Está en la página 1de 13

ჰენრი mareis personologia

yoveli adamiani garkveuli aspeqtiT hgavs


yvela sxva adamians, -
zogierT sxva adamians da -
arc erT sxva adamians

HH. Marrey

pirovnebis fsiqologiis sami done (Runuan, 1983)


I yvela pirovnebas miesadageba fsiqodinamiuri Teoriis debulebebi; socialuri
daswavlis principebi; fenomenologiuri procesebi da kognituri ganviTarebis stadiebi
II pirovnebis jgufebs miesadageba – sqesi, rasa istoriuli periodebi da pirovnuli
niSnebi
III erTaderT pirovnebas miesadageba eraTderTi var –me (Self)
yoveli adamiani garkveuli azriT aris iseTi:
a) rogorc yvela sxva adamiani
b) rogorc zogierTi adamiani
c) rogorc arc erTi sxva adamiani (Kluckhorn, Murray, 1953)
Ppirovnebis Teorias mareim personologia uwoda, riTac xazi undoda
gaesva, rom saWiroa yovel pirovnebas individualurad mivudgeT da
yoveli calkeuli SemTxveva Tavisi sirTuliT da siRrmiT
individualurad SeviswavloT. Is gansakuTrebiT usvamda xazs pirovnebis
mTlianobas da amtkicebda, rom pirovnebis calkeul fragmentebs ver
gavigebT mTliani da konkretuli pirovnebis konteqstis gareSe. amasTan,
misi Teoria gamoirCeva “velze” orientaciiT: misi azriT qcevis
adeqvaturi SefasebisTvis aucilebelia im garemos konteqstis winaswari
analizi da zusti warmodgena, romelSic mimdinareobs qceva. Dda bolos,
miureisTvis individis warsuli anu istoria, iseve
mniSvnelovania, rogorc misi awmyo da garemocva.
Mmiurei eTanxmeba froids imaSi, rom mozrdili adamianis
Camoyalibebasa da cxovrebaSi Cvilobisa da bavSvobis wlebs gadamwyveti
mniSvneloba aqvs. froidis msgavsad isic udides mniSvnelobas
aracnobier motivacias aniWebs. Aaseve, iyenebs individis Tavisufal
gamonaTqvamebs da warmosaxvis nimuSebs pirovnebis Seswavlis procesSi.
Mmagram yvelaze metad miureis Teoria mainc motivaciis cnebaTa
sistemis damuSavebiTaa cnobili. garda amisa, igi pirovnebis sxva
TeoretikosebTan SedarebiT yvelaze metad cdilobda xazi gaesva
fiziologiur da fsiqikur procesebs Soris funqcionaluri
urTierTkavSirisTvis. Mmisi sityvebia – “tvini aris pirovnebis da misi
mdgenelebis lokusi”. Tavisi TeoriiT man SesZlo kompromisi moenaxa
mecnieruli kvlevis sizustesa da klinikuri meTodis Tavisufal-
subieqtur analizs Soris.
henri miureis pirovneba fsiqologebs Soris Tavisi unikaluri
ganswavlulobiT da amave dros, mwerlis talantiT gamoirCeva. Mmas
miRebuli aqvs umaRlesi ganTleba da akademiuri xarisxebi biologiaSi,
klinikur da akademiur fsiqologiaSi. maT safuZvelze Seqmnil TeoriaSi
gaTvaliswinebulia biologiuri faqtorebi, pirovnebis individualoba
mTeli Tavisi siRrmiTa da sirTuliT da nacadia qceva iseTi saxiT iyos
warmodgenili, rom Teoriuli debulebebidan bunebrivad
gamomdinareobdes kontrolirebuli kvlevis SesaZlebloba. AaRsaniSnavia
misi weris stili, sadac, rogorc misi biografebi aRniSnaven, Cans misi
humanitaruli dargebisadmi interesi da mwerluri niWi.
pirovnebis struqtura.

M miureis Sexedulebebze pirovnebis struqturis Sesaxeb did gavlena


froidis Teoriam moaxdina, Tumca mTel rig sakiTxebSi igi arsebiTad
gansxvavdeba orTodoqsaluri fsiqoanalizisgan. struqturis cnebas
froidi erTgvari sifrTxiliT xmarobs, radgan struqturaSi stabiloba,
kanonzomiereba, regularoba igulisxmeba, miureis azriT ki pirovneba
mudmivad icvleba.
MmoviyvanT ramdenime miureis mier pirovnebis struqturis
dasaxasiaTeblad Semotanil cnebas:
1. individis pirovneba aris Teoretikosebis mier \Seqmnili
abstraqcia da ara individis qcevis aRwera.
2. individis pirovneba ukavSirdeba xdomilebaTa (movlenaTa)
serias, romelic mTel mis cxovrebas moicavs. “pirovnebis istoria
TviTon pirovnebaa”.
3. pirovnebis gansazRvrebaSi asaxuli unda iyos qcevis stabiluri
da ganmeoerebadi (Cveuli) elementebi, iseve rogorc axali da
unikaluric.
4. pirovneba aris individis maorganizebeli da mmarTveli Zala.
misi funqciaa individSi arsebuli konfliqtebisa da iZulebebis
integracia, individis moTxovnilebebis dakmayofileba da momavlis
dagegmva.
5. pirovneba tvinSia lokalizebuli. „ar aris tvini_ ar aris
pirovneba.”
rogorc vxedavT, miureis azriT, erTnairi mniSvneloba eniWeba
organizmis istorias, pirovnebis maorganizebel funqcias,
individualuri qcevis rogorc stabilur, ise axal niSnebs, pirovnebis
abstraqtul da konceptualur bunebas da fiziologiur procesebs,
romlebic fsiqikuri procesebis safuZvels warmoadgenen.
amrigad, miuxedavad imisa, rom miurei yovelTvis xazs usvams, rom
pirovneba mudmivad icvleba, mainc Tvlis, rom arsebobs met-naklebad
stabiluri warmonaqmnebi(struqturebi), romlebic aucilebelia
pirovnebis gagebisTvis. igi fsiqoanalizidan sesxulobs idis, egos da
super-egos cnebebs. odnavi cvlilebebiT, igi maTSi Ffaqtobrivad, igive
mniSvnelobas sdebs. Aase magaliTad, miureis azriT, super-egos da ego-
ideals ufro seriozuli cvlilebebis moxdena SeuZliaT bavSvobis
wlebis Semdeg, vidre es orTodoqsalur fsiqoanalizSi igulisxmeboda.
Kkidev ufro mogvianebiT, man dauSva SemoqmedebiTi da konstruqtuli
procesebis arsebobac, romlebic ara mxolod sasargebloa gadarCenisa
Tu SfoTvisgan Tavis dasacavad, aramed sakuTari energiac, miznebi da
saSualebebi gaaCniaT. (e.i. pirovnebas gaaCnia ara mxolod idis
destruqciuli energia). Aadamians gaaCnia Semoqmedebis da warmosaxvis,
konstruirebis da Seqmnis moTxovnileba _ da is aris fsiqologiurad
janmrTeli. swored SemoqmedebiTi warmosaxva aris pirovnebis yvelaze
mniSvnelovani maxasiaTebeli, magram amasTan erTad, mas gamoxatvis
yvelaze naklebi SesaZlebloba eZleva.

Ppirovnebis dinamika

1938 wels miureim Tavis kolegebTan erTad gamoaqveyna naSromi


“gamokvlevebi pirovnebis Sesaxeb”, romelic Seiqmna 51 kolejis asakis
mamrobiTi sqesis pirovnebis Seswavlis safuZvelze. Mmagram es 700
gverdiani naSromi gacilebiT meti iyo, vidre ubralod kvlevis Sedegebi.
am SromaSi warmodgenili iyo motivaciis Teoria, Sefasebis
procedurebis ganxilva (rac uswrafesad gavrcelda fsiqologebs Soris)
da mravali individualuri eqsperimenti, romelic pirovnebis
fsiqologiis klasikad iqca.
Mmiureisa da misi kolegebis naSromi ganixileba da Sefasebulia,
rogorc Teoria subieqtis SigniT arsebul da mimarTulebis micem ZalTa
Sesaxeb. aseTi Zalebis gamoyofa fsiqologiisTvis axali ar iyo da
sxvaTa adreul SromebSic gvxvdeba, rom araferi vTqvaT froidis kargad
nacnob dinamiur Teoriaze. Mmagram miureis undoda meti, vidre am ZalTa
arsebobis mxolod dadastureba. Mmas undoda am Zalebis amocnoba,
aRnusxva (katalogizireba), pirovnebisTvis maTi rolisa da mniSvnelobis
Sefaseba, ZalTa urTierTkavSiris gansazRvra, raTa gadaedga gabeduli
nabiji motivaciis yovlismomcveli Teoriis Sesaqmnelad. Mmisi sityvebiT,
adamianis qcevis gagebis gasaRebi adamianis ZiriTadi tendenciebis
SeswavlaSia. „yvelaze mTavari, rac unda vipovoT da amovxsnaT adamianSi
aris misi mentaluri, verbaluri da fizikuri aqtivobis mimarTuloba
(mimarTulobebi). Mman Tavis TeoriaSi Semoitana bevri axali cneba-
konstuqti: movlena, seriali, moTxovnilebaTa integrati, erTiani Tema,
regnantoba. GganvixiloT zogierTi maTgani.

Ppirveladi konstruqtebi.
miureis mixedviT pirovneba da misi garemo unda ganvixiloT
erTad, rogorc pirovneba-garemos urTierToba (interaqcia). Mmagram am
interaqciis analizisTvis analizis dawyebamde individSi arsebuli da
garemoSi arsebuli Zalebi erTmaneTs unda droebiT davaciloT. Ppirvel
SemTxvevaSi saqme gvaqvs moTxovnilebebTan, meoreSi ki – presebTan
(zewolebTan).
Tumca moTxovnilebis cneba adrec da dResac fsiqologiaSi Zalian
farTod gamoiyeneba, arc erT Teoretikoss ar gauanalizebia is ise
farTod da ar moucia moTxovnilebebis iseTi sruli klasifikacia,
rogorc es miureim mogvca. Igi moTxovnilebas gansazRvravs, rogorc
hipoTetur konstruqts (iseve rogorc pirovnebas), Tumca ukavSirebs
tvinis fiziologiur procesebs. moTxovnilebis gamowveva SeiZleba
Signidanac da gare gamRizianeblis gavleniTac. Yyvela SemTxvevaSi
moTxovnileba iwvevs organizmis amoqmedebas manam, sanam „organizmi-
garemos“ urTierTobis situacia ar Seicvleba ise, rom moaxdinos
moTxovnilebis reduaqcia. zogierT moTxovnilebas Tan axlavs emociebi
da grZnobebi.
MmoTxovnileba hipoTeturi konstruqtia da masze dakvirveba uSualod
ar SeiZleba, magram mis arsebobaze daskvna da maTi identifikacia
sxvadsxva TvalsaCino (dakvirvebadi) movlenebis safuZvelze SeiZleba.
maT miurei aqtonebs uwodebs. Mm.S. aqtoni gansxvavdeba
moTxovnilebisagan. Maqtonebi, romlebze dayrdnobiTac Cven
moTxovnilebebze vaskvniT aris: 1) qcevis Sedegi (efeqti). Amag. damiani
sunTqavs – haeris moTxovnileba aqvs 2. arCeviTi yuradReba an stimulTa
garkveul kategoriaze reagireba, 3) konkretuli emociis gamoxatva, 4).
Sedegis miRwevisas siamovnebis gamoxatva da piriqiT. 5.qcevis konkretuli
paterni an misi ganxorcielebis forma (saSualeba). MmagaliTad, kvebis
moTxovnileba sabolood WamaSi vlindeba, magram forma SeiZleba
Seicvalos ganviTarebasTan erTad: embrioni saWmels nawlaviT Rebulobs;
Cvili dedis ZuZus woviT, bavSvi kovziT, xolo mozrdili Soulobs
fuls, rom iyidos puri. Eesa Tu is aqtoni SeiZleba gamoyenebuliiyos
ramdenime moTxovnilebis dasakmayofileblad. (magaliTad, daojaxeba
SeiZleba akmayofilebdes kacis moTxovnilebebs iyos daculi, hqondes
seqsi, saWmeli da sxv).
Tavis kvlevebSi miurei aRricxavda da seriozul yuradRebas
uTmobda subieqtis TviTdakvirvebis monacemebs maTi gancdebis, miznebis
da ganzraxvebis Sesaxeb. sabolood miureim gamohyo oci moTxovnileba,
romlebic warmodgenilia cxrilSi.
movlenebi da serialebi
mareis mixedviT, fsiqologisTvis pirovnebis Ziritad erTeuls movlenebi
warmoadgenen. aqedan gamomdinare, Zalian Znelia movlenis droSi daWera,
moxelTeba-dafiqsireba. movlena aris kompromisi, erTis mxriv, mkvlevris
inteleqtsa da kvleviTi meTodebiT wayenebul praqtikul SezRudvebsa
da meores mxriv, amave ganzomilebaSi qcevis empiriul ganzomilebas
Soris.
mareis mixedviT, movlenis klasificireba SeiZleba imis mixedviT
Sinagania (ocneba, amocanis gadawyveta) Tu garegani (adamianebTan an
garemos obieqtebTan irTierToba). movlenebis garda mas Semoaqvs agreTve
serialis cneba, romelic movlenasTan SedarebiT drois ufro xangrZliv
periods moicavs. seriali aris movlenaTa mimarTuli Tanmimdevroba,
magaliTad, megobroba, siyvaruli qorwineba, saqmiani kariera), romlis
aRwera mxolod miaxloebiT aris SesaZlebeli.

moTxovnilebaTa saxeebi.
Mmiureim gamohyo:
1. pirveladi anu viscerogenuli moTxovnilebebi, romlebic
organul movlenebTan da fizikur dakmayofilebasTan arian
dakavSirebulni. MmagaliTad, haeris, sakvebis, wylis, wovis, defekaciis,
Sardvis, zianis acilebis, seqsis da sxv.; es moTxovnilebebi organizmis
universalur moTxovnilebebs warmoadgenen. am A moTxov nilebebis
amoqmedeba damokidebulia rogorc garegan, ise Sinagan pirobebze.
(naxSirorJangis raodenobis zrda iwvevs haeris moTxovnilebas;
momxibvleli qalis danaxva –seqsis).
meoradi anu fsiqogenuri moTxovnilebebi, romlebic pirveladis
safuZvelze Cndeba da romelTa TvalsaCino kavSiri specifikur organul
procesebTan ar SeiniSneba. Ees aris Senebis, konstruirebis, miRwevis,
dominirebis, avtonomiss da sxv. moTxovnilebebi. Tu pirveladi
moTxovnilebebis dakmayofileba Sedarebi advilad xdeba, meoradi
moTxovnilebebi ase aSkarad ar vlindeba. maTSi gamoyofen dadebiT
(moTxovnilebis dakmayofilebis saSualebis Zieba) da negatiurs (gaurbis
dakmayofilebas)

2. Ria da dafaruli moTxovnilebebi. Aam moTxovnilebebs


erTmaneTisgan ganasxvavebs gamovlenis uSualoba-latentoba.Riaa
moTxovnilebebi, romlebic dabrkolebis gareSe, uSualod vlindebian,
xolo daxurulia moTxovnilebebi, romelTa Sekaveba an gandevna xdeba.
Ria moTxovnilebebi ufro motorul qcevebSi vlindebian, dafaruli ki -
warmosaxvasa da sizmrebSi. Ddafaruli moTxovnilebebis arse boba,
ZiriTadad internalizebuli struqturebis (super-ego) Sedegia, romlebis
gansazRvraven swor da misaReb qcevas. zogierTi moTxovnilebas
uSualod gamoxatva SeuZlebelia sazogadoebrivi normebisa da
standartebis darRvevis gareSe, rac adamians bavSvobisas mSoblebisgan
aqvs miRebuli . amitomac es moTxovnilebebi „dafaru lad“ mimdinareoben.
F3. fokaluri da difuzuri moTxovnilebebi. zogierTi
moTxovnileba Zalian mWidrod aris dakavSirebuli garemos garkveul
obieqtTan, maSin rodesac sxvebi imdenad zogadia, rom nebismier
situacias udgebian. Mmiurei aRniSnavda, rom fiqsaciis zogierTi
gansakuTrebuli SemTxvevis garda SeiZleba Seicvalos rogorc
moTxovnilebis obieqti, ise misi dakmayofilebis saSualeba. Aanu sfero,
romelsac moTxovnileba ukavSirdeba, SeiZleba gafarTovdes an
daviwrovdes, xolo misi dakmayofilebisTvis saWiro instrumentuli
aqtebis anu saSualebebis raodenoba gaizardos an Semcirdes. Tu
moTxovnileba Zalian mtkiced aris dakavSirebuli araadeqvatur
obieqtTan, saqme gvaqvs fiqsaciasTan da igi fasdeba, rogorc paTologia.
Aamave dros, miureis mixedviT, moTxovnilebis uunaroba stabilur
upiratesobas aZlevdes obieqts da „xtebodes“ erTi obieqtidan meoreze,
iseTive paTologiad unda CaiTvalos, rogorc fiqsacia.
4 proaqtiuli da retroaqtiuli moTxovnilebebi.
Pproaqtiuli moTxovnilebebi upiratesad Signidan arian
determinirebulni. am dros adamiani spontanurad moqmedebs mis SigniT
da garemoSi mimdinare garemoebis gamo. reaqtiuli moTxovnilebebis
amoqmedeba ki xdeba garemoSi momxdari movlenebis gamo da faqtobrivad
maTze reaqcias warmoadgenen.
5. procesualuri aqtioba, modaluri da efeqturi moT
xovnilebebi. gansxvavebiT amerikelebisgan, romlebic gamohyofen
efeqtur moTxovnilebebs gamomdinare maT funqciadan da
sargeblianobidan, miureisTvis procesualuri aqtivoba da modaluri
moTxovnilebebi TanabarmniSvnelovania. sxvadasxva procesebis
mouwesrigebeli, arakoordinirebuli, arafunqcionaluri moqmedeba,
romelTac dabadebisTanave aqvs adgili procesualur aqtivobad iwodeba.
Ees aris sufTa funqcionaluri siamovneba, moqmedeba moqmedebisTvis.
Mmodaluri moTxovnilebebi ki srulyofilebis da xarisxis garkveul
doneze aqtivirdeba. Eesec aqtivobaa, romliskenac miiswrafian da
romelsac siamovneba moaqvs, magram mxolod maSin, rodesac garkveul,
maRal doneze mimdinareobs.

MmoTxovnilebaTa urTierTdamokidebuleba
moTxovnilebebi erTmaneTisgan izolirebulad ar arseboben da
maTi urTierTdamokidebulebis daurTierTzemoqmedebis bunebis codnas
didi Teoriuli mniSvneloba aqvs. Mmiureis mixedviT arsebobs
moTxovnilebaTa ierarqia, rac imas niSnavs, rom zogierT tendenciebs
ufro maRali mdgomareoba uWiravs, vidre sxvebs. im moTxovnilebebis
mimarT, romlebic ar arian dakmayofilebulni da yvelaze Zlierni arian,
gamoiyeneba cneba “dominireba”. MmagaliTad, iseT situaciaSi, rodesac
ramdenime moTxovnileba erTmaneTTan SeuTavsebel reaqcias moiTxovs,
amoqmeddeba swored dominirebuli moTxovnileba (magaliTad, tkivili,
wyurvili, SiSi. ), radgan misi gadadeba ar SeiZleba.
Ggarkveul pirobebSi, mag erTi ZiriTadi qcevis konteqstSi
SesaZlebelia ramdenime moTxovnilebis realizacia. Amas miurei
moTxovnilebaTa Serevas uwodebs. MmoTxovnilebaTa urTierTdamo

kidebulebis meore formaa subsidireba. masubsidirebeli moTxov


nileba emsaxureba meore moTxovnilebis dakmayofilebas. MmagaliTad,
individma SeiZleba gamavlinos agresiis moTxovnileba, magram igi
exmareba seZenis moTxovnilebis dakmayofilebaSi. PpirovnebaSi SeiZleba
subsidirebuli motxovnilebebis mTeli jaWvi iqnas aRmoCenili da
misTvis Tvalis gadevnebam SeiZleba dominirebul moTxovnilebamde
migviyvanos.
presi
rogorc ukve aRvniSneT, adamianis qcevas gaaCnia garegani da
Sinagani determimamtebi. MmoTxovnileba Sinagani determinants asaxavs,
xolo gareganis aRsaniSnavad miureim presis cneba Semoitana. Ppresi aris
garemos obieqtis an adamianis maxasiaTebeli (Tviseba), romelic xels
uwyobs an xels uSlis adamians miznis miRwevaSi. Ppresi dakavSirebulia
adamianebTan an obieqtebTan, romlebsac SeuZliaT gavlena moaxdinon im
Zalisxmevaze, rasac individi Tavisi moTxovnilebebis
dakmayofilebisTvis axorcielebs. Mmiurei garemos mniSvnelovan nawilebs
Tu movlenebs presebis saxiT warmogvidgens. bunebrivia, rodesac ici
individis ara mxolod mimarTulebis mimcemi tendenciebi da motivebi
aramed mis mier garemos interpretaciac, gacilebiT advilia imis gageba,
Tu rogor imoqmedebs individi.
Mmareis mixedviT, adamians, rogorc aqtiur subieqts ara mxolod
garemos moTxovnebze SeuZlia reagireba, aramed TviTonac SeuZlia Se
iqmnas Sesabamisi garemo pirobebi. Aamitom mizanSewonili qcevis
ganxorcielebisas igi aqtualuri situaciis cvlilebebs Tavisi
moTxovnilebebis prizmaSi atarebs. Aamdenad, organizmis da garemos
erTmaneTisgan dacileba ar SeiZleba. Yyoveli mizanSewonili qcevis gan
xorcielebaSi pirovnuli da garemo faqtorebis roli Tanabrad mniS
vnelovania. Isini erT mTlianobaSi moqmedeben. Aam urTierTqmedebaSi
monawileobs moTxovnileba da zewola (presi) garemos mxridan. Isini
Sinaarsobrivad Seesatyvisebian erTmaneTs. zewola axdens moTxovnile
bis aqtualizacias, moTxovnileba eZebs Sesabamis zewolas. moTxov
nilebasa da zewolas Soris urTiertkavSirs marei Temas uwodebs.
Ggamoyofen alfa-press da beta-press. A-presi aris obieqtTa realuri
Tvisebebi, maTi obieqtur mocemuloba. xolo -presi aris garemos
obieqtebis mniSvneloba subieqtisTvis, mis aRqmasa da interpretaciaSi,
anu erTi da igive situaciis (obieqtis) subieqturi da obieqturi suraTi.
sxva sityvebiT, percefcia gadadis apercefciaSi. individis garemosTan
interaqciis procesSi normaluri funqcionirebisTvis saWiroa maT Soris
iyos Sinaarsobrivi Sesatyvisoba. percefciis nacvlad xSiri an mudmivi
apercefcia iwvevsa Secvlil, nevrotul da araadeqvatur qcevas. Aper
cefciis mizezi Sirad daukmayofilebebli moTxovnilebebis didi
raodenoba SeiZleba iyos.
P
presis saxeebi (Semoklebuli)
1. ojaxuri mxardaWeris ararseboba
kulturuli xasiaTis winaaRmdegobebi
ojaxuri winaaRmdegobebi
aramyari disciplina
mSoblebis gayra
mSoblis ararseboba-dedis, mamis
mSoblis avadmyofoba-dedis, mamis
mSoblis sikvdili-dedis, mamis
arasrulfasovani mSobeli-deda, mama
siRaribe
yofiTi problemebi
2. ubedurebis saSiSroeba
fizikuri mxardaWeris ararseboba, simaRle
wyali
cecxli
martooba, sibnele
saSineli amindi, quxili,elva
3. nakleboba an danakargi
kvebasakuTari nivTebi
urTierToba
mravalferovneba
4. Sekaveba, uaris Tqma.
5. gariyva, usulguloba, aTvalwuneba
6. metoqe, Suriani konkurenti7 da-Zmis dabadeba
7. agresia
8. uxeSi moqceva mamrobiTi sqesis mozrdilis mxridan
uxeSi moqceva mdedrobiTi sqesis mozrdilis mxridan
uxeSi moqceva Tanatolebis mxridan
9. dominireba, iZuleba, winaaRmdegoba
disciplina
religiuri aRzrda
10.zrunva, ganebivreba
11. mxarsi amodgoma, sinazis moTxovna
12. pativiscema, aRiareba
13. afilacia, megobroba
14. seqsi
gaSiSvlevba
moxibvla: homoseqsualuri, heteroseqsualuri
mSoblebis seqsualuri kavSiri
15. tyuili an Ralati
16. arasrulfasovneba
fizikuri
socialuri
inteleqtualuri,

M moTxovnilebebi miureis mixedviT

moTxovnileba Mmokle daxasiaTeba

miRweva rTuli saqmeebis Sesruleba. obieqtebis, adamianebis, ideebis marTva,


organizireba manipulireba. Yyoveli ve Aamis rac SeiZleba swrafad
da damoukideblad Sesruleba. winaaRmdegobebis gadalaxva da maRali
maCveneblebisTvis brZola. srulyofilebisken swrafva. SejibrSi
sxvebze gamarjveba. Uunarebis reali zacia da amiT TviTpativiscemis
amaRleba.
Aafilacia axlo kontaqti da urTierToba axloblebTan (an maTTan, vinc hgavs
mas an uyvars igi). survili, asia movnos misTvis sasurvel obieqts
da moipovos misi keTilganwyoba. MmegobrobaSi erTguleba.
agresia winaaRmdegobis ZaliT gadalaxva; brZola. samagieros gadaxda-
SuriZievba. Tavdasxma, Seuracxyofis mi yeneba, mokvla. ZaladobiT
winaaRmdegobis gaweva an dasja.
Avtonomia wnexisgan da SezRudvebisgan gaTavisufleba. IZulebaze
winaaRmdegobis gaweva. Ddespoturi, avtorita ruli adamianebismier
dadgenili moTxovnebisTvis Tavis arideba an arSesruleba
winaaRmdegobis brZolaSi situaciis xelSi Cagdeba an warumateblobis kompensireba.
gaweva sisusteebis gadalaxva, SiSis daTrgunva.sircxvilis moqmedebiT
“Camobanva”. WinaaRmdegobebis da surTuleebis Zebna. sakuTari TaviT
siamaye da pativiscema.
Ddacva Tavdasxmebisgan, kritikisgan dadanaSaulebisgan Tavdacva. Secdomebis,
warumateblobebis, damcirebebis miCumaTeba an gamarTleba. Eegos
dacva.
Pativiscema zemdgomi pirovnebis mimarT pirferoba da aRtaceba. Seqeba, „caSi
ayvana”. Axloblebis gavlenis qveS advilad moqceva. MmisabaZi
magaliTis qona. Cveulebebis dacva.
dominireba garemocvis kontrolireba. sxvebis marTva da maTze gavlena
STagonebiT, moxibvliT, darwmunebiT, miTiTebiT. SezRudva, akrZalva
Eqsgibicia STabeWdilebis moxdena. survili danaxul da gagonil iqnas.
Aaagznos, gaarTos, moajadovos, gaakvirvos, SokSi Caagdos,
daaintrigos, moxiblos
zaralis, zia tkivilis, Wrilobebis, avadmyofobis, sikvdilisTvis Tavis arideba.
nis arideba saSiSi situaciebisTvis Tavis arideba, winaswari zomebis miReba.
sircxvilis damcirebis arideba, siZneleebs garideba da iseTi situaciebisTvis
arideba Tavis arideba, sadac SesaZlebelia misi damcireba, dacinva,
usulgulo damokidebuleba. warumateblobis SiSiT rigi
moqmedebebisgan Tavis Sekaveba.
Zrunvis TanagrZnobis gamoxatva da daucvelTa daxmareba (bavSvis,
dasustebulis, daRlilis, gamoucdelis, uZluris damcirebulis,
damarcxebulis, martosulis, daTrgunulis, gaWirvebaSi myofis).
Daxmareba saSiSroebis dros. Ggamokveba, mxarSi amodgoma, damSvideba,
dacva, zrunva, mkurnaloba.
wesrigis yvelafris wesrigSi moyvana. sisufTavis, organizebulobis,
wonasworobis, moxdenilobis, akuratulobis da sizustis miRweva
TamaSis moqmedeba araviTari sxva mizniT, garda garTobisa. sicili , xumroba;
stresis Semdeg siamovnebaSi relaqsacia. monawileoba TamaSebSi,
cekvebSi, sportul SejibrebebSi , azartul TamaSebSi
Tavidan uaryofiTi obieqtis Tavidan mocileba. Tavisze dabla mdgomisa
mocileba Tavidan moSoreba, uaris Tqma an ignorireba. Oobieqtis mimarT
uyuradReboba an motyueba
emocieri emociuri StabeWdilebebis Zieba, siamovnebis miReba ds sixaruli
STabeWdilebebi
Seqsi erotiuli urTierTobebis damyareba da ganviTareba. Seqsualuri
urTierTobebis qona
mxardaWeris moTxovnilebis dakmayofileba axloblis mxridan TanagrZnobisa da
mxardaWeris gamo. Yofna im adamianad, vizec zrunaven, visac Tavs
evlebian, icaven, uyvarT, rCevebs aZleven, anSvideben, patioben.
erTgul mzrunvelTan axlos yofna.
Ggagebis kiTxvebis dasma an maTze pasuxis gacema. TeoriebiT daintereseba.
Azrovneba, formulireba, analizireba, ganzogadeba.

daZabulobis reduqcia.
miurei nawilobriv eTanxmeba im azrs, moTxovnilebis aqtualizaciis
dros adamiani ganicdis daZabu lobas, xolo misi dakmayofileba ki am
daZabulobis reduqcias iwvevs. bolos da bolos adamiani swavlobs im
obieqtebTan urTierTobas da im aqtebis ganxorcielebas, romlebic
warsulSi daZabulobis reduqciasTan iyvnen dakavSirebuli. rogorc
aRvniSneT, misi azriT, adamiani miurei nawilobriv eTanxmeba am azrs
imitom, rom adamiani daZabulobis ara mxolod reduqciis gzebs
swavlobs, aramed, arsenalSi aqvs iseTi moqmedebebic, romlebic zrdian
daZabulobas, raTa momavalSi misi reduqciiT ufro Zlieri siamovneba
miiRon.

mareis azriT, pirovneba TviTorganizebuli, TviTregulirebadi da


integrirebuli pirovnebaa.
mareim Seqmna pirovnebis kvlevis urTulesi mravalmeTodiani
laboratoriuli kvlevis kompleqsuri sistema, dawyebuli kanis
galvanuri reaqciis kvlevidan avtobiografiebis weriT damTavrebuli.
masTan fsiqologebis didi jgufi muSaobda, romelic am sxvadasxva
meTodiT miRebul Sedegebs individualuri pirovnebis, rogorc erTi
mTlianobis aRweras cdilobdnen.

También podría gustarte