Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
საერთაშორისო ორგანიზაციები
საერთაშორისო ორგანიზაციები
evrokavSiri 40
2
eka kevliSvili
naTia aleqsandria
nodar muSkudiani
1997 wlidan gaeros rigiT meSvide generaluri mdivani aris kofi anani.
3
Semdegi Sexvedra moskovSi Sedga. am Sexvedraze aSS-s, ssrk-s, CineTisa da didi
britaneTis warmomadgenlebi SeTanxmdnen CamoeyalibebinaT organizacia,
romelsac mSvidobisa da usafrTxoebis funqciebi daekisreboda.
gaeros struqtura
7
• mSvidobisadmi muqaris an agresiis faqtebis gamovlena da maT aRsakveTad
rekomendaciis SemuSaveba;
• agresiis aRkveTis mizniT gaeros wevri saxelmwifoebisTvis ekonomikuri an
sxva saxis sanqciebis dawesebisken mowodeba;
• agresiis winaaRmdeg SeiaraRebuli aqciis ganxorcieleba;
• organizaciaSi axali wevrebisTvis rekomendaciis gaweva;
• gaeros mxridan `strategiuli raionebis~ meTvalyuris funqciis
ganxorcieleba;
• generaluri asambleisTvis generaluri mdivnis kandidaturisTvis
rekomendaciis gaweva da asambleasTan erTad saerTaSoriso sasamarTlos
Semadgenlobis arCeva.
9
sasamarTlo Sedgeba 15 wevrisagan, romlebsac generaluri asamblea da
uSiSroebis sabWo erTmaneTisgan damoukideblad irCevs. SerCeva xdeba maTi
kvalifikaciis da ara erovnebis, anu saxelmwifoebrivi kuTvnilebis safuZvelze.
sasamarTloSi warmodgenili unda iyos msoflios yvela ZiriTadi
samarTlebrivi sistema. dauSvebelia erTi saxelmwifodan ori mosamarTlis
arCeva. sasamarTlos wevrebs 9 wlis vadiT irCeven da am vadis dasrulebis
Semdeg kvlav SeuZliaT pretenzia ganacxadon mosamarTlis mantiaze.
saerTaSoriso sasamarTlos wevrs ufleba ara aqvs paralelurad sxva
saqmianobiT iyos dakavebuli.
gaero da saqaTvelo
11
gaerosTan arsebuli organizaciebis mokle mimoxilva
specializirebuli saagentoebi
12
gaeros sursaTisa da soflis meurneobis organizacia soflis meurneobis
dargSi gaeros sistemis umTavresi saagentoa. igi daarsda 1945 wels.
organizacias aqvs specialuri programebi, romlebic qveynebs sursaTTan
dakavSirebul sagangebo krizisis daZlevaSi exmareba.
organizacias afinansebs sxvadasxva donorebi da mTavrobebi da igi
yovelwliurad daaxloebiT 300 mln. aSS dolars iRebs maTgan.
organizaciis wliuri biujeti daaxloebiT 700 mln. aSS dolars warmoadgens.
13
gaeros programebi da sxva organoebi
14
gaeros moxaliseebi (UNV)
gaeros garemos dacvis programa 1972 wels Seiqmna da misi mTavari mizania
garemos iseTi dacva, romelic safrTxes ar Seuqmnis momaval Taobebs,
gansakuTrebiT ki im qveynebSi, romlebic am problemas saTanado yuradRebas ver
aqceven. misi proeqtebi finansdeba gaeros garemos dacvis fondidan, romelic
ZiriTadad mTavrobaTa nebayoflobiTi SenatanebiT finansdeba. programis
biujeti daaxloebiT 120 mln. aSS dolaria.
fondi aris ZiriTadi organo, romelsic garemos dacvis sakiTxebSi
umniSvnelovanesi cvlilebebis Setanas cdilobs. misi ZiriTadi mizania axal
Taobas SeunarCunos flora da fauna.
15
programa exmareba im mosaxleobas, romelic ganicdis sursaTis qronikul
naklebobas da muSaTa Sromis anazRaureba xdeba sursaTiT, raTa Temma meti dro
dauTmos ganviTarebas.
msoflio sasursaTo programa eyrdnoba mTlianad Semowirulobebs da rom ara
donorTa guluxvoba, 2001 wels 182 qveynis 77 milioni adamiani ver
gamoikvebeboda. Semowirulobebi xorcieldeba fulis, sursaTis an im ZiriTadi
saSualebebis saxiT, romlebic aucilebelia mosavlis moyvanis, sursaTis
Senaxvisa da momzadebisaTvis.
gaeros adamianTa dasaxlebebis centri (habitati) Seiqmna 1978 wels. 1998 wels
centrma qalaqis menejmentis, dasaxlebis, momsaxurebisa da infrastruqturis
ganviTarebis sakiTxze daaxloebiT 80 qveyanaSi 200-ze meti programa da proeqti
ganaxorciela. 1998-1999 wlebSi habitatis danaxarjebma 160 mln. aSS dolari
Seadgina.
habitati gaeros sistemaSi dasaxlebaTa ganviTarebis koordinatoria, romelic
fokusirebas axdens Semdeg sferoebze:
• TavSesafari da momsaxureba;
• qalaqis menejmenti;
• garemo da infrastruqtura;
• Sefaseba, monitoringi da informacia.
gaeros ganviTarebis fondi qalTaTvis daarsda 1976 wels da igi xels uwyobs
qalTa uflebebis dacvas da genderul Tanasworobas msoflioSi. fondi
cdilobs moagvaros qalebis mniSvnelovani sakiTxebi.
aseve daarsebis dRidan fondi cdilobs ganaviTaros iseTi proeqtebi, romelic
qalebisaTvis politikuri, ekonomikuri da socialuri uflebis miniWebas
uzrunvelyofs.
16
nana kvirCilaZe
sofo deisaZe
WHO-s misiaa:
• saerTaSoriso jandacvis sferoSi saqmianobis warmarTva da koordinacia;
• teqnikuri TanamSromlobis xelSewyoba;
• moTxovnis SemTxvevaSi mTavrobebis daxmareba erovnuli jandacvis
sisitemebis ganviTarebaSi;
• qveynisTvis teqnikuri daxmarebis da gadaudebel SemTxvevaSi pirdapiri
daxmarebis gaweva;
• epidemiur, endemiur da sxva daavadebaTa profilaqtikisa da maTTan brZolis
stimulireba da ganviTareba;
• biomedicinis da jandacvis ganviTareba.
organizaciis mizania:
• msoflio masStabiT SeimuSaos jandacvasTan dakavSirebuli rekomendaciebi;
• daexmaros saxelmwifoebs jandacvis erovnuli programebis SemuSavebasa da
ganxorcielebaSi;
• SeimuSaos axali teqnologiebi da standartebi.
17
zemoaRniSnuli strategiebis farglebSi, igulisxmeba iseT infeqciur
daavadebebTan brZola, rogoricaa Sidsi, malaria, tuberkuliozi, poliomiliti,
wiTela da sxva. unda aRiniSnos WHO-sa da gaeros bavSvTa fondis erToblivi
iniciativiT Camoyalibebuli vaqcinebisa da imunizaciis globaluri aliansi
(GEVI), romlis mizania imunizaciis gaumjobeseba ganviTarebad qveynebSi.
gansakuTrebuli adgili uWiravs genderul, adreuli asakisa da Cvil bavSvTa
kvebis sakiTxebs, fsiqikuri janmrTelobis problemebsa da cxovrebis jansaR
wess.
gaeros yvela wevrs SeuZlia gaxdes WHO-s wevri. sxva qveynebi SeiZleba
miRebul iqnan WHO-Si mxolod im SemTxvevaSi, Tu amas generaluri asambleis
wevrTa umravlesoba dauWers mxars xmaTa ubralo umravlesobiT. teritoriebs,
romlebsac ar aqvT ufleba iyvnen saerTaSoriso urTierTobis subieqtebi
SeuZliaT organizaciis asocirebuli wevrebi gaxdnen am teritoriebis
saerTaSoriso urTierTobebze pasuxismgebeli _ msoflio janmrTelobis
organizaciis wevrebis an sxva uflebamosili organoebis gancxadebis
safuZvelze.
organizaciuli struqtura
18
aRmasrulebeli komiteti
sekretariati
WHO da saqarTvelo
giorgi Tarxan-mouravi
20
daiwyo 1946 wlis maisidan, Tavisi pirveli finansuri operacia ki 1947 wlis 1
marts ganaxorciela.
IMF miznebi
makroekonomikuri da finansuri politika
SDR -s qaRaldis oqrosac uwodeben, miuxedavad imisa, rom maT fizikuri forma
ar gaaCniaT isini gadaecemaT wevr qveynebs, rogorc maTi qvotis procenti. ase
magaliTad, IMF-ma Tavisi saqmianobis manZilze ganaTavsa 21,4 miliardi SDR-s
wevr qveynebSi.
22
vin iRebs gadawyvetilebebs IMF-Si
23
gawevrianebis pirobebi
Temo boloTaSvili
magda boloTaSvili
yoveldRiurad 14 000 adamiani xdeba Sidsis matarebeli, maT Soris naxevari 15-24
wlis asakisani arian. banki arwmunebs qveynebs imaSi, rom arcerTi qveyana,
romelic SeimuSavebs Sidsis winaaRmdeg brZolis efeqtur strategias, ar
darCeba dafinansebis gareSe.
26
Semsubuqebas. garda amisa, banki TanamSromlobs Food and Agriculture Organization
(FAO)–sa da the United Nations Development Programme (UNDP)–Tan, gamodis ra
sponsorad cnobili sakonsultacio jgufis saerTaSoriso kvlevis, soflis
meurneobis sferoSi, iyenebs ra mecnierebis uaxles miRwevebs uWmelobasa da
siRaribesTan brZolaSi, kvebisa da janmrTelobis mdgomareobis gaumjobesebasa
da garemos dacvis sferoSi.
27
arian qvrivebi da bavSvebi. banki Tavis Zalisxmevas mimarTavs daSlisken,
demobilizaciisaken da xelmeore integraciisaken, anu yofili SeiaraRebuli
Zalebis formirebas samoqalaqo cxovrebaSi, aseve iniciativebs naRmebis
aRmoCenasTan da mosaxleobis gafrTxilebas. im farTomaSstabian da axal
xarisxian proeqtebSi, romlebic bankis mier finansdeba, saWiroa aRiniSnos
infrastruqturis rekonstruqcia da SesaZleblobebis gafarToeba avRaneTis
adgilobrivi mosaxleobisTvis, ganaTlebis micema upatrono bavSvebisTvis
kongos demokratiul respublikaSi, ganviTarebis proeqtebi adgilobriv doneze
samxreT serbiaSi, axali saxelmwifo moxeleebis swavleba CrdiloeT timorSi
da programebi haitize, romlis mizania sazogadoebaSi Tanxmobis miRweva da
romlebic realizdeba qveynis moqalaqeebis mier.
28
• msoflio bankis mier ganxorcielebuli analitikuri samuSao da
mecnieruli kvleva saqarTveloSi mimdinare reformis sainformacio
uzrunvelyofas emsaxureba;
• msoflio banki iswrafvis saqarTveloSi ekonomikuri da socialuri
mdgomareobis gaumjobesebisTvis.
organizaciuli struqtura
29
nino TevdoraZe
lika papaSvili
WTO daarsda 1995 wlis 1 ianvars q. JenevaSi, SveicariaSi. dResdReobiT igi 148
wevr qveyanas iTvlis, romelTa wilad modis saerTaSoriso vaWrobis 95
procentze meti.
G
WTO-s ZiriTad proncipebs warmoadgens:
• vaWroba diskriminaciis gareSe, rac gulisxmobs erTis mxriv wevri qveynebis
mier erTmaneTisTvis upiratesi xelSewyobis reJimis miniWebas, xolo meore
mxriv Tanabari uflebebisa da pirobebis uzrunvelyofas importuli da
adgilobrivad warmoebuli saqonlisTvis.
30
• qveynebis integracia saerTaSoriso da sagareo savaWro politikis
ganviTarebis erTobrivi dagegmva mravalmxrivi da ormxrivi xelSekrulebis
bazaze;
• keTilsindisieri daTmobebis waxaliseba urTierTdaTmobebis
ganxorcielebiT;
• davebis gadawyveta konsultaciebiTa da molaparakebebis gziT, xolo
aRniSnulis SeuZleblobis SemTxvevaSi GATT-is specialuri organoebis
gadawyvetilebebze dayrdoba;
• Sida bazris dasacavad upiratesad tarifuli meTodebis gamoyeneba da ara
raodenobrivi SezRudvebis da sxva teqnikuri barierebis daweseba;
• TiToeul qveyanaSi prognozirebadi savaWro politikis uzrunvelyofa.
meeqvse, anu kenedia raundze (1964-1967) miRweul iqna satarifo da ara satarifo
barierebis Semcireba rogorc samrewvelo, ise sasoflo sameurneo produqciis
vaWrobaSi.
savaWro molaparakebis merve raundi TiTqmis rva wells gagrZelda: 1986-dan 1994
wlamde. miRebul iqna gadwyvetileba ar daeSvaT proteqcionizmis donis
amaRleba, SeezRudaT da aRekveTaT iseTi RonisZiebebis gatareba, romlebic
GATT-is wesebs arRvevda. molaparakebis dRis wesrigSi dadga axali sakiTxebi:
momsaxurebiT vaWroba, inteleqtualuri sakuTrebis dacva da vaWrobasTan
dakavSirebuli sainvesticio RonisZiebani.
31
• GATT-is sistema gavrcelda momsaxurebiT vaWrobaze da vaWrobasTan
dakavSirebuli inteleqtualuri sakuTrebis aspeqtebze.
• daixvewa wesebi iseT sferoebSi, rogoricaa subsidiebi, antidempingi,
vaWrobaze moqmedi teqnikuri barierebi, bazris dacvis RonisZiebebi,
davebis gadawyvetis meqanizmi da sxva;
• miRebul iqna gadawyvetileba (e.w. marakeSis deklaracia), romlis
safuZvelzec Seiqmna mravalmxrivi savaWro sistemis samarTlebrivi da
sainstitucio safuZveli _ vaWrobis msoflio organizacia (WTO).
urugvais raundis erT-erTi mTavari Sedegi iyo 1995 wlis 1 ianvars GATT-is
WTO-d gardaqmna. WTO aris wevri organizacia, maSin, rodesac GATT-i mxolod
xelmoweril mxareebs Soris arsebul mravalmxriv SeTanxmebas warmoadgenda.
32
ministrTa konferencia
savaWro politikis
davebis gadawyvetis zedamxedvelobis
organo generaluri sabWo
organo
gadawyvetilebis miReba
33
konsesusi GATT-is tradicias warmoadgenda. erTsulovneba saWiroa zogad
principebSi Sesworebebis Sesatanad. debulebis interpretaciisTvis da wevri
qveynebis valdebulebebisgan ganTavisuflebisTvis saWiroa meoTxedi xmebis
raodenoba (principiT erTi qveyana _ erTi xma). sxva SemTxvevaSi konsesusi
warmoadgens dadgenil wess, Tu specialuri miTiTeba ar arsebobs.
1. soflis meurneobia:
6. antidempingi:
antidempingis Sesaxeb SeTanxmebaSi mocemulia dempingisa da zaralis
gansazRvra. SeTanxmeba moicavs dempingis moculobis gamoTvlis procedurebs
antidempinguri zomebis ganxorcielebis wesebsa da xangZlivobas (Cveulebriv 5
weli) da davebis gadawyvetis meqanizmebs.
7. sabaJo Sefaseba:
34
sabaJo Sefasebis Sesaxeb SeTanxmeba sabaJoebisgan moiTxovs sabaJo Rirebulebis
gansazRvras saerTaSoriso doneze aRiarebuli meTodebis gamoyenebiT,
ZiriTadad kontraqtiT gadazrdili fasis an importioris mier gadazrdili
Rirebulebis safuZvelze.
8. gadazidvaze inspeqtireba:
gadazidvamde inspeqtirebis Sesaxeb SaTanxmeba aregulirebs saqonlis
miwodebasTan dakavSirebul detalebs, gansakuTrebiT saqonlis fasis, xarisxisa
da raodenobis kontrolis organizebas gamomgzavni qveynis teritoriaze.
35
SeTanxmeba iTvaliswinebs erovnuli savaWro politikis gamWvirvalobas da WTO-
s moTxovnaTa Sesrulebis kontrolis mizniT wevri qveynebis savaWro politikis
saSualovadiani ganxilvis meqanizms.
dacviTi zomebi
WTO-s wesebis Tanaxmad, yvela wevr qveyanas aqvs ufleba ganaxorcielos e.w.
dacviTi RonisZiebebi, Tu qveynis ekonomikas seriozuli safrTxe emuqreba. es
gulisxmobs, rom importis ganmaxorcielebel qveyanas SeuZlia droebiT
gazardos Tavisi tarifebi bmul tarifebTan SedarebiT an daawesos importis
raodenobrivi SezRudvebi. vaWrobaSi diskrinimaciis winaaRmdeg mimarTuli
wesebi, ise rogorc wesebi antidempingisa da sakompensacio zomebis Sesaxeb,
Seqmnilia keTilsindisieri savaWro pirobebis dasacavad. Tanaxmad GATT-is
wesebisa, romlebic daixvewa da gafarTovda WTO-s xelSekrulebebSi,
dazaralebuli saxelmwifos arakeTilsindisieri konkurenciis gamovlenis
SemTxvevaSi SeuZlia sakompensacio Tanxis ukan moTxovna.
36
vaWrobis msoflio organizacia da saqarTvelo
molaparakebebis procesi
zogadi valdebulebebi
39
mariam nanitaSvili
oliko zedelaSvili
evrokavSiri
mokle istoriuli cnobebi
1957 weli _ romSi xeli moewera xelSekrulebas, riTac 1958 wlis 1 ianvridan
ZalaSi Sevida evropis ekonomikuri gaerTianeba da evropis atomuri energiis
saaganto.
1965 weli _ xeli moewera erTobliv SeTanxmebas, romliTac 1967 wlidan sami
sazogadoebis ZiriTadi dawesebulebebi gaerTiandnen. amrigad, sami sazogadoeba
erTad cnobilia rogorc gaerTianebuli evropa.
40
1986 weli _ 1 ianvars espaneTi da portugalia SeuerTda evrogaerTianebas. xeli
moewera evropis erTian aqts, romelic zalaSi Sevida 1987 wlis 1 ivliss da
amiT SemoRebul iqna sistem,eturi Semowmebebi dafinansebis Sesaxeb garigebebze.
ZiriTadi mimarTulebebi
• vaWroba;
• erTiani bazari;
• konkurenciis politika;
• ekonomikuri da finansuri politika;
• kvleva da axali dargebi;
• mSromalTa uflebebi;
• foladi;
• transporti;
• momxmareblebi;
• ganaTleba;
• qalTa uflebebi;
• kultura da media;
• moqalaqeTa uflebebi da simbolika;
• daxmareba da ganviTareba;
evroparlamenti evrosasamarTlo
evrokomisia
44
romis xelSekrulebiT komisiis an sabWos gadawyvetileba, miRebuli
uflebamosili organos mier an ukve damtkicebuli kanonebisa da direqtivebis
ZaliT, mimarTulia mTavrobis, sawarmoebis gaerTianebis an fizikuri pirisadmi.
gadawyvetileba kanoniT savaldebuloa maTTvisac visac es exeba, xolo
rekomendaciebi da Sexedulebebi ki _ ara.
45
ministrTa sabWo
rodesac sakiTxi aRwevs sabWos sxdomamde, araviTari garantia imisa, rom igi
mowonebuli iqneba ar arsebobs, garda im SemTxvevisa, rodesac es sakiTxi `A~
sakiTxia. romis xelSekrulebaSi mocemulia zusti wesebi ministrTa sabWoSi
47
gadawyvetilebis miRebis Taobaze, magram maTi gamoyeneba ar xdeba gegmisamebr.
Tavdapirveli Canafiqris mixedviT xelSekrulebis 148-e muxlis Tanaxmad,
gadawyvetilebis miReba SeiZleba moxdes xmaTa Cveulebrivi umravlesobiT,
kvalificiuri umravlesobiT an erTxmad.
48
xmaTa kvalificiuri umravlesobis sistemis Tanaxmad wevr qveynebs eZlevaT
xmebi maTi teritoriis farTobis mixedviT. xmebis raodenoba meryeobs 2-dan 8
xmamde.
evrosabWo
49
evrosabWos saqmianobasTan dakavSirebiT. saparlamento asamblea ikribeba
weliwadSi oTxjer da awyobs sajaro sxdomebs plenaruli sesiebis dros;
evrosabWos generaluri mdivania teri devisi (britaneTi). igi arCeul iqna 2004
wels 5 wlis vadiT. mis movaleobebSi Sedis samdivnos xelmZRvaneloba da
organizaciis saqmianobisTvis koordinaciis gaweva. evrosabWos generaluri
mdivani pasuxismgebelia evrosabWos samuSao programis strategiul dagagmvasa
da warmarTvaze.
50
evroparlamenti
51
• evropis erTa kavSiri _ evroparlamentarebi safrangeTidan, italiidan,
irlandiidan, daniidan da portugaliidan, romlebic ewinaaRmdegebian
evropis Semdgom integracias;
• demokratiisa da mravalferovnebis evropa _ wevrebi safrangeTis pro-
nadirobis/soflis tradiciebisa da dacvis jgufebidan, gaerTianebuli
samefos damoukideblobis partiidan, evrokavSiris mowinaarmrdege oTxi
danieli wevri, holandieli kalvinistebi;
• damoukidebeli wevrebi (aragawevrianebuli) _ ukiduresi memarjveneTa
jgufi, maT Soris ien heisli demokratiul iunionistTa partiidan,
italieli radikalebi da baski separatistebi.
53
sxvadasxva enaze, mniSvnelovnad zrdis instituciis funqcinirebisTvis saWiro
xarjebs.
evrosasamarTlo
55
sasamarTlos ganaCeni xels uwyobs evrokavSiris konsolidacias, aris garanti
imisa, rom moqalaqeebi, iseve rogorc erovnuli mTavrobebi, daculni arian
evropuli kanonmdeblobis mier da eqvemdebarebian mas. evrosasamarTlom Tavisi
ganaCeniT araerTxel SeuSala xeli mTavrobaTa mcdelobas ar Seesrulebina is
movaleobebi, romelic maT xelSekrulebaze xelmoweriT daekisraT. amasTan,
miuxedavad imisa, rom evrosasamarTlos sanqciebis SezRuduli raodenoba
gaaCnia wevri qveynebis winaaRmrdeg, mis ganaCens TiTqmis yovelTvis
emorCilebodnen, iSviaTad dagvianebiT da dro da dro sasamarTlos xelaxali
ganaCenis Semdeg. maastrixtis xelSekrulebiT dawesda jarima im wevr
saxelmwifoebze, romlebic ar emoerCilebian mis ganaCens komisiis mier
dadgenil vadebSi.
evrokavSiris ekonomika
56
gadaadgilebisa da muSaobis TvalsazrisiT arCevanis met Tavisuflebas aniWebda
yvelas.
vaWroba
57
winaaRmdegoba Sexvda, evrokavSiri kvlav maqsimalurad farTo dRis wesrigis
momxrea da darwmunebulia, rom es mniSvnelovan sikeTes moitans.
soflis meurneoba:
58
3. garemos dabinZurebis problemebi, romlebic gamowveulia Tanamedrove
fermis mowyobis meTodebis gamoyenebiT;
4. protestebi fermis Semosavlebis dacemasTan dakavSirebiT, rasac adgili
aqvs politikis maRali danaxarjebis mouxedavad.
Sida usafrTxoeba:
60
qveynis valutis kursi evros mimarT iqna dafiqsirebuli. rxevis Tavdapirvel
sazRvrebSi darCa mxolod berZnuli drahma da daniuri krona.
ekiu
62
xmarebaSi sabanko operaciebSi, magram qaRaldis fuli da monetebi brunvaSi ar
iqna miRebuli 2002 wlis dekembramde, sanam erovnuli valutebi amoRebuli
iqneba brunvidan.
1991 wlis dekemberSi maastrixtis samitze miRebul iqna gadawyvetileba,
romelzec xeli moewera evrokavSiris xelSekrulebas. xelkSekruleba moicavda
ekonomikisa da savaluto kavSiris SeqmnasTan dakavSirebul oTx Tavs. esenia:
ekonomikuri politika, savaluti politika, instituciebi da transerovnuli
aspeqtebi. manmade ki 1990 wlis oqtomberSi Catarebul romis pirvel samitze,
Margaret tetCeris Zlieri winaaRmrdegobis miuxedavad gadawyda, rom
ekonomikisa da savaluto kavSiris meore etapi da evrofedis Seqmna daiwyeboda
1994 wlis 1 ianvars. gaerTianebuli samefos mTavrobam Tanxmoba ganacxada or
mTavrobaTaSoris konferenciaSi monawileobis miRebaze da misi damokidebuleba
tetCeris wasvlis Semdeg ufro Semrigebluri gaxda. mTavrobaTaSoris
konferenciaze man wamoayena me-13-e valutis `myari ekius~ Seqmnis gegma, romelic
Secvlida deloris moxsenebaSi wardgeniul erTian valutas. yvela moeloda,
rom jon meijori, romelmac jer kidev xazinis kancleris Tanamdebobaze
yofnisas wamoayena `myari ekius~ winadadeba, uars ityoda Tavis gegmaze da
daTanxmdeboda kompromiss, romliTac miRebuli iqneboda erTiani valutisTvis
aucilebeli xelSekrulebaSi Sesatani cvlilebebi, gaerTianebuli samefo ki
SeinarCunebda gadawyvetilebis miRebis uflebas girvanqa sterlingis am
valutiT Secvlisa da am operaciis TariRis Sesaxeb.
ekonomikisa da savaluto kavSiris saboloo etapze, 1998 wlis gazafxulze
komisiam da evropis savaluto institutma Seiswavla 15 wevri qveynis monacemebi
da ganacxades, rom maTgan 11-ma warmatebiT gaarTva Tavi maastrixtis
xelSekrulebaSi mocemuli kriteriumebis Sesrulebas da maSasadame, mzad arian
1999 wlis 1 ianvrisTvis dagegmil ekonomikisa da savaluto kavSiris mesame
etapisaTvis. am qveynebs Soris iyvnen: avstria, belgia, fineTi, safrangeTi,
germania, irlandia, italia, luqsemburgi, niderlandebi, portugalia da
espaneTi. darCenilma orma qveyanam _ gaerTianebulma samefom da daniam
marTalia daakmayofiles kriteriumebi, magram isargebles maTTvis miniWebuli
uflebiT ar SeerTebodnen mesame etaps. SvedeTma daakmayofila ekonomikuri
kriteriumebi, magram ar miiRo zomebi misi centraluri bankis damoukideblobis
uzrunvelsayofad, rac aseve warmoadgenda ekonomikisa da savaluto kavSiris
wevrobis aucilebel pirobas. saberZneTma ki ver daakmayofila saWiro
kriteriumebi, Tumca am mimarTulebiT garkveuli progresi mainc ganicada.
1998 wlis 1-2 maiss briuselSi Semdgar evrosabWos specialur sxdomaze miRebul
iqna rekomendaciebi da 1999 wlis 1 ianvars 11-ma qveyanam miiRo erTiani valuta.
mosalodneli iyo, rom 2001-2002 wlisaTvis _ anu axali valutis banknotebis da
monetebis brunvaSi gaSvebis droisaTvis, an cota xnis Semdg, maT darCenili 4
qveyanac SeuerTdebodaT. saberZneTis mTavrobam ganacxada, rom igi aucileblad
Seasrulebda pirobebs ramodenime weliwadSi da dauyovnebliv Seiyvanda drahmas
ekonomikisa da savaluto kavSirSi. gaerTianebulma samefom ufro frTxili
pozicia daikava da ganacxada, rom igi ekonomikisa da savaluto kavSirSi
gaerTianebis momxre iyo, magram amisTvis saWiro referendumis mowyoba albaT
ver moxerxdeboda 2002 wlis ivnisSi dagegmil sayovelTao arCevnebamde.
amasobaSi konservatiulma opoziciam uiliam eigis meTaurobiT kidev erTxel
gamoxata Tavisi mtruli ganwyoba esk-sadmi da daimuqra, rom ar ganixilavda
gawevrianebis sakiTxs 10 wlis manZilze, Tu ki saerTod ganixilavda.
1998 wlis maisis samitze aseve arCeul iqna evropis centraluri bankis pirveli
prezidenti da xuTi vice prezidenti. prezidenti gaxda holandiis yofili
finansTa ministri da centraluri bankis mmarTveli vim duizenbergi, romelic
saTaveSi edga evropis savaluto instituts 1996 wlidan. mTavrobis 15
meTauridan ToTxmets surda misi daniSvna maastrixtis xelSekrulebiT
gaTvaliswinebuli sruli rva wlis vadiT, Tumca amas jiutad ewinaaRmdegeboda
safrangeTis prezidenti Jak Siraki, romelic amaod cdilobda prezidentad
safrangeTis centraluri bankis mmarTvelis Jan klod triSes daniSvnas.
sabolood miRweul iqna kompromisi, romlis mixedviTac duizenbergi marTalia,
formalurad dainiSna rva wlis vadiT, magram daTanxmda vadis damTavrebamde
Tavisi posti daeTmo triSesTvis, romelic am postze rva wlis vadiT
dainiSneboda. am gadawyvetilebam sayovelTao ukmayofileba gamoiwvia da
diuzenbergma naTelyo, rom igi arc Tu didi enTuziazmiT daTanxmda masze, da
rom igi Tavad gansazRvravda postidan wasvlis dros, ar apirebda ra
gaemarTlebina frangebis imedebi postis oTx weliwadSi datovebamde. 1998 wlis
31 dekembers moewyo ekofinis sabWos sxdoma, romelzedac SeTanxmebul iqna 11
wevri qveynis valutebis fiqsirebuli kursebi evros mimarT.
1998 weli
daarsda evropis centraluri banki; dainiSna aRmasrulebeli komiteti da
daiwyo monetebisa da banknotebis warmoeba.
65
2002 wlis 1 ianvari
evros SemoReba.
66
evrokomisias, waradginos `acquis communautaire~ – TiTqmis 100 000 gverdis Semcveli,
evrokavSirTan dakavSirebuli xelSekrulebebis, kanonmdeblobisa da praqtikis
mTliani krebuli da gadawyvitos, SeuZliaTYTu ara kandidatebs, misdion mas. am
etaps mohyveba detaluri molaparakeba politikis 31 calkeul sferoze,
dawyebuli meTevzeobiT, damTavrebuli sagareo urTierTobebiT.
67
kriteriumebi: erTmaneTis sazRvrebis aRiareba, umciresobebis mimarT
damokidebulebasTan da regionuli TanamSromlobis organizaciis SeqmnasTan
dakavSirebuli yvela sadao sakiTxis mogvareba. es xels Seuwyobs ekonomikur
integracias Tavisufali vaWrobis zonis, Semdeg ki sabaJo kavSiris Seqmnis
meSveobiT, xolo es ukanaskneli momavalSi SeiZleba SeuerTdes evrokavSiris
sabaJo kavSirs, rac gawevrianebisken gadadgmuli pirveli nabiji iqneba.
evrokavSiri da saqarTvelo
2003 wlis ivlisSi evrokavSiris sabWom daniSna elCi batoni heik talviti,
pirvel evrokavSiris umaRles warmomadgenlad samxreT kavkasiaSi. misi mandati,
sxva movaleobebTan erTad, iTvaliswinebs evrokavSiris ministrTa sabWos
daxmarebas samxreT kavkasiis mimarT farTomasStabiani politikis Camoyalibebis
saqmeSi, raTa xeli Seewyos regionSi konfliqtebis Tavidan acilebasa da maTi
mogvarebis meqanizmis Camoyalibebas. `vardebis revoluciis” Semdeg batoni
talviti gansakuTrebul yuradRebas uTmobda saqarTvelos da regularulad
xvdeboda saqarTvelos axali xelisuflebis, evrosabWos, euTos, ruseTis,
TurqeTisa da aSS-s warmomadgenlebs. man agreTve xeli Seuwyo aWaraSi
situaciis mSvidobiani gziT mogvarebis gzebis moZiebas da regularul
molaparakebebs atarebda afxazeTisa da oseTis separatist liderebTan,
evrokomisiisa da evrokavSiris umaRlesi warmomadgenlis b-ni talvitis
saqmianoba mWidrod iyo koordinirebuli.
69
politikaSi” monawileobis xelSewyoba. sxvadasxva seqtorebze pasuxismgebel
saministroebSi unda Seiqmnas evrokavSiris ganyofilebebi. saqarTvelos
kanonmdeblobis miaxloeba evrokavSiris kanonmdeblobasTan evrokavSirsa da
saqarTvelos Soris `partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis”
mniSvnelovan aspeqtad rCeba da am mxriv kidev bevria gasakeTebeli. 2003 wels, am
SeTanxmebis ganxorcielebaze momuSave yofilma samTavrobo komisiam miiRo
adgilobrivi kanonmdeblobis evrokavSiris kanonmdeblobasTan harmonizaciis
erovnuli programa. axalma mTavrobam dargobriv saministroebs kanonmdeblobis
harmonizaciis samoqmedo gegmebis SemuSaveba daavala da am procesis Semdgomi
ganviTarebisaTvis saministroTaSorisi saeqsperto jgufebi Seiqmna.
70
cxinvalis regionSi/samxreT oseTSi) da erTiani sagareo da usafrTxoebis
politikis farglebSi _ erToblivi moqmedebebis saSualebiT.
71
evrokavSiri aseve saqarTvelos exmareba afxazeTisa da samxreT oseTis
konfliqtebis mogvarebaSi, sakanonmdeblo da samarTlebriv sakiTxebSi,
socialurad daucveli fenebis uzrunvelyofaSi, sagareo ekonomikuri
urTierTobebis ganviTarebaSi, regionuli da adgilobrivi mmarTvelobis
gaZlierebaSi, kontrolis palataSi reformabis gatarebaSi da sxv. am yvelafers
evrokavSiri ZiriTadad axorcielebs TASIC-is saSualebiT.
nana kvirCilaZe
sofo deisaZe
72
OSCE-s monawile qveynebi muSaoben haerSi, wyalsa da miwaSi mtkice ekologiuri
balansis aRdgenisa da SenarCunebisTvis.
organizaciuli struqtura
Tavjdomare
Tavjdomaris kompetencia:
• OSCE _ institutebis muSaobis koordinacia;
• organizaciis wardgena;
• konfliqtebis Tavidan acilebasTan dakavSirebuli saqmianobebis
zedamxedveloba, krizisebis marTva da postkonfliqtebis reabilitacia.
OSCE-is instituciebi
samitebi/ministrTa sabWoebi
mudmivmoqmedi sabWo
ekonomikuri forumi
73
• specifikuri rekomendaciebisa da Semdgomi saqmianobebis Ggavrcoba,
dazusteba;
• ZiriTad dokumentebSi aRwerili monawile qveynebis valdebulebebis
Sesrulebis zedamxedveloba;
ofisis xelmZRvaneloba
`troika~
74
OSCE -s saparlamento asamblea saparlamento elementia, romlis monawile 55
qveyana moicavs mTel teritorias vankuveridan vladivastokamde.
erovnul umciresobaTa umaRlesi komisiis ofisi daarsda 1992 wels. misi mizania
droulad SeimuSaos eTnikuri daZabulobis Sewyvetis gzebi, raTa maT momavalSi
safrTxe ar Seuqmnan stabilurobas da OSCE-s wevr qveynebs Soris MmSvidobian
urTierTobas.
sekretariati
OSCE-is sekretariati daarsda 1991 wels praRaSi, xolo 1993 wels gadainacvla
venaSi. sekretariati direqtoris xelmZRvanelobiT eweva organizaciis
xalSemwyob saqmianobas. misi adgilsamyofelia vena, xolo daxamrebas uwevs
praRis ofisi.
75
konfliqtebis prevenciis centri (The Conflict Prevention Centre (CPC)), daxmarebas
uwevs ofisis xelmZRvanelobas da OSCE-s struqturebs, romlebic muSaoben
konfliqtebis prevenciaze, krizisebis marTvasa da postkonfliqtur
reabilitaciaze.
5. sagareo TanamSromloba
7. treningebis ganyofileba
maRali donis damgegmavi jgufi (HLPG) Seiqmna 1994 wlis 20 dekembers. igi
Sedgeba wevri qveynebis samxedro eqspertebisgan da uflebamosilia gasces
rekomendaciebi:
regionebi
samxreT-aRmosavleT evropa
samxreT-aRmosavleT evropaSi, OSCE eqvs dargobriv misiasTan erTad, asrulebs
umTavres rols demokratiis, adamianis uflebebis dacvisa da mediis
ganviTarebis sakiTxebSi.
aRmosavleT evropa
OSCE ukrainaSi, belorusiasa da moldovaSi axorcielebs arCevnebis, kanonis
legitimurobis kontrols, aseve eweva konfliqtebis mogvarebas da trefikingTan
brZolas.
kavkasia
OSCE azerbaijans, saqarTvelosa da somxeTs daxmarebas uwevs ekonomikisa da
garemos ganviTarebaSi, konfliqtebis mogvarebasa da demokratizaciaSi.
centraluri azia
OSCE xels uwyobs TurqmeneTSi, yazaxeTSi, uzbekeTsa da tajikeTSi politikuri
da ekonomikuri reformis gatarebas.
OSCE da saqarTvelo
saqarTvelo OSCE-Si Sevida 1992 wlis 24 marts. 2003 wels dafuZnda misiis
xelmZRvanelobis ofisi, rac ganpirobebuli iyo arasabiujeto Senatanebis
dafinansebuli proeqtebis saerTo moculobis zrdiT.
78
naTia feraZe
Tea javaxiSvili
79
inarCuneben srul suverenitetsa da damoukideblibas. organizacia marTavs
forums, romelzec ganixileba politikuri Tu samxedro mniSvnelobis sakiTxebi.
NATO-s politika
80
moaxdina xelSekrulebis ratifikacia, xelSekruleba ZalaSi Sedis
xelismomwer saxelmwifoTa saratifikacio sigelebis gadacemisTanave;
• xelSekrulebis ZalaSi Sesvlidan 10 wlis Semdeg, an nebismier Semdeg
wlebSi, mxareebma (Tuki amis moTxovna iqneba) unda awarmoon erToblivi
konsultaciebi xelSekrulebis gadasinjvasTan dakavSirebiT;
• xelSekrulebis ZalaSi Sesvlidan 20 wlis Semdeg, nebismier monawile mxares
SeuZlia gaauqmos sakuTari wevroba mas Semdeg, rac aSS-s mTavrobas
ofocialurad acnobebs xelSekrulebis wevrobis gauqmebis Taobaze;
• xelSekruleba, romlis inglisur da frangul originalebs erTnairi
iuridiuli Zala gaaCniaT, inaxeba AaSS-s arqivSi. damowmebuli aslebi
gadaecemaT aSS-s mTavrobis mier xelSekrulebaze xelmowerili mxareebis
mTavrobebs;
• mokavSire qveynebi valdebulni arian daicvan mSvidoba da stabiluroba, ara
marto sakuTar teritoriaze, aramed sruli evro-atlantikuri masStabiT.
81
NATO-s Stab-bina
generaluri mdivani
82
NATO-Si gawevrianebis msurvelma qveynebma unda SeimuSaon yovelwliuri
erovnuli programa, romelSic gansazRvruli iqneba mosamzadebeli periodis
miznebi da amocanebi. masSi iqneba warmodgenili angariSi imis Sesaxeb, Tu
rogor emzadeba qveyana NATO-Si gawevrianebisTvis, ra miznebi aqvs dasaxuli, ra
nabijebi iqna gadadgmuli, vin arian pasuxismgebeli pirebi. gawevrianebis
msurvel qveynebs, maTi survilisamebr eZlevaT informaciis ganaxlebis
saSualeba. aRniSnuli programa NATO-s saSualebasAaZlevs Tvalyuri adevnos
progress, raTa Semdeg masze reagireba moaxdinos.
2. Tavdacvis/samxedro sakiTxebi
3. finansuri resursebi
4. uSiSroebis sakiTxebi
83
5. legaluri baza
84