Está en la página 1de 486

ivane javaxiSvilis saxelobis

Tbilisis saxelmwifo universiteti


iuridiuli fakulteti

guram naWyebia - 75
saiubileo krebuli

gamomcemloba `meridiani~
Tbilisi, 2016
krebuli warmoadgens ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo universitetis iuridiuli fakultetis saiubileo gamocemas, ro-
melic profesor-emeritus guram naWyebias 75 wlis iubiles eZRvneba.
masSi Tavmoyrilia iubilaris kolegebis, megobrebisa da moswavleebis
misaleba da milocva, aseve, misadmi miZRvnili samecniero naSromebi.

redaqtori _ nona Todua


(prof., Tsu)

koordinatori _ giorgi amiranaSvili


(asist., Tsu)

© statiaTa avtorebi, 2016


© gamomcemloba `meridiani~, 2016

ISBN 978-9941-25-209-9
misasalmebeli sityva

winamdebare saiubileo krebuli aerTianebs sxvadasxva Taobis


iuristebis samarTlebriv naazrevs da warmoadgens gamorCeuli qarTveli
samarTlis mecnieris, batoni guram naWyebias mimarT erTgvar pativis mi-
gebas.
profesori guram naWyebia sisxlis samarTlis mecnierebis TvalsaCino
warmomadgenelia. damTavrebuli aqvs Tbilisis saxelmwifo universite-
tis iuridiuli fakulteti sisxlis samarTlis specialobiT. pedago-
giuri moRvaweoba 1977 wlidan daiwyo, mSobliuri, ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis sisxlis samarTlisa da
sisxlis samarTlis procesis kaTedraze.
1999 wlidan batoni gurami aris saqarTvelos s. wereTlis saxelobis
filosofiis institutis filosofiur mecnierebaTa akademiis akademiko-
si.
guram naWyebia 60-ze meti samecniero publikaciis avtoria, maT So-
ris 6 monografiis. gansakuTrebiT gamovyofdi mis 2000 wels gamocemul
naSroms „qmedebis danaSaulad kvalifikaciis zogadi Teoriis Sesavali“,
romelSic ganxilulia danaSaulis cnebisa da danaSaulis Semadgenlobis
cnebis mimarTebis problema qmedebis danaSaulad kvalifikaciis zogadi
Teoriis TvalsazrisiT. aRniSnuli naSromis logikuri gagrZeleba iyo
„brali, rogorc socialuri filosofiis kategoria“, romelic bralis
filosofiur kategorias eZRvneba. aseve aRsaniSnavia 2002 wels wignad
gamocemuli misi Zalian saintereso leqciebis kursi „sisxlissamarT-
lebrivi urTierToba da danaSaulis cneba“. saqarTveloSi ganaTlebis
sistemis Zireuli gardaqmnebis problemebs exmianeba misi 2006 wlis naS-
romi „sisxlis samarTlis mecnierebis meTodologiuri anbani“, romelic
sisxlis samarTlis mecnierebis meTodologiur problemebs eZRvneba.
baton gurams mecnieruli kuTxiT Tavisi wvlili aqvs Setanili saqarT-
velos xelisuflebis mier reformebis meSveobiT dawyebul organizebul
danaSaulobasTan brZolaSi, romelic qveyanaSi myarad iyo fexmokideb-
uli. kerZod, misi samecniero xelmZRvanelobiT gamoica „organizebuli
danaSaulis Tanamedrove gamovlinebebis kriminalizaciisa da samarTal-
Sefardebis problemebi qarTul sisxlis samarTalSi“, sadac gamokveTil-
ia organizebuli danaSaulis cnebisa da misi gamoyenebis meTodologiuri
aspeqtebi, Seswavlilia am mimarTebiT saerTaSoriso sisxlis samarTlis
gamocdileba, aRwerilia trefikingis, fulis gaTeTrebis, qurduli sa-
myarosa da kanonieri qurdobis Taviseburebani.
batoni guramis Teoriuli moRvaweobis mniSvnelobaze dausruleblad
3
SegviZlia visaubroT, magram aucileblad unda aRiniSnos, rom igi ara
mxolod TvalsaCino mkvlevaria, aramed erTguli megobari da yvelasTvis
saamo kolega.
qarTuli iuridiuli sazogadoebisTvis fasdaudebelia batoni guram
naWyebias pedagogiuri da samecniero saqmianoba. aseve universitetis gan-
viTarebaSi mis mier Setanili wvlili.

nino gvenetaZe
saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare,
samarTlis doqtori, profesori

4
Rvawlmosili profesori
moxaruli var, rom meZleva SesaZlebloba, gamovxato udidesi pati-
viscema Rvawlmosili qarTveli iuristis, iuridiul mecnierebaTa doq-
toris, profesor-emeritus guram naWyebias mimarT, romelsac, mimdinare
wels, dabadebidan 75 weli usruldeba. warmoudgeneli iqneboda, Tsu
iuridiuli fakulteti ar gamoxmaureboda aseT mniSvnelovan saiubileo
TariRs, Sesabamisad, udavod misasalmebelia iubilaris kolegebis, mego-
brebisa da moswavleebis iniciativa, misTvis mieZRvnaT winamdebare saiu-
bileo krebuli, rac am marTlac gamorCeuli adamianis Rvawlis dafase-
basa da mis mimarT madlierebis gamovlenas warmoadgens.
bolo wlebSi, batoni guram naWyebia orjer iyo arCeuli sisxlis
samarTlis mimarTulebis profesorad, dRes ki, emeritusis akademiuri
wodebiT agrZelebs Tavis pedagogiur da samecniero saqmianobas Cvens
fakultetze. amavdroulad, 2010 wlidan, igi xelmZRvanelobs fakultet-
Tan arsebul sisxlis samarTlisa da sisxlis samarTlis procesis samec-
niero-kvleviT instituts. aseve, aqtiurad monawileobs sagranto pro-
eqtebSi, samecniero xelmZRvanelisa da eqspertis statusiT.
mravalwliani pedagogiuri saqmianobis gverdiT, xazgasasmelia pro-
fesor guram naWyebias gamorCeulad nayofieri samecniero muSaoba. igi
uamravi sayuradRebo da fundamenturi kvlevis avtori, saerTaSoriso
samecniero konferenciis monawile, sakvalifikacio naSromis xelmZR-
vaneli, Tu Semfasebelia. agreTve, mis kalams ekuTvnis araerTi saxelmZ-
Rvanelo, romelic farTod gamoiyeneba saqarTvelos umaRles saswavleb-
lebSi mimdinare swavlebis procesSi. swored zemoaRniSnuli moRvaweobis
Sedegs warmoadgens is, rom Cvens qveyanas bevri profesionali iuristi
Seemata, xolo, batoni guramis naSromebma gansakuTrebuli roli Seas-
rules qarTuli samarTlis ganviTarebis saqmeSi.
aRsaniSnavia isic, rom profesor guram naWyebias samecniero kvle-
vis sfero ar aris viwro. miuxedavad imisa, rom misi muSaobis ZiriTa-
di mimarTuleba sisxlis samarTlis zogadi nawilia, is metad Rirebul
Sromebs qmnis filosofiur-meTodologiuri xasiaTis sakiTxebze, rac
SemTxveviTi ar aris, ramdenadac, batoni gurami, 1999 wlidan, saqarT-
velos filosofiur mecnierebaTa akademiis wevria.
dabolos, unda aRiniSnos, rom, miuxedavad soliduri asakisa, dRemde,
batoni gurami aqtiurad da dauzareblad agrZelebs Tavis saqmiano-
bas, amdenad, darwmunebuli var, igi, Tavisi SemoqmedebiT, momavalSic
gaanebivrebs qarTvel iuristebs, xolo, misi nayofieri muSaobis Sede-
5
gebi ki, didxans gaukvalavs gzas momaval Taobebs. am imediT msurs, rom
mivuloco mas es iubile da vusurvo didxans sicocxle da profesiuli
warmateba.

irakli burduli
samarTlis doqtori, profesori,
Tsu iuridiuli fakultetis dekani
25 maisi, 2016 w.

6
yofili doqtorantis mokrZalebuli sityva moZRvarze

mecnierebis ganviTarebaSi mniSvnelovani wvlilis Setana yoveli mkv-


levris moRvaweobis mizania. am miznis miRweva uzarmazar Zalisxmevas,
muxlCauxrel Sromas, mecnierebis usazRvro siyvarulsa da erTgule-
bas moiTxovs. amitomac mocemuli diadi miznis miRwevis bedniereba mec-
nierTa mxolod mcire nawils Tu xvdeba xolme wilad. es ricxvi kidev
ufro mcirdeba, roca saubaria qarTuli sisxlis samarTlis mecniere-
baze. amitomac gansakuTrebiT dasafasebelni arian is gamorCeuli adami-
anebi, romlebmac moaxerxes, sakuTari Tavi mieZRvnaT mecnierebisTvis da
am sferoSi TavianTi kvali daetovebinaT. am TvalsazrisiT, Tanamedrove
mecnierTa Soris pirvel rigSi maxsendeba batoni gurami. sxvadasxva dros
arsebobdnen gamorCeuli mkvlevrebi, romlebic ganapirobebdnen mec-
nierebis Semdgomi ganviTarebis mimarTulebas. bolo aTwleulebis ganmav-
lobaSi Seqmnili qarTulenovani samecniero monografiebi cxadyofs, rom
me-20 da 21-e saukuneebis mijnaze qarTuli sisxlis samarTlis mecniereba
warmoudgenelia batoni guramis mniSvnelovani naSromebis gareSe.
batoni guramis naSromebis sxvaTa teqstebSi areva SeuZlebelia. isini
imTaviTve gamoirCeva individualuri xelweriT. misi yoveli Teoria fi-
losofiis siRrmeebidan amodis da amitomac gacilebiT myar meTodolo-
giur saZirkvelze dgas, vidre viwrod sisxlis samarTlis normebis ganx-
ilva-analizis SemTxvevaSi iqneboda. batoni guramis mier, erTi SexedviT,
erTmaneTisgan gancalkevebuli mimarTulebebis _ filosofiisa da sisx-
lis samarTlis _ erTmaneTTan daaxloebam qarTul sisxlis samarTlis
mecnierebas misca SesaZlebloba, damuSavebuliyo sisxlis samarTlis
meTodologiuri problemebi, romelTa Seswavla mxolod sisxlis samar-
Tlis kerZo mecnierebis viwro farglebSi SeuZlebelia. amitomac bune-
brivia, rom sisxlis samarTlis mecnierebis fundamenturi sakiTxebis
meTodologiuri kvlevis urTulesi misia itvirTa batonma guramma. misi
fasdaudebeli wvlili sxva sakiTxebTan erTad imaSic gamoixateba, rom
saZirkvlidan daiwyo sisxlis samarTlis cnebebis mTeli sistemis gaaz-
reba-ageba-Camoyalibeba, ris Sedegadac sisxlissamarTlebrivi cnebebis
originaluri sistema miiRo. SeiZleba batoni guramis naSromebSi da-
muSavebuli meTodologiuri problemebi, erTi SexedviT, vinmes moeCve-
nos arapraqtikul, Teoriul sakiTxebad. sinamdvileSi isini azrovnebis
specifikuri wesis _ iuridiuli azrovnebis wesis dacvis aucileblobas
efuZneba. aRniSnulis gareSe nebismieri iuristis mier sisxlis samarTli-
sa Tu sisxlis samarTlis procesis praqtikuli sakiTxebis sworad gageba

7
SeuZlebelia. amitomac aris, rom es, erTi SexedviT, wminda Teoriuli
sakiTxebi sinamdvileSi didi praqtikuli mniSvnelobisacaa. es igrZnoba
studentTa da leqtorTa saubrebSi leqciebze. aseve _ advokatTa da
prokurTa sityvebSi sasamarTlo sxdomaze, mosamarTlis msjelobebSi _
ganaCenSi. amitom, vfiqrob, batoni guramis naSromebis gavleniT iuristTa
samarTlebrivi azrovneba momavalSi kidev ufro daixveweba, rac mxolod
daexmareba samarTlis ganviTarebas.
mecnierebisa da pedagogikis sferoSi batoni guramis damsaxurebebze
bevri SeiZleba iTqvas. gansakuTrebiT igrZnoba misi gamorCeuloba iq, sa-
dac pedagogika da mecniereba erTiandeba. batoni gurami is mecnieria,
romlis xelmZRvaneloba mecnierebis siRrmeebis ziarebis garantiaa. yve-
la axalgazrda ocnebobs xelmZRvanelze, romelic mTeli arsebiT CaerT-
veba misi mecnieruli ideebis ganviTarebaSi, dauzareblad gaecnoba misi
Sromis Sedegebs da miscems Rirebul rCevebs, romlebic kvlevas swori
mimarTulebiT warmarTavs. am TvalsazrisiT, batoni guramis xelmZRvan-
elobiT konkretul sakiTxze muSaoba fasdaudebeli gamocdilebaa. mar-
Talia, mecnierebis gza rTuli, CaxlarTuli, winaaRmdegobebiT aRsavsea,
magram am gzis gavlas sainteresosa da sasiamovnos xdis swored mecni-
er-xelmZRvaneli. batoni gurami imediani mzeriT iwyebs doqtorantTan
muSaobas, ris gamoc misgan optimizmi da pozitiuri energia gadmodis;
erToblivi intensiuri muSaobis procesSi nel-nela ifanteba bundovaneba
da Cndeba kreatiuli impulsebi. baton gurams SeuZlia mogawodos Rire-
buli idea, Tu SegamCnia, rom SegiZlia frTebi ar Seakveco azrovnebis
viwro horizontiT, piriqiT, konturebi gamoukveTo, iaro gaukvalavi
gziT, sistemaSi moaqcio argumentebi da bolos _ gaxvide samSvidobos,
Camoayalibo Seni saTqmeli. mTeli am gzis ganmavlobaSi is gamudmebiT Sen
gv.rdiT aris da mimarTulebas gaZlevs, raTa CixSi ar Sexvide. Tan amas ise
faqizad akeTebs, rom Tavisufal da kritikul azrovnebas raime xifaTi ar
eqmneba da Sen TviTonve midixar logikur Sedegamde. baton guramTan sa-
mecniero muSaobas Taviseburi mistika axlavs Tan: iseTi energiiT ivsebi,
TiTqos doqtorantisa da mecnier-xelmZRvanelis urTierTobas RvTae-
brivi Zalebi aregulireben. is ramdenime weli, rac me baton guramTan er-
Tad vimogzaure mecnierebis labirinTebSi, iyo Teoriuli kuTxiT CemTvis
yvelaze warmatebuli periodi da sisxlis samarTlis mecnierebis siRr-
meebSi damalul problemebSi Cemi gaTviTcnobiereba swored misi damsax-
urebaa. es eqimis mier brmisTvis Tvalis axelas hgavs, roca goneba ginaT-
deba da amCnev iseT problemebs, romlebsac aqamde ver acnobierebdi. axla
ukve mec miwevs studentebTan urTierToba, maT mier Temis damuSavebis

8
procesisTvis Tval-yuris devneba da vxedav, ra rTulia xelmZRvanelis
xvedri, ra specifikuri unarebi da gamocdileba sWirdeba am movaleo-
bis srulyofilad Sesrulebas. amitom, am gadmosaxedidan batoni guramis
Rvawli CemTvis kidev ufro metad dasafasebelia.
calke aRniSvnis Rirsia batoni guramis uzado patiosneba, maRali
zneoba, ukompromiso keTilSobileba, rac igrZnoba masTan urTierTobis
yvela etapze da ris Sesaxebac cnobilia misi yoveli studentisa Tu ko-
legisaTvis. es Tvisebebi batoni guramis Rirsebas kidev ufro amaRlebs.
minda gamovxato rwmena, rom mniSvnelovani miRwevebi, rac batoni gu-
ramis saxels ukavSirdeba mecnierebaSi, kvlavac misTvis Cveuli axalgaz-
rduli energiiT gagrZeldeba da kidev araerT aRmoCenas gv.ziarebs sisx-
lis samarTlis TeoriaSi, rac ase ubadlod xelewifeba.

SoTa biWia,
samarTlis doqtori (ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sax-
elmwifo universiteti); ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sax-
elmwifo universitetis sisxlis samarTlisa da sisxlis saproceso
samarTlis kvleviTi institutis mowveuli wevri; saqarTvelos da-
viT aRmaSeneblis saxelobis universitetis asocirebuli profesori,
zugdidis raionuli sasamarTlos mosamarTle.

9
Strixebi mecnieris cxovrebidan
cnobil adamianebze saubrisas yovelTvis win aris wamoweuli maTi
Rvawli samecniero Tu sazogadoebriv saqmianobaSi. … ……
gamorCeuli cxovrebis wesi, Tavdauzogavi Sroma, sayvareli profe-
siis ganviTarebaze fiqri da saocari mecnieruli azrovneba, axalgazr-
da Taobis siyvaruli _ aseTia iuristis, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis emeritus profesoris guram naWye-
bias Sefaseba kolegebisa da Tanamoazreebis mxridan.
baton gurams didi wvlili miuZRvis sisxlis samarTlis mecnierebis
ganviTarebaSi. kerZod, misi fundamenturi sakiTxebis Rrma filosofiur
da siRmiseul kvlevaSi.
igi sisxlis samarTlis mimarTulebiT araerTi saxelmZRvanelos,
monografiis da statiis avtoria.batoni gurami wlebis ganmavlobaSi
sisxlis samarTlis mimarTulebiT sxvadasxva saleqcio kurss uZRveboda.
(savaldebulo da arCeviTi sagnebi). misi xelmZRvanelobiT bevri mecnieri
da praqtikosi iuristi aRizarda.
Tumca am yvelafris miRma saocari adamianuri TvisebebiT dajil-
doebuli, cxovrebiseuli gamocdilebis mqone, saucxoo meojaxe da mra-
valmxriv niWieri adamiani dgas. kargi iumoris grZnoba, musikis siyvar-
uli, saTqmelis leqsad gariTmvis unari da kidev vin moTvlis ramdeni
Tvisebaa mis pirovnebaSi Tandayolili.
swored misi pirovnuli portretis ukeT warmoCenisTvis saiubileo
TariRTan dakavSirebiT, ramdenime kiTxviT mivmarTeT baton gurams da
bevri saintereso ram SevityveT mis mSoblebsa da mSobliur kuTxeze,
bavSvobis mogonebebsa da gatacebaze. mis profesiul arCevanze, studen-
tobis wlebze da misTvis sayvarel `TeTr taZarze~ _ universitetze.
`me am taZarSi, TeTri romaa, arc Tu xnieri, magram xmieri, var bednieri
da, rogorc uwin, Cems xmaze vmReri! ar aerevaT xma Cemi sxvaSi da ar gavqre-
bi, viT wveTi zRvaSi!~
es sityvebi Tavad baton gurams ekuTvnis da bunebrivia, maTSi kargad
aris gamokveTili Rvawlmosili adamianis cxovrebis kredo.
Cven gulwrfelad vulocavT baton gurams morig saiubileo TariRs
da gvsurs TeTr taZarSi kvlav da kvlav bednieri vixiloT.

10
gTavazobT intervius baton guramTan, romelsac Tavad ase uwoda:
guram naWyebiasadmi dasmul kiTxvebze mokle pasuxebi

cotaodeni ram mSoblebze da mSobliur kuTxeze


deda _ qsenia Tevdores asuli axalaia warmoSobiT Cxorowyus raionis
sofel nakianidan iyo. igi Zalian Wkviani, mkacri da wesrigiani qali gax-
ldaT. mas sityvas veravin Seubrubnebda, radgan, rogorc wesi, yovelT-
vis gonivrulsa da samarTlians ityoda da saqmiTac gamoxtavda. igi ver
itanda, misi sityvebiT rom vTqvaT, prutuna qalebs, romlebic Svilebs ki
aCendnen, magram maTi rigiani aRzrda ar exerxebodaT.
me da Cems umcros Zmas _ dedaCveni erTs rom gadmogvxedavda, _ maS-
inve gavisusebodiT.
mama _ isaki piriqiT, Zalian lbili, Tbili bunebis kaci gaxldaT da
fera-ferebiT gvakeTebinebda saqmes me da Cems Zmas. magram mas mainc sxva
avtoriteti hqonda. mas rom CemTvis eTqva _ raRac ar momwons dRes Sen-
Sio, _ mewyineboda.
da mainc Cems cxovrebaSi gadamwyveti roli dedaCemma Seasrula. am
saqmeSi aseve didi roli Seasrula Cemma Zmamac, romelmac uSurvelad
damiloca swavlis gza da piroba momca, rom ojaxs uCemobas ar daatyob-
da! es piroba man brwyinvaled Seasrula, risTvisac maTi didad madlieri
var!
rac Seexeba Cems mSobliur kuTxes _ patara sofeli doberazeni, sadac
me davibade, martvilis raionis ulamazesi mxarea. irgvliv maRali mTebiT
Semojaruli es sofeli Soridan iseT STabeWdilebas qmnis, TiTqos vinmes
sagangebod daexatos.
Cems patara sofelSi, imis miuxedavad, rom meore msoflio omi axali
damTavrebuli iyo da xalxs Zalian uWirda, miT ufro sakolmeurneo Sro-
maSi moqanculs, _ adamianebs erTmaneTTan Zalin keTili damokidebuleba
hqondaT, xolo, Cvenc, maSindeli bavSvebic, am sikeTis gavleniT vizrde-
bodiT. miT ufro, roca Zalian kargad vswavlobvdi, yvela mefereboda da
pativs mscemda.
sxvaTa Soris siyvaruliT manebivrebdnen axlo naTesavebic.

bavSvobis mogonebani da gatacebani


pirdapir vityvi, rom bavSvobaSi raime gansakuTrebuli gataceba ar
mqonia. rac Seexeba mogonebebs, _ amouwuravia. magram ramdenime faqts
mainc gamovyof imis sabuTad, rom CemSi TiTqos bunebrivad ijda iuris-
tis profesia. pirveli magaliTi. niko naWyebiam Turme Txa dakarga, xolo
am Txas, romelic buCqebSi imaleboda, me gadavawydi SemTxveviT, roca
skolaSi diliT gakveTilebze mivdiodi. am kacma rom mkiTxa, sadme Txa

11
xom SeginiSnavso, me igi detalurad aRvuwere, Tanac misi zusti asakic
davusaxele; ufro metic, isic avuxseni, Tu ratom ar movida es Txa Sin
(xas cali ZuZu stkioda da Tiknis jajguri misTvis autaneli tkivilis
momgvreli iqneboda, ese igi, Txa Tikans daemala) _ kaci gaocda da igi amis
Semdeg sul iurists meZaxda. meore magaliTi. mTaSi meTikned yofnisas,
fexsacmelebSi talaxi Camivida. isini maRali mTebidan momdinare sakmaod
mozrdil ReleSi amovrecxe da gasaSrobad iqve davawyve. sakmaod Zlieri
qari qroda, romelmac Cemi erT fexsacmeli ReleSi gadaisrola. ukve Ram-
deboda da fexsacmlis povnis Sansi ar iyo. me farxmali ar davyare da
misi Zebnis operacia meore dRisTvis gadavde. amasTan zustad movniSne is
adgili, saidanac fexsacmeli wyalSi Cavarda. isic gavTvale, rom im Rames
ar uwvimia, maSasadame, Rele Cveulebrivi dinebiT ivlida. meore diliT,
sakmaod grZeli joxi davikave xelSi da im adgilidan, saidanac wina dRiT
cali fexsacmeli ReleSi Cavarda sagangebod Cavagde Cemi meore, ase vqT-
vaT, `gadarCenili“ fexsacmeli, romelic wyalma maSinve gaitaca.
erT adilas, sadac didi qva wyals agububebda, wyalma Cemi fexsacmeli
ar gadaatara da maSinve mivxvdi, rom Cemi dakarguli fexsacmelic mand
iyo Casiluli. marTlac, aTiod wuTSi orive fexsacmeli vipove, Cavicvi
da mwyemsebs yvelaferi vuambe, xolo isini Cems `gamomZieblobaze“ ala-
parakdnen. amis msgavsi faqti bevri mqonda, gansakuTrebuli alRoc ki,
roca Rame darCenili saqonlis Ziebas Tu sxva amgvar ambebs exeboda saqme.

cota ram iuristis profesiis Sesaxeb


da mainc iuristobaze, rogorc profesiaze, arc mifiqria. saqme is
gaxldaT, rom Cemi biZaSvilisa da dedaCemis inicitiviT didi jixaiSis
sasoflo-sameurneo teqnikumSi Caviricxe, sadac Cemi swavla da inteleq-
tualuri wrToba, ilia WavWavaZisa ar iyos, Cemi `gamorCeuli oTxi weli~
aRmoCnda. am teqnikumis warCinebiT damTavrebulebs moskovis timiriaze-
vis saxelobis an baltispireTis (rigis an kaunasis) akademiebSi gzavnidnen.
me mainc Tbilisis saxelmwofo universiteti varCie. pirvel weliwads ka-
vkasiuri enebis fakultetze vabarebdi, magram erTi qula damaklda. meore
wels istoriis fakultets mivadeqi. iq damxvda batoni karlo meSveliani,
romelmac, rom naxa Cemi sabuTebi _ didi jixaiSis sasoflo-sameurneo te-
qnikumis warCinebiT damTavrebis diplomi da Cemi SesaniSnavi daxasiaTeba
_ gulwrfelad mirCia, sabuTebi iuridiul fakultetze Semetana. rCeva
WkuaSi damijda da am fakultetze imave wels Caviricxe kidec (1967 wels).

studentobis mogonebani da gamorCeuli leqtori.


studentobidan uamravi mogonebani momyveba, magram dRemde Tvalwin
midgas ueWvelad diadi suraTi, roca Cveni universitetis reqtorad sax-

12
elganTqmuli akademikosi ilia vekua daniSnes da igi am rangSi pirvelad
ewvia am didebul dawesebulebas. univeristetis pirvel korpusSi teva ar
iyo. aq iyvnen didi mecnierebi, mwerlebi, partiuli elitis warmomadgen-
lebi. farTod gaRebul Ria karebSi gamoCnda metad warmosadegi, sakmaod
moxdenili, jansaRi fer-xorcis mamakaci, romelsac cal xelSi cilin-
dris tipis qudi eWira da iseT STabeWilebas qmnida, rom igi sadRac did
salocavSi Semovida.
raRac diadi siCume idga. kedelze akruls, sakuTari guliscema mes-
moda. da uceb atyda quxili _ es iyo mquxare taSi, xolo es didi mecnieri
idga keTili RimiliT, romelic mas Zalian uxdeboda.
es didebuli suraTi SemdgomSi Cems patara poeturi fragmentiT
gamovxate:
`am TeTr taZarSi dgas xsovnis Tasi, da rac namdvilia, _ aravin icis am
xsovnis fasi: am TeTr taZarSi, viT Rrma morwmune rom qudmoxdili vnaxe
ilia, kedels avekar sunTqvSekruli! o, ra dRe iyo, ra idilia! ra devkacia,
ra saxieri, suliT, fer-xorciT ra srulqmnilia! vekuaao, iTqva CurCuliT,
didi qarTveli zniTa da rjuliT! RmerTo, maRalo! madlobeli var, rom am
didebul suraTs Semaswar! rom am suraTma angelozuri frTebi Semasxa! da
RvTisnierad aRmomxda maSin: `TeTro taZaro, meore deda Cemi Senaxar!~
Tqveni studentobis periodSi pirveli leqciis wakiTxvis dros
dauflebuli gancda
Tbilisis saxelmwofo univrsitetis iuridiul fakultetze uamravi
saxelganTqmuli profesori aswavlida, maT Soris akademikosi isidore
doliZe.
leqciebis msvlelobis procesSi prof. beJan xaraziSvilis leqciebi
damrCa mecnieruli Ziebebis nimuSad. man wagvikiTxa kriminalistika, ro-
gorc ZiriTadi sagani, da speckursebi: moZRvreba danaSaulze, mtkicebiTi
samarTali da kriminaluri fsiqologia. igi xSirad ekamaTeboda Tavis rus
da ucxoel kolegebs, xolo roca saxeze ucnauri Rimili dasTamaSebda,
rac Turme imisi niSani iyo, rom man problemis gadawyvetis axali gza da
xerxi ipova. amis Sesaxeb mogvianebiT momiyva, roca Cven ukve davmegobr-
diT is Cemi sakandidato disertaciis mecnier-xelmZRvaneli gaxldaT da
SemdgomSi ukve kolegis rangSi xSirad varCevdiT ama Tu im saWirboroto
sakiTxs.
rac Seexeba Cems mier wakTxul leqciebs Tavdapirvelad, sakandidato
disertaciis dacvis Semdegac, sisxlis samarTlis zogad nawilSi mimyavda
seminarebi. sxvaTaSoris, Zalian datviruli aRmovCndi da prof. boris
fircxvaniZes vTxove, iqneb ramdenadme Seemsubuqebina Cemi mdgomareoba.
man karga xans dumili arCia, xolo kaTedra rom davtoveT da kibeze dav-
eSviT, _ is moulodnelad momibrunda da RimiliT mkiTxa: Zmobilo, Sen

13
xom gagigonia aseTi andaza: `Большому короблю большое плавание?~ Sebrun-
da da ise wavida, karga xans vfiqrobdi, Tu ra miTxra! ase, rom am dargSi
leqciebis kiTxva sakmaod gamocdilma daviwye da amitom am mxriv raime sa-
gangebo emociebi arc maxsovs. erTs ki davZen: roca SevniSne, rom prof. T.
wereTeli leqciebisaTvis sagangebod emzadeboda univerisitetis meoTxe
korpusSi, sadac sisxlis samarTlis kaTedra iyo ganTavsebuli, seriozu-
lad davfiqrdi. da mec vcdilobdi leqcia winaswar sagangebod momemza-
debina.

ras niSnavs simRera da iumori TqvenTvis


simReris madls bavSvobidan veziare. babuaCemic SesaniSnavi momRe-
rali yofila. kargad mReroda mamaCemic, romelic dabal, magram Zalian
lamaz, meore xmas gamoscemda. ufro metic, Cems patara sofelSi sakmaod
Gbevri momRerali cxovdobda da zamTris grZel Rameebs simRerebsa da
cekva-TamaSSi vaTenebdiT. universitetSi swavlis dros gavweriandi mom-
ReralTa ansablSi, romelsac saxelganTqmuli Temur qevxiSvili xelmZR-
vanelobda.
rac Seexeba iumors, mas did pativs vcem da zogjer leqciebzec viy-
eneb. magaliTad, erT-erTi araiuridiuli fakultetis erTma studentma
gogonam ratomRac sisxlis samarTlis zogadi nawili airCia, xolo am
kursis wasakiTad me momiwvies. Lleqciis wakiTxvisas uecrad xumrobis xa-
siaTze davdeqi da am students mwuxare saxiT mivmarTe: `Tqven rom mamak-
aci yofiliyaviT, didi Sansi gvqonda, Tqven aleqsandre makedoneli gamx-
dariyaviT, xolo, me _ aristotele, magram samwuxarod, ar gagvimarTla!“
gogona iumors mimixvda da igi karga xans gulianad icinoda.
mamaCemic sakmaod xalisiani kaci iyo da mis GgverdiT verc moiwyendi.
Tumca es iumori, samwuxarod, ise buneburvad ar momdgams, rogorc es,
vTqvaT, prof. giorgi tyeSeliaZes an prof. beJan xaraziSvils exerxebo-
daT. magaliTad, batoni giorgi erT dros sakmod maRal Tanamdebobaze
muSaobda. me am dros aspirantura ki davamTavre, magram universitetSi
adgili ar aRmoCnda. prof. mixeil kekeliam, romelic guliTadad mfarv-
elobda, baton giorgis sTxova Turme, CemTvis raime samuSao gamoeZebna.
batonma giorgim Tavis kabinetSi damibara. mokle dialogis Semdeg batoni
giorgi mekiTxeba: samuSao ara gqvs. coli gyavs? bina gaqvs? manqana? roca
yvela am kiTxvaze uaryofiTi pasuxi miiRo, is fexze wamoiWra da xmamaRla
alaparkda: ra bednieri kaci yofilxar, rom es yvelafer mimavalSi unda
moeswroo!

ras niSnavs TqvenTvis filosofiuri azrovneba


filosofiuri azrovneba, visac igi modgams, didi sikeTea, magram Cem-

14
Tvis igi TviTmizani ufro araa, vidre iuridiuli azrovnebis wesis das-
abuTebis meTodologiuri safuZveli. am mxriv didad gamimarTla ped-
agogebSi. garda amisa, ar gavuSvebdi SemTxvevas, rom ar davswerebodi
filosofiluri xasiaTis disputebs iniversitetsa da Tu filosofiis in-
stitutSi. arc is gaxldaT SemTxveviTi, rom Cemi sakandidato disertacia
sisxlis samaraTalSi nebisyofis Tavisuflebis problemas mieZRvna. 1999
wlidan ki saqarTvelos filosofiur-mecnierebaTa akademiis wevri var da
es CemTvis didi pativia! am akademiis specialur JurnalSi `filosofiuri
Ziebani,“ romelic ucxoeTis samecniero centrebSic igzavneba, sistematu-
rad vbeWdav filosofiur-meTodologiuri xasiaTis statiebs.

ras urCevdiT momaval mecnierebs


vinc mecnierebis gzas gahyveba, is winaswar unda grnobdes im maRali
pasuxismgeblobas, rac momaval mecniers ekisreba. esaa dauRalavi Sroma,
ganuwyveteli, alRoiani da jiuti fiqri problemebze da misi gadawyvetis
gzebsa da meTodebze. aq ukve filosofia momavali mecnieris WeSmariti
megobaria, romlis gareSe `mecniereba,~ am cnebis WeSmariti gagebiT, aRar
arsebobs.

ras niSnavs srulyofili iuridiuli ganaTleba da ras urCevT studen-


tebs
srulyofili ganaTlebis fasi Cven jer kidev ar viciT. magram is
araa mxolod romelime ucxo enaze WikWiki, romelic mowyvetilia mSob-
liur niadags, an mxolod inteleqtualuri Wapanwyveta, an bevri saswavlo
discilinis meqanikuri narevi, maTi Sinagani erTianobis, samSoblosadmi
uangaro samsaxuris maRalzneobrivi Rirebulebis Segnebisa da sakuTari
xalxis winaSe maRali pasuxismgeblobis grZnobis gareSe.
studentebs ki vurCev: leqciebs ki ar daemalon, rogorc amas zogi-
erTi studenti kadrulobs, aramed, piriqiT, guldasmiT usminon, bevri
ikiTxon, iazrovnon, ifiqron ara qulebis, aramed Rrma codnis mopove-
baze. ufro gabedulad gamoscadon sakuTari Tavi seminarebze, studenTa
samecniero konferenciebze.

am gadmosaxedidan raimeze xom ar gwydebaT guli da ras SecvlidiT


Tqvens cxovrebaSi
ufro gviani gadasaxedidan danaxuli Secdoma vis ar awyuxebs, magram
CemTvis mtkivneuli ufro isaa, rom Tavis droze ver movaxerxe ucxoeTis
samecniero centrebSi mivlineba, ris gamoc bevri samecniero Canafiqri
ganuxorcielebeli mrCeba.

15
sisxlis samarTlis kodeqsis erTi muxli romelsac SecvlidiT
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis zogadi nawilSi cvlile-
bebisa da damatebebis Sesaxeb Cems axal naSromSi (ix. g. naWyebia, praq-
tikuli rekomendaciebi saqarTvelos sisxlis samarTlis zogad nawilSi,
Tbilisi, 2015 ) am mxrv saubari mraval muxls Seexeba, magram mainc vfiqrob,
rom sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis safuZvelia ara danaSauli,
rogorc es saqarvelos xisxlis samarTlis kodeqsis me-7 muxlis pirvel
nawilSia aRniSnuli, aramed subieqtis brali, rogorc saxelmwifos winaSe
misi upasuxismgeblobis gamoxatuleba.

cota ram ojaxis Sesaxeb


mecnierebisadmi samsaxuri ganuwyvetliv da dauRalav fiqrsa da ja-
fas moiTxovs, xolo am poziciidan ojaxuri tvirTis zidvac sakmaod
mZimea. marTalia, megruli tradicia qmrisgan colis Seqebas mainc da
mainc ar iTvaliswinebs, magram arc umaduroba ivargebs da ver davmalav,
rom sabednierod, am mxriv namdvilad gamimarTla, roca Cemma meuRlem
qalbatonma ninom ojaxuri sazrunavisagan TiTqmis gamaTavisufla! raki
aq ojaxi vaxsene, dedaCemis anderZis Tamaxmad, me da Cems Zmas erTi ojaxi
gvaqvs, ganuyoflad arian Cveni Svilebi da SvilisSvilebi, rac didad
gvaxarebs da cxovrebas gvixalisebs.

Tqveni gancdebi universitetSi moRvaweobasTan dakavSirebiT


xmamaRla vacxadeb: WeSmaritad bednieri kaci var, rom dRemde am
didebul dawesebulebas SeZlebisdagvarad vemsaxurebi. ukve studento-
bis pirveli dReebidanve vigrZeniT, rom Cveni didebuli mecnierebi, ped-
agogebi, guldasmiT gvakvirdebodnen da Cvens sul cota warmatebasac
ki saganbgebod aRniSnavdnen. ukve meore kursze dameniSna iakob gogebaS-
vilis saxelobis stipendia, romelmac, rogorc Cans, Cemi pedadogiuri
saqmianobac gansazRvra da amdenad mas CemTvis simboluri mniSvnelobac
hqonda. Cemi Tanaskurselebi iumoris formaSi `toJe mne gogebaSvilio,~
meZaxdnen. sxvaTa Soris, mTeli Cemi Tanaskurseloba uklebliv yvelafers
akeTebda imisaTvis, rom me mecnieruli wrToba mimeRo da mTeli cxovreba
am ukanaknelisadmi mimeZRvna! amisTvis madloba maT! samwuxarod, bevri
maTgani ukve cocxali aRaraa!
universitetisadmi Cemi damokidebuleba zemoT patara poetur frag-
mentSi gamovxate. es didebuli dawesebuleba CemTvis yvela RirebulebaTa
sinTezuri erTianobaa. amitomaa, rom, roca universitetSi ar var, obo-
liviT vgrZnob Tavs!

16
ras usurvebdiT universitets
universitets rom raime vurCio _ ese igi, sakuTar dedas unda vurCio
raime! mkrexeloba xom araa?! da mainc vfiqrob, zogierTi sakiTxi da-
zustebas moiTxovs. magaliTad xom ar ajobebs, doqtoranturaSi Caricx-
vis erT-erT pirobad dargis meTodologiuri safuZvlebis codna davawe-
soT? aqedan gamomdinare, magistraturis meore kursze savaldebulo
sagnad xom ar SemoviRoT dargis meTodologiuri safuZvlebi? bolos,
ra daSavdeba, Tu momaval doqtorants misi savaraudo mecnier-xelmZR-
vaneli werilobiT mosTxovs romelime sadavo problemis dasmisa da misi
gadawyvetis gzebis Cvenebas? sabolood imisi Tqmac gvinda, rom stutent-
Ta swavleba ara marto praqtikis, aramed mecnierebis monapovrebze unda
iyos agebuli, raTa Cveni saTayvanebeli universiteti marTlac iyos ro-
gorc umaRlesi samecniero dawesebuleba, ise umaRlesi mecnierebis sas-
wavlebelic (akad. iv. javaxiSvili).

Tqveni saqmianobis mokle Sefaseba


sabWoTa kavSris daSlis Semdeg rusulenovani literaturis didi
nawili, idelogiur-politikuri TvalsazrisiT, makulatura aRmoCnda,
xolo mecnierulad gamarTuli axali rusuli Tu ucxo literatura saqa-
rTveloSi karga xans ar gamoCenila, xolo, rogorc ukve iTqva, ucxoeTis
samecnieri centrebSi mivlinebis Sansi ar mqonda, mecnierul saqmianobaSi
sakmaod serozuli vakuumi Seiqmna. aman ki, cxadia, seriozulad Semafer-
xa. magram, miuxedavad amisa, mainc SevZeli 80-ze meti samecniero naSro-
mis, maT Soris 10 wignis, gamoqveyneba. monawileoba miviRe 10 -ze met, maT
Soris saerTaSoriso, samecniero konferenciebSic. vuxelmZvanele oTx
sakandidato disertacias; viyavi 20-ze meti sakandidato da sadoqtoro
disertaciis oponenti, maT Soris _ orjer erevanSi.
orjer ( 2005-2008 da 2008-2011 w. w) viyavi arCeuli Tsu-s srul pro-
fesorad sisxlis samarTlis mimarTulebiT. 2010 wlidan var Tsu-s sisx-
lis samarTlisa da sisxlis samarTlis procesis samecniero-kvleviTi in-
stitutis direqtori.
viyavi sagranto proeqtis _ `organizebuli danaSaulis Tanamedrove
gamovlinebebis kriminalozaciisa da samarTalSefardebis problemebi qa-
rTul sisxlis samarTalSi (2008-2011 w. w _ rusTavelis fondi) mecnier-
xelmZvaneli (ix. amave saxelwodebis monografiuli gamokvleva, Tbilisi,
2012, 1028 gverdis odenobiT. aqedan 186 gverdi Cemi dawerilia). viyavi
meore sagranto proeqtis _ `nafic msajulTa instituti sqarTveloSi“
(fondi `Ria sazogadoeba-saqarTvelo“ (2010-2012 w. w.) samecniero direq-
tori. ix. amave saxlwodebis monografiuli gamokvleva, Tbilisi, 2013 in-
glisur enaze TagrmaniTurT, gv. 611 (aqedan 178 gverdi Cemi dawerilia).

17
amJamad davasrule or sagranto proeqtze muSaoba („sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis liberalizaciis tendenciebi saqarTveloSi“) da (saqarT-
velos sisxlis samarTlis zogadi nawilis saxelmZvanelo).
saqarTvelos prezidentis 2013 wlis 13 ivnisis kankargulebiT dama-
joldoves Rirsebis ordeniT. 2013 wlis 7 Tebervals ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis samecniero da saswavlo
procesis ganviTarebaSi gansakuTrebuli damsaxurebisaTvis damajil-
doves ivane javaxiSvilis medliT. 2014 wels daviT batoniSvilis saxelo-
bis samecniero-kvleviTma institutma mecnieruli warmatebisaTvis daviT
batoniSvilis medliT damajildova.
ivane javaxiSvilis xsovnisadmi miZRvnil 2014 wlis samecniero fo-
rumze Cemma moxsenebam `sisxlis samarTali, saxelmZRvanelo“ gaimarjva
(sertifikati da fuladi joldo moipova).
2015 wlis 6 ivniss amirCies iuridiul mecnierebaTa akademiis namdvil
wevrad.
rogorc Cans, universitetSi Cemi saqmianoba SeumCneveli ar darCeni-
la, risTvisac rogorc universitetis, ise fakultetis xelmZRvanelobas,
agreTve Cems kolegebs, did madlobas vuxdi.

esaubra iv. javaxiSvilis saxelmwifo universitetis


profesori maia ivaniZe

18
sarCevi

misasalmebeli sityva.....................................................................................................................3
Rvawlmosili profesori............................................................................................................5
yofili doqtorantis mokrZalebuli sityva moZRvarze...........................7
Strixebi mecnieris cxovrebidan....................................................................................10

sisxlis samarTali. sisxlis samarTlis procesi.


kriminalistika

nona Todua...................................................................................................... 23
obieqturi da subieqturi niSniT damZimebuli an privilegirebuli
Semadgenlobis gamijvnis mniSvneloba Tanaamsruleblisa da
Tanamonawilis qmedebis kvalifikaciisas.........................................................................23

qeTevan mWedliSvili-hedrixi................................................................. 39
„tragikuli koliziis“ sisxlissamarTlebrivi Sefsasebis cda......39

maia ivaniZe...................................................................................................................... 50
ojaxSi Cadenili danaSauli....................................................................... 50

irina aqubardia............................................................................................. 61
ganridebis institutis srulyofis Sesaxeb ......................................................61

giorgi TumaniSvili.................................................................................... 72
braldebulis piradi Cxreka, misi sxeulidan nimuSis aReba da
TviTinkriminaciisgan dacvis privilegia.............................................................72

nino gogniaSvili. . ........................................................................................ 89


kriminalistika da misi roli danaSaulis gamoZiebisa da gaxsnis
procesSi....................................................................................................................................................89

Tamar laliaSvili. . ....................................................................................104


advokatis mier profesiuli funqciebis Sesruleba, dacvis
strategia da braldebulis piradi miTiTebebi ........................................ 104

19
giorgi Todria.............................................................................................110
saqarTvelos sisxlis samarTlis sistemis zogierTi logikuri
problema................................................................................................................................................ 110

Temur cqitiSvili......................................................................................122
sasjelis Sefardebis sakiTxisaTvis....................................................................... 122

SoTa biWia......................................................................................................154
gamoZiebis dawyebamde pasuxisgebaSi micemis xandazmulobis
vadis gasvlis procesualuri Sedegi....................................................................... 154

Tamar sadraZe. . .............................................................................................170


ukanono abortis sakanonmdeblo problemebi ............................................... 170

baCana jiSkariani........................................................................................194
religiuri winadacveTa da janmrTelobis dazianeba bavSvis
interesebis Tu religiuri tradiciebis upiratesi dacva?............ 194

marina mesxi...................................................................................................204
adamianiT vaWrobis (trefikingis) danaSaulis ramdenime aspeqti
sisxlis samarTlis sistemaSi.......................................................................................... 204

luara Wanturia..........................................................................................216
arasrulwlovanTa danaSaulobis prevenciis zogadi
problemebi .......................................................................................................................... 216

mixeil gabunia.............................................................................................228
kriminologiuri Sexedulebani samarTlianobasa da
samarTalze.. .......................................................................................................................... 228

uCa zaqaSvili...............................................................................................235
ra SemTxvevaSi unda dgebodes GSM Gatway-iT sargeblobisTvis
sisxlis samarTlis kodeqsiT gaTvaliswinebuli
pasuxismgebloba?!........................................................................................ 235

ioseb varZelaSvili. . .................................................................................242


pirobiTi msjavris daniSvna da gauqmeba............................................................ 242

20
anri oxanaSvili.. .........................................................................................257
Tanaamsruleblobis dasabuTeba moqmedebaze funqcionaluri
batonobiT............................................................................................................................................. 257

Tamar maxarobliZe. . ...................................................................................281


Sinapatimroba, rogorc sapatimro sasjelis axali alternativa
iuvenalur iusticiaSi............................................................................................................. 281

giorgi dgebuaZe..........................................................................................304
saerTo amsruleblobis principi saerTaSoriso sisxlis
samarTalSi _ angloamerikuli (Tana)amsrulebloba............................... 304

maia (zoia) xasia.. ..........................................................................................336


administraciuli patimroba, rogorc saxdelis saxe, sasjelis
moxdis adgilebSi......................................................................................................................... 336

Prof. Dr. Bernd Heinrich . ................................................................ 345


HANDLUNG UND ERFOLG BEI DISTANZDELIK­TEN...................................345

Prof. Dr. Martin Heger .................................................................... 364


GESCHICHTE UND GEGENWART DES VERBOTSIRRTUMS IM
DEUTSCHEN STRAFRECHT.................................................................................364

Silvia Tellenbach ............................................................................. 384


Gesetze auf Wanderung Zum Strafrecht in der muslimischen Welt......... 384

АННА МАРГАРЯН......................................................................... 396


НЕКОТОРЫЕ ПРОБЛЕМЫ НАКАЗАНИЯ НЕСОВЕРШЕННОЛЕТНИХ
В РЕСПУБЛИКЕ АРМЕНИЯ....................................................................... 396

kerZo samarTali

lado Wanturia............................................................................................406
partnioris gamWoli pasuxismgebloba sazogadoebis sagadasaxado
darRvevisaTvis (samosamarTlo samarTlis siaxle) ................................ 406

21
giorgi amiranaSvili.................................................................................418
TaRliTobiT gamowveuli Secdoma kontrahentis pirovnebaSi,
anglosaqsuri samarTlis mixedviT........................................................................... 418

giorgi maxarobliSvili.. .........................................................................431


korporaciis samarTalsubieqtobiT diferencirebuli ori
elementi: SezRuduli pasuxismgebloba (limited liability) da
korporaciis safarveliT (entity shielding) daculoba................................ 431

sajaro samarTali

giorgi xubua................................................................................................456
sakonstitucio sasamarTlo rogorc konstituciuri organo....... 456

xaTuna loria...............................................................................................468
sajaro informaciis gacemis zogierTi aqtualuri sakiTxi
saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsis mixedviT............ 468

avtorTa Sesaxeb............................................................................................................................. 480

22
sisxlis samarTali
sisxlis samarTlis procesi
kriminalistika

nona Todua

obieqturi da subieqturi niSniT damZimebuli an


privilegirebuli Semadgenlobis gamijvnis mniSvneloba
Tanaamsruleblisa da Tanamonawilis qmedebis
kvalifikaciisas
cnobilia, rom danaSaulis Semadgenloba SesaZlebelia damZimebuli
(kvalificirebuli) iyos iyos rogorc obieqturi, ise subieqturi niSniT.
amaTgan subieqturma niSanma SesaZlebelia, daafuZnos rogorc makvali-
ficirebeli, ise danaSaulis Semamsubuqebeli (privilegiuri) Semadgen-
loba. am sakiTxis garkvevas didi mniSvneloba aqvs Tanaamsruleblisa
da Tanamonawilis qmedebis sworad kvalifikaciisaTvis, vinaidan moqmedi
kanonmdebloba am mimarTebiT sxvadasxva standarts awesebs (ssk 25-e m-is
me-4 da me-5 nawilebi).
amdenad, didi praqtikuli mniSvneloba aqvs imis garkvevas, mocemuli
danaSaulis damamZimebeli garemoebebi obieqturi niSniTaa damZimebuli,
Tu subieqturiT.
Tavdapirvelad unda aRiniSnos, rom rogorc obieqturii, ise subi-
eqturi niSniT kvalificirebul (da aseve privilegirebul) Semadgenlo-
bebSi igulisxmeba mxolod ganzraxi danaSaulebi. Sesabamisad, masSi ar
igulisxmeba arc gaufrTxilebeli danaSauli (magaliTad sicocxlis mo-
spoba gaufrTxileblobiT _ ssk 116-e muxlis me-2 naw.) da arc Tanamdevi
SedegiT kvalificirebuli danaSauli, sadac ZiriTadi Semadgenloba Cad-
enilia ganzrax, xolo Tanamdevi Sedegi dadga gaufrTxileblobiT (magal-
iTad, janmrTelobis ganzrax mZime dazianeba, ramac gamoiwvia sicocxlis
mospoba _ ssk 117-e m-is me-2 naw.). es imitom, rom Tanaamsruleblobisa da
Tanamonawileobis sakiTxi dgeba mxolod ganzraxi danaSaulis mimarT.
rac Seexeba gaufrTxilebel danaSauls, aq SeiZleba adgili hqondes
ara Tanaamsruleblobas, aramed paralelur amsruleblobas. rac Seexeba
Tanamonawileobas, igi gaufrTxilebel danaSaulSi saerTod SeuZlebelia.
1. obieqturi niSniT kvalificirebuli Semadgenlobebi saxezea maSin,
roca ss dacvis obieqti, dazaralebuli an danaSaulis romelime obieqtu-

23
ri niSani (xerxi, saSualeba da a.S.) aris ama Tu im umarTlobis damamZime-
beli garemoeba. es is SemTxvevaa, roca Cadenilia meti xarisxis umarT-
loba. amdenad, saxezea umarTlobis mometebuli xarisxi da ara bralis
mometrebuli xarisxi. magaliTad, mkvleloba, Cadenili jgufurad meti
xarisxis umarTlobaa, vidre mkvleloba, Cadenili erTi piris mier.1
marTalia, obieqturi niSniT damZimebul SemadgenlobaSi bralis
xarisxic mometebulia (magaliTad, ori an meti piris mkvleloba aucile-
blad gulisxmobs am mkvlelobis Cadenas erTiani ganzraxviT), magram es
am SemTxvevas danaSaulis subieqturi niSniT damZimebul Semadgenlobad
ver gadaaqcevs, radgan subieqturi niSniT damZimebuli Semadgenloba ar
gulisxmobs umarTlobis xarisxis gazrdas, aramed gulisxmobs mxolod
bralis xarisxis gazrdas. magaliTad, mkvleloba angarebiT aris subieq-
turi niSniT damZimebuli umarTloba, sadac mxolod bralis xarisxia mom-
etebuli da ara umarTlobis xarisxi.
amdenad, erTia umarTlobis xarisxi da sul sxvaa bralis xarisxi.
ganvixiloT es sakiTxi mkvlelobis magaliTze.
mkvlelobis umarTlobaSi obieqturi niSniT kvalificirebuli Semad-
genloba saxezea Semdeg SemTxvevaSi:
_ ssk 109-e m-is pirv. naw. „g“ qv. _ mkvleloba iseTi saSualebiT, rac
ganzrax uqmnis safrTxes sxvaTa sicocxles an janmrTelobas;
_ amave muxlis me-2 nawilis „a“, „b“ da „e“ qv.-ebi _ mkvleloba damna-
SavisaTvis winaswar SecnobiT orsuli qalisa, arasrulwlovnisa an umweo
mdgomareobaSi myofisa;
_ amave muxlis me-3 nawilis „a~ da „b“ qv-ebi _ mkvleloba gansakuTreb-
uli sisastikiT, mkvleloba ori an meti pirisa,. aseve „g“ qv-iT gaTvalisi-
wnebuli mkvleloba SekveTiT.
roca saxezea danaSaulis obieqturi niSniT kvalificirebuli Semad-
genloba, Tanaamsruleblis an Tanamonawileobis qmedebis kvalifikaciisas
unda gamoviyenoT ssk 25-e muxlis me-4 nawili.
_ ras niSnavs es?
Sesabamisi magaliTebi:
petres colTan usiamovneba mouvida, ros gamoc colma igi datova da
Tavis dedasTan gadavida sacxovreblad. petrem sTxova Serigeba, magram
amaod. petre varaudobda, rom colTan urTierTobas sidedri ufuWebda.
bolos man gadawyvita, moekla rogorc sidedri (eWvianobis niadagze), ise
coli (SurisZiebis motiviT).
man es azri gauziara Tavis megobar vasos da misgan mkvlelobis iaraRi
iTxova, rac vasom misca. am iaraRis gamoyenebiT petrem mokla coli da
sidedri.
1
Sead. o. gamyreliZe, sisxlis samarTlis problemebi, me-3 tomi, Tb. 2013, gv. 174

24
saxezea mkvleloba ori an meti pirisa (ssk 109-e m-is me-3 n. „a“ qv.),
romlis amsrulebelia petre, romelmac uSualod ganaxorciela mkvl-
elobis obieqturi Semadgenloba.
vaso ki aris mkvlelobis Tanamonawile, kerZod, fizikuri damxmare,
romelmac danaSaulis iaraRi gadasca petres, magram mkvlelobis obieq-
turi Semadgenlobis arc erTi niSani ar ganuxorcielebia.
magram ismis kiTxva: romeli mkvlelobis Tanamonawilea vaso _ martivi
mkvlelobisa (108-e m.), Tu ori piris mkvlelobisa (109-e m.)?
am kiTxvas pasuxi rom gavceT, jer unda gairkves, saxezea obieqturi,
Tu subieqturi niSniT damZimebuli mkvleloba?
damamZimebel garemoebaSi Cadenili mkvlelobis es saxe _ mkvleloba
ori an meti pirisa, damZimebulia obieqturi niSniT, radgan igi xelyofs
ramdenime adamianis sicocxles (saxezea ss dacvis aranakleb ori obieqti).
marTalia, mkvlelobis am damamZimebeli garemoebad kvalifikaciisaTvis
saWiroa saxeze iyos erTiani ganzraxva ori an meti piris mokvdinebisa,
magram es faqti, rogorc es ukve aRiniSna, am damamZimebel garemoebas
mainc ver gadaaqcevs subieqturi niSniT damZimebul garemoebad, radganac
aq makvalificirebelia ara mxolod erTiani ganzraxvis arseboba, aramed
realurad ori an meti piris mokvdineba, rac obieqturi niSania da ara
subieqturi. sxva SemTxvevaSi (Tu es Sedegi ar dadga) qmedebis kvalifi-
kacias ver movaxdenT am damamZimebeli garemoebiT. kvalifikacia moxdeba
misi mcdelobiT (19, 109-e m.).
ramdenadac ori an meti piris mkvleloba aris obieqturi niSniT kval-
ificirebuli mkvleloba, Sesabamisad, es damamZimebeli garemoeba aris
qmedebis niSani da ara personaluri niSani.
ssk 25-e muxlis me-4 nawilis mixedviT: „roca amsruleblis an Tana-
monawilis mxares aris iseTi niSani, romelic axasiaTebs marTlsawinaaR-
mdego qmedebas, maSin es niSani Seeracxeba sxva amsrulebels an Tana-
monawiles, romlis mxares igi ar arsebobda, Tu mas es niSani Secnobili
hqonda“.
marTalia, mocemul SemTxvevaSi petrem gadawyvita ori piris mokvla
erTani ganzraxviT da ara vasom, magram vinaidan ori an meti piris mkvl-
eloba aris obieqturi niSniT damZimebuli garemoeba, anu qmedebis niSani,
igi Tanamonawile vasosac Seeracxeba, radgan vasos es niSani Secnobili
hqonda (man icoda, rom iaraRi petres ori piris mosaklavad gadasca).
amdenad, vasos qmedeba dakvalificirdeba, rogorc ori piris mkvl-
elobaSi Tanamonawileoba _ 25, 109-e m-is me-3 nawilis „a“ qv.
meore magaliTi: petrem gadawyvita, SurisZiebis motiviT gansakuTreb-
uli tanjviT moklas ivane.
am miznis gansaxorcieleblad, igi mivida Tavis megobar vasosTan, gau-

25
ziara Canafiqri da sTxova, daemzadebina misTvis iseTi sawamlavi, rac
didi wvalebiT amoxdida suls ivanes.
vasom daamzada aseTi wamali da misca petres, romelmac misi gamoy-
enebiT mokla ivane.
saxezea mkvleloba, Cadenili gansakuTrebuli sisastikiT (109-e m.),
radgan saxezea misi orive kriteriumi: obieqturi (ivane obieqturad dai-
tanja sanam mokvdeboda) da subieqturic (petrem Segnebulad gamoiyena
iseTi sawamlavi, rac didi xnis wvalebis Semdeg moklavda msxverpls).1
am mkvlelobis amsrulebelia petre. vaso ki aris mkvlelobis Tana-
monawile, kerZod, fizikuri damxmare.
aqac ismis kiTxva: romeli mkvlelobis Tanamonawilea vaso, martivi
mkvlelobisa (108-e m.), Tu damamZimebel garemoebaSi gansakuTrebuli si-
sastikiT Cadenili mkvlelobisa (109-e m.)?
mkvleloba gansakuTrebuli sisatikiT damZimebulia obieqturi niS-
niT, radgan rogorc ukve aRiniSna, gansakuTrebuli sisastike fasdeba
ori kriteriumiT, saidanac erT-erTi aris obieqturi kriteriumi _ msx-
verpls obieqturad gansakuTrebuli sisastikiT unda mouspon sicocxle.
sxvagvarad rom vTqvaT, sikvdilis dadgomamde igi gansakuTrebulad unda
daitanjos.
radganac saxezea obieqturi niSniT kvalificirebeli garemoeba, es
imas niSnavs, rom gansakuTrebuli sisastike aris qmedebis niSani, amitom
aqac unda gamoviyenoT ssk 25-e muxlis me-4 nawili.
Sesabamisad, vasos qmedeba dakvalificirdeba, rogorc Tanamonaw-
ileoba gansakuTrebuli sisastikiT Cadenil mkvlelobaSi _ 25, 109-e m-is
me-3 naw. „b“ qv.
marTalia, vasos Tavad ar hqonda msxverplis gansakuTrebulad datan-
jvis gziT mokvdinebis survili, magram mas Secnobili hqonda, rom petres
exmareboda swored gansakuTrebuli sisastikiT Cadenil mkvlelobaSi.
mesame magaliTi: petrem gadawyvita moekla misi coli eWvianobis
niadagze. am mizniT man fuli gadauxada ivanes, raTa mas moekla petres
coli. ivanem mokla petres coli.
saxezea mkvleloba SekveTiT (ssk 109-e m-is me-3 naw. „g“ qv.), romlis
amsrulebelia ivane. kerZod, ivanem aiRo ra fuli petresagan misi colis
mokvlis sanacvlod, es imas niSnavs, rom man miiRo kriminaluri SekveTa
petresagan, rac Seasrula kidec mkvlelobis obieqturi Semadgenlobis
uSualod ganxorcielebiT.
SekveTiT Cadenili mkvlelobisas saxezea sul mcire ori mxare _ erTi
SemkveTi, romelic, rogorc wesi, aris am mkvlelobis Tanamonawile _ ker-

1
am sakiTxze ix. m. lekveiSvili, sisxlis samarTlis kerZo nawili, avt. koleqt. wigni
pirv. Tb. 2014, gv. 46-48; n. Todua, iqve, gv. 115-116

26
Zod, organizatori an wamqezebeli (Tu igi amave dros ar iyo Tanaams-
rulebeli), xolo meore mxare aris mkvlelobis amsrulebeli.2
amasTanave mkvleloba SekveTiT moicavs angarebis motivsac, radganac
misi Cadena umetesac swored mkvlelis daqiravebas, anu angarebas gulisx-
mobs. amitom daqiravebuli mkvlelis qmedeba unda Sefasdes ara rogorc
mkvleloba angarebiT, aramed rogorc Cadenili SekveTiT.3
rac Seexeba petres, igi aris mkvlelobis Tanamonawile, kerZod, wamqe-
zebeli, magram romeli mkvlelobis Tanamonawilea igi? martivi mkv-
lelobisa (108-e m.), Tu mkvlelobisa, rac Cadenilia SekveTiT (109-e m.)?
am kiTxvaze pasuxis gacemisaTvis unda aRiniSnos, rom SekveTa aris
procesi, ra drosac erTi piri ukveTavs mkvlelobas meore pirs. es gamoix-
ateba materialuri gasamrjelos dapirebaSi an gadacemaSi, anda kriminal-
uri avtoritetis an xelmZRvaneli piris mier masze daqvemdebarebuli
pirisaTvis davalebis micemaSi. meore piri ki iRebs ra am kriminalur
SekveTas, uSualod axorcielebs mkvlelobis obieqtur Semadgenlobas.
amdenad, igi xdeba am mkvlelobis amsrulebeli.
radganac SekveTa procesia, amdenad, igi qmedebaa. es ki imas niSnavs,
rom es damamZimebeli garemoeba aris qmedebis niSani da ara raime person-
aluri niSani. Sesabamisad, petres (anu SekveTis mimcemis) qmedebis kvali-
fikaciisas unda vixelmZRvaneloT ssk 25-e muxlis me-4 nawiliT. vinaidan
petres Secnobili hqonda qmedebis es niSani (kerZod, is, rom man ivanes
SeukveTa mkvleloba da ivane mkvlelobas sCadioda SekveTiT), igi aris
wamqezebeli SekveTiT Cadenili mkvlelobisa (25, 109-e m-is me-3 naw. „g“ qv.)
da ara martivi mkvlelobisa.

2. Semdeg sakiTxad ganvixiloT igive problema (Tanamonawilis qmedebis


kvalifikacia) subieqturi niSniT kvalificirebul Semadgenlobasa da
privilegiur SemadgenlobaSi.
Tavdapirvelad unda aRiniSnos, rom arsebobs subieqturi niSniT da-
fuZnebuli deliqti da subieqturi niSniT kvalificirebuli deliqti.
subieqturi niSniT dafuZnebuli deliqti saxezea maSin, roca motivi
an mizani aris am danaSaulis subieqturi Semadgenlobis niSani.
saerTod, rogorc wesi, motivi da mizani swored rom aris danaSaulis
subieqturi Semadgenlobis niSani. amasTanave, roca igi aris ama Tu im
danaSaulis Semadgenlobis aucilebeli niSani, am SemTxvevaSi igi qmedebis
niSania (da ara bralis niSani). es imas niSnavs, rom am motivisa an miznis ga-
reSe ar arsebobs es danaSaulebrivi qmedeba, anu ar arsebobs am danaSau-
2
am sakiTxze ix. n. Todua, sisxlis samarTlis kerZo nawili, wigni pirv. Tb. 2014, gv.
117-118
3
ramdenadme gansxvavebuli mosazrebis Sesaxeb ix. m. turava, sisxlis samarTali, zog-
adi nawilis mimoxilva, Tb. 2013, gv. 340.

27
lis ZiriTadi Semadgenloba (mizniT an motiviT dafuZnebuli deliqti).
am SemTxvevaSi adgili ara aqvs subieqturi niSniT kvalificirebul
Semadgenlobas, aramed adgili aqvs subieqturi niSniT (motiviT an mizniT)
dafuZnebul deliqts.4
amdenad, mizniTa da motiviT dafuZnebul deliqtSi mizani an motivi
afuZnebs umarTlobas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, am miznisa an motivis
gareSe ar arsebobs es konkretuli umarTloba. am SemTxvevaSi es mizani an
motivi aris qmedebis niSani.
magaliTad, marTlsawinaaRmdego misakuTrebis mizani qurdobisas (ssk
177-e m.). anda angareba an sxva qvenagrZnoba bavSvis Secvlisas (ssk 174-e
m.).. aseve angareba an sxva piradi motivi samsaxurebrivi siyalbisas (ssk
341-e m.). esenia mizniT an motiviT dafuZnebuli umarTlobebi.5
Sesabamisad, ara marto mizani SeiZleba iyos danaSaulis Semadgenlo-
bis aucilebeli niSani, aramed motivic. amdenad, motivic SesaZlebelia
iyo qmedebis niSani da ara bralis niSani. motivi yovelTvis araa bralis
niSani. magaliTad, ssk 174-e muxlSi (bavSvis Secvla) angareba an sxva qve-
nagrZnoba qmedebis niSania da igi zegavlenas ar axdens bralis xarisxze,
radgan am motivis gareSe ssk 174-e muxlis Semadgenloba ar arsebobs.6
mizniT dafuZnebul deliqtSi am miznis gareSe rom ar arsebobs es
konkretuli umarTloba, am sakiTxis naTlad warmoCenisaTvis moviyvanoT
aseTi magaliTi: petrem gadawyvita, droebiTi sargeblobis mizniT (da
ara marTlsawinaaRmdego misakuTrebis mizniT) daeuflos vasos mobilur
telefons, radgan midis paemanze (an saqmian Sexvedraze) da telefoni ki
ara aqvs.
man Cumad amoacala vasos telefoni da wavida paemanze. ramdenime saa-
Tis Semdeg ki iqidan dabrunebulma,. aseve Cumad Caudo igi vasos jibeSi.
roca petre daeufla vasos telefons, mas marTalia, hqonda sxvisi
nivTis Tavisi Sexedulebisamebr gankargvis obieqturi SesaZlebloba, ma-
gram subieqturad ar amoZravebda am nivTis marTlsawinaaRmdego misa-
kuTrebis mizani (swored amitomac daabruna igi ukan). xolo sxvisi moZravi
nivTis farulad daufleba araa sakmarisi qmedebis qurdobiT kvalifika-
ciisaTvis. amisaTvis, aseve aucilebelia, pirs amoZravebdes misi marTl-
sawinaaRmdego misakuTrebis mizani. am miznis gareSe qurdobis umarTloba
4
mizniT dafuZnebuli deliqtis Sesaxeb ix. m. ugrexeliZe, brali safrTxis deliqtSi,
Tb., 1982, gv. 19-21.
5
miznisa da motivis mniSvnelobaze ix. i. dvaliZe, motivisa da miznis zegavlena
qmedebis kvalifikaciasa da sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobaze, Tb. 2008, 71-81
6
am sakiTxze iuridiul literaturaSi gamoTqmulia mosazreba, romlis mixedviT,
motivi mxolod bralis xarisxze axdens zegavlenas. Tumca es mosazreba araa das-
abuTebuli iseTi Semadgenlobebis mimarT, sadac motivi danaSaulis Semadgenlobis
aucilebeli niSania. ix. i. dvaliZe, dasax. naSr.gv. 79-e

28
ar arsebobs.7
amdenad, es mizani qurdobaSi aris qmedebis niSani (gamizvniTi deli-
qti) da ara personaluri niSani.
am magaliTSi petres amoZravebda sxvisi nivTis droebiTi sargeblobis
mizani.
Sesabamisad, am SemTxvevaSi ara gvaqvs ara marto qurdobis Semadgen-
loba, aramed saerTod ara gvaqvs sxva raime danaSaulis Semadgenloba,
rac gamoiwvevda ss pasuxismgeblobas.
is faqti, rom qurdoba aris mizniT dafuZnebuli (gamizvniTi) deli-
qti, did zegavlenas axdens Tanamonawlis qmedebis kvalifikaciaze.
kerZod, qmedebis qurdobis TanamonawileobiT kvalifikaciisas aravi-
Tari mniSvneloba ara aqvs imas, Tanamonawiles (organizators, wamqe-
zebels an damxmares) hqonda Tu ara sxvisi nivTis marTlsawinaaRmdego
misakuTrebis mizani. mTavaria, man icodes, rom igi aris qurdobis Tana-
monawile, anu gacnobierebuli hqondes, rom aris Tanamonawile sxvisi
nivTis farul dauflebaSi misi marTlsawinaaRmdego misakuTrebis mizniT.
magaliTad, petrem gadawyvita, farulad daeuflos xis Ziras mZinare
mTvrali pavles CanTas, sadac sxvadasxva nivTi eguleba. man es azri gau-
ziara vasos da sTxova, roca roca am CanTas aiRebda, vasos Tavisi a/man-
qaniT swrafad waeyvana igi SemTxvevis adgilidan, Tumca mas am samsaxuris
sanacvlod arafers dapirebia. vaso daTanxmda.
petre marTlac daeufla pavles xelCanTas, xolo vasom igi swrafad
waiyvana SemTxvevis adgilidan ise, rom petres misTvis naqurdali nivTe-
bidan araferi miucia da vaso arc elodeboda rame gamorCenas.
vinaidan qurdobaSi sxvisi nivTis marTlsawinaaRmdego misakuTrebis
mizani aris am danaSaulis subieqturi Semadgenlobis niSani (anu igi qmedebis
niSania), igi Seeracxeba qurdobis Tanamonawile vasosas, romelsac Tavad
es mizani ar amoZravebda, magram mas es niSani gacnobierebuli hqonda.
kerZod, vasom icoda, rom petre farulad eufleboda sxvis nivTs misi
marTlsawinaaRmdego misakuTrebis mizniT (amdenad, aqac viyenebT ssk 25-e
m-is me-4 nawils).

3. sul sxva viTarebasTan gvaqvs saqme, roca motivi an mizani aris


makvalificirebeli (e.i. damamZimebeli) garemoeba, anda mizani aris Semam-
subuqebeli (maprivilegirebeli) garemoeba.
aqve unda aRiniSnos Semdegi: sworadaa miTiTebuli iuridiul liter-
aturaSi, rom gansxvavebiT miznisagan, motivi ar qmnis danaSaulis privi-

7
am sakiTxze dawvrilebiT ix. n. Todua, sisxlis samarTlis kriminalizaciisa da
dekriminalizaciis sakiTxebi, wignSi: sisxlis samarTlis kanonmdeblobis liberaliza-
ciis tendenciebi saqarTveloSi, Tb. 2016, gv. 106-122

29
legiur Semadgenlobas. misi Seqmna SeuZlia mxolod mizans.8
zemoTxsenebul SemTxvevaSi motivi an mizani bralis niSania da ara
danaSaulis subieqturi Semadgenlobis niSani.
sakiTxavia, ratomaa am SemTxvevaSi motivi an mizani bralis niSani?
igi bralis niSania imdenad, ramdenadac amgvari mizniT an motiviT
danaSaulis Cadena metyvelebs imaze, rom piri meti, an piriqiT, naklebi
xarisxis upasuxismgeblobas amJRavnes normatiuli valdebulebis (sazoga-
doebrivi moTxovnebis) mimarT.9
kerZod, normatiuli valdebulebisadmi upasuxismgeblo damokideb-
ulebis mometebuli xarisxi saxezea maSin, roca piri angarebis motiviT
sasikvdilod imetebs adamians. anda roca igi sasikvdilod imetebs ada-
mians, raTa amiT gaiadvilos danaSaulis Cadena da sxv. es ki (anu bralis
mometebuli xarisxi) Tavis mxriv mometebuli gakicxvis safuZvelia.
rac Seexeba im SemTxvevas, roca mizani aris raime umarTlobis mapriv-
ilegirebeli garemoeba, igi bralis dabal xarisxze miuTiTebs, radgan
ganzraxi umarTlobis Cadenisas piris mizani ar aris piradi egoisturi
xasiaTis, aramed igi msxverplis sibraluliTaa nakarnaxevi. es ki imas niS-
navs, rom piri naklebi xarisxis upasuxismgeblobas amJRavnebs normati-
uli valdebulebis mimarT, rac Tavis mxriv naklebi gakicxvis safuZvelia.
amdenad, unda jer ganvixiloT subieqturi niSniT kvalificirebuli
Semadgenlobebi.
es iseTi Semadgenlobaa, sadac; a) motivi an mizani aris damamZimebeli
garemoeba; b) mizani aris Semamsubuqebeli (mapriviligirebeli) garemoeba;
g) aseve maSin roca pirovnebisaTvis damaxasiaTebeli raime niSani (magali-
Tad, nasamarTloba) aris danaSaulis makvalificirebeli garemoeba.
magaliTebi:
_ ssk 109-e m-is pirv. naw. „d“ qv. _ mkvleloba sxva danaSaulis dafar-
vis an misi Cadenis gaadvilebis mizniT. (mizniT kvalificirebuli Semad-
genloba);
_ amave muxlis me-2 nawilis „g“ qv. _ mkvleloba xulignuri qvenagrZno-
biT. (motiviT kvalificirebuli Semadgenloba);
_ amave muxlis me-3 nawilis „d“ qv. _ msxverplis organos gadanergvis
an sxvagvarad gamoyenebis mizniT. (mizniT kvalificirebuli Semadgenlo-
ba);
_ aseve ssk 109-e mulis me-3 nawilis „g“ qv-iT gaTvaliswinebuli mkvl-
eloba angarebiT (motiviT kvalificirebuli Semadgenloba);

8
ix. i. dvaliZe, motivisa da miznis zegavlena qmedebis kvalifikaciasa da sisxlissa-
marTlebriv pasuxismgeblobaze, Tb. 2008, gv. 79
9
bralis sakiTxze ix. g. naWyebia, sisxlis samarTali, zogadi nawili, Tb. 2011, gv.
362-370

30
_ mizani zogjer qmnis danaSaulis privilegiur Semadgenlobas (mkvl-
elobis Semamsubuqebeli garemoeba) ssk 110-e muxlSi. kerZod, mkvleloba
msxverplis TxovniT momakvdavis Zlieri fizikuri tkivilisagan gaTavisu-
flebis mizniT.
_ qurdoba, Cadenili imis mier, vinc orjer an metjer iyo nasamarTlevi
sxvisi nivTis marTlsawinaaRmdego misakuTrebisaTvis an gamoZalisaTvis
_ ssk 177-e m-s me-4 naw. (amsruleblis pirovnebisaTvis damaxasiaTebeli
niSani _ nasamarTloba aris makvalificirebeli garemoeba);
rogorc ukve aRiniSna, arsebobs mizniTa an motiviT kvalificirebuli
deliqti (ssk 109-e m-is pirveli nawilis „d“ qv. ssk 110-e m. da sxv.), sadac
mizani an motivi ki ar afuZnebs am danaSaulis Semadgenlobas (ZiriTa-
di Semadgenloba _ 108-e m. am motivisa da miznis gareSec arsebobs), ar-
amed igi aris makvalificirebeli (e.i. damamZimebeli) garemoeba. anda aris
Semamsubuqebeli garemoeba.
am SemTxvevaSi es mizani an motivi aris ara qmedebis, aramed bralis
niSani.
roca saxezea danaSaulis subieqturi niSniT kvalificirebuli Semad-
genloba, Tanaamsruleblis an Tanamonawileobis qmedebis kvalifikaciisas
unda gamoviyenoT ssk 25-e muxlis me-5 nawili.
Sesabamisi magaliTebi:
pirveli magaliTi: petrem Seityo, rom mis mier Cadenili sqesobrivi
danaSaulis msxverpli apirebs mis mxilebas da am mizniT prokuraturaSi
gancxadebis Setanas. petrem gadawyvita, moekla msxverpli, raTa amiT ae-
cilebina sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba. es azri man gauziara
megobar vasos da sTxova am saqmeSi daxmareba. kerZod, eTxovebina misTvis
a/manqana, romlis gamoyenebiT igi moklavda msxverpls.
vasom xaTri ver gautexa petres da aTxova manqana, Tanac daariga, Tu
rogor unda moqceuliyo.
petre Causafrda msxverpls soflis miyruebul adgilas. roca igi
gamoCnda, man didi siCqariT daZra manqana da viTomc SemTxveviT Seejaxa
mas. msxverpli adgilzeve gardaicvala.
Cadenilia ara satransporto danaSauli (ssk 276-e m-is me-5 naw.), ar-
amed mkvleloba damamZimebel garemoebaSi _ danaSaulis dafarvis mizniT
(109-e m.), romlis amsrulebeli aris petre, romelmac uSualod ganaxor-
ciela am danaSaulis obieqturi Semadgenloba..
vaso ki aris mkvlelobis Tanamonawile, kerZod, damxmare (fizikuri da
inteleqtualuri).
ismis kiTxva: romeli mkvlelobis Tanamonawilea vaso _ damamZimebel
garemoebaSi Cadenili mkvlelobisa (ssk 109-e m.), Tu martivi mkvlelobisa
(ssk 108-e m.)?

31
am kiTxvas pasuxi rom gavceT, unda aRiniSnos, rom mkvleloba dana-
Saulis dafarvis mizniT damZimebulia ara obieqturi, aramed subieqturi
niSniT. amasTanave, rogorc ukve aRiniSna, marTalia, saerTod, motivi da
mizani aris danaSaulis subieqturi Semadgenlobis niSani, magram rig Sem-
TxvevaSi, igi SeiZleba iyos bralis niSani.10
rogorc ukve aRiniSna, es is SemTxvevaa, roca motivi an mizani aris
damamZimebeli garemoeba, an mizani aris Semamsubuqebeli garemoeba. am
dros igi aris bralis niSani, radgan saxezea bralis mometebuli an Semci-
rebuli xarisxi.11 yvelaferi es ki, Tavis mxriv Cadenili umarTlobisaTvis
mometebul an Semcirebul gakicxvas iwvevs. gamomdinare aqedan, SeiZleba
iTqvas, rom saxezea Cadenili umarTlobis mometebulad, an piriqiT, Sez-
Rudulad Seracxvis safuZveli.12
swored aseT SemTxvevasTan gvaqvs saqme mizniT kvalificirebul iseT
mkvlelobaSi, rogoricaa mkvleloba danaSaulis dafarvis mizniT. es
mizani aq gaxlavT bralis niSani da ara danaSaulis subieqturi Semadgen-
lobis niSani.
gamomdinare aqedan, vasos qmedebis kvalifikaciisas unda gamoviyenoT
ssk 25-e muxlis me-5 nawili, romlis mixedviTac: „personaluri niSani,
romelic bralisaTvis anda erT-erTi amsruleblis an Tanamonawilis
pirovnebisaTvis aris damaxasiaTebeli, Seeracxeba im amsrulebels an
Tanamonawiles, romelsac igi axasiaTebs“.
amdenad, ssk 25-e muxlis me-5 nawilis mixedviT personaluri niSani
aris ori saxis: a) bralis niSani da b) amsruleblis an Tanamonawilis
pirovnebisaTvis damaxasiaTebeli niSani (magaliTad, piris nasamarTloba).
zemoT moyvanil magaliTTan mimarTebaSi CvenTvos sainteresoa is per-
sonaluri niSani, romelic damaxasiaTebelia bralisaTvis.
rogorc vxedavT, ssk 25-e muxlis me-5 nawilis arsis Sesabamisad, nebi-
smieri personaluri niSani Seerecxeba mxolod im amsrulebels an Tana-
monawiles, romelsac igi axasiaTebs (mocemul SemTxvevaSi im pirs Seer-
acxeba, romelic am motiviTa an mizniT moqmedebs) da igi ar gadava sxva
amsrulebelze an Tanamonawileze, Tundac mas es niSani gacnobierebuli
hqondes.
gansaxilvel magaliTSi, petres mier Cadenil mkvlelobaSi saxezea per-
sonaluri niSani (danaSaulis mizani), rac damaxasiaTebelia bralisaTvis.
kerZod, danaSaulis dafarvis mizniT moqmedebda petre da ara vaso. mar-
10
o. gamyreliZe, sisxlis samarTlis problemebi, tomi me-3 Tb. 2013, gv. 175
11
bralis xarisxis sakiTxze ix. g. naWyebia, sisxlis samarTali, zogadi nawili, Tb.
2011, gv. 413-423;
12
Sead. o. gamyreliZe, dasax. naSr. gv. 174; m. turava, sisxlis samarTali, zogadi
nawilis mimoxilva, Tb. 2013, gv. 127; n. Todua, sisxlis samarTlis kerZo nawili, wigni
pirveli, Tb. 2014, gv. 79-81; 108-109.

32
Talia, vasos gacnobierebuli hqonda, rom petres es mizani amoZravebda,
magram vinaidan es mizani aq aris ara qmedebis niSani, aramed bralis niSani,
igi personaluria da ver gadava vasoze. amitom vaso aris Tanamonawile
ara damamZimebel garemoebaSi Cadenili mkvlelobisa (ssk 25, 109-e m.), ar-
amed igi aris martivi mkvlelobis Tanamonawile, kerZod, damxmare (ssk 25,
108-e m.).
meore magaliTi: petres emarTa pavles vali, romlis gadaxda ar sur-
da. am mizniT gadawyvita kreditor pavles Tavidan moSoreba. es azri man
gauziara vasos da Tan sTxova erCia, Tu rogor moekla igi ise, rom dana-
Saulis kvali da raime samxeli SemTxvevis adgilze ar darCeniliyo.
vasom mas Sesabamisi darigeba misca, risi gaTvaliswinebiTac petrem
Caidina pavles mkvleloba, raTa Tavi daeRwia valis gadaxdisaTvis.
petres mier Cadenilia mkvleloba angarebiT (ssk 109-e m-is me-3 naw.
„g“ qv.).
vaso ki aris mkvlelobis Tanamonawile. kerZod, inteleqtualuri
damxmare.
sakiTxavia, romeli mkvlelobis Tanamonawilea igi _ damamZimebel
garemoebaSi Cadenili angarebiTi mkvlelobisa (109-e m.), Tu martivi mkv-
lelobisa (108-e m.)?
rogorc zemoT ukve aRiniSna, marTalia, motivi saerTod aris dana-
Saulis subieqturi Semadgenlobis niSani, magram zogjer igi aris bralis
niSani (Tuki es motivi aris damamZimebeli an Semamsubuqebeli garemoeba).
mocemul SemTxvevaSi angarebis motivi aris mkvlelobis umarTlobis
damamZimebeli garemoeba. sxvagvarad rom vTqvaT, angareba aris bralis
niSani.
radganac es motivi bralis niSania, igi personaluri niSania da ar
gadadis sxva pirze (magaliTad, Tanamonawileze). amitom Tanamonawilis
qmedebis kvalifikaciisas unda gamoviyenoT ssk 25-e muxlis me-5 nawili,
razec zemoT, pirvel magaliTSi ukve gvqonda saubari.
Sesabamisad, vinaidan angarebis motiviT moqmedebda petre da ara vaso,
vasos ar Seeracxeba es damamZimebeli garemoeba, romelic aris bralis
niSani imis miuxedavad, rom mas igi Secnobili hqonda (man icoda, rom
petres exmareboda angarebiT mkvlelobaSi) da amave dros vaso ar iyo pe-
tres axlobeli, romelic dainteresebuli iqneboda petres materialuri
mdgomareobiT. misi qmedeba dakvalificirdeba, rogorc martiv mkvlelo-
baSi Tanamonawileoba (25, 108-e m.).
aRniSnul sakiTxze gansxvavebuli mosazreba aqvs, Cvens pativcemul
iubilars _ prof. g. naWyebias. igi miiCnevs, rom ssk 25-e muxlis meoTxe
nawilSi naxsenebi niSani, romelic axasiaTebs marTlsawinaaRmdego qmede-
bas, aseve gulisxmobs pasuxismgeblobis Semamsubuqebel da damamZimebel

33
garemoebebsac, maT Soris motivsac. magaliTad, roca wamqezebeli moq-
medebs angarebiT, damxmare _ SurisZiebiT, xolo amsrulebeli _ eWviano-
bis niadagze, da maT erTmaneTis motivebi Segnebuli aqvT maSin qmedebis
kvalifikacia ar icvleba.13
ufro metic, iubilaris azriT, radganac raki am motivebs Soris
yvelaze mZimea angareba, yvela maTgans Seeracxeba danaSaulis Cadena an-
garebiT. Tu es motivi sxva pirebisaTvis ucnobi iyo, maSin angarebiTi
qmedeba bralad Seeracxeba mxolod imas, visac es motivi piradad amoZ-
ravebda. magaliTad, mkvleloba angarebiT (ssk 109 m.), xolo danarCenebs
SeeracxebaT sxva motivi (ssk 108 m.).14
pativcemuli iubilaris am mosazrebas yuradsaRebi argumentebis
miuxedavad ver gaviziarebT, radganac:
1. roca motivi (an mizani) aris damamZimebeli garemoeba, igi ver iqneba
qmedebis niSani, anu is niSani, romelic axasiaTebs marTlsawinaaRmdego
qmedebas, radganac:
a) es motivi araa obieqturi niSniT gansazRvruli damamZimebeli gare-
moeba, rac zrdis umarTlobis xarisxs;
b) mkvlelobis umarTloba am motivis gareSec arsebobs da Sesabamisad
saxezea ara motiviT dafuZnebuli deliqti, aramed motiviT kvalificire-
buli deliqti.
2. roca amsruleblis qmedeba kvalificirdeba danaSaulis ZiriTadi
Semadgenlobis muxliT (am SemTxvevaSi ssk 108-e muxliT), SeuZlebelia
Tanamonawilis qmedeba dakvalificirdes damamZimebeli garemoebiT (am
SemTxvevaSi ssk 109-e muxlis romelime qv-iT), radganac ssk kerZo nawilis
muxlebi iwereba ara Tanamonawileze, aramed amsrulebelze.15 Sesabam-
isad ssk 109-e muxliT gaTvaliswinebuli damamZimebeli garemoebis ad-
resatia amsrulebeli da ara Tanamonawile. gamomdinare aqedan, vinaidan
amsruleblis qmedeba araa dakvalificirebuli ssk 109-e muxliT, verc
Tanamonawilis qmedeba dakvalificirdeba am muxliT, xolo roca ams-
ruleblis qmedeba kvalificirdeba ssk 109-e muxliT maSin SesaZlebelia
(SesaZlebeli, magram ara savaldebulo), Tanamonawilis qmedebac dakvali-
ficirdes am muxliT (25, 109-e m.).
amdenad, roca amsrulebelma Caidina martivi mkvleloba (108-e m.) Su-
risZiebis motiviT, TanamonawileTa qmedebac unda dakvalificirdes ro-
gorc am mkvlelobaSi Tanamonawileoba (25, 108-e m.) imis miuxedavad, ra
motivi amoZravebda maT. es motivebi ssk 53-e muxlis me-3 nawilis safuZ-
13
Sead. g. naWyebia, pasuxismgebloba danaSaulSi TanamonawileobisaTvis, wignSi: sisx-
lis samarTali, zogadi nawili, Tb., 2016 w. gv. 296.
14
Sead. g. naWyebia, dasax. naSr. gv. 296-297.
15
am sakiTxze ix. n. Todua, amsruleblobisa da Tanamonawileobis calkeuli sadavo
sakiTxebi, wignSi: sisxlis samarTali, zogadi nawili, Tb., 2016, gv. 309-311.

34
velze mxedvelobaSi miiReba mxolod sasjelis daniSvnisas.
4. ganvixiloT SemTxveva, roca mizani gvaZlevs umarTlobis privile-
giur Semadgenlobas: petrem ver gauZlo ukurnebeli seniT Sepyrobil,
misi axlo naTesavis _ ivanes daJinebul Txovnas da gadawyvita, momakv-
davis Zlieri fizikuri tkivilisigan gaTavisuflebis mizniT mis mimarT
ganaxorcielos evTanazia.
evTanaziis ganxorcielebisaTvis petrem Zliemoqmedi dasaZinebeli wa-
mali sTxova mis mezobel vasos, romelsac xeli miuwvdeboda aseT prepa-
ratebze, Tanac auxsna saqmis arsi.
mezobel vasos emarTa momakvdav ivanes vali, romlis gadaxdis droc
axlovdeboda. gamomdinare aqedan, vasom gadawyvita, gamoeyenebina es mo-
menti Tavis sasargeblod da am gziT Tavi gaeTavisuflebina valis gadax-
disagan, radgan misi azriT, Tu ivane mokvdeboda, mas valis gadaxda ar
mouwevda.
marTlac vasom valis gadaxdisagan Tavis gaTavisuflebis mizniT pe-
tres misca Zliemoqmedi saZile saSualeba, risi gamoyenebiTac petrem
ivanes mouspo sicocxle.
ismis kiTxva: ssk 110-e muxlSi momakvdavis Zlieri fizikuri tkivil-
isagan gaTavisuflebis mizani aris subieqturi Semadgenlobis niSani, Tu
igi bralis niSania?
ganvixiloT pirveli varianti. davuSvaT, rom es mizani aris ssk 110-e
muxlis subieqturi Semadgenlobis niSani. rogor dakvalificirdeba am
dros pirTa qmedeba?
Cvens mier gansaxilvel magaliTSi sadao araa petres qmedebis kvali-
fikacia ssk 110-e muxliT, vinaidan igi akmayofilebs am muxliT gaTval-
iswinebul yvela moTxovnas (saxezea momakvdavi, misi daJinebuli Txovna
mokvdinebaze. aseve misi namdvili neba, misi Zlieri fizikuri tkivilisagan
gaTavisuflebis mizani da mokvdinebisaTvis gamoyenebuli umtkivneulo
xerxi _ saZile saSualeba).
sadaoa mezobel vasos qmedebis kvalifikacia. kerZod, ismis kiTxva:
rogor unda dakvalificirdes vasos qmedeba, romelmac mxolod wamali
misca petres evTanaziis ganxorcielebisaTvis?
Tu davuSvebT, rom es mizani aq aris subieqturi Semadgenlobis niSani,
maSin gamova, rom igi qmedebis niSani yofila da amdenad, Tanamonawilis
qmedebis kvalifikaciisas unda gamoviyenoT ssk 25-e muxlis me-4 nawili,
sadac weria: „roca amsruleblis an Tanamonawilis mxares aris iseTi ni-
Sani, romelic axasiaTebs marTlsawinaaRmdego qmedebas, maSin es niSani
Seeracxeba sxva amsrulebels an Tanamonawiles, romlis mxares igi ar ar-
sebobda, Tu mas es niSani Secnobili hqonda“.
gamodis, rom radganac vasos Secnobili hqonda, rom petres surda

35
evTanaziis ganxorcieleba, imis miuxedavad, rom mas Tavad es mizani ar
axasiaTebda, mainc unda Seeracxos Tanamonawileoba evTanaziiT ganxor-
cielebul mkvlelobaSi _ ssk 25, 110-e muxli.
sakiTxis aseTi gadawyveta ar iqneba samarTliani, radganac vasos amoZ-
ravebda piradi egoisturi mizani (ar gadaexada vali), da ara msxverplis
gaTavisufleba Zlieri fizikuri tkivilisagan. Sesabamisad, ar viqnebiT
samarTliani, Tu maszec gavavrcelebT im SeRavaTebs, rac kanonmdeblobiT
dadgenilia ssk 110-e muxliT Cadenili mkvlelobis umarTlobisaTvis.
kanonmdebelma aseTi SeRavaTi daadgina mxolod im pirisaTvis, vinc
msxverplis sibralulis motiviT moqmedebs. Sesabamisad, kanonmdeblis
mier dadgenili es moTxovda (msxverplis Zlieri fizikuri tkivilisagan
gaTavisuflebis mizani) unda gavrceldes ara marto amsrulebelze, ar-
amed Tanamonawilezec.
gamomdinare aqedan, unda davaskvnaT, rom ssk 110-e muxlSi dafiqsire-
buli mizani araa danaSaulis subieqturi Semadgenlobis niSani.
ganvixiloT meore varianti: ssk 110-e muxlSi momakvdavis Zlieri fizi-
kuri tkivilisagan gaTavisuflebis mizani aris bralis niSani, radganac
igi bralis naklebi xarisxis gamovlineba da Tanac im doziT, rom dRemde
doqtrinaSi sadaoa evTanaziis dasjadobis sakiTxi. bralis (anu upasux-
ismgeblobis) aseTi naklebi xarisxi Tavis mxriv kanonmdebelma CaTvala
mkvlelobis umarTlobis SezRudulad Seracxvis safuZvelad.
aseT SemTxvevaSi, mezobel vasos qmedebis kvalifikaciisas gamoiy-
eneba ssk 25-e muxlis me-5 nawili, romlis mixedviTac: „personaluri ni-
Sani, romelic bralisaTvis anda erT-erTi amsruleblis an Tanamonawilis
pirovnebisaTvis aris damaxasiaTebeli, Seeracxeba im amsrulebels an
Tanamonawiles, romelsac igi axasiaTebs“.
am magaliTSi bralisaTvis damaxasiaTebeli niSani aris specialuri
mizani _ momakvdavis gaTavisufleba Zlieri fizikuri tkivilisagan, rac
amoZravebs mxolod petres da ara vasos. vasos sul sxva piradi da ego-
isturi mizani amoZravebs (ar gadaixados vali). amitom, marTalia, vasos
Secnobili aqvs petres mizani, magram igi masze ar gadava, radgan Tavad
mas es mizani ar amoZravebs.
Sesabamisad, vasos qmedebis kvalifikaciisas ver gamoviyenebT ssk 110-e
muxls. mas Seeracxeba Tanamonawileoba mkvlelobis ara am privilegiur
SemadgenlobaSi, aramed ganzrax mkvlelobaSi (25, 108-e m.).
esaa sakiTxis samarTliani gadawyveta.
5. ismis kiTxva: ratom unda dakvalificirdes vasos qmedeba 25, 108-e
da ara 25, 109-e muxliT (Tanamonawileoba angarebiT mkvlelobaSi)? vaso
xom angarebiTi motiviT moqmedebda?
saqme isaa, rom ssk kerZo nawilis Sesabamisi muxlebi iqmneba ara Tana-

36
monawileze, aramed amsrulebelze. Tanamonawileoba ki, rogorc cnobi-
lia, aris aqcesoruli bunebis.16
amitom angarebiT mkvlelobaSi Tanamonawileoba saxeze SeiZleba iyos
maSin, Tu Tavad amsrulebeli moqmedebda angarebiT da masTan erTad Tana-
monawilesac igive motivi amoZravebda. mocemul SemTxvevaSi ki angarebiT
moqmedebda ara mkvlelobis amsrulebeli, aramed Tanamonawile (vaso).
sabolood SeiZleba iTqvas, rom roca mizani qmnis danaSaulis Semam-
subuqebel garemoebas (e.i. privilegiur Semadgenlobas), maSin igi aris
bralis niSani da ara qmedebis niSani. amdenad, es mizani am dros personal-
uri niSania. es imas niSnavs, rom igi ar afuZnebs umarTlobas, kerZod, mkv-
lelobis umarTlobas (mkvlelobis ZiriTadi Semadgenloba am miznis ga-
reSec arsebobs), aramed bralis dabali xarisxis gamo (upasuxismgeblobis
dabali xarisxi) igi aris Semcirebuli gakicxvisa da am umarTlobis Sez-
Rudulad Seracxvis safuZveli.
6. amsruleblis pirovnebisaTvis damaxasiaTebeli niSani.
magaliTi: petre orjer iyo nasamarTlevi _ erTxel Zarcvisa da erTx-
el yaCaRobisaTvis. nasamarTloba ar hqonda moxsnili an gaqarwylebuli.
es ambavi icoda vasom, romelmac igi waaqeza qurdobaSi. misi waqezebiT
petrem marTlac Caidina qurdoba.
petres qmedeba dakvalificirdeba ssk 177-e muxlis me-4 nawilis „g“
qv-iT, rogorc qurdoba, Cadenili imis mier, vinc orjer an metjer iyo
nasamarTlevi sxvisi nivTis marTlsawinaaRmdego misakuTrebisaTvis.
ismis kiTxva: rogor dakvalificirdeba am qurdobis wamqezeblis _ va-
sos qmedeba?
ssk 25-e muxlis me-5 nawilis mixedviT, erT-erTi amsruleblis an
Tanamonawilis pirovnebisaTvis damaxasiaTebeli personaluri niSani (am
SemTxvevaSi nasamarTloba) Seeracxeba imas, romelsac igi axasiaTebs.
amdenad, miuxedavad imisa, rom vasom icoda petres nasamarTlobis
Sesaxeb, es faqti (nasamarTloba) masze mainc ar gadava, radgan igi person-
aluri niSania, romelic amsruleblis pirovnebas axasiaTebs (da ara Tana-
monawlis pirovnebas). vasos qmedeba dakvalificirdeba, rogorc Tana-
monawiloba martiv qurdobaSi (ssk 25, 177-e mis pirv. naw.).

16
Tanamonawileobis iuridiul bunebaze ix. T. wereTeli, sisxlis samarTlis proble-
mebi, me-2 tomi, Tb. 2007, gv. 72 -86;- o. gamyreliZe, sisxlis samarTlis problemebi,
tomi me-3, Tb. 2013, gv. 272-274; g. naWyebia, sisxlis samarTali, zogadi nawili, avt.
koleqtivi, Tb. 2007, gv. 198-201; q. mWedliSvili-hedrixi, sisxlis samarTali, zogadi
nawili, danaSaulis gamovlinebis calkeuli formebi, Tb. 2011, gv. 136-140; m. turava,
sisxlis samarTali, zogadi nawilis minoxilva, Tb. 2013, gv. 332-334

37
Sejameba
sabolood unda iTqvas, rom danaSaulis ZiriTad SemadgenlobaSi (mag-
aliTad, ssk 177-e m-is pirv. naw-Si) saxeldebiT aRwerili yvela niSani,
kerZod, obieqturia igi Tu subieqturi, aris am danaSaulis qmedebis ni-
Sani da ara bralis niSani. amdenad, Tuki Tanamonawiles Secnobili aqvs
es niSani, igi mas Seeracxeba da araa savaldebulo, masac axasiTebdes igi.
kerZod, araa savaldebulo isic swored am mizniT an motiviT moqmedeb-
des. magaliTad, isic isakuTrebdes qurdobis Sedegad miRebuli nivTis
nawils.
amisagan gansxvavebiT, roca danaSaulis obieqturi an subieqturi ni-
Sani aris makvalificirebeli garemoeba (e.i. damamZimebeli an Semamsubuqe-
beli garemoeba), maSin sakiTxi wydeba diferencirebulad. kerZod:
a) Tu saxezea obieqturi niSniT kvalificirebuli Semadgenloba, maSin
es makvalificirebeli garemoeba aris qmedebis niSani da igi Seeracxeba
sxva amsrulebels da Tanamonawilesac im SemTxvevaSi, Tuki mas es niSani
Secnobili hqonda.
gamodis, rom danaSaulis obieqturi niSani yovelTvis qmedebis niSania
imis miuxedavad, igi gaTvaliswinebulia danaSaulis ZiriTad Semadgenlo-
baSi, Tu damamZimebel garemoebaSi.
b) Tu saxezea subieqturi niSniT kvalificirebuli Semadgenloba, igi
ukve personaluri niSania da ara qmedebis niSani. es personaluri niSani
exeba brals an erT-erTi amsruleblis an Tanamonawilis pirovnebas. am-
denad, igi Seeracxeba mxolod imas, visac axasiaTebs da ar Seeracxeba
sxva amsrulebels an Tanamonawiles, Tundac mas es niSani gacnobierebuli
hqondes (magaliTad, icodes, rom mkvleloba danaSaulis dafarvis mizni-
Taa Cadenili).

38
qeTevan mWedliSvili-hedrixi

1. „tragikuli koliziis“ sisxlissamarTlebrivi Sefsasebis


cda
SeiZleba Tu ara samarTlebriv saxelmwifoSi arsebobdes samarTlisa-
gan Tavisufali sivrce? arsebobs Tu ara gamonaklisi, eqstremalur situ-
acia, rodesac sisxlis samarTlis kanoni Zalas hkargavs da piris mier
Cadenili umarTloba gasakicxaobis miRma aRmoCndeba?1 amgvari samar-
Tlisagan Tavisufalis sivrcis magaliTad zogjer „karneadesis ficari“
mohyavT.2 karneadesma, berZenma filosofosma, 22 saukunis win Seqmna ka-
zusi, romelsac dResac ar daukargavs Tavisi aqtualoba da romlis amox-
snasac saukuneebia cdiloben ara mxolod iuristebi, aramed filosofos-
eTikosebi da poetebic ki.3
kazusis arsi SemdegSi mdgomareobs: CaZiruli gemdan gadarCenili ori
mgzavri wyalSi curavs da maT daxrCobis safrTxe elodeba. erTi maTgani
wyalSi ficars ipovis da zed gawveba. radgan am ficarze mxolod erTi ka-
cis adgilia, meore, dasaxrCobad ganwiruli, mas ficridan dabla Caagdebs
da Tavs ase gadairCens. msxverpli daixrCoba. karneadesi kiTxulobs, ram-
denadaa dasaSvebi piris dasja, Tu igi eqstremalur situaciaSi Tavs sxva
adamianis sicocxlis xarjze gadairCens.
ismis filosofiur-samarTlebrivi kiTxva: arsebobs Tu ara eTikisa da
samarTlisagan Tavisufali sivrce borotebasa da sikeTes miRma?adamianis
moqmedebis sazRvari moralis normebi da sisxlis samarTlis kanonia. Ses-
aZlebelia Tu ara eqstremalur situaciaSi am orive sazRvris dausje-
lad gadacileba da sakuTari (an axloblis) sicocxlisa da sxeulebrivi
mTlianobis dasacavad sxva piris mokvdineba, im adamianisac ki, romelic
safrTxes aravis uqmnis?

popularuli cxovrebiseuli magaliTebi


amgvari eqstremaluri situacia cxovrebiseul sinamdvileSi sxvadasx-
vagvar variacebSi gvxvdeba da adamianebi, gamomdinare TavianTi moralur-
1
fixte „samarTlebrivi zemoqmedebis sferos miRma“ sivrcis Sesaxeb ix. SavguliZe/
surgulaZe sazogadoebrivi saSiSroebis gamomricxveli garemoebani“, Tbilisi 1988,
gv. 236.
2
qarTul sisxlis samarTlis TeoriaSi es SemTxveva „pufendorfis ficrad“ aris cno-
bili. ix. SavguliZe/surgulaZe sazogadoebrivi saSiSroebis gamomricxveli garemoe-
bani“, Tbilisi 1988, gv. 222. pufendorfma damatebiT „karneadesis ficris“ sxva varia-
cia Seqmna. ix. Kupper, Immanuel Kant und das Brett des Karneades, Das zweideutuge Notrecht in
Kants Rechtslehre, Heidelberg 1999, S. 31.
3
mWedliSvili-hedrixi, sisxlis samarTali, zogadi nawili, I, danaSauli, ZiriTadi
sakiTxebi kiTxva-pasuxebiT, Tbilisi 2014, gv. 119-121.

39
eTikuri mrwamsidan, sxvadasxvanair gadawyvetilebebs iReben.
1884 wels inglisis erTma sasamarTlom uari Tqva eRiarebina samar-
Tlisagan Tavisufali sivrcis arseboba da mkvlelobisa da kanibalobis
gamo sikvdili miusaja mezRvaurebs, romlebmac SimSiliT sikvdils Tavi
imiTi daaRwies, rom SimSilisagan gonwasuli axalgazrda iunga dakles da
misi xorciT ikvebebodnen. inglisis samefo karma ki damnaSaveni Seiwyala
da maT sikvdiliT dasja eqvsi TviT patimrobiT Seucvala.4
kanibalizmTan dakavSirebiT diametralurad gansxvavebuli ganaCeni
gamoitana amerikis erTma sasamarTlom 1842 wels, romelmac adamianis da-
kvla da SeWma danaSaulad ar CaTvala iseT SemTxvevaSi, rodesac SesaWmeli
msxverplis arCeva wilis yriT, e.i. „samarTliani proceduris saSualebiT
xdeba.“5 fabula kanibalizms ki exeba, magram misi arsi wina SemTxvevisa-
gan sruliad gansxvavebulia. SimSiliT sikvdilis Tavidan asacileblad
Tanamgzavrebma urTierTSeTanxmebiT wili yares, wilnaxvedri dakles da
SeWames. miuxedavad kanibalizmis eTikuri gaumarTleblobisa da adamianis
sicocxlis gankargvis akrZalvisa, gasaocaria eqstremalur situaciaSi
myof am adamianTa Tavganwirva, radgan TiToeuli maTgani mzad iyo jgu-
fis gadasarCenad Tavi gaewira.
serbi jariskacis, erdemoviCis cnobili saqmec am magaliTebs enaTe-
saveba. iugoslaviis omis dros igi, Tavisi Cvenebis Tanaxmad, iZulebuli
iyo, daexoca moqalaqeebi, radgan brZanebis Seusruleblobis SemTxvevaSi
mas da mis ojaxs sikvdili ar ascdeboda.
rogorc vxedavT, safrTxe eqstremaluri situaciisas SeiZleba
bunebis stiqiis, raime sxva katastrofiT iyos gamowveuli, anda adami-
anidanac momdinareobdes. SemTxvevaTa yvela am jgufs qarTul sisxlis
samarTalSi erTi terminis, „tragikuli koliziis“, qudqveS aerTianeben.6

problemis gadawyvetis ori poeturi cda germanul literaturaSi


karneadesis ficris fabula mxatvrul literaturaSic povebs gamo-
Zaxils. anete fon roste-hulshofi, me-19 saukunis cnobili germaneli
poeti da kompozitori, Tavis balada „SurisZiebaSi“ gmobs sakuTari si-
cocxlis gadarCenas sxvisi sicocxlis xarjze. am leqsis Sinaarsi Semdeg-
Si mdgomareobs: gemis daRupvis Semdeg janmrTeli mgzavri avadmyofs, ro-
4
sisxlis samarTlis literaturaSi kargad cnobili gemi „minionetis“ SemTxveva
ix. SavguliZe/surgulaZe, sazogadoebrivi saSiSroebis gamomricxveli garemoeba-
ni, Tbilisi 1988, gv. 221, sqolio 79. surgulaZis miTiTeba bindingze dayrdnobiT
araa zusti. inglisis samefo sasamarTlos es mezRvaurebi ukidures aucileblobaze
dayrdnobiT ar gaumarTlebia. inglisis samefo karma isini mxolod Seiwyala.
5
http://de.wikipedia.org/wiki/Brett_des_Karneades#Erweiterungen_und_Abwandlungen_des_Fal-
lbeispiels
6
turava, sisxlis samarTali, zogadi nawili, danaSaulis moZRvreba, Tbilisi 2011, gv.
503.

40
melic ficars CabRauWebia, wyalSi Caagdebs, ficars Tavad daepatroneba
da gadarCeba. cota xnis Semdeg mas mekobreebi ipovnian da TavianT gemze
aiyvanen. mekobreTa gems ki armia Caigdebs xelSi da yvelas CamoaxrCoben,
maT Soris, mitacebuli ficriT gadarCenilsac. am leqsis dedaazria is,
rom sakuTari sicocxlis xsna sxvisi sicocxlis xarjze dauSvebelia da
is, vinc amas gaakeTebs, Tavadac daisjeba bedisweris mier.7
mocemuli problematuri sakiTxis poeturi gadawyvetis nimuSi. aseve
edvald qristian fon klaistis leqsi „megobroba“.8 nawarmoebis Sinaarsi
SemdegSi mdgomareobs: daRupuli gemis ori mgzavri, ori megobari Sua
zRvaSi ficars ipovis, romelsac mxolod erTis zidva SeuZlia. erTi maT-
gani ficars megobars dauTmobs. bediswera am didsulovan adamians Sein-
dobs da mas yovelgvari damxmare mowyobilobis gareSe napirze gariyavs.
ficarze darCenilic ar daixrCoba da bednieri megobrebi sanapiroze Sex-
vdebian erTmaneTs... rogorc vxedavT, mxatvrul literaturaSi eTikis
normebis dacva da moyvasisaTvis Tavganwirva adamianis upirveles mova-
leobadaa aRiarebuli.

sakiTxis gadawyveta filosofiSi (mokle eqskursi)


karneadess Tavisi ficris magaliTi Cvens welTaRricxvamde 155 wels
romSi sajaro moxsenebaze moutania, cicerons ki es SemTxveva werilobiT
aqvs ganxiluli.9 ciceroni paTetikurad kiTxulobs: ra unda qnas gemis
katastrofis Semdeg Ria zRvaSi moxvedrilma orma brZenma? maT erTader-
Ti gadamrCeni ficari erTmaneTs xelidan unda gamoglijon Tu dauTmon?
ciceroni midis daskvnamde, rom „daTmobaa aucilebeli im piris mimarT,
romelic sakuTari garemoebebis Tu saxelmwifos nebis gamo metadaa si-
cocxlis Rirsi. maSinac ki, rodesac maT xsenebuli Sefasebis masStabis
mixedviT erTnairi pretenzia aqvT sicocxleze, am gadamrCen ficarze
dava ar iqneba. erTi meores uciloblad dauTmobs, ise, viTom mas kenWi-
syraSi waegos.“
Tanamedrove gadmosaxedidan saxelmwifosaTvis adamianis metad Tu
naklebad „sicocxlis Rirsobis“ gazomva misi sargeblianobis mixedviT mi-
uRebelia. meore masStabs ki _ pirad garemoebebs, anu erT-erTis asaks, mis
wvrilSvilianobas da a.S. _ moralurad metad maRal safexurze mdgomi
(ciceronis mixedviT, brZeni) adamiani mxedvelobaSi miiRebs da gadamrCen
ficars sxvis sasargeblod daTmobs. brZeni adamiani ficars maSinac ki
Tmobs, Tu ganwirulTa mdgomareoba Tanabaria.
sisxlis samarTlis mecnierebaSi cicerons Semdegnairad Seepasuxebi-

7
http://meister.igl.uni-freiburg.de/gedichte/dro_av01.html
8
http://www.thokra.de/html/kleist_3.html#a35
9
http://de.wikipedia.org/wiki/Brett_des_Karneades

41
an: amgvari qmedeba gmirobaa. sisxlis samarTlis adresati gmiri ki ara,
Cveulebrivi adamiania! Tumca aRelvebul iurists ciceroni amgvarad
daamSvidebda: Cemi sazomi brZenia, me zneobis kanonebze vsaubrob da ara
sisxlis samarTlis da dasjadobisa Tu dausjelobiso. rogorc vxedavT,
ciceronma qmedebis samarTlebrivi Sefasebis sakiTxi gadauwyveti datova.
am konteqstSi Zalauneburad gvaxsendeba 1962 wels rio de Janeiros
maxloblad wyalSi Cavardnili cecxlmokidebuli TviTmfrinavis mgzavris,
profesor Jordanias mier ubileTo da amitomac umaSvelJileto gogona-
saTvis sakuTari maSveli Jiletis daTmoba. wyalSi moxvedrilma curvis
armcodne profesorma Jordaniam TviTmfrinavis wyalSi moxvedridan ram-
denime wamis ganmavlobaSi gadawyvetileba sakuTari ki ara, sxvisi sicocx-
lis sasikeTod miiRo, maSveli Jileti bavSvs dauTmo, Tavad ki daiRupa. es
SemTxveva „tragikuli koliziis“ karneadiseul CarCoSi ar jdeba, radgan
profesorma Jordaniam daTmo ara gadamrCeni sagani, romelzedac sxvasac
raime pretenzia SeiZleboda hqonoda, aramed sakuTari. mas Jileti bavSvi-
saTvis rom ar mieca da gadarCeniliyo, veravin pasuxs ver mosTxovda. am
Tavganwiruli qmedebiT, sakuTari maSveli Jiletis daTmobiT Jordaniam
ciceroneseuli brZenis moralur-eTikuri wesebi Cveulebrivi mokvdavi-
saTvis miuwvdomel jerarsul mwvervalze aiyvana.
karneadesis ficris magaliTma cnobili germaneli filosofosis,
imanuil kantis yuradRebac daimsaxura. naSromSi „samarTlebrivi moZ-
Rvrebis metafizikis safuZvlebi“ man sakiTxi sisxlissamarTlebrivad Sea-
fasa da erTmaneTisagan ganasxvava qmedebis _ arabraleuloba, umwikvloeba
(inculpabile) da dausjeloba (impunibile). misi azriT, kanoniT gaTvaliswineb-
uli sasikvdilo ganaCenis muqaris SiSi uSulod arsebuli safrTxis SiSs
ver gadawonis. am dros moqmedebs devizi: „gasaWiri ar icnobs valdeb-
ulebas“. pirs, romelic eqstremalur situaciaSi moqmedebs, kanonis erT-
gulebas ver movTxovT. kanoni xvalindeli saTuo sasjeliT ver SeaSinebs
mas, romelsac dRes daRupva elis. sisxlis samarTali amgvari eqstremal-
uri pirobebis arsebobisas sruliad uZluria. necessitas non habet legem _
aucilebloba (gasaWiri) kanons ar icnobs! Tumca amasTanave, misi azriT,
ar arsebobs araviTari gasaWiri, romelic umarTlobas kanonierad aqcevs.
kantis mixedviT, araswori iqneba mtkiceba imisa, rom gemis katastrofis
Semdeg wyalSi moxvedril pirs gasaWiris gamo sakuTari sicocxlis ga-
dasarCenad sxvisi xelis kvra da ficridan gadagdebis ufleba aqvso. misi
azriT, sakuTari sicocxlis gadarCena (Tu es danaSaulis Cadenis gareSe
xdeba) pirobiTi valdebulebaa, magram upirobo movaleobaa, sicocxle
ar mouswrafo adamians, romelic arc Seuracxgyofs da arc safrTxes
giqmnis. Tu adamianma eqstremalur situaciaSi sxvisi sicocxlis xarjze
Tavi gadairCina, misi qmedeba dausjeli (impunibile) iqneba, magram ara _

42
arabraleuli (inculpabile).10/11
Tu kantis am Sexedulebas danaSaulis samsafexurian agebulebas da-
vukavSirebT, im daskvnamde mivalT, rom amgvar SemTxvevebSi danaSaulis
mesame safexuris, bralis Semdeg meoTxe safexurad sasjelis Rirsoba
unda miviCnioT.

sakiTxis gadawyvetis samarTalSedarebiTi aspeqtebi


kolizia TanabarmniSvnelovan faseulobaTa Soris, anu mdgomareoba,
rodesac safrTxeSi myof TanabarmniSvnelovan sikeTeTagan mxolod erTis
gadarCenis SesaZlebloba arsebobs da piri erT sikeTes meoris xarjze
gadaarCens, revoluciamdel ruseTSi gacxovelebuli msjelobis sagani
iyo. saSualo moqalaqes gmirobis Cadenas da sxvisTvis Tavganwirvas ar
sTxovdnen revoluciamdeli rusi kriminalistebi tagancevi, kolokolo-
vi da sergeevski. tagancevi da kolokolovi amgvar SemTxvevaSi ukiduresi
aucileblobis dausjelobas zogadi da kerZo prevenciis aucileblobis
ararsebobiT xsnidnen, sergeevski ki _ Seracxvis gamoricxviT.12
sabWoTa sisxlis samarTalSi gabatonebuli iyo azri imis Sesaxeb, rom
sakuTari sicocxlis gadarCena sxvisi sicocxlis xarjze, sakuTari sxe-
ulebrivi simrTelis gadarCena sxvisi sxeulebrivi simrTelis xarjze,
sakuTari qonebis gadarCena sxvis TanabarmniSvnelovani qonebis xarjze
amoraluri da uzneo qmedebaa.13 sakuTari sicocxlis gadarCenas sxvisi
sicocxlis xarjze sabWoTa sisxlis samarTlis mecnierebaSi „tragikuli
kolizias“ uwodebdnen. miuTiTebdnen, rom sakuTari sicocxlis gadarCe-
nisaken miswrafeba uaRresad qmediTi stimulia, magram igi gadamwyvet da
yovlismomcvel stimulad ver iqneba aRiarebuli. amgvari qmedeba samar-
Tlisa da moralis mier ikicxeba, qmedebis sazogadoebriv saSiSroebas ar
gamoricxavs da amitomac sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis Semam-
subuqebeli da ara gamomricxavi garemoebaa.14 sabWoTa periodis sisxlis
samarTlis literaturaSi sazogadoebrivi saSiSroebis da Sesabamisad
10
Immanuel Kant, Metaphysik der Sitten. Erster Teil: Metaphysische Anfangsgründe der Rechtslehre,
neu Herausgegeben von Ludwig, Hamburg 1980, S. 44 f. SavguliZe/surgulaZe, sazogadoebri-
vi saSiSroebis gamomricxveli garemoebani, Tbilisi 1988, gv. 235.
11
zogadad qmedebis braleulad, magram srul dausjelad aRiarebis kantiseuli idea
paralels dRevandel sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSic poulobs. germanul sisx-
lis samarTalSi cnobili „braleulad cnoba sasjelis misjis gareSe“ sagamonakliso
sisxlissamarTlebrivi reaqciaa Tanamedrove sisxlis samarTalSi.
12
SavguliZe/surgulaZe, sazogadoebrivi saSiSroebis gamomricxveli garemoebani,
Tbilisi 1988, gv. 238-239.
13
SavguliZe/surgulaZe sazogadoebrivi saSiSroebis gamomricxveli garemoebani“,
Tbilisi 1988, gv. 221.
14
SavguliZe/surgulaZe, sazogadoebrivi saSiSroebis gamomricxveli garemoebani,
Tbilisi 1988, gv. surgulaZe, sisxlis samarTali, danaSauli, Tbilisi 2005, gv. 258.

43
sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobis gamoricxva mxolod metad viwro
farglebSi iyo dasaSvebi. es maSin, rodesac orive adamianis sicocxle
safrTxeSi iyo, arsebobda dilema, rom an orive mokvdeboda, an mxolod
erTi gadarCeboda, amasTan piri uRono iyo, gadaerCina meoris sicocxle,
Tundac sakuTari sicocxlis fasad. Tu amgvar garemoebebSi erTis si-
cocxle meores xarjze gadarCeboda, gadarCenili sisxlissamarTlebrivad
pasuxs ar agebda (mTamsvlelebis magaliTi).15
TanabarmniSvnelovan samarTlebriv sikeTeTa koliziisas erTi samar-
Tlebrivi sikeTis gadarCena meoris xarjze Tanamedrove romanul-ger-
manul da anglosaqsur sisxlis samarTlis sistemebSi sxvadasxvagvarad
fasdeba.
germanul sisxlis samarTalSi germaniis sisxlis samarTlis kodeqsis
(gssk) §35 bralis gamomricxvel ukidures aucileblobas iTvaliswinebs.
piri, romelic sakuTar an axloblis sicocxles sxvisi sicocxlis xarjze
gadaarCens, moqmedebs marTlsawinaaRmdegod, magram ara _ braleulad da
Sesabamisad, danaSauls ar sCadis. „qvantitatiuri ukiduresi aucileblo-
ba“, anu didi odenobis adamianTa sicicxlis gadarCena mcire odenobis
adamianTa sicocxlis xarjze am normiT araa moculi. amgvari qmedebi-
saTvis piri sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobisagan mxolod bralis
gamomricxveli zekanonuri garemoebis gaTvaliswinebiT SeiZleba gaTavi-
sufldes.
romanul-germanuli samarTlis sistema amgvar Sexedulebas misdevs.16
Tumca aqac gvxvdeba gamonaklisi. franguli sisxlis samarTlis praqtika
(law in action) am sakiTxSi dawerili sisxlis samarTlisagan (law in books)
gansxvavdeba. eqstremaluri situacia franguli sisxlis samarTalis kod-
eqsiT bralis gamomricxvel garemoebas miekuTvneba, magram sisxlis samar-
Tlis praqtika bralis gamoricxvisagan Tavs „gadaWarbebulad ikavebs.“17
anglo-amerikuli sisxlis samarTlis sistema gansxvavebul poziciaze
dgas. amerikis SeerTebuli Statebis sisxlis samarTalSi dasaxelebuli
eqstremaluri situaciis sisxlissamarTlebrivi Sefasebis gansxvavebul,
sabWoTa sisxlis samarTlis msgavs Sefasebas vxvdebiT. amerikis SeerTe-
buli Statebis modaluri kodeqsis Tanaxmad, erTi adamianis sicocxlis
gadarCena meoris sicocxlis xarjze qmedebisaTvis sisxlissamarTlebriv
pasuxismgeblobas ar gamoricxavs. adgili ar aqvs gamamarTlebel uki-
dures aucileblobas gadarCenil da xelyofil samarTlebriv sikeTeTa
Tanabari faseulobis gamo. amave argumentis moSveliebiT uariyofa bra-
15
Sargorodski surgulaZis mixedviT. ix. surgulaZe, sisxlis samarTali, danaSauli,
Tbilisi 2005, gv. 259.
16
Jescheck, Strafrecht, Allgemeiner Teil, 4. Auflage, Berlin 1988, S. 441.
17
bralis gamomricxveli ukiduresi aucilebloba sazRvargareTis sisxlis samarTal-
Si dawvrilebiT ix. Jescheck, Strafrecht, Allgemeiner Teil, 4. Auflage, Berlin 1988, S. 441.

44
lis gamomricxveli ukiduresi aucileblobis arsebobac.18
amerikis SeerTebuli Statebis sisxlis samarTali sisxlissamarT-
lebriv pasuxismgeblobas gamoricxavs mxolod maSin, rodesac gadarCe-
nil adamianTa raodenoba ganwirul adamianTa raodenobas aRemateba.19
rogorc vxedavT, germanuli sisxlis samarTlisagan gansxvavebiT, ro-
melic qvantitatiur ukidures aucileblobas marTlwinaaRmdegobis an
bralis gamomricxvel garemoebad ar Tvlis, mravali adamianis sicocxle
modaluri kodeqsis mixedviT ufro met faseulobas warmoadgens, vidre
mcire raodenobis adamianis sicocxle. amgvari „cifruli upiratesobis“
(nummerisches Übergewicht)20 gareSe adamianis sicocxlis mospoba sxvisi si-
cocxlis gadasarCenad amerikis SeerTebuli Statebis sisxlis samarTalSi
sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobas ar gamoricxavs. TvalSi sacemia
sabWoTa da amerikis SeerTebuli Statebi sisxlis samarTlis msgavseba
qvantitatiuri ukiduresi aucileblobis sakiTxis gadawyvetisas. sabWoTa
sisxlis samarTlis mecnierebi qvantitatiur ukidures aucileblobas
marTlwinaaRmdegobis gamomricxvel garemoebad Tvlidnen.21
sakuTari sicocxlis gadarCena sxvisi sicocxlis xarjze inglisis
sisxlis samarTalSic dasjad qmedebaTa ricxvs miekuTvneba.22
internacionaluri sisxlis samarTali, romelic angloamerikuli
sisxlis samarTlis zegavleniT danaSaulis orsafexurian agebulebas
eyrdnoba (garemoebebi, romlebic afuZneben sisxlissamarTlebriv pa-
suxismgeblobas da garemoebebi, romlebic gamoricxaven sisxlissamarT-
lebriv pasuxismgeblobas) da marTlwinaaRmdegobis da bralis gamomricx-
vel garemoebebs erTmaneTisagan ar gamijnavs,23 iZulebiTi ukiduresi
aucileblobis msgavs SemTxvevebs dausjels tovebs (romis statutis (anu
wesdebis) 31-e muxlis 1-li abzacis „d“ punqti). internacionaluri sisxlis
samarTalSi amgvar SemTxvevebSi bralis ararsebobaze ki araa miTiTeba,
aramed sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis gamoricxvaze. rogorc
vxedavT, internacionaluri sisxlis samarTalSi danaSaulis agebuleba
formiT ki angloamerikulia, magram am konkretul problemas romanul-
germanuli sisxlis samarTlis zegavleniT regulirdeba.
18
dubers swored karneadesis ficris magaliTi mohyavs. ix. Dubber, Einführung in das US-
amerikanische Strafrecht, München 2005, S. 182.
19
Dubber, Einführung in das US-amerikanische Strafrecht, München 2005, S. 148.
20
Dubber, Einführung in das US-amerikanische Strafrecht, München 2005, S. 148.
21
wereTeli, wignSi: wereTeli/tyeSeliaZe, saqarTvelos ssr sisxlis samarTlis komen-
tarebi, 1976, gv. 112. amave Sexedulebas iziareben sxva sabWoTa avtorebi. ix. sluckis
da paSe-ozerskis Sexeduleba wignSi: SavguliZe/surgulaZe sazogadoebrivi saSiSroe-
bis gamomricxveli garemoebani“, Tbilisi 1988, gv. 221.
22
SavguliZe/surgulaZe, sazogadoebrivi saSiSroebis gamomricxveli garemoebani,
Tbilisi 1988, gv. 239; Jescheck, Strafrecht, Allgemeiner Teil, 4. Auflage, Berlin 1988, S. 441.
23
Satzger, Internationales und Europäisches Strafrecht, 4. Aufl., Baden-Baden 2010, S. 269.

45
sakiTxis gadawyveta Tanamedrove qarTul sisxlis samarTalSi
qarTuli sisxlis samarTlis kodeqsi, gansxvavebiT germanuli sisxlis
samarTlis kodeqsisagan, situacias, rodesac erTi samarTlebrivi sikeTis
gadarCenas meore TanabarmniSvnelovani samarTlebrivi ewireba, saxeldeb-
iT ar iTvaliswinebs. oTar gamyreliZem germaniis sisxlis samarTlis kod-
eqsis §35-is mixedviT Tavis sisxlis samarTlis alternatiuli kodeqsis
36-e muxlSi sapatio ukiduresi aucilebloba Camoayaliba, rogorc bra-
lis gamomricxveli garemoeba. 1999 wlis saqarTvelos sisxlis samarTlis
kodeqsis proeqtSi oTar gamyreliZis iniciativiT Setanili iyo muxli
`sapatio ukiduresi aucileblobis Sesaxeb.~ am muxlis mixedviT `is, vinc
sisxlis samarTlis kanoniT gaTvaliswinebul qmedebas Caidens da sxvas
daazianebs im uSualo safrTxis Tavidan asacileblad, romelic emuqre-
boda TviTon damzianeblis an misi axloblebis sicocxles, sxeulebriv
mTlianobas an Tavisuflebas, moqmedebs bralis gareSe, Tuki es safrTxe
ar SeiZleboda acdeniliyo sxva saSualebiT.~24 qarTvelma kanonmdebelma
sapatio ukiduresi aucileblobis es specialuri norma ar gaiTvaliswina
da ssk 38-e muxliT (sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobisagan gaTavi-
sufleba sxva arabraleuli qmedebis dros) sakiTxis gadawyveta sasamarT-
lo praqtikas da sisxlis samarTlis mecnierebas miando.25
gamyreliZe ssk 38-e muxlSi Tavisi sisxlis samarTlis alternatiuli
kodeqsis 36-e muxlis Sinaarss moiazrebs. misi azriT, rodesac eqstrem-
aluri situaciisas erTi adamianis sicocxle meoris xarjze iRupeba,
qmedeba marTlsawinaaRmdegoa, magram aq qmedebis personaluri gasakicx-
aoba gamoricxulia da sasjelis motivaciuri zegavlenac amgvar SemTx-
vevaSi nols udris. ar SeiZleba, kacs movuwodoT, ar Caidino es qmedebao,
radgan es imas niSnavs, rom mas Cven TviTmkvlelobisaken movuwodebT.26
gamyreliZis Sexedulebas miemxro turavac, romelmac bralis gamom-
ricxveli ukiduresi aucileblobis damkvidreba moiTxova da „tragiku-
li kolizia“, anu „sapatiebeli ukiduresi aucilebloba“ ssk 38-e muxlis
farglebSi moaqcia. sapatio ukidures aucileblobas igi viwro da farTo
gagebiT ganixilavs. farTo gagebiT „sapatiebel ukidures aucilebloba-
Si“ turava nebismieri, Tundac marTlsawinaaRmdego qmedebis CamdenisaT-
24
gamyreliZe, saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsisi ganmarteba, Tbilisi 2008,
gv. 258.
25
swored amitom qarTuli sisxlis samarTlis literaturaSi bralis gamomricxveli
(anda Semamsubuqebeli) ukiduresi aucileblobis damoukidebel, specialur normad
Camoeyalibebas moiTxoven. e. futkaraZe, bralis gamomricxveli garemoebebi, sisxlis
samarTlis kanonmdeblobis reformisa da Tanamedrove kriminologiis problemebi,
gamyreliZe (red.), gv. 236.
26
gamyreliZe, saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsisi ganmarteba, Tbilisi 2008,
gv. 258-259.

46
vis sruliad ucnobi adamianis sicocxlis da sxeulebrivi mTlianobis ga-
darCenas moiazrebs sxva adamianis sicocxlis da sxeulebrivi mTlianobis
xarjze. viwro gagebiT „sapatiebel ukidures aucileblobaSi“ ki igi sxva
adamianis TanabarmniSvnelovani samarTlebrivi sikeTis xarjze sakuTari
an axlobeli adamianis samarTlebrivi sikeTis dacvas gulisxmobs.27 amas-
Tan igi dacul samarTlebriv sikeTeTa wreSi mxolod sam umiSvnelovanes
samarTlebriv sikeTes maoqcevs _ sakuTari an axloblis sicocxles, sxe-
ulebrivi mTlianobas da Tavisuflebas.
radgan kanonmdebeli arabraleulobis konkretul pirobebs ar CamoT-
vlis da sakiTxis gadawyvetas sasamarTlo praqtikas da sisxlis samarT-
lis mecnierebas andobs, ssk 38-e muxlis aseTi interpretacia sisxlis
samarTlis fundamentalur principebs ar ewinaaRmdegeba. am Sexedulebis
sasargeblod SeiZleba sasjelis kerZo prevenciis Teoriac moviSvelioT:
piri, vinc sxvisi sicocxlis xarjze sakuTar sicocxles gadairCens,
sxva dros amgvar situaciaSi aRar moxvdeba. sxvisi sikvdili misTvisac
pirovnuli tragediaa da amitomac misi gamosworeba sasjelis saSualebiT
sruliad zedmetia. eqstremaluri situacia «samarTlisagan Tavisufali
sivrcea» sxva mosazrebaze dayrdnobiTac. adamians, romelic am wuTas
sikvdils TavlebSi uyurebs, sisxlis samarTali xvalindeli savaraudo
sasjeliT ver SeaSinebs. amgvarad sisxlissamarTlebrivi sasjelis muqara
Tavis mniSvnelobas kargavs.
sisxlis samarTlis mecnierebis Semdgomi ganviTarebisaTvis aucile-
beli da amitomac misasalmebelia bralis gamomricxveli garemoebebis
Sesaxeb tradiciulisagan gansxvavebuli, romanul-germanuli da inter-
nacionaluri sisxlis samarTliT aRiarebuli Sexedulebis gaziareba-gaR-
rmaveba. am Sexedulebis gaTavisebis gareSe studenti ver Cawvdeba ro-
mis statutis (wesdebis) 31-e muxlis 1-li abzacis „d“ punqtis (romelic
iZulebiTi ukiduresi aucileblobis dros sislxissamarTlebriv pasux-
ismgeblobas gamoricxavs) da erdemoviCis saqmis analogiur saqmeebze in-
ternacionaluri sasamarTlo praqtikis Secvlis arss.
Tumca qarTul sinamdvileSi tragikuli koliziis amgvari gagebas eTi-
kuris gverdiT kriminalpolitikuri argumentic ewinaaRmdegeba. sisxlis
samarTlis amocana sazogadoebis samarTlebrivi usafrTxoebis dacvaa.
eqstremalur pirobebSi moqmedi piris mimarT gamamarTlebeli ganaCenis
gamotana (gansakuTrebiT maSin, Tu man Tavi im adamianis sicocxlis fasad
gadairCina, visac safrTxe ar emuqreboda), sazogadoebaSi daucvelobis
grZnobas gaaRvivebs da Tavad am piris mimarT (sul mcire, msxverplis
axlobelTa) agresias warmoSobs. swored amitomac amgvar SemTxvevebSi

27
turava, sisxlis samarTali, zogadi nawili, danaSaulis moZRvreba, Tbilisi 2011,
gv. 470.

47
(eqstremaluri situaciis gamo) msubuqi bralis proporciuli sasjelis
daniSvna Tavad sxvisi sicocxlis xarjze gadarCenili piris usafrTxoe-
bis garantia iqneba.
tradiciuli SexedulebiT, romelisac dReisaTvis nona Todua aviTa-
rebs da romelic dasaxelebuli problemis angloamerikul gadawyvetas
enaTesaveba, eqstremaluri situaciisas sakuTari samarTlebrivi sikeTis
gadarCena sxvis TanabarmniSvnelovani samarTlebrivi sikeTis xarjze ara
bralis gamomricxvel, aramed bralis Semamsubuqebel garemoebad miiCneva.
Toduas azriT, bralis gamomricxveli tragikuli kolizia mxolod maSin
gvaqvs, rodesac piri marTlsawinaaRmdego qmedebas axorcielebs samarT-
lebrivi sikeTis nawilis gadasarCenad, roca es sikeTe mTlianobaSi dasa-
Rupad iyo ganwiruli. amasTan, safrTxeSi myof pirebs Tavis gadarCenis
Tanabari saSualeba ar unda hqondeT (mTamsvlelebis magaliTi). am Sexed-
ulebis Tanaxmad, samarTlebrivi sikeTis gadarCena im sikeTis xarjze,
romelsac safrTxe ar emuqreboda, araa bralis gamomricxveli tragiku-
li kolizia.28
Todua tragikuli koliziis arsebobas gamoricxavs ara mxolod maSin,
rodesac xelyofilia is samarTlebrivi sikeTe, romelic safrTxeSi ar
iyo, aramed maSinac, rodesac ori Tanabari Rirebulebis samarTlebrivi
sikeTea safrTxeSi. misi azriT, `tragikuli kolizia ar SeiZleba emyare-
bodes princips: vinc moaswrebs, is moigebs; anda _ Seubralebeli moigebs...
sakuTari sicocxlis gadarCena Tundac maSin, rodesac orives sikvdili
emuqreba, uzneobaa da igi ar SeiZleba Sefasdes, rogorc bralis gamom-
ricxveli garemoeba, Tumca SeiZleba Sefasdes, rogorc pasuxismgeblobis
Semamsubuqebeli garemoeba.~29
rogorc vxedavT, ZiriTadi gansxvaveba am or urTierTgamomricx-
av Sexedulebas Soris mxolod sxvadasxva moralur-eTikur safuZvleb-
Sia da ara sisxlissamarTlebriv-dogmatikurSi. metad sainteresoa is
garemoeba, rom qarTul sisxlis samarTlis mecnierebaSi gamoTqmuli es
orive mosazreba paralelebs Zvel rusul, sabWoTa, kontinentalevripul
da angloamerikul sisxlis samarTalSi poulobs. aRsaniSnava isic, rom
problemis gadawyvetis es ori sxvadassxva gza saxelmwifoSi arsebul
sazogadoebriv wyobilebasTan araviTar korelaciaSi araa.
miuxedavad imisa, rom pativcemul iubilari, profesori guram naW-
yebia, bralis sakiTxs gamowvlilviT ikvlevs da bralis axal gagebas aya-
libebs, tragikuli koliziisa da misi monaTesave SemTxvevebisaTvis mas
28
Todua, misatevebeli ukiduresi aucilebloba qarTul sisxlis samarTalSi, wignSi:
turava (red.), sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis pro-
cesSi, Tbilisi 2013, gv. 130; Todua wignSi: sisxlis samarTali, zogadi nawili, avt.
kol., 2007, gv. 319.
29
Todua, wignSi: sisxlis samarTali, zogadi nawili, avt. kol., 2007, gv. 319.

48
yuradReba jer ar miuqcevia. sainteresoa, rogor Seafasebda igi amgvar
SemTxvevebs?
pativcemuli iubilari brals pasuxismgeblobis principTan kavSirSi
ixilavs. misi azriT, pasuxismgeblobis pozitiuri gagebisas piri Tavis
movaleobas ekideba pasuxismgeblurad, am valdebulebis aRsrulebis Sin-
agani mzaobiT, yovelgvari iZulebis gareSe. rodesac piri Tavis mova-
leobas upasuxismgeblod, anu braleulad ekideba, misi qmedeba negati-
ur pasuxismgeblobas imsaxurebs. pozitiuri pasuxismgebloba negatiurs
pirdapiri logikuri gziT ki ara, aramed upasuxismgeblobis saSualebiT
ukavSirdeba.30
sakiTxavia, ra daskvnamde migviyvanda bralis es axali gageba tragi-
kuli koliziis monaTesave SemTxvevebSi? raSi gamoixateba pozitiuri pa-
suxismgebloba da piris upasuxismgebloba amgvar eqstremalur situaci-
aSi? damoukideblad imisa, Tu rogor gadawyvetilebas miiRebs piri, Tavs
gaswiravs moyvasisaTvis, anu pasuxismgeblurad imoqmedebs Tu sakuTari
sicocxlis gadasarCenad sxvis sicocxles xelyofs, misi gadawyvetile-
ba yovelTvis yovelgvari iZulebis gareSe da calsaxa Sinagani mzaobiT
miRebuli ar iqneba. Sesabamisad SesaZlebeli iqneba mtkiceba, rom brali,
rogorc „pozitiuri da negatiuri aspeqtebis kavSiris forma,“31 eqstrem-
aluri garemoebebis arsebobisas ar arsebobs.
meore mxriv, am mosazrebaze dayrdnobiT SesaZlebelia mtkiceba imi-
sac, rom sxva adamianis sicocxlis nebismieri xelyofa upasuxismgeblobis
gamovlinebaa. adamianis sicocxle absoluturi, aradisponirebadi (ara-
gankargvadi) samarTlebrivi sikeTea da misi mospoba dauSvebelia maSinac
ki, rodesac piri sikvdils Tavad iTxovs (mkvleloba msxverplis TxovniT,
ssk 110-e muxli). magram radgan eqstremalur situaciaSi sxva adamianis
sicocxlis sapirwone sakuTari sicocxlea, upasuxismgebloba da Sesabam-
isad bralic minimaluri xarisxis iqneba.

30
naWyebia, wignSi: sisxlis samarTali, zogadi nawili, avt. kol., 2016, gv. 182.
31
iqve, gv. 214.

49
maia ivaniZe

ojaxSi Cadenili danaSauli


yvela sakiTxs Tavisi istoria aqvs _ maT Soris ojaxSi Cadenil da-
naSaulsac. mis aqtualobas is garemoeba gansazRvravs, rom Zaladoba
Tanamedrove sazogadoebis gamowvevad iqca. amitom aRniSnuli problemis
Seswavla da ganzogadeba saWiroa, rogorc saerTaSoriso, aseve erovnul
doneze.
saerTaSoriso praqtika ojaxSi Zaladobis sxvadasxva Teorias
gvTavazobs. es Teoriebi Zaladobis winaaRmdeg brZolis efeqturi
RonisZiebebis CamoyalibebaSi gvexmareba. mag. e. w „daswavlili qcevis“
Zaladobis Teoria, romlis Tanaxmad, ojaxis erTi wevri meoris mimarT
imitom Zaladobs, rom bavSvobaSi igi Tavad iyo ojaxuri Zaladobis msx-
verpli. amave Teorias mWidrod ukavSirdeba mosazreba, romlis mixedviT
Zaladoba kontrolis dakargvis Sedegs warmoadgens. es alkoholis, nar-
kotikis zegavlenis Sedegia. 1
„daswavlili umweobis Teoriis“ mixedviT qalebis garkveuli nawili
moZalade qmrebTan Tanacxovrebis gagrZelebas cdilobs. amerikeli
fsiqologi leonor volkeri ganmartavs, rom Tuki bavSvebis mimarT an-
gariSworebis faqtebsac gaviTvaliswinebT, eseT SemTxvevaSi saxezea moZa-
lade qmris mxridan angariSworebis SiSi, rac sakmaod gonivruli mizezia
imisa, rom qalma moZalade qmrisagan Tavi daicvas.
leonor volkeris modeli _ Zaladobis cikli ramdenime fazas iTval-
iswinebs.
ciklis I faza _ xasiaTdeba pirovnebebs Soris daZabulobis eskala-
ciiT, sityvieri SeuracxyofiT, Sexla-SemoxliT da igi grZeldeba Tveebi.
amis SemdegdaZabuloba piks aRwevs da SesaZlebelia Sedegad seriozuli
incidenti miviRoT.
II faza _ Zaladobis seriozuli incidenti _ SeiZleba gagrZeldes
2-dan 24 saaTamde. am fazaSi msxverpls ar SeuZlia moZaladeze raime gav-
lena moaxdinos. is mxolod icvas sakuTar Tavsa da Svilebs.
III fazaSi moZalade iTxovs patiebas da xSirad kidec iRebs mas. is uceb
idealuri partniori xdeba. am fazas „Taflobis Tvis“ fazasac uwode-
ben. swored aq imaleba Serigebis saSiSroeba. Serigebis procesSi msxver-
pls uCneba iluzia, rom SeiZleba mis cxovrebaSi yvelaferi sikeTisken
Seicvalos _ gadis dro da daZabuloba matulobs. Serigebis periodi mci-
1
k. boWoriSvili, m. mesxi, q. xuciSvili, m. feraZe, n. saakaSvili, a. abaSiZe, n. Sav-
layaZe, n. zazaSvili _ damxmare saxelmZRvanelo policielTaTvis ojaxSi Zaladobis
sakiTxebze, Tb. 2010, gv. 6

50
rea da saerTod qreba.
amerikis SeerTebul StatebSi cnobilia aseve „Zaladobis ciklis“ Teo-
ria. am Teorias xSirad aigivebdnen „ojaxuri urTierTobis konfliqtis“
modelTan, romlis Tanaxmad orives _ qalsac da kacsac brali miuZRvis
col-qmrul konfliqtSi.2
dasaxelebul Teoriebs, rogorc vxedavT, sxvadasxva formiTa da sax-
iT gamovlenili Zaladoba aerTianebT _ e.i. sxva adamianze Zalauflebisa
da kontrolis ganxorcieleba. ojaxSi Zaladoba gamoixateba aramxolod
meuRleebs Soris, aramed SeiZleba iyos mSoblebis Zaladoba bavSvebis
mimarT, da-Zmas Soris Zaladoba da a.S.
amdenad ojaxSi Zaladobas gaaCnia Tavisi Taviseburebani.
I Zaladoba xorcieldeba garkveuli ganzraxviT. Zaladobis subieqte-
bi, rogorc wesi erTmaneTze arian damokidebulebi, amitom umetes SemTx-
evavaSi ojaxis wevrebi malaven am faqts.
II ojaxSi Zaladobis arsi upirveles yovlisa adamianis piradi ufle-
bebisa da Tavisuflebebis SelaxvaSi mdgomareobs.
III ojaxSi Zaladobas axasiaTebs ZalTa asimetria. erTi mxare (moZa-
lade) flobs materialur, fizikur, inteleqtualur upiratesobas meore
mxaris (msxverplis) mimarT da cdilobas daimorCilos igi. (igulisxmeba
da-Zmas Soris konfliqti, mSoblebsa da bavSvebze Zaladoba).
IV am qmedebas moaqvs ziani (igi SeiZleba iyos fizikuri, ekonomikuri,
emociuri) da ese trialebs Zaladobis borbali.
ojaxSi Cadenil danaSauls saqarTveloSi Tavisi istoria aqvs. aRniS-
nul sakiTxze msjelobisas maxsendeba cnobili qarTveli iuristis _ nug-
zar gabriCiZis motivacia, romelmac am Temaze Teoriuli kvleva daiwyo.
igi jer kidev gamomZieblad muSaobisas iZiebda eqimis saqmes, romel-
mac ojaxur niadagze meuRle mokla. am faqtma praqtikosi iuristis iseTi
interesi gamoiwvia, rom SemdgomSi igi saojaxo konfliqtis Sedegad Cad-
enili ZaladobiTi danaSaulis saxelmZRvanelos avtori gaxda.3
aRniSnul naSromSi nugzar gabriCiZem Zvel qarTul samarTlis Zegle-
bze dayrdnobiT is faqti gamokveTa, rom Zvelad mamis, colis, Zmisa da
ojaxis sxva wevrebis mkvleli ufro mkacrad isjeboda, vidre sxva gare-
moebebSi Cadenili mkvlelobis Camdeni piri.
sainteresoa, rom avtorma naSroms „saojaxo konfliqtis Sedegad Ca-
denili mkvlelobis gamoZiebis meTodika“ uwoda, ramdenadac igi miiCnev-
da, rom ojaxis wevrebs Soris sxvadasxva danaSaulis ZiriTad gamomwvev
2
k. boWoriSvili, m. mesxi, q. xuciSvili, m. feraZe, n. saakaSvili, a. abaSiZe, n. Sav-
layaZe, n. zazaSvili _ damxmare saxelmZRvanelo policielTaTvis, ojaxSi Zaladobis
sakiTxebze, Tb. 2010, gv. 7
3
n. gabriCiZe, saojaxo konfliqtis Sedegad Cadenili mkvlelobis gamoZiebis meTo-
dika, Tb. 2005

51
mizezs konfliqti warmoadgenda.
yvelasaTvis cnobilia, rom konfliqtologiis problemas _ fsiqikur-
sa Tu socialurs _ fsiqologia Seiswavlis. 4
amerikeli mecnieris bouldingis azriT, konfliqturi movlenebis
klasifikacia im TvalsazrisiT unda moxdes, Tu ramdeni da ra mxareebi
monawileoben masSi. 5
„konfliqtis mizezebi“ rogorc r. jorbenaZe aRniSnavs _ konkretul
situacias ukavSirdeba. daZabulobis intensivobas zrdis mxareTa Soris
urTierTaRqma anu sarkiseburi aRqma, sadac „sxva“ uaryofiTad aRiqmeba,
„Cvengan“ gansxvavebulad. 6
maSasadame n. gabriCiZem Tavis monografiaSi Tamamad gamokveTa ojax-
uri konfliqtis niadagze Cadenili danaSaulis arsi da saSiSroeba.
aRniSnul Temaze msjelobisas bevri saintereso sakiTxi iCens Tavs.
mniSvnelovania Tavad problemis aRiareba, ikveTeba fsiqologiuri
aspeqtebi, yuradReba eTmoba tradiciebs.
marTlac, Tuki sakiTxs Cveni qveynis tradiciidan ganvixilavT, sx-
vadasxva dros ojaxis wevrebis, gansakuTrebiT qalisadmi damokideb-
ulebis mimarT sxvadasxvagvar midgomas vxvdebiT. aseT SemTxvevaSi yve-
las gvaxsendeba dedofali SuSaniki, romelic religiis niadagze ojaxSi
Zaladobis erT-erTi pirveli msxverpli iyo. mogvianebiT ki XII sauku-
neSi qalisadmi pativiscema saocar simaRlezea ayvanili. gadis dro da
sazogadoeba ufro mkveTrad ereva ojaxis saqmeebSi. 1883 wels droebis
korespodenciis avtori wers: „kacs Tu dedakacs, rodesac mruSobaze
miaswrebdnen, Seiyreboda mTeli sofeli. mere piruku Sesvavdnen virze
da mTels sofels Semoatarebdnen“. 7 eseTi iyo sazogadoebis zneobrivi
sasjeli, romelsac damnaSavis sindisze unda emoqmeda.
mogvianebiT Tavs iCens sabWoTa epoqis midgomebi ojaxis institutis
mimarT. mere ki cnobili 1990-iani wlebi. sxvadasxva formiT gamovlenili
Zaladoba gvwyinda, ganvicdidiT, magram aRar gvikvirda, Tavzars aRar
gvcemda.
Zaladoba sxvadasxvagvarad aisaxa adamianTa bedze. konfliqtebma da
socialurma siduxWirem xeli Seuwyo Zaladobis matebas. zogadma proce-
sebma sazogadoebaSi moraluri da saerTo Rirebulebebis kuTxiT iCina
Tavi. mag: ucxo aRar iyo iseTi movlena rogoric gaxlavT ZaliT gaTxove-
ba, mZime pirobebSi warmarTuli orsuloba, iseT pirovnebasTan ojaxis
4
Шнаидер Г. „Криминология“ М. Изд. Пресса 1994, стр. 290
5
Boulding K., The role of conflict in the dinamics of society II Current research on peace and violence.
IX., 3, 1986, gv. 98-102
6
jorbenaZe r., politikuri konfliqtebis marTva, mecniereba, Tb. 2001, gv. 6
7
g. daviTaSvili _ „danaSauli da sasjeli qarTul CveulebiT samarTalSi“, gamomc:
„meridiani“, Tb. 2011, gv. 220

52
Seqmna, romelic odesRac Tavad iyo Zaladobis msxverpli da rac mTavaria
ojaxuri konfliqtis niadagze dazaralebuli bavSvebi.
ase warmoiqmna Cvens Tvalwin siZulvilis danaSauli, romelmac saxel-
wodeba _ ojaxuri Zaladoba miiRo. mainc ratom ojaxuri danaSauli? imi-
tom rom ojaxi mniSvnelovani institutia, sadac yvelaze daculad unda
igrZnos adamianma Tavi.
Tvali gadavavloT sakanonmdeblo bazas, romelic ojaxSi Zaladobis
sakiTxs awesrigebs. adamianis uflebaTa dacvis konvencia pirad da ojaxur
cxovrebas saTanadod icavs. ojaxis dacvisa da daxmarebis gansakuTrebul
RonisZiebebebs iTvaliswinebs saerTaSoriso paqti ekonomikuri, social-
uri da kulturuli uflebebis Sesaxeb.
qalTa samoqalaqo uflebasa da samarTlebriv statusze aris gamax-
vilebuli yuradReba „qalTa diskriminaciis yvela formiT aRmofxvris
konvenciaSi“. igi Seicavs moTxovnas, rom orive sqess Soris srulad iyo
pasuxismgebloba ganawilebuli Svilebis aRzrdisTvis. rac Seexeba, evros-
abWos konvencias „qalTa mimarT Zaladobisa da ojaxSi Zaladobis winaaR-
mdeg brZolasa da prevenciaze“ _ konvenciis mixedviT „ojaxSi Zaladoba“
niSnavs yvela fizikur, sqesobriv, fsiqologiur Tu ekonomikur Zalado-
bas rac xdeba ojaxSi an ojaxur wreSi an yofil da amJamindel meuRleebs
da partniorebs Soris, imis miuxedavad damnaSave iziarebs an iziarebda
Tu ara sacxovrebels msxverplTan.
rac Seexeba erovnul kanonmdeblobas saqarTvelos administraci-
uli saproceso kodeqsi _ ojaxSi Zaladobis faqtze msxverplis dacvisa
da moZaladis garkveuli moqmedebebis SezRudvis uzrunvelsayofad iT-
valiswinebs damcavi da Semakavebuli orderebis gamocemasa da misi ga-
saCivrebis wess.
2006 wels saqarTvelos parlamentma miiRo kanoni „ojaxSi Zaladobis
aRkveTis, ojaxSi Zaladobis msxverplTa dacvisa da daxmarebis Sesaxeb“.
aRniSnuli kanonis mizania:
„a) Seqmnas ojaxis wevrTa uflebebisa da Tavisuflebebis dacvis, fizi-
kuri da fsiqologiuri xelSeuxeblobis, ojaxuri Rirebulebebis dacvis
sakanonmdeblo garantiebi;
b) Seqmnas efeqtiani sakanonmdeblo meqanizmebi ojaxSi Zaladobis
gamovlenis, aRkveTisa da Tavidan acilebisaTvis;
g) uzrunvelyos ojaxSi Zaladobis msxverplTa dacvis, daxmarebisa da
reabilitaciis safuZvlebi;
d) uzrunvelyos sxvadasxva institutebs Soris TanamSromloba ojaxSi
Zaladobis Tavidan acilebisa da mis winaaRmdeg brZolis mizniT;“8
„ojaxSi Zaladobis aRveTis, ojaxSi Zaladobis msxverplTa dacvisa da
8
sisxlis samarTlis zogadi nawili, gamomc. „meridiani“,Tb. 2016 w. gv. 233

53
daxmarebis Sesaxeb“ kanonis mesame muxlis Tanaxmad ojaxSi Zaladoba gu-
lisxmobs _ ojaxis erTi wevris mier meoris konstituciuri uflebebisa
da Tavisuflebebis darRvevas ugulebelyofiT an/da fizikuri, fsiqolo-
giuri, ekonomikuri, seqsualuri ZaladobiT an iZulebiT.
mocemul ganmartebaSi erT-erTi cvlilebisas sityva „ugulebelyo-
fa“ daemata, rac gulisxmobs mSoblis an/da kanonieri warmomadgenlis
mier bavSvis fizikuri, fsiqologiuri saWiroebebis daukmayofileblobas,
sabaziso ganaTlebis uflebis SezRudvas, safrTxisgan daucvelobas,
dabadebis registraciis, samedicino da sxva momsaxurebiT sargeblobisT-
vis aucilebeli moqmedebis ganuxorcieleblobas Tuki mSobels an/da
kanonier warmomadgenels aqvs saTanado informacia, SesaZlebloba da
xeli miuwvdeba Sesabamis momsaxureobaze.
maSasadame, ojaxSi Zaladoba bavSvze mxolod fizikuri ZaladobiT ar
gamoixateba. igi misi interesebis ugulvebelyofaSi gamoixateba.
amave kanoniT gansazRvrulia ojaxSi Zaladobis msxverplis statusi,
romelsac Sinagan saqmeTa saministros Sesabamisi samsaxuri an sasamarTlo
organo gansazRvravs. (ojaxSi Zaladobis msxverplis statusis ganmsaz-
Rvreli jgufi) romelic arsebobs sauwyebaTSoriso sabWosTan. piris mier
moTxovnis SemTxvevaSi (me-18 muxli) msxverplis moTavseba xdeba TavSesa-
farSi 3 Tvemde vadiT. saWiroebis SemTxvevaSi es vada gagrZeldeba.
2014 wels adamianiT vaWrobis (trefikingis) msxverplTa, dazarale-
bulTa dacvis Sesaxeb dadgenilebis Tanaxmad gansazRvrulia ojaxSi Za-
ladobis msxverplTa da dazaralebulTa uzrunvelyofa TavSesafariT,
fsiqologiuri, samedicino da sxva saxis momsaxurebebiT.
rac Seexeba saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi 2012 wels Se-
tanil normas, xSirad sakiTxs amgvarad ganixilaven _ ra saWiroa calke
muxli 126¹ _ ojaxSi Zaladoba, rodesac saqarTvelos sisxlis samarTlis
kodeqsSi calke gvaqvs mTeli rigi muxlebi, romlebic ZaladobiT Cad-
enili danaSaulisTvis pasuxismgeblobas TavisTavad iTvaliswineben.
am sakiTxze msjelobisas gvsurs xazgasmiT gamovkveToT is garemoeba,
rom ojaxis wevrTa Soris konfliqti swored is situaciaa, romelic bev-
rjer win uswrebs iseTi saxis danaSaulebs rogoric mkvleloba, janmrT-
elobis dazianeba da sxva ZaladobiTi danaSaulia. vfiqrobT, Tuki ojax-
uri Zaladobis muxliT piri Sesabamisad daisjeba, ufro mZime kategoriis
danaSauli Tavidan iqneba acilebuli.
prevenciis gansakuTrebul formas atarebs saqarTvelos sisxlis
samarTlis kodeqsis 111-e muxli, sadac gansazRvrulia pasuxismgeblo-
ba ojaxuri danaSaulisaTvis. aqve miTiTebulia Tu vin iTveleba ojaxis
wevrad da ganmartebulia, rom ojaxuri danaSauli niSnavs ojaxis erTi
wevris mier ojaxis sxva wevris mimarT am kodeqsis 108-e, 109-e, 115-e, 117-e

54
da ase Semdeg muxlebiT gaTvaliswinebuli danaSaulis Cadenas.
„aRniSnuli muxlis saqarTveloSi SemoReba saxelmwifos mier win ga-
dadgmuli nabiji iyo saerTaSorisod aRiarebuli adamianis uflebebis
dacvisa da uzrunvelyofis TvalsazrisiT. aseTma cvlilebam xazi gausva,
rom saqarTvelos saxelmwifo aramxolod formalurad aris saxvadasxva
saerTaSoriso konvenciebisa Tu aqtebis monawile, magaliTad rogoricaa
gaeros konvencia bavSvTa uflebebis dacvis Sesaxeb (1989), (CRC) da konven-
cia qalTa diskriminaciis yvela formis aRmofxvris Sesaxeb (1979) (CEDAU),
aramed _ qveyanam am sakiTxis sisxlissamarTlebrivi kuTxiT Seqmna real-
uri meqanizmi ojaxis yvela wevris, _ gansakuTrebiT qalebisa da bavSvebis
dacvis TvalsazrisiT.9
Zaladobis prevenciis uzrunvelsayofad saqarTveloSi SemuSav-
da erovnuli strategia, romelic warmoadgens saxelmwifos prevenci-
uli politikis nawils da gamoixateba saxelmwifo mzaobas _ upasuxos
gamowvevebs, romlebic dRevandel sazogadoebaSi arsebobs.
igi asaxavs samomavlo xedvas, Tu rogor unda ganxorcieldes Zalado-
bis prevencia saxelmwifos da sazogadoebrivi institutebis Tanamonaw-
ileobiT.
strategiis farglebSi SemuSavda ojaxSi Zaladobis gamomwvevi mize-
zebi da faqtorebi da masTan brZolis efeqturi meTodebi.
rac Seexeba uSualod ojaxSi Zaladobis danaSaulis gamomwvev mize-
zebs da faqtorebs, Tuki ojaxSi momxdar kriziss garkveuli sqemiT war-
movadgenT Semdeg suraTs miviRebT.

  zogadsocialuri procesebi
  konfliqtSi monawile piris socialuri mdgomareoba
  pirovneba
zogad socialuri procesebi da konfliqtSi monawile piris so-
cialuri mdogmareoba SesaZlebelia erT jgufSi movaqcioT da maTi
gaerTianebis safuZvlad mZime ekonomikuri mdgomareoba davasaxeloT.
amisuamravi mizezi dapiroba arsebobs, maTSoris xSirad umuSevrobasvus-
vavTxazs, Tumca gamosavali yvela situaciidan arsebobs. Tuki movindo-
mebT da CavuRrmavdebiT sazogadoebisTiToeuli wevrimizezssakuTarS-
esaZleblobebSi da maT swor realizaciaSi ipovis.
ojaxisekonomikuri funqciebis rRvevam mis sociobiologiur fun-
qciebze kanonzomieradimoqmeda.
„rodesac ojaxis finqciis socialur xasiaTze vmsjelobT _ igi war-
mogvidgeba, rogorc socialuri Zala, romelic gavlenas axdens cxovrebis
yvela sferoze _ ekonomikuridan dawyebuli sulier kulturulamde.
9
sisxlis samarTlis zogadi nawili, gamomc “meridiani“, Tb. 2016, gv. 217

55
swored ojaxis ZiriTadi socialuri daniSnulebaa Camoayalibos mis
wevrebs Soris swori Cvevebi da midrekilebebi. ojaxis am funqciis daSlam,
Zalian imoqmeda mis simyareze“.10
ojaxSi Zaladobis xelSemwyobi faqtori gaxda genderuli uTanas-
woroba, alkoholze, narkotikze damokidebuleba, individis naklebi Car-
Tuloba sazogadoebriv cxovrebaSi. „ojaxis Zaladobis gamomwvev mizezad
aseve SeiZleba CaiTvalos ganaTlebis (aRzrdis) dabali done, bolo
wlebis samxedo, saomari dapirispirebebi da maTi mZime Sedegebi. qalaqebis
arqiteqturuli mowyoba da sazogadoebis mier agresiisa da Zaladobis
urTierTobis formad aRiareba“.11 yovelive aman calkeul ojaxebSi suli-
eri funqciis gauareseba moaxdina. Seicvala ojaxis wevrTaurTierToba.
mkveTrad Semcirda drois is monakveTi, romelsacojaxiswevrebi erTada-
tareben. agresiuloba da sisastikeSin da gareT TviTdamkvidrebis normad
iqca. sworedamgaremoebebis gamoTaviiCinasayofacxovrebokonfliqtebma.
„roca ori adamiani erTmaneTs ukavSirebs sakuTar beds, am dros
saWiroa didi Zalisxmeva da dro, rom maTgan Camoyalibdes mTliani er-
Tiani arseba. mTel rig ojaxebSi es procesi ukuRma miiRes da xdeba kon-
fliqtebi. maTi mizezia:
1. meuRleebs Soris urTierTobis eTikis darRveva;
2. biologiuri araTavsebadoba;
3. meuRleebis damokidebulebis gaurkvevloba ojaxis sxva wevrebTan
da naTesavebTan;
4. interesTa da moTxovnilebaTa araTavsebadoba;
5. bavSvis aRzdasTan dakavSirebuli sxvadasxvaoba;
6. pirovnuli nakli an uaryofiTi Tvisebebi xan erT, xan kidev orive
meuRles xasiaTSi;
7. Svilebsa da mSoblebs Soris urTierTobis nakleboba.12
ojaxis wevrisgandaCagrul _ qalserTaderT gamosavladganqorwine-
barCeba. gamosavali, romlis Semdegaseve mZimea qalissocialuri mdgo-
mareoba. sazogadoebagarkveulimosazrebiTmartoxelaqals ar wyalobs
da amgvari qalbatoni sazogadoebrivi normebis mkacr SefasebaSi eqceva.
xSirad gaismis kiTxva iqneb Tavad qali iyo damnaSave. Cvens monaTxrobs
zogierTi qalis tragediaze skeptikurad pasuxoben _ qalic xom SeiZleba
iyos moZalade.
amgvar kiTxvaze pasuxi erTia _ ojaxur niadagze warmoSobilikon-
fliqtiyovelTvis miuRebelia daaseTi konfliqtis dros ufro metad
10
ojaxuri garemo _ axalgazrda ojaxis enciklopedia, gamomc: „lampari99“, 2014 w,
gv. 19
11
m. SalikaSvili, Zaladobis kriminologia, gamomc: „meridiani“, Tb. 2012, gv. 37
12
ojaxuri garemo _ axalgazrda ojaxis enciklopedia, gamomc: „lampari99“, 2014 w,
gv. 33

56
ojaxis wevri arasrulwlovani da mozardi zaraldeba. Tvalwin midgas 10
wlis dazaralebuli biWi, romelic mamam ise scema, rom bavSvi saavadmyo-
foSi moxvda da mas saswrafod apendicitis operacia dasWirda.
sagulisxmoa kidev erTi faqtori sxvadasxva Taobebis arseboba ojax-
Si, e. w. tradiciuli ojaxebSi sami sxvadasxva Taobis adamiani cxovrob-
da. dRes xandazmulTa mdgomareoba sagrZnoblad garTulda, isini xSirad
marto cxovroben da amiT Taobebs Soris kavSiri wydeba.
rac Seexeba konfliqtSi monawile piris pirovnul Tvisebebs am Sem-
TxvevaSi mxedvelobaSi gvaqvs moZalade damnaSave, am sakiTxis ganxilvisas
moviSveliebT fsiqologiaSi cnobil pirovnuli niSnebis did xuTeuls:
1. ramdenad icnobs piri socialur situacias (komunikaciis unari da
a.S.)
2. nevroticizmi
3. keTilmosurneoba
4. organizebuloba da TviTorganizeba
5. Riaoba
am xuTeulTagan didi yuradReba unda davuTmoT pirvels, imas Turam-
denad icnobs piri socialur situacias da aqedan gamomdinareunda veZe-
boTojaxSi Zaladobis, rogorc danaSaulis Cadenis mizezebi da pirobebi.
maSasadame piris fsiqika da misi damokidebuleba danaSaulebrivi qcevis
mimarTerT-erTimniSvnelovani mizezia. misi gamokvleva biologiuri da
socialuri determinantebis saSualebiT xdeba. zogierTi mecnieri so-
cialur faqtors uaryofda da pirovnebis damnaSaved CamoyalibebaSi bi-
ologiur faqtors aRiarebda. jer kidev XVIII sk-Si frangi filosofosi
da eqimi jiulien de ofrelametri amtkicebda rom adamiani „rTul orga-
nos warmoadgens da damokidebulia imaze Tu rogoraa momarTuli bune-
brivi Tvisebebisagan“.
mimoixilavda ra pirovnebis biologiur faqtorebs kriminolog-
Ta nawili miuTiTebda adamianis asakze, sqesze, individualur fizi-
kur da fsiqologiur Taviseburebebze. marTlac garkveul SemTxvevebSi
TiToeul adamianSi mZlavrobs biologiuri aspeqtebi-agresiuloba, six-
arbe, gulgriloba, sisastike. aRniSnuli sakiTxisadmi TavianTi pozicia
gaaCndaT aramarto kriminologobs, kriminalistebs, aramed geneologebs,
fsiqologebs. aRsaniSnavia geneolog Sarlota auerbaxis mosazreba. erT-
erT naSromSi igi werda „TiToeuli bavSvi flobs memkvidreobiT miniWe-
bul monacemTa nakrebs, saboloojamSi es monacemebi ayalibeben konkre-
tul mamakacs, qals , romelic am bavSvisgan gaizrdeba“. 13
imis gaTvaliswinebiT Tu konkretul pirovnebaSi romeli determi-
nanti mZlavrobs _ socialuri Tu biologiuri TandaTan viRebT moZalade
13
Ауэрбах Ш. Наследственность. Атомиздат, 1969 

57
damnaSavis saxes.
Zaladobis prevenciisTvis mniSvnelovania sazogadoebis CarTuloba
am procesSi. sazogadoebis erTi nawili am sakiTxs skeptikurad uyurebs,
nawili gulgrilia, xolo garkveuli nawili Tavad aris am Zaladobis msx-
verpli.
am mizezTagan gulgriloba, Cveni SexedulebiT gansakuTrebuli mize-
zia. xSiria SemTxveva, rodesac vigebT ojaxSi Zaladobis faqtis Sesaxeb.
SeiZleba moZalades axlosacvicnobdeT, aseT SemTxvevaSi gaismis nacnobi
frazebi _ arviciT ra xdeba, is sazogadoebaSi miRebuli pirovnebaa, ro-
gor SeiZleba is iyos moZalade. maxsendeba poloneli kriminologis mier
moyvanili magaliTi sazogadoebaSi cnobili pirovneba ojaxSi moZalade
iyo. misgan daCagrulma meuRlem _ qalma araerTxel gamoiZaxa policia,
magram veravis warmoedgina rom amgvari cnobadi pirovneba moZalade iqne-
boda. mokled, qalbatons ar ujerebdnen. policielis ganmartebiT mas
saqmis aRZvrisTvis da saqmisTvis Sesabamisi msvlelobis micemisTvis faq-
tze waswreba sWirdeboda. policiaSi qalis mxridan Setyobineba bolo aR-
moCnda. policiam qmrisgan sastikad nacemi qalbatoni gardacvlili naxa.
am faqts axsna erTi aqvs moZalade xSirad msxverplis mimarT aris sas-
tiki da daundobeli, sazogadoebis danarCeni nawilisTvis ki is misaRebad
iqceva.
am garemoebis safuZveli Zaladobis Sesaxeb sxvadasxva TeoriebSi Sei-
Zleba moviZioT.
„socializaciis Teoriis Tanaxmad Zaladobrivi qmedeba ZiriTadad
xorcieldeba iseTi mamakacebis mier, romelTac gaaCniaT naklebi social-
izacia.
socializaciis armqone mamakacebi xvdebian iseT situaciaSi, sadac
emociuri da pirovnuli stabiluroba unda gamoamJRavnon. moZalade ma-
makacTa umravlesobas bavSvobaSi ver aswavles sakuTari grZnobebis mar-
Tva da konfliqturi situaciis mSvidobianad mogvareba“. 14
ismis kiTxva rogor moviqceT aseT SemTxvevebSi. am sakiTxs aqvs Ta-
visi globaluri da mecnieruli axsna. globaluri TvalsazrisiT mizezebi
mravalmxrivia.
1. sazogadoebis nawils ar SeuZlia sakuTari uflebebis dacva. xSirad
imitom, rom kargad ar icnobs kanons.
2. erT-erT sakiTxs warmoadgensmimarTvianoba anu ramdenad mimarTavs
esa Tu is piriSesabamis organos. (policia).
3. dabolossazogadoebisTiToeuliwevrisdamokidebulebadanaSauli-
sadmi.
is, rom sazogadoebisnawilsSeuZliasakuTari uflebebis dacva, garda
14
m. SalikaSvili, Zaladobis kriminologia, gamomc: „meridiani“, Tb. 2012, gv. 63

58
samarTlebrivi aRzrdisa, bevr faqtorTan aris dakavSirebuli. amkuTxiT-
Tavs iCens zogadad ganaTlebis problema _ rac vfiqrobT, mravalmxrivi
RonisZiebebiT unda ganxorcieldes. ZiriTadad ki skolidan unda daiwyos.
kerZod unda moxdes ojaxis institutis, ZiriTadi Rirebulebebisa da fa-
seulobebis, adamianis uflebebisa da Tavisuflebebis damcveligaZliere-
buliprogramebis SeTavazeba. es yovelive Zlieri samoqalaqo sazogadoe-
bis Seqmnis safuZvelia. (treiningebi)
rac Seexeba mimarTvianobas aq, msxverpli darwmunebuli unda iyos,
rom igi daculi iqneba rogorc samarTaldamcavi organoebisgan, parale-
lurad sazogadebis TiToeuli wevris Tanadgomas daimsaxurebs. es sakiTxi
aseve dakavSirebulia danaSaulisadmi sazogadoebis damokidebulebasTan.
anu rogor aRiqvavs sazogadoebis TiToeuli wevri momxdar danaSauls,
gansakuTrebiT ojaxuri konfliqtis niadagze momxdar danaSauls. udavo
faqtia, rom bolo statistikam 2014 wlis ganmavlobaSi ojaxur niadagze
gardacvlilma qalbatonebisa sazogadoeba dazafra.
Tuki e.w. Zaladobis msxverpli qalebis fenomenis Seswavlas SevecdebiT
`anglo-amerikul samarTlis sistemaSi vxvdebiT qarTuli sisxlis samar-
TlisaTvis sruliad ucxo da gauTvaliswinebel fenomens, romelic aSS-is
sisxlis samarTlis doqtrinaSi Zaladobis msxverpli qalebis sindromad
(„battered women syndrome”) aris wodebuli. saqmeSi People v. Humphrey, Za-
ladobis msxverpli qalebis sindromi gansazRvra, rogorc „saerTo sin-
dromebis erToblioba, romlebic Tavs iCenen qalSi, romlis mimarTac
mamakaci partniori axorcielebda fizikur da fsiqologiur Zaladobas
drois didi periodis ganmavlobaSi”.15
miuxedavad ojaxSi Zaladobis faqtis sixSirisa Cven yvelas erTad
SegviZlia Tavidan aviciloT es danaSauli.
moviSvelieb sazogadoebrivisaSiSroebis cnebasac, ramac bolo wlebSi
erTgvarad dakarga Tavisi xasiaTi. Sevecdebi am sakiTxis mecnierul axsna-
sac. kerZod sazogadoebrivi saSiSroebisa da marTlwinaaRmdegobis urT-
erTmimarTebis problemas. profesori oTar gamyreliZeqalbaton TinaTin
wereTlis cnobili naSromis „sazogadeobrivi saSiSroeba da marTlwinaaR-
mdegoba sisxlis samarTalSi“ Sesaval nawilSi, rogorc am naSromis redaq-
torixazs usvavs im garemoebas, rom moqmedi sisxlis samarTlis kodeqsi
1960 wlis kodeqsisgan gansxvavebiT, „sazogadoebrivi saSiSroeba aRar
xmarobs, magram es rodi niSnavs, rom dasaxelebuli cneba Tanamedrove
qarTuli sisxlis samarTlisaTvis ucxoa. sazogadoebrivi saSiSroebis
nacvlad Cvans iuridiul literaturaSi gamoiyeneba termini sisxlissa-
marTlebrivi umarTloba“. 16

15
Grumer Janet, dasax. naSr., 36 Loy. L.A. Rev. 1575, 2003, gv.3
16
T. wereTeli, „sazogadoebrivi saSiSroeba da marTlwinaaRmdegoba sisxlis samar-

59
diax sazogadoebrivi saSiSroeba rogorc danaSaulis calke niSani
aRar ganixileba, magram es ar niSnavs, rom TiToeulma qmedebam dakarga
sazogadoebrivad saSiSi xasiaTi.
danaSaulis gansakuTrebiT ojaxis niadagze momxdari Zaladobrivi
danaSaulis aRqma sazogadoebis mxriv yovelTvis mwvave unda iyos. max-
sendeba wlebis win kakabeTSi momxdari danaSauli. ojaxidan bavSvi gaita-
ces. gamtaceblebma bavSvis dabrunebis sanacvlod gamosasyidi moiTxoves.
samarTaldamcavi organoebis Zalisxmevis Sedegad SesaZlebeligaxda-
bavSvisuvneblad daabruneba. damnaSaveebiwarmoSobiTsofelikakabeTi-
dan iyvnenda am soflismacxovreblebma saocari simwvaviT dagmes maTi
saqcieli. sazogadoebis am reaqcias erTi saxeli daerqva -reken kakabeTis
zarebi. wlebis ganmavlobaSi msgavsi danaSauli ar momxdara. bolo dros
momxdari faqtebi sazogadoebisgannamdvilad imsaxurebs Sefasebas- ara
Zaladobas.

TalSi“, gamomc: „kavkasiis saxli“, Tb. 2006, gv. 3

60
irina aqubardia

ganridebis institutis srulyofis Sesaxeb

1. Sesavali
moqmedi saproceso kodeqsis erT-erT novacias warmoadgens dis-
kreciuli sisxlissamarTlebrivi devnis SemoReba, romelic prokurors
aZlevs uflebas sakuTari Sexedulebisamebr daiwyos, ar daiwyos anda
Sewyvitos sisxlissamarTlebrivi devna da igi mxolod SezRudulia sa-
jaro interesebiT. diskreciuli uflebamosileba ganimarteba rogorc
„uflebamosileba, romelic administraciul organos an Tanamdebobis
pirs aniWebs Tavisuflebas sajaro da kerZo interesebis dacvis safuZ-
velze kanonmdeblobis Sesabamisi ramdenime gadawyvetilebidan SearCios
yvelaze misaRebi gadawyvetileba“.1
sisxlis samarTlis politikis saxelmZRvanelo principebis zogadi
nawilis Sesabamisad,2 prokurorma sisxlissamarTlebrivi devnis Sesaxeb
gadawyvetilebis miRebisas unda ixelmZRvanelos mtkicebulebiTi da sa-
jaro interesis testiT, romlebic erTobliobaSi qmnis e.w. srul tests.
mxolod sruli testis dakmayofilebis SemTxvevaSi unda daiwyos proku-
rorma sisxlissamarTlebrivi devna. diskreciuli uflebamosilebis gaT-
valiswinebiT prokurorma SeiZleba ar daiwyos sisxlissmarTlebrivi dev-
na da gamoiyenos alternatiuli meqanizmi ganridebis an/da ganridebisa da
mediaciis saxiT.
saqarTvelos sisxlis samarTalwarmoebaSi 2010 wels SemoRebul iqna
„arasrulwlovanTa ganridebisa da mediaciis programa“, xolo 2011 wels
SesaZlebeli gaxda marTlmsajulebisagan srulwlovan pirTa ganridebac.
miuxedavad imisa, rom arc ise didi xania, rac SemoRebul iqna ganridebis
instituti, man ukve daimkvidra adgili qarTul samarTlebriv sivrceSi
da warmatebiT gamoiyeneba praqtikaSi. ganridebis Sesaxeb bevri daiwera
sxvadasxva aspeqtiT. naSromis mizania SedarebiTi analizis gziT ganvixi-
loT arasruwlovanTa da srulwlovanTa ganridebis saproceso wesi da
yuradReba gavamaxviloT zogierT sakanonmdeblo xarvezze am institut-
Tan dakavSirebiT.

1
ix. ganmartebiTi iuridiuli leqsikoni, Tb.,2012, gv.165
2
damtkicebulia saqarTvelos iusticiis ministris 2010 wlis 8 oqtombris № 181
brZanebiT

61
2. ganrideba, rogorc sisxlissamarTlebrivi devnis alternatiuli
forma
ganrideba aris sisxlis samarTlebrivi devnis alternatiuli forma.
igi danaSaulis Camden pirs aZlevs SesaZleblobas ganeridos sisxlissa-
marTlebriv pasuxismgeblobas. aseve nasamarTlobas.
„ganridebis arsi mdgomareobs formaluri saxelmwifo kontrolis
araformalur kontrolze „gadamisamarTebaSi“.3 „ganrideba aris aRdgen-
iTi marTlmsajulebis nawili, procesi, sadac yvela mxare, romelsac kav-
Siri aqvs konkretul danaSaulTan, ikribeba, raTa koleqtiurad gadawyvi-
ton danaSaulis Sedegi da misi gavlena momavalze.“4
sisxlisamarTlebrivi devnis alternatiuli formebi miznad isaxavs
konfliqtis arasisxlissamarTlebrivi gziT gadawyvetas. swored am Si-
naarsis matarebelia termini „diversion“ (gadaxra, acileba), rac aqtiu-
rad gamoiyeneba saerTo da kontinenturi samarTlis qveynebSi. aRniSnuli
principi ganixileba rogorc erTgvari Serigeba braldebulsa da dazara-
lebuls Soris.
amerikaSi prokurori devnis dawyebaze uars ambobs upirobod an dana-
Saulis Camden pirs akisrebs garkveuli movaleobebis Sesrulebas.
inglisSi gamoiyeneba sisxlissamarTlebrivi devnis iseTi alternati-
uli formebi, rogoricaa e.w. „araformaluri gafrTxileba“, „formaluri
gafrTxileba“, „oficialuri gafrTxileba“, mediacia.
safrangeTSi prokurori moqmedebs ara „kanonierebis“ principis, ar-
amed „mizanSewonilobis~ principis safuZvelze. Sesabamisad, „safran-
geTis prokurorebis mier mizanSewonilobis principis gamoyeneba mniS-
vnelovnad afarToebs SesaZlo gadawyvetilebaTa palitras, romlebic
sisxlissamarTlebrivi devnis aRZvris stadiaze miiReba.“5kerZod, proku-
rorma SeiZleba gamoiyenos sisxlissamarTlebrivi devnis alternatiuli
formebis saxiT pirobiTi uari sisxlissamarTlebrivi devnis aRZvraze,
sisxlissamarTlebrivi mediacia, sisxlissamarTlebrivi „jarima SeTanxme-
biT“ da a. S. aRniSnuli formebi umeteswilad moicavs prokurorsa da
braldebuls Soris garigebis dadebas dazaralebulis, an saxelmwifos
sasargeblod garkveuli safasuris gadaxdis sanacvlod. gansakuTrebiT
SeiZleba gamovyoT sisxlissamarTlebrivi „jarima SeTanxmebiT“. romelic
Tavisi SinaarsiT ufro axlos dgas qarTul ganridebasTan. respubli-

3
K.Laubenthal,/H.Baier,Jugendstrafrecht. Haidelberg 2006.S.20. ix. g.arsoSvili, g. miqanaZe,
m.SalikaSvili, probaciis samarTali, Tb., 2015, gv.169
4
n.gvenetaZe, m.kvaWaZe, wiklauri-lamixi, m.gabunia, arasrulwlovanTa marTlmsa-
juleba: ganrideba da mediacia, Tb., 2012, gv.145
5
k.gucenko, l.golovko. b.filimonovi, dasavleTis saxelmwifoTa sisxlis samarTlis
procesi, Tb., 2007, gv. 411

62
kis prokurori uflebamosilia sisxlisasamarTlebrivi devnis aRZvramde
arasrulwlovans SesTavazos: `1.xazinis sasargeblod gadaixados jarima
ara umetes 25 000 frankis odenobiT da am qmedebisaTvis sasjelis saxiT
dawesebuli jarimis naxevari; 2. gadasces saxelmwifos sagnebi, romle-
bic danaSaulis iaraRs warmoadgens, anda mopovebulia danaSaulis Sede-
gad; 3. didi instanciis tribunalis mdivans gadasces marTvis mowmoba
an monadiris mowmoba 4 Tvemde vadiT; 4. anazRaurebis gareSe Seasrulos
sazogadoebisaTvis sasargeblo samuSaoebi 60 saaTamde xangrZlivobiT 6
Tvis vadaSi. prokurors SeuZlia SesTavazos aRniSnuli zomebidan erT-
droulad ramdenime, xolo Tu saqmeze dadgenilia dazaralebuli, maSin
damatebiTi pirobis saxiT aucileblad unda moxdes danaSaulis Sedegad
misTvis miyenebuli zianis anazRaureba.6“
germaniaSi sisxlissamarTlebrivi devnis alternatiuli forma gamoi-
yeneba mcire mniSvnelobis danaSaulebTan mimarTebiT. prokurori Ses-
Tavazebs braldebuls, rom ar daiwyebs devnas, Tu is Seasrulebs masze
dakisrebul movaleobebs, romelTa Sorisac SesaZloa igulisxmebodes
dazaralebulisaTvis miyenebuli zianis anazRaureba. SesaZloa proku-
rorma ar daiwyos devna im mizeziT, rom braldebuli gamoTqvams sur-
vils Sexvdes dazaralebuls da miaRwios masTan SeTanxmebas, aunazRauros
ziani.7
sislissamarTlebrivi devnis alternatiuli formebis gamoyeneba
miznad isaxavs samarTalwarmoebis dasrulebas sasamarTlomde, ris Sede-
gadac icxrileba sisxlis samarTlis saqmeTa mniSvnelovani nawili, izo-
geba adamianuri da materialuri resursi da nasamarTlobis gareSe bral-
debulis resocializaciis ufro efeqturi SesaZlebloba Cndeba. amitom
sisxlissamarTlebrivi devnis alternatiuli meqanizmebi, gansxvavebuli
formiT da SinaarsiT, aqtiurad inergeba yvelgan. saqarTvelos sapro-
ceso kanonmdeblobaSi damkvidrebuli ganridebis institutic sisxlis-
samarTlebrivi devnis alternatiuli formis-„diversion“ (gadaxra, ac-
ileba) _ erTgvari nairsaxeobaa.

2.1. arasrulwlovanTa ganrideba


rogorc ukve aRiniSna, 2010 wels saqarTvelos sisxlis samarTlis
saproceso kodeqsSi Setanili cvlilebis safuZvelze, prokurors mieca
diskreciuli uflebamosileba ar ganaxorcielos devna arasrulwlovanis
mimarT da ganaridos igi sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobas naklebad
mZime an mZime danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi, Tu man danaSauli pirvelad
6
iqve, 414-415
7
Criminal Procedure: Comparative Aspects _ Prosecution http://law.jrank.org/pages/900/Criminal
Procedure-Comparative-Aspects-Prosecution.html

63
Caidina, aRiarebs brals, mzad aris aanazRauros ziani da bodiSi mouxa-
dos dazaralebuls, aseTis arsebobis SemTxvevaSi.
„arasrulwlovanis ganrideba sisxlissamarTlebrivi pasuxismge-
blobisgan emsaxureba im amocanas, rom mozards misces gamosworebis Sansi
da Tavidan iqnas acilebuli cixis pirobebSi misi kriminalad Camoyali-
bebis gardauvali procesi.“ 8
„amasTanave, programa emsaxureba dazaralebulebis kmayofilebis
donis gazrdasa da arasrulwlovanTa mxardaWeris RonisZiebebSi maT
CarTvas.“9 ganridebis institutma xeli Seuwyo sasamarTlo sistemis
gantvirTvas, humanuri faqtorebi Seitana prokuroris uflebamosilebaSi
da gamokveTa diskreciuli uflebamosilebis dadebiTi mxareebi. amasTan,
kanonmdebloba saWiroebs daxvewas, raTa aRniSnulma institutma ufro
efeqturad imuSaos.
moqmedi sisxlis samarTlis saproceso kodeqsi Seicavda mxolod zog-
adi xasiaTis regulacias arasrulwlovanTa ganridebis Taobaze. kerZod,
sssk 105-e muxlis me-4 nawilis Tanaxmad, Tu arsebobda dasabuTebuli
varaudi, rom pirma Caidina naklebad mZime an mZime danaSauli, da da-
naSaulis Cadenis momentisaTvis mas ar Sesrulebia 18 weli, prokurori
uflebamosili iyo dasabuTebuli dadgenilebiT mieRo gadawyvetileba
sisxlissamarTlebrivi devnis ardawyebis an ukve dawyebuli sisxlissamar-
Tlebrivi devnis Sewyvetis Sesaxeb devnis sajaro interesis ararsebobis
gamo. aRniSnuli norma gauqmda 2016 wlis 1 ianvridan, radgan 2015 wlis
12 ivliss miRebulma arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsma sxva
sakiTxebTan erTad daaregulira arasrulwlovanTa ganridebis saproce-
so wesi. ganridebis da mediaciis procesi. aseve mowesrigebulia kanon-
qvemdebare normatiuli aqtebiT, kerZod, saqarTvelos iusticiis minis-
tris 2010 wlis 12 noembris № 216 brZanebiT „ganridebisa da mediaciis
Sesaxeb prokurorebisaTvis saxelmZRvanelo miTiTebebisa da mxareebs So-
ris gasaformebeli xelSekrulebis ZiriTadi pirobebis damtkicebis Tao-
baze“, sportisa da axalgazrdobis saqmeTa ministris 2010 wlis 7 dekem-
bris №94 brZanebiT „ganridebisa da mediaciis Sesaxeb mediatorebisTvis
saxelmZRvanelo miTiTebebis damtkicebis Taobaze,“ saqarTvelos sasje-
laRsrulebis, probaciisa da iuridiuli daxmarebis sakiTxTa ministris
2011 wlis 22 Tebervalis №29 brZanebiT“ganridebis an/da ganridebisa da
mediaciis Sesaxeb xelSekrulebebis momzadeba-Sesrulebis procesSi so-
cialuri muSakis rolisa da saqmianobis wesis damtkicebis Taobaze“.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsi iTvaliswinebs arasrul-

8
moris SalikaSvili, arasrulwlovanTa ganridebis da mediaciis sisxlissamarT-
lebrivi, kriminologiuro da fsiqologiuri aspeqtebi, Tbilisi, 2013 w. gv. 46
9
http://pog.gov.ge/geo/projects/current?info_id=86

64
wlovanTa ganridebis proceduras, ganridebis gamoyenebis winapirobebs,
arasrulwlovnis garantiebs ganridebis dros. kodeqsSi dasaxelebulia
ganridebis RonisZiebebi da movaleobebi, romlebic SeiZleba daekisros
arasrulwlovans. aseve gansazRvrulia Tu ra Sedegebi mohyveba gan-
ridebis xelSekrulebis Seusruleblobas.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis mixedviT, Tu arsebobs
dasabuTebuli varaudi, rom arasrulwlovanma Caidina naklebad mZime an
mZime danaSauli, pirvel rigSi ganixileba arasrulwlovnis sisxlissamar-
Tlebrivi pasuxismgeblobisgan ganridebis SesaZlebloba da fasdeba, uz-
runvelyofs Tu ara ganrideba arasrulwlovnis resocializacia-reabil-
itacias da axali danaSaulis Cadenis Tavidan acilebas.
ganridebis gadawyvetilebis miRebisas, mxedvelobaSi miiReba aras-
rulwlovnis saukeTeso interesebi, Cadenili qmedebis xasiaTi da simZime,
arasrulwlovnis asaki, braleulobis xarisxi, mosalodneli sasjeli, miy-
enebuli ziani,sisxlissamarTlebrivi devnis prevenciuli gavlena, dana-
Saulis Semdgomi qceva, warsulSi Cadenili danaSauli da individualuri
Sefasebis angariSi.
ganrideba,rogorc wesi,gamoiyeneba winasasamarTlo sxdomamde. kanoni
mxolod srulwlovanTa mimarT iTvaliswinebda winasasamarTlo sxdomis
Semdeg ganridebis SesaZleblobas. saproceso kodeqsisgan gansxvavebiT
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsma daadgina, rom arasrulw-
lovanTa mimarT ganrideba. aseve SeiZleba iqnes gamoyenebuli saqmis sa-
samarTloSi warmarTvis Semdeg. sasamarTlo uflebamosilia ganridebis
gamosayeneblad sakuTari iniciativiT an mxaris dasabuTebuli Suamdgom-
lobis safuZvelze saqme daubrunos prokurors, romelic arasrulwlo-
van braldebuls SesTavazebs ganridebas da misi Tanxmobis SemTxvevaSi
miiRebs gadawyvetilebas ganridebis Sesaxeb.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsi ar gansazRvravs gare-
moebebs, romelTa arsebobisac sasamarTlom mxaris dasabuTebuli Suamd-
gomloba SesaZloa ar gaiTvaliswinos da uari ganacxados ganridebis gamo-
sayeneblad saqmis prokurorisaTvis dabrunebis Taobaze, rac garkveul
bundovanebas qmnis, radgan gaugebaria, Tu ratom unda Tqvas sasamarT-
lom uari, radgan daiwyos an Sewyvitos sisxlissamarTlebrivi devna al-
ternatiuli meqanizmis gamoyenebiT Tu mis gareSe _ mxolod da mxolod
prokuroris prerogativaa. amitom mizanSewonilia kanonSi aqcenti gakeT-
des ara sasamarTlos uflebamosilebaze, aramed valdebulebaze mxaris
dasabuTebuli Suamdgomlobis arsebobisas daubrunos saqme prokurors
ganridebis gamosayeneblad. aqve xazgasasmelia kanonmdeblis miswrafeba
aamaRlos sasamarTlos roli da sakuTari iniciativiT SesTavazos proku-
rors gamoiyenos ganrideba. es siaxlea klasikuri tipis SejibrebiT samar-

65
TalwarmoebaSi, rac pozitiurad unda Sefasdes.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsma saproceso kodeqsisa-
gan gansxvavebiT detalurad gansazRvra arasrulwlovanTa mimarT gan-
ridebis gamoyenebis winapirobebi, gamokveTa ganridebis gamoyenebisaTvis
garkveul garemoebaTa erTobliobis arsebobis aucilebloba da gansaz-
Rvra arasrulwlovanis mimarT gamosayenebli ganridebis RonisZiebebi.
arasrulwlovans erTdroulad SeiZleba daeniSnos ganridebis ramdenime
RonisZieba. ganridebis RonisZiebebi ganisazRvreba arasrulwlovnis indi-
vidualuri Sefasebis angariSis safuZvelze kanonmdeblobiT dadgenili
wesiT.
mniSvnelovania, agreTve is, rom arasrulwlovanTa marTlmsajulebis
kodeqsi adgens Tu ra ekrZaleba arasrulwlovans d. aseve gansazRvravs
Tu ra evaleba mas ganridebis farglebSi. miuxedavad aRniSnulisa, aras-
rulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsic ar aris dazRveuli xarvezebi-
sagan, kerZod:
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis mixedviT, Tu aras-
rulwlovani ganzrax ar asrulebs ganridebis RonisZiebas, socialuri
muSaki amis Sesaxeb acnobebs ganridebis ganmaxorcielebel organos, ro-
melic, aRniSnulisa da sxva garemoebebis gaTvaliswinebiT, arasrulwlov-
nis, misi kanonieri warmomadgenlisa da socialuri muSakis mosazrebebis
mosmenis Semdeg auqmebs an ZalaSi tovebs gadawyvetilebas ganridebis Ses-
axeb an cvlis ganridebis RonisZiebas, an/da agrZelebs ganridebis xelSek-
rulebis vadas. ganridebis Sesaxeb gadawyvetilebis gauqmebis SemTxveva-
Si prokurori uflebamosilia dasabuTebuli dadgenilebiT gaauqmos
gadawyvetileba sisxlissamarTlebrivi devnis ardawyebis an dawyebuli
sisxlissamarTlebrivi devnis Sewyvetis Sesaxeb da axali dasabuTebu-
li dadgenilebiT daiwyos an ganaaxlos sisxlissamarTlebrivi devna. es
ukanaskneli debuleba dazustebas moiTxovs. radgan Tu arasrulwlovanma
braldebulma Caidina naklebad mZime an mZime danaSauli, romlisTvisac mas
sisxlis samarTlebrivi pasuxismgeblobis nacvlad daekisra ganridebis
RonisZieba, Tumca ganzrax ar Seasrula igi _ prokurorma unda gaauqmos
gadawyvetileba sisxlissamarTlebrivi devnis ardawyebis an dawyebuli
sisxlissamarTlebrivi devnis Sewyvetis Sesaxeb da axali dasabuTebuli
dadgenilebiT daiwyos an ganaaxlos sisxlissamarTlebrivi devna. kanon-
is moTxovna unda iyos imperatiuli. winaaRmdeg SemTxvevaSi arasrulw-
lovans gauCndeba dausjelobis gancda, e.i. mas epatia rogorc Cadenili
danaSauli, aseve ganridebiT nakisri RonisZiebis Seusruleblobac. kan-
onis zemoT dasaxelebuli formulireba danaSaulis prevenciis sawinaaR-
mdegoa. amitom mizanSewonilia kanonis Canaweri _ `prokurori uflebamo-
silia gaauqmos“ Seicvalos CanaweriT _ `prokurorma unda gaauqmos“.

66
2.2. srulwlovanTa ganrideba
saproceso kodeqsi uSualod adgens srulwlovanTa ganridebis piro-
bebs da ganridebis gamoyenebis wess. kerZod, sssk 1681-e muxlis pirveli
nawilis Tanaxmad, prokurors SeuZlia ar daiwyos an Sewyvitos sisxlis-
samarTlebrivi devna piris (ganridebis subieqtis) mimarT naklebad mZime
an mZime danaSaulis Cadenis faqtze, Tu piri (ganridebis subieqti) Seas-
rulebs qvemoT CamoTvlili pirobebidan erTs an ramdenimes:
a) ukanonod mopovebuli qonebis saxelmwifosTvis gadacema an am
qonebis Rirebulebis anazRaureba;
b) danaSaulis iaraRis an/da samoqalaqo brunvidan amoRebuli obi-
eqtis saxelmwifosTvis gadacema;
g) misi qmedebis Sedegad miyenebuli zianis sruli an nawilobrivi
anazRaureba;
d) saxelmwifo biujetis sasargeblod fuladi Tanxis gadaxda, rom-
lis minimaluri odenobaa 500 lari;
e) sazogadoebisaTvis sasargeblo usasyidlo samuSaos Sesruleba 40
saaTidan 400 saaTamde;
v) ojaxuri danaSaulis SemTxvevaSi _ Zaladobrivi damokidebulebisa
da qcevis Secvlaze orientirebuli savaldebulo swavlebis kursis gavla.
aRniSnuli muxlis analizi cxadyofs, rom dasaxelebuli yvela pi-
robis Sesruleba erTdroulad ki ar uwevs ganridebis subieqts, aramed
SesaZlebelia misi ganrideba sisxlisamarTlebrivi sistemisagan ganxor-
cieldes mxolod erT-erTi pirobis an ramdenimes Sesrulebis SemTx-
vevaSi. saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsi ganridebis
gamoyenebis SesaZleblobas iZleva zianis nawilobrivi anazRaurebis Sem-
TxvevaSic. amavdroulad ganridebis Sesaxeb gadawyvetilebis miRebamde
prokurori konsultacias gadis dazaralebulTan (1682 muxlis me-2
nawili) Tumca ganridebisas kanoni savaldebulod ar miiCnevs dazara-
lebulisaTvis miyenebuli zianis anazRaurebas. SesaZlebelia amis nacv-
lad zemoTdasaxelebuli pirobebidan romelime sxva piroba(an pirobebi)
gaxdes ganridebis gamoyenebis safuZveli, rac ar aris marTebuli. mar-
Talia, dazaralebuls SeuZlia zianis anazRaurebis moTxovna daayenos
samoqalaqo samarTalwarmoebis wesiT, magram amisaTvis aucilebelia jer
sisxlis samarTlis saqmeze gamovides gamamtyunebeli ganaCeni, Semdeg ki
dazaralebulma mimarTos sasamarTlos samoqalaqo samarTalwarmoebis
wesiT zianis anazRaurebis moTxovniT, rac dakavSirebulia drosTan da
materialur xarjebTan. `wevri saxelmwifoebisadmi evrosabWos probaciis
wesebis Sesaxeb“ evropis sabWos ministrTa komitetis 2010 wlis 20 ianvris
rekomendaciis CM/Rec(2010) meore danarTis Tanaxmad, aRdgeniTi mar-
Tlmsajuleba dafuZnebulia ZiriTad principze, rom ukanono qmedebaze

67
reagireba moicavs dazaralebulisaTvis miyenebuli zianis anazRaurebas.
amitom ganridebisas aucilebeli piroba unda iyos dazaralebulisaT-
vis miyenebuli zianis anazRaureba. aseT SemTxvevaSi ganridebis subieqti
uars ver ityvis masze, radgan sxvagvarad ver ganerideba sisxlissamarT-
lebriv sistemas, ver gaTavisufldeba sisxlissamarTlebrivi pasuxismge-
blobisagan. xolo Tu is ganridebaze uars ityvis da mis mimarT gamam-
tyunebeli ganaCeni gamova, samoqalaqo samarTalwarmoebis wesiT mas mainc
daekisreba miyenebuli zianis anazRaureba. amitom ganridebis gamoyenebis
aucilebel winapirobad dazaralebulisaTvis miyenebuli zianis anazRau-
rebis moTxovnis dakanoneba gamarTlebulia da igi xelsayrelia rogorc
braldebulis. aseve dazaralebulisa da saxelmwifosaTvis.
aqve yuradsaRebia kidev erTi garemoeba. sssk 1681 muxlis pirveli
nawilis Tanaxmad, prokurors SeuZlia ar daiwyos an Sewyvitos sisxlis-
samarTlebrivi devna, Tu piri Seasrulebs ganridebiT dakisrebul pa-
suxismgeblobas. „prokurors SeuZlia“ niSnavs, rom mas aqvs ufleba da
ara valdebuleba. saproceso kodeqsi pirdapir ar moiTxovs sissxlis-
samarTlebrivi devnis Sewyvetas ganridebis subieqtis mier dakisrebuli
pasuxismgeblobis Sesrulebis SemTxvevaSi, rac sakanonmdeblo xarvezad
unda CaiTvalos, radgan sisxlissamarTlebrivi devnis alternatiuli
formis gamoyenebis farglebSi ganridebis subieqtis mier kanoniT dadge-
nili pirobis Sesrulebas unda Seesabamebodes prokuroris valdebuleba
_ Sewyvitos sisxlissamarTlebrivi devna.
garda amisa, piris mier ganridebiT dakisrebuli valdebulebis Seus-
ruleblobis SemTxvevaSi, arasrulwlovnis msgavsad srulwlovanTan da-
kavSirebiTac prokurors ar akisria sisxlissamarTlebrivi devnis ga-
naxlebis valdebuleba, rac ganmeorebiT danaSaulis Cadenis winapiroba
SeiZleba gaxdes. amitom kanoni unda Seicavdes pirdapir miTiTebas gan-
ridebiT dakisrebuli pirobebis Seusruleblobis SemTxvevaSi prokuro-
ris mier samarTalwarmoebis gagrZelebis Taobaze.
rogorc arasrulwlovnebis, aseve srulwlovnebis SemTxvevaSic gan-
ridebis gamoyeneba SesaZlebelia winasasamarTlo sxdomamde. amasTan,
sisxlis samarTlis saproceso kodeqsSi Setanili Sesabamisi cvlilebis
Tanaxmad, ganrideba SeiZleba gamoyenebul iqnes winasasamarTlo sxdomis
Semdegac, Tu mxareebi ganridebis gamoyenebis mizniT sasamarTlos mimar-
Taven SuamdgomlobiT saqmis prokurorisaTvis dabrunebis Taobaze. am
SemTxvevaSi sasamarTlo uflebamosilia saqme daubrunos prokurors,
romelic braldebuls SesTavazebs ganridebas. saproceso kodeqsSi, is-
eve, rogorc arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsSi xazgasmulia
sasamarTlos uflebamosilebaze da ara valdebulebaze mxareTa Suamd-
gomlobis SemTxvevaSi daubrunos saqme prokurors, Tumca arc erT dasax-

68
elebul kodeqsSi ar aris aRniSnuli, Tu ra safuZvliT SeiZleba sasamarT-
lom uari Tqvas saqmis prokurorisaTvis dabrunebaze, rac xarvezad unda
CaiTvalos.
garkveul dazustebas moiTxovs kanonis Canaweri (sssk 1682-e mux-
lis me-4 nawili) _ „ganrideba SeiZleba agreTve gamoyenebul iqnes wi-
nasasamarTlo sxdomis Semdeg“, radgan gaugebaria arsebiTi ganxilvis
sxdomaze ra etapamdea SesaZlebeli sasamarTlos mier saqmis dabruneba
prokurorisaTvis ganridebis gamoyenebis moTxovniT _ mtkicebulebaTa
gamokvlevamde, braldebulis mier saboloo sityvis warmoTqmamde, Tu ga-
naCenis gamotanamde.

3. ZiriTadi gansxvaveba arasrulwlovanTa da srulwlovanTa


ganridebis maregulirebel normebs Soris
moqmedi kanonmdeblobiT ganridebisas arasrulwlovani da srulw-
lovani pirebi araTanabar mdgomareobaSi imyofebian. kerZod:
1. arasrulwlovnis nasamarTloba ganridebis gamoyenebis damabrkole-
beli garemoebaa, maSin, rodesac srulwlovanTa ganridebis xelisSemSlel
faqtorad aRniSnuli ar aris miTiTebuli kodeqsSi;
2. Tu arasrulwlovnis mimarT adre iyo gamoyenebuli ganrideba,
xelmeored misi gamoyeneba dauSvebelia, srulwlovan braldebulTan
mimarTebaSi ki kanoni ar krZalavs ganmeorebiT piris mimarT ganridebis
gamoyenebas;
3. arasrulwlovnis mimarT ganridebis gamoyenebis aucilebel pirobas
warmoadgens is, rom igi aRiarebs danaSauls. srulwlovanTa mimarT ki
aseT moTxovnas ar iTvaliswinebs kodeqsi.
4. arasrulwlovnis mimarT ganridebis gamosayeneblad aucilebe-
lia arsebobdes Semdegi garemoebebis erToblioba:a) arasrulwlovanma
Caidina naklebad mZime an mZime danaSauli; b)arasrulwlovani ar aris
nasamarTlevi; g)arasrulwlovans ar miuRia monawileoba ganridebisa da
mediaciis programaSi; d) arasrulwlovani aRiarebs danaSauls; e) proku-
roris Sinagani rwmeniTa da arasrulwlovnis saukeTeso interesis gaT-
valiswinebiT ar arsebobs sisxlisamarTlebrivi devnis dawyebis an ukve
dawyebuli devnis gagrZelebis sajaro interesi. Tumca srulwlovanTa
ganridebis winapirobad saproceso kodeqsi ar iTvaliswinebs aseT gare-
moebaTa erTobliobas.
5. srulwlovanTa mimarT ganrideba ar gamoiyeneba trefikingis, mZev-
lad xelSi Cagdebis, wamebis, wamebis muqaris da damamcirebeli an araada-
mianuri mopyrobis (saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 1431, 1432,
1433, 144-e, 1441, 1442 da 1443 mm.) danaSaulTa, agreTve sisxlis samarTlis

69
politikis saxelmZRvanelo principebiT gansazRvrul danaSaulTa saq-
meebze, xolo arasrulwlovanebTan mimarTebaSi aseTi SezRudva ar aris
mocemuli arc saproceso kodeqsiT, arc arasrulwlovanTa marTlmsa-
julebis kodeqsiT da arc sxva kanonqvemdebare aqtebiT, romlebic aras-
rulwlovanTa ganridebasa da mediacias awesrigeben.
6. srulwlovanTa ganrideba ar SeiZleba, Tu braldebuls aRkveTis
RonisZiebis saxiT Sefardebuli aqvs patimroba, xolo arasrulwlovanebT-
an mimarTebaSi aseT SezRudvas ar iTvaliswinebs kanoni.
7. srulwlovanTa ganrideba SesaZlebelia winasasamarTlo sxdomis
Semdegac mxaris SuamdgomlobiT. arasrulwlovanTa ganrideba ki winasa-
samarTlo sxdomis Semdeg SesaZlebelia ara mxolod mxaris Suamdgomlo-
biT, aramed sasamarTlos mier sakuTari iniciativiT.
8. arasrulwlovnis ganridebis procesSi dauSvebelia misTvis iseTi
movaleobis dakisreba, romelic iwvevs misi Rirsebisa da pativis Selaxvas,
mis mowyvetas normaluri saswavlo procesisgan da ZiriTadi samuSaosa-
gan, zians ayenebs mis fizikur, an fsiqikur janmrTelobas, maSin, rodesac
srulwlovanTa ganridebis maregulirebeli normebi ar Seicaven msgavs
miTiTebas, Tumca srulwlovanTa ganridebis SemTxvevaSic dasaxelebuli
pirobebis dacva unda iyos garantirebuli.
9. arasrulwlovanTa mimarT dauSvebelia Cadenili qmedebisaTvis ka-
noniT gaTvaliswinebul minimalur sanqciaze mkacri ganridebis RonisZiebis
dakisreba, xolo srulwlovanTa mimarT sssk saerTod arafers ambobs
Tanazomierebis(proporciulobis) principis dacvaze da imaze, SeiZleba
Tu ara minimalur sanqciaze mkacri ganridebis RonisZiebis dakisreba.
rogorc vxedavT arasrulwlovanTa da srulwlovanTa ganridebis
saproceso wesi xSir SemTxvevaSi ar modis TanxvedraSi. ganridebis gam-
oyenebisas arasrulwlovani da srulwlovani braldebuli ar unda imy-
ofebodnen aseT araTanabar mdgomareobaSi. ganridebis gamoyenebisas
srulwlovanisaTvis ufro meti privilegiis daweseba arasrulwlovanTan
SedarebiT da arasrulwlovani braldebulis mimarT ganridebis ufro
mkacri winapirobebis daweseba ar aris gamarTlebuli. kanonmdeblobiT
unda iyos gansazRvruli ganridebis gamoyenebis erTiani saproceso wesi
miuxedavad ganridebis subieqtis asakisa. arasrulwlovnis saukeTeso in-
teresis gaTvaliswinebiT SesaZlebelia gamonaklisi saerTo wesidan da
ganridebis gamoyenebisas arasrulwlovans SeiZleba ufro meti SeRavaTi
dauwesdes, vidre srulwlovans, magram ara piriqiT. amitom aucilebelia
sakanonmdeblo cvlilebis gziT aRniSnuli xarvezis gamosworeba.
rogorc ukve aRiniSna, sisxlissamarTlebrivi devna SeiZleba Sewydes
ganridebis safuZvelze. marTalia, sssk 105-e muxlis me-4, me-5 da me-6
nawilebi gauqmebulia, magram, radganac aRniSnuli muxli exeba sisxlis-

70
samarTlebrivi devnis an/da gamoZiebis Sewyvetis safuZvlebs, aucilebe-
lia daematos Semdegi Sinaarsis me-4 nawili: „sisxlissamarTlebrivi devna
SesaZloa agreTve ar daiwyos an Sewydes, Tu braldebulis mimarT gamoy-
enebulia ganrideba.~
ganridebis procesSi didi mniSvneloba eniWeba ganridebis subieqtis
uflebebs, gansakuTrebiT ki uflebas dacvaze. amitom mxareTa Tanasworo-
bis kuTxiT mniSvnelovania ganvixiloT advokatis monawileoba ganridebis
procesSi. kanonis(sssk 1682 muxlis meore nawilis) Tanaxmad, ganridebis
subieqti sargeblobs braldebulis yvela uflebiT. mas ufleba aqvs
moiTxovos advokati da prokurorTan ganridebis Sesaxeb molaparakeba
awarmoos advokatTan erTad. Tumca ganridebis gamoyeneba SesaZlebelia
advokatis monawileobis gareSe. aucilebelia kanoni iTvaliswinebdes ad-
vokatis savaldebulo monawileobas ganridebis procesSi, ise rogorc es
xdeba saproceso SeTanxmebis gaformebisas. aseT SemTxvevaSi braldebuli
ukeT SeZlebs samarTlebriv sakiTxebSi garkvevas da mis mier ganridebis
pirobebis Sesrulebis an masze uaris Tqmis SemTxvevaSi saqmiswarmoebis
SesaZlo perspeqtivis gacnobierebas. amasTanave, mxareTa Tanasworoba
moiTxovs ganridebis gamoyeneba SesaZlebeli gaxdes dacvis mxaris inicia-
tiviTac ara mxolod winasasamarTlo sxdomis Semdeg, roca mas SeuZlia
iSuamdgomlos sasamarTlos winaSe, raTa saqme daubrundes prokurors
ganridebis gamosayeneblad, aramed gamoZiebis etapzec.

4. daskvna
kanonmdeblobiT SemoTavazebuli sisxlissamarTlebrivi devnis al-
ternatiuli formebi emsaxureba aRdgeniTi marTlmsajulebis miznebs.
amasTan, saWiroa srulwlovanTa da arasrulwlovanTa ganridebis piro-
bebis gaTanabreba garkveuli sagamonakliso daTqmiT, rac arasrulwlov-
nis saukeTeso interesebis dacviT iqneba ganpirobebuli. aseve aucile-
belia ganridebis maregulirebeli saproceso normebis Sevseba, daxvewa,
ganridebis gamoyenebis dadgenili standartis dazusteba, rac xels Seu-
wyobs ganridebis institutis praqtikaSi ufro efeqturad gamoyenebis
uzrunvelyofas.

71
giorgi TumaniSvili

braldebulis piradi Cxreka, misi sxeulidan nimuSis aReba da


TviTinkriminaciisgan dacvis privilegia

1. Sesavali
samarTlebrivi saxelmwifos principze orientirebul sisxlis samarT-
lis procesSi rogorc wesi adgili aqvs or urTierTsapirispiro interes-
Ta kolizias, kerZod, damnaSavis dasjis saxelmifo interesi upirisp-
irdeba braldebulis kanoniT miniWebuli uflebebis dacvis interess.
mniSvnelovania, rom sisxlis samarTlis procesSi daculi iyos balansi
braldebulis individualur interesebsa da damnaSavis dasjis saxelm-
wifo interess Soris. sisxlis samarTlis procesis amocanaa, baraldebu-
lis uflebebSi saxelmwifos mier gaumarTlebeli Carevis Tavidan asac-
ileblad, moaqcios saxelmwifo organoebis moqmedebis SesaZleblobebi
garkveul konstituciur CarCoebSi.
zemoaRniSnuli problema gansakuTrebiT Tavs iCens iseTi saproceso
iZulebis RonisZiebebis ganxorcielebis dros, rogoricaa braldebulis
piradi Cxreka da nimuSis aReba. sssk-is 121-e muxlis 1-li nawilis Tanax-
mad, nebadaTulia piradi CxrekiT braldebulis sxeulidan amoRebul
iqnes saqmisaTvis mniSvnelobis mqone sagani, nivTiereba Tu informaci-
is Semcveli sxva obieqti. amasTan, sssk-is 147-e muxli braldebis mxares
aZlevs imis SesaZleblobas, rom saeqsperto kvlevisaTvis braldebulis
nebis sawinaaRmdegod iZulebiT aiRos misi sxeulidan nimuSi (mag., sisx-
lis, Tmis Reris nimuSi da a.S.). amisgan gansxvavebiT, sssk-is me-4 muxlis
me-2 nawilis Tanaxmad, dauSvebelia braldebulisgan aRiarebiTi Cvenebis
mopoveba da mis nebis Tavisuflebaze zemoqmedeba sxvadaxva iZulebiTi
xasiaTis RonisZiebebis gamoyenebiT. amasTan, braldebuls kanoni aniWebs
dumilis uflebas da Tu igi iyenebs aRniSnul uflebas, es ar SeiZle-
ba Sefasdes misi braleulobis damadasturebel mtkicebulebad (sssk-is
38-e muxlis me-4 nawili). amrigad, Tu braldebuls ar surs, rom miiRos
aqtiurad monawileoba sisxlis samarTlis saqmeze WeSmaritebis dadge-
naSi, saxelmwifo organoebs kategoriulad ekrZalebaT iZulebis wesiT
braldebulisgan informaciis miReba. sxva mxriv, ki kanoni ar krZalavs
saqmisaTvis mniSvnelovani sagnis da nivTierebis iZulebis gziT bralde-
bulis sxeulidan aRebas. Tuki sssk-is me-4 muxlis me-2 nawili da 38-e
muxlis me-4 nawili mowodebulia imisken, rom daicvas braldebuli Tvi-
Tinkriminaciisagan d. aseve uzrunvelyos samarTlebriv-saxelmwifoebri-

72
vi procesi, sadac WeSmaritebis dadgena yvelafris fasad dauSvebelia1,
sssk-is 121-e muxlis 1-li nawili da 147-e muxli sawinaaRmdegos uSvebs
da ar uzRudavs saxelmwifos braldebulis danaSaulis CadenaSi samxe-
lad mis konstituciiT garantirebul uflebebSi Carevas. sakiTxisadmi
aseT midgomas mivyavarT im Sedegamde, rom mtkicebulebis mopovebis erTi
da igive meTodi zogierT SemTxvevaSi kanoniT nebadarTulia, xolo sxva
SemTxvevaSi araadamianur an damamcirebel mopyrobadac SeiZleba iqnes
ganxiluli. konkretulad ki, es niSnavs imas, rom nebadarTulia bral-
debulisTvis iZulebis wesiT pirRebinebis saSualebis micema paketSi da-
fasoebuli gadaylapuli narkotikuli nivTierebis kuWidan amosaRebad,
roca kanoniT dauSvebelia imave saSualebis braldebulisTvis iZulebis
wesiT im mizniT micema, rom am ukanasknelma miawodos gamomZiebels an
prokurors informacia gadaylapuli nivTierebis Sesaxeb da amxilos amiT
Tavi danaSaulis CadenaSi. anu, braldebuls, romelsac sxeulSi aqvs mt-
kicebulebiTi mniSvnelobis sagani gadamaluli, sagamoZiebo organoebis
warmomadgenlebi ver aiZuleben, rom aRiaros aRniSnuli da miuTiTos ga-
damalvis adgili, Tumca igive iZulebis RonisZienis gamoyeneba bralde-
bulis mimarT nebadarTulia, Tu is mimarTulia mtkicebulebiTi mniSvn-
elobis sagnis braldebulis sxeulidan amoRebisken. maSasadame, sisxlis
samarTlis kanonmdebloba braldebulis pirovnebisagan calke gamoyofs
mis sxeuls, ganixilavs mas informaciis miRebis wyarod da amkvidrebs
`TviTinkriminaciisagan dacvis privilegiis~ Sinaarsis dixotomiur gage-
bas: dauSvebelia braldebulis iZuleba, rom man aqtiurad Seitanos wvli-
li sakuTari Tavis danaSaulSi mxilebaSi, magram, braldebulma unda iTmi-
nos saxelmwifo organoebis mxridan masze iseTi iZulebis RonisZiebebis
ganxorcieleba, rac mas amxels danaSaulis CadenaSi. TviTinkriminaciis-
gan dacvis konstituciuri uflebis Sinaarsis amgvari ganmarteba badebs
safuZvlian eWvs mis samaTlebriv-saxelmwifoebriv procesis principebTan
SesabamisobasTan dakavSirebiT.
erTi mxriv gasaTvaliswinebelia, rom Tu braldebulis mimarT ze-
moxsenebuli iZulebis RonisZiebebis gamoyenebas misTvis kanoniT miniWe-
buli `TviTinkriminaciisagan dacvis~ uflebis darRvevad SevafasebdiT,
maSin samarTaldamcav organoebs xelidan gamoeclebodaT mtkicebulebis
mopovebisTvis arsebuli Zalze efeqturi saSualebebi da amiT arsebiTad
dazaraldeboda saqmeze WeSmaritebis dadgenisa da efeqturi sisxlis
samarTlis marTlmsajulebis uzrunvelyofis interesebi. sxva mxriv ki,
dauSvebelia samarTlebriv saxelmwifoSi damnaSavis dasjis sajaro in-
teresebidan gamomdinare braldebulis procesis ubralo obietamde de-

1
ix. TumaniSvili, g., sisxlis samarTlis procesi, zogadi nawilis mimoxilva, 2014, gv.
40.

73
gradireba da misi konstituciuri garantiebis ugulebelyofa. Sesabam-
isad, aRniSnuli sakiTxi saWiroebs saTanadod gaanalizebas da kvlevas.
winamdebare statiSi ganxiluli iqneba braldebulis sxeulidan mt-
kicebulebis mosapoveblad sssk-is 121-e muxlis 1-li nawiliT da 147-e
muxliT nebadarTuli iZulebis RonisZiebebis samarTlebriv-saxelmwifoe-
brivi sisxlis samarTlis procesis principebTan Sesabamisobis sakiTxi.
aseve adgili eqneba msjelobas imis Taobaze, Tu ramdenad misaRebia sisx-
lis samarTlis saqmeze WeSmaritebis dadgenis TvalTaxedvidan gamomdi-
nare braldebulis pirovnebis orad dayofa, anu mis gonebaSi arsebuli
informaciis iZulebis wesiT mopovebis akrZalva da amiT misi procesis
subieqtad aRiareba, xolo misi sxeulis, rogorc informaciis matareb-
lis, mtkicebulebis mosapoveblad saproceso iZulebis RonisZiebebisT-
vis daqvemdebareba, rac braldebulisTvis miniWebul procesis subieqtis
statuss ewinaaRmdegeba.

2. braldebuli, rogorc potenciuri informaciis wyaro sisxlis


samarTlis procesSi
sisxlis samarTlis procesSi baraldebuli SesaZloa ganxilul iqnes,
rogorc saqmisaTvis mniSvnelovani informaciis wyaro or SemTxvevaSi.
erTi mxriv, mas gaaCnia gonebaSi informacia da codna saqmis calkeuli
relevanturi garemoebebis Sesaxeb, romelsac pirobiTad SeiZleba ewo-
dos aramaterialuri informacia. meore mxriv, SesaZlebelia informacia
warmodgenili iyos fizikurad aRqmadi, xelSesaxebi formiT, romelic
warmoadgens e.w. materialur informacias (mag., braldebulis sisxlis ni-
muSi, mis sxeulze arsebuli sxvadasxva saxis dazianebebi, sviringebi)2.
sxva mxrivadac, SesaZlebelia braldebulis sxeuli gvevlinebodes infor-
maciis matareblad, kerZod, rodesac mas sxeulSi gadamaluli aqvs sx-
vadasxva sagnebi da nivTierebebi (mag., piris RruSi an kuWSi gadamaluli
narkotikuli nivTiereba da a.S.).
rogorc ukve zemoT aRiniSna, sisxlis samarTlis procesSi dauSvebe-
lia, braldebulisgan aramaterialuri informacia saxelmwifos organoe-
bis warmomadgenlebis mier iZulebis gziT mopoveba. akrZalulia bralde-
bulis iZuleba da mis Tavisufal nebaze sxvadasxva ukanono meTodebiT
zemoqmedeba aRniSnuli tipis informaciis miRebis mizniT. braldebulis
gonebaSi arsebuli informaciis gacema erTmniSvnelovnad braldebulis
Tavisufal nebaze unda iyos damokidebuli. braldebulis dumili da
Cvenebis micemaze uaris Tqma ver iqneba vercerT SemTxvevaSi am ukanaskne-
2
ix. aseve Eisenhardt, U., Das nemo tenetur-Prinzip: Grenze körperlicher Untersuchungen beim
Beschuldigten am Beispiel des § 81a StPO, 2006, gv. 27.

74
lis winaaRmdeg gamoyenebuli. braldebulis gonebaSi arsebuli aramate-
rialuri informacia SesaZlebelia im SemTxvevaSi iqnes sisxlis samarTlis
procesSi mopovebuli da mtkicebulebad gamoyenebuli, Tu braldebulma
nebayoflobiT sxva pirs gaando igi da es ukanaskneli dakiTxul iqneba
mowmis saxiT, aseve, rodesac braldebuli moaxdens aramaterialuri in-
formaciis materializacias mis diskze an informaciis sxva matarebelze
gadatanis gziT da igi iqneba kanoniT dadgenili wesiT amoRebuli.
amrigad, kanonmdebelma braldebuli aRiara procesis subieqtad da
misi kanonieri interesebi daayena sisxlis samarTlis saqmeze WeSmaritebis
dadgenis sajaro interesis win. braldebulma, rogorc procesis subi-
eqtma, Tavad unda gansajos, aramaterialuri informacia, romelsac igi
gonebaSi flobs, ramdenad unda gaxdes sisxlis samarTlis procesSi ganx-
ilvis sagani.
rac Seexeba braldebulis sxeulidan materialuri informaciis mop-
ovebas, rogorc ukve aRiniSna, igi dasaSvebia sssk-is 121-e muxlis 1-li
nawilisa da 147-e muxlis Sesabamisad, piradi Cxrekisa an nimuSis aRebis
gziT, romelic braldebulis nebis sawinaaRmdegod, iZulebis wesiTac
SesaZloa iqnes ganxorcielebuli. marTalia, braldebuli am SemTxvevaSic
ar aris valdebuli aqtiurad iTanamSromlos gamoZiebis organoebTan sa-
kuTari Tavis sazianod, Tumca mas aqvs Tmenis valdebuleba3 da xeli ar
unda SeuSalos mis sxeulSi an sxeulze samedicino, qirurgiuli an sxva
saxis Carevas4. aseTi Careva sasamarTlos ganCinebiT nebadarTulia ma-
Sinac, rodesac igi dakavSirebulia Zlieri tkivilis SegrZnebasTan.
amrigad, sisxlis samarTlis saproceso kanonmdebloba mtkicebule-
bebis mopovebisas gansxvavebul reJimSi aqcevs braldebulis fsiqikas
(gonebaSi arsebul informacias) da mis sxeuls. saxemwifo organoebs
ufleba aqvT gamoiyenon braldebulisgan informaciis misaRebad iZulebis
sxvadasxva RonisZieba Tu es dakavSirebulia mxolod mis sxeulTan, ro-
gorc materialuri informaciis matarebelTan. sxva SemTxvevaSi bralde-
buli xelSeuxebelia da misi iZuleba, rom gasces esa Tu is informacia,
romelic amxels mas danaSaulis CadenaSi, dauSvebelia. aseTi gansxvave-
buli midgomis argumentad iuridiul literatutaSi saxeldeba is, rom
braldebulis gonebaSi arsebuli informaciis iZulebis wesiT mopoveba,
gansxvavebiT misi sxeulidan informaciis mopovebisgan, warmoadgens am
ukanasknelis konstituciiT dacul `zogad pirovnul uflebebSi~ gaumar-
Tlebel da uxeS Carevas. miTiTebulia, rom braldebulis sxeulidan
informaciis mopovebisas misi Tmenis valdebuleba naklebad xelyofs
3
ix. aseve Rogall, K., Beschuldigte als Beweismittel gegen sich selbst, 1977, gv. 56.
4
ix. aseve Sax, W., Grundsätze der Strafrechtspflege, krebulSi: Die Grundrechte Dritter Band, me-2.
nawili, Bettermann, K. A. da sxvebi (redaqt.), 1959, gv. 909; Sautter, B., Die Pflicht zur Duldung
von Körperuntersuchungen nach § 372a ZPO, JurnalSi: AcP 161, gv. 215.

75
misi nebis Tavisuflebas, vidre misi iZuleba, aqtiurad iTanamSromlos
gamoZiebasTan da sakuTari nebis sawinaaRmdegod amxilos Tavi danaSaulis
CadenaSi5. aRniSnuli argumenti naklebad imsaxurebs mxardaWeras, radgan
aradamajerebelia imis mtkiceba, rom gamoZiebis organoebis mier bral-
debulis iZuleba verbalur komunikaciaze informaciis miwodebis mizniT,
naklebad laxavs mis nebas, vidre braldebulis sxeulze sxvadasxvagvari
manipulaciebis gziT, misi nebis sawinaaRmdegod informaciis mopoveba.
miT ufro, rodesac braldebulis sxeulidan informaciis mopoveba da-
kavSirebulia Zlier tkivilTan da qirurgiul an samedicino xasiaTis Ca-
revas saWiroebs da amas braldebulis nebis sawinaaRmdegod axorciele-
ben, misi Tavisufali nebis xelyofa kidev ufro intensiur xasiaTs iRebs.
Sesabamisad, braldebulis sagamoZiebo organoebTan aqtiuri TanamSrom-
lobisa da misi Tmenis valdebulebis erTmaneTisgan gamijvna Zalze bun-
dovania da moklebulia saTanado argumentacias. amasTan dakavSirebiT
sayuradReboa is garemoeba, rom rodesac braldebuls Tmenis valdeb-
uleba ekisreba, es avtomaturad gulisxmobs imas, rom mas ekrZaleba is-
eTi TavdacviTi moqmedebis ganxorcieleba, romelic xels SeuSlis mis
sxeulze an sxeulSi arsebuli informaciis mopovebas. amrigad, sisxlis
samarTlis saproceso kanonmdebloba braldebuls aramarto sxvadasxva
saproceso iZulebis RonisZiebebis Tmenas avaldebulebs, amasTan arse-
bobs imis molodinic, rom igi nebayoflobiT ar ganaxorcielebs mtkice-
bulebebis mopovebisTvis xelis SemSlel moqmedebebs da gamoiCens umoqm-
edobas6. Tu Cven gaviziarebT moqmedebis socialur Teorias, romelsac
iuridiul literaturaSi yvelaze meti mxardamWeri hyavs, maSin qmede-
baSi unda vigulisxmoT socialurad mniSvnelovani adamianuri qceva an
adamianis nebis batonobis qveS moqceuli an moqcevadi socialurad mniS-
vnelovani qceva, romelic rogorc aqtiur moqmedebas, ise umoqmedobas
moiazrebs7. amitom, gamodis, rom sssk-is 121-e muxlis 1-li nawilis da
147-e muxli braldebuls garkveul qmedebas aiZulebs, ra drosac igi Tvi-
Tinkriminaciisagan dacvis privilegiiT ver sargeblobs. ramdenadac am
SemTxvevaSi sisxlis samarTlis saproceso kanonmdebloba braldebulis-
gan materialur- sisxlissamarTlebrivad relevantur qmedebas iTxovs,
aramarTebulia imis mtkiceba, rom sssk-is 121-e muxlis 1-li nawiliTa da
147-e muxliT gaTvaliswinebuli RonisZiebebis ganxorcielebisas bralde-
bulis Tavisufali nebis arsebiTi xelyofa ar xdeba.
5
Keller, R., Rechtliche Grenzen der Provokation von Straftaten, 1986, gv. 136; ix. aseve germaniis
federaluri sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba BVerfGE 56, 37 (42).
6
ix. aseve Tröndle, H./Fischer, T., Strafgesetzbuch, 53-e gamocema, 2006, paragrafi 240, velis
nomeri 6.
7
ix. turava, m., sisxlis samarTali, zogadi nawili, danaSaulis moZRvreba, 2011, gv.
178.

76
braldebulis gonebaSi da sxeulSi arsebuli informaciebis araerT-
gvarovnad ganxilvas safuZveli inkviziciur procesSi Caeyara, rodesac
farTod iyo aRiarebuli pirovnebis sxeulisa da sulis (fsiqikis) dual-
isturi8 gageba. aRniSnuli doqtrinis Tanaxmad, adamianis sxeuli ufro
naklebad mniSvnelovania vidre misi suli (fsiqika) da neba9. rogorc
Cans aRniSnuli Sexeduleba Tanamedrove sisxlis saproceso samarTalSi
dRemde SemorCa. dResdReobiT amas emateba kriminalur-politikuri ne-
bac, rom sisxlis samarTlis saqmeze WeSmaritebis dadgenis interesebi-
saTvis sisxlis samarTlis procesSi maqsimalurad efeqturad iqnes gamo-
yenebuli Tanamedrove teqnologiuri da medicinis miRwevebi10.
unda aRiniSnos, adamianis fsiqikisa da sxeulis erTmaneTisgan gami-
jvna da maTi dacvis sakiTxis gansxvavebul samarTlebriv reJimSi ganx-
ilva samarTlebriv-saxelmwifoebrivi sisxlis samarTlis procesis prin-
cipebTan ar aris SesabamisobaSi. adamianis fsiqika da sxeuli erTmaneTTan
mWidrod aris dakavSirebuli da orive pirovnebis ganuyofeli nawilia.
braldebulis sxeulze (sxeulSi) sxvadasxva samedicino da qirurgiuli
manipulaciebis ganxorcieleba zegavlenas axdens agreTve mis fsiqikazec
da Sesabamisad, braldebulis Tavisufal nebaze. savsebiT SesaZlebelia,
rom braldebulma misi sxeulidan mtkicebulebis mosapoveblad ganxor-
cielebuli qirurgiuli meTodebis SiSiT da misgan gamowveuli tkivilis
gamo aRiaros danaSauli, rac calsaxad warmoadgens mis Tavisufal nebaze
zemoqmedebas da misi Rirsebis Selaxvas11. amitom, arasworia TviTinkrimi-
naciisagan dacvis privilegiis Sinaarsis mxolod bralebulis dumilis
uflebamde dayvana. TviTinkriminaciisagan dacvis privilegiis mizania,
braldebulis dacva saxelmwifo organoebis mxridan ganxorcielebuli
yvela im zemoqmedebisgan, romelic xelyofs mis Tavisufal nebas da
aqcevs mas sisxlis samarTlis procesis obieqtad.

3. braldebulis sxeulidan mtkicebulebis mopoveba da WeSmaritebis


dadgenis konstituciur-samarTlebrivi farglebi
braldebulis sxeulidan mtkicebulebis mopoveba warmoagens sisx-
lis samarTlis saqmisaTvis mniSvnelovani informaciis miRebis erT-erT

8
Neumann, U., Mitwirkungs- und Duldungspflichten des Beschuldigten bei körperlichen Eingriffen
im Strafverfahren, krebulSi: Festschrift für E.A. Wolff, 1989 gv. 384.
9
Keller, R., iqve.
10
ix. aseve Eisenhardt, U., dasax. naSr., gv. 56.
11
ix. agreTve Grünwald, G., Probleme der Gegenüberstellung zum Zwecke der Wiedererkennung,
JurnalSi: JZ 1981, 428; Odenthal, H.-J.: Die Gegenüberstellung zum Zwecke des Wiedererkennens,
JurnalSi: NStZ 1985, 435.

77
Tanamedrove saSualebas, romelic sisxlis samarTlis procesSi dainerga
da ganviTarda samedicino, teqnologiuri miRwevebis da sabunebismetyve-
lo mecnierebis sxvadasxva dargebis ganviTarebis safuZvelze. Tumca ro-
gorc zemoT aRiniSna, WeSmaritbis dadgenis miznebisTvis braldebulis
sxeulze sxvadasxvagvari moqmedebebis ganxorcieleba warsulSi moqmedi
inkviziciuri procesisTvis ucxo ar iyo. inkviziciuri formis procesSi
braldebuli moklebuli iyo yovelgvar procesualur garantiebs, ro-
melic mas saxelmwifo organoebis mier ganxorcielebuli iZulebisgan
daicavda12. ramdenadac maSin braldebuli procesis uflebo obieqts war-
moadgenda, ar iyo savaldebulo raime specialuri normebis arseboba mis
mimarT nebadarTuli saproceso iZulebis RonisZiebebis Taobaze. maSin
moqmedi formaluri mtkicebis procesi, rodesac bralebulis aRiarebiT
Cvenebas da mowmis CvenebaTa garkveul raodenobas winaswar dadgenili
Zala gaaCnda13, aferxebda mtkicebulebis mopovebis kriminalistikuri kv-
levis sxvadasxva meTodebis ganviTarebas14. mogvianbiT sisxlis samarTlis
procesSi formaluri mtkicebiTi procesis gauqmebiT da mtkicebulebaTa
Sinagani rwmeniT Sefasebis principis danergvam dRis wesrigSi daayena da
xeli Seuwyo Tanamedrove kriminalistikis ganviTarebasa da kriminalis-
tikuri meTodebis farTod gamoyenebas. dRes ki, rodesac sisxlis samar-
Tlis procesi samarTlebivi saxelmwifos principebzea orientirebuli
da braldebuls farTo procesualuri da konstituciursamarTlebrivi
garantiebi aqvs miniWebuli, diskusiis sagnad iqca sakiTxi imis Sesaxeb,
Tu ramdenad aqvs saxelmwifos uflebamosileba, WeSmaritebis dadgenis
mizniT, mtkicebulebaTa mopovebis wyarod gamoiyenos Tavad braldebu-
lis sxeuli.
Tanamedrove sisxlis saproceso samarTalSi mtkicebulebebis mop-
ovebisa da gamokvlevis TvalsazrisiT gansakuTrebul rols TamaSobs
eqsperti. mxareebi eqspertis sisxlis samarTlis procesSi CarTviT im-
edovneben WeSmaritebis dasadgenad sando mtkicebulebebis wardgenas
sasamarTloSi. gansakuTrebiT braldebis mxarisTvis Zalze xelsayrelia
procesSi eqspertis CarTva da misi daxmarebiT mtkicebulebebis gamovle-
na, vinaidan, braldebulisgan da mowmeebisagan WeSmaritebis dadgenisTvis

12
ix. mamniaSvili, m./gaxokiZe, j, saxelmZRvaneloSi: saqarTvelos sisxlis samarTlis
procesi, zogadi nawili, avtorTa koleqtivi, 2013, gv. 67-68; gucenko, k. f., dasavle-
Tis saxelmwifoTa sisxlis samarTlis procesi, gogSeliZe, r. (redaqt.), 2007, gv. 12-13.
Plöger, R., Mitwirkungspflichten des Beschuldigten im deutschen Strafverfahren von den Anfängen im
germanischen Rechtsgang bis zum Ende des gemeinen Inquisitionsprozesses, 1982, gv. 459; Schmidt,
E., Einführung in die Geschichte der deutschen Strafrechtspflege, me-3 gamocema, 1965, § 201.
13
mamniaSvili, m./gaxokiZe, j, iqve; gucenko, k. f., iqve.
14
ix. Dzendzalowski, H., Die Körperliche Untersuchung _ Eine strafprozessual-kriminalistische
Untersuchung zu den §§ 81 a und 81 c StPO, 1969, gv. 119.

78
sando informaciis miReba naklebad aris mosalodneli. magaliTad, bral-
debuls ufleba aqvs uari Tqvas Cvenebis micemaze, Cvenebis micemis val-
debuleba ar ekisreba agreTve garkveuli kategoriis pirebs. amis garda,
ar aris gamoricxuli, rom danarCenma mowmeebma sasamarTloSi miscen cru
Cveneba, an mexsierebis sisustis da sxvadasxva mizeziT ver miawodon sa-
samarTlos WeSmaritebis dasadgenad vargisi informacia15.
amisgan gansxvavebiT, materialuri informaciis mopoveba da nivT-
ieri mtkicebulebis saxiT sasamarTloSi wardgena WeSmaritebis dasad-
genad warmoadgens ufro obieqtur, sando da usafrTxo saSualebas. ami-
tom, sisxlis samarTlis procesSi arsebobs mometebuli survili imisa,
rom saqmeze WeSmaritebis dasadgenad maqsimalurad iqnes gamoyenebuli
sabunebismetyvelo mecnierebebis miRwevebi da sxvadasxvagvari kvlevis
meTodebi.
sabunebismetyvelo mecnierebebis miRwevebis sisxlis samarTlis pro-
cesSi danergvam da warmatebulad gamoyenebam Sedegad gamoiRo is, rom
kanonmdebeli braldebulis sxeulSi nebadarTul Carevasa da am ukanaskne-
lis pirovnul uflebebSi Carevis dauSveblobas Soris farglebs adgens
imis mixedviT, Tu mtkicebulebis mopovebisTvis ris saSualebas iZleva
Tanamedrove samedicino-teqnikuri meTodebi. is meTodebi, romlebic sa-
medicino-kriminalistikuri TvalsazrisiT iZlevnian sisxlis samarTlis
procesSi gamosayeneblad vargis da WeSmaritebis dadgenisaTvis sasarge-
blo informacias, metwilad (viwro gamonaklisebis garda, romlebic kon-
stituciur-samarTlebrivad pirdapir aris akrZaluli) nebadarTulia da
SesaZlebelia maTi iZulebis wesiTac ganxorcieleba. kanonmdeblis aseTi
midgoma aSkarad qmnis imis safrTxes, rom samedicino da kriminalisti-
kuri meTodebis srulyofasTan erTad gafarTovdes im RonisZiebaTa wre,
romlebic iqneba braldebulis nebis sawinaaRmdegod gamoyenebuli mis da-
naSaulSi mamxilebeli mtkicebulebis mosapoveblad.
miuxedavad sabunebismetyvelo mecnierebebis sxvadasxva kvlevis
meTodebis gamoyenebiT mopovebuli mtkicebulebebis maRali sandoobisa,
iuridiul praqtikaSi araerTi SemTxvevaa cnobili, rodesac maRalkvali-
ficiuri eqspertis mier Catarebuli esa Tu is kvleva sabolood araswori
aRmoCnda. magaliTad, dResdReobiT genetikuri analizi iTvleba erT-erT
yvelaze sando kvlevis meTodad, Tumca yofila SemTxvevebi, rodesac aseT
kvlevas sasamarTlo aSkarad SecdomaSi Seuyvenia. amis sailustraciod
sakmarisia aSS-s sasamarTlo praqtikidan erT-erTi gaxmaurebuli Sem-
Txvevis dasaxeleba: msubuqi avtomobilis ukana savarZelSi napovni iqna
ramodenime dRis (4 Tebervals) dabadebuli mokluli axalSobilis gvami.
braldeba axalSobilis mkvlelobaSi edaveboda avtomanqanis mepatrone
15
ix. aseve Albrecht, P.-A., Kriminologie, me-3 gamocema, 2005, § 24 IV.

79
qalbatons. axalSobilisa da braldebulis sisxlis analizis genetikuri
kvlevis Tanaxmad, braldebuli warmoadgenda mokluli axalSobilis de-
das. braldebuli qalbatoni ar eTanxmeboda braldebas, uaryofda bavSvis
gaCenis faqts da bavSvis dedobas. 8 Tvis Semdeg braldebuls SeeZina Svili,
romelic eqimebis daskvniT 29 ianvars iyo Casaxuli, amitom igi 4 Tebervals
sxva bavSvs ver gaaCenda16.
ramdenadac samedicino-kriminalistikuri eqspertizis Sedegebi SesaZ-
lo. aseve iyos mcdari, amitom, moqmedi kanonmdeblobiT arcerT mtkiceb-
ulebas ar gaaCnia winaswar dadgenili Zala. TiTouli mtkicebuleba unda
Seafasos mosamarTlem (naficma msajulma) Sinagani rwmeniT da ise miiRos
mis sandoobasTan dakavSirebiT gadawyvetileba.
braldebulis sxeulidan mtkicebulebis mopovebis maregulirebeli
procesualuri normebis gamarTlebisTvis iuridiul literaturaSi mTa-
var argumentad motanilia is, rom braldebulis mier danaSaulis Cad-
enis Taobaze dasabuTebuli varaudis arsebobis gamo, SesaZlebelia mas
sisxlis samarTlis procesSi gansakuTrebuli msxverplis gaReba moeTxo-
vos, kerZod, mis konstituciur uflebebSi Careva. mis mimarT arsebuli
dasabuTebuli varaudi aqcevs braldebuls Cadenili danaSaulisTvis sa-
varaudo pasuxismgebel pirad. danaSaulis gaxsnisa da danaSaulis Sede-
gad darRveuli samarTlianobis aRdgenis sajaro interesi amarTlebs
imas, rom braldebuls sisxlis samarTlis procesis farglebSi daekis-
ros gansakuTrebuli valdebulebebi17. amis garda, zogierT SemTxvevebSi
arsebobs imis safrTxec, rom braldebulis sxeulidan mtkicebulebebis
mopovebis gareSe, SeuZlebeli gaxdes danaSaulis gaxsna da saqmeze WeS-
maritebis dadgena18. amrigad, zemoaRniSnuli normebis arsebobas aSkarad
udevs safuZvlad inkvizitoruli gageba. aseve aSkaraa, rom kanonmdebelma
interesTa konfliqti, romelic arsebobs sisxlis samarTlis saqmeze WeS-
maritebis dadgenasa da samarTlebriv-saxelmwifoebriv principebze ori-
entirebul sisxlis samarTlis proces Soris, gadawyvita WeSmaritebis
dadgenis sajaro interesis sasargeblod.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, mniSvnelovania imis garkveva, Tu
samarTlebriv saxelmwifoSi sisxlis samarTlis saqmeze WeSmaritebis

16
Ellermann, R./Opolka, U., Ihre biochemischen, medizinischen, juristischen und politischen
Aspekte (Gentechnologie »Chancen und Risiken«), 1991, gv. 82.
17
ix. aRniSnulis Taobaze Frister, H., Schuldprinzip, Verbot der Verdachtsstrafe und
Unschuldsvermutung als materielle Grundprinzipien des Strafrechts, 1988, gv. 120; Köhler, M.,
Prozessrechtsverhältnis und Ermittlungseingriffe, JurnalSi: ZStW 107, 1995, gv. 21; Müller-Dietz, H.,
Die Stellung des Beschuldigten im Strafprozess, JurnalSi: ZStW 93, 1981, gv. 1217; Neumann, U.,
Mitwirkungs- und Duldungspflichten des Beschuldigten bei körperlichen Eingriffen im Strafverfahren,
krebulSi: Festschrift für E.A. Wolff, 1998, gv. 391.
18
Harbort, S., Beweiswert der Blutprobe, 1994, velis nomeri 36.

80
dadgenisTvis ra konstituciur-samarTlebrivi boWvebia dadgenili da
ra garemoebebi unda iqnes gaTvaliswinebuli zemoxsenebul interesTa Se-
fasebisas. mocemul sakiTxze msjelobisas mxedvelobaSi unda iqne. aseve
miRebuli sisxlis samarTlis procesis is miznebi da amocanebi, romlebic
konstituciidan gamomdinareoben19.
saxelmwifos zogadad valdebulebas warmoadgens, rom Sesabamisi saxelm-
wifo organoebis meSveobiT uxeSi xelyofisagan daicvas moqalaqeTa uflebebi
da konstituciuri garantiebi da amavdroulad uzrunvelyos da SeinarCunos
samarTlebrivi wesrigi20. amasTan, sisxlis samarTlis procesi erTi mxriv
emsaxureba materialuri sisxlis samarTlis realizacias, meore mxriv ki,
sisxlis samarTlis saqmeze miRebul unda iqnes rogorc materialurad swo-
ri, ise procesualuri normebis dacviT miRweuli gadawyvetileba, romelmac
xeli unda Seuwyos darRveuli samarTlianobis aRdgenas21. gasaTvaliswine-
belia, rom saxelmwifo Zalauflebis gadaWarbebulad an TviTneburad ganx-
orcielebas Sedegad calkeuli individebis uflebebis dacvis magivrad maTi
uflebebis da Tavisuflebebis arsebiTi xelyofa SeiZleba moyves. amitom,
saxelmwifo organoebs konstituciiT garkveuli boWvebi aqvs dadgenili.
gansakuTrebiT sayuradReboa sisxlis samarTlis saqmeze WeSmaritebis dadge-
nis konstituciur-samarTlebrivi SezRudvebis arseboba, raTa sasamarTlo
gadawyvetileba miRebul iqnes samarTliani procesis principebis dacviT22.
sisxlis samarTlis saqmeze WeSmaritebis dadgenis konstituciur-
samarTlebriv farglebze saubrisas gansakuTrebulad xazi unda gaes-
vas pirovnebis Rirsebis xelSeuvalobas, romelic umniSvnelovanes kon-
stituciur garantiasa da amasTan erTad, sisxlis samarTlis procesis
fuZemdeblur princips warmoadgens23. saqarTvelos konstituciis me-17
muxlis pirveli nawili adamianis Rirsebas xelSeuvalad aRiarebs, rac
absoluturad uzrunvelyofil adamianis ZiriTad uflebaTa kategorias
miekuTvneba24. pirovnebis Rirsebis xelSeuvalobis principidan gamom-
19
ix. aseve Müller-Dietz, H., dasax. naSr., gv. 1181.
20
Niemöller, M./Schuppert, G.-F., Die Rechtsprechung des Bundesverfassungsgerichts zum
Strafverfahrensrecht, JurnalSi: AöR 107, 1982, gv. 394.
21
Eisenhardt, U., dasax. naSr., gv. 127.
22
Rieß, P., Prolegomena zu einer Gesamtreform des Strafverfahrensrechts, krebulSi: Festschrift für
Karl Schäfer, 1979, gv. 170; Schorn, H., Der Schutz der Menschenwürde im Strafverfahren, 1963, gv.
103; Wolter, J., Aspekte einer Strafprozeßreform bis 2007, 1991, gv. 20.
23
ramdenadac sisxlis saproceso samarTali aris gamoyenebiTi konstituciuri samar-
Tali, konstituciis gansakuTrebuli mniSvneloba swored sisxlis samarTlis pro-
cesSi ikveTeba, BVerfGE 32, 373 (383) = NJW 1972, 1123, 1125. aseve Schmidt E., Lehrkommentar
zur Strafprozessordnung und zum Gerichtsverfassungsgesetz. Die rechtstheoretischen und die
rechtspolitischen Grundlagen des Strafverfahrensrechts, nawili I, me-2. gamocema, 1964, gv. 190.
24
ix. kublaSvili k., naSromSi: izoria l., korkelia k., kublaSvili k., xubua g., saqa-
rTvelos konstituciis komentarebi, adamianis ZiriTadi uflebani da Tavisuflebani,

81
dinareobs is, rom dauSvebelia adamianis saxelmwifo an sazogadoebrivi
saqmianobis ubralo obieqtamde degradireba. adamianis Rirseba Seilaxeba,
Tuki pirovneba raime miznis misaRwevi saSualeba gaxdeba25. Rirsebis dac-
vis valdebuleba saxelmwifos gansakuTrebiT sisxlissamarTlebrivi dev-
nis ganxorcielebisas ekisreba. amitom sisxlis samarTlis procesi ori-
entirebuli unda iyos aRniSnuli principis dacvaze. dauSvebelia, rom
adamiani sisxlis samarTlis procesSi iyos WeSmaritebis dadgenis daucve-
li obieqti. braldebuli WeSmaritebis dadgenis mizniT sakuTari Tavis
winaaRmdeg instrumentad ar unda iqnes gamoyenebuli26. braldebuls unda
mieniWos sisxlis samarTlis procesis subieqtis statusi, rac, upirveles
yovlisa, procesis mimdinareobasa da mis Sedegze aqtiuri zemoqmedebis
samarTlebrivi SesaZleblobebis qonas gulisxmobs. adamianis Rirsebis pa-
tiviscemis garantiis mizania aseve, rom daicvas braldebuli mis sxeulze
gaxorcielebuli iZulebiT, qimiuri saSualebebis da samedicino xasiaTis
sxvadasxva meTodebis gamoyenebiT gmowvuli uRirsi mopyrobisaan, rac
braldebuls nebis TavisuflbaSezRudul obieqtad aqcevs27. WeSmaritebis
dadgenis miznebisTvis sagamoZiebo RonisZiebebis ganxorcielebisas am
ukanasknelis sxeulis misi pirovnebisgan (fsiqikisgan) gamocalkeveba
gvaZlevs analogiur Sedegs, radgan sxeulis gaigiveba xdeba uuflebo
organizmTan, ra drosac braldebulis sapirispiro neba absoluturad
ignorirebulia28. saxelmwifo organoebis mier braldebulis sxeulidan
informciis mopovebisas am ukanasknelis nebis ignorierebas sislis samar-
Tlis procesSi ar gaaCnia myari da argumentirebuli safuZvlebi. argu-
menti imis Taobaze, rom braldebulis sxeulidan informaciis mopoveba,
rogorc WeSmaritebis dadgenis umniSvnelovanesi saSualeba, xorcield-
eba savaraudo damnaSavis mimarT, ewinaaRmdegeba adamianis Rirsebis dac-
vis garantias, radgan saxelmwifos ar aqvs ufleba moaxdinos adamianebis

2005, gv. 92.


25
ix. kublaSvili k., ZiriTadi uflebebi, iuridiuli saxelmZRvanelo, 2008, gv.87; Dürig, G., Der
Grundrechtssatz von der Menschenwürde, Entwurf eines praktikablen Wertsystems der Grundrechte
aus Art. 1 Abs. I in Verbindung mit Art. 19 Abs. II des Grundgesetzes, JurnalSi: AöR 81, 1956, gv.
127; Tumanishvili G., Erweiterung der strafprozessualen Rechtsstellung des Verletzten? (Eine
rechtsvergleichende Untersuchung am Beispiel des deutschen und georgischen Rechts), 2008, gv. 66.
26
ix. Dreier, H., Grundgesetz Kommentar, Art. 1 I, tomi pirveli, 2004, veils nomeri 81; Eser, A., Der
Schutz vor Selbstbezichtigung im deutschen Strafrecht, JurnalSi: ZStW 86, 1974, gv. 144; Keller, R.,
dasax. naSr., gv. 132, 135; Kühl, K., Freie Beweiswürdigung des Schweigens des Angeklagten und der
Untersuchungsverweigerung eines angehörigen Zeugen _ BGHSt 32, 140, JurnalSi: JuS, 1986, gv. 117;
Rossmanith, W., Verfasungsmäßigkeit von körperlichen Eingriffen nach Paragraph 81 a StPO, 1969,
gv. 62; Sautter, B., Die Pflicht zur Duldung von Körperuntersuchungen nach § 372 a ZPO, JurnalSi:
AcP 161, gv. 248.
27
Peters, K., Strafprozess, me-4 gamocema, § 4 I 4, gv. 26.
28
ix. aseve Eisenhardt, U., dasax. naSr., gv. 210.

82
klasifikacia maTi savaraudo moraluri (zneobrivi) Rirebulebebis mixed-
viT29. aseve is argumenti, rom braldebulis sxeulis Cxreka mis usafuZ-
vlo braldebisgan dacvasac emsaxureba, radgan sagamoZiebo moqmedebis
Sedegebis mixedviT SesaZloa braldebuli gamarTldes, ar Seesabameba
adamianis Rirsebis xelSeuvalobis konstituciur uflebas. dauSvebelia
sakuTar pirovnebaze pasuxismgeblobis mqone subieqti daiqvemdebaron da
iZulebiT daimorCilon Tundac mis sasargeblod moqmedma saxelmwifo
ZalauflebiT aRWurvilma organoebma. nebismier SemTxvevaSi braldebu-
lis gadasawyvetia, Tu ramdenad da ra saSualebiT surs mas konkretul
sitiaciaSi Tavis gamarTleba30.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, adamianis Rirsebis pativiscemis ga-
rantia icavs, rogorc braldebulis nebis Tavisuflebas, ise mis sxeuls
iseTi mopyrobisagan, romelic aqcevs am ukanasknels saxelmwifos orga-
noebis mier warmoebuli procesis SiSvel obieqtad31. informaciis mo-
sapovlad saxelmifo oganobis mir gatarebuli RonisZiebebi, romlebic
pirs ayeneben autanel fizikur, fsiqikur da moralur tkivils, uxSad ar-
Rveven adamianis Rirsebis dacvis konstituciur grantias da miuRebelia
samarTlebriv saxelmwifoSi32.

4. TviTinkriminaciisagan dacvis privilegia adamianis uflebaTa


evropuli sasamarTlos precedentuli samarTlis mixedviT
adamianis uflebaTa evropuli konvenciis me-6 muxli Seicavs samarT-
lebrivi saxelmwifos ZiriTadi principebis did nawils33. adamianis ufle-
baTa evropuli sasamarTlos samosamarTleo samarTlis mixedviT, konven-
ciis me-6 muxlis pirveli punqtiT garantirebulia samarTliani procesis
ufleba, rac nebismier demokratiuli sazogadoebis fuZemdeblur prin-
cips warmoadgens. aRniSnuli principi moqmedebs, rogorc saqmis sasamarT-
loSi arsebiTi ganxilvisas, ise gamoZiebis stadiaze34. konvenciis me-6
muxlis me-2 da me-3 punqtebi warmoadgenen samarTliani procesis zog-
29
Benda, E., Menschenwürde und Persönlichkeit, krebulSi: Handbuch des Verfassungsrechts, Benda,
E., Maihofer, W. u. Vogel, H.-J. (gamomc.), me-2 gamocema, 1994, § 6, velis nomeri 16.
30
Benda, E., iqve.
31
ix. Dreier, H., dasax. naSr., Art. 1 I, velis nomeri 22, 60; Hofmann, H., Die versprochene
Menschenwürde, JurnalSi: AöR 118, 1993, gv. 363; Pieroth, B./Schlink, B., Grundrechte Staatsrecht II,
21-e gamocema, 2005, velis nomeri 366, 390.
32
ix. aseve Dreier, H., dasax. naSr., Art. 1 I, velis nomeri 60.
33
ix. aseve Grabenwarter, C., Europäische Menschenrechtskonvention, me-2 gamocema, 2005, §
18 velis nomeri 2; Pache, E., Das europäische Grundrecht auf einen fairen Prozess, JurnalSi: NVwZ,
2001, gv. 1342
34
Rzepka, D., Zur Fairneß im deutschen Strafverfahren, 2000, gv. 23, 29.

83
adi uflebis konkretizacias da moicaven aRniSnuli uflebis calkeul
aspeqtebs35. strasburgis sasamarTlos precedentuli samarTlis mixed-
viT, konvenciis me-6 muxliT uzrunvelyofili calkeuli procesualuri
uflebebi ar warmoadgenen samarTliani procesis uflebis amomwurav ga-
rantiebs. strasburgis sasamarTlo cdilobs, rom Tavis gadawyvetile-
bebSi naklebad gaamaxvilos yuradReba calkeuli garantiebis xelyofaze,
igi ZiriTadad amowmebs imas, iyo Tu ara sisxlis samarTlis procesis war-
moebis dros mTlianobaSi daculi samarTliani procesis moTxovnebi36.
samarTliani procesis moTxovnidan gamomdinareobs, rom mxare ar unda
iyos sasamarTlo procesis obieqti, aramed mas unda gaaCndes procesis
subieqtisTvis Sesatyvisi procesSi aqtiurad monawileobis samarTlebri-
vi SesaZleblobebi. saerTo jamSi samarTliani procesis uflebis Semad-
geneli calkeuli garantiebi miznad isaxaven iseTi sisxlis samarTlis
procesis uzrunvelyofas, sadac procesis mxareebs SesaZlebloba eqne-
baT, rom arsebiTad Tanaswor pirobebSi moaxerxon sakuTari poziciebis
efeqturad warmodgena37.
adamianis uflebaTa evropulma sasamarTlom TviTinkriminaciisa-
gan dacvis privilegiis sakiTxze Tavdapirvelad imsjela 1993 wels saq-
meze funke safrangeTis winaaRmdeg38. amis Semdeg mas kidev ramodenime
gadawyvetilebaSi mouwia zemoaRniSnuli sakiTxis ganxilva. strasbur-
gis sasamarTlo miiCnevs, rom dumilis ufleba da braldebulis uflba
ar daibralos danaSauli, rogorc zogadad aRiarebuli principebi war-
moadgenen samarTlebriv-saxelmwifoebrivi sisxlis samarTlis procesis
qvakuTxeds da isini icaven braldebuls saxelmwifo organoebis mier
ukanono iZulebiagan39.
saqmeSi funke safrangeTis winaaRmeg sabaJo samsaxuri varaudobda,
rom ganmcxadebeli inaxavda dokumentacias ucxoeTSi arsebuli uZravi
qonebis flobis Taobaze. mas Semdeg, rac ganmcxadebelma uari ganacxada
dokumentebis maTTvis gadacemaze, sabaJo samsaxuri Seecada dokumenta-
ciis gadasacemad eiZulebina ganmcxadebeli misTvis soliduri jarimis
dakisrebis gziT. am SemTxvevaSi strasburgis sasamarTlom daadastura
braldebulis TviTinkriminaciisagan dacvis privilegiis darRveva. sa-
samarTlo miiCnevs, rom TviTinkriminaciisagan dacvis privilegia aniWebs
braldebuls ara marto dumilis uflebas, aramed igi icavs ma. aseve da-
35
ix. Frowein, J./Peukert, W., Europäische Menschenrechtskonvention, EMRK-Kommentar, me-2
gamocema, 1996, me-6 muxli, velis nomeri 2.
36
Rzepka, D., dasax. naSr., gv. 26, 99; Frowein, J./Peukert, W., dasax. naSr., me-6 muxli, velis
nomeri 71.
37
Grabenwarter, C., dasax. naSr., § 24 velis nomeri 60;
38
Funke v France (Case A/256-A) European Court of Human Rights [1993] 1 CMLR 897 25.02.1993.
39
ix. Eisenhardt, U., dasax. naSr., gv. 148.

84
naSaulSi mamxilebeli mtkicebulebebis saxelmwifo organoebisTvis gada-
cemis valdebulebisaganac.
mogvianebiT strasburgis sasamarTlom gadawyvetilebaSi saundersi
gaerTianebuli samefos winaaRmdeg40 kvlav daadastura Tavisi pozicia
imasTan dakavSirebiT, rom sisxlis samarTlis procesSi braldebis mxares
ekisreba mtkicebis tvirTi da Sesabamisad gamamtyunebeli mtkicebule-
bebis warmodgena. Tumca gasaTvaliswinebelia, rom aseTi mtkicebulebebi
ar unda iyos mopovebuli braldebulis nebis ugulebelyofiT iZulebis
meTodebis gamoyenebis Sedegad. amdenad, sasamarTlos miaCnia, rom Tvi-
Tinkriminaciisagan dacvis privilegia mWidro kavSirSia udanaSaulobis
prezumfciasTan, rac mTlianobaSi icavs braldebuls misi Tavisufali
nebis saxelmwifo organoebis mier iZulebiTa da ZaladobiT daZlevisagan.
sagulisxmoa, rom mocemul gadawyvetilebaSi strasburgis sasamarTlom
garkveulwilad SezRuda TviTinkriminaciisagan braldebulis dacvis
farglebi, kerZod, TviTinkriminaciisagan dacvis privilegia ar vrcel-
deba Tundac iZulebis gamoyenebiT mopovebul iseT informaciaze, rom-
lebic arseboben braldebulis nebisagan damoukideblad. aseTebia mag-
aliTad, sasamarTlos Sesabamisi nebarTviT mopovebuli dokumentebi,
sisxlis, Tmis da adamianis sxva qsovilis nimuSebi. maSasadame, adamianis
uflebaTa evropuli sasamarTlo aRniSnul gadawyvetilebaSi adasturebs,
rom dauSvebelia braldebulis iZuleba, raTa man uSualod miawodos
saxelmwifo organoebs danaSaulSi mamxilebeli mtkicebulebebi. Tumca
saxelmwifo organoebis mxiridan iZulebis akrZavla vrceldeba mxolod
braldebulis nebas daqvemdebarebul informaciaze, xolo danarCeni in-
formaciebi, romlebic braldebulis nebis damoukideblad arseboben ar
arian moqceuli TviTinkriminaciisagan dacvis privilegiis qveS.
aRsaniSnavia, rom adamianis uflebaTa evropulma sasamarTlom ukanask-
nel wlebSi garkveulwilad Secvala Tavisi damokidebuleba braldebu-
lis sxeulSi ganxorcielebul CxrekasTan dakavSirebiT. man saqmeze Jalo
germaniis federaciuli respublikis winaaRmdeg daadgina TviTinkrimina-
ciisagan dacvis uflebis darRveva braldebulis sxeulidan gadaylapuli
narkotikuli nivTierebis pirRebinebis samedicino saSualebis iZulebiT
gamoyenebiT mopovebis SemTxvevaSi41. aRniSnuli saqmis fabula mdgomareob-
da SemdegSi: oTxi policieli uTvalTvalebda ganmcxadebels, rodesac igi
piridan iRebda celofnis mcire zomis paketebs da sxvebs aZlevda Tanxis
sanacvlod. policiam ivarauda, rom celofanSi unda yofiliyo dafasoe-
buli narkotikuli nivTiereba da aRniSnulis safuZvelze dakavebul iqna
ganmcxadebeli. dakavebis dros man moaswro danarCeni paketebis gadaylapva,

40
Saunders v. The United Kingdom (43/1994/490/572) 17.12.1996.
41
Jalloh v. Germany (54810/00) 11.07.2006.

85
piradi Cxrekisas ki mas narkotikuli nivTiereba ar aRmoaCnda. imisaTvis,
rom gamoZiebas xeli ar SeSloda da gadaylapuli narkotikuli nivTiereba
xelmiuwvdomeli ar gamxdariyo braldebis mxarisTvis, prokurorma miiRo
gadawyvetileba samedicino saSualebebis gamoyenebiT gadaylapuli pak-
etebis braldebulis sxeulidan amoRebis Taobaze. aRniSnuli RonisZieba
ganxorcielda specialur samedicino dawesebulebaSi eqimi-eqspertis monaw-
ileobiT. vinaidan braldebuli ewinaaRmdegeboda pirRebinebis saSualebis
miRebas, policiam igi gaakava da eqimma ki mas iZulebiT cviris Rus gavliT ku-
WSi zondi Caudo. amis Semdeg zondiT kuWSi pirRebinebis saSualeba CauSves,
ramac Zlieri pirRebineba gamoiwvia. saboolood aRniSnuli meTodis gamoy-
enebiT policiis mier mopovebul iqna gadaylapuli paketebi. eqspertizis
daskvniT, paketebSi heroini aRmoCnda. saqmis arsebiTi ganxilvisas bral-
debulis advokatma daayena Suamdgomloba misi dacvis qveS myofi piris sxe-
ulidan iZulebiT mopovebuli mtkicebulebis dauSveblad cnobis Sesaxeb,
Tumca Suamdgomloba mosamarTlis mier ar dakmayofilda da braldebuli
iqna damnaSaved cnobili narkotikuli nivTierebebis gasaRebisTvis. dacvis
mxaris mier gamamtyunebeli ganaCeni iqna zemdgom instanciaSi gasaCivreb-
uli. Tumca sasamarTlom aqac daadastura, rom policiis mier mopovebuli
narkotikuli nivTierebebi dasaSveb mtkicebulebas warmoadgenda. amis Sem-
deg ganmcxadebelma strasburgis sasamarTlos mimarTa da miuTiTebda imaze,
rom mis mimarT dairRva adamianis uflebaTa evropuli konvenciis me-3 muxli
(wameba, araadamianuri da damamcirebeli mopyroba), me-6 muxli (samarTliani
sasamarTlos ufleba) da me-8 muxli (piradi cxovrebis dacvis ufleba).
rogorc ukve aRiniSna, mocemul saqmeSi strasburgis sasamarTlom
daadastura TviTinkriminaciisagan dacvis uflebis darRveva, ra dro-
sac gaTvaliswinebuli iqna braldebulisTvis pirRebinebis saSualebis
iZulebiT micemis momenti. sasamarTlom miiCnia, rom aseTi meTodiT pir-
Rebinebis saSualebis micemisas braldebulma ganicada mZime sulieri da
fizikuri tkivili, ramac calsaxad gamoiwvia misi konvenciiT garantire-
buli me-3 muxlis darRveva. sasamarTom amavdroulad gadawyvetilebaSi
miuTiTa, rom danaSaulis gaxsnisa da mtkicebulebebis mopovebis mizniT
piris iZulebiT samedicino xasiaTis RonisZiebebisTvis daqvemdebareba
ar warmoadgens zogadad adamianis uflebaTa evropuli konvenciis xe-
lyofas. Tumca, nebismieri amgvari RonisZieba, romelic iZulebis xasiaTs
atarebs unda Sefasdes konvenciis me-3 muxlTan da ar unda gascdes im
farglebs, rac gamoiwvevs aRniSnuli garantiis xelyofas (anu wamebas,
araadamianur da damamcirebel mopyrobas). Sefasebisas ki gansakuTreb-
uli yuradgeba unda gamaxvildes Semdeg faqtorebze: mtkicebulebis
mosapoveblad iZulebis wesiT ganxorcielebuli samedicino RonisZiebis
moculoba da farglebi; iZulebis RonisZiebis riskebis braldebulis

86
janmrTelobisTvis; iZulebis RonisZiebis ganxorcielebis saxe da forma;
iZulebis RonisZiebiT gamowveuli fizikuri tkivili da sulieri gancda.
amrigad, strasburgis sasamarTlom aRniSnul gadawyvetilebaSi kidev
ufro daakonkreta TviTinkriminaciisagan dacvis privilegiis Sinaarsi da
xasgasmiT miuTiTa, rom igi icavs pir. aseve saxelmwifo organoebis mier
am ukanasknelis sxeulis garkveuli xasiaTis iZulebiTi RonisZiebebisTvis
daqvemdebarebisagan.
rogorc zemoT aRiniSna, ganmcxadebels miaCnda, rom dairRva misT-
vis konvevciis me-8 muxliT miniWebuli piradi cxovrebis xelSeuxeblobis
ufleba. rogorc cnobilia, piradi cxovrebis pativiscemis ufleba
moicav. aseve piris sakuTar sxeulze batonobis uflebas42. amitom, kon-
venciis me-8 muxli avsebs konvenciis me-2 da me-3 muxlebiT garantirebul
`sxeulebrivi mTlianobis~ (bodily integrity) uflebas. strasburgis sasamarT-
los precedentuli samarTlis mixedviT, pirovnebis sxeulze nebismieri
iZulebiTi xasiaTis zemoqmedeba garkveulwilad laxavs me-8 muxlis ga-
rantias43, miuxedevad amisa nebadarTulia igi calkeul SemTxvevebSi, ker-
Zod me-8 muxlis me-2 punqti uSvebs am uflebaSi Carevas, rodesac aseTi
Careva xorcieldeba kanonis Sesabamisad da aucilebelia demokratiul
sazogadoebaSi erovnuli uSiSroebis, sazogadoebrivi usafrTxoebis an
qveynis ekonomikuri keTildReobis interesebisaTvis, uwesrigobis an da-
naSaulis Tavidan asacileblad, janmrTelobis an moralisa Tu sxvaTa
uflebaTa da TavisuflebaTa dasacavad. yovel konkretul SemTxvevaSi,
piris sxeulis iZulebiTi RonisZiebebisaTvis daqvemdebareba saTanadod
unda Sefasdes sajaro interesebTan44.
mocemul saqmeze strasburgis sasamarTlom ar daadastura konvenci-
is me-8 muxlis darRveva. amis argumentad miuTiTa is, rom Tu ki konkre-
tul SemTxvevaSi dasturdeba konvenciis me-3 muxlis darRveva, maSin aRar
arsebobs me-8 muxlis darRvevis Semowmebis aucilebloba.

5. daskvna
daskvnis saxiT SeiZleba aRiniSnos, rom saxelmwifo organoebis mier
piris sxeulidan iZulebis wesiT informaciis mopoveba calkeul SemTx-
vevebSi ewinaaRmdegeba konstituciiTa da adamianis uflebaTa evropuli
konvenciiT aRiarebul pirovnebis fundamentur uflebebs. saxelmwifos
ekrZaleba, sisxlis samarTlis saqmeze WeSmaritebis dadgenisa da damnaSa-
42
ix. Eisenhardt, U., dasax. naSr., gv. 158.
43
ix. Grabenwarter, C., dasax. naSr., §22, velis nomeri 25.
44
ix. Grabenwarter, C., dasax. naSr., §22, velis nomeri 37.

87
vis dasjis mizniT, piri aqcios procesis ubralo obieqtad. ar aris swo-
ri midgoma, romelic sisxlis samarTlis procesSi saproceso iZulebis
RonisZiebebis gamoyenebisas sxeuls mijnavs adamianis pirovnebisgan (fsiq-
ikisgan) da avrcelebs masze gansxvavebul procesualur regulaciebs.
adamianis Rirsebis pativiscema gulisxmob. aseve misi sxeulis xelSeu-
valobasac. informaciis mopoebis mizniT ganxorcielebuli saproceso
iZulebis RonisZiebebis Sedegad maSin ar ilaxeba piris Rirseba, Tu mas ar
ezRudeba nebis Tavisufleba da amavdroulad ar xdeba am ukanasknelis
sxeulis mimarT araadamianuri da uRirsi mopyroba. TviTinkriminaciisa-
gan dacvis privilegia pirs icavs rogorc nebis Tavisuflebisagan, ise mis
sxeuls iZulebiTi xasiaTis RonisZiebebisagan, vinaidan adamianis fsiqika
da sxeuli erTmaneTisgan ganuyofeli nawilebia, romlebic erToblivad
ayalibeben adamians, rogorc pirovnebas. amitom TviTinkriminaciisagan
dacvis privilegia krZalavs informaciis mopovebis mizniT piris nebis
sawinaaRmdegod mis sxeulSi uxeS Carevas.
vinaidan, sssk-is 121-e muxlis pirveli nawili da 147-e muxli srul
SesabamisobaSi ar arian piris konstituciur-samarTlebrivad aRiare-
bul garantiebTan da adamianis uflebaTa dacvis evropuli konvenci-
iT gansazRvrul standartebTan, saWiroa kanonmdeblis mier aRniSnuli
normebis axleburad gaazreba da modificireba. rodesac saubaria piris
nebis sawinaaRmdegod misi sxeulidan informaciis mopovebaze, aRniSnuli
sakiTxis gadawyveta unda daeqvemdebaros Tanazomierebis principis mkacr
moTxovnebs. es imas niSnavs, rom danaSaulis gaxsnis maRali sazogadoe-
brivi interesidan da molodinidan gamomdinare iZuleba SeiZleba ganxor-
cieldes mxolod garkveuli kategoriis danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi,
rodesac konkretuli piris mier danaSaulis Cadenis Taobaze eWvis xarisxi
kidev ufro maRalia vidre dasabuTebul varaudi. sxva SemTxvevebisTvis
unda dainergos piris sxeulidan informaciis miRebis sxva naklebad Semz-
Rudveli alternatiuli samedicino-teqnikuri saSualebebi (mag, sxeulSi
sxvadasxva sagnebisa da nivTierebebis rendgenis sxivebis saSualebiT aR-
moCena da sxva.), romlebic pirs ar miayenebs sulier da fizikur tkivils
da ar gamoiwvevs gadaulaxavi SiSis grZnobas an piris fizikuri winaaRm-
degobis iZulebis wesiT gadalaxvis aucileblobas.

88
nino gogniaSvili

kriminalistika da misi roli danaSaulis gamoZiebisa da


gaxsnis procesSi
mecnierebaTa im dargebis sistemaSi, romelic emsaxureba gamomZieblis,
prokuroris, mosamarTlis, advokatisa Tu policiis muSakTa profesion-
alur momzadebas erT-erTi yvelaze mniSvnelovani adgili ukavia krimi-
nalistikas, romelic SeimuSavebs sisxlis samarTlis saqmis gamoZiebisa da
gaxsnisaTvis saWiro meTodebsa da xerxebs da xels uwyobs maT danergvas
damnaSaveobis winaaRmdeg mebrZoli organoebis praqtikaSi.
danaSauli da, zogadad, danaSauloba, aris Zalian rTuli, mravalaspeq-
tiani movlena, romelsac Seiswavlis mecnierebis mravali dargi, magram
TiToeuli maTgani Seiswavlis mas ara kompleqsurad, aramed mxolod mis
calkeul mxares, konkretul jgufs _ mis kanonzomierebebs. rac Seexeba
kriminalistikas, Tavisi umTavresi miznis, damnaSaveobis winaaRmdeg br-
Zolis uzrunvelsayofad sagamoZiebo _ sasamarTlo da saeqsperto praq-
tikis. aseve teqnikuri mecnierebis miRwevebis safuZvelze qmnis da saga-
moZiebo _ sasamarTlo praqtikaSi nergavs iseTi samecniero _ teqnikur
saSualebebs, taqtikur xerxebsa da gamoZiebis meTodebs, romelTa Tanmim-
devruli gamoyenebac uzrunvelyofs danaSaulis gamoZiebasa da gaxsnas,
aseve, saqmeze arsebuli faqtobrivi garemoebebis dadgenas da calkeul
danaSaulTa Tavidan acilebas.
yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, `kriminalistika~ aris spe-
cialuri iuridiuli mecniereba, romelic saproceso normebis safuZvel-
ze swavlobs kvalTa da sxva mtkicebulebaTa efeqturi aRmoCenis, fiq-
sirebis, gamokvlevisa da gamoyenebis kanonzomierebebs, agreTve teqnikur
saSualebebs, taqtikur xerxebsa da calkeuli danaSaulis gaxsnis meTodi-
kas, danaSaulis organizebulad, mizanswrafulad gaxsnis, misi acilebisa
da saqmeze arsebuli faqtobrivi garemoebebis dadgenis mizniT1.
Teoriuli da praqtikuli TvalsazrisiT SesaZlebelia yvela danaSau-
lebrivi SemTxvevis gaxsna an maTi gauxsnelobis minimumamde dayvana Tu
operatiulad, kanonis sruli dacviT, Sesabamisi samecniero _ teqnikuri
saSualebebis, taqtikuri xerxebisa da meTodebis srulyofili gamoy-
enebiT SevZlebT danaSaulis gaxsnis xelSemSleli obieqturi da subieq-
turi faqtorebis aRmofxvras. am mizans emsaxureba sasamarTlo eqsper-
tizac, romeli. aseve xels uwyobs da amdidrebs sagamoZiebo praqtikas
sazogadoebrivi, sabunebismetyvelo da teqnikur mecnierebaTa monace-
mebis gamoyenebiTa da mtkicebulebiTi bazis srulyofiT.
1
n. gogniaSvili, kriminalistika, Tsu gamomcemloba, 2012w. gv.14.

89
unda aRiniSnos, rom sagamoZiebo organoebs erTis mxriv yovelTvis
ar gaaCniaT saimedo samecniero _ teqnikuri saSualebebi da meTodebi
gamoZiebis procesSi wamoWrili amocanebis gadasawyvetad rac TavisTavad
xels uSlis sagamoZiebo organoebis srulfasovan muSaobas. Tumca meore
mxriv, aranakleb mniSvnelovania is garemoebac, rom dadebiT faqtorebTan
erTad kriminalistikuri mecnierebisa da sasamarTlo eqspertizis poten-
cialis amaRleba da maTi zegavlena samarTaldamcavi organoebis praq-
tikul saqmianobaSi garkveulwilad iwvevs mraval problemas samecniero
_ teqnikuri saSualebebisa da specialuri codnis srulyofilad gamoy-
enebis kuTxiTac. swored amitom aris mniSvnelovani SerCeuli iqnes damna-
Saveobis winaaRmdeg brZolis efeqturi saSualebebi, romlebic calkeuli
garemoebebis nawilobriv dadgenis garda SesaZleblobas mogvcems efeq-
turad dadgindes masStaburi saxis garemoebebi, romelic unda emyare-
bodes fundamentur _ Teoriul gamokvlevebs da xels Seuwyobs stabi-
luri, saimedo sagamoZiebo praqtikis Seqmnas.
damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis organoebis nayofieri muSaoba op-
eratiul _ samZebro, sagamoZiebo, sasamarTlo da saeqsperto moRvaweo-
bis saxiT, bevrad aris damokidebuli sabunebismetyvelo, teqnikuri da
sazogadoebrivi mecnierebis monacemebis gamoyenebaze rogorc danaSau-
lis gaxsnis, misi aRkveTa _ acilebis etapz. aseve sxva mniSvnelovani
sakiTxebis gadaWris etapzec. sakiTxi problemuria swored im samecniero
_ teqnikuri revoluciebis gaTvaliswinebiT romlis pirobebSic axali sa-
mecniero mimarTulebebis aRmoceneba da ganviTareba Zalzed mniSvnelova-
nia da iwvevs arasistematizebul samecniero da teqnikuri codnis Tavmoy-
ras kriminalistikasa da mTlianad sisxlis samarTalwarmoebaSi.
Tu im faqtors gaviTvaliswinebT, rom kriminalistika, rogorc
specialuri iuridiuli mecnierebis dargi warmoudgenelia sabunebi-
smetyvelo da teqnikuri mecnierebis monacemebis gamoyenebis gareSe am
SemTxvevaSi wamoiWreba procesualuri, teqnikur _ kriminalistikuri da
organizaciuli xasiaTis sakiTxebis mTeli rigi kompleqsis gadawyvetis
aucileblobac, raTa moxdes damnaSaveobasTan efeqturad brZolis axali
meTodebis danergva da arsebulis srulyofa.
Tumca, ar unda dagvaviwydes, rom sagamoZiebo praqtikaSi sabunebism-
etyvelo da teqnikuri mecnierebis miRwevebis danergva da arsebuli sa-
mecniero _ teqnikuri saSualebebis gamoyeneba ar SeiZleba miCneul iqnes
TviTmiznad. saWiroa konkretuli rekomendaciebis SemuSaveba am mimar-
TulebiT raTa aRmoifxvras is gaugebrobebi, romelic SeiZleba am kuTx-
iT warmoiSvas sagamoZiebo saqmianobaSi.
am meTodebisa da rekomendaciebis sistemaSi ki mniSvnelovani adgili
ukavia mtkicebulebaTa fiqsaciisa da gamokvlevis specialur meTodebs,

90
SemTxvevis adgilis fotogadaRebidan dawyebuli sxva ufro rTuli mo-
qmedebebiT damTavrebuli, vinaidan, swored kriminalistikuri teqni-
kuri saSualebebis gamoyenebis srulyofili codna da maTi praqtikaSi
gamoyeneba uzrunvelyofs nebismieri danaSaulis srulfasovan, obieqtur
gamokvlevasa da saqmeze WeSmaritebis dadgenas.
rogorc wesi masSi moiazreba uflebamosili pirebis CarTva praqtikaSi
_ sazogadoebrivi wesrigis dacvisa da danaSaulis winaaRmdeg sabrZolve-
lad _ romlebic SeiaraRebulni iqnebian kriminalistikuri mecnierebis
Sesabamisi codniTa da miRwevebiT, rac miscems maT SesaZleblobas gamoiy-
enon samecniero _ meTodologiuri da taqtikuri xasiaTis kriminalis-
tikuri rekomendaciebi, teqnikur _ kriminalistikuri saSualebebi praq-
tikaSi, rac xels Seuwyobs danaSaulis winaaRmdeg brZolaSi maqsimaluri
Sedegis miRwevas.
am mizniT, kriminalistikuri uzrunvelyofa Tavis TavSi moicavs 3
damoukidebel mimarTulebas.
_ kriminalistikur mecnierebas;
_ kriminalistikur ganaTlebas;
_ kriminalistikur teqnikur saSualebebs2;
amasTan erTad _ Tu saqme exeba kriminalistikur uzrunvelyofas, ro-
melic kerZo kriminalistikuri Teoriis formirebas uwyobs xels _ maSin
igi ra Tqma unda warmoadgens kriminalistikuri mecnierebis elements.
mniSvnelovania zogierTi mecnieris mosazreba am kuTxiT. mag: a.f. volin-
ski teqnikur _ kriminalistikuri uzrunvelyofis 2 mniSvnelovan safex-
urs gamoyofda danaSaulis gamoZiebisa da gaxsnis procesSi: I _ saTanado
pirobebis Seqmna Sesabamisi subieqtebisaTvis raTa efeqturad gamoiyenon
kriminalistikuri teqnika danaSaulis gamoZiebisa da gaxsnis procesSi da
II _ danaSaulis gamoZiebisa da gaxsnis yovel konkretul SemTxvevaSi mox-
des aseTi pirobebis saTanadod realizacia.
amasTan erTad pirveli safexuri moicavs saqmianobas, romelic ukav-
Sirdeba: 1. kriminalistikuri teqnikuri saSualebebisa da meTodebis Se-
qmnasa da maT modernizacias; 2. kriminalistikuri teqnikis saTanadod
srulyofas; 3. optimaluri _ saeqsperto-kriminalistikuri organizeb-
uli struqturis Seqmnas, danaSaulis winaaRmdeg brZolis formebisa da
meTodebis daxvewas. 4. danaSaulis kvalisa da sxva saxis nivTieri mtkiceb-
ulebebis saeqsperto kvlevis meTodebis daxvewas (samecniero-meTodolo-
giuri uzrunvelyofa).
meore safexurs rac Seexeba Tavisi arsiT igi dakavSirebulia uSua-
lod yoveldRiur praqtikasTan _ kerZod: kriminalistikur _ teqnikuri

2
коломацкий В.Г. Криминалистическое обеспечение деятельности органов внутренних дел по
расследованию преступлений\\Криминалистика.Т.1.М. Акад.МВД России.1995

91
saSualebebisa da meTodebis gamoyenebasTan _ danaSaulis gamoZiebisa da
gaxsnis procesSi. am etapze teqnikur _ kriminalistikuri uzrunvelyofa
warmoadgens subieqtis unars, srulfasovnad gamoiyenos kriminalisti-
kuri teqnikuri saSualebebi da Sesabamisi meTodebi (gamomZiebeli, eqsper-
ti, operatiuli TanamSromli da a.S.) aseve, axali da ukve arsebuli teqni-
kuri saSualebebis daxvewas.
axali teqnikuri saSualebebisa da meTodebis Seqmna da arsebulis sru-
lyofa aqtualuria calkeuli danaSaulebis kuTxiTac, mag: adamianis si-
cocxlis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulis gamoZieba da gaxsna, mWidrod
aris dakavSirebuli im meTodebis SeqmnasTan rogoricaa mtkicebulebaTa
aRmoCena, gamokvleva Sefasebis procesTan dakavSirebuli meTodebis gam-
oyeneba. gamokvlevis mimarTulebas aq gansazRvravs mTeli rigi faqtore-
bi, romelTa Soris unda gamovyoT:
_ danaSaulis momzadebis etapze SemTxvevis adgilze darCenil kvalTa
gamovlena;
_ danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi SemTxvevis adgilze arsebul kvalTa
gamovlena;
_ danaSaulis dafarvis SemTxvevaSi SemTxvevis adgilze arsebul kval-
Ta gamovlena;
yvela CamoTvlili faqtori erTmaneTTan mWidrod aris dakavSire-
buli. mag: mkvleloba cecxlsasroli iaraRis gamoyenebiT ganapirobebs
kvalis warmoSobas garkveuli saxis zedapirze, analogiuria jgufuri da
organizebuli danaSaulis Cadenis kuTxiTac _ maTi Cadena xdeba cecxl-
sasroli iaraRiT. aseve asafeTqebeli mowyobilobebisa da civi iaraRis
saSualebiTac _ romelTa aRmoCena da saTanadod gamokvleva ganapirobebs
aRniSnuli danaSaulebis gaxsnis kuTxiT erT-erT mniSvnelovan faqtors.
principSi danaSaulis gamoZiebisa da gaxsnis procesSi romelic Cad-
enilia organizebuli jgufis mier SeiZleba iyos gamoyenebuli nebismieri
teqnikur _ kriminalistikuri saSualeba konkretuli SemTxvevis specifi-
kis gaTvaliswinebiT. isini aRniSnulidan gamomdinare SeiZleba davyoT:
a. amocanebis sirTuliTa da mravalferovnebiT gamorCeuli sakiTxebi,
romelTa gadawyveta xdeba teqnikur _ kriminalistikuri saSualebebisa
da meTodebis gamoyenebiT, romelic ganapirobebs erTi mxriv maT spe-
cializacias, meore mxriv ki dakompleqtebas maT Soris moZravi kriminal-
istikuri laboratoriis gamoyenebiT da a.S.
b. danaSaulis Cadena _ organizebuli danaSaulebrivi jgufis mier,
romlis wevrebic mimarTaven yvela saSualebas imisaTvis, rom moxdes da-
naSaulebrivi saqmianobis dafarva sxvadasxva saSualebebiT. aRniSnuli
garemoebebi _ ki migviTiTebs aucileblobaze _ SemuSavdes specialuri
teqnikur -kriminalistikuri saSualebebi da meTodebi _ informaciis Se-

92
grovebisa da gamokvlevevis kuTxiT, raTa maqsimalurad moxdes saqmes-
Tan dakavSirebuli yvela garemoebis dadgena da gamokvleva. maT Soris ki
SeiZleba gamovyoT _ xmis, sunis, mikrokvalis, mikronawilakebis, sisxlis,
spermis, Tmis da a.S. aRmoCenis, amoRebisa da gamokvlevis teqnikur-krim-
inalistikuri saSualebebi.
g. danaSaulis Camdeni pirebis gamosavlenad gasatarebeli RonisZie-
bebi rac maqsimalurad droulad uzrunvelyofs aRniSnuli pirebis daka-
vebas. am mizniT ki mniSvnelovania Sesabamisi sainformacio bazis (saZiebo
sistemis) Seqmna _ rac ganapirobebs saqmesTan dakavSirebuli mniSvnelovani
garemoebebis droulad da efeqturad dadgenas.
d. samecniero _ teqnikuri saSualebebis ganviTarebis kanonzomierebis
Seswavla, romelic gansazRvravs teqnikur _ kriminalistikuri saSuale-
bebisa da meTodebis SemuSavebas _ Semdegi parametrebiT:
uaxlesi saSualebebisa da meTodebis gamoyeneba, romelic aadvilebs
informaciis mopovebas: mag. polimeruli saSualebebis gamoyeneba _ moc-
ulobiTi saxis kvlebis gamosavlenad, cianoakrilatis gamoyeneba xelis
kvalis gamosavlenad, romelic unikaluria swored im faqtoris gaTval-
iswinebiT, rom misi saSualebiT gamovlenili kvalis fiqsacia da gamokvl-
eva araerTxel aris SesaZlebeli. aseve Termovakuumuri meTodebis gamoy-
eneba _ xelis kvalis gamosavlenad da a.S.
e. sabunebismetyvelo da teqnikuri mecnierebis miRwevebis realizaci-
is kuTxiT mniSvnelovania pirovnebis identifikaciis sakiTxis gamoyofa,
romlis gareSec ver moxdeboda mravali mniSvnelovani saxis gamokvle-
vis Catareba da identificireba. maT Soris SeiZleba gamovyoT dnm anu
pirovnebis genetikuri identifikacia, romelic saeqsperto praqtikaSi
ori mimarTulebiT gamoiyeneba: pirovnebis identifikaciisa da biologi-
uri naTesaobis dadgenis mizniT. pirovnebis identifikacia, nivTmtkice-
baze arsebuli biologiuri masalis gamoyenebiT, pirvel rigSi, aucile-
belia mkvlelobis, sxeulis ganzrax mZime dazianebis, Zaladobisa da sxva
saxis danaSaulis dros, danawevrebuli, damwvari, amoucnobi da saerTo
sasaflaodan eqshumirebuli gvamebis arsebobis SemTxvevaSi (masobrivi
katastrofa, omi, SeiaraRebuli komfliqtebi, miwisZvrebi da afeTqeba)
vinaidan dnm _ arsebobs yvela cocxal ujredSi rac ganapirobebs swored
pirovnebis identificirebis SesaZleblobas.
genomuri diagnostika, tradiciuli kriminalistikuri daqtilosko-
piisagan gansxvavebiT, iZleva ara mxolod pirovnebis identifikaciis, ar-
amed misi sisxliT (biologiuri) naTesauri kavSirebis dadgenis saSuale-
basac, rac mas Seucvlel saeqsperto kvlevis meTodad xdis adamianTa
Secvlis, dakargvis, bavSvTa gatacebis, mexsierebis dakargvis dros. ge-
netikuri kvlevis es meTodi efeqturad gamoiyeneba samoqalaqo saqmeebis

93
dros, biologiuri mamobis, dedobis an mamisa Tu dedis xaziT, naTesaobis
dadgenis SemTxvevaSi3.
genetikuri kvlevebis ganviTarebam, kerZod, polimerazul jaWvur
reaqciaze dafuZnebulma dnm-is kvlevis axali da Tanamedrove teqnolo-
giebis daxvewam da kriminalistikaSi maTma danergvam, araerT mniSvnelo-
van, Zvel Tu axal danaSauls axada farda.
aranakleb mniSvnelovania kibernetikuli mecnierebis ganviTareba da
misi roli, romelmac migviyvana kompiuteruli _ teqnologiebis danerg-
vamde kriminalistikaSi, rac mag: xels uwyobs sainformacio bankis Seqmnas
kriminalistikuri registraciis etapze, romelTa meSveobiTac SesaZle-
belia: saZiebo sagnebis, obieqtebis dadgena, saWiro operatiul-samZebro
da sagamoZiebo moqmedebis srulyofilad CatarebisTvis xelis Sewyoba.
kriminalistikuri registraciis yvelaze gavrcelebuli saxeebia: bralde-
bulisa da msjavrebulis, ugzo _ ukvlod dakarguli pirebisa da amouc-
nobi gv.mebis registracia, datacebuli, dakarguli sagnebisa da nivTebis
registracia, cecxlsasroli iaraRis registracia, daqtiloskopiuri
registracia.
aseve mniSvnelovania samecniero _ teqnikur saSualebaTa gamoyenebis
Sedegebis procesualuri statusis Sesaxeb sakiTxis gadawyvetac, rom-
lis realizebac ZiriTadad xdeba sagamoZiebo moqmedebaTa oqmebis, dan-
arTebisa da operatiul _ samZebro RonisZiebaTa Catarebisas samecniero
_ teqnikuri saSualebebis daxmarebiT.
Tumca, aRniSnuli sakiTxebi garkveul wilad problematuria da sa-
Tanadod daregulirebas moiTxovs sisxlis samarTlis saproceso kanon-
mdeblobaSi. amitom aRniSnul Temaze sistematizirebuli da argumen-
tirebuli procesualur _ kriminalistikuri naSromebis Seqmna friad
aqtualuria, gansakuTrebiT qveynis sagamoZiebo praqtikis moTxovnile-
baTa gaTvaliswinebiT.
organizaciuli aspeqtebis ganxilva da misi mowesrigeba ki rac da-
naSaulis gamoZiebisa da gaxsnis procesTan aris dakavSirebuli `Zalze
mravalmxrivi, sapasuxismgeblo da Sromatevadi saqmea.~ danaSaulis wi-
naaRmdeg brZolis organizaciaSi maqsimalurad aris CarTuli yvela
samarTaldamcavi organo _ adgilobrividan dawyebuli centraluriT
damTavrebuli. romelic xorcieldeba qveyanaSi arsebuli saeqsperto _
kriminalistikuri ise sasamarTlo _ samedicino, operatiul _ samZebro.
aseve sagamoZiebo da sasamarTlo organoebis mier sisxlis samarTlis sap-
roceso kanonmdeblobisa da sxva normatiuli aqtebis safuZvelze. CamoT-
vlilTagan aRsaniSnavia saeqsperto _ kriminalistikuri departamentis
roli danaSaulis gamoZiebisa da gaxsnis procesSi. saqarTveloSi aRniS-
3
n. gogniaSvili kriminalistika, Tbilisi, Tsu gamomc. 2012. gv.132.

94
nuli samsaxuri wlebis ganmavlobaSi ar iyo saTanadod aRWurvili ro-
gorc materialur _ teqnikuri TvalsazrisiT ise adamianuri resursebi-
dan gamomdinare. rac ganapirobebda imas, rom danaSaulebis didi nawilis
gaxsna da saTanadod gamoZieba ar xdeboda. araefeqturad xdeboda SemTx-
vevis adgilis daTvaliereba. aseve arasaTanadod tardeboda mTeli rigi
sagamoZiebo moqmedebebi, ris safuZvelzec araerTi gauxsneli saqme iyo _
Tumca saqarTveloSi bolo wlebSi ganxorcielebulma reformebma ganapi-
roba aRniSnuli sistemis gadaiaraReba srulad da Sesabamisad xeli Seu-
wyo SemTxvevis adgilze arsebuli kvlebisa da sxva saxis mtkicebulebaTa
srulyofil Seswavla _ gamokvlevas. am kuTxiT mniSvnelovania Sss sae-
qsperto kriminalistikuri departamentisa da ssip l.samxarau;los sax-
elobis sasamarTlo eqspertizis erovnuli biuros roli, romelic kanon-
mdeblobiT dadgenili wesiT uzrunvelyofs samoqalaqo, administraciul
da sisxlis samarTlis saqmeebze saeqsperto _ kriminalistikuri da spe-
cialuri gamokvlevebis dasadgenad da sakiTxebis gadasawyvetad eqsper-
tizebis Catarebisa da Sesabamisi daskvnebisa Tu aqtebis gacemis gziT.
_ operatiuli TvalsazrisiT sxva saWiro mtkicebulebis mopovebas
kanoniT dadgenili wesiT.
_ kvlevis specialuri saSualebis Tanamedrove teqnikis axali mecni-
eruli meTodebisa da saeqsperto mimarTulebis danergva _ ganviTarebis
gziT _ raTa droulad iqnes uzrunvelyofili danaSaulis gaxsna da saq-
meze WeSmaritebis dadgena.
aranakleb mniSvnelovania kriminalistikuri amocanebisa da miznebis
uzrunvelsayofad fsiqologiuri mecnierebis miRwevebis gamoyenebac,
romlis gamoyenebis mcdeloba danaSaulis gamoZiebis procesSi _ dro-
Si praqtikulad emTxveva kriminalistikis warmoSobas. cnobilia, rom
hans grosma, kriminalistikis erT-erTma fuZemdebelma ara mxolod aRi-
ara fsiqologiuri faqtorebis gamoyenebis aucilebloba danaSaulis
gamoZiebis etapze, aramed realurad gamoiyena eqsperimentuli fsiqolo-
giis monacemebi Tavis samecniero kvlevebSi.
me _ 19 saukunis bolos da me _ 20 saukunis dasawyisSi es idea farTod
iqna mxardaWerili. am kvlevebis ZiriTadi Sinaarsi warmoadgenda eqsperi-
mentuli fsiqologiisa da praqtikis ZiriTadi meTodebis Tanxvedras da-
naSaulis gamoZiebisa da gaxsnis procesSi.
samecniero literaturis analizi saSualebas gvaZlevs gamovyoT
garemoebaTa 2 jgufi, romlebic Tan axlavs aseTi tipis integracias:
1. es aris warmodgena kriminalistikaze rogorc mecnierebis dargze,
romelic aqtiurad iyenebs sxva mecnierebis miRwevebs sisxlis samarTal-
warmoebis amocanebis gadasawyvetad.
2. fsiqologiuri mecnierebis ganviTareba da roli aRniSnul periodSi.

95
a.f. volinskisa da v.a. volonskis naSromebSi dasabuTebulad aris
naCvenebi, rom kriminalistikis warmoSobisa da formirebis obieqtur faq-
tors _ danaSaulis winaaRmdeg brZolis etapze warmoadgens praqtikis
moTxovnilebebi. swored aRniSnulma faqtorma ganapiroba me _ 19 sauku-
nis meore naxevarSi fsiqologiuri monacemebis gamoyenebis aucilebloba.
Tavis mxriv, meTodebis aqtiurma gamoyenebam, magram ukve fsiqolo-
giuri aspeqtebis WrilSi xeli Seuwyo fsiqologiuri mecnierebis ganvi-
Tarebas da samecniero kvlevebis Sinaarsis formirebas. fsiqologiis,
rogorc damoukidebeli mecnierebis formirebis TariRad iTvleba me _
19 saukunis meore naxevari. manamde fsiqologia viTardeboda religi-
is farglebSi, Semdgom ki filosofiis farglebSi. Sedegad Camoyalibda
warmodgena imaze, rom fsiqologia aris mecniereba sulis Sesaxeb (berZ.
sityvaa, fsiqo _ suli, logia _ mecniereba). suls hqonda an idealistu-
ri, materialisturi an dualisturi mkurnalobis unari, romelic Tavis
Tavze ganicdida `dediseuli~ filosofiuri mimarTulebis gavlenas, rac
ganapirobebda fsiqologiis filosofiisagan gamoyofas4.
me-19 saukunis bolos kriminalistikis warmoSobis periodSi fsiqo-
logiaSi farTo gavrceleba hpova eqsperimentulma skolam, romlis dam-
fuZnebladac iTvleboda vilhem vundti, romelmac 1879w5. laifcigSi
pirveli eqsperimentuli fsiqologiis laboratoria gaxsna. marTalia,
vundti ganaTlebiT fiziologi iyo, magram samecniero karieris manZilze
misma interesebma sxeulis Seswavlidan fsiqikis Seswavlaze gadainacvla.
mas surda Seeswavla SegrZnebisa da aRqmis ZiriTadi procesebi da mar-
tivi fsiqikuri procesebis siCqare. fsiqikis eqsperimentuli gamokvleva
mimarTuli iyo misi funqcionirebis kanonzomierebebze. mniSvnelovani yu-
radReba daeTmo mexsierebis Seswavlas eqsperimentuli gziT da dadgeni-
li iqna iseTi mniSnelovani procesebi, rogoricaa maxsovrobis moculoba,
dinamika, informaciis damaxsovrebis intensivoba da a.S.
mexsierebis eqsperimentuli kvlevebi iyo funqcionaluri an sxva saxis
fsiqikuri procesebis kanonzomierebis mastimulirebeli saSualeba: Seg-
rZneba, gansja, aRqma da a.S. eqsperimentuli fsiqologiis mecnierebis
miRwevebma Tavis mxriv gamoyo da gansazRvra maTi monacemebis gamoy-
eneba kriminalistikaSi. Camoayalibes Sesabamisi mimarTuleba, romelic
emyareboda eqsperimentuli fsiqologiis mimarTulebas sagamoZiebo -sa-
samarTlo saqmianobis mimarTulebiT. Tumca, pirvel etapze fsiqologi-
uri mecnierebis miRwevebis gamoyenebas kriminalistikaSi arsebiTi mniSvn-
eloba ar eqceoda, Sesabamisad ar arsebobda ori mecnierebis daaxloebis

4
Ковалев А.Г. Юридическая психология: генезис и перспективы. — М.: Юрид. лит-ра, 1970.
— С. 56.
5
fsiqologia da cxovreba, Tsu gamomc. 2009 w. gv.9.

96
aucileblobac.
am periodSi TviTon fsiqologia iyo ganviTarebis safexurebis ZiebaSi
da nel-nela agrovebda adamianis fsiqikis Semecnebis meTodebs, romliTac
kriminalistikac aranakleb iyo aRWurvili, Tumca maT jer kidev ar See-
ZloT garkveuli gavlena moexdinaT gamoZiebis procesebze, vinaidan ar
gaaCndaT saTanado xarisxis obieqturoba, sarwmunooba da dasabuTebulo-
ba. fsiqologia ki am periodSi cru mecnierebad iyo gamocxadebuli. Sem-
dgom periodSi kriminalistikuri taqtikisa da meTodikis. aseve calkeul
danaSaulTa gaxsnis meTodikis sagnobrivi aspeqtebis gamokvlevas araerTi
naSromi miuZRvna v.m. bikovma, v.l. vasilievma, f.v. glazirinma, a.v. dulo-
vma, a.a. zakatovma, m.i.enikeevma da bevrma sxva mecnierma, sadac gamoikveTa
swored is mosazreba, rom kriminalistika ar SeiZleba iyos calke, zog-
adi socialuri da iuridiuli fsiqologiisagan gancalkevebiT: rTulia
warmovidginoT _ samarTalwarmoeba, taqtikuri meTodebis gamoyenebis
gareSe sagamoZiebo moqmedebaTa warmoebisas, im amocanebis gadawyveti-
sas, romelic dgas samarTaldamcavi organoebis winaSe _ fsiqologiuri
kanonzomierebis gamoyenebis gareSe. swored amitom aqvs aRniSnulis gamo-
yenebas kriminalistikaSi didi interesi, danaSaulis winaaRmdeg brZolis
procesSi.
am mimarTulebiT araerTi empiriuli kvleva Catarda. romelic ram-
denime etaps moicavda. pirvel etapze mTavari iyo sisxlis samarTlis
saqmeebis Seswavla kontent _ analizis meTodiT. ra drosac gamokvleul
iqna sagamoZiebo moqmedebaTa oqmebi: dakiTxvis, Cxrekisa da amocnobis
oqmebi. Tumca aRniSnuli meTodi efeqturi namdvilad ar aRmoCnda. vi-
naidan, sagamoZiebo moqmedebebis warmoebis etapze romelic Tavis form-
alur asaxvas Sesabamis dokumentebSi hpovebs, yuradReba eTmoba proce-
suluri normebisa da kriminalistikis moTxovnebis srulfasovan dacvas,
xolo sagamoZiebo taqtikis fsiqologiuri aspeqtebi ki `miuwvdomeli~
rCeba maTi Semdgomi analizisaTvis.
gacilebiT informatiulia dakvirvebis meTodi, romelic iZl-
eva faqtebis, qcevebis Seswavlis SesaZleblobas. dakvirveba unda iyos
dagegmili, zusti da sistematuri. dakvirveba fokusirdeba qcevis pro-
cesze an Sedegze. dakvirvebis meTodis gamoyenebisas gamomZiebels eZleva
konkretuli fsiqologiuri meTodebis gamoyenebis SesaZlebloba _ urT-
ierTqmedebis, organizaciis, konfliqturi situaciis gadalaxvis da a.S.
mizniT.
sagamoZiebo moqmedebebisa da Sesabamisi oqmebis kvlevis safuZvelze
gamoikveTa ramodenime mniSvnelovani faqtori _ daZabulobis zrda da
TviTkontrolis ganxorcieleba braldebuli pirebis mxridan. amaze me-
tyvelebs maTi mimika, Jestebi, pozebis xSiri cvla da a.S. mocemuli niS-

97
nebi ki romlebic fsiqologiur urTierTobasTan aris dakavSirebuli _
arc Tu ise iSviaTad ewinaaRmdegeba imas, rasac verbalurad gadmogvcems
adamiani.
socialur fsiqologiaSi aris monacemebi, romlebic miuTiTebs ima-
ze, rom informaciis gacvla komunikaciis dros arsebiTad xorcieldeba
araverbalur doneze. araverbaluri qceva ki, romlsac safuZvlad udevs
aracnobieri meqanizmi, ufro naklebad, vidre verbaluri, eqvemdebareba
koreqtirebas. cnobierebis TvalsazrisiT _ Tu informacia ewinaaRmde-
geba erTmaneTs _ upiratesoba eqceva ukanasknels.
am mxriv SeiZleba iTqvas, rom adamianis qcevis fsiqologiuri Tavise-
bureba warmodgens im informacias, romelic danaSaulis gamoZiebis mniS-
nelovani garemoebebis dadgenis safuZvelia da mowmobs maT Riaobas an
piriqiT mcdelobas dafaros cnobili informacia da a.S.
raTqma unda aseT informacias ar aqvs procesualuri mniSvneloba
man SeiZleba mxolod orientirebis saSualeba misces _ gamomZiebels ada-
mianis qcevis motivebTan dakavSirebiT da axdens gavlenas konkretuli
taqtikuri xerxebis SerCevaSi _ imisaTvis rom sworad iyos SerCeuli saga-
moZiebo moqmedebebi _ Sesabamisi fsiqologiuri Taviseburebebis gaTval-
iswinebiT da am TvalsazrisiT axdens taqtikuri amocanebis gadawyvetis
optimizirebas _ gamoZiebis amocanebis gadawyvetisas mTlianobaSi maTze
pozitiur zemoqmedebas.
udavoa, rom specialistis kvalifikacia danaSaulis gamoZiebisa da gax-
snis sferoSi ganisazRvreba upirveles yovlisa _ iuridiuli mecnierebis,
misi sisxlis samarTlis, sisxlis samarTlis procesisa da kriminalistikis
codniT, romelsac bunebrivia emateba codna fsiqologiaSi. mag: arsebobs
iseTi cnebebi, rogoricaa: samarTlebrivi fsiqologia, fsiqologiuri
kultura, fsiqologiuri momzadeba, kriminalistikuri fsiqologia.
samecniero interess warmoadgenen erTis mxriv faqtorebi, romlebic
amsubuqeben da stimuls aZleven samarTaldamcavi organoebisa da special-
uri saxelmwifo organoebis saqmianobas, meore mxriv ki isini arTuleben,
an xels uSlian mis ganxorcielebas. samecniero kvlevebi _ kriminalisti-
kur _ fsiqologiaSi gvaZlevs SesaZleblobas warmatebiT da efeqturad
gadavwyvitoT samarTaldamcavi da saxelmwifo organoebis saqmianobasTan
dakavSirebuli Semdegi saxis amocanebi:
1. gamoZiebis procesis _ swrafi, sruli da efeqturi ganxorcieleba.
2. danaSaulis Camdeni pirebis, danaSaulis Cadenis motivisa da miznis
swrafad dadgena.
3. swrafi da efeqturi zomebis miReba danaSaulis Cadenisa da Tavidan
acilebis uzrunvelsayofad.
4. saerTaSoriso gamocdilebis efeqturi gamoyeneba, danaSaulis

98
gamoZiebis, gaxsnisa da prevenciis kuTxiT.
am kuTxiT gansakuTrebuli roli aqvs fsiqologiur ganaTlebas. krim-
inalistikuri mecnierebis farglebSi _ romelic reglamentirebulia da
ukavSirdeba danaSaulis droul gamovlenas gamoZiebisa da gaxsnis pro-
cesSi.
kriminalistikuri fsiqologia ZiriTadad damokidebulia fsiqolo-
giur kanonzomierebebze _ romlebic dakavSirebulia:
1. danaSaulis gamovlena, gamoZieba-gaxsnasTan.
2. danaSaulis Camdeni pirebis dadgenasTan.
3. danaSaulis prevenciasTan.
am kanonzomierebebis ZiriTad nawils gaaCnia _ saTanadod myari xasi-
aTi da TamaSobs mniSvnelovan rols danaSaulis winaaRmdeg sabrZolve-
lad.
unda aRiniSnos, rom aseTi saxiT kriminalistikuri fsiqologiis
sagnebisa da amocanebis erToblioba, rogoricaa kriminalistikisa da
fsiqologiis erTiani sinTezi, yovelTvis ar aris miRebuli da gaT-
valiswinebuli specialistebis mier erTgvarovnad. kriminalistikuri
fsiqologiis kvlevis sagani ara mxolod danaSaulebrivi qcevaa, aramed
danaSaulebrivi moqmedebebi mTlianobaSi. igi aqtiurad iyenebs mec-
nierebis moRwevebs gamoZiebis problemebis fsiqologiuri kvlevis etapze
_ gamoZiebis, sasamarTloSi saqmis ganxilvisa da danaSaulis Tavidan ac-
ilebis mizniT.
imisaTvis, rom moxdes kriminalistikuri fsiqologiis sagnobrivi
masStabis gazrda, unda ganxorcieldes saqmianobis am ori mimarTulebis
gaerTianeba, romelic dakavSirebulia samarTalswarmoebasTan, ufro
zustad ki, im piris dadgena da daZebna, romelTac danaSauli Caidines da
maTi danaSaulebrivi saqmianobis gamokvleva _ romelic ukve Sedis krimi-
nalistikuri fsiqologiis sferoSi.
kriminalistikuri fsiqologiis masStabis gazrda gamarTlebulia ro-
gorc samecniero ise praqtikuli TvalsazrisiT. mocemul SemTxvevaSi
saqme exeba ara sxvadasxva saxis saqmianobas, aramed erTi da igive saqmi-
anobis sxvadasxva aspeqtebs, romelic dakavSirebulia organizebuli da-
naSaulobis ukuqmedebasTan.
garda amisa kriminalistikuri fsiqologia, iuridiuli fsiqologi-
isagan gansxvavebiT ufro metad aris mimarTuli danaSaulebrivi qcevis
gagebasTan. danaSaulis gamoZiebis procesis gaTvaliswinebiT, motivis,
urTierTobis da samarTladamcavi organoebis TanamSromelTa CarTulo-
biT. aseve im pirebis, romlebmac Caidines samarTaldarRveva an sisxlis
samarTlis danaSauli.
arsebobs 3 ZiriTadi sakvanZo cneba: aRqma da axsna _ ganmarteba da

99
daxmareba.
kriminalistikuri fsiqologia xsnis adamianur qcevas, romelic yu-
radRebas amaxvilebs adamianis Sinagan samyaroze. igi eZebs qmedebis
mizezebsa da qcevas fsiqologiur mdgomareobasTan mimarTebaSi _ urT-
ierTobebis formirebaSi, gonebriv SemecnebaSi, procesebSi, sqemebSi
da struqturebSi. am mxriv kriminalistikuri fsiqologia dakavebulia
ara mxolod imiT rac xdeba adamianis fsiqikaSi, rogorc mag: iuridi-
uli fsiqologia aramed imiTac ra xdeba fsiqikur procesebsa da adamia-
nis mier danaSaulis Cadenis procesSi arsebul moqmedebas Soris, sadac
ZiriTadad gamokveTilia adamianebs Soris urTierToba, sadac adamianuri
urTierTobis Sedegi aris procesualuri formiT _ gansazRvruli.
adamianis qcevis Seswavlis gareSe SeuZlebelia gakeTdes daskvnebi
imaze, ra xdeba sxva adamianis fsiqikaSi. aRniSnuls ki safuZvlad ude-
vs fsiqologiisa da kriminalistikis is empiriuli meTodebi, romelic
safuZvlad udevs aseTi saxis daskvnebs. miuxedavad imisa, rom kriminal-
istikuri fsiqologia, Tavisi arsiT warmoadgens ganmartebiT mecniere-
bas, saWiroa ara mxolod qcevis axsna, aramed, gansazRvra da Sefaseba
im garemoebebisa _ rac mogvcems WeSmaritebis sicruisagan gansxvavebis
SesaZleblobas.
pirs ekisreba sisxlis samarTlebrivi pasuxismgebloba, Tu danaSaulis
Cadenisas mas gacnobierebuli aqvs Tavisi moqmedeba da aqvs survili gan-
axorcielos danaSaulebrivi qmedeba.
yovel danaSaulebriv Teorias safuZvlad udevs adamianis qcevis
gansazRvreli modeli.mag: konformistuli modelis Tanaxmad, (robert
mertoni) romelic dakavSirebulia stresis TeoriasTan _ ganmartavs,
rom adamianebi, romlebic konformistebs warmoadgenen advilad iReben
garkveul mdgomareobas. aRniSnulisagan gansxvavebiT, arakomformistuli
modelis mixedviT, adamiani Tavisi bunebiT, warmoadgens aradisciplini-
rebul individs da SezRudvis ararsebobis gamo, mis mier martivia _ da-
naSaulis Cadena. aRniSnuli modeli ukavSirdeba socialuri kontrolis
Teorias, romlis Tanaxmad, danaSauli xorcieldeba maSin, rodesac nor-
matiuli standartebi ufro sustdeba da socializacia arasrulyofilia
an arasworad xorcieldeba.
ganviTarebisa da swavlebis Teoriis mixedviT, piri, danaSaulis Cade-
nis, ganxorcielebis etapze swavlobs da yalibdeba damnaSaved. damnaSavis
profilis Sedgena e.w. profilis pirovnuli rekonstruqcia, damokidebu-
lia kognitur Sefasebaze. aRniSnuli Teori. aseve cnobilia `fsiqologi-
uri autofsiis~ saxeliTac.
kriminalistikuri fsiqologiis ganviTarebis sawyis etapze _ swavlu-
li fsiqologebi miiCnevdnen, rom sakmarisia gamovyoT yvelaze mdgradi

100
dispoziciuri pirovnuli Tvisebebi, romlebic gansazRvraven adamianis
qcevis saerTo suraTs, imisaTvis, rom moxdes misi sruli gaazreba.
adamianuri Tvisebebis Teoriis mimdevrebi Tvlian, rom adamianebi
axdenen qcevis kanonzomierebebis demonstrirebas drois garkveul mon-
akveTSi, adgilisa da drois gaTvaliswinebiT da axasiaTeben pirovnebas.
isini ar aqceven saTanado yuradRebas _ garemomcvel garemos, romelSic
imyofeba piri, an mis garSemo Seqmnil situacias. am miznis misaRwevad
aucilebelia `profesiuli informacia~, romelic emyareba _ fsiqolo-
giur da kriminalistikur Semecnebas. aseve kriminologiis, anTropolo-
giis, politologiis, sociologiis, istoriisa da ekonomikis Semecnebas.
damnaSavis profilis Sedgena pirveli xasiaTis identifikaciis pro-
cesia _ qcevis tendencia, geografiuli adgilmdebareoba, demografiuli
monacemebi, romelic emyareba adgilze arsebul Taviseburebebs.
adamianis fsiqologiuri Taviseburebebi, rogorc wesi emyareba _
srulfasovan kvlevas. misi individualobis gaTvaliswinebiT, romelic
Tandayolilia yoveli adamianisaTvis da romelic mis mier gamoixateba
garkveul situaciebSi, rac iZleva SesaZleblobas _ moxdes maTi Sefaseba.
pirovneba _ latenturad moicavs Tavis TavSi sxvadasxva saxis wyaroebs,
romelic emyareba _ biologiur da socialur movlenebs (kriminalisti-
kurs da fsiqologiurs), sadac aisaxeba wina Taobis, maT Soris aRmzrd-
elobiTi, eTnikuri da kulturuli xasiaTis dagrovili gamocdileba.
profilis tipologia _ moicavs mravali saxis elements. romlebic gamom-
dinareobs ZiriTadad socialuri realobiT kriminaluri qcevis mqone ho-
mogenuri jgufebis identificirebiT.
kriminaluri qcevis mqone pirTa profili _ fokusirebulia _ Semde-
gi saxis elementebze: 1. kriminaluri qceva; 2. samarTaldamrRvevis xasi-
aTi; 3. dazaralebuli pirovnebis aRwera; 4. situaciuri konteqsti. unda
aRiniSnos is faqti, rom qcevis norma aris specifikuri da aRiarebulia
Seucvlelad sazogadoebaSi. TumcaRa sazogadoebrivi normebi zRudaven
da identificirebas axdenen jgufebis an subkulturebis deviantur kon-
centraciaze.
normis ganmarteba _ aixsneba sazogadoebrivad gamarTlebuli qcevis
standartiT. socialuri mecniereba axdens _ Semdegi saxis normebis iden-
tificirebas: 1. qceviTi; 2. teqnikuri _ maTi daxmarebiT ganisazRvreba
dagegmili miznis miRwevis efeqturoba da maTi kavSiri fizikur, biolo-
giur da socialur saWiroebebTan.
3. gedonizmi survilebisa da moTxovnilebis dakmayofilebis regula-
cia.
4. pirovnuli integrireba.
5. kulturul jgufebs Soris integraciis regulireba.

101
Cezare lombrozos (1835-1909ww) samecniero meTodis Tanaxmad, dana-
Saulis gamoZiebis mizniT xdeboda sisxlis samarTlebrivi elementebis
fizikuri maxasiaTeblebis Sedareba mosaxleobis im fizkur maxasiaTe-
blebTan, romlebic kriminaluri TaviseburbebiT ar gamoirCeoda. aRniS-
nul kvlevaSi C. lombrozo mimarTulia dadebiT statistikur korela-
ciaze danaSaulsa da fizikur tipebs Soris, cnobilia, rom igi da misi
mimdevrebi _ amtkiceben, rom damnaSaveTa 1/3 aris primitiuli da ganvi-
Tarebis TvalsazrisiT CamorCenili. aRniSnuli mtkiceba Semdgom safuZ-
vlad daedo atavistur Teorias. adamianis ganviTarebis Seferxeba, ro-
melic gamowveulia memkvidruli faqtorebiT, misi azriT, aris damwyebi
damnaSavis maCvenebeli, an im damnaSavis, romelic aseTad daibada.
Tavisi Teoriis dasamatkiceblad C. lombrozom gamoiyena _ statikuri
modeli`t~ testi, `z~ testi da albaTobis analizi, `t~ -testi da `z~ tes-
ti Zalian msgavsia da axasiaTeben or jgufs Soris gansxvavebas. mijaWvu-
lobis Teoridan gamomdinare ki _ romelic biologiuri sistemis ele-
ments warmoadgens, yvelaze metad axasiaTebs urTierTobas _ bavSvebsa da
mSoblebs Soris, pirveli funqcia mijaWvulobis gamoixateba axalgazrda
adamianis moTxovnilebebis dacvaSi da dakavSirebulia mis arsebobasTan.
mijaWvulobis Teoria _ miekuTvneba _ adamianis biologiur ganviTarebas.
masze dayrdnobiT Caatares gamokvlevebi jon boulbim (1907-1991) da meri
ainsvortma (1913 -1999). es Teoria warmoadgens ZiriTad sturqturas _
razedac aris agebuli adamianTa Soris urTierTobebi da danaSaulebrivi
qceva6.
mkvlevarebma daiwyes `mijaWvulobasa~ da `yuradRebaSi~ deficitis
Seswavla. rogorc kavSiri danaSaulebriv qcevasTan. warmodgenili ar-
gumentebis Tanaxmad, naTesaur urTierTobaSi aris kompleqsi urTier-
Tobebs Soris, sadac gamovlindeba mijaWvulobis disbalansi, romelic
miuTiTebs asocialur qcevaze. Tavis tvinSi mimdinare calkeul saxis
qimiuri sistemebi -monawileoben miswrafebebis aRqmaSi, impulsurobaSi,
uaryofiT temperamentebSi da sxva kognitur da antisazogadoebriv qcev-
asTan msgavsebaSi. es qimiuri Taviseburebebi gansxvavebulia sxvadasxva
adamianebisaTvis, genetikuri faqtorebisa da socialuri gamocdilebidan
gamomdinare. celkeul SemTxvevebSi es funqciebi gansazRvraven aqtiuro-
bis safexurebs _ tvinis Sinagan sferoSi, romelic pasuxismgebelia moti-
vaciaze, emociaze, kmayofilebaze da tkivilis SegrZnebaze.
imisaTvis, rom ganxorcieldes samarTaldarRveva, ar aris saWiro _
specialuri motivacia an gansazRvruli codna adamianTa qcevebis Sesaxeb.
adamians _ fsiqologiuri normebis safuZvelze SeiZleba hqondes mzaoba
kriminaluri qmedebebisadmi, magram mas ar aqvs safrTxis SegrZneba da Ca-
6
Wallenstein М. 2002; Miethe, T.D. et al., 2006; Holmes, R.M. and Holmes, S.T., 2002.

102
denili danaSulis negatiuri movlenis dasjis SiSi7.
fsiqologiuri Toriisadmi interesi samecniero TvalsazrisiT daka-
vSirebulia pirovnebis formirebis procesTan da yvelaze mZime asocial-
uri faqtorebis axsnasTan _ socialur procesSi da pirovnulobis Secv-
liT, romelic asaxavs mis kriminalur qcevas.
kriminalistikuri fsiqologiis poziciidan gamomdinare Zalado-
ba _ SeiZleba davyoT individualur da koleqtiur, individualur anu
pirovnul saxeebad. Zaladodobrivi mimarTulia erT an ramodenime indi-
vidze, koleqtiuri Zaladoba xorcieldeba adamianebis mier jgufurad
da mimarTulia an aerTianebs erT an ramodenime adamians. mTlianobaSi
Zaladoba aixsneba misTvis maxasiaTebeli spontanurobiT da ganumeo-
reblobiT _ maTTvis negatiuri stimulis sapasuxod. pasuxebi mocemul
situaciaSi aris ganusazRvreli da xdeba maTi damarcxeba pirvel rigSi
maTi gauwonasworeblobiT. am Taviseburebebs miekuTvneb. aseve negatiuri
mtkiceba da emocionaluri faqtorebi, romlebic generireben agresiuli
qcevis motivacias.
garda zemoaRniSnuli meTodebisa da Teoriebisa arsebobs sxva araer-
Ti mniSvnelovani meTodi, romelTa gamoyenebac mniSvnelovanwilad gaana-
pirobebs danaSaulis gamoZiebisa da gaxsnis procesTan dakavSirebuli
sakiTxebis mowesrigebas da kriminalistikasTan erTad uwyobs xels aRniS-
nuli procesebis srulfasovan ganviTarebas.

7
Экман П. Психология лжи. — СПб.: Изд-во Питер, 2011. — С. 302

103
Tamar laliaSvili

advokatis mier profesiuli funqciebis Sesruleba, dacvis


strategia da braldebulis piradi miTiTebebi

problemis wamoWra
braldebulis ufleba dacvaze samarTlebrivi saxelmwifos erT-erTi
umniSvnelovanesi principia. saqarTvelos sisxlis samarTlis sistemaSi,
rogorc adversarul (mxareTa SejibrebiTobis) procesSi braldebulis
interesebis damcvel advokats, centraluri adgili ukavia. adversarul
procesSi braldebuls upirispirdeba mis mimarT mtrulad ganwyobili mx-
are prokuroris saxiT, romelsac ar ainteresebs braldebuls aqvs Tu
ara saTanado codna. advokati Tanasworuflebianobis principis potenci-
uri ganmaxorcielebelia saxelmwifosa da braldebuls Soris, dgas udan-
aSaulobis prezumfciis sadarajoze da akontrolebs procesis formis
Sesabamisad mimdinareobs Tu ara saqmis warmoeba. damcvels ara mxolod
braldebulis interesebis dacva da misi interesebis sasikeTod moqmedeba
evaleba, aramed aseve, igi unda daexmaros braldebuls misTvis procesiT
miniWebul yvela uflebebisa da movaleobebis aRqmasa da gacnobiereba-
Si. damcvels evaleba imoqmedos braldebulis interesebis Sesabamisad.
gamomdinare aqedan igi aris calmxrivi, mikerZoebuli da mas ar evaleba
iyos obieqturi an daicvas obieqturoba.
saqarTvelos sssk-is 44-e muxlis 1 nawili xazs usvas, rom advokats
ufleba ara aqvs, imoqmedos braldebulis miTiTebisa da interesebis sawi-
naaRmdegod. am muxli sityvasitviT gagebis SemTxvevaSi, damcvels ufleba
ara aqvs imoqmedos braldebulis miTiTebebis sawinaaRmdegod da igi val-
debulia dacvis taqtikac braldebulis miTiTebebze aagos. aseTi daskvnis
gakeTeba arasworia da iwvevs braldebulis dacvis uflebis darRvevas.
statiis mizania gaanalizos da mkiTxvels uCvenos konfliqti damcve-
lis mier braldebulis miTiTebebis savaldebulo Sesrulebasa da dacvis
strategiis ganxorcielebas Soris da SesTavazos misi gadawyvetis gzebi .
statia miznad isaxvas aseve gaanalizos advokatis ufleba-movaleobani da
uCvenos mkiTxvels, Tu sad gadis zRvari advokatis mier misi uflebebis
aqtiurad ganxorcielebasa da am uflebebis borotad gamoyenebas Soris.

advokatis uflebebis moculoba sisxlis samarTlis procesSi


samarTliani sasamarTlo procesisaTvis braldebulis interesebis
damcvels aqvs gadamwyveti mniSvneloba. marTalia braldebuls ufleba
aqvs TviTon ganaxorcielos sakuTari Tavis dacva, magram xSirad bral-
104
debuli iseT mdgomareobaSia, rom igi arc Tavisi realuri viTarebidan
gamomdinare (mag patimaria, an usaxsroa), arc Tavisi gonebrivi mdgomare-
obiT an/da profesiuli kvalifikaciiT ar aris sakmarisad mzad imisaTvis,
rom sakuTari Tavi TviTon daicvas, amas emateba isic, rom adversatorul
procesSi, braldebuls upirispirdeba mis mimarT mtrulad ganwyobili
mxare prokuroris saxiT.
damcvelma braldebulis efeqturi dacvis gansaxorcieleblad, bral-
debuli unda gaacnobieros mis uflebebSi, aqtiurad isargeblos sapro-
ceso kanonmdeblobiT gaTvaliswinebuli braldebulisa da damcvelis
uflebebiT. saproceso kanonmdeblobidan gamomdinare damcveli valde-
bulia daicvas kanonis moTxovnebi da Sesabamisad uzrunvelyos procesi
formis Sesabamisi sisxlis samarTlis saqmis warmoeba.1
damcvelma braldebuls srlyofili samarTlebrivi rCeva unda misc-
es. damcvelma braldebuli ara mxolod procesualur uflebebSi unda
gaarkvios aramed aseve sagnobrivi ganmartebebic unda misces da saqmis
materialur samarTlebriv (ra edeba bralad, ssk-is romeli muxliT gaT-
valiswinebuli danaSauli da a. S.) mxareSic gaarkvios. mas ufleba aqvs
samarTlebrivi rCevebi misces maSinac, rodesac darwmunebulia, rom am
rCevebis safuZvelze braldebuli sisxlis samrTlis pasuxismgeblobisa-
gan Tavs daaRwevs an pasuxismgeblobas Seimcirebs, mag aucilebel mo-
geriebis farglebSi an farglebis gadacilebiT qmedebis Cadenis mtkiceba.
damcvelma procesis formis Sesabmisad unda awarmovos procesi.
braldebulis interesebis damcveli advokati aris mxare Sejibre-
biTobisa da mxareTa Tanasworuflebianobis principis safuZvelze da
Sesabamisad ar aris neitraluri an simarTlis damdgeni organo. is mik-
erZoebulia, vinaidan ama moiTxovs braldebulis dacvis interesi. arc
saproceso kanonmdebloba da arc advokatTa Sesaxeb kanoni advokats
ar avaldebulebs simarTlis dadgenas. piriqiT, igi darwmunebuli rom
iyos misi dacvis qveS myofis (mandantis) braleulobaSi, man araviTar Sem-
TxvevaSi ar unda asabuTos misi damnaSaveoba. piriqiT mas ufleba aqvs
moiTxovos misi udanaSaulod cnoba. Tumca advokats ufleba ara aqvs
braldebulis udanaSauloba adasturos da misi gamarTleba moiTxovis
yalbi mtkicebulebebis safuZvelze. braldebulis interesebis damcveli
advokatis argumentebi araviTar SemTxvevaSi ar unda emyarebodes gay-
albeul mtkicebulebebs. dauSveblia advokatma warmoadginos winaswari
SecnobiT yalbi cnoba, mag. braldebulis avadmyofobis Sesaxeb, an yalbi
eqspertizis daskvna. advokati, romelic Segnebulad gayalebebul mt-
kicebulebebs gamoiyenebs, riTac mTliand yalb suraT Seqmnis, pasuxs
agebs sisxlis samrTlebrivi wesiT. sadavo SeiZleba gaxdes sakiTxi, rode-
1
Roxin-Schünemann, Strafverfahrensrecht, 27 Auflage, S. 114

105
sac TviT advokatma ar icis, rom mtkicebuleba yalbia. amisaTvis unda
dadgindes,rodis iqna mtkicebulebebi gayalbebuli, monawileobda Tu ara
masSi advokati, an Tu icoda amis Taobaze.
vinaidas saproceso kanonmdeblobis Sesabamisad braldebuls ufleba
ara aqvs araswori Cveneba mices sasamrTlo sxdomaze, gamomdinare aqedan
Tu damcvelma icis, rom es cru Cvenebaa, mas ar aqvs ufleba es Cveneba
gamoiyenos.2
advokatma kanoniT misTvis miniWebuli uflebebi borotad ar unda
gamoiyenos, is vinc process sabotaJs uwevs, an braldebuls gaqcevaSi ex-
mareba an braldebulisTvis sapatimro dawesebulebaSi akrZaluli nivTebi
Seaqvs bunebrivia amiT arc braldebulis da arc dacvis uflebebs ar ax-
orcielebs. aseTi qmedebebiT advokati danaSaulebriv qmedebas Cadis da
mis mimarT SesaZleblia dadges sisxlis samrTlebrivi pasuxismgeblobis
sakiTxi mag. sskis 3781-e muxlis Sesabamisad, rac iTvaliswinebs pasuxismge-
blobas patimrobis an Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebaSi, droebiTi
yofnis izolatorsa da hauptvaxtSi moTavsebuli pirisaTvis akrZaluli
sagnis gadacemisaTvis.
damcveli romelic sasamarTlo procesze ar cxaddeba, an vinc axal
mtkicebulebaTa wardegnis Suamdgomlobebs, acilebis Suamdgomlobebsac
mxolod da mxolod saqmis ganxilvis gaWianurebis mizniT ayenebs, ufleba
ar aqvs isaubros kanoniT miniWebul Suamdgomlobis dayenebis uflebis
gamoyenebaze. damcveli, romelic sasamarTlo sxdomaze gamosakvlevad
iseT dokuments warmoadgens romlis usworobaSic darwmunebulia is Ta-
vis uflebebSi ar moqmedebs.
advokats ara aqvs ufleba mtkicebulebaTa wyaro gaanadguros, mas
arc maTi falsificirebis ufleba gaaCnia, mas ara aqvs ufleba zemoqmede-
ba moaxdinos mowmeze, yvela aRniSnuli qmedeba dasjadia sisxlis samrT-
lis wesiT da gaTvaliswinebulia sisxlis samarTlis kodeqsSi (danaSauli
mtkicebulebis mopovebis saproceso wesis winaaRmdeg, ssk-is 368-373 mux-
lebi)
Tumca Zalian Znelia zRvris gavleba Tu sad imijneba advokatis ufle-
bebis borotad gamoyeneba. advokatis uflebebis borotad gamoyenebis
safuZvliT sasamarTlos ufleba aqvs advokatis SekiTxva ganridos, ar
dauSvas mis mier warmodgenili mtkicebuleba, Suamdgomlobis dayenebaze
uari uTxras advokats, magram kanoni ver daadgens zust zRvars. yovel
konkretul SeTxvevaSi es garemoeba dadgenil unda iqnes konkretuli vi-
Tarebidan gamomdinare. 3

2
Roxin-Schünemann, Strafverfahrensrecht, 27 Auflage, S. 129ff
3
Roxin-Schünemann, Strafverfahrensrecht, 27 Auflage, S. 129ff

106
advokatis mier braldebulis miTiTebaTa savaldebulod
Sesrulebis farglebi
sssk-is 44-e muxlis 1 nawilidan gamomdinare advokats ufleba ara
aqvs, imoqmedos braldebulis miTiTebisa da interesebis sawinaaRmdegod.
unda iqnes Tu ara gagebuli sityva-sitviT es norma? aqvs Tu ara ufleba
damcvels gadauxvios baldebulis miTiTebebs? mag. l.-m romelic marTav-
da avtomanqanas daarRvia moZraobis wesebi da Seejaxa fexiT mosiarules.
vinaidan l. s gaaCnda samsaxuri daSemosavali, mis kmayofaze iyvnen misi
meuRle d., romelic umuSevari iyo da maTi 2 mcirewlovani Svili, d.-m
daibrala danaSaulis Cadena. damcvelisaTvis cnobili gaxda es faqti,
ukve braldebulad cnobilma d.m mis damcvels miuTiTa, rom yvela zo-
misaTvis miemarTa, rom igi msjavrdebul yofiliyo raTa, ar momxdariyo
misi meuRlis mxileba.
normis Sinaarsi, rom damcvels ufleba ara aqvs, imoqmedos braldebu-
lis miTiTebisa sawinaaRmdegod ar SeiZleba sityva sityviT iqnes gagebu-
li. sisxlis saproceso kanonmdeblobidan gamomdinare damcvels ufleba
ara aqvs imoqmedos braldebulis interesebis sazianod, magram mas ufle-
ba aqvs imoqmedos braldebulis miTiTebebis sawinaaRmdegod, mxolod da
mxolod misi interesebis sasargeblod.
procesis konkretuli normebidan da aseve sasamarTlo praqtikidan
gamomdinare SesaZlebelia daskvnis gakeTeba, rom advokati garkveul SemTx-
vevbSi savaldebulod unda daemorCilos misi klientis (mandatis) miTiTe-
bebs, magram mas sakuTari iniciativiT, braldebulisagan damoukideblad
ufleba aqvs mravali gadawyvetileba miiRos dacvis strategias an taqti-
kasTan dakavSirebiT. damcvels dacvis strategiasa da taqtikasTan dakav-
Sirebul sakiTxebTan ufleba aqvs konsultacia arc ki gaiaros braldeb-
ulTan, an Tu gaivlis misi miTiTebebi mxedvelobaSi ar miiRos. damcvels
ufleba aqvs mag. saqmis masalebis gasacnobad wardgenisas braldebulTan
konsultaciis gareSe TviTon damoukideblad miiRos gadawyvetileba Tu
ra masala gadasces braldebis mxares, miiRos gadawyvetileba da xeli
SeuSalos dauSvebel mtkicebulebaTa gamoyenebas braldebis mxridan,
misces msajulebs samarTlebrivi miTiTebebi, moiwvios mowmeebi, mag. dam-
cvels ufleba aqvs Tundac braldebuli amis winaaRmdegi iyos moiTxovos
Tundac im mowmeTa dakiTxva, romlis dakiTxvis winaaRmdegia braldebuli
sxvadasxva mizezebis gamo. (mag. braldebuls surs ar amxilos es mowme)
damcvels aseve ufleba aqvs braldebulis nebis sawinaarmdegod moiTxo-
vos mis mimarT sasamrTlo fsiqiatriuli eqspertizis Catareba (sssk-
is 180 muxli), Tundac braldebuli Tavs normalurad miiCnevdes da ar
surdes Sesabamis samedicino dawesebulebaSi moTavseba. damcvels ufleba
aqvs moiTxovos braldebulis gamarTleba Tundac braldebuli, ara aqvs

107
mniSvneloba safuZvels, Tavs damnaSaved cnobdes. damcvels ufleba aqvs
damoukideblad miiRos gadawyvetileba Tu rogor awarmovos jvaredini
dakiTxva, ra Suamdgomlobebi daayenos da miiRos sxva strategiuli da
taqtikuri gadawyvetlebebi . SesaZlebelia, rom damcvelma konsultacia
ar gaiaros braldebulTan da ise Camoayalibos Tavisi strategia, es ar
niSnavs dacvis uflebis darRvevas.
kanonis pirdapiri teqstidan Tu gamovalT, rom braldebulis miTiTe-
bebis Sesruleba savaldebula advokatisaTvis, ra SedegiT SeiZleba das-
ruldes saqme Tu advokati mudmivad iseT miTiTebebs Seasrulebs, romelic
braldebulis sazianoa, mag. damcvels miaCnia, rom garkveuli mowmeebi ar
unda daikiTxon, Tu miTiTebis Sesruleba savaldebulo iqneba da es mow-
meebi daikiTxebian, romlebic braldebulis saziano informacias miawv-
dian, aseT SemTxvevaSi Ria iqneboda kari braldebulis interesebis sawi-
naaRmdego moqmedebebisaTvis da sakiTxi SeiZleba dadges advokatis mier
araefeqturi dacvis ganxorcielebis Taobaze. aseT SemTxvevaSi advokati
ori sakiTxis winaSe dadgeba erTi, rom gaufrTxildes klient advokatis
urTierTobebs da meore imoqmedos misi profesionalizmis winaaRmdeg,
rac aucileblad misi klientis saureso iqneboda. braldebulis miTiTe-
bebis savaldebulod Sesrulebam ar unda daarRvios advokatis profesi-
uli pasuxismgeblobis standartebi4
daskvna, rom advokats ufleba aqvs imoqmedos braldebulis miTTe-
baTa sawinaaRmdegod, gamomdinareobs aseve sssk-is 45 muxlidan, romelic
awesrigebs savaldebulo dacvis instituts. garkveuli winapirobebis ar-
sebobis SemTxvevaSi braldebuls damcveli eniSneba misi nebis sawinaaRm-
degod. praqtikaSi arsebobs SemTxvevbi, rodesac braldebuli uars ambobs
damcvelze savaldebulo dacvis drosac da kategoriulad acxadebs, rom
is sakuTar Tavs TviTon daicavs. miuxedavad misi survilisa ar yavdes
damcveli mas savaldebulo wesiT misi nebis sawinaaRmdegod eniSneba igi.
savaldebulo dacvisas, rodesac braldebuls ar surs damcvelis yola,
rogorc wesi braldebuli ar eTanxmeba damcvelis mosazrebebs, ewinaaR-
mdegeba mis poziciebs da iTxovs advokatis ganTavisuflebas misi dacvis
moavleobisagan, xSirad protestis niSnad arc ki ekontaqteba damcvels.
magram damcveli kvlav axorcielebs mis dacvas. Sesabamisad kanoni uSvebs
braldebulis survilisa da miTiTebebis sawinaaRmdegod dacvis ganxor-
cielebas savaldebulo dacvisas.5

4
LaFave, Criminal procedure,second edition, Volume 3, p.604
5
Roxin-Schünemann, Strafverfahrensrecht, 27 Auflage S. 118ff

108
daskvna
saproceso normebidan gamomdinare, arsebobs braldebulis uflebebi,
romlis gamoyenebazec braldebulma TviTon damoukideblad unda miiRos
gadawyvetileba, mag. surs Tu ara aRiarebiTi Cvenebis micema, surs Tu ara
saproceso SeTanxmebis dadeba, an surs Tu ara misi saqme ganixilos msa-
julTa sasamarTlom, daeswros Tu ara sasamarTlo ganxilvas, gaasaCivros
Tu ara gadawyvetileba, uari Tqvas saqmis swrafad ganxilvis principze.
es is sakiTxebia, romlis Taobazec gadawyvetilebis miReba braldebulis
prerogativaa da damcveli braldebulis Tanxmobis gareSe am sakiTxebs
damoukideblad ver gadawyvets. am SemTxvevebSi braldebuli miTiTebebi
kanonidan gamomdinare savaldebuloa damcvelisaTvis. rac Seexeba dacvis
strategias, dacvis strategiis SerCevisas advokati damoukidebelia, igi
damoukideblad iRebs dacvis ganxorcielebis strategiul da taqtikur
gadawyvetlebebs.

109
giorgi Todria

saqarTvelos sisxlis samarTlis sistemis


zogierTi logikuri problema
1999 wlis 22 ivliss saqarTvelos parlamentma miiRo axali sisxlis
samarTlis kodeqsi. am normatiul aqtSi ramdenadme asaxva hpova germanu-
li doqtrinis ideebma. am ideis realizaciis uSualo Sedegs warmoadgens
saqarTvelos ssk me-7 muxli, romlis Tanaxmadac sisxlis samarTlis pa-
suxismgeblobis safuZvels warmoadgens danaSauli, e. i. kodeqsiT gaTval-
iswinebuli marTlsawinaaRmlego da braleuli qmedeba. germanul sisxlis
samarTlis kanonmdeblobaSi `danaSaulis~ mocemuli gansazRvreba araa.
igi dominirebs mxolod doqtrinalur gansazRvrebebSi. magram germanuli
kanonmdeblobisagan gansxvavebiT, saqarTvelos parlamentma germanuli
mecnierebis mier ganviTarebuli danaSaulis doqtrinaluri gansazRvreba
aiyvana danaSaulis cnebis rangSi da kanonmdeblobis doneze daafiqsira
igi saqarTvelos ssk me-7 muxlSi. am mimarTulebiT arsebiTad Seicvala
danaSaulis niSnebis interpretacia. yovelive aman rigi logikuri prob-
lema warmoSva, romelic vlindeba germaniis sisxlis samarTlis doqtri-
naSi da Sesabamisad, saqarTvelos sisxlis samarTlis sistemaSi.

danaSaulis moZRvrebis logikuri problemebi


qmedebis Semadgenloba gaigeba, rogorc danaSaulis pirveli niSani.
msjeloben Semdegnairad: magaliTad, a-m mohkla b. mocemul SemTxvevaSi
gvaqvs qmedebis (da ara danaSaulis) Semadgenloba, magram jer araa dadge-
nili qmedebis marTalwinaaRmdegoba. a xom SeiZleba moqmedebdes aucile-
beli mogeriebis mdgomareobaSi myofi.
msgavs situaciebSi, roca laparakoben qmedebis Semadgenlobaze, mxed-
velobaSi aqvT mocemuli deliqtisa da danaSaulis obieqturi mxaris ms-
gavseba. aq kvlav Znelia vilaparakoT danaSaulis cnebaze, igi jer araa
dasrulebuli. `x~ Semadgenlobis cnebasTan Cven gveqneba saqme, Tu damt-
kicdeba, rom piri ar moqmedebda aucilebeli mogeriebis mdgomareobaSi
myofi, aramed surda Caedina mkvleloba. magram aq ukve erTveba qmedebis
subieqturi mxare. maSasadame, uimisod ar SegviZlia vilaparakoT `x~ Semad-
genlobis Sesaxeb. qmedebis Semadgenlobis cnebasTan Cven gveqneba saqme,
roca saxezea qmedebis rogorc obieqturi, ise subieqturi aspeqti. ma-
gram, Tu orive es aspeqti dadgenilia, aseT SemTxvevaSi saqme gvaqvs dana-
Saulis (x) da ara qmedebis SemadgenlobasTan anu savsebiT gansakuTrebul
movlenasTan.
110
termini `Semadgenloba~ gamoiyeneba orjer, sisxlis samarTlis pa-
suxismgeblobis dasabuTebisas, rac akrZalulia formaluri logikis we-
sebiT. dasawyisSi kategoria `qmedebis Semadgenloba~ arasrulad asaxavs
obieqtur realobas, radganac igi jer araa dasrulebuli anu ar mom-
wifebula danaSaulis cnebamde. maSasadame, formalur-logikuri Tval-
sazrisiT, `qmedebis Semadgenloba~ ar akmayofilebs cnebis warmoqmnis
logikur moTxovnebs: igi metismetad viwroa, ufro metic, ar aris mka-
crad mecnieruli midgoma terminebis gamoyenebis TvalsazrisiT. meore
mniSvnelobiT es termini figurirebs, roca dadgenilia Semadgenlobis
obieqturi da subieqturi elementebi.
marTalwinaaRmdegoba cxaddeba danaSaulis meore niSnad. mocemul
SemTxveveaSi msjeloben Semdegnairad: Cveulebriv, asrulebs ra qmedebis
Semadgenlobas, piri amave dros sCadis marTalsawinaaRmdego aqts. am-
rigad, qmedebis Semadgenlobisadmi Sesabamisoba axdens marTlwinaaRmde-
gobis inducirebas da mis Semowmebas mimarTaven gamonaklisis wesiT.
marTalwinaaRmdegoba gaigeba, rogorc samarTlis da zneobis im
normebis mimarT winaaRmdegoba, romlebic imyofebian sisxlis samarT-
lis farglebs gareT. magram adgili aqvs SemTxvevebs, roca sruldeba
qmedebis Semadgenloba, magram igi marTalsawinaaRmdego ar aris. mag-
aliTad, Tu piri moqmedebs aucilebeli mogeriebis, an kidev ukiduresi
aucileblobis mdgomareobaSi da a.S. aseT SemTxvevaSi, rogorc msjelobs
iurist-normativisti, adgili aqvs garemoebebs, romlebic gamoricxaven
marTlwinaaRmdegobas. amrigad, mivdevT ra formaluri logikis kanonebs,
Cven vRebulobT or kontradiqtorul msjelobas: kategoriaSi `qmedebis
Semadgenloba~ surT moiazron movlena dadebiTi niSnebiT, xolo katego-
riaSi `marTlwinaaRmdegoba~ _ movlena uaryofiTi niSnebiT. am SemTxveva-
Si predikati `marTlwinaaRmegoba~ (Tu mxedvelobaSi aqvT garemoebebi,
romlebic gamoricxaven marTlwinaaRmdegobas) ganekuTvneba raRac sxvas,
magram ara danaSauls. xom ar SeuZliaT marTlwinaaRmdegobis gamomricx-
av garemoebebs iyvnen Tavsebadi qmedebis `SemadgenlobasTan~, romelic
moiazreba, rogorc marTlsawinaaRmlego movlena.
Semdeg, kategoriaSi `marTlwinaaRmdegoba~ moiazreba sxvadasxva er-
Teuli movlena _ samarTali da kultura. aq adgili aqvs logikur Sec-
domas gayofaSi, rameTu gayofis safuZveli erTi da igive araa, anu adgili
aqvs gayofas mravali safuZvlis mixedviT. jer erTi, imitom, rom sisxlis
samarTali ar moiazreba rogorc samarTlis gansakuTrebuli nawili, igi
gamijnulia samarTlis yvela danarCeni dargebisagan. rogorc miiCneven,
sisxlis samarTali icavs, xolo samarTlis danarCeni dargebis norme-
bi aregulireben. meorec, samarTali arsebobs sazogaloebaSi swored
imitom, rom mosaxleobis sxvadasxva fenis kulturebi da saxelmwifos

111
moTxovna araTavsebadia da am winaaRmdegobis gamo saxelmwifo moiTxovs
Zalismier standartizacias, sxvadasxva kulturis saerTo mniSvnelis qveS
gaerTianebas. ukve amis gamo samarTals da kulturas ar SeiZleba hqondeT
e. w. gvarovnuli cneba `marTlzomierebis~ cnebis saxiT.
amrigad, Tu kategorias `qmedebis Semadgenloba~ ar ZaluZs asaxos
obieqturi realoba, radganac, logikis eniT Tu vityviT, misi aRmweri
abstraqcia jer kidev ar damTavrebula anu ar momwifebula danaSaulis
cnebamde, kategoria `marTalwinaRmdegoba~ saerTod gamotanilia dana-
Saulis cnebis farglebidan. sxva sityvebiT Tu vityviT, `marTalwinaaR-
mdegobis~ cnebis moculobas warmoadgenen movlenebi, romlebic ar gane-
kuTvnebian danaSaulis sferos.
brali cxaddeba qmedebis (danaSaulis) mesame niSnad. xangrZlivi kama-
Tis Sedegad iuristTa nawili midis im daskvnamde, rom brali aris gakicx-
va. koreqtulobis dacviT davazustebT mocemul azrs: terminiT `brali~
aRiniSneba gakicxva, e. i. termin `bralis~ mniSvnelobiT gamodis gakicx-
va. xolo iuristTa meore nawils ki miaCnia, rom brali aris damnaSavis
damokidebuleba sakuTari Tavisadmi1. aq orive SemTxvevaSi darRveulia
msjelobis eqvivalenturobis principi.
Tu gakicxva aris aqti, romelsac axorcielebs sasasamarTlo, maSin
ibadeba kiTxva: warmoadgens Tu ara sasamarTlos gadawyvetileba dana-
Saulis niSans? aq saWiroa gavixsenoT cnobili qimikosis d. mendeleevis
mTavari logikuri kiTxva, romelic man dasva cnebis `dauSleli elemen-
tis~ mimarT: ras niSnavs elementis `dauSleloba~? laparakia qimiur sa-
Sualebebze, romlebsac ar ZaluZT daSalon elementi anu laparakia el-
ementis TviT Tvisebaze? amiT analogia sruldeba. davubrundeT sisxlis
samarTals da davsvaT kiTxva: ganekuTvneba Tu ara danaSauls danaSaulis
Sefasebis xerxi, Tu saqme gvaqvs gansxvavebul movlenasTan? cxadia, rom
danaSaulis Sefasebis xerxi moiTxovs sxvanair logikur daxasiaTebas, rac
ar ganekuTvneba danaSauls. xatovnad rom vTqvaT, ras fiqrobs mosamar-
Tle da ras fiqrobs damnaSave _ es sulac ar aris erTi da igive.
damnaSavis damokidebuleba sakuTari Tavisadmi _ es araa logikuri
problemis gadawyveta, rameTu Cven saqme gvaqvs msjelobis eqvivalenturo-
bis principis darRvevis sxva formasTan. jer erTi, imitom, rom nawilo-
briv es sakiTxi wydeba danaSaulis subieqturi mxaris analizisas. meorec,
imitom, rom TviT normatiuli Teoriis momxreebs gaufrTxilebloba da
marTlwinaaRmdegobis Segneba gamoaqvT bralis areSi, e. i. mosamarTlis
da ara damnaSavis msjelobis areSi. dabolos, TviT bralis kategoria,

1
aRniSnuli midgomis ganxilva ix: l.-g. kutalia. bralis sisxlis samarTalSi. Tb.
Tsu., 2000, gv. 258-264; g.naWyebia. sisxlis samarTali (zogadi nawili). Tb., 2011, gv.
327- 340

112
romelsac ageben normativistebi, sulac ar ganekuTvneba danaSaulis
moZRvrebas. bevri sakiTxi, romelic exeba Semsrulebels, Seracxado-
bis kriteriums, marTlwinaaRmdegobis Segnebas, Secdomas, sapatiebel
garemoebebs da a. S., miakuTvneben gakicxvis (bralis) da ara danaSaulis
moZRvrebas. amitom miswrafeba, ganisazRvros `brali~ danaSaulis mesa-
me niSnis saxiT, winaaRmdegobaSia im amocanasTan, romlis gadasawyvetad
SemohyavT `brali~-s kategoria danaSaulis niSnis saxiT.
amrigad, „marTlwinaaRmdegobis„ kategoriasTan erTad `bralis“ kat-
egoria aseve gamotanilia danaSaulis cnebis farglebs gareT.
analizis gaurTuleblad SevniSnavT, rom danaSaulis niSnebis Sesaxeb
sakiTxis neokantianuri ganmarteba CixSi Sevida. danaSaulis gansazRvreba
iseTi niSnebis meSveobiT, rogoricaa qmedebis Semadgenloba, marTalwi-
naaRmegoba da brali, iZleva friad bundovan warmodgenas sisxlis samar-
Tlis pasuxismgelobis safuZvlis Sesaxeb. formalur-logikuri Tval-
sazrisiT kategoria `qmedebis Semadgenloba“ aris metismetad viwro.
kategoriebi „marTlwinaaRmlegoba“ da `brali“ ki saerTodaa gamotanili
danaSaulis gagebis farglebs gareT.
mkiTxvels gavaxsenebT, rom neokantianuri ganmartebis Tanaxmad,
Semecnebis obieqti obieqturad ar arsebobs da iqmneba gamocdilebiT.
gamodis, rom danaSauls obieqturi niSnebi ar gaaCnia. advili SesamCnevia
mxolod is, rom danaSauli warmoagens kanoniT gaTvaliswinebul qmede-
bas (gfr-s ssk, § 12). gamocdilebas, romelSic iqmneba danaSaulis cneba
warmoadgens ganaCenis agebis procesi. swored misi TvalsazrisiT mniS-
vnelovania qmedebis Semadgenloba, marTlwinaaRmdegoba da brali (saqa-
rTveklos ssk, me-7 muxli). gaaCnia Tu ara danaSauls obieqturi niSnebi?
_ kiTxva, romelic arsebobs am midgomis miRma. aseTia neokantianuri mid-
gomis arsi sisxlis samarTalSi.
gzadagza SevniSnavT, rom bevr postsabWoTa respublikaSi aqamdea
SenarCunebuli sabWoTa doqtrinis rudimenti im danaSaulis `sazogadoe-
brivi saSiSroebis~ kategoriis saxiT, romelic aseve ar Tavsdeba danaSau-
lis cnebis gansazRvris logikaSi. qmedeba cxaddeba danaSaulad swored
misi sazogadoebrivi saSiSroebis gansakuTrebuli Tvisebebis gamo. cxa-
dia, rom movlenis warmoSobis winapiroba da am movlenis niSani ar SeiZle-
ba iyvnen erTi da igive datvirTvis matarebelni. magram mniSvnelovania
`sazogadoebrivi saSiSroebis~ sxva nakli, romelic SemCneulia normativ-
istebis mier. ori manqanis urTierTdajaxebisas samarTaldamcavma orga-
noebma unda daadginon, romelma mZRolma daarRvia marTvis wesebi. da
mxolod amis Semdeg wamotivtivdeba damrRvevis qmedebis sazogadoebrivi
saSiSroebis sakiTxi. mocemul SemTxvevaSi sazogadoebrivi saSiSroeba
damokidebulia marTalwinaaRmdegobis dadgenaze. yvela am sakiTxs ara-

113
viTari kavSiri ar aqvs danaSaulis cnebis gansazRvrasTan. isini ufro
metad asaxaven mosamzadebel etaps danaSaulis Semadgenlobis dazustebis
gzaze.
sisxlissamarTlebrivi problemebis garTulebam msoflios sxvadasx-
va qveynebSi pirvel adgilze wamoswia proceduruli xasiaTis amocanebi,
romlebmac rogorRac ukan gadaswies definiciis logikuri srulyofis
sakiTxebi. amis Sedegad sisxlis samarTlis kodeqsebSi sisxlis samarTlis
pasuxismgeblobis safuZveli _ danaSauli ganisazRvreba im niSnebis anawy-
obis meSveobiT, romlebic ver pasuxoben formaluri logikis moTxovnebs.
es sakiTxi aqamde rCeba polemikis sagnad da sxvadasxva qveynis kanonmde-
blobebi jerjerobiT ver iZlevian `danaSaulis~ logikurad dasabuTe-
bul gansazRvrebas. amitom aqamde problematuria sakiTxi: ra niSnebi
unda gaaCndes qmedebas, rom igi vaRiaroT danaSaulad?
rigi qveynebisa saerTod uars amboben danaSaulis gansazRvraze da
penologiuri midgomiT kmayofildebian. magaliTad, gfr-is ssk-Si dafiq-
sirebulia Semdegi gansazRvreba: `danaSauls warmoadgens marTalsawinaaR-
mdego qmedeba, risTvisac gaTvaliswinebulia rogorc minimaluri sasjeli
erTi wlis da meti vadiT Tavisuflebis aRkveTis saxiT.~2 avstriis ssk-s
me-19 paragrafSi naTqvmia: `danaSauls warmoadgenen ganzrax qmedebebi,
rac isjeba Tavisuflebis samudamo aRkveTiT an Tavisuflebis aRkveTiT
sam welze meti vadiT.~3 danaSaulis msgavsi gansazRvrebaa mocemuli po-
loneTis respublikis ssk-s meSvide muxlis meore paragrafSi4, agreTve
norvegiis ssk-Si5. SvedeTis ssk-s me-11 muxlSi gaTvaliswinebulia: `dana-
Sauls warmoadgens qmedeba, romelic ganisazRvreba winamdebare kodeqsiT
an sxva kanoniT an statutiT, risTvisac dadgenilia sasjeli6. Sveicariis
ssk-s me-9 muxlSi aRniSnulia, rom danaSauls warmoadgens marTalsawi-
naaRmdego qmedeba, romelic eqvemdebareba dasjas katorRuli cixiT7.
holandiis ssk -s pirveli muxlis Tanaxmad, `ar isjeba qmedebebi an umo-
qmedoba, rac ar Seadgenda sisxlis samarTlis samarTaldarRvevas...~8 da
ase Semdeg.
magram msoflios zogierT qveyanaSi adgili aqvs `danaSaulis~ gansaz-

2
Уголовный кодекс ФРГ (Пер. с нем.). М. «Юридический центр Пресс»., 2003
3
Уголовный кодекс Австрии (Пер. с нем.). М. «Зерцало»., 2001.
4
Уголовный кодекс Республики Польша. СПб. «Юридический центр Пресс»., 2001. 
5
Уголовное законодательство Норвегии (Пер.:  Жмени А.В.). «Юридический центр Пресс».,.,
2005
6
Уголовный кодекс Швеции. (Пер. С.С.Беляева). М., 2000. 
7
Уголовный кодекс Швейцарии (перевод с нем. В. Серебренниковой). СПб. «Юридический
центр Пресс»., 2002
8
Уголовный кодекс Голландии (пер. с англ. И.В.Мироновой). СПб. «Юридический центр
Пресс»., 2001

114
Rvris mcdelobas cnebis Sinaarsis meSveobiT, magram neokantianuri
gagebis wesebis mixedviT. Cven ukve vilaparakeT saqarTvelos ssk me-7 mux-
lis definiciis naklovanebebze, amitom maT aRar davubrundebiT.
dabolos, aRvniSnavT, rom aris qveynebis jgufi, romlebic logikuri
TvalsazrisiT danaSaulis ufro koreqtul gansaxRvrebas iZlevian. ase
magaliTad, espaneTis ssk me-10 muxlSi gansazRvrulia, rom danaSaulebs
anu gadacdomebs warmoadgenen kanoniT dasjadi qmedebebi, romlebic gan-
zrax an gaufrTxileblobiTaa Cadenili9. am aspeqtSi Cven vRebulobT,
rom danaSaulad aRiareben kanoniT gaTvaliswinebul qmedebas (moqmede-
bas an umoqmedobas), romelic Cadenilia ganzrax an gaufrTxileblobiT.
mocemuli gansazRvreba pasuxobs formaluri logikis yvela moTxovnas.
ufro metic, igi praqtikulad ufro zustia, vidre Cvens mier ganxiluli
danaSaulis definiciebi Semdeg mizezTa gamo:
jer erTi, gansazRvreba mecnierulad marTebulia, rameTu `danaSau-
lis~ cnebis arsad gamodis qmedeba, romelic aRwerilia sisxlis samarT-
lis kanonSi. avRniSnavT, rom marto es momenti yvela qveynis kanonmde-
blobaSi aRiarebulia.
meorec, igi ar unda Seicavdes mankier wres. Tu davuSvebT, rom dana-
Sauls aqvs iseTi niSani, rogoricaa `brali~, xolo `brali~ warmoadgens
gakicxvas, maSin Cndeba mankieri wre. qmedeba iZens danaSaulis niSnebs, Tu
am faqtSi sasamarTlom dainaxa mocemuli niSnebi, sasamarTlos ki SeuZlia
dainaxos es niSnebi, Tu isini aRwerilia kanonSi.
mesame, mocemuli gansazRvreba ar unda iyos moWarbebuli. msjelo-
bebi Tavis TavSi faraven siWarbes, Tu mivyvebiT iuridiul literaturaSi
arsebul msjelobebs: `kanonSi Cveulebrivad aRwerili qmedeba tipurad
marTalsawinaRRmdegoa.~ magram `qmedeba SeiZleba iyos marTlzomieri,
magaliTad, aucilebeli mogeriebisas~. logikuri Secdoma saxezea: Tu
qmedeba, romelic Cvulerivad aRwerilia kanonSi, tipurad `marTalsawi-
naaRmdegoa~, maSin `marTalwinaaRmdegoba~ meore niSnis saxiT zedmetia.
meoTxe, mocemuli gansazRvreba sakmarisia. gavagrZeloT magaliTi.
Tu qmedeba, romelic Cveulebrivad aRwerilia kanonSi, tipurad marTrl-
sawinaaRmdegoa, maSin sakmarisia marTalwinaaRmdegobis Sesamowmeblad,
rom ar iyos garemoebebi, romlebic gamoricxaven marTalwinaaRmdegobas.
magram, rogorc amtkiceben, Tu aseTi garemoebebi dadgenilia, maSin araa
marTalwinaaRmdegoba meore niSnis saxiT. aseT SemTxveveaSi danaSaulis
cnebis sakmarisobis dadgenis kriteriumi mocemulia ara TviTon cnebaSi,
aramed mis farglebs gareT.

9
Уголовный кодекс Испании (Под ред. Н.Ф. Кузнецовой и Ф.М. Решетникова). М., 1998.

115
gakicxvis (bralis) moZRvrebis logikuri problema
qarTul sisxlis samarTlis mecnierebasa da kanonmdeblobaSi gadmo-
tanili iqna germanuli doqtrinis debulebebi, romelic, rogorc ukve
aRvniSneT, movlenaTa arsis neokantianuri ganmartebis gamo, erTmaneTSi
urevs cnebas da cnebisadmi operacionalur midgomas. es azrovnebis pro-
cesis sruliad sxvadasxva produqtia. `marTalwinaaRmdegobis~ da `bra-
lis~ kategoriebis dadgeniT `danaSaulis“ kategoria ar ganisazRvreba,
isini warmoadgenen danaSaulSi arsisa da movlenis gamoyofis xerxebs. Tu
dadgenilia im garemoebebis ararseboba, romlebic gamoricxaven marTal-
winaadegobas da brals, amiT sufTa saxiT viRebT danaSaulis obieqtur
da subieqtur Semadgenlobebs. swored amiT yalibdeba sisxlis samarTlis
safuZveli.
sisxlis samarTlis zogierTi qarTuli saxelmZRvanelo, romlebic
efuZneba germaneli mecnierebis neokantianur doqtrinas, ignorirebas
ukeTeben cnebis gansazRvris logikas da amdenad, arasistemurebi arian.
isini sxvadasxvanaiad arian datvirTuli masaliT, romelic ganekuTvneba
swored danaSaulis moZRvrebas da masaliT, romelic imyofeba danaSau-
lis moZRvrebis gareT, anu ganekkuTvneba gakicxvis (bralis) moZRvrebas.
orive moZRvrebis masala araa erTgvarovnad damuSavebuli. yvelaze in-
tensiurad viTardeba danaSaulis moZRvreba, magram bralis moZRvreba
sustadaa Camoyalibebuli. Tumca unda aRiniSnos, rom am mimarTulebiT
qarTveli mecnierebis mier Camoyalibebulia friad dasabuTebuli deb-
ulebebi.
SevniSnavT, rom sisxlis samarTlis dayofa danaSaulis moZRvrebad da
gakicxvis (bralis) moZRvrebad warmoadens samarTlis am dargis germanu-
li doqtrinaluri dayofis nayofs. realurad praqtikoss arasodes mouva
TavSi azri masalis danawevrebis Sesaxeb, romelic unda mivakuTvnoT dana-
Saulis Semadgenlobas, da masala, romelic, rogorc weren, unda ganvixi-
loT bralis doneze anu gakicxvis moZRvrebis safuZvnlze. ufro gasagebi
eniT Tu vityviT, zogierTi sakiTxis ganxilva e. w. bralis doneze niSnavs,
rom arsebobs danaSaulas kvalifikaciis (“qmedebis subsumciis~- germanu-
li terminologiis mixedviT), problema, rac unda gadawydes swored sa-
samarTlo ganaCenis farglebSi, sul esaa. saerTod, unda avRniSnoT, rom
proceduruli xasiaTis msjelobebi calkeul naSromebSi gadatvirTulia
bundovani, zogjer ki moufiqrebeli terminebiT, romlebsac ufro metad
aRreva SeaqvT axalgazrda Taobis azrovnebaSi da friad Sors arian sisx-
lis samarTlis logikurad agebuli kursisagan.
magram raRac droiT mivendoT sisxlis samarTalSi dasanerg siaxles
da ganvixiloT SemoTavazebuli bralis moZRvrebis arsi. rogorc Cven
gvarwmuneben, bralis moZRvrebis aqtualoba ganpirobebulia sasamarTlo

116
praqtikis moTxovnilebebiT. sisxlis samarTlis saqmis ganxilvisas war-
moiqmneba im mTeli rigi sakiTxebis Sefasebis gardauvali aucilebloba,
romlebic gamodian qmedebis Semadgenlobis analizis farglebidan, ma-
gram friad mniSvnelovania sasjelis daniSvnisas. qarTvelma mecnierebma
yuradReba miapyres mocemuli problematikis gaazrebis mniSvelobas. am
mimarTulebiT T. wereTlis, o. gamyreliZis, g. naWyebias, m. turvas, l.
kutalias da sxva qarTveli mecnierebis naSromebSi didi moculobis ma-
salaa dagrovili. amitom amJamad SeiZleba vTqvaT, rom qarTuli samarT-
lebrivi azri mzadaa sisxlis samarTlis sistemis gadasaxedad da bralis
moZRvrebis Sesaqmnelad.
Cveulebriv, Zveli sqemiT sisxlis samarTlis saerTo nawilis sistema
warmogvidgeboda sakiTxTa ori jgufis saxiT. sakiTxTa erTi jgufi gane-
kuTvneboda qmedebis Semadgenlobas, meore jgufi ki _ sisxlis samarTlis
pasuxismgeblobas. saqarTvelos axali sisxlis samarTlis kodeqsis miRebis
momentidan zogierT mecnierTa Soris Zireulad Seicvala damokidebule-
ba saerTo nawilis am formalizaciis mimarT. da Sesabamisad warmoiSva
procedurebis gaazrebis moTxovnileba, romelTa moTavseba Zvel sqemaSi
(sabWoTa modelSi) ar iqneba advili.

gakicxvis (bralis) moZRvrebis formirebis winapirobebi


qmedebis obieqturi Semadgenlobis gaazrebisas sasamarTlo praqti-
kaSi warmoiSoba kauzalurobis gansakuTrebuli winapirobebis dadge-
nis problemebi. rogorc g. iakobsi aRniSnavda, Sedegis obieqturi Se-
racxadobisaTvis kazualuroba ar aris marto minimaluri piroba. saWiroa
kidev qmedebisa da Sedegis urTierTobis samarTlebrivi Sefaseba. swored
mosamarTlem unda gadawyvitos mTeli rigi problemebi, romlebic war-
moiSoba riskebis e. w. damTxvevis dros. kerZod, Zevs Tu ara damdgari
Sedegi adamianis kontrolis miRma, amcirebs Tu ara qmedeba Sedegis miy-
enebis risks? aqvs Tu ara adgili movlenaTa msvlelobis atipurobas?
dadgeboda Tu ara Sedegi qcevis marTlzomierebis SemTxvevaSi? da a.
S. am sakiTxs kidev safuZvlianad ganixilavs r. roqsini10. magram unda
SevniSnoT, rom sakiTxisadmi msgavs midgomas aseve yuradReba miapyro T.
wereTelma mizezobrivi kavSiris problemaTa damuSavebisas11.
cxadia, rom yvela es sakiTxi ganekuTvneba garkveul logikur prob-
lematikas, romelmac, rogorc aRniSna m. turavam, wina planze wamowia
10
germanel mecnierTa aRniSnuli konceptualuri midgomis analizi ix: M.Dubber.
Theories of Crime and Punishment in German Criminal Law _ Buffalo Law School Legal Studies
Research. 2005,  pp. 2-24; А.Э.Жалинский. Современное немецкое уголовное право. М., «Про-
спект». 2004, с.145-155; m. turava. danaSaulis moZRvreba (zogadi nawili). Tb. `meridi-
ani“., 2011, gv. 232-233
11
T.wereTeli, g.tyeSeliaZe. moZRvreba danaSaulze. Tb. „mecniereba“., 1969, gv. 255-260

117
Sedegis obieqturi Seracxvis gamoricxvis normatiuli kriterumebis
moZiebis sakiTxi. am mimarTulebiT neokantianuri midgoma sisxlis samar-
TalSi mizezobrivi kavSiris abstragirebis pirobebze did yuradRebas
amaxvilebs. da es gasaagebia, Tu gaviTvaliswinebT, rom neokantianuri
midgoma gansakutrebul moTxovnas ayenebs opercionaluri gansazrvrebi-
sadmi. magram normatiuli kriteriumebis Ziebis procesma gamoavlina
gakicxvis moZRvrebis arsebiTi meTodologiuri nakli. mosamarTle ver
isargeblebs mizezobrivi kavSiris erTiani kriterimuT, radgan mov-
lenaTa kavSiri, romelic iuristis azriT aris kauzaluri, sinamdvileSi
warmoadgens movlenaTa regularul Tanmimdevrobas. arseboben calkeu-
li problemuri situaciebi, romelsac moergeba e.w. ekvivalenturobis,
kanonzomieri pirobis, adekvaturobisa da relevanturobis, generaluri
mizezobriobis da sxv saxis mini-Teoriebi.
gansakuTrebul interess warmoadgens qmedebis subieqturi mxare.
marTlwinaaRmdegobis dadgenis Semdeg avtomaturad dgeba marTlwinaaR-
mdegobis Segnebis sakiTxi. es midgoma friad mniSvnelovania, radganac,
bralis gabatonebuli Teoriis Tanaxmad, rogorc aRniSnavs ჰ. იeSeki, mar-
TlwinaaRmdegobis Segnebis sakiTxi xdeba bralis (gakicxvis) birTvi.12 mo-
cemuli sakiTxis gadawyvetisas mosamarTle xSirad awydeba `SecdomaTa~
problematikas. amitom swored sasamarTlo praqtika bralis moZRvrebas
mWidrod ukavSirebs Secdomebis sakiTxs. aRsanoSnavia, rom `Secdomis~
problema (gamonaklisis garda) ganekuTvneba bralis da ara danasaulis
moZRvrebas.
arsebobs azri, rom marTlwinaaRmlegobis Segneba ar warmoadgens gan-
zraxvis komponents da unda ganisazRvros bralis doneze. m. turava mar-
TlwinaaRmdegobis Segnebas ganixilavs, rogorc individualuri bralis
normatiul komonents.13 aRsaniSnavia, rom yvela es sakiTxi ganekuTvneba
danaSaulis cnebis gansazRvrisadmi midgimas da ara TviT cnebas.
gansakuTrebul interess warmoadgens gaufrTxileblobis danaSaulis
problema. ganzrax danaSaulisagan misi gansxvavebis analizisas o. gamyrel-
iZe miuTiTebs, rom gaufrTxilebeli danaSaulis sakiTxis gadawyveta
mTlianad ganekuTvneba e. w. brals14. amasTan dakavSirebiT mosamarTles

12
germanul samarTalSi bralis Teoriis problemebis Taviseburebis mimoxilva ix:
А.Э.Жалинский. Современное немецкое уголовное право. М. «Проспект»., 2004, с. 219;
o.gayreliZe. Seracxvis problema sisxlis samarTalSi da bralis normatiuli dasab-
uTebis cda _ sisxlis samarTlsis kanonmdblobis reformisa da Tanamedrove krimi-
nologiis problemebi. Tb. „meriadiani“., 2006, gv. 8-46; ix: l.-g. kutalia. bralis sisx-
lis samarTalSi. Tb. Tsu. , 2000; g.naWyebia. sisxlis samarTali (zogadi nawili). Tb.,
2011, gv.327-360
13
m. turava. danaSaulis moZRvreba (zogadi nawili). Tb.“meridiani“., 2011, gv. 449
14
o.gayreliZe. sisxlis samarTlis problemebi. t.3 . Tb. „meriadiani“., 2013, gv.173-174

118
uxdeba kiTxvis dasma: Cadenilia Tu ara qmedeba winaswari ganzraxvis ga-
reSe? da mxolod amis Semdeg igi iwyebs qmedebis marTlwinaaRmdugobis
dadgenas da a. S.

gakicxvis (bralis) moZRvrebis sistemis Sesaxeb


moZRvrebis am nawilis SemuSavebis Sesaxeb werda jer kidev k. roqsini,
romelic miuTiTebda, rom saWiroa bralis normatiuli cneba ganviTardes
pasuxismgeblobis normatiul cnebis saxiT. am pozicias mxars uWers rigi
qarTveli mecnierebisa.15

gakicxvis (bralis) moZRvrebis sistemis pirveli nawili _ sakiTxebi,


romlebic ganekuTvneba sisxlis samarTlis safuZvlis koreqtirebas.

sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis formirebis sistemis ele-


mentebi. sasamarTlo praqtikaSi warmoiSoba mTeli rigi sakiTxebi, romle-
bic uSualod arian dakavSirebuli sisxlis samarTlis pasuxismgeblobas-
Tan da ara qmedebis SemadgenlobasTan, rogorc es miaCndaT adre. Tavis
naSromebSi es sakiTxi daamuSava o. gamyreliZem, romelic aRniSnavda, rom
asakis, Seracxadobis sakiTxebi da sxva movlenebi ganekuTvneba swored
sisxlis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis problematikis sfer-
os.16 am ideas mxars uWeren qarTvli iuristebi. aseTi gziT mecnierebi
ayalibeben gakicxvis (bralis) moZRvrebis meore nawils, romelic gane-
kuTvneba swored im midgomebis sistemas, romlebic mimarTulia sisxlis-
samarTlebrivi pasuxismgeblobis safuZvlis zRvrebis dazustebisaken.

garemoebebi, romlebic gamoricxaven qmedebis marTlwinaaRmdegobas


da braleulobas. qarTuli mecnierebis damsaxurebas warmoadgens am in-
stitutebis safuZvlianad damuSaveba, romlebic calkeuli Tavebis saxiT
(УШ da 1Х) moTavsebulia saqarTvelos ssk-Si. isini dakavSirebulia ara
danaSaulis cnebasTan (danaSaulis moZRvrebasTan), aramed swored sisx-
lis samarTlis pasuxosmgeblobis gamoricxvis SesaZleblobasTan.
rogorc aRniSnuli iyo, qmedebis Semadgenlobisadmi Sesabamisoba Cveu-
lebriv axdens marTlwinaaRmdegobis inicirebas. magram sasamarTlo praq-
tikaSi warmoiSoba garemoebebi, romlebic gamoricxaven marTlwinaaRmde-
gobas (saqarTvelos ssk-s 28-e-31-e muxlebi). gansakuTrebuli yuradReba
unda mieqces erT detals. kanonmdebeli ar iZleva am garemoebebis amom-
wurav CamonaTvals. saqarTvelos ssk-s 32-e muxli nebas aZlevs mosamar-
15
m. turava. danaSaulis moZRvreba (zogadi nawili). Tb.“meridiani“., 2011, gv. 410-416
16
o.gayreliZe. Seracxvis problema sisxlis samarTalSi da bralis normatiuli das-
abuTebis cda _ sisxlis samarTlsis kanonmdblobis reformisa da Tanamedrove krimi-
nologiis problemebi. Tb. „meriadiani“., 2006, gv. 8-46

119
Tles TviTonve daadginos marTlwiaRmdegobis gmomricxavi garemoebebi,
romlebic kanoniT gaTvaliswinebuli araa. amiT xazi gaesmeva gakicxvis
moZRvrebis ganviTarebis mniSvnelobas swored garemoebaTa klasifika-
ciis mimarTulebiT (samoqalaqo-samarTlebrivi ukiduresi aucilebloba,
politikuri winaaRmdegobis ufleba, dazralebulis nebarTva da a. S.),
romelic TandaTanobiT iqneba dadgenili swored sasamarTlo praqtikiT.
saqarTvelos ssk-s 33-e _ 38-e muxlebSi gaTvalisSinebulia garemoe-
bebi, romebic gamoricxaven brals. mniSvnelovania yuraReba mivapyroT
im faqts, rom mocemuli muxlebi mosamaTles uflebas aZlevs TviTonve
daadginos bralis gamomricxavi garemoebebi, romlebic kanoniTaa gaTval-
iswinebuli.
yvela gomokvlevis susti rgoli imaSi mdgomareobs, rom isini ar as-
abuTeben kriteriums, romlis mixedviTac ganlagdebian marTlwinaaRmde-
gobis an bralis gamomricxavi garemoebebi. amis garda, dRemde gaugebaria,
ratom am garemoebaTa CamonaTvalSi gaTvaliswinebulia ramodenime gare-
moeba da ratom ifargleba CamonaTvali garemoebaTa aRniSnuli siiT. am-
rigad. es xarvezi atarebs meTodologiur xasiaTs da saWiroa misi Sevseba.
amis garda yuraadReba unda gamaxvildes terminologiur uzustobaze.
gaugebrobas iwvevs iseTi terminebis gamoyeneba, rogoricaa `braliuari-
anobis gamomricxveli garemoebebi~ da `bralis gamomricxveli garemoe-
bebi~. `bralis gamomricxveli garemoebebis~ terminis gamoyeneba arakore-
qtulia. Tu brali aris gakicxva da am or SemTvevSi pirs sasamarTlo ver
akisrebs sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobas, maSin logikuria daskv-
na, rom rogorc marTlwinaarmdegobis, aseve bralis dros gvaqvs bralis
gamomricxavi garemoebebi. sakiTxis arss am SemTxevaSi ufro zustad asax-
avs „braliuarianobis gamomricxveli garemoebebis“ termini.

gakicxvis (bralis) moZRvrebis meore nawili _ sakiTxebi, romlebic


ganekuTvnebian sasjelis daniSvnas.
pirvel rigSi Tavs iCens deliqtebis simZimis mixedviT sasjelebis
diferenciaciis problema. sisxlis samarTlis reformis procesSi zogi-
erTi mecnieris mier ganixileba deliqtebis nawilis gamotana adminis-
traciuli kodeqsidan da sisxlis samarTlis kodeqsSi moTavseba. garkveu-
lad es pozicia Seesabameba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos
1984 w. 21 Tebervlis gadawyvetilebas. maSasadame, dgeba sisxlis- samar-
Tlebrivi pasuxismgeblobis safuZvelTan dakavSirebuli sakiTxebis Rrma
damuSavebis amocana.
gakicxvis (bralis) moZRvrebis am nawilis qvakuTxeds warmoadgens
metrikuli problema. sasjelis vadebi sisxlis samarTlis kodeqsSi dasab-
uTebulia upiratesad politikuri mosazrebebiT da ar Seesabamebian hu-

120
manizmis principebs. amis Sesaxeb bevri aqvT dawerili qarTvel mecnierebs.
amasTan dakavSirebiT dgeba sxva, ufro rTuli sakiTxi, romelic exeba
Tavisuflebis aRkveTis vadebis danaSaulTa simZimis gaTvaliswinebasTan
SesabamisobaSi dabalansebul moyvanas. am mimarTulebiT aseve gadaxed-
vas eqvemdebareba saqarTvelos ssk-s ama Tu im muxlis nawilebis kla-
sifikaciis kriteriumebi. saqarTvelos ssk-s 109-e muxlTan mimarTebaSi
(mkvleloba damamZimebel garemoebebSi) es azri gamoTqva o. gamyreliZem.
vfiqrob, igi Seexeba sisxlis sasamarTlis yvela muxls. saerTod, normis
dayofa sxvalasxva nawilebad jerjerobiT moklebulia raime kriteriums
da ufro metad warmoadgens kanonmdeblis Tavnebobis nayofs.

daskvna. amrigad, Cven vxedavT, rom sisxlis samarTlis doqtrina,


romelsac icavs zogierTi qarTveli mecnieri, erTmaneTSi urevs danaSau-
lis cnebis Camomyalibebel saSualebebs da TviT danaSaulis cnebas. saqa-
rTvelos ssk-s me-7 muxlSi mocemulia ara danaSaulis cneba, aramed sisx-
lis samarTlis pasuxismgeblobis safuZvlis agebis konstruqcia. rogorc
gvaCvenebs espaneTis sisxlis samarTlis kanonmdeloba, danaSaulis cnebis
agebis logikur wesebs pasuxobs misi gansazRvreba: danaSaulad miiCneva
kodeqsiT gaTvalisiwinebuli qmedeba (moqmedeba an umoqmedoba), romelic
Cadenilia winaswar ganzraxviT an gaufrTxileblobiT. es momenti aris
centraluri danaSaulis moZRvrebaSi. magram aranakleb mniSvnelovania
gakicxvis (bralis) moZRvreba. problematika, romelic vlindeba mocemul
moZRvrebaSi, pirdapir kavSirSia imasTan Tu rogor iqneba agebuli dana-
Saulis moZRvrebis sistema.
cxadia, rom am problmebis naCqarevi gadawyveta SeuZlebelia. saWiroa
msoflios sxvadasxva qveynis erToblivi monawileoba. winamdebare stati-
aSi Cven SevTavazeT sakiTxTa Zalian SezRuduli wre, romliTac ar amoi-
wureba sisxlis samarTlis problematika. migvaCnia, rom SemdgomSi unda
gagrZeldes sisxlis samarTlis sistemis, misi calkeuli institutebis
logikuri eqspertiza.

121
Temur cqitiSvili

sasjelis Sefardebis sakiTxisaTvis

1. Sesavali
sasjelis moZRvrebaSi sasjelis Sefardeba erT-erT centralur
sakiTxs warmoadgens. sasjelis sworad Sefardeba metad mniSvnelovania
msjavrdebulis uflebebis dacvis TvalsazrisiTac. msjavrdebulisT-
vis Sefardebuli sasjelis samarTlianoba, erTi mxriv, kanonmdebelzea
damokidebuli, xolo, meore mxriv, am kuTxiT, mosamarTlis roli aranak-
leb mniSvnelovania. SeiZleba konkretuli qmedebisTvis sisxlis samar-
Tlis kanoniT gansazRvruli sasjelis farglebi iyos qmedebis simZimis
Tanazomieri, magram miuxedavad amisa, msjavrdebulisTvis Sefardebuli
sasjelis zoma ver akmayofilebdes samarTlianobis da proporciulobis
moTxovnebs.
sasjelis SefardebasTan dakavSirebiT metad mniSvnelovania is, Tu ra
sistemiT xdeba sasjelis Sefardeba da ra kriteriumebi miiReba mxedvelo-
baSi sasjelis Sefardebis dros, agreTve, ra etapebs moicavs sasjelis
Sefardeba. aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT sisxlis samarTlis mec-
nierebaSi araerTgvarovani Sexedulebaa gamoTqmuli. garda aRniSnuli
sakiTxebisa, pirvel yovlisa, gansakuTrebuli interesis sagans Seadgens
imis garkveva, ras niSnavs sasjelis Sefardeba da ra mniSvneloba aqvs mas,
rogoria mosamarTlis roli sasjelis Sefardebis procesSi, ramdenad
SezRudulia mosamarTle sasjelis Sefardebisas sakanonmdeblo reguli-
rebiT da aqvs Tu ara mas moqmedi samarTliT gansazRvruli wesidan gadax-
vevis ufleba konstituciur principebze dayrdnobiT.

2. sasjelis daniSvna, rogorc samarTlis Sefardeba


sasjelis daniSvnis mTeli procesi samarTlis Sefardebas warmoad-
gens1 da igi gulisxmobs danaSaulebrivi qmedebis samarTlebrivi Sedegis
dadgenas, romelic moicavs sanqciis (magaliTad, Tavisuflebis aRkveTa,
jarima, sazogadoebrivad sasargeblo samuSao da sxv.) SerCevas, misi zo-
mis gansazRvras (magaliTad, Tavisuflebis aRkveTis vada, xangrZlivoba),
agreTve gadawyvetilebis miRebasac imasTan dakavSirebiT, dainiSnos re-
alurad mosaxdeli sasjeli Tu pirobiTi msjavri2. pirobiTi msjavri
1
Schäfer/Sander/van Gemmeren, Praxis der Strafzumessung, 5. Aufl., München, 2012, S. 447, Rn.
1507.
2
Jescheck H.-H., Weigend Th., Lehrbuch des Strafrechts Allgemeiner Teil, 5. Aufl., Berlin, S. 871.

122
sasjelis pirobiTad daniSvnas gulisxmobs. msjavrdebulis mier misTvis
dakisrebuli movaleobis darRvevisas, pirobiT daniSnuli sasjeli real-
urad aRsruldeba. amitom, pirobiTi msjavris daniSvnaze gadawyvetilebis
miRebac sasjelis Sefardebis institutTan kavSirSi unda ganixilebodes.
sisxlis samarTlis literaturaSi gamoTqmuli marTebuli Sexed-
ulebis Tanaxmad, sanqciis arCeva da gansazRvra samarTlebrivad SeboWili
gadawyvetilebaa3. marTalia, mosamarTles aqvs gadawyvetilebis miRebis
garkveuli farglebi, magram igi SeboWilia samarTliT.
sasjelis Sefardebisas mosamarTle orientirebulia kanonis zogad
(magaliTad, ssk-is 53-e muxli) da specialur wesebze (magaliTad, ssk-is 42-e
muxli) da amaSi igulisxmeba mosamarTlis samarTlebrivi SeboWva. garda
amisa, Tu sasamarTlos gadawyvetileba gasaCivrda zeda instanciaSi, zeda
instanciis sasamarTlo qveda instanciis sasamarTlos gadawyvetilebis
kanonierebas amowmebs4. Tumca, samarTliT mosamarTlis SeboWvaSi igu-
lisxmeba ara mxolod moqmedi kanonmdeblobiT SezRudva, aramed, agreTve,
konstituciuri principebiTac. magaliTad, kanonierebis, samarTlianobis,
proporciulobis, sasjelis individualizaciis da sxva principebiT, ro-
melic metad mniSvnelovania sasjelis Sefardebisas.
SeiZleba moqmedi samarTlis norma winaaRmdegobaSi modiodes kon-
stituciur principebTan, saerTaSoriso samarTlis normebTan da stand-
artebTan. aseT dros mosamarTlem sakiTxi ara moqmedi kanonmdeblobis,
aramed konstituciuri principebis Sesabamisad unda gadawyvitos. Tumca,
aqve unda aRiniSnos isic, rom mosamarTles amis gakeTebis SesaZlebloba
yovelTvis erTnairad ar gaaCnia. mniSvnelovania imis gaTvaliswinebac,
rom moqmedi samarTlis normis gverdis avliT, konstituciur principze
dayrdnobiT sakiTxis gadawyveta moxdes pirovnebis sasargeblod da ara
sazianod.
gansaxilvel sakiTxTan dakavSirebiT, metad sainteresoa saqarTvelos
uzenaesi sasamarTlos 2015 wlis 29 ivnisis gadawyvetileba, romlis
mixedviTac, sakasacio palatis mosamarTleebma msjavrdebulisTvis piro-
biTi msjavris daniSvnasTan dakavSirebiT sakiTxi gadawyvites ara sisxlis
samarTlis kodeqsis moqmedi regulaciis Sesabamisad, aramed sasjelis
msjavrdebulis pirovnebasa da Cadenil danaSaulTan Tanazomierebis
gaTvaliswinebiT, arasrulwlovnis dacvis saerTaSoriso standartebis
safuZvelze5.
sakasacio palatis ganmartebiT, `im SemTxvevaSi, Tu sisxlis samarTlis
kodeqsis konkretuli muxlis moTxovna ewinaaRmdegeba arasrulwlovnis
3
Jescheck H.-H., Weigend Th., iqve.
4
Jescheck H.-H., Weigend Th., iqve.
5
saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos 2015 wlis 29 ivnisis gadawyvetileba, saqme
#265ap-15.

123
dacvis saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebul principebsa da
normebs, riTac irRveva arasrulwlovnis uflebebi da misi resocializa-
ciisTvis gankuTvnili sazogadoebrivi interesi, swored saerTaSoriso
principebisa da normebisaTvis upiratesi Zalis miniWebiT, saerTaSoriso
standartebis sruli dacviT unda gadawydes arasrulwlovnis WeSmariti
interesi, risi samarTlebrivi safuZvelic mocemulia saqarTvelos kon-
stituciis me-6 muxlis me-2 punqtSi, kerZod: saqarTvelos kanonmdebloba
Seesabameba saerTaSiriso samarTlis sayovelTaod aRiarebul principebsa
da normebs. saqarTvelos saerTaSiriso xelSekrulebas an SeTanxmebas, Tu
igi ar ewinaaRmdegeba saqarTvelos konstitucias, aqvs upiratesi iuridi-
uli Zala Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtebis mimarT“.
profesor guram naWyebias TvalsazrisiT, sakasacio palatis mocemu-
li gadawyvetileba imis saukeTeso magaliTia, Tu rogor qmnis mosamarTle
axal normas, rac samarTlis ganviTarebis SesaZleblobaze miuTiTebs6.
vinaidan mosamarTles sasjelis Sefardebis dros moqmedi sakanon-
mdeblo regulaciidan gadaxvevac uwevs, roca sakanonmdeblo regulacia
winaaRmdegobaSia konstituciur principTan, Cndeba kiTxva, sasjelis dan-
iSvna mxolod samarTlis Sefardebas warmoadgens, Tu sasjelis daniSvnis
dros mosamarTle samarTalSemoqmedadac SeiZleba mogvevlinos?
dasmul kiTxvaze Semdegi pasuxis gacema SeiZleba: mosamarTle ar
aris kanonSemoqmedi, igi mxolod samarTalSemfardebelia, maSinac, roca
sakiTxis gadawyveta moqmedi sakanonmdeblo regulaciidan gadaxveviT uw-
evs konstituciuri principis sasargeblod. samarTali ar aris mxolod
moqmedi kanonmdebloba, pozitiuri samarTali, iseve rogorc, samarT-
lis wyaro ara mxolod moqmedi kanonmdeblobaa, aramed, pirvel rigSi,
samarTlis fuZemdebluri principebi, romelSic samarTlis idea gamoxat-
ulebas poulobs7. maSasadame, samarTlis Sefardeba gulisxmobs agreTve
sasjelis daniSvnas konstituciuri principebis Sesabamisad, Tundac, mo-
qmedi kanonmdeblobidan gadaxveviT.
mosamarTle ar aris kanonSemoqmedi, magram igi zogjer samarTalSe-
moqmedadac gvevlineba. erTmaneTisgan gansxvavdeba kanonSemoqmedeba da
samarTalSemoqmedeba. mosamarTle rom samarTalSemoqmedia, amaze metyve-
lebs termini `samosamarTlo samarTali“. samosamarTlo samarTalSemoq-
medebas farTod gauRo kari moqmedma saqarTvelos ss kodeqsma, gansxvave-

6
naWyebia g., wignSi: Todua n. (red.), sisxlis samarTlis kanonmdeblobis liberaliza-
ciis tendenciebi saqarTveloSi, Tb., 2016, gv. 102.
7
erT-erTi metad sayuradRebo mosazrebis Tanaxmad, `arsebobs mxolod erTi wyaro
samarTlisa, saxeldobr, adamianSi moZravi samarTlis grZnoba anu samarTlis cno-
biereba, romelsac Tavisi adgili aqvs gankuTvnili adamianTa cnobierebis samyaroSi~.
ix. naneiSvili g., samarTlis filosofiis sakiTxebi, Tb., 1992, gv. 129.

124
biT sabWouri ss kanonmdeblobisgan8.
samarTlis Sefardebis dros mosamarTlis funqciasTan dakavSirebiT
metad saintereso mosazrebas gamoTqvams l. bregvaZe, romelic Tvlis, rom
mosamarTlis funqciis dayvanam martooden teqnikur, araSemoqmedebiT
saqmianobamde SeiZleba gamoiwvios sazogadoebis distancireba oficial-
uri marTlmsajulebisgan, gaucxoeba kanonismieri gadawyvetilebebisad-
mi, undobloba normatiuli ganawesebis mimarT da erTaderTi gamosavlis
saxiT, isev mosamarTlis miCneva kanonmdebelsa da sazogadoebas Soris
erTgvar mediatorad, romelmac xalxamde unda miitanos da erTgvarad
`moTargmnos“ kanonmdeblis neba. misi SexedulebiT, mosamarTlis miCneva
`mediatorad“ SeiZleba mosamarTlis profesiis dakninebadac iqnas aR-
qmuli. mosamarTles ara mxolod saxelmwifoebrivi, aramed sazogadoe-
brivi uflebamosilebac eniWeba, rac imas niSnavs, rom igi ara mxolod sax-
elmwifo marTlmsajulebas, aramed sazogadoebasa da marTlmsajulebis
sistemas Soris piruTvnel Suamavalsac unda warmoadgendes9.
Tavisufali samarTlis skolis erT-erTi winamorbedis oskar fon
biulovis TvalsazrisiT, sakanonmdeblo xarvezis dros mosamarTles
unda mieces diskreciis ufleba, rac xels Seuwyobs arsebuli iuridi-
uli problemis efeqturad gadaWras. kanoni moqmedebaSi unda moiyvanos
mosamarTlem realuri cxovrebiseuli procesebisa da faqtobrivi urT-
ierTobebis gaTvaliswinebiT. xalxisTvis samarTals qmnis ara mxolod
kanoni, aramed kanoni da samosamarTlo saqmianoba erTobliobaSi10.
metad saintereso mosazrebas gamoTqvams franc adikesi, romlis
mixedviT, mosamarTle ar aris sakanonmdeblo nebis brma ganmaxorcie-
lebeli, aramed samarTalSefardebis aqtiuri, racionaluri monawilea.
mosamarTles eZleva SesaZlebloba, saWiroebis SemTxvevaSi racionalur
argumentebze dayrdnobiT srulyos marTlwesrigi11.
Tavisufali samarTlis skolis moZRvrebis mixedviT, iq, sadac kanoni
ar aris srulyofili da ganicdis xarvezs, mosamarTles eZleva `mefuri“
Tavisufleba (`Königliche Freiheit“) da aseT dros mosamarTlis Tavisufle-
ba (xarvezian) kanonze maRla dgeba. igi dakavSirebulia mTeli marTl-

8
mxedvelobaSia ss kodeqsis 32-e da 38-e muxlebi, romlebic marTlwinaaRmdegobis
da bralis gamomricxav zekanonur garemoebaTa safuZvelze piris pasuxismgeblobisgan
gaTavisuflebis SesaZleblobas iZleva.
9
bregvaZe l., Tavisufali samarTlis skolis Camoyalibeba da ganviTareba: sakanon-
mdeblo da spontanuri mowesrigebis dilemebi, wignSi: feraZe g. (red.), samarTlisa da
politikuri azrovnebis istoriis narkvevebi, wigni III, Tb., 2015, gv. 153-154.
10
amis Sesaxeb ix. bregvaZe l., dasax. naSr., gv. 156.
11
amis Sesaxeb ix. bregvaZe l., dasax. naSr., gv. 157; Adickes F., Zur Lehre von den
Rechtsquellen, insbesondere über die Vernunft und die Natur der Sache als Rechtsquellen und über
das Gewohnheitsrecht, Cassel & Goettingen, Verlag von Georg H. Wigand, 1872.

125
wesrigis RirebulebiT masStabebTan. sakanonmdeblo xarvezis Sevsebisas
mas aqvs aucilebeli sazRvari sakuTari samarTlebrivi codnis gaTval-
iswinebis TvalsazrisiT12. erTi mxriv, mosamarTlis codna da gamocdile-
ba aris gansazRvruli da, meore mxriv, misi Tavisuflebac zRvardebulia
im RirebulebiTi masStabebiT, rac safuZvlad udevs marTlwesrigs ara
rogorc fragmentuls, aramed rogorc mTlians.
Tavisufali samarTlis skola uaryofda kanonis mier mosamarTlis Se-
boWvis principebs13, magram es vrceldeba ara yvela kanonze, magaliTad,
samarTlianze, aramed iseTze, romelic xarvezebs Seicavs da ver pasuxobs
samarTlianobis moTxovnebs. maSasadame, mosamarTle aris SeboWili samar-
Tlianobis principiT, Sesabamisad, samarTliani da ara usamarTlo ka-
noniT.
samarTlebriv da demokratiul saxelmwifoSic SeiZleba mosamarTlem
samarTlianobis principidan gamomdinare ar Seasrulos marTlwesrigis
calkeuli normis moTxovna da uari Tqvas mis morCilebaze14. samarT-
lebriv saxelmwifoSi gaumarTlebelia mosamarTlisTvis usamarTlo kan-
onisadmi morCilebis moTxovna. kanonisadmi morCilebaze uaris Tqma yov-
elTvis ar aris gamarTlebuli. kanonisadmi daumorCilebloba mxolod
maSin iRebs gamarTlebas, roca kanoni iseT xarvezs Seicavs, romelic ar
iZleva samarTliani gadawyvetilebis miRebis SesaZleblobas.
sasjelis Sefardeba samarTalSefardebis procesia, magram samarTal-
Sefardeba ar unda gavigoT viwrod, rogorc mxolod moqmedi, pozitiuri
samarTlis normis Sefardeba. ig. aseve gulisxmobs sakiTxis gadawyvetas
samarTlis ideis da samarTlianobis principis Sesabamisad.
rodesac kanonis sityvasityviTi ganmarteba usamarTlo Sedegs iZleva,
igi unda ganimartos contra legem, anu teqstis sityvasityviTi JReradobis
sawinaaRmdegod. aseTi ganmarteba upiratesobas aniWebs konstituciur
marTlwesrigs, konkretuli sakiTxis swor, samarTlian gadawyvetas. mar-
Tlwesrigi unda iyos samarTliani da ara usamarTlo. mosamarTlem unda
imoqmedos im Rirebulebebis mixedviT, romelic safuZvlad udevs samar-
Tlis sistemas, mTel marTlwesrigs15. normis contra legem ganmartebisas
mosamarTle ar upirispirdeba marTlwesrigs, aramed, piriqiT, icavs mas.
rogorc germaneli mecnieri h.l. giunTeri aRniSnavs, sasjelis dan-
iSvna gulisxmobs samarTlis Sefardebas, romelic ar warmoadgens intu-
iciur `xelovnebas~, sadac mosamarTle cdilobs ufro grZnobas miendos16.
12
Rüthers/Fischer/Birk, Rechtstheorie mit juristischer Methodenlehre, 8. Aufl., München, 2015, S.
381, Rn. 610.
13
xubua g., samarTlis Teoria, Tb., 2004, gv. 181.
14
Rüthers/Fischer/Birk, dasax. naSr., gv. 564, gverdiTi velis nomeri. 947.
15
xubua g., samarTlis Teoria, Tb., 2004, gv. 161.
16
Günther H-L., Systematische Grundlagen der Strafzumessung, JZ 22/1989, S. 1025.

126
mocemul debulebaSi sworia is, rom sasjelis daniSvna samarTlis Se-
fardebad iwodeba, magram amasTan erTad arc imis uaryofa SeiZleba, rom
aRniSnuli procesi erTgvar `xelovnebas~ marTlac saWiroebs. marTalia,
es ar gulisxmobs raime artistul unars, rasac magaliTad, dacvis, saa-
dvokato uflebamosilebis ganxorcieleba moiTxovs, magram mosamarTle-
sac unda uwyobdes xels is Tvisebebi, romelic aucilebelia samarTliani
sasjelis Sesafardeblad. am SemTxvevaSi sayuradReboa samarTlianobis
gancda. samarTlis Sefardebis dros mosamarTles unda hqondes imis rw-
mena da grZnoba, rom Sefardebuli sasjeli samarTliania.
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesabam-
isad, mosamarTle ara mxolod kanonis kargad mcodne unda iyos, aramed
amasTan erTad mas bevrad meti moeTxoveba. metad mniSvnelovania, rom
mosamarTle flobdes im Tvisebebs, romelic mas samarTliani da miuker-
Zoebeli arbitris funqciis Sesrulebis SesaZleblobas miscems. mosamar-
Tle gadawyvetilebas Sinagani rwmenis safuZvelze iRebs, Tumca mxolod
kanonis codna da gadawyvetilebis miReba Sinagani rwmenis mixedviT ar
aris sakmarisi obieqturi gadawyvetilebis misaRebad17. aRniSnul sakiTx-
Tan dakavSirebiT arsebiTi mniSvneloba eniWeba mosamarTlis pirovnul
Tvisebebsac.
mosamarTlis pirovnebis gansakuTrebul mniSvnelobaze amaxvilebda
yuradRebas cnobili avstrieli mecnieri erlixic, romelic mas marTlm-
sajulebis garantad Tvlida. misi TvalsazrisiT, humanuri marTlmsa-
julebis damkvidreba swored mosamarTlis individualur unar-Cvevebsa
da pirovnul Rirsebebzea damokidebuli. mosamarTles realur cxovreb-
iseul movlenebTan dakavSirebiT iseTi codna da gamocdileba unda
hqondes, romelic gamoricxavs mis SesaZlo TviTnebobas da samarTliani
gadawyvetilebis gamotanis safuZveli iqneba18.

3. sasjelis Sefardebis etapebi


sasjelis Sefardebis sxvadasxva etapebs gamohyofen. mecnierTa
nawili 3 etaps19, nawili 5,20 xolo mesame nawili 8 etaps. h. l. giunTer-

17
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2006 wlis 15 dekembris #1/3/393,397
gadawyvetileba, II. p. 3; tuRuSi T., burjanaZe g., mSvenieraZe g., gociriZe g., menabde v.,
adamianis uflebebi da saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos samarTalwarmoebis
praqtika, Tb., 2013, gv. 600-601.
18
amis Sesaxeb ix. bregvaZe l., dasax. naSr., gv. 162.
19
Schäfer/Sander/van Gemmeren, Praxis der Strafzumessung, 5. Aufl., München, 2012, S. 255, Rn.
882.
20
Fahl C., Aus der Praxis: Komplizierte Strafzumessung, Jus 1998, S. 748.

127
is21 TvalsazrisiT, pirveli etapia: sasjelis sakanonmdeblo farglebis
SerCeva; meore etapi: sasjelis Sefardebis miznis dadgena; mesame etapi:
sasjelis SefardebisTvis relevanturi garemoebebis SerCeva; meoTxe eta-
pi: sasjelis SefardebisTvis relevanturi TiToeuli garemoebis izoli-
rebulad Sefaseba; mexuTe etapi: sasjelis SefardebisTvis mniSvnelovani
yvela garemoebis awon-dawonva; meeqvse etapi: danaSaulebrivi qmedebis
misadageba sasjelis sakanonmdeblo farglebTan; meSvide etapi: sasjelis
Sefardebaze gadawyvetilebis miReba; merve etapi: sasjelis Sefardebi-
sas socialuri dacvis RonisZiebisTvis ukuqceviTi Zalis miniWeba. es
ukanaskneli ramdenad SeiZleba sasjelis Sefardebis stadiad iqnas ganxi-
luli, SeiZleba sakamaTo iyos.
aRniSnuli etapebi ufro vrclad iqneba qvemoT ganxiluli. sasjelis
Sefardebis etapebze gamoTqmuli gansxvavebuli Sexedulebebis miuxe-
davad, SeuZlebelia imis uaryofa, rom sasjelis SefardebisTvis mniS-
vnelovania TiToeuli zemoT dasaxelebuli etapi da is komponentebi,
romlebsac es etapebi moicaven.

3.1. sasjelis Sefardeba da sasjelis sakanonmdeblo farglebi


sasjelis sakanonmdeblo farglebis dadgena sasjelis Sefardebis
pirvel etaps warmoadgens, rac gamomdinareobs principidan nulla poena sine
lege. sasjelis Sefardebis wanamZRvaria qmedebis Semadgenlobis ganmarte-
ba da Sesafasebeli SemTxvevis subsumfcia22. qmedebis Semadgenloba kidev
ar arsebobs Sesabamisi sanqciis gareSe. rogorc cnobilia, sisxlis samar-
Tlis kerZo nawilis muxlebi Sedgeba dispoziciisgan, romelic qmedebis
Semadgenlobas moicavs da sanqciisgan, sadac sasjelis saxe da zoma aris
gaTvaliswinebuli. aqedan gamomdinare, Sesafasebeli SemTxvevis subsum-
fciiT, faqtobrivad, sasjelis sakanonmdeblo farglebis dadgenasac ey-
reba safuZveli.
kanonierebis principis mixedviT, ar arsebobs sasjeli kanonis gareSe,
rac imas gulisxmobs, rom mosamarTlem msjavrdebuls mxolod is sasjeli
unda Seufardos, romelic kanoniTaa gaTvaliswinebuli im qmedebisTvis,
romlis gamoc moxda msjavris dadeba.
kanoni mosamarTles konkretul SemTxvevebSi sasjelis Sesafa-
rdeblad farTo sazRvrebs utovebs. sisxlissamarTlebrivi normebi
calkeuli qmedebisTvis xSirad iTvaliswinebs jarimas da Tavisuflebis
aRkveTas. kanoni arc imaze miuTiTebs, sasjeli ra SemTxvevaSi sasjelis
sakanonmdeblo farglebSi rogor unda ganisazRvros, rac mosamarTles
21
Günther H-L., dasax. naSr., gv. 1026.
22
Günther H-L., dasax. naSr., gv. 1026.

128
sasjelis Sefardebis dros met pasuxismgeblobas akisrebs. Tumca, zo-
gierTi qmedebisTvis gaTvaliswinebulia uvado Tavisuflebis aRkveTa an
grZelvadiani Tavisuflebis aRkveTa, rac mosamarTlisgan mainc moiTxovs
im garemoebaTa yuradRebiT Sefasebas da awon-dawonvas, romlebsac Seu-
ZliaT zegavlenis moxdena sasjelis zomaze, magram aseT dros mosamarT-
lis mixedulebis farglebi ufro SezRudulia, vidre maSin, roca sisxlis
samarTlis norma konkretuli qmedebisTvis sxvadasxva, radikalurad gan-
sxvavebuli, tipis sasjels iTvaliswinebs.

3.2. sasjelis Sefardebis miznis dadgena


sasjelis Sefardebis erT-erTi etapi, rogorc ukve iTqva, sasjelis Se-
fardebis miznis dadgenaa, rac imas niSnavs, rom sasjeli sxvadasxva mizans
emsaxureba, magram yvela saxis sasjeli erTnairad ar uwyobs xels yvela
miznis miRwevas da amitom, unda dadgindes romeli mizania ufro mniS-
vnelovani konkretuli SemTxvevidan gamomdinare. didi xania cnobilia,
rom sasjelis Sefardebisas sasjelis mizani centralur rols asrulebs.
sasjelis miznebTan dakavSirebiT araerTgvarovani Sexeduleba arsebobs.
amiT unda aixsnas is faqti, rom sasjelis miznebze dRemde ramodenime
Teoria Camoyalibda23. qvemoT mokled iqneba ganxiluli sasjelis miznebi
da aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT Camoyalibebuli Teoriebi.

3.2.1. sasjelis mizani absoluturi Teoriis mixedviT


sasjelis absoluturi Teoriis, e. w. `klasikuri skolis~, mixedviT,
romelic kantis da hegelis saxelebs ukavSirdeba, sasjelis mizania sam-
agieros mizRva, dasja24, marTlwesrigis aRdgena da ganxorcielebul da-

23
sasjelis miznebze arsebuli Teoriebis mimoxilva ix. vaCeiSvili al., sasjeli da
socialuri dacvis RonisZiebani, Tb., 1960, gv. 28-134; lekveiSvili m., sasjelis miznebi
da sasjelis Sefardebis sisxlissamarTlebrivi da kriminologiuri aspeqtebi, `mar-
Tlmsajuleba da kanoni~, 2014, #4; lekveiSvili m., sasjelis miznebi da arasrulwlov-
anTa sasjelis daniSvnis specifika, krebulSi: lekveiSvili m., SalikaSvili m., (red.),
arasrulwlovanTa sasjelisa da aRmzrdelobiTi xasiaTis iZulebiTi RonisZiebis Se-
fardebis problemebi, Tb., 2011; turava m., sisxlis samarTlis zogadi nawili, danaSau-
lis moZRvreba, Tb., 2011, gv. 42-46; giorgiZe al., arasrulwlovanTa sasjelis mizani
(ra mizans emsaxureba sasjeli?), krebulSi: lekveiSvili m., SalikaSvili m., (red.),
arasrulwlovanTa sasjelisa da aRmzrdelobiTi xasiaTis iZulebiTi RonisZiebis Se-
fardebis problemebi, Tb., 2011; dvaliZe i., sisxlis samarTlis zogadi nawili, sasjeli
da danaSaulis sxva sisxlissamarTlebrivi Sedegebi, Tb., 2013, gv. 14-31.
24
aRniSnuli Teoriis analizi ix. Hörnle T., Straftheorien, Tübingen, 2011, S. 15-20.

129
naSaulze reagireba. amitom, sasjeli mxolod represias warmoadgens25.
kanti uaryofda sasjelis utilitaristul miznebs da Tvlida, rom
dauSvebelia sasjelis gamoyeneba sazogadoebisTvis sargeblis motanis
saSualebad. adamiani mizania da dauSvebelia misi rogorc saSualebis gam-
oyeneba praqtikuli miznis misaRwevad26.
kantis debulebaSi misaRebi da gasaziarebelia is, rom adamiani, mar-
Tlac, mizania da ara saSualeba, magram es ar SeiZleba sasjelzec gavr-
celdes. adamianisgan gansxvavebiT, sasjeli miznis miRwevis saSualebaa
da ar SeiZleba TviT sasjeli ganixilebodes miznad. Tu sasjeli miznis
miRwevis saSualebad gamoiyeneba, es ar niSnavs imas, rom msjavrdebuli,
romelsac sasjeli Seefarda, sasjelis msgavsad, iqca saSualebad. aRniS-
nuli daskvnis gakeTebis saSualebas iZleva Tundac is garemoeba, rom
sasjeli ara mxolod mesame piris da sazogadoebisTvis, aramed agreTve
TviT msjavrdebulisTvis sargeblis motanasac isaxavs miznad. kerZod,
sasjels pozitiuri specialurprevenciuli daniSnulebac gaaCnia.
absoluturi Teoriis mixedviT, damnaSave mxolod imitom isjeba, rom
man danaSauli Caidina. amgvarad SeiZleba samarTlianoba, romelic dana-
Saulis ganxorcielebiT dairRva, kvlav aRsdges. Tanamedrove periodSi
sisxlis samarTlis mniSvnelovan amocanas warmoadgens ZiriTadi Rireb-
ulebebis, sazogadoebis usafrTxoebis dacva da ara Cadenili danaSaulis
ararsebulad qceva. sasjels SeuZlia xeli SeuSalos axali danaSaulis Ca-
denas. Tu sasjelis mizani iqneboda samagieros mizRva Cadenili danaSau-
lis gamo, damnaSavis brali saerTod ar iqneboda mniSvnelovani. Tumca,
brali, Tanamedrove sisxlis samarTlis dogmatikis mixedviT, damnaSavis
dasjis mniSvnelovani winapirobaa27.
hegeli sasjels ganixilavs rogorc uaryofis uaryofas. Tu dana-
Sauli samarTlis uaryofaa, sasjeli danaSaulis uaryofas warmoadgens.
sasjeli darRveuli samarTlis aRdgenis saSualebaa28. maSasadame, he-
gelic sasjelis mTavar daniSnulebad samarTlianobis aRdgenas Tvlida.
absoluturi Teoria ganvlil etapad iTvleba da mas Tanamedrove
sisxlis samarTlis mecnierebaSi aravin ar iziarebs. sasjelis absolu-
turi Teoriis mixedviT, sasamarTlos ganaCens sasjelis zomasTan dakav-
SirebiT dasabuTeba ar sWirdeba da sasjeli, faqtobrivad, miznis miRw-
evis saSualeba ki ar aris, aramed Tavad warmoadgens mizans. samarTlebriv
saxelmwifoSi sasjeli miznis miRwevis saSualebaa da ara mizani. amitom,
sasjelis Sefardebis dros Sesafardebeli sasjelis miznis dasadgenad

25
aRniSnulze Sead. Heinrich B., Strafrecht, Allgemeiner Teil, 3. Aufl., Stuttgart, 2012, S. 6, Rn. 14.
26
vaCeiSvili al., sasjeli da socialuri dacvis RonisZiebani, Tb., 1960, gv. 29.
27
Sead. Heinrich B., dasax. naSr., gv. 6-7, velis nomeri 14.
28
vaCeiSvili al., dasax. naSr., gv. 29-30.

130
mosamarTle ver ixelmZRvanelebs sasjelis absoluturi TeoriiT.
samagieros mizRvisgan gansxvavdeba samarTliani samagieros mizRva.
sasjeli samagieros mizRvis elementsac Seicavs, magram igi unda iyos
samarTliani. winaaRmdeg SemTxvevaSi, sasjeli SiSveli SurisZiebis aqtad
iqceva. aseTi sasjeli samarTlianobis aRdgenas xels ver Seuwyobs. samar-
Tlianobis aRdgena samarTlian samagieros mizRvas gulisxmobs.

3.2.2. sasjelis mizani relatiuri Teoriis, e. w. `modernistuli


skolis~ mixedviT
sasjelis relatiuri Teoriis, e. w. `modernistuli skolis~, mixedviT,
romlis warmomadgenlebi arian foierbaxi da listi, sasjelis mizans war-
moadgens rogorc pozitiuri, ise negatiuri generaluri da specialuri
prevencia. relatiuri Teoriis Sesabamisad, sasjeli gansazRvrul mizans
emsaxureba, sasjelma unda moaxdinos prevenciuli da ara represiuli
zegavlena. sasjelis mTavari mizania ara Cadenili danaSaulisTvis Su-
risZieba, aramed mosalodneli danaSaulis Tavidan acileba29. marTalia,
sasjeli, garkveulwilad, SurisZiebis da samagieros mizRvis elements
Seicavs, magram igi ar SeiZleba iyos sasjelis mizani Tanamedrove sisxlis
samarTlis mixedviT.
l-g. kutalias TvalsazrisiT, sasjelis erT-erTi mizani represiac
aris. misi SexedulebiT, sasjelis miznad represiis uaryofisas miviRebT
mdgomareobas, rom subieqti unda isjebodes ara Cadenili danaSaulisT-
vis, aramed mxolod im mizniT, rom ar Caidinos danaSauli momavalSi30.
sasjelis erT-erT miznad represiis miCneva sakamaToa imdenad, ramdena-
dac, sasjelis mizani ar aris damnaSavis dasja. msjavrdebulisTvis Se-
fardebuli sasjelis aRsruleba, rasakvirvelia, gulisxmobs mis dasjas,
magram dasja ar SeiZleba xorcieldebodes represiuli mizniT. winaaR-
mdeg SemTxvevaSi, sasjeli Tavad iqneboda mizani da ara miznis miRwevis
saSualeba, rac SeuZlebels gaxdida sasjelis alternatiuli RonisZiebis
(magaliTad, ganrideba) gamoyenebas. zogierT SemTxvevaSi, rodesac adgili
aqvs qmediT monaniebas, ss kodeqsi (68-e mux.) uSvebs pasuxismgeblobis-
gan piris gaTavisuflebis SesaZleblobasac, magram Tu represia sasjelis
miznad iqna miCneuli, miuxedavad qmediTi monaniebisa, aucilebeli gax-
deba danaSaulis Camdeni piris dasja. Tanamedrove, prevenciuli sisxlis
samarTali warsulisken imdenad ixedeba, ra zomiTac es saWiroa momav-
lisTvis, danaSaulTa Tavidan acilebisTvis. sxvagvarad rom vTqvaT, da-
naSaulis Camdeni maSin isjeba, rodesac amas moiTxovs danaSaulis preven-
29
Sead. Heinrich B., Strafrecht, Allgemeiner Teil, 3. Aufl., Stuttgart, 2012, S. 7, Rn. 16.
30
kutalia l-g., brali sisxlis samarTalSi, Tb., 2000, gv. 227.

131
cia. Tu danaSauli pirvelad Caidina pirma, magram damnaSavis warsulis da
danaSaulis simZimis gaTvaliswinebiT, ar aris mosalodneli axali dana-
Saulis Cadena, miuxedavad warsulSi ganxorcielebuli qmedebisa, sisxlis
samarTali uars ambobs sasjelis gamoyenebaze.
amgvarad, sasjeli da sisxlis samarTali saxelmwifos xelSi represi-
uli saSualebaa danaSaulis winaaRmdeg sabrZolvelad, magram sasjelis
mizani ara represia, aramed prevenciaa. represia aris ara sasjelis mizani,
aramed Tanamdevi `Sedegi~. aRniSnulidan gamomdinare, SeiZleba iTqvas,
rom relatiuri Teoriis/modernistuli skolis moZRvreba misaRebia da
igi iZleva Tanamedrove sisxlis samarTlis miznebis gaTvaliswinebiT
sasjelis Sefardebis SesaZleblobas. Tumca, unda iTqvas isic, rom gansax-
ilvel Teorias aqvs sxvadasxva aspeqtebi da hyavs araerTi mimdevari, rom-
lebic sasjelis mizanze gansxvavebul Tvalsazriss gamoxataven. amitom,
am Teoriis yvela mimdevris Sexedulebebi SeiZleba erTnairad misaRebi
ar iyos.

3.2.3. sasjelis mizani SemaerTebeli Teoriis mixedviT


dReisaTvis gabatonebul Teorias warmoadgens SemaerTebeli YTeo-
ria, romelic, rogorc absolutur, ise relatiur Teoriebs aerTianebs.
aRsaniSnavia is Tvalsazrisi, rasac es Teoria eyrdnoba. sasjelis zoma,
ZiriTadad, specialurprevenciuli Tvalsazrisidan gamomdinareobs, ma-
gram sasjelis zeda zRvari generalurprevenciuli mosazrebiTaa Semo-
sazRvruli, bralismieri principis Sesabamisad31. prevenciuli SemaerTe-
beli Teoriis mixedviT, socialurad saSiSi qmedebis winaaRmdeg mebrZoli
da samarTlebrivi sikeTis dacvis miznis mqone sisxlis samarTali ar Sei-
Zleba uSvebdes socialuri miznebisgan mowyvetili sasjelis misjas32.
sisxlis samarTali ara mxolod konkretuli individis, arame. aseve
sazogadoebis, mTeli koleqtivis interesebsac icavs da, Sesabamisad,
sisxlissamarTlebriv sasjels unda hqondes gamarTleba koleqtiuri in-
teresebis TvalsazrisiTac. magaliTad, sasjelis ekonomiurobis principi
imas gulisxmobs, rom sasjelis zomaze metad gamoyeneba ara mxolod ms-
javrdebuls, aramed sazogadoebasac awveba mZime tvirTad. xolo maSin,
roca danaSaulia ganxorcielebuli, sasjelis gamoyeneba Sedis rogorc
dazaralebulis, ise sazogadoebis interesebSic, vinaidan damnaSavis pro-
porciuli dasja simSvides iwvevs sazogadoebaSi.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi sasjelis miznebTan dakav-
SirebiT, SeiZleba iTqvas, rom ufro metad Sereuli Teoriisken ixreba,
31
Sead. Heinrich B., dasax. naSr., gv. 9, velis nomeri 19.
32
Sead. Rengier R., Strafrecht Allgemeiner Teil, 3. Auflage, München, 2011, S. 13, Rn. 24.

132
vinaidan sasjelis miznad acxadebs rogorc samarTlianobis aRdgenas, ise
danaSaulis Tavidan acilebas da damnaSavis resocializacias.

3.2.4. samarTlianobis aRdgena, rogorc sasjelis mizani


saqarTvelos ssk-is 39-e muxlis mixedviT, sasjelis miznebia samar-
Tlianobis aRdgena, damnaSavis resocializacia da danaSaulis Tavidan
acileba.
samarTlianobis aRdgena sasjelis erT-erTi mizania, magram Cndeba
kiTxva: samarTlianobis aRdgenas ra adgili ukavia sasjelis miznebs So-
ris da SeiZleba Tu ara sasjelis sxva miznebis miRweva samarTlianobis
aRdgenis gareSe?
qarTul iuridiul literaturaSi gamoTqmuli erT-erTi Sexedule-
biT, samarTlianobis aRdgena sasjelis upirvelesi mizania da sasjeli
Tavis funqcias dakargavs sasjelis sxva miznis miRwevis SemTxvevaSic, Tu
samarTlianoba ar aRdga33.
aRniSnuli mosazreba sakamaTod SeiZleba CaiTvalos. samarTliano-
bis aRdgena ar SeiZleba sasjelis upirveles miznad ganixilebodes. amaze
miuTiTebs Tundac arasrulwlovanis marTlmsajulebis kodeqsi, romelic
arasrulwlovanisTvis Sesafardebeli sasjelis miznad samarTlianobis
aRdgenas ar miiCnevs (ix. aRniSnuli kodeqsis 65-e mux.), vinaidan arasrul-
wlovanis WeSmariti interesi metia, vidre samarTlianobis aRdgena.
garda amisa, Tu sasjelis sxva miznebi miRweul iqna, samarTlianobac
aRdgenilad unda CaiTvalos. amitom saeWvo xdeba im Tvalsazrisis marTe-
buloba, romelic samarTlianobis aRdgenas sasjelis upirveles miznad
asaxelebs da SesaZleblad Tvlis sasjelis sxva miznebis miRwevas samar-
Tlianobis aRdgenis gareSe.
danaSaulis Tavidan acilebisa da damnaSavis resocializaciis miznebis
miRwevisas Tu samarTlianobis aRdgena ganuxorcielebel miznad iqna ganx-
iluli, sasjeli SiSvel SurisZiebasTan gaigivdeba. samarTlebriv sazoga-
doebaSi, sadac sasjeli ar aris mxolod dasja da SiSveli SurisZieba,
samarTlianoba aRdgenilad unda CaiTvalos, Tu miRweuli iqna danaSau-
lis Tavidan acileba da msjavrdebulis resocializacia.

33
dvaliZe i., sisxlis samarTlis zogadi nawili, sasjeli da danaSaulis sxva sisxlis-
samarTlebrivi Sedegebi, Tb., 2013, gv. 25.

133
3.2.5. danaSaulis Tavidan acileba (prevencia), rogorc sasjelis
mizani
3.2.5.1. zogadi (generaluri) prevencia
danaSaulis Tavidan acilebis anu prevenciis ori saxe arsebobs: esenia
kerZo da generaluri prevencia, romelsac gaaCnia pozitiuri da negati-
uri aspeqtebi. am TvalsazrisiT, erTmaneTisgan ganasxvaveben pozitiur
da negatiur kerZo da generalur prevencias.
generaluri prevencia sazogadoebazea mimarTuli, xolo special-
uri prevencia msjavrdebulze. prevenciis orive saxes aqvs dadebiTi da
uaryofiTi aspeqtebi. generaluri prevenciis TvalsazrisiT, sasjelis
muqaram, Sefardebam da aRsrulebam unda Seakavos sazogadoeba Semdgomi
(axali) danaSaulebrivi qmedebebis ganxorcielebisgan34. maSasadame, gen-
eralurprevenciuli koncefcia axali danaSaulisagan sazogadoebis Sema-
kavebel funqcias aniWebs ara mxolod sasjelis muqaras, romelic sisxlis
samarTlis kodeqsis kerZo nawilis Sesabamisi normis sanqciaSia mocemu-
li, aramed sasjelis Sefardebas da agreTve, aRsrulebasac, rac sakamaTo
SeiZleba iyos. sasjelis muqaras marTlac aqvs didi mniSvneloba general-
urprevenciuli TvalsazrisiT, magram sakiTxavia, ramdenad eniWeba igive
mniSvneloba sasjelis Sefardebas da aRsrulebas. am SemTxvevaSi sadavo
aris ara sasjelis Sefardebis da aRsrulebis Sedegi (efeqti) generalur-
prevenciuli kuTxiT, aramed is, unda iyos Tu ara normis SemfardeblisT-
vis amosavali wertili generalurprevenciuli mizanSewoniloba.
negatiuri generaluri prevencia, romlis fuZemdebelic anselm
foierbaxia, gulisxmobs sasjelis meSveobiT sazogadoebis daSinebas da
gafrTxilebas. Tu kanoniT gaTvaliswinebuli sasjelis mizani yvelas
daSinebaa, sasjelis Sefardebis mizania sakanonmdeblo muqaris namdvilo-
bis dasabuTeba, vinaidan mis (sasjelis Sefardeba) gareSe muqara SiSveli
iqneboda35.
kanoniT gaTvaliswinebuli sasjeli gamafrTxilebel funqcias asru-
lebs sazogadoebis wevrTa mimarT, magram sasjelis konkretuli zomis Se-
fardebis mizani ver iqneba sazogadoebis daSineba. winaaRmdeg SemTxvevaSi,
msjavrdebuli damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis iaraRi gaxdeba.
pozitiuri generaluri prevencia sazogadoebaSi marTlSegnebis da
kanonisadmi pativiscemis donis amaRlebas gulisxmobs. sasjelma normis
moqmedeba unda daamtkicos. sasjelma unda aCvenos, rom samarTali damna-
Savis mier ganxorcielebuli umarTlobis sawinaaRmdegod xorcieldeba,

34
Meier B-D., Strafrechtliche Sanktionen, 4. Auflage, Heidelberg, 2015, S. 22.
35
Meier B-D., dasax. naSr., gv. 22.

134
moqmedebs36. aRniSnuli debuleba sayuradReboa im TvalsazrisiT, rom
sisxlis samarTlis norma, marTlac, Zalas kargavs sasjelis gareSe. sisx-
lis samarTlis normis Zala sanqciaSia, xolo misi moqmedeba danaSaulze
reagirebasa da misi Camdenis dasjaSi.
pozitiuri generaluri prevencia aqcents sasjelis pozitiur fun-
qciaze akeTebs, rac imaSi mdgomareobs, rom igi iZleva socialuri kon-
taqtisTvis saorientacio nimuSs, rac mniSvnelovan rols asrulebs
sazogadoebis wevrTa Tanacxovrebis uzrunvelyofaSi da potenciuri
damnaSavis samarTaldarRvevis prevenciaSi37.
sasjelis pozitiuri generaluri funqciaa samarTlisadmi mosaxleo-
bis erTgulebis, pativiscemis gaZliereba. sasjelis am funqcias ufro
mniSvnelovani Sedegebis gamowveva SeuZlia, vidre sasjelis damaSinebel
zegavlenas38.
roqsinis TvalsazrisiT, pozitiuri generaluri prevenciis dros
gamoiyofa sami sxvadasxva mizani da zemoqmedebis efeqti: socialurped-
agogiurad motivirebuli daswavlis efeqti (Lerneffekt), romelic samar-
Tlebrivi ndobis gamomuSavebas gulisxmobs da mosaxleobaSi misi gamo-
muSaveba xdeba sisxlis samarTlis iusticiis moqmedebis saSualebiT;
ndobis efeqti (Vertrauenseffekt), romelic maSin aris saxeze, roca moqa-
laqe xedavs, rom samarTali xorcieldeba (moqmedebs); damSvidebis efeqti
(Befriedungseffekt), romelic iqmneba sanqciis safuZvelze samarTlis dar-
Rvevaze saerTo marTlSegnebiT39.
sisxlis samarTlis iusticia da sisxlis samarTlis kodeqsiT gansaz-
Rvruli sanqciebi pozitiuri generaluri prevenciis kuTxiT marTlac
mniSvnelovan rols asrulebs. rodesac marTlmsajuleba efeqturad xor-
cieldeba mosaxleobis ndoba da pativiscema samarTlis mimarT matulobs.
garda amisa, damnaSavis dasja xels uwyobs sazogadoebaSi simSvidis ganc-
das, maSin rodesac, danaSauli, piriqiT, sazogadoebriv stabilurobas
Zirs uTxris. magram, mniSvnelovania agreTve isic, rom sasjelebi Seesabam-
ebodes proporciulobis principis moTxovnebs. rodesac kanoniT gaTval-
iswinebuli da agreTve msjavrdebulTa mimarT Sefardebuli sasjelebic
samarTlianobis da proporciulobis principebs Seesatyviseba, moqa-
laqeebs uCndebaT ndobaze dafuZnebuli pativiscema moqmedi samarTlis
mimarT, rac pozitiuri generaluri prevenciis gamoxatulebad SeiZleba
miviCnioT. pozitiuri generaluri prevenciis TvalsazrisiT mniSvnelova-
nia, rom samarTlisadmi morCileba SiSiT ar iyos ganpirobebuli.

36
Meier B-D., dasax. naSr., gv. 22.
37
Meier B-D., dasax. naSr., gv. 22-23.
38
Roxin C., Strafrecht, Allgemeiner Teil, Band I, 4. Auflage, München, 2006, S. 81, §3 Rn. 26.
39
Roxin C., dasax. naSr., gv. 81, velis nomeri 27.

135
3.2.5.2. specialuri (kerZo) prevencia
specialuri prevencia gulisxmobs damnaSaveze sasjelis prevenciul,
gamarTlebul zemoqmedebas. msjavrdebulisTvis Sefardebuli sasjelis
aRsrulebam igi unda Seakavos Semdgomi danaSaulis ganxorcielebisgan40.
zogadi prevenciis msgavsad specialuri prevenciac moicavs or
aspeqts: esenia negatiuri da pozitiuri kerZo prevencia. negatiuri ker-
Zo prevencia moicavs damnaSaveze iZulebis RonisZiebis gamoyenebis gziT
daSinebas, gafrTxilebas, rasac aqvs axali danaSaulis ganxorcielebisT-
vis xelis SeSlis funqcia41.
negatiuri specialuri prevencia mdgomareobs msjavrdebulis izola-
ciiT sazogadoebis dacvaSi. msjavrdebuls sasjelaRsrulebis daweseb-
ulebaSi yofnis dros ar gaaCnia fizikuri SesaZlebloba Caidinos mTeli
rigi axali danaSaulebi. marTalia, sasjelaRsrulebis dawesebulebaSic
arsebobs zogierTi danaSaulis ganxorcielebis SesaZlebloba, magali-
Tad, TanamesaknisTvis sxeulebrivi dazianebis miyeneba, magram danaSau-
lebriv qmedebaTa umetesoba misi bunebidan gamomdinare, SeuZlebelia
ganxorcieldes Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebaSi. Tumca, sasjelis
Sefardeba mxolod sapatimro sasjelis Sefardebas ar gulisxmobs da igi
arasapatimro sasjelis daniSvnasac moicavs, magram sasjelis Sefardebis
Sedegi kerZo negatiur-prevenciuli TvalsazrisiT am SemTxvevaSic Sei-
Zleba iyos saxeze, vinaidan sasjelis SefardebiT adgili aqvs msjavrde-
bulis mier axali danaSaulis Cadenis nebis paralizebas.
rac Seexeba pozitiur specialur prevencias, misi mizani miiRweva Se-
fardebuli sasjeliT msjavrdebulSi kanonisadmi pativiscemis grZnobis
aRzrdiT da msjavrdebulis gamosworebiT.
pozitiuri specialuri prevencia miuTiTebs socialuri pedagogikis
unarze, romelic miznad isaxavs cxovrebas danaSaulis gareSe42. peda-
gogika marTlac mniSvnelovan rols TamaSobs adamianis unarebis Camoya-
libebaSi da, maT Soris, kanonisadmi pativiscemis grZnobis amaRlebaSi.
mwerlobaSi specialur pozitiur prevencias aigiveben `resocial-
izaciasTan~, nawilobriv `reabilitaciasTan~43. aRniSnulidan gamomdin-
are, Cndeba kiTxva specialuri pozitiuri prevenciisa da resocializa-
ciis urTierTmimarTebis Taobaze. sadavo ar unda iyos is, rom specialur
pozitiur prevenciasa da resocializacia/reabilitacias Soris mWidro
kavSiri arsebobs da pozitiuri kerZo prevencia am mizans emsaxureba. ma-
gram, Tu pozitiuri kerZo prevencia da resocializacia identuri cnebe-
40
Meier B-D., dasax. naSr., gv. 24.
41
Meier B-D., dasax. naSr., gv. 25.
42
Meier B-D., dasax. naSr., gv. 25.
43
aRniSnulTan dakavSirebiT ix. Meier B-D., dasax. naSr., gv. 25.

136
bia, maSin ramdenad sworia ss kodeqsSi sasjelis miznebad maTi cal-calke
dasaxeleba?
saqarTvelos ss kodeqsis 39-e muxlSi erTmaneTisganaa gamijnuli da-
naSaulis prevencia da damnaSavis resocializacia, magram sakiTxisadmi
kanonmdeblis midgoma SeiZleba mainc ar iyos mkafio, vinaidan danaSaulis
prevencia kerZo prevenciis garda zogad prevenciasac moicavs, xolo ker-
Zo prevencia, Tavis mxriv or aspeqtad iyofa (negatiuri da pozitiuri) da
kanonmdebeli SeiZleba swored zogad prevencias gulisxmobdes an masTan
erTad mxolod negatiur kerZo prevencias, xolo damnaSavis resocial-
izaciis qveS pozitiur kerZo prevencias.
garda pozitiuri kerZo prevenciis da resocializacia/reabilita-
ciis urTierTmimarTebisa, kiTxvas badebs Semdegi sakiTxic: damnaSavis
resocializacia/reabilitacia sasjelis da misi Sefardebis mizania, Tu
mxolod sasjelis aRsrulebis mizani da saerTod, rogoria sasjelis Se-
fardebis da misi aRsrulebis miznebis Tanxvedra?
dasmul kiTxvasTan dakavSirebiT mniSvnelovania patimrobis kodeqsis
1-li muxlis 1-li nawilis debuleba, romlis Sesabamisad, dasaxelebuli
kanonis miznad miTiTebulia rogorc danaSaulis Tavidan acileba, ise
damnaSavis resocializacia. gamodis, rom sasjelis Sefardeba da misi aR-
sruleba erTsa da imave miznebs emsaxureba erTi gansxvavebiT: ss kodeqsis
39-e muxlis Tanaxmad, sasjelis mizania agreTve samarTlianobis aRdgena.
Tumca, rogorc zemoT ukve aRiniSna, Tu sasjeli aRsrulda da dana-
Saulis acilebis da damnaSavis resocializaciis miznebi ganxorcielda,
samarTlianobac aRdgenilad unda CaiTvalos, rameTu samarTlianobis aR-
dgena ar aris SiSveli SurisZieba msjavrdebulis mier ganxorcielebuli
umarTlobis gamo.
sworad aris aRniSnuli iuridiul literaturaSi, rom pozitiuri
specialuri prevencia moicavs yvela im RonisZiebas, romelic sasjelis
aRsrulebis gareSe cdilobs msjavrdebuls misces SesaZlebloba icxov-
ros ise, rom ar Caidinos danaSauli44. am SemTxvevaSi igulisxmeba gan-
ridebis RonisZiebebi. e. i. pozitiuri specialuri prevencia ara mxolod
sasjelis, aramed misi alternatiuli RonisZiebebis miznadac ganixileba.
pozitiuri specialuri prevenciisTvis xelSemwyob RonisZiebebad ga-
nixilaven agreTve im valdebulebebs, romelic ekisreba msjavrdebuls
sasjelis pirobiT daniSvnis SemTxvevaSi45, romelTagan aRsaniSnavia sam-
kurnalo, savaldebulo saswavlo kursebis gavlis da sxva valdebulebebi.

44
Meier B-D., dasax. naSr., gv. 26.
45
Meier B-D., dasax. naSr., gv. 26.

137
3.2.5.3. sasjelis Sefardebis upiratesi mizani _ kerZo, Tu zogadi
prevencia?
aravin sakamaTod ar miiCnevs imas, emsaxureba Tu ara sasjelis Se-
fardeba spcialur prevenciul mizans. magram, davis sagans warmoadgens
is, aris Tu ara sasjelis Sefardebis mizani agreTve generaluri pre-
vencia46. Tuki adamiani mizania da ara saSualeba, dauSvebelia sasjelis
Sefardebis miznad generaluri prevencia ganixilebodes. winaaRmdeg Sem-
TxvevaSi, msjavrdebuli iqceva damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis SiSvel
obieqtad, rac mis xelSeuval adamianur Rirsebas daarRvevs. maSasadame,
generaluri prevencia ar aris sasjelis Sefardebis mizani. erTmaneTisgan
unda gaimijnos sasjelis mizani da sasjelis Sefardebis mizani.
prevenciuli TvalsazrisiT mizanSewonili sasjelis saxis da zomis
gansazRvra moiTxovs bralis xarisxis gaTvaliswinebas. msjavrdebuls
bralis Sesabamisi sasjeli Seefardeba imdenad, ramdenadac es sasjelis
prevenciuli miznis misaRwevad saWiroa.
prevenciuli TvalsazrisiT sasjelis Sefardebisas sasjelis saxis da
zomis sworad gansazRvra msjavrdebulis pirovnebis gaTvaliswinebasac
moiTxovs. amdenad, misaRebi ar aris danaSaulebrivi qmedebis propor-
ciuli sasjelis Sefardebis Teoria (`Lehre von der Tatproportionalität“)47,
vinaidan igi ugulebelyofs sasjelis SefardebisTvis msjavrdebulis
pirovnebis mniSvnelobas.
sasjelisgan gansxvavebiT, socialuri dacvis RonisZiebis daniSvnisas
dominirebs prevenciuli mizani. magaliTad, samedicino xasiaTis iZule-
biTi RonisZiebis, rogorc socialuri dacvis saSualebis mizani ver
iqneba samarTlianobis aRdgena an resocializacia, vinaidan aRniSnuli
RonisZieba Seuracxis mimarTac gamoiyeneba. samarTlianobis aRdgenasa da
resocializaciaze saubari maSin aris SesaZlebeli, roca saqme Seracxads
exeba, romelsac SeuZlia mis mier ganxorcielebuli qmedebis mniSvnelo-
bis da qmedebiT gamowveuli zianis gacnobiereba.
sasamarTlos ganaCenSi ara yovelTvis, magram xSirad vxvdebiT miTiTe-
bas Sefardebuli sasjelis prevenciuli TvalsazrisiT mizanSewonilo-
baze, rac metad mniSvnelovania da imaze metyvelebs, rom mosamarTle
sasjelis Sefardebisas fiqrobs imaze, aris Tu ara konkretuli saxis da
zomis sasjeli prevenciulad gamarTlebuli. mosamarTle cdilobs, Se-
fardebuli sasjeli gaamarTlos. Tumca, iSviaTia ganaCenSi Sefardebuli
sasjelis prevenciuli TvalsazrisiT marTebulobis saTanado argumente-
46
Köhler M., Über den Zusammenhang von Strafrechtsbegründung und Strafzumessung.., 1983, S.
29, 47. miTiTebulia: Günther H-L., Systematische Grundlagen der Strafzumessung, JZ 22/1989, S.
1027.
47
Hörnle T., Tatproportionale Strafzumessung, Berlin, 1999, S. 18.

138
biT dasabuTebis SemTxveva, rac dadebiTad ver Sefasdeba. mosamarTlem
ganaCenSi ara mxolod unda miuTiTos, rom Sefardebuli sasjeli pre-
venciuli TvalsazrisiT misaRebia, aramed es Sesabamisi argumentebiT da
msjelobiT unda daasabuTos kidec.

3.2.6. damnaSavis resocializacia, rogorc sasjelis mizani


sasjelis erT-erTi mizani, rogorc ukve aRiniSna, damnaSavis reso-
cializaciaa. resocializacia aris konstituciur-samarTlebrivi prin-
cipi da igi mniSvnelovania yvela saxelisuflebo StosaTvis da maT Soris
sasamarTlosTvisac. resocializacia emsaxureba rogorc msjavrdebuls,
ise TviTon sazogadoebsac, romelic dainteresebulia, rom msjavrdeb-
ulma aRar ganicadis recidivi da ganmeorebiT ar Caidinos danaSauli,
romelic daazianebs Tanamoqalaqeebs da sazogadoebas48. resocializacia
msjavrdebulis uflebac aris, romelic kavSirSia socialuri saxelmwi-
fos principTan49.
Tu ras gulisxmobs damnaSavis resocializacia, amaze saubaria ara saqa-
rTvelos ss kodeqsSi, aramed patimrobis kodeqsSi, romlis 116-e muxlis
Tanaxmad: `msjavrdebulis resocializacia aris msjavrdebulSi sazoga-
doebis, sxva adamianebis, zneobis normebisa da adamianTa Tanacxovrebis
damkvidrebuli wesebisadmi pativiscemisa da pasuxismgeblobis grZnobis
Camoyalibeba~. msjavrdebuls sxva adamianebis, sazogadoebis da zneobis
normebisadmi pativiscemisa da pasuxismgeblobis grZnoba rom Camouy-
alibdes, saWiroa Sefardebuli sasjeli iyos proporciuli. winaaRmdeg
SemTxvevaSi, msjavrdebuli ara pativiscemis da pasuxismgeblobis, aramed
SurisZiebis grZnobiT ganimsWvaleba da msjavrdebulis gamosworeba Seu-
Zlebeli gaxdeba.
yvela sasjeli erTnairad ar uwyobs xels resocializacias. zogierTi
sasjeli ufro metad emsaxureba damnaSavis resocializacias. magaliTad,
sazogadoebrivad sasargeblo Sroma Tavisuflebis aRkveTaze metad war-
moadgens resocializaciis saSualebas50. patimrobis kodeqsis 116-e mux-
lis me-2 nawilSi CamoTvlilia msjavrdebulis resocializaciis ZiriTadi
saSualebebi, romelTa Sorisaa msjavrdebulTa dasaqmeba da sazogadoe-
basTan urTierToba. sazogadoebrivad sasargeblo Sroma orive am kom-

48
Svabe i., germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebebi, qa-
rTulad Targmna e. CaCaniZem, Tb., 2011, gv. 215.
49
SalikaSvili m., miqanaZe g., xasia m., sasjelaRsrulebis samarTali, Tb., 2014, gv. 76.
50
xerxeuliZe i., sazogadoebisaTvis sasargeblo Sroma _ arasapatimro saxis sasje-
Ta Soris arasrulwlovan damnaSaveTa resocializaciis erT-erTi saukeTeso agenti,
`marTlmsajuleba da kanoni~, 2011, #2, gv. 119.

139
ponents Seicavs da amdenad aris igi msjavrdebulis resocializaciis
TvalsazrisiT sxva sasjelebze metad gamorCeuli. maSasadame, sasjelis
Sefardebamde unda dadgindes, sasjelis Tu romeli mizania prioritet-
uli, upirvelesad misaRwevi da amis gaTvaliswinebiT unda SeirCes msja-
vrdebulisTvis Sesafardebeli sasjelic.
msjavrdebulis resocializacia sasjelis erT-erTi mizania, magram
sakiTxavia, sasjelis Sefardebis dros mosamarTle yovelTvis unda iyos
Tu ara am mizanze orientirebuli, miuxedavad Cadenili danaSaulis simZi-
mis da damnaSavis pirovnebisa? rasakvirvelia, ara. maSin, roca mosamarTle
gansakuTrebiT mZime danaSaulis Camdens sasjelad uvado Tavisuflebis
aRkveTas ufardebs, igi pirvel rigSi sasjelis iseTi miznebiT xelmZ-
Rvanelobs, rogoricaa samarTlianobis aRdgena da danaSaulis preven-
cia. grZelvadiani da, miT ufro, uvado Tavisuflebis aRkveTa damnaSavis
resocializacias xels ar uwyobs, magram Tu saqme exeba gansakuTrebiT
mZime danaSaulis Camden da mZime kriminaluri warsulis mqone msjavrde-
buls, romlisganac axali danaSaulis Cadena mosalodnelia, sasjelis Se-
fardebisas mosamarTle resocializaciis principiT ver SeizRudeba da
uars ver ityvis uvado Tavisuflebis aRkveTis daniSvnaze.

3.3. sasjelis SefardebisTvis relevantur garemoebaTa dadgena


sasjelis miznebi mniSvnelovan rols asrulebs imis gansazRvraSi,
Tu romeli faqtobrivi garemoeba SeiZleba iyos relevanturi sasjelis
SefardebisTvis. danaSaulebrivi qmedebis ganxorcielebisa da damnaSa-
vis pirovnebisTvis damaxasiaTebeli TiToeuli faqtori mxedvelobaSia
misaRebi, vinaidan igi mniSvnelobas iZens, Tu gaTvaliswinebuli iqneba
sasjelis mizani. sasjelis miznebis gaTvaliswinebiT, germanul iuridiul
literiaturaSi, sasjelis SefardebisTvis relevantur sami kategoriis
garemoebas gamohyofen: bralis ganmsazRvreli, generalurprevenciulad
da/an specialurprevenciulad mniSvnelovani garemoeba51.
sasjelis SefardebisTvis relevanturi garemoebebidan generalur-
prevenciuli mniSvnelobis garemoebis gamoyofa sakamaToa, vinaidan, ro-
gorc zemoT aRiniSna, sasjelis Sefardebis dros mosamarTlem aqcenti
specialurprevenciulad relevantur garemoebaze unda gaakeTos, raTa
msjavrdebuli ar iqces damnaSaveobis winaaRmdeg brZolis SiSvel iara-
Rad.
saqarTvelos ss kodeqsis 53-e muxlis me-3 nawilSi CamoTvlilia is
garemoebebi, romelic mosamarTlem sasjelis Sefardebis dros unda mi-
iRos mxedvelobaSi, esenia: pasuxismgeblobis Semamsubuqebeli da dama-
51
Günther H-L., Systematische Grundlagen der Strafzumessung, JZ 22/1989, S. 1028.

140
mZimebeli garemoebebi, kerZod, danaSaulis motivi da mizani, qmedebaSi
gamovlenili marTlsawinaaRmdego neba, movaleobaTa darRvevis xasiaTi
da zoma, qmedebis ganxorcielebis saxe, xerxi da marTlsawinaaRmdego
Sedegi, damnaSavis warsuli cxovreba, piradi da ekonomikuri pirobebi,
yofaqceva qmedebis Semdeg, gansakuTrebiT _ damnaSavis miswrafeba, aanaz-
Rauros ziani, Seurigdes dazaralebuls. CamoTvlili garemoebebi SeiZle-
ba 3 did jgufad gamovyoT: umarTlobis ganmsazRvreli, bralis xarisxis
ganmsazRvreli da iseTi garemoebebi, romlebic arc umarTlobis da arc
bralis xarisx ar gansazRvraven. dasaxelebuli garemoebebi aq ar iqneba
detalurad ganxiluli, vinaidan es ar aris winamdebare statiis mizani da
garda amisa, igi damatebiT ufro vrcel ganxilvas moiTxovs, rac scdeba
am statiis farglebs.
ss kodeqsis 53-e muxlis me-3 nawilSi CamoTvlili garemoebebis gaT-
valiswineba sasjelis Sefardebis dros akrZalulia, Tu: amas moiTxovs
sasjelis mizani, ar aris kavSirSi qmedebasTan da msjavrdebulTan, roca
es gamomdinareobs orjer Sefasebis akrZalvis principidan.

3.4. sasjelis SefardebisTvis relevantur calkeul garemoebaTa


gancalkevebiT Sefaseba
sasjelis Sefardebis saerTo aqtidan Semdeg etaps warmoadgens
sasjelis SefardebisTvis relevantur calkeul garemoebaTa gancalkeve-
biT (izolirebulad) Sefaseba im TvalsazrisiT, Tu ra mniSvnelobas iZens
igi bralis gamosyidvis da prevenciuli miznis miRwevis TvalsazrisiT,
bralis xarisxs zrdis Tu amcirebs da ra moculobiT, damnaSaveze spe-
cialurprevenciuli zemoqmedebis saWiroebaze miuTiTebs Tu amas gamor-
icxavs52.
sasjelis SefardebisTvis relevantur garemoebaTa gancalkevebiT
Sefasebas moiTxovs individualizaciis principi, romlis Tanaxmadac,
TiToeuli qmedeba da damnaSavis pirovneba individualuria da saWiroe-
bs individualur Sefasebas. aRniSnul princips gansakuTrebuli mniSvn-
eloba eniWeba danaSaulTa erTobliobis dros, vinaidan erTi da igive
saxis garemoebam sxvadasxva SemTxvevaSi SeiZleba gansxvavebuli mniSvn-
eloba SeiZinos. garemoebaTa gancalkevebiT Sefaseba gulisxmobs pasux-
ismgeblobis damamZimebeli da Semamsubuqebeli garemoebebis cal-calke
Sefasebas.

52
Günther H-L., Systematische Grundlagen der Strafzumessung, JZ 22/1989, S. 1028.

141
3.5. sasjelis SefardebisTvis relevantur garemoebaTa erTad
Sefaseba
sasjelis SefardebisTvis relevanturi garemoebebi maTi izolire-
buli Sefasebis Semdgom erTad, erTmaneTTan SepirispirebiT Sefasebas
moiTxovs53. pasuxismgeblobis damamZimebeli da Semamsubuqebeli garemoe-
bebi imitom unda Sefasdes sxva garemoebebTan kavSirSic, rom calkeuli
garemoeba Semamsubuqebel an damamZimebel garemoebas SeiZleba warmoad-
gendes ama Tu im garemoebis gaTvaliswinebiT, masTan mWidro kavSirSi.
magaliTad, msjavrdebulis ekonomikuri pirobebi gansakuTrebul mniSvn-
elobas iZens maSin, roca saqme exeba ekonomikuri xasiaTis, sakuTrebis wi-
naaRmdeg Cadenil danaSauls (qurdoba, Zarcva da a. S), magram mas SeiZleba
aseTive mniSvneloba ar gaaCndes, rodesac ganxorcielebulia sicocxlis
an janmrTelobis xelmyofi danaSauli. rodesac mxedvelobaSi miiReba ms-
javrdebulis ekonomikuri pirobebi, aucilebelia agreTve imis dadgenac,
Tu ra motiviTaa danaSauli Cadenili. SeiZleba sakuTrebis winaaRmdeg
ganxorcielebul danaSauls safuZvlad edos SurisZieba da ara angarebis
motivi, rac msjavrdebulis ekonomikuri mdgomareobis mniSvnelobas,
sasjelis Sefardebis dros, amcirebs.
garemoebebi, romlebic damnaSavis sasargeblod an sazianod metyve-
leben, CamoTvlilia saqarTvelos ss kodeqsis 53-e muxlSi. aRniSnul
garemoebaTa Sefaseba moiTxovs Sefasebis miznis, maSasadame, sasjelis
miznis codnas. ss kodeqsis 39-e muxlis Sesabamisad, sasjelis mizania
samarTlianobis aRdgena, danaSaulis Tavidan acileba da damnaSavis reso-
cializacia. samive miznis miRweva mxolod bralis Sesabamisi sasjeliTaa
SesaZlebelia. brali, rogorc sasjelis safuZvels, ise misi farglebis
ganmsazRvrel niSans warmoadgens. amitom, pirvel rigSi, swored bralis
xarisxis ganmsazRvreli garemoebebi unda Sefasdes. Tumca, ss kodeqsis
53-e muxlSi sasjelis Sefardebis dros gasaTvaliswinebel garemoebaTa
Soris iseTebicaa CamoTvlili, romelic bralis xarisxs ar gansazRvravs.
magaliTad, damnaSavis qceva danaSaulis ganxorcielebis Semdeg. kerZod,
gamocxadeba bralis aRiarebiT, gamoZiebasTan TanamSromloba an damnaSa-
vis miswrafeba aunazRauros ziani dazaralebuls. aRniSnul garemoebaTa
saTvalavSi miReba irelevanturia bralis Sesabamisi sasjelis Sefardebi-
sTvis, magram mniSvnelovania prevenciulad gamarTlebuli sasjelis zo-
mis gansazRvrisTvis.
sasjelis SefardebisTvis relevantur garemoebaTa Sefasebisa da
Sepirispirebis dros yuradReba unda gamaxvildes imaze, rom Semamsub-
uqebel garemoebas aqvs damamZimebeli garemoebis damblokavi an Sema-

53
Günther H-L., dasax. naSr., gv. 1029.

142
sustebeli Zala. aRniSnuli momenti gansakuTrebul mniSvnelobas iZens
qmedebis kvalifikaciis dros, Tu damamZimebeli an Semamsubuqebeli gare-
moeba qmedebis (kvalificiuri/privilegiuri) Semadgenlobis niSania. Tum-
ca, aseT SemTxvevaSi, orjer Sefasebis akrZalvis principidan gamomdinare,
dasaxelebuli garemoeba kargavs mniSvnelobas sasjelis SefardebisTvis.
maSin, roca danaSauli Cadenilia Zlieri sulieri aRelvebis niadagze an
damnaSavis provocirebis gziT, qmedebiT gamowveuli Sedegis mniSvneloba
klebulobs im SemTxvevasTan SedarebiT, roca danaSaulis Cadenas safuZ-
vlad ar udevs afeqti an damnaSavis provocireba.
vinaidan sasjelis SefardebisTvis relevantur garemoebaTa erTad
Sesafaseblad mniSvnelovania sasjelis miznis gaTvaliswineba, unda gan-
isazRvros, sasjelis miznebidan romelia prioritetuli da upiratesoba
im garemoebas unda mieniWos, romelic prioritetuli miznis misaRwevadaa
arsebiTi.

3.6. danaSaulebriv qmedebaTa klasifikacia sasjelis


sakanonmdeblo farglebSi
sasjelis SefardebisTvis relevantur garemoebaTa Sefasebis das-
rulebis Semdeg xdeba qmedebis adgilis gansazRvra sasjelis sakanonmde-
blo farglebSi.
SemTxvevebi iyofa sam kategoriad: roca saxezea bralis SedarebiT
naklebi xarisxi, roca qmedeba ganxorcielebulia bralis SedarebiT saSu-
alo xarisxiT (Semamsubuqebeli da damamZimebeli garemoebebis gareSe) da
roca damnaSaves ganxorcielebuli umarTloba mometebulad Seeracxeba.
bralis msubuqi xarisxis dros damnaSaves efardeba sasjelis zoma, ro-
melic qveda zRvars warmoadgens, bralis saSualo xarisxis SemTxvevaSi
sasjeli im zomiT, romelic Sualed adgils ikavebs minimumsa da maqsi-
mums Soris, xolo bralis maRali xarisxis pirobebSi, damnaSaves SeiZleba
sasjelis zeda zRvaric Seefardos.
aqve unda aRiniSnos isic, rom qmedebis adgilis gansazRvra sasjelis
sakanonmdeblo farglebSi, bralis xarisxis gaTvaliswinebiT, absolutu-
ri maTematikuri sizustiT SeuZlebelia. garda amisa, sasjeli socialuri
institutia da sasjelis Sefardebisas, zogjer, mesame pirTa interese-
bic (magaliTad, ojaxis wevrebi, mcirewlovani Svilebi, romlebic, faq-
tobrivad, marCenalis gareSe arian darCenili) miiReba mxedvelobaSi, rac
bralis xarisxTan kavSirSi ar aris.
sasjelis Sefardebis dros SeiZleba adgili hqondes sasjelis
sakanonmdeblo farglebidan gadaxvevas im alternatiuli (dispoziciuri)
da savaldebulo garemoebebis safuZvelze, romlebic sisxlis samarTlis
kodeqsis zogad nawilSia gaTvaliswinebuli.
143
sasjelis sakanonmdeblo farglebSi danaSaulebrivi qmedebis simZimis
mixedviT klasifikacia SesaZlebeli rom iyos, saWiroa deliqtis tipis
SedarebiTi masStabi. germaniis federaciuli respubilikis marTlmsa-
julebam da mecnierebaSi gabatonebulma Tvalsazrisma e. w. `Cveulebrivi
SemTxvevis~ formaSi aseTi praqtikuli parametri ipova. `Cveulebrivi Sem-
Txveva~ gulisxmobs deliqtis tips da ganxorcielebis sixSires. kerZod,
deliqts, romelic aris tipuri da xorcieldeba xSirad, yoveldRiurad
da romelsac sasjelis farglebis skalaSi qveda zRvari Seefardeba54. am
SemTxvevaSi, rodesac vsaubrobT deliqtis tipze, igulisxmeba ara umarT-
lobis tipi, aramed erTi da igive tipis umarTloba, magram misi ganxor-
cielebis xerxi, forma da sxva garemoebebi, romlebic umarTlobis da
Sesafasebeli SemTxvevis simZimes gansazRvraven.
SeiZleba iTqvas, rom sasjelis Sefardeba komparativistul midgomas
anu SedarebiTi meTodis gamoyenebas gulisxmobs, ramdenadac sasjelis
Sefardebis dros qmedebis simZimis Sesafaseblad da sasjelis gansasaz-
Rvravad gamoiyeneba deliqtis tipis SedarebiTi masStabi, praqtikuli
parametris mqone e. w. `Cveulebrivi SemTxvevis~ modelis gansazRvra da
misi Sedareba sxva modelTan.

3.7. sasjelis zomis gansazRvra (sasjelis Sefardeba)


sasjelis Sefardebis dros adgili aqvs ara mxolod Sesafasebel Sem-
TxvevaTa simZimis kategoriis gansazRvras da imis dadgenas, Tu ra zo-
mis sasjeli SeiZleba Seefardos msjavrdebuls, aramed imis konkretu-
lad gansazRvras, Tu romeli sasjeli (Tavisuflebis aRkveTa, jarima an
sxva saxis sasjeli) ra zomiT eniSneba msjavrdebuls ZiriTad sasjelad,
unda daeniSnos Tu ara damatebiTi sasjeli ZiriTad sasjelTan erTad
da ra zomiT. ss kodeqsis kerZo nawilis Sesabamis muxlebSi zogierTi
qmedebisTvis ZiriTad sasjelTan erTad gaTvaliswinebulia damatebiTi
sasjelic, romlis farglebi. aseve SedarebiTaa gansazRvruli. amitom,
saWiroa mosamarTlem sasjelis Sefardebisas konkretulad gansazRvros
rogorc ZiriTadi, ise damatebiTi sasjelis zoma. ZiriTadi sasjelisgan
gansxvavebiT, damatebiTi sasjelis saxes Sesabamisi qmedebisTvis konkret-
ulad gansazRvravs kanonmdebeli. amdenad, mosamarTles kanoniT gaTval-
iswinebuli da Sesafardebeli damatebiTi sasjelis zomis dadgena uwevs.
Tumca, mosamarTles SeuZlia msjavrdebuls Seufardos iseT damatebiT
sasjeli, romelsac ss kodeqsis kerZo nawilis Sesabamisi muxli arc iT-
valiswinebs (ssk-is 42-e mux. me-5 nawili; 43-e mux. me-3 nawili; 44-e mux.
me-5 nawili).
54
Günther H-L., dasax. naSr., gv. 1029.

144
sasjelis Sefardeba, Tavisuflebis aRkveTis Sefardebisas, gulisx-
mobs gadawyvetilebis miRebas imasTan dakavSirebiTac, Sefardebuls
sasjeli eniSneba pirobiTad Tu realurad mosaxdelad.

3.8. sasjelis Sefardeba da socialuri dacvis RonisZiebis


ukuqceviTi Zala
sasjelis Sefardebis dros socialuri dacvis RonisZiebis ukuqce-
viT ZalaSi igulisxmeba socialuri dacvis RonisZiebis zegavlena mo-
saxdel sasjelze. kerZod, Tavisuflebis SemzRudavi socialuri dacvis
RonisZiebis (magaliTad, samedicino xasiaTis iZulebiTi RonisZieba) aR-
srulebis CaTvla Tavisuflebis aRkveTis aRsrulebaSi. socialuri dac-
vis RonisZiebebi da sasjelebi ar aris erTmaneTisgan mkveTrad izoli-
rebuli. Tu pirma danaSauli Caidina da Semdeg fsiqikurad Seuracxadi
gaxda, mas moaTavseben samedicino xasiaTis dawesebulebaSi, sadac yofnis
dro mas sasjelis moxdaSi CaeTvleba.
sasjelis Sefardebis safuZveli bralia. ar SeiZleba braluunarom
sasjeli moixados, braleulad romc hqondes mas qmedeba ganxorciele-
buli. ara mxolod qmedebis ganxorcielebis dros unda iyos piri bralu-
nariani, aramed sasjelis moxdis drosac. Tu piri braluunaroa mis mier
sasjelis moxda dauSvebelia, vinaidan sasjeli gakicxvaa da braluunaro
piris gakicxva azrs kargavs, ramdenadac mas ar SeuZlia gakicxvis mniS-
vneloba Seignos. gakicxva maSin iZens mniSvnelobas, rodesac qmedebis
Camdens gakicvis Sedegebi SeuZlia gaacnobieros. aRniSnulis gaTval-
iswinebiT, xarvezs Seicavs saqarTvelos ss kodeqsis 34-e muxlis me-3
nawilis debuleba, romlis mixedviT, `Tu danaSauli Seracxadma pirma
Caidina, magram igi fsiqikurad daavadda ganaCenis gamotanamde, ris gamoc
ar SeuZlia angariSi gauwios Tavs an uxelmZRvanelos mas, piri sasamarT-
los mier Sefardebul sasjels gamojanmrTelebamde moixdis Sesabamis
samecidino (samkurnalo) dawesebulebaSi~. dauSvebelia Seuracxi samedi-
cino dawesebulebaSi ixdides sasjels. Seuracxadoba/braluunaroba ara
mxolod danaSaulis, arame. aseve sasjelis moxdis gamomricxav garemoe-
bad unda ganixilebodes. es aris sisxlis samarTlis mecnierebis iseTi
ani-bani, romelsac gansakuTrebuli mtkiceba ar unda sWirdebodes.

145
4. egreT wodebuli `sarekomendacio winadadebebis~ roli sasjelis
Sefardebis dros
qarTuli samarTlisTvis, iseve rogorc kontinentur-evropuli samar-
Tlis sistemisTvis, ucxo iyo sarekomendacio winadadebebi. mosamarTlee-
bi sasjelis Sefardebis dros mxolod moqmedi kanonmdeblobiT xelmZR-
vanelobdnen. kontinentur-evropuli samarTlisgan gansxvavebiT, saerTo
samarTlis qveynebSi, mosamarTle xelmZRvanelobs sasamarTlo preceden-
tebiT. aRniSnuli samarTlebrivi sistemisTvis arc `sarekomendacio wina-
dadebebia~ ucxo. amerikis SeerTebul StatebSi mosamarTleebi sarekomen-
dacio winadadebebsac iTvaliswineben.
saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom 2007 wels gamosca saxelmZR-
vanelo winadadebebi da rekomendaciebi sisxlis samarTlis sasamarTlo
praqtikis problemur sakiTxebze. `saxelmZRvanelo winadadebebi~ gamoica
saerTo sasamarTlos mosamarTleebisTvis da igi miznad isaxavda erT-
gvarovani praqtikis damkvidrebas. aRniSnuli `saxelmZRvanelo winadade-
bebi~ unda yofiliyo ara savaldebulo, aramed sarekomendacio xasiaTis.
SeiZleba iTqvas, rom normaSefardebiTi saqmianobisadmi amgvari midgoma
amerikuli samarTlis zegavlenis Sedegs warmoadgenda.
rodesac saubaria sasjelis Sefardebaze, Cndeba kiTxva imasTan da-
kavSirebiT, Tu ra rols asrulebs e. w. saxelmZRvanelo winadadebebi
sasjelis Sefardebis dros da Tu iZleva igi proporciuli, samarTliani
sasjelis Sefardebis SesaZleblobas?
qarTul samarTlebriv sinamdvileSi e. w. `sarekomendacio winadade-
bebis~ danergvis mcdelobas rogorc momxreebi, ise mowinaaRmdegeebic
gamouCndnen. momxre mecnierTa TvalsazrisiT, imisTvis, rom sasjelis
daniSvnis erTiani masStabi Camoyalibdes da mosamarTleebma bralis
xarisxis ganmsazRvreli faqtorebi erTnairad Seafason, dasaSvebia `sax-
elmZRvanelo winadadebebis~ SemuSaveba, magram mas unda hqondes mxolod
sarekomendacio xasiaTi55.
mecnierTa meore jgufis SexedulebiT, sasjelis Sefardeba `saxelmZ-
Rvanelo winadadebebis~ gaTvaliswinebiT, ewinaaRmdegeba sasjelis in-
dividualizaciis princips da aRniSnuli sistema kanonmdeblis mier Se-
darebiT gansazRvrul sanqciasac absoluturad gansazRvrul sanqciad
aqcevs56.
55
TumaniSvili g., `gaidlainebis~ marTlmsajulebis sistemaSi gamoyenebis sakiTxisaT-
vis, `marTlmsajuleba da kanoni~, 2010, #3, gv. 70; dvaliZe i., sisxlis samarTlis
zogadi nawili, sasjeli da danaSaulis sxva sisxlissamarTlebrivi Sedegebi, Tb., 2013,
gv. 74.
56
lekveiSvili m., sasjelis individualizacia, rogorc sasjelis Sefardebis mniS-
vnelovani principi, wignSi: sisxlis samarTlis kanonmdeblobis liberalizaciis ten-
denciebi saqarTveloSi, Tb., 2016, gv. 302; jiSkariani b., evropuli sisxlis samarTali

146
aRniSnuli mosazreba marTebulia. `saxelmZRvanelo winadadebebis~
sistema marTlac xels uSlis garemoebaTa individualur Sefasebas, rac
sasjelis individualizaciis principis realurad ganxorcielebisT-
vis metad mniSvnelovania. dauSvebelia yvela SemTxveva erTnairi iyos.
Sesafasebeli qmedebebi, romlebic sxvadasxva garemoebaSi xorcieldeba,
yovelTvis aris gansxvavebuli sxva qmedebisgan. SeuZlebelia ori iden-
turi SemTxveva arsebobdes. amitomac aris gamarTlebuli absoluturad
gansazRvrulis nacvlad, SedarebiT gansazRvruli sanqciebis arseboba,
rac mosamarTles bralis xarisxis da sxva garemoebaTa gaTvaliswinebiT
sasjelis Sefardebis SesaZleblobas aZlevs.
sasjelis individualizaciis principis darRveviT SeuZlebeli xde-
ba samarTliani sasjelis daniSvna. Tu sasjeli samarTliani ar aris, igi
verc proporciuli iqneba, vinaidan samarTlianoba sasjelis proporci-
ulobis winapirobaa.
saxelmZRvanelo winadadebebi (e.w. `gaidlainebi~) SeiZleba qmedebis
sakanonmdeblo Semadgenlobis reviziad iqnas ganxiluli. qmedebis Semad-
genlobis mkacrad abstragirebuli formulireba imitom xdeba, rom faq-
tobrivi Semadgenlobebi, romelTa subsumfcia mis qveS SeiZleba, Sesa-
Zloa gansxvavebul Sedegis umarTlobebs gulisxmobdes. sasjelebTan
dakavSirebiT arCevanis SesaZleblobis SezRudva mxolod maSin iqneboda
damajerebeli, Tu qmedebis Semadgenlobebi amavdroulad diferencirebu-
lad iqneboda formulirebuli, rac Tavis mxriv, qmedebis SemadgenlobaTa
raodenobis da kompleqsurobis gazrdas gamoiwvevda57. qmedebis Semadgen-
lobis erT-erT saxes alternatiuli Semadgenloba warmoadgens, romelic
moicavs sxvadasxva faqtobriv Semadgenlobas gansxvavebuli simZimis
Sedegis umarTlobiT. alternatiul SemadgenlobebSi gansakuTrebiT
gaumarTlebelia sasjelis sakanonmdeblo farglebis SezRudva. arc al-
ternatiul SemadgenlobaTa Seqmnaze uaris Tqma iqneboda gamarTlebuli.
yovelive es ki moiTxovs Sesafardebel sasjelTan dakavSirebiT arCev-
anis SesaZleblobis gazrdas. Tumca, aqve unda iTqvas isic, rom rogorc
absoluturad gansazRvruli da mcire amplitudis, ise ganusazRvreli
sasjelis dawesebac mizanSeuwonelia.
rogorc sarekomendacio winadadebebia sasjelis individualizaciis
principTan Seusabamo, ise miuRebelia uzenaesi sasamarTlos mier miRe-
bul gadawyvetilebas qvemdgomi sasamarTlosTvis analogiur saqmeze
kanonis mniSvneloba mieniWos da sxva saqmeze Sesasruleblad savalde-
bulo Zala hqondes. bolo periodSi saqaTveloSi SeiniSneboda swored
imis tendencia, rom uzenaesi sasamarTlos mier konkretul SemTxvevasTan

evrokavSiris farglebSi, Tb., 2013, gv. 86-89.


57
Hörnle T., Tatproportionale Strafzumessung, Berlin, 1999, S. 363-364.

147
dakavSirebiT miRebul gadawyvetilebas analogiur SemTxvevebSic miniWe-
boda gasaTvaliswineblad savaldebulo Zala. sakasacio palatis erT-erT
gadawyvetilebaSi saubaria gaqarwylebuli nasamarTlobis mniSvnelobas-
Tan dakavSirebiT uzenaesi sasamarTlos mier 2015 wlis 25 Tebervlis `ga-
naCeniT dadgenil praqtikaze~58. zogjer, sakiTxisadmi aseTi midgoma da
uzenaesi sasamarTlos erTi gadawyvetilebiT konkretul sakiTxze praqti-
kis damkvidreba SeuTavsebelia im fuZemdeblur principebTan, romelsac
kontinentur-evropuli samarTlebrivi sistema efuZneba. Tumca aRsaniS-
navia is garemoebac, rom maSin, roca saqarTvelos materialuri sisxlis
samarTlis kodeqsi kontinentur-evropuli suliskveTebisaa, saproceso
kodeqsi ufro metad angloamerikuli sistemisaa.
sss kodeqsis 303-e muxlis me-3 nawilis `b~ punqtis Tanaxmad, saka-
sacio saCivari dasaSvebia, Tu `saapelacio sasamarTlos gadawyvetileba
gansxvavdeba am kategoriis saqmeebze saqarTvelos uzenaesi sasamarT-
los manamde arsebuli praktikisgan~. aRniSnuli debuleba badebs kiTx-
vis niSans, Tu ra mniSvnelobas iZens aseT dros uzenaesi sasamarTlos
mier msgavs saqmeebze adre gamotanili gadawyvetilebebiT `dadgenili
praqtika~. saapelacio sasamarTlos gadawyvetilebis Seusabamoba uzen-
aesi sasamarTlos mier manamde dadgenil praqtikasTan imTaviTve ganix-
ileba saapelacio sasamarTlos gadawyvetilebis gauqmebis safuZvlad,
Tu SeiZleba rom uzenaesma sasamarTlom Tavad Secvalos mis mier dadge-
nili praqtika da ar gaauqmos saapelacio sasamarTlos gadawyvetileba?
aRniSnul sakiTxze iuridiul literaturaSi miuTiTeben, rom `Tu
saapelacio sasamarTlo miiRebs iseT gadawyvetilebas, romelic ewi-
naaRmdegeba saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos mier manamde dadgenil
praqtikas, aRniSnuli gadawyvetileba unda gaxdes uzenaesi sasamarTlos
msjelobis sagani, raTa gadaixedos dadgenili praqtika da, saWiroebis
SemTxvevaSi, moxdes misi Secvla~59. Tumca, saeWvo da naklebad sarwmu-
noa, rom zemdgomi instanciis sakasacio sasamarTlom praqtika Secvalos
saapelacio sasamarTlos gadawyvetilebis safuZvelze, miT ufro maSin,
roca uzenaesi sasamarTlos mier gadawyvetilebis miRebidan didi dro
ar aris gasuli da `praqtikis damdgeni~ gadawyvetilebis mimRebi da saka-
sacio saCivaris ganmxilveli mosamarTle erTi da igive piria.

58
saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebani sisxlis samarTlis saqmeebze,
2015, #9-12, gv. 10.
59
guncaZe S., wignSi: saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis komentari,
Tb., 2015, gv. 790-791.

148
5. sasjelis Sefardeba, rogorc argumentacia
sasjelis Sefardebisas, metad mniSvnelovania, mosamarTlis mier ms-
javrdebulisTvis Sefardebuli sasjelis zomis marTebulobis dasab-
uTeba. sasamarTlos ganaCenSi asaxuli unda iyos mosamarTlis naazrevi
da argumentirebuli msjeloba. mosamarTlis daskvna Sesabamis msjelobas
unda efuZnebodes60. msjavrdebuls ufleba aqvs cxadad gaigos, Tu ratom
Seefarda gansazRvruli sasjeli da ara sxva saxis sasjeli61.
mosamarTlis gadawyvetilebaSi unda iyos miTiTebuli is garemoebebi,
romelic mosamarTlem gadawyvetilebis miRebisas gaiTvaliswina. Tumca,
mniSvnelovania am garemoebebze ara mxolod miTiTeba, aramed maTi ganx-
ilva da imis aRniSvna, Tu raSi gamoixata igi. sakmarisi ar aris mxolod
imis Tqma, rom sasamarTlo iTvaliswinebs pasuxismgeblobis Semamsubuqeb-
el da damamZimebel garemoebebs. gadawyvetilebaSi konkretulad unda mi-
eTiTos, romeli damamZimebeli an Semamsubuqebeli garemoeba iyo saxeze.
sasjelis Sefardebis meTods warmoadgens argumentacia62. sasjelis
Sefardeba, erTi mxriv, gulisxmobs argumentaciis process, xolo, meore
mxriv, igi aris argumentaciis Sedegi. argumentacia ganimarteba rogorc
procesi da rogorc Sedegi. argumentaciis Sedegia winadadeba romelic
asabuTebs am winadadebaSi formulirebul mosamarTlis gadawyvetilebas.
argumenti aris msjeloba, romelmac unda daasabuTos Tezisis kavSiri wa-
namZRvarTan. argumenti SeiZleba iyos dadebiTi da uaryofiTi, sagnobri-
vi da formaluri63. Tu sagnobrivi argumenti gansaxilvel sagans Seexe-
ba, formaluri argumenti asabuTebs, Tu ratom ar kmayofildeba mxaris
(magaliTad, braldebis) moTxovna. sasjelis Sefardebis dros SeiZleba
mosamarTlem yvela saxis argumenti gamoiyenos, rogorc sagnobrivi, ise
formaluri, agreTve dadebiTic da uaryofiTic.
normis Sefardebis dros, konkurirebuli argumentebis arCevani da
wonadoba samarTlianobis safuZvelze unda ganxorcieldes, vinaidan
samarTlis fundamentur funqcias problemebis samarTlianad gadawyve-
ta Seadgens. maSasadame, im argumentebs eniWeba upiratesoba, romelsac
samarTlian Sedegamde mivyavarT. samarTlian Sedegze orientireba argu-
mentacias Tavidan bolomde gasdevs64.
saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 259-e muxlis
60
saxelmZRvanelo winadadebebi sisxlis samarTlis saqmeze ganaCenis formis, misi
dasabuTebulobisa da teqstis stilistikuri gamarTulobis Taobaze, saqarTvelos
uzenaesi sasamarTlo, Tb., 2015, gv. 41.
61
Bruns H-J., Das Recht der Strafzumessung, 2. Aufl., Köln, 1985, S. 268.
62
Grasnick., Strafzumessung als Argumentation, JA 1990, S. 81.
63
xubua g., samarTlis Teoria, Tb., 2004, gv. 192.
64
cipeliusi r., iuridiuli meTodebis moZRvreba, meaTe gadamuSavebuli gamocema,
qarTulad Targmna l. ToTlaZem, miunxeni, 2006, gv. 70.

149
pirveli nawilis Tanaxmad, `sasamarTlos ganaCeni unda iyos kanonieri,
dasabuTebuli da samarTliani~. sasamarTlo gadawyvetilebis dasabuTe-
buloba mniSvnelovania imdenad, ramdenadac igi samarTliani sasamarTlos
uflebis arsebiTi elementia65. mosamarTles ekisreba rogorc procesua-
lursamarTlebrivi, ise materialursamarTlebrivi dasabuTebis valdeb-
uleba66.
sasamarTlo gadawyvetilebis dasabuTebuloba Tu ra kriteriumebiT
ganisazRvreba bundovnad miiCneven67. Tumca, ar unda iyos sakamaTo, rom
sasamarTlo gadawyvetilebis dasabuTebuloba ara mxolod qmedebis kval-
ifikaciasTan dakavSirebiT aris sayuradRebo, arame. aseve sasjelis Se-
fardebis aspeqtSic. sasjelis saxe da zoma ganaCenSi piris braleulobaze
msjelobasTan SedarebiT aranakleb dasabuTebas moiTxovs68. sasamarTlos
ganaCenis `dasabuTebuloba~ im argumentaciis wardgenas gulisxmobs, ro-
melic ganaCens safuZvlad daedo. terminebi `dasabuTebuloba~ da `argu-
mentireba~ erTmaneTTan mWidro kavSirSia. dasabuTebuloba is moTxovnaa,
romelic yvela ganaCens waeyeneba da sayovelTaodaa aRiarebuli. miuxe-
davad imisa, rom sxvadasxva samarTlebriv kulturaSi sisxlis samarTlis
saqmeebze sasamarTlos ganaCenis Camoyalibebis sxvadasxva formaa, ganaCe-
nis dasabuTebuloba yvela samarTlebrivi sistemisTvis umniSvnelovane-
sia69.
ganaCenis dasabuTebulobas araerTi mizani aqvs. pirvel rigSi, igi
ganixileba, rogorc TviTnebobisgan dacvis meqanizmi. amasTan erTad, is
sazogadoebas saSualebas aZlevs, meTvalyureoba gauwios sasamarTlos
saqmianobas, rac sasamarTlo xelisuflebis mimarT sazogadoebis ndobas
zrdis. ganaCenis dasabuTebis gareSe Znelia imis Tqma, Tu ramdenad swo-
rad moxda normis Sefardeba70. rodesac sasamarTlos ganaCeni sasjelis
Sefardebis nawilSi dasabuTebulia, sazogadoebas eZleva imis SesaZle-
bloba, gaakeTos marTebuli daskvnebi Sefardebuli sasjelis samar-
TlianobasTan dakavSirebiT.
65
burjanaZe g., nafic msajulTa sasamarTlos mier gamotanili verdiqtis dasabuTe-
buloba: evropul standartebTan saqarTvelos kanonmdeblobis Sesabamisoba, wignSi:
korkelia k. (red.), adamianis uflebaTa dacvis saerTaSiriso standartebi da saqarT-
velo, Tb., 2011, gv. 26.
66
Bruns H-J., Das Recht der Strafzumessung, 2. Aufl., Köln, 1985, S. 264.
67
treqseli S., adamianis uflebebi sisxlis samarTlis procesSi, qarTuli Targmani,
Tb., 2009, gv. 133.
68
dadeSqeliani g., wignSi: saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis komen-
tari, Tb., 2015, gv. 724.
69
sunde l-k., sasamarTlos ganaCenis dasabuTebulobis evropuli perspeqtiva, wignSi:
korkelia k. (red.), adamianis uflebaTa dacvis konstituciuri da saerTaSoriso meqa-
nizmebi, Tb., 2010, gv. 149-150.
70
sunde l-k., dasax. naSr., gv. 150-151.

150
ganaCenis dasabuTebulobas ganaCenis efeqtiani gasaCivrebis uflebis
konteqstSic ganixilaven, vinaidan dasabuTebuli ganaCeni braldebuls
aZlevs SesaZleblobas saTanadod moemzados zeda instanciaSi sakuTari
interesebis dasacavad71. rodesac braldebulisTvis naklebad aris cno-
bili is safuZvlebi, ris gamoc Seefarda konkretuli saxis da zomis
sasjeli, mas zeda instanciaSi sakuTari interesebis dasacavad momza-
debisTvis `sakmarisi SesaZlebloba~ ar gaaCnia. dacvis mosamzadeblad
braldebulis uzrunvelyofa `sakmarisi SesaZleblobiT~, moiTxovs saTa-
nado doneze mis informirebulobas im garemoebebTan dakavSirebiT, ro-
melic safuZvlad daedo qveda instanciis mier misTvis konkretuli zo-
mis sasjelis Sefardebas. adamianis uflebaTa evropuli konvenciis me-6
muxlis Tanaxmad, samarTliani sasamarTlo ganxilvis uflebis uzrunv-
elsayofad mniSvnelovania, rom yovel pirs, visac bralad edeba sisxlis
samarTlis danaSaulis Cadena, hqondes sakmarisi SesaZlebloba sakuTari
dacvis mosamzadeblad. aRniSnulidan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom
evropuli `konvenciis me-6 muxlis 1-li punqti sasamarTloebs avaldebu-
lebs, dasabuTebuli gadawyvetilebebi miiRon~72.
saqarTvelos sasamarTlo praqtikis masalebis Seswavla imis Tq-
mis saSualebas iZleva, rom mdgomareoba, sasamarTlo gadawyvetilebaTa
dasabuTebis TvalsazrisiT, aradamakmayofilebelia. analogiur Sexed-
ulebas gamoTqvamen sxva avtorebic73. marTalia, maTi Sromebi emyareba sa-
samarTlo praqtikis, SedarebiT, adrindel analizss, magram mdgomareoba,
sasjelis Sefardebis nawilSi sasamarTlo gadawyvetilebaTa dasabuTebis
kuTxiT, TiTqmis, ucvleli rCeba. sasamarTlos gadawyvetilebebi, xSirad,
ar aris gamyarebuli saTanado argumentebiT, ganaCenebs aklia dasabuTeba
Sefardebuli sasjelis saxis da zomis mizanSewonilobasTan dakavSire-
biT. sasamarTloebi ganaCenSi uTiTeben, rom sasamarTlom gaiTvaliswina
danaSaulis motivi da mizani, qmedebaSi gamovlenili marTlsawinaaRm-
dego neba, marTlsawinaaRmdego Sedegi, damnaSavis warsuli cxovreba da
sxva, magram ar akonkreteben, Tu ra motivi iqna gaTvaliswinebuli, raSi
gamoixata marTlsawinaaRmdego Sedegi, damnaSavis warsul cxovrebaSi ra
saxis faqts hqonda adgili, romelmac msjavrdebuls sasjeli daumZima an
Seumsubuqa.
saqalaqo da saapelacio sasamarToebis mier gamotanili ganaCenis
dausabuTebloba zogjer zeda instanciis sasamarTlos mier maTi gau-
qmebis safuZveli xdeba. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlo erT-erT
gadawyvetilebaSi saapelacio sasamarTlos ganaCenis gauqmebis safuZvlad
71
sunde l-k., dasax. naSr., gv. 153.
72
makbraidi j., adamianis uflebebi da sisxlis samarTlis procesi, Tb., 2012, gv. 293.
73
korkelia k., rogor uzrunvelvyoT saqarTveloSi adamianis uflebaTa dacva evro-
puli standartebiT, Tb., 2010, gv. 57.

151
uTiTebs imas, rom gasaCivrebuli ganaCeni ar iyo dasabuTebuli74 da, Se-
sabamisad, ar akmayofilebda sisxlis samarTlis saproceso kodeqsiT gaT-
valiswinebul kriteriumebs ganaCenis kanonierebis, dasabuTebulobis da
samarTlianobis Taobaze.
sasamarTlos ganaCenis dasabuTebulobaze saubrisas Cndeba kiTxva,
aris Tu ara samarTliani sasamarTlo ganxilvis ufleba darRveuli, roca
saboloo ganaCeni dasabuTebulia, magram qveda instanciis ganaCeni ver
akmayofilebs am kriteriums?
Tu qveda instanciis sasamarTlos ganaCeni dausabuTebeli iyo, miuxe-
davad imisa, rom zeda instanciis sasamarTlos gadawyvetileba akmayofi-
lebs dasabuTebulobis moTxovnebs, msjavrdebulis ufleba samarTlian
sasamarTloze darRveulad SeiZleba CaiTvalos. marTalia, zemdgomi
sasamarTlos gadawyvetileba saerTo jamSi, sabolood akmayofilebda
misTvis saerTaSoriso standartebiT wayenebul moTxovnebs, magram vi-
naidan qveda instanciis sasamarTlo gadawyvetileba dausabuTebeli iyo,
braldebuls ar hqonda zeda instanciaSi sakuTari interesebis dasacavad
momzadebisTvis `sakmarisi SesaZlebloba~.

6. daskvna
sasjelis daniSvna samarTlis Sefardebis procesia, romelic sx-
vadasxva etapebs moicavs. sasjelis Sefardebis da samosamarTlo ufle-
bamosilebis ganxorcielebis dros mosamarTle emorCileba konstitu-
cias da kanons, magram ara usamarTlo, aramed samarTlian kanons. ar
SeiZleba konstituciasTan erTad mosamarTlem usamarTlo kanoniT ix-
lemZRvanelos da arakonstituciuri norma Seufardos msjavrdebuls.
mosamarTle sasjelis Sefardebis dros samarTliT aris SeboWili, rac
imas niSnavs, rom man ara mxolod moqmedi/pozitiuri samarTlis normebiT
unda ixelmZRvanelos, aramed, pirvel rigSi, samarTlis umniSvnelovanesi
principebiTac. kerZod, piradi da braleuli pasuxismgelobis, sasjelis
individualizaciis, sasjelis proporciulobis principebiT.
mosamarTle msjavrdebuls sasjels ufardebs kanoniT gaTvaliswineb-
uli sanqciis farglebSi da es misTvis sakmaris SezRudvas warmoadgens
subieqtivizmisagan Tavis dazRvevis TvalsazrisiT. amaze meti SezRudva,
e. w. sarekomendacio winadadebebis SemuSaveba da SeTavazeba mosamarTlis
gaumarTlebel SezRudvas gulisxmobs, rac safrTxes uqmnis sasjelis
individualizaciis principis ganxorcielebas. yvela ganxorcielebuli
qmedeba individualuria da igi individualur midgomas da Sefasebas
74
saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos 2010 wlis 9 noembris gadawyvetileba, saqmis
nomeri 2k-982ap-10.

152
saWiroebs.
sasjelis Sefardeba unda moxdes sasjelis miznebis Suqze. sasjelis
miznebi, rogorc cnobilia, aris samarTlianobis aRdgena, axali danaSau-
lis Tavidan acileba da damnaSavis resocializacia. aris gamoTqmuli mo-
sazreba, rom am miznebidan, TiTqos, pirveladi samarTlianobis aRdgena
aris, magram am mosazrebis sapirispirod unda iTqvas, rom prevenciuli
sisxlis samarTlisTvis, romelic ara mxolod warsulisken, aramed moma-
vliskenac ixedeba, pirveladi danaSaulis Tavidan acileba da damnaSavis
resocializaciaa. Tu es ori mizani iqna miRweuli, unda CavTvaloT, rom
Sefardebuli sasjelis aRsrulebiT samarTlianobac aRsdga. winaaRmdeg
SemTxvevaSi sasjeli SurisZiebasTan gaigivdeba. danaSaulis Tavidan ac-
ilebas da damnaSavis resocializacias yvela sasjeli erTnairad SeiZleba
xels ver uwyobdes. amitom, sasjelis Sefardebisas unda iqnas dadgenili,
konkretul garemoebaTa (maT Soris Cadenili danaSaulis simZimis) gaT-
valiswinebiT, romeli mizania prioritetuli da Sesafardebeli sasjelic
amis mixedviT unda SeirCes.
sasjelis Sefardeba argumentaciis procesi, xolo Sefardebu-
li sasjeli argumentaciis Sedegia. amdenad, didi mniSvneloba eniWeba
mosamarTlis argumentebs sasjelis samarTlianobasTan dakavSirebiT. ga-
naCeni unda iyos dasabuTebuli da saTanado argumentebiT gamyarebuli,
man rom meti legitimuroba SeiZinos da aravis ar gauCndes eWvi Sefarde-
buli sasjelis mizanSewonilobaze. Sefardebuli sasjeli Tu ramdenad
samarTliania, amas TviT msjavrdebulic kargad grZnobs, Tumca Sefarde-
buli sasjelis da sasamarTlos gadawyvetilebis samarTlianobis rwmenis
Sesaqmnelad ganaCenis dasabuTebuloba mniSvnelovan rols TamaSobs.
SeiZleba Sefardebuli sasjeli samarTliani iyos, magram Tu ganaCeni
ar aris Sesabamisi argumentebiT gamyarebuli da dasabuTebuli, sazoga-
doebas da msjavrdebuls usamarTlobis gancda gauCndes, rac xels ver
Seuwyobs danaSaulis Tavidan acilebas. danaSaulis Tavidan acilebisTvis
mniSvnelovania, rom sazogadoebaSi ar arsebobdes rogorc dausjelobis
sindromi, ise usamarTlobis gancda. danaSaulis dausjeloba usamarT-
lobis gancdas qmnis, magram igi SeiZleba arsebobdes danaSaulis dasjis
SemTxvevaSic.

153
SoTa biWia

gamoZiebis dawyebamde pasuxisgebaSi micemis xandazmulobis


vadis gasvlis procesualuri Sedegi

Sesavali
xandazmulobis cneba sisxlis samarTalSi dakavSirebulia sajaro da
kerZo interesebis konkurenciasTan.1 sisxlis samarTlis procesSi saja-
ro interesi ukavSirdeba simarTlis garkvevas, danaSaulis gamovlenas,
damnaSavis dasjas, saproceso moqmedebebis efeqturobas, adamianuri da
materialuri resursebis gamoyenebis Sedegianobis optimalurobas, axali
danaSaulis prevencias, marTlwesrigis dacvas da a.S. kerZo interesi uka-
vSirdeba konkretuli piris dacvas misi garkveuli uflebebisa da intere-
sebis saxelmwifos mier darRvevisa Tu SezRudvisagan. am TvalsazrisiT,
rogorc wesi, sajaro interesis damcveli sisxlis samarTlis procesSi
aris braldebis mxare, samarTaldamcavi organoebi, xolo kerZo intere-
sis dacveli _ dacvis mxare. aseve piri, romelsac jer ar aqvs sapro-
ceso statusi da romlis mimarTac xorcieldeba garkveuli moqmedeba,
misi damcveli. amasTan, sisxlis samarTlis procesis nebismier stadiaze
mniSvnelovania sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis mier sajaro da
kerZo interesebs Soris optimaluri balansis miRweva, raTa arc sajaro
interesi Seilaxos gaumarTleblad da arc kerZo interesi dazaraldes
usamarTlod. es exeb. aseve sisxlis samarTlis procesis im etapsac, roca
jer dacvis mxare CarTuli ar aris saqmeSi. am etapze didia Sansi, sajaro
interesis dacvis sababiT dairRves kerZo interesi pirisa, romelsac jer
ar aqvs procesualuri statusi SeZenili, Tumca konkretuli sagamoZiebo
moqmedebis Semdeg SesaZlebelia man braldebulis statusi miiRos. aseve
im pirebisa, romlebmac SeiZleba aRniSnuli statusi ar miiRon, Tumca maT
mimarT konkretuli moqmedebebis ganxorcielebiT Seilaxos maTi ufle-
bebi an SeizRudos konkretuli kerZo interesebi. kerZod, SeiZleba sx-
vadasxva saproceso moqmedebiT moxdes piris, misi sacxovrebeli, samuSao
adgilis, sakuTrebis xelSeuxeblobis, piradi cxovrebis saidumloobis,
Tavisufali gadaadgilebis, Tavisufali ekonomikuri saqmianobis, moq-
medebis Tavisuflebis da sxva uflebebis gaumarTlebeli SezRudva, ra-
1
ix. S. biWia, xandazmuloba sisxlis samarTalSi, Tb., „universali“, 2010, 51, 66;
Listokin Y. and Princeton University, Efficient Time Bars: A New Rationale for the Existence of Statutes
of Limitations in Criminal Law, The Journal of Legal Studies, The University of Chicago, January, 2002,
№31, 99-105; Richardson E., J., Eliminating the Limitations of Limitations Law, Arizona State Law
Journal, №29, Winter, 1997, 1020-1022; Calveli-Adorno F., Die Verlängerung der Verjährungsfrist für
die Strafvervolgung von Verbrechen, die mit lebenslangem zuchthaus bedroht sind; NJW, 18. Jahrgang
_ 1. Halbband, 1965, 273-276

154
sac SesaZlebelia mohyves am an sxva pirisaTvis mniSvnelovani uaryofiTi
Sedegebi. amitom aucilebelia sisxlis samarTlis procesis yvela stadi-
aze kanonmdeblis mier kerZo da sajaro interesTa Soris balansis povna
da legitimuri sajaro interesis miznebis misaRwevad kerZo interesebis
SezRudvis SesaZleblobis gaTvaliswineba mxolod ukidures SemTxvevebSi.
sisxlis samarTlis procesSi sajaro da kerZo interesebis balansis
miRwevis sakiTxSi mniSvnelovani adgili uWiravs sisxlissamarTlebrivi
devnis xandazmulobis vadis gasvlis procesualur SedegTan dakavSirebul
sakanonmdeblo normebs. zogadad sisxlissmarTlebrivi devnis xandazmu-
loba, sxva miznebTan erTad, kerZo interesebis dacvis mizniT sajaro
xelisuflebis SezRudvasac emsaxureba,2 ris gamoc kanonSi xandazmulo-
bis gaTvaliswineba TavisTavad ayenebs dRis wesrigSi sajaro da kerZo
interesTa balansis sakiTxs. unda aRiniSnos, rom xandazmulobis vadis
xangrZlivobis gansazRvra, Tavis mxriv. aseve sajaro da kerZo interesTa
Soris balanss unda emyarebodes,3 Tumca am principis dacviT kanonmde-
blis mier ukve dawesebuli xandazmulobis vadis gasvlis procesualuri
Sedegic unda gamoxatavdes kerZo da sajaro interesTa Soris balanss.
winaaRmdeg SemTxvevaSi xandazmulobis vadaSi gamoxatul zemoaRniSnul
balanss azri ekargeba, radgan es balansi am vadis gasvlis Semdeg mainc
dairRveva. amitom, xandazmulobis konkretuli vadebis dawesebasTan er-
Tad kanonmdebelma didi yuradReba unda dauTmos imas, Tu ra Sedegi mo-
hyveba am vadis gasvlas ama Tu im stadiaze. amasTan, sisxlissamarTlebrivi
devnis xandazmulobis vada SeiZleba gavides sisxlis samarTlis procesis
sxvadasxva stadiaze. gansakuTrebiT mniSvnelovania imis garkveva, Tu ra
gavlenas axdens xandazmulobis vadis gasvla sisxlis samarTlis procesis
sawyis stadiaze Casatarebel moqmedebebze.
aqve unda iTqvas, rom am statiaSi ar aris ganxiluli, Tu ramdenad
aris daculi kerZo da sajaro interesTa Soris balansi kanonmdeblo-
bebSi konkretuli xandazmulobis vadebis dawesebisas. aq mxolod proce-
sualur WrilSia sakiTxi dayenebuli da ganxilulia, xom ar aris sisxlis
samarTlis procesis sawyis stadiaze sajaro interesis dacvis sababiT
kerZo interesebis gaumarTlebeli SezRudva daSvebuli.

2
ix. S. biWia, xandazmulobis funqciebi sisxlis samarTalSi, zugdidis saswavlo uni-
versitetis samecniero Sromebis krebuli, №4, zugdidi, 2010, 93-94
3
ix. S. biWia, pasuxisgebaSi micemis xandazmulobis vadebis gansazRvris saxelmZRvane-
lo principi da misi dogmaturi Sedegebi, Jurnali „marTlmsajuleba“, №1, 2009, 74-89;
i. listokinis dasax. naSr., 99-102; Dunn A., Comment, Criminal Law _ Statutes of Limitation on
Sexual Assault Crimes: Has the Availability of DNA Evidence Rendered Them Obsolete?, 23 University
of Arkansas Little Rock Law Review, 2001, 839; Sead. Мшвениерадзе П., Институт давности в со-
ветском уголовном праве, Тбилиси, издательство «Сабчота сакартвело», 1970, 81, 86; Саблер В.,
О значении давности в уголовном праве, Москва, 1872, 102.

155
gamoZiebis dawyebamde pasuxisgebaSi micemis xandazmulobis vadis
gasvlis procesualuri Sedegi sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis
mixedviT
saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsi dawvrilebiT ar
aRwers sisxlis samarTlis procesis sawyis stadias da mxolod gamoZiebis
dawyebis valdebulebis dawesebiT Semoifargleba. kerZod, „danaSaulis
Sesaxeb informaciis miRebis SemTxvevaSi gamomZiebeli, prokurori valde-
bulni arian, daiwyon gamoZieba.“4 damatebiT raime danawesi, Tu rogor
xdeba gamoZiebis dawyeba, kodeqsSi ar moipoveba, rac, albaT, kodeqsis
naklad SeiZleba CaiTvalos. samagierod aris normebi, romlebSic miTiTe-
bulia, Tu ra gavlenas axdens xandazmulobis vadis gasvla gamoZiebaze.
kerZod, „gamoZieba mimdinareobs gonivrul vadaSi, magram ara umetes Se-
sabamisi danaSaulisTvis saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsiT dad-
genili sisxlissamarTlebrivi devnis xandazmulobis vadisa.“5 „gamoZieba
unda Sewydes, xolo sisxlissamarTlebrivi devna ar unda daiwyos an unda
Sewydes, Tu gasulia saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsiT dadge-
nili sisxlissamarTlebrivi devnis xandazmulobis vada.“6 „gamoZiebis
Sewyvetis Sesaxeb gadawyvetilebas iRebs prokurori dadgenilebiT.“7
amasTan, „gamoZieba aris uflebamosili piris mier am kodeqsiT dadgenili
wesiT ganxorcielebul moqmedebaTa erToblioba, romlis mizania dana-
SaulTan dakavSirebuli mtkicebulebebis Segroveba.“8 kodeqsSi mocemu-
li gamoZiebis cnebis ganmarteba ar aris srulyofili, vinaidan mocemuli
ganmartebis Sedegad gamoZieba moicavs yvela im etaps, romelSic SesaZle-
belia mtkicebulebebis Segroveba. es ki, saqarTvelos sisxlis samarTlis
saproceso kodeqsis mixedviT, garkveul SemTxvevebSi SesaZlebeli. aseve
sasamarTlo ganxilvis etapzec. amitomac es ganmarteba iZleva saSuale-
bas, gamoZiebis cnebaSi moazrebul iqnes mxaris moqmedeba sasamarTlo
ganxilvis etapzec. Tumca kodeqsis sxvadasxva muxlis sistemuri analizis
Sedegad SesaZlebelia daskvnis gakeTeba, rom sinamdvileSi kanonmdebeli
gamoZiebis cnebaSi gulisxmobs winasasamarTlo sxdomamde arsebul etaps.
gamoZiebis Sewyveta niSnavs sagamoZiebo moqmedebebis ganxorcielebis
SeuZleblobasac. aqidan is daskvna SeiZleba iqnes gamotanili, rom xan-
dazmulobis vadis gasvlis Semdeg raime sagamoZiebo moqmedebis ganxor-
cieleba gamoricxulia. amasTan, vinaidan sssk-is me-100 muxlis moTxovniT,
4
ix. muxli 100, saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsi, 2009 wlis 9
oqtomberi, 2015 wlis 26 agvistos moqmedi redaqcia, <https://matsne.gov.ge/index.
php?option=com_ldmsearch&view=docView&id=90034&lang=ge# > [26.08.2015]
5
ix. sssk-is 103-e muxli
6
ix. sssk-is 105-e muxlis pirveli nawili
7
ix. sssk-is 106-e muxlis pirveli nawili
8
ix. sssk-is me-3 muxlis me-10 nawili

156
gamoZiebis dawyebaze Sesabamisi Tanamdebobis piri uars ver ityvis, xan-
dazmulobis vadis gasvla gamoZiebis dawyebaze uaris Tqmis safuZveli ar
aris, rac imas niSnavs, rom formalurad mainc unda daiwyos gamoZieba. Tu
pasuxisgebaSi micemis xandazmulobis vadis gasvlis miuxedavad gamoZieba
mainc unda daiwyos, xom ar niSnavs es imas, rom xandazmulobis vadis gas-
vla gamoZiebis sawyis stadiaze zegavlenas ar axdens? sainteresoa qa-
rTveli kanonmdeblis mier arCeuli gza, rom xandazmulobis vadis gasvla
aris devnis dawyebaze uaris safuZveli, magram ar aris gamoZiebis dawye-
baze uaris Tqmis safuZveli. is mxolod dawyebuli gamoZiebis Sewyvetis
safuZvelia. es imas niSnavs, rom xandazmulobis vadis gasvlis miuxedavad
gamoZieba unda daiwyos da mxolod amis mere unda Sewydes. es emsaxure-
ba imas, rom arc erTi konkretuli SemTxveva ar darCes samarTaldam-
cavi organoebis kontrolis gareSe, Tumca am sajaro interesTan erTad
aucilebelia kerZo interesebis saTanadod dacvac. aqve unda gairkves
sisxlissamarTlebrivi devnisa da gamoZiebis mimarTebac. marTalia, sisx-
lis samarTlis saproceso kodeqsi ar ganmartavs devnas, Tumca garkveu-
li normebis sistemuri analizis safuZvelze SesaZlebelia gamoZiebasa
da devnas Soris mimarTebis dadgena. kerZod, „sisxlissamarTlebrivi
devna iwyeba piris dakavebisTanave an braldebulad cnobisTanave (Tu is
ar daukavebiaT).“9 „piris braldebulad cnobis safuZvelia gamoZiebis
stadiaze Sekrebil im mtkicebulebaTa erToblioba, romlebic sakmarisia
dasabuTebuli varaudisTvis, rom am pirma danaSauli Caidina.“10 „dakaveba
SesaZlebelia, Tu sxva pirobebTan erTad arsebob. aseve dasabuTebuli
varaudi, rom pirma Caidina danaSauli.“11 „dasabuTebuli varaudi aris
faqtebis an informaciis erToblioba, romelic mocemuli sisxlis samar-
Tlis saqmis garemoebaTa erTobliobiT daakmayofilebda obieqtur pirs,
raTa daeskvna piris mier danaSaulis SesaZlo Cadena.“12 amdenad, aSkaraa,
rom gamoZiebis dawyeba win uswrebs devnis dawyebas, xolo roca pirveli
saproceso moqmedeba piris dakavebaa, maSin gamoZiebis dawyeba devnis daw-
yebis Tanadroulia.
sssk-is 105-e muxli pirdapir gamoricxavs devnis dawyebas xandazmu-
lobis vadis gasvlis SemTxvevaSi, rac imas niSnavs, rom akrZalulia piris
dakaveba. amdenad, zogadad SesaZlebelia gamoZiebisa da devnis erTdrou-
lad dawyeba, Tumca xandazmulobis vadis gasvlis Semdeg vinaidan devnis
dawyeba gamoricxulia, dakavebis gareSe unda daiwyos gamoZieba. sssk-is
105-e muxlSi pirdapir ar aris miTiTebuli, rom xandazmulobis vadis gas-
vla dauyovnebliv iwvevs gamoZiebis Sewyvetas. mxolod zogadadaa dawese-
9
ix. sssk-is 167-e muxlis pirveli nawili
10
ix. sssk-is 169-e muxli
11
ix. sssk-is 171-e muxlis pirveli nawili
12
ix. sssk-is me-3 muxlis me-11 nawili

157
buli gamoZiebis Sewyvetis movaleoba, ris gamoc SeiZleba erTi SexedviT
Seiqmnas STabeWdileba, rom xandazmulobis vadis gasvlis Semdeg kanon-
mdebeli uSvebs sagamoZiebo moqmedebebis ganxorcielebis SesaZleblobas
gamoZiebis Sewyvetis gadawyvetilebis miRebamde, Tumca aRniSnuli daskv-
na ewinaaRmdegeba 103-e muxls, romelic gamoZiebas zRudavs xandazmulo-
bis vadiT. es imas niSnavs, rom 103-e muxli xandazmulobis vadis gasvlis
Semdeg krZalavs gamoZiebis gagrZelebas. amdenad, 103-e da 105-e muxlebi
erTobliobaSi, sistemurad unda iqnes wakiTxuli, ris Semdegac unda ga-
keTdes daskvna, rom roca danaSaulis Sesaxeb Setyobineba Sesulia Sesa-
bamis organoSi pasuxisgebaSi micemis xandazmulobis vadis gasvlis Sem-
deg, aRniSnulma organom unda miiRos es Setyobineba, riTac is iRebs
gamoZiebis dawyebis gadawyvetilebas, Tumca raime moqmedebis Catarebis
gareSe maSinaTve unda Sewyvitos gamoZieba.
aqve unda aRiniSnos erTi mniSvnelovani sakiTxi. danaSaulis Setyo-
binebis miRebisTanave Sesabamisi organo SetyobinebaSi aRweril faqto-
briv garemoebebs savaraudo, pirvelad samarTlebriv Sefasebas aZlevs da
swored am kvalifikaciiT iwyeba gamoZieba.13 aseve gasaTvaliswinebelia
is, rom samarTlebrivi Sefaseba mxolod arsebul monacemebs unda emyare-
bodes, ar unda cdebodes miRebul informacias. winaaRmdeg SemTxvevaSi
obieqturi gamoZiebis valdebuleba dairRveva. dauSvebelia qmedebis is-
eTi samarTlebrivi Sefaseba romlis safuZvelic SetyobinebaSi ar aris
mocemuli. Tu SetyobinebaSi raime formiT miniSnebuli ar aris romelime
damamZimebeli garemoebis arseboba, gamoZieb. aseve ar SeiZleba daiwyos
kvalificiuri danaSaulis muxliT. magaliTad, Tu gamoZieba daiwyo gvamis
aRmoCenis gamo da jer ucnobia qmedebis subieqti, gamoZieba ver daiwyeba
araerTgzis mkvlelobis muxliT miuxedavad imisa, rom SeiZleba marTlac
mkvlelobisTvis nasamarTlevi piris mier iyos kvlav mkvleloba Cadeni-
li, Tumca amaze mimaniSnebeli raime informacia jer gamoZiebas ar aqvs.
gamoZiebis sawyis etapze jer mxolod minimaluri informacia arsebobs
danaSaulze, ris gamoc gasakviri araa, rom gamoZiebis dawyebis Semdeg
gamoZiebis dasrulebamde kvalifikacia ramdenjerme Seicvalos.14 obieq-
turi da konkretul safuZvelze damyarebuli gamoZieba moiTxovs, rom
gamoZieba emyarebodes ukve miRebul informacias.
amdenad, dgas sakiTxi, gamoZiebis sawyis etapze romeli danaSaulis
xandazmulobis vada unda viangariSoT: im danaSaulis, riTac moxda pirve-
ladi samarTlebrivi Sefaseba gamoZiebis dawyebis dokumentSi Tu piris
13
qmedebis danaSaulad kvalifikaciis stadiebis Sesaxeb ix. g. naWyebia, qmedebis dana-
Saulad kvalifikaciis zogadi Teoria, Tbilisi, 2010, 7-26
14
qmedebis danaSaulad kvalifikaciis procesSi savaraudo daskvnis kategoriul
daskvnad qcevis procesze ix. g. naWyebia, qmedebis danaSaulad kvalifikaciis aqsi-
ologiuri buneba, „marTlmsajuleba“, N1, 2007, 43

158
mier realurad Cadenili qmedebis aRmniSvneli danaSaulis? sisxlis samar-
Tlis kodeqsi awesebs Cadenili danaSaulis xandazmulobis vadas. magram
aRniSnuli danaSaulis niSnebi xom gamoZiebiT unda dadgindes? magram am
danaSaulis Sesaxeb sruli informacia gamoZiebis dasawyisSi jer rom ar
aris mopovebuli? Tu xandazmulobis daangariSeba moxdeba ara ukve arse-
buli informaciis safuZvelze micemuli kvalifikaciiT, aramed Cadenili
qmedebis mixedviT, maSin xandazmulobis vadis gasvlis gamo gamoZieba ver
Sewydeba, sanam srulyofilad ar dadgindeba Cadenili qmedebis yvela ni-
Sani. aseT SemTxvevaSi sssk-is 103-e muxlis arseboba azrs kargavs, radgan
nebismier SemTxvevaSi aucilebeli xdeba gamoZiebis Catareba, romlis bo-
losac SeiZleba qmedebis kvalifikaciis Semcvleli axali informacia ver
Segrovdes da saqme Sesawyveti gaxdes, xolo xandazmulobis vada ukve
didi xnis gasuli iqneba da amis gamo sssk-is 103-e muxlis moTxovna _
darRveuli. sakiTxis aseTi gadawyveta, erTi mxriv, kerZo interesis xe-
lyofis safrTxes Seicavs, radgan Sesabamis organoebs eZlevaT ufleba,
xandazmuli qmedebis gamosaZieblad Caataron garkveuli moqmedebebi, maT
Soris, kanonis Tanaxmad, SesaZlebelia qmedebis subieqtis uflebebis Semz-
Rudveli moqmedebebis Catarebac miuxedavad imisa, rom am moqmedebebs
devnis dawyeba ver mohyveba da amitom umiznoa. meore mxriv, es aiZulebs
gamoZiebis organos, zedmeti procedurebi gaiaros saqmeze warmoebis Se-
sawyvetad: jer daiwyos gamoZieba da amis mere Sewyvitos igi. amdenad,
rogorc Cans, xandazmulobis vadis gasvlis Semdeg devnis dawyebis Seu-
Zleblobis pirobebSi gamoZiebis dawyeba umizno moqmedebas hgavs da mi-
uRebelia. meore mxriv, Tu gamoZiebis sawyis etapze, miRebuli informa-
ciis farglebSi, xandazmulobis vadis gasvla saeWvoa, TiTqos gamoZiebis
dawyebas xeli ar unda SeeSalos, raTa sajaro interesebi ar dazaraldes.
marTalia, xandazmulobis vadis gasvlis Semdegac gamoZiebis dawyebis Ses-
aZleblobis micema saTanado organoebisTvis iZleva saSualebas, zustad
dadgindes xandazmulobis vada gasulia Tu ara konkretul qmedebaze da
amis Semdeg gadawydes, saqme Sewydes Tu ara, Tumca, amis paralelurad
arsebobs kerZo interesis dacvis aucileblobac da saWiroa saxelmwifo
organoebis SezRudva, raTa maT kanonis mier miniWebuli uflebamosileba
ar gamoiyenon umiznod da am gziT kanonieri saxe ar mieces kerZo intere-
sebis xelyofas.15
15
interesTa balansze, uflebis SezRudvis Tanazomierebasa da proporciulobaze ix.
sakonstitucio sasamarTlos 2007 wlis 2 ivlisis N1/2/384 gadawyvetileba saqmeze da-
viT jimSeleiSvili, tariel gvetaZe, neli dalaliSvili saqarTvelos parlamentis wi-
naaRmdeg, II, 22; uflebis SezRudva miznis miRwevis vargisi da misaRebi saSualeba rom
unda iyos, amis Sesaxeb ix. q. eremaZe, interesTa dabalanseba demokratiul sazoga-
doebaSi, 2013, 100; uflebis SezRudvis farglebis Sesaxeb ix. a. Saio, xelisuflebis
TviTSezRudva, konstitucionalizmis Sesavali, Tbilisi, 2003, 344

159
amasTan, gasaTvaliswinebelia is garemoeba, rom Cadenili qmedebis
samarTlebriv Sefasebas gansazRvravs swored Sekrebil mtkicebulebaTa
erToblioba.16 SeiZleba faqtebi realurad gacilebiT mZime danaSaul-
ze miuTiTebdes, vidre Sekrebili mtkicebulebebiT irkveva, magram sa-
samarTlo sabolood daadgens swored im faqtebs, romelzec miuTiTeben
mtkicebulebebi. magaliTad, SeiZleba pirma Caidinos ganzrax mkvlelobis
mcdeloba, rac gansakuTrebiT mZime danaSaulia, magram Tu mtkicebule-
bebiT mkvlelobis ganzraxva ar dasturdeba da mxolod janmrTelobis
mZime dazianeba ikveTeba, sasamarTloc daadgens, rom piris qmedeba aris
janmrTelobis mZime dazianeba, rac mZime danaSaulia. am magaliTiT xazi
esmeba im garemoebas, rom obieqturi mizezebis gamo SeiZleba ver moxerx-
des realuri faqtebis zustad dadgena mtkicebulebebiT. aq iCens Tavs
gansxvaveba obieqtur realobasa da samarTlis mier aRiarebul realobas
Soris.17 vinaidan samarTlis normebis safuZvelze calke samyaro iqmneba,
amitom safuZvels moklebulia imis mtkiceba, rom xandazmulobis vada
daangariSebul unda iqnes obieqturad arsebuli faqtebis da ara samarT-
lis normebis safuZvelze ukve micemuli kvalifikaciis mixedviT. amasTan,
Tu realurad Cadenili qmedebis mixedviT gamoiTvleba xandazmulobis
vada, gamoZiebas yovelTvis SeeZleba sagamoZiebo moqmedebebis Catarebis
gamarTleba imiT, rom misi azriT realurad ufro mZime qmedebaa Cad-
enili, vidre am etapze mis mier micemuli kvalifikaciaa. aseT SemTxvevaSi
gamoZieba SeiZleba usazRvrod gagrZeldes da gansakuTrebiT mZime da-
naSaulisTvis gaTvaliswinebuli xandazmulobis vada iqnes gamoyenebuli
miuxedavad imisa, rom pirveladi kvalifikaciiT qmedeba naklebad mZime
danaSaulia. aseT viTarebaSi saerTod azrs kargavs naklebad mZime dana-
SaulisTvis calke xandazmulobis vadebis daweseba.
amdenad, isev wamoiWreba sakiTxi, romeli danaSaulis xandazmulobis
vada unda iqnes daangariSebuli? Tu xandazmulobis vadis dasaangariSe-
blad relevanturi danaSaulis dasadgenad gamoZiebis dasruleba iqneba
16
ix. sssk-is me-3 muxlis me-12, me-13 nawilebi, me-13 muxlis me-2 nawili, 82-e muxlis
me-3 nawili, 169-e muxlis pirveli nawili, 231-e muxlis me-4 nawili, 259-e muxlis me-3
nawili, 261-e muxlis me-7 nawili, 264-e muxlis pirveli nawili
17
marTalia, aq ar igulisxmeba pirdapiri mniSvnelobiT samarTlebriv da socialur
sinamdviles Soris gansxvaveba, rogorc es warmodgenilia g. naneiSvilisa da i. sur-
gulaZis polemikaSi (ix. surgulaZisa da naneiSvilis polemika, d. gegenavas redaq-
torobiT, Tbilisi, 2012), arc iuridiul da sociologiur azrovnebis wess Soris
gansxvaveba, rogorc es warmodgenilia g. naWyebias meTodologiur naSromebSi (ix.
g. naWyebia, sisxlis samarTlis mecnierebis meTodologiuri anbani, Tbilisi, 2006),
aramed am sakiTxebis mxolod procesualur mxares gulisxmobs, Tumca is mainc kav-
SirSia zemoaRniSnul meTodologiur safuZvlebTan da garkveulwilad samarTlebriv
sinamdvilesa da faqtobriv sinamdviles Soris gansxvavebis mxriv zemoaRniSnuli
meTodologiis procesualur Sedegsac warmoadgens.

160
aucilebeli, maSin Tavs iCens winaaRmdegoba sssk-is 103-e muxlTan, ro-
melic ambobs, rom gamoZiebis vada ar SeiZleba aRematebodes Sesabamisi
danaSaulisTvis gaTvaliswinebul xandazmulobis vadas. kerZod, Tu xan-
dazmuli danaSaulis miuxedavad ufro mZime danaSaulis niSnebis dasad-
genad gamoZiebis gagrZelebiT makvalificirebeli garemoebis arseboba ar
dadgindeba, maSin gamoZieba Sesawyveti iqneba im danaSaulze, risi xandazmu-
lobis vada gamoZiebis gagrZelebis gadawyvetilebis miRebamdec gasuli
iyo. gamova, rom sabolood sssk-is 105-e muxliT dadgenili gamoZiebis
Sewyvetis moTxovna Sesruldeba, magram gamoZiebis vada gascdeba im da-
naSaulisTvis gaTvaliswinebul xandazmulobis vadas, romelzec Sewyda
gamoZieba. amiT sssk-is 103-e muxlis moTxovna irRveva. aRniSnuli muxli
swored kerZo interesebis dacvis mizniT sajaro xelisuflebis SezRud-
vis mizans emsaxureba. Tu sssk-is 103-e muxlis moTxovna ugulebelyofili
iqneba, kerZo interesebis dacvis raime berketi ar iarsebebs. sssk-is 103-e
muxlis dacvaSi gansakuTrebuli simwvaviT iCens Tavs kanonis sagarantio
funqcia.18
Tu qurdoba Caidina erTxel ukve qurdobisTvis nasamarTlevma pirma,
aRniSnuli aris mZime danaSauli da misTvis ufro meti xandazmulobis
vadaa gaTvaliswinebuli, vidre nasamarTlobis armqone piris mier qur-
dobis Cadenisas, rac naklebad mZime danaSaulia. amdenad, nasamarTlo-
bis faqtors gadamwyveti mniSvneloba SeiZleba hqondes xandazmulobis
vadis gasvlis sakiTxis gadasawyvetad. magram problema isaa, rom qur-
dis nasamarTlobis Sesaxeb gamoZieba informacias ver miiRebs, sanam ar
daadgens mis vinaobas. qurdoba ki faruli danaSaulia da misi Camdeni
xSirad ucnobi rCeba.19 amdenad, Tu martivi qurdobisaTvis dadgenili
xandazmulobis vadis gasvlis Semdeg Semovida Setyobineba qurdobis Ses-
axeb, romelsac pirveladi samarTlebrivi Sefaseba mieca, rogorc martivi
qurdoba, gamoZieba unda Sewydes imTaviTve martivi qurdobis xandazmu-
lobis vadis gasvlis gamo Tu gamoZieba unda gagrZeldes imis imediT,
rom gamoZieba daadgens qurdis nasamarTlobas an sxva makvalificireb-
el niSans da xandazmulobis vada dadgenili ufro mZime danaSaulisTvis
gasuli ar aRmoCndeba? Tu gamoZieba unda gagrZeldes, maSin im SemTx-

18
ix. m. turava, sisxlis samarTali, zogadi nawili, danaSaulis moZRvreba, Tbili-
si, 2011, 107-136; Е. Чередниченко, Принципы уголовного законодательства: понятие,
система, проблемы законо­дательной регламентации, Москва, 2007, 45; Т. Радько, В. Толстик,
категория функции права в юридической науке, В. Хропанюк, Теория государства и права:
Хрестоматия, под редакции Т. Радько, Москва, 1998, 34; J. Raz, The rule of law and its virtue, The
authority of law: Essays on law and morality, Clarendon press, 1979, 57.
19
statistikuri monacemebi, romelTa mixedviTac qurdobis naxevarze meti gauxs-
neli rCeba, ixileT Sinagan saqmeTa saministros vebgverdze <http://police.ge/ge/useful-
information/statistics/statistics1>

161
vevaSi, roca makvalificirebeli garemoeba ver dadgindeba, erTaderTi
misaRebi gadawyvetileba gamoZiebis Sewyveta iqneba, magram sssk-is 103-e
muxliT gaTvaliswinebuli moTxovna xandazmulobis vadis gasvlisTanave
gamoZiebis Sewyvetisa, darRveuli iqneba. meore mxriv, Tu sssk-is 103-
e muxlis ugulebelyofiT gagrZelebuli gamoZiebis Sedegad qurdi na-
samarTlevi aRmoCnda, ukve devnis dawyebac SesaZlebeli iqneba. amdenad,
aSkaraa, rom gamoZiebis sawyis etapze udidesi mniSvneloba aqvs imas, Tu
xandazmulobis vada romeli danaSaulidan daiangariSeba: im danaSaulidan,
romlis Sesaxeb sakmarisi monacemebi arsebobs gamoZiebis sawyis etapze
Tu im umZimesi danaSaulidan, romelic SeiZleba aRmoCndes SetyobinebaSi
miTiTebuli qmedeba. udavoa, rom sssk-is 103-e muxls Tavisi roli akis-
ria. misi moTxovnis ugulebelyofiT is mkvdar normad iqceva. radgan is
kanonmdebelma gaiTvaliswina, misi dacvac aucilebelia. miT umetes, rom
es muxli kerZo interesebis dacvis umniSvnelovanesi berketia. es sakiTxi
umniSvnelovanesia gamoZiebis sawyis etapze kerZo da sajaro interesTa
balansis kuTxiT. sabolood SeiZleba iTqvas, rom 105-e da 103-e muxlebis
sistemuri analizis, kerZo interesTa dacvis aucileblobis, kanonis saga-
rantio funqciis safuZvelze erTaderTi swori gadawyvetileba aris, xan-
dazmulobis vada daangariSebul iqnes konkretul etapze qmedebisTvis
ukve micemuli samarTlebrivi Sefasebis mixedviT. gamoZiebis sawyis etapze
es aris gamoZiebis dawyebis Sesaxeb dokumentSi miTiTebuli savaraudo
pirveladi kvalifikacia. amitom, rogorc ki gava ukve dakvalificire-
buli danaSaulisaTvis gaTvaliswinebuli xandazmulobis vada, gamoZieba
unda Sewydes maSinac, Tu gamoZiebis mwarmoebeli piri darwmunebulia,
rom is moipovebs ufro mZime danaSaulis arsebobis damadasturebel mt-
kicebulebas. Tu aseTi mtkicebuleba arsebobs, gamoZiebam is unda moipo-
vos ukve arsebuli kvalifikaciiT gaTvaliswinebuli danaSaulisaTvis
xandazmulobis vadis gasvlamde da am vadis gasvlamde moaswros qmedebis
gadakvalificireba ufro mZime danaSaulze, rom Semdeg ukve axali dana-
Saulis mixedviT iqnes daangariSebuli xandazmulobis vada. amiT daculi
iqneba kanonis sagarantio funqcia, momavali braldebulis kerZo intere-
sebi da gamoricxuli iqneba samarTaldamcavi organoebis mier uflebebis
gaumarTlebeli SezRudva.20 e. aseve waaxalisebs maT swrafi da efeqturi
gamoZiebis Catarebisken, kanonierad SezRudavs maT gamgeblobaSi arsebul
sajaro xelisuflebas, rac aris kidec xandazmulobis funqcia.
danaSaulis Sesaxeb SetyobinebaSi asaxulia faqtobrivi garemoebebi,
romlebic Setyobinebis avtors miaCnia danaSaulad, magram Setyobineba-

20
sajaro da kerZo urTierTobebs Soris balansis miRwevis Sesaxeb saxelmwifo mova-
leobaze ix. b. zoiZe, sakonstitucio kontroli da RirebulebaTa wesrigi saqarT-
veloSi, Tbilisi, 2007, 39

162
Si, rogorc wesi, mocemuli araa konkretuli danaSaulis kvalifikacia.
qmedebis pirvelad savaraudo samarTlebriv Sefasebas iZleva uflebamo-
sili organo Sesabamis aqtSi da ara Setyobinebis avtori. Setyobinebis
avtorma rom miuTiTos samarTlebrivi Sefaseba, uflebamosili organo
mainc ar aris SezRuduli amiT, SeiZleba ar daeTanxmos Setyobinebis
avtoris mier micemul Sefasebas da pirveladi kvalifikacia sul sxva
muxliT moaxdinos. amdenad, pirveladi samarTlebrivi Sefaseba swored
uflebamosili organos Sesabamisi aqtiT xdeba. sakiTxavia, romelia is
pirveladi aqti, sadac pirveladi samarTlebrivi Sefaseba fiqsirdeba.
sisxlis samarTlis saproceso kodeqsi aRniSnul kiTxvaze pasuxs ar iZl-
eva, Tumca es sakiTxi mowesrigebulia kanonqvemdebare normatiuli aqtiT
da praqtikiT. kerZod, gamoZieba iwyeba gamoZiebis dawyebis aRricxvis
baraTiT, romelsa. aseve forma #1 ewodeba. masSi miTiTebulia gamoZiebis
dawyebis TariRi, faqti, romelzec iwyeba gamoZieba da qmedebis savaraudo
pirveladi samarTlebrivi Sefaseba.21 amdenad, didi mniSvneloba aqvs, Tu
ramdenad sworad moxdeba sisxlis samarTlis kodeqsis Sesabamisi muxlis
miTiTeba forma #1-Si, radgan amas SeiZleba gansxvavebuli samarTlebrivi
Sedegebi mohyves.
amdenad, gamoZiebis sawyis stadiaze mZafrad Cans sajaro da kerZo
interesebis Sejaxeba. kerZod, sagamoZiebo moqmedebebis CatarebisTvis va-
dis dauweseblobisas simarTlis dadgenis sajaro interesis misaRwevad
konkretul uflebebSi gamoxatuli kerZo interesi irRveva yvela SemTx-
vevaSi, roca gamoZieba uSedego aRmoCndeba. am dros konkretuli ufle-
bebis SezRudvas ar moaqvs raime iseTi Sedegi, risi miRwevac SeuZlebeli
iyo am uflebebis SezRudvis gareSe. kerZod, gamoZieba devnis dawyebaze
uaris Sesaxeb dadgenilebiT dasruldeba maSin, roca gamoZiebis gareSec
igive Sedegi dadgeboda. sxvisi uflebis amgvari SezRudva ki miuRebe-
lia. amdenad, gamoZieba, romelic devnis dawyebisTvis raime safuZvels ar
gamokveTs, gamodis, rom usazrisod zRudavs kerZo interesebs _ Tavisu-
fali gadaadgilebis, binis xelSeuxeblobis, piradi cxovrebis daculo-
bis, Tavisufali ekonomikuri saqmianobis da sxva uflebebs imis mixedviT,
Tu romeli saproceso moqmedeba iqneba SerCeuli: dakiTxva, SemTxvevis
adgilis daTvaliereba, eqspertiza Tu sxva.22 meore mxriv, Tu gamoZiebis

21
ix. saqarTvelos Sinagan saqmeTa ministris 2005 wlis 28 aprilis brZaneba N423 `da-
naSaulTa erTiani aRricxvis instruqciis damtkicebis Sesaxeb~, danarTi 1
22
sagamoZiebo moqmedebebiT kerZo pirTa uflebebis darRvevis safrTxeebis Sesaxeb ix.
r. fon maisi, piradi saidumloebis sfero da misi dacva samarTalwarmoebis procesSi,
Targmani m. biWiasi, Tbilisi, 2014, 103-114; samarTalwarmoebis monawileTa piradi
cxovrebis xelyofis safrTxis Sesaxeb ix. m. biWia, piradi cxovrebis dacva saqarT-
velos samoqalaqo samarTlis mixedviT, Tbilisi, 2012, 263-273. marTalia aq saubaria
samoqalaqo samarTalwarmoebaze, Tumca martivia sagamoZiebo moqmedebebTan para-

163
Sedegad miiReba mniSvnelovani axali informacia, rasac devnis dawyeba
mohyveboda, maSin gamoZiebis Cautarebloba kerZo interesebis dacvasTan
erTad azianebs sajaro interess, gairkves simarTle, gamovlindes dana-
Sauli da misi Camdeni daisajos. danaSaulis Sesaxeb Setyobinebis miRebis
etapze problemas swored is qmnis, rom winaswar SeuZlebelia imis codna,
rogor damTavrdeba gamoZieba: iqneba Tu ara miRebuli axali infomracia,
rac gaxdeba devnis dawyebis safuZveli. am etapze yovelTvis arsebobs
romelime interesis dazianebis riski. amitom aucilebelia imis gadawyve-
ta, Tu romel interess eniWeba upiratesoba. am sakiTxis gadawyvetisas
gaTvaliswinebul unda iqnes is alternatiuli saSualebebi, rac SeiZleba
arsebobdes konkretuli interesis dasacavad. radgan sajaro xelisu-
flebis berketebi, Seasrulos sakuTari movaleobebi, gacilebiT aRemate-
ba kerZo piris berketebs, sisxlis samarTlis procesis sawyis stadiaze
daicvas sakuTari interesebi sxvaTa Carevisgan, amitom interesTa Soris
balansis dasacavad aucilebelia kerZo interesebis dacvis xelSewyoba.
samarTaldamcav organoebs SeuZliaT danaSaulis Sesaxeb Setyobineba mi-
iRon sxvadasxva wyarodan drois xangrZlivi periodis ganmavlobaSi. amas-
Tan, maT SeuZliaT Setyobineba miiRon sxvadasxva Sinaarsis, romelTagan
zogi pirdapir mianiSnebs ufro mZime danaSaulis SesaZleblobaze, zogic
_ ufro msubuqi danaSaulis niSnebs aRwers. sxva Tu araferi, maT Seu-
ZliaT Setyobinebis avtors Sesabamis aqtSi miuTiTon, rom miRebuli in-
formaciis farglebSi ver moaxdenen reagirebas, radgan SetyobinebiT ar
ikveTeba konkretuli, reagirebisaTvis aucilebeli niSnebi, rac ufro
mZime danaSauls Seqmnida da xandazmulobis vadis gasvlis sakiTxs dRis
wesrigidan moxsnida. am ganmartebis miRebis Semdeg Setyobinebis avtorma
SeiZleba daakonkretos konkretuli niSnis arsebobis SesaZlebloba, Tu
is miiCnevs, rom am niSnis arseboba SesaZlebelia. aseTi Setyobineba ki
ukve sagamoZiebo moqmedebebis safuZveli gaxdeba. sajaro xelisuflebis
warmomadgenlebisagan gansxvavebiT, kerZo pirebs sakuTari interesebis
dasacavad sisxlis samarTlis procesis sawyis etapze sxva berketi ara
aqvT garda imisa, mosTxovon kanonmdebels samarTaldamcavi organoebis
saqmianobis SezRudva garkveuli garemoebebiT, maT Soris xandazmulobis
vadiT. amitom sisxlis samarTlis procesis sawyis stadiaze kerZo intere-
sebis dacva ufro naklebad xelyofs sajaro interesebs vidre sajaro in-
teresebis dacva _ kerZo interesebs. aqidan gamomdinare, am etapze ufro
swori iqneba kerZo interesebisaTvis upiratesobis miniWeba.23
lelebis gavleba.
23
yvela SemTxvevaSi interesTa balansis aucileblobis Sesaxeb ix. adamianis uflebaTa
evropuli sasamarTlos gadawyvetileba saqmeze soringi didi britaneTis winaaRmdeg
(Soering vs. UK), punqti 110, 1989 wlis 7 ivlisi, vebgverdze <http://hudoc.echr.coe.int/
eng?i=001-57619#{“itemid~:[“001-57619~]}>; zogadad piradi da ojaxuri cxovrebis pativ-

164
problemuria SemTxveva, roca samarTaldamcav organoebs devnis daw-
yebis safuZveli ara aqvT da isini, marTalia, arasakmarisi informaciis Se-
mosvlis Semdeg, Tumca gamoZiebis Sedegad axali garemoebebis gamokveTiT
adgenen devnis dawyebis safuZvels, rac kerZo interesebis dacvis kuTxiT
bolomde gamarTlebuli ar aris. magaliTad, roca piri ityobineba, rom
mas safule amoacales jibidan, gamoZiebis masalebiT SeiZleba gamoikveTos
mkvlelobis arseboba, miuxedavad imisa, rom SetyobinebaSi amaze araferi
iyo naTqvami da rom ara gamoZieba, mkvlelobis muxliT devna mxolod
am Setyobinebis safuZvelze ar daiwyeboda. gamoZiebis Sedegad ki aRniS-
nuli SesaZlebeli gaxda. aseve, miuxedavad imisa, rom SetyobinebaSi raime
formiT miniSnebuli ar iyo romelime makvalificirebeli garemoebis ar-
seboba, gamoZiebiT SeiZleba dadgindes aseTi niSani, magaliTad, nasamarT-
loba, rac ukve qmnis safuZvels ufro mZime muxliT kvalifikaciisaTvis.
es ki SeuZlebeli iqneboda mxolod Setyobinebis safuZvelze. gamoZiebis
farglebSi SeiZleba imaze gacilebiT bevri garemoeba gamoikveTos, vidre
danaSaulis Sesaxeb SetyobinebaSia miTiTebuli. es ki imas niSnavs, rom
Setyobinebis Sinaarss raime praqtikuli mniSvneloba ara aqvs gamoZiebis
farglebis dasadgenad da iseTi Setyobinebac ki, romelic arc erTi dana-
Saulis niSnebze pirdapir da zustad ar miuTiTebs, uflebamosili orga-
nos survilis SemTxvevaSi, SeiZleba gaxdes gamoZiebis safuZveli. amasTan,
aseTi safuZvliT Catarebuli gamoZiebis Sedegad SeiZleba gamoikveTos
devnis ramdenime muxliT dawyebis safuZveli. aseT viTarebaSi devna dai-
wyeba ramdenime muxliT gamoZiebis masalebis safuZvelze imis miuxedavad,
rom arc erT am muxlze SetyobinebaSi SeiZleba miTiTeba ar iyos.
es sakiTxi, zogadad, SeiZleba nakleb problemuri iyos, radgan
samarTaldamcavi organoebis saqmianobis mizani swored danaSaulebri-
vi qmedebebis gamovlenaa da TiTqos am mxriv gamoZiebis Catareba prob-
lemas ar qmnis, magram sakiTxi rTuldeba, roca erTveba xandazmuloba.
kerZod, roca SetyobinebaSi miTiTebulia iseTi danaSaulis niSnebi, ro-
melic xandazmulia da devnis dawyebas ver gamoiwvevs, Tumca Setyo-
bineba tovebs Sanss, rom qmedeba SeiZleba ufro mZime danaSaulic iyos,
romelzec xandazmulobis vada jer gasuli araa. arada am mZime danaSau-
lis maidentificirebeli niSnebi SetyobinebaSi miTiTebuli ar aris, mag-
aliTad, nasamarTloba. am dros Tu xandazmulobis sakiTxis gadasawyve-
tad samarTaldamcavi organo moisurvebs qmedebis subieqtisa da misi
nasamarTlobis sakiTxis dadgenas da uars ityvis martiv Semadgenlobaze
devnis dawyebaze uaris Tqmis dadgenilebis miRebaze im motiviT, rom Sei-
iscemis uflebaSi Carevis Sesabamisi mizezis arsebobis aucileblobaze ix. adamianis
uflebaTa evropuli sasamarTlos gadawyvetileba saqmeze olsoni SvedeTis winaRmdeg
(Olsson vs. Sweden), punqti 67, 1988 wlis 24 marti, vebgverdze <http://hudoc.echr.coe.int/
eng?i=001-57548#{`itemid~:[`001-57548~]}>

165
Zleba es danaSauli xandazmuli ar aRmoCndes, maSin mas mouwevs mTeli
gamoZiebis Catareba, sanam daadgens sasurvel faqtebs da am gamoZiebis
bolos Tu ver dadginda is, risi dadgenis imediTac Tavis droze uari
Tqva devnis ardawyebaze, gamova, rom gamoZiebis Catarebam mas ver misca
veraferi axali. am dros ki sagamoZiebo moqmedebebis CatarebiT kerZo
interesebi Seilaxa.24 isic marTalia, rom Tu sasurveli makvalifici-
rebeli garemoebebi dadgindeboda, gamoZiebis Catareba gamarTlebuli
iqneboda da damnaSave saTanadod daisjeboda, magram Tu xandazmulobis
daangariSeba moxdeba ara ukve arsebuli informaciis safuZvelze, ar-
amed SesaZlebeli umZimesi danaSaulis mixedviT, maSin xandazmulobis
vadis gasvlis miuxedavad gamoZieba unda gagrZeldes manam, vidre sru-
lyofilad ar dadgindeba Cadenili qmedebis yvela niSani. Tu SesaZlebeli
umZimesi danaSaulidan moxdeba xandazmulobis vadis aTvla, gamoZiebas
yovelTvis SeeZleba sagamoZiebo moqmedebebis Catarebis gamarTleba imiT,
rom misi eWviT ufro mZime danaSaulia Cadenili, vidre am etapze mis xelT
arsebuli informaciidan ikveTeba. aseT SemTxvevaSi gamoZieba SeiZleba
usazRvrod gagrZeldes da gansakuTrebiT mZime danaSaulisTvis gaTval-
iswinebuli xandazmulobis vada iqnes gamoyenebuli miuxedavad imisa, rom
pirveladi informacia naklebad mZime danaSaulze miuTiTebs. aseT viTa-
rebaSi saerTod azrs kargavs qmedebis Sualeduri kvalifikacia, radgan
is raime gavlenas ver axdens xandazmulobis vadis daangariSebaze da arc
gamoZiebis mimarTulebas da farglebs gansazRvravs.
es sakiTxi umniSvnelovanesia gamoZiebis sawyis etapze kerZo da sa-
jaro interesTa balansis kuTxiT, radgan, erTi mxriv, ikveTeba kerZo in-
teresi, uSedego moqmedebebiT gamowveuli garkveuli uflebebis SezRud-
va da amiT gamowveuli sxvadasxva xarisxis diskomforti Tavidan aicilos,
meore mxriv _ sajaro interesi, srulad gaarkvios sakiTxi da ar gamorCes
samarTlebrivi reagirebisaTvis mniSvnelovani garemoebebi, raTa kanon-
darRvevis SemTxvevebi damaluli ar darCes. sajaro da kerZo interesTa
Soris es dava kerZo interesis sasargeblod unda iqnes gadawyvetili,
raTa xandazmulobis cnebam Seasrulos is roli, rac mas zogadad akis-
ria _ kerZo interesebis dacvis mizniT sajaro xelisuflebis usazRvro
Zalauflebis SezRudva.25 am davis kerZo interesis sasargeblod gadawyve-
tiT Sesabamis organoebs uqrebaT SesaZlebloba, ukve gamokveTili dana-
Saulis xandazmulobis vadis gasvlis ugulebelyofa moaxdinon da us-
azRvrod gazardon konkretul Setyobinebaze reagirebisa da gamoZiebis
vada, rac zog SemTxvevaSi gamoiRebs sasurvel Sedegs axali informaciis

24
ix. r. fon maisi, piradi saidumloebis sfero da misi dacva samarTalwarmoebis
procesSi, 103-114
25
ix. S. biWia, xandazmulobis funqciebi sisxlis samarTalSi, 51, 66

166
moZiebis TvalsazrisiT, zog SemTxvevaSi _ ver gamoiRebs _ damatebiTi in-
formaciis mouZieblobis gamo. orive SemTxvevaSi sajaro interesis gamo
zaraldeba kerZo interesi. kerZo interesis dasacavad ki, rac aris kidec
xandazmulobis ZirTadi funqcia, swori gadawyvetileba aris, xandazmu-
lobis vada daangariSebul iqnes ukve miRebuli informaciis mixedviT.
amitom, rogorc ki gava SetyobinebaSi miTiTebuli niSnebiT gamokveTili
danaSaulisaTvis gaTvaliswinebuli xandazmulobis vada, saproceso moq-
medebebi ar unda Catardes. amiT daculi iqneba kerZo interesebi zedmeti
SezRudvebisagan da gamoricxuli iqneba samarTaldamcavi organoebis mier
SeuzRudavi uflebamosilebis gamoyenebiT sxvaTa uflebebis darRveva.
e. aseve waaxalisebs, erTi mxriv, Setyobinebis potenciur avtorebs, ar
daayovnon danaSaulis Sesaxeb miRebuli informaciis miwodeba Sesabamisi
organoebisTvis, meore mxriv, Sesabamis organoebs swrafi da efeqturi
gamoZiebis Catarebisken. aseve kanonierad SezRudavs maT gamgeblobaSi
arsebul sajaro xelisuflebas, rac aris kidec xandazmulobis funqcia.
sadavo araa, rom uflebebis SezRudva dasaSvebia legitimuri miznebis
misaRwevad,26 magram xandazmulobis vadis gasvlis SemTxvevaSi raime legi-
timur mizanze saubari SeuZlebelia. erTaderTi, rac SeiZleba amarTleb-
des aseT Semowmebas, aris damatebiTi informaciis miRebis SesaZlebloba,
rac ufro mZime danaSaulis kvalifikaciis saSualebas iZleva, amis gamo
xandazmulobis vadis gasvlis problemas xsnis da am damatebiTi infor-
maciis safuZvelze devnis dawyebis safuZvels qmnis. am TvalsazrisiT sa-
jaro interesi ikveTeba, Tumca es ar uaryofs kerZo interesis darRvevis
Sesaxeb daskvnas. am sajaro interesis arsebobis miuxedavad aRniSnuli
qmedebebiT kerZo interesi mainc irRveva. Tu gamoZiebis masalebiT sxva,
imaze mZime danaSaulebis niSnebi gamoikveTa, vidre SetyobinebaSi iyo sau-
bari, ukve devnis dawyebis sul sxva safuZveli warmoiqmneba. arada mx-
olod SetyobinebaSi miTiTebuli informacia ukve xandazmul danaSaulze
miuTiTebda da amitom mis safuZvelze devnis dawyebaze uaris Sesaxeb
dadgenileba unda miRebuliyo. amis nacvlad gamoZiebam sruliad Secva-
la suraTi, gascda SetyobinebaSi miTiTebul garemoebebs da devnis daw-
yebis safuZveli Seqmna. gamoZiebis masalebi rom SeiZleba gascdes Setyo-
binebis farglebs, amaSi aralegitimuri araferia. es asec unda iyos, raTa
gamoZieba srulad warimarTos. problema mxolod imaSi mdgomareobs, rom
roca raime moqmedebis safuZveli, am SemTxvevaSi _ danaSaulis Sesaxeb
Setyobineba _ gamoricxavs devnis dawyebas, radgan is danaSauli, rom-
liTac unda dakvalificirdes SetyobinebaSi miTiTebuli informacia,
xandazmulia, es Setyobineba ar SeiZleba gaxdes SemdgomSi raime sapro-
ceso moqmedebis ganxorcielebis pirveladi safuZveli. es debuleba aris
26
ix. q. eremaZe, interesTa dabalanseba demokratiul sazogadoebaSi, 100

167
sisxlis samarTlis procesis sawyis stadiaze kerZo interesebis dacvis
erTaderTi saSualeba.
Tu xandazmulobis vada gasulia da gamoricxulia sisxlissamarT-
lebrivi devnis warmoeba, maSin sisxlissamarTlebrivad umizno da dauS-
vebeli xdeba gamoZiebis Catarebac. amis gamo am etapze piris uflebebis
raime SezRudvac gaumarTlebelia. amdenad, aRniSnuli winapirobidan
gamodis, rom xandazmulobis vadis gasvlis SemTxvevaSi Sesabamisi or-
gano ukve ar aris aRWurvili uflebamosilebiT, ganagrZos saproceso
moqmedebebis ganxorcieleba. sakiTxis aseTi gadawyvetiT daculia kerZo
interesebi gaumarTlebeli SezRudvisgan. amasTan, arc sajaro intere-
sebis gaumarTlebeli SezRudva xdeba, radgan kanonSi gaTvaliswinebuli
xandazmuloba avlens Tavis realur Zalas da iwyebs realur moqmedebas.
Tu pasuxisgebaSi micemis xandazmuloba ar iqneba vadis gasvlis Sem-
deg gamoZiebis gagrZelebis kategoriulad gamomricxveli saSualeba, sax-
elmwifos miecema ganusazRvreli ufleba, nebismier dros Caerios ker-
Zo pirebis cxovrebaSi sxvadasxva moqmedebis meSveobiT. aseT viTarebaSi
xandazmuloba ar gamodis kerZo interesebis dacvis mizniT saxelmwifos
usazRvro Zalauflebis SemzRudav garemoebad. kerZo interesebis dac-
vis mizniT saxelmwifos moqmedebebis SezRudvis gareSe ki ver miiRweva
balansi kerZo da sajaro interesebs Soris. amasTan, sakiTxis aseTi regu-
lacia xandazmulobis cnebas ukargavs bevr arsebiT Tvisebas da, saer-
Tod, kiTxvis niSnis qveS svams xandazmulobis arsebobis legitimuro-
bas.27 kerZo interesebis dacva moiTxovs, arabraleulobis prezumfcia28
ar iqnes darRveuli da xandazmulobis vadis gasvla piris udanaSaulobis
maCvenebeli gamoZiebis Sewyvetis kategoriuli safuZveli iyos. amitom,
xandazmulobis vadis gasvlis Semdeg, yovelgvar Sedegs moklebuli, zed-
meti xarjebis gawevisa da resursebis umiznod xarjvis Tavidan asacile-
blad aucilebelia uflebamosil pirs kanonmdeblobis mier dauwesdes
movaleoba, xandazmulobis vadis gasvlis Semdeg uari Tqvas saproceso
moqmedebebis ganxorcielebaze.
amdenad, miuxedavad yvela SemTxvevaSi gamoZiebis dawyebis valdeb-
ulebis arsebobisa, saproceso moqmedebebze xandazmulobis vadis gasvlis
zegavlenis kuTxiT saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsSi
gamoZiebis sawyis stadiaze kerZo da sajaro interesTa Soris balansi miR-
27
ix. S. biWia, xandazmulobis legitimaciis safuZveli sisxlis samarTalSi, samarT-
lis Jurnali, N1-2, 2010, 179-195
28
mas, rogorc wesi, sociologiuri azrovnebis wesis gavleniT, udanaSaulobis pr-
ezumfciasac uwodeben. aRniSnulis Sesaxeb ix. g. naWyebia, praqtikuli rekomendacie-
bi saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis zogad nawilSi, Tbilisi, 2015, 117-125;
g. naWyebia, arabraleulobis prezumfciis konstituciuri principis sakiTxisaTvis,
`adamiani da konstitucia~, 2000, N1, 47-50

168
weulia xandazmulobis vadis gasvlis Semdeg raime sagamoZiebo moqmedebis
ganxorcielebis gamoricxviT. aRniSnuli daskvna miiReba normaTa erTo-
blivad ganxilvis Sedegad. amasTan, SesaZlebeli, da, albaT, sasurvelicaa
kanonmdeblis mier aRniSnuli sakiTxis ufro naTeli mowesrigeba kodeq-
sis erTi muxliT ise, rom aRar gaxdes saWiro ramdenime muxlis erTo-
blivi ganxilva da gamoiricxos normaTa gansxvavebuli ganmarteba, Tumca
amis gareSec, normaTa swori ganmartebis SemTxvevaSi, sakiTxi gadaWrilad
SeiZleba CaiTvalos.

daskvna
saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsi bevr kiTxvas
tovebs pasuxgaucemlad, ris gamoc sagamoZiebo da sasamarTlo praqtika
avsebs kanonSi arsebul xarvezebs. erT-erTi aseTi sakiTxia gamoZiebis
dawyebamde pasuxisgebaSi micemis xandazmulobis vadis gasvlis procesua-
luri Sedegis problema. normatiul doneze mocemul Temas exeba sisxlis
samarTlis saproceso kodeqsis 103-e da 105-e muxlebi. isini erToblioba-
Si unda iqnes wakiTxuli, raTa maTi Sinaarsi da mizani sworad dadgindes.
amas didi mniSvneloba aqvs gamoZiebis dawyebis momentSi kerZo da saja-
ro interesebs Soris balansis misaRwevad. sisxlis samarTlis saproceso
kodeqsi mimarTulia sajaro interesebis saTanado dacvisken, Tumca, imav-
droulad, is mowodebulia, daicvas kerZo interesebi. rogorc gamoZiebis
Semdgom etapebze. aseve gamoZiebis sawyis etapzec upirispirdeba erTma-
neTs es ori interesi, rac moiTxovs maT Soris balansis moZebnas. normaTa
araswori ganmartebis SemTxvevaSi aris riski imisa, sajaro interesis dac-
vis sababiT darRveul iqnes kerZo interesebi, pasuxisgebaSi micemis xan-
dazmulobis vadis gasvlis miuxedavad Catardes saproceso moqmedebebi
da umiznod SeizRudos im pirTa uflebebi, vis mimarTac ganxorcieldeba
aRniSnuli moqmedebebi. aseTi Sedegis Tavidan acilebis erTaderTi gzaa,
konkretuli saproceso dokumentiT piris qmedebisTvis ukve micemuli
kvalifikaciiT gaTvaliswinebuli danaSaulisTvis pasuxisgebaSi micemis
xandazmulobis vadis gasvlis SemTxvevaSi dawyebuli gamoZieba dauy-
ovnebliv Sewydes damatebiTi saproceso moqmedebebis ganxorcielebis
gareSe. gamoZiebis sawyis etapze es Semdegnairad unda iqnes gagebuli:
roca SetyobinebaSi miTiTebuli danaSaulisaTvis pasuxisgebaSi micemis
xandazmulobis vada gasulia gamoZiebis dawyebamde, gamoZiebis dawyebis
baraTSi unda mieTiTos danaSaulis pirveladi savaraudo samarTlebrivi
Sefaseba. aRniSnuls saproceso moqmedebebis ganxorcielebis gareSe unda
mohyves gamoZiebis Sewyvetis dadgenileba im motiviT, rom gasulia am da-
naSaulisTvis pasuxisgebaSi micemis xandazmulobis vada.

169
Tamar sadraZe

ukanono abortis sakanonmdeblo problemebi


sicocxlis uflebis Tanamedrove mniSvnelobis definiciam ganviTa-
reba XVII saukunis bolosa da XVIII saukunis dasawyisSi hpova. am drois-
aTvis adamianis uflebebis koncefcia bunebiT samarTalze dayrdnobiT
Camoyalibda, romlis Tanaxmadac, adamians gaaCnia xelSeuvali uflebe-
bi, romelTa Soris sicocxlis uflebac aris. sicocxlis uflebis arsi
moicavs rogorc dabadebul, ise daubadebel sicocxles. am Tvalsaz-
risiT mniSvnelovania abortis sakiTxi, rogorc daubadebeli sicocxlis
xelyofis samarTlebrivi farglebi.
abortTan dakavSirebuli samarTlebrivi, eTikuri, samedicino da
politikuri Sexedulebebis Secvlam gavlena moaxdina mravali qveynis
sazogadoebriv azrze. maT daayenes iseTi sakiTxebi, rogoricaa: qalTa
ufleba _ airCios fexmZimobis Sewyveta; embrionisTvis, fetusisTvis gan-
kuTvnili samarTlebrivi da moraluri dacva.
`dRes ukve bevri iziarebs im azrs, rom adamianuri bunebis mqone em-
brionis mokvdineba danaSaulia“.1
sadavo da dasadgenia sakiTxi, aqvs Tu ara qals mis sxeulSi gaCe-
nili cocxali arsebis sicocxlis Sewyvetis ufleba; unda daicvas Tu ara
kanonma fetusi, rogorc damoukidebeli sicocxle; unda moxdes Tu ara
fetusis statusis aRiareba, rogorc saSvilosnoSi mcxovrebi adamianisa.
`zogi adamianisTvis is faqti, rom adamianis sicocxle Casaxvidan iw-
yeba, sakmarisia imisTvis, rom mtkiced idges abortis mowinaaRmdegeTa
rigebSi. sxvaTa darwmuneba ase advilad ar xdeba. maT SeuZliaT amtkicon,
miuxedavad imisa, rom fetusi marTlac rom daubadebeli adamiania, mas
mainc ar gaaCnia sakmarisi ganviTareba imisTvis, rom ukve dabadebuli
adamianis Tanaswori iyos“.2
zogierTi argumentis Tanaxmad, `qals TviTneburad aqvs nebismier
SemTxvevaSi fetusis ganadgurebis ufleba. qalze zewola, fexmZimobis
SenarCunebaze, raRaciT masze batonobas waagavs“.3
`ganacxads imis Sesaxeb, rom qals Tavisuflad SeuZlia, gaanadguros
is arseba, romelic warmoiqmna misi nebayoflobiTi seqsualuri urTier-
TobiT, eqneboda azri im SemTxvevaSi, Tu es arseba CaiTvleboda qalis

1
Суло Ж., Биологический статус человеческого эмбриона (доклад для медиков), семъя и био-
этика, 2001, 131.
2
www.abort73.com/abortion/prenatal_development, 18.07.2011.
3
WeliZe l., sicocxlis ufleba fetusisTvis, krebulSi: adamianis uflebaTa dacva
erovnul da saerTaSoriso samarTalSi, korkelia k. (red.), Tb., 2002, 252-253.

170
sxeulis ganuyofel nawilad, magram socialuri doqtrinis ganviTare-
bam, romelic warmosaxavs qalebis Tavisuflebis upiratesobas, dapirisp-
ireba pova mecnierebis ganviTarebasa da fetusis, rogorc saSvilosnoSi
mcxovrebi pirovnebis aRiarebasTan“.4
`xSir SemTxvevaSi saxezea dilema, sadac aborti SeiZleba iyos gamo-
savali. yvelaze klasikuri ki is SemTxvevaa, rodesac dedis gadarCena
mxolod saSvilosnoSi mcxovrebi bavSvis sicocxlis warTmeviT SeiZleba.
TeologTa da kanonmdebelTa saerTo Sexedulebis Tanaxmad, ar SeiZleba
arsebobdes iseTi valdebuleba, romlis Tanaxmadac qali iZulebuli iqne-
boda, Tavis sicocxleze maRla bavSvis sicocxle daeyenebina, magram im
SemTxvevaSi, Tu qalma TviTSewirva gadawyvita, rac SesabamisobaSi modis
siyvarulis uzenaes kanonTan, ra Tqma unda, am SemTxvevaSi es ukanaskneli
aRmatebuli Zalis mqone iqneba“.5
adamianis uflebaTa saerTaSoriso samarTlis mraval teqstSi aRniS-
nulia is faqti, rom sicocxlis ufleba warmoadgens adamianis ZiriTad
uflebas, romelic xelSeuvalia da SeiZleba iTqvas, rom ar SeiZleba es
ufleba uaryofil iqnes. aseTs warmoadgens gaerTianebuli erebis or-
ganizaciis sayovelTao deklaracia, romelic miRebul iqna 1948 wlis 10
dekembers. moyolebuli 1948 wlidan sayovelTao deklaraciam implemen-
taciis umaRlesi statusi moipova yvela xalxisa da erebisTvis saerTo
standartebisa da principebis damkvidrebaSi, romlebic yvela saxelm-
wifom unda gaiTvaliswinos. aseve samoqalaqo da politikur uflebaTa
saerTaSoriso faqti Seicavs adamianis e.w. klasikur uflebebs, romleb-
mac umravlesi saxelmwifos konstituciebsa da Sida kanonmdeblobebSi
poves asaxva. samoqalaqo da politikur uflebaTa saerTaSoriso faqti
ZalaSi Sevida 1976 wlis 23 marts.
yvela adamians gaaCnia Tandayolili sicocxlis ufleba. aRniSnuli
ufleba kanoniT unda iqnes daculi. bavSvis uflebebi, romlebic bavSvis
uflebaTa konvenciiT aris aRiarebuli, gvevlineba adamianis uflebebad.
bavSvis uflebaTa konvencia gaeros generaluri asambleis mier 1989 wlis
20 noembers iqna miRebuli da Sevida ZalaSi 1990 wlis 2 seqtembridan.
bavSvis uflebaTa konvencia acxadebs, rom bavSvi specialuri, maT Soris
samarTlebrivi dacvisa da zrunvis sagania rogorc dabadebis Semdeg, ise
dabadebamde.
mas Semdeg mravalma welma ganvlo, rac adamianis uflebaTa funda-
menturi saerTaSoriso regulireba damkvidrda. swored am mizeziT Cveni
dRevandeli saWiroebisaTvis sxvadasxva principebi da debulebebi moq-
medeben. bolo drois mniSvnelovanma progresma saWiro gaxada dacvis ga-

4
iqve, 253.
5
iqve, 253-254.

171
Zliereba da yuradRebis gamaxvileba medicinaSi, biologiaSi, bioqimiasa
da genetikaSi Seqmnil mraval problemaze, rogoricaa: bavSvis dabade-
bamde genetikuri diagnozi da Terapia.
`samarTlis Teoriis mixedviT, adamiani uflebaunariani dabadebis
momentidan xdeba. aqedan gamomdinare, adamianis nayofi samarTlebrivi
TvalsazrisiT, sakmarisad daculi ar aris“.6
is sakiTxi, Tu ra doneze gaaCnia fetuss sicocxlis ufleba da igi
Casaxvis momentidan iwyeba, Tu bavSvis dabadebidan, metad sadavo sakiTxs
warmoadgens. profesori van niuvenhovi aRniSnavs, rom adamianis ufle-
baTa saerTaSoriso SeTanxmebebi bundovan pasuxs iZleva kiTxvaze _ ekuT-
vnis Tu ara daubadebel bavSvs sicocxlis ufleba, gamomdinare iqidan,
rom saerTaSoriso SeTanxmebebis Sesabamis muxlebSi naTlad ar aris mow-
esrigebuli sicocxlis uflebis damcavi meqanizmi embrionisTvis/fetu-
sisTvis da ufro konkretulad imitomac, rom aRniSnuli SeTanxmebebis
mizani ar aRmoCnda am metad problematuri da sadavo sakiTxis gadaWra
an erTi, an meore gziT,7 an ubralod sakiTxis sirTulis gamo, gverdi
auares mas da pasuxismgeblobac airides.
zemoT mocemuli ganmartebidan gamomdinare, SesaZlebelia davaskvnaT,
rom sicocxlis uflebis aw arsebuli standartebi ar aris damakmayo-
filebeli.
profesori van niuvenhovis azriT, is sakiTxi, ekuTvnis Tu ara fe-
tuss sicocxlis ufleba, an rogorc zogierTebi uwodeben _ dabadebis
ufleba, abortis irgvliv Seqmnil debatebTan dakavSirebiT erT-erTi um-
niSvnelovanesi sakiTxia. sicocxlis mxardamWerTa moZraobis argumentiT,
fetusi warmoadgens adamianur sicocxles. maSin, rodesac fetusi cocxa-
lia, maSin, rodesac igi pirovnebas warmoadgens _ mas ekuTvnis sicocx-
lis ufleba.8 igi damatebiT aRniSnavs, rom abortis Tema aris da iqneba
mravali pirovnebis interesis momcavi, maT Soris: qalis, fetusis, biolo-
giuri mamis, mamis, ojaxis, eqimisa da sazogadoebis. amasTan aRsaniSnavia,
rom qalisa da fetusis interesebi gacilebiT ufro aRmatebulia, vidre
magaliTad, qmris, romelic ar warmoadgens biologiur mamas.9
adamianis uflebaTa dacvis evropulma konvenciam (misi me-2 muxli)
fetusis sicocxlis uflebis sakiTxi, pirvelad swored abortis kanon-
mdeblobasTan mimarTebiT wamoWra. komisiam Camoayaliba sami SesaZlebeli
midgoma konvenciis me-2 muxlis interpretaciisa fetusis sicocxlesTan
6
kvaWaZe m., adamianis uflebaTa dacvis sakiTxebi Tanamedrove medicinaSi, saerTa-
Soriso-samarTlebrivi da Sidasaxelmwifoebrivi samarTlis aspeqtebi, avtoreferati
iuridiul mecnierebaTa doqtoris xarisxis mosapoveblad, Tb., 1999, 21.
7
ix. gazeTi, kviris palitra, 22-28 maisi, 2000, #21 (266).
8
ix. iqve.
9
ix. gazeTi, kviris palitra, 22-28 maisi, 2000, #21 (266).

172
mimarTebiT. erTi mxriv, man miuTiTa, rom sityva `yvelas~ saerTo gageba
da konteqsti, romelSic igi iyo gamoyenebuli konvenciis me-2 muxlis
pirvel winadadebaSi, ar moicavda daubadebel adamianebs. rac Seexeba si-
tyva `sicocxles~, mis Taobaze gansxvavebuli Sexedulebebi arsebobda _
zogierTi miiCnevda, rom sicocxle CasaxvisTanave iwyeboda, sxvebi sicocx-
lis dawyebas nayofis ganviTarebis sxvadasxva periods ukavSirebdnen, zo-
gierTis azriT ki, sicocxle dabadebidan iwyeboda. amis gamo konvenciis
me-2 muxli samgvarad SeiZleboda ganmartebuliyo, kerZod:
_ rom is ar moicavda fetuss saerTod;
_ rom is aRiarebda fetusis sicocxlis uflebas gansazRvruli Sez-
RudvebiT;
_ rom is aRiarebda sicocxlis absolutur uflebas fetusisaTvis.10
`sagulisxmoa, rom komisiam pirveli ori midgoma Riad datova, magram
kategoriulad gamoricxa mesame. man miuTiTa, rom Tu aRiarebuli iqne-
boda fetusis sicocxlis absoluturi ufleba, SezRudvebis gareSe, es
gamoiwvevda abortebis srul akrZalvas, maSinac ki, rodesac orsuloba
seriozul riskTan iyo dakavSirebuli qalisaTvis“.11 `isic saeWvoa, ram-
denad gamarTlebulia saerTod aseTi mniSvnelovani sakiTxis gamudmebiT
Riad datoveba an ratom aris SeuZlebeli fetusis sicocxlis Tundac
SezRuduli uflebis aRiareba konvenciis meore muxlis safuZvelze. Za-
lze sagulisxmoa, rom germaniis federalurma sakonstitucio sasamarT-
lom da espaneTis sakonstitucio sasamarTlom farTo Sinaarsi mianiWes
`sicocxlis uflebas~ da daadgines, rom `sicocxlis ufleba~, romelic
daculi iyo konvenciis me-2 muxliT da Sida konstituciuri principebiT,
gamoiyeneboda fetusis mimarT, Tumca im daTqmiT, rom es ufleba abso-
luturi ar iyo“.12
yvelaze fundamenturi sakiTxi, romelic kacobriobis azrovnebis xan-
grZlivi istoriis manZilze saWiroebs pasuxis gacemas aris is, Tu ro-
gor unda ganisazRvros arsebis adamianoba. abortis momxreTa argumenti,
romliTac adamianoba ganisazRvreba socialuri arsebobiT, saSiSia Tavisi
SesaZlebeli SedegebiT. maTi azriT, embrioni, fetusi sazogadoebis mier
ar aris miRebuli, ar ZaluZs urTierToba daamyaros sxvasTan, amitomac
igi ar aris sazogadoebis wevri.13

10
ix. gociriZe e., statia, sicocxlis dasawyisi da dasasruli: fetusisa da evTana-
ziis uflebrivi sakiTxebi strasburgis iurispudenciis mixedviT, statiaTa krebuli,
adamianTa uflebaTa dacvis evropuli da erovnuli sistemebi, korkelia k. (red.), Tb.,
2007, 65.
11
iqve, 65.
12
iqve, 72.
13
ix. WeliZe l., sicocxlis ufleba fetusisTvis, krebulSi: adamianis uflebaTa
dacva erovnul da saerTaSoriso samarTalSi, korkelia k. (red.), Tb., 2002, 259.

173
veTanxmebi im mecnierTa pozicias, romlebic miiCneven, rom embrioni
ar SeiZleba iyos ukve dabadebuli adamianis uflebebisa da Tavisufle-
bebis matarebeli, Tumca fetusis statusisa da misi samarTlebrivi mdgo-
mareobis dakninebiT, mis saTanado dacvaze uaris TqmiT, misi mniSvnelo-
bis gaubralovebiT, xels vuwyobT ukanono abortebis simravlesa da mis
mimarT kanonis loialurobas.
vinaidan adamianis umTavresi Rirebuleba _ sicocxle swored embri-
onidan, fetusidan iwyeba, udavoa, rom fetusi sicocxlis sawyisia, cocx-
ali arsebaa, romelic adamianur modgmas ganekuTvneba. Casaxvis momenti-
dan fetuss suli gaaCnia da mas sicocxleze iseTive ufleba aqvs, rogorc
dabadebul adamians.
adamianurobis sawyisis dacvis gareSe adamianis dacva srulfaso-
vani verasodes iqneba. fetusis sicocxlis ufleba adamianis sicocxlis
uflebisagan ganuyofelia, swored amitom aris aucilebeli fetusis si-
cocxlis uflebis aRiareba da sakanonmdeblo dacva.
Tuki vaRiarebT, rom fetusi aris adamianuri arseba, Canasaxis si-
cocxlis uflebaze uaris TqmiT, uars veubnebiT adamians dabadebaze. ar
SeiZleba metismetad araTanazomieri samarTlebrivi mopyroba dabadebu-
li da daubadebeli sicocxlisadmi.
`adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis konvenciis“
me-2 muxlis pirveli winadadeba, romelic `yvelas“ sicocxlis uflebas
icavs, teqstualurad ara Tu ar gamoricxavs imis SesaZleblobas, rom
masSi fetusis sicocxlis uflebac igulisxmebodes (rogorc es aRiare-
bulia literaturaSi), aramed piriqiT, es teqsti swored ase unda iqnas
gagebuli, raTa daculi iyo yvelas sicocxle, yvela adamianis sicocxle,
romelsac suli gaaCnia, iqneba is ukve dabadebuli, Tu samomavlod da-
sabadebeli.
aborti saqarTveloSi 1955 wlidan aris legalizebuli, aqedan gamom-
dinare, igi danaSaulad ar iTvleba da sisxlissamarTlebriv pasuxismge-
blobas ar iTvaliswinebs. dasjadia mxolod `ukanono aborti~, rac gu-
lisxmobs mis gakeTebas aralicenzirebul samedicino dawesebulebaSi,
saeqimo saqmianobis uflebis damadasturebeli saxelmwifos serTifikatis
gareSe, sanitarul-higienuri normebis darRveviT da sxva normebis ugul-
vebelyofiT.
ukanono aborti mowesrigebulia saqarTvelos sisxlis samarTlis
kodeqsis 133-e muxliT. ukanono abortis cneba gaCnda ara bavSvis, ar-
amed qalis janmrTelobisa da sicocxlis dasacavad, am danaSaulis mTa-
vari obieqtic swored qalis janmrTelobaa, Sesabamisad, `aborti isjeba
ara rogorc Canasaxis sicocxlisunarianobis winaaRmdeg mimarTuli da-
naSauli, aramed rogorc danaSauli, romelic safrTxeSi agdebs qalis

174
janmrTelobasa da sicocxles“.14 maSasadame, ukanono abortis sisxlis-
samarTlebrivi dacvis ZiriTadi obieqtia orsuli qalis janmrTeloba da
sicocxle, xolo fetusis sicocxle da normaluri ganviTareba sisxlis-
samarTlebrivi dacvis damatebiTi obieqtia.
ukanono aborti damTavrebulad iTvleba ara nayofis mokvdinebis
momentidan, aramed orsulobis xelovnurad Sewyvetis momentidan, anu
dedis organizmidan nayofis gamodevnis momentidan. dedis organizmidan
gamodevnili unda iyos ara nayofis sxeulis nawilebi, aramed nayofi, e.i.
fetusi mTlianad.
saqarTvelos ssk-is 133-e muxlis mixedviT, ukanono abortis subieq-
tia is piri, vinc qals ukanono aborts ukeTebs. deda, rogorc ukanono
abortis gamkeTebeli piri, ar gvevlineba samarTlis subieqtad.
vinaidan saqarTvelos ssk-is Tanaxmad, fetusi ar aris sisxlis samar-
Tlis dacvis mTavari obieqti da vinaidan miCneulia, rom ukanono aborti
dedis janmrTelobisa da sicocxlisTvis qmnis safrTxes, aqedan gamomdin-
are, deda ver iqneba ukanono abortis subieqti. fetusis matarebeli qali
verc ukanono abortis Tanamonawile an Tanaamsrulebeli iqneba, vinaidan
piri ar SeiZleba iyos sakuTari Tavis winaaRmdeg Cadenili danaSaulis an
amsrulebeli an Tanamonawile.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi fetusis sisxlissamarT-
lebrivi dacvis TvalsazrisiT, metad ususuria, rac dauyovnebliv unda
gamoswordes. kanonmdebelma pasuxismgebloba unda aiRos da garkveuli
cvlilebebi Seitanos urTierTobis momwesrigebel normebSi, SeZlebis-
dagvarad maqsimalurad unda aRmoifxvras kanonis naklovanebebi da fe-
tusi samarTlebrivi regulirebis sferoSi realurad unda moaqcios.
faqtia, rom dResdReobiT fetusis sicocxle qarTuli kanonmde-
blobiT saTanadod daculi ar aris, vinaidan ar arsebobs ssk-Si calke
danaSauli, romlis sisxlissamarTlebrivi dacvis obieqti uSualod fe-
tusis sicocxle iqneboda.
qarTuli kanonmdebloba fetusis dacvis TavlsazrisiT dasaxvewia,
vinaidan masTan mimarTebiT uamravi pasuxgaucemeli kiTxva dagrovda.
aucileblad mimaCnia, rac SeiZleba swrafad amoivsos fetusis samarT-
lebriv mdgomareobasTan, mis samarTlebriv statusTan da kanonis mier
fetusis sicocxlis dacvasTan dakavSirebuli samarTlebrivi vakuumi.
gasaziarebelia literaturaSi gamoTqmuli mosazreba imis Sesaxeb, rom
sicocxlis uflebis subieqtia yoveli adamiani. amasTan, qalis organizmSi
spermatozoidiT kvercxujredis ganayofierebis Sedegad warmoSobil nay-
ofs (embrions) aqvs ara mxolod Rirseba, aramed, imavdroulad aseve aqvs

14
avtorTa koleqtivi, sisxlis samarTlis kerZo nawili, wigni I, meoTxe gamocema, Tb.,
2011, 152.

175
sicocxlis ufleba, radgan swored am momentidan iwyeba Tanamimdevruli
biologiuri ganviTarebis procesi, romlis ganmavlobaSic ukve sakuTari,
konkretuli individualobis mqone sicocxle TandaTanobiT adamianis
saxes iZens. swored ganayofierebis Sedegad warmoSobili fetusis mimarT
iwyeba saxelmwifos valdebuleba _ daicvas adamianis sicocxle.
Casaxvis momentidan fetusi yvelasagan gansxvavebuli, Taviseburi da
dabadebuli adamianis identuri individia, damoukideblad ganviTarebadi
arsebaa, momavali adamiania, rasac adasturebs is faqti, rom mas SeiZle-
ba qondes dedisgan gansxvavebuli sqesi, kanis feri, Tmis feri da TviT
sisxlis jgufic ki, e.i. fetusi yoveli adamianis sawyisia, uromlisodac
adamiani amqveynad ver moevlineba. swored amitom aris aucilebeli, fe-
tusis samarTlebrivi statusi Rirseulad ganisazRvros rogorc saerTa-
Soriso-samarTlebriv doneze, ise Sidasaxelmwifoebriv doneze da moxdes
misi, rogorc potenciuri adamianis sicocxlis uflebis realuri dacva.
abortis ganviTarebam gamoiwvia organoebis transplantacia da xe-
lovnuri gaaxalgazrdaveba abortirebuli Cvilebis qsovilebiT da fer-
mentebiT. Casaxuli da daubadebeli sicocxlis daucvelad datoveba
praqtikulad aseTi operaciebisTvis Tavisuflebis micemas niSnavs, rac
Tavis mxriv, sicocxlis gaufasurebas gamoiwvevs da male sazogadoeba
organoebis misaRebad Catarebul abortebSi borotebas da danaSauls ve-
Rar dainaxavs.
`fetusis sicocxlis ufleba~ sicocxlis uflebisgan ganuyofelia.
sicocxlis cneba unda moicavdes rogorc dabadebul, ise daubadebel
sicocxles. Sesabamisad, `sicocxlis uflebis~ cneba orive am komponents
unda ukavSirdebodes.
qalis sxeulSi ganayofierebis Sedegad warmoSobil nayofs ukve aqvs
sicocxlis ufleba. fetusis sicocxlis ufleba adamianis sicocxlis
uflebisgan ar unda iqnas xelovnurad mowyvetili. igi kanonis mier dac-
uli unda iqnas ara marto abortis liberalizaciisgan, aramed sxvagvari
qmedebebisganac, romelmac SeiZleba misi sikvdili ganapirobos.
dauSvebelia fetusis mokvdineba Sefasdes rogorc mxolod dedisT-
vis miyenebuli fizikuri ziani, vinaidan fetuss damoukidebeli suli, da-
moukidebeli sicocxle gaaCnia, igi dacvis damoukidebeli obieqti unda
iyos da ara mxolod dedis janmrTelobis nawili, amitom mis winaaRmdeg
Cadenili qmedebas sicocxlis (daubadebeli) winaaRmdeg Cadenili danaSau-
lis kvalifikacia unda mieces.
fetusis aRiarebaze uaris Tqma, adamianis sawyisis uaryofaa, radgan
fetusi WeSmaritad aris adamianis sawyisi, pirveli forma. radganac sax-
elmwifom sicocxlis ufleba uzenaes Rirebulebad aRiara, unda moaxdi-
nos misi yvela formis, maT Soris sawyisis (fetusis) srulyofili dacva.

176
fetusi ar aris dedis sxeulis ubralo nawili, uuflebo arseba, igi
damoukidebeli, axali sicocxlea, daubadebeli adamiania. rogorc saer-
TaSoriso-samarTlebriv, ise SidasamarTlebriv doneze, aucileblad unda
iqnas dadgenili fetusis samarTlebrivi statusi, unda iqnas aRiarebuli
misi, rogorc momavali adamianis ufleba sicocxlesa da normalur gan-
viTarebaze da mis winaaRmdeg Cadenili danaSauli, unda ganixilebodes,
rogorc danaSauli, Cadenili daubadebeli adamianis winaaRmdeg.
mimaCnia, saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi unda ganxorciel-
des Semdegi saxis cvlilebebi, kerZod, ssk-is 133-e muxli Semdegnairad
unda Camoyalibdes:

1. aborti ukanonod unda gamocxaddes, roca orsulobis xangrZlivoba


6 kviras (42 dRe) aRemateba;
moqmedi ssk-is Tanaxmad, dasjadad iTvleba aborti, roca orsulobis
xangrZlivoba 12 kviras aRemateba. aRniSnuli daTqma sruliad gaumarTle-
blad mimaCnia, vinaidan 6 kviris (42 dRe) nayofi ukve sruliad Camoyalibe-
bulia da am droidan gaCenamde, igi ubralod zomaSi izrdeba. damtkice-
bulia, rom Casaxvidan 6 kviris Semdeg, fetuss yvela adamianuri organo
ganviTarebuli aqvs, eleqtroencefaluri xelsawyoebiT misi tvinis funq-
cionirebis dadgenaa SesaZlebeli (e.i. misi tvini ukve muSaobs), misi guli
ki ukve 3 kviraa Zgers. faqtia, rom 6 kviris fetusi Camoyalibebulia,
aRar waagavs Tavkombalas (rogorc mas xandaxan moixsenieben) da ufro
adamiania, vidre qromosomebis grova. Sesabamisad, ukanono abortad unda
gamocxaddes misi gakeTeba, roca orsulobis xangrZlivoba aRemateba ara
Tormet, aramed eqvs kviras.
12 kviris Semdeg abortis ukanonod gamocxadeba ZiriTadad ganpiro-
bebulia nayofis zomiT da ara nayofis Camoyalibebis doniT. pirveli 12
kviris orsulobisas, aborti aris SedarebiT usafrTxo da martivi pro-
cedura, romelic, rogorc wesi, ar saWiroebs pacientis saavadmyofoSi
RamisTevas. orsulobis 12 kviris Semdeg, mosalodnelia garTulebebi,
ufro rTuli samedicino xelsawyoebi unda iqnas gamoyenebuli, fetu-
sic SedarebiT didi zomisaa da xSirad hospitalizacias ramdenime dRe
sWirdeba. amasTan, bunebrivia, gviani aborti ufro Zviria. Tundac samar-
Tlebrivad kanonieri aborti nebadarTuli iyos 20 kviris orsulobis
dros, rogorc wesi, samedicino TvalsazrisiT, orsulobis 12 kviris Sem-
deg gakeTebuli aborti ganixileba rogorc arausafrTxo operacia. am da
sxva mizezebis gamo, eqimebis umravlesoba uars ambobs Seasrulos aborti
orsulobis gvian etapze.15

15
ix. Magnus Hirschfeld Archine for Sexology, Abortion Methods, www2.hu-berlin.de/sexology/
ATLAS_EN/html/abortion_methods.html, 27.05.2012.

177
12 kviris Semdeg, nayofi sakmaod mozrdilia da aborti realuri ris-
kis qveS ayenebs dedis janmrTelobasa da sicocxles. aseve metad aqti-
uria fetusis reagireba samedicino iaraRebze, Tavis dacvas cdilobs
da aqtiurad gadaadgildeba, rac imas niSnavs, rom samedicino xelsawyo
misi gadaadgilebis Sesabamisad moZraobs dedis organizmSi, rac arc Tu
ise saxarbieloa qalis saSvilosnosTvis. arsebobs kidev erTi faqtori,
orsulobis 12 kviris Semdeg gakeTebuli aborti, aucileblad moiTxovs
dedis saSvilosnos kedlebis damuSavebas, ra. aseve riskis Semcvelia.
embrionis, rogorc adamianur arsebis aRiarebis uaryofa dafuZne-
bulia im faqtze, rom ganviTarebis me-8 kviramde mas ar aqvs adamianuri
saxis gamometyveleba da amitom ar SeiZleba is CaiTvalos adamianur in-
dividad manamde, sanam zustad ar gamoikveTeba misi sxeulis forma. am
dromde is warmoadgens `SesaZlebel adamians~. amaze SeiZleba vupasuxoT
aristoteles sityvebiT, rom SesaZleblobis gageba pirdapir kavSirSia
moqmedebasTan. SesaZlebels warmoadgens is, rac SeiZleba TavisTavad
gamovlindes da aqtualuri gaxados sakuTari Tavi. zigotas aqvs aqti-
uri potenciis xasiaTi, ramdenadac is TavisTvis, winaRobis gareSe, midis
adamianis srul ganviTarebamde, embrioni ar aris Teoriuli, `potenciuri
adamiani~, aramed realuri da namdvili adamiania~.16
arc Tu didi xnis winaT embrionis, fetusis sicocxlisunarianoba 30
kvira iyo, xolo mogvianebiT 25 kvira gaxda, dRes 12 kviraa, e.i. SesaZle-
belia saTanado dasabuTebiT igi 6 kvira gaxdes.
aucilebelia iTqvas, rom aborts ewinaaRmdegebian medicinis wamyvani
muSakebi. `biologiurad dadasturebulia, rom bavSvi cocxali arsebaa
Casaxvis momentidan, ganurCevlad imisa, Tu ramdeni xnisaa igi an ra for-
mis. rac mTavaria, mas gaaCnia 46 qromosoma, romelSic gadmocemulia
konkretuli adamianis unikaluri Tvisebebi da mxolod is, rom igi jer
`saTanado“ zomis araa, aranair uflebas ar gvaZlevs vifiqroT, rom Casa-
xuli bavSvi ar aris adamiani“.17
cnobili frangi profesori, parizis universitetis ujredis gene-
tikis wamyvani specialisti Jerom leJeni wers: `adamiani aris is, vinc
ekuTvnis Cvens (adamianur) modgmas. mniSvneloba ar aqvs kilogramebisa da
diferenciaciebis raodenobas“,18 `TiToeuli pirovnebis damaxasiaTebeli
niSani _ sqesi, Tvalis feri, fexis zoma, inteleqti da sxva, CasaxvisTanave
adamianis 46 qromosomaSi, bavSvis genetikis kodSi aris Cadebuli“.19
16
iqve, 45-46.
17
www. pregnantpause.org/court/frozen-o.htm/Davis v. Davis, No. E-14496, blount courty, tennessee
circuit cxourt, 13.08.2011.
18
abortis kriminalizaciis Sesaxeb, www.orthodoxy.ge/samartali/aborti.htm, 08.11.2010.
19
cqitiSvili T., statia, ukanono aborti _ ganzrax mkvleloba Tu safrTxis Semqm-
neli deliqti?, samarTlisa da politikuri azrovnebis istoriis narkvevebi, wigni I,

178
adamianTa umravlesoba ver acnobierebs, Tu ramdenad swrafad ems-
gavseba Casaxuli fetusi dabadebul adamians. Casaxvidan yovel dRe em-
brioni TiTqmis orjer izrdeba, xolo 6 kviris Semdeg, naxevari diumis
sigrZe fetusi, yvela adamianuri organos matarebelia.20`fetusi Casaxvis
momentidanve atarebs Cveulebrivi adamianis yvela Tvisebas, mas gaaCnia
srulyofili nervuli sistema, grZnobis organoebi, guli, filtvebi da
sxva yvelaferi, rac Cveulebriv adamians aqvs“.21
`ro­gorc bi­o­lo­gi­u­ri struq­tu­ra, em­bro­i­ni ar hgavs dedis arc erT
or­ga­nos, rad­ga­nac igi sxvag­va­ri ada­mi­a­nu­ri ar­se­baa (biologiu­rad uni­ka­
lu­ri da mTli­a­ni), ro­me­lic mis sxe­ul­Si izrde­ba“.22
sayuradReboa, rom ganayofierebis pirvelive dRes iwyeba fetusis
ganviTarebis procesi _ fragmentacia, mesame kviris bolos, Casaxvidan
daaxloebiT 21-e dRes da formis miRebidan me-8 dRes, fetusis guli
Zgeras iwyebs. momdevno 4 dRis ganmavlobaSi, gulis Zgera ritmSi jdeba
da fetusis sxeulSi sisxlis regularuli miwodeba iwyeba,23 am periodSi
fetusis Zvlis tvinic formirdeba. `Casaxvidan me-3 kviras bavSvs ukve
gamokveTili aqvs organoebi, xolo me-6 kviridan eleqtroencefaluri
xelsawyoebiT savsebiT SesaZlebelia tvinis funqcionirebis dadgena. es
savsebiT adasturebs imas, rom 6 kviris daubadebeli bavSvi azrovnebs, mas
aqvs SegrZnebebi, ganicdis tkivils, icinis, tiris, anu faqtobrivad didad
ar gansxvavdeba axalSobilisagan, romelic msgavsac daubadebeli bavSvisa,
ver laparakobs, ver aRiqvams garemos xeirianad da a.S., magram realu-
rad is mainc adamiania“.24 ganayofierebidan meore Tves bavSvs gamokveTili
aqvs TiTebi, frCxilebi da TviT quTuToebic ki. faqtobrivad, am peri-
odisTvis bavSvis organizmis Camoyalibeba dasrulebulia. igi ubralod
ganviTarebas ganagrZobs momdevno Tveebis manZilze dedis sxeulSi.25
Tuki fetusis sicocxlis ufleba aRiarebuli da gaTvaliswinebuli
iqneba, aborti ukanonod unda gamocxaddes orsulobis 6 kviris Semdeg,
rac dedis sicocxlisa da janmrTelobisTvis zianis miyenebis safrTxes
mniSvnelovnad Seamcirebs. amasTanave, mTavari kriteriumi unda gaxdes is,
rom fetusis tvini 6 kviridan funqcionirebas iwyebs da ara is, rom 12
kviris fetusis dedis sxeulidan gamodevna ufro advilia, vidre ufro
gviani orsulobis dros.

Tb., 2010, 527.


20
ix. www.abort73.com/abortion/prenatal_development, 18.07.2011.
21
baRaTuria g., zneoba Tu aRviraxsnili egoizmi?, www.orthodoxy.ge/apologetika/
evolutsionizmi.htm, 22.08.2010.
22
mamulaSvili b., bioeTika, gamomc. universali, Tb., 2007, 269.
23
ix. www.abort73.com/abortion/prenatal_development, 18.07.2011.
24
abortis kriminalizaciis Sesaxeb, www.orthodoxy.ge/samartali/aborti.htm, 08.11.2010.
25
ix. www. abort73.com/abortion/geraldine lux flanagan, the first nine months of life, 18.07.2011.

179
2. danaSauli damTavrebulad unda CaiTvalos im momentidan, rodesac
qirurgis samedicino xelsawyo dedis saSoSi Seva fetusis gamosadevnad
da fetuss daazianebs, rac misi daRupvis mizezi gaxdeba, miuxedavad imisa,
piri (specialuri subieqtis SemTxvevaSi eqimi) nayofs qalis organizmidan
mTlianad gamodevnis Tu ara.
dRes moqmedi sisxlis samarTlis kodeqsis mixedviT aRiarebulia, rom
ukanono aborti damTavrebulad iTvleba dedis organizmidan nayofis
gamodevnis momentidan, gamodis, rom Tuki piri nayofs daanawevrebs de-
dis organizmSi, Tumca mas aRar an veRar gamodevnis organizmidan, misi
qmedeba ar SeiZleba dakvalificirdes rogorc damTavrebuli danaSauli
ssk-is 133-e muxliT, rac sruliad gaumarTleblad mimaCnia.
Tuki samedicino xelsawyo fetuss dedis sxeulSi daanawevrebs, ra
mniSvneloba aqvs, danawevrebuli fetusis dedis sxeulidan gamodevna
moxdeba Tu ara? aRniSnuli Sedegs ar cvlis _ ukanono abortis Sedegad
fetusi ganadgurebulia da dedis janmrTelobasa da sicocxles safrTxe
Seeqmna.
ukanono abortis sisxlissamarTlebrivi dacvis ZiriTadi obieqti or-
suli qalis janmrTeloba da sicocxlea. aravisTvis sadavo ar aris, rom
qalis sxeulSi gardacvlili fetusis datoveba da misi ar/ver gamodevna
gacilebiT did saSiSroebas warmoadgens, vidre gardavclili fetusisgan
dedis organizmis gaTavisufleba. gardacvlili fetusis dedis sxeulSi
datoveba dedis janmrTelobisa da sicocxlisTvis risks mniSvnelovnad
zrdis. moqmedi kanonmdebloba ki acxadebs, rom ukanono aborti dam-
Tavrebulad SeiZleba CaiTvalos mxolod mas Semdeg, rac fetusi dedis
organizmidan gamodevnil iqneba.
amdenad, ufro logikuri da samarTliani iqneba, danaSauli damTavre-
bulad CaiTvalos swored im momentidan, roca fetusi ukve araa cocxali
da dedis janmrTelobis dazianebis an sicocxlis mospobis safrTxe ukve
saxezea.
swored ukanono abortis sisxlissamarTlebrivi dacvis ZiriTad obi-
eqts emsaxureba zemoaRniSnuli daTqma, vinaidan damatebiTi obieqti _
nayofi ukve ganadgurebulia, miuxedavad imisa, igi gamoidevneba Tu ara
dedis organizmidan.

3. sasjelis zoma unda gamkacrdes da 133-e muxlis Sinaarsi Semdegnai-


rad unda Camoyalibdes:
 1-li nawili `ukanono aborti“, _ isjeba jarimiT an sazogadoebisaT-
vis sasargeblo SromiT vadiT asidan oras ormoc saaTamde an gamaswore-
beli samuSaoTi vadiT erTidan or wlamde, an Tavisuflebis aRkveTiT
vadiT erT wlamde, Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis Cam-

180
orTmeviT vadiT erT wlamde;
  me-2 nawili `igive qmedeba, Cadenili ukanono abortisaTvis msja-
vrdebulis mier, an ramac gamoiwvia Svilosnobis samudamo moSla an sxva
mZime Sedegi“, _ isjeba Tavisuflebis aRkveTiT vadiT samidan xuT wlamde,
Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis CamorTmeviT vadiT sam
wlamde;
 me-3 nawili `ukanono aborti, ramac gamoiwvia sicocxlis mospoba“, _
isjeba Tavisuflebis aRkveTiT vadiT xuTidan Svid wlamde, Tanamdebobis
dakavebis an saqmianobis uflebis CamorTmeviT vadiT xuT wlamde.
aRniSnuli sasjelis zoma sruliad samarTlianad mimaCnia gansa-
kuTrebiT eqimisTvis, romelmac zustad icis embrionis ganviTarebis sta-
diebi da uwyis, rom 6 kviris fetusi ukve dasrulebuli nayofia.
dRes moqmedi sasjeli am danaSaulisaTvis araadekvaturia qmedebis
saSiSroebasTan. aseve yuradsaRebia qmedebis moraluri mxare, miT umetes
saqarTveloSi, sadac mosaxleobis umravlesoba marTlmadidebelia, mar-
Tlmadidebloba ki aborts Casaxvis momentidan mkvlelobad miiCnevs da
misTvis ar arsebobs cneba _ ukanono da kanonieri aborti. marTlmadide-
blobisTvis aborti principulad miuRebelia.
saqarTvelos moqmedi ssk-is 133-e muxlis pirveli nawilis Tanaxmad,
ukanono aborti isjeba jarimiT an sazogadoebisaTvis sasargeblo SromiT
vadiT asidan oras ormoc saaTamde an/da gamasworebeli samuSaoTi va-
diT erTidan or wlamde. pirveli nawilisTvis kanonmdebelma ar daad-
gina Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis CamorTmeva. mocemuli
daTqma aSkaras xdis, rom kanonmdebeli TiTqmis arafrad agdebs fetusis
sicocxles da dacvis obieqtad praqtikulad mxolod dedis sicocxle da
janmrTeloba aqvs gamocxadebuli. vinaidan fetusis mimarT kanonmdeblis
midgoma unda Seicvalos da misi dacva unda moxdes, rogorc potenciuri
adamianisa, Sesabamisad, ukanono abortis gamkeTebeli eqimi adekvaturi
sasjelis zomiT unda daisajos, rac Sesabamisi iqneba mis mier Cadenili
danaSaulis saSiSrobasa da simZimesTan _ kanonis akrZalvis miuxedavad,
akeTebs ukanono aborts da ara marto safrTxes uqmnis dedis sicocxlisa
da janmrTelobas, aramed klavs ganviTarebul embrions.
qmedebisTvis, romelsac Sedegad mohyveba rogorc minimum daubadebe-
li sicocxlis mospoba, Tundac muxlis pirvel nawilSi sruliad araadek-
vaturia sasjelis saxiT mxolod jarimis, sazogadoebisaTvis sasargeblo
Sromis an/da gamasworebeli samuSaos gaTvaliswineba. es metad usamarT-
lo damokidebulebaa potenciuri, daubadebeli adamianis mimarT. moce-
muli danaSaulis erT-erT saxed imTaviTve Tavisuflebis aRkveTa unda
dawesdes.
aseve aucileblad mimaCnia muxlis pirvelive nawilSi iqnas gaTval-

181
iswinebuli Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis CamorTmeva,
vinaidan ukanono abortis gamkeTebel eqims ar SeiZleba garkveuli droiT
mainc, ar CamoerTvas saeqimo saqmianobis ufleba.
SemoTavazebuli cvlileba sasjelis gamkacrebis TvalsazrisiT
swored rom droulad mimaCnia, raTa fetusi aRqmul iqnas ara rogorc
qromosomebis grova, aramed rogorc momavali adamiani da saxelmwifom da
sazogadoebam pasuxismgebloba igrZnos daubadebeli sicocxlis mimarT.
rac Seexeba Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis CamorT-
mevis sakiTxs, mimaCnia, rom misi 133-e muxlis pirveli nawiliTac gaT-
valiswinebis Taobaze, samarTliania. es cvlileba sazogadoebis inter-
ess emsaxureba. Tuki muxlSi pirdapir ar iqneba gaTvaliswinebuli es
zoma, rogorc ZiriTadi sasjeli, misi gamoyeneba sasamarTloze iqneba
damokidebuli.26 swored amitom, ssk-is 133-e muxlis TiToeul nawilSi
naTlad unda mieTiTos sasjelis es zoma. mimaCnia, rom eqims, romelic
Tavisi profesiuli mowodebidan gamomdinare, sicocxlis sadarajoze
unda idges, garkveuli droiT mainc aucileblad unda CamoerTvas saeqimo
saqmianobis ufleba.
garda ssk-is 133-e muxlis cvlilebisa, unda daixvewos saqarTvelos
kanoni `janmrTelobis dacvis Sesaxeb“ da masSi kanonmdebelma zustad
unda miuTiTos is gamonaklisi SemTxvevebi, ra drosac SesaZlebeli iqne-
ba, fetusis sicocxlis uflebis SezRudva, misi ganviTarebis nebismier
etapze. aseTad mxolod xuTi piroba mesaxeba:
1. rodesac aucilebelia orsulobis Sewyveta dedis sicocxlisa da
janmrTelobisTvis realuri da seriozuli safrTxis Tavidan asacile-
blad (maT Soris qalisTvis kibos sawinaaRmdego mkurnalobis Casatare-
blad);
2. rodesac arsebobs avadmyofi, fizikuri an fsiqikuri naklis mqone
axalSobilis dabadebis saSiSroeba;
3. nayofis seriozuli embrionaluri defeqtis gamo, arsebobs samedi-
cino daskvna, rom bavSvi mSobiarobis procesSi an dabadebidan umokles
periodSi daiRupeba;
4. abortis gakeTeba gaupatiurebis msxverplis mimarT, roca fetusi
gaupatiurebis Sedegad Caisaxa da misi arseboba dedisTvis gadaulaxavi
fsiqologiuri barieri xdeba da safrTxe eqmneba qalis fsiqikur janmr-
Telobas; gaupatiurebis faqtis dasabuTebisTvis sakmarisad unda iqnas
miCneuli sisxlissamarTlebrivi devnis dawyeba da qalis dazaralebu-
lad cnoba da ara sasamarTlos gamamtyunebeli ganaCeni, vinaidan saqmis
warmoeba da qalis dazaralebulad cnoba da ganxilva SeiZleba did xans
gagrZeldes da am droSi SesaZloa an abortis gakeTeba dagviandes, an bavS-
26
ix. saqarTvelos ssk-is 43-e muxlis me-3 nawili.

182
vi daibados, an qalma sakuTar Tavs raime dauSavos. swored amitom sjobs
sisxlissamarTlebrivi devnis dawyebis da dazaralebulad cnobis faqti
gaupatiurebis faqtze sakmarisad CaiTvalos abortis gasakeTeblad.
5. Tu arsebobs realuri da dasabuTebuli riski, rom qali orsulo-
bis gamo, TviTmkvlelobas ganaxorcielebs (msgavsi survili ZiriTadad
Zaladobis msxverpl qalebs uCndebaT).
saqarTvelos kanonmdeblobis didi naklia, rom igi aRiarebs abortis
uflebas samedicino da socialuri Cvenebebis arsebobisas, magram arsad
ar iZleva abortis socialuri Cvenebis CamonaTvals. Sesabamisad, kanon-
mdebelma zustad unda gansazRvros abortis socialuri Cvenebebi da
droulad moaxdinos misi samarTlebrivi regulireba.
dRevandeli kanonmdeblobiT, rogorc kanonieri, ise ukanono abor-
tis gakeTebis SemTxvevaSi, ar aris gaTvaliswinebuli dedis sisxlissa-
marTlebrivi pasuxismgeblobis sakiTxi. ssk-is 133-e muxli danaSaulis
subieqtad aRiarebs sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis asaks miR-
weul nebismier Seracxad pirs, maT Soris samedicino personals, romelic
ukanono aborts akeTebs. e.i. isjeba is, vinc ukanono aborts akeTebs da
ar isjeba deda _ vinc ukanono aborts ikeTebs.
aseve saintereso faqtia, rogor gadawyvets kanonmdebeli `TviTabor-
tis“ sakiTxs, rodesac qali cdilobs sakuTari xeliT gaikeTos aborti. am
SemTxvevaSi ibadeba kiTxva: ganixileba Tu ara qali, rogorc danaSaulis
subieqti, Tu igi rCeba obieqtad. imis gaTvaliswinebiT, rom ssk-is 133-e
muxlis xelyofis obieqtia qalis janmrTeloba da sicocxle da ara nayo-
fis sicocxle, qals ufleba aqvs, Tavad gankargos sakuTari janmrTelo-
bis sakiTxi, ufro metic, nebismier adamians, maT Soris orsul qals, sa-
kuTari sicocxlis gankargvis ufleba aqvs _ TviTmkvlelobis mcdeloba
ar isjeba.
bunebrivia, absurdi iqneba, fetusis sicocxlis dasacavad kanonma or-
sul qals TviTmkvleloba aukrZalos, an TviTmkvlelobis mcdelobisT-
vis misi sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis sakiTxi dasvas, Tumca
es imas ar unda niSnavdes, rom kanonmdebelma dedas fetusis sicocxlis
mimarT SeuzRudavi, absoluturi Tavisufleba misces.
fetusi dedis sxeulis uuflebo arseba ar aris, Casaxvis momentidan,
igi arsebobs, rogorc daubadebeli adamiani, romelsac suli gaaCnia. Se-
sabamisad, SeuZlebelia kanonmdebelma kvlav gaagrZelos fetusTan dakav-
Sirebuli sisxlissamarTlebrivi sakiTxebis zerele mowesrigeba.
vTvli, rom kanonmdeblis loialobam mkvleli dedis mimarT, roca
orsulma qalma zustad icis, rom abortis gakeTebis SemTxvevaSi, igi arc
erT SemTxvevaSi ar daisjeba, misi mxridan abortis gakeTebis waxaliseba-
sac SeiZleba Seuwyos xeli.
`aucilebelia saqarTvelos kanonmdeblobam aRiaros fetusis sicocx-
183
lis ufleba da mianiWos mas samarTliT daculi subieqtis statusi da
ukanono abortisaTvis pasuxismgebloba daekisros ara mxolod imas, vinc
sxvas mouSlis mucels ukanonod, aramed orsul qalsac. rodesac vsau-
brobT daubadebeli sicocxlis dacvaze da sicocxlis uflebis subieq-
tad Canasaxis aRiarebaze, isic unda iTqvas, rom SeuZlebelia daubade-
beli sicocxlis, rogorc absoluturi uflebis aRiareba. winaaRmdeg
SemTxvevaSi, yovelgvari abortis akrZalva gaxdeboda aucilebeli, rac
winaaRmdegobaSi modis dedis sicocxlis uflebasTan“.27
mimaCnia, rom ukanono abortisTvis sisxlissamarTlebrivi pasuxismge-
bloba unda daekisros ara pasuxismgeblobis asaks (14 weli) miRweul, ar-
amed srulwlovan qals. marTalia, kanonmdebelma ukanono abortze gac-
ilebiT mZime danaSaulisTvisac pasuxismgeblobis asaki gansazRvra 14
wlidan, Tumca vTvli, rom 14-dan 18 wlamde qali metad pataraa im pa-
suxismgeblobis aRsaqmelad, rasac dedoba niSnavs. aseve metad sariskoa
misi mxridan abortis gakeTeba da igi sakuTar janmrTelobas did zians
ayenebs. amasTan, SesaZloa arasrulwlovani sqesobrivi kavSiris mosalod-
nel Sedegebs ver acnobierebdes.
`ar SeiZleba gaziarebuli iqnes sisxlis samarTlis mecnierebaSi
gamoTqmuli mosazreba, rom orsuli qalis janmrTelobis dacvis mizniT
ukanono abortisTvis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis daweseba
ucnauria, maSin rodesac yovel adamians gaaCnia sakuTari janmrTelo-
bis gankargvis ufleba, Tu igi ar ewinaaRmdegeba mesame piris intere-
sebs. janmrTelobis gankargva dauSvebelia maSinac, rodesac igi ar xe-
lyofs mesame piris interesebs, Tu igi ewinaaRmdegeba sazogadoebaSi
gabatonebul moralur normebs~.28 ukanono abortis dros, qalis ufleba,
gankargos sakuTari janmrTeloba da sicocxle, ewinaaRmdegeba fetusis
interess, mis yvelaze uzenaes Rirebulebas _ sicocxlis uflebas. garda
amisa, ukanono abortisas Tavad qali araa qmedebis amsrulebeli, qmedebis
amsrulebeli qalis TanxmobiT aris mesame piri (magaliTad, eqimi).
saqarTveloSi abortebis didi wili socialuri maCvenebliT aris gan-
pirobebuli, vinaidan dedas, romelsac SesaZloa ukve ramdenime Svili hy-
avdes, obieqturad ar ZaluZs kidev erTi Svilis yola, misi kveba da uzrun-
velyofa. bevri qali swored am motiviT ambobs uars Svilze da abortis
gakeTebis gadawyvetilebas iRebs. aseT mdgomareobaSi fetusis gadarCenis
yvelaze realuri gza misi gaCenaa im mizniT, rom moxdes misi gaSvileba.
arsebuli kanoni, romelic qals aZlevs abortis uflebas miuxedavad
orsulobis xangrZliobisa, metad mankieria. usaxsroba metad ususuri ar-
27
cqitiSvili T., statia, ukanono aborti _ ganzrax mkvleloba Tu safrTxis Semqmneli
deliqti?, samarTlisa da politikuri azrovnebis istoriis narkvevebi, wigni I, Tb.,
2010, 557.
28
iqve, 538-539.

184
gumentia axali sicocxlis mokvlis gasamarTleblad. swored amitom aris
aucilebeli ukanono abortis muxlSi aucilebeli cvlilebebis Setana
da fetusis sakanonmdeblo dacva TviT dedisgan, raTa dedas kanonma ar
misces fetusis mokvdinebis SesaZlebloba da man problemis gadaWris sxva
saSualeba ipovnos.
`ar­gu­men­ta­cia, ro­me­lic asa­bu­Tebs qa­lis uf­le­bas Tavisufal, sapasu­
xis­mgeb­lo ar­Ce­van­ze, ata­ros Tu ara Ca­sa­xu­li na­yo­fi an gaike­Tos abor­
ti, Se­da­re­biT sru­la­daa war­mod­ge­ni­li oja­xis dageg­mis sa­er­Ta­So­ri­so
fe­de­ra­ci­is (odsf) do­ku­men­teb­sa da publika­ci­eb­Si. sa­kiT­xi abor­tis Se­
sa­xeb _ esaa rep­ro­duq­ci­u­li jan­mrTe­lo­bis sa­kiT­xis na­wi­li, ro­me­lic
rep­ro­duq­ci­u­li arCevanisa da ada­mi­a­nis rep­ro­duq­ci­ul uf­le­bebs exe­
ba. reproduqci­u­li jan­mrTe­lo­ba asa­xavs sa­er­Tod jan­mrTe­lo­bis Zali­an
mniSv­ne­lo­van as­peqts da gu­lis­xmobs:
  STa­mo­mav­lo­bis Seqmnis unars,
  am sfe­ro­Si ga­daw­yve­ti­le­ba­Ta Ta­vi­su­fal mi­Re­bas,
  kma­yo­fi­le­bis mom­tan da usa­f­rTxo sqe­sob­riv cxovrebas,
  repro­duq­ci­u­li ar­Ce­va­nis Se­saZ­leb­lo­ba­ze pi­rov­ne­bis moraluri av­
to­no­mi­is ga­mov­le­nas seq­su­a­lu­ro­bi­sa da Soba­do­bis sa­kiT­xeb­Si (igulisx-
meba abortis uflebac). pirvel rig­Si sa­kiT­xi exe­ba pirovne­bis Seg­ne­bul
damokidebule­bas am sakiTxebisadmi~.29
`abor­tis mo­wi­na­aR­mde­ge­ni mTa­var aq­cents ima­ze ake­Te­ben, rom em­bri­
ons, na­yofs si­coc­xlis ise­Ti­ve uf­le­ba aqvs, ro­gorc yve­la ada­mi­ans. xe­
lov­nu­ri abor­ti _ es ada­mi­a­nu­ri ar­se­bis si­coc­xlis xel­yo­faa, e.i. mkvle­
lo­ba da ro­gor Se­iZ­le­ba vi­sa­ub­roT `mkvlelo­bis uf­le­bis~ Se­sa­xeb?~30
Casaxvis momentidan Cndeba sruliad unikaluri da ganumeorebeli
adamiani, Tavisi gansxvavebuli genetikuri kodiT. dedis 23 da mamis 23
qromosoma erTiandeba, raTa warmoSvas axali da sruliad unikaluri ge-
netikuri kombinacia. miuxedavad imisa, rom fetusi mSoblebis garegnuli
da sxva Tvisebebis matarebeli xdeba, mas gaaCnia damoukidebeli geneti-
kuri kodi, romelic mxolod mas aqvs da aravis sxvas.31
`ro­gorc bi­o­lo­gi­u­ri struq­tu­ra, em­bro­i­ni ar hgavs dedis arc erT
or­ga­nos, rad­ga­nac igi sxvag­va­ri ada­mi­a­nu­ri ar­se­baa (biologiu­rad uni­ka­
lu­ri da mTli­a­ni), ro­me­lic mis sxe­ul­Si izrde­ba“.32
`msoflios mravalwliani gamocdileba gvaCvenebs, rom abortTan br-
Zola akrZalviTa da iuridiuli meqanizmebiT ar iZleva Sedegebs, misi
daZleva mxolod mosaxleobis sulieri gajansaRebis Sedegadaa SesaZle-
beli. amave dros, abortis mimarT mosaxleobis jansaRi azris Camoyali-
29
mamulaSvili b., bioeTika, gamomc. universali, Tb., 2007, 261-262.
30
iqve, 264.
31
ix. www.abort73.com/abortion/prenatal_development, 18.07.2011.
32
mamulaSvili b., bioeTika, gamomc. universali, Tb., 2007, 269.

185
bebaSi erT-erTi gadamwyveti roli SeiZleba Seasrulos abortis krimi-
nalizaciam, anu sisxlis samarTlis danaSaulad gamocxadebam, radgan
sasjelis miznebs Soris arsebobs e.w. `zogadi prevencia“, anu is, rom
sasjeli samagaliToa sxvaTaTvis, rom maT sasjelis SiSiT Tavi Seikavon
danaSaulebrivi qmedebis ganxorcielebisagan. amave dros saxelmwifo,
samarTlis Teoriis Tanaxmad, sasjelTan erTad, mimarTavs darwmunebis
meTodsac, rac gulisxmobs imas, rom moqalaqeTa azris Camoyalibeba xde-
ba danaSaulis sawinaaRmdego mowodebebiT“.33
aRniSnuli miznis miRwevaSi mniSvnelovani roli mediis saSulebebs
ekuTvniT. saxelmwifo politika sazogadoebis azris SecvliT unda ganx-
orcieldes. masobrivi informaciis saSulebebiT xSirad unda gavrceldes
fetusis sicocxlisa da adamianurobis mauwyebeli informacia da kadre-
bi, raTa potenciurma dedebma da im dedebma, romlebic mzad arian uari
Tqvan nayofze, gaacnobieron, rom maT sxeulSi axali adamiani cxovrobs,
romlisTvisac sicocxlis warTmevis ufleba maT ar gaaCniaT, garda gam-
onaklisi SemTxvevebisa, roca sapirwoned maTi sicocxle an janmrTeloba
dgas, vinaidan aravin ar aris valdebuli, sakuTari sicocxle an janmrT-
eloba gaswiros sxvisTvis, Tundac SvilisTvis.
aseve umniSvnelovanesia religiis roli da daniSnuleba. saqarTvelos
patriarqi xSirad mouwodebs mrevls, raTa izrunon STamomavlobaze, si-
cocxlis ufleba miscen Casaxul Svilebs da airidon umZimesi codva. ase-
Ti qadagebebi da sxva saxis mimarTvebi unda gagrZeldes, radgan eklesiis
roli gansakuTrebulia sazogadoebrivi Segnebis amaRlebaSi.
ufleba `ar iyo mokluli“ sxvis mier, sicocxlis uflebis ZiriTadi
Sinaarsia, sicocxlis ufleba ki individis uzenaesi uflebaa, rac aucile-
blad unda gavrceldes rogorc dabadebul, ise daubadebel adamianze.
sulis mqone arc erTi adamiani ar SeiZleba iyos sxvisi, Tundac dedis
mkvlelobis msxverpli.
Tanamedrove medicinas Zalzed bevri saSualeba gaaCnia, romlebic
faqtiurad 100%-iT uzrunvelyofs sqesobrivi kavSiris dros, qalis dac-
vas daugegmavi orsulobisgan, mag: Casaxvis sawinaaRmdego abebi, spirali,
sterilizacia da sxva saxis kontraceptivi. miuxedavad amisa, jer kidev
mravalricxovania im qalTa raodenoba, romlebic TavianTi upasuxismge-
blobisa da daudevrobis gamo, arasasurveli orsulobis winaSe dgeba da
aborts mimarTavs, rogorc pirad uflebas. faqtia, rom saukuneebis ga-
mocdilebam da mravalgzis mowodebam, ar mouspon embrions sicocxle da
miscen dabadebis SesaZlebloba, Sedegi ver gamoiRo. swored amitom, `fe-
tusis sicocxlis uflebis dacva mxolod kanoniT Tu iqneba SesaZlebeli,
vinaidan 21-e saukuneSic ki, roca mTel sazogadoebas srulyofili da da-
33
abortis kriminalizaciis Sesaxeb, www.orthodoxy.ge/samartali/aborti.htm, 08.11.2010.

186
dasturebuli informacia gaaCnia fetusis adamianurobis Taobaze, kvlav
masStaburad da upasuxismgeblod xorcieldeba embrionis mkvleloba“.34
Tumca kanonmdebelma unda gaiTvaliswinos, rom fetusis dasacavad
gonivruli norma unda aamoqmedos, vinaidan abortis akrZalva ar niSnavs,
rom igi aRar gakeTdeba. sruli Tu nawilobrivi akrZalvis miuxedavad,
abortebi mTeli msoflios masStabiT mainc keTdeba, amitom frTxilad
unda SeirCes problemis gadaWris gzebi.
`adamianis embrionis qsovilebis gamoyenebas klinikur medicinaSi da
misgan specialuri preparatebis damzadebas dadebiT SedegebTan erTad,
garkveuli negatiuri movlenebic axlavs, xSiria am sakiTxebTan dakavSire-
buli kanonsawinaaRmdego moqmedebebi. msoflioSi (jandacvis msoflio
organizaciis monacemebiT) aRricxulia ara erTi SemTxveva, rodesac qa-
lebi specialurad ikeTeben aborts, raTa nayofi, garkveuli gasamrjelos
miRebis safasurad, Caabaron samedicino dawesebulebebs. aqtiurad mimdi-
nareobs embrionis qsovilebze samedicino kvlevebi“.35
saqarTvelos kanonmdebloba icavs fetuss sxvaTa xelyofisagan. rac
Seexeba Tavad dedas, igia erTaderTi adamiani, visac garkveul farglebSi
SeuZlia uari Tqvas masze (fetusze), magram saqarTvelos kanonmdebloba,
iseve rogorc sxva qveynebSi, fetuss ar Tvlis adamianad. es Cans iqedan,
rom orsuli qalis mkvleloba ar ganixileba ori adamianis mkvlelobad,
Tumca igi damamZimebel garemoebaSi Cadenili mkvlelobaa. kanonmdebeli
am SemTxvevaSi gamodis im azridan, rom sisxlis samarTlis mizania sazoga-
doebrivi wesrigis dacva, e.i. sazogadoebis wevrebs Soris urTierTobis
mowesrigeba, fetusi ki jer araa sazogadoebis wevri, amdenad igi araa
CaTvlili adamianad, amitom adamianis sicocxlis dacva iwyeba mSobiaro-
bis procesidan da ara manamde. manamde ki xdeba fetusis sicocxlis dacva.
bolo dros qalTa informirebuloba arasasurveli orsulobisgan
Tavis dasacavi mravalferovani saSualebebis Sesaxeb sagrZnoblad gaz-
rdilia, Sesabamisad, msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi Semcirebulia
abortebis ricxvi, rac wyvilis upasuxsimgeblobiT iyo gamowveuli.
sazogadoeba gagebiT ekideba da sakadrisad mwvaved ar akritikebs de-
dis gadawyvetilebas, romelis dilemis winaSe dgeba da abortiT klavs
fetuss, Tumca ar unda dagvaviwydes, rom yovelTvis arsebobs mkvlelo-
bis alternativa, mag: gaSvileba.
34
Suzanne Ost, Journal of Civil Liberties Vol.5.issue2, Conceptions of the euthanasia phenomenon:
a comparative discussion of the Law, individual rights and morality within three jurisdictions, www.
heinonline.org/HOL/Page?handle=hein.journals/jcivl5&div=21&collection=journals&set_as_
cursor=29&men_tab=srchresults&terms=(euthanasia)&type=matchall#160, 09.06.2011.
35
kvaWaZe m., adamianis uflebaTa dacvis sakiTxebi Tanamedrove medicinaSi, saerTa-
Soriso-samarTlebrivi da Sidasaxelmwifoebrivi samarTlis aspeqtebi, avtoreferati
iuridiul mecnierebaTa doqtoris xarisxis mosapoveblad, Tb., 1999, 19-20.

187
Tanamedrove medicina kontracefciis mravalferovan CamonaTvals
iTvlis, Sesabamisad, arasasurveli orsulobisgan dacvis uamravi saSu-
aleba arsebobs, rac kanonmdebelmac unda miiRos mxedvelobaSi dedisT-
vis pasuxismgeblobis dawesebis TvalsazrisiT.
dResdReobiT msoflios TiTqmis yvela qveyanaSi xelmisawvdomia e.w.
`Sobadobis makontrolebeli abebi~, romlebic arasasurveli orsulobis-
gan icaven qals. es abebi Casaxvas uSlis xels da qali TiTqmis 100%-iT
daculia daugegmavi, arasasurveli orsulobisgan. aseve arsebobs iseTi
kategoriis abebi, e.w. `saswrafo kontracefcia~, romlebic qals orsu-
lobisgan icaven ara mxolod maTi sqesobrivi aqtis dawyebamde an yovel-
dRiuri miRebis SemTxvevaSi, aramed daucveli sqesobrivi aqtidan 5 dRis
(120 saaTi) gasvlis Semdegac ki. msgavsi abis fasi 10-dan 70 dolaramde
meryeobs, Tumca sruliad usafrTxoa da Sedegic garantirebulia. msgavsi
abebis yidva SeiZleba rogorc afTiaqSi, ise internetis meSveobiT.36
faqtia, rom 21-e saukuneSi qals, romelsac Segnebuli aqvs, ras niS-
navs aborti rogorc fetusisTvis, ise misi sicocxlisa da janmrTelo-
bisTvis, yvelanairi SesaZlebloba gaaCnia, Tavi daicvas da arc fetusi
moklas da arc sakuTari sicocxle da janmrTeloba daayenos seriozuli
safrTxis qveS.
zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT, mimaCnia, rom vinaidan Tanamedrove
samyaroSi qali srulyofilad aris informirebuli da aqvs xelmisawvdomi
uamravi saSualeba, Tavidan aicilos arasasurveli fexmZimoba, mis mier
abortis gakeTeba, garda gamonaklisi SemTxvevebisa, rac kanonSi pirda-
pir unda dafiqsirdes, unda daisajos, rogorc fetusis, anu adamianuro-
bis sawyisis, momavali adamianis ganzrax mkvlelobisTvis. Tuki qveyanaSi
ver moiZebneba zneobrivi potenciali, raTa aborti dasjadad gamocxad-
des fexmZimobis mTeli periodis ganmavlobaSi, maSin kanonma aucileblad
unda daawesos kanonieri abortis ganxorcielebis mkacri farglebi da
embrioni dacvis obieqtad gamoacxados ara Casaxvidan 12 kviris Semdeg,
rogorc es dRemdea saqarTvelos kanonmdeblobiT, aramed 6 kviris Sem-
deg, maSin, roca fetusis fizionomia da organoTa ganviTareba ukve das-
rulebulia da misi gulis Zgera specialuri xelsawyoTi aSkarad ismineba.
meore msoflio omma uamravi xalxi imsxverpla, magram igive droSi
mSoblebis mier daxocil bavSvTa raodenoba bevrad aRemateboda brZolis
velze mowyvetil jariskacTa ricxvs. Tanamedrove kacobriobis cxovre-
baSi arsebuli es bneli mxare saukeTesod cxadyofs, rom civilizacia
daundoblobis eskalaciad iqca. yvelgan gaismis mSvidobisken mowodeba,
magram Cvens irgvliv ara marto grZeldeba, aramed ufro metad mZvinvar-

36
ix. www.plannedparenthood.org/health-topics/emergency-contraception-morning-after-pill- 43-
63.asp, 02.10.2011.

188
deba es sisxliani omi, romelmac msxverplis raodenobiT hunebisa da mon-
Rolebis Semosevas, borotmoqmedebiT Temur-lengsa da Sah-abass, xolo
sisastikiT sakoncentracio banakebsa da jurRmulebSi myof tiranebsa da
jalaTebs gadaaWarba. am uxilavi omis msxverpli gacilebiT didia, vidre
yvela omis, mkvlelobisa da jalaTobis erTad aRebuli. am danaSauliT
ara mxolod RvTaebrivi, aramed yvela adamianuri ufleba ilaxeba.37
cocxali organizmi Casaxvis momentidanve warmoiSoba, romelic ukve
genetikuri kodisa da adamianis mTeli pirovnuli potencialis matarebe-
lia. eqsperimentulad ukve damtkicebulia, rom nayofs rTuli da miza-
nmimarTuli reaqciebi gaaCnia garemo pirobebze. es arseba tkivils gan-
icdis, sicocxlis survili aqvs da rac qristianisTvis yvelaze mTavaria,
adamianis ukvdavi suli gaaCnia, romlis arasrulyofileba mxolod is
aris, rom sxeuli _ es sulis instrumenti, ar aris formirebuli. amrigad,
abortebis dakanoneba yvela im zneobriv da iuridiul kodeqsebs arRvevs,
romlis safuZveli adamianis uflebebis dacvaa.
adamianis nayofs dacva esaWiroeba, rom igi, rogorc momavali adami-
ani advilad ganadgurebas ar eqvemdebarebodes.
kanonmdeblis mier unda moxdes fetusis statusis aRiareba, rogorc
saSvilosnoSi mcxovrebi adamianis da kanonis ZaliT mas garantirebuli
unda hqondes usafrTxod ganviTarebisa da dabadebis ufleba.
mimaCnia, rom saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsma cakle muxli
unda dauTmos fetusis sicocxlisa da ganviTarebis winaaRmdeg mimarTul
danaSauls, kerZod, mosaxleobis janmrTelobisa da sazogadoebrivi zne-
obis winaaRmdeg mimarTul danaSaulTa Tavs unda daematos specialuri
muxli, romelic uSualod fetusis sicocxlisa da ganviTarebis uflebas
daicavs da romelic mxolod dedas unda Seexos. unda ganxorcieldes
Semdegi cvlilebebi:
1. unda moxdes fetusis samarTlebrivi statusis aRiareba, mas `dau-
badebeli adamiani“-s samarTlebrivi statusi unda mieniWos;
2. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqss unda daematos muxli, ro-
melic uSualod fetusis sicocxlisa da ganviTarebis uflebas daicavs.
axali muxlis saTauri unda iyos Semdegnairi _ danaSauli fetusis si-
cocxlisa da ganviTarebis winaaRmdeg. misi Sinaarsi ki unda Camoyalibdes
Semdegnairad:
  1. fetusis sicocxlisa da ganviTarebis xelyofa, Cadenili fetusis
matarebeli dedis mier, _
isjeba jarimiT an sazogadoebisaTvis sasargeblo SromiT vadiT as
saaTamde an gamasworebeli samuSaoTi vadiT erT wlamde an Tavisuflebis

37
ix. dvaliSvili n., statia, yvelaze patara dedis wiaRSi, www.orthodoxy.ge/metsniereba/
kvelaze_patara3.htm, 10.08.2011.

189
aRkveTiT vadiT eqvsi Tvidan sam wlamde.
  2. igive qmedeba Cadenili am danaSaulisaTvis msjavrdebulis mier, _
isjeba jarimiT an sazogadoebisaTvis sasargeblo SromiT vadiT asi-
dan oras saaTamde an gamasworebeli samuSaoTi vadiT erTidan or wlamde
an Tavisuflebis aRkveTiT vadiT erTidan xuT wlamde.
  danaSaulis uSualo obieqtad unda gamocxaddes fetusis sicocxle
da misi ganviTareba, damatebiT obieqtad dedis sicocxle da janmrT-
eloba;
  danaSaulis subieqtad unda gamocxaddes fetusis matarebeli deda;
  dedis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba unda dadges srulw-
lovanebidan (18 wlidan);
 dedis mxridan abortis gakeTeba dasjadad unda gamocxaddes, roca
orsulobis xangrZlivoba 6 Tves (24 kvira) aRemateba (vinaidan 6 Tvis
fetuss deda obieqturad ukve daubadebel bavSvad aRiqvams, amasTan, 6
Tvis fetuss dedis sxeulis gareSec SeuZlia damoukideblad sicocxlis
gagrZeleba);
  danaSauli damTavrebulad unda CaiTvalos dedis mxridan fetusis
sicocxlis an ganviTarebis xelyofis momentidan (roca igi orsulobis 6
Tvis mere gaikeTebs ukanono aborts, ganaxorcielebs TviTaborts an Tvi-
Tabortis mcdelobis dros, fetuss daazianebs imgvarad, rom safrTxis
qveS dadgeba misi normaluri ganviTareba);
rac Seexeba dedis pasuxismgeblobis sakiTxs 6 Tveze adreuli asa-
kis fetusis mimarT ganxorcielebuli ukanono abortis dros, igi ver
daisjeba rogorc ukanono abortSi Tanamonawile, vinaidan moqmedi kanon-
mdeblobiT ukanono abortis sisxlissamarTlebrivi dacvis obieqtad
swored dedis sicocxlesa da janmrTelobas aRiarebs, Sesabamisad, deda
ver daisjeba sakuTari TavisTvis miyenebuli safrTxis an Tundac zianis
gamo. 6 Tveze adreuli fetusis abortisTvis dedas verc SemoTavazebuli
axali muxliT davsjiT, vinaidan pasuxismgeblobis safuZveli swored rom
fetusis asaki iqneba, rac 6 Tves warmoadgens, am pirobis arsebobis gareSe
ki dedis pasuxismgebloba dauSvebelia.
eqimisgan gansxvavebiT, romelsac specialuri umaRlesi ganaTleba
aqvs miRebuli da danamdvilebiT icis, rom fetusi Casaxvis momentidan
ukve cocxali arseba da daubadebeli adamiania, qalTa garkveulma kat-
egoriam ar icis, ras warmoadgens mis sxeulSi dabudebuli patara ar-
seba, sanam nayofs fizikurad ar SeigrZnoben da darwmundebian, rom isini
mucliT Svils, adamians atareben. vidre es moxdebodes, bevri maTgani
fetuss Tavkombalad aRiqvams da ara sicocxlis sawyisad, isini fetuss
sakuTari sxeulis nawilad aRiqvamen da miiCneven, rom `uformo arsebis
moSoreba“ maT neba-survilzea damokidebuli, Tumca realurad fetusi

190
Casaxvis momentidanve atarebs adamianis yvela Tvisebas _ Casaxvidan me-
13 dRes igi formas iRebs; mesame kviris bolos (daaxloebiT 21-e dRe) ki
fetusis guli Zgeras iwyebs, am droisTvis mas ukve gamokveTili aqvs or-
ganoebi; Casaxvidan 6 kviris Semdeg, naxevari diumis sigrZis fetuss yvela
adamianuri organo aqvs ganviTarebuli da eleqtroencefaluri xelsawy-
oebiT misi tvinis funqcionirebis dadgenaa SesaZlebeli, e.i. am droisT-
vis daubadebeli bavSvi azrovnebs, mas aqvs SegrZnebebi; me-7 kviridan ukve
nayofi iwyebs moZraobas, xolo me-10 kviridan nayofi gareSe movlenebzec
reagirebs.
eqimisgan gansxvavebiT, qals ver movTxovT, iyos sakmarisad informire-
buli fetusis adamianurobis Taobaze. miuxedavad imisa, rom yvela qalma
icis, rom orsulobas, Tuki igi ar Sewydeba, Sedegad aucileblad mohyve-
ba adamianis dabadeba, amasTan, dResdReobiT qalTa didma procentma zus-
tad icis, Tu rogor viTardeba embrioni, arsebobs qalTa kategoria (mag:
Rrma sofelSi mcxovrebi), romelic ar flobs sakmaris informacias. vi-
naidan kanoni erTnairad unda moergos sazogadoebis yvela wevrs, swored
amitom mimaCnia, rom dedis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba unda
dadges im SemTxvevaSi, roca igi aborts orsulobis 24 kviris (6 Tvis)
miRwevis Semdeg gaikeTebs.
24 kviris orsuli qali embrions ukve SeigrZnobs, misi gulis Zgera
esmis, mis moZraobas grZnobs da danamdvilebiT icis, rom is namdvilad
orsuladaa da mis sxeulSi axali, daubadebeli adamiani cxovrobs da ara
uuflebo Tavkombala, e.i. dedis pasuxismgeblobis sakiTxi unda daisvas im
droidan, roca igi fetuss ukve daubadebel adamianad aRiqvams.
amasTan, mocemul garemoebas obieqturi garemoebac emateba _ 6
Tvis fetuss dedis sxeulis gareSe, damoukideblad SeuZlia sicocxlis
gagrZeleba, araerTi SemTxveva yofila imisa, rom naadrevi mSobiarobis
Sedegad, 6 Tvis fetusi dabadebula da mas gaugrZelebia sicocxle da
ganviTarebula ise, rogorc dasrulebuli orsulobiT Sobili bavSvi. 22
kviris naadrevad dabadebul nayofs gadarCenis Sansi daaxloebiT 9.8 pro-
centi aqvs, 23 kvirisas _ daaxloebiT 53 procenti, xolo 24 kvirisas _
daaxloebiT 67 procenti.38
6 Tvis embrions, Tuki saxeze ar aris raime paTologia an gansakuTreb-
uli sisuste, ZaluZs, dedis gareSe, medikosTa daxmarebiT, sicocxle
gaagrZelos, Sesabamisad, dedis mxridan 6 Tvis embrionis sicocxlis mo-
spoba, ar SeiZleba Sefasdes rogorc dedis mier mxolod sakuTari si-
cocxlisa da janmrTelobisTvis safrTxis Seqmna, rac kanoniT ar isjeba.
bavSvi samarTlis subieqtad im momentidan iTvleba, roca igi dedis

38
ix. How Soon Can a Baby Survive Outside the Womb?, www.ehow.com/about_6167934_soon-
baby-survive-outside-womb_.html, 09.07.2011.

191
saSodan gamoyofas iwyebs, rac sruliad marTebulia, vinaidan fetusi,
miuxedavad imisa, rom daubadebeli adamiania, ar SeiZleba uflebrivad
dabadebul adamians gauTanabrdes, igi sazogadoebrivi urTierTobis
subieqti mxolod dabadebis Semdeg xdeba.
swored amitom mimaCnia, rom ssk-Si axali muxli _ `danaSauli fetusis
sicocxlisa da ganviTarebis winaaRmdeg“ ar unda moTavsdes sicocxlis
winaaRmdeg mimarTul danaSaulTa TavSi, vinaidan aRniSnul TavSi moce-
mul danaSaulTa sisxlissamarTlebrivi dacvis obieqti ukve dabadebuli
adamianis sicocxlea. mimaCnia, rom mocemuli muxlis adgili mosaxleobis
janmrTelobisa da sazogadoebrivi zneobis winaaRmdeg mimarTul dana-
SaulTa TavSia, vinaidan zneoba zogadadamianuri fenomenia da axlos aris
religiasTan.
kanonis ZaliT unda moispos mosazreba, rom fetusi dedis sxeulis
uuflebo nawilia. marTalia, moralurad da qristianulad yovlad mi-
uRebelia abortis gakeTeba da daubadebeli Svilis ganzrax mkvleloba,
vinaidan mas Casaxvidan ukve suli gaaCnia, is, rac adamianis sxeulis arc
erT organos ar aqvs, Tumca kanonmdebeli ver dasjis dedas orsulobis
nebismier stadiaze ganxorcielebuli abortisTvis. dedis mier abortis
gakeTeba ukanonod unda gamocxaddes roca orsulobis xangrZlivoba 6
Tves (24 kvira) aRemateba, vinaidan 6 Tvis embrions (zogjer ufro patara-
sac) dedis gareSe sicocxle SeuZlia.
`dResdReobiT medicinas ZaluZs 25-kviriani naadrevad dabadebul
bavSvs SeunarCunos sicocxle. es cifri arc Tu didi xnis win 30 kvira
iyo. medicina naxtomiseburi nabijebiT miiwevs win. xval SeiZleba es ci-
fri ufro Semcirdes. amis dasturia isic, rom moxerxda 19-kviriani keni
kingis gadarCena (daibada 1985 wels amerikaSi), romelic mxolod 510 grams
iwonida“.39 miuxedavad misi wonisa da ganviTarebis donisa, igi daibada ro-
gorc srulyofili adamiani da sicocxle iseve ganagrZo, rogorc is ax-
alSobili ganagrZobs, romelmac dedis sxeulSi sruli cxra Tve gaatara.
cxadia, fetusis sicocxlis absoluturi uflebis dakanoneba swori
ar iqneba. misi dacvis xarisxi ver gauTanabrdeba dabadebuli sicocxlis
daculobis xarisxs, igi verasodes isargeblebs absoluturi dacviT Ri-
rebulebaTa konfliqtis dros, maT Soris, dedis sicocxlisa da janmr-
Tlebis dacvis interesTan dapirispirebisas. swored amitom mimaCnia, rom
aRiarebuli unda iqnas fetusis sicocxlis SezRuduli ufleba da unda
dawesdes misi dacvis minimaluri standartebi.
sicocxlis xelyofas, cocxal sulze Zaladobas adamiani yvelaze
mTavari adamianuri Tvisebebis amputirebisken miyavs, rasac Sedegad ada-
mianis suli ewireba, yvelaze saSineli ki amputirebuli sulia, vinaidan
39
abortis kriminalizaciis Sesaxeb, www.orthodoxy.ge/samartali/aborti.htm, 08.11.2010.

192
misi proTeziT Secvla SeuZlebelia.
dabadebuli sicocxlis gankargvis ufleba mxolod mis mflobels
aqvs, xolo daubadebelisa _ mis matarebels. sicocxlis ufleba erT-
nairad aqvs rogorc dabadebul, ise daubadebel sicocxles, gansxvaveba
mxolod mis gankargvaSia, swored amitom dauSvebelia fetusis sicocxlis
uflebis SezRudvis mimarT liberaluri damokidebuleba, romelic dau-
badebel adamians sicocxlis uflebas arTmevs.
bolos, mTavari argumenti is aris, rom adamianis sicocxle uzenaes
Rirebulebas warmoadgens. igi daculia im momentidan, rodesac adami-
ani dedis saSodan ibadeba, im dromde, vidre igi mokvdeba; daculia im-
isda miuxedavad, Tu rogor afasebs sazogadoeba am pirovnebas, imisda
miuxedavad, srulfasovania igi, Tu ara. dauSvebelia adamianis sicocxlis
gaufasureba, vinaidan aRniSnuli yvela sxva Rirebulebis gaufasurebis
sawindari gaxdeba.

193
baCana jiSkariani

religiuri winadacveTa da janmrTelobis dazianeba


bavSvis interesebis Tu religiuri tradiciebis upiratesi
dacva?

1. Sesavali
Tanamedrove liberalur sazogadoebaSi, rogorc viciT, saxelmwifo
maqsimalurad cdilobs sxvadasxva samarTlebrivi interesis awon-dawon-
vis safuZvelze yvelasTvis Tanabari pirobebi Seqmnas, maT Soris religi-
uri TvalsazrisiT, iqneba es zogadad religiis Tavisuflad arCeva, Se-
sabamisi ritualebis ganxorcieleba Tu sxva. saqarTvelos konstituciis
me-19 muxli sxva uflebebTan erTad sworedac rom aRniSnul garantiebs
Seicavs. miuxedavad amisa, ra Tqma unda, isic ar unda dagvaviwydes, rom
religiis Tavisufleba ar gulisxmobs mis absoluturobas sxva ufle-
bebis ignorirebis xarjze. saxelmwifo valdebulia, sxva interesebic
saTanadod gaiTvaliswinos. aRniSnul naSromSi saubari iqneba sisxlis-
samarTlebriv WrilSi erT-erTi gavrcelebuli religiuri ritualis,
winadacveTisa da janmrTelobis dacvis urTierTmimarTebaze. qmnis Tu
ara religiuri ritualis aRsruleba sagamonakliso wesiT sisxlissamar-
Tlebrivi pasuxismgeblobisgan gaTavisuflebis safuZvels, qarTul re-
alobaSi jerjerobiT gaurkvevelia da siRrmiseuli msjelobis sagani ar
yofila. vinadan qarTuli sisxlis samarTali, zogadad, axlos dgas ger-
manul sisxlis samarTalTan, swored am qveynis gamocdilebis analiziT
SemovifarglebiT.garda amisa, mokled SevexebiT adamianis uflebaTa ev-
ropuli konvenciis standartebsac.

2. winadacveTa da misi arsi


winadacveTa niSnavs mamris asos kanis bolos mTlian an nawilobriv
mokveTas, romelic gavrcelebulia gansakuTrebiT islamisa da iudaizmis
mimdevrebs Soris.1 misi gavrceleba ZiriTadad islamuri religiis dam-
saxurebaa.2 ebraelebisTvis is warmoadgens ufalTan kavSirisa da ebraeli
xalxisadmi kuTvnilebis niSans.3 ebraelebi winadacveTas bavSvis dabadebi-
1
qarTuli sabWoTa enciklopedia, 1987, t. 11, 326.
2
petrozilo, piero, qristianobis leqsikoni, 2011 (http://www.nplg.gov.ge/gwdict/index.
php?a=term&d=16&t=5558nanaxia 20.2.2016).
3
petrozilo, piero, qristianobis leqsikoni, 2011(http://www.nplg.gov.ge/gwdict/index.
php?a=term&d=16&t=5558nanaxia 20.2.2016).

194
dan merve dRes asruleben, xolo islamis mimdevrebi ki ufro gv.an, 7-12
wlis asakSi, Tumca, es asaki ar aris maincdamainc myarad gansazRvruli da
SeiZleba sxva periodSic xdebodes (igulisxmeba bavSvobis asaki). Tavidan
Tu amas mSoblebi akeTebdnen, mogvianebiT gavrcelda amis im pirebis mier
gakeTeba, visac specialuri codna qonda (ar igulisxmeba maincdamainc
eqimi).4qristianebSi winadacveTa, rogorc religiuri rituali, ar aris
gavrcelebuli da savaldebulo, vinaidan is saTaveebs qristianobiswina
periodidan iRebs, anu ar aqvs kavSiri aRniSnul religiasTan.5miuxedavad
amisa, is mainc gavrcelebulia sxvadasxva formiT qristianul qveynebSic,
Tumca ufro arareligiuri safuZvlebidan gamomdinare.6
saboloo jamSi unda iTqvas, rom winadacveTa ZiriTadad xdeba re-
ligiuri da ara samedicino maCveneblebidan gamomdinare. Tu samedicino
TvalsazrisiT aris konkretul SemTxvevaSi es aucilebeli, maSin es op-
eracia TavisTavad gamoricxavs sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobas.
problematuria sworedac rom araaucilebeli Carevis sisxlissamarT-
lebrivi Sefaseba.

3. religiis Tavisuflebis farglebi saqarTvelosa da germaniis


konstituciebisa da adamianis uflebaTa evropuli konvenciis
magaliTze
saqarTvelos konstituciis me-19 muxli sityvis, azris, sindisis, aRm-
sareblobisa da rwmenis Tavisuflebas exeba. aRmsarebloba da rwmenis Ta-
visufleba pirobiTad erT terminSi, religiis TavisuflebaSi SegviZlia
gavaerTianoT. amavdroulad, arc konstituciis me-9 muxli unda dagvavi-
wydes, romlis pirveli nawilis Tanaxmadac saxelmwifo rwmenisa da reli-
giis srul Tavisuflebas acxadebs, rac imaze miuTiTebs, rom religiis
Tavisufleba erT-erTi fundamenturi principia.7
religiis Tavisufleba mxolod imas ar gulisxmobs, rom adamianma irw-
munos, magaliTad, islami Tu qristianoba, aramed is nebismier pirs aZlevs
imis saSualebas, rom mrwamsis Sesabamisi cxovrebiseuli wesiT icxovros,
maT Soris saTanado ritualebis ganxorcielebis formiT.8Sesabamisad,
4
petrozilo, piero, qristianobis leqsikoni, Tb. 2011(http://www.nplg.gov.ge/gwdict/
index.php?a=term&d=16&t=5558nanaxia 20.2.2016).
5
petrozilo, piero, qristianobis leqsikoni, 2011(http://www.nplg.gov.ge/gwdict/index.
php?a=term&d=16&t=5558nanaxia 20.2.2016).
6
Bürger, Britta, Die Beschneidung beim Mann (http://www.netdoktor.de/magazin/die-
beschneidung-beim-mann/nanaxia 20.2.2016)
7
gociriZe, eva, saqarTvelos konstituciis komentarebi, Tavi meore, red. turava,
paata, 2013, 156.
8
gociriZe, eva, saqarTvelos konstituciis komentarebi, Tavi meore, red. turava,

195
islamisa da iudaizmisaTvis damaxasiaTebeli winadacveTis tradicia, up-
roblemod eqceva aRniSnul farglebSi, rogorc religiuri tradiciebis
gamovlinebis erT-erTi umniSvnelovanesi forma, romelsac didi xnis is-
toria aqvs da fesvgadgmulia sazogadoebis Sesabamis nawilebSi. amitomac,
erTi SexedviT, SeiZleba iTqvas, rom konstituciidan gamomdinare wina-
dacveTis, rogorc „xelSeuxebeli“ religiuri ritualis sisxlissamarT-
lebrivad SezRudva da janmrTelobis dazianebasTan gaTanabreba dauSve-
belia, magram iqve ar unda dagvaviwydes, rom saqarTvelos konstituciis
me-19 muxlis mesame nawili uSvebs garkveul SezRudvebs, Tu religiuri
uflebis realizebi sxvebis uflebebis (am konkretul SemTxvevaSi bavS-
vis) Selaxvas iwvevs. Tu ramdenad ufro mniSvnelovania sisxlissamarT-
lebrivad bavSvis uflebebis dacva da winadacevTis, rogorc religiuri
uflebis SezRudva, es momdevno qveTavebis ganxilvis sagania, Tumca, aqve
unda aRiniSnos, rom saqarTvelos konstitucia,zogadad am SezRudvis sa-
Sualebas iZleva.
rac Seexeba germaniis konstitucias, me-4 muxli SedarebiT farTod
aris Camoyalibebuli da es gamoixateba imaSi, rom masSi arsad ar aris nax-
senebi religiis Tavisuflebis SezRudvis Tundac legitimuri SesaZle-
bloba. anu, rCeba STabeWdileba, rom TiTqos religis Tavisufleba abso-
luturi uflebaa da mis farglebSi ganxorcielebuli religiuri wesebi
nebismieri formiT daSvebulia.9es, ra Tqma unda, ase ar aris, vinaidan
germaniis ZiriTad kanonSive sxvadasxva muxlebSi garantirebulia bevri
iseTi ufleba, romlebic individebs icavs da aqedan gamomdinare, maTi
ugulebelyofa religiis Tavisuflebis xarjze absurduli iqneboda. sax-
elmwifo im uflebebis dasacavadac valdebulia imoqmedos da Sesabamisad,
garkveul farglebSi SezRudos religiis Tavisufleba. winaaRmdeg SemTx-
vevaSi, zogierTi fundamentalisturi religiuri Sexedulebis xelSeuxe-
blad datoveba da samarTlebrivad tolerireba dasavlur, liberalur
sazogadoebaSi gadaulaxav disonanss Seitanda (mag. qalTa uflebebi, sisx-
lis aRebis tradicia, ganaTlebis ufleba da a.S.). miuxedavad amisa, arc is
unda dagvaviwydes, rom zogadad, germaniis federaluri sakonstitucio
sasamarTlo, religiis Tavisuflebas maRal safexurze ayenebs da mkacrad
icavs da ar aris martivi misi SezRudva.10
miuxedavad am yvelafrisa, saqarvelos konstituciis msgavsad, ger-
maniis ZiriTadi kanonic uSvebs legitimur safuZvelze religiuri wesebis
aRsrulebis SezRudvis SesaZleblobas. anu, sisxlissamarTlebriv pasux-
ismgeblobas winadacveTisaTvis wminda konstituciuri TvalsazrisiT

paata, 2013, 157.


9
Herzberg, ZIS 2/2014,56.
10
Von Ungern-Sternberg, komentarebSi: Karpenstein/Mayer, EMRK-Kommentar, 2012, Art. 9, Rn. 4.

196
araferi udgas win.
adamianis uflebaTa evropuli konvenciac, kerZod, misi me-9 muxli
icavs religiis Tavisuflebas. is Semdegnairad aris Camoyalibebuli: yve-
las aqvs religiis Tavisufleba. es ufleba moicavs Tavisuflebas imisa,
rom pirma calke an sxvebTan erTad, saqveynod an gankerZoebiT, gaamJRav-
nos Tavisi religia Tu rwmena aRmsareblobiT, qadagebiT, wesebisa da rit-
ualebis aRsrulebiT. rogorc vxedavT, konvencia xazgasmiT miuTiTebs
wesebisa da ritualebis aRsrulebaze, anu winadacveTac am uflebiT
dacul sferoSi moiazreba.
iqve, amavdroulad, aRniSnuli uflebis SezRudvazec aris saubari:
religiis an rwmenis Tavisufleba mxolod im pirobiT SeizRudeba, Tu
aseTi SezRudva gaTvaliswinebulia kanoniT da aucileblia demokratiul
sazogadoebaSi sazogadoebrivi usafrTxoebis interesebisaTvis, sazoga-
doebrivi wesrigis, janmrTelobis an moralis, anda sxvaTa uflebebisa da
Tavisuflebebis dasacavad.
rogorc vxedavT, im legitimuri miznebis CamonaTvali, romlis safuZ-
velzec SesaZlebelia religiis TavisuflebisSezRudva, sakmaod vrcelia
da saxelmwifoebs moqmedebis farTo Tavisuflebas utovebs, Tumca, es
sakiTxi mainc eqvemdebareba erTian evropul kontrols.11konvenciis me-9
muxli moiTxovs, rom moxdes, erTi mxriv, religiis Tavisuflebisa da
meores mxriv, sxva interesebis Sepirispireba, raTa dacul iqnas Tanazo-
mierebis principi.12
adamianis uflebaTa evropulma sasamarTlom Tavis erT-erT
gadawyvetilebaSi aRniSna, rom religiis Tavisufleba TiToeuli indi-
vidisaTvis umniSvnelovanesi uflebaa da es Tanabrad exeba rogorc mor-
wmuneebs. aseve aTeistebs, skeptikosebsa Tu sxvebs, vinaidan, swored am
uflebis realizebis SesaZlebloba qmnis mniSvnelovnad maT individua-
lur identurobas.13am gadawyvetilebiT sasamarTlom Tavisuflebis far-
glebis Sefasebis centrSi daayena individi, rac Tavis mxriv plural-
izmisa da demokratiis interesebs Seesabameba.14
amasTanave, isic unda aRiniSnos, rom adamianis uflebaTa evropul sa-
samarTlos ar aqvs konretulad dadgenili erTiani standartebi religi-
is TavisuflebasTan dakavSirebiT, rom mere amiT gv.xelmZRvanela Tundac
igive winadacveTis problemasTan mimarTebaSi. magaliTad, sasamarTlo ar
Tvlis religiis Tavisuflebis uflebis Selaxvad imas, rom konkretul
SemTxvevebSi usafrTxoebis miznebidan gamomdinare akrZalul iqnas re-
ligiuri tansacmlis tareba, romelic mTel sxeuls faravs saxis CaTvliT
11
Mayer-Ladewig, EMRK, 3. Aufl., Art. 9, Rn. 21.
12
Von Ungern-Sternberg, komentarebSi: Karpenstein/Mayer, EMRK, 2012, Art. 9, Rn. 38.
13
Kokkinakis vs. Greece, 25.5.1993 (Application no. 14307/88).
14
Von Ungern-Sternberg, komentarebSi: Karpenstein/Mayer, EMRK, 2012, Art. 9, Rn. 38.

197
(e.w. burka da niqabi).15sasamarTlos mosazrebiT, msgavsi samoselis tareba
sazogadoebaSi qmnis xelovnur barierebs, rac Ria sazogadoebis princips
ewinaaRmdegeba. sasamarTl. aseve skeptikurad aris ganwyobili religiis
Tavisuflebis iseTi gagebis mimarT, rogoricaa, magaliTad, farmacevtis
uari rwmenidan gamomdinare kontraceptivebis gayidvaze.16 religiis Ta-
visufleba ar gulisxmobs msgavsi sayovelTao valdebulebisgan gaTavisu-
flebis uflebas.
Sualeduri Sejamebis saxiT am nawilSi unda iTqvas, rom arc qarTuli,
germanuli da arc evrosabWos standartebi ar gv.Zlevs pirdapir imis
Tqmis saSualebas, unda moeqces Tu ara winadacveTa, rogorc religiuri
rituali, sisxlissamarTlebrivad akrZaluli Tu dasaSvebi qmedebebis
kategoriaSi. amitomac, es sakiTxi uSualod sisxlis samarTlis farglebSi
unda gadawydes. am sakiTxis problematurobis TvalsaCino magaliTia ger-
maniaSi, kiolnis samxareo sasamarTlos 2012 wlis 7 maisi gadawyvetile-
ba, ramac cxare diskusiebi gamoiwvia da romelsac qvemoT dawvrilebiT
SevexebiT.

4. kiolnis samxareo sasamarTlos gadawyvetileba winadacveTis


saqmeze
kiolnis meore instanciis sasamarTlom aRniSnul sakiTxze
gadawyvetileba 2012 wlis 7 maiss miiRo.17 saqmis arsi mdgomareobda Sem-
degSi:
2010 wlis 4 noembers, eqimma 4 wlis bavSvs skalpelis gamoyenebiT Cau-
tara winadacveTa mSoblebis TxovniT, ise, rom amis araviTari samedicino
aucilebloba ar arsebobda. man bavSvs oTxi nakeric daado da saRamos
isev damatebiTi procedurebi Cautara. or dReSi bavSvis saswrafod saa-
vadmyofoSi gadayvana gaxda saWiro, raTa sisxldena SeCerebuliyo, rac
moxerxda kidec.
prokuraturam eqims brali wauyena janmrTelobis dazianebisTvis, rac
pirveli instanciis sasamarTlom ar gaiziara da is gaamarTla.18pirveli
instanciis sasamarTlom Tavisi gadawyvetileba daasabuTa marTlwi-
naaRmdegobis gamoricxviT, vinadan mSoblebis Tanxmoba arsebobda da
es CaTvala bavSvis interesebdan gamomdinare qmedebad. sasamarTlos
interpretaciiT,mSoblebs bavSvis interesebidan gamomdinare qmedebis
15
S.A.S vs. France, 1.7.2014, (Application no. 43835/11).
16
Pichon and Sajous v. FRANCE, 2.10.2001 (Application no. 49853/99).
17
LG Köln Az.: 151 Ns 169/11 (http://openjur.de/u/429887.html, nanaxia 28.3.2016).
18
AG Köln, AZ.: 528 Ds 30/11(http://www.justiz.nrw.de/nrwe/ag_koeln/j2011/528_Ds_30_11_
Urteil_20110921.html, nanaxia 28.3.2016)

198
uflebas aZlevda germaniis samoqalaqo kodeqsis § 1627.19
sasamarTlom erTmaneTs Seadara mSoblebis religiuri Tavisuflebisa
da bavSvis interesebi da CaTvala, rom vinaidan winadacveTa tradiciuli
religiuri rituali iyo da miuTiTebda islamisadmi kuTvnilebaze20 da
aseve, garkveulwilad misi meSveobiT SesaZlebelia momxdariyo potenci-
uri daavadebebis Tavidan acileba momavalSi (ris gamoc Tundac anglo-
saqsur qveynebSi winadacveTa gavrcelebulia), eqimis mier ganxorciele-
buli Careva iyo marTlzomieri.21
garda amisa, sasamarTlos azriT, Tavidan iqneboda acilebuli bavSvis
stigmatizeba, vinaidan winaaRmdeg SemTxveaSi is Tavis religiur wreSi
mere sxvebisgan `gansxvavebuli~ iqneboda.22
prokuratura am gadawyvetilebas ar daeTanxma da is gaasaCivra
zemdgom instanciaSi. marTalia, meore instanciamac gamamarTlebeli
gadawyvetileba ZalaSi datova, Tumca gansxvavebuli dasabuTebiT.
sasamarTlomeqimis qmedebaSi,rogorc qmedebis Semadgenloba. aseve
marTlwinaaRmdegoba dainaxa da gansxvavebiT pirveli instanciisgan daas-
abuTa, rom bavSvis janmrTelobis xelSeuxebloba ufro mniSvnelovania,
vidre mSoblebis religiuri Tavisufleba. mxolod religiur motivebze
dafuZnebuli winadacveTa bavSvs arTmevs damoukidebeli gadawyvetilebis
miRebis uflebas, mogvianebiT, TviTon airCios is gza, Tu romels daadge-
ba, religiurs Tu arareligiurs.23
kiolnis samxareo sasamarTlom ar gaiziara samoqalaqo kodeqsis §
1627-is iseTi interpretaciac, rom is TiTqosda aZlevda mSoblebs bavS-
vis mimarT sadavo qmedebis ganxorcielebis uflebas da miuTiTa, rom es
norma mxolod bavSvis interesebidan gamodinare unda iqnas gamoyenebu-
li, rac winadacveTis dros ar ikveTeba.24 winadacveTis Sedegad, bavS-
vis mdgomareobis gamosworeba SeuZlebelia da amitomac, mSoblebma unda
acalon mas damoukideblad gadawyvetilebis miReba Sesabamisi asakis miR-
wevisas, anu moisurvebs Tu ara is saerTod, rom religiuri kuTvnilebis
es niSani ganaxorcielos.25
saboloo jamSi, sasamarTlom eqimi mainc ar dasaja bralis gamom-
19
AG Köln, AZ.: 528 Ds 30/11, Rn. 5 (http://www.justiz.nrw.de/nrwe/ag_koeln/j2011/528_Ds_30_11_
Urteil_20110921.html, nanaxia28.3.2016)
20
AG Köln, AZ.: 528 Ds 30/11, Rn. 6 (http://www.justiz.nrw.de/nrwe/ag_koeln/j2011/528_Ds_30_11_
Urteil_20110921.html,nanaxia 28.3.2016)
21
AG Köln, AZ.: 528 Ds 30/11, Rn. 8 (http://www.justiz.nrw.de/nrwe/ag_koeln/j2011/528_Ds_30_11_
Urteil_20110921.html, nanaxia28.3.2016)
22
AG Köln, AZ.: 528 Ds 30/11, Rn. 7 (http://www.justiz.nrw.de/nrwe/ag_koeln/j2011/528_Ds_30_11_
Urteil_20110921.html,nanaxia 28.3.2016)
23
LG Köln Az.: 15 Ns 169/11, Rn. 12 (http://openjur.de/u/429887.html, nanaxia28.3.2016).
24
LG Köln Az.: 15 Ns 169/11, Rn. 15 (http://openjur.de/u/429887.html, nanaxia28.3.2016).
25
LG Köln Az.: 15 Ns 169/11, Rn. 15 (http://openjur.de/u/429887.html, nanaxia28.3.2016).

199
ricxavi misatevebeli Secdomis daSvebis gamo, vinaidan is moqmedebda im
rwmeniT, rom bavSvis winadacveTa religiuri miznebidan gamomdinare mSo-
blebis TanxmobiT sruliad dasaSvebi iyo.26 marTalia, mas SeeZlo mieRo
samarTlebrivi Sinaarsis informacia aRniSnulis Taobaze da mxolod amis
Semdeg emoqmeda, Tumca, es mainc ar Secvlida suraTs, vinaidan mas es
romc gaekeTebina, erTmniSvnelovan pasuxs ver miiRebda _ arc dogmati-
kasa da arc praqtikaSi amaze erTiani pozicia ar arsebobda da es `gauge-
broba~ ar SeiZleba eqims tvirTad dawoloda.27
samwuxarod, prokuraturas meore instanciis gadawyvetileba feder-
alur uzenaes sasamarTloSi ar gausaCivrebia, rom am umaRles instancia-
sac daefiqsirebina Tavisi pozicia.ö

5. kiolnis samxareo sasamarTlos gadawyvetilebis Sefasebebi


kiolnis samxareo sasamarTlos gadawyvetilebam rogorc politi-
kurad. aseve samarTlebrivad sakmao vnebaTaRelva gamoiwvia germaniaSi,
vinaidan sakiTxi exeboda iseT saTuT Temas, rogoric aris religiuri
tradicia da misi dasjadoba. am sakiTxis mxolod meore instanciis sa-
samarTlos gadawyvetilebis imedad datoveba sazogadoebriv vnebaTaRel-
vas gamoiwvevda imis fonze, rom germaniaSi milionobiT araqristiani
cxovrobs, romelic winadacveTas praqticirebs.
Tavdapirvelad ganvixiloT dasjadobis moxreTa poziciebi.erTimo-
sazrebiT, Tundac arasrulwlovan, magram gadawyvetilebaunarian pirs,
SeuZlia ganacxados Tanxmoba da amiT winadacveTis dasjadobis prob-
lemac moixsneba.28Tumca, es ar exeba patara baSvebs da maT nacvlad gaba-
tonebuli mosazrebiT, zogadad, mSoblebi iReben gadawyvetilebas, Tu es
bavSvis interesebs emsaxureba. kiolnis pirveli instanciis sasamarTlo-
mac swored es aRniSna.
winadacveTis dasjadobis momxreebi kategoriulad miuTiTeben imaze,
rom bavSvis interesebs es saerTod ar emsaxureba da araviTari Sedareba/
awon-dawonva mSoblebis religiis Tavisuflebisa da bavSvis janmrTelo-
bisa ar unda xdebodes, vinaidan gamodis rom bavSvis interesebi ewireba
mSoblebis religiur Sexedulebebs, Tumca, amavdroulad, aravis ar mouva
azrad, rom marTlzomierad aRiaros igive religiuri motivebiT bavSvebis
mag. tatuireba an maTgan `demonebis gamodevna~.29 Tu religiur Sexed-
ulebes ufro maRla davayenebdiT, tatuirebac da sxva qmedebebic marTl-
26
LG Köln Az.: 15 Ns 169/11, Rn. 17 (http://openjur.de/u/429887.html, nanaxia28.3.2016).
27
LG Köln Az.: 151 Ns 169/11, Rn. 18 (http://openjur.de/u/429887.html, nanaxia28.3.2016).
28
Fischer, Strafgesetzbuch, 61. Aufl., § 223, Rn. 44.
29
Fischer, Strafgesetzbuch, 61. Aufl., § 223, Rn. 47.

200
zomierad unda gv.Riarebina.
erT-erTi argumenti, romelic SeiZleba winadacveTis gasamarTle-
blad moyvanili yofiliyo (rac pirvelma instanciam gaakeTa kidec), aris
TviTon bavSvis interesebis dacva, vinaidan is SeiZleba mogvianebiT im
religiuri jgufis mier, romelsac ganekuTvneba, am ritualis daucvelo-
bis gamo gariyuli yofiliyo, Tumca, msgavsi garefaqtorebis arsebobis
gamo sxeulis dazianebis gamarTleba ramdenad swori iqneboda, saeWvoa.30
SesaZlebelia, bavSvis stigmatizebis Tavidan acileba misTvis pozitiv-
is momtani iyos, magram amasTan SedarebiT sxeulis nawilis dakargvis-
gan dacva ufro mniSvnelovania.31avtorTa nawili kidev ufro Sors midis
da piriqiT, mSoblebis qmedebaSi Tanxmobis micemis dros Svilis mimarT
zrunvis valdebulebis darRvevas xedavs.32
rogorc ukve aRiniSna, germaniaSi milionobiT islamisa da iudaiz-
mis mimdevari cxovrobs, romlebisTvisac winadacveTis kriminalizeba
sazogadoebriv vnebaTaRelvas gamowvevda, amitomac kanonmdebelma miiRo
naCqarevi gadawyvetileba da samoqalaqo kodeqsSi Caamata § 1631d, romli-
Tac mSoblebis TanxmobiT Catarebuli winadacveTa legalurad aRiara da
sasamarTloebs amiT dasjadobis berketi gamoacala xelidan. anu, kanon-
mdebelma samoqalaqosamarTlebrivi marTlwinaaRmdegobis gamomricxavi
garemoeba SemoiRo,33 romelmac misca mSoblebs ufleba, yovelgvari sa-
medicino miznebis gareSe Caatarebinon bavSvisaTvis winadacveTa Sesabami-
si samedicino ganaTlebis mqone pirs.34
aRniSnuli naCqarevi sakanonmdeblo siaxlec kritikis sagani gaxda,
vinaidan man garkveulwilad daarRvia Tanasworobis principi da biWebi
da gogonebi gansxvavebul samarTlebriv sivrceSi moaqcia, kerZod, go-
gonebis sasqeso organoebisadmi ganxorcielebuli nebismieri religiuri
Careva darCa dasjadi, xolo biWebis mimarT ara.35garda amisa, es SesaZle-
belia ewinaaRmdegebodes germaniis mier ratificirebul gaeros bavSvTa
uflebebis konvencias, romelic bavSvis janmrTelobis damazianebeli re-
ligiuri Cveulebebis akrZalvas moiTxovs.36
winadacveTis dasjadobis mowinaaRmdegeni aviTareben im pozicias,
rom es aris sajaro wesrigis Semadgeneli nawili, rogorc religiuri
rituali da Carevis xarisxis mcire mniSvnelobidan gamomdinare ar unda

30
Fischer, Strafgesetzbuch, 61. Aufl., § 223, Rn. 48.
31
Putzke, krebulSi: Putzke u.a. (Hrsg.), Strafrecht zwischen System und Telos, Festschrift für Rolf
Dietrich Herzberg, 2008, 689.
32
Herzbergm Religionsfreiheit und Kindeswohl, ZIS 7-8/2010, 474.
33
Fischer, Strafgesetzbuch, 61. Aufl., § 223, Rn. 49.
34
Eser, komentarebSi: Schönke/Schröder, Strafgesetzbuch, 29. Aufl., § 223, Rn. 12b.
35
Eser, komentarebSi: Schönke/Schröder, Strafgesetzbuch, 29. Aufl., § 223, Rn. 12c.
36
Eser, komentarebSi: Schönke/Schröder, Strafgesetzbuch, 29. Aufl., § 223, Rn. 12c.

201
iyos dasjadi.37garda amisa, am poziciis momxreni Tvlian, rom mSoblebis
qmedebaSi ar ikveTeba janmrTelobis dazianebis aranairi ganzraxva.38zogi
avtori kidev ufro Sors midis da asabuTebs, rom saxelmwifos valdeb-
ulebaSi ar Sedis, mSobelebis nacvlad TviTon SeiTavsos zrunvis fun-
qcia, aramed is valdebulia mxolod maSin Caerios, rodesac mSoblebi
uxeSad arRveven bavSvis uflebebs, rac winadacveTaSi ar Cans.39
winadacveTis legalurobis moxreTa nawils diskusia samedicino
aspeqtebSi gadaaqvs da sxvadasxva kvlevebze amaxvilebs yuradRebas da
xazs usvams, rom diskusiebSi argumentad moyvanili potenciuri samedi-
cino safrTxeebis Sefaseba gadaWarbebulia da arazustia.40
saboloo jamSi, SeiZleba iTqvas, rom kiolnis samxareo sasamarTlos
gadawyvetilebis rogorc moxreTa. aseve mowinaaRmdegeTa banaki sakmaod
mravalricxovania da TiToeul maTgans mniSvnelovani argumentebi gaaC-
nia.

6. qarTuli realoba da perspeqtivebi _ Sejameba


germaniis sasamarTlo praqtikisa da dogmatikisgan gansxvavebiT, saqa-
rTveloSi winadacveTis sakiTxi arc sisxlissamarTlebriv da arc konsti-
tuciursamarTlebriv WrilSi farTo ganxilvis sagani ar yofila. es, sa-
varaudod, ganpirobebulia imiT, rom samarTaldamcavi organoebis winaSe
es problema arc ki yofila dayenebuli, vinaidan sazogadoebaSi es Cveu-
lebriv, tolerirebad, dauwerel wesebs miekuTvneba da arc ki iTvleba,
rom rame dazianeba ganxorcielda.
erTi SexedviT, SeiZleba vifiqroT, Tu raSi gvWirdeba imis sisxlis-
samarTlebriv problemad qceva, romelic TavisTavad mogvarebulia da
sazogadoebrivi Tanacxovrebas amiT aranairi safrTxe ar eqmneba, magram
Tu warmovidgenT Semdeg kazuss, maSin problemis arsi naTeli gaxdeba:
davuSvaT, rom marTlmadidebeli gogo daqorwinda islamuri religiis
mimdevar biWze da maT gauCndaT Svili, mogvianebiT ki isini ganqorwind-
nen da sasamarTlom bavSvi dedasTan datova. erTxelac, bavSvi mamasTan
iyo ramdenime saaTiT, ra drosac man is specialistTan waiyvana da wina-
dacveTa Caatarebina, vinaidan es biWisTvis islamur religiur wreebSi
Cveulebrivi movlena iyo. deda amis kategoriuli winaaRmdegi aRmoCnda
da mimarTa samarTaldamcav organoebs.
am kazusis pirdapiri pasuxi arc konstituciaSi, arc samoqalaqo da
sisxlis samarTlis kodeqsebSi ar moiZebneba. Cven ver vityviT, rom vi-
37
Rohe, JZ 2007, 805.
38
Schwarz, JZ 2008, 1128.
39
Fateh-Moghadam, Rechtswissenschaft 2010, 133.
40
Pekarek, ZIS 12/2013, 514 da Semdegi.

202
naidan sasamarTlom Svili dedas miakuTvna, mamis religiuri Tavisufleba
mTliand gamoiricxeba, radgan erTi ufleba meoresTan pirdapir ar aris
dakavSirebuli. Tu im pozicias mivemxrobodiT, rom religiuri tradi-
ciis farglebSi bavSvis winadacveTa daSvebulia, maSin mamis uflebas ver
SevzRudavdiT, rac ar unda dedasTan iyos Svili gasazrdelad.
vinaidan es sakiTxi bundovani da sakamaToa, yvelaze neitraluri gamo-
savali iqneboda TviTon bavSvisTvis dagvetovebina arCevanis Tavisufleba
da rodesac is wamoizrdeboda da gaazrebuli gadawyvetilebis miRebas
SeZlebda, maSin CagveTvala winadacveTa marTlzomierad. amiT religiuri
tradiciebic iqneboda daculi da bavSvis interesebic.

203
marina mesxi

adamianiT vaWrobis (trefikingis) danaSaulis ramdenime


aspeqti sisxlis samarTlis sistemaSi
adamianiT vaWrobis (trefikingis) danaSaulis daxasiaTebisas, upirve-
lesad, mniSvnelovania adamianiT vaWrobis (trefikingis) stadiebis gansaz-
Rvra. adamianiT vaWroba (trefikingi) SesaZloa ganxorcieldes rogorc
saxelmwifoTa sazRvrebis gadakveTiT, ise erTi saxelmwifos teritori-
aze; SeiZleba iyos rogorc transnacionaluri, ise lokaluri danaSau-
li.1
adamianiT vaWroba (trefikingi) kompleqsuri procesia, romelic iwyeba
adamianis gadabirebiT, xSir SemTxvevaSi SesaZloa, gagrZeldes sxvadasxva
mimarTulebiT gadayvaniT da mTavrdeba sxvadasxva formiT eqspluata-
ciiT. aqve unda aRiniSnos, rom adamianiT movaWreebis mier gamoyenebuli
meTodebi xSirad icvleba, radgan isini cdiloben axal teqnologiebTan
swrafi adaptirebiT moaxdinon im barierebis gadalaxva, rac maT saqmiano-
baSi SeiZleba warmoiqmnas.2
ganvixiloT gadabireba, rogorc adamianiT vaWrobis (trefikingis)
danaSaulis pirveli stadia. adamianiT vaWrobis (trefikingis) stadiebis
ganxilvisas, gadabireba adamianiT vaWrobis (trefikingis) procesis pirvel
stadiad iTvleba.3 am etapze xdeba pirTan kontaqti misi trefikingis pro-
cesSi CarTvis mizniT. adamianis vaWrobis (trefikingis) danaSaulisaTvis
termini `gadabireba“ moicavs ara mxolod adamianis samuSaod ayvanas, ar-
amed sxva iseTi zomebis gamoyenebasac, rogoricaa motyueba, motaceba,
Zalis gamoyeneba da sxva.4 adamianiT movaWreTa meTodebi gansxvavebulia
da yvela zomis CamoTvla an winaswar gansazRvra SeuZlebelia. gavrcele-
bulia Semdegi meTodebis gamoyeneba5:
a) gadabireba nacnob-megobrebis saSualebiT;
b) gadabireba sareklamo gancxadebebiT da saagentoebis gamoyenebiT,

1
SeniSvna: marTalia, gaerTianebuli erebis palermos oqmi adamianTa trefikingis Ses-
axeb e.w. sazRvrebs Sida trefikingze pirdapir arafers ambobs, magram mravali qvey-
nis, maT Soris saqarTvelos, kanonmdeblobiT trefikingi dasjadia ara mxolod saz-
Rvris gadakveTisas, aramed qveynis SigniTac.
2
ix.: Stoyanova,V.(2011)Complementary Protection for Victims of Human Trafficking under the
European Convention on Human Rights, Goettingen Journal of International Law, Vol.3. N.2. gv.
778-780.
3
ix.: iqve
4
ix.: iqve, gv. 781
5
ix.: iZulebiTi Sroma da adamianiT vaWroba (trefikingi)- sasamarTlo gadawyvetile-
bebis precedentebis krebuli (2010) Sromis saerTaSoriso organizaciis krebuli, gv. 11.

204
agreTve fiqtiuri qorwinebebis gamoyenebiT;
g) kafeebSi, barebSi, diskoTekebze, bazrebSi, avtosadgurebSi da sxva
xalxmraval adgilebSi samizne pirebis SerCeviT da a.S.
d) xSirad msxverpli icnobs gadambirebels, arcTu iSviaTad isini na-
Tesavebi arian rac warmoSobs msxverplis ndobas gadambireblis mimarT.6
garda amisa, gadabirebis momenti mniSvnelovnad advildeba, Tu msxverpls
mZime ekonomikuri da socialuri mdgomareoba aqvs da dasaqmebis SesaZle-
blobas ucxoeTSi eZebs. qalebs, rogorc wesi, sTavazoben maRal anazRau-
rebad samuSaos sazRvargareTis restornebSi, soflis meurneobaSi, bavS-
vTa da moxucTa movlis seqtorSi da a.S.7
xSir SemTxvevaSi, mxolod daniSnulebis qveynebSi aSkaravdeba adamia-
niT movaWresTan dadebuli SeTanxmebis siyalbe da piri eqspluataciis da
araadamianuri mopyrobis msxverpli xdeba. zogjer msxverpli informire-
bulia sazRvargareT misi samuSaos Sesaxeb (magaliTad prostitucia), ma-
gram realuri Sromis pirobebi warmodgenilisagan gansxvavebuli xvde-
ba. Tumca msxverplis Tanxmobas mis eqspluataciaze adamianiT vaWrobis
(trefikingis) danaSaulis kvalifikaciisaTvis mniSvneloba ar aqvs. aqve
unda davZinoT rom TeoriaSi, (qarTvel TeoretikosebSic maT Soris)
araerTgvarovani damokidebulebaa am sakixis mimarT. nawili Tvlis rom
adamianiT vaWrobis (trefikingis) msxverplTa umetesobisaTvis winaswar
cnobilia Seusabamo anazRaurebis, maTi eqspluataciis miznis Sesaxeb8,
amitom isini ar unda CaiTvalon msxverplad.
gadabirebis meTodebi mravalferovania da moicavs aramarto aSkara
Zaladobas, agreTve motyuebas, romelic SeiZleba naklebad mZime da mt-
kivneul formebSi iyos gamoxatuli.9 aranakleb mniSvnelovania gadabi-
rebis kriminaluri meTodebi, romelTaganac aRsaniSnavia Semdegi:
a) iZuleba motacebis gamoyenebiT;
b) arasrulwlovnis adamianiT movaWrisTvis miyidva, romelic xor-
cieldeba im piris mier, romelic arasrulwlovanze kontrols axorcie-
lebs.
g) motyueba legaluri Sromis dapirebiT, eqspluataciuri pirobebis
damalviT;
d) motyueba kontrolirebadi an iZulebiTi xasiaTis Sesaxeb informa-
ciaSi.
6
ix.: iqve
7
ix.: sqolio 2, gv. 778-780.
8
ix.: Rlonti, g. (2008) adamianis trefikingis kvalifikaciis zogierTi sakiTxi saqarT-
velos axali kanonmdeblobis mixedviT, samecniero-praqtikuli Jurnali kriminologi
2(3), gv. 127-128.
9
ix.: Barnhart,M. (2009) Sex and Slavery: An Analysis of the Three Models of State Human Trafficking
Legislation, William and Mary Journal of Women and the Law, Vol.16. gv.99.

205
gadabirebis meTodis SerCeva msxverplis tipaJis gaTvaliswinebiT
xdeba. arasrulwlovniT vaWrobis SemTxvevaSi ar aris aucilebeli, rom
gadabirebaSi organizebuli jgufi moqmedebdes. xSir SemTxvevaSi, gadam-
bireblad SesaZloa yofili msxverpli mogvevlinos. amas cxadhyofs ro-
gorc Sromis saerTaSoriso organizaciis mier sxvadasxva dros Catarebu-
li kvlevebi. aseve adamianiT vaWrobis (trefikingis) sakiTxebze momuSave
eqspertTa jgufis angariSebic.10
amrigad, zemoaRniSnul msjelobaSi SevecadeT warmogvedgina adamia-
niT vaWrobis (trefikingis) procesis pirveli, umniSvnelovanesi stadia _
msxverplis gadabireba, romelsac mosdevs Semdgomi stadia _ msxverplis
gadayvana, romelic SeiZleba moicavdes msxverplis Sefarebas an miRebas,
erTi saxelmwifos teritoriaze gadaadgilebis CaTvliT. gadayvanis pro-
cesi gamoirCeva im specifikiT, rom samizned gamxdar adamianebs umetes
SemTxvevaSi uxeSad elaxebaT uflebebi, ganicdian fizikur da sxva saxis
Seuracxyofas, adamianis pativisa da RirsebisaTvis Seuferebel mopyrob-
as11.
gadayvanis, rogorc adamianiT vaWrobis (trefikingis) etapis ganxil-
visas, rogorc saerTaSoriso, ise saqarTvelos praqtikidan gamomdinare,
davas ar iwvevs is faqti, rom adamianiT vaWrobis (trefikingis) msxverpli
mis winaaRmdeg ganxorcielebuli moqmedebis gamo gansakuTrebiT daucv-
el mdgomareobaSi aRmoCndeba Tundac sakuTar samSobloSi. am danaSaulis
msxverpli ucxoeTSi aralegaluri migrantis statusiT yofnis SemTxveva-
Si gansakuTrebiT daucveli xdeba.12 aralegalis statusis gamo dasjis
SiSiT, msxverpli dacvisaTvis policias iSviaTad mimarTavs, rac adamia-
niT movaWres saSualebas aZlevs, mTlianad marTos msxverpli an mkacri
kontroli ganaxorcielos masze.
adamianiT vaWrobis (trefikingis) procesisaTvis mesame da bolo sta-
dia eqspluatacia da rogorc adamianiT vaWrobis (trefikingis) proce-
sis mizani, erT-erTi ganmsazRvreli garemoebaa adamianiT vaWrobis (tre-
fikingis) danaSaulis kvalifikaciisaTvis. saqarTvelos kanonmdeblobiT
sakiTxi mcireodeni gafarToebiT ganixileba.adamianiT vaWrobis (tre-
fikingis) procesisaTvis damaxasiaTebelia 3 stadia: gadabireba, gadayvana
da eqspluatacia, romelsac eTanxmeba qarTvel mecnierTa nawili, Tumca.
aseve qarTvel mecnierTa Soris arsebobs stadiebis mcireoden sxvagvarad
da gafarToebulad gageba: pirveli stadia _ msxverplis moZebna da mo-
groveba, meore stadia _ maTi gadaadgileba, rogorc qveynis SigniT, ise
10
ix.: iqve
11
ix.: Todres, J. (2011-2012) Widening our lens: Incorporating Essential Perspectives in the Fight
Against Human Trafficking, Michigan Journal of International Law, Vol.53, gv.54.
12
ix.: Mattar.M. (2011) Interpreting Judical Interpretations of the Criminal Statutes of the Trafficking
Victims Protection Act: Ten Years Later, Journal of Gender, Social Policy and the Law, p. 1250.

206
qveynis gareT tranzitiT gayvana, mesame _ msxverplis miReba misi eqsplua-
taciis mizniT da meoTxe _ msxverplis eqspluatacia.13
mimaCnia rom stadiebis dayofis am or pozicias Soris arsebiTi gansx-
vaveba ar arsebobs da vTvli rom qarTvel eqspertTa mosazreba eqsplua-
taciis mizanTan dakavSirebul bolo ori stadias exeba, Tumca mizans ar
cvlis.
Semdegi mniSvnelovani sakiTxi adamianiT vaWrobis (trefikingis) dana-
Saulis ganxilvisas aris adamianiT vaWrobis (trefikingis) formebi. pal-
ermos konvenciis damatebiTi oqmis mixedviT, eqspluatacia moicavs pros-
tituciis eqspluatacias an seqsualuri eqspluataciis sxva formebs,
iZulebiT Sromas an momsaxurebas, monobas an monobis msgavs praqtikas,
ymobas an organoebis amoRebas14.
gamomdinare aqedan, dReisaTvis msoflio adamianiT vaWrobas (tre-
fikings) ganixilavs ara mxolod rogorc msxverplis seqsualur eqsplua-
tacias. adamianiT vaWroba (trefikingi), gansakuTrebiT arasrulwlovniT
vaWroba (trefikingi), mravali mizniT SeiZleba ganxorcieldes, romelTa
Soris seqsualur eqspluataciasTan erTad yvelaze gavrcelebulia
iZulebiTi SromiTi eqspluatacia.15 xelSemwyob garemoebaTagan aRsan-
iSnavia is faqtori, rom iZulebiTi Sroma xSir SemTxvevaSi ganixileba
rogorc aralegaluri dasaqmeba da eqspluatirebul adamianebs xSirad
ganixilaven rogorc aralegalur migrantebs da ara rogorc adamianiT
vaWrobis (trefikingis) msxverplebs.16 miuxedavad imisa, rom aseTi kat-
egoriis adamianebi SromiT regulaciebis arRveven, es xdeba maTi adamia-
niT vaWrobis (trefikingis) situaciaSi yofnis gamo da bevri qveynis (maT
Soris saqarTvelos) kanonmdebloba, adamianiT vaWrobis (trefikingis)
msxverpls aTavisuflebs mTeli rigi danaSaulebisagan, Tu es danaSauli
Cadenilia adamianiT vaWrobis (trefikingis) msxverplad yofnis gamo.17

13
ix.: Todua, n. (2012) adamianiT vaWrobis (trefikingis) sisxlissamarTlebrivi daxa-
siaTeba da sasamarTlo praqtikis analizi, organizebuli danaSaulis Tanamedrove
gamovlinebebis kriminalizaciisa da samarTalSefardebis problemebi qarTul sisx-
lis samarTalSi,avt. Kkrebuli, gv. 282.
14
ix.: transnacionaluri organizebuli danaSaulis winaaRmdeg gaeros konvenciis ada-
mianebis, gansakuTrebiT qalebisa da bavSvebis trefikingis Tavidan acilebis, aRkve-
Tisa da dasjis Sesaxeb damatebiTi oqmi. me-3 (a)muxli. http://www.childtrafficking.org/eng/
conventions_end_guidelenes/ctoc_palermo_protocol.pdf
Protocol to Prevent, Suppress and Punish Trafficking in Persons, Especially Women and Children,
Supplementing the United Nations Convention Against Transnational Organized Crime, UN
Convention (Palermo Protocol)
15
ix.: Surteest,R. (2006) Child Trafficking in Southeastern Europe:Different Forms of Trafficking
andAlternative Interventions, 14 Tuline Journal of International and Comparative Law., Vol.14. p.455.
16
ix.: iqve.
17
ix.:saqarTvelos kanoni adamianiT vaWrobis (trefikingis) winaaaRmdeg brZolis Ses-

207
seqsualuri da SromiTi eqspluataciis formebis garda, mniSvnelova-
nia SevexoT arasrulwlovniT vaWrobas (trefikings), vinaidan bevri qvey-
nis kanonmdeblobiT, arasrulwlovniT vaWrobis (trefikingis) kriminal-
izacia calke sakanonmdeblo aqtebiT regulirdeba.
arasrulwlovniT vaWrobis (trefikingis) meTodebisa da meqanizmebis
mixedviT, praqtikaSi Camoyalibda adamianiT vaWrobis (trefikingis) msx-
verpli arasrulwlovnis eqspluataciis Semdegi formebi:
(a) SromiTi eqspluatacia, arasrulwlovanTa Savi Sromis gamoyene-
ba samrewvelo sawarmoebSi, ukiduresi eqspluataciis pirobebSi da sa-
muSaos datovebis yovelgvari SesaZleblobis gareSe. amgvari situacia
gansakuTrebiT maSin gamoiyeneba, Tu adamianiT vaWrobis (trefikingis)
procesSi naTesavebi an arasrulwlovnis axloblebi monawileoben, an
arasrulwlovani martoa da amis gamo daSinebis SesaZlebloba metia;
(b) maTxovroba, roca mogebis mizniT xdeba arasrulwlovanTa daSine-
ba, Seuracxyofa da am meTodiT maTi Sromis gamoyeneba;
(g) seqsualuri eqspluatacia, gansakuTrebiT gogonebis (Tumca, ar-
sebobs vaJebis seqsualuri eqspluataciis SemTxvevebic).18 rogorc kv-
levebi adastureben, gavrcelebulia quCis prostitucia, prostitucia
kerZo saxlebsa Tu Ramis klubebSi, agreTve pedofiliur-pornografiul
filmebSi gamoyeneba;
(d) aralegaluri gaSvileba organoTa transplantaciis mizniT.19
gaeros bavSvis uflebaTa konvenciis 32-e muxlis Tanaxmad, `monawile
saxelmwifoebi aRiareben bavSvis uflebas, daculi iyos ekonomikuri
eqspluataciisa da nebismieri iseTi samuSaos Sesrulebisagan, romelic
SeiZleba emuqrebodes mis sicocxles an janmrTelobas da xels uSlides
ganaTlebis miRebaSi, an zians ayenebdes mis janmrTelobas, fizikur, gon-
ebriv, sulier, moralur da socialur ganviTarebas“.20
rogorc praqtika cxadyofs, SromiTi eqspluataciis gavrcelebuli
formaa soflis meurneobaSi, samSeneblo seqtorSi dasaqmeba, agreTve
gavrcelebulia dasaqmeba msubuq mrewvelobaSi, sadac arasrulwlovnebs
aiZuleben umZimes da eqspluataciur pirobebSi Sromas.21 arasrulwlov-

axeb, 2006 wlis 28 aprili # 2944 _ I, m.15.


18
ix.: Crile, S. (2012) A Minor Conflict: Why The Objectives of Federal Sex Trafficking Legislation
Preteempt the Enforcement of State Prostitution Law Against Minors, Ameirican University Law
Review, Vol. 61. gv.1787-1790.
19
ix.: Birkenthal, S. (2011) Human Trafficking: A Human Rights Abuse with Global Dimenstios,
Interdisciplinary Journal of Human Rights Law , Vol.6, gv. 27-28.
20
ix.: gaeros konvencia bavSvis uflebaTa Sesaxeb, 32-e muxli, http://chirdtrafficking.org/
eng/conventions_and_quidelenes/convention_on_the_rights_of_the_child.pdf
21
ix.: Duong, K.A. (2012) Human Trafficking in a Globalized World: Gender Aspects of the Issue and
Anti-Trafficking Politics, Journal of Research in Gender Studies, 2(1), gv. 48.

208
anTa gamoyeneba xdeba agreTve iseT gavrcelebul biznesSi, rogoricaa
quCis maTxovroba.22 aseT SemTxvevebSi arcTu iSviaTia arasrulwlovanTa
dasaxiCreba TanagrZnobisa da sibralulis gamowvevis mizniT. rogorc
praqtika gviCvenebs, gamoricxuli ar aris iZulebiTi Sromis msxverpli
seqsualuri Zaladobis msxverplic gaxdes.23 praqtika. aseve gamoavli-
na rom maTxovrobisas unda ganvasxvavoT maTxovroba `nebayoflobiT“,
maTxovrobis iZulebiTi formisagan. e.w. nebayoflobiTi maTxovrobisas,
am saqmianobaSi mTeli ojaxia CarTuli bavSvebis CaTvliT, rac ojaxis
mZime socialuri mdgomareobiT aris gamowveuli da am bavSvis Sromas
ojaxis specifikuri mdgomareoba ganapirobebs.24 rac Seexeba arasrulw-
lovanTa iZulebiT maTxovrobas, am formis gamoyenebiT arasrulwlovans
avaldebuleben, imaTxovros im pirTa sasargeblod, romlebic misi ojaxis
wevrebi ar arian da arasrulwlovnisagan mTel Tanxas iTviseben.
zemoaRniSnul da ganxilul adamianiT vaWrobis (trefikingis) formebs
Soris erT-erTi yvelaze sagangaSoa arasrulwlovnis seqsualuri eqsplu-
atacia. eqspluataciis am gavrcelebul formas Tan axlavs msxverplis
mimarT Zaladoba, Seuracxyofa, sastiki damokidebuleba da mopyroba.25
arasrulwlovanTa seqsualuri eqspluatacia gansakuTrebiT momgebiani
biznesia ganviTarebad qveynebSi. arasrulwlovanTa prostituciaSi Cabmis
mizniT eqspluataciisas Semdeg oTx fazas gamoyofen:
(a) msxverplTa gadabireba maTi warmoSobis qveynebSi;
(b) msxverplTa gadayvana daniSnulebis qveyanaSi;
(g) eqspluatacia;
(d) msxverplTa gaqcevis mcdeloba (rac arcTu ise iSviaTia da swored
am damaxasiaTebeli garemoebis gamo iqna calke fazad aRiarebuli).26
arasrulwlovnis mimarT ganxorcielebuli CamoTvlili fazebi, gansa-
kuTrebiT ki pirveli faza, srulwlovani msxverplis mimarT ganxorciele-
buli qmedebis identuria, Tumca arsebobs Taviseburebebic. daniSnulebis
adgilas Casvlisas msxverpli gogonebi xvdebian adamianiT movaWreTa
srul mflobelobaSi, romlebic maTze Zaladobis da Seuracxyofis gamo-
yenebiT axerxeben maT dayoliebas da damorCilebas. gogonebs aiZuleben
damalon realuri asaki. policiis mier maTi dapatimrebis SemTxvevaSi,
arasrulwlovnis identificireba sakmaod garTulebulia.27 qalebisgan

22
ix.: iqve
23
ix.: iqve
24
ix.: iqve
25
ix.: Crile, S. (2012) A Minor Conflict: Why The Objectives of Federal Sex Trafficking Legislation
Preteempt the Enforcement of State Prostitution Law Against Minors, Ameirican University Law
Review, Vol. 61. gv.1787-1790.
26
ix.: iqve
27
ix.: iqve

209
gansxvavebiT, romelTa gamoyeneba meZavebad xdeba quCebSi, klubebsa da Se-
darebiT Ria adgilebSi, arasrulwlovani gogonebis seqsualuri eqsplua-
tacia daxurul adgilebSi xdeba, rac policiis an Sesabamisi samsaxuris
mier maTi aRmoCenis SesaZleblobas kidev ufro amcirebs. dokumentebis
armqone arasrulwlovani xSirad erTi adgilidan meoreSi gadahyavT da
aseTi mobilurobis mizani policiisgan Tavis dacvaa.
adamianiT vaWrobis (trefikingis) SedarebiT ufro mcire masStabiT,
magram mainc gavrcelebuli formaa adamianiT vaWroba (trefikingi) or-
ganoTa transplantaciis mizniT. palermos konvenciis damatebiTi oqmis
Tanaxmad, organoTa transplantaciis mizniT adamianis yidva-gayidva, ada-
mianiT vaWrobis (trefikingis) formas warmoadgens. amasTan, igi ar aris
gaTvaliswinebuli evrokavSiris CarCo gadawyvetilebiT trefikingis Ses-
axeb. Tumca, saqarTvelos kanonmdeblobiT, adamianiT vaWrobis (trefikin-
gis) definiciis SeniSvnaSi organoTa transplantaciis mizniT trefikingi
moxseniebulia, rogorc trefikingis forma28.
amrigad, adamianiT vaWrobis (trefikingis) danaSaulis formebi Sei-
Zleba iyos adamianiT vaWrobis (trefikingis) msxverplis SromiTi Tu se-
qsualuri eqspluatacia, adamianiT vaWroba organoTa transplantaciis
mizniT. aseve arasrulwlovniT vaWroba ganixileba rogorc adamianiT vaW-
robis (trefikingis) forma.
adamianiT vaWrobis (trefikingis) danaSaulis ganxilvisas, erT-erTi
mniSvnelovani aspeqtia eqspluatacia, rogorc adamianiT vaWrobis (tre-
fikingis) danaSaulis mizani. rogorc zemoT aRiniSna, adamianiT vaWrobis
(trefikingis) danaSaulis miznad adamianis eqspluatacia miiCneva. sain-
teresoa palermos konvenciis damatebiTi oqmis naklovanebebisa da Zlieri
mxareebis ganxilva danaSaulis mizanTan _ eqspluataciasTan mimarTebaSi.
palermos konvenciis damatebiTi oqmis me-3 muxlis A(a) qvepunqtis
Tanaxmad `adamianis eqspluatacia gulisxmobs adamianis prostituciis an
sxva saxis seqsualur eqspluatacias, iZulebiT Sromas an momsaxurebas,
monobaSi an monobis msgavs mdgomareobaSi myofebas, servituts an adamia-
nis organoTa gadanergvas“.29
zemoaRniSnuli TiToeuli termini, garda `prostituciis an sxva saxis
seqsualuri eqspluataciisa“, saerTaSoriso samarTalSi ganmartebulia
Semdegi formiT:
iZulebiTi Sromis gauqmebis Sesaxeb Sromis saerTaSoriso organiza-
ciis 29-e konvenciis me-2 muxlis pirveli punqtis mixedviT, `iZulebiTi
Sroma an momsaxureba gulisxmobs nebismier samuSaos an momsaxurebas, ro-
melic miiRweva pirisagan raime sasjelis safrTxis gamo da romelzec

28
ix.: sisxlis samarTlis kodeqsis 1431 muxlis SeniSvna:
29
ix.:sqolio 14, me-3(a) muxli.

210
piri sakuTari surviliT ar daTanxmdeboda“.30
gaerTianebuli erebis organizaciis monobis Sesaxeb konvenciis pirve-
li muxlis pirveli qvepunqtis mixedviT `monoba niSnavs im piris sta-
tuss an mdgomareobas, romlis mimarTac gamoiyeneba sakuTrebis uflebis
Semadgeneli romelime an yvela komponenti“.31
monobis, monaTvaWrobis da monobis msgavsi mdgomareobisa da praq-
tikis aRmofxvris Sesaxeb gaerTianebuli erebis damatebiTi konvenciis
pirveli muxlis mixedviT `monobis msgavsi mdgomareoba“ moicavs iseT
mniSvnelovan cnebebs, rogoricaa savalo kabala an ymoba, qalis gaTxoveba
an masze uflebis gadacema Tanxis miRebiT, qalis memkvidreobiT gadacema
an bavSvis gadacema eqspluataciis mizniT.
termini `servituti“ saerTaSoriso samarTalSi pirdapir ganmarte-
buli ar aris, magram igi moicavs monobis msgavsi mdgomareobis mraval
elements da Sesabamisad unda iqnas gagebuli.
termini `adamianis organoTa gadanergva“, palermos konvenciis dam-
atebiTi oqmis miznebisaTvis gulisxmobs aRniSnuli mizniT adamianebis
da ara maTi sxeulis organoTa trasportirebas. zemoaRniSnul terminTa
ganmartebebis Sesabamisoba saerTaSoriso kanonmdeblobasTan, palermos
konvenciis damatebiTi oqmis warmatebul mxared unda CaiTvalos.
rac Seexeba palermos konvenciis damatebiTi oqmis naklovan mxareebs,
terminebis `adamianis prostituciis eqspluatacia“ da `sxva saxis seqsua-
luri eqspluatacia“ Sinaarsis Sesaxeb, palermos konvenciis damatebiTi
oqmis monawile saxelmwifoebis mier SeTanxmeba ver miiRwa da aRniSnuli
terminebi ganmartebis gareSe iqna datovebuli. naklovaneba swored ima-
Sia gamoxatuli rom prostituciasTan mimarTebaSi qveynebs gansxvavebuli
kanonebi da politika aqvT, Tumca xSiria SemTxvevebi, roca qveynebs Tavad
ar surT kanonmdeblobis Secvla.32
palermos konvenciis damatebiTi oqmis xelSemkvrel saxelmwifoTa
erTi nawili Tvlis rom prostituciis nebismieri forma, maT Soris srul-
wlovanTa nebayoflobiTi da legaluri prostitucia adamianiT vaWrobis
(trefikingis) danaSaulad unda CaiTvalos. saxelmwifoTa meore nawili
kategoriulad ewinaaRmdegeba am pozicias da Tvlis, rom nebayoflobiTi
prostitucia ar gansxvavdeba nebayoflobiTi Sromis sxva formebisagan.33

30
ix.: Sromis saerTaSoriso organizaciis konvencia iZulebiTi Sromis akrZalvis Ses-
axeb #29, me-2(1) muxli. http://www.umn.edu/humanrights/instree/ilo29.html
31
ix.: saerTaSoriso konvencia monobis Sesaxeb, 25.09.192, m.1. http://www.ohchr.org/
english/law/slavery.html
32
ix.: mesxi, m.,baqauri,n., adamianiT vaWroba (trefikingi)- TeTri monoba ocdameerTe
saukuneSi _ trefikingTan brZolis samarTlebrivi da praqtikuli aspeqtebi, amerikis
iuristTa asociacia, (2006), gv.21.
33
ix.: iqve.

211
SeuTanxmebelma poziciebma gamoiwvia im azris warmoSoba, rom ram-
denadac iZulebiTi sqesobrivi Sroma da bavSvTa prostitucia ifareba
iseTi terminebiT, rogoricaa iZulebiTi Sroma, monoba da servituti, da
romelTa Sesaxeb zemoT ukve iqna aRniSnuli, umjobesia saxelmwifoebma
saerTod ar Seitanon terminebi `sxvaTa prostituciis eqspluatacia“ da
`sqesobrivi eqspluatacia“erovnul kanonmdeblobaSi, xolo Tu mainc Sei-
tanen, maSin aucileblad unda iqnas ganmartebuli.34
rac Seexeba adamianiT vaWrobis (trefikingis) regulirebas saqarT-
velos kanonmdeblobis mixedviT, 2003 wels saqarTvelos sisxlis samar-
Tlis kodeqss daemata ori muxli, 1431 da 1432 muxlebi, riTac moxda
adamianiT vaWrobis (trefikingis) kriminalizacia. es niSnavs kanonmdeb-
lis mier qmedebis sisxlis samarTlebrivad akrZalvas, rac gamoixateba
qmedebis Semadgenlobis sisxlis samarTlis kerZo nawilSi moTavsebiT da
Sesabamisi sasjelis gansazRvriT.
sisxlis samarTlis kodeqsis 1431 muxlis mixedviT, „adamianiT vaWroba
(trefikingi) aris adamianis yidva an gayidva, an mis mimarT sxva ukanono
garigebis ganxorcieleba, agreTve muqariT, ZaladobiT an iZulebis sxva
formiT, motacebiT, SantaJiT, TaRliTobiT, motyuebiT, umweo mdgo-
mareobis an Zalauflebis borotad gamoyenebiT, sazRauris anda sarge-
blis micemis an miRebis gziT im piris Tanxmobis misaRwevad, romelsac
sxva pirze zegavlenis moxdena SeuZlia, adamianis gadabireba, gadayvana,
gadamalva, daqiraveba, transportireba, gadacema, Sefareba anda miReba
eqspluataciis mizniT35“. 1432 muxlis mixedviT arasrulwlovniT vaWroba
(trefikingi) aris „arasrulwlovnis yidva an gayidva an mis mimarT sxva
ukanono garigebis ganxorcieleba, agreTve misi gadabireba, gadayvana,
gadamalva, daqiraveba, transportireba, gadacema, Sefareba anda miReba
eqspluataciis mizniT36“. orive muxli Seicavs damamZimebel garemoebebs.
adamianiT vaWrobis (trefikingis) winaaRmdeg gansaxorcielebel
RonisZiebaTa Sesaxeb evrosabWos konvenciis37 me-19 muxlis Tanaxmad,
saxelmwifoebs miecaT rekomendacia, moaxdinon adamianiT vaWrobis (tre-
fikingis) msxverpliT momsaxurebis kriminalizacia. aRniSnuli rekomenda-
ciis gaTvaliswinebiT sisxlis samarTlis kodeqss daemata 1433 muxli38,

34
ix.: Jordan, A.(2002), The Annotated Gude to the Complete UN Trafficking Protocol , Initiavice
againt Trafficking in Persons, International Human Rights Law Group, p.8.
35
ix.: 1431 muxli
36
ix.: 1432 muxli
37
ix.: evropis sabWos konvencia adamianiT vaWrobis winaaRmdeg gansaxorcielebel
RonisZiebaTa Sesaxeb (evropis sabWos xelSekrulebebis seria, (CETS No.197) www.coe.
int/traffiking
38
cvlileba Setanilia sisxlis samarTlis kodeqsSi cvlilebebisa da damatebebis
sesaxeb 2007 wlis 8 maisis 4706 kanoniT.

212
romlis mixedviTac adamianiT vaWrobis (trefikingis) msxverplis (dazara-
lebulis) momsaxurebiT sargeblobad CaiTvleba winaswari SecnobiT, 1431
da 1432 muxlebiT gaTvaliswinebuli danaSaulis msxverplis an dazarale-
buli piris iseTi momsaxurebiT sargebloba, romelic 1431 muxlis Tanax-
mad eqspluatacias warmoadgens.39
adamianis yidva an gayidva SesaZloa moxdes fulis gadaxdiT, nivTSi
gacvliT an valSi CaTvliT, ris Semdegac adamiani gadadis myidvelis gan-
kargulebaSi (SeiZleba iTqvas rom sakuTrebaSi). sisxlis samarTlebrivi
pasuxismgebloba ekisreba rogorc myidvels, ise gamyidvels. adamianis
yidva- gayidva TavisTavad ukanono qmedebaa, amitom muxlSi am qmedebis
ukanonobaze miTiTebuli ar aris da iTvleba, rom qmedebis ukanono xasi-
aTi isedac igulisxmeba.40
yidva-gayidvis qmedebis ukanono xasiaTidan gamomdinare, garigebis
dafiqsireba faqtobrivad SeuZlebelia, Sesabamisad, SeiZleba iTqvas, rom
adamiani myidvelis sakuTrebaSi gadadis da myidvels SeuZlia misi gamo-
yeneba sakuTari Sexedulebisamebr. garda amisa, yidva-gayidva SesaZloa
moxdes msxverplTan SeTanxmebiT, Tumca qmedeba aRniSnul SemTxvevaSic
marTlsawinaaRmdego xasiaTisaa.
sayuradReboa is garemoeba, rom adamianis yidva-gayidvisas aucilebe-
li araa gamoyenebuli iqnes iseTi xerxebi, rogoricaa muqara, motyueba da
sxva. aseve, adamianis yidva-gayidvisas qmedebis Cadenis mizans mniSvneloba
ar unda mieniWos da piris qmedeba adamianiT vaWrobad (trefikingad) unda
dakvalificirdes eqspluataciis miznis arsebobis gareSec. Sesabamisad,
adamianis yidva da gayidva ukve adamianiT vaWrobis danaSaulia eqsplua-
taciis miznis gareSec da mizans makvalificirebeli mniSvneloba aRar
unda mieniWos.
igive msjeloba unda gavrceldes „sxva ukanono garigebis“ qmedeba-
zec, romlis qveSac moiazreba garigeba, romlis dadeba moqmedi kanon-
mdeblobis sawinaaRmdegoa da Tavisi SinaarsiT igi kanoniT dadgenil wess
arRvevs, maT Soris igulisxmeba garigeba im piris Tanxmobis misaRwevad,
visi damokidebulebis qveSac meore piri imyofeba. aseve, adamianis mimarT
sxva ukanono garigebis ganxorcielebad CaiTvleba adamianis myidvelis
mier gamyidvelisaTvis dapireba, rom xels Seuwyobs misi samewarmeo saqmi-
anobis ganviTarebas, sakuTari Semosavlebidan procentebis gadaxdas,
39
ix.: iqve
40
yidva marTlwinaaRmdegobis gamomricxvel garemoebebSi Cadenilad CaiTvleba Tu
msxverplis yidva ganxorcielda im mizniT rom igi daubrundes ojaxs, rac gamoricx-
avs qmedebis marTlsawinaaRmdego xasiaTs. aseve, marTlsawinaaRmdegod ar CaiTvleba
iseTi kanonieri garigeba, roca adamiani kontraqtis safuZvelze iRebs valdebulebas
romelime gundTan iTanamSromlos garkveuli vadiT (an uvadod), rac ZiriTadad spor-
tul samyaroSia gavrcelebuli.

213
sazRvargareT gamgzavrebas, samuSaoze mowyobas da sxva. sxvagvarad rom
iTqvas, sxva ukanono garigebis saxea adamianis yidva-gayidvis SemTxvevaSi
gamyidvelis mier myidvelisaTvis garkveuli, myidvelisaTvis sasargeblo
qmedebis Sesrulebis dapireba. aqedan gamomdinare, sxva ukanono garigeba,
rogorc qmedeba, unda ganxorcieldes ara msxverplTan, aramed mesame pir-
Tan. rogorc TeoriaSi ganmartaven, esaa garigeba msxverplis mimarT da
ara msxverplTan.41 „sxva ukanono garigebis ganxorcielebaSi“ ar moiaz-
reba fulis an nivTis gadacema mesame pirisaTvis, radgan es qmedeba ukve
yidva-gayidvad unda CaiTvalos. swored es faqtori ganapirobebs „sxva
ukanono garigebis ganxorcielebis“ qmedebisaTvis igive midgomas mizan-
Tan dakavSirebiT, rac yidva-gayidvisas vrceldeba. eqspluataciis miznis
arsebobas sxva ukanono garigebis ganxorcielebisas, iseve rogorc ada-
mianis yidva-gayidvisas, makvalificirebeli mniSvneloba ar unda mieniWos.
rogorc ukve zemoT iqna aRniSnul, adamianis yidvis, gayidvis an mis
mimarT sxva ukanono garigebis ganxorcielebisas eqpsluataciis miznis ar-
sebobis aucileblobasTan dakavSirebiT sxvadasxva mosazrebebi arsebobs.
sisxlis samarTlis TeoriaSi gavrcelebuli mosazrebis Tanaxmad, adamia-
nis yidvis, gayidvis an mis mimarT sxva ukanono garigebis ganxorcielebis
SemTxvevaSi qmedebis Cadenis mizans mniSvneloba ar aqvs da „piris qmedeba
unda dakvalificirdes adamianiT vaWrobad imis miuxedavad, amoZraveb-
da Tu ara eqspluataciis mizani“. roca adamiani yidva-gayidvis obieqti
xdeba da nivTis formas iZens, an mis mimarT sxva ukanono garigebaa ganx-
orcielebuli, es qmedebaa marTlsawinaaRmdego da eqspluataciis mizans
makvalificirebeli mniSvneloba aRar eniWeba.
iuristTa nawili Tvlis rom zemoaRniSnuli pozicia arasworia da
ar iziarebs mas, vinaidan adamianis yidvis, gayidvis an mis mimarT sxva
ukanono garigebis ganxorcielebis dakvalificirebam adamianiT vaWrobis
(trefikingis) danaSaulad eqspluataciis miznis gareSe, SesaZloa aras-
wori praqtika danergos.42
termin „eqspluataciis“ ganmartebis Tanaxmad43, eqspluataciis mizani
gulisxmobs adamianis monobis Tanamedrove pirobebSi Cayenebas, romelic
qarTul kanonmdeblobaSi ganmartebulia rogorc „pirisaTvis pirovnebis
saidentifikacio dokumentebis CamorTmeva, Tavisufali gadaadgilebis
uflebis SezRudva, ojaxTan kavSiris, maT Soris, mimowerisa da satele-
fono kontaqtebis akrZalva, kulturuli izolacia, pativisa da Rirsebis
Semlaxvel pirobebSi an/da yovelgvari anazRaurebis gareSe an araadek-
vaturi anazRaurebiT muSaobis iZuleba. sisxlis samarTlis TeoriaSi
41
ix. n. Todua, adamianiT vaWrobis (trefikingis) sisxlisamarTlebrivi daxasiaTeba
da sasamarTlo praqtika, dasax. naSromSi, gv. 287-288.
42
ix.: sqolio 32
43
ix.: sqolio 14

214
adamianiT vaWrobis (trefikingis) danaSaulTan mimarTebaSi ganasxvave-
ben Tavisufali gadaadgilebis uflebis SezRudvasa da Tavisuflebis
aRkveTas. Tavisuflebis ukanono aRkveTisas, msxverpls warTmeuli aqvs
gadaadgilebis ufleba qveynis mTel teritoriaze, anu ara aqvs damnaSavis
mier gansazRvruli teritoriis iqeT gadaadgilebis fizikuri SesaZle-
bloba, igi damwyvdeulia binaSi an sxva adgilas. Tavisufali gadaadgile-
bis uflebis SezRudvis SemTxvevaSi, msxverpls damnaSavis TanxmobiT eZl-
eva SesaZlebloba gascdes SemosazRvrul teritorias da gavides quCaSi,
Tumca mas ar SeuZlia gadaadgildes iq da amis gamo eSinia policiasTan
Sexvedris. garda amisa, ar aqvs Tanxa, rac miscemda gamgzavrebis SesaZle-
blobas, aseve, ar icis ucxo ena da sxv.44
adamianiT vaWrobis (trefikingis) danaSaulisas motyuebis gamoyene-
ba msxverpls arTmevs imis gacnobierebis SesaZleblobas, rom mis mimarT
eqspluatacias aqvs adgili, Tvlis, rom is anazRaurebas miiRebs erTianad
da Sesabamisad, adgili aqvs Tavisufali gadaadgilebis uflebis SezRud-
vas am xerxis gamoyenebiT. Tumca, Tu adamianiT vaWrobis (trefikingis)
danaSaulis Cadenis xerxad gamoyenebulia Zaladoba an muqara, es imas niS-
navs, rom msxverplisaTvis cnobilia, rom misi eqspluatacia xdeba.45
sisxlis samarTlis TeoriaSi gamoTqmuli mosazrebis mixedviT, 1431-
e muxliT gaTvaliswinebuli danaSaulis Casadenad muqaris, Zaladobis,
TaRliTobis da sxva xerxebis gamoyeneba mimarTulia im pirisaken, visi
eqspluataciac xdeba, Tumc. aseve SesaZlebelia muqara an Zaladoba mimar-
Tuli iyos msxverplisaTvis Zvirfasi piris mimarT. magaliTad, msxverpls
emuqrebian Svilis an ojaxis sxva wevris sicocxlis mospobiT, Tu igi ar
Seasrulebs moTxovnil samuSaos. aseT SemTxvevaSi adgili ar aqvs dana-
Saulis erTobliobas da es qmedeba 1431-e muxliT unda dakvalificirdes,
vinaidan muqaras, rogorc danaSaulis xerxs, aRniSnuli muxli isedac iT-
valiswinebs.
yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, SevecadeT winamdebare sta-
tiaSi warmodgenili yofiliyo adamianiT vaWrobis (trefikingis) dana-
Saulis iseTi ramdenime mniSvnelovani aspeqti, rogoricaa stadiebi da
formebi. aseve eqspluatacia, rogorc adamianiT vaWrobis (trefikingis)
danaSaulis mizani. vfiqrob, statiaSi gamoTqmuli mosazrebebi ineteres-
moklebuli ar iqneba qarTuli samarTlis ganviTarebis procesisaTvis.

44
ix.: sqolio 34.
45
ix.: iqve

215
luara Wanturia

arasrulwlovanTa danaSaulobis prevenciis zogadi


problemebi

`civilizebuli sazogadoebis WeSmariti


iurisprudencia danaSaulis prevenciaa~.
volteri

arasrulwlovanTa danaSaulobis prevenciis zogadi problemebi war-


moadgens marTlmsajulebis mniSvnelovan komponents. metad mniSvnelova-
nia is garemoeba, rom dRes, rodesac Cvenma qveyanam axali liberaluri
politikisaken aiRo gezi, gadavida sruliad axal etapze, sadac udidesi
roli prevencias akisria. saqarTvelos mTavrobam gaiTvaliswina ra, rom
mieRo saqarTvelos kanoni arasrulwlovanTa marTlmsajulebis axali
kodeqsi, sadac gaTvaliswinebulia arasrulwlovanTa danaSaulobis pre-
venciis mniSvneloba da Sesabamisi prevenciuli RonisZiebis saWiroeba da
aucilebloba, romelic uzrunvelofs ara mxolod arasrulwlovanTa
warmatebul resocializacias, adreuli asakidan kanonmorCilebas, aramed
mTeli sazogadoebis keTildReobasa da usafrTxoebas. kodeqsSi ufro
daxvewilia damnaSavis resocializaciis mizani, kanonmdebeli ufro met
interess matebs resocializacia-reabilitaciis cnebas.
danaSaulebrivi qmedeba adamianTa sazogadoebis istoriaSi xangrZliv
periods iTvlis, romlis miRma imaleba raRac uxilavi Zala, romelic Tavs
iCens sruliad sxvadasxva movlenebSi. es grZnobadi movlena saukunee-
bis manZilze iyo da dResac arsebobs gansxvavebul mecnierul TeoriaTa
sakvlev saganad. yuradsaRebia, rom aRniSnuli kanonzomiereba fiqsird-
eba statistikuri dakvirvebis gansakuTrebuli mecnieruli meTodiT, misi
gansazRvreba ZiriTadad atarebs aRwerilobiT xasiaTs, romlis Tanaxmad,
`sazogadoeba Tavis wiaRSi Seicavs yvela mosaxdeni danaSaulis Canasaxs
imitom, rom masSi mocemulia maTi ganviTarebis xelSemwyobi piroba; igi
amzadebs danaSauls, xolo damnaSave mxolod iaraRia. maSasadame, yovel-
gvari socialuri mdgomareoba gulisxmobs damnaSaveTa garkveul ricxvs
da garkveul wesrigs, romlebic misi organizaciis aucilebeli Sedegia~.
ganxiluli naSromis Semdeg aSkara xdeba, rom `didi masStabiT aRebu-
li danaSaulobani TavianTi ricxvis da kvalifikaciis mixedviT avlenen
imave kanonzomierebebs, rasac bunebis movlenebi... mogvianebiT am kanon-
zomierebis aRsaniSnavad SemoiRes termini `danaSauloba~.1 dasaxelebul
1
Rlonti g. (red.), kriminologia, T. wereTlis saxelmwifosa da samarTlis insti-
tuti, Tb., 2008, gv. 41.

216
terminTan dakavSirebiT sasjelis sazomia pirovneba da ara kanoniT gaT-
valiswinebuli qmedeba, romelic asaxavs terminis `damnaSaveobis~ Sinaars.
kriminologiaSi arsebobs danaSaulobis mravali gansazRvreba, romelSic
asaxulia avtorTa filosofiur SexedeulebaTa, socialuri skolebisa da
sxvadasxva mimarTulebebis gavlena. yvela naSromSi gamokveTilia dana-
Saulobis istoriulobisa da socialuri bunebis gaTvaliswinebis prior-
itetuloba. cnebis gansazRvris ZiriTadi amocanaa misi stabiluri sazo-
mis miReba, romelic garantiaa Tavi davaRwioT SemTxveviTi faqtorebis
subieqturi klasifikaciis tyveobas.
sisxlis samarTalis mecnierebaSi mniSvnelovani adgili uWiravs aras-
rulwlovanTa marTlmsajulebis sakiTxs, aqedan gamomdinare aucilebelia
iseTi strategiuli RonisZiebebis gatareba, romelic xels Seuwyobs sisx-
lis samarTlis kanonTan konfliqtSi myof arasrulwlovanTa reabilita-
ciasa da reintegracias, moemsaxuros sazogadoebis WeSmarit interesebs
da maT naTel momavals, romelic uzrunvelyofs jansaRi Taobis aRzrdas.
xolo am sakiTxis gadasaWrelad aucilebelia jansaRi garemo, harmoniuli
da srulyofili ojaxi, maRalkvalificiuri kadrebiT dakompleqtebuli
saganmanaTleblo sistema, Kkargad unda iqnes gacnobierebuli dRes Tu
ra mdgomareobaa, ramdenad qmedunariania TiToeuli socialuri rgoli.
arastabilurma ekonomikurma mdgomareobam mZime dartyma miayena TiTq-
mis yvela rgols, gansakuTrebiT ojaxs. romelic mozardisaTvis pirveli
socialuri garemoa, is valdebulia SesabamisobaSi moiyvanos tradicia
da siaxle, mkveTrad gamijnos erTmaneTisagan negatiuri da pozitiuri
movlena. danaSaulobasTan kompromisi da misi prevencia mWidro kavSir-
Sia kacobriobis ganviTarebis istoriasTan, rom jer kidev Zveli berZeni
filosofosi—platoni aRniSnavda, rom sazogadoebaSi unda moqmedebdes
srulyofili kanonmdebloba, romelic mZlavri iaraRi iqneba danaSau-
lis winaaRmdeg sabrZolvelad. aseve aristotele mtkiced miuTiTebda
sazogadoebis mowyobis principze, riTac TviT sazogadoeba SeebrZole-
boda negatiur wes-Cveulebebs. me-18 saukunis ganmanaTleblebma ganaviTa-
res ideebi danaSaulisa da profilaqtikis kavSiris Sesaxeb. danaSaulo-
bis prevenciisadmi Catarebulma kvleva-Ziebam iCines Tavi me-20 s. 60-ian
wlebSi. rogorc vxedavT, SemuSavebul iqna profilaqtikuri RonisZie-
bebis klasifikacia, danaSaulobis Seswavlis meTodika, monografiebi da
saxelmZRvaneloebi, danaSaulobis profilaqtikis Teoria. unda aRiniS-
nos, rom farTod gaiSala saqmianoba kriminologiuri prognozirebisa
da dagegmarebis kuTxiT. profilaqtikuri saqmianoba ganixileboda, da-
naSaulobis mizezebis aRkveTisaken mimarTuli sazogadoebrivi urTier-
Tobis socialuri regulirebis saSualeba, rogorc social-ekonomikuri,
pedagogiur-aRmzrdelobiTi, organizaciuli da samarTlebrivi xasiaTis

217
RonisZiebebis urTierTqmedeba. aseve saintereso da mniSvnelovania Se-
muSavebuli unda iqnas danaSaulobis Tavidan acilebis sxvadasxva donee-
bis erToblioba. 1. pirveladi -adreuli prevencia, romelic mimarTulia
yvela arasrulwlovanze mTeli qveynis masStabiT: 2. meore donis prevencia
orientirebulia danaSaulis Cadenis zRvarze myof arasrulwlovnebze da
uzrunvelyofs danaSaulis gamomwvevi risk _ faqtorebis Semcirebas. 3.
mesame donis prevencia, romelic miznad ganmeorebiTi danaSauls Tavidan
aacilebs, kanondamrRvev arasrulwlovanTa gamosworebas da msjavrdeb-
ulTa reabilitacias isaxavs miznad.
gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia prof. TinaTin wereTelis miTiTeba
Tavis naSromSi `moZRvreba danaSaulze,~ sadac samarTali awesrigebs da
icavs sazogadoebriv urTierTobebs, romelic metad rTuli movlenaa,
igi sxvadasxva nawilis erTianobas warmoadgens. misi erT-erTi nawilia
urTierTobis monawileni, xolo meore nawilia TviT am urTierTobis
monawileTa saqmianoba. sazogadoebrivi urTierToba adamianTa saerTo
cxovrebisa da SeTanxmebuli moqmedebisa aucilebeli formaa, sadac
mimdinareobs adamianis saqmianoba, es iqneba saxelmwifo, ojaxi, skola,
sporti Tu sazogadoebrivi cxovrebis sxva sfero. sazogadoebrivi urT-
ierTobiT isini TavianT interess axorcieleben. danaSaulis Sedegi sru-
lyofilad unda gavigoT, rogorc is mdgomareoba, romelic warmoiSoba
danaSaulebrivi qmedebis ganxorcielebiT, imisda miuxedavad, raime mate-
rialur zianSi gamoixateba es mdgomareoba Tu moralur, fsiqikur, poli-
tikur Tu sxva zianSia. unda aRiniSnos, rom Sedegis ase farTod gagebuli
cneba danaSaulis Semadgenlobis ganxorcielebas emTxveva. ase, rom yvela
SemTxvevaSi, rodesac danaSaulis niSnebi ganxorcielebulia, igulisxmeba
ganxorcielda danaSaulis Sedegic farTo mniSvnelobiT.2
rogorc cnobilia, danaSaulobis prevencia warmoadgens erTmaneTTan
ierarqiulad dakavSirebuli amocanebis gadaWras. pirveli _ miuTiTebs
danaSaulobis mizezebze, dinamikaze da struqturaze erTobliv pro-
filaqtikur zemoqmedebaSi rac gulisxmobs socialur profilaqtikas.
meore _ gulisxmobs danaSaulobrivi qcevis saxeebisa da formebis
prevencias, cudi araswori SemTxvevebis Tavidan acilebas sazogadoebriv
TavSeyris adgilas, rac niSnavs _ kriminologiur profilaqtikas.
mesame _ calkeuli piris mier danaSaulis Cadenis aRkveTiskenaa mimar-
Tuli (individualuri kriminologiuri profilaqtika). danaSaulis pre-
venciis problemas mniSvnelovani yuradReba eTmoba saerTaSoriso orga-
nizaciebisa da samarTaldamcavi organoebis sistemebis mxridan.3

2
wereTeli T., tyeSeliaZe g., moZRvreba danaSaulze, Tb., 1969, gv. 138-139.
3
Rlonti g. (red.), kriminologia, T. wereTlis saxelmwifosa da samarTlis insti-
tuti, Tb., 2008, gv. 332-333.

218
cnobilia, rom arasrulwlovanTa danaSaulis sixSire SeimCneva maSin,
roca yvelaze metad Sesustebulia maTze socialuri kontroli. romelic
modis ufro uqme dReebze, saRamo saaTebze.
sagulisxmoa is faqti, rom arasrulwlovan damnaSaves Semdegi Tavise-
bureba axasiaTebs:
_ ganaTlebisa da kulturis SedarebiT dabali done;
_ swavlisa da sportisadmi sistematiuri interesis uqonloba.
_ moTxovnilebaTa da interesebis primitiuli xasiaTi.
_ gamokveTili individualizmi:
_ momatebuli agresiuloba:
_ konfliqtur situaciebSi uxeS Zalaze orientacia.
savsebiT samarTliania, rom arasrulwlovan damnaSaveTa motivaciur,
situaciur da sxva TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT, maTi pirovnuli ana-
lizi gviCvenebs, rom maTi 75 procenti moralur _ samarTlebrivi ar-
amdgradobiT gamoirCeva. arasrulwlovanTa asakobrivi specipikidan
gamomdinare danaSauloba ZiriTadad araswori qceviTaa ganpirobebuli:
uaryofiTi ojaxuri zegavlena, xarvezebi saswavlo dawesebulebebSi, sa-
dac ar aris gaTvaliswinebuli individualuri midgoma, samarTaldamcav
organoebTan arakeTilsindisieri damokidebuleba sufevs, ojaxis anti-
pedagogiuri damokidebuleba mozardebis mimarT, es obieqturi mizeze-
bia, romlebic mozards xels uSlis srulyofil aRzrdas. cxadia, rom
arasrulwlovnebs am periodSi uyalibdebaT mniSvnelovani socialuri
moTxovnilebebi: prestiJi, sakuTari Tavisadmi yuradReba, TanatolebTan
urTierToba. swored am kritikul situaciaSi maT sWirdeba pedagogebis
mxridan yuradReba, magram am procesis profilaqtikuri regulaciisaT-
vis ar arsebobs normatiuli baza.
marTalia, arasrulwlovanTa danaSaulobis profilaqtika mimarTulia
moqmedi kriminogenuri faqtorebis Sesustebaze an maT neitralizaciaze,
magram es procesi yovelTvis ar aris mizanmimarTuli romelic moqmedebs
masze dadebiTad. arasrulwlovanTa profilaqtikaSi mniSvnelovan rols
asruleben is struqturebi, romelTa amocanaa danaSaulis Tavidan ac-
ileba. rogorc kvlevebma aCvena rTul mdgomareeobaSi myofi axalgazrde-
bi advilad eqcevian danaSaulebrivi jgufis gavlens qveS, amitom gansa-
kuTrebuli muSaobaa saWiro rTul mdgomareobaSi myof axalgazrdebTan,
romlebmac swavla miatoves, arsad muSaoben da imyofebian yovelgvari
meTvalyureobis gareSe.4
roca vexebiT arasrulwlovanTa danaSaulobis specifikas, SeiZleba
warmovidginoT, rogorc urTierTdakavSirebuli faqtorebis kompleqsi,

4
goZiaSvili ir., wignSi: Rlonti g. (red.), kriminologia, T. wereTlis saxelmwifosa
da samarTlis instituti, Tb., 2008, gv. 292-295.

219
romelic moicavs axalgazrdobisa da arasrulwlovanTa asakobriv, so-
cialur da fsiqologiur Taviseburebebs. aqedan gamomdinare xdeba Sesa-
Zlebeli im niSan_TvisebaTa gamovlena da dadgena, romlebic ganapirobe-
ben maT samarTaldarRvevebs. aseve maTi Tavidan acilebis RonisZiebebs.
arasrulwlovanTa danaSaulobis erT-erTi damaxasiaTebelia misi laten-
turoba anu faruli moqmedeba, romelic rCeba reagirebis gareSe, romle-
bic amjobineben problemebis damalvas ufrosebisgan.
arasrulwlovanTa negatiur mxared unda CaiTvalos maTi kavSiri or-
ganizebul danaSaulobasTan. advilad eqcevian sxvisi gavlenisa da riskis
qveS, vinaaidan kanoni da sazogadoeba maT mimarT ufro humanuria. aras-
rulwlovanTa qcevebSi garkveul rols TamaSobs pirovnebis faseuloba-
Ta Camoyalibebis sistema, sakuTari socialuri praqtika, qcevis nimuSebi,
romelic miRebuli aqvs ojaxisa da garemodan. arasrulwlovanTa damaxas-
iaTebeli qcevebi ar qrebian TavisiT asakTan erTad. masalebidan Cans, rom
negatiuri gamovlenis aRmofxvra SesaZlebelia swori aRzrdis Sedegad.
rogorc vxedavT, bunebrivia danaSaulis Camdeni arasrulwlovnebi cxov-
roben ojaxSi mSoblebTan erTad. maTi individualuri migracia xSirad
amcirebs aRmzrdelobiT zemoqmedebas. socialur kontrols da zrdis
negatiuri gavlenis risks.
arasrulwlovanis Camoyalibeba xdeba adreuli bavSvobidan. qcevis
stereotipebi, urTierTobis normebi, ojaxur garemoSi miRebuli faseu-
lobebi da pirovnuli xasiaTi da a.S.
gasaziarebelia udidesi italieli mecnieris, iuristis Cezare bek-
arias mosazreba `danaSaulisa da sasjelisaTvis~ sadac is miuTiTebs, rom
ukeTesia danaSaulis Tavidan acileba, vidre dasja, amaSi mdgomareobs
yoveli kargi kanonmdeblobis mTavar mizani, romelic warmoadgens adamia-
nis rac SeiZleba meti bednierebisaken an SesaZlo naklebi ubedurebisaken
wamZRvarebis xelovnebas. SeuZlebelia adamianis moqmedebis dayvana geo-
metriul wesrigamde, romelic arasworobas gamoricxavs, msgavsad bunebis
ucvleli da umartivesi kanoni ver aferxebs planetebis moZraobas, aseve,
adamianuri kanoni ver SeZlebs _ mizidulobis usasrulo da sawinaaRm-
degod mimarTuli Zalebisas, siamtkbilobani da dardebi _ aacilon Se-
jaxebasa da wesrigis darRvevas. mravali umniSvnelo qmedebis akrZalva
ar niSnavs danaSaulTa Tavidan acilebas. rogor aviciloT danaSauli?
_ SevqmnaT iseTi cxadi da martivi kanoni, romelic mimarTuli iyos maT
dacvaze da ara _ maT ganadgurebaze. metad sainteresod miuTiTebs, rom
`gaakeTeT ise, rom kanoni naklebad mfarvelobdnen wodebebs, vidre TviT
adamianebs~ gaakeTeT ise, rom adamianebs eSinodeT maTi da mxolod maTi
SiSi kanonis winaSe keTilismqmnelia, magram SiSi adamianisa adamianis
mimarT damRupvelia raTa is ubiZgebs danaSaulisken.

220
aranakleb yuradsaRebia Cezare bekarias mosazreba, romelic
miuTiTebs danaSaulis Tavidan acilebis yvelaze WeSmarit saSualebad ga-
naTlebas, is miiCnevs, rom ganaTleba TavisuflebasTan erTad unda mid-
iodes, codniT warmoSobili boroteba ukuproporciulia mis gavrcele-
basTan, xolo sikeTe-pirdapir proporciuli. umecari xalxi qeds ixris
moxerxebuli matyuaris winaSe, romelic arasdros ar aris Cveulebrivi
adamiani. ganaTlebuli xalxi ustvens mas. codna mraval SegrZnebebs up-
irispirebs erTmaneTs. danaSaulis Tavidan asacileblad xelisufleba
unda iyos dainteresebuli, kanonis dacvaSi, vidre darRvevaSi. gansa-
kuTrebiT danaSaulis Tavidan acilebis realur saSualebas warmoadgens,
aRzrdis gaumjobeseba, romelic mWidro kavSirSia marTvis bunebasTan.
bolos miuTiTebs bekaria, rom sasjelis simkacre TviT eris mdgomareo-
bas unda Seesabamebodes. `sasjeli ar warmoadgens erTis an mravalTa Za-
ladobas moqalaqeze, igi aucileblad unda iyos sajaro, gadaudebeli,
aucilebeli, mocemul pirobebSi SesaZlebelTagan umciresi da kanoniT
dadgenili danaSaulis Sesabamisi~.5
savsebiT samarTliania, rom arasrulwlovanTa danaSaulobis Tavidan
acilebis mniSvnelovan garemos warmoadgens is ekonomikuri, politikuri
da kulturul-aRmzrdelobiTi RonisZiebebi, romlebic orientirebulia
axalgazrdobis SromiTi mowyobis SeRavaTian pirobebisa da mozardebi-
saTvis swavlis pirobebis gasaumjobeseblad. gansakuTrebuli yuradReba
unda gamaxvildes im mozardebis mimarT, romlebic determineben danaSau-
lobas, romelic xels gviSlis profilaqtikuri RonisZiebebis Catarebas.
mikrogaremos safuZvlian Seswavlas. RonisZiebebis SerCeva unda Seesa-
bamebodes mozardis pirovnebisa da misi deformirebuli qcevis dones.
arasrulwlovanTa samarTaldamrRvevi qcevis profilaqtikis funqciebs
sxvadasxva doneze asruleben samarTaldamcavi organoebi. xolo saswavlo
dawesebulebebi profilaqtikur RonisZiebebs anxorcieleben mozardebis
aRzrdisa da swavlebis procesSi. yvela RonisZieba unda tardebodes
urTierTmoqmedebaTa koordinaciiT, monawile pirTa kriminologiuri
da fsiqologiur--pedagogiuri gadamzadebis safuZvelze. skolaSi unda
iyos gamocdili fsiqologi, sadac man unda ganaxorcielos mozardebis
fsiqologiuri diagnostika, SeimuSaos pirovnebasTan muSaobis individu-
aluri programa. fsiqologebisa da samarTaldamcavi organoebis mWidro
TanamSromloba xels Seuwyobs ara marto danaSaulobis gamovlenis Sem-
Txvevas, aramed danaSaulobis obieqtur Sefasebas. sasamarTlo organoebi
unda muSaobdnen arasrulwlovan dazaralebulTa interesebis dasacavad
da unda miiRon RonisZiebebi naklovanebaTa aRmosafxvrelad.

5
bekaria C., danaSaulisa da sasjelisaTvis, qarTulad Targmna i. xucuraulma, Tb.,
2003, gv. 197-209.

221
arasrulwlovanTa danaSaulobis ara marto Seswavla unda miekuTv-
nos sasamarTlo organoebs aramed im pirobebisa da faqtorebis gamov-
lena, romlebic xels uwyobdnen danaSaulTa Cadenas arasrulwlovnebTan
mimarTebaSi. swored isini unda idgnen arasrulwlovan dazaralebulTa
interesebis dacvis sadarajoze. unda miiRon yvela zoma maTi darRveu-
li uflebebis aRsadgenad. axalgazrdobis mier marTlwesrigis darRve-
vis yvela SemTxvevas iwvevs garkveuli mizezebi da pirobebi, rac aixsneba
axalgzrdis individualuri fsiqikuri TvisebebSi. 18-24 wlis asakSi ax-
algazrdas jer kidev sakmarisad ara aqvs cxovrebiseuli gamocdileba,
riTac Taviseburad upirispirdeba ojaxsa da koleqtivs, rasac mivyevarT
danaSaulobamde. aRniSnul faqtebs emateba asakobrivi ganviTarebis wina
periodidan gamoyolili miswrafeba gamoavlinos Tavisi Zalisa da ener-
giis siWarbe. dgeba sakiTxi, rogor gamovlinda es miswrafeba konkretul
situaciaSi; sikeTeSi, sasargeblo moqmedebasa, Tu borotebaSi-- dana-
SaulSi. magram axalgazrda yovelTvis mosalodneli Sedegis yovelmxrivi
gaTvaliswinebis gareSe moqmedebs, ramac SesaZlebelia igi danaSaulamde
miiyvanos.6
metad mniSvnelovania ingliseli filosofosisa da kriminologi-
is klasikuri skolis warmomadgenlis ieremia benTamis ganmarteba, rom
samarTlis pirveladi funqcia socialuri mSvidobis dacva da ganmtkice-
baa. ramdenadac sasjelis forma gamoixateba borotebaSi. igi gamarTle-
bulia mxolod im SemTxvevaSi, Tu misi meSveobiT xdeba imaze meti sikeTis
dacva, rasac Tavad sasjeli xelhyofs. aqedan gamomdinare `gamamarTlebe-
li~ sasjeli unda axdendes imaze meti borotebis Tavidan acilebas, rasac
misi Sinaarsi gulisxmobs. benTamim Camoayaliba sasjelis 4 mniSvnelovani
funqcia: 1. yvela saxis danaSaulis prevencia; 2. Tu SeuZlebelia dana-
Saulis prevencia, sasjelis meSveobiT unda moxdes potenciuri damna-
Savis darwmuneba, rom man Caidinos SedarebiT mcire mniSvnelobis mqone
danaSauli; 3. sasjelis meSveobiT unda moxerxdes damnaSavis darwmuneba,
rom man ar gamoiyenos Zaladoba konkretuli Sedegis misaRwevad saWiroze
meti zomiT; 4. sasjelma unda uzrunvelyos danaSaulis prevencia minim-
aluri danaxarjebis gamoyenebiT.7
gasaTvaliswinebelia is garemoeba, rom kriminologebis kvleva-Ziebis
Sedegma aCvena, rom erT romelime faqtors ar SeuZlia adamianis dam-
naSaved gaxdoma. aqedan gamomdinare arasrulwlovnebi rodesac Cadian
danaSauls mizezi aris mravali uaryofiTi faqtori, romelic win us-
wrebs movlenebs; SesaZlebelia mozardi erT _ or faqtors gaumklavdes

6
wulaia z., kriminologia, Tb., 2005, gv. 287-316.
7
bregvaZe l., wignSi: Rlonti g. (red.), kriminologia, T. wereTlis saxelmwifosa da
samarTlis instituti, Tb., 2008, gv. 367-370.

222
da Tavi aaridos danaSaulobis process, magram is arsebuli socialuri
problemebis win uZluria, rogoricaa: mSoblebis gayra, siRaribe, umuSev-
roba mSoblebis, swavlis procesis CamoSoreba, cudi samegobro wre, rom-
lis gavlenis qveS advilad eqceva mozardi. ucxoeTSi araerTi klasikuri
gamokvlevebi iqna Catarebuli, Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebebSi
myof 11-17 wlis arsrulwlovnebSi. mamrobiTi sqesis 500 recidivist aras-
rulwlovan damnaSaveTa da ara nasamarTlevi axalgazrdebis igive sididis
sakontrolo jgufi da miakvlies Tavdapirvelad 402 faqtors, romlebic
maT samamde Seamcires. 1. biWebze meTvalyureoba dedis mxridan; 2. sim-
kacre, romelsac dedebi iCenen biWebis mimarT aRzrdis dros da 3. ojaxis
wevrebs Soris mWidro kavSiri. saintereso. aseve vestis kohortuli kv-
leva anu dabadebis wlebis mixedviT Seqmnili adamianTa jgufi, romelic
garkveuli qcevis an movlenis Sesaxeb xangrZlivi periodis kvlevis obieq-
tia, gamokvlevaSi nawilobriv msgavsi faqtorebi daadgina. koncefciisT-
vis realuri Teoriis arqona aris erT-erTi minusi. kriminolog Snaideris
azriT ramodenime faqtorTa koncefcia cdilobs danaSaulis gamovlineba
da mizezebis kompleqsuroba martiv mizezamde Seamciros.8
savsebiT veTanxmebiT, rom meore socialuri garemo bavSvisa da
mozardisaTvis aris zogadsaganmanaTleblo sistema, kerZod skola,
romelSic sabolood xdeba momavali socialuri subieqtis fizikuri da
inteleqtualuri Camoyalibeba, radgan skolis asaki moicavs mozardis
gardatexis periods, roca organizmSi mimdinare fiziologiuri cvlile-
bebi mTlianad cvlis mozards, rogorc fizikurad. aseve gonebrivad. am
cvlilebebis sworad warmarTva ki SeuZlebelia jansaRi garemos gareSe.
ase rom mozardis socialuri orientaciis Camoyalibeba sakmaod rTuli
procesia, romelsac uSualo kavSiri aqvs saxelmwifosTan, rogorc er-
Tiani organizmi.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis mixedviT, arasrulw-
lovania is, visac danaSaulis Cadenamde Seusrulda 14 weli, magram ar
Sesrulebia 18 weli.
rogorc ukve iTqva mTavroba, yovelTvis keTil nebas unda iCendes
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis sistemis Seqmnaze, romelic Seesa-
bameba saerTaSoriso standartebs. maT Soris gaerTianebuli erebis or-
ganizaciis bavSvis uflebaTa Sesaxeb konvenciis principebsa da normebs.
mTeli gulisyuri mimarTuli unda iyos iseTi sistemis SeqmnisaTvis, ro-
melic uzrunvelyofs arasrulwlovanTa danaSaulis Tavidan acilebas da
xels Seuwyobs sisxlis samarTlis kanonTan konfliqtSi myof mozardebis
saTanado reabilitacias, ganmeorebiTi danaSaulis Tavidan acilebas.
arasrulwlovanisTvis advilia deviaciuri qmedebis Cadena, radgan ver
8
SalikaSvili m., kriminologia, meore gamocema, `meridiani~, Tb., 2011, gv. 80.

223
acnobierebs im pasuxismgeblobas, rac am qmedebis sawinaaRmdegod ai-
Zulebda. arasrulwlovanTa danaSaulis prevencia warmoadgens marTlm-
sajulebis mniSvnelovan komponents, gansakuTrebiT dRes, roca axal
etapze gadadis marTlmsajuleba, sadac meti yuradReba eTmoba prevenci-
uli RonisZiebebis gatarebas.
metad mniSvnelovania is garemoeba, rom gaerTianebuli erebis da sxva
saerTaSoriso organizaciebis muSaoba mimarTulia iqiTken, rom efeqtu-
ri prevenciuli politika SeimuSaon. am mimarTulebiT aqtiur muSaobaSi
aris CarTuli saqarTvelos sxvadasxva saxelmwifo uwyebebi; iusticiis,
Sinagan saqmeTa, ganaTlebisa da mecnierebis saministroebi. yvela drois
aqtualur sakiTxad iTvleboda da dResac iTvleba jansaRi sazogadoe-
bis aRzrda. aqedan gamomdinare aucilebelia progresuli da efeqturi
prevenciuli programebis SemuSaveba, romelic xels Seuwyobs maRal do-
neze ganxorcieldes prevenciuli RonisZiebis programa, romelic spe-
cialurad SemuSavebulia kanonTa konpliqtSi myof arasrulwlovanebTan
mimarTebaSi, xels Seuwyobs danaSaulis Cadenis riskis qveS myof arasrul-
wlovnebs arsebul risk _ faqtorTa daZlevaSi. programebis mniSvneloba
mdgomareobs imaSi, rom xelmeored ar moxdes danaSaulis Cadena da xeli
Seuwyos mozardis reabilitacias. programis efeqtur-qmedunarianobas
xels uwyobs, programis stadiebad dayofa:
a) pirveladi, adreuli prevencia, romelic mimarTulia yvela aras-
rulwlovanze mTeli qveynis masStabiT.
b) meore donis prevencia, romelic orientirebulia danaSaulis Cad-
enis zRvarze myof arasrulwlovnebze da amcirebs danaSaulis gamomwvev
risk _ faqtorebs, romlisTvis mniSvnelovania riskis qveS myofi aras-
rulwlovnebis saTanado identificirebisa da efeqturi referaluri
meqanizmis SemuSaveba.
g) mesame donis prevencia, romlis mizania ganmeorebiTi danaSaulis
Tavidan acileba. kanondamrRvev arasrulwlovanTa gamoswreba, msjavrde-
bulTa resocializacia da reabilitacia aranakleb mniSvnelovania miznis
misaRwevad iseTi RonisZiebebis Catareba, romelic mozards xels Seuwy-
obs niWisa da SesaZleblobis ganviTarebas maRali Rirebulebebis Camoya-
libebas. danaSaulis efeqturi prevenciisaTvis mniSvnelovania arsebob-
des prevenciuli programis mravalferovneba, xolo maTi implementacia
unda iyos Tanmimdevruli da efeqturi.
gansxvavebiT pirveladi da meoradi danaSaulis prevenciisa, romelic
iTvaliswinebs danaSaulis Cadenamde RonisZiebebis gatarebas, mesame do-
nis prevenciis mizania damnaSave piris mimarT iseTi saxis RonisZiebebis
gatareba, romelic 1. xels Seuwyobs mis gamosworebas da 2. sazogadoe-
bas Tavidan aacilebs ganmeorebiT danaSaulis Cadenas. aRniSnulidan

224
gamomdinare, arasrulwlovanTa keTildReobis uzrunvelyofis mizniT,
sisxlis samarTlis marTlmsajulebis procesSi CarTuli da arasrulw-
lovnebTan uSualo kavSiris mqone personalis gadamzadeba aucilebelad
unda gagrZeldes.
unda avRniSno, rom danaSaulobis prevenciis sistema regularulad
unda moqmedebdes, arasrulwlovanTa konfliqtebisa da winaaRmdego-
bebis kanonis farglebSi mosaqcevad. dacviTi funqciis ganxorcielebi-
sas profilaqtikuri saqmianoba mimarTulia socialurad mniSvnelovani
faseulebis dasacavad, xolo aRmzrdelobiTi funqcia miuTiTebs qcevis
koreqciis meTodebis gamoyenebaSi.
danaSaulis prevenciis sistemis aucilebel elementebs Seadgens da-
naSaulobis profilaqtikis subieqtebi: saxelmwifo da sazogadoebrivi
instituti, sazogadoebrivi formireba. zemoaRniSnuli subieqtebis kla-
sifikacia iyofa 3 jgufad: 1. subieqtebi anu individualuri profilaq-
tikuri saqmianoba. 2. makontolebeli da samarTaldamcavi funqciebi. 3.
xelmZRvanelebi da koordinatorebi.
danaSaulis profilaqtikis uSualo subieqtebia samoqalaqo sazoga-
doebis pirveladi rgolebi: ojaxi, SromiTi da saswavlo koleqtivebi,
uSualo prevenciis struqturebi samarTaldamcavi organoebis saxiT,
romlebic zemoqmedeben adamianze, misi cxovrebis pirobebis gasaumjobe-
seblad, awesrigeben kriminologiur mdgomareobas, raTa Tavidan iqnes
acilebuli konkretuli danaSaulobis gamomwvevi mizezebi. arasrulw-
lovnebisTvis ojaxi Taviseburi mikrosaxelmwifoa, sadac mimdinareobs
aRzrdis, darigebis dasjis, antisazogadoebrivi qcevis prevenciis saku-
Tari sistemuri moqmedeba. pirvel rigSi sazogadoeba unda iyos dain-
teresebuli ojaxis normaluri funqcionirebisaTvis, raTa maRali iyos
danaSaulobis prevenciis xarisxi.
danaSaulobis prevenciis sistemaSi damoukidebeli adgili uWi-
ravs prokuraturasa da Sinagan saqmeTa organoebis samZebro aparatebs.
gamomZiebeli xelmZRvanelobs kriminologiis rekomendaciiT da ayalibebs
profilaqtikuri RonisZiebebis efeqtiurobis kriteriumebs, romelic
unda eyrdnobodes utyuar monacemebs sisxlis samarTlis kanoniT akrZa-
luli qmedebis garemoebebze. unda iyos Seswavlili mizezobrivi kavSiri
danaSaulis garemoebebsa da damnaSavis qmedebebs Soris.9
unda aRiniSnos, rom danaSaulebrivi qceva adamianis nebismieri aq-
tiurobis erT-erTi saxea, romelic gansxvavdeba Cveulebrivi qcevisagan,
rac warmoadgens samarTlis normis darRvevas da garkveul SemTxvevaSi ka-
noniT isjeba.adamianis yovel qcevas win uswrebs motivacia, gansazRvravs

9
Rlonti g. (red.), kriminologia, T. wereTlis saxelmwifosa da samarTlis insti-
tuti, Tb., 2008, gv. 336.

225
mis Sinaarsa da moqmedebas. danaSaulis Tavidan asacileblad efeqtur
RonisZiebad iTvleba motivaciis kanonzomierebaTa gamoyeneba. adamianis
moqmedebis, qcevis sistemuri analizi niSnavs imas, rom maTi motivaciis
faqtorebi, ZiriTadi etapebi, Sinagani da garegani Sedegebi urTierTkav-
SirSi da TanamoqmedebaSi unda iyos ganxiluli. rogorc d. kiknaZe aRniS-
navs Tavis naSromSi `danaSaulebrivi qcevis motivaciis sistemuri gagebi-
saTvis~ motivacia adamianis yovelgvari moqmedebisa da qcevis saidumloTa
gasaRebia. `qceva sarkea, romelSic yvela adamiani Tavis saxes uCvenebs~.
adamianis yovelgvari danaSaulis, antisocialuri qcevis miznobrivad Ta-
vidan asacileblad saWiroa konkretuli mizezebis garkveva da mecnieru-
lad dasabuTebuli Sesabamisi RonisZiebebis ganxorcieleba.
ibadeba kiTxva, rogor SeiZleba danaSaulobis mizezebis monaxva da
maTze saWiro reagirebis moxdena? zogadi pasuxi am kiTxvaze cnobilia
_ mizezi unda veZeboT pirovnebisa da garemoebis urTierTmoqmedebaSi,
magaram es pasuxi yoveli danaSaulis mizezebis axsnisa da zemoqmedebi-
saTvis sakmarisi ar aris. aucilebelia problemis specifikuri gasaRebis
monaxva. avtori gamosavals poulobs motivaciis faqtorebisa da ZiriTa-
di procesebis sistemur analizSi rac dRemde problemad rCeba. saintere-
soa Semdegi mosazreba: motivacia, rogorc subieqtis Sinagani idealuri
moqmedeba msjelobisa da daskvnebis safuZvelze xorcieldeba, romlis
mTavari Sedegi sagnebisa da movlenebis Sesaxeb garkveuli azrisa da misi
rwmenis Camoyalibebaa, romelic safuZvlad edeba Sesabamis praqtikul
moqmedebas, qcevas da saqmianobas. motivacia msjelobebisa da daskvnebis
safuZvelze xorcieldeba da acnobierebs moTxovnilebis dakmayofilebis
subieqtur da obieqtur Sedegebs.10
amrigad, arasrulwlovanTa danaSaulobis prevenciis mimarTulebiT
muSaobisas aucilebelia problemis mravalmxrivi Seswavla,- sruli su-
raTis Seqmna danaSaulobaze. misi gamomwvevi mizezebisa da xelisSemwyobi
faqtorebis gamokvleva. profilaqtikur organoTa saqmianobaSi arsebuli
xarvezebis aRmofxvra da qmediTi RonisZiebebis dasaxva. danaSaulobis
mizezebis Seswavlisas erTmaneTisagan unda gavarCioT mizezebi da gare-
moebebi (pirobebi an faqtorebi). mizezi farTo cnebaa da moicavs erT an
ramodenime garemoebas. xolo garemoeba uSualod ar iwvevs danaSauls.
maTi erTad Serwyma iwvevs konkretuli danaSaulis ganwyobis mizezs.
danaSaulobis prevenciis, rogorc nebismieri socialuri sistemis
marTva mdgomareobs SemdegSi: informaciis Sekreba da analizi, aRniSnu-
lis safuZvelze gadawyvetilebis miReba, danaSaulobasTan brZolis gegmis
SemuSaveba da miRebuli Sedegebis Sefaseba. kriminologiur dagegmvas

10
kiknaZe d., danaSaulebrivi qcevis motivaciis sistemuri gagebisaTvis, Jurnali `al-
manaxi~, 2000, #13, gv. 123-124.

226
aqvs sakuTari organizaciuli da meTodologiuri aspeqtebi. dagegmva so-
cialur-ekonomikuri, aRmzrdelobiTi, organizaciuli, profilaqtikuri
saxelmwifo-samarTlebrivi xasiaTis RonisZiebebi. danaSaulis prevenci-
is zogadi problemebis mogvareba unda ganxorcieldes specializebuli
kriminologiuri samsaxurebiT, profesiulad momzadebuli kadrebiTa da
materialur -teqnikuri uzrunvelyofis sistemiT.
danaSaulobis profilaqtikis, rogorc nebismieri socialuri siste-
mis marTva damokidebulia: informaciis Sekrebaze da mis analizze, aRniS-
nul safuZvelze gadawyvetilebebis miRebaze, danaSaulobasTan brZolis
gegmis SemuSavebasa da prognozirebaze, mis realizaciaze da Sedegebis
Sefasebaze. profilaqtikis nebismieri subieqtis gadawyvetilebebis op-
timaloba damokidebulia, flobs Tu ara is sakmaris da sando wyaroebs.
individualuri profilaqtikis ganmaxorcielebel subieqts unda hqondes
cnobebi meTvalyuroebis qveS myof pirze. saqmianobis efeqturoba bev-
radaa damokidebuli informaciuli uzrunvelyofis doneze, romlis wy-
aros warmoadgens statistikuri monacemebi danaSaulobisa da nasamarT-
lobis, administraciuli da sxva samarTaldarvevebis Sesaxeb.
Cveni movaleobaa, yvelam erTad kompleqsurad vizrunoT danaSaulis
prevenciaze. marTlia danaSauls sabolood ver gavaqrobT, magram mo-
zardebs unda mivceT saSualeba, Tu swori gzidan gadauxvies, normalur
viTarebas daubrundnen. praqtikas, rom gadavxedavT, yvelasTvis naTelia
Sedegi, rom visac kargad moeqcnen, maT ise gaiares naxevari cxovreba
danaSauli ar CaudeniaT. yvelaze mTavari mainc mozardi Taobis swori
aRzrdis strategias warmoadgens ojaxisa da skolis urTierTSeTanxmeba,
misi Sinagani samyaros realizeba da pirovnebis harmoniuli ganviTareba.

227
mixeil gabunia

kriminologiuri Sexedulebani samarTlianobasa da


samarTalze1
Zveli berZnebi ambobdnen, rom samarTlianoba saxelmwifos zneobrivi
wesrigia, xolo samarTliani samarTali RvTiuri wesrigia. samarTlianoba
aris yvela saqmis saTave, pirvelsawyisi, rasac efuZvneba saxelmwifoe-
brivi da sazogadoebrivi cxovrebis mimarTulebani, xolo saxelmwifos
mier dadgenili samarTali imdenjer Secvlila, ramdeni socialuri wyoba,
saxelmwifo mmarTvelobis forma da xelisuflebac yofila.
cnobilia, rom ideurad meoce saukune „umaRlesi humanizmis“ sauku-
nea, raSic erT-erTi udidesi roli samarTlis mecnerebis ganviTarebam
Seasrula. sinamdvileSi ki „srulyofilebis“ es mwvervali Cadenili dana-
SaulobebiT, aRemateba kacobriobis yvela wina saukunes erTad aRebuls.
didi paradoqsia, rom samarTlis ganviTarebasTan erTad kacobrioba sul
ufrodaufro Sordeba samarTlis im ZiriTad ideas, romliskenac Tavda-
pirvelad iyo mimarTuli mTeli misi Zalisxmeva da ase gagrZeldeba manam,
vidre samarTali maqsimalurad ar dauaxlovdeba samarTlianobis princi-
pebs.
kriminologiuri azrovnebis mniSvnelovan kategorias samarTalsa da
samarTlianobaze arsebuli mecnieruli Sexedulebani warmoadgens. am
cnebaTa saxeldebis procesze didi gavlena unda moaxdinos kriminolo-
giis mecnierebam. kriminologiuri TvalsazrisiT samarTali da samar-
Tlianoba azrobrivad erT datvirTvas atarebs, xolo samarTlianobas
unda emyarebodes samarTali, vinaidan warsulSi, swored am mniSvnelo-
biT ixmareboda igi. sakiTxis sirTules ganapirobebs is garemoebac, rom
am cnebaTa Sesaxeb mravali Sexeduleba arsebobs mecnierebis sxvadasxva
dargebSi _ TeologiaSi, iurisprudenciaSi, filosofiaSi, sociologia-
sa da fsiqologiaSi. kriminologiaSi aRiarebuli Sexeduleba, rom yvela
adamianis buneba, yovelgvari gamonaklisis gareSe, midrekilia danaSaulis
Casadenad, ar abrkolebs im debulebis WeSmaritebas, rom samarTlianobas
unda efuZvnebodes samarTali. is rom adamianis ganuyofeli Tvisebaa iyos
damnaSave _ amitom aris dadgenili samarTlianobis wesebi da principebi,
xolo amaTgan gamomdinare kanonebi.
cnobilia, rom sazogadoebriv movlenaTa Seswavla maTi saxelwodebis
ganmartebiT iwyeba. samarTlianoba (iseve rogorc samarTali) sityva mar-
Tidan nawarmoebi sityva aris, rac swors niSnavs. samarTlianoba, aseve,
1
statia pirvelad gamoqveynda JurnalSi „samarTali da msoflio“, №2/2015, gv. 112-
116.

228
ganimarteba rogorc samarTlianis Tviseba, xolo samarTlianis Tviseba
moicavs _ simarTlis moyvaruls da simarTlis mimdevars, rac pirdapir
dakavSirebulia sinamdvilesTan, sisworesTan, eWvmiutanlobasTan, WeS-
maritebasTan, zneobriv siwmindesTan, udanaSaulobasTan, patiosnebas-
Tan.2 aRniSnulidan gamomdinareobs samarTlianobis umTavresi principi _
ar gaukeTo sxvas is, rac ar gsurs Seni TavisaTvis, romelic, am formiT,
me-19 saukunis samarTlis mecnierTa mier iqna dadgenili.3 19 (cxrameti)
saukune dasWirda iuridiul mecnierebas imisaTvis, rom samarTlianobis
aRniSnuli ideisaTvis mTavari mniSvneloba mieniWebina. samarTlianobis
es principi pirvel saukuneSi srulyofili formiT gvxvdeba saxarebaSi _
„rogorc Tqven gsurT mogeqcnen kacni, Tqven. aseve moeqeciT maT, vinaidan
esaa rjuli da winaswarmetyvelni“ (saxareba maTesi 7,12). samarTlianobis
Semecnebis aRniSnuli idea „oqros wesad“ (Die Goldene Regel) aris saxelde-
buli germanul enaze naTargmn saxarebis teqstSi; sadac vkiTxulobT _
Alles, was ihr also von anderen erwartet, das tut auch ihnen! Darin besteht das Gesetz
und die Propheten (MATTAUS 7,12) sagulisxmoa is garemoeba, rom samar-
Tlianobis es principi umaRles kanonad, rjulad, samarTalad (das Gesetz)
aris moxseniebuli.
saqarTvelos kanonmdebloba, miuxedavad imisa rom erTmaneTisagan
hyofs samarTlianobasa da samarTals, gverds mainc ver uvlis samar-
Tlianobis cnebas da aRiarebs mis upiratesobas. kerZod saqarTvelos
samoqalaqo kodeqsis 54-e muxli baTilad acxadebs uzneo da amoralur
garigebas. (uzneo da amoraluri es igivea rac usamarTlo, vinaidan ro-
gorc zemoT aRvniSneT samarTlianobis cneba moicavs zneobriv siw-
mindes). xolo sisxlis saproceso samarTlis erT-erTi umniSvnelovanesi
edea samarTlianobazea dafuZvnebuli da braldebuls (msjavrdebuls,
gamarTlebuls) samarTliani procesis uflebas aniWebs (magram araviTari
ganmarteba ar gvaqvs mocemuli imisa Tu ras gulisxmobs kanonmdebeli
cneba samarTliani procesis uflebaSi). Tumca, aris ki samarTliani aRkve-
Tis RonisZieba _ girao im formiT ra formiTac kanonmdebeli gvTavazobs
saproceso kanonSi? yovelgvari vadebis daTqmis gareSe giraos qveS Sesa-
Zloa adamiani wlobiT imyofebodes. kriminologia ki gveubneba, rom fsiq-
ika adamianisa am dros ganicdis did cvlilebebs, xSir SemTxvevaSi mas
patimrobaze meti fsiqikuri travma moaqvs adamianisaTvis. amas garda, sad
vxedavT samarTlianobis elementebs aRkveTis RonisZiebis patimrobis _ 9
Tvian vadasTan mimarTebiT? maSin rodesac magaliTad kriminalistikurma
teqnikam 21 saukuneSi ganviTarebis TiTqmis mwvervals miaRwia.
samarTlianoba Sinagan kanonebze, Sinagan mdgomareobaze akeTebs aq-

2
ix. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni. Tbilisi. 1986.
3
ix. Энциклопедический Словарь Ф.А.Брокгауза и И.А.Ефрона. С.-Петербургъ, 1890-1907.

229
cents, samarTali (dRevandeli gagebiT) adgens garegani qcevis wesebs da
gansazRvrebebs. amasTan samarTliani qceva savaldebulo xdeba mxolod
maSin Tu igi gansazRvrulia samarTlebrivi regulaciebiT. mTavari aq is
aris, rom garegani qcevis wesebi Sinagani kanonebidan momdinareobdes.
xolo Sinagani kanonebi, romelic adamianTa ganaTlebiTa da aRzrdiT
gamomuSavdeba da ara kanonSemoqmedebiTi saqmianobiT, ar SeiZleba, rom
usamarTlo iyos.
ganaTlebas moaqvs amaRlebuli zneoba, amas ki mivyavarT samarTliano-
bis damkvidrebamde sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferoSi. amitom
erTia samarTali romelsac adamianebi Seicnoben, romelic adamianTa
subieqturi damokidebulebidan momdinareobs da romelsac adamianebs
Tavs axvevs kanonmdebeli (aseT samarTals mikerZoebuli unda vuwodoT
vinaidan igi mxolod mmarTveli fenis sakanonmdeblo organos TanamS-
romelTa nebas ufro gamoxatavs vidre mTlianad mosaxleobis, xolo meo-
re es aris realuri samarTali, romlis Secnobac mxolod ganaTlebul da
zneobrivad maRalganviTarebul sazogadoebas SeuZlia; aseT SemTxvevaSi
sazogadoebis umravlesobis nebiT Seiqmneba samarTali da ara kanonmde-
belTa subieqturi nebiT. aseTi samarTali ki samarTlianobis maRal Ri-
rebulebaze iqneba dafuZvnebuli.
berZeni filosofosebis mier SemuSavebuli samarTlianobis idea, md-
gomareobs imaSi, rom yovelma adamianma akeTos da qondes is, rac mas ekuT-
vnis, aqedan gamomdinare, sazogadoebaSi samarTlianobis gamovlinebad
miCneuli iyo iseTi samarTlis arseboba, romlis Tanaxmad, adamianebma ar
unda aiRon is, ras sxvas ekuTvnis da Tavis mxriv, ar daTmon is, rac maT
ekuTvniT.4 Zveli berZnebi, aseve, miiCnevdnen, rom sazogadoebis maRali
zneoba oTx RirsebaSi gamoixateba: sibrZne, mxneoba, samarTlianoba da
saTnoeba. aqedan Cans, rom samarTlianoba zneobis Semadgeneli nawil-
ia. didi romaeli mecnieri ciceroni aRniSnul 4 Rirsebis cxovreabaSi
gatarebas „marTebulad cxovrebis principebs“ uwodebs.5 saxelmwifo xe-
lisuflebis saqmianobis upirvelesi daniSnuleba mosaxleobaSi am Rirse-
baTa amaRlebisken unda iyos mimarTuli. cnobilia, rom saqarTvelom
Tavis umaRles siZlieres (mxedvelobaSi daviT aRmaSeneblis droindeli
saxelmwifo gvaqvs), miaRwia maSin, rodesac ganaTlebis sakiTxebi umaR-
les xarisxSi iyo ayvanili. ganaTlebulma qarTulma sazogadoebam SeZlo
imdroindel msoflioSi erT-erTi yvelaze uZlieresi saxelmwifos Cam-
oyalibeba, romelic samarTlianobaze dafuZvnebuli samarTliT imarTe-
boda. Tu daismeba sakiTxi, rom am periodSi feodaluri samarTali iyo da

4
ix. Энциклопедический Словарь Ф.А.Брокгауза и И.А.Ефрона. С.-Петербургъ, 1890-1907.
5
ix. qristofer kolenda. meTauroba: sabrZolo xelovneba. bakur sulakauris gamom-
cemloba. pirveli gamocema. Tbilisi. 2007. gv.34

230
samarTlianoba SezRuduli iyo vinaidan ar iyo kanonis winaSe Tanasworo-
ba _ es Cveni mosazrebiT mcdari msjeloba iqneba, vinaidan igive SeiZleba
iTqvas dRevandeli sazogadoebriv wyobilebaze. kerZod sazogadoebis so-
cialur struqturaSi aranairi cvlilebebi ar momxdara da verc moxdeba,
kacobriobis istoriam es naTlad daadastura. sazogadoebis socialuri
struqtura rogorc adre iyo, asevea dResac. mwvervalze imyofeba poli-
tikuri da ekonomikuri elita, socialuri struqturis Semdeg safex-
urze imyofeba saSualo fena, yvelaze dabal fenas ki Seadgenen Raribi
mosaxleoba, soflis meurneobis daqiravebuli muSakebi, e.w. momsaxure
personali, dasaxelebuli fenis miRma ki arian alkoholizmiT daavadeb-
ulebi, narkomanebi, usaxlkaro pirebi... savsebiT naTelia, rom saarsebo
(vitaluri) moTxovnilebebis maRal doneze dakmayofileba SeuZliaT mx-
olod socialuri struqturis maRali fenis warmomadgenlebs, ase iyo
yvela drosa da yvela epoqaSi, ase aris dResac. sazogadoebis social-
uri struqtura cvlilebas ver ganicdis, SesaZlebelia forma icvalos,
magram SinaarsSi cvlileba SeuZlebelia. magram sruliad SesaZlebelia,
rom kanonis winaSe realuri Tanasworoba iqnes miRweuli samarTliani
sakanonmdeblo saqmianobis Sedegad, rom yvela moqalaqes mieces Tanabari
SesaZlebloba, erTis mxriv, socialuri struqturis maRal safexurze mo-
saxvedrad, xolo meore mxriv saarsebo moTxovnilebaTa maRal doneze
dasakmayofileblad. xolo samarTlianobis principebis ugulebelyofa
kanonSemoqmedebiT saqmianobaSi gamoiwvevs usamarTlo kanonTa miRebas da
danaSaulTa waxalisebas, magaliTad „kanoni azartuli TamaSebis Sesaxeb
sxva araferia Tu ara ukanonobis dakanoneba“, miT umetes, rom krimino-
logiaSi azartuli TamaSebi danaSaulobaSi Semaval movlenad miiCneva.
rodesac samarTlianobaze damyarebul samrTalze vsaubrobT, mxed-
velobaSi gvaqvs is garemoebac Tu ra aris Sinaarsobrivad kanoni da vin
iRebs mas. am gagebiT kanoni es aris gaazrebuli da damuSavebuli sity-
va, romelic gadadis qaRaldze (iwereba) da Semdgom savaldebulo xdeba
Sesasruleblad sazogadoebisaTvis. am procesSi monawileoben is adami-
anebi vinc sakanonmdeblo organoSi arian. rac ufro maRalganviTareb-
uli iqneba zneobrivad sazogadoeba da aseTi sazogadoebidan gamosuli
pirovnebebi miiReben monawileobas sakanonmdeblo saqmianobaSi miT ufro
srulyofili da samarTliani kanonebi Seiqmneba. amitom aqvs gadamwyveti
mniSvneloba mozard axalgazrdobis swor aRnzrdelobiT da saganmana-
Tleblo saqmianobas.
rac Seexeba samarTlis cnebas, igi dRemde ar aris dadgenili, miuxe-
davad imisa, rom arsebobs mravali Sexeduleba samarTlis Sesaxeb. amitom
iyo rom didi filosofosi kanti ironiulad SeniSnavda _ „kanonis mecni-
erni dRemde eZieben cneba samarTlis gansazRvrebaso“. aristotele miiC-

231
nevda, rom „samarTali aris kanonieiri da Tanabari“, celsusi aRniSnavda,
rom samarTali aris sikeTisa da Tanabaruflebianobis xelovneba (Jus est
ars boni et aequi).6
yvela drosa da epoqaSi samarTalze gamoTmul SexedulebaTa kvl-
eva statiaSi SeuZlebelia, amitom SevCerdebiT samarTlis gansazRvrebis,
Cveni mosazrebiT, saukeTeso cnebaze, romlis Tanaxmad samarTali es aris
„sazogadoebrivi cxovrebis regulirebis gonivruli da zneobrivi saSu-
aleba“, romelic samarTlianobis umTavresi ideidan gamomdinare, adami-
anTa Soris Tanasworobas emyareba, realur Tanasworobas da ara iseT
Tanasworobas romelsac xSirad usamarTlo kanoni gvTavazobs da moqa-
laqeTa da saxelmwifoTa Soris urTierTobebSi yvelaze met uTanasworo-
bas akanonebs.
faqti da aRniSvnis Rirsia isic, rom msoflioSi yvelaze didi us-
amarTlobani swored samarTlis ZaliT da saxeliT aris Cadenili. amis
dasadastureblad axlandeli magaliTic kmara, ruseTma swored samar-
Talze, Tavis saxelmwifoSi arsebuli sakanonmdeblo aqtebis (samarTlis)
sruli dacviT ganaxorciela saqarTvelos da ukrainis aneqsia, rac qa-
rTuli da saerTaSoriso sazogadoebis mier srul usamarTlobad iqna
miCneuli.
samarTals da masSi Semaval samarTlis normebs gansazRvravs konkre-
tuli kanonmdebeli konkretul saxelmwifoSi da konkretul dros. aqedan
gamomdinare, samarTali pirdapir damokidebulia istoriul cvalebado-
basTan da sakanonmdeblo xelisuflebis nebaze, maSin rodesac samar-
Tlianoba da misgan gamomavali wesebi arasdros icvleba. swored aqedan
warmoiSveba samarTalsa da samarTlianobas Soris winaaRmdegobani, rac
adamianTa SegnebaSi marTebulze Sinagan uTanxmoebas iwvevs. samarTali,
romelic ar aris gamyarebuli samarTlianobiT da mxolod iZulebis
RonisZebebiT aris Sesrulebadi uSedego aris misi gamoyeneba sazogadoe-
briv cxovrebaSi. samarTlisagan gansxvavebiT samarTlianobis cneba ucv-
lelia da igi, upirveles yovlisa, adamianis Sinagani kanonebidan gamom-
dinareobs. samarTlianobis Sesaxeb Sexedulebani yvela epoqaSi da yvela
saxelmwifoSi TiTqmis identuria.
cnobilia, rom kanonis ar codna ar aTavisuflebs pirovnebas pasux-
ismgeblobisagan, yvela saxelmwifoSi, miuxedavad maTi demokratiuli gan-
viTarebis xarisxisa, arsebobs aseulobiT sakanonmdeblo aqti, amas emate-
ba kanonqvemdebare aqtebi, brZanebebi, gankargulebebi. aseve, TiTqmis
yvela dawesebulebas gaaCnia Tavisi eTikis kodeqsebi da a.S. maSasadame ra
aris garanti imisa, rom konkretuli pirovneba ar daarRvevs samarTlis
normebs? kanonmdebelTa mier SemuSavebuli kanonebi? gamodis rom yvela
6
panaiotis i. bumisi. kanonikuri samarTali. Tbilisi. 2010. gv. 7.

232
moqalaqes unda movTxovoT yvela kanonis zedmiwevniT codna. es xom ab-
surduli msjelobaa. amis garanti erTaderTia _ samarTlianobis prin-
cipze damyarebuli Sinagani kanonebis dacva, romelic TavisTavad iqneba
safuZveli imisa, rom pirovneba ar Caidens danaSauls da samarTaldar-
Rvevas. aqedan gamomdinare, saxelmwifo politika mimarTuli unda iyos
mosaxleobis, gansakuTrebiT arasrulwlovnebis zneobrivi aRzrdisaken,
moraluri normebis ganmtkicebisaken. gamoCenili frangi mwerali _ an-
tuan egziuperi ambobs: `Cven yvelani bavSvobidan movdivarT~ _ swored
is pirvelsawyisi sivrce, anu ojaxi da mis wiaRSi arsebuli garemopi-
robebi did wilad ganapirobebs adamianis pirovnebis formirebas, misi
xasiaTisa Tu znis Camoyalibebas. umadlo ojaxuri cxovreba, urwmuno
mSobelTa piradi magaliTi, maTi moucleloba, usiyvaruloba, mrude in-
teresTa sfero da arajansaRi midrekilebebi safuZvelia bavSvis uzneo
da usamarTlo arsebad gadaqcevisa. pirovneba pirovnebam unda aRzardos
da ara kompiuterma an ocdaoTxsaaTianma ZiZam.
samarTlebrivi saxelmwifos Camoyalibeba rTulia, roca sazogadoeba
mxolod fulze, karierasa da materialur keTildReobazea orientire-
buli. maradiuli Rirebulebebi yovelTvis upirispirdeba efemeruls
-warmavals, swori orientirebis CamoyalibebaSi ki udidesi mniSvneloba
swored ganaTlebas, rwmenasa da sulierebas eniWeba. magram ra aris mar-
Tebuli, ras unda daefuZvnos Sinagani kanonebi da mosaxleobis zneo-
brivi aRzrda? amis gansazRvrisaTvis yoveli saxelmwifos samarTlis
mecniereba iribad Tu pirdapir daskvnebs akeTebs am saxelmwifoSi ar-
sebuli religiuri mcnebebisa da moZRvrebis safuZvelze. faqtia isic,
rom pirvelad wmida mosesagan mogveca samarTali, romlebmac adamianTa
veluri da usamarTlo yofa civilizebul da samarTlian sazogadoebad
aqcia. ufro konkretulad ki ai ra gvaqvs mxedvelobaSi _ saqarTvelo sami
mTavari Rirebulebis dacvam moiyvana 21- saukunemde, rac naTlad Camoay-
aliba wminda ilia marTalma _ mamuli, ena sarwmunoeba, (ilia WavWavaZes
sazogadoeba ufro xSirad rogorc did mwerals, saxelmwifo da sazoga-
do moRvawed moixsenebs, magram gvaviwydeba xolme rom igi, amasTanave,
didi iuristic iyo), es sami saunje rom ar davicvaT saqarTvelo ro-
gorc saxelmwifo da qarTveli eri aRar iarsebebs, Sesabamisad aRarc
samarTali da kanonebi gaxdeba saWiro, aqedan gamomdinare saqarTvelos
samarTlis sistema unda daefuZvnos sarwmunoebas, konkretulad rjulis
kanonebs, romelic bibliaSia gadmocemuli da gamoCenil TeologTa mier
aris ganmartebuli. aRniSnulis precendenti da praqtika yvelaze metad
swored qarTul saero samarTals axasiaTebda, magaliTad qarTuli sisx-
lis samarTali da misi ZiriTadi debulebani romelic samagaliTo iyo
Sua saukuneebSi mTeli imdroindeli msofliosaTvis, swored saeklesio

233
moRvaweebis mier (wminda eqvTime mTawmindeli) iyo damuSavebuli. aqedan
gamomdinare, qarTul samarTlis mecnierebas upirvelesi kavSiri swored
marTlmadideblur TeologiasTan unda hqondes, rom SeZlebisdagvarad
srulyofilad ganisazRvros samarTlis normebSi samarTlianobis prin-
cipebi. samarTlis mecnierTaTvis sadaos ar unda warmoadgendes is gare-
moeba, gansakuTrebiT ki romanul-germanuli samarTlis ojaxSi Semaval
samarTlis sistemis mkvlevarTaTvis), rom samarTlis yvela ZiriTadi de-
buleba saTaves swored aTi mcnebidan da moses rjulidan iRebs. (magali-
Tad rodesac igive sasjelze saubroben da sasjelis idividualizaciisa
da piradi pasuxismgeblobis principis danergvas araerT gamoCenil mec-
niers da samarTlis ganmanaTlebels miaweren, rogorc siaxlis danergvas
mecnierebaSi, jer kidev Cvens welTaRricxvamde iyo es principi dadgenili
moses rjulSi _ ar unda moiklan mamebi Svilebis gamo da Svilebi ar unda
moiklan mamebis gamo; TiToeuli Tavisi danaSaulisaTvis unda moiklas“
(meore rjuli, Tavi 24, 16). xolo Tu samarTli, rogorc mecniereba, re-
ligiisagan damoukideblad ganviTardeba, adamianebisaTvis igi uaryofiT
Sedegebs ufro moitans, vidre dadebiTs. amdenad, qarTul sazogadoebas
moraluri ufleba ar gaaCnia, rom Tavisi samarTali marTlmadideblur
rjulis kanonebs ar daafuZvnos, winaaRmdeg SemTxvevaSi saqarTvelo da
qarTuli sazogadoeba ver ganviTardeba.
daskvnis saxiT, saqarTveloSi samarTlianobisa da samarTlis normebis
daaxloebisaTvis saWiroa axali, kriminologiur eqspertizaze dafuZvneb-
uli iuridiuli Semoqmedeba, romelmac unda Secvalos arsebuli samarTa-
li samarTlianobis principze dayrdnobiT, Sesabamisad, umniSvnelovanes
amocanad migvaCnia saqarTveloSi saqarTvelos kriminologiuri eqsper-
tizis saxelmwifo centris Camoyalibeba, romlis ZiriTadi funqcia
kanonproeqtTa kriminologiuri eqspertizebis Catareba iqneba. yovelive
zemoaRniSnuli migviyvans maRal saxelmwifoebriv da sazogadoebriv miz-
namde _ „saqarTvelo danaSaulis gareSe“!

234
uCa zaqaSvili

ra SemTxvevaSi unda dgebodes GSM Gatway-iT


sargeblobisTvis sisxlis samarTlis kodeqsiT
gaTvaliswinebuli pasuxismgebloba?!
ukanasknel periodSi qarTvelma samarTaldamcvelebma araerTi piri
misces sisxlissamarTlebriv pasuxismgeblobaSi GSM Gatway-iT sarge-
blobisTvis, Tumca Cndeba araerTi kiTxva gamatyunebeli ganaCeniT das-
rulebul saqmeebSi aRwerili qmedebis kvalifikacia ramdenad Seesabameba
moqmed kanonmdeblobas da ramdenadaa masSi gaTvaliswinebuli qmedebis
danaSaulad kvalifikaciisTvis saWiro danaSaulis niSnebi. erTi Sexed-
viT, GSM Gatway-iT sargebloba qmnis mTeli rigi sakanonmdeblo regu-
laciebis xelyofis saSiSroebas da maT Sors erovnuli maregulirebe-
li komisiis mier dadgenili gadasaxadebisgan Tavis aridebis idealur
SesaZleblobasac iZleva _ magram problema bevrad ufro Rrmaa. pirvel
rigSi, unda gaviazroT, ras warmoadgens es mowyobilobebi, romlebic
GSM Gatway-is saxelwodebiTaa cnobili, Tumca mas xandaxan „sim boqsebs“
uwodeben. sisxlis samarTlis saqmeze #0091808150011, romelzec gamoZie-
bas Sss centraluri kriminaluri policiis departamentis organizebul
danaSaulis brZolis kiberdanaSaulTan brZolis sammarTvelo awarmoebs
dainiSna eqspertiza, romelis Catarebac daevala saqarTvelos saxelmwifo
usafrTxoebis samsaxuris operatiul-teqnikuri departamentis qselebis
infrastruqturisa da teqnologiebis kvlevis sammarTvelos eqsperts
cifruli mtkicebulebebis ganxriT a. Ciqobavas. eqspertizis daskvniT
irkveva, rom gamokvleul GSM Gatway-i „aris specialuri mowyobiloba,
romlis daxmarebiTac SesaZlebelia ganxorcieldes satelefono kavSiri.“
eqsperti ganmartavs, rom mowyobilobas gaaCnia: „monacemTa gadacemis,
mokle teqsturi Setyobinebis gagzavnis, xmovani darekvis, xmovani zaris
gadamisamarTebis, xmovani zaris dayovnebis da sxva funqciebi“. sxvanai-
rad, rom vTqvaT GSM Gatway-i gamoiyeneba saqarTvelos sazRvrebs ga-
reT internetis saSualebiT saqarTvelos SigniT mobiluri operatorebis
abonentebTan dasakavSireblad. am mowyobilobis saSualebiT xorcield-
eba saerTaSoriso zarebis qarTul mobilur qselebSi dasruleba. GSM
Gatway-i ki swored damakavSireblis rols asrulebs _ igi internet zars
jiesem qselTan akavSirebs. imave eqspertizis daskvnaSi aRniSnulia, rom
„Sesamowmeblad wardgenilia e.w. simboqsebi, romlis daxmarebiT SesaZle-
belia internet zaris gardaqmna jiesem zarad.~
1
aRniSnul saqmeze sasamarTlo ganxilva jer dasrulebuli araa, amitom yvela in-
formacia, romelmac SesaZloa gamoZiebisTvis mniSvnelovani informaciis gaxmaureba
gamoiwvios aris Secvlili.

235
aRsaniSnavia, rom sagamoZiebo organoebis da aseve, sasamarTlos mxri-
dan yvela dRemde arsebuli saqme msgavs sakiTxze dasrulda gamamtyune-
beli ganaCeniT, kerZod, yvela SemTxvevaSi GSM Gatway-is saSualebiT
saerTaSoriso zarebis jiesem qselSi dasruleba ganxilul da Sefasebul
iqna rogorc saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 185-e da 286-e
muxlis pirveli nawiliT gaTvaliswinebuli danaSauli. 185-muxlis mixed-
viT dasjadia: „1. qonebis mesakuTris an mflobelis qonebrivi dazianeba
motyuebiT, Tu ar aris am kodeqsis 180-e muxliT gaTvaliswinebuli dana-
Saulis niSnebi“, xolo, 286-e muxlis pirveli nawiliT: „1. kompiuteruli
monacemis unebarTvo dazianeba, waSla, Secvla an dafarva.“
Cemi azriT, ganxilul SemTxvevaSi sakamaToa orive muxlis gamoyeneba.
cxadia, rom sagamoZiebo organoebi da sasamarTloc eyrdnobian garkveul
logikas da igi efuZvneba or mTavar faqtors: 1. saerTaSoriso zaris qa-
rTul jiesem qselSi dasrulebisTvis komunikaciebis erovnul mareguli-
rebel komisias gansazRvruli aqvs safasuri, romelic 0,12-0,20 cents So-
ris meryeobs da yvela mobiluri operatori valdebulia sakuTar qselSi
miRebuli saerTaSoriso zarebisTvis gadaixados aRniSnuli tarifi. 2.
GSM Gatway-is saSualebiT ucxoeTidan miRebuli internet zaris jiesem
qselTan dakavSirebas ganixilaven _ rogorc kompiuteruli monacemis un-
ebarTvo Secvla.
pirvel, rigSi unda aRiniSnos, rom GSM Gatway-is gamoyenebiT ganxor-
cielebuli zarebis jiesem qselSi dafiqsirebisas abonentTan fiqsirdeba
GSM Gatway-iSi integrirebuli qarTuli mobiluri operatoris sim bara-
Tis satelofono nomeri da ara saerTaSoriso nomeri, radgan bunebrivia
internet zari SesaZloa kompiuterebis, nouTbuqebis da sxva kompiut-
eruli mowyobilobis saSualebiT ganxorcieldes, romlebsac ar gaaC-
niaT imgvari identifikatorebi rogoric mobiluri telefonis nomeria.
saubaria, IP misamarTze. amgvari internet zaris ganxorcilebisas GSM
Gatway-is ukavSirdeba swored esaTuis IP amaTuim qveynidan, GSM Gatway
ki miRebul internet trefiks jiesem qselSi amisamarTebs, ris Sedegadac
kavSiri myardeba IP da GSM abonents Soris. meti sicxadisTvis, unda aRin-
iSnos, rom msgavsi funqcia gaaCnia araerT cnobil socialur qsels, maT
Soris feisbuqi da mail.ru. internet abonentebs am qselebis saSualebiT
sruliad ufasod xelewifebaT erTi qveynidan meoreSi ganaxorcielob in-
ternet zari da amis gamo maTi qmedeba danaSaulad ar cxaddeba. msgavs
teqnologias efuZvneba imgvari programebis gamoyeneba, romelic inte-
grirdeba mobilur telefonebSi da gamoiyeneba saerTaSoriso zarebis
gansaxorcieleblad _ esenia magaliTad, vaiberi, skaipi da a.S. cxadia,
rom arc maTi sargeblobisTvis ar xdeba pirebis sisxlis samarTlebriv
pasuxismgeblobaSi micema, Tumca cxadia, rom am saSualebebiT sargeblo-

236
bac SesaZloa ayenebdes zians mobilur operatorebs da qveynis biujets,
radgan Tu es programebi da qselebi ar iarsebebda abonentebs mouwev-
daT esargeblaT mobiluri operatorebis servisebiT da saerTaSoriso
zarebis ganxorcielebaSi astronomiuli Tanxebi exadaT.
zemoaRniSnuli sisxlissamarTlebrivi kvalifikaciis wminda samarT-
lebrivi problemis gasaazreblad, saWiroa mTeli im sakanonmdeblo velis
gavla, romelic saqarTveloSi komunikaciebis sferoSi saqmianobas awes-
rigebs, radgan Tu gamovricxavT qmedebis marTlsawinaaRmdegobas an/da
pasuxisgebaSi micemuli pirebis qmedebis braleulobas bunebrivia, veRar
visaubrebT saerTod danaSaulze da Sesabamisad, verc 185-e an/da 286-e
muxliT gaTvaliswinebul danaSaulze.
pirvel rigSi unda iTqvas, rom ar arsebobs arcerTi normatiuli aqti,
romelic GSM Gatway-iT sargeblobas akrZalavs an/da misi gamoyenebis we-
sebs daaregulirebs, swored amitom is bazarze Tavisufal brunvaSia da
yovelgvari SezRudvis an licenziis gareSe iyideba.
„eleqtornuli komunikaciebis“ Sesaxeb kanonis meore muxlSi moce-
mulia, ramdenime mniSvnelovani terminis ganmarteba, romelsac arsebiTi
mniSvneloba aqvs imis gasaazreblad ra samarTlebriv CarCoSi SeiZleba
movaqcioT zemoT aRniSnuli mowyobilobebi: „avtorizacia _ saqarTvelos
komunikaciebis erovnuli komisiis mier saerTo sargeblobis eleqtro-
nuli sakomunikacio qselebiTa da saSualebebiT uzrunvelyofis an/da
eleqtronuli sakomunikacio momsaxurebis miwodebis ganmaxorcielebeli
fizikuri an iuridiuli piris saqmianobis registracia am kanoniT dadge-
nili erTiani wesiT.“ xolo, Tavismxriv eleqtronuli sakomunikacio mom-
saxureba, ganmartebulia rogorc: „saerTo sargeblobis eleqtronuli sa-
komunikacio qselebiTa da saSualebebiT ganxorcielebuli momsaxureba,
romelsac momsaxurebis mimwodebeli avtorizebuli piri gansazRvruli
safasuris sanacvlod sTavazobs msurvel operators an momxmarebels“,
xolo termini eleqtronuli sakomunikacio qselebiT uzurnvelyofa
ganimarteba, rogorc: „qselebis teqnikuri saSualebebis an qselis Sesa-
bamisi elementebis montaJi, saoperacio marTva. eqspluatacia da maTi
gamoyenebiT ekonomikuri saqmianoba.“
cxadia, moyvanili kanonis muxlebis analiziT naTeli xdeba, rom nebi-
smieri mowyobilobiT da teqnikuri saSualebiT ganxorcielebuli sakomu-
nikacio momsaxureba saWiroebs avtorizacias. Tumca ar unda gamogvrCes,
kidev erTi saintereso detali, romelic mianiSnebs amgvari saqmiano-
bis ekonomikur Sinaarsze _ anu avtorizebas daqvemdebarebuli momsax-
ureba aucileblad garkveuli safasuris gadaxdas unda efuZvnebodes.
amgvari ganmartebis sisworeSi dagvarwmunebs imave kanonis me-14 muxli,
sadac CamoTvlilia imgvari saqmianobis saxeebi, romelic avtorizebas ar

237
saWiroebs: „1.eleqtronuli komunikaciebis sferoSi saqmianoba xorciel-
deba am saqmianobis avtorizaciis safuZvelze .2. eleqtronuli komunika-
ciebis sferoSi regulireba xorcieldeba teqnologiuri neitralitetis
principis Sesabamisad .3. saqmianobis avtorizacia ar aris saWiro, Tu ele-
qtronuli sakomunikacio qselebi da saSualebebi gamoiyeneba: a) eleqtro-
nuli sakomunikacio specialuri qselebis organizebisaTvis b) sawarmos,
dawesebulebis an organizaciis eleqtronuli sakomunikacio uwyebrivi
qselis organizebisaTvis, romelic iqmneba arakomerciuli mizniT, sawar-
mos, dawesebulebis an organizaciis Sida sakomunikacio kavSiris uzrun-
velsayofad.“
moyvanili muxli cxadyofs, rom kanonmdebeli avtorizebisTvis
gansazRvravs saqmianobis Sinaarss da ara im mowyobilbebs, romlis gamoy-
enebac moxdeba an xdeba. amas miuTiTebs me-14 muxlis me-2 nawilis orive
qvepunqti. kerZod, kanonmdeblis dainteresebis da regulirebis sfero
araa Tu rogor moaxdens esaTuis piri specialur qselis mowyobas an/da
romeli mowyobilobis gamoyenebiT daamyarebs esaTuis sawarmo an orga-
nizacia Sida komunikacias, an arakomerciuli daniSnulebis komunikacias.
es Zalian sagulisxmo samarTlebrivi detalebia imis gasaazreblad, Tu
ras warmoadgens GSM Gatway-iT sargeblobisTvis sisxlissamarTlebrivi
pasuxismgeblobis dakisreba-ardakisrebis sakiTxi. ganxiluli muxlebis
mixedviT naTelia, rom GSM Gatway-iT sargebloba yovelTvis akrZaluli
da danaSaulebrivi saqmianoba ar SeiZleba iyos, radgan Tu magaliTad misi
gamoyenebiT romelime organizacia amyarebs sakomunikacio kavSirs Tavi-
sive TanamSromlebTan qveynis an msofilos sxvadasxva nawilSi _ es saqmi-
anoba ver CaiTvleba avtorizebad da Sesabamisad, akrZalul qmedebad.
amave mosazrebas amyarebs, rogorc saerTaSoriso sasamarTlo praqtika,
aseve, evrokomisiis ganmartebebi. kerZod, londonis umaRlesi sasamarT-
los 2013 wlis 17 martis gadawyvetilebaSi 2vxvdebiT GSM Gatway-isTan
dakavSirebul Zalian mniSvnelovan Sefasebebs. mosamarTle rouzis Se-
fasebiT, GSM Gatway iyofa sam jgufad: piradi sargeblobis, komerciuli
individualuri da komerciuli multi. piradi sargeblobis GSM Gatway-
is gamoyeneba xdeba piradi, kerZo saqmeebisTvis _ rodesac mas yidulobs
da amontaJebs kerZo piri. komerciuli individualuri GSM Gatway aris
rodesac misi gamoyeneba xorcieldeba komerciuli mizniT, im SezRudviT,
rom zaris dasruleba mxolod erT adamianTan xdeba _ sxva sityvebiT Tu
vityviT Tu GSM Gatway-is saSualebiT ar xdeba erTbaSad mravali inter-
net zaris miReba da jiesem qselTan dakavSireba, rogorc es komerciul
multi GSM Gatway-is SemTxvevaSia. imave sakiTxze, Zalian saintereso Se-

2
ix Сases No. HC11 CO4028, 4029, 4030, 4031, HC 09 CO405, HC 12 AO 1785, Royal Courts of
Justice, Stand, London WC2A2LL, 17.10.2013. gv.6-7

238
faseba gaakeTa evrokomisiam. aRniSnuli ganmartebis saWiroeba moitana
swored britaneTSi mimdinare sasamarTlo davebSi kanonis da evro direq-
tivebis arasworad ganmartebis praqtikam. evrokomisia Seecada, meti sina-
Tle Seetana ara mxolod GSM Gatway-is gamoyenebis daniSnulebis gansaz-
RvraSi, aramed imis ganmartebaSic Tu GSM Gatway-is rogori gamoyenebaa
kanonieri da rogori ukanono.3 evrokomisiis SefasebiT, GSM Gatway-is pi-
radi miznebiT gamoyeneba Tavisufalia yovelgvari SezRudvisgan da masze
licenzireba (avtorizeba) ar unda ganxorcieldes. maTi azriT. aseve
arasworia raime damatebiTi avtorizebis moTxovna GSM Gatway-iT sarge-
blobisTvis im mobiluri operatorebisTvis, romlebic zogadad, arian
avtorizebulebi eleqtronul sakomunikacio qselSi.
evrokomisiis es ganmarteba imiTaa mniSvnelovani, rom iZleva or Za-
lian zust miniSnebas: 1. Tu GSM Gatway-is gamoyenebis faqtebze gamoZiebi-
sas ver iqneba dadasturebuli misi gamoyenebis mizani da ufro zustad
komerciuli mizani _ mis mflobels sisxlis samarTlis kodeqsiT gaT-
valiswinebuli danaSauli. 2. GSM Gatway-iT sargebloba komerciuli
miznebisTvis ar saWiroebs raime damatebiT, individualur avtorizebas
im kompaniebisTvis vinc komunikaciebis sferoSi sqmianobas eweva. es ki
miuTiTebs, rom dasjadi ara mowyobiloba GSM Gatway-is ubralo flo-
ba-Senaxva, aramed misi gamoyenebis Sinaarsia. gamodis, rom Tu saxeze ar
gveqneba misi gamoyenebiT miRebuli konkretuli finansuri Sedegebi ver
visaubrebT misi gamoyenebis ukanonobaze.
GSM Gatway-is gamoyenebis kanonierebis an/da ukanonobis dadgenas
pirdapiri mniSvneloba aqvs sisxlis samarTlis kodeqsiT gaTvaliswineb-
uli muxlebis gamoyeneba ar gamoyenebasTan. Cemi azriT, im SemTxvevaSi
Tu saxeze iqneba GSM Gatway-is piradi da maSasadame, kanonieri gamoy-
eneba, ver visaubrebT zogadad danaSaulze. 286-e muxlTan mimarTebaSi
ki yvelaze saintereso isaa, rom zemoT moyvanili eqspertizis daskvnaSi
erTi sityviTac ki ver vxvdebiT miniSnebas rom es mowyobiloba kompiut-
eruli monacemis unebarTvo Secvlis, waSlis, dafarvis an dazianebisTvis
SeiZleba iqnes gamoyenebuli da rom mas amgvari funqcia gaaCnia. Cems mier
ganxiluli daskvna aris saqarTveloSi am sferoSi moqmedi erTaderTi
oficialuri dawesebuleba da Sesabamisad, misi daksvnebis mimarT ndo-
bis ufro maRali xarisxi SeiZleba arsebobdes, vidre internet saitebze
gavrcelebuli sxvadasxva informaciis, romelic aRwers GSM Gatwayis
funqciebs. ufro konkretulad ki araerTi GSM Gatway-is tenikuri pas-
portis Seswavlam damidastura is eWvi, rom mis mwarmoeblebs arc am mowy-
obilobis sapasporte4 monacemebSi aqvT aRniSnuli funqciaze, romlis

3
ix. Letter of formal notice,European Commision 22.03.2010, gv. 2-3
4
ix. http://www.dbltek.com/products/goip-16.html da http://www.dinstar.com/product/gsm/201162.html

239
mixedviTac mas araTu unebarTvod, saerTod monacemis Secvla, waSla, da-
zianeba da sxv. SeuZlia, rac bunebrivia, aseve, unda miviCnioT sarwmunod.
sisxlissamarTlebrivi regulirebisgan kidev ufro gvaSorebs „ele-
qtronuli komunikaciebis“ Sesaxeb kanonis 43-e muxlis „eleqtronuli ko-
munikaciebis sferoSi saqmianobis kontroli“ me-2 da me-4 nawilebi:
„2. komisia akontrolebs eleqtronuli sakomunikacio uwyebrivi da
specialuri qselebiT saqmianobis ganmaxorcielebeli pirebis mier ele-
qtronuli komunikaciebis sferoSi saqarTvelos kanonmdeblobis, maT
Soris, komisiis dadgenilebebiTa da gadawyvetilebebiT gansazRvru-
li moTxovnebisa da valdebulebebis Sesrulebas, romelTa Seusrule-
blobisaTvis fizikuri da iuridiuli pirebi pasuxs ageben saqarTvelos
administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsis Sesabamisad.
4. eleqtronuli komunikaciebis sferoSi avtorizaciis gareSe, uli-
cenziod, nebarTvis an miniWebis gareSe radiosixSiruli speqtriT an/da
numeraciis resursiT sargebloba dauSvebelia da gamoiwvevs saqarTvelos
administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsiT gaTvaliswinebul pasux-
ismgeblobas.“
yvela norma da danawesi, maT Soris saerTaSoriso zaris qarTul jie-
sem qselSi dasrulebis tarifis dawesebasTan dakavSirebiT dadgenilia
Tavad komunikaciebis erovnuli maregulirebeli komisiis mier, xolo mo-
cemuli normis analiziT irkveva, rom maTi SeusruleblobisTvis pasux-
ismgebloba SeiZleba dadges saqarTvelos administraciul samarTaldar-
RevaTa kodeqsis Sesabamisad. gamodis, rom Tu GSM Gatway-iT sargebloba
komerciuli mizniT ganxorcieldeba da anu is iqneba avtorizebas daqvem-
debarebuli saqmianoba am SemTxvevaSic, ki kanonmdeblis azriT, saxeze
gveqneba administraciuli samarTaldarReva da ara danaSauli. bunebriv-
ia, avtorizebas daqvemdebarebuli saqmianobis avtorizebis gareSe ganx-
orcieleba pirdapir zians ayenebs saxelmwifo biujets, magram es argu-
menti araa sakmarisi sisxlis samarTlis kodeqsis xelSi asaRebad, radgan
manamde, administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsis erTi specialuri
muxlic ar unda gamogvrCes mxedvelobidan, kerZod, saubaria 1441 muxl-
ze, romlis mixedviTac: „mauwyeblobis sferoSi ulicenziod an/da avtor-
izaciis gareSe saqmianoba an miniWebis gareSe radiosixSiruli speqtriT
sargebloba, eleqtronuli komunikaciebis sferoSi avtorizaciis gareSe
saqmianoba an ulicenziod, nebarTvis an miniWebis gareSe radiosixSiruli
speqtriT an/da numeraciis resursiT sargebloba.“ imave muxlis SeniS-
vna ki adgens erTaderT gamonakliss, roca aRniSnulma qmedebam SesaZloa
sisxlis samarlebrivi pasuxismgebloba gamoiwvios: „SeniSvna: am muxliT
gaTvaliswinebuli qmedeba, Cadenili saqarTvelos okupirebul terito-
riebze ganmeorebiT gamoiwvevs sisxlis samarTlis pasuxismgeblobas.“

240
daskvna
a) umniSvnelovanesia gaazrebul iqnes saerTaSoriso gamocdileba,
radgan rogorc cnobilia evropis qveynebSi aRniSnuli problemebi jer
kidev 2007-2010 wlebSi gadaiWra da Camoyalibda is midgoma romelic ze-
moT ganvixile. isic sagulisxmo faqtoria, rom dReis mdgomareobiT GSM
Gatway-iT sargeblobisTvis sisxlissmarTlebriv pasuxismgeblobis dakis-
rebis sakiTxSi mxolod afrikuli qveynebi gamoirCevian.
b) yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare mimaCnia, rom aucilebelia
sagamoZiebo organoebi ufro metad CauRrmavdnen TiTeul faqts, sadac
GSM Gatway-iT sargeblobisTvis sisxlissmarTlebrivi devnaa dawyebuli,
raTa garkveuli periodis Semdeg ar aRmoCndes, rom rigi adamianebisa
ukanonod iqnen dakavebulni. am problemis ukeT gaazrebaSi Cemi azriT,
yvelaze mniSvnelovania sasamarTlo organoebis mxridan gakeTebuli
samarTlebrivi normebis ganmartebebi. sxva SemTxvevaSi am statiaSi ganxi-
luli normebis gageba da misi gaazreba TiTeuli iuristis mier SesaZloa
sxvadasxvanairad ganxorcieldes, rac kidev ufro meti orazrovnebisa
da samarTlebrivi bundovanebis SesaZleblobas Seqmnis da ufro metad
daamZimebs im adamianebis mdgomareobas, romlebic sisxlissamarTlebriv
pasuxismgeblobaSi GSM Gatway-iT piradi miznebiT sargeblobisTvis miec-
nen.

241
ioseb varZelaSvili

pirobiTi msjavris daniSvna da gauqmeba

1. Sesavali
pirobiTi msjavri erT-erTi mniSvnelovani institutia sisxlis samar-
TalSi. igi metad aqtualuria sisxlis samarTlis mecnierebasa da sa-
samarTlo praqtikaSi. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi bolo
dros ganxorcielebuli sakanonmdeblo cvlilebebis Sedegad, axleburad
Camoyalibda pirobiTi msjavris instituti. Seicvala pirobiTi msjavris
daniSvnisa da gauqmebis wesi. Tu adre moqmedi sisxlis samarTlis kode-
qsiT pirobiTi msjavris gauqmeba xdeboda sasamarTlos mier, dRes moqmedi
kanonmdeblobiT pirobiTi msjavris gauqmebisa da nasamarTlobis moxsnis
uflebamosileba aqvs arasapatimro sasjelTa aRsrulebisa da probaciis
erovnuli saagentos pirobiTi msjavris gauqmebis sakiTxTa ganmxilvel
mudmivmoqmed komisias, rac warmoadgens siaxles.
statiaSi ganxiluli iqneba pirobiTi msjavris daniSvnis dros gasaT-
valiswinebeli garemoebebi. yuradRebas gavamaxvileb im garemoebebze, ro-
melic unda gaiTvaliswinos mosamarTlem pirobiTi msjavris daniSnisas,
raTa ar Seiqmnas raime saxis problema ganaCenis aRsrulebis procesSi.
amasTan, statiaSi ganxiluli iqneba arasrulwlovnis mimarT pirobiTi ms-
javris daniSvnis problemac.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi bolo dros ganxorciele-
buli sakanonmdeblo cvlilebebis Sedegad, SesaZlebeli gaxda sasamarT-
los mier daniSnuli gamosacdeli vadis Semcirebac. statiaSi ganxiluli
iqneba aRniSnuli sakanonmdeblo cvlilebis dadebiTi da uaryofiTi mxa-
reebi.
statiis mizania ganxilul iqnas pirobiTi msjavris daniSvnasTan, gau-
qmebasTan, gamosacdeli vadis SemcirebasTan dakavSirebuli problemebi,
sakanonmdeblo regulireba da siaxleebi.
saqarTvelos axalma sisxlis samarTlis kodeqsma (miRebuli iqna 1999
wlis 1 ivliss, amoqmedda 2000 wlis 1 ivnisidan) axleburad Camoayaliba
pirobiTi msjavris instituti. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis
63-e muxlis pirveli nawilis Tanaxmad, Tu msjavrdebulis gamosworeba
SeiZleba sasjelad daniSnuli gamasworebeli samuSaos, samxedro piris
samsaxurebrivi SezRudvis, Tavisuflebis SezRudvis, sadisciplino samx-
edro nawilSi moTavsebis, tusaRobis an Tavisuflebis aRkveTis moxdis
gareSe, sasamarTlo daadgens, rom daniSnuli sasjeli CaiTvalos piro-
biT (2000 wels moqmedi redaqcia). aRniSnulis Semdeg pirobiTi msjavris
institutma sisxlis samarTlis kodeqsSi ganicada transformacia. 2006

242
wlis 28 aprils saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi Sesuli cv-
lilebebis Sedegad, Seicvala pirobiTi msjavris daniSvna. saqarTvelos
sisxlis samarTlis kodeqsis 63-e muxlis pirveli nawilis Tanaxmad, Tu
mxareebs Soris dadebulia saproceso SeTanxmeba, sasamarTlo uflebamo-
silia daadginos, rom daniSnuli sasjeli CaiTvalos pirobiTad (2006
wels moqmedi redaqcia). aRniSnuli norma moqmedebs dReis mdgomareo-
biTac. amdenad, Tu adre moqmedi kanonmdeblobiT mosamarTles ufleba
hqonda daeniSna pirobiTi msjavri misi Sexedulebisamebr, dRes moqmedi
sisxlis samarTlis kodeqsiT mosamarTles ufleba aqvs gamoiyenos piro-
biTi msjavri, mxolod im SemTxvevaSi, rodesac mxareebs Soris dadebulia
saproceso SeTanxmeba. Tumca, gasaTvaliswinebelia agreTve is garemoe-
bac, rom mosamarTles ufleba aqvs daniSnos pirobiTi msjavri kanoniT
gansazRvrul SemTxvevebSi, rodesac mxareebs Soris ar aris dadebuli
saproceso SeTanxmeba. aRniSnul sagamonakliso wesebs SemdgomSi Sevexebi.

2. pirobiTi msjavris cneba sisxlis samarTalSi


pirobiTi msjavri gaTvaliswinebulia saqarTvelos sisxlis samarT-
lis kodeqsis 63-e_671-e muxlebiT. arsebobs kanonmdeblobis ori jgufi,
romlebic aregulireben pirobiT msjavrTan dakavSirebul sakiTxebs: 1)
anglo-amerikuli probacia da 2) franko-belgiuri pirobiTi sasjeli.
probacia anglo-amerikuli institutia. igi Tavs iCens XIII saukuneSi,
romlis mizania msjavris Secvla mosamarTlesa da braldebuls Soris Se-
TanxmebiT. aSS-Si probaciis SemoRebis saTaveSi iyo bostoneli filan-
Tropi mewaRe jon avgustusi. 1841 wlis Semdeg man Cvevad SemoiRo zogi-
erTi damnaSavis kargi yofaqcevis garantad gamosuliyo, ufro xSirad ki
_ loTebis da mawanwalebis, romelTac sjidnen mosamarTleebi. avgustusi
pirdeboda mosamarTles, rom umeTvalyurebda braldebuls da sTxovda
ar gamoetana ganaCeni1.
franko-belgiuri pirobiTi sasjeli gasuli saukunis bolosaTvis aR-
mocenda. Semdeg, Tavisi filosofiuri arsiT probaciis msgavsad damna-
Saves materialurad da fsiqologiurad ki ar exmareba, aramed axdens
sasjelis individualizebas da xanmokle sasjelebis gamoyenebis Tavidan
acilebas. pirobiTi sasjeli gadaavadebs mxolod sasjelis aRsrule-
bas (ukve gamotanili ganaCenis Tanaxmad), xolo probacia gadaavadebs
sasjelis gamotanas (ganaCeni aRar iqneba gamotanili)2.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsiT gaTvaliswinebuli piro-
1
ix. J. pradeli, SedarebiTi sisxlis samarTali (ekaterine sumbaTaSvilis Targmani
frangulidan), 1999, gv. 431.
2
iqve, gv. 432.

243
biTi msjavri franko-belgiur instituts SeiZleba mivakuTvnoT, romelic
gansxvavdeba anglo-amerikuli probaciisagan. Tumca unda aRiniSnos, rom
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsiT gaTvaliswinebuli pirobiTi
msjavri gansxvavdeba franko-belgiuri pirobiTi sasjelisagan, termi-
nologiuri TvalsazrisiT. gansxvaveba mdgomareobs imaSi, rom franko-
belgiur instituts hqvia pirobiTi sasjeli, xolo saqarTvelos sisx-
lis samarTlis kodeqsSi gaTvaliswinebulia pirobiTi msjavri. pirobiTi
sasjeli ar niSnavs pirobiT msjavrs. pirobiTi msjavri ver CaiTvleba
sasjelis saxed, vinaidan igi ar aris gaTvaliswinebuli sasjelTa saxeebSi
(ssk me-40 muxli).
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis pirveli muxlis pirve-
li nawilis Tanaxmad, saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi adgens
sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis safuZvels, gansazRvravs, Tu
romeli qmedebaa danaSaulebrivi, da awesebs Sesabamis sasjels an sxva
saxis sisxlissamarTlebriv RonisZiebas. pirobiTi msjavri swored sxva
saxis sisxlissamarTlebrivi RonisZiebaa, romelic ar SeiZleba sasjelad
CaiTvalos.
literaturaSi davaa TviT terminTan dakavSirebiT. ucxo qveynebis
iuridiuli literaturidan Targmnis SemTxvevaSi gamoyenebulia termini
,,pirobiTi sasjeli~, sisxlis samarTlis rogorc Zveli, ise moqmedi kod-
eqsi iyenebs pirobiT msjavrs. rigi avtorebis azriT, umjobesia termini _
`sasjelis pirobiT gamouyenebloba~3.
pirobiTi msjavris cnebasTan dakavSirebiT sisxlissamarTlebriv
literaturaSi gamoTqmulia sxvadasxva mosazrebebi.
pirobiTi msjavri es aris sisxlissamarTlebrivi instituti, romelic
gulisxmobs braldebulis mimarT kanoniT gansazRvrul SemTxvevebSi dan-
iSnuli sasjelis pirobiT argamoyenebas, rac emyareba sasamarTlos moti-
virebul daskvnas daniSnuli sasjelis mouxdelad msjavrdebulis gamos-
worebis SesaZleblobis Taobaze4.
pirobiTi msjavri unda pasuxobdes im miznebs, rac mTavari sisxlis-
samarTlebrivi RonisZiebis _ sasjelis winaSea dasaxuli, magram es gare-
moeba ar gvaZlevs imis safuZvels, rom es ori, sruliad damoukidebeli
iuridiuli bunebis mqone sisxlissamarTlebrivi instituti erTmaneTze
daviyvanoT da identurad gamovacxadoT5.
prof. giorgi tyeSeliaZe pirobiTi msjavris instituts sasjelis in-
dividualizaciis stadias ukavSirebs. igi wers: ,,raki im daskvnamde mi-
3
ix. sisxlis samarTlis zogadi nawili, saxelmZRvanelo, (avtorTa koleqtivi, red.
g. naWyebia, i. dvaliZe), Tbilisi, 2007, gv. 392.
4
ix. z. goTua, sisxlis samarTali, zogadi nawili, sasjeli, 2001, gv 69.
5
ix. m. qaTamaZe, pirobiTi msjavris iuridiuli buneba, Jurnali samarTali, 2004,
#1-2, gv. 61.

244
vediT, rom kanoniT gaTvaliswinebul pirobebSi qmedebis kvalifikacia
Tanabrad aucilebelia rogorc sasjelis, ise pirobiTi msjavris daniS-
vnisas, maT Soris gansxvavebis safuZvlebi unda veZeboT sasjelis indi-
vidualizaciis stadiaSi~6.
pirobiTi msjavri sasjelTan erTad aris negatiuri sisxlissamarT-
lebrivi pasuxismgeblobis realizaciis forma da miekuTvneba sxva saxis
sisxlissamarTlebriv RonisZiebaTa ricxvs, romlis Sesaxebac aRniSnu-
lia sisxlis samarTlis kodeqsis pirvel muxlSi, anu pirobiTi msjavri
es iseTi sisxlissamarTlebrivi RonisZiebaa, romelic msjavrdebulisadmi
garkveuli negatiuri damokidebulebiT gamoirCeva, radgan icvleba am
ukanasknelis samarTlebrivi statusi da mas ekvreba damnaSavis `damRa~7.
zogierTi avtori miiCnevs, rom pirobiTi msjavri ganaCenis aRsrulebis
an sasjelis moxdis gansakuTrebuli saxea8.
Cemi azriT, sisxlissamarTlebrivi TvalsazrisiT, pirobiTi msjavri
es aris sasamarTlos mier daniSnuli realuri sasjelis pirobiT gamouy-
enebloba, garkveuli pirobebis Sesrulebis sanacvlod.
saqarTvelos moqmedi sisxlis samarTlis kanonmdebloba adre moqmedi
sisxlis samarTlis kodeqsisagan gansxvavebiT ar akeTebs aranair daTqmas
imasTan dakavSirebiT, Tu ra saxis sasjelis nacvlad SeiZleba dainiSnos
pirobiTi msjavri. pirobiTi msjavris gamoyeneba SeiZleba Tavisuflebis
aRkveTis sanacvlod, Tu sxva saxis sasjelis daniSvnis SemTxvevaSic Ses-
aZlebelia pirobiTi msjavris daniSvna? aRniSnulze sisxlis samarTlis
kanonmdebloba arafers ar ambobs. amasTan, unda aRiniSnos, rom sisxlis
samarTlis kanonmdebloba gamosacdel vadasTan dakavSirebiT miuTiTebs,
rom Tavisuflebis aRkveTaze ufro msubuqi saxis sasjelis daniSvnisas
gamosacdeli vada unda iyos aranakleb erTi da ara umetes sami wli-
sa, xolo Tavisuflebis aRkveTis daniSvnisas _ aranakleb erTi da arau-
metes eqvsi wlisa. Tumca kanonmdebloba mainc ar akonkretebs Tu ra sax-
is sasjelebi igulisxmeba Tavisuflebis aRkveTaze ufro msubuqi saxis
sasjelSi. imisaTvis, rom Tavidan iqnas acilebuli yovelgvari gaugebro-
ba, mizanSewonilad mimaCnia, kanonmdeblobam daakonkretos Tu romeli
sasjelis daniSvnis dros SesaZlebelia pirobiTi msjavris gamoyeneba. Tu
gadavxedavT sasamarTlo praqtikas, vnaxavT, rom pirobiTi msjavris dan-
iSvna Tavisuflebis aRkveTis sanacvlod xdeba.
pirobiTi msjavris cneba saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsidan
gamomdinare SeiZleba ase Camoyalibdes: pirobiTi msjavri aris sisxlis-
6
ix. g. tyeSeliaZe, pirobiTi msjavris zogierTi sakiTxi, Jurnali sabWoTa samar-
Tali, 1964, #5, gv. 19.
7
ix. m. qaTamaZe, pirobiTi msjavri, rogorc negatiuri sisxlissamarTlebrivi pasux-
ismgeblobis realizaciis forma, Jurnali samarTali, 2002, #11-12, gv. 93.
8
ix. М. Шаргородский, Наказание по советскому уголовному праву, 1958, ст. 156.

245
samarTlebrivi instituti, romelic gulisxmobs msjavrdebulis mimarT
sasamarTlos mier Tavisuflebis aRkveTis saxiT daniSnuli sasjelis pi-
robiT argamoyenebas, ra drosac msjavrdebuls uwesdeba gamosacdeli
vada, romlis ganmavlobaSic man ar unda Caidinos axali danaSauli da
unda Seasrulos misTvis dakisrebuli movaleoba.

3. pirobiTi msjavris daniSvna


saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 63-e muxli aregulirebs pi-
robiTi msjavris daniSvnis wess. 2006 wlis 28 aprils saqarTvelos sisxlis
samarTlis kodeqsSi Setanili cvlilebebis Sedegad, Zireulad Seicvala
pirobiTi msjavris daniSvnis wesi. Tu manamde moqmedi sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis Sesabamisad, mosamarTles ufleba hqonda Tavisi Sexed-
ulebisamebr gadaewyvita pirobiTi msjavris daniSvnis sakiTxi, nebismieri
kategoriis danaSaulis Camdeni piris mimarT gamoeyenebina pirobiTi ms-
javri, dRes moqmedi sisxlis samarTlis kodeqsis mixedviT, mosamarTles
ufleba aqvs daniSnos pirobiTi msjavri, Tu mxareebs Soris dadebulia
saproceso SeTanxmeba. amasTan, kanonmdebloba iTvaliswinebs kanoniT
gansazRvrul SemTxvevebSi pirobiTi msjavris daniSvnis SesaZleblobas.
aRniSnul SemTxvevebs qvemoT ganvixilav.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 63-e muxlis pirveli nawilis
Tanaxmad, Tu mxareebs Soris dadebulia saproceso SeTanxmeba, sasamarT-
lo uflebamosilia daadginos, rom daniSnuli sasjeli CaiTvalos piro-
biTad. aRniSnuli normis Sinaarsidan gamomdinare, pirobiTi msjavris
daniSvnis safuZvelia saproceso SeTanxmeba.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 63-e muxlis me-2 nawilis
Tanaxmad, Tu msjavrdebulma Caidina gansakuTrebiT mZime an ganzraxi mZime
danaSauli, daniSnuli sasjelis pirobiTad CaTvla dauSvebelia. amave
muxlis me-3 nawilis Tanaxmad, Tu msjavrdebulma Caidina ganzraxi nak-
lebad mZime an gaufrTxilebeli danaSauli da igi aRiarebs danaSauls an/
da TanamSromlobs gamoZiebasTan, sasamarTlo uflebamosilia daadginos,
rom daniSnuli sasjeli CaiTvalos pirobiTad, Tu msjavrdebuli warsul-
Si nasamarTlevi ar yofila gansakuTrebiT mZime an ganzraxi mZime dana-
Saulis CadenisaTvis. aRniSnuli normis Sinaarsidan gamomdinare, sisxlis
samarTlis kanonmdebloba pirobiTi msjavris daniSvnis SesaZleblobas
saproceso SeTanxmebis garda, iTvaliswinebs mxolod ganzraxi naklebad
mZime an gaufrTxilebeli danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi da krZalavs gan-
sakuTrebiT mZime da ganzraxi mZime danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi. Tum-
ca, unda aRiniSnos, rom sawinaaRmdego pozicias uTiTebs kanonmdebeli

246
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 50-e muxlis me-5 nawilSi. saqa-
rTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 50-e muxlis me-5 nawilis Tanaxmad,
saproceso SeTanxmebis dadebis garda, Tu Cadenilia gansakuTrebiT mZime
danaSauli, pirobiT msjavrad SeiZleba CaiTvalos daniSnuli sasjelis
erTi meoTxedi, mZime danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi _ sasjelis erTi
mesamedi, xolo naklebad mZime danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi _ sasjelis
naxevari. aRniSnuli normis Sesabamisad, kanonmdebeli uSvebs pirobiTi
msjavris daniSvnis SesaZleblobas (nawilobriv) nebismieri kategoriis
danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi, xolo saqarTvelos sisxlis samarTlis
kodeqsis 63-e muxlis me-2 nawilis Sesabamisad, krZalavs pirobiTi msja-
vris daniSvnas gansakuTrebiT mZime da ganzraxi mZime danaSaulis Cadenis
SemTxvevaSi.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kanonmdebloba calke gamohyofs
arasrulwlovnis mimarT pirobiTi msjavris daniSvnis wess.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis 74-e muxlis Tanaxmad,
Tu arasrulwlovanma, romelic ganzraxi danaSaulisaTvis msjavrdebu-
li ar yofila, naklebad mZime an mZime danaSauli Caidina, sasamarTlo
uflebamosilia daadginos, rom daniSnuli sasjeli pirobiT msjavrad
CaiTvalos. aRniSnulidan gamomdinare, gansakuTrebiT mZime danaSaulis
Cadenis SemTxvevaSi arasrulwlovnis mimarT pirobiTi msjavris daniS-
vna dauSvebelia. arasrulwlovans pirobiT msjavri SeiZleba daeniSnos
im SemTxvevaSi, Tu: 1) mis mier Cadenilia naklebad mZime an mZime dana-
Sauli; 2) arasrulwlovani warsulSi ganzraxi danaSaulisaTvis msja-
vrdebuli ar yofila. ras niSnavs warsulSi ganzraxi danaSaulisaTvis
msjavrdebuli ar yofila? aRniSnuli gulisxmobs imas, rom igi saerTod
ar yofila msjavrdebuli, Tu SesaZlebelia igi msjavrdebuli iyo gan-
zraxi danaSaulisaTvis, Tumca aRniSnuli danaSaulisTvis nasamarTloba
moxsnili an gaqarwylebuli aqvs? magaliTad, 17 wlis arasrulwlovanma
Caidina naklebad mZime danaSauli. igi adre msjavrdebuli iqna ganzraxi
danaSaulisaTvis, Tumca am danaSalisaTvis mas nasamarTloba gauqarwyl-
da. SesaZlebelia Tu ara am konkretul SemTxvevaSi pirobiTi msjavris
gamoyeneba? Tu arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis 74-e muxls
sityva-sityviT ganvmartavT, pirobiTi msjavris daniSvna dauSvebelia,
vinaidan arasrulwlovani warsulSi msjavrdebuli iyo ganzraxi dana-
SaulisaTvis. Tumca mimaCnia, rom aseTi ganmarteba arasworia. marTalia
zemoaRniSnul normaSi ar aris miTiTebuli ,,nasamarTlevi ar yofila~,
miTiTebulia ,,msjavrdebuli ar yofila~, Tumca mimaCnia, rom ,,msjavrde-
buli ar yofila~ masSi unda moviazroT ara mxolod is SemTxveva, rodesac
arasrulwlovani saerTod ar yofila msjavrdebuli, aramed iseTi SemTx-
vevac, rodesac igi adre msjavrdebuli iyo, Tumca am danaSaulisTvis

247
mas nasamarTloba gauqarwylda. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis
Sesabamisad, moxsnili an gaqarwylebuli nasamarTloba mxedvelobaSi ar
miiReba. swored am kuTxiT unda mivudgeT zemoaRniSnul sakiTxsac, raTa
arasrulwlovani msjavrdebulis uflebebi da kanonieri interesebi ar
iqnas darRveuli. mimaCnia, rom normis arasrulwlovnis sawinaaRmdegod
ganmarteba dauSvebelia, vinaidan arasrulwlovanTa marTlmsajulebis
kodeqsi orintirebulia arasrulwlovnis saukeTeso interesebis dacvaze.
amasTan, unda aRiniSnos isic, rom arasrulwlovanTa marTlmsa-
julebis kodeqsis 74-e muxli, romelic arasrulwlovnis mimarT piro-
biTi msjavris daniSvnas exeba, ewinaaRmdegeba saqarTvelos sisxlis samar-
Tlis kodeqsis 63-e muxlis me-3 nawils, romelic srulwlovnis mimarT
pirobiTi msjavris daniSvnis sakiTxs aregulirebs. kerZod, rogorc ukve
aRiniSna, Tu arasrulwlovanma, romelic ganzraxi danaSaulisaTvis ms-
javrdebuli ar yofila, naklebad mZime an mZime danaSauli Caidina, sa-
samarTlo uflebamosilia daadginos, rom daniSnuli sasjeli pirobiT
msjavrad CaiTvalos. magaliTad, arasrulwlovanma Caidina naklebad mZime
danaSauli, amasTan igi adre msjavrdebuli iyo ganzraxi naklebad mZime
danaSaulisTvis (nasamarTloba gaqarwylebuli ar hqonda). am SemTxvevaSi
pirobiTi msjavris daniSvna dauSvebelia (amk-is 74-e muxli). aviRoT igive
SemTxveva, oRond srulwlovnebTan mimarTebiT. srulwlovanma Caidina
naklebad mZime danaSauli, amasTan igi adre msjavrdebuli iyo ganzraxi
naklebad mZime danaSaulisTvis. am SemTxvevaSi, SesaZlebelia pirobiTi ms-
javris daniSvna, vinaiadan saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 63-e
muxlis me-3 nawilis Tanaxmad, Tu msjavrdebulma Caidina ganzraxi nak-
lebad mZime an gaufrTxilebeli danaSauli da igi aRiarebs danaSauls an/
da TanamSromlobs gamoZiebasTan, sasamarTlo uflebamosilia daadginos,
rom daniSnuli sasjeli CaiTvalos pirobiTad, Tu msjavrdebuli war-
sulSi nasamarTlevi ar yofila gansakuTrebiT mZime an ganzraxi mZime
danaSaulis CadenisaTvis. gamodis, rom Tu arasrulwlovanma naklebad
mZime danaSauli Caidina da warsulSi msjavrdebuli iyo ganzraxi nak-
lebad mZime danaSaulisTvis, pirobiTi msjavris daniSvna dauSvebelia,
xolo Tu srulwlovanma naklebad mZime danaSauli Caidina da warsulSi
msjavrdebuli iyo ganzraxi naklebad mZime danaSaulisTvis, pirobiTi ms-
javris daniSvna SesaZlebelia. aseTi midgoma dauSvebelia da ewinaaRmde-
geba arasrulwlovanTa saukeTeso interesebs. zemoaRniSnul SemTxvevaSi,
Tuki srulwlovnis mimarT pirobiTi msjavris daniSvna SesaZlebelia, miT
ufro unda iyos SesaZlebeli arasrulwlovnis mimarTac.
sasamarTlo praqtikis Seswavla cxadyofs, rom mosamarTleebi zogjer
Secdomas uSveben pirobiTi msjavris daniSvnis dros. ase magaliTad:
samtrediis raionuli sasamarTlos 2014 wlis 5 seqtembris ganaCeniT

248
i. b. cnobili iqna damnaSaved saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis
177-e muxlis me-2 nawilis ,,b“ qvepunqtiT gaTvaliswinebuli danaSaulis
CadenisaTvis da sasjelis saxed da zomad ganesazRvra 4 (oTxi) wliT Ta-
visuflebis aRkveTa, rac saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 63-e
muxlis me-3 nawilis Tanaxmad, CaeTvala pirobiT, xolo amave kodeqsis
64-e muxlis Sesabamisad, gamosacdel vadad daudginda 4 (oTxi) weli.
saqmis masalebiT irkveva, rom i. b. braldebulis saxiT dakavebuli
iqna 2014 wlis 09 maiss 16 saaTsa da 00 wuTze. samtrediis raionuli sa-
samarTlos 2014 wlis 12 maisis ganCinebiT i. b-s aRkveTis RonisZiebis
saxiT Seefarda girao 2000 laris odenobiT sapatimro uzrunvelyofiT.
xolo amave sasamarTlos 2014 wlis 14 maisis ganCinebiT braldebul i.
b-s mimarT aRkveTis RonisZiebis saxiT Sefardebuli 2 000 (ori aTasi)
laris odenobiT giraos gadaxdis uzrunvelsayofad yadaRa daedo j. C-s
sakuTrebaSi arsebul uZrav qonebas. ris gamoc, samtrediis raionuli
prokuroris moadgilem weriliT mimarTa sasjelaRsrulebis #2 dawe-
sebulebis direqtors braldebul i. b-s patimrobidan gaTavisuflebis
Sesaxeb.
amdenad, i. b. braldebulis saxiT dakavebidan 2014 wlis 09 maisis 16
saaTsa da 00 wuTidan gaTavisuflebamde 2014 wlis 14 maisamde _ 5 dRe
imyofeboda patimrobaSi.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 62-e muxlis me-3 nawilis
Tanaxmad, sasamarTlo ganxilvamde patimrobaSi yofnis dro CaiTvleba
sasjelis vadaSi.
saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 269-e muxlis
me-4 nawilis Tanaxmad, piris dakavebis, patimrobisa da eqspertizisaT-
vis samedicino dawesebulebaSi yofnis vada iTvleba sasamarTlos mier
daniSnuli sasjelis vadaSi. xolo, amave kodeqsis 274-e muxlis pirveli
nawilis ,,v“ qvepunqtis Tanaxmad, gamamtyunebeli ganaCenis sarezolucio
nawilSi aRiniSneba gadawyvetileba sasjelis vadaSi dakavebis, patimrobi-
sa da samedicino dawesebulebaSi eqspertizisaTvis yofnis vadis CaTvlis
Sesaxeb. xolo amave muxlis me-4 nawilis Sesabamisad, ganaCenis sarezolu-
cio nawili ise unda iyos Camoyalibebuli, rom ganaCenis aRsrulebisas
sasamarTlos mier daniSnuli sasjelis saxisa da zomis Sesaxeb eWvi ar
warmoiSvas.
amdenad, saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kanonmdeblobiT
gansazRvrulia, Tu ra unda aRiniSnos gamamtyunebeli ganaCenis sarezo-
lucio nawilSi, rac savaldebuloa nebismieri gamamtyunebeli ganaCenis
sarezolucio nawilis Sedgenisas.
zemoaRniSnuli normebi ar awesebs raime gamonakliss an gansxvavebul
midgomas pirobiTi msjavris gamoyenebis SemTxvevebisaTvis. pirobiTi ms-

249
javris gamoyenebis winapiroba yvela SemTxvevaSi aris sasjelis saxiT Ta-
visuflebis aRkveTis daniSvna. pirobiTi msjavris gamoyenebis SemTxveva-
Sic, sasjelis saxea Tavisuflebis aRkveTa, romlis aRsrulebac ar xdeba
sasamarTlos mier dawesebuli gamosacdeli vadis ganmavlobaSi garkveuli
pirobebis Sesrulebis SemTxvevaSi. pirobiTi msjavris gamoyenebas yvela
SemTxvevaSi win uswrebs sasjelis saxiT Tavisuflebis aRkveTis daniSvna,
xolo sasjelis saxiT Tavisuflebis aRkveTis daniSvnisas kanonmdeblis
imperatiuli moTxovnaa, rom ganaCenSive mieTiTos sasjelis moxdis vadaSi
dakavebisa da dapatimrebis drois CaTvlis Sesaxeb.
pirobiTi msjavris gamoyenebis (probaciis) pirobebis darRvevis Sem-
TxvevaSi ganaCeni mieqceva aRsasruleblad da msjavrdebuls ekisreba im
ganaCeniT daniSnuli Tavisuflebis aRkveTis moxda, romliTac moxda pi-
robiTi msjavrdeba. pirobiTi msjavris gamoyenebis (probaciis) pirobebis
darRvevis gamo ganaCenis aRsasruleblad miqcevis sakiTxis ganxilvisas
mosamarTle ar aris uflebamosili, cvlileba Seitanos ganaCenSi. am Sem-
TxvevaSi, mosamarTle ixilavs mxolod im sakiTxs, dairRva Tu ara pi-
robiTi msjavris (probaciis) pirobebi, ramdenad uxeSad dairRva igi da
aucilebelia Tu ara ganaCeniT daniSnuli Tavisuflebis aRkveTis realu-
rad moxda. igive iTqmis im SemTxvevazec, rodesac pirobiT msjavrdebuli
gamosacdel vadaSi Caidens sxva danaSauls da dadgeba ganaCenTa erTo-
bliobiT sasjelis daniSvnis sakiTxi.
saqmis masalebiT irkveva, rom i. b-s sisxlis samarTlis saqmeze sa-
samarTlos mier gamotanil ganaCenSi ar aris miTiTeba ganaCeniT daniS-
nuli Tavisuflebis aRkveTis moxdis vadaSi dakavebisa da patimrobis va-
dis (5 dRe) CaTvlis Sesaxeb. msjavrdebulis mier probaciis pirobebis
darRvevis an gamosacdel vadaSi axali danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi
xdeba daniSnuli sasjelis moxda. Tu mosamarTle ar CaTvlis sasjelis
vadaSi patimrobaSi yofnis dros, aRniSnuli gamoiwvevs msjavrdebulis
zedmetad sapatimro dawesebulebaSi yofnas (aRniSnul SemTxvevaSi Seiqmna
msjavrdebulis patimrobaSi ukanonod yofnis realuri safrTxe).

4. sasamarTlos mier msjavrdebulisaTvis gamosacdeli vadis


daweseba
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 64-e muxlis Tanaxmad, pi-
robiTi msjavris daniSvnis dros sasamarTlo adgens gamosacdel vadas,
romlis ganmavlobaSic msjavrdebulma ar unda Caidinos axali danaSau-
li da unda Seasrulos misTvis dakisrebuli movaleoba. Tavisuflebis
aRkveTaze ufro msubuqi saxis sasjelis daniSvnisas gamosacdeli vada

250
unda iyos aranakleb erTi da ara umetes sami wlisa, xolo Tavisuflebis
aRkveTis daniSvnisas _ aranakleb erTi da araumetes eqvsi wlisa. dana-
SaulTa erTobliobis an ganaCenTa erTobliobis dros sasjelTa Sekrebis
Sedegad saboloo sasjelis daniSvnisas gamosacdeli vada unda iyos
aranakleb ori da araumetes eqvsi wlisa.
sasamarTlos mier dadgenili gamosacdeli vadis ganmavlobaSi msja-
vrdebulma ar unda Caidinos axali danaSauli da yofaqceviT unda daamt-
kicos misi gamosworeba.
gamosacdeli vadis gansazRvra pirobiTi msjavris dros asrulebs
or funqcias: am xnis ganmavlobaSi xorcieldeba aRmzrdelobiTi zemo-
qmedeba msjavrdebulze, amasTan, gamosacdeli vadis ganmavlobaSi xor-
cieldeba kontroli. sasamarTlos mier daniSnuli gamosacdeli vadis
aTvla iwyeba gamamtyunebeli ganaCenis gamotanis momentidan Tu ganaCenis
kanonier ZalaSi Sesvlidan _ azrTa sxvadasxvaobas iwvevs9.
mosamarTleTa nawilis azriT, pirobiTi msjavris vadis aTvla dakav-
Sirebulia probaciis biuros mier probacionerisadmi realuri kontro-
lis ganxorcielebasTan. meore nawili miiCnevs, rom am vadis aTvla iwyeba
ganaCenis gamotanisTanave, xolo nawili miiCnevs, rom pirobiTi msjavris
vadis dineba iwyeba piris mimarT gamotanili ganaCenis kanonier ZalaSi
Sesvlis Semdeg. Camoyalibda erTiani pozicia, rom ganaCeniT daniSnuli
sasjelis moxdis vadis aTvla iwyeba ganaCenis kanonier ZalaSi Sesvlis
dRidan10.
saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 279-e muxlis
pirveli nawilis Tanaxmad, ganaCeni kanonier ZalaSi Sedis da aRsasrule-
blad miiqceva sasamarTlos mier misi sajarod gamocxadebisTanave.
mimaCnia, rom pirobiTi msjavris dros gamosacdeli vada aiTvleba
ganaCenis kanonier ZalaSi SesvlisTanave, anu ganaCenis gamocxadebidan da
damatebiT raime moqmedebis Catareba savaldebulo ar aris.

5. sasamarTlos mier daniSnuli gamosacdeli vadis gagrZeleba da


Semcireba
saqarTvelos sisxlis samarTlis kanonmdebloba iTvaliswinebda mx-
olod sasamarTlos mier dadgenili gamosacdeli vadis gagrZelebis Sesa-
Zleblobas. 2012 wlis 27 marts saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi
9
ix. sisxlis samarTlis zogadi nawili, saxelmZRvanelo, (avtorTa koleqtivi, red.
g. naWyebia, i. dvaliZe), Tbilisi, 2007, gv. 230-231.
10
ix. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos saxelmZRvanelo rekomendaciebi da wina-
dadebebi sisxlis samarTlis sasamrTlo praqtikis problematur sakiTxebze, 2007, gv.
18.

251
ganxorcielebuli cvlilebebis Sedegad, SesaZlebeli gaxda gamosacdeli
vadis Semcirebac. rac, vfiqrob wingadadgmuli nabijia sisxlis samarT-
lis politikis liberalizaciis TvalsazrisiT.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 67-e muxlis me-2 nawilis
Tanaxmad, sasamarTlos SeuZlia pirobiT msjavrdebulis yofaqcevis gaT-
valiswinebiT, msjavrdebulze kontrolis ganmaxorcielebeli organos
wardginebiT gaagrZelos (ara umetes erTi wliT) an Seamciros gamosacde-
li vada.
arasapatimro sasjelTa aRsrulebis wesisa da probaciis Sesaxeb saqa-
rTvelos kanonis 21-e muxlis pirveli nawilis ,,e~ qvepunqtis Tanaxmad,
probaciis biuros ufrosi saTanado safuZvlebis arsebobis SemTxvevaSi
sasamarTlos mimarTavs wardginebiT pirobiT msjavrdebulisaTvis da-
kisrebuli movaleobis Seusruleblobis an administraciuli saxdelis
dakisrebis gamo gamosacdeli vadis ara umetes erTi wliT gagrZelebis
Sesaxeb.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi Sesuli sakanonmdeblo cv-
lilebebis Sedegad pirobiTi msjavris gauqmebis sakiTxs wyvets arasa-
patimro sasjelTa aRsrulebisa da probaciis erovnuli saagentos pi-
robiTi msjavris gauqmebis sakiTxTa ganmxilveli mudmivmoqmedi komisia.
adre moqmedi sisxlis samarTlis kodeqsiT pirobiTi msjavris gauqmebisa
da nasamarTlobis moxsnis uflebamosileba hqonda mxolod sasamarTlos.
rogorc vxedavT pirobiTi msjavris gauqmebis sakiTxTa ganmxilveli
mudmivmoqmedi komisia gadawyvetilebas iRebs mxolod pirobiTi msjavris
gauqmebasa da nasamarTlobis moxsnasTan dakavSirebiT, anu msjavrdebulis
sasargeblod. rac Seexeba sasamarTlos, dRes moqmedi saqarTvelos sisx-
lis samarTlis kanonmdeblobiT sasamarTlos ufleba aqvs gaagrZelos
an Seamciros gamosacdeli vada, gaauqmos pirobiTi msjavri msjavrdebu-
lis mier movaleobebis Seusruleblobis SemTxvevaSi, gamosacdel vada-
Si gaufrTxilebeli danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi gaauqmos an ZalaSi
datovos pirobiTi msjavri da ganzraxi danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi
sasjeli daniSnos ganaCenTa erTobliobiT. amdenad, sasamarTlo wyvets
iseT sakiTxebs, romlebic dakavSirebulia pirovnebis mdgomareobis gaua-
resebasTan, garda gamosacdeli vadis Semcirebisa. vfiqrob gamosacdeli
vadis Semcirebis sakiTxi unda ganixilos ara sasamarTlom, aramed piro-
biTi msjavris gauqmebis sakiTxTa ganmxilvelma mudmivmoqmedma komisiam,
vinaidan pirobiTi msjavrdebulis sasargeblod igi iRebs gadawyvetile-
bas. amasTan, unda aRiniSnos, rom arasapatimro sasjelTa aRsrulebis we-
sisa da probaciis Sesaxeb saqarTvelos kanonis 211-e muxlis 11 nawilis
Tanaxmad, mudmivmoqmedi komisia, garda am muxlis pirveli punqtiT
gansazRvruli sakiTxebisa, piris momarTvisa da narkologiuri Semowmebis

252
Sesaxeb Sesabamisi daskvnis warmodgenis safuZvelze ganixilavs da wyvets
„narkotikuli danaSaulis winaaRmdeg brZolis Sesaxeb“ saqarTvelos kan-
onis Sesabamisad pirisaTvis CamorTmeuli uflebebis vadamde aRdgenis an
am uflebebis CamorTmevis vadis Semcirebis sakiTxs. amdenad, umjobesi
iqneba Tu gamosacdeli vadis Semcirebis sakiTxsac ganixilavs komisia,
romelic msjavrdebulis pirovnebis gaTvaliswinebiT, mis sasargeblod
miiRebs Sesabamis gadawyvetilebas. komisia ixelmZRvanelebs im kriteri-
umebiT, rasac pirobiTi msjavris gauqmebis dros iyenebs.
rac Seexeba pirisaTvis CamorTmeuli uflebebis vadamde aRdgenis, an
am uflebebis CamorTmevis vadis Semcirebis sakiTxs, mimaCnia rom aRniS-
nulis uflebamosileba komisiis kompetenciaSi ar unda Sediodes. sakiTxi
martivia, roca saqme exeba iseT SemTxvevas, rodesac msjavrdebuli imy-
ofeba pirobiTi msjavris qveS, romlis mimarTac xorcieldeba kontroli.
aviRoT iseTi SemTxveva, rodesac gasulia sasamarTlos mier dawesebuli
gamosacdeli vada da piri iTxovs CamorTmeuli uflebis aRdgenas. am Sem-
TxvevaSi, masze aranairi kontroli ar xorcieldeba. komisias ara aqvs
aranairi informacia im piris Sesaxeb, romelmac daasrula gamosacdeli
vada da mis mimarT aRar xorcieldeba kontroli. aRniSnulidan gamomdin-
are, mizanSewonilad mimaCnia pirisaTvis CamorTmeuli uflebebis vadamde
aRdgenis an am uflebebis CamorTmevis vadis Semcirebis sakiTxi ganixilos
ara pirobiTi msjavris gauqmebis sakiTxTa ganmxilvelma mudmivmoqmedma
komisiam, aramed sasamarTlom. aseve SesaZlebelia Sinagan saqmeTa saminis-
troSi Seiqmnas komisia, romelic ganixilavs aRniSnul sakiTxs.

6. pirobiTi msjavris gauqmeba


saqarTvelos sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi bolo dros ganxor-
cielebuli cvlilebebis Sedegad Zireulad Seicvala pirobiTi msjavris
instituti. cvlilebebi Seexeo ara marto pirobiTi msjavris daniSvnisa
da gamosacdeli vadis sakiTxebs, aramed pirobiTi msjavris gauqmebisa
da nasamarTlobis moxsnis sakiTxebsac. Tu adre moqmedi kanonmdeblobiT
pirobiTi msjavris gauqmebisa da nasamarTlobis moxsnis uflebamosileba
hqonda mxolod sasamarTlos, dRes moqmedi sisxlis samarTlis kodeq-
sis Sesabamisad, pirobiTi msjavris gauqmebis ufleba aqvs arasapatimro
sasjelTa aRsrulebisa da probaciis erovnuli saagentos pirobiTi msja-
vris gauqmebis sakiTxTa ganmxilvel mudmivmoqmed komisias. rac vfiqrob
wingadadgmuli nabijia sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi. dRes moq-
medi kanonmdeblobiT, probaciis erovnuli saagentos Sesabamisi mudmi-
vmoqmedi komisia damoukideblad ixilavs da wyvets msjavrdebulisaTvis

253
pirobiTi msjavris gauqmebisa da nasamarTlobis moxsnis sakiTxs. amasTan,
unda aRiniSnos, rom pirobiTi msjavrdebulis mimarT kontrols axor-
cielebs probaciis biuro, romelic Sedis probaciis erovnuli saagentos
sistemaSi. probaciis biuroebSi probacionerebTan muSaoba xorcieldeba
riskebisa da saWiroebebis Sefasebisa da sasjelis moxdis individual-
uri dagegmvis meTodologiiT. aRniSnuli meTodologiiT muSaobis mizans
warmoadgens: ganmeorebiTi danaSaulis Tavidan acileba, probacioneris
resocializacia da probacionerisaTvis sareabilitacio programebSi
monawileobisaTvis motivirebis gaCena. probaciis oficrebi msjavrdeb-
ulTan gasaubrebisa da sxva wyaroebidan moZiebuli informaciebis gaana-
lizebis gziT afaseben danaSaulis ganmeorebiT Cadenis risks. aRniSnu-
lidan gamomdinare, mniSvnelovani iyo komisiis Seqmna msjavrdebulebze
kontrolis ganmaxorcielebeli organos sistemaSi. amasTan, gasaTval-
iswinebelia is garemoebac, rom komisiis SemadgenlobaSi Sedian, rogorc
sasjelaRsrulebisa da probaciis saministros centraluri aparatisa
da probaciis erovnuli saagentos sistemis warmomadgenlebi, aseve saqa-
rTvelos iusticiis umaRlesi sabWosa da arasamTavrobo organizaciebis
warmomadgenlebi. rasac ufro meti gamWvirvaloba Seaqvs sakiTxis ganxil-
vaSi. aRniSnuli cvlileba mniSvnelovania imiTac, rom sasamarTlo ganit-
virTa pirobiTi msjavris gauqmebis sakiTxis ganxilvisagan.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 67-e muxlis pirveli
nawilis Tanaxmad, Tu pirobiT msjavrdebuli gamosacdeli vadis aranak-
leb naxevris gasvlis Semdeg yofaqceviT daamtkicebs Tavis gamosworebas,
saqarTvelos sasjelaRsrulebisa da probaciis saministros mmarTvelo-
bis sferoSi moqmedi sajaro samarTlis iuridiuli piris _ arasapatimro
sasjelTa aRsrulebisa da probaciis erovnuli saagentos pirobiTi ms-
javris gauqmebis sakiTxTa ganmxilveli mudmivmoqmedi komisia msjavrde-
bulis mimarT kontrolisa da daxmarebis ganmaxorcielebeli organos
Suamdgomlobis safuZvelze iRebs gadawyvetilebas pirobiT msjavrdebu-
lisaTvis pirobiTi msjavris gauqmebisa da nasamarTlobis moxsnis Sesaxeb.
pirobiTi msjavris gauqmebisa da nasamarTlobis moxsnis winapirobaa
msjavrdebulma gamosacdeli vadis ganmavlobaSi yofaqceviT daamtkicos
misi gamosworeba. amasTan, imisaTvis, rom gauqmdes mis mimarT daniSnuli
pirobiTi msjavri da moexsnas nasamarTloba, gasuli unda iyos sasamarT-
los mier dadgenili gamosacdeli vadis aranakleb naxevari. Tu am vadis
ganmavlobaSi msjavrdebuli dadebiTad iqceva, ar aqvs Cadenili raime
saxis darRveva da xasiaTdeba dadebiTad, masze kontrolis ganmaxorcie-
lebel organos ufleba aqvs mimarTos mudmivmoqmed komisias pirobiTi
msjavris gauqmebisa da nasamarTlobis moxsnis Taobaze. PaRniSnul Sem-
TxvevaSi probaciis biurom mxedvelobaSi unda miiRos mTeli rigi gare-

254
moebebi. kerZod, miRweulia Tu ara sasjelis erT-erTi umTavresi mizani,
msjavrdebulis resocializacia, aris Tu ara albaToba imisa, rom man
kvlav SeiZleba Caidinos axali danaSauli, ra kategoriis danaSauli aqvs
Cadenili da a.S.

7. daskvna
statiaSi ganxiluli iqna pirobiTi msjavris instituti da masTan da-
kavSirebuli problemebi. kerZod, pirobiTi msjavris daniSvnasTan, gau-
qmebasTan, gamosacdeli vadis SemcirebasTan dakavSirebuli sakiTxebi,
sakanonmdeblo regulireba da siaxleebi. YyuradReba gavamaxvileT aseve
pirobiT msjavrTan dakavSirebiT arsebul sasamarTlo praqtikazec. am-
denad, pirobiTi msjavris instituti sainteresoa ara marto mecnieruli
kvlevis TvalsazrisiT, aramed praqtikuli kuTxiTac.
saqarTvelos moqmedi sisxlis samarTlis kanonmdebloba adre moqmedi
sisxlis samarTlis kodeqsisagan gansxvavebiT ar akeTebs aranair daTqmas
imasTan dakavSirebiT, Tu ra saxis sasjelis nacvlad SeiZleba dainiSnos
pirobiTi msjavri. pirobiTi msjavris gamoyeneba SeiZleba Tavisuflebis
aRkveTis sanacvlod, Tu sxva saxis sasjelis daniSvnis SemTxvevaSic
SesaZlebelia pirobiTi msjavris daniSvna? imisaTvis, rom Tavidan iqnas
acilebuli yovelgvari gaugebroba, mizanSewonilad mimaCnia, kanonmde-
blobam daakonkretos Tu romeli sasjelis daniSvnis dros SesaZlebelia
pirobiTi msjavris gamoyeneba.
statiaSi ganxiluli iqna aseve arasrulwlovnis mimarT pirobiTi
msjavris daniSvnis problemac, sadac gamovTqviT mosazrebebi sisxlis
samarTlis normis interpretaciasTan dakavSirebiT.
sasamarTlos mier dadgenili gamosacdeli vadis ganmavlobaSi msja-
vrdebulma ar unda Caidinos axali danaSauli da yofaqceviT unda daamt-
kicos misi gamosworeba.
mimaCnia, rom pirobiTi msjavris dros gamosacdeli vada aiTvleba
ganaCenis kanonier ZalaSi SesvlisTanave, anu ganaCenis gamocxadebidan da
damatebiT raime moqmedebis Catareba savaldebulo ar aris.
pirobiTi msjavris gauqmebis sakiTxTa ganmxilveli mudmivmoqme-
di komisia gadawyvetilebas iRebs pirobiTi msjavris gauqmebasa da na-
samarTlobis moxsnasTan dakavSirebiT, anu msjavrdebulis sasargeblod.
rac Seexeba sasamarTlos, dRes moqmedi saqarTvelos sisxlis samarTlis
kanonmdeblobiT sasamarTlos ufleba aqvs gaagrZelos an Seamciros gamo-
sacdeli vada, gaauqmos pirobiTi msjavri msjavrdebulis mier movaleo-
bebis Seusruleblobis SemTxvevaSi, gamosacdel vadaSi gaufrTxilebeli

255
danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi gaauqmos an ZalaSi datovos pirobiTi
msjavri da ganzraxi danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi sasjeli daniSnos
ganaCenTa erTobliobiT. amdenad, sasamarTlo wyvets iseT sakiTxebs, rom-
lebic dakavSirebulia pirovnebis mdgomareobis gauaresebasTan, garda
gamosacdeli vadis Semcirebisa. vfiqrob gamosacdeli vadis Semcirebis
sakiTxi unda ganixilos ara sasamarTlom, aramed pirobiTi msjavris gau-
qmebis sakiTxTa ganmxilvelma mudmivmoqmedma komisiam, vinaidan pirobiT
msjavrdebulis sasargeblod igi iRebs gadawyvetilebas.
pirobiTi msjavris instituti Zalzed aqtualuria, rogorc sisxlis
samarTlis mecnierebaSi, aseve sasamarTlo praqtikaSi. amitom, aRniSnuli
problemis Sesaxeb muSaoba kvlavac unda gagrZeldes, rac garkveul wv-
lils Seitans sisxlis samarTlis mecnierebisa da sasamarTlo praqtikis
ganviTarebaSi.

256
anri oxanaSvili

Tanaamsruleblobis dasabuTeba moqmedebaze


funqcionaluri batonobiT1*

I. Sesavali da problemis dasma


danaSaulis Tanaamsruleblobis dasabuTebaze msjeloba SeuZlebe-
lia danaSaulis amsruleblobisa da Tanamonawileobis institutebis er-
TianobaSi gaanalizebis gareSe, vinaidan es ori instituti mWidrod aris
erTmaneTTan dakavSirebuli. Tanamonawileoba farTo gagebiT, romelSic
amsrulebloba da Tanamonawileoba moiazreba,2 warmoadgens kaliskuri
sisxlis samarTlis xerxemals, rac mis mravalmxriv sisxlissamarTlebriv
mniSvnelobaze miuTiTebs. danaSaulSi Tanamonawileobas jer kidev nax-
evari saukunis win did da rTul problemad axasiaTebda profesori Ti-
naTin wereTeli.3 am Sexedulebas iziarebs Rrmad pativcemuli iubilari,
profesori guram naWyebia, rom danaSaulSi Tanamonawileoba „rTuli
problemaa, romelic mravalmxriv mecnierul midgomas moiTxovs.“4 farTo
gagebiT Tanamonawileobis sirTuleze miuTiTebdnen aseve cnobili ger-
maneli profesorebi; `Tanamonawileobis Sesaxeb moZRvreba aris germanuli
sisxlis samarTlis mecnierebis sruliad burusiT moculi da gaukvalavi
Tavi~, ase axasiaTebda Tanamonawileobas kantorovici 1910 wels, Semdeg
ki bindingi da lange, romelmac aseve gaimeora aRniSnuli gamonaTqvami
1955 wels germaniaSi gamarTul sisxlis samarTlis komisiis gafarToebul
sxdomaze.5 cnobili germaneli profesori klaus roqsini me-20 saukunis
60-iani wlebis dasawyisSi miuTiTebda, rom didi moculobis sasamarTlo
praqtikis, usazRvro samecniero literaturisa da mravali Teoriis ar-
sebobis miuxedavad, dRemde ver moxerxda danaSaulSi Tanamonawileobis

1
* es statia warmoadgens moxsenebis gadamuSavebul versias, romelic 2014 wlis 18
ivniss, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi, amave uni-
versitetis iuridiuli fakultetis SedarebiTi da transnacionaluri institutisa
da kriminologiis institutis mier organizebul saerTaSoriso konferenciaze wavi-
kiTxe.
2
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, III tomi, Tb., 2013, 260-261, 273;
mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gverdiTi veli
268-269; wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 10-11, 133-134.
3
ix. wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 9.
4
ix. naWyebia g., danaSaulSi TanamonawileTa Tanabraleulobis dasabuTebis meTodolo-
giuri problema, samarTlis Jurnali #2, 2013, 169.
5
aRniSnulTan dakavSirebiT ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., (1. Aufl. 1963),
Berlin, 2015, 1.

257
formebis erTmaneTisgan damakmayofileblad gamijvna.6 dRes es prob-
lema germanul sisxlis samarTlis mecnierebaSi, saerTo xasiaTis ganzrax
deliqtebTan mimarTebiT, daZleulia moqmedebaze batonobis TeoriiT,7
romelmac aRiareba hpova aseve germaniis federaluri sasamarTlos praq-
tikaSi8. rac Seexeba qarTul sisxlis samarTlis mecnierebasa da sasamarT-
lo praqtikaSi amsruleblobisa da Tanamonawileobis gamijvnas saerTo
xasiaTis deliqtebTan mimarTebiT, es sakiTxi jer kidev ar aris erTiani
dogmatikuri kriteriumis safuZvelze gadawyvetili,9 miuxedavad imisa,
rom moqmedebaze batonobis Teoria da misi centraluri Tezisebi qar-
Tul sisxlis samarTlis mecnierebaSi didi mxardaWeriT sargeblobs10.

6
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 1.
7
roqsini Tavisi naSromis ganaxlebul daskvniT nawilSi miuTiTebs, rom Tanamonaw-
ileobis Sesaxeb moZRvreba germanul sisxlis samarTlis mecnierebaSi aRar unda CaiT-
valos burusiT mocul Tavad, vinaidan misi mTlianobaSi axsna SeZlo moqmedebaze
batonobis Teoriam, Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 676-677.
moqmedebaze batonobis moZRvreba germanul sisxlis samarTlis mecnierebaSi miCneu-
lia gabatonebul Sexedulebad amsruleblobisa da Tanamonawileobis gamijvnisTvis,
ix.: Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 666, 674-677; Roxin C., Strafrecht,
AT II, München, 2003, § 25 Rn. 13, 32; Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12.
Aufl., Berlin, 2007, § 25 Rn. 7, 11; Heine G., in: Schönke/Schröder, StGB, 28. Aufl., München, 2010,
Vorbem. §§ 25 ff. Rn. 62-64; Heinrich B., Strafrecht, AT, 3. Aufl., Stuttgart, 2012, Rn. 1206; Kühl K.,
Strafrecht, AT, 7. Aufl., München, 2012, § 20 Rn. 25; Krey V./Esser R., Strafrecht, AT, 5. Aufl., Stuttgart,
2012, Rn. 829; Jescheck H. H./Weigend T., Strafrecht, AT, 5. Aufl., Berlin, 1996, 651-652.
8
aseT Sefasebas akeTebs roqsini germaniis federaluri sasamarTlo praqtikis anal-
izis Sedegad, ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 662-665. msgavs
pozicias anviTarebs aseve hainrixi, ix. Heinrich B., Strafrecht, AT, 3. Aufl., Stuttgart, 2012, Rn.
1207.
9
msgavsad msjelobs sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileo-
ba, krebulSi: sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis pro-
cesSi, Tb., 2013, 201.
10
Sead.: turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb.,
2013, 330, 336-338; mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb.,
2011, gverdiTi veli 288, 290, 301, 459, 461, 725. „qmedebaze batonobis Teoriis“ saerTa-
Soriso sisxlis samarTalSi aRiarebaze da mis transnacionalur xasiaTze miuTiTebs
turava m., saerTaSoriso sisxlis samarTlis safuZvlebi, Tb., 2015, 202. bolo wlebSi
„qmedebaze batonobis“ Teoriis aqtiuri warmomadgeneli da mxardamWeria prof. d.
sulaqveliZe, ix.QsulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileoba,
krebulSi: sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis procesSi,
Tb., 2013, 191 da Semdgomi gverdebi; miuxedavd imisa, rom qarTul sisxlis samarTlis
saxelmZRvaneloebSi vxvdebiT qmedebaze batonobis doqtrinis Sesaxeb msjelobas, misi
empiriuli gamokvleva, mxolod SezRudulad xorcieldeba da is qarTul sisxlis-
samarTlebriv samecniero literaturaSi aq dasaxelebuli samecniero statiis saxiT
pirvelad 2013 wels swored profesorma sulaqveliZem daamuSava. organizebuli dana-
Saulis dasabuTebis problematikaSi qmedebaze funqcionalur Teoriis mniSvnelobaze
miuTiTebs naWyebia g., organizebuli danaSaulisTvis sisxlissamarTlebrivi pasux-

258
unda aRiniSnos, rom moqmedebaze batonobis doqtrinas, rogorc amas
aseve saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos yofili mosamarTle da profe-
sori d. sulaqveliZe xazgasmiT miuTiTebs, gaaCnia didi praqtikuli dan-
iSnulebac, vinaidan am moZRvrebis kriteriumebiT SesaZlebelia qarTul
sasamarTlo praqtikaSi wamoWrili amsruleblobisa da Tanamonawileobis
gamijvnis sakiTxebis zedmiwevniT sworad da samarTlianad gadawyveta11.
germanul sisxlis samarTalSi roqsinis mier Camoyalibebuli moqmede-
baze funqcionaluri batonoba, rogorc moqmedebaze batonobis erT-erTi
gamovlineba12, romelsac dawvrilebiT qvemoT Sevexebi, sisxlis samarT-
lis mecnierebaSi warmoadgens Tanaamsruleblisa da damxmaris urTierT-
gamijvnis gabatonebul Tanamedrove moZRvrebas.13 am moZRvrebis qarTul
sisxlis samarTalSi damkvidreba da Semdgomi ganviTareba ukavSirdeba
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos mosamarTlis profesor m.
turavas saxels14, romelic sul ufro met mxardaWeras imsaxurebs Taname-
drove qarTul sisxlis samarTalSi.15
statiis mizania, swored dasaxelebuli moZRvrebis midgomebidan
gamomdinare, gairkves Tanaamsruleblobis zogierTi konceptualur-
praqtikuli sakiTxi moqmedebiT Cadenil saerTo xasiaTis ganzrax dana-
SaulSi, raTa garkveul iqnes zogadad Tanaamsruleblobis arsi. aq, erT-
erTi gadamwyveti mniSvneloba aqvs Tanaamsruleblobis obieqturi niSnis
garkvevas, kerZod, rogor unda iqnes gagebuli saqarTvelos sisxlis

ismgeblobis dakisrebis zogadTeoriuli safuZvlebi, wignSi: organizebuli danaSau-


lis Tanamedrove gamovlinebebis kriminalizaciisa da samarTalSefardebis proble-
mebi qarTul sisxlis samarTalSi, Tb., 2012, 96-98.
11
ix. sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileoba, krebulSi: sisx-
lis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis procesSi, Tb., 2013, 191,
205-206, 208-210.
12
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 275-276, 280, 306; Sead. turava
m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb., 2013, 330, 336;
mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gverdiTi veli
279, 284.
13
ix. magaliTad Geppert K., Die Mittäterschaft (§ 25 Abs. 2 StGB), in: JURA 2011, 30, Fn. 2; Sead.
Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25, Rn. 156.
14
m. turava funqcionaluri TeoriiT Taanamsruleblis pasuxismgeblobas pirvelad
asabuTebs Tavis 2008 wlis saxelmZRvaneloSi, ix. turava m., sisxlis samarTali, zoga-
di nawilis mimoxilva, me-7 gamoc., Tb., 2008, 289-290.
15
amis naTeli magaliTia sisxlis samarTlis araerTi cnobili qarTveli profesoris
mier Tanaamasruleblobis dasabuTeba qmdebaze funcionaluri batonobis moZRvre-
biT, ix.: turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb.,
2013, 336-338; sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileoba, kre-
bulSi: sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis procesSi, Tb.,
2013, 205-208; mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011,
gverdiTi veli 290, 298, 301.

259
samarTlis kodeqsis16 22-e muxlis me-2 alternativiT gaTvaliswinebul
Tanaamsruleblobis definiciaSi mocemuli sityvebi: Tanaamsrulebelia
is, vinc `sxvasTan erTad uSualod monawileobda danaSaulis CadenaSi~.
gasaanalizebelia, Tanaamsruleblobis definicia iZleva mxolod sakiTx-
is naturalisturad gadawyvetis SesaZleblobas, romlis aseT gagebasac
qarTul sisxlis samarTlis mecnierebaSi mxars uWers zogierTi avtori,
romelTa Sexedulebebze mogvianebiT vimsjeleb, Tu pasuxobs Taname-
drove qarTul da aseve sxva qveynebis sisxlis samarTlis mecnierebaSi
damkvidrebul midgomas, sakiTxis ontologiur-Teleologiuri meTodiT
gadawyvetas; swored am sakiTxebze msjelobis Sedegad gairkveva, erTi
mxriv, meTvalyured mdgomi, romelic, erToblivi gegmis Sesabamisad, sxva
piris mier danaSaulis Semadgenlobis ganxorcielebis dros imyofeba
SemTxvevis adgilze da meTvalyureobs mis msvlelobas da meore mxriv,
danaSaulebrivi organizebuli jgufis distanciurad xelmZRvaneli or-
ganizatori, romelic Semadgenlobis ganxorcielebas SemTxvevis adgilze
daswrebis gareSe xelmZRvanelobs, ra winapirobebiT SeiZleba vcnoT Ta-
naamsruleblebad.
aq dasaxelebuli sakiTxebis gadawyvetisTvis, Tavdapirvelad warmova-
Cen, Tu romeli TeoriiT xdeba Tanamedrove qarTul sisxlis samarTlis
mecnierebaSi amsruleblobisa da Tanamonawileobis gamijvna (II.), Semdgom,
gavaanalizeb dasaxelebuli funqcionaluri batonobis arss, romelic
safuZvlad daedeba Tanaamsruleblobis dasabuTebas qarTul sisxlis
samarTalSi (III. 1.), bolos ki, gairkveva, Tu ra winapirobebiT aris SesaZle-
beli meTvalyured mdgomisa da danaSaulis distanciurad xelmZRvanelis
Tanaamsruleblad miCneva (III. 2.).
aqve msurs aRvniSno, rom iubilari, profesori guram naWyebia misi
mecnieruli moRvaweobis ganmavlobaSi, sxvadasxva naSromebSi, ikvlevs am-
sruleblobisa da Tanamonawileobis sakiTxebs, maT Soris, qarTul-ger-
manuli sisxlis samarTlis SedarebiTi analizis WrilSi;17 aqedan gamom-
dinare, msurs, didi pativiscemiT mivuZRvna mas, Tavdapirvelad rogorc
Cems leqtorsa da axla ukve Cems ufros kolegas, misTvis saintereso kv-
16
SemdgomSi, teqstSi, sisxlis samarTlis kodeqsi Semoklebulia rogorc ssk.
17
ix.: naWyebia g., danaSaulSi TanamonawileTa Tanabraleulobis dasabuTebis
meTodologiuri problema, samarTlis Jurnali #2, 2013, 169 da momdevno gverdebi,
sadac avtoris mizani viwro gagebiT Tanamonawileobis da misi definiciis filoso-
fiur da meTodologiur WrilSi ganxilvaa da ara farTo gagebiT Tanamonawileobis
saxeebis wminda sisxlissamarTlebrivad dasabuTeba; naWyebia g., organizebuli da-
naSaulisTvis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis dakisrebis zogadTeoriuli
safuZvlebi, wignSi: organizebuli danaSaulis Tanamedrove gamovlinebebis kriminal-
izaciisa da samarTalSefardebis problemebi qarTul sisxlis samarTalSi, Tb., 2012,
21 da momdevno gverdebi, gansakuTrebiT ki 84-92, 95-97, sadac avtori organizebuli
danaSaulisa da danaSaulSi Tanamonawileobis urTierTmimarTebas aanalizebs.

260
levis sferoSi dawerili statia da vusurvo kidev mravali weli janmrTe-
lad moRvaweoba qarTul sisxlis samarTlis mecnierebaSi.

II. amsruleblobisa da Tanamonawileobis gamijvnis sakiTxisaTvis


Tanamedrove qarTul sisxlis samarTlis mecnierebaSi
Tanamedrove qarTul sisxlis samarTlis mecnierebaSi amsruleblobi-
sa da Tanamonawileobis gamijvnis sakiTxi, Tu sisxlis samarTalSi ganvi-
Tarebuli romeli TeoriiT xdeba maTi urTierTgamijvna, ar aris erTgva-
rovani. profesor o. gamyreliZis amsruleblobisa da Tanamonawileobis
Sesaxeb naSromebis analizis Sedegad SeiZleba Semdegi daskvnis gakeTeba:
misi msjeloba amsruleblobisa da Tanamonawileobis gamijvnis Sesaxeb,
erTi mxriv, ZiriTadad efuZneba profesor T. wereTlis mosazrebebs,
rodesac igi, magaliTad, akritikebs rogorc subieqturi, aseve, formal-
ur-obieqturi TeoriiT amsruleblobisa da Tanamonawileobis gamijvnas,18
xolo, meore mxriv, igi axdens am mosazrebebis ganviTarebas da warmoaCens
amsruleblobisa da Tanamonawileobis Semdgom midgomebs, romlebic nawi-
lobriv dResac aqtualuria.19 rac Seexeba moqmedebaze batonobis Teor-
ias, am moZRvrebis Sesaxeb miTiTebebi pirvelad qarTul sisxlis samarT-
lis mecnierebaSi gvxvdeba T. wereTlisa20 da o. gamyreliZis21 naSromebSi,
Tumca, Tavdapirvelad, rogorc `moqmedebaze finaluri batonoba~. sayu-
radReboa, rom dasaxelebuli orive avtoris naSromebSi namsjeli aris
mxolod moqmedebaze finaluri batonobis arsze da ara moqmedebaze ba-
tonobis Tanamedrove gagebaze. es Tanamedrove moZRvreba ganxiluli
iqneba qvemoT (III.1.), xolo rac Seexeba moqmedebaze finalur batonobas,

18
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 159-166, 184, 186;
wereTlis msgavsi mosazrebebis Sesaxeb ix. wereTeli T., sisxlis samarTlis proble-
mebi, II tomi, Tb., 2007, 95-98, 102-103.
19
gamyreliZe jer kidev 1974 wels detalurad aanalizebs hans velcelis mier gan-
viTarebul „moqmedebaze finaluri batonobis cnebas“ da samarTlianad gamoTqvams
kritikul SeniSvnebs mis mimarT, ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I
tomi, Tb., 2011, 170-180. sabolood ki, igi im Sedegamde midis, rom amsruleblobisa
da Tanamonawileobis gamijvna mxolod obieqtur sferoSia SesaZlebeli, miuxedavad
imisa, rom, misive azriT, mxolod obieqturi niSniT amsruleblobis cnebis gansazRvra
am miznisTvis srulyofilad mainc ver CaiTvleba, Sead. gamyreliZe o., sisxlis samar-
Tlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 181-186.
20
wereTeli miuTiTebs, rom moqmedebis finaluri Teoriis wanamZRvrebidan gamomdin-
are, amsrulebelad aris miCneuli is, vinc `qmedobis baton-patronia~, e.i. `finalurad
ganagebda Tavis moqmedebas~, ix. wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi,
Tb., 2007, 109-110.
21
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 170-175.

261
igi samarTlianadaa gakritikebuli rogorc qarTul22, aseve germanul23
sisxlis samarTlis mecnierebaSi. moqmedebaze finaluri batonobis xarve-
zebad mTlianobaSi dasaxelebulia amsruleblobisa da Tanamonawileobis
gamijvnis araTanmimdevruloba da sabolood Tanamonawileobis subieq-
tur TeoriasTan msgavseba.24 Sedegad, T. wereTelica da o. gamyreliZec
emxrobian sakiTxis obieqtur sferoSi gadawyvetas; T. wereTelis gagebiT
TanamonawileTa saxeebis gamijvna unda moxdes „mizezobrivi kavSiris Ses-
axeb dialeqtikuri materializmis swavlebis safuZvelze“;25 Tumca, igi ar
miuTiTebs imaze, Tu rogor unda moxdes aRniSnul moZRvrebaze dayrdno-
biT erTi mxriv, SualobiTi amsruleblobisa da wamqezeblobis da meore
mxriv, Tanaamsruleblobisa da daxmarebis urTierTgamijvna. marTalia, o.
gamyreliZec Tanamonawileobisa da amsruleblobis gamijvnis obieqturi
niSnebiT gadaWras uWers mxars, magram, misive samarTliani miTiTebiT,
amsruleblobis cnebis mxolod obieqturad dadgenac ki ver CaiTvleba
srulyofilad, vinaidan amiT ver moxdeba amsruleblobis yvelas saxis,
upirveles yovlisa ki, SualobiTi amsruleblobis dasabuTeba.26 miuxeda-
vad imisa, rom o. gamyreliZe am sakiTxze yuradRebas amaxvilebs, mis naS-
romebSi ver vxvdebiT pirdapir miTiTebas, Tu romel moZRvrebaze dayrd-
nobiT unda gadaiWras amsruleblobisa da Tanamonawileobis calkeuli
saxeebis gamijvnis sakiTxi. misi naSromebis analizis Sedegad, SeiZleba
gakeTdes daskvna, rom avtoris msjeloba aRniSnuli gamijvnis Sesaxeb ar
aris erTgvarovani da is bevr sakiTxSi moqmedebaze batonobis Teoriis
Tanamedrove midgomebTan garkveulwilad TanxvedraSi modis.27
22
ix.: gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 174-180; wereTe-
li T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 109-111.
23
ix.: Roxin C., Strafrecht, AT II, München, 2003, § 25, Rn. 31; Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft,
9. Aufl., Berlin, 2015, 18-19.
24
ix.: wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 109-110; gamyrel-
iZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 178-179; Roxin C., Strafrecht, AT
II, München, 2003, § 25, Rn. 31; Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015,
18-19.
25
ix. wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 111-114.
26
Sead. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 181-186.
27
magaliTad, gamyreliZe uaryofs SualobiTi amsruleblobis SesaZleblobas Sereuli
umoqmedobis deliqtebSi, ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi,
Tb., 2011, 195-196; gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, III tomi, Tb., 2013,
268; Sereuli umoqmedobis deliqtebis (valdebulebis deliqtebi) SualobiT amsrule-
blobas gamoricxavs aseve mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili
II, Tb., 2011, gverdiTi veli 360-361. germanul sisxlissamarTlebriv literaturaSi
analogiurad wyvets sakiTxs cnobili germaneli profesori roqsini, rodesac igi
moqmedebaze batonobiT Sereuli umoqmedobis dasabuTebas gamoricxavs da am Teoriis
nacvlad, dasasabuTeblad iyenebs e.w. valdebulebis deliqtebs, ix. Roxin C., Täterschaft
und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 458-463, 469, 471-472. momdevno magaliTad SeiZleba

262
moqmedebaze batonobis moZRvreba misi Tanamedrove midgomebiT qar-
Tul sisxlis samarTalSi ganaviTara profesorma m. turavam.28 moqmedeba-
ze batonobis Teorias, akritikebs ra subieqtur da formalur-obieqtur
Teoriebs29, mTlianobaSi mxars uWers aseve profesori q. mWedliSvili-
hedrixi, Tumca, igi, Tanaamsruleblobis dasasabuTeblad, zogierT Sem-
TxvevaSi, erTdroulad iSveliebs rogorc „qmedebaze batonobis Teor-
ias“, aseve, moZvelebul formalur-obieqtur Teorias.30

imis dasaxeleba, rom gamyreliZe, Secnobilad Tu Seucnobelad, „amsruleblis ukan


mdgomi amsruleblis“ samarTlebriv figuras, misi zogierTi gamovlinebiT SesaZle-
blad miiCnevs, rodesac igi teroristuli organizaciis wevrs, romelic moisyidis
pirs saxelmwifo moRvawis mosaklavad, ise, rom uSualo amsrulebels ar gaumxels
am miznisa da msxverplis vinaobis Sesaxeb, miiCnevs teroristuli aqtis SualobiT
amsruleblad da uSualo amsrulebels ki mkvlelobis amsruleblad, ix. gamyreliZe
o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 227-234. dasaxelebuli samar-
Tlebrivi figura ganviTarda germanul sisxlissamarTlebriv literaturaSi da mas
gaaCnia sxvadasxva saxis gamovlinebebi, romlis dasabuTeba swored moqmedebaze ba-
tonobis Tanamedrove moZRvrebiT xorcieldeba; am samarTlebivi figuris ganviTa-
rebasTan da aq dasaxelebuli magaliTis Sesatyvis gamovlinebasTan dakavSirebiT ix.:
Roxin C., Bemerkungen zum „Täter hinter dem Täter“, in: FS Lange zum 70. Geburtstag, Berlin, 1976,
S. 173-174, 177-178, 184-189; Roxin C., Strafrecht, AT II, München, 2003, § 25, Rn. 94-101; Roxin
C., Täterschaft und Tatherrschaft, 8. Aufl., Berlin, 2006, 211-213, 219-220, 700, 703-704. faqtiu-
rad amave samarTlebrivi figuris aRiarebasTan gvaqvs saqme maSinac, roca gamyreliZe
miuTiTebs, rom Tu piri aqezebs meore pirs, romelsac suliT avadmyofad Tvlis,
sinamdvileSi ki, uSualo amsrulebeli Seracxvaunariani aRmoCndeba, wamqezebeli unda
daisajos SualobiT amsruleblad. avtori aqac orive pirs akisrebs pasuxismgeblobas
ganzraxi danaSaulisTvis, ix.: gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi,
Tb., 2011, 198; gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, III tomi, Tb., 2013, 267;
avtori, am ukanaskneli kazusis gadawyvetisTvis mxolod subieqtur warmodgenebze
dayrdnobiT, winaaRmdegobaSi modis misive kritikul poziciasTan subieqtur Teori-
asTan dakavSirebiT, rodesac igi, rogorc ukve teqstSi aRiniSna, akritikebs subieq-
tur Teorias. SualobiTi amsruleblobis dros uSualo amsruleblis TvisebasTan
dakavSirebiT daSvebuli Secdomis dros sakiTxis mxolod subieqturi warmodgenis
mixedviT gadawyvetas dausabuTeblad miiCnevs turava m., sisxlis samarTali, zogadi
nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb., 2013, 328-330.
28
ix. turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-7 gamoc., Tb., 2008,
288-290, sadac avtori dasaxelebul Teorias pirvelad ganixilavs; es Teoria ganxi-
luli da ganvrcobilia saxelmZRvanelos aqtualur gamocemaSi, ix. turava m., sisxlis
samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb., 2013, 336-338.
29
ix. mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gver-
diTi veli 275-277.
30
magaliTad, gaupatiurebisa da mkvlelobis Sesabamisi Semadgenlobis ori piris mier
erToblivad ganxorcielebis dros, Tanaamsruleblobis dasasabuTeblad mWedliSvi-
li-hedrixi iyenebs mxolod qmedebaze batonobas, ix. mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis
samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gverdiTi veli 288-290; Tumca, igi, Sesabamisi
danaSaulis Semadgenlobis ganxorcielebis dros, darajad mdgomis damxmared miCn-
evisTvis iSveliebs rogorc formalur-obieqtur, aseve, „qmedebaze batonobis mkacr

263
zemoaRniSnulis Sedegad, SesaZlebelia, gakeTdes pirveli Suale-
duri daskvna, rom qarTul sisxlis samarTlis mecnierebaSi gabatoneb-
uli Sexeduleba ar iziarebs Tanamonawileobis subieqtur Teorias da
amsruleblobisa da Tanamonawileobis gamijvnas safuZvlad udebs obieq-
tur-Teleologiur meTods, romelic moqmedebaze batonobis moZRvrebis
saboloo aRiarebis winapirobaa. sakiTxisadmi am meTodiT midgoma Seesab-
ameba aseve amsruleblis restriqciul cnebas, romelic asaxulia qarTul
ssk-Si31. aseTi midgoma imsaxurebs mxardaWeras, Tumca, amsruleblobisa
da Tanamonawileobis gamijvnis sakiTxis srulyofilad gadasawyvetad ar
aris sakmarisi da amisTvis saWiroa erTiani kriteriumis SemuSaveba.

III. moqmedebaze funqcionaluri batonobiT Tanaamsruleblobis


dasabuTeba

1. funqcionaluri batonoba rogorc moqmedebaze batonobis


gamovlineba
moqmedebaze funqcionaluri batonoba, rogorc ukve aRiniSna, war-
moadgens moqmedebaze batonobis erT-erT gamovlinebas, amitom, Tavda-
pirvelad, mizanSewonilia moqmedebaze batonobis moZRvrebis arsis ganx-
ilva.
moqmedebaze batonobis Teoria ganviTarda germaniaSi da mogvianebiT
msoflios mraval qveyanaSi ganicada recefcia.32 gamonaTqvami `moqmede-

Teorias“ da amiT ewinaaRmdegeba „qmedebaze funqcionaluri batonobis roqsiniseul


gagebas“, Sead. mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011,
gverdiTi veli 296-301, 310.
31
ix. mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gver-
diTi veli 273-276.
32
„qmedebaze batonobis Teoriis“ transnacionalur xasiaTsa da saerTaSoriso sisx-
lis samarTalSi amsruleblis e.w. qmedebaze batonobis Teoriis mixedviT dasjado-
baze miuTiTebs turava m., saerTaSoriso sisxlis samarTlis safuZvlebi, Tb., 2015,
202; turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb., 2013,
2, 336; moqmedebaze batonobis moZRvrebis sazRvargareTis qveynebSi sul ufro me-
tad aRiarebasTan dakavSirebiT ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin,
2015, 675. aRsaniSnavia aseve, am Teoriis erT-erTi gamovlinebis _ moqmedebaze orga-
nizaciuli batonobis samarTlebrivi figuris _ sxvadasxva qveynebis sisxlis samar-
Tlis mecnierebasa da sasamarTlo praqtikaSi swrafi recefcia, rac gansakuTrebiT
SesamCnevia laTinoamerikul qveynebSi, gansakuTrebiT TvalsaCinod ki asaxulia pe-
rus respublikis sisxlis samarTalsa da praqtikaSi, amasTan dakavSirebiT ix. Rotsch
T., Von Eichmann bis Fujimori _ Zur Rezeption der Organisationsherrschaft nach dem Urteil des
Obersten Strafgerichtshofs Perus, ZIS 11/2009, 549-551 (statiis naxva SesaZlebelia onlain
veb-gverdze www.zis-online.com); Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015,
737-738.

264
baze batonoba~ pirvelad gamoiyena heglerma 1915 wels Tavis naSromSi
`danaSaulis niSnebi~; mogvianebiT, es termini gvxvdeba aseve franklisa da
goldSmidtis naSromebSi, Tumca, samive avtori am termins iyenebs ara am-
sruleblobis moZRvrebasTan mimarTebaSi, aramed mxolod bralis cnebis
farglebSi.33 moqmedebaze batonobis dRevandel SinaarsTan TiTqmis srul
TanxvedraSi myofi moqmedebaze batonobis formulireba warmoadgina
lobem, romelic subieqturi Teoriis formulis animus auctoris nacvlad
animus domini-s uWerda mxars.34 1939 wels ki, moqmedebaze batonobis cne-
bas amuSavebs velceli, romelmac pirvelma moaxdina moqmedebaze batono-
bis arsis SekavSireba moqmedebis finalur moZRvrebasTan da amiT ganavi-
Tara `finaluri amsrulebloba~ mxolod ganzrax Cadenil danaSaulSi,
romelsac safuZvlad swored moqmedebaze finaluri batonobis kriteri-
umi daudo.35 Sedegad, germanul sisxlis samarTlis mecnierebaSi moqmede-
baze batonobis Teoriis damfuZneblad, zogadad, ganixileba velceli da
ara lobe.36 TvalSisacemi aris is, rom moqmedebaze batonobis cnebis gan-
viTarebas, Tavdapirvelad, safuZvlad daedo sruliad sxvadasxva dogma-
tikuri sawyisebi; kerZod, moZRvreba bralze, mizezobriobis adekvaturo-
bis Teoria, Tanamonawileobis subieqturi Teoria da misi kritika da a.S.,
bolos ki, moqmedebis Sesaxeb moZRvreba.37 moqmedebaze batonobis Teoriis
Semdgom ganviTarebas, aseve moqmedebis finaluri Teoriis safuZvelze,
axdens mauraxi, romelic am Teorias, iseve rogorc velceli, mxolod
ganzraxi danaSaulis amsruleblobis dasabuTebisTvis iyenebs; swored
mauraxs ekuTvnis cnobili gamonaTqvami, rom moqmedebaze batonobs is, vi-
sac `ganzraxviT moculi qmedebis Semadgenlobis msvleloba upyria xelT;
misi azriT moqmedebaze batonoba gaaCnia TiToeul monawiles, romelsac,
33
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 60-61. moqmedebaze batono-
bis moZRvrebis ganviTarebasTan dakavSirebiT dawvrilebiT ix. Roxin C., Täterschaft und
Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 60-68.
34
ix.: Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 63; Schünemann B., in: Leipziger
Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25, Rn. 8; Roxin C., Strafrecht, AT II, München,
2003, § 25, Rn. 30.
35
ix.: Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 64; Roxin C., Strafrecht, AT II,
München, 2003, § 25, Rn. 31; Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin,
2007, § 25, Rn. 9; Weißer B., Die mittelbare Täterschaft kraft Organisationsherrschaft, Ad Legendum
4/2012, 244 (245). amsruleblobisa da Tanamonawileobis gamijvnis velceliseuli „moq-
medebaze finaluri batonobis“ Sesaxeb, mis warmoSobasa da mis Semdgom ganviTarebaze
mauraxisa da galisis mier, jer kidev 1974 wels, msjelobs gamyreliZe o., sisxlis
samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 166-174.
36
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 65. moqmedebaze batonobis
Teoriis fuZemdeblebis Sesaxeb miuTiTebs aseve sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba
da danaSaulSi monawileoba, krebulSi: sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evro-
puli ganviTarebis procesSi, Tb., 2013, 191.
37
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 64.

265
sakuTari nebis Sesabamisad, SeuZlia, mTliani Sedegis ganxorcieleba
SeaCeros an misces mas msvleloba;“ moqmedebaze batonoba aris „nebidan
momdinare qmedebis formireba~.38 mauraxis mier Camoyalibebul moqmede-
baze batonobis zogad kriteriums _ „qmedebis Semadgenlobis msvlelobis
xelT pyroba“, romliTac igi Tanaamsruleblobasac axasiaTebda, dResac
didi mniSvneloba eniWeba Tanaamsruleblobis dasabuTebisTvis, vinaidan
is uaxlovdeba roqsinis mier Camoyalibebul moqmedebaze funqcionalur
batonobas.39 moqmedebaze batonobis Teoriam, aseve, mniSvnelovani gan-
viTareba hpova galasis naSromebSi,40 Tumca, am moZRvrebis Tanamedrove
saxiT formireba ukavSirdeba msoflioSi saxelganTqmul germanel mec-
niers klaus roqsins, romelsac aqtiurad uWers mxars m. turava Tavis
naSromebSi41. germanul sisxlissamarTlebriv literaturaSi miuTiTeben,
rom moqmedebaze batonobis cneba Sinaarsobrivad yovlismomcvelad da
sistematizirebulad swored roqsinma gadaamuSava Tavis monografiaSi da
Teoriulad axsna misi arsi, Sesabamisad, man daasrula kidec misi sab-
oloo saxiT ganviTareba.42
moqmedebaze batonobis moZRvrebis Sinaarsobrivi mxaris ganxilvamde,
upirveles yovlisa, gasarkvevia, Tu romeli meTodi da romeli ZiriTadi
principi unda daedos safuZvlad amsruleblobis cnebis gansazRvras,
romelTa meSveobiTac SesaZlebeli iqneba moqmedebaze batonobis Teo-
riasTan kavSiris gamonaxva da sabolood, misi meSveobiT amsruleblobis
dadgena. amsruleblobis cnebis dadgena unda moxdes ontologiur-Tele-
ologiuri meTodiT da amsruleblobis Tanamedrove cnebis gansazRvris
ZiriTadi, saxelmZRvanelo principi, SesaZlebelia Semdegnairad Camoyal-
ibdes: „amsrulebeli aris moqmedebis Sesabamisi msvlelobis centraluri
38
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 69; mauraxiseuli moqmede-
baze batonobis Sesaxeb aseve ix. Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12.
Aufl., Berlin, 2007, § 25, Rn. 9; Weißer B., Die mittelbare Täterschaft kraft Organisationsherrschaft,
Ad Legendum 4/2012, 244 (245).
39
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 70, 280, 311.
40
galasis mier moqmedebaze batonobis cnebis Semdgom ganviTarebasTan dakavSirebiT
ix.: Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 71-75; Roxin C., Strafrecht, AT II,
München, 2003, § 25, Rn. 32; Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin,
2007, § 25, Rn. 10.
41
Sead. magaliTad turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 ga-
moc., Tb., 2013, 2, 336-338.
42
ix.: Schild W., Tatherrschaftslehren, Frankfurt am Main, 2009, 24; Schünemann B., in: Leipziger
Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25, Rn. 10; Heine G., in: Schönke/Schröder,
StGB, 28. Aufl., München, 2010, Vorbem. §§ 25 ff., Rn. 63; Weißer B., Die mittelbare Täterschaft kraft
Organisationsherrschaft, Ad Legendum 4/2012, 244 (245); Sead.: Krey V./Esser R., Strafrecht, AT, 5.
Aufl., Stuttgart, 2012, Rn. 829; Kutzner L., Die Rechtsfigur des Täters hinter dem Täter und der Typus
der mittelbaren Täterschaft, Frankfurt am Main, 2004, 37; Rönnau T., Grundwissen _ Strafrecht:
Mittäterschaft in Abgrenzung zur Beihilfe, in: JuS 2007, 514.

266
Semoqmedi“.43 amiT jer kidev ar aris aRwerili amsrulebloba Sinaarso-
brivad da aqedan gamomdinare, es ZiriTadi principi gagebul unda iqnes,
rogorc amsruleblobis konkretuli formulis dadgenisTvis amosavali
formaluri kriteriumi, meToduri sawyisi.44 mas Semdeg, rac gansazRvru-
lia amsruleblobis dadgenis meTodi da ZiriTadi principi, ukve SesaZle-
belia, rom aq SemuSavebuli saxelmZRvanelo principi _ amsrulebelia mo-
qmedebis Sesabamisi msvlelobis centraluri Semoqmedi, mTavari figura
(personaJi) _ safuZvlad daedos da daukavSirdes moqmedebaze batonobis
moZRvrebas da Semdeg ki, gairkves am ukanasknelis Sinaarsobrivi mxare.45
aRniSnulidan gamomdinare, moqmedebaze batonobis zogadi gagebiT, „mo-
qmedebis batonad“ SesaZlebelia mxolod im piris miCneva, vinc „konkre-
tuli moqmedebis msvlelobis centraluri Semoqmedia“; rac Seexeba imas,
Tu ra garemoebebis safuZvelze iTvleba piri moqmedebis batonad da
Semadgenlobis Sesabamisi msvlelobis mTavar figurad, aseve is, Tu ro-
gor dadgindes es niSnebi (moqmedebis batoni, mTavari figura) konkretul
SemTxvevaSi, unda ganisazRvros moqmedebaze batonobis cnebiT.46
moqmedebaze batonoba aris Sinaarsobrivad Sevsebadi cneba47, rac
niSnavs imas, rom is, erTi mxriv, xasiaTdeba ara zusti definiciiT an
piriqiT, ganusazRvreli cnebis niSniT, aramed aRwerilobiTi niSniT,
romlis meSveobiTac moqmedebaze batonobis cnebas Seswevs gansxvavebu-
li kazusuri situaciebis dros TiToeulisTvis damaxasiaTebel ZiriTad
arsze morgebisa da tipiuri SemTxvevebis sxvadasxva niSnebiT mkacrad
gamokveTis unari, romlis meSveobiTac SesaZlebeli xdeba amsruleblis
cnebis Sesaxeb generaluri Sefasebis gakeTeba;48 meore mxriv ki, aseT Si-
naarsobrivad Sevsebad cnebas axasiaTebs „regulirebadi“, „mimarTulebis
mimcemi“ niSani, rac gulisxmobs imas, rom winaswar Znelad ganWvretad
aratipiur SemTxvevebSi, rodesac amsruleblobis dadgena ver xorciel-
deba ukve SemuSavebuli generaluri SefasebiT, maSin rCeba SesaZlebloba,
rom amsruleblobis dadgenis Sesaxeb Riad datovebuli sakiTxebi, `mimar-
Tulebis mimcemi~ principebis gamoyenebiT, yoveli konkretuli SemTxve-
vis individualuri SefasebiT ganxorcieldes.49
43
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 19-25.
44
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 25-26.
45
Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 107-108.
46
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 108.
47
germanulad ewodeba „offener Begriff“. moqmedebaze batonobis, rogorc Sinaarsobrivad
Sevsebadi cnebis Sesaxeb ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 122-
126.
48
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 123-125; Sead. Weißer B., Die
mittelbare Täterschaft kraft Organisationsherrschaft, Ad Legendum 4/2012, 244 (245).
49
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 125; moqmedebaze batonobis
cnebasTan dakavSirebiT Sead. Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl.,

267
aRniSnulis Sedegad, xazi unda gaesvas imas, rom moqmedebaze batono-
bis Tanamedrove moZRvrebis mixedviT, amsrulebeli, gavrcelebuli meta-
foriT, aris moqmedebis Sesabamisi msvlelobis centraluri Semoqmedi,
mTavari figura50.51 centraluri figura saxezea amsruleblobis samive
ZiriTadi formis dros, kerZod, uSualo amsruleblobis, Tanaamsrule-
blobisa da SualobiTi amsruleblobis dros, rac Tavis mxriv niSnavs
imas, rom amsruleblobis es samive safexuri Seesabameba moqmedebaze ba-
tonobis sam saxes52; pirvel SemTxvevaSi, piri, danaSaulis Semadgenlobis
uSualod, sakuTari xeliT ganxorcielebiT xdeba centraluri figura,
rac niSnavs moqmedebaze batonobas, romelic uSualo amsruleblobas
axasiaTebs; meore SemTxvevaSi, pirs, danaSaulis ganxorcielebis stadi-
aze, sxvasTan erToblivi monawileobiT, mniSvnelovani funqciuri wvlili
Seaqvs danaSaulis CadenaSi, rac gulisxmobs moqmedebaze funqcionalur
batonobas, romelic Tanaamsruleblobas asabuTebs; mesame SemTxvevaSi ki,
piri, ise, rom danaSaulis Semadgenlobis ganxorcielebis dros adgilze
ar imyofeba an ar monawileobs mis uSualod ganxorcielebaSi, uSualo
amsruleblis meSveobiTa da masze batonobiT Cadis danaSauls, rac nebis
batonobas niSnavs da SualobiT amsruleblobas afuZnebs.53
rac Seexeba statiis qvakuTxeds, moqmedebaze funqcionaluri batono-
biT Tanaamsruleblobis dasabuTebas, am moZRvrebis mizania iseTi SemTx-
vevebis dasabuTeba, rodesac adgili ara aqvs arc moqmedebaze uSualo
batonobas da arc nebis batonobas.54 funqcionaluri batonobis arsis
TvalsaCinod warmoCena SesaZlebelia Tanaamsruleblobis Semdegi praqti-
kuli magaliTiT: erTi piri akavebs dazaralebuls, meore ki sasikvdilo

Berlin, 2007, § 25, Rn. 38.


50
aRniSnulTan dakavSirebiT dawvrilebiT ix.: Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9.
Aufl., Berlin, 2015, 25-32; Schild W., Tatherrschaftslehren, Frankfurt am Main, 2009, 25-26.
51
ix.: Roxin C., Strafrecht, AT II, München, 2003, § 25, Rn. 10-13, 27; Schünemann B., in: Leipziger
Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25, Rn. 38-39, Sunemani 39-e gverdiT vel-
Si miuTiTebs, rom roqsinis mier SemuSavebuli es abstraqtuli ZiriTadi principi
SesaZlebelia ufro dakonkretdes, kerZod, rogorc „Sedegis safuZvelze batonoba“;
Heine G., in: Schönke/Schröder, StGB, 28. Aufl., München, 2010, Vorbem. §§ 25 ff., Rn. 62; Rönnau T.,
Grundwissen _ Strafrecht: Mittäterschaft in Abgrenzung zur Beihilfe, in: JuS 2007, 514; Krey V./Esser
R., Strafrecht, AT, 5. Aufl., Stuttgart, 2012, Rn. 829; Heinrich B., Strafrecht, AT, 3. Aufl., Stuttgart,
2012, Rn. 1206; Kühl K., Strafrecht, AT, 7. Aufl., München, 2012, § 20, Rn. 26.
52
ix. Roxin C., Strafrecht, AT II, München, 2003, § 25, Rn. 28.
53
ix.: Roxin C., Strafrecht, AT II, München, 2003, § 25, Rn. 28; Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft,
9. Aufl., Berlin, 2015, 306; Krey V./Esser R., Strafrecht, AT, 5. Aufl., Stuttgart, 2012, Rn. 830-833; Kühl
K., Strafrecht, AT, 6. Aufl., München, 2008, § 20, Rn. 27-28; Heinrich B., Strafrecht, AT II, 2. Aufl.,
Stuttgart, 2010, Rn. 1206; Rönnau T., Grundwissen _ Strafrecht: Mittäterschaft in Abgrenzung zur
Beihilfe, in: JuS 2007, 514; Geppert K., Die Mittäterschaft (§ 25 Abs. 2 StGB), in: JURA 2011, 30.
54
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 275, 277.

268
Wrilobebs ayenebs mas55. piri romelic akavebs dazaralebuls, ar axor-
cielebs mkvlelobis Semadgenlobas uSualod, anu mas ar gaaCnia moqmede-
baze batonoba. aseT pirs arc nebis batonoba aqvs, vinaidan is ar iyenebs
masTan erTad moqmed Semadgenlobis uSualod ganmaxorcielebel pirs
e.w. cocxal iaraRad.56 aq, logikuria, Cndeba kiTxva, maSin rogor moxdes
aseTi pirisTvis mkvlelobaSi Tanaamsruleblobis dasabuTeba? dasmul
kiTxvaze pasuxis gasacemad, saqarTvelos ssk-is 22-e muxlis meore al-
ternatavSi mocemuli sityvebis _ sxvasTan (TanaamsrulebelTan) erTad
[...] monawileobda~ _ gaTvaliswinebiT, mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli
danaSaulis Tanaamsruleblobis erToblivi monawileobis struqtura57,
romelic diametralurad gansxvavdeba ra uSualo da SualobiTi ams-
ruleblobis struqturisagan58, safuZvlad daedeba moqmedebaze funqcio-
naluri batonobis moZRvrebiT Tanaamsruleblobis dasabuTebas.59 garda
amisa, Tanaamsruleblobis es Taviseburi struqtura, naTlad gamoxatuli
misi sakanonmdeblo definiciiT, dakonkretebulia saqarTvelos ssk-is
22-e muxlis meore alternativaSi. kerZod, `amsrulebelia is, vinc [...] sx-
vasTan (TanaamsrulebelTan) erTad uSualod monawileobda~ danaSaulis
CadenaSi. amdenad, erTi mxriv, gasarkvevia, Tu rogor unda dasabuTdes
funqcionaluri batonobis moZRvrebiT Tanaamsruleblobis erToblivi
monawileobis struqtura da meore mxriv, rogor unda iqnes gagebuli
Tanaamsruleblobis obieqturi niSani _ erToblivi danaSaulis uSualod
Cadena. mizanSewonilia, statiis farglebSi, yuradReba aRar gamaxvildes
Tanaamsruleblobis subieqtur niSanze, rom Tanaamsruleblobis dasab-
uTebisTvis aucilebelia danaSaulis Cadenis erToblivi gegmis, igive, er-
Toblivi gadawyvetilebis arseboba60.
55
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 275.
56
Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 276, 278.
57
Tanaamsruleblobis struqturasTan da winapirobebTan dakavSirebiT ix.: Roxin C.,
Strafrecht, AT II, München, 2003, § 25, Rn. 188-218; Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB,
Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25, Rn. 155-156, 173-197; Heine G., in: Schönke/Schröder, StGB,
28. Aufl., München, 2010, Vorbem. §§ 25 ff., Rn. 80-83; Sead. turava m., sisxlis samarTali,
zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb., 2013, 336-338.
58
ix. Roxin C., Strafrecht, AT II, München, 2003, § 25, Rn. 188; Sead.: Schünemann B., in: Leipziger
Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25, Rn. 155, 157; Heine G., in: Schönke/Schröder,
StGB, 28. Aufl., München, 2010, Vorbem. §§ 25 ff., Rn. 80.
59
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 278-279.
60
Tanaamsruleblobis subieqtur niSanTan dakavSirebiT germanul sisxlis samarTal-
Si ix.: Heinrich B., Strafrecht, AT, 3. Aufl., Stuttgart, 2012, Rn. 1222-1224; Kühl K., Strafrecht, AT, 6.
Aufl., München, 2008, § 20, Rn. 103-106; Krey V./Esser R., Strafrecht, AT, 5. Aufl., Stuttgart, 2012, Rn.
942-968; Geppert K., Die Mittäterschaft (§ 25 Abs. 2 StGB), in: JURA 2011, 32; Schünemann B., in:
Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25, Rn. 173-179; Roxin C., Strafrecht, AT
II, München, 2003, § 25, Rn. 190-197; Roxin, Die Mittäterschaft im Strafrecht, in: JA 1979, 519-520.
qarTul sisxlis samarTalSi dasaxelebul niSanTan dakavSirebiT ix.: mWedliSvili-

269
aq dasmul SekiTxvaze pasuxis gasacemad, Tavdapirvelad gansaxilve-
lia Tanaamsruleblobis ZiriTadi Tavisebureba (struqtura), romelic,
misi sakanonmdeblo definiciidan gamomdinare, mdgomareobs imaSi, rom
danaSaulis uSualod monawile TiToeuli piri erToblivi ZalisxmeviT
(erToblivi monawileobiT) batonobs Semadgenlobis Sesabamisi xdomilebis
mTlian msvlelobaze.61 danaSaulis Tanaamsrulebels damoukideblad ara
aqvs mTlian moqmedebaze batonoba, igi nawilobrivadac ar batonobs mo-
qmedebaze, Semadgenlobis ganxorcielebaze sruli batonoba ramdenime
piris xelSi mxolod erToblivad aris mocemuli. es niSnavs imas, rom
Tanaamsruleblebs mxolod erToblivad SeuZliaT imoqmedon ise, rom
mTliani moqmedebis bedi TiToeuli maTganis xelSia.62 aqedan gamomdi-
nare, dasaxelebuli mkvlelobis SemTxvevaSi, orive piri, is vinc akavebs
dazaralebuls da masTan erTad moqmedi meore piri, romelic Wrilobebs
ayenebs dazaralebuls, aris mTliani danaSaulis Tana-amsrulebeli da
Sesabamisad, Tana-mebatone.63 amitom, danaSaulSi erTobliv monawileo-
bas TanabatonobisTvis is mniSvneloba aqvs, rom damoukideblad moqmedi
TiToeuli piri verafers gaxdeba: erTi mxriv, calke aRebuli dazaraleb-
ulis dakaveba ZaladobiT ver gamoiwvevs mkvlelobas; erToblivad dasax-
uli gegma ganxorcieldeba mxolod maSin, Tu meore Tanaamsrulebelic
imoqmedebs. meore mxriv, es ukanasknelic ver miaRwevs Sedegs Wrilobebis
miyenebiT, Tu piri ar iqneba dakavebuli. aqedan daskvna, orive Tanaams-
ruleblisTvis mdgomareoba erTidaigivea: maT gegmis ganxorcieleba mx-
olod erToblivi danawilebuli moqmedebiT SeuZliaT, magram TiToeul
maTgans aseve SeuZlia mTliani gegmis CaSla, im SemTxvevaSi Tu uars ityvis
moqmedebaSi sakuTari funqciuri da gadamwyveti mniSvnelobis mqone wv-
lilis Setanaze. swored aqedan gamomdinare upyria xelT TiToeul pirs,
sakuTari funqciurad gadamwyveti wvlilis Setanis gaTvaliswinebiT, Se-
sabamisi deliqtis ganxorcielebis bedi da Sesabamisad, es aris dasmul
SekiTxvaze pasuxi, Tu rogor aris SesaZlebeli funqcionaluri batono-
biT mkvlelobis Tanaamsruleblobis dasabuTeba.64
qarTul sisxlis samarTlis mecnierebaSi Tanaamsruleblobis erTo-

hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gverdiTi veli 317-326;
gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 284-312.
61
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 277.
62
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 277.
63
Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 277-279.
64
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 278; Roxin C., Strafrecht, AT II,
München, 2003, § 25, Rn. 188. msgavsad asabuTebs Tanaamsruleblobas qarTul sisxlis
samarTalSi sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileoba, krebul-
Si: sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis procesSi, Tb., 2013,
205-206.

270
blivi monawileobis struqturis Sesaxeb, aq warmoCenili midgomiT, ar
aris namsjeli, vinaidan, Tanaamsrulebloba umetesad gagebuli iyo ro-
gorc uSualo amsrulebloba.65 rac Seexeba danaSaulis CadenaSi uSualod
monawileobis xarisxis ganmartebasTan dakavSrebiT arsebul Sexedule-
bebs, isini ar aris erTgvarovani. aq problema mdgomareobs SemdegSi: mar-
Talia, aRiarebulia, rom piris Tanaamsruleblad miCnevisTvis aucile-
belia mis mier qmedebis Semadgenlobis sul mcire erTi nawilis (niSnis)
ganxorcieleba mainc66, magram ra udgas win imis aRiarebas, rom piris mier
danaSaulis Cadenis procesSi uSualod CarTuloba, adgilze yofniT Tu
mis gareSe, Semadgenlobis arc erTi niSnis ganxorcielebiT, magram mis
ganxorcielebaSi Sesabamisi wvlilis SetaniT, aseve sakmarisia piris Ta-
naamsruleblad miCnevisTvis?67 T. wereTlis azriT Tanaamsruleblad ar
unda CaiTvalos piri, romelic danaSaulis Semadgenlobas ar axorcie-
lebs.68 o. gamyreliZec msgavs pozicias anviTarebs, rom Tanaamsrulebeli
Semadgenlobas unda asrulebdes an mTlianad an nawilobriv mainc.69 igi mi-
iCnevs, rom `iseT deliqtebSi, rogoricaa magaliTad, mkvleloba, sxeulis
dazianeba, gaupatiureba da sxva., sadac Zaladoba Semadgenlobis aucile-
beli niSania, TanaamsruleblobisTvis sakmarisia, Tu pirma Semadgenlobis
mxolod es niSani Seasrula.~70 aseTi midgoma Tanaamsruleblobis sakiTxis
naxevrad gadawyvetis tolfasia, amitom, saWiroa im avtorTa Tanamedrove
poziciebis ganxilva, romlebic sapirispiro mosazrebebs anviTareben. m.
turava, formalur-obieqturi Teoriis sapirispirod, upiratesobas an-
iWebs funqcionaluri batonobiT Tanaamsruleblobis dasabuTebas qar-
Tul sisxlis samarTalSi da aRniSnavs, rom piri, romelic `funqcionalu-
rad dakavSirebuli iyo qmedebis Semadgenlobis ganxorcielebis uSualo

65
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, III tomi, Tb., 2013, 261; gamyreliZe
o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 261-262; Sead. wereTeli T., sisx-
lis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 134. sapirispiro Tanamedrove pozicia-
sTan dakavSirebiT Sead.: mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili
II, Tb., 2011, gverdiTi veli 301; sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi
monawileoba, krebulSi: sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis
procesSi, Tb., 2013, 205-208; turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva,
me-9 gamoc., Tb., 2013, 336-338.
66
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 262; mWedliSvi-
li-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gverdiTi veli 286-291;
wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 138.
67
msgavsad svams sakiTxs mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili
II, Tb., 2011, gverdiTi veli 292.
68
ix. wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 135.
69
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 262, 284; ga-
myreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, III tomi, Tb., 2013, 261.
70
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 262.

271
procesTan~, aris Tanaamsrulebeli da ara damxmare.71 igi miuTiTebs, rom
funqcionaluri moZRvrebis midgomiT Tanaamsruleblobis dasabuTebas
iziarebs qarTuli sasamarTlo praqtikac da sakiTxisadmi aseTi midgoma
SesabamisobaSi modis aseve saqarTvelos ssk-is 22-e muxlSi mocemuli Ta-
naamsruleblobis definiciasTan.72 misive azriT, Tanaamsruleblobis cne-
baSi mocemuli sityvebi `uSualod monawileobda~, gulisxmobs ara mxolod
Semadgenlobis uSualod ganxorcielebas, aramed, aseve, piris danaSaulis
Cadenis uSualo procesSi CarTulobasa da monawileobas qmedebis Semad-
genlobis ganxorcielebis gaadvilebis mizniT.73 Tanaamsruleblobis das-
abuTebisaTvis yovelTvis aucileblad ar miaCnia qmedebis Semadgenlobis
uSualod ganxorcieleba d. sulaqveliZesac, romelic aseve miuTiTebs qa-
rTul sasamarTlo praqtikaSi funqcionaluri batonobis midgomebiT Ta-
naamsruleblobis dasabuTebaze74; igi danaSaulis uSualod monawiled da
Tanaamsruleblad miiCnevs pirs, romelic marTalia, ar imyofeba SemTx-
vevis adgilze, magram uSualod da distanciurad CarTulia danaSaulis
msvlelobis procesSi.75 ufro konkretulad msjelobs q. mWedliSvili-he-
drixi, romelic, sabolood, igive Sedegamde midis, rogor Sedegamdec aq
dasaxelebuli bolo ori avtori mivida. kerZod, q. mWedliSvili-hedrixis
azriT qarTul sisxlis samarTalSi SesaZlebelia moqmedebaze funqcio-
naluri batonobis moZRvrebis gamoyenebiT iseTi piris Tanaamsruleblad
miCneva, „romelic, marTalia, qmedebis Semadgenlobas Tavad uSualod ar
asrulebs, magram [...] gadamwyvet rols asrulebs qmedebis Semadgenlobis
uSualod ganxorcielebaSi, [...] qmedebis Cadena-arCadenis sakiTxs wyvets
da amgvarad qmedebaze batonobs.“76 garda amisa, sworad SeniSnavs avtori,
rom Semadgenlobis nawilobriv ganxorcieleba TanaamsruleblebisTvis
erTmaneTis qmedebebis urTierTSeracxvas iwvevs.77 aseTi urTierTSeracx-
vis gamoyeneba swored rom funqcionaluri batonobiT aris SesaZlebeli

71
ix. turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb., 2013,
336-337.
72
ix. turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb., 2013, 337.
73
Sead. turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb.,
2013, 337.
74
ix. sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileoba, krebulSi:
sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis procesSi, Tb., 2013,
205-206.
75
Sead. sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileoba, krebulSi:
sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis procesSi, Tb., 2013,
207-208.
76
ix. mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gver-
diTi veli 301.
77
ix. mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gver-
diTi veli 285.

272
da aseT urTierTSeracxvas SeiZleba hqondes adgili aseve im SemTxvevaSi,
rodesac Semadgenlobis niSnebs mxolod erT-erTi Tanaamsrulebeli as-
rulebs, meore ki danaSaulis uSualod ganxorcielebis dros gadamwyvet
rols TamaSobs.
rac Seexeba aq ganxilul poziciebs, mxardaWeras imsaxurebs rogorc
m. turavas da d. sulaqveliZis midgomebi, aseve q. mWedliSvili-hedrixis
pozicia Tanaamsruleblobis dasabuTebasTan mimarTebaSi da mizanSewo-
nilia, kidev ufro gamyardes Tanaamsruleblobis mecnieruli dasabuTeba
da misi ganmarteba moxdes aseve `meToduri pluralizmis~78 safuZvelze,
raTa mTlianobaSi aixsnas saqarTvelos ssk-is 22-e muxlis me-2 alterna-
tivis ratio legis79:
Tavdapirvelad, saWiroa, ganxilul iqnes saqarTvelos moqmed ssk-Si
Tanaamsruleblobis asaxvis istoriuli konteqsti. Tanaamsruleblobis
definicia ar iyo pirdapir gansazRvruli adre moqmed sabWoTa sisxlis
samarTlis kodeqsebSi.80 1958 wlis sisxlis samarTlis kanonmdeblobis
safuZvlebis me-17 muxli da saqarTvelos 1960 wlis ssk-is me-19 muxli
gansazRvravda mxolod uSualo amsruleblis cnebas, kerZod, `amsrule-
blad iTvleba is piri, vinc uSualod Caidina danaSauli.~81 aqedan gamom-
dinare, sisxlis samarTlis Teoria iZulebuli iyo, Tanaamsrulebloba
ganemarta mxolod uSualo amsruleblobis cnebis farglebSi.82
rac Seexeba Semdgom punqts, es aris Tanaamsruleblobis arsebuli
sakanonmdeblo redaqcia, romelic ar emTxveva saqarTvelos moqmedi ssk-
is 22-e muxlis pirvel alternativaSi mocemuli uSualo amsruleblis
definicias, romelic erTmniSvnelovnad moiTxovs danaSaulis uSualod
Cadenas. kerZod, TanaamsruleblobisTvis gaTvaliswinebuli danaSaulis
CadenaSi mxolod uSualod monawileoba ar aris sakmarisi uSualo ams-
ruleblobisTvis. aqedan gamomdinare, Tanaamsruleblobis definicia ar
emTxveva uSualo amsruleblobas.83 aseTi midgomis daSvebis SemTxvevaSi,
78
aRniSnulTan dakavSirebiT ix. xubua g., samarTlis Teoria, Tb., 2004, gverdiTi veli
469; turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb., 2013,
35; turava m., sisxlis samarTali, danaSaulis moZRvreba, Tb., 2011, gverdiTi veli 228.
79
normis obieqturi miznis dadgenasTan dakavSirebiT ix.: xubua g., samarTlis Teoria,
Tb., 2004, gverdiTi veli 458-463; Zippelius R., Juristische Methodenlehre, 10. Aufl., München,
2006, 59-63 (qarTuli Targmani).
80
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 261; wereTeli
T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 134.
81
ix.: gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 261; wereTeli
T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 134.
82
ix.: gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, I tomi, Tb., 2011, 261-262; wereTe-
li T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 134.
83
Sunemani germanul sisxlis samarTalSi Tanaamsruleblobis cnebis gagebis Sesaxeb
sworad miuTiTebs, rom danaSaulis erToblivad Cadena ar unda iqnes gagebuli ro-

273
gamodis rom kodeqsi orjer ganmartavs uSualo amsruleblobas, rac tav-
tologiaa. logikuria, rom kanonmdebels aseTi Secdoma ar dauSvia. man
Tanamsruleblobis definicias sxva Sinaarsobrivi datvirTva mianiWa.
mesame punqtis saxiT unda iTqvas, rom Tanaamsruleblobis definicia-
Si mocemuli sityvebi _ sxvasTan erTad uSualod monawileoba danaSaulis
CadenaSi, xazs usvams imas, rom kanonmdebelma aqcenti gaakeTa imaze, rom
Tanaamsruleblobis arsi mdgomareobs danaSaulis mxolod da mxolod
erToblivad, erToblivi ZalisxmeviT CadenaSi. moqmedebaze funqciona-
luri batonobis ZiriTadi arsi TanaamsruleblobisTvis swored dana-
Saulis mxolod erToblivad Cadenis aucileblobaze miuTiTebs; aqedan
gamomdinare, Tanaamsruleblobis sakiTxi unda gadawydes ara TiToeuli
piris wvlilis gancalkevebulad SefasebiT, aramed mxolod erTmaneTTan
kavSirSi, qmedebisTvis maTi funqciuri mniSvnelobis gaTvaliswinebiT.
garda amisa, unda aRiniSnos, rom sityvebs, danaSaulis CadenaSi uSua-
lod monawileoba, is swori datvirTvac aqvs, rom erTi mxriv, mxolod
momzadebis etapze ganxorcielebuli moqmedeba da meore mxriv, Semad-
genlobis ganaxorcielebis dasrulebis Semdeg Cadenili qmedeba ar da-
kvalificirdes Tanaamsruleblobad. Sesabamisad, es sityvebi iZlevian
SesaZleblobas, Tanaamsruleblobad dakvalificirdes iseTi SemTxvevebi,
rodesac uSualod Semadgenlobis ganxorcielebis dros piri uSualo
monawileobas iRebs meTvalyured dgomiT an distanciuri xelmZRvanelo-
biT, Tu saxeze iqneba moqmedebze funqcionaluri batonobis winapirobebi.
bolos ki, amsrulebloba da Sesabamisad, Tanaamsrulebeloba, normis
sistemuri ganmartebis TvalTaxedvidan84, warmoadgens ZiriTad samarT-
lebriv figuras TanamonawileobasTan mimarTebaSi, romelic mxolod meo-
radi samarTlebrivi figuraa,85 rac dasturdeba aseve saqarTvelos ssk-
is 25-e muxlis me-3 nawilis Sinaarsobrivi gaanalizebiT.
ganxilulis Sedegad, meore Sualeduri daskvnis saxiT unda iTqvas,
rom ar arsebobs racionaluri safuZveli, formulireba _ sxvasTan er-
Tad uSualod monawileoba danaSaulis CadenaSi, gagebuli iqnes rogorc
danaSaulis Semadgenlobis uSualod ganxorcieleba. moqmedebaze funq-
cionaluri batonobis moZRvrebas Seswevs unari daasabuTos Tanaamsrule-

gorc TiToeuli Tanaamsruleblis mier qmedebis Semadgenlobis uSualod Cadenis


valdebuleba. misi azriT, aseT SemTxvevaSi Tanaamsruleblobis normis arseboba azrs
dakargavda, ix. Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25,
Rn. 155. msgavs pozicias anviTarebs aseve roqsini, ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft,
9. Aufl., Berlin, 2015, 37.
84
normis sistemur ganmartebasTan dakavSirebiT ix. xubua g., samarTlis Teoria, Tb.,
2004, gverdiTi veli 464-468.
85
amsruleblobis cnebis pirvelad xasiaTsa da Tanamonawileobis meorad mniSvnelo-
baze ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 26-28.

274
bloba Semdegi TvalsaCino formuliT: Tanaamsrulebloba aris `funqcio-
naluri~, e.i. moqmedebaze sakuTari saqmianobiT ganpirobebuli batonoba,
ramdenadac TiToeuli piris Tana-batonoba, danaSaulis ganxorcielebis
mTliani gegmis farglebSi TiToeulisaTvis miniWebuli mniSvnelovani
funqciidan gardauvlad gamomdinareobs.86 swored am formuliT aris Ses-
aZlebeli moqmedebaze batonobis damoukidebeli saxis, funqcionaluri
batonobis gamoyofa.87 am formulis meSveobiT, piris moqmedeba, romelic,
cemis Semadgenlobis ganxorcielebis dros danaSaulis Cadenis adgilze
rCevebis micemiTa da SeZaxilebiT Semoifargleba, unda dakvalificirdes
daxmarebad. aseve damxmare iqneba piri, romelic dokumentis gamyal-
bebels, winaswari erToblivi SeTanxmebis gareSe gadascems specialur
wasaSlel saSualebas.88 aq dasaxelebul orive SemTxvevaSi ar xdeba iseTi
wvlilis Setana danaSaulis CadenaSi, romelsac damoukidebeli funqcia
mieniWeboda erToblivi gegmis farglebSi, rac, Sesabamisad, gamoricxavs
Tanaamsruleblobas.89

2. danaSaulis Cadenis dros meTvalyured mdgomisa da


danaSaulebrivi organizebuli jgufis distanciurad xelmZRvaneli
organizatoris pasuxismgeblobis dasabuTeba
mas Semdeg rac garkveulia, rom moqmedebaze funqcionaluri batono-
bis moZRvrebis meSveobiT SesaZlebelia danaSaulis Tanaamsruleblobis
dasabuTeba da Camoyalibebulia aseTi dasabuTebis ZiriTadi kriteriume-
bi, axla ukve gasarkvevia sakiTxi, Tu ra winapirobebiT aris SesaZlebeli
Tanaamsruleblobis sakiTxis gadawyveta statiis SesavalSi dasaxelebul
or konkretul SemTxvevaSi: pirveli, piri danaSaulis Cadenis adgilze
imyofeba da meTvalyureobs mis msvlelobas; meore, danaSaulebrivi orga-
nizebuli jgufis xelmZRvaneli organizatori danaSaulis Cadenis adgil-
ze ar imyofeba, magram distanciurad xelmZRvanelobs qmedebis Semadgen-
lobis msvlelobas. dasawyisSive unda aRiniSnos, rom orive es SemTxveva
saWiroebs diferencirebul midgomas da erTmniSvnelovnad imis Tqma, rom
SesaZloa saxeze iyos, erTi mxriv, Tanaamsrulebloba an daxmareba da
meore mxriv ki, Tanaamsrulebloba an organizatoroba, ar iqneba sakiTx-
isadmi swori midgoma.
pirveli SemTxveva cxoveli diskusiis sagania qarTul sisxlis samar-
Tlis mecnierebaSi. T. wereTeli TanaamsrulebelTa wridan gamoricxavda

86
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 280, 284.
87
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 280.
88
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 280-281.
89
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 280-281.

275
imas, `vinc danaSaulis Cadenis momentSi sadarajoze dgas, an is, vinc da-
naSaulis Cadenis momentSi dabrkolebas acilebs uSualo amsrulebels
da amiT aZlevs maT SesaZleblobas, bolomde miiyvanon danaSauli.~90 ase-
Ti msjeloba zogadi xasiaTisaa, vinaidan aucilebelia konkretuli Sem-
Txvevis yvela detalis gaanalizeba da mxolod amis Semdeg, Sesabamisi
daskvnis gakeTeba. T. wereTlis aseTi msjeloba ganpirobebuli unda iyos
erTi mxriv imiT, rom maSindeli kodeqsi, rogorc ukve aRiniSna, pirdapir
ar gansazRvravda Tanaamsruleblis definicias da erTaderTi SesaZle-
bloba aseTi piris Tanaamsruleblad miCnevisa iyo misi uSualo amsrule-
belTan gaTanabreba; meore mxriv ki, maSindeli kanonmdeblobiT damxmaris
definiciaSi pirdapir iyo miTiTebuli danaSaulis dabrkolebis Tavidan
acilebaze91, rac wereTels darajad dgomis arsebiT niSnad miaCnda92.
meTvalyured dgomas o. gamyreliZec daxmarebad akvalificirebs, yovel-
gvari konkretuli situaciis daxasiaTebis gareSe.93 darajad mdgomis Ta-
naamsruleblad dakvalificirebas funqcionaluri batonobis Teoriis
midgomebiT, yovelgvari diferencirebis gareSe, aseve ewinaaRmdegeba q.
mWedliSvili-hedrixi.94 Tumca, misi Sexedulebebis analiziT SeiZleba ga-
keTdes daskvna, rom igi, zogadad ar gamoricxavs darajad mdgomis Ta-
naamsruleblad dakvalificirebas moqmedebaze funqcionaluri batono-
biT, Tu igi qmedebis Semadgenlobis ganxorcielebisas gadamwyvet rols
asrulebs.95 ganxiluli mosazrebebis sapirispiro Sexedulebas qarTul
sisxlis samarTalSi anviTarebs m. turava, romelic mxars uWers darajad
mdgomis Tanaamsruleblobis dasabuTebas moqmedebaze funqcionaluri
batonobiT.96 m. turavas es Sexeduleba, iseve rogorc q. mWedliSvili-
hedrixis midgoma darajad mdgomis Tanaamsruleblad miCnevis Sesaxeb,
zogadad imsaxurebs mxardaWeras, Tumca, unda aRiniSnos, rom saWiroa,
meTvalyured dgomis yoveli konkretuli SemTxvevis diferencirebulad
gadawyveta97.
TanaamsruleblobisaTvis damaxasiaTebeli moqmedebaze erToblivi ba-
90
ix. wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 135.
91
ix. wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 174.
92
ix. wereTeli T., sisxlis samarTlis problemebi, II tomi, Tb., 2007, 136.
93
ix. gamyreliZe o., sisxlis samarTlis problemebi, III tomi, Tb., 2013, 280.
94
ix. mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gver-
diTi veli 296-300.
95
Sead. mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili II, Tb., 2011, gver-
diTi veli 298, 301; zogadad, avtori Tanaamsruleblobis mTel rig SemTxvevebs amave
naSromSi swored moqmedebaze funqcionaluri batonobiT asabuTebs, Sead. gverdiTi
veli 301, 310.
96
ix. turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-8 gamoc., Tb., 2010,
271-272.
97
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 282-283.

276
tonobis arsis iseTi kriteriumebiT dadgena, rogoricaa naturalisturi,
fsiqologiuri da kognitur-logikuri, mxolod araswor mocemulobas
iZleva danaSaulSi monawile pirebis mier danaSaulis CadenaSi realuri
wvlilis SetanasTan mimarTebaSi.98 amitom, meTvalyured dgoma Tanaam-
sruleblobad unda dakvalificirdes mxolod im SemTxvevaSi, rodesac
danaSaulis Semadgenlobis ganxorcieleba saWiroebda aseTi pirovnebis
arsebobas, e.i. roca mis moqmedebas hqonda rolebis ganawilebis Sedegad
miniWebuli damoukidebeli funqcia erToblivi gegmis farglebSi.99 gadam-
wyveti mniSvneloba Tanaamsruleblobis dasabuTebisTvis eniWeba konkret-
uli piris funqciis obieqturi mniSvnelobis dadgenas misi Sinaarsobrivi
gaazrebiT, rac yovel konkretul SemTxvevaSi mosamarTlis Sesafasebe-
lia.100 aqedan gamomdinare, Tanaamsrulebloba iqneba saxeze, Tu piri ar
gariskavda danaSaulis Cadenas meTvalyuris gareSe, rodesac mas ecodine-
boda, rom konkretuli adgilidan realuri safrTxe emuqreba, Tu mas iq
meTvalyure ar eyoleboda.101 magram, piris qmedeba daxmarebad dakvali-
ficirdeba maSin, rodesac magaliTad, danaSaulebrivi jgufi pirvelad
waiyvans pirs danaSaulSi monawileobis misaRebad, raTa man miiRos gamoc-
dileba da nel-nela „gaiwafos Tavis profesiaSi“ da amitom, daayenebs mas
meTvalyured iseT adgilas, saidanac igi did wvlils danaSaulis Cade-
naSi ver Seitans; am SemTxvevaSi danaSaulebrivi gegmis ganxorcieleba ar
aris damokidebuli mis mier Setanil wvlilze, vinaidan sxvebs mis gareSec
SeeZloT moqmedeba da saWiroebis SemTxvevaSi imoqmedebdnen kidec.102 es
sakiTxi ki unda gadawydes ex ante da ara ex post TvalTaxedviT.103 dara-
jad dgomis sakiTxis amgvari gadawyveta Seesabameba saqarTvelos ssk-Si
mocemuli Tanaamsruleblobis definicias da danaSaulis Cadenis dros
erToblivad uSualod monawileobis arsSic Tavsdeba.
rac Seexeba meore SemTxvevas, rodesac danaSaulebrivi organize-
buli jgufis organizatori danaSaulis Cadenis adgilze ar imyofeba,
magram danaSaulis msvlelobas xelmZRvanelobs distanciurad, mxolod
maSin unda iqnes is cnobili Tanaamsruleblad, rodesac is Semadgenlobis
uSualod ganxorcielebas xelmZRvanelobs an azRvevs mas mosalodneli
safrTxisagan.104 Sesabamisad, aseTi piri, organizatori-Tanaamsrulebe-

98
Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 283.
99
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 282, 284.
100
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 283.
101
Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 282.
102
ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 282.
103
aRniSnulTan dakavSirebiT Sead.: Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin,
2015, 283, 301; Schünemann B., in: Leipziger Kommentar, StGB, Band I, 12. Aufl., Berlin, 2007, § 25,
Rn. 190.
104
Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 299.

277
li, warmoadgens Tanaamsrulebels, vinaidan igi uSualod Semadgenlobis
ganxorcielebis dros monawileobs danaSaulis CadenaSi. aseT midgomas
amyarebs aseve saqarTvelos ssk-is 25-e muxlis me-3 nawili, romelic Ta-
naamsrulebels ganixilavs ZiriTad samarTlebriv figurad organiza-
torTan, wamqezebelTan da damxmaresTan mimarTebaSi, romlebic mxolod
meoradi samarTlebrivi figurebi arian105. Sedegad, funqcionaluri ba-
tonobis TvalTaxedvidan gamomdinare, organizatoris mier Sesabamisi
danaSaulis mxolod momzadebis stadiaze ganxorcielebuli aqtivobebi,
danaSaulebrivi jgufis Seqmna, danaSaulis Cadenis gegmis SemuSaveba da
a.S., Semdeg ki, mTliani Semadgenlobis ganxorcielebis SesaZleblobis
amsrulebelTaTvis gadacema, veranairad ver daafuZnebs Tanaamsrule-
blobas.106 aseT SemTxvevaSi, rCeba imis SesaZlebloba, rom Tu saxeze ar
iqneba kerZo nawiliT gaTvaliswinebuli specialuri Semadgenloba, mag-
aliTad, saqarTvelos ssk-is 223-e, 224-e, 225-e muxli, an kerZo nawilis
Sesabamisi muxliT gaTvaliswinebuli makvalificirebeli garemoeba^_ or-
ganizebuli jgufi, maSin piri pasuxs agebs mxolod TanamonawileobisTvis,
rogorc Sesabamisi danaSaulis organizatori107.
moqmedebaze funqcionaluri batonobiT Tanaamsruleblobisa da
Tanamonawileobis gamijvnas, rogorc ukve aRiniSna, mxars uWers aseve
d. sulaqveliZe.108 igi, danaSaulis distanciuri xelmZRvanelis Tanaams-
ruleblobaze msjelobis dros, upiratesobas aniWebs sakiTxis diferen-
cirebulad gadawyvetas.109 funqcionaluri batonobis aseTi midgomebiT
msjeloba imsaxurebs mxardaWeras, romelic TanxvedraSi modis statiis
105
amsruleblobis cnebis pirvelad xasiaTsa da Tanamonawileobis meorad mniSvnelo-
baze ix. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 26-28.
106
Sead. Roxin C., Täterschaft und Tatherrschaft, 9. Aufl., Berlin, 2015, 298-300.
107
Sead. turava m., sisxlis samarTali, zogadi nawilis mimoxilva, me-9 gamoc., Tb.,
2013, 346; g. naWyebias marTebulad miaCnia, rom ukanono SeiaraRebuli formirebis
SemqmnelSi organizatoris samarTlebrivi figura ar moiazreba, vinaidan aucilebeli
Tanamonawileobis formebi, rogoricaa magaliTad ukanono SeiaraRebuli formirebis
Seqmna an xelmZRvaneloba, an masSi monawileoba (ssk 223-e muxli), banditizmi (ssk 224-
e muxli), masobrivi areuloba (ssk 225-e muxli), jgufuri moqmedebis organizeba (ssk
226-e muxli) _ iuridiulad Tanamonawileobis formebs ar warmoadgenen, ix. naWyebia
g., organizebuli danaSaulisTvis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis dakisrebis
zogadTeoriuli safuZvlebi, wignSi: organizebuli danaSaulis Tanamedrove gamov-
linebebis kriminalizaciisa da samarTalSefardebis problemebi qarTul sisxlis
samarTalSi, Tb., 2012, 86-87.
108
ix. sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileoba, krebulSi:
sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis procesSi, Tb., 2013,
205-211.
109
Sead. sulaqveliZe d., qmedebaze batonoba da danaSaulSi monawileoba, krebulSi:
sisxlis samarTlis mecniereba erTiani evropuli ganviTarebis procesSi, Tb., 2013,
207-209.

278
farglebSi ganxiluli funqcionaluri batonobis moZRvrebiT Tanaams-
ruleblobis dasabuTebasTan.
rac Seexeba qarTul sasamarTlo praqtikas zogadad Tanaamsrule-
blobis dasabuTebasTan dakavSirebiT, aRsaniSnavia, rom praqtikaSi
SeiniSneba Tanaamsruleblobis moqmedebaze funqcionaluri batonobiT
dasabuTebis tendenciebi. amis naTeli magaliTia rusTavis saqalaqo sa-
samarTlos 2014 wlis 8 agvistos ganaCeni, romlis mixedviT jgufuri
mkvlelobis Tanaamsrulebloba sasamarTlos mier sruliad marTebulad
dasabuTebulia swored moqmedebaze funqcionaluri batonobiT; kerZod,
sasamarTlo Tavis 128 gverdian gadawyvetilebaSi xazs usvams imas, rom:
„mkvlelobis Tanaamsrulebloba gveqneba ara marto maSin, rodesac yvela
Tanamonawile uSualod asrulebs danaSaulis mTel Semadgenlobas, ar-
amed maSinac, rodesac igi Semadgenlobis nawils asrulebs. Tanaamsrule-
blobis sakiTxi unda gadawydes ara TiToeuli piris wvlilis gancalkev-
ebulad SefasebiT, aramed mxolod erTmaneTTan kavSirSi, qmedebisaTvis
maTi funqciuri mniSvnelobis gaTvaliswinebiT.“110 sasamarTlo praqtiki-
sTvis ucxo ar aris aseve darajad mdgomi piris Tanaamsruleblad miCneva;
kerZod, goris raionuli sasamarTlos 2014 wlis 13 aprilis ganaCeniT,
jgufuri yaCaRobis Tanaamsruleblad iqnen cnobili pirebi, romlebic
oqroulobis maRaziaSi Sesul Tavdamsxmels, winaswar SemuSavebuli erTo-
blivi gegmis Sesabamisad, maRaziis mimdebare teritoriaze elodebodnen,
raTa aravin SeeSvaT maRaziaSi da, saWiroebis SemTxvevaSi, maRaziaSi Sesu-
li TavdamsxmelisTvis SeetyobinebinaT mosalodneli safrTxis Sesaxeb.111

IV. daskvna
Tanaamsruleblobis arsis ganxilviT dadasturda moqmedebaze funq-
cionaluri batonobis moZRvrebis gamoyenebiT Tanaamsruleblobis dasab-
uTebis SesaZlebloba. aRniSnuli Teoriis analizis Sedegad gairkva, rom
misi midgomebi Tavsebadia saqarTvelos ssk-is 22-e muxlis me-2 alternati-
viT gaTvaliswinebul Tanaamsruleblobis sakanonmdeblo definiciasTan.
sakiTxis analiziT gamoikveTa Tanaamsruleblobis ZiriTadi Tavisebureba,
rom mas axasiaTebs uSualo amsruleblobisgan gansxvavebuli struqtura,
rac mdgomareobs imaSi, rom danaSaulis uSualod monawile TiToeuli
piri mxolod erToblivi ZalisxmeviT (monawileobiT) moqmedebs da Se-
sabamisad, erToblivad batonobs Semadgenlobis Sesabamis msvlelobaze.

110
ix. rusTavis saqalaqo sasamarTlos 2014 wlis 8 agvistos ganaCeni, saqme #1-272-14,
124.
111
ix. goris raionuli sasamarTlos 2014 wlis 13 aprilis ganaCeni, saqme #1/400-13,
2-3.

279
aqedan gamomdinare, moqmedebaze funqcionaluri batonobis mixedviT, Ta-
naamsruleblobis sakiTxi unda gadawydes ara TiToeuli piris mier Set-
anili wvlilis gancalkevebulad SefasebiT, aramed mxolod erTmaneTTan
kavSirSi, qmedebisaTvis maTi funqciuri mniSvnelobis gaTvaliswinebiT.
sakiTxis kvlevis Sedegad Camoyalibda Tanaamsruleblobis formula, ro-
melic mdgomareobs SemdegSi: Tanaamsrulebloba aris „funqcionaluri“,
e.i. moqmedebaze sakuTari saqmianobiT ganpirobebuli batonoba, ramdena-
dac TiToeuli piris Tana-batonoba, danaSaulis ganxorcielebis mTliani
gegmis farglebSi TiToeulisaTvis miniWebuli mniSvnelovani funqci-
idan gardauvlad gamomdinareobs. statiaSi aseve gairkva, rom moqmede-
baze funqcionaluri batonobis Teoriis Sesabamisi winapirobebis dacviT,
yoveli konkretuli SemTxvevis mxedvelobaSi miRebiT, SesaZlebelia da-
naSaulis Cadenis dros meTvalyured mdgomisa da danaSaulebrivi organi-
zebuli jgufis distanciurad xelmZRvaneli organizatoris moqmedebebis
Tanaamsruleblobad Sefaseba.
ganxorcielebuli kvleviT gamoikveTa, rom qarTul sisxlis samarT-
lis mecnierebaSi sul ufro meti mxardaWeriT sargeblobs Tanaamsrule-
blobis dasabuTebis moqmedebaze funqcionaluri batonobis ganxiluli
Tanamedrove moZRvreba. kvlevis farglebSi yuradReba gamaxvilda Tanaam-
sruleblobis dasabuTebaze qarTul sasamarTlo praqtikaSi da gairkva,
rom sasamarTlo praqtikaSi moqmedebaze funqcionaluri batonobis moZ-
Rvrebis pirdapiri gamoyeneba pirvelad 2014 wels moxda.

280
Tamar maxarobliZe

Sinapatimroba, rogorc sapatimro sasjelis axali


alternativa iuvenalur iusticiaSi

Sesavali
saqarTvelos mTavrobam sisxlis samarTlis marTlmsajulebis sfero-
Si arasrulwlovanTa uflebebis dacvisa da ganmtkicebis kuTxiT sakanon-
mdeblo doneze mniSvnelovan Sedegebs miaRwia. maSin rodesac, 2009 wlamde
saqarTveloSi ar arsebobda arasrulwlovanTa marTlmsajulebis refor-
mis strategiac ki, gasul wels Zireuli gardaqmnebi moxda. kerZod, 2015
wlis 12 ivniss saqarTvelos parlamentma miiRo arasrulwlovanTa mar-
Tlmsajulebis kodeqsi, romlis ZiriTadi nawili 2016 wlis 1 ianvridan
amoqmedda.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsi ganamtkicebs arasrul-
wlovanTa marTlmsajulebis procesSi gadawyvetilebis miRebisas yvelaze
msubuqi saSualebisa da alternatiuli zomebis prioritetulobis prin-
cips. aRiarebuli saerTaSoriso standartis Tanaxmad, maT Soris bavSvis
uflebebis Sesaxeb konvenciis mixedviT, Tavisuflebis aRkveTa nebismieri
formiT, maT Soris dakaveba da dapatimreba, unda iqnes gamoyenebuli mx-
olod rogorc ukiduresi zoma maqsimalurad mcire periodis ganmavloba-
Si, mxolod maSin, rodesac alternatiuli, ufro msubuqi saSualebebis
gamoiyeneba ver uzrunvelyofs Sesabamisi, konkretulad kanoniT gansaz-
Rvruli miznis miRwevas.1 am kanonis erT-erTi ZiriTadi arsi sisxlissa-
marTlebrivi pasuxismgeblobis alternatiuli zomebisaTvis upirateso-
bis miniWebaSi mdgomareobs. mniSvnelovania ganviTardes alternatiuli
sanqciebi da gaaqtiurdes maTi praqtikaSi gamoyeneba.2 amis Sesabamisad,
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsi gvTavazobs sasjelis al-
ternatiul saxeebs, maT Soris, sruliad axal sasjelis saxes _ Sinapatim-
robas, romelic kodeqsis danarCeni muxlebisgan gansxvavebiT, ufro adre,
2015 wlis 1 seqtembridan amoqmedda.

1
bavSvis uflebebis Sesaxeb konvencia, 1989, muxli 37 (b); gaeros minimaluri stand-
artuli wesebi arasrulwlovanTa mimarT marTlmsajulebis ganxorcielebis Sesaxeb
(pekinis wesebi), 1985, wesi 13, 18.
2
Hammarberg T., `Georgia in transition~, Report on the human rights dimension: background, steps
taken and remaining challenges, Sept. 2013, P. 19-20.

281
1. Sinapatimroba, rogorc sasjelis saxe
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis 69-e muxlis mixedviT
Sinapatimroba niSnavs dRe-Ramis gansazRvrul periodSi msjavrdebu-
lis Tavis sacxovrebel adgilas yofnis valdebulebas. arasrulwlovans
Sinapatimroba unda daeniSnos naklebad mZime danaSaulis Cadenis SemTx-
vevaSi ise, rom misma aRsrulebam xeli ar SeuSalos anazRaurebadi samuS-
aos Sesrulebas an swavlis process. e.w. `pekinis wesebis“ mixedviT saxelm-
wifom unda uzrunvelyos, rom arasrulwlovani damnaSavis cxovreba iyos
Sinaarsiani, drois im periodSi, rodesac is yvelaze metad aris midreki-
li araswori saqcielisken, xeli Seuwyos pirovnebis ganviTarebisa da ga-
naTlebis miRebis process.3
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis erT-erTi mTavari
principia, rom gaTvaliswinebuli iyos arasrulwlovnis saukeTeso in-
teresebi, rac moicavs imas, rom sasjelis mizani iyos ara misi dasja,
aramed gamosworeba. mTavari mizania, rom arasrulwlovani maqsimalurad
iyos aridebuli penitenciur dawesebulebas. Sinapatimroba aris alter-
natiuli sasjelis forma, rac TavisTavad ar niSnavs imas, rom Sinapatim-
robaSi myofi piri 24 saaTis ganmavlobaSi saxlis pirobebSi unda iyos.
mosamarTle, gamomdinare arasrulwlovnis yoveldRiuri cxovrebidan,
ganusazRvravs mas im saaTebs, romlis ganmavlobaSic unda iyos saxlSi.
danarCen dros arasrulwlovani Tavisufalia imisTvis, rom iaros spor-
tze, skolaSi, hqondes urTierToba sociumTan da maqsimalurad Seewyos
xeli, rom ar dauSvas is Secdoma, ris gamoc aris msjavrdebuli. miuxeda-
vad amisa, aRniSnuli sasjeli mainc didi riskis Semcvelia da aucilebe-
lia didi sifrTxiliT movekidoT. problemis mogvareba kanonmdeblobaSi
xarvezebis aRmofxvriT unda daviwyoT.
Sinapatimroba e.w. `House Arrest“, msoflio sisxlis samarTlis isto-
riaSi axali sasjelis saxe ar aris. igi pirvelad 1983 wels amerikaSi, niu-
meqsikos StatSi gamoiyenes. amis Semdeg aRniSnuli sasjeli ise swrafad
gavrcelda, rom 1988 wlisTvis amerikis 32 Statis masStabiT Sinapatim-
robaSi myofi 2, 300 msjavrdebuli iyo,4 xolo aTi wlis Semdeg, 1998 wlis
ianvrisTvis maTi raodenoba 95, 000 msjavrdebuls aWarbebda. sxva qvey-
nebSi ki, kerZod, kanadaSi, did britaneTSi, avstraliaSi, axal zelandiaSi,
singapurSi, samxreT afrikaSi, SvedeTsa da holandiaSi, yovel wels msja-
vrdebulTa raodenoba, romelTac Sinapatimroba hqondaT Sefardebuli,

3
gaeros m inimaluri standartuli wesebi arasrulwlovanTa mimarT marTlmsa-
julebis ganxorcielebis Sesaxeb (pekinis wesebi), 1985, wesi 1.2.
4
Schmidt A., `Electronic monitoring: What does the literature tell us?~, Federal Probation, 62(2), Dec.
1998, P. 10.

282
cvalebadi iyo.5
amerikis SeerTebuli Statebis gamocdilebis gaTvaliswinebiT, saqa-
rTveloSi arsebuli realobis Sesabamisad, SesaZlebelia aRniSnuli
sasjelis saxe metad gavafarTovoT sxvagvari regulaciis CamoyalibebiT.
kerZod, Sinapatimroba ratom ar SeiZleba gamoiyenebodes mZime kategori-
is danaSaulebze. sasjeli arc ise liberaluria da mZime kategoriis da-
naSaulis saSiSroebisTvisac Sesabamisi iqneba. msoflioSi SinapatimrobiT
msjavrdebulTa miznobrivi jgufis dadgena faqtobrivad SeuZlebelia.
amerikaSi sxvadasxva StatSi is gamoiyeneba rogorc dabali, ise maRali
riskis mqone damnaSaveebis mimarT.6 Sinapatimroba yvelaze mZime sasjelis
saxis _ Tavisuflebis aRkveTis elementebis Seicavs. marTalia saxlSi da
dRis gansazRvrul monakveTSi, magram mainc am sasjeliT pirs aqvs erT
adgilze yofnis valdebuleba anu am sasjelis SefardebiT marTlmsa-
juleba ar gamoketavs cixeSi arasrulwlovans da endoba ise, rom misi
patimroba SesaZlebelia ganxorcieldes saxlis pirobebSi. meti sifrTx-
ilisTvis SeiZleba gakeTdes daTqma, rom am sasjelis gamoyeneba SeiZle-
bodes im damnaSavis mimarT, romelmac pirvelad Caidina mZime kategoriis
danaSauli, ar aqvs Cadenili Zaladobrivi danaSauli da a.S. espaneTis
sisxlis samarTlis kodeqsi Tavisuflebis aRkveTis sasjelebis TavSi iT-
valiswinebs sasjels, romlis arsic aris braldebulis adgilmdebareo-
bis mudmivi codna (permanent traceability). es sasjeli gamoiyeneba eqvs
Tvemde vadiT da gulisxmobs Sinapatimrobas an mosamarTlis mier gansaz-
Rvrul adgilze piris mudmiv yofnas.
saqarTvelos arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsSi vxdebiT
Sinapatimrobas e.w. saqmianobis uflebiT, kerZod, arasrulwlovans aRniS-
nuli sasjeli ise unda daeniSnos, rom misma aRsrulebam xeli ar SeuSalos
anazRaurebadi samuSaos Sesrulebas an swavlis process, rac misasalmebe-
lia, magram am sasjelis metad gafarToeba ufro ukeTes Sedegebs mogvi-
tans. am kodeqsis erT-erTi mTavari monapovaric xom swored is aris, rom
Tavisuflebis aRkveTa gamoyenebul iqnes rogorc ukiduresi RonisZieba.
damnaSavis pirovnebis, garemocvis, asakis, ojaxis wevrebis, swavlebis, sa-
muSao adgilis da sxva garemoebebis gaTvaliswinebiT sasamarTlos unda
hqondes SesaZlebloba, garda aRniSnulisa, gamoiyenos Sinapatimrobis
sxva formebi, kerZod, absoluturi Sinapatimroba, rodesac msjavrdeb-
uli mTel dros atarebs saxlSi, garda gadaudebeli samedicino proce-
durebisa da sasamarTloSi, probaciaSi gamocxadebis SemTxvevebisa da Ta-

5
Dodgson K., Mortimer E., `Home detention curfew _ The First Year Of Operation~, Research
Findings, 2000, P. 110
6
U.S. Department of Justice, `Electronic Monitoring Reduces Recidivism~, Sept. 2011, P. 1, https://
www.ncjrs.gov/pdffiles1/nij/234460.pdf

283
visufali Sinapatimroba, rodesac msjavrdebuls ezRudeba sacxovrebeli
saxlidan gasvla konkretul periodSi, magaliTad, saRamos 8 saaTidan
dilis 8 saaTamde, gamonaklisia gadaudebeli mkurnaloba.7 Sinapatim-
robis aseTi gafarToebiT, es sasjeli ufro metad gamoyenebadi gaxdeba,
mosamarTles sasjelis daniSvnisas miecema ufro meti lavirebis saSualeba
da meti SesaZlebloba Tavi Seikavos Tavisuflebis aRkveTis daniSvnisgan.
gansakuTrebiT, mZime kategoriis danaSaulTan Tu gveqneba saqme, mizan-
Sewonilia, sasjelis saxed Sinapatimrobis sxvadasxva modelebis gamoy-
eneba. mozards maqsimalurad unda avaridoT penitenciur dawesebulebaSi
moxvedra. meti moqnilobis uzrunvelyofis mizniT da gamosasworebel
dawesebulebaSi moTavsebisagan SeZlebisdagvarad Tavidan asacileblad
xelisuflebis kompetentur organos unda gaaCndes saqmis gadawyveti-
sas zemoqmedebis zomebis farTo kompleqsi.8 xelisuflebis organoSi
am SemTxvevaSi Cven moviazrebT sasamarTlos anu sasjelis Semfardebel
organos da aRniSnuli sasjelis aseTi gafarToebiT ki mosamarTles
miecema zemoqmedebis zomebis ufro farTo kompleqsi. arasrulwlovnis
moTavseba romelime gamasworebel dawesebulebaSi yovelTvis unda iyos
ukiduresi zoma, romelic gamoiyeneba minimalurad aucilebeli drois
ganmavlobaSi.9
Cveni kanonmdeblobiT Sinapatimroba SesaZlebelia saqmianobis
uflebis SenarCunebiT, magram faqtobrivad SeuZlebelia am periodSi
arasrulwlovnis dasaqmeba, maSin rodesac es SeiZleba misi Semosavlis
erTaderTi an erT-erTi mniSvnelovani wyaro iyos. eleqtronuli sama-
juri, romelic aris Sinapatimrobis aRsrulebis saSualeba, aris xil-
vadi da yvela damsaqmebeli moerideba msjavrdebuli piris dasaqmebas.
sazRvargareTis qveynebis praqtikiT amis magaliTebi bevria. amerikaSi
Sinapatimrobis Sefardebamde dasaqmebul arasrulwlovnebsac ki aTavisu-
fleben samsaxuridan swored imitom, rom eleqtonuli zedamxedvelobis
qveS imyofebian da bunebrivia, samsaxuris dawyeba am periodSi gacilebiT
ufro rTuli, faqtobrivad SeuZlebelia. damsaqmeblebs ar undaT daasaq-
mon msjavrdebuli pirebi, gansakuTrebiT im samsaxurebSi, romlebic ser-
viss an produqcias gascemen. fiqroben, rom Tu momxmarebeli SeamCnevs,
rom piri damnaSavea, moerideba masTan kontaqts, im adgilas vizits da a.S.
igive aris mosalodneli saqarTvelos pirobebSic. qveyana, romelic umu-
Sevrobis problemas bevri welia ebrZvis, msjavrdebuli arasrulwlov-
nis dasaqmebas faqtobrivad ver SeZlebs. saWiroa mTavrobam am kuTxiT
7
Lapidos J., `You’re Grounded! How do you qualify for house arrest?~, Magazine `Slate~, Jan. 2009,
P.13.
8
gaeros minimaluri standartuli wesebi arasrulwlovanTa mimarT marTlmsa-
julebis ganxorcielebis Sesaxeb (pekinis wesebi), 1985, wesi 18.1.
9
iqve, wesi 19.1.

284
imuSaos da Seqmnas iseTi programebi, romelTa meSveobiT gansakuTrebuli
materialuri saWiroebis mqone SinapatimrobiT msjavrdebuli arasrulw-
lovnebi mainc SeZleben dasaqmebas, radgan amis gareSe es daTqma faqto-
brivad mkvdaria. es sasjelis miznebis aRsrulebas metad Seuwyobs xels,
radgan Tu sasamarTlo praqtikas gadavxedavT, arasrulwlovnebis SemTx-
vevaSi materialuri mdgomareoba danaSaulis Cadenis mizezi xSirad aris.

2. eleqtronuli monitoringi
Sinapatimrobis aRsrulebis meqanizmi aris eleqtronuli monitoringi.
eleqtronuli monitoringi piris mimarT arasaidumlo zedamxedvelobis
ganxorcielebis erT-erTi formaa, romelic monitoringis ganmaxorciele-
bel organos specialuri mowyobilobis meSveobiT aZlevs SesaZleblobas
daadginos konkretuli piris adgilsamyofeli. eleqtronuli monitorin-
gis mowyobiloba gamoigona harvardis fsiqologma robert Svicgebelma
1960 wels,10 magram es mowyobiloba 20 wlis ganmavlobaSi ganicdida cv-
lilebebs, rom misi gamoyeneba SesaZlebeli yofiliyo. Svicgebelis mizani
iyo es inovacia yofiliyo patimrobis Semcvleli meqanizmi.
pirvelad eleqtronuli monitoringis programa gaicnes amerikis
SeerTebul StatebSi, kanadasa da did britaneTSi. igi SeiZleba gamoiy-
enebodes rogorc msjavrdebulebisTvis. aseve braldebulebisTvis da im
pirebisTvis, romlebic arian saeWvo jgufebidan da warmoadgenen poten-
ciur damnaSaveebs. adreuli periodidanve eleqtronuli monitoringi ga-
nixileboda, rogorc mkacri zedamxedvelobis saSualeba. kvlevebma aCvena,
rom igi efeqturi iyo nawili damnaSaveebisTvis, xolo amis sawinaaRmde-
god nawil damnaSaveebSi recidivs hqonda adgili.11 amerikis SeerTebuli
Statebis teqsasis StatSi 2002 wels 242 arasruwlovani msjavrdebulidan,
romlebTac Sefardebuli hqondaT Sinapatimroba eleqtronuli zedamxed-
velobiT, 85%-is SemTxvevaSi recidivs ar hqonia adgili, xolo 2004 wels
CrdiloeT karolinas StatSi 75%-is msjavrdebulis SemTxvevaSi warmate-
buli iyo aRniSnuli formiT sasjelis moxda.12

10
Gomme I. M., `From Big House to Big Brother: Confinement in the future~, The Canadian Criminal
Justice System, ed. Larsen N., Toronto: Canadian Scholars’ Press, 1995, P. 489.
11
Cooprider, K.W., Kerby J., ..Practical Application of Electronic Monitoring at the Pretrial Stage~,
Federal Probation, 54(1), 1990, P. 28.
12
Stacey L. Sklaver, `The Pros and Cons of Using Electronic Monitoring Programs in Juvenile Cases~,
American Bar Association, Juvenile Justice Committee Newsletter, 2004, P. 2.

285
2.1 eleqtronuli monitoringi samarTlebriv WrilSi
rodesac eleqtronuli monitoringi pirvelad gaacnes sazogadoebas
xSiri iyo mosazrebebi, rom sasjelis aRsrulebis es forma iqneboda ada-
mianis konstituciuri uflebebis Semlaxveli. magaliTad, xelyofda pi-
radi cxovrebis uflebas.13 marTebulia aRniSnuli mosazreba. arasrulw-
lovanTa marTlmsajulebis kodeqsis me-13 muxlis me-2 nawilis mixedviT,
nasamarTlobis Sesaxeb informacia sajaro ar aris. misi gamJRavneba ki
laxavs piradi cxovrebis uflebas. eleqtronuli samajuri xilvadia, Se-
sabamisad, informaciac arasrulwlovnis nasamarTlobis Sesaxeb. es xels
Seuwyobs ki ara, piriqiT, xels SeuSlis piris resocializacias. msja-
vrdebuli moerideba sazogadoebaSi gamoCenas, adamianebTan urTierTobas
da a.S.
aRsaniSnavia, rom arasrulwlovanTa marTlmasajulebis kodeqsiT
Sinapatimrobis eleqtronuli monitoringis aRsrulebisas ar aris gaT-
valiswinebuli msjavrdebulis Tanxmoba. kodeqsis 75-e muxlis me-3
nawiliT arasapatimro sasjelis aRsasruleblad eleqtronuli zedamxed-
velobis gamoyenebis Sesaxeb arasrulwlovnisa da misi kanonieri warmomad-
genlis Tanxmoba saWiroa, garda im SemTxvevisa, rodesac arasrulwlovans
sasjelis saxiT Sefardebuli aqvs Sinapatimroba. ramdenad qmediTia es
norma? romeli sasjelis aRsruleba xdeba an unda moxdes eleqtronuli
monitoringiT Sinapatimrobis garda, rom Semdeg amisTvis arasrulwlov-
nis da misi kanonieri warmomadgenlis Tanxmoba iyos saWiro? kodeqsis
dRevandeli redaqciisTvis es daTqma mkvdaria, radgan rogorc sakanon-
mdeblo. aseve sasjelis aRsrulebis kuTxiT dResdReisobiT eleqtoro-
nuli monitoringiT SeiZleba aRsruldes mxolod Sinapatimroba, romlis
mimarTac kanoni ar iTvaliswinebs arasrulwlovnis da misi kanonieri war-
momadgenlis Tanxmobas. eleqtoronuli monitoringis dros aRniSnuli
Tanxmobis arseboba, rom aucilebelia amas kanonmdebelic aRiarebs am
daTqmiT, magram Sinapatimrobis gamoklebiT, rac yovlad dauSvebelia.
swored aq irRveva adamianis piradi cxovrebis ufleba.
piradi cxovrebis ufleba erT-erTi umniSvnelovanesi ZiriTadi
uflebaa, romlis dacvasac saqarTvelos konstituciis me-20 muxli iT-
valiswinebs. am uflebas farTo da mravalmxrivi Sinaarsi gaaCnia da
uamravi uflebrivi komponentisgan Sedgeba. konstituciiT daculia pi-
radi cxovrebis xelSeuxeblobis uflebis iseTi mniSvnelovani aspeqtebi,
rogoricaa adamianis piradi saqmianobis adgili, kerZo sferoSi ganxor-
cielebuli komunikacia da sxva. piradi cxovrebis uflebiT daculia
pirebis kerZo sivrce, maT Soris sacxovrebeli saxli, piradi avtoman-

13
Petersilia J., `A man’s home is his prison“, Criminal Justice, 1988. P. 17-19.

286
qana da a.S.14 Sinapatimrobis eleqtronuli monitoringis aRsrulebisas
ki xdeba am uflebis SezRudva. Tu ar iqneba msjavrdebuli piris Tanx-
moba, gamodis ise, rom piris nebis sawinaaRmdegod saxelmwifo iWreba
mis pirad cxovrebaSi, binaSi ayenebs aparaturas, uwesebs SezRudvebs
da a.S. piradi cxovrebis uflebis SezRudvis samarTlebrivi safuZveli
SeiZleba iyos sasamarTlos gadawyvetileba an kanoniT gaTvaliswinebu-
li gadaudebeli aucilebloba. am SemTxvevaSi Cven saqme gvaqvs sasamarT-
lo gadawyvetilebasTan, Tumca sasamarTlo gadawyvetilebis arseboba
apriori uflebaSi Tanazomier Carevas ar gulisxmobs. konstitucia sa-
samarTlo gadawyvetilebaSi gulisxmobs mxolod dasabuTebul da swor
gadawyvetilebas.15 Sinapatimroba efeqturi rom iyos aucilebelia ar
iyos iZulebiTi. garda imisa, rom msjavrdebuli kargad unda icnobdes
eleqtronuli zedamxedvelobis mowyobilobas da mis yvela valdebule-
bas, amasTanave aucileblad Tanaxma unda iyos amaze.16 marTalia sasjeli
aris iZulebiTi xasiaTis zoma, romelsac saxelmwifo iyenebs piris
qmedebis sakonpensaciod mis winaaRmdeg, magram am SemTxvevaSi umjobe-
sia arasrulwlovnis saukeTeso interesidan gamomdinare, maqsimalurad
iyos msjavrdebulis konstituciuri uflebebi daculi da eleqtronuli
zedamxedvelobis SemTxvevaSic savaldebulo iyos arasruwlovnisa da misi
kanonieri warmomadgenlis Tanxmoba. aucilebelia sasjeli asrulebdes
Tavis miznebs. arasrulwlovnis Tanxmobis gareSe sasjeli ki naklebad
an ver Seasrulebs Tavis miznebs. yovelive zemoaRniSnulidan gamomdi-
nare, Tanxmobis gareSe Sinapatimrobis eleqtronuli zedamxedvelobis
Sefardeba ver CaiTvleba swor gadawyvetilebad. msgavs regulacias iT-
valiswinebs safrangeTis kanonmdeblobac. safrangeTis sisxlis samar-
Tlis kodeqsis eleqtronuli zedamxedveloba pirs SeiZleba dauwesdes
mxolod misi TanxmobiT da advokatis winaswari konsultaciis Sedegad.
eleqtronuli zedamxedvelobis daniSvna warmoadgens savaldebulo dac-
vis erT-erT safuZvels. Tu braldebuli arasrulwlovania, romelic ar
aris emansipirebuli, maSin aucilebelia misi mSoblebis an kanonieri war-
momadgenlebis Tanxmobac.
rac Seexeba pativisa da Rirsebis uflebas, saqarTvelos konstitu-
tiis me-17 muxlis meore nawiliT saxelmwifos ekrZaleba adamianis wameba,
arahumanuri, sastiki an pativisa da Rirsebis Semlaxveli mopyroba da
14
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2012 wlis 29 Tebervlis №2/1/484
gadawyvetileba saqmeze `saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociacia da saqarT-
velos moqalaqe Tamar xidaSeli saqarTvelos parlamentis winaaRmdeg“.
15
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2007 wlis 26 dekembris №1/3/407
gadawyvetileba saqmeze `saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociacia da saqarT-
velos moqalaqe ekaterine lomTaTiZe saqarTvelos palamentis winaaRmdeg“.
16
Petersilia J., `A man’s home is his prison“, Criminal Justice, 1988. P. 20.

287
sasjelis gamoyeneba. adamianis Rirseba yvela ZiriTadi uflebis safuZve-
lia. adamianis uflebaTa bunebiTi warmoSobis aRiareba swored adamianis
Rirsebis aRiarebas gulisxmobs.17 fexze samajuris damagreba xelisgan
gansxvavebiT marTalia naklebad SesamCnevia, magram auzze siarulis dros
an zafxulSi isic TiTqmis iseTive SesamCnevi xdeba, rogorc xelze. es
aris erTgvari stresi arasrulwlovnisTvis, mas yovel wuTas axsendeba
an axseneben, rom igi damnaSavea. mudmivad imis SiSSi unda iyos, rom ar
gamouCndes samajuri, sociumTan naklebad hqondes urTierToba, rom ar
dauwyon misTvis mtkivneul Temaze saubari da a.S. swored es SeiZleba
aRmoCndes arasrulwlovnisTvis pativis da Rirsebis Semlaxveli da mis
fsiqikaze didi kvali datovos. arasrulwlovani ganekuTneba adamianTa
im kategorias, romelTa fsiqika aramdgradi da Camouyalibebelia. misi
fsiqologiuri mdgomareoba gansakuTrebiT mZimdeba axlobeli adamian-
ebisagan gancalkevebis Semdeg.
eleqtronul monitoring. aseve iTvaliswinebs estoneTis kanonmde-
bloba. estoneTis sisxlis samarTlis kodeqsis 691 muxlis Tanaxmad, Tuki
sasamarTlos mier gamotanili gamamtyunebeli ganaCeniT pirs Seefarde-
ba Tavisuflebis aRkveTa 6 Tvemde, sasamarTlo uflebamosilia Tavisu-
flebis aRkveTa Secvalos eleqtronuli zedamxedvelobiT, sadac Tavisu-
flebis aRkveTis 1 dRe Seesabameba zedamxedvelobis 1 dRes. eleqtronuli
zedamxedvelobis ganxorcieleba SesaZlebelia mxolod damnaSavis Tanx-
mobiT. Tu igi daarRvevs zedamxedvelobis pirobas an uars ganacxadebs
zedamxedvelobis ganxorcielebis Sesaxeb sakuTar Tanxmobaze, probaciis
oficris moxsenebiTi baraTis safuZvelze sasamarTlo gamoitans ganCine-
bas Canacvlebuli Tavisuflebis aRkveTis ganaCenis aRsrulebis Sesaxeb.
Tu piri Caidens axal danaSauls, es gamoiwvevs eleqtronuli zedamxedv-
elobis gauqmebas, wina ganaCenis aRsasruleblad miqcevas da amasTan, ele-
qtronuli zedamxedvelobis ganxorcielebis periodi ar CaiTvleba Zveli
ganaCeniT gaTvaliswinebul sasjelis moxdil nawilad.
slovakeTis sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi jer kidev ar arse-
bobs specialuri norma eleqtronuli zedamxedvelobis Sesaxeb. aRniS-
nuli sakiTxi jer kidev ganxilvis stadiaSia. damnaSaveebis kontroli
xorcieldeba probaciisa da mediaciis oficrebis mier saxlSi vizitebis
gziT. arsebobs mravali sakiTxi, romelic saWiroebs mogvarebas, kerZod,
Tu ra saxis eleqtronuli mowyobilobebiT ganaxorcieleben eleqtronul
monitorings, ra iqneba damnaSavisa da misi ojaxis konfidencialurobis
farglebi da a.S.18
17
gociriZe e., `pativisa da Rirsebis xelSeuvaloba; wamebis an sxvagvari arahumanuri
mopyrobis akrZalva“, saqarTvelos konstituciis komentari, q. Tbilisi, 2013w., gv.
107.
18
Tobiasova L., Development And Construction Of The European Legal System, Alternative Penalties,

288
2.2 eleqtronuli monitoringis teqnikuri maxasiaTeblebi
Sinapatimroba aris sruliad axali sasjelis saxe qarTul sakanon-
mdeblo sivrceSi da bunebrivia, informaciuli da teqnikuri xasiaTis
kiTxvebic mravlad gvaqvs mis aRsrulebasTan dakaSirebiT. Tu daniSnuli
sasjeli saTanadod ar aRsrulda, is kargavs Tavis miznebs. Sinapatim-
robis aRsrulebis meqanizmi ki aris eleqtronuli monitoringi.
eleqtronuli monitoringis dros damnaSaves fexze, koWTan an xelze,
majaze ukeTdeba daaxloebiT 2,5 sm sisqis Savi feris samagri, romelSic
CamontaJebulia 8x3 sm sididis mqone nacrisferi `guli“.19 teqnikurad
misi damagreba SesaZlebelia yelzec.20 samagri garegnulad saaTs waagavs
da igi Seicavs ramdenime optikur-boWkovan kabels, romelsac SeuZlia sa-
magris moSorebis an gadaWris mcdelobis dadgena. am kabelebis dazianebis
gareSe mowyobilobis moxsna SeuZlebelia. mowyobiloba `feTqavs“ yov-
el naxevar wamSi da makontrolebel centrs atyobinebs piris adgilmde-
bareobas. TiToeul mowyobilobas gaaCnia unikaluri seriuli nomeri d.
aseve makontrolebel centrTan damakavSirebeli nomeri, romliTac pirs
SeuZlia isargeblos saWiroebis SemTxvevaSi. Tu pirs ar gaaCnia sakuTari
mobiluri telefoni, maSin mas igi usasyidlod gadaecema, romlis saSu-
alebiTac mxolod makontrolebel centrTan dakavSirebaa SesaZlebeli.21
aseve SesaZlebelia, centrTan dakavSirebis funqciac mowyobilobam SeiT-
avsos.22 misi tareba pirisTvis ar aris raime problemis Semqmneli. mowy-
obilobis tareba SesaZlebelia tansacmlis qveS, masTan erTad banaoba da
a.S.23
saqarTvelos sasjelaRsrulebisa da probaciis ministris 2015 wlis
31 dekembris №178 brZanebiT damtkicebuli eleqtronuli zedamxedvelo-
bis saSualebis gamoyenebis wesiTa da meTodologiiT Sinapatimrobis aR-
srulebisTvis saWiro aparatura saqarTveloSi ganTavsebulia probaciis
erovnul saagentoSi mdebare zedamxedvelobis marTvis centSi, romelic
Bratislava, 2007, P. 271. ix. ivaniZe m., `alternatiuli sasjelebi“, sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis liberalizaciis tendenciebi saqarTveloSi, q. Tbilisi, 2016w, gv. 355.
19
G4S, UK, http://www.g4s.uk.com/en-GB/What%20we%20do/Services/Care%20and%20justice%20
services/Electronic%20monitoring/Tagging/
20
Dahs, Im Banne der elektronischen Fußfessel, NJW 1999, 3469 (3470), ix. mWedliSvili-hedrixi q.,
`sapatimro sasjelebis alternativa sazRvargareT qveynebSi“, sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis liberalizaciis tendenciebi saqarTveloSi, q. Tbilisi, 2016w, gv. 697.
21
G4S, UK, http://www.g4s.uk.com/en-GB/What%20we%20do/Services/Care%20and%20justice%20
services/Electronic%20monitoring/Tagging/
22
Pitsch M., `State budget committee rejects GPS monitoring expansion~, May 2013, http://host.
madison.com/news/local/govt-and-politics/state-budget-committee-rejects-gps-monitoring-
expansion/article_17f6213e-5584-5d90-9e57-81b4f147a89b.html
23
Serwer A., `Beyond Bars~, Magazine `The American Prospect~, Nov. 2009, http://prospect.org/
article/beyond-bars-0

289
aris saTanado wesiT daculi oTaxi. zedamxedveloba xorcieldeba uwyvet
reJimSi, 24 saaTis ganmavlobaSi. samajurs sWirdeba infrastruqtura,
rac gulisxmobs servers, romelzec ganTavsebulia sruli informacia
TiToeul mowyobilobaze. mowyobiloba montaJdeba piris saxlSi ufle-
bamosili piris mier. aparaturas aqvs manZilis gazomvis ramdenime reJimi.
miTiTebuli aris radiusi, romelsac ar unda gascdes konkretul dros
SinapatimrobaSi myofi adamiani. radiusi sxvadasxva SemTxvevaSi sxvadasx-
vaa da damokidebulia im teritoriaze, romelic aris piris sacxovre-
beli adgili. es teritoria SesaZloa moicavdes saxlis garda ezos da a.S.
aRniSnuli brZanebiT saqarTveloSi msjavrdebulebs samajuri daumagrde-
baT qveda kidurze. Tu obieqturi garemoebidan gamomdinare, SeuZlebelia
samajuris damagreba fexze, maSin samajuri arasrulwlovans daumagrdeba
majaze.
eleqtronuli samajuri msubuqi da komfortulia. nebismieri saxis
zemoqmedeba rogorc samajurze. aseve saxlSi damontaJebul mowyobi-
lobaze, maTi gamoZraveba, davardna, gafuWeba da a.S. aisaxeba programaze.
programuli uzrunvelyofa iZleva saSualebas saagentoSi mixvdnen ra
saxis zemoqmedeba xdeba mowyobilobaze. sainteresoa im SemTxvevaSi, Tu
gaiTiSa eleqtroenergia, rogor xdeba patimris kontroli? centraluri
serveri daculia ise, rom masze eleqtroenergiis gaTiSva ar moqmedebs.
rac Seexeba adgilze dacvis meqanizms, samajurs imdenad naklebi ele-
qtroenergia sWirdeba da imdenad Zlieri elementiT aris aRWurvili, rom
5 wlis ganmavlobaSi muSaobs denis wyaros gareSe, xolo saxlSi damon-
taJebuli mowyobiloba SeerTebulia denis wyarosTan, romelic 48 saaTi
muSaobs denis wyarodan gamorTvis Semdeg. Tu eleqtroenergiis miwodeba
ise dazianda, rom deni saerTod ar movida, probaciis oficers SeuZlia
darekos im telefonze, romelic aparaturas aqvs damagrebuli. Tu te-
qnikuri kavSiri eleqtroenergiis gamo Seferxda, probaciis biuros war-
momadgeneli adgilze amowmebs mowyobilobas da Tu saWiroeba moiTxovs
Secvlis teqnologias. im SemTxvevaSi Tu gamouval mdgomareobasTan
gvaqvs saqme, vubrundebiT kanonis im daTqmas, rom Sinapatimrobis wesebis
dacvis gakontroleba moxdeba adamianuri resursiT. es meqanizmi kanoniT
aris daregulirebuli. kerZod, `arasapatimro sasjelTa aRsrulebis we-
sisa da probaciis Sesaxeb“ saqarTvelos kanonis 448 me-8 punqtis mixed-
viT: `iq, sadac Sinapatimrobis eleqtronuli zedamxedvelobis saSualebis
gamoyenebiT kontroli teqnikurad SeuZlebelia, kontroli xorcieldeba
msjavrdebulis sacxovrebel adgilze probaciis oficris gaufrTxile-
beli vizitiT TveSi aranakleb eqvsjer…“
aRsaniSnavia, kanonSi arsebuli gamonaklisi SemTxvevebi, rodesac ms-
javrdebuls sapatiod CaeTvleba dadgenili reJimis darRveva. kerZod,

290
`arasapatimro sasjelTa aRsrulebisa da probaciis Sesaxeb“ saqarTvelos
kanoniT es SemTxvevebia janmrTelobis mdgomareobis, axlo naTesavis an
masTan mudmivad mcxovrebi piris gardacvalebis, profesiuli mivlinebis,
forsmaJoruli garemoebebis dros, administraciuli patimrobis Se-
fardebisas an sarezervo samsasaxurSi yofnis dros. yvela am SemTxvevas
unda adasturebdes oficialuri dokumenti. aseve, saqarTvelos sasje-
laRsrulebisa da probaciis ministris 2015 wlis 31 dekembris №178 br-
ZanebiT damtkicebuli eleqtronuli zedamxedvelobis saSualebis gam-
oyenebis wesiTa da meTodologiT probaciis oficeri uflebamosilia
msjavrdebulis an misi kanonieri warmomadgenlis dasabuTebuli Txov-
nis safuZvelze, probaciis biuros ufrosTan SeTanxmebiT, msjavrdebuls
droebiT moxsnas samajuri janmrTelobis mdgomareobis, msjavrdebulis
samsaxurebriv an profesiul, anda sportul, kulturul an saganmana-
Tleblo-samecniero saqmianobasTan dakavSirebuli mivlinebis dros da
msjavrdebulisaTvis administraciuli patimrobis Sefardebisas, agreTve
msjavrdebulis saqarTvelos sisxlis samarTlis kanonmdeblobiT dadge-
nil saproceso moqmedebebsa da samarTaldamcavi organoebis „operati-
ul-samZebro saqmianobis Sesaxeb“ saqarTvelos kanoniT gaTvaliswinebul
saqmianobaSi monawileobis dros, rasac adasturebs Sesabamisi dokumenti.

3. Sinapatimroba sasjelis daniSvnisas


mniSvnelovania sasjelis daniSvnisas Sinapatimrobis gamoyenebis Ta-
viseburebebi. arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis mixedviT
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis procesSi prokuroris dadgenile-
biT an mosamarTlis mimarTvis safuZvelze mzaddeba individualuri Se-
fasebis angariSi. sasjelis daniSvnisas angariSis momzadebas uzrunve-
lyofs saqarTvelos sasjelaRsrulebisa da probaciis saministros ssip
_ arasapatimro sasjelTa aRsrulebisa da probaciis erovnuli saagento
misi struqturuli erTeulis _ sareabilitacio programebis sammarT-
velos socialuri muSakis meSveobiT, mosamarTlis werilobiTi mimarTvis
safuZvelze. angariSis momzadeba xorcieldeba arasrulwlovanTan, misi
ojaxis wevrebTan da masTan dakavSirebuli socialuri garemos sxva war-
momadgenlebTan.
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis gardamavali debule-
bebis mixedviT, kodeqsis 27-e me-4 punqtis `b“ qvepunqti, romelic exeba
individualuri angariSis Sefasebis momzadebisa da mis gaTvaliswinebis
savaldebuloobas sasjelis daniSnisas amoqmedda 2016 wlis 1 martidan,
maSin rodesac kodeqsi amoqmedda 2016 wlis 1 ianvridan, xolo Sinapatim-
roba ufro adre 2015 wlis 1 seqtembridan. ra edo safuZvlad aRniS-

291
nul normas, ratom aniWebda kanoni mosamarTles 2016 wlis 1 martamde
diskrecias survilisamebr gadaewyvita gamoiyenebina Tu ara individu-
aluri angariSi sasjelis daniSvnisas gaugebaria. es gansakuTrebiT mniS-
vnelovania Sinapatimrobis daniSvnisas. mosamarTlem aucileblad unda
icodes arasrulwlovnis Sesaxeb yvela is informacia, rac individual-
uri Sefasebis angariSSi aris asaxuli, kerZod, misi ganviTarebis done,
cxovrebis, aRzrdisa da ganviTarebis pirobebi, ganaTleba, janmrTelobis
mdgomareoba, ojaxur viTareba da sxva garemoebebi, romlebic misi xasi-
aTisa da qcevis Taviseburebebis Sefasebis da saWiroebebis gansazRvris
SesaZleblobas iZleva. am informaciis gareSe yovlad warmoudgenelia
arasrulwlovnisTvis Sinapatimrobis Sefardeba. piriqiT, mosamarTle
rac SeiZleba zedmiwevniT unda erkveodes arasrulwlovnTan dakav-
SirebiT yvela aRniSnul sakiTxSi, raTa efeqturi sasjeli Seufardos.
mosamarTlem xom unda icodes ra pirobebSi cxovrobs arasrulwlovani?
iqneb is iseT mSoblebTan izrdeba, iseT skolaSi swavlobs, rom is garemo
piriqiT uaresi misTvis? aseT SemTxvevaSi Seasrulebs ki Tavis miznebs
Sinapatimroba, rogorc Tavisuflebis aRkveTis alternatiuli sasjeli?
Tavisuflebis aRkveTis, rogorc ukiduresi zomis, minimaluri Carevisa
da individualizaciis principebi unda iyos gamoyenebuli sasjelis Se-
fardebis dros. gansakuTrebiT mniSvnelovania sasamarTlos mier aras-
rulwlovnis mimarT Sesabamisi RonisZiebisa Tu sasjelis gansazRvrisas
arasrulwlovnis srulfasovani Sefasebisa da Sesabamisi rekomendaciebis
gamoyenebis uzrunvelyofa.24 arasworad gamoyenebulma sasjelis am saxem
SeiZleba uares Sedegebamde migviyvanos. sasjelis daniSvnisas kanonTan
konfliqtSi myofi arasrulwlovnis individualuri Sefasebis angariSi
xels uwyobs mosamarTles saukeTeso interesebze dafuZnebuli obieq-
turi sasjelis SefardebaSi. yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare,
dauSvebelia aRniSnuli angariSis gareSe Sinapatimrobis Sefardeba da
gaugebaria ratom ar iyo amis savaldebulooba dadgenili 2016 wlis 1
martamde. sabednierod am araswor daTqmas mZime Sedegebamde ar mouyva-
nivarT, radgan 2016 wlis 1 martamde Sinapatimrobis gamoyenebis praqtika
sul ramdenime ganaCens iTvlis, Tumca norma calsaxad arasworia, radgan
kanonmdebelma amiT Seqmna cudi Sedegis safrTxe.
Tbilisis saapelacio sasamarTlom sisxlis samarTlis saqmeTa pala-
tam arasrulwlovani msjavrdebulis saapelacio saCivris safuZvelze ga-
nixila sisxlis samarTlis saqme mis mimarT danaSauliT gaTvaliswinebuli
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 177-e muxlis me-3 nawilis `b“

24
gaeros minimaluri standartuli wesebi arasrulwlovanTa mimarT marTlmsajulebis
ganxorcielebis Sesaxeb (pekinis wesebi), 1985, wesi 17, 19; TavisuflebaaRkveTil aras-
rulwlovanTa dacvis Sesaxeb gaeros wesebi (1990), wesi 27-30.

292
qvepunqtiT (qurdoba, ese igi sxvisi moZravi nivTis faruli daufleba mar-
TlsawinaaRmdego misakuTrebis mizniT Cadenili araerTgzis), romelzec
ganaCeni 2016 wlis 2 Tebervals gamoitana. Tbilisis saqalaqo sasamarTlos
2015 wlis 30 seqtembris ganaCeniT, arasrulwlovani cnobili iqna damna-
Saved 177-e muxliT gaTvaliswinebuli danaSaulis CadenisTvis da sasjelis
saxed da zomad ganesazRvra Tavisuflebis aRkveTa 4 wlis vadiT, rac ssk-
is 2016 wlis 1 ianvramde moqmedi 88-e muxlis safuZvelze Seumcirda ¼-iT
da ganesazRvra Tavisuflebis aRkveTa 3 wlis vadiT. Tbilisis saqalaqo
sasamarTlos 2015 wlis 30 seqtembris ganaCeni saapelacio wesiT gaas-
aCivra msjavrdebulma, romelmac moiTxova pirveli instanciis sasamarT-
los gamamtyunebeli ganaCenis gauqmeba da mis nacvlad gamamarTlebeli
ganaCenis dadgena. saqmis saapelacio wesiT ganxilvisas, msjavrdebulma
da misi interesebis damcvelma advokatma daazustes saapelacio saCivris
moTxovna da iTxoves, im SemTxvevaSi, Tu palatis mier ar iqneboda gazi-
arebuli dacvis mxaris moTxovna msjavrdebulis gamarTlebis Taobaze,
maSin arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis me-12 muxlis pirveli
nawilidan gamomdinare, msjavrdebuls wina nasamarTloba gauqarwyldes
da misi qmedeba gadakvalificirdes ssk-is 177-e muxlis pirvel nawilze,
romelic miekuTvneba naklebad mZime kategoriis danaSauls. amasTan, vi-
naidan amave kodeqsis Tanaxmad, arasrulwlovnis mimarT naklebad mZime
kategoriis danaSaulisTvis ar SeiZleba gamoyenebuli iqnes vadiani Tavi-
suflebis aRkveTa, msjavrdebulis mimarT sasjelis saxed da zomad gan-
isazRvros Sinapatimroba 6 Tvis vadiT. palatam nawilobriv daakmayofila
msjavrdebulisa da misi interesebis damcveli advokatis saapelacio
saCivari, kerZod, mtkicebulebaTa erTobliobis safuZvelze arasrulw-
lovani cno damnaSaves 177-e muxlis pirveli nawiliT da sasjelis saxed
da zomad ganusazRvra Sinapatimroba 8 Tvis vadiT.
saapelacio palata aRniSnul gadawyvetilebas asabuTebs, imiT, rom
msjavrdebulma, wina, Tbilisis saapelacio sasamarTlos, 2013 wlis 31 oq-
tombris ganaCeniT, sabolood daniSnuli sasjeli _ 8 TviT Tavisuflebis
aRkveTa moixada da 2014 wlis 1 aprilis saqarTvelos sasjelaRsrulebis
da probaciis saministros arasrulwlovanTa saqmeebis ganmxilveli adgi-
lobrivi sabWos gadawyvetilebis safuZvelze, pirobiT vadamde, 1 TviT da
15 dRiT adre gaTavisuflda. 2016 wlis 1 ianvridan amoqmedda, arasrulw-
lovanTa marTlmsajulebis kodeqsi, romlis me-12 muxlis Tanaxmad, aras-
rulwlovans nasamarTloba gaqarwylebulad eTvleba sasjelis moxdisTa-
nave. amdenad, vinaidan msjavrdebuls wina ganaCeniT daniSnuli sasjeli
mTlianad moxdili hqonda, zemoaRniSnuli normis safuZvelze, bolo da-
naSaulis Cadenis momentisTvis mas nasamarTloba gaqarwylebulad unda
CaeTvalos, rac, Tavis mxriv, gavlenas axdens misi qmedebis kvalifikaci-

293
aze. kerZod, msjavrdebulis qmedeba saqarTvelos ssk-is 177-e muxlis me-3
nawilis `b~ qvepunqtidan unda gadakvalificirdes saqarTvelos ssk-is
177-e muxlis pirvel nawilze. arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kod-
eqsis 69-e muxlis me-3 nawilis Tanaxmad, naklebad mZime danaSaulis Cad-
enis SemTxvevaSi SeiZleba sasjelis saxed daeniSnos Sinapatimroba. palata
aRniSnavs, rom saqarTvelos ssk-is 177-e muxlis pirveli nawiliT gaTval-
iswinebuli qmedeba miekuTvneba naklebad mZime danaSaulTa kategorias da
aqedan gamomdinare, mizanSewonilia msjavrdebuls vadiani Tavisuflebis
aRkveTis nacvlad, sasjelis saxed ganesazRvros Sinapatimroba.25
ver daveTanxmebi Tbilisis saapelacio sasamarTlos aRniSnul ga-
naCens. msjavrdebuls warsulSi Cadenili aqvs 177-e muxliT gaTval-
iswinebuli qmedeba, radgan meore danaSaulis Cadenis SemTxvevaSi mis
qmedebas araerTgzisobis kvalifikacia mieca. arasrulwlovnaTa marTlm-
sajulebis kodeqsis me-12 muxlis pirveli nawilis Tanaxmad, arasrulw-
lovans nasamarTloba gaqarwylebulad eTvleba sasjelis moxdisTanave.
Sesabamisad, radgan msjavrdebulma pirveli ganaCeniT dadgenili sasjeli
srulad moixada, meore danaSaulis Cadenamde is iTvleboda nasamarTle-
obis armqoned. kodeqsis me-12 muxlis meore nawilis mixedviT pirveli
nawiliT gaTvaliswinebuli SeRavaTi ar moqmedebs, Tu arasrulwlovani
kvlav Caidens danaSauls. aseT SemTxvevaSi arasrulwlovans nasamarTlo-
ba gauqarwyldeba dadgenil vadebSi. meored Cadenili danaSaulis dros
piri nasamarTlevad iTvleba sisxlissamarTlebrivi miznebisTvis, sanam
ar gava dadenili vadebi. am SemTxvevaSi arasrulwlovanma meored Caidina
danaSauli, Sesabamisad, sasamarTlos unda exelmZRvanela me-12 muxlis
me-2 nawiliT da amis mixedviT daedgina pirs pirveli danaSaulisTvis
eTvleba Tu ara nasamarTleoba gaqarwlebulad. ganaCenidan ar irkveva
piri sasjels naklebad mZime danaSaulisTvis ixdida Tu mZime kategori-
is danaSaulisTvis. Tu naklebad mZimea kategoriis danaSaulisTvis igi
marTlac iTvleba nasamarTlobis ar mqoned me-12 muxlis me-2 nawilis
`g“ qvepuntis miTiTebiT da ara me-12 muxlis pirveli nawiliT. Tu mZime
kategoriis danaSaulisTvis, maSin ar iTvleba nasamarTlobis ar mqoned,
radgan amave nawilis `d“ qvepuntiT saWiroa sasjelis moxdidan gasuli
iyos 3 weli. aseT SemTxvevaSi ki vinaidan man meored Caidina ssk-is 177-
e muxliT gaTvaliswinebuli qmedeba, misi danaSauli gamodis Cadenili
araerTgzis, aqedan gamomdinare, muxlis gadakvalificirebis safuZveli
ar gvaqvs, Sesabamisad, vinaidan Sinapatimroba gamoiyeneba mxolod nak-
lebad mZime kategoriis danaSaulis SemTxvevaSi _ aRniSnuli sasjelis
daniSvnis SesaZleblobac ver gveqneba. amis safuZvelia arasrulwlovanTa
marTlmsajulebis kodeqsis me-12 muxlis me-2 nawilis sityvebi `am muxlis
25
Tbilisis saapelacio sasamarTlos 2016 wlis 2 Tebervlis ganaCeni, saqme №1b/1052-15.

294
pirveli nawiliT gaTvaliswinebuli SeRavaTi ar moqmedebs, Tu arasrulw-
lovani kvlav Caidens danaSauls...“ anu normis pirdapiri ganmartebiT Tu
arasrulwlovani kvlav (xelaxla, isev, kidev), meored Caidens danaSauls.
am ganaCeniT sasamarTlo normas ganmartavs imgvarad TiTqos pirvelad
Cadenili danaSauli ar warmoSobs aranair nasamarTlobas. pirveli gamam-
tyunebeli ganaCeni nasamarTlobas marTlac ar warmoSobs, magram kodeq-
sis me-12 muxlis me-2 nawiliT aseTi SeRavaTi ar moqmedebs Tu arasrulw-
lovani kidev Caidens danaSauls da sasjelis moxdidan ar aris gasuli am
nawiliT dadgenili vada. norma dayrdnobilia erTi Sansis princips.
Tbilisis saapelacio sasamarTlo zepiri mosmenis gareSe ganixila ms-
javrdebul arasrulwlovanis Suamdgomloba axlad gamovlenil garemoe-
baTa gamo ganaCenis gadasinjvis Taobaze. Tbilisis saqalaqo sasamarTlos
2014 wlis 22 maisis ganaCeniT arasrulwlovani cnobil iqna damnaSaved
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 177-e muxlis meore nawilis `a“
da `b“ qvepunqtebiT gaTvaliswinebuli danaSaulis CadenaSi da sasjelis
saxed da zomad ganesazRvra Tavisuflebis aRkveTa sami wlis vadiT, rac
ssk-is 2016 wlis 1 ianvramde moqmedi 88-e muxlis safuZvelze Seumcirda
¼-iT da ganesazRvra Tavisuflebis aRkveTa 2 wlisa da 3 Tvis vadiT, 50-e
muxlis safuZvelze daniSnuli sasjelidan 1 wlis da 2 Tvis moxda gane-
sazRvra sasjelaRsrulebis dawesebulebaSi, sasjelis danarCeni nawili _
1 weli da 1 Tve ki 63-64-e muxlebis safuZvelze CaeTvala pirobiT, 1 wli-
sa da 1 Tvis gamosacdeli vadiT. sasjelis moxda aeTvala dakavebis momen-
tidan, 2014 wlis 17 martidan. Semdgom, Tbilisis saqalaqo sasamarTlos
2015 wlis 29 seqtembris ganaCeniT arasrulwlovani cnobil iqna damna-
Saved saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 177-e muxlis me-2 nawilis
`a“ qvepunqtiT da amave muxlis me-3 nawilis `b“ qvepunqiT gaTvaliswineb-
uli danaSaulis CadenisTvis da sasjelis saxed da zomad ganesazRvra
oTxi wliT Tavisuflebis aRkveTa. sisxlis samarTlis kodeqsis 67-e mux-
lis me-5 nawilis safuZvelze gauqmda Tbilisis saapelacio sasamarTlos
2014 wlis 23 ivlisis ganaCeniT daniSnuli pirobiTi msjavri erTi weli
da erTi Tve, rac 59-e muxlis me-5 nawilis safuZvelze STanTqa axlda
daniSnulma sasjelma _ oTxi wliT Tavisuflebis aRkveTam da sabolood
ganaCenTa erTobliobiT msjavrdebuls sasjelis saxed ganesazRvra oTxi
wliT Tavisuflebis aRkveTa. 2016 wlis 27 ianvars msjavrdebulma Suamd-
gomlobiT momarTa Tbilisis saapelacio sasamarTlos, romelmac aras-
rulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis safuZvelze axlad gamovlenil
garemoebaTa gamo, moiTxova mis mimarT arsebuli ganaCenebis gadasinjva
da axal kanonTan SesabamisobaSi moyvana. Tbilisis saapelacio sasamarT-
los sisxlis samarTlis saqmeTa palatam pirveli ganaCeniT daniSnuli
sasjeli Tavisuflebis aRkveTa Seucvala SinapatimrobiT, radgan igi iyo

295
msjavrdebuli naklebad mZime danaSaulisTvis, rac mas moxdilad eTv-
leba. rac Seexeba meored Cadenil danaSauls, sasamarTlo aRniSnavs, rom
me-12 muxlis pirveli nawilidan gamomdinare msjavrdebuls nasamarTloba
gaqarwlebuli aqvs, radgan sasjeli moixada, Sesabamisad misi qmedeba ver
dakvalificirdeba rogorc araerTgzisoba, amitom kvalifikacia unda
Seecvalos arasruwlowovnis Cadenil qmedebas.26 aqac is SemTxvevaa, ro-
gorc ganaCenSi, romelic zemoT ganvixile. palata sasjelis moxdas ukav-
Sirebs nasamarTlobis gaqarwlebas. es marTlac asea, magram ara im SemTx-
vevaSi, rodesac msjavrdebuli kvlav Caidens danaSauls, maSin moqmedebs
is vadebi, romelic miTiTebulia arasrulwlovanTa marTlmsajulebis
kodeqsis me-12 muxlis me-2 nawilSi.
normis amgvar ganmartebas mowmobs Tbilisis saapelacio sasamarT-
los kidev erTi ganaCeni, romlis mixedviTac arasruwlovans, romelic
msjavrdebuli iyo ssk-is 177-e muxlis me-2 nawilis `a“ da `b“ qvepuntebiT
da 19, 177-e muxlis me-2 nawilis `b“ qvepuntiT Tbilisis saqalaqo sa-
samarTlos mier daniSnuli sasjelisgan ganTavisuflda 2014 wlis 1 maiss.
2014 wlis 8 agvistos Caidina axali danaSauli, Sesabamisad, misi qmedeba
dakvalificirda 19, 177-e me-3 nawilis `b“ qvepuntiT (qurdoba, ese igi sx-
visi moZravi nivTis faruli daufleba marTlsawinaaRmdego misakuTrebis
mizniT Cadenili araerTgzis). Tbilisis saapelacio sasamarTlom ki im
motiviT, rom nasamarTloba gaqarwlebuli hqonda, msjavrdebuls amou-
ricxa makvalificirebeli niSani _ qurdobis Cadena araerTgzis. 27 normis
am ganmartebas eTanxmeba uzenaesi sasamarTlos Tavjdomare nino gvene-
taZe, romlic azriT, arasrulwlovnis mier pirvelad Cadenili danaSau-
li araviTar Sedegs ar warmoSobs. meored Cadenili danaSauli mxolod
im SemTxvevaSi CaiTvleba araerTgzis Tu arasrulwlovanma is Caidina
sasjelis moxdis periodSi. profesor nona Toduas azriT, nasamarTlobis
gaqarwlebasTan dakavSirebuli SeaRavaTi araa upirobo, aramed igi piro-
badadebulia imiT, rom arasrulwlovanma sasjelis moxdis Semdeg kidev
ar unda Caidinos danaSauli, xolo Tu Caidens nasamarTloba gaqarwylde-
ba dadgenil vadebSi.28 normis ormagi interpretaciis da araerTgvarovani
praqtikis Tavidan acilebis mizniT sasurvelia am sakiTxze uzenaesma sa-
samarTlom ganmarteba gaakeTos.

Sinapatimrobis daniSvnisas mniSvnelovania kidev erTi sakiTxi. Cven


26
Tbilisis saapelacio sasamarTlos 2016 wlis 15 Tebervlis ganaCeni, saqme №1a/g-
213-16
27
Tbilisis saapelacio sasamarTlos 2016 wlis 18 Tebervlis ganaCeni, saqme №1a/g-
143-16
28
Todua n., `arasrulwlovanTa sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba“, sisxlis
samarTali (saxelmZRvanelo), zogadi nawili, q. Tbilisi, 2016w., gv. 632.

296
mxolod Teoriulad viciT, rom mosamarTlem unda ganusazRvros aras-
rulwlovans Sinapatimrobis saaTebi. es sakiTxi sakanonmdeblo doneze
ar aris gansazRvruli, rac dauSvebelia. arasrulwlovanTa marTlsa-
julebis kodeqsSi aucilebelia pirdapir iyos daTqma, rom Sinapatim-
robis saaTebs arasrulwlovans ganusazRvravs mosamarTle. Tbilisis
saapelacio sasamarTlos praqtikis Seswavlisas erT-erT ganaCenSi saa-
Tebis gansazRvrisas sisxlis samarTlis saqmeTa palata uTiTebs aras-
rulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis 69-e muxlis pirvel nawilze _
`Sinapatimrobis periodSi 69-e muxlis pirveli nawilis Tanaxmad mas dae-
kisros Tavis sacxovrebel adgilas yofnis valdebuleba 23:00 saaTidan
06:00 saaTamde“.29 saaTebTan dakavSirebiT sasamarTlos mxolod es uweria
ganaCenSi. ris safuZvelze gansazRvra sasamarTlom drois es monakveTi,
ramdenad iqna gaTvaliswinebuli individualuri Sefasebis angariSi, es
ganaCenidan ar irkveva. saaTebi aris miTiTebul. aseve zugdidis raionuli
sasamarTlos ganaCenSic, romelic aris pirveli ganaCeni saqarTveloSi,
romelSic sasamarTlom sasjelis saxiT Sinapatimroba gamoiyena. aras-
rulwlovans, romelic cnobil iqna damnaSaved sisxlis samarTlis kod-
eqsis 258-e muxlis mesame nawilis `a“ qvepunqtiT (saflavSi Catanebuli an
saflavze arsebuli nivTis marTlsawinaaRmdego daufleba Cadenili jgu-
furad), mosamarTlem sasjelis saxed da zomad Seufarda Sinapatimroba
eqvsi Tvis vadiT, xolo rac Seexeba saaTebs `arasrulwlovanTa marTlm-
sajulebis kodeqsis 69-e muxlis Sesabamisad arasrulwlovans daevalos
dRe-Ramis 18:00 saaTidan 08:00 saaTamde Tavis sacxovrebel adgilze
yofnis valdebuleba“.30 ris safuZvelze gansazRvra mosamarTlem aRniS-
nuli saaTebi am ganaCenidanac ar irkveva, rac sasurvelia eweros, rom
ganaCeni metad dasabuTebuli iyos. rac Seexeba Tbilisis saapelacio sa-
samarTlos kidev erT ganaCens, romelic zemoT ukve ganvixile, palatam
msjavrdebuls sasjelis saxiT ganusazRvra Sinapatimroba 8 Tvis vadiT,
arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsis 77-e muxlis safuZvelze ki
Tavisuflebis aRkveTis erTi dRe CauTvala Sinapatimrobis erT dReSi da
sabolood ganusazRvra Sinapatimroba 3 Tvisa da 27 dRis vadiT.31 aRniS-
nul ganaCenSi ar aris miTiTebuli Sinapatimrobis saaTebi. gaugebaria ra
unda moxdes am SemTxvevaSi, vin ganusazRvravs aRniSnul saaTebs msja-
vrdebuls, ganaCenis garda sad iwereba es, amis gareSe saerTod rogor
moxdeba aRsruleba da a.S.
29
Tbilisis saapelacio sasamarTlos 2016 wlis 10 Tebervlis ganaCeni, saqme №1a/g-
26-16
30
zugdidis raionuli sasamarTlos 2015 wlis 28 dekembris ganaCeni, saqme №1/431-
2015
31
Tbilisis saapelacio sasamarTlos 2016 wlis 2 Tebervlis ganaCeni, saqme №1b/1052-
15

297
4. Sinapatimrobis aRsrulebis uaryofiTi aspeqtebi
Sinapatimrobis sasjelis saxiT gamoyenebisas saxelmwifo zogavs peni-
tenciur dawesebulebebSi patimarTa SenaxvisaTvis saWiro Tanxebs. flo-
ridis saxelmwifo universitetis kriminologiisa da saxelmwifo poli-
tikis centris kvleviT eleqtronuli monitoringis Rirebuleba amerikis
SeerTebul StatebSi aris eqvsjer naklebi vidre patimris Senaxvis xar-
ji penitenciur dawesebulebaSi.32 miuxedavad patimrobasTan SedarebiT
misi ekonomiurobisa, eleqtronuli monitoringi mainc sakmao Tanxebs
moiTxovs, magaliTad, britaneTSi 90-dRiani monitoringi 1, 250 girvanqa
jdeba.33 saqarTvelos mTavrobis 2015 wlis 4 seqtembris №1853 gankargule-
biT saqarTvelos sasjelaRsrulebisa da probaciis saministros mmarTv-
elobis sferoSi moqmedma ssip _ arasapatimro sasjelTa aRsrulebisa da
probaciis erovnulma saagentom, 520 000 aSS dolaris Rirebulebis 200
erTeuli Sinapatimrobis mowyobilobis (stacionari da samajuri, sama-
juris erTjeradi samagrebi), specialuri monacemTa bazis, serverisa da
momsaxurebis gamartivebuli Sesyidvis ufleba miiRo. am mowyobilobis
fuqncionirebac xarjebTan aris dakavSirebuli. amis gamo zog qveya-
naSi am sasjelTan dakavSirebiT Tanadafinanseba xdeba, risi SemoRebac,
bunebrivia, qarTul realobas ver moergeba. es mniSvnelovnad SeuSlis
xels sasjelis aRsrulebas. naklebad savaraudoa, rom arasrulwlovanma
SeZlos sasjelis aRsrulebisTvis saWiro Tanxis gadaxda. es migviyvans
iqamde, rom amisTvis saWiro Tanxis gadaxdis valdebuleba daekiseba
arasrulwlovani msjavrdebulis kanonier warmomadgenels, isedac, amJa-
mindel kanonmdeblobaSi ukve vxdebiT msgavs normas, kerZod, `arasapatim-
ro sasjelTa aRsrulebis wesisa da probaciis Sesaxeb“ kanonis 448 muxlis
me-7 punqtis mixedviT `msjavrdebulis braleuli qmedebiT eleqtronu-
li zedamxedvelobis saSualebis dazianebis SemTxvevaSi zianis anazRau-
rebis valdebuleba mis kanonier warmomadgenels ekisreba“. es norma hgavs
sasjelis erT-erTis saxis jarimis dispozicias, romelic zustad 9 wlis
(2006 wlis dekembridan 2016 wlis ianvramde) ganmavlobaSi moqmedeba da
sabednierod axali kodeqsis amoqmedebisTanave gauqmda, kerZod, Tu msja-
vrdebuli arasrulwlovani da gadaxdisuunaro iyo, sasamarTlo misTvis
dakisrebuli jarimis gadaxdas akisrebda mSobels, meurves an mzrunvels.
sasjelis dakisreba xdeboda ara im piris mimarT, vinc damnaSaved iqna
cnobili, aramed misi kanonieri warmomadgenlis mimarT. swored aRniS-
nuli arRvevda sasjelis individualizaciis princips. sasjelis daniSvna

32
U.S. Department of Justice, `Electronic Monitoring Reduces Recidivism~, Sept. 2011, P. 1, https://
www.ncjrs.gov/pdffiles1/nij/234460.pdf
33
Fletcher H., `Electronic tagging a flawed system~, June 2012, P.1, https://www.napo.org.uk/sites/
default/files/Electronic%20Tagging%20a%20flawed%20system.pdf

298
unda moxdes mxolod im piris mimarT, vinc sisxlis samarTis kodeqsis
gaTvaliswinebuli marTlsawinaaRmdego da braleuli qmedeba Caidina. am
SemTxvevaSi pasuxismgebloba ekisreboda gadaxdisuunaro arasrulwlov-
nis mSobels, mxolod imitom, rom mis arasrulwlovan Svils damoukide-
beli Semosavali ar gaaCnda. ar SeiZleba pirma agos pasuxi im qmedebisaT-
vis, romlis CadenaSic misi braleuloba ar dgindeba. amiT irRveva piradi
pasuxismgeblobis principi. piradi pasuxismgeblobis principi sisxlis
samarTalSi ki niSnavs, rom piris pasuxismgeblobis sakiTxi mxolod ma-
Sin SeiZleba dadges, Tu mas brali piradad, individualurad miuZRvis
misi moqmedebis an umoqmedobisaTvis.34 sasjelis miznebi yvelaze efeqtu-
rad uSualod msjavrdebulze zemoqmedebiT miiRweva. xolo im pirobebSi,
roca jarimas arasrulwlovnis nacvlad misi mSobeli ixdis, msjavrdeb-
ulze sasjelis zemoqmedebis xarisxi dabalia.
Tu arasrulwlovan msjavrdebuls SeZlebuli ojaxi hyavs SeuZlia
bevrjer daazianos samajuri? da Tu piriqiT, ojaxs ar aqvs material-
uri SesaZlebloba, ra moxdeba am SemTxvevaSi? es xels SeuSlis sasjelis
jerovan aRsrulebas. yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, ar aris
marTebuli aRniSnuli norma. mSobeli ar unda agebdes pasuxs Svilis
qmedebisTvis. Tu msjavrdebuli ganzrax daazianebs samajurs unda ganix-
ilebodes sasjelis vadis gagrZelebis an Secvlis variantebi. amis erT-
erTi magaliTia safrangeTis kanonmdebloba, kerZod, safrangeTis samar-
Tlis samarTlis kodeqsis 434-e muxliT Tu piri daarRvevs ganaCeniT
dadgenil romelime valdebulebas an moixsnis an gaanadgurebs samajurs,
ris Sedegadac SeuZlebelia misi zusti adgilmdebareobis dadgena, piris
mimarT gamoyenebuli sasjeli SeiZleba Seicvalos Tavisuflebis aRkve-
TiT. aseve espaneTis sisxlis samarTlis kodeqsis 468-e muxliT, ganaCeniT
dadgenili zedamxedvelobis pirobis darRvevis SemTxvevaSi piris mimarT
SeiZleba gamoyenebul iqnas 6 Tvidan 1 wlamde patimroba.
britaneTis probaciis inspeqtoratis monacemebiT damnaSaveTa TiTq-
mis naxevari, rogorc wesi, arRvevs monitoringis brZanebiT dadgenil
SezRudvebs. aseve mosalodnelia teqnikuri problemebis warmoSobac.
monitoringis sistemis mwarmoebeli kompaniis mtkicebis miuxedavad, bri-
taneTis probaciis samsaxuris 2012 wlis angariSidan ikveTeba, rom dafiq-
sirda uamravi xarvezi. kerZod, angariSis Tanaxmad, mowyobiloba moiSala
ramdenime SemTxvevis dros, mag: fexburTis TamaSis an dacemisas, makon-
trolebelma centrma ramdenjerme ver SeZlo daedgina piris adgilsa-
myofeli gadamcemis xarvezis gamo da a.S.35
34
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2011 wlis 11 ivlisis №3/2/416
gadawyvetileba saqmeze `saqarTvelos saxalxo damcveli saqarTvelos parlamentis
winaaRmdeg“.
35
Beckford M., `Half of offenders with electronic tags breach curfews, inspectors claim~, The Telegraph,

299
eleqtronuli samajuris cdomileba da teqnikuri defeqtebi sx-
vadasxva qveynebis gamocdilebiT arc Tu ise iSviaTia. xSirad xdeba am
mowyobilobis dazianeba da saWiroebs Secvlas, ramac SeiZleb. aseve xeli
SeuSalos sasjelis saTanadod aRsrulebas. arsebobs mosazreba, rom ele-
qtronuli samajuris manipulacia SesaZlebelia sruliad ubralo fol-
gis qaRaldiT. Tu am xelsawyos folgis qaRalds SemovaxvevT piris adg-
ilmdebareobis dadgena SeuZlebeli gaxdeba. aseve centralur ofisSi ar
midis informacia xelsawyoze arasasurveli zemoqmedebis Sesaxeb.36
dadgenilia, rom eleqtronuli samajuri teqnikuri naklovanebebiTac
xasiaTdeba, kerZod, mravalsarTulian saxlebSi maTi cdomileba didia, is-
eve rogorc cdomileba SesaZlebelia adgilsamyofelis gansazRvrisas.37
aq ikveTeba erTi sakiTxi, SeiZleba eleqtronuli monitoringis mowyob-
iloba ver gansazRvravdes zustad radiuss. kerZod, radiusis arealSi
SeiZleba moeqces msjavrdebulis sacxovrebeli binis garda sadarbazo,
mezobeli sacxovrebeli binebi, ezo an mimdebare teritoria da a.S. rac,
ra Tqma unda, am mowyobilobis seriozuli xarvezia. am sasjelis mTavari
arsia, rom arasrulwlovan msjavrdebuls aqvs erT adgilas yofnis val-
debuleba, rac SeiZleba dairRves da amas ar mohyves aranairi reagireba,
radgan es darRveva ar gaxdeba cnobili Sesabamisi organosTvis.
xolo im SemTxvevaSi Tu aRsruleba xdeba xarvezebis gareSe da mowyob-
iloba zustad gansazRvravs radiuss, sasurvelia naTlad iqnes gawerili
Tu ra CaiTvleba sacxovrebel adgilze yofnis valdebulebis darRvevad.
kanonmdeblobis liberalizaciis farglebSi, vfiqrob, ar aris mizanSe-
wonili nebismier mcire darRvevad gadacdomad iqnes miCneuli. magali-
Tad, msjavrdebulis ramdenime wuTiani radiusis farglebis gacdena ar
unda CaiTvalos gadacdomad, roca aRniSnuls axlavs saTanado mizezi an
gadaudebeli saWiroeba. saWiroebis garda es SeiZleb. aseve iyos arasrul-
wlovnis wamieri daufiqrebeli qmedeba, magaliTad, Tanatolebis waqezeba
da a.S. vfiqrob, aRniSnuli faqtebi saTanadod unda iqnes Sefasebuli da
ar unda iyos samarTlebrivi Sedegis momtani.
calke sakiTxia raoden didi fsiqologiuri stresis matarebeli Sei-
Zleba iyos aRniSnuli samajuri. sasjelis aRsrulebis dros saxlSi gamo-
ketilma arasrulwlovanma SeiZleba danaSauli kvlav Caidinos, piriqiT,
es SeiZleba xelSemwyobic ki iyos, radgan saxlSi danaSaulis iaraRe-

http://www.telegraph.co.uk/news/uknews/law-and-order/9330200/Half-of-offenders-with-electronic
tagsbreach-curfews-inspectors-claim.html
36
mWedliSvili-hedrixi q., `SeniSvnebi arasrulwlovanTa marTlmsajulebis kodeqsze“,
J. `samarTali da msoflio“, N2, q. Tbilisi, 2015w., gv. 61.
37
Beukelmann, Elektronischen Fußfessel, NJW Spezial 2011, S. 632, ix. mWedliSvili-hedrixi
q., `sapatimro sasjelebis alternativa sazRvargareT qveynebSi“, sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis liberalizaciis tendenciebi saqarTveloSi, q. Tbilisi, 2016w, gv. 712.

300
bze metad miuwvdebodes xeli, amitom es sasjeli Zalian didi sifrTx-
iliT unda iqnes SerCeuli. arasrulwlovan samarTaldamrRvevze zemoq-
medebis zomebi iyos yovelTvis Tanazomadi, rogorc samarTaldamrRvevis
pirovnebis. aseve samarTaldarRvevis Cadenis garemoebebTan.38 ucxouri
gamocdilebis gaTvaliswinebiT im pirebs, romlebsac sasjelis saxed Se-
fardebuli hqondaT Sinapatimroba da ufro metic, iTvlebodnen dabali
riskis mqone damnaSaveebad, sasjelis moxdis dros CaudeniaT danaSauli.
magaliTad, amerikis erT-erT StatSi sasjelis moxdis dros 45 wlis ma-
makacma mokla yofili coli da a.S.39 aseTi SemTxvevebi arasrulwlovneb-
Si SeiZleba metad mosalodneli iyos. msjavrdebulebs aqvT sircxvilis
grZnoba da Tvlian, rom am sasjelis SefardebiT usamarTlod aris stig-
matizebulni. ramdenime msjavrdebulma kvlevis dros isic aRniSna, rom
maT aqvT gancda, rom nebismier dros SeiZleba maTTan mivides policia da
daapatimron.40
bevr qveyanaSi Sinapatimroba Tavisuflebis aRkveTis Semdeg yvelaze
mkacr sasjelad miiCneva. msjavrdebulis sacxovrebeli adgilebi gansx-
vavebulia. zogi quCaSi cxovrobs, zogic SemWidrovebul pirobebSi. im
pirTa yofa, romlebic dRis ZiriTad nawils SinapatimrobaSi atareben,
xSirad gausaZlisia, rogorc maTTvis. aseve maTi ojaxis wevrebisTvis.
faqtobrivad, maTTvis saxli xdeba cixe.41 am SemTxvevaSi, sasjeli ver as-
rulebs Tavis miznebs da SeiZleba msjavrdebuli Zalian mZime Sedegebamde
mivides. aseTi Sedegebi, rom Tavidan aviciloT sasamarTlom SesaZleblo-
bebis farglebSi maqsimalurad unda SezRudos Sinapatimrobis saaTebi.
italiaSi zogadad Sinapatimroba naklebad gamoyenebadi sasjelia. amas
ganapirobebs is, rom kanoniT dauSvebelia Sinapatimrobis daniSvna im
arasrulwlovnebisTvis, romlebic ver akmayofileben kanoniT dadgenil
standartebs. kerZod, is ar eniSneba emigrant arasrulwlovans, agreTve
damnaSaves, romlis ojaxs ar aqvs Sinapatimrobis zomebis xelmisawvdomo-
bisTvis saWiro ekonomikuri da pirovnuli SesaZleblobebi.42
rac Seexeba ojaxze zemoqmedebas, bevr SemTxvevaSi SeiZleba aRniSnul
38
gaeros minimaluri standartuli wesebi arasrulwlovanTa mimarT marTlmsa-
julebis ganxorcielebis Sesaxeb (pekinis wesebi), 1985, wesi 5.
39
Schiavo C., `The great divide over house arrest uses vary by county. Some are expanding, others
never allow them~, http://articles.philly.com/2006-02-23/news/25408206_1_house-arrest-house-
arrest-electronic-bracelet
40
U.S. Department of Justice, `Electronic Monitoring Reduces Recidivism~, Sept. 2011, https://www.
ncjrs.gov/pdffiles1/nij/234460.pdf
41
Handbook of basic principles and promising practices on Alternatives to Imprisonment, CRIMINAL
JUSTICE HANDBOOK SERIES, UNITED NATIONS, New York, 2007, P. 38.
42
OBSERVATIONS ON THE THIRD AND FOURTH PERIODIC REPORTS OF ITALY TO
THE COMMITTEE ON THE RIGHTS OF THE CHILD, P. 11, http://www.unionedirittiumani.it/
wpcontent/uploads/2012/07/UFTDU-alternative-report.pdf

301
sasjelis aRsrulebam cudi gavlena moaxdinos msjavrdebulis ojaxis
wevrebze. amerikaSi arsebobs ramdenime mecnieris mosazreba imis Sesaxeb,
rom Sinapatimrobis Sefardeba pirisTvis axali danaSaulis Cadenas udebs
safuZvels, kerZod, ojaxSi Zaladobas. agresiuli xdeba msjavrdebulTan
erTad misi ojaxis wevrebi, aRizianebT piris TiTqmis sul saxlSi yofna,
misi damnaSavis statusi da a.S. floridaSi Catarebulma kvlevam aCvena,
rom damnaSaveTa 43 procents meuRleebTan, SvilebTan da megobrebTan
urTierTobaSi problemebi SeeqmnaT swored imitom, rom eleqtronuli
monitoringis qveS imyofebodnen. es qmnis garkveul uxerxulobas urT-
ierTobebSi da xdeba konfliqtis mizezi. amerikaSi erT-erTi msjavrde-
bulis Svili imdenac ganicdida mamis aseT mdgomareobas, rom mTeli im
periodis ganmavlobaSi, rodesac misi mSobeli atarebda eleqtornul
samajurs, isic atarebda fexze damagrebul saaTs.43

daskvna
saqarTveloSi ganxorcielebuli da mimdinare sisxlis samarTlis
kanonmdeblobis liberalizaciis mniSvnelovani nawilia arasrulwlovan-
Ta marTlsajulebis kodeqsi. sisxlis samarTlis politikis liberaliza-
ciidan gamomdinare alternatiuli sasjelebis roli metad warmoCinda.
misi TiToeuli saxe da gamoyenebis efeqturoba gansakuTrebuli mniSv-
elobis mqonea.
21-e saukunem moitana bavSvTa uflebebze da samecniero mtkiceb-
ulebebze dafuZnebuli kanonmdeblobis aucilebloba arasrulwlovanTa
marTlmsajulebis sferoSi, radgan aRniSnuli sfero metad faqizi da
sayuradReboa. evropuli midgomebis sakvanZo maxasiaTebelia orientacia
problemis aRiarebaze da mis mimarT pragmatuli da realisturi strate-
giis ganxorcielebaze. arasrulwlovanTa mimarT araswori sasjelis Se-
fardebisas gamowveuli ziani Tavs iCens individis, ojaxis, sazogadoebis,
saxelmwifo doneze da saWiroebs kompleqsur da Tanmimdevrul midgomas.
bolo wlebSi, kargad viciT, ramdeni gaxmaurebul saqmes hqonda adgili
Cveni qveynis sasamarTlo realobaSi, rodesac arasrulwlovnebi wlebiT
ixdidnen sasjels cixeSi. mosamarTles ar hqonda SesaZlebloba minimalur
zRvarze naklebi daeniSna, garda saproceso SeTanxmebis SemTxvevebisa,
kanonmdeblobaSi ar iyo sakmarisi alternatiuli sasjelebi da maTi gam-
oyenebis praqtika da a.S. sabolood, bevri mozardis Tavisufleba Seewira
am sakanonmdeblo xarvezebs, rac momavalSi aRar unda ganmeordes.
problemis aRmofxvra kanonmdeblobaSi xarvezebis aRmofxvriT unda
43
U.S. Department of Justice, `Electronic Monitoring Reduces Recidivism~, Sept. 2011, https://www.
ncjrs.gov/pdffiles1/nij/234460.pdf

302
daiwyos. aucilebelia kanonmdebelma Tavisi pasuxismgebloba aiRos aras-
rulwlovanTa winaSe da amiT Tavisi wvlili Seitanos qveynis saerTaSor-
iso standartebTan daaxloebisken. arasrulwlovnis saukeTeso intere-
sisa da marTlmsajulebis saerTaSoriso standartebis gaTvaliswinebiT
maqsimalurad xSirad unda moxdes arasapatimro sasjelebis gamoyeneba.
Sinapatimroba, rogorc sapatimro sasjelis axali alternativa iuve-
nalur iusticiaSi, metad gamoyenebadi rom gavxadoT sasurvelia ucxouri
gamocdilebis gaTvaliswinebiT gavafarTovoT misi formebi, kerZod, ab-
soluturi da Tavisufali Sinapatimrobis modelebis danergviT. aseve
naklebad mZime kategoriis danaSaulis garda, igi unda gamoiyenebodes
mZime kategoriis danaSaulis SemTxvevaSic, radgan aRniSnuli sasjelis
saxe arc Tu ise liberaluri xasiaTis aris. amiT mosamarTles miecema sa-
Sualeba, rac SeiZleba naklebad gamoiyenos sasjelis saxiT Tavisuflebis
aRkveTa. Sinapatimrobis, rogorc erT-erTi alternatiuli sasjelis Se-
fardebiT, marTlmsajuleba aaridebs arasrulwlovans penitenciur dawe-
sebulebas da miscems Sanss Camoyalibdes ukeTes pirovnebad, raTa aRar
Caidinos danaSauli. samarTlebrivi zemoqmedeba arasrulwlovanze unda
iyos maqsimalurad efeqturi. sasjeli unda iqnes SerCeuli da aRsrule-
buli ise, rom es iyos arasrulwlovnisTvis rac SeiZleba naklebi stresis
momtani, igi mixvdes danaSauls, gaacnobieros sakuTari roli ojaxisa da
sazogadoebis winaSe.
Sinapatimrobis, rogorc sapatimro sasjelis axal alternativis
efeqturobaze saqarTveloSi marTalia jer ver vimsjelebT, radgan es
sasjelis saxe axali amoqmedebulia, Tumca, vfiqrob, aqedanve gviarTebs
momavali praqtikuli gamocdilebis gaTvaliswinebiT, meti Teoriuli kv-
leva, raTa aRniSnuli sasjeli metad gamoyenebadi da qmediTi gavxadoT.
amiT saxelmwifo da kanonmdebeli metad gamoxatavs imas, rom misi gansa-
kuTrebuli zrunvis obieqti aris erTi rigiTi arasrulwlovani, momavali
Taobis warmomadgeneli.

303
giorgi dgebuaZe

saerTo amsruleblobis principi saerTaSoriso sisxlis


samarTalSi - angloamerikuli (Tana)amsrulebloba
Sesavali
saerTaSoriso sisxlis samarTalSi danaSaulis amsrulebelTa pasux-
ismgebloba sisxlis samarTlis gansakuTrebuli monawileobiT dgindeba.1
Sesabamisad, sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba sisxlis samarTlis
saerTaSoriso sasamarTloebis individualuri pasuxismgeblobis statu-
tiseuli cnebis dacviT, nullum crimen sine lege principis gaTvaliswinebiT
unda moxdes.2
sisxlis samarTalSi individualuri pasuxismgeblobis birTvs ams-
rulebloba warmoadgens, romelic uzrunvelyofs Tanamonawileobis das-
jadobasac.3 saerTaSoriso sisxlis samarTali, rogoric aris igi dRes, ar
iarsebebda, rom ara farTomasStabiani da sistemuri saerTaSoriso dana-
Saulebis amsrulebelTa pasuxismgeblobis problema. saxelmwifo xSirad
moqmedebs, rogorc giganturi danaSaulebrivi organizacia,4 rodesac
SeuZlebelia erTi kriminaluri aqtis gansxvaveba meorisgan. individual-
uri pasuxismgeblobis process, saerTaSoriso danaSaulebis organizebu-
lobis, makrokriminaluri garemos (farTomasStabianobis), sistemurobisa
da sistematurobis garda, akompleqsebs saerTaSoriso sisxlis samarTliT
dadgenili danaSaulebis mtkicebulebebis latenturi xasiaTi.
XX saukunis istoria da XXI saukunis mimdinare periodi maCvenebelia
imisa, rom saerTaSoriso samarTalSi, miuxedavad imisa, rom masSi sax-
elmwifosa da individualur pasuxismgeblobas Soris SeZlebisdagvarad
aris mijna gavlebuli5, mainc igrZnoba kmayofilebis nakleboba sistemuri
pasuxismgeblobis koncefciis mimarT.6 am `danakliss~ avsebs individu-
aluri pasuxismgeblobis doqtrinis cneba, romelic gulisxmobs konkre-
1
Sead. turava m., saerTaSoriso sisxlis samarTlis safuZvlebi, meridiani, Tbilisi,
2015, 1-4, 199-204.
2
Sead. Kreß C., Nulla poena nullum crimen sine lege, krebulSi: Wolfrum R., The Max Planck
Encyclopedia of Public International Law, Vol. VII, Oxford University Press, Oxford, 2013, 889-898.
3
danaSaulSi amsrulebloba-Tanamonawileobaze ix. naWyebia g., danaSaulSi Tanamonaw-
ileoba, saxelmZRvaneloSi: naWyebia g., Todua n. (red.), sisxlis samarTali, zogadi
nawili, meridiani, Tbilisi, 2016, 261_299.
4
Sead. Schabas W., Unimaginable Atrocities, Justice, Politics, and Rights at the War Crimes Tribunals,
Oxford University Press, Oxford, 2012, 22-23.
5
ix. Bianchi A., State Responsibility and Criminal Liability of Individuals, krebulSi: Cassese A.
(ed.), The Oxford Companion to International Justice, Oxford University Press, Oxford, 2009, 16-24.
6
Sead. Gattini A., From Collective to Individual Responsibility and Back, krebulSi: Nollkaemper
A., Wilt H. (ed.), System Criminality in International Law, Cambridge University Press, Cambridge,
2009, 126.

304
tuli pasuxismgeblobis saxisa da masze arsebuli precedentuli samarT-
lis erTobliobas. igi uaryofs koleqtiuri Seracxvis models, vinaidan
sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba da sanqcia unda emyarebodes in-
dividis braleulobis xarisxs.7
saerTaSoriso sisxlis samarTalSi saerTaSoriso CveulebiT samar-
Talze, sisxlis samarTlis saerTaSoriso sasamarTloebis statutebsa
da precedentul samarTalze dayrdnobiT, auctor intellectualis sisxlissa-
marTlebrivi devnis mizniT, sxvadasxva individualuri pasuxismgeblobis
doqtrina SemuSavda. kerZod, joint criminal enterprise _ kriminaluri mizno-
brivi gaerTianebis8 [SemdgomSi _ JCE / (Tana)amsrulebloba], Tanaamsrule-
blobis, arapirdapiri amsruleblobis, arapirdapiri (Tana)amsruleblobi-
sa da meTauris pasuxismgeblobis doqtrinebi.
statiis mizania, saerTaSoriso sisxlis samarTalSi angloamerikuli
(Tana)amsruleblobis, saerTo amsruleblobis koncefciis gaanalizeba
JCE-is doqtrinaze dayrdnobiT, romelic dafuZnda yofili iugoslaviis
sisxlis samarTlis saerTaSoriso tribunalis (SemdgomSi _ ICTY) mier da
gamoyeneba pova, aseve, ruandis sisxlis samarTlis saerTaSoriso tri-
bunalsa (SemdgomSi _ ICTR) da sxva hibridul tribunalebSi. am mizniT
ganvixilavT saerTo amsruleblobis cnebas, (Tana)amsruleblobis kon-
cefcias, pasuxismgeblobis damafuZnebel da precedentuli samarTliT
dadgenil makvalificirebel garemoebebs.

1. saerTo amsruleblobis cneba


saerTaSoriso sisxlis samarTlis Tanamedrove instituciuri trae-
qtoria SeiZleba gavigoT, rogorc farTo `mimosvla~ individualur da
koleqtiur pasuxismgeblobas Soris9, individualuri braleuli pasux-
ismgeblobis principis xazgasmiT. ufro rom davakonkretoT, saerTaSor-
iso sisxlis samarTalSi, romelic orientirebulia ZiriTadad individu-

7
Sead. Weigend T., Problems of Attribution in International Criminal Law: A German Perspective,
12 Journal of International Criminal Justice, 2014, 265_266.
8
Joint Criminal Enterprise doqtrinis sxvadasxva qarTul Sesatyvisze ix. turava m., saer-
TaSoriso sisxlis samarTlis safuZvlebi, meridiani, Tbilisi, 2015, 209-210; dvaliZe
i., gaerTianebuli danaSaulebrivi organizacia, krebulSi: naWyebia g., organizebuli
danaSaulis Tanamedrove gamovlinebebis kriminalizaciisa da samarTalSefardebis
problemebi qarTul sisxlis samarTalSi, favorit printi, Tbilisi, 2012, 103;
mWedliSvili-hedrixi q., sisxlis samarTali, zogadi nawili, danaSaulis gamovlinebis
calkeuli formebi, meridiani, Tbilisi, 2011, 265. doqtrinis qarTuli Sesatyvisi _
`kriminaluri miznobrivi gaerTianeba~ _ gamomdinareobs TviTon misi Sinaarsidan, ro-
melic asocirdeba danaSaulebrivi dajgufebis mizanTan.
9
Sead. Simpson G., Individual Responsibility and Collective Guilt, krebulSi: Nollkaemper A., Wilt
H. (ed.), System Criminality in International Law, Cambridge University Press, Cambridge, 2009, 78.

305
alur pasuxismgeblobaze, mainc arsebobs garkveuli eWvi individualur
bralTan mimarTebaSi.10 kritikas, upirveles yovlisa, iwvevs sisxlis samar-
Tlis saerTaSoriso sasamarTloebis statutebSi saerTo amsruleblobis
principis (unitarial concept of perpetration; Einheitstäterschaft11) abstraqtuli
statutiseuli cneba, farTo interpretaciis SesaZleblobiT.
saerTo amsruleblobis principi saerTaSoriso sisxlis samarTalSi,
angloamerikuli samarTlis (common law) gavleniT, gulisxmobs sisxlis-
samarTlebrivi pasuxismgeblobis dafuZnebas danaSaulSi monawileobis
formebis `msubuqi~ konkretizaciiT. aseTi midgomiT, naklebi yuradReba
eqceva amsrulebloba-Tanamonawileobis saxeTa `mkacr~ gamoyofas. ker-
Zod, sasjelis daniSvnisas mniSvnelovania danaSaulSi monawileobis xarisxi
da ara amsruleblis Tu Tanamonawilis statusi. danaSaulis nebismieri
monawile, miuxedavad misi aqtiurobis xarisxisa, SesaZlebelia CaiTvalos
ZiriTad amsruleblad da ganaCenSi sasjelis Sefardebisas gaTvaliswineb-
uli iqneba damnaSavis roli danaSaulis CadenaSi.12 amsrulebelsa da Tana-
monawiles, SesaZlebelia, erTnairi sasjelic ki SeefardoT.13 aseTi midgo-
mis kargi magaliTia siera-leones specialuri sasamarTlos mier ganxiluli
Prosecutor v. Taylor-is saqme. liberiis yofil prezidents danaSaulSi Tana-
monawileobisaTvis sasjelis saxiT Seefarda 50 wliT Tavisuflebis aRkve-
Ta, imis xazgasmiT, rom igi iyo danaSaulSi `meore xarisxis monawile~.14
saerTo amsruleblobis princips jer kidev niurnbergis saerTa-
Soriso samxedro tribunalisa (SemdgomSi _ niurnbergis tribunali) da
Soreuli aRmosavleTis saerTaSoriso samxedro tribunalis (SemdgomSi _
tokios tribunali) statutebi Seicavda. niurnbergisa da tokios samar-
Tali, romelic saerTaSoriso sisxlis samarTlis yvelaze `avtoritetul
istoriul wyarod~ moixsenieba15, ar mijnavda amsruleblobis instituts
Tanamonawileobisgan.
10
Sead. Swart B., Modes of Liability, krebulSi: Cassese A. (ed.), The Oxford Companion to
International Justice, Oxford University Press, Oxford, 2009, 89-90.
11
ix. Ambos K., Treatise on International Criminal Law, Foundations and General Part, Vol. I, Oxford
University Press, Oxford, 2013, 105-106.
12
ix. Cassese A., Acquaviva G., Fan M., Whiting A., International Criminal Law, Cases and
Commentary, Oxford University Press, Oxford, 2011, 323; ix. aseve: turava m., danaSaulis moZ-
Rvreba, meridiani, Tbilisi, 2011, 56-57.
13
ix. Ohlin J., Co-Perpetration, krebulSi: Stahn C. (ed.), The Law and Practice of the International
Criminal Court, Oxford University Press, Oxford, 2015, 519.
14
Prosecutor v. Taylor-is saqmeze daw. ix. Gell A., Trial of Charles Taylor, krebulSi: Jalloh C.
(ed.), The Sierra Leone Special Court and its Legacy, The impact for Africa and International Criminal
Law, Cambridge University Press, Cambridge, 2014, 642-659.
15
Sead. Ambos K., Treatise on International Criminal Law, Foundations and General Part, Vol. I,
Oxford University Press, Oxford, 2013, 9, 105. `niurnbergis samarTalSi~ igulisxmeba tri-
bunalis wesdeba, misi precedentuli samarTali, sakontrolo sabWos #10 kanoni da
niurnbergis principebi.

306
1.1. niurnbergisa da tokios tribunalebi
niurnbergis tribunalma uaryo saerTaSoriso samarTalSi `kargad
damkvidrebuli praqtika~, romlis mixedviTac, mTeli aqcenti suveren-
uli saxelmwifoebis qmedebaze iyo gadatanili. niurnbergamde arsebuli
gabatonebuli doqtriniT, danaSaulebrivi qmedebis amsrulebeli ar iyo
individualurad pasuxismgebeli, aramed saxelmwifos suverenitetis doq-
triniT iyo daculi.
niurnbergis tribunalis wesdebis me-6 muxli ar iyo orientirebuli
danaSaulSi monawileobis formebis konkretizacia-kategorizaciisken:
`tribunali ... aris uflebamosili gaasamarTlos da dasajos indi-
videbi, romlebic moqmedebdnen RerZis saxelmwifoebis interesebiT, in-
dividualurad, Tu organizaciebSi wevrobis meSveobiT...“16
tribunali ar mijnavda amsrulebels Tanamonawilisagan. igi aRi-
arebda saerTo amsruleblobis princips (unitarial concept of perpetration;
Einheitstäterschaft).17 savaldebulo iyo kauzaluri kontribucia danaSau-
lebriv SedegTan, romelTanac gamoiyeneboda ekvivalenturi Teoriis
(conditio sine qua non) martivi formula.18 tribunali, amsrulebloba-Tana-
monawileobis nacvlad, iyenebda danaSaulebriv organizaciaSi monawileo-
bisa (participating in a criminal organization) da saerTo miznis ganxorcielebis
(pursuing a common criminal design) cnebebs.19
Tu danaSaulSi monawileobis done iyo arsebiTi, iqneboda meTauri,
wamqezebeli, brZanebis gamcemi Tu sxva, es gavlenas moaxdenda sasjelis
zomaze:
`meTaurebi, organizatorebi, wamqezeblebi da Tanamonawileebi, rom-
lebic monawileobdnen zemoxsenebuli danaSaulebis saerTo gegmis Se-
muSavebasa da aRsrulebaSi, an SeTqmulebaSi, arian pasuxismgebeli yve-
la qmedebisaTvis, romelic nebismierma pirma ganaxorciela aseTi gegmis
aRsrulebisas.~20
pirdapiri (amsrulebloba, magaliTad, piri, romelic sasxlets gamoh-
kravs TiTs) da arapirdapiri (Tanamonawileoba, magaliTad, piri, romelic
iyoliebs sxvas danaSaulis Casadenad) monawileoba iyo gaTanabrebuli
16
niurnbergis tribunalis wesdeba xelmisawvdomia bmulze: <http://avalon.law.yale.edu/
imt/imtconst.asp>, [9.1.2016].
17
ix. Ambos K., Treatise on International Criminal Law, Foundations and General Part, Vol. I, Oxford
University Press, Oxford, 2013, 105-106.
18
ix. Ambos K., From Nuremberg to The Hague, krebulSi: McDonald G., Swaak-Goldman O.,
Substantive and Procedural Aspects of International Criminal Law, Kluwer, The Hague, 2000, 8, 17-21.
19
ix. Sliedregt E., Perpetration and Participation, krebulSi: Stahn C. (ed.), The Law and Practice
of the International Criminal Court, Oxford University Press, Oxford, 2015, 502.
20
ix. niurnbergis tribunalis wesdebis me-6 muxli. wesdeba xelmisawvdomia bmulze:
<http://avalon.law.yale.edu/ imt/imtconst.asp>, [9.1.2016].

307
erTmaneTTan. yvela iyo danaSaulis amsrulebeli-Tanamonawile. funqci-
uri (monawileobiTi) pasuxismgebloba damokidebuli iyo im amocanebis
Sesrulebaze, romlebsac asrulebdnen danaSaulis monawileebi erTo-
blivad, qmedebis sisruleSi mosayvanad.21
niurnbergis tribunalis iurisdiqcia vrceldeboda danaSaulebriv
organizaciebzec (criminal organization). wesdebis me-10 muxlis mixedviT:
`im SemTxvevebSi, rodesac jgufi an organizacia tribunalis mier da-
naSaulebrivad aris gamocxadebuli, xelmomweris kompetentur erovnul
xelisuflebas aqvs individebis gasamarTlebis ufleba wevrobisTvis
erovnuli, samxedro an okupirebuli sasamarTloebis winaSe.~
tribunali ar awesebda, pirdapiri wesiT, koleqtiur pasuxismgeblobas
mxolod wevrobisTvis. mxolod monawileoba ar iyo sakmarisi. individualu-
rad isjeboda yvela is piri, romelic aqtiurad monawileobda organiza-
ciis saqmianobaSi (membership in a criminal organization), icoda misi danaSau-
lebrivi miznebisa da gegmebis, zogadad, danaSaulebrivi xasiaTis Sesaxeb.22
tokios tribunalis statutis me-5 muxli, individualuri pasuxismge-
blobis dafuZnebis nawilSi, niurnbergis statutis msgavsi iyo, Tumca
garkveuli modifikaciebiT:
`tribunali uflebamosilia gaasamarTlos da dasajos Soreuli
aRmosavleTis omis damnaSaveebi, romlebic individualurad an orga-
nizaciebSi wevrobis meSveobiT arian braldebulni im danaSaulisaTvis,
romelic moicavs danaSauls mSvidobis winaaRmdeg...“23
niurnbergis samarTlis msgavsi iyo, aseve, danaSaulSi monawileobis
kategorizacia. tribunali iTxovda danaSaulis dagegmvaSi monawileobis
realuri SesaZleblobis mtkicebas, ris drosac, yuradReba eqceoda mis
`politikur SesaZleblobas~.24

1.2. sisxlis samarTlis saerTaSoriso tribunalebis meqanizmi


2010 wlis 22 dekembers, gaeros uSiSroebis sabWom daafuZna `axali~
tribunali _ sisxlis samarTlis saerTaSoriso tribunalebis meqanizmi,
21
Sead. Ambos K., Treatise on International Criminal Law, Foundations and General Part, Vol. I,
Oxford University Press, Oxford, 2013, 106-107.
22
ix. Trial before the IMT (1945-1946), Vol. XXII (1948), 500-501, <https://www.loc.gov/rr/frd/
Military _ Law/pdf/NT_Vol-XXII.pdf>, [9.2.2019]; Ambos K., Treatise on International Criminal Law,
Foundations and General Part, Vol. I, Oxford University Press, Oxford, 2013, 111.
23
tokios tribunalis wesdeba xelmisawvdomia bmulze: < https://www.loc.gov/law/help/us-
treaties/bevans/m-ust000004-0020.pdf>, [2.9.2016].
24
ix. Ambos K., From Nuremberg to The Hague, krebulSi: McDonald G., Swaak-Goldman O.,
Substantive and Procedural Aspects of International Criminal Law, Kluwer, The Hague, 2000, 12-13.
aRniSnul prezumfcias ambosi bralis principis darRvevad miiCnevs.

308
ICTY-isa da ICTR-is saqmianobis bolomde miyvanis mizniT. igi Sedgeba ori
ganyofilebisgan. pirveli ganyofileba, romelsac mieca ICTR-is saqmiano-
bis gagrZelebis ufleba, mdebareobs qalaq aruSaSi (Arusha), tanzaniaSi,
xolo meore, ICTY-is saqmianobis gagrZelebis uflebiT, haagaSi.25 axali
tribunalis iurisprudencia eyrdnoba ICTY-isa da ICTR-is samarTals,
romelic sisxlis samarTlis saerTaSoriso sasamarTlos (SemdgomSi _
ICC) `ZiriTadi~ wyaroa.26
orive ad hoc tribunalis individualuri pasuxismgeblobis statuti-
seuli cneba identuria, iseve, rogorc doqtrina, romelic niurnbergis
tribunalis msgavsad, orientirebulia saerTo amsruleblobis principze
(unitarial concept of perpetration; Einheitstäterschaft),27 sadac sasjelis daniSvni-
sas mniSvnelovania danaSaulSi monawileobis xarisxi.
ICTY-isa da ICTR-is statutebSi, aSkarad igrZnoba angloameriku-
li samarTlis (common law) gavlena ZiriTad muxlebze, romlebic qmnis
sisxlis samarTlis politikas. orive ad hoc tribunalis individualuri
pasuxismgeblobis cnebaSi, sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis da-
fuZnebisas, naklebi yuradReba eqceva amsrulebloba-Tanamonawileobis
saxis konkretizacias. ICTY-is statutis me-7(1) da ICTR-is statutis me-
6(1) muxlebis mixedviT:
`vinc dagegma, waaqeza, ubrZana, Caidina an sxva saxiT exmareboda wi-
namdebare statutis ..... muxlebiT gaTvaliswinebuli danaSaulis dagegm-
vaSi, momzadebasa da asrulebaSi, pasuxs agebs individualurad am dana-
SaulisaTvis.~
aRniSnul definiciaze dayrdnobiT dafuZnda precedentuli samarT-
lis mier saerTo amsruleblobis _ (Tana)amsruleblobis, JCE-is koncefcia.

2. (Tana)amsruleblobis koncefcia
individualuri pasuxismgeblobis doqtrinis Seqmnis aucilebloba
ICTY-is saqmianobis pirvelsave etapze gamovlinda _ Prosecutor v. Tadic-
is saqmeze, amis mizezi iyo individualuri pasuxismgeblobis statu-
tiseuli cnebis `uunaroba~ da zedmetad abstraqtuli Sinaarsi. me-7(1)
muxli statutis momxmarebels konkretuli principebis, dogmatikis do-
neze, individualuri pasuxismgeblobis dafuZnebis konkretul gzas ar
sTavazobda. igi, praqtikulad, yvelafris uflebas aZlevda braldebis
25
sisxlis samarTlis saerTaSoriso tribunalebis meqanizmis Sesaxeb sruli informa-
cia xelmisawvdomia bmulze: <http://www.unmict.org/ en>, [9.2.2016].
26
ad hoc tribunalebis precedentul samarTalze dayrdnobiT, ICC-m araerTi axali
individualuri pasuxismgeblobis doqtrina Seqmna.
27
Sead. Ambos K., Treatise on International Criminal Law, Foundations and General Part, Vol. I,
Oxford University Press, Oxford, 2013, 105_106.

309
mxares sisxlissamarTlebrivi devnis dasawyebad.28 mTeli aqcenti gadat-
anili iyo precedentul samarTalze, rogor axsnida am `uunarobasa~ da
abstraqtulobas.
advilad misaxvedria, ad hoc tribunalis Semqmnelebis mier me-7(1) mux-
lis struqtura (`uunaroba~) Tavidanve Segnebulad iyo mravalazrovnad
Camoyalibebuli. rodesac tribunali Seqmnili iyo adamianTa didi jgu-
fis, saerTo mizniT gansWvaluli gaerTianebebis TanamoqmedebiT Cadenili
danaSaulebisaTvis, individualuri pasuxismgeblobis dafuZnebac, mini-
mum, nacionalur samarTalze ufro metad bundovani da Znelad dasadgeni
iqneboda.
meore mxriv, me-7(1) muxlis abstraqtuloba, ad hoc tribunalebis
statutebis angloamerikuli samarTlis (common law) gavlenis `bralic~
iyo. masSi naklebi yuradReba eqceoda sisxlis samarTlis zogad prin-
cipebs, amsrulebloba-Tanamonawileobis pasuxismgeblobis saxeebis
konkretizacias da orientirebuli iyo monawileobis xarisxze, rogorc
ukve aRvniSneT, saerTo amsruleblobis principze (unitarial concept of
perpetration; Einheitstäterschaft),29 risi gaTvaliswinebac sasjelis daniSvnis
dros xdeboda.
Sesabamisad, saerTaSoriso Tanamegobrobam ad hoc tribunalebSi in-
dividualuri pasuxismgeblobis sakiTxis gadawyveta da dazusteba
mosamarTleebs _ precedentul samarTals `miabara~ individualuri pa-
suxismgeblobis doqtrinis operatiuli cnebis Sesaqmnelad. precedenti,
ra Tqma unda, ufro advilad dasamuSavebeli iyo, vidre statuti.
aRniSnulis gaTvaliswinebiT, Prosecutor v. Tadic-is saqmeze Seqmnili JCE-
is individualuri pasuxismgeblobis koncefcia, rogorc saerTo sisxlis-
samarTlebrivi pasuxismgeblobis `sistemuri Seracxvis forma~,30 Tavisi
SinaarsiT iyo revoluciuri da pirdapir Sedegze orientirebuli. igi
`saerTaSoriso Tanamegobrobis davalebiT~ ICTY-is saapelacio palatis
mier precedentul samarTalze dayrdnobiT SemuSavda. JCE mxolod saer-
TaSoriso sisxlis samarTlis nawilia. rac niSnavs imas, rom igi wminda
saerTaSoriso sisxlis samarTlis individualuri pasuxismgeblobis
doqtrinas warmoadgens, romelsac analogi ar gaaCnia romelime qveynis
sisxlis samarTlis sistemaSi.31

28
ix. ICTY-is statutis me-7(1) muxli: `vinc dagegma ..... an sxva saxiT exmareboda ...~
29
Sead. Ambos K., Treatise on International Criminal Law, Foundations and General Part, Vol. I,
Oxford University Press, Oxford, 2013, 105_106.
30
Prosecutor v. Tadic-is saqmeze JCE-is dafuZnebis Sesaxeb ix. dgebuaZe g., kriminaluri
miznobrivi dajgufebis _ Joint Criminal Enterprise doqtrinis Seqmnisa da gamoyenebis
aucilebloba saerTaSoriso sisxlis samarTalSi, 1(28) marTlmsajuleba da kanoni,
2011, 101-110.
31
ix. Werle G., Jessberger F., Principles of International Criminal Law, 3rd ed., Oxford University

310
(Tana)amsruleblobis cneba gaxda Seucvleli, par excelence koncefcia
ICTY-Si, im maRali rangis samxedro da politikuri Tanamdebobis pirebis
sisxlissamarTlebrivi devnisTvis, romlebic gegmavdnen farTomasStabi-
an danaSaulebs da avalebdnen sxvas maT Cadenas.32 aRsaniSnavia, rom saa-
pelacio palatis erT-erTi mosamarTle Prosecutor v. Tadic-is saqmeze iyo
saerTaSoriso samarTlis cnobili specialisti antonio kazese (Antonio
Cassese). igi JCE-is erT-erT mTavar damcvelad iTvleboda.33
JCE-is mTavari koncefcia, rac aerTianebs mis yvela wevrs, es aris
monawileTa erTiani ganzraxva, miaRwion saerTo mizans, romelic gamoix-
ateba konkretuli an/da abstraqtuli danaSaulebis CadenaSi saerTo
gegmis farglebSi. amitomac uwodebendnen mas sawyis etapze _ Prosecutor v.
Tadic-is saqmeze saerTo miznis doqtrinas (common purpose doctrine).34 JCE
wminda, precedentuli samarTlis pasuxismgeblobis saxes warmoadgenda.35

3. (Tana)amsruleblobis doqtrinis dafuZneba precedentul


samarTalSi
ICTY-is statutis me-7(1) muxlis ganmartebisas saapelacio palatam,
erTi mxriv, xazi gausva individualuri pasuxismgeblobis statutiseul
ganmartebas, romelic faravda danaSaulSi fizikur amsruleblobasa da
`braleul umoqmedobas~ (culpable omission). aq igulisxmeboda amsruleblo-
ba tradiciuli gagebiT. meore mxriv, statutiT dasjad danaSaulebSi,
palatis azriT, amsrulebloba SesaZlebeli iyo saerTo miznis, an gegmis
realizaciis meSveobiTac (through participation in the realisation of a common
design or purpose).36

Press, Oxford, 2014, 200-201.


32
Sead. Sliedregt E., The Criminal Responsibility of Individuals for Violations of International
Humanitarian Law, T.M.C. Asser Press, The Hague, 2003, 101.
33
ix. Cassese A., The Proper Limits of Individual Criminal Responsibility under the Doctrine of Joint
Criminal Enterprise, 5 Journal of International Criminal Justice, 2007, 109-133; ix. aseve: Cassese
A. and the Members of the Journal of International Criminal Justice, Amicus Curiae Brief of Professor
Antonio Cassese and Members of the Journal of International Criminal Justice on Joint Criminal
Enterprise Doctrine, 20 Criminal Law Forum, 2009, 289-330.
34
ICTY doqtrinas sxvadasxva saqmeSi gansxvavebuli terminebiT moixseniebda. mogvi-
anebiT precedentulma samarTalma gansazRvra, rom yvela es termini pasuxobda pasux-
ismgeblobis erT saerTo formas, romelsac unda darqmeoda _ Joint Criminal Enterprise.
ix. Prosecutor v. Sainovic and others, Judgement (ICTY-IT-05-87-T), Trial Chamber, 26 February
2009, par. 95, sqolio 131.
35
Sead. Werle G., Jessberger F., Principles of International Criminal Law, 3rd ed., Oxford University
Press, Oxford, 2014, 200-201.
36
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 188.

311
aRniSnuli ganmartebiT, me-7(1) muxlSi amsruleblobis cnebas
garkveulwilad Tanamonawileobis elementebic daemata. individualuri
pasuxismgebloba ver iqneboda limitirebuli mxolod im pirebiT, romle-
bic uSualod axorcielebdnen actus reus elementebs,37 saerTaSoriso dana-
Saulebis bunebis gaTvaliswinebiT.38
saapelacio palatas individualuri pasuxismgeblobis doqtrinis Se-
qmnis procesSi saerTaSoriso samarTalTan erTad unda daekmayofilebina
sisxlis samarTlis individualuri bralis principi _ nulla poena sine culpa,39
rasac TviTonve gausva xazi.40 amisTvis man sasamarTlo palatis mier ugule-
belyofili saerTo miznis doqtrinis konkretizaciis meTods mimarTa.
saapelacio palatam Prosecutor v. Tadic-is saqmeze gansazRvra qmedebis
(Tana)amsruleblobis doqtriniT kvalifikaciisaTvis aucilebeli actus
reus da mens rea elementebi.41

3.1. pasuxismgeblobis damafuZnebeli actus reus elementebi


ICTY-m, Prosecutor v. Tadic-is saqmeze, gansazRvra (Tana)amsruleblobis
sami aucilebeli actus reus elementi yvela kategoriis mimarT.42 esenia:
monawileTa simravle (plurality of persons); saerTo gegmis, miznis arseboba
(existence of a common plan, design); braldebulis monawileoba saerTo geg-
maSi (participation of the accused in the common design).
konkretizaciis miuxedavad, samive aRniSnuli piroba, abstraqtuli
xasiaTisaa, Segnebulad, individualuri pasuxismgeblobis dafuZnebis
ufro meti efeqturobisa da produqtiulobisaTvis.

37
Sead. iqve, par. 189-190.
38
Sead. iqve, par. 191.
39
ix. Kreß C., Nulla poena nullum crimen sine lege, krebulSi: Wolfrum R., The Max Planck
Encyclopedia of Public International Law, Vol. VII, Oxford University Press, Oxford, 2013, 889-898.
40
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 186.
41
(Tana)amsruleblobis actus reus da mens rea elementebis ganxilvisas, Prosecutor v.
Tadic-is saqmesTan erTad ganixileba da mieTiTeba ad hoc tribunalebis sxva saqmeebic,
romlebSic individualuri pasuxismgebloba, ZiriTadad an damatebiT, dafuZnda JCE-
is doqtrinaze dayrdnobiT. SeiZleba konkretuli miTiTebuli saqme uSualod Cveni
kvlevis sagans ar warmoadgens, magram aseTi saqmeebi mieTiTeboda Cveni kvlevis sagans
mikuTvnebul saqmeebze. zogadad, ad hoc tribunalebis precedentuli samarTlis ana-
lizi ix. Schabas W., The Un International Criminal Tribunal _ The former Yugoslavia, Rwanda and
Sierra Leone, Cambridge University Press, Cambridge, 2006.
42
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 227.

312
3.1.1. monawileTa simravle
(Tana)amsruleblobis pirveuli actus reus aucilebeli elementiT xazi
gaesva doqtrinis cnebis Tanaamsruleblobis funqcias, rom igi warmoad-
genda jgufuri danaSaulis pasuxismgeblobis formas.
saapelacio palatis azriT, `saerTo miznis~ miRweva SesaZlebeli iyo
mxolod ramdenime, sul cota, ori piris monawileobiT. zeda zRvari
ar iyo dadgenili. Tumca, aRniSnuli elementis Sinaarsi savaldebulo
moTxovnad ar ayenebda yvela amsrulebelis `organizebul~ monawileobas
samxedro, politikur an administraciul erTeulSi. kvalifikaciis pro-
cesis gamartivebis mizniT, (Tana)amsrulebloba damakmayofilebeli iyo,
`araorganizebuli~ (araoficialuri) jgufis SemTxvevaSic.43
monawileTa simravlis elementis cneba amsrulebelTa ierarqiul md-
gomareobaze ar amaxvilebda yuradRebas. aq moiazrebod. aseve politi-
kuri, policiuri organoebis, samxedro Zalebis liderebic, romlebic
JCE-is marTviT Cadiodnen saerTaSoriso danaSaulebs.44

3.1.2. saerTo gegmis, miznis arseboba


(Tana)amsruleblobis meore actus reus aucilebeli elementiT ICTY-m,
individualuri pasuxismgeblobis doqtrinis Seqmnis safuZvels gausva
xazi. yvela monawile unda moqmedebdes saerTo gegmis, miznis fargleb-
Si. es moTxovna aadvilebda kvalifikaciis process. saapelacio palatam
saerTaSoriso danaSaulebis bunebis, zogadad, kvalifikaciis sirTulis
gaTvaliswinebiT, braldebis mxare am SemTxvevaSic ar SezRuda `mkacri
mtkicebulebebis~ wardgeniT.
meore actus reus elementiT savaldebulo ar iyo JCE-is saerTo gegmis
an miznis sityvasityviTi mtkiceba. igi SeiZleba warmoSobiliyo moulod-
nelad, ucabedad (improvizebulad) da faqtebidan gamomdinare damtkice-
buliyo. konkretuli danaSaulis Casadenad, saapelacio palatis azriT,
kvalifikaciisTvis mniSvneloba ar hqonda saerTo gegma an mizani danaSau-
lis Cadenamde iqneboda momzadebuli, formulirebuli, Tu mis Semdeg.
mniSvnelovani iyo gegmis, miznis kriminaluri Sinaarsi, gaTvaliswinebuli
danaSaulis CadeniT.45
43
ix. iqve; ix. aseve: Prosecutor v. Vasiljevic, Judgement (IT-98-32-A), Appeals Chamber, 25
February 2004, par. 100; Prosecutor v. Stakic, Judgement (IT-97-24-A), Appeals Chamber, 22 March
2006, par. 64; Prosecutor v. Sainovic and others, Judgement (IT-05-87-T), Trial Chamber, 26 February
2009, par. 98.
44
ix. Prosecutor v. Stakic, Judgement (IT-97-24-A), Appeals Chamber, 22 March 2006, par. 64;
Prosecutor v. Vasiljevic, Judgement (IT-98-32-A), Appeals Chamber, 25 February 2004, par. 100.
45
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 227; ix.

313
saerTo miznis, gegmis elementi ver dakmayofildeboda, Tu (Tana)
amsruleblebi danaSauls sCadiodnen piradi SurisZiebiT, saerTo dana-
Saulebrivi miznis Sesrulebis nacvlad, aseTi danaSaulebis sistematuri
Cadenis SemTxvevaSic.46
`(Tana)amsruleblobis eqscesis~ kargi magaliTia Prosecutor v. Limaj-is
saqme. kosovos ganmaTavisuflebeli armiis (KLA) jariskacebi samxedro
pirebisTvis gankuTvnili sakoncentracio banakis patimrebs sistematu-
rad scemdnen, awamebdnen da sastikad epyrobodnen. miuxedavad amisa, saa-
pelacio palatam saerTo miznis elementi ar daakmayofila im argumentiT,
rom ar iyo gamoricxuli, jariskacebi, armiis saerTo miznis asrulebis
nacvlad, moqmedebdnen piradi SurisZiebiT.47

3.1.3. braldebulis monawileoba saerTo gegmaSi


(Tana)amsruleblobis mesame actus reus aucilebeli elementi gulisxmobs
dajgufebis saqmianobaSi braldebulis monawileobas mens reas aucile-
beli elementebiT. am elementiT minimaluri monawileobis dadgenac sak-
marisia. aucilebeli ar aris amsruleblis monawileoba moicavdes dana-
Saulis konkretuli Semadgenlobis Sesrulebas. magaliTad, mkvlelobis,
wamebis da sxv. saapelacio palatam aRniSna, rogorc ki monawile gaizi-
arebs JCE-is ganzraxvas, igi amiT ukve exmareba an sxva gziT axorcielebs
gaerTianebis saqmianobas. Sesabamisad aRniSnuli elementi ar gulisxmob-
da fizikur monawileobas _ braldebulis daswreba ar iyo auclebeli
kriminaluri dajgufebis wevrobisaTvis. am elementiT, bralmdebeli ar
iyo valdebuli emtkicebina braldebulis iseTi monawileobis xarisxi,
uromlisodac danaSauli ver ganxorcieldeboda.48
mesame actus reus elementiT braldebulis monawileoba ar aris saval-
debulo iyos aucilebeli an arsebiTi Cadenili danaSaulis yvela elemen-

aseve: Prosecutor v. Vasiljevic, Judgement (IT-98-32-A), Appeals Chamber, 25 February 2004, par.
100; Prosecutor v. Stakic, Judgement (IT-97-24-A), Appeals Chamber, 22 March 2006, par. 64;
Prosecutor v. Sainovic and others, Judgement (IT-05-87-T), Trial Chamber, 26 February 2009, par. 98.
46
ix. Prosecutor v. Brdanin, Judgement (IT-99-36-A), Appeals Chamber, 3 April 2007, par. 417-418;
ix. aseve: Prosecutor v. Limaj, Judgement (IT-03-66-A), Appeals Chamber, 27 September 2007, par.
113-115.
47
ix. Prosecutor v. Limaj, Judgement (IT-03-66-A), Appeals Chamber, 27 September 2007, par.
105-117.
48
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 227; ix.
aseve: Prosecutor v. Vasiljevic, Judgement (IT-98-32-A), Appeals Chamber, 25 February 2004, par.
100, 119; Prosecutor v. Stakic, Judgement (IT-97-24-A), Appeals Chamber, 22 March 2006, par. 64;
Prosecutor v. Sainovic and others, Judgement (IT-05-87-T), Trial Chamber, 26 February 2009, par.
103-106.

314
tis mimarT _ mniSvnelovania misi arsebiTi monawileoba im danaSaulebTan
mimarTebiT, romelTa CadenisTvisac mas edeba brali.49

3.2. pasuxismgeblobis damafuZnebeli mens rea elementebi


ICTY-is saapelacio palatam Prosecutor v. Tadic-is saqmeze, Seiswavla
(Tana)amsruleblobis sami kategoria (saxe):50 1) ZiriTadi (basic JCE ); 2)
sistemuri (systemic JCE); 3) gavrcobili (extended JCE).
samive kategoria exeba danaSaulis Casadenad saerTo mizniT gam-
sWvalul adamianTa dajgufebas, romelic garkveuli TaviseburebebiT xa-
siaTdeba. precedentuli samarTali, erTi mxriv, sami kategoriis cnebiT,
gvTavazobs (Tana)amsruleblobis subieqturi mxaris elementebs da
aseve, meore mxriv, zemoT ganxiluli obieqturi niSnebis individualur,
TiToeuli kategoriisaTvis damaxasiTebel specialur actus reus element-
ebs (subieqturi elementebidan gamomdinare).

3.2.1. ZiriTadi (Tana)amsrulebloba


pirveli kategoria, romelsac ZiriTad JCE-is uwodeben, xasiaTdeba
SemTxveviT, rodesac yvela braldebuli monawileobs saerTo gegmis far-
glebSi da amoZravebs erTi da igive saerTo ganzraxva. aq yvela monawile
aris pasuxismgebeli jgufis mier Cadenili danaSaulisaTvis, ganurCevlad
maTi monawileobis xarisxisa.51
pirveli kategoriiT qmedebis kvalifikaciisaTvis, unda dadgindes:
dajgufebis erT-erT aspeqtSi mainc braldebulis mxridan monawileobis
survili; danaSaulebrivi ganzraxva, gaziarebuli jgufis sxva wevrebTan
erTad.52 Sesabamisad, mniSvnelovania, braldebulebi Sevidnen SeTanxmebaSi
dajgufebis sxva wevrebTan. gamoZiebam ZiriTadi JCE-is gamosayeneblad
unda daadginos, rom (Tana)amsrulebelTa saerTo gegma mdgomareobda
(msxverplis) mkvlelobaSi, braldebuli Tavisi nebiT monawileobda am
saerTo gegmis erT-erT aspeqtSi mainc da braldebuls ganzraxuli hqon-
da daxmarebis gaweva mkvlelobaSi, miuxedavad imisa, rom Tavad ar Caude-
49
ix. Prosecutor v. Brdanin, Judgement (IT-99-36-A), Appeals Chamber I, 3 April 2007, par. 427, 430.
50
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 195.
51
ix. iqve, par. 196; ix. aseve: Prosecutor v. Stakic, Judgement (ICTY-IT-97-24-T), Trial Chamber,
31 July 2003, par. 436; Prosecutor v. Blagojevic and Jokic, Judgement (IT-02-60-T), Trial Chamber I,
17 January 2005, par. 703; Prosecutor v. Sainovic and others, Judgement (IT-05-87-T), Trial Chamber,
26 February 2009, par. 95-96. aRniSnul saqmeebSi danaSaulSi monawileebs amoZravebdaT
saerTo ganzraxva miznis gansaxorcieleblad _ sxvadasxva individualuri modifika-
ciebiT.
52
ix. iqve.

315
nia danaSauli. aucilebeli ar aris, rom pirma uSualod Caidinos dana-
Sauli, sakmarisia misi monawileoba dajgufebis erT-erT qmedebaSi mainc.
Sesabamisad, subieqturi mxare gamoixateba ganzraxvaSi, kerZod, saerTo
ganzraxvasa (shared intent) da SegnebulobaSi (knowledge).53
saapelacio palatam ZiriTadi JCE-is dafuZnebisas ramdenime saqme ga-
nixila post-II msoflio omis precedentuli samarTlidan, rom gaemar-
Tlebina misi gamoyeneba. aseTi iyo Almelo-s saqme, sadac didi britaneTis
sasamarTlom saerTo dajgufebis (common enterprise) doqtrinaze dayrd-
nobiT sami germaneli cno damnaSaved britaneli samxedro tyvis mkvlelo-
baSi. miuxedavad imisa, rom mxolod erTma moiyvana qmedeba sisruleSi,
samive nacisti mkvlelobis monawiled CaiTvala, gamomdinare iqidan, rom
yvelas hqonda britaneli jariskacis mokvlis ganzraxva. isini iyvnen mkv-
lelobis danaSaulis Tanaamsruleblebi.54
meore moyvanili magaliTi exeboda kanadis samxedro sasamarTlos
mier ganxilul Hoelzer et al-is saqmes. kanadeli tyvis mkvlelobisTvis sami
germanelis gasamarTlebisas miTiTeba gakeTda isev saerTo dajgufebis
doqtrinaze. yvelam icoda, rom kanadeli konkretul adgilas mokvlis
mizniT gadahyavdaT.55
saapelacio palatam pirvel kategoriasTan mimarTebiT precedentuli
samarTlidan sxva saqmeebic moiyvana, pirveli kategoriis sailustraciod,
romelTa mixedviTac danaSaulis Casadenad Seqmnili jgufis erT-erTi
wevris mier Cadenili danaSauli yvela wevris mier Cadenil danaSaulad
iTvleboda, saerTo dajgufebis doqtrinis farglebSi.56

3.2.2. sistemuri (Tana)amsrulebloba


meore kategoria _ sistemuri JCE gulisxmobs `sistemur sisastikes,
Zaladobas~, upirveles yovlisa, rogoricaa sakoncentracio banaki. aseT
danaSaulebs, umeteswilad, sCadian banakis guSagebi, mcvelebi da sxva
pirebi, romlebsac Segnebuli aqvT danaSaulebrivi `sistema~. savaldebu-
loa xelSewyobis ganzraxvis dadgena. sistemis bunebis codna SeiZleba
dadgindes braldebulis Zalauflebidan, misi ierarqiuli poziciidan
gamomdinare.57
53
daw. ix. Höhener A., Collective Crimes _ Individual Responsibility: Joint Criminal Enterprise
Revisited, A Diversified Approach to Perpetration, Dike, Zurich, 2015, 100-102.
54
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 197. Almelo-s
saqmis Sesaxeb daw. ix. aseve: Law Reports of Trials of War Criminals, Vol. I (1947), 35-45, <https://
www.loc.gov/rr/frd/Military_Law/pdf/Law-Reports_Vol-1.pdf>, [9.2.2016].
55
ix. iqve.
56
ix. iqve, par. 198-201.
57
ix. iqve, par. 202-203; ix. aseve: Prosecutor v. Simic, Tadic and Zaric, Judgement, Separate

316
meore kategoriiT qmedebis kvalifikaciisaTvis, unda dadgindes: or-
ganizebuli represiuli sistemis arseboba; braldebulebis mxridan aq-
tiuri monawileoba masSi, misi bunebis codna; da Semdgomi monawileobis
ganzraxva.58
Sesabamisad, subieqturi mxriT sistemuri kategoria gamoixateboda
sistemuri danaSaulebrivi bunebis personalur codnasa (personal knowledge)
da xelis SewyobaSi (intent to further the system).59 es pirveli da meore kat-
egoriis subieqtur niSnebs xdis erTgvars ganzraxvasTan mimarTebiT, ro-
melic Seesabameba sistemis saerTo gegmasa da `Zaladobis~ mizans.60
saapelacio palatam sistemuri JCE-is sailustraciod ramdenime saqme
ganixila post-II msoflio omis precedentuli samarTlidan misi gamoy-
enebis gaZlierebis mizniT. aseTi iyo Dachau-sa da Belsen-is sakoncentra-
cio banakebis saqmeebi, pirveli, ganxiluli aSS-is sasamarTlos, xolo
meore _ didi britaneTis samxedro sasamarTlos mier, orive germaniaSi.
orive sakoncentracio banakSi klavdnen patimrebs, uxeSad epyrobodnen
da ayenebdnen fizikur Seuracxyofas. braldebulebs, danaSaulis Cadeni-
sas, sakoncentracio banakSi ekavaT ierarqiulad maRali Tanamdebobebi,
iyvnen xelmZRvanelTa rigebSi. maT mimarT wayenebuli sxvadasxva bral-
deba, moicavda banakis patimarTa mkvlelobas, romelic iyo saerTo da-
jgufebis miznis (ganzraxvis) nawili.61 Belsen-is saqmeze ganisazRvra sami
aucileblad dasadgeni piroba: arsebobda Tu ara patimrebis cudi mopy-
robisa da danaSaulebis Cadenis organizebuli sistema; icoda Tu ara
TiToeulma aseTi sistemis bunebis Sesaxeb; da braldebulis mxridan aq-
tiuri monawileobis faqti, romliTac igi exmareboda saerTo danaSau-
lebrivi miznis realizacias.62
savaldebulo ar aris braldebam detalurad amtkicos sistemaSi
monawileobis formaluri, Tu araoficialuri Tanxmoba. unda Candes
represiuli sistemis mimarT erTguleba, Tavdadeba.63

Opinion of Lindholm (IT-95-9-T), Trial Chamber, 17 October 2003, par. 157; Prosecutor v. Vasiljevic,
Judgement (IT-98-32-A), Appeals Chamber, 25 February 2004, par. 101; Prosecutor v. Sainovic and
others, Judgement (IT-05-87-T), Trial Chamber, 26 February 2009, par. 96.
58
ix. iqve, par. 202.
59
ix. Höhener A., Collective Crimes _ Individual Responsibility: Joint Criminal Enterprise Revisited,
A Diversified Approach to Perpetration, Dike, Zurich, 2015, 103-105.
60
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 203.
61
ix. iqve, par. 202. Dachau-s saqmis Sesaxeb daw. ix. aseve: Law Reports of Trials of War
Criminals, Vol. XI (1947), 5-17, <https://www.loc.gov/rr/frd/Military_Law/pdf/Law-Reports_Vol-11.
pdf>, [9.2.2016].
62
ix. iqve. Belsen-is saqmis Sesaxeb daw. ix. aseve: Law Reports of Trials of War Criminals, Vol.
II (1947), <https://www.loc.gov/rr/frd/Military_Law/pdf/Law-Reports_Vol-2.pdf>, [9.2.2016].
63
ix. Prosecutor v. Krnojelac, Judgement (IT-97-25-A), Appeals Chamber, 17 September 2003, par. 96.

317
3.2.3. gavrcobili (Tana)amsrulebloba
mesame kategoria _ gavrcobili JCE64 gansxvavdeba JCE I da JCE II kat-
egoriebisgan imiT, rom iTxovs ufro dabali xarisxis mtkicebulebebs.
igi asocirdeba iseT SemTxvevasTan, rodesac saerTo gegmis farglebSi
adamianTa jgufi sCadis gegmiT gauTvaliswinebel qmedebas.65
mesame kategoriiT qmedebis kvalifikaciisaTvis, unda dadgindes: Tu
ramdenad iyo winaswarganWvretadi jgufis erT-erTi wevris mier danaSau-
lis Cadena; da jgufis erT-erTma wevrma gaerTianebis farglebSi aseTi
danaSaulis Cadenis codniT nebayoflobiT, morCilad `aiRo Tu ara riski
sakuTar Tavze~.66
Sesabamisad, gavrcobili kategoriis subieqturi elementi, ZiriTadi
da sistemuri kategoriis mens rea elementebTan erTad, gamoixateba dana-
Saulis ganWvretadobaSi (foreseeability).67 es ukanaskneli, miuxedavad azrTa
sxvadasxvaobisa, SegviZlia ganvixiloT, rogorc arapirdapiri ganzraxvis
(elementi).68 Sesabamisad, JCE-is subieqturi mxare SegviZlia ganvmartoT,
rogorc ganzraxvas (intent) plius ganWvretadoba (foreseeability).69
mesame kategoriis ganxilvisas saapelacio palatam gavrcobili (Tana)
amsruleblobis sailustraciod post-II msoflio omis precedentuli
samarTlidan ganixila Essen Lynching-isa da Borkum Island-is saqmeebi.
britaneTis samxedro sasamarTlos mier ganxiluli esenSi linCis
wesiT gasamarTlebis SemTxveva saapelacio palatisTvis saintereso iyo
braldebulTa ierarqiuli urTierTobis, germaneli kapitnisa da misi xe-
lqveiTebis mier Cadenili danaSaulis gamo. xelqveiTebs ubrZanes sami
brinateli jariskacis sxva qalaqSi gadayvana dasakiTxad. meTaurma dam-

64
Extended JCE-is sxvadasxva qarTuli Sesatyvisze ix.. turava m., saerTaSoriso sisx-
lis samarTlis safuZvlebi, meridiani, Tbilisi, 2015, 211; dvaliZe i., gaerTianebuli
danaSaulebrivi organizacia, krebulSi: naWyebia g., organizebuli danaSaulis Taname-
drove gamovlinebebis kriminalizaciisa da samarTalSefardebis problemebi qarTul
sisxlis samarTalSi, favorit printi, Tbilisi, 2012, 103; Extended JCE terminis qar-
Tuli Sesatyvisi _ gavrcobili JCE, gamomdinareobs TviTon aRniSnuli kategoriis
Sinaarsidan.
65
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 204, 220,
228; ix. aseve: Prosecutor v. Stakic, Judgement (ICTY-IT-97-24-T), Trial Chamber, 31 July 2003, par.
436; Prosecutor v. Vasiljevic, Judgement (IT-98-32-A), Appeals Chamber, 25 February 2004, par. 101;
Prosecutor v. Sainovic and others, Judgement (IT-05-87-T), Trial Chamber, 26 February 2009, par. 96.
66
ix. iqve.
67
daw. ix. Höhener A., Collective Crimes _ Individual Responsibility: Joint Criminal Enterprise
Revisited, A Diversified Approach to Perpetration, Dike, Zurich, 2015, 106-110.
68
Sead. iqve, 109.
69
Sead. Cassese A. and the Members of the Journal of International Criminal Justice, Amicus Curiae
Brief of Professor Antonio Cassese and Members of the Journal of International Criminal Justice on
Joint Criminal Enterprise Doctrine, 20 Criminal Law Forum, 2009, 300-301.

318
atebiT ubrZana Tavis jariskacebs, Tu mosaxleobis mxridan moxdeboda
maTze Tavdasxma, an Seuracxyofis miyeneba, ar SeeCerebinaT isini. asec
moxda. ganrisxebuli mosaxleoba daesxa Tavs britanelebs, ra drosac
germaneli jariskacebis mxridan aranairi nabiji ar gadadgmula situa-
ciis aRsakveTad. britaneli tyveebi gadayares xididan. es mkvlelobis
sastik formas warmoadgenda.70
sasamarTlo procesze dacvis mxarem moiTxova yvela braldebulis
mxridan mkvlelobis ganzraxvis mtkiceba. braldebis mxaris azriT, es iyo
SeuZlebeli, Tumca amis saWiroebasac ver xedavda, vinaidan braldebu-
lis qmedebebi, erTad aRebuli, qmnida konkretul SedegSi realizebul
danaSaulis Semadgenlobas. germanel kapitans sisxlissamarTlebrivi pa-
suxismgebloba daekisra, miuxedavad imisa, rom ar monawileobda mkvl-
elobaSi. sabolood, jariskaci, romelsac tyveebis mosaxleobisagan dac-
vis valdebuleba hqonda, daisaja, miuxedavad imisa, rom braldebas misi
pasuxismgeblobis sakiTxi ar dauyenebia. aseve daisaja sami samoqalaqo
piric, miuxedavad imisa, rom ar moipoveboda araviTari mtkicebuleba maT
mier individualurad, mkvlelobis Cadenis Sesaxeb.71
Borkum Island-is saqmeze aSS-is samxedro sasamarTlo moqmedebda Essen
Lynching-is saqmis msgavsad. amerikuli samxedro TviTmfrinavi Camoagdes
germanul kunZulze _ borkumze. TviTmfrinavis ekipaJis Svidi wevri tyved
aiyvanes da Segnebulad gaatares qalaqis quCebSi, leiboristuli korpu-
sis wevrebs, germaneli Cinovnikis davalebiT, rom daewyoTY maTi umowya-
lod (niCbebiT) cema. amas daemat. aseve qalaqis meris mxridan moqalaqeTa
waqezeba _ tyveebi ecemaT, rogorc `ZaRlebi~. braldebulTa Soris iyo
ramdenime maRali rangis Cinovniki: meri, policieli, leiboristuli ko-
rpusis lideri. yvelas daekisra sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba
omis danaSaulebisaTvis. aqac sisxlissamarTlebrivi pasuxismgebloba da-
fuZnebuli iyo saerTo miznis doqtrinaze.72
sainteresoa aseve, italiis sakasacio sasamarTlos mier ganxiluli
D’Ottavio et al-is saqme. aRniSnuli saqme exeboda sakoncentracio banakidan
gaqceuli samxedro tyveebis Sepyrobis process, romelsac axorcielebda
swored am ganzraxviT Seqmnili italiuri dajgufeba. dajgufebis erT-
erTma wevrma (mdevarma) mokla gaqceuli patimari. italiis sasamarTlom
daagina, rom jgufs hqonda saerTo ganzraxva gaqceulebis Sepyrobisa da

70
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 207. sa-
samarTlom daazusta, rom saqme ar ixileboda inglisuri samarTlis mixedviT. ix. iqve.
71
ix. iqve, 207_208. Essen Lynching-is saqmis Sesaxeb daw. ix. aseve: Law Reports of Trials of
War Criminals, Vol. I (1947), 88-92, <https://www.loc.gov/rr/frd/Military_Law/pdf/Law-Reports_
Vol-1.pdf>, [9.2.2016].
72
ix. iqve, par. 210-213.

319
winaswarganWvretadi iyo, rom aRniSnul process mohyveboda mkvleloba.73
saapelacio palatam sxva msgavsi saqmeebic ganixila.74
mesame kategoriis sailustraciod misi Sinaarsis srulyofisTvis
erovnuli sisxlis samarTlidan sainteresoa bankis Zarcvis magaliTi. Tu
oTxi SeiaraRebuli piridan, romlidanac arc erTs ar amoZravebs mokvlis
ganzraxva, bankis Zarcvis dros romelime moklavs molares, yvela iqneba
pasuxismgebeli misi mkvlelobisTvis. miuxedavad konkretuli ganzraxvis
ararsebobisa, mkvleloba iyo gaTvaliswinebadi Sedegi SeiaraRebuli jgu-
fis wevrobis farglebSi.75
gansxvavebuli kvalifikacia iqneba SeuiaraRebeli, saTamaSo iaraRe-
biT `SeiaraRebuli~ jgufis Zarcvis SemTxvevaSi, romelTa Soris erT-
erTi farulad aiRebs namdvil iaraRs aucileblobis SemTxvevaSi misi
gamoyenebis mizniT. amas SeamCnevs mxolod jgufis erTi wevri. Tu Seiara-
Rebuli piri moklavs molares, am SemTxvevaSi ZarcvisTvisa da mkvlelo-
bisTvis, SeiaraRebul pirTan erTad daisjeba jgufis is wevri, romelmac
icoda namdvili iaraRis Sesaxeb da araferi imoqmeda amis sawinaaRmdegod.
gansxvavebiT jgufis aRniSnuli ori wevrisgan _ danarCeni daisjeba mx-
olod ZarcvisaTvis.76
Prosecutor v. Tadic-is saqmis Semdeg, rac (Tana)amsruleblobis doqtrina
dafuZnda ICTY-Si, misi gamoyenebis sawyis etapze, ar iyo bolomde gasage-
bi misi gamoyenebis wesi, kargad ar iyo gaazrebuli, riT gansxvavdeboda
igi statutis me-7 muxlSi arsebuli pasuxismgeblobis sxva saxeebisgan _
danaSaulis dagegmva, brZanebis gacema, waqezeba, igi warmoadgenda Tanaam-
sruleblobis Tu Tanamonawileobis saxes.

4. JCE, rogorc Tanaamsruleblobis, Tu Tanamonawileobis


pasuxismgeblobis forma?
JCE, aSkarad, amsruleblobis formaa. misi dafuZnebis etapze ICTY-is
saapelacio palata Prosecutor v. Tadic-is saqmeze, arsebiT yuradRebas ar
aqcevda imas, Tu danaSaulSi monawileobis romel formas miekuTvneboda
doqtrina. erTi mxriv, igi moixsenieboda, rogorc Tanamonawileobis pa-
suxismgeblobis (accomplice liability) forma,77 magram, meore mxriv, imavdrou-

73
ix. iqve, par. 215.
74
ix. iqve, par. 215-219.
75
ix. Cassese A. and the Members of the Journal of International Criminal Justice, Amicus Curiae
Brief of Professor Antonio Cassese and Members of the Journal of International Criminal Justice on
Joint Criminal Enterprise Doctrine, 20 Criminal Law Forum, 2009, 297-298.
76
ix. iqve, 298-299.
77
saapelacio palatam, Prosecutor v. Tadic-is saqmeze aRniSna, rom `saerTo miznis~

320
lad, JCE-is monawileebi ganixilebodnen, rogorc Tanaamsruleblebi
(co-perpetrators).78 SemdgomSic sasamarTlo palatis mosamarTleebis erTi
nawili arsebiTad miiCnevda amsruleblebsa da Tanamonawileebs Soris
mijnis gavlebas, xolo danarCeni _ ara. maTi azriT, ganaCenis dadgenis
procesSi iqneboda monawileobis xarisxze sasjelis SefardebiT sxvaoba
gavlebuli.79 Tumca tribunalis angloamerikuli samarTlis orientaci-
idan gamomdinare es debatebi gasagebi iyo. 2003 wels ICTY-Si gamarTuli
diskusiebis farglebSi gadawyda, erTpirovnulad saapelacio palatis
mier, rom JCE warmoadgenda ara Tanamonawileobis (accomplice liability), ar-
amed amsruleblobis (principal liability) cnebas, kerZod, Tanaamsruleblobas
(co-perpetration). es Seesabameboda me-7 muxlis Sinaarss.80

5. saerTo gegmis generaluri ganzraxva, rogorc `pirdapiri


gasasvleli individebze~ _ Prosecutor v. Krstic-is saqme
general radislav krstiCi (Radislav Krstic), romelic ICTY-is mier ga-
mocxadda damnaSaved (Tana)amsruleblobisaTvis, iyo bosniur-serbuli
armiis erT-erTi Stabis meTauri. JCE-is saerTo mizani iyo srebrenicas
dacemis Semdeg humanitaruli krizisis Seqmna, rac uzrunvelyofda bosn-
ieli musulmanebis gandevnas potokaris (Potocari) dasaxlebidan.81
ICTY, rogorc iyo mosalodneli, (Tana)amsruleblobis doqtrinis
gamoyenebis dros did dros uTmobda gegmis, miznis mniSvnelobisa da
kriminaluri xasiaTis mtkicebas. amiT igi gadioda pirdapir konkretuli
individebis pasuxismgeblobaze. sasamarTlo palatam Prosecutor v. Krstic-
is saqmeze yuradReba gaamaxvila JCE-is gegmaSi ganzraxvis abstraqtul,
generalur xasiaTze. krstiCs SeiZleba pirdapir ar hqonda SemuSavebuli
mkvlelobis gegma _ musulmanebis devna mkvlelobebiTa da sxva sastiki
doqtrina, rogorc Tanamonawileobis pasuxismgeblobis forma (as a form of accomplice
liability), ukve iyo dafuZnebuli saerTaSoriso CveulebiT samarTalSi. ix. Prosecutor v.
Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 220.
78
ix. iqve, par. 192.
79
ix. Sliedregt E., Individual Criminal Responsibility in International Criminal Law, Oxford
University Press, Oxford, 2012, 78.
80
JCE-is amsrulebloba-Tanamonawileobis sakiTxze daw. ix. aseve, 77-88; Olasolo H.,
Essays on International Criminal Justice, Hart, Oxford, 2012, 129-134.
81
ix. Prosecutor v. Krstic, Judgement (IT-98-33-T), Trial Chamber, 2 August 2001, par. 617. samxe-
do TavdasxmasTan erTad, eTnikuri wmendis procesSi, xdeboda qalebis, mamakacebisa
da bavSvebis gancalkeveba erTmaneTisagan. 1995 wels, aTasobiT mamakaci gamoasalmes
sicocxles. JCE-is saerTo miznis asrulebis procesSi, krstiCs sisxlissamarTlebrivi
pasuxismgebloba daekisra, aseve, saerTo gegmiT gauTvaliswinebuli danaSaulebis Ca-
denisTvis. JCE-is gegma moicavda genocidis, omisa da adamianurobis winaaRmdeg mimar-
Tuli danaSaulebis Cadenas.

321
formiT, magram SemdgomSi, farTomasStabiani da sistematuri mkvlelo-
bebis fonze, man gaiziara (Tana)amsrulebelTa genocidis (mkvlelobis)
ganzraxva, rogorc aseTi, kriminaluri gegmis bunebis SecnobiT.82 kerZod,
JCE-is saerTo gegmis farglebSi, bosnieli musulmanebis winaaRmdeg ganx-
orcielebuli genocidis danaSaulis sxvadasxva qmedeba _ mkvleloba, sxe-
ulis mZime dazianeba da sxva, sasamarTlo palatis azriT, iyo dajgufebis
saqmianobis bunebrivi da winaswarganWvretadi Sedegi.83
sasamarTlo palata mivida daskvnamde, rom krstiCi, rogorc armiis
meTauri, efeqturad monawileobda JCE-is saerTo gegmis asrulebaSi, ar-
sebiT daxmarebasa da teqnikur Tanadgomas uwevda danaSaulebis ganxor-
cielebas. mas gaaCnda mniSvnelovani roli meTauris doneze.84

6. gansxvaveba (Tana)amsruleblobasa da Tanamonawileobas Soris


ICTY, rodesac precedentuli samarTali bundovnad, brmad poulobda
JCE-is safuZvlebs me-7(1) muxlSi, ver azustebda, igi warmoadgenda Tanaam-
sruleblobis Cveulebriv gagebas, Tu awesebda dasjadobis axal formas
saerTaSoriso sisxlis samarTalSi.85 rogorc aRvniSneT, JCE Tanaamsrule-
blobis pasuxismgeblobis saxea, magram misi koncefciis gasaanalizeblad
gansakuTrebiT sainteresoa Prosecutor v. Tadic-isa da Prosecutor v. Kvocka-s
saqmeebze sasamarTlo palatis mier dadgenili Tanaamsruleblobisa (JCE)
da Tanamonawileobis (aiding and abetting) ganmasxvavebeli kriteriumebi, da-
naSaulSi ZiriTadi da damatebiTi monawilis urTierTgamijvnis mizniT.

6.1. Prosecutor v. Kvocka-s saqme


miroslav kvoCkas (Miroslav Kvocka) individualuri pasuxismgebloba da-
fuZnebuli iyo statutis me-7(1) muxlze sistemuli (Tana)amsruleblobis
kategoriaze dayrdnobiT.
serbebiT dakompleqtebuli SeiaraRebuli dajgufeba 1992 wlis 30
aprils SeiWra prijedoris regionSi serbuli municipalitetis Camoya-
libebis, misi usisxlod dapyrobis mizniT. daiwyo araserbi mosaxleobis,
musulmanebisa da xorvatebis eTnikuri wmenda, farTomasStabiani devna.

82
ix. iqve, par. 633.
83
ix. iqve, par. 635-636.
84
ix. iqve, par. 624. Prosecutor v. Krstic-is saqmeze daw. ix. Gustafson K., Krstic, krebulSi:
Cassese A. (ed.), The Oxford Companion to International Justice, Oxford University Press, Oxford,
2009, 775-778.
85
Sead. Ambos K., Joint Criminal Enterprise and Command Responsibility, 5 Journal of International
Criminal Justice, 2007, 167-176.

322
kerZod, samuSao adgilebidan gaTavisufleba, maTi Svilebis skolebidan
CamoSoreba, radio-propaganda, meCeTebisa da kaTolikuri eklesiebis
wabilwva da sxv.86
serbebis mier prijedoris teritoriis dapyrobis Semdeg, 1992 wlis
maisSi, musulmanebisa da xorvatebisagan dakompleqtebuli SeiaraRe-
buli dajgufebis ajanyebis Tavidan acilebis mizniT, Seiqmna omarskas
(Omarska), keratermisa (Keraterm) da trnopolies (Trnopolje) sakoncentra-
cio banakebi. konkretuli pirebi nawildebodnen sxvadasxva banakebSi, maTi
jgufebad amocnobis mizniT. aRniSnuli sami banaki iugoslaviis omis is-
toriaSi gamoirCeoda Tavisi arahumanuri pirobebiTa da mopyrobiT.87 gan-
sakuTrebiT omarskas banaki.
aRniSnul movlenebTan dakavSirebiT dawyebuli gamoZiebis farglebSi
gamovlinda 5 braldebuli, romelic muSaobda da `xSirad stumrobda~
omarskas patimarTa banaks. maT Soris, serbi policieli, kvoCka, romelic
omarskaSi didi ZalauflebiT sargeblobda.88
ICTY-is azriT, precedentuli samarTlis gadaxedvis Semdeg sistem-
uri kategoria yvelaze kargad aRwerda kvoCkas individualur sisxlissa-
marTlebriv pasuxismgeblobas, omarskas movlenebs, imis gaTvaliswinebiT,
rom arcerT braldebuls ar ekava organizatoris, SeiaraRebuli Zalebis
umaRlesi xelmZRvanelis Tu sxva maRali Tanamdeboba. yuradReba gamax-
vilda maT saerTo ganzraxvaze, JCE-is farglebSi monawileoba mieRoT
`dabali donis~ danaSaulebSi. (Tana)amsruleblobis doqtriniT monaw-
ileobis xarisxi SesaZlebelia yofiliyo arsebiTi an araarsebiTi, rac
ganisazRvreboda braldebulis poziciiT, dakisrebuli valdebulebebiT,
gaerTianebis sididiTa da monawileobis xangrZlivobiT. yvela banaki xas-
iaTdeboda monawileTa simravliT, romlebsac hqondaT uamravi roli da
funqcia.89

6.2. ZiriTadi da damatebiTi pasuxismgeblobis urTierTgamijvnis


principuli kriteriumebi
ICTY-is sasamarTlo palata Prosecutor v. Kvocka-s saqmeze braldebulTa
individualuri pasuxismgeblobis srulyofis mizniT Tanaamsrulebloba-
sa da Tanamonawileobas Soris ganmasxvavebeli niSnebis Camoyalibebisas,

86
ix. Prosecutor v. Kvocka and others, Judgement (IT-98-30/1-T), Trial Chamber I, 2 November
2001, par. 1.
87
ix. iqve, par. 2-3.
88
ix. iqve, par. 4.
89
ix. iqve, par. 282, 311. Prosecutor v. Kvocka-s saqmeze daw. ix. Bing J., Kvocka and others,
krebulSi: Cassese A. (ed.), The Oxford Companion to International Justice, Oxford University Press,
Oxford, 2009, 787-790.

323
daeyrdno Prosecutor v. Tadic-is saqmeze saapelacio palatis mier dadgenili
ZiriTadi da damatebiTi pasuxismgeblobis urTierTgamijvnis principul
kriteriumebs.90 kerZod:
_ Tanamonawile (aiding and abetting) yovelTvis aris damxmare an wamqeze-
beli ZiriTadi amsruleblis (principal) mier Cadenili danaSaulis;
_ Tanamonawileobis dros ar aris savaldebulo saerTo gegmis arse-
bobis mtkiceba. amsrulebelma SeiZleba arc icodes Tanamonawilis arse-
bobis Sesaxeb;
_ Tanamonawile specifikurad exmareba konkretuli danaSaulis as-
rulebas da es arsebiT efeqts axdens TviTon am konkretul danaSaulze.
JCE-is monawile ki exmareba im konkretul danaSauls, romelic mimarTu-
lia saerTo gegmis, miznis sisruleSi mosayvanad. orive SemTxvevaSi, ro-
gorc Tanamonawiles, ise Tanaamsrulebels, unda hqondes Segnebuli misi
monawileobis Sinaarsi.
Tumca sasamarTlo palatam Prosecutor v. Kvocka-s saqmeze ufro deta-
lurad ganavrco Prosecutor v. Tadic-is saqmeze Camoyalibebuli principuli
kriteriumebi.

6.3. pasuxismgebloba TanamonawileobisaTvis _ rodis gamoiricxeba


amsrulebloba
Prosecutor v. Kvocka-s saqmeze yuradReba gamaxvilda JCE-Si Tana-
monawileobisaTvis pasuxismgeblobis damafuZnebel garemoebebze.91
Tanamonawilem aucilebeli ar aris gaiziaros Tanaamsruleblebis gan-
zraxva. Tu Tanamonawilis danaSaulSi monawileoba gaiWima droSi, misi
monawileoba gaxda arsebiTi (fizikuri monawileobis miuxedavad), safuZv-
liani dajgufebisTvis _ Tu piri mniSvnelovanwilad exmareba gaerTiane-
bas miznis SesrulebaSi, igi ukve xdeba Tanaamsrulebeli.92 es ukanaskneli
naTelia, rogorc ki mtkicebuleba cxadyofs braldebulis substanciur
daxmarebas, JCE-is saerTo miznis gaziarebas.93
yvelaferi es, ra Tqma unda, unda Sefasdes individualurad, konkre-
tuli saqmis faqtobrivi garemoebebis gaTvaliswinebiT. Tumca, sasamarT-
lo palatam sxva abstraqtuli daTqmebi gaakeTa, sadac SesaZlebeli iyo,
aseve, konkretulic.
braldebulma unda icodes JCE-is kriminaluri buneba, winaaRmdeg
SemTxvevaSi ver iTamaSebs mniSvnelovan rols mis dafuZnebasa da funq-
90
ix. Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999, par. 229.
91
ix. Prosecutor v. Kvocka and others, Judgement (IT-98-30/1-T), Trial Chamber I, 2 November
2001, par. 283.
92
ix. iqve, par. 284.
93
ix. iqve, par. 285.

324
cionirebaSi, verc mcire drois ganmavlobaSi miiRebs monawileobas mis
funqcionirebaSi. braldebuli aris Tanaamsrulebeli, damxmare Tu wamqe-
zebeli JCE-Si, amisTvis mniSvnelovania monawileobis xasiaTis dadgena,
ris sailustraciodac sasamarTlo palatam buRaltris magaliTi moiyva-
na: Tu buRalteri, romelic muSaobs bavSvTa pornografiis mwarmoebel
kompaniaSi, gaigebs kompaniis saqmianobis realur mizans da mainc gaagrZe-
lebs muSaobas, es imas niSnavs, rom igi, zemoT ganxiluli cnebis mixedviT,
ukve exmareba dajgufebas, kompaniis saqmianobis ganzraxvis gacnobiere-
biT. kvalifikaciisTvis mniSvneloba ar aqvs sabavSvo pornografiisadmi
mis damokidebulebas.94 magram, Tu buRalteri gaagrZelebs permanentu-
lad, kompetenturi da efeqturi saSualebebiT muSaobas, ukve cxadia, igi
inawilebs kompaniis saerTo ganzraxvas da xdeba Tanaamsrulebeli, Sesa-
bamisad, JCE-is wevri.95
SeiZleba piri monawileobdes dajgufebis saqmianobaSi, icodes misi
ganzraxvis Sesaxeb, magram ar CaiTvalos Tanaamsruleblad. sasamarTlo
palatis igive magaliTi kargad aRwers am SemTxvevas. kompaniis damlage-
beli, romelic mxolod asufTavebs ofiss da icis kompaniis saqmianobis
Sesaxeb, miuxedavad amisa, ar miiCneva JCE-is wevrad, gaerTianebis farg-
lebSi misi umniSvnelo rolis gaTvaliswinebiT.96
sakoncentracio banakSi muSaoba avtomaturad ar niSnavs sistemuri
JCE-is wevrobas. amsruleblis monawileoba unda iyos arsebiTi. arsebiTad
ki palata miiCnevs qmedebas, romelic xdis gaerTianebas efeqtiansa da
moqnils. rac Seexeba farTomasStabian da sistematur danaSaulebSi (Tana)
amsrulebelTa pasuxismgeblobis sakiTxs, am SemTxvevaSi monawileoba
unda iyos Segnebuli, mimarTuli aseTi danaSaulebis Cadenis gaadvilebis
mizniT.97
savaldebulo ar aris, damnaSavem icodes yvela danaSaulis Sesaxeb.
savaldebuloa, icodes danaSaulis Cadenis sistema da hqondes Segnebuli
am sistemaSi arsebiTi monawileoba.98

6.4. danaSaulebrivi sistemis codnis Sefasebis kriteriumebi _


pasuxismgebloba omarskas banakis wevrobisaTvis
omarskas banaki Sefasda sistemur JCE-ad. banakSi ganxorcielebuli
danaSaulebi iyo, aramarto winaswar dagegmili, aramed Cadenili gansa-

94
ix. iqve.
95
ix. iqve, par. 286.
96
ix. iqve.
97
ix. iqve, par. 308.
98
ix. iqve, par. 312.

325
kuTrebuli sisastikiT, gamorCeviT, araserbi mosaxleobis mimarT.99 nebi-
smiers, vinc muSaobda Tu stumrobda banaks, unda scodnoda iq arsebuli
danaSaulebis Sesaxeb. codnis elementi fasdeboda braldebulTa pozici-
iT, muSaobis periodiTa da Sesrulebuli funqciebiT. aseve banakis teri-
toriaze maTi moZraobiTa da rogorc patimrebTan, momuSave personalTan
an Tundac, banakis gareSe stumarTan nebismieri kontaqtiT. cudi mopy-
robis niSnebis codna fasdeboda Cveulebrivi `garemoebebiT~. Tundac
braldebuli ar iyo sastiki danaSaulis mowme, cudi mopyrobis niSnebi
SeimCneoda patimris dalurjebuli, dazianebuli, daWrili sxeuliT, bana-
kis irgvliv gvamebis SegrovebiT, sisxliT mosvrili kedlebiT, patimarTa
wamebis yviriliT, saWmlis, wylis an daxmarebis TxovniT ar ecemaT, ar
moeklaT isini, srolebiT, dakavebulebis CacmulobiT, tualetis oTax-
ebis mdgomareobiT, arahumanuri pirobebiTa da sxv.100
sabolood, sasamarTlo palatam kvoCka sxva braldebulebTan erTad
damnaSaved cno omarskas banakSi ganxorcielebuli `operaciebis~ gamo,
rogorc JCE-is Tanaamsrulebeli.101 aRsaniSnavia, rom igi gamarTlda
meTauris pasuxismgeblobisgan.102

7. `maJoruli~ saqmeebi (Tana)amsruleblobis gamoyenebiT


ICTY-is `maJorul~ JCE-iT datvirTul gaxmaurebul saqmeebad Segvi-
Zlia miviCnioT Prosecutor v. Milosevic-isa da Prosecutor v. Krajisnik-is saqmeebi.103

7.1. Prosecutor v. Milosevic-is saqme


2001 wlis aprilSi iugoslaviis xelisuflebis saTaveSi mosulma axal-
ma mTavrobam daakava yofili prezidenti slobodan miloSeviCi (Slobodan
Milosevic) korufciisa da sxva danaSaulebis braldebiT. axali prezidenti
ar Tanxmdeboda miloSeviCis eqstradicias ICTY-Si, Tumca premier-minis-
tris CareviT, policiam miloSeviCi farulad gadaiyvana bosniaSi mdebare
amerikul sahaero bazaze, saidanac, 2001 wlis 28 ivniss, igi gadaiyvanes
haagaSi. sasamarTlo procesi daiwyo 2002 wlis 21 Tebervals.104
99
ix. iqve, par. 319-320.
100
ix. iqve, par. 324.
101
ix. iqve, par. 414; daw. par. 322-dan..
102
daw. ix. Bing J., Kvocka and others, krebulSi: Cassese A. (ed.), The Oxford Companion to
International Justice, Oxford University Press, Oxford, 2009, 787-790.
103
Sead. Zahar A., Sluiter G., International Criminal Law, Oxford University Press, Oxford, 2008, 221.
104
daw. ix. Scharf M., Schabas W., Slobodan Milosevic on Trial: a companion, Continuum, New York,
2002, 34-38.

326
miloSeviCs bralad edeboda kosovos, xorvatiisa da bosnia-hercogo-
vinis teritoriebze eTnikurad albanelebis winaaRmdeg omisa da adamianu-
robis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis Cadena. sabraldebo oqmSi misi
individualuri pasuxismgebloba dafuZnebuli iyo JCE-is doqtrinaze. yve-
las kargad esmoda, es iyo saxelmZRvanelo saqme, romelSic oTxive NATO-s
wevri qveynis prokurors unda emtkicebina miloSeviCis TiToeuli bral-
deba, im dros, rodesac igi braldebaSi miTiTebul arc erT danaSaulSi
fizikurad ar monawileobda. saeWvo iyo, TuUramdenad icoda man konkre-
tuli, specifikuri danaSaulebis Sesaxeb. pirdapiri pasuxismgeblobis
damtkiceba esaWiroebda dokumentur mtkicebulebebs, mowmeTa Cvenebebs,
romlebic gaaadvilebda ZiriTadi danaSaulebis bunebis warmoCenas.105
xelmZRvanelTa saqme saWiroebda pasuxismgeblobis `ambiciur in-
terpretacias~. individualuri bralis mtkiceba im periodSi, tribuna-
lis iurisprudenciis gaTvaliswinebiT mxolod JCE-is doqtriniT iyo
SesaZlebeli. JCE-is saerTo gegmis meSveobiT, dajgufebis sxva wevrebT-
an kavSiriT, prokuratura pirdapir gadioda fizikur amsruleblebze,
romelTa bralis pirdapiri mtkiceba, miloSeviCisgan gansxvavebiT, imde-
nad problematuri ar iyo. JCE-is saerTo mizani kargad warmoaCenda e.w.
`didi serbeTis~ (Greater Serbia) Teorias, rac miloSeviCis yvela braldebas
ergeboda.106
saerTaSoriso sisxlis samarTalSi koleqtiur danaSaulebze indi-
vidualur pasuxismgeblobasTan dakavSirebul problemas, Prosecutor v.
Milosevic-is saqmeze, prokurorma karla del pontem (Carla Del Ponte), pirda-
pir gasca pasuxi. misi TqmiT, braldeba ar aRiarebda koleqtiuri bra-
lis princips da iyenebda JCE-is pasuxismgeblobis doqtrinas, braldeb-
ulze individualuri sisxlissamarTlebrivi devnisTvis. Sesabamisad, misi
TqmiT, sasamarTlo procesze imyofeboda individi da ara saxelmwifo an
organizacia.107
prokuraturis ofiss SeeZlo miloSeviCze sisxlissamarTlebrivi dev-
nis dawyeba pasuxismgeblobis ufro msubuqi, Tanamonawileobis (aiding and
abetting) formis gamoyenebiT. Tumca es braldebisTvis miuRebeli iyo, vi-
naidan amiT braldebuli gamoCndeboda rogorc koleqtiuri danaSaulebis
damxmare, meore xarisxis monawile. es ICTY-is sisxlis samarTlis politi-
kas ewinaaRmdegeboda.
105
miloSeviCis kavSiris dasadgenad, prokuraturis ofisi eyrdnoboda misi Tanamoaz-
reebisa da Tanagundelebis satelefono saubris Canawerebs. ix. The Man on Trial, kre-
bulSi: Waters T. (ed.), The Milosevic Trial, An Autopsy, Oxford University Press, Oxford, 2014,
60-61.
106
ix. iqve, 61-63.
107
ix. Wilt, Milosevic and JCE, krebulSi: Waters T. (ed.), The Milosevic Trial, An Autopsy, Oxford
University Press, Oxford, 2014, 484-485.

327
miloSeviCis procesi bolomde ver iqna miyvanili, 2006 wels misi gar-
dacvalebis gamo. sasamarTlo procesi, praqtikulad, ukve bolo fazamde
iyo miyvanili.108

7.2. Prosecutor v. Krajisnik-is saqme


momCilo kraiSniki (Momcilo Krajisnik) iyo bosnieli-serbebis ZiriTadi
politikuri Zalis _ serbeTis demokratiuli partiis (SDP) wevri, misi
daarsebis periodidan. male gaxda adgilobrivi serbeTis demokratiuli
partiis Tavmjdomare, airCies bosnia-hercogovinis asambleis deputatad
da Semdgom prezidentad. ICTY-is sasamarTlo palatam kraiSniki damna-
Saved cno adamianurobis winaaRmdeg mimarTuli araerTi danaSaulisaTvis
_ devna, deportacia da sxva arahumanuri aqtebi. igi monawileobda JCE-is
saqmianobaSi, romlis mizani iyo bosnieli-serbebis teritoriis eTnikuri
gasufTaveba. dajgufebis wevrebs maT Soris kraiSnikTan erTad radovan
karajiCsa da sxva liderebs, axlo kavSiri hqondaT adgilobriv munici-
palur ZalebTan.109
Prosecutor v. Krajisnik-is saqmeze, JCE-is gamoyeneba iyo sadiskusio, isev,
misi farTo bunebis gamo. dacvis mxaris azriT, igi ar aRwerda zus-
tad braldebulis individualur pasuxismgeblobas da ar Seesabameboda
gamoZiebiT dadgenil konkretul garemoebebs _ uCveulod farTo bunebis
gamo, braldeba JCE-is farglebSi aqcevda im pirs, romelic struqturu-
lad moSorebuli iyo danaSaulis Cadenas.110
amis gaTvaliswinebiT, dacvis mxare iTxovda braldebulis pirdapiri
kavSiris, SeTanxmebis dadgenas uSualo, fizikur amsruleblebTan, Tu
ramdenad arsebiTi, efeqtiani iyo misi daxmareba dajgufebisTvis. aRniS-
nuli garemoebis mtkicebis aucilebloba ganisazRvra Prosecutor v. Brdanin-
is saqmeze. swored aRniSnul saqmes uTiTebda dacvis mxare Tavisi pozi-
ciis gasamyareblad.111
braldebis mxarem precedentuli samarTlis daxmarebiT zemoT ganx-
iluli JCE-is gamoyenebis koncefcia gaimeora. (Tana)amsruleblobis
108
Prosecutor v. Milosevic-is saqmeze daw. ix. The Man on Trial, krebulSi: Waters T. (ed.),
The Milosevic Trial, An Autopsy, Oxford University Press, Oxford, 2014, 48-73; ix. aseve: Higgins
G., Milosevic S., krebulSi: Cassese A. (ed.), The Oxford Companion to International Justice,
Oxford University Press, Oxford, 2009, 811-815; Prosecutor v. Milosevic, <http://www.icty.org/case/
slobodan_milosevic/4#tdec>, [9.1.2016].
109
ix. Prosecutor v. Krajisnik, Judgement (IT-00-39-T), Trial Chamber, 27 September 2006, par.
1-23; ix. aseve: Tochilovsky V., Krajisnik, krebulSi: Cassese A. (ed.), The Oxford Companion to
International Justice, Oxford University Press, Oxford, 2009, 768-769.
110
ix. iqve, 871-872.
111
ix. iqve, 873.

328
doqtrina gamoiyeneboda ra masStaburi danaSaulebis CadenisaTvis bral-
debulTa sisxlissamarTlebrivi devnisTvis, prokuroris msjelobiT, mas
raime geografiul-teritoriuli SezRudva ar hqonda. JCE-is wevrobisaT-
vis pasuxismgebloba iseTive farTo iyo, rogorc Tavad danaSaulebrivi
gegma.112 braldebis mtkicebiT, ZiriTadi (fizikuri) amsrulebeli, arc iyo
savaldebulo, yofiliyo JCE-is wevri da arc raime SeTanxmebis arsebobas
hqonda gadamwyveti mniSvneloba braldebulsa da ZiriTad amsrulebels
Soris. braldeba uTiTebda Prosecutor v. Stakic-is saqmes, romelSic iyo xaz-
gasmuli, rom JCE SeiZleba moicavdes maRali rangis amsruleblebs, rom-
lebic iyeneben ZiriTad amsruleblebs `instrumentis~ saxiT.
yvelafris gaTvaliswinebiT, sasamarTlo palatam Prosecutor v. Krajisnik-
is saqmeze JCE miiCnia pasuxismgeblobis yvelaze misaReb formad bralde-
bulis individualuri pasuxismgeblobis dasafuZneblad.113
miuxedavad imisa, rom Prosecutor v. Milosevic-is saqme 2006 wels, misi
gardacvalebis gamo ver iqna bolomde miyvanili, Prosecutor v. Krajisnik-is
saqme imave wlis seqtemberSi dasrulda. es iyo erTaderTi ICTY-is mier
2006 wels ganxiluli saqmeebidan, sadac doqtrina iqna gamoyenebuli. JCE-
is istoriaS. aseve 2006 weli aris mniSvnelovani imiT, rom igi Prosecutor v.
Krajisnik-is saqmiT dafuZnda, rogorc xelmZRvanel pirTa did da komple-
qsur saqmeebze kargad gamosayenebeli doqtrina.114

8. (Tana)amsruleblobis transplantacia ruandaSi


miuxedavad imisa, 2003 wlamde ICTY-sa da ICTR-s saerTo prokurori
hyavda115, (Tana)amsruleblobis doqtrinam haagidan aruSaSi metad gvian
moikida fexi. es, savaraudod, prokuraturis ofisebs Soris mcire koor-
dinaciis Sedegi iyo. prokuraturis ofisi haagaSi sabraldebo oqmebs,
garkveulwilad, ICTR-is kolegebisagan damoukideblad amzadebda, ris
Sedegadac `gansxvavebuli~ praqtika Camoyalibda.116
(Tana)amsruleblobis doqtrinis pirveli transplantacia ICTR-Si
2004 wels moxda, Prosecutor v. Rwamakuba-s saqmis winasasamarTlo etapze.117
andre ruamakuba (Andre Rwamakuba) iyo ruandis demokratiuli moZraobis

112
ix. iqve, 874.
113
ix. iqve, 877.
114
Sead. Zahar A., Sluiter G., International Criminal Law, Oxford University Press, Oxford, 2008, 221.
115
karla del ponte (Carla Del Ponte), 1999 wlis 11 agvistos, gaeros uSiSroebis sabWos
mier dainiSna ICTY-isa da ICTR-is prokurorad, <http://www.icty.org/en/about/office-of-the-
prosecutor/former-prosecutors>, [10.8.2015].
116
ix. Zahar A., Sluiter G., International Criminal Law, Oxford University Press, Oxford, 2008, 222.
117
ix. Prosecutor v. Rwamakuba, Judgement (ICTR-99-44-AR72.4), Decision on Interlocutory Appeal
Regarding Application of Joint Criminal Enterprise to the Crime of Genocide, 22 October 2004, par. 31.

329
(MDR) wevri. 1994 wlis aprilSi ruandis prezidentis gardacvalebis Sem-
deg igi, praqtikulad, ruandaSi ganxorcielebuli genocidis `kataliza-
tors~ warmoadgenda. ruamakuba SemdgomSi ganaTlebis ministris Tanamde-
bobasac ikavebda. braldebis mxaris didi mcdelobis miuxedavad, igi yvela
wayenebul braldebaSi gamarTlda.118 imave wels, Prosecutor v. Ntakirutimana-s
saqmeze, saapelacio palatam aRniSna, rom ICTY-isa da ICTR-is individu-
aluri pasuxismgeblobis sarkiseburi (erTferovani) statutiseuli cne-
bidan gamomdinare, ICTY-is individualuri pasuxismgeblobis iurispru-
dencia unda gavrcelebuliyo ICTR-zec.119
(Tana)amsruleblobis cneba ICTR-Si, transplantaciis pirvel etapze
bolomde ver gaiges. amis kargi magaliTia Prosecutor v. Ntakirutimana-s
saqme.120 doqtrinis analizs ICTR-Si imaze ufro meti dro dasWirda, vi-
dre es, Cveulebriv, iyo warmosadgeni.

9. Prosecutor. E. and G. Ntakirutimana-s saqme


mama-Svil ntakirutimanebis (Prosecutor v. E. and G. Ntakirutimana) saqmeSi121
CvenTvis yuradsaRebia saapelacio palatis saqmis ganxilvis etapi, sadac
prokuraturis ofisi amtkicebda, rom ICTR-is sasamarTlo palatam dauS-
va Secdoma, rodesac ar gamoiyena ICTY-is precedentul samarTalSi da-
fuZnebuli (Tana)amsruleblobis doqtrina braldebulTa individualuri
pasuxismgeblobis dasafuZneblad. sasamarTlo palatis gadawyvetilebis
gasaCivrebis argumenti JCE-is gamouyenebloba iyo.122
braldebis azriT, miuxedavad imisa, rom JCE-ze pirdapir ar iyo sau-
bari sabraldebo oqmSi, mugonerosa (Mugonero) da biseseros (Bisesero)
sabraldebo oqmebi da sxva dokumentebi, saerTo jamSi, (Tana)amsrule-
blobis doqtrinis sakiTxis mimarT sakmaris miTiTebas Seicavda.123 sa-
118
Prosecutor v. Rwamakuba-s saqmeze daw. ix. Marcussen M., Rwamakuba, krebulSi: Cassese
A. (ed.), The Oxford Companion to International Justice, Oxford University Press, Oxford, 2009, 894-
895.
119
ix. Prosecutor v. E. and G. Ntakirutimana, Judgement (ICTR-96-10-A and ICTR-96-17-A),
Appeals Chamber, 13 December 2004, par. 468.
120
Sead. Zahar A., Sluiter G., International Criminal Law, Oxford University Press, Oxford, 2008,
221-223.
121
ICTR-is sasamarTlo palatis 2003 wlis gadawyvetilebiT, elizafhan ntakirutimana
(Elizaphan Ntakirutimana) damnaSaved gamocxadda genocidis danaSaulSi Tanamonawile-
obisaTvis. kerZod, tutsis ltolvilebis Tavdasxmis daxmarebaSi (aidind and abetting),
xolo jerard ntakirutimana (Gerard Ntakirutimana) genocidisa da adamianurobis wi-
naaRmdeg mimarTul danaSaulebSi monawileobisaTvis. daw. ix. Prosecutor v. E. and G.
Ntakirutimana, Judgement (ICTR-96-10 and ICTR-96-17), Trial Chamber, 21 February 2003.
122
ix. Prosecutor v. E. and G. Ntakirutimana, Judgement (ICTR-96-10-A and ICTR-96-17-A),
Appeals Chamber, 13 December 2004, par. 10.
123
braldebis mxarem winasasamarTlo da saboloo sityvaSi me-6(1) muxlis mens rea

330
braldebo oqmSi pasuxismgeblobis saxis miTiTeba mis aucilebel prerog-
ativas ar warmoadgenda. es iyo sasamarTlo palatis diskrecia, sakuTari
Sexedulebisamebr braldebulebis pasuxismgeblobis sakiTxi gadaewyvita
ICTR-is statutis me-6(1) muxlis Sesabamisad.124 imis gaTvaliswinebiT, rom
sasamarTlosTvis braldebulebis sabraldebo oqmebiT cnobili iyo Cad-
enili danaSaulebis koleqtiuri buneba da saerTo danaSaulebrivi gegma _
tutsis ganadgureba. braldebulebis pasuxismgeblobisas JCE-is miuTiTe-
bloba, prokuroris azriT, areulobasa da orazrovnebas ar warmoadgen-
da.125
aRniSnul argumentebs dacvis mxare usafuZvlod miiCnevda, iqidan
gamomdinare, rom braldebis mowmeTa Cvenebebi da, zogadad, mtkicebule-
baTa erToblioba (Tana)amsruleblobis doqtrinis aucilebel actus reus
da mens rea niSnebs ver daakmayofilebda. Sesabamisad, JCE-is gamoyeneba
TviTon braldebisTvis iyo saziano.126 braldebis mxares ar hqonda pasux-
ismgeblobis iseTi saxis gamoyenebis ufleba, romelic sabraldebo oqmSi,
mis mtkicebulebebsa da arcerT gamosvlaSi ar aRniSnula.127
ICTR-is saapelacio palata ICTY-is sasamarTlo praqtikas miemxro,
kerZod, Prosecutor v. Aleksovski-s saqmes, romelSic TiToeul braldebaze
individualuri pasuxismgeblobis saxis miTiTebis aucilebloba gan-
isazRvra. aseTi precedentis Seqmna, sabraldebo oqmSi statutis indi-
vidualuri pasuxismgeblobis muxlebis martivi citireba, orazrovnebas
gamoiwvevda ad hoc tribunalebis praqtikaSi da SemdgomSi farTo xasiaTs
miiRebda.128
braldebis mxarem Tavisi poziciis gasamyareblad miuTiTa Prosecutor
v. Tadic-is saqme, romelSic braldebis mxridan sabraldebo oqmSi aravi-
Tari miTiTeba ar yofila JCE-is Sesaxeb da, miuxedavad amisa, gasamarTl-
da aRniSnuli doqtriniT.129 igive iTqva Prosecutor v. Furundzija-s saqmezec.130
Prosecutor. E. and G. Ntakirutimana-s saqmeSi meore mxarea yuradsaRebi.
kerZod, JCE-is sabraldebo oqmSi miTiTeba-armiTiTebis sakiTxis garda,

elementebis ganxilvisas axsena JCE da aRniSna, rom igi gamoixateboda pirdapir, an


arapirdapir ganzraxvaSi, TiToeuli Tanaamsruleblis mxridan Sedegis winaswargaT-
valiswinebadobaSi. ix. iqve, par. 474, sqolio 805.
124
ix. iqve, par. 10, 448.
125
ix. iqve, par. 449-451.
126
ix. iqve, par. 455-457.
127
ix. iqve, par. 458.
128
ix. iqve, par. 473. Prosecutor v. Aleksovski, Judgment (ICTY-IT-95-14/1-A), Appeals Chamber,
24 March 2000, par. 171, sqolio 319.
129
ix. iqve. par. 474; Prosecutor v. Tadic, Opinion and Judgement (IT-94-1-T), Trial Chamber, 7
May 1997, par. 681-692; Prosecutor v. Tadic, Judgement (IT-94-1-A), Appeal Chamber, 15 July 1999,
par. 172-173, 230-233.
130
ix. iqve.

331
TviTon prokuraturis ofisis daudevroba. braldebam gvian Seicno, rom
JCE-is gamoyenebiT, igi ufro gaiadvilebda braldebulebis individual-
uri pasuxismgeblobis dasabuTebas, mtkicebis ufro dabali standartis,
Tundac gavrcobili JCE-is gamoyenebiT.131
magaliTad, Cveulebrivi pasuxismgeblobis formiT braldebulma 1994
wlis 16 aprils mugoneros kompleqsSi Caidina mxolod erTi mkvleloba,
rodesac xdeboda masStaburi danaSaulebrivi movlenebi. (Tana)amsrule-
blobis ufro farTo koncefciiT, ntakirutimanas SeeZlo Caedina asobiT
mkvleloba, rac, ra Tqma unda, gavlenas moaxdenda sasjelis zomazec.132
mxolod 2005 wlis bolos iqna pirvelad ICTR-is sasamarTlo palatis
mier individualuri pasuxismgebloba dasabuTebuli JCE-is doqtrinaze
miTiTebiT, Prosecutor v. Simba-s saqmeze133, xolo meore, 2006 wels, Prosecutor
v. Mpambara-s saqmeze134.135

10. (Tana)amsruleblobis gamamarTlebeli safuZvlebi


(Tana)amsruleblobis doqtrinis pasuxismgeblobis damafuZnebel
garemoebebze kazesesa da mis gunds argumentirebuli da adekvaturi pa-
suxi hqondaT, rac ZiriTadad isev sistemuri da farTomasStabiani dana-
Saulebis dros auctor intellectualis monawileobiT iyo ganpirobebuli.136 yu-
radsaRebia kazeses nullum crimen sine lege principis ganmarteba. misi azriT,
principis mizani, erTi mxriv, aris sasamarTlos dacva dasaSvebi inter-
pretaciis CarCoebis gadalaxvisa da axali samarTlis Seqmnisgan, magram,
meore mxriv, igi ar krZalavs samarTlis progresul ganviTarebasa da in-
terpretacias.137
miuxedavad imisa, rom `gareSe~ pirs ar amoZravebda pirdapiri ganz-
raxva (dolus directus) Cadenili danaSaulis mimarT mxolod es piroba ver
iqneboda sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebis

131
Sead. Zahar A., Sluiter G., International Criminal Law, Oxford University Press, Oxford, 2008,
222_223.
132
ix. iqve.
133
ix. Prosecutor v. Simba, Judgement (ICTR-01-76-T), Trial Chamber, 13 December 2005.
134
ix. Prosecutor v. Mpambara, Judgement (ICTR-01-65-T), Trial ChamberI, 11 September 2006.
135
ix. Zahar A., Sluiter G., International Criminal Law, Oxford University Press, Oxford, 2008, 223;
Prosecutor v. E. and G. Ntakirutimana-s saqmeze daw. ix. aseve: Farrell N., Baig L., Ntakirutimana,
krebulSi: Cassese A. (ed.), The Oxford Companion to International Justice, Oxford University Press,
Oxford, 2009, 854-857.
136
ix. Cassese A. and the Members of the Journal of International Criminal Justice, Amicus Curiae
Brief of Professor Antonio Cassese and Members of the Journal of International Criminal Justice on
Joint Criminal Enterprise Doctrine, 20 Criminal Law Forum, 2009, 289-330.
137
ix. iqve, 321-322.

332
mizezi. igi gawevrianda iseT gaerTianebaSi, romlis saqmianobaSic iyo mo-
salodneli konkretuli danaSaulis Cadena, rogorc misi monawileobiT.
aseve misi mxridan savaldebulo moqmedebis SeusruleblobiT. kazeses
TqmiT, ZiriTadi JCE qmnida danaSaulebis Casadenad mTavar `platformas~
gavrcobili JCE-isTvis. rodesac piri xdeba ZiriTadi JCE-is wevri, mag-
aliTad, mTavrobis, organizaciis da sxv., romelic sCadis danaSauls, igi
iTvaliswinebs, rom danaSaulebis pirvelma fazam, SeiZleba, `kari gauRos~
danaSaulebis Cadenis meore fazas. es riski aSkaraa, rodesac piri xdeba
iseTi dajgufebis wevri, romelSic ZiriTadi amsruleblebi erTiandebian
saerTo danaSaulebrivi gegmis Sesasruleblad.138
kazeses argumenti safuZvliania dolus eventualis subieqturi mxaris el-
ementTan, danaSaulis Cadenis riskis gacnobierebis SesaZleblobasTan
dakavSirebiT, rodesac piri, miT ufro, auctor intellectualis aris danaSau-
lebrivi gegmiT moqmedi dajgufebis wevri. Tumca mTavari garemoeba, ris
gamoc JCE-s individualuri pasuxismgeblobis srulyofil saxed ver miv-
iCnevT, individualuri braleuli pasuxismgeblobis principia,139 romlis
mixedviTac, piris braleuloba unda iyos danaSaulSi kontribuciis ad-
ekvaturi. danaSaulis patara kontributori unda gansxvavdebodes didi
kontributorisgan.

daskvna
saerTo amsruleblobis principze mibmuli (Tana)amsruleblobis doq-
trinis pasuxismgeblobis damafuZnebeli garemoebebis ganxilvis Semdeg
SesaZlebelia misi koncefciis sisxlissamarTlebrivi Sefaseba.
(Tana)amsruleblobis doqtrinis mTavari makvalificirebeli elemen-
tia sistemuri danaSaulis saerTo gegma, mizani, rac dajgufebis yvela
wevrs akavSirebs. am mxriv, rogorc Tanaamsruleblobis pasuxismgeblobis
forma, JCE braldebis mxarisTvis aris pirdapiri gasasvleli konkretul
individebze. kerZod, xelmZRvanel pirTa did da kompleqsur saqmeebze,
ra drosac danaSaulSi arapirdapiri monawileobac sakmarisia. (Tana)am-
sruleblobis cnebiT, faqtobrivad, SesaZlebelia arasakmarisi mtkiceb-
ulebebiT individualuri bralis mtkiceba _ JCE-is wevroba gaigivebuli
iyo danaSaulis CadenasTan.
ICTY-is mier damkvidrebuli (Tana)amsruleblobis doqtrina, ro-
138
ix. iqve, 326-330.
139
Sead. dvaliZe i., gaerTianebuli danaSaulebrivi organizacia, krebulSi: naWyebia
g., organizebuli danaSaulis Tanamedrove gamovlinebebis kriminalizaciisa da samar-
TalSefardebis problemebi qarTul sisxlis samarTalSi, favorit printi, Tbilisi,
2012, 230-231.

333
gorc kvleva gviCvenebs, saerTaSoriso sisxlis samarTalSi politikuri
funqciis matarebeli iyo _ sisxlissamarTlebrivi devna daewyoT maRali
Tanamdebobis amsruleblebze danaSaulSi maTi `obieqturi kontribuciis
miuxedavad~.140 doqtrinam, udavod, `gaamarTla~ saerTaSoriso Tanamego-
brobis molodini. saapelacio palatis gadawyvetileba Prosecutor v. Tadic-is
saqmeze, SegviZlia miviCnioT ufro akademiur naSromad, vidre sasamarT-
los gadawyvetilebad,141 romelSic saerTaSoriso Tanamegobroba sisxlis
samarTlis eniT xsnis individualuri pasuxismgeblobis axal doqtrinas.
aSkara iyo, saerTaSoriso sisxlis samarTals sWirdeboda iseTi pasux-
ismgeblobis saxe, romelic kargad `daasabuTebda brals, mtkicebulebis
gareSe.~142 axali doqtrina unda daxmareboda sasamarTlos im mtkiceb-
ulebebis `mopovebaSi~, romlebsac maRali rangis Tanamdebobis pirebi
anadgurebdnen Semdgomi sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis Tavidan
acilebis mizniT.
precedentuli samarTliT Camoyalibebuli (Tana)amsruleblobis
definicia uSualod ar gamomdinareobs me-7(1) muxlis Sinaarsidan da wi-
naaRmdegobaSia nullum crimen sine lege principTan.143 misi safuZvlebi
saerTaSoriso CveulebiT samarTalSi arapirdapir iqna moZiebuli farTo
interpretaciis meTodis gamoyenebiT.
zogadad, rom SevxedoT (Tana)amsruleblobis actus reus samive ele-
ments, yvela isedac Seesabameba sxvadasxva qveynis erovnuli kanonmde-
blobis jgufuri danaSaulisa Tu Tanamonawileobis cnebis Sinaarss, Tum-
ca mTeli konfrontaciuli gansxvaveba, swored, mens rea elementebSia,
gansakuTrebiT, gavrcobil kategoriaSi. mesame kategoriis dros qmedeba
xorcieldeba JCE-is miznis gareT, magram gamomdinareobs Sedegidan,144 rac
sisxlissamarTlebrivi devnis erT-erT mTavar iaraRs warmoadgens. aseTi
midgoma ewinaaRmdegeba sisxlis samarTalSi Tanaamsruleblobis sistemur
cnebas. (Tana)amsruleblobis farTo cnebis gamo, SesaZloa, Tanamonawilis
danaSaulSi monawileobis xarisxi mniSvnelobiT ufro maRali iyos, vidre
Tanaamsruleblisa JCE-Si. damnaSavis braleulobis xarisxTan dakavSire-
biT aseTi mimarTeba sadavoa. amsrulebelsa da Tanamonawiles Soris saz-
140
Sead. Weigend T., Intent, Mistake of Law, and Co-perpetration in the Lubanga Decision on
Confirmation of Charges, 6 Journal of International Criminal Justice, 2008, 477.
141
Sead. Sliedregt E., The Criminal Responsibility of Individuals for Violations of International
Humanitarian Law, T.M.C. Asser Press, The Hague, 2003, 100.
142
Sead. Jordash, JCE, krebulSi: Schabas W., McDermott Y., Hayes N., The Ashgate Research
Companion to International Criminal Law, Ashgate, Farnham, 2012, 134.
143
Sead. Damgaard, Individual Criminal Responsibility (2008), 127-128, 238-241; dvaliZe i.,
gaerTianebuli danaSaulebrivi organizacia, krebulSi: naWyebia g., organizebuli
danaSaulis Tanamedrove gamovlinebebis kriminalizaciisa da samarTalSefardebis
problemebi qarTul sisxlis samarTalSi, favorit printi, Tbilisi, 2012, 230-231.
144
Sead. Olasolo H., Essays on International Criminal Justice, Hart, Oxford, 2012, 129-134.

334
Rvris gavlebis aseTi midgoma, cota ar iyos, ewinaaRmdegeba nacionalur
samarTlebriv sistemebSi arsebuli zRvaris gavlebis princips, romlis
mixedviTac braleuloba unda iyos danaSaulSi kontribuciis adekvaturi.
danaSaulis patara kontributors ar SeiZleba iseve miuZRodes brali
danaSaulebriv SedegSi, rogorc did kontributors.145
JCE-is wevrs ufro didi brali miuZRvis danaSaulis mimarT, vidre
imave danaSaulis damxmaresa da wamqezebels.146 JCE-is samive kategoria
araa damokidebuli konkretuli danaSaulisTvis gaTvaliswinebuli obi-
eqturi elementebis Sesrulebaze, aramed organizaciul SesaZleblobaze
da mis individualur rolze.147
zemoaRniSnuli individualuri pasuxismgeblobis damafuZnebeli
garemoebebis gamo, saerTaSoriso sisxlis samarTalSi JCE-s, saidumlo
liderebisa da sistemuri danaSaulebis dasjis uzrunvelsayofad indi-
vidualuri pasuxismgeblobis saWiro formadac moixseniebdnen.148 ICTY-Si
individualuri pasuxismgeblobis dafuZnebasTan dakavSirebuli `xarveze-
bis~ gamosworebas cdilobs saerTaSoriso Tanamegobroba ICC-Si, rogorc
statutiseuli. aseve precedentuli, doqtrinaluri cnebis farglebSi.

145
Sead. Ohlin J., Three Conceptual Problems with the Doctrine of Joint Criminal Enterprise, 5
Journal of International Criminal Justice, 2007, 85-88.
146
Sead. Sliedregt E., Individual Criminal Responsibility in International Criminal Law, Oxford
University Press, Oxford, 2012, 78-79.
147
Sead. Chouliaras, International Criminality, krebulSi: Smeulers A. (ed.), Collective Violence
and International Criminal Justice, An interdisciplinary Approach, Antwerp, Intersentia, 2010, 85-86.
148
ix. Gustafson K., The Requirement of an ‘Express Agreement’ for Joint Criminal Enterprise
Liability, A Critique of Brdanin, 5 Journal of International Criminal Justice, 2007, 135-136.

335
maia (zoia) xasia

I. administraciuli patimroba, rogorc saxdelis saxe,


sasjelis moxdis adgilebSi

I. Sesavali
aRniSnuli statia moicavs saqarTvelos sasjelaRsrulebis sistemis
maregulirebel sakanonmdeblo sivrceSi 2007 wels Semotanili saxdelis
saxis _ administraciuli patimrobis ganxilvas, rogorc erovnuli kanon-
mdeblobi. aseve saerTaSoriso praqtikis WrilSi.
statia ganixilavs im uaryofiT maxasiaTeblebs, romelic aRniSnuli
saxdelis saxis danergvas axlavs Tan. pirvel rigSi igi winaaRmdegobaSi
modis sasjelis mizanTan, radganac rogorc yvela saerTaSoriso norma
erovnuli kanonmdeblobac naTlad ganmartavs, rom sasjeli ar aris mx-
olod damnaSavis izolireba sazogadoebisagan, aramed is orientirebulia
damnaSavis resocializaciisaken1. sxvadasxva saerTaSoriso regulaciaSi
da maT Soris evropuli cixis wesebis ZiriTad principebSi ganmartebulia,
rom patimrobis marTva ise unda moxdes, rom xeli Seuwyos Tavisufle-
baaRkveTil pirTa reintegracias Tavisufal sazogadoebaSi2. Tumca ms-
javrdebulTa mimarT gamoyenebuli administraciuli patimroba adgens
iseTi saxis SezRudvebs, romelic aSkarad xels uSlis ara mxolod ms-
javrdebulTa resocializaciis procesis warmatebul ganxorcielebas,
aramed zogadad mis warmarTvas patimris da sazogadoebis WeSmariti in-
teresebidan gamomdinare, radganac administraciuli patimroba garda
im procesualuri xarvezebisa, romelic misi gamoyenebis dros arsebobs.
aseve aris safuZveli araerTi uflebis SezRudvisa misi gamoyenebis pro-
cesSi TavisuflebaaRkveTil pirTa mimarT, Tumca dawesebuli SezRudvebi
unda iyos minimalurad aucilebeli da im legitimuri amocanis Tanazom-
ieri, romlisTvisac xdeba maTi daweseba.
„Jenevis meoTxe konvencia3 ganmartavs, rom administraciuli
patimroba aris patimrobis yvelaze mZime forma, rac SeiZleba gamoy-
enebul iqnas dapatimrebuli piris mimarT im saqmeze, romelzec sisx-
lis samarTlis warmoeba ar aris dawyebuli. administraciuli patim-
roba SeiZleba dasaSvebi iyos mxolod Tu saxelmwifo usafrTxoeba
moiTxovs misi gamoyenebis „absolutur aucileblobas“ (Article 42) an
1
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi, sasjelis mizani, muxli 39, punqti 1.
2
evropis sabWos ministrTa komitetis rekomendacia Rec(2006)2, evropul cixis wesebi,
ZiriTadi principebi.
3
IV GENEVA CONVENTION RELATIVE TO THE PROTECTION OF CIVILIAN PERSONS IN
TIME OF WAR OF 12 AUGUST 1949

336
rodesac misi gardauvali aucilebloba gamowyeulia usafrTxoebis in-
teresebidan (Article 78)4“.

II. msjavrdebul pirTa mimarT administraciuli patimrobis


gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

1. kanonmdeblobis analizi da Sedareba regionis qveynebis


kanonmdeblobasTan.
saqarTveloSi administraciuli samarTaldarRvevis cneba da misi gam-
oyenebis standartebi regulirdeba administraciul samarTaldarRveva-
Ta kodeqsiT5, romelic miRebulia 1984 wels saqarTvelos ssr umaRlesi
sabWos dadgenilebiT. miuxedavad imisa, rom mocemul kanonSi 1984 wlidan
dRemde yovel wels Sedioda cvlilebebi, kanoni misi miRebis TariRis
gaTaliswinebiT moZvelebulia, pirvel rigSi im garemoebiT, rom igi miRe-
bulia komunisturi wyobis periodSi da masSi terminologiac ki SemorCe-
nilia, romelsac cvlileba ar Sexebia, magaliTad is rom kanonis amocanas
warmoadgens „moqalaqeTa aRzrda6“, romelic saxdelis saxidan da xan-
grZlivobidan gamomdinare absoluturad ararelevanturia, raime saxis
srulyofili aRmzrdelobiTi RonisZiebis ganxorcielebasTan. aseve, mag-
aliTad afxazeTi da aWara kanonSi moxseniebulia, rogorc afxazeTisa da
aWaris assr7 da a.S. anu aRniSnuli kanonis moZvelebulobaze araerTi
argumentis moyvana aris SesaZlebeli.
rac Seexeba admistraciuli patimrobis gamoyenebas sasjelaRsrulebis
sitemaSi msjavrdebul pirTa mimarT, es procesi regulirdeba ara im
kanomdeblobiT, romelic qveyanaSi administraciuli saxdelis saxes awe-
sebs, aramed mas Tavisi regulirebis meqanizmi aqvs patimrobis kodeqsis
farglebSi. misi gamoyeneba sasjelaRsrulebis sitemaSi SesaZlebeli gax-
da 2007 wlidan, kerZod 2007 wlis 29 ivnisis №5114-rs kanonma „patimrobis
Sesaxeb“ saqarTvelos kanonSi cvlilebebis Setanis Taobaze8, praqtiku-
lad pirvelad Semoitana msjavrdebul pirTa mimarT administraciuli
patimrobis gamoyenebis SesaZlebloba, romeli. aseve gansazRvravda, rom

4
Addameer Prisoner Support and Human Rights Association, Website: www.addameer.info
5
saqarTvelos kanoni „saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsi“
saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos uwyebebi, 12-is danarTi, 31/12/1984
6
saqarTvelos kanoni „saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsi“,
muxli 1.
7
აfxazeTis/aWaris avtonomiuri sabWoTa socialisturi respublika
8
saqarTvelos iusticiis ministrma 2007 wlis 1 seqtembramde gamosces brZaneba am kan-
onis 305-e muxlis me-2 punqtiT gaTvaliswinebuli administraciuli patimrobis moxdis
wesis Sesaxeb.

337
aseTi saxis saxdelis gamoyenebis wesi da pirobebi damtkicdeboda minis-
tris brZanebiT9. amdenad, aq aRasaniSnavia erTi mniSvnelovani garemoeba,
rom am tipis saxdelis moxdis wess kanoni ar aregulirebs da igi mxolod
kanonqvemdebare aqtis prerogativas warmoadgens.
aRasaniSnavia, rom administraciuli patimrobis gamoyeneba Tavisu-
fleba aRkveTili pirebis mimarT ar aris saxdelis gavrcelebuli forma
da igi naklebad gamoiyeneba, rogorc ganviTarebu. aseve ganviTarebad
qveynebSi ufro sworad misi gamoyeneba ar warmoadgens warmatebuli praq-
tikis nawils.
amierkavkasiaSi saqarTvelo aris erTaderTi qveyana, sadac msja-
vrdebulTa mimarT aseTi saxdelis saxe gamoyenebad normas warmoadgens.
azerbaijanis sasjelTa aRsrulebis kodeqsis10 107-e muxli gansazRvravs
saxdelis saxeebs, romelic SesaZlebelia gamoyenebul iqnas Tavisufleba
aRkveTili pirebis mimarT, nebismieri saxis darRvevis SemTxvevaSi. maT
Soris moiazrebian, rogorc sxva damrRvevi pirebi. aseve reJimis uxeSad
damRvevi pirebic, romelTa mimarT disciplinuri saxdeli sakmaod mkac-
ria da is moiazrebs, rogorc ufro mkacri rJimis dawesebulebaSi gaday-
vanas. aseve samartoo sakanSi ganTavsebas 6 Tvemde vadiT, Tumca mTavari
gasaTvaliswinebeli aspeqtia is, rom aRniSnuli saxdeli Sedis sasjelis
saerTo vadaSi.
somxeTis kanonmdeblob. aseve ar moiazrebs administraciuli patim-
robis cnebas, kerZod sasjelaRsrulebis kodeqsis11 59-e da 97-e muxlebi
ganmartaven msjavrdebulTa mxridan disciplinuri darRvevis SemTxvevaSi
gamoyenebadi saxdelebis saxeebs, sadac administraciuli patimroba ar
moiazreba.
rac Seexeba saqarTveloSi arsebul praqtikas, romelsac safuZveli
Caeyara 2007 wels eqspertebis mier fasdeboda uaryofiTad, rogorc
sakanonmdeblo cvlilebebis miRebis dros. aseve mis Semdgomac, kerZod
saqarTvelos sasjelaRsrulebis kanonmdeblobis SefasebaSi12, romelic
momzadda 2009 wels saerTaSoriso eqspertis erik svaniZis mier, adgili
aqvs daTmobili administraciuli patimrobis gamoyenebas da mis mniSvn-
elobas, sadac eqsperti ganmartavs, rom „gamonaklis SemTxvevebSi sasje-

9
saqarTvelos iusticiis ministris brZaneba №407, „msjavrdebulTa administraci-
uli patimrobis moxdis wesis, administraciuli patimrobis Sefardebis Sesaxeb gankar-
gulebis tipuri formisa da patimris moZraobis baraTis formis damtkicebis Taobaze~,
2007 wlis 25 dekemberi
10
Кодекс Азербайджанской Республики об исполнении наказаний (Кодекс утвержден Законом
Азербайджанской Республики от 14 июля 2000 года № 908-IQ)
11
PENITENTIARY CODE OF THE REPUBLIC OF ARMENIA, Adopted on 24 December 2004
12
saqarTvelos sasjelaRsrulebis kanonmdeblobis Sefaseba, cixis saerTaSoriso re-
forma (PRI), evropis sabWo, 2009 w.

338
laRsrulebis dawesebulebebSi Cadenili mZime darRvevebisaTvis SesaZloa
saWiro gaxdes Sida disciplinuri sanqciebis repertuars miRma arseb-
uli ufro mZime sasjelebis gamoyeneba, magaliTad, sisxlis samarTlis
kanonmdeblobiT da Tanamdevi principebis Sesabamisad pasuxismgeblobis
dakisreba. Tumca 2007 wlis ivnisSi „patimrobis Sesaxeb kanonSi“ Sesuli
cvlilebebi, romlebic iTvaliswinebs patimarTa „administraciul patim-
robas“, faqtobrivad warmoadgens sisxlis samarTlis sanqciebis dakis-
rebas. es aris savsebiT miuRebeli hibridi, dafuZnebuli gansxvavebuli
wesebis erTobliobaze, romelic, miuxedavad im faqtisa, rom mimdinare
cvlilebebi warmoadgens arsebiT gaumjobesebas sawyisi kanonproeqtisa,
mainc ar Seicavs samarTliani sasamarTlos garantiebs Tu sxva damcav
meqanizmebs13.“ damcavi meqanizmebis arqonaSi avtori ganmartavs, rom „kan-
onis Sesabamisad gadawyvetileba SesaZlebelia gamotanil iqnas mtkiceb-
ulebis gareSe, radganac penitenciuri administracia ar aris valdebuli
patimrisagan, romelsac efardeba administraciuli patimroba moiTxovos
axsna-ganmarteba14, kanoni ganmartavs, rom administraciuli patimrobis
Sefardebis Sesaxeb gankargulebis gamocemisas, msjavrdebuls ganemarte-
ba ufleba _ gaecnos gankargulebas, misces axsna-ganmarteba. aseve kanonSi
axsna-ganmartebis micemas daTmobili aqvs adgili, sadac naTqvamia, rom
disciplinuri darRvevis Camden pirs, mowmes an dazaralebuls ufleba
aqvs, werilobiT waradginos axsna-ganmartebebi an/da SeniSvnebi, romle-
bic daerTvis gankargulebas administraciuli patimrobis Sefardebis
Sesaxeb. Tumca kanoni arsad ar saubrobs administraciis valdebulebaze
rom mas ar aqvs ufleba msjavrdebulis axsna-ganmartebis gareSe daiwyos
saqmis warmoeba“.
eqsperti kvlevaSi aseve ganmartavs sxvadasxva riskis arsebobas aRniS-
nuli saxdelis gamoyenebisas da aRniSnavs, rom „am normebs aklia mkafio
gansazRvruloba da „seriozuli samarTaldarRvevis“ farTod ganmartebis
pirobebSi mikerZoebulobis maRali riski arsebobs, procedura ar iTval-
isiwinebs ZiriTad procedurul normebs da principebs, maT Soris, udana-
Saulobis prezumfciasa da Sesabamisi mtkicebulebis tvirTs, dacvisTvis
sakmarisi droisa da SesaZleblobebis uzrunvelyofis garantias.“
mixedavad imisa, rom eqspertma aRniSnuli Sefasebisas ixelmZRvanela
patimrobis Sesaxeb saqarTvelos kanoniT, romelic dReisaTvis Zaladak-
argulad iTvleba damokidebuleba arc patimrobis kodeqsis SemuSavebi-
sas iqna Secvlili da administraciuli patimrobisadmi midgomebi darCa
ucvleli.
13
saqarTvelos kanoni „patimrobis Sesaxeb“, muxli 301; 302 _ saqarTvelos kanoni „patim-
robis kodeqsi“, muxli 90, punqti me-4 da me5
14
administraciuli patimrobis Sefardeba, saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“,
muxli 90,

339
rogorc eqsperti kvlevaSi aRniSnavs administraciuli patimrobis
gamoyneba ar Seicavs samarTliani sasamarTlos garantiebs Tu sxva dam-
cav meqanizmebs, rasac praqtikulad unda daveTanxmoT, radganac miuxe-
davad imisa, rom kanoni ganmartavs sasamarTlo ganxilvis procedurebs
da ganmartavs, rom mosamarTle administraciuli patimrobis Sefardebis
Sesaxeb gankargulebas ganixilavs Ria sasamarTlo sxdomaze. sasamarTlo
ganxilvis procesualuri mxare ar aris relevanturi sisxlis samarTlis
saqmis ganxilvisa, radganac miuxedavad imisa, rom kanoni ganmartavs, rom
sakiTxi ganixileba Ria sasamarTlo sxdomaze kanoni ar ganixilavs msja-
vrdebulis monawileobis savaldebuloobas, amis gansakuTrebuli mniS-
vneloba gamomdinareobs misi sstatusidan, radganac mas survilisamebr,
damoukideblad sasamarTloze gamocxadeba da masSi monawileoba ar Seu-
Zlia.
administraciuli patimroba aris saxdelis forma, romelic praqti-
kulad zemoqmedebs sasamarTlos ganaCenze, anu pirvel rigSi, miuxedavad
imisa, rom misi aRsruleba xdeba sasjelis moxdis periodSi, igi ar iTv-
leba sasjelis vadaSi15. amdenad, piri sasjelis moxdisagan Tavisufl-
deba ara im dros rac miTiTebuli iyo ganaCenSi misi gamotanisas, aramed
im periodis Semdeg ra periodiTac pirs ganesazRvra administraciuli
patimroba.

2. dacvis ufleba
msjavrdebuli, im specifikidan gamomdinare, rom piri Tavisufleba
aRkveTilia, mas ar SeuZlia damoukideblad Tavisi survilis mixedviT
moaxdinos damcvelis SerCeva, rac maT am mimarTulebiT mowyvladi jgu-
fis statuss aniWebs.
ramdenad SeuZlia msjavrdebuls am uflebis realizeba ganmartavs
kanoni patimrobis Sesaxeb, sadac mocemulia, rom administraciuli patim-
robis Sefardebis Sesaxeb gankargulebis gamocemisas, msjavrdebuls sxva
uflebebTn erTad ganemarteba ufleba isargeblos Tarjimnis (damcvelis)
momsaxurebiT16, Tumca arc kanoni da kanonqvemdebare aqti ar areguli-
rebs Tu rogor unda SeZlos man am uflebis realizeba, sad unda moiZios
advokati/damcveli cixeSi myofma pirma da gamoiyenos misi momsaxureba im
adamianis winaaRmdeg, romelsac gamoaqvs gankarguleba administraciuli
patimrobis Sefardebis Sesaxeb, aRsaniSnavia, rom es piri aris am daweseb-
ulebis direqtori, sadac msjavrdebuli imyofeba.
meore komponentia dacvis uflebis realizeba sasamarTlo procesze,
kanonis Tanaxmad, sasamarTloSi saqme ganixileba Tanasworobisa da Seji-
15
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“, muxli 94, punqti 6
16
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“, muxli 90, punqti 6

340
brebiTobis safuZvelze. msjavrdebuli sargeblobs saqarTvelos adminis-
traciuli saproceso kodeqsiT garantirebuli yvela uflebiT. ganxil-
visas msjavrdebuls ufleba aqvs, isargeblos Tarjimnis an/da advokatis
(damcvelis) momsaxurebiT. Tu msjavrdebuls ara aqvs advokatis (damcve-
lis) ayvanis SesaZlebloba, sasamarTlo valdebulia dauniSnos mas ad-
vokati (damcveli) saxelmwifos xarjze17. mxolod am etapze ganixilavs
kanoni savaldebulo dacvis uflebas anu sasamarTlo ganxilvis procesze
da ara pirvelive etapze, roca mas unda mieces SesaZlebloba moemzados
sasamarTlo procesisTvis.

3. patimrobis xangrZlivoba
saxdelis vada gansakuTrebulad mowyvladi sferoa mocemuli saxdel-
is gamoyenebis nawilSi, imis gaTvaliswinebiT, rom is ar iTvleba sasjelis
saerTo vadaSi.
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“ adgens garemoebebs Tu ra
SemTxvevaSi SeiZleba iqnes gamoyenebuli administraciuli patimroba da
ra vadiT, sadac kanoni ganmartavs, rom Tu msjavrdebulma disciplin-
uri saxdelis moqmedebis vadaSi gameorebiT Caidina am kodeqsiT gaTval-
iswinebuli disciplinuri darRveva, mas SesaZlebelia Seefardos adminis-
traciuli patimroba araumetes 60 dRe-Ramis vadiT. Tumca es maqsimaluri
vada praqtikulad maqsimaluri ar aris da amave kanonis Sesabamisi muxli
ganmartavs, rom 1 wlis ganmavlobaSi Sefardebuli administraciuli
patimrobebis saerTo vada ar unda aRematebodes 90 dRe-Rames18, amdenad
maqsimalur vadad unda CavTvaloT es ukanaskneli.
Tumca vadasTan mimarTebaSi gansakuTrebuli reJimis dawesebulebaSi
myofi piris mimarT es vada saerTod ganusazRvrelia, radganac amave kanon-
mdeblobis Tanaxmad, Tu gansakuTrebuli riskis Tavisuflebis aRkveTis
dawesebulebaSi moTavsebulma Caidina am kodeqsis me-80 muxliT („g“, „d,
„l“ qvepunqtebi) gaTvaliswinebuli disciplinuri darRveva, SesaZlebe-
lia mas Seefardos administraciuli patimroba araumetes 90 dRe-Ramis
vadiT. aRniSnuli vada administraciuli patimrobebis saerTo vadaSi19,
rac gv.Zlevs safuZvels vivaraudoT, rom aseTi saxdeli SesaZlebelia mas
daekisros ganusazRvreli vadiT, rac Sesabamisad ganusazRvreli vadiT
sasjelis gagrZelebas gamoiwvevs.
17
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“, muxli 90, punqti 13
18
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“, administraciuli patimrobis Sefardeba,
mux. 90, punq. 2
19
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“, administraciuli patimrobis Sefardeba,
mux. 90, punq. 11

341
4. administraciuli patimrobis uaryofiTi maxasiaTeblebi
sasjelis moxdis procesSi
administraciuli saxdelis dadeba iwvevs SezRudvebs, rogoricaa
patimrobis pirobebi, sasjelis vadaze zemoqmedeba da sxva, Tumca Sez-
Rudvebi, romelic warmoiqmneba administraciuli patimrobis moxdis pi-
robebis Sesabamisad praqtikulad adgens damatebiT SezRudvebs, kerZod:
a) videopaemniT sargeblobis uflebis SezRudva, garda imisa, rom pirs
ganesazRvra administraciuli patimroba, rac TavisTavad ukve aris erTi
zemoqmedebis saxe, msjavrdebuls kanonis20 Tanaxmad paralelur reJimSi
SeezRuda videopaemniT sargeblobis ufleba _ „videopaemniT sargeblobis
ufleba msjavrdebuls ezRudeba administraciuli patimrobis periodSi.
b) garda vodepaemnisa, administraciuli patimroba zRudavs xangrZli-
vi paemnis uflebas, radganac kanonis21 Tanaxmad „xangrZlivi paemani ar
eZlevaT im msjavrdebuls, romelsac Sefardebuli aqvs administraci-
uli patimroba.“ praqtikulad administraciuli patimroba aris erTerTi
safuZveli imisa, rom pirs SeezRudos ojaxTan da garesamyarosTan kon-
taqti.
g) kidev erTi ufleba, romelic msjavrdebuls administraciuli patim-
robis periodSi ezRudeba aris Tavisuflebis aRkveTis dawesebulebis
gareT xanmokle gasvlis ufleba, romlisTvisac erTerT Semaferxebel
garemoebas kanonis22 Tanaxmad warmoadgens administraciuli patimroba,
Tumca aRniSnuli ufleba piris resocializaciisa da sazogadoebasTan
integraciisaTvis umniSvnelovanes komponents warmoadgens.

5. administraciuli patimrobis gamoyenebis SezRudva


saqarTvelos kanonmdebloba adgens administraciuli patimrobis
gamoyenebis SezRudvas, romelic ZiriTadad orientirebulia mowyvlad
jgufebze, kerZod, administraciuli patimroba ar SeefardebaT orsul
qalebsa da arasrulwlovan msjavrdebulebs, Tumca mocemuli SezRudva
ar asaxavs srulad im mowyvlad jgufebs, romlebic sasjelis moxdis adg-
ilebSi imyofebian da romelTaTvis cixeSi yofnis yoveli dRe sasicocx-
lod mniSvnelovania, magaliTad kanoni ar saubrobs imaze dasaSvebia Tu
ara adminstraciuli patimrobis gamoyeneba SezRuduli SesaZleblobis
mqone pirebisadmi an pirebisadmi, romelic daavadebuli arian gadamdebi
20
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“ , video paemani, muxli 171.
21
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“ , xangrZlivi paemnis ufleba , muxli 172.
22
saqarTvelos kanoni „patimrobis kodeqsi“, msjavrdebulis Tavisuflebis aRkveTis
dawesebulebis gareT xanmokle gasvla, muxli 27.

342
an ganukurnebeli seniT an qalebi, romlebsac cixeSi Tan yavT mcirew-
lovani (3 wlamde) Svilebi da romelmac am ukanasknel SemTxvevaSi unda
gamoiwvios dedisa da Svilis gancalkeveba, bavSvis gadayvana sxva institu-
ciaSi da a.S. aseve sxva mowyvladi jgufebi, romelzec kanoni ar saubrobs,
rogrc aseTi saxis saxdelis gamoyenebisaTvis SezRudvis safuZvelze.

6. msjavrdebuli pirebis mimarT administraciuli patimrobis


gamoyenebis negatiuri praqtika.
mniSvnelovania ganvixiloT israelis praqtika, rodesac adminis-
traciuli patimroba gamoiyeneboda mxolod palestineli braldebulebis
da msjavrdebulebis mimarT, kvlevaSi23 „administraciuli patimroba ok-
upirebul palestinis teritoriaze“, romelic moamzada patimarTa dax-
marebisa da adamianis uflebaTa asociacia „addamer“-ma, igi ganmartavs,
rom „administraciuli patimroba israelis mxridan palestineli patim-
rebis mimarT gamoiyeneba, rogorc koleqtiuri dasjis saSualeba da xe-
lisSeSlis saSualeba palestineli patimrebisaTvis maTi politikuri da
samoqalaqo uflebebis ganxorcielebis winaaRmdeg, rac winaaRmdegobaSi
modis saerTaSoriso samarTlis moTxovnebTan“.
magaliTad 2012 wlis maisSi 2000-ze metma palestinelma braldebul-
ma da msjavrdebulma daiwyo SimSiloba, riTac gaaprotestes pirobebi,
romelSic isini imyofebodnen israelis sasjelaRsrulebis dawesebule-
bebSi. isini iTxovdnen administraciuli patimrobis gauqmebas, romelic
palestinel patimrebs efardebodaT yovelgvari braldebisa da sasamarT-
lo gadawyvetilebis gareSe erTi TviT an erTi wliTac.
miuxedavad msoflio sazogadoebis yuradRebis miqcevisa, adminis-
traciuli patimroba gamoiyeneba dRemde. „gzamkvlevi administraciuli
patimroba israelis cixeebSi24 gv.Cvenebs im stress. aseve gaurkvevlobas
da damamcirebel mdgomareobas, romelsac ganicdian administraciuli
patimrobis dros. es gamocdileba meryeobs ubralod arcodnasa da
gaurkvevlobas Soris Tu ratom arian dasjili am formiT, rac ganapi-
robebs imas, rom arc maT advokatebs da arc humanitarul organoebs ara
aqvT SesaZlebloba rame gaakeTon maT dasaxmareblad.~

23
Addameer Prisoner Support and Human Rights Association, Website: www.addameer.info
24
A guide to administrative detention in Israeli prisons, Website: http://mondoweiss.net/2013/10/
infographic-administrative-detention#sthash.6gNUN6Ci.dpuf

343
7. daskvna
sasjelaRsrulebis sistemaSi piris moxvedra aris safuZveli imisa,
rom piri Tavsdeba izolirebulad ojaxisgan, megobrebisgan da gare sa-
myarosgan, anu im garemofaqtorebisagan izolirebas, romlebic masze
axdenen dadebiT zegavlenas, amdenad stresi, romelsac is ganicdis am
etapze mkveTrad uaryofiT zegavlenas axdens mis fsiqologiur mdgo-
mareobaze.
sasjelaRsrulebis sistema, garemo, romelic mas aqvs sasjelis mox-
dis periodSi da kanonmdebloba, romelic am procss aregulirebs unda
iyos organizebuli ise, rom xls uwyobdes patimrobisa da Tavisuflebis
aRkveTis aRsrulebis Sesaxeb saqarTvelos kanonmdeblobis mizans, ro-
melic patimrobisa da Tavisuflebis aRkveTis aRsrulebasa da axali da-
naSaulis Tavidan acilebasTan erTad, calsaxad orientirebulia msja-
vrdebulis resocializaciaze, romlis xelSemwyob faqtorad ver iqneba
ganxiluli administraciuli patimroba, romelic calsaxad warmoadgens
damatebiTi stresis xelSemwyob faqtors, rogorc patimrobaSi yofnis
vadis gaxangrZlivebiT. aseve misi gamoyenebis dros arsebuli damatebiTi
SezRudvebiT, romelic Tavisi arsiT ar esatyviseba humanizmis principiT,
romlis mixedviTac saqarTveloSi patimrobisa da Tavisuflebis aRkveTis
aRsruleba xorcieldeba.
sasjelis moxdis mTavari aqcenti pirovnebis sazogadoebaSi dab-
runebis drouloba da efeqturi integracia unda iyos, rac ojaxisa da
sazogadoebas interesebidan gamomdinareobs da pirovnebis keTildReoba-
zea orientirebuli.

344
Prof. Dr. Bernd Heinrich

HANDLUNG UND ERFOLG BEI DISTANZDELIK­T EN

I. Einleitung

Die Begriffe „Handlung“ und „Erfolg“ sind im Straf­recht in vielerlei Hinsicht von
Bedeutung. Neben der mehr im theoretischen Interesse vorgenommenen Unterschei­dung
des Handlungsunrechts vom Erfolgsunrecht einer Tat1 spielt die Frage insbesondere
im Hinblick auf die Bestimmung des Tatorts eine wesentliche Rolle. Denn nach § 9 I
StGB ist „eine Tat an jedem Ort begangen, an dem der Täter gehandelt hat [...] oder
an dem der zum Tatbestand gehörende Erfolg eingetre­ten ist [...]“. Eine entscheidende
Funktion kommt der Unterschei­dung darüber hinaus auch für die Verjährung zu. Denn
nach § 78a StGB beginnt diese zwar regelmäßig mit der Voll­endung der Tat. Tritt jedoch
ein zum Tatbestand gehö­ren­der Erfolg später ein, so läuft die Verjährungsfrist erst ab
diesem Zeit­punkt. Rechtliche Relevanz erlangt die Un­ter­schei­dung somit in erster Linie
dann, wenn Handlung und Erfolg ent­we­der zei­tlich (hinsichtlich des Ver­jäh­rungs­be­
ginns) oder räumlich (hinsichtlich des Tatorts) auseinander fallen.
Im Fall des räumlichen Auseinanderfallens von Hand­lung und Erfolg hat sich
der Be­griff des Di­stanzdeliktes eingebürgert2. Dazu ist allerdings zu bemer­ken, dass
man insoweit nahezu bei jedem Erfolgsdelikt von ei­nem Distanz­delikt sprechen kann,
da Handlung und Erfolg oft­mals _ und seien es auch nur Bruchteile von Sekunden _
sowohl zeit­lich als auch räumlich ausein­ander fallen. Selbst im „klassischen“ Fall eines
töd­lichen Schus­ses aus einem Gewehr können mehrere Zeit­punk­te unter­schie­den
werden. Der Täter handelt in dem Moment, in dem er „abdrückt“, d.h. zum Zeitpunkt
der Abgabe des Schusses. Wenn die Kugel Bruch­teile von Se­kun­den später das Opfer
trifft, ist jedenfalls _ als so genannte „Zwischenwirkung“ _ der tatbestand­smäßige
Erfolg einer Körper­verletzung eingetreten3. Verstirbt das Op­fer kurze Zeit später an
den Folgen der Verletzung, tritt zu diesem Zeitpunkt der tatbestandsmäßige Erfolg

1
Vgl. hierzu nur Hirsch, ZStW 93 (1981), 831; ders., ZStW 94 (1982), 239; Krauß, ZStW 76 (1964),
19; Lackner/­Kühl, StGB, 24. Aufl. 2001, vor § 13 Rn. 20; Otto, ZStW 87 (1975), 539; Systematischer
Kom­mentar zum Strafgesetzbuch (SK)-Günther, Loseblattsammlung, Stand: 4/2003, vor § 32 Rn. 20 f.
2
Vgl. zu diesem Begriff Heinrich, GA 1999, 72 (75); Jescheck/Weigend, Lehr­buch des Strafrechts.
Allgemeiner Teil, 5. Aufl. 1996, § 18 IV 2b; Schönke/­Schrö­der-Eser, StGB, 26. Aufl. 2001, § 9 Rn. 3, 12 ff.
Begrifflich ist es an sich nicht er­for­­derlich, dass zwischen Hand­lungs- und Er­folgsort eine Staats­grenze
liegt (hier­an anknüpfend allerdings Jeßber­ger, JR 2001, 432 [433]; ähnlich Herr­mann, Die An­wend­
barkeit des politi­schen Straf­rechts auf Deutsche im Verhältnis zwi­schen der Bundesrepublik und der
Deut­schen Demokratischen Republik, 1960, S. 86), allerdings sind nur diese Fälle rechtlich interessant,
da sie zu einer Anwen­dung un­ter­­schied­li­cher Straf­­rechtsordnungen führen können.
3
Vgl. hierzu bereits anschaulich Kitzinger, Ort und Zeit der Handlung, in: Birkmeyer u.a. (Hrsg.),
Vergleichende Darstellung des Deutschen und Aus­ländischen Straf­rechts, 1908, Bd. 1, S. 135 (146 f.).

345
des Totschla­gs, § 212 StGB, ein. Diese eigentlich simple Unterscheidung kann nun im
Hinblick auf den Tatort in Einzelfällen durch­aus recht­liche Be­deu­tung erlangen. Stellen
wir uns vor, der Schütze befindet sich auf deut­schem Staats­gebiet, z.B. in der Nähe des
„Drei­län­der­ecks“, und trifft sein Opfer, welches sich auf fran­zö­sischem Territorium be­
findet. Das schwer verletzte Opfer wird anschließend in das nächstgelegene _ schwei­
zerische _ Kran­kenhaus eingeliefert und verstirbt dort an den Folgen des Schusses4. Bei
der Frage, nach welchem Recht der Täter hier be­straft wer­den kann, kann nun sowohl
an den Handlungsort (Deutschland) als auch an den Erfolgsort (Schweiz) angeknüpft
werden. Zudem ist zu entscheiden, ob die genannte „Zwischenwirkung“ (das Eindringen
der Kugel in den Körper des Opfers als tatbestandsmäßiger Erfolg im Sinne einer
Körperverletzung) im Hinblick auf den Totschlagstatbestand (noch) zur Handlung
oder (schon) zum Erfolg gehört oder möglicherweise von keinem der beiden Begriffe
erfasst wird5. Knüpft man allerdings bei der Bestimmung des Tatorts, wie in § 9 StGB
nieder­gelegt, entweder an den Ort der Hand­lung oder an den des Erfolges an, käme
eine Be­strafung _ eine entsprechende Regelung in den jeweiligen Staaten unterstellt
_ in allen drei Ländern in Betracht (vorausgesetzt wiederum, man zählt die erwähnte
„Zwischenwirkung“ entweder zur Handlung oder zum Erfolg).
Nur am Ran­de ist in diesem Zusammenhang auf die Pro­blematik hinzuweisen,
dass durch den Transport des schwer verletzten Opfers in ein anderes Land nahezu
willkürlich _ möglicherweise überall auf der Welt _ ein anderer Tatort und somit
die Anwendbarkeit (auch) eines anderen (unter Umständen strengeren) Straf­rechts
begründet werden kann, sofern das Opfer in diesem Land an den Folgen seiner
Verletzung stirbt (= tatbestandsmäßiger „Erfolg“ des Totschlags) und der betreffen­de
Staat zur Begründung seiner Strafgewalt ebenfalls an den Er­folgsort anknüpft6. Als Kor­
rektiv könnte hier le­dig­lich darauf abgestellt werden, dass sich der Vor­satz des Täters
nicht nur auf die Herbeiführung des Er­folges an sich, sondern auch auf den Ein­tritt des
Erfolges an einem bestimmten Ort beziehen muss. Genau dies wird je­doch von der
h.M. abgelehnt. Denn bei der Frage des Tatorts handle es sich um reines Strafan­wen­
dungs­recht. In diesem Bereich aber gelte das strenge Vorsatzerfordernis nicht, was zur
Folge habe, dass sich der Vor­satz ge­ra­de nicht auf die Anwendbarkeit einer bestimmten
Straf­rechts­ordnung erstrecken müsse7. Dies wird damit begründet, dass der jeweilige
4
Vgl. zu dieser Fallkonstellation bereits Oehler, Internationales Strafrecht, 2. Aufl. 1983, Rn. 253.
5
Vgl. hierzu u.a. Schwarzenegger, SchwZStW 118 (2000), 109 (117), der die Zwischenwirkungen
weder zur Ausführung (= Handlung) noch zum Erfolg zählt; anders Hilgendorf, NJW 1997, 1873
(1875), nach dem diese „Zwischenerfolge“ als Erfolge tatortbegründend wirken
6
So das instruktive Beispiel bei Werle/Jeßberger, JuS 2001, 35 (39) _ Fall 3.
7
So Breuer, MMR 1998, 141 (143); Ende­mann, NJW 1966, 2381 (2382); German, Gefahrenabwehr und
Strafverfolgung im Internet, 1999, S. 235; Je­scheck/Weigend (Fn. 2), § 18 V; Hilgen­dorf, NJW 1997,
1873 (1876); Lack­­­ner/­Kühl (Fn. 1), § 9 Rn. 1; Leipziger Kom­mentar zum Straf­ge­setz­buch (LK)-Grib­
bohm, 11. Aufl., 1992 ff., § 9 Rn. 49; Löhnig, JR 1997, 496; Nomos Kom­men­tar zum Strafgesetzbuch
(NK)-Lemke, Loseblattsamm­lung, Stand 3/2003, § 9 Rn. 25; Pelz, ZUM 1998, 531 (532); Schön­ke/­
Schrö­der-Eser (Fn. 2), vor §§ 3-7 Rn. 61, § 9 Rn. 15; Schulte, KJ 2001, 341; Trönd­­le/­Fischer, StGB, 51.

346
Tatort nicht Be­stand­teil des Unrechtstatbestandes sei, son­dern le­dig­lich eine objektive
Bedin­gung der Strafbarkeit darstelle. Der Unrechtstatbestand (hier: § 212 StGB) knüpfe
nämlich die Bestrafung an die „Tötung eines Men­schen“ und nicht an die „Tötung eines
Menschen im Staate X“. Dies erscheint allerdings in den Fällen problematisch, in denen
die Herbeiführung eines bestimmten Erfolges in einem Land strafbar ist, in einem
anderen Land hingegen nicht.
Auf die Frage des Erfolgsortes und das eventuelle Erfordernis eines diesbezüglichen
Vorsatzes soll im Folgen­den je­doch nicht näher eingegan­gen werden. Es soll vielmehr
ausschließlich die _ logisch vorrangige _ Frage des Handlungsortes erörtert wer­den.
Hier soll zuerst anhand mehrerer gleichsam willkürlich herausgegriffener Beispiele
gezeigt werden, dass der Hand­lungs­begriff heut­­zuta­ge vielfach überdehnt wird (vgl.
unten II bis IV). In einer ab­schließen­den Stellungnahme soll ver­sucht werden, klare­re
Ab­grenzungskriterien zu ent­wickeln (vgl. unten V).

II. Die Versendung von Briefen mit beleidigendem Inhalt, §§ 185 ff. StGB
Die Beleidigung, § 185 StGB, ist ein klassisches Er­folgs­de­likt. Tathandlung ist
die schriftliche, mündliche oder durch Ge­sten vermittelte beleidigende Äußerung.
Taterfolg ist die Kennt­nis­nahme der ehrkränkenden Äußerung durch das Opfer oder
einen Dritten8. Während Handlung und Er­folg beim gesproche­nen Wort zeitlich und
räumlich in aller Regel zusammen­fallen9, ist bei schriftlichen Äußerungen eine zeit­li­che
und räumliche Zäsur die Regel. Standardbei­spiel ist der beleidigende Brief, der dem Em­
pfän­ger auf dem Postwe­ge zugänglich gemacht wird.
Die überwiegende Ansicht geht nun davon aus, dass der Täter bei der Versendung
eines Briefes nicht nur an dem Ort handle, an dem der Brief geschrieben bzw. durch
Einwurf in den Briefkasten abgesandt oder durch Übergabe an einen Boten auf den
Weg ge­bracht wird, sondern auch dort, wo der Brief zugestellt wird, d.h. den Empfänger
letztlich erreicht10. Dies erge­be sich daraus, dass der Täter zur Aus­führung der Tat nicht

Aufl. 2003, § 9 Rn. 4; vgl. auch BGHSt 27, 30 (34) _ Release; a.M. noch RGSt 1, 274 (276) _ Lotterielose;
RGSt 3, 316 (318) _ „Freiheit“; RGSt 11, 20 (21) _ Kuh; RGSt 19, 147 (149) _ Urkundenfälschung („…
an dem Orte begangen, wo dieses Handeln zum Delikte wurde und damit den vom Täter gewollten
Abschluss fand“; deutlicher noch a.a.O. S. 150; RGSt 25, 424 (426) _ Zoll­defrau­de („[...] daß die Haupt­
that sei­nem Willen entspre­chend im In­lan­de zur Ausführung gelangte [...]“); differenzie­rend Herr­
mann (Fn. 2), S. 86 ff.; Jakobs, Strafrecht, Allgemeiner Teil, 2. Aufl. 1991, 5/13; Oehler (Fn. 4), Rn. 254,
392 („[...]wenn er den Eintritt des Erfolges gerade im Inland erkennen konnte bzw. erkennen mußte,
[...]“).
8
Vgl. nur BGHSt 46, 212 = NJW 2001, 624 (628) _ Adelaide Institute.
9
Vgl. hierzu allerdings RGSt 20, 146 (148) _ „Vive la France“ (zum Rufen aufwieglerischer Äußerungen
über die Landesgrenze hinweg).
10
Tröndle/Fischer (Fn. 7), 50. Aufl., § 9 Rn. 3; sympathisierend wohl auch BGHSt 46, 212 (225) = NJW
2001 624 (628) _ Adelaide Institute; Schönke/Schröder-Eser (Fn. 2), § 9 Rn. 4; vgl. aber auch Sieber,

347
selbst tätig zu werden brauche. Es sei vielmehr aus­reichend, wenn er sich zur Ausführung
der Tat eines Werk­zeuges (hier: eines Angestellten der Post oder eines Boten) bediene,
welches den Brief zum Empfänger transpor­tiere11. Denn auch im klassischen Fall der
mittelbaren Täter­schaft, d.h. der Begehung der Tat „durch einen anderen“, hand­le der
mittelbare Täter nicht nur an dem Ort, an dem er auf das Werkzeug einwirke, sondern
auch dort, wo der Tatmittler die Tat bege­he12, sofern dies vom Vor­satz des Täters umfasst
sei13.
Ohne weitere Begründung wird dieses Ergebnis auch auf Beleidi­gungen übertra­gen,
die nicht schriftlich, sondern „fernmündlich“ über das Medium des Telefons begangen
werden14, obwohl hier nur schwer eine natürliche Per­son ausge­macht werden kann, die
_ i.S. einer mittel­baren Täter­schaft _ als Tatmittler fungiert. Dennoch soll der Hand­
lungsort bei Beleidigungen über das Telefon nicht nur dort vorliegen, wo der Täter die
Handlung (d.h. das Sprechen der beleidigenden Worte) vor­genommen hat, sondern
auch dort, wo sich diese Handlung zugleich entfalte15, also beim Emp­fänger.
Zur Begründung dieses Ergebnisses kann dabei insbesondere auf die vom
Reichsgericht vertretene „Theorie der langen Hand“ 16 hingewiesen werden. Hiernach
kam es zur Ermitt­lung des Bege­hungsortes eben gerade auch auf das Wir­ken der vom
Täter in Be­wegung gesetzten oder be­nützten _ me­chani­schen, elek­troni­schen, tierischen
oder menschlichen _ Kräf­te an17. Dieses _ vom tatbestandsmäßigen Erfolg allerdings
NJW 1999, 2065 (2069); anders Leupold/Bachmann/Pelz, MMR 2000, 648 (653).
11
RGSt 10, 420 (422 f.) _ Landesverrat („Aber auch die Beförderung des Briefes durch Deutschland
und Österreich [...] ist ihm als seine, durch Benutzung der Post als sei­nes Werkzeugs verwirklichte
Thätigkeit zuzurechnen“); Tröndle/­Fischer (Fn. 7), 50. Aufl., § 9 Rn. 3.
12
BGH wistra 1991, 135 _ Fernschrei­ben; OLG Schles­wig wistra 1998, 30 (31) _ Zigaretten m. Anm.
Döllel, wistra 1998, 70; Je­scheck/­Weigend (Fn. 2), § 18 IV 4; Kindhäuser, Strafgesetzbuch. Lehr- und
Praxiskommentar, 2002, § 9 Rn. 5; Lack­ner/Kühl (Fn. 1), § 9 Rn. 2; LK-Grib­bohm (Fn. 7), § 9 Rn.
10; Münchener Kommentar zum Strafgesetzbuch (MüKo)-Ambos/Ruegenberg, 2003, § 9 Rn. 10; NK-
Lemke (Fn. 7), § 9 Rn. 8; Schön­ke/­Schrö­der-Eser (Fn. 2), § 9 Rn. 4; Tröndle/­Fischer (Fn. 7), § 9 Rn. 3;
a.M. SK-Hoyer (Fn. 1), § 9 Rn. 5; vgl. ferner zum alten Recht RGSt 10, 420 (423) _ Landesverrat; RGSt
13, 337 (339) _ Landesverrat; RGSt 19, 147 (148) _ Ur­kun­denfälschung; RGSt 67, 130 (138) _ Devi­
senverordnung.
13
RG GA 56 (1909), 88 _ Liederbuch; Tröndle/Fischer (Fn. 7), § 9 Rn. 3; zur Vorsatzproblematik im
Hinblick auf das Strafanwendungsrecht vgl. allerdings bereits oben unter I a.E. Hier wurde festgestellt,
dass sich der Vorsatz an sich gerade nicht auf den Tatort, jedenfalls nicht auf den Erfolgsort, beziehen
muss. Dies müsste dann aber in gleicher Weise auch für den Handlungsort gelten.
14
Schönke/Schröder-Eser (Fn. 2), § 9 Rn. 4.
15
Schönke/Schröder-Eser (Fn. 2), § 9 Rn. 4; vgl. auch RGSt 20, 146 (148) _ „Vive la France“.
16
So ausdrücklich RGSt 13, 337 (339) _ Landesverrat („mit langer Hand“); vgl. ferner RGSt 1, 274 (276)
_ Lotterielose; RGSt 3, 316 (318) _ „Freiheit“; RGSt 10, 420 (422 f.) _ Landesverrat; RGSt 19, 147 (148)
_ Urkunden­fäl­schung; RGSt 20, 146 (148) _ „Vive la France“; RGSt 23, 155 (156 f.) _ Druck­schriften.
17
Vgl. nur RGSt 23, 155 (156) _ Druckschriften: „Die verbrecherische Thä­tig­keit kommt aber mit
dem Aufhören der körperlichen Thätigkeit nicht zum Ab­schlus­se, sie setzt sich vielmehr fort in der
Wirksamkeit der vom Thäter in Bewe­gung gesetzten Kraft. Dieses Wirken der fremden (natürlichen,
mechani­schen, tie­ri­schen, menschlichen) Kraft ist ein Bestandteil der Handlung des Thä­ters“; vgl.

348
zu trennende _ „Wirken der Kräfte“ nun Bestandteil der Handlung des Täters, wobei
jedoch nicht deutlich wird, ob dieses „Wirken der Kräfte“ bei den Beleidigungsdelikten
identisch ist mit der oben genannten „Zwischenwirkung“ bei den Tötungsdelikten18.

III. Die Verbreitung nationalsozialistischer Propaganda, §§ 86 ff. StGB, durch


das Fernsehen
Wer Propagandamittel oder Kennzeichen verfassungs­ widriger Organisatio­ nen
verbreitet oder (öffentlich) verwen­det, begeht eine Straftat nach § 86 bzw. § 86a StGB.
Das KG19 hatte unlängst den Fall zu entschei­den, dass mehrere Personen im
Rahmen eines Fußball-Län­der­spiels der deutschen Nationalmannschaft in Polen den
„Hit­lergruß“ zeigten (eine verbotene Grußform i.S. des § 86a II StGB20). Diese peinlichen
Szenen waren nun sowohl live als auch zeitlich versetzt im deutschen Fernsehen zu
sehen. Da eine Strafbar­keit nach § 86a StGB aber vor­aus­setzt, dass die Kenn­zei­chen im
In­land verbreitet oder ver­wendet werden, musste das KG einen solchen Inlandsbezug
herstellen. Auf ei­nen tatbe­standsmäßigen Erfolg glaubte es dabei nicht abstellen zu
können, da sich der Tatbe­stand des Ver­breitens oder Ver­wen­dens von Kenn­zeichen
verfassungswidri­ ger Organisa­ tio­
nen im schlich­ ten Han­ deln erschöpfe, mithin ein
abstrak­tes Gefährdungs­delikt darstelle . Ein solches aber könne _ nach herrschender
21

Ansicht _ keinen zum Tatbe­stand gehören­den Er­folg auf­wei­sen22. Somit sei eine Bestra­

hierzu noch ausführlich unten V 3.


18
Vgl. zu dieser „Zwischenwirkung“ oben I. und ausführlich unten V. 3; so trennt z.B. Schwarzenegger,
SchwZStW 118 (2000), 109 (177) ausdrücklich die „Zwischenwirkung“ vom „Wirken“ i.S. der Theorie
der langen Hand, ordnet jedoch beide weder der Handlung noch dem Erfolg zu.
19
KG NJW 1999, 3500 _ Hitlergruß m. Anm. Heinrich, NStZ 2000, 533.
20
BGHSt 25, 30 _ Hitlergruß; BGHSt 25, 133 (136) _ Plakate; OLG Celle NStZ 1994, 440 _ Hitlergruß;
Alternativ-Kommentar zum StGB (AK)-Sonnen, 1986, § 86a Rn. 11; LK-Laufhütte (Fn. 7), § 86a Rn.
4; Schön­ke/Schröder-Stree/Sternberg-Lieben (Fn. 2), § 86a Rn. 3; Tröndle/Fischer (Fn. 7), § 86a Rn.
4; zweifelnd Maurach/­Schroe­der/­Maiwald, Strafrecht BT 2, 8. Aufl. (1999), § 84 Rn. 41; zum Ganzen
Bonefeld, DRiZ 1993, 430 (431 ff.).
21
KG NJW 1999, 3500 (3501 f.) _ Hitlergruß; vgl. auch Ringel, CR 1997, 302 (304).
22
Vgl. KG NJW 1999, 3500 (3502) _ Hitlergruß; Breuer, MMR 1998, 141 (142); Cornils, JZ 1999, 394
(395 f.); Horn/Hoyer, JZ 1987, 965 (966); v.d.Horst, ZUM 1993, 227 (228); Hilgen­dorf, NJW 1997,
1873 (1875 f.); Ja­kobs (Fn. 7), 5/21; Kienle, Internationales Strafrecht und Straftaten im Internet, 1998,
S. 41 ff.; Klengel/Heck­ler, CR 2001, 243 (248); Lack­ner/Kühl (Fn. 1), § 9 Rn. 2; Leupold/­Bach­mann/
Pelz, MMR 2000, 648 (653); LK-Gribbohm (Fn. 7), § 9 Rn.  20; Pelz, ZUM 1998, 530 (531); Ringel,
CR 1997, 302 (303); Römer, Verbreitungs- und Äußerungsdelikte im Internet, 2000, S. 126 f.; Roggan,
KJ 2001, 337 (339); Satzger, NStZ 1998, 112 (114 f.); Schön­ke/­Schröder-Eser (Fn. 2), § 9 Rn. 6; offen
gelassen bei Trönd­le/­Fischer (Rn. 7), § 9 Rn. 4; kritisch Tiedemann/Kind­häu­ser, NStZ 1988, 337 (346);
a.M. Barton, Multimedia-Strafrecht, 1999, Rn. 221; Beisel/­Hein­rich, JR 1996, 95 (96); German (Fn.
7), S. 233 ff.; Heinrich, GA 1999, 72 (77); ders., NStZ 2000, 533; Martin, Die Strafbarkeit grenz­über­
schreitender Umwelt­beein­trächti­gungen, 1989, S. 79 ff., 118 ff.; ders., ZRP 1992, 19 (20 f.); Schulte,
KJ 2001, 341; Schwarzenegger, SchwZStW 118 (2000), 109 (124 ff.); SK-Hoyer (Fn. 1), § 9 Rn. 7; diffe­

349
fung nach deut­­schem Recht nur möglich, wenn der Täter im In­land gehan­delt habe.
Als Handlung sei nun aber _ so das KG _ jede „auf die Tatbestandsver­wirk­lichung
gerichtete Tätigkeit“ zu verste­hen23. Eine solche läge dann im Inland vor, wenn die „Wir­
kungen“ des Verhal­tens, die nach der tatbestandlichen Hand­lungs­be­schrei­bung als
deren Bestandteil zu betrachten seien, im Inland einträ­ten24. Mit anderen Worten: der
Täter „ver­wende“ das Kenn­zeichen überall dort, wo es optisch und akustisch wahrnehm­
bar ge­macht werde25. Die Wahrnehmbarkeit ist somit gleichzeitig eine Voraussetzung
für die Vollendung der Tat als auch ein Teil der Tathandlung des Verwendens
selbst26. Unbeachtlich soll es dabei sein, ob der Empfän­ger das Verhalten unmittelbar
wahrnehme (Bsp.: Täter und Emp­fänger stehen sich an der Grenze gegenüber) oder
ob die Wahrnehmung mittels mo­derner Übertragungstechniken ermöglicht werde.
Der Täter handle somit im vorliegenden Fall (zumindest wenn die Übertragung im
unmittelbaren zeitlichen Zusammenhang stattfinde) nicht nur in Polen, son­dern auch
in Deutschland, da sein Verhalten (auch) hier wahrge­nommen werden könne27. Eine
ähnlich weitgehende Ausweitung des Handlungsbegriffes wurde bereits zuvor in der
Literatur für Tatbestände vertreten, die ein „Zugänglichmachen“ erfordern, wie z.B. bei
der Ausstrahlung pornografischer Fernsehsendungen, § 184 I Nr. 1 und Nr. 2 StGB28.

IV. Die Verbreitung der sog. „Auschwitzlüge“, § 130 III StGB, durch das Internet
Der Tatbestand der Volksverhetzung, § 130 StGB, kennt eine Vielzahl verschiedener
Tat­varianten, die an unter­schied­liche Tathandlungen anknüpfen. So findet sich in Abs. 2
die Strafbarkeit des Verbreitens von Schriften oder von Darstellun­gen im Rundfunk. Das
Problem der Tathandlung ist hier ähnlich gelagert wie in den bereits erörterten Fällen
des Versendens von Briefen oder der Ausstrahlung von Übertragungen im Fernsehen.

renzierend Sieber, Multi­mediarecht, Rn. 404 ff.; ders., NJW 1999, 2065 (vgl. zu dieser Ansicht noch
unten V 2 a.E.); vgl. auch BGHSt 36, 255 (257) _ Abfüll­anlage: hier erkennt der BGH einen Erfolg bei
abstrakten Gefährdungs­delikten an, der jedoch zugleich und ausschließlich mit der im Tatbestand um­
schriebenen Handlung zusammenfalle; ferner Derksen, NJW 1997, 178 (1880).
23
KG NJW 1999, 3500 (3502) _ Hitlergruß.
24
Zustimmend Werle/Jeßberger, JuS 2001, 35 (39).
25
Ähnlich Weigend, ZUM 1994, 133 (134): die Tathandlung des Vorführens oder Zugänglichmachens
von Pornografie über das Fernsehen (vgl. § 184 I Nr. 1, Nr. 2 StGB) finde dort statt, wo sich die
filminteressierten Jugendlichen aufhalten, unabhängig davon, ob die Sendungen von einem
inländischen oder einem ausländischen Standort ausgestrahlt würden; anders Ringel, CR 1997, 302
(304); vgl. zu dieser Problematik auch v.d.Horst, ZUM 1993, 227 (228); Oehler, Das deutsche Strafrecht
und die Piratensender, 1970, S. 15 f.
26
So auch Stegbauer, JR 2002, 182 (188).
27
Kritisch zu dieser Ausdehnung des Handlungsbegriffes Heinrich, NStZ 2000, 533; Hörnle, NStZ
2001, 309 (310).
28
Weigend, ZUM 1994, 133 (133 f.); hiergegen Schreibauer, Das Pornografieverbot des § 184 StGB,
1999, S. 101.

350
In Abs. 3 ist die sog. „Au­schwitz­lüge“ unter Strafe gestellt, d.h. die öffentliche Billigung,
Leugnung oder Ver­ harmlo­sung des unter der Herrschaft des National­ sozialismus
began­genen Völkermordes.
Der BGH29 hatte vor kurzem den Fall zu entscheiden, dass ein australischer
Staatsbürger in Australien auf einer Internetho­mepage eines von ihm gegründeten
australischen Institutes unter dem Vorwand wissenschaftlicher Forschung den
Massenmord von Juden in deutschen Konzentrations­lagern leugnete. Der Text war
dabei in englischer Sprache abgefasst. Über das Medium des Internet konnte dieser Text,
der den Tatbe­stand sowohl des § 130 I StGB als auch den des § 130 III StGB problemlos
erfüllte, auch in Deut­schland abge­rufen wer­den30. Problema­tisch war hier wieder­um,
ob deut­sches Straf­­­­recht überhaupt angewen­det werden konn­te. Denn sieht man in §
130 III StGB ein ab­straktes Gefähr­dungsdelikt und geht man gleichzeitig da­von aus,
dass der Täter aus­schließlich in Au­stralien gehandelt hat, würde es _ nach h.M. _ an
einem ausreichenden Anknüpfungspunkt für die An­wen­dbarkeit deut­schen Strafrechts
fehlen31.
Interessanterweise nahm der BGH zu der Frage, ob durch die Möglichkeit der
Kenntnisnahme des Textes auf der Ho­me­page eine Hand­lung in Deutschland vorliegt,
da sich das Ver­halten hier auswirke, nicht abschließend Stellung. Er äußerte allerdings
(zu Recht) „Bedenken“, eine solche, sich im Inland aus­wirkende Hand­lung allein darin
zu sehen, dass sich der Täter eines ihm zuzu­rech­nenden Werkzeugs (des Internet) zur
_ rein physikali­schen _ „Beförderung“ der Dateien ins Inland bediene32. Der Ver­gleich
mit einer Fernseh­über­tra­gung hätte aller­dings durchaus nahe gelegen, leuch­tet es doch
nicht ein, warum der Täter zwar über das Medium des Fern­sehens, nicht aber über das
Medi­um des Internet überall dort han­deln kann, wo sich sein Verhal­ten auswirkt33.
29
BGHSt 46, 212 = NJW 2001, 624 = NStZ 2001, 305 = JZ 2001, 1194 = StV 2001, 395 = JR 2001, 428
= CR 2001, 260 _ Adelaide Institute; Anmerkun­gen hierzu finden sich bei Clauß, MMR 2001, 232;
Gercke, ZUM 2002, 283 (284 f.); Hegh­manns, JA 2001, 276; Hörnle, NStZ 2001, 309; Jeßberger, JR
2001, 432; Koch, JuS 2002, 123; Kudlich, StV 2001, 397; Lagod­ny, JZ 2001, 1198; Roggan, KJ 2001, 337;
Schwarzen­egger, sic! 2001, 240; Sieber, ZRP 2001, 97; Vassilaki, CR 2001, 262; vgl. auch Klen­gel/­Heck­
ler, CR 2001, 243.
30
Ob tatsächlich außer den ermittelnden Polizeibeamten ein Internetnutzer in Deutschland die
Homepage angewählt und Kenntnis von deren Inhalt erlangt hatte, konnte nicht festgestellt werden.
31
Anders allerdings, wenn man in dem Verhalten gleichzeitig eine Beleidi­gung, § 185 StGB, sieht. Da
die §§ 185 ff. StGB Erfolgsdelikte darstellen, vgl. oben II., würde in den Internet-Fällen stets dort der
Erfolg eintreten, wo jemand den beleidigen­den Inhalt zur Kenntnis nimmt; vgl. Heghmanns, JA 2001,
276 (277).
32
So ausdrücklich BGHSt 46, 212 (224 f.) = NJW 2001, 624 (628) _ Adelai­de Institute. Eine Handlung
in Deutschland lehnen auch ab Hegh­manns, JA 2001, 276 (277, 279); Jeßberger, JR 2001, 432 (433);
Kudlich, StV 2001, 397 (398); Schulte, KJ 2001, 341; vgl. auch Leupold/Bachmann/Pelz, MMR 2000,
648 (652); dagegen scheint Stegbauer, JR 2002, 182 (188), eine Handlung in Deutschland anzunehmen.
33
Der BGH sieht dieses Problem durchaus, meint aber, eine Übertragung des im Zusammenhang mit
der Versendung von Briefen entwickelten Handlungs­begriffes auf die Datenübertragung des Internet
liege eher fern; eine Begründung hierfür wird allerdings nicht gegeben; vgl. BGHSt 46, 212 (225) =

351
Der BGH stellte hingegen allein auf den Erfolg ab­und stand nun tatsächlich vor
dem Pro­blem des (zumindest nach der h.M.) fehlen­den Erfolgsortes beim abstrak­ten
Gefähr­dungs­delikt. Er löste das Problem ebenso elegant wie unbefriedi­gend: § 130 III
StGB stelle kein abstrak­tes, sondern ein sog. abstrakt-konkretes oder auch „potenziel­
les“ Gefährdungs­de­likt dar, da der Tat­bestand immerhin voraus­setze, dass die Hand­
lung ge­eignet sei, den öffentlichen Frie­den zu stö­ren34. In dieser „Eig­nung zur Frie­
densstörung“ sah der BGH nun den zum Tatbe­stand gehö­renden Erfolg, der jedenfalls
auch in Deutsch­land eintrat, da die Handlung geeignet sei, gerade hier den öf­fentlichen
Frie­den zu stören35. Dass potenzielle Ge­fä­hr­­dungs­delikte aber auch nach Ansicht des
BGH an sich als Unterfall der abstrakten Gefähr­dungsdelikte anzusehen sind36, denen
die Anerken­nung eines Erfolgs­ortes bisher gerade ver­sagt blieb37, störte ihn dabei nicht.

V. Stellungnahme
1. Die genannten Beispiele zeigen, dass der Hand­lungsbegriff dringend einiger
klarstellender Korrekturen bedarf. So erscheint es bereits fraglich, warum zwar derjeni­
ge, der vom Ausland aus beleidigende Briefe nach Deutsch­land versendet, im Inland
handeln soll, nicht jedoch derjeni­ge, der beleidi­gende Äußerungen auf einer im Ausland
auf einem dortigen Server einge­stellten Homepage über das Inter­net anderen Nut­
zern zugäng­lich macht. Betrachtet man die gleich­sam „dazwischen“ liegenden Fälle der
Versendung elek­troni­scher Post (E-Mail) über das Internet, wird diese Differenzierung
erst recht fraglich. Soll etwa derjenige _ vergleichbar mit der Versendung von Briefen _
im Inland handeln, der gezielt eine E-Mail mit beleidi­gendem Inhalt vom Ausland aus
an einen deut­schen Nutzer versendet? Ändert sich hieran etwas, wenn diese E-Mail

NJW 2001, 624 (628) _ Adelaide Institute. Während man noch argumentieren kann, die Versendung
eines Briefes geschehe zielgerichtet vom Absender zum Empfänger, während beim Abruf eine
Homepage gerade der Empfänger tätig werden müsse, kann diese Argumentation jedenfalls bei der
Übertragung von Fernsehsendungen nicht mehr greifen (gleiches gilt für die Versendung von E-Mails;
hierzu sogleich unten V 1).
34
Vgl. zur Begründung BGHSt 46, 212 (220 ff.) = NJW 2001, 624 (626) _ Adelaide Institute.
35
Zustimmend Jeßberger, JR 2001, 432 (433); a.M. Hilgendorf, NJW 1997, 1873; Kienle (Fn. 22), S.
78 m.w.N.; Ringel, CR 1997, 302 (305 f.); vgl. auch Conradi/Schlömer, NStZ 1996, 366 (368), die ohne
weitere Begründung einen Erfolgsort annehmen; ähnlich Collardin, CR 1995, 618 (621).
36
BGHSt 46, 212 (218) = NJW 2001, 624 (626) _ Adelaide Institute; BGH NJW 1999, 2129 _
Panzerlieferung; so auch Heghmanns, JA 2001, 276 (277); Hilgendorf, NJW 1997, 1873 (1875); Römer
(Fn. 22), S. 111; Roxin, Strafrecht, AT 1, 3. Aufl. 1997, § 11 Rn. 135; Satzger, NStZ 1998, 112 (113 f.);
Schönke/Schröder-Heine (Fn. 2), vor §§ 306 ff. Rn. 3; SK-Horn (Fn. 1), vor § 306 Rn. 18.
37
Für die Anerkennung eines Erfolgsorts bei abstrakten Gefährdungs­ delikten Beisel/Heinrich,
JR 1996, 95 (96); Heinrich, GA 1999, 72 (77); ders., NStZ 2000, 533; ebenfalls bereits Martin, Die
Strafbarkeit grenz­über­schreitender Um­welt­beein­trächti­gungen, 1989, S. 79 ff., 118 ff.; ders., ZRP 1992,
19; ferner Barton (Fn. 22), Rn. 221; Schulte, KJ 2001, 341; Schwarzenegger, SchwZStW 118 (2000), 109
(124 ff.); SK-Hoyer (Fn. 1), § 9 Rn. 7.

352
massenweise an eine Vielzahl von Nutzern verschickt wird? Wie sieht es aus, wenn im
Rahmen einer gezielt verschickten E-Mail lediglich auf eine auf einem ausländischen
Server abgelegte Homepage hingewiesen wird, die der Nutzer in Deutschland daraufhin
gezielt abrufen muss? Gilt dies auch dann, wenn diese (sich auf einem Server im Ausland
befindende) Homepage mittels eines einfachen „Maus­klick“ über einen sog. Hyperlink
innerhalb der versen­deten E-Mail direkt abrufbar ist?38 Es ließen sich hier eine Viel­
zahl weite­rer Fälle bil­den, bei denen eine Abgrenzung auf der Grundlage der bisherigen
Differenzierung ohne einen gleich­sam willkürli­chen Schnitt kaum mög­lich er­scheint.
Nur am Rande soll zudem auf das Problem hingewiesen werden, dass der Versender
einer E-Mail im Gegensatz zur Versendung von Briefen nicht notwendigerweise aus
der E-Mail-Adresse des Empfängers ersehen kann, in welchem Land sich der Server
befindet, über den der Adressat die E-Mail empfängt (und schon gar nicht, von wo aus
der Empfänger sie im konkreten Fall tatsächlich abruft).
2. Wie gezeigt, findet die Erweiterung des Hand­lungsbegriffes, die bei der Versendung
von Schriftstücken oder der Verbreitung von Äußerungen über die Medien Telefon,
Rundfunk oder Fernse­hen weitgehend unbestritten ist, im Bereich des Internets kaum
eine Entsprechung. Ohne weitere Begründung wird hier überwiegend nur derjenige
Ort als Handlungsort angesehen, an dem der Täter eine auf die Tatverwirklichung
gerichtete Tätigkeit entfaltet, d.h. der Ort, an dem er sich „körperlich“ aufhält, wenn
er die Homepage ins Internet ein­stellt. Die Orte da­gegen, an denen die Infor­mationen
abgeru­fen werden können, werden aus dem Hand­lungsbegriff ausge­klammert39. Im Ge­
gensatz zum Telefon sollen also im Bereich des Internet die Lei­stungen des über­mit­
telnden „Werk­zeugs“ _ der BGH nennt hier aus­drücklich den Rechner ein­schließ­lich der
Proxy-Ser­ver, die Daten­lei­tungen und die Über­tragungssoftware des Inter­nets40 _ dem
Täter nicht als seine Handlung zuge­rechnet wer­den41.
Lediglich eine Minderansicht nimmt im Bereich des Internets eine Aus­wei­tung des
Handlungsortes dergestalt vor, dass nicht nur der Ort der körperlichen Anwesenheit,
sondern auch der Standort des Servers, auf dem der Täter eine Datei gezielt und kon­
trolliert zum Abruf speichert, als Handlungsort anzusehen ist42. Hiergegen lässt sich
38
Vgl. zu Hyperlinks im Rahmen mit einer Homepage im Internet Flechsig/Gabel, CR 1998, 351.
39
BGHSt 46, 212 (224 f.) = NJW 2001, 624 (628) _ Adelaide Institute; German (Fn. 7), S. 230; Hegh­
manns, JA 2001, 276 (277, 279); Jeßberger, JR 2001, 432 (433); Kudlich, JURA 2001, 305 (308); ders.,
StV 2001, 397 (398); Schwarzenegger, SchwZStW 118 (2000), 109 (118); ferner Sieber, NJW 1999,
2065 (2067, 2070); ders., Multimediarecht, 1999, Teil 19, Rn. 398; vgl. in diesem Zusammenhang auch
BGHSt 34, 101 (106) _ Lenkzeiten; BGH NJW 1975, 1610 _ Deutsch-Deutsche-Grenze.
40
BGHSt 46, 212 (224 f.) = NJW 2001, 624 (628) _ Adelai­de Institute.
41
Vgl. hierzu auch Heghmanns, JA 2001, 276 (277), der insoweit einen zutreffenden Vergleich
heranzieht: auch derjenige, der volksverhet­zende Schriften als Flug­blätter auf einem Campus einer
australi­schen Universität auslege, handle nicht in Deutsch­land, selbst wenn Dritte die Inhalte nach
Deutschland trans­portie­rten. Hieran würde sich selbst dann nichts ändern, wenn der Täter mit
bedingtem oder direktem Vorsatz hinsichtlich der Weiterleitung nach Deutschland handle.
42
Cornils, JZ 1999, 394 (396); Schönke/Schröder-Eser (Fn. 2), § 9 Rn. 4; vgl. hierzu auch Tröndle/­

353
jedoch einwenden, dass der Stand­ort des Servers oft willkürlich gewählt wird und dem
Internet-Nutzer auch oftmals gar nicht bekannt sein dürfte, in wel­chem Land oder
an welchem Ort sich der Server befin­det. Auch erscheint es kaum nachvollziehbar,
warum technischen Zufälligkeiten, die vom Nutzer kaum steuerbar sind, im Hin­
blick auf den Handlungsbegriff eine so entscheidende Bedeu­tung zukommen soll43.
Noch weitergehender ist schließlich eine _ allerdings vereinzelt gebliebene _ Ansicht,
die jedenfalls dann ein Handeln im Inland annimmt, wenn die im Ausland auf einem
dortigen Server abgelegten Internet-Seiten gerade dazu bestimmt sind, im Inland
wahrgenommen zu werden, da dann die Wirkungen des Verhaltens, die nach der
tatbestandlichen Handlungsbeschreibung als deren Bestandteil zu betrachten sind, im
Inland eintreten44.
Einen ganz anderen Weg geht schließlich Sieber, der ne­ben den Begriffen der
Handlung und des Erfolges i.S. der klas­sischen Erfolgsdelikte zusätzlich noch den
Begriff des „Tathand­lungs­erfolges“ einführt. Ein solcher läge vor, wenn der Täter zwar
im Ausland handle, sich die vom Tatbestand beschrie­bene Handlung jedoch im Inland
„realisiere“45. Ein sol­cher Tathandlungs­er­folg im Inland sei bei der Zu­gäng­lichmachung
von strafbaren Inhalten durch das Internet lediglich in den Fällen gege­ben, in denen diese
Inhalte durch die so genannte „Push“-Tech­nolo­gie (d.h. durch die ge­zielte Über­mittlung
von Daten aus dem Ausland auf einen fremden Rechner im In­land, z.B. per E-Mail)
über­mittelt wer­den. Abzulehnen sei ein solcher Tathandlungserfolg im Inland hingegen
dann, wenn Daten nur auf aus­ländi­schen Ser­vern ge­speichert und vom inländischen
Nutzer selbst im Wege der so genannten „Pull“-Techno­lo­gie (d.h. dem gezielten Abrufen
von einem fremden Ser­ver) von Deutschland aus abgerufen wer­den. Dieser an sich
nachvoll­ziehbare Ansatz konnte sich allerdings in der Literatur nicht durchsetzen46,
da auch er letztlich von technischen Zufälligkeiten abhängig ist. Im vorliegenden
Zusammenhang führt er zudem nicht wei­ter, da Sieber den Tathandlungserfolg (den er
im Rahmen der „Push“-Technologie als gegeben ansieht) rechtlich gerade als Unterfall
des Erfolges ansieht47 _ und damit eine Handlung im Inland ebenfalls ablehnt.
3. Diese Unsicherheiten in der Beurteilung sowie die letztlich kaum einleuchtende
unterschiedliche Behandlung der verschiedenen Medien Post, Telekommunikation,
Fernse­hen und Internet machen es erforderlich, den Hand­lungs­be­griff grundsätzlich
zu überdenken. Bei näherem Hin­sehen erscheint nun aber bereits der über­kommene

Fischer (Fn. 7), § 9 Rn. 7a; Sieber, NJW 1999, 2065 (2070).
43
Vgl. zur Kritik auch Koch, JuS 2002, 123 (127); Leupold/Bachmann/Pelz, MMR 2000, 648 (652);
Schwarzenegger, sic! 2001, 240 (247).
44
Werle/Jeßberger, JuS 2001, 35 (39); noch weiter geht Kuner, CR 1996, 453 (455 f.), der eine (virtuelle)
Handlung überall dort anzunehmen scheint, wo die eingespeisten Daten abgerufen werden können.
45
Hoeren/Sieber-Sieber, Handbuch des Multimedia-Rechts, § 19 Rn. 405 ff.; Sieber, NJW 1999, 2065
(2068).
46
Vgl. zur Kritik an diesem Ansatz auch Leupold/Bachmann/Pelz, MMR 2000, 648 (653).
47
A.M. hier allerdings Cornils, JZ 1999, 394 (396).

354
Handlungs­be­griff bei der Versendung von Briefen und bei Fernsehüber­tragungen _
also unabhängig von der erst in jün­gerer Zeit aufkom­menden Internet-Problematik _
bedenklich.
Eine Betrachtung der Entwicklungsgeschichte macht dabei den Grund der
(vermeintlichen) Ausweitung des Handlungsbegriffes deutlich: Das Abstellen auf die
„Wirkungen“ der Handlung hat seinen Ursprung in der früheren Rechtsprechung des
Reichsgerichtes. Das RG stellte hier im Rahmen der bereits angesprochenen „Theorie
der langen Hand“48 zur Ermittlung des Begehungs­ortes auch auf die „Wir­kungen“ ab,
die das Ver­halten des Täters verursachte. Wenn das RG nun aber aus­führt, dass diese
Wir­kungen als Bestandteil der Handlung des Täters anzuse­hen sind49, so darf nicht
übersehen wer­den, dass da­mals ei­ne dem heuti­gen § 9 StGB entsprechende Norm, die
hin­sichtlich des Bege­hungsortes zwischen der Handlung auf der einen und dem Erfolg
auf der anderen Seite unter­schied, noch nicht existier­te. Der frühere § 3 RStGB50 knüpf­
te bei der Frage der An­wendbarkeit des deut­schen Straf­rechts vielmehr lediglich an den
Ort an, an dem die straf­baren Hand­lung „begangen“ wurde. Ob und inwieweit dieses
„Begehen“ auch den strafrechtlichen Erfolg umfasste, wurde dabei nicht ausdrücklich
geregelt, die Begriffsbestimmung wurde vielmehr der Rechtslehre überlassen. Dies
erklärt sich daraus, dass sich das heute durch § 9 StGB nor­mier­te Ubi­quität­sprinzip
(d.h. die Berücksichti­gung so­wohl der Handlung als auch des Erfol­ges) zu dieser Zeit
noch nicht durchgesetzt hatte (eine gesetzliche Verankerung dieses Prinzips in § 3 III
StGB a.F. fand erst 1940 statt).
Vielmehr standen sich die Handlungs- oder Aufenthaltstheorie51 (abzustellen sei
allein auf den Ort, an dem sich der Täter aufhalte), die Zwischenwirkungstheorie52
48
Vgl. oben II.
49
So ausdrücklich RGSt 23, 155 (156) _ Druckschriften; ferner RGSt 3, 316 (318) _ „Freiheit“.
50
Vgl. RGBl. 1871, S. 127; § 3 RStGB lautete: „Die Strafgesetze des Deutschen Reichs finden
Anwendung auf alle im Gebiete desselben begangenen strafbaren Handlungen, auch wenn der Thäter
ein Ausländer ist“. Einen knappen Überblick über die geschichtliche Entwicklung gibt Sieber, NJW
1999, 2065 (2069); ausführlich Bergmann, Der Begehungsort im internationalen Straf­rechts Deutsch­
lands, Englands und der Vereinigten Staaten von Amerika, 1966, S. 21 ff.; Kitzinger (Fn. 3), S. 135 (142 ff.).
51
V.Bar, Gesetz und Schuld im Strafrecht, 1906, Bd. I, §§ 61 f.; ders., Lehrbuch des internationalen
Privat- und Strafrechts, 1892, S. 535 ff.; ders., GA 18 (1870), 449; ders., GS 1876, 485; Beling, Grundzüge
des Strafrechts, 11. Aufl. 1930, § 79 III-V; ders., ZStW 17 (1897), 313 (311 f.); Finger, Lehrbuch des
Deutschen Strafrechts, Bd. 1, 1904, § 65 II-IV; Frank, Das Strafgesetzbuch für das Deutsche Reich,
18. Aufl. 1931, § 3 Anm. IV 3; Gerland, Deutsches Reichsstrafrecht, 2. Aufl. 1932, § 35 unter I 2;
Hälschner, Das gemeine deutsche Strafrecht, Bd. 1, S. 152; ders., GS 30 (1878), 52 (70); Kitzinger (Fn.
3), S. 135 (186 f.); v.Liszt, Lehrbuch des Deutschen Strafrechts, 20. Aufl. 1914, § 31 IV; Meili, Lehrbuch
des internationalen Strafrechts und Strafprozessrechts, 1910, S. 118; Meyer/Allfeld, Lehrbuch des
Deutschen Strafrechts, 9. Aufl., 1934, § 23 II; v.Wächter, GA 18 (1870), 521 (525); Wegner, Frank-FS
1930, Teil I, S. 98 (138 ff.).
52
Neben den in Fn. 16 genannten Entscheidungen des RG aus der Literatur Nessel, GA 25 (1877), 1
(15); vgl. auch v.Hippel, ZStW 16 (1896), 602 (603); Oppenhoff, Das Strafgesetzbuch für das Deutsche
Reich, 10. Aufl. 1885, § 3 Anm. 7.

355
(abzustellen sei sowohl auf den Ort, an dem sich der Täter aufhalte, als auch auf
denjenigen, an dem sich sein Verhalten, d.h. die von ihm in Bewegung gesetzte Kraft
auswirke) und die Einheits- bzw. Ubiquitätstheorie53 (abzustellen sei sowohl auf den
Ort, an dem sich der Täter aufhalte, als auch auf denjenigen, an dem der Erfolg eintrete)
bei der Frage, ob deutsches Strafrecht anzuwenden sei, konkurrierend gegenüber.
Dagegen fand die Erfolgstheorie54 (abzustellen sei allein auf den Ort, an dem der
Erfolg eintrete) bereits damals kaum Anhänger. Im vorliegenden Zusammenhang ist
insbesondere die Zwischenwirkungstheorie oder auch Theorie der langen Hand von
Interesse55, die, wie erwähnt, in einigen Entscheidungen des RG herangezogen wurde,
um die Anwendbarkeit deutschen Strafrechts zu begründen. Dabei ist allerdings
darauf hinzuweisen, dass das RG im Rahmen dieser Entscheidungen nicht eindeutig
zwischen den genannten Theorien differenzierte. Im Wesentlichen folgte es (zumindest
später) der Einheitstheorie und stellte lediglich dann auf das „Wirken der Kräfte“ ab,
wenn bereits dies zur Anwendbarkeit deutschen Rechts führte. In den genannten
Entscheidungen geht das RG davon aus, der Begriff der straf­rechtli­chen Handlung
bestehe aus „Thätigkeit und Wir­kung“56. Insofern sei der Begriff der Handlung i.S. des
Straf­rechts zweideutig. Man müsse darunter sowohl die durch den Willen verursach­te
körperli­che Bewegung des Handeln­den als auch die (durch die körperliche Bewegung
des Handelnden) beabsichtigte Wirkung als End­punkt „der durch die Handlung im
engeren Sinne in Vollzug gesetzten Veränderung der Außenwelt“ verste­hen“57. Diese
53
So weit gehend die _ zumindest spätere _ Rechtsprechung des RG; im Folgenden wurde aber auch
die bereits in Fn. 16 erwähnten Entscheidungen mit aufgenommen, in denen eine „Zwischenwirkung“
festgestellt wurde, die dem RG ausreichte, so dass es auf den Erfolg nicht mehr ankam (und das RG
daher die Streitfrage auch nicht entscheiden musste); vgl. RGSt 9, 10 (11 f.) _ Reparaturkosten; RGSt
11, 20 (21) _ Kuh; RGSt 11, 245 (247) _ Frachtstücke; RGSt 13, 337 (338 f.) _ Landesverrat; RGSt 15,
232 (234) _ Erbteil; RGSt 16, 188 (189) _ Spielbank; RGSt 20, 169 (170) _ Viehschmuggel; RGSt 25,
424 (426) _ Zolldefraude; RGSt 30, 98 (100) _ Drohbrief; RGSt 37, 19 (20 f.) _ Lotterielose; RGSt 39,
258 (263) _ Lotterielo­se; RGSt 41, 35 (37) _ Trauben­most; RGSt 47, 363 (365) _ Rennwetten; RGSt 48,
60 (61) _ Obturus; RGSt 48, 143 (145) _ Honig; RGSt 67, 130 (138) _ Devisen; RG GA 56 (1909), 88
_ Lieder­buch; aus der Literatur Berner, Lehrbuch des Deutschen Strafrechts, 18. Aufl., 1898, § 125;
Binding, Handbuch des Strafrechts, Bd. I, § 85 I; Hegler, Prinzipien des internationalen Strafrechts,
Strafrechtliche Abhandlungen Bd. 67 (1906), S. 47 f.; v.Hippel, Lehrbuch des Strafrechts, 1932, § 31 IV;
ders., ZStW 37 (1916), 1 (13 f.); v.Kries, Lehrbuch des Deutschen Strafprozessrechts, 1892, § 23 III b;
LK-Lobe (Fn. 7), 1. Aufl. 1920, § 3 Anm. 7; v.Liszt/Schmidt, Lehrbuch, 26. Aufl. 1932, § 28 V; Mezger,
Strafrecht, 3. Aufl. 1949, § 17 III 1; v.Olshausen, StGB, 11. Aufl., 1927, § 3 Anm. 5 und 6; Wachenfeld,
Lehrbuch des Deutschen Strafrechts, 1914, § 31 II.
54
Häberlin, GA 25 (1877), 432 (435); Neumeyer, Historische und dogmatische Darstellung des
strafbaren Bankerotts, 1932, S. 157; vgl. auch bis zur einschließlich 23. Aufl. v.Liszt, Lehrbuch des
Deutschen Strafrechts, § 31 IV.
55
Vgl. zur Kritik an dieser Theorie Schwarzenegger, SchwZStW 118 (2000), 109 (117); ders., sic! 2001,
240 (247); ferner bereits Bergmann (Fn. 50), S. 30 ff.; Kitzinger (Fn. 3), S. 135 (146 f.); Wachenfeld (Fn.
53), § 31 I 3a.
56
RGSt 1, 274 (276) _ Lotterielose.
57
RGSt 11, 20 (21) _ Kuh.

356
„Wirkung“ sei (als „Zwischenwirkung“) allerdings nicht gleichbedeutend mit dem
„Erfolg“. Zu dieser Unterscheidung sah sich das RG allerdings vorwiegend im Hinblick
auf die Verjährungsregel des § 67 IV RStGB gezwungen. Nach dieser Vorschrift wurde _
im Gegensatz zum heutigen § 78a StGB _ der Verjährungsbeginn nämlich ausdrücklich
an den Zeitpunkt der Begehung der Handlung, nicht aber an den Zeitpunkt des
Erfolgseintritts geknüpft58. Insofern kam man also zu einer Dreiteilung von (natürlicher)
Handlung, einer (zur Handlung zählenden) Wirkung und einem Erfolg. Allerdings wurde
auch diese „Wirkung“ in der Rechtsprechung des RG _ begrifflich unscharf _ zeitweise
als „Erfolg“ bezeichnet, wobei dieser „durch die Handlung bewirkte Erfolg“ von dem
weiter entfernt liegenden, zuweilen erst später eintretenden (und verjährungsrechtlich
unbeachtlichen) Erfolg (= dem Erfolg im heutigen Sinne) unterschieden wurde59.
Diese Ausführungen machen deutlich, dass das RG zwar die „Wirkung“ einer
Handlung in den Begriff der „strafrechtlichen Handlung“ mit einbezog, dies jedoch
nur deswegen erforderlich wurde, weil auf der Basis des da­mali­gen § 3 RStGB noch
keine saubere Tren­nung von Hand­lung, Wir­kung und Erfolg möglich war. Um die
Anwendbarkeit deutschen Strafrechts auf der Grundlage des § 3 RStGB annehmen
zu können, sah sich das RG gezwungen, in den genannten Fällen den Erfolg bzw.
zumindest Teile des Erfolges (eben die genannten „Zwischenwirkungen“) in den Begriff
der „strafrechtlichen Handlung“ i.S. des § 3 RStGB einzubeziehen. Andererseits sah es
sich durch die Verjährungsregel des § 67 IV RStGB dazu veranlasst, die Wirkungen einer
Handlung nicht pauschal dem „Erfolg“ zuzuschlagen (um die absurde Konsequenz zu
vermeiden, dass in Einzelfällen ein strafbares Verhalten bereits als verjährt anzusehen war,
bevor es die strafrechtlich unerwünschte Wirkung herbeiführte). Diese Konstruktion ist,
nachdem einerseits die Einheitstheorie bzw. das Ubiquitätsprinzip im heutigen § 9 StGB
ausdrücklich verankert wurde und andererseits die Verjährungsfrist nach dem heutigen
§ 78a StGB erst mit dem Eintritt des Erfolges beginnt, nicht mehr erforderlich. Die
damali­gen Ent­schei­dun­gen des RG sind insoweit im Hinblick auf den Hand­lungsbegriff
i.S. des heutigen § 9 StGB weitgehend un­brauch­bar, da nach der jetzigen Gesetzeslage
ausdrücklich zwischen den Begriffen Handlung und Erfolg getrennt wird und auch der
Erfolg sowohl für die Anwendbarkeit deutschen Strafrechts als auch hinsichtlich der
Verjährung als tauglicher Ansatzpunkt anerkannt ist.
4. Dass die Einbeziehung der Wirkungen des Verhal­tens in den Handlungsbegriff eine
saubere Tren­nung un­durchführbar macht und zudem auch zu kaum nachvollziehbaren
Ergebnis­sen führt, soll nachfolgend am Beispiel des genann­ten Ur­teils des KG60 deut­
lich gemacht werden. Wer in Po­len die Hand hebt, „han­delt“ doch schon nach dem
all­
gemei­ nen Sprachgebrauch ebenso wenig in Deut­ schland wie derjeni­ ge, der, auf
58
Vgl. hierzu RGSt 5, 282 (283, 286) _ Verjährung; RGSt 11, 20 (21) _ Kuh; RGSt 19, 147 (148 f.) _
Urkundenfälschung. § 67 IV des RStGB lautete: „Die Verjährung beginnt mit dem Tage, an welchem
die Handlung begangen ist, ohne Rücksicht auf den Zeitpunkt des eingetretenen Erfolges“.
59
Vgl. RGSt 11, 20 (22) _ Kuh; unter Berufung auf RGSt 5, 282 (283, 286) _ Verjährung.
60
KG NJW 1999, 3500 _ Hitlergruß.

357
polni­schem Boden stehend, einen Men­schen in Deut­schland er­schießt. Daran kann
die Tatsache nichts än­dern, dass sein Verhalten in der Bun­des­repu­blik infolge einer
Fern­seh­über­tragung sicht­bar wird. Diese fehlen­de Handlung kann auch nicht über
das Tatbe­standsmerkmal des „Verwendens“ oder „Ver­brei­tens“ gleich­sam normativ
konstruiert werden. Denn wenn hier schon beim Handlungs­begriff auf die „Wirkung
des Verhal­tens“ im Inland abgestellt wird, so fragt man sich, warum dies nicht auch bei
anderen Tatbeständen, z.B. beim Totschlag, der Fall sein soll. Nie­mand käme aber auf
den Gedan­ken, beim tödli­chen Schuss über die Grenze, d.h. im Rahmen des § 212 StGB
auf die „Wirkung des Verhal­tens“ nach der tat­be­stand­lichen Hand­lungsbeschrei­bung
abzustel­len und ein Han­deln sowohl in Polen (durch das Abgeben des Schusses) als auch
in Deutschland (durch die hierdurch erzielte Wirkung des „Treffens“) anzu­nehmen61.
Daran ändert sich auch nichts, wenn der Verletzte durch den Schuss nur schwer verletzt
wird („Zwischenwirkung“), aber einige Tage später in einem Krankenhaus den Folgen
seiner Verletzung erliegt. Würde man hier die Zwischenwirkung der Verletzung noch
der Handlung und lediglich den späteren Tod dem Erfolg zurechnen, käme man zu
der absurden Konsequenz, dass die Herbeiführung der Verletzung im Hinblick auf
den Totschlag (noch) als Handlung des Täters, im Hinblick auf die Körperverletzung
aber bereits als Erfolg anzusehen ist62. Damit aber verliert der Handlungsbegriff, der
gemeinhin als „willensgestragenes menschliches Verhalten“63 umschrieben wird,
jegliche Konturen. Insoweit können jedenfalls im Hinblick auf §§ 212 ff., 223 ff. StGB
die „Wirkungen des Verhaltens“ (= Zwischenwirkungen) nicht mehr der Handlung
zugerechnet werden, sondern sind vielmehr Bestandteile des Erfolges.
Warum aber für die Tathandlung des „Tötens“ etwas anderes gelten soll als für
diejenige des Verwendens oder Ver­breitens, ist nicht einsichtig. Er­klären dürfte sich dies
lediglich daraus, dass _ wie bereits erwähnt _ § 86a StGB als ab­straktes Gefährdungs­de­
likt64 nach h.M. keinen tatbe­standsmäßigen Erfolg besitzen soll und daher zur Begrün­
dung der Strafbarkeit lediglich an die Hand­lung angeknüpft werden kann. Es ist jedoch
nicht zulässig, auf der Basis die­ser _ im Ergebnis zudem verfehlten65 _ Erkenntnis
61
Näher hierzu Heinrich, NStZ 2000, 533 (534).
62
Um diese Konsequenz zu vermeiden, müsste man auch im Hinblick auf den
Körperverletzungstatbestand differenzieren: die erste Berührung der Kugel mit dem Körper des
Opfers müsste als Zwischenwirkung, das Eindringen derselben in den Körper als Erfolg angesehen
werden. Handlung und Erfolg würden dann aber stets nur Bruchteile von Sekunden auseinanderfallen,
eine Differenzierung zwischen ihnen verlöre jeglichen Sinn.
63
Baumann/Weber/Mitsch, Strafrecht Allgemeiner Teil, 11. Aufl. 2003, § 13 Rn. 96.
64
Vgl. BayObLG NJW 1962, 1878; KG NJW 1999, 3500 (3502) _ Hitlergruß; Lackner/Kühl (Fn. 1),
§ 86a Rn. 1. Als weitere abstrakte Gefährdungsdelikte in diesem Zusammenhang sind zu nennen:
§ 184 StGB, Ver­ brei­
tung pornographi­ scher Schriften; § 130 II Nr. 1b, Volksverhetzung durch
Verbreitung etc. volks­ver­hetzender Inhalte. Aber auch viele gemeingefährliche Straftaten, wie z.B. die
„gemeingefährliche Vergif­tung“ in § 314 StGB, sind als abstrakte Gefährdungsdelikte ausgestaltet.; vgl.
Lackner/Kühl (Fn. 1), § 314 Rn. 1.
65
Vgl. Heinrich, GA 1999, 72; ders., NStZ 2000, 533. Als „Erfolg“ der (öf­f entlichen) Verwendung i.S. des

358
gleich­sam durch die Hintertüre mit­tels einer Erweiterung des Handlungsbe­griffes die
Anwend­barkeit deutschen Strafrechts doch noch zu begrün­den. Denn werden die
Folgen einer Handlung (teilweise) be­reits in den Hand­lungsbegriff mit einbezogen, lässt
sich eine sinnvolle Abgrenzung zum strafrechtlichen Erfolg kaum mehr durchführen66.
Insofern spricht vieles dafür, als Ort der Handlung lediglich denjenigen Ort anzusehen,
an dem der Täter sich _ körperlich _ aufhält67.
Selbst wenn diese, den Handlungsbegriff ein­schrän­kende Sichtweise vom KG als
„über­hol­tes natu­ra­listisches Denken“ kriti­siert wird68, ergibt sich die Rich­tigkeit der
hier vorgetragenen An­sicht bereits aus weiteren, im Zusammenhang mit dem ge­nann­
ten Ur­teil anzustellenden Erwägungen. Wie nämlich sieht es aus, wenn die strafbaren
Verhal­tens­weisen nicht (nur) live, son­dern zeit­ver­setzt, z.B. in spä­teren Nac­hrich­ten­sen­
dungen oder Dokumen­tationen, ausge­strahlt werden? Es ist kaum nachvollziehbar, dem
Täter die Wirkungen seines Verhal­tens noch als seine Hand­lung zu­zurechnen, wenn
das Geschehen Stun­den oder Tage spä­ter im Fernsehen über­tra­gen wird, wäh­rend er
selbst zu die­ser Zeit längst schon wieder ande­ren Tätigkei­ten nach­geht. Soll der Täter,
mögli­cherweise Jahre später, immer noch han­deln, wenn die Übertragung erneut _ z.B.
im Rahmen einer zeitgeschichtlichen Dokumentation _ ausgestrahlt wird? Das KG sieht
diese Problematik durchaus und versucht eine Einschränkung derart vorzunehmen,
dass eine Handlung in diesen Fällen nur solange anzuerkennen sei, wie die Sen­dun­gen
in „unmittel­barem zeitli­chen Zu­sammenhang“ ausge­strahlt wer­den69. Der erforder­liche
Hand­lungszusammen­hang entfiele dagegen bei einer Wiedergabe „mit deut­lichem Zeit­
abstand“. Die Grenze läge bei etwa einem Tag. Diese vage Abgrenzung kann jedoch nicht
befriedigen. Erforderlich wären vielmehr präzise Kriterien, wie lange eine Handlung
noch Wirkungen entfalten kann, die zur Handlung zu zählen sind und ab wann dies
nicht mehr der Fall sein soll. Zudem muss man sich darüber hinaus auch fragen, warum
hinsichtlich der Wirkungen, die ein Verhalten nach sich zieht, überhaupt differenziert
werden muss zwischen einer Fernsehsendung, die am gleichen Tage ausgestrahlt wird
und einer solchen, die im Rahmen eines Wochen- oder Jahresrückblicks erfolgt. Zählt

§ 86a StGB ist hier sowohl die Möglich­keit der Wahrnehmung durch die deut­schen Fernsehzuschau­er
sowie _ wei­tergehend _ die Stö­rung des politi­schen Frie­dens und die Gefährdung der ver­fassungs­
mäßigen Ordnung anzusehen.
66
So auch Hörnle, NStZ 2001, 309 (310); Sieber, NJW 1999, 2065 (2070). Vgl. ferner Heinrich, NStZ
2000, 533 (534); kennzeichnend für die Verwässerung des Handlungsbegriffes Stegbauer, JR 2002,
182 (188): „Da Handlungsort i.S.v. § 9 I Alt. 1 StGB jeder Ort ist, an dem ein Tatbestandsmerkmal
verwirklicht wird […]“ _ mit dieser Formulierung ist eine Trennung von Handlung und Erfolg
nicht mehr möglich; ähnlich LK-Gribbohm (Fn. 7), § 9 Rn. 11: „[...] daß als Ort der Begehung einer
strafbaren Handlung jeder Ort in Betracht kommt, an dem irgendein Teil des strafbaren Tatbestandes
verwirklicht worden ist, mag es sich um Ausführungshandlungen oder um tatbestandliche Wirkungen
handeln [...]“.
67
Vgl. auch Sieber, NJW 1999, 2065 (2070).
68
KG NJW 1999, 3500 _ Hitlergruß.
69
KG NJW 1999, 3500 (3502) _ Hitlergruß.

359
man die Wirkungen nämlich zur Tathandlung, dann darf der zeitliche Faktor an sich
keine Rolle spielen (dies wird unter anderem deutlich bei Aufzeichnungen, die von vorne
herein nicht dazu bestimmt sind, in den Nachrichten ausgestrahlt zu werden, sondern
die erstmalig Platz in einer Reportage finden, welche Wochen später im Rahmen eines
politischen Magazin ausgestrahlt wird _ auch hier entfaltet die Tathandlung doch eine
entsprechende „Wirkung“).
Schließlich: stellen wir uns vor, die Fern­sehübertragung fin­­det _ durchaus noch in
unmittelbarem zeitlichen Zusammen­hang _ einige Stun­den später in den Nachrichten
statt, der Tä­ter ist aber in­zwischen auf der Heimfahrt bei einem Auto­un­­fall ums
Leben gekommen. Kann man guten Gewissens noch davon spre­chen, der in­zwischen
verstorbene Täter handle mittels einer normativen Konstruktion zumin­dest noch eine
Zeit lang wei­ter, obwohl er als Toter aner­kann­ter­maßen keine Hand­lungsfähigkeit mehr
be­sitzt und sich auch nicht mehr „willensgesteuert verhalten“ kann? Dies mag ihn selbst
_ was seine Strafbarkeit angeht _ zwar nicht mehr be­treffen, kann aber im Hinblick auf
einen möglichen Anstifter oder Gehilfen rechtlich durchaus noch Be­deu­tung erlangen.
Gerade dieses Beispiel zeigt die Schwäche der Ausweitung des Handlungsbegriffes auf
die „Wirkungen des Verhaltens“, die nach der tatbestandlichen Handlungsbeschreibung
als dessen Bestandteil erscheinen. Betrachtet man die Handlung als „willensgetragenes
menschliches Verhalten“, welches vom Täter regelmäßig auch beherrscht werden
muss, um ihm einen strafrechtlichen Vorwurf machen zu können, so endet diese
Beherrschbarkeit in dem Moment, in dem der Täter sein Verhalten beendet (im
konkreten Fall: den Arm senkt) und beschränkt sich zudem auf den Ort, an dem er sich
körperlich aufhält, wenn er diese Handlung vollzieht. Ob und wann die Sendungen im
Fernsehen ausgestrahlt werden, darauf hat er nunmehr keinen Einfluss mehr. Insofern
kann ihm diese Ausstrahlung jedenfalls nicht mehr als seine Handlung zugerechnet
werden, sondern stellt einen Teil des Erfolges dar. Ob dieser eintritt oder nicht hängt
von den gleichen Zufälligkeiten ab wie die Frage, ob die über die Grenze abgegebene
Gewehrkugel ihr Opfer trifft oder verfehlt70.
Gleiches gilt für die Übersendung von Briefen mit beleidigendem Inhalt. Werden
die „Wirkungen“ des Verhal­tens, in diesem Fall also die Zustellung des Briefes, dem
Absender noch als seine „Handlung“ zugerechnet, so wäre es auch hier denkbar, dass der
inzwischen verstorbene Absender Tage später mittels einer juristischen Konstruktion
noch handelt, wenn sein Brief den Adressaten erreicht. Rufen wir uns ferner die zwar
seltenen aber durchaus vorkommenden Fälle ins Bewusstsein, bei denen ein Brief nach
einer längeren Odyssee den Empfänger erst Jahre später er­reicht, so wird deutlich, dass
70
Wobei sich der hier behandelte Fall zudem vom „beleidigenden Brief“ auch insoweit unterscheidet,
als der Täter kein gutgläubiges Werkzeug einsetzt, sondern die Frage der Ausstrahlung der Sendung von
einer Entscheidung des jeweiligen Programmverantwortlichen abhängt. Der Einfluss des Täters ist also
im Vergleich zum versendeten Brief wesentlich geringer. Von einem „willensgesteuerten menschlichen
Verhalten“ des Täters kann somit im Hinblick auf die tatsächliche Ausstrahlung sicherlich nicht mehr
gesprochen werden.

360
hier kaum mehr von einer „Handlung“ des möglicherweise seit Jahren verstorbenen
Absenders gespro­chen werden kann. Auch würde hier eine mögliche Einschränkung
auf eine „zeitnahe“ Zustellung mehr Verwir­rung als Klarheit bringen. Schließlich müsste
man sich auch noch die Frage stellen, wie zu verfahren ist, wenn der Täter einen Tag vor
seinem 18. Geburtstag71 einen beleidigenden Brief einwirft, der einen oder zwei Tage
später beim Empfänger ankommt. Nach § 8 StGB ist eine Tat zu der Zeit begangen, zu
welcher der Täter gehandelt hat. Stellt man zutreffend auf das Einwerfen des Briefes ab,
wäre er noch als Jugendlicher zu betrachten, stellt man hingegen auf die „Wirkungen“
seines Verhaltens ab, müsste er bereits als Heranwachsender angesehen werden, ein
Ergebnis, welches ebenfalls nicht befriedigen kann.
Wenn die Einschränkung des Handlungsbegriffes auf den Ort der körperlichen
Anwesenheit des Täters zutreffend ist, dann müssten entsprechende Kon­sequenzen
aber auch im Bereich der mittelbaren Täterschaft und der Mittäterschaft gezogen
werden. Doch auch dies fällt bei näherem Hinsehen nicht allzu schwer. Denn es
besteht kein Grund, warum man mit der h.M. 72 bei der Rechtsfigur der mittelbaren
Täterschaft über die unmittelbare („naturalisti­sche“) Handlung des mittelbaren Täters
hin­aus (d.h.: die Einwirkung auf das Werkzeug bzw. das „Entlas­sen“ dessel­ben aus
dem eigenen Herrschaftsbereich) zusätzlich noch die Handlung des Tat­mittlers dem
mittelbaren Täter als sein Handeln zurechnen soll73. Zwar „begeht“ der mittelba­re Tä­
ter die Tat „durch einen anderen“, dies heißt jedoch nicht notwendi­ger­weise, dass ihm
auch das Verhalten des Tatmitt­lers gerade als seine „Handlung“ über § 25 I 2. Alt. StGB
zugerechnet wer­den muss. Dies ergibt sich wiederum aus einem Vergleich des mensch­
lichen mit einem mechani­schen „Werk­zeug“. Wer durch einen Stein­wurf einen Men­
schen tötet, der handelt nur an dem Ort, an dem er den Stein wirft. Der Ort, an dem der
Stein trifft, ist der Ort des Erfolgsein­trittes. Warum nun notwendigerweise etwas ande­
res gelten soll, wenn statt eines mechanischen ein menschliches Werkzeug losgeschickt
wird, lässt sich nur schwer begründen. Dem mittelbaren Täter wird über § 25 I 2. Alt.
StGB somit zwar das Verhalten des Werkzeuges zuge­rechnet, aber eben nicht als seine
Handlung, sondern als Teil des Taterfolges74. Andern­falls müsste man dem mittelbaren
Täter z.B. auch bei eigenhändi­gen Delikten die Handlung des Tatmittlers als seine Hand­
lung zurechnen und eine mittel­bare Täterschaft bei eigenhän­digen Delikten zulassen,
was anerkannter Maßen gerade nicht möglich sein soll75.
Ähnliches gilt auch für den Mittäter. Entgegen der h.M.76 _ die in dieser Hinsicht

71
Das Gleiche gilt für den Tag vor seinem 14. oder seinem 21. Geburtstag.
72
Vgl. die Nachweise in Fn. 16.
73
So auch SK-Hoyer (Fn. 1), § 9 Rn. 5.
74
Vgl. auch SK-Hoyer (Fn. 1), § 9 Rn. 5; anders MüKo-Ambos-Ruegenberg (Fn. 12), § 9 Rn. 10.
75
So zutreffend SK-Hoyer (Fn. 1), § 9 Rn. 5.
76
BGHSt 39, 88 (91) _ Autobrand; OLG Karlsruhe StV 1998, 603 _ Betäubungsmittel; Kindhäuser (Fn.
12), § 9 Rn. 5; Lackner/Kühl (Fn. 1), § 9 Rn. 2; LK-Gribbohm (Fn. 7), § 9 Rn. 7; Schönke/Schröder-Eser
(Fn. 2), § 9 Rn. 4; vgl. auch RGSt 57, 144 (145) _ Pässe; RGSt 75, 385 (386) _ Ostmark.

361
jedoch oftmals nicht genau zwischen einer eigenen Handlung und Zurechnung einer
fremden Handlung differenziert _ ist auch beim jeweiligen Mittäter im Hinblick auf
die Bestimmung seiner Handlung auf seine mittäterschaftsbegrün­ den­
den Tat­ bei­
träge und nicht auf die Tatbeiträge seiner Mittäter abzustellen. Fraglich ist allein, ob
die mittäterschaftliche Zurechnungsnorm des § 25 II StGB dazu führt, dass jedem
Mittäter _ im Hinblick auf die Begründung des Tatortes _ zudem auch noch die
Handlungen seiner übrigen Mittäter gerade als Handlung zugerechnet werden77. Bejaht
man insbesondere die Möglichkeit einer Mittäterschaft des Bandenchefs, der die Tat
im Vorfeld plant und organisiert, am Tatort jedoch nicht anwesend ist78, so endet aber
auch sein „willensgetragenes menschliches Verhalten“ in dem Moment, in dem er die
übrigen Mittäter aus seinem Herrschaftsbereich entlässt. § 25 II StGB eröffnet nun
zwar die Möglichkeit, im Wege der „funktionellen Tatherrschaft“ den im Hintergrund
agierenden Bandenchef noch als Mittäter der Gesamttat anzusehen, diese Zurechnung
lässt sich jedoch nur schwer auf den Bereich der Handlung übertragen. Dies zeigt sich
schon darin, dass die Zurechnung fremder Handlungen als eigene Handlung wiederum
spätestens bei den eigenhändigen Delikten versagen muss79. Insoweit ist auch beim
Mittäter daran festzuhalten, dass er nur dort handelt, wo er sich körperlich aufhält und
die (Aus-)Wirkungen seines Handelns, d.h. die Tatbegehung durch die übrigen Mittäter,
ihm lediglich als Erfolg seines eigenen Handelns über § 25 II StGB zugerechnet werden80.

VI. Ergebnis und Ausblick


Als Ergebnis ist somit festzustellen, dass im Hinblick auf den Handlungsbegriff an
dem „natu­ralistischen“ Grundsatz festzuhalten bzw. zu ihm zurückzukehren ist: Unter
einer Handlung ist nur die gewill­kürte Körper­be­we­gung im Hier und Jetzt zu ver­stehen.
Der Täter han­delt nur dort, wo er sich körperlich auf­hält81. Die möglichen Aus­wirkungen
sei­nes Handelns, seien es Zwi­schenwirkungen, Rechtsgutsgefäh­rdungen oder Ver­letzun­
gen, sind als Bestand­teile des tatbe­stand­smäßigen Erfolges von der Handlung sauber zu

77
So jedenfalls im Ergebnis BGH NJW 1991, 2498 _ Harry Schütt; KG NJW 1991, 2501 _ Werner
Großmann; MüKo-Ambos-Ruegenberg (Fn. 12), § 9 Rn. 10.
78
Vgl. BGHSt 11, 268 (271); BGHSt 33, 50 (53); BGHSt 37, 289 (292); BGHSt 39, 381 (386); Baumann/
Weber/Mitsch (Fn. 63), § 29 Rn. 83; Jescheck/Weigend (Fn. 2), § 63 III 1; Kühl, Strafrecht, Allgemeiner
Teil, 4. Aufl. 2002, § 20 Rn. 110 f.; MüKo-Joecks (Fn. 12), § 25 Rn. 176.
79
So auch SK-Hoyer (Fn. 1), § 9 Rn. 5.
80
Inwieweit diese Erkenntnis Auswirkungen auf die Frage des Versuchsbeginns bei der Mittäterschaft
hat und zwar in der Weise, dass der im Hintergrund bleibende Mittäter bereits dann _ vergleichbar
mit dem mittelbaren Täter _ zur Tatbegehung unmittelbar ansetzt, wenn er die übrigen Mittäter aus
seinem Herrschaftsbereich entlässt, da in diesem Zeitpunkt seine eigene Handlung endet und für ihn
daher konstruktiv ein beendeter Versuch vorliegt, muss an dieser Stelle bewusst offen gelassen werden.
81
Klengel/Heckler, CR 2001, 243 (244); Schreibauer (Fn. 28), S. 101; Sieber, NJW 1999, 2065 (2067,
2070); Leupold/Bachmann/Pelz, MMR 2000, 648 (652).

362
unterscheiden. Zu Strafbarkeits­lücken führt diese saubere dogmatische Trennung von
Hand­lung und Erfolg nicht, wenn man auf dem Weg, den der BGH im ge­nannten Urteil
zur Auschwitzlüge begonnen hat, vor­an­schreitet und alsbald auch den rein abstrakten
Gefähr­dungs­delikten einen Erfolg i.S. des § 9 StGB zuge­steht. Dies führt im Ergebnis
dazu, dass trotz einer Einschränkung des Handlungsbegriffes über eine gleichzeitige
Präzisierung des Erfolgsbegriffes in sämtlichen vorgenannten Fällen auf der Grundlage
des § 9 StGB ein Tatort im Inland vorliegt. Hieraus kann allerdings _ das nur am
Rande _ nicht zwangsläufig auf die einschränkungslose Anwendbarkeit des deutschen
Strafrechts geschlossen werden. Denn es ist in diesen Fällen stets zu prüfen, ob eine
Bestra­fung nach völkerrecht­lichen Gesichts­punkten zulässig ist82. Dies ist jedoch eine
von der Abgren­zung von Handlung und Er­folg sau­ber zu trennende Frage, die nicht
Gegenstand der vorliegenden Abhandlung sein kann. Die gerade im Zusam­menhang
mit der Internetkriminalität sichtbar werdende Problematik der völkerrechtlichen
Zulässigkeit bzw. rechts­ politischen Verant­wortbarkeit einer geradezu universellen
Anwendbar­keit deut­schen Strafrechts darf nicht dazu verlei­ten, Lösungsansätze an
falscher Stelle vorzunehmen. Die Begriffe „Handlung“ und „Erfolg“ müssen jedenfalls
hiervon freigestellt bleiben.

82
Einschränkungsmodelle u.a. bei German (Fn. 7), S. 234 ff.

363
Prof. Dr. Martin Heger

Geschichte und Gegenwart des Verbotsirrtums im deutschen Strafrecht

A. Einleitung
„Errare humanum est“ _ Irren ist menschlich. Und weil mit Strafe nicht bloß ein
Übel in Form eines Entzugs von Geld oder persönlicher Freiheit darstellt, sondern im
Schuldspruch wie im Strafausspruch zusätzlich eine sozialethische Missbilligung des
abgeurteilten Verhaltens zum Ausdruck kommt1 _ „im Namen des Volkes“ verkündet
der Richter öffentlich, dass der Angeklagte ein bei Strafe verbotenes Verhalten begangen
hat und deswegen bestraft wird –, ist in Deutschland anerkannt, dass eine (Kriminal-)
Strafe stets Schuld im Sinne persönlicher Vorwerfbarkeit voraussetzt. Daher hat das
Bundesverfassungsgericht im Urteil zum Vertrag von Lissabon auch das Schuldprinzip
als das höchste Prinzip der deutschen Strafrechtsordnung angesehen.2
Dem tragen seit 1.1.1975 in Deutschland die strafrechtlichen Irrtumsregeln der
§§ 16, 17 StGB Rechnung. Während ein Tatbestandsirrtum den Vorsatz entfallen
lässt, entfällt aufgrund eines Verbotsirrtums bei Unvermeidbarkeit die Schuld; ist
der Verbotsirrtum vermeidbar (und damit dem Täter vorzuwerfen), kann die Strafe
gemildert werden. Diese Regelung eines Verbotsirrtums wurde für das Kernstrafrecht
mit dem 2. Strafrechtsreformgesetz vom 4.7.19693 mit Wirkung zum 1.1.1975 in
Gesetzesform gegossen, doch war der Verbotsirrtum damals schon seit Jahrzehnten im
Nebenstrafrecht anerkannt und galt seit dem Beschluss des BGH vom 18.3.1952 praeter
legem auch im Kernstrafrecht.4

B. Vom Rechtsirrtum zum Verbotsirrtum

I. Der Rechtsirrtum

1. Der Tatumstands- und Rechtsirrtum im (R)StGB


Demgegenüber enthielt das RStGB seit 1871 in § 59 a.F. bis 1974 lediglich eine dem
heutigen § 16 StGB entsprechende Regelung über den Tatumstandsirrtum:
„(1) Wenn Jemand bei Begehung einer strafbaren Handlung das Vorhandensein von
Thatumständen nicht kannte, welche zum gesetzlichen Thatbestande gehören oder die
Strafbarkeit erhöhen, so sind ihm diese Umstände nicht zuzurechnen.

1
Vgl. Kühl, in: Festschrift für Albin Eser, 2005, 149 ff.; Jescheck/Weigend, Lehrbuch des Strafrecht
Allgemeiner Teil (AT), 5. Aufl. 1996, S. 65.
2
BVerfGE 123, S. 267.
3
Dazu Scheffler, in: Vormbaum/Welp (Hrsg.), Das Strafgesetzbuch, Supplementband 1, 2004, S. 174,
217 ff.
4
BGHSt 2, S. 194.

364
(2) Bei der Bestrafung fahrlässig begangener Handlungen gilt diese Bestimmung
nur insoweit, als die Unkenntniß selbst nicht durch Fahrlässigkeit verschuldet ist.“
Ein Verbots- oder Rechtsirrtum war nicht gesetzlich geregelt, so dass ein solcher
nach Vorstellung des historischen Gesetzgebers nicht Grund für Strafausschluss oder
auch nur Strafmilderung sein sollte. Dahinter stand die aus dem gemeinen Recht
(ius commune) überkommene Vorstellung, dass man als Rechtsunterworfener sich
nicht auf Rechtsunkenntnis berufen können sollte. Niederschlag fand dies in dem
Rechtssprichwort „Unwissenheit schützt vor Strafe nicht“.
Im gemeinen Recht bis ins 19. Jahrhundert wurde generell zwischen einem
beachtlichem Tatsachenirrtum und einem unbeachtlichem Rechtsirrtum unterschieden,
auch im Zivilrecht etwa für die Frage der Gutgläubigkeit des Ersitzenden hinsichtlich
seines Erwerbsgrundes; ein Rechtsirrtum sollte dem Irrenden nichts nutzen.5 Deshalb
galt im gemeinen Strafrecht: „error iuris nocet“, ein Rechtsirrtum schadet dem Täter
und führt zur Strafbarkeit. Dahinter stand die theoretische Zweiteilung möglicher
Fehlvorstellungen in Irrtümer über Tatsachen („error facti“) und Rechte („error iuris“).
Weil die Kenntnis aller Tatumstände Grundvoraussetzung für den Tatvorsatz war (heute
§§ 15, 16 StGB)6, handelte ohne Vorsatz, wer sich in Bezug auf einen Tatumstand irrt
(„error facti non nocet“).
Die Fortgeltung des Grundsatzes „error iuris nocet“ auch nach der Gründung des
Deutschen Reiches ab Inkrafttreten des RStGB 1871 zeigt sich etwa in einer Entscheidung
des Preußischen Obertribunals (1874):7
„Zur Erfüllung seiner Aufgabe, das Gemeinwesen gegen rechtswidrige Angriffe
ausreichend zu schützen, stellt der Staat als durchgreifende Regel auf, daß Kenntniß der
von ihm erlassenen Strafgesetze mit deren Verkündung ohne Weiteres vorausgesetzt
wird. Diese Anforderung beschränkt sich nicht blos auf die Wissenschaft von dem
Dasein des Strafgesetzes, als solchen, begreift vielmehr auch der Natur der Sache
nach die Kenntniß vom Inhalte der Strafnorm und deren Bedeutung für bestimmte
einzelne Handlungen. Daraus folgt von selbst die strafrechtlichen Wirkungslosigkeit der
Berufung eines Angeklagten auf seinen Glauben, daß das _ in Wirklichkeit zutreffende
_ Strafgesetz seine konkrete That nicht beherrsche und zwar auch für solche strafbare
Handlungen, zu deren Begriff an sich Dolus erforderlich ist.“

5
Bemüht wurde diese Unterscheidung auch z. B. für Irrtumsfragen im Schuldrecht (vgl. Zimmermann,
The Law of Obligations, 1996, S. 869).
6
Vgl. nur Kühl, Strafrecht Allgemeiner Teil (AT), 6. Aufl. 2008, § 5 Rn. 6 ff.
7
Zit. nach Naucke, in: Festschrift für Claus Roxin, 2001, S. 503, 506 f.

365
2. Ansätze zur Beachtlichkeit bestimmter Rechtsirrtümer
Allerdings ist nicht jeder in den gesetzlichen Straftatbeständen enthaltene äußere
Tatumstand zugleich eine Tatsache; es gibt auch normative Tatbestandsmerkmale. So
macht sich wegen Diebstahls (§ 242 StGB) nur strafbar, wer eine fremde bewegliche Sache
wegnimmt. Während der strafrechtliche Sachbegriff losgelöst von dem des Zivilrechts
(§ 90 BGB) ist und so z. B. _ trotz der zivilrechtlichen Sonderbestimmung für Tiere
seit 1990 in § 90a BGB _ auch Tiere einbeziehen kann,8 bestimmt sich die Fremdheit
einer Sache allein nach der zivilrechtlichen Eigentumslage.9 Dementsprechend kann
die irrige Verneinung der Fremdheit der Sache beruhen auf fehlerhaften Erwägungen
auf faktischer Ebene _ ich verwechsele einen fremden Schirm mit meinem eigenen
(Tatsachenirrtum) und meine deshalb, keine fremde Sache wegzunehmen _ oder auf
einer fehlerhaften rechtlichen Würdigung, etwa wenn ich irrig davon ausgehe, Eigentum
bereits mit Abschluss des schuldrechtlichen Vertrags (sogenanntes Konsensprinzip)
erlangt zu haben, obwohl nach deutschem Zivilrecht zusätzlich eine dingliche Einigung
erforderlich ist (Rechtsirrtum).10
Daher nahm das Reichsgericht eine Trennung der Rechtsirrtümer in strafrechtliche
und außerstrafrechtliche vor. Nur für den strafrechtliche Rechtsirrtümer sollte
weiter gelten: „error iuris criminalis nocet“; der Irrtum über außerstrafrechtliche
Rechtsbegriffe wurde dagegen als Tatumstandsirrtum behandelt und führte nach §
59 RStGB zur Verneinung des Vorsatzes. Die Abgrenzung zwischen strafrechtlichem
und außerstrafrechtlichem Rechtsirrtum war in der Gerichtspraxis allerdings teilweise
willkürlich. Dazu kam, dass es für den Täter keine „Rettung“ aus der Strafbarkeit gab,
falls ihm bei einem strafrechtlichen Rechtsirrtum das Verbotensein seines Verhaltens _
aus noch so verständlichen Gründen _ im Einzelfall nicht bekannt war. Dies war Ende
des 19. Jahrhunderts nicht so problematisch, denn die dem Kernbestand der Straftaten
zugrunde liegenden Verbotsnormen waren regelmäßig allen Rechtsunterworfenen
bekannt und es gab kaum Strafbestimmungen außerhalb des Strafgesetzbuches. Dass
jemand ein Verhalten für von Rechtswegen erlaubt angesehen hatte, das in Wirklichkeit
bei Strafe verboten war, war überdies schon deswegen in den Anfangsjahrzehnten des
RStGB eher ein Ausnahmefall, weil _ wie der BGH später konstatierte _ zu dieser Zeit die
Vorstellungen von Recht und Unrecht innerhalb der Gesellschaft homogener waren als
später, insbesondere auch als heute in einer „multikulturellen Gesellschaft“. Gleichwohl
bleibt zu konstatieren, dass im Einzelfall auch entschuldbare Unkenntnis hinsichtlich
des Verbotenseins eines Verhaltens nichts an dessen Strafbarkeit ändern konnte.

8
Vgl. BayObLG, NJW 1993, S. 2760.
9
BGH, NStZ-RR 2000, S. 234.
10
Vgl. Tischler, Verbotsirrtum und Irrtum über normative Tatbestandsmerkmale, 1984, S. 40 ff.

366
II. Der Verbotsirrtum

1. Erste Kodifizierungen eines Verbotsirrtums in Deutschland


Während des ersten Weltkrieges (1914 _ 1918) wurde der Bereich des Strafbaren
vor allem mit Blick auf eine effektive Durchsetzung des Kriegswirtschaftsrechts mittels
Verordnungen außerhalb des StGB weit ausgedehnt. Weil schon die den Strafnormen
zugrunde liegenden Bewirtschaftungsgebote und -verbote vielfach ethisch farblos waren,
aber auch weil angesichts der Vielfalt der zugrunde liegenden Verwaltungsanordnungen
eine Abgrenzung von außerstrafrechtlichen und strafrechtlichen Rechtsirrtümern
vollends willkürlich erscheinen musste,11 erging am 18.1.1917 eine Irrtums-Verordnung,
die für den Bereich des Kriegswirtschaftsstrafrechts den unverschuldeten Verbotsirrtum
als Schuldausschließungsgrund einführte;12 dessen Voraussetzungen ähnelten bereits
denen des heutigen § 17 StGB.13 Später wurde dies durch § 31 Wirtschaftsstrafgesetz
(1949)14 bzw. § 6 Wirtschaftsstrafgesetz (1954) übernommen; der unverschuldete
Verbotsirrtum führte seither im Wirtschaftsstrafrecht zur Straflosigkeit, der verschuldete
ermöglichte eine Strafmilderung.
Für das Kernstrafrecht hielt das Reichsgericht dagegen bis 1945 an der Abgrenzung
zwischen strafrechtlichem und außerstrafrechtlichem Rechtsirrtum fest und verneinte
jedwede Straflosigkeit bei einem Verbotsirrtum.15 In der Wissenschaft entspannte sich
damals eine hitzige Diskussion über die angemessene Behandlung eines Verbotsirrtums
bzw. das Fehlen von Unrechtsbewusstsein. Während die Vertreter der sogenannten
Vorsatztheorie in diesem Fall den Vorsatz _ damals noch verortet als Teil der Schuld _
entfallen lassen wollten, favorisierten die Vertreter der sogenannten Schuldtheorie ein
Entfallen bloß der Schuld, sofern der Irrtum unvermeidbar war. Dem naheliegenden
Einwand gegen die Vorsatztheorie, dass die Verneinung eines Vorsatzes losgelöst von
der Vorwerfbarkeit des (Verbots-)Irrtums einerseits Schutzbehauptungen Tür und Tor
öffnete und andererseits _ wegen des Verbleibens allein der Fahrlässigkeitstatbestände,
die nur für einen Bruchteil der Vorsatzdelikte galten _ große Strafbarkeitslücken
entstünden, begegnete man zwar, indem man einen allgemeinen Tatbestand der
Rechtsfahrlässigkeit forderte. Trotzdem setzte sich in der Rechtspraxis _ zunächst in
der Rechtsprechung und diese später kodifizierend in § 17 StGB _ die Schuldtheorie
durch.16

11
Vgl. Goldschmidt, JW 1917, S. 183, 184.
12
RGBl. 1917, S. 58 (dazu Goldschmidt, JW 1917, S. 183 ff.).
13
Vormbaum, Einführung in die moderne Strafrechtsgeschichte, 2009, S. 153.
14
Dazu Warda, JR 1950, S. 546 ff.
15
Zur RG-Rechtsprechung Kuhlen, Die Unterscheidung von vorsatzausschließendem und
nichtvorsatzausschließendem Irrtum, 1987, S. 122 ff.
16
Vgl. BVerfGE 41, S. 122; Jescheck/Weigend, AT, S. 453.

367
2. Der Grundsatzbeschluss des BGH
Am 18.3.1952 erging ein Beschluss des Großen Senats des BGH in Strafsachen,
in dem dieser sich grundsätzlich mit der Behandlung eines Verbotsirrtums
auseinandersetzte und dabei in Abkehr von der Rechtsprechung des Reichsgerichts
zu § 59 StGB a.F. _ der Schuldtheorie folgend _ fehlendes Unrechtsbewusstsein
nicht als vorsatzausschließend, sondern nur ausnahmsweise entschuldigend ansah.
Das Reichsgericht sei mit seiner Differenzierung zwar „meist zu befriedigenden
Ergebnissen“ gelangt, doch sei „dies vor allem dem Umstand zu verdanken, dass die
logische Undurchführbarkeit jener Unterscheidung gestattete, die Entscheidung nach
dem Rechtsgefühl zu treffen“.17 An Grenzen musste eine Unterscheidung zwischen
strafrechtlichem und außerstrafrechtlichem Rechtsirrtum stoßen, wenn für das
Verhalten des Täters keine Normen außerhalb des Strafrechts maßgeblich waren; bei
Verbotsirrtümern über strafrechtliche Fragen war daher eine Strafbarkeit ohne Schuld
denkbar. Deswegen markiert dieser Beschluss einen wichtigen Schritt in Richtung auf
die endgültige Durchsetzung des Schuldprinzips im Strafrecht.
Heutzutage wird an der Entscheidung von 1952 _ nicht einmal sieben Jahre nach
dem Ende des zweiten Weltkrieges _ allerdings immer wieder kritisiert, dass außerhalb
der dem Beschluss zugrunde liegenden Nötigungsstrafbarkeit ein entschuldigender
oder strafmildernd wirkender Verbotsirrtum in Form eines zuvor unbeachtlichen
Strafrechtsirrtums vor allem in Betracht kam bei den Prozessen wegen NS-Verbrechen.
So wäre der Irrtum eines NS-Täters, der Befehl Hitlers zur Tötung Geisteskranker
sei gültiges Recht, mangels außerstrafrechtlicher Komponente bis zu dieser
Grundsatzentscheidung (BGHSt 2, S. 194) nur ein unbeachtlicher Strafrechtsirrtum
gewesen.
Von Joachim Vogel18 wurde die These aufgestellt, dass der Beschluss des Großen
Senats eigentlich den Boden bereiten sollte, dass auch bei Angeklagten, die in Erfüllung
der Gesetze des Nationalsozialismus strafbares Unrecht begangen haben, eine
Straflosigkeit wegen Unvermeidbarkeit des Verbotsirrtums zu prüfen sein sollte:
„Das anhand eines unpolitischen Falles mit unpolitisch-prinzipiellen Erwägungen
entwickelte Ergebnis, der unvermeidbare Verbotsirrtum schließe die Schuld aus und
der vermeidbare könne sie mindern sowie zur Strafrahmenermäßigung führen, war mit
Blick auf den von nahezu allen nationalsozialistischen Beschuldigten geltend gemachten
Verbotsirrtum von eminenter politischer und in diesen Fällen _ und fast nur in diesen _
auch von praktischer Bedeutung.“19
Dass diese Pilotfunktion von BGHSt 2, S. 194 als unverfänglichem leading case
oder „trojanisches Pferd“ für die Etablierung einer auch zugunsten von NS-Tätern

17
BGHSt 2, S. 194, 203.
18
Vogel, ZStW 115 (2003), S. 638, 653, und derselbe, Einflüsse des Nationalsozialismus auf das
Strafrecht, 2004, S. 69.
19
Vogel, Einflüsse des Nationalsozialismus auf das Strafrecht, 2004, S. 69.

368
zu nutzenden Rechtsfigur nicht aus der Luft gegriffen scheint, zeigt ein Urteil vom
28.11.195220, wonach zu prüfen war, ob Ärzte, die 1941 an der staatlich angeordneten
Massentötung von Geisteskranken mitgewirkt hatten, möglicherweise wegen eines
unvermeidbaren Verbotsirrtums freizusprechen seien, weil sie davon ausgegangen
waren, im Rahmen ihrer Mitwirkung möglichst viele Menschenleben zu retten. Wollte
der BGH auch in solchen Fällen den Weg für eine Einzelfallprüfung der Schuld und
damit der Strafbarkeit des jeweiligen (auch NS-)Täters öffnen, ohne in weitem Umfange
Strafbarkeitslücken in Kauf zu nehmen, könnte die Entscheidung für den zumindest im
Einzelfall entschuldigenden Verbotsirrtum der „Königsweg“ gewesen sein: die vor allem
für das Nebenstrafrecht und die Blanketttatbestände im Ergebnis akzeptable, wenngleich
unzureichend begründete Rechtsprechung des Reichsgerichts konnte dogmatisch auf
ein neues Gerüst gestellt werden, das zugleich eine Übertragung der Begründung einer
Straflosigkeit auch auf das Kernstrafrecht gestattete.
Das soll nicht heißen, dass der Plenarbeschluss des BGH vor allem von dem
Bestreben getragen war, NS-Tätern eine „goldene Brücke“ aus der Strafbarkeit zu
bauen; vielmehr steht inhaltlich die Durchsetzung des Schuldgrundsatzes und damit
der Ausschluss einer Strafbarkeit trotz fehlender Schuld im Mittelpunkt. Allerdings
betont der BGH auch, dass die herkömmliche Unterscheidung des Reichsgerichts
aus Sicht des historischen Gesetzgebers des RStGB von 1871 gerade nicht auf eine
Bestrafung Schuldloser hinauslaufen sollte, weil man davon ausgegangen sei, „dass ein
Irrtum über das Strafgesetz dem Täter stets zur Schuld zuzurechnen sei“.21 Dies habe
_ so der BGH weiter _ „in den politisch und sozial ausgeglichenen Zeiten der zweiten
Hälfte des 19. Jahrhunderts einige Berechtigung gehabt. In Zeiten dagegen, in denen
das Gefüge des staatlichen und sozialen Lebens in seinen Grundfesten erschüttert oder
geradezu umgestaltet wird, trifft dies nicht zu. Hier werden oft die richtunggebenden
Werte durch das Erlebnis der Vergänglichkeit der auf ihnen beruhenden Ordnungen
und durch die Ansprüche der um die Macht ringenden Gewalten verdunkelt. Was Recht
und Unrecht ist, ist nicht mehr selbstverständlich. Damit eröffnet sich die Möglichkeit
des Verbotsirrtums, und zwar auch des unverschuldeten.“22
Im Ergebnis sind die Auswirkungen der Schuldtheorie für die Strafbarkeit je
nach Tatbestand höchst unterschiedlich. Ermöglichte die Anerkennung eines unter
Umständen entschuldigenden Verbotsirrtums im Kernstrafrecht einen Freispruch oder
eine Strafmilderung auch bei Vorliegen eines strafrechtlichen Rechtsirrtums, bewirkte
umgekehrt die Beschränkung einer Straffreiheit auf die Unvermeidbarkeit dieses Irrtums,
dass zuvor straflose Fälle eines außerstrafrechtlichen, wenngleich vermeidbaren Irrtums
einer Strafbarkeit wegen vorsätzlicher Tatbegehung nicht länger entgegenstehen sollten.

20
BGH, NJW 1953, S. 513.
21
BGHSt 2, S. 194, 202.
22
BGHSt 2, S. 194, 202 f.

369
3. Fortentwicklung
1954 bis 1959 tagte in Deutschland die Große Strafrechtskommission und
befasste sich dabei intensiv auch mit den Irrtumsregelungen des zu reformierenden
StGB.23 Dabei kreuzten auch die Protagonisten im sogenannten „Schulenstreit“ _
Edmund Mezger als Vertreter der Vorsatztheorie und Hans Welzel als Vertreter
der Schuldtheorie _ „die Klingen“. In § 21 des resultierenden Regierungsentwurfs (E
62) wurde dann der Verbotsirrtum erstmals für das Kernstrafrecht zu kodifizieren
versucht, und zwar grundsätzlich im Sinne der Schuldtheorie: „Wer bei Begehung der
Tat irrig annimmt, kein Unrecht zu tun, handelt ohne Schuld, wenn ihm der Irrtum
nicht vorzuwerfen ist. Ist ihm der Irrtum vorzuwerfen, so kann die Strafe … gemildert
werden.“ Diese Formulierung wurde 1966 auch in § 20 des Alternativentwurfs (AE)
einer Gruppe jüngerer Strafrechtsprofessoren aus Deutschland und der Schweiz unter
der Leitung von Jürgen Baumann übernommen. Es verwundert daher und wegen der
Rechtsprechung seit 195224 nicht, dass der 1969 verabschiedete § 17 StGB diesen beiden
Entwürfen weitgehend entspricht; nach dem Wortlaut von § 17 StGB kommt es seither
zwar auf die „Vermeidbarkeit“ und nicht _ wie nach dem Wortlaut von § 21 E 62 _
auf die „Vorwerfbarkeit“ des Irrtums an, doch entsprach dies inhaltlich dem Willen der
Verfasser des E 62.25

C. Heutige Diskussionsfelder

I. Ausgangsposition
Die grundsätzliche Möglichkeit eines entschuldigenden Verbotsirrtums wird
heute für das deutsche Strafrecht allgemein anerkannt26 und deren Fehlen für das
Völkerstrafrecht kritisiert.27 Die gesetzliche Ausgestaltung von § 17 StGB und damit
die Entscheidung des deutschen Gesetzgebers für die Schuldtheorie wurde vom
Bundesverfassungsgericht gebilligt.28 Die strengen Anforderungen des BGH an die
Annahme einer Unvermeidbarkeit sind aber immer wieder Gegenstand von Kritik29
_ sogar des Bundesverfassungsgerichts in Bezug auf die „Mauerschützen“.30 Daher
wird vor allem mit Blick auf das Nebenstrafrecht gelegentlich eine Rückkehr zu der

23
Dazu ausführlich Rosenbaum, Die Arbeit der Großen Strafrechtskommission zum Allgemeinen
Teil, 2004, S. 51 ff.
24
Dazu Herdegen, in: 25 Jahre BGH, 1975, S. 195 ff.
25
Rosenbaum (Fn. 23), S. 239.
26
Zu aktuellen dogmatischen Problemen Zabel, GA 2008, S. 33 ff.
27
Vgl. Ambos, Der Allgemeine Teil des Völkerstrafrechts, 2. Aufl. 2004, S. 822 ff.
28
BVerfG 41, S. 121; dazu kritisch Schmidhäuser, JZ 1979, S. 361 ff.
29
Vgl. z. B. Löw, Die Erkundigungspflicht beim Verbotsirrtum nach § 17 StGB, 2002.
30
BVerfGE 95, S. 96, 142.

370
Differenzierung des Reichsgerichts favorisiert.
Gilt die Anerkennung eines im Einzelfall entschuldigenden Verbotsirrtums
durch den BGH vielen als Durchbruch des Schuldprinzips im deutschen Strafrecht,
so erkennen einzelne in der Kodifizierung des § 17 StGB zugleich einen Ausdruck
vorkonstitutionellen Sicherheitsstaatsdenkens.31
Seit dem Grundsatzbeschluss des BGH von 1952 kann ein unvermeidbarer
Verbotsirrtum zur Straflosigkeit führen; weil bereits der Große Senat aber gesehen hat,
dass die Nichtkenntnis des der Strafnorm zugrunde liegenden Verbots in vielen Fällen
vom Angeklagten nur vorgeschoben sein dürfte, es aber umgekehrt für die für einen
Schuldspruch erforderliche persönliche Vorwerfbarkeit des angeklagten Verhaltens auch
nicht darauf ankommt, dass der Täter positiv weiß, dass sein Verhalten von Rechtwegen
missbilligt ist, es ihm vielmehr schon dann persönlich zum Vorwurf gereichen kann
_ wie bei einem Fahrlässigkeitsvorwurf –, wenn er das Verbot hätte kennen können,
schützt bis heute Unwissenheit normalerweise vor Strafe nicht.

II. Aktuelle Beispiele aus der deutschen Rechtsprechung


Gleichwohl kam es in den letzten Jahren in Deutschland zu spektakulären
Strafprozessen, in denen Angeklagte wegen eines unvermeidbaren Verbotsirrtums
freigesprochen worden sind. Zu erinnern ist an das Urteil des Landgerichts Düsseldorf
im Fall „Mannesmann“32, an das Urteil des Landgerichts Fulda, in welchen die ihre im
Wachkoma liegende Mutter durch Durchschneiden der Magensonde tötende Tochter
freigesprochen worden ist, weil sie sich angesichts anwaltlichen Rats dazu berechtigt
geglaubt hat, sowie an das Urteil des Landgerichts Köln, das den einen muslimischen
Jungen beschneidenden Arzt „nur“ wegen seines unvermeidbaren Verbotsirrtums
freigesprochen hat.33
Der BGH erscheint bei der Zubilligung eines unvermeidbaren Verbotsirrtums
zurückhaltender als die Instanzgerichte. Im Fall „Mannesmann“ hielt er einen möglichen
Verbotsirrtum jedenfalls nicht für unvermeidbar, während er im „Fuldaer Fall“ durch die
Annahme des Behandlungsabbruchs als Form zulässiger Sterbehilfe das Verhalten der
Tochter gar nicht als strafbares Unrecht einstufte, so dass es auf einen Verbotsirrtum
nicht ankommen konnte. Der Kölner Beschneidungsfall geht nicht in Revision. Der
derzeitige Schwebezustand zeigt aber ein gesellschaftliches Risiko im Umfeld einer
Entschuldigung wegen eines unvermeidbaren Verbotsirrtums. Sobald der erste Täter
„nur“ deswegen freigesprochen worden ist, dürfte sich kaum ein Nachahmer auf einen
unvermeidbaren Verbotsirrtum berufen können, weshalb mit Blick auf das Kölner Urteil
befürchtet, wird, dass viele Ärzte von religiös motivierten Beschneidungen die Finger

31
So Naucke, in: Festschrift für Claus Roxin, 2001, S. 503, 518.
32
LG Düsseldorf, NJW 2004, S. 3275.
33
LG Köln, NJW 2012, S. 2128.

371
lassen werden, solange nicht durch den Gesetzgeber oder den BGH festgestellt ist, dass
es sich dabei nicht um Unrecht handelt.
In den „Mauerschützen“-Urteilen hatte der BGH den Irrtum der auf Flüchtlinge
schießenden Grenzsoldaten, sie hätten im Lichte der Rechtsordnung der DDR
rechtmäßig gehandelt, durchweg als nur einen vermeidbaren Verbotsirrtum eingestuft.
Das Bundesverfassungsgericht billigte zwar im Ergebnis eine Strafbarkeit der
Mauerschützen, merkte jedoch kritisch an:34
„Zwar könnten sich Bedenken gegen eine Erkennbarkeit des Strafrechtsverstoßes
jenseits aller Zweifel aus dem Umstand ergeben, dass die Staatsführung der DDR
den Rechtfertigungsgrund, der das Verhalten der Grenzsoldaten decken sollte, mit
staatlicher Autorität ausgeweitet und den Soldaten so vermittelt hat. Dann ist es nicht
selbstverständlich, dass sich dem durchschnittlichen Soldaten die richtige Grenze
strafbaren Verhaltens zweifelsfrei erschließt, und es wäre unter dem Schuldgrundsatz
unhaltbar, die Offensichtlichkeit des Strafrechtsverstoßes für den Soldaten allein mit
dem _ objektiven _ Vorliegen eines schweren Menschenrechtsverstoßes zu begründen;
dann muss nämlich näher dargelegt werden, warum der einzelne Soldat angesichts
seiner Erziehung, der Indoktrination und der sonstigen Umstände in der Lage war,
den Strafrechtsverstoß zweifelsfrei zu erkennen. Unter diesen Umständen haben die
Strafgerichte den Sachverhalt im Ausgangsverfahren nicht erörtert. Sie haben jedoch
dargelegt, die Tötung eines unbewaffneten Flüchtlings durch Dauerfeuer sei ein derart
schreckliches und jeder möglichen Rechtfertigung entzogenes Tun gewesen, dass der
Verstoß gegen Verhältnismäßigkeit und elementares Tötungsverbot auch für einen
indoktrinierten Menschen ohne weiteres einsichtig und damit offensichtlich war.“
Die Vermeidbarkeit des Verbotsirrtums der Mauerschützen, die auf die
Rechtfertigungswirkung des Grenzgesetzes der DDR vertrauten, wird damit vom
Bundesverfassungsgericht für den Fall eines Exzesses bejaht und ist in dieser Konstellation
nicht umstritten;35 ob auch der mit bedingtem Tötungsvorsatz abgefeuerte Schuss eines
Grenzsoldaten per se nur als vermeidbarer Verbotsirrtum anzusehen sein soll, bleibt
damit offen.

III. Die Schuldtheorie de lege ferenda


Die Entscheidung des Großen Senats für die Schuldtheorie war _ wie oben
ausgeführt _ nicht nur vom Wunsch nach einer Durchsetzung des Schuldgrundsatzes
begründet, sondern ermöglichte zugleich auch eine zeitgebundene Antwort auf die
strafrechtliche Bewältigung des NS-Unrechts. Weitere kriminalpolitische Implikationen
des Plenarbeschlusses betont Gunther Arzt, wenn er die Entscheidung für die
Schuldtheorie als erstes Beispiel für die „Beweisnot als Motor materiell-rechtlicher

34
BVerfGE 95, S. 96, 142.
35
Lackner/Kühl, StGB, 27. Aufl., 2011, § 2 Rn. 16a.

372
Innovation(en)“ in der Rechtsprechung nennt;36 der BGH selbst nennt als wesentliches
Argument gegen die Vorsatztheorie die daraus folgende „kriminalpolitisch höchst
unerwünschte und sachlich nicht gerechtfertigte Beschränkung der Strafbarkeit“, sofern
Fahrlässigkeitstatbestände fehlen.37
Im Schrifttum wird immer wieder die Forderung laut, dass angesichts der
hohen Anforderungen an die Vermeidbarkeit und der zu restriktiven Behandlung
außerstrafrechtlicher Verbotsirrtümer de lege ferenda eine Umkehr zur Vorsatztheorie
oder sogar eine Rückkehr zu einer Differenzierung zwischen strafrechtlichem
und außerstrafrechtlichem Rechtsirrtum erwogen werden könnte.38 Dazu
passen rechtsvergleichende Untersuchungen in anderen EU-Staaten, die an der
gemeinrechtlichen Differenzierung festgehalten haben.39
Als Akt nationaler Kriminalpolitik wäre die Entscheidung für die Schuldtheorie
grundsätzlich nicht unumkehrbar; insbesondere Impulse auf europäischer oder
internationaler Ebene könnten daher den Gesetzgeber zu einer Abkehr von der
Regelung des § 17 StGB veranlassen. Dieser Weg wäre heute im Lichte des Lissabon-
Urteils des Bundesverfassungsgerichts40 aber nicht mehr gangbar, weil das hinter § 17
StGB stehende Schuldprinzip nicht angetastet werden darf.

IV. Die Abgrenzung von Tatbestands- und Verbotsirrtümern


Nicht unumstritten ist aber immer noch _ wie früher mit Blick auf einen Rechts-
oder Tatsachenirrtum _ die Abgrenzung von Verbotsirrtum und Tatbestandsirrtum,
denn bei normativen Tatbestandsmerkmalen kann ein Rechtsirrtum bereits den Vorsatz
entfallen lassen. Geht etwa ein Franzose angesichts des in seiner Zivilrechtsordnung für
den Eigentumsübergang herrschenden Konsensprinzips aus deutscher Sicht irrtümlich
davon aus, er habe bereits mit Abschluss des Kaufvertrags Eigentum an der gekauften
Sache erlangt, fehlt ihm danach der Vorsatz bezüglich der Fremdheit einer Sache.
Da bei der Untreue die Vermögensbetreuungspflicht Tatbestandsmerkmal ist, sieht
Günther Jakobs in der irrigen Verneinung einer Pflichtwidrigkeit der Angeklagten im
„Mannesmann“-Prozess nach Aktienrecht einen Tatbestandsirrtum.41 Dagegen lässt
das Landgericht Düsseldorf unter Billigung des BGH _ wie bei der Unterscheidung von
Garantenstellung und Garantenpflicht im Rahmen von § 13 StGB _ die Kenntnis und
das Bewusstsein der die Pflichtwidrigkeit begründenden Tatsachen und Umstände für
die Bejahung des Untreue-Vorsatzes ausreichen und sieht folglich den Irrtum über die
36
Arzt, in: 50 Jahre BGH _ Festgabe aus der Wissenschaft, Band IV, 2000, S. 755 ff.
37
BGHSt 2, S. 194, 207.
38
Vgl. Tiedemann, in: Festschrift für Theodor Lenckner, 1998, S. 411, 429 f.
39
Ambos, in: Maastricht Journal of European and Comparative Law 12 (2005), S. 173 ff.
40
BVerfGE 123, S. 267.
41
Jakobs, NStZ 2005, S. 276, 277 f.

373
daraus resultierende Pflicht als Verbotsirrtum an.42
Unstreitig einen Verbotsirrtum begründet ein Irrtum über gesamttatbewehrte
Merkmale wie etwa die Verwerflichkeit einer Nötigung (§ 240 Abs. 2 StGB), so dass
nur Fehlvorstellungen über die tatsächlichen Umstände, welche die Verwerflichkeit
begründen, nach § 16 StGB zu einem Vorsatzausschluss führen. Ein Verbotsirrtum liegt
daher auch in der fehlerhaften Bewertung einer Körperverletzung als nicht „sittenwidrig“
i. S. von § 228 StGB.43
Abgrenzungsprobleme stellen sich schließlich, wenn _ wie im deutschen
Umweltstrafrecht (§§ 324 ff. StGB) _ aufgrund von dessen Abhängigkeit zum
Umweltverwaltungsrecht (sogenannte Verwaltungsakzessorität) strafbares Unrecht
einen Verstoß gegen ein Genehmigungserfordernis voraussetzt, das dem Täter nicht
bekannt ist. Der BGH differenziert je nach Ausgestaltung des Tatbestandes: Dient
die Genehmigung der Kontrolle sozialadäquaten Verhaltens, führt die Verkennung
der Genehmigungspflicht zu einem Tatbestandsirrtum; handelt es sich dagegen um
grundsätzlich wertwidriges Verhalten, das nur im Einzelfall durch die Genehmigung
erlaubt ist, liegt ein Verbotsirrtum vor.44

V. Kontroversen zum Verbotsirrtum

1. Der Strafbarkeitsirrtum
Rund drei Jahrzehnte nach der Anerkennung der Schuldtheorie durch den Großen
Senat galt die von Feuerbach aufgestellte Forderung, das Unrechtsbewusstsein fordere
ein Bewusstsein des Täters von der Strafbarkeit seines Tuns, als historisch überholt.
Nach ihrer Wiederentdeckung durch Friedrich-Christian Schroeder45 gewinnt sie _
losgelöst von der unstreitig überholten psychologischen Zwangstheorie Feuerbachs
_ wieder Anhänger im Schrifttum,46 wobei umstritten ist, ob es auf die Kenntnis der
Strafbarkeit im formellen oder materiellen Sinne ankommt.
Die herrschende Meinung lässt allerdings für die Bejahung des Unrechtsbewusstseins
genügen, dass der Täter die Unrechtmäßigkeit seines Tuns erkannt hat, unabhängig
davon, ob der Verstoß gegen eine Norm des Zivil- oder Strafrechts gerichtet war.47
Dahinter steht der Gedanke, dass der Täter mit seinem Verhalten gegen die verbindliche
materiale Werteordnung des Rechts verstoßen haben muss. Ein Verbotsirrtum ist
42
LG Düsseldorf, NJW 2004, S. 3275, 3285.
43
BGHSt 49, S. 166, 176.
44
BGH, NStZ 1993, S. 594; NStZ-RR 2003, S. 55, 56.
45
Schroeder, in: Leipziger Kommentar zum StGB (LK), 10. Aufl. 1980, § 17 Rn. 7.
46
Neben LK-Schroeder, 11. Aufl. 1994, § 17 Rn. 7 auch Neumann, in: NomosKommentar zum StGB,
3. Aufl. 2010, § 17 Rn. 21, Joecks, in: Münchener Kommentar zum StGB, Band 1, 2003, § 17 Rn. 14 f.,
Laubenthal/Baier, GA 2000, S. 205, 207 f.
47
BGHSt 11, S. 263, 266; Jescheck/Weigend, AT, S. 454.

374
danach nur anzunehmen, wenn der Täter trotz Kenntnis einer seinem Verhalten
entgegenstehenden Verbotsnorm die vom verwirklichten Straftatbestand umfasste
spezifische Rechtsgutsverletzung nicht als Unrecht erkannt hat.48
Für diese Lesart von § 17 StGB sprechen auch Wortlaut und Entstehungsgeschichte,
denn „Unrecht“ heißt eben nicht nur strafbares Unrecht;49 und angesichts der
zur Zeit der Kodifizierung des § 17 StGB gefestigten Rechtsprechung sowie der
damals einhelligen Auffassung im Schrifttum, dass ein Strafbarkeitsirrtum nicht als
Verbotsirrtum anzusehen sein sollte, wollte der Gesetzgeber die Strafbarkeit nicht von
der Kenntnis des Strafunrechts abhängig machen. Auch wenn der gesetzgeberische Wille
inzwischen an Gewicht verloren haben könnte und kritische Stimmen in der Literatur
eine Einschränkung zugunsten des an bloßes Zivilunrecht glaubenden Täters fordern,
ist doch festzuhalten, dass „Unrecht“ in § 17 StGB in Abgrenzung zur „Unmoral“ zu
verstehen ist. Wer nur die Moral- oder Sozialwidrigkeit seines Verhaltens erkennt, nicht
aber auch dessen Rechtswidrigkeit, befindet sich in einem Verbotsirrtum; insbesondere
die Kenntnis der Sozialwidrigkeit kann jedoch für eine Vermeidbarkeit dieses Irrtums
sprechen.
Dafür streitet schließlich das Prinzip der Einheit der Rechtsordnung. Dann spricht
viel dafür, nur denjenigen mit strafrechtlicher Nachsicht zu beglücken, der irrig davon
ausgegangen ist, überhaupt kein Unrecht zu begehen.

2. Der Qualifikationsirrtum
Konsequenz einer Orientierung am materialen Unrecht ist nicht nur
die Ausscheidung bloßer Strafbarkeitsirrtümer aus dem Bereich möglicher
Verbotsirrtümer. Kein Verbotsirrtum liegt auch vor, wenn dem Täter nur das Unrecht
des Grundtatbestandes bekannt ist, das einer Qualifikation hingegen nicht, denn mit
der Kenntnis der Unrechtmäßigkeit des vom Grundtatbestand erfassten Verhaltens ist
notwendig auch eine Kenntnis der Unrechtmäßigkeit des von der Qualifikation erfassten
Verhaltens verbunden.50
Kann er den Unrechtscharakter erkennen, ist es seine Aufgabe sich zu vergewissern,
dass er sich mit seinem Verhalten nicht strafbar macht. Kennt etwa ein Täter das Verbot
des Betäubungsmittelhandels, kommt es _ wenn er dabei eine Schusswaffe mit sich führt _
weder darauf an, ob ihm auch die Qualifikation des Betäubungsmittelhandels mit Waffen
bekannt ist, noch ob der Täter vom waffenrechtlichen Verbot des Schusswaffentragens
wusste.51 Selbst wenn er gedacht hat, das Beisichführen einer Schusswaffe sei ohne
Waffenschein erlaubt, würde das nur zu einer Verneinung des Unrechtsbewusstseins in
48
Vgl. BGH, NStZ 1996, S. 236; OLG Karlsruhe, NStZ-RR 2000, S. 60, 61.
49
Jescheck/Weigend, AT, S. 453.
50
BGHSt 8, S. 321, 324; 10, S. 35, 42; 15, S. 377, 383; 42, S. 123, 130.
51
BGHSt 42, S. 123, 130.

375
Bezug auf § 52 Waffengesetz führen; da das Rechtsgut des § 30a Betäubungsmittelgesetz
(BtMG) aber die Volksgesundheit ist, ist bei Kenntnis des Verbots des Drogenhandels
ein Verbotsirrtum für keinen der Tatbestände des BtMG anzunehmen.

3. Teilbarkeit des Unrechtsbewusstseins


Für die Teilbarkeit des Unrechtsbewusstseins bleibt Raum, wenn der Täter
tateinheitlich mehrere Straftatbestände mit unterschiedlicher Schutzrichtung verletzt
und sich dabei nur über den Unrechtscharakter einer Rechtsgutsverletzung bewusst ist.
Aber auch wenn ein zusätzlicher Umstand nicht bloß das dem Täter bekannte
Grunddelikt qualifiziert, sondern in Addition damit völlig neues Unrecht schafft, kann
ein Verbotsirrtum anzunehmen sein. Hält etwa jemand zwar eine Körperverletzung,
nicht jedoch _ seit 1997 entgegen § 177 StGB _ auch die gewaltsame Erzwingung
des ehelichen Geschlechtsverkehrs für Unrecht, fehlt ihm bei der Erzwingung des
Sexualkontakts und damit hinsichtlich der Vergewaltigung das Unrechtsbewusstsein,
nicht aber hinsichtlich der als Nötigungsmittel eingesetzten Körperverletzung.

4. Globales Unrechtsbewusstsein
Unter dem Stichwort eines globalen Unrechtsbewusstseins werden Konstellationen
diskutiert, in denen der Täter zwar das Unrecht seines Verhaltens im Lichte der deutschen
Rechtsordnung hätte erkennen können, ihm aber nicht bewusst war, dass der konkrete
Fall überhaupt einen Bezug zur deutschen Rechtsordnung aufweist. Erkennt der Täter,
dass sein im Ausland begangenes Verhalten im Inland eine Rechtsgutverletzung darstellt,
befindet er sich im Hinblick auf die verletzte Strafnorm überhaupt nicht in einem
Verbotsirrtum. Zu Recht hat der BGH daher im Fall „Schneider“ die Strafbarkeit von
Ausländern, die aus dem Ausland dem Ehepaar Schneider _ das wegen Betrugs gesucht
wurde _ zur Flucht verhalfen, wegen Strafvereitelung bejaht, weil diesen bewusst war,
dass sie die deutsche Strafrechtspflege schädigen.52
Ist dagegen _ wie häufig bei Kundgabe-Delikten im Internet _ dem Täter gar nicht
bewusst, an welchen Rechtsordnungen seine Äußerungen zu messen sein können,
bedarf es für die Verneinung eines Verbotsirrtums konkreter Unrechtszweifel; der Täter
muss wie beim bedingten Vorsatz eine Rechtsgutsverletzung auch im Inland billigend in
Kauf genommen haben. War ihm die Verletzung deutscher Rechtsgüter nicht bewusst,
handelte er im Verbotsirrtum. Straflos ist er freilich dann auch nur, wenn dieser
Verbotsirrtum für ihn vermeidbar gewesen ist.

52
BGHSt 45, S. 97, 101.

376
5. Bedingtes Unrechtsbewusstsein
In letzter Zeit zunehmend eine Rolle spielt die Frage nach dem Vorliegen eines
Verbotsirrtums in Fällen einer „rechtlichen Grauzone“, in welcher der Täter für möglich
hält, dass sein Tun rechtswidrig ist, zugleich aber für ebenso wahrscheinlich ansieht,
dass es sich noch im Einklang mit den Regeln der Rechtsordnung bewegt.
Dem BGH genügt für die Bejahung von Unrechtsbewusstsein, wenn der Täter
_ wie bei bedingtem Vorsatz53 _ „mit der Möglichkeit rechnet, Unrecht zu tun, und
dies billigend in Kauf nimmt“54, und damit das Bewusstsein, die Handlung „verstoße
gegen irgendwelche, wenn auch im Einzelnen nicht klar vorgestellte gesetzliche
Bestimmungen“55. Die Folgerung, das sei bei Ausnutzen einer rechtlichen Grauzone
gegeben, weil dies eine Auseinandersetzung mit den Grenzen strafbaren Verhaltens
voraussetze und _ zumindest bis zum Vorliegen klärender Entscheidungen _ die
Möglichkeit einschließe, sich bei einer Fehlinterpretation der Gesetzeslage strafbar zu
machen, sollte dagegen meines Erachtens überdacht werden. Zwar erkennt der Täter bei
Unrechtszweifeln, dass er möglicherweise Unrecht begeht; allerdings sollte dann auch
die voluntative Komponente des bedingten Vorsatzes mitbedacht werden,56 so dass bei
einem ernsthaften Vertrauen auf die Rechtmäßigkeit des Verhaltens _ trotz Kenntnis
der Möglichkeit der Unrechtmäßigkeit _ immer noch ein Verbotsirrtum angenommen
werden kann.57
Bejaht man in jeder „rechtlichen Grauzone“ (bedingtes) Unrechtsbewusstsein und
verneint damit das Vorliegen eines Verbotsirrtums, verstrickt sich der Täter selbst dann
in Schuld und Strafe, wenn er innerhalb dieser Grauzone die strengen Anforderungen an
die Unvermeidbarkeit eigentlich erfüllt hätte, indem er _ im Bewusstsein der Grauzone
_ unabhängigen und fundierten Rechtsrat eingeholt hat.58 Bis zur höchstrichterlichen
Klärung der Grenzen des Zulässigen müsste er von allen Handlungen innerhalb des
Graubereichs die Finger lassen, will er nicht mit ungeminderter Vorsatzstrafe rechnen.
Diese „Grauzonen“-Rechtsprechung ist zum Arznei- und Betäubungsmittelstrafrecht
entwickelt worden und hat hier angesichts des Rechtsguts der Volksgesundheit
auch ihre Berechtigung. Wer in Kenntnis der Möglichkeit des Verbotenseins
Drogen oder Arzneimittel abgibt, der riskiert, dass durch möglicherweise verbotene
Substanzen Menschen gefährdet werden; deren bewusste Gefährdung in Kenntnis
der Möglichkeit, rechtswidrig zu handeln, spricht für ein „Billigen“ des für möglich
53
Vgl. nur Lackner/Kühl, § 17 Rn. 4.
54
U. a. BGHSt 4, S. 1,4; 27, S. 196, 202; 52, S. 307, 313.
55
BGHSt 11, S. 263, 266.
56
Dagegen aber z. B. NK-Neumann, § 17 Rn. 33; dazu wiederum kritisch Zabel, GA 2008, S. 33, 46
Fn. 93.
57
Vgl. dazu LK-Vogel, 12. Aufl. 2007, § 17 Rn. 27 f. mit weiteren Nachweisen.
58
So verlangt Puppe, Strafrecht Allgemeiner Teil, 2. Aufl. 2011, § 19 Rn. 37, dass der Bürger
bei Unrechtszweifeln vor Inanspruchnahme seiner Handlungsfreiheit diese Zweifel durch
Rechtserforschung zu beheben versuchen muss.

377
gehaltenen Unrechts. Jüngst wurde diese „Grauzonen“-Rechtsprechung aber auch
auf das Wettbewerbsstrafrecht übertragen. Dies erscheint bedenklich, weil hier
nicht höchstpersönliche und irreversible Rechtsgüter betroffen sind. Gerade beim
Wettbewerbsstrafrecht geht es vielmehr um die Grenzen zulässigen Verhaltens auf
Märkten.59 Zwingt man unter Strafdrohung potenzielle Marktteilnehmer, bestimmte
Produkte nicht anzubieten, müssen diese aus Gründen des Selbstschutzes alle Geschäfte
innerhalb der Grauzone unterlassen, bis es zur höchstrichterlichen Klärung kommt.60
Bis dahin ist ein Markteintritt mit möglicherweise inkriminierten Produkten faktisch
ausgeschlossen.61
Die grundsätzliche Bejahung eines Verbotsirrtums in „Grauzone-Fällen“ bedeutet
ja noch nicht die Verneinung jedweder Strafbarkeit; vielmehr käme es zu einer
Straflosigkeit nur im Ausnahmefall der Unvermeidbarkeit der Fehlvorstellung.62

VI. Anforderungen an die Vermeidbarkeit


UmstrittenistschließlichderMaßstab,derandieVermeidbarkeiteinesVerbotsirrtums
anzulegen ist. Im Plenarbeschluss stellt der BGH als Abgrenzungskriterium auf die
Gewissensanspannung des Täters ab;63 später präzisiert er, ein Verbotsirrtum sei
vermeidbar, wenn der Täter nach seinen individuellen Fähigkeiten64 unter Einsatz all
seiner Erkenntniskräfte und sittlichen Wertvorstellungen zur Unrechtseinsicht hätte
kommen können.65
Bewusst sind dabei an die Unvermeidbarkeit eines Verbotsirrtums höhere
Anforderungen als an die persönliche Vorwerfbarkeit einer Sorgfaltspflichtverletzung
bei Fahrlässigkeitsdelikten gestellt worden. Diese „Sonderbehandlung“ des
Verbotsirrtums gegenüber Tatbestandsirrtümern, bei denen § 16 Abs. 1 Satz 2 StGB
59
Heger, JZ 2011, S. 958 ff. _ Zum „Strafschutz der Wettbewerbswirtschaft“ vgl. nur Tiedemann,
Wirtschaftsstrafrecht Besonderer Teil, 2. Aufl. 2008, § 5.
60
Ähnliche Erwägungen finden sich bei Hassemer, Produktverantwortung im modernen Strafrecht,
2. Aufl. 1996, S. 71, doch erscheint mir für den Bereich der strafrechtlichen Produkthaftung _ d. h.
insbesondere einer Körperverletzungs-Strafbarkeit wegen fehlerhafter Produkte _ ein Rückzug des
Strafrechts angesichts der gefährdeten Rechtsgüter zweifelhaft (vgl. dazu Heger, Die Europäisierung
des deutschen Umweltstrafrechts, 2009, S. 111 ff.).
61
Vgl. LK-Vogel, § 17 Rn. 28, der _ wie schon Roxin, Strafrecht Allgemeiner Teil I, 4. Aufl. 2007, §
21 Rn. 30 ff. _ einen Verbotsirrtum ausschließt, wenn dem Täter ein Zuwarten bis zur Klärung der
Rechtslage zumutbar ist, einen solchen aber bei „unbehebaren“ Unrechtszweifeln annehmen will;
letzteres ist m. E. bis zur höchstrichterlichen Klärung gegeben.
62
So nahm das OLG Braunschweig, NStZ-RR 1998, S. 251, zur damals durch § 6c UWG a. F.
pönalisierten progressiven Kundenwerbung (sogenanntes „Schneeballsystem“) einen unvermeidbaren
Verbotsirrtum an, weil von der Betreibergesellschaft angestellte Rechtsanwälte das Vertriebsmodell als
nicht strafbar eingeschätzt hatten.
63
BGHSt 2, S. 194, 208 f.
64
BGHSt 3, S. 357, 367.
65
BGHSt 4, S. 1.

378
eine Fahrlässigkeitsstrafbarkeit zulässt, führt zu einem faktischen Regel-Ausnahme-
Verhältnis von Vermeidbarkeit und Unvermeidbarkeit, das zu Präsumtionen einer
Vermeidbarkeit einlädt. So dürfte bei genügender Gewissensanspannung nahezu jeder
zur Unrechtseinsicht gelangen oder wenigstens das Erfordernis einer Rechtsauskunft
erkennen, die ihm dann das Unrecht vor Augen geführt hätte. Eine Vermutung der
Vermeidbarkeit des Irrtums öffnet die Tür für eine Strafbarkeit aufgrund vermuteten
Verschuldens, obwohl der Ausschluss schuldloser Strafen eigentlich das Hauptanliegen
der Schuldtheorie war.
Daher sollte man die Unvermeidbarkeit des Verbotsirrtums als Ausgangsfall
ansehen und prüfen, ob _ ähnlich einem Fahrlässigkeitsschuldvorwurf _ dem Täter
persönlich zum Vorwurf gemacht werden kann, dass er seinen Irrtum nicht vermieden
hat. Diese Umkehrung des Regel-Ausnahme-Verhältnisses wurde mit Blick auf das
globale Unrechtsbewusstsein für Straftaten im Internet erwogen, wenn der Täter bei
seinem Tun keine Verbindung zu einer spezifischen Rechtsordnung herzustellen weiß;66
der Gedanke lässt sich auf andere Formen transnationaler Kriminalität übertragen,
doch sollte man sich auch für den klassischen Fall einer im Inland spielende Unkenntnis
der Rechtsgutsverletzung bewusst sein, dass eine _ durch überspannte Anforderungen
kaschierte _ Vermutung der Vermeidbarkeit gerade in den Fällen Geltung beansprucht,
in denen sich nicht aufklären lässt, zu welchen Ergebnissen der Täter bei der geforderten
Gewissensanspannung gelangt wäre.
Problematisch erscheint es daher, wenn die Rechtsprechung dem Täter auch nach
Einholung von Rechtsrat bei einem Rechtsanwalt zusätzlich eine kritische Überprüfung
abverlangt, ob die Auskunft aufgrund eingehender sorgfältiger Prüfung erfolgt und
von der notwendigen Sachkunde getragen ist.67 Umgekehrt sollte nur dann an der
Rechtsauskunft eines Rechtskundigen gezweifelt werden, wenn deren Inhalt zu Zweifeln
Anlass gibt; eine enge geschäftliche Beziehung eines Rechtsanwalts zum Täter als dessen
„Hausjurist“ begründet keine solchen Zweifel, denn vor Tatbegehung dürfte der Täter
ein Interesse an richtiger Rechtsauskunft haben.
Zutreffend ist es daher, wenn die Rechtsprechung bei unrichtigen Auskünften nicht
offensichtlich unzuständiger Behörden eine Unvermeidbarkeit des Verbotsirrtums
bejaht.68 Sieht sich der Täter in seiner (Fehl-)Einschätzung durch die Auskunft eines
Fachmannes bestätigt, hat er normalerweise keinen Anlass zu Zweifeln an der Rechtslage.
Die Einholung weiteren Rechtsrats ist dann jedenfalls unzumutbar.69
Zweifel an einer Rechtsauskunft sind hingegen angebracht, wenn sich der
Rechtsanwalt nicht festlegen möchte oder auf ernstzunehmende Gegenstimmen
verweist, die das beabsichtigte Tun für unrechtmäßig halten, sowie wenn Inhalt
66
Valerius, NStZ 2003, S. 341, 345.
67
(Zu) streng wohl BGH, NStZ 2000, S. 307, 309. _ Großzügiger OLG Frankfurt, NStZ-RR 2003, S.
263.
68
BGH, NStZ 2000, S. 364.
69
Vgl. Rudolphi, in Systematischer Kommentar zum StGB, § 17 Rn. 30 ff.

379
und Gestaltung der Auskunft erkennen lassen, dass sich der Anwalt nicht mit dem
zutreffenden Sachverhalt oder ohne nötige Sachkunde mit dem Vorgang beschäftigt hat.
Bei einem „Hausjurist“ sind Zweifel angebracht, wenn ihm der Täter das Ergebnis der
Beratung vorzugeben sucht oder um eine Korrektur der Auskunft bittet.
Das gilt erst recht, wenn die vom Täter gestellte Frage nicht den Unrechtskern
seines Verhaltens betrifft. Fragt _ wie im Fall „Schneider“ _ dessen Genfer Rechtsanwalt
nach der rechtlichen Beurteilung seines Verhaltens nach Schweizer Recht, kann eine
Unbedenklichkeitsbescheinigung des Rechtsanwalts nicht auch für die deutsche
Rechtslage Geltung beanspruchen.70 Aber auch wenn der Täter einen Genfer Advokaten
nach der deutschen Rechtslage befragt, wird man die Auskunft kritisch hinterfragen
müssen, weil es sich nicht von selbst versteht, dass ein im Ausland tätiger Jurist auch die
Rechtslage im Inland gleichermaßen gut kennt.
Unvermeidbarkeit ist dagegen anzunehmen, wenn die Nichteinholung eines
Rechtsrats nicht kausal für die Vermeidbarkeit des Irrtums gewesen wäre, weil auch
der Rechtskundige den Irrtum nicht aufgeklärt hätte. Nach der conditio sine qua non-
Formal kann in diesem Fall der (falsche) Rechtsrat hinweggedacht werden, ohne dass dies
Einfluss auf den Irrtum des Täters gehabt hätte. Deshalb vertrat das Oberlandesgericht
Karlsruhe, ein Verbotsirrtum über den Umfang seiner Fahrerlaubnis und damit eine
Strafbarkeit nach § 21 Straßenverkehrsgesetz sei für den Angeklagten unvermeidbar
gewesen, weil angesichts des Fehlens obergerichtlicher Entscheidungen zur streitigen
Rechtsfrage eine verlässliche Beurteilung der Rechtslage durch Fachbehörden nicht
zu erlangen gewesen sei.71 Diese Entscheidung entspannte zwar die überspannten
Gewissensanforderungen, ging aber zu weit: Die primäre Frage, ob der Täter das
Unrechtmäßige seines Verhaltens hätte erkennen können, tritt hinter die Feststellung
zurück, dass es hierzu an Leitentscheidungen mangele. Ein Verbotsirrtum könnte damit
bei neuen auslegungsbedürftigen Gesetzen erst dann vermeidbar sein, wenn es eine
gefestigte Rechtsprechung gebe.
Gleichwohl hat das Landgericht Düsseldorf im „Mannesmann“-Urteil den
Gedanken aufgegriffen und einen Verbotsirrtum als unvermeidbar eingestuft: Hätten
die Angeklagten vor der objektiv pflichtwidrigen Zubilligung einer kompensationslosen
Anerkennungsprämie an den früheren Vorstandsvorsitzenden Rechtsrat eingeholt,
hätten sie _ weil es zu diesem Zeitpunkt dazu noch keine obergerichtliche Rechtsprechung
und keine abschließende Auseinandersetzung in der Fachliteratur gegeben hat _ die
Auskunft erhalten, diese Prämie sei zulässig.72 Dies wies der BGH freilich überzeugend
zurück.

70
Vgl. BGHSt 45, S. 97,
71
OLG Karlsruhe, NJW 2003, S. 1061, 1062.
72
LG Düsseldorf, NJW 2004, S. 3275, 3285.

380
VII. Renaissance des kernstrafrechtlichen Verbotsirrtums
Im Kriegswirtschaftsstrafrecht und damit im Nebenstrafrecht wurde die Idee
eines ausnahmsweise entschuldigenden Verbotsirrtums _ wie gesagt _ bereits 1917
kodifiziert. Nach der dogmatischen Kontroverse zwischen Vertretern der Vorsatz-
und der Schuldtheorie hat sich der BGH dann für das Kernstrafrecht für letztere
entschieden. Danach war die Figur eines unvermeidbaren Verbotsirrtums über
Jahrzehnte eine Domäne des Nebenstrafrechts. Die vor allem bei Blanketttatbeständen
im Wirtschaftsstrafrecht nicht immer einfache Klärung, ob das in einem Straftatbestand
durch Verweisung auf eine zivilrechtliche oder verwaltungsrechtliche Norm gemeinte
Verhalten rechtlich verboten sein sollte, erleichterte die Annahme eines Verbotirrtums
und führte bei mit in der fraglichen Rechtsmaterie nicht vertrauten Personen immer
wieder zur Annahme von Unvermeidbarkeit.
Allenfalls für „Ausländer“-Fälle erschien es auch im Kernstrafrecht noch denkbar,
dass ein mit der deutschen Rechtsordnung nicht vertrauter Täter im Vertrauen auf die
rechtlichen Bewertungen seiner Heimatrechtsordnung einem _ unvermeidbaren _
Verbotsirrtum unterliegen sollte. Das hat sich im letzten Jahrzehnt geändert. So wurde
ein unvermeidbarer Verbotsirrtum angenommen mit Blick auf den Untreuetatbestand
(im Fall „Mannesmann“), das Glücksspielstrafrecht sowie die Körperverletzungsdelikte
(im „Beschneidungs“-Fall) und Tötungsdelikte (im „Mauerschützen“-Fall und im
„Fuldaer Fall“).

VIII. Verbotsirrtum und Europäisierung des Strafrechts


Da die Harmonisierung des Strafrechts innerhalb der Europäischen Union angesichts
der auf eine Annäherung von Tatbestandsmerkmalen und Sanktionen beschränkten
Kompetenztitel (Art. 83 AEUV) nicht generell das Irrtumsrecht betreffen kann, bleibt
der Verbotsirrtum in seiner Ausgestaltung durch § 17 StGB unberührt. Das heißt aber
nicht, dass der deutschen Regelung über einen Verbotsirrtum nicht auch in Fällen mit
EU-Bezug Bedeutung zukommen kann. Zwei Beispiele möchte ich hervorheben:
Erstens haben die deutschen Strafgerichte in den letzten Jahren angesichts der
Unklarheit des Verhältnisses des deutschen Glücksspielstrafrechts zum Europarecht73 in
einem Rekurs auf einen unvermeidbaren Verbotsirrtum des Angeklagten einen Ausweg
aus dem Dilemma gesucht, dass bis heute fraglich ist, ob etwa die Dienstleistungsfreiheit
den Anwendungsbereich von § 284 StGB begrenzt.
Zweitens wurde durch die Umsetzung der Umweltstrafrechts-Richtlinie 2008/99/
EG mittels des 45. Strafrechtsänderungsgesetzes74 das bislang nur im Nebenstrafrecht
verbreitete Phänomen von Verweisungen innerhalb der Tatbestände auf EU-Richtlinien
73
Dazu Heger, ZIS 2012, S. 396 ff.
74
Dazu Heger, HRRS 2012, S. 211 ff.

381
und -Verordnungen in das Kernstrafrecht überführt. Weil sich der Unrechtsgehalt der
entsprechenden deutschen Umwelttatbestände nunmehr teilweise an sekundärem
Europarecht bemisst, ist es denkbar, dass der Rechtsunterworfene zwar die deutsche
Umsetzungsnorm kennt, nicht aber weiß, welches Tatobjekt durch den Verweis auf
die EU-Rechtsakte erfasst ist. Hält er deswegen sein Tun für rechtmäßig, unterliegt er
einem „klassischen“ Verbotsirrtum. Im Unterschied zur Glücksspiel-Rechtsprechung
wird man allerdings _ jedenfalls bei statischen Verweisungen auf ganz bestimmte EU-
Rechtsakte _ regelmäßig von dessen Vermeidbarkeit ausgehen müssen, schon weil man
von diesen Rechtsakten und damit auch dem jeweiligen Tatbestandsmerkmal (z. B. dem
Tatobjekt) unschwer Kenntnis erlangen kann.

D. Schluss
Als vor allem kriminalpolitisch motivierte Entscheidung war der Plenarbeschluss
des BGH von 1952 ein Kind seiner Zeit. Die darin getroffene grundlegende Entscheidung
für die Schuldtheorie wurde später in § 17 StGB übernommen. Auch wenn sie mit Blick
auf ausländische Rechtsordnungen hinterfragt werden könnte, ist spätestens seit dem
Lissabon-Urteil des Bundesverfassungsgerichts klar, dass der deutsche Gesetzgeber
daran festhalten muss, dass der in einem unvermeidbaren Verbotsirrtum handelnde
Täter straflos bleibt, ihn mithin nicht vorwerfbares Unwissen über das Unrechtmäßige
seines Tuns vor Strafe schützt.
Die bereits im Plenarbeschluss des BGH von 1952 wie auch in der strafgerichtlichen
Praxis seither vorzufindenden strengen Voraussetzungen zur Annahme eines
Verbotsirrtums und an dessen Unvermeidbarkeit sollten kritisch überdacht werden.
Sonst bekennt sich zwar das „law in the books“ in Gestalt von § 17 StGB zum
Schuldprinzip; der zugrunde liegende Gedanke, dass strafrechtliche Schuld und damit
Strafe persönliche Vorwerfbarkeit des unrechtmäßigen Handelns voraussetzen, geht
aber weitgehend verloren, wenn das „law in action“ in Anwendung von § 17 StGB dessen
Voraussetzungen nahezu stets verneint.
Nimmt man das Bundesverfassungsgericht ernst, muss die konkrete Schuld des
Angeklagten im Einzelfall geprüft werden. Deshalb sollte man nicht vorschnell einen
Verbotsirrtum verneinen, bloß weil der Täter nicht ausschließen konnte, dass sein
Verhalten möglicherweise rechtswidrig gewesen ist, wenn er zugleich für mindestens
ebenso wahrscheinlich gehalten hat, dass er rechtmäßig handelt.
Deshalb sollte man bei der Frage, ob ein Verbotsirrtum vorliegt zwar mit der
herrschenden Meinung daran festhalten, dass das Unrechtsbewusstsein schon dann
gegeben ist, wenn der Täter nicht jedenfalls auch von der Rechtmäßigkeit seines Tuns
im Lichte der Gesamtrechtsordnung ausgeht; hält er seine zweifelhafte Innovation für
zivilrechtswidrig, aber nicht strafbar, so ist er nicht schutzwürdig. Andererseits sollte
man in allen Fällen, in denen der Täter jedenfalls im Lichte der Gesamtrechtsordnung

382
_ und das heißt heute unter Einbeziehung europarechtlicher Vorgaben _ sein Verhalten
für möglicherweise rechtmäßig ansieht, einen Verbotsirrtum bejahen und damit den
Weg zu den Rechtsfolgen des § 17 StGB ebnen.
Dass darin kein Freibrief für einen sorglosen und risikoaffinen Täter liegt, ergibt
sich schon daraus, dass Straflosigkeit für ihn _ trotz Bejahung des Verbotsirrtums _
nur in Betracht kommt, wenn dieser unvermeidbar ist; dies wird man bei solch einem
Hasardeur regelmäßig verneinen können.
Ist aber der Irrtum über die Rechtmäßigkeit des Handelns vermeidbar, statuiert §
17 Satz 2 StGB nur eine fakultative Strafmilderungsmöglichkeit i. S. von § 49 Abs. 1
StGB. Es ist zwar bislang anerkannt, dass trotz dieser Ermessensregelung angesichts des
Fehlens von Unrechtsbewusstsein im Lichte des Schuldgrundsatzes eine Strafmilderung
regelmäßig angezeigt ist,75 sofern nicht das Fehlen des Unrechtsbewusstseins auf
Rechtsblindheit oder Rechtsfeindschaft beruht.76 Ist man freilich bei der Annahme eines
Verbotsirrtums in Fällen einer „rechtlichen Grauzone“ großzügiger als bisher, könnte
man die vom Gesetzgeber gegebene Möglichkeit einer fakultativen Strafmilderung
auch den Strafgerichten uneingeschränkt zusprechen. Das Gericht hätte dann die
Wahl, ob es den Strafrahmen mildern will oder nicht; hat der Täter im Bewusstsein
möglicher Überschreitung rechtlicher Grenzen ohne jede rechtliche Absicherung oder
Gewissensanspannung agiert, spricht viel dafür ihm eine Milderung zu versagen. Hat
er sich dagegen _ wenngleich unzureichend _ vor seiner Handlung um eine Klärung
der Rechtsfrage bemüht und dabei nur die ihm noch als rechtlich unproblematisch
signalisierten Teilbereiche der „Grauzone“ ausgereizt, sollte man im Regelfall von der
Milderungsmöglichkeit Gebrauch machen.
Davon unabhängig sollte man überlegen, die strengen Anforderungen an die
Vermeidbarkeit in Richtung auf das Erfordernis bloßer Rechtsfahrlässigkeit abzumildern.
Wer angesichts seiner Zweifel über die Rechtmäßigkeit seines Tuns Rechtsrat bei einem
Rechtsanwalt oder einer Fachbehörde einholt, sollte sich auf deren Auskunft verlassen
dürfen, es sei denn, er hat greifbare Anhaltspunkte für deren Unrichtigkeit (z. B. weil er
den rechtskundigen Ratgeber nicht vollständig informiert hat). Einer kritischen Prüfung
der Auskunft bedarf es daher im Regelfall nicht; die Einholung weiteren Rechtsrats
ist auch unter Kosten- und Zeitgesichtspunkten nur ausnahmsweise zumutbar, führt
sie doch in jedem Fall zu einer Verzögerung des - möglicherweise rechtmäßigen _
Verhaltens. Gerade in einer auf Wettbewerb beruhenden Wirtschaftsordnung, wie
sie nach dem Vorbild der Europäischen Union in den beiden Jahrzehnten seit der
staatlichen Unabhängigkeit auch in Georgien errichtet worden ist, sollten daher auch
die strafrechtlichen Regelungen so angewandt werden, dass dadurch nicht ein möglicher
Wettbewerb faktisch ausgeschlossen ist.

75
Walter, Der Kern des Strafrechts, 2006, S. 326; Lackner/Kühl, § 17 Rn. 8.
76
Lackner/Kühl, § 17 Rn. 8; kritisch Hörnle, in Hefendehl (Hrsg.), Schünemann-Synposium, 2005, S.
105, 132.

383
Silvia Tellenbach

Gesetze auf Wanderung


Zum Strafrecht in der muslimischen Welt1

1. Einführung
Für das Strafrecht, das heute in den meisten muslimischen Ländern gilt, waren
Entwicklungen des 19. Jahrhunderts weichenstellend. Sie führten zu einem umfassenden
Transfer europäischen Straf- und Strafprozessrechts in die muslimischen Länder, auf
verschiedenen Wegen, in verschiedener Art, bei unterschiedlichen Situationen in den
Aufnahmeländern. Peters beschreibt in seinem Werk „Crime and Punishment in Islamic
Law“ drei Vorgehensweisen, durch die das bisher herrschende islamische Strafrecht in
dieser Zeit in vielen Ländern durch westliches Recht ersetzt wurde.2 Die erste, häufig in
Kolonialstaaten angewendet, war die komplette Abschaffung des islamischen Strafrechts
und seine Ersetzung durch westliches Recht, beispielsweise durch die Franzosen in
Nordafrika. Die zweite, seit dem späten 18. Jahrhundert von den Briten in Indien und
dann sehr viel später auch in Nordnigeria praktiziert, war eine allmähliche Aushöhlung
des islamischen Rechts bis es zwar noch islamisches Strafrecht hieß, tatsächlich aber
nicht mehr war3 und schließlich als letzter Schritt die Ersetzung durch ein westlich
geprägtes Strafgesetzbuch wie etwa den Indian Penal Code von 1860. Der dritte Weg
wurde in unabhängigen Ländern wie dem Osmanischen Reich und Ägypten beschritten
_ letzteres war Teil des Osmanischen Reichs, hatte aber zur fraglichen Zeit bereits eine
Sonderstellung. Zwar hatte es im Bereich der ta‘zīr-Delikte im Osmanischen Reich schon
seit Jahrhunderten immer wieder Gesetze gegeben; jetzt aber gewannen die Gesetze
eine neue Qualität und bisher herrschende willkürliche siyāsa-Justiz wurde zunehmend
durch Rechtssetzung durch präzise Gesetze und Rechtsverfolgungsmöglichkeiten vor
Gericht ersetzt. Wir wollen heute einigem davon nachgehen. Dabei müssen wir uns
allerdings weitgehend auf den Transfer der Gesetze beschränken, und auch hier können
wir nicht alle muslimischen Länder berühren. Die oft hochkomplexen Vorgänge bei der
Übernahme eines Gesetzes in einem bestimmten Land, die Umstände, die dort dazu
führen, dass aus dem Buchstaben lebendiges Recht wird, dass es sich verändert oder
dass es überhaupt nicht angewendet wird, können hier nicht behandelt werden.

1
Die Erstveröffentlichung erfolgte in Martin Heckel Hrsg., Rechtstransfer _ Beiträge zum islamischen
Recht VIII, Verlag Peter Lang Frankfurt u.a. 2011, S. 47-59. Die Autorin dankt dem Verlag für die
freundliche Genehmigung zum Abdruck.
2
Siehe hierzu und zum Folgenden Peters, R., Crime and Punishment in Islamic Law, S. 104ff.
3
Siehe Näheres unter 2.2.

384
2. Wanderung von Gesetzen
2.1. Französisches Recht
Das bedeutsamste Gesetz für die Strafrechtsentwicklung der muslimischen Staaten
des Nahen Ostens und des Maghrebs ist der Code Napoléon von 1810. Er wurde das
Vorbild für das osmanische Strafgesetzbuch von 1858, er war das Vorbild für das
iranische Strafgesetzbuch von 1926, und er prägte das Strafrecht der Maghrebstaaten.

2.1.1 Osmanisches Reich und Nachfolgestaaten


Im osmanischen Reich hatte es bereits seit dem Edikt von Gülhane von 1839
umfassende Reformbewegungen gegeben, die auch das Strafrecht berührten.4 So war
das erste Gesetz, das infolge dieses Edikts im Jahr 1840 erging, ein allerdings noch
bruckstückhaftes Strafgesetz (Ceza Kanunnamesi), das aber an wichtigen Neuerungen
beispielsweise die Gleichheit vor dem Gesetz enthielt. So sollte das Leben des Wesirs
und des Hirten in den Bergen gleich viel wert sein.5 Ihm folgte 1851 ein weiteres
Gesetz, das Kanun-i Cedid, das zum ersten Mal vorsah, dass die Verzeihung der Erben
bei Tötungsdelikten den Staat nicht an einer weiteren Strafverfolgung hindern sollte
und damit die Strafgewalt des Staates stärkte.6 Beide Gesetze waren allerdings von
europäischem Recht noch nicht beeinflusst. Das Strafgesetzbuch, das nur wenige Jahre
später folgte, das Strafgesetzbuch von 1858,7 stellte dann eine deutliche Zäsur dar.
Dieses Gesetz war eine weitgehende Übernahme des französischen Strafgesetzbuchs.
Das bedeutete zum Beispiel, dass es erstmals in einem osmanischen Gesetz einen
allgemeinen Teil des Strafgesetzbuchs gab, also einen Teil, der bestimmte grundsätzliche
Frage gleichsam vor die Klammer zog. Es findet sich die uns vertraute Dreiteilung von
Straftaten nach ihrer Schwere in Verbrechen, Vergehen und Übertretungen mit genauer
Beschreibung der jeweils möglichen Strafen, aber auch schon Straffreistellungsgründe
wie Jugend, Geisteskrankheit oder Handeln unter Zwang. Schließlich gibt es die
Einteilung der Straftaten in die großen Kategorien der Straftaten gegen den Staat, gegen
die Gesellschaft und gegen die Person. Freilich enthielt dieses Gesetz noch Spuren
islamischen Rechts vor allem bei den Tatbeständen der Tötung und Körperverletzung,
sowie zu Beginn in Art. 1 eine allgemeine salvatorische Klausel zugunsten des islamischen
Rechts.

4
Vgl. zum folgenden Üçok, C./Mumcu, A./Bozkurt,G., Türk Hukuk Tarihi, S. 342ff.
5
Siehe dazu Kapitel 1, Abschn.1, vgl. Gökcen,A., Osmanlı Ceza Kanunları , S. 96.
6
Üçok, C./Mumcu, A./Bozkurt, G., Türk Hukuk Tarihi, S. 344.
7
Vollständige Texte der Gesetze von 1840,1851 und 1858 bei Gökcen, A., Osmanlı Ceza Kanunları,
S.95-168. Eine deutsche Übersetzung des Strafgesetzbuchs von 1858 findet sich bei Nord, E. [Übers.],
Das türkische Strafgesetzbuch vom 28. Zilhidje 1274 (9. August 1858) mit Novelle vom 6. Djemazi-ül-
achyr 1329 (4. April 1911) und den wichtigsten türkischen Strafnebengesetzen, Berlin 1912.

385
Dieses Gesetz beanspruchte Geltung im gesamten osmanischen Reich. Das
bedeutete, dass es zum Beispiel in dem Gebiet des heutigen Iraks, Libanons, Syriens,
Jordaniens galt und seine Spuren hinterließ. In Ägypten dagegen, das schon seit
Jahrzehnten auch in der Strafgerichtsbarkeit einen Sonderweg gegangen war, galt
das Gesetz von 1855 (al-Qānūn al-humāyūnī) weiter, das eine Mischung aus dem
Kanun-i Cedid von 1851, dessen Übernahme in Ägypten die osmanische Regierung in
mühsamen Verhandlungen durchgesetzt hatte, sowie einer Reihe von Vorschriften aus
früher ergangenen ägyptischen Strafgesetzen darstellte. 8
Das französische Recht behielt zunächst weiterhin seinen Einfluss auf das osmanische
Recht. Das galt etwa für die Strafprozessordnung und das Gerichtsverfassungsgesetz
von 1879. Jetzt wurde zum Beispiel eine selbständige Anklagebehörde gegründet, die
Staatsanwaltschaft, die es im osmanischen Reich zuvor nicht gegeben hatte. Eine weitere
wichtige Neuerung war ferner etwa die Einführung eines Instanzenzugs mit erster und
zweiter Tatsacheninstanz und einem Kassationshof an der Spitze. Der starke Einfluss
des französischen Rechts im Bereich des Straf- und Strafprozessrechts sollte aber nicht
von Dauer sein. Es blieb keineswegs unbemerkt, dass das italienische Strafrecht in
den letzten Jahrzehnten des 19. Jahrhunderts international großes Ansehen gewann.
Der Codice Zanardelli, das italienische Strafgesetzbuch von 1889 galt weithin als das
fortschrittlichste und beste seiner Zeit. Das führte dann dazu, dass eine große Reform
des osmanischen Strafgesetzbuchs im Jahr 1911 sich schon deutlich am italienischen
Strafrecht orientierte.9
Nach dem Zusammenbruch des Osmanischen Reichs und der Gründung der
Türkischen Republik sollte auch das Rechtswesen auf neue Grundlagen gestellt
werden. Da die zeitlichen, persönlichen und sachlichen Ressourcen fehlten, umfassend
neue Gesetze auszuarbeiten, entschloss man sich zu einer Reihe von Übernahmen
ausländischer Gesetze. Im Strafrecht wurde jetzt der Schwenk vom französischen
zum italienischen Recht vollzogen und der Codice Zanardelli ins türkische Recht
übernommen, allerdings mit einigen Abweichungen. So sah der Codice Zanardelli im
Übernahmejahr 1926 bereits keine Todesstrafe mehr vor. Dazu konnte sich der türkische
Gesetzgeber damals nicht durchringen und behielt sie bei. Sie wurde zwar in der Türkei
zunehmend weniger vollstreckt, das letzte Mal 1984, wurde aber erst 2004 endgültig aus
dem Gesetz entfernt.10 Ein weiterer Punkt war etwa, dass das türkische Strafgesetzbuch
noch sehr viel differenzierte und zahlreichere Fälle des Fehlverhaltens von Beamten
unter Strafe stellte als es im Codice Zanardelli vorgesehen war. Andererseits wurden
etwa die dort noch bestehenden Sondervorschriften für das Duell nicht ins türkische
Strafgesetzbuch übernommen, eine Institution, mit der man nichts anzufangen wusste
8
Vgl. statt anderer ‘Abd al-Malik, Ğ., Al-Mausū‘a al-ğinā’īya, S. 502ff, Forstner,M., Der Allgemeine
Teil des ägyptischen Strafrechts, S. 24f., Peters, R., Crime and Punishment in Islamic Law, 136f.
9
Vgl. hierzu und zum Folgenden Tellenbach, S., Zum Straf- und Strafprozeßrecht in der Republik
Türkei 70 Jahre nach der Gründung, S. 145-170.
10
Ges. 5218 v. 14.7.2004.

386
und die mittlerweile auch in Europa seit langem obsolet ist.
Bei der Strafprozessordnung entschloss man sich ebenfalls zur Aufgabe des französisch
geprägten Gesetzes von 1876 und übernahm die deutsche Strafprozessordnung auf
dem Stand von 1929, allerdings auch hier mit einer Reihe von Änderungen. So wurde
_ wohl wegen des Mangels an ausgebildeten Juristen in den Zwanzigerjahren _ die
zweite Tatsacheninstanz, die Berufung (istinaf) gestrichen. Das Rechtsmittel gegen eine
erstinstanzliche Entscheidung war daher sofort die Revision an den Kassationshof in
Ankara (Yargıtay), der bald völlig überlastet war, was zu einer überlangen Dauer der
Rechtsmittelverfahren führte und zu Lasten der Qualität der Entscheidungen ging. Erst
die Reformgesetze, die 2005 in Kraft traten, sahen nach langen Diskussionen wieder die
Errichtung einer zweiten Tatsacheninstanz vor. Dennoch sind Berufungsgerichte aber
bis heute noch nicht eingerichtet worden. Ein weiterer wichtiger Unterschied liegt darin,
dass das türkische Strafverfahren bis heute keine Laienbeteiligung kennt. Im Gegensatz
zum deutschen Strafverfahren, wo Schöffen zumindest in den Tatsacheninstanzen eine
große Rolle spielen, kennt das türkische Recht nur Berufsrichter.
Bei den türkischen Reformgesetzen von 2005 ist schließlich an die Stelle des italienisch
geprägten Strafgesetzbuchs ein Gesetzbuch getreten, das zwar noch italienische
Züge hat, stellenweise aber auch durch das neue französische Strafgesetzbuch von
1994, besonders im Allgemeinen Teil aber auch stark vom deutschen Strafgesetzbuch
geprägt ist.11 Dazu kommen eine Reihe von Normen, die aufgrund völkerrechtlicher
Verpflichtungen zu schaffen waren, aber auch Lösungen, die durch die türkische
Rechtsprechung erarbeitet worden waren. Die neue türkische Strafprozessordnung
blieb weiterhin dem deutschen Strafprozessrecht verbunden, enthält aber auch neue
Entlehnungen aus dem französischen Strafprozess.12
Nach dem Auseinanderbrechen des Osmanischen Reichs gerieten Syrien und
Libanon zunächst unter französisches Mandat, das heutige Jordanien, ebenso wie der
Irak unter britisches. Was wurde nun aus dem osmanischen Recht? Im Irak trat 1919
der Baghdad Penal Code in Kraft, der trotz seines englischen Namens wenig englisches
Recht enthielten, sondern weiterhin wesentlich auf dem osmanischen Recht aufbaute,
mit einigen Anleihen aus dem ägyptischen Recht. Das Baghdad Law of Criminal
Procedure dagegen orientierte sich am meisten am sudanesischen Strafprozessrecht. 13
Beide Gesetze blieben bis 1969 in Kraft. An ihre Stelle traten dann Gesetze, die deutlich
vom ägyptischen Recht beeinflusst waren.14

11
Vgl. dazu Keçelioğlu, E., Der Einfluss des deutschen Strafgesetzbuches auf das neue türkische
Strafgesetzbuch.
12
Z.B. die Justizkontrolle (adli control, contrôle judiciaire) als mildere Maßnahme anstelle von
Untersuchungshaft, Art. 109ff tStPO.
13
Amin, S. H., Middle East Legal Systems, S.167, Mostafa,M.M., Principes de Droit Pénal des Pays
Arabes, S. 15.
14
Mostafa, M.M. Principes de Droit Pénal des Pays Arabes, S. 15, Sfeir, G., Modernization of the Law
in Arab States, S. 140.

387
In Syrien und Libanon machte sich der französische Einfluss sozusagen in zwei
Schüben bemerkbar, einmal indirekt durch die Tradition des osmanischen Rechts,
einmal direkt durch den Einfluss der französischen Mandatsherrschaftseit 1920. 15
Das osmanische Strafgesetzbuch galt aber weiter, bis in die Vierzigerjahre des letzten
Jahrhunderts, als es in seinem Kernland schon längst nicht mehr Bestand hatte.
Im Libanon kam es 1943 zum Erlass eines Strafgesetzbuchs, das mit 771 Artikeln
ausgesprochen detailliert ist. Es war im Original in Französisch abgefasst, dennoch war
der französische Einfluss auf dieses Gesetz nicht so stark, wie man nach der gesamten
politischen Situation hätte vermuten können. Freilich ging es weiterhin von einer
französischen Basis aus, vor allem durch das osmanische Strafgesetzbuch, das mit den
juristischen Traditionen des Landes harmonierte,16 nahm aber auch internationale
Entwicklungen auf. So soll die Kommission, die das Gesetz erarbeitete, bei ihren
Beratungen 60 ausländische Strafgesetzbücher herangezogen haben.17 Besonders das
italienische Recht wird an manchen Stellen als Vorbild deutlich, etwa durch die exakte
Begrifflichkeit. Auch schweizerische Einflüsse werden ausgemacht, nämlich bei den
Maßregeln der Sicherung.18 Das libanesische Strafgesetzbuch wurde wenige Jahre später,
1949, fast genau von Syrien übernommen.19 Auch die syrische Strafprozessordnung von
1950 orientierte sich an libanesischen StPO von 1948, aber auch direkt an französischen
und ägyptischen Quellen.20 Palästina war zwar britischem Mandat unterstellt, das
Organgesetz von Transjordanien von 1928 bestimmte jedoch, dass die osmanischen
Gesetze, die 1914 in Kraft waren, sofern sie nicht später ausdrücklich abgeändert
worden waren, in Kraft bleiben sollten.21 Daher blieb das osmanische Strafgesetzbuch
von 1858 in Jordanien so lange in Geltung wie in keinem anderen Gebiet des früheren
osmanischen Reichs, nämlich bis zum Erlass des provisorischen Strafgesetzbuchs von
1951. Dieses wiederum lehnte sich stark an das syrische Strafgesetzbuch an. Ihm folgte
schon wenige Jahre später, 1960, das heute noch geltende Strafgesetzbuch. Eine ähnliche
Geschichte hat die jordanische Strafprozessordnung aufzuweisen. Auch hier galt die
osmanische Strafprozessordnung, bis sie zunächst 1951, dann endgültig 1961 durch ein
neues Gesetz nach syrischem Vorbild ersetzt wurde.

15
Amin S. H., Middle East Legal Systems, S. 363.
16
Mostafa, M. M., Principes de Droit Pénal des Pays Arabes, S.16.
17
Sfeir, G., Modernization of the Law in Arab States, S. 138.
18
Siehe dazu im Einzelnen Nakib, A./El-Aougi, M., Droit Pénal et Procédure Pénale, S.90f. Auch
Tyan, E./ Baz, J., Le Droit Moderne au Liban et en Syrie, S. 348f, Mostafa, M.M., Principes de Droit
Pénal des Pays Arabes, S. 16.
19
Siehe Alyeh, S., Criminal Law and Procedure, S. 391f., Tyan, E./Baz,J., a.a.O., S. 356.
20
Amin, S. H., Middle East Legal Systems, S.361.
21
Amin, S. H., a.a.O., S.253.

388
2.1.2. Ägypten
Ägypten hatte wie bereits bemerkt, zwar das osmanische Strafgesetzbuch von
1851 (Kanun-i Cedid) weitgehend akzeptiert, war aber weiterhin einen eigenen Weg
gegangen.22 Von besonderer Bedeutung für die ägyptische Entwicklung war die
Tatsache, dass Ausländer einen Sonderstatus genossen und ihre Rechtsangelegenheiten
durch Konsulargerichte entschieden wurden. Das führte zu Rechtsunsicherheiten, da
häufig unklar war, welches Recht in einem Streitfall Anwendung finden würde. Diese
wurden zumindest wesentlich dadurch abgemildert, dass seit 1831/32 in Handelssachen
durch gemischte Gerichtshöfe (maÎākim muÌtaliÔa, tribunaux mixtes) entschieden
wurde, Gerichte in denen ägyptische und ausländische Richter amtierten und die
zuständig waren, wenn an einer Streitsache ein Ausländer beteiligt war. Im Strafrecht
gab es gemischte Gerichte dann seit 1875.23 Im Zusammenhang damit wurde auch ein
Strafgesetzbuch erlassen, das aber wegen seines auf die Verfahren vor den gemischten
Gerichten beschränkten Anwendungsbereichs keine große praktische Bedeutung
gewann. Erst 1883 erging ein Strafgesetzbuch, das bei den nationalen Gerichten
(maÎākim ahlīya, tribunaux nationaux) galt. Hier wurde der französische Einfluss
maßgeblich. noch stärker und näher, weil ja zahlreiche ausländische Juristen in Ägypten
selbst lebten und amtierten und als Gesprächspartner zur Verfügung standen. Etwa
20 Jahre später, 1904, erging ein neues Strafgesetzbuch, das zwar erlassen wurde, um
Rechtsentwicklungen in Ägypten, vor allem durch neue Vorschriften, einzuarbeiten,
in dem dann aber auch belgische, italienische und britische Einflüsse auszumachen
sind.24 Erst im Vertrag von Montreux von 1937 wurde die Abschaffung der gemischten
Gerichte mit einer Übergangszeit von 12 Jahren, also bis 1949, festgelegt. Ebenfalls 1937
trat ein weiteres neues Strafgesetzbuch in Kraft, das, wenn auch mit einer Reihe von
Änderungen, heute noch gilt, ferner 1950, nach dem Verschwinden der gemischten
Gerichte, eine neue Strafprozessordnung.25

2.1.3. Die Maghrebländer


Die Maghrebländer hatten und haben eine noch engere Bindung an das französische
Recht. Algerien war seit 1830 französische Kolonie, Tunesien wurde 1881, Marokko
1912 französisches Protektorat. Überall brachte Frankreich sein Recht mit und wenn

22
Zu den ägyptischen Strafgesetzen im 19. Jahrhundert vgl. eingehend‘Abd al-Malik, Ğ., Al-Mausū‘a
al-ğinā’īya, S. 502ff, Forstner, M., Der Allgemeine Teil des ägyptischen Strafrechts, S. 24f., Baer, G.,
Tanzimat in Egypt, S.29-49, Peters, Criminal Law in Nineteenth Century Egypt, 72ff, Peters, The
Codification of Criminal Law in Nineteenth Century Egypt, 214ff., Peters, Crime and Punishment in
Islamic law.
23
Vgl. Forstner, M., a.a.O. S. 75f.
24
Vgl. dazu im Einzelnen ‘Abd al-Malik, G., Al-Mausū‘a al-ğinā’īya, Bd. 5, S. 513ff.
25
Forstner, M., Der Allgemeine Teil des ägyptischen Strafrechts, S. 25ff.

389
es auch Rechtsgebiete gab, in denen das islamische Recht oder lokales Recht weiter
Bedeutung behielt, so waren doch Straf- und Strafprozessrecht Gebiete, in denen das
französische Recht maßgeblich wurde und trotz eigener Straf- und Strafprozessgesetze
nach der Unabhängigkeit der Maghrebländer weiterhin ist.

2.1.4. Iran
Noch ein Land, in dem das französische Recht erhebliche Bedeutung erlangen
sollte, was jedoch einige Jahrzehnte später geschah als in der Türkei, war Iran. Bereits
1911 erging dort eine Strafprozessordnung nach französischem und belgischem
Vorbild. Ein Strafgesetzbuch, das als Dekret des Ministerrats 1917 erging und an die
Stelle des bisher geltenden Gewohnheitsrechts treten sollte, wurde nie vom Parlament
bestätigt.26 So kam es erst 1926 zum Inkrafttreten eines Strafgesetzbuchs, das sich am
französischen Strafgesetzbuch orientierte, auch wenn es in Art. 1 noch vorsah, dass
Straftaten, die nach den Vorschriften des islamischen Rechts verfolgt werden, mit den
Strafen der Scharia geahndet werden und einige weitere Vorschriften des islamischen
Rechts bei den Sexualdelikten enthielt. Als nach der Islamischen Revolution 1979 die
Geltung islamischen Rechts zu einem der zentralen Grundprinzipien der Islamischen
Republik erklärt wurde, wurde auch das Strafgesetzbuch von 1926 in den Jahren 1982
und 1983 durch Gesetze ersetzt, die dieser Forderung Rechnung tragen sollten. Bei
genauerem Hinsehen zeigt sich jedoch, dass zwar das Îadd- und qiÒāÒ-Gesetz und das
diyat-Gesetz das islamische Kernstrafrecht wieder einführten, aber das Gesetz über die
islamischen Strafen von 1982 und das ta‘zīr-Gesetz von 1983 weiterhin im Wesentlichen
aus Vorschriften bestanden, die ihre französische Herkunft nicht verleugnen konnten.
Ersteres umfasste einen Allgemeinen Teil mit Regeln über die räumliche und
zeitliche Geltung des Gesetzes, Täterschaft und Teilnahme, Versuch, Konkurrenzen,
aber unter anderem auch Vorschriften zur Strafaussetzung zur Bewährung oder
vorzeitigen Entlassung. Letzteres enthielt einen Besonderen Teil mit vielen einzelnen
Strafvorschriften, in denen wie auch im Nebenstrafrecht vieles von dem früher geltenden
Recht erhalten geblieben ist. Hier kam der islamischen Theorie die Auffassung zugute,
dass ta’zīr-Strafen nach Ort und Zeit von der Obrigkeit im Rahmen der islamischen
Prinzipien erlassen werden konnten. Diese Begriffe waren eben sehr dehnbar. Bei einer
umfassenden Umarbeitung dieser Gesetze und Zusammenfassung in einem einzigen
Gesetz in den Neunzigerjahren zeigt sich sogar, dass in einer Reihe von Vorschriften
Formulierungen aus dem französischen Recht, die nach der Revolution entfernt worden
waren, wieder aufgenommen worden sind. Zwei Beispiele seien genannt. Zum einen die
Strafzumessungsregelungen bei dem Diebstahl, der nicht die Voraussetzungen einer Îadd-
Strafe erfüllt. Während das Gesetz von 1983 hier unterschiedslos für alle Fälle bis zu 74

26
Daftary, A.A.K., Geschichte und System des iranischen Strafrechts, S. 1.

390
Peitschenhieben vorsah, differenziert das jetzige Gesetz wiederum nach französischem
Muster. Es zählt eine Reihe von Strafschärfungsgründen auf, zum Beispiel Begehung zur
Nachtzeit, Begehung mit Waffen, Begehung zu mehreren und weiteres und bemisst die
Strafen danach, wie viel dieser Strafschärfungsgründe der oder die Täter verwirklicht
haben (Art. 561ff.). Der zweite ist Art. 630: Wenn ein Mann seine Frau beim Ehebruch
ertappt, kann er sie und den Ehebrecher töten und bleibt straffrei. Auch diese Vorschrift
kommt aus dem französischen Recht. Es gab sie auch in vielen kontinentaleuropäischen
Rechten, und sie ist meist erst in den Siebziger- oder gar Achtzigerjahren abgeschafft
worden, so in Frankreich, Italien oder Spanien.27 Auffallend ist allenfalls, dass es der
iranische Gesetzgeber für notwendig hält, ausdrücklich zu betonen, dass der Täter nur
den Mann töten dürfe, wenn dieser die Frau vergewaltigt.

2.2. Englisches Recht


Auch das englische Recht gewann in Teilen der muslimischen Welt Einfluss, vor
allem in Indien. Dieser Einfluss wurde aber zunächst vorsichtig ausgeübt. Seitdem
England sich in Indien festgesetzt hatte, wurde auch versucht, in den Gebieten, in denen
islamisches Recht galt, dieses zu beeinflussen, aber eher vorsichtig.28 Den Briten missfiel
am islamischen Recht einerseits die Rechtsunsicherheit bei den Verhaltensweisen,
die mit ta‘zīr-Strafen bestraft werden konnten, andererseits die vielen Möglichkeiten,
einer Îadd-Strafe zu entgehen und bei den mit qiÒāÒ zu bestrafenden Taten die
Verfügungsmöglichkeit Privater über die Strafe. So wurden im Bereich der mit ta‘zīr-
Strafen zu ahnenden Taten gesetzliche Regelungen erlassen. Bei den Îadd und qiÒāÒ-
Strafen, die man als solche nicht ändern konnte und wollte, erhielten die Muftis,
die den britischen Richtern zur Seite standen und sie über das islamische Recht zu
instruieren hatten, Anweisungen, die zu einem Ergebnis führten, das dem britischen
Rechtsempfinden eher entsprach. Beispielsweise hatten sie bei Zeugen stets davon
auszugehen, dass sie Muslime von gutem Ruf seien (und ihr Zeugnis damit verwertbar
war), oder bei Tötungsdelikten den Fall so zu beurteilen, als ob alle Erben die talio verlangt
hätten (was zur Todesstrafe führte).29 Erst 1860 wurde der Indian Penal Code erarbeitet.
Dass es überhaupt dazu kam, ist auch deswegen von Interesse, weil Kodifizierung ja eher
eine Sache des kontinentaleuropäischen Rechts ist, während das Common Law eher ein
Fallrecht ist. Das schlägt sich auch in der Gesetzestechnik nieder, die mit zahlreichen
gesetzlichen Definitionen und Beispielen arbeitet.30 Dieser Indian Penal Code gilt nicht

27
Vgl. dazu Tellenbach, S., Rechtsvergleichende Zusammenfassung, S. 787. In der Türkei wurde der
ähnliche Art. 462 StGB erst 2003 abgeschafft.
28
Zur Entwicklung des Anglo-Muhammadan Law im Strafrecht siehe Peters , R., Crime and
Punishment in Islamic Law, S. 109-119.
29
Peters, R., a.a.O., S.111ff.
30
Mostafa, M.M., Principes de Droit Pénal des Pays Arabes, S.16.

391
nur bis heute, natürlich mit einer Reihe von Änderungen, in Indien, sondern auch in
Pakistan und Bangladesh. Nach Errichtung des anglo-ägyptischen Kondominiums
im Sudan wurde 1899 ein Straf- (und ein Strafprozessgesetz) in Kraft gesetzt, das
auf dem britischen Kolonialrecht, vornehmlich einer vereinfachten Form des Indian
Penal Code, basierte, wobei noch Spielraum für lokales Recht blieb.31 Der Indian Penal
Code blieb auch die Grundlage der späteren sudanesischen Strafgesetzbücher.32 Selbst
die Strafgesetzbücher von 1983 und 1991, die eine Re-Islamisierung des Strafrechts
bewirken sollten, können dieses Vorbild nicht verleugnen.33 Ähnliches lässt sich vom
pakistanischen Strafrecht sagen. Obwohl Ende der Siebzigerjahre eine Reihe sehr
detaillierter Gesetze zum islamischen Strafrecht verabschiedet wurden, blieben die
zentralen Regelungen bestehen wie bisher.34Auch in Malaysia ist das Strafrecht stark vom
Indian Penal Code geprägt, auch wenn inzwischen in einigen Provinzen, beispielsweise
Kelantan 1993, Vorschriften des islamischen Strafrechts wieder eingeführt wurden.35

3. Wanderungen von Menschen und Büchern


So wichtig wie die gesetzgeberischen Regelungen für einen Rechtstransfer sein
mögen, es gibt weitere Umstände, die hierfür von großer Bedeutung sind. Es sind
zum einen die Menschen, die mit dem Recht umgehen. So haben etwa bis weit ins
20. Jahrhundert viele junge Ägypter in Frankreich studiert. Als in Ägypten eine volle
Juristenausbildung möglich war, gingen viele junge Juristen zur Promotion nach
Frankreich und noch später promovierten sie zwar in Ägypten verbrachten aber einen
Teil ihrer Vorbereitung der Doktorarbeit in Frankreich, gelegentlich in Italien.36 Ähnliches
gilt für Iran. Auch aus der Türkei gingen viele Doktoranden nach Mitteleuropa, allerdings
wenn sie Strafrechtler waren, eher nach Italien und Deutschland. Wenn sie dann später
ihre Doktorarbeiten veröffentlichten, enthielten und enthalten ihre Fußnoten und ihre
Bibliographie zahlreiche Werke zum Recht der Länder, in denen sie gearbeitet hatten.
In ihren Doktorarbeiten und späteren Arbeiten finden sich regelmäßig Darstellungen
von Rechtsproblemen, zu denen es bisher in ihrem Heimatland keine Literatur gab, die
häufig noch gar nicht diskutiert worden waren und die so in dem Heimatland des jungen
Wissenschaftlers zum Bewusstsein gebracht werden. Manchmal fragt sich dann sogar,
ab wann kann man sagen, dass die Lösung eines Problems Teil eines bestimmten Rechts
ist. Eindeutig ist die Frage, wenn eine gesetzliche Regelung vorliegt. Man wird auch sagen
31
Köndgen, O. ,Das islamisierte Strafrecht des Sudan, S. 18. Mustafa, Z., Common Law in the Sudan,
S. 43ff.
32
Vgl. Mahmood, T., Criminal Law Reform in Muslim Countries, S. 320.
33
Siehe dazu näher Köndgen,O. a.a.O. S. 91.
34
Vgl. zum islamischen Strafrecht in Pakistan Peters, R., Crime and Punishment in Islamic Law, S.
155ff.
35
Mahmood, T., Criminal Law Reform in Muslim Countries, S. 328ff.
36
Forstner, M., Der Allgemeine Teil des ägyptischen Strafrechts, S. 36f.

392
können, dass ein Recht dann eine Lösung übernommen hat, wenn die Rechtsprechung
sie anerkannt hat. Aber wie ist es, wenn „nur“ die Wissenschaftler darüber diskutieren?
Wenn nur ein einziger eine Lösung vertritt und einige wenige weitere in ihrem Lehrbuch
in wenigen Zeilen darauf hinweisen, wie es derzeit zum Beispiel mit dem neuen
deutschen Rechtfertigungsgrund des erlaubten Risikos37 in der Türkei der Fall ist, kann
man dann schon sagen, die Rechtsfigur sei transferiert worden? Wohl eher nein. Aber
was ist, wenn sie von der überwiegenden Meinung in der Literatur gutgeheißen wird,
die Rechtsprechung aber (noch) nicht mitmacht? Hier ist es eher fraglich.
Aber gehen wir weiter zum Transfer durch Menschen. Wie viele arabische
Studenten aus den Golfstaaten und anderen arabischen Ländern sind zum Jurastudium
nach Kairo oder Damaskus gegangen und haben, das, was sie dort gelernt haben, in
ihre Heimatstaaten mitgenommen? Wie viele ägyptische oder syrische Professoren
haben in den Golfstaaten im Jemen, in Libyen oder gar in Marokko gelehrt und
publiziert. Ein berühmter ägyptischer Professor schreibt auch ein Lehrbuch über
libanesisches Strafrecht.38 Ein gebürtiger Syrer schreibt im Laufe seines Lebens ein
Lehrbuch zum syrischen Strafrecht, dann zum libanesischen Strafrecht, etwas später
zum marokkanischen Strafrecht und schließlich zum kuwaitischen Strafrecht.39
Man kann davon ausgehen, dass sich seine Sichtweisen in vielen Punkten in den
Lehrwerken für verschiedene Länder nicht wesentlich unterscheiden. Und sehen wir die
Literaturverzeichnisse der Publikationen aus den arabischen Ländern an. Bücher zum
Strafrecht, die aus den Maghrebstaaten kommen, enthalten in ihrem Literaturverzeichnis
bis heute einerseits sehr viele in Frankreich publizierte Bücher, dann aber auch Titel
aus Ägypten, aus dem Libanon, in geringerem Maße aus Syrien, dem Irak und anderen
Ländern. Bücher aus dem eigenen Land sind weit in der Minderzahl. Auch in den
nahöstlichen Staaten, ja auch Saudi-Arabien und den Golfstaaten, im Jemen und in
Libyen führen Publikationen aus Ägypten die Bibliographien an, gefolgt von Werken aus
dem Libanon und Syrien. Diese Länder strahlen bis heute in die ganze arabischsprachige
muslimische Welt aus.40

4. Rechtstransfer heute: eine Schlussbemerkung


Die Zeiten des Transfers von Recht durch die völlige oder teilweise Übernahme eines
fremden Rechts sind heute vorbei. Weltweit hat in den letzten Jahren auch im Bereich des

37
Siehe Ünver, Y.,İzin Verilen Risk, Istanbul 1998.
38
Naguib Hosni. ŠarÎ qānūn al-‘uqūbāt al-lubnānīya, Beirut 1975.
39
‘Abd al-Wahhab Íaumad. UÒūl al-muÎakamāt al-ÊazāÞīya, Damaskus 1952, Al- Iğrām siyāsī, Beirut
1963, Al-Qānūn al-Êinā’ī ’l-maġribī, Casablanca 1968, Al-WasīÔ fi-’l-iğrā’āt al-ğazā’īya al-kuwaitīya,
Kuwait 1982.
40
Vgl. hierzu auch Forstner, M., Der Allgemeine Teil des ägyptischen Strafrechts, S. 39f mit zahlreichen
Beispielen.

393
Rechts eine internationale Verflechtung eingesetzt, die vor wenigen Jahrzehnten noch
unvorstellbar gewesen wäre. Völkerrechtliche Abkommen, die allen Staaten offenstehen,
verpflichten die Beitretenden zum Erlass bestimmter Rechtsnormen, Wissenschaftler
tauschen sich länderübergreifend aus. Internationale Organisationen erarbeiten
Lösungsmöglichkeiten und empfehlen sie. Man denke hier etwa an die Bekämpfung der
organisierten Kriminalität, des Rauschgifthandels oder des Terrorismus. Viele Staaten
können sich und wollen sich die darin liegenden Möglichkeiten zunutze machen. Hier
sind auch die muslimischen Staaten zunehmend beteiligt, nicht mehr im Wege eines
einseitigen Transfers, sondern in einem vielseitigen Austausch.

Literatur
‘Abd al-Malik, Ğ., Al-Mausū‘a al-ğinā’īya, Bd. 5. Beirut 1942.
Alyeh, S. Criminal Law and Procedure. In: El-Gemayel, A.E. ed., The Lebanese Legal
System vol. 1, Washington 1985, S. 391-411.
Amin, S.H., Middle East Legal Systems, Glasgow 1985, XV+434 S.
Baer, G., Tanzimat in Egypt _ The Penal Code. In: BSOAS 26(1963), S.29-49.
Daftary, A.A.K., Geschichte und System des iranischen Strafrechts. Bonn 1935,
XVI+260 S.
Forstner, M., Der Allgemeine Teil des ägyptischen Strafrechts. Baden-Baden 1986,
256 S.
Gökcen, A., Tanzimat Dönemi Osmanlı Ceza Kanunları ve bu Kanunlardaki Ceza
Müeyyideleri, Istanbul 1989, XV+174 S.
Keçelioğlu,E. Der Einfluss des deutschen Strafgesetzbuches auf das neue türkische
Strafgesetzbuch. Hamburg 2009, XIV+197 S.
Köndgen, O., Das islamisierte Strafrechts des Sudan. Von seiner Einführung 1983 bis
Juli 1992. Hamburg 1992, 145 S.
Mahmood, T., Criminal Law Reform in Muslim Countries: Glimpses of Traditional
and Modern Legislation. In: Criminal Law in Islam and the Muslim World, Mahmood, T.,
ed., Delhi 1996, S. 311-339.
Mostafa, M.M., Principes des Droit Pénal des Pays Arabes, Paris 1973, 190 S.
Mustafa, Z., The Common Law in the Sudan, Oxford 1971, XV+272 S.
Nakib, A./El-Aougi, M., Droit Pénal et Procédure Pénale, in: Le Droit Libanais II. Sous
la direction de Catala, P. et Gervais, A., Paris 1963, S. 89-131.
Peters, R., Crime and Punishment in Islamic Law- Theory and Practice from the
Sixteenth to the Twenty-First Century. Cambridge 2005, X+219 S.
Peters, R., Islamic and Secular Criminal Law in Nineteenth Century Egypt: The Role
and Function of the Qadi. In: Islamic Law and Society IV(1997), 70-90.
Peters, R., The Codification of Criminal Law in Nineteenth Century Egypt: Tradition
or Modernization? In: Abun-Nasr, J.M., Spellenberg, U., Wanitzek, U. eds., Law, Society
and National Identity in Africa, Hamburg 1990, S. 211-225.

394
Sfeir, G. N., Modernization of the Law in Arab States. San Francisco- London-Bethesda
1998, VII+275 S.
Tellenbach, S., Zum Straf- und Strafprozeßrecht in der Republik Türkei 70 Jahre nach
der Gründung. In: H. Scholler/S.Tellenbach, Westliches Recht in der Republik Türkei 70
Jahre nach der Gründung, Baden-Baden 1996, S. 145-170.
Tellenbach, S., Rechtsvergleichende Zusammenfassung. In: Tellenbach, S. (Hrsg.), Die
Rolle der Ehre im Strafrecht, Freiburg/ Berlin 2007, S. 723-807.
Tyan, E./ Baz, J., Le Droit Moderne au Liban et en Syrie. In: Handbuch der Orientalistik,
Abt. 1 der Nahe und Mittlere Osten, Ergänzungsband III, Spuler, B.,(Hrsg.), Leiden 1964,
S. 344-35.
Üçok, C./Mumcu, A./Bozkurt, G., Türk Hukuk Tarihi, 13. Aufl. Ankara 2008,
XVIII+423 S.

395
АННА МАРГАРЯН

НЕКОТОРЫЕ ПРОБЛЕМЫ НАКАЗАНИЯ


НЕСОВЕРШЕННОЛЕТНИХ В РЕСПУБЛИКЕ АРМЕНИЯ
Проблема противодействия преступности несовершеннолетних в Республике
Армения является одним из первостепенных задач, стоящих перед правоохрани-
тельными органами. Хотя традиционно в Армении число преступлении, соверша-
емых несовершеннолетними, не велико, однако важность контроля над преступ-
ным поведением несовершеннолетних никогда не было недооценено.

График 1. Преступность несовершеннолетних в РА за 1980-2015 гг (в


абсолютных цифрах)

Борьба с преступностью несовершеннолетних преимущественно лежит в


сфере ее предупреждения, однако не менее важным является вопрос об уголовной
ответственности и наказания несовершеннолетних.
Часть первая статьи 24 Гражданского кодекса РА гласит, что несовершенно-
летним является лицо не достигшее возраста 18 лет. В то же время, согласно статье
1 Конвенции ООН о правах ребенка, `... ребенком является каждое человеческое
существо до достижения 18-летнего возраста,... ~, следовательно, при реагирова-
нии на преступления совершенные несовершеннолетними, государство, учиты-
вая психологические особенности ребенка, должно обеспечивать более мягкий
подход. В частности, многочисленные психологические исследования свидетель-
ствуют о том, что по сравнению с совершеннолетними, несовершеннолетние со-
вершившие преступления не способны полностью осознавать последствия своего
поведения, противостоять влиянию извне, а также имеют ограниченные способ-

396
ности при самостоятельном принятии решений. Кроме того, несовершеннолет-
ние более ранимы и чувствительны к ограничениям и лишениям, которые явля-
ются составным элементом наказания.
Согласно статье 24 действующего Уголовного кодекса РА, уголовной ответ-
ственности подлежит лицо достигшее возраста 16 лет до совершения преступле-
ния. Лица достигшие 14 лет до совершения преступления, могут быть привлечены
к уголовной ответственности за убийство, умышленное причинение тяжкого вре-
да здоровью человека или вреда средней тяжести, похищение человека, изнасило-
вание, насильственные действия сексуального характера, разбой, кражу, грабеж,
вымогательство, незаконное завладение автомобилем или иным транспортным
средством без цели хищения, умышленное уничтожение или повреждение иму-
щества при отягчающих обстоятельствах, хищение или вымогательство оружия,
боеприпасов, взрывчатых веществ или устройств, наркотиков или психотропных
веществ, порчу транспортных средств или средств связи, хулиганство.
В науке уголовного права разногласия высказаны как относительно возраста
уголовной ответственности, установленной УК РА, так и круга деяний, за совер-
шение которых уголовная ответственность наступает с 14 лет. Однако, в рамках
представленной работы, эти вопросы не будут затронуты, а основной акцент бу-
дет сделан на анализ тех видов наказания, которые могут быть применены к несо-
вершеннолетним, совершившим преступления.
Статья 86 действующего Уголовного кодекса РА предусматривает те виды на-
казания, которые судом могут быть применены к несовершеннолетним. Фактиче-
ский, система наказаний несовершеннолетних включает:
штраф,
общественные работы,
арест,
лишение свободы на определенный срок.
Но возникает правомерный вопрос: в состоянии ли представленная система
наказаний обеспечить неотвратимость уголовной ответственности несовершен-
нолетних, совершивших преступления? Может ли она привести к реализации це-
лей наказания _ восстановлению социальной справедливости, исправлению лица,
совершившего преступления и предупреждению преступлений?
Чтобы получить ответ на этот вопрос, необходимо обратить внимание, как на
законодательное регулирование, так и практику применения упомянутых видов
наказаний.
Согласно статистическим данным, представленным Национальной стати-
стической службой РА, число несовершеннолетних осужденных не велико. Так, в
2013 году, 352 несовершеннолетних лиц было привлечено к уголовной ответствен-
ности за совершение преступления, однако только 83 из них были осуждены. В
2014 году эти показатели составили соответственно 335 и 87.

397
Таблица 1. Несовершеннолетние осужденные в РА, 2004-2014 гг (в
абсолютных цифрах1)
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
осужденные 222 192 168 179 178 166 176 110 89 83 87

В 2013 году 83.1% несовершеннолетних осужденных (69 несовершеннолетних)


были приговорены к лишению свободы, но к 63.8% из них (44 несовершеннолет-
ним) было применено условное осуждение2. В 2014 году приговором суда лише-
ние свободы было назначено к 71.3% несовершеннолетним осужденным (62 ли-
цам), однако к 59.7% из них (37 несовершеннолетним) было применено условное
осуждение3.
Приведенные данные свидетельствуют о том, что в Республике Армения к не-
совершеннолетним осужденным чаще всего применяется наказание в виде лише-
ния свободы, однако, осознавая негативные последствия изоляции несовершен-
нолетнего от семьи, общества4, в большинстве случаев суды приняли решение о
применении института условного осуждения.
Тот факт, что лишение свободы лица, особенно несовершеннолетнего, имеет
негативное воздействие на его развитие, социализацию, более того, часто стано-
вится предпосылкой для его дальнейшего преступного поведения, было отмечено
в работах многих ученых5. Именно поэтому, в настоящее время, одной из акту-
1
Steinberg, Laurence; Scott, Elizabeth. Less Guilty by Reason of Adolescence: Developmental
Immaturity, Diminished Responsibility, and the Juvenile Death Penalty.American Psychologist, Vol
58(12), Dec 2003, стр. 1009-1018; Andrew Von Hirsch.Proportionate Sentences for Juveniles.How
Different than for Adults? Punishment & Society  April 2001  vol. 3  no. 2,  стр. 221-236; Zimring,
Franklin; E.Grisso, Thomas; Schwartz, Robert.Penal proportionality for the young offender: Notes
on immaturity, capacity, and diminished responsibility.Youth on trial: A developmental perspective
on juvenile justice. , Chicago, IL, US: University of Chicago Press, vi, 2000, стр. 271-289; Praveen,
Kambam and Christopher, Thompson. The development of decision-making capacities in children
and adolescents: Psychological and neurological perspectives and their implications for juvenile
defendants. Behavioral Sciences & the Law, Special Issue: The Neuroscience and Psychology of Moral
Decision Making and the Law Volume 27, Issue 2,  March/April 2009, стр. 173-190.
2
2013г. Отчет об осужденных несовершеннолетних, http://www.court.am/?l=lo&id=50&cat_
id=0&page_ num=3
3
2014 г. Отчет об осужденных несовершеннолетних, http://www.court.am/?l=lo&id=50&cat_
id=0&page_ num=1
4
Чеснокова Е. А. Актуальные проблемы применения штрафа в отношении несовершеннолет-
них, осужденных за имущественные преступления. Юридическая наука и практика: Вестник
Нижегородской академии МВД России, Выпуск № 2 (11) / 2009, стр. 179.
5
Аденес И. Наказание и предупреждение преступлений. М., 1979. стр. 255; Михайловская И. Б.,
Кузьминский Ю. Ф., Мазаев Ю. Н. Преступность: что мы знаем о ней. Милиция: что мы думаем
о ней. _ М., 1994; Корецкий Д. А., Тулегенов В. В. Криминальная субкультура и ее криминологи-
ческое значе- ние. СПб., 2006, стр. 138; Clear T., Rose D., Ryder J. Incarceration and the community:

398
альных задач, стоящих перед государствами, в том числе и Республикой Армения,
при формировании и реализации уголовной политики, является внедрение и при-
менение альтернативных мер к лишению свободы. Следовательно, необходимо
понять причину такого широкого применения наказания в виде лишения свобо-
ды к несовершеннолетним в Республике Армения, а также выявить факторы, пре-
пятствующие эффективности таких видов наказания как штраф, общественные
работы и арест.
В первую очередь, причины низкого уровня эффективности названных видов
наказания надо искать в сфере их законодательного урегулирования.
Согласно УК РА, штраф применяемый к несовершеннолетним _ денежное
взыскание, назначаемое за совершение преступлений небольшой и средней тя-
жести, в размере от десятикратного до пятисот кратного размера минимальной
заработной платы, установленной в Республике Армения на момент назначения
наказания. Штраф применяется при наличии у несовершеннолетнего самостоя-
тельного заработка (дохода) или такого имущества, на которое может быть обра-
щено взыскание.
Если осуждаемый, исходя из личного или материального положения, не в
состоянии немедленно и полностью уплатить штраф, то суд устанавливает срок
уплаты не свыше одного года или разрешает ему уплатить штраф по частям в тот
же срок. Указанная льгота утрачивает силу, если части назначенной суммы не
уплачиваются осуждаемым вовремя.
В то же время, часть четвертая статьи 51 УК РА предусматривает, что в слу-
чае невозможности уплаты штрафа суд может заменить штраф или неуплачен-
ную часть штрафа общественными работами из расчета пять часов общественных
работ за минимальную заработную плату. Однако, на практике данная норма не
может быть применена, так как данная норма была признана недействительной
Постановлением ՍԴՈ-1082 Конституционного Суда РА от 23 апреля 2013, по-
скольку при замене штрафа общественными работами законодатель не предусмо-
трел `…дифференцированный подход между невозможностью уплаты штрафа и
обстоятельствами уклонения от уплаты~.
Из представленной формулировки штрафа следует, что на законодательном
уровне фактический неурегулированным остается вопрос о том, какие послед-
ствия возникают при уклонении от уплаты штрафа. Естественно, этот вопрос в
основном возникает в случаях, когда штраф к осужденному несовершеннолетне-
му был назначен при наличии у него самостоятельного заработка (дохода). На-
личие в правоприменительной практике случаев уклонения от уплаты штрафа и
отсутствие механизма адекватного реагирования на них, у суда формируют обо-
снованную позицию о нецелесообразности применения штрафа, так как осужден-
ный в такой ситуации фактический остается ненаказанным и цели наказания не

The problem of removing and returning offenders. Crime & Delinquency, 2001.

399
реализуются.
Однако, как кажется, низкие показатели назначения штрафа к несовершенно-
летним имеет и иную объективную причину: в РА несовершеннолетние 14-18 лет,
как правило, не имеют ни самостоятельного заработка, ни имущества, на которое
может быть обращено взыскание и поэтому суды ограничены в возможности при-
менения штрафа к несовершеннолетним. Более того, с позиции обеспечения целей
наказания, правильнее будет законодательно укрепить возможность применения
штрафа к несовершеннолетним при наличии собственного заработка (дохода) или
имущества, приобретенного за счет собственных средств, на которое может быть
обращено взыскание.
К несовершеннолетним, совершившим преступление могут быть применены
также общественные работы, которые являются альтернативой лишению сво-
боды. Согласно статье 54 УК РА, общественные работы состоят в выполнении
осужденным в свободное от основной работы или учебы время неоплачиваемых
работ в пользу общества, в местах определенных компетентным органом. Обще-
ственные работы устанавливаются на срок от двухсот семидесяти до двух тысячи
двухсот часов, за совершение преступлений небольшой и средней тяжести, при
условиях, что срок лишения свободы не превышает двух лет. Общественные ра-
боты назначаются в качестве альтернативного лишению свободы вида наказания
с письменного согласия осуждаемого лица в порядке, установленном Уголовным
кодексом. В случае злостного уклонения от выполнения общественных работ суд
заменяет неотбытую часть общественных работ арестом или лишением свободы
на определенный срок из расчета три часов общественных работ за один день аре-
ста или лишения свободы.
В части четвертой статьи 54 УК РА, перечислены те лица, к которым обще-
ственные работы не могут быть применены, в частности, данная норма гласит: `
Общественные работы не назначаются лицам, признанным инвалидами первой
или второй группы, лицам, не достигшим к моменту вынесения приговора шест-
надцати лет, лицам пенсионного возраста, беременным женщинам и находящим-
ся на срочной военной службе военнослужащим.~
Из представленной формулировки вытекает, что общественные работы могут
быть назначены не ко всем несовершеннолетним, а только к тем, кто достиг к мо-
менту вынесения приговора шестнадцати лет. Кроме того, обязательным услови-
ем для применения общественных работ является наличие письменного согласия
осужденного о применении к нему названного вида наказания. На практике же
несовершеннолетние предпочитают воздержаться от выражения такого согласия,
отчетливо понимая, что за совершение преступлений небольшой или средней тя-
жести суд применит условное осуждение, а круг ограничений предусмотренных в
рамках данного института существенно меньше тех, предусмотренных при при-
менении общественных работ.

400
Интересно, что законодатель не применил дифференцированный подход при
установлений продолжительности общественных работ для совершеннолетних и
несовершеннолетних, для обоих предусмотрев общественные работы на срок от
двухсот семидесяти до двух тысячи двухсот часов. В первую очередь, сам факт та-
кой длительной продолжительности общественных работ представляется необо-
снованным. Более прогрессивным кажется подход, который предложен в проекте
нового УК РА: установление срока общественных работ сроком от шестидесяти
до двухсот семидесяти часов. Однако и в проекте нового УК РА, отсутствует диф-
ференцированный подход при установлений продолжительности общественных
работ для осужденных лиц, совершившим преступление до и после достижения
совершеннолетия. Думается, что правильнее будет пересмотреть данный подход
и на законодательном уровне закрепить более короткие сроки для несовершенно-
летних.
Другие виды наказания, применяемых к несовершеннолетним, связаны с ли-
шением свободы. Статья 88 УК РА гласит, что арест на срок от пятнадцати дней до
двух месяцев назначается лицу, достигшему шестнадцати лет на момент вынесе-
ния приговора. Арест заключается в содержании осужденного в условиях строгой
изоляции от общества в виде содержания в неволе в исправительном учреждении.
Арест назначается при совершении преступлений небольшой и средней тяжести.
Вопрос целесообразности применения ареста к несовершеннолетним являет-
ся спорным в науке уголовного право. Так, М.Д. Шаргородский считает, что при-
менение ареста нецелесообразно, так как невозможно добиться исправления лица
за столь короткий срок6. Аналогичного мнения придерживается и В.М. Степа-
шин, который считает, что тех целей, которые преследует наказание в виде ареста,
можно с успехом и меньшими затратами достичь при применении наказания в
виде лишения свободы7.
Много и ученых, которые убеждены, что арест является эффективным ви-
дом наказания. Шок от кратковременных, но весьма существенных, интенсивных
ограничений,  действительно способен предотвратить совершение осужденным в
будущем новых преступлений8.
Однако, вопрос в том, что настоящее, законодательное урегулировании аре-
ста как вида наказания, применяемом к несовершеннолетним, противоречит тре-
бованиям ряда международно-правовых актов. Например, действующий уголовно
исполнительный кодекс РА не предусматривает обеспечение получения образова-
6
Степашин В. М. Арест как вид уголовного наказания. Вестник Омского университета. Се-
рия: Право. 2011. № 4 (29), стр. 130-134.
7
Комментарий к Уголовно-исполнительному кодексу Российской Федерации. М., 1997, стр.
136; Базунов В. Арест как вид уголовного наказа ния // Преступление и наказание , 1998, № 4,
стр. 53
8
http://www.hrpublishers.org/site/site-files/library/Sb-02.pdf; Europe Council documents collection
in the sphere of human rights protection and struggle against criminality. _ M., 1998, стр. 223

401
ния для несовершеннолетних осужденных, в то время как статья 77 `Минималь-
ных стандартных правил обращения с заключенными~ гласит, что обучение негра-
мотных и молодых заключенных следует считать обязательным. Те же требования
предусмотрены также в статьях 72-82 Европейских пенитенциарных правил.
Аналогичные нормы содержатся также в Минимальных стандартных прави-
лах Организации Объединенных Наций, касающиеся отправления правосудия
в отношении несовершеннолетних (Пекинские правила). Статья 26.2 названных
правил предусматривает, что `несовершеннолетним в исправительных учрежде-
ниях должен обеспечиваться уход, защита и вся необходимая помощь — социаль-
ная, психологическая, медицинская, физическая, а также помощь в области обра-
зования и профессиональной подготовки, — которые им могут потребоваться с
учетом их возраста, пола и личности, а также интересов их полноценного разви-
тия~.
Следовательно, настоящее урегулирование наказания в виде ареста пробле-
матично и уголовно-исполнительным кодексом РА должны быть предусмотрены
гарантии обеспечения права на образование лицам, осужденным к аресту.
Озабоченность вызывают также сроки ареста, применяемые к несовершен-
нолетним _ от пятнадцати дней до двух месяцев. Правильнее будет сокращение
продолжительности ареста для осужденных несовершеннолетних от десяти дней
до одного месяца.
Однако, самая важная проблема при урегулировании наказания в виде ареста,
связана с кругом тех преступных деяний, за совершение которых он может быть
применен. В соответствии со статьей 88 УК РА, арест может быть применен при
совершении преступлений небольшой и средней тяжести, в то время как пункт
с) статьи 17.1 Минимальных стандартных правил Организации Объединенных
Наций, касающиеся отправления правосудия в отношении несовершеннолетних
(Пекинские правила) гласит: `...несовершеннолетнего правонарушителя не следу-
ет лишать личной свободы, если только он не признан виновным в совершении
серьезного деяния с применением насилия против другого лица или в неодно-
кратном совершении других серьезных правонарушений, а также в отсутствие
другой соответствующей меры воздействия...~9. Более того, в статье 19.1 упомя-
нутых правил установлено, что помещение несовершеннолетнего в какое-либо
исправительное учреждение всегда должно быть крайней мерой, применяемой в

9
Предствленный перевод статьи 17.1 Пекинских правил на русский язык представляется не
совсем точной. Из приведенного текста получается, что лишение свободы может быть приме-
нено к несовершеннолетнему в 3 случаях: при совершении серьезного деяния с применением
насилия против другого лица, при неоднократном совершении других серьезных правонару-
шений, а также в отсутствие другой соответствующей меры воздействия...~. В английском же
тексте предусмотрени 2 основания: при совершении серьезного деяния с применением насилия
против другого лица или при неоднократном совершении других серьезных правонарушений,
при условий отсутствия других соответствующих меры воздействия.

402
течение минимально необходимого срока.
Получается, что согласно Пекинским правилам, применение ареста к несо-
вершеннолетнему возможно в следующих случаях:
При совершении серьезного деяния с применением насилия против другого
лица,
При неоднократном совершении других серьезных правонарушений.
При этом, в обоих случаях несовершеннолетний может быть лишен свободы,
если отсутствовали другие соответствующие меры воздействия.
Хотя Пекинские правила не уточняют, что необходимо понимать под поня-
тиями `серьезное деяние~ или `серьезное правонарушение~, однако понятно, что
вряд ли можно к ним отнести преступления небольшой и средней тяжести. Сле-
довательно, применение ареста как вида наказания за совершение преступлений
небольшой и средней тяжести в содержательном плане не соответствует требова-
ниям Пекинских правил.
Учитывая вышесказанное, целесообразнее кажется, предложение исключить
арест как вид наказания из системы наказаний применяемых за совершение пре-
ступление лицами не достигших 18 лет.
В настоящее время суды к осужденным несовершеннолетним чаще всего при-
меняют лишение свободы на определенный срок. Согласно УК РА, лишение сво-
боды на определенный срок заключается в изоляции осужденного от общества в
виде содержания в неволе в исправительном учреждении.
Лишение свободы назначается несовершеннолетним:
1) за преступление небольшой тяжести _ на срок не свыше 1 года, а за престу-
пление средней тяжести _ на срок не свыше трех лет;
2) за тяжкое или особо тяжкое преступление, совершенное до достижения
шестнадцати лет, _ на срок не свыше семи лет;
3) за тяжкое или особо тяжкое преступление, совершенное в возрасте от
шестнадцати лет до достижения восемнадцати лет, _ на срок не свыше десяти лет.
Статья 90 УК РА гласит, что лицам, совершившим преступление средней тя-
жести, тяжкое или особо тяжкое преступление до достижения шестнадцати лет,
лишение свободы по совокупности преступлений не может превышать семи лет.
Лицам, совершившим преступление средней тяжести, тяжкое или особо тяжкое
преступление в возрасте от шестнадцати лет до достижения восемнадцати лет,
лишение свободы по совокупности преступлений не может превышать десяти
лет. Окончательное наказание по совокупности приговоров в виде лишения сво-
боды не может превышать двенадцати лет.
Как видно, законодатель РА считает возможным применение лишения сво-
боды к осужденным несовершеннолетним сроком не превышающим 12 лет. Од-
новременно, законодатель считает возможным применение наказания в виде
лишения свободы к несовершеннолетнему лицу, совершившему преступление

403
небольшой а также средней тяжести, что является отклонением от предписаний
Пекинских правил.
Более чем очевидно, что наказание в виде лишения свободы может быть при-
менено к несовершеннолетнему лицу, совершившего преступление, как крайняя,
исключительная мера воздействия, следовательно необходимо закрепить В УК
РА, что лишение свободы не может быть применено к несовершеннолетнему, со-
вершившего преступления небольшой и средней тяжести.
Анализ системы наказаний несовершеннолетних в РА свидетельствует о том,
что на практике, в большинстве случаев, суды `обречены~ назначить наказание
в виде лишения свободы, так как в действующем УК нет реальных альтернатив
данному виду наказания: общественные работы не могут быть применены само-
стоятельно, а могут быть применены только после того, как несовершеннолетний
был приговорен к лишению свободы, арест является одним из проявлений лише-
ния свободы, штраф может быть применен только при наличии самостоятельного
заработка (дохода) несовершеннолетнего или имущества, на которое может быть
обращено взыскание.
В такой ситуации необходимо пересмотреть систему наказаний несовершен-
нолетних и дополнить ее более реалистичными видами наказания, которые смо-
гут обеспечить исправление несовершеннолетнего, предупреждение совершения
им новых преступных деяний. Примерами таких наказаний могут служить лише-
ние права заниматься определенной деятельностью, ограничение свободы и т.д.
Статья 52 УК РА для лиц, совершивших преступление после достижения со-
вершеннолетия, предусматривает такой вид наказания как лишение права зани-
мать определенные должности или заниматься определенной деятельностью. В
соответствии с данной статьей, лишение права занимать определенные должно-
сти состоит в запрещении занимать определенные должности в государственных
органах, органах местного самоуправления и организациях, а лишение права за-
ниматься определенной деятельностью _ в запрещении заниматься определенной
деятельностью, связанной с характером совершенного преступления. Лишение
права занимать определенные должности и заниматься определенной деятельно-
стью в качестве основного наказания устанавливается на срок от двух до семи лет
за умышленные преступления и на срок от одного года до пяти лет за неосторож-
ные преступления, а в качестве дополнительного наказания _ на срок от одного
года до трех лет.
Возможно, предусмотрение аналогичного наказания для несовершеннолет-
них также будет оправданной.
Наказание в виде ограничения свободы предусмотрено в проекте нового УК
РА. Сущность этого вида наказания образует совокупность обязанностей и за-
претов, налагаемых судом на осужденного сроком от шести месяцев до трех лет,
которые исполняются без изоляции осужденного от семьи, без отрывания от уче-

404
бы или работы, в условиях содержания дома и осуществления за ним надзора со
стороны специализированного государственного органа. Предусматривается, что
при назначении наказания в виде ограничения свободы, суд вправе запретить осу-
жденному посещать места развлечений или иные учреждения, общаться с опре-
деленным кругом лиц, отсутствовать из дома в определенные часы. Суд вправе
назначить также иные запреты.
Несмотря на это, государство должно стремится найти более мягкие, но дей-
ственные меры противодействия преступному поведению несовершеннолетних.
В качестве таковых, в настоящее время выступают принудительные меры воспи-
тательного характера, которые, однако, могут быть применены только при осво-
бождении несовершеннолетнего, совершившего преступления небольшой или
средней тяжести, от уголовной ответственности. Необходимо в УК РА предусмот-
реть такие меры безопасности, которые могут быть применены к лицу, особенно,
к несовершеннолетнему, совершившему преступление, при привлечении к уго-
ловной ответственности. В качестве таковых могут служить запрет на посещение
определенных мест, обязанность пройти психологическую помощь, определение
в специальное воспитательное учреждение, участие в образовательных, культур-
ных, спортивных и иных реабилитационных программах. Предусмотрение тако-
вых в УК РА даст возможность суду в более полной мере обеспечить индивиду-
ализацию уголовной ответственности и наказания, а также дать адекватную и
пропорциональную реакцию на совершение преступления.

405
kerZo samarTali

lado Wanturia

partnioris gamWoli pasuxismgebloba sazogadoebis


sagadasaxado darRvevisaTvis (samosamarTlo samarTlis
siaxle)
baton guram naWyebias Cems cxovrebasa Tu samecniero saqmianobaSi
gansakuTrebuli adgili ukavia. man pirvelma maswavla universitetis
iuridiuli fakultetis norC students kritikuli azrovneba da aRiare-
buli dogmebisa da Sexedulebebisadmi mkvlevarisaTvis aucilebeli eWviT
Sexedva. dRemde maxsovs batoni guramis Catarebuli seminarebi da mis
mier inicirebuli cocxali diskusiebi sisxlis samarTlis zogad nawilSi.
uaRresad ganaTlebuli da novatori moazrovne, batoni gurami dRemde
samagaliTo adamiani da mecnieria rogorc iurisprudenciis, ise sxva mec-
nierebaTa warmomadgenlebisaTvis. misi naSromebi gamoirCeva originalo-
biTa da samecniero siRrmiT. leqtorisa da studentis urTierTobidan
aRmocenda saocrad Tbili megobroba baton guramsa da Cems Soris, rom-
liTac usazRvrod bednieri da amayi var dRemde. guliT minda baton gu-
rams da mis araCveulebriv meuRles qalbaton ninos mivuloco es iubile
da mivuZRvna winamdebare statia.

Sesavali
saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom 2015 wlis 6 maiss miiRo ori
gadawyvetileba, romlebSic kompaniis sagadasaxado valdebulebebisaTvis
kompaniis partniorebisa da direqtorebis piradi pasuxismgebloba daad-
gina (saqme #as-1307-1245-2014 da saqme #as-1158-1104-2014).
sasamarTlom „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis 3.6 muxlis safuZvelze daa-
konkreta „pasuxismgeblobis SezRudvis formis borotad gamoyeneba“. ase-
Tad man miiCnia SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoebis partnioris
mier sazogadoebis xelmZRvaneloba da iseTi saqmianobis ganxorciele-
ba, „romelic miznad isaxavs gadasaxadebisagan Tavis aridebas, anu roca
sazogadoeba partnioris mier gamoiyeneba aradeklarirebuli Semosavlis
magenerirebeli wyaros daniSnulebiT“.
sasamarTlos orive gadawyvetileba exeba SezRuduli pasuxismge-

406
blobis sazogadoebaTa rogorc partniorebis, ise direqtorebis pasux-
ismgeblobas sazogadoebis kreditorebis, am SemTxvevaSi saxelmwifos,
winaSe. vinaidan direqtorebis pasuxismgeblobis samarTlebrivi safuZv-
lebi gansxvavdeba partniorebis gamWoli pasuxismgeblobis safuZvlebisa-
gan, is am kvlevaSi ar iqneba ganxiluli, Tumca saerTaSoriso praqtikaSi
gamWoli pasuxismgeblobis yvelaze gavrcelebuli SemTxvevebi swored
erTi da igive piris partniorad da direqtorad gamosvlis SemTxvevas
ukavSirdeba.1 gansaxilvel davaSic partnioric da direqtoric erTi da
igive piria
sasamarTlom daadgina, rom partniori sazogadoebis mier ga-
dasaxadebis damalvisaTvis saxelmwifos winaSe pirdapir agebs pasuxs,
Tuki (1) „sazogadoeba partnioris mier gamoiyeneba aradeklarirebuli
Semosavlis magenerirebeli wyaros daniSnulebiT“ da (2) sazogadoebis
qoneba ar aris sakmarisi kreditoris moTxovnis dasakmayofileblad.

gadawyvetilebebi sagulisxoa im TvalsazrisiTac, rom sasamarT-


lom partnioris pasuxismgebloba daafuZna „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis
3.6 muxlze, daakonkreta partnioris mier „pasuxismgeblobis SezRudvis
borotad gamoyenebis“ zogadi debuleba da amiT Seqmna e.w. „gamWoli pa-
suximgeblobis“ gamoyenebis pirveli qarTuli precedenti. imavdroulad,
sasamarTlom uari Tqva samoqalaqo kodeqsis 992-e muxlis, e.i. deliqturi
pasuxismgeblobis gamoyenebaze. sayuradReboa samoqalaqo saproceso kod-
eqsis 106-e muxlis gamoyenebis sakiTxic, vinaidan am muxlze dayrdnobiT
sasamarTlom ar CaTvala sisxlis samarTlis saqmeze gamotanili ganaCeniT
dadgenili garemoebebi gamokvlevis gareSe utyuarad damtkicebulad da
is miiCnia mxolod erT-erT mtkicebulebad.

saqmis faqtobrivi garemoebebi


sisxlis samarTlis saqmeze kanonier ZalaSi Sesuli ganaCeniT SezRudu-
li pasuxismgeblobis sazogadoebis partniorebs, romelTagan erT-erTi
sazogadoebis direqtors warmoadgens, msjavri daedoT gansakuTrebiT
didi odenobiT gadasaxadebis ganzrax Tavis aridebisaTvis. sagadasaxado
Semowmebis Sedegad da ganaCeniT dadginda, rom partniorebi da direq-
torebi sazogadoebas iyenebdnen aradeklarirebuli Semosavlis mageneri-
rebeli wyaros daniSnulebiT, ris gamoc sazogadoebas daekisra garkveu-
li Tanxis gadaxda. saxelmwifo, rogorc kreditori, ssip „Semosavlebis
samsaxuris“ saxiT, moiTxovs partniorebisa da direqtorisgan samoqalaqo
kodeqsis 992-e muxlis safuZvelze, saxelmwifosaTvis gadasaxadebis da-

1
magaliTad, Merkt Hanno, Göthel Stephan R., US-amerikanisches Gesellschaftsrecht, 2., Aufl.
2006, Rn. 385.

407
malviT miyenebuli zianis anazRaurebas.
davis sagania Semdegi: ekisrebaT Tu ara sazogadoebis (kompaniis)
partniorebsa da direqtors pirdapir da uSualod, mTeli maTi qonebiT
pasuxismgebloba sazogadoebis sagadasaxdo valdebulebebisaTvis im Sem-
TxvevaSi, Tu dadasturebulia, rom sazogadoebas ar SeuZlia aRniSnu-
li gadawyvetilebebis Sesruleba? uflebamosilia Tu ara Semosavlebis
samsaxuri moiTxovos maTgan sazogadoebis sagadasaxado valdebulebebis
anazRaureba da ra safuZvliT?

sasamarTlos argumentebi
sasamarTlos azriT, sazogadoebis valdebulebisaTvis sazogadoebis
kreditoris winaSe pasuxismgeblobis dasafuZneblad gamoyenebul unda
iqnes e.w. „gamWoli pasuxismgebloba“. es unda moxdes maSin, roca saxezea
partnioris mier SezRuduli pasuxismgeblobis formis borotad gamoy-
eneba, kerZod, roca Sps-is partniori sazogadoebaSi uSualod xelmZR-
vanelobs da axorcielebs iseT saqmianobas, romelic miznad isaxavs ga-
dasaxadebisagan Tavis aridebas, anu roca sazogadoeba partnioris mier
gamoiyeneba aradeklarirebuli Semosavlis magenerirebeli wyaros daniS-
nulebiT.

_ pasuxismgebloba samoqalaqo kodeqsis 992-e muxlis safuZvelze


mosarCele sazogadoebis partniorebisagan zianis anazRaurebas
iTxovs samoqalaqo kodeqsis 992-e muxlis safuZvelze, vinaidan sisxlis
samarTlis saqmeze gamotanili ganaCeniT dadgenilia, rom partniorebma
ganzrax marTlsawinaaRmdego moqmedebiT, rac gamoixata gansakuTrebiT
didi odenobiT gadasaxadebisagan Tavis aridebaSi, ziani miayenes saxelm-
wifos. aRsaniSnavia, rom pirveli da saapelacio instanciis sasamarTloe-
bma mosarCelis moTxovna daakmayofiles 992-e muxlis safuZvelze.
uzenaesi sasamarTlos azriT, Semosavlebis samsaxuris moTxovnis
safuZveli aris ara samoqalaqo kodeqsis 992-e muxli, aramed „mewarmeTa
Sesaxeb“ kanonis 3.6 muxli, romelic sazogadoebis kreditorebs ufle-
bas aniWebs, sazogadoebis partniorebis mier pasuxismgeblobis SezRudvis
samarTlebrivi formis borotad gamoyenebis SemTxvevaSi, zianis anazRau-
reba moiTxovon pirdapir am partniorisgan _ „gamWoli pasuxismgebloba“.
marTalia, uzenaesma sasamarTlom gansaxilvel davaSi „gamWoli pasux-
ismgeblobis“ Semadgenlobis niSnebs mianiWa upiratesoba, 992-e muxliT
gaTvaliswinebuli deliqturi pasuxismgeblobis srulad gamoricxva mainc
dasafiqrebelia. pirveli, mopasuxem Caidina marTlsawinaaRmdego qmedeba,
radgan man daarRvia damcavi kanoni, rogoricaa sagadasaxado kodeqsi da
sisxlis samarTlis kodeqsi; meore, mizezobrivi kavSiri damcavi kanonis

408
darRvevasa da damdgar zians Soris dadgenilia sisxlis samarTlis saqmeze
gamotanili ganaCeniT; mesame, dadgenilia, rom ziani gamoiwvia partnio-
rebis (mopasuxeebis) marTlsawinaaRmdego moqmedebam; meoTxe, „mewarmeTa
Sesaxeb“ kanonis 3.6 muxlis mixedviT, pasuxismgeblobis subieqti SeiZleba
iyos partnioric.
Sualeduri daskvnis saxiT SeiZleba aRiniSnos, rom zianis anazRau-
rebis moTxovna 992-e muxlis mixedviT ar aris safuZvels moklebuli.

_ pasuxismgebloba „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis 3.6 muxlis safuZvelze


uzenaesma sasamarTlom upiratesoba mianiWa „mewarmeTa Sesaxeb“ kan-
onis 3.6 muxls, romelic sazogadoebis kreditorebis winaSe sazogadoe-
bis partnioris piradi pasuxismgeblobis, e.i. „gamWoli pasuxismgeblobis“
SesaZleblobas iTvaliswinebs.
gamWoli pasuxismgeblobis saerTaSorisod gavrcelebuli Semadgen-
lobebidan sasamarTlom gamoyo gadasaxadebidan Tavis aridebis SemTxveva,
roca sazogadoebis partniorebis saqmianoba mimarTulia gadasaxadebisa-
gan Tavis aridebis sqemebis Seqmnisaken da sazogadoeba gamoiyeneba ro-
gorc gadasaxadebisagan Tavis aridebis instrumenti. „alter egos“ sax-
eliT cnobili darRvevebis es jgufi yvelaze axlos dgas gansaxilvel
SemTxvevasTan. am darRvevebis mizani aris kanonis gverdis avliT sazoga-
doebis gamoyeneba iseTi miznebisaTvis, rac partniorebs kanoniT akrZal-
uli aqvT.2 ufro konkretulad, saubaria imaze, sazogadoebis moqmedeba
gamowveulia Tu ara partniorebis aqtiurobiTa da zemoqmedebiT.
uzenaesi sasamarTlos azriT, „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis 3.6 muxlis
debuleba „pasuxismgeblobis SezRudvis samarTlebrivi formis borotad
gamoyenebis Sesaxeb“ farTod unda ganimartos da borotad gamoyenebad
CaiTvalos, roca Sps-is partniori ... sazogadoebas iyenebs aradeklari-
rebuli Semosavlis magenerirebeli wyaros daniSnulebiT. am dros warmo-
Sobili zianisaTvis partniors, 3.6 muxlis safuZvelze, SeiZleba sazoga-
doebis kreditorebis winaSe daekisros pasuxismgebloba.
sasamarTlos msjeloba pasuxismgeblobis safuZvlad 3.6 muxlis gam-
oyenebisa da pasuxismgeblobis SezRudvis samarTlebrivi formis boro-
tad gamoyenebis dakonkretebasTan dakavSirebiT dasabuTebulia. amiT
sasamarTlom Zalian saintereso da sasargeblo precendenti Seqmna. imav-
droulad, sasamarTlos SeeZlo 3.6 muxli samoqalaqo kodeqsis 992-e mux-
lTan kavSirSi ganexila.

_ sisxlis samarTlis saqmeze ganaCenis mniSvneloba


uzenaesma sasamarTlom, pirveli da saapelacio instanciis sasamarT-
2
naxeT amerikuli sasamarTlo precedentebis mimoxilva: Merkt, Göthel, US-amerikanisches
Gesellschaftsrecht, Rn. 394.

409
loebisagan gansxvavebiT, sisxlis samarTlis saqmeze gamotanili ganaCeniT
dadgenili zianis miyenebis faqti ar miiCnia sakmarisad partniorisa da
direqtorisaTvis sadavo valdebulebis upirobod dakisrebisaTvis. sa-
samarTlo, samoqalaqo saproceso kodeqsis 106-e muxlis viwro inter-
pretaciis safuZvelze, mivida im daskvnamde, rom sisxlis samarTlis saq-
meze gamotanili ganaCeni samoqalaqo samarTalwarmoebisas warmoadgens
mxolod erT-erT mtkicebulebas da igi saWiroebs Sefasebas sxva mtkice-
bulebebTan erTad.
uzenaesi sasamarTlo diferencirebulad udgeba sisxlis samarTlis
saqmeze gamotanili ganaCenis samoqalaqo samarTalwarmoebaSi gamoyenebis
sakiTxs. kerZod, Tuki mosarCelis moTxovnis samarTlebrivi safuZveli
iqneboda samoqalaqo kodeqsis 992-e muxli, maSin ganaCeniT dadgenil zia-
nis miyenebis faqts eqneboda preiudiuciuri mniSvneloba. magram radgan
am SemTxvevaSi moTxovnis samarTlebrivi safuZveli „mewarmeTa kanonis“ 3.6
muxlia, ganaCeniT dadgenil zianis miyenebis faqts unda hqondes mxolod
erT-erTi mtkicebulebis mniSvneloba. vfiqrob, rom amgvari diferenci-
reba ar aris damajerebeli, vinaidan orive SemTxvevaSi (rogorc 992-e,
ise 3.6 muxlis dros) saubaria samoqalaqo samarTalwarmoebaze, romelSic
sisxlis samarTlis ganaCeniT dadgenili faqtebi samoqalaqo saproceso
kodeqsis 30917 muxlisa da 30920 muxlis me-2 nawilis safuZvelze, dadge-
nilad unda iqnes miCneuli.

_ mtkicebis tvirTi
sasamarTlos azriT, pasuxismgeblobis SezRudvis samarTlebrivi
formis borotad gamoyenebis mtkicebis tvirTi ekisreba mosarCeles.
radgan sasamarTlo sisxlis samarTlis saqmeze gamotanili ganaCeniT
dadgenil faqtebs sakmarisad ar miiCnevs, mosarCeles mouwevs damatebiTi
mtkicebulebebis wardgena, rac, garkveulwilad, disonansSi SeiZleba mo-
vides samoqalaqo saproceso kodeqsis 30917 muxlisa da 30920 muxlis me-2
nawilis SinaarsTan.

_ solidaruli Tu subsidiuri pasuxismgebloba


kidev erTi mniSvnelovani sakiTxi, romelic gamWoli pasuxismgeblobis
problemas ukavSirdeba da rasac sasamarTlo aRniSnul gadawyvetilebaSi
calke gamoyofs, aris partnioris pasuxismgeblobis forma. kerZod, gas-
arkvevia sakiTxi, agebs partniori sazogadoebis kreditorebis winaSe pa-
suxs subsidiurad Tu solidarulad?
uzenaesi sasamarTlo ar daeTanxma mosarCelis mosazrebas imasTan da-
kavSirebiT, rom sazogadoebis partniorisa da direqtoris pasuxismge-
bloba sazogadoebis valdebulebebis mimarT kompaniasTan erTad soli-

410
darulia. „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis 3.6 muxlis ganmartebis safuZvelze
sasamarTlo miiCnevs, rom partniorebis pasuxismgebloba sazogadoebis
kreditorebis winaSe subsidiuria. aRsaniSnavia isic, rom saapelacio
sasamarTlom mxari dauWira partnioris solidaruli pasuxismgeblobis
princips da mxolod imis gamo, rom am nawilSi sasamarTlos gadawyvetile-
ba sakasacio wesiT ar yofila gasaCivrebuli, is darCa ucvleli. aqedan
gamomdinare, uzenaesma sasamarTlom pasuxismgeblobis sakiTxi mxolod
sauravis nawilSi ganixila; partniorsa da direqtors mxolod subsidi-
uri pasuxismgebloba daakisra, romlebic saxelmwifos winaSe pasuxs age-
ben solodarulad.
miuxedavad imisa, rom aRniSnul gadawyvetilebaSi uzenaesma sasamarT-
lom pasuxismgeblobis formis sakiTxs vrceli msjeloba miuZRvna da me-
tad sayuradRebo argumentebic warmoadgina, mizanSewonilia yuradRebis
gamaxvileba „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis 3.6 muxlis istoriul analizze.
dRes moqmedi 3.6 muxlis Sinaarss kanonis Tavdapirveli redaqcia 3.4
muxlSi ganamtkicebda da maSindel 3.2 muxlze miTiTebiT ganamtkicebda
partniorebis solidarul pasuxismgeblobas sazogadoebis kreditorebis
winaSe. 1999 wlis cvlilebis Semdeg miTiTeba 3.2-e muxlze, rogorc part-
niorebis solidaruli pasuxismgeblobis damfuZnebel muxlze, amoRebul
iqna. aman warmoSva pasuxismgeblobis formis sakiTxSi gaugebroba, romlis
aRmofxvrasac uzenaesi sasamarTlo Seecada.
marTalia, uzenaesi sasamarTlo partniorisa da direqtoris sub-
sidiuri pasuxismgeblobisken ixreba, vfiqrob, rom maTi pasuxismgebloba
ufro solidarulia Semdegi garemoebebis gamo. pirveli, „mewarmeTa Ses-
axeb“ kanoni ar icnobs partniorebis subsidiuri pasuxismgeblobis in-
stituts; meore, kreditoris dacvis interesebidan gamomdinare, kanoni
umetes SemTxvevaSi ganamtkicebs partniorebis solidarul pasuxismge-
blobas (magaliTad, 2.2 da 3.3 muxlebi); mesame, sistemurad, 3.6 muxli
kvlavac aris „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis me-3 muxlis Semadgeneli nawili,
romelic mxolod solidarul pasuxismgeblobas icnobs; meoTxe, kredi-
toris dacvis interesebidan gamomdinare, mizanSeuwonelia sazogadoe-
bis mimarT gadaxdevinebisa da aRsrulebis yvela proceduris uSedegod
gavla da partniorebisagan valdebulebis Sesrulebis moTxovna mxolod
amis Semdeg.
im SemTxvevaSi, Tuki partnioris pasuxismgebloba sazogadoebis
kreditorebis winaSe aris solidaruli, maSin ukve azrs kargavs „gamWoli
pasuxismgeblobis“ gamoyenebis meore winapiroba, romelsac uzenaesi sa-
samarTlo am gadawyvetilebebSi aviTarebs. kerZod, sazogadoebis gadax-
disuunaroba. partniorebis gamWoli pasuxismgeblobis winapiroba aris
ara sazogadoebis gadaxdisuunaroba, aramed partnioris mier pasuxismge-

411
blobis SezRudvis samarTlebrivi formis borotad gamoyeneba, ramac
kreditorisaTvis zianis miyeneba gamoiwvia.

gamWoli pasuxismgeblobis sakanonmdeblo evolucia qarTul samar-


TalSi
rogorc zemoT aRiniSna, kapitaluri sazogadoeba (kompania), Cveu-
lebriv, sazogadoebis kreditoris winaSe warmoSobili valdebulebisaTvis
pasuxs agebs mTeli Tavisi qonebiT da sazogadoebis partniorebs am val-
debulebisaTvis pasuxismgebloba ar ekisrebaT. am zogad debulebas ga-
namtkicebs „mewarmeTa Sesaxeb“ kanoni, magaliTad, 44.1 da 51.1 muxlebSi. am
zogadi wesidan arsebobs gamonaklisi „gamWoli pasuxismgeblobis“ saxiT.
im qveynebis gamocdilebis gaTvaliswinebiT, romelTa sakorporacio
samarTalSic sazogadoebis partniorebis, e.w. „gamWoli pasuxismgebloba“
sazogadoebis kreditorebis winaSe samosamarTlo samarTlis safuZvelze
warmoiSva, „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonma moaxdina am institutis kodifi-
kacia. aqedan gamomdinare, „gamWoli pasuxismgeblobis“ samarTlebrivi
safuZveli qarTuli sakorporacio samarTlisaTvis ucxo ar aris. aR-
saniSnavia isic, rom „gamWoli pasuxismgeblobis“ Semadgenlobis niSnebi
bevrjer Seicvala, rac aixsneba imiT, rom qarTul samarTalSi, iuridi-
uli pirebisa da samewarmeo sazogadoebebis SezRuduli pasuxismgeblobis
tradiciuli gagebidan gamomdinare, es instituti xSirad iyo diskusiebis
sagani. „gamWoli pasuxismgebloba“ relevanturia mxolod kapitaluri ti-
pis sazogadoebebisaTvis, rogoricaa Sps, ss an kooperativi anda komandi-
tis (SezRuduli partnioris) pasuxismgeblobisaTvis komanditur sazoga-
doebaSi. amxanagobis tipis sazogadoebebSi sps-is partniorisa da ks-is
komplementarebisaTvis sazogadoebis kreditorebis winaSe pirdapiri pa-
suxismgebloba Cveulebrivi sakiTxia („mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis me-20 da
34-e muxlebi).
kanonis 1994 wlis 28 oqtombers miRebuli redaqciis3 3.6 muxlis
Tanaxmad, sazogadoebis partniorebi sazogadoebis kreditorebis winaSe
pasuxs agebdnen uSualod, „Tu pasuxismgeblobis SezRudvis samarTlebri-
vi formebi borotad iqna gamoyenebuli. borotad gamoyenebad CaiTvleba,
uwinares yovlisa, sazogadoebis qonebis Sereva sxva qonebasTan an sawar-
mos funqcionirebisaTvis aucilebeli kapitalis arasruli formireba“.
1999 wlis 9 ivnisis kanoniT Seicvala gamWoli pasuxismgeblobis Semad-
genlobis niSnebi da aqcenti gakeTda qonebis saTanado aRricxvaze. es iyo
reaqcia im maxinj praqtikaze, romelic sazogadoebis sawesdebo kapitalSi
Sesatanis ganxorcielebasTan dakavSirebiT warmoiSva.4 am cvlilebiT pa-

3
saqarTvelos parlamentis uwyebebi, 1994, NN 21-22, mux. 455.
4
ix. Wanturia lado, niniZe Tedo, mewarmeTa Sesaxeb kanonis komentari, mesame gamo-

412
suxismgeblobis SezRudvis samarTlebrivi formis borotad gamoyenebad
CaiTvala, „Tu ar iqna uzrunvelyofili sabuRaltro wignebis iseTi war-
moeba, saidanac calsaxad gamomdinareobs, Tu romeli qoneba ekuTvnis da
ra valdebulebebi akisria sazogadoebas da romeli _ ara“.5
2008 wlis 14 martis kanonma „gamWoli pasuxismgeblobis“ konkretuli
Semadgenloba Secvala zogadi, abstraqtuli debulebiT, kerZod, pasux-
ismgeblobis SezRudvis samarTlebrivi formis borotad gamoyenebiT da
misi dakonkreteba samosamarTlo samarTals miando. 3.6 muxlis amJamad
moqmedi redaqciis Tanaxmad, „komandituri sazogadoebis SezRuduli
partniori, SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoebis, saaqcio sazoga-
doebisa da kooperativis partniorebi sazogadoebis kreditorebis winaSe
pasuxs ageben piradad, Tu isini borotad gamoiyeneben pasuxismgeblobis
SezRudvis samarTlebriv formebs“.6
amrigad, uzenaesi sasamarTlos zemoT naxsenebi gadawyvetilebebi „pa-
suxismgeblobis SezRudvis samarTlebrivi formis borotad gamoyenebis“
dakonkretebas da amiT „gamWoli pasuxismgeblobis“ samosamarTlo samar-
TliT damkvidrebis pirvel TvalsaCino mcdelobas warmoadgens.

gamWoli pasuxismgeblobis SedarebiTsamarTlebrivi analizi


istoriulad „gamWoli pasuxismgebloba“ (Piercing the Corporate Veil)
amerikis sakorporacio samarTalSi, kerZod ki mis samosamarTlo samar-
TalSi warmoiSva da dRemde precedentul samarTlad rCeba. gamonaklisia
teqsasis Stati, romelmac moaxdina „gamWoli pasuxismgeblobis“ kodifi-
kacia.7 marTalia, korporaciisa da misi partniorebis qonebisa da pa-
suxismgeblobis gamijvnis sakiTxi amerikuli sakorporacio samarTlis
fundamentia,8 magram yvelgan, sadac xdeba pasuxismgeblobis SezRud-
vis formis borotad gamoyeneba, TiTqmis gardauvalia partniorebisaTvis
„gamWoli pasuxismgeblobis“ dakisreba da korporaciuli safarvelidan
gaRweva.9 imavdroulad aRniSvnis Rirsia is garemoeba, rom praqtiku-
lad ar xdeba gamWoli pasuxismgeblobis dakisreba Ria korporaciebis
aqcionerebisaTvis.10 amitom sazogadoebis kreditorebis winaSe partnio-
rebis pasuxismgebloba umTavresad gamoiyeneba daxurul korporaciebSi,
cema, gamomcemloba „samarTali“, 2003 w. gv. 64-65.
5
saqarTvelos sakanonmdeblo macne (ssm), I, 1999, N 24, mux. 110, amoqmedda 01.09.1999.
6
saqarTvelos 2008 wlis 14 martis kanoni N5913-ssm I, N7, 26.03.2008 w., mux. 33.
7
Art. 2.21 Texas Business Corporation Act (1997).
8
Kraakman, Reinier R. (edit), The Anatomy of Corporate Law. A Comparative and Funcional
Approach. Oxford. New York, 2004, 231 p.
9
Presser, Piercing the Corporate Veil (2004).
10
gansxvaveba Ria da daxuruli tipis korporaciebs Soris ixileT: Wanturia lado,
korporaciuli marTva da xelmZRvanelTa pasuxismgebloba sakorporacio samarTalSi,
Tbilisi, „samarTali“, 2006, gv. 78-80.

413
e.i Sps-ebSi, romlebSic partniorebis monawileoba korporaciis menej-
mentSi da Sesabamisad, gavlena sazogadoebaze arsebiTia, rogorc wesi, es
xdeba erTi piris korporaciebSi.11 aqedan gamomdinare, logikuria, rom
saqarTvelos uzenasma sasamarTlom swored SezRuduli pasuxismgeblobis
sazogadoebebis partniorTa mimarT gamoiyena „gamWoli pasuxismgeblobis“
instituti.
amerikul samosamarTlo samarTalSi SemuSavebulia „gamWoli pasux-
ismgeblobis“ dakisrebis kriteriumebis saorientacio nusxa, romelic 19
kiTxvisagan Sedgeba da romelTa arseboba partniorebis pasuxismgeblobis
winapirobaa. es kiTxvebi gamWoli pasuxismgeblobis SemTxvevaTa calkeul
jgufebze miuTiTeben arapirdapir:12
1. xom ar moxda korporaciisa da partniorebis qonebis aRreva (com-
mingling of funds and assets);
2. korporaciis qoneba xom ar iqna partniorebis piradi miznebisaTvis
gamoyenebuli?
3. aqciebis gamoSvebisa da ganTavsebis dros daculi iyo Tu ara kor-
poraciuli formalobebi da proceduruli wesebi?
4. korporaciis partniorma mesame pirebis winaSe xom ar Seqmna imis
STabeWdileba, rom korporaciis valdebulebebisaTvis is piradad agebs
pasuxs?
5. korporaciis sabuRaltro saqme saTanadod iyo Tu ara nawarmoebi,
xolo bordisa da partniorTa krebebis oqmebi dadgenili wesis dacviT
Sedgenili?
6. imyofeboda Tu ara ori formalurad damoukidebeli korpora-
ciebis ekonomikuri sakuTreba faqtobrivad erTi piris xelSi?
7. iyvnen Tu ara erTi da igive direqtorebi an aRmasrulebeli mene-
jerebi sxvadasxva korporaciebSi xelmZRvanel Tanamdebobebze?
8. komerciuli riskis gaTvaliswinebiT hqonda Tu ara korporacias
sakmarisi kapitali?
9. arsebobda Tu ara partnioris qonebisagan gancalkevebuli korpo-
raciis qoneba?
10. korporacia xom ar iyo gamoyenebuli fizikuri an iuridiuli piris
kerZo saqmeebis an saqmeTa nawilis safarvelad (shell, conduit)?
11. imyofeboda Tu ara yvela wili (aqcia) erTi piris an erTi ojaxis
xelSi?
12. iyenebdnen Tu ara korporacia da partniorebi erTi da imave fil-
ialebs an warmomadgenlobebs?
11
ix.: Merkt Hanno, Göthel Stephan R., US-amerikanisches Gesellschaftsrecht, 2., Aufl. 2006, Rn.
386.
12
dawvrilebiT am kiTxvebis CamonaTvali naxeT: Merkt, Göthel, US-amerikanisches
Gesellschaftsrecht, Rn. 382.

414
13. yavdaT Tu ara korporacias da partniorebs erTi igive TanamSrom-
lebi an advokatebi?
14. sazogadoebas xom ar miewoda arasruli an araswori monacemebi
sakuTrebis, menejmentis an finansuri dainteresebis Sesaxeb? xom ar iyo
arauzrunvelyofili sesxebi dafaruli?
15. xom ar iqna ugulebelyofili afilirebuli sawarmoebis ekonomi-
kuri damoukideblobis wesebi ugulebelyofili?
16. korporacia mxolod im mizniT xom ar iyo gamoyenebuli, rom sxva
fizikuri an iuridiuli pirebisaTvis samuSao, momsaxureba an saqoneli
miewodebinaT?
17. korporaciis kreditorebis sazianod xom ar iqna korporaciis
qoneba partniorebisa an mesame pirebisaTvis gadanawilebuli?
18. sxvadasxva sawarmoebs Soris aqtivebi da pasivebi imgvarad xom ar
iqna gadanawilebuli, rom sawarmoebs mxolod aqtivebi an mxolod pasivebi
ergoT?
19. korporacia sxva fizikuri an iuridiuli piris valebis sakuTar
Tavzed asaRebad xom ar dafuZnda?
am kiTxvebs mxolod saorientacio xasiaTi aqvT, Tumca moicaven yvela
im problemas an SemTxvevas, romelTa arsebobisas partniorTa „gamWoli
pasuxismgebloba“ gamoiyeneba. Sesabamisad, am SemTxvevebis ufro safuZv-
liani Seswavla udavod Seuwyobs xels „gamWoli pasuxismgeblobis“ insti-
tutis ufro farTod gamoyenebas samosamarTlo samarTalSi.

sasamarTlo gadawyvetilebaTa ramdenime siaxle


garda imisa, rom uzenaesma sasamarTlom „gamWoli pasuxismgeblobis“
gamoyenebis friad saintereso da sayuradRebo precendenti Seqmna,
gadawyvetilebebi sagulisxmoa sxva aspeqtiTac.
_ saerTaSoriso praqtikis gamoyeneba
gadawyvetilebis dasabuTebisas sasamarTlo uTiTebs „gamWoli pasux-
ismgeblobis“ gamoyenebis saerTaSoriso praqtikaze da sakuTari argumen-
taciis gasamyareblad eyrdnoba sxva qveynebis gamocdilebas. Tumca es
mimzidvelad gamoiyureba, amgvari midgoma udavo rodia. moTxovnis samar-
Tlebrivi safuZvlis moZebna unda moxdes erovnuli samarTlis safuZ-
velze da ara sxva qveynebis sakanonmdeblo normebis an samosamarTlo
samarTalze dayrdnobiT. miT ufro, rom „mewarmeTa Sesaxeb“ kanoni pasux-
ismgeblobis samarTlebriv safuZvels 3.6 muxlis saxiT Seicavs. procesis
monawileTa molodini aris davis gadawyveta moqmedi samarTlis safuZ-
velze da ara sxva qveynebis precedentebis mixedviT, Tuki es preceden-
tebi mocemul qveyanaSi ar aris savaldebulo.
sazogadod, SedarebiTi samarTlebrivi kvlevebi sasamarTlo

415
gadawyvetilebebis momzadebisas farTod gamoiyeneba, es gansakuTrebiT
mniSvnelovania saerTaSoriso kerZo samarTlebrivi davebis ganxilvi-
sas, roca gamosayenebeli qveynis samarTali swored amgvari kvlevisa da
kvalificiuri daskvnebis Sedgenis safuZvelze SeiZleba momzaddes. ma-
gram maTze miTiTeba TviT sasamarTlo gadawyvetilebis teqstSi ar aris
gavrcelebuli. magaliTad, amerikuli Business Judgement Rule safuZvlad
daedo germaniis federaluri umaRlesi sasamarTlos erT-erT cnobil
gadawyvetilebas, Tumca TviT gadawyvetilebis teqstSi masze miTiTe-
ba ar yofila.13 wamyvani marTlwesrigebis samosamarTlo samarTlis su-
liskveTebisa da argumentebis gamoyeneba ar aris ucxo Tanamedrove
samarTalSi, Tumca masze miTiTeba sasamarTlos oficialur dokumenteb-
Si mxolod gansakuTrebul SemTxvevebSi xdeba.
sasamarTlo gadawyvetilebebSi sasamarTlo precedentebis gamoyeneba
da citireba mniSvnelovania, Tumca, rogorc wesi, xdeba nacionaluri sa-
samarTloebis gadawyvetilebaTa citireba. saerTaSoriso arbitraJebis
praqtikaSi miRebulia precedentuli gadawyvetilebebis citirebis praq-
tika.

_ literaturis citireba
gansaxilveli sasamarTlo gadawyvetilebebi yuradRebas ipyrobs lit-
eraturis citirebiTac, risi tradiciac qarTul sasamarTlo praqtikaSi
bolomde damkvidrebuli ar aris. sasurveli iyo qarTuli literaturis
gamoyenebac, radgan gadawyvetilebebSi gansaxilvel sakiTxebze qarTuli
samecniero publikaciebi arsebobs.
zogierTi qveynis, rogoricaa, magaliTad, germania, gamocdileba
aCvenebs, rom sasamarTlo gadawyvetilebebSi xSirad xdeba mniSvnelovani
samecniero publikaciebi citireba, rac udavod uwyobs xels sasamarT-
los saqmianobasa da iuridiul mecnierebas Soris kavSiris gaRrmavebas.
amitom uzenaesi sasamarTlos es siaxle misasalmebelia, Tuki ufro metad
moxdeba qarTuli iuridiuli literaturis citireba.

_ terminologiuri siaxleebi
gadawyvetilebebi gamoirCeva terminologiuri siaxleebiTac, romle-
bic, albaT, qarTul samarTalSi moipoveben Tavis adgils. sayuradReboa
iseTi gamoTqmebi, rogorc „ziani, rogorc samarTlebrivad dasaZraxi da-
naklisi“, „korporaciuli safarvlis gaWolva“, „araadekvaturi kapital-
izacia“, „alter ego“.
2008 wlis 14 martis kanoniT „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonSi samewarmeo

13
ARAG/Garmenbeck-Entscheidung des BGH: https://www.jurion.de/Urteile/BGH/1997-04-21/II-
ZR-175_95 .

416
sazogadoebaTa sawarmoebis sinonimad damkvidrda kompaniis cneba.14 am
terminologiurma siaxlem asaxva hpova gansaxilvel gadawyvetilebaSi.
miuxedavad amisa, TvalSisacemia, rom es teqstSi arcTu iSviaTad „sazoga-
doebasa“ da „kompanias“ Soris terminologiur araTanmimdevrobas iwvevs.

daskvniTi debulebebi
1. aRniSnuli gadawyvetilebebiT sasamarTlom „mewarmeTa Sesaxeb“ kan-
onis 3.6 muxlis safuZvelze daakonkreta „pasuxismgeblobis SezRudvis
formis borotad gamoyeneba“. aseTad man CaTvala SezRuduli pasuxismge-
blobis sazogadoebis partnioris mier sazogadoebis xelmZRvaneloba da
iseTi saqmianobis ganxorcieleba, „romelic miznad isaxavs gadasaxadebi-
sagan Tavis aridebas, anu roca sazogadoeba partnioris mier gamoiyeneba
aradeklarirebuli Semosavlis magenerirebeli wyaros daniSnulebiT“.
2. gadawyvetilebebi sagulisxoa im TvalsazrisiTac, rom sasamarT-
lom partnioris pasuxismgebloba daafuZna „mewarmeTa Sesaxeb“ kanonis
3.6 muxlze, daakonkreta partnioris mier „pasuxismgeblobis SezRudvis
borotad gamoyenebis“ zogadi debuleba da amiT Seqmna, e.w. „gamWoli pa-
suximgeblobis“ gamoyenebis pirveli qarTuli precedenti. imavdroulad,
sasamarTlom uari Tqva samoqalaqo kodeqsis 992-e muxlis, e.i. deliqturi
pasuxismgeblobis gamoyenebaze.
3. uzenaesma sasamarTlom, pirveli da saapelacio instanciis sasamarT-
loebisagan gansxvavebiT, sisxlis samarTlis saqmeze gamotanili ganaCe-
niT dadgenili zianis miyenebis faqti partniorisa da direqtorisaTvis
sadavo valdebulebis upirobod dakisrebisaTvis sakmarisad ar miiCnia.
sasamarTlo, samoqalaqo saproceso kodeqsis 106-e muxlis viwro inter-
pretaciis safuZvelze, mivida im daskvnamde, rom sisxlis samarTlis saq-
meze gamotanili ganaCeni samoqalaqo samarTalwarmoebisas warmoadgens
mxolod erT-erT mtkicebulebas da igi saWiroebs Sefasebas sxva mtkice-
bulebebTan erTad.
4. uzenaesi sasamarTlo sazogadoebis partnioris pasuxismgeblobas
sazogadoebis kreditorebis winaSe subsidiur pasuxismgeblobad afasebs,
Tumca normebisa da arsebuli praqtikis nalizis safuZvelze SeiZleba
daskvnis gakeTeba, rom es pasuxismgebloba aris solidaruli.
5. gansaxilveli sasamarTlo gadawyvetilebebi yuradRebas ipyrobs
literaturis citirebiTac, risi tradiciac qarTul sasamarTlo praq-
tikaSi damkvidrebuli ar aris. sasurveli iyo qarTuli literaturis
gamoyenebac, radgan gadawyvetilebebSi gansaxilvel sakiTxebze qarTuli
samecniero publikaciebi arsebobs.

14
saqarTvelos 2008 wlis 14 martis kanoni №5913 _ ssm I, №7, 26.03.2008w., mux.33

417
giorgi amiranaSvili

TaRliTobiT gamowveuli Secdoma kontrahentis


pirovnebaSi, anglosaqsuri samarTlis mixedviT

75 wlis iubilesTan dakavSirebiT, am mokrZalebul statias, udidesi


pativiscemiT, vuZRvni Cems maswavlebels, Rrmad pativcemul kolegasa da
ufros megobars, profesor-emeritus guram naWyebias.

Sesavali
kontrahentis pirovnebaSi Secdomis problemas, qarTul realobaSi,
ukve araerTi statia mieZRvna.1 maTSi ganxilulia viTareba, roca piri
Sinaganad cdeba kontrahentis igiveobaSi. amjerad ki, saqme exeba iseT
SemTxvevas, rodesac piri Secdomas uSvebs meore mxaris identurobaSi,
rac am ukanasknelis TaRliTuri qmedebiT aris gamowveuli. am sakiTxTan
dakavSirebiT, angloamerikuli samarTlis qveynebis sasamarTlo praqtika
Zalze mdidaria. winamdebare statiaSi moyvanili iqneba samecniero lit-
eraturaSi yvelaze xSirad citirebadi ramdenime precedentuli mniSvn-
elobis gadawyvetileba.
zogadad, xelSekrulebis damdebi mxare SeiZleba Secdes meore xel-
Semkvrel mxaresTan dakavSirebul zogierT sakiTxSi. Tuki meore xelSe-
mkvrel mxaresTan dakavSirebuli amgvari Secdoma warmoadgens Secdomas
mis igiveobaSi, anu, Tu, magaliTad, a. debs SeTanxmebas b-sTan, miiCnevs ra,
rom igi aris _ g., maSin, es garemoeba warmoadgens dabrkolebas imisaTvis,
rom mxareebs Soris warmoiSvas raime saxis SeTanxmeba.2
Secdoma identurobaSi aris calmxrivi Secdomis aspeqti da mas ad-
gili hqonda araerT saqmeSi, rodesac piri Tavs sxva adamianad asaRebda,
raTa daerwmunebina gamyidveli, saqonlis kreditiT miyidvis Taobaze. sa-
samarTloebis winaSe idga sakiTxi, adgili hqonda Secdomas identuro-
basa, Tu kreditunarianobaSi. es saqmeebi SeiZleba or jgufad daiyos: 1)
Inter absentes _ rodesac mxareebi ar imyofebodnen erTmaneTis piris­ pir,

1
ix.: amiranaSvili g., Secdoma kontrahentis pirovnebaSi _ momwesrigebeli normis
Tavisebureba qarTul kanonmdeblobaSi, `samarTlis Jurnali~, #2, 2013, 26-43; misive,
Secdoma kontrahentis pirovnebaSi _ istoriuli sawyisi da Tanamedrove gamoxat-
uleba, `samarTlis Jurnali~, #1, 2014, 67-76; misive, Secdoma kontrahentis pirovne-
baSi anglosaqsuri samarTlis mixedviT, wignSi: ivaniZe m. (red.), mzia lekveiSvili _ 85,
saiubileo krebuli, gamomc. `iuristebis samyaro~, Tb., 2014, 547-557.
2
Самонд Д., Вильямс Д., Основы договорного права, Изд. `Иностранная литература~, М., 1955,
272.

418
da 2) Inter praesentes _ rodesac mxareebi pirispir xvdebodnen erTmaneTs.3
zogierTi avtoris mosazrebiT, miuxedavad imisa, rom, am sferoSi,
saqmeTa umravlesobas saerTo faqtobrivi suraTi gaaCnia da warmoiSo-
ba sakuTrebis konkretuli problema, isini individualurad unda iqnes
ganxiluli. saerTo faqtobrivi suraTi iRebs iseTi situaciis formas,
romelSic sami mxare monawileobs, kerZod, rodesac qonebis gamyidveli
SecdomaSia Seyvanili, myidvelis mxridan araswori informaciis miwodeb-
iT, da sjera, rom mas saqme aqvs pirTan, romelic sruliad gansxvavebu-
lia im adamianisagan, romelic mis win dgas. Sedegad, gamyidveli gadas-
cems saqonels, an kreditiT, an Cekis sanacvlod, romelic, mogvianebiT,
gadaxdisuunaro aRmoCndeba. amgvar garemoebaSi, xelSekruleba, ra Tqma
unda, saciloa, motyuebis gamo; magram, im periodSi, gamyidveli igebs,
rom borotmoqmedma myidvelma saqoneli keTilsindisier SemZens mihyida.
am dros, samarTlebrivi dacvis saSualebas warmoadgens sarCeli qonebis,
an misi Rirebulebis vindikaciaze, da pretenzia, Secdomis gamo, Tavda-
pirveli nasyidobis xelSekrulebis baTilobis moTxovniT (uflebis ga-
dasvlis Tavidan acilebis mizniT).4
literaturaSi daismis kiTxva, Tu ra xdis am saqmeebs ase rTuls, in-
glisSi, rom saerTo samarTals ar gaaCnia franguli principis _ en fait
de meubles, la possession vaut titre (moZravi qonebis SemTxvevaSi, mflobeloba
uflebis tolfasia) ekvivalenti. amis magivrad, samarTlis mTeli rigi
principebi erTmaneTs ewinaaRmdegeba, or arabraleul mxares Soris davis
gadaWris mcdelobisas. pirveli principi, sanivTo samarTlidan, aris _
nemo dat quod non habet (veravin gadascems sxvas imaze met uflebas, vidre
Tavad gaaCnia). meore principi, saxelSekrulebo samarTlidan, aris _ `Tu
Tqven gamiznuli gaqvT xelSekrulebis dadeba a-sTan, maSin, b. ver Caanacv-
lebs a-s, Tqveni Tanxmobis gareSe da Tqven sazianod~. da mesame principi,
samarTlianobis samarTlidan, aris _ `rodesac ori piridan erT-erTma
zarali unda ganicados mesame piris moqmedebiT, man, vinc saSualeba misca
mesame pirs, gamoewvia danakargi, unda daakmayofilos igi~. Tu sasamarT-
los surs, mxari dauWiros pirvel or princips, maSin, Secdoma identuro-
baSi xelSekrulebis baTilobas gamoiwvevs; xolo, Tu sasamarTlos surs,
rom ukanasknel princips daeyrdnos, maSin, CaiTvleba, rom gamyidvelma
xelSekruleba dado konkretul pirTan, romelic mis win idga.5
rogorc varaudoben, sasamarTlos mier, ama Tu im principze arCev-
anis SeCereba, Tavis mxriv, SeiZleba damokidebuli iyos rig faqtorebze.

3
Charman M., Contract Law, Fourth edition, Willan Publishing, Oregon, 2007, 191-192.
4
Samuel G., Law of Obligations and Legal Remedies, Second Edition, Cavendish Publishing, London,
2001, 332.
5
Samuel G., dasax. naSromi, 332-333.

419
sasamarTlos SeuZlia, magaliTad, gansakuTrebuli yuradReba miaqcios
mxareTa statuss, im safuZvliT, rom biznesmeni, xSirad, daculia dazRve-
viT. ase rom, ara mxolod dazRveva, aramed, kerZo da savaWro samarTlis
diqotomia SeiZleba iyos relevanturi, Secdomis am sferoSi, im kuTxiT,
rom mas SeuZlia daxmarebis aRmoCena, samomxmareblo sazogadoebaSi savaW-
ro riskisa da danakargis ganawilebis mimarTulebis arCevaSi.6
miuxedavad amisa, aRniSnaven, rom, dResdReobiT, naklebad savarau-
doa, identurobaSi Secdoma xelSekrulebis baTilad cnobis safuZvlad
iqnes ganxiluli. saqonlisa da momsaxurebis miwodebis sferoSi moqmedebs
Zlieri prezumfcia, rom menardeebi xelSekrulebas deben maT win myof
pirTan da rom identuroba (intuitus personae) naklebmniSvnelovan rols
TamaSobs.7
amdenad, principi, romelic araerT saqmeSi iqna gamoyenebuli, mdgo-
mareobs imaSi, rom xelSemkvreli mxaris identurobas arsebiTi mniSvn-
eloba unda hqondes, raTa gaxdes xelSekrulebis safuZvlis nawili.8
rodesac erT-erTi xelSemkvreli mxaris Secdoma ukavSirdeba ara
meore mxaris igiveobas, aramed, misTvis damaxasiaTebel zogierT Tvise-
bas, aq gamosayenebelia Cveulebrivi wesi error in causa-s Sesaxeb. es
niSnavs, rom amgvari cdomileba qmnis iuridiul Sedegebs mxolod im Sem-
TxvevaSi, Tu igi gamowveulia meore mxaris mxridan motyuebiT, an Tuki
xelSekrulebaSi, amasTan dakavSirebiT, gaTvaliswinebulia specialuri
piroba. amrigad, magaliTad, Tu uqoneli TaRliTi a. gamoiyenebs ararse-
buli piris (b-s) gamogonil saxels, romelsac warmoudgens g-s, rogorc
SeZlebul pirs, da es ubiZgebs am ukanasknels, rom masTan dados xelSek-
ruleba, maSin, es xelSekruleba ar iqneba baTili, error in consensu-s
TvalsazrisiT, radgan, g-s ganzraxuli hqonda daedo xelSekruleba im
pirTan, romelTanac mas hqonda saqme. magram, es xelSekruleba saciloa,
error in causa-s mixedviT, rac gamomdinareobs motyuebidan, imdenad,
ramdenadac, g. moqmedebda imgvarad, rogori yalbi warmodgenac mas hqon-
da Seqmnili imasTan dakavSirebiT, rom a. SeZlebuli adamiania _ Tviseba,
romelsac es ukanaskneli miawerda Tavis Tavs b-s saxelis qveS.9
statiaSi mokled iqneba mimoxiluli dasmul sakiTxTan dakavSirebuli
cxra gadawyvetileba da, aseve, zogierTi sxva saqme, romlebsac garkveuli
msgavseba, an gansxvaveba axasiaTebT am gadawyvetilebebTan.

qendi lindseis winaaRmdeg (Cundy v. Lindsay)


saqmeSi _ qendi lindseis winaaRmdeg (Cundy v. Lindsay), mosarCelem
6
Samuel G., dasax. naSromi, 333.
7
Samuel G., dasax. naSromi, 333.
8
Stone R., The Modern Law of Contract, Tenth edition, Routledge, New York, 2013, 321.
9
Самонд Д., Вильямс Д., dasax. naSromi, 274-275.

420
(lindseim) miiRo SekveTa, kriminal blenkarnisaTvis xelsaxocebis didi
raodenobis miwodebis Taobaze, romelmac Tavis misamarTad miuTiTa vud
stritis 37, Cifsaidi. SekveTa xelmowerili iyo imgvarad, rom myidvelis
xelmowera aRqmuliyo `blenkairon da kompanis~ xelmowerad, romelic
solidur bizness warmoadgenda da mdebareobda vud stritis 123-Si, Cif-
saidSi. ramdenadac, mosarCele SecdomiT Tvlida, rom myidveli iyo blen-
kairon da kompani, man blenkarns saqoneli kreditiT miawoda. saqonlis
miRebisTanave, blenkarma mihyida igi mopasuxes (qendis) da gauCinarda.
rodesac mosarCelem simarTle gaigo, man uCivla mopasuxes da amtkiceb-
da, rom blenkarnTan dadebuli nasyidoba baTili iyo, calmxrivi Sec-
domis gamo. sasamarTlom daadgina, rom, ramdenadac, mosarCeles mxolod
blenkairon da kompanisTan hqonda ganzraxuli xelSekrulebis dadeba da
ara kriminal blenkarnTan, xelSekruleba baTili iyo. Sesabamisad, udana-
Saulo mopasuxes daekisra pasuxismgebloba mosarCelis winaSe.10
gadawyvetilebis mixedviT, `aranairi xelSekruleba ar dadebula
blenkarnTan, saqonelze droebiTi sakuTrebac ki ar gadascemia mas, am-
denad, arasdros hqonia mflobelobis ufleba, romelic SeeZlo gadaeca
mopasuxeebisaTvis, Sesabamisad, pasuxismgebelia mosarCelis winaSe saqon-
lis Rirebulebaze~.11
mocemul saqmeSi, gadawyda, rom keTilsindisier SemZens ar SeeZlo, mo-
epovebina aranairi ufleba saqonelze, imdenad, ramdenadac, a-sa da blen-
karns Soris ar yofila aranairi SeTanxmeba. `masze, _ wers lord kernsi
Tavis gadawyvetilebaSi, _ maT araferi icodnen da arasdros ufiqriaT.
masTan saqmis daWera arcerTs ar hqonia ganzraxuli. maTi fiqri, aras-
dros, erTi wuTiTac ki, ar SeCerebula masze. maT Soris ar yofila ara-
nairi ormxrivi nebis Tanxvedra, romelic maT miiyvanda raime saxis Se-
Tanxmebamde, an xelSekrulebamde. rac Seexeba maT Soris urTierTobas,
saxeze iyo xelSekrulebis mxolod erTi mxare, maSin, rodesac, xelSek-
rulebis dasadebad aucilebelia ori mxaris arseboba~.12
gansaxilvel saqmeSi, mxare, romelic SecdomaSi iqna Seyvanili, dar-
wmunebuli iyo, rom uTanxmdeboda cnobil da arsebul firmas. Tumca,
sxva saqmeSi, romlis garemoebebic analogiuria, im gansxvavebiT, rom mo-
tyuebulma pirma SeukveTa saqoneli firmis saxeliT, romelic arsebobda
mxolod SekveTis saTaurSi (romelSic SemkveTi rekomendacias uwevda sa-
kuTar Tavs, rogorc msxvili brunvis mqone firmas), gadawyda, rom xelSek-
ruleba daido da sakuTreba saqonelze gadavida motyuebul mxareze da,
10
Monahan G., Essential Contract Law, Second Edition, Cavendish Publishing, London, 2001, 83.
11
McKeag E.C., Mistake in Contract: A Study in Comparative Jurisprudence, Studies in History,
Economics and Public Law, V. 23, No. 2, New York, 1905, 102, <https://ia802205.us.archive.org/16/
items/mistakeincontrac00mckerich/mistakeincontrac00mckerich.pdf>, [04.01.2016].
12
Ансон В., Основы договорного права, Изд. `Международная книга~, М., 1947, 156.

421
Sesabamisad, Semdgomma keTilsindisierma SemZenmac moipova namdvili tit-
uli. am saqmis garemoebebidan, rogorc sasamarTlom aRniSna, naTeli iyo,
rom mxares, romelic SecdomaSi iqna Seyvanili, hqonda ganzraxva, daedo
xelSekruleba werilis avtorTan, romelmac SeukveTa saqoneli.13
saqmeSi _ qendi lindseis winaaRmdeg (Cundy v. Lindsay), mosarCeleebis
mier saqmis mogebis SesaZlebloba damokidebuli iyo imaze, maT mier blen-
kernTan dadebuli xelSekruleba iqneboda Tu ara cnobili ararad, error
in consensu-s TvalsazrisiT, Tu igi cnobil iqneboda sacilod, motyuebis
niadagze. Tuki xelSekruleba sacilod iqneboda cnobili, ukve metis-
metad gviani iqneboda imisaTvis, rom mosarCeleebs moeTxovaT xelSek-
rulebis gabaTileba. Tuki xelSekruleba cnobil iqneboda baTilad, ma-
Sin, sakuTrebis ufleba saqonelze kvlav mosarCeleebis xelSi iqneboda
da isini SeZlebdnen sarCelis wardgenas mopasuxis winaaRmdeg, saqonlis
misakuTrebisaTvis. lordTa palatam gadawyvita, rom xelSekruleba iyo
baTili, aucilebeli consenss ad idem-is ararsebobis gamo, da, amgvarad,
mosarCeleebma moiges saqme. analogiurad, beilis saqmeze (Bailies Case), a.,
erT-erTi kompaniis Tanamdebobis pirebis mxridan motyuebis Sedegad,
iTxovda am kompaniis wevrobas, mcdarad miiCnevda ra, rom es iyo sxva kom-
pania msgavsi saxelwodebiT. sasamarTlom gadawyvita, rom xelSekruleba
iyo ara ubralod sacilo, motyuebis arsebobis gamo, aramed, iyo baTili
dadebis momentidan (ab initio), kompaniis igiveobaSi Secdomis14 Sedegad. Se-
sabamisad, a-s hqonda ufleba, yofiliyo garicxuli aqcionerTa rigebi-
dan, Tumca, kompania ukve likvidaciis procesSi iyo.15

filipsi bruqsis winaaRmdeg (Phillips v. Brooks)


rTulia prezumfciis gabaTileba xelSekrulebis dadebis ganzraxvis
sasargeblod, rodesac SeTanxmeba dadebulia pirispir. saqmeSi _ filipsi
bruqsis winaaRmdeg (Phillips v. Brooks Ltd), kriminali norsi mivida mosarCe-
lis (filipsis) saiuveliro maRaziaSi da SeiZina zurmuxtis beWedi, 450
evrod, Cekis meSveobiT, imis simulirebiT, rom igi ser jorj bulou iyo.
mosarCelem icoda `ser jorji~ Tavisi reputaciiT da darwmunda, rom
norsis mier miTiTebuli sacxovrebeli misamarTi namdvilad ser jorjs
ekuTvnoda. mas Semdeg, rac Cekis ganaRdebaze uari miiRo, mosarCelem
aRmoaCina beWedi mopasuxesTan (bruqsTan), lombardis mesakuTresTan,
romelTanac norsma daagirava igi, 350 evrod. mosarCelem aRZra sarCeli
da amtkicebda, rom xelSekruleba, massa da norss Soris, iyo baTili,
13
Ансон В., dasax. naSromi, 157-158.
14
iuridiuli piris identurobaSi Secdomis Sesaxeb, aseve, ix. amiranaSvili g., Secdoma
kontrahentis pirovnebaSi _ momwesrigebeli normis Tavisebureba qarTul kanonmde-
blobaSi, 29-31.
15
Самонд Д., Вильямс Д., dasax. naSromi, 273.

422
calmxrivi Secdomis gamo. sasamarTlom uari Tqva xelSekrulebis gauqme-
baze, ramdenadac, udanaSaulo mesame mxares (e.i., mopasuxes) gauCnda in-
teresi beWdis mimarT, mosarCelis mier xelSekrulebis gauqmebis moTxov-
namde. sasamarTlom gadawyvita, rom mosarCele iyo dainteresebuli ara
myidvelis faqtobrivi identurobiT, aramed, misi kreditunarianobiT.
sxva sityvebiT, mosarCele dainteresebuli iyo myidvelis identurobis
mxolod erTi TvisebiT.16
saqmeSi _ qendi lindseis winaaRmdeg (Cundy v. Lindsay), Cans, rom mo-
tyuebuli mxare Sevida (rogorc igi varaudobda) saxelSekrulebo urT-
ierTobaSi meore mxaresTan, romelic mas arasdros unaxavs da romelsac
igi (SecdomaSi Seyvanili) Tvlida swored im pirad, romelTanac mas gan-
zraxuli hqonda xelSekrulebis dadeba. naTelia, rom aq ar yofila ara-
nairi ormxrivi SeTanxmeba (consensus ad idem). Tumca, saqmeSi _ filipsi
bruqsis winaaRmdeg (Phillips v. Brooks Ltd), motyuebuli mxare Seyvanil iqna
xelSekrulebaSi meore mxaris mier, romelic iq imyofeboda da romel-
mac, sakuTar Tavze saubriT, Seqmna masze araswori warmodgena. mocemul
saqmeSi, gadawyvetileba miRebul iqna mopasuxis sasargeblod, amasTan,
citirebuli iyo gadawyvetileba amerikul saqmeze _ edmundsi merkants
despatC transporteiSen kompanis winaaRmdeg (Edmunds v. Merchants’ Despatch
Transportation Co.), romelSic mosamarTle nortonma miuTiTa: `mxareTa neba
daemTxva da isini mividnen SeTanxmebamde, nasyidobis yvela pirobasTan,
gayidul nivTTan, fassa da gadaxdis saSualebasTan, gamyidvelsa da my-
idvelTan dakavSirebiT... mas (mosarCeles) ar SeeZlo evarauda, rom igi
yidda nivTs vinme sxva pirze; misi ganzraxva iyo, mieyida igi iq myofi
pirisaTvis. is garemoeba, rom myidvelma gamoiyena yalbi saxeli, an raime
sxva tyuils hqonda adgili, im mizniT, rom aeZulebina gamyidveli, miey-
ida misTvis nivTi, ver iqoniebs gavlenas nasyidobaze~.17
es citata, rogorc Cans, axdens principis formulirebas, romlis
mixedviTac, piris igiveobasTan dakavSirebul cdomilebas ar aqvs mniS-
vneloba misi TandaswrebiT dadebul garigebaSi (inter praesentes). amgvari
ganmartebiT gansxvaveba aSkaraa. saqmeSi _ qendi lindseis winaaRmdeg
(Cundy v. Lindsay), meore xelSemkvreli mxare, sinamdvileSi, saerTod ar
imyofeboda adgilze, Tumca, motyuebuli mxare mcdarad iyo darwmuneb-
uli imaSi, rom aseTi iyo. saqmeSi _ filipsi bruqsis winaaRmdeg (Phillips v.
Brooks Ltd), xelSekruleba, Segnebulad dadebuli realur pirTan, sacilod
iqna cnobili, ramdenadac, igi gamowveuli iyo motyuebiT; Tumca, igi ar
iyo baTili ab initio (dadebis momentidan) da, amdenad, sakuTreba gayidul
saqonelze gadacemulad iTvleboda. amgvari gansxvaveba, SesaZloa, Ta-

16
Monahan G., dasax. naSromi, 83-84.
17
Ансон В., dasax. naSromi, 156-157.

423
visTavad sworia. meore mxriv, ar SeiZleba imis Tqma, rom igi gamowveuli
iyo mocemul saqmeSi arsebuli garemoebebiT, radgan, masSi cru informa-
cias adgili hqonda mas Semdeg, rac mxareebi SeTanxmdnen nasyidobaze. ami-
tomac, SesaZlebelia am gadawyvetilebis sxvagvari ganmartebac, romelic
gamyarebuli iqneba umaRlesi sasamarTlo instanciis gadawyvetilebaze
miTiTebiT. am ganmartebiT mixedviT, informaciam biZgi misca ara xelSek-
rulebis dadebas, aramed, mxolod saqonlis gadacemas (rac, 1893 wlis
saqonlis nasyidobis aqtis me-18 muxlis ZaliT, sakuTrebis gadasvlisa-
gan damoukidebelia) da, amgvarad, informacia gavlenas ar axdens xelSek-
rulebis safuZvlebze. Sesabamisad, moqmedi samarTali ar amarTlebs
mtkicebas, rom pirTan dakavSirebiT cdomilebis principi aucileblad
gamoiricxeba im SemTxvevaSi, rodesac xelSekruleba gaformebulia misi
TandaswrebiT.18
mocemul saqmeSi, sakiTxis gadawyveta damokidebuli iyo imaze, nasy-
idoba CaiTvleboda baTilad, error in consensu-s mixedviT, Tu sacilod,
motyuebis gamo. mosamarTlem gadawyvita, rom igi iyo mxolod sacilo da,
Sesabamisad, beWedi darCa mogiravnes. amgvari gadawyvetilebis safuZve-
li iyo is, rom aq adgili ar hqonia raime Secdomas, myidvelis igiveo-
basTan dakavSirebiT, rac xelSekrulebas Zaladakarguls xdis. adamianis
pirovneba, romelic faqtobrivad imyofeboda maRaziaSi, dgindeboda misi
garegnobiTa da xmiT. marTlac, iuveliri miiCnevda, rom maRaziaSi myofi
iyo sxva piri, kerZod, _ a. es, miuxedavad amisa, mosamarTlis azriT, war-
moadgenda ara error in consensu-ss, aramed, ubralod error in causa-s: mcdari
warmodgena, romelmac ubiZga iuvelirs, Sesuliyo saqmian urTierTobaSi
im pirTan, romelTanac man sinamdvileSi daamyara es urTierToba, kerZod,
pirTan, romelic imyofeboda maRaziaSi. garigeba ganimarta Semdegnairad:
`me mogyidiT am beWeds Tqven, piradad myofs Cem maRaziaSi, radgan, me mi-
maCnia, rom Tqven brZandebiT _ a.~, da ara amgvarad: `me mivyidi am beWeds
a-s~. aq gansxvaveba aSkaraa da romc ar arsebobdes precedentebi, romle-
bic amgvar gansxvavebas gamoricxaven, maSinac ki iqneboda SesaZlebeli am
wesSi eWvis Setana.19

luisi everis winaaRmdeg (Lewis v. Averay)


saqmis _ filipsi bruqsis winaaRmdeg (Phillips v. Brooks) _ analogiuri
Sedegi dafiqsirda saqmeSi _ luisi everis winaaRmdeg (Lewis v. Averay),
romelSic mosarCelem (luisma) mihyida Tavisi manqana kacs, romelic ri-
Card grini egona, 1950-iani wlebis satelevizio Sou `robin hudis~ cnobi-
li ingliseli msaxiobi da varskvlavi. vidre mosarCeles Seatyobinebdnen,

18
Ансон В., dasax. naSromi, 157.
19
Самонд Д., Вильямс Д., dasax. naSromi, 275-276.

424
rom myidvelis Ceki gaunaRdebelia, manqana gaiyida udanaSaulo mopa-
suxeze (everize). mosarCelem aRZra sarCeli da amtkicebda, rom xelSek-
ruleba myidvelTan iyo baTili, calmxrivi Secdomis gamo. rogorc wina
saqmeSi, sasamarTlom daadgina, rom, ramdenadac, manqana gaiyida udana-
Saulo mxareze, pirvandeli mdgomareobis aRdgenis ufleba dakarguli
iyo. Tavis gadawyvetilebaSi, lord deningma gaakritika adre miRebuli
gadawyvetileba saqmeze _ ingremi liTlis winaaRmdeg (Ingram v. Little),
romelmac, msgavs garemoebebSi, daadgina, rom mosarCelem (ingremma) gaa-
baTila prezumfcia xelSekrulebis dadebis ganzraxvis sasargeblod.20
mocemul saqmeSi, lord deningma Seiswavla ori saqme, _ ingremi liT-
lis winaaRmdeg (Ingram v. Little), da filipsi bruqsis winaaRmdeg (Phillips v.
Brooks), da daaskvna, rom upiratesoba unda mieniWos am ukanasknelSi Cam-
oyalibebul samarTlebriv principebs. rodesac pirispir xvdebian erTma-
neTs, mxareebs ganzraxuli aqvT, kavSiri daamyaron maT win mdgom pirTan,
romlis identificirebasac axdenen mxedvelobis, smenis da a.S. meSveobiT,
da, amitomac, am safuZvliT, maT xelSekrulebas savaldebulo Zala aqvs.
es aris ara identurobis, aramed, kreditunarianobis sakiTxi.21
saqmeebidan _ filipsi bruqsis winaaRmdeg (Phillips v. Brooks), an luisi
everis winaaRmdeg (Lewis v. Averay), ar gamomdinareobs is, rom ar SeiZleba
arsebobdes Secdoma pirovnebaSi mxolod imitom, rom mxareebi imyofe-
bodnen erTmaneTis pirispir. pirvel rigSi, amgvari Secdoma SeiZleba iyos
saxeze, rodesac a. arwmunebs b-s, dados masTan garigeba, g-s warmomadgen-
lad Tavis gasaRebiT, xolo, sinamdvileSi, surs xelSekrulebis dadeba
Tavisi saxeliT. am SemTxvevaSi, SeiZleba iTqvas, rom saxeze ar aris Sec-
doma a-s identurobaSi, aramed, Secdoma uflebaSi. meore magaliTi, ra
drosac, saxeze iqneba Secdoma identurobaSi, aris SemTxveva, rodesac
adgili aqvs fizikur SeniRbvas: g-d gadacmuli a. arwmunebs b-s, dados
masTan garigeba, Sesabamisad, ramdenadac, b. piradad icnobs g-s, mas a.
hgonia g.22

Sogani hadsonis winaaRmdeg (Shogun v. Hudson)


ufro rTuli xdeba Secdomis mtkiceba, rodesac xelSekruleba dade-
bulia pirispir, an, rogorc mas sasamarTloebi xSirad moixsenieben, _ inter
praesentes. sasamarTloebi Tavs arideben imis dadasturebas, rom Tqven ar
apirebdiT xelSekrulebis dadebas pirTan, romelic Tqven Tvalwin dgas,
miuxedavad imisa, rom SeiZleba cdebodeT mis Tvisebebsa, Tu statusSi.
am gansxvavebis mniSvneloba demonstirebul iqna saqmeSi _ Sogani hadso-
nis winaaRmdeg (Shogun v. Hudson). pirma Tavi sxva adamianad gaasaRa, raTa
20
Monahan G., dasax. naSromi, 83-84.
21
Charman M., dasax. naSromi, 193.
22
Treitel G., The Law of Contract, Eleventh edition, Sweet & Maxwell, London, 2003, 301.

425
ganvadebiT SeeZina avtomobili. marTalia, garigebasTan dakavSirebuli
molaparakeba warimarTa avtomobilis dilerTan, magram, xelSekruleba,
romelSic yalbi saxeli dafiqsirda, dadebuli iyo finansur kompanias-
Tan. lordTa palatis umravlesobam daadgina, rom es ar iyo xelSekrule-
ba inter praesentes da finansur kompanias mieca xelSekrulebaze uaris Tqmis
ufleba, calmxrivi Secdomis safuZvelze.23
mocemul saqmeSi, sasamarTlom daadastura saqmis _ luisi everis wi-
naaRmdeg (Lewis v. Averay) _ Sedegi da Tqva, rom unda arsebobdes `Zl-
ieri prezumfcia~, rom TiToeul mxares ganzraxuli aqvs xelSekrulebis
dadeba meoresTan, im SemTxvevaSi, rodesac mxareebi erTmaneTis pirispir
imyofebian. es, SeiZleba, iSviaT SemTxvevebSi, uaryofil iqnes, magaliTad,
vinmed Tavis gasaRebis dros, rodesac mxareebi icnoben erTmaneTs.24

kings norton metal kompani edridj, meret da kompanis winaaRmdeg


(King’s Norton Metal Company v. Edridge, Merrett & Co)
saqmeSi _ kings norton metal kompani edridj, meret da kompanis wi-
naaRmdeg (King’s Norton Metal Co Ltd v. Edridge, Merrett & Co Ltd), mosarCelem
miiRo SekveTa mavTulze `Hallam & Co~-sgan, romelic ise iyo mocemu-
li safirmo blankze, rom aRqmuli yofiliyo, rogorc realuri firma,
romelsac gaaCnia didi qarxana SefildSi da sawyobi sxvadasxva adgilas.
sinamdvileSi, `Hallam & Co~ Sedgeboda mxolod gaWirvebuli TaRliTisgan,
romelsac erqva uolisi. mosarCelem gaugzavna saqoneli `Hallam & Co~-s
kreditiT. uolisma miiRo saqoneli, ver SeZlo safasuris gadaxda, da mi-
hyida igi mopasuxeebs. gadawyda, rom mosarCeleebma dades xelSekruleba
`werilebis damwerTan~. amrigad, sakuTrebis ufleba saqonelze gadavida
uolisze, amdenad, mas SeeZlo misi gadacema mopasuxeebisaTvis, romle-
bic, Sesabamisad, ar atareben pasuxismgeblobas konversiaze. ramdenadac,
uolisi da `Hallam & Co~ erTi da igive piri iyo, mosarCeleebma dauSves
Secdoma ara identurobaSi, aramed, xelSekrulebis meore mxaris kredi-
tunarianobaSi.25
identurobaSi Secdoma arsebiTi rom iyos, SecdomaSi Sesulma mxarem
unda SeZlos Cveneba, Tu vin iyo is, romelic xelSemkvrel mxared moiaz-
reboda. mocemul saqmeSi, romelSic xelSekrulebis dadeba gamowveuli
iyo TaRliTi pirisgan (uolisisgan), romelic Tavs ise aCvenebda, TiTqos,
iyo firma saxelad _ `Hallam & Co~, xelSekruleba ZalaSi iqna datovebuli.
es ganpirobebuli iyo imiT, rom `Hallam & Co~ uolisis mier iyo gamo-
gonebuli. saxeze ar iyo aranairi namdvili firma amgvari saxelwodebiT,

23
Stone R., dasax. naSromi, 320.
24
Charman M., dasax. naSromi, 194.
25
Treitel G., dasax. naSromi, 299.

426
romelTanac mosarCeleebi SeiZleba fiqrobdnen, rom hqondaT saqme. Sesa-
bamisad, Secdoma exeboda ara identurobas, aramed, Tvisebebs. mosarCelee-
bi fiqrobdnen, rom saqme hqondaT firmasTan, Tumca, sinamdvileSi, maT
saqme hqondaT kerZo pirTan, uolisTan. amis sapirispirod, lordTa
palatis umciresobam igrZno, rom gadawyvetileba gauqmebuli iqneboda
saqmeSi _ qendi lindseis winaaRmdeg (Cundy v. Lindsay), da rom prezumfcia
imisa, rom pirs surs xelSekrulebis dadeba im pirTan, romelTanac imy-
ofeba urTerTobaSi, unda iqnes gamoyenebuli im xelSekrulebis mimarT,
romelic werilobiT daido, iseve, rogorc karis zRurblTan dadebuli
xelSekrulebis misamarTiT. Tumca, umravlesobis gadawyvetileba niSnavs
imas, rom samarTali agrZelebs konkretuli wesebis gamoyenebas im xelSek-
rulebis mimarT, romelic daido mxareTa pirispir.26

leiqi simonsis winaaRmdeg (Lake v. Simmons)


prezumfciis gabaTileba, aseve, SesaZlebelia, rodesac motyuebuli
mxare fiqrobda, rom pirTan debda xelSekrulebas im safuZvliT, rom sxva
piris warmomadgenelTan hqonda saqme da ara uSualod masTan. es situacia
ganxiluli iyo saqmeSi _ leiqi simonsis winaaRmdeg (Lake v. Simmons). qal-
batoni mivida saiuveliro maRaziaSi da Tavi waradgina vinme van de burgis
meuRled. man moiTxova ori briliantis mZivi, radgan, meuRle gegmavda
misTvis erT-erTis SeZenas, da surda, daeTvalierebina isini. mosarCelem
neba darTo mas, aeRo mZivebi. sinamdvileSi, igi ar iyo van de burgis
meuRle, Tumca, masTan erTad cxovrobda. mZivebis miRebis Semdeg, qal-
batoni gauCinarda. sasamarTlom miuTiTa, rom mosarCeles saqme hqonda
qalbatonTan, rogorc van de burgis meuRlesTan, da daadgina, rom, ram-
denadac, mosarCele `motyuebuli darCa im pirovnebis identurobasTan
dakavSirebiT~, romelTanac mas kavSiri hqonda, saxeze ar iyo consensus ad
idem, Sesabamisad, saxeze ar iyo xelSekruleba. identuroba mniSvnelovani
iyo am SemTxvevaSi, ramdenadac, qalbatoni van de burgis warmomadgene-
li rom yofiliyo, misi piradi kreditunarianoba ar iqneboda arsebiTi,
xolo, Tu igi xelSekrulebas Tavisi saxeliT dadebda, mosarCeles eqnebo-
da SesaZlebloba, ufro meti winaaRmdegoba gaewia misTvis, aeRo saqoneli
fulis gadaxdis gareSe.27
SeiZleba rTuli iyos zustad imis Tqma, Tu ra Secdoma iqna daSvebuli,
anu, Tu b. fiqrobs, rom a. iyo g., gansxvavebiT ubralod imis varaudisgan,
rom a. ar iyo a., an a-s kreditunarianobaSi Secdomis daSvebisagan. zogi-
erT saqmeSi, SeiZleba naTeli iyos, rom Secdoma iqna daSvebuli, magram,
sakamaToa, Tu rogor unda daxasiaTdes igi, identurobasa, Tu TvisebaSi

26
Stone R., dasax. naSromi, 320.
27
Stone R., dasax. naSromi, 323-324.

427
Secdomad. es SesaZlebloba ilustrirebulia mocemuli saqmiT, romelSic
lord holdeinma Tqva, rom xelSekruleba ar iyo saxeze, ramdenadac, ar
yofila miRweuli SeTanxmeba. iuveliri `fiqrobda, rom mas saqme hqonda
sxva pirTan _ van de burgis meuRlesTan... igi ar apirebda xelSekrulebis
dadebas am qalbatonTan~. araferi, garda ndobisa mis identurobaSi, ro-
gorc colis, romelic debda garigebas Tavisi meuRlisaTvis, rogorc
realuri klienti, ar iqneboda iuveliris amgvari moqmedebis gamomwvevi.
am SeniSvnebis erT-erTi SesaZlo interpretacia aris is, rom qalbato-
nis `identuroba, rogorc coloba~ iyo mniSvnelovani warmomadgenlo-
biT uflebamosilebaSi Secdomis gamowvevisaTvis: iuvelirs ganzraxuli
hqonda garigebis dadeba masTan, rogorc van de burgis warmomadgenelTan,
maSin, rodesac, qalbatons surda xelSekrulebis dadeba Tavisi sakuTari
saxeliT. meore SesaZlebloba aris is, rom iuveliris Secdoma iyo qal-
batonis identurobaSi: man moaxdina qalbatonis identificireba van de
burgis meuRled da ara mxedvelobisa da smenis Cveulebrivi procesiT.
amgvari SesaZlebloba badebs kiTxvas, Tu ra gansxvavebaa, am konteqstSi,
identurobasa da Tvisebebs Soris.28

ingremi liTlis winaaRmdeg (Ingram v. Little)


saqmeSi _ ingremi liTlis winaaRmdeg (Ingram v. Little), manqanis mflo-
belebma gaavrceles reklama misi gayidvis Taobaze. maT miakiTxa erTma
TaRliTma, romelmac icrua da erT konkretul misamarTze mcxovreb hat-
Cinsonad waradgina Tavi. isini SeTanxmdnen, rom mihyiddnen mas manqanas
kreditiT, magram, mxolod mas Semdeg, rac erT-erTi maTgani gadaamow-
mebda satelefono cnobarSi, rom arsebobs piri aseTi saxeliT, romelic
cxovrobs mocemul misamarTze. TaRliTma, mogvianebiT, mihyida manqana
mopasuxeebs, romlebsac edavebodnen mflobelebi, mas Semdeg, rac TaRli-
Tis Ceki gaunaRdebeli aRmoCnda. saapelacio sasamarTlom sarCeli daak-
mayofila im motiviT, rom mflobelebs ganzraxuli hqondaT garigebis
dadeba konkretul misamarTze mcxovreb hatCinsonTan da ara maT win md-
gom pirTan, rogorc aseTTan. es gadawyvetileba kiTxvis niSnis qveS dadga
saqmeSi _ luisi everis winaaRmdeg (Lewis v. Averay), Tumca, igi SeiZleba
mxardaWeril iqnes im specialuri faqtis gamo, rom mflobelebma uari
ganacxades garigebis dadebaze, vidre ar gadaamowmebdnen informacias
satelefono cnobarSi.29
pirovnebaSi SecdomasTan dakavSirebul saqmeTa umravlesobaSi, erTi
piri cdeba meore arsebul pirovnebaSi, Tumca, es ar aris aucilebeli
moTxovna. mocemul saqmeSi, Tu ise ganviTardeboda movlenebi, rom hat-

28
Treitel G., dasax. naSromi, 302.
29
Treitel G., dasax. naSromi, 301.

428
Cinsoni gardaicvleboda tranzaqciamde 6 TviT adre, amas ar eqnebo-
da aranairi mniSvneloba procesisaTvis, romlis meSveobiTac, manqanis
mflobelebma gamoavlines TaRliToba da aman ar unda moaxdinos gav-
lena gadawyvetilebaze. Tu b. fiqrobs, rom a. aris g., saxezea Secdoma
identurobaSi, iqamde, sanam, g. aris, an iyo a-sgan gansxvavebuli subi-
eqti (gansxvavebiT gamogonili fsevdonimisgan) da aseTad miiCneoda b-s
mier.30

gordoni stritis winaaRmdeg (Gordon v. Street)


rodesac erT-erTi mxaris pirovneba arsebiTia meore mxarisaTvis,
yalbi saxelis gamoyeneba, SesaZloa, SecdomaSi Semyvani aRmoCndes da
gamoiwvios xelSekrulebis Zaladakargulad cnoba. magaliTad, saqmeSi _
gordoni stritis winaaRmdeg (Gordon v. Street), mopasuxe iZulebuli Seiqmna,
fuli esesxa mosarCelisagan, romelic cnobili mevaxSe iyo da romel-
mac, am mizeziT, xelSekruleba sxva saxeliT gaaforma. gadawyda, rom, mo-
tyuebis gamo, mopasuxes ufleba hqonda, uari eTqva xelSekrulebaze.31

hardmani bucis winaaRmdeg (Hardman v. Booth)


saqmeze _ hardmani bucis winaaRmdeg, erT-erTi mosarCele mivida gan-
deli da kompanis sawarmoSi da ikiTxa ra batoni gandeli, Sexvda eduard
gandels. es ukanaskneli ar iyo firmis wevri, Tumca, mosarCeleebi sa-
pirispiroSi daarwmuna. am rwmenis safuZvelze, mosarCeleebma miawodes
saqoneli am firmis sawarmos da daurTes faqtura, romelic, eduardis
TxovniT, gamowerili iyo eduard gandelisa da kompanis saxelze. eduard
gandelma, Semdgom, saqoneli daagirava, xolo, mosarCeleebma aRZres sar-
Celi mogiravnis winaaRmdeg, misi misakuTrebisaTvis. sasamarTlom daak-
mayofila mosarCeleebi im safuZvliT, rom marTalia, eduard gandeli
piradad imyofeboda, rodesac mosarCeleebs masTan hqondaT saqme, magram,
mosarCeleebs, rogorc amis Sesaxeb icoda eduard gandelma, ganzraxuli
hqondaT saqmian urTierTobaSi Sesvla firmasTan _ gandeli da kompani,
Sesabamisad, mocemuli SemTxveva iyo error in consensu, da nasyidoba, rom-
liTac mosarCeleebi dakargavdnen sakuTrebis uflebas saqonelze, ar
iyo saxeze. polokis azriT, `mister houkinsi amtkicebda, rom saxeze iyo
xelSekruleba piradad eduard gandelTan, fizikur pirTan, romelTanac
adgili hqonda molaparakebebs. marTlac, molaparakebebi warimarTa pira-
dad masTan, magram, mosarCeleebi varaudobdnen, rom maT hqondaT saqme
firmasTan _ `gandeli da kompani~, mfuTavebTan, romlebsac maT gaug-
zavnes saqoneli. eduard gandeli ar iyo am firmis wevri da ar hqonda

30
Treitel G., dasax. naSromi, 303.
31
Ансон В., dasax. naSromi, 155.

429
uflebamosileba, emoqmeda, rogorc mis warmomadgenels. amdenad, saxeze
ar iyo ori nebis Tanxvedra, erTsa da imave garigebasTan dakavSirebiT~.32

Sejameba
naSromSi moyvanili precedentuli mniSvnelobis mqone gadawyvetile-
bebis analizi garkveuli daskvnis gamotanis saSualebas iZleva.
ramdenime gadawyvetilebidan dadasturda im Zlieri prezumfciis ar-
seboba, rom rodesac mxareebi erTmaneTis pirispir imyofebian, maT ganz-
raxuli aqvT xelSekrulebis dadeba erTmaneTTan, ra drosac, piris iden-
turobasTan dakavSirebul Secdomas mniSvneloba ar eniWeba.
rigi saqmeebidan rogorc ikveTeba, igiveobaSi Secdomis arsebiTobi-
saTvis aucilebelia imis damtkiceba, rom cdomilebaSi myof mxares surda
garigebis dadeba romelime konkretul pirTan da ara mis pirispir myof-
Tan, rogorc aseTTan.
zogierTi saqme miuTiTebs imazec, rom prezumfciis gabaTileba,
agreTve, SeiZleba iseT SemTxvevaSi, rodesac mxare miiCnevda, rom xelSek-
rulebas debda im safuZvliT, rom saqme hqonda sxva piris warmomad-
genelTan da ara uSualod masTan.
dabolos, arsebobs precedenti, romlis mixedviTac, xelSekrulebis
Zaladakargulad cnoba SeiZleba ganapirobos yalbi saxelis gamoyenebam,
rodesac es SecdomaSi Seiyvans erT-erT mxares, romlisTvisac arsebiTia
meoris pirovneba.

32
Самонд Д., Вильямс Д., dasax. naSromi, 276.

430
giorgi maxarobliSvili

korporaciis samarTalsubieqtobiT diferencirebuli ori


elementi: SezRuduli pasuxismgebloba (limited liability) da
korporaciis safarveliT (entity shielding) daculoba

I. Sesavali
ekonomikur danaSaulebaTa sxvadasxva kategoria Tanamedrove kapi-
talistur saxelmwifoTa farglebSi Tu internacionalur doneze XX
da XXI saukuneebis erT-erT mTavar gamowvevad iTvleba rogorc samar-
TalmcodneTaTvis, ise ekonomistebisTvis. ekonomikur danaSaulTa Cad-
enis safuZvlebi diferencirebulia maTi sisruleSi moyvanis meTodTa
nairferovnebasTan erTad. meTodTa Soris gamoirCeva bolo ramdenime
aTwleulis sakorporacio samarTlis iseT aqtualuri sakiTxi, rogoric
kapitaluri tipis sazogadoebaSi SezRuduli pasuxismgeblobis principis
realuri farglebis borotad gamoyeneba da misi samarTlebriv-ekonomi-
kuri daniSnulebaa. SezRuduli pasuxismgeblobis elementis Sinaarsidan
gamomdinareobs iseTi doqtrinaluri da samosamarTlo samarTlisTvis
mniSvnelovani institutis praqtikaSi damkvidrebis tendencia, romelsac
gamWoli pasuxismgebloba ewodeba. swored gamWoli pasuxismgeblobis
doqtrinisa da pasuxismgeblois SezRudvis elements Soris urTierT-
mimarTebisa da maTi gamoyenebis farglebis dadgenaa mniSvnelovani mecni-
eruli da praqtikuli SemecnebisTvis.
ori urTierTsawinaaRmdego principis erTdrouli Tanaqmedeba praq-
tikaSi bevr problemas warmoSobs da xSirad Znelia gaivlos zRvari, sad
amTavrebs SezRuduli pasuxismgeblobis principi moqmedebas da saidan
iwyebs aTvlas `korporaciuli safarvelis gaWolvis doqtrina~. rTulia,
moiZebnos maT Soris oqros Sualedi. erTi mxriv, investoris maqsimal-
uri daculoba investiciebis mozidvisa da ekonomikuri ganviTarebis
sawindaria. magram, meore mxriv, aucilebelia bazris sxva monawileebis
interesebis dacva. Sesabamisad, mniSvnelovania, rom daculi iyos orive
mxaris interesTa balansi da ar mieces romelime mxares daumsaxurebuli
privilegia.
am mxriv, mniSvnelovania, zemoxsenebuli orive principis warmoSobis
mizezebze yuradRebis gamaxvileba. aRsaniSnavia, rom sakorporacio samar-
TalSi SezRuduli pasuxismgeblobis fasilitatori partniorebsa da sa-
kuTriv iuridiuli pirs Soris gamijvnis principia (Trennungsprinzip),
romlis mixedviTac, korporacia misi partniorebisgan gancalkevebul,
damoukidebel samarTalsubieqtadaa aRiarebuli da gvevlineba samoqa-

431
laqosamarTlebrivi urTierTobis sruluflebian wevrad, romelic da-
moukidebeli qonebis mesakuTrea, ufleba aqvs, sakuTari saxeliT dados
garigebebi mesame pirebTan, gamovides mosarCeled an mopasuxed sasamarT-
loSi. erTi sityviT, korporaciasa da mis partniorebs Soris mkveTri
demarkaciuli zRvaria gavlebuli da maT sazogadoebis qonebaze xeli ar
miuwvdebaT. es ki saSualebas aZlevs korporacias iqonios sakuTari kapi-
tali, e.w pasuxismgeblobis fondi.
dogmatikasa da doqtrinaSi gabatonebuli Sexedulebis Tanaxmad, Sez-
Ruduli pasuxismgebloba koporaciis aucilebeli Tvisebrivi maxasiaTebe-
li da korporaciuli bunebis gamomxatvelia, romelic partniorTa dacvis
gansakuTrebul meqanizmad gvevlineba da sawarmos ararentabeluri saqmi-
anobis pirobebSi icavs kreditors individualuri pasuxismgeblobisgan.
imavdroulad, SezRudul pasuxismgeblobas sxva dadebiTi Tu uaryofiTi
Sedegebic ukavSirdeba korporaciaSi, razec qvemoT iqneba saubari.
gamWoli pasuxismgeblobis doqtrina (e.w. partnioris gafarToebuli
pasuxismgebloba) swored maSin iwyebs amoqmedebas, rodesac partniori
borotad sargeblobs SezRuduli pasuxismgeblobis privilegiiT, ara-
keTilsindisierad iyenebs korporaciis mier misTvis miniWebul uflebebs
da avlens TviTnebobas, rac, sabolood, gamoixateba sazogadoebis qonebis
xelyofaSi da safrTxes uqmnis korporaciis damoukidebel identobas.
mokled, SezRuduli pasuxismgebloba rom ar aris absoluturi katego-
ria, amas gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinis arsebobac cxadyofs.

1. SezRuduli pasuxismgebloba (limited liability), rogorc


umniSvnelovanesi korporaciuli elementi
SezRuduli pasuxismgeblobis principi kapitaluri tipis sazoga-
doebebis Tvisebrivi maxasiaTebeli da misi substanciis ganmsazRvreli
aucilebeli elementia. korporaciis samarTalsubieqtobis konceftual-
uri buneba swored pasuximgeblobis SezRudvaSia gamoxatuli. is aris sa-
korporacio samarTalSi kapitalur sazogadoebaTa ara mxolod `pirvel
principad~ miCneuli elementi, romelic misi arsebobis mTavar koncef-
cias Seicavs, aramed aRiarebulia kapitalizmis, rogorc disciplinuri
urTierTobis qvakuTxedad.1 korporaciis samarTlebrivi formis erT-erT
ZiriTad mimzidvelobasac swored partniorTa pasuxismgeblobis SezRud-
va ganapirobebs. SezRuduli pasuxismgeblobis instituts erTi mTavari
winapiroba gaaCnia _ partniorebsa da sakuTriv iuridiuli pirs Soris

1
maxarobliSvili g., kapitalur sazogadoebaTa struqturaSi fundamenturi cvlile-
bebis ganxorcieleba korporaciul-samarTlebriv qmedebaTa (SeZena, Serwyma) safuZ-
velze, 2014, gv. 17-18.

432
gamijvnis principi (Trennungsprinzip).2 iuridiuli piri da misi partnio-
ri gansxvavebul subieqtebad miiCnevian. maT Soris mkveTri demarkaciuli
zRvaria gavlebuli da Sesabimisad, gayofilia maTi qonebrivi sferoc. es
aucilebeli winapirobaa korporaciis kapitalis, anu, `pasuxismgeblobis
fondis~ Sesaqmnelad, romliTac iuridiuli piri damoukideblad agebs
pasuxs kreditorTa winaSe. Senatanis ganxorcilebiT Seqmnili kapitali
(qoneba) sazogadoebis sakuTrebad ganixileba da ara sawarmos mesakuTre-
Ta sakuTrebad. Sesabamisad, sazogadoebis mesakuTreTa kreditorTaTvis
es qoneba pasuxismgeblobis misaqcevad miuwvdomelia, rac sazogadoebis
iuridiuli piris statusis samarTlebrivi pirovnulobis Sedegad miiRw-
eva.3
damoukidebeli sapasuxismgeblo kapitalis arseboba da mowileTa
pasuxismgeblobis am kapitaliT Semofargvla korporaciis substanciis
erT-erT mTavar elementadaa miCneuli sakorporacio samarTalSi.
korporaciis saxasiaTo elementebis sul ramdenimea. TiTqmis yvela
iurisdiqciaSi korporacias aqvs fundamenturad msgavsi samarTlebrivi
niSnebi.4 es niSnebia: samarTalsubieqtoba anu iuridiul pirad aRiareba,
mesame pirTa winaSe mewileTa pasuxismgeblobis SezRuduloba, wilTa (Ta-
visufali) gasxvisebadoba, centralizebuli marTvis sistema (delegire-
buli menejmenti) da kapitalis, romelic investoris sakuTrebas warmoad-
gens, wilebad dayofa.5 arsebobs mewarme subieqtTa sxva formebi,6
romlebsac ar aqvT am elementebidan erTi ar meti niSani.7 ss-is or-
ganul arss swored xuTive elementis erTi subieqtis mimarT Tanadrouli
arseboba ganapirobebs.8
korporaciuli bunebis gamomxatvelia isic, rom partnioris pi-
rad qonebas wilis (aqciis) fasis gansazRvrisTvis mniSvneloba ar aqvs.
SesaZlebelia sxvadasxva aqcionerisaTvis sabazro fasis dadgena. pasux-
ismgeblobis SezRudvis gareSe ki aqciaTa fasze gavlenas moaxdenda ara
marto sawarmos kapitalis nakadebi, aramed korporaciis aqcionerTa
piradi qonebac.9 momaval investors gadawyvetilebis miRebisas unda
2
qiria a., sakorporacio samarTlis sistema saqarTveloSi, sakorporacio samarTlis
krebuli I, (red. burduli i.), Tbilisi 2011, gv. 25.
3
maxarobliSvili g., mewarme subieqtTa dogmatur-Teoriuli gamijvna kapitalur
sazogadoebaTa sawyisebze, samarTlis Jurnali 2, gv. 2011.
4
Armour J., Hansmann H., Kraakman R., What is Corporate Law? 2009, P. 1.
5
Hansmann H., Kraakman R., The End of History for Corporate Law, Working Paper No. 00-09, 2000,
P. 1. xelmisawvdomia: [ http://www.law.harvard.edu/programs/olin_center/ ]. aseve, ix. Armour J.,
Hansmann H., Kraakman R., What is Corporate Law? 2009, P. 1, 5.
6
Freer R., The law of Corporations, 6th ed., 2011, P. 8-34.
7
Ribstein L., Why Corporations? Berkley Bus. L. J. 183, 2004, P. 3-4.
8
Cox J., Hazen L., Treatise on The Law of Corporations, 3th ed., Vol. 1, 2010, P. 13.
9
Easterbroak F., Fischel, Economic Structure of Corporate Law, 1991, P. 42-43.

433
gaeTvaliswinebina ara mxolod sawarmos Rirebuleba, aramed sakuTari da
korporaciis danarCen aqcionerTa qonebis odenobac. rac ufro mdidaria
potenciuri investori an rac ufro Raribi danarCeni aqcionerebi, miT
ufro savaraudo xdeba investoris piradi qonebis dakargva.
swored pasuxismgeblobis SezRuduli xasiaTi da moculoba mijnavs
am tipis mewarme subieqtebs amxanaguri tipis sazogadoebebisgan. isto-
riulad es gaxda sakorporacio samarTalSi sazogadoebaTa am ori kat-
egoriis fuZemdebeli.

2. `entity shielding~ _ kapitaluri tipis gaerTianebis safarveliT


daculoba
kapitaluri sazogadoeba, funqcionirebis dros, monawileobs sx-
vadasxva valdebulebiTsamarTlebriv urTierTobaSi. am monawileobis
safuZveli misi samarTlis calke subieqtad ganxilvaa aucilebeli, raTa
SeZlos garigebis dadeba, mopasuxed da mosarCeled gamosvla, zogadad,
Tavisi qonebis marTva. qmedebaTa ganxorcielebis dros xdeba ufleba-mov-
aleobaTa aReba da nakisr valdebulebaTa Sesrulebaze pasuxismgeblobis
dakisreba. pasuxismgeblobis dasadgenad korporaciuli aqtebi (normebi)
samoqalaqo samarTlis normebTan kombinirebulad gamoiyeneba (sadac amis
aucilebloba arsebobs). magram pasuxismgeblobisa da valdebulebis Ses-
rulebis movaleoba erTi sakiTxia.
meore da umTavresi, valdebulebis aRsasruleblad misaqcevi qone-
ba, qonebis mesakuTris dadgena da kreditorTa simravlea.10 swored am
SemTxvevaSi gansxvavdeba ss-is beneficiarTa SezRuduli pasuxismgeblo-
ba11 da ss-is sazogadoebis SezRuduli pasuxismgebloba,12 romelic maTi
kreditorebis sxvadasxvaobidan gamomdinareobs. orive maTgani, rogorc
wesi, moiazreba partniorTa da korporaciis pasuxismgeblobis SezRudvad

10
kreditorTa simravleSi moiazreba ara sxvadasxva aqcioneris an partnioris mimarT
moTxovnis uflebis mqone erTidaigive piri, aramed maTi gansxvavebuloba aqcionerTa
gansxvavebulobasTan erTad.
11
partnioris valdebuleba da misi moculoba, rogorc Sedegi sazogadoebis saqmi-
anobisa da misi pasuxismgebloba sazogadoebis kapitalSi arsebuli wilobrivi sakuTre-
bidan, romelic sazogadoebisgan ganyenebul samarTlebriv urTierTobidan warmoiSva.
ix. Hansmann H., Kraakman R., Squire R., Law and Rise of the Firm, Harvard Law Review, 2006, P. 2-4.
12
sazogdoebis valdebulebisTvis pasuxismgeblobis farglebi, romelic gaer-
Tianebis saxeliT dadebuli xelSekrulebidan dadga sazogadoebis mimarT. Hansmann
H., Kraakman R., Richard S., Law and Rise of the Firm, Harvard Law Review, 2006, P. 2. amasTan,
mesame pirebTan urTierTobaSi mniSnveloba ar aqvs es xelmZRvaneli piris fiduciuri
movaleobis darRvevis Sedegad moxda Tu ara. Sead.: Wanturia l., korporaciuli mar-
Tva, Tb., 2006, gv. 61-69.

434
sazogadoebis organizaciul-samarTlebrivi formis _ pasuxismgebloba-
SezRuduli sawarmos dafuZnebis saSualebiT. TumcaRa maT Soris sxvaoba
arsebiTia. sxvaoba ki momdinareobs kapitaluri sazogadoebis korporaci-
uli safarveliT dacvis ori gansxvavebuli elementis _ prioritetulo-
bisa da likvidaciisgan daculobis wesisgan. warmodgenili sakiTxisadmi
pirveli maTganis ganxilvaa relevanturi.
kapitaluri tipis sazogadoebebTan mimarTebiT korporaciuli mo-
sasxamiT daculobis erT-erTi pirveli Semadgeneli elementi prior-
itetulobis wesia.13 prioritetulobis wess safuZvlad udevs sawarmoSi
gaerTianebuli qonebis danawevreba.14 qonebis danawevreba `gancalkevebu-
li memkvidreobidan~ gamomdinareobs, romelic mijnavs sazogadoebisa da
sazogadoebis mesakuTreTa qonebas. maTi gansxvavebuloba diferencire-
bul midgomas ayalibebs ukanasknel subieqtTa kreditorebs Soris. gamom-
dinare aqedan, ismis kiTxva Tu romeli subieqtis kreditoris moTxovna
13
priority rule. prioritetulobis wesis gamoyenebas safuZvlad udevs qonebis dan-
awilebis principi _ asset partitioning. iuridiul literaturaSi qonebis danawilebis or
komponents gamoyofen. pirveli, rodesac gaerTianebisTvis samarTlis calke subieqtis
statusis miniWeba xdeba misi samarTlis subieqtad aRiarebiT, romelic gancalkevebu-
lia masSi gaerTianebuli individebisgan. aseTi gaerTianebis qonebis mesakuTre Tavad
sazogadoebaa. meore, es aris kreditorTaTvis prioritetulobis daweseba sazoga-
doebis qonebaze moTxovnis dayenebis dros. ukanaskneli kidev or jgufad iyofa:
qonebis e.w. afirmatiul (affirmative) da damcav (defensive) danawilebad. pirveli maT-
ganis danawevreba mimdinare TavSia mocemuli prioritetulobisa da likvidaciisgan
daculobis wesis paragrafebis qveS. rac Seexeba qonebis damcav danawilebas, is utol-
deba SezRudul pasuxismgeblobas (limited liability), romelic kapitalur sazogadoebebs
axasiaTebs da ar aqvs amxanaguri tipis sazogadoebebs. entity shielding affirmative asset
partitionig-dan gamomdinareobs da sazogadoebis qonebidan aRsrulebis prioritetu-
loba-dasaSvebobis wess gansazRvravs. mokled, entity shielding icavs sazogadoebis qone-
bas sazogadoebis benefeciarebis personaluri kreditorebisgan, xolo limited liability
icavs sazogadoebis mesakuTreTa qonebas gaerTianebis kreditorTa moTxovnebisgan,
amitom is miCneulia mesakuTreTa safarveliT damcav saSualebad _ (complete) owner
shielding, Sesabamisad, misi ganxilva winamdebare statiis mizans ar warmoadgens. pirvel
maTgans moicavs kapitaluri tipis sazogadoebis samarTlebrivi pirovnulobis Semad-
genloba, xolo meore _ es aris korporaciisTvis saxasiaTo erT-erTi gancalkevebuli
elementi samarTlis subieqturobasTan erTad. ix. Hansmann H., Kraakman R., The Essential
Role of Organizational Law, Yale Law Journal, 2000, P. 1-14; Armour J., Hansmann H., Kraakman R.,
What is Corporate Law? in: The Anatomy of Corporate Law, 2nd edition, 2009, P. 5-17; Pinto A.,
Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 35-39. aRsaniSnavia, rom igive
avtorebi Semdgom naSromSi entity shielding-sa da affirmative asset partitionig-s erTi da imave
Sinaarsobrivi datvirTiT iyeneben. ix.: Hansmann H., Kraakman R., Squire R., Law and Rise of
the Firm, 2006, P. 1.
14
ix. Elgueta G., Divergences and Convergences of Common Law and Civil Law Traditions on
Asset Partitioning: A Functional Analysis, Pennsylvania Journal of Business Law, 2009, P. 517-554.
Hansmann H., Kraakman R., The Essential Role of Organizational Law, Yale Law Journal, 2000,
P. 4-8.

435
romlis qonebidan unda dakmayofildes?! prioritetulobis wesis Tanax-
mad, firmis kreditorebi upiratesad arian uflebamosilni mis (sazoga-
doebis) qonebaze, romelic firmis valdebulebebis uzrunvelyofis erT-
gvar saSualebas warmoadgens, aRsrulebis misaqcevad sawarmos mesakuTre
partniorTa pirad (personalur) kreditorebTan SedarebiT.15 aRniSnuli
wesi erTianadaa integrirebuli sxvadasxva samarTlebriv sistemaSi da-
fuZnebul samewarmeo gaerTianebebTan dakavSirebiT, romelTa ricxvSi Se-
dis amxanaguri tipis sazogadoebebic, anu aRniSnuli prioritetulobis
wesi ara marto kapitaluri tipis sazogadoebis mimarT, aramed, zogadad,
amxanaguri tipis sazogadoebis mimarTac gamoiyeneba.16 prioritetulobis
wesis gamoyenebis Sedegi aris is, rom sazogadoebis saxelSekrulebo val-
debulebebis Sesruleba avtomaturad xorcieldeba gaerTianebis qonebi-
dan.17
mokled, korporaciis safarveliT daculobis principi icavs kompa-
nias im aqcionerebis valdebulebebisgan, romlis investicias is flobs,
magram ara personaluri valebisgan, romelSic is valebic moiazreba, rac
misi saxeliT dadebuli garigebidan gamomdinareobs.

III. SezRuduli pasuxismgeblobis principis dadebiTi mxareebi


SezRuduli pasuxismgeblobis forma investorisTvis imdenad aris
xelsayreli, ramdenadac fulis dambandebeli korporaciaSi SesaZlo
ararentabeluri saqmianobis pirobebSi dazRveulia individualuri pa-
suxismgeblobisgan.18 Senatanis ganxorcieleba investors korporaciuli
15
Armour J., Hansmann H., Kraakman R., What is Corporate Law? in: The Anatomy of Corporate
Law, 2nd edition, 2009, P. 8. Seadare subordinaciul pasuxismgeblobas qonebaze moTxovnis
prioritetulobis konteqstSi.
16
aRniSnuli elementi orive formis (tipis) sazogadoebisTvis aris damaxasiaTebe-
li, rac maTi pirovnulobis etapze vlindeba, gamomdinare iqidan, rom orive saxis
sazogadoeba samarTlis gancalkevebul subieqts warmoadgenen erT SemTxvevaSi fiq-
ciis, meore SemTxvevaSi _ iuridiuli piris statusis miniWebiT. amitom sazogadoebis
safarveliT daculobis forma iyofa ramdenime saxed: garTianebis susti safarveliT
dacva anu e.w. weak entity shielding, Zlieri safarveliT daculoba anu e.w. strong entity
shielding da sruli daculoba anu e.w. complete entity shielding igive limited liability. Armour J.,
Hansmann H., Kraakman R., What is Corporate Law? in: The Anatomy of Corporate Law, 2nd edition,
2009, P. 9-12; Hansmann H., Kraakman R., The Essential Role of Organizational Law, Yale Law Journal,
2000, 2-3; Hansmann H., Kraakman R., Squire R., Law and Rise of the Firm, 2006, P.1-7.
17
Tu mxareTa Soris sxvagvari SeTanxmeba ar aris miRweuli. ix. Armour J., Hansmann H.,
Kraakman R., What is Corporate Law? in: The Anatomy of Corporate Law, 2nd edition, 2009, P.19-22.
18
ix. mag: R.M.B.C.A 2002, & 6(b) (`korporaciis aqcioneri ar aris piradad pasuxismgebe-
li korporaciis qmedebisa da valebisTvis, garda im SemTxvevisa, rodesac igi SeiZleba
personalurad pasuxismgebeli gaxdes sakuTari qmedebidan gamomdinare~).

436
safarveliT aRWuravs, romelic (`safarveli~) korporaciuli fiqciis xe-
lovnuri qmnilebis arsiT iqmneba.19 investiciasTan dakavSirebuli ris-
kis SezRudvas potenciur aqcionerTa sainvesticio gadawyvetilebebze
dadebiTi gavlena aqvs. igi motivatoria investorisTvis kapitaluri
sazogadoebis formiT samewarmeo saqmianobis dawyebisa da aZlevs biZgs,
daabandos fuli sazogadoebaSi da miiRos amonagebi ganxorcielebuli in-
vesticiisgan. e.i SezRuduli pasuxismgebloba xels uwyobs investiciebis
mozidvas da Semdgom mis diversifikacias, zrdis aqciaTa gadacemaunari-
anobas, likvidurobas da ubiZgebs mmarTvelobas (menejerebs), wamoiwyon
sargeblis momtani proeqtebi. es ki ekonomikuri ganviTerebis sawindaria.
SezRuduli pasuxismgebloba spobs aseve, aqcionerTaTvis erTmaneTi-
sa Tu menejmentis zedamxedvelobis saWiroebas. SeuzRudavi pasuxismge-
blobis reJimis dros ki, albaToba imisa, rom nebismieri aqcioneri pa-
suxs agebs gakotrebuli korporaciis kreditorebis winaSe, nawilobriv
damokidebuli iqneba sxva aqcioneris resursebze, rac daabrkolebs aq-
cioners investiciis ganxorcielebaSi. SeuzRudavi pasuxismgeblobis pi-
robebSi mesakuTr. aseve iZulebuli iqneboda mmarTvelTa yoveli nabiji
gaekontrolebina, raTa daecva ara marto investicia, aramed mTeli Tavi-
si qoneba. es ki sawarmos saqmianobis zedamxedvelobis xarjebsac gazrdi-
da. SezRuduli pasuxismgeblobis gamo partniori piri mxolod sawarmoSi
investiciiT riskavs, misi piradi qoneba ki daculia.20 Sesabamisad, igi
naklebad aris dainteresebuli menejmentis saqmianobis yovlismomcveli
zedamxedvelobiT.
SezRuduli pasuxismgebloba valdebulebis ararsebobas ar niSnavs.21
SezRuduli pasuxismgebloba icavs mxolod aqcioneris qonebas. SezRudu-
li pasuxismgebloba ar icavs Tavad korporacias, romelic pasuxismgebel
subieqtad rCeba kreditorTa mier mis winaaRmdeg wardgenil sarCele-
bze. pasuximgeblobis SezRudvis principis gamoyenebiT mewarme subieqtis
riskebis diversificireba, ufro swored, misi mTliani transferi sawar-
mos mewarme subieqtidan mesame pirze xdeba.22 aqcioners kapitalis diver-
sificirebuli portfolios SeqmniT, investirebuli qonebis dakargvis
riski minimumamde dahyavs.23 minimaluri finansuri riskebiT kompaniis dam-
fuZnebels saSualeba aqvs simboluri sawesdebo kapitaliT iqces saqmiani

19
gulaSvili n., korporaciuli safarvlis gaWolva, rogorc kreditorTa dacvis gan-
sakuTrebuli RonisZieba mSobel-Svilobil kompaniaTa urTierTobis konteqstSi (aSS-
sa da qarTuli sakorporacio samarTlis mixedviT), sakorporacio samarTlis krebuli
I, (red. burduli i.), 2011, gv. 98-101.
20
es aris sakorporacio samarTalSi amJamad gabatonebuli midgoma.
21
Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 35.
22
Sead. Palmiter A., Corporations, 2006, P. 495-498.
23
Easterbrook F., Fischel D., The Economic Structure of Corporate Law, 1991, P. 43.

437
urTierTobis srulfasovan monawiled, rac damfuZnebels aZlevs met Ta-
visuflebasa da siTamames moqmedebaSi, radganac SesaZlo `Cavardnis~ Sem-
TxvevaSi kompaniis finansuri valdebulebebi mxolod sawarmos qonebiT
Semoifargleba da is ar Seexeba damfuZnebl(eb)is pirad sakuTrebas. sx-
vanairad, kreditorTa moTxovnis dakmayofilebis diapazoni SezRudulia
korporaciis qonebiT da raime moTxovnis wayenebis ufleba sazogadoebis
mesakuTreTa winaSe ar aqvT.24 korporaciis valebi, valdebulebebi da pa-
suxismgebloba mxolod kompaniis valebi, valdebulebebi da pasuxismge-
blobaa. aqve unda aRiniSnos korporaciis safarveliT daculobis sapir-
ispiro mdgomareobaze isic, rom SezRuduli pasuxismgeblobis principi
icavs aqcionerebs im kompaniis valdebulebebisgan, romlis aqciebsac is
flobs, magram ara personaluri valebisgan, romelSic is valebic moiaz-
reba, rac mis mier Cadenili deliqtidan gamomdinareobs (rac zemoT aRin-
iSna).

IV. SezRuduli pasuxismgebloba: aqcionerTa pasuxismgeblobis


SezRudvis elementi Tu partioris sainvesticio riski?
Tanamedrove sakorporacio samarTalis doqtrinaSi ukve aqtiurad
mimdinareobs diskusia SezRuduli pasuxismgeblobis elementis arseboba-
ararasebobis Taobaze. sakiTxi exeba Tavad SezRuduli pasuxismgeblobis
elementis realur arsebobas. pasuxismgeblobis SezRudva, rogorc ukve
aRiniSna, dRemde ganmartebulia rogorc partnioris pasuxismgeblobis
SezRudva mesame pirTa, kreditorTa winaSe. pasuxismgeblobis SezRudvis
msgavsi praqtikul-Teoriuli gageba, upiratesad sazogadoebis saxeliT
da mis sasargeblod mesame pirebTan urTierTobaSi Sesvlas gulisxmobs,
romlis Sedegadac dadga zianis anazRaurebis aucilebloba dRis wes-
rigSi. aseT SemTxvevaSi, sazogadoeba mTeli Tavisi qonebiT agebs pasuxs,
xolo partniori mis mier daTqmuli Sesatanis farglebSi. es debuleba
garkveulwilad modificirebul gaazrebas saWiroebs. kerZod, aqcioneri
mesame pirTan mimarTebiT arc erT SemTxvevaSi ar agebs pasuxs piradad,
Tu gamWoli pasuxismgebloba ar iqneba saxeze. gamWoli pasuxismgeblobis
dasabuTebis dros ki pasuxismgebloba yovelgvari SezRudvis gareSe mi-
eqceva. amitom, e.w. limited liabiliy ar niSnavs aqcioneris pasuxismge-
blobis SezRudvas, aramed es aris im ekonomikuri aradiversificirebuli
riskis saerTo moculobis ganmsazRreli elementi, romelic partniori
piris mxridan korporaciaSi maqsimaluri danakargis (dakargvis riskis
maqsimaluri donis) maCvenebelia.25 sxva sityvebiT, piri korporaciaSi in-
24
Backer L., Comparative Corporate Law, 2002, P. 981.
25
principSi, pasuxismgeblobis SezRudvis elementze msjeloba, rogorc wesi msgavsi

438
vestirebiT riskavs, misi Senatani aris riskis Semcveli, xolo es riski
niSnavs piris mier korporaciisTvis gadacemuli qonebis dakargvis al-
baTobis maCvenebels. Sesabamisad, Tanamedrove mecnieruli tendencia
SezRudul pasuxismgeblobas realurad sxva prizmaSi ganixilavs da mas
amiT im ZiriTad funqcias aclis, rac gamWoli pasuxismgeblobis doq-
trinis praqtikaSi adabtirebis SemzRudavad aTeuli wlis ganmavlobaSi
gamoiyeneboda. logikuria, rom Tu iqneba is samarTlebrivi safuZvlebi,26
romelze dayrdnobiTac SesaZlebeli iqneba partniorTan pirdapir dava
sazogadoebis saxeliT warmoSobili valdebulebebisTvis, maSin mopasuxe
aqcioner (partnior) pirs iseTi mniSvnelovani samarTlebrivi argumenti
gauqreba `sabrZolo arsenalidan~, rogoric SezRuduli pasuxismgeblobis
elementia. bunebrivia, msgavsi midgoma aucileblad unda iqnes im qveynis
samosamarTlo praqtikis dadgenisas gaTvaliswinebuli, sadac gamWoli pa-
suxismgebloba obieqturi, samarTliani urTierTobis sasamarTlos gziT
gansazRvrisTvis unda iqnes ganmartebuli da gamoyenebuli.

V. aqcioneris (partnioris) pasuxismgeblobis gansazRvris


safuZvlebi: gamWoli pasuxismgebloba da subordinaciuli
pasuxismgebloba

1. gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinis amoqmedebis winapirobebi


da gamoyenebis problemebi
1.1. gamWoli pasuxismgeblobis amoqmedebis winapirobebi
SezRuduli pasuxismgebloba ar aris absoluturi kategoria. bolo
aTwleulebSi SeimCneva SezRuduli pasuxismgeblobis doqtrinidan, ro-
gorc zogadi wesidan gadaxvevis tendencia, rasac `korporaciuli sa-
farvelis gaWolva~27 ewodeba. `gamWoli pasuxismgeblobis~ doqtrinis

ganmartebiT iwyeba. mag. ix. Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition,
2009, P. 35.
26
ix. Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 39-50. es safuZ-
vlebi SegiZliaT qarTul enazec ixiloT: burduli i, sawesdebo kapitali da misi
funqciebis, wignSi: Tanamedrove sakorporacio samarTlis Teoriuli da praqtikuli
sakiTxebi, (red. elizbaraSvili n.), 2009, gv. 245-254.
27
Piercing the Corporate Veil an Veil Piercing Do-ctrine _ sityvasityviT swored `korpo-
raciuli safarvelis gaWolvas~, safarvelis gmWolav doqtrinas niSnavs da zogadad
sazogadoebis partniorebiTvis kompaniis valebisTvis piradi pasuxismgeblobis da-
kisrebis SesaZleblobas gulisxmobs. amis Sesaxeb qarTul samecniero literaturaSi
gansazRvreba mocemulia profesor irakli burdulis naSromSi: burduli i., sawesde-
bo kapitali da misi funqciebi, wignSi: Tanamedrove sakorporacio samarTlis Teori-
uli da praqtikuli sakiTxebi, gv. 236 da momdevno, sadac `korporaciuli safarvelis

439
damkvidrebis mizezi ki isaa, rom SezRuduli pasuxismgebloba iqca TaR-
liTobisa da usamarTlobis xelSemwyob faqtorad.28 aqcionerebi xSirad
borotad sargebloben SezRuduli pasuxismgeblobis privilegiiT, rac,
saboloo jamSi, zianis momtania kreditorebisTvis. sakorporacio samar-
Talma angariSi unda gauwios im safrTxes, romelic iuridiuli fiqciis
gziT Seqmnil (kapitalur sazogadoebaSi) misi realuri ekonomikuri mflo-
belisgan gamomdinareobs. erTi mxriv, investoris maqsimaluri daculoba
investiciebis mozidvisa da Sedegad, ekonomikis ganviTarebis sawindaria,
magram, meore mxriv, aucilebelia bazris sxva monawileebis interesebis
dacva. sayuradReboa, rom partniorebSi korporaciis qonebis mitacebis
cduneba korporaciis gadaxdisuunarobis moaxloebisas izrdeba. gadax-
disuunarobis saqmis warmoebis farglebSi aqcionerTa qonebrivi interesi
(equity claim) SesaZloa daukmayofilebeli darCes, vinaidan upiratesoba
kreditorTa moTxovnebs eniWeba.29 amitom partniorebi gadaxdisuunarobis
dadgomamde TavianTi investiciis droul dabrunebas cdiloben.30 aqcio-
neris moTxovnis vadamde dakmayofileba an korporaciis mier moTxovnis
uzrunvelsayofad sawarmos qonebis datvirTva partniorTa oportuniz-
mis gamovlinebaa.
`korporaciuli safarvelis gaWolvis~ TviTmizani SezRuduli pasux-
ismgeblobis SezRudva ki ar aris, aramed aucilebeli saWiroeba sazoga-
doebis, gansakuTrebiT ki, e.w. gare kreditorTa interesebis dasacavad.31
is, vinc pasuxismgeblobis SezRudvis privilegias sxvisi interesebis sa-
zianod gamoiyenebs da sakuTar ekonomikur riskebsa da danakargs sxvas
gadaakisrebs, rogorc wesi, pasuxs agebs am qmedebisaTvis.32 mewileebi,
romlebsac sakuTari kapitalidan mogebis miRebis pretenzia aqvT, ar
unda cdilobdnen zaralis socializacias da riskis sxvisTvis gadakisre-
bas. winaaRmdeg SemTxvevaSi, maT amisTvis pasuxi unda agon. sakorporacio
samarTalma ki unda dasaxos orientirebi da gansazRvros am pasuxismge-

gaWolva~ ganmartebulia rogorc `gamWoli pasuxismgebloba~. misi germanulenovani


Sesatyvisia Durchgriffshaftung. aseve, ix. zubitaSvili n., mewarmeTa Sesaxeb saqarTvelos
kanonis me-3 muxlis me-6 punqtis Sefasebis standarti gamWoli pasuxismgeblobis doq-
trinis WrilSi, samarTlis Jurnali, #2, 2014, gv. 37.
28
aRniSnul tendencia auwyo fexi saqarTvelos marTlmsajulebis sistemamac da mim-
dinare wels miiRo gadawyvetileba Sps-Si partnioris piradi pasuxismgeblobis Sesaxeb
mesame piris winaSe. ix. susg #as-1158-1104-2014.
29
mag. ix. gadaxdisuunarobis saqmis warmoebis Sesaxeb saqarTvelos kanonis me-40 muxli.
30
mis sapirwoned, gadaxdisunarianobis saqmis warmoebis procesSi gamoiyeneba pa-
suxismgeblobis subordinaciuli Teoria, romelic msgavs SesaZleblobas arTmevs aq-
cioners. ix. Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 51-54.
31
Sead. susg #as-1158-1104-2014.
32
qiria a., sakorporacio samarTlis sistema saqarTveloSi, sakorporacio samarTlis
krebuli I, (red. burduli i.),Tbilisi 2011, gv. 37.

440
blobis optimaluri struqtura. pasuxismgeblobis riskis eqsternalize-
bas, anu mesame pirisTvis, kreditorisTvis gadakisrebas, sakorporacio
samarTali partnioris piradi da SeuzRudavi pasuxismgeblobiT sjis.
korporaciuli safarvelis gaWolvis sakiTxi gansakuTrebiT aqtua-
luria mSobel-Svilobil korporaciebTan mimarTebiT33 da e.w daxurul
an kerZo kompaniebSi. kompaniebSi, romelTa aqciebi (wilebi) Tavmoyrilia
erTi an ramdenime piris xelSi da ar xdeba maTi sajarod SeTavazeba.34
qarTuli kanonmdeblobis mixedviT, aseT mewarme subieqtad SezRuduli
pasuxismgeblobis sazogadoeba gv.vlineba, upiratesad ki erTi piris mier
daarsebuli sazogadoeba, vinaidan roca erTkaciania Sps, ufro didia al-
baToba, rom partniorma azaralos sazogadoeba da e.w marionetad aqcios
igi (instrumentalurobis Teoria).35 mravalpartniorul sazogadoebaSi
gacilebiT meti kontrolis meqanizmi arsebobs da, Sesabamisad, safrTxe
partnioris TviTnebobisa SedarebiT naklebia. xolo, rodesac sxva, makon-
trolebeli piri ar arsebobs, partniori zRvargadasul Tavisuflebas
amJRavnebs da irgebs sakuTar Tavze korporacias. Sesabamisad, saWiroa, am
mxriv qmediTi berketebis Seqmna, raTa sawarmom damoukidebeli identoba
ar dakargos. aseT dros aucilebelia, rom sawarmos mier dadebuli yvela
garigeba werilobiTi formiT iyos dadebuli da gasajaroebuli, raTa
partniorma ver SeZlos sazogadoebis qonebidan daumsaxurebeli upirate-
sobis miReba. im korporaciaSi, sadac korporaciuli marTvis struqtura
da sawarmos marTvis meqanizmebi imgvarad aris Camoyalibebuli, rom igi
sazogadoebis efeqtur muSaobas uzrunvelyofs, rogorc wesi, arc gam-
Woli pasuxismgeblobis sakiTxi unda iyos saxeze. ase rom, aqcioneris
mier korporaciuli safarvelis borotad gamoyenebis mometebuli riski
swored daxurul (miT ufro erTi piris mier daarsebul) sawamoSia, sadac
yvelaferi erTi kacis xelSia Tavmoyrili.36
kidev erTi SemTxveva romelic iwvevs gamWoli pasuxismgeblobis
dakisrebas aris warmomadgenloba, anu, Tu sawarmo aris damfuZneblis
ubralo warmomadgeneli. warmomadgenloba dasturdeba kompaniasa da
warmomadgenels Soris gaformebuli xelSekrulebiT, magram britanel-
ma mosamarTleebma SeiZleba aseTi kontraqtis ararsebobis SemTxveva-

33
sadac, rogorc wesi, gamoiyeneba e.w. alter egos, `meore me~-s doqtrina. Sead. susg
#as-1158-1104-2014.
34
ix. maxarobliSvili g., kapitalur sazogadoebaTa struqturaSi fundamenturi cvli-
lebebis ganxorcieleba korporaciul samarTlebriv qmedeba (SeZena, Serwyma) safuZ-
velze, 2014, gv. 26-42.
35
instrumentalurobis TeoriasTan dakavSirebiT, Sead. susg #as-1158-1104-2014.
36
daaxloebiT igive SemTxveva iyo uzenaesi sasamarTlos mier miRebuli gadawyvetilebis
saqmeSi, sadac ori partniori iyo, Tumca erT-erTs dominanturi mdgomareoba ekava
sawarmoSi. ix. susg #as-1158-1104-2014.

441
Sic daadginon warmomadgenlobis arseboba. es ki damokidebulia mravali
faqtoris Sefasebaze. erT-erT saqmeSi kompaniis mier gadaRebuli filmi
ar daaregistrires rogorc britanuli, radgan filmis gadaRebisTvis
aucilebeli Tanxa modioda amerikuli kompaniidan, mosarCele kompanias
ar hyavda TanamSromlebi da misi wilebis 90%-s flobda amerikeli re-
Jisori. sasamarTlom mxedelobaSi miiRo zemoxsenebuli garemoebebi da
Tqva, rom mosarCele kompania iyo amerikuli kompaniis warmomadgeneli.37
kidev erT saqmeSi damfuZneblis mier ganxorcielebuli sruli kontroli
Svilobil kompaniaze sakmarisi aRmoCnda warmomadgenlobis dasadgenad
da, Sesabamisad, korporaciuli fardis asawevad. mosamarTlis sityvebiT,
mosarCele akontrolebda maT yvela moments. yvela cekvavda mis dakrul-
ze.38
mewarmeTa Sesaxeb kanonis erT-erT normaSi ikveTeba gamWoli pasux-
ismgeblobis gamoyenebis safuZveli.39 am normis mixedviT, Tu sawar-
mos dominantma40 partniorma ganzrax gamoiyena Tavisi dominanturi
mdgomareoba am sazogadoebis sazianod, man danarCen partniorebs unda
gadauxados Sesabamisi kompensacia. am SemTxvevaSi kanonmdebeli dominant
partniors keTilsindisieri moqmedebis valdebulebas akisrebs danarCen
partniorebTan da ara kreditorebTan mimarTebaSi. yuradsaRebia isic,
rom partnioris mier dominanturi mdgomareobis borotad gamoyeneba
zianis momtani SeiZleba iyos ara marto sazogadoebisTvis, aramed kredi-
torebisTvisac, razec araferia naTqvami aRniSnul normaSi.41 Tumca,
kreditorisTvis zianis miyeneba iribad moxdeba, xolo pirdapiri zianis
subieqti samewarmeo sazogadoeba iqneba. principSi, bolo alternativa
gamWoli pasuxismgeblobis proceduruli gamoyenebis Sebrunebul vari-
ants warmosaxavs.

1.2. gamWoli pasuxismgeblobis gamoyenebis safuZvlebi


gamWolis pasuxismgeblobis sasamarTloseul gamoyenebas Tavisi
specifikuri safuZvlebis arseboba moeTxoveba. gamWoli pasuxismge-
blobis damkvidrebis mcdeloba aSS-is sasamarTloTa mier precendetuli
gadawyvetilebis miRebiT daiwyo da yvela gadawyvetileba (Statebis kuTx-
37
ix. Sealy (z 22) 60-61.
38
ix. Dierdan(z 21) 572.
39
ix. `mewarmeTa Sesaxeb~ saqarTvelos kanoni, me-3 muxlis me-8 punqti.
40
ix. `mewarmeTa Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis me-3 muxlis me-8 punqtis mixedviT,
dominantad iTvleba partniori an partniorTa jgufi, romelsac aqvs praqtikuli
SesaZlebloba, gadamwyveti zegavlena moaxdinos partniorTa kenWisyris Sedegebze.
41
Tumca, aRniSnul sakiTxs mcired mainc Seexo sus-is gadawyvetileba. ix. susg #as-
1158-1104-2014.

442
iT) gansxvavebulia da moicavs or an ramdenime safuZvels. gadawyvetile-
baTa gansxvavebulebas ganapirobebs aSS-is samarTlis sistema, ramdenadac
is Statebis samarTali ufroa, vidre erTiani, federaluri samarTlis
sistemis mqone.
aSS-is sasamarTloTa Soris gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinis gam-
oyenebis erTiani standarti ar arsebobs. magaliTad, 1993 wels sii-land
serviss kompania peper soursis winaaRmdeg42 saqmeSi ilinoisis sasamarT-
lom oTx faqtorze gaamaxvila yuradReba, romelTa arsebobis SemTxveva-
Sic gamWoli pasuxismgebloba unda gamoeyenebina. es faqtorebi aris: a)
korporaciis oqmebis, angariSebis araswori warmoeba an korporaciul
formalobaTa daucveloba, b) korporaciis saxsrebis an aqtivebis aRreva,
g) arasaTanado kapitalizacia da d) erTi korporaciis mier meore kor-
poraciis aqtivebis sakuTar aqtivebad miCneva. aRniSnulma sasamarTlom
warmodgenil saqmeze daadgina, rom oTxive safuZveli Tanadroulad ar-
sebobda, sadac erTi piri flobda eqvs korporaciaSi wilebs da eqvsives
ganixilavda, rogorc sakuTari `TamaSis obieqtebad~.43
sxva gadawyvetilebis mixedviT, garkveulwilad gansxvavebuli (Semci-
rebuli) safuZveli iqna miCneul gamWoli pasuxismgeblobis safuZvlad.
keni Soo korporacia polenis winaaRmdeg saqmeSi sasamarTlom aRniSna,44
rom Statis kanoni moiTxovda ori faqtoris arsebobas: a) uxeSi arasa-
Tanado kapitalizacia, b) rac miRweul iqna korporaciul formalobaTa
dacviT da ramac gamoiwvia usamarTloba45... sakmarisia korporaciuli
safarvelis gaWolvisTvis.46
zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT, sasamarTlo (aSS-is Statebis xed-
vidan gamomdinare) uflebamosilia sxvadasxva faqtobriv garemoebebze
dayrdnobiT gamovides im moTxovnebidan, rom gamWol pasuxismgeblobis
safuZvlad gansxvavebuli bazisuri faqtorebi gansazRvros.47 amasTan, sa-
samarTlos sifrTxile marTebs, raTa mesame pirTa, kreditorTa moTxov-
nis samizned ar iqces Cveulebrivi moqalaqeebis sabanko angariSebi, pi-
radi investiciebi da qoneba. Tumca, am ukanasknel safrTxes Zalian myari
korporaciulsamarTlebrivi argumentebi udgas da misi gadalaxva ara-

42
ix. Sea-Land Sources, Inc. v. Pepper Sourcem 993 F.2d 1309 (7th Cir. 1993).
43
ix. Allen,W., Kraakman, R., Subramanian, G., Commentaries and Cases on the Law Of Business
Organization, 4th ed., Wolters Kluwer, 2012, P. 134-140.
44
ix. Allen,W., Kraakman, R., Subramanian, G., Commentaries and Cases on the Law Of Business
Organization, 4th ed., Wolters Kluwer, 2012, P. 140-144.
45
`usamarTloba~, ra Tqma unda, zogad konteqstSia gamoyenebuli.
46
ix. Kinney Shoe Corp. v. Polan, 939 F.2d 209 (4th Cir. 1991).
47
aSS-is sasamarTlos gadawyvetilebebTan mniSvnelovan siaxloveSia sus-s
gadawyvetileba gamoWoli pasuxismgeblobis gamoyenebis safuZvlebTan mimarTebiT. ix.
susg #as-1158-1104-2014.

443
Tu mosarCeles, aramed sasamarTlos Zalebs, wesiT, unda aRematebodes.
erT-erT myar argumentad gamodgeba is, rom dainteresebuli piria aseTi
`moqalaqe~, romelsac wevris statusi, rogorc wesi, ar akavSirebs ko-
rporaciasTan. wevris statusi, romelic pasuxismgeblobis SezRudvis
elementis warmoSobis TiTqmis Tanadroulad warmoiSoba, erT-erTi gad-
amwyveti faqtoria gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinis sasamarTlos
xelSi gacocxlebisTvis.
gamWoli pasuxismgeblobis zemoaRniSnul safuZvlebze SeiZleba ram-
denime aRniSvnis gakeTeba, Tumca maqsimalurad lakonurad. magaliTad,
korporaciis saqmianobisa da misi wevrebis saqmianobis erTmaneTSi aRreva,
rac aqtivebisa da fuladi saxrsebis da Sesabamisad, pasuxismgeblobis
fondis aRrevas iwvevs. aseT SemTxvevaSi kreditorisTvis SeuZlebelia
imis garkveva, Tu visTan aqvs realurad saqme _ korporaciasTan Tu mis
partniorebTan. korporacia, rogorc iuridiuli piris statusis matare-
beli, ganyenebuli subieqtia, romelsac sakuTari `me gaaCnia~. es niSnavs,
rom mas aqvs rogorc samarTalsubieqtoba, ise qoneba, saxeli da a.S. Se-
sabamisad, is gamijnulia misi damfuZnebeli partniori pirebisgan. aseTi
aRreva ki mesame piris SecdomaSi Seyvanis (motyuebis) bazas qmnis da is
gamoiyeneba gamWoli pasuxismgeblobis erT-erT safuZvlad.48
korporaciul formalobaTa daucveloba aris erT-erTi gavrcele-
buli movlena, romelic Tavis TavSi gulisxmobs aqciaTa sertifikatis
gacemis, partniorTa saerTo krebis Catarebis, warmomadgenelTa arCevis,
valdebulebebis aRebisa da sxvadasxva tranzaqciis dadebis formalur
moTxovnaTa daucveloba, anu darRvevaa. rogorc wesi, Tu korporaci-
ul formalobaTa darRvevas aqvs adgili, is iwvevs korporaciisa da misi
partniorebis saqmeebis, aqtivebis aRrevas. Sesabamisad, aSS-Si aRiarebu-
lia, rom iq sadac korporaciul formalobaTa darRvevas aqvs adgili,
aucileblad unda arsebobdes gamWoli pasuxismgeblobis kidev erTi da-
moukidebeli safuZveli, raTa sasamarTlom es doqtrina gamoiyenos par-
tioris mimarT.49
momdevno da mniSvnelovani faqtori pasuxismgeblobis gaWolvisTvis
arasaTanado, araadekvaturi kapitalizaciaa. misi arsi mdgomareobs imaSi,
rom Tu korporacia kapitalizirebulia imdenad sustad an iluziurad,
rom misi aseTi kapitalizacia dasaxuli samewarmeo saqmianobis pro-
filisTvis an aRebuli riskebis an danakargebisTvis mxolod warmosaxviTi
da ararealuria, maSin pirdapiri safuZveli arsebobs gamWoli pasuxismge-
blobis doqtrinis gamoyenebisaTvis. aq mTavaria sasamarTlom gaarkvios
iyo da aris Tu ara kapitali iluziuri (moCvenebiTi) an imdenad umniS-

48
Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 40.
49
ix. Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 42.

444
vnelo, rom mxolod moCvenebiT warmosaxvas qmnis kreditoris moTxovnis
dakmayofilebis konteqstSi. am kuTxiT, sasamarTlo aucileblad ganmar-
tavs Tu ra aris `adekvaturi kapitalizacia~. magaliTad, Tu korporaciis
balansze 10 000 laria, xolo misi saofise farTi an sawarmos (qarxnis)
mowyobisTvis aucilebeli danadgarebis SeZenis Sesaxeb debs 100 000 lar-
ian xelSekrulebas, logikuria, rom aseTi tipis nasyidobis xelSekruleba
korporaciisTvis riskis armqonea, Tumca misi arsebuli kapitali iluzi-
uri da araadekvaturia mesame piris moTxovnis dasakmayofileblad.50
araadekvatur kapitalizaciasTan mimarTebiT samosamarTlo samar-
TalSi erTi mniSvnelovani sadebato sakiTxi iqna wina planze wamoweu-
li. kerZod, sakmarisia Tu ara gamWoli pasuxismgeblobisTvis mxolod
arasaTanado kapitalizaciis arseboba. arasaTanado kapitalizaciis ro-
gorc erTaderTi safuZvliT gamWoli pasuxismgelobis dayenebis faqtors
mizanSewonilad miiCneven im SemTxvevaSi, rodesac arsebobs myari sawes-
debo kapitalis doqtrina ama Tu im qveynis sistemaSi, anu rodesac min-
imaluri sawesdebo kanonismieri kapitalis Setana moeTxoveba partniors.
amJamad, myari sawesdebo kapitalis doqtrina saqarTveloSi mxolod ko-
merciuli bankebisa da sadazRvevo kompaniebisTvis aris dadeginili spe-
cialuri normatiuli aqtebiT, anu aralicenzirebadi saqmianobisTvis,
rogorc wesi, minimaluri sawesdebo kapitali ar moiTxoveba saqarTvelo-
Si.51 Sesabamisad, mxolod araadekvaturi kapitalizaciis safuZvliT gam-
Woli pasuxismgelobis dayeneba, rTulad dasasabuTebeli iqneba. arsebobs
kaliforniis Statis sasamarTlos gadawyvetileba, romlis mixedviTac,
Tu kompania ubralod arasaTanadod kapitalizirebulia, maSin es gamWoli
pasuxismgeblobis dadgomisTvis mizanSewonili safuZvelia.52
Tumca, gabatonebuli dogmaturi da sasamarTlo Sexedulebis Tanax-
mad, araadekvaturi kapitalizacia sxva safuZvelTan kombinaciaSi unda
arsebobdes imisTvis, rom dadges gamWoli pasuxismgeblobis sakiTxi dRis
wesrigSi. ase, magaliTad, viskonsinis uzenaesma sasamarTlom ganmarta,
rom araadekvaturi kapitalizaciisas unda arsebobdes korporaciul
formalobaTa daucveloba, raTa pasuxismgebel subieqtad partiori iqnes
piradad miCneuli.53

1.3. gamWoli pasuxismgeblobis gamoyenebis problemebi


korporaciuli safarvelis gaWolvis principi (doqtrina) bevri mec-
nieris yuradRebis sagani gaxda da sakorporacio samarTlis erT-erT
50
ix. O’Hazza v. Executive Credit Corp., 431 S.E.2d 318 (Va.1993).
51
Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 45.
52
ix. Slottow v. American casuality Co., 1 F.3d 912, 917 (9th Cir. 1993).
53
ix. Consumer’s Co-op v. Olsen 419 N.W.2d 211 (Wis.1998).

445
mTavar problematur sakiTxad iqca, maT Soris, saqarTveloSic. problema
ikveTeba ori mimarTulebiT: kamaTis sagania, ramdenad mizanSewonili da
dadebiTi Sedegis momtania `korporaciuli safarvelis gaWolvis~ prin-
cipis damkvidreba da azrTa sxvadasxvaobaa imasTan dakavSirebiTac, ra
winapirobebi unda arsebobdes imisaTvis, rom aqcioners aekrZalos kor-
poraciuli mosasxamiT sargeblobis ufleba. meore kiTxvas, nawilobriv,
zemoT gaeca ukve pasuxi.
saqarTvelos sinamdvilis fonze, `gamWoli pasuxismgeblobis~ doq-
trinis arseboba samarTlebrivi realobidan gamomdinare aucilebloba-
sac ki SeiZleba warmoadgendes, romlis gadawyvetasac uzenaesma sa-
samarTlom mimdinare wels dasabami daudo.54 saqarTvelos kanonmdebloba
ar iTvaliswinebs SezRuduli pasuxismgeblobisgan kreditoris saTanado
dacvis garantiebs. mewarmeTa Sesaxeb kanonis deregulirebadi xasiaTi da
liberaluri midgoma aqcionerebs moqmedebis srul Tavisuflebas aZlevs,
rac xSir SemTxvevaSi maTi TviTneburi da arakeTilsindisieri qmedebis
safuZveli xdeba da, sabolo jamSi, azaralebs kreditors.
mewarmeTa Sesaxeb saqarTvelos kanonSi zustad ar aris gawerili, Tu
ra pirobebis dadgomisas iwyebs amoqmedebas `gamWoli pasuxismgeblobis~
doqtrina. gamWoli pasuxismgeblobis normatiuli mocemuloba mewarmeTa
Sesaxeb kanonis ramdenime normaSia warmodgenili. es kanoni gamoricxavs
komanditis, SezRuduli pasuxismgeblobis sazogadoebis, saaqcio sazoga-
doebis da kooperativis partniorebis pirad pasuxismgeblobas sazoga-
doebis valdebulebebisTvis, garda im SemTxvevisa, rodesac Senatani
srulad ar aris ganxorcielebuli. ukanasknel SemTxvevaSi pasuxismge-
bloba Semoifargleba mxolod Seutaneli SenataniT.55,56 debulebis Tanax-
mad, kreditorTa mimarT piradi pasuxismgebloba ekisreba partniors,
romelsac Tavisi Senatani jer ar Seutania. amave dros, kanoni `mewarmeTa
Sesaxeb~ registraciamde an romelime konkretul momentamde SeTanxme-
buli Senatanis srul ganxorcielebas ar moiTxovs da pasuxismgebloba-
sac SeuzRudavad awesebs, rogorc winare sazogadoebis etapze dadeb-
uli garigebis samarTlebrivad uzrunvelmof meqanizms. Tumca, piradi
pasuxismgeblobisgan arc is partnioria Tavisufali, romelic Senatanis
ganxorcilebis Taobaze aqcionerTa SeTanxmebis dacviT moqmedebs. ami-

54
ix. susg #as-1158-1104-2014.
55
saqarTvelos kanoni `mewarmeTa Sesaxeb~, me-3 muxlis me-4 punqti.
56
1999 wlis 9 ivniss kanonis me-3 muxlis me-4 punqtSi Sevida cvlilebebi, rom-
lebmac gansxvavebulad moawesriga partniorebis pasuxismgeblobis sakiTxi Senatanis
Seusruleblobis SemTxvevisaTvis. cvlilebamde partniorebi Senatanis sabolood Se-
tanamde kreditorebis winaSe pasuxs agebdnen SeuzRudavad mTeli Tavisi qonebiT.
kanonis axali cvlilebiT es pasuxismgebloba Semoifargla Seutaneli Sesatanis mocu-
lobiT.

446
tom, gaumarTlebelia pasuxismgeblobis SezRudvis principidan gadaxveva
keTilsindiseri aqcioneris sazianod, romelic mzadaa, rom Senatani Se-
Tanxmebul vadaSi ganaxorcielos. am mxriv mewarmeTa Sesaxeb kanoni dax-
vewas saWiroebs.
partniorebisaTvis kreditorTa winaSe pasuxismgeblobis dakisreba,
umTavresad mizanSewonilia, Tuki igi Senatanis ganxorcielebis daTqmul
vadas arRvevs. saqarTvelos samewarmeo kanonmdebloba gamWoli pasux-
ismgeblobis gamoyenebis SesaZleblobas uSvebs maSinac, rodesac partnio-
rebi borotad gamoiyeneben pasuxismgeblobis SezRudvis samarTlebriv
formas.57 samarTlebrivi formis borotad gamoyenebis SemTxveva erT-
erTi qvesaxea gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinis gamoyenebisTvis da
mas iTvaliswinebs e.w. instrumentalurobis Teoria.58
instrumentalurobis Teoriis mixedviT, korporacia arsebobs misi
mesakuTris piradi miznebis miRwevis iseT instrumentad, romelsac da-
moukideblad funqcionirebis sxva safuZveli da mizani ar gaaCnia, garda
partnioris (mesakuTris) miznis miRwevis meqanizmisa.59aq irRveva princip-
Ta Soris balansi, romelic SezRuduli pasuxismgeblobis institutis or
qvekategorias aqvs. es exeba partniorebsa da sakuTriv iuridiuli pirs
Soris gamijvnis princips (Trennungsprinzip). Tumca, kanonis es daTqma
umoqmedo (`gasacocxlebeli~) norma iyo mimdinare 2014 wlamde60, radgan
pasuxismgeblobis borotad gamoyenebas Tavad kanoni Zalian viwrod
ganmartavs da masSi moiazrebs mxolod organizaciul-samarTlebrivi
formis borotad gamoyenebas da ara SezRuduli pasuxismgeblobis, ro-
gorc kapitaluri tipis sazogadoebis erT-erTi elementis borotad
gamoyenebas, romlis qvekategoriasac intrumentalurobis Teoria war-
moadgens. samarTlebrivi realoba naTelia. swored amitom, saqarTvelos
uzenaesma sasamarTlom mewarmeTa Sesaxeb kanonis me-3 muxlis me-6 pun-
qti sworad ganmarta farTod61 da masSi moiazra ara mxolod pasuxismge-
blobis SezRudvis samarTlebrivi formis borotad gamoyeneba, aramed
SezRuduli pasuxismgebloba rogorc kapitaluri tipis sazogadoebis
57
saqarTvelos kanoni `mewarmeTa Sesaxeb~, me-3 muxlis me-6 punqti.
58
analogiuri msjelobaa warmodgenili uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebaSi. ix.
susg #as-1158-1104-2014.
59
Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 49.
60
sus-s gadawyvetilebamde, romelic gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinas exeba. ix.
susg #as-1158-1104-2014.
61
aRniSnul sakiTxTan mimarTebiT sus-s gadawyvetilebamde arsebobda kvleva,
romelSic gaanalizebulia Tu ramdenad moicavda gamWoli pasuxismgeblobis doqtri-
na mewarmeTa Sesaxeb kanonis me-3 muxlis me-6 punqtiT gaTvaliswinebul SemTxvevas.
ix. zubitaSvili n., mewarmeTa Sesaxeb saqarTvelos kanonis me-3 muxlis me-6 punqtis
Sefasebis standarti gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinis WrilSi, samarTlis Jur-
nali, #2, 2014, gv. 32-56.

447
saxasiaTo elementi.62
SezRuduli pasuxismgeblobis formis borotad gamoyeneba gulisx-
mobs TviTon organizaciuli formis aramiznobrivad gamoyenebas, roca
sazogadoebis dafuZneba da misi saxeliT garigebebis dadeba viRacisT-
vis zianis miyenebis an sakuTari sargeblis optimizaciis mizniT xdeba.63
es ki praqtikaSi arTulebs partniorisTvis korporaciuli mosasxamiT
sargeblobis uflebis warTmevis SesaZleblobas. kanonis Zveli redaq-
cia ufro swor midgomas aviTarebda am sakiTxTan dakavSirebiT, sadac
dakonkretebuli iyo, rom pasuxismgeblobis SezRudvis borotad gamoy-
enebaSi igulisxmeba sabuRaltro wignebis iseTi warmoeba, saidanac cal-
saxad ar gamomdinareobs, Tu romeli qoneba ekuTvnis sazogadoebas, ra
valdebulebebi akisria mas, da ra _ ara. sxva sityvebiT rom iTqvas, gam-
Woli pasuxismgebloba dasaSvebi iyo mxolod maSin, rodesac sabuRal-
tro wignebis Canaweridan konkretulad ver dgindeboda sazogadoebis
qoneba da valdebuleba. `mewarmeTa Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis Taobaze
mosamarTleTa samuSao Sexvedris Sedegad miRebuli rekomendaciebisa da
masalebis Tanaxmad, sazogadoebrivi azri Sejerda, rom pasuxismgeblobis
SezRudvis borotad gamoyenebad miiCneva partnioris mier kreditoris
SecdomaSi ganzrax Seyvana. anu, rodesac partniori cdilobs moipovos
SezRuduli pasuxismgeblobis yvela upiratesoba, ise, rom ar Seasrulos
Senatanis ganxorcilebis valdebuleba.64 rogorc aRniSnul rekomenda-
ciebsa da masalebSia miTiTebuli, moqmedi kanonis es muxlic Zvelis ms-
gavsad unda ganimartos. Tumca, es ukanasknelic ar iZleva kreditorTa
dacvis srulyofil da qmediT meqanizms da saWiroa es norma ufro far-
Tod iqnes ganmartebuli. ase magaliTad, norma bevrad ufro praqtikuli
iqneboda da Tavis mizans miaRwevda, Tu kanonmdebeli akrZalavda ara mx-
olod organizaciuli formis borotad gamoyenebas, aramed SezRuduli
pasuxismgeblobis samarTlebrivi figuris (elementis) borotad gamoyene-
bas. SezRuduli pasuxismgeblobis borotad gamoyenebas adgili aqvs maSin,
rodesac partniori angariSs ar uwevs kompaniis iuridiuli damoukide-
blobis, misi samarTalsubieqtobis fenomens (instrumentalurobis Teo-
ria), mis mizans da xelyofs im qonebriv fonds, romelic sazogadoebis
kreditebis dasafarad aucilebeli winapirobaa (araadekvaturi kapital-

62
ix. susg #as-1158-1104-2014.
63
magaliTad, ramdenime piri afuZnebs Sps-s, romelic ramdenime wlis ganmavloba-
Si `keTilsindisierad~ axorcielebs saqmianobas da funqcionirebs marTlzomierad,
raTa Seqmnas sufTa istoria SemodgomSi bankis an sakredito dawesebulebisgan kred-
itis aRebisTvis, romelsac Semdgom miiTvisebs. Sead. Zöllner, Gläubigerschutz durch
Gesellschafterhaftung bei der GmbH, in: Festschrift Konzen, Tübingen 2006, S. 999, 1009.
64
`mewarmeTa Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis Taobaze mosamarTleTa samuSao Sexvedris
Sedegad miRebuli rekomendaciebi da masalebi, 2008. http://www.library.court.ge/docs/141/.

448
izacia). kreditorTa dasakmayofileblad saWiro qonebis partniorTa
mxridan xelyofisgan dacva dRis wesrigSi dgeba imdenad, ramdenadac qar-
Tuli sakorporacio samarTali imperatiulad ar adgens mogebis garkveu-
li nawilis sazogadoebaSi datovebas, mis akumulirebas kompaniis miznebi-
saTvis. `mewarmeTa Sesaxeb~ kanonis me-8 muxli srul Tavisuflebas aniWebs
partniorebs mogebis ganawilebis sakiTxSi. Sedegad, SesaZloa, kompaniis
sapasuxismgeblo fondi valebis dasafarad sakmarisi ar iyos. ukapitalo
(gamocarielebuli) korporacia umZimes viTarebaSi agdebs kreditors
im fonze, rodesac gamWoli pasuxismgeblobis gamoyenebis Sesaxeb norma
bundovani da umoqmedoa. am SemTxvevaSi saqme ver gveqneba SezRuduli
pasuxismgeblobis borotad gamoyenebasTan, aq mxolod pasuxismgeblobis
SezRudvis borotad gamoyenebaze SeiZleba saubari.65
mewarmeTa Sesaxeb kanonis kidev erT-erT normaSi ikveTeba gamWoli
pasuxismgeblobis gamoyenebis safuZveli.66 am normis mixedviT, Tu sawar-
mos dominantma67 partniorma ganzrax gamoiyena Tavisi dominanturi
mdgomareoba am sazogadoebis sazianod, man danarCen partniorebs unda
gadauxados Sesabamisi kompesacia. am SemTxvevaSi kanonmdebeli dominant
partniors keTilsindisieri moqmedebis valdebulebas akisrebs danarCen
partniorebTan da ara kreditorebTan mimarTebaSi. magram yuradsaRe-
bia is, rom partnioris mier dominanturi mdgomareobis borotad gam-
oyeneba zianis momtani SeiZleba iyos ara marto sazogadoebisTvis, ar-
amed upirveles yovlisa kreditorebisTvisac, razec araferia naTqvami
aRniSnul normaSi. es kidev erTxel miuTiTebs imaze, rom saqarTvelos
kanonmdebloba ver uzrunvelyofs kreditorTaTvis dacvis efeqturi
meqanizmebis Seqmnas, rac, Tavis mxriv, samosamarTlo samarTliT Sevsebisa
da ganmartebis sagani unda gaxdes. ganmartebisas aucilebelia mewarmeTa
Sesaxeb kanonis me-3 muxlis me-6 punqtSi mocemuli SezRuduli pasuxismge-
blobis samarTlebrivi forma gaiSalos da ganimartos pasuxismgeblobis
SezRudvis elementad, rogoroc es klasikuri gamWoli pasuxismgeblobis
doqtrinisTvis aris damaxasiaTebeli.68
unda iTqvas, rom germanuli kanonmdebloba frTxilad ekideba gam-
Woli pasuxismgeblobis doqtrinis gamoyenebas, risi naTeli magaliTicaa
germaniis uzenaesi sasamarTlos mier miRebuli gadawyvetileba triote-

65
qiria a., sakorporacio samarTlis sistema saqarTveloSi, sakorporacio samarTlis
krebuli I, 2011. gv.37-42.
66
ix. `mewarmeTa Sesaxeb~ saqarTvelos kanoni, me-3 muxlis me-8 punqti.
67
`mewarmeTa Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis me-3 muxlis me-8 punqtis mixedviT, domi-
nantad iTvleba partniori an partniorTa jgufi, romelsac aqvs praqtikuli SesaZle-
bloba, gadamwyveti zegavlena moaxdinos partniorTa kenWisyris Sedegebze.
68
swored aRniSnuli mimarTulebiT wavida uzenaesi sasamarTlo Tavis gadawyvetile-
baSi. ix. susg #as-1158-1104-2014.

449
lis saqmeze.69 sasamarTlo miuTiTebs, rom partniors ar SeiZleba waerT-
vas SezRuduli pasuxismgeblobis privilegiis gamoyenebis ufleba yvela
SesaZlo gadacdomisa da araswori qmedebisas. vinaidan, aseTi SeuzRudavi
pasuxismgebloba Seicavs safrTxes, rom bevr SemTxvevaSi mizanSeuwonlad
iqneba gamoyenebuli da niadags gamoaclis Sps-is samarTlebriv formas,
kanonmdeblis miznis sawinaaRmdegod. marTalia, sasamarTlo aRiarebs
sawarmos arsebobisaTvis safrTxis Semqneli CarevisaTvis70 pasuxismge-
blobis aucileblobas, Tuki igi, uflebis borotad gamoyenebiT, sawar-
mos gadaxdisuunarobamde miiyvans an mis gadaxdisuunarobas kidev ufro
daamZimebs, magram am SemTxvevaSi sasamarTlo miuTiTebs partnioris Sida
pasuxismgeblobaze sazogadoebis winaSe da ara garesamarTlebriv pasux-
ismgeblobaze kreditorebis winaSe da am SemTxvevas mijnavs samarTlebri-
vi formis borotad gamoyenebisgan, rac, Tavis mxriv, gulisxmobs, samar-
Tlebrivi formis aramiznobriv, araswor, instrumentad gamoyenebas da
es mxolod misi (formis) Seqmnis an misi gamoyenebis dros, e.i garigebis
dadebis dros SeiZleba moxdes.
mokled, germaniis sasamarTlo saWirod ar miiCnevs damoukidebeli
sakorporaciosamarTlebrivi pasuxismgeblobis institutis Seqmnas im vi-
TarebaSi, rodesac saxezea partnioris mxridan uflebamosilebis boro-
tad gamoyeneba. uflebis borotad gamoyeneba saxezea sawarmos qonebrivi
fondis datacebisa da aramiznobrivi gamoyenebisas, rodesac sasamarT-
los samarTlianad miaCnia Tuki aseT dros pasuxismgebloba Sida pasux-
ismgeblobis formiT Camoyalibdeba. moTxovnis ufleba ki sazogadoebas,
rogorc dazianebuli qonebis, Tundac miznobrivi qonebis mesakuTres
miecema. sakmarisia, Tuki am damcav funqcias deliqturi zianis anazRau-
rebis tradiciuli norma ikisrebs.71 kerZod, kvlav sawarmos winaSe pa-
suxismgeblobis formiT. sawarmos kreditori partnioris Carevisagan mx-
olod iribad zaraldeba. amitom, mas pirdapiri, sazogadoebis moTxovnis
paraleluri, deliqturi moTxovnis ufleba ar unda mieniWos (germanuli
sasamarTlos pozicia).
gansxvavebuli situaciaa am mxriv did britaneTSi, sadac `korporaci-
uli fardis awevas~ ufro masiuri xasiaTi aqvs. es SeiZleba moxdes ro-
gorc kanoniT, ise saerTo samarTliT, rac SezRuduli pasuxismgeblobis
borotad gamoyenebisYufro farTo ganmartebis SesaZleblobas iZleva,
vinaidan mosamarTleebi gacilebiT meti diskreciiT sargebloben, vidre
69
BGH, Trihotel, DStR 2007, 1586 ff.
70
germaniis sasamarTlo praqtikis mixedviT, arsebobisaTvis safrTxis Semqmneli
garemoeba warmoadgens sawarmos arsebobis manZilze misi qonebis miznis, rogorc um-
tavresad misi kreditorebis dakmayofilebisTvis aucilebeli qonebrivi fondis, pa-
tiviscemis valdebulebis darRvevas.
71
BGB §128.

450
kontinenturi samarTlis sistemis qveynebSi da SeuZliaT moaxdinon nor-
mis farTo interpretacia. did britaneTSi sasamarTloebi cdiloben ipo-
von Sualedi da daabalanson kreditorebisa da investorebis interesebi.
am midgomas Tavisi upiratesobac aqvs, kerZod, wnexi partniorze, rom man
ar gamoiyeneos borotad SezRuduli pasuxismgebloba. anu, sakiTxis aseT
gadawyvetas erTgvari Semakavebeli funqcia aqvs.
erT-erTi britanuli saqme72 exeboda Svilobili kompaniis sakuTre-
baSi arsebuli miwis nakveTis savaldebulo Sesyidvas, romelsac sakuTari
biznes miznebisTvis iyenebda damfuZnebeli kompania. Svilobilma sawarmom
miiRo Zalian mcire kompensacia. miuxedavad imisa, rom Svilobil kompa-
nias sakuTari biznesi ar gaaCnda am miwaze da zarali ar ganucdia, sa-
samarTlom miiRo mxedevelobaSi is faqti, rom kompaniebs hyavdaT saer-
To direqtorebi, partniorebi da hqondaT saerTo interesebi. aseve is
garemoeba, rom Svilobil kompanias ar hqonda damoukidebeli biznesi da
daadgina, rom es iyo erTiani ekonomikuri jgufi. sagulisxmoa, rom es
gadawyvetileba araerTxel iqna gakritikebuli.

1. subordinaciuli Teoria, rogorc aqcioneris (partnioris)


pasuxismgeblobis ganmsazRvreli
aqcioneris pasuxismgeblobis gansazRvris meore safuZvels suburdi-
naciuli Teoria warmosaxavs. gadaxdisuunaro korporaciisa da misi part-
niorebis mimarT pasuxismgeblobis subordinaciuli Teoria aqtivirdeba.
aqcionerTa moTxovnebis subordinacia, e.w. gare kreditorTa moTxovnebis
mimarT aSS-is samarTalSi cnobilia `Rrma rokis~73 doqtrinis saxelwo-
debiT. doqtrinis mixedviT, mosarCele kreditorebi sasamarTlosgan
iTxoven, rom aqcionerebi, rogorc zogadi gagebiT kreditorebi, kredi-
torTa moTxovnis TanmimdevrobaSi mxolod bolo rigis kreditorad ga-
nixilon, romelnic (partniorebi) narCeni aqtividan miiReben im odenobas,
rac, e.w. gare kreditoris moTxovnis dakmayofilebis Semodgom darCeba,
an saerTod verafers miiReben.74 es SemTxveva gamWoli pasuxismgeblobis im
moments exeba, rodesac korporacia gadaxdisuunarobis saqmis warmoebis
reJimSia gadasuli. subordinaciuli pasuxismgelobis doqtrinis gamoy-
enebas TiTqmis igive safuZvlebi sWirdeba, rac gamWoli pasuxismgeblobis
doqtrinis gamoyenebas. Tumca, pasuxismgeblobis miqcevis processa da
masStabSi ramdenadme gansxvavebulia.75 magaliTis safuZvelze analizi
72
LS Sealy, Cases and Materials in Company Law (6thednButterworths, London 1996). S. 69-70.
73
e.w. Deep Rock Doctrine.
74
Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 51.
75
subordinaciul pasuxismgeblobasTan mimarTebiT sus-s gadawyvetilebaSi siRrm-

451
garemoebas naTels mohfens.
magaliTad, korporacias aqvs 100 000 laris aqtivi, xolo pasivi aris
500 000 laris odenobis. aSkaraa, rom korporaciam unda daiwyos gadax-
disunarianobis saqmis warmoeba.76 aqcioneris (partnioris) mier sazoga-
doebis kapitalSi ganxorcielebuli Sesatanebi kompaniis pasivis mxares
dgas,77 riTic formirebulia sawesdebo kapitali. mocemul SemTxveva-
Si, Tu aqcioneri generalur (mTavar) kreditorTan (romelsac 200 000
laris moTxovna aqvs sazogadoebis mimarT) erTad miiRebs korporaciis
moTxovnis mimarT monawileobas, yvela maTgani 0.20 lars miiRebs korpo-
raciisgan erTi laris miRebis sanacvlad (100 000 lari : 500 000 lari).
amis sapirwoned, Tu e.w. gare kreditori sasamarTlos daarwmunebs, rom
aqcioneris, rogorc bolo xazis kreditoris moTxovna subordinaciulia
mis moTxovnasTan mimarTebiT, maSin generaluri kreditori miiRebs 0.50
lars erTi laris sanacvlod (100 000 lari : 200 000 lari). ufro konkre-
tulad rom iTqvas, Tu generaluri kreditori korporaciul mosasxams
gaWolavs, aqcioneri pasuxismgebeli iqneba ara 300 000 laris farglebSi,
aramed mxolod moTxovnis im nawilSi, rac generalur kreditors Seus-
rulebeli darCa, anu 100 000 laris farglebSi. Sedegad, generaluri, e.w.
gare kreditori miiRebs adekvatur moTxovnis anazRaurebas (erTi lari),
xolo aqcioneri, rogorc korporaciis bolo xazis kreditori verafers
ver miiRebs (pirveli SemTxvevisgan gansxvavebiT, sadac erTi laris
sanacvlod 0.20 lars Rebulobda). subordinaciuli pasuxismgeblobis
gamoyenebis aqtivobas ganapirobebs is momenti, rom partniorebi, xSirad,
kompaniaSi maT mier ganxorcielebul investicias Senatanebis saxiT ki ar
asaxaven, aramed sesxis saxiT aZleven korporacias da gadaxdisuunarobis
SemTxvevaSi korporaciis arsebul qonebaSi, e.w. gare kreditoris statuss
warmoiSoben da moTxovnaSi monawileoben Tanabrad, horizontalurad
generalur kreditorTan erTad. magaliTad, erT-erTi amerikuli cnobi-
li da precendetuli sasamarTlo saqmea kostelio fazios winaaRmdeg,78
sadac partniorebma sazogadoebis sakuTari kapitaliT kapitalizacia
mxolod mciredad moaxdines, xolo ZiriTadi kapitali sasesxo fasiani
qaRaldis (obligaciis) sanacvlod gadasces korporacias da gadaxdisu-
unarobis saqmis warmoebis gaxsnis etapze moiTxoves ara subordinaciuli,
aramed Tanabarzomieri dakmayofileba generalur kreditorTan erTad.

iseulad namsjeli ar aris da is, garkveulwilad, sakorporacio samarTalSi damkvi-


drebul subordinaciul pasuxismgeblobis `sxvagvar gagebas~ iribad warmoadgens. ix.
susg #as-1158-1104-2014.
76
ix. saqarTvelos `mewarmeTa Sesaxeb~ kanonis me-9 muxlis me-9 punqti.
77
ix. Allen,W., Kraakman, R., Subramanian, G., Commentaries and Cases on the Law Of Business
Organization, 4th ed., Wolters Kluwer, 2012, P. 118.
78
ix. Costello v. Fazio, 256 F.2d 903 (9th Cir. 1958).

452
sasamarTlom es SemTxveva miiCnia uxeSad araadekvatur kapitalizaciad da
partiorebi subordinaciul pasuxismgebel pirebad daadgina.79

VI. gamWoli pasuxismgeblobis kritikis samarTlebrivi argumentebi


is, rom gamWoli pasuxismgelobis doqtrinis gamoyeneba umeteswilad
deliqturi valdebulebebis mimarT unda moxdes anglo-amerikul iurid-
iul literaturaSi eWvs ar iwvevs. deliqtTan erTobliobiT gamWoli
pasuxismgeblobis gamoyeneba samarTlebriv argumentaciaSi pirdapir-
proporciulad jdeba. deliqtis SemTxvevaSi arasaxelSekrulebo, zianis
miyenebiT warmoSobili kavSiria saxeze da ara samarTlebrivi kavSirurT-
ierToba. korporaciaSi partnioris mxridan mesame pirisTvis, kreditor-
isTvis zianis miyenebis saxelSekrulebo urTierToba, rogorc aseTi, ar
arsebobs. amis martivi logikuri axsna aqvs: kapitaluri mewarme subieqti
samarTalsubieqtobis, iuridiuli piris statutiT samarTlis damoukide-
beli samarTlis subieqtia, romlis qmedunarianoba misi menejmentis (di-
reqtorati) meSveobiT modis praqtikul sisruleSi. warmomadgenlebi
arian is pirebi Tu piri, romelic sazogadoebasTan organuli Tu garige-
biTsamarTlebriv principal-agentis urTierTobaSia Sesuli. aseTi urT-
ierToba warmodgenilsa da warmomadgenel pirs Soris fiduciur val-
debulebas warmoSobs warmomadgenlis mxridan warmomadgenlis mimarT.
fiduciuri movaleoba calke ganxilvis sagania, Tumca konkretul moce-
mulobaSi sainteresoa warmomadgenlis mier ganxorcielebul qmedebaTa
mowesrigeba da regulireba. warmomadgenlis mier dadebuli yvela namd-
vili garigeba sazogadoebis saxeliTa da mis sasargeblod ideba, anu yve-
la urTierTobaSi mewarme sazogadoeba beneficiari subieqtia, romelic
Sedegebs iRebs. xelSemkvreli fizikuri piri pasuxs agebs ZiriTadad pro-
ceduruli sakiTxebis darRvevisTvis da isic warmodgenili korporaciis
mimarT, rogorc wesi. warmodgenil sqemaSi, logikuria, rom aqcioneri
(partniori) ar da ver jdeba, radgan is, rogorc partniori mesame pirTan
saxelSekrulebo urTierTobaSi ar Sedis. hipoTeturad is SemTxveva rom
davuSvaT, sadac aqcioneri imavdroulad warmomadgenlobaze uflebamo-
sili piria, aqac partniori ki ar gamova mesame pirTan xelSemkrvreli,
viszec xelSekrulebidan gamomdinare ufleba-movaleobebi gavrcel-
deba, aramed korporacia, romelic qmedunarianobis ganxorcielebisT-
vis aqcioners ubralod sasamsaxure xelSekrulebis safuZvelze uxdis
an saerTod ar uxdis raime tipis anazRaurebas. nebismier zemoaRniSnul
SemTxvevaSi aqcioneri xelSemkvreli mxare ar aris da aseTi tipis xelSek-
79
ix. Allen,W., Kraakman, R., Subramanian, G., Commentaries and Cases on the Law Of Business
Organization, 4th ed., Wolters Kluwer, 2012, P. 128-134.

453
rulebidan pasuxismgebloba aqcioners ver daekisreba. amitom, gamWoli
pasuxismgeblobis kritikosTa nawili, principSi, samarTlianad aRniSnavs,
rom aqcioneri aRniSuli garemoebis gamo saxelSekrulebo urTierTo-
bebis pasuxismgeblobis subieqti ver iqneba.
saxelSekrulebo urTierTobis sapirwone deliqtidan gamomdinare
pasuxismgebloba logikuri samarTlebrivi jaWvis saTaves warmoadgens,
romlis ganviTareba gamWoli pasuxismgeblobis normasTan erTobliobiT
unda ganxorcieldes da dasruldes partnioris piradi qonebrivi pasux-
ismgeblobiT, anu im qonebrivi mocemulobidan pasuxismgeblobiT, ro-
melic partiors korporaciis wilis (rogorc sakuTrebis) garda pirad
sakuTrebaSi aqvs.80 qarTuli realobisTvis zemoaRniSnuli msjelobis
morgeba deliqtidan gamomdinare gamWoli pasuxismgeblobis Sinaarsis
momcem korporaciulsamarTlebriv normasTan erTobliobiT mizanSe-
wonili da samarTlebrivad gamarTlebuli iqneba.

VII. daskvna
sakorporacio samarTlis erT-erTi yvelaze metad sadavo sakiTxia pa-
suxismgebloba kapitaluri tipis sazogadoebaSi: SezRuduli pasuxismge-
blobisa da gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinis urTierTmimarTebis
problema da misi identificirebis gzebisa da meTodebis ganmarteba. Sez-
Ruduli pasuxismgebloba korporaciis umniSvnelovanesi, Sinagani elemen-
tia, da swored es principi usvams xazs ama Tu im sawarmos korporaciul
xasaiTs.
Tumca, miuxedavad misi aseTi niSan-Tvisebisa, rogorc qarTuli ise
ucxouri kanonmdebloba uSvebs am principidan gadaxvevis SesaZleblobas
partnioris arakeTilsindisieri da korporaciis sazianod moqmedebis
SemTxTvevaSi. am dros ki xdeba korporaciuli safarvelis garRveva da
partnioris SeuzRudavi pasuxismgeblobis amoqmedeba. Sedegad, part-
niori veRar sargeblobs pasuxismgeblobis SezRudvis privilegiiT da
mTeli misi qoneba SeiZleba iqnes gamoyenebuli kreditoris dasakmayo-
fileblad. qarTuli da germanuli kanonmdebloba gacilebiT frTxili
da araqmediTia gamWoli pasuxismgeblobis amoqmdedebis kuTxiTY da amis
SesaZleblobas, mxolod maSin iZleva Tuki partnioris mxridan adgili
aqvs korporaciis samarTlebrivi formis borotad gamoyenebas (Tu amas
viwrod ganvmartavT), rac, garkveulwilad, SeiZleba iTqvas, rom ar aris
samarTliani (Tu ar CavTvliT saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos mniS-
vnelovan gadawyvetilebas gamWol pasxismgeblobasTan dakavSirebiT). am

80
Pinto A., Branson D., Understanding Corporate Law, 3rd edition, 2009, P. 50-51.

454
kuTxiT didi britaneTi ufro kreditoris dacvis mxares ixreba da iq
gacilebiT xSiria korporaciuli safarvelis gaWolvis SemTxvevebi, miT
ufro deda da Svilobili kompaniebis urTierTkavSiris dros.
dasasrul, gamWoli pasuxismgeblobis doqtrinis arsTan dakavSire-
biT warmodgenili ramdenime Teza, albaT, ori institutis (gamWoli pa-
suxismgeblobis doqtrinisa da SezRuduli pasuxismgeblobis elementis)
Tanaarsebobisa da maTi gamoyenebis marTlzomierebaze logikuri daskvnis
gakeTebis SesaZleblobas warmosaxavs.

455
sajaro samarTali

giorgi xubua

sakonstitucio sasamarTlo rogorc konstituciuri organo


konstituciuri marTlmsajulebis gansakuTrebuli adgili saxelm-
wifo organoTa sistemaSi ganpirobebulia rogorc sakonstitucio kon-
trolis, ise ZiriTadi kanonis iuridiuli TaviseburebebiT. swored kon-
stituciis iuridiuli buneba gansazRvravs sakonstitucio sasamarTlos
gamorCeul funqcias demokratiuli, samarTlebrivi saxelmwifos dacvis
TvalsazrisiTac.
iuridiul mecnierebaSi ar aris erTiani midgoma sakonstitucio sa-
samarTlos statusis mimarT. sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb mimdi-
nare samecniero diskusiis procesSi, ZiriTadad, gamoikveTa ori midgoma:
institucionaluri da funqcionaluri.1
institucionaluri meTodi fokusirebulia sakonstitucio sasamarT-
los, rogorc damoukidebeli institutis arsebobis faqtze. institucio-
nalur meTods SedarebiT cota mimdevari hyavs, radgan sakonstitucio
sasamarTlo rogorc calke, damoukideblad arsebuli instituti, yvela
qveyanaSi ar moqmedebs. garda amisa, gansxvavebulia sasamarTlos funqcie-
bi im qveynebSic, sadac sakonstitucio sasamarTlo arsebobs damoukide-
beli institutis saxiT. es gansxvaveba imdenad TvalsaCinoa, rom SeuZle-
belia vilaparakoT sakonstitucio sasamarTlos romelime prototipze.
amitom, gacilebiT meti momxre hyavs funqcionalur midgomas, romelic
konstituciuri marTlmsajulebis funqciidan gamomdinare cdilobs
gansazRvros sakonstitucio sasamarTlos adgili saxelmwifo organoTa
sistemaSi.2
gansxvavebuli midgomebis miuxedavad, arsebobs konsensusi imis Ses-
axeb, rom sakonstitucio sasamarTlos aqvs ormagi buneba _ is erTdrou-
lad sasamarTloc aris da konstituciuri organoc.

1
Skouris, W., Der Europäische Gerichtshof als Verfassungsgericht? In: D. Merten (Hg.),
Verfassungsgerichtsbarkeit in Deutschland und Österreich, 2008, S. 46.
2
iqve.

456
1. sakonstitucio sasamarTlo rogorc sasamarTlo organo
saqarTvelos konstituciaSi sakonstitucio sasamarTlo moxseniebu-
lia rogorc „sasamarTlo organo“. sakonstitucio sasamarTlos ufle-
bamosileba da Seqmnis wesi dadgenilia konstituciis TavSi, romelsac
ewodeba „sasamarTlo xelisufleba“. saqarTvelos konstituciis 82-e
muxlis 1. punqtis Tanaxmad „sasamarTlo xelisufleba xorcieldeba sa-
konstitucio kontrolis, marTlmsajulebis da kanoniT dadgenili sxva
formebis meSveobiT“. konstituciis mixedviT, saqarTvelos sakonstitu-
cio sasamarTlo aris sakonstitucio kontrolis sasamarTlo organo
(m.83, p.1.).
sakonstitucio sasamarTlo organizaciulad Camoyalibebulia sa-
samarTlos saxiT. garda amisa, identuria sakonstitucio sasamarTlos
wevris da saerTo sasamarTlos mosamarTlis azrovnebis stilic. sakon-
stitucio sasamarTlos wevric iseTive logikur-azrobriv operacias ew-
eva, rogorc saerTo sasamarTlos mosamarTle. calkeuli gansxvavebebi
dakavSirebulia konstituciis interpretaciis TaviseburebebTan. amave
dros, sakonstitucio sasamarTlo konstituciis normebis ganmartebas
axorcielebs klasikuri xerxebis safuZvelze (gramatikuli, sistemuri,
teleologiuri da sxv.).
sakonstitucio kontrolis sasamarTlo xasiaTs bevrad gansazRvravs
konstituciuri sarCelis samarTlebrivi buneba. konstituciuri sarCeli
individs SesaZleblobas aZlevs gaasaCivros norma, romelic misi azriT
arRvevs adamianis ZiriTad uflebebs. swored amitom uwodeben sakon-
stitucio sasamarTlos samarTlebrivi saxelmwifos „gvirgvins“.3 ro-
gorc sasamarTlo, sakonstitucio sasamarTlo SeboWilia sarCeliT an
wardginebiT. sasamarTlo sakuTari iniciativiT saqmes ver ganixilavs da
Semofarglulia sarCeliT an wardginebiT. rogorc saerTo sasamarTlo-
Si, ise sakonstitucio sasamarTloSic moqmedebs wesi: iq sadac ar aris
mosarCele, ar aris mosamarTlec.4
amave dros, sakonstitucio sasamarTlo gansxvavdeba saerTo sasamarT-
loebisagan. ZiriTadi kanoni erTmaneTisagan gamijnavs „marTlmsajulebi-
sa“ da „sakonstitucio kontrolis“ cnebebs. konstitucia adgens, rom sa-
konstitucio sasamarTlo axorcielebs sasamarTlo xelisuflebas (m.88.
p.1.), magram ara marTlmsajulebas. saqarTvelos konstituciis Tanaxmad,
marTlmsajulebas axorcieleben mxolod saerTo sasamarTloebi (m. 83.
p.2.). gansxvavebulia sakonstitucio sasamarTlos mier ganxorcielebuli
sakonstitucio samarTalwarmoebis wesic (m.88., p.1.). saqarTvelos organ-
3
Tomuschat, Chr., Das Bundesverfassungsgericht im Kreise anderer nationaler Verfassungsgerichte,
in: Badura/Dreier (Hrsg.), Festschrift 50 Jahre Bundesverfassungsgericht, Bd. 1, 2001, S. 266.
4
Hillgruber/Chr., Goos, Chr., Verfassungsprozessrecht, 3. Neu bearbeitete Auflage, 2011, S. 2.

457
uli kanoni sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb gansazRvravs, rom sa-
konstitucio sasamarTlo „Tavis saqmianobas axorcielebs kanonierebis,
kolegialobis, saqveynoobis, mxareTa Tanasworobisa da SejibrebiTobis,
uflebamosilebaTa mTeli vadiT sakonstitucio sasamarTlos wevris da-
moukideblobis, xelSeuxeblobisa da Seucvlelobis sawyisebze“ (m.2., p.
1.).
sakonstitucio sasamarTlos saqme aqvs ara mTlianad marTlwesrig-
Tan, aramed konstituciur wesrigTan. saqarTvelos organuli kanonis
Tanaxmad, sasamarTlo icavs „konstituciur kanonierebas“. amiT, kanon-
mdebels Semoaqvs kanonierebisagan gansxvavebuli cneba. sakonstitucio
sasamarTlos funqciaa ara „kanonierebis“, aramed „konstituciuri kanon-
ierebis“ dacva. Sesabamisad, sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetile-
bas moqmedebis sul sxva Zala aqvs, vidre saerTo sasamarTloebis mier
miRebul gadawyvetilebas.
sakonstitucio sasamarTlo ganixilavs konstituciis, da ara mim-
dinare kanonis, darRvevis SemTxvevebs. es ukanaskneli aris saerTo sa-
samarTlos funqcia. sakonstitucio sasamarTlo aris konstituciis, da
ara mTlianad marTlwesrigis „mcveli“.5 winaaRmdeg SemTxvevaSi, sa-
konstitucio sasamarTlo iqneboda „super-sarevizio instancia“ da da-
kargavda konstituciis dacvis specialur funqcias.6 sakonstitucio
sarCeli unda efuZnebodes ara mimdinare kanons, aramed sakonstitucio
samarTals.7 gamonaklisi SeiZleba iyos mZime xasiaTis kanondarRvevebi,
romlebic TviTnebobis aSkara niSnebs Seicavs da aucileblad moiTxovs
reagirebas.8
sakonstitucio sasamarTloSi saqmis ganxilva mimdinareobs sakonsti-
tucio samarTalwarmoebis wesebis dacviT. sakonstitucio samarTalwar-
moebis ZiriTad principebs adgens kanoni da, Sesabamisad, sakanonmdeblo
organo. amave dros, sakonstitucio samarTalwarmoebis, iseve rogorc
sasamarTlos organizaciis sxva wesebi dadgenilia sakonstitucio sa-
samarTlos reglamentiT.
rogorc saerTo sasamarTlos mosamarTlis, ise sakonstitucio sa-
samartlos wevris mimarT moqmedebs TanamdebobasTan SeuTavseblobis
msgavsi wesi. organuli kanonis Tanaxmad, sakonstitucio sasamarTlos
wevris Tanamdeboba SeuTavsebelia nebismier sxva TanamdebobasTan da
anazRaurebad saqmianobasTan, garda samecniero da pedagogiuri moRvawe-
obisa (m.2. p.1.). (aRsaniSnavia, rom germaniis federaluri sakonstitucio
5
Kloepfer, M., Ist die Verfassungsbeschwerde unentbehrlich? DVBI, 2004, S. 676. cit: Sodan, H.,
Staat und Verfassungsgerichtsbarkeit, S. 66.
6
Sodan, H., Staat und Verfassungsgerichtsbarkeit, 2010, S. 66.
7
BVerfGE, 63, 266.
8
BVerfGE, 62, 338.

458
sasamarTlos mosamarTles akrZaluli aqvs umaRles skolaSi pedagogiuri
saqmianobac (§ 3. Abs. 1. S 1 BVerfGG).
rogorc sasamarTlo organo, sakonstitucio sasamarTlo valdebu-
lia daasabuTos mis mier miRebuli gadawyvetileba. iuridiuli argumen-
taciis valdebuleba ar akisria sxva konstituciur organos.
garkveul TaviseburebebTanaa dakavSirebuli sakonstitucio sa-
samarTlos gadawyvetilebaTa aRsrulebis meqanizmi. rogorc sasamarTlo
organos, sakonstitucio sasamarTlos TviTon SeuZlia miuTiTos, Tu vin
unda aRasrulos mis mier miRebuli gadawyvetileba. sakonstitucio sa-
samarTlo. aseve SeuZlia miuTiTos aRsrulebis saxe da wesi. am mxriv,
sakonstitucio sasamarTlos farTo Tavisufleba aqvs miniWebuli. aR-
srulebis sferoSi miniWebuli Tavisufleba aucilebelia imisaTvis, rom
sasamarTlos mier cnobili arakonstituciuri situacia daubrundes kon-
stituciur wesrigis farglebs.
sakonstitucio sasamarTlos ar aqvs gadawyvetilebis aRsrulebis sa-
kuTari meqanizmebi. mis mier miRebuli gadawyvetilebis aRsruleba mTli-
anad damokidebulia sxva saxelmwifo organoebis mier am gadawyvetilebis
aRiarebaze. es organoebi mxolod iuridiulad, samarTlebrivad arian
valdebuli damorCilon sasamarTlos gadawyvetilebas. arcerT saxelm-
wifo organos, parlamentis CaTvliT, dRemde ar uTqvams, rom is ar dae-
morCileba sasamarTlos gadawyvetilebas. saxelmwifo organoebis aseTi
damokidebuleba sasamarTlos gadawyvetilebebis mimarT, garda iuridi-
uli valdebulebisa, efuZneba sakonstitucio sasamarTlos did avto-
ritets. Tavis mxriv, sakonstitucio sasamarTloc unda gaufrTxildes
da daicvas sakuTari avtoriteti. sakonstitucio sasamarTlom TviTonve
unda Seikavos Tavi, rom „zedmeti ar mouvides“ sxva saxelmwifo organoe-
bTan mimarTebaSi.9
rogorc sasamarTlo organos, sakonstitucio sasamarTlos aqvs didi
avtoriteti akademiur, samecniero wreebSic. mecnierebi, rogorc wesi,
iSviaTad akritikeben sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebebs.
ufro piriqiT _ sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebebs mecni-
erTa umetesoba iyenebs sakuTari mosazrebebis gasamarTleblad an dam-
atebiTi argumentaciisaTvis.

1. sakonstitucio sasamarTlo rogorc konstituciuri organo


sakonstitucio sasamarTlo aris sakonstitucio kontrolis ganmx-
orcielebeli organo. kontroli ki yovelTvis niSnavs Zalauflebas. sa-
konstitucio sasamarTlo axorcielebs kontrols samive xelisuflebaze.
9
Hillgruber/Chr.., Goos, Chr., Verfassungsprozessrecht, S. 13.

459
sakonstitucio sasamarTlos Zalaufleba ganmtkicebulia misi, rogorc
konstituciuri organos statusiT.
konstituciuri organos sakanonmdeblo definicia ar arsebobs.
gavrcelebuli Sexedulebis Tanaxmad, konstituciuria is organo, rom-
lis uflebebi, movaleobebi da kompetenciebi gansazRvrulia ZiriTadi
kanoniT; konstituciur organos SeuZlia gamovides rogorc mxare sax-
elmwifo organoTa Soris davis procesSi; aqvs sakuTari dafinanseba da am
mxriv ar aris damokidebuli romelime saministroze; TviTonve gankargavs
sakuTar finansebs, sargeblobs organizaciul-sawesdebo avtonomiiT da
aqvs sakuTari reglamenti.10
konstituciur organoebs Soris ierarqia ar arsebobs- TiToeuli
organo damoukidebelia da avtonomiuri sakuTari uflebamosilebebis
farglebSi.konstituciur organoebze ufro maRla dgas mxolod konsti-
tucia. sakonstitucio sasamarTlos uflebamosileba, organizaciisa da
samarTalwarmoebis wesi dadgenilia sakanonmdeblo organos mier, magram
es ar niSnavs rom parlamenti ierarqiulad ufro maRla dgas, vidre sa-
konstitucio sasamarTlo. rogorc konstituciuri organo, sakonstitu-
cio sasamarTlo aris sxva konstituciuri organoebis Tanaswori organo.
Tavis mxriv, arc sakonstitucio sasamarTlo dgas sxva konstituciur
organoebze ufro maRla da valdebulia daicvas maTi uflebamosilebebi.
konstituciuri organoebis rangisTvis mniSvneloba ar aqvs legitima-
ciis xarisxsac. parlamentis legitimaciis done gacilebiT ufro didia,
vidre sakonstitucio sasamarTlosi. amave dros, amomrCevlisagan miRe-
buli mandati ar niSnavs, rom sakanonmdeblo organo ufro maRla dgas,
vidre sakonstitucio sasamarTlo.
sakonstitucio sasamarTlo, rogorc konstituciuri organo, dacu-
lia sakanonmdeblo organos mxridan TviTneburi „Carevisagan“. parlamen-
tis TviTdiskreditacia iqneba, Tu igi sakanonmdeblo cvlilebebis for-
miT moindomebs „urCi“ sasamarTlos uflebamosilebis SezRudvas an sxva
formiT „dasjas“. nebismieri aseTi mcdeloba Sefasebuli iqneba rogorc
demokratiisa da samarTlebrivi saxelmwifos principebis darRveva.
calkeuli avtorebis SexedulebiT, rogorc konstituciur organos,
sakonstitucio sasamarTlos SeuZlia monawileoba miiRos mis ufle-
bamosilebasTan, maT Soris sasamarTlos adgilsamyofelTan dakavSire-
buli sakiTxis ganxilvis procesSi. magaliTad, germaniis federaluri sa-
konstitucio sasamarTlo 2000 wels aqtiurad ganixilavda sasamarTlos
adgilsamyofelis sakiTxs.11 aseve, germaniis federaluri sakonstitu-

10
Isensee/Kirchhof (Hg.), Handbuch des Staatsrechts. Dritte Auflage, Band III, S. 711 ff., Roman
Herzog, In: Maunz, Dürig: Grundgesetz. Kommentar. 2002, Art. 54, Randnummer 29.
11
Isensee/Kirchhof (Hg.), Handbuch des Staatsrechts. Dritte Auflage, Band III, S. 1210.

460
cio sasamarTlos iniciativiT Seiqmna federaluri samTavrobo komisia,
romelic ganixilavda sarCelebisagan sakonstitucio sasamarTlos gant-
virTvis SesaZleblobebs ( aRsaniSnavia, rom germaniis federalurma sa-
konstitucio sasamarTlom ar miiRo samTavrobo komisiis mier SemoTava-
zebuli winadadebebi).12
rogorc konstituciuri organo, sakonstitucio sasamarTlo da-
moukideblad gansazRvravs organizaciul saqmeebs, biujets, xolo sa-
konstitucio sasamarTlos Tavmjdomares aqvs farTo administraciuli
uflebamosilebebi.
sakonstitucio sasamarTlo aris organizaciulad damoukidebeli
sasamarTlo. saqarTvelos organuli kanoni sakonstitucio sasamarT-
los Sesaxeb (m.3. p.2.) adgens sasamarTlos finansuri avtonomiis Semdeg
garantiebs: savaldebuloa sakonstitucio sasamarTlos dafinanseba
im odenobiT, romelic uzrunvelyofs misi funqciebis Sesrulebas da
mosamarTlis damoukideblobas. dafinanseba ganisazRvreba saqarTvelos
saxelmwifo biujetis calke organizaciuli kodiT. sakonstitucio sa-
samarTlosaTvis gaTvaliswinebuli xarjebis moculobis Semcireba Ses-
aZlebelia mxolod saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos winaswari
TanxmobiT. sakonstitucio sasamarTlos saqmianobasTan dakavSirebuli
biujetis proeqts waradgens sakonstitucio sasamarTlos Tavmjdomare.
sasamarTlos Tavmjdomare. aseve gankargavs sakonstitucio sasamarTlos
sabiujeto asignebebs.
sasamarTlos organizaciuli avtonomia gamoixateba imaSi, rom sa-
konstitucio sasamarTlos aparatis struqtura, uflebamosileba,
formirebisa da saqmianobis wesi ganisazRvreba sakonstitucio sasamarT-
los plenumis mier damtkicebuli debulebiT.
organuli kanonis me-12 muxlis 1. punqtis Tanaxmad, sakonstitucio
sasamarTlo moqmedebs reglamentisa da aparatis debulebis safuZvelze,
romelsac amtkicebs sasamarTlos plenumi sakonstitucio sasamarTlos
Tavmjdomaris wardgeniT. sasamarTlos Tavmjdomare saerTo xelmZRvan-
elobas uwevs sakonstitucio sasamarTlos aparatis saqmianobas; saqarT-
velos kanonmdeblobis Sesabamisad niSnavs da aTavisuflebs aparatis mu-
Sakebsa da staJiorebs; gansazRvravs staJioris anazRaurebis odenobas
(m.12, p.1. „d“).

2. sakonstitucio sasamarTlo rogorc adamianis uflebebis dacvis


garanti
12
iqve.

461
sakonstitucio sasamarTlos gansakuTrebuli funqcia akisria ada-
mianis uflebebis dacvis TvalsazrisiT. saqarTvelos organuli kanoni
sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb xazgasmiT miuTiTebs, rom sakonsti-
tucio sasamarTlo uzrunvelyofs adamianis uflebebis dacvas (m.1., p.1.).
adamianis uflebebis dacva sakonstitucio sasamarTlos prioritet-
uli mimarTulebaa. Tumca, samecniero literaturaSi arsebuli calkeu-
li mosazrebis Tanaxmad, adamianis uflebebis dacva upirvelesad swored
saerTo sasamarTlos funqciaa.13 germaniis federaluri sakonstitucio
sasamarTloc miuTiTebs, rom saerTo sasamarTlo valdebulia TviTonve
daZlios konstituciiT dadgenili ZiriTadi uflebebis darRvevis faq-
ti.14 ZiriTadi uflebebis dacvis TvalsazrisiT rogorc saerTo sa-
samarTlo, ise sakonstitucio sasamarTlo paralelur funqciebs asru-
lebs.15

3. sakonstitucio sasamarTlos mimarTeba saerTo sasamarTloebTan


konstituciis dacva ar aris sakonstitucio sasamarTlos eqskluzi-
uri ufleba. sakonstitucio sasamarTlos ar aqvs monopolia konstitu-
ciis ganmartebaze.16 arc konstitucia, arc ZiriTadi uflebebi da arc
sakonstitucio samarTali ar aris sakonstitucio sasamarTlos eqskluz-
iuri „sikeTe“.17
saerTo sasamarTloebic axorcieleben konstituciis interpreta-
cias da icaven marTlwesrigs, romlis Semadgeneli nawilia konstitucia.
saerTo sasamarTlo mowodebulia daicvas konstitucia da uzrunvelyos
misi realizacia. saerTo sasamarTlo valdebulia kanonis Sefardebisas
gaiTvaliswinos konstituciiT dadgenili ZiriTadi uflebebi. saerTo sa-
samarTloebmac unda ganixilon da gadawyviton konstituciiT dadgenili
ZiriTadi uflebebis darRvevis SemTxvevebi. ZiriTadi uflebebis CarTva
normis ganmartebisa da Sefardebis procesSi aris TiToeuli mosamarT-
lis, maT Soris saerTo sasamarTlos mosamarTlis, funqcia da valdeb-
uleba.
saerTo sasamarTlosa da sakonstitucio sasamarTlos Soris gansx-
vaveba, ZiriTadad, ganpirobebulia konstituciasa da mimdinare kanonmde-
blobas Soris arsebuli sxvaobiT. SeiZleba iTqvas, rom sakonstitucio
sasamarTlosa da saerTo sasamarTloebs Soris iseTive urTierTdamokide-
13
Sodan, H., Staat und Verfassungsgerichtsbarkeit, 2010, S. 61, BVerfGE 96, 27.
14
iqve. BVerfGE 49, 2525.
15
Schlaich, Das Bundesverfassungsgericht, 4. Aufl. 1997, Rn. 19.
16
Schlaich, Das Bundesverfassungsgericht, 4. Aufl. 1997, Rn. 405.
17
iqve.

462
buleba arsebobs rogorc konstitucias, kanonsa da kanonis Sefardebas
Soris. sakonstitucio sasamarTlo aris konstituciis „rwmunebuli“,
xolo danarCeni sasamarTloebi arian kanonis „rwmunebuli“.18 amis gaT-
valiswinebiT, ierarqiulad da rangis mixedviT saerTo sasamarTloebs sa-
konstitucio sasamarTloze ufro dabali adgili ukaviaT.19
saerTo sasamarTlo, ZiriTadad, axorcielebs mimdinare kanonebis,
xolo sakonstitucio sasamarTlo- konstituciuri normebis ganmarte-
basa da Sefardebas. Tumca, sakmaod rTulia mimdinare kanonebisa da kon-
stituciis erTmaneTisagan gamijvna. es gamijvna ver moxdeba mxolod
formaluri kriteriumebis safuZvelze. mimdinare kanonis ganmarteba
SeuZlebelia ganvaxorcieloT ise, rom ar gaviTvaliswinoT konstitucia.
mimdinare kanonis araswori Sefardebac SeiZleba iyos konstituciis dar-
Rveva.
saerTo sasamarTlos klasikuri movaleobaa faqtis dadgena, kanonis
ganmarteba da misi gamoyeneba konkretuli SemTxvevis mimarT. saerTo sa-
samarTloSi konkretuli davebis ganxilva da gadawyveta moiTxovs spe-
cialur codnas. samarTlis konkretuli dargebis Rrma codnis gareSe
rTulia samoqalaqo, administraciuli da sisxlis samarTlis normebis
saTanado interpretacia. mudmiv ganaxlebas moiTxovs am sferoebSi mo-
qmedi kanonmdeblobis profesiuli codnac. Tavis mxriv, sakonstitucio
sasamarTlos mosamarTle mTlianad fokusirebulia konstituciasa da
konstituciur kanonmdeblobaze. ZiriTadi kanonis iuridiuli Tavise-
burebeb. aseve moiTxovs codnis specializacias da konstituciuri samar-
Tlis dargobrivi gansakuTrebulobis maRalprofesiul codnas.
sakonstitucio sasamarTlosa da saerTo sasamarTlos Soris sxvaoba
ikveTeba politikasTan damokidebulebis TvalsazrisiTac. sakonstitu-
cio sasamarTlo gacilebiT ufro mWidrod aris dakavSirebuli politi-
kasTan, vidre saerTo sasamarTloebi. saerTo sasamarTlo politikurad
neitraluria, maSin rodesac sakonstitucio sasamarTlo axdens politi-
kuri procesis stabilizacias.20
konstitucia da sakonstitucio samarTali, romlis safuZvelzec sa-
konstitucio sasamarTlo Rebulobs gadawyvetilebebs, arsebiTad aris
„politikuri samarTali“. gamoirCeva sakonstitucio samarTalwarmoebaSi
monawile subieqtebis wrec. rogorc wesi, sakonstitucio davaSi monaw-
ileoben umaRlesi politikuri xelisuflebis warmomadgenlebi.
18
Benda, E., Richter im Rechtsstaat, DRiZ, 1979, S. 359. cit: Benda/Klein, Verfassungsprozessrecht,
2012, S. 4 ff.
19
Böckenförde, Verfassungsgerichtsbarkeit: Strukturfragen, Organisation, Legitimation, NJW, S. 13
ff.
20
Gerd Roellecke, Aufgaben und Stellung des Bundesverfassungsgerichts im Verfassungsgefüge, in:
Isensee/Kirchhof (Hrsg.), Handbuch des Staatsrechts Bd. II, 1987, S. 681.

463
konstituciuri marTlmsajulebis evropuli praqtika gv.Cvenebs, rom
sakonstitucio sasamarTlos ar axasiaTebs „eqspansionisturi“ damokide-
buleba saerTo sasamarTloebis mimarT da gansakuTrebiT TavSekavebulad
udgeba saerTo sasamarTlos mier dadgenili faqtiuri garemoebebisa da
mimdinare kanonis ganmartebis revizias. magaliTad, germaniis federaluri
sakonstitucio sasamarTlo uars ambobs maT gadamowmebaze.21 germaniis
federaluri sakonstitucio sasamarTlo ar eswrafvis imoqmedos ro-
gorc saerTo sasamarTloebis „sarevizio“ an „supersarevizio“ instanci-
am. federaluri sakonstitucio sasamarTlo sakuTar Tavs ganixilavs ro-
gorc mxolod „super-saapelacio sasamarTlo“.22 (unda gaviTvaliswinoT,
rom saqarTvelosagan gansxvavebiT, germaniis sakonstitucio sasamarT-
los aqvs e.w. normaTa konkretuli kontrolis funqciac). federaluri
sakonstitucio sasamarTlo mudmivad miuTiTebs, rom misi kompetencia,
ZiriTadad, unda Semoifarglos sakonstitucio samarTlis sferoTi da
koncentrirebuli unda iyos mxolod sakonstitucio samarTalze. fed-
eraluri sakonstitucio sasamarTlo saerTo sasamarTloebis mier ganx-
orcielebuli yvela „araswori“ interpretaciis koreqtirebas ki ar ax-
dens, aramed ganixilavs mxolod konstituciur sakiTxebs.23 amave dros,
sakiTxs sakmaod arTulebs is garemoeba, rom sakonstitucio sasamarTlo
TviTonve ganmartavs ZiriTadi uflebebis Sinaarss. problematuria „sa-
konstitucio samarTlis“ gansazRvrebac. sakonstitucio sasamarTlos
aqac aqvs Tavisufali interpretaciis farTo SesaZlebloba da TviTonve
wyvets, Tu ra igulisxmeba „sakonstitucio samarTlis“ SinaarsSi.24

4. konstituciis normebis ganmarteba


sakonstitucio sasamarTlos Zalas da gavlenas konstituciis in-
terpretaciis prerogativa ganapirobebs.25 amitom aris konstituci-
is interpretacia gansakuTrebiT delikaturi Tema.26konstituciuri
kontrolis farglebi ganisazRvreba ara sasamarTlosaTvis miniWebuli
uflebamosilebebiT, aramed sasamarTlos mier ganxorcielebuli konsti-
tuciis ganmartebiTa27 da konstituciis interpretaciis meTodebiT28-
21
BVerfGE 18, 85, 92.
22
Hillgruber/Chr., Goos, Chr., Verfassungsprozessrecht, 3. Neu bearbeitete Auflage, 2011, S. 1.
23
BVerfGE 18, 85.
24
Seidl, O., Verfassungsgerichtsbarkeit und Fachgerichte, in: Verhandlungen des 61. Deutschen
Juristentages Bd. II/1, 1996.
25
iqve. gv. 31.
26
iqve.
27
Heun, Die Verfassungsordnung der Bundesrepublik Deutschland, 2012, S. 209.
28
Schlaich/Korioth, Das Bundesverfassungsgericht, S.10.

464
„suverenulia is, vinc wyvets konstituciis interpretaciis sakiTxs“
(karl Smiti).29
konstituciis ganmartebis procesSi sakonstitucio sasamarTlo Sei-
Zleba moqmedebdes an TavSekavebulad, an Tamamad, an „politikurad“ , an
mxolod „iuridiulad“.30 am gansxvavebuli midgomis safuZvelze Sesa-
Zlebelia, rom sasamarTlom Tavisi kontrolis sfero an gaafarTovos, an
piriqiT- Seaviwrovos.31
konstitucia dgas normatiuli aqtebis saTaveSi da gansazRvravs
mTlianad marTlwesrigis safuZvlebs. garTulebulia konstituciaSi
cvlilebebis da damatebebis Setanis wesi. iuridiuli TaviseburebebiT
gamoirCeva konstituciis teqstic, romelsac aqvs kanonisagan gansxvave-
buli normatiuli struqtura. konstitucia struqturulad sxvaa, vidre
kanoni.32 konstituciis bevri norma Camoyalibebulia rogorc principi,
aqvs Ria xasiaTi da iZleva misi Sinaarsis ganaxlebis SesaZleblobas. kon-
stituciaSi winaswar aris programirebuli konfliqti mis programul
xasiaTsa da wminda iuridiuli struqturis mqone normebs Soris. am kon-
fliqtis ganeitraleba da winaaRmdegobis moxsna SesaZlebelia konstitu-
ciis ganmatebis procesSi.
sakonstitucio sasamarTlo Segnebulad aris distancirebuli mim-
dinare kanonmdeblobisagan. sakonstitucio sasamarTlosaTvis Sefasebis
masStabi aris konstitucia, da ara mimdinare kanoni. sakonstitucio sa-
samarTlos Sesaxeb organuli kanonis Tanaxmad „sakonstitucio sasamarT-
los wevri Tavis movaleobaTa Sesrulebisas damoukidebelia. igi faqto-
briv garemoebebs afasebs da gadawyvetilebebs iRebs mxolod saqarTvelos
konstituciis Sesabamisad“ (m.4., p.1.).
samecniero literaturaSi gavrcelebuli calkeuli Sexedulebis
Tanaxmad, konstitucia ki ar ayalibebs „masStabs“, aramed konstituciis
is norma, romlis Sefardebasac axorcielebs sakonstitucio sasamarTlo.
avtorTa nawili emxroba mosazrebas, romelic erTmaneTisagan ganasxvavebs
normis teqstsa da normas.33 am SexedulebiT, normis teqstSi jer kidev
ar gv.vdeba „situacia“. mxolod faqtobrivi SemadgenlobiT konkretize-
buli situacia iZleva saSualebas vilaparakoT „normaze“. samarTlis te-
qstis konkretizacia aris rTuli procesi. gulubryvilobaa imaze fiqri,
rom mosamarTle miukerZoeblad da neitralurad adgens da afasebs faq-
29
cit: Hillgruber/Chr., Goos, Chr., Verfassungsprozessrecht, S. 9.
30
Häberle, P., Verfasungsrechtssprechung, S. I ff.
31
Schlaich/Korioth, Das Bundesverfassungsgericht. Stellung, Verfahren, Entscheidungen, 10.
Auflage, 2015, S.10.
32
Alleweldt, R., Bundesverfassungsgericht und Fachgerichtsbarkeit, Tübingen, 2006, S. 15-16.
33
Lechner/Zuck, Bundesverfassungsgerichtsgesetz, Kommentar, 7. Neu bearbeitete und erweiterte
Auflage, S. 24.

465
tobriv Semadgenlobas. mosamarTles, Tavisi iuridiuli ganaTlebisa da
codnis gavleniT uyalibdeba Sexeduleba faqtobrivi garemoebebis Ses-
axeb da gadawyvetilebas iRebs am codnis gavleniT.34
sakonstitucio sasamarTlos mier ganxorcielebuli normis ganmarte-
ba asrulebs erTgvari masStabis funqcias marTlmsajulebis sasamarTlo
organoebisaTvis, romlebic am ganmartebis Sesabamisad wyveten sadavo
sakiTxebs. amiT gansxvavdeba sakonstitucio sasamarTlos mier ganxor-
cielebuli ganmarteba saerTo sasamarTloebis mier ganxorcielebuli
normis ganmartebisagan.
konstituciis ganmartebisas sakonstitucio sasamarTlom unda ix-
elmZRvanelos ganmartebis klasikuri meTodebiT. konstituciis normebi
zogadia. amave dros, is aris mTavari masStabi sakonstitucio sasamarT-
losaTvis. Sesabamisad, konstituciuri marTlmsajulebis mier normaTa
kontroli moiTxovs mosamarTleTa mxridan disciplinirebul da TavSe-
kavebul ganmartebas.35
konstitucias aqvs programuli xasiaTi da asrulebs integraciul
funqcias.36 konstituciis Ria xasiaTi mniSvnelovnad uwyobs xels rTu-
li problemebis gadaWras. amave dros, sadavoa, Tu ra doziT unda ganmar-
tos sakonstitucio sasamarTlom konstituciis programuli debulebebi
da ramdenad unda hqondes sasamarTlo ganmartebas mboWveli Zala kanon-
mdeblisaTvis.37
konstituciuri normebis ganmartebisas sakonstitucio sasamarTlos
SeuZlia gaafarToos konstituciis iuridiul Sinaarsi.38 amis logi-
kuri Sedegi ki iqneba parlamentis, rogorc sakanonmdeblo organos da-
susteba. parlamenti unda daemorCilos sakonstitucio sasamarTlos
gadawyvetilebas. kanonmdebels SeuZlia mxolod konstituciaSi cvlile-
bebis Setanis gziT daZlios sakonstitucio sasamarTlos mier ganxor-
cielebuli interpretacia.
sakonstitucio sasamarTlo ar unda eswrafvodes, rom Seasrulos
erTgvari „saTadarigo kanonmdeblis“ funqcia da TavSekavebulad unda
miudges konstituciis ganmartebas. sakonstitucio sasamarTlo ver iqne-
34
iqve, gv. 25.
35
Starck, Chr., Praxis der Verfassungsauslegung, 1994., Starck, Chr., Vorrang der Verfassung und
Verfassungsgerichtsbarkeit, in: Starck/Weber (Hrsg.), Verfassungsgerichtsbarkeit in Westeuropa.
Teilband I, 2. Auflage, 2007, S. 29.
36
Stern, Kl., Das Staatsrecht der Bundesrepublik Deutschland, Bd. I, 2. Aufl., 1984, S. 82 ff.
37
Starck, Chr., Vorrang der Verfassung und Verfassungsgerichtsbarkeit, in: Starck/Weber (Hrsg.),
Verfassungsgerichtsbarkeit in Westeuropa, S.30.
38
Wahl, R., Der Vorrang der Verfassung und die Selbständigkeit des Gesetzesrechts, in: Neue
Zeitschrift für Verwaltungsrecht, 1984, S. 401. cit: Starck, Chr., Vorrang der Verfassung und
Verfassungsgerichtsbarkeit, in: Starck/Weber (Hrsg.), Verfassungsgerichtsbarkeit in Westeuropa, S.
30.

466
ba „ze-kanonmdebeli“. sakonstitucio sasamarTlos amisaTvis arc saTana-
do legitimacia gaaCnia da arc kvalifikacia. sakonstitucio sasamarTlo
aris samarTlis Semfardebeli organo, da ara kanonmdebeli. sakonsti-
tucio sasamarTlo aris konstituciis damcveli sasamarTlo organo,
romelic mxolod samarTlebrivi masStabis da konstituciis safuZvelze
moqmedebs.

467
xaTuna loria

sajaro informaciis gacemis zogierTi aqtualuri sakiTxi


saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsis mixedviT
saxelmwifos saqmianobis erT-erTi principi gamWvirvalobaa, rac gu-
lisxmobs rogorc sazogadoebis monawileobas mmarTvelobiT saqmianobaSi.
aseve sazogadoebis mxridan kontrolis ganxorcielebis SesaZleblobasac.
kontroli ki TavisTavad mmarTvelobis erT-erTi mniSvnelovani Semad-
geneli nawilia, rac uzrunvelyofs sasurveli Sedegis misaRwevad Ses-
rulebis Semowmebas da imavdroulad, prevenciuli RonisZiebebis gatare-
basac. mmarTvelobis aparatis kontrolisas mniSvnelovania gamoikveTos
samarTlebrivi aspeqtebi, romelTa analizis Semdgom SesaZlebelia misi
efeqturobis Sefaseba.
roca vsaubrobT kontrolze, rogorc erTgvar funqciaze, aq mniS-
vnelovani adgili uWiravs administraciuli organoebis mxridan iseTi
valdebulebis ganxorcielebas, romelic dakavSirebulia sazogadoebis
informirebasTan, es demokratiuli sazogadoebis mniSvnelovani Rireb-
ulebaa, saxelmwifo institutebi iyvnen angariSvaldebulni maT winaSe.
saqveynoobis principis realizaciiT sazogadoeba akontrolebs xelisu-
flebas, rac azRvevs mas korufciisa da mikerZoebuli marTvisagan.1
Ria mmarTvelobis uzrunvelyofa SesaZlebelia sxvadasxva saSuale-
biT, rogorebicaa: sazogadoebisaTvis informaciis miwodeba, sazogadoe-
bis monawileoba mTeli rigi sakiTxebis gadawyvetaSi da sxv. erT-erTi
mniSvnelovani maT Soris gaxlavT sajaro informaciis xelmisawvdomoba,
rac, erTi mxriv, warmoadgens piris uflebas da meore mxriv, sajaro dawe-
sebulebis valdebulebas. es mniSvnelovani monapovaria qveynisTvis, imis
miuxedavad, rom garkveul diskomforts SeiZleba ukavSirdebodes sajaro
dawesebulebis mxridan amgvari valdebulebis Sesruleba.
Tanamedrove saxelmwifosaTvis damaxasiaTebelia ara mxolod bi-
urokratiis, aramed sazogadoebis, kerZo seqtoris aqtiurobac.2 sazoga-
doebrivi aqtiurobis erT-erTi mniSvnelovani winapiroba informirebulo-
baa. informaciis erTgvari mesakuTre am SemTxvevaSi Tavad saxelmwifo, misi
aparatia. swored is aris valdebuli uzrunvelyos kanoniT dadgenili wesiT
da farglebSi informaciis miwodeba. demokratiuli saxelmwifosaTvis Zalian
mniSvnelovania aqtiuri moqalaqe da aqtiuri sazogadoeba. Tanamedrove sax-
elmwifo menejments ganixilaven aqtiur sazogadoebasTan kavSirSi. ra Tqma
unda, axali sajaro menejmenti sazogadoebis CarTulobis farglebSi gu-
1
paata turava, naTia wkeplaZe, zogadi administraciuli samarTlis saxelmZRvane-
lo, (meore gadamuSavebuli gamocema), Tb., 2013, gv.245
2
levan izoria, Tanamedrove saxelmwifo, Tanamedrove administracia, Tb., 2009w.

468
lisxmobs maT aqtiur monawileobas sajaro mmarTvelobaSi.3 Tumca, roca
vsaubrobT informaciis Tavisuflebaze, aq ar SemovifarglebiT mmarTvelo-
baSi TanamonawileobiT. informaciis mopovebis mizani gansazRvravs mis Semd-
gom daniSnulebas, Tu risTvis SeiZleba misi gamoyeneba, piradi moxmarebisT-
vis (interesis dakmayofileba, publikacia, romelsac vawydebiT samecniero
Tu sainformacio sivrceSi), kvlevebis Catareba da a. S. SesaZlebelia amgvari
informaciis arseboba da misi Semdgomi damuSaveba gaxdes sxva samarTlebrivi
Sedegis ganmsazRvreli (rogoricaa, mag. sajaro moxelis pasuxismgebloba).
informaciis Tavisufleba dakavSirebulia im normebTan, romlebic
garantirebulia adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciiT (mux. 19)4,
adamianis uflebaTa evropuli konvenciiT (mux.10),5 saqarTvelos konsti-
tuciiT (mux. 24, 41). Tumca, ZiriTadad, es normebi asocirdeba gamoxat-
vis TavisuflebasTan, rac informaciis Tavisuflebis umniSvnelovanesi
nawilia. rac Seexeba saqarTvelos konstituciis 41-e muxls, is saqa-
rTvelos yovel moqalaqes aniWebs uflebas, kanoniT dadgenili wesiT
gaecnos saxelmwifo dawesebulebebSi arsebul informacias, oficialur
dokumentebs, Tu isini ar Seicaven saxelmwifo, profesiul an komerciul
saidumloebas. es ufleba ganmtkicebulia moqmedi kanonmdeblobiT, ker-
Zod, saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsiT. saqarTvelos zog-
adi administraciuli kodeqsi ganavrcobs im pirTa wres, romelsac aqvs
informaciis moTxovnis ufleba, konstitucia am uflebas aniWebs saqa-
rTvelos yvela moqlaqes, zogadi administraciuli kodeqsis 37-e muxli
ki iyenebs termins „yvela“, romelic aerTianebs rogorc fizikur, ise
iuridiul pirebs. sakonstitucio sasamarTlo konstituciis 41-e muxlTan
dakavSirebiT aRniSnavs, rom Sesabamisi muxli Riad miiCnevs saxelmwifo
dawesebulebebSi dacul oficialur informacias da yvela fizikur Tu
iuridiul pirs aZlevs maTi gacnobis SesaZleblobas, saxelmwifo daweseb-
ulebaSi arsebuli informaciis gacnoba informaciuli TviTgamorkvevisa
da piris Tavisufali ganviTarebis uflebis mniSvnelovani pirobaa. 6 es
Zalian mniSvnelovania, ramdenadac am uflebis matarebeli SeiZleba iyos
yvela, vinc dainteresebulia ama Tu im informaciis mopovebiT. viyo in-
formirebuli uzrunvelyofs paralelur reJimSi erTgvari sazogadoe-
brivi-sazedamxedvelo da makontrolebeli funqciis ganxorcielebas, rac

3
Wulf Damkowski, Claus Precht, Moderne Verwaltung in Deutscland, Public Managmant in der
Praxsis, 1998, s.89.
4
adamianis uflebaTa sayovelTao deklaracia, mRebuli gaeros generaluri asam-
bleis mier, 1948 wlis 10 dekemberi.
5
adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis evropuli konvencia, 1950
wlis 4 noemberi.
6
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2006 wlis 14 ivlisis #2/3/364
gadawyvetileba.

469
kanonis dacvis garants qmnis sajaro mmarTvelobis sferoSi. „informaciis
Tavisufleba warmoadgens demokratiuli sazogadoebis erT-erT ZiriTad
fundaments da misi progresisa da TiToeuli individis TviTrealizaciis
ZiriTad pirobas. aRniSnuli ufleba Seesabameba sajaro xelisuflebis
valdebulebas, xelmisawvdomi gaxados sazogadoebrivi interesis mqone
informacia gonivruli SezRudvebis farglebSi.“7 am uflebis ganxor-
cieleba subieqtis aqtivobazea damokidebuli, saxelmwifo ki, Tavis mxriv,
valdebulia xeli ar SeuSalos mas. „informaciis Tavisuflebis uflebiT
daculia rogorc informaciis pasiuri miReba, ise informaciis aqtiuri
mopoveba, miuxedavad amisTvis gamoyenebuli saSualebebisa.“8
sagulisxmoa is, rom konstituciis 41-e muxli saubrobs saxelmwifo
organoebze, xolo zogadi administraciuli kodeqsi informaciis gacemis
valdebulebas akisrebs ara mxolod saxelmwifo uwyebebs, aramed sajaro
dawesebulebebs, romelTa cnebac ufro farToa da moicavs administraci-
ul organos (romelSic TavisTavad igulisxmeba saxelmwifo organoebic)
d. aseve saxelmwifo an adgilobrivi biujetiT dafinansebul kerZo samar-
Tlis iuridiul pirebs am dafinansebis farglebSi.
kanonmdeblobiT dadgenili yvela dacvadi ufleba miiCneva SezRud-
vadad saxelmwifo an sazogadoebrivi interesebidan gamomdinare.9 saqa-
rTvelos zogadi administraciuli kodeqsis Tanaxmad, (mux. 2.1. m) sajaro
informacia es aris oficialuri dokumenti (maT Soris, naxazi, maketi,
gegma, sqema, fotosuraTi, eleqtronuli informacia, video da audioCa-
nawerebi), anu sajaro dawesebulebaSi daculi, agreTve sajaro daweseb-
ulebis an mosamsaxuris mier samsaxurebriv saqmianobasTan dakavSirebiT
miRebuli, damuSavebuli,Seqmnili an gagzavnili informacia. aseve sajaro
dawesebulebis mier proaqtiulad gamoqveynebuli informacia.
dazustebas saWiroebs termini „damuSavebuli“ informacia, vinaid-
an kanonmdebloba zust ganmartebas ar gvTavazobs, Tu ras SeiZleba
gulisxmobdes informaciis damuSaveba da ra informaciis damuSaveba
ganekuTvneba ama Tu im sajaro dawesebulebis valdebulebas. infro-
maciis damuSaveba dakavSirebuli unda iyos ama Tu im organos ufle-
bamosilebis ganxorcielebasTan, rac, rasakvirvelia, kanonmdeblobis
safuZvelze ganisazRvreba. informaciis damuSaveba SesaZlebelia ganx-
ilul iqnes erT SemTxvevaSi rogorc valdebuleba (kanoniT pirdapir
gaTvaliswineul SemTxvevebSi) d. aseve igi SeiZleba ukavSirdebodes sa-
7
saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2006 wlis 6 ivnisis #2/2/359
gadawyvetileba.
8
konstantine kublaSvili, ZiriTadi uflebebi, iuridiuli saxelmZRvanelo, Tb.,
2014, gv.249
9
andraS Saio, xelisuflebis TviTSezRudva, konstitucionalizmis Sesavali, Tb.,
2003, gv.345

470
jaro dawesebulebis Tu konkretuli Tanamdebobis piris diskreciul
uflebamosilebas. informaciis moTxovnis etapze mniSvnelovania ara
is, arsebobda Tu ara moTxovnili informaciis damuSavebis valdeb-
uleba, aramed is, arsebobs Tu ara Sesabamis dawesebulebaSi es infor-
macia. sainteresoa sasamarTlos ganmarteba: sasamarTlos mosazrebiT,
`monacemebis (informaciis) damuSavebaSi~ igulisxmeba raime garkveu-
li niSniT erTmaneTTan dakavSirebuli dokumentaciis (informaciis)
moZieba, Seswavla da sistematizacia, maTi ubralo, meqanikuri Tavmoy-
ris saxiT da ara maTi logikuri sinTezis meSveobiT axali dokumen-
tis Seqmna.10 informaciis damuSavebis valdebuleba administraciul
organos daekisros im kanonmdeblobis safuZvelze, romelic gansaz-
Rvravs misTvis miniWebuli uflebamosilebis farglebs. sagulosxmoa
isic, rom saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsis mixedviT,
sajaro informaciad miiCneva damuSavebuli informacia, anu unda vi-
varaudoT, rom am daTqmidan gamomdinare, moTxovnili informacia
unda arsebobdes, xolo kodeqsis me-40 muxlis pirveli nawilis Tanax-
mad, sajaro dawesebulebas ekisreba valdebuleba gasces informacia
maSinac ki, Tu moTxovnis momentisaTvis informacia damuSavebuli ar
yofila, swored aseTi SemTxveva warmoadgens informaciis gacemis aT-
dRiani vadis gamoyenebis erT-erT safuZvels. am mxriv, rasakvirvelia,
upiratesoba eniWeba ganmcxadeblis uflebas moipovos informacia imis
miuxedavad, arsebobs Tu ara moTxovnis Sesabamisad damuSavebuli. es
SesaZloa iwvevdes sajaro dawesebulebebis saqmianobis datvirTvas.
iqmneba STabeWdileba, rom kodeqsis am Canaweris safuZvelze sajaro
informaciad SeiZleba miviCnioT calkeuli fragmentuli monacemebi,
romelic saboloo saxes miiRebs konkretuli ganmcxadeblis moTxovnis
Sesabamisad. aq SesaZloa dadges erTi mniSvnelovani problema. ker-
Zod, sajaro dawesebuleba winaswar ver gansazRvravs, Tu ra informa-
ciis gacemis interesi SeiZleba gaCndes sazogadoebaSi. viRebT suraTs,
rom igi mzad unda iyos misi uflebamisilebas mikuTvnebul sakiTxebT-
an dakavSirebiT Seqmnas an daamuSaos esa Tu is informacia. SesaZloa
daisvas sakiTxi imis Taobaze, Tu vin gansazRvravs sajaro daweseb-
ulebis valdebulebas daamuSaos informacia, mxolod kanonmdebloba
Tu is piric, romelic mas gancxadebiT mimarTavs. administraciuli
organoebis praqtikiT Tu vimsjelebT, xSir SemTxvevaSi isini gasce-
men ukve damuSavebul informacias, Tumca aq sasamarTlo praqtika sx-
vagvarad ganmartavs maT valdebulebas; ase magaliTad, kanonmdeblobis
mizani-gamWirvale gaxados.
sajaro dawesebulebaTa saqmianoba, ar SeiZleba dabrkoldes bi-
10
Tbilisis saqalaqo sasamarTlo, saqme #3/3935-11, 2011wlis 18 noemberi.

471
urokratiuli, samarTlebrivad usafuZvlo Sexedulebebis da damokide-
bulebebis mizeziT. amdenad argumenti, rom es sajaro informacia ar
aris Seqmnili da damuSavebuli maT dawesebulebaSi, iuridiulad gamar-
Tlebuli ar aris.11 ufro metic, informaciis gacemis valdebuleba sa-
jaro dawesebulebas maSinac awevs, Tu es informacia mis mier ar aris
Seqmnili an damuSavebuli, magram masTan imyofeba. sakasacio sasamarTlo
ganmartavs, rom sajaro dawesebuleba informaciis gacemaze uaris Tqmi-
sas SezRudulia im SemTxvevebSic ki, roca moTxovnili dokumenti mas-
Tan ar inaxeba, aseT SemTxvevaSi, sakasacio sasamarTlos azriT, sajaro
dawesebulebam unda ixelmZRvanelos zogadi administraciuli kodeqsis
me-80 muxlis pirveli nawiliT da gadaugzavnos gancxadeba uflebamosil
sajaro dawesebulebas. 12 sasamarTlos amgvari ganmarteba xazs usvams
piris uflebas, moipovs misTvis sasurveli sajaro informacia. Tumca
unda aRiniSnos, rom me-80 muxlis 1 nawilis gamoyenebis SemTxvevaSi ad-
gili eqneba garkveul winaaRmdegobebs. kerZod, me-80 muxlis pirveli
nawilis Tanaxmad, saubari aris administraciuli organos valdebulebaze
gadaugzavnos gancxadeba uflebamosil organos, rac Seexeba informaciis
gacemas, es valdebuleba akisria ara mxolod administraciul organos,
aramed sajaro dawesebulebas, romlis cnebac saqarTvelos zogadi ad-
ministraciuli kodeqsis 27-e muxlis „a“ punqtis Tanaxmad ufro farToa,
da administraciuli organos garda moicavs saxelmwifo an adgilobrivi
biujetis saxsrebidan dafinansebul kerZo samarTlis iuridiul pirsac
aseTi dafinansebis farglebSi. aseve SuTavsebelia saqarTvelos zogadi
administraciuli kodeqsis me-80 muxliT gaTvaliswinebuli vadebi in-
formaciis gacemisTvis dadgenil vadebTan. kodeqsis me- 80 muxlis Tanax-
mad, sxva administraciuli organosaTvis gancxadebis gadagzavnis vada ar
unda aRematebodes 5 dRes, xolo 2 dRis vadaSi amis Sesaxeb unda ecno-
bos ganmcxadebels. maSin, roca, kodeqsis me-40 muxlis Tanaxmad, sajaro
informacia gaicema dauyovnebliv, an ara ugvianes 10 dRisa. xolo rac
Seexeba informaciis gacemaze uaris Tqmas, kodeqsi aqac adgens vadas, ker-
Zod, 41-e muxlis Tanaxmad, uari ganmcxadebels unda ecnobos dauyovne-
bliv, xolo gadawyvetilebis miRebidan sami dRis vadaSi werilobiT unda
ganemartos misi uflebebi. aqedan gamomdinare, gaugebrobas gamoiwvevs
kodeqsis me-80 muxlis gamoyenebis SemTxvevaSi rogor unda ganisazRvros
vadebis sakiTxi. vfiqrob, am sakiTxTan dakavSirebiT saWiroa cvlileba
ganxorcieldes moqmed kanonmdeblobaSi, romelic gansazRvravs informa-
ciis mopovebasTan dakavSirebiT rogorc gancxadebis gadagzavnis valde-

11
saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba, saqme #bs-1061-1012(k-06),
05/06/2007
12
iqve.

472
bulebas sajaro dawesebulebebisTvis. aseve daadgens gonivrul vadebsac.
aseTi Canaweri ufro met garantias Seqmnis informaciis gacemis Tvalsaz-
risiT, rac praqtikulad gamoricxavs informaciis gacemaze uaris Tqmas..
aseve SesaZlebelia daisvas sakiTxi, xom ar gamoiwvevs sajaro daweseb-
ulebis amgvari davaldebuleba maTi ZiriTadi saqmianobisagan mowyvetas
da xom ar dazaraldeba amiT administraciuli organos mmarTvelobiTi
funqcia. vfiqrobT, am mxriv, mizanSewonili iqneba, Tu sajaro daweseb-
ulebebSi (gansakuTrebiT administraciul organoebSi) Seiqmneba special-
uri rgoli, romlis uflebamosilebac dakavSirebuli iqneba swored sa-
jaro informaciis gacemis uzrunvelyofasTan, gancxadebis safuZvelze
moTxovnili informaciis damuSavebasTan da a. S. marTalia, dRes moqmedi
kanonmdeblobiT gansazRvrulia sajaro informaciis gacemaze pasuxismge-
beli Tanamdebobis piris instututi, magram, miuxedavad amisa, igi ver
pasuxobs arsebul gamowvevebs, miT ufro maSin, rodesac informaciis
gacemaze pasuxismgebeli pirisTvis es uflebamosileba ar warmoadgens mis
ZiriTad saqmianobas. informaciis gacema ar ganixileba rogorc sajaro
dawesebulebis keTili neba, aramed igi warmoadgens maT valdebulebas,
swored amitomac Sesabamisi strutquruli erTeuli aucilebelia, raTa
kontroli ganxorcieldes Semosuli gancxadebebis ganxilvaze, informa-
ciis damuSavebasa da gacemaze da a.S. amitomac migvaCnia, rom aseTi ufle-
bamosileba unda iyos ZiriTadi da ara SeTavsebadi sxva uflebamosile-
basTan.
erT-erTi mniSvnelovani, rasac saqarTvelos zogadi administraci-
uli kodeqsi adgens, exeba informaciis gacemis vadebs. rogorc kanoni
iTvaliswinebs, informacia unda gaices dauyovnebliv, an ara ugvvianes
aTi dRisa, Tu es dakavSirebulia informaciis moZiebasa da damuSave-
basTan, sxva struqturul erTeulSi an sxva sajaro dawesebulebas-
Tan konsultaciasTan. praqtika gv.venebs, rom xSir SemTxvevaSi, imis
miuxedavad, arsebobs Tu ara saqarTvelos zogadi administraciuli
kodeqsis me-40 muxlis pirveli nawiliT gaTvaliswinebuli pirobebi,
informacia swored 10 dRis vadaSi gaicema. imis gaTvaliswinebiT, rom
informaciis gacema araZiriTadi saqmianobaa da amasTan, Sesabamis dawe-
sebulebaSi ar arsebobs specialuri rgoli da es uflebamosileba Se-
Tavsebadia sxva saqmianobasTan, gasakviri ar aris, rom sajaro dawese-
bulebebi swored aTdRian vadas iyeneben. marTalia, kanoni ar icnobs
diferencirebas administraciuli organos SemTxvevebSi mis ZiriTad
da araZiriTad funqciebs Soris, magram calsaxaa, rom informaciis ga-
cemis valdebuleba administraciul organos gansazRvruli aqvs misi
ZiriTadi mmarTvelobiTi funqciisagan mouwyvetlad. arc Tu iSviaTad
adgili aqvs kanoniT dadgenili vadis darRvevas. saqarTveloSi saja-

473
ro informaciis gacemis Taobaze Catarebuli kvlevebis safuZvelze
SeiZleba iTqvas, rom arsebuli darRvevebis CamonaTvalSi erT-erTi
informaciis gacemis vadebis darRvevas ukavSirdeba.13 rogorc zemoT
aRvniSneT, sajaro dawesebulebebis mxridan iSviaTad SeiZleba hqondes
adgili informaciis dauyovnebliv gacemas, rogorc wesi, iyeneben aT-
dRian vadas, Tumca aris SemTxvevebi, roca informacia aTdRiani va-
dis amowurvis Semdegac ar gaicema (aris SemTxvevebi, roca sajaro
dawesebuleba informacias gascems mas Semdeg, rac kanoniT dadgenili
vada amoiwureba an saerTod adgili aqvs umoqmedebas, roca sajaro
dawesebuleba saerTod ar reagirebs Semosul gancxadebaze). germaniis
informaciis Tavisuflebis aqti iTvaliswinebs sajaro informaciis
dauyovnebliv gacemas ganmcxadeblis interesebidan gamomdinare, Tum-
ca calkeul SemTxvevebSi SesaZlebelia gamoyenebul iqnes erTTviani
vadac.14
unda aRiniSnos, rom rac ufro axalgazrdaa kanonmdebloba, miT
ufro Tavsebadia saerTaSoriso standartebTan. sainteresoa zogierTi
postsabWoTa qveynis gamocdileba informaciis Tavisuflebis kuTxiT.
magaliTad, estoneTis sajaro informaciis aqti pirdapir miuTiTebs
kanonis miznebSi sajaro xelisuflebis kontrolis Sesaxeb. kanonis mex-
uTe muxli uTiTebs sajaro informaciis mflobelebze, eseni SeiZleba
iyvnen saxelmwifo da municipaluri dawesebulebebi, sajaro samarTlis
iuridiuli pirebi, kerZo samarTlis iuridiuli pirebi. aseve fizikuri
pirebi kanoniT gaTvaliswinebul SemTxvevebSi (Tu isini sajaro funq-
cias asruleben). informaciis mflobelebs uTanabrdeb. aseve mewarme
subieqtebi, romlebsac gansakuTrebuli adgili ukaviaT bazarze maTi
saqmianobis farglebSi. aseve is arakomerciuli (fondebi) da komerci-
uli subieqtebi, romlis damfuZnebeli an wilis mflobeli saxelmwifo
an adgilobrivi TviTmmarTvelobaa sabiujeto dafinansebis farglebSi.
estoneTis kanonmdebloba SesaZleblad miiCnevs informaciis moTxov-
nas zepiri, werilobiTi an satelefono Tu sxva teqnikuri saSualebiT.
informaciis miwodebis formas irCevs ganmcxadebeli. kanoni adgens in-
formaciis gacemis vadas _ dauyovnebliv, an ara ugvianes 5 samuSao
dRisa. Tumca kanoni iTvaliswinebs vadis gagrZelebasac ara umetes 15
samuSao dRisa, ris Sesaxebac ganmcxadebels unda ecnobos winaswar. Tu
ganmcxadeblis mier moTxovnili informacia gamoqveynebulia, maSin Se-
sabamisi organo uflebamosilia informaciis gacemis gareSe miuTiTos
ganmcxadebels, Tu sad da ra formiT aris SesaZlebeli am informaciis
13
saqarTvelos axalgazrda iuristTa asociacia, informaciis Tavisufleba saqarT-
veloSi, 2011 weli
14
Gezetz zur Regelung des Zugangs zu Informationen des Bundes (Informationsfreiheitsgezetz-IFG)
http://www.gesetze-im-internet.de/

474
gacnoba. kanoni icnobs informaciis gacemaze uaris or saxes: pirveli,
roca informaciis mflobeli uars ambobs gasces informacia kanoniT
pirdapir gansazRvrul SemTxvevebSi, da meore, roca uari informa-
ciis gacemaze informaciis mflobelis uflebamosilebaa (diskrecia).
aq moiazreba xelmeored moTxovnili informaciis gacemaze uari,. aseve
SesaZlebelia informaciis gacemaze uari eTqvas pirs im SemTxvevaSic,
Tu am informaciis damuSaveba Seusabamod did xarjebTanaa dakavSireb-
uli, an misi moZieba/damuSaveba gamoiwvevs am organos sajaro saqmiano-
bis Seferxebas, an Tu ganmcxadebels ar aqvs miTiTebuli sakontaqto
informacia. aseve kanoniT gaTvaliswinebuli sxva SemTxvevebi.15
mravali qveynis da maT Soris estoneTis kanonmdebloba iTvaliswinebs
sazedamxedvelo-makontrolebeli rgolis arsebobas monacemTa dacvis
inspeqciis d. aseve saxelmwifo departamentis saxiT. inspeqciis kompe-
tenciaSi Sedis kontrolis ganxorcieleba informaciis gacemaze. aseve
igi uflebamosilia Semosuli saCivrebis safuZvelze da sakuTari ini-
ciativiTac daiwyos saqmis Seswavla. monacemTa dacvis inspeqciis mox-
eleTa uflebamosilebaSi Sedis, moiTxovon axsna-ganmartebebi Sesabamisi
organoebidan, gaecnon saqmis masalebs. aseve aRZran administraciuli
samarTaldarRvevis saqme konkretuli pasuxismgbeli piris mimarT.16 es
kidev erTxel adasturebs Tu raoden didi mniSvneloba eniWeba saxelmwi-
foSi piris informaciaze wvdomis uflebas.
saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsis normebi arasru-
lyofilad aregulirebs informaciis TavisuflebasTan dakavSirebul
mTel rig sakiTxebs. erT-erTi, rogorc zemoT aRvniSneT, ukavSirdeba va-
debis gansazRvras im SemTxvevaSi, Tu ganmcxadebelma informaciis gacemis
moTxovniT mimarTa arauflebamosil organos. sainteresoa, sakiTxi imis
Sesaxeb unda vrceldebodes Tu ara informaciis gacemasTan dakavSirebul
urTierTobebze zogadi administraciuli kodeqsis VI Tavis debulebebi.
marTalia, am moTxovniT Semosuli gancxadeba ar iTvaliswinebs adminis-
traciuli warmoebisaTvis damaxasiaTebeli mTeli rigi normebis gamoyene-
bas. es Tavad administraciuli warmoebis definiciidan gamomdinareobs.
aseT SemTxvevaze zogadi administraciuli kodeqsi arafers ambobs, magram
me-80 muxlis gamoyeneba vadebis nawilSi ar modis SesabamisobaSi kodeqsis
mesame TavTan. amitom migvaCnia, rom kanonmdebelma msgavsi daTqma unda
gaakeTos informaciis gacemis maregulirebel normebSi, an unda gaizar-
dos informaciis gacemis vadebi aseTi safuZvlis arsebobisas. rogorc
kodeqsi gansazRvravs, administraciuli warmoeba ukavSirdeba adminis-

15
estoneTis kanoni sajaro informaciis Sesaxeb, miRebulia 2000 wlis 5 noembers,
ZalaSi Sevida 2001 wlis ianvridan.
16
iqve

475
traciuli organos saqmianobas, romelic gulisxmobs administraciul-
samarTlebrivi aqtis momzadebas, gamocemas, aRsrulebas, administraci-
uli saCivris gadawyvetas, agreTve administraciuli xelSkrulebis
momzadebas, dadebas an gauqmebas. aqedan gamomdinare, Cans, rom informa-
ciis gacema ar warmoadgens administraciuli warmoebis mizans, Sesabam-
isad, ver iqneba gamoyenebuli warmoebisTvis damaxasiaTebeli normebi.
saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsis III Tavi ar ganixilavs
sakiTxs, dasaSvebia Tu ara erTi da imave piris mier informaciis gan-
meorebiT moTxovnis SesaZlebloba, Tu adgili ar aqvs raime cvlilebebs
gacemul informaciaSi. aseT SemTxvevas kanoni ar iTvaliswonebs, rac niS-
navs imas, rom pirs SeuzRudavad aqvs miniWebuli es ufleba. germaniis
informaciis Tavisuflebis aqtiT informaciis gacemaze uari SesaZloa
eTqvas pirs, Tu mas aqvs miRebuli es informacia, an Tu moTxovnili in-
formacia gamoqveynebulia da SesaZlebelia misi miReba sayovelTaod
gavrcelebuli saSualebebiT. kanoni dasaSvebad miiCnevs am sakiTxze miRe-
buli gadawyvetilebis gasaCivrebas.1
saqarTvelos kanonmdebloba ar adgens informaciis moTxovnis Tao-
baze gancxadebasTan dakavSirebul iseT sakiTxebs, romlebic ukavSird-
eba naklovan gancxadebas (xarvezs). magaliTad, Tu ganmcxadebeli ver
azustebs, Tu ra informaciis mopoveba surs, an Tu gancxadebaSi ar aris
sakontaqto informacia. aseve mizanSewonili iqneboda, kanoniT ganisaz-
Rvros ganmcxadeblis mier gancxadebaSi informaciis miwodebis formis
arCeva (mag. werilobiTi gancxadebiT iTxovs informaciis gadagzavnas
elfostaze).
rac Seexeba informaciis gacemaze kontrolsa da zedamxedvelobas, es
sakiTxic moiTxovs sakanonmdeblo mowesrigebas. saqarTveloSi ar arse-
bobs institucia, romelic ara mxolod zedamxedveobas gauwevs informa-
ciis Tavisuflebis maregulirebeli normebis Sesrulebas, aramed sareko-
mendacio winadadebebsa da miTiTebebs SeimuSavebs im moxeleebisTvis,
romlebic uSualod iRebs gadawyvetilebas am sakiTxze. mTel rig qveya-
naSi am uflebamosilebis gansaxorcieleblad SemoRebulia specialuri
rgoli (mag. inspeqtori). saqarTveloSi personalur monacemTa dacvis
kuTxiT es sakiTxi mowesrigebulia, Tumca personalur monacemTa dacvis
inspeqtoris uflebamosileba ZiriTadad ukavSirdeba personalur mona-
cemTa damuSavebis kanonierebze kontrols2 da igi ar axorcielebs ufle-
bamosilebas sajaro informaciis gacemis kanonTan Sesabamisobaze. imave
estoneTSi sajaro monacemTa dacvis inspeqtori sakmaod farTo uflebe-
1
Gezetz zur Regelung des Zugangs zu Informationen des Bundes (Informationsfreiheitsgezetz-IFG)
http://www.gesetze-im-internet.de/
2
saqarTvelos kanoni personalur monacemTa dacvis Sesaxeb, miRebulia 2011 wlis 28
dekembers.

476
biT sargeblobs. mis kompetenciaSi Sedis informaciis gacemis sakiTxebze
kanonierebis dacvis kontroli, mas SuZlia reagireba moaxdinos Semosul
saCivrebze. aseve uflebamosilia sakuTari iniciativiT Caataros mokvle-
va. igi uflebamosilia SeimuSavos sarekomendacio winadadebebi. aseve kan-
onis safuZvelze monacemTa dacvis inspeqcia uflebamosilia, gacemuli
miTiTebebis Seusruleblobis SemTxvevaSi daajarimos informaciis mflo-
beli. kanoni adgens jarimis Tanxis zRvrul odenobas, romelic Seadgens
9600 evros.3
saqarTvelos kanonmdebloba gansazRvravs sajaro dawesebulebis
mier proaqtiulad gamoqveynebuli informaciis moTxovnasTan daka-
vSirebul sakiTxebs. sajaro informaciis miwodebis es SesaZlebloba
(roca Sesabamisi organo Tavad aqveynebs informacias) ar aTavisuflebs
mas gancxadebis safuZvelze gasces informacia, rac adasturebs in-
formaciis mopovebaze ganmcxadeblis arCevanis upiratesobas. SeiZleba
daisvas kiTxva, maSin ra mizani aqvs aseTi informaciis gamoqveynebas,
Tu sajaro dawesebuleba mainc ver aaridebs Tavs informaciis sxva
formiT gacemis aucileblobas. gamovdivarT saxelmwifos pozitiuri
valdebulebisagan iyos angariSvaldebuli sazogadoebis winaSe da uz-
runvelyos maTi informireba, xolo konkretul SemTxvevaSi piri Tavad
gadawyvets, iyos Tu ara am formiT misTvis miwodebuli informacia
sakmarisi. proaqtiuli gamoqveynebis upiratesoba, garda informirebi-
sa, isic aris, rom man SesaZloa uzrunvelyos dawesebulebis adamianuri
resursebisa da drois xarjvis ekonomiuroba, Tumca, rogorc aRiniSna,
es ar warmoadgens gamoqveynebuli informaciis gacemaze uaris Tqmis
safuZvels. gasaTvaliswinebelia, rom sajaro dawesebulebis mier gamo-
qveynebuli informacia srulad ar asaxavs am dawesebulebaSi arsebul
monacemebs, Sesabamisad, is ver iqneba gaTvlili TiToeul dainterese-
bul pirze. sajaro dawesebuleba informaciis gamoqveynebisas gamodis
mis mimarT arsebuli interesidan. arsebobs praqtika (mag. a.S.S.), sadac
informacia praqtikulad gamoqveyndeba erTgvari monitoringis safuZ-
velze. dawesebuleba Semosuli gancxadebebis Seswavlisas ikvlevs im
sakiTxebs, romlebic metwilad ainteresebs sazogadoebas.
saqarTveloSi praqtika icnobs SemTxvevebs, roca ganmcxadebels in-
formaciis gacemaze uari dausabuTes imiT, rom dainteresebul pirs
moTxovnili informacia SeeZlo mieRo Sesabamisi administraciuli or-
ganos eleqtronuli resursebis gamoyenebiT, ris Sesaxebac miRebuli
gadawyvetileba sasamarTlom savsebiT sworad miiCnia kanonTan Seusabamod.4

3
estoneTis kanoni sajaro informaciis Sesaxeb, miRebulia 2000 wlis 15 noembers,
ZalaSi Sevida 2001 wlis ianvridan.
4
saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba, #bs-527-518 (k-12), 30 maisi, 2013 w.

477
marTalia, kanonmdebloba farTo uflebebs aniWebs informaciis maZ-
iebels, magram aq mniSvnelovania daculi iyos Sesabamisoba SerCeul sa-
Sualebasa da sajaro dawesebulebaSi dacul formas Soris. mag. Tu in-
formacia didi moculobisaa da amave dros ar arsebobs misi moTxovnil
formasTan Sesabamisoba, unda mieces Tu ara sajaro dawesebulebas Ses-
aZlebloba mis xelT arsebuli formiT miawodos ganmcxadebels es in-
formacia. anu mivceT Tu ara SesaZlebloba, rom sajaro dawesebulebam
calkeul SemTxvevebSi Tavad gadawyvitos informaciis miwodebis for-
ma (magaliTad, dokumenti arsebobs xelnaweri formiT da ganmcxade-
beli iTxovs mis eleqtronul variants, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi,
Tu igi imavdroulad didi moculobisaa). aq SesaZloa warmoiSvas dava
imis Taobaze, aris Tu ara valdebuli sajaro dawesebuleba daemor-
Cilos ganmcxadeblis moTxovnas da daxarjos resursi am dokumentis
sasurveli formiT miwodebisaTvis. vfiqrobT, aseT SemTxvevaSi sajaro
dawesebuleba Tavs ar unda aridebdes informaciis gacemas, magram ima-
vdroulad igi ar unda davavaldebuloT, rom uzrunvelyos informa-
ciis moTxovnili formiT gacema, radgan aq adgili eqneba axali doku-
mentis Sedgenas.
mniSvnelovania, rom saqarTvelos zogadi administraciuli kodeqsi
sajaro informaciad moiazrebs oficialur dokuments, romelic aTavi-
suflebs dawesebulebebs valdebulebisagan, gascen maT saqmianobasTan
dakavSirebuli araoficialuri dokumentebi (proeqtebi). kodeqsis 99-e
muxli administraciul warmoebaSi monawile pirsac ki ar aZlevs mosamza-
debeli, Sidauwyebrivi xasiaTis dokumentaciis gacnobis SesaZleblobas.
es daTqma uxsnis pasuxismgeblobas administraciul organos iseTi saqmi-
anobis ganxorcielebisas, romelsac dainteresebuli pirisTvis Sedegis
TvalsazrisiT moqmedebis efeqti ar SeiZleba hqondes.
uari informaciis gacemaze unda iyos dasabuTebuli, radgan
ganmcxadeblisTvis naTeli gaxdes, Tu ra gaxda mis moTxovnaze uaris
Tqmis safuZveli. rasakvirvelia, es ar qmnis iluzias, rom ganmcxade-
beli sruliad gaiziarebs sajaro dawesebulebis mosazrebebs. is
SesaZloa momavalSi vixiloT sakuTari uflebis damcvelad zemdgom
struqturul erTeulSi an sasamarTloSi. aq ukve mopasuxis tvirTia
uaris kanonierebis mtkiceba. uari informaciis gacemaze warmoadgens
individualur administraciul samarTlebriv aqts, amitomac kanonis
moTxovnidan gamomdinare, is aucileblad unda iyos dasabuTebuli,
saidanac aSkarad unda Candes is garemoebebi, romlebic gaxda moTxov-
nis dakmayofilebaze uaris Tqmis safuZveli. uaris kanonierebis Se-
fasebisas mowmdeba arsebobda Tu ara garemoebebi, romlebic arT-
mevs SesaZleblobas sajaro dawesebulebas, gasces informacia. kanoni

478
pirdapir ar uTiTebs informaciis gacemaze uaris Tqmis safuZvlebs.
igi erTmaneTisagan mijnavs sajaro da saidumlo informaciebs, ris
mixedviTac aris SesaZlebeli ganisazRvros sajaro dawesebulebis val-
debuleba gasces Tu uari Tqvas informaciis gacemaze.
informaciis Tavisuflebis mniSvnelovani funqcia _ informirebuli
da aqtiuri sazogadoeba miiRweva mxolod saxelmwifos mxridan moqmedi
normebis dacviT. adamianis Tavisuflebis istoria es aris saxelmwifo
xelisuflebis SezRudvisa da kontrolis istoria.5 Tanamedrove saxelm-
wifo aparati Tanaarsebobs sazogadoebasTan erTad da angariSvaldebu-
lia mis winaSe. informaciis miReba aris konstituciiT daculi ufleba,
romelic SesaZlebelia SeizRudos mxolod kanoniT gaTvaliswinebul Sem-
TxvevebSi, rac dakavSirebulia saxelmwifo, komerciuli an profesiuli
saidumloebis. aseve personaluri monacemebis dacvasTan.

5
giorgi xubua, samarTlis Teoria, Tb., 2004, gv.96

479
avtorTa Sesaxeb

nona Todua
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis profesori

qeTevan mWedliSvili-hedrixi
profesori, doqtori, samarTlis magistri, saqarTvelos universitetis aso-
cirebuli profesori, berlin-brandenburgis socialur mecnierebaTa kvle-
vis centris mecnier-muSaki

maia ivaniZe
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis profesori

irina aqubardia
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis asocirebuli profesori

giorgi TumaniSvili
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis asocirebuli profesori

nino gogniaSvili
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis iuridiuli fakultetis asistent-profesori, Sss akademiis
asocirebuli profesori

Tamar laliaSvili
samarTlis doqtori, saqarTvelos sapatriarqos wmida andria pirvelwodebu-
lis saxelobis qarTuli universitetis humanitarul mecnierebaTa da samar-
Tlis skolis asocirebuli profesori; evropis universitetis profesori;
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli
fakultetis mowveuli leqtori

giorgi Todria
samarTlis doqtori, grigol robaqiZis universitetis samarTlis skolis
profesori, TinaTin wereTlis saxelmwifosa da samarTlis institutis mecni-

480
er-TanamSromeli
Temur cqitiSvili
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis asistent-profesori, TinaTin wereTlis
saxelmwifosa da samarTlis institutis mecnier-TanamSromeli

SoTa biWia
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis sisxlis samarTlisa da sisxlis samarT-
lis procesis samecniero-kvleviTi institutis wevri, saqarTvelos daviT
aRmaSeneblis saxelobis universitetis asocirebuli profesori, zugdidis
raionuli sasamarTlos mosamarTle

Tamar sadraZe
samarTlis doqtori, saqarTvelos daviT aRmaSeneblis saxelobis universite-
tis asocirebuli profesori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo universitetis iuridiuli fakultetis mowveuli leqtori

baCana jiSkariani
asocirebuli profesori (saqarTvelos universiteti), samarTlis doqtori
(miunxeni); qarTuli, germanuli da saerTaSoriso sisxlis samarTlis insti-
tutis xelmZRvaneli; iuridiuli kompania „samarTlis saxlis“ eqsperti

marina mesxi
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis mowveuli leqtori

luara Wanturia
TinaTin wereTlis saxelmwifosa da samarTlis institutis TanamSromeli

mixeil gabunia
samarTlis doqtori, saqarTvelos teqnikuri universitetis asocirebuli
profesori, ilias saxelmwifo universitetis mowveuli leqtori, evropis
kriminologTa sazogadoebis wevri

uCa zaqaSvili
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis mowveuli leqtori

481
ioseb varZelaSvili
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli
fakultetis doqtoranti, mowveuli leqtori, saqarTvelos iusticiis umaR-
lesi sabWos samosamarTlo eTikis departamentis sammarTvelos ufrosi

anri oxanaSvili
LL.M. (ienis fridrix-Sileris-universiteti), ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli fakultetis sisxlis samar-
Tlis mimarTulebis asistenti, berlinis humboldtis universitetis iuridi-
uli fakultetis doqtoranti

Tamar maxarobliZe
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli
fakultetis sisxlis samarTlis mimarTulebis doqtoranti

giorgi dgebuaZe
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli
fakultetis doqtoranti, sisxlis samarTlis mimarTulebis asistenti

maia (zoia) xasia


ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli
fakultetis doqtoranti, wiTeli jvris saerTaSoriso komitetis mrCeveli
sasjelaRsrulebis sakiTxebSi (yirgizeTi)

bernd hainrixi
samarTlis doqtori, eberhard-karlis Tiubingenis universitetis profesori

martin hegeri
samarTlis doqtori, berlinis humboldtis universitetis profesori

silvia telenbaxi
doqtori, fraiburgis maqs-plankis sazRvargareTisa da saerTaSoriso sisx-
lis samarTlis institutSi TurqeTis, iranis da arabuli qveynebis referatis
xelmZRvaneli

anna margariani
iuridiul mecnierebaTa kandidati, erevnis saxelmwifo universitetis sisx-

482
lis samarTlis kaTedris docenti
lado Wanturia
iuridiul mecnierebaTa doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sax-
elmwifo universitetis iuridiuli fakultetis profesori, saqarTvelos sa-
gangebo da sruluflebiani elCi germaniis federaciul respublikaSi

giorgi amiranaSvili
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis iuridiuli
fakultetis doqtoranti, kerZo samarTlis mimarTulebis asistenti, interna-
cionalizaciisa da samecniero kvlevebis samsaxuris ufrosi specialisti

giorgi maxarobliSvili
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis asistent-profesori, sakorporacio, sa-
banko da ekonomikuri samarTlis institutis wevri, dekanis aparatis wevri

giorgi xubua
iuridiul mecnierebaTa doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis iuridiuli fakultetis profesori, miunxenis te-
qnikuri universitetis mimarTulebis `energia da geopolitika~ akademiuri
xelmZRvaneli

xaTuna loria
samarTlis doqtori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-
versitetis iuridiuli fakultetis asocirebuli profesori

483
komp. uzrunvelyofa Tamar stefnaZe

gamomcemloba `meridiani~,
al. yazbegis gamz. #47
E – mail: meridiani777@gmail.com t. 239-15-22

También podría gustarte