gadaxlarTulma
xazebma, wertilebis rigebma, gaurkvevelma sqematurma niSnebma.
madlenis periodSi ganviTarda mrgvali qandakebisa da reliefis tipebi,
romlebic wina periodTan SedarebiT ufro didi da gamomsaxvelia. zogadad madlenis
periodis Sedevrebia altamiris (espaneTi), fon de gomis, laskos, rufinikis mRvimeebis
ferwera (safrangeTi).

II-1 altamiris mRvime

altamiris mRvime mdebareobs CrdiloeT espaneTSi, kantabriaSi. miwiT dafaruli


Sesasvleli 1869 wels gaixsna, xolo aTi wlis Semdeg, 1879 wels, arqeologma marselino
sans de sautuolam zeda paleoliTis periodis mRvimis kedlis mxatvrobis nimuSebi
gamoikvlia (nax.9). isini or mniSvnelovan arqeologiur fenas miekuTvneba. mRvimis
siRrmeSi ganTavsebuli naxatebi 18000 wlis winandelia, SesasvlelTan axlo mdebare
naxatebi ki - madlenis kulturul fenas miekuTvneba da 14000-15000 wliT TariRdeba.
Tavdapirvelad sautuolasTvisac ki daujerebeli aRmoCnda am gamosaxulebebis asaki.
1880 w. man arqeolog xuan vilanova i pierasTan erTad gamoaqveyna kvlevis Sedegebi,
magram arqeologTa lisabonis kongresze altamiris ferwera miiCnies yalbad. misi
avTenturoba 1902 wels damtkicda, rodesac Semdgom sxva mRvimeebi gamoikvlies.
altamiris mRvimis kvleva grZeldeboda 1902-1904 ww-Si, 1924-25 ww-sa da 1981 w.
altamiris mRvimis sigrZe 270 m-s Seadgens da ramdenime derefnisa da darbazisgan
Sedgeba. mTavari darbazis sigrZe 18 m-i, xolo simaRle - 2-6 m-ia. kedlebze TiTqmis
naturaluri zomis (figurebis sigrZe 2,25 m-ia) realisturad da moZraobaSi myofi
bizonebis (nax.10), xarebis (nax.11), irmebis, taxebis, cxenebis 23 gamosaxuleba aRmoCnda.
aRsaniSnavia qaosurad mimofantuli xelis gulis anabeWdebic. naxatebi Sesrulebulia
Savi (naxSiri), wiTeli (Jangmiwa), yviTeli (kvercxis guli) da sxva bunebrivi saRebavebiT.
aqvea basri iaraRiT amokveTili reliefebic. cxovelebi uwesrigodaa mimofantuli
kedlis sibrtyeze (nax.12). arc erTi figura ar faravs meores. zedmiwevniT zustia maTi
agebuleba da moZraoba. isini warmodgenilia wolis, sirbilis, Zovis, dasvenebis dros.
naxatebi muqi konturuli xaziTaa Sesrulebuli da SeRebilia sxvadasxva tonalobis
wiTeli an yviTeli ferebiT, rac ukeT avlens formas. mxatvari iyenebs kedlis bunebriv
sibrtyes gamosaxulebis samganzomilebiani efeqtis Sesaqmnelad.
mRvimis dasaTvaliereblad yoveldRiurad 1500-mde kaci modioda, amitom mas
safrTxe daemuqra. is araerTxel daxures da kvlav gaxsnes. bolo daxurvis Semdeg misi
gaxsna 2011 wels igegmeba. altamiris naxatebis aRmoCenam dasabami misca sxva kldis
mxatvrobis nimuSebis Seswavlas. magaliTad, dRes mxolod safrangeTSi gamosaxulebebiT
morTuli da pirvelyofili adamianis arsebobis kvalis damadasturebeli 100-mde
mRvimea gamokvleuli.

II-2 laskos mRvime

laskos mRvime (nax.13) 1940 wlis 8 seqtembers oTxma montiniakelma axalgazrdam


aRmoaCina. mis freskebs frangma abatma da arqeologma anri breilma ”siqstes kapela”
uwoda. freskebis erTsaxovneba mecnierebs afiqrebinebs, rom isini mxatvarTa erTi
jgufis mier mokle droSia Sesrulebuli da TariRdeba Zv.w.aR. 16000-17000 wlebiT.
12 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

mRvimis sigrZe daaxloebiT 250 m-ia, simaRle saSualod 30 m. aTas kvadratul metr
farTobze, TeTri kiris kedlebze sxvadasxva zomis 100 cxovelisa da adamianis
figuraa gamosaxuli. aq vxvdebiT gareul cxenebs, xarebs, Zroxebs, bizonebs, mTis
Txebs, romlebic Sesrulebulia gravirebiT, monoqromuli da poliqromuli xatvis
stiliT. am figurebTan erTad gamosaxulia abstraqtuli niSnebi - xazebi, kvadratebi,
marTkuTxedebi, romelTa mniSvneloba dResac auxsnelia.
mRvimeSi SesvlisTanave, sami mcire saTavsis gavlisas warmoCndeba mxatvrobiT
dafaruli sivrce, romelsac ”didi darbazi”, ”xarebis darbazi” an “xarebis rotonda”
(mrgvali darbazi) ewoda. am darbazs ori gasasvleli aqvs. erTi mis mimarT grZiv Re-
rZze ganTavsda, meore ki xelmarjvniv, e.w. “pasaJSi” miemarTeba. am galereis sigrZe 15
m-ia. “pasaJis” Semdeg mdebareobs aseve viwro, 20 m. simaRlis derefani, romelsac “navi”
uwodes. am nawilSi gamosaxulebebi cotaa. is bolovdeba e.w. “katis xvreliT” - viwro,
20 m. simaRlis gasasvleliT. “navidan” erT-erTi ganStoebiT xvdebian naxevarwriul
darbazSi “afsidaSi”. mas mosdevs “Saxti” da “Wa”. aq mosaxvedrad saWiroa 4-5 m. siRrmeze
Casvla.
“xarebis darbazi” morTulia yvelaze feradovani gamosaxulebebiT. zogierTis
sigrZe 5 m-s aRwevs. xarebis gamosaxulebebi or rigad, erTmaneTis pirispiraa
ganlagebuli. marcxniv, Sesasvlelidan odnav moSorebiT, mdebareobs grZeli frizi
cxovelebis gamosaxulebebiT: morbenali cxenebiT, xarebiTa da irmebiT (nax.14). aqvea
ucnauri kvadratuli saxis, didmucliani da sworrqiani cxoveli, romelic hgavs
martorqas (nax.15). samxreTis kedelze sami mozrdili da sami patara, wiTeli feris xari,
eqvsi iremi da daTvia gamosaxuli.
“xarebis darbazis” RerZze mdebare viwro, dabali, grZeli gasasvlelis kedlebsa
da Werze, Ria da oqrosferi JangmiwiT daxatulia konturiT Semovlebuli cxovelTa
figurebi, cxenebis dinamikuri gamosaxulebebi (nax.16). gamoirCeva wiTel da Sav ferebSi
Sesrulebuli cxvrebisTaviani frizi, romlis mopirdapire kedelze imave ferebiT
daxatulia irmebisTaviani kompozicia.
“pasaJis” gamosaxulebebi sakmaod dazianebulia, xolo “navSi” cxovelTa
oTxi jgufia warmodgenili. derefnis marjvena nawilSi gamosaxulia pataraTaviani,
dagrexilrqebiani, uzarmazari tanis - 1,7 m. sigrZis Savi Zroxa (nax.17). is TiTqos
garkveul moZraobas asrulebs, marcxena nawilSi, xaris or figuras Soris (nax.18),
ikveTeba irmebis monoqromuli gamosaxulebebi, romelTa sigrZe 85 sm-s aRwevs (nax.19).
es gamosaxulebebi gamdidrebulia geometriuli simboloebiT.
“katis xvrelSi” gravirebuli naxatebis saxiT katisebrTa ojaxis cxovelebia
warmodgenili. stili primitiulia. aqvea cxenis Tavi anfasSi, rac paleoliTis xanis
xelovnebis sakmaod uCveulo nimuSia, radgan, Cveulebisamebr, cxovelebs profilSi an
“mrude perspeqtivis” gamoyenebiT xatavdnen.
“afsidaSi” aTasamde gravirebuli naxati aRmoCnda. maTgan sainteresoa
CrdiloeTis irmis gamosaxuleba.
“SaxtSi” miakvlies unikalur naxats - Savi saRebaviT Sesrulebul nadirobis
dramatul scenas (nax.20). kompoziciis centrSi gamosaxulia monadire CitisTaviani
niRbiT, romelic daWrili bizonis fexebTan wevs. bizonis Signeuloba gareTaa gamoyrili.
iqve, xelmarjvniv, martorqa Cans, romelic garbis. albaT, isini erTmaneTs Seerkinen
da monadire daWrili bizonis msxverpli gaxda. amaze miuTiTebs grZeli, gatexili
Subi da isari Citis gamosaxulebiT. aseTi realisturad asaxuli Janruli scena Zalze
iSviaTia zeda paleoliTis epoqis xelovnebaSi. zogierTi mecnieris varaudiT, es mRvime
uZvelesi sakulto centri yofila, sadac imarTeboda magiuri ritualuri ceremoniebi
da SesaZloa msxverplSewirvac ki.
1960 wels ”siqstes kapelas” safrTxe daemuqra. mnaxvelTa simravlis, maTi
moZraobisa Tu xmauris gamo freskebi ziandeboda. 10 weli mimdinareobda sakonservacio
samuSaoebi, magram is mnaxvelTaTvis aRarc gaxsnila. mRvimesTan axlos aSenda
naturaluri zomis pavilioni. mis interierSi zustad gaimeores ”xarebis darbazis”
interieris naxatebi. damTvaliereblebisTvis mRvimis asli-muzeumi 1984 w. gaixsna.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 13

II-3 fon de gomis mRvime

sainteresoa XIX s-is 80-ian wlebSi samxreT safrangeTSi aRmoCenili fon de gomis
mRvimis madlenis periodis naxatebi. rogorc cnobilia, am periodSi adamiani ufro
metad akvirdeba bunebas da aRiqvams realobas. es gamovlinda mxatvrobaSic. kedlebze
gamosaxuli cxovelebi, marTlac, rom bunebrivadaa gamosaxuli. isini gadmocemulia
konturiT da gamdidrebulia StrixiT, riTac xazgasmulia cxovelis bewvianoba.
konturi ar aris erTi sisqisa. is xan imatebs, xan iklebs. ori feris kombinaciiT cxovelis
figuraze laqebi, nakecebi da zog adgilas xSiri bewvi ikveTeba. sainteresoa, ferSi
Sesrulebuli martorqis, mamontis (nax.21), mobalaxe CrdiloeTis irmis gamosaxulebebi
(nax.22). am ukanasknelis mSvidi mdgomareoba kargad aris gadmotanili naxatze,
romelic Sesrulebulia wiTel, Sav, yviTel ferebSi. gamosaxulebebi asimetriuladaa
ganlagebuli kedlis sibrtyeze da arc erTi figura ar faravs meores, kargad igrZnoba
moculoba.
paleoliTis xelovnebis erT-erT damaxasiaTebel niSan-Tvisebas warmoadgens
is, rom am periodis adamians SeeZlo ZiriTadi detalebi gamoecalkevebina
meorexarisxovanisgan. am xanis namuSevrebSi igrZnoba harmonia, simetria, ritmi.
mxatvars SeuZlia Seqmnas misTvis sasurveli forma, icis saRebavis specifika da naxatis
ganlageba zedapirze.

Tavi III. mezoliTis xana


(Zv.w.aR. 10000 w-idan - Zv.w.aR. 5000 w-mde)

paleoliTidan neoliTze gadasvlis periodia mezoliTi, anu Sua qvis xana.


daaxloebiT 10-12 aTasi wlis winaT yinulis safari CrdiloeTisken daiZra. dedamiwaze
daTbobis periodi da Tanamedrove geologiuri epoqa dadga. Sesabamisad, Seicvala
cxovrebac, mcenareuli safari, cxovelTa samyaro. daixvewa mSvild-isris forma,
romelmac gaamartiva nadiroba, Zveli iaraRebi Secvala ufro rTulma qvis iaraRebma.
adamianebma daiwyes dawnuli kalaTebisa da xis nakeTobebis damzadeba, Zafis darTva,
gaakeTes navi. adamianebi dajgufdnen mcire koleqtivebad. gaqra didi sazogadoebrivi
sadgomebi. dasaxlebebi daemsgavsa sazogadoebriv sacxovrisebs, sadac keris irgvliv
ramdenime ojaxi cxovrobda. Sua qvis xanidan ukve SeimCneva kedlis kargad Tlili qvis
gamoyeneba da aseve poligonuri wyoba (araswori formis qvebisgan Seqmnili wyoba).
am periodSi isev gvxvdeba cxovelebisa da adamianebis feradi da gravirebuli
gamosaxulebebi, magram xelovnebaSi mxolod cxovelis gamosaxuleba veRar itevs
mxatvris ideur Canafiqrs, grZnobas. paleoliTisgan gansxvavebiT, mezoliTis ferweraSi
mTavari adgili daikava adamianma, misma moqmedebam, anu yuradReba gamaxvilda adamianis
moZraobaze. xandaxan mxolod StrixiT gadmocemuli figurac ki moZraobas asaxavs. Tu
adre figurebi erTmaneTs ar ukavSirdebodnen, axla wamyvania mravalfiguriani scenebi,
romlebSic gamosaxulia adamiani nadirobis, SeiaraRebuli Setakebis, sameurneo
saqmianobis, cxovelTa morekvis, cekvis, sirbilis, srolis, Cxubis dros. adamianis figura
ufro sqematuri, dinamikuri, moZravi da pirobiTia. masobrivi scenebis gamoxatvis
dros isini ufro simboloebs warmoadgenen. Tu am periodis gamosaxulebebi naklebad
gamomxatvelia, es metyvelebs ara mxatvris nakleb ostatobaze, aramed xelovnebaSi
miznebis cvlaze. gravirebul naxatebSi xazi obieqtis saerTo konturs gasdevs. qalis
figura naklebad gvxvdeba. did mxatvrul nawarmoebebs mcire formis qmnilebebi cvlis.
saRebavis ZiriTadi ferebi isev sxvadasxva tonalobis wiTeli da Savia, iSviaTad TeTri
feric gvxvdeba. saRebavis Semkvrel nivTierebad ixmareba kvercxis guli, sisxli, Tafli.
14 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

Tavi IV. neoliTis xana


(Zv.w.aR. 5000 w-idan - Zv.w.aR. 2000 w-mde)

am periodidan dedamiwaze daiwyo axali qvis xana da klimati sabolood daTba.


neoliTi gavrcelda im qveynebSi, sadac amas xeli Seuwyo klimaturma faqtorma,
kerZod, wina da Sua aziaSi, egvipteSi, indoeTSi, samxreT-aRmosavleT evropaSi.
adamianis cnobierebasa da sulier samyaroSic moxda cvlileba. is akvirdeba bunebis
movlenebs, magram maTi axsna jer ar SeuZlia. imdroindeli adamianis warmodgeniT
arsebobda zebunebrivi Zalebi, ramac Seapiroba xelovnebaSi iseTi saxeebis gamoxatvis
aucilebloba, rogoricaa: mze, ca, wyali, cecxli, miwa.
neoliTis xanis sazogadoebriv cxovrebaSi SeimCneva sagvareulo Temis
gaZliereba, maT Soris urTierTkavSiris ganmtkiceba, matriarqatidan patriarqatze
TandaTanobiT gadasvla. adamianis saqmianobaSi nadiroba da Semgrovebloba Secvala
mecxoveleobam da miwaTmoqmedebam. daiwyo materialuri dovlaTis warmoeba.
individualuri sakuTrebis warmoqmnas xeli Seuwyo sameurneo produqciis simravlem.
qonebrivma uTanasworobam ganapiroba gvaris dayofa calkeul ojaxebad. gvaris
saTaveSi dgas sabWo, romelSic Sedis yvela srulwlovani. erTmaneTis monaTesave gvari
qmnis toms. TiToeul toms sakuTari teritoria da ena aqvs.
neoliTisTvis damaxasiaTebelia qvis iaraRebis axleburi damuSaveba, maTi burRva
da gaprialeba. aman TavisTavad axali iaraRebis Seqmnasac Seuwyo xeli. axlad Seqmnilma
iaraRma, kerZod, najaxma, adamians xis damuSavebis saSualebac misca.
axali qvis xanaSi Tixis WurWlis warmoebam da samSeneblo saqmianobam adamians
mudmivi adgilsamyofeli daumkvidra, xolo moTxovnilebebis gazrdam feiqrobis
ganviTareba ganapiroba. neoliTis xanaSi adamiani sagnis gaformebazec fiqrobs.
ase gaCnda ornamentiani keramikis xis WriT gaformebis tendenciebi, stilizebuli
abstraqtuli motivebi. WurWlis moxatvisas xSirad meordeba ornamentis calkeuli
elementebi, Tumca mas uqvemdebareben garkveul ritms da uxameben WurWlis formas.
WurWelze gamosaxuli adamianis, cxovelis, frinvelis figurebi stilizebulia. maT
simboluri datvirTva aqvT, Tumca maTi amoxsna Zalian rTulia. adamiani gamosaxavs
jvars, spirals, svastikas, samkuTxeds, rombs, romlebiTac cdilobs asaxos Tavisi
warmodgena samyaros Sesaxeb da grZnobebi. am xanis adamianebi simboluri niSnebiT
gamoxataven religiur-miTologiur warmodgenebs.
neoliTis periodis nakeTobis zedapirze gamosaxulebebs garkveuli
kanonzomierebiT ganaTavseben. ostati jer yofs zedapirs horizontalur zolebad,
xolo Semdeg maT Soris aTavsebs gamosaxulebebs. es kompoziciis Seqmnis optimaluri
da swori gadawyvetaa. am periodis xelovani ukve flobs simetriis sxvadasxva saxes.
mcire plastikuri formebi mzaddeba Tixis, xis, rqis, Zvlisa da iSviaTad qvisgan.
cxovelTa gamosaxulebebSi vlindeba maTi jiSi da xasiaTi. isev xSiria qalis figurebi,
romlebic nayofierebis kults ukavSirdeba. maTSi sqematuroba da pirobiToba igrZnoba.
zog SemTxvevaSi qalis sxeulis silueti ikveTeba mxolod xaziT.
am xanaSi farTod gamoiyeneba petroglifebic (nax.23, CakveTili gamosaxulebebi
kldeze), romlebic ZiriTadad dartymiTi teqnikiTaa Sesrulebuli da iSviaTad
iRebeba (urali, cimbiri). maTze igive Temebia aRbeWdili - moZraobaSi myofi cxovelebi,
frinvelebi da mravalfiguriani scenebi. aseTi gamosaxulebebis amosakveTad
pirvelyofili adamiani irCevda gaxsnil sivrces, xSirad kldis gamoweul nawils,
romelic axlos iyo wyalTan. es gamosaxulebebi ZiriTadad erTi mimarTulebiT
miemarTeba, magaliTad, navSi msxdomi adamianebi dinebas erTi mimarTulebiT mihyvebian.
adamianTa gaerTianebebis ojaxebad dayofa aisaxa sacxovreblisa da dasaxlebis
tipze. neoliTis xanisTvis damaxasiaTebelia didi zomis, koleqtiuri sacxovrebeli
saxlebi. am tips miekuTvneba amerikis indielTa tomebis sacxovreblebi: irokezTa
“grZeli saxli”, maidanebis mrgvali saxli, pueblo da sxv. isini ZiriTadad gavrcelebuli
iyo CrdiloeT amerikis samxreT-dasavleT nawilSi, kerZod, ontariosa da eris
sanapiroebze.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 15

IV-1 irokezTa “grZeli saxli”

CrdiloeTis indielTa tomis - irokezTa “grZeli saxli” dawvrilebiT Seiswavla


lui henri morganma (daibada 1818 w.), romelmac bavSvoba irokezebs Soris gaatara. misi
megobari iyo senekas tomis beladi elis parkeri, romelic mfarvelobda irokezebs,
amitom morganic 1847 wels sazeimod aRiares senekas tomis “qoris” sagvareulos wevrad
(yvela toms cxovelis an frinvelis saxeli hqonda: qori, mgeli, daTvi, ku da sxv.).
irokezTa “grZeli saxli” (nax.24) warmoadgenda 15-30 m. sigrZis, marTkuTxa saxls,
romelSic erT WerqveS cxovrobda 8-10 ojaxi, ZiriTadad naTesavebi. ojaxis zrdasTan
erTad saxlsac emateboda sigrZeSi axali ujredi. ”grZeli saxli” irokezebisTvis ara
mxolod sacxovrebels warmoadgenda, aramed maTi sazogadoebis mravali tradiciis
simboloc iyo. aseT saxlebs agebdnen xis morebisgan Sekruli karkasiT. vertikalurad
aRmarTul boZebsa da horizontalur Zelebze akravdnen xis qerqs, romelic saTavsebs
siTbos unarCunebda. gansakuTrebul sacavSi inaxeboda saerTo sakvebi.
saxls Sesasvleli marTkuTxedis mokle gverdebidan hqonda da Senobas
mTel sigrZeze gasdevda. Sesasvlelis win agebdnen erTgvar winkars, anu dromoss.
Sesasvlelidan mimavali grZivi RerZis orive mxares, simetriulad ganlagebuli iyo
erTmaneTisgan tixrebiT gamoyofili oTaxebi. TiToeul ojaxs derefnis orive mxares
Tavisi sacxovrebeli sivrce hqonda. iatakidan odnav aweuli baqani gamoiyeneboda
dasajdomad, dasaZineblad, samuSaod. meore aseTive baqani gakeTebuli iyo odnav maRla.
kedlis gayolebaze Tavisufali sivrce ekava Sesanax karadebs (nax.25).
yovel oTx an or oTaxs erTi kera hqonda da ojaxebi am keriT SeTanxmebulad
sargeblobdnen. saxli aq danTebuli cecxliT Tbeboda. kvamli keris Tavze WerSi
gakeTebul RiobSi gadioda, romelsac uamindobis dros tyavs afarebdnen.
irokezTa “grZeli saxlebi” gaqra XIX s. dasawyisisTvis, magram am saxlebSi
arsebuli cxovrebis wesisa da yofis aRweris mixedviT SeiZleba dadgindes, rom aq
arsebobda kargad ganviTarebuli dediseuli gvari.

IV-2 maidanebis “mrgvali saxli”

neoliTis xanaSi dediseuli gvaris ganviTareba SeimCneva indielTa sxva tomis -


maidanebis “mrgval saxlebSic” (nax.26). aseTi saxlebis karkass 12 m-iani diametris mqone
wreze ganlagebuli xis morebisgan agebdnen. centrSi mdebare oTx boZTan Tavs iyrida
qanobze mWidrod dalagebuli koWebi, romlebsac Semdgom faravdnen tyaviT an xis
qerqiT da ayridnen miwas.
saxlis Siga sivrces oTaxebad tixrebi yofda, romlebic centrisken ixsneboda.
iataki odnav Caweuli iyo. SuaSi ganTavsebuli keriT yvela sargeblobda. sinaTle
Semodioda centrSi gaWrili Riobidan. Sesasvleli gverdidan iyo. igi morebiT
gadaxurul da miwiT dafarul farduls warmoadgenda. Sesasvlels Camofarebuli
hqonda bizonis tyavi.
maidanebis saxlebis gazrda ujredis damatebiT SeuZlebeli iyo, amitom maT
dgamdnen dasaxlebis centraluri moednis irgvliv, sadac maTi raodenoba 50-s aRwevda.

IV-V pueblo

neoliTis xanis amerikel indielTa sacxovreblis erT-erT tips pueblo


warmoadgenda, romelSic kargad gamovlinda pirvelyofili tomis cxovrebis wesi.
pueblo uzarmazari sazogadoebrivi sacxovrebeli kompleqsi iyo, romlis zomebi didi
dasaxlebis zomebs utoldeboda. puebloSi cxovreba erTdroulad 1000-3000 adamians
SeeZlo. puebloebis gavrcelebis raionebia mdinare san-xuanis sanapiroebi da CrdiloeT
amerikis samxreT-dasavleT nawili, mdinare san-xuanis SesarTavis teritoria. metad
mniSvnelovania zeda koloradosa da arizonis dablobis midamoebSi napovni kldeSi
nakveTi sacxovreblebi. msgavsi sacxovrebeli gvxvdeba afrikel aborigenebTanac. es
nagebobebi aRmoaCines, ra Tqma unda, ukve dangreuli da mitovebuli.
aRmoCenil puebloebs Soris SeiZleba gamoiyos naxevarwriuli, sworkuTxa
16 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

da brtyel reliefze ganfenili puebloebi (nax.27). maTi agebis principi msgavsia,


gansxvavdeba mxolod forma. pueblos mcxovreblebs mtris Tavdasxmisagan maRali, yru
kedlebi icavda. erT-erT gverdze mdebare Sesasvlelidan xvdebodnen did ezoSi. mis
garSemo sacxovrebeli nawili ganTavsebuliyo. nageboba ramdenime iaruss moicavda,
romlis yoveli sarTuli qvedaze odnav Seweuli iyo. iarusidan iarusze asvla garedan
midgmuli xis kibeebiT SeiZleboda, xolo iarusebze ganTavsebuli erTnairi zomis
sacxovrebel oTaxebSi ki - terasis karidan an WerSi arsebuli Riobidan. did puebloebSi
oTaxebis raodenoba ramdenime aseuls aRwevda. or oTaxs iSviaTad aerTianebdnen.
pueblos kompleqsSi sacxovrebeli oTaxebis garda, arsebobda kidev ramdenime didi
saTavsi, e.w. ”estufa” (espanurad kera), romelic ezoSi mdebareobda da savaraudod,
saerTo da sakulto SekrebebisTvis iyo gankuTvnili. zog SemTxvevaSi „estufa“
ramdenime sarTulisgan Sedgeboda.
zogierTi nagebobis samSeneblo masalad alizi gamoiyeneboda, saukeTeso
puebloebisaTvis ki - qva. pueblos asagebad iyenebdnen qvis rbil jiSebs, romlebsac qvis
iaraRebiT advilad amuSavebdnen. kedlebs awyobdnen sworkuTxa filebisgan, Tixisa da
TabaSiris narevi xsnariT, brtyeli gadaxurva eyrdnoboda gardigardmo dalagebul,
TiTqmis daumuSavebel koWebs.
dRemde SemorCenil puebloebs Soris yvelaze didi - pueblo “bonitoa”
(nax.28), romelic niu-meqsikos Statis Tanamedrove nacionalur parkSi Cakos kanionSi
mdebareobs. is ax.w.aR-is IX-XII ss. miekuTvneba da indielTa tomis anasazis sazogadoebriv
sacxovrebel kompleqss warmoadgens. 160 m. sigrZis pueblo 8000 m2 moicavda da 650
oTaxisgan Sedgeboda. zogan is 4-5-sarTuliani iyo. kedlebis sisqe 1 m-s aRwevda. pueblo
“bonitoSi” 1000 kaci cxovrobda, Tumca binadarTa raodenobis Sesaxeb sxvadasxva
versia arsebobs. misi saTavsebi ganlagebuli iyo araswori formis rkalze, romelsac
wina mxridan ketavda grZeli, sworkuTxa, gawelili nageboba. sameurneo nawili ezoSi
iyo ganTavsebuli. Crdilo-samxreTis mimarTulebiT ezos grZeli kedeli or nawilad
yofda. orive mxares ganTavsebuli yofila “didi kiva” (miwaSi sanaxevrod Casuli
saTavsi). “didi kivas” garda am teritoriaze aRmoCnda ceremoniebisTvis gankuTvnili
saTavsebi da 30-mde mcire kiva. dRes pueblo “bonitos” didi nawili kldis CamoSlis
Sedegad dangreulia.
gamonaklisad iTvleba brtyeli reliefisTvis gankuTvnili erTsarTuliani
pueblo „auten springsi“, romlis sxvadasxva zomis oTaxebi ujredebis saxiT erTmaneTis
mimarT qaosurad ganlagda.
CrdiloeT amerikis samxreT-dasavleT nawilSi gvxvdeba indielTa miwisqveSa, xis
sacxovrebeli, e.w. kava. mis brtyel gadaxurvas hqonda Riobi, romelic imavdroulad
Sesasvlelsac warmoadgenda. kavaSi moxvedra kibiT SeiZleboda. analogiuri forma
hqonda meqsikel indielTa uZveles estufasac, romelmac Semdgom saxe icvala.
neoliTisTvis da Semdgom brinjaos xanisTvis damaxasiaTebeli iyo saxlebi
ximinjebze (nax.29). aseTi saxlebiani dasaxlebebi gavrcelda centraluri evropis
(Sveicaria, CrdiloeTi italia, aRmosavleT safrangeTi, samxreT-aRmosavleT germania
da dasavleT avstria) torfian Waobebsa da tbebze.
ximinjebiani saxlebis agebis principi Semdegnairia: fskerSi Caasobdnen msxvili
xis moris wawvetebul mxares, mis meore brtyel boloze awyobdnen xis morebs, romlebic
saxlis asagebad gamzadebul ficarnags qmnida. masze aRmarTavdnen xis Zelebis an
totebisgan dawnul da TixiT gamagrebul nagebobebs. saxlebs hqonda patara fanjrebi da
xis darabebi. ximinjebiani saxlebiT Seqmnili dasaxlebis moedani napirs ukavSirdeboda
50 m. sigrZis xidebiT. aseTi saxlebi aadvilebda TevzWeras, xolo Tavdasxmisgan dacvis
mizniT maT wylis zedapiridan maRla swevdnen, maRal ximinjebze ayenebdnen (nax.30).

Tavi V. brinjaos xana


(Zv.w.aR. 3500 w-idan - Zv.w.aR. 800 w-mde)

brinjaos xana msoflios sxvadasxva raionSi sxvadasxva periods moicavda. maSin,


rodesac egvipteSi, SuamdinareTSi, egeosis samyaroSi, siriaSi, CineTsa da indoeTSi
yvaoda monaTmflobeluri sazogadoeba, aziisa da evropis mraval qveyanaSi jer kidev
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 17

pirvelyofili Temuri wyobileba iyo. mxolod brinjaos xanis dasasruls Camoyalibda


evropaSi patriarqalur-gvarovnuli wyoba. am dros xalxi erT ojaxad eweoda meurneobas.
Sesabamisad, yalibdeboda kerZo sakuTreba. zog raionSi (wina azia, indoeTi) iqmneboda
adreklasobrivi sazogadoebebi, calkeul raionebs Soris farTovdeboda kontaqtebi.
brinjaos epoqa dapirispirebebis epoqa iyo. SeiaraRebuli Setakebebi nadavlis,
Sinauri cxovelebis, savargulebis, liTonis gamo Cveulebriv movlenas warmoadgenda,
amitom didi yuradReba eqceoda iaraRis damzadebasa da mis gaformebas. iaraRis
saxelurze xSirad gamosaxavdnen cxovelebs, vinaidan cxovelis Tema kvlav aqtualuri
iyo xelovanisTvis. am epoqis xelovneba ukavSirdeboda religiur-magiur Sexedulebebs.
beladis kultTan erTad gaZlierda winaparTa da nayofierebis kulti, riTac safuZveli
Caeyara axal wes-Cveulebebs.
brinjaos xanis samarxebSi keramikul nakeTobaTa gverdiT aRmoaCines liTonis
nivTebi. liTons sul ufro didi mniSvneloba eniWeboda. adamianma iswavla brinjaos
damzadeba (spilenZisa da kalis Senadnobi). am droidan ”metalurgia” warmoebis
damoukidebel dargad iqca. liTonis mxatvruli damuSaveba adamianTa SemoqmedebiTi
procesis warmmarTveli gaxda. swrafad ganviTarda: gravireba, Camosxma, mxatvruli
Weduroba. sakmao raodenobiT mzaddeboda samkaulic. mcire plastikis nimuSebsac
liTonisgan amzadebdnen.
I aTaswleulSi aRar keTdeboda moxatuli keramika. ZiriTadad erTi feris
keramikul nakeTobaTa forma sworxazovani iyo. maTze ubralo naxati garkveul wess
eqvemdebareboda. sakvirvelia ornamentis motivis nairferovneba. aRar gvxvdeba
qalis Tixis figurebic. patriarqatis epoqis dadgomis gamo isini Seicvala mamakacis
gamosaxulebebiT.
brinjaos xanaSi viTardeba gamagrebuli dasaxlebebi, romlebic Semdgom ufro
xSirad rkinis xanaSi gavrcelda. am periodSic farTod gamoiyeneba ximinjebiani saxlebi,
romelTa saxesxvaobas warmoadgenda e.w. teramarebi (nax.31). teramarebi sworkuTxa an
trapeciis formis moednebi iyo, romelTa garSemo xis morebs asobdnen da avsebdnen
qviTa da TixiT. am moednebze ganTavsebuli iyo xis ximinjebze aRmarTuli ficarnagi,
romelzec mrgvali an sworkuTxa formis qoxebi idga. aseTi ficarnagi gadamkveTi
quCebis gaswvriv swori kuTxiT iyo ganlagebuli.

V-1 megaliTuri nagebobebi

brinjaos xanis arqiteqturis saintereso nimuSebad iTvleba megaliTuri (berZn.


“mega” didi, “liTo” - qva) arqiteqturis Zeglebi, romlebic am droisTvis evropisa da
aziis mraval adgilas (garda avstraliisa) aRimarTa. megaliTuri nagebobebi mravladaa:
safrangeTSi, skandinaviaSi, alJirSi, portugaliasa da CineTSi, koreasa da indoeTSi,
belgiaSi, ruseTSi, Sveciasa da inglisSi, Sotlandiasa da saberZneTSi, tunissa da
egvipteSi. uZvelesi megaliTuri nagebobebi neoliTSic igeboda. megaliTuri Zeglebi
ara mxolod monumenturi nagebobebis teqnikuri agebis magaliTia, aramed axali
ideologiuri, sulieri da esTetikuri moTxovnebis gamovlinebacaa.
paleoliTSi pirvelyofili adamiani aSenebda naxevrad miwaSi Casul saTavsebsa da
xis saxlebs ximinjebze, neoliTSi - Tixis saxlebs, romlebsac sacxovrebeli funqciis
garda sxva funqcia ar hqondaT, brinjaos xanaSi ki - religiur-sakulto ideebTan
dakavSirebul megaliTur nagebobebs. samecniero literaturaSi isini iyofa oTx tipad:
menhirad, dolmenad, alimanad da kromlexad. TiToeul maTgans miakuTvneben romelime
kults. magaliTad, dolmens da menhirs - winaparTa pativiscemis kults, kromlexs
- cecxlis an mzis kults. menhirs adareben saflavis qvas an monuments, dolmeni -
sarkofagi, samarxi an sacxovrebelia, kromlexi ki - primitiuli taZari.
menhiri (nax.32, bretonuli sityva ”men” - qva, ”hir” - grZeli) gavrcelebulia
safrangeTSi, sadac 6000-mde qvis aseTi lodia, inglisSi, irlandiaSi, siriaSi, CrdiloeT
da samxreT amerikaSi, kavkasiaSi. misi daniSnuleba dRemde ucnobia. es gawelili,
mSralwyobiani, vertikalurad calke mdgari qvis lodi mogvagonebs svets an obelisks.
menhiris vertikaluri kompozicia dominirebda garemomcvel bunebaze da warmoadgenda
erTgvar niSans, romelic ama Tu im movlenis Sesaxeb inaxavda informacias. saerTod,
18 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

vertikali asaxavs adamianis sxeulis ZiriTad RerZs da, savaraudod, menhiric adamianis
sxeulis gamomsaxveli iyo, adamianisa, romelsac mis qveS marxavdnen (menhirebis qveS
aRmoCenili samarxebidan gamomdinare). SeiZleba vivaraudoT, rom TiToeul menhirs
erTi romelime micvalebulis saxelzec dgamdnen.
menhiri gaCnda ganviTarebuli gvarovnuli wyobilebis dros. is Sedegia
sazogadoebis klasobrivi diferenciaciisa, rodesac gamoiyo privilegirebuli fena. es
fena qmnida samxedro dajgufebas, romelsac saTaveSi mxedarTmTavari hyavda. SeiZleba
iTqvas, rom menhiri gvaris mamasaxlisis saflavze aRmarTuli Zeglia. ramdenadac
pativsacemi iyo esa Tu is pirovneba, menhiris zomac Sesabamisad icvleboda. mcire menhiri
1-2 m. simaRlisa iyo, kolosaluri ki 20 m-mde (safrangeTSi dafiqsirebulia 21 m. simaRlis
menhiri). yvelaze didi menhiris wona 200-300 tonaa. mis asawevad da gadasaadgileblad
uamravi adamianis Zalisxmeva iyo saWiro. menhiris gaCenas ukavSireben agreTve gvaris
daSlis dasawyis processac, Tumca is albaT mainc asrulebda damoukidebel funqcias
da Tayvaniscemis obieqts warmoadgenda, an aRniSnavda romelime ceremoniis adgils.
zogierTi mkvlevris varaudiT, is mezoblebTan Sedegiani molaparakebis gamoxatuleba,
sasazRvro niSani, RvTaebisadmi Sewiruli ZRveni an TviT RvTaebis gamosaxuleba iyo.
mecnierebi xSirad daoben imaze, Tu ras miekuTvneba menhiri, arqiteqturas Tu
qandakebas? vinaidan is dominirebs garemomcvel bunebaze, dasaxlebebze, soflebze,
saxlebsa Tu kompleqsebze, amitom igi Tavisuflad SeiZleba CaiTvalos arqiteqturul
qmnilebad, romelsac eqvemdebareba sxva danarCeni.
menhiris zedapirs amuSavebdnen qvis iaraRebiT, magram ZiriTadad is Tavis
bunebriv saxes inarCunebda (nax.33). menhirze arsebuli gamosaxulebebiT SeiZleba
vimsjeloT pirvelyofili adamianis warmodgenebze, romlebic monumentur formaSi
gamoixata. gvxvdeba adamianisTaviani lodebi (safrangeTi) an cxovelis TaviT
damSvenebuli qvebi (samxr. cimbiri), zog SemTxvevaSi misi zedapiri ifareboda
reliefebiT (nax.34) da ornamentuli motiviT (nax.35), magram sxvadasxva raionSi
sxvadasxvagvari gaformebac SeiniSneba, magaliTad, vxvdebiT adamianis xelebis, fexebis
an SiSveli sxeulis gamosaxulebebs. gansakuTrebul yuradRebas ipyrobs menhirebi
Sesrulebuli monumenturi skulpturis saxiT, romlebzec Tevzebia gamosaxuli.
magaliTad, ”veSapiT”, anu didi Tevzis gamosaxulebiT (nax.36, somxeTi).
menhiri Zvel xalxSi ganasaxierebda nayofierebis RvTaebas an wyaroebisa da
saZovrebis mfarvels. zogierTi menhiri imdenad zustad gamoxatavs sagvareulo totems
(totemi-winapris sulis gamosaxva qvaSi), magaliTad, xars, Tevzs, rom isini SeiZleba
indielTa totemur svetebTan erTad movixsenioT.
alimani (nax.37) 1 m-idan 4 m-mde an 7 m. simaRlis qvebisgan (menhirebisgan) Seqmnili
derefnebia, romlebic qmnian paralelur gzebs. saxelwodeba momdinareobs franguli
sityvidan ”alignements”, rac xazze ganTavsebas niSnavs. alimanebi didi raodenobiT
gvxvdeba safrangeTSi - bretanSi. maT vrceli teritoria uWiravT. magaliTad, bretanSi,
kerZod, karnakSi aseTi derefnebi 3 km-zea gaWimuli da maTi raodenoba 3000-ss aRwevs.
alimanebi ar miekuTneba saflavis monuments, Tumca maTi zusti daniSnuleba
ucnobia. zogierTi mkvlevari varaudobs, rom es Sekrebis adgilebia, zogi ki maTSi xedavs
religiuri procesiebisTvis da sakulto msvlelobebisTvis gankuTvnil derefnebs.
magaliTad, karnakis jgufi dakavSirebulia ramdenime dolmenTan. arsebobs alimanebi,
romelTa bolos idga menhirebi. maT damaxasiaTebel niSan-Tvisebad SeiZleba CaiTvalos
kompoziciis usasrulod gagrZeleba yvela mimarTulebiT.
dolmeni (nax.38) sakmaod rTuli nagebobaa da sxvadasxva raionSi gansxvavebuli
saxiT gvxvdeba. mas mkveTrad gamoxatuli mzidi da sazidi nawilebi aqvs, rac qmnis
mzid-koWovan konstruqcias. dolmeni albaT TandaTan ganviTarda menhirisgan. dRes
SemorCenili dolmenebiT SeiZleba ganisazRvros misi ganviTarebis sxvadasxva safexuri
- primitiuli dolmeniT dawyebuli, damTavrebuli espaneTSi aRmoCenili gumbaTovani
samarxi dolmeniT.
Cveulebisamebr, sworkuTxa, umartivesi dolmeni (nax.38, triliTi), faqtobrivad,
kameraa, romelic Sedgeba ori vertikaluri qvisa da horizontalurad gadaxuruli
mesame filisgan (aRmoCenilia safrangeTSi). zogjer am ukanasknelis wona 40 tonas aRwevs.
gvxvdeba sami (nax.39), oTxi da meti raodenobis vertikalurad dadgmuli damuSavebuli
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 19
qvis lodebi, romlebic gegmaSi oTxkuTxeds qmnian. isini, aseve, gadaxurulia didi zomis
horizontaluri filiT (nax.40).
mogvianebiT, vertikaluri qvebi mijriT daawyes, ramac Seqmna samarxi kamera
(nax.41). amaze metyvelebs maTSi aRmoCenili saflavebi. arsebobs ramdenimekameriani
mravalkuTxa da mrgvali dolmenebic, romelTa forma momdinareobda pirvelyofili
sacxovrebeli ujredis mrgvali formisgan.
sworkuTxa formis kameraze gadasvliT TandaTan gamoixata sacxovreblis
formis evoluciac (nax.42). Tavdapirvelad dolmenis zoma sigrZeSi 2 m-s da simaRleSi
1,5 m. aRwevda. Semdgom zomebi gaizarda da gaCnda ZiriTadi nawilis msgavsi principiT
mowyobili misasvleli derefani, romlis sigrZe 15-20 m. Seadgenda. Semdgom periodSi
dolmenis samarx kameras daeyara miwa da yorRanad gadaiqca (nax.43, dolmeni bretanSi).
dolmenis daniSnuleba - ojaxuri gansasvenebelia. gvarovnul wyobaSic vxvdebiT
sazogadoebis diferenciaciis process, amitom dolmeni mosaxleobis privilegirebuli
nawilis nagebobad SeiZleba CaiTvalos.
dolmenis kedlebze datanili iyo ornamentuli xasiaTis naxatebi da simboluri
niSnebi. xSir SemTxvevaSi es saRebaviT an CakveTili xaziT Sesrulebuli spiraluri
xazebia. garda safrangeTisa, sadac iTvlian 4500 dolmens, isini gvxvdeba inglisSi,
irlandiaSi, samxreT skandinaviaSi, daniaSi, holandiaSi, CrdiloeT germaniaSi,
espaneTSi, xmelTaSuazRvis kunZulebze, italiaSi, CrdiloeT afrikaSi, siriaSi,
CrdiloeT iranSi, indoeSi, koreaSi, amerikaSi, kavkasiaSi, yirimSi. zogierTi mecnieris
varaudiT, isini micvalebulTa maradiuli samyofelia da ukavSirdeba im periodis
adamianis warmodgenebs imqveyniur samyaroze.
mogvianebiT Seqmnil dolmenebSi gadaxurvis filas gauCnda Riobi, e.w. ”sulis
Riobi”, romliTac gardacvlilis suli ukavSirdeboda gare samyaros. arsebobs
varaudi, rom dolmens adamianebi sacxovrebladac iyenebdnen (nax.39, safrangeTSi
banios dolmeni). mas hqonda kargad mopirkeTebuli iataki da kera.
dolmenebi gvaoceben ara marto Tavisi zomebiT, qvis zedapiris damuSavebis
virtuozulobiT da qvebis SeerTebis sizustiT, aramed proporciebis mikvleviT,
silamaziT, moculobis monoliTurobiTa da gamokveTili konstruqciebiT. Tu
arqiteqturis istoriis manZilze menhiri pirveli Zeglia, dolmeni adamianis xeliT
Seqmnil pirvel monumentur nagebobad iTvleba.
kromlexSi (bretonuli sityva - ”krom” - wre, ”lex” - qva) vertikalurad dadgmuli
menhirebi ganlagebulia wreze ramdenime rigad. zog SemTxvevaSi maT sakmaod vrceli,
daaxloebiT 90 m-idan da 150 m-mde diametris teritoria ukaviaT (kerlaskan da menes
kromlexi bretanSi). isini zogjer gars ertymian yorRans an ramdenime wriuli zoliT
Seqmnil damoukidebel nagebobad gvevlinebian. zogjer did kromlexebTan mivyavarT
alimanebs.
yvelaze saintereso da dRemde SemorCenili kromlexi stounhenjia (nax.44), rac
niSnavs ”dakidebul qvebs” an gelebis enaze - ”mocekvave qvebs”. saxelwodeba SeiZleba
iTargmnos ”moxetiale” qvebadac, rac erT Zvel gadmocemas ukavSirdeba. is mdebareobs
inglisSi qalaq solsberisTan axlos da agebulia I aTaswleulSi, anu qvis xanis bolos
da brinjaos xanis dasawyisSi. misi ageba troas dacemamde ramdenime aseuli wliT adre
daiwyo da kretaze minosuri kulturis ayvavebas emTxveva, Tumca jer ar arsebobs
lomebis WiSkari mikenSi, egvipteSi arc exnatonis reformaa gatarebuli. stounhenjSi
sul 120 qvis lodia gamoyenebuli. sainteresoa is faqti, rom qvis samtexlo, saidanac
es qvebi SeiZleba moezidaT, mdebareobda am adgilidan 380 km-is daSorebiT, amitom
gasaocaria maTi aq gadmotanis faqti.
erTi SexedviT TvalsaCinoa teqnikis srulyofa wina periodis megaliTur
nagebobebTan SedarebiT. kargad gaTlil qvebs swori forma hqonda. mSenebloba sam
etapad mimdinareobda (nax.45).
pirveli fena Txrilia da is daaxloebiT Zv.w.aR. 1900-1700 wlebiT TariRdeba.
97,5 m. diametriani Txrilis SigniT 56 ormo ganTavsda. zogierTi mecnieris varaudiT,
am ormoebs kremaciisTvis iyenebdnen.
meore fena Zv.w.aR. 1700-1550 wlebSi aigo da is vertikalurad aRmarTuli Tlili
qvis lodebiT Seqmnili ori koncentruli wrea. daaxloebiT 38 wyvili qva.
20 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

mesame fena Zv.w.aR. 1500-1400 wlebSi Seiqmna da 30 m. diametris wres qmnis. qvebis
simaRle 8,5 m-ia, wona 28 tona. 30 paralelepipedis formis qvis blokebi gadaxures
erTianad gadabmuli, msxvili horizontaluri filebiT. aq pirveladaa gaazrebuli mali
da Caisaxa teqtonikis idea. arqiteqturuli masa daiyo vertikalur, aqtiurad mzid da
maTze gadebul pasiur simZimed (nax.46), rac specialistebs berZnuli peripterosis
kompoziciis winamorbedad miaCniaT.
wris SigniT ganTavsda doloritis xuTi, momwvano-mocisfro Tlili qvis
triliTi. maTi wona 55 t. aRwevs, zeda filebi iwonis 700 kg-s. triliTebis centrSi
mdebareobda 5 m. sigrZisa da 1 m. siganis brtyeli qvis fila. is kompoziciis centri iyo
da sakurTxevlis funqcia hqonda.
arsebobs varaudi, rom stounhenji warmoadgenda Ria samlocvelos, sakulto
nagebobas an astrologiur centrs, mzis saaTs, observatorias, saidanac akvirdebodnen
mTvaris, mzis, varskvlavebis mdebareobas. zogi mkvlevari amtkicebs, rom es samyaros
modelia an pirvelyofili adamianis kosmosTan kavSiris adgili. stounhenji pirobiTad
SeiZleba CaiTvalos pirvel Teatradac, romlis ideuri Canasaxi Semdeg ganavrco
berZnulma Teatrma.
ucnobia stounhenjis amgebic, Tumca, varaudoben, rom is kelturi warmoSobis
legendaruli mogvi da jadoqari merlinia.
nageboba sakmaod masiuria, vertikalebi horizontalebTan SedarebiT mZimea.
stounhenji nagebobaa, romelSic ukve vlindeba arqiteqturuli kompoziciis
elementebi, iseTebi rogoricaa: centri, simetria, ritmi. avtorma kargad SeigrZno
sivrce, proporcia, masStabi da forma.
brinjaos xanisTvis aseve damaxasiaTebelia cnobili adamianis saflavze
aRmarTuli didi zomis miwayrili - yorRani, romlis garSemo dgamdnen qvis filebs.
am mxriv sainteresoa I aTaswleulis amierkavkasiaSi, kerZod, laSenaSi, TrialeTSi
aRmoCenili msxvili yorRanebi, romlebSic vlindeba beladis, rogorc samxedro
winamZRolisa da sazogadoebis mmarTvelis rolis mniSvneloba. samarxebSi aRmoCnda
sxvadasxva inventari, baldaxinis qveS mdgari xis etlebi da xis sawolebi, samkauli,
saiuveliro nawarmi, brinjaosa da Zvirfasi liTonis nivTebi, romlebSic Cans ostatis
xeloba, fantazia da warsulis tradiciebTan kavSiri.
gansakuTrebiT sayuradReboa TrialeTis yorRanSi napovni masiuri oqrosa da
vercxlis Tasebi, vercxlis WurWeli da Wedurobis nimuSebi. am nivTebis zedapiri,
garda ornamentul-dekoratiuli motivisa, xasiaTdeba mravalfiguriani kompoziciiT.
magaliTad, TrialeTSi aRmoCenil vercxlis WurWelze aRbeWdilia nadirobis scena,
buCqebsa da xeebs Soris mravali cxovelis gamosaxuleba. sainteresoa, mrgvali
qandakebebi - (irmebi, xarebi da Citebi), romlebic dakavSirebulia mecxoveleobis,
nayofierebisa da mzis kultTan. SeiZleba iTqvas, rom es xana xelovnebis ayvavebis
periodia.

Tavi VI. rkinis xana
(Zv.w.aR. 800 w-idan)

rkinis xana pirvelyofili formaciis bolo etapia da ukavSirdeba rkinis gaCenas.


paleoliTis xanaSi adamianTa sazogadoeba miwis dasamuSaveblad da sanadirod qvis
iaraRebs iyenebda, rkinis xanaSi ki sawarmoo saqmianoba daiwyo.
am periodSi mimdinareobs qonebrivi dayofa, gamoiyo privilegirebuli fena,
romelmac xelT igdo mTeli sazogadoebis marTva-gamgeoba, mravladaa ekonomikur
niadagze gaCaRebuli omebi, Tavdasxmebi, gaizarda tomis beladis kulti, e.w. maRali
fenis saarsebod SemoiRes gadasaxadebi, yalibdeba patriarqaluri monoba, rac tomis
aristokratias aZlierebs. adre Tu tyveebs xocavdnen, axla maT monebad aqcevdnen.
Cndeba Tavisufali adamiani da mona. Temebma, romlebmac liTonis SesaZleblobebi
gaicnes, samxedro da sameurneo saqmeSi did warmatebas miaRwies. maTi beladebi da
uxucesebi qmnidnen gawvrTnil samxedro Zalas. uxucesebs Temis marTvaSi moxeleebi
exmarebodnen, maT beladebi niSnavdnen. TandaTan yalibdeba klasobrivi sazogadoeba,
romelic saxelmwifos Seqmnis dasabami gaxda.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 21
am periodisTvis damaxasiaTebelia sulieri kulturis ayvaveba. yalibdeba
xelovnebis zogierTi dargi, specializacia, da cndebian mxatvrebi, momRerlebi,
zepirsityvierebisa da gamoyenebiTi xelovnebis ostatebi, romelTa mizania
privilegirebuli fenis Zalis ganmtkiceba da gandideba. rkinis xanaSi didi mniSvneloba
eniWeba saxviT xelovnebasac. mdidrulad irTveba beladebis samarxebi, Sesabamisad
iq napovni tansacmeli, iaraRi, samkaulic mdidrulia. mcire plastikis nimuSebSi
religiur-magiur warmodgenebTan dakavSirebuli Temebi gvxvdeba. liTonisgan
Camosxmuli aseTi figurebiT iqmneba saintereso kompoziciebi, romlebic im droisTvis
siaxles warmoadgenda. viTardeba keramikuli nakeTobebis damzadeba, rac axali
formebiT gamoirCeva. garda ornamentuli motivisa, iyeneben cxovelisa da adamianis
gamosaxulebas. SesamCnevi xdeba gansxvaveba sxvadasxva kulturas Soris.
rkinis xana evropaSi warmodgenilia sxvadasxva kulturis, e.w. halStatis
periodiT (Zv.w.aR. 650-400 ww.), dasavleT da Sua evropaSi latenis periodis kulturiT
(Zv.w.aR. 400 w. - Cvens eramde). amasTanave, aRsaniSnavia erT-erTi umniSvnelovanesi -
CrdiloeT SavizRvispireTSi, alTaiSi da yubanSi mcxovrebi skviTebis kultura (Zv.w.aR.
VII-I ss.).
pirvelyofili xelovnebis Seswavlisas vxedavT, Tu TandaTanobiT rogor
icvleba misi arsi - cxovelis gamosaxvidan adamianis gamosaxvamde. pirvelyofili
Temuri wyobilebis xelovnebam safuZveli daudo adreklasobrivi saxelmwifoebis:
Zveli aRmosavleTis, antikuri samyarosa da Sua saukuneebis evropis xelovnebas.

Tavi VII. pirvelyofili Temuri wyobilebis religia


mravali aseuli aTasi wlis manZilze adamianisaTvis ucnobi iyo religia (laTin.
“religio” niSnavs “RvTismosaobas”). is mxolod Zveli qvis xanis dasasruls Caisaxa.
adamiani cdilobda aexsna bunebis movlenebi da mivida daskvnamde, rom yvelafers
ganagebs zebunebrivi Zala, yovelive dakavSirebulia ama Tu im movlenasTan. ase Caeyara
safuZveli religiur rwmenas.
pirvelyofili Temuri wyobilebis periodis religiis erT-erTi adreuli formaa
totemizmi. is momdinareobs sityvisgan ”ot-otemi”, rac CrdiloeT amerikis indielTa
- ojibves tomis algonkinur enaze niSnavs ”mis gvars”. pirvelyofili adamianis rwmeniT
bunebriv movlenas an sagans (cxoveli, mcenare, usulo sagani) naTesauri kavSiri aqvs
adamianTa garkveul jgufTan. totemizmSi erTi gvaris yvela wevri erTi garkveuli
cxovelis totemisgan warmodgeba. zogjer totemad raime mcenare da nivTi iTvleboda.
cxoveli, romelic totemad miaCndaT, ar ikvleboda. magaliTad, Zvel egvipteSi totemad
miiCnevdnen kameCs, turas, Txas, niangs. indoeTSi - maimuns, vefxvs, Zroxas, avstraliaSi -
kengurus, amitom ama Tu im gvaris totemi maTive gvari xdeboda. ase warmoiqmna ”Ramuras
gvari”, ”bayayis gvari” da sxv. amave dros adamianebi qmnidnen totemis qandakebas. mis
garSemo tardeboda ritualuri cekva, TamaSi, Selocva. Tu imosebodnen bizonis tyaviT,
maSin cekvavdnen ”bizonis cekvas” bizonis niRbebiT da a.S.
TandaTan ganviTarda religiis axali forma - bunebisa da sagnebis kulti. adamians
eSinoda bunebis Zalebis, amitom bunebriv movlenebsa da sagnebs suli STabera. rwmenis
am formas animizmi daerqva (laTin. “anima”, ”animus” suls niSnavs). roca adamians guli
wauvidoda an mokvdeboda, Tvlidnen, rom suli sxeuls ganSorda. gaCnda saiqios rwmena
da winaparTa kulti. amitomac micvalebuls gansasvenebelSi sayofacxovrebo nivTebs
atandnen.
1887 w. pireneis mTiswineTSi, mas-dazilis mRvimeSi, arqeologebma aRmoaCines
uamravi riyis qva. yoveli maTgani wiTeli feris naxatiT iyo moxatuli, romlebic
Zveli berZnuli anbanis asoebs hgavda. Zneli iqneboda maTi gaSifvra, rom ara msgavseba
avstralielTa aruntas tomis iseTsave qvebTan. am qvebs isini Curingas uwodebdnen.
maTi Rrma rwmeniT, adamianis suli qvaSi gadadioda. amitom qvebs saguldagulod
inaxavdnen gamoqvabulSi, sadac Sesvla SeeZloT mxolod moxucebs, romlebic uvlidnen
da inaxavdnen maT.
pirvelyofili religiis erT-erTi nairsaxeobaa fetiSizmi, romelic
momdinareobs portugaliuri sityvidan ”feitico”, rac niSnavs “jadoqrobas”,
22 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

“avgarozs”. fetiSi SeiZleba iyos ubralo xis naWeri, riyis qva, Zvali, kudi, tyavi an
joxi. esaa usulo sagnebisaTvis sulierebis, Zalis, azrisa da qmedebis unaris miniWeba.
imisTvis, rom sagani gaefetiSebinaT, masSi unda moenaxaT raRac gansakuTrebuli,
ganmasxvavebeli niSani. fetiSi Tavisi bunebiT ar gansxvavdeboda kerpisgan. fetiSizmis
genezisi saTaves, savaraudod, animisturi Sexedulebebis wiaRidan iRebs, romelic
rwmenis erTi garkveuli etapia. TandaTan ganviTarda religiuri Sexeduleba mzis,
miwis, Weqa-quxilis, mcenareTa sulebis Sesaxeb. swored amis safuZvelze Seiqmna miTebi
RmerTebze, romlebic kvdebodnen da kvlav aRdgebodnen.
mRvimis zeda paleoliTis mxatvrobaSi gvxvdeba isrebiT daWril cxovelTa
siuJetebi. rogorc mecnierebma daadgines, aseTi wesiT adamiani asrulebda magiur
rituals, rac gansazRvravda mis warmatebul nadirobas. magia laTinuri sityvaa da
niSnavs ”jadoqrobas”, romelic gulisxmobs calkeuli individisa Tu koleqtivis wevris
mier Sesrulebul rituals mimarTuls adamianis sazianod an sasikeTod, romliTac is
cdilobs gavlena moaxdinos bunebis Zalebze. magiam droTa ganmavlobaSi dakarga Tavisi
pirvandeli mniSvneloba da Camoyalibda sxvadasxva kerZo mimarTulebebis saxiT.
anbani. Tavdapirvelad adamiani kldeze an mRvimis kedlebze xatavda, dahqonda
qvis zedapirze niSnebi. Tu gamosaxavda irems, igulisxmeboda iremi, Tu Subian kacs
nadiroba. aseTi naxatebiT Seqmnili damwerlobis pirvel safexurs xatovani damwerloba,
anu piqtografia ewodeba. Semdeg gaCnda xatovani niSnebi - ieroglifebi, romlebic
zogjer mTel sityvas an sityvis nawilis calkeul bgeras gamosaxavda. damwerlobis
ganviTarebis Semdgomi etapi rebusebismagvari damwerlobaa. ieroglifi aRniSnavs ara
mTlian sityvas, aramed marcvals. ase gaCnda marcvlovani damwerloba. Semdeg marcvali
bgerebad daiyo. niSnebi ukve bgerebs aRniSnavdnen. es niSnebi asoebia. damwerlobis
bolo safexurs anbanuri damwerloba ewoda.
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 23

evropa
da
samxreT afrika

1 2

6
1. evropa da CrdiloeT afrika pirvelyofili
Temuri wyobilebis periodSi
2. geoklimaturi pirobebis zegavlena
arqiteqturis formirebaze
3. qarisgan damcavi zRude
4. orqanobiani karavi
5. kedlis zedapirze xeliT datanili zolebi
5 6. xelis anabeWdebi, altamiris mRvime
24 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

10

7 9

12

11

13

7. venera vilendorfeli
8. irmebis jogi, meriis mRvime
9. cxovelTa gamosaxulebebi.
altamiris mRvime
10. bizoni, altamiris mRvime
11. xari, altamiris mRvime
12. laskos mRvime (gegma)
13. morbenali cxovelebis
gamosaxulebebi, laskos
mRvime
14
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 25

16

15

17

19

18

21

15. martorqis gamosaxuleba, laskos mRvime


16. morbenali cxenebi
17. Savi Zroxis figura
18. xaris gamosaxuleba
19. irmebis jgufi
20. nadirobis scena, laskos mRvime
20 21. mamontis gamosaxuleba fon de gomis mRvimidan
26 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

22 23

24 25

a b
g

27

26

22. irmis gamosaxuleba, fon de gomis mRvime


23. petroglifebi kldeze
24. irokezTa “grZeli saxli”
25. irokezTa “grZeli saxlis” interieri
26. maidanebis “mrgvali saxli”
27. pueblos tipebi (a. naxevarwriuli,
b. sworkuTxa, g-brtyel reliefze ganfenili)
28. pueblo “bonito” 28
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 27

29 30

31

32

29. saxli ximinjebze


30. dasaxleba ximinjebze
31. teramarebi
32. 21 m. simaRlis menhiri bretanSi, safrangeTi.
33. menhirebi
33
28 nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba

35

34 36

37 38

39

34. qandakeba-menhiri sen-Jermenidan,


safrangeTi
35. ornamentuli menhiri
36. menhiri-veSapi somxeTSi
37. alimanebi
38. dolmeni-triliTi
39. samlodiani dolmeni
40. mravallodiani dolmeni 40
nawili I - pirvelyofili Temuri wyobileba 29

41 42

43 44

45
44

41. samarxi dolmeni


42. sacxovrebeli dolmeni
43. dolmeni-yorRani bretanSi
44. kromlexi stounhenji solsberiSi, inglisi
45. stounhenjis gegma
46 46. stounhenji dRes
nawili II. Zveli egvipte
32 nawili II - Zveli egvipte

Tavi I. Sesavali
istoria. egviptis istoria ZvelaRmosavluri, despoturi saxelmwifos Seqmnis
istoriaa (dawyebuli V aTaswleulidan). maSin, rodesac msoflios sxva xalxebi jer
kidev qvis xanaSi imyofebodnen, egviptelebi metad ganviTarebul, moazrovne erad
Camoyalibda, romelmac icoda nilosis wylis donis regulireba, Waobebis amoSroba da
Semdgom maTi gadaqceva saucxoo miwebad. egviptelebi gamoirCeodnen miwaTmoqmedebiT,
soflis meurneobiT da samSeneblo saqmiT. magaliTisTvis sakmarisia xeofsis piramida,
romelic aSenda im dros, roca jer kidev ar icodnen rkinis warmoeba da borblis
damzadeba.
sityva “egvipte” berZnuli warmoSobisaa da niSnavs saidumlos, gamocanas. Zveli
egviptis erT-erT dedaqalaqs berZnebi memfiss uwodebdnen, egviptelebi ki - hikuptas
(“het-ka-ptah” an “hi-kupta” RvTaeba ptahis sulis savaned, ka-ptas saxlad iTvleba).
berZnebma mTel qveyanas hikvipta uwodes, romelic mogvianebiT “aiguiptosad” gadaiqca.
egviptelebi Tavis qveyanas “kemed” moixsenieben, rac “Sav miwas” an “Sav qveyanas” niSnavs
(noyieri niadagis gamo), xolo dablobis mosazRvre udabnos - “deSeretad”, anu “wiTel
qveynad”.
CrdiloeTiT egviptes esazRvreba xmelTaSua zRva, dasavleTiT - libiis udabno,
aRmosavleTiT - suecis yure da wiTeli zRva, samxreTiT ki afrikisgan maRali mTebiTaa
gamoyofili (nax.1). aseTi geografiuli mdebareoba, kerZod, teritoriuli izolacia
qveyanas damoukidebeli ganviTarebis saSualebas aZlevda, ramac misi TviTmyofadoba
ganapiroba. uZveles droSi, egvipte gare samyaros suecis viwro yeliT ukavSirdeboda.
Tavdapirvelad winadinastiur periodSi Camoyalibebuli Temebi, nomebi,
qristeSobamde IV aTaswleulSi or samefod gaerTianda: zeda, anu samxreT (teritoria
nilosis saTavidan mis Sua welamde) da qveda, anu CrdiloeT egvipted (teritoria
Suawelidan deltamde). TiToeuls Tavisi mmarTveli hyavda. zeda egviptis dedaqalaqi
iyo nexene (berZnuli saxelwodeba ierakonpoli), qvedasi - dedaqalaqi buto.
zeda egvipteSi xalxi, savaraudod, adreuli paleoliTis epoqaSi dasaxlda,
daaxloebiT naxevari milioni wlis win. “neoliTurma revoluciam”, romelic 5000 wlis
win daiwyo, Secvala adamianis cxovreba.
is garemoeba, rom egvipte gadaWimuli iyo 1000 km-ze, araxelsayrel pirobebs
qmnida, rogorc gacvla-gamocvlis, aseve TavdacvisaTvis. zeda da qveda egviptis
mcxovrebT erTmaneTTan savaWrod mravali kilometris gavla sWirdebodaT. es aZvirebda
saqonels, amcirebda bazris gafarToebis SesaZleblobas. deltaSi mtris Semosevisas
zeda an qveda egvipteSi Zalebis swrafi mobilizeba ver xerxdeboda, rac egviptel
mosaxleobas gareSe mtris winaaRmdeg uZlurs xdida. nilosis adidebis regulirebac
SesaZlebeli iyo mxolod erTiani sairigacio sistemiT, amitom dadga am ori samefos
gaerTianebis aucilebloba.
egviptis gaerTianebis dawyeba winadinastiur periods ukavSirdeba, kerZod, zeda
egviptis mmarTvels, narmers (Zv.w.aR. 3000 w.). is iTvleboda RmerT horis gansaxierebad,
egviptis pirvel miTiur mmarTvelad. egviptis saboloo gaerTianeba ki misi Svilis mefe
menesis dros moxda. meness Tvlian egviptel faraonTa I dinastiisa da egviptis pirveli
gaerTianebuli saxelmwifos mefed (Zv.w.aR. 2920 w.). Tu aqamde qveda egviptis mefeTa
simbolod wiTeli qudi-gvirgvini (simbolo papirusi), xolo zedasi ki - TeTri gvirgvini
(simbolo SroSani) iTvleboda, gaerTianebis Semdeg faraoni orive samefos gvirgvins
atarebda (nax.2). isini Tavs zeda da qveda egviptis, anu “ori samefos” mmarTvelebs
uwodebdnen. yovel mefes Tavisi RvTaeba hyavda.
egviptelebis mier TavianTi qveynis istoria ar dawerila. isini ubralod
aRnusxavdnen mniSvnelovan movlenebs. Zv.w.aR. IV-II ss. mijnaze egviptelma qurumma
maneTonma berZnul enaze aRwera qveynis istoria. man pirvelma SemoiRo egviptis
faraonTa dinastiebad dayofis principi, romelic 30 dinastiad gaanawila, dawyebuli
pirveli faraoniT - menesiT, damTavrebuli aleqsandre makedonelis epoqiT. man gamoyo
Zveli, Sua da axali samefos periodebi, agreTve ufro adreuli periodebic da isini
“RmerTebisa” da “naxevarRmerTebis” legendaruli dinastiebiT Seavso.
Zveli egviptis xelovnebis istoria moicavs ramdenime aTas weliwads da iyofa
nawili II - Zveli egvipte 33

Semdeg ZiriTad etapebad:


1. winadinastiuri periodi - Zv.w.aR. V-IV aTaswleulis bolo. gvarovnuli
wyobilebis daSlisa da klasobrivi sazogadoebis Camoyalibebis periodi; xelovnebis
Zvelegvipturi formebis TandaTanobiTi Camoyalibebis etapi; cnobilia winadinastiuri
periodis ori kultura: negada-I da negada-II, anu xelovnebis ganviTarebis I da I etapi,
romelTagan ufro adreuli meriduli kulturaa. misi centri asiuitSi mdebareobda
(zeda egvipte). am periodis bolos Camoyalibda centralizebuli monaTmflobeluri
saxelmwifo;
2. adreuli samefos periodi (arqauli egvipte) - I da I dinastia (Zv.w.aR. 3000-2770
ww.);
3. Zveli samefos xana - I I-VI dinastiebi (Zv.w.aR. XXVII -XXII ss. (Zv.w.aR. 2770-2180 ww.)),
dedaqalaqi memfisi, qveda egvipte;
XXII saukunis dasawyisidan daiwyo pirveli gardamavali etapi, centralizebuli
saxelmwifos daSla-daqveiTebis periodi - VII-X dinastiebi (Zv.w.aR. 2180-2065 ww.). Zv.w.aR.
XXI s-Si XI dinastiis Tebelma faraonebma aRadgines erTiani saxelmwifo;
4. Sua samefos xana - XI-XII dinastiebi (Zv.w.aR. XXI-XVII ss. (Zv.w.aR. 2065-1785 ww.)),
dedaqalaqi Tebe, zeda egvipte;
XVII s-Si, dacemis meore periodSi, CrdiloeTidan semituri tomebi, hiqsosebi
SemoiWrnen da egvipte daipyres - XII -XVII dinastiebi (Zv.w.aR. XVII -XVI ss. (Zv.w.aR. 1785-1580
ww.));
5. axali samefos xana - XVII -XX dinastiebi (Zv.w.aR. XVI-XI ss. (Zv.w.aR. 1580-1075 ww.)),
dedaqalaqi Tebe, zeda egvipte;
es xana daiwyo hiqsosebis gandevniT. faraon ramzes I -is dros egviptem Zlierebas,
politikur aRmavlobas miaRwia. Semdgom Zalaufleba qurumebis xelSi aRmoCnda. XXI-
XXV dinastiebis dro aRiniSna mesame gardamavali periodiT (Zv.w.aR. XI-VII ss. (Zv.w.aR.
1075-664 ww.)), romelic xasiaTdeboda ekonomikis dacemiTa da saxelmwifos dasustebiT;
6. gviani xana - XXVI-XXX dinastiebi (Zv.w.aR. XI-IV ss. (Zv.w.aR. 664-332 ww.));
am periodSi mefobda saiselTa XXIV dinastia, Semdeg eTiopielTa XXV dinastia,
romelic Secvala kvlav saiselTa XXVI dinastiam. mxolod erTxel, XXVI dinastiis
saiselTa faraonebis dros ayvavda egvipte, magram es periodi xanmokle aRmoCnda.
egviptelTa Siga Zalebi dasustda. Zv.w.aR-is 525 w. egvipte sparselebma daipyres da 525-
332 ww. XXVII-XXX dinastiebis dros is sparseTis SemadgenlobaSi Sevida;
7. elinisturi egvipte - Zv.w.aR. IV-I ss. (Zv.w.aR. 332-30 ww.) daiwyo im periodidan,
rodesac is berZnebma, kerZod, aleqsandre makedonelma daipyro da dasrulda Zv.w.aR. 30-
ian wlebSi, roca is romis imperiis qveSevrdomobaSi moeqca. Zv.w.aR. 306 w-idan egvipteSi
batonobdnen ptolemeebi. qveynis Zalebi sabolood amoiwura. Zveli egviptis erT dros
Zlieri saxelmwifos kultura TandaTan dakninda.
miuxedavad am dayofisa, zustad msjeloba TariRebsa da movlenebze rTulia,
radgan egviptelebi drois aRricxvas sxvagvarad awarmoebdnen. mxolod XII dinastiidan
moyolebuli (Zv.w.aR. VII s.), SegviZlia meti sizustiT vadevnoT Tvali egviptis istoriis
ganviTarebas. es SesaZlebeli gaxda astronomiuli kvlevebis Sedegad, Tumca zogierTi
movlenisa da TariRis utyuaroba dResac sadavoa. erTi ki SeiZleba iTqvas, rom adreuli,
mdidari kulturis kerebi Camoyalibda egviptesa da SuamdinareTSi. maTi warmoSobis
TariRi Zv.w.aR. V-IV aTaswleuli erTmaneTs emTxveva, magram geografiuli da istoriuli
pirobebi imdenad gansxvavdeboda, rom aman gamoiwvia gansxvavebuli arqiteqturuli
stilis Camoyalibeba.
mdinare nilosi egviptis wylis ZiriTadi arteriaa. herodotem egviptes
“nilosis nobaTi” uwoda, rac kargad miuTiTebs nilosis mniSvnelobaze. egvipteSi mas
uwodeben el-bahrs (TviTon sityva nilosi egvipturi warmoSobis ar aris, laTinurad
- wilus, berZnulad - weilos). nilosis saerTo sigrZe 6671 km-ia. is egviptis teritoriaze
1000 km-ze miedineba. mdinare xmelTaSua zRvas erTvis. am adgilas is 7 totad iyofa da
Zlier waagavs gadabrunebul berZnul aso deltas ( ∇ ), amitomac, Zvel xanaSi mdinaris
SesarTavs berZnebma “nilosis delta” uwodes. deltis sigrZe ganStoebis dasawyisidan
150 km-ia, sigane 245 km, farTobi - 24 000 km2. nilosis arsebobiTaa ganpirobebuli is,
rom Zv.w.aR. I I aTaswleulSi egvipte xmelTaSuazRvispireTis yvelaze ganviTarebul
34 nawili II - Zveli egvipte

saxelmwifod Camoyalibda da aseTi iyo romis iperiis gaZlierebamde (Zv.w.aR. 30 w.).


sainteresoa, rom egviptelebi niloss ar aRmerTebdnen, mas ubralod “mdinares”
uwodebdnen. isini Tvlidnen, rom wylisa da mosavlis saTave aris ara mdinare, aramed
„hapi“ anu adideba, amitomac niloss “didi hapis” saxeliT moixseniebdnen. nebismieri
egvipteli yovelgvar saqmianobas aseTi sityvebiT iwyebda: “dideba Sen, RvTaeba hapi,
sicocxlis momtano mTel qveyanaSi”. marTalia „hapi“ ar Sevida RmerTebis panTeonSi,
magram mefeebi da didebulebi Tavis Tavs siZlieriT „haps“ adarebdnen da weliwadSi
erTxel mis pativsacemad asuanis CrdiloeTiT dResaswauls marTavdnen. legendis
Tanaxmad da egviptelebis rwmeniT Woromebs miRma erT gamoqvabuls wminda gveli
icavda. is “didi hapis” gansaxiereba iyo, romelsac xelSi wyliT savse ori koka eWira.
roca hapi kokebs daxrida, wyali mdinareSi Caedineboda da wyaldidoba iwyeboda, roca
awevda wyali iklebda (nax.3).
klimati. egvipte ZiriTadad unaleqo qveyanaa. iyo periodebi, rodesac 3-4 wlis
ganmavlobaSi wvima ar mosula. temperatura ivlisSi +290 +330-ia, xolo ianvarSi - +120,
+150. sicxe +400-sac aRwevs.
kalendars Zveli egviptelebi mdinare nilosiTa da varskvlavebiT
gansazRvravdnen. am kalendris mixedviT, nilosis adidebis dRed 19 ivlisi iTvleboda.
axali wlis dadgoma varskvlav siriusTan (egvipturi miTologiis mixedviT satisTan),
mis gabrwyinebasTan iyo dakavSirebuli. egviptelebi weliwads sam sezonad yofdnen,
TiToeul sezons - oTx Tved. amasac mdinare gansazRvravda: adideba (zamTari); kleba
(seqtembridan noembramde), miwis damuSavebis, Tesvis dro (noembridan martamde);
mosavlis aRebis dro (gazafxuli); simSrale (zafxuli). Tve 30 dRisgan Sedgeboda.
yoveli wlis bolos, RmerTebisadmi miZRvnili dResaswaulis aRsaniSnavad Tves xuTi
dRe emateboda.
nilosis adidebisas wylis done 4-5 m-iT iwevda. kalapots is oqtombris bolos
ubrundeboda da tovebda noyier Slams, romlis moxvna Tesvis periodSi Zalian advili
iyo. vrceli teritoriis mosarwyavad egviptelebs gahyavdaT sairigacio arxebi.
saqmianoba. xelsayreli klimaturi pirobebisa da niadagis nayofierebis gamo
egviptelebi weliwadSi orjer iRebdnen mosavals. mohyavdaT: spelta (xorblis saxeoba),
fetvi, xorbali, seli, finiki. miwaTmoqmedebasTan erTad kargad iyo ganviTarebuli
mesaqonleoba, kerZod, wvrilfexa da msxvilfexa pirutyvi. didi mniSvneloba eniWeboda
meTevzeobasac.
egvipteSi Warbobda TeTri, cisferi da vardisferi lotosis, papirusis, lerwmis
nargavebi, romlebsac mniSvnelovani funqcia ekisreboda. papirusis norC ylortebs
da lotosis Tesls Raribi mosaxleoba sakvebad iyenebda, papirusis damuSavebiT ki
iRebdnen sawer qaRalds da iaffasian samSeneblo masalas, romelic xes cvlida.
samSeneblo masala. egvipte mdidari iyo qvis sxvadasxva saxeobiT. dawyebuli
granitiT, doloritiT, porfiriT, aseve ,kirqviT, qviSaqviT, feradi iaspiT, alebastriT.
samSeneblo saqmeSi qvam Zalian adre Secvala xe, romelic egvipteSi mcire raodenobiT
moipoveboda da ZiriTadad sxva qveynebidan SemohqondaT. egvipte mdidari iyo TixiTac,
magram monumentur mSeneblobaSi isic adre Secvala qvam. Zvel egviptes ar hqonda
liToni, magram uZvelesi droidan nubiis sabadoebze moipovebdnen oqros, spilenZs
- sinis n-k-ze. malaqitis, niJarebis, firuzis qvis, sardionisa da sxva naxevarZvirfasi
qvebisgan amzadebdnen samkaulebs.
religia. egviptis kulturul ganviTarebaze didi zegavlena moaxdina religiam.
qveyanaSi gavrcelebuli iyo mravalRmerTianoba, anu poliTeizmi. uZveles egvipteSi
TiToeul Tems Tavisi RvTaeba hyavda da misTvis taZars agebda. Zveli egviptisTvis
damaxasiaTebeli iyo bunebis Zalebis, frinvelebis, cxovelebis gaRmerTeba da
micvalebulTa kulti (nax.4).
narmeris mefobis xanidan faraoni RmerT horis gansaxierebad iTvleboda. mas
“mzis Svilis” tituli hqonda miniWebuli. mogvianebiT, axali samefos periodidan,
egviptis mmarTvelebs “RvTis Svilad”, anu “ras Svilad” moixseniebdnen. faraonis
RmerTad gamocxadebis Semdeg ki Zveli sakulto qoxi - “didi saxli” mis sacxovreblad,
xolo saxelwodeba (“per-o” “didi saxli” egvipturad “faraons” niSnavs da Zvelebrauli
formidan momdinareobs), egviptis mefeebis saxelwodebad iqca. faraonis saxeli da
nawili II - Zveli egvipte 35

tituli tabudadebuli iyo da misi warmoTqmis ufleba aravis ar hqonda. faraoni


acxadebda oms, amyarebda mSvidobas, iRebda ucxoel elCebs, iRebda mdidrul ZRvens
da, ra Tqma unda, TviTonac gascemda wyalobas. faraoni niSnavda nomarqoss, romelsac
evaleboda Tavis teritoriaze mdebare sarwyavi sistemis mowesrigeba, mosaxleobis
aRricxva, saxelmwifo gadasaxadebis akrefa.
egviptis RmerTebis panTeoni mravalferovania:
ra (nax.16) mzis RmerTia, samyaros Semqmneli da mbrZanebeli. is gaigivebulia
adgilobriv RmerTebTan, romlebic saerToegvipturi Tayvaniscemis RvTaebebi iyvnen,
kerZod, amon-rasTan da sebek-rasTan.
osirisi (nax.5) nutisa da gebis Svilia. is nayofierebis, nilosis, bunebis kvdomisa
da ayvavebis, anu bunebis cvalebadobis RmerTia. osirisi egviptis meoTxe miTiur mefed
iTvleboda, romelic bednierad marTavda egviptes Tavis dasTan da amavdroulad
colTan, isidasTan (nax.6) erTad. legendis Tanaxmad, osirisi Zmam, seTim mokla, sxeuli
daanawevra da nawilebi mTel egvipteSi mimofanta. isidam Seagrova gvamis nawilebi da
osirisi mkvdreTiT aRadgina. amis Semdeg osirisma taxti dauTmo Tavis Svils horis
(nax.7), TviTon ki gadavida „mkvdarTa qalaqSi“ da imqveyniuri cxovrebis mfarveli gaxda.
osirisma aswavla adamianebs miwis damuSaveba, baRebis gaSeneba, qalaqebis Seneba,
puris cxoba. man misca qveyanas vazi da marcvleuli kulturebi. mas siyvaruliT
“keTil mwyemssac” uwodebdnen. osirisi maradiuli cxovrebis simbolod da mcenareTa
RvTaebadac iTvleboda, amitom mas xSirad papirusebs Soris mjdarsac gamosaxavdnen.
RvTaebas saxe da sxeuli mwvane ferisa hqonda. osiriss gamosaxavdnen xan mumiis saxiT,
romlidanac TavTavebi izrdeba, xan ki - taxtze mjdoms. osiriss xelSi eWira Solti da
kverTxi, romlebic faraonis Zalauflebis simboloebad iqca. Zveli berZnebi osiriss
aigivebdnen dionisesTan.
“mkvdarTa wignSi” aRwerilia osirisis samsjavro (nax.8): “dasavleTis qveynis”
karibWesTan, maRal taxtze ijda osirisi, romelTanac gasasamarTleblad mihyavdaT
micvalebulebi. osirisis win mdgari sasworis erT mxares micvalebulis guls
aTavsebednen, meoreze - qalRmerT maatis siraqlemas bumbuls. Tu guli gadawonida, e.i.
adamiani codvili iyo da igi saSineli urCxulis msxverpli xdeboda. Tu sasworis TefSebi
gawonaswordeboda, maSin micvalebuls ucodvelad miiCnevdnen da is “dasavleTis
qveyanaSi” gadadioda, sadac ganagrZobda Tavis saqmianobas da uzrunvelyofili
iqneboda saWmel-sasmeliT, tansacmliT, udardeli cxovrebiT.
Toti (nax.9) sibrZnis RvTaeba da osirisis TanaSemwea. is dgas sasworis marjvniv
da iwers Sedegebs.
anubisi (nax.10) sikvdilisa da balzamirebis RvTaebad iTvleba. mas mihyavda
micvalebulebi osirisTan. isic osirisis TanaSemwea. gamosaxavdnen adamianis taniT da
turis saxiT (aigivebdnen seTTan).
isida (izida, isisi) nayofierebis, wylis, qaris, dedobrivi siyvarulis,
sicocxlisa da janmrTelobis qalRmerTia (nax.6). misi Zalaufleba zevsis Zalauflebas
Tu gautoldeba. mas demetrasTan, persefonesTan, herasTan, aTenasTan, eskulapesa da
nemesidasTan aigivebdnen. isidas romSic eTayvanebodnen. misi dResaswaulebi demetras
dResaswaulebs hgavda. gamosaxulebebSi gamoisaxeboda taxtze mjdari, romelsac
kalTaSi uzis hori. isidas Tavze Zroxis rqebi, SuaSi ki - mzis disko adgas. misi
atributebia: lotosi, siuxvis rqa, gveli.
hori isidasa da osirisis Svilia. is gaCnda osirisis aRdgomis Semdeg. gamoisaxeba
Sevardenis TaviT da adamianis taniT, Tavze mzis diskoTi. gaigivebulia „rasTan”.
gamoisaxeba adamianis Tvalis saxiTac. Semonaxulia horis 5000 wlis winandeli Tvalis
gamosaxuleba.
seTi (nax.11) osirisis Zma, misi moqiSpe da oreulia. is borotebis, omis, qariSxlisa
da uamindobis RmerTia. seTi warmoCndeba, rogorc osirisis mkvleli, romelzedac
Semdgom horma Suri iZia. maTi Serkineba egvipturi miTologiis mTavari Tema gaxda.
hathori (hatori) (nax.12) horis colia da cis qalRmerTia. gamoisaxeba Tavze
bumbuliT, zogjer Zroxis yurebiT da maT Soris moTavsebuli mzis diskoTi. zogjer
mas leRvis xec ganasaxierebs.
ptahi (nax.13) cecxlis RvTaebaa, romelsac mumia ganasaxierebda. is RmerTebis
36 nawili II - Zveli egvipte

mama, samyaros Semqmneli da memfisis mfarvelia. ptahs eTayvanebodnen mxatvrebi,


moqandakeebi, arqiteqtorebi. misi wminda cxovelia skarabeusi (didi zomis xoWo, nax.14).
sexmeti ptahis coli da omis qalRmerTia. mas ganasaxierebda lomis an
lomisTaviani qali, romlis sunTqvac udabnos cxel qars warmoqmnida.
nefertumi ptahisa da sexmetis Svilia. mcenareTa RvTaebaa, romelsac
ganasaxierebda lotosis yvavilze mjdari Cvili.
xnumi RmerTi Semoqmedia, romelmac Tixis dasamzadebel mrgval qvaze Seqmna
adamiani da misi „ka” (oreuli). xnumi nilosis Woromebisa da nayofierebis RmerTia.
egviptelebs is RmerT ptahis msaxurad miaCndaT. xnumi gamoisaxeboda cxvris TaviT. mas
ganasaxierebda alpisis yvavili. misi sakulto centri iyo kunZul elefantineze.
sebeki nilosis adidebis, wylis, siuxvisa da nayofierebis RmerTia. misi wminda
cxovelia niangi.
maati WeSmaritebis, samarTlianobisa da samyaros harmoniis RvTaebaa. mas
ganasaxierebda siraqlema. osirisis winaSe wardgenisas mis bumbuls debdnen sasworis
erT mxares, raTa micvalebulis guli SeemowmebinaT.
basti siyvarulis kata-qalRmerTia, romelsac mogvianebiT mTvares
ukavSirebdnen.
Tebes RmerTebis triadas qmnian amoni, muti da xonsu. isini Tavdapirvelad
damoukidebeli RvTaebebi iyvnen. mTavari RvTaeba muti iyo, anu „deda”. uZveles dros
mas ganasaxierebda Sevardeni, romelic faraonis Tavs faravda. is mfarvelobisa da
zeda egviptis simboloa.
qveda egviptis simbolo qalRmerTi - gveli kobraa. Tavsaburavis - klaftis ukan
mdgari Sevardeni da Sublze gamosaxuli gveli qveynis erTian mmarTvels ganasaxierebda.
amoni (nax.15) - mzis RvTaebaa. saberZneTsa da romSi mas aigivebdnen zevsTan.
gamosaxavdnen SevardenisTavian an cxvrisTavian mamakacad. mas xelSi ukvdavebis jvari
eWira. is gaigivebulia aseve horTanac. gadmocemiT, amoni lotosisgan gaCnda, „ras“
bageebidan - RmerTebi, xolo Tvalebidan ki - adamianebi.
axali samefos periodSi verZi - RmerTi amoni, qalaq Tebes mTavari RvTaeba gaxda.
is Seerwya Zveli mzis RvTaebas, „ras“ (nax.16), amitom iwodeboda „amon-rad“. „amon-ras“
kultis damkvidrebam da misma saerTo saxelmwifoebrivma mniSvnelobam gansazRvra
religiuri ceremoniis xasiaTi. RvTaebam Secvala Sevardeni - muti da pirveloba
daisakuTra (nax.17).
xonsu amonisa da mutis Svilia. Zvel egvipteSi isic erT-erT mTavar RvTaebad
iTvleboda (nax.18).
axali samefos qurumebma es sami RvTaeba gaaerTianes. mas Semdeg amons mamad
miiCnevdnen, muts - dedad, xonsus ki - Svilad.
atons gamosaxavdnen mzis diskos saxiT. mas sxivebis nacvlad xelebi hqonda
(nax.19). misi kulti egvipteSi gaavrcela faraonma exnatonma (niSnavs „atonis
keTildReobas”), romelmac SemoiRo erTRmerTianobis kulti (monoTeizmi), magram
xanmokle droiT, vinaidan misi sikvdilis Semdeg egvipteSi kvlav mravalRmerTianoba
(poliTeizmi) damkvidrda. exnatonis colia nefertiti. exnatonis mesame qaliSvilis
qmari savaraudod, 18 wlis tutanxamoni (tutanxatoni niSnavs “atonis cocxal xats”)
iyo, sxva versiiT ki Svili misive disgan. is avida taxtze exnatonis sikvdilis Semdeg da
amonis kulti aRadgina.
egvipteSi gansakuTrebiT iyo ganviTarebuli imqveyniuri cxovrebis kulti.
religia moicavda ara marto cocxlebis samyaros, aramed mkvdarTa samefosac.
egviptelebs swamdaT, rom adamiani sikvdilis Semdegac ganagrZobda cxovrebas.
Sesabamisad, mis suls hqonda yvela is moTxovnileba, romelic aqvs adamians amqveyniur
cxovrebaSi.
egviptelebi Tvlidnen, rom adamiani 9 nawilisgan Sedgeba da mas ramdenime suli
aqvs:
1. sxeuli - xet;
2. sulieri individualoba, adamianis oreuli, adamianis Zala da Rone, simbolurad
gamoisaxeboda maRla aweuli xelebiT - ka;
3. samSvinveli - ba;
nawili II - Zveli egvipte 37
4. guli - ib;
5. Crdili - xai bit;
6. sulieri energia - sexem;
7. saxeli - ren;
8. suli - ax;
9. sulieri sxeuli - sax.
mumificireba. sikvdili egviptelebisTvis iyo “gadasvla” im qveynad, mogzauroba
sxva samyaroSi, “sxva mxares”, “Casvla miwaSi”. maTi azriT, gardacvalebidan garkveuli
drois Semdeg, “ba” da “ka” isev ubrundebodnen wuTisofels. “ka” sakuTari sxeulis
gverdiT imyofeboda, amitom eZaxdnen egviptelebi samarxs “kas saxls”. is poulobda
samSvinvels - “bas”, kvlav uerTdeboda mas da agrZelebda arsebobas. aqedan gamomdinare,
saWiro iyo sxeulis Senaxva, raTa “bas” moeZebna “ka”.
egviptelebis rwmeniT, Tu sxeuli uxrwneli darCeboda, mxolod maSin icocxlebda
marad, amitom SemoiRes mumificireba. mumificireba gulisxmobs gardacvlilis
sxeulis dabalzamebiT, anu specialuri qimiuri damuSavebiT xrwnisgan dacvas. mas ase
atarebdnen: gardacvlils nestoebidan liTonis specialuri kauWiT tvins amouRebdnen,
qvis daniT Wridnen mucels da gul-RviZli amohqondaT. cxedars ganbandnen, marilian
wyalSi erT Tves amyofebdnen da 70 dRis ganmavlobaSi aSrobdnen. gul-muclis Rrus
surnelovani zeTiT, xaxviT Sezavebuli qviSis, naxerxis, fisisa da Salis gorglebis
masiT amoavsebdnen da gakeravdnen. mumias Seaxvevdnen surnelovani zeTiT gaJRenTil
saxvevebsa da tilos naWrebSi. gul-mkerdze da mucelze xelebs dauwyobdnen da qvis
sarkofagSi Caasvenebdnen (nax.20).
qandakeba. egviptelebs aseve swamdaT, rom adamianis suli mis qandakebaSi
gadadioda, amitom mumias zedmiwevniT zustad amzadebdnen. aseT qandakebas aTavsebdnen
samarx kameraSi, romlis morTuloba damokidebuli iyo micvalebulis warmomavlobaze.
qandakeba gardacvlilis oreuls, “kas” warmoadgenda. moqandake gvamis saxidan iRebda
TabaSiris asls da qmnida niRabs, romelzec daculi iyo saxis zusti proporciebi,
Taviseburebebi, emociebi. swored aqedan momdinareobs portretuli xelovneba -
micvalebulis saxidan aslis zusti aReba da misi gamosaxva qvaSi.
arqiteqtura. Zveli egviptis xelovnebisTvis damaxasiaTebeli iyo faraonTa
gaRmerTeba, xolo arqiteqturis simbolo - piramida, maTi maradiuli sacxovrebeli
iyo. swored amitom faraonebi Tavisive sicocxleSi “maradiul saxls” - samarxs (jer
mastabas, Semdeg piramidas) aSenebdnen. samarxebi Sendeboda nilosis “dasavleT napirze”,
iq, sadac mze Caesveneboda, anu, sadac sicocxle mTavrdeboda - “mkvdarTa qalaqSi”. aq
iTvlidnen 400-mde akldamas.
nilosis aRmosavleT napirze Sendeboda taZrebi. taZars “RvTis msaxuri”,
qurumi ganagebda. qurumebs da nomarqosebs faraoni unawilebda miwebs, romlebic maT
sicocxlis bolomde ekuTvnodaT.
Tavdapirvelad, winadinastiur periodSi, samarxebad iyenebdnen gamouwvavi
aguris, oTxkuTxa formis ormoebs (mastaba denderaSi, V aTaswleuli), romelic zevidan
cru TaRiT iyo gadaxuruli. adreuli samefos periodSi (IV aTaswleulis bolo) samarxebs
miwayrilis forma hqonda (I da I dinastia). swored arqauli periodis sworkuTxa formis
miwiszeda samarxebma daudo saTave Zveli samefos didebulTa gansasvenebels.
mastaba (nax.21) arabulad niSnavs “Tixis skams”, romelic asocirdeba felaxebis
Tixis skamebTan. is Zveli samefos didebulTa samarxia, romelic ganviTarda I da I
dinastiebis gansasveneblisgan. Tavdapirvelad is xelovnur yore-borcvs warmoadgenda,
romelic adreul samefoSi sworkuTxa formis miwiszeda nagebobad iqca. Tavdapirvelad
samarxebi da akldamebi agurisgan Sendeboda, mogvianebiT ki - qvisgan da kirqvisgan. maT
agebdnen gamoqvabulebsa da kldeebSi. mastabebs wakveTili piramidis, wakveTili konusis
an trapeciis forma hqonda, cru SesasvleliTa da sakulto saTavsiT. erTi an ramdenime
samarxi kamera, romlebSic micvalebuls aTavsebdnen, miwis qveS iyo ganlagebuli.
Zveli samefos xanidan (II dinastia, Zv.w.aR. XXVII s-idan) mastabebi warmoadgenen
miwiszeda da miwisqveSa nagebobebs. samarxi kamera miwiszeda nawils Rrma, vertikaluri
SaxtiT ukavSirdeba, rac egviptelTa warmodgenis Sesabamisad, “sulis” Tavisufal
gadaadgilebas uwyobda xels. dakrZalvis Semdeg Saxts qviSiT an qviT amoavsebdnen
38 nawili II - Zveli egvipte

da amiT Sesasvleli imaleboda. qvaze kveTiT morTul, Zvirfasi kirqvis sarkofagze


ZiriTadad sasaxlis fasadebs gamosaxavdnen.
aseTi samarxebi piramidebis garSemo gizasa da sakaraSi didi raodenobiT gvxvdeba.
isini qalaqebs qmnian Tavisi quCebiTa da gzajvaredinebiT. samarxebisgan Seqmnili
kvartalebi arsebobda “mkvdarTa qalaqSic”, sadac maTTvis gamoyofili iyo specialuri
adgilebi.
ufro gviandel periodSi, mastabis mTavari fasadis kedlis niSaSi dgamdnen
stelas, romelic karis asociacias iwvevda (cru kari). masze amokveTili iyo
micvalebulis saxeli da wodebebi. egviptelebs swamdaT, rom am karidan Semovidoda
suli - “ka“ da miiRebda monawileobas sxvadasxva ritualSi. aqve, karis win, galavniT
garSemosazRvrul ezoSi, ido qvis fila - sakurTxeveli, romelic mogvianebiT
gadaitanes Senobis SigniT. mastabis centrSi ganTavsebuli samlocvelosken derefani
miemarTeboda. Tavdapirvelad samlocvelos jvris forma hqonda. mis win ganaTavses
msxverplSewirvis oTaxi, gverdiT ki - serdabi, specialuri saTavsi, sadac micvalebulis
qandakeba-oreuli idga. serdabis kedelSi, qandakebis Tvalebis gaswvriv, keTdeboda
fanjara, raTa oreuls Tvali edevnebina yovelivesTvis. dasaflavebis Semdeg oTaxs
amoqolavdnen.
mastabaSi awyobdnen inventarsac, romelic adamians SeiZleba dasWireboda
imqveyniur cxovrebaSi. magaliTad, mosamsaxureTa qandakebebs sxvadasxva samuSaos
Sesrulebis dros, vinaidan msaxurTa daniSnuleba iyo ekeTebinaT saqme patronis
sakeTildReod.
I I dinastiidan dawyebuli samlocvelos kedlebi irTveboda bareliefebiTa da
naxatebiT. xeofsis mmarTvelobisas samarxebs qvisgan agebdnen da piramidis garSemo
ganalagebdnen. maT ar hqondaT Siga saTavsebi da cru kari. maT magivrad mastabis
aRmosavleTiT aguris samlocvelo Sendeboda, romlis erT-erT saTavsSi idga
msxverplSewirvis fila. masze gamosaxuli iyo patroni, xolo win idga magida, romelzec
micvalebulis miRwevebi, wodebebi da saxeli iyo aRniSnuli.
I I dinastiis periodSi mastabis fasadi xSirad imeorebda arqauli periodis
samarxis fasadis vertikaluri agebis princips. erT-erTi aseTi saintereso samarxia
joseris veziris - hesiris mastaba sakaraSi. mastabis zeda nawilSi samlocveloa, kari
ki aRmosavleTis mxridanaa. mas aqvs derefnebi, darbazebi, Sesanaxi kamerebi, romelTa
kedlis niSebs amSvenebs bareliefebi, misi patronis - hesiris gamosaxulebiT.
V da VI dinastiebis periodSi mastabebis mSenebloba grZeldeboda, magram
dagegmarebis mxriv isini ufro rTul samarxebs warmoadgenda (nax.22). kedlebi ifareboda
ferweruli nimuSebiT, romlebic Tematurad asaxavdnen msxverplSewirvis ceremoniasa
da wes-Cveulebebs.
nilosis dasavleT napirze mdebare mkvdarTa qalaqis - “nekropolisis” uamravi
samarxi da mastaba “pirveli gardamavali periodis” dros gaiZarcva da daingra,Sua
samefos periodidan ki faraonebis gverdiT aravin aRar imarxeba. didebulebma
dasamarxad airCies kldis samarxebi da gansasveneblebi, nomarqosebs ki TavianT kuTvnil
miwebze marxavdnen.
piramida (nax.23). Tavdapirvelad mastabaSi, didebulis msgavsad, imarxeboda
faraonic. mogvianebiT, rodesac is RmerTis Svilad aRiares, faraonma miiCnia, rom
sxvagvari, ufro gamorCeuli samarxi unda hqonoda. ase gaCnda piramidis mSeneblobis
idea (II -IV dinastiebidan, Zv.w.aR. XXVII -XXVII ss-idan). radgan IV dinastiis faraonebi Tavis
Tavs “faraon RmerTebad” asaxelebdnen, xolo sikvdilis Semdeg RmerTebad iwodebodnen
da uTanabrdebodnen mzis RmerTs, amitom piramida maTi samarxis Tavze mzis simbolod
warmoCndeboda.
sityva “piramida” geometriuli ganmartebidan momdinareobs. egviptelebi mas
“mers” uwodebdnen, romelic zmnisgan “iar” warmodga, rac aRmasvlas, zesvlas niSnavs.
egviptelebis rwmeniT, is erTgvari kibea amqveyniuridan imqveyniurSi gadasasvlelad.
amas gvidastureben “piramidis teqstebic” (warwerebi piramidis kedlebze).
VI dinastiis periodSi win wamoiwia osirisis kultma. faraoni gaigivebuli iyo
ara „rasTan”, aramed osirisTan da piramidasac mis kuTvnilebad miiCnevdnen. amazec
metyvelebs zogierTi “piramidis teqsti”.
nawili II - Zveli egvipte 39
egvipturi taZari RvTaebis saxlia, kosmosis modelia da piramidac am
ideas eqvemdebareba. piramida ori geometriuli figurisgan: samkuTxedisa da
oTxkuTxedisagan Sedgeba. is samyaros SemWidroebuli modelia. kvadrati amqveyniuri
samyaros materialuris gamoxatulebaa da oTx stiqias ganasaxierebs: wyals, cecxls,
miwas, haers. is aseve qveynis oTx mxaresac aRniSnavs. samkuTxedi ki - RvTaebrivisa da
energiis simbolos warmoadgens, gverdebi ganasaxierebs ojaxs - dedas, mamas, Svils.
piramidaSi Serwymuli orive figura qmnis egviptelTa warmodgenas kosmosis Sesaxeb,
sadac miwieri da zeciuri erwymis erTmaneTs.
erTma arabma mweralma piramidebze Tqva: “yovelives dedamiwaze eSinia drois,
magram dros eSinia piramidebis”. es, marTlac rom, asea.
egviptis istoriis mkvlevarebi. IV s-Si romis imperiis oficialur religiad
qristianoba gamocxadda. 391 wels imperatorma Teodos I-ma daxura yvela warmarTuli
taZari. gaqrnen egvipteli qurumebi, romlebic ieroglifuri damwerlobis saidumlos
erTaderTi mcodneni iyvnen. ase rom, VI s. bolos ukve aRaravis SeeZlo waekiTxa
warwerebi samarxebis kedlebsa Tu piramidebze. mxolod XVII-XVII ss. gaCnda interesi
Zveli egviptisadmi da daiwyo arqeologiuri samuSaoebi mis teritoriaze. egvipturi
civilizacia yovelTvis ipyrobda adamianTa yuradRebas. asea dResac, mis teritoriaze
arqeologiuri samuSaoebis dawyebidan 200 wlis Semdeg.
egviptis istoriis qronikebi dRemde mravladaa Semonaxuli, kerZod: turinis,
abidosis, sakaras cxrilebi, palermos qva da sxv. radgan egviptelebs Tavisi qveynis
istoria ar dauweriaT, amitom egviptis istoriis aRwera sxvadasxva qveynis mravalma
mkvlevarma da mecnierma scada.
Zv.w.aR. 510 wels pirveli cnobebi egviptis Sesaxeb mogvawoda hekateos miletelma;
Zv.w.aR. 460 w. ZvelberZenma istorikosma herodotem imogzaura egvipteSi da dagvitova
qveyanaSi adre arsebuli mravali Zeglisa da qalaqis dawvrilebiTi aRwera; egviptis
RvTaebebis Sesaxeb informacia Seagrova berZenma filosofosma, egvipteli qurumebis
mowafem - platonma; Zv.w.aR-is bolos da ax.w.aR-is dasawyisSi egvipteSi Tavisi
mogzaurobis Sesaxeb werda strabonic. mis mier Sedgenil “geografiis” me-17 wignSi man
egviptis 90-mde qalaqi aRwera.
1798 w. napoleonma daipyro egvipte da daamarcxa mamluqebi. mis gemze imyofeboda
frangi mkvlevari, graviori domenik vivan-denoni. man am eqspediciaSi yofnis dros
uamravi Canaxati gaakeTa, romlebmac naTeli mohfina egviptis warsuls. domenik vivan
denonis Segrovebuli masaliT daiwera 24-tomiani “egviptis aRwera” (1809-1830 ww.),
romelic Seicavda teqstur nawils da rukebiTa da ilustraciebiT Sevsebul tomebs.
misi naxatebiT aRfrTovanebuli sazogadoeba moicva ”egviptomaniam”. modaSi Semovida
egvipturi stilis aveji, sxvadasxva nivTi. vivan-denonma Seqmna napoleonis muzeumi
(axlandeli luvri), romelSic egviptidan wamoRebuli xelovnebis unikaluri nimuSebic
ganTavsda. am droidan Caeyara safuZveli mecnierebas „egviptologias“, romelic
swavlobs egviptis warsuls, istorias (sityva “genut” istorias niSnavs) da kulturas.
egvipteSi mogzaurobisas aleqsandriis aRmosavleTiT, qalaq rozetis
(axlandeli qalaqi raSidi) axlos, napoleonis armiis oficers SeumCnevia qviSaSi
Cafluli Savi bazaltis fila. es iyo cnobili rozetis qva (nax.24), romelzec aRmoCnda
samenovani warwera: erTi berZnuli da ori egvipturi, romelTagan erTi iyo demotikuri,
meore - ieroglifuri. zeda warwera ieroglifuria, Sua - demotikuri, qveda ki -
berZnuli. berZnul teqstSi aRmoCnda Zv.w.aR. 196 wliT daTariRebuli ptoleme V-is
dekreti. fila, rogorc ganZi, wamoiRes londonSi. is dResac britaneTis muzeumSi
inaxeba.
egviptelebi ieroglifebiT werdnen yvelgan: akldamebze, samarxebze, reliefebze.
aqamde maTi amokiTxva aravis ucdia. pirveli Jan lui Sampolioni iyo, romelmac amoxsna
ieroglifuri warwerebis saidumlo (nax.25). man daamtkica, rom TiTo ieroglifi TiTo
asos Sesabamisi iyo da ara sityvis an winadadebis aRmniSvneli. Sampolionma berZnuli
warwera - „kleopatra“ Seajera egviptur warwera „ptolemesTan“ (nax.26). ramdenime aso
msgavsi aRmoCnda. amiT Sampolionma moZebna ieroglifebis gaSifvris gasaRebi, riTac
Seasrula 11 wlis asakSi dadebuli danapirebi, rodesac man pirvelad naxa dagragnili
papirusebi da wamoiZaxa: „me amas wavikiTxav“.
40 nawili II - Zveli egvipte

italieli koleqcioneri benconi ori didi aRmoCenis avtoria. 1817 wlis


oqtomberSi biban al-muluqis velze, TebesTan axlos man aRmoaCina ramzes didis (ramzes
I ) samarxi da libielebsa da xeTebze gamarjvebuli seTi I-is uzarmazari, 100 m. sigrZis
carieli akldama. naxevari wlis Semdeg, 1818 wlis 2 marts benconim gizis ansamblis,
xefrenis piramidis samarx kameraSi SeaRwia;
frangma marietim taZar serapeumis (sakaras nekropolisi) gaTxrebisas miakvlia
sfinqsebs, wminda xaris - apisis qandakebebs da pirveli dainteresda maTi warmomavlobiT.
gaTxrebis Sedegad, miwisqveSa kamerebSi aRmoCnda 64 mumia. manve miakvlia Zv.w.aR. 2600
wliT daTariRebul miwaTmoqmedis samarxs. marietis damsaxurebaa egviptis siZveleebis
SenarCuneba da kairos muzeumis Seqmna, romlis pirvel sarTulze ganTavsda didi
zomis qandakebebi (ramzes I , joseri da sxv.), zeda sarTulze ki SedarebiT mcire zomis
xelovnebis nimuSebi. bevri sasikeTo saqmis garda, marietim gaTxrebisas Zlier daaziana
qalaqi abidosi, amitomac ar SemorCa misi aRweriloba;
hovard karterma tutanxamonis akldamas miakvlia da udidesi ganZi kairos
muzeums gadasca; germanelma klasifikatorima lefsiusma aRmoaCina pirveli mastaba,
dRes ki Seswavlilia 130-mde aseTi samarxi; ingliselma petrimac didi wvlili Seitana
egviptis istoriaSi. sxvadasxva mecnieris kvlevebis Sedegad dadginda egvipturi
civilizaciis periodizacia.
nawili II - Zveli egvipte 41

xmelTaSua zRva Zveli


egvipte

aleqsandria

giza
memfisi
sakara
faiumi

beni-hasani
axetatoni 2
wi

Tebe karnaki
Te

luqsori
li
zR
va

abu-simbeli
1

1. Zveli egvipte 3
2. zeda (TeTri), qveda (wiTeli) da
gaerTianebuli egviptis (orive
erTad) mefeTa gvirgvinebi
3. RvTaeba hapi
4. egviptel RvTaebaTa panTeoni
5. micvalebulTa RvTaeba osirisi
6. osirisis coli isida
5

nuti ca

atoni ra

osirisi
ptahi

amoni

isida hatori

hefri
hori
maati
Su neftisi
tefnuti
hori
sexmeti
anubisi Toti seTi
gebi

sebeki xnumi
haeri cecxli
miwa
4 6
42 nawili II - Zveli egvipte

7 9 10

7. osirisisa da isidas Svili hori


8. osirisis samsjavro
9. sibrZnis RvTaeba da osirisis TanaSemwe Toti
10. sikvdilisa da balzamirebis RvTaeba anubisi
11. osirisis Zma seTi
11
nawili II - Zveli egvipte 43

12 13 15

14

16 18

12. horis coli hathori


13. ptahi
14. ptahis wminda cxoveli skarabeusi
15. mzis RvTaeba, Tebes mfarveli amoni
16. mzis RvTaeba ra
17. amoni da muti
17
44 nawili II - Zveli egvipte

19 21 22

20 23

25 26
18. amonisa da mutis Svili xonsu
19. RvTaeba atoni
20. anubisi mumificirebis dros
21. martivi formis mastaba
22. rTuli formis mastaba
23. piramida
24. rozetis samenovani fila
25. warwera rozetis filaze (fragmenti)
26. rozetis qvisa da files obeliskis warwerebi
24
nawili II - Zveli egvipte 45

Tavi II. winadinastiuri (Zv.w.aR. V-IV aTaswleuli) da


adreuli samefos periodebis arqiteqtura
(Zv.w.aR. 3000-2770 ww.)

Zveli egviptis istoriis uZvelesi periodi dReisTvis pirobiTadaa dayofili:


1) zeda da qveda egviptis gaerTianebamde, daaxloebiT Zv.w.aR. 3000 wlamde,
iwodeba winadinastiur periodad,
2) I da I dinastiebis mmarTvelobis periodi adreuli samefos
xanad, anu arqauli periodis egvipted - Zv.w.aR. 3000-2770 ww.
winadinastiuri periodi iyofa: I kulturis (negada I) da I kulturis (negada I )
periodebad, romlis zusti daTariReba Znelia. is iwyeba V aTaswleulidan da neoliTis
adreuli kulturis gagrZelebaa.
I kulturis sazogadoeba imyofeboda gvarovnul-Temuri urTierTobebis
stadiaSi. qvis iaraRebTan erTad adamiani iyenebda liTonis (spilenZi, oqro) nakeTobebs.
am droidan cnobilia Tixis warmoeba da feiqroba.
I kultura xasiaTdeboda miwaTmoqmedebisa da mesaqonleobis ganviTarebiT.
viTardeboda sairigacio sistema, dambebis, kaSxlebis mSenebloba. es periodi
xasiaTdeba gvarovnuli wyobis daSliT da sazogadoebis klasebad dayofiT. I periodis
bolos faraonebma (Temis yofili beladebi) SemoierTes da gaaerTianes mTeli egvipte
da miwebis mflobelni gaxdnen, miwaTmoqmedni da monebi daiqvemdebares. es periodi
despoturi saxelmwifos Camoyalibebis droa.
am uZvelesi periodis samSeneblo saqmis Seswavla SesaZlebeli gaxda gaTxrebis
Sedegebis Seswavlis safuZvelze. aRmoCenil adreul sacxovreblebSi gvxvdeba
ieroglifuri warwerebi, samarxebSi ki napovnia nagebobaTa modelebi, romelTa
mixedviTac SesaZlebelia am dros arsebuli sacxovrebeli saxlis tipis gansazRvra.
ZiriTad samSeneblo masalas Tixa da lerwami warmoadgenda. gamoiyeneboda
adgilobrivi xis jiSebic, Tumca I dinastiis faraonebs ukve CamohqondaT xe-tye
xmelTaSua zRvis aRmosavleTis sanapirodan.
neoliTis periodSi Tixisgan daamzades alizi, romelsac adreuli samefos
periodis bolos forma misces. aman saSualeba misca mSeneblebs SeeqmnaT axali
arqiteqturuli formebi. magaliTad, cru kamarebi da kibeebi, romlebic gvxvdeba I
kulturis droindel samarxebSi.
neoliTis xanis nagebobebi Tixis, alizis, lerwmisa da xisa iyo, kedlebi -
dawnuli totebisgan gakeTebuli farebisa hqonda. Senobebs lesavdnen TixiT, iatakebic
Tixatkepnili iyo. kera mdebareobda saxlis gareT.
am periodis samarxs, sacxovreblebis msgavsad ovaluri forma hqonda.
I kulturis dasaxleba, savaraudod, gamagrebuli yofila sqeli Tixis kedlebiT,
romelsac dayveboda Sverilebi, xolo gegmaSi qmnida kbilanebian, ovalur xazs. rac
Seexeba sacxovrebels, masze msjeloba SesaZlebelia el-amras samarxSi napovni Tixis
modelis safuZvelze. is gegmaSi sworkuTxaa. saZirkvlisken kedlebi odnav farTovdeba.
savaraudod, brtyeli saxuravis mqone saxlis karis RiobSi, ikideboda dawnuli Wilofi,
romelic exveoda xis lilvs. aseTi midgoma sufTa dekoratiul motivs qmnida da Semdgom
qvis “cru karebebsa” da “mastabebSi” gamovlinda.
egvipturi arqiteqturis Camoyalibebaze saubari jer adrea, magram SeiZleba
gamoiyos zogierTi ZiriTadi principi. es monumenturoba da simyarisken swrafvaa,
romelzec kedlebis saZirkvlisken gafarToeba miuTiTebs, es midgoma tradiciul
formad iqca da egvipturi arqiteqturis stilis damaxasiaTebel niSan-Tvisebas
warmoadgenda.
sakulto nagebobebi Sendeboda lerwmis an xis masalisgan. isini, Cveulebisamebr
,garSemortymuli iyo zRudiT, romelsac win Ria ezo hqonda. mis centrSi sakulto
nageboba idga. sakulto negebobis aseTi tipi SenarCunda I I dinastiis periodSic,
magaliTad, joseris kompleqsSi.
TavdacviTi nagebobebi icavdnen dasaxlebebs. zeviT Seviwroebuli koSkebi
mTavrdeboda mrgvali baqniT, romesac gars evleboda kbilanebiani parapeti. koSkze
asvla SesaZlebeli iyo mxolod misadgmeli kibiT.
46 nawili II - Zveli egvipte

sasaxlis nagebobebis Sesaxeb cnobebs Cvenamde ar mouRwevia, Tumca maTze


msjeloba SesaZlebelia kedlis reliefis safuZvelze (VII dinastiis faraon jetis
droindeli kirqvis reliefi) masze gamosaxul sasaxles hqonda ori Sesasvleli da
sami koSki, fasadis zedapirs qmnida Seweuli da gamoweuli sibrtyeebis monacvleoba.
dekoratiuli gaformeba gvagonebs xis da lerwmis msubuq nagebobebs. kedlis daboloeba,
albaT, lerwmis ganieri sartyliT Sekrul formas waagavda. zRudis ukan didi Ria ezo
mdebareobda.
egviptelebis imqveyniur cxovrebaze warmodgenas efuZneboda micvalebulis
kulti, romelmac didi gavlena moaxdina egviptur xelovnebasa da arqiteqturaze.
vinaidan samarxi samudamo gansasvenebelia, amitom mas sacxovrebeli saxlis principiT
ageben. ovaluri formis saxlis Tixis mopirkeTebidan sworkuTxa formis aguris wyobaze
gadasvlam gansazRvra samarxis formac. is sworkuTxa gaxda. Tavdapirvelad ormo
ifareboda morebiT an totebiT da zemodan eyreboda miwa. mogvianebiT, I kulturis
periodSi, samarxi gadaxures cru TaRis formis alizis wyobiT. samarxi saTavsi
gadatixruli iyo aguris kedlebiT uSualod samarx da nivTebis Sesanax oTaxebad.
I dinastiidan samarxis Tavze gaCnda kolofa kamara (elifsuri an kolofa mrudis
moxazuloba). zeda da qveda doneebi erTdeboda alizis kibiT.
I I dinastiamde, ukve aRwerili samarxebis garda, Sendeboda didi samarxi nagebobebi,
romlebsac ar hqonda miwisqveSa saTavsebi. micvalebuls aTavsebdnen miwiszeda
saTavsSi, romelic iqmneboda brtyeli saxuraviT, Seweuli da gamoweuli zedapirebis
mqone kedlebiT. savaraudod, sacxovrebeli saxlebic gamagrebuli nagebobebis msgavsad
Sendeboda.
adreuli samefos periodi moicavs I da I dinastiebs.
Temebs Soris mimdinareobda brZola pirvelobisTvis. imarjvebda Zlieri Temi,
xolo susti ki mas eqvemdebareboda. xangrZlivi brZolis Sedegad, nilosis dablobze
warmoiqmna ori samefo: zeda (samxreTis) da qveda (CrdiloeTis).
IV aTaswleulis bolos zeda egviptis faraonma narmerma daamarcxa qveda egviptis
mefe da erTian centralizebul saxelmwifos Caudga saTaveSi. amis aRsaniSnavad, Seiqmna
“faraon narmeris fila”, romlis orive mxares naCvenebia samxreT da CrdiloeT samefoebs
Soris brZolis scenebi. am periodidan daiwyo adreuli samefos periodi. Camoyalibda
primitiuli monaTmflobeluri sazogadoeba. saxelmwifos dedaqalaqi memfisSi
gadaitanes, romelic manamde qveynis mTavari religiuri da kulturuli centri iyo. am
periodidan ZiriTadad SemorCenilia samarxebi da sakulto nagebobebi.

Tavi III. Zveli egviptis Zveli samefos periodis


arqiteqtura
(Zv.w.aR. XXVIII-XXII ss., III-VI dinastiebi)

qurumis maneTonis mixedviT, Zveli samefo moicavda I I-VI dinastiebs (daaxloebiT


Zv.w.aR. 2770-2180 ww.). es egvipturi kulturis yvela ZiriTadi formis Camoyalibebis
epoqaa. faraon narmeris Svilma, menesma gaerTianebuli samefoebis sazRvarze daaarsa
qalaqi memfisi. arsebobs miTi misi daarsebis Sesaxeb: “menesi nilosTan mdebare tbasTan
marto aRmoCnda, aq mas daRupva eloda, rom ara niangi, romelmac kbilebi CaSWida meness
da napirze gaiyvana, swored iq, sadac menesma fexi daadga, misive brZanebiT, “maradiuli
silamazis” qalaqi memfisi (hikupta) aSenda. qalaqis nilosisgan dasacavad menesma maRali
kedlebi aago, ris gamoc ganrisxda mdinare da dasaja is. erTxel nadirobisas 60 wlis
menesi behemoTma nilosSi Caagdo, sadac is daixrCo”.
amgvarad, politikuri centri qalaq tenisidan (igive qalaqi abidosi) qalaq
memfisSi gadavida, romelic zeda da qveda egviptis dedaqalaqad gamocxadda. I I
dinastiidan memfisi mniSvnelovani politikur-administraciuli centri da faraonis
sarezidencio qalaqi gaxda (nax.1).
savaraudod, dedaqalaqi aSenda imhotepis proeqtiT. igi gaWimuli iyo 15 km-
is manZilze - gizidan sakaramde da gars ertya “TeTri kedeli”. memfisi mdidari iyo
antikuri samyaros RmerTebis samlocveloebiTa da taZrebiT. Semdgom periodSi
nawili II - Zveli egvipte 47
memfisSi cxovrobdnen finikielebi, iudevelebi, berZnebi, libielebi, sudanelebi.
gaTxrebis Sedegad mecnierebma aq aRmoaCines ptahis cnobili taZris nangrevebi, sadac
faraonebis mefed kurTxevis ceremoniali tardeboda, aqve iyo seTi I-is samlocveloc.
memfisis dacema daiwyo aleqsandriis daarsebiT. Zv.w.aR. IV s. igi ukve nangrevebad
qceuli qalaqia. gadarCa mxolod ramdenime taZari, romlebic qristianul taZrebad
gadakeTda, magram qalaq kairos ganviTarebasTan erTad isinic ukvalod gaqra.
Zveli samefos periodSi egviptis teritoriaze adre arsebuli Tavisufali
Temebis mflobelobaSi myofi teritoriebi centralur mmarTvelobas eqvemdebareboda
da administraciul raionebad iqca. isini Semdgom cnobili gaxda berZnuli saxelwodebiT
- “nomebi”. TiToeul noms Tavisi mmarTveli hyavda, faraonis mier daniSnul nomarqoss
evaleboda missave teritoriaze arsebuli sarwyavi sistemis wesrigSi moyvana,
mosaxleobis aRricxva, saxelmwifo gadasaxadebis akrefa. es iyo monaTmflobelobis
xana. monebs amuSavebdnen dambebis, gzebis, arxebis mSeneblobaze, isini faraonebs da
didebulebs emsaxurebodnen. IV-V dinastiebis mmarTvelobis periodi Zveli samefos
kulturis ayvavebis epoqadaa miCneuli.
micvalebulTa kultidan gamomdinare, Zveli samefos xanaSi faraoni RmerTis
Svilad iyo miCneuli, romelic qveynis mfarvelad moiazreboda. swored amitom, Zvel
samefoSi micvalebulTa kults gaRmerTebuli mefis kults ukavSirebdnen. samarxi
iTvleboda faraonis sulis gansasveneblad da misi sikvdilis Semdeg imqveyniur
samyoflad.
Tavdapirvelad faraonebi sxvebTan erTad imarxebodnen mastabebSi. Zvel
samefoSi maTi moTxovnebi gaizarda da Sesabamisad ufro didi nageboba-samarxi aigo.
faraonebma samarxi-mastaba kidev ufro gaadides horizontaluri mimarTulebiT, raTa
TavianTi sidiadiT mzisa Tu RvTis Svilamde amaRlebuliyvnen. Tumca horizontaluri
mimarTulebiT samarxis gazrdam maT ideas xorci ver Seasxa, amitom moisurves, rom samefo
samarxi vertikaluri mimarTulebiTac gazrdiliyo. ase gaCnda sxvebisgan gansxvavebuli
samarxi - piramida, romlis garSemo axla Tavs iyrida yvela sxva nageboba; maT Soris
mastabebi da mcire zomis gansasveneblebi. isini ansamblis nawils warmoadgendnen. maTSi
mxolod didebulebi da qurumebi imarxebodnen. yvelaze grandiozuli piramidebi Zveli
samefos periodSi aigo. isini asaxavdnen faraonis sidiades misi sikvdilis Semdegac.

III-1 joseris kompleqsi sakaraSi


(Zv.w.aR. XXVII saukune, III dinastia)

sakaras nekropolisis sigrZe 8 km-ia, sigane - 1 km. aq warmodgenilia yvela ZiriTadi


samefo dinastia, pirvelidan dawyebuli (axas cnobili samarxi) saiseli, sparseli da
ptolemeebis droindeli faraonebiT damTavrebuli. sakaras nekropolisis ideur
centrs warmoadgens joseris (zogjer ixsenieben zoseradac) safexurebiani piramida
(nax.2), romelic mdebareobda qalaq memfisis axlos, bet-halafSi. igi aago I I dinastiis
meore faraonma joserma winaswar SemuSavebuli gegmis mixedviT. is gardamavali etapia
mastabidan piramidaze, aseve pirveli monumenturi nageboba, pirveli piramida, pirveli
arqiteqturuli kompleqsia egviptis istoriaSi. misi mSenebloba mniSvnelovani
movlenaa ara mxolod egviptisTvis, aramed mTeli kacobriobis istoriisTvisac,
vinaidan adamianma mSeneblobaSi pirvelad gamoiyena “maradiuli masala” - qva.
joseris samarxi nagebobebis kompleqsi (kompleqsi - erT teritoriaze
ganTavsebuli erTi daniSnulebis, gansazRvruli funqciis mqone nagebobaTa
erToblioba, sxvadasxva an erT periodSi agebuli, mxolod teritoriulad
gaerTianebuli msgavsi an gansxvavebuli tipis istoriuli da kulturuli Zeglebis
jgufi) kidev imiTaa mniSvnelovani, rom, aq pirvelad egviptis xuroTmoZRvrebaSi,
Camoyalibda ansamblis sistema (ansambli - SenobaTa jgufis ganlagebis gaazrebuli
da SeTanxmebuli erTianoba, gadawyvetili garkveuli arqiteqturul-sivrciTi
Canafiqris mixedviT anu erTiani, mxatvrulad gaazrebuli, harmoniuli arqiteqturuli
kompozicia, romelSic yvela nawili organulad ukavSirdeba erTmaneTs, nax.3).
amerikeli arqeologis fertis xelmZRvanelobiT Catarebuli gaTxrebis Sedegad
dadginda, rom joseris piramida ar warmoadgenda calke mdgom nagebobas, aramed
48 nawili II - Zveli egvipte

is grandiozuli samarxi kompleqsis nawili iyo. mis garSemo Tavs iyrida sxvadasxva
daniSnulebis nagebobebi (nax.4).
joseris piramidis avtoria arqiteqtori imhotepi (nax.5). imhotepi joserTan
daaxloebuli piri, heliopolisis uzenaesi qurumi, ara mxolod arqiteqtori, aramed
gamoCenili mecnieric iyo. masze iqmneboda legendebi. misi naSromebi da wignebi
aTwleulebis manZilze didi avtoritetiT sargeblobda. imhoteps Tvlidnen saukeTeso
mSeneblad, eqimad, astronomad da jadoqradac ki. saiselTa epoqaSi mas Tayvans scemdnen
RmerTebTan erTad, vinaidan RmerT ptahis Svilad miaCndaT. berZnebma imhotepi medicinis
RvTaeba asklepiosTan (romSi eskulapi) gaaigives. warwera joseris qandakebis cokolze
gvamcnobs imhotepze, rogorc “zemo egviptis mefis Semdeg, pirvel didebulze”.
imhotepis mier SerCeuli teritoria sworkuTxa formis, 545X278 m. moedanze
(daaxloebiT 1500 m2.) mdebareobda (nax.6). am adgils samxreT-CrdiloeTis mimarTulebiT
gars uvlida 10 m. simaRlisa da 15 m. sisqis, Ria yviTeli feris, kirqvis blokebiani ormagi
kedeli, romelic uZvelesi drois mefeTa samarxebisa da cixesimagreTa kedlebis msgavsad
(magaliTad, menesis samarxi negadaSi) danawevrebuli iyo vertikaluri mimarTulebiT
Seweuli da gamoweuli sibrtyeebiT. kedelSi arsebuli 14 karidan namdvili Sesasvleli
mxolod erTi iyo - aRmosavleTis mxridan (nax.7). danarCeni cru karebs warmoadgenda.
Tu kompleqss Siga mxridan, anu ezodan SevxedavT iqmneba Ria karebis STabeWdileba. am
kompleqsis erT-erTi SesaniSnavi gadawyvetaa xis karis imitacia qvaSi.
orive mxridan koSkebiT SemozRuduli mTavari Sesasvleli karidan, 54 m. sigrZis
galereaSi xvdebodnen. am darbazis kedlebis gaswvriv idga 40 sveti (TiTo mxares oc-
oci), romlebic kedlis zedapiridan 3/4-iT win gamodioda (nax.8). imhotepma isini ar
gamoyo kedlis zedapiridan, vinaidan im dros jer ar iyo gaTvlili datvirTvebi, kerZod,
gauZlebdnen Tu ara isini simZimes. es naxevarsvetebi warmoadgendnen papirusis Sekrul
Reroebs da qmnidnen niSebs, romlebSic Tavis droze faraonis qandakebebi idga. dRes
isini carielia. 5,5 m. simaRlis svetebs, mcire simaRlis mrgvali bazebi da oTxkuTxa
filis mqone kapitelebi hqonda. naxevarsvetebs dahyveboda svetis tanze amokveTili
vertikaluri Rarebi - kanelurebi. svetis tani Sedgeboda erTmaneTze dadgmuli 23
sm. simaRlis dolebisgan. zeviTken is viwrovdeboda (zeda zoma qveda diametris 2/3-
is tolia). kedelTan midgmuli aseTi formis sveti aq pirvelad gvxvdeba. mas Semdgom
”protodoriuli” uwodes, Tumca arc konstruqciuli TvalsazrisiT da arc formiT is
berZnuli doriuli svetis prototips ar warmoadgens.
aseTi maRali naxevarsvetebi (maTi simaRle 24 qveda diametris tolia) gvxvdeba
joseris ansamblis sxva nagebobebSic. magaliTad, heb-sedis ezoSi, sadac aseTi svetebiT
morTulia naxevarwriuli saxuravebiT gadaxuruli nagebobebis fasadebi, erT saTavsSi
(dedofal xetep xer-nebtis samarxi) napovnia naxevarsvetebi, romlebsac papirusis
konebad Sekruli Reroebi aqvs. maT wminda dekoratiuli funqcia hqonda. calke mdgomi
sveti joseris kompleqsis arc erT nagebobaSi ar gvxvdeba.
galereis svetebis Tavze gamavali gadaxurva brtyelia. misi qveda nawili waagavs
xis koWovan gadaxurvas. uSualod WerTan, kedelSi gamoWrili iyo sarkmlebi, saidanac
Semodioda sinaTle da SuqCrdilis TamaSiT Seqmnili efeqti kidev ufro sainteresod
warmoaCenda interiers.
grZeli Sesasvleli galereis bolos mdebareobda mcire zomis oTaxi (nax.9),
saidanac gadiodnen did ezoSi. am ezos centralur nagebobas warmoadgenda safexurebiani
piramida, romelic dominirebda mTel kompleqsSi. Tavdapirvelad arqiteqtoris
Canafiqri iTvaliswinebda samarx-mastabas. kvlevebis Sedegad gaCnda mosazreba, rom
imhotepma piramida Tavisi Zmisa da winamorbedis, I I dinastiis damaarseblis, faraon
sanahtas mastabaze aago (nax.10).
Tavdapirvelad 8,2 m. simaRlisa da 62,9 m. sigrZis gverdebis mqone mastabis
aRmosavleT mxares ganaTavses 11 Saxti, romelTaganac xuTi miemarTeboda joseris ojaxis
wevrTa samarxi kamerebisken, xolo eqvsi ki - sacavebSi. am samarx kamerebSi, alebastris
sarkofagebSi Cadebul da oqroTi morTul xis kuboebSi napovni iyo adamianTa mcire
zomis ConCxebi, savaraudod, bavSvebisa. sarkofagebze amotvifruli faraonis saxeli
mowmobs, rom es joseris droindeli samarxebia. am samarxebTan misasvlelis dafarvis
mizniT, mastaba siganeSi 8,32 m-iT gaadides, ris Sedegadac is gegmaSi sworkuTxa gaxda.
nawili II - Zveli egvipte 49

pirvel mastabas daadges kidev sami. yoveli momdevno winaze mcire iyo. Semdeg aRmarTes
kidev ori safexuri. nagebobis proporciulobis SesanarCuneblad piramidis saerTo
zoma gaadides. Camoyalibda misi saboloo saxe - eqvssafexuriani, faqtobrivad qvis
yorRani-samarxi.
joseris piramidis TiToeuli safexuris simaRle 10 m-ia, mTliani simaRle
Sesabamisad 60 m-i. safuZveli warmoadgens sworkuTxeds zomiT, 109X125 m. (zogan
naxsenebia 118X140 m.). piramida agebulia mSrali wyobiT masiuri TeTri kirqvis
blokebisagan. yvela bloki odnav daxrilia piramidis centrisken, rac mis simyares
qmnis. piramidis TandaTanobiTi Semcireba sabolood iRebs organulad damTavrebul
formas. piramidis horizontaluri danawevreba mSvenivrad esadageba sxva nagebobaTa
monotonur vertikalebs, rac arqiteqtoris brwyinvale mignebaa. magaliTad, kompleqsis
garedan moCans kedlis grZeli vertikaluri danawevrebis rigebi, maT miRma ki piramidis
horizontalebi.
masiuri piramidisgan da gareTa kedlisagan gansxvavebiT, sxva nagebobebi ufro
daxvewili, msubuqi da natifi formisaa, rac dominantis gamokveTazea gaTvlili.
Tavisuflad SeiZleba iTqvas, rom mTeli kompleqsi Seqmnilia winaswar SemuSavebuli
gegmis mixedviT, romelSic xazgasmulia piramidis wamyvani mniSvneloba da mimarTuleba
- Sesasvlelidan ezoSi da Semdeg piramidisaken. mTeli kompozicia iyofa ramdenime
Sekrul ansamblad. imhotepi xSirad iyenebda erTgvarovani elementebis metrikul
gameorebas, rac Semdgom egvipteli arqiteqtorebis mTavari koncefcia gaxda.
piramidis CrdiloeT mxares ganlagebuli iyo sworkuTxa formis sulis
mosaxsenebeli taZari. is sami mxridan, garda piramidas mibjenili gverdisa,
garSemortymuli iyo derefnebiT. taZris centrs qmnida ori erTmaneTis paralelurad
ganlagebuli ezo. TiToeuli maTgani oTxi kanelirebuli naxevarsvetiani portikiT
mTavrdeboda. garda am ezoebisa, aqve sxva ZiriTadi elementebic wyvil-wyvilad iyo
ganTavsebuli: ori auzi ganwmendisTvis da ori mcire samlocvelo. maT garSemo ganlagda
rogorc namdvili, aseve cru kamerebi da derefnebi, romlebic mxolod portalis
saxiTaa aRniSnuli kedlebze. aseTi dawyvileba damaxasiaTebelia kompleqsis sxva
nagebobebisTvisac da zeda da qveda egviptis erTianobis simboloa. ubralo sworkuTxa
formebi, svetebis mkacri vertikalebi, Tbili, Ria yviTeli feri taZars didebul da
lamaz iersaxes sZenda.
taZars Sesasvleli aRmosavleTis mxridan hqonda (nax.11). mravali gverdiTi
gasasvlelisa da ganStoebis mqone daxrili derefniT Cadiodnen piramidis qveviT, 28
m-is siRrmeze ganTavsebul, kldovan qanSi amokveTil, vardisferi granitiskedlebian
samarx kameraSi, romelSic moxvedra SesaZlebeli iyo SaxtiTac, uSualod Weridan.
aq napovni mumia miakuTvnes TviT josers. mumias mooqruli Tavis qala da erTi fexis
nawili hqonda. Semdgomma kvlevebma daadastura, rom mumia ara faraons, aramed
piramidaSi mogvianebiT meored dakrZalul sxva pirovnebas ekuTvnoda. kameris garSemo
ganTavsebul sanaxebsa da saTavsebSi inaxeboda gansvenebulis nivTebi da Sewirulobebi.
es saTavsebi mopirkeTebuli iyo reliefuri moWiquli filebiT, romlebsac dawnuli
lerwmis ornamenti amSvenebda. zogierTi saTavsis kedlis zeda nawili da Weri cisferi
filebiT iyo morTuli, rac cis kamaris asociacias iwvevda.
arqeologebma piramidaSi aRmoaCines joseris sami bareliefuri gamosaxuleba,
erT-erTze is aRbeWdilia siarulisas. mas moxveuli aqvs sxenti (TeZos saxvevi), Tavze
zeda egviptis gvirgvini axuravs da mimagrebuli wveri amSvenebs (nax.12). or danarCenze
is ritualuri sirbilis drosaa gamosaxuli. xelSi mefis maTraxi da papirusis gragnili
upyria (nax.13).
piramidis SesasvlelTan axlos, uSualod kedelTan, mdebareobda kirqvisgan
gaSenebuli faraonis serdabi, romelSic idga taxtze mjdari faraonis kirqvis
monoliTuri sakulto qandakeba (nax.14). serdabis kedelSi faraonis Tvalebis gaswvriv
gakeTebuli iyo ori patara fanjara, saidanac faraonis qvis oreuls SeeZlo Tvali
edevnebina masTan SewirulobebiTa da saCuqrebiT mosulebisTvis (nax.15).
kompleqsis samxreT nawilSi, uSualod kedlis sisqeSi ganTavsda 85 m. sigrZisa da
13 m. siganis, e.w “samxreTis samarxi”, romlis miwisqveSa derefnebisa da gasasvlelebis
sistema Zalian hgavda TviT joseris piramidis miwisqveSa nawils, mxolod samarxi
50 nawili II - Zveli egvipte

kamera uCveulod patara iyo. kldeSi nakveTi samarxis simaRle 1,3 m-ia sigrZe - 1,6 m. es
samarxi kibeebiT ukavSirdeboda aRmosavleTiT mdebare Sesasvlels da sacavebs. aqve
ganTavsebuliyo cru karebi da cru fanjrebi. kameris kedlebi bevrgan mopirkeTda
mocisfro-momwvano granitis filebiT, romlebzec dawnuli lerwmis ornamentul
naxats da reliefur gamosaxulebebs vxvdebiT (nax.16). faraonis gamosaxulebebi
iseTivea, rogorc piramidis samarxSi, gansxvaveba mxolod isaa, rom erT-erT bareliefze
faraoni gamosaxulia qveda egviptis gvirgviniT. “samxreTis samarxis” fasadi gamodioda
samxreTis did ezoSi, romlis samxreT-dasavleT kuTxeSi mdebareobda samlocvelo.
misi kedlebi dResac ki morTulia faraonis mfarveli gvelebis - kobrebis (ureusebi)
reliefuri gamosaxulebebiT (nax.17). am nagebobebis daniSnulebaze mecnierTa
Soris azrTa sxvadasxvaoba arsebobs: specialistebis nawili Tvlis, rom es faraonis
simboluri samarxia, meoreni miiCneven, rom aq mdebareobda kenotafi (“carieli
saflavi”), sadac idga “kanopebi” (Tixis WurWeli, romelSic inaxeboda faraonis an misi
ojaxis wevrebis mumificirebisas amoRebuli Signeuloba, kerZod, gul-RviZli).
drodadro faraons Tavisi mmarTvelobis garkveul periodSi unda aReniSna
dResaswauli “sedi” cxovrebiseuli Zalebis aRsadgenad da qveynis keTildReobis,
winsvlis uzrunvelsayofad. zeda da qveda egviptis nomebidan dResaswaulze
Camodiodnen nomarqosebi. isini monawileobdnen faraonis xelaxal kurTxevaSi. mas
Tavze adgamdnen zeda egviptis TeTr da qveda egviptis wiTel gvirgvinebs.
wminda teritoriis aRmosavleT nawilSi aSenda gansakuTrebul nagebobaTa
wyeba. xandaxan aq tardeboda religiuri ritualebi, savaraudoa, rom am nagebobebs
miiCnevdnen aseve RmerTebis droebiT sacxovrebladac. isini qmnidnen mcire zomis sam
ezos. aRsaniSnavia, rom joseris kompleqsis garda, sxvagan aseTi nagebobebi ar gvxvdeba.
samxreTis ezos aRmosavleTis mxridan esazRvreba sworkuTxa gegmis mqone
“heb-sedis” ezo (“heb-sedi” niSnavs sikvdilis Semdeg xelaxla movlinebas), romelSic
moxvedra SeiZleboda mTavari Sesasvleli galereis marjvena mxridanac (nax.18). ”heb-
sedis” ezos aRmosavleT da dasavleT nawilebSi ganlagebulia CrdiloeTisa da samxreT
egviptis RmerTebis samlocveloebi, patara kamerebiTa da samsxverploTi. mcire zomis
samlocveloebSi arsebuli niSebi nomebis simboloebs warmoadgenda. isini gankuTvnili
iyo RmerTebis qandakebebisTvis, romelTa winaSec faraoni msxverplSewirvis rituals
asrulebda. samlocvelos fasadi nawilobriv aRadgines da morTes naxevrad gaxsnili
qvis karebiT.
faraonis saritualo garbenisTvis gankuTvnili ezos boloSi, mdebareobda
patara sakulto samlocvelo da faraonis tansacmlis gamosacvleli nageboba.
aq aRmoCnda faraon joseris didi zomis qandakebebi, romelTagan erT-erTze igi
gamosaxulia mkerdTan gadajvaredinebuli xelebiT da „heb-sedis“ dResaswaulisTvis
gankuTvnili samosiT (nax.19).
“heb-sedis” ezos CrdiloeTiT mdebareobda kedliT garSemortymuli kidev
ori ezo (piramidis aRmosavleT mxares). yoveli ezos siRrmeSi kirqvisagan aSenebuli
samlocveloebi idga. e.w. “CrdiloeTis ezoSi” aRmoCenilia faraonis asulis
xeteb-xer-nebtis samarxi da “CrdiloeTis saxli”, romlis darbazi morTuli iyo
papirusiskapitelebiani naxevarsvetebiT (nax.20), e.w. “samxreTis ezoSi” - faraonis
asulis int-kas samarxi da ”samxreTis saxli”, romlis darbazs amkobda lotosis
yvavilis kapiteliani naxevarsvetebi. erTnairad gaformebul taZrebs amSvenebda oTxi
naxevarsveti da ori pilastri (kedelTan midgmuli sveti). orsave fasads gasdevda
frizi, romelzec sqematurad iyo gamosaxuli lerwmis Reros zeda nawilis wnuli da
imeorebda lerwmisagan dawnuli adreuli nagebobebis formas. samxreTis sasaxlis
naxevarsvetebis forma, svetis orive mxares gadmofenili didi foTlebis saxiTaa
warmodgenili. CrdiloeTis sasaxlis naxevarsvetebis kapitelebi gaSlili papirusis
yvavilis msgavsia da adreul taZrebSi arsebuli sayrdeni sistemis formas imeorebs.
kapitelebi martivia. maT ar aqvT arc erTi zedmeti detali, imavdroulad isini kargad
gadmoscemen mcenarisTvis damaxasiaTebel formas. papirusis kapitelebs, romlebic aq
pirvelad gaCnda, Semdgom periodebSi xSirad iyenebdnen.
amrigad, joseris ansamblSi gaCnda ori tipis sveti: geometriuli (Sesasvlel
darbazSi) da mcenareuli motivis Semcveli - gamomsaxvelobiTi (“samxreTis samarxSi”
nawili II - Zveli egvipte 51

da “CrdiloeTis samarxSi”). rogorc viciT, zeda egviptis simbolo - lotosia, xolo


qveda egviptisa - papirusi, amitom mecnierebs miaCniaT, rom am or SenobaSi daculia
qveynis ori uZvelesi mxaris nacionaluri siwminde anu “CrdiloeTis saxli” qalaq butos
(qveda egviptis dedaqalaqi) taZris simboloa, “samxreTis saxli” - ierakonpolisis, anu
nexenesi (zeda egviptis dedaqalaqi). orive dedaqalaqi egvipteSi Zv.w.aR. IV aTaswleulSi
daarsda.
teritoriis CrdiloeT nawilSi mdebare kidev erT ezoSi ganlagebuli iyo
sakurTxeveli, sasawyobe nagebobebi da qurumTa sacxovrebeli.
kompleqsis dagegmarebis xasiaTi imaze metyvelebs, rom mSeneblebs surdaT
gardacvlili faraonisTvis qvaSi gamoekveTaT qalaqis mniSvnelovani nagebobebi,
amitom kompleqsis nagebobebi simbolur xasiaTsac atarebda. magaliTad, kompleqsis
kedeli simboloa memfisis “TeTri kedlisa”, safexurebiani piramidis agebis adgili
imeorebda memfisis mTavari RvTaebis - ptahis taZris adgilmdebareobas, sulis
mosaxsenebeli taZari simboloa mefis sasaxlisa, CrdiloeTisa da samxreTis saxlebi
- qalaqis administraciuli Senobebisa, zeda egviptis nomebi warmodgenilia saiubileo
dResaswaulebisTvis gankuTvnili samlocveloebiT ezos dasavleT mxares, xolo qveda
egviptis nomebi ki - samlocveloebiT aRmosavleTis mxares.
sainteresoa, rom am periodSi egviptelma mSeneblebma jer ar icodnen didi
sivrceebis gadaxurvis meTodi, amitom sakulto nagebobis interieri iqmneboda
mcire zomis kamerebiT. Sesasvleli karebic viwro iyo da sayrdeni svetebic kedelTan
midgmuli. kedlebis dayofa gulisxmobda karkasul sistemas. egviptelma mSeneblebma
jer kidev ar icodnen axali masalis - qvis SesaZleblobebi, amitom sqeli kedlebis
nacvlad agebdnen qvis Txel kedlebs. kompleqsi, rogorc yvela sakulto nageboba,
erTsarTuliani iyo.

III-2 piramidis ganviTareba (safexurianidan klasikuramde)


(Zv.w.aR. XXVI s., IV dinastia)

safexuriani piramididan klasikuri formis piramidaze gadasvla uceb ar


momxdara. joseris Semdeg IV dinastiis damaarsebelma faraonma snofrum (xeofsis
mama) aago safexuriani piramidebi: ori daSurSi da erTi medumSi. isini Tavisi formiT
gansxvavdebodnen winamorbedi piramidisgan da ukve uaxlovdebodnen IV dinastiis
faraonTa klasikuri formis piramidas. snofrus piramidebi saSualebas gvaZleven
Tvalyuri mivadevnoT piramidis formis Camoyalibebis process.
medumis piramidis e.w. “cru piramidis” (nax.21) mSenebloba Tavdapirvelad
faraon xunim, I I dinastiis bolo faraonma daiwyo. is Cafiqrebuli iyo Svidsafexurianad.
Semdeg mSenebloba misma Svilma, snofrum, gaagrZela da kidev erTi safexuris dadgma
gadawyvita. Tumca dawyebuli saqme ver daasrula. piramidis guls qmnis klde, romlis
garSemo TandaTanobiTi SemcirebiT safexurebi aigo. snofrum isini Seavso qviT da
gverdebi gluvi gaxada. arsebobs varaudi, rom piramida Tavidanve Sendeboda, rogorc
klasikuri.
piramidaSi Sesasvleli 1882 w. aRmoaCines. is mdebareobda CrdiloeTiT. grZeli derefani
eSveboda safuZvlidan 7 m-iT qveviT da miemarTeboda samarxi kamerisken, sadac xis
sarkofagi idga. samarxSi moxvedra SeiZleboda ara gverdidan an Weridan, aramed iatakSi
arsebuli Riobidan. dRes piramida erTmaneTze Sedgmuli sami mastabiTaa warmodgenili.
misi simaRlea 75 m., gverdiTi wiboebis sigrZe - 146 m, xolo fuZis - 60 m.
piramidebi daSurSi. snofrus mier agebuli, daSuris pirveli, e.w. “rombiseburi
piramida” an “texili piramida” (nax.22) warmoadgens mastabas, romelzedac TiTqos
Sedgmulia mcire zomis klasikuri piramida. is erTian moculobas qmnis da ansamblis
nawilia, romelSic Sedioda erTmaneTTan aRmavali gziT SeerTebuli ori taZari. ufro
Zveli qveda taZari udabnos teritoriaze mdebareobda da gziT ukavSirdeboda uSualod
piramidasTan ganTavsebul sakulto nagebobebs. gza grZeldeboda aRmosavleTiT,
mdinare nilosisken. taZari Sedgeboda sami nawilisgan: Sesasvleli darbazisgan, mis
gverdiT mdebare oTxi saTavsisgan da didi ezosgan. ezos orive mxares ganTavsebuliyo
or-ori saTavsi, siRrmeSi ki portiki. misi Weri eyrdnoboda or rigad ganlagebul 10
52 nawili II - Zveli egvipte

svets. portikis siRrmeSi arsebul eqvs niSaSi idga erTiani granitis blokisgan Seqmnili
faraonis qandakebebi. taZari morTuli yofila reliefebiT. zeda taZari Sedgeboda
mcire zomis ezoSi gamavali ori darbazisgan. pirveli darbazis Sesasvlelis win idga
ori stela.
kompleqsis mTavar elements warmoadgens piramida. misi simaRle 100 m-ia, fuZis
gverdis sigrZe 215 m. da 220 m. qveda gverdebi daxrilia 54031’ kuTxiT, xolo zeda wiboebi
43021’-iT. aseTi formis warmoqmnis Sesaxeb sxvadasxva varaudi arsebobs. zogierTi
mkvlevari Tvlis, rom albaT, moxda miwisZvra da piramidis zeda nawili Camoingra, amitom
mSenebloba sxva kuTxiT gagrZelda. meore versiiT, savaraudod, faraoni gardaicvala
da memkvidrem iCqara misi damTavreba, radgan sakuTari piramidis mSenebloba unda
daewyo.
daSuris meore piramidas ewodeba ”wiTeli piramida” (nax.23). saRamos, mzis
Casvlisas samSeneblo masalis feris gamo is wiTlad moCans. piramida mdebareobs pirveli
piramidis samxreTiT, 200 metrSi da misi simaRle 26 m-ia. gverdebis daxra iseTivea,
rogorc daSuris pirveli piramidis zeda nawilSi. is ukve klasikuri formis piramidaa.
Crdilo-aRmosavleTiT idga gamoumwvari agurisgan agebuli sulis mosaxsenebeli
taZari. galerea-pandusi akavSirebda mas dablobSi ganTavsebul taZarTan.
nawili II - Zveli egvipte 53

rozeta
aleqsandria
delta
tanisi

bubastisi

giza
memfisi
sakara 2
daSuri

1. Zveli egvipte (Zv.w.aR. IV aT. - ax.w.aR. I s.)


2. eqvssafexuriani joseris piramida
3. joseris kompleqsi (rekonstruqcia)
4. joseris piramidis kompleqsi (saerTo xedi)
5. imhotepi 5
54 nawili II - Zveli egvipte

d C

s
a

7 8

6. sakara, joseris kompleqsis generaluri gegma (a. Sesasvleli aRmosavleTis mxridan, b. galereis
bneli saTavsi, g. didi ezo, d. joseris piramida, e. CrdiloeTis sulis mosaxsenebeli taZari,
v. serdabis ezo, z. faraonis asul xetep-xer-nebtis (‘‘CrdiloeTis sasaxle’’) samarxi da ezo,
T. faraonis asul int-kas (‘‘samxreTis sasaxle’’) samarxi da ezo, i. heb-sedis ezo, k. samxreTis
samarxi, l. qurumTa sacxovreblebi)
7. Sesasvleli aRmosavleTis mxridan
8. Sesasvleli galereis propilea
9. xedi ezodan propileaze
nawili II - Zveli egvipte 55

9 10

11 12 13

15 16

10. joseris piramida (Wrili)


11. piramidis sulis mosaxsenebeli
taZris xedi CrdiloeTidan
12. faraon joseris bareliefi
13. faraon joseris bareliefi
14. faraon joseris qandakeba
15. serdabis fanjara
16. samxreTis samarxis miwisqveSa
kamera
17. samxreT-dasavleTis samlocvelo
14 17
56 nawili II - Zveli egvipte

18 19

21

20

22

18. joseris piramidisa da heb-sedis ezos xedi


19. faraoni joseris qandakeba heb-sedis dResas
waulisTvis gankuTvnili samosiT
20. faraonis asul xetep-xer-nebtis samarxis
papirusiskapitelebiani naxevarsvetebi
21. snofrus e.w. ‘‘cru piramida’’ medumSi
22. snofrus ‘‘rombisebri’’ an ‘‘texili
piramida’’ daSurSi
23. snofrus klasikuri formis ‘‘wiTeli
23 piramida’’ daSurSi
nawili II - Zveli egvipte 57

III-V gizis ansambli


(Zv.w.aR. XXVII s., IV dinastia)

Zv.w.aR. I I aTaswleulSi egviptes marTavdnen IV dinastiis faraonebi, romelTa


Sesaxeb bevri cnoba ar Semonaxula, magram am faraonebis Zlevamosilebaze metyvelebs
maT mierve agebuli piramidebi, samaradiso gansasveneblebi, romlebic faraonis -
“didebuli RmerTis”, “mzis RmerTis” gandidebas emsaxureboda. isini erTgvari sawyisi
etapia klasikuri formis piramidebis Semdgom ganviTarebasa da CamoyalibebaSi. Zv.w.aR.
I s-Si berZnebma piramidebi miakuTvnes ”msoflios Svid saocrebas”. isini erTaderTia
dRemde moRweul am saocrebaTagan (nax.1).
gizis ansambli mdebareobs qalaq kairos gareubanSi, yofil qalaq memfisis axlos,
nilosis sarwyavi miwebisa da libiis udabnos Sesayarze, libiis platos kideze, romlis
kldovanma niadagma gauZlo aseT Zlier datvirTvas. iseTi STabeWdileba iqmneba, TiTqos
ansambli sicocxlidan sikvdilis saufloSi gadasvlis sazRvarze dgas.
gizis ansambli rTuli kompleqsia da Sedgeba sami: xeofsis (snofrus Svili
- xufu), xefrenisa (xeofsis Svili - xafra) da mikerinis (xefrenis Svili - menkaura)
piramidebisagan. TiToeuli piramida sxvadasxva daniSnulebis nagebobebisagan Seqmnili
samarxi kompleqsis nawils warmoadgens. maT gverdiT aRimarTa maTive Tanmxlebi sulis
mosaxsenebeli taZrebi, sakulto nagebobebi da mastabebi. amave ansambls ekuTvnis
piramidebis mcveli - sfinqsic (nax.2).
xefrenisa da xeofsis piramidebi mkacrad gansazRvrul diagonalze mdebareobs,
mxolod mikerinia odnav gadaxrili am diagonalidan (nax.3).
xeofsis piramidis sulis mosaxsenebeli taZris RerZi gadaxrilia CrdiloeTiT,
xefrenisa - samxreTiT, mikerinis ki swor RerZzea. Sesasvleli yvelas CrdiloeTis
mxridan aqvs. TiToeul am piramidas Tanmxlebi piramidebi axlavs: xeofsis piramidas sami
patara piramida aRmosavleTiT, xefrens - erTi samxreTiT, mikerins - sami samxreTiT.
Tu joseris piramida erT periodSi agebuli nagebobebis kompleqsia, gizis
ansambli moicavs sxvadasxva periods.
xeofsis piramidas (nax.4) ansamblSi dominanturi adgili eWira. is garSemortymuli
iyo qvis galavniT, romelic dRes aRar arsebobs. piramidas gars ekra mastabebis,
samarxebisa da akldamebis mTeli rigi, romlebic faraonTan daaxloebul pirebs -
didebulebs, qurumebs, naTesavebs, misi ojaxis wevrebs ekuTvnoda. faraoni sicocxleSi
Semosavlis did nawils maT unawilebda, amitom TiToeul maTgans sikvdilis Semdegac
surda faraonis gverdiT yofna, undodaT sxvebisgan gamorCeuli yofiliyvnen. es iyo
mizezi piramidebis garSemo gansasveneblebis mSeneblobisa. maTi zomebis simcire xazs
usvamda faraonis samarxis sidiades. piramidis qvevidan aRqmisas iqmneba giganturi
kibis STabeWdileba, romelic TiTqos usasrulobisken miemarTeba.
snofrus Svilma, faraonma xeofsma, Tavis sicocxleSive daiwyo piramidis
mSenebloba, rasac 30 weliwadi moandoma. aqedan 10 weliwadi mosamzadebel samuSaoebs
dasWirda, 20 ki - agebas (gvamcnobs herodote). is dasrulda faraonis mmarTvelobis
31-e wels. misi avtoria xuroTmoZRvari xemiuni. xeofsis piramidis mSeneblobaze 100
000 monas amuSavebdnen. mdinare nilosis aRmosavleT napirze mdebare turis sabados
qvis samtexloSi aTasobiT mona lodebs Tlida, Tan iseTi sizustiT, rom dawyobisas
napralSi nemsic ver gaeteoda, xarSebmuli sazidrebiT lodebs tivze awyobdnen da
dasavleT napirze gadahqondaT.
piramidebis agebis ramdenime versia arsebobs, amitom danamdvilebiT Tqma
romeli meTodi gamoiyenes xeofsis piramidis aSenebisas Znelia. es sakiTxi dResac
sadavoa. erT-erTi versiiT mSenebloba ase mimdinareobda: piramidis mTel perimetrze
ewyoboda safexurebi, romelTa sigane 5 m. da simaRle 6 m. iyo. rodesac erT safexurze
samuSaos daamTavrebdnen, amatebdnen meores da a.S. aseTi 20 safexuri aRmarTes, anu
Tavdapirvelad xeofsis piramida safexuriani iyo (nax.5). erTi safexuridan meoreze
asasvlelad qviSis pandusebs awyobdnen, romelTa gverdebs amagrebdnen aliziT an
qviSiT savse tomrebiT. safexuridan safexurze, specialuri xis amweebiT 2,5-3,0 t.
wonis blokebi ahqondaT da maT pandusebze erTmaneTTan mijriT ganTavsebuli morebis
saSualebiT gadaaadgilebdnen. piramidis qveda nawilSi blokebis simaRle 1,5 m-ia.
58 nawili II - Zveli egvipte

simaRlis zrdasTan erTad blokebis simaRlec iklebs da wverTan 50 sm-isaa. piramida


aseTi gaTlili 2300000 blokisgan (zogan naxsenebia 2521000) aris agebuli. samSeneblo
xaraCoebi egvipteSi ar icodnen, iseve rogorc rkinis iaraRebisa da borblis gamoyeneba
(borbali Zvel egvipteSi gamoiyenes mxolod axali samefos periodidan, Zv.w.aR. XVI
s-idan), amitom blokebs spilenZis iaraRebiT xerxavdnen da erTmaneTze uduRabod
awyobdnen.
piramidis safexurebis agebis Semdeg iwyeboda darCenili nawilebis Sevseba,
qviSis yrilisgan misi TandaTanobiT gaTavisufleba da bolos piramidis zeda
mopirkeTeba. sicarielis Sesavsebad gamoyenebulia aguri da moyviTalo kirqva, xolo
garedan piramida mopirkeTda TeTri kiris duRabiT, romelic dRes aqa-iq moclilia.
savaraudod, sxvadasxva feris qvebiT mas sartylebad apirkeTebdnen (SuamdinareTis
zikuratebis safexurebis msgavsad), miwisqveS ki gadioda derefnebis qseli - labirinTi,
romelic kamerebs erTmaneTTan akavSirebda.
xeofsis piramidis Tavdapirveli simaRle 146,59 m. (147 m.) iyo, rac 50-sarTuliani
saxlis simaRles utoldeba. piramidam simaRleSi 9 m-iT daiklo da axla daaxloebiT 137
m-ia, radgan is qvis karierad gamoiyenes. yoveli waxnagis sigrZe - 230,35 m-ia, kvadratis
fuZe - 230 m., fuZis farTobi 5 ha-s aRemateba. wverze ganlagebulia 10 m. siganis moedani.
piramidis moculobac 2 500 000-idan Semcirda 2 350 000 mde. axla 150 000 m3-isaa, radgan
XIX s-Si misi blokebi gamoiyenes kairos mSeneblobisTvis. gverdebis daxris gradusia
51052’. isini mimarTulia qveynis mxareebisken. perimetria 1 km, farTobi 54 300 m2.
piramidas Sesasvleli miwis donidan 15 m-is simaRleze CrdiloeTis mxridan aqvs
(nax.6). SigniT ganTavsebuli sami kamera mSeneblobis sam etapze miuTiTebs. am kamerebisken
miemarTeba derefnebi. Sesasvlelidan 9 m-Si, 26041’ daxris mqone derefani orad iyofa.
erTi miemarTeba zeviT, mefis kameraSi, meore - miwis qveviT mdebare kameraSi, romlis
daniSnuleba ucnobia (Tumca, arsebobs mosazreba, rom faraons nebismieri droisTvis
samarxi mzad unda hqonoda). es derefnebi Zalian dabalia, simaRle 1 m-ia, sigane 1,5 m.
derefnis simaRle mefis kamerasTan miaxloebisas izrdeba da aRwevs 8,5 m-s, misi sigrZe
47 m-ia, sigane aseve - 1,5 m. es “didi galereaa” (nax.7), romelic teqnikurad saucxoodaa
Sesrulebuli. kirqvis filebi ise ganlagda, rom warmoiqmna cru TaRi, anu yoveli axali
rigis blokebi wina rigis blokebze 5-6 sm-iT gadmodis da sabolood, 8,5 m-is simaRleze,
isini erTdebian. zedapiri isea damuSavebuli, rom erT mTlian sibrtyed, erT mTlian
qvis masivad aRiqmeba.
“didi galereis” gavlis Semdeg miwis donidan 40 m. simaRleze Cndeba “mefis kamera”
(nax.8). kameris sigrZe - 10,5 m-ia, sigane - 5,2 m, simaRle - 5,8 da mopirkeTebulia gaTlili
vardisferi granitis filebiT. iq idga erTiani vardisferi granitis lodisgan Seqmnili
sarkofagi mumiiT. dRes is SemorCenilia saxuravis gareSe (nax.9). erT-erTi ajanyebis
dros, romlis Sesaxeb dawvrilebiTi cnobebi ar arsebobs, mefis mumia akldamidan
gamoitanes da is ugzo-ukvlod daikarga, xolo misma piramidam ki 5000 wels iarseba.
piramidis SuagulSi CaSenebuli es kamera, “fsevdomonumentia” (gansxavavebiT joserisa
da xefrenis piramidebisgan, romlebic samarx-borcvebs warmoadgenen).
egviptelTa udides da mniSvnelovan sainJinro miRwevad SeiZleba CaiTvalos
“mefis kameris” gadaxurva. is Sedgeba xuT rigad ganlagebuli horizontaluri granitis
blokisagan, romelTa Soris datovebuli Tavisufali adgili mcire saTavsebs qmnis.
erT-erTi ganmtvirTavi konstruqciis kedelze aRmoCnda warwera - “xufu da xufus
megobrebi”. ori kirqvis blokiT gadaxuruli kamera qmnis orqanobiani gadaxurvis
formas, romelic garkveulad anawilebs simZimis Zalas gverdebze da icavs kameras
zewolisa da Cangrevisagan. am konstruqciis mTliani simaRle 100 metria.
didi galereis dasawyisSi arsebuli erT-erTi gverdiTi derefani miemarTeba
“dedoflis kameraSi” (akldamaSi), romelic mefis kamerasTan SedarebiT ufro mcire
zomisaa.
piramidis Wrilis ganxilvisas SevamCnevT, rom misi Siga moculoba
daserilia saventilacio SaxtebiT. erT-erTi saventilacio Saxti orionis alfa
Tanavarskvlavediskenaa mimarTuli, romelic im dros samyaros polusad iyo
miCneuli. Sua welTan is Caxergili iyo qvebiT. SesaZlebelia, am SaxtiT maradisobisken
gadaadgilebisas, suls winaaRmdegobebic unda gadaelaxa da mxolod amis Semdeg
nawili II - Zveli egvipte 59

afreniliyo zecaSi.
1953 w. egvipteli arqeologebis zaqi nurisa da qemal almalaxis mier xeofsis
piramidis axlos, silaSi, 17 m. siRrmeze qvis blokebiT gadaxuruli samalavi aRmoaCines.
iq miakvlies 46 m. sigrZisa da 6 m. siganis soWis, sikimorisa da unabis xisagan damzadebul
“mziur navs” (nax.10). mas centrSi 9 m. sigrZis daxuruli kabina da orive mxares 6 wyvili
niCabi hqonda. navi gankuTvnili iyo mefisTvis, raTa mas sikvdilis Semdeg micvalebulTa
Soreuli samefos zeciur talRebSi curva SeZleboda. varaudoben, rom swored am naviT
gadmoasvenes faraoni aRmosavleTis napiridan. aseTi navi piramidis garSemo ramdenime
aRmoCnda.
xeofsis piramidis qveda sulis mosaxsenebeli taZris gaTxrebi jerac ar
dawyebula, radgan mis Tavze arabuli sofelia gaSenebuli. piramidis aRmosavleTiT
zeda sulis mosaxsenebeli taZaria, romelic Sedgeba granitis svetebiani patara
ezosgan, saidanac kedlisniSian saTavsSi SeiZleba moxvedra. aq faraonis sakulto
qandakeba idga, kedlebs ki sada reliefebi amSvenebda.
saerTod, Zveli samefos arqiteqturas axasiaTebs statikuroba, SeboWiloba.
qandakebebi mudmivi simSvidis STabeWdilebas qmnis, saTavsebis kedlebs amSvenebs
bareliefebi.
piramidis garda, dRes xeofsis kompleqsi TiTqmis mTlianad dangreulia.
sainteresoa maTTan dakavSirebuli ramdenime faqti: 1798 w. piramidebis win mdgomma
napoleonma, romelmac daamarcxa mamluqebi (isini manamde marTavdnen egviptes), zepirad
gamoTvala, rom piramidis qvebi sakmarisi iqneboda 3 m. simaRlisa da 30 sm. siganis kedlis
asaSeneblad safrangeTis garSemo. xeofsis piramida bevrad ufro maRalia, vidre
msoflioSi yvelaze didi wm. petres taZari romSi. piramidebze datovebulia eduard I -
is, Satobrianis, mefe farukisa da sxvaTa avtografebi.
xefrenis piramida (nax.11). galavniT SemosazRvruli kompleqsis Senobebis
urTierTganlageba mkacrad iyo gansazRvruli da eqvemdebareboda faraonis dakrZalvis
ceremonias. aRmosavleT napirze mdebare faraonis sasaxlidan samgloviaro procesia
saritualo navebiT gadalaxavda niloss. dasavleT napirze iwyeboda dakrZalvis
rituali. uSualod nilosis napiras agebuli qveda, sulis mosaxsenebeli taZridan
procesia viwro, gadaxuruli derefniT siRrmeSi piramidisken miemarTeboda. manamde
micvalebuls daasvenebdnen piramidis aRmosavleT mxares mdebare zeda, sulis
mosaxsenebel taZarSi, romelic ramdenime nawilisagan Sedgeboda: mTavari derefani,
Ria ezo, xuTniSiani darbazi faraonis qandakebebiT, siRrmeSi sakurTxeveli, damxmare
saTavsebiT. amis Semdeg CrdiloeT mxares arsebuli Sesasvlelidan micvalebuli
piramidaSi ganTavsebul kameraSi ahyavdaT, sadac Caasvenebdnen sarkofagSi.
gasasvlelebs amoqolavdnen da amiT rituali sruldeboda. piramidis kuTxeebSi
faraonis saiqioSi mogzaurobisaTvis dgamdnen navebs (nax.12).
faraonma xefrenma mSenebloba xeofsis piramidis Semdeg Zalian swrafad daiwyo.
ucnobi avtoris CanafiqriT is warmoadgenda qvis yorRans samarxis Tavze. piramidis
fuZe 210,5X210,2 m. iyo, simaRle ki - 143,5 m, amJamad is 141 m-ia. is danarCen or piramidaze
maRali Cans, vinaidan ufro amaRlebul platoze mdebareobs da yvelaze kargad aqvs
SemorCenili zeda mopirkeTebis fena, amitom mas “qudian piramidasac” uwodeben. miwis
qveS, kldeSi nakveTi sarkofagiani samarxi kamera gadaxurulia kirqvis blokebisgan
Seqmnili orqanobiani saxuraviT. daxris kuTxe - 52020’-ia. derefani iseTi dabalia, rom
mxolod moxriT SeiZleba gavla. Sesasvleli CrdiloeTis mxaresaa.
xefrenis piramida iseve, rogorc sxva piramidebi pirvelad egviptis sulTanis
saladinis Svilma, ali muhamedma, gaxsna ax.w.aR. 1200 wels.
xefrenis piramidis kompleqsSi Sedioda: zeda da qveda sulis mosaxsenebeli
taZrebi, romlebic erTmaneTs ukavSirdeboda grZeli derefniT (nax.13).
Tavdapirvelad procesia qveda, sulis mosaxsenebeli taZris (nax.14) win mdebare
navsadgurs miadgeboda, saidanac sxva nagebobebTan SedarebiT ufro kargad Semonaxul,
qveda, sulis mosaxsenebel taZarSi gadainacvlebda. is nagebia adgilobrivi kirqviT
da mopirkeTebulia asuanis granitiT. kvadratuli formis darbazis gverdis sigrZe
45 m-ia, simaRle - 13 m. aRmosavleTis fasads amSvenebs ori simetriulad ganlagebuli
kari, romlebsac or-ori sfinqsi icavda. karebis Tavze da maT gverdebze ieroglifebiT
60 nawili II - Zveli egvipte

amotvifrulia faraonis saxeli da wodebebi. am or kars procesiis monawileebi ganivad


ganTavsebul darbazSi Sehyavda, saidanac patara koridoriT centralur, Т-isebr
darbazSi xvdebodnen. is gaTvlili iyo damswreTa mcire raodenobaze. aq, TeTri
alebastris iatakze faraonis muqi mwvane doloritis 23 qandakeba idga, romlebic
Semdgom arqeologebma aRmoaCines wina darbazis iatakis qveS. Suqi am sivrceSi uSualod
Weris qveS, kedlebSi amoWrili patara sarkmlebidan Semodioda. darbazis interierisTvis
damaxasiaTebeli iyo simkacre, monumenturoba, sisadave, araviTari ornamenti,
araviTari morTuloba. vlindeba Tlili, swori, kuTxovani formebi. yuradRebas ipyrobs
SuqCrdilis TamaSi, romelic brwyinvaledaa gadawyvetili ucnobi avtoris mier. zomebi
da masStabi didia, magram ara grandiozuli. dRes darbazi dangreulia.
T-isebr darbazSi pirvelad vxvdebiT calke mdgom svets, romelic egviptelTa
brwyinvale mignebaa da momdevno epoqebisTvis didi mniSvneloba hqonda. ganiv saTavsSi
idga 6 sveti, mis perpendikularul darbazSi 10. am 16 monoliTur granitis svets
eyrdnoboda granitisave filebi, romlebic taZris Wers qmnidnen. inertuli masa
Seicvala dgarkoWovani sistemiT. qvis gamoyenebaSi jer kidev igrZnoba SeboWiloba. qvis
svetisa da masze gadebuli koWis gamoyenebam egviptelebs saSualeba misca SeeqmnaT didi
da grandiozuli sivrceebi, SemoetanaT sayrdeni svetebis axali ritmi. am sivrceebSi
erTnairi moculobebi perspeqtivaSi mcirdeba da garkveuli Tanabari intervalis
Semdeg meordeba. es ki siRrmisken swrafvis asociacias qmnis. araTanabari ganaTebis
gamo svetebis waxnagebi sxvadasxva siZlieriT naTdeba, amitom Ria da muqi sibrtyeebi
plastikur masebad aRiqmeba. amgvarad, iqmneba diferencirebuli nairferovani
sibrtyeebi, maT zedapirze areklili SuqCrdilis TamaSiT.
centraluri darbazis erT kuTxeSi sami viwro kamera yofila, meore kuTxeSi
ki - viwro derefani ganStoebebiT, romelic, e.w. aRmavali gza-derefniT uerTeboda
zeda sulis mosaxsenebel taZars. taZars damoukidebeli Sesasvleli ar hqonda, masSi
moxvedra mxolod am grZeli derefniT SeiZleboda. aqac, joseris piramidis msgavsad,
gzebi dablandulia. mnaxveli Tavdapirvelad am masiuri da yru nagebobis mcire zomis
saTavsebSi xvdeboda, Semdgom, erTmaneTis miyolebiT anfiladurad ganlagebul
svetebian sam darbazSi, maTi gavlis Semdeg ki - qvis svetebian ezoSi, sadac sakurTxeveli
idga. am ezos TeTri alebastris iatakze, muqi vardisferi granitis svetebis win, osirisis
uzarmazari TeTri qandakebebi mdgara.
ezos Semdeg, taZris dasavleT mxares ganlagebul 5 Rrma kameraSi faraonis
sakulto qandakebebi ganTavsebuliyo. CrdiloeT mxares mdebare derefniT moxvdebodiT
sameurneo saTavsebSi da taZris bolos mdebare sakurTxevelTan. zustad nagebobis
mTavar RerZze mdebareobda didi niSa. fiqroben, rom aq unda yofiliyo didi cru kari,
romlis win faraonisTvis mirTmeul ZRvens awyobdnen.
amrigad, xefrenis taZris mSeneblobisas gamoiyenes is xuTi klasikuri elementi,
romlebmac Seqmnes taZris gansxvavebuli kompozicia: 1. Sesasvleli viwro ganivi
darbazi; 2. qvis svetebiT garSemortymuli centraluri, peristiluri ezo; 3. xuTi
kamera sakulto qandakebebiT; 4. sameurneo saTavsebi; 5. sakurTxeveli.
taZris siRrmiseuli kompozicia viTardeba grZivi da ganivi sivrceebis
monacvleobiT. es midgoma - svla siRrmisken mogvianebiT, axali samefos periodSi, ufro
daixvewa da ganviTarda.
interieri agebulia kontrastebze: ganivi da grZivi, siRrmiseuli kontrasti,
Suqisa da sibnelis kontrasti, Ria ezosTan kontrasti, svetebiT Sevsebuli darbazi da
viwro Rrma kamerebi. aq, iseve rogorc piramidaSi, formebi gamartivebulia, dayvanilia
geometriul mkafioebamde, kedlebi da svetebi gaformebis gareSea da maTi zedapiri
kargadaa gaprialebuli. erTaderT morTulobad SeiZleba CaiTvalos Tavisuflad
mdgari qandakebebi, romlebic aformeben svetebis sibrtyeebs. maT sxvadasxva masalisgan
amzadebdnen: mwvane doloriti, Ria alebastri, yviTeli fiqalis qva. sainteresoa
ansamblis teritoriaze gaTxrebisas napovni xefrenis doloritis qandakeba, romelic
dRes kairos muzeumSi inaxeba.
xefrenis piramidis qveda taZris gverdiT, mis simetriulad, ganlagda “sfinqsis
taZari” da TviT sfinqsi (nax.15). sfinqsis taZris iersaxe I dinastiis mastabebs ufro
waagavs, vidre IV dinastiis taZrebs. Seswavlili masalis safuZvelze mecnierebma
nawili II - Zveli egvipte 61

daaskvnes, rom is xefrenis piramidaze ufro gviandelia, herodotes aRweriT


(herodotem imogzaura egvipteSi Zv.w.aR. V s.) mTlianad kldeSi “gamokveTili”. taZris
saTavsebi Tavmoyrilia Ria ezos garSemo, romlis granitis svetebs faraonis mwvane
doloritis qandakebebi amSvenebs (nax.16). Tu xefrenis taZari viTardeboda simetriulad
vertikaluri RerZis gaswvriv, sfinqsis taZari simetriulia centris mimarT da ar aqvs
monoliTuri kedlebi.
sfinqsi - adamianisTaviani qvis lomi, masiuri kldisganaa nakveTi. misi agebis
TariRze dResac msjeloben. savaraudod, is mogvianebiT Zv.w.aR. XXVI s-Si Seiqmna. misi
sigrZe 57 m-ia, simaRle - 20 m, sigane - 4,2 m, marto Tavi - 5 m. simaRlisaa, cxviri ki - 2 m.
egvipteSi mamluqebis yofnisas, artileriam Tavis samizned gamoiyena sfinqsis cxviri,
amitom dRes is dazianebulia. TuTmos IV-is davalebiT mas miumagres wveri, romelic
dRes kairos muzeumSi inaxeba.
Zvel egviptur miTologiaSi lomi wminda adgilebis damcvelad iTvleba.
magaliTad, is imqveyniuri karibWis, aRmosavleTisa da dasavleTis horizontebis
mcvelia. zogjer mas ukavSirebdnen warsulsa da awmyos. erT-erTi versiiT sfinqsi axali
samefos periodis mzis RmerTis - „ras“ gamosaxulebaa, meore versiiT ki - akldamebis
saSineli mcvelisa. Zvel dros mas miiCnevdnen mzis RmerTisa da heliopolisis miwier
gansaxierebad - RmerT atumad, zogi mas xefrens amsgavsebs tradiciuli TavsaburaviT
- klaftiT. miuxedavad amisa, sfinqsi idumalis, farulis, amoucnobis, faraonis
RvTaebrivi warmoSobis, siZlieris simbolo iyo da amave dros faraonis, mzis RmerTis,
micvalebulTa samyaros simSvides ganasaxierebda.
ansamblis teritoriaze arsebul nagebobebsa da sfinqss xSirad qviSisagan gawmenda
sWirdeboda. gadmocemis Tanaxmad, erTxel, nadirobisas, TuTmos IV-s (Zv.w.aR. 1425-1408
ww., XVII dinastia) sfinqsis qveS CaeZina. mas gamoecxada TviT sfinqsi - RmerTi horem axeti,
anu “horizontis hori” da sfinqsis qviSisgan gawmenda daavala. davalebis Sesrulebis
SemTxvevaSi is TuTmoss mefed kurTxevas dahpirda. marTlac, sfinqsis gawmendis Semdeg
TuTmosi egviptis taxtze avida. mas arqeologadac moixsenieben. am istorias adasturebs
warwera lomis TaTebs Soris ganlagebul stelaze, romelic TuTmos IV-m aRmarTa. qvis
blokebis restavracia ptolemeebis dinastiis mefobis drosac Catarda. romaelebsac
Cans surdaT sfinqsis qviSisgan gaTavisuflebas. masTan sakurTxevelic ki aRumarTavT.
bolos sfinqsi gawmindes 1926 w. es procedura periodulad dResac tardeba.
mikerinis piramida (nax.17, Zv.w.aR. XXVI s.) wina or piramidaze bevrad pataraa. is
aago xuroTmoZRvarma debxenma. misi simaRle iyo 66 m., amJamad 63 m-ia, fuZis gverdis
sigrZe tolia 108,5X108,5 m-isa, daxris kuTxe 51021’-ia.
mikerinis piramida wina ori piramidis diagonalze ar dgas. is odnav gaweulia
gverdiT, magram ansamblis sqematurobas eqvemdebareba.
piramida agebulia didi zomis blokebisgan da samarx yorRans warmoadgens. mas
Sesasvleli CrdiloeTis mxridan hqonda. ansamblSi Sedioda aRmosavleTiT mdebare,
nawilobriv alizisgan agebuli sulis mosaxsenebeli taZari, romelic xisgadaxurvian
Sesasvlel darbazs Seicavda. darbazis arqiteqturuli gadawyveta waagavda xeofsis
sulis mosaxsenebel taZars. taZari jer kidev arsebobda ax.w.aR. XVII s-Si, magram dRes
isic dangreulia. piramidis qveda mesamedi mopirkeTebulia asuanis vardisferi
granitis filebiT. am mopirkeTebiT dafaruli 16 rigi kargadaa Semonaxuli. ax.w.aR.
XVI saukunemde SemorCenili danarCeni nawilis kiris mopirkeTeba dRes aRar arsebobs.
mikerini adre gardaicvala, amitom zeda nawilis mopirkeTebis dasruleba ver moaswro.
mikerinis piramidis swrafad damTavrebis mizniT misi zogierTi nawili alizisgan aigo,
ris gamoc is swrafad daingra. gaTxrebis Sedegad aRmoCenil ieroglifur warweraze
datanilia mSeneblobis TariRi. piramidis qveS arsebul samarx kameraSi aRmoaCines
mikerinis qandakeba, romelsac orive mxares qalRmerTebis qandakebebi umSvenebs.
piramidis gverdiT, erT-erT patara piramidaSi, misi coli xarmenext I ganisvenebda
(nax.18).
mikerinis piramidis mokrZalebuli zoma, gverdebis arasruli mopirkeTeba,
mSeneblobaSi alizisa da xis gamoyeneba mowmobs, rom IV dinastiis bolos sakulto
mSenebloba sakmaod daqveiTda.
V-VI dinastiebis periodis arqiteqtura. faraonis Zalauflebis TandaTanobiT
62 nawili II - Zveli egvipte

SesustebasTan erTad qveyanaSi ekonomikuri daqveiTebac daiwyo. V da VI dinastiebis


dros (Zv.w.aR. XXVII-XXII ss.) piramidebis mSenebloba grZeldeboda, magram isini adreulze
bevrad ufro dabali iyo - 70 m. arqiteqturuli kompoziciis principi igive darCa: qveda,
sulis mosaxsenebeli taZari, aRmavali gza, zeda, sulis mosaxsenebeli taZari, piramida
da mis garSemo mdebare sxva samarxebi. am nagebobaTa mSeneblobis xarisxic dabalia.
samSeneblo masalad gamoyenebulia mcire yoreqvis blokebi. V dinastiis bolo faraonis,
unasis piramidis magaliTze (sakaras nekropolisi), SesaZlebelia Tvali mivadevnoT
am periodis kompleqsis mSeneblobaSi mimdinare cvlilebebs, romlebic Semdgom VI
dinastiis faraonebma gamoiyenes. kerZod, piramidis Sesasvlelis Tavze aSenda patara
samlocvelo cru kariT, daxrili derefani pirvel darbazamde miemarTeboda, saidanac
horizontaluri derefniT Sediodnen granitis samarx kameraSi, romelsac sami mxridan
karebi hqonda. centraluri kvadratuli darbazis gavlis Semdeg derefani orad
iyofoda: marcxena Sedioda samniSian kameraSi, sadac faraonis qandakeba inaxeboda
(serdabi), marjvena ki - alebastriT mopirkeTebul sarkofagian samarxSi, romlis
kedlebi Weramde ”piramidis teqstebiT” iyo dafaruli.
”piramidis teqstebi” garkveuli TanmimdevrobiT iyo amokveTili piramidis
saTavsTa kedlebze, Sesasvlelidan samarx kameramde. isini gadmoscemdnen saTavsebSi
Catarebuli ritualis dros warmoTqmul frazebs. am teqstebs didi mniSvneloba aqvs
ara marto religiis, aramed Zveli egviptis istoriisTvisac, radgan maTi kvleviT
dadginda TiToeuli saTavsis daniSnuleba.
am drois sulis mosaxsenebeli taZrebis zomebi gaizarda, kedlebi daifara
reliefebiTa da kedlis mxatvrobiT, derefnebisa da darbazebis gadaxurva palmis,
lotosisa da gauSleli papirusis konad Sekrul kapitelian svetebs efuZneboda,
romlebic Semdgom periodebSi egviptis sataZro arqiteqturisTvis gaxda
damaxasiaTebeli. am dros aSenebul piramidebs ekuTvnis: faraon saxuras piramida da
niuser-ras mzis taZari abusirSi (nax.19). ansamblis centrs qmnida obeliski, romelic
bolovdeboda mooqruli piramidiT. is mzis sxivebze brwyinavda.
VI dinastiis faraonTa piramidebi, marTalia, imeoreben unasis piramidis agebis
princips, magram aq kvlav ubralo svetebi gvxvdeba. adre mayureblis TvalisTvis uxilavi
niSebi qandakebebiT Seivso, sakurTxeveli, sameurneo saTavsebi da ganZTSesanaxi gareT
gamoitanes da ganalages piramidis SemomsazRvreli kedlis ukan. darbazi da mzis ezo
aseve xiluli gaxda.


nawili II - Zveli egvipte 63

1 2

3 4

e
a
g

d
6

1. qalaqi kairo, gizis piramidebis xedi


2. gizis ansambli (rekonstruqcia)
3. gizis ansambli (gegma)
4. xeofsis piramida
5. piramidis mSeneblobis procesi
6. xeofsis piramidis Wrili (a. Sesasvleli, b. mefis kamera,
g. dedoflis kamera, d. ucnobi daniSnulebis kamera, e. galerea)
7 7. xeofsis piramidis ‘‘didi galerea’’
64 nawili II - Zveli egvipte

10

8. faraon xeofsis samarxi kamera


9. faraon xeofsis sarkofagi misive samarxi
kameridan
10. mziuri navi
11 11. xefrenis piramida
12. xefrenis piramida sulis mosaxsenebeli
taZrebiT (a. piramida, b. qveda, sulis
mosaxsenebeli taZari, g. zeda, sulis
mosaxsenebeli taZari, d. aRmavali gza-derefani)

g
b

12
nawili II - Zveli egvipte 65

e d
z v
g
b

13

14

15

16

17 18
13. xefrenis piramidis qveda da zeda, sulis
mosaxsenebeli taZrebis gegma (a. T-isebri formis
darbazi, b. gza-derefani, g. svetebiani sami
darbazi, d. peristiluri ezo, e. xuTi kamera
sakulto qandakebebiT, v. sameurneo saTavsebi,
z. sakurTxeveli)
14. qveda, sulis mosaxsenebeli taZris svetebiani
darbazi
15. sfinqsi
16. sfinqsis taZari (rekonstruqcia)
17. mikerinis piramida
18. xedi piramidebze samxreTidan
19. niuser-ras mzis taZari abusirSi
19
66 nawili II - Zveli egvipte

III-4 Zveli egviptis Zveli samefos periodis qandakeba,


reliefi da mxatvroba
(Zv.w.aR. XXVIII-XXII ss.)

klasobrivi sazogadoebisa da erTiani monaTmflobeluri saxelmwifos


Camoyalibebam gansazRvra xelovnebis axali amocanebi da misi mniSvneloba axal
sazogadoebriv wyobilebaSi (iseve rogorc religiisa). igi faraonisa da saxelmwifos
maRali wris warmomadgenelTa ideuri iaraRi gaxda. xelovneba, upirveles yovlisa,
emsaxureboda mefisa da didebulebis gaRmerTebasa da gandidebas.
Zveli samefos periodSi Camoyalibda egvipturi kulturis yvela ZiriTadi forma.
mefeebi da didebulebi sicocxleSive zrunavdnen imqveyniur, maradiul cxovrebaze da
amitom agebdnen monumentur qvis samarx nagebobebs - mastabebs, Semdeg ki piramidebs,
romelTa ganuyofel nawils warmoadgenda qandakeba, reliefi, mxatvroba.
egvipturi xelovnebisTvis damaxasiaTebelia arqiteqturisa da qandakebis
sinTezi, rac yvelaze metad gizis ansamblSi, kerZod, xefrenis taZarSi gamovlinda, Tumca
wamyvani roli mainc arqiteqturas ekuTvnoda. swored arqiteqtura gansazRvravda
Canafiqris mTel gegmas, romelsac eqvemdebareboda xelovnebis sxva dargebi, maT Soris,
qandakebac.
qandakeba. egvipturi qandakeba gardacvlilis sxeulis asli unda yofiliyo,
radgan mWidrod ukavSirdeboda micvalebulis kults. mastabis niSebsa da faraonis
sulis mosaxsenebeli taZris saTavsebSi, kedlebTan mkacrad, frontalurad
ganTavsebuli figurebi fexze damdgar, taxtze an miwaze damjdar da fexmorTxmul
mdgomareobaSi gvxvdeba. kanonikuri wesi figuris sxva pozaSi gamosaxvis saSualebas ar
iZleoda. mamakacs gamosaxavdnen 40-50 wlis asakSi, qals ki - 20-25 wlisas.
egvipturi qandakeba ar iyo gaTvlili yoveli mxridan mis aRsaqmelad. is zurgiT
eyrdnoboda kedels an svets, romelic mas fons uqmnida. qandakebis saerTo kompozicia
eqvemdebareboda arqiteqturul formas, moculobas, proporcias da lakonur
sibrtyes. Zvel egviptur qandakebas axasiaTebda uZravi poza, simetria, marjvena da
marcxena nawilebis mkacri gawonasworeba. es wesi saerTo iyo yvela epoqis egvipturi
qandakebisTvis da vrceldeboda ara marto mjdomi an mdgomi figurebisaTvis, aramed
sxva pozaSi gamosaxuli qandakebebisTvisac.
mrgval qandakebas egvipteli amzadebda qvisgan (kirqva, graniti, doloriti,
alebastri, fiqali, qviSaqva) an xisgan. moqandake winaswar damuSavebuli qvis blokis
zedapirze akeTebda monaxazs da TandaTan iwyebda qandakebis detalebis amokveTas.
sabolood, mza gamosaxulebaSi mainc igrZnoboda qvis blokis Tavdapirveli sworkuTxa
forma. samuSaos damTavrebis Semdeg qandakeba iRebeboda.
Cvenamde moRweul qandakebebs erTferovani, pirobiTi Seferiloba axasiaTebT.
Ria feris kirqvis an xeSi Sesrulebuli mamakacis figurebi iRebeboda mowiTalo-
moyavisfro feriT, qalisa - Ria yviTeli JangmiwiT, Tma yvelas Savi hqonda, tansacmeli
- TeTri (mitklis qsovilTan misadagebuli), Tvalebi Ria da muqi qviT inkrustirebuli.
gamosaxulebebs fexebi erTmaneTTan midgmuli aqvs, msgavsia xelebis mdebareobac, maT
Tan axlavT erTnairi atributebi.
kacis gamarTuli figuris marcxena fexi win gadadgmulia, xelebi CamoSvebuli
an erT-erTi kverTxs dayrdnobili. qalis figuris fexebi erTmaneTTan midgmulia,
marjvena xeli sxeulis gaswvriv CamoSvebuli, xolo marcxena win wels faravs. col-qmris
qandakebebSi colis cali xeli moxveulia qmris welze. frontalurad ganlagebuli
damjdari figurebic erTmaneTTan axlosaa ganTavsebuli, maT SeerTebuli muxlebi da
terfebi aqvT. muxlebze awyvia erTi, an orive xeli.
faraonebisa da didebulebis saxeebSi vlindeba fizikuri Zala da sidiade.
moqandake ukuagdebs meorexarisxovans da qmnis wynar, mSvid, uSiSar saxes, Zlier da
didebul, monumentur sxeuls. tans, xelebsa da fexebs Soris darCenili sicariele
arasdros ar ikveTeba da pirobiTad iRebeba, e.w. “sicarielis ferebSi” - Savad an TeTrad.
Zveli samefos periodis portretuli gamosaxulebebi gayinulia, uasako. Tvalebi
TeTri qvisganaa Sesrulebuli, romlis centrSi Savi qva an Savi fisia ganTavsebuli.
reliefsa da kedlis mxatvrobas, romliTac dafarulia didebulTa samarxebi
nawili II - Zveli egvipte 67

da mefeTa sulis mosaxsenebeli taZrebi, Zveli samefos xelovnebaSi gansakuTrebuli


adgili uWiravs. gamosaxulebebi ikveTeboda kedlebze dabali reliefis saxiT da
iRebeboda. dabali reliefi xSirad icvleboda teqnikiT, romelsac ”CakveTili”
ewodeboda. is mogvianebiT gaCnda. CakveTili adgilebi ivseboda saRebaviT ise, rom
reliefi mTlianad iRebda feradi siluetis saxes. aqedan gamomdinare, teqnikuri
TvalsazrisiT arsebobda ori saxis reliefi; Zalian dabali - bareliefi da odnav
CakveTili reliefi an kontrreliefi, Rrmad CaWrili konturiT.
samuSaos win uZRoda zedapiris damuSavebis procesi. Tavdapirvelad kedels
baTqaSiT faravdnen. masze konturuli xaziT dahqondaT kompoziciis siuJeti. Semdeg
avtori iwyebda mWreli instrumentiT an funjiT muSaobas. CakveTili reliefis
Sesrulebisas kedlis zedapiri garSemo xeluxlebeli rCeboda, ris gamoc reliefi
brtyeli gamodioda da ostati konturis SigniT iwyebda gamosaxulebis modelirebas.
reliefi gamoirCeoda sibrtyobriobiT, bareliefi ki odnav scdeboda zedapirs.
avtori uars ambobda perspeqtivaze da SuqCrdilis gamoyenebaze. reliefis Sesrulebis
teqnika wamyvani iyo, Tumca naxatiT ivseboda kompoziciis calkeuli detalebi, amitom,
zogierT SemTxvevaSi, SeRebili reliefi kedlis mxatvrobisgan Zneli gasarCevia.
kedlis mxatvrobaSic ori midgoma arsebobda: mSral zedapirze temperiT
moxatva da amave teqnikiT winaswar momzadebuli CaRrmavebis feradi saRebaviT Sevseba
(magliTad, medumis samarxebi). feri pirobiTi iyo. misi saSualebiT cdilobdnen
gadmoecaT realuri sagnebis mxolod saerTo ieri. iyenebdnen mineralur saRebavebs;
TeTr saRebavs iRebdnen kirqvisagan, wiTels - wiTeli Tixisgan, Savs - naxSirisgan, mwvanes
- gaxexili malaqitisgan, lurjs - kobaltis, spilenZisa da gaxexili lazuritisgan,
yviTels ki - yviTeli Jangmiwisgan.
Zveli samefos xelovnebaSi Camoyalibda reliefisa da Tematuri Sinaarsis kedlis
mxatvrobis ZiriTadi Taviseburebebi, kedelze misi ganlagebis wesi, romelic Semdgom
tradiciuli gaxda sxvadasxva scenis, jgufis, calkeuli kompoziciis gadawyvetisas.
Zveli samefos reliefsa da kedlis mxatvrobas safuZvlad daedo figuris ganlagebis
kanoni, romelic narmeris filidan iRebs saTaves. marTalia, zogjer kanons gverds
uvlidnen, magram amas stilis saerTo xasiaTze gavlena ar mouxdenia. magaliTad,
adamianis Tavs da fexebs gamosaxavdnen profilSi, gaSlil mxrebs - fasSi, Tvalebsac
fasSi, xolo TeZoebs 3/4-iT mobrunebuls (nax.1), sxvadasxva nivTs, magaliTad, magidas
profilSi, masze dadebul WurWels ki - zedxedSi.
samarxebSi ieroglifuri warwerebis, reliefisa da mxatvrobis azrobrivi
erTianoba ormag mniSvnelobas iZens: 1. upasuxos micvalebulis kultis moTxovnebs, 2.
emsaxuros arqiteqturas Tavisi gamomsaxvelobiTi dekoratiuli elementebiT, amitom
moiZebna da gamomuSavda gamomsaxvelobiTi saSualebebis, midgomebis mTeli rigi.
kompoziciaSi centraluri figura yvelgan mefe an didebulia. is yvela danarCenze
maRalia da sxva moZrav figurebTan SedarebiT mSvidi da statikuri. mis aucilebel
atributs warmoadgens kverTxi da Solti - siZlierisa da sidiadis simboloebi.
reliefisa da kedlis mxatvrobis siuJeti ZiriTadad erTia - ama Tu im samarxis
patronis sxvadasxva sagmiro Tavgadasavali. didebulTa samarxis reliefebi
maTi gandidebis scenebs asaxavdnen da avlendnen maTive keTildReobas, amitom
gamosaxulebebi metad portretulia, iseve rogorc mrgval qandakebaSi. mefis
gandidebis scenebSi umetesad asaxulia brZola, gamarjveba, monebisa da nadavlis xelSi
Cagdeba, warmatebuli nadiroba. xSirad faraoni gamosaxulia an rogorc RmerTis Svili,
an rogorc mefe RmerTebs Soris. xSirad gvxvdeba samarxis patronis gamosaxuleba
sadResaswaulo sadilis an kar-midamoSi sameurneo saqmianobis dros, aseve scenebi
saxelosnoebSi, TevzWerisas, mosamsaxureebi ki - sakvebiT xelSi, rac yvelaze sasurveli
iyo “maradiul cxovrebaSi”.
moZraobaSi gamosaxavdnen mxolod mosamsaxureTa, glexTa da mewarmeTa figurebs.
kvlav SenarCunebulia kompoziciis sqematuroba, romlebSic figuraTa erTferovneba
irRveva xelebis, tanis, fexebis moZraobiT. egviptis mtrebi reliefze yovelTvis
damarcxebulni arian, cxovelebi ki - isriT gangmirulni.
Zveli samefos periodis saxviTi xelovnebis saukeTeso nimuSebi, romlebic zemoT
xsenebuli principebis safuZvelze Sesrulda, ZiriTadad qveynis CrdiloeTiT, qalaq
68 nawili II - Zveli egvipte

memfisis saxelosnoebSi Seiqmna.


narmeris fila (nax.2, Zv.w.aR. 3000 w., kairo, egviptis muzeumi) adreuli samefos
periodSi, zeda da qveda egviptis gaerTianebis aRsaniSnavad Seiqmna. 64 sm-is simaRlis
fila moSavo-momwvano fiqlis qvisganaa damzadebuli. erTi da igive Tema, filis orive
mxares xuT sxvadasxva scenaSi meordeba. erTi mxare zolebiT gayofilia or ared. pirvel
areSi faraoni narmeri kverTxs uRerebs mtris meTaurs, ufro zeviT miTiuri Sevardeni
hori lotosze (qveda egviptis simbolo) zis da Tokze gamobmuli damarcxebuli samxreT
egviptis mefis Tavs miarTmevs faraon narmers. es 6000 damarcxebuli mtris piqtogramaa
(raime ambis gadmocema naxatiT). qveda sartyelSi gaqceuli mteria warmodgenili.
meore mxare gayofilia sam ared. zeda sartyelSi gamosaxulia gamarjvebuli
narmeri qveda egviptis gvirgviniT. is miemarTeba damarcxebulebTan, romlebic brZolis
velze TavmokveTilebi wvanan. misi figura ikveTeba sxvebis fonze. Sua sartyelSi
gamosaxuli ori cxoveli, savaraudod, gepardebi, kisrebiT arian gadajaWvulni, rac
zeda da qveda egviptis gaerTianebis da maradiulobis simbolod aRiqmeba. qveda scenaSi
faraoni gamosaxulia alegoriulad - “Zlieri verZis” saxiT, romelic rqebiT angrevs
dasaxlebis Tixis zRudes da CliqebiT Telavs mters.
filis orive mxares, zeda nawilSi faraon narmeris mfarveli, Zroxisyurebiani
qalRmerTis - hatoris gamosaxulebebia warmodgenili.
narmeris fila pirveli faraonebisdroindeli reliefis naTeli magaliTia.
kompozicia filis orive mxares gamomsaxvelobiTi kanonebis gamoyenebaze metyvelebs,
kerZod, filis zedapiris areebad dayofasa da maT Soris siuJeturi scenebis
ganTavsebaze.
Zveli samefos dasawyisis yvelaze adrindeli da kargad SemorCenili
samarxia I I dinastiis xuroTmoZRvris, hesiris, mastaba, romelSic aRmoaCines hesiris
gamosaxulebiani xis panelebi. maTSi SenarCunebulia figuris gamosaxvis Zvel egvipturi
kanoni. reliefi odnav amoburculia. erT-erT panelze gamosaxulia fexze mdgomi
hesiri (nax.3, I I dinastia, Zv.w.aR. XXVII s., kairo, egviptis muzeumi), romelsac xelSi saweri
mowyobilobebi uWiravs - sakalme, qaRaldis gorgali da kverTxi, romlebic mis maRal
Tanamdebobaze miuTiTebs. is warmodgenilia tradiciul pozaSi win wamoweuli marcxena
fexiT. reliefi gamoirCeva mkafio konturiT, detalebis damuSavebiT. hesiris saxe,
misTvis damaxasiaTebeli kexiani cxviriTa da wvrili tuCebiT, udavod portretulia.
meore filaze nadimis dros gamosaxuli hesiri magidas uzis. misi tanadi figura
da Txeli saxe, kexiani cxviriT, xSiri warbebiT Sesrulebulia oqrosfer-yavisfer
ficrebze msubuqi reliefiT. kanis qveS kunTebis moZraoba igrZnoba. ikveTeba energiuli,
Zlieri, Wkviani kacis saxe, mTeli Tavisi individualobiT.
hesiris mastabis kedlebze gvxvdeba adreuli samefos samarxebis msgavsi
moxatuloba. maTze gamosaxulia dawnuli Wilofebi da sxvadasxva daniSnulebis sagnebi,
romlebic egviptelTa warmodgeniT micvalebuls imqveyniur cxovrebaSi gamoadgeboda.
sainteresoa, faraon xeofsis Svilis, rahotepisa da misi colis nofretis
mastaba medumSi. mastabaSi miakvlies rahotepisa da nofretis brwyinvale portretul
qandakebebs (nax.4, Zv.w.aR. XXVI s., kairo, egviptis muzeumi). orive qandakeba gamosaxulia
tradiciul pozaSi. isini sxedan sworkuTxa formis, maRalzurgian taxtze, romelic
qmnis fons da gamoyofs mSvid pozaSi msxdomTa gawonasworebul figurebs. rahotepis
erTi xeli midebuli aqvs mkerdTan, meore ki - muxlebze udevs. nofretis xelebi
mkerdTan gadajvaredinebulia. rahoteps tans ufaravs mokle safari, nofrets acvia
grZeli TeTri kaba, yeli morTuli aqvs mocisfro-momwvano da lurji yelsabamiT. es
ferebi gadmoscemen sardionis, firuzisa da lazurutis qvebs. dedofals Tavs umSvenebs
diadema, romlis Seferiloba aseve Zvirfas qvebs gvagonebs. nofretis saxeze ikveTeba
lamazi, didi, Savi Tvalebi, rahotepis saxeze ki - nuSisebri Tvalebi da wvrili tuCebi,
wvrili ulvaSi da dabali Tma. col-qmris saxeebis gamometyveleba mSvidi, TavSekavebuli
da TiTqos ganyenebulia. maTi inkrustirebuli Tvalebi farTodaa gaxelili, mzera
mimarTulia win da odnav zeviT. es mzera TiTqos maradiul cxovrebasTan Sexvedris
molodinSia. qandakebebi miekuTvneba skulpturaTa im jgufs, romlebsac Zveli
samefos periodSi “cxovrebiseul qandakebas” uwodebdnen. mTlianobaSi orive figura
Zalian portretulia da Zveli samefos portretuli qandakebis saukeTeso nimuSs
nawili II - Zveli egvipte 69

warmoadgens. maT axasiaTebT individualuri niSan-Tvisebebi, sxeulis yvela nawili


gawonasworebulia, rac qandakebebs geometriul formas da statikurobas aniWebs.
rahotepisa da nofretis qandakebebis ganxilvisas vlindeba mrgvali qandakebisTvis
damaxasiaTebeli Semdegi Taviseburebebi: frontaloba, ganzogadeba, gayinuli mzera.
yvela CamoTvlili niSan-TvisebiT xasiaTdeba agreTve memfisSi Sesrulebuli
faraon joseris, xefrenisa da mikerinis portretuli qandakebebi.
kirqvisgan Sesrulebuli joseris qandakeba sakaridan (nax.5, Zv.w.aR. XXVII s., kairo,
egviptis muzeumi) mkacri da sadResaswaulo ieriT gamoirCeva. is zis sworkuTxa formis
taxtze da warmodgenilia sadResaswaulo parikiT, romelzec mosxmuli aqvs samefo
Tavsaburi - klafti. figuris moculobebi ganzogadebulia da monumenturi xasiaTisaa.
qandakeba faraonis Zalauflebas asaxavs.
xefrenis qandakeba (nax.6, Zv.w.aR. XXVII s., kairo, egviptis muzeumi.) aRmoaCines
missave piramidasTan. is erTaderTia im mravalricxovani qandakebebidan, romlebic
xefrenis taZris svetebis win aRmarTuliyvnen da gamosaxavdnen taxtze mjdom faraons.
svetebTan erTad qandakebebi erT mTlianobad aRiqmeboda. zogi Sesrulebuli iyo
doloritisgan, zogic alebastrisa da yviTeli fiqlisgan. xefrenis es qandakeba
doloritisaa. faraonis welSi gamarTuli sxeuli statikuria, mSvidi da didebuli.
figura simetriulia, anu marjvena nawili marcxenis identuria. saxe moklebulia
individualur maxasiaTeblebs, amitom SeuZlebelia msjeloba mis asaksa da xasiaTze.
RmerT Sevarden hors gaSlili aqvs Tavisi frTebi gaRmerTebuli mefis Tavze, rac misi
mfarvelobis niSania.
mas aTleturi sxeuli aqvs. erTmaneTTan midgmuli fexebis erT-erT muxlze
dadebuli marjvena xelis muSti mis Zalauflebaze miuTiTebs. faraoni odnav iRimeba,
rac misi Tvalebis formasac cvlis. figuris brwyinvaled gaprialebuli zedapiri qmnis
SuqCrdilis TamaSs momwvano-moSavo doloritze. es naxevrad adamianis, naxevrad RmerTis
qandakebaa. is taZris (xefrenis sulis mosaxsenebeli taZari gizaSi) arqiteqturas
esadageboda, romelsac gamartivebuli geometriuli formebi, gaprialebuli qvis
zedapiri, svetebis mkacri vertikalebi axasiaTebda.
mikerinis gamosaxuleba (nax.7, Zv.w.aR. XXVI s., kairo, egviptis muzeumi)
sadResaswaulo ierisaa. mas Zlieri tani, mSvidi, momrgvalebuli saxe aqvs. Tavze axuravs
maRali samefo gvirgvini. is dgas qalis or figuras Soris. marjvniv - qalRmerTi
hatoria, marcxniv - misi nomis sagvareulo RvTaeba. faraonis figura centraluria, rac
mis Zlevamosilebaze miuTiTebs. faraonis maRali gvirgvini da win gadadgmuli marcxena
fexi mas gverdze mdgomebze maRla ayenebs da pirvelobaze miuTiTebs. es monacrisfro-
momwvano fiqlis figurebi Zlieri da sicocxliT savsea. isini kargad moCans sworkuTxa
stelis fonze, romelic erTiani qvis blokisganaa Seqmnili. es midgoma - arqiteqturuli
elementis CarTva kompoziciaSi, skulpturul jgufs mkacr organizebulobasa da
monumenturobas aniWebs.
qurum kaperis xis qandakeba sakaras misive samarxidan (nax.8, V dinastia, I I
aTaswleuli, kairo, egviptis muzeumi) gamoirCeva daxvewilobiT. SemTxveviTi ar aris
misi meore saxelwodeba “soflis mamasaxlisi” (arabulad “Seix el beled”), romelic mas
XIX s-Si aRmoCenisas uwodes. qandakeba Zlier waagavda im dros mcxovreb erT adamians,
romlis danaxvisas xalxma wamoiZaxa “es xom Cveni soflis mamasaxlisia”. qandakebaSi
araCveulebrivi gamomxatvelobiTaa warmodgenili msxvili, sqeli saxe, damZimebuli
figura, romelic mniSvnelovan pirovnebas ekuTvnis. figura isea amokveTili, rom
warmoCenilia yvelaze damaxasiaTebeli Tvisebebi. aq vxedavT individualur saxes,
rbili, erTmaneTSi gardamavali xazebiT, mrgvali nikapiT, SedarebiT patara cxviriT,
msxvili tuCebiT da metyveli TvalebiT. sxeuli kargadaa damuSavebuli, gamokveTilia
muceli, msxvili xelebi da mxrebi. gvaocebs qandakebis sadResaswaulo, mediduri poza,
romelic mis maRal socialur mdgomareobaze miuTiTebs da realisturad warmoaCens am
uSno, asakovani, msuqani kacis mrgval formebs.
gansakuTrebiT mniSvnelovania nomis mmarTvelis, didebulTa wris
warmomadgenlis, faraonis gadamweris - kais e.w. “luvris gadamweris” feradi,
fexmorTxmuli figura misive samarxidan (nax.9, V dinastia, I I aTaswleuli, parizi, luvris
muzeumi), is individualobiT gamoirCeva. mkafiodaa gadmocemuli am pirovnebis saxis
70 nawili II - Zveli egvipte

nakvTebi, Tavis forma da monotonur cxovrebas miCveuli adamianis sxeulis modunebuli


kunTebi.
Cven winaSea gabedulad Semoxazuli saxe, misTvis damaxasiaTebeli wvrili,
mWidrod mokumuli didi tuCebiT, gamokveTili Rawvis ZvliT, odnav brtyeli cxviriT.
am saxes acocxleben Tvalebi, romlebic sxvadasxva masalisganaa Seqmnili. brinjaos
konturSi, romelic quTuToebis xazsac qmnis, Cadgmulia alebastris TeTri garsi
da mTis brolis gugebi, brolis qveS Cadgmulia gaprialebuli ebenis xis naWeri,
romelic gugaze mbrwyinavi wertilis STabeWdilebas qmnis. Tvalis aseTi gamosaxva
damaxasiaTebelia Zveli samefos qandakebisTvis da damajereblobas aniWebs mis saxes.
kais Tvalebi, TiTqos mihyvebian mayureblis moZraobas. saxis aseTi damuSavebis garda,
gvaocebs sxeulis damuSavebis detalebic - qoniani, modunebuli mkerdisa da muclis
kunTebi. brwyinvaledaa gadawyvetili xelis grZeli TiTebis, zurgisa da muxlebis
modelireba.
sainteresoa Zveli samefos periodis samarxebSi aRmoCenili mcire zomis
figurebi, romlebic warmogvidgenen mosamsaxureebs raime saqmis keTebis, kerZod,
puris mozelvis, ludis xarSvis (nax.10) dros. aseT qandakebebs atandnen faraons
gardacvalebis Semdeg.
Zveli samefos xanis kedlis mxatvrobis saukeTeso nimuSia snofrus Svilis -
nefermaatisa da misi colis itetis medumis samarxSi aRmoCenili freska. SemorCenil
fragmentze gamosaxulia “batebi balaxze” (nax.11, IV dinastia, Zv.w.aR. XXVII s., kairo,
egviptis muzeumi). konturiT Semoxazulia ara marto figurebi, aramed maTi TiToeuli
frTa. frinvelTa konturi msxvili xaziTaa gamoyofili. bumbulis struqturis
gadmocemisas mxatvari sxvadasxva sisqis xazs iyenebs - zogan Txels, zogan - Zalian
msxvils. Tavi, tani da frinvelebis kudebi saTiTaodaa daferili. naxati dayofilia
areebad. TiToeuli are gaferadebulia Sesabamisi feriT. miuxedavad amisa, igrZnoba
forma da moculoba. mTlianobaSi iqmneba rbili, Tbili feradovani gama, yavisferi,
nacrisferi da wiTel-yviTeli tonebiT. avtori papirusis buCqebis konturisa da
frinvelTa bumbulis gamosaxvisas feris sxvadasxva intensivobas iyenebs da kompozicias
or planad ganaTavsebs - win xatavs batebs, buCqebi ki ukana planze gadaaqvs.
Zveli samefos periodSi ganviTarda saiuveliro saqme da xelosnoba. am dros
iqmneba sxvadasxva saxeobis qvebis - alebastris, steatitis, porfiris, granitis, iaspis
WurWeli, oqros, malaqitis, sardionis, firuzis nakeTobebi (nax.12), xis aveji oqros
inkrustaciiT, spilenZis, brinjaos, Tixis nakeTobebi da sxv.
daskvna. egviptel mxatvars eZaxdnen “sanxs”, romelic “cxovrebis amsaxvels”
niSnavda. mis qmnilebebSi sicocxlisken swrafva igrZnoba. zemoT ganxiluli qandakebebi
warmoadgenen Zveli egviptis realisturi portretis brwyinvale nimuSebs. maTSi
yvelaze kargad aisaxa adreuli da Zveli samefos moqandakeTa Ziebani. TiToeul
maTganSi avtorma gadmosca adamianis individualuri saxe, Tavis formiTa da figuriT.
amasTan erTad, es qandakebebi ar imeoreben sxva adamianis saxes. TiToeulSi asaxulia
mxolod maTTvis damaxasiaTebeli individualoba.
Zveli samefos xanaSi gamoikveTa egvipturi portretuli qandakebis ZiriTadi
stilisturi Taviseburebebi:
a) mSvidi, uZravi, didebuli pozebi, romlebic gamoxataven “maradiulTan
wardgenis sadResaswaulo” ideas;
b) saxeebi uemocio, amqveyniuri vnebebisgan daclili, gamomxatveli da
individualuri nakvTebiT idealizebuli sxeuli;
g) qandakebis msgavseba naturasTan, miRweuli Tvalebis inkrustaciiT;
d) qandakebis yvela nawilis simetriuloba;
e) plastikis formaTa monumenturoba, miRweuli TavSekavebuli SeferilobiT;
v) qandakebis proporciebis erTgvari simZime da Sekruloba, gverdebisa da
ukana nawilebis damuSavebaSi sibrtyobrioba, rac imdroindeli epoqis arqiteqturul
formebTan da proporciebTan mWidro kavSirze miuTiTebda.
Zveli samefos periodSi Warbobs reliefi, romlisTvisac aseve damaxasiaTebelia
sibrtyobrioba. kedlis mxatvroba jer ar aris srulad ganviTarebuli. Tumca, reliefsa
da kedlis mxatvrobis nimuSebis gamosaxvisas kanonizebul formas avtori aRwevs ara
nawili II - Zveli egvipte 71

marto siluetiTa da plastikurobiT, aramed calkeuli figurebisa da ieroglifebis


feradovani gaformebiTac. amgvarad, myardeba kavSiri reliefis kompoziciebsa da
ieroglifebs Soris. egviptur reliefsa da kedlis mxatvrobas axasiaTebs sami ZiriTadi
niSan-Tviseba:
1. adamianis sxeulis pirobiTi gamosaxva: mxrebi fasSi, Tavi da fexebi profilSi,
TeZoebi 3/4-Si;
2. faraonis an didebulis figura sxva figurebs zomiT aRemateba.
3. sibrtyis areebad dayofa, gamosaxulebebis ganTavseba sartylebad.
4. perspeqtivis arqona - ukan mdgar figurebs zeda rigSi aTavsebdnen.


72 nawili II - Zveli egvipte

3 4

1. egvipturi qandakebis gamosaxvis kanonikuri 7. mikerinis gamosaxuleba mikerinis


sqemiT warmodgenili figura piramididan
2. narmeris fila (kairo, egviptis muzeumi) 8. qurumi kaperi, memfisi (kairo, egviptis
3. hesiris reliefi misive mastabidan, sakara muzeumi)
4. rahotepisa da nofretis qandakebebi (kairo, 9. gadamweri kai (parizi, luvris muzeumi)
egviptis muzeumi) 10. qalis qandakeba sakaridan
5. joseris qandakeba missave piramididan, sakara 11. batebi balaxze, medumis samarxi (kairo,
6. xefrenis qandakeba missave piramididan egviptis muzeumi)
12. egvipturi samkauli
nawili II - Zveli egvipte 73

5 6 7

8 12 10

11
74 nawili II - Zveli egvipte

Tavi IV. Zveli egviptis Sua samefos periodis arqiteqtura


(Zv.w.aR. XXI-XVIII ss., XI-XII dinastiebi)

istoria. Zveli egviptis Sua samefo moicavda 300-wlian periods - XXI s-idan (Zv.w.aR.
2070 wlidan) hiqsosebis Semosevamde Zv.w.aR. XVII s-mde (Zv.w.aR. 1785 w-mde). Zveli samefos
bolo periodSi egviptis samefo yovelmxriv sagrZnoblad daqveiTda. am periodis
faraonebis mier warmoebulma mSeneblobebma amowura qveynis resursebi. soflis
meurneobas mowyvetili xalxi piramidebs aSenebda, es ki uaryofiTad aisaxa qveynis
ekonomikis ganviTarebaze, rasac misi daqveiTeba mohyva. Sua samefos win uZRoda Siga
areulobis xangrZlivi ”pirveli gardamavali periodi”. Zveli samefos dasasruls sul
ufro Zlierdeboda adgilobriv didebulTa wre. nomarqosebis Zalaufleba izrdeboda.
isini xSirad upirispirdebodnen didebulebs da TviT faraonsac ki. sabolood,
Zv.w.aR. 2400 w. egviptis erTiani saxelmwifo daiSala da faraonis Zalauflebisgan
damoukidebel mcire raionebad daiyo. es TiTqmis sami saukune gagrZelda, VII-X
dinastiebis periodebSi (Zv.w.aR. XXII-XXI ss); VI dinastiis bolo faraoni iyo piopi I . mis
Semdeg egviptes marTavda VII dinastia, romlis drosac, istorikos maneTonis aRweriT,
70 dReSi Seicvala 70 mefe. memfisidan warmomdgar VII dinastias didxans ar umefia. IX da
X dinastiis mefeebi, romlebic heliopolisidan iyvnen, Seecadnen qveynis gamTlianebas.
marTalia, daiqvemdebares qveynis didi nawili, magram saboloo gaerTianeba mainc
ver moaxerxes, radgan nomarqosebi kvlav ganagrZobdnen aqtiur brZolas TavianTi
damoukideblobisTvis.
Zv.w.aR. XXI s. dasawyisSi isev daiwyo brZola egviptis gaerTianebisTvis. erTmaneTs
kvlav daupirispirda zeda da qveda egvipte. herakliopolissa da Tebes Soris mimdinare
mwvave brZola Tebes gamarjvebiT dasrulda. Tebelma faraonebma SemoierTes samxreTi
egvipte. saboloo gaerTianeba moxda XI dinastiis meoTxe faraonis, menTuhotep I-is
dros. am periodis erT-erT reliefze sainteresodaa warmodgenili faraonis mtrebis
- libielebis, nubielebis, aziis mcxovreblebisa da egvipteli herakliopolisis
mefis gamosaxulebebi. maTze gamarjvebam Tebelebs saSualeba misca SeeqmnaT Zlieri
centralizebuli saxelmwifo, romlis dedaqalaqi gaxda Tebe.
Sua samefosTvis damaxasiaTebelia dabali fenis gaZlierebac. isini mdgomareobas
TviTon iqmnidnen da ”mcireebad” - nejesebad iwodebodnen. zogierT maTgans didi
qonebac ki hqonda. isini, iseve rogorc maRali sazogadoebis warmomadgenlebi,
iSenebdnen samarxebs, romlis kedlebs faravdnen naxatebiTa da reliefebiT. nejesebs
sapatio adgili ekavaT XII dinastiis faraonebis drosac (Zv.w.aR. I aTaswleulis pirveli
saukuneebi - XX-XVII ss.).
XII dinastiis periodSi gaizarda sairigacio samuSaoebi. Zveli dambebisa da arxebis
aRdgenasTan erTad Sendeboda axlebi. CrdiloeTiT, faiumis raionSi, amoaSres Waobebi
da isini nayofier miwebad aqcies. aq Seiqmna wyalsacavi, romelsac berZnebma meridis
zRva uwodes. is specialuri arxiT uerTdeboda niloss, saidanac wyali wyalsacavSi
gadadioda da mas sarwyavad iyenebdnen.
egviptis daSlis periodma garkveuli zegavlena moaxdina mSeneblobis xasiaTze.
arsebuli materialuri SesaZleblobebi ar iZleoda saSualebas, Seqmniliyo iseTi
monumenturi nagebobebi, rogoric iyo xeofsis piramida, xefrenis sulis mosaxsenebeli
taZari an V dinastiis mzis taZrebi. garda amisa, mSeneblobaSi qva Secvala aramdgradma
masalam - alizma. granits mxolod Siga da gare mopirkeTebisTvis iyenebdnen.
Sua samefos periodSi grZeldeboda mxolod mcire zomis piramidebis da maTTan
arsebuli sulis mosaxsenebeli taZrebis mSenebloba, romelTa roli mniSvnelovnad
gaizarda. am periodSi Camoyalibda garkveuli rigi arqiteqturuli formebisa da
kompoziciuri midgomebisa, romlebsac ufro aqtiurad iyenebdnen axali samefos
periodSi. magaliTad, ormagi koSkis formis karibWe (piloni), svetebiani darbazis
(hipostiluri darbazi) Sua nawilis simaRleSi aweva e.w. Senobis bazilikuri Wrili, rac
doneTa sxvaobaSi fanjrebis amoWris saSualebas iZleoda. Sua samefos nagebobebs aseve
axasiaTebda nagebobis fasadis mxares gamotanili svetnari. am dros ukve gamoiyeneboda
”hatoruli” kapiteli (nax.1), romelic ufro srulyofili gaxda gviandel egvipteSi.
svets hqonda qalis stilizebuli musikaluri sakravis - sistras forma. is Sedgeboda
nawili II - Zveli egvipte 75

RerZisgan, romelic Seesabameboda am instrumentis saxelurs, xolo maRali kapiteli ki


Zroxisyurebiani qalRmerTis - hatoris gamosaxulebas.
Sua samefos adreuli periodis sasaxleebma da sairigacio nagebobebma Cvenamde
ver moaRwia, amitom maTze msjeloba Znelia. maT Sesaxeb mogviTxroben im drois teqstebi,
herodotesa (Zv.w.aR. V s.) da strabonis (ax.w.aR. I s.) Canawerebi. Sua samefos ayvavebis
periodidan (XII dinastia) ki Cvenamde moaRwia sxvadasxva daniSnulebis nagebobebma:
taZrebma, sacxovreblebma, samarxebma, obeliskebma, cixe-simagreebma.
Sua samefos nagebobebi xasiaTdeba Siga sivrceebis damuSavebiT, nagebobaTa
sigrZis gazrdiT, Senobis Siga da gare morTulobaSi svetis rolis gaZlierebiT. yvela
es Tavisebureba SemdgomSi ganviTarda axali samefos arqiteqturaSi.
taZari. am periodSi gaizarda sulis mosaxsenebeli taZrebis mSeneblobis masStabi
da iq ganTavsebuli faraonis qandakebebis raodenoba, rac gamowveuli iyo im droisTvis
faraonis gandidebiT, xolo sikvdilis Semdeg gaRmerTebuli faraonis kultis
sayovelTao kultTan gaigivebiT. egviptis TiToeul noms mefis sulis mosaxsenebel
taZarSi Tavisi samlocvelo unda hqonoda, romelic am kults emsaxureboda. Tu Zveli
samefos periodSi piramida dominanti iyo, axla is warmoadgenda taZris nawils, xolo
taZris wina nawils svetebiani portiki qmnida.
samarxi. am periodis didebulTa samarxia sworkuTxa formis, 15 m. sigrZis
mastaba, romelic 10-12 m. simaRlis piramidiT bolovdeba. Siga kameras cru kamarovani
gadaxurva aqvs. zog SemTxvevaSi mastabas piramidisgan gamoyofda brtyeli gadaxurva.
am dros piramidis cru kamaras ganmtvirTavi konstruqciis funqcia hqonda. Tu Zvel
samefoSi samarxebs faraonTa gansasveneblis garSemo agebdnen, Sua samefoSi isini ukve
nomarqosebis kuTvnil miwebze gvxvdeba. XI dinastiis adgilobrivi aristokratia da
qurumebi kldeSi nakveT samarxebs iSenebdnen, rac Semdgom gaimeores didebulebma da
nomarqosebmac.
aseT samarxTa ricxvs miekuTvneba maRla, kldeSi nakveTi beni-hasanis samarxebi,
romelTa saTavsebi, Zveli samefosgan gansxvavebiT, gadaiqcnen Ria, intimur
saTavsebad. samarxis fasadze gaCnda SeRebili or (nax.2), sam da eqvssvetiani portikebi.
Tavdapirvelad svetebi Senobis SigniT idgmeboda. maT hqondaT protodoriuli
an konad Sekruli lotosis kapitelebi (nax.3). nagebobaTa mcire zomebi masStabiT
adamianis zomas uaxlovdeba. portikis Semdeg mdebare mcire, oTxkuTxa darbazi or
rigad ganlagebuli svetebiT iyofa sam navad. zogjer Sua navi ufro maRalia, rac
sacxovrebeli saxlis arqiteqturul formas asaxavs. zogierTi samarxis Weri ki kolofa
kamariTaa gadaxuruli, romelsac iWers svetebis Tavze gamavali arqitravi.
XII dinastiis faraonTa samarxebs hqonda tradiciuli piramidis forma da Zveli
samefosgan gansxvavebuli konstruqciuli gadawyveta. am periodSi saxsrebis uqonlobis
gamo did piramidebs ver aSenebdnen. samarxis safuZvels qmnida rva kirqvis filis
kapitaluri kedeli, romelic varskvlaviseburad iSleboda centrisken. warmoqmnili
nawilebi gadatixruli iyo ganivi kadlebiT da ivseboda RorRiTa da aguriT. samarxis
gaZarcvisgan dasacavad piramidis Siga nawils rTuli da CaxlarTuli gegmis mixedviT,
anu labirinTis msgavsad agebdnen.
meridis tbasTan, dRevandel sofel havarasTan (faiumis oazisTan), amenemhet I I -m
aago arqiteqturuli kompleqsi, romelic moicavda aguris piramidasa da uzarmazar,
72000 m2 farTis mqone kirqvis filebiT mopirkeTebul sulis mosaxsenebl taZars. is
emijneboda piramidas aRmosavleTis mxridan. piramidis samarxi kamera sakmaod kargad
iyo daculi, magram mogvianebiT mainc gaiZarcva. sulis mosaxsenebeli taZrisgan
dResdReobiT nangrevebiRaa SemorCenili. nageboba jer kidev arsebobda ax.w.aR. V-VI
ss-ebSi. mogvianebiT is qvis samtexlod gamoiyenes. masze aRfrTovanebiT hyvebodnen:
herodote, straboni, pliniusi. amenemhet I I-is sataxto saxel - nimaatras (berZnulad
”labira”) mixedviT berZnebma mas labirinTi uwodes. taZar-labirinTSi arsebobda 12
daxuruli darbazi, romelTa portalebi erTmaneTis pirispir ganeTavsebinaT. maT
saerTo saTavsi aerTianebda. garedan ki - saerTo kedeli gasdevda. mosasvenebeli
saTavsebi or rigad iyo ganTavsebuli. sul yofila 3000 oTaxi - 1500 zeda doneze, xolo
1500 - miwis qveS. herodotes aRweriT, aq naxavdiT svetebian darbazebs, mixveul-moxveul
derefnebs, sxvadasxva daniSnulebis oTaxebs, Ria ezoebs. strabonis aRweriT, sul 27
76 nawili II - Zveli egvipte

ezo iyo. labirinTSi ucxo adamianisTvis gzis gakvleva siZneles warmoadgenda. is Zalian
gansxvavdeboda am periodis sxva nagebobebisgan, amitom mecnierebi varaudoben, rom is
an sulis mosaxsenebeli taZari, an sasaxle, an administraciuli Senoba unda yofiliyo,
zogi Tvlis, rom is yvela funqcias iTavsebda.
obeliskis (nax.4) formas samyaros Semqmnelis, mzis RmerTis, atumis, kults
ukavSireben, romelic, pliniusis azriT, ”gaqvavebul mzis sxivs” warmoadgens. obeliskis
wveri piramidiT bolovdeba da moiazreba, rogorc miwaze dacemuli sxivi. Sua da axali
samefos obeliskebs yovelTvis monoliTuri granitis erTiani blokisgan amzadebdnen
(magaliTad, amenemhet I I-is obeliski), wvers ki faravdnen mooqruli brinjaos an oqrosa
da vercxlis nareviT. Sua samefos periodSi obeliskma Tavisi funqcia (mzis kulti)
SeinarCuna, magram kompoziciaSi dakarga dominirebuli mniSvneloba. Seicvala misi
proporciebic, romlebic ufro dagrZelda. simaRle zogjer 54 m-s aRwevda. obeliskebs
dgamdnen taZris Sesasvlelis orive mxares.
am periodis obeliskebi TiTqmis ar SemorCa. erT-erTi maTgania dRes ararsebuli
qalaq heliopolisis adgilas aRmarTuli senusert I-is 30 m. simaRlis, vardisferi
granitis obeliski, romlis ukan Tavis droze “ras” taZari idga.
sacxovrebeli saxlis tipze msjeloba misi ararsebobis gamo rTulia, Tumca
SemorCa sarkofagebze darCenili gamosaxulebebi da samarxebSi napovni saxlis
modelebi (nax.5). egviptelebis warmodgeniT, es modelebi imqveyniur cxovrebaSi
unda gadaqceuliyvnen namdvil saxlebad, xolo maTze gamosaxuli monebi unda
gacocxlebuliyvnen da gaegrZelebinaT msaxureba iseve, rogorc amas akeTebdnen
sicocxleSi. sacxovrebeli saxlic alizisgan igeboda, magram gvxvdeba SeZlebuli
fenis warmomadgenelTa xisgan nagebi saxlebic. yvelaze kargad sacxovrebel saxlze da
dasaxlebis tipze SeiZleba vimsjeloT qalaq kaxunis magaliTze, xolo menTuhotepTa
sulis mosaxsenebeli taZari deir-el-baharSi warmodgenas gviqmnis am periodis samarxis
tipze.

IV-1 qalaqi kaxuni
(Zv.w.aR. II aTaswleuli, XII dinastia)

faiumis oazisTan axlos Zv.w.aR. I aTaswleulis pirvel saukuneebSi XII dinastiis


faraonma senusert I -m aaSena didi, e.w. ”piramiduli qalaqi”, hetxetep-senuserti, anu
kaxuni (axlomdebare arabuli dasaxlebis Tanamedrove saxelwodeba) da didi sairigacio
samuSaoebi gaswia faiumis asaTviseblad. kaxuni ganlagda faraonis piramidis axlos da
Tavdapirvelad gankuTvnili iyo amave piramidis mSeneblebisTvis. Semdgom faraonma
Tavisi rezidencia aq gadmoitana (nax.6).
kaxuni gamoirCeva egviptis sxva, xangrZlivi drois ganmavlobaSi agebuli
dasaxlebebisgan imiT, rom is mcire droSi aSenda erTiani gegmis mixedviT. es iyo
regularuli dagegmarebis pirveli mcdeloba. kompleqsi saSualebas iZleva gaviazroT
egviptis sxva qalaqebis dagegmarebis principi. qalaqi mkacrad iyofoda kvartalebad,
socialuri da qonebrivi Tanasworobis principis mixedviT, kerZod, sasaxle, SeZlebuli
fenis didi mamulebi, xelosanTa saxlebi da maTgan kedliT gamoyofili mSenebel-
muSaTa qoxi-saxlebi. qalaqma as welze nakleb xans iarseba, Semdeg is miutovebiaT, ris
gamoc udabnos qviSas daufaravs. swored amitom moxerxda misi nangrevebis mixedviT
dagegmarebis principis dadgena. mSeneblobisTvis gamoyenebul ZiriTad samSeneblo
masalas warmoadgenda gamouwvavi aguri - alizi.
qalaqs ekava 10 ha. farTobi (260X380 m.) da garSemortymuli iyo aguris kedliT.
kedels hqonda ori karibWe: samxreT-dasavleTiT da Crdilo-aRmosavleTiT. qalaqis
nawilebi, sadac am SesasvlelebiT Sediodnen, ar ukavSirdeboda erTmaneTs, maT yofda
didi yru aguris kedeli. qalaqis mcire nawils ekava SedarebiT mcire farTobi - 100X260
m. da gankuTvnili iyo mSeneblebisa da xelosnebisTvis. aq ganlagebuli daaxloebiT
250 Tixis qoxi, ise iyo aSenebuli, rom ors erTi saerTo kedeli hqonda. mSeneblebi
cxovrobdnen saxlebSi, romlebic imdenad mcire iyo, rom mxolod dasaZineblad
gamodgeboda. samxreTidan CrdiloeTisken miemarTeboda 8-9 m. siganis mTavari quCa. mis
perpendikularulad ki - Cixebi, Sesaxvevebi, romlebzec saxlebis fasadebi gamodioda.
nawili II - Zveli egvipte 77

mSenebelTa, an savaraudod, monaTa kvartalebi ar ukavSirdeboda qalaqis sxva nawilebs.


mSeneblebs SeeZloT gasvla mxolod samarxebis mSeneblobis adgilTan, romelic
mdebareobda qalaqis sazRvrebs gareT.
qalaqis meore nawili aseve iyofoda kvartalebad. qalaqis karibWidan iwyeboda
da aRmosavleTidan dasavleTisken miemarTeboda 280 m. sigrZis swori quCa, romlis Sua
nawilis mTel sigrZeze mowyobili iyo wyalgamyvani. quCis orive mxares ganlagebuli
didi farTobis mqone nakveTebi, savaraudod, mefesa da didebulebs ekuTvnoda.
sayuradReboa, rom am kvartalis mTeli farTobi mxolod 10-11 kar-midamos ekava.
mTavari quCis bolos, mis marjvniv, cota amaRlebul adgilas idga mefis sasaxle,
yoveli mxridan garSemortymuli sqeli aguris kedliT (dRes sasaxle mTlianad
dangreulia). Tavisufal mosaxleTa saxlebis fasadis sigrZe 7-10 m. iyo. kedliT
garSemortymuli saxlis wina ezos emijneboda Ria saTavsi, romlis brtyel gadaxurvas
mrgvali xis svetebi iWerda. zogjer is kolofa kamariTac ixureboda.
kaxunSi SemorCenilia senusert I -is karis erT-erTi didebulis saxlis
saZirkveli, romelic agebuli iyo mefis sasaxlis gverdiT mdebare nakveTze (nax.7). saxls
quCisagan gamoyofda Tixis yru kedeli. viwro Sesasvleli kari mdebareobda darajis
saTavsis win. aqedan gareTa kedlis gaswvrivi, Ria derefniT moxvdebodiT sameurneo
saTavsebSi, meore Ria derefniT ki - sacxovrebel oTaxebSi, romlebic ori - qalisa da
kacis nawilebisgan Sedgeboda. maT erTmaneTisgan yofda didi Ria ezo. ezos samxreTi
kedlis gaswvriv miemarTeboda galerea, romlis saxuravi, savaraudod, eyrdnoboda xis
svetebs. am galereis mxares gamodioda sacxovrebeli oTaxebi. centraluri, yvelaze
farTo saTavsis brtyeli Weri, eyrdnoboda oTx Tavisuflad mdgom svets. qalebis
sacxovrebeli nawilis centralur sivrces qmnida svetebze mdgari Ria galereiT
garSemortymuli kvadratuli ezo. brtyel saxuravze mTavari ezos CrdiloeT nawilSi
ganlagebuli kibiT adiodnen.
saxlis mTeli gegmarebisTvis damaxasiaTebelia quCis sivrcisgan gamoyofa,
Caketva saTavsSi, romelic nakveTis centrs warmoadgenda da ixsneboda mxolod
CrdiloeTisken orientirebuli ezos mxares. cxeli egvipturi mze aiZulebda xalxs,
gagrilebuliyo galereebisa da CrdiloeTisken mimarTuli saTavsebis CrdilSi.
Siga saTavsebis kedlebi, Cveulebriv, SeTeTrebuli da moxatuli iyo, iatakebi ki
- Tixatkepnili. aseTi sacxovreblis Siga sivrceze araferia cnobili, magram senusert
I-is droindel avtobiografiul moTxrobaSi ”sinuhetis moTxroba”, naxsenebia erT-
erTi mefiswulis saxlSi mowyobili auzi.
sagrZnobia kontrasti muSaTa da didebulTa sacxovreblebs Soris. es
calkeuli Senobebis muSaTa da didebulTa kvartalebis dagegmarebaSi vlindeba. isini
erTmaneTisgan yru kedliT gamoiyofa. gansakuTrebul yuradRebas iqcevs siviwrove,
mSrali arqiteqtura, dagegmarebis mkacri sqematuroba da mSenebelTa kvartalis
ganaSenianebis erTferovneba. aq ori-sami oTaxia, xolo mdidrebis nawilSi - sxvadasxva
daniSnulebis saTavsebi: oTaxebi, portikebi, Ria ezoebi da a.S., Tumca, es saxlebic
gamoirCeva erTferovnebiT, radgan kaxuni erT-erTi pirveli qalaqia, romelic axali
dagegmarebiTi principis mixedviT aSenda. dRes misgan mxolod nangrevebia SemorCenili
(nax.8).
garda kaxunisa, Sua samefos periodSi gaizarda da gafarTovda sxva adreuli
qalaqebic: onu, memfisi, tanisi, abidosi, gebti, xmuni da sxv.
78 nawili II - Zveli egvipte

2 3

1 7

b
8
1. hatoruli sveti
d 2. beni-hasanis samarxis orsvetiani portiki.
3. saTavsi daxuruli lotosis kapitelebiani
g svetebiT, beni-hasani
4. obeliski
5. qalaq kaxunis sacxovrebeli saxlis
gamosauleba sarkofagze
aAKB
6. qalaq kaxunis gegma (a.muSaTa kvartali,
b. didebulTa kvartali, g. sasaxle,
d. didebulis saxli)
7. didebulis sacxovrebeli saxli qalaq
kaxunSi
6 8. qalaq kaxunis dRevandeli saxe
nawili II - Zveli egvipte 79

IV-2 menTuhotep I-is sulis mosaxsenebeli taZari deir-el-baharSi


(Zv.w.aR. XXI s., XI dinastia)

Sua samefos I naxevris monumenturi xuroTmoZRvrebis mniSvnelovan nagebobaTa


ricxvs miekuTvneba XI dinastiis (Zv.w.aR. 2060-2010 ww.) damaarseblis menTuhotep
I-is (saxeli niSnavs ”RmerTi montu kmayofilia”) samarxi deir-el-baharSi. taZris
mSenebloba daiwyo TebesTan axlos, nilosis dasavleT napirze (nax.1, mopirdapire
mxares, mdinaris aRmosavleT napirze mdebareobda misi sasaxle). naxevrad kldeSi
nakveTi taZris kompoziciaSi gaerTianda samarxis ori tipi, ori tradicia: piramidis
mSeneblobis Zveli - memfisuri tradicia da kldis siRrmeSi damarxvis adgilobrivi
- Tebes wesi. landSaftTan morgebis aucileblobam (moyviTalo-moyavisfro kldiT
garSemortymuli dablobi) gansazRvra ansamblis calkeuli nawilebis gaerTianeba.
Zveli samefos Sesasvleli darbazi aq Ria portiki gaxda, romelic warmoadgenda
hipostiluri darbazis safuZvels. mis Tavze aRimarTa piramida da mTelma nagebobam
safexuriani piramidis saxe miiRo, oRond joseris piramidaze gacilebiT ufro
garTulebuli saxisa. is ganviTarda grZivi kompoziciuri RerZis gaswvriv, rac Semdgom,
axali samefos periodSi, arqiteqturis damaxasiaTebeli niSani gaxda (nax.2).
qveviT, dablobSi, iq, sadac nilosis wyali aRwevda, idga mcire zomis taZari, anu
propilea. aqedan zeviT, sulis mosaxsenebeli taZrisken adioda 1200 m. sigrZisa da 33
m. siganis, TeTri kiris kedliT garSemortymuli gza, romlis orive mxares darguli
iyo kviparosis xeebi da faraonis SeRebili qandakebebi idga. gza midioda masiuri
kedlisken, romelic gars ertya did saparado ezos (nax.3). am kedlidan ezos siRrmisken
miemarTeboda xeivani, romlis orive mxares aseve faraonis kolosaluri qandakebebi
idga. xeivani uSualod taZramde midioda. orsafexuriani terasisgan Semdgari taZris
proporciebi ”damjdaria”, magram amave dros metad STambeWdavi, Tavisi lakonuri,
TavSekavebuli arqiteqturuli moculobis gamo. is iyo erTgvari gardamavali etapi,
romlidanac ganviTarda axali samefos sataZro arqiteqtura.
taZris kompleqsis wina nawils, mis aRmosavleTis mxares, qmnida mravalsvetiani
darbazi, romlis win mdebareobda Ria portiki, or rigad ganlagebuli svetebiT.
portikis granitis svetebze yviTeli (pirveli rigis) da lurji (meore rigis) feris
ieroglifebiT faraonis saxeli aRiniSneboda. kirqvis filebiT mopirkeTebuli
portikis kedlebi dafaruli iyo feradi reliefebiT, romlebic asaxavdnen mefis
nadirobisa da samxedro gmirobis scenebs.
portikis Sua nawils wyvetda pandusi (nax.4), romelsac orive mxares sikimoris
nargavebi gasdevda da ori wyalsacavi hqonda, rac gaTxrebma daadastura. pandusi
adioda meore doneze, qviSaqvisgan gamokveTil, or rigad ganlagebul, oTxkuTxa
svetebiT Seqmnil portikTan - Ria galereasTan. es svetebi pirveli portikis svetebze
cota maRali iyo. maTze amokveTili reliefebi Seasrules moqandakeebma irtisenma da
misma Svilma senusertma. galerea sami mxridan gars ertymoda did oTxkuTxa darbazs
(hipostiluri darbazi), sadac xvdebodnen portikis aRmosavleTis mxares mdebare
Sesasvleli karidan. darbazis Weri eyrdnoboda 140 svets. darbazis SuaSi, Ria terasaze
ganTavsebuliyo qvis blokebisgan agebuli 20X20 m-is zomis piramida.
taZris dasavleTiT, uportiko kedlis ukan, iwyeboda Ria kvadratuli svetebiani
ezo, romelic nawilobriv kldeSi iyo SeWrili. ezos Semdeg mdebare meore, hipostiluri
darbazi eyrdnoboda 80 svets da naTdeboda mxolod wina mxridan. aqedan moxvedra
SeiZleboda uSualod kldis SigniT, darbazis qveS gamokveTil samarx kameraSi, romelsac
reliefebiT dafaruli naosi da sakurTxeveli hqonda. TviT klde, romelSic samarxi
ganTavsda, piramidis formisa iyo. amgvarad, faraonis mumia ganisvenebda bunebrivad
Seqmnil piramidaSi. sainteresoa, rom samarxi ar ukavSirdeboda uSualod piramidas,
magram Zveli samefos droidan SemorCenili principi, faraonis mumiis Senaxva piramidis
formaSi, SenarCunda - mis daniSnulebas asrulebda klde samarxis Tavze. piramidam am
SemTxvevaSi dakarga Tavisi funqcia, magram, miuxedavad amisa, is faraonis siZlieris
simbolod moiazreba. kompleqsis es nawilebi, iseve rogorc pirveli darbazis
portikebi, Tebeli nomarqosebis kldis samarxebis elementebiT xasiaTdeboda.
SigniT mdebare samarx ”piramidamde” midioda derefani, romelSic arqeologebma
80 nawili II - Zveli egvipte

aRmoaCines menTuhotep I-is sataxto qandakeba. mas ecva tradiciuli ”heb-sedis”


sadResaswaulo tansacmeli da mumiasaviT iyo Sexveuli. mecnierebi varaudoben, rom
es faraonis simboluri samarxi e.w. ”osirisis saflavia”, romelic osirisis aRdgomis
kults ukavSirdeba. kldovani samarxis dasavleT nawilSi, Ria ezos iatakis qveviT
da mis sazRvrebs gareT, napovnia 6 patara samarxi sarkofagebiT, savaraudod, mefis
colebisa da Svilebisa. maTi sulis mosaxsenebeli samlocveloebi svetebiani darbazis
dasavleTiTaa. samarxebi taZris sxvadasxva nawilSic aRmoCnda.
menTuhotep I-is samarxi arqiteqturuli ansambli TavisTavad unikaluria da
gansxvavebulia yvela sxva samarxebisgan. Zalian sainteresoa misi arqiteqturuli
kompozicia (nax.5). is Sedgeba mkacrad gansazRvruli nawilebisgan: wina
mravalsarTuliani piramidisa da ukan mdebare erTsarTuliani ezosgan. nagebobis wina
nawilis mravalsarTulianoba uCveuloa egviptisTvis da gamonakliss warmoadgens.
Senobebi ganlagebulia sxvadasxva simaRleze da maTi aRqmisTvis saWiroa mnaxvelis
TandaTanobiTi gadaadgileba, romlis drosac taZari aRiqmeba sxvadasxva rakursiT.
taZris ZiriTadi nawili piramidiTa da portikebiT gaTvlilia sxvadasxva mxridan
aRsaqmelad, ise rogorc gizis ansamblSi, oRond aq igrZnoba avtoris swrafva mTavari
fasadis gamoyofisken. Senobis wina nawilTan midgmulia portiki, romelic gansazRvravs
SenobasTan misvlis mimarTulebas da aZlierebs fasadze aqcents. mogvianebiT axali
samefos taZrebSi ufro mkveTrad gamovlinda Senobis frontaluri ganlageba.
menTuhotepis taZars, wina periodis samarxebis msgavsad, ar aqvs yru kedeli.
mravalsarTuliani piramida svetnaris wyalobiT gaxsnilia yvela mxridan da Serwymulia
sivrcesTan. mTeli yuradReba gadatanilia gareTa moculobisa da fasadis agebaze.
marTalia, interieris roli gazrdilia, magram eqsterieri mainc umniSvnelovanesia.
is erTian mTlian kompozicias qmnis, rac interierSi ar SeimCneva. taZris wina nawilis
ZiriTadi elementia mastaba, dagvirgvinebuli piramidiT. hipostilur darbazSi
SeWrili mastaba mas svetnariT SemosazRvrul derefnad aqcevs. taZris ukana nawili,
svetnariTa da Siga ezoTi, winisgan damoukidebelia da Sedgeba grZivi RerZis garSemo
ganlagebuli, erTmaneTisgan yru kedlebiT gamoyofili saTavsebisgan, romlebsac
mcire zomis RerZs acdenili karebebi aqvs.
Zveli samefos taZrebisgan gansxvavebiT Sua samefos taZari zomaSi iklebs da
kompleqsis arqiteqturuli kompozicia rTuldeba. Zvel samefoSi ar arsebobda iseTi
nageboba, romelSic portiki arqiteqturuli gadawyvetis ZiriTad motivs qmnida.
swored es ganansxvavebda mas Sua samefos arqiteqturisgan. dRes taZris umetesi nawili
dangreulia (nax.6).
XII dinastiis samarxi. menTuhotep I-is taZars didi mniSvneloba hqonda egviptis
xuroTmoZRvrebis istoriaSi, magram mas XII dinastiis faraonebis mier agebul
ansamblebze gavlena ar mouxdenia. isini kvlav aSenebdnen Zveli samefos arqiteqturis
tradiciebiT. XII dinastiis faraonTa samarxebs hqonda piramidis tradiciuli forma,
magram maTi zomebi bevrad mcire iyo. samSeneblo masala - qva Seicvala aliziT. aseT
samarxTa ricxvs miekuTvneba sakaras samxreT nawilSi, daSurTan (amenemhet I,senusert
I I), liStTan (amenemhet I), kaxunSi (senusert I ) da faiumis oazisSi (amenemhet I I) agebuli
piramidebi.
samarxi kompleqsis dagegmarebis sqema ucvleli rCeba: qveda taZari, aRmavali
gza, samarxi-taZari, piramida da Tanamgzavri piramidebi.
samarxis kuTxeebs aerTebdnen kedliT, fundamentis diagonalze agebdnen qvis
tixrebs, romlebTanac orive mxridan damreci kuTxiT aSenebdnen qvis kedlebs. aseT
karkass avsebdnen Zveli samefos samarxebidan motanili qviT, garedan piramidas
apirkeTebdnen kargad gaTlili kirqvis filebiT. piramidis Siga saTavsebis, derefnebis
sistema daxlarTuli iyo da emsgavseboda labirinTs. gaCnda axali Sexedulebebi
imqveyniur cxovrebaze. micvalebulis suli axla, egviptelebis warmodgeniT pirdapir
caSi ki ar mkvidrdeboda, aramed osirisis samflobeloSi rTuli, winaaRmdegobebiT
savse gziT midioda. wina darbazSi dgamdnen faraonis qandakebas osirisis garegnobiT
e.w. osirisisebri qandakeba. faraonis qandakebebi aseve idga ezos garSemo, svetebis
winac, xolo kedlebs ki reliefuri gamosaxulebebi amkobda.
piramidis Semdgomi bedi. Sua samefos periodSi piramidebi jer kidev Sendeboda.
nawili II - Zveli egvipte 81
”meore gardamaval periodSi” zogierTi faraoni mainc agebda maT (XII dinastiis faraoni
hinjeri, iaxmos I abidosSi). am periodidan piramidebi samarxis an gansasveneblis mxolod
dekoratiul elements warmoadgens (sasaflao deir-el-medineSi). piramidebi samarxis
zeda nawils amSvenebs da ukavSirdeboda mzis RmerTis kults. piramidis aRmosavleT
mxares ewyoboda niSa, romelic amomavali mzis mxares iyo mimarTuli. axal samefoSi
piramidebis mSenebloba saerTod Sewyda.
marTalia, piramidebis mSenebloba ganaxlda Zv.w.aR. VII -VII ss., magram ara egvipteSi,
aramed nubiis samefos napatas teritoriaze da meroiSi Zv.w.aR. VI s-Si, magram maTi zomebi
bevrad mcire iyo. magaliTad, gverdis zoma 12-13 metri, xolo simaRle 15-16 metri iyo.
82 nawili II - Zveli egvipte

mefeTa veli

deir-el-bahari

rameseumi

seTi I-is taZari


TuTmos IV-is
taZari TuTmos III-is
taZari

21
nilosi 1 2

a hatSepsutis
z T
T
taZari

v
e
d

menTuhotep I-is
taZari

3 4

1. menTuhotep I-isa da hatSepsutis taZrebi, deir-el-bahari


2. menTuhotep I-isa da hatSepsutis taZrebi (rekonstruqcia)
3. kompleqsis gegma (a. TuTmos I I-is samlocvelo, b. ezo,
g. kvadratulsvetebiani pirveli portiki, d. terasa,
e. piramida, v. didi hipostiluri darbazi, z. mcire
hipostiluri darbazi da sakurTxevlis nawili, T. kldeSi
nakveTi wmidaTawmida, i. peristiluri ezo)
4. menTuhotep I-is taZris gegma
5. taZris rekonstruqcia
6 6. taZris dRevandeli saxe
nawili II - Zveli egvipte 83

IV-3 Zveli egviptis Sua samefos periodis qandakeba,


reliefi da mxatvroba
(Zv.w.aR. XXI-XVIII ss.)

Sua samefos Tebeli faraonebi nagebobebis mSeneblobaSi cdilobdnen Zveli


samefos faraonebisTvis miebaZaT da maT msgavsad taxtis mflobelis siZliere
gamoexataT. es Seexo ara marto arqiteqturas, aramed saxviT xelovnebasac, kerZod,
qandakebas, reliefs da kedlis mxatvrobas.
qandakeba. Sua samefos qandakebam mniSvnelovani stiluri cvlilebebi ganicada.
amas dedaqalaqisa da provinciuli skolebis mudmivi Sejibreba iwvevda. isini
Camoyalibdnen damoukidebel, magram araizolirebul mimarTulebebad.
Sua samefos portretul qandakebaSi vlindeba adamianis naturis gamoxatvis
gzebis Zieba. maTSi avtori gadmoscems epoqis suliskveTebas, romelSic daisadgura
pesimizmma, skepticizmma, amasTan portretuli saxeebi moklebulia im harmoniul
simSvides, romelic axasiaTebda Zveli samefos nimuSebs. saxeTa statikurobas
dinamika cvlis. maTSi adamianuri da sulieri erTmaneTs erwymis. Sua samefos periodis
qandakebaSi individualuri nakvTebi ufro Warbobs.
ritualuri kompoziciebidan wamyvani adgili ukavia ”heb-sedis” dResaswaulis
aRmniSvnel gamosaxulebebs. ceremoniis pirveli etapi ukavSirdeba moxuci faraonis
simbolur sikvdils da mis Semdgom aRdgomas. es ceremonia ewyoboda samefo taxtze
mjdomi faraonis qandakebis irgvliv. aseT qandakebaTa ricxvs miekuTvneba Tebes
saxelosnoSi Sesrulebuli menTuhotep I-is (nebhepetras) qandakeba deir-el-baharis
taZris ezoSi mdebare samarxidan (nax.1, Zv.w.aR. XXI s., XI dinastia, kairo, egviptis
muzeumi). faraoni zis kvadratuli formis taxtze. is warmodgenilia TeTri saritualo
tanisamosiT, romlis fonze misi sxeulis nawilebi Savad moCans. wiTeli gvirgvini mkacr
feradovan gamas ufro met simkveTres aniWebs. sxeulis qveda nawili SesamCnevad mZimea.
swori kuTxiT dadgmuli fexebi TiTqos postamentTanaa Sezrdili. saxe portretulia.
misi nakvTebi msxvilia, ovali didi, kiseri mxrebSi Camjdari, aqvs odnav momRimari
saxe da gaSeSebuli mzera. yvela es niSan-Tviseba - figuris geometrizmi, masiuroba,
statikuroba da monumenturoba damaxasiaTebeli iyo XI dinastiis qandakebisTvis.
garda ”heb-sedisa” da samarxebSi dadgmuli qandakebebisa, XII dinastiis
dasawyisidan gafarTovda ritualuri qandakebis daniSnulebac, romelic idgmeboda
ara marto daxurul saTavsebSi - serdabebSi, aramed RmerTebis qandakebebTan erTad
taZrebSi da Ria cis qveS.
XII dinastiis skulpturul portretSi erTgvari cvlileba da stilis evolucia
SeimCneva. icvleba qandakebis Seqmnis idea. Tu adre is emsaxureboda faraonis
gaRmerTebas, axla faraonis adamianuri sawyisi sWarbobs mis RvTaebriobas. am periodis
portretuli qandakeba saxis formaTa masiurobiT gamoirCeva. marTalia, is Tavisi
daniSnulebiT isev ritualuria, magram masSi SeimCneva axali stiluri midgomebi - saxis
nakvTebis zedmiwevniT zustad gamosaxva, sxeulis moculobiTi modelireba, saxis
detalizeba, masalis saSualebiT SuqCrdilis gamovlena.
qandakebis ayvaveba daemTxva senusert I I-is mefobis dros (misi skulpturuli
portretebi axalgazrdobidan (nax.2) mowiful asakamde (nax.3)). am periodis egviptur
qandakebaSi xazgasmulia individualuri nakvTebi, SuqCrdilis kontrasti, rac saxis
plastikur Zerwvas avlens da amiT xazs usvams mis mkacr gamometyvelebas, kerZod,
Tvalebis qveS SeSupebas, Camoweul quTuToebs, piris kuTxeebSi nakecebs, loyis
daZabul kunTebs, CaRrmavebebSi Camjdar simuqes. es detalebi Zlieri adamianebisTvisaa
damaxasiaTebeli. amasTan, maTi proporciebi Zveli samefos namuSevrebTan SedarebiT
ufro dagrZelda.
es midgoma gamovlinda senusert I I-isa (Zv.w.aR. XIX s., kairo, egviptis muzeumi) da
amenemhet I I-is granitis sam portretul qandakebaSi: ori nacrisferi (nax.4, 1.moskovi,
puSkinis muzeumi, 2. nax.5, kairo, egviptis muzeumi) da erTi Savi (nax.6, Zv.w.aR. XIX s.
peterburgi, ermitaJi).
senusert I I-is obsidianis Tavi (nax.3) es masala iSviaTad gamoiyeneboda qandakebaSi.
saxis gamoweuli da Seweuli nawilebis gasaocari plastikuri Tavisufleba zedmiwevniT
84 nawili II - Zveli egvipte

realistur gamomxatvelobas aniWebs portrets. gaprialebuli zedapiri xels uwyobs


SuqCrdilis TamaSs mis zedapirze da moculobebis kontrastuli dapirispirebis efeqts
axdens.
amenemhet I I-is portretebSi (senusert I I-is Svili) moculobiTi SuqCrdilis
modelireba zedapiris grafikul damuSavebas exameba. portretebSi gamosaxulia
faraonis mkacri, mamakacuri iersaxe. misi nakvTebi Sesrulebulia ufro uxeSi maneriT,
loyebisa da Tvalebis konturis gaswvriv gamokveTili naoWebiT. faraonis didebuli
iersaxis gamosaxatavad ixmareboda magari qvis jiSebi. amenemhet I I-is qandakebaSi figuris
plastikuri gadawyveta Seesabameba masalas - rbil kirqvas.
mcire plastika. mcire plastikis nimuSebs axasiaTebs ufro natifi proporciebi,
vidre Zveli samefos namuSevrebs. silueti rbili xaziTaa Semovlebuli, romlis calkeuli
nawilebis daferva ufro met gamomsaxvelobas aniWebs qandakebas. misi Seferiloba
wina periodis niSan-Tvisebebs imeorebs: Tma Savi feriT iRebeba, kani - moyviTalo an
mowiTalo-moyavisfrod, tansacmeli - TeTrad, xandaxan ornamentebiT morTuli. mcire
plastikis aseTi nimuSebi mravalplaniani iyo. esenia: xis, poliqromulad moxatuli
qalis figurebi, romlebsac ZRveni moaqvT: qali siuitidan (nax.7, XII dinastia, parizi,
luvris muzeumi) da qali deir-el-baharidan (nax.8, XI dinastia).
reliefi da kedlis mxatvroba. Sua samefos interierSi SeRebili reliefis garda
gvxvdeba kedlis mxatvrobac. Tu Zvel samefoSi is reliefis nawils warmoadgenda
(reliefi feriT ifareboda), axla man ukve damoukidebeli mniSvneloba SeiZina. Tebeli
ostatebis mier Sesrulebuli reliefebi da kedlis mxatvroba emyareboda siluetis
lakoniurobasa da dekoratiulad gaazrebul msxvili moculobebis erTianobas. am
mxriv sainteresoa XI dinastiis faraonis xunenis stela (nax.9, Zv.w.aR. XXI s., moskovi,
puSkinis muzeumi).
kedlis mxatvrobis ganviTareba ganapiroba kirqvis zedapiris rbilma faqturam,
romelzec reliefuri gamosaxulebebis amokveTa sirTules warmoadgenda. tradiciuli
iyo maTi siuJetebi: msxverplSewirva micvalebulisTvis, faraonis samflobeloSi
cxovrebis scenebi, kerZod, nadiroba, samiwaTmoqmedo samuSaoebi, mwyemsebi, brZolis
scenebi da sxv. isini ukeT asaxaven Zveli samefosTvis damaxasiaTebeli sibrtyis
kompoziciur dayofas sartylebad da figurebis an siuJetebis ganawilebas, aseve
figuraze an saganze sxvadasxva aRqmis wertilebis Tavmoyras, anu rTul perspeqtivas.
kedlis ferweris axal stilur Taviseburebas warmoadgens yvela gamosaxulebis
tonaluri Sexameba fonTan, rac konturidan ufro rbil, Txel xazze gadasvliT,
miiRweva, zog SemTxvevaSi ki is saerTod ar arsebobs.
memfisis skolis mxatvrebisTvis damaxasiaTebeli iyo sxvadasxva feradovani
gamis, tonalobebis gadasvla erTmaneTSi - moyviTalo-monacrisfro, mowiTalo-
moyavisfro, muqi stafilosferi, Ria cisferi, movardisfro-moTeTro, balaxisferi
mwvane. maTi datana funjiT xdeboda rbili, magram sxvadasxva siZlieris monasmiT.
kedlis mxatvrobis mravaliarusian kompoziciebSi mxatvari ostaturad ganalagebda
adamianis figurebs, cxovelebs, frinvelebs, ritualur scenebs.
kedlis mxatvrobis saukeTeso nimuSebi gvxvdeba beni-hasanis nekropolisSi.
hnumhotep I -is kldis samarxSi yvelaze kargadaa Semonaxuli naxatebi da maTi ferebi. aq
gamosaxulia nadirobis scenebi, cxovelebi (nax.12), Citebis Weris procesi, mcenareebi,
xeebze Semomjdari ferad-feradi Citebi (nax.10), romelTa Tavi profilSia warmodgenili,
xolo gaSlili frTebi - fasSi (nax.11). aseTi midgomiT mxatvrebi siluetis maqsimalur
gamomsaxvelobas aRwevdnen.
Sua samefos dekoratiuli xelovnebis principebi gamovlenilia mxatvrul
nawarmoebebSi da saiuveliro nakeTobebSi, kerZod, peqtoralebSi, kartuSebSi,
romlebSic erTmaneTs exameba firuzis, sardionis, lazuritisa da oqros feradovani
gama (nax.13).
Sua samefoSi, romelsac didxans ar uarsebia, sxva epoqebTan SedarebiT egviptis
gaerTianeba didxans ar SenarCunebula. XII dinastiis faraonebis dros warmoqmnilma
krizisma gamoiwvia Zv.w.aR. 1785 w. ajanyeba, romelmac daasrula Sua samefos periodi.
XII -XIV dinastiebidan (Zv.w.aR. 1785-1650 ww.) egvipteSi meore gardamavali periodi
daiwyo, romlis pirvel faraonebze mciredi informacia Tu SemorCa (faraon henjeris
nawili II - Zveli egvipte 85
piramidis nangrevebi). am periodis pirvel etapze xelovnebaSi grZeldeba wina epoqis
tradiciebi, magram hiqsosebis Semosevis Semdeg daiwyo meore, XV-XVI hiqsoselTa
dinastiebis batonobis xana (Zv.w.aR. 1650-1550 ww.). hiqsosebma kulturaSi Semoitanes
samxedro-teqnikuri xasiaTis siaxleebi. maT aRiares egviptis religiis saritualo
Taviseburebani da TavianT mefeebsac ”mzis Svilebad” moixseniebdnen.
hiqsosebis mmarTvelobas bolo mouRes XVII dinastiis faraonebma, romlebmac
aRadgines Tebes avtoriteti da daubrundnen Zveli samefos tradiciebs. XVII dinastiidan
(Zv.w.aR. XVI saukune) iwyeba axali samefos xana.
86 nawili II - Zveli egvipte

2 3

5 6

4
1. faraon menTuhotep I-is
heb-sedis qandakeba
deir-el-baharidan
2. faraon senusert I I-is
portretuli qandakeba
(berlini, egviptis muzeumi)
3. faraon senusert I I-is
obsidianis Tavi
4. faraon amenemhet I I-is
qandakeba (moskovi, puSkinis
muzeumi)
7 8
nawili II - Zveli egvipte 87

10

11

12
5. faraon amenemhet I I-is qandakeba havaridan
6. faraon amenemhet I I-is portretuli qandakeba
7. qalis qandakeba Sesawiri ZRveniT siuitidan
(parizi, luvris muzeumi)
8. qalis moxatuli xis qandakeba deir-el-
baharidan
9. faraon xunenis stela (moskovi, puSkinis
muzeumi)
10. nomarq hnumhotep I -is samarxis mxatvroba
“Citebi xeze”
11. hnumhotep I -is samarxis mxatvroba
(fragmenti)
12. hnumhotep I -is samarxis mxatvroba -
kata papirusebSi (fragmenti)
13. faraon sesostris I I-is peqtorali (kairo,
egviptis muzeumi)
13
88 nawili II - Zveli egvipte

Tavi V. Zveli egviptis axali samefos periodis


arqiteqtura
(Zv.w.aR. XVI-XI ss., XVIII-XX dinastiebi)

istoria. XII -XIV dinastiebis dros (Zv.w.aR. XVII s. dasasrulamde) egvipteSi


mimdinare Sigaareulobam da Siga omebma faraonis Zalaufleba daasusta. Zv.w.aR. XVII s.
dasawyisis mniSvnelovani movlena, romelmac Sua samefos arseboba Sewyvita, iyo wina
aziidan (suecis yelidan) hiqsosebis Semoseva da maT mier deltis dakaveba (maneTonis
mixedviT, hiqsosi niSnavs ,,zeganis mbrZanebels” an ,,udabnos mefes’’). hiqsosebi iyvnen
is Sereuli tomebi, romlebmac xeTebis, miTanielebisa da kasitebis saxeliT daipyres
I aTaswleulis dasawyisSi babiloni, mcire aziis, CrdiloeT mesopotamiis, siriis
teritoriebi da palestinis gavliT dartyma miayenes XII dinastiis faraonebs. hiqsoselTa
samefo dinastiebis dedaqalaqi gaxda qalaqi avarisi. sayrdeni Zalis ararsebobis gamo
isini egvipteSi didxans ver gaCerdnen. maTi batonoba XV, XVI, XVII dinastiebis mefobis
periodze vrceldeba. 150 wlis Semdeg Tebelma XVII dinastiis faraonebma, romlebmac
gaaerTianes qveynis Zalebi, daamarcxes isini. maT aiTvises hiqsosebis mier datovebuli
memkvidreoba - cxenebi, brinjaos iaraRi, cxenSi Sebmuli sabrZolo etlebi da Seqmnes
mudmivi jari. amis Semdeg egviptelebi SeiWrnen palestinasa da siriaSi. egviptis
sazRvrebi gafarTovda xmelTaSua zRvis aRmosavleTis qveynebis xarjze. TebelTa XVII
dinastiam (Zv.w.aR. 1550-1320 ww.) daaarsa axali samefo, romelic egviptis istoriaSi
Zlevamosilebis, ayvavebisa da ganviTarebis periodadaa cnobili.
axali samefos kulturisa da xelovnebis centri ,,askaribWiani Tebe’’ gaxda (nax.1).
religia. qveynisa da axali samefo Zalauflebis sayrden Zalas, garda mudmivi
jarisa, warmoadgendnen qurumebi, kerZod, Tebes RvTaebis - amonis (niSnavs ”idumals”,
”uxilavs”) qurumebi. Tebes aRzevebis Semdeg amonis kulti Seerwya uZvelesi egvipturi
mzis RvTaebis, ”ras” kults da amieridan egviptis uzenaes RvTaebad gamocxadda ”amon-
ra” (niSnavs ”uxilavi mze”), romelic saerTo saxelmwifoebriv kultad iqca. amieridan
amoni iTvleboda ,,RmerTebis mefed’’, xolo faraoni ki ,,amonis Svilad’’. ”amon-ras”
simboloa - mzis disko Sevardenis gaSlil frTebs Soris (nax.2).
qurumebma saxelmwifoSi Zalaufleba moipoves, rac safrTxes uqmnida faraonis
Zlierebas. amis gamo XVII dinastiis faraonma exnatonma (Zv.w.aR. 1350-1333 ww.) gaatara
religiuri ,,reforma’’. man uari Tqva amonis kultze da mravalRmerTianobis kults
(poliTeizmi) daupirispira erTRmerTianobis (monoTeizmi), atonis kulti (nax.3,
simbolo - mzis disko, romelsac sxivebis magivrad xelebi aqvs). Tebedan dedaqalaqi
gadaitana axetatonSi (niSnavs ,,atonis horizonts’’, dRevandeli tel-el-amarna),
romelic 10 weliwadSi aSenda. TviT faraonmac, romelic adre iwodeboda amenhotep
IV-d, anu ,,amoni kmayofilia’’ - saxeli Seicvala da dairqva exnatoni ,,atonis suli’’ an
,,atonis gansxeuleba’’.
exnatonis reformas didxans ar uarsebia. is xalxma ar miiRo, radgan
ewinaaRmdegeboda micvalebulTa kults. maradiulobisa da imqveyniuri cxovrebis
RvTaebam - osirismac TandaTanobiT (misi samlocveloebi warmosaxavda miwisqveSeTs)
dakarga Tavisi pirvandeli mniSvneloba da gamocxadda jojoxeTis RmerTad.
exnatonis uaxloesma memkvidrem, misma Svilma tutanxamonma aRadgina amonis
kulti da rezidencia kvlav TebeSi gadaitana.
taZari. Sua samefos xanaSi jer kidev Sendeba piramidebi, romlebic TandaTan
kargaven TavianT mniSvnelobas. axali samefos periodSi ki isini saerTod qreba.
faqtobrivad piramidebs TuTmos I-is dros (XVII dinastia) aRar aSenebdnen. axali samefos
periodSi amonis sapativcemulod igeboda uzarmazari taZrebi, romlebmac Zveli
samefos piramidebis msgavsad, samudamod gauTqves saxeli egviptis xuroTmoZRvrebas.
axali samefos dasawyisidan Camoyalibda egvipturi taZris axali kompozicia,
romelic Semdgom tradiciuli gaxda. am kanonikuri gegmis mixedviT nilosis dablobSi
agebdnen taZrebs 1000 wlis Semdegac (nax.4).
sataZro kompleqsis nagebobebi ganlagebuli iyo erTi grZivi RerZis gaswvriv, mis
simetriulad. aRiniSneboda svla siRrmisaken, sakurTxevlisken. kompleqsi Sedgeboda
sxvadasxva zomisa da formis, sxvadasxva daniSnulebis mqone nagebobebisagan, romlebic
nawili II - Zveli egvipte 89

axali samefos periodSi ufro vrcel teritoriebze Sendeba.


uzenaesi RvTaebis kultis damkvidrebam religiuri ritualisa da ceremoniis
xasiaTi gansazRvra. es aisaxa taZris struqturazec. SeiZleba iTqvas, rom am periodis
taZari Teologiis gamoxatulebaa qvaSi.
arqiteqtura da xelovneba eqvemdebareba axal religiur kanonebs, romlebic
aisaxeba gegmarebiT gadawyvetaSi da mxatvrul simbolikaSi (mzis diskos gamosaxuleba),
taZris saTavsebis mimarTviT sinaTlisaken, rac Zvel samefoSi ar gvxvdeba. am periodis
sakulto nagebobebis aRqma adamians SeeZlo yvela mxridan. arqiteqturuli sivrcis
organizacia gaTvlili iyo RerZis gaswvriv moZraobaze, xolo qvis sibrtyeebze
(kedlebi, svetebi) SuqCrdilis monacvleobiT reliefis msubuqi konturebi ikveTeboda,
rac aZlierebda aRqmas. taZari sididiT ar Camouvardeboda piramidebs. iqmneboda
monumenturi nagebobis iersaxe. nagebobaSi mniSvneloba mieniWa svets. wina periodebis
msgavsad qvemo egviptes ganasaxierebda lotosi, zemos - papirusi (nax.5). Sesabamisad,
svetebis kapitelebi CrdiloeTi da samxreTi egviptis simbolos warmoadgenda. Tumca am
periodis taZrebSi iyenebdnen sxvadasxva tipis svetebsac, romelTa kapitelebi palmis,
mcenaris xviisa Tu kvirtis formisa iyo (nax.6).
am epoqaSi sabolood Camoyalibda kompleqsis ramdenime tipi: miwiszeda, naxevrad
kldeSi nakveTi da mTlianad kldeSi nakveTi.
samarxebi an kldeSi nakveTi gansasveneblebi Sendeboda isev nilosis dasavleT
napirze, xolo RvTaebebisadmi miZRvnili taZrebi - aucileblad nilosis aRmosavleTiT.
kldeSi nakveT samarxebSi micvalebulTa gansasvenebeli saTavsebi ganlagebuli
iyo derefnuli sistemiT. maTi kedlebis moxatuloba mianiSnebda egviptelTa rwmenaze
- sulis gadasvlaze imqveyniur cxovrebaSi.
taZars simboluri mniSvneloba hqonda. is samyaros SemWidroebul modelad
moiazreboda. misi Weri simbolurad cis kamaras ganasaxierebda, amitom irTveboda
varskvlavebisa da wminda mziuri navis gamosaxulebebiT, romlis garSemo gamosaxavdnen
mziur gvelebs - ureusebs an uzarmazar ciur grifebs (svavi). taZris kedlis
qveda nawilSi, iatakTan axlos, aTavsebdnen mcenareebis, pirvel rigSi, lotosis
gamosaxulebebs, romlebic tbaSi izrdeboda da miwis nayofierebis simbolod iyo
miCneuli. Wersa (ca) da iataks (miwa) Soris arsebul kedlebs egviptelebi faravdnen
mxatvruli gamosaxulebebiTa da bareliefebiT. maTze gamosaxavdnen saritualo
ceremoniebs da wes-Cveulebebs. taZris Wers masiuri svetebi iWerdnen, romlebic
simbolurad asaxavdnen oTx svets, romlebsac egviptelTa warmodgeniT cis TaRi
eyrdnoboda. am sayrdenTa forma waagavda mcenaris Reros formas. papirusi aRniSnavda
yoveldRiur ganaxlebas, lotosi - samyaros, romelic wylidan gaCnda, anu ,,dabadebas’’.
es kosmosuri simbolika ganviTarda Semdgom periodebSic.
taZris struqtura. axali samefos taZris struqtura imeorebda egvipturi
sacxovrebeli saxlis ZiriTad niSan-Tvisebebs, vinaidan egviptelTa warmodgeniT taZari
RmerTis miwieri cxovrebis adgilad, mis sacxovrisad iTvleboda. aqedan gamomdinare,
is ukvdavyofda misi Svilis - faraonis saxelsac.
egvipturi sacxovrebeli saxli Sedgeboda: galereiT SemosazRvruli ezosgan,
Sesasvlelis win ganlagebuli ganieri, araRrma darbazisa da mis Semdeg ganTavsebuli
viwro Rrma oTaxisagan, romelsac emijneboda saZinebeli, samzareulo, mosamsaxureTa
oTaxebi da sxv. mTel Senobas gars uvlida zRude.
taZari sacxovrebeli saxlis msgavsad Sedgeboda: Ria ezosgan, misaRebi darbazisa
da Siga saTavsebisgan. masac gars ertya galavani.
sacxovrebeli saxlisa da taZris agebis principi erTmaneTisgan gansxvavdeboda.
sacxovrebeli saxlis saTavsebi ezos garSemo nawildeboda, radgan sinaTle ZiriTadad
iqidan aRwevda. isini derefnebiT ukavSirdebodnen erTmaneTs. Sekruli da asimetriuli
sacxovrebeli saxlis kompozicias mzisgan damcavis funqcia hqonda.
taZarSi yvela nawili - saTavsebi, ezoebi, svetebiani darbazebi ganlagebuli
iyo RerZis gaswvriv simetriulad, mkacrad gansazRvruli wesiT, TanmimdevrobiT,
rac Seesabameboda ,,wminda naviT” gadaadgilebis marSruts. TiToeul saTavss Tavisi
daniSnuleba hqonda. saTavsi, rac ufro Sors mdebareobda sakurTxevlidan, miT ufro
farTo da maRali iyo. ezoSi idga samsxverplo, mcire sakurTxeveli da qandakebebi,
90 nawili II - Zveli egvipte

xolo kedlebi damSvenebuli iyo freskebiTa da barieliefebiT.


taZris ZiriTad Semadgenel nawilebs warmoadgenda: piloni, peristiluri ezo,
hipostiluri darbazi da sakurTxeveli. gverdiTi gasasvlelebiT SeiZleboda moxvedra
sameurneo saTavsebSi.
taZris sazeimo Sesasvlels warmoadgenda piloni (nax.7), romelic piramidasaviT
monumentur nagebobas qmnida, magrammas funqciurad sxva datvirTva hqonda. piloni
warmoadgenda masiur qvis kedels (zogjer simaRleSi 100 m-s aRwevda), romlis Sua
nawilSi mdebareobda Sesasvleli kari. is zeviT viwrovdeboda da qmnida trapeciis
formas, bolovdeboda karniziT. taZris saTavsebze maRali pilonis gverdebis daxrili
sibrtye ifareboda bareliefebiT, romlebzec ama Tu im faraonis sabrZolo miRwevebi
iyo asaxuli. pilonis daxra pirvelad gamoCnda Tixis adreul nagebobebSi (sacxovreblis
Tixis modelebSi) da xazs usvamda mis monumenturobasa da simyares. pilonis koSkurebSi
moTavsebuli kibeebiT SeiZleboda asvla brtyel saxuravze an portalis Tavze
mowyobil aivanze, saidanac faraoni wardgeboda xalxis winaSe. zog pilonSi gvxvdeba
Siga saTavsebic. pilonis win dgamdnen qandakebebs, obeliskebs da awyobdnen droSebis
Casamagrebel niSebs.
piloni simbolurad gamoxatavs horizontis or mxares, romelTa Soris yoveldRe
amodis mze. is mimarTulia aRmosavleTis mxares. xandaxan piloni dacviTi nagebobis
rolsac asrulebda. Tu taZari miZRvnili iyo mzis RmerTisadmi, maSin pilonis
Sesasvlelis Tavze gamosaxavdnen mzis diskos.
pilonis Semdeg ganlagda peristiluri ezo, romelic sacxovrebeli saxlis
ezos msgavsad Ria iyo. iq Sesvla SeeZlo yvela momsvlels. ezos garSemo arsebobda Ria,
erT an or rigad ganlagebuli svetebiani portikebi (ezos gars ertya erT an or rigad
ganlagebuli svetnari). xSir SemTxvevaSi ezos svetebs Soris aTavsebdnen qandakebebs.
ezos Semdeg iwyeboda e.w. hipostiluri darbazi, romlis gadaxurva eyrdnoboda
svetebs. misTvis damaxasiaTebeli iyo e.w. ”bazilikuri Wrili”. Sua navi gverdiT navebze
maRali iyo. simaRleTa sxvaobaSi ewyoboda fanjrebi, romlebidanac naTdeboda darbazi.
mas midgmuli hqonda pronaosi, anu wina darbazi, romelic sacxovrebeli saxlis misaReb
oTaxs esadageboda. iq Sesvla SeeZloT gansakuTrebiT pativsacem adamianebs. es ki
TavisTavad xazs usvamda ierarqias.
taZris meoTxe nawili asocirdeboda sacxovrebeli saxlis mosasvenebel
oTaxebTan, sadac mxolod faraonsa da qurums SeeZloT Sesvla.
Senobis siRrmeSi mdebare sakurTxeveli anu ”wmidaTawmida”, taZris yvelaze
mniSvnelovan saTavss warmoadgenda. mis patara, bnel sivrceSi idga RvTaebis
gamosaxuleba. irgvliv ganlagebul mcire zomis saTavsebSi ki sxva RvTaebebis
gamosaxulebebs dgamdnen. aqve inaxeboda Sewirulobebi, Zvirfaseuloba, RvTaebebis
sadResaswaulo samosi, sakulto nivTebi da sxv. iq Sesvla SeeZloT mxolod qurumebs.
xSirad taZris am nawilSi ganaTavsebdnen wminda navebis Sesanax saTavss, faraonis
colisa da Svilebis oTaxebs da sxv.
pilonidan iatakis fena TandaTan maRldeboda, xolo Weris simaRle dabldeboda
(nax.8). magaliTad, hipostiluri darbazis Weri ufro dabali iyo, vidre ezos svetnarisa,
sakurTxevlis Weri - hipostilur darbazze kidev ufro dabali. amiT xazi esmeboda
perspeqtivas da miuwvdomels xdida siRrmeSi mdgomi RvTaebis gamosaxulebas.
siRrmisken swrafvasTan erTad ara marto simaRle, aramed sinaTlis
SeRwevadobac TandaTan iklebda. vinaidan ”amon-ras” kulti mzis diskos, sinaTlis
simbolos warmoadgenda, amitom taZrebis yru kedlebi Seicvala Ria, naTeli, svetebiani
portikebiT da maTSi sinaTlis SeRweva ukve SesaZlebeli gaxda. mziT gaCaxCaxebul ezoebs
naxevrad bneli hipostiluri darbazebi cvlida, ganaTeba siRrmisaken TandaTan iklebda
da samsxverplo sul bneliT iyo moculi. am kompleqsebSi xdeboda arqiteqturuli
formiT naTelisa da bnelis, sikvdil-sicocxlis saidumloebaTa gacxadeba. taZris gza
samsxverploSi mdgar RvTaebasTan miaxloebis gzad iTvleboda da, amave dros, adamianis
mTeli cxovrebis gzasac gulisxmobda. sikvdilis sauflo, romelsac adre piramida
ganasaxierebda, axal samefoSi sruliad ugulebelyofilia. is mxolod adamianis
warmosaxvaSi darCa. samagierod, mTeli yuradReba adamianis RmerTTan miaxloebis
amqveyniur gzaze gadavida, anu, Zveli samefosgan gansxvavebiT, aqcenti keTdeboda
nawili II - Zveli egvipte 91

amqveyniurze. amitom gaizarda taZris zomebi da saTavsTa raodenoba.


TiToeul faraons Tavis movaleobad miaCnda, aeSenebina axali, aRedgina an
gaefarToebina Zveli taZrebi. es samuSaoebi iwyeboda Senobis siRrmidan, uSualod
sakurTxevlidan da mTavrdeboda fasadTan. Zveli fasadis win agebdnen axal, ufro
maRal svetnars, did pilons, ezos da a.S.
taZari wminda teritoriis nawili iyo. mas ekuTvnoda: Wa, patara wminda tba,
qurumTa senakebi, msaxurTa da gadamwerTa oTaxebi, sameurneo saTavsebi. mogvianebiT
amas daemata ,,dabadebis saxli’’, anu ,,mamisi’’. yvela es nageboba garSemortymuli iyo
maRali aguris kedliT, romelsac ramdenime karibWe hqonda. Tu Zveli samefos piramidaSi
arqiteqturuli ansamblis mTavar RerZs warmoadgenda grZeli derefani, axal samefoSi
igi Secvala qviT mokirwylulma gzam, sfinqsebis xeivanma, romlis orive mxares an
adamianisTaviani da lomistaniani sfinqsebis (faraonis portretuli gamosaxuleba)
an wminda verZisTaviani amonis gamosaxuleba idga. xandaxan ramdenime aseul metrze
gadaWimuli es xeivani akavSirebda taZars nilosTan.
Tu taZari mdinaridan moSorebiT mdebareobda, maSin masTan mihyavdaT arxi da
navsadgoms uSenebdnen.
monumenturi nagebobis gadaxurva sacxovrebeli saxlis koWovani gadaxurvis
msgavsi iyo. mxolod xe Secvala qvis filebma, romlebic eyrdnobodnen arqitravs, is
ki - kedels an svetis kapitelis zeviT gamaval abaks. Weris lurj fonze gamosaxuli
iyo oqrosferi varskvlavebi, rac qmnida mTel sivrceze dakidebuli cis kamaris
STabeWdilebas. es xilul cas ganasaxierebda da usasrulobis STabeWdilebas qmnida.
sveti. axal samefoSi sveti sabolood ganviTarda, rogorc erT-erTi
mniSvnelovani konstruqciuli da dekoratiuli elementi. iqmneboda mrgvali,
oTxkuTxa da mravalwaxnaga (8 da 16 waxnagiT) formis kanelurebiani svetebi.
hipostiluri darbazis sivrce ivseboda mcenareuli motivis - lotosiani, papirusiani,
palmiskapiteliani svetebiT (nax.6). yvelaze metad gavrcelebuli iyo sveti papirusis
kapiteliT, romelic pirvelad joseris kompleqsSi Seiqmna. kapiteli an gaSlili, an
daxuruli papirusisa iyo. sveti monoliTuri ar iyo. is Sedgeboda ramdenime dolisgan.
svetis tani zeviT viwrovdeboda. sayrden svetze zevidan gadioda arqitravuli bloki.
misi zoma ganisazRvreboda svetebis Sua siganiT, romelic odnav aRemateboda svetTa
diametrs. mas eyrdnoboda abaki. xSirad svetis tani mTlianad dafaruli iyo feradi
CakveTili reliefuri gamosaxulebebiT.
lotosis formis svetebi SemorCa mxolod saqalaqo nagebobebs, monumentur
nagebobebSi isini gamoCnda mxolod ptolemeebis epoqaSi.
uzarmazari qvis taZrebis mSeneblobam safuZveli Cauyara nagebobaTa
konstruqciuli da mxatvruli teqtonikis mqone sayrden-koWovani sistemis srulyofas
da egvipturi arqiteqturuli orderis saboloo Camoyalibebas.
orderis yvelaze ganviTarebul sistemaSi gamovlinda ZiriTadi nawilebi -
sayrdeni (sveti) da gadaxurva qvis blokiT, danawevrebiTa da Sevsebuli sxvadasxva
detaliT: bazebiT, kapitelebiT, svetebis gareTa damuSavebiT da vertikaluri
mimarTulebiT, maTi sisqis cvlilebiT, romelic xazs usvamda konstruqciis
statikurobas da aZlierebda mxatvrul efeqts. sveti gaxda mxatvruli gaformebis
elementi. mcenareuli motivis mqone svetebis (Sua samefo) damuSaveba Seesabameboda
axali samefos hipostilur darbazebSi ganTavsebuli qvis svetebis maRalmxatvrul
damuSavebas.
samSeneblo masalebi. Tu XVII dinastiamde mSeneblobaSi iyenebdnen kirqvas, axalma
samefom samSeneblo masalad gamoiyena zeda egviptis qvis samtexloebis SedarebiT myari
masala, moyviTalo-movardisfro qviSaqva.
Zvel samefoSi gavrcelebuli asuanis graniti gamoiyeneboda mxolod taZris
nagebobebis calkeul nawilebSi: portalebis mopirkeTebaSi, obeliskebSi, sfinqsebisa
da RvTaebebis gamosaxulebebisTvis an faraon-mSeneblis qandakebebSi.
mSeneblobaSi iyenebdnen agreTve wvrilmarcvlovan Sav granits - dolorits,
xolo dekoratiul-mosapirkeTebel masalad aRmosavlur alebastrs - oniqss.
sazogadoebriv nagebobebSi ZiriTad samSeneblo masalad rCeboda Tixa, lerwami
da xe, romlisganac aSenebdnen sasaxleebsa da cixesimagreebs. am masalis aramdgradobiT
92 nawili II - Zveli egvipte

SeiZleba aixsnas, albaT, is faqti, rom Cvenamde moaRwia mxolod qvisgan agebulma
taZrebma da kldeSi nakveTma samarxebma.
xuroTmoZRvrebi. axali samefos monumenturi mSeneblobis masStabi imdenad
didi iyo, rom aRemateboda IV dinastiis faraonebis mSeneblobebsac ki. xuroTmoZRvrebs
ekavaT sazogadoebaSi iseTive maRali mdgomareoba, rogoric wina periodebSi. isini
gaxdnen ,,mefis yvela samSeneblo samuSaos xelmZRvanelebi’’. Cvenamde moaRwia axali
samefos xuroTmoZRvarTa saxelebma: ineni (faraon TuTmos I-is arqiteqtori), senmuti
(hatSefsutis taZris mSenebeli), amenhotep xapus Ze (amenhotep I I-is arqiteqtori,
romelic ptolemeebis dros gaaRmerTes) da mravali sxv.

V-1 amonis taZari luqsorSi


(Zv.w.aR. XV-XIII ss., XVIII-XIX dinastiebi)

axali samefos periodSi, Zv.w.aR. XVI s-idan yvelaze didi samSeneblo samuSaoebi
nilosis aRmosavleT napirze mimdinareobda - qalaq TebeSi. Tebe, romelic aTasi wlis
ganmavlobaSi egviptis dedaqalaqi iyo, TandaTanobiT daqveiTda da droTa ganmavlobaSi
misi nagebobebic nangrevebad iqca. mis nangrevebze gaCnda dasaxlebebi, luqsori da
karnaki. isini TandaTan faravdnen aq arsebul nagebobebs, Tumca Tebes SemorCenili
taZrebi maT gansakuTrebul iersaxesac aniWebda. ax.w.aR. XVII -XIX ss. mogzaurebis mier
gakeTebul Canaxatebze SesaZlebelia qoxmaxebs Soris taZris nangrevebis garCeva.
dasaxlebebis - luqsorisa da karnakis saxelebi Semdgom amonisadmi miZRvnil taZrebsac
daerqva (nax.9).
swored qalaqSi SemorCenili taZris nangrevebis gamo asociaciiT daerqva
saxeli Tanamedrove luqsors (el-uqsor niSnavs cixe-darbazs, sasaxles), radgan
qviSiT dafaruli (nax.10) taZris darCenili zeda nawilebi dasaxlebis qoxmaxebis fonze
marTlac rom cixed aRiqmeboda. luqsoris amon-ras taZari 1883 w. gaiTxara. dRes is
aRdgenilia. iseve rogorc egviptis didebuli taZrebi, es taZaric Zveli samlocvelos
adgilas aigo. savaraudod, Sua samefoSi aq ukve arsebobda patara sakulto nageboba,
romlis qvebi mis asaSeneblad gamoiyenes. luqsoris taZari axali samefos periodis
erT-erTi yvelaze adreuli, Cvenamde moRweuli didi taZaria.
taZari aigo mdinaris napiris gaswvriv, romlisganac mas dRes gza yofs. am
adgilidan is grandiozulad aRiqmeba mTel sigrZeze Tavisi piloniTa Tu svetnariT
(nax.11). taZris ase aRqma misi aSenebisas SeuZlebeli iyo, radgan mas efareboda maRali
kedeli, e.w. neqtanebos karibWiT.
taZari mieZRvna amon-ras, mis cols, muts da Svils, xonsus. misi ZiriTadi nawili
aages XVII dinastiis faraonma amenhotep I I-m (amenofis I I, amenhotepis berZnuli formaa.
Zv.w.aR. XIV s.) da XIX dinastiis faraonma ramzes I -m (Zv.w.aR. XII s.).
Tavdapirvelad am teritoriaze XVII dinastiis faraonma TuTmos I I-m (Zv.w.aR. XV s.)
aaSena patara samlocvelo wminda navebis Sesanaxad. is ekuTvnoda amons, mutsa da xonsus,
romlebic Camodiodnen aq karnakidan, axali wlis - ,,opetis” dResaswaulis aRsaniSnavad
(karnaki 3 km-iTaa daSorebuli luqsoridan). samnaviani samlocvelos kedlebi dResac
dafarulia religiuri Temebis Semcveli bareliefebiT (nax.12).
amenhotep I I-m taZris mSenebloba daiwyo TuTmos I I-is samlocvelos samxreTiT -
sakurTxevlis mxridan (nax.13). misi mSenebeli iyo amenhotep xapus Ze, faraonis mTavari
arqiteqtori. sakurTxevlis nawili Seicavda: 32-svetian darbazs, anfiladurad
ganlagebul or mcire darbazs (sul 12 svetiT), wminda navebis Sesanax oTaxs,
Tormetsvetian darbazs, meorexarisxovan saTavsebs, oTxsvetian ”wmidaTawmidas”, sadac
amonis qandakeba idga. mis win arsebul pronaosSi, kedlis reliefebze gamosaxuli iyo
hori da atoni. isini warudgendnen amon-ras amenhoteps. dRes is dangreulia.
32-svetiani darbazis aRmosavleTiT ganlagebuli iyo amenhotep I I-is “dabadebis
saxli”, mciresvetebiani samlocvelo, romelSic aRmoCenili kedlis warwerebi da
reliefebi mogviTxroben amenhotep I I-is RvTaebriv dabadebaze. es warwera warmoadgenda
deir-el-baharSi napovni hatSepsutis warwerebis zust asls, Secvlili iyo mxolod
dedisa da Svilis saxelebi. Znelia ganisazRvros, romeli ufro adrindelia, Tumca
isini ptolemeebis periodis ,,dabadebis saxlebis” winamorbedia, romlebsac taZrebSi
nawili II - Zveli egvipte 93

specialurad gamoyofili saTavsebi hqonda. amenhotep I I-is ,,dabadebis saxlis”


kedlebze gamosaxuli yofila faraonis Casaxva (mama amonia), dedoflis fexmZimoba
(bavSvis formireba, misi ,,kas” formireba) da dabadeba. faraonis dedas mSobiarobaSi
exmarebodnen TviT RmerTebi. am kedelze gamosaxuli bolo siuJti faraonis taxtze
asvlas asaxavda.
didi Sesasvleli darbazis mqone sakurTxeveli gaxsnili iyo peristiluri ezos
mxares, romelsac sami mxridan, or rigad ganlagebuli 10 m. simaRlis 64 sveti uvlida
gars. maT Sekruli papirusis Reroebis forma da gauSleli papirusis kapitelebi hqonda
(nax.14).
45X51 m. zomis ezos win unda ganlagebuliyo didi hipostiluri darbazi (nax.15),
magram amenhotep I I-m moaswro mxolod misi centraluri nawilis aRmarTva (zogierTi
mkvlevari mis mSeneblobas miakuTvnebs horemxebs). 52 m. sigrZis darbazSi or rigad
ganlagebuli 20 m. simaRlis 14 sveti idga. cilindruli formis svetis tans amSvenebda
gaSlili papirusis kapitelebi. maTi zedapiri faraonebs, tutanxamonsa da horemxebs,
CakveTili reliefebiT mourTavT. darbazi iqca did galeread, romelmac SeaerTa
amenhotep I I-isa (II ezo) da mogvianebiT aSenebuli ramzes I -is ezo (I ezo). svetebs Soris
gasasvleli emTxveoda taZris centralur RerZs, romelic gansazRvravda procesiis
mimarTulebas sakurTxevlisken religiuri ceremoniebis dros.
XIX dinastiis faraonma ramzes I -m hipostilur darbazs miaba peristiluri I ezo,
ara centraluri RerZis gaswvriv, aramed odnav gadaxriT, rac TuTmos I I-is samlocvelos
ganlagebiT iyo gamowveuli. aseTi gadaxra, axali samefos taZrebisgan gansxvavebiT,
gamonaklisia. sxvagan is ar gvxvdeba.
ramzes I -is ezo oTxive mxridan garSemortymuli yofila or rigad ganTavsebuli
svetebiani galereebiT - sul 74 sveti (nax.16). maTi simaRle meore ezos svetebis
simaRleze naklebia. meore ezos svetebi dekoratiuli xasiaTisaa, aqvT damuSavebuli
svetis tani da kargad gamokveTili mcenareuli forma. pirveli ezos svetebSi ki
mcenareul samyarosTan msgavseba gamqralia. maTi svetis tani gluvi, ufro masiuri,
msxvili da geometrizebulia, teqtonikuri Taviseburebebi zustadaa daculi. svetebis
gamsxvilebuli cilindrebi qveda nawilSi morTulia CakveTili reliefebiT. ramzesis
ezos aRmosavleT nawilSi, uSualod hipostiluri darbazis SesasvlelSi, idga ramzesis
kolosebi da misi colis - nefertaris patara qandakebebi.
svetebs Soris ganlagda ramzes I -is osirisisebri qandakebebi. isini mTlianad
avsebdnen maT Soris arsebul sivrces. ramzesma Tavisi saxelis ukvdavsayofad maT
sakuTari saxeli daawera (Tumca, varaudoben, rom taZris es nawili, pilonis CaTvliT,
adre ukve arsebobda).
amonis taZarSi kargad gamovlinda formaTa damZimebis tendencia. Tu meore
ezo svetebis xarjze ufro haerovani da msubuqia, pirveli ezo - SedarebiT mZime da
monumenturi.
ezos win ramzesma aRmarTa piloni (nax.17), romelic Zveli samefos piramidebs
waagavs. piramidebis msgavsad, fasadSi upiratesoba eniWeba masas. kedlebis daxra
simyareze miuTiTebs. danawevreba ar SeiniSneba. pilonis SuaSi mdebare portalis orive
mxares idga ramzes I -is (amas mowmobs maTze warwera) Savi granitis taxtze mjdomi 2 da
vardisferi granitis faraonis fexze mdgomi 4 qandakeba. am qandakebebidan SemorCenilia
mxolod sami (nax.18). pilonis zedapirs amSvenebda reliefebi, romlebzec dResac ki
gamosaxulia ramzes I -is xeTebTan brZolis epizodebi. pilonis win daidga vardisferi
granitis ori obeliski, romelTagan dReisTvis mxolod erTia SemorCenili. meore
obeliski 1836 wlidan amSvenebs parizis Tanxmobis moedans (nax.19). es obeliski 1831 w.
lui filipes aCuqa muhamed alim. misi simaRle 23 m-ia da morTulia ramzes I -is sadidebeli
ieroglifebiT.
amgvarad, dasrulda da Seiqmna axali samefos taZris kanonikuri gegma:
piloni, peristiluri ezo, hipostiluri darbazi da sakurTxeveli. luqsoris amonis
taZari warmoadgens taZris damTavrebul tips, oRond is aRar aris dakavSirebuli
micvalebulTa kultTan. Sua samefos periodisaTvis damaxasiaTebeli interierisa da
eqsterieris Tanafardoba gamqralia. aqcenti gadavida interierze. Sua samefos Ria
svetnarebi Seicvala masiuri pilonebiT, romelTa gavlis Semdeg ixsneboda saTavsTa
94 nawili II - Zveli egvipte

Rrma anfilada, romelic sakurTxevelTan mTavrdeboda.


rodesac luqsorSi amonis Tayvaniscemis rituali sruldeboda misi qandakeba
gamohqondaT taZris wmidaTawmididan, aTavsebdnen navSi da mdinariT mihyavdaT karnakSi.
navidan gadmosvlis Semdeg qurumebs verZisTaviani sfinqsebis xeivnis gavliT RvTaebis
gamosaxuleba karnakis taZarSi SehyavdaT da iq tovebdnen luqsorSi gamgzavrebamde.
karnakis taZridan ki adamianisTaviani sfinqsebis (sfinqsebi ganasaxiereben amenhotep
I I-s) xeivniT ahyavdaT luqsoris taZarSi. qandakebas ukan xalxis didi nakadi mihyveboda.
procesia mdinaris gaswvrivac miemarTeboda, romelsac odiTganve egviptis ayvavebis
simbolod miiCnevdnen. drodadro ceremonia gzidan gadauxvevda, raTa amons daeloca
garSemo mdebare mindvrebi. egviptelebs swamdaT, rom amis Semdeg miwa ufro nayofieri
gaxdeboda.
karnakidan momavali sfinqsebis xeivnis ori wiTeli granitis figura dRes
peterburgis samxatvro akademiis mopirdapire mxares dgas, universitetis saxelobis
sanapiroze. isini 1832 wels mTavrobam iyida berZeni aTanasisgan, romelic amenhotep I I-
is taZris teritoriaze gaTxrebs awarmoebda. sfinqsebis simaRle 3,75 m-ia, sigrZe - 5,43
m, sigane 1,78 m. TiToeulis wona 23 tonas aRwevs. postamentze arsebuli ieroglifuri
warwera gvamcnobs: ”dae, icocxlos mudam keTilma RmerTma nebmaatram, ras STamomavalma,
amenhotepma, Tebes mbrZanebelma, amon-ras sayvarelma Zem”.
aleqsandre makedonelma Tavisi mefobis periodSi sataZro kompleqsis
wmidaTawmidaSi qvis didi samlocvelo aago. mas egvipteSi RmerTis Svilis tituli
uboZes da faraonoba uwinaswarmetyveles. swored amitom aris gamosaxuli is luqsoris
taZris erT-erT kedelze.
mogvianebiT taZari qristianebma gamoiyenes da mis Crdilo-dasavleT kuTxeSi,
amenhotep I I-is hipostilur darbazs, ramzes I -is ezos svetnarsa da mdinares Soris patara
eklesia aaSenes. qveyanaSi axali religiis gavrcelebis Semdeg taZari daangries, magram,
miuxedavad amisa, am adgils qristianebisTvis siwminde ar daukargavs.
ramzes I -is ezoSi, Sesasvleli pilonis aRmosavleTiT, aigo abu el hagagas
musulmanuri meCeTi (nax.20). wmindani abu el hagaga luqsoris mfarvelad iTvleboda.
is wmindanad aRiares 642 wels, musulmanebis mier egviptis dapyrobidan 2 wlis Semdeg.
misi saxeli ”momlocvelTa mamas” niSnavs da ukavSirdeba abu el hagagas mier meqaSi
molocvisas moxdenil saswauls.
sainteresoa, rom taZris teritoriis daTvalierebisas gvxvdeba qristianuli,
musulmanuri da warmarTuli samlocveloebi da gasaocaria, rom 40 saukunis manZilze
misi teritoria sxvadasxva religiis Tayvaniscemis adgili gaxda.
nawili II - Zveli egvipte 95

dedofalTa veli deir-el-bahari


1 rameseumi
mefeTa veli

seTi I taZari
TuTmos IV taZari
TuTmos III taZari
2

nilosi

luqsoris taZari
mutis taZari montus taZari
sfinqsebis xeivani amon-ras taZari

karnaki

luqsori

1 3

5
d g b a

d g b a
6

8
1. luqsori, karnaki da Tebes nekropolisi
2. Tebes uzenaesi RvTaebis amon-ras gamosaxuleba
3. RvTaeba atonis gamosaxuleba
4. axali samefos taZari (aqsonometriuli Wrili)
5. papirusiskapiteliani da lotosiskapiteliani svetebi
6. mcenareuli motivis kapitelebi
7. piloni
8. axali samefos taZris (horis taZari edfuSi) Wrili da gegma
(a. piloni, b. peristiluri ezo, g. hipostiluri darbazi,
d. sakurTxeveli) 7
96 nawili II - Zveli egvipte

9 10

11 12

g
14

9. ‘‘askaribWiani Tebe’’ da amonisadmi miZRvnili taZrebi


10. luqsoris amonis taZris svetnari gawmendamde
11. amonis taZari luqsorSi d
12. TuTmos I I-is samlocvelo wminda navebisTvis
13. amonis taZari luqsorSi, gegma (a. sakurTxevlis nawili,
b. amenhotep I I-is ezo, g. amenhotep I I-is daumTavrebeli e
hipostiluri darbazi, d. ramzes I -is ezo, e. TuTmos I I-is v
samlocvelo, v. piloni, z. obeliskebi) z 13
14. amenhotep I I-is ezos svetnari
nawili II - Zveli egvipte 97

16

15

17

18

20
15. amenhotep I I-is dausrulebeli hipostiluri
darbazis svetnari
16. qandakebebiani ramzes I -is ezo
17. ramzes I -is piloni da sfinqsebis xeivani
18. pilonis dRevandeli saxe
19. luqsoris obeliski parizSi, Tanxmobis
moedanze
20. ramzes I -is ezoSi CaSenebuli abu el
hagagas meCeTi
19
98 nawili II - Zveli egvipte

V-2 amonis taZari karnakSi


(Zv.w.aR. XX-VI ss., XII-XXV dinastiebi)

luqsoris taZris msgavsad karnakis amon-ras taZarmac (nax.1) Zveli qalaqis,


Tebes, teritoriaze mogvianebiT aRmocenebuli dasaxlebis saxeli miiRo. qviSam da
niadagis fenam TandaTan mTlianad dafara taZari. Canda mxolod hipostiluri darbazis
svetebi da maT zemoT mowyobili sarkmlebi. swored aqedan momdinareobs saxelwodebac
karnaki, anu ”fanjrebis qalaqi”. zogjer karnakis taZars amonis “samxreT haramxanasac”
uwodeben.
gaTxrebis Sedegad aRmoCnda, rom is axali samefos yvelaze grandiozuli
taZarTagania, romelic nilosis aRmosavleT napirze, luqsoris CrdiloeTiT
mdebareobs da mas 3 km-iani adamianisTaviani sfinqsebis xeivniT ukavSirdeba.
faraonebi cdilobdnen, aeSenebinaT axali taZrebi, aRedginaT da gaefarToebinaT
Zveli. karnakis kompleqsic amis magaliTia. misTvis nagebobaTa winaswar SemuSavebuli
gegma ar arsebobda. mTeli ansambli magaliTia taZris kanonikuri gegmis TandaTanobiTi
Camoyalibebisa, vinaidan is daaxloebiT 1500 wlis manZilze Sendeboda sxvadasxva drois
faraonebis mier. mSeneblobaSi sxva dinastiebTan erTad axali samefos TiTqmis yvela
dinastia monawileobda da saboloo, misTvis damaxasiaTebeli saxe swored am periodSi
miiRo. dawyebuli XIX dinastiidan mas nacionalur siwminded miiCneven. karnakis taZari,
sxva axali samefos taZrebis msgavsad, amonis kults emsaxureboda da egviptis siZlieres
asaxavda.
karnakis kompleqsis mTeli teritoria sam nawilad iyofoda (nax.2). TiToeuli
maTgani garSemosazRvruli yofila zRudiT. amonis taZari mdebareobda yvelaze did,
trapeciis formis, 30 ha-s mqone Sua zonaSi. gamouwvavi agurisgan agebul galavans
hqonda rva kari-Sesasvleli. dasavleTidan-aRmosavleTisken gadaWimuli taZris
samxreTiT mdebareobda sworkuTxa formis wminda tba, romelic dResac arsebobs. masSi
dReSi oTxjer asrulebdnen ritualur ganbanas qurumebi (savaraudod, tba amenhotep
I I-is (amenofis I I-is) dros aigo). garda amonis taZrisa, mTel teritoriaze arsebobda sxva,
mcire zomis taZrebi da samlocveloebi, magaliTad, horis, ptahis, osirisisa da sxv
(isini sakmaod kargad Semoinaxa).
Sua zonis CrdiloeTiT ganlagda galavniT garSemortymuli kvadratuli formis
montus zona (montu - Zveli samefos periodSi Tebes mTavari RvTaeba iyo). is moicavda 2,5
ha-s. misgan SemorCenilia aqamde miwiT dafaruli ramdenime nagebobis nangrevi. montus
zonaSi ganTavsebuli iyo montus taZari da maatis samlocvelo, mcire zomis ptolemeebis
taZari saiselTa samlocveloTi. CrdiloeTiT navsadguramde verZisTaviani sfinqsebis
xeivani miemarTeboda.
amonis zonis samxreTiT, misgan 300 m-is daSorebiT, mdebareobda trapeciis
formis, aguris kedliT SemosazRvruli 9,5 ha-s mqone mutis (amonis coli) zona. am
teritoriaze mdebareobda: ptoleme I filadelfelis portali, mutis taZari, nalis
formis wminda tba, ramzes I I-isa da amenhotep I I-is taZrebi. es teritoria sanaxevrodaa
Seswavlili. amonis taZarTan mas aerTebda verZisTaviani sfinqsebis xeivani. mutis
taZari Semkuli yofila taxtze mjdomi qalRmerTis, sexmetis, granitisa da doloritis
aseulobiT qandakebiT.
amonisa da mutis zonebi religiuri msvlelobebisTvis gankuTvnili gziT
uerTdeboda erTmaneTs.
savaraudod, amonis sataZro kompleqsis uZvelesi nawili Sua samefos
ganekuTvneboda. misi mSenebloba daiwyo Zv.w.aR. XX s-Si, Zv.w.aR. 1991 wels, XII dinastiis
faraonis, amenemhet I-is, dros. amaze metyvelebs XII dinastiis faraonis, senusert I-is,
droidan SemorCenili dokumentebi da Canawerebi. dRevandel dRes es taZari aRar
arsebobs, Tumca momdevno dinastiebis mier taZris Tavdapirveli nagebobis sxvadasxva
nawilis mudmivi gadakeTeba da gafarToeba miuTiTebs am wminda adgilisa da taZris did
mniSvnelobaze, imaze, Tu rogori mowiwebiT epyrobodnen mas.
marTalia, taZris sarekonstruqcio samuSaoebi, albaT, daiwyo XVII dinastiis
faraonma iaxmos I-ma, magram zusti daTariRebis dadgena SesaZlebelia mxolod amave
dinastiis faraonis, TuTmos I-is (Zv.w.aR. XVI-XV ss.), droidan. aRmSeneblobis avtori iyo
nawili II - Zveli egvipte 99

faraonis xuroTmoZRvari - ineni. swored mis saxelTanaa dakavSirebuli mSeneblobis


pirveli etapi, romelic TuTmos I-is xelmZRvanelobiT Sua samefos taZris adgilas
daiwyo. man aRadgina Zveli samlocvelo, gars Semoavlo kedeli da ezos win aago ori - IV
da V piloni, romlebic 86 m. sigrZis teritoriis Sesasvlelebad iqca (dRes SemorCenilia
marcxena). maTze TuTmosis saxelia amotvifruli. pilonebis win daidga vardisferi
granitis 23 m. simaRlisa da 143 tonis ori obeliski. amboben, rom faraonma kedels
Signidan Teqvsmetwaxnaga svetebiT Seqmnili portikebic Semoavlo. es qviSaqvis svetebi
idga mrgval bazebze, romelTa Soris TuTmosis qandakebebi ganlagda. isini ganadgurda
Semdgomi mSeneblobisas (nax.3).
TuTmos I-is Semdeg mSenebloba gaagrZela misma qaliSvilma hatSepsutma, romlis
xuroTmoZRvari iyo senmuti. TuTmos I -is colma da naxevardam - hatSepsutma, taxtidan
Camoagdo TuTmos I I da Zv.w.aR. XV s-Si (Zv.w.aR. 1479 w.) Tavad gamefda. man mamis IV da V
pilonebs Soris dadga 30 m. simaRlisa da 200 tonis ori obeliski. maTze aRniSnulia
mSeneblobis procesi, romelic im droisTvis warmoudgenlad swrafad, Svid TveSi
dasrulda. hatSepsutma kidev ori obeliski aRmarTa aRmosavleTiT, gareTa kedlis
ukan, TuTmos I-is mier Seqmnil ezoSi ki Cadga Savi granitis saZirkvelze aRmarTuli
vardisferi kvarcitis, wminda navebisTvis gankuTvnili darbazi, romelmac ezo
orjer Seamcira. darbazis Siga kedlebi mooqruli iyo. masSi CaSenda mcire saTavsebiT
garSemortymuli granitis kamera. Semdgom is karnakis siwminded iqca (nax.4).
mutis zonidan momaval gzaze, romelic midioda TuTmos I-is IV pilonamde, daidga
hatSepsutis VII piloni, romelzec adre dawerili dedoflis saxeli waSlilia, zevidan
amotvifrulia TuTmos I -is an seTi I-is saxelebi.
hatSepsutis 27-wliani batonobis Semdeg taxtze avida TuTmos I I. samxedro niWiT
dajildoebuli faraoni brwyinvale mTavarsardali gamodga. mis dros, Zv.w.aR. XV
s-Si, egvipte gaZlierda. TuTmos I I, adre ganviTarebuli movlenebis gamo, ar uyvarda
hatSepsuti, amitom cdilobda mis mier agebuli nagebobebis ganadgurebas. man TuTmos
I-is pilonebs Soris moTavsebuli hatSepsutis ori obeliski qvaSi Suamde Casva. dafarul
nawilSi moeqca hatSepsutis warwerebi. saboloo jamSi pilonebs Soris sivrce Seivso
svetebiT da daiyo or asimetriul nawilad. CrdiloeT nawilSi ganlagda eqvsi, samxreT
nawilSi ki - rva qvis sveti (nax.5).
hatSepsutis mier aSenebuli wminda navebis darbazis adgilas faraonma aago
vardisferi granitis mcire zomis darbazi, romelic mogvianebiT aleqsandre
makedonelis naxevarZmam, filipe arideim, Secvala granitis darbaziT. darbazis
kedlebze, romlebsac pirobiTad ”analebis darbazs” uwodeben, ganTavsda cnobili
analebi, anu istoria, romelic mogviTxrobs TuTmosis gamarjvebebze siriaSi, mis
mier qalaqebis dapyrobis Sesaxeb, mopovebuli ganZis CamonaTvals. darbazis kedlebis
gaformeba da svetebze gamosaxuli yvavilebis (lotosisa da papirusis) mkacri heraldika
esadageboda teqstis sadResaswaulo xasiaTs, romelic, savaraudod, Seadgina tanenim.
is mimdinare movlenebis TviTmxilveli iyo.
darbazis win TuTmosma ganaTavsa patara VI piloni. am pilonsa da darbazs Soris
arsebul darbazSi ganlagda ori oTxkuTxa formis monoliTuri sveti - pilastri.
dRemde SemorCenili svetebi zeda da qveda egviptes ganasaxierebs. papirusi qveda
egviptis simboloa, lotosi - zeda egviptisa (nax.6).
kompleqsis teritoriaze yvelaze meti nageboba ekuTvnoda TuTmos I I-s, magram
maTgan yvelaze didi da mniSvnelovani iyo taZris aRmosavleT nawilSi mdebare
nagebobaTa kompleqsi (arqiteqtori janeni). is Sedgeboda sadResaswaulo “heb-sedis”
darbazisa (nax.7) da mis garSemo mdebare mcire saTavsebisgan.
sadResaswaulo darbazSi Sesvla SesaZlebeli iyo marjvena gverdidan, Siga da
gare zRudeebs Soris arsebuli viwro gasasvleliT, romelic miemarTeboda samxreT-
dasavleT kuTxemde. taZris mTavari RerZis mimarT perpendikulalurad ganlagebul
xuTnavian darbazSi Sediodnen patara saTavsis gavlis Semdeg.
44X16 m. zomis sadResaswaulo darbazis Sua sami navi gverdiT gasasvlelebze
ufro maRali iyo da naTdeboda doneTa sxvaobaSi amoWrili sarkmlebiT. Sua navis
svetebs ucnauri, gadmobrunebuli zaris formis kapitelebi (nax.8) aqvs, romlebic
martivi ornamentiTaa morTuli. svetebTan SeerTebis adgilas is farTovdeba da qmnis
100 nawili II - Zveli egvipte

wvetian gverds. kapiteli bolovdeba Cveulebrivi abakiT. svetis tani gluvi da mrgvalia,
qveda nawilSi - odnav Seviwrovebuli. am svetis forma Semdgom periodSi ver ganviTarda,
amitom aRar gamoyenebula.
gverdiT dabal nawilebSi arsebuli oTxkuTxa svetebi gadaxuruli iyo qvis
martivi, horizontaluri filis formis karniziT - arqitraviT. arqitravis koWze idga
meore sarTulis aseTive svetebi, romlebic iWerdnen brtyelfilian gadaxurvas. maT
Soris arsebobda sarkmlebi. Weri SeRebili yofila lurjad, romlis fonze ikveTeboda
oqrosferi varskvlavebi.
sadResaswaulo darbazis momijnave saTavsebidan aRsaniSnavia oTxsvetiani e.w.
“botanikuri baRi” (nax.9), vinaidan misi kedlebi dafaruli iyo egzotikuri mcenareebiTa
da cxovelebis reliefuri gamosaxulebebiT (nax.10).
sainteresoa, “60 -kartuSiani oTaxi” (kartuSi-ovaluri CarCo, romelzedac
gamosaxulia gerbi, emblema an mefis saxeli), romelSic arqeologebma aRmoaCines
faraonis bareliefuri gamosaxulebebi. maTze faraoni gamosaxulia msxverplSewirvis
dros. mecnierebma amoikiTxes am bareliefis samocive kartuSi.
gareTa kedelTan mdgar hatSepsutis obeliskebs Soris TuTmos I I-m ankmenes
pativsacemad aago, osirisisebri, eqvssvetiani samlocvelo. TuTmos I-is obeliskebis
win ki dadga obeliskebis kidev erTi wyvili. dRes isini dangreulia. faraonma mutis
gzaze, hatSepsutis pilonis win, aaSena VII piloni. or pilons Soris warmoqmnil ezoSi
ganalaga qandakebebi, xolo aRmosavleT kuTxeSi ki - patara samlocvelo. mSeneblobis
bolo etapze TuTmos I I-m yvela Tavis nagebobas Semoavlo kedeli, romelic iwyeboda IV
pilonidan.
amenhotep I -isa da TuTmos IV-is drosac grZeldeboda mSenebloba, magram
is umniSvnelo iyo. axali periodi, romelmac karnakis taZars nagebobebi Semata
daemTxva amenhotep I I-is mefobis dros (Zv.w.aR. 1387-1350 ww.). samuSaoebs uZRvebodnen
xuroTmoZRvrebi, amenhotep xapus Ze da amenhotepi. maT kompozicias daumates I I piloni,
mutis gzisa da taZris kuTxeSi ki moawyves 120X77 m. zomis xelovnuri tba (nax.11),
garSemosazRvruli qurumTa sacxovreblebiT da sasawyobo saTavsebiT. amenhotepma
ise axlos dadga I I piloni IV-sTan, rom ansamblis gverdiTma misasvlelma dakarga Tavisi
mniSvneloba.
amenhotep xapus Zes miaweren karnakSi xonsus, mutisa da montus taZrebis
mSeneblobas, adamianisTaviani sfinqsebis xeivniT, karnakis luqsorTan dakavSirebas
da mutis verZisTaviani sfinqsebis xeivans. amenhoteps gansazRvruli hqonda
kompleqsisTvis erTiani iersaxe mieca, amitom pilonis agebis Semdeg, man daiwyo didi
hipostiluri darbazis mSenebloba, kerZod, misi centraluri nawilisa. misi Sua, 23 m.
simaRlisa da 3,4 m. diametris 12 sveti or rigad ganlagda. maTi kapitelebi msgavsi iyo
luqsoris hipostiluri darbazis svetebis kapitelebisa, anu hqonda gaSlili papirusis
forma (nax.12). es forma ganapiroba sarkmlebidan Semomavalma Suqma, romelic anaTebda
svetebis zeda nawils, amitom maT gaSlili formis kapitelebi hqondaT, xolo darbazis
gverdiT nawilebSi, sadac sinaTle naklebad aRwevda - daxuruli kvirtebis forma.
zogierTi mecnieri centraluri nawilis agebas miawers faraon horemxebs (Zv.w.aR.
1319-1291 ww.).
horemxebs ekuTvnis mutis gzis bolo ori, IX da X piloni. man samSeneblo masalad
gamoiyena Tavisi winapris, exnatonis mier agebuli nagebobebis qvebi, raTa sabolood
xazi gadaesva eretikosi faraonis xsovnisTvis. misi kedlebi moirTo horemxebis
gamosaxulebebiT. X piloni, pirvelia mutis gzaze. mas orive mxridan TiTqmis imave
simaRlis aguris kedeli esazRvreba. isic exnatonis taZridan wamoRebuli qvebiTaa
agebuli. amas mowmobs mraval qvaze amotvifruli exnatonis saxeli da kartuSi. am
pilonebs Soris mdebare ezo araswori formisa iyo. ezos aRmosavleT nawilSi ganlagda
amenhotep I -is taZari. pilonidan mutis zonamde midioda, savaraudod, horemxebis mier
agebuli verZisTaviani sfinqsebis xeivani. horemxebma daiwyo hipostiluri darbazis
gverdiTi navebis mSeneblobac, magram ver daasrula.
XIX dinastiis (Zv.w.aR. XII -XII ss.) periodisTvis sabolood Camoyalibda taZris tipi,
anfiladuri principiT ganlagebuli saTavsebiT. am ansamblis kanonikur gegmaSi Zv.w.aR.
XII s-Si Seitanes damatebiTi elementebi ramzes I-ma, ramzes I -m da seTi I-ma.
nawili II - Zveli egvipte 101

horemxebis memkvidres, ramzes I-s didxans ar umefia, amitom man moaswro mxolod I
pilonis ageba, aman taZari daagrZela da axali Sesasvleli Seuqmna. Semdgom ptolemeebis
mier agebulma meore pilonis 30 m. simaRlis portalma daasrula kompozicia.
horemxebis dawyebuli saqme Zv.w.aR. XII s-Si gaagrZeles ramzes I -m da seTi I-ma.
ramzes I -m meore pilonis win dadga Tavisive ori kolosaluri vardisferi granitis
qandakeba (nax.13). faraonebma meore da mesame pilonebs Soris, arsebuli centraluri
nawilis orive mxares, darCenili sivrce sabolood Seavses egviptis erT-erTi yvelaze
RirSesaniSnavi nagebobiT - hipostiluri darbaziT (nax.12). misi sigane 103 m-ia, sigrZe -
52 m, uWiravs 5000 m2 teritoria. darbazis gadaxurvas iWerda 14 rigad ganlagebuli 122
sveti (centraluri svetebis CaTvliT 134 sveti), maTi simaRle 8 m-iT naklebi iyo Sua
svetebze. maRali svetebis gverdiTi kedlebis doneTa sxvaobaSi mowyobili yofila qvis
sarkmlebi, saidanac naTdeboda darbazi (nax.14).
hipostiluri darbazi mWidrodaa svetebiT Sevsebuli, amitom erTian sivrces ki ar
qmnis, aramed iyofa erTmaneTis paraleluri svetebis rigebiT. erTi SexedviT, iqmneboda
svetebis tyis asociacia. gadaxurva eyrdnoboda mZime svetebs. sakurTxevlisken swrafva
xazgasmuli iyo centraluri, ganaTebuli nawiliT. svetebis kapitelebi faravdnen
sayrden qvebs arqitravis qveS. aq sivrce SedarebiT Tavisufalia da Weri TiTqos
haerSi kidia. saerTod, egvipteSi Weri eyrdnoboda arqitravis koWs karnizis gareSe.
aq ki warmodgenilia karniziT dagvirgvinebuli srulyofili egvipturi orderi. mzis
SuqiT ganaTebuli Weri, romelic simbolurad gamoxatavda cis kamaras, moxatuli iyo
frTaSesxmuli SevardnebiT.
maRal, Sua navSi da mis gverdiT or gasasvlelSi arqitravis koWi miemarTeboda
sakurTxevlisken, rac miuTiTebda ZiriTadi RerZis wamyvan rolze (pirvelobaze), xolo
hipostiluri darbazis gverdiTi nawilebi gadaxuruli iyo RerZis perpendikulalurad
ganTavsebuli koWebiT.
hipostiluri darbazis Sua navis svetebis kapitelebs gaSlili papirusis
(ganaTebul nawilSi), xolo gverdiT navebSi ki - daxuruli papirusis kvirtebis (bnel
nawilSi) forma hqonda (nax.15). kristaluri qviSaqvis dolebisgan iqmneboda svetebis
tani, romelic dafaruli iyo CakveTili feradi reliefuri gamosaxulebebiTa
da warwerebiT (nax.16). darbazis kedlebi Siga da gareTa mxridan aseve ifareboda
CakveTili da amozneqili gamosaxulebebiT, romlebic gadmogvcemen seTi I-isa da ramzes
I -is sabrZolo gamarjvebebs, CrdiloeTis kedlis gareTa mxridan ki - seTi I-is siriaSi
laSqrobis scenebia warmodgenili. es aris magaliTi pirveli bataluri reliefisa,
romelic ramzes I -is periodSi farTod gamoiyeneboda.
axali samefosTvis damaxasiaTebeli CakveTili reliefis teqnika iZleoda
nawilebis ukeTesi detalirebis saSualebas, amasTan erTad, gareTa kedelze ganTavsebul
reliefs icavda ganiavebisa da dazianebisagan. konturis Rrma Wrili aZlierebda
SuqCrdilis modelirebas da ufro plastikurs xdida gamosaxulebas. hopostiluri
darbazis svetebis reliefi qmnida mkafio konturisa da Zlieri SuqCrdilis kontrasts,
romelic efeqturi unda yofiliyo Rame, CiraRdnebiT msvlelobis dros. figuraTa es
kontrasti kidev ufro aZlierebda da xazs usvamda sayrdeni konstruqciis siZlieres.
meore piloni faravda hipostiluri darbazis gverdiT nawilebs, xolo
centraluri, maRali navi ki xiluli rCeboda. aseTi xerxi, bazilikuri formis Wrilis
dafarva (kerZod, gverdiT navebSi) winamdebare pilonis an svetnaris meSveobiT saerTod,
miRebuli yofila egvipteSi. es migneba grandiozul iers aniWebda hipostilur darbazs
da gansazRvravda RerZis gaswvriv moZraobas.
XXII dinastiis libielma faraonebma (dedaqalaqi bubastisi, Zv.w.aR. 945-718 ww.) da
XXV dinastiis eTiopielma faraonebma (dedaqalaqi napata, Zv.w.aR. 770-653 ww.) karnaks
aCuqes pirveli piloni da mis ukan mdebare 84 m. siRrmisa da 103 m. siganis ezo (nax.17).
savaraudod, am teritoriaze ufro adrec arsebobda nagebobebi, vinaidan nilosis
napiridan aqamde modioda amenhotep I I-is mier agebuli lomistaniani da verZisTaviani
sfinqsebis xeivani (nax.18). lomisa da verZis TaTebs Soris amenhotep I I-is qandakebebi
idga (XVII dinastia).
am teritoriaze XIX dinastiis faraonma seTi I -m dadga Tebes triadisadmi
(amoni, muti, xonsu) miZRvnili taZari, aseve ramzes I I-is mcire zomis, kanonikur gegmas
102 nawili II - Zveli egvipte

daqvemdebarebuli taZari. XXV dinastiis eTiopielma mefem, taxarkam, moawyo wminda


navebisTvis gankuTvnili pavilioni, aTsvetiani daxuruli svetnari, brinjaoTi
moWedili mdidruli kariT. dRes is dangreulia da mxolod erTi SemorCenili sveti
metyvelebs mis silamazeze. pavilionis win idga 15 m. simaRlis penejemis kolosi (nax.19).
es nagebobebi moeqcnen libieli da eTiopieli faraonebis mier SemosazRvrul ezoSi.
sazogadod, Tu nagebobebi xels uSlida faraonebis mSeneblobas, maT angrevdnen, magram
am SemTxvevaSi seTi I -isa da ramzes I I-is taZrebi SenarCunda, maTi gansakuTrebuli siwmindis
an karg mdgomareobaSi yofnis gamo. ezos ori mxridan esazRvreba papirusiskapiteliani
svetnari. ramzesis taZarsa da I pilons Soris myofi orsvetiani bubastisebis karibWe
moeqca ezos sivrceSi (nax.20). am karibWis kedlebze gamosaxulia SeSonk I-is (susakimi)
warwerebi, romlebzec asaxulia misi warmatebebi sirielebTan omSi.
libieli da eTiopieli faraonebis mier dawyebuli I pilonis mSenebloba
nawilobriv dasrulda ptolemeebis epoqaSi. dawyebidan dasrulebamde 500 weli
gavida. misi simaRle 43,5 m-ia, sigane - 113 m., sisqe ki - 15 m. is dResac daumTavrebelia
da yovelgvar gaformebas moklebulia. navsadguridan I pilonamde midioda ramzes I -is
mier Seqmnili verZisTaviani sfinqsebis xeivani, romelTa fexebs Soris faraonma Tavisi
qandakebebi ganalaga (nax.21).
1902 wels, amenhotep I I-is mier Seqmnil wminda tbasa da taZris kedels Soris
aRmoaCines didi sacavi, ZiriTadad mefeTa da didebulTa 2000 qandakebiT. isini
ganekuTvneba XII-XXII dinastiebis periods. napovni qandakebebi karg mdgomareobaSia, rac
maT gamiznul gadamalvaze mowmobs. savaraudod, isini gadamales asurbanifalisagan,
romelic Zarcvavda Tebes.
uSualod taZris kedelTan, tbis gaswvriv, taxarkam da TuTmos I I-m dadges
samlocveloebi, xolo tbis Crdilo-dasavleT kuTxeSi amenhotep I I-m ganaTavsa
uzarmazari qvis skarabeusi (rac mkvdreTiT aRdgomis simboloa), magram mas amonis
kultTan saerTo araferi ar hqonia (nax.22).
dRes karnaki savalalo mdgomareobaSia. Tu adre nilosis done 4-5 m-iT dabla
iyo, Slamis daleqvis gamo man maRla amoiwia. yoveli wlis 5 oqtombers, rodesac nilosi
napirebidan gadmodioda, wylis done iwevda da noembramde taZris mTeli teritoria
wyliT ifareboda. hipostilur darbazSi is daaxloebiT 1,35 m-s aRwevda. taZris kedlebi
da qandakebebi ifareboda TeTri marilis (selistras) feniT, romelsac wyali tovebda.
is aRwevda qvis forebSi da TandaTan Slida mas. amis gamo wminda navebis darbazi
TiTqmis sul daingra, yovelwliurad iSleba qvebi, TuTmos I I-is kolosebi (VII pilonTan)
sanaxevrod dazianda (nax.23).
garda am mizezisa, arsebobs TviT mSeneblobis teqnikasTan dakavSirebuli
mizezic. Zveli mSeneblebi asworebdnen qviSis zedapirs da masze dgamdnen sxvadasxva
zomis blokebs. iSviaTad amagrebdnen maT baTqaSis feniT, amitom wyalma TandaTan
safuZveli gamourecxa nagebobebs. 1899 wels 11 svetis Camongrevis Semdeg egviptis
ZeglTa dacvam rekonstruqcia da karnakis taZris gamagreba daiwyo, Tumca bunebrivi
pirobebisagan gamowveuli zianis SeCereba sirTules warmoadgens.
dRes karnakis erT-erTi obeliski dgas romSi, lateranis bazilikis ukan (nax.24).

V-3 amenhotep III-is taZari, memnonis kolosebi

karnakis sxva taZrebTan erTad, nilosis dasavleT napirze, karnakis gaswvriv


Zv.w.aR. XIV s-Si amenhotep I I-m (amenofis I I) aago sulis mosaxsenebeli taZari. misi
aRmSenebeli iyo amenhotep xapus Ze.
samwuxarod, taZris win mdgari ori kolosaluri qandakebis garda (nax.25), misgan
dRes aRaraferi SemorCenila. 20 m. simaRlis (daaxloebiT 6-7-sarTuliani saxlis
simaRle) qviSaqvis qandakebebi gamosaxavdnen taxtze mjdom faraons da kldeebis
fonze qmnidnen grandiozul da idumal sanaxaobas. Zvelma berZnebma maT troas omis
legendaruli gmiris, memnonis, saxeli uwodes. berZnuli miTologiis Tanaxmad memnoni
iyo ganTiadis qalRmerTis, eosis (avrora), Svili. is mamam, egviptisa da eTiopiis mefem,
gagzavna troelebis dasaxmareblad. memnoni daiRupa aqilevsis xeliT. gadmocemiT
eosis cremlebi ganTiadze namiviT edeboda qandakebebs.
nawili II - Zveli egvipte 103

berZeni istorikosi da geografi straboni gvauwyebs, rom Zv.w.aR. 27 wels


momxdarma miwisZvram Zlier daangria taZris didi nawili, CrdiloeTiT mdgari kolosi
ki nawilobriv daiSala. am droidan isini gamoscemdnen uCveulo xmebs, anu „saubrobdnen“
da ganTiads Cumi kvnesiT egebebodnen. qvebis xmaurs iwvevda dilisa da saRamos Soris
temperaturis Zlieri cvalebadoba. ase gaCnda e.w. „memnonis orakuli“, amitom es adgili
romaelTa da berZenTa molocvis adgilad iqca. aq mosalocad modiodnen adriane da
septimius severusi, romlebsac surdaT memnonis wyalobis miReba. septimius severusma
ax.w.aR. I s-Si (ax.w.aR. 199 w.) restavracia Cautara maT, ris Sedegadac qandakebebma
„saubari“ Sewyvites.
104 nawili II - Zveli egvipte

T b

g b
v l k e d
a i

z
a
3

1. qalaqi Tebe, amonis taZari karnakSi (rekonstruqcia)


2. a. amonis taZris teritoria e
b. montus zona
g. mutis zona v
d. verZisTaviani sfinqsebis xeivani
e. verZisTaviani sfinqsebis xeivani
v. karnakisa da luqsoris SemaerTebeli
adamianisTaviani sfinqsebis xeivani
3. taZris uZvelesi nawili
a. Sua samefos samlocvelo
b. TuTmos I-is IV piloni
g. TuTmos I-is V piloni
d. TuTmos I-is obeliskebi g
e. hatSepsutis obeliskebi 2
v. hatSepsutis wminda navebis darbazi
z. TuTmos I I-is eqvssvetiani darbazi
T. TuTmos I I-is rvasvetiani darbazi
i. TuTmos I I-is vardisferi granitis darbazi
k. TuTmos I I-is VI piloni
l. papirusisa da lotosis gamosaxulebiani pilastrebi
nawili II - Zveli egvipte 105
14. amonis taZris aqsonometriuli Wrili (rekonstruqcia)
a. hatSepsutis obeliskebi
b. TuTmos I I-is ‘‘heb-sedis’’darbazi
g. botanikuri baRi
d. ankmenes samlocvelo
e. TuTmos I I-is VII piloni
v. hatSepsutis VII piloni
z. TuTmos I I-is samlocvelo
T. amenhotep I I-is I I piloni
i. xelovnuri tba
k. hipostiluri darbazi
l. horemxebis IX da X pilonebi
m. ramzes I -is I piloni
n. ramzes I -is qandakebebi
o. seTi I -is taZari
p. ramzes I I-is taZari
J. taxarkas pavilioni
r. ramzes I -is sfinqsebis xeivani
s. penejemis kolosi
t. bubastisebis karibWe
u. pirveli piloni a
f. taxarkas samlocvelo
d
2
b g

T
k
f i

s t
n z
m e
o
v
J
p
r u
l
4
106 nawili II - Zveli egvipte

p J

n
o

l
k
i

T
6
z

b
g 7

d
a
5
5. karnakis amonis taZris gegma (a. I piloni,
b. ramzes I I-is taZari, g. taxarkas
pavilioni, d. seTi I -is taZari, e. I piloni, v.
hipostiluri darbazi, z. I I piloni,
T. IV piloni, i. hatSepsutis obeliskebi,
k. V piloni, l. VI piloni, m. TuTmos I I-isa da
hatSepsutis ezo da granitis darbazi, n.
TuTmos I I-is ‘‘heb-sedis’’ darbazi,
o. botanikuri baRi, p. ankmenes samlocvelo,
J. hatSepsutis obeliskebi)
6. papirusisa da lotosis gamosaxulebiani
svetebi
7. TuTmos I I-is ‘‘heb-sedis’’ darbazi
8. zaris formis kapiteliani svetebi ‘‘heb-
sedis’’ darbazSi

8
nawili II - Zveli egvipte 107

9 10

11 12

14

9. saTavsi “botanikuri baRi”


10. cxovelisa da mcenareTa gamosaxulebebi
botanikuri baRis kedlebze
11. amonis taZris xedi xelovnuri tbidan
12. didi hipostiluri darbazi
13. hipistiluri darbazis sarkmlebi
13 14. ramzes I -is qandakebebi pirvel ezoSi
108 nawili II - Zveli egvipte

15 16

17 18

19 20
15. hipostiluri darbazi (Wrili)
16. CakveTili reliefuri gamosaxulebiani hipostiluri darbazis svetebi
17. pirveli ezo
18. pirvel pilonTan mimavali verZisTaviani sfinqsebis xeivani
19. penejemis kolosi
20. bubastisebis karibWe
nawili II - Zveli egvipte 109

21 22

23

25

21. pirveli piloni


22. amenhotep I I-is mier dadgmuli qvis skarabeusi
23. amonis taZris dRevandeli saxe
24. lateranis moedanze aRmarTuli karnakis obeliski
25. memnonis kolosebi

24
110 nawili II - Zveli egvipte

V-4 hatSepsutis taZari deir-el-baharSi


(Zv.w.aR. XV s., XVIII dinastia)

XVII dinastiis dedofali hatSepsuti (semnexkara) TuTmos I-is asuli da Tavisi


naxevarZmis TuTmos I -is coli iyo (nax.1). TuTmos I -s arasamefo dinastiis qalisagan
hyavda Svili, TuTmos I I. faraonis sikvdilis Semdeg TuTmos I I faraonad gamoacxades,
hatSepsuti ki regentad daniSnes, magram mas mxolod regentoba ar akmayofilebda,
amitom mcirewlovan TuTmos I I-s taxti CamoarTva da TviTon gamefda (Zv.w.aR. 1479-
1458 ww. an Zv.w.aR. 1505-1484 ww.). is 22 wlis ganmavlobaSi marTavda egviptes da “amonis”
coladac aRiares. TuTmos I I taxtze avida dedoflis sikvdilis Semdeg da egviptes 33
wlis ganmavlobaSi marTavda (Zv.w.aR. 1479-1425 ww.).
XVII dinastiis faraonebs marxavdnen TebesTan axlos, “mefeTa velis“ kldis
samarxebSi. samarxi da taZari erTmaneTisgan gamoyofili iyo. taZars udabnosa da
noyieri miwis sazRvarze agebdnen. gamonakliss warmoadgens XVII dinastiis dedoflis
hatSepsutis sulis mosaxsenebeli taZari, romelic aSenda Zv.w.aR. XV s. deir-el-baharSi
(nax.2). is wina periodis taZrebis Senebis tradiciebiT aigo, yvelaze metad asaxavs axali
samefos xuroTmoZRvrebis niSan-Tvisebebs da gvaocebs harmoniulobiTa da kompoziciis
srulyofilebiT.
hatSepsutis taZris arqiteqtori da uzenaesi didebuli senmuti iyo (nax.3).
man taZris mSenebloba nilosis dasavleT napirze, “mefeTa velis” axlos, TiTqmis
karnakis gaswvriv, kldovan terasaze daiwyo. amave periodSi mimdinareobda karnakis
amonis taZris agebac. senmutma samSeneblo masalad kirqva gamoiyena, qviSaqvis mxolod
calkeuli detalebia. taZari orientirebulia dasavleTisken. hatSepsutma taZari
menTuhotep I-is taZris gverdiT ganaTavsa (nax.4) da gaimeora taZris kompoziciis saerTo
principebi, oRond ufro grandiozuli masStabebiT, riTac uCvena Tavisi winaprebisagan
memkvidreobiT miRebuli Zalaufleba. XI dinastiis dros mTeli es teritoria qalRmerT
hators eZRvneboda da nekropolisis funqcia hqonda, magram Semdgom is miatoves.
hatSepsutis dros, anu 500 wlis Semdeg, is kvlav ayvavda. aqve, kldesTan, TuTmos I I-is
didi taZari idga, romlisgan dResdReobiT mxolod saZirkveliRa SemorCa.
hatSepsutisa da Sua samefos taZris Sedarebisas aSkarad igrZnoba gansxvaveba
(nax.5). menTuhotepis taZarTan SedarebiT hatSepsutis taZari ufro mkacri da
mdidrulad morTulia. masSi ar arsebobs samarxi kamera. menTuhotepis taZris msgavsad,
hatSepsutis taZaric sam terasaze ganlagda, romlis horizontaluri xazebi erwymis
portikebis vertikalur xazebs. arqiteqturis mTlianobas xazs usvams garemomcveli
kldeebis ukacrieli ieri.
nilosis napirTan agebuli samlocvelodan taZris terasamde grZeli gza
miemarTeboda (nax.6). mis orive mxares, yovel 10 metrSi, TeTr piedestalebze moyviTalo
feris qviSaqvisgan gamokveTili sfinqsebi idga. isini ganasaxierebdnen faraons mTeli
Tavisi atributebiT da amave dros xazs usvamdnen mefur Rirsebas: faraons Tavs ufaravda
molurjo-mowiTalo zoliani klafti, nikaps umSvenebda mimagrebuli wveri, oRond
didebuli mbrZaneblis saxis nacvlad, qalis nazi saxe hqonda. piedestalebze tyveTa
gamosaxulebebi iyo amokveTili, romlebic hatSepsutis gamarjvebebs ganasaxierebdnen.
gza miemarTeba qveda terasaze ganlagebul pirvel ezomde, romelic gamwvanebuli
yofila xeebiTa da papirusebiT. aq tboric arsebobda. dasavleTis mxridan ezo
SemozRudulia svetebiani galerea-portikiT, romelsac monumenturi kibe-pandusi or
nawilad yofs. kibis gverdiT kedlebze amokveTilia Sesasvlelis mcvelebis - lomebis
figurebi.
galereis aqeT-iqiT, kuTxeebSi dgas osirisis TiTo-TiTo qandakeba (nax.7),
xolo qvis Weris lurj fonze oqrosferi varskvlavebia gamosaxuli, rac cis kamaras
ganasaxierebs. ukana kedels Sverili aqvs, romelzec zeda ezos datvirTva nawildeba.
kedlis qveda nawilSi mdebareobs reliefi da warwerebi, romlebic dedoflis ubiwo
Casaxvasa da RvTaebriv dabadebas gvamcnoben. marTalia, es warwerebi dazianebulia,
magram maTi Sinaarsis gageba SeiZleba amenhotep I I-is mier luqsorSi gakeTebuli
analogiuri warwerebis meSveobiT. aseTi warwerebi ptolemeebis epoqaSi arsebuli
“dabadebis taZrebis” winamorbedia.
nawili II - Zveli egvipte 111

kedlis zeda nawilSi gamosaxulia dedoflis koronaciis ceremonia. aq is or


qurums Soris dgas, romlebic horsa da seTs ganasaxiereben. isini dedofals Tavze
adgamen gaerTianebuli egviptis gvirgvins.
parapetiani pandusi adis miwis donidan 6 m-is simaRleze ganTavsebul Sua
terasaze, sadac meore ezo mdebareobs. is pirveli ezos msgavsia. mis dasavleT nawils
amSvenebs portiki, romelSic or rigad ganTavsebuli oTxkuTxa formis 22 sveti dgas
(nax.8).
taZris CrdiloeTi mxare samxreTisaze ufro ganieria. samxreTis svetnaris
kedlebi odnav daxrilia da reliefebiTaa dafaruli. isini hatSepsutis mmarTvelobis
wlebSi momxdar movlenebs asaxaven: puntis qveyanaSi (axlandeli somali) eqspediciis
savaWrod gamgzavrebisa da dabrunebis scenebs (nax.9): napirs mimdgaria didi afriani
gemebi (nax.10), zedamxedveli bolo brZanebebs iZleva, mtvirTavebs ganZi gadmoaqvT;
mWidrod daxurul WurWlebSi awyvia nelsacxeblebi, ucxo xili, qoTnebSi Carguli xeebi
dasargavad miaqvT (nax.11). egviptelebTan erTad dedofal hatSepsutTan misasalmeblad
Camosula puntis mmarTveli da misi msuqani, moklefexebiani coli (nax.12). kedlis
CrdiloeTi nawili Zlier aris dazianebuli da masze SeiZleba gavarCioT mxolod
Citebis daWeris scena, xolo samxreTis kedelze asaxulia Tebes qvis samtexlodan
obeliskebis gadmotanis siuJeti. erT-erT gamosaxulebaze naCvenebia Zv.w.aR. XVI
s-is bolosa da Zv.w.aR. XV s-is dasawyisis tropikuli afrikis dasaxleba burjebze.
reliefebi gamoirCeva konturis simkveTriT, detalebis zusti gadmocemiT, sasiamovno
feradovani gamiT.
CrdiloeTis svetnari (nax.13) dgas platformaze, romelic ezos donesTan
SedarebiT odnav maRalia da masze asvla SeiZleba patara kibiT. am svetnaris gaswvriv
mdebareobs RmerTi - turis anubisis samlocvelo, romelic avsebs sivrces gareTa
kedlamde, xolo samxreTiT ki - qalRmerT hatorisa. is scdeba kedlis sazRvrebs
da anubisis samlocveloze ufro didia. orive samlocvelo taZars gansakuTrebul
silamazes aniWebs, ZiriTadad ki Senobis gegma asimetriulia.
anubisis mcire zomis samlocveloSi moxvedra SesaZlebelia Teqvsmetwaxnaga,
12-svetiani hipostiluri darbazidan (nax.14). mas faravs mkveTri ferebiT Sesrulebuli
naxatebi, romlebic ZRvenis morTmevisa da sxva saritualo scenebis amsaxvelia. yvelaze
cnobili scenaa haerSi molivlive arwivi da Zera, romlebic Sesabamisad zeda da qveda
egviptis simboloebia. isini frTebiT faraven faraonis zurgs. sainteresoa taxtze
mjdomi anubisis gamosaxulebac (nax.15).
Tavisi arqiteqturiT gansxvavebulia qalRmerT-Zroxis, hatoris samlocvelo
(nax.16), romelSic SesaZlebelia moxvedra ezodan an taZris gareTa kedlis kibidan.
samlocvelos Siga sivrce gamoTlilia monoliTuri qvisgan. hatoris samlocvelos ori
darbazi aqvs. pirveli darbazis Weri eyrdnoba 32 svets, romlis kapitelebi ganasaxierebs
qals Zroxis yurebiT, es e.w. hatoruli kapitelebia (nax.17). iq Sediodnen Teqvsmetwaxnaga
da hatoruli svetebisgan Semdgari ori daxuruli svetnaris gavliT. meore, SedarebiT
mcire darbazSi ori sveti dgas. darbazs aqvs gasasvlelebi gverdiT niSebSi da siRrmeSi
mdebare viwro sakurTxevelSi - ‘’wmidaTawmidaSi’’, sadac, savaraudod, idga qvis Zroxis
qandakeba. is, gverdiT mdgari menTuhotepis taZarSi aRmoCenili qandakebis msgavsia.
taZris yvela qandakebaSi gadmocemulia hatSepsuti da TuTmos I I qalRmerT hatoris
gverdiT. kedelze gamosaxulia hatSepsuti, romelic Tayvans scems hators.
qveda mxridan terasas gars ertymoda kobrebis gamosaxulebebiT morTuli
balustrada. kobra CrdiloeT egviptis qalRmerT butos simbolos warmoadgenda.
butos zurgze ejda Sevardeni, samxreTi egviptis qalaq edfus mfarveli RmerTis,
bexudtis simbolo.
mesame terasaze adioda kibe-pandusi, romlis win idga vardisferi granitisagan
gamokveTili sfinqsis qandakebebi. pandusi mTavrdeboda granitis kariT (misi fragmenti
dRes calke dgas), saidanac, albaT, Sediodnen hipostilur darbazSi (dRes dangreulia).
svetebi, romlebic mTel siganezea gaWimuli meore ezos svetnaris Tavze mdebareobs
da qvevidan Sexedvisas orsarTuliani svetnaris STabeWdilebas qmnis. svetebis win
idga SeRebili osirisisebri qandakebebi (nax.18). isini mumiebiviT gamoiyurebian da
hatSepsuts hgvanan. svetnaris kuTxeebSi, mis orive mxares aRmarTulia 5 metri simaRlis
112 nawili II - Zveli egvipte

aseve osirisisebri hatSepsutis qandakebebi, romlebic kargad Canan nilosis napiridan


da taZars didebulebas aniWeben.
mesame terasaze, uSualod hipostiluri darbazis Semdeg iwyeba yvela mxridan
svetnariT garSemortymuli Ria Siga ezo, romlis garSemo Tavmoyrilia am taZris yvela
saTavsi - samlocveloebi da mcire zomis darbazebi. ezos CrdiloeTiT RmerT horaxtes
mzis sakurTxeveli dgas, samxreTiT ki - amonisa da faraon TuTmos I-is samlocveloebi.
aqve mdebareobs hatSepsutis ”kas” sulis mosaxsenebeli taZari.
ezos dasavleTis kedlis Sua nawilSi mdebare Sesasvlelidan kldeSi gamokveTil
hatSepsutis samlocvelosa da sakurTxevelSi SeiZleba moxvedra. is dedoflis kults
emsaxureboda. Sesasvleli warmoadgens granitis portiks. sakurTxeveli sami oTaxisagan
Sedgeba (dRes Zlier dangreulia), yvelaze moSorebuli oTaxi gamokveTes an aRadgines
ptolemeebma. is or gaRmerTebul mokvdavs ekuTvnis: medicinisa da winaswarmetyvelebis
RvTaebebs - imhotepsa da amenhoteps. dasavleTis mxridan, ezos siRrmeSi, svetnaris
ukan, kedelSi SeWril niSebSi dedoflis osirisisebri qandakebebi idga. niSebis kedlebi
moxatuli iyo hatSepsutisa da TuTmos I I-is cxovrebiseuli scenebiT.
taZris gaformebaSi didi roli eniWeboda monumentur qandakebas. ezoebsa
da samlocveloebs daaxloebiT 400-mde aseTi qandakeba amSvenebda (sfinqsebi da
hatSepsutis portretuli qandakebebi), portikis kedlebs ki reliefebi faravda.
qandakebasa da mTel taZars gansakuTrebul dekoratiulobas aniWebda
poliqromia. qandakebebi da reliefebi SeRebili yofila. Wers faravda mkveTri feris
moxatuloba. taZris gareTa karebi Savi spilenZisa da inkrustirebuli yofila, xolo
Siga karebi ki - kedris xisa, qandakebebisTvis gankuTvnili naosebi mopirkeTebuli
iyo oqroTi da vercxliT. oqrosa da vercxls iyenebdnen agreTve iatakebis dekorSic.
Zvirfasi liTonis nakeTobebi, Savi xe, alebastri da brinjao taZris morTulobas
avsebda. svetebis xSiri gamoyeneba, rogorc interierSi, aseve eqsterierSi, qandakebisa
da reliefis siWarbe, dekoratiuloba, poliqromia da gaformebis simdidre, masalis
nairferovneba hatSepsutis taZrisTvis damaxasiaTebeli yvela es Tviseba tipuri gaxda
axali samefos sataZro arqiteqturisTvisac. qveda ezo da terasebi gamwvanebuli yofila
egzotikuri mcenareebiTa da xeebiT. yviTeli kldis fonze aRmarTuli TeTri taZari,
albaT, rogorc saswauli ise unda aReqvaT. egvipturi taZrebisTvis damaxasiaTebeli
naxevrad sibnele da idumaleba aq uaryofilia. taZris ZiriTadi Tvisebebi - mze da haeri
mis xasiaTs qmnis. aseTi tipis Senobis ageba SesaZlebelia, albaT, mxolod im qveyanaSi,
sadac wvima ar icis.
arqiteqtori iyenebs terasebs, Ria galereebs, pandusebs, derefnebis Weris
sayrdenad rva da Teqvsmetwaxnaga svetebs, Ria ezoebis princips. hatSepsutis taZarSi
piramidis wamyvani roli gaqra, kompozicia axla viTardeba horizontalurad da
aqcenti gadadis mTavar fasadze. xazgasmulia erTi RerZis gaswvriv saTavsebis
Tanamimdevruli ganlageba. taZris kompoziciis gadawyveta agebulia win wamoweuli
portikebis kombinaciiT. arqiteqturul kompoziciaSi Cndeba sivrceTa TandaTanobiTi
SemozRudva: jer Ria ezo, Semdeg svetnariT SemosazRvruli terasa da bolos Siga
ezos Caketili sivrce. es sivrceebi msgavsi svetnarebis meSveobiT erwymis erTmaneTs.
arqiteqtorma SeZlo nagebobebi organulad daekavSirebina bunebasTan.
menTuhotepTa taZrisgan gansxvavebiT, romelic mTlianad micvalebuli mefis
kults emsaxureba, hatSepsutis taZari eZRvneba RmerTebis: Tebeli amonis, qalRmerT-
Zroxis, hatorisa da RmerT-turis, anubisis kults. taZris amSenebelma senmutma Tavisi
saxelis ukvdavsayofad taZris kedlebze ramdenime adgilas amoaWrevina Tavisi saxeli
da gamosaxuleba. SemorCenilia aseve senmutis qandakebac (nax.19). mas muxlebze uzis
hatSepsutis patara qaliSvili - nefruti. senmutis saxe mokumuli piriT, swori nikapiTa
da misTvis damaxasiaTebeli kexiani cxviriT saocrad metyvelia.
senmutis mier agebulma taZarma Cvenamde SedarebiT srulyofili saxiT moaRwia,
magram, amave dros, is bevrjer dazianda. kldidan Camovardnilma qvebma Camoangria da
Caxerga taZris mravali nawili, xolo saukuneebis manZilze mzem da qarma qvebs forma
Seucvala (nax.20).
hatSepsutis Semdeg gamefebulma TuTmos I I-m gaanadgura hatSepsutis mier
aSenebuli bevri nageboba. taZarSi waSlilia misi gamosaxulebebic. varaudoben, rom
nawili II - Zveli egvipte 113

es an TuTmosis naxelavia, an SeiZleba Caedina exnatonsac. hatSepsutis kartuSebs


yovelTvis axlda tituli “amonis coli”. eretikosi faraoni, romelic ebrZoda Tebel
RmerTs, cdilobda gaenadgurebina yvelaferi, rac amonis saxels ukavSirdeboda,
amitom warwerebica da gamosaxulebebic amas Seewira. XIX dinastiis faraonma seTi I-ma
(Zv.w.aR. XII s.) taZari aRadgina. qvis mTlelebma waSlili kartuSebis nacvlad TuTmosis
saxeli amotvifres, miiCnies, rom es taZari ekuTvnoda ara dedofals, aramed faraons.
mogvianebiT, zeda ezos kamerebi balzamirebisTvis gamoiyenes, amisTvis saWiro
mavne qimiuri nivTierebebic aq grovdeboda. terasaze sarkofagebi gamohqondaT
gasayidad. taZris sivrce dasamarxad saukeTeso adgili iyo, miT umetes, rom teritoria,
romelzec is idga, jer kidev wminda miwad iTvleboda.
taZris saTavsebi, ezoebi, svetnarebi Sesaferisi adgili aRmoCnda mlocvelTa
ganmartoebisaTvis, amitom, qristianobis gavrcelebasTan erTad, isini taZrebis
mSeneblobisTvis gamoiyenes. zeda ezoSi aigo monasteri da samreklo. svetnaris sivrce
aguris tixrebiT daiyo senakebad. vinaidan qristianuli religia kerpTayvaniscemas
ebrZoda, amitom berebma gaanadgures qandakebebi, romlebic xels uSlida locvas
maradiul netarebaze. saxelwodebac deir-el-bahari im dros Seiqmna da niSnavs
“CrdiloeTis monasters”, rac qristianul monasterTan aris dakavSirebuli.
hatSepsutis taZari, romelic jer kidev agrZelebs Sua samefos tradiciebs,
axali tipis taZrebis mSeneblobis erTgvari gardamavali etapia.
114 nawili II - Zveli egvipte

mefeTa veli

deir-el-bahari

rameseumi

seTi I-is taZari


TuTmos IV-is
taZari TuTmos III-is
taZari

2
1 nilosi 2

3 4

a hatSepsutis
taZari
i

l k
T
z
v e e
6

d 1. dedofali hatSepsuti
2. deir-el-bahari, menTuhotep I-isa da
menTuhotep I-is hatSepsutis taZrebi
taZari 3. hatSepsutis taZris arqiteqtori senmuti
g g 4. deir-el-baharis kompleqsi (rekonstruqcia)
5. menTuhotep I-isa da hatSepsutis taZrebis
e
gegma (a. TuTmos I I-is samlocvelo, b. I-i
ezo, g. kvadratulsvetebiani pirveli
portiki, d. pirveli terasa, e. meore portiki,
b v. hatorulsvetebiani hatoris samlocvelo,
z. anubisis samlocvelo, T I ezo,
i. wmidaTawmida, k. mzis taZari,
l. hatSepsutis da TuTmos 1-is samlocvelo)
6. hatSepsutis taZari deir-el-baharSi (saerTo
xedi)
5
nawili II - Zveli egvipte 115

7 8

9 10

11
12

13 14

7. pirveli ezos osirisis qandakebebiani 11. qoTnebSi Carguli xeebi, reliefi.


pirveli portiki 12. puntis mmarTveli da misi coli. reliefi.
8. meore terasis oTxkuTxa svetebiani meore 13. CrdiloeTis svetnari anubisis,
portiki samlocveloTi
9. CrdiloeTis svetnari. reliefi eqspediciaSi 14. anubisis samlocvelos fasadi
gamgzavrebis scenebiT 15. taxtze mjdomi anubisi. anubisis
10. afriani gemebi, reliefi samlocvelos kedlis moxatuloba
116 nawili II - Zveli egvipte

15

15

17

18

19

16. hatoris samlocvelo


17. hatoris samlocvelos interieri hatoruli
svetebiT
18. meore ezos Tavze gamavali svetnari
osirisisebri qandakebebiT
19. senmuti patara hatSepsutTan erTad
20. deir-el-bahari dRes 20
nawili II - Zveli egvipte 117

V-5 abu-simbelis taZrebi


(Zv.w.aR. XIII s. pirveli naxevari, XIX dinastia)

abu-simbelis didi taZari. kldeSi nakveTi taZrebi Zveli egvipturi sakulto


arqiteqturis gansakuTrebul nawils warmoadgens. isini, TiTqmis yvela, asuanis
samxreTiT, Zveli nubiis teritoriaze mdebareobs. kldeSi nakveTi samlocveloebi
(nax.1) aSenda axali samefos periodSi, ZiriTadad ramzes I -is mefobis dros (Zv.w.aR. 1290-
1224 ww.).
Siga saTavsebis agebis principi yvelgan erTia - Sesasvlels mosdevs svetebiani
darbazi (ZiriTadad osirisisebri svetebiT), Semdeg meore svetebiani darbazi, romlis
gavlisas xvdebodnen mcire darbazsa da siRrmeSi moTavsebul sakurTxevelSi. sami
niSisagan Semdgar saTavsSi RmerTebis gamosaxulebebs aTavsebdnen. yvelaze ganier Sua
niSaSi idga gaRmerTebuli faraonis qandakeba (zogjer is gverdiT niSebSic gvxvdeba),
xolo gverdiT ki sami ZiriTadi RmerTis figura: amon-ra, ra-garaxuti, ptahi.
ramzes I -is mier agebulma kldeSi nakveTma didma da mcire taZrebma (nax.2) Tavisi
sididiTa da grandiozulobiT gadaaWarbes egviptis istoriis manZilze aSenebul aseTi
tipis sxva nagebobebs. maTi dagegmareba imeorebs axali samefos taZrebis gegmarebis
princips, magram maTgan gansxvavebiT, nilosis napirTan kldeebis axlo mdebareobis
gamo, SeuZlebeli gaxda sfinqsebis xeivnis mowyoba. taZris gafarToeba SesaZlebeli iyo
sxva, damatebiTi saTavsebis xarjze.
abu-simbelis didi taZari XIX s-Si (1813 w.) SemTxveviT aRmoaCines, rodesac
Sveicarelma, iohan ludvig burkhartma qviSidan amoweuli ramzesis qandakebis Tavis
nawili dainaxa (nax.3). 1817 w. ki jovani batista belconim taZari qviSisgan gawminda. ramzes
I -is didi taZari (adre ewodeboda ibsambul) ara mxolod nilosis dablobis yvelaze
masStaburi da mniSvnelovani nagebobaa, aramed mTeli nubiisac (nax.4). is mdebareobs
nilosis dasavleT napirze da orientirebulia aRmosavleTidan dasavleTisaken.
sainteresoa, rom amomavali mzis sxivebi sinaTliT avsebdnen darbazebis anfiladas da
sakurTxevelSic ki aRwevdnen, rac egviptis arc erT sxva taZarSi ar gvxvdeba.
taZari agebulia adrindeli kldeSi nakveTi samlocvelos adgilas. is
emsaxureboda ,,faraon-RmerTisa’’ da qveynis sami mTavari RvTaebis kults: Tebeli amon-
rasi, heliopolisis ra-horaxtes (harmakisi) da memfisis ptahis. mSenebloba damTavrda
faraonis 30-wliani mefobis aRsaniSnavi iubilesaTvis.
taZris fasadTan an mis win mdebare mcire ezoSi moxvedra SeiZleboda kldeSi
nakveTi patara kibiT. savaraudod, aq adre piloni unda yofiliyo agebuli, magram is
dRes aRar arsebobs. mis funqcias asrulebs portali, romelic imeorebs axali samefos
taZris tradiciuli portalis formas, misi gverdebi, pilonis msgavsad, odnav daxrilia.
fasads amSvenebs ramzes I -is 20 m. simaRlis piedestalze mdgari kolosebi
(nax.5). ramzesi zis taxtze, xelebi muxlebze uwyvia. sididis miuxedavad, figurebi
proporciulia da portretuli. TiTqmis arsad ar vlindeba ase srulyofilad
arqiteqturisa da qandakebis sinTezi, rogorc es abu-simbelis taZrebSia. aseTi
kolosebis Seqmna SeeZloT mxolod imaT, vinc idealurad flobda proporciaTa sistemas
da SeeZlo zustad Seefardebina figuris TiToeuli nawili mis zomasTan. qandakebebs
Tavze gasdevs karnizi, romelzec sibrZnis RmerTis - Totis wminda cxovelebis -
pavianebis (amomavali mzis wminda cxovelebi) mjdomi qandakebebia gamosaxuli. frizze
amoWrilia mefis kartuSebic.
Sesasvlelis Tavze, qandakebebis Tavisa da mxrebis simaRleze, sworkuTxa Rrma
niSaSi gamokveTilia arwivisTaviani mzis RmerTis 6 m-iani simaRlis gamosaxuleba,
romelic, TiTqos, amomaval mzes xvdeba (nax.6). marTalia, figura adamianis simaRleze
3-jer didia, magram kolosebis fonze mainc miniaturuli Cans. avtorma kargad gadmosca
moZraoba, romelic iSviaTad gvxvdeba egviptur qandakebaSi. niSis orive mxares ganTavsda
ramzesis gamosaxulebiani Rrma, CakveTili reliefi, romelzedac gamosaxulia faraoni
RmerTisTvis Sewirulobis mirTmevisas. misi poza SesaniSnavadaa gadawyvetili. is odnav
win daxrili awvdis ZRvens uzenaess, TiTqos Tayvans scems mas. figura warmodgenilia
ampartavnebis, RmerTTan msgavsebisa da keTilSobiluri Rirsebis gareSe.
ramzes I -is giganturi qandakebebis sididis xazgasasmelad avtorma win ganalaga
118 nawili II - Zveli egvipte

qalis naturaluri zomis figurebi, romlebic, ra Tqma unda, maT fonze bevrad patarebi
Cans. kolosebis fexebTan dgas misi ojaxis wevrebis: ramzes I -is meore colis, nefertari-
meri-mutis, ramzesis dedis-dedofal Teiasa da misi Svilebis figurebi. kolosebi qmnis
erTgvar masiur kontrforsebs, romlebic akaveben kldis zewolas.
bareliefebiT dafaruli cokolis CrdiloeT nawilSi gamosaxulia tyve azielebi,
xolo samxreT nawilSi - tyve nubielebi.
am monumenturi fasadis SeqmnaSi monawileobda da samuSaoebs xelmZRvanelobda
ramzesis mTavari moqandake piai. amas gvamcnobs taZris SigniT arsebuli warwera.
taZris Sesasvleli kari morTulia misi mSeneblobis amsaxveli skulpturuli
scenebiT. Sesasvlelis ukan, grZivi RerZis gaswvriv, 55 m. sigrZeze ganlagebulia kldeSi
nakveTi taZris saTavsebi (nax.7).
taZris kompozicia da mopirkeTeba tradiciulia. pirveli saTavsi axali samefos
peristiluri ezos analogiuria. am darbazis rva svetis win dgas ramzesis osirisisebri,
10 m. simaRlis qandakebebi, romlebic Tavisi simaRliT Wers aRwevs (nax.8). ramzesis
saxis gamometyveleba mis siZliereze miuTiTebs da Zalauflebas gamoxatavs. kedlebs
moSorebuli svetebis ukan, centraluri navis gverdebis gaswvriv viwro gasasvlelebi
rCeba.
darbazis kedlebi dafarulia reliefebiT, romlebmac dRemde SeinarCunes
Seferiloba. samxreTis kedlis rigebad ganawilebuli kompozicia Sedgeba ieroglifuri
teqstebiT gamoyofili ramdenime scenisgan. radgan taZari aigo ramzes I -is xeTebze
gamarjvebis ukvdavsayofad, amitom qveda rigSi asaxulia bataluri xasiaTis scenebi,
kerZod, kadeSTan brZola, romelSic man Tavi gamoiCina da gaimarjva. gamosaxulebebi
gamoirCeva dinamikiT, Jestebisa da pozebis eqspresiiT. faraoni moZraobaSia
gamosaxuli. mas xeli mterze aqvs aRmarTuli (nax.9). brZolis scena TiTqos Senelebul
tempSia gadmocmuli, rac usasrulo procesis STabeWdilebas qmnis. zeda rigSi vxedavT
ritualur scenas - RmerTebis winaSe warmdgar ramzess (nax.10). reliefis kompozicias
rTuli simbolika ganapirobebs. aqvea or rigad Camwkrivebuli mefis Svilebis
gamosaxulebebi: erT mxares - biWebi, meore mxares - gogoebi. maT qveviT warwera
gvamcnobs: ,,Seqmnilia mefis moqandake piais xa-neferas Svilis mier”, rasac Seufasebeli
mniSvneloba aqvs, vinaidan Zveli egviptis moqandakeebi iSviaTad aRniSnavdnen TavianT
saxelebs namuSevarze. garda piaisa, qandakebebze muSaobdnen moqandakeebi - penefi da
xevi.
Sua da gverdiTi navebis gasasvlelebis Weri moxatulia mkveTri feris saRebavebiT
- centraluri navis Tavze gamosaxulia qalRmerTi-Sevardeni nexebTi frenisas, gverdiT
gasavlelebSi ki - lurj fonze varskvlavebi.
am ezo-darbazis dasavleT kedelSi kidev ori viwro gasavlelia kamerebSi
(yovel kuTxeSi TiTo-TiTo). orive kuTxiTaa gaWrili kldeSi (Siga ezosTvis adgilis
gasaTavisuflebad). am kamerebidan moxvedra SeiZleboda or grZel, viwro saTavsSi
sadac, savaraudod, inaxeboda taZris WurWeli. amas mowmobs kedlebze sami mxridan
gakeTebuli qvis Taroebi. SesaZlebelia WurWelSi inaxavdnen gvianfuWebad ZRvens.
religiuri xasiaTis kedlis scenebSi sxva RmerTebis gverdiT, ramzesic RmerTis saxiTaa
warmodgenili.
CrdiloeT mxares kidev ori oTaxi mdebareobda.
RerZis gaswvriv ganlagebuli Sesasvlelis Semdeg iwyeboda aseve reliefebiT
dafaruli oTxsvetiani hipostiluri darbazi (nax.11). aRmosavleTis kedlis reliefebi
gadmogvcemen ramzesis mier RmerTebisaTvis nubieli da libieli tyveebis Sewirvas,
CrdiloeT kedelze vxedavT ramzesis xeTebTan brZolas kadeSTan, samxreTisaze -
libielebTan da nubielebTan brZolis epizodebs, dasavleT kedelze - faraonis mier
tyveebis wamoyvanas.
am darbazidan sam kars mivyavarT sam sakurTxevelSi, romelTagan centraluri
- taZris „wmidaTawmidaa’’ (nax.12). aq moTavsebulia oTxi RmerTis qandakeba: ptahis,
amon-rasi, ramzes I -isa da ra-xoraxtesi (mzis kultTan dakavSirebuli erT-erTi
saerToegvipturi RvTaeba, mzis RmerTi).
amboben, rom ,,taZari aSenda mzis amosvlis 1 saaTisTvis’’. marTlac, weliwadSi
orjer, mzis buniobis dRes (zogierTi mkvlevari Tvlis, rom es dReebi emTxveva ramzesis
nawili II - Zveli egvipte 119
dabadebisa da koronaciis TariRebs - 22 oqtombers da 22 Tebervals) mze sakurTxevlis
figurebamde aRwevda. misi sxivebis siRrmeSi SeRweva da saTavsebis ganaTeba adamianSi eniT
auwerel gancdas iwvevda. mze anaTebda amon-ras, ra-horaxtes da ramzes I -is figurebs,
mxolod ptahis figura rCeboda sibneleSi, vinaidan is im droisaTvis imqveyniuri
cxovrebis RvTaebad iTvleboda. dRis danarCen periodSi, taZari bneliT iyo moculi.
aqve mdebareobda saTavsi wminda navebisaTvisac. taZars mzis taZradac miiCneven, rasac
mowmobs ezos Crdilo-dasavleT kuTxeSi mdebare samlocvelo da ezoSive mdgari 4X7 m.
zomis mzis sakurTxeveli. ax.w.aR. XIX s. dadginda, rom is aigo gansakuTrebuli principis
mixedviT, rasac SemdgomSi ,,mzis saswauli’’ daarqves.
didi taZari dRes brwyinvale saxiTaa SemorCenili, Tu ar CavTvliT ramzes I -
is kolosebze arsebul mcire dazianebebs. meore kolosi daaziana qvis bunebrivma
Camongrevam. aseTive bedi eloda mesamesac, magram faraonma seTi I -m misi aRdgena SeZlo.
meoTxe kolosis Tavis asli dRes britaneTis muzeumSi inaxeba.
abu-simbelis mcire taZari mdebareobs didi taZris CrdiloeTiT (nax.13). is
mieZRvna qalRmerT hators da gaRmerTebuli faraonis, ramzes I -is, meore cols,
nefertari-meri-muts. misi saxeli niSnavs ,,mutisaTvis sayvareli’’.
taZris fasadi, didi taZris msgavsad, gaformebulia portaliT. 10 m. simaRlis
qandakebebi eqvs Rrma niSaSia ganTavsebuli Sesasvlelis orive mxares, sam-sam jgufad.
egvipteSi, taZrebis fasadze faraonis colebis gamosaxulebebi arsad ar gvxvdeba, aq
ki nefertaris qandakebis simaRle TiTqmis ramzesis figuris simaRlis tolia, rac
mowmobs imas, rom nefertari qmris didi pativiscemiT sargeblobda. TiToeuli jgufi
Sedgeba ramzesis ori, fexze mdgari da nefertaris erTi qandakebisagan, romelic
SuaSi dgas. qandakebebis niSebSi ganTavsebiT Seiqmna mkveTri SuqCrdili, ramac
formaTa simrgvalis efeqti gaaZliera, mzis sxivma ki plastikuroba Semata. avtori ar
anawevrebs formas, aramed sxivis moZraobis xarjze qmnis moculobebis rbil gadasvlas.
portalis daxrili kedlebi dafarulia warwerebiT. kolosebis orive mxares avtorma
ramzesisa da nefertaris Svilebis mcire zomis qandakebebi ganaTavsa, TiToeulTan
or-ori; mefiswulebi - mefesTan, qaliSvilebi - dedasTan. marTalia, es kolosebi iseTi
proporciebiT ar gamoirCeva, rogoric didi taZris qandakebebia da axlo manZilidan
isini didebulad ar gamoiyureba, magram Soridan mainc Zlier STabeWdilebas axdens.
aq aSkarad igrZnoba arqiteqturis wamyvani roli da qandakebis masze daqvemdebareba.
saerTo jamSi fasadi egvipturi sataZro nagebobis tipisgan ar gamoirCeva, radgan masSi
mainc TvalSisacemia vertikaluri da horizontaluri xazebis monacvleoba.
mcire taZris Siga saTavsebis kompozicia da gegmareba ufro martivia, vidre
didi taZrisa (nax.14). kvadratuli formis hipostilur darbazSi ganTavsda eqvsi
oTxkuTxa sveti. maTi kapitelebis frontalur mxares gamosaxulia RvTaeba hatori
- Zroxisyurebiani qali, romelic Tavisive emblemiT - sakravi-sistriT aris Semkuli
(nax.15). garda amisa, pirveli sveti yvela mxridan morTulia dedoflis figurebiT.
amgvarad, mas taZarSi Tavisi adgili aqvs.
nefertaris sxva skulpturul jgufebsac sapatio adgili uWiravs. magaliTad,
erT reliefze mefesTan erTad dedofalic Tayvans scems RmerTebs. meore reliefze
dedofali Tvalyurs adevnebs amon-ras winaSe mefis mier zangis mkvlelobis scenas
(nax.16), an ra-xoraxtes winaSe faraonis mier libielis damarcxebas. im kedlebze,
romlebic Sesasvlelidan ar moCans, mefe yvela epizodSi mTavari figuraa, xolo im
kedlebze, romlebic Sesasvlelidanve Cans dedofali mefis gareSe dgas hatorisa da
mutis gverdiT (nax.17).
hipostiluri darbazi vestibiuls sami kariT ukavSirdeba. darbazis kedlebi
aseve dafarulia reliefebiT, romlebic ZiriTadad hators ganasaxierebs. magaliTad,
erT-erT scenaSi is papirusis nargavebSi naviT seirnobs.
“wmindaTawmidas” siRrmeSi idga hatoris qandakeba. Zroxis horeliefis qveS
moTavsebulia misi mfarvelobis qveS myofi faraonis Tavi. hatoris emblema gamosaxulia
Zroxis orive mxares, xolo faraoni Tayvans scems mas. gverdiTi kedlis scenaSi
dedofali gamosaxulia mutTan da horTan erTad. mopirdapire kedelze faraons
TavisTvis da colisTvis ZRveni moaqvs, rac mowmobs imas, rom dedofals gansakuTrebul
pativs scemdnen da faraonic aRmerTebda mas, rogorc sakuTar Tavs.
120 nawili II - Zveli egvipte

abu-simbelis taZrebi 3000 welze metia, rac arsebobs. isini egviptis da


kacobriobis siamayes warmoadgens. XIX s. asuanis wyals acavis aSenebisas maT safrTxe
daemuqra, kerZod, isini naseris xelovnur tbas unda daefara (maTi bedi unda gaeziarebina
kidev 14 taZars).
taZrebis gadasarCenad mravali proeqti Seiqmna, romelTagan italielebisa
saukeTeso aRmoCnda. specialurad Seqmnilma komitetma miiRo dadgenileba, rom 1020
nawilad daexerxaT taZrebi, daenomraT detalebi da gadaetanaT axal, usafrTxo
adgilas. taZrebi ufro maRal adgilze, 60 m. simaRleze gadaitanes da winaswar
gamzadebul betonis saTavsSi ganalages.
nawili II - Zveli egvipte 121

1 2

e
g
d

b
3

a a

5
1. abu-simbelis taZrebi (saerTo xedi)
2. qviSaSi Cafluli abu-simbelis taZrebi
aRmoCenamde
3. abu-simbelis didi da mcire taZrebi.
4. abu-simbelis didi taZris gegma
(a. pilonis msgavsi Sesasvleli portali
ramzesis kolosebiT, b. peristiluri ezos
analogiuri darbazi ramzesis osirisisebri
qandakebebiT, g. samxreTis saTavsebi, d. taZris
WurWlis Sesanaxad gankuTvnili CrdiloeTis
saTavsebi, e. hipostiluri darbazis
analogiuri oTxsvetiani darbazi, v. taZris
“wmidaTawmida”)
5. ramzes I -is didi taZari (saerTo xedi)
6. arwivisTaviani mzis RvTaeba portalis
niSaSi

6
122 nawili II - Zveli egvipte

10

11

7. abu-simbelis didi taZris Wrili


8. abu-simbelis didi taZris interieri
osirisisebri svetebiT
9. kadeSTan brZolis scena. ramzes I amarcxebs
mters
10. RmerTebis winaSe warmdgari ramzes I
11. hipostiluri darbazis interieri
12. didi taZris “wmidaTawmida”, ptahi, amon-ra,
ramzes I , ra-horaxte 12
nawili II - Zveli egvipte 123

13

a a
14 15

16 17

13. ramzesis colis nefertari-meri-mutis mcire taZari abu-simbelSi


14. mcire taZris gegma (a. eqvsqandakebiani Sesasvleli portali-piloni, b. peristiluri ezos
analogiuri darbazi hatoruli svetebiT, g. hipostiluri darbazis analogiuri darbazi,
d. taZris “wmidaTawmida”)
15. hatoruli svetebiani darbazi
16. nefertari-meri muti Tvalyurs adevnebs zangis mkvlelobis scenas, reliefi
17. dedofali hatorisa da mutis gverdiT
124 nawili II - Zveli egvipte

V-6 rameseumi
(Zv.w.aR. XIII s., XIX dinastia)

ramzes I -is taZari mdebareobs nilosis dasavleT napirze, karnakis mopirdapire


mxares, udabnosa da noyieri miwebis sazRvarze, amenhotep I -isa da TuTmos IV-is taZrebs
Soris. Zvelad mas uwodebdnen ”ramzes-meriamonis, amonis samflobeloSi mdgar milioni
wlis saxls”, dRes ki moixsenieben rameseumad (es saxelwodeba ax.w.aR. XIX s. mieniWa),
romelic arqiteqtor penras proeqtiT aSenda Zv.w.aR. 1250 w. (nax.1).
aRmosavleTidan dasavleTisken orientirebuli taZari warmoadgenda uzarmazari
arqiteqturuli kompleqsis centrs (nax.2), ramzes I -m is aago sariatualo gansasvenebeli
ceremoniebisTvis, magram, iseve rogorc Tebes axali samefos yvela taZari, amons
miuZRvna. erT dros didebuli taZriT aRfrTovanebulma berZenma istorikosma diodore
sicilielma (Zv.w.aR. 80-20 ww.) igi zustad aRwera. diodorem mas ”ozimandiasis samarxi”
uwoda, rac ramzesis erT-erTi saxelidan ”uzermaatridan” momdinareobs.
kompleqsi Sedgeboda taZrisa da mis win ganlagebuli ori ezosgan. pirveli ezos
win idga uzarmazari piloni, romelzec gamosaxuli yofila kadeSTan brZolis scenebi.
am brZolas ramzes I xSirad asaxavda Tavisi taZrebis reliefebsa da warwerebSi. aq
gamosaxuli iyo dasasveneblad dabanakebuli ”amonis jari”. cxenebi, etlebi, tvirTiT
savse didi sazidrebi, meomrebi; yovelive es qmnida xalisian suraTs. iqve warmodgenili
iyo faraoni, romelic mtris Sikrikebs hkiTxavda. maT moatyues egvipteli meomrebi da
daarwmunes, rom mterma brZolis veli datova. rogorc Cans, Sikrikebi gvian gamotydnen,
radgan momdevno scenaSi Cans xeTebis Tavdasxma banakze. Semdeg scenaSi ki asaxulia
ramzesis mier mtris Tavdasxmis mogerieba, misi alyaSi moqceva, iqidan Tavis daRweva
da saboloo gamarjveba. pilonis CrdiloeT mxares amotvifruli yofila siriasa da
palestinaSi dapyrobili qalaqebis nusxa: meromi, befanati, salimi da sxv.
am pilonis gavliT SeiZleboda moxvedra did ezoSi, romelic dRes sruliad
dangreulia (nax.3). ezos marcxniv, samxreTiT, or rigad ganlagebuli svetnaris
gavlis Semdeg xvdebodnen mefis sasaxleSi. am SemTxvevaSi svetnari portikis rols
asrulebda. sasaxle-taZari gankuTvnili iyo faraon-RmerTisTvis (ra Tqma unda,
amqveyniuri cxovrebisTvis faraons sxvagan ufro moxerxebuli sacxovrisi hqonda).
taZari Sedgeboda 16-svetiani hipostiluri darbazisa da sataxto darbazisgan. mis
ukan ganlagda haramxana. Ria ezos siRrmeSi, marcxena mxares, idga ramzesis uzarmazari
qandakeba - kolosi. amboben, rom masze maRali qandakeba ar arsebobda msoflioSi da
is diodoris dros jer kidev ar iyo dazianebuli. mogvianebiT, zeda nawili motyda
da daimsxvra. dRes 1000 t. wonis qandakebidan darCa mxolod torsis fragmenti da
postamenti (nax.4).
I ezos dasavleTiT ganTavsda I ezoSi Sesasvleli piloni kibeebiT, radgan I
ezo pirvelze ufro maRla mdebareobda. pilonis kedlebze aseve xeTebTan brZolis
scenebia gamosaxuli. maTze jer kidev SemorCenilia saRebavis fena, es saSualebas
gvaZlevs gavarCioT, rom xeTebi qeraTmianebi da TeTrkanianebi iyvnen, xolo mdinaridan
daxrCobisas amoyvanili mefe alepo wiTuria. cota zeviT gamosaxulia nayofierebis
RmerTis - minisadmi miZRvnili sadResaswaulo scenebi. minis gverdiT dgas TeTri xari,
Tumca misi funqcia am dResaswaulSi gaurkvevelia.
meore ezos samxreTiT da CrdiloeTiT mdebareobda or rigad ganlagebuli,
sada svetebiani portikebi. am svetebis kapitelebi warmoadgendnen papirusis daxurul
kvirtebs (nax.5). aseTivea aRmosavleTiT da dasavleTiT mdebare portikebis meore rigis
svetebic, xolo pirveli rigis oTxkuTxa svetebze ki midgmulia osirisis qandakebebi
(nax.6). maTi zurgebi Sezrdilia svetis sibrtyesTan. diodore maT ”kariatidebs”
uwodebda.
arqiteqturisa da qandakebis sinTezi, am SemTxvevaSi, naTlad asaxavs qandakebis
srul daqvemdebarebas arqiteqturaze. monoliTuri figurebi aRiqmeba ara rogorc
qandakebis nimuSebi, aramed rogorc masiuri svetebi. meore ezosgan dRes SemorCa
pilonis fasadis Siga mxare da mis marjvniv mdebare osirisis portikis nawili (nax.7).
osirisis qandakebebis saxeebi waSlilia da damaxinjebuli.
meore ezos mosdevda hipostiluri darbazi. iq moxvedra SeiZleboda dasavleTis
nawili II - Zveli egvipte 125

svetnarSi (is erTgvar aweul terasas, vestibiuls qmnida) arsebuli sami kibiT.
centraluri kibis orive mxares idga ramzes I -is 20 m-is simaRlis qandakebebi - erTi
vardisferi granitis, meore ki - Savi granitis. misi momtvreuli Tavi dRes, iqve,
ezoSi dgas (nax.8). svetnaris pirvel rigSi ganTavsebuli osirisisebri svetebis ukan
idga cilindruli formis, daxuruli lotosiskapiteliani svetebi. terasis kedlebi
dafarulia reliefebiT, romlebzec asaxulia mefe da RmerTebi. magaliTad, mefe da
misi 11 Svili, savaraudod, asruleben gamarjvebisadmi miZRvnil ceremonias, radgan
maT zeviT mdebare scenaSi omis RmerTi montu mefes sicocxles saCuqrad aZlevs, xolo
Toti iwers mis saxels. sxva reliefze ramzesi warmdgaria amonisa da mutis winaSe (nax.9).
taZris hipostiluri darbazis bazilikuri Wrili waagavda karnakis hipostiluri
darbazis Wrils. darbazis svetebis ori Sua rigi warmodgenili iyo gaSlili
papirusiskapiteliani svetebiT (isini luqsoris hipostiluri darbazis svetebis
msgavsia). Sua navi maRali iyo gverdiT navebze, romlebsac daxuruli lotosiskapiteliani
svetebi hqonda. hipostilur darbazSi sul 48 sveti idga da naTdeboda Sua navis
gansxvavebaSi mowyobili sarkmlebidan. didi, 41X31 m. zomis, hipostiluri darbazidan
dReisaTvis darCenilia mxolod 29 sveti (nax.10) da Weris nawili, romlis lurj fonze
oqrosferi varskvlavebia gamosaxuli.
darbazis yvela svetis tani gluvi iyo, rac aadvilebda masze bareliefis datanas.
reliefebze gamosaxuli mefe RmerTebis gverdiTaa. darbazis kedlebze warmodgenilia
xeTebTan brZolisa da cixesimagre dapurze Tavdasxmis scenebi: misadgmeli kibiT isini
Tavs esxmian citadels da iReben mas. saerTod, ramzes I yvela mniSvnelovan sabrZolo
moqmedebas sakuTar Tavs miawerda, amitomac ucnauria aq am scenebis gamosaxva, vinaidan
faraons am brZolaSi monawileoba ar miuRia.
hipostilur darbazs emijneboda erTi grZivi RerZis gaswvriv ganlagebuli sami
darbazi, romlebic aerTebdnen mas „wmidaTawmidasTan“. TiToeuli darbazi Sedgeboda
gasasvlelis orive mxares oTx-oTxad ganTavsebuli rva svetisgan. Werze gamosaxuli
varskvlavebis ganlageba, savaraudod, miuTiTebda faraonis cxovrebis romelime
mniSvnelovan TariRze, magaliTad, dabadebas an taxtze asvlas. darbazis kedlebic
reliefebiTaa dafaruli. maTze mTavari adgili, ra Tqma unda, ramzess uWiravs.
sainteresoa xis Ziras mjdomi faraonis gamosaxuleba. amoni foTlebze wers mis saxels.
amons exmarebian damwerlobis RvTaebebi - Toti da seSati (nax.11).
meore rvasvetiani darbazis Weri nawilobriv SenarCunda. rac ufro uaxlovdeboda
saTavsi „wmidaTawmidas“, miT ufro metad gvxvdeba ganzogadebuli religiuri Temebi
da naklebad tevadia istoriuli TvalsazrisiT. es darbazic ar aris gamonaklisi.
aq reliefebze asaxulia mefe ramzesi, romelsac moaqvs Sewirulobebi RmerTebTan -
ptahTan da sexmetTan.
taZris danarCeni nawili mTlianad dangreulia, magram aRdgenis wyalobiT
SeiZleba iTqvas, rom „wmidaTawmidaSi“ oTxi sveti idga. sam darbazs da sakurTxevels
emijneboda sxva mcire zomis saTavsebi.
rameseumi gamorCeulia imiT, rom erT kompleqsSi gaerTianda: taZari, sasaxle,
sacxovrebeli oTaxebi, sajiniboebi, sawyobebi da sxva saTavsebi. taZarma dakarga
izolirebuloba da daukavSirda gaRmerTebuli faraonis sacxovrebels.
mTeli kompleqsi garSemortymuli iyo alizis kedliT. is iwyeboda pirveli
pilonis samxreT-aRmosavleTis mxridan. sainteresoa is faqti, rom kedeli nagebobebs
paralelurad ar mihyveboda, Tumca imave periodSi aigo. aseTi Seusabamoba winaswar iyo
gaTvlili, magram dRes misi aseTi agebis mizezi ucnobia. kedlis SigniT moeqca amave
periodSi aSenebuli nagebobebi: gadamwerTa skola, samefo biblioTeka, qurumTa da
sasaxlis momsaxure personalTa saxlebi, sxvadasxva sanaxi da damxmare saTavsebi. swored
aq ipovnes XII dinastiis papirusi, romelzec dawerili piesebi aRmoCnda. pirveli ezos
marcxena mxare svetnaris ukan damaluli sasaxlis fasads warmoadgenda. es midgoma wina
aziis arqiteqturidan iRebs saTaves, romelic mogvianebiT ramzes I I gaimeora medineT-
habus kompleqsSi (SedarebiT kargadaa Semonaxuli).
rameseumSi iyenebdnen agurisgan Seqmnil kolofa kamarebs (nax.12). am kamariT
gadaxures taZris garSemo ganTavsebuli viwro da grZeli sasawyobo saTavsebi. TviT
taZars ki brtyeli gadaxurva hqonda.
126 nawili II - Zveli egvipte

rameseumis arqiteqturaSi gamovlinda masebis raodenobrivi zrdis tendencia,


romelic Semdgom, Zv.w.aR. I aTaswleulis bolos, damaxasiaTebeli gaxda egvipturi
arqiteqturisTvis. rameseumi dRes sakmaod dazianebulia (nax.13).
nawili II - Zveli egvipte 127

1 2

1 3

4 5

1. taZar rameseumis saerTo xedi 8. ramzes I -is Savi granitis Tavi


2. rameseumi (rekonstruqcia) 9. kedlis reliefi gamosaxavs ramzess amonisa da
3. rameseumis gegma mutis gverdiT
4. ramzesis qandakebis nawili 10. hipostiluri darbazis sveti
5. papirusiskapiteliani svetebi 11. amonisa da ramzesis gamosaxulebiani reliefi
6. osirisisebri svetebi 12. aguris kolofa kamarebi
7. meore ezos piloni da osirisis portiki 13. rameseumi dRes
128 nawili II - Zveli egvipte

6 7

8 9

10 11

12 13
nawili II - Zveli egvipte 129

V-7 ramzes III-is taZari medineT-habuSi


(Zv.w.aR. XII s., XX dinastia)

egvipturi arqiteqturis stilis mkafiod Camoyalibebuli Taviseburebebi axali


samefos dasasruls, Zv.w.aR. XII saukuneSi agebul ramzes I I-is taZarSi srulad gamovlinda.
is ganlagebulia rameseumTan axlos, Tanamedrove medineT-habuSi, Tebes nekropolisis
- ”mkvdarTa qalaqis” samxreTiT. medineT-habu koptebis (arabi qristianebi) dasaxlebis
saxelidan momdinareobs, romelic nawilobriv ansamblis SigniT mdebareobda da
hatSepsutis taZris msgavsad mogvianebiT qristianebis adgilsamyoflad iqca. aman
gadaarCina dangrevas misi umetesi nawili, Tumca taZris qvebi sxva nagebobebis
asaSenebladac gamoiyenes. es unikaluri nageboba axali samefos ukanaskneli faraonisa
da egviptis arqiteqturis bolo didebuli taZaria (nax.1).
medineT-habus kompleqsi or etapad Sendeboda (nax.2).
sulis mosaxsenebeli taZari waagavda kbilanebiani kedliT garSemortymul
citadels. kedlis aRmosavleT da dasavleT nawilebSi ganTavsebuli yofila koSkebiani
karibWeebi. taZari da sasaxle daculi iyo koSkebiT gamagrebuli, kidev erTi kedlis
Siga rigiT. am kedlebs Soris mdebareobda qurumTa da mosamsaxureTa sacxovreblebi.
mTavar kedelSi gaWrili Sesasvleli warmoadgenda egviptis erT-erT brwyinvale
nagebobas (nax.3). is pavilionis saxeliTaa cnobili da ar miekuTvneba romelime periodis
erT stils. is waagavs siriuli gamagrebis tips - „migdols“. nageboba Sedgeba saTofuris
mqone ori koSkisgan, romlebic ezos icavda. misi wina ganieri kedeli viwrovdeba
siRrmisken, sadac didi Sesasvleli karibWe mdebareobs. koSkebis pirvel sarTulze
mcvelTa oTaxebia ganlagebuli, meore sarTulze ki - mefis sacxovrebeli oTaxebi
da haramxana. skulpturuli gamosaxulebebiT Signidan da garedan morTuli kedlebi
haramxanisa da samxedro cxovrebis amsaxveli scenebis uCveulo nazavs qmnis. kedlis
gareTa mxridan mkacri dampyroblis saxiT gamosaxulia ramzes I I, romelic RmerTebis
Tvalwin uswordeba mters. es gamarjvebisa da sikvdilis amsaxveli sabrZolo scenebi
kontrasts qmnis koSkebis SigniT gamosaxuli qalebis, mefis colebis figurebTan (nax.4).
aq faraoni ”haramxanis mefed” moiazreba (sainteresoa, rom ramzesi daiRupa swored
haramxanaSi mowyobili SenTqmulebis gamo. erT-erTma dedofalma faraonis mokvla
gadawyvita, raTa Tavisi Svili gaemefebina). mefis mtrebis gamosaxulebebis Tavze
arsebobda qvis sayrdenebi, romelzedac, albaT, faraonis qandakebebi iyo ganTavsebuli.
ezoSi dgas qalRmerT - lomis sexmetis ori granitis qandakeba (nax.5).
taZris teritoriaze moxvedra SeiZleboda didi pilonis gavliT (nax.6). am pilonis
kedlebs amSvenebs scenebi, romlebSic faraoni amonisa da RvTaeba xoraxtes winaSe klavs
tyveebs (nax.7). aqve ganTavsebuli warwera mogviTxrobs dasavleTis kavSiris winaaRmdeg
ganxorcielebul meore laSqrobaze. dasavleTis kavSiri Tavs esxmoda egviptes, magram
damarcxda. warweris umetesi nawili adidebs faraons da mis sagmiro saqmeebs.
pilonis Semdeg didi, 34X42 m., zomis ezo mdebareobs, romelic TiTqos sasaxlis wina
moedans da amave dros taZris wina darbazs warmoadgens (nax.8). ezos CrdiloeT kedels
gasdevs rvasvetiani portiki, romlis svetebis win osirisis qandakebebi dgas (nax.9),
xolo aseTive samxreTis portiki warmoadgens mrgvali gaSlili papirusiskapiteliani
svetebis (nax.10) ukan mdebare sasaxlis fasads. portikis kedelSi gaWrili sami karidan
(da erTi fanjara) SeiZleboda moxvedra sasaxleSi. am kedlis mniSvnelovani elementia
aivani, e.w. „gamocxadebis aivani“, saidanac faraoni Tvalyurs adevnebda ezoSi gamarTul
msvlelobebsa da saritualo procesiebs.
pirvel ezos Siga meore ezosgan gamoyofda mcire zomis piloni, romlis kedlebze
gamosaxuli warwerebi mogviTxroben ”zRvis xalxze” galaSqvris Sesaxeb. meore ezo
oTxive mxridan portikebiT iyo garSemosazRvruli. dasavleTis portiki SedarebiT
maRla mdebareobda, amitom masze asasvlelad moawyves pandusi. dasavleTis Rrma
portikis gadaxurva eyrdnoba or rigad ganlagebul svetebs, romelTa pirvel rigs
(iseve, rogorc misi mopirdapire aRmosavleTis portikis svetebi) faraonis kolosaluri
osirisisebri qandakebebi qmnis (nax.11), meore rigs ki - lotosis kapitelebiT morTuli
svetebi (nax.12).
meore ezo TiTqmis rameseumis meore ezos asls warmoadgens. albaT, ramzes
130 nawili II - Zveli egvipte

I I baZavda ramzes I -s ara marto taZrebis mSeneblobiT, aramed sagmiro saqmeebiTac.


svetnaris ukana kedelze asaxulia libiis pirveli omi, romelic ramzesis mefobis
mexuTe wels daiwyo. ramzess Tavisi mefobis periodSi sami didi brZolis gadatana
mouxda: mefobis mexuTe wels libielebTan ibrZoda, merve wels egviptes ”zRvis xalxi”
daemuqra da faraonma daamarcxa isini, meTerTmete wels ki isev libielebs ebrZoda.
kedlis teqstebi qronologiurad mogviTxrobs brZolis Sesaxeb. garda am warwerebisa,
kedlebze religiuri ceremoniebicaa asaxuli, romlebic rameseumidan gadmoiRes. meore
ezos ieroglifebi gvaoceben rogorc zomebiT, aseve naxatis siRrmiT. am CaRrmavebebSi,
iseve rogorc svetnarebis Werze, kargadaa Semonaxuli feri (nax.13). maTze aseve brZolis
scenebia asaxuli.
meore ezos Semdeg taZris iataki miwas uTanabrdeboda. kedlis saZirkveli da
svetebis cokoli gviCvenebs, rom aq mdebare hipostilur darbazSi (nax.14) idga 6 rigad
ganlagebuli 24 sveti. gverdiTebze ufro ganier da maRal Sua gasasvlelSi moewyo
sarkmlebi ganaTebisTvis. gasasvlelis mxares, xalxis Seuferxebeli gadaadgilebisTvis,
svetebis bazebi moWres (nax.15). hipostiluri darbazis Semdeg mdebare kidev or darbazs
8-8 sveti amSvenebda. am darbazebs irgvliv emijneboda sakurTxevli da sxvadasxva
daniSnulebis saTavsebi.
hipostilur darbazs samxreTiT hqonda gasasvlelebi mcire zomis oTaxebSi,
sadac taZris ganZi inaxeboda. taZris boloSi, mis centralur nawilSi, ganalages sami
RmerTis (amoni, muti da xonsu) sakurTxeveli. am nawilis orive mxares dgas qandakebebi,
kerZod, ramzesi maatTan da TotTan erTad (nax.16).
taZari, rogorc interierSi, aseve eqsterierSi dafarulia warwerebiTa da
reliefebiT (nax.17). maTze ZiriTadad brZolisa da nadirobis scenebia gamosaxuli.
ramzes I I-is mefobis bolo wlebSi qveynis SigniT dawyebulma ajanyebebma aiZula
faraoni didi galavani Semoertya kompleqsisTvis, romelic pirvelisgan 12 m. moSorebiT
aRimarTa. misi simaRle 18,4 m. sisqe - 10,5 m. iyo. meore kedlis agebis Semdeg kompleqsis
sazRvrebSi moeqca XVII dinastiis faraonebis mcire zomis taZari.
qristianobis gavrcelebis Semdeg taZris ezo eklesiad gamoiyenes. iq daidga ori
maRali sveti da moewyo gadaxurva. aRmosavleT mxares ganlagda sakurTxeveli. aman
Zveli warwerebisa da reliefebis waSla gamoiwvia.
momdevno saukuneebSi taZrisa da sasaxlis kompoziciaSi cvlilebebi ar
SeutaniaT, amitom is kargad Semoinaxa. kompleqsis koSkebi, pilonebi da sqeli kedlebi
mowmobs imaze, rom I aTaswleulSi faraonis siZlieres safrTxe daemuqra, kerZod,
egviptis CrdiloeTiT mdebare xeTebis samefodan, yovelive amis gamo is iZulebuli
gaxda aego aseTi daculi cixesimagre.
medineT-habus kompleqsi dResdReobiT TiTqmis sruli saxiTaa warmodgenili
(nax.18).
nawili II - Zveli egvipte 131

3 2

6
1. medineT-habu (rekonstruqcia)
2. medineT-habus gegma
3. mTavari Sesasvleli karibWe
4. reliefuri gamosaxulebiani mTavari karibWe ezos mxridan
5. qalRmerT-lomis sexmetis qandakeba
6. mTavari piloni
5 7. pilonis reliefi - ramzesi xoraxtesa da amonis gverdiT
132 nawili II - Zveli egvipte

10 11

12 13
nawili II - Zveli egvipte 133

14

15

16 17

8. kompleqsis pirveli ezo


9. pirveli ezos CrdiloeT portikis osirisisebri svetebi
10. pirveli ezos samxreT portikis papirusiani svetebi
11. dasavleT portikis pirveli rigis svetebi osirisisebri
qandakebebiT
12. dasavleT portikis meore rigis lotosiskapiteliani
svetebi
13. feradi reliefuri gamosaxulebebi
14. hipostiluri darbazi
15. hipostiluri darbazis safuZveli
16. ramzesis erT-erTi qandakeba maatTan erTad
17. kedlis feradi reliefi
18 18. medineT-habu dRes
134 nawili II - Zveli egvipte

V-8 Zveli egviptis axali samefos periodis qandakeba,


reliefi da mxatvroba

1. axali samefos pirveli naxevari (Zv.w.aR. XVI-XV ss.)

qandakeba. Zv.w.aR. XVI s-idan axali samefos taZrebSi mravalmxrivi formiT


warmoCnda xelovnebis yvela dargis sinTezi - arqiteqturul-dekoratiul-plastikuri
formebis Serwyma musikasTan, simRerasTan, cekvasTan, romlebic ceremoniis dros
mistikuri ritualis aucilebel elementebad iTvleboda.
TebeSi monumenturi taZrebis mSeneblobas ganapirobebda qandakebis swrafi
ganviTareba, romelic ukve aRar ukavSirdeboda micvalebulis kults. qandakebebs
dgamdnen taZrebSi, pilonebis win, Ria ezoebSi.
axali samefos Tebes qandakebis saero da saritualo xelovnebis nimuSebSi ori
urTierTdakavSirebuli mimarTuleba SeimCneva. XVII dinastiis mmarTvelobis dasawyisSi
jer kidev aSkaraa Sua samefos xelovnebis tradiciis gavlena. qandakebaSi axali
mimarTuleba mxolod hatSepsutis batonobis droidan SeimCneva. ostatebi iyenebdnen
gamosaxvis tradiciul princips da cdilobdnen SeeqmnaT portretuli qandakebebic.
es gansakuTrebiT axasiaTebda didebulTa skulpturul gamosaxulebebs, romlebic
idgmeboda samarxebSi. tradiciuli idealizacia, formaTa ganzogadeba am periodis
plastikur gamosaxulebebSi Tavisebur elfers iZens. magaliTad, axal samefoSi
skulpturulma portretma umaRles srulyofas miaRwia. moqandakeebi gamosaxavdnen
ara marto adamianis garegnobas, aramed mis Sinagan samyaros, grZnobebs, mwuxarebas,
gabrazebas, zog qandakebas momRimari ieri aqvs da sxv.
XVII dinastiis Sua periodSi (Zv.w.aR. I aTaswleuli) Seiqmna qurum amenhotepisa da
misi colis, “amonis momRerlis”, ranaias qandakebebi (nax.1, moskovi, puSkinis saxelobis
saxviTi xelovnebis muzeumi), romlebSic igrZnoba kompoziciis TavSekavebuli
sadResaswaulo ganwyoba. ranaias xis figura warmodgenilia win gadadgmuli nabijiT.
qandakebis rbili faqtura avlens cocxal, gansakuTrebulad individualizebul
xasiaTs da tanis natif, msubuq siluets. xis qandakebebi Sesrulebulia virtuozulad
da plastikurad. muqi yavisferi ebenis xis feri xazgasmulia samkaulisa da samajurebis
oqros inkrustaciiT. ranaias grZel Tmiani pariki faravs mis rbil, TxelnakvTian saxis
ovals. orive qandakeba warmodgenilia mosiarule figuris kanonikur pozaSi. ranaias
avtori xazs usvams mis tanadobas da qalurobas, xolo amenhotepis figura gamoirCeva
statikurobiT, mkacr formas aZlierebs samkuTxa winsafari.
es stiluri Taviseburebebi gansakuTrebiT kargad gamovlinda hatSepsutis
osirisisebr qandakebebSi (nax.2, Zv.w.aR. XV s., deir-el-bahari), romlebSic kargad Cans
portretuli msgavseba. silamazis idealad iqca mogrZo da Txeli figura, patara Tavi,
nuSisebri Tvalebi, Txeli cxviri, idumali Rimili. taZris gareT mdgar did qandakebebSi
(5-8 m.) aSkarad igrZnoba msgavseba dedoflis iersaxesTan, taZris SigniT qandakebebSi
(marmarilosebri kirqva) ki Cans hatSepsutis individualuri Tvisebebi. hatSepsutis
qandakebebi warmodgenilia sataxto da muxlmodrekili figurebis, sfinqsisa da
osirisisebri kolosebis saxiT. maTi Sedarebisas aRmovaCenT saxis portretuli
gadmocemis zogierT saerTo niSan-Tvisebas: saxis ovalis Seviwroebas nikapTan, patara
piris, Tvalis nuSisebri Wrilis, romelic Semovlebulia safeTqlebamde wagrZelebuli
warbebis farTo xaziT, Tvalis konturis inkrustirebul xazTan erTad. swored am
qandakebebSi gamoikveTa XVII dinastiis portretis axali oficialuri stili. mmarTvelis
specifikuri iersaxe idealizebulia, magram amave dros sicocxliT savse.
amenhotep I I-is mravalricxovani portretebi stilurad araerTgvarovania,
igrZnoba dekoratiuli elementebis siWarbe. SeiZleba gamovyoT misi sataxto
qandakebebidan ramdenime jgufi - memnonis kolosebi, sfinqsebi. maTSi portretuli
nakvTebi idealizebulia, sfinqsebSi ki gamoirCeva sinatifiT (nax.3), stilis
eleganturobiT. sainteresoa amenhotep I I-is granitis Tavi (britaneTis muzeumi).
misi saxis msxvil nakvTebTan SedarebiT profilis xazi daxvewilia, SeimCneva erTi
moculobidan meoreze rbili gadasvla.
amenhotep I I-is droindeli qandakebidan SeiZleba gamovyoT xuroTmoZRvar
nawili II - Zveli egvipte 135

amenhotep xapus Zis figura (nax.4). is gamosaxulia moxuci gadamweris kanonikur pozaSi.
saxe portretulia. saxis individualuri nakvTebi xazgasmulia, gamoweuli da Sezneqili
nawilebis SuqCrdilis kontrastiT.
axali samefos periodSi ganviTarda jgufuri skulpturuli portreti, romelSic
Warbobda col-qmris gamosaxulebebi. magaliTad, Tebes mamasaxlisis seneferisa da misi
colis qandakeba. masze SemorCenilia avtoriseuli warwera, romelic miuTiTebs, rom
es figurebi damzadda karnakis amonis taZarTan arsebul saxelosnoSi. XVII dinastiis
qandakebis zedapirze cdilobdnen gamoesaxaT tansacmlis nakecebi, gofrireba, Tmis
xveulebic ki.
TandaTan Camoyalibda moculobiTi planebis mxatvruli gradacia, romelSic
gamoikveTa SuqCrdili, romelmac xazi gausva qandakebis poliqromulobas. identuri
stiluri Taviseburebebi SeimCneva mefeTa oficialur gamosaxulebebSic. mag, amenhotep
I I-is sulis mosaxsenebeli taZris or sfinqsSi.
garda monumenturi skulpturis nimuSebisa, axalma samefom dagvitova mcire
zomis plastikis nimuSebic. figurebis proporciebi ufro natifi gaxda, siluetebi
wagrZelebuli da plastikuri. figurebi gamoisaxeboda mxrebiT fasSi, TeZoebiT -
profilSi da momrgvalebuli formebiT. mcire plastikis nimuSebSi ikveTeboda sxeulis
wagrZelebuli formebi da sinatife.
mcire plastika warmodgenilia mocekvaveTa, musikosTa da msaxurTa
mravalricxovani mSvenieri figurebiT. sainteresoa, aromatuli zeTebisTvis
gankuTvnili WurWlis, kovzebis morTuloba. magaliTad, mcuravi gogos figura (nax.5,
moskovi, puSkinis saxviTi xelovnebis muzeumi), romelsac xelSi vardisferi lotosis
yvavili uWiravs. masSi aromatul zeTs asxamdnen.
reliefi da mxatvroba. kedlebze gamosaxuli da xSirad ritmulad ganmeorebadi
himnebis strofebi da warwerebi esadageboda reliefur kompoziciebs, romlebSic
figurebi gansazRvruli intervaliT meordeboda.
reliefur gamosaxulebebSi erTgvari siRrme gaCnda. es iyo mcdeloba nawilobriv
iluziuri samyaros Seqmnisa. reliefis figurebma erTmaneTi gadakveTa. maT gamosaxaven
jgufebad, erTmaneTis ukan, siRrmisken. isini meqanikurad ar imeoreben Zveli samefos
msgavsad erTmaneTis pozebs. yvela maTgani damoukidebelia da qmnis ritmul kompozicias.
gaCnda rakursis Ziebis mcdeloba. miuxedavad amisa, kedlis sibrtye ar danawevrebula.
figurebi dajgufda kedlis gaswvriv da daiWira mcire monakveTi saTavsis siRrmeSi.
ferad reliefs ganaTavsebdnen svetebze, taZris kedlebze, pilonebze. reliefze
mefeTa gandidebas, maT gamarjvebas, warmatebas gadmoscemen. zogierT maTganze
asaxulia faraonTa RvTaebrivi dabadeba. TvalSisacemia mravalplaniani dekoratiuli
damuSaveba. samefo samarxebSi arsebul reliefsa da mxatvrobas Tan erTvis maTi
Sesabamisi wminda teqstebi.
Tebes nekropolisis samarxebSi kedlis gamosaxulebebi metyvelia da aqac SeimCneva
dekoratiuli tendenciebis gaZliereba. isini asaxaven ama Tu im pirovnebis cxovrebis
mraval mxares: nadirobas, maT muSaobas saxelosnoebSi, saritualo msvlelobis scenebs,
cixesimagreTa aRebas da sxv.
scenebi kedlebze kvlav xazobriv striqonebad nawildeba. bareliefebs, maTi
azrobrivi datvirTvis gamo, uTanxmeben maRal reliefs. gare konturze ama Tu im
figuris an misi nawilis ufro intensiuri, kontrastuli Crdilebi warmoiqmneba. iseve
,rogorc adreul periodSi, axlac mniSvneloba eniWeba adamianis figuris gamosaxvas,
sxeulis pozebs, romlebic eqvemdebareba gansazRvrul wess: Tavi profilSi, Tvalebi
fasSi, mxrebi gaSlili frontalurad, fexebi profilSi. amasTan, pozebis, moZraobis,
mobrunebuli figuris gamosaxvisas SeimCneva Tavisufleba, magaliTad, zogi figura
gamosaxulia zurgidan. didi yuradReba eTmoba detalizacias, amgvarad, mTavaria
xelovnebis cxovrebiseuli asaxva. teqnikis arCevis dros mxatvrebi iTvaliswineben
gamosaxulebis rogorc, axlo aseve Sori manZilidan aRqmas. reliefis simaRle da
konturis intensivoba damokidebulia mzis sxiviT zedapiris ganaTebis intensivobaze.
am periodSi mniSvnelovani adgili eWira temperul ferweras. ferTa gamis
mravalferovnebam, ferebis axleburad Sexamebam movardisfro-lilisfer, yviTel,
mocisfro tonebis xarjze kidev ufro mimzidveli gaxada mxatvrobis iSviaTi nimuSebi.
136 nawili II - Zveli egvipte

reliefisa da kedlis mxatvrobis es Taviseburebebi kargad gamovlinda hatSepsutis


taZarSi, deir-el-baharSi, Tebes gansasveneblebSi. kompoziciebSi xazgasmulia sami
ZiriTadi cikli - miwieri cxovrebis scenebi, micvalebulis sxeulis gacocxleba
imqveyniur cxovrebaSi gadasasvlelad da msxverplSewirvis sufra.

2. axali samefos Sua periodi, exnatonis (amenhotep IV-is)


mmarTvelobis xana
(Zv.w.aR. XIV s-is pirveli naxevari)

qandakeba. adamianis axali saxe Seiqmna faraon-reformatoris amenhotep IV-is


(exnatoni-”atonis keTildReoba”) dros. misi karis moqandake iyo TuTmosi, romelsac
ekuTvnis dedofal nefertitisa da exnatonis genialuri skulpturuli portretebi:
”exnatonis gamosaxuleba karnakidan” (nax.6), “nefertiti gvirgviniT” da sxv.
wina periodebis msgavsad am periodSic mrgvali qandakeba, reliefi da kedlis
mxatvroba mxolod arqiteqturasTanaa dakavSirebuli. ZiriTadad SenarCunda
tradiciuli niSan-Tvisebebi: monumenturoba, frontaloba, statikuroba. siaxles
ki is warmoadgens, rom SesamCnevad gaizarda realisturi tendenciebi, xSirad isini
naturalizmamde dadis. am TvalsazrisiT friad sayuradReboa exnatonis epoqa -
nefertitisa da exnatonis qandakebebi.
exnatonis mefoba 20 wels gagrZelda. mis mier daarsebul qalaq axetatonSi (nax.7,
”atonis horizonti”), romelSic xelovnebas didi mniSvneloba eniWeboda, qandakebas
sasaxleebisa da samarxebis mosarTavad iyenebdnen. religiurma reformam xelovanTa
winaSe axali amocanebi dasaxa. Tu adre faraons RmerTis saxiT gamosaxavdnen da
is mis miwier gansaxierebas warmoadgenda, amarnis epoqaSi warsulis es tradiciebi
Sewyda. exnatonis kolosebi qmnidnen faraonis sruliad axal saxes. maTSi ara marto
individualuri nakvTebi iyo gadmocemuli, aramed sxeulis agebisTvis damaxasiaTebeli
Taviseburebebic. faraonis iersaxis idealizeba ukana planze gadavida. es erTgvarad
upirispirdeboda wina periodis xelovnebas da ukavSirdeboda axal religiur
msoflmxedvelobas.
ostatebi irCevdnen faraonis garegani ierisTvis damaxasiaTebel yvelaze
saxier nakvTebs da amis safuZvelze qmnidnen misi gamosaxvis ikonografiul midgomebs.
xazs usvamdnen saxis wagrZelebul ovals da grZel kiserze mogrZo Tavis dasmas,
momrgvalebul TeZoebsa da gamoweul mucels, Txeli xelebisa da fexebis fonze.
damZimda tanis qveda nawili, Tvalis viwro Wrili dagrZelda safeTqlebamde, rac
erTgvar melanqoliurobas aniWebda saxes. exnatonis portretebSi xazgasmuli iyo
nikapidan kisrisaken mimavali diagonaluri xazi, romelic qandakebis ovalur saxes
kidev ufro agrZelebda.
exnatonis karze muSaobdnen moqandakeebi, mxatvrebi, graviorebi Tu xis Wris
ostatebi. Semonaxulia maTi saxelebi: iuti - mTavari moqandake, teni da misi Svili
beki - moqandakeebi. axetatonis gaTxrebisas aRmoaCines moqandakeTa kvartali, romlis
saxelosnoebSi ipoves exnatonisa da misi colis nefertitis uamravi qandakeba.
erT-erTi aseTi moqandakis, TuTmosis, saxelosnoSi aRmoaCines gamosaxuleba -
“nefertiti gvirgviniT” (nax.8, Zv.w.aR. XIV s. pirveli naxevari, XVII dinastia), dedofals
Tavze axuravs maRali lurji feris qudi, romelzec gadaWimulia oqrosferi lenti.
masze datanilia wiTeli, lurji, mwvane zolebi, romlebic qmnian lalis, lazuritis,
zurmuxtis imitacias. nazi ovalis mqone nefertitis saxe gamoirCeva patara piriT,
gamokveTili moxazulobis quTuToebiT, wagrZelebuli Tvalis WriliT. nefertitis
iersaxe kacobriobisTvis silamazis simbolod iqca.
saintereso qandakebis nimuSia col-qmris gamosaxuleba, romelzedac nefertitsa
da exnatons Zvirfasi samosi acviaT, isini siarulisas arian gamosaxuli (nax.9). maTi
pozebi erTgvarad SeboWilia da frontaluri aRqmisTvisaa gamiznuli.
aqve napovnia qviSaqvisgan Sesrulebuli nefertitis sxva portretebic (nax.10),
SemorCenilia erTi portreti, romelsac dRemde atyvia tuCebze wiTeli saRebavis
kvali, qudis nawili dakargulia.
reliefSi axal midgomebTan erTad SenarCunebulia mravali kanonikuri principi:
nawili II - Zveli egvipte 137

saxis profilis SeTavseba Tvalebis gamosaxvasTan, figurebis mkveTri ”mobruneba”


sibrtyeze, dekoratiuli gamsxvilebuli moculobebis gaazreba - xazovani da haerovani
perspeqtivis arqona, erT kompoziciaSi figurebis sxvadasxva masStabi.
figurebis kedelze ganawilebisas avtorebi yuradRebas aqcevdnen siuJetebis
logikur Tanmimvdevrobas da maTi ganlagebis simetriulobas. axetatonis sasaxlisa
da samarxebis reliefebsa da kedlis mxatvrobaSi gaCnda mravali axali siuJeti da
sayofacxovrebo detali, romlebic adre ar gvxvdeba. kerZod, scenebi ganadidebda
siyvaruls, Tanxmobas, mefes, mis colsa da bavSvebs Soris arsebul sulier siaxloves.
magaliTad, ”nefertiti, exnatoni da maTi Svilebi Tayvans scemen atons” (nax.11),
”faraoni exnatoni colTan da bavSvebTan erTad” (nax.12, Zv.w.aR. XIV s. pirveli naxevari,
XVII dinastia, berlini, egviptis muzeumi), romlebsac atoni Tavis sxivebs afrqvevs,
samefo ojaxis sadili, gardacvlili mefis asulis datireba da sxv. maTSi kompoziciur
siaxled SeiZleba CaiTvalos yvela figuris profilSi warmodgena, rac wina periodSi
ikrZaleboda. marjvena da marcxena nawilebs Soris wonasworobis misaRwevad avtorma
Seitana TvaliT SeumCneveli cvlilebebi figurebs Soris intervalebSi da mefis
asulebis figurebis zomebSi. amiT mTeli kompoziciis proporciebSi SenarCunda
ritmuli wonasworoba.
samarxebis reliefebSi, atonis gamosaxulebis garda, arc erTi sxva RmerTis
gamosaxuleba ar gvxvdeba, osirisisac ki. reliefebSi xSiria rbili, plastikuri maneriT
gadmocemuli exnatonis portretebi. amarnis periodis moTxovnaa individualuri
iersaxis gadmocema, saxis negroiduli tipis gamosaxva. masala, romlisganac
amzadebdnen portretebs, muqi yavisferi ebenis xea. misi kargad gaprialebuli zedapiri
SesaniSnavad eTanxmeba Tvalis, warbebis inkrustaciasa da parikisaTvis gamoyenebul
oqros firfitebs.
axetatonis arqiteqturulma Zeglebma Cvenamde ver moaRwia, Tumca misi
mmarTvelobis periodis xelovnebam didi wvlili Seitana mTeli egviptis xelovnebis
ganviTarebaSi.
tutanxamonis akldama “mefeTa velze”. exnatonis Semdeg taxtze avida
tutanxamoni. misi xeluxlebeli da, sabednierod, gauZarcvavi akldama ”mefeTa velze”,
anu ”biban al-muluqis mefeTa akldamebSi” aRmoaCina 1922 w. da gaxsna ingliselma
arqeologma hovard karterma (nax.13), romelic awarmoebda gaTxrebs lord karnarvonis
saxsrebiT. rom ara es samarxi (nax.14), am faraonis saxeli Cvenamde ver moaRwevda,
vinaidan tutanxamoni gardaicvala 18 wlis asakSi. tutanxamonis xanmokle batonoba,
pirvel rigSi, aRiniSna imiT, rom man aRadgina amonis kulti. misi Tavdapirveli saxeli
- tutanxatoni Seicvala tutanxamoniT - ”amonis cocxali xatiT”, misi colis saxeli ki
anxesenpaatoni anxesenpaamoniT, rac niSnavs ”misi sicocxle amonisTvis”.
tutanxamonis samarxi mdebareobs axali samefos meore naxevarSi moRvawe
faraonebisa Tu didebulebis samarxebs Soris. kldeSi nakveTi Т-sebri formis samarxSi
miemarTeba kibe, romelic pirveli kariT mTavrdeba (nax.15). karis Semdeg viwro 7,6 m.
sigrZis gasasvleli miemarTeba meore karTan, romlis ukan mdebareobs 3,6X8 m. oTaxi.
mas ori kari aqvs. erTi gadis sacavSi (2,9X4 m.), meore - gansasvenebelSi (4,03X6,4 m.). iq
idga alebastris sarkofagi, romelsac adamianis tanis forma hqonda (3,3X5 m.). masSi
ganlagebuli iyo erTmaneTSi Cadgmuli Zvirfasi qvebiT inkrustirebuli sami oqros
kubo. bolo meoTxe kuboSi iwva tutanxamonis mumia (nax.16).
aRmoCenili nivTebi mowmoben axali samefos, XVII dinastiis xelovnebis
maRalmxatvrul doneze. isini gamoirCevian masalis mravalferovnebiTa da simdidriT,
maTi Sesrulebis teqnikis srulyofiT, dekoratiulobiTa da kazmulobiT.
tutanxamonis ganZTsacavSi, romelic samarxi oTaxis gverdze mdebareobs,
miakvlies qandakebebs. isini Tan axldnen faraons dakrZalvisas; gadasatan postamentze
ijda anubisi (nax.17), mis ukan moCanda Zroxis, mehuretis, Tavi. isini imqveyniur samyaros
simbolos warmoadgendnen. mooqruli xis patara qandakebebi Sesrulebulia gvianamarnis
xelovnebis tradiciebiT. figurebi plastikuria, natifi saxeebiT. RvTaebebis
ikonografiuli tipebi tutanxamonis colis saxes aris mimsgavsebuli. analogiuri
figurebia ganTavsebuli faraonis sarkofagis kuTxeebSi, magram Sesrulebulia
reliefiT, romlis figurebi saxiT amqveyniuri samyaroskenaa momarTuli.
138 nawili II - Zveli egvipte

samarxi kameris gverdiT oTaxSi ipoves aveji, etlebi, navis modelebi, skivrebi,
WurWeli, tansacmeli, Savi xis sareceli lomisa da Zroxis gamosaxulebiani sayrdenebiT,
dasakeci skamebi, romelTa fexebi batis kisrisa da Tavis formisa iyo. saritualo
nivTebTan erTad samarxSi faraonis kuTvnili piradi nivTebic aRmoCnda. gansakuTrebul
yuradRebas ipyrobs xisgan gamoWrili, mdidrulad oqroTi morTuli, Zvirfasi
TvlebiT moWedili da feradi pastiT Sevsebuli tutanxamonis savarZeli (nax.18). misi
fexebi lomis TaTebiT bolovdeba, saxelurebi ki - lomis TavebiT. saxelurebs iWers
frTiani kobris gamosaxulebebi. isini icaven avi Zalebisgan faraons. misi zedapiri
oqros furclebiTaa dafaruli da inkrustirebulia cisferi qaSanuriTa da wiTeli
miniT. taxtis zurgze amotvifrulia tutanxamonisa da misi colis anxesenpaamonis
gamosaxulebebi (nax.19). miuxedavad imisa, rom is atonis kults ganudga, aq mainc isaxeba
atonis simbolo, mzis disko. es imaze metyvelebs, rom mxatvruli tradiciebi ufro
myari aRmoCnda, vidre religiuri rwmena. sainteresoa calke oTaxSi ganTavsebuli
”kanopebiani naosi”. kanopebSi inaxeboda faraonis gul-RviZli. am xis mooqrul
kidobans icavdnen qalRmerTebi - isida da selxeti (nax.20). oqros naosis reliefuri
gamosaxulebebi grafikuli naxatis maRalmxatvruli SesrulebiT gamoirCeva, kidobanze
asaxuli nadirobis scenebi ki - dinamikurobiT.
sarkofagebi (nax.21), sawolebi, savarZlebi, skivrebi (nax.22), lotosis formis
bra, maraoebi, kverTxi, samkaulebi da mravali sxva nivTi xazs usvams masalis (xe, qva,
metali Tu Zvali) silamazes.
samarxSi aRmoCenili tutanxamonis gamosaxulebebi portretulia da
cxovrebiseuli. isini magiur Zalas asxiveben da ritualuri daniSnuleba aqvT.
qandakebebSi daculia kanonikuri pozebi. maTi Seferiloba pirobiTia, aqvs
semantikuri datvirTva. ”kas” Savi saxe da sxeuli dakavSirebuli iyo sikvdilis
Semdeg aRdgomasa da maradiuli sicocxlisken swafvasTan, oqrosferi asocirdeboda
mzesTan, janmrTelobasTan, ukvdavebasTan. tutanxamonis portretebSi gasaocradaa
gadmocemuli faraonis Sinagani bunebac.
gansakuTrebiT sainteresoa tutanxamonis saxidan aRebuli oqros niRabi (nax.23,
kairos muzeumi), romelic gvaocebs brwyinvalebiT. rbilad naZerwi saxis gaazreba da
klaftze muqi lurji lazuritis CanarTebi, ganier yelsabamze arsebuli mowiTalo,
stafilosferi da firuzisferi feradi qvebi da smalta, mdidrul iers aZlevs am
portretul niRabs.
samarxis saiuveliro samkaulSi, romlebiTac faraonis mumia iyo morTuli,
SeimCneva erT mxatvrul nawarmoebSi erTmaneTisgan gansxvavebuli bunebrivi formebis
Sexameba. Sevardenis msgavsi RvTaebis, nexebTis gaSlili frTebi gvxvdeba skarabeusebTan,
betos gvelTan erTad (nax.24). es magiuri simboloebi cnobilia “mkvdarTa wignidan”.
Tvali simbolo iyo siwmindisa, RvTaebrivi wyalobisa, skarabeusi adamianis gulis
mcvelia, imqveyniuri cxovrebis gadarCenis gasaRebi, aRdgoma. egvipturi jvari
maradiulobis simboloa.
samkaulebSi arc erTi ornamenti ar iyo SemTxveviTi, yvelas simboluri datvirTva
hqonda. erT-erT sakidze gamosaxulia qalcedonis frTiani skarabeusi (nax.25), romelsac
xelSi uWiravs siwmindis simbolo - Tvali da wminda mzisa da mTvaris simboloebi, meore
sakidze - erTmaneTis gverdiT gamosaxulia navisebri formis skarabeusi da pavianebi,
romeliczevidan morTulia cisa da varskvlavebis gamosaxulebebiT, qvemodan - wylis
niSnebiT (nax.26). misi jaWvi Sedgeba ieroglifuri niSnebisagan, romlebic xangrZlivi
cxovrebis, mudmivobis da mfarvelobis aRmniSvnelia.
miuxedavad am namuSevrebis dekoratiulobisa, tutanxamonis samarxi mainc
zedmetadaa gadatvirTuli da formaTa masiurobiT gamoirCeva, rac mTeli egviptis
xelovnebis arqiteqturul stils ewinaaRmdegeba.
dRes es ganZi kairos muzeumSi inaxeba, magram misi zusti aslis naxva SeiZleba
kairos eTnografiuli muzeumis, e.w. ”faraonTa soflis”, erT-erT pavilionSi, romelic
horis edfus taZris aslia.
Taviseburad sainteresoa qandakeba “tutanxamoni wminda navSi” (nax.27), romelic
ar miekuTvneba samarxis figurebs. aq faraonis figura TiTqos moZraobs, magram amave
dros igi statikuri da mSvidia. win gadadgmuli nabiji da diagonalurad aRmarTuli
nawili II - Zveli egvipte 139

Subi figuras dinamikurobas aniWebs. es misi moZraobis gawonasworebuli, mudmivi


formaa. aq ar Cans kunTebis daZabuloba, saxe wynaria, yvela xazi plastikuria. sxeulis
zedapiris modelirebaSi vxedavT msgavsebas amonis periodis qandakebasTan.

3. axali samefos meore naxevari


(Zv.w.aR. XIV s-is meore naxevari - Zv.w.aR. XI s-is dasawyisi)

qandakeba. XIX dinastiidan egvipteSi isev daZabuloba SeimCneoda. seTi I da ramzes


I Zalauflebis SeenarCunebas cdilobdnen centralizebul saxelmwifoSi da Tebes
rolis gaZlierebaze zrunavdnen. exnatonis Semdeg Zveli kultis dabrunebam erTgvari
cvlilebebi Seitana arqiteqturul formebSic. isini metad pompezuri, mdidruli da
sadResaswaulo ieris matarebeli gaxda.
axali samefos meore naxevris qandakeba xasiaTdeboda masiurobiT, formebis
simZimiT, figurebis xazgasmuli siZlieriT. es Tvisebebi axasiaTebda qveynis CrdiloeTs
- memfiss, taniss (igive per-ramzesi). am periodis qandakebebs Soris SeiZleba gamovyoT
ramzes I -is qandakeba-kolosi tanisidan (nax.28, kairo, egviptis muzeumi). am periodSi
gamiznulad daubrundnen Zveli samefos tradiciebs, vinaidan CamoTvlili stiluri
midgoma xels uwyobda gamosaxulebaTa monumenturobas, Sesabamisad, faraonis
gandidebas.
am mxriv siaxle SeimCneva abu-simbelSi da luqsorSi arsebul ramzes I -is kolosebSi,
rameseumis osirisisebr qandakebebSi. svetebsa da svetnarebs Soris pilonebis win
dadgmul qandakebebs gansakuTrebuli sadResaswaulo ieri aqvT. isini kidev ufro met
sidiades aniWebdnen grandiozul arqiteqturas.
mrgvali plastikis nimuSebi ar iyo gaTvlili Senobebis mosarTavad. maTTvis
damaxasiaTebeli iyo portretuli msgavseba im pirovnebasTan, romelsac isini
ekuTvnoda. es ki miiRweoda formis nazi modelirebiT, romelic miiRweoda kargad
damuSavebul zedapirze SuqCrdilis TamaSiT. gamokveTili iyo tansacmlis nakecebi da
parikis xveuli, maTTvis damaxasiaTebelia samkaulis detalizacia.
taxtze mjdar ramzes I -is gamosaxulebas karnakidan (nax.29, Zv.w.aR. XII s., turini,
egviptis muzeumi) saxe, figura, Cacmuloba, atributebi faraonis didebulebas usvams
xazs.
reliefi da kedlis mxatvroba. faraonTa gansasveneblebSi mkacrad iyo
daculi micvalebulTa kultisTvis damaxasiaTebeli wesi. es principi aisaxa Tebes
nekropolisSi, romelic imeorebda XVII dinastiis faraonTa samarxebis dagegmarebas. am
mxriv sainteresoa seTi I-is, ramzes I -isa da ramzes I I-is, imave ramzes I -is colis nefertaris
samarxebi.
samarxebis Tanmimdevrulad ganTavsebul saTavsTa kedlebze arsebuli sakulto
kompoziciebi mravalmxrivia. Temebi ukavSirdeba: wminda navis kults, faraonis
aRdgomas, mis TandaTan gadasvlas imqveyniur cxovrebaSi, RmerTebTan miaxloebas.
figurebi gamosaxulia konturuli xaziT (mag. nefertaris samarxSi) da miuxedavad
tansacmlisa an sxeulis nawilebis sibrtyiTi Seferilobisa, maTi saerTo feradovani
gama natifi da msubuqia.
sainteresoa zogierT samarxSi aRmoCenili XVII dinastiis tradiciebSi
gadawyvetili kedlis mxatvrobis nimuSebi, romlebzec asaxulia Tevzisa da Citebis Wera
(xatiais samarxi), locva palmis qveS (amonaxtis samarxi), momtiralTa jgufi (memfisis
erT-erTi samarxi).
Zv.w.aR. XII-XI ss. XIX da XX dinastiebis ramesidebis samarxebSi ukve SeimCneva
teqnikurad brwyinvaled Sesrulebuli gamosaxulebebis dekoratiuloba, Tumca isini
uemocioa. izrdeba adamianis saxis idealizeba da daxvewili manera. egvipteli mxatvrebi
iTvaliswinebdnen samarxis kedlebze scenebis ganTavsebis adgils, Sesabamisad,
SesasvlelTan ganlagebuli da mzis sxiviT ganaTebuli figurebi xasiaTdeboda ufro
brtyeli, odnav CaRrmavebuli konturiT. siRrmisken reliefuri gamosaxulebebis
konturebi uswordeba kedlis sibrtyes da emsgavseba Seferil reliefs.
nefertaris samarxis (nax.30) naxati gamoirCeva mkafio xazobriobiT. mxatvruli
midgoma asaxulia mcire detalSic, magaliTad, dedoflis loyaze odnavi siwiTliT.
140 nawili II - Zveli egvipte

amave dros qalRmerT isidas saxe erT ferSia Sesrulebuli, saRebavi dadebulia
sibrtyeze, Tanabrad. konturis xazi zog SemTxvevaSi saerTod ar arsebobs.
XIX da XX dinastiaTa faraonebis sasaxleebsa da taZrebSi mxatvrebi xazgasmulad
gamoyofdnen faraonis saxes, rogorc dampyroblis, uZlieresi saxelmwifos
mmarTvelisa da kargi monadirisa. maTSi igrZnoba XVII dinastiis gavlena: mwyobri natifi
siluetebi, moculobebis rbili, dekoratiuli damuSaveba. aseTia, magaliTad, seTi
I-is reliefi amonis karnakis taZridan, romelzec is SvilTan erTad aris gamosaxuli
(nadirobis dros), an ramzes I I-is pilonze medineT-habuSi, romelzec seTi amarcxebs
mters. amave pilonzea ramzes I I-is figurac xarebze nadirobisas. isic gamoirCeva
Sesrulebis cocxali maneriT.
nawili II - Zveli egvipte 141

1 2 4

3 5

6 8

1. qurum amenhotepisa da misi colis “amonis momRerlis” ranaias qandakebebi


(moskovi, puSkinis saxviTi xelovnebis muzeumi)
2. hatSepsutis osirisisebri qandakeba deir-el-baharidan
3. amenhotep I I-is sfinqsi
4. amenhotep xapus Ze
5. mcuravi gogos gamosaxulebiani kovzi (moskovi, puSkinis saxviTi xelovnebis
muzeumi)
6. qalaqi axetatoni, dRevandeli tel-el-amarna
7. faraon exnatonis qandakeba
8. dedofali nefertiti gvirgviniT
7
142 nawili II - Zveli egvipte

9 10

11 12

9. faraoni exnatoni da nefertiti siarulisas


10. dedofal nefertitis portretuli
gamosaxuleba qalaq axetatonidan
11. faraoni exnatoni nefertitTan da
SvilebTan erTad Tayvans scems atons
12. faraoni exnatoni da nefertiti SvilebTan
erTad (berlini, egviptis muzeumi)
13. hovard karteri tutanxamonis sarkofagTan
13
nawili II - Zveli egvipte 143

14

15

16

17

18

14. tutanxamonis akldama mefeTa velze


15. tutanxamonis akldamis gegma
16. tutanxamonis akldama (rekonstruqcia)
17. anubisi tutanxamonis akldamidan (kairo, egviptis muzeumi)
18. tutanxamonis mooqruli savarZeli akldamidan (kairo, egviptis
muzeumi)
19. tutanxamonisa da misi colis gamosaxulebebi savarZlis
zurgze (kairo, egviptis muzeumi)
19
144 nawili II - Zveli egvipte

20

21

22

20. naosiani kanopi qalRmerTebis isidasa da


selxetTan erTad (kairo, egviptis muzeumi)
21. tutanxamonis oTxi sarkofagi
22. skivri tutanxamonis akldamidan
23. tutanxamonis oqros niRabi (kairo, egviptis
muzeumi)
24. skarabeusi betos gvelTan erTad
saiuveliro nivTi akldamidan
25. frTebgaSlili skarabeusi akldamidan
saiuveliro nivTi akldamidan
26. skarabeusi pavianebTan erTad, saiuveliro
nivTi akldamidan
27. tutanxamoni wminda navSi
28. ramzes I -is qandakeba tanisidan
29. ramzes I -is qandakeba karnakidan (turini,
egviptis muzeumi)
30. nefertari-meri-mutis samarxis interieri,
kedlebis moxatuloba 23
nawili II - Zveli egvipte 145

24 25

26 28 29

27 30
146 nawili II - Zveli egvipte

Tavi VI. Zveli egviptis gviani xana


(Zv.w.aR. XII-IV ss.)

istoria. marTalia, es periodi sakmaod xangrZlivia, magram mRelvare istoriuli


movlenebis gamo didmniSvnelovani arqiteqturuli ZeglebiT ar gamoirCeva da arc didi
stiluri cvalebadobaa aRsaniSnavi.
am dros, XXI dinastiidan mefobda qurumi amon xrihora, XXII dinastiidan ki - faraoni
SeSonk I-i, psusenise, osorkon I , SeSonk I I. nagebobebidan mxolod maTi gansasveneblebiRa
SemorCa.
XXII da XXIV dinastiis nagebobebidan araferi SemorCenila. XXV dinastiis
faraonebi iyvnen nubielebi, romlebic agebdnen taZrebsa da gansasveneblebs. mcire
piramidis formis aguris samarxebs msxvili wiboebi hqondaT. faraonma taxarkam
karnakis amonis taZris SeSonkis mier agebul ezoSi aRmarTa pavilioni, romlis svetnari
gaSlili papirusis kapitelebianma svetebma Seamko. aseve sainteresoa amonis taZris
oTxive mxares ganlagebuli svetebiani xeivnebi, romelTa kedlebze taxarkam sakuTari
koronaciis scenebi gamosaxa.
XXV dinastiis mmarTveloba Sewyda asureTis Tavdasxmis Semdeg, Zv.w.aR. 671 w.
maTi mmarTveloba gagrZelda Zv.w.aR. 525 wlamde. Semdgom dasavleT deltis saiselTa
XXVII dinastiam gandevna isini. egvipteSi sparseTis 200-wliani batonobis droindeli
nagebobebidan cota ram gadarCa.
saiselTa dinastiis mmarTvelebi adgilobrivi tradiciebis gaTvaliswinebiT
agebdnen samarxebs Zvel nekropolisebSi, deir-el-baharSi, sakaraSi. sakaris samarxebi
hgavda Zveli samefos mastabebs, deir-el-baharisa ki axali samefos taZrebis msgavsi
iyo (faraon psamtik I-is samarxi). arqiteqturaSi uari Tqves monumentur ansamblebze.
imdroindeli taZari mcire zomiT gamoirCeoda, Tumca mas tradiciiT Zvel RmerTebs
uZRvnidnen. taZrebSi klasikuri formebi SenarCunda. svetnars isev eTmoboda didi
yuradReba, is ufro dekoratiuli gaxda, kapitelebi gamoirCeoda elementebis
detaluri damuSavebiT.
dampyroblebma marTalia, SeinarCunes qandakebis Seqmnis kanonikuri tipi, magram
icavdnen maTTvis damaxasiaTebel stils. aqedan gamomdinare, Camoyalibda mxatvruli
midgomebis erTgvari nazavi.

Tavi VII. Zveli egviptis elinizmis epoqis arqiteqtura


(Zv.w.aR. IV-I ss. (Zv.w.aR. 332-30 ww.))

istoria. Zv.w.aR. 332 wels aleqsandre makedonelma egvipte sparselebisgan


gaaTavisufla. egviptis qurumebma aleqsandre monaTles ,,ras Svilad, romelsac uyvars
amoni’’. man nilosis deltaSi aago regularuli dagegmarebis axali qalaqi - aleqsandria,
romelic berZnul-aRmosavluri samyaros umsxviles savaWro da kulturul centrad
iqca. am periodis arqiteqturaSi TvalSisacemia adgilobrivi mxatvruli kulturisa da
antikuri samyaros urTierTgavlena.
mSenebloba egviptis teritoriaze aleqsandre makedonelis sikvdilis
Semdeg,misi memkvidreebis, ptolemeebis, drosac (makedonelTa dinastiis mefeebi)
aqtiurad gagrZelda. Zalauflebis ganmtkicebis mizniT ptolemeebma (Zv.w.aR. 323-30
ww.) egvipteli RmerTebis kulti SeinarCunes da maT sapativsacemod taZrebi aages. am
taZrebis arqiteqturaSi ganaxlda Zveli egviptis xelovnebis tradiciebi. taZrebi
eZRvneboda Zvel egviptur RvTaebebs: isidas - kunZul fileze, hators - denderaSi,
sebeks - kom-omboSi da hors - edfuSi, romelic elinisturi egviptis yvelaze ganTqmul
taZrad iTvleba. herodotem mas ”egviptis margaliti” uwoda.
edfu, romlis sazRvrebi kataraqtesamde iyo gaWimuli, erT dros damoukidebel
samTavros warmoadgenda. mas TebesTan mezobluri urTierToba hqonda. marTalia, am
dros Zalaufleba memfisel faraonebs ekuTvnodaT, magram edfus faraonebi maTze
damokidebulni ar iyvnen.
nawili II - Zveli egvipte 147

VII-1 horis taZari edfuSi


(Zv.w.aR. III s. (Zv.w.aR. 237-212 ww.))

edfus taZari nilosis marcxena sanapiroze mdebareobs, luqsorsa da asuans


Soris (nax.1). is ara marto gviandeli egviptis arqiteqturis TiTqmis xeluxlebeli
brwyinvale nimuSia, aramed mTeli antikuri egviptis arqiteqturis Sedevric. 1860
wels marietma gawminda taZari, romelSic gaTxrebi adre ar warmoebula (nax.2). am
teritoriaze aRmoCenili teqsti mowmobs, rom jer kidev I I dinastiis xuroTmoZRvars,
imhoteps, am adgilas augia taZari, TiTqosda, ,,cidan movlenili’’ gegmis mixedviT.
uZvelesi taZari eZRvneboda adgilobriv RvTaebas, edfus hors. mas drodadro
aigivebdnen mzis RmerTTan da gamosaxavdnen frTiani mzis diskos saxiT. teqstebis
Tanaxmad, taZari orientirebulia ara aRmosavleTidan dasavleTisaken, aramed
samxreTidan (orionidan) CrdiloeTisaken (didi daTvis Tanavarskvlavedisken). is
mTavari fasadiT samxreTiskenaa mimarTuli. legenda edfus horze gvamcnobs, rom
edfus hori da mzis RmerTi or sxvadasxva RvTaebas warmoadgenda.
ptolemeebis dinastiiis gamefebis Semdeg, XIX dinastiis droindel saZirkvelze
agebuli Zveli taZris adgilas, adgilobrivi RmerTis horis pativsacemad axali taZris
aSeneba gadawyda. axali saZirkveli Caeyara Zv.w.aR. 237 w-s, ptoleme I I-is mmarTvelobis
dros. am periodisTvis aSenda taZris ZiriTadi nawilebi - hipostiluri darbazi da
sakurTxeveli. mSenebloba gaagrZela ptoleme IV-m Zv.w.aR. 212 w., magram es mxolod Senobis
karkasi iyo. male egvipteSi daiwyo Sigaareuloba da omebi. taZris mSenebloba ganaxlda
Zv.w.aR. 147 w-s. am droisaTvis mxolod Siga da gareTa mosapirkeTebel samuSaoebs
awarmoebdnen. taZari daifara reliefebiT, warwerebiT, gamosaxulebebiT. ptoleme IX-m
taZars reliefebiT dafaruli didi wina darbazi miuSena. misi mSenebloba damTavrda
Zv.w.aR. 122 wels. ptoleme IX-is memkvidreebma: ptoleme X, ptoleme XI, ptoleme XII taZars
daumates ezos svetnari, didi piloni da maT kedeli Semoavles, romelmac pilonis
gareTa reliefebi dafara. taZris saboloo mopirkeTeba mxolod ptoleme XII -is dros
damTavrda; Zv.w.aR. 42 w-s is sazeimod gaixsna. mSeneblobis dawyebidan mis damTavrebamde
gavida daaxloebiT 200 weli. miuxedavad aseTi xangrZlivi mSeneblobisa, horis taZarma
SeinarCuna kompoziciis mTlianoba da kanonikuri gegma (nax.3).
karnakis amonis taZris Semdeg edfus taZari sididis mixedviT rigiT meorea. misi
sigrZe 137 m., sigane - 79 m., simaRle - 35 m.
taZari Sesrulebulia mkacr klasikur formebSi, daculia egvipturi taZrisaTvis
damaxasiaTebeli dagegmarebis ZiriTadi principebi. elinisturi kulturis gavlena
mxolod calkeul detalebze aisaxa. Zveli samefosgan gansxvavebiT, axali samefos
periodi mdidruli da rTuli arqiteqturuli formebis Senobis SigniT ganTavsebiT
xasiaTdeba.
taZris piloni (nax.4) warmoadgens Siga da gare nawilebis erTmaneTisgan gamyof
masiur zRudes da imavdroulad mis fasadsac. masSi gamoyenebulia axali samefosTvis
damaxasiaTebeli principebi. pilonis simaRle 35 m., sigane - 76 m. TvalSisacemia
pilonis arqiteqturis didebuleba da simyare, romelsac damreci kedlebi da karis
vertikaluroba ganapirobebs. portalis wina sibrtyec damrecia. is pilons or nawilad
yofs. damreci kedeli kidev ufro metad gamoyofs portalisken miweul sadroSe niSebs.
misi sidable gverdiT nawilebs ufro masiurad warmoaCens. saxuravze, romelic mzis
sakurTxevlis fuZea, kibeebiT adiodnen. portalis zomis simcire xazgasmulia karnizis
sididiT, romliTac mcire forma didi zomis nawilis Sesabamisi xdeba (daaxloebiT
1,0:6,3 simaRlisa). portalis proporciebi mZimea.
Sesasvlelis Tavze ganTavsebuli ganieri karnizi pilonis or damoukidebel
nawils erTmaneTTan akavSirebs. karnizis centrSi moTavsebuli mzis diskos orive
mxares gvelis gamosaxulebebia.
axali samefos periodSi pilonis zedapiri Rrma, didi zomis CakveTili reliefis
kompoziciebiT iyo dafaruli. elinizmis periodis yvela reliefis konturuli xazi
ufro CaRrmavda da plastikurobiT gamoirCeoda.
reliefi tradiciuladaa ganlagebuli - orive mxare simetriulia, amitom
gamosaxulebebi meordeba. figurebis raodenoba Sesasvlelisken matulobs. xazovani
148 nawili II - Zveli egvipte

dayofa simaRlesTan erTad iklebs. kompoziciur sqemas geometriuli, statikuri


moculobebis kontrasti da misi elementebis dinamikuri ganawileba uqmnis.
pilonis orive koSkis qveda nawilSi gamosaxulia faraoni ptoleme XII , romelsac
aRmarTuli aqvs maxvili mterze (nax.5), RmerTi hori da qalRmerTi hatori ki Tvals
adevneben am scenas. ptoleme XII ar gamoirCeoda brZolis unariT, amitom zeda rigebSi
asaxulia ZRvenis mirTmevis scenebi. taZris reliefebi inarCuneben sxvadasxva masStabs
- faraonisa da RmerTebis figurebi sxva personaJebze gacilebiT didia.
edfus taZris damaxasiaTebel Taviseburebad SeiZleba CaiTvalos pirveli
pilonidan dawyebuli kedeli, romelic gars ertymis mas. am kedelsa da taZris kedels
Soris arsebul viwro gasasvlelSi moxvedra SeeZlo mxolod imas, visac SigniT Sesvlis
ufleba hqonda, amitom kedlis Siga da taZris gareTa reliefebs gareSe Tvali ver
xedavda (nax.6).
pilons ekvris sami mxridan daxuruli svetnariT (sul 32 sveti) garSemortymuli
ezo (nax.7). masSi gamoiyo grZivi Sua RerZi. svetnaris ukana kedlebi feradi reliefebiTaa
dafaruli. svetebi erTmaneTs ar hgavs. maTi kapitelebi sxvadasxvaa, Tumca isini
mopirdapire, meore svetnaris kapitelebis formas waagavs (nax.8). gverdiTi svetnari
ezos mTel sigrZeze gasdevs da uSualod Sesasvleli darbazis kedelTan wydeba ise,
rom ar exeba mas. es arTulebs ezos formas da ukargavs mas mTlianobas.
peristiluri ezos meoTxe mxares aRmarTulia svetebiani Sesasvleli darbazi
(nax.9), romlis arqiteqturas didi yuradReba daeTmo. misi svetebis simaRle gacilebiT
metia svetnaris simaRleze. svetebs Soris manZili naxevrad amoSenebulia qvis wyobiT.
axali samefos taZrebTan SedarebiT edfus taZris Sesasvlel darbazSi svetebis
rigis raodenoba samamde gaizarda. ezoSi gamavali darbazis fasadi mdidruladaa
gaformebuli da masSi amoWrili RiobebiT hgavs did pilons. kedlebi odnav daxrilia.
gverdiTi kedlebi (gadabmis gareSe) erwymis svetebis Tavze mdebare arqitravs.
erTmaneTTan mWidrod mdgar svetebs eyrdnoba zeda nawili. interkoloniumi svetis
diametrze cotaTi metia. Senobis karnizi odnav scildeba brtyel saxuravs da mis
garSemo parapets qmnis. Sesasvleli darbazis 18 mrgval svets gaSlili yvavilis
formis kapitelebi amSvenebs (nax.10). RerZis mimarT simetriulad ganlagebuli
svetebis kapitelebi sxvadasxvaa, amitom maT kompoziciaSi mravalferovneba SeiniSneba,
Tumca amave dros vertikalur ganlagebaSi disharmonia ikveTeba. axali samefosTvis
damaxasiaTebeli sisadave ukve veRar upasuxebs gviandeli periodis gemovnebas.
darbazi morTulia ptolemeebisaTvis damaxasiaTebeli stiliT da asaxavs mefis
gigantur figurebs mtris damarcxebisas. svetebiani darbazis win iseve, rogorc
pilonis win, horis qandakebebi idga (nax.11).
darbazis Sesasvlels mopirdapire kedelSi aqvs dekoratiuli piloni,
romlidanac 12-svetiani hipostiluri darbazi iwyeba (nax.12). zomiT is wina svetnarsa
da Sesasvlelis svetebze dabalia. svetebi ganlagebulia 3 rigad. hipostiluri darbazi
kargad aris Semonaxuli, amitom egviptis taZrebis ganaTebis sistemaze mis mixedviT
SeiZleba msjeloba. Sesasvlelica da hipostiluri darbazic Weris Riobidan naTdeboda,
romlidanac gverdiT sarkmlebTan SedarebiT Suqi ukeT aRwevda. swored am darbazidan
wardgeboda qurumi ezoSi Sekrebili xalxis winaSe.
aqedan Sediodnen meore hipostilur darbazSi, romlis proporciebi uzarmazari
svetebis gamo mcirea. mis orive mxares ganTavsebuli oTaxebi sainteresoa maTi
daniSnulebisa Tu skulpturuli morTulobis gamo. gamosaxulebebi am oTaxebis
daniSnulebas asaxavs. erT oTaxSi biblioTekaa. mis kedlebze biblioTekarma amoaWrevina
yvela im wignis dasaxeleba, romlebic biblioTekaSi inaxeboda. es gamoricxavda wignebis
dakargvas. meore oTaxSi idga ganwmendis ceremoniisaTvis gankuTvnili WurWeli.
ganwmendis ceremonia unda gaevlo yvela morwmunes, mefidan ubralo meTevzis CaTvliT.
es mcire hipostiluri darbazi pirvel darbazSi miemarTeba, romelsac
ZRvenis misarTmev sakurTxevlis darbazs uwodebdnen. aq tardeboda yoveldRiuri
msxverplSewirva da sataZro religiuri ceremonia. kedlis skulpturebSi asaxulia
mefe, romelsac moaqvs ZRveni horTan. meore darbazs saintereso saxeli - RmerTebis
dasvenebis darbazi erqva. misi daniSnuleba ucnobia. savaraudod, sanam qurumebi
isvenebdnen xangrZlivi sadResaswaulo procesiis Semdeg aq, sakurTxevelSi, droebiT
nawili II - Zveli egvipte 149

aTavsebdnen RvTaebis qandakebas specialurad gamoyofil adgilas.


hipostiluri darbazis centrSi mdebare gasasvleli sakurTxevelSi Sedis. misi
saTavsebis ganlageba axali samefos sqemisagan gansxvavdeba. sakurTxeveli sworkuTxa
formis centraluri saTavsisgan Sedgeba. mas sami mxridan ekvris sxva RmerTebisTvis
gankuTvnili mcire oTaxebi. TiToeul am saTavss Taviseburi ucnauri saxeli aqvs, zogjer
poeturic: ,,RvTaebrivi taxtebis darbazi’’, ”gaSlili frTebis darbazi’’, ,,didebuli
taxti, romelic agzavnis mzis sxivebs’’ da sxv. TiToeuli darbazi reliefebiTaa
morTuli (nax.13, 14).
Tu axali samefos periodSi wminda navebisTvis gankuTvnil oTaxs gverdidan
svetebi da karebi hqonda, axla is mcire zomis Caketil oTaxad gadaiqca, romelsac
wina mxridan Sesasvleli gaukeTda. RvTaebis gamosaxuleba idga ara wminda navebisTvis
gankuTvnil nawilSi, aramed darbazis ukana kedelTan mdebare muqi nacrisferi bazaltis
qvis mcire naosSi (nax.15). misi oTxkuTxa forma gviandeli periodisTvis damaxasiaTebeli
patara piramidiT bolovdeba. TviT sakurTxeveli monoliTuri masisganaa gamokveTili.
mcire hipostiluri darbazis orive mxares ganlagebuli viwro kibeebi taZris
saxuravisken miemarTeba. dasavleTis kibe asasvlelia, aRmosavleTisa ki - Camosasvleli.
kibeebi RmerTebis gamosaxulebiani bareliefebiT yofila morTuli. daxuruli
derefani gars ertymis taZars da misi kedeli pilonamde, ezozec gadadis. am derefanSi
xvdebodnen pirveli an meore hipostiluri darbazis gverdiTi gasasvlelebidan.
kedlebze aris warwerebi, romlebic gadmoscemen horisa da seTis orTabrZolas.
axal wels RmerTis qandakebebi gamohqondaT taZridan da xalxis dasanaxad
taZars Semoatarebdnen. egviptelebis rwmeniT, RmerTebs Tvali unda moevloT TavianTi
samflobelosTvis.
did ezos ramdenime kari hqonda, saidanac qurumebi Semodiodnen taZris
teritoriaze. isini mTavari Sesasvlelis gauvlelad derefnebiT Senobis sxvadasxva
nawilSi xvdebodnen. taZarSi mdebareobs ,,mamisi’’ (dabadebis saxli), romelic cudad aris
Semonaxuli. am adgilas yoveldRiurad xdeboda RvTaebrivi horis dabadebis gacxadeba.
Tavdapirvelad aseTi saTavsebi taZris nawils warmoadgenda, magram XXX dinastiidan
moyolebuli isini sakurTxevelTan arsebul patara avtonomiur taZrebad iqca. maT did
mniSvnelobas aniWebdnen ptolemeebi, mogvianebiT ki - romaelebi. amave periodSi taZris
dasavleT nawilSi aigo dabadebis taZari, romlis kedlebze asaxulia momavali mefis
dabadebasTan dakavSirebuli sixaruli.
edfus taZarSi sxvadasxva arqiteqturulma formam dakarga pirvandeli
mniSvneloba da wminda dekoratiuli datvirTva SeiZina. taZris ZiriTadi damaxasiaTebeli
niSan-Tvisebaa taZris SemomsazRvreli pirveli kedeli da uSualod mTeli kompleqsis
irgvliv garSemortymuli meore kedeli, romelic pirvelis fasads warmoadgens. es
ganasxvavebs mas axali samefos taZrisgan. sainteresoa, agreTve warwera am kedlis Siga
mxares, romliTac faraoni gvamcnobs, rom man taZari gaafarTova svetnaris, pilonisa
da zRudis miSenebiT. amasTan, isargebla imxotepis wignebiT. es mowmobs werilobiTi
wyaroebis, saxelmZRvaneloebis arsebobas, romlebsac Taobidan Taobas memkvidreobiT
gadascemdnen.
1901 wels edfus taZarSi uCveulo ram moxda. es SemTxveva gaston masperom
aRwera. taZris saxuravis ori fila Camovarda, romlebic rkinis kauWebiT gaamagres.
samuSaos damTavrebisTanave qva ”alaparakda”. aman turistebi da iq mcxovrebni Zalze
gaaoca. diliT, qvis zedapirze mzis sxivis moxvedrisTanave, sxvadasxva simZlavris
afeTqebis xma moismoda. dRisiT, rodesac mze mTeli ZaliT acxunebda qvebs, ismoda
revolveridan gasrolis msgavsi xma, Semdeg, 4-5 wuTiT, siCume Camovardeboda. cota
xanSi kvlav ganaxldeboda srolis xma, romelic ukve Soridan ismoda. yoveli 3-4 wamis
Semdeg or Zlieri gasrolis xmas gaigonebdiT. bolos Rrma amosunTqvis xmas sruli
siCume mohyveboda. 1905 w-s rkinis kauWebiT mimagrebuli blokebi moxsnes da Secvales
rkinis koWebiT, xolo carieli adgilebi betoniTa da xiT amoavses. srolis xma mxolod
amis Semdeg Sewyda.
150 nawili II - Zveli egvipte

VII-2 daskvna

egvipturma arqiteqturam Tavisi arsebobis 3000-wliani istoriis manZilze


ramdenime periodi gaiara. am periodebs msgavsi Taviseburebebi da midgomebi axasiaTebT.
erT-erTi Tavisebureba monumenturobaa, romelic egvipturi xuroTmoZRvrebis
ganviTarebis sxvadasxva periodSi vlindeba. Zveli samefos piramidebi gvaoceben
grandiozulobiT, rac gamoxatulia maTi arqiteqturuli kompoziciis TaviseburebiT
- geometrizmiT, lakonurobiT, sisadaviT.
axali samefos taZrebis monumenturoba ki maT did zomaSi, proporciaTa
sizusteSi, masStaburobaSi aisaxeba. detali, romelic nagebobaSi dominirebul formas
mcire zomaSi imeorebs, Senobis proporciaTa didebulebas usvams xazs, pilonis koSkebs
Soris gaWrili kari ki - pilonis sidides. pilonebis win mdgari kolosebi faraonis
sidiades warmoaCenen. kolosebis win an sfinqsebis fexebs Soris ganTavsebuli mcire
qandakebebi vizualurad maT zomebs zrdis.
egvipturi arqiteqturisTvis damaxasiaTebelia Senobis nawilebis simetriuloba
mTavari RerZis mimarT da saTavsebis ganlageba grZivi RerZis gaswvriv. centraluri
RerZi aqcentirebulia karis Tavze ganTavsebuli karniziT, mTavari navis gaganierebiTa
da svetebis simaRlis gazrdiT.
egviptur arqiteqturaSi yvelaze kargad vlindeba xelovnebaTa sinTezi.
nagebobis arqiteqtura erwymis dekoratiul morTulobas - lotosis, papirusisa da
mcenareuli motivis mqone kapitelebian svetebs, moxatul kedlebsa da Wers, ezoebSi,
pilonebTan da interierSi mdgar qandakebebs, sibrtyobriobiT gamorCeul reliefs,
rac monumenturobas usvams xazs.
egvipteSi iqmneboda didi ansamblebi, kompleqsebi, romlebSic ganxorcielda is
ZiriTadi kanonikuri midgomebi, romlebiTac sargeblobdnen egvipteli xuroTmoZRvrebi
mTeli istoriis manZilze. es exeba mxatvrobasac. egviptelebma Camoayalibes mxolod maTi
arqiteqturisTvis damaxasiaTebeli taZris tipi, hipostiluri darbazis bazilikuri
Wrili, peristiluri ezo, orderuli sistema, sacxovrebeli saxli, kedlis sibrtyis
gamoyenebis wesi, romelic nagebobis ZiriTad mxatvrul motivs qmnis da mravali sxv.
egvipturi arqiteqturis am progresuli midgomebis gamoyenebam didi zegavlena
moaxdina ara marto egviptis, aramed msoflio arqiteqturis Semdgom ganviTarebaze.
nawili II - Zveli egvipte 151

1 2

d g b a

d g b a

1. horis taZari edfuSi (saerTo xedi)


2. horis taZari 1860 wlis gaTxrebis dawyebamde
3. horis taZris Wrili da gegma
(a. piloni, b. peristiluri ezo, g. hipostiluri
darbazi, d. sakurTxevlis nawili,
“wmidaTawmida”)
4. mTavari piloni
5. pilonis reliefi, ptoleme I I-is mterze
aRmarTuli maxvili
4
152 nawili II - Zveli egvipte

5 6

7 8

6. horis taZris SemomsazRvreli kedlis Siga


reliefebi
7. peristiluri ezo
8. peristiluri ezos svetnari
9. hipostiluri darbazis 6-svetiani
Sesasvleli
10. gaSlili yvavilis formis kapiteliani
svetebi
11. Sesasvlelis win mdgari horis qandakeba
12. hipostiluri darbazi (saerTo xedi)
13, 14. horis taZris gareTa da Siga reliefuri
gamosaxulebebi
15. sakurTxeveli
9
nawili II - Zveli egvipte 153

10 11

12 13

14 15
nawili III. wina aziis qveynebi
156 nawili III - wina aziis qveynebi

Tavi I. Sesavali
istoria. wina azia, egviptis Semdeg, Zvel aRmosavleTSi kulturis ganviTarebis
meore centri gaxda. pirveli civilizacia Camoyalibda SuamdinareTSi Zv.w.aR.
V aTaswleulSi, Semdgom swored aq Zv.w.aR. XXXVI-XXX ss-Si Caeyara safuZveli
mesopotamiis kulturas. aTaswleulebis manZilze Seqmnili ZvelaRmosavluri kultura
ki memkvidreobiT gadaeca ufro gviandel xalxebs, romlebmac Tanamedrove msoflio
kulturas daudes safuZveli.
wina aziis qveynebi, egviptesTan erTad, warmoadgendnen Zveli aRmosavleTis
kulturis udides keras. es qveynebia:
1. mdinare tigrossa da evfrats Soris moqceuli SuamdinareTis qveynebi - Sumeri,
aqadi da babiloni;
2. xmelTaSua zRvis aRmosavleT napirze ganlagebuli siria-finikia da palestina;
3. mcire azia da CrdiloeTiT siria-xeTebisa da xuriTebis saxelmwifo miTani;
4. tigrosis CrdiloeTisa da Crdilo-aRmosavleTis mTian raionebSi ganlagebuli
- urartu da asureTi;
5. iranis saxelmwifo.
or mdinares, evfratsa da tigross (Zveli berZnebi maT ”tyup mdinareebsac”
uwodebdnen) Soris moqceuli dablobis CrdiloeT nawils berZnebi mesopotamiad
moixseniebdnen. mas miekuTvneboda tigrosis Sua nawilSi ganlagebuli asureTic.
SuamdinareTad iwodeba am mdinareebs Soris moqceuli dablobis samxreTi nawili,
romelsac noyieri niadagis gamo berZnebma „noyieri naxevarmTvarec“ ki uwodes (nax.1).
mesopotamia SemosazRvruli iyo: samxreTiT - sparseTis yuriT, dasavleTiT - xmelTaSua
zRviT, CrdiloeTiT - amierkavkasiiT, aRmosavleTiT - iranis dablobiT.
Zv.w.aR. V-II aTaswleulSi mesopotamiis teritoriaze Camoyalibda ramdenime
qalaq-saxelmwifo. saxelmwifoebis ekonomikuri da politikuri aRmavlobis Sesabamisad
mesopotamiis istoria oTx periodad iyofa:
1. Zv.w.aR. V-II aTaswleuli (Zv.w.aR. V aTaswleuli - Zv.w.aR. 2300 w.) - Camoyalibda
SuamdinareTis adreuli saxelmwifoebi. Zv.w.aR. 2600 w. uruqis mmarTvelma daaarsa
SumerTa imperia da gaaerTiana yvela qalaqi;
2. Zv.w.aR. I I-I aTaswleuli (Zv.w.aR. 2150-1000 ww.) - aRmocenda Zveli babilonis
centralizebuli monaTmflobeluri saxelmwifo. Zv.w.aR. I aTaswleulSi (Zv.w.aR. XVII
s.) gaZlierda babilonis samefo da mTeli SuamdinareTi daipyro. Semdeg saukuneebSi ki
daemxo;
3. Zv.w.aR. I -I aTaswleuli (Zv.w.aR. 1000-605 ww.) - Zv.w.aR. I aTaswleulSi babilonis
CrdiloeTiT gaCnda asureTis samefo, asureTis uzarmazari samxedro imperia; Zv.w.aR.
I aTaswleulSi (Zv.w.aR. VII s.) asureTis samefo danarCeni samefoebisTvis risxvad iqca,
magram Zv.w.aR. VII s-Si mas metoqeoba gauwia amierkavkasiis samxreTiT Camoyalibebulma
urartum (axlandeli somxeTisa da TurqeTis teritoria), romelic midiasTan erTad
asureTis CrdiloeTiT daarsda. Zv.w.aR. I aTaswleulis Sua xanebSi gaZlierda egviptis
samefoc, magram is xeTebis mZlavr samefos omiT daupirispirda, rasac Sedegad orive
samefos dasusteba mohyva;
4. Zv.w.aR. I aTaswleuli asureT-babilonis saxelmwifos arsebobis periodia.
Zv.w.aR. 605-625 ww. asureTsa da babilons Soris mimdinare xangrZlivi omis Sedegad
gaimarjva babilonma. Zv.w.aR. 625-539 ww. - axali babilonis imperiis Camoyalibebis
periodia.
Zv.w.aR. VI s. Seiqmna sparseTis saxelmwifo. misi sazRvrebi egviptisa da egeosis
zRvis sanapiromde mdinare hindis velamde iyo gadaWimuli, magram isic daemxo berZen-
makedonelTa Tavdasxmis Sedegad Zv.w.aR. I I-I aTaswleulSi.
qalaq-saxelmwifoebs Soris mudmivi omi mimdinareobda miwis, tyve-monebisa da
nadavlisTvis. amitom xan erTi gaZlierdeboda da aRzevdeboda, xan meore sustdeboda
da nadgurdeboda. TiToeuli saxelmwifo xasiaTdeboda Tavisi kuTvnili istoriuli Tu
socialuri TaviseburebebiT, rac mSeneblobasa da arqiteqturaSi gamovlinda, Tumca
maT bevri saerToc hqondaT. yvela saxelmwifo monaTmflobeluri iyo da samxedro-
despoturi mmarTvelobis formiT gamoirCeoda. Zv.w.aR. V-IV aTaswleulSi qalaq-
nawili III - wina aziis qveynebi 157

saxelmwifoebs uxucesTa sabWo marTavda.


qalaqebs hqonda sakuTari TavdacviTi nagebobebi, saZovrebi, sarwyavi sistema.
egviptis msgavsad isini viTardebodnen sairigacio meurneobis safuZvelze. sairigacio
sistemebis mSeneblobasTan erTad mTavari qalaqebis gamagreba iyo. TiToeuli qalaq-
saxelmwifo daculi iyo masiuri kedliT da gansxvavdeboda egviptisgan, romelic
erTian saxelmwifos warmoadgenda. am kedlebs dacviTi funqciac eniWeboda.
Zv.w.aR. IV-II aTaswleuli iyo gardamavali periodi qvis xanidan liTonis epoqaze.
maSin, rodesac dasavleT evropis xalxebi gauval tyeebSi cxovrobdnen da nadirobiT
irCendnen Tavs, aRmosavleTis xalxebi ukve aSenebdnen grandiozul, maRal nagebobebs
- zikuratebs, raTa „miswvdomodnen maRla RmerTs“. yvelaferi monaTa mZime SromiT
miiRweoda. maT gahyavdaT arxebi da evfratis wyals mosarwyavad iyenebdnen. mohyavdaT
seli, bamba, xorbali, Cai. gaSenebuli hqondaT venaxi. am qveynebSi miwa noyieri iyo,
amitom puri imaze meti hqondaT, vidre sWirdebodaT. am dros Sroma ganawilda soflis
meurneobasa da xelosnobas Soris. misdevdnen mesaqonleobasac. hyavdaT Sinauri
cxovelebi. mesopotamiaSi egvipturi papirusi lerwamma Secvala, misgan wnidnen
kalaTebs, Wilofebs. aSenebdnen gamomwvari aguris 3-4-sarTulian saxlebs. mSeneblobaSi
lerwams gasamagrebel fenadac iyenebdnen.
Zv.w.aR. 3000-2400 ww-Si mesopotamiaSi didi dinastiebis epoqa dadga. am periodSi
aRorZinda da daeca iseTi qalaqebi, rogorebicaa: uri, nipuri, uruqi, uma, lagaSi,
eSnuna (aSnunaki), kiSi. marTalia, maT Soris mSvidobian periodSi savaWro urTierTobebi
da gacvla-gamocvla viTardeboda, magram erTmaneTTan mudmivi omi maT dacemasac
ganapirobebda.
samSeneblo midgomebi. qalaq-saxelmwifoebs ar hqonda xe-tyis sakmarisi maragi,
amitom samSeneblo masalad iyenebdnen alizs, Tixas, lerwams. taZrebis, sasaxleebisa da
TavdacviTi nagebobebis agebisas gamoyenebuli samSeneblo masala ar gansxvavdeboda
erTmaneTisagan. ZiriTadad es iyo gamomwvari aguri mosapirkeTeblad da gamouwvavi
aguri - alizi Siga samuSaoebisTvis. alizis gamoyenebam kedlebis simyare gazarda,
xolo aguris oTxkuTxa formam nagebobaTa sworkuTxa formac ganapiroba. svel agurs
erTmaneTze uduRabod awyobdnen, rac qmnida monoliTur masas. aseTi principiT naSeni
kedlebis gasaSrobad SigniT atandnen sadrenaJo-saventilacio arxebs. ufro meti
simyarisa da gamZleobisTvis aguris fenebs Soris (yoveli 30 aguris rigis Semdeg)
debdnen lerwmis an palmis foTlis bades. kedlebis zeda dakbilul nawilebs ara marto
dekoratiuli datvirTva hqonda, aramed maT zedapirze SuqCrdilis monacvleoba
kedels gadaxurebisgan icavda. agurebs ama Tu im mmarTvelis piradi Stampi ertya, raTa
momaval Taobas scodnoda amSeneblis saxeli. hidroizolaciisTvis iyenebdnen bitums,
romliTac mdidari iyo es mxare. is gamoiyeneboda aguris wyobis dasakavSirebladac,
SesaRebad, iatakebis dasagebad. qva ZiriTadad SemohqondaT CrdiloeTidan, romelsac
(uqonlobis gamo) mosapirkeTeblad, qandakebebisTvis, stelebisTvis xmarobdnen.
SuamdinareTis niadagi ver itanda Zlier datvirTvas, amitom msxvil sataZro
kompleqsebs monoliTur maRal platforma-terasebze agebdnen. es midgoma
gamarTlebuli iyo brtyeli reliefisTvis. amaRlebuli platforma-terasa masze
ganTavsebul nagebobebs wyaldidobisgan icavda. amave dros nagebobas dominirebuls
xdida sxva nagebobebis fonze. platformebs isev bitumiT apirkeTebdnen. mefeTa
sasaxleebi da taZrebi camde iyo atyorcnili. ase yalibdeboda miuRweveli cixesimagrisa
da samlocveloebis arqiteqturuli tipi.
mTavari, rac aerTianebs wina aziis arqiteqturas, aris mkveTrad gamoxatuli
damcavi funqciebi, taZrebisa da sasaxleebis kompoziciuri msgavseba. am ori tipis
nagebobaSi gamoyenebuli samSeneblo masala da konstruqciebi ar gansxvavdeboda
erTmaneTisgan. egvipteSi monumenturi nageboba bunebas erwymoda, mesopotamiaSi ki is
mowyvetili iyo bunebisgan da calke mdgom mZime masad warmoCndeboda. calke mdgomi
sveti aq ise ver ganviTarda, rogorc egvipteSi, Tumca kedlis zedapirma gansakuTrebuli
mniSvneloba SeiZina da mxatvrul Temad iqca arqiteqturaSi. vertikaluridan
horizontalur zedapirze gadasvla TaRisa da kamaris mcire malis meSveobiT xdeboda.
qalaqi. qalaqis gegma kompaqturi, kvadratuli iyo. is Sedgeboda erTi an ori
ezosagan, romelTa garSemo saTavsebi ganlagebuliyo. Tu ezos raodenoba meti iyo,
158 nawili III - wina aziis qveynebi

maSin isini asimetrulad ganlagdeboda, rac dacvis erT-erT saukeTeso saSualebas


warmoadgenda.
or an sam rigad ganTavsebul qalaqis gareTa masiur kedlebs koSkebis
monacvleobiT qmnidnen, rac TavisTavad niSebs warmoqmnida. isini kedels mTel
sigrZeze gasdevda. didi zomis centraluri Sesasvleli karibWe arRvevda zeda nawilSi
dakbiluli kedlis mdore, yru ritms.
samarxi. taZris miwebisa da meurneobis mbrZaneblebi qurumebi iyvnen. maTi azriT,
gardacvlili adamiani midioda ”mousavleTis qveyanaSi”. samarxebis Sesaxeb cota ramaa
cnobili. sarkofagebi miwis qveS CahqondaT da zevidan yorRaniT faravdnen.
damwerloba. Zveli aRmosavluri damwerloba naxatebisgan Sedgeboda da am
damwerlobas yvela xalxi Taviseburad aviTarebda da srulyofda. aqve Seiqmna anbanuri
damwerlobac, Tumca Tavdapirvelad iyo lursmuli. im xanad finikielebs ukve hqondaT
anbani, romelic 122 asosgan Sedgeboda. es anbani safuZvlad daedo bevr sxva anbans.

I-1 SuamdinareTis adreuli saxelmwifoebi


(Zv.w.aR. V aTaswleuli - Zv.w.aR. 2300 w.)

1. Sumerisa da aqadis arqiteqtura

istoria. SuamdinareTis teritoria moicavs dablobs, romelic warmoiqmna


mdinareebs, tigrossa da evfrats, Soris. SuamdinareTis kultura yalibdeboda ara
mxolod tigrossa da evfrats Soris, aramed evfratis orive sanapirozec (nax.2). aq
mcxovrebi uZvelesi mosaxleoba mas Sumers uwodebda. mas Semdeg, rac SuamdinareTis
CrdiloeT nawilSi dasaxldnen semituri tomebi (Zv.w.aR. I I aTaswleulis pirveli
naxevari), Sumeri ewoda SuamdinareTis mxolod samxreT nawils (sadac saxlobdnen
sakuTriv Sumerebi), xolo CrdiloeTs - aqadi (daarsebuli qalaqis saxelis mixedviT),
aqadelebis momTabare tomebis saxelmwifo.
Sumeruli tomebi kaspiispireTidan movidnen aq Zv.w.aR. IV aTaswleulSi. Zv.w.aR.
2600 w-s SumerTa mefem daarsa SumerTa imperia da gaaerTiana babilonis yvela qalaqi. am
qalaqebs TviTon marTavda da amasTan erTad iTavsebda qurumis movaleobasac. SumerTa
qalaqi babilonis yvela sxva qalaqze metad gaZlierda, man aqadic ki Camoitova.
SuamdinareTSi Sumerebma pirvelebma Seqmnes kultura, romelmac maTi
saxelmwifo Zveli civilizaciis kerad aqcia. Sumerulma civilizaciam babilonis sxva
sakmaod ganviTarebuli qveynebis kulturasac Cauyara safuZveli.
Sumerebi pirvelebi iyvnen, romlebmac egviptis paralelurad ganaviTares
TavianTicivilizacia. pirvelad maT gamoigones borbali, lursmuli damwerloba (nax.3),
guTani, etli, daiwyes liTonis damuSaveba.
maSin, rodesac sxva xalxebi qvis Subebsa da iaraRebs xmarobdnen, Sumerebi ukve
SeiaraRebuli iyvnen brinjaos danebiTa da SubebiT. mogvianebiT metalis Tavsaburavsac
iyenebdnen. tans ifaravdnen tyavisa da liTonis abjriT. Sumerebi gaumklavdnen
mdinareebis adidebas, daaSres datborili niadagi, aages arxebi, gamoiyenes evfratis
wylebi regularuli rwyvisTvis. niadagi metad noyieri aRmoCnda, amitom puri imaze
meti hqondaT, vidre sWirdebodaT.
SuamdinareTSi Zv.w.aR. II aTaswleulSi Camoyalibda patar-patara
monaTmflobeluri saxelmwifoebi: uruqi, uri, lagaSi, eSnuna (aSnunaki). SuamdinareTis
pirveli saxelmwifoebi warmoadgendnen TemTa mcire gaerTianebebs, romelTa saTaveSi
idga mmarTveli qurumi, uxucesTa sabWo an saxalxo kreba. Zv.w.aR. IV-II aTaswleulis
mijnaze dasrulda Sromis dayofa soflis meurneobasa da xelosnobas Soris. daiwyo
monaTa Sromis gamoyeneba. Temis Zalaufleba gadavida didebulTa xelSi, romlebic
ganagebdnen miwebis morwyvis saqmesac. Temis miwebidan gamoiyo sataZro miwebi. taZari
saxelmwifos sameurneo da politikuri centri gaxda.
Sumerebi, egviptelebis msgavsad, bunebis Zalebsa da cxovelebs aRmerTebdnen.
TiToeul Tems Tavisi mfarveli RvTaeba hyavda. SumerTa RvTaebebs adamianis tani
da ama Tu im cxovelisa Tu frinvelis Tavi hqonda. SumerTa religias SeiZleba
anTropomorfuli ewodos. aqac, rogorc egvipteSi, poliTeizmi, anu mravalRmerTianoba
nawili III - wina aziis qveynebi 159
iyo gavrcelebuli, RmerTebs Soris mTavari mainc oTxi RmerTi iyo: cis - anu, qaris -
enlili, miwisa da nayofierebis - anu nintu, inini da wylisa da qveynis Zalisa - enki.
didi dinastiebis epoqaSi (Zv.w.aR. 3000-2400 ww.) mTavar RmerTebs Sumerebi
uZRvnidnen taZrebs-zikuratebs (nax.4), romlebic SuamdinareTis arqiteqturis
damaxasiaTebeli nagebobebi gaxda. yovel qalaqSi ramdenime iarusisgan Sedgenili
zikurati Sendeboda, romelsac maRal platformaze agebdnen. brtyeli gadaxurvis
zikurati SigniT alizis feniT ivseboda. garedan is mopirkeTebuli iyo gamomwvari
aguriT. joseris piramidis msgavsad zikurati yorRans, miwayrils warmoadgenda. zeda
terasa gankuTvnili iyo samxedroebisaTvis, raTa iqidan kargad daenaxaT yvelaferi.
meisreebisaTvis iyo gankuTvnili kbilanebiani daboloebebi, romlebsac Semdgom
dekoratiuli xasiaTi mieniWa.
aqadelebi da Sumerebi mudmivad ebrZodnen erTmaneTs. saukuneebis manZilze
mimdinare Sida omebis Sedegad, Zv.w.aR. 2400 w-s, mTeli SuamdinareTi moeqca qalaq aqadis
mefeTa batonobis qveS. Zv.w.aR. 2300 w-s Sumeri sabolood dasustda da saxelmwifo
daiSala. aqadis saxelmwifo ki ganadgurda Zv.w.aR. XXII s-Si.
am periodis erT-erTi yvelaze Zveli qalaqi-saxelmwifo iyo qalaqi uruqi.
alizisgan nagebi sxva qalaqebisgan gansxvavebiT, misi saZirkveli qvis blokebisagan iyo
agebuli. uruqis cnobili arqiteqturuli Zeglia ”wiTeli taZari”. didi, Caketili ezos
kedlebs emijneboda svetebi da naxevarsvetebi, romelTa qveda nawili mopirkeTebuli
iyo samferiani (wiTeli, Savi, TeTri) mozaikiT, Tumca wiTeli Warbobda (nax.5). taZris
saxelic aqedan momdinareobs.
daaxloebiT Zv.w.aR. 2100 w-s Seiqmna axali, ufro Zlieri saxelmwifo - SumerTa
da aqadTa samefo, anu mmarTveli dinastiis saxelidan gamomdinare, qalaq uris I I
dinastiis samefo. qalaqi uri jer kidev Zv.w.aR. IV aTaswleulSi arsebobda. es iyo metad
keTilmowyobili qalaqi: abazanebiT, tualetebiT, asfaltis gzebiT, terasebiT da a.S.
Zv.w.aR. 2000 w. qalaq urSi mefe ur-namum mTvaris RmerTis, nanusTvis, zikurati
aago (nax.6). misi Camongreuli nawilis simaRle dResac 20 m-s aRwevs (nax.7). Tavis droze
is mopirkeTebuli yofila gamomwvari aguriT. zeda, SedarebiT mcire zomis iarusebi
eyrdnoboda uzarmazar, wakveTil, sworkuTxa (43X65 m.) piramida-platformas, romlis
simaRle 15 m-s udrida. misi daxrili sibrtyeebi danawevrebuli iyo brtyeli niSebiT.
platformis zeda moedanze adioda sami grZeli da ganieri kibe.
qalaq uris I I dinastiis samefom iarseba asi weli da Zv.w.aR. 2000 wels daeca
mezobeli tomebis Semosevis Semdeg. am droisTvis moxda SumerTa da aqadelTa sruli
eTnikuri aRreva da aqaduri ena saerTo gaxda mTeli SuamdinareTisTvis.
maSin, rodesac samxreTiT Sumeri viTardeboda, mis CrdiloeTiT semiturma tomebma
daides bina, romelTa dedaqalaqi asuri gaxda. Zvelma berZnebma am teritorias asureTi
uwodes. mefe sargon I-ma Seqmna babilonis imperia, romelic moicavda SuamdinareTsa da
mcire azias (CrdiloeTi da samxreTi mesopotamia). asurelebi TandaTan gaZlierdnen
da bevri ram gadaiRes Sumerebisagan. Zv.w.aR. I I aTaswleulis Sua wlebSi mefe sargonis
meTaurobiT asurelebi SeiWrnen SumerTa teritoriaze da misi didi nawili daipyres.
sargon I-is sikvdilis Semdeg ki Sumerebi ufro xSirad janydebodnen. 150-wliani
batonobis Semdeg Sumerebma dampyroblebi gandevnes CrdiloeTisken. Zv.w.aR. XXI s-Si
semitebma kvlav daipyres Sumeri. Zv.w.aR. XX s-is dasawyisSi sabolood gaimarjves
da daipyres iseTi qalaqebi, rogorebic iyo: mari, isini, larsa, uri; sabolood gaqra
Sumeruli saxelmwifos kvali. samxreT mesopotamiaSi saukuneebis manZilze airia
mosaxleoba da dapyrobiTi omebis Sedegad Camoyalibda asureT-babilonis civilizacia,
romelic faqtobrivad Sumeruli civilizaciis gagrZelebas warmoadgenda.
uris I I dinastiis saxelmwifos nangrevebze aRmocenda ramdenime samefo, magram
Zv.w.aR. XVII s-Si Zalaufleba gadavida babilonis mefeebis xelSi. yvelaze cnobili axali
babilonis I dinastiis mefe xamurabi iyo. qveynis Siga ekonomikurma mdgomareobam da
aq dampyroblebis, kasitebis, xangrZlivma batonobam (Zv.w.aR. 1746-1171 ww.) gamoiwvia
babilonis dacema. amavdroulad daiwyo asureTis gaZliereba.
asureTis qalaqebs iseTi adgilmdebareoba ekavaT, rom xSirad ganicdidnen mTis
tomebis Semosevebs, amitom asureTi yovelTvis did yuradRebas aniWebda Tavdacvas.
Tavdapirvelad, politikurad yvelasgan damoukidebeli patara qalaqi saxelmwifo
160 nawili III - wina aziis qveynebi

asuri (Zv.w.aR. I I-I aTaswleulis dasawyisi) Zv.w.aR. XIV-XII ss-Si gadaiqca erT-erT yvelaze
mZlavr ZvelaRmosavlur dampyrobel saxelmwifod, asureTad, romelmac Zv.w.aR. IX-VII
ss-Si daiqvemdebara mTeli wina azia.
asureTis dacemis Semdeg, Zv.w.aR. VII s-is bolosa da Zv.w.aR. VI s-is dasawyisSi, kvlav
gaZlierda babilonis samefo da SuamdinareTis istoriis am bolo periods ewoda axali
babilonis, anu qaldevelTa samefo, romelmac iarseba Zv.w.aR. 539 wlamde. Zv.w.aR. 539-
538 ww-Si is sparseTma daipyro.

2. Zveli babilonis centralizebuli monaTmflobeluri


saxelmwifo (Zv.w.aR. 2150-1000 ww.)

3. asureTis imperia
(Zv.w.aR. 1000-605 ww.)

istoria. rogorc aRvniSneT, sargon I-is mier Camoayalibebuli babilonis imperia


Zv.w.aR. 2016-1595 ww-Si e.w. amorielma xalxebma daipyres da qveynis dedaqalaqi babiloni
gaxda.
Zv.w.aR. 1792-1750 ww-Si mefobda mefe xamurabi (nax.8), romelsac babilonis
simdidrem saSualeba misca mravalricxovani jari Seeqmna. xamurabma moxerxebulad
gamoiyena brZola, romelic SuamdinareTis mefeebs Soris mimdinareobda. igi
daukavSirda erT-erT mefes da ZaliTa da cbierebiT mTeli SuamdinareTi daipyro. Seqmna
Zlieri saxelmwifo babilonis mefis Zalauflebis qveS. swored misi mmarTvelobis dros
babilonis samefom miaRwia zeobas. man gaaerTiana aqadisa da Sumeris saxelmwifoebi.
xamurabma xelaxla aaSena babiloni, romelic Zv.w.aR. I I aTaswleulSic ki iyo cnobili.
xamurabs Tayvans scemdnen, rogorc RvTaebas, vinaidan man TiTqmis mTeli mesopotamia
gaaerTiana.
mis dros Seadgines mTeli babilonis samefos mosaxleobisTvis savaldebulo
pirveli kanonTa krebuli. mosamarTleebi, am kanonebis Tanaxmad, arCevdnen mcxovrebTa
Soris atexil davas da asamarTlebdnen mefis neba-survilis damrRvevT. kanonebi
gansazRvravda sasjels TiToeuli danaSaulisTvis.
1901-1902 ww-Si frangma arqeologebma ipoves qvis sveti (nax.9), romlis zeda
nawilSi gamosaxulia taxtze mjdari dinastiis meeqvse mefe xamurabi da mzis RmerTi
SamaSi (nax.10). qveda nawili mTlianad lursmuli damwerlobis teqstebiTaa dafaruli,
romlebic mecnierma v. Seilma amoikiTxa da Targmna frangul enaze. es iyo swored is
kanonTa krebuli, romelic imxanad yvelaze samarTlian kanonTa krebulad iTvleboda.
is iwyeboda swored xamurabis sityvebiT: ,,qveynad brwyinavdes samarTlianoba, raTa
moispos kanondamrRvevebi da borotmoqmedni, rom Zlierma ar Seaviwrovos susti”.
maRali kedlebiT erTmaneTisgan izolirebul babilonis qalaqebs TavdacviTi
funqcia hqonda. calke mdebareobda saparado ezoebi, romlebSic sataxto darbazebi,
misaRebi da dacvisTvis gankuTvnili saTavsebi gamodioda. nagebobaTa kedlebi morTuli
iyo reliefebiTa da kedlis mxatvrobiT. taZrebs mTel kompoziciaSi meorexarisxovani
roli eniWeboda.
daaxloebiT Zv.w.aR. 1595 w-s xeTebis zewoliT amorielebis imperia daeca (Zv.w.aR.
XVI s. Sua wlebi). es imperia monaTa ajanyebam da mefis karze uTanxmoebam daasusta.
daaxloebiT Zv.w.aR. 1590 w-s SuamdinareTi daipyres kasitebma, romlebic asurelebma
gandevnes. Tumca maTi batonoba gagrZelda Zv.w.aR. 1100 w-mde (anu 500 weli). am periodSi
xSiri iyo elamitebis Semosevebic, Tumca elamsac asureTma mouRo bolo.
Zv.w.aR. 612 w-s arabeTis naxevarkunZulidan daiZrnen amorielTa da qaldevelTa
tomebi, romlebic babilonSi cxovrobdnen asurelebis batonobis qveS didi xnis
ganmavlobaSi. amorielebi aviwroebdnen asurelebs da qmnidnen patara saxelmwifoebs.
qaldevelebi Seekrnen midielebs da daamxes asurelebi, ris Semdegac maTi batonoba
mesopotamiaSi gagrZelda Zv.w.aR. 539 wlamde. es xana axalbabilonuri periodia.
imavdroulad im adgilebSi, sadac axla sasomxeTisa da TurqeTis teritoriebia,
Camoyalibda axali saxelmwifo - urartu, romelic Tavs daesxa asureTs CrdiloeTidan.
Zv.w.aR. VII s-Si amorielebi da urartu daamarcxa asureTma, sargon I -is mefobis dros.
nawili III - wina aziis qveynebi 161
man dasaja ajanyebuli xalxi, 24000 ebraeli asureTSi gadaasaxla da daaCoqa babiloni,
romelic Zv.w.aR. 689 w-s sabolood daingra.
qaldevelTa imperiam zeobis xanas mefe nabuqodonosor I -is (Zv.w.aR. 604-562 ww.)
dros miaRwia, romelmac daipyro da gaanadgura ierusalimi da iudevelebi monebad
aqcia babilonSi.
Zv.w.aR. 539 w-s sparselTa mefe kirosi qaldevelTa imperiaSi SeiWra, daipyro
babiloni da daiqvemdebara mTeli mesopotamia.
asureT-babilonis civilizaciam uZlevelobas asurbanifalis mefobis dros
(Zv.w.aR. 669-633 ww.) miaRwia. asureTma mebrZoli qveynis saxeli daimkvidra, vinaidan
man TiTqmis mTeli wina aziis qveynebi daipyro da didi xarkic daakisra. isini mkacrad
uswordebodnen yvela qveyanas: sirias, finikias, israels, babilons. asureT-babilonis
erTiani saxelmwifos meTauri monarqi iyo. asurbanifali yvelaze met oms awarmoebda,
man Tavisi daundoblobiT sargon I -sac ki gadaaWarba. misi sikvdilis Semdeg daiwyo
asureTis dacema. Zv.w.aR. 663 w. asurbanifalma Tavisi jari TebeSi waiyvana. is daeca da
sabolood ganadgurda.
Zv.w.aR. 612 w-is dasawyisSi dedaqalaqi asuridan nineviaSi gadavida, romelic
mdinare tigrosis marcxena napirze mdebareobda. axali qalaqi sargon I -is Svilma
senaxeribma aayvava, magram Zv.w.aR. 605 wels midielebma da babilonelebma erTiani ZaliT
mospes da sabolood gaanadgures babiloni, mezobeli asureTi da gadawves ninevia. 200
wlis Semdeg borcvebiT dafaruli qalaqis Sesaxeb aravin aRaraferi icoda.
1849 w-s ingliselma mecnierma leiardim sofel kuiunjikTan gaTxara borcvi, man
aRmoaCina asurbanifalis sasaxle (Zv.w.aR. 668-633 ww.) da qalaq nineviis nangrevebic.
sasaxleSi 30000 xis firfita ipoves (nax.11). es lursmuli damwerlobis teqstebi
asurbanifalis biblioTekas ekuTvnoda, romelSic sxvadasxva xasiaTis wignebi iyo
Tavmoyrili: mecnieruli traqtatebi, saxelmwifoTa Soris dadebuli xelSekrulebebi,
istoriuli qronikebi, kanonebi, moxeleTa angariSebi, mzveravTa cnobebi mezobel
qveynebze, literaturuli nawarmoebebi, rukebi, astronomiuli wignebi, qirurgiuli
naSromebi, Sromebi asureT-babilonis enebis Sesaxeb, lursmuli damwerlobisaTvis
gankuTvnili saxelmZRvaneloebi, Sumerul-babilonuri leqsikonebi, gramatikisa da
savarjiSoebis krebulebi. am masaliT cnobili gaxda SumerTa, babilonelTa, asurelTa
legendebi, miTebi, Tqmulebebi. sainteresoa 12 firfita, romlebzec warmodgenilia
Tqmuleba-leqsi zRaprul gmir gilgameSze (Zv.w.aR. 2400 w.). aqve iyo daculi cnobebi
babilonis dacemisa da aRzevebis, asureTis Sesaxeb.
sainteresoa Tqmuleba gilgameSze (nax.12), romelic qalaq uruqSi mefobda.
gilgameSma brZana kedlis ageba qalaqis garSemo. mosaxleobam RmerTs sTxova iseTi
arseba Seeqmna, romelic gilgameSs daamarcxebda. RmerTma ismina xalxis vedreba da
naxevrad mxeci, naxevrad adamiani - enqidu Seqmna. maT Serkinebisas erTmaneTi ver
daamarcxes da damegobrdnen. enqidu male mokvda. Tavzardacemuli gilgameSi gaeSura
Soreul winaparTan utnapiStimTan, romelsac RmerTebma ukvdaveba uboZes. gilgameSma
misgan gaigo ukvdavebis wamali, romelic unda Seesva. ,,ukvdavebis balaxi” okeanis
fskerze izrdeboda. man moipova es balaxi da qalaqis mcxovrebTaTvis waiRo. gzaSi
banaoba gadawyvita. napirze datovebuli balaxi gvelma SeWama. gilgameSi xelcarieli
dabrunda. legenda mogviTxrobs sicocxlis siyvarulis, vaJkacobisa da borotebaze
gamarjvebis Sesaxeb. TqmulebaSi gadmocemulia ZvelbabilonelTa miswrafeba, SeecnoT
bunebis Zalebi, kanonebi, sikvdil-sicocxlisa da adamianisaTvis ukvdavebis miniWebis
saidumloeba.
semiturma tomebma Zv.w.aR. XX s-Si sabolood gaanadgures Sumeruli qalaqebi
da mesopotamiis teritoria gaiyves: CrdiloeTi mxare gaerTianda qalaq asurTan,
dasavleTis regioni qalaq marisTan, centraluri nawilis dedaqalaqi gaxda aSnunaki,
samxreTisa - larsa.
mogvianebiT, Zv.w.aR. XIX s-Si sumuabumma babilonSi Camoayaliba mefeTa axali
dinastia. qalaqi, romelic aqamde SeumCneveli iyo da mdebareobda evfratis Sua welSi,
male mTeli imperiis centri gaxda da udidesi qalaq uris brwyinvalebac ki daCrdila,
Tumca yvelaze didi wvlili qalaq babilonis ayvavebaSi mainc xamurabis ekuTvnoda.
162 nawili III - wina aziis qveynebi

4. axali babilonis samefo


(Zv.w.aR. I aT. - Zv.w.aR. VII-VI ss., (Zv.w.aR. 625-539 ww.))

Zv.w.aR. 605 w-s ganadgurebuli babilonidan gadarCenili mcxovreblebi ar


Tvlidnen Tavs damarcxebulad. koloniebma rogorc ki igrZnes asureTis dasusteba,
babilonis meTaurobiT (midielebi da skviTebi) asureTis winaaRmdeg daiwyes omi,
romelic 30 wels gagrZelda. ninevia daipyres da gaanadgures.
asureTis mefem sinaxeribma (sargon I -is Svili) Zv.w.aR. 689 w-s babiloni aiRo da
gadawva. man tigrosisa da evfratis SemaerTebeli 60 km. sigrZis arxi miwiT amoavso, raTa
wyliT daefara babiloni.
sinaxeribis Svilma, asarxadonma, mamis borotebis dasafaravad es ukeTureba
babilonis uzenaes RvTaebas - marduqs daabrala, rac, TiTqos, misi brZanebiT Sesrulda.
asarxadonma mravali monis daxmarebiT daiwyo Tavisi winamorbedis mier dangreuli
babilonis aRdgena, am dros asureTi ukve sustdeba. es procesi Zv.w.aR. 678 wlidan
daiwyo.
Zv.w.aR. VII s-Si asureTis aRmosavleTiT gaCnda axali saxelmwifo midia (iranuli
tomebisagan Semdgari). misi mefe kiaksari daukavSirda qaldevel mefe nabopalasars,
romelic ukve daepatrona babilons da misi daxmarebiT moindoma gasworeboda asureTs.
Zv.w.aR. 605 w-s maT SeerTebuli ZalebiT aiRes ninevia. nabopalasarma gaanadgura
dasustebuli asureTis saxelmwifo, daangria misi qalaqebi, SemoierTa mTeli
finikia, siria, palestina da sxv. Zv.w.aR. 605-563 ww-Si misma Svilma nabuqodonosor I -m
(nabuqadanaser I ) gaagrZela dampyrobluri politika.
Zv.w.aR. VII s. bolos nabuqodonosor I -m gaagrZela nabopalasaris mier dawyebuli
babilonis aRorZineba da, Sesabamisad, qveynis sxvadasxva qalaqic aRadgina. man daipyro
iudevelTa samefo Zv.w.aR. 586 w-s da iqidan babilonis asaSeneblad wamoiyvana monebi.
nabuqodonosors colad hyavda midieli qali amita. Tavisi mmarTvelobis bolos is
mZime seniT daavadda da Zv.w.aR. 562 w-s gardaicvala.
qaldevel mefeTa meSveobiT babilonma miaRwia zeobas, magram es didxans ar
gagrZelebula, daaxloebiT 90 weli. Zv.w.aR. 538 w. sparselebma daipyres qalaqi babiloni,
magram is ar gaunadgurebiaT. sparselebi imave adgilebidan iyvnen, saidanac midielebi,
anu axlandeli iranidan.
saerTod, axalbabilonur kulturas safuZveli Caeyara nineviis dacemidan 70
wlis Semdeg da sparselebis mier mis aRebamde Zv.w.aR. 607-532 ww-Si nabuqodonosoris
Semdeg mefobda nabonidi, romelmac mniSvnelovani veraferi Semata babilons, TumcaRa
qalaqi uri aRadgina. babilonis gaZlierebam imsxverpla nabonidi. rodesac mefe
kirosi babilonis asaRebad sparseTidan daiZra, mas winaaRmdegoba aravin ar gauwia.
ufro metic, nabonidis erT-erTma winamZRolma, gobriam, gauRo mefis jars kari.
mefe kiross SuamdinareTSi araferi ar daungrevia vinaidan is Sevida iq, rogorc
ganmaTavisuflebeli.
nawili III - wina aziis qveynebi 163

Savi zRva

kasp
iis
zRv
urartu

a
xatuSaSi
xeTebi xu
ri
T
eb
i
dur-Saruqini

kia
ninevia

ti
fini

gr
asuri

os
xmelTaSua zRva mari

i
ekbatani
ev asureTi
fr
at
i aqadi elami
babiloni
sparseTi

uruqi
pasargadi
uri
persepolisi
1

asu
ninevia
ev

re
fr
va

Ti
at

ti
zR

asuri gr
a
Su

os
Ta

i
el
xm

babiloni
Sumeri sp

3 uri
ar
se
Ti
sy
ur

wiTeli
e

zRva
2

5
1. wina azia
2. lursmuli damwerlobis teqsti
3. babilonis samefo Zv.w.aR. 1750 wels
4. zikurati
5. qalaq uruqis wiTeli taZris svetebi
6
164 nawili III - wina aziis qveynebi

11
8

10 9 12

6. qalaq uris zikurati (rekonstruqcia) 10. qvis svetis zeda nawili


7. qalaq uris mTvaris RmerTis nanus zikurati 11. qalaq nineviaSi aRmoCenili firfita
(dRevandeli saxe) lursmuli damwerlobis teqstiT
8. mefe xamurabi 12. gilgameSi
9. qvis sveti, xamurabi da mzis RmerTi SamaSi
nawili III - wina aziis qveynebi 165

Tavi II. SuamdinareTis qveynebis arqiteqtura

II-1 axali babilonis samefos qalaqi babiloni


(Zv.w.aR. VII-VI ss.)

axali babilonis samefos arqiteqturuli Zeglebi SedarebiT ufro kargadaa


Seswavlili, vidre SuamdinareTis istoriis sxva periodebisa. es SesaZlebeli gaxda
germanel arqiteqtor robert koldeveis mier Catarebuli gaTxrebis Sedegad (1898-
1917 ww.), romlebic 19 weli gagrZelda. pirveli cnobebi babilonis Sesaxeb gvxvdeba
legendaSi aqadis mefe sargonze (Zv.w.aR. 2400 w.), romelmac CaaxSo ajanyeba Tavis mier
dapyrobil qalaqSi. babilonis Sesaxeb cnobebi Semogvinaxa aseve herodotem, romelmac
Zv.w.aR. V s-Si imogzaura babilonSi da aRwera igi. misi iq yofnis dros babiloni iseTive
iyo, rogoric mefe nabuqodonosoris dros. SemorCenilia ara marto herodotes mier
aRwerili babiloni, aramed mefe nabuqodonosoris mier mSeneblobis procesis aRwerac,
romelic londonSi, britaneTis muzeumSi, inaxeba Tixis firfitebze.
qalaqi babiloni (nax.1) Tanamedrove erayis teritoriaze, axlandeli qalaq
alhilahis adgilas mdebareobda. Zvelad adgilobrivi mcxovreblebi mas ”babilis”
uwodebdnen, rac aqaduridan momdinareobs da niSnavs ”RvTis karibWes”. berZnebma
uwodes ”vaviloni”. erayelebi ki dRemde - ”babilons” uwodeben. is daumTavrebeli
qalaqis sinonimadac iqca. qalaqis daarsebaze sxvadasxva mosazreba arsebobs. zogi
amtkicebs, rom is asurelma mefem ninim daaarsa, zogs miaCnia, rom - belam, zogic mis
saxels semiramidas ukavSirebs. amboben, rom qristeSobamde 2000 wliT adre am qalaqis
asaSeneblad asureTidan mravali xuroTmoZRvari da 2 mln. muSa dauqiravebiaT. qalaqi
babiloni Seiqmna gansazRvruli gegmis mixedviT da 10 wlis ganmavlobaSi arqiteqturul
ansamblad Camoyalibda. marTalia, Zveli aRmosavleTis istoriaSi qalaqebis mSenebloba
mimdinareobda swored aseTi, erTiani gegmis mixedviT, magram babilonSi, Zveli samyaros
istoriaSi, pirvelad iyo mcdeloba mravalaTasiani mosaxleobis mqone didi qalaqis
gaazrebuli dagegmarebisa (mkvlevris e. ungeris monacemebiT 200000 macxovrebeli).
Zv.w.aR. VII-VI ss-Si babilonis gegma warmoadgenda araswori formis oTxkuTxeds,
farTobiT 10 km2 (nax.2). gverdebi orientirebuli iyo qveynis mxareebis mixedviT. mdinare
evfrati mas or nawilad yofda: aRmosavleTis napirze - Zveli qalaqi, dasavleTisaze -
axali qalaqi, romelic faqtobrivad babilonis gareubnad iTvleboda. mniSvnelovani
nagebobebi ganlagebuli iyo Zvel qalaqSi. is axal qalaqs ukavSirdeboda xidiT, romlis
xismalian konstruqcias iWerda qvis xarebi. xidis sigrZe 115 m. yofila, sigane ki - 6 m-i.
herodotes aRweriT, es xidi Rame iweoda. sul babilonSi 53 msxvili taZari da ramdenime
aseuli gansawmendeli idga.
babiloni garSemortymuli yofila sami rigi kedliT. pirveli 7 m. sisqis
gamoumwvari aguris kedeli, Semdeg, 12 m-is daSorebiT - meore 7,8 m. sisqis gamomwvari
aguris, bolos ki - uSualod Rrma TxrilTan mdebare qvis 3,3 m. sisqis kedeli. maT garda,
arsebobda ori rigi gamouwvavi aguris Siga kedlebi. babilonis kedlebis sigrZe 18 km-s
utoldeboda, xolo qalaqis Siga kedlebi, mdinaris marjvena sanapiroze mdebare ”axali
qalaqis” CaTvliT, Seadgenda 8150 m-s. dacviTi kedeli mihyveboda evfratis napirsac.
mdinaris gaswvriv maTi sigane 7,0 da 7,8 m-is toli iyo, anu maTze oTxcxeniani etlic ki
gaivlida. kedlebis saerTo sisqe 30 metri yofila. yovel 20 m-Si maT hqondaT koSkebi,
romlebic zeda nawilSi dakbiluli iyo.
Siga kedels hqonda cxra karibWe da dakbiluli koSkebi-kontrforsebi. am
karibWeebidan iwyeboda cxra prospeqti, grZeli, swori quCebis qseli, e.w. procesiebis
gzebi. es TeTri kiris filebiT mokirwyluli gzebi qalaqs mTel sigrZeze kveTdnen da
yofdnen kvadratebad. maT uerTdeboda viwro quCebi, Sesaxvevebi, Cixebi (maTi sigane - 4
m.), romlebic SesaniSnav gegmarebiT perspeqtivas qmnida. am prospeqtebs da maT Sesabamis
karibWeebs babilonis RmerTebis saxelebi ewodeboda (aRmosavleTiT - marduqisa
da ninurtis, dasavleTiT - adadis, CrdiloeTiT - lugalgiris, iSTarisa da sinas,
samxreTiT - enlilis, uraSisa da SamaSis). dagegmarebuli iyo zogierTi sacxovrebeli
kvartalic, Tumca procesiebis gzebis mimdebare ganaSenianeba stiqiurad xdeboda.
166 nawili III - wina aziis qveynebi

qalaqis regularuli dagegmarebis aseTi principi elinizmis epoqaSi berZnebma da


romaelebma aiTvises. herodote werda: ”babiloni isea gaSenebuli, rogorc arc erTi
CvenganisTvis cnobili qalaqi. is savsea sam da oTxsarTuliani saxlebiT”.
iSTaris mTavari karibWis win mdebare nakveTis kedlebi mopirkeTebuli iyo
lurji moWiquli aguris filebiT - SorenkecebiT, romelTa fonze ikveTeboda lomebis
reliefuri gamosaxulebebi - TeTri lomebi - yviTeli fafrebiT (nax.3), yviTlebi -
wiTeli fafrebiT. 25 m. siganis gzis es nawili warmoadgenda iSTaris karibWis winkars.
frizebis saerTo sigrZe Seadgenda 180 m-s.
iSTaris karibWe (nax.4, iSTari - aiburSabu siyvarulis, nayofierebisa da omis
qalRmerTi) Sedgeba ori didi Siga da ori patara gareTa koSkisgan, romlebic aseve
mopirkeTebulia lurji moWiquli filebiT. 12 m. siganis karibWis zomebi kvadrats
uaxlovdeba. aq vxvdebiT TaRovan-kamarovan gadaxurvas. karibWis TaRis sigane 4,5 m-s
aRwevda, simaRle ki - 9 m-s. karibWis arqiteqturuli gadawyveta ukavSirdeba ufro
adreuli periodis princips - vertikaluri moculobebis martiv ritmul monacvleobas.
saerTo ritmis Sesaqmnelad ansamblSi erTdroulad gamoiyenes brtyeli da amoweuli
gamosaxulebebis rigebi. erTmaneTs enacvleba TeTri xarebisa (nax.5, simboloa iSTaris)
da yviTeli urCxulebis (grifonebis anu ”muSruSebis”, simboloa marduqisa, romelic
babilonis mTavari RvTaeba da nayofierebis RmerTia. mas berZnebi ”bela zevss”
uwodebdnen) reliefuri gamosaxulebebi (nax.6). maT xorkliani tani, morielis kudi,
gvelis Tavi da kiseri, wina fexebi katis da ukana fexebi mtacebeli frinvelis aqvT.
maTi simaRle 1 m-i, sigrZe-1,5 m-ia. aq aSkarad ikveTeba Ria da muqi fonebis monacvleoba,
rac xels uwyobs SuqCrdilis TamaSs kedlis zedapirze. es gaazreba quCis sazeimo
xasiaTs avlens. babilonis arqiteqturaSi siaxlea ferTa gamis farTod gamoyeneba.
garda bunebrivi TeTri da Savi ferebisa, romlebic aqvs babilonis samSeneblo teqnikas
(kedlebis SeTeTreba TeTri kiriT, zedapirebis bitumiT dafarva), Semodis lurji da
yviTeli ferebi, romlebic damaxasiaTebelia garemomcveli landSaftisTvis. moWiquli
filebis wyalobiT qalaqis centraluri nawili wiTel-yviTeli da lurj-cisferi
ferebiTaa akaSkaSebuli. dRes rekonstruirebuli iSTaris karibWe mdebareobs berlinis
saxelmwifo muzeumSi, xolo misi nangrevebi erayis teritoriaze darCa (nax.7).
”procesiebis gza” qalaqis mTavar magistrals da aseve mis mTavar RerZs
warmoadgens (nax.8). is orive mxridan 7 m. simaRlis yru kedlebiTaa SemosazRvruli,
800 m-ze iWimeba da kveTs TiTqmis mTel qalaqs, Crdilo-dasavleTidan samxreT-
aRmosavleTisken gza 1600-iani kuTxiT ixreba CrdiloeTisken. zogi am gzas ”sikvdilis
gzasac” uwodebda. is aerTebs qalaqis mTavar marduqis taZris nakveTs, esagilas,
CrdiloeTis mTavar iSTaris karibWesTan. 7,5 m. siganis es gza mokirwyluli iyo TeTri
kirqvisa da wiTeli breqCiis filebiT. filebis ukana mxares ewera: ”me nabuqodonosorma,
babilonis mefem, nabopalasaris Svilma davage qvis filebiT es procesiebis gza
uzenaesi RvTaebis marduqisTvis. o, marduq, o, dido mbrZanebelo, miboZe maradiuli
sicocxle”. gzis orive mxares kedlebze gamosaxuli iyo aseve 1 m. simaRlis kudaweuli
da kuddaweuli yviTelfafriani lomebis 120 reliefuri gamosaxuleba, TiTo mxares
- 60-60. isini TiTqos mihyvebodnen msvlelobas marduqis taZrisken da xazs usvamdnen
ceremoniis mniSvnelobas. samxedro istorikosebi am gzas dacvis sistemis nawiladac
miiCneven. dRes is nawilobrivaa SemorCenili, xolo berlinis muzeumSi SesaZlebelia
aRdgenili procesiebis gzis naxva (nax.9).
nabuqodonosor I -is CrdiloeTis sasaxle iSTaris karibWis marjvniv, qalaqis
kedlis gareTa mxridan, mdebareobda. mas samxreTis sasaxlisgan swored es kedeli
yofda. am sasaxleSi, anu e.w. sasaxlis muzeumSi, inaxeboda axalbabiloneli mefeebis
nadavli, qandakebebi da sxva Zvirfasi nivTebi.
nabuqodonosor I -is samxreTis sasaxle SedarebiT kargadaa Semonaxuli (nax.10).
is idga maRal, 30-metrian aguris terasaze da iyofoda or, aRmosavleT da dasavleT
nawilad, gegmaSi warmoadgenda araswori formis trapecias da moicavda TiTqmis erT
RerZze, erTmaneTis miyolebiT ganlagebul xuT ezos. isini aerTianebdnen sasaxlis
nawilebs, romlebSic Sesvla SeiZleboda aRmosavleTis erT-erTi mokle gverdidan.
saTavsebi jgufdeboda ezoebis garSemo, romelTa anfiladis saerTo sigrZe 300 m-s
aRwevda. varaudoben, rom 172 oTaxi 52000 m2 farTobze iyo ganTavsebuli. Zv.w.aR. IV s-Si
nawili III - wina aziis qveynebi 167

sasaxle aleqsandre makedonelis rezidenciad iqca, xolo sparselTa batonobis dros


sabolood ganadgurda.
aRmosavleTiT mdebare pirveli nawili sasaxlis dacvis, garnizonisTvis iyo
gankuTvnili. savaraudod, am nawilis Crdilo-aRmosavleT kuTxeSi, maRal aguris
TaRebze, gaSenebuli yofila cnobili ”semiramidas dakidebuli baRebi” (nax.11),
msoflios Svidi saocrebidan erT-erTi. es baRebi nabuqodonosorma miuZRvna Tavis
midiel cols, amitas, radgan misTvis ucxo iyo babilonis brtyeli da utyeo landSafti.
Tavad semiramida asureTis dedofali iyo, romelic moRvaweobda Zv.w.aR. IX s-Si. Zvelma
berZnebma dakidebuli baRebis ageba ratomRac dedofal semiramidas daukavSires. Tu
ratom ewoda am baRebs misi saxeli, axla rTuli dasadgenia. mas, ra Tqma unda, araviTari
kavSiri ar hqonda babilonis dakidebul baRebTan. dRes SemorCenilia mxolod nagebobis
sardafis nawili, romelic gegmaSi araswor oTxkuTxeds qmnida. mis CrdiloeT da
aRmosavleT nawilebs sasaxlis gareTa kedlebi warmoadgenda, xolo danarCeni ori
mxridan Tavisi kedlebi hqonda, romlebsac Siga mxridan emijneboda erTnairi kamarovani
saTavsebi. centrSi damoukideblad aRemarTaT kvadratuli saTavsi, romlis uecari
CamoSla gareTa nawilebs ar daazianebda. yvelaze grZeli, Siga kedlis sigrZe 42 m-i iyo.
Sesasvleli samxreTidan mdebareobda. SigniT or rigad masiuri kamarebiT gadaxuruli,
ToTxmeti kamera ganTavsda. kamarebi eyrdnobodnen gareTa kedels da gareTa kamarovani
kamerebis rigs. dakidebuli baRebis sarTulebi terasebad viTardeboda. maTi saerTo
simaRle 28 m-s aRwevda da zeda nawili gareTa kedlebis simaRles utoldeboda. aq
vlindeba babilonelebisTvis kargad nacnobi zikuratebis vertikaluri ganviTarebis
principi. swored rom, zogierTi zikuratis iarusebis nawilobrivi gamwvaneba gaxda
dakidebuli baRebis Seqmnis winapiroba. miwiszeda nawili, savaraudod, Sedgeboda
miwisqveSa nawilSi kamarovani gadaxurvis mqone kamerebis kedlebis msgavsi masiuri
svetebisa da kedlebisgan (nax.12). kamarebze gadebuli iyo didi zomis qvis filebi,
Semdeg - aguris fena, bitumi, lerwami, tyviis fena wylis SesaCereblad, da bolos,
miwis sqeli fena, romelzedac izrdeboda xeebi. mcenareebi etlebSi Sebmuli xarebiT
CamohqondaT sxvadasxva qveynidan. baRebs rwyavdnen wylis asaqaCi borblis saSualebiT.
I aTaswleulis bolos wyaldidobam gamorecxa saZirkveli da TaRebi CamoiSala.
oTxkuTxa formis ezos Semcveli meore nawili gankuTvnili iyo mefesTan
daaxloebuli pirebisa da momsaxure personalisaTvis.
sasaxlis mTavar centrs warmoadgenda mesame, kvadratuli ezo, romlis SuaSi iyo
Wa. ezos samefo darbazis daniSnuleba hqonda. mis (farTi 55X60 m.) samxreTiT mdebareobda
ganTqmuli nabuqodonosoris samefo darbazi. is ezos ganivad ganTavsda. misi zomebi
18X52 m-s utoldeboda. kedlebis sisqe ki 7 m-s aRwevda. lurjad moWiquli agurebiT
mopirkeTebul fasadze gamosaxuli iyo yviTeli svetebi, cisferi oTxvolutiani
kapitelebiT. svetebis Tavze gadioda cisferi rombebiani frizi, Semdeg - moTeTro-
moyviTalo palmetebisa da lotosis yvavilebis rigebi. qveda mxares amSvenebda
mesopotamiisTvis damaxasiaTebeli lomebis frizi (nax.13). sami Riobis saSualebiT
SeiZleboda moxvedra ufanjro darbazSi, romelic, savaraudod, gadaxuruli yofila
18 m-iani kamariT.
centraluri Riobis win, sataxto darbazis kedelSi, arsebobda niSa, sadac idga
mefis taxti. aqedan mefe Tvalyurs adevnebda ezodan momsvlelebs, xolo isini ki ezodan
xedavdnen brwyinvale samxreTis kedels da mis fonze TaRovan RiobebSi - mefis taxts.
aqve kedelSi gaWrili kariT SeiZleboda moxvedra oTaxebSi, saidanac gamodioda mefe.
sasaxlis dasavleTis nawili kedliT mTavar sasaxles emijneboda. ori
kvadratuli ezo mefis mosasvenebelisa da sacxovrebeli nawilis centrs warmoadgenda.
mesopotamiuri tradiciis Sesabamisad, sacxovrebeli nawili orientirebuli iyo
CrdiloeTisken. am ezoebis garSemoc saTavsebis sxvadasxva jgufi arsebobda.
”wminda teritoria” - esagila (nax.14) iwyeboda nabuqodonosoris sasaxlis
Semdeg. teritoria 30 ha-s Seadgenda. axal qalaqs mTel siganeze kveTda RmerT adadis
procesiebis gza, romelic miemarTeboda mdinarisken. mdinareze gadebul masiuri qvis
blokebisgan agebul xids 5 sayrdeni hqonda. sayrdenebi erTmaneTTan SeerTda rkiniTa
da tyviiT. wiTeli aguriT mokirwyluli xidi dafaruli yofila asfaltiT. didi zomis
”wminda teritorias” gars ertya ormagi kedeli, romelSic 12 Sesasvleli-karibWe
168 nawili III - wina aziis qveynebi

arsebobda. xidi miemarTeboda mTavari ”wminda karibWisken”. nakveTis CrdiloeTi mxare


Sedgeboda sami ezosgan - dasavleTidan aRmosavleTisken gaWimuli CrdiloeTis ezo,
mdinaris gaswvriv gaWimuli dasavleTis yvelaze viwro ezo da bolos mTavari ezo,
romelsac ekava danarCeni farTi.
mTavari ezos samxreT-dasavleT kuTxeSi aRmarTuli zikurati, e.w. etemenanki,
Svidsafexuriani iyo (nax.15). Sumerulad niSnavda - ”cisa da miwis daarsebis saxls”
(cnobilia babilonis godolis saxelwodebiT). is areulobisa da aRrevis simboloa.
zogierTi mecnieris varaudiT, sityva ”babiloni” ukavSirdeba asurul sityvas
”balals”, rac arevas niSnavs da nawilobriv mainc naTels hfens legendas enebis aRrevis
Sesaxeb. misi garegani saxis Sesaxeb cnobebi antikurma mwerlebma Semogvinaxes, kerZod,
herodotem da Zv.w.aR. I I aTaswleulSi TviT babilonelebma. babilonis arqiteqturaSi
zikurati mogvagonebs 2000 wliT adre agebul oTxsafexurian zikurats urSi. es ki,
TavisTavad, Sumerebis arqiteqturasTan tradiciul kavSirs adasturebs. meore mxriv
ki xazs usvams arqiteqturis mniSvnelobas politikurad da ekonomikurad aRzevebul
nabuqodonosoris babilonSi.
germaneli arqiteqtoris, robert koldeveis, monacemebis mixedviT etemenankis
zikurati vrceli ezos siRrmeSi, asimetriulad idga. is dominirebda mTel qalaqze.
gaTxrebis Sedegad dadginda babilonis koSkis saZirkvlis adgilmdebareoba da im
adgilas Rrma ormos naSTebi. herodotes aRweriT, koSks 8 iarusi hqonda. qveda, pirveli
iarusis sigane 180 m. iyo. koldeveis aRweriT arsebobda 7 iarusi, romelTa kvadratuli
fuZis (91,5X91,5 m.) simaRle 33 m-s aRwevda. meore iarusisa - 18 m-s, mesame, meoTxe, mexuTe,
meeqvse - 6 m-s, meSvide - 15 m-s. ar SeiZleba ar davujeroT koldeveis, Tumca herodotes
dros, savaraudod, arsebobda kidev erTi terasa, romelic droTa ganmavlobaSi
miwasTan gasworda da koldeveim mas ver miakvlia. gamouwvavi agurisa da Tixatkepnilis
masiuri fenisgan agebul zikuratis Suaguls (60X60 m.), oTxive mxridan gars ertya 15 m.
sisqis gamomwvari aguris kedlebi. bitumiT dafarul am kedlebze amokveTili iyo mefis
Stampebi (misi saxelis ukvdavsayofad).
rekonstruqciis mixedviT zikuratis kedlebi odnav ixreboda da maTi
zedapiri iyofoda sworkuTxa SverilebiT TiTo mxridan - 12-12-ad (nax.16). samxreT-
aRmosavleTidan koSkze adioda 60 m. sigrZisa da 9 m. siganis kibe. aseTive siganis ori
kibe miemarTeboda samxreT-aRmosavleTis fasadis pirvel iaruszec. iarusebze asvlac
kibeebiT iyo SesaZlebeli. yoveli iarusi winaze Seweuli iyo, amitom iqmneboda mcire
Semosasvleli moedani. iarusebi simbolurad gamoxatavdnen Svid zeciur sxeuls (mze,
mTvare da imdroisTvis cnobili xuTi planeta - saturni, iupiteri, marsi, venera,
merkuri). maTi Seferilobac, savaraudod, ukavSirdeboda ciur sxeulTa ferebs: pirveli
iarusi bitumis feris gamo Savi iyo (Savi saturnis feria), danarCeni iarusebis zedapiris
dafarva simboluri iyo: meore sarTuli TeTri kirqvisa, mesame - wiTeli gamomwvari
agurisa (Ria wiTeli - marsisa), meoTxe - muqi mowiTalo-moyavisfro filebiT (muqi
wiTeli - iupiterisa), mexuTe - vercxlisferi (mTvaris feri), meeqvse - oqrosferi (mzis
feri), meSvide - lurji (lurji - merkurisa). aseTi ferTa gama dResac SenarCunebulia
borSipas taZris nangrevebze da iqac simboluri datvirTva aqvs.
zikurats agvirgvinebda gamomwvari agurisgan agebuli, lurjad moWiquli
filebiT mopirkeTebuli 15 m. simaRlis marduqis taZari, romlis saxuravze idga
nayofierebisa da mzis simbolo - xaris brinjaos (an mooqrvili) ori rqa. taZarSi
inaxeboda: oqros sareceli, savarZlebi, magida. qurumebis azriT, TviT RmerTi modioda
aq Ramis gasaTevad, irCevda adgilobriv qaldevel qals da Rames masTan erTad atarebda.
aqve inaxeboda marduqis oqros qandakebac, romelic Semdeg mefe qserqsem iranSi waiRo.
zikuratis mTliani simaRle 90 m-s aRwevda. cnobili ar aris, Tu rogor naTdeboda
taZari.
etemenankis zikurati, romelic qalaqis nebismieri wertilidan moCanda, arc
erTi gzis daboloebas ar warmoadgenda. iSTaris karibWidan mimavali procesiebis
gza midioda etemenankis ”wminda karibWesTan”, romelic ixsneboda weliwadSi mxolod
sami dRe. procesiis monawileni swori kuTxiT uxvevdnen karibWisken da Sediodnen
esagilas teritoriaze, sadac maT win aRimarTeboda zikurati. mis vertikalurobas
gansazRvravda simaRleSi asuli iarusebi, pilastrebiT danawevrebuli zedapiri da
nawili III - wina aziis qveynebi 169
zeviT mdgari taZari, romlis simboluri datvirTva gamoxatavda swrafvas zecisken.
qalaqis erTferovani ganaSenianebis fonze feradi zikurati gamoirCeoda Tavisi
didebulebiTa da mniSvnelobiT, romelic avlenda ”cisa da miwis kavSirs”. mravali
avtoris mier gamosaxuli babilonis godoli, marTlac rom, cas swvdeba da RmerTTan
kavSirze miuTiTebs (nax.17, 18, 19)
herodote werda: ”xalxi jer gamodioda qveda taZridan, sadac marduqis
qandakebis win msxverpls swiravda. am taZarSi ”bela zevsis” uzarmazari oqros
qandakeba mdgara, romlis gverdiT idga oqros magida, skami - fexebis dasawyobad da
taxti. am nivTebis dasamzadeblad daxarjula 800 talanti oqro. taZris win aRmarTul
oqros sakurTxevelze swiravdnen axalgazrda cxovelebs, xolo iqve mdgar meore
sakurTxevelze - beber cxovelebs. aqve aRumarTavT kidev erTi oqros qandakeba,
romlis nadavlad waReba sdomebia dariuss, magram ver mouxerxebia. msxverplSewirvis
ceremoniis Semdeg xalxi kibeebiT adioda babilonis koSkis pirvel iarusze, qurumebi
ki Siga gasasvlelebiT adiodnen zikuratis zeviT ganlagebul marduqis taZarSi”.
asureTis mefem sinaxeribma zikurati daangria, xolo aRadgines misma Svilma
asargadonma da SviliSvilma asurbanifalma (xuroTmoZRvari aradaxeSu). axalbabilonis
mefeebis mefobis dros is aRadgines. mogvianebiT koSki nawilobriv daingra sparselTa
batonobis periodSi Zv.w.aR. VI s-Si, rodesac sparseTis mefem, qserqsem, babiloni
daipyro. Zv.w.aR. IV s-Si aleqsandre makedonelma gadawyvita misi aRdgena. Zveli koSki
daSala, magram veRar moaswro axlis aSeneba.
wminda adgilis CrdiloeTiT da samxreTiT idga sxva RvTaebebis taZrebi - RmerT
ninurti exatutilas, qalRmerT ninmax-emaxisa, gulasa da sxvaTa. axalbabilonis
taZrebSi dominirebda grZivi RerZuli dagegmareba, rac kargad vlindeboda iSTaris
karibWis marcxniv ganlagebul nin-maxis taZarSi, romlis ezos garSemo saTavsebi
asimetriulad iyo ganlagebuli.
babilonis arqiteqturis ZiriTadi principebia: sworxazovneba, mkveTrad
gamoxatuli kuTxeebi mrudi gamoyenebulia mxolod TaRebSi, gamoweul nawilebSi
horizontaluri danawevreba ixmareba, romelic xazgasmulia kedlebis, karibWeebis,
taZrebis dakbiluli daboloebebiT. zikuratebis qveda iarusebis mcire daxriloba
maT simyareze miuTiTebs. es kompleqsi warmoadgens xelovnebaTa sinTezis saukeTeso
magaliTs. aq arqiteqturas brwyinvaled erwymis feri da dabali reliefi.
Tu dRes ierusalimi wminda miwadaa aRiarebuli, babilonis miwa, sadac babilonis
godoli, anu zikurati aSenda, codvilTa miwadaa miCneuli. dResdReobiT qalaqi
babiloni dangreulia da misi Tavdapirveli saxiT aRdgena SeuZlebelia (nax.20).
170 nawili III - wina aziis qveynebi

CrdiloeTis
sasaxle

as
nabuqodonosoris sin bWe
i
sasaxle kar

iSTaris karibWe
iris
alg i
lug ibWe
kar Zvel
qis
ar du e
m ibW
mdinare evfrat

kar

zikurati
i
axal laqi
proc

qa
i

esieb

marduqis
xidi taZari tis
is gz

inur We
n ib
adadis kar
a

karibWe
i is
arx o sor
qi on eli
qala qod a ked
s
aSi bu
na reT
ur ibWe
kar ga

is
SamaS
bWe
kari

2
nawili III - wina aziis qveynebi 171

3 5

7
1. qalaqi babiloni, Zv.w.aR. VII-VI saukuneebSi
2. qalaqis gegma
3. frizi, yviTelfafriani lomis gamosaxulebebi
4. iSTaris karibWe (rekonstruqcia)
5. TeTri xaris gamosaxuleba iSTaris karibWeze
6. urCxulis, anu “muSruSis” gamosaxuleba
iSTaris karibWeze
7. karibWis dRevandeli saxe
8. procesiebis gza (rekonstruqcia)
9. aRdgenili procesiebis gzis frizi (berlinis
8 muzeumi)
172 nawili III - wina aziis qveynebi

d d g b a

9 10

12

11

14

10. nabuqodonosor I -is samxreTis sasaxle


(a. dacvisTvis gankuTvnili pirveli ezo,
b. meore ezo momsaxure personalisTvis,
g. centraluri, mTavari sataxto darbaz,
d. sacxovrebeli nawili, e. sataxto darbazi,
v. semiramidas dakidebuli baRebi)
11. semiramidas dakidebuli baRebi
(rekonstruqcia)
12. semiramidas dakidebuli baRebi (Wrili)
13. nabuqodonosor I -is sataxto darbazis
kedeli
13 14. qalaqi babiloni. xedi mdinare evfratidan
nawili III - wina aziis qveynebi 173

Tavi III. asureTis samefos arqiteqtura


(Zv.w.aR. I aTaswleuli)

istoria. Zv.w.aR. IV-II aTaswleulSi CrdiloeT mesopotamiaSi Camoyalibebas


iwyebs momavali asureTis samefo. Zv.w.aR. I aTaswleulSi asureTi CrdiloeTidan
SemosazRvruli iyo nawilobriv dRevandeli somxeTisa (urartu) da Crdilo-
aRmosavleTidan nawilobriv dRevandeli qurTistanis (midia) mTebis jaWviT,
samxreTidan - babiloniT. faqtobrivad misi sazRvrebi gadaWimuli iyo xmelTaSua
zRvidan sparseTis yuremde. teritorias anoyierebda da rwyavda mdinare tigrosi. misi
uZvelesi mosaxleoba iyo xuriTebi (subaruli tomebi), xolo mogvianebiT es teritoria
daikaves semiturma tomebma - Tavdapirvelad aqadelebma, Semdeg arameelebma. Zv.w.aR.
I I-I aTaswleulis mijnaze aq Camoyalibda saxelmwifo Sereuli mosaxleobiT, romelsac
bevri ram akavSirebda SuamdinareTSi gabatonebul Sumerul-aqadur samxreTTan. es
gansxvavebuli tomebi TandaTan Camoyalibda erTian asurel xalxad, romelmac Seqmna
samxedro-biurokratiuli saxelmwifo, mudmivi jariTa da cxenosanTa danayofiT.
Zv.w.aR. XVs-Si asureTi miTanias emorCileboda. asureTis Camoyalibeba ZiriTadad
daiwyo Zv.w.aR. XIV s-idan, xolo Zv.w.aR. I aTaswleulSi, dapyrobiTi omebis Sedegad,
asureTi ukve gvevlineba wina aziis wamyvan da mZlavr saxelmwifod. Zv.w.aR. VII s-Si is
ipyrobs mTel wina azias da egviptes. am dros, kerZod, mefe asurbanifalis dros, Zv.w.aR.
668-626 ww-Si, man zeobas miaRwia.
asureTi araTanabrad viTardeboda. Zlierebas da ayvavebas mosdevda dacemisa da
daqveiTebis periodi. ayvavebis dros Sesabamisad izrdeboda samSeneblo samuSaoebi –
gansakuTrebiT Zv.w.aR. XIV-XII ss-Si (Zv.w.aR. 1400-1130 ww.) da Zv.w.aR. IX-VII ss-Si (Zv.w.aR. 885-
612 ww.). es is dro iyo, rodesac mefe tigratpalasar I I-m Camoayaliba didi Zlevamosili
samefo. TiToeuli es periodi moicavda oras ormocdaaT wels. Tumca dedaqalaqad
rCeboda qalaqi asuri (“asuri” daedo safuZvlad qveynis saxels), magram Zv.w.aR. IX-VII ss-
Si sxvadasxva mefis rezidenciebad sxvadasxva qalaqi iTvleboda: qalaqi kar-tukulti-
ninurta - mefe tukulti-ninurta I (Zv.w.aR. XII s.), qalaqi kalxu, Tanamedrove qalaqi
nimrudi - mefe asurnasirafal I , Zv.w.aR. 883-859 ww. (Zv.w.aR. IX s.), qalaqi dur-Saruqini
- sargon I , Zv.w.aR. 722-705 ww. (Zv.w.aR. VII s. meore naxevari) da nawilobriv qalaqi ninevia,
Tanamedrove qalaqi kuinjiki - asurbanifali, Zv.w.aR. 668-626 ww. (Zv.w.aR. VII s.), (amis
damadasturebeli 5 fila qalaq kalxus sasaxlidan, 3 reliefi da 4 warwera qalaq dur-
Saruqinidan inaxeba qalaq peterburgSi, ermitaJSi).
asurbanifalis sikvdilis Semdeg, Zv.w.aR. 626 w-s, asureTze gailaSqra
iranis mTianeTidan midiam, romelsac mxari dauWira e.w. Zvelma babilonis samefom
(nabopalasaris meTaurobiT), ris Sedegadac Zv.w.aR. 614 w-s qalaqi asuri daeca, xolo
Zv.w.aR. 612 w-s ki - dedaqalaqi ninevia, romelic Zv.w.aR. 607 w-s sabolood daangries
midielebma. Zv.w.aR. 605 w-s karkemiSis brZolaSi (CrdiloeT evfrati) asureTis bolo
samxedro Zalebi babilonis jarebma gaanadgures. am periodidan gaZlierda axali
babilonis samefo.
msoflio istoriaSi asureTi iTvleba agresiul saxelmwifod. asurelebi
sastikad uswordebodnen mowinaaRmdeges: angrevdnen qalaqebs, awyobdnen masobriv
damsjel operaciebs, monebad yiddnen uamrav xalxs. amasTan, paradoqsulia, rom isini
pativiscemiT eqceodnen dapyrobili xalxebis kulturul memkvidreobas.
asureTis niadagi (tigrosis Sua dinebis gaswvriv) ufro nayofieri iyo, vidre
SuamdinareTisa. amas apirobebda kontinenturi klimati, cxeli gvalviani zafxuli
da mkacri zamTari. asureTisa da babilonis arqiteqturis msgavsebis gamo maT erTad
ganixilaven, Tumca saxezea bevri ganmasxvavebeli niSan-Tvisebac, kerZod: erTmaneTisgan
gansxvavebuli socialuri, klimaturi da geologiuri pirobebi.
arqiteqturis Taviseburebani. arqiteqturas wamyvani adgili eWira asureTSi
iseve, rogorc yvelgan Zvel aRmosavleTSi. asureTis saxelmwifos samxedro xasiaTma
garkveuli kvali daamCnia mis xuroTmoZRvrebasac. mkacrma klimaturma pirobebma
gansazRvra aseve arqiteqturis Taviseburebebic. asurelebma, romlebsac meti
ekonomikuri SesaZleblobebi hqondaT, isargebles mezobeli qveynebis gamocdilebiT,
amasTan gaaRrmaves da ganaviTares mSenebloba. ase Caeyara safuZveli TviTmyofad
arqiteqturas. asurelebma TavianT nagebobebs grandiozuloba SesZines. isini aSenebdnen
174 nawili III - wina aziis qveynebi

masiur cixe-simagreebs, brwyinvale da didebul sasaxleebs, xidebs, agebdnen qvafenil


gzebs.
asureTi mWidrod ukavSirdeboda xuriTebis (xeTebis) kulturas, magram yvelaze
metad igi Sumeruli kulturis gavlenas ganicdida. qalaq asurSi am periodis erT-erT
samlocveloSi nayofierebis qalRmerTis, inani iSTaris taZarSi ipoves qandakebebi,
romlebic Sumeruli stilis identuri aRmoCnda.
erTi SexedviT asurelebi ar qmnidnen axal arqiteqturul formebs. isini
SuamdinareTidan iRebdnen nagegobaTa tips. mag., xSiri wyaldidobebis gamo asureli
mSeneblebi myari saZirkvlebisa da monumenturi platforma-terasebis aSenebaze
zrunavdnen, magram asureTSi maT sxva datvirTva hqonda, vidre SuamdinareTSi,
kerZod, TavdacviT funqciasTan erTad arqiteqturul nagebobas miuwvdomlobisa
da didebulebis xasiaTi hqonda. aqac gvxvdeba adre arsebuli odnav saxecvlili
nagebobebi: zikurati, xeTebis ”biT-xilani” (rac sityvasityviT niSnavs “saxli-
galerea”), romlisTvisac damaxasiaTebeli iyo mTeli kompoziciis ganivad ganviTareba.
mas Sesasvleli grZeli kedlis mxridan hqonda. is calke mdgom sacxovrebel saxls
warmoadgenda, romelic Sedgeboda ramdenime oTaxisagan da siganeSi gaWimuli mTavari
darbazisagan. fasads amSvenebda ori koSki da maT Soris arsebuli Ria terasa, romlis
saxuravi eyrdnoboda or an oTx mrgval xis svets. ,,biT-xilani” - sasaxlis sataZro
nagebobis gansakuTrebuli tipicaa, anu Senobaa galereebis erTobliobiT, romlebic
mTavari fasadis mimarT paraleluradaa ganlagebuli. specialuri kibeebi ori koSkiT
garSemortymuli Sesasvlelisken miemarTeboda, romelic sazeimo karibWes hgavda,
Semdeg ki galereaSi Sedioda.
midgoma arqiteqturuli ansamblis mimarT sruliad axleburi iyo. kompleqsis
centri gaxda ara taZari, aramed sasaxle. gaCnda qalaqis axali tipi, qalaqi-cixesimagre,
mkacri dagegmarebiT. mTel mSeneblobas mefe uZRveboda. yvela agurs, romlebiTac
aSenebdnen sasaxleebs, mefis beWedi ertya da xSirad CanawerebSic aRiniSneboda mefis
roli: ”me avaSene, me aRvadgine” da sxv.
samSeneblo masala. miuxedavad imisa, rom wina aziisa da egviptis civilizaciebi
paralelurad viTardeboda, maTi arqiteqtura mkveTrad gansxvavdeboda erTmaneTisgan,
rasac samSeneblo masalebis nairsaxeoba ganapirobebda. egvipte mdidari iyo qviT,
SuamdinareTis samxreT nawilSi Sumersa da babilonSi qvisa da xe-tyis nakleboba
SeiniSneboda. aq mSeneblobaSi iyenebdnen gamouwvav agurs - alizs. marTalia, CrdiloeTi
- asureTisa da urartus mTebi, mdidari iyo wiaRiseuliT, tyiT, qviTa da sxva samSeneblo
masaliT, romliTac asureTi amaragebda samxreTs, alizi mainc rCeboda ZiriTad
samSeneblo masalad, romelsac kvadratuli aguris formas aZlevdnen. es ki TavisTavad
nagebobaTa formasac gansazRvravda. qvis damuSaveba da gamoyeneba asurelebma xeTebisa
da urartuelebisagan iswavles. mas mosapirkeTeblad, qandakebisa da saZirkvlebisTvis
iyenebdnen. Tu xeTebTan bazaltisa da granitis filebi (orTostatebi) konstruqciuli
elementis rols asrulebda, asurelebTan es mxolod Txeli, wminda dekoratiuli
alebastris filebi iyo (20 sm. sisqisa da 1-2 m. simaRlis, sigrZe 2-4 m.), romlebic sasaxlis
nagebobis kedlebs amkobda rogorc SigniT, ise fasadis mxridan. qvis cokolis zedapiri
mTlianad ifareboda reliefebiT, romlebzec gamosaxuli iyo samxedro msvleloba da
samefo nadirobis scenebi. qandakebas qmnidnen Cveulebrivi da marmarilosebri kirqvis
an bazaltisgan. iyenebdnen alebastrsac, rkinasa da brinjaosac. tyvia SemohqondaT
mezobeli qveynebidan. Tixis garda samSeneblo masalad lerwamic gamoiyeneboda.
arqiteqturuli kompozicia. asurul arqitequraSi igrZnoba rogorc xuriTul-
mcireaziuli (Zv.w.aR. I aTaswleulis Sua wlebSi asureTi miTaniis xuriTebis saxelmwifos
gavlenis qveS moeqca), aseve babilonis gavlenac, romlis kulturam gadamwyveti roli
iTamaSa asureTis xelovnebis, kerZod, sataZro arqiteqturis ZiriTadi formebisa da
midgomebis CamoyalibebaSi. garda amisa, mSeneblobis mxatvruli da konstruqciuli
principebis SemuSavebisas, asurelebma gamoiyenes bevri ram, rac isesxes dasavleTidan,
CrdiloeT siriidan.
xeTebisa da sirielebisagan asurelebma gadmoiRes cixesimagreTa mSeneblobis
gamocdileba, romelTa kedlebis qveda nawili, cokoli, uzarmazari qvis blokebisgan,
orTostatebisgan iyo agebuli, romelsac skulpturuli reliefebi amSvenebda. mTavari
Sesasvlelebis niSebi or koSks Soris CaSenebul portikebad gardaiqmneboda.
nawili III - wina aziis qveynebi 175
asurelebTan xelovnebis daniSnuleba iyo, saxeli gaeTqva gamarjvebuli
mefisTvis da amasTan erTad aesaxa saxelmwifos samxedro siZliere, aqedan gamomdinare,
gansxvavebiT egviptisa da SuamdinareTisagan, asureTis xelovneba emsaxureboda
didebulebis interesebs, Tumca mravali siuJeti, Tema, gamosaxuleba mainc religias
ukavSirdeboda. saxviT xelovnebaSi wamyvani adgili ekava samxedro Tematikas.
qalaqi. qalaqTmSeneblobaSi farTod gavrcelda qalaq-cixesimagreebisa da
gamagrebuli sasaxleebis mSenebloba. asureTis qalaqebi savaWro-samxedro funqciis
gamo savaWro magistralebis gaswvriv, mdinaris maRal ferdobebze Sendeboda.
zogierTi qalaqi, romelic Sendeboda an SedarebiT gvian periodSi ganaxldeboda,
mkacri dagegmarebiT gamoirCeoda. asureTis es qalaqebi (Zv.w.aR. XII -VII ss.) iseve, rogorc
SuamdinareTis qalaqebi, garSemortymuli iyo safortifikacio kedlebiT, romlebsac
koSkebi-kontrforsebi da maT win Rrma Txrilebi hqonda. frangi arqeologis k.andres
mier warmoebuli gaTxrebis Sedegad qalaq asurSi SesaZlebeli gaxda nawilobrivi
warmodgena Segvqmnoda qalaqis ganaSenianebaze. Zv.w.aR. VII -VII ss-Si qalaqis arqauli
saxis aRdgena swored amis Semdeg gaxda SesaZlebeli. es qalaqi mdebareobda tigrosis
marjvena sanapiroze, maRal kldeze. am erTgvar qalaq-cixesimagreSi didi taZrebi,
sasaxleebi da zikuratebi yofila Tavmoyrili, romelTagan yvelaze maRali 60 m-s
aRwevda. qalaqs gars ertya 15-18 m. simaRlisa da 6 m. sisqis bastionebiani alizis kedeli.
saZirkveli aseve masiuri qvis blokebisgan Sedgeboda. kedlebis qveda nawili TixiT
yofila mopirkeTebuli, zeda ki sxvadasxva feris moWiquli aguris cisferi da yviTeli
dakbiluli sartyliT bolovdeboda. kedlis gareTa mxares 20-metriani intervaliT
ganTavsebuliyo koSkebi, kontrforsebi, romlebic zedapirs anawevrebda. koSkebiT
SemosazRvruli gareTa karibWe emijneboda ramdenime ganyofilebis mqone grZel
saTavss. zikuratebis maRali moculoba dominirebda saxlebis brtyeli saxuravebisa
da sasaxlis nagebobebis Tavze. qalaq asurSi zikurati sami iyo _ anus da adadis ormagi
zikurati da qalaqis mTavari RvTaebis asuris zikurati.
mmarTvelebi Tvalyurs adevnebdnen, rom ganaSenianebis wesebi zustad yofiliyo
daculi. SemorCenilia mefe sinaxeribis brZaneba, romelic nineviis ganaSenianebas exeba.
am brZanebis mixedviT, mTavari quCis, procesiebis gzis sigane 26 m. unda yofiliyo, vinc
,,wiTel xazs” gadakveTda, isjeboda.
aseTi panorama warmoudgeneli iyo egviptisTvis, romelic izolirebul qveyanas
warmoadgenda. mis qalaqebs ar hqonda kedlebi, SuamdinareTisa da asureTisgan
gansxvavebiT, romlebic qalaq-saxelmwifoebs qmnidnen.
sacxovrebel saxls iseTive kompozicia hqonda, rogoric SuamdinareTSi - centris
garSemo jgufdeboda CrdiloeTisken mimarTuli sacxovrebeli oTaxebi. yru kedliT
garSemovlebuli saxlebi qmnidnen kvartlebs. saxlis Sesasvleli misive grZivi kedlis
mxridan mdebareobda. sacxovrebeli saxlis es tipi asureTis sasaxleebis kompoziciis
safuZveli gaxda. sacxovrebeli saxlebi Sendeboda alizisgan. brtyeli saxuravebi
mcired Tu ganasxvavebda SuamdinareTis saxlebisgan.
sataZro arqitequraSi mTavar rols asrulebda zikurati, romelic Sumerebisgan
gadmoiRes. zikurati simbolo, arqiteqturuli saxe iyo da ganasaxierebda RmerTs,
romelic yvelafers zemodan dahyurebda. Cveulebriv, is Svidiarusiani iyo da sxvadasxva
feriT iRebeboda, riTac ufro geometriuli Canda. erT qalaqSi SeiZleba sxvadasxva
RvTaebisadmi miZRvnili ramdenime zikuratic ki yofiliyo agebuli. xandaxan gaorebul
zikuratsac aSenebdnen - anus (cis RmerTi) taZari da adadis taZari (wvimis, elvis,
quxilis RmerTi), romlebic aSenda qalaq asurSi Zv.w.aR. XII-XI ss-is mijnaze. zikuratebs
Tan axlda ,,qveda” taZrebi, romlebic SuamdinareTis taZrebs waagavdnen. Sumeruli
tradiciiT taZari maRal terasaze igeboda, xeTebisa da xuriTebis tradiciiT ki -
taZris fasadze portiki gaCnda da saTavsebi anfiladurad ganlagda.
sasaxle asureTis teritoriaze warmoadgenda mcire zomis kompaqtur nagebobas.
zogierT maTgans hqonda grZivad ganlagebuli cela da Sesasvleli grZivi kedlis
mxridan. mogvianebiT taZris gegma samxreTis analogiurad garTulda. kerZod,
aucilebel elements warmoadgenda kedlebiT garSemortymuli ezo da masTan erTad
zikurati. taZris saTavsi wagrZelda grZivi RerZis gaswvriv.
asureTis arqiteqturaSi sasaxlis kompleqsis mSenebloba wamyvan rols
TamaSobda misi samxedro Zlierebis ganmtkicebis Semdeg da atarebda damTrgunveli
monumenturobis, Caketilobisa da miukarebeli brwyinvalebis xasiaTs.
176 nawili III - wina aziis qveynebi

III-1 sargon II-is sasaxle dur-SaruqinSi


(Zv.w.aR. VIII s. (Zv.w.aR. 712-707 ww.))

qalaq dur-SaruqinSi (nax.1, dRevandeli qalaqi xorsabadi, CrdiloeT erayi)


mdebareobda asureTis mefis, sargon I -is (nax.2) rezidencia. is Sendeboda eqvsi wlis
ganmavlobaSi, winaswari gegmis mixedviT. Zv.w.aR. 705 w-s sargoni gardaicvala da qalaqi
TandaTan daviwyebas mieca. qalaqis qveda kvartalebis gaTxrebi daiwyo XX s-is Sua
wlebidan.
qalaqi gegmaSi warmoadgenda sworkuTxa formis, 14 m. sisqis (zogan 23 m.) da aseTive
simaRlis galavniT SemosazRvrul, 280 ha-s mqone (1780X1685 m.) teritorias, daqsaqsuls
aseve sworxazovani quCebis qseliT (nax.3).
qalaqis CrdiloeT mxares, uzarmazar Tixatkepnil platforma-terasaze (1300000
m3 wyoba, daaxloebiT 10 ha.), mefis sasaxle mdebareobda (nax.4). sasaxle aSenda qalaqis
kedlis xazze ise, rom misi erTi nawili qalaqis SigniT moeqca, meore ki - mis sazRvrebs
gareT, rac dagegmarebis saintereso Taviseburebas warmoadgenda. masiuri kedliT
garSemortymuli mTeli es kompleqsi qmnida citadels, romelic icavda mas rogorc
gareSe mtrebisgan, aseve Siga areulobebisgan. usafrTxoebis mizniT asureTis mefeebi
rezidencias qalaqisgan izolirebuli citadelebis saxiT agebdnen.
yvela mxridan masiuri, 14 tonis qvis blokebiT gamagrebuli, 14 m. simaRlis
terasa daserili iyo mravali saventilacio arxiTa da sadrenaJo miliT. terasis qveS
wylis Sesagroveblad da gadasayvanad arsebobda miwisqveSa gvirabebis sistema. dur-
Saruqinis kanalizaciisa da wyalgayvanilobis sistemis xarisxi maTi Sesrulebis maRali
teqnikis Sedegia. sargonis sasaxleSi gvxvdeba TaRebi, cru da soliseburi kamarebi
(soliseburi qvebiT da aseTive nakerebiT amoyvanili kamara, rac, albaT, samxreT
SuamdinereTis gavlenaa). gansakuTrebiT sayuradReboa aguris sxvadasxva tipis wyobiT
arxebis gadaxurva (nax.5). sargonis sasaxlis platformis qveS gamavali arxi erTi
bolodan gadatixruli iyo aguris kedliT, romelsac qveda mxridan hqonda ori mili.
is Semdeg farTovdeboda da ixureboda kolofa kamariT (kolofa - elifsuri an kolofa
mrudis moxazulobis kamara). Sua nawilSi arxi mkveTrad viwrovdeboda da ixureboda
cru kamariT, romlis wyobaze zemodan gadioda kvlav kolofa kamariT gadaxuruli
derefani.
gluvi kedliT qalaqisken mimarTul platformaze adioda kibeebi da cxenebisTvis
gankuTvnili monumenturi pandusebi. aseTi terasebi, SuamdinareTisgan gansxvavebiT,
wyaldidobisgan damcav saSualebas warmoadgenda. dur-SaruqinSi maT TavdacviTi
funqcia ekisreboda, amasTan erTad, sasaxles didebul iers aniWebda.
kontrforsebiT gamagrebul qalaqis galavans 7karibWe hqonda. aqac, iseve
rogorc SuamdinareTSi, gvxvdeba kedlis zedapiris vertikaluri danawevreba Seweuli
da gamoweuli nawilebiT - kontrforsebiT. kedlebis qveda nawilebi morTuli yofila
1,10 m. simaRlis alebastris qvis filebiT Seqmnili frizebiT - orTostatebiT,
romlebic erTgvarad Senobis cokols qmnidnen. Semdeg mosdevda gamouwvavi aguris
rigebi. kedlebi bolovdeboda lurji moWiquli filebiT mopirkeTebuli kbilanebiT.
freskebiT moxatul zeda nawilebs dResac SenarCunebuli aqvT mkveTri ferebi. iseve
rogorc SuamdinareTSi, Senobebs brtyeli saxuravi hqonda. asureTis sxva sasaxleebisgan
gansxvavebiT, sargonis sasaxleSi yvelaze metad iyenebdnen qvas.
sasaxlis RerZs acdenili erT-erTi mTavari karibWidan (nax.6) SeiZleboda
moxvedra sasaxlis win mdebare vrcel ezoSi da aqedan ki pandusiT - terasaze. ori
mxridan koSkebiT garSemortymuli mTavari Sesasvlelidan, romelsac hqonda ori
gverdiTi gasasvlelic, momsvleli xvdeboda TiTqmis 1 ha. farTobis mqone did
kvadratul ezoSi, romelic sasaxlis centrs warmoadgenda. fasadis dayofa, mkacrad
simetriuli sami SesasvleliT, qmnida mTavari, sazeimo Sesasvlelisken mzard
arqiteqturul kompozicias. mTavari ezos RerZidan gaweuli es simetriuli monakveTi
Seadgenda mTavari fasadis sigrZis mesameds, romelic mTlianobaSi asimetriuli iyo.
asimetriuloba axasiaTebda ara marto mTavar, aramed ezos mokle mxares mimarTul
fasadsac. amdenad, kompleqsis nagebobebs saTavsebis asimetriuli dagegmareba hqonda,
forma da zomebi ki - sxvadasxva. isini mkveTrad gansxvavebul jgufebad ikvrebodnen.
nawili III - wina aziis qveynebi 177

mTavari Sesasvlelis koSkebSi ganlagebuli iyo sasaxlis dacva. es TaRiT


Seqmnili gadaxuruli gasasvleli Sedgeboda gamouwvavi aguris rigebisgan da garedan
mopirkeTebuli iyo mkveTrad SeRebili moWiquli filebiT. am TaRis malis sigane iyo
4,3 m., karibWis mTliani 6,46 m. simaRlis dros. TaRis Tavze gadioda cisferi moWiquli
filebiT mopirkeTebuli, naxevrad wriuli sartyeli, romelic gars ertymoda kamaras.
aseTi TaRebis mSenebloba mxolod Zlierad ganviTarebul samSeneblo teqnikiT iyo
SesaZlebeli (nax.7).
sasaxleSi Sesasvleli karibWis kedlis orive mxares qveda nawilSi gadioda frizi,
romelzec gamosaxuli iyo 3-4 m. simaRlis kolosaluri, e. w. ”lamasu” - adamianisTaviani
giganturi, frTiani xarebi an zog SemTxvevaSi lomebis qandakebebi (nax.8), lursmuli
teqstebis mixedviT ”Sedu” keTil mfarvel sulebs ganasaxierebda, romlebsac sasaxlis
Sesasvlelis orive mxares aTavsebdnen. isini TaRis sayrdenebs qmnidnen da asureTis
TiTqmis yvela sasaxleSi idga. dur-Saruqinis sasaxleSi aseTi 28 gamosaxuleba
arsebobda. maRal reliefSi Sesrulebuli ”Sedu” mrgval qandakebaSi gadadioda. maTi
Seqmnisas avtori iyenebda SuqCrdilis efeqts da cdilobda mis gamosaxvas rogorc
moZraobisas, aseve mSvid mdgomareobaSi. amitom Zv.w.aR. IX-VII ss-is pirveli naxevridan
aseT figurebs xuTi fexiT gamosaxavdnen, rac erTgvarad moZraobas gadmoscemda:
momsvleli jer xedavda mSvidad mdgari cxovelis wina or fexs, Semdeg dgamda nabijs
win da cxovelic TiTqos mis Sesaxvedrad dgamda nabijs. am dros adamiani cxovels
profilSi xedavda. erTi wina fexi ar Canda, magram Cndeboda mexuTe, gadadgmuli fexi,
romelic qandakebis moZraobis STabeWdilebas qmnida. amgvarad, is winidan moCanda
statikur mdgomareobaSi, profilidan ki - dinamikaSi. 3/4 rakursidan iqmneboda formis
moculobiTi efeqti (nax.9).
fasadis gaswvriv, ”Sedus” orive mxares, frizad gasdevda monumenturi
gamosaxulebebis reliefuri jaWvi, horeliefebi. maTze gamosaxuli iyo Sumerul-
asuruli eposis nacionaluri gmiri gilgameSi, romelic axrCobs loms (nax.10). masTan
erTad gamosaxavdnen adamianebisa da frTiani xarebis figurebs.
sargonis sasaxle aRmosavleTis despotis grandiozuli cixe-sasaxlis erT-erTi
saukeTeso nimuSia, romlis eqsterieris monumenturi xasiaTi gamoirCeoda fufunebiTa
da dekoratiulobiT. sasaxles aSenebda uricxvi mona. is Sedgeboda erTmaneTisgan
izolirebuli sami an oTxi nawilisagan (nax.11): mdidrulad morTuli sasaxlisgan,
sadac sataxto darbazi, mefisa da misi ojaxis wevrebis sacxovrebeli da mosasvenebeli
oTaxebi iyo ganlagebuli; sameurneo-sazogadoebrivi, anu samefo-administraciuli
da sakulto nawilisgan. sul sasaxleSi 210 saTavsi da 30 ezo arsebobda. erTmaneTTan
dakavSirebuli Ria ezoebis irgvliv jgufdeboda daxuruli saTavsebi, romlebic erTad
qmnidnen izolirebul ujredebs. ezoebis kvadratebi da marTkuTxedebi asimetriulad
iyo ganlagebuli, xolo maTi RerZebi ki - erTmaneTis paralelurad. erTi SexedviT,
ezoebis aseTi ganlageba TiTqos SemTxveviTia, magram gegmis labirinTuli xasiaTi
Tavdasxmis dros aseve Tavdacvis saukeTeso saSualebad moiazreboda. TavdacviTi
funqcia eniWeboda ara mxolod gegmas, aramed sacxovrebeli saxlebis, taZrebisa da
sasaxleebis kompozicias. iqmneboda ufro kvadratuli formis mqone kompaqturi
gegmebi da nagebobebic Caketil xasiaTs atarebda.
Sesasvlelis pirdapir, centraluri ezos mopirdapire mxares, mdebareobda
mefis sacxovrebeli nawili, mis ukan ki - mkacrad simetriulad dagegmarebuli sazeimo
da mdidrulad morTuli misaReb saTavsTa jgufebi e.w. ”serali”, romelic sasaxlis
oficialur nawils warmoadgenda, didi misaRebi darbazebiTa da ezoebiT. misi kedlebi
mopirkeTebuli iyo qvis filebiT, romlebzec vxvdebiT reliefur gamosaxulebebs,
zogjer feradovansac ki. sargonis sasaxleSi reliefs saerTo jamSi 6000 m2 ekava.
mecnierebis azriT, arsebobda winaswar damzadebuli calkeuli detalebisa da sxeulis
nawilebis trafaretebi, romlebsac iyenebdnen reliefebis kveTisas. detalebs,
Cveulebriv, gadmoscemdnen CakveTili reliefiT, morTuloba (tansacmlis naqargi) ki
gravirebiT xdeboda.
sargonis sasaxlis reliefebSi TvalSi sacemia stilis simkacre, didi zomis
figurebi da kompoziciis simartive. individualuri niSan-Tvisebebis gadmocemis
mcdeloba ufro realisturia, rac TviT mefe sargonis gamosaxulebaSic igrZnoba.
178 nawili III - wina aziis qveynebi

avtorebi gamoxatavdnen iseT detalebsac ki, rogoricaa kisris kanis naoWebi. cxovelTa
reliefebSi kargad ikveTeboda moZraoba. gansakuTrebiT sayuradRebo iyo bunebis,
peizaJis Temebi.
asureTis xelovnebaSi siuJeturi Temebi iyo: omi, nadiroba, sayofacxovrebo
scenebi, religiuri Sinaarsis Temebi da mefis karis cxovreba. mTavari yuradReba
eniWeboda im gamosaxulebebs, romlebSic mefe centralur figuras warmoadgenda
da xazgasmuli iyo mefis, misi meomrebisa da Tanmxlebi pirebis fizikuri Zala. aseT
reliefebSi tansacmlis nakecebs miRma adamianTa dakunTuli sxeulebi igrZnoba.
sasaxlis Siga saTavsebSi aRmoCnda kedlis panelis naSTebi, romlis sxvadasxva
feris moWiqul zedapirze gamosaxuli iyo wminda sagnebi: Citi, xe, guTani. aseve
SemorCenilia kedlis moxatvis naSTebic (nax.12).
mTavari Sesasvlelis marjvniv mdebareobda viwro da sadad dekorirebuli
saTavsebi, kerZod, kancelaria, anu samefo-administraciuli nawili - ”xani”. marcxniv
ki, didi ezos meore mxares - ”haramxana” (mbrZaneblis colebis adgisamyofeli) ezoebiT.
haramxanis erT-erTi Sesasvlelis qveda frizi mopirkeTebuli iyo moWiquli filebiT,
romlebzec cxovelebis, frinvelebis, xeebis gamosaxulebebi gvxvdeba. saerTod,
asureTSi moWiquli filebis gamoyeneba daiwyes babilonze 600-700 wliT adre (terminebi:
”serali”, ”xani”, ”haramxana” ufro gvian Seiqmna, mas literaturaSi aseTive daniSnulebis
nagebobebis aRsaniSnavad iyeneben).
dur-SaruqinSi ”seralis” didi ezodan texili xaziT mimavali Sesasvleli
grZeldeboda kvadratuli formis misaReb ezomde, saidanac yvela mimarTulebiT
iSleboda swor RerZebze ganlagebuli gardigardmo ganlagebuli darbazebis
anfiladebi. or ezoSi gamavali anfiladis aseTive sistema haramxanis mTavari
kvadratuli saTavsis garSemoc ganlagda, romelic am anfiladebiT ukavSirdeboda
sigrZeze ganlagebul darbazebs. anfiladebis gadakveTa ar emTxveoda Sua kvadratebis
centrebs, xolo paradulad gaformebuli karebi ar mdebareobda zustad ezoebisa da
fasadebis RerZebze. damatebiTi karebis koSkebi da naxevrad wriuli TaRebi idgmeboda
erTnair manZilze kompoziciuri centridan. fasadis danarCeni nawilebi nebismieri
sigrZisa keTdeboda. amitomac dur-SaruqinSi ar gvxvdeba arc erTi grZeli sworxazovani
fasadi.
meoTxe jgufSi Sedioda haramxanis ukan, mTavari Sesasvlelis marcxniv
ganlagebuli taZarTa jgufi, romelic qmnida wminda sakulto zonas, moicavda sam taZars
da sxvadasxva feris Svidsafexurian zikurats (nax.13). zikuratis qveda kvadratuli
iarusis farTi Seadgenda 1764 m2-s (42X42 m.). SemorCenili oTxi iarusis simaRle 24 m.
iyo. TiToeuli iarusis simaRle - 6 m. Tu gaviTvaliswinebT imas, rom is Svidiarusiani
iyo, SeiZleba vivaraudoT, rom misi saerTo simaRle 42 m-s aRwevda.
erTi iarusidan meoreze SeiZleboda moxvedra spiraluri pandusiT, romelic mas
garSemo exveoda. zikuratis yoveli momdevno iarusi simaRlesTan erTad mcirdeboda
zomaSi da samlocveloTi mTavrdeboda. kedlis dekoratiuli damuSavebis miuxedavad,
Senobis masa mainc iZenda simsubuqes da ar arRvevda arqiteqturis saerTo monumentur
xasiaTs, riTac gansxvavdeboda samxreTis zikuratebisgan. is sasaxlis kompleqsis
centridan moSorebiT mdebareobda, platformis erT-erT Soreul kuTxeSi da
zomiT ar aRemateboda despoti mefis, anu ”yvela qveynis mefis, samyaros mefis”
sacxovriss. babilonis zikuratis msgavsad masac sakulto daniSnuleba hqonda da aseve
gamoiyeneboda astrologiuri dakvirvebebisTvis, romlebsac awarmoebdnen qurumebi.
Tu SuamdinareTSi zikurati, anu taZari mTeli qalaqis ganaSenianebaSi centralur
Senobas warmoadgenda, asureTSi man dakarga amgvari mniSvneloba. es funqcia SeiZina
sasaxlem, romelic amaRlebul platformaze aRmarTes. swored is dahyurebda mTel
qalaqs, xolo TavdacviT funqcias xazs usvamda Caketili, miukarebeli xasiaTi.
moednis siRrmeSi idga pavilionis tipis Senoba, xeTebis ”biT-xilani” (nax.14),
romelic, savaraudod, mefis sazafxulo sacxovrebels warmoadgenda (aseTi nagebobebi
Sendeboda gviandeli periodis asurul sasaxleebSic).
yvela am jgufs erTmaneTTan dakavSirebuli mcire zomis gasasvlelebi hqonda Sua
ezoSi, romlebic aucileblobis SemTxvevaSi advilad iRobeboda. safuZveli iyo swrafva
TavdacviTi sistemebis Seqmnisken. saerTod, sasaxlis saTavsebi iyo viwro, grZeli da
nawili III - wina aziis qveynebi 179

maRali, gadaxuruli mciremaliani kamarebiT (nax.15). TviT sargonis sasaxlis mTavari


darbazis gadaxurvis meTodi ki dRemde ucnobia. cnobilia mxolod is, rom misi sigane 10
metrs aRwevda. masiuri kedlebi kamarovani gadaxurvis arsebobas adasturebs, radgan
is gvxvdeba sxva nawilebSi, kerZod, taZrebsa da SesasvlelebSi. TaRebiT gadaxuruli
Sesasvleli karibWeebi, spilenZis zolebiT moWedili, masiuri kviparosis xis karebi
garSemo mopirkeTebuli iyo moWiquli filebis feradi ornamentuli zolebiT. karebis
sigane 3 m-s aRwevda.
kedris xis gadaxurvis konstruqcia, savaraudod, koWovani unda yofiliyo. amas
adasturebs sargonis Canawerebi. igi werda: ”me avaSene masiuri kedlebi da kedaris sqeli
koWebi gavde masze”.
savaraudod, iatakebisa da ezoebis mopirkeTeba ramdenime fenadaa dagebuli.
keramikuli da qvis filebiT morTuli zeda fena gamdidrebuli yofila ornamentuli
naxatiT an warwerebiT. kedlis baTqaSi Seicavda kirisa da gifsis nazavs. misi sisqe 3-4
mm-s ar aRemateboda.
imdroindeli rekonstruqcia ar gulisxmobda baRs, magram sargoni CanawerebSi
aRniSnavs: ”me sasaxlis gverdiT gavaSene didi parki, amanis mTebis msgavsi, romelSic
davrge xeTebis qveynis mcenareebi da mTebis mravalnairi nayofi”.
mTeli sasaxlisa da kedlebis mopirkeTeba reliefuri gamosaxulebebis mqone
orTostatebiT, frTiani xarebi SesasvlelSi, baTqaSi da moWiquli filebi, brinjaos
morTuloba, bazebis anfiladebi, kedlis vertikalur danawevrebasTan erTad, miCneulia
asureTis xuroTmoZRvrebis damaxasiaTebel niSnad da mefis sasaxlis sadResaswaulo
xasiaTis Sesabamisia. eWvgareSea, rom yovelive es mnaxvelze waruSlel STabeWdilebas
axdenda.

III-2 asureTis reliefi da qandakeba


(Zv.w.aR. XIII-VII ss.)

reliefi. XII s-Si asureTis xelovnebaSi wamyvan rols TamaSobda reliefi.


istoriisTvis metad mniSvnelovania tukulti ninurta I-is (Zv.w.aR. IX s.), kalxaSi
asurnasirafal I -is, dur-SaruqinSi sargon I -isa (Zv.w.aR. VII saukunis bolo meoTxedi) da
asurbanifalis droindeli (Zv.w.aR. VII s.) sasaxlis reliefebi.
reliefi ikveTeboda orTostatebze, alebastris filebze, romlebiTac
apirkeTebdnen alizis kedlis qveda nawils. isini qmnidnen mravalmetrian, azrobrivad
da siuJeturad erTmaneTTan dakavSirebul kompoziciebs, erTgvar panoebs qvaze.
sakulto, bataluri da nadirobis epizodebi ganadidebdnen ama Tu im sasaxlis
mflobels, mefes. Camoyalibda brwyinvale, fizikurad Zlieri adamianis, gamarjvebuli
meomris saxe. mefeebisa da ubralo adamianis saxeSi gamokveTilia swori nakvTebi, xSiri
xveuli TmiTa da wveriT. avtorebi uars ambobdnen portretulobaze. IX s-Si figuris
gamosaxvac dawesebul kanons eqvemdebareboda: Tavi, korpusis qveda nawili da fexebi
gadmoicemoda profilSi, Tvalebi - fasSi, wina planTan axlos mdebare mxari - profilSi,
ufro Soreuli mxari ki - fasSi.
am reliefebs harmoniulad erwymoda lursmuli damwerlobis teqstebi,
romlebic asaxavdnen gamarjvebebisa da mefeTa gandidebis epizodebs. reliefebSi
identuria mxatvruli asaxvis principebi: yvela reliefuri gamosaxuleba eqvemdebareba
kedlis sibrtyes, zeda gverdiTi ganaTebis efeqts. igi warmoadgens mefeTa gmirobis
ilustrirebul Txrobas, rac misi mTavari daniSnulebaa. did zedapirebs, moculobebs
gamokveTs Savi, wiTeli, lurji, mwvane da yviTeli feri TeTr fonze, moSavo-yavisferi
konturiT gamoiyofa adamianTa figurebi, cxovelebis gamosaxulebebi. ritmulad da
harmoniuladaa ganlagebuli cisferi da lurji cxenebi. asurul reliefze erTmaneTs
exameba mxedrebis wiTeli samosi, Savi Tmebi da wveri, saxis, fexis, xelebis, mxrebis,
mowiTalo-moyavisfro ,,laqebi”, mowiTalo-molurjo tansacmlisa da mcenareebis,
arSiebisa da naWris ornamenti, saiuveliro samkauli SesaZlebelia mooqrvilic ki
yofiliyo.
garda reliefebisa, asureTis xelovnebaSi iqmneboda calke mdgomi mrgvali
qandakebebic. isini iseTive stilisturi kanonzomierebis safuZvelze iqmneboda,
180 nawili III - wina aziis qveynebi

rogoriTac reliefebi. qandakebis plastikur gadawyvetaSi mTavari iyo maTi


sadResaswaulo-sadidebeli ,,dgoma” an ,,jdoma” taxtze da maTi Sexameba interieris
arqiteqturasTan. is xasiaTdeboda mcire raodenobis ornamentul-dekoratiuli
detalebiT: tansacmlis arSiebi, ornamentebi, samajurebi, sayureebi da, bolos,
sainteresod gadmoicemoda yvela personaJis xelisa da fexis daZabuli kunTebi.
magaliTad, asurnasirafal I -isa da salmanasar I I-is qvis qandakebebis kompoziciaSi
mkacrad iyo daculi frontaluroba, mefeTa fizikuri Zala ki idealizebulad iyo
warmodgenili..
saerTod, wina aziis arc erT qveyanaSi, religiuri TvalsazrisiT, sulis
gadasvla Tavissave msgavs sxeulSi ar moiazreboda (rogorc egvipteSi ”ka” da ”ba”),
amitom egviptisgan gansxvavebiT, portretuli xelovneba naklebad ganviTarda.
asureTis plastikisa da moxatvis gamocdileba efuZneboda Sumerul-xeTur-miTaniur
xelovnebas. asureTis xelovnebis SeqmnaSi monawileobas iRebdnen wina aziidan mefis
karze mowveuli ucxoeli xuroTmoZRvrebi da mxatvrebi.

III-3 daskvna
asureT-babilonis arqiteqturuli stilis Taviseburebebi

asureT-babilonis xelovnebis genezisi erTmaneTis msgavsia da iwyeba Sumerisa da


aqadis xelovnebaSi. asureT-babilonis saxelmwifoebs Soris mudmivi omi ganapirobebda
am qveynebis arqiteqturis TavdacviT xasiaTs.
masiuroba - mesopotamiis arqiteqturis mxatvruli zemoqmedebis ZiriTad
saSualebas warmoadgenda monumenturi, moculobiTi masa.
SenobaTa masiurobis STabeWdilebas aZlierebda monumenturi platforma-
terasa, romelzec isini idga. Tu egvipteSi monumenturi nageboba bunebis ganuyofel
nawils warmoadgenda, mesopotamiaSi is mowyvetili iyo bunebas da moculobiT,
platformaze calke mdgom mZime masas qmnida.
sivrciTi maxasiaTeblebi. egviptis arqiteqturaSi erT-erT Taviseburebas
warmoadgenda saTavsebis erTi grZivi RerZis gaswvriv anfiladuri ganlageba, asureTsa
da babilonSi ki - asimetriuli an sivrcis ganivi ganviTareba. asureTis sasaxles
axasiaTebda ezoebisa da ZiriTadi jgufebis ganlagebis asimetriuli sqema, romelsac
Caketili, miukarebeli ieri hqonda, rac ganpirobebuli iyo TavdacviTi funqciiT. Ria
ezoebis irgvliv viwro saTavsebi funqciurad nawildeboda.
nabuqodonosoris sasaxleSi ezoebi grZiv, swor RerZzea ganlagebuli, xolo
Sua sam ezoSi Sesasvlelebi anfiladuri principiTaa. procesiebis gzis xazis moxvevis
gamo pirveli ezos karebi ar moxvda mTavari anfiladis RerZze. sasaxlis kompleqsis
dagegmarebisas gamoyenebulia viwro saTavsebiT gayofili, ganivad gagrZelebuli
kvadratuli ezoebis monacvleoba. sami ukana ezo gadawyvetilia simetriulad. ezoebs
emateboda samxreTidan jer erTi, mere ori da bolos sami oTaxi. egviptis taZrisgan
gansxvavebiT, sadac grZiv RerZze erTmaneTis miyolebiT iSleba saTavsebis rigi,
SuamdinareTis ansamblSi iqmneba STabeWdileba ezoebis, viwro saTavsebis, patara
oTaxebis SemTxveviTi urTierTganTavsebisa. magram swored amiT aris ganpirobebuli
ansamblisa da Siga sivrcis arqiteqturuli Tavisebureba. gegmis mxatvrul-funqciuri
ageba da didi saTavsebis ganivi ganviTareba gaxda damaxasiaTebeli SuamdinareTis
qveynebis arqiteqturisTvis da Semdgom iranis arqiteqturis ganviTarebas daedo
safuZvlad.
CrdiloeT mesopotamiis Zveli sacxovreblis sivrciTi sqemis msgavsad asurul
taZrebSi Sesasvleli mdebareobda erT-erT grZel gverdiT kedelze (inani-iSTaris
taZari qalaq asurSi).
am saxelmwifoebSi qalaqebis dagegmareba organizebuli samxedro banakis msgavsi
iyo. gamoirCeoda Tavisufali arqiteqturuli kompoziciiT. qalaqi garSemortymuli
iyo sacxovrebeli kvartlebiT. babilonis gegma sworkuTxeds qmnida da swori quCebis
qseliT iyo daserili. babilonze kidev ufro metad sworxazovani dagegmareba hqonda
qalaq dur-Saruqins.
egviptisgan gansxvavebiT, aq calke mdgomi sveti arqiteqturul Temad ver
nawili III - wina aziis qveynebi 181

ganviTarda, magram, samagierod, kedlis zedapirs mieniWa didi mniSvneloba da mxatvruli


zemoqmedebis saukeTeso saSualeba gaxda xuroTmoZRvrebaSi.
mesopotamiaSi kedlis mniSvnelobis Semdgomi ganviTareba gamoixata kamarovani
gadaxurvis gaCenaSi. kolofa kamara, afsidiani saTavsebi konqebiTurT, gumbaTi xels
uwyobda vertikaluri danawevrebidan horizontalurze gadasvlas, rac moxerxda
mciremaliani kamariT, romelic uSualod kedlis sibrtyidan gadadioda.
SuamdinareTis qveynebSi kedeli ar iyofoda mzid da sazid nawilebad, aramed
mas eniWeboda specifikuri dekoratiuli xasiaTi. es midgoma gaCnda jer kidev lerwmis
adreul konstruqciaSi, romliTac igeboda saxlis kedlebi. es Tavisebureba Tixisa
da aguris konstruqciaSic SenarCunda. xuroTmoZRvrebi SenobaTa kedlebs rTavdnen
vertikaluri Sverili nawilebiT da amagrebdnen koSkebiT. aguris kedlebis zeda
dakbiluli nawilic agurisa iyo. es xels uwyobda maTze SuqCrdilis TamaSs da kedlis
TandaTanobiT gaSrobas.
meorexarisxovan adgilebSi kedlis qveda nawili sruliad gluvi iyo, xolo
Sesasvlelebsa da paradul saTavsebs aformebdnen qvis orTostatebiT. es motivi
xeTebis arqiteqturidanaa nasesxebi. xalxisa da cxovelebis gamosaxulebaTa grZeli
friziT ifareboda misaRebi darbazebis sivrceebi. isini asaxavdnen gamarjvebebisa
da dapyrobebis istorias. Sesasvlelebs amSvenebda mcveli-sulebi, frTiani xarebi
adamianis saxiT, romlebic xazs usvamdnen kedlis masiurobas.
TaRsa da kamaras asureT-babilonis arqiteqturaSi didi mniSvneloba eniWeboda.
dur-SaruqinSi sasaxlis mTavari Sesasvleli Sedgeboda koSkebs Soris moqceuli,
siRrmeSi mimavali ramdenime TaRisgan. TaRebi zog SemTxvevaSi gaformebuli iyo
moWiquli filebis friziT.
asureTis svetebis Sesaxeb warmodgena gveqmneba sxvadasxva wyaroSi SemorCenili
gamosaxulebebis mixedviT. savaraudod, svetebs iSviaTad iyenebdnen. maT geometriuli
forma, bazebsa da kapitelebs ki - gluvi an ornamentuli bolqvisebri forma hqondaT.
zogierT kapitels oriarusiani xveulis an Caxveuli foTlebiani kalaTis saxe hqonda.
isini ioniuri da korinTuli kapitelebis winamorbedad SeiZleba CaiTvalos. asurelebma
xeTebisgan gadmoiRes lomis an sfinqsis gamosaxulebebiani bazebi. maT zurgebs
eyrdnoboda svetis tani.
xelovnebaTa sinTezi. asureT-babilonis arqiteqturaSi didi mniSvneloba
eniWeboda fers. ZiriTadi ferebiT dafaruli horizontaluri sartylebi exameboda
zedapirebis vertikalur Seweul-gamoweul danawevrebas. feradi keramikis,
ornamentuli filebis, sxvadasxva feris aguris, liTonis nakeTobebis, Warbad qvis,
oqrosa da vercxlis masalebis gamoyeneba xuroTmoZRvars mxatvruli gamomxatvelobis
did saSualebas aZlevda. kedlebis qveda nawilSi iyenebdnen Sav saRebavs (albaT, bitumis
feridan gamomdinare), zeda nawilebSi - mwvane,s TeTrs, yviTels, lurjs, muq wiTels.
skulpturuli gamosaxulebebi iRebeboda lurj, alisfer da iasamnisfer ferebSi. foni
iyo lurji, xolo gamosaxulebebi - yviTeli, mwvane, Savi da TeTri.
ornamentebSi gaerTianebuli iyo geometriuli da mcenareuli motivebi. xSirad
gamoiyeneboda kbilanebi, arabeski, palmis foTlebi, lotosi da egvipturi rozetebi.
mniSvnelobad ganviTarda moWiquli aguris filebisgan Seqmnili sxvadasxvagvari
ornamenti.
kedlis zedapiris damuSavebis es xerxebi safuZvlad daedo musulmanuri
aRmosavleTis gviandeli periodis arqiteqturas.
182 nawili III - wina aziis qveynebi

T d

v g
z
b

2
3

1. qalaqi dur-Saruqini, citadelis


rekonstruqcia (a. qalaqSi Sesasvleli,
b. sargon I -is rezidenciaSi Sesasvleli,
g. ezo, d. misaReb saTavsTa jgufi e.w.
“serali”, e. zikurati, v. haramxana,
z. samefo-administraciuli nawili “xani”,
T. taZrebi)
2. sargon I
3. qalaqi dur-Saruqini (gegma)
4 4. sargon I -is rezidencia (rekonstruqcia)
nawili III - wina aziis qveynebi 183

8 9

5. qalaqi dur-Saruqini, arxebis konstruqciuli gadawyveta


6. qalaq dur-SaruqinSi Sesasvleli mTavari karibWe
7. sargon I -is rezidenciaSi Sesasvleli karibWe lamasus gamosaxulebebiT
8. portalis detali, adamianisTaviani, xaristaniani lamasu
9. lamasus gamosaxuleba (gverdiTi xedi)
184 nawili III - wina aziis qveynebi

d v

g
d
a
11
10

14

13

12

10. gilgameSi axrCobs loms, reliefi


11.sargon I -is rezidenciis gegma (a. Sesasvleli,
b. zikurati, g. haramxana, d. taZrebi, e. serali,
v. xani, z. biT-xilani)
12. sasaxlis kedlis ferweruli nimuSi
13. zikurati
14. biT-xilani
15. saTavsebis mciremaliani gadaxurvebi
15
nawili III - wina aziis qveynebi 185

Tavi IV. midiisa da aqemenianTa iranis arqiteqtura


midia. dasavleTiT tigrosisa da evfratis dablobebsa da aRmosavleTiT mdinare
hindis dablobs Soris mdebareobs iranis zegani. aq klimati kontinenturia, Tumca
am ganedisTvis damaxasiaTebelia uCveulod mkacri zamTari. aseT pirobebs xeli ar
SeuSlia mecxoveleobis ganviTarebisTvis, zeganis aRmosavleT da dasavleT nawilebSi,
elamSi, miwaTmoqmedebasac ki misdevdnen.
am teritoriaze uZveles droSi aRmosavleT iranelebi gancalkevdnen (Suaazieli
xalxis winaprebi) dasavleTelebisagan (Tanamedrove sparselebis winaprebi). amis mizezi
ori eTnikuri jgufis damoukidebeli istoria iyo. ufro Zvelad moiazreba aRmosavleT
iranelebis kultura; erT-erTi uZvelesi saxelmwifo iyo midiac, romelsac ekava
axlandeli azerbaijanisa da Crdilo-dasavleT iranis teritoriebi. pirveli cnobebi
midiaze gaCnda Zv.w.aR. IX s-is asurul warwerebSi; Zv.w.aR. VII s-Si is daipyro asureTma,
magram Zv.w.aR. VII s-Si qveyanam moipova Tavisufleba, xolo kiaksaris mmarTvelobis
dros (Zv.w.aR. 625-585 ww.) - damoukidebloba. Seiqmna Zlieri saxelmwifo dedaqalaqiT
- ekbatani (Tanamedrove xamadani). qalaqi mdebareobda maRali mTis ZirSi. kedlebis
nacvlad hqonda mxolod sagangebod gamagrebuli citadeli. mas emijneboda zRudiT
garSemortymuli, 7 rigad mdgari (1 km-ze meti) sasaxlis nagebobebi. zRudis koSkebi
SeRebili iyo TeTrad, Savad, wiTlad, cisfrad, narinjisfrad, xolo ori koSki oqroTi
da vercxliT iyo mopirkeTebuli. erTmaneTisgan gamoyofili portikebiani darbazebis
svetebsa da gadaxurvebSi gamoiyenes oqroTi da vercxliT moWedili kviparosisa da
kedris xis masala.
midiis nagebobebidan da qalaqebidan araferi aRar arsebobs, magram msjeloba mis
arqiteqturasa da cxovrebis wesze SesaZlebelia mcireoden SemorCenili masaliTac.
midiaSi ZiriTad nagebobaTa tips warmoadgenda TavdacviTi, sacxovrebeli
da sakulto nagebobebi. sacxovrebel arqiteqturaSi farTod gamoiyeneboda xe,
gamouwvavi aguri, romliTac qveyana mdidari iyo. cixesimagreebi Sendeboda qvisgan.
mSeneblobaSi iyenebdnen svetebze dayrdnobil xis gadaxurvebs. savaraudod, dekorSi
feric dominirebda.
midielebi cxovrobdnen kargad gamagrebul dasaxlebul punqtebSi, romlebsac
Tavdacvis mizniT gars ertya 20-25 m. simaRlis, 7-8 m. sisqis kedlis ori an meti rigi.
kedlebis zedapirs Tanabar manZilze gasdevda koSkebis rigi da kedlebis msgavsad isinic
mTavrdeboda kbilanebiT. kedlebis win Rrma Txrili mdebareobda. garda ekbatanisa,
midiaSi bevri sxva qalaqic arsebobda, wyalgamyvani arxebiT, didi saxlebiT, sameurneo
nagebobebiT, marcvleulis sanaxebiT, baRebiTa da venaxebiT (kiSesu, harxari da sxv.).
sacxovrebel saxlebze warmodgenas iZleva SemorCenili kldis samarxebi,
romlebSic meordeboda sacxovrebeli saxlis tipi, fasadis mTel sigrZeze daxuruli
terasiT. savaraudoa, rom saxlebic gamoumwvari agurisgan Sendeboda. gadaxurva da
svetebi xisa iyo.
midiaSi samarxi warmoadgenda simaRleze ganlagebul kldeSi nakveT sworkuTxa
niSas. aq vxvdebiT svetebian portiks antebSi, protoioniuri kapitelebiTa da
antablementiT. erT-erT maTganze gamokveTilia patara da didi zomis kacis figurebi.
Zv.w.aR. VII s-is bolosa da Zv.w.aR. VI s-is dasawyisSi (Zv.w.aR. 615-605 ww.) asureTi
dasustda. midielebma es Tavis sasargeblod gamoiyenes da daamarcxes is. daipyres
vrceli teritoria amudariidan sparseTis yuremde (manu, urartu, sparseli tomebis
teritoriebi da sxv.). Zv.w.aR. 553 w-s sparselma tomebma mefe kiros I -is meTaurobiT
(aqemenianTa dinastiis damaarsebelma) ajanyeba moawyves, Zv.w.aR. 550 w-s sabolood
gaimarjves da daiqvemdebares urartu, xolo Semdeg midia.
midielebis kultura ar ganadgurebula, radgan sparselebi maTi samSeneblo
kulturis gavlenis qveS moeqcnen.
aqemenianTa irani. midielebze gamarjvebis Semdeg kiros I -m daipyro lidia,
mTeli irani, SuamdinareTi, Tanamedrove amierkavkasia, siria, mcire azia, palestina,
finikia da Seqmna Zlieri saxelmwifo, romlis dedaqalaqi iyo pasargadi. kirosis
Svilma mefe kambizma Zv.w.aR. 538 w-s SemoierTa egvipte. Semdeg mefis gvaris mcire
Stos warmomadgenelma darios I-ma daimona CamorTmeuli samflobeloebi: babiloni,
186 nawili III - wina aziis qveynebi

mcire azia da egvipte, arabeTi, Sua aRmosavleTis teritoria, CrdiloeTiT - indoeTi,


aRmosavleTiT - egeosis zRvis kunZulebi, makedonia da frakia.
swored am istoriam ganapiroba aqemenianTa dinastiis mmarTvelobisdroindeli
iranis xelovnebis Taviseburebebi, romlebSic gaerTianda wina aziis xalxTa xelovnebis
motivebi da gamomxatvelobiTi xerxebi.
aseTi istoriis mqone saxelmwifos xelovneba iqmneboda yovelgvari tradiciebis
gareSe, Tu ar CavTvliT saxviTi xelovnebis dekoratiul tradiciebs, rac momTabare
tomebis damaxasiaTebeli iyo. amasTan, aqemenianTa iranis xuroTmoZRvrebaze
didi gavlena moaxdina midielebis arqiteqturam. maT midielebisgan isesxes
qalaqTmSeneblobis tradiciebi, kldeSi nakveTi samarxis tipi, mSeneblobis teqnika da
fasadze svetebis ganTavsebac ki, keramikuli morTuloba - elamisa da mesopotamiisgan,
asurelebis, babilonelebis, egviptelebisa da berZnebisagan gadmoiRes zogierTi
arqiteqturuli forma.
iseve rogorc midiaSi, aqemenianTa iranSic nagebobebi Sendeboda gamouwvavi
agurisgan, gadaxurva xis iyo. sxvadasxva jiSis xe SemohqondaT sxvadasxva qveynidan.
mag., kedri - libanidan, tiki - gondxaridan da karamanidan, ebenis xe - egviptidan. qviT
Sendeboda saZirkveli, kibeebi, kuTxis sayrdenebi, svetebi, antebi, karisa da fanjris
lilvebi. qvis blokebi ikvreboda rkinis kauWebiT.
qalaqTmSeneblobaSic SeimCneva midiisa da CrdiloeT iranis gavlena. mefe
kirosis mier aSenebuli sparseTis adreuli dedaqalaqi pasargadi waagavda ekbatans.
qalaqi ar iyo garSemortymuli kedliT. mas hqonda gamagrebuli citadeli, romlis
SigniT ganTavsda sasaxlis nagebobebi da didi moedani. citadeli-sasaxle idga 78X79
m. zomis masiuri qvis blokebisgan agebul amaRlebul platformaze. dablobs ikavebda
sacxovrebeli saxlebi.
darioss esmoda, rom SemTxveviT gaerTianebuli qveynebiT Seqmnili saxelmwifo
didxans ver iarsebebda, amitom mmarTvelobis organizaciis Secvla daiwyo. man gaauqma
sazRvrebi saxelmwifoebs Soris, Seqmna 20 satrapia, romelTa saTaveSi samxedro da
samoqalaqo mmarTvelebi dasva. xelaxla aSenebuli gzebiT SeaerTa qveynis mxareebi.
Tavdapirvelad dedaqalaqi persepolisi, Semdeg ki suzi gaxda.
qserqses dros (Zv.w.aR. 486-465 ww.) aqemenidebma dakarges mmarTveloba egeosis
zRvis sanapiros qalaqebze. artaqserqse I -m (Zv.w.aR. 405-359 ww.) SeZlo daebrunebina
berZnuli qalaqi mcire aziis teritoriaze da kunZuli kviprosi. aqemenianTa imperiam
arseboba Sewyvita aleqsandre makedonelis dapyrobebis Sedegad Zv.w.aR. 331 w.

IV-1 qalaqi persepolisi


(Zv.w.aR. VI-IV ss.)

persepolisi - qalaqis Zveli berZnuli saxelwodebaa (nax.1). adgilobrivi


mcxovrebni mas uwodebdnen qalaq-cixesimagres. misi Zveli saxelwodeba ucnobia. aq
Zveli sparseTis sxva qalaqebTan SedarebiT ufro ukeT Semonaxuli arqiteqturuli
Zeglia, romlebic aqemenianTa sparseTis ayvavebis xanas ganekuTvneba.
qalaqi persepolisi daaarsa darios I-ma (amaze metyvelebs warwera platformis
samxreT mxares) da misma Svilma qserqsem. darioss eSinoda areulobebisa da gadawyvita
Seeqmna axali, ufro gamagrebuli rezidencia, sadac axali mefeebis mefeTkurTxeva
gaimarTeboda. es iyo saerTosaxelmwifoebrivi sakulto centri, sadac yovelwliurad
gazafxulze imarTeboda iranuli axali wlis - navruzis dResaswauli. qalaqi Sendeboda
Zv.w.aR. 520-460 w-mde winaswar Sedgenili erTiani gegmis mixedviT. persepolisSi
daiwyo RirSesaniSnavi nagebobebis mSenebloba, risTvisac irCevdnen did terasebs,
sadac jgufebad idga erTiani kompoziciis mqone nagebobebi. es ar axasiaTebda
Zveli aRmosavleTis arqiteqturas. iranelma arqiteqtorebma SeimuSaves sasaxleTa
mSeneblobis Taviseburi tipi. maT gadmoiRes midielebisa da Zveli sparselebis
arqiteqturuli stili. aq yvelaferi grandiozuli iyo. es xazs usvamda sparseTis
saxelmwifos mniSvnelobas da struqturulad gansxvavdeboda pasargadisgan. sasaxlis
teritoria warmoadgenda kargad ganviTarebul TavdacviT sistemas da qmnida harmoniul
nawili III - wina aziis qveynebi 187

mTlianobas. persepoliss gars ertya maRali, masiuri gamouwvavi aguris kedeli (nax.2).
mosaxleobis sacxovrebeli saxlebi kedlis gareT Sendeboda.
persepolisSi TavdacviTi nagebobebi ramdenime rigad iyo ganlagebuli. pirveli
rigi aRmosavleTiT mTebis kalTebze da samxreT-aRmosavleTiT sasaxlis terasidan
iwyeboda. kedlebi gamagrebuli iyo erTmaneTisgan Tanabari manZiliT daSorebuli
koSkebiT. meore rigi gamodioda aRmosavleT mxares, terasis paralelurad da isic
koSkebiani kedliT uerTdeboda pirvels. maT Soris rCeboda farTo moedani. ase iyo
daculi qalaqis mTavari nawili. safortifikacio nagebobebis mesame rigi, savaraudod,
gars ertya terasas dasavleTidan, CrdiloeTidan, samxreTidan da iseTive masiuri iyo.
RorRian yrils ukan gasdevda kontrforsebiT gamagrebuli gamomwvari aguris
Rrma Txrili, mas mosdevda cixesimagris aseve gamomwvari aguris kedeli. Txrili
mSrali iyo, iSviaTad, roca dgeboda wvimis sezoni, is wyliT ivseboda. misi siRrme
zedmet safrTxes uqmnida mters. dacviTi nagebobebis simaRle aRmosavleTiT - 11,5
m., dasavleTiT - 15 m. iyo. saZirkveli masiuri qvis blokebisa hqonda, kedlebi da
koSkebi - gamouwvavi agurisa (33X33X12 m.). kedlis Siga mxares garnizonis saTavsebi
ganlagebuliyo.
asuruli xuroTmoZRvrebis msgavsad persepolisis ansamblis yvela nagebobas
agebdnen cixesimagris SigniT, araswori formis amaRlebul terasaze (dasavleTis mxares
- 455 m., CrdiloeTisa - 300 m., aRmosavleTisa - 430 m., samxreTisa - 428 m.), romelic kldeSi
iyo nakveTi da dablobis mxridan gamagrebuli iyo poligonuri wyobis, sxvadasxva zomis
qvis blokebis sayrdeni kedliT (simaRle 8-18 m.). qvebs erTmaneTTan uduRabod, mSralad,
rkinis kauWebiT aerTebdnen. terasis napirs, cixesimagris mTel sigrZeze gasdevda 5 m.
sisqis gamouwvavi aguris kedeli. mis ukan sasaxlis nagebobebi ganlagebuliyo (nax.3).
erTaderTi Sesasvleli samxreTis mxridan hqonda. aqedan orfrTiani kibiT
SeiZleboda moxvedra terasis samxreT-dasavleT kuTxeSi (nax.4). saparado kibeebi
qveda nawilSi jer farTovdeboda, zeviT terasaze ki erTdeboda. kibeze avlisTanave
xvdebodnen arcTu ise did ezoSi, romlis bolos idga qserqses agebuli brwyinvale
propileebi e.w. ”yvela qveynis karibWe”. kvadratuli formis (gverdebi 24,75 m.) darbazis
Weri eyrdnoboda 17 m. simaRlis oTx svets (dRes oria SemorCenili). svetebs zarisebri
baza da cxovelebis gamosaxulebiani kapitelebi hqonda (nax.5). gamouwvavi aguris
kedlebi gareTa mxridan gaformda niSebiT. qvis masiuri blokebiT mopirkeTebul
kedlebs Wrida karis sami Riobi. dasavleTis Sesasvlels darajobda 10 m. simaRlis ori
xaris kolosaluri horeliefi (nax.6), aRmosavleTis Riobs - ori 8 m. simaRlis, mravali
qvis blokisgan awyobili, adamianisTaviani frTiani xarebi (nax.7). yvelaze maRali
(simaRle 5 m.) samxreTis gasasvleli gadioda farTo moedanze, romelzec ganlagebuliyo
ansamblis kompoziciuri centri - saparado misaRebi darbazi e. w. ”dariosisa da
qserqses didi apadana” (nax.8). saparado kibe da propileebi, grandiozuli qandakebebiT
damSvenebuli, sadResaswaulo ieriT gamoirCeoda. es qandakebebi Trgunavda mnaxvels
Tavisi masiurobiT, magram amave dros sasaxlis nagebobaTa sidiadis aRsaqmelad
ganawyobda.
apadanas mSenebloba daiwyo dariosma da gaagrZela misma Svilma qserqsem. amis
damadasturebeli warwerebi aRmoaCines gaTxrebis Sedegad, oqrosa da vercxlis
nakeTobebiT savse qvis yuTze.
apadana (farTobi 10000 m2) idga propileebis donidan 4 m-iT amaRlebul
platformaze. misi yvela nageboba, propileebiT dawyebuli, mkacrad gansazRvruli
gegmis mixedviT, RerZebis paralelurad ganlagebuliyo, magram erTmaneTis mimarT
Tavisufali ganlageba hqondaT. kvadratuli gegmis mqone (62,5X62,5 m.) apadana
aigo 5,6 m. sisqis gamouwvavi aguris masiuri kedliT, romelic ar SemorCenila. xis
gadaxurva eyrdnoboda 18 m. simaRlis 6 rigad ganlagebul eqvs-eqvs svets, romelTagan
SemorCenilia 12, danarCenebis ki mxolod bazebi an saZirkveli arsebobs. is sami mxridan
- CrdiloeTidan, dasavleTidan da aRmosavleTidan garSemortymulia portikebiT.
maTSi or rigad eqvs-eqvsi sveti mdgara. mTavars - CrdiloeTis portiks, mTeli fasadis
gaswvriv gasdevda viwro moedani, romelzec orsafexuriani kibiT adiodnen. am portikis
kuTxeebSi, miTaniisa da asureTis arqiteqturis msgavsad, masiuri kvadratuli koSkebi
idga. moednis gverdebSi arsebobda kidev ori, dasavleTisa da aRmosavleTis portikebi.
188 nawili III - wina aziis qveynebi

amaTac iseTive moedani da kibe hqondaT. darbazSi Sediodnen CrdiloeTis mxridan


ganTavsebuli ori RiobiT, dasavleTisa da aRmosavleTis mxridan ki - TiTo-TiTo
SesasvleliT.
propileebsa da apadanaze ganlagebuli svetebis tans hqonda kanelurebi,
romlebic qveviT mcire zomis baliSiT sruldeboda. sainteresoa, rTuli, maRali
kapitelebi, romlebic ramdenime nawilisgan Sedgeboda. qveda gauSleli kokris formisa
iyo, odnav gadaweuli furclebiT. masze idga gegmiT jvris formis wagrZelebuli koWi,
kanelurebiani zedapiriT. is zemoT da qveviT bolovdeboda ormagi volutebiT. zeda
volutebs iWerda xarebis dawyvilebuli gamosaxulebebi (nax.9), maT ki - gadaxurva,
portikebSi antablementic eyrdnoboda.
sparseTSi, dariosis mmarTvelobis dasawyisSi weliwadSi erTxel, Semodgomaze,
modiodnen moxarkeebi da mohqondaT ZRveni. amisTvis saWiro iyo farTo nageboba,
romelic daitevda didi raodenobis xalxs. ZRvens aCvenebdnen mefes da Semdeg inaxavdnen
saganZurSi. apadana saukeTeso pirobebs uqmnida am ceremonias. arqiteqtorebma SeZles,
SeeqmnaT darbazi, romlis interieric normaluri aRqmisa da Tavisufali moZraobis
saSualebas aZlevda momsvlels. xuroTmoZRvrebma amas imiT miaRwies, rom svetebs
Soris manZili 8,74 m. datoves da is WerqveS mowyobili sarkmlebiT gaanaTes. darbazi
10000 kacs itevda.
qvis filebiT mopirkeTebuli apadanas saparado kibeebi miemarTeboda meore
apadanaze. isini morTuli yofila reliefuri gamosaxulebebiT da kbilanebiani
parapetiT bolovdeboda (nax.10). sayrdeni kedlis centralur nawilSi, kibis orive
nawils Soris, gamosaxuli reliefi teqstiTurT gvamcnobs ansamblis mSeneblobis
Sesaxeb. is frTiani mzis diskoTi bolovdeboda (nax.11). gverdebze gamosaxul meomarTa
ori jgufi TiTqos icavs mefis rezidenciis Sesasvlels, xolo samkuTxedebSi gamosaxuli
xarze Tavdamsxmeli lomebi ”brZolis” simbolod moiazreba (nax.12). kibis gverdebze
samiarusiani kompoziciebiT morTul sayrden kedlebze gamosaxulia moxarkeebisa da
meomrebis msvleloba (nax.13). am reliefebis Sesrulebis manera arqauli saberZneTis
skulpturuli midgomis msgavsia, vinaidan imdroindel sparselebs sakuTari xelovnebis
skola ar hqondaT.
kibis pirvel marSTan, marjvniv, sam sibrtyeSi gamosaxulia sparseli gvardielebi:
qveiTad mosiaruleebi, meisreebi, cxenosnebi, elamidan da midiidan. maT Tan moaqvT
sabrZolo etlebi. imave doneze, marcxniv - aqemenidebs damorCilebuli xalxi:
midielebi, suzielebi, elamielebi, babilonelebi, urartuelebi, arabebi, zangebi. maT
mohyavT cxenebi, cxvrebi (nax.14), aqlemebi (nax.15) da ZRvenis saxiT moaqvT Zvirfasi
WurWeli (nax.16). es figurebi profilSia gamosaxuli. moZraoba mimarTulia napiridan
centrisken, mefis taxtisken. kargadaa gadmocemuli moZraobis ritmi da am xalxis
eTnikuri Taviseburebebi, tansacmeli, aqsesuarebi. zogierTi bareliefi eqspresiulia.
skulpturuli detalebis plastikuri ritmi esadageba mTlian arqiteqturas.
reliefebze personaJebis ganlageba erTmaneTis mimarT mkacri kanonisa da simetriis
farglebs ar scdeba, rac asureTis sasaxleebisTvisac ki uCveuloa.
persepolisis didi apadanis marjvena kibe miemarTeboda aRmosavleTiT, moedanze,
sadac ganlagebuli iyo aseve Crdilo-dasavleTze orientirebuli mefis meore misaRebi
e.w. ”100-svetiani darbazi” (nax.17). is farTobiT ufro mcire da dabali iyo, vidre
apadana. misi mTavari fasadi mdebareobda didi apadanas grZivi RerZis gagrZelebaze,
dasavleT-aRmosavleTis mimarTulebiT.
amgvarad, apadanas gverdiTi karebidan Semosulis Tvalwin gadaiSleboda
darbazis mTavari fasadi, romelic gaformebuli yofila or rigad ganlagebuli
16-svetiani portikiT. portiki gverdebze ixureboda kvadratuli formis, apadanas
koSkebis msgavsi oTaxebiT. orive mxares idga xaris ori qandakeba.
darbazis xis Weri eyrdnoboda 10 rigSi aT-aTad ganlagebul 100 svets. am Senobis
saerTo farTobi Seadgenda 6635 m2-s da garSemosazRvruli iyo sqeli yru kedliT.
interierSi sibnele sufevda. zogierTi mkvlevris varaudiT, darbazi naTdeboda karis
Riobidan, zogi ki Tvlis, rom kedlis zeda nawilSi datovebuli RiobebiT, romlebsac
uamindobisas xaliCebiT an naWrebiT faravdnen. savaraudod, es iyo is erT-erTi
saganZuri, romelsac aRwerdnen Zveli avtorebi. svetebi da kedlebi daiwva aleqsandre
nawili III - wina aziis qveynebi 189

makedonelis Semosevebis dros. amaze metyvelebs arqeologebis mier napovni naxSirisa


da ferflis sqeli fena. Tumca svetebis bazebis, karis ori Riobis, kedlis 11 niSis
mopirkeTeba SemorCenilia. swored maTi saSualebiT daadgines Senobis arqiteqtura.
svetebis proporciebi natifia. diametris Sefardeba simaRlesTan tolia 1:10-12,
SeiZleba 13-ic ki. msubuqi gadaxurva saSualebas iZleoda gakeTebuliyo 7-8 m. siganis
interkoloniumebi. svetebis siuxve ar uSlida xels mayurebels, darbazi aReqva yvela
mxridan. karis monumenturi qvis CarCo morTuli yofila siuJeturi bareliefebiT,
romlebic adidebdnen mefes. mTavari fasadis karis RiobSi oTxjer meordeba midieli
satrapis sazeimo miRebis scena. ukana kedlis karis reliefze mefe ijda taxtze,
romelic figurebs eWiraT (nax.18). is sparseTze daqvemdebarebuli 28 qveynis simbolo
iyo. gverdiTi fasadebis RiobebSi gamosaxuli iyo mefis brZola gareul da fantastikur
cxovelebTan.
sasaxles moednidan erTaderTi Sesasvleli hqonda, romelic mdebareobda
apadanasa da 100-svetian darbazs Soris. apadanis kibis msgavsad meomrebisa da
cxovelebis bareliefebiT morTuli brwyinvale kibe miemarTeboda propileebisken,
romlis kvadratul Wers iWerda 4 sveti. CrdiloeTisa da samxreTis nawilebi
(mTavari mimarTulebiT) gaformebuli iyo orsvetiani portikebiT. propileebis ukan
mdebareobda CrdiloeTidan samxreTisken wagrZelebuli formis didi Caketili ezo,
romelSic gamodioda sasaxlis nagebobaTa gverdiTi fasadebi. aqedan momsvleli
Sedioda kompleqsis sacxovrebel nawilSi, romelic izolirebuli iyo wina, oficia-
luri nawilisagan. aq mdebareobda mefeebis artaqserqse I I-is, qserqsesa da dariosis
zamTris sasaxleebi.
aRmosavleTidan da samxreTidan ezo Semofargluli yofila didfarTiani
nagebobiT, e.w. haramxaniT. misi CrdiloeTis nawilis centrSi mdebareobda 12-svetiani
darbazi, romlis CrdiloeT fasads amSvenebda rvasvetiani portiki, xolo samxreTisas -
aseTive sididis Siga ezo. mTeli danarCeni teritoria erTnairi zomis patara darbazebs
ekava (nax.19).
didi ezos dasavleTiT mdebare kibe oTxsvetiani propileebis gavliT miemarTeboda
meore, mcire zomis ezoSi, romlis mTeli samxreTi mxare iketeboda sasaxlis fasadis
portikiT. is ekuTvnoda mefe qserqses, razec metyvelebs samSeneblo warwera. sasaxlis
centraluri kvadratuli darbazi garSemortymuli iyo mcire saTavsebiT, zogjer
damatebiT gamyofi kedlebiTac. sasaxles samxreTiT hqonda terasa, saidanac iSleboda
SesaniSnavi panorama. ezoSi SemorCenilia karebisa da fanjris Riobebis CarCoebi, magram
gadaxurvebisa da svetebis bazebi ver aRmoaCines. savaraudod, isini xisa unda yofiliyo.
sasaxlis dasavleT fasads emijneboda ufro mcire zomis artaqserqse I I-is
sacxovrebeli sasaxle. darbazi dasavleTisken iyo gaweuli, xolo sacxovrebeli
oTaxebi mdebareobda aRmosavleTiT. CrdiloeTisken yofila mimarTuli mTavari fasadi
portikiT.
artaqserqse I I-is sasaxlis win, ufro axlos did apadanasTan, idga sworkuTxa
formis, farTobiT sxvebze mcire mefe dariosis sasaxle. mTavari fasadiT samxreTisken
mimarTul sasaxles ”zamTris sasaxle” uwodes (nax.20). nageboba CrdiloeTidan
samxreTisken iyo gadaWimuli. samxreTis portikis bolos arsebuli ori kibiT
ukavSirdebodnen ezos. portikis ukan mdebareobda 12-svetiani mTavari darbazi (oTx-
oTxi TiTo rigSi) sami mxridan garSemortymuli mcire darbazebiTa da oTaxebiT. es
nagebobebi mravalsvetiani darbazis zemoT aRweril tips miekuTvneba. ganasxvavebs
mxolod mcire zoma.
Zv.w.aR. 31 w-s qalaqi persepolisi daipyro da misi sasaxleebi gadawva aleqsandre
makedonelma, xolo ramdenime aTeuli wlis Semdeg qalaqi mTlianad daingra (daaxloebiT
Zv.w.aR. 250 w.).

IV-2 daskvna

miuxedavad sasaxlis ansamblis nagebobaTa mSeneblobis sxvadasxva periodisa,


persepolisis yvela nageboba warmoadgens erTian, geometriulad mwyobr kompozicias.
Senobebi ganlagebulia Tavisuflad, Tumca RerZebs erTi orientacia aqvs. isini
190 nawili III - wina aziis qveynebi

ganTavsebulia erTmaneTis paralelurad, erT RerZze. didi apadanas diagonalis


mimarTuleba emTxveva 100-svetiani darbazis diagonals, amasTan, am darbazis meore
diagonali grZeldeba qserqses sasaxlis diagonalSi. paraduli da sacxovrebeli nawilis
zomac erTmaneTs emTxveva. es yvelaferi ki mowmobs imaze, rom mSeneblebi sargeblobdnen
garkveuli moduliT. paraduli nagebobebis fasadebi orientirebulia CrdiloeTisken.
am mxridan arsebobda Sesasvleli propileebidan terasaze. pasargadis ansamblisgan
gansxvavebiT aq terasa garSemortymulia maRali kedliT. mefis rezidenciasTan axlos,
dablobze, qalaqi iyo gaSenebuli.
Zveli sparseTis mravalsvetiani darbazebis garda aRsaniSnavia svetebis axali
tipi, romelic grandiozuli zomebiT gamoirCeva. maTi diametrisa da simaRlis
Sefardeba, 1:12, 1:13, Zvel samyaroSi arsad ar gvxvdeba. apadanaSi isini aRweven 20 m. maT
aqvT viwrod kanelirebuli svetis tani, bazebs ki - wylis mcenaris Camocvenili foTlebis
msgavsi WriT morTuli zarisebri forma. svetis tani 3/5-is simaRleze mTavrdeba palmis
foTlebis ormagi gvirgviniT. faqtobrivad am damTavrebul kapitels edga kvadratuli
kveTis vertikaluri koWi, romelic morTuli iyo orive mxridan wyvili daxveuli
volutiT. swored am koWze idga tanis zeda nawiliT SeerTebuli xarebis gamosaxulebebi.
mTlianobaSi kapiteli aRwevda mTeli svetis 2/5-s (8 m.) da zedmetad gadatvirTuli iyo.
svetebis sinatife da maTi erTmaneTisgan daSorebuli ganlageba aixsneba xis msubuqi
gadaxurviT. arqitravebi Sedgeboda kedris ramdenime masiuri koWisgan, romelTac
ori an sami Sverili hqondaT. maT mohyveboda ramdenime ganivi koWi, zeviT ki gadioda
keramikuli skulpturuli mopirkeTebiani ficruli parapeti, romelic kbilanebiT
sruldeboda. sparselebi nagebobebisTvis iyenebdnen mkveTri ferebis baTqaSs, ferad
keramikul mopirkeTebasa (nax.21, 22) da reliefebs (nax.23).
saparado darbazebis uzarmazari zomebi, simaRle da sivrce, sadResaswaulo
atmosfero, romelsac qmnida grandiozuli propileebiT moednebis win ganlagebuli
mravalsafexuriani da mravalRiobiani kibeebi, ganadidebda mefes da mis siZliereze
mianiSnebda. gansakuTrebiT sainteresoa, rom amisaTvis pirvelad Zvel aRmosavleTSi,
aqemenianTa iranSi SearCies sadResaswaulo nagebobaTa tipi, maSin, roca egvipteSi
da SuamdinareTSi monumenturi arqiteqtura, imave amocanebs upasuxebda da amasTan
sakulto daniSnulebasac itevda.
eWvgareSea, rom apadanas arqiteqturul saxeze gavlena iqonia rogorc midielebis
sacxovrebeli saxlis tipma, aseve egvipturma arqiteqturamac (kerZod, hipostilurma
darbazma). sparselebis mier egviptis dapyrobis Semdeg apadanas mSeneblobaze
muSaobdnen am qveynidan wamoyvanili xelosnebi. apadana, egvipturi nagebobebisgan
gansxvavdeba. egvipteSi religiuri ceremoniebisTvis saWiro iyo iseTi arqiteqtura,
romelic mlocvels religiur ganwyobas gauRrmavebda. aqemenianTa sparseTSi ki
surdaT saero ceremoniebisTvis iseTi darbazebi SeeqmnaT, romlebic did, haerovan,
Tavisufal sivrces warmoSobda. es gansxvaveba ZiriTadad imiTaa ganpirobebuli, rom
iranelebis mier dapyrobil udides teritoriaze erTi religia ar arsebobda, amitomac
maT arqiteqturasac sxva datvirTva eniWeboda, kerZod, mefeebisa da sparselebis
sidiadisa da siZlieris gamoxatva unda SesZleboda.
nawili III - wina aziis qveynebi 191

d i
шшц
T
T
e
g z

a
1 v 2

d i
шшц

T T

g z
b

a v 3 4

5 6

1. qalaqi persepolisi (saerTo xedi)


2. qalaq persepolisi (rekonstruqcia)
3. qalaqis gegma (a. mTavari Sesasvleli samxreTidan da
orfrTiani kibe, b. qserqses propilea, g. dariosisa da
qserqses apadana, d. qserqses “100-svetiani darbazi”,
e. tropiloni, v. dariosis sasaxle, z. qserqses sasaxle,
T. haramxana, i. ganZTsacavi)
4. rezidenciis dRevandeli saxe
5. qserqses propilea, svetebi cxovelisTaviani kapitelebiT
6. karibWe xarisTaviani horeliefebiT
7. karibWe adamianisTaviani horeliefebiT
8. dariosisa da qserqses apadana
9. svetebi ormxrivi xarisTaviani kapitelebiT
10. apadanaze asasvleli orfrTiani, kbilanebiani kibe
11. apadanaze asasvleli kibis wina nawili, meomrebi, mzis disko
da xarze Tavdamsxmeli lomis gamosaxulebebi
12. kibis fragmenti, xarze Tavdamsxmeli lomis gamosaxuleba.
13. moxarkeebisa da movaleebis msvleloba, reliefi
7
192 nawili III - wina aziis qveynebi

10

11

13
12

13

14
14. msvleloba cxvrebiT, reliefi
15. msvleloba aqlemiT, reliefi
16. aqemenidebs damorCilebuli xalxis
msvleloba Zvirfasi WurWliT
17. qserqses “100-svetiani darbazi”
18. mefe taxtze, reliefi
19. rezidenciis aRmosavleTi nawili
tropiloniT, qserqses sasaxliT, haramxaniT,
saganZuriT
20. dariosis sasaxle
21, 22. sasaxlis feradi reliefebi
15 23. RmerT axura mazdas gamosaxuleba apadanaze
nawili III - wina aziis qveynebi 193

16 17

13
18 13
19

20

21

22 23
194 literatura

literatura
1. qarTuli sabWoTa enciklopedia, t.1,2,3,4,7,8....
2. qarTuli enis orTografiuli leqsikoni
3. a.yifSiZe, xelovnebis ganmartebiTi leqsikoni (rusul-qarTuli), ”ganaTleba”, 1985
4. a.kldiaSvili, Zveli egvipte, gamomc.”logosi”, Tb.2000
5. l.kotreli, antikurobis saocrebani, ”ganaTleba”, Tb.1987
6. k.kerami, RmerTebi, akldamebi da mecnierebi, ”nakaduli”, Tb.1972
7. g.qavTaria, samyaros Svidi saocreba, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tb.1996

8. Dietrich Wildung, Egypt, TACHEN, 2001


9. Robert Pateman, Salwa El-Hamamsy, Egypt, (Marshall Cavendish: 2003)
10.Lawrence Barham, Peter Mitchell. The First Africans: African Archaeology from the Earliest Tool
Makers to Most Recenr Foragers. — «Cambridge UP», 2008. — (Cambridge World Archaeology)
11. Rosalie, David (1997). Pyramid Builders of Ancient Egypt: A Modern Investigation of Pharaoh’s
Workforce. Routledge
12.Grimal, Nicolas. A History of Ancient Egypt. Blackwell Books. (1992)
13. Clayton, Peter A. Chronicle of the Pharaohs. London, England: Thames and Hudson. (1994)
14. Encyclopedia of Archaeology / Editor-in-chief Deborah M. Pearsall. — «Elsevier Inc.», 2008
15. Encyclopedia of Archaeology of Ancient Egypt / Edited by Kathryn A. Bard. — «Routledge», 1999
16. Wilkinson, R.H. (2003). The Complete Gods and Goddesses of Ancient Egypt. London: Thames
and Hudson
17. Douglas J.Brewer, Emily Meeter, Egypt and the egyptians (second adition), Cambridge, 2011
18. David P. Silverman, Ancient Egypt, 2011
19. Kuhrt, Amélie; 1995. The Ancient Near East: c. 3000-330 B.C. 2 Vols. Routledge: London and
New York
20. Matthews, Roger; 2005. The early prehistory of Mesopotamia – 500,000 to 4,500 BC, Turnhout
2005
21. Oppenheim, A. Leo; 1964. Ancient Mesopotamia: Portrait of a dead civilization. The University of
Chicago Press: Chicago and London. Revised edition completed by Erica Reiner, 1977

22. История искусства зарубежных стран (в 3 томах), т. II, Л., 1962-1977


23. Памятники мирового искусства. Исскуство древнего Востока, т. I, М., 1968
24. А.В. Бунин, История градостроительного искусства, т. I, М., 1953-1978
25. Всеобщая история архитектуры (в 12 томах), т. I, М., 1970
26. Всеобщая история архитектуры (в 2 томах), т. I, М., 1958
27. Всеобщая история искусств (в 6 томах), т. I, М., 1953-1978
28. Целлар Каталина, Архитектура страны фараонов, М., Стройиздат, 1980
29. История искусства зарубежных стран, ”Изобразительное искусство”, М., 1981
30. Н.И. Брунов, Очерки по истории архитектуры, М., ”Центрополиграф”, 2003
31. В.Н. Ткачев, История архитектуры, М., ”Высшая школа”, 1987
32. Н.А. Дмитриева, Краткая история искусств, изд ”Искусство”, М., 1968
33. М.Мюррей, Египетские храмы, М., ”Центрополиграф”, 2006
34. Сто великих чудес света, М., ”Вече” 2003
35. Энциклопедия для детей, (Искусство), т. 7, М., изд. ”Аванта” 1999
36. Н.А. Бартенев, В.Н. Батажкова, Очерки истории архитектурных стилей, изд. ”Изобразительное
искусство”, М.1983
37. В.И. Авдиев, История древнего Востока, изд.III, М., ”Высшая школа”, 1970
38. В. Афанасьева, В. Луконин, Н. Померанцева, Малая история искусств (искусство древнего
востока), изд. Искуссто, М. 1976
39. А. А. Крол, Египет первых фараонов — М.: «Рудомино», 2005
40. Я. Шоу, Древний Египет — М., 2006

sailustracio masala moZiebulia internetis (google-is) saZiebo sistemaSi,


yoveli Temis Sesabamis saitebze da wignSi miTiTebuli literaturidan.
196

También podría gustarte