Está en la página 1de 84

Sinaarsi

gaerTianebuli erebis organizacia 3

janmrTelobis msoflo organizacia 17

saerTaSoriso savaluto fondi 20

msoflio bankis jgufi 24

msoflio savaWro organizacia 30

evrokavSiri 40

evropaSi usafrTxoebisa da TanamSromlobis organizacia 72

CrdiloeT-atlantikuri xelSekrulebis organizacia 79

2
eka kevliSvili
naTia aleqsandria
nodar muSkudiani

gaerTianebuli erebis organizacia


(UN)

zogadad informacia gaeros Sesaxeb

gaero Tanamedrove msoflios yvelaze didi da avtoritetuli organizaciaa.


gaerTianebuli erebis organizacia suverenul saxelmwifoTa nebayoflobiTi
gaerTianeba da saerTaSoriso samTavroboTaSoriso organizaciaa. gaero Tavad
ar flobs suverenitets. organizaciis nebas wevri-saxelmwifoebi gansazRvaraven,
romlebic gadawyvetilebas iReben demokratiul principebze dayrdnobiT _
konsesusis an kenWisyris gziT.

TiToeuli saxelmwifo, ganurCevlad sididisa, ekonomikuri Tu samxedro


Zlierebisa, erTi xmis mflobelia. gamonaklisia uSiSroebis sabWos 5 mudmivi
wevri. esenia: aSS. didi britaneTi, safrangeTi, CineTi da ruseTis federacia. maT
msoflio usafrTxoebasTan dakavSirebuli sakiTxebis ganxilvisas SeuZliaT
vetos ufleba gamoiyenon.

gaeros damfuZnebeli aqti _ gaeros wesdeba _ gansazRvravs organizaciis


mandats, misi wevrebis uflebebsa da movaleobebs, organizaciis struqturasa da
proceduras.

gaeros Stab-bina ganlagebulia niu-iorkSi. gaeros marTvis centraluri


organoebi da dawesebulebebi mdebareobs niu-iorkSi (aSS), venaSi (avstria),
JenevaSi (Sveicaria) da nairobiSi (kenia). gaeros msoflios 100-ze met qveyanaSi
aqvs misi warmomadgenloba.

gaeros wevri qveynebis raodenoba 2005 wlis monacemebiT 191-ia. saqarTvelo


gaeros wevria 1993 wlidan.

gaeros aqvs 6 oficialuri ena. esenia: inglisuri, franguli, rusuli, espanuri,


Cinuri da arabuli.

1997 wlidan gaeros rigiT meSvide generaluri mdivani aris kofi anani.

mokle istoriuli cnobebi

1941 wlis agvistos aSS-s prezidenti franklin delano ruzvelti da didi


britaneTis premier-ministri ser uinston CerCili atlantikis okeaneSi
sabrZolo xomaldze (`uelsis princi~) gamarTul Sexvedraze SeTanxmdnen
msoflio samSvidobo gegmaze. mogvianebiT 1942 wlis 1 ianvars, 26 saxelmwifos
warmomadgeneli aSS-is dedaqalaq vaSingtonSi Seikriba, sadac pirvelad gaCnda
termini `gaerTianebili erebi~, romelic ruzvelts ekuTvnis.

3
Semdegi Sexvedra moskovSi Sedga. am Sexvedraze aSS-s, ssrk-s, CineTisa da didi
britaneTis warmomadgenlebi SeTanxmdnen CamoeyalibebinaT organizacia,
romelsac mSvidobisa da usafrTxoebis funqciebi daekisreboda.

1945 wlis 26 ivniss san-franciskoSi 50-ma suverenulma saxelmwifom xeli


moawera gaeros wesdebas. damfuZnebeli kreba kaliforniis StatSi, san-
franciskoSi, redvod grouSi gaimarTa. oficialurad gaero Seiqmna 24
oqtombers, wesdebis ratificireba moxda xelmomweri saxelmwifoebis mier.

gaeros miznebi da amocanebi

gaeros wesdebis mixediT misi ZiriTadi mizania: daexmaros msoflios yvela


xalxis ekonomikur da socialur progress. gaero aseve miznad isaxavs:
• daicvas saerTaSoriso mSvidoba da usafrTxoeba;
• xalxTa TviTgamorkvevisa da Tanasworobis principis gaTvaliswinebiT
ganaviTaros megobruli urTierTobebi sxvadasxva erebs Soris;
• gaaRrmavos saerTaSoriso TanamSromloba ekonomikuri, socialuri,
kulturuli da humanitaruli saxis saerTaSoriso problemebis
gadasawyvetad, adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa
ganviTarebis mizniT;
• gaxdes saerTaSoriso centri am miznebis SesaTanxmeblad da
gansaxorcieleblad.

misi mTavari amocanaa kacobriobis winaSe mdgomi ZiriTadi politikuri


problemebis mowesrigeba. amave dros gaeros politikuri moRvaweoba mWidrod
aris dakavSirebuli saerTaSoriso ekonomikuri da socialuri xasiaTis
sakiTxebis gadawyvetasTan.

dasaxuli amocanebis ganxorcielebisas organizacia da misi TiToeuli wevri


saxelmwifo xelmZRvanelobs Semdegi ZiriTadi principebiT:
• organizaciis wevrTa suverenuli Tanasworoba;
• valdebulebebis keTilsindisieri Sesruleba;
• saerTaSoriso mSvidobis, usafrTxoebisa da samarTlianobis dasacavad
saerTaSoriso davebis mSvidobiani gziT mowesrigeba;
• saSinao saqmeebSi Caurevloba;
• saerTaSoriso urTierTobebSi ZaliT muqarisagan Tavis Sekaveba;
• gaerosaTvis wesdebiT gaTvaliswinebuli miznebis ganxorcielebaSi
daxmareba da Tavis Sekaveba im saxelmwifoTa mxardaWerisagan, romelTa
winaaRmdegad gaero, wesdebidanve gamomdinare, preventuli xasiaTis
iZulebiT RonisZiebebs axorcielebs.

gaeros ZiriTad funqcias ki warmoadgens _ ganaxorcielos saerTaSoriso


ekonomikuri TanamSromloba ekonomikuri wesrigis damyarebis mizniT. gaeros
saqmianobis ZiriTadi principebia _ mSvidobisa da saerTaSoriso uSiSroebis
SenarCuneba da saerTaSoriso TanamSromlobis ganviTareba.
gaeros wevroba

organizaciis wevrebad miiRebian nebismieri mSvidobismoyvare saxelmwifoebi,


romlebic iReben valdebulebebs wesdebiT gaTvaliswinebul movaleobaTa
4
Sesruleba. organizaciis wevrad gaxdomisaTvis saWiroa uSiSroebis sabWos
rekomendacia (aranakleb 9 xmisa yvela mudmivi wevris xmaTa CaTvliT) da
generaluri asambleis wevrTa 2/3-is Tanxmoba.

gaeros struqtura

gaerTianebuli organizacia eqvsi ZiriTadi organosagan Sedgeba, Tumca gaeros


`ojaxi~ ufro farToa da moicavs 15 specializebil saagentos, ramdenime
programasa da organizacias.

gaeros ZiriTadi organoebia:


• generaluri asanblea;
• uSiSroebis sabWo;
• ekonomikuri da socialuri sabWo;
• saerTaSoriso sasamarTlo;
• sameurve sabWo da gaeros samdivno, romelsac
generaluri mdivani xelmZRvanelobs.

gaeros organizaciuli struqtura

mTavari komiteti generaluri asamblea mudmivi komitetebi

saerTaSoriso samdivno ekonomikuri da meurveobis uSiSroebis


sasamarTlo socialuri sabWo sabWo sabWo

gaeros sxvadasxva regionaluri da funqciuri


organoebi organoebi

gaeros mTavari organoebi

generaluri asamblea gaeros ZiriTadi saTaTbiro organoa. misi unikaluri


xasiaTi ganpirobebulia im faqtiT, rom masSi gaeros yvela wevri-saxlmwifoa
warmodgenili. gaeros `msoflio forumi~ 191 wevr-saxlmwifos aerTianebs.
generaluri asamblea kacobriobis umniSvnelovanes da erTmaneTisagan
gansxvavebul, globaluri Tu universaluri xasiaTis, problemebs ganixilavs. es
problemebia: sayovelTao mSvidoba, adamianis uflebebi, mdgradi ganviTareba,
Cveni planetis ekologia, msoflio mosaxleobis zrda da mravali sxva.
saxelmwifoTa Tanasworuflebianobis principi, ganurCevlad qveynis sididisa
Tu Zlierebisa, TiToeul saxelmwifos erTi xmis uflebas aniWebs,
gadawyvetileba ki _ xmaTa umravlesobiT miiReba. sakiTxebi, romlebic
gansakuTrebuli mniSvnelobiT gamoirCeva, magaliTad, saerTaSoriso mSvidoba da
5
usafrTxoeba, organizaciaSi axali wevrebis miReba Tu sabiujeto problemebi,
xmaTa 2/3-iT unda iyos damtkicebuli. sxva sakiTxebi xmaTa ubralo
umravlesobiT miiReba.

gaeros Stab-binaSi (niu-iorkSi) ganlagebulia wevri saxelmwifoebis


mudmivmoqmedi diplomatiuri misiebi, romelTac mudmivi warmomadgenlis
statusiT gaeroSi wevr-saxelmwifoTa elCebi xelmZRvaneloben. generalur
asambleaze wevri-saxelmwifo wardgenilia diplomatiuri misiis xelmZRvaneliT,
romelic kenWisyrisa da sakiTxis ganxilvis procesSi monawileobs.

yovel wels, seqtembris bolos, generaluri asamblea niu-iorkSi morig


plenarul Sexvedras xsnis. asambleas win uZRvis specialuri debatebi,
romlebSic saxelmwifoTa meTaurebi da sagareo uwyebaTa xelmZRvanelebi
monawileobas iRebdnen. aq msoflioSi arsebuli farTo problematika
ganixileba da sakuTar Sexedulebebsa da politikas ganmartaven.

plenaruli sesiebis garda, generaluri asamblea sagangebo situaciebis drosac


imarTeba. sagangebo sesiis mowveva SesaZlebelia 24 saaTis ganmavlobaSi
uSiSroebis sabWos an organizaciis wevr-saxelmwifoTa umravlesobis
moTxovniT. asambleis wevrTa Sekreba erTi saxelmwifos iniciativiTac SeiZleba
moxdes, Tu mas umravlesoba dauWers mxars.

generalur asambleas aqvs Semdegi funqciebi da movaleobebi:


• saerTaSoriso mSvidobasa da usafrTxoebis dacvis zogadi sakiTxebis, maT
Soris ganiaraRebisa da SeiaraRebis maregulirebeli principebis
ganxilva;
• saerTaSoriso mSvidobasa da usafrTxoebasTan dakavSirebul problemebze
msjeloba;
• wesdebis farglebSi nebismieri sakiTxis ganxilva da rekomendaciebis
SemuSaveba;
• politikis, kulturis, ganaTlebis, ekologiisa Tu jandacvis sferoSi
saerTaSoriso TanamSromlobis waxalisebis, saerTaSoriso samarTlis
ganviTarebisa da kodifikaciis, adamianis uflebebisa da ZiriTad
TavisuflebaTa realizaciis mizniT kvlevebis warmoeba da
rekomendaciebis SemuSaveba;
• rekomendaciebis SemuSaveba im saerTaSoriso davaTa mSvidobiani gziT
mogvarebis Sesaxeb, romelTac SeiZleba saxelmwifoTa megobruli
urTierTobebi safrTxis qveS daayenon;
• uSiSroebis sabWosa da gaeros sxva organoTa moxsenebebis mosmena da
ganxilva;
• organizaciis biujetisa da saxelmwifoTa sawevro Sesatanis moculobis
ganxilva da damtkiceba;
• uSiSroebis sabWos droebiTi wevrebisa da ekonomikuri da socialuri
sabWos Semadgenlobis arCeva; sameurveo sabWos arCeuli wevrebis
damtkiceba; uSiSroebis sabWosTan erTad saerTaSoriso sasamarTlos
mosamarTleebisa da uSiSroebis sabWos rekomendaciiT gaeros generaluri
mdivnis arCeva.

generaluri asambleis mier dasamtkicebel sakiTxebs umTavresad misi 6 ZiriTadi


komiteti ganixilavs:

I komiteti _ ganiaraRebisa da saerTaSoriso usafrTxoebisa sakiTxebs;


6
II komiteti _ ekonomikur da finansur sakiTxebs;
III komiteti _ socialur, humanitarul da kulturis sakiTxebs;
IV komiteti _ specialur politikur da dekolonizaciis sakiTxebs;
V komiteti _ sabiujeto da administraciul sakiTxebs;
VI komiteti _ samarTlebriv sakiTxebs.

komitetebi asambleis ZiriTad samuSao erTeulebs warmoadgenen. sakiTxis


ganxilvisas gadawyvetilebebi miiReba xmaTa ubralo umravlesobiT. rig
SemTxvevaSi, rodesac aravin aris winaaRmdegi, sakiTxi kenWisyris gareSe wydeba.

generaluri asambleis gadawyvetileba rezoluciis saxiT gamodis, romlis


Sesrulebac saxelmwifoTaTvis savaldebulo ar aris. generaluri asambleis
gadawyvetileba erTaderT SemTxvevaSi aqvs savaldebulo Zala: rodesac
gadawyvetileba gaeros biujetis sakiTxs exeba. gaeros generaluri asambleis
rezolucia saxelmwifosTvis saerTaSoriso arenaze moraluri
pasuxismgeblobis CarCoa, romlis farglebSic qveyanas aqvs Tavisufali
arCevanis umTavresi ufleba. misi Sesruleba an Seusrulebloba qveynis
prerogativaa, magram zemoqmedebas axdens saxelmwifos saerTaSoriso prestiJsa
da gavlenaze.

uSiSroebis sabWo aris sayovelTao mSvidobisTvis pasuximgebeli mTavaro


organo gaeros SemdgenlobaSi. igi 15 wevrisgan Sedgeba. 5 maTgani _ aSS, didi
britaneTi, ruseTis federacia, safrangeTi da CineTi _ sabWos mudmivi wevris
statusiT sargeblobs. droebiTi 10 wevri ki 2 wlis vadiT, geografiuli
principis gaTvaliswinebiT, generaluri asambleis mier airCeva.

uSiSroebis sabWos mudmivi wevrebi erTpirovnuli vetos uflebiT sargebloben,


anu gadawyvetilebis miRebisas erT-erTi maTganis uari sakiTxis Cavardnas
niSnavs. gadawyvetilebis misaRebad saWiroa sabWos 9 wevris Tanxmoba, Tanac arc
erTi mudmivi wevri sakiTxis winaaRmdegi ar unda iyos (Tu mudmivi wevri ar
eTanxmeba sakiTxs, Tumca arc misi sabWoSi blokireba surs, mas SeuZlia Tavi
Seikavos).

uSiSroebis sabWo plenarul sesiebs ar atarebs. saWiroebis SemTxvevaSi misi


Sekreba umokles droSi SeiZleba _ romelime, Tundac arawevri saxelmwifos
TxovniT an generaluri mdivnis mowodebiT. sabWos wevri saxelmwifoebi
valdebulni arian uzrunvelyon maTi warmomadgenlebis ganTavseba niu-iorkSi,
gaeros Stab-binaSi.

uSiSroebis sabWos xelmZRvanelobs prezidenti, romlis funqciebs


monacvleobiT erTi Tvis vadiT sabWos wevri-saxelmwifos warmomadgenlebi
asruleben. rigiToba laTinuri anbanis mixedviT ganisazRvreba. uSiSroebis
sabWos sxdomas gaeros generaluri mdivanic eswreba.

gaeros uSiSroebis sabWos funqciebsa da kompetenciaSi Sedis Semdegi sakiTxebi:


• sayovelTao mSvidobisa da usafrTxoebis uzrunvelyofa;
• saerTaSoriso davebis an im situaciebis Seswavla, romelTac SeuZliaT
saerTaSoriso arenaze axali daZabulobis kera warmoqmnan;
• aRniSnuli saxis daZabulobis ganmuxtvis an mogvarebis meTodebis
SemuSaveba;
• SeiaraRebaze kontrolis sistemis Camoyalibebis gegmis SemuSaveba;

7
• mSvidobisadmi muqaris an agresiis faqtebis gamovlena da maT aRsakveTad
rekomendaciis SemuSaveba;
• agresiis aRkveTis mizniT gaeros wevri saxelmwifoebisTvis ekonomikuri an
sxva saxis sanqciebis dawesebisken mowodeba;
• agresiis winaaRmdeg SeiaraRebuli aqciis ganxorcieleba;
• organizaciaSi axali wevrebisTvis rekomendaciis gaweva;
• gaeros mxridan `strategiuli raionebis~ meTvalyuris funqciis
ganxorcieleba;
• generaluri asambleisTvis generaluri mdivnis kandidaturisTvis
rekomendaciis gaweva da asambleasTan erTad saerTaSoriso sasamarTlos
Semadgenlobis arCeva.

saerTaSoriso konfliqtis warmoSobisas uSiSroebis sabWo, upirveles yovlisa,


dapirispirebul mxareebs davis mSvidobiani gziT gadawyvetis rekomendacias
aZlevs. uSiSroebis sabWos kompetenciaSi samSvidobo meqanizmis amuSavebac
Sedis: mas SeuZlia eskalaciis zonaSi damkvirvebelTa misiis an samSvidobo
jarebis gagzavna. pirvelis funqciaa situaciis monitoringi da analizi, aseve
pirveladi informaciis miwodeba uSiSroebis sabWosTvis. meores SemTxvevaSi _
mxareTa daSoriSoreba, samSvidobo kordonis Seqmna, humanitaruli misia.
samSvidobo jarebs ekrZalebaT iaraRis gamoyeneba. cecxlis gaxsna ukidures
SemTxvevaSia SesaZlebeli, mxolod Tavdacvis mizniT.

gaeros uSiSroebis sabWo uflebamosilia gasces rekomendacia ekonomikuri


sanqciebis, blokadis da a.S. dawesebis Sesaxeb, xolo maTi araefeqturobis
SemTxvevaSi _ igi uflebamosilia agresoris dasaSoSmineblad saerTaSoriso
mSvidobisa da samarTlianobis aRsadgenad yovelgvari saxmeleTo, sahaero
Zalebi Tu sxva saxis saSualebebi gamoiyenos.

ekonomikuri da socialuri sabWo (ekososi) gaeros ZiriTadi organoa, romelic


ekonomikuri da socialuri problemebis sferoSi misdami daqvemdebarebuli
damxmare organoebsa da institutebis saqmianobas warmarTavs. sabWo Sedgeba 54
wevrisagan, romelic generaluri asambleis mier 3 wlis vadiT airCeva. sabWoze
gadawyvetilebebis miReba xdeba xmaTa ubralo umravlesobiT.
ekososi umniSvnelovanesi forumia, romelzec ganixilaven saerTaSoriso
sistemaSi arsebul ekonomikur da socialur problematikas, SeimuSaveben
rekomendaciebs wevr-saxelmwifoTa mTavrobebisa Tu gaeros sistemis
Semadgeneli organizaciebisaTvis.

ekososi swavlobs, aanalizebs da rekomendacias gascems saerTaSoriso


sistemaSi arsebul ekonomikur, socialur, ganaTlebis, kulturisa da jandacvis
sferoebTan dakavSirebul sakiTxebze.

ekososi konsultaciebisa da rekomendaciebis gacemis gziT koordinacias uwevs


specializebuli dawesebulebebis saqmianobas.

ekososis Sexvedrebi weliwadSi erTxel JenevaSi an niu-iorkSi imarTeba,


romelSic saxelmwifoTa umaRlesi pirebi monawileoben. sesiis xangrZlivoba 5
kviramdea. sesiebs Soris ekososis saqmianobas misi sxvadasxva organoebi,
komisiebi da komitetebi warmarTaven. ekososis SemadgenlobaSi 9 funqciuri
komisia da 4 mudmivi komitetic Sedis:1) programebisa da sakoordinacio; 2)
ganaxlebis; 3) arasamTavrobo organizacia; 4) samTavrobaTaSoriso saagentoebTan
urTierTobis komiteti.
8
gaero mxars uWers arasamTavrobo organizaciebis saqmianobas. msoflioSi 1500-
mde arasamTavrobo organizacias ekososis specialuri damkvirveblis statusi
aqvs. am organizaciebs 3 kategoriad yofen: I _ ekososis saqmianobasTan yvelaze
axlos mdgomi organizaciebi; II _ organizaciebi, romlebic mzad arian
periodulad monawileoba miiRon ekososis mier dasaxuli prioritetebis
ganxorcielebaSi, III _ organizaciebi, romlebic sxvadasxva saxis
konsultaciebSi monawileoben.

sameurveo sabWo gaeros ZiriTadi organoa, romlis Camoyalibebis umTavres


mizans, erTiani sistemis meSveobiT, samandato (sameurveo) teritoriebis
meTvalyureoba warmoaedgens. misi funqcia wesdebiTaa gansazRvruli da 11
teritoriis mosaxleobis keTildReobis ganviTareba da damoukideblobisken
swrafvis procesis xelSewyoba akisria.

sameurveo sabWo uSiSroebis sabWos 5 mudmivi wevrisagan aris dakompleqtebuli.


sabWos ufleba mieca gamoekvlia da ganexila aseT teritoriaTa mmarTveli
aRmasrulebeli xelisuflebis angariSebi ekonomikur, socialur da politikur
sakiTxebTan dakavSirebiT.

dRes yvela samandato teritoriam damoukidebloba moipova. 1994 wels


ukanaskneli aTi teritoriis damoukideblobis mopovebasTan dakavSirebiT
sameurveo sabWos funqcionireba SeCerda. miRebuli gadawyvetilebiT, sabWos
saqmianoba ganaxldeba pirvelive moTxovnisTanave.

saerTaSoriso sasamarTlo gaeros wesdebiT Camoyalibebuli organoa, romelic


haagaSia (niderlandebi) ganlagebuli. saerTaSoriso sasamarTlo im davebs
ganixilavs, romlebSic mosarCele mxareebs saxelmwifoebi warmoadgenen. misi
gadawyvetilebebi rekomendaciul xasiaTs atarebs da konkretul saqmesTan
dakavSirebiT daskvniT Semoifargleba. Sexedulebebsa da daskvnebs sasamarTlo
gaeros warudgens. saerTaSoriso sasamarTlos statuti wesdebis Semadgeneli
nawilia. saxelmwifo gaeros wesdebasTan mimarTebiT sasamarTlos statutsac
avtonomiuri wesiT uerTdeba. gaeros am organos nebismierma wevrma-saxelmwifom
SeiZleba mimarTos.

saerTaSoriso sasamarTlos statutTan mierTebuli qveynebi, romlebic


sasamarTloSi gansxvavebuli sakiTxis mxares warmoadgenen, sargebloben
ganawesiTa da procedurebiT, romelsac Tavad statuti gansazRvravs. qveynebi,
romlebic mas ar uerTdebian, uSiSroebis sabWos mier dadgenili procedurebis
mixedviT moqmedeben.

generalur asambleasa da uSiSroebis sabWos saSualeba aqvT sakonsultacio


daskvnisTvis saerTaSoriso sasamarTlos nebismieri saerTaSoriso
samarTlebrivi problemiT mimarTon. gaeros sxva organoebsa da specializebuli
saagentoebis mier wardgenili sakiTxebi ki Tavad am saagentoebis saqmianobisa
da kompetenciis sferos ar unda scildebodes.

saerTaSoriso sasamarTlos iurisdiqcia monawile mxareebis mier gadacemul


nebismier sakiTxze vrceldeba. agreTve im sakiTxebze, romlebsac gaeros
wesdeba, moqmedi xelSekrulebebi Tu deklaraciis safuZvelze qveynebs Tavidanve
SeuZliaT aiRon sasamarTlos gadawyvetilebis Sesrulebis valdebuleba.

9
sasamarTlo Sedgeba 15 wevrisagan, romlebsac generaluri asamblea da
uSiSroebis sabWo erTmaneTisgan damoukideblad irCevs. SerCeva xdeba maTi
kvalifikaciis da ara erovnebis, anu saxelmwifoebrivi kuTvnilebis safuZvelze.
sasamarTloSi warmodgenili unda iyos msoflios yvela ZiriTadi
samarTlebrivi sistema. dauSvebelia erTi saxelmwifodan ori mosamarTlis
arCeva. sasamarTlos wevrebs 9 wlis vadiT irCeven da am vadis dasrulebis
Semdeg kvlav SeuZliaT pretenzia ganacxadon mosamarTlis mantiaze.
saerTaSoriso sasamarTlos wevrs ufleba ara aqvs paralelurad sxva
saqmianobiT iyos dakavebuli.

sasamarTlo sakiTxebs sruli SemadgenlobiT ganixilavs, magram mxareTa


moTxovnis safuZvelze sakiTxis ganxilva SesaZlebelia mcire SemadgenlobiTac.
mis mier gamotanili gadawyvetileba sasamarTlos sruli Semadgenlobis mier
dadgenili gadawyvetilebis tolfasia. sasamarTlo procesi sajaroa. Tumca,
mxareTa moTxovniT misi daxuruli saxiT warmoebac SeiZleba.

gaeros samdivno organizaciis erT-erT umniSvnelovanes organos warmoadgens.


igi gaeros mier SemuSavebuli politikisa da kursis ganxorcielebas uwevs
koordinacias; axorcielebs gaeros programebisa da proeqtebis administrirebas
da organizaciis ZiriTad aRmasrulebel rgols warmoadgens.

gaeros samdivnos generaluri mdivani xelmZRvanelobs. mas generaluri asamblea


uSiSroebis sabWos rekomendaciis safuZvelze 5 wlis vadiT irCevs. vadis
gasvlis Semdeg generaluri mdivani kidev 1 vadiT SeiZleba airCion. gaeros
generaluri mdivani, organizaciis mTavari aRmasrulebeli piri, gaeros
ZiriTadi organoebisa da misi sistemis damakavSirebeli rgolia. generaluri
mdivani organizaciis saxe da simboloa. igi saerTaSoriso sazigadoebriobis
nebis gamomxatveli da mSvidobis despania. gaeros rigiT VII generaluri mdivani
1997 wlis 1 ianvridan aris kofi anani.

garos samdivnos saqmianoba Zalzed mravalferovania. igi moicavs samSvidobo


operaciebs, mdgrad ganviTarebasa da adamianis uflebebs; aseve ekonomikur da
sxva sakiTxebs. samdivnos movaleobaSi Sedis msoflios informireba mimdinare
sakiTxebis da, saerTod, organizaciis saqmianobis Sesaxeb. aseve, planetis
yvelaze mtkivneul sakiTxebze saerTaSoriso konferenciebis organizeba, gaeros
gadawyvetilebebis cxovrebaSi gatarebis monitoringi Tu gaeros dokumentebis
Targmna organizaciis oficialur enebze.

dRes gaeros samdivnos saerTaSoriso personali 8.6 aTasze met adamians


aerTianebs, romlebic 170-ze met saxelmwifos warmoadgenen. imis miuxedavad, rom
saerTaSoriso samoqalaqo personalic da generaluri mdivanic ama Tu im
saxelmwifos moqalaqeebi arian, isini mTlianad gaeros eqvemdebarebian da
instruqciebsa Tu miTiTebebs mxolod misgan iReben. wevr-saxelmwifoebs
ekrZalebaT informaciis miRebis an garkveuli miTiTebis Sesrulebis mizniT
raime zewolis moxdena TavianT moqalaqeebze, romlebic gaeros samdivnoSi
moRvaweoben.

gaero da saqaTvelo

saqarTvelo gaeroSi gawevrianda 1992 wlis 31 ivliss. igi gaeros miiCnevs,


rogorc saerTaSoriso mniSvnelobis subieqts, usafrTxoebis garantsa da
dacvas. saqarTvelo gaerosTan muSaobs iseT umniSvnelovanes ZiriTad
sakiTxebze, rogoricaa mSvidobisTvis brZolis globalizacia da
10
liberalizacia, atomuri ganiaraReba, SeiaraRebisa da SeiaraRebuli Zalebis
kontroli regionul da qveregionul doneze, adamianis uflebaTa dacva da a.S.

gaeros pirveli saagentoTaSoriso misia, romlis mizani iyo saqarTveliSi


arsebuli mdgomareobis Sefaseba, 1993 wlis TebervalSi ewvia qveyanas. 1993_95
wlebSi gaeros mier gaweul daxmarebas umTavresad humanitaruli daxmarebisa da
ZiriTadi socialuri momsaxurebis Semdgomi gaCanagebis Tavidan asacilebeli
RonisZiebebis xasiaTi hqonda. usafrTxoebisa da ekonomikuri mdgomareobis
TandaTanobiT gaumjobesebis Sedegad, gaeros SesaZlebloba mieca, xeli Seewyo
saqarTveloSi ufro grZelvadiani ganviTarebisken mimarTuli RonisZiebebisTvis,
maT Soris jandacvisa da ganaTlebis saministroebis reformebis
programebisTvis. 1998 wels kvlav dadasturda daxmarebis iseTi erTiani
modelis saWiroeba, romelic xels Seuwyobda kritikul situaciaSi daxmarebis
aRmoCenas, reabilitacias, ndobis gaRrmavebasa da unaris gamomuSavebas.

saqarTveloSi amJamad moqmedi gaeros saagentoebis moRvaweoba Semdeg sferoebs


moicavs: ekonomikuri ganviTareba, garemos dacva, menejmentisa da
administrirebis unaris gamomuSaveba, kanonis uzenaesobis ganmtkiceba,
konfliqtebis mogvareba, samSvidobo SeTanxmebebis monitoringi, humanitaruli
daxmareba da aseve jandacvisa da ganaTlebis seqtorebis daxmareba. daxmarebis
erTiani modelis arsebobis gamo gaeros saagentoebis dRevandeli moRvaweoba
urTierTSeTanxmebulia da TanamSromlobis princips emyareba.

saqarTvelo., iseve rogorc organizaciis sxva wevrebi, moqmedebs suverenuli


Tanasworobis principiT. keTilsindisierad asrulebs wesdebiT nakisr
valdebulebebs, raTa uzrunvelyos organizaciis wevrobidan gamomdinare
uflebani da upiratesobani.

Tavis saerTaSoriso davebs agvarebs mSvidobiani saSualebebiT, ise rom ar


Seuqmnas safrTxe saerTaSoriso mSvidobas, uSiSroebasa da samarTlianobas.

saerTaSoriso urTierTobebSi, Tavs aridebs ZaliT muqaras, an Zalis


gamoyenebas, rogorc nebismieri saxelmwifos terotoriuli xelSeuxeblobis, an
politikuri damoukideblobis winaaRmdeg, ise gaerTianebuli erebis
miznebisaTvis Seuferebeli sxva nebismieri saxiT.

yovelmxriv daxmarebas uwevs organizacias wesdebis Sesabamisad


ganxorcielebul yvela qmedebaSi da Tavs ikavebs daexmaros nebismier
saxelmwifos, romlis winaaRmdegac gaero axorcielebs iZulebiTi xasiaTis
qmedebebs.

organizacia uzrunvelyofs, rom saxelmwifoebi, romlebic ar warmoadgenen mis


wevrebs, moqmedebdnen am principebis Sesabamisad, vinaidan es SesaZloa
aucilebeli gaxdes saerTaSoriso mSvidobisa da uSiSroebis dasamyareblad.

11
gaerosTan arsebuli organizaciebis mokle mimoxilva

specializirebuli saagentoebi

Sromis saerTaSoriso organizacia (ILO)

Sromis saerTaSoriso organizacia 1919 wels Seiqmna da igi gaerosTan arsebul


pirvel specializirebul saagentos warmoada. misi ZariTadi mizania
mSromelTaTvis samarTlianobis uzrunvelyofa da maTi uflebebis dasacavad
specialuri programebis SemuSaveba. igi erTaderTi saerTaSoriso
organizaciaa, romelSic mTavrobebi, damqiravebelni da mSromelTa
warmomadgenlebi Tanabari xmis uflebebiT sargebloben.
organizacia ikvlevs SromasTan dakavSirebul problemebs da yvelaze
mniSvnelovan sakiTxebSi awyobs sajaro ganxilvebsa da seminarebs.
1969 wels daarsebis 50-e wlisTavze organizacia nobelis mSvidobis premiis
laureati gaxda.
organizaciis biujeti daaxloebiT 500 mln. aSS dolars warmoadgens.
gaeros ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis organizacia (UNESCO)

UNESCO Seiqmna 1946 wels da misi ZiriTdi mizania ganaTlebis, zusti da


socialuri mecnierebebis, kulturisa da komunikaciebis saerTo donis
gaumjobeseba.
UNESCO-s programebis mizania mSvidobis, kulturis popularizacia da mdgradi
ganviTrebis xelSewyoba. dReisaTvis am programebis yuradRebis centrSia yvela
adamianisTvis ganaTlebis uflebis garantireba da Sesabamisi saSualebebis
Seqmna, aseve garemos dacvis xelSewyoba, kulturis SenarCuneba, presis
Tavisufleba da ganviTarebadi qveynebis sakomunikacio SesaZleblobebis
ganviTareba.
organizacia TanamSromlobs 600-ze met arasamTavrobo organizaciasa da
fondTan.
UNESCO-s biujeti daaxloebiT 550 mln. aSS dolars warmoadgens.

atomuri energiis saerTaSoriso saagento (IAEA)

atomuri energiis saerTaSoriso sagento Seiqmna 1957 wels gaeros egidiT,


rogorc damoukidebeli organizacia da misi mTavari funqcia mdgomareobs
atomuri energiis mSvidobian gamoyenebaSi.
saagento wevr-qveynebs exmareba atomuri teqnologiebis mSvidobiani gamoyenebis
programebis SemuSavebaSi da atomuri usafrTxoebis uzrunvelyofaSi.
organizacia akontrolebs atomur obieqtebs, raTa ar dauSvas misi samxedro
mizniT gamoyeneba.
2000 wlisTvis saagentos mimdinare biujeti 224 mln. aSS dolari iyo da
damatebiT 80 mln. aSS dolari ki Semowirulobis saxiT Sevida.

janmrTelobis msoflio organizacia (WHO)

janmrTelobis saerTaSoriso organizacia Seiqmna 1948 wels da igi gaeros


janmrTelobis specializirebul saagentos warmoadgens. janmrTelobaSi
moiazreba, rogorc daavadebaTa daZleva, aseve sruli fizikuri, gonebrivi da
socialuri keTildReoba.

gaeros sursaTisa da soflis meurneobis organizacia (FAO)

12
gaeros sursaTisa da soflis meurneobis organizacia soflis meurneobis
dargSi gaeros sistemis umTavresi saagentoa. igi daarsda 1945 wels.
organizacias aqvs specialuri programebi, romlebic qveynebs sursaTTan
dakavSirebul sagangebo krizisis daZlevaSi exmareba.
organizacias afinansebs sxvadasxva donorebi da mTavrobebi da igi
yovelwliurad daaxloebiT 300 mln. aSS dolars iRebs maTgan.
organizaciis wliuri biujeti daaxloebiT 700 mln. aSS dolars warmoadgens.

soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondi (IFAD)

soflis meurneobis ganviTarebis saerTaSoriso fondi daarsda 1977 wels da


misi mizania SimSilisa da siRaribis aRmofxvra ganviTarebad qveynebsa da
soflebSi. fondi xels uwyobs sursaTis ganviTarebas da ukeT kvebas.
gansakuTrebuli yuradReba eTmoba soflebis uRaribes mosaxleobas.
fondi gascems sesxebsa da grantebs da igi Tavisi proeqtebis ganxorcielebisas
TanamSromlobs sxva institutebTanac.

saerTaSoriso savaluto fondi (IMF)

fondis mTavar mizans warmoadgens valutaTa gacvliTi kursebis mowesrigeba da


sabiujeto deficitis Semcireba. rac saerTasoriso bazarze kapitalis
Tavisufal gadanacvlebas Seuwyobda xels.
fondis dRevandeli kapitali 290 mlrd. aSS dolaria, rac ZiriTadad 184 wevri
qveynis Senatans warmoadgens. saerTaSoriso savaluto fonds ufleba aqvs wevr
qveynebze am finansuri rezervebidan sesxi gasces.

msoflio bankis jgufi

msoflio banki aris xuTi institutidan Semdgari jgufi, esenia:


rekonstruqciisa da ganviTarebis saerTaSoriso banki (IBRD, daarsda 1945wels);
saerTaSoriso safinanso korporacia (IFC, 1956wels); saerTaSoriso ganviTarebis
asociacia (IDA, 1960 wels); mravalmxrivi sainvesticio garantiis saagento (MIGA,
1988 wels) da sainvesticio davebis mogvarebis saerTaSoriso centri (ICSID, 1966
wels).
yvela am institutis saerTo mizania msoflio donis ekonomikuri zrda,
siRaribis daZleva da cxovrebis standartebis ekonomikuri ganviTareba.

vaWrobis msoflio organizacia (WTO)

vaWrobis saerTaSoriso organizacia daarsda 1995 wlis 1 ianvars da tarifebsa


da vaWrobaze zogadi SeTanxmeba (GATT) Secvala. orive am instituts aqvs
rwmena, rom Tavisufali vaWroba xels uwyobs qveynebs Soris saerToekonomikur
ganviTarebas da miznad isaxavs proteqcionistuli barierebis Semcirebas.
organizaciis biujeti daaxloebiT 80 mln. aSS dolaria.

13
gaeros programebi da sxva organoebi

gaeros bavSvTa fondi (UNICEF)

msoflio mosaxleobis 36% bavSvia da aqedan yoveli meoTxe cxovrobs


ukiduresi siRaribis zRvarze. yoveli 12 bavSvidan erTi kvdeba 5 wlis asakamde
iseTi mizezebis gamo, romlis Tavidan acilebac SesaZlebelia.
gaeros bavSvTa fondi gaerTianebuli erebis erTaderTi organizaciaa, romelic
uSualod bavSvebis problemebze muSaobs.
fondi 1946 wels daarsda da mis ZiriTad saqmianobas bavSvTa uflebebis dacva
warmoadgens.
1965 wels bavSvTa keTildReobis saqmeSi Setanili gansakuTrebuli
wvlilisaTvis gaeros bavSvTa fonds nobelis mSvidobis premia mieniWa.

gaeros ganviTarebis programa (UNDP)

gaeros ganviTarebis programis misiaa saxelmwifoebs daexmaros moqalaqeebze


orientirebuli, mdgrad ganviTarebaze gaTvlili programebis damuSavebasa da
ganxorcielebaSi.
yuradReba gaamaxvilos siRaribis aRmofxvraze, garemos dacvasa da aRdgenaze,
qalTa Tanasworobaze da efeqtur mmarTvelobaze.
gaeros ganviTarebis programa aseve did yuradRebas aqcevs imas, rom
adgilobrivi ofisebis meSveobiT koordinireba gauwios gaeros yvela
adgilobrivi ofisis ganviTarebisaken mimarTul saqmianobas.

gaeros ltolvilTa umaRlesi komisariati (UNHCR)

meore msoflio omma biZgi misca ramodenime organizaciis Camoyalibebas. gaeros


ltolvilTa umaRlesi komisariatic swored ase Camoyalibda 1950 wlis 14
dekembers.
dReisaTvis UNHCR msoflioSi erT-erTi umTavresi humanitaruli saagentoa,
romlis TanamSromelTa raodenoba 5000 kacs aRemateba da romelic daxmarebas
uwevs 19.8 milion adamians 120 qveyanaSi.
organizacias 1954 da 1981 wlebSi miRebuli aqvs nobelis mSvidobis premia.
pirveli wesdebis Tanaxmad misi mTavari misia iyo ltolvilTa dacva da maTi
problemebis grZelvadiani gadaWris saSeualebaTa gamonaxva, magram droTa
ganmavlobaSi am saqmianobam evolucia ganicada da dReisaTvis igi ara marto
agresiisa da Zaladobisagan devnili calkeuli pirebis, aramed ltolvilTa
didi jgufebis dacvasa da daxmarebas uzrunvelyofs. amasTan saagento exmareba
ara marto im pirebs, romlebic Zaladobis msxverplni gaxdnen da datoves
TavianTi qveyana, aramed qveynis SigniT gadaadgilebul pirebsac.

gaeros vaWrobisa da ganviTarebis konferencia (UNCTAD)

gaeros vaWrobisa da ganviTarebis konferencia 1964 wels Seiqmna. misi ZiriTadi


amocanaa fokusireba moaxdinos vaWrobis, finansur, teqnologiur,
investiciebisa da mdgradi ganviTarebis sferoebze da daaCqaros vaWrobisa da
ekonomikis winsvla ganviTarebad qveynebSi.
siRaribis donis Sesamsubuqeblad gaeros vaWrobisa da ganviTarebis
konferencia mxars uWers msoflio ekonomikis ganviTarebas, rac daaCqarebs
saWiro raodenobis axali samuSao adgilebis gaCenas.

14
gaeros moxaliseebi (UNV)

gaeros moxaliseebis programa Seiqmna 1970 wels gaeros generaluri asambleis


mier, rogorc gaeros ganviTarebis programis `Svilobili~ organo.
misi ZiriTadi amocanaa gaeros wevr-saxelmwifoebs Soris potenciuri
urTierTobebis damyareba, gaeros ganviTarebis programis strategiis mxardaWera
sazogadoebriv doneze.
gaeros moxaliseebi muSaoben teqnikur, ekonomikur, socialur, soflis
meurneobis, ganaTlebis, transportis sferoebSi, aseve programa aqtiuradaa
Cabmuli adamianis uflebebis dacvis sferoSi.
programa saTemo da arasamTavrobo organizaciebTan TanamSromlobiT
aqtiuradaa Cabmuli humanitaruli daxmarebis, fsiqologiuri da sxvadasxva
saxis reabilitaciaSi.
gaeros ganviTarebis programaSi Cabmulia yovelwliurad 4000-ze meti
gamocdili da umaRlesdamTavrebuli specialisti 140 qveynidan.

gaeros garemos dacvis programa (UNEP)

gaeros garemos dacvis programa 1972 wels Seiqmna da misi mTavari mizania
garemos iseTi dacva, romelic safrTxes ar Seuqmnis momaval Taobebs,
gansakuTrebiT ki im qveynebSi, romlebic am problemas saTanado yuradRebas ver
aqceven. misi proeqtebi finansdeba gaeros garemos dacvis fondidan, romelic
ZiriTadad mTavrobaTa nebayoflobiTi SenatanebiT finansdeba. programis
biujeti daaxloebiT 120 mln. aSS dolaria.
fondi aris ZiriTadi organo, romelsic garemos dacvis sakiTxebSi
umniSvnelovanesi cvlilebebis Setanas cdilobs. misi ZiriTadi mizania axal
Taobas SeunarCunos flora da fauna.

gaeros mosaxleobis fondi (UNFPA)

gaeros mosaxleobis fondi Seiqmna 1969 wels, generaluri asambleis


iniciativiT. igi ganviTarebad qveynebs uwyobs xels mosaxleobis
ganviTarebasTan dakavSirebuli problemebis mogvarebaSi.
fondis gegmaSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba reproduqciul
janmrTelobas, qalTa mdgomareobisa da socialuri ganviTarebis sferoebs.

msoflio sasursaTo programa (WFP)

msoflio sasursaTo programa gaeros wamyvani saagentoa globaluri SimSilis


winaaRmdeg. igi daarsda 1963 wels. 2001 wels programam daxmareba gauwia 82
qveyanaSi mcxovreb 77 mln. adamians.
organizaciam, romlis Stab-binac romSia ganTavsebuli, daarsebis dRidan
ganaxorciela 27.8 mln aSS dolarisa da 43 mln. tona sursaTis investicia,
ekonomikuri da socialuri ganviTarebisa da msoflios masStabiT gadaudebeli
sasursaTo daxmarebis programebis ganxorcielebis mizniT. simSilis winaaRmdeg
brZola mimdinareobs afrikisa da axlo aRmosavleTis, laTinuri amerikisa da
aziis qveynebSi.
sagangebo situaciebSi programa axorcielebs sicocxlisaTvis gadarCenisaTvis
aucilebel daxmarebebs, im adamianTaTvis, romelnic ubedurebis msxverplni
arian.
programis mizania aseve daexmaros Cvil bavSvebs, skolis moswavleebs, moxucebs
da fexmZime qalebs cxovrebis yvelaze kritikul momentebSi.

15
programa exmareba im mosaxleobas, romelic ganicdis sursaTis qronikul
naklebobas da muSaTa Sromis anazRaureba xdeba sursaTiT, raTa Temma meti dro
dauTmos ganviTarebas.
msoflio sasursaTo programa eyrdnoba mTlianad Semowirulobebs da rom ara
donorTa guluxvoba, 2001 wels 182 qveynis 77 milioni adamiani ver
gamoikvebeboda. Semowirulobebi xorcieldeba fulis, sursaTis an im ZiriTadi
saSualebebis saxiT, romlebic aucilebelia mosavlis moyvanis, sursaTis
Senaxvisa da momzadebisaTvis.

gaeros adamianTa dasaxlebebis centri (habitati _ Habitat)

gaeros adamianTa dasaxlebebis centri (habitati) Seiqmna 1978 wels. 1998 wels
centrma qalaqis menejmentis, dasaxlebis, momsaxurebisa da infrastruqturis
ganviTarebis sakiTxze daaxloebiT 80 qveyanaSi 200-ze meti programa da proeqti
ganaxorciela. 1998-1999 wlebSi habitatis danaxarjebma 160 mln. aSS dolari
Seadgina.
habitati gaeros sistemaSi dasaxlebaTa ganviTarebis koordinatoria, romelic
fokusirebas axdens Semdeg sferoebze:
• TavSesafari da momsaxureba;
• qalaqis menejmenti;
• garemo da infrastruqtura;
• Sefaseba, monitoringi da informacia.

gaeros ganviTarebis fondi qalTaTvis (UNIFEM)

gaeros ganviTarebis fondi qalTaTvis daarsda 1976 wels da igi xels uwyobs
qalTa uflebebis dacvas da genderul Tanasworobas msoflioSi. fondi
cdilobs moagvaros qalebis mniSvnelovani sakiTxebi.
aseve daarsebis dRidan fondi cdilobs ganaviTaros iseTi proeqtebi, romelic
qalebisaTvis politikuri, ekonomikuri da socialuri uflebis miniWebas
uzrunvelyofs.

narkotikebis kontrolisa da danaSaulis prevenciis ofisi (ODCCP)

narkotikebis kontrolisa da danaSaulis prevenciis ofisi 1997 wels


Camoyalibda. ofisis mizania, daexmaros gaeros narkotikebis kontrolis,
danaSaulis prevenciisa da saerTaSoriso terorizmis sakiTxebis efeqtur
gadaWraSi.
ofisi Sedgeba ori samsaxurisagan:
• gaeros narkotikebis kontrolis saerTaSoriso programa (UNDCP)
• danaSaulis prevenciis saerTaSoriso centri (CICP)

gaeros universiteti (UNU)

gaeros universiteti daarsda 1973 wels da mas msoflioSi 13 kvleviTi da


treining-centri aqvs.
gaeros universiteti im mecnierTa saerTaSoriso Tanamegobrobaa, romlebic
CarTulni arian kvlevebSi, treiningebsa da codnis gavrcelebaSi. am saqmianobis
mizania gaeros gegmebis mxardaWera.
universitetis biujeti gaeros biujetidan ar finansdeba, igi mTlianad
Semowirulobebzea damokidebuli.

16
nana kvirCilaZe
sofo deisaZe

janmrTelobis msoflo organizacia


(WHO)

mokle istoriuli cnobebi

janmrTelobis msoflio organizacia (WHO) Siqmna 1948 wels. igi janmrTelobis


problemebze momuSave gaeros specializebul saagentos warmoadgens.
janmrTelobis msoflio organizaciis konstituciaSi miTiTebulia, rom
organizaciis mizans warmoadgens `yvela adamianisTvis janmrTelobis SesaZlo
umaRlesi donis miRweva~. amave konstituciis mixedviT, janmrTeloba
ganisazRvreba, rogorc sruli fizikuri, gonebrivi Tu socialuri keTildReoba
da ara mxolod daavadebis ar arseboba.

WHO-s misiaa:
• saerTaSoriso jandacvis sferoSi saqmianobis warmarTva da koordinacia;
• teqnikuri TanamSromlobis xelSewyoba;
• moTxovnis SemTxvevaSi mTavrobebis daxmareba erovnuli jandacvis
sisitemebis ganviTarebaSi;
• qveynisTvis teqnikuri daxmarebis da gadaudebel SemTxvevaSi pirdapiri
daxmarebis gaweva;
• epidemiur, endemiur da sxva daavadebaTa profilaqtikisa da maTTan brZolis
stimulireba da ganviTareba;
• biomedicinis da jandacvis ganviTareba.

organizaciis mizania:
• msoflio masStabiT SeimuSaos jandacvasTan dakavSirebuli rekomendaciebi;
• daexmaros saxelmwifoebs jandacvis erovnuli programebis SemuSavebasa da
ganxorcielebaSi;
• SeimuSaos axali teqnologiebi da standartebi.

organizacia iRwvis jandacvis axali teqnologiebisa da standartebis


ganviTarebisa da gavrcelebisTvis.

WHO-s gaaCnia 4 ZiriTadi strategiuli mimarTuleba:


1. sikvdilianobis, avadmyofobisa da SezRuduli unaris mqone adamianTa
ricxvis Semcireba, gansakuTrebuli aqcenti keTdeba bavSvTa daavadebebze;
2. cxovrebis jansaRi wesis xelSewyoba da adamianis im risk-faqtorebis
Semcireba, romlebic dakavSirebulia garemosTan, ekonomikasTan, socialur
faqtorebTan da zne-CveulebebTan;
3. jandacvis sisitemis muSaobis gaumjobeseba;
4. erovnuli politikis xelSewyoba, rac Tavis mxriv gamoiwvevs janmrTelobis
gaumjobesebas.

17
zemoaRniSnuli strategiebis farglebSi, igulisxmeba iseT infeqciur
daavadebebTan brZola, rogoricaa Sidsi, malaria, tuberkuliozi, poliomiliti,
wiTela da sxva. unda aRiniSnos WHO-sa da gaeros bavSvTa fondis erToblivi
iniciativiT Camoyalibebuli vaqcinebisa da imunizaciis globaluri aliansi
(GEVI), romlis mizania imunizaciis gaumjobeseba ganviTarebad qveynebSi.
gansakuTrebuli adgili uWiravs genderul, adreuli asakisa da Cvil bavSvTa
kvebis sakiTxebs, fsiqikuri janmrTelobis problemebsa da cxovrebis jansaR
wess.

WHO-s globaluri iniciativis miRwevad warsulSi SeiZleba dasaxeldes


yvavilis likvidacia, xolo mimdinare globalur iniciativebad _
poliomielitis aRmofxvris globaluri kampania. aRsaniSnavia, rom saqarTvelo,
evropis regionSi Semaval sxva qveynebTan erTad, 2002 wels sertificirebulia,
rogorc poliomielitisagan Tavisufali zona. globaluri iniciativis meore
magaliTad SeiZleba moviyvanoT TambaqosTan brZolis CarCo-konvenciis miReba.
saqarTvelom am konvencias xeli moawera 2004 wlis TebervalSi.

gaeros yvela wevrs SeuZlia gaxdes WHO-s wevri. sxva qveynebi SeiZleba
miRebul iqnan WHO-Si mxolod im SemTxvevaSi, Tu amas generaluri asambleis
wevrTa umravlesoba dauWers mxars xmaTa ubralo umravlesobiT. teritoriebs,
romlebsac ar aqvT ufleba iyvnen saerTaSoriso urTierTobis subieqtebi
SeuZliaT organizaciis asocirebuli wevrebi gaxdnen am teritoriebis
saerTaSoriso urTierTobebze pasuxismgebeli _ msoflio janmrTelobis
organizaciis wevrebis an sxva uflebamosili organoebis gancxadebis
safuZvelze.

organizaciis Stab-bina mdebareobs JenevaSi, xolo misi regionaluri


warmomadgenlebi _ brazavilSi (kongo), vaSingtonSi (aSS), kairoSi (egvipte),
kopenhagenSi (dania), deliSi (indoeTi) da malinaSi (filipinebi).

WHO-s evropis regionuli ofisi qveynebisaTvis daxmarebas gegmavs da amas


axorcielebs orwliani TanamSromlobis xelSekrulebis farglebSi.

organizaciuli struqtura

janmrTelobis msoflio asamblea

WHO-s mmarTveli organoa janmrTelobis msoflio asablea, romelic


weliwadSi erTxel ikribeba 191 wevri qveynis SemadgenlobiT. asambleis ZiriTad
amocanas warmoadgens organizaciis orwliani programis biujetis damtkiceba
da ZiriTadi politikuri sakiTxebis gadawyveta.
generaluri direqtori

organizacias xelmZRvanelobs generaluri direqtori, romelic iniSneba


janmrTelobis asambleaze aRmasrulebeli komitetis wardginebiT. amJamad
aRniSnuli Tanamdeboba uWiravs _ li jon-vuks. generalur direqtori
akontrolebs (zedamxedvelobs) organizaciis finansur politikas da amtkicebs
biujetis programas. aseve ganixilavs aRmasrulebeli komitetis angariSebs.

18
aRmasrulebeli komiteti

aRmasrulebeli komiteti Sedgeba 32 Sesabamisi (jandacvis) kvalifikaciis mqone


wevrisagan. TiToeuli maTgans niSnavs wevri qveyana, xolo aRniSnuli qveyana
winaswar SeirCeva msoflio janmrTelobis asambleis mier. es wevri qveynebi
arCeulni arian sami wlis vadiT.

ZiriTadi Sexvedra, romelzec xdeba momavali asambleis Sexvedris gegmis


(ganrigis) SeTanxmeba da janmrTelobis asambleisTvis gadasacemi rezoluciebis
momzadeba tardeba ianvarSi. maisSi ki imarTeba mokle damatebiTi Sexvedra,
sadac ganixileba administraciuli sakiTxebi. aRmasrulebeli komitetis
ZiriTadi funqciaa asambleisaTvis rCevebis micema da muSaobis xelSewyoba. amave
dros igi uzrinvelyofs asambleis gadawyvetilebebisa da politikis
efeqtianobas. aRmasrulebel komitets evaleba asambleis instruqciebis
ganxorcieleba da Sesabamisi angariSebis wardgena.

sekretariati

WHO-s sekretariati Sedgeba 3500 janmrTelobis dacvisa da sxva


eqspertebisagan, aseve fiqsirebuli vadiT daniSnuli mxardamWeri kadrebisgan,
romlebic muSaoben eqvs qveyanaSi arsebul regionul StabebSi.

samoqalaqo sazogadoebis iniciativa (The Civil Society Initiative _ CSI)

samoqalaqo sazogadoebis iniciativa xels uwyobs arasamTavrobo da


sazogadoebriv organizaciebTan WHO-s TanamSromlobas da pasuxismgebelia
SemuSavebuli zogadi principebis farglebSi ganxorcielebul qmedebebze, maT
Soris formaluri urTierTobebis administrirebaze. arasamTavrobo
organizaciebTan TanamSromloben sxvadasxva qveyanaSi arsebuli WHO-s
filialebic.

WHO-s arasamTavrobo organizaciebTan muSaobis mizania arasamTavroboebma


mxari dauWiron WHO-s saqmianobas da politikas, erToblivad uzrunvelyon
dasaxuli miznebis miRweva. WHO-sTvis, aseve SeiZleba interesis sferos
warmoadgendes arasamTavrobo organizaciebTan erTad Sidadargobrivi
proeqtebis ganxorcieleba.

WHO da saqarTvelo

saqarTvelo gawevrianda organizaciaSi 1992 wlis 16 maiss. saqarTvelo Sedis


WHO-s evropis regionSi, romelic aerTianebs 52 wevr-qveyanas. saqarTvelosa da
WHO-s evropis regionul ofiss Soris molaparakebis safuZvelze arCeulia
urTierTTanamSromlobis Semdegi prioritetuli mimarTulebebi:
• jandacvis politika (pirveladi jandacvis koordinaciaze fokusirebiT)
• finansireba jandacvaSi;
• ZiriTad medikamentebze xelmisawvdomobis gazrda da maTi racionuli
gamoyeneba;
• jandacvis sainformacio sistemis gaZliereba;
• saavadmyofoTa marTva
19
• katastrofebisadmi mzadyofna da reagireba;
• infeqciur daavadebaTa marTva (tuberkuliozi, aiv-infeqcia/Sidsi, malaria,
vaqcin-marTvadi daavadebebi, da sxv.);
• sakvebi produqtebis usafrTxoeba da jansaRi kveba;
• narkomaniisa da alkoholizmis kontroli.

regularuli biujetiT gaTvaliswinebuli daxmarebis gareSe damatebiTi


resursebis moZiebiT, agreTve xorcieldeba muSaoba Semdeg prioritetebze:
• arainfeqciuri daavadebebis marTva;
• dedaTa da bavSvTa janmrTeloba;
• fsiqikuri janmrTeloba;
• garemos dacva da janmrTeloba;
• Tambaqos kontroli;
• sagzao travmatizmTan brZola da sxv.

unda aRiniSnos, rom epidemiebis prevenciis mimarTulebiT Zalze mniSvnelovania


saqarTvelos warmomadgenlis regularuli monawileoba iseT RonisZiebebSi,
romlebic mimarTulia epidemiebisadmi mzadyofnis RonisZiebebisa da erovnuli
gegmebis SemuSavebaSi. janmrTelobis msoflio organizacia saqarTvelos uwevs
profesiul daxmarebas ara marto im prioritetebis farglebSi, romlebic
asaxulia orwliani TanamSromlobis xelSekrulebaSi, aramed sxvadasxva
mimarTulebiTac. WHO-s konsultantebi regularulad Camodian saqarTveloSi
adgilobrivi specialistebisTvis profesiuli daxmarebis gasawevad qveynis
moTxovnilebebis Sesabamisad. saqarTvelos specialistebi regularulad
monawileoben WHO-s SexvedrebSi, konferenciebSi, seminarebsa da treningebSi,
rogorc saqarTveloSi, agreTve mis farglebs gareT. agreTve aRsaniSnavia
gaeros ganviTarebis programasa da gaeros sxva saagentoebTan erToblivi
koordinirebuli muSaoba, romlis magaliTad SeiZleba moviyvanoT WHO-s
monawileoba aTaswleulis ganviTarebis miznebis SesrulebaSi, rac gulisxmobs
garkveul progress da iseTi maCveneblebis gaumjobesebas 2015 wlisaTvis,
rogoricaa bavSvTa sikvdilianoba, dedaTa janmrTelobis gaumjobeseba,
tuberkulozTan, aiv-infeqcia/SidsTan, malariasa da sxva daavadebebTan brZola.

giorgi Tarxan-mouravi

saerTaSoriso savaluto fondi


(IMF)

mokle istoriuli cnobebi

saerTaSoriso savaluto fondis Seqmnis SeTanxmeba miRweul iqna breton vudis


konferenciaze, 1944 wlis 22 ivliss, rogorc omisSemdgomi rekonstruqciis
gegmis nawili. misi Seqmnis iniciatorebi iyvnen gamoCenili ingliseli
ekonomisti jon meinard keinsi da SeerTebuli Statebis xazinis mdivani hari
deqster uaiti. SeTanxmeba ZalaSi Sevida 1945 wlis 27 dekembridan, xolo
organizaciam arseboba, rogorc omisSemdgomi rekonstruqciis gegmis nawilma,

20
daiwyo 1946 wlis maisidan, Tavisi pirveli finansuri operacia ki 1947 wlis 1
marts ganaxorciela.

IMF miznebi
makroekonomikuri da finansuri politika

saerTaSoriso savaluto fondi aris saerTaSoriso organizacia 184 wevri


saxelmwifoTi (maT Soris saqarTveloc), romelic Seiqmna saerTaSoriso
monetaruli TanamSromlobis, gacvliTi kursis stabilurobisa da ekonomikuri
zrdis xelSewyobis mizniT da mis ZiriTad funqcias warmoadgens wevri
qveynebisTvis droebiTi finansuri daxmarebis gaweva sagadamxdelo balansis
gaumjobesebis mizniT.

IMF-i ZiriTadad koncentrirebulia wevri qveynebis makroekonomikur


mdgomareobaze, rac moicavs erTobliv danaxarjebs, Semosavals, dasaqmebis
dones, inflaciis donesa da qveynis sagadamxdelo balanss.

IMF-i yuradRebas amaxvilebs makroekonomikuri politikis Semdeg aspeqtebze:

• sabiujeto politika _ argeblis ganakveTTan dakavSirebuli RonisZiebebi;


• fuladi-sakredito politika _ gacvliTi kursis done da finansur
seqtorTan dakavSirebuli RonisZiebebi;
• sxva politikebi _ rogoricaa bankebis regulireba, zedamxedveloba da
sxva.

IMF-i agreTve yuradRebas aqcevs struqturul politikas, romelic moicavs


Sromis bazarTan dakavSirebul RonisZiebebs. ssf TiToeul wevrs aZlevs rCevas,
Tu rogor SeiZleba maT mier arCeuli makroekonomikuri politikis
gaumjobeseba, raTa ufro efeqtianad iqnes miRweuli iseTi miznebi, rogoricaa
dasaqmebis maRali done, dabali inflacia da ekonomikuri zrda.

Tavisi arsiT, IMF-i ar aris banki romelic gascems grZelvadian kreditebs,


aramed mas gaaCnia savaluto saxsrebi, romelic wevrma qveynebma SeiZleba
isesxon, raTa moaxdinon sakuTari savaluto erTeulis swrafi stabilizacia.
IMF-s yvela sesxi unda daifaros 5 wlis ganmavlobaSi.

IMF-is miznebi Semdegia:

• xeli Seuwyos saerTaSoriso monetarul kooperacias mudmivi institutebis


meSveobiT, romlebic gascemen konsultaciebs da TanamSromloben
saerTaSoriso monetarul problemebze.
• xeli Seuwyos gacvliTi kursis stabilurobas, gacvliT kursze
SeTanxmebis miRwevas da ar dauSvas konkurentuli gacvliTi kursis
arseboba wevr qveynebs Soris.
• xeli Seuwyos gadaxdis multilateraluri (mravalmxrivi) sistemis
danergvas;
• moipovos wevri qveynebis ndoba, raTa miiRos fondis ZiriTadi resursebi,
romlis gamoyenebis uflebac SeiZleba droebiT gadaeces wevr qveynebs,
garkveuli garantiis sanacvlod, raTa maT gamoasworon sagadamxdelo
21
balansi im RonisZiebis gautareblad, rac SeiZleba damRupveli aRmoCndes
maTi ekonomikisaTvis.
• zemoTqmulidan gamomdinare Seamciros wevri qveynebis saerTaSoriso
sagadamxdelo balansis uTanasworobis xarisxi.

fondi Tavisi yvela gadawyvetilebis miRebisas, valdebulia ixelmZRvanelos


zemoT CamoTvlili miznebiT.

specialuri sasesxo uflebebi

specialuri sasesxo uflebebi (SDR - special drawing right), aris saerTaSoriso


sarezervo aqtivebi, romlebic IMF-m SeimuSava 1969 wels im mosazrebidan
gamomdinare, rom mimdinare fuladi aqtivebi da maTi SesaZlo zrda ar iqneboda
sakmarisi msoflio vaWrobis zrdis xelSewyobisTvis. im droisTvis ZiriTadi
rezervebi iyo oqro da aSS dolari, Sesabamisad SDR warmodgenili iyo,
rogorc damatebiTi sarezervo aqtivi, romelic IMF-s SeeZlo periodulad
ganeTavsebina wevrebSi, rodesac amis saWiroeba iyo, da gaeuqmebina saWoroebis
mixedviT.

SDR -s qaRaldis oqrosac uwodeben, miuxedavad imisa, rom maT fizikuri forma
ar gaaCniaT isini gadaecemaT wevr qveynebs, rogorc maTi qvotis procenti. ase
magaliTad, IMF-ma Tavisi saqmianobis manZilze ganaTavsa 21,4 miliardi SDR-s
wevr qveynebSi.

IMF-s wevr qveynebs SeuZliaT gamoiyenon SDR erTmaneTs Soris da ssf-sTan


urTierTobisas. SDR warmoadgens iseve rogorc IMF-s aseve mravali sxva
saerTaSoriso organizaciis sazom erTeuls.

SDR-s fasi dgindeba yoveldRiurad ZiriTadi valutebis kalaTis gamoyenebiT:


evro, aSS dolari, girvanqa-sterlingi da iaponuri ieni. 2004 wlis 1
ivlisisaTvis SDR udrida 1,48 aSS dolars. kalaTis Semadgenloba gadaixdeba
yovel 5 welSi erTxel, raTa darwmundnen, rom valutebis warmomadgenloba
kalaTaSi Seesabameba am valutaTa mniSvnelobas msoflio savaWro da finansur
sistemebSi.

IMF exmareba Tavis wevr qveynebs Semdegi meTodebiT:


• nacionaluri da globaluri ekonomikisa da finansuri ganviTarebis
gadaxedva, monitoringi da wevrebisaTvis rCevis micema ekonomikuri
politikis Taobaze;
• asesxebs maT myar valutas raTa xeli Seuwyos politikis daregulirebasa
da reformas, raTa gamoasworos sagadamxdelo balansi da daexmaros
ekonomikuri zrdis miRwevaSi;
• sTavazobs teqnikuri daxmarebis farTo speqtrs, rogoricaa magaliTad
mTavrobisa da centraluri bankis warmomadgenlebisTvis treiningebis
Catareba maTi kompetenciis sferoSi.

22
vin iRebs gadawyvetilebebs IMF-Si

IMF angariSvaldebulia Tavisis wevri qveynebisadmi, rac xels uwyobs mis


efeqtian muSaobas. dResdReobiT IMF-s saqmianoba imarTeba aRmasrulebeli
sabWos mier (Executive Board), romelic Sedgeba IMF-s 184 wevri qveynis
warmomadgenlebisgan, da saerTaSoriso stafisagan, romelic aris
aRmasrulebeli direqtoris (Executive Director) da misi 3 moadgilis
xelmZRvanelobis qveS. mmarTveli gundis yoveli wevri warmoadgens sxvadasxva
regions. IMF-s saqmianobis warmarTva maT aRmasrulebel sabWos delegirebuli
aqvs mmarTvelTa sabWodan (Board of Governors).

mmarTvelTa sabWo, Tavismxriv, warmoadgens umaRles mmarTvel rgols IMF-Si.


rogorc wesi, Sexvedrebi xdeba weliwadSi erTxel, IMF-sa da msoflio bankis
yovelwliur Sexvedraze. yoveli wevri niSnavs erT mmarTvels _ rogorc wesi
esenia wevri qveynis finansTa ministri an centraluri bankis mmarTveli.
mmarTvelTa sabWo wyvets ZiriTadi politis sakiTxebs, romelTa aRsruleba
delegirdeba aRmasrulebel sabWoze.

saerTaSoriso monetarul sakiTxebs ixilaven weliwadSi 2-jer saerTaSoriso


monetarul da fiskalur komitetSi. msoflio bankisa da IMF-s saziaro komiteti
_ ganviTarebis komiteti ki kurirebs ganviTarebasTan dakavSirebul sakiTxebs.
mmarTveli sabWo Sedgeba 24 mmarTveli direqtorisgan.

saidan iRebs IMF saxsrebs

IMF-is resursebis ZiriTadi wyaroa kvota (an kapitali), romelic warmoadgens


wevri qveynebis Senatans, rodesac isini uerTdebian IMF-s. kvotebis raodenoba
agreTve gansazRvravs im Tanxis raodenobas, romlic SeiZleba wevrma qveynebma
miiRon IMF-isgan. kvotis 25% mainc unda iyos gadaxdili myar valutaSi (SDR,
dolari, evro an ieni). kvotebi dgeba wevri qveynebis ekonomikis zomis mixedviT.
ase magaliTad aSS-s aqvs yvelaze didi kvota, 17,5 % kvotebis saerTo
raodenobisa. saqarTvelos kvota Seadgens 150,4 milion SDR-s, mTliani kvotebis
0.07%-s. saWiroebis SemTxvevaSi IMF-s SeuZlia isesxos damatebiTi saxsrebi.

23
gawevrianebis pirobebi

nebismier qveyanas aqvs ufleba moiTxovos IMF-is wevroba. ganacxads


Tavdapirvelad ixilavs IMF-is aRmasrulebeli sabWo. ganxilvis Semdgom sabWo
amzadebs moxsenebas IMF-is mmarTvelTa sabWosaTvis, romelTac urTavs
rekomendaciebs `wevrobis rezoluciis~ formiT. es rekomendaciebi moicavs IMF-
Si kvotis raodenobas, sawevro Senatanebis gadaxdis formebsa da wevrobis sxva
pirobebs. mas Semdeg, rac mmarTvelTa sabWo daamtkicebs wevrobis rezolucias,
ganmcxadebelma qveyanam sakuTari kanonmdeblobis farglebSi unda miiRos iseTi
zomebi, romlebic mas miscems IMF-is SeTanxmebis traqtatis (article of agreement)
ratificirebisa da misi wevrobis valdebulebebis Sesrulebis saSualeba.
sawevro kvotiT ganisazRvreba Senatanebis raodenoba, misi xelmisawvdomoba IMF-
is finansebze da da misi SDR-ebis alokaciis raodenoba. saqarTvelo SeuerTda
saerTaSoriso savaluto fonds 1992 wlis 5 maiss.

Temo boloTaSvili
magda boloTaSvili

msoflio bankis jgufi

mokle istoriuli cnobebi

Seiqmna ra meore msoflio omis dros breton-vudsSi (misi pirveli prezidenti


iyo Eugene Meyer, 1875 - 1959) msoflio banki Tavisi arsebobis sawyis etapze
axdenda omisSemdgomi evropis aRdgenas. 1947 wels mis mier gacemuli pirveli
sesxi, romelic gankuTvnili iyo safrangeTis rekonstruqciisTvis Seadgenda
24
Tanxas 250 milioni aSS dolaris odenobiT. rekonstruqcia rCeba bankis
saqmianobis erT-erT mniSvnelovan mimarTulebad. es saqmianoba saSualebas
aZlevs gadawyvitos iseTi amocanebi, rogoricaa stiqiis Semdgomi gaWirvebis
likvidacia, humanitaruli daxmarebis aRmoCena saWiro SemTxvevebSi da
postkonfliqturi aRdgena, amocanebi romlebsac didi mniSvneloba aqvs
ganviTarebadi da gardamavali ekonomikis qveynebisTvis.

dReisaTvis msoflio banki warmoadgens ganviTarebis mizniT erT-erT msxvil


daxmarebis wyaros msoflioSi. mis mTavar mizans warmoadgens mosaxleobis
uRaribesi jgufebisa da qveynebis daxmareba.

msoflio bankis prioritetebi

1980 wels kreditebis 21%-iT finansdeboda eleqtroenergetikis seqtori.


dReisTvis es maCvenebeli Semcirebulia 7%-mde. amave dros, resursebis
moculoba iseTi socialuri momsaxurebis sferoebSi, rogoricaa: jandacva,
ganaTleba, sapensio uzrunvelyofa da sxva, gaizarda 5%-dan (1980w) 22%-mde.
msoflio banks, romlis wevrsac Seadgens 184 qveyana, aqvs axali midgoma
ganviTarebis procesTan mimarTebaSi, axali amocanebis gadawyvetaSi, maT Soris
genderuli ganviTarebis amocanebis, erToblivi Zalebis ganviTarebaSi,
adgilobrivi erebis problemebSi, aseve Raribi mosaxleobisTvis sasicocxlo
mniSvnelobis infrastruqturis ganviTarebis ZalisxmevaSi.

msoflio bankis ZiriTadi mimarTulebebi

1. msoflio banki warmoadgens ganaTlebis finansirebis umsxviles


saerTaSoriso wyaros;

1963 wlidan, rodesac dawyebul iqna ganaTlebis finansireba, msoflio bankma


gamoyo 31 mlrd dolari. dReisTvis 83 qveyanaSi finansdeba 158 proeqti
ganaTlebis sferoSi. banki mWidrod TanamSromlobs qveynebis xelmZRvanelebTan,
gaeros dawesebulebebTan, donorebTan, arasamTavrobo organizaciebTan da sxva
partniorebTan, raTa daexmaros ganviTarebad qveynebs miaRwion saerTo
ganaTlebis mizans. aRniSnuli mizani imaSi mdgomareobs, rom 2015 wlisaTvis
yvela bavSvi, gansakuTrebiT gogonebi da gaWirvebuli ojaxis bavSvebi
swavlobdnen dawyebiT skolaSi da hqondeT SesaZlebloba miiRon dawyebiTi
ganaTleba.

2. msoflio banki warmoadgens aiv/Sidsis winaaRmdeg brZolis finansirebis


umsxviles saerTaSoriso wyaros;

yoveldRiurad 14 000 adamiani xdeba Sidsis matarebeli, maT Soris naxevari 15-24
wlis asakisani arian. banki arwmunebs qveynebs imaSi, rom arcerTi qveyana,
romelic SeimuSavebs Sidsis winaaRmdeg brZolis efeqtur strategias, ar
darCeba dafinansebis gareSe.

3. msoflio banki warmoadgens jandacvis programebis finansirebis umsxviles


saerTaSoriso wyaros;
25
elementaruli samedicino momsaxureba da Raribi mosaxleobis gamokvebas aqvs
gadamwyveti mniSvneloba siRaribis aRmofxvrasa da ekonomikuri zrdis
xelSewyobaSi. miuxedavad bolo ramdenime aTwleulSi mravali qveynis mier
miRweuli warmatebebisa, gadauwyveteli rCeba rTuli miznebi. 11 mln. bavSvidan,
romlebic iRupebian ganviTarebad qveynebSi, daaxloebiT 70% iRupeba infeqciuri
daavadebebiT (iseTebiT rogoricaa pnevmonia, malaria da sxva) da uWmelobiT.
msoflio banki yovel wels gamoyofs saSualod 1 mlrd dolars.

4. msoflio banki aqtiurad xels uwyobs davalianebis tvirTis Semsubuqebas;

1996 wels msoflio banki da saerTaSoriso savaluto fondi (IFM) gamovidnen


iniciativiT Rarib qveynebTan dakavSirebiT, romlebsac gaaCniaT valebis maRali
xarisxi. es Tavis TavSi gulisxmobs pirvel kompleqsur midgomas msoflios
uRaribesi qveynebisTvis (romelTac gaaCniaT valebis didi raodenoba)
davalianebis tvirTis Semsubuqebas. dReisTvis 26 qveyana iRebs daxmarebas,
davalianebis tvirTis Semsubuqebis saxiT da prognozebis Tanaxmad, am
daxmarebis moculoba gaizrdeba 40 mlrd dolaramde. aRniSnuli iniciativa
uzrunvelyofs davalianebis Semcirebas 2/3-iT, rac gamoiwvevs valebis im
donemde dawevas, romelic iqneba mniSvnelovnad dabali saSualo maCvenebelze
yvela sxva ganviTarebad qveyanaSi. am iniciativis farglebSi qveynebi cdiloben
gadaxedon TavianT sabiujeto prioritetebs socialuri ganviTarebis
mniSvnelovan sferoebSi da adamianuri resursebis ganviTarebaSi.

5. msoflio banki warmoadgens biomravalferovnebis dacvis programis


finansirebis erT-erT umsxviles saerTaSoriso wyaros;

dawyebuli 1988 wlidan banki xdeboda biomravalferovnebis dacvis programis


erT-erTi umsxvilesi saerTaSoriso wyaro. miuxedavad imisa, rom
biomravalferovnebis Semcireba warmoadgens globalur problemas, pirvel
rigSi iCagreba soflis mosaxleoba ganviTarebad qveynebSi, vinaidan isini ufro
metad arian damokidebulni garemo pirobebze, romlebic maT uzrunvelyofen
sakvebiT, WeriT (TavSesafriT), samkurnalo saSualebebiT, arsebobisTvis
aucilebeli saSualebebiT. swored amitom, organizacia Conservation International-
Tan globalur-ekologiur fondTan, makarturis fondTan da iaponiis
xelisuflebasTan erTad, msoflio banki monawileobs fondis SeqmnaSi, romelic
efeqturad daexmareba biomravalferovnebis `cxeli wertilebi~-s dacvas
ganviTarebad qveynebSi. im regionebSi, romlebic warmoadgenen dedamiwis
mxolod 1,4%-s, binadrobs daaxloebiT 60% mTeli biologiuri saxeobebis.
garemopirobebis problemebis gadawyveta warmoadgens ganuyrel nawils bankis
strategiis, romelic miznad isaxavs siRaribis daZlevas. dReisaTvis msoflio
bankis proeqtebis portfelSi arsebuli mTliani Tanxa, romliTac dadgenilia
garemos dacvis mizani, warmoadgens 14 mlrd aSS dolars.

6. msoflio banki ise rogorc arasdros aqtiurad urTierTobs Tavis


partniorebTan;

msoflio banki bolo 6 wlis ganmavlobaSi TanamSromlobs partniorebis farTo


wresTan, iseT globalur sakiTxebze, rogoricaa brZola siRaribis
daZlevisTvis globaluri masStabiT. mag.: veluri bunebis msoflio fondTan,
tyeebis dacvis mizniT, aseve saxelmwifo da kerZo seqtorTan iseTi fondis
Seqmnis mizniT, romelic daexmareba globaluri daTbobis Sedegebis

26
Semsubuqebas. garda amisa, banki TanamSromlobs Food and Agriculture Organization
(FAO)–sa da the United Nations Development Programme (UNDP)–Tan, gamodis ra
sponsorad cnobili sakonsultacio jgufis saerTaSoriso kvlevis, soflis
meurneobis sferoSi, iyenebs ra mecnierebis uaxles miRwevebs uWmelobasa da
siRaribesTan brZolaSi, kvebisa da janmrTelobis mdgomareobis gaumjobesebasa
da garemos dacvis sferoSi.

7. msoflio banki TamaSobs wamyvan rols korufciasTan brZolaSi


saerTaSoriso masStabiT;

korufcia warmoadgens ganviTarebis Semaferxebel erT-erT pirobas: igi ufro


metad auaresebs Raribi mosaxleobis mdgomareobas, paraven ra saxelmwifo
resursebs mosaxleobis im jgufebs, romelTac is yvelaze metad sWirdebaT.
dawyebuli 1996 wlidan banki axorcielebs korufciasTan brZolis 600 programas
da iniciativas mmarTvelobis efeqtianobis gazrdas TiTqmis 100 qveyana-
klientTan. aRniSnuli iniciativebi iTvaliswineben sxvadasxva wesebis miRebas –
dawyebuli saxelmwifo moxeleebis mier finansuri deklaraciebis Sevsebidan
damTavrebuli JurnalistebisTvis gamoZiebis Catarebis meTodebiT damTavrebuli.
dReisTvis TiTqmis 1/4 mTeli axali proeqtebisa Seicavs komponentebs, romelTac
gaaCniaT kavSiri saxelmwifo xarjebTan da finansur reformebTan.
mniSvnelovania isic, rom bankis damokidebulebam korufciis daCqarebis
saqmesTan misca stimuli am problemasTan globalur brZolaSi. msoflio banki
cdilobs mTlianad integracias wesebis, mimarTuls saxelmwifo marTvelobis
efeqturobis gazrdasa da korufciasTan brZolaSi, gegmarebisa da operaciul
saqmianobis procesSi. garda amisa, banks mkacrad aqvs gadawyvetili Zalisxmevis
mimarTva raTa gamoiricxos korufciis raime wyaro da saSualeba, mis mier
dafinansebuli proeqtebis farglebSi.

8. samoqalaqo sazogadoeba sul ufro mniSvnelovan rols asrulebs msoflio


bankis saqmianobaSi;

gasul finansur wels, msoflio bankis mier damtkicebuli proeqtebis 2/3–ze


meti ganxorcielda arasamTavrobo organizaciebis aqtiuri monawileobiT, xolo
mxardaWeris strategiebis umravlesoba, SemuSavebul iqna bankis mier
samoqalaqo sazogadoebasTan konsultaciebis gziT. dReisTvis bankis
TanamSromlebi muSaoben 70 warmomadgenlobaSi msoflios masStabiT,
mosaxleobasTan da arasamTavrobo organizaciebis warmomadgenlebTan,
saqmianobebis sxvadasxva sferoebSi – dawyebuli ganaTlebidan da Sidsis
winaaRmdeg brZolidan, damTavrebuli garemos dacvamde.

9. msoflio banki exmareba qveynebs, romlebmac gadaitanes SeiaraRebuli


konfliqtebi;

dResdReobiT banki muSaobs 40 qveyanaSi, romlebic dazaraldnen SeiaraRebuli


konfliqtebiT, mxars uWers ra saerTaSoriso Zalisxmevas dazaralebuli
mosaxleobis dasaxmareblad, mSvidobiani ganviTarebis aRdgenas da mosaxleobis
axali afeTqebebis Tavidan acilebas. amasTan banki, aseve Tavazobs Zalisxmevas
mTeli rigi amocanebis gadasawyvetad, iseT sakiTxebSi, rogoricaa ekonomikuri
saqmianobis mxardaWera, investireba regionebSi, saomari moqmedebebis Sedegad
dazaralebuli infrastruqturis aRdgena, raTa isini pirvel rigSi
orientirebulebi iyvnen yvelaze ufro gaWirvebuli xalxis jgufze, rogorebic

27
arian qvrivebi da bavSvebi. banki Tavis Zalisxmevas mimarTavs daSlisken,
demobilizaciisaken da xelmeore integraciisaken, anu yofili SeiaraRebuli
Zalebis formirebas samoqalaqo cxovrebaSi, aseve iniciativebs naRmebis
aRmoCenasTan da mosaxleobis gafrTxilebas. im farTomaSstabian da axal
xarisxian proeqtebSi, romlebic bankis mier finansdeba, saWiroa aRiniSnos
infrastruqturis rekonstruqcia da SesaZleblobebis gafarToeba avRaneTis
adgilobrivi mosaxleobisTvis, ganaTlebis micema upatrono bavSvebisTvis
kongos demokratiul respublikaSi, ganviTarebis proeqtebi adgilobriv doneze
samxreT serbiaSi, axali saxelmwifo moxeleebis swavleba CrdiloeT timorSi
da programebi haitize, romlis mizania sazogadoebaSi Tanxmobis miRweva da
romlebic realizdeba qveynis moqalaqeebis mier.

10. msoflio banki reagirebs Raribi mosaxleobis saWiroebebze.

60 qveynis 60 000 gaWirvebulTan saubarma, aseve Cvenma yoveldRiurma samuSao


gamocdilebam gvaswavla Cven is, rom siRaribe es cota imaze metia vidre
Semosavlebis araTanabari done an sazogadoebrivi ganviTarebis dabali tempi.
siRaribea is, rodesac Rarib mosaxleobas ar SeuZlia gamoxatos Tavisi azri,
CamorTmeuli aqvs xmis ufleba, an SesaZlebloba daicvas Tavisi interesebi,
rodesac is ar aris daculi borotad gamoyenebisgan da korufciisgan. siRaribe
es aris elementaruli Tavisuflebis ar arseboba, iseTi rogoric aris
moqmedebebis Tavisufleba, arCevnis Tavisufleba, SesaZleblobebis ar arseboba.
Cven vTvliT, rom siRaribeSi mcxovreb adamians unda moeqce ara rogorc raRac
tvirTs, an pasivs, aramed rogorc sawarmoo aqtivs, romelsac Seswevs unari
Seitanos didi anabari, vidre raime sxvas siRaribis winaaRmdeg. siRaribis
Semcirebisadmi midgoma, efuZvneba ufro farTo socialur-ekonomikur
SesaZleblobebis Seqmnas, qmnis SesaZleblobebs, romelic saSualebas aZlevs
Rarib kacebs da qalebs gaxdnen sakuTari bedis patronebi, eZlevaT ra maT
informaciis xelmisawvdomoba, romelic nebas rTavs Rarib mosaxleobas Caebas
ganviTarebis procesSi da uzrunvelyos misi aqtiuri monawileoba am procesSi,
romelic uzrunvelyofs angariSvaldebulobas da organizaciuli-teqnikuri
SesaZleblobebis gafarToebas adgilze. dres-dReobiT banki afinansebs
ganviTarebis proeqtebs, romlebic realizdeba adgilobrivi dasaxlebebis
ZalisxmeviT, romelzec gamoyofilia 2.2 miliard aSS dolarze meti.

msoflio bankis ZiriTadi mimarTulebebidan gamomdinare, misi moRvaweoba


saqarTveloSi Semdegi TaviseburebebiT xasiaTdeba:
• msoflio banki saqarTvelos ganaTlebis sistemis reformaSi exmareba;
• msoflio banki saqarTvelos damoukidebeli da profesiuli sasamarTlo
xelisuflebis CamoyalibebaSi exmareba;
• msoflio banki saqarTvelos jandacvis sistemis gaumjobesebaSi exmareba;
• msoflio banki saqarTvelos infrastruqturisa da momsaxurebis
gaumjobesebaSi exmareba;
• msoflio banki saqarTvelos sasoflo-sameurneo reformis
ganxorcielebaSi exmareba;
• msoflio banki saqarTvelos garemos dacvaSi exmareba;
• msoflio banki saqarTvelos axali samuSao adgilebis Seqmnasa da kerZo
seqtoris ganviTarebaSi exmareba;
• msoflio banki saqarTvelos bunebrivi resursebis marTvaSi exmareba;

28
• msoflio bankis mier ganxorcielebuli analitikuri samuSao da
mecnieruli kvleva saqarTveloSi mimdinare reformis sainformacio
uzrunvelyofas emsaxureba;
• msoflio banki iswrafvis saqarTveloSi ekonomikuri da socialuri
mdgomareobis gaumjobesebisTvis.

organizaciuli struqtura

msoflio bankis jgufi Sedgeba xuTi mWidrod dakavSirebuli dawesebulebisgan,


romelTa mepatroneebic arian wevri saxelmwifoebi. TiToeuli es dawesebuleba
TamaSobs ganmsazRvrel rols, siRaribesTan brZolis problemisa da
mosaxleobis cxovrebis donis amaRlebis gadawyvetaSi. msoflio banki
axorcielebs Tavis saqmianobas vice-prezidentebis departamentis mier,
dakavebuli konkretuli regionebiT an siRaribesTan brZolaSi da
TanamSromloba ekonomikuri ganviTarebaSi.

msoflio banki imarTeba, rogorc magaliTad kooperatiuli sazogadoeba,


romlis aqcionerebsac warmoadgenen am organizaciis wevri saxelmwifoebi.
aqciebis raodenoba yovel saxelmwifos ganesazRvreba ekonomikis masStabebidan
gamomdinare. umsxviles aqcioners warmoadgens aSS (aqciebis 16,41%), mas mohyveba
iaponia (7,78%), germania (4,49%), didi britaneTi (4,31%) da safrangeTi (4,31%).
aqciebis darCenili raodenoba ganawilebulia sxva wevr-saxelmwifoebze.

msoflio bankis wevri-saxelmwifoebi warmodgenilebi arian mmarTvelTa sabWoTi.


rogarc wesi mmarTvelebad gvevlinebian qveynis pasuxismgebeli pirebi,
magaliTad fanansTa ministri an ekonomikuri ganviTarebis ministri. mmarTvelTa
sabWo gvevlineba umaRles organod, romelic gansazRvravs bankis politikas.
sabWo Tavis sxdomebs weliwadSi erTxel marTavs bankis yovelwliuri sxdomis
dros.

gamomdinare iqidan, rom es ministrebi TavianT sxdomas weliwadSi erTxel


marTaven, konkretuli ufleba-movaleobebi gadacemuli aqvT aRmasrulebel
direqtorebs, romlebic bankis Stab-binaSi muSaoben. msoflio bankis yoveli
wevri qveyana warmodgenili aris aRmasrulebeli direqtoriT. xuTi
armasrulebeli direqtori iniSneba xuTi wevri qveynis mier, romlebic floben
aqciebis umsxviles pakets _ aSS, iaponia, germania, safrangeTi da gaerTianebuli
samefo, xolo danarCeni qveynebi warmodgenilebi arian 19 aRmasrulebeli
direqtoriT.

tradiciulad msoflio bankis prezidentad iniSneba aSS-s moqalaqe, radgan aSS


bankis aqciebis unsxvilesi paketis mflobelia. bankis prezidenti irCeva 5 wlis
vadiT da SeiZleba iyos xelmeored arCeuli. igi Tavmjdomareobs direqtorebis
sabWos da pasuxs agebs xelmZRvanelobasa da bankis moRvaweobaze.

29
nino TevdoraZe
lika papaSvili

msoflio savaWro organizacia


(WTO)

mokle istoriuli cnobebi

WTO daarsda 1995 wlis 1 ianvars q. JenevaSi, SveicariaSi. dResdReobiT igi 148
wevr qveyanas iTvlis, romelTa wilad modis saerTaSoriso vaWrobis 95
procentze meti.

1996 wels saqarTvelom gawevrianebis TxovniT mimarTa vaWrobis msoflio


organizacias. gaerTianebis oqms xeli moewera 1999 wlis 6 oqtombers, xolo
parlamentis mier am aqtis ratifikaciis Semdeg 2000 wlis 14 ivnisidan
saqarTvelo gaxda WTO-s srulfasovani 137-e wevri.

WTO-Si gawevrianebis Sedegad:


• gaZlierda saqarTvelos integracia msoflio ekonomikur sistemaSi;
• WTO-s SeTanxmebebTan mierTebiT, saqarTvelos sakanonmdeblo baza ufro
harmonizebuli gaxda evropulTan, rac aucilebeli pirobaa evrokavSirSi
integrirebis strategiuli miznis misaRwevad;
• saerTaSoriso bazarze gaumjobesda pirobebi saqarTvelos saeqsporto
priduqciisTvis. qarTveli mewarmeebi daculni gaxdnen am bazrebze
diskriminaciisgan WTO-s mravalmxrivi SeTanxmebebiT;
• saqarTvelom miiRo saqonliTa da momsaxurebiT vaWrobis sferoSi
wamoWrili sadavo sakiTxebis samarTliani da obieqturi gadaWris
saSualeba;
• gaumjobesda garemo ucxouri investiciebis mozidvisTvis, radgan
investors grZel vadaze prognozirebadi savaWro politikis garantia
gauCnda, xolo qarTul produqcias gaexsna sagareo bazrebi;
• saqarTvelom miiRo srulfasovani wevris xma WTO-s ormxriv da
mravalmxriv molaparakebebSi monawileobisTvis.

WTO warmoadgens 1947 wels xelmowerili `tarifebisa da vaWrobis generaluri


SeTanxmebis~ GATT-is samarTalmemkvidres. G GATT-i warmoadgens mravalmxriv
SeTanxmebas, romelic adgens wesebs saerTaSoriso vaWrobis samarTliani
warmarTvisTvis. igi aseve gamoiyeneba, rogorc saerTaSoriso forumi savaWro
barierebis gauqmebis Sesaxeb molaparakebebisaTvis.

G
WTO-s ZiriTad proncipebs warmoadgens:
• vaWroba diskriminaciis gareSe, rac gulisxmobs erTis mxriv wevri qveynebis
mier erTmaneTisTvis upiratesi xelSewyobis reJimis miniWebas, xolo meore
mxriv Tanabari uflebebisa da pirobebis uzrunvelyofas importuli da
adgilobrivad warmoebuli saqonlisTvis.

30
• qveynebis integracia saerTaSoriso da sagareo savaWro politikis
ganviTarebis erTobrivi dagegmva mravalmxrivi da ormxrivi xelSekrulebis
bazaze;
• keTilsindisieri daTmobebis waxaliseba urTierTdaTmobebis
ganxorcielebiT;
• davebis gadawyveta konsultaciebiTa da molaparakebebis gziT, xolo
aRniSnulis SeuZleblobis SemTxvevaSi GATT-is specialuri organoebis
gadawyvetilebebze dayrdoba;
• Sida bazris dasacavad upiratesad tarifuli meTodebis gamoyeneba da ara
raodenobrivi SezRudvebis da sxva teqnikuri barierebis daweseba;
• TiToeul qveyanaSi prognozirebadi savaWro politikis uzrunvelyofa.

mravalmxrivi savaWro molaparakebebis raundebi.

GATT-is arsebobis manZilze Catarda mravalmxrivi saerTaSoriso


molaparakebebis rva raundi.
1947-1979 wlebSi Catarebuli savaWro molaparakebebis Svid ZiriTad raunds
Sedegad mohyva importze sabaJo tarifebis sagrZnoblad Semcireba, ramac
gamoiwvia saerTaSoriso vaWrobis swrafi ganviTareba.

meeqvse, anu kenedia raundze (1964-1967) miRweul iqna satarifo da ara satarifo
barierebis Semcireba rogorc samrewvelo, ise sasoflo sameurneo produqciis
vaWrobaSi.

meSvide, anu tokios raundis (1973-1979) dros. tarifebis Semdgomi Semcirebis


garda (samrewvelo saqonelze tarifebi Semcirda TiTqmis erTi mesamediT),
miRweul iqna SeTanxmeba arasatarifo sferoSi, standartebis, antidempingis,
subsidiebisa da makompensirebeli RonisZiebebis CaTvliT, agreTve importis
licenzirebaSi da sabaJo Sefasebis sakiTxebSi. miRweuli iqna SeTanxmebebis
samoqalaqo TviTmfrinavebiT, rZis produqtebiTa da xorciT vaWrobis, agreTve
saxelmwifo Sesyidvebis sferoebSi.

savaWro molaparakebis merve raundi TiTqmis rva wells gagrZelda: 1986-dan 1994
wlamde. miRebul iqna gadwyvetileba ar daeSvaT proteqcionizmis donis
amaRleba, SeezRudaT da aRekveTaT iseTi RonisZiebebis gatareba, romlebic
GATT-is wesebs arRvevda. molaparakebis dRis wesrigSi dadga axali sakiTxebi:
momsaxurebiT vaWroba, inteleqtualuri sakuTrebis dacva da vaWrobasTan
dakavSirebuli sainvesticio RonisZiebani.

urugvais raundis ZiriTadi Sedegebidan aRsaniSnavia Semdegi:


• aRebul iqna valdebulebebi tarifebis Semdgom Semcirebaze, kerZod
urugvais raundis SeTanxmebebi iTvaliswinebdnen ganviTarebul qveynebSi 6
wlis ganmavlobaSi (dawyebuli 1995 wlidan), importul samrewvelo
produqciaze tarifis Semcirebas, saSualod 36%-iT sabazro periodTan
SedarebiT. TiToeul satarifo poziciaSi, minimum 15%-iani SemcirebiT.
ganviTarebad qveynebs am mxriv miecaT SeRavaTebi (10 wliani periodi,
tarifebis Semcireba saSualod 24%-iT da a.S.)
• GATT-is sistema gavrcelda soflis meurneobis safeiqro da tansacmlis
seqtorebze.

31
• GATT-is sistema gavrcelda momsaxurebiT vaWrobaze da vaWrobasTan
dakavSirebuli inteleqtualuri sakuTrebis aspeqtebze.
• daixvewa wesebi iseT sferoebSi, rogoricaa subsidiebi, antidempingi,
vaWrobaze moqmedi teqnikuri barierebi, bazris dacvis RonisZiebebi,
davebis gadawyvetis meqanizmi da sxva;
• miRebul iqna gadawyvetileba (e.w. marakeSis deklaracia), romlis
safuZvelzec Seiqmna mravalmxrivi savaWro sistemis samarTlebrivi da
sainstitucio safuZveli _ vaWrobis msoflio organizacia (WTO).

urugvais raundis erT-erTi mTavari Sedegi iyo 1995 wlis 1 ianvars GATT-is
WTO-d gardaqmna. WTO aris wevri organizacia, maSin, rodesac GATT-i mxolod
xelmoweril mxareebs Soris arsebul mravalmxriv SeTanxmebas warmoadgenda.

dohais `ganviTarebis raundi~ daiwyo dohais ministrTa IV konferenciis


deklaraciaze dayrdnobiT. igi moicavda iseT mniSvneloban sakiTxebs, rogoric
aris: soflis meureoba, momsaxureba, inteleqtualuri sakuTreba, bazarze
daSveba, investiciebi, subsidiebi, damcavi RonisZiebebi, davebis gadaWra, garemos
dacva, mcire ekonomikis qveynebi, teqnikuri TanamSromloba, regionaluri
SaTanxmebebi, eleqtronuli komercia, saxelmwifo Sesyidvebi, savaWro
SesaZleblobebi, naklebad ganviTarebuli qveynebi, specialuri da gansxvavebuli
savaWro reJimebi. deklaraciis muxlebSi asaxulia TiToeuli CamoTvlili
mimarTuleba, romelTa irgvliv molaparakebaTa Casatareblad WTO-m
HCamoayaliba Sesabamisi struqturebi komitetebisa da jgufebis saxiT, aseve
ganisazRvra winadadebaTa Semotanis, ganxilvisa da rekomendaciebis miRebis
vadebi.

WTO-s ZiriTadi funqciebia:


• samarTlebrivi bazis SemuSaveba vaWrobaze moqmedi barierebis marTvisa da
saerTaSoriso vaWrobaSi diskriminaciis aRkveTis uzrunvelyofis mizniT;
• mravalmxrivi savaWro molaparakebebis procesis warmarTva;
• vaWrobasTan dakavSirebuli saerTaSoriso davebis mogvareba;
• WTO-s wevri qveynebis savaWro politikis zedamxedveloba;
• msoflio ekonomikuri politikis ganmsazRvrel saerTaSoriso
organizaciebTan TanamSromloba.

WTO-s muSaobis praqtikuli principebi:


organizaciis saqmanobas safuZvlad udevs sami saerTaSoriso xelSekruleba:
1. generaluri SeTanxmeba vaWrobasa da tarifebis Sesaxeb (GATT);
2. generaluri SeTanxmeba momsaxurebiT vaWrobis Sesaxeb (GATS);
3. SeTanxmeba inteleqtualuri sakuTrebis savaWro aspeqtebis Sesaxeb;

SeTanxmebaTa ZiriTadi mizania _ daxmarebis gaweva yvela qveynis firmisaTvis,


romelic dakavebulia eqsport-importiT.

WTO-s zogadi struqtura

WTO-s mmarTvel organoebs gaaCnia sami ierarqiuli done

32
ministrTa konferencia

savaWro politikis
davebis gadawyvetis zedamxedvelobis
organo generaluri sabWo
organo

saqonliT vaWrobis momsaxurebiT vaWrobis vaWrobasTan dakavSirebuli


sabWo sabWo inteleqtualuri sakuTrebis
uflebebis

samdivno samdivno samdivno

strategiuli gadawyvetilebebi umaRles doneze WTO-Si miiReba ministrTa


konferenciis mier, romelic ikribeba weliwadSi erTxel mainc.

ministraTa konferenciis daqvemdebarebaSi imyofeba generaluri sabWo, romelic


pasuxismgebelia mimdinare saqmianobis Sesrulebaze da weliwadSi ramdenjerme
Stab-binaSi JenevaSi ikribebian wevri qveynebis warmomadgenlebi (rogorc wesi
elCebi da wevri qveynebis delegaciis meaTaurebi). generaluri sabWos
SemadgenlobaSi Sedis 2 specialuri organo:
• davebis gadawyvetis organo;
• savaWro politikis ganxilvis organo (2 weliwadSi erTxel).

WTO-Si Sedis sami damoukidebeli gansakuTrebuli pasuxismgeblobis mqone


sabWo:
• saqonliT vaWroba;
• momsaxurebiT vaWroba;
• vaWrobasTan dakavSirebuli inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi.

arsebobs Semdeg sakiTxebze momuSave 4 komiteti:


• vaWroba da garemos dacva;
• vaWroba da ganviTareba;
• sagadamxdelo balansis gamo SezRudva;
• biujeti, finansebi da administracia.

WTO-s xelmZRvanelia generaluri direqtori, romelsac irCeven 4 weliwadSi


erTxel. gadawyvetilebis miRebisas saWiroa xmis raodenoba, principiT `erTi
qveyana – erTi xma~. generaluri direqtori ganagebs samdivnos.

gadawyvetilebis miReba

33
konsesusi GATT-is tradicias warmoadgenda. erTsulovneba saWiroa zogad
principebSi Sesworebebis Sesatanad. debulebis interpretaciisTvis da wevri
qveynebis valdebulebebisgan ganTavisuflebisTvis saWiroa meoTxedi xmebis
raodenoba (principiT erTi qveyana _ erTi xma). sxva SemTxvevaSi konsesusi
warmoadgens dadgenil wess, Tu specialuri miTiTeba ar arsebobs.

WTO-s egidiT gaformda mravali mniSvnelovani SeTanxmeba, romelic moicavs


bevr sxvadasxva sferos:

1. soflis meurneobia:

soflis meurneobasTan gakavSirebiT urugvais raundis Sedegebi moicavs


qveynebis iseT valdebulebebs, rogoricaa: arasatarifo barierebis Secvla
tarifebiT, bmuli tarifebis daweseba. soflis meureneobis Sida bazarze meti
ucxouri konkurentebis daSveba, eqsportis subsidirebis Semcireba da
aRmofxvra.

2. sanitariuli da fitosanitariuli RonisZiebebi:

SeTanxmeba moicavs sanitariul da fitosanitariul RonisZiebebs, kerZod sakvebi


produqtebis usafrTxoebis, cxovelebisa da mcenareebis Semowmebis wesebs.
SeTanxmebis ZiriTadi moTxovnebia: SezRudvebis adekvaturoba riskis donesTan
da maTi SemoRebis Sesaxeb winawari Setyobineba;

3. safeiqro tansacmlis warmoeba:


qveynebi SeTanxmdnen 1º wlis ganmavlobaSi (2005 wlis 1 ianvrisTvis) moixsnas
importis is raodenobrivi SezRudvebi, romlebic aqamde moqmedebs am sferoSi.
2005 wlisTvis es seqtori sruliad unda iyos integrirebuli GATT-is wesebSi.

4. vaWrobaze moqmedi teqnikuri barierebi:


vaWrobaSi teqnikuri barierebis Sesaxeb SeTanxmebis Tanaxmad, produqciis
savaldebuli standartebi ar unda uqmnidnen dabrkolebebs saerTaSoriso
vaWrobas. SeTamxmeba wevrebisgan iTxovs nebayoflobiTi standartebis sistemis
SemoRebas saerTaSoriso standartebze dayrdnobiT, rac iZleva maTi
harmonizaciis saSualebas.

5. vaWrobasTan dakavSirebuli sainvesticio zomebi (TRIMS):


SeTanxmeba, romelic dakavSirebulia vaWrobasTan da sainvesticio RonisZiebebis
saxelwodebiT aregulirebs investorisTvis wayenebul pirobebs. magaliTad,
qveynebs ukrZalavs iseTi zomebis gatarebas, rogoricaa valutis gadacvlaze
SezRudvebi, warmoebisTvis adgilobrivi nedleulis savaldebulo Sesyidvis
daweseba da a.S.

6. antidempingi:
antidempingis Sesaxeb SeTanxmebaSi mocemulia dempingisa da zaralis
gansazRvra. SeTanxmeba moicavs dempingis moculobis gamoTvlis procedurebs
antidempinguri zomebis ganxorcielebis wesebsa da xangZlivobas (Cveulebriv 5
weli) da davebis gadawyvetis meqanizmebs.

7. sabaJo Sefaseba:

34
sabaJo Sefasebis Sesaxeb SeTanxmeba sabaJoebisgan moiTxovs sabaJo Rirebulebis
gansazRvras saerTaSoriso doneze aRiarebuli meTodebis gamoyenebiT,
ZiriTadad kontraqtiT gadazrdili fasis an importioris mier gadazrdili
Rirebulebis safuZvelze.

8. gadazidvaze inspeqtireba:
gadazidvamde inspeqtirebis Sesaxeb SaTanxmeba aregulirebs saqonlis
miwodebasTan dakavSirebul detalebs, gansakuTrebiT saqonlis fasis, xarisxisa
da raodenobis kontrolis organizebas gamomgzavni qveynis teritoriaze.

9. saqonlis warmoSobis wesebi:


saqonlis warmoSobis Sesaxeb SeTanxmebis mizania, saqonlis warmoSobasTan
dakavSirebuli wesebis harmonizacia da imis uzrunvelyofa, rom amgvarma wesebma
dabrkoleba ar Seuqmnas vaWrobas.

10. importis licenzirebis procedurebi:


importis licenzirebis Sesaxeb SeTanxmeba qveynebisgan moiTxovs importis
licenzirebis Sesaxeb sakmarisi informaciis gamoqveynebas, proceduris
simartivesa da dausabuTebeli uaris gasaCivrebis SesaZleblobas, raTa xeli ar
SeeSalos vaWrobas.

11. subsidiebisa da sakompensacio zomebi:


SeTanxmeba subsidiebisa da sakompensacio zomebis Sesaxeb gamoiyeneba
samrewvelo saqonlis mimarT da subsidiebs yofs dasaSveb da akrZalul
subsidiebad. es SeTanxmeba qveynebs aniWebs uflebas daaweson sakompensacio
gadasaxadi subsidirebul importze.

12. dacviTi zomebi:


GATT-i uflebas aniWebs wevr qveynebs, gamoiyenon dacviTi zomebi adgilobrivi
warmoebis dasacavad, ama Tu im saqonlis imporis gauTvaliswinebeli mkveTri
zrdis SemTxvevaSi, ramac SesaZloa gamoiwvios adgilobrivi warmoebisTvis
mniSvnelovani zaralis miyeneba.

13. momsaxurebiT vaWroba (GATS):


momsaxurebiT vaWrobis Sesaxeb generaluri SeTanxmeba moicavs momsaxurebiT
vaWrobis ZiriTad wesebs.

14. vaWrobasTan dakavSirebuli inteleqtualuri sakuTrebis uflebebi (TRIPS):


vaWrobasTan dakavSirebuli inteleqtualuri sakuTrebis uflebis Sesaxeb
SeTanxmebaSi mocemulia inteleqtualuri sakTrebis dacvis minimaluri
standartebi da maTi ganxorcielebis procedura. SeTanxmeba moicavs
inteleqtualuri dacvis iseT uflebebs, rogoric aris patentebi, saavtoro
uflebebi, savaWro niSnebi, geografiuli dasaxelebis gamoyeneba da a.S.

15. davebis gadwyveta:


SeTanxmeba uzrunvelyofs davebis mogvarebis erTian sistemas. aRniSnuli
funqciebis ganxorcielebaze ZiriTadi pasuxismgebloba ekisreba generalur
sabWos.

16. savaWro politikis ganxilvis meqanizmi:

35
SeTanxmeba iTvaliswinebs erovnuli savaWro politikis gamWvirvalobas da WTO-
s moTxovnaTa Sesrulebis kontrolis mizniT wevri qveynebis savaWro politikis
saSualovadiani ganxilvis meqanizms.

17. samoqalaqo TviTmfrinavebiT vaWroba:


samoqalaqo aviaciis Sesaxeb SeTanxmeba auqmebs saimporto gadasaxads
samoqalaqo saxis TviTmfrinavebze, agreTve maT marag nawilebze da sxva
Semadgenel elementebze.

18. saxelmwifo Sesyidvebi:


SeTanxmeba saxemwifo Sesyidvebis Sesaxeb moicavs saxelmwifo organoebis mier
ganxorcielebul Sesyidvebs. SeTanxmeba moiTxovs saxelmwifo organizaciebis
mier tenderebis gamocxadebas, rac yvela momwodebels monawileobis
samarTlian da Tanabar pirobebs unda uqmnides.

bolo ori SeTanxmeba warmoadgens SeTanxmebas monawileTa SezRudvis ricxviT


da maTSi monawileoba arc avtomaturia da arc savaldebulo.

dacviTi zomebi

WTO-s wesebis Tanaxmad, yvela wevr qveyanas aqvs ufleba ganaxorcielos e.w.
dacviTi RonisZiebebi, Tu qveynis ekonomikas seriozuli safrTxe emuqreba. es
gulisxmobs, rom importis ganmaxorcielebel qveyanas SeuZlia droebiT
gazardos Tavisi tarifebi bmul tarifebTan SedarebiT an daawesos importis
raodenobrivi SezRudvebi. vaWrobaSi diskrinimaciis winaaRmdeg mimarTuli
wesebi, ise rogorc wesebi antidempingisa da sakompensacio zomebis Sesaxeb,
Seqmnilia keTilsindisieri savaWro pirobebis dasacavad. Tanaxmad GATT-is
wesebisa, romlebic daixvewa da gafarTovda WTO-s xelSekrulebebSi,
dazaralebuli saxelmwifos arakeTilsindisieri konkurenciis gamovlenis
SemTxvevaSi SeuZlia sakompensacio Tanxis ukan moTxovna.

davebis gadawyvetis meqanizmi

WTO-s davis gadaWris meqanizmi warmoadgens mravalxrivi savaWro sistemis


usafrxoebis centralur elements. WTO-s wevrebi valdebulebas iReben
calmxrivad ar ganixilon savaWro wesebis darRvevis sakiTxebi, aramed moZebnon
maTi mogvarebis formebi davis gadaWris mravalmxriv sistemaSi da daicvan am
sistemaSi arsebuli wesebi. WTO-s generaluri sabWo, rogorc davis gadaWris
organo ikribeba imisTvis, rom gadawyvitos wevr saxelmwifoTa Soris sadavo
sakiTxebi. mxolod mas aqvs ufleba daniSnos davis ganxilva, mianiWos
saapelacio ganacxadebi, Caataros gamokvleva da miiRos zomebi rekomendaciebis
daucvelobis SemTxvevaSi.

davis gadaWris pirveli etapi gulisxmobs konsultaciebs, romelTa uSedegod


warmarTvis SemTxvevaSi, saqme waredgineba WTO-s generalur direqtors,
romelic mxareebs SesTavazebs saarbitraJo Serigebas da davis gadaWrisTvis
saWiro Suamavlis kandidaturas. im SemTxvevaSi, Tu 60 dRis vadaSi ar moxdeba
davis gadaWra, konsultaciebis meSveobiT, mosarCeles ufleba aqvs mosTxovos
davis gasaWris organos, daniSnos msajulebi am saqmis gamosakvlevad.

36
vaWrobis msoflio organizacia da saqarTvelo

msoflio ekonomikur sistemaSi srulfasovnad integrireba saqarTvelos sagareo


ekonomikuri politikis umTavres amocanas warmoadgens, romlis gadasaWrelad
aucilebelia sabazro principebze damyarebuli urTierTobebis ganviTareba da
maTi harmonizacia saerTaSoriso standartebTan. am mimarTulebiT WTO-Si
gawevrianeba erT-erTi umniSvnelovanesi miRwevaa.

molaparakebebis procesi

1994 wels saqarTvelos saxelmwifo meTauris davalebiT Seiqmna samuSao jgufi


tarifebsa da vaWrobaze generalur SeTanxmebaze (GATT) saqarTvelos mierTebis
mizniT. saqarTvelom imave wels miiRo damkvirveblis statusi am oragnizaciaSi,
magram 1995 wlis 1 ianvridan GATT-is WTO-d gardaqmnasTan dakavSirebiT
aucilebeli gaxda am organizaciaSi gasawevrianeblad molaparakebaTa procesis
Tavidan dawyeba.

1996 wlis 26 ivniss vaWrobis msoflio organizaciis generaluri sabWos


sxdomaze saqarTvelos mieniWa WTO-s damkvirveblis statusi. 1996 wlis ivlisSi
saqarTvelos mxarem oficialurad ganacxada aRniSnuli organizaciis
sruluflebiani wevris statusis miRebis survili, ris Sedegadac WTO-s
generalurma sabWom Camoayaliba wevri qveynebis samuSao jgufi saqarTvelos
gawevrianebis sakiTxze samuSaod. sruluflebiani wevris statusis miRebisTvis
dawesebuli proceduris Sesabamisad 1997 wlis martSi WTO-s samdivnos
oficialurad gadaegzavna memorandumi saqarTvelos sagareo vaWrobis reJimis
Sesaxeb.

gawevrianebis procesSi, romelic daaxloebiT sam weliwads grZeldeboda


gaimarTa 5 oficialuri mravalmxrivi, agreTve ormxriv molaparakebaTa
ramdenime raundi 30-mde wevr qveyanasTan, sul 120-mde Sexvedra. aRniSnul
Sexvedrebze wevr qveynebTan SeTanxmda bmuli satarifo ganakveTebi saqonlis
importze, saqonliT vaWrobis bazarze daSvebis pirobebi da valdebulebebi
momsaxurebiT vaWrobis sferoSi. gawevrianebis muSa jgufis angariSSi
dafiqsirda, aseve is valdebulebebi, romlebsac saqarTvelo Seasrulebs
Tanmimdevrulad 5 wliani gardamavali periodis ganmavlobaSi sakanonmdeblo-
normatiul bazaSi saTanado cvlilebaTa gziT.

gawevrianebis process xelmZRvanelobda saqarTvelos prezidentis 1996 wlis 16


ivlisis gankargulebiT Seqmnili komisia, romlis muSaobaSic monawileobas
iRebdnen saqarTvelos parlamentis, saxelmwifo kancelariis, praqtikulad
yvela saministrosa da ekonomikur sakiTxebTan SexebaSi myofi uwyebis
warmomadgenlebi, agreTve saerTaSoriso organizaciebi, romlebic saqarTvelos
WTO-Si gawevrianebis mizniT uwevdnen mas teqnikur daxmarebas (evrokavSiri _
ekonomikuri politikisa da samarTlebrivi sakiTxebis qarTul-evropuli
sakonsultacio centris (GEPLAC) proeqtis saxiT, aSS-s saerTaSoriso
ganviTarebis saagento (USAID) – sainstitucio reformebisa da araformaluri
seqtoris (IRIS) kavkasiuri centris saxiT da msoflio banki).

1999 wlis 6 oqtombers WTO-s generalurma sabWom moiwona samuSao jgufis


moxseneba da xeli moewera WTO-s dafuZnebul marakeSis SeTanxmebaze
saqarTvelos mTavrobis oqms. 2000 wlis 20 aprils saqarTvelos parlamentma
37
ratifikacia gaukeTa WTO-Si saqarTvelos gawevrianebis oqms da 2000 wlis 14
ivnisidan saqarTvelo gaxda WTO-s sruluflebiani 137-e wevri.

`vaWrobis msoflio organizaciasTan saqarTvelos, rogorc am organizaciis


sruluflebiani wevris urTierTobaTa warmarTvis Sesaxeb~ saqarTvelo
prezidentis 2001 wlis 26 martis #113 brZanebulebiT Camoyalibda WTO-Tan
TanamSromlobis samTavrobo komisia, sagareo saqmeTa ministris
TavmjdomareobiT, romelic koordinacias uwevs WTO-Tan urTierTobebs.

saqarTevlos mier aRebuli valdebulebebi

WTO-s damfuZvnebel marakeSis SeTanxmebaze mierTebis oqmis xelmoweriT,


saqarTvelo miuerTda am organizaciis SeTanxmebaTa mTlian pakets, agreTve
ikisra valdebulebebi, romelic dafiqsirebulia oqmis danarT dokumentebSi.
esenia:
• saqarTvelos bmuli tarifebis cxrilebi;
• momsaxurebiT vaWrobis sferoSi sfecifikur valdebulebaTa cxrilebi;
• mierTebis muSa jgufis angariSi.

bmuli tarifebis cxrilebi warmoadgenen saqonlis importze sabaJo tarifis


maqsimaluri ganakveTebis CamonaTvals, romelTa gamoyenebis ufleba gaaCnia
saqarTvelos, WTO-s wevrebis damatebiTi Tanxmobis gareSe.

im sasaqonlo poziciebze, sadac bmuli tarifebi dafiqsirda ufro dabal


doneze, vidre moqmedi tarifi (sainformacio teqnologiebi, farmacevtuli
produqcia, manqana-danadgarebi, zogierTi nedleuli da a.S.), saqarTvelo
gawevrianebis dRidan valdebuli iyo moqmedi tarifi moeyvana `bmulis~
moTxovnebTan SesabamisobaSi (daewesebina mis doneze an ufro dabali tarifi).

sasaqonlo poziciebze, sadac bmuli tarifis done moqmedze maRalia,


saqarTvelos aqvs ufleba awios saimporto tarifi bmulis donemde, Tu amas
mizanSewonilad miiCnevs.

maRali doneebi gawevrianebisas SeTanxmda ZiriTadad sasoflo-sameurneo


produqciaze (alkoholi, xilis wvenebi, gadamamuSavebeli mrewvelobis
produqcia, Tambaqo da a.S.), agreTev mcire raodenobis samrewvelo produqciaze
(samSeneblo masalebi, msubuqi mrewvelobis nawarmi da a.S.).

zogierT produqciaze bmuli tarifi gardamavali periodis ganmavlobaSi (5-6


weli) ganicdian TandaTanobiT daklebas.

satarifo dacvis donis daxasiaTebisTvis, Cveulebriv iyeneben e.w. saSualo


Sewonili tarifis maCvenebels, romelic calkeuli satarifo donis sididesTan
erTad iTvaliswinebs, Sesabamisi sasaqonlo poziciis importis moculobas
qveynis saerTo importSi.

gawevrianebis Semdgom gamoikveTa azrTa sxvadasxvaoba moqmed tarifSi Sesatan


cvlilebaTa Taobaze. saerTaSoriso savaluto fondis rekomendaciiT susti
sabaJo administrirebis pirobebSi saqarTvelos mTavrobas Tavi unda Seekavebina
sabaJo tarifis ganakveTebis yovelgvari momatebisagan. sakiTxis ganxilvam da
Sesabamisi kanonproeqtis irgvliv gamarTulma konsultaciebma gamoiwvia misi
parlamentSi wardgenis xangrZlivi periodiT dagvianeba. dReisTvis, saqarTvelos
38
parlamentma miiRo finansTa saministros mier momzadebuli kanoni `sabaJo
tarifisa da gadasaxadis Sesaxeb saqarTvelos kanonSi cvlilebebisa da
damatebebis Setanis Taobaze~, romlis amoqmedebiT Sesruldeba saqarTvelos
valdebulebebi satarifo sferoSi.

ekonomikis, mrewvelobis da vaWrobis saministros mier 2001 wlis importis


bazaze Catarebuli gaTvlebis Tanaxmad im SemTxvevaSi, Tu saqarTvelo daawesebs
saimporto-sabaJo gadasaxads `bmulis~ doneze saSualo Sewonili tarifi
(Tavisufali vaWrobis wilis gaTvaliswinebiT) Seadgens 7,2 dolars.

momsaxurebiT vaWrobaSi specifikur valdebulebaTa cxrilebiT gansazRvrulia


is SezRudvebi, romelic exeba momsaxurebis adgilobriv da ucxour
momwodeblebs. SezRudvebi 2 tipisaa:
• `horizontaluri~, romelic exeba momsaxurebis yvela seqtors;
• `vertikaluri~, romelic sfecifikuria konkretuli seqtoris mimarT;
unda aRiniSnos, rom momsaxurebiT vaWrobis regulireba saqarTvelos friad
liberalizebuli aqvs, e.i. ucxoel momwodeblebs adgilobrivTan SedarebiT,
dauwesdaT metad mcirericxovani SezRudvebi (sabanko safinanso, sadazRveo,
samSeneblo da zogierT sxva seqtorebSi).

zogadi valdebulebebi

gawevrianebis procesSi, muSa jgufis mier detalurad iyo ganxiluli


saqarTvelos ekonomikuri sferos maregulirebeli sakanonmdeblo normatiuli
da saxelSekrulebo baza, raTa WTO-s wevri qveynebi darwmunebuliyvenen WTO-s
normebTan mis SesabamisobaSi.

gawevrianebis msvlelobaSi gatarda mravali sakanonmdeblo cvlileba, raTa


momxdariyo saqarTvelos kononmdeblobis rac SeiZleba sruli harmonizacia
WTO-s moTxovnebTan, xolo aucilebeli samomavlo cvlilebebi, agreTve WTO-s
sxvadasxva SeTanxmebebis dacvis pirobebi dafiqsirda gawevrianebis muSa jgufis
angariSSi, valdebulebaTa saxiT. es valdebulebebi Seexeba sakmaod farTo
speqtris sakiTxebs, iseTs rogoroc aris samewarmeo saqmianobis eqsport-
importis licenzireba, sagadasaxado sistema, standartizacia, sertifikacia,
sanitariuli da fitosanitariuli zomebi, subsidiebi, inteleqtualur
sakuTrebaze uflebis vaWrobasTan dakavSirebuli aspeqtebi da a.S.

39
mariam nanitaSvili
oliko zedelaSvili

evrokavSiri
mokle istoriuli cnobebi

romis xelSekrulebis dadebidan 40-ze meti wlis ganmavlobaSi evrokavSirma


Tavi daimkvidra, rogorc msoflios wamyvanma Zalam da misi amJamindeli
saqmianoba sul ufro met zegavlenas axdens wevri qveynebis moqalaqeebis
cxovrebaze. integraciis procesma, evros SemoRebam da saerTo sagareo da
usafrTxoebis politikis Tanmimdevrulma ganviTarebam evrokavSirs iseTi
politikuri da diplomatiuri mdgomareoba Seuqmnes, romelic Seesabameba mis
ekonomikur da komerciul gavlenas.

evrokavSiris ganviTarebis ZiriTadi etapebi:

1950 weli _ Jan mones gauCnda idea qvanaxSirisa da foladis gaerTianebis


Seqmnis Sesaxeb.

1951 weli _ xeli moewera xelSekrulebas, riTac qvanaxSrisa da foladis


evropuli gaerTianeba 1952 wlis 23 ivlisidan ZalaSi Sevida. wevrebi iyvnen:
belgia, germaniis federaciuli respublika, safrangeTi, italia, luqsemburgi
da niderlandebi.

1954 weli _ 20-23 oqtombers londonis koncefciis Semdeg parizSi xelmoweril


iqna SeTanxmebebi briuselis modificirebuli xelSekrulebis Sesaxeb da
daarsda dasavleT evropis kavSiri.

1957 weli _ romSi xeli moewera xelSekrulebas, riTac 1958 wlis 1 ianvridan
ZalaSi Sevida evropis ekonomikuri gaerTianeba da evropis atomuri energiis
saaganto.

1965 weli _ xeli moewera erTobliv SeTanxmebas, romliTac 1967 wlidan sami
sazogadoebis ZiriTadi dawesebulebebi gaerTiandnen. amrigad, sami sazogadoeba
erTad cnobilia rogorc gaerTianebuli evropa.

1970 weli _ 22 aprils luqsemburgSi xelmoweril iqna xelSekruleba, romlis


Tanaxmadac unda SemoeRoT sakuTari resursebis sistema. garda amisa
xelSekrulebam gaafarTova evroparlamentis sabiujeto uflebamosileba.

1973 weli _ 1 ianvars irlandiis respublika, dania da gaerTianebuli samefo


SeuerTda evrogaerTianebas, xolo norvegiam auri ganacxada.

1979 weli _ 13 marts moqmedebas iwyebs evropis monetaruli sistema.

1981 weli _ 1 ianvars saberZneTi Sevida evrogaerTianebis rigebSi.

40
1986 weli _ 1 ianvars espaneTi da portugalia SeuerTda evrogaerTianebas. xeli
moewera evropis erTian aqts, romelic zalaSi Sevida 1987 wlis 1 ivliss da
amiT SemoRebul iqna sistem,eturi Semowmebebi dafinansebis Sesaxeb garigebebze.

1987 weli _ 14 aprils ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevrianebis Sesaxeb


waradgina TurqeTma. 1 ivlisidan ZalSi Sevida erTiani evropuli aqti.

1989 weli _ 17 ivliss ganacxadi evrogaerTianebaSi gawevrianebis Sesaxeb


waradgina avstriam.

1992 weli _ xeli moewera evrokavSiris Sesaxeb SeTanxmebas (romelic moyva


farTo SeTanxmebas 1991 wlis dekemberSi maasrtixtSi). igi gulisxmobs arsebuli
SeTanxmebebis sistemur gadamowmebas. ratifikaciis Semdeg evrokavSiris Sesaxeb
xelSekruleba ZalaSi Sedis 1993 wlis 1 noembridan. evrokavSiris farglebSi
evrogaerTianeba gaxda RonisZiebebis erT-erTi `sayrdeni boZi~. sxva danarCeni
exeba sagareo da usafrTxoebis politikas, samarTlisa da saSinao sakiTxebs.

1995 weli _ 1 ianvars avstria, fineTi da SvedeTi SeuerTda evrokavSirs. 26


marts ZalaSi Sevida Sengenis SeTanxmeba. 22 ivliss ganacxadi evrokavSirSi
gawevrianebis Sesaxeb waradgina rumineTma. 27 ivniss ganacxadi evrokavSirSi
gawevrianebis Sesaxeb waradgina slovakiam. 27 oqtombers ganacxadi evrokavSirSi
gawevrianebis Sesaxeb waradgina latviam. 24 noembers ganacxadi evrokavSirSi
gawevrianebis Sesaxeb waradgina estoneTma. 8 dekembers ganacxadi evrokavSirSi
gawevrianebis Sesaxeb waradgina litvam. 14 dekembers ganacxadi evrokavSirSi
gawevrianebis Sesaxeb waradgina bulgareTma.

1996 weli _ 16 ianvars ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis Sesaxeb waradgina


sloveniam. 17 ianvars ganacxadi evrokavSirSi gawevrianebis Sesaxeb waradgina
CexeTis respublikam.

1997 weli _ 16 ivliss evroparlaments waredgina `programa 2000 wlisaTvis~. 2


oqtombers amsterdamSi xelmoweril iqna `konsolidirebuli~ xelSekruleba.

1998 weli _ 30 marts daiwyo cenrtaluri da aRmosavleT evropis 10 qveynisa da


kviprosis gawevrianebis procesi.

2002 weli _ 1 ianvari brunvas iwyebs evros monetebi da banknotebi, xolo 1


ivlisidan uqmdeba erovnuli fuladi erTeulebi.

2005 weli _ evrokavSirSi gaerTianebulia 25 wevri saxelmwifo: avstria, belgia,


kviprosi, CexeTis respublika, dania, estoneTi, fineTi, safrangeTi, germania,
saberZneTi, ungreTi, irlandia, italia, Latvia, litva, luqsemburgi, malta,
niderlandebi, poloneTi, portugalia, slovakeTi, slovenia, espaneTi, SvedeTi
da gaerTianebuli samefo.
wevrobis kandidati qveynebia: bulgareTi, xorvatia, rumineTi da TurqeTi, xolo
wevrobis Sesaxeb aplikacia Setanili aqvs yofil iugoslaviis respublika
makedonias.

ZiriTadi mimarTulebebi

evrokavSiri jer kidev Sors aris politikur kavSirad gardaqmnisaken, riskenac


miiswrafodnen misi damaarseblebi da rac araerTxel, sul bolos ki _ 1997
wlis ivlisSi amsterdamSi, dasaxelebuli iqna evrokavSiris mTavrobaTa
41
meTaurebis mier maT saboloo miznad. wevr saxelmwifoTa Soris sabaJo
gadasaxadebis gauqmeba da erTiani agraruli politikis SemuSaveba didi xnis
ganmavlobaSi rCeboda EU-s yvelaze konkretul miRwevebad, Tumca arsebobs
ekonomikuri saqmianobis mravali sxva sferoc, sadac mas gaaCnia kompetencia,
romelsac igi xSirad garkveulwilad iziarebs wevr saxelmwifosTan.
evrokavSiris mimarTulebebi Zalzed mravalferovania da moicavs rogorc
ekonomikur, aseve sxvadasxva tipis sferoebs.

es sferoebi finansdeba evrokavSiris biujetidan, romelic sakmaod


mokrZalebulia wevri qveynebis biujetebTan SedarebiT. igi ar aRemateba
erovnuli biujetebis jamis 2,5 %-s. biujeti Sedgeba Semosavlebisa da
gasavlebisagan. Semosavlebis ZiriTad wyaroebs warmoadgenen:
• sabaJo gadasaxadi EU-s farglebs garedan importirebul saqonelze;
• sasoflo-sameurneo gadasaxadebi importirebul sakveb produqtebze;
• dRg-s nawili;
• wevr saxelmwifoTa Senatanebi, romelic eyrdnoba wevri saxelmwifos wils
gaerTianebis mTlian erovnul produqtSi.

rac Seexeba xarjebs, rogorc zeviT avRniSneT biujetidan dasafinansebeli


sferoebis CamonaTvali Zalzed mrvalferovania, magram gamoiyofa ZiriTadi
mimarTulebebi, romlebzec ixarjeba didi raodenobis finansuri saxsrebi,
esenia:

• soflis meurneoba da Tevzis rewva;


• regionuli politika;
• socialuri politika;
• energetika, kvleva, mrewveloba, transporti da garemos dacva;
• TanamSromloba ganviTarebisTvis.

evrokavSiri daarsebisTanave zrunavda mravali problemis gadaWarze da


amisaTvis atarebda sxvadasxva RonisZiebebs, ramac dReisTvis ukve garkveuli
Sedegebi gamoiRo. es RonisZiebebi Seexo Semdeg sakiTxebs:

• saxelmwifo Sesyidvebis liberalizacias, rac gulisxmobs samuSaosTan da


momaragebasTan dakavSirebuli kontraqtebis Taobaze wesebis
gamWvirvalobas, kontrolis gaZierebasa da wesebis gavrcelebas iseT
mniSvnelovan axal sferoebze, rogoric aris transporti, energetika da
telekomunikaciebi;
• sagadasaxado sisitemis harmonizebas, rac gulisxmobs sxvadasxva qveynis im
dadgenilebaTa erTmaneTTan miaxloebas, romlebic Seexeba arapirdapir
gadasaxadebs, damatebuli Rirebulebisa gadasaxadsa da aqcizs;
• kapitalis bazrebisa da finansuri momsaxurebis liberalizacias;
• standartizacias, romelic miRweulia sartificirebisa da testirebisadmi
axleburi midgomiT, wevr saxelmwifoTa erovnuli standartebis
eqvivalenturobis aRiarebiT da uSiSroebisa da garemos dacviTi
standartebis garkveuli gaTanasworebiT;
• calkeul pirTa gadaadgilebisTvis teqnikuri da fizikuri barierebis
moxsnas; magaliTad 1997 wlis noemberSi miRebuli direqtiva profesiis
Sesaxeb aadvilebs ama Tu im profesiis gamoyenebas mTels evropaSi;
• iseTi garemos Seqmnas, romelic sxvadasxva qveynis kompaniebis Sesaxeb
kanonebis harmonizebiT da inteleqtualuri da samrewvelo sakuTrebis
42
Sesaxeb kanonmdeblobis erTmaneTTan miaxloebiT xels Seuwyobs
TanamSromlobas biznesis sferoSi;
• momsaxurebis liberalizacias, romelic evrokavSiris erToblivi erovnuli
produqtis 70%-ze mets Seadgens.

garda amisa arsebobs mravali mimarTuleba, romlebzec evrokavSiri muSaobs da


xarjavs finansur saxsrebs. es mimarTulebebia:

• vaWroba;
• erTiani bazari;
• konkurenciis politika;
• ekonomikuri da finansuri politika;
• kvleva da axali dargebi;
• mSromalTa uflebebi;
• foladi;
• transporti;
• momxmareblebi;
• ganaTleba;
• qalTa uflebebi;
• kultura da media;
• moqalaqeTa uflebebi da simbolika;
• daxmareba da ganviTareba;

romis xelSekrulebis Tanaxmad evrokavSiris mimarTulebebTan dakavSirebuli


sxvadasxva miznebis gansaxorcieleblad daarsda xuTi ZiriTadi institucia:

evrokavSiris ZiriTadi instituciebi

evrokomisia ministrTa sabWo evropis sabWo

evroparlamenti evrosasamarTlo

evrokavSiris ZiriTadi instituciebi

evrokomisia

evrokomisia warmoadgens evrokavSiris aRmasrulebel organos. mis wevrebs,


romelTa daniSvnac xdeba erovnuli mTavrobis mier, araviTari valdebuleba ar
akisriaT maT winaSe. komisiis wevrTa mTeli Zalisxmeva mimarTulia
evrokavSiris rogorc erTi mTlianobis interesebisken. komisiis TiToeuli
wevri mocemul Tanamdebobaze daniSvnisas warmoTqvams sazeimo deklaracias.

evrokomisia Sedgeba wevri qveynebis warmomadgenlebisgan, qveyanebis garkveuli


nawili evrokomisiaSi warmodgenilia ori komisiis wevriT, xolo danarCeni _
43
erTiT. mocemul Tanamdebobaze daniSvna xdeba ministrTa sabWos mier 5 wlis
vadiT erovnul mTavrobaTa wardgeniT. SesaZlebelia komisiis wevris xelaxali
daniSvna. tradiciulad komisiis wevrTa erTi nawili oTxwliani vadis gasvlis
Semdeg xelaxla iniSneba, nawili ki _ icvleba axali kandidatebiT. komisiis
wevrTa umravlesobas Seadgenen politikosebi, romlebic wevr qveyanaSi
warmoadgenen mmrTvel partias. rac Seexeba gaerTianebul samefos _
tradiciulad misi kandidatebidan erT-erTi mTavari opoziciuri partiis
warmomadgenelia. miuxedavad imisa, rom kandidatebs moqmedi premier ministri
irCevs, komisiis wevrebis mcire nawils Seadgenen ufrosi administratorebi,
kavSirebis liderebi da biznesmenebi.

Tavdapirvelad komisiis prezidentis arCeva xdeboda ori wlis vadiT, Tumca


rogorc wesi, mocemuli vada faqtiurad avtomaturad izrdeboda oTx wlamde.
komisiis yovel axal Semadgenlobas rogorc wesi, misi prezidentis saxeliT
moixsenieben. mag.: jenkinsis komisia, Tornis komisia, deloris komisia.
maastrixtis xelSekrulebis Tanaxmad komisiis daniSvnisTvis saWiro procedura
Seicvala. 1995 wlidan kamosiisa da prezidentebis vada xuT wlamde gaizarda.
wevri qveynebis mTavrobebs moeTxovebaT komisiis prezidentobis kandidatis
dasaxelebamde evroparlamentTan konsultaciis Catareba. amis garda, maT unda
moiTaTbiron prezidentobis kandidatTan kamisiis sxva wevrebis kandidaturebis
Sesaxeb. am procedurebis Semdeg komisiis prezidenti da komisiis wevrebi,
rogorc erTiani gundi, mowonebul unda iqnes evroparlamentis mier kenWisyris
safuZvelze da mxolod am kenWisyris dadebiTi SedegiT damTavrebis SemTxvevaSi
xdeba prezidentisa da komisiis formaluri daniSvna wevri qveynebis
mTavrobebis mier.

maastrixtis xelSekrulebis ZaliT TiToeul komisars gankuTvnili aqvs


pasuxismgeblobis are da mis daqvemdebarebaSi arian sxvadasxva
administraciuli danayofebi, romlebic angariSvaldebulni arian uSualod mis
winaSe. maT daqvemdebarebaSi aris agreTve eqvsi TanaSemwisgan dakompleqtebuli
mcire kabineti, romlebic mrCevelTa movaleobis SesrulebasTan erTad
komisrebis saxeliT monawileoben evrokomisiis saqmianobis yvela doneze.

komisiis movaleobebi CamoTvlilia romis xelSekrulebis 155-e muxlSi,


romlebic zogadad moicavs sainiciativo, aRmasrulebeli da zedamxedvelobiTi
funqciebis Sesrulebas.

xelSekruleba evrokomisias akisrebs zogad pasuxismgeblobas misi


winadadebebis Sesrulebze, aseve aniWebs uflebas waradginos winadadebebi
ministrTa sabWos winaSe, romelic umetesad uZluria miiRos gadawyvetileba
amgvari winadadebis ararsebobis SemTxvevaSi.

arsebobs xuTi gza, romliTac evrokavSiris instituciebs SeuZliaT wevr


qveynebSi arsebuli kanonis Secvla an masze zegavlenis moxdena.
ministrTa an/da komisiis sabWo uflebamosilia gamosces:
• kanonebi;
• direqtivebi;
• gadawyvetilebebi;
• rekomendaciebi;
• Sexedulebebi.

44
romis xelSekrulebiT komisiis an sabWos gadawyvetileba, miRebuli
uflebamosili organos mier an ukve damtkicebuli kanonebisa da direqtivebis
ZaliT, mimarTulia mTavrobis, sawarmoebis gaerTianebis an fizikuri pirisadmi.
gadawyvetileba kanoniT savaldebuloa maTTvisac visac es exeba, xolo
rekomendaciebi da Sexedulebebi ki _ ara.

erovnul kanonmdeblobaze zemoqmedebis meeqvse gza aris evropis sasamarTlos


kerZo ganCineba, romlis daniSnulebaa evrokavSirze romis xelSekrulebis
zegavlenis interpretacia da mosamarTlis funqciis Sesruleba instituciebs
Soris, an romelime instituciasa da erT, an ramdenime wevr saxelmwifos Soris
wamoWrili kamaTis dros.

evrokomisias evaleba evrosabWos mier miRebuli gadawyvetilebebis praqtikSi


ganxorcieleba. qvanaxSirisa da foladis warmoebis TvalsazrisiT komisias
Tavad gaaCnia gadawyvetilebis miRebis uflebamosileba, romelic man
memkvidreobiT miiRo evropis qvanaxSirisa da foladis gaerTianebis umaRlesi
mmarTvelisagan. komisias SeuZlia am uflebamosilebis gamoyeneba ministrTa
sabWos Carevis gareSe. mas agreTve gaaCnia arsebiTi avtonomiuri Zalaufleba
konkurenciis politikisa da saerTo sasoflo-sameurneo politikis gatarebis
sferoc. evrokomisia ganagebs gaerTanebis mier daarsebul sxvadaxva fondebs:
soflis meunreobis marTvisa da garantiis fondi, socialuri regionuli fondi
da sxv. igi amzadebs biujetis kanonproeqts, romelic sabWosa da
evroparlaments unda warudginos dasamtkiceblad. evrokomisia evrokavSiris
saxeliT awarmoebs molaparakebebs saerTaSoriso SeTanxmebebis Taobaze, Tumca
saboloo gadawyvetilebis miRebas axdens evrosabWo.

komisia axdens wevri saxelmwifoebis mier gaerTianebis kanonebis Sesrulebis


kontrols, rogorc ki igi CaTvlis, rom wevrma saxelmwifom daarRvia
xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli movaleobebi, man unda gamoTqvas Tavisi azri
da Semdgom SeuZlia aRZras saqme uzenaes sasamarTloSi mocemuli saxelmwifos
winaaRmdeg.

evrokomisiis Stab-bina mdebareobs briuselSi da ukavia specialurad am mizniT


1992 wels agebuli minis fasadis mqone barleimonis Senoba. komisiis personali
16 000 kacisgan Sedgeba, romelTa erTi-mesamedic dakavebulia gaerTianebis 11
oficialur enaze (inglisuri, franguli, espanuri, portugaliuri, Sveduri,
finuri) TargmniT, 1 600 TanamSromeli awarmoebs mecnieruli kvlevebs ispraSi
(italia), qalhemsSi (gaerTianebuli samefo), gilSi (belgia) da sxva mraval
centrebSi.

personali, romlis nawilic luqsemburgSia, organizebulia 36 departamentad da


generalur-direqtorebad, romelTaganac TiToeuli eqvemdebareba erT an or
komisars.

evrokomisia ikribeba yovel orSabaTs diliT da Tu dRis wesrigi datvirTulia


sxdoma SeiZleba gagrZeldes lanCis Semdegac. xSirad igegmeba damatebiTi
sxdomebi. komisia gadawyvetilebebs iRebs rogorc wesi kenWisyris safuZvelze.

miuxedavad imisa, rom komisiis yvela oficialuri dokumenti iTargmneba da


qveynebis oficialur pirTa daswrebiT Catarebuli sxdomebis sinqronuli
Targmna TerTmetive enaze xdeba, komisiis SigniT yoveldRiuri saqmianoba
inglisur da frangul enebze warmoebs.

45
ministrTa sabWo

evorokomisiisgan gansxvavebiT ministrTa sabWo gamoxatavs ara saerTo evropul


interesebs, aramed TiToeuli wevri saxelmwifos interesebs. ministrTa sabWo
gaerTianebis yvelaze Zlieri organoa da evroparlamentis kvlevis generaluri
direqtoratis sityvebiT `igi gadaiqca evrogakavSiris politikur centrad~.

sabWo Sedgeba wevri qveynebis warmomadgenlebisgan. mis sxdomas eswreba erTi


komisari mainc da sabWos samdivnos moxeleebi. wevrTa Semadgenloba mudmivad
icvleba. Tu dRis wesrigSi soflis meurneobaa, sxdomas eswrebian soflis
meurneobis ministrebi, mrewvelobis sakiTxebis ganxilvas eswrebian mrewvelobis
ministrebi, biujetis ganxilvaSi ki monawileoben finansTa ministrebi.

sagareo saqmeTa ministrTa sxdomas, romelic tardeba TveSi erTxel mainc,


garda agvistosi, ewodeba zogad saqmeTa sabWo. sagareo saqmeebis ganxilvis
garda sagareo saqmeTa ministrebi axdenen sabWoebis muSaobis koordinacias,
amasTan isini wyveten gansakuTrebiT rTul da saswrafo sakiTxebs, romlebic
zustad ar esadageba maTi ufro specialuzirebuli kolegebis kompetencias maT
movaleobas agreTve Seadgens weliwadSi orjer mTavrobaTa meTaurebis sxdomis
momzadeba, romelic cnobilia evrosabWos saxeliT.

ministrTa sabWos Tavmjdomaris anu prezidentis posti rotaciulia. am posts


eqvsi TviT morigeobiT ikaveben wevri qveynebis ministrebi. konkretuli
saxelmwifos sagareo saqmeTa ministrs eniWeba ministrTa sabWos prezidentis
tituli da sabWos samdivnos daxmarebiT misi qveynis sagareo saqmeTa
saministro saTaveSi udgas sabWos saqmianobas eqvsi Tvis ganmavlobaSi. aseT
periodebs uwodeben safrangeTis prezidentobis, holandiis prezidentobis vadas
da a.S., imis mixedviT, Tu romeli qveynis warmomadgenelia am postze.

prezidentis movaleobis erT-erT nawils warmoadgens evrokavSiris


funqcionirebis gaumjobeseba da SeZlebisdagvarad bevri sakiTxis gadaWra.
aqedan gamomdinare prezidentis mxridan mosalodnelia kompromisuli
winadadebebis Semotana molaparakebebis CixSi Semwyvdevis Tavidan asacileblad.

TiToeuli saprezidento vadis ganmavlobaSi, Sesabamis qveyanaSi tardeba


mTavrobebis meTaurTa samiti (anu evrosabWo), paralelurad specialuzirebuli
sabWoebi marTaven araformalur Sexvedrebs, rogorc wesi qalaqgareT, sadac
xdeba grZelvadiani sakiTxebis ganxilva, romlebic ar aris garTulebuli dRis
wesrigis sxvadasxva punqtebiT. aseTi araformaluri TavSeyra evrowreebSi
cnobilia rogorc giumnixis tipis Sexvedra. es saxeli mas ewoda cixe-darbaz
Slos giumnixis _ Sexvedris pirvelad Catarebis adgilis mixedviT.

prezidentobis vadis gansazRvra Tavidan xdeboda anbanis mixedviT, magram 1996


wlidan Semotanil iqna axali wesi, miCneul iqna ra, rom ufro gonivrulia
didi qveynebidan prezidentobis kandidatobis daSoreba, vidre maTi Tavmoyra.

ministrTa sabWos sxdomebis dRis wesrigSi mxolod ramodenime sakiTxi xvdeba


winaswar dabal safexurze ganxilvis gareSe. yovel wevr delegacias gaaCnia
Tavisi mravalricxovani delegacia briuselSi _ cnobili rogorc mudmivi
warmomadgenloba. igi dakompleqtebulia aramarto diplomatebiT, aramed im
46
evrokavSiris saministroebis moxeleebiTac, romelTaTvis evrokavSiris mier
miRebuli gadawyvetileba savaldebuloa. maT TanaSemweebs warmoadgenen
moxeleebi dedaqalaqebSi, romlebic asruleben damakavSirebeli rgolis rols.

delegaciebis meTaurebi _ mudmivi warmomadgenlebi, romlebsac gaaCniaT ufrosi


elCis rangi, kviraSi erTxel atareben sxdomas mudmivi warmomadgenlobis
komitetSi, romelic cnobilia franguli abreviaturiT `Coreper~. komiteti
meTodurad ixilavs yvela im sakiTxs, romlis Taobazec ministrTa sabWom unda
miiRos gadawyvetileba. Tu mudmivi warmomadgenlebi miaRweven srul Tanxmobas
proeqtis Taobaze erovnuli mTavrobebisgan miRebuli instruqciebis
safuZvelze, winadadeba Seva sabWos dRis wesrigSi, rogorc sakiTxi `A~,
Semdgom es sakiTxi mtkicdeba morig sabWos sxdomaze yovelgvari ganxilvis
gareSe, garda im gamonaklisi SemTxvevisa, rodesac mTavroba ukanasknel
momentSi cvlis gadawyvetilebas. ufro xSirad mudmivi warmomadgenlebis
Sexedulebebi mkveTrad gansxvavdeba erTmaneTisgan. aseT SemTxvevaSi winadadeba
ufro detaluri ganxilvis mizniT gadaecema qvemdgom instancias _ eqspertTa
jgufs. umetes SemTxvevebSi sakiTxi maSin gadaecema ministrTa sabWos
gadawyvetilebis miRebis imediT, roca araumetes ori qveynis mTavroba ar
eTanxmeba danarCens.

miuxedavasd imisa, rom mudmivi warmomadgenlebi Zalze mravalmxrivi pirovnebebi


arian, maT ar SeuZliaT ganxilvis areSi moxvedrili yvela detalizebuli
sakiTxis metnaklebad Tanabari donis sizustiT Seswavla. gansaxilvel TemaTa
mniSvnelovani nawili gadaecema moadgileebs, romlebic xvdebian erTmaneTs
aseve kviraSi erTxel. moadgileTa jgufs `Coreper II~-s uwodeben. soflis
meurneobasTan dakavSirebuli sakiTxebi, rogorc wesi, ganixileba soflis
meurneobis specialuri komitetis mier, romelic Sedgeba erovnuli
saministroebis umaRlesi moxeleebisgan an soflis meurneobis sabWos
wevrebisgan mudmiv warmomadgenlobaSi. regularulad ewyoba ufro dabali
rangis moxeleebisgan Semdgari jgufebis Sexvedrebi, romelzedac xdeba
evrokavSiris kanonmdeblobis winaSe wayenebuli winadadebebis detalebis
ganxilva.

erovnuli saxelmwifoebisgan gansxvavebiT, sadac parlamenti asrulebs


sakanonmdeblo funqciebs, es roli evrokavSirSi ekuTvnis ministrTa sabWos.
kavSiris kanonmdebloba, cnobili rogorc direqtivebi da wesebi, SeiZleba
gansaxilvelad Semotanili iqnas mxolod komisiis mier. evroparlamentis,
ekonomikuri da socialuri komitetis Sexedulebebi xSirad mxedvelobaSi
miiReba, magram gadawyvetilebas ministrTa sabWo Rebulobs, da kvlav, erovnuli
parlamentisagan gansxvavebiT sakanonmdeblo funqciis ganxorcieleba xdeba
daxurul kars miRma, Tumca ganxilvis Tema xSirad ar warmoadgens saidumlos,
vinaidan briuselis media yovel Sexvedris Semdeg iRebs mokle informacias
TiToeuli erovnuli mTavrobis spikerisagan.

sabWos sxdomebi imarTeba weliwadSi 80-90-jer. rogorc wesi sxdomebi


grZeldeba erTi dRe, xandaxan ori dRe, iSviaTad ki ufro grZelvadian xasiaTs
atarebs. xSirad ori-sami sxdoma erTdroulad tardeba. magaliTad, sagareo
saqmeTa ministrebis erT palataSi, xolo finansTa ministrebis meoreSi.

rodesac sakiTxi aRwevs sabWos sxdomamde, araviTari garantia imisa, rom igi
mowonebuli iqneba ar arsebobs, garda im SemTxvevisa, rodesac es sakiTxi `A~
sakiTxia. romis xelSekrulebaSi mocemulia zusti wesebi ministrTa sabWoSi

47
gadawyvetilebis miRebis Taobaze, magram maTi gamoyeneba ar xdeba gegmisamebr.
Tavdapirveli Canafiqris mixedviT xelSekrulebis 148-e muxlis Tanaxmad,
gadawyvetilebis miReba SeiZleba moxdes xmaTa Cveulebrivi umravlesobiT,
kvalificiuri umravlesobiT an erTxmad.

xmaTa Cveulebrivi umravlesobiT gadawyvetilebebi miiReba SedarebiT naklebad


mniSvnelovani sakiTxebis Sesaxeb, romelTac xSirad mxolod proceduruli
xasiaTi aqvT. romis xelSekrulebis Tanaxmad gadawyvetilebaTa umravlesobis
miReba unda moxdes xmaTa kvalificiuri umravlesobiT, xolo umniSvnelovanesi
sakiTxebis Sesaxeb gadawyvetileba unda miiRebodes erTxmad. gardamavali
periodis ganmavlobaSi, romelic gegmiT 1965 wels unda dasrulebuliyo,
gadawyvetilebis erTxmad miReba xdeboda sakiTxebis ufro farTo speqtris
Taobaze, magram, rogorc ki evrokavSirma dagegma kenWisyraSi kvalificiuri
umravlesobis SemoReba, warmoiSva didi krizisi safrangeTis mTavrobasa da
evropis politikuri gaerTianebis danarCen Tavdapirvel xuT wevrs Soris.

am krizisis Sedegad xuTi wevri arc Tu didi enTuziazmiT daTanxmda e.w.


`luqsemburgis kompromisze~, raTa SeenarCunebinaT safrangeTis wevroba
gaerTianebaSi. misi qmediTi debuleba gaxldaT: `Tu komisiis mier
SemoTavazebul winadadebaze xmaTa umravlesobis wesiT gadawyvetilebis
miRebisas erTi an meti partnioris umniSvnelovanesi interesebi sasworze
aRmoCndeba, sabWos wevrebi ecdebian gonivrul viTarebaSi miaRwion
gadawyvetilebas, romelic miRebul iqneba sabWos yvela wevris mier TavianTi da
evrokavSiris interesebis gaTvaliswinebiT, Tanaxmad xelSekrulebis meore
muxlisa~.

Sedegad miRebuli praqtika sruliad rom mosuliyo SesabamisobaSi sityva


`kompromisTan~, romelic ukavSirdeboda specifikurad `umniSvnelovanes
interesebs~, xSirad ar moaxdenda gavlenas gadawyvetilebis miRebis procesze.
Tumca aRsaniSnavia, rom kenWisyraze gatanisa da erTxmad miRebis wesi
gavrcelda gadawyvetilebaTa farTo speqtrze, romelic sinamdvileSi ar
zRudavda wevr qveyanaTa `umniSvnelovanes interesebs~. ase rom `luqsemburgis
kompromiss~ formalurad iSviaTad Tu mimarTavdnen.

am SemTxvevis Semdeg yvelasTvis da maT Soris safrangeTis mTavrobisTvisac


cxadi gaxda, rom xmaTa umravlesobis principi ufro xSirad unda yofiliyo
gamoyenebuli. miuxedavad imisa, rom `luqsemburgis kompromisi~, romelsac
faqtiurad ar gaaCnia aranairi iuridiuli Zala, jer kidev moqmedebs sagangebo
evropuli aqtis safuZvelze, romelic 1987 wlis ivlisidan Sevida ZalaSi, romis
xelSekrulebaSi Setanili cvlilebebis meSveobiT Semcirda im sakiTxTa ricxvi,
romlebic gadawyvetilebis erTxmad miRebis princips eqvemdebarebian.

aRniSnuli mdgomareobidan gamoimdinare Zneli warmosadgenia, Tu rogor xdeba


saerTod gadawyvetilebis miReba, Tu ki gaviTvaliswinebT im sirTules,
romelic ukavSirdeba sxvadasxva wevri qveynis darwmunebas Tvali daxuWon maT
gansxvavebebze. sinamdvileSi, mravali gadawyvetileba miiReba
`urTierTsamsamsaxuris~ principiT, romelic gulisxmobs mTavrobis daTanxmebas
im konkretul sakiTxebze, romelsac igi ewinaaRmdegeba sxva sakiTxebSi
Tanxmobis miRebis sanacvlod.

48
xmaTa kvalificiuri umravlesobis sistemis Tanaxmad wevr qveynebs eZlevaT
xmebi maTi teritoriis farTobis mixedviT. xmebis raodenoba meryeobs 2-dan 8
xmamde.

evrokavSiris kanonmdeblobis garda ministrTa sabWo inawilebs


pasuxismgeblobas evroparlamentTan (Tumca misi roli meorexarisxovania)
gaerTianebuli biujetis miRebaze. mis kompetenciaSi Sedis agreTve sxva
instituciebis, rogoricaa: ekonomikuri da socialuri komitetis an
auditoruli sasamarTlos daniSvna.

1995 wlamde ministrTa sabWo mdebareobda barleimonis gverdiT mdgom Sarleman


bildingSi. xolo 1995 wlis Semdeg ministrTa sabWo da misi samdivno
ganlagebulia iustus lipsius bildingSi, briuselSi.

evrosabWo

romis xelSekrulebaSi arsad iyo naxsenebi wevr qveyanaTa mTavrobebis


Sexvedrebi da evropis ekonomikuri gaerTianebis arsebobis pirveli aTi wlis
ganmavlobaSi isini mxolod samjer Seikriben. TandaTanobiT naTeli gaxda
mosazrebaTa regularuli gacvlis aucilebloba strategiuli mimarTulebis
gansazRvrisTvis da im problemaTa gadasaWrelad, romlis mogvarebasac ver
axerxebda ministrTa sabWo da evrokomisia evrokavSiris Cveuli procedurebis
meSveobiT.

evrosabWo daarsda 1949 wels 10 saxelmwifos mier. misi Stab-bina mdebareobs


strasburgSi (safrangeTi). dRes evrosabWo aris saerTaSoriso politikuri
organizacia, romlis saxelmZRvanelo principebia: demokratia, adamianis
uflebebi da kanonis uzenaesoba. igi aerTianebs 46 wevr qveyanas, esenia:
albaneTi, andora, somxeTi, avstia, azerbaijani, belgia, bosnia da hercogovina,
bulgareTi, xorvatia, kviprosi, CexeTis respublika, dania, estoneTi, fineTi,
safrangeTi, saqarTvelo, germania, saberZneTi, ungreTi, islandia, irlandia,
italia, latvia, lixtenSteini, litva, luqsemburgi, malta, moldova, monako
niderlandebi, norvegia, poloneTi, portugalia, rumineTi, ruseTis federacia,
san-marino, serbia da montenegro, slovakeTi, slovenia, espaneTi, SvedeTi,
Sveicaria, `yofili iugoslaviis respublika makedonia~, TurqeTi, ukraina,
gaerTianebuli samefo. evrosabWos damkvirvebeli qveynebi arian: kanada, wminda
saydari, iaponia, meqsika da aSS.

evrosabWos ZiriTadi organoebia:

• ministrTa komiteti warmoadgens gadawyvetilebis mimReb da aRmasrulebel


organos. igi Sedgeba wevri qveynebis sagareo saqmeTa ministrebis an maTi
mudmivi diplomatiuri warmomadgenlobisagan strasburgSi. ministrTa
komiteti gansazRvravs evropis sabWos politikur da samuSao programebs,
amtkicebs yovelwliur biujets, weliwadSi orjer atarebs Sexvedrebs
ministrebis doneze, xolo yovelTviurad _ elCebis doneze;

• saparlamento asamblea saTaTbiro organoa, romelic warmoadgens wevri


qveynebis parlamentebs. igi Sedgeba erovnuli parlamentebisa da arawevri
qveynebis delegaciebis 313 wevrisa da amave raodenobis maTi
Semcvlelebisgan da warudgens ministrTa komitets rekomendaciebs

49
evrosabWos saqmianobasTan dakavSirebiT. saparlamento asamblea ikribeba
weliwadSi oTxjer da awyobs sajaro sxdomebs plenaruli sesiebis dros;

• adgilobrivi da regionul xelisuflebaTa kongresi asrulebs


sakonsultacio organos funqciebs da Sedgeba ori palatisgan _
adgilobrivi da regionul xelisuflebebisgan. kongresi konsultaciebs
uwevs ministrTa komitetsa da saparlamento asambleas adgilobriv da
regionul politikasTan dakavSirebul sakiTxebze. igi mWidrod
TanamSromlobs wevr qveynebTan efeqtiani adgilobrivi da regionul
marTvis struqturaTa Seqmnis mizniT;

• adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo warmoadgens damoukidebel


organos romelic mdebareobs strasburgSi, igi mudmivmoqmedia da
ganixilavs adamianis uflebaTa evropuli konvenciis darRvevebs.
sasamarTlo meTvelyureobas uwevs wevr qveynebSi konvenciis
ganxorcielebas da warmoadgens individualuri uflebebis damcvels. misi
gadawyvetilebebis aRsruleba savaldebuloa wevri qveynebisTvis.

evrosabWos saqmianobis ZiriTadi sferoebia:


• adamianis uflebebis, demokratiisa da kanonis uzenaesobis dacva;
• socialuri integraciis mxardaWera;
• brZola rasizmisa da Seuwynareblobis winaaRmdeg;
• evropis strategiis SemuSaveba evropuli sazogadoebis winaSe mdgari
ZiriTadi sirTuleebis dasaZlevad;
• demokratiuli moqalaqeobis mxardaWera ganaTlebis meSveobiT.

evrosabWos konkretuli saqmianobebia:


• evropuli farmakopea;
• pompidus jgufi;
• evropis audiovizualuri observatoria;
• evroimiji;
• evropuli komisia demokratiisTvis samarTlis meSveobiT – veneciis
komisia;
• axalgazrdobis evropuli centrebi strasburgsa da budapeStSi;
• evropis sabWos ganviTarebis banki;
• globaluri centri _ CrdiloeT-samxreTis centri;
• Tanamedrove enaTa evropuli centri.

evrosabWo ganixilavs evropuli sazogadoebisTvis mniSvnelovan iseT sakiTxebs,


rogoricaa: adamianis uflebebi, samarTlebrivi TanamSromloba, socialuri
integracia, jandacva, media, kultura da memkvidreoba, bunebrivi memkvidreoba,
ganaTleba, axalgazrdoba, sporti.

evrosabWos generaluri mdivania teri devisi (britaneTi). igi arCeul iqna 2004
wels 5 wlis vadiT. mis movaleobebSi Sedis samdivnos xelmZRvaneloba da
organizaciis saqmianobisTvis koordinaciis gaweva. evrosabWos generaluri
mdivani pasuxismgebelia evrosabWos samuSao programis strategiul dagagmvasa
da warmarTvaze.

50
evroparlamenti

evroparlamentis mizania moaxdinos evrokavSiris sxvadasxva instituciebis


demokratiuli kontroli da daakisros maT pasuxismgebloba, Tumca misi
Zalaufleba sakmaod SezRudulia. igi ar warmoadgens gaerTianebis
sakanonmdeblo organos da mis statuss ver SevadarebT wevr saxelmwifoTa
erovnuli parlamentebis statusebs. evroparlamenti aris evropis qvanaxSirisa
da foladis gaerTianebis asambleis memkvidre, romelic daarsda strasburgSi,
rogorc mrCevelTa organo.

evroparlamentis wevrebis arCeva xdeba 5 wliani fiqsirebuli vadiT. bolo


arCevnebi Catarda 2004 wels. romis xelSekrulebis 138-e muxlis Tanaxmad yovel
wevr saxelmwifoSi unda moqmedebdes erTiani saarCevno sistema. 1982 da 1993
wlebSi parlamentma Tavad warmoadgina amgvari sistema, magram ministrTa sabWom
ver miiRo es winadadeba umeteswilad im mizeziT, rom britaneTis maSindel
mTavrobas ar surda proporciuli warmomadgenlobis sasargeblod misi
arsebuli sistemis daTmoba. amrigad, Catarda oTxi pirdapiri arCevnebi
evrokavSiris wevr saxelmwifoebSi moqmedi sxvadasxva saarCevno sistemis
meSveobiT, Tumca yvela, garda britaneTisa iyenebda proporciuli
warmomadgenlobis variantebs. 1997 wlis maisSi britaneTSi arCeulma
leiboristulma mTavrobam ganacxada, rom gaerTianebuli samefoc miiRebda
proporciul warmomadgenlobas 1999 wlis ivnisisTvis dagegmil Semdgomi
evroparlamentis arCevisTvis. ase rom, miuxedavad imisa, rom arCevnebi Catarda
15 sxvadasxva sistemis mixedviT pirveli evroparlamentarebi swored
proporciuli warmomadgenlobis wesiT iqnen arCeulni.

evroparlamentarebi qmnian ara erovnul delegaciebs, aramed mravalerovnul


politikur jgufebs. 1999 wlis arCevnebis Semdeg evroparlamentSi 7 aseTi
jgufia, xolo 27-ma parlamentarma amjobina ar gaerTianebuliyo arc erT
jgufSi. Camoyalibda Semdegi jgufebi:
• evropis xalxTa partia _ qristian demokratebi da memarjvene
centristuli partiebi yvela wevri saxelmwifodan. maT Soris fain geili
irlandiidan da olsteris unionistTa partia;
• evropis socialisturi partia _ leiboristebi, socialistebi an social-
demokratiuli partiebi wevri saxelmwifoebidan. maT Soris italiis
yofili komunisturi partia, romelsac SemdgomSi ewoda demokratiuli
socializmis partia;
• evropis liberal-demokratiuli da reformistuli jgufi _ udidesi
kontigenti warmodgenilia britaneTis liberal-demokratebiT. am jgufSi
Sedis irlandiis damoukideblobis partiis erTi wevri, romelic jgufis
lideris movaleobas asrulebs;
• mwvaneebi/evropis Tavisufali aliansi _ parlamentis 38 wevri da 11 wevri
saxelmwifos mwvaneTa partiebidan, aseve 10 wevri Sotlandiis, uelsis,
baskeTis, galiciisa da andaluziis TviTmmarTvelobisa da separatistuli
partiebidan;
• evropis gaerTianebuli memarcxeneTa/CrdiloeTis mwvaneTa memarcxene
jgufebi _ daniis, fineTis, germaniis, saberZneTis, italiis, niderlandebis,
espaneTisa da SvedeTis memarcxene/mwvaneTa partiebis warmomadgenlebi.
aseve, komunisturi partiebis wevrebi safrangeTidan, saberZneTidan da
portugaliidan;

51
• evropis erTa kavSiri _ evroparlamentarebi safrangeTidan, italiidan,
irlandiidan, daniidan da portugaliidan, romlebic ewinaaRmdegebian
evropis Semdgom integracias;
• demokratiisa da mravalferovnebis evropa _ wevrebi safrangeTis pro-
nadirobis/soflis tradiciebisa da dacvis jgufebidan, gaerTianebuli
samefos damoukideblobis partiidan, evrokavSiris mowinaarmrdege oTxi
danieli wevri, holandieli kalvinistebi;
• damoukidebeli wevrebi (aragawevrianebuli) _ ukiduresi memarjveneTa
jgufi, maT Soris ien heisli demokratiul iunionistTa partiidan,
italieli radikalebi da baski separatistebi.

evroparlamentSi kenWisyra naklebad disciplinirebulia, vidre umetes evropul


parlamentebSi da xSirad iqmneba specialuri koaliciebi iseTi sakiTxebis
gadasaWrelad, romlebic scildeba Cveulebriv ideologiur da erovnul
sazRvrebs. aqedan gamomdinare xSirad warmoiqmneba gaurkvevloba imis Taobaze,
Tu rogor xdeba parlamentSi kenWisyra.

evroparlaments akisria evrokomisiisa da evrosabWos zedamxedvelobis


movaleoba, sakanonmdeblo proeqtSi ganawilebis ufleba da sabiujeto
Zalauflebani.

zedamxedvelobis uflebamosileba, romelic gansazRvrulia romis


xelSekrulebiT, moicavs evrokomisiisTvis kiTxvebis dasmis uflebas werilobiT
Tu sityvieri formiT, wliuri saerTo angariSis ganxilvisa da wliuri
biujetis uaryofis uflebas da undoblobis votumis amoqmedebis uflebas,
ramac SeiZleba gamoiwvios komisiis, rogorc organos gadayeneba. parlaments
SeuZlia ganaxorcielos ufro intensiuri zedamxedveloba komisiaze, vidre amas
xeklSekruleba iTvaliswinebs, radgan komisiis ufrosi moxellebi da wevrebi
eswrebian misi komitetebis sxdomebs da komisia winaswar warudgens parlaments
muSaobis wliur angariSs. undoblobis votumis gamocxadebis proceduris
dawyeba SesaZlebelia evroparlamentis umravlesobis xmaTa ori mesamedis
mogrovebis SemTxvevaSi. maastrixtis xelSekrulebis Tanaxmad parlaments aqvs
ufleba daniSnos eropis ombucmeni, romelic ganixilavs saCivrebs evrokavSiris
instituciebis arasaTanado funqcionirebis Taobaze, gansxvavebuls uzenaesi
sasamarTlosgan.

parlamentis sakanonmdeblo funqcia ZiriTadad mrCevlis rols warmoadgens.


xelSekrulebebSi mocemulia mTeli rigi sferoebi, sadac ministrTa sabWo ver
miiRebs veranair kanons evrosabWosTan konsultaciis gareSe. garda am
savaldebulo konsultaciisa evroparlaments, rogorc wesi, iwveven komisiis
mier warmodgenili direqtivebisa da wesebis kanonproeqtebze Sexedulebebis
gamosaTqmelad.

parlamentis mier SemoTavazebuli Sesworebebi komisiam SeiZleba CarTos


sabWosTvis wardgenil kanonproeqtSi, magram uaryofis SemTxvevaSi komisia
valdebulia auxsnas parlaments mizezebi, Tu ratom ar iyo es Sesworebebi
gaziarebuli.

evroparlamentis sakanonmdeblo roli mniSvnelovnad gaizarda sagangebo


evropuli aqtis miRebis Semdeg 1987 wlis ivlisSi da 1993 wlis noemberSi
miRebuli maastrixtis xelSekrulebis ZaliT. es uzrunvelyofs parlamentis
mier konsultaciebis Catarebisa da gadawyvetilebis miRebis procesSi
52
Tanamonawileobas, rac mniSvnelovnad aZlierebs mis unars Sesworebebi Seitanos
kanonSi. amasTan `uaryofiTi Tanxmobis~ proceduris meSveobiT aZlevs mas
uflebas veto daados zogierT kanonproeqts xmaTa umravlesobis principze
dayrdnobiT. maastrixtis xelSekruleba aZlevs parlaments iniciativis
Semotanis axal uflebas, riTac komisias mxolod xmaTa umravlesobiT SeeZleba
winadadebis Semotana nebismier sferoSi. xelSekruleba aseve uflebas aniWebs
evrokavSiris yvela moqalaqes peticiiT mimarTos parlamants, Tu saqme exeba
pirdapiri da individualuri mniSvnelobis sakiTxs. amsterdamis
xelSekrulebiT, romelic 1999 wlis maisSi Sevida ZalaSi, ganisazRvra
gadawyvetilebis miRebis procesSi Tanamonawileobis ufleba, romelic
parlments aZlevs SesaZleblobas veto daados gansaxilvel kanonproeqts.
evroparlamenti gafarTovda da moicva evrokavSiris kompetenciaSi Semavali
politikuri sferoebis umravlesoba. miuxedavad am cvlilebebisa parlamenti
jer kidev ver axerxebs iyos ministrTa sabWos Tanabari partniori
sakanonmdeblo procesSi.

parlamentis sabiujeto uflebamosileba ufro arsebiTia. igi oficialurad


iTvaliswinebs sabiujeto Zalauflebis ganawilebas ministrTa sabWosTan da
misi Tanxmobis gareSe SeuZlebelia biujetis damtkiceba.

sabiujeto procesi moicavs xuT etaps:


1. momavali wlis biujetis kanonproeqtis wardgena ministrTa sabWos winaSe,
rac komisiis kompetenciaSi Sedis da romelic xorcieldeba mimdinare
wlis 1 seqtembrisTvis;
2. sabWos Sesworebebi Seaqvs kanonproeqtSi. mudmivad amcirebs
SemoTavazebul xarjebs da SeimuSavebs biujetis proeqts, romelic 5
oqtombramde waredgineba parlaments;
3. parlaments Tavisi poziciis gamosaxatavad aqvs 45 dRe. man SeiZleba
Semoitanos winadadeba biujetis savaldebulo nawilis modifikaciasa da
arasavaldebulo nawilSi Sesworebebis Setanaze. savaldebulo nawili
moicavs evrokavSiris mier gaTvaliswinebul xarjebs sxva muxlebze.
parlaments Tavisuflad SeuZlia Sesworebebis Setana, Tumca mas ar
SeuZlia gadaaWarbos yovelwliurad sabWos mier dadgenil e.w.
`maqsimalur dones~;
4. sabWo iRebs saboloo gadawyvetilebas savaldebulo xarjebSi
parlamentis mier SemoTavazebuli cvlilebebis Setanaze, romelzedac man
SeiZleba uari ganacxados. Tu modifikacia ar Seicavs xarjebis gazrdas,
maSin, sabWos mier misi miRebisTvis saWiroa xmaTa kvalificiuri
umravlesoba. Tu cvlilebebi gulisxmobs savaldebulo xarjebis gazrdas,
maSin misi uaryofisTvis saWiroa pozitiuri umravlesoba. sabWos aseve
SeuZlia arasavaldebulo nawilSi parlamentis mier Setanili
cvlilebebis uaryofa. aseT SemTxvevaSi aucilebelia am or institucias
Soris kompromisis miRweva `morigebis proceduris~ meSveobiT;
5. parlaments SeuZlia am cvlilebebSi Sesworebebis Setana da Semdgom
biujetis damtkiceba. man SeiZleba uari ganacxados biujetis damtkicebaze
wevrebis umravlesobiT warmodgenil xmaTa ori mesamediT.

parlamentis efeqturobaze uaryofiT gavlenas axdens misi saqmianobis


geografiuli danawevreba. plenaruli sesiebi yovelTvis tardeba strasburgSi
(damatebiTi sxdomebi ewyoba briuselSi), komitetebis umravlesobis sxdomebi
imarTeba briuselSi, xolo samdivnos ZiriTadi nawili ganTavsebulia
luqsemburgSi. es da amasTan is faqtic, rom saWiroa saqmianobis warmarTva 11

53
sxvadasxva enaze, mniSvnelovnad zrdis instituciis funqcinirebisTvis saWiro
xarjebs.

evroparlamentarTa umravlesobas uTuod urCevnia, rom parlamentis saqmianobis


koncentrireba moxdes briuselSi, magram luqsemburgisa da safrangeTis
mTavrobebi ewinaaRmdegebian am faqts da swored maT Seaferxes gadawyvetilebis
miReba evroparlamentisTvis mudmivi adgilmdebareobis gansazRvris Sesaxeb, rac
xelSekrulebis Tanaxmad es erTxmad unda momxdariyo. amsterdamis
xelSekrulebis oqmiT, romelic 1997 wlis ivnisSi iqna miRebuli, dadginda, rom
weliwadSi 12 plenaruli sesia, sabiujeto sesiis CaTvliT kvlavac strasburgSi
Catardeba, damatebiTi plenaruli sesiebi da komitetis sxdomebi gaimarTeba
briuselSi, xolo samdivno luqsemburgSi darCeba.

Cveulebriv parlamentis plenaruli sesiebi tardeba erT kviris ganmavlobaSi


yovel kalendarul Tves, agvistos garda, aseve ewyoba damatebiTi sesiebi
martsa da oqtomberSi, sadac ganixileba soflis meurneobis fasebi da wliuri
biujeti. am saqmianbis umetesi nawili warmoebs komitetebsa da qvekomitetebSi.
maTi Sexvedrebi Cveulebriv yoveli Tvis ori kviris ganmavlobaSi grZeldeba.
darCenili erTi kvira ki eTmoba arCevnebTan dakavSirebul saqmianobas.

evrosasamarTlo

romis xelSekrulebis Tanaxmad, evrokavSiris masStabiT kanonis moqmedebis


Semowmebis amocanas asrulebs evrosasamarTlo, romelic ganTavsebulia
luqsemburgSi.

evrosasamarTlo Sedgeba wevri qveynebis warmomadgeneli mosamarTleebisa da


generaluri advokatebisagan. mosamarTleTa arCevas axens ministrTa sabWo, wevr
saxelmwifoTa wardgenis safuZvelze. sasamarTlos wevrebi floben TavianT
qveyanaSi umaRles iuridiul Tanamdebobaze daniSvnisTvis saWiro kvalifikacias,
an warmoadgenen aRiarebuli kompetenciis mqone iurist-konsultantebs (romis
xelSekrulebis 167 muxli). maTi daniSvna xdeba eqvswliani ganaxlebadi vadiT.
sasamarTlos Semadgenlobis naxevris ganaxleba xdeba yovel sam weliwadSi.
igive principiT xdeba generaluri advokatebis daniSvnac.

mosamarTleebi TavianTi wevrebidanve irCeven evrosasamarTlos prezidents


samwliani ganaxlebadi vadiT. mniSvnelovani saqmeebisa da wevri qveynis, an
gaerTianebis instituciis mier aRZruli saqmis ganxilvisas sasamarTlo
ganuxrelad moqmedebs rogorc erTiani organo. sxva saqmeebis ganxilva
evalebaT sasamarTlos SigniT moqmed palatebs. nebismier etapze palatas
SeuZlia gadasces saqme srul sasamarTlos, Tu misi azriT warmoqmnili
iuridiuli garemoeba moiTxovs gansakuTrebul midgomas.

sasamarTlos an misi palatebis winaSe ZiriTadad xdeba eqvsi sakiTxis wardgena:


• kamaTi wevr qveynebs Soris;
• kamaTi evrokavSirsa da wevr qveynebs Soris;
• kamaTi instituciebs Soris;
• kamaTi fizikur pirTa an korporaciul organoTa da evrokavSirs Soris;
• mosazrebebi saerTaSoriso SeTanxmebebze;
• erovnuli sasamarTloebis mier gadmocemul saqmeebze winaswari
gadawyvetilebis miReba.
54
bolo punqti gadamwyveti mniSvnelobisaa evrokavSiris kanonmdeblobis
masStabiT moqmedebis uzrunvelsayofad. igi asaxavs sxvaobas am sasamarTlosa
da aSS-s uzenaes sasamarTlos Soris, romlebsac xSirad adareben erTmaneTs.
orive sasamarTlo uzenaesia im TvalsazrisiT, rom maT mier miRebuli
gadawyvetilebebi apelacias ar eqvemdebareba, magram aSS-s sasamarTlo
warmoadgens olqis, Statisa da federaluri sasamarTloebis struqturis
umaRles safexurs. am struqturis qveda safexuris gadawyvetilebebis
gaprotesteba SeZleba zeda instanciebSi uzenaes sasamarTlomde. evropis
sasamarTlo ki warmoadgens erTaderT sasamarTlos evrokavSiris farglebSi da
ar gaaCnia ierarqiuli urTierToba qveda donis sasamarTloebTan, romlebic
warmoadgenen sxvadasxva iuridiuli sistemis nawilebs. evropis sasamarTlos ar
gaaCnis araviTari iurisdiqcia.

sasamarTloSi sarCelis Setana SeuZlia wevr saxelmwifos, evrokavSiris


institucias (umeteswilad komisias) an korporaciul organosa da fizikur pirs
(im pirobiT, Tu mas akavSirebs piradi, uSualo interesi saqmis saganTan).
sasamarTlos procedura ori calkeuli nawilisgan Sedgeba, romelTagan erTi
sityvieria, meore ki _ werilobiTi.

pirvel etapze momCivanisgan werilobiTi gancxadebis miRebisas sasamarTlo


adgens, rom saqme Sedis mis iurisdiqciaSi da misi wardgena moxda
xelSekrulebiT dadgenil droSi, limitis gaTvaliswinebiT. Semdeg gancxadeba
waredgineba mopasuxe mxares, romelsac Cveulebriv eZleva erTi Tve sapasuxo
sarCelis warsadgenad, mopasuxe mxares ki _ erTi Tve braldebis uaryofisaTvis.

yoveli saqme ganixileba momxsenebeli mosamarTlis zedamxedvelobis qveS,


romelic iniSneba prezidentis mier. yvela dokumentis miRebisas momxsenebeli
mosamarTle sasamarTlos warudgens winaswar moxsenebas, amis Semdeg
sasamarTlo gadawyvets aucilebelia Tu ara saqmis winaswari ganxilva, Tu unda
moxdes saqmis gadacema sruli sasamarTlosTvis am misi erT-erTi palatisTvis.
Semdeg prezidenti adgens sajaro mosmenis TariRs da mosamarTleTa winaSe
wardgeba orive mxare, wardgenili iqneba mosarCleTa argumentebi da maTi
survilisamebr, daikiTxebian mowmeebi. mosamarTleebi da generaluri advokati
Semdgom mosmenebze gamoTqvamen Tavis mosazrebebs, moaxdenen faqtebisa da
iuridiuli aspeqtebis detalur analizs da gadawyvetilebas Seitanen
gansaxilvelad.

generaluri advokatis mosazreba xSirad naTlad uCvenebs, Tu rogor gadawyda


sasamarTlo procesi, Tumca es yovelTvis ase ar xdeba. mosamarTleebs ganaCeni
gamoaqvT daxurul kars miRma momxsenebeli mosamarTlis mier momzadebuli
winaswari gadawyvetilebis safuZvelze. Tu mosamarTleebs dasWirdebaT
damatebiTi informacia, maT SeuZliaT proceduris ganaxleba mxareebisgan
damatebiTi sityvieri, Tu werilobiTi axsna-ganmartebis moTxovniT an Semdgomi
gamoZiebis CatarebiT.

sasamarTlos gadawyvetileba miiReba xmaTa umravlesobis safuZvelze. umetes


SemTxvevaSi xdeba mosamarTleTa kenti raodenobis daswreba saboloo
gadawyvetilebis gamocxadeba xdeba sajaro mosmenaze, romelic saSualod
sarCelis miRebidan 18 TveSi tardeba.

55
sasamarTlos ganaCeni xels uwyobs evrokavSiris konsolidacias, aris garanti
imisa, rom moqalaqeebi, iseve rogorc erovnuli mTavrobebi, daculni arian
evropuli kanonmdeblobis mier da eqvemdebarebian mas. evrosasamarTlom Tavisi
ganaCeniT araerTxel SeuSala xeli mTavrobaTa mcdelobas ar Seesrulebina is
movaleobebi, romelic maT xelSekrulebaze xelmoweriT daekisraT. amasTan,
miuxedavad imisa, rom evrosasamarTlos sanqciebis SezRuduli raodenoba
gaaCnia wevri qveynebis winaaRmrdeg, mis ganaCens TiTqmis yovelTvis
emorCilebodnen, iSviaTad dagvianebiT da dro da dro sasamarTlos xelaxali
ganaCenis Semdeg. maastrixtis xelSekrulebiT dawesda jarima im wevr
saxelmwifoebze, romlebic ar emoerCilebian mis ganaCens komisiis mier
dadgenil vadebSi.

evrokavSiris ekonomika

evropis ekonomikuri TanamSromlobis Sesaxeb xelSekrulebis me-2 muxlSi


TanamegobrobisTvis Semdegi amocanaa Camoyalibebuli: `ekonomikuri saqmianobis
harmoniuli ganviTarebis xelSewyoba, xangrZlivi da gawonasworebuli
gafarToeba, mzardi stabiluroba, cxovrebis donis swrafi gaumjobeseba da
wevr saxelmwifoebs Soris urTierTobaTa gaRrmaveba~. am amocanis misaRwevad
unda gaxsniliyo sazRvrebi kerZo pirTa, saqonlisa da momsaxurebis Tavisufali
gadaadgilebis gasaioleblad, erTiani finansuri meqanizmebis arseboba ki _
xels Seuwyobda wevri saxelmwifoebis kidev ufro daaxloebas.

1993 wlis 1 ianvridan saerTo bazris SemoRebiT Tanamegobrobam TiTqmis miaRwia


dasaxul mizans, magram ratomRac amas 40 weliwadze meti dasWirda, Tumca Sida
sabaJo gadasaxadebi da kvotebi gauqmda jer kidev 1968 wlis ivlisSi. am faqts
hqonda sxvadasxva mizezebi, magaliTad is, rom sabaJo gadasaxadebis harmonizeba
ufro advilia vidre sxva saxis gadasaxadebisa. aseve mniSvnelovani faqtia isic,
rom myarma proteqcionistulma urTierTobebma teqnikuri standartebis
gavrcelebasTan erTad 1980-iani wlebis dasawyisSi mxolod xeli Seuwyo
bazrebis gancalkevebas.

zogierTma wevrma saxelmwifom, romelmac gansakuTrebiT mwvaved ganicada 1973


da 1980 wlebis navTobkrizisebiT gamowveuli daRmavlobis periodi, garkveuli
zomebi miiRo mzardi saerTaSoriso konkurenciisgan Tavisi bazris dasacavad.
1985 wels evrokomisiam mniSvnelovani nabiji gadadga: gamosca `TeTri wigni~,
romelmac cxadyo, rom jer kidev arsebobda uamravi dabrkoleba da barieri
erTiani, 380 milionze meti momxmareblis bazris Camoyalibebis gzaze.

`araevropulma xarjebma~, anu. sasazRvro dabrklkolebebma, teqnikurma


barierebma da saxelmwifo Sesyidvebis sferoSi arsebulma proteqcionizmma
TiTqmis 200 miliardi ekiu Seadgina.

swored am garemoebam ubiZga Tormet wevr saxelmwifos, 1986 wlis TebervalSi


xeli moeweraT erTiani evropuli aqtisTvis, romelic moicavs saerTo bazris
dasaarseblad aucilebeli daaxloebiT 270 RonisZiebis ganxorcielebis
programasa da ganrigs. amiT am saxelmwofoebma safuZveli Cauyares axal
wamowyebas, romelmac swrafad gamoiRo nayofi. evropuli biznesis samyarom,
TviTdasaqmebulebma da profesiulma kavSirebma maleve moaxdines reagireba _
maT TavianTi strategiebi miusadages axal wyobas, romelic moxmarebis,

56
gadaadgilebisa da muSaobis TvalsazrisiT arCevanis met Tavisuflebas aniWebda
yvelas.

myari saerTo bazris arseboba moiTxovs sxvadasxva saxis sistematur


urTierTobebs evrokavSiris wevr qveynebs Soris, ekonomikis sxvadasxva sferos
stabilurobasa da mudmiv ganviTarebas. mniSvnelovani sferoebia vaWroba,
finansuri politika, soflis meurneoba, transporti, Sida usafrTxoeba,
ganaTleba, kultura da sxv. aqve unda aRiniSnos, rom maTgan yvelaze
mniSvnelovania vaWroba.

vaWroba

evrokavSiris ekonomikuri zrdis sawindari yovelTvis iyo vaWroba. 1973 wels


evrokavSirma Camoayaliba Tavisufali samrewvelo vaWrobis zona `evropis
Tavisufali vaWrobis asociaciis~ (EFTA) Svid qveyanasTan, esenia: avstria,
fineTi, irlandia, lixtenSteini, norvegia, SvedeTi da Sveicaria. gauqmda sabaJo
gadasaxadebi da vaWrobis SezRudvebi samrewvelo saqonelze. gakeTda ramodenime
urTierTdaTmoba soflis meurneobis saqonelze. yovelive aman gazarda
mrewvelobis saerTo bazari 370 mln. adamianiT. `evropis Tavisufali vaWrobis
asociacia~ gaxda evrokavSiris umsxvilesi savaWro partniori.

evrokavSirma nabij-nabij ganaviTara ekonomika da gaxda msoflio vaWrobis


lideri. 1996 wlis saqonlis msoflio vaWrobaSi misi wili iyo 19,2%, maSin
rodesac a.S.S-ze modioda 18,1% da iaponiaze 9,6%. komerciuli momsaxurebebis
sferoSi evrokavSiris wili msoflio vaWrobaSi ufro metia igi 1/4-s aRemateba.

evrokavSiri msoflioSi udidesi savaWro partnioria, mis xarjze 1999 wels


mTeli msoflio eqsportis mexuTedze meti modioda. evrokavSiiri Tavisi Seqmnis
pirvelive dReebidan miiswrafoda mis calkeul wevrebs Soris vaWrobis
sferoSi barierebis moxsnisaken, vinaidan miaCnda, rom es ekonomikuri
aRmavlobisa da erebisa da calkeuli adamianebis keTildReobis stimuli
iqneboda.

ukanaskneli naxevari saukunis ganmavlobaSi Catarebuli saerTaSoriso


molaparakebebis safuZvelze moxda mravalmxrivi vaWrobis sistemis
TandaTanobiTi liberalizacia. am xnis manZilze msoflio vaWrobis moculoba
17-jer gaizarda, msoflio warmoeba gaoTxmagda, msoflio Semosavali erT sul
mosaxleze gaormagda da industriuli qveynebis mier dawesebuli saSualo
tarifebi 1940 wels arsebuli 40%-dan 4%-mde davarda.

mravalmxrivi vaWrobis sistemis liberalizacias msoflio ekonomikisTvis


Zalze sasargeblo Sedegebis gamoReba SeuZlia da am sargeblobis umetesi
nawili gansakuTrebiTYmsoflios ganviTarebad regionebs gamoadgeba.
evrokavSirs miaCnia, rom ekonomikuri aRmavloba, vaWrobis liberalizaciis
saSualebiT, umTavresi faqtoria socialuri pirobebis msoflio masStabiT
gaumjobesebisTvis da stabiluri ganviTarebis xelSewyobisTvis.

evrokavSiri yuradRebas amaxvilebs ufro farTo dRis wesrigis saWiroebaze


msoflio vaWrobis organizaciis molaparakebaTa Semdgomi raundisaTvis,
romelSic 137 qveyana miiRebs monawileobas. miuxedavad imisa, rom 1999 wlis
dekemderSi sietlSi gamarTul ministrebis Sexvedraze am saqmes garkveuli

57
winaaRmdegoba Sexvda, evrokavSiri kvlav maqsimalurad farTo dRis wesrigis
momxrea da darwmunebulia, rom es mniSvnelovan sikeTes moitans.

sietlis Sexvedramde cota xniT adre gamoqveynebul evrokomisiis or


gamokvlevaze mocemulia daskvna, rom vaWrobis Semdgom liberalizacias didi
daxmarebis gaweva SeuZlia stabiluri ganviTarebisTvis, SeuZlia agreTve,
msofliosTvis yovelwliurad daaxloebiT 420 miliardi evros odenobis
mogebis motana, es ki eqvivalenturia imisa, rom msoflio mSp-s yovelwliurad
miematos Semosavali koreis an niderlandebis ekonomikidan. ekonomikuri
aRmavloba gamoiwvevs dasaqmebis zrdas _ amis magaliTi Tavad evrokavSirSi
gvaqvs _ Sida savaWro barierebis moxsnis Semdeg naxevar milionze meti axali
samuSao adgili daarsda.

ufro Tavisufali vaWroba niSnavs biznesSi ufro meti SesaZleblobis


arsebobas, resursebis ufro efeqtian ganawilebas da met keTildReobas.
tarifebis Semdgomi Semcireba saSualebas miscems bizness, ukeT gamoiyenos
saeqsporto potenciali, radgan savaWro nakadebis marTva ufro metad moxdeba
xarisxis, fasisa da momsaxurebis mixedviT gazrdili konkurenciis wyalobiT
momxmareblebma ufro farTo arCevaniTa da fasebiT unda isargeblon.

ekonomikuri da finansuri politika:

miuxedavad imisa, rom romis xelSekrulebis 103-e muxli wevri qveynebisagan


moiTxovs erTmaneTTan konsultaciebs, maTi ekonomikuri politikis
gansazRvrisas koordinacia jerac Zalze sustia, ramdenadac 1970-1980 wlebSi
mTavrobebis umravlesoba erTob msgavs politikas atarebda. amitom isini ufro
msoflio ekonomikur zewolaze reagirebdnen, vidre maTi yovlismomcveli
srategiebis erTobliv dagegmvaze. swored amitom, ministrebs Soris
regularuli diskusiebis mouxedavad, erTobliv momaragebaSi, energetikuli
inflaciis moTokvasa da umuSevrobis SemcirebaSi evropis saerTo politika ar
arsebobs. komisiis mier warmodgenil wliur ekonomikur moxsenebaSi erovnul
mTavrobebs eZleodaT rCevebi, Tumca es rCevebi maT ar avaldebulebda.
evrosabWos sxdomebze mTavrobaTa meTaurebs Soris imarTeba farTomasStabiani
diskusiebi, sadac `msoflioSi da EU-Si arsebuli ekonomikuri da socialuri
situacia~ dRis wesrigis mudmiv Temas warmoadgenda.

soflis meurneoba:

evrokavSiris sasoflo-sameurneo politikas warmoadgens saSualebebisa da


kanonebis kompleqsuri erToblioba, romelic moicavs vaWrobis kontrols,
fasebis uzrunvelyofis RonisZiebebs, Semosavlebis gadaricxvebs, produqciis
subsidirebas, sainvesticio grantebs, konservaciis politikas da a.S. mas gaaCnia
Tavisi savaluti erTeuli, romelsac uwodeben `mwvane evropul savaluto
erTeuls~. am kompleqss hyavs Tavisi biurokratiuli aparati, roemlic
uxelmZRvanelebs da Tvalyurs adevnebs mis saqmianobas. masSi mudmivad Tavs
iCens damatebiTi sirTuleebi, radganac politikam unda gauZlos iseT oTmxriv
zewolas rogoricaa:

1. sabiujeto da samomxareblo xarjebi;


2. damRleli reaqciebi arawevri qveynebis mxridan, romelTa savaWro
interesebic Seilaxa;

58
3. garemos dabinZurebis problemebi, romlebic gamowveulia Tanamedrove
fermis mowyobis meTodebis gamoyenebiT;
4. protestebi fermis Semosavlebis dacemasTan dakavSirebiT, rasac adgili
aqvs politikis maRali danaxarjebis mouxedavad.

Sida usafrTxoeba:

adamianTa Tavisufali mimosvlis principi evropis moqalaqeTa did


umravlesobas pirad da profesiul cxovrebaSi xelsayrel SesaZleblobas
aZlevs, magram mTavrobebma, romlebsac gacnobierebuli aqvT adamianTa
Tavisufal gadadgilebasTan dakavSirebuli garkveuli saSiSroeba, SeimuSaves
meqanizmebi Tanamegobrobis teritoriaze dam is farglebs gareT moqalaqeTa
usafrTxoebis uzrunvelsayofad.

marTlmsajulebisa da Sinagan saqmeTa sferoebSi TanamSromloba (evrokavSiris


Sesaxeb xelSekrulebis VI nawili) moicavs oTx ZiriTad aspeqts:

• politikur TavSesafarTan dakavSirebuli kanonis harmonizeba;


• arawevri qveynebis moqalaqeebisTvis evrokavSiris masStabiT imigraciis
Sesaxeb wesebis SemoReba;
• politikis TanamSromloba danaSaulTan efeqtianad sabrZolvelad;
• samoqalaqo da krominaluri kanonmdeblobis sferoSi TanamSromlobis
Sesaxeb SeTanxmebaTa proeqtebis momzadeba.

evropis savaluto sistema

evropis savaluto sistema Tavdapirvelad Sieqmna, rogorc evrokavSiris


farglebSi valutis meryeobis stabilizaciis saSualeba, mas Semdeg rac 1970-ian
wlebSi kraxi ganicada 1944 wels breton vudis SeTanxmebiT daarsebulma
valutebis kursis sistemam. evropis valutebis kursebis daregulirebis pirveli
mcdeloba e.w `gvelis~ sistemiT, romelic iTvaliswinebda nebdarTul meryeobas
+/_ 2,25%-is farglebSi, friad warumatebeli gamodga. am limitebSi darCena
SeZlo mxolod dasavleT germaniam, daniam da beniluqsis qveynebma. evropis
savaluto sistema, romlis Seqmnis idea Tavdapirvelad roi jenkinsonma
wamoayena 1977 wlis oqtomberSi, ufro ambiciur proeqts warmoadgenda,
romelSic valutis kursis meqanizmi gamtkicebuli iyo sxvadsxva finansuri
sidideebis maqanizmebiT da erTiani savaluti erTeuliT (ekiu-Ti).

valutis kursis meqanizmis Tanaxmad monawile valutas gaaCnda centraluri


kursi ekius mimarT. Tavdapirvelad monawileobda mxolod rva sxvadasxva
qveybis valuta. gaerTianebulma samefom gadawyvita droebiT ganze gamdgariyo
1979 wlis martSi damtkicebuli sistemidan. evrokavSiris sami mogvianebiT
gawevrianebuli qveyana saberZneTi, espaneTi da portugalia jer ar Tvlidnen
Tavs saamisod mzad. 1989 wels sistemas SeuerTda espaneTi, 1990 wlis
oqtomberSi ki gaerTianebuli samefo, rasac win uswrebda margaret tetCeris
mxridan adre miRebuli gadawyvetilebis mudmivi dablokva. tetCerma mxolod
Tanamdebobis datovebamde erTi TviT adre Secvala Tavisi pozicia. 1992 wels
sistemas SeuerTda portugaliac da saberZneTi TamaSgareT aRmoCnda. TiToeuli
valutis centraluri kursis `gadaxaliseba~ SeiZleba mxolod monawile
qveynebis erToblivi SeTanxmebis Semdeg. ekius centraluri kursidan
59
gamoiTvleba ormxrivi centraluri kursebi, monawile qveynebis valutebs Soris
TiToeuli valutisTvis daSvebulia gadaxra centraluri kursidan +/- 2,25%-is,
xolo girvanqa sterlingisa da pesetas SemTxvevaSi +/- 6%-is farglebSi.

Tu valuta miaRwevs kursis qveda an zeda zRvars centraluri bankebi movaleni


arian Caerion savaluto birJebis operaciebSi, raTa SeinarCunon kursi
SeTanxmebul limitebSi. praqtikaSi es xdeba im valutis gayidviT, romelmac
miaRwia umaRles zRvars da im valutis SesyidviT, romelic daeca minimalur
zRvramde. aseT situaciaSi evropis savaluto sistemis SigniT iqmneba sxvadasxva
saxis sakredito meqanizmebi, romlebic moklevadian daxmarebas uweven rTul
viTarebaSi myof qveynebs. Tu valuta didxans Cerdeba minimalur, an maqsimalur
zRvarze, an Tu mosalodnelia amgvari situacia, maSin naTeli xdeba, rom
aucilebelia centraluri kursis Secvla. aseT SemTxvevebSi evrokavSiris
finansTa ministrebi briuselkSi xvdebian erTmaneTs Cveulebriv kviris bolos,
raTa daamtkicon kursis Secvla. es ar niSnavs mxolod erTi konkretuli
valutis kursis Secvlas romelime mimarTulebiT, aramed xdeba mTeli rigi
marJinaluri Sesworebebis Setana orive mimarTulebiT sxva valutebis
kursebSic. Sedegad Tavidan iqna acilebuli warsulSi arsebuli uecari, xSirad
konkretuli devalvacia da sistemaSi gaerTianebuli valutebis meryeoba sxva,
sistemaSi ara monawile valutebTan SedarebiTY(girvanqis CaTvliT) gacilebiT
susti gaxda.
evropis savaluto sistemis mniSvnelobas garkveuli ziani miayena gaerTianebul
samefos gadawyvetilebam ar moexdina girvanqa sterlingis Seyvana evropis
savaluto sistemaSi didi xnis ganmavlobaSi. wevr qveynebSi 1980-iani wlebis
dasawyisSi inflaciis sagrZnoblad SemcirebaSi mniSvnelovani roli iTamaSa
evropis savaluto sistemam. saSualod infalciis done 1980 wlis 12%-idan 1985
wlisaTvis 5%-mde daeca, xolo qveynebs Soris saSualo divergencia 6,2%-dan
2,8%-mde Semcirda. evrokavSiris gareT myofma qveynebma aRiares evropis
savaluto sistemis mniSvneloba im mxriv, rom igi aZlevda maT myar
rekomendaciebs maTi ekonomikuri politikisaTvis. CrdiloeTis samma qveyanam _
fineTma, norvegiam da SvedeTma 1990-91 wlebSi maTi valuta ekius daukavSires.

1992 wels evropis savaluto sistemis winaSe warmoiqmna problemebi, rac


nawilobriv ganapiroba recesiam, nawilobriv ki finansuri kontrolis gauqmebam.
amis gamo valutis didi moculoba yoveldRiurad brunvaSi iyo da amiT
spekulantebs manipulaciis saSualeba hqondaT. situacia kidev ufro gaamwvava
im faqtma, rom evropis savaluto sistemaSi girvanqa ararealurad maRali
kursiT iqna Setanili da gaerTianebuli samefos mTavroba jiutad
ewinaaRmdegeboda zewolas daTanxmebuliyo regulirebul devalvacias. Sedegad
1992 wlis seqtemberSi masiurma spekulaciurma operaciam gamoiwvia ramdenime
valutis devalvacia. evropis savaluto sistema erTdroulad datoves girvanqam
da liram, romlebmac Tavisufali kursiT daiwyes arseboba. 1993 wlis ivlisSi
analogiuri spekulaciuri Seteva mogeriebul iqna evropis savaluto sistemaSi
meryeobis zRvris droebiT 15%-mde gazrdiT ormxrivi centraluri kursis orive
mimarTulebiT. sinamdvileSi valutebis meryeoba didad ar gascilebia
Tavdapirvel viwro sazRvrebs, rac imas niSnavda, rom wina wlisagan
gansxvavebiT arc erT valutas ar ganucdia seriozuli vardna an aweva.
meqanizmma ganagrZo moqmedeba, magram amjerad gaerTianebuli samefos, italiisa
da saberZneTis gareSe. 1996 wlis noemberSi italia xelaxla Sevida evropis
savaluto sistemaSi, saberZneTi ki - 1998 wlis martSi. gaerTianebuli samefo da
SvedeTi ki mis farglebs gareT darCnen. evropis savaluto sistemam Tavisi
mniSvneloba TiTqmis mTlianad dakarga 1998 wlis 31 dekembers, rodesac 11

60
qveynis valutis kursi evros mimarT iqna dafiqsirebuli. rxevis Tavdapirvel
sazRvrebSi darCa mxolod berZnuli drahma da daniuri krona.

ekiu

ekius (evropis savaluto erTeuli) garda evrokavSirtis erovnuli valutebis


aRmricxvelis rolisa, gaaCnia mravali sxva funqcia. man Secvala yofili
evropis saangariSo erTeuli _ EUA (European Unit of Account), romelic
warmoadgenda wminda sabuRaltro sazoms evrokavSiris angariSebze Semavali da
gamomavali angariSsworebis fardobiT Rirebulebis gamosaTvlelad. rac
Seexeba ekius, (romelsac gaaCnia keTilxmovanebis upiratesoba da franguli
revoluciamdeli cnobili monetis saxeli, mas zurgs umagrebda didi sarezervo
fondi _ evropis savaluto TanamSromlobis fondi (esTf), romelSic wevr
wveynebs unda SeetanaT maTi oqros maragis 20% da dolaris maragis 20%.

Sedegad ekium moipova saerTaSoriso ndoba. igi gamoiyeneboda mraval


garoigebebSi, romlebic evrokavSiris fondebTan araviTar kavSirSi ar
imyofebodnen (1986 wlisaTvis igi gaxda masame yvelaze gavrcelebuli valuta,
romelic gamoiyeneboda saerTaSoriso finansur garigebebSi dolarisa da
germanuli markis Semdeg). kompaniebisa da fizikur pirTa mzardi ricxvi
gamoiyeneboda ekius sabanko depozitebis, samogzauro Cekebis, komerciuli
angariSfaqturebisa da angariSsworebisaTvis. es marTlac didi miRweva iyo
valutisaTvis, romelic fizikurad ar arsebobda, ramdenadac brunvaSi ar iyo
gamoSvebuli ekius arc kupiurebi, arc monetebi. kerZo da komerciuli finansuri
garigebebisTvis misi sargeblianoba ganapiroba im faqtma, rom ekius Rirebuleba
nebismier konkretul erovnul valutaze naklebad meryevi iyo.

ekonomikuri da savaluto kavSiri (esk)

ekonomikuri da savaluto kavSiri saerTo bazris logikuri Semadgeneli nawili


da erT-erTi umniSvnelovanesi politikuri momentia. evropis qveynebis
saxelmwifoebriobis simbolo da suverenitetis instrumenti mravali saukunis
ganmavlobaSi – erovnuli fuladi erTeulebi – Secvala erTianma valutam, rac
romis imperiis Semdeg evropis istoriaSi es uprecedento SemTxvevaa. ar
arsebobs amgvari ram arc msoflios sxva regionSi. erTiani evropuli valuta
brunvaSi 1999 wlis 1 ianvridan Semovida da 2002 wlis 1 ianvrisTvis TiTqmis
mTlianad Secvala erovnuli puladi erTeulebi.
marTalia ramdenime wlis manZilze erovnul ekonomistebs Soris sruli
konvergenciis araviTari moaxloeba (an `Serwyma~ _ rogorc es movlena
evroJargoniT moixsenieba) ar gamoikveTa, rac ganpirobebuli iyo kavSirSi
CrdiloeTidan samxreTisaken masiuri finansuri transferebis ararsebobiT.
miuxedavad zemoaRniSnulisa ekonomikuri da savaluto kavSiris dafuZneba mainc
warmoadgenda am mimarTulebiT wingadadgmul nabijs. igi udavod gaxda
umniSvnelovanesi Zvra Sors gamiznuli ekonomikuri da savaluto kavSiris
Seqmnisaken, romelic ganxorcielda 1998 wlis ivnisamde, rodesac hanoveris
samitze gadawyda, rom dadga dro am mimarTulebiT axli biZgis micemisa. 1989
wels, aprilSi moxseneba waradgina deloris komitetma, romelSic aRwerili iyo
kavSiris Seqmnis procesi, Tumca konkretuli ganrigi ar iyo mocemuli.

erTiani erovnuli valutis SemoReba metad xangrZlivi da etapobrivi


ganviTarebis procesis Sedegia. 1970 wels verneris angariSSi mocemuli iyo
61
ekonomikuri da savaluto kavSiris etapobrivi (3 etapi) Seqmnis gegma, romelic
drois 10 wlian periods moicavda. maSin proeqtis ganxorcielebas xeli
SeuSala msoflios navTobis mrewvelobaSi pirvelad Seqmnilma krizisulma
mdgomareobam.

pirveli etapi gulisxmobda ekonomikisa da savaluto sferoebSi


TanamSromlobisa da koordinaciis gaumjobesebas, rac migviyvanda ekonomikuri
da savaluto kavSiris, ekius rolisa da centraluri bankis mmarTvelTa
komitetis uflebamosilebis gaZlierebamde. mravalmxrivi inspeqtirebis
proceduris danergva gzas gauxsnida ufro efeqtian TanamSromlobasa da
erovnuli ekonomikuri politikisa da praqtikis mWidro konvergencias.

meore etapi, romelic unda unda dawyebuliyo axali xelSekrulebis dadebamde,


an romis xelSekrulebaSi Sesworebis Setanamde, romlebic daadgendnen
ekonomikuri da savaluto kavSirisaTvis aucilebel ZiriTad institucionalur
da saoperacio wesebs, moicavda 1992 wlis programiT miRebuli zomebis
konsolidaciasa da Sefasebas da asrulebda sastarto periodis msgavs etaps
axali procedurebisTvis. am gardamaval periodSi daiwyo gadawyvetilebis
miRebis uflebamosilebis TandaTanobiTi gadanacvleba erovnulidan
gaerTianebis doneze. meore etapis umniSvnelovanesi maxasiaTebeli iyo evropis
centraluri bankebis federaluri tipis sistemis Seqmna (ecbs an evrofedi),
romelic sakuTar gamocdilebaze dayrdnobiT TandaTanobiT damoukidebeli
gaxda savaluto politikisa da savaluto birJebze intervenciis politikis
TvalsazrisiT. Tumca erovnuli centraluri bankebi SeinarCunebs saboloo
gadawyvetilebis miRebis uflebas.

ekonomikuri da savaluto kavSiris mesame etapi, romlic erTiani valutis


SemoRebiT unda damTavrebuliyo, daiwyo 1999 wlis 1 ianvars. 1995 wlis
dekemberSi madridis samitze wevri qveynebi SeTanxmdnen, rom am axali valutis
erTeuls saxelad daerqmeoda `evro~ da RirebulebiT igi ekius toli iqneboda.
es erTeuli damyarebuli iqneboda erovnuli valutebis kalaTaze da
gamoyenebuli iqneboda evrokavSiris sabiujeto sivrceSi. erTi wlis Semdeg
dublinSi miRebul iqna stabilurobis paqti. misi daniSnuleba iyo Seeqmna
garantiebi imisa, rom qveynebs, romlebic akmayofileben ekonomikur da savaluto
kavSirSi Sesvlis kriteriumebs, ar gadexviaT swori gzidan. bolos briuselis
specialur samitze 1998 wlis 1-2 maiss daamtkices komisiisa da evropis
savaluto institutis rekomendaciebi, romelTa ZaliT 11 wevri qveyana (15-dan)
uerTdeboda ekonomikur da savaluto kavSiris mesame safexurs da 1999 wlis 1
ianvridan iwyebda monawileobas erTian savaluto sistemaSi. saberZneTi am
sistemis gareT darCa, radganac ver akmayofilebda maastrixtis xelSekrulebis
pirobebs, xolo gaerTianebulma samefom, daniam da SvedeTma uari Tqves
SeerTebaze ufro politikuri mizezebis gamo. gaerTanebuli saqmefos mTavrobam
aRniSna, rom principSi Tanaxmaa SeuerTdes kavSirs, magram amas ar gaakeTebs,
vidre ar Catardeba referendumi, rac naklebad savaraudoa 2001 an 2002 wlamde.
miuxedavad margaret tetCeris uarisa, evrokavSiris meTaurebma strasburgSi 1989
wlis dekemberSi gamarTul mTavrobaTa samitze xmaTa umravlesobiT
gadawyvites, rom moewviaT mTavrobaTaSorisi konferencia, romelzedac
miRebuli iqneboda gadawyvetileba meore da mesame etapebisaTvis saWiro
xelSekrulebaSi Sesatani cvlilebebis Sesaxeb.

1998 wlis 31 dekembers ECOFIN-is sabWom SeaTanxma evros gacvlis fiqsirebuli


tarifebi 11 monawile erovnuli valutisTvis. 1999 wlis 1 ianvridan evro Sevida

62
xmarebaSi sabanko operaciebSi, magram qaRaldis fuli da monetebi brunvaSi ar
iqna miRebuli 2002 wlis dekembramde, sanam erovnuli valutebi amoRebuli
iqneba brunvidan.
1991 wlis dekemberSi maastrixtis samitze miRebul iqna gadawyvetileba,
romelzec xeli moewera evrokavSiris xelSekrulebas. xelkSekruleba moicavda
ekonomikisa da savaluto kavSiris SeqmnasTan dakavSirebul oTx Tavs. esenia:
ekonomikuri politika, savaluti politika, instituciebi da transerovnuli
aspeqtebi. manmade ki 1990 wlis oqtomberSi Catarebul romis pirvel samitze,
Margaret tetCeris Zlieri winaaRmrdegobis miuxedavad gadawyda, rom
ekonomikisa da savaluto kavSiris meore etapi da evrofedis Seqmna daiwyeboda
1994 wlis 1 ianvars. gaerTianebuli samefos mTavrobam Tanxmoba ganacxada or
mTavrobaTaSoris konferenciaSi monawileobis miRebaze da misi damokidebuleba
tetCeris wasvlis Semdeg ufro Semrigebluri gaxda. mTavrobaTaSoris
konferenciaze man wamoayena me-13-e valutis `myari ekius~ Seqmnis gegma, romelic
Secvlida deloris moxsenebaSi wardgeniul erTian valutas. yvela moeloda,
rom jon meijori, romelmac jer kidev xazinis kancleris Tanamdebobaze
yofnisas wamoayena `myari ekius~ winadadeba, uars ityoda Tavis gegmaze da
daTanxmdeboda kompromiss, romliTac miRebuli iqneboda erTiani valutisTvis
aucilebeli xelSekrulebaSi Sesatani cvlilebebi, gaerTianebuli samefo ki
SeinarCunebda gadawyvetilebis miRebis uflebas girvanqa sterlingis am
valutiT Secvlisa da am operaciis TariRis Sesaxeb.
ekonomikisa da savaluto kavSiris saboloo etapze, 1998 wlis gazafxulze
komisiam da evropis savaluto institutma Seiswavla 15 wevri qveynis monacemebi
da ganacxades, rom maTgan 11-ma warmatebiT gaarTva Tavi maastrixtis
xelSekrulebaSi mocemuli kriteriumebis Sesrulebas da maSasadame, mzad arian
1999 wlis 1 ianvrisTvis dagegmil ekonomikisa da savaluto kavSiris mesame
etapisaTvis. am qveynebs Soris iyvnen: avstria, belgia, fineTi, safrangeTi,
germania, irlandia, italia, luqsemburgi, niderlandebi, portugalia da
espaneTi. darCenilma orma qveyanam _ gaerTianebulma samefom da daniam
marTalia daakmayofiles kriteriumebi, magram isargebles maTTvis miniWebuli
uflebiT ar SeerTebodnen mesame etaps. SvedeTma daakmayofila ekonomikuri
kriteriumebi, magram ar miiRo zomebi misi centraluri bankis damoukideblobis
uzrunvelsayofad, rac aseve warmoadgenda ekonomikisa da savaluto kavSiris
wevrobis aucilebel pirobas. saberZneTma ki ver daakmayofila saWiro
kriteriumebi, Tumca am mimarTulebiT garkveuli progresi mainc ganicada.
1998 wlis 1-2 maiss briuselSi Semdgar evrosabWos specialur sxdomaze miRebul
iqna rekomendaciebi da 1999 wlis 1 ianvars 11-ma qveyanam miiRo erTiani valuta.
mosalodneli iyo, rom 2001-2002 wlisaTvis _ anu axali valutis banknotebis da
monetebis brunvaSi gaSvebis droisaTvis, an cota xnis Semdg, maT darCenili 4
qveyanac SeuerTdebodaT. saberZneTis mTavrobam ganacxada, rom igi aucileblad
Seasrulebda pirobebs ramodenime weliwadSi da dauyovnebliv Seiyvanda drahmas
ekonomikisa da savaluto kavSirSi. gaerTianebulma samefom ufro frTxili
pozicia daikava da ganacxada, rom igi ekonomikisa da savaluto kavSirSi
gaerTianebis momxre iyo, magram amisTvis saWiro referendumis mowyoba albaT
ver moxerxdeboda 2002 wlis ivnisSi dagegmil sayovelTao arCevnebamde.
amasobaSi konservatiulma opoziciam uiliam eigis meTaurobiT kidev erTxel
gamoxata Tavisi mtruli ganwyoba esk-sadmi da daimuqra, rom ar ganixilavda
gawevrianebis sakiTxs 10 wlis manZilze, Tu ki saerTod ganixilavda.

sinamdvileSi gaerTianebul samefos Sesvla ekonomikisa da savaluto kavSirSi


damokidebulia Semdgomi arCevnebis Sedegebze. Tu xelisuflebaSi
63
leiboristuli partia dabrundeba, gaerTianebuli samefo ra Tqma unda
(referendumis Sedegebis Tanaxmad) savaraudod gadawyvets kavSirSi
gawevrianebas. konservatorebis gamarjvebis SemTxvevaSi ki, maTi mosazrebebi
mkveTrad ar Seicvala, mosalodnelia britaneTis izolaciis xangrZlivi
periodi da SesaZloa evorkavSiridan gasvlac ki. am xnis ganmavlobaSi es sami
wveyana (saberZneTTan erTad) gairicxeba ministrTa evro-11 axali komitetidan,
romelic Seiqmneba ekonomikisa da savaluto kavSiris fonze evrokavSiris
politikis ganviTarebaze sameTvalyireod. gaerTianebulma samefom mZimed
ganicada komitetidan garicxva da SeebrZola am gadawyvetilebas, magram amaod.

1998 wlis maisis samitze aseve arCeul iqna evropis centraluri bankis pirveli
prezidenti da xuTi vice prezidenti. prezidenti gaxda holandiis yofili
finansTa ministri da centraluri bankis mmarTveli vim duizenbergi, romelic
saTaveSi edga evropis savaluto instituts 1996 wlidan. mTavrobis 15
meTauridan ToTxmets surda misi daniSvna maastrixtis xelSekrulebiT
gaTvaliswinebuli sruli rva wlis vadiT, Tumca amas jiutad ewinaaRmdegeboda
safrangeTis prezidenti Jak Siraki, romelic amaod cdilobda prezidentad
safrangeTis centraluri bankis mmarTvelis Jan klod triSes daniSvnas.
sabolood miRweul iqna kompromisi, romlis mixedviTac duizenbergi marTalia,
formalurad dainiSna rva wlis vadiT, magram daTanxmda vadis damTavrebamde
Tavisi posti daeTmo triSesTvis, romelic am postze rva wlis vadiT
dainiSneboda. am gadawyvetilebam sayovelTao ukmayofileba gamoiwvia da
diuzenbergma naTelyo, rom igi arc Tu didi enTuziazmiT daTanxmda masze, da
rom igi Tavad gansazRvravda postidan wasvlis dros, ar apirebda ra
gaemarTlebina frangebis imedebi postis oTx weliwadSi datovebamde. 1998 wlis
31 dekembers moewyo ekofinis sabWos sxdoma, romelzedac SeTanxmebul iqna 11
wevri qveynis valutebis fiqsirebuli kursebi evros mimarT.

evros SemoRebis ganrigi

1991 wlis 10 dekemberi


xelmowerili iqna xelSekruleba evrokavSiris Sesaxeb.

_ gadawyda evropis savaluto kavSiris Seqmna da miRebul iqna konvergenciis


(erTmaneTTan miaxloebis) xuTi kriteriumi.

1994 wlis 1 ianvari


evropis savaluto kavSiris Seqmnis meore etapi (gardamavali periodi).

_ frankfurtSi daarsda evropis savaluto instituti.

_ gaumjobesda evropis ekonomikuri politikis sakoordinacio procedurebi.

_ brZola gamoucxadda Warb deficits da SemuSavebuli iqna politika wevri


saxelmwifoebis ekonomikuri konvertgenciisaTvis.

_ wevri saxelmwifoebis centraluri bankebis damoukidebloba.

1995 wlis 16 dekemberi


evropuli sabWos madridis sxdoma.

_ miRebuli iqna saxelwodeba `evro~.


64
_ dawesda evros SemoRebis teqnikuri procedura da erTian valutaze
gadasasvleli ganrigi.

1996 wlis 14 dekemberi


evropuli sabWos dublinis sxdoma.

_ miRebuli iqna paqti biujetis stabilurobisa da zrdis Sesaxeb.

_ evrom SeiZina kanonieri statusi.

1997 wlis 17 ivnisi


evropuli sabWos amsterdamis sxdoma.

_ damtkicda paqti stabilurobisa da zrdis Sesaxeb.

_ miRebuli iqna gadawyvetileba `evropis monetaruli sistemis pirveli


raundis~ Sesaxeb im qveynebisTvis, romlebic ar Sediodne erTian
savaluto zonaSi.

_ SerCeuli iqna monetebis dizaini.

1997 wlis 13 dekemberi


evropuli sabWos luqsemburgis sxdoma.

_ miRebuli iqna gadawyvetileba evropis savaluto kavSiris Seqmnis mesame


etapis ganmavlobaSi ekonomikuri politikis koordinirebis (mravalmxrivi
meTvalyureobis) da xelSekrulebis 109-e da 109(b)-e muxlebis (gacvliT
kursTan dakavSirebuli politika da Tanamegobrobis warmomadgenloba
saerTaSoriso doneze) Sesaxeb.

1998 wlis 1 da 2 maisi.


evropuli sabWo adgens im qveynebis sias, romelebic miiRes konvergenciis
kriteriumebze damyarebul erTian valuta.

_ sakiTxi gansaxilvelad waredgena evroparlaments.

_ dadginda gacvlis ormxrivci ucvleli kursebi.

1998 weli
daarsda evropis centraluri banki; dainiSna aRmasrulebeli komiteti da
daiwyo monetebisa da banknotebis warmoeba.

1999 wlis 1 ianvari


evropis savaluto kavSiris Seqmnis mesame etapi.

_ evro damoukidebeli valuta gaxda.

_ bankebi da biznesi evroze gadadvidnen.

65
2002 wlis 1 ianvari
evros SemoReba.

_ monetebma da banknotebma daiwys brunva.

2002 wlis 1 ivlisisaTvis


TiTqmis gauqmda sxvadasxva qveynis monetebi da banknotebi, rogorc kanonieri
valuta.

erTiani valuta `evro~ administraciebisa da bankebisTvis SemoRebul iqna 1999


wlis 1 ianvars. 2002 wlis 1 ianvridan evros monetebi da banknotebi brunvaSi
Sevida. monetebis dizainze SeTanxmdnen evropuli sabWos amsterdamis sxdomaze.
teqnikuri ganxilvisas gaTvaliswinebuli iqna dainteresebul mxareTa da
momxmarebelTa mosazrebebi monetebis formasTan da dizainTan dakavSirebiT.

2002 wlis 1 ivliss evrom Secvala erovnuli valuta im wevr saxelmwofoebSi,


romlebic erTian sqavaluto zonaSi Sediodnen.

evrokavSirSi gawevrianebis pirobebi

sanam romelime qveyana dasvams evrokavSirSi Tavisi gawevrianebis sakiTxs, man


unda moaxdinos imis demonstrireba, rom akmayofilebs gawevrianebis sam
ZiriTad kriteriums, romlebic ganisazRvra kopenhagenis samitze 1993 wlis
ivnisSi. es kriteriumebia:
• qveyanaSi stabiluri institutebis arseboba, romlebsac SeuZliaT
demokratiis, kanonis uzenaesobis, adamianis uflebebisa da
umciresobebisadmi pativiscemis da maTi dacvis uzrunvelyofa;
• qveyanaSi moqmedi sabazro ekonomikis arseboba, aseve konkurenciis
zewolisTvis da evrokavSiris farglebSi sabazro ZalebisTvis Tavis
garTmevis SesaZlebloba;
• wevrobasTan dakavSirebuli valdebulebebis sakuTar Tavze aRebis unari;
am valdebulebebs Soris aris politikuri, ekonomikuri da monetaruli
kavSiris miznebTan Sesabamisoba.

am etapze EU molaparakebebs awarmoebs eqvs kandidat qveyanasTan – poloneTTan,


ungreTTan, CexeTis respublikasTan, sloveniasTan, estoneTsa da kviprosTan. es
procesi 1998 wlis martSi daiwyo. 1999 wlis dekemberSi helsinkis evropuli
sabWos sxdomaze evrokavSiris liderebisgan mwvane Suqis miRebis Semdgom 2000
wlis Tebervlis Sua ricxvebSi daiwyo oficialuri molaparakeba kidev eqvs
kandidatTan – bulgareTTan, latviasTan, litvasTan, maltasTan, rumineTTan da
slovakeTTan. miuxedavad imisa, rom gawevrianebasTan dakavSirebuli
molaparakeba or jgufTan daiwyo, TiToeuli kandidatis Sefaseba Tavad misi
mdgomareobis mixedviT xdeba. evrokavSirma daamkividra absoluturad moqnili,
gawevrianebis sxvadasxva tempis damSvebi procesi, roca kandidati qveynebis
Sefaseba TiToeuli maTganis mdgomareobis mixedviT xdeba da TiToeuli maTgani
mxolod maSin gaxdeba evrokavSiris wevri, roca SeZlebs gawevrianebasTan
dakavSirebuli yvela valdebulebis dakmayofilebas.

procesis pirveli stadiaa SesarCevi RonisZieba, romelic moicavs kandidatebTan


mravalmxrivi da ormxrivi Sexvedrebis serias. es saSualebas aZlevs

66
evrokomisias, waradginos `acquis communautaire~ – TiTqmis 100 000 gverdis Semcveli,
evrokavSirTan dakavSirebuli xelSekrulebebis, kanonmdeblobisa da praqtikis
mTliani krebuli da gadawyvitos, SeuZliaTYTu ara kandidatebs, misdion mas. am
etaps mohyveba detaluri molaparakeba politikis 31 calkeul sferoze,
dawyebuli meTevzeobiT, damTavrebuli sagareo urTierTobebiT.

evrokomisisa Tvalyurs advenebs TiToeuli kandidatis winsvlas evrokavSiris


kanonmdeblobis realur ganxorcielebasa da masTan SesabamisobaSi,
gansakuTrebuli yuradReba ki am kanonmdeblobis erovnul kanonebSi saTanado
gadatanas eTmoba. principSi, yovel axal wevrs unda SeeZlos evrokavSiris
yvela valdebulebisa da pasuxismgeblobis Sesruleba gawevrianebis pirvelive
dRidan. droebiTi SeRavaTebi da gardamavali periodisTvis damaxasiaTebeli
zomebi ki minimumamde unda iqnes dayvanili.

evrokavSirs gawevrianebis wina periodisTvis gankuTvnili mravali sagangebo


programa aqvs, romlebic exmareba kandidatebs wevrobisTvis momzadebaSi,
yvelaze cnobili da xangrZlivi istoriis mqone saSualeba kandidatebTan
finansuri da teqnikuri TanamSromlobisTvis aris programa `fea~(phare).

es programa gascems grantebs ( da ara sesxebs) da prioritetulad miiCnevs or


ZiriTad sferos: pirveli (romelsac xmardeba biujetis daaxloebiT 30%) aris
instituciur SesaZleblobaTa ganviTareba, raTa daxmareba gaewios erovnul da
regionul administraciebs, agreTve, maregulirebel da meTvalyureobis gamwev
uwyebebs evrokavSiris miznebisa da procedurebis gacnobaSi. meore prioritetia
(xmardeba biujetis 70%) kandidatebisTvis daxmarebis gaweva maTi warmoebisa da
ZiriTadi infrastruqturis daxloebaSi evrokavSiris standartebTan
aucilebeli investiciebis mobilizebis saSualebiT. daxmareba, ZiriTadad,
mimarTulia im sferoebze, romelbSic evrokavSiris normebi da standartebi
sul ufro momTxovni da mkacri xdeba garemos dacvaze, transportze, sawarmoo
qarxnebze, agreTve, produqtisa da samuSao pirobebis xarisxis standartebze.

daxmarebis sxva programebi mimarTulia soflis meurneobisa da zogadad,


soflis ganviTarebaze, transportsa da garemosdacviT proeqtebze. arsebobs,
agreTve programebi, romelTa mizania korufciasTan da organizebul
danaSaulTan brZola da ltolvilebisa da TavSasafris maZieblebis movla-
partonoba. garda amisa, tardeba mravali seminari da samuSao Sexvedra
oficialur pirebTan kandidati qveynebidan metad mravalferovani speqtris
sakiTxebSi _ fiskaluri meTvalyureobidan sabaJo Semowmebamde.

evrokavSiri saTaveSi Caudga kandidati qveynebisTvis daxmarebis gawevas


kavSirSi gawevrianebisTvis mosamzadeblad, magram is am saqmeSi marto ar aris.
TavianT mxardaWeras da gamocdilebas kandidat qveynebs sTazavoben sxva
saerTaSoriso uwyebebi: msoflio banki, evropis rekonstruqciisa da
ganviTarebis banki, evropis sabWo da CrdiloeTis sabWo.

gafarToeba wamoWris sakiTxs imis Taobaze, Tu rogor moaxerxebs evrokavSiri


urTierTobis warmarTvas im qveynebTan, romlebsac wevrobamde ufro didi gza
aqvT gasavleli. evrokomisiam SemoiRo SesaZlo wevrobis statusi, rac stimuls
aZlevs, magaliTad albaneTsa da yofil iugoslavias. garda amisa, maT eZlevaT
SesaZlebloba isargeblon mWidro TanamSromlobis sxvadasxva formiT im
dromde, vidre mzad iqnebian gawevrianebisaTvis. magram imisTvis, rom am
upiratesobiT isargeblon, qveynebma unda daakmayofilon garkveuli

67
kriteriumebi: erTmaneTis sazRvrebis aRiareba, umciresobebis mimarT
damokidebulebasTan da regionuli TanamSromlobis organizaciis SeqmnasTan
dakavSirebuli yvela sadao sakiTxis mogvareba. es xels Seuwyobs ekonomikur
integracias Tavisufali vaWrobis zonis, Semdeg ki sabaJo kavSiris Seqmnis
meSveobiT, xolo es ukanaskneli momavalSi SeiZleba SeuerTdes evrokavSiris
sabaJo kavSirs, rac gawevrianebisken gadadgmuli pirveli nabiji iqneba.

evrokavSirs kargad esmis, Tu ra Sedegs moutans gafarToeba mis mezoblebs,


romelTa winaSec ar dgas kavSirSi gaerTianebis sakiTxi, magram romlebTanac
mas mWidro da konstruqciuli urTierTobis survili aqvs, da amitom aqtiurad
ganixilavs Sesabamisi strategiuli partniorobis SesaZleblobebs ruseTTan,
ukrainasa da xmalTaSua zRvis auzis qveynebTan.

evrokavSiri da saqarTvelo

evrokavSirTan partniorobis gaZliereba saqarTvelos sagareo politikis erT-


erTi mTavari prioritetia, rac evrokavSirTan integraciis TandaTanobiT
gaRrmavebas gulisxmobs. evrokavSiri farTovdeba da misi sazRvrebi ufro metad
uaxlovdeba samxreT kavkasias.

evrokavSirisa da saqarTvelos Soris urTierTobebis samarTlebriv safuZvels


warmoadgens evrokavSirsa da saqarTvelos Soris `partniorobisa da
TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmeba~, romelsac xeli moewera 1996 wels, xolo
ZalaSi 1999 wlidan Sevida. demokratia, saerTaSoriso samarTali, adamianis
uflebebisa da sabazro ekonomikis principebis erTguleba aris is principebi,
romelzec dafuZnebulia evrokavSirisa da saqarTvelos Soris urTierTobebi.
`partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmeba” uzrunvelyofs
farTomasStabian TanamSromlobas iseT sferoebSi, rogorebicaa politikuri
dialogi, vaWroba, investiciebi, ekonomikuri, samarTlebrivi da kulturuli
TanamSromloba. es dialogi emyareba orive mxaris mier dasaxul amocanas, xeli
Seuwyon mSvidobasa da usafrTxoebas msoflioSi da agreTve konfliqtebis
mSvidobian mogvarebas. `partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis”
safuZvelze, romelic agreTve auqmebs savaWro qvotebs da uzrunvelyofs
inteleqtualuri, sawarmoo da komerciuli saavtoro uflebebis dacvas,
mxareebi SeTanxmdnen erTmaneTis mimarT upiratesi xelSewyobis reJimis (MFN)
gamoyenebaze da saqarTvelo sargeblobs evrokavSiris ganzogadebuli
preferenciebis sistemiT (GSP).

`partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis” farglebSi Seiqmna


sxvadasxva erToblivi institutebi (TanamSromlobis sabWo, TanamSromlobis
komiteti, vaWrobis, ekonomikisa da maTTan dakavSirebuli samarTlebrivi
sakiTxebis qvekomiteti, agreTve saparlamento TanamSromlobis komiteti),
romlebic Seuferxeblad muSaobdnen da uzrunvelyves politikuri dialogi.
TanamSromlobis sabWo 1999 wlidan moyolebuli yovelwliurad ikribeba
(ukanaskneli Sekreba gaimarTa 2004 wels, briuselSi).

`partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis” Tanaxmad evrokavSiri


saqarTvelosTan TanamSromlobas axorcielebs TASIC-is meSveobiT. programa
TASIC-i saSualebas aZlevs saqarTvelos gaecnos evrokavSiris wevri
saxelmwifoebis sistemebs sxvadasxva sferoSi da isargeblos maTi
gamocdilebiT.
68
2001 wlis TebervalSi zogadi sakiTxebis sabWos Sekrebaze, evrokavSirma kvlav
daadastura Tavisi survili iTamaSos ufro aqtiuri politikuri roli
amierkavkasiis regionSi da rom is apirebs ufro Rrmad Seiswavlos regionSi
konfliqtebis Tavidan acilebisa da mogvarebisaken mimarTuli mcdelobebis
mxardaWeris gzebi da monawileoba miiRos konfliqtis Semdgomi reabilitaciis
sakiTxebSi. 2001 wlis 30 oqtombers amierkavkasiis sam qveyanasaTan Catarebuli
TanamSromlobis sabWos sxdomebis gamarTvisadmi miZRvnil erTobliv
komiunikeSi, saqarTvelos, iseve rogorc somxeTisa da azerbaijanis sagareo
saqmeTa ministrebi miesalmen evrokavSiris survils iTamaSos ufro aqtiuri
roli regionSi.

2001-2002 wlebSi evrokavSirisa da saqarTvelos urTierTobebze uaryofiTi


zegavlena iqonia rigma usafrTxoebasTan dakavSirebulma incindentebma. 2001
wlis dekemberSi mokles saqarTveloSi evrokomisiis delegaciis TanamSromeli
giunter boiqeli. Semdeg, 2002 wlis ivnisSi gaitaces da xuTi Tve tyveobaSi
hyavdaT piter Sou, TACIS-is kontraqtori. saqarTvelos mTavrobam ver moaxerxa
damnaSave pirebis gamovlena. usafrTxoebasTan dakavSirebuli mdgomareobis
gamZafrebam aiZula evrokomisia gadaexeda sakuTari politika saqarTvelos
mimarT. amis Sedegad, 2003 wlis seqtemberSi miRebul iqna dokumenti, romelic
iTvaliswinebda qveyanaSi evrokomisiis strategiis revizias.

2003 wlis ivlisSi evrokavSiris sabWom daniSna elCi batoni heik talviti,
pirvel evrokavSiris umaRles warmomadgenlad samxreT kavkasiaSi. misi mandati,
sxva movaleobebTan erTad, iTvaliswinebs evrokavSiris ministrTa sabWos
daxmarebas samxreT kavkasiis mimarT farTomasStabiani politikis Camoyalibebis
saqmeSi, raTa xeli Seewyos regionSi konfliqtebis Tavidan acilebasa da maTi
mogvarebis meqanizmis Camoyalibebas. `vardebis revoluciis” Semdeg batoni
talviti gansakuTrebul yuradRebas uTmobda saqarTvelos da regularulad
xvdeboda saqarTvelos axali xelisuflebis, evrosabWos, euTos, ruseTis,
TurqeTisa da aSS-s warmomadgenlebs. man agreTve xeli Seuwyo aWaraSi
situaciis mSvidobiani gziT mogvarebis gzebis moZiebas da regularul
molaparakebebs atarebda afxazeTisa da oseTis separatist liderebTan,
evrokomisiisa da evrokavSiris umaRlesi warmomadgenlis b-ni talvitis
saqmianoba mWidrod iyo koordinirebuli.

evrokavSiris ministrTa sabWos 2004 wlis 14 ivnisis gadawyvetileba, romelSic


SeTavazebulia saqarTvelos CarTva (somxeTTan da azerbaijanTan erTad)
evropis samezoblo politikaSi, warmoadgens mniSvnelovan win gadadgmul
nabijs evrokavSirsa da saqarTvelos Soris urTierTobebSi. saqarTvelo
miesalma CarTvas evropis samezoblo politikaSi da gamoxata Tavisi mzadyofna.

2004 wlis ivlisSi, saqarTveloSi amoqmedda evrokavSiris kanonis


uzenaesobis misia (EUJUST Themis), romelic Seiqmna evropis usafrTxoebisa
da Tavdacvis politikis farglebSi arsebuli samoqalaqo krizisis marTvis
mimarTulebis safuZvelze. misiis amocanaa xeli Seuwyos saqarTvelos sisxlis
samarTlis seqtorSi reformebis procesis saxelmZRvanelo horizontaluri
strategiis SemuSavebas.

2004 wlis ivlisSi, saqarTvelos mTavrobis gadawyvetilebis safuZvelze Seiqmna


`saqarTvelos evrokavSirSi integraciis komisia” premier-ministris
TavmjdomareobiT. komisiis amocanebs Soris aris `partniorobisa da
TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis” ganxorcielebis da `evropis samezoblo

69
politikaSi” monawileobis xelSewyoba. sxvadasxva seqtorebze pasuxismgebel
saministroebSi unda Seiqmnas evrokavSiris ganyofilebebi. saqarTvelos
kanonmdeblobis miaxloeba evrokavSiris kanonmdeblobasTan evrokavSirsa da
saqarTvelos Soris `partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmebis”
mniSvnelovan aspeqtad rCeba da am mxriv kidev bevria gasakeTebeli. 2003 wels, am
SeTanxmebis ganxorcielebaze momuSave yofilma samTavrobo komisiam miiRo
adgilobrivi kanonmdeblobis evrokavSiris kanonmdeblobasTan harmonizaciis
erovnuli programa. axalma mTavrobam dargobriv saministroebs kanonmdeblobis
harmonizaciis samoqmedo gegmebis SemuSaveba daavala da am procesis Semdgomi
ganviTarebisaTvis saministroTaSorisi saeqsperto jgufebi Seiqmna.

1992-2004 wlebSi evrokavSiris saqarTvelosaTvis gaweulma daxmarebam TiTqmis


420 milioni evro Seadgina. humanitarulma daxmarebam (gansakuTrebiT evropis
sasoflo-sameurneo sferoSi sarekomendacio-sagarantio fondis (EAGGF)
xelSewyobiT evrokomisiis humanitaruli daxmarebis ofisisa da kvebis
programebis saSualebiT) 160 milioni evro Seadgina da mniSvnelovnad Seuwyo
xeli ukiduresad mwvave humanitaruli situaciis Semsubuqebas 1990-iani wlebSi.
TACIS-is adgilobrivma dafinansebam Seadgina 110 milioni evroze meti da
sasursaTo uzrunvelyofis programam gamoyo 70 milion evroze meti.

saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebis Semdeg, TACIS-s programam xeli


Seuwyo sabazro ekonomikaze gadasvlas, gansakuTrebiT unda aRiniSnos misi
roli sakanonmdeblo da samarTlebriv sferoSi, saqarTvelos msoflio
savaWro organizaciaSi gawevrianebasa da saqarTvelos kanonmdeblobis
evrokavSiris kanonmdeblobasTan miaxloebisaTvis gaweuli daxmarebis
TvalsazrisiT. warsulSi Zlieri korufcia da kanonis Zalis sisuste amcirebda
evrokavSiris mier saqarTvelosTvis gaweuli daxmarebis efeqtianobas.

sasursaTo uzrunvelyofis programa warmoadgenda mniSvnelovan instruments,


romelic xels uwyobda soflis meurneobis sferos, socialuri usafrTxoebisa
da sazogadoebrivi finansuri resursebis marTvis sistemebis reformas. am
programis ganxorcielebas aferxebda wina xelisuflebis winaaRmdegoba
Seesrulebina biujetis is punqtebi, romlebzec sasursaTo uzrunvelyofis
programiT gaTvaliswinebuli iyo daxmareba.

makro dafinansebis xelSewyobis programam uzrunvelyo balansi valebis


gadaxdebsa da sabiujeto daxmarebebs Soris (gaTvaliswinebulia 110 milioni
evros odenobis sesxebi da 55 milioni evros grantebi, aqedan ukve
gadmoricxulia 31.5 milioni evro) da xeli Seuwyo saqarTvelos davalianebis
Semcirebis strategias. problemebi, romlebic saqarTvelos warsulSi hqonda
msoflio savaluto fondTan miRweuli SeTanxmebebis Sesrulebis
TvalsazrisiT, agreTve negatiurad aisaxeboda evrokavSiris SesaZleblobaze
ganexorcielebina Tavisi sasursaTo uzrunvelyofis programa da makro
dafinansebis xelSewyobis programa.

demokratiisa da adamianis uflebebis dacvis evropulma iniciativam uzrunvelyo


daxmareba saqarTvelos samoqalaqo sazogadoebis CamoyalibebisTvis. mis
farglebSi xorcieldeboda evrokomisiisa da evrosabWos erToblivi programebi
saqarTveloSi, maT Soris samarTlebrivi sferos reformasTan dakavSirebuli
programebi. evrokavSirma agreTve uzrunvelyo mxardaWera saqarTvelos
usafrTxoebis xelSewyobis TvalsazrisiT xolo misi Sida konfliqtebis
mogvarebis TvalsazrisiT reabilitaciis instrumentisa (afxazeTsa da

70
cxinvalis regionSi/samxreT oseTSi) da erTiani sagareo da usafrTxoebis
politikis farglebSi _ erToblivi moqmedebebis saSualebiT.

2003-2006 wlebSi saqarTvelosavis strategiis dokumentis saboloo redaqciaSi


gansazRvrulia sami sfero, sadac koordinirebulad iqneba gamoyenebuli
evrokavSiris/evrokomisiis yvela strategiuli da damxmare instrumentebi,
esenia:

1. kanonis uzenaesobis, mmarTvelobis demokratiuli formebisa da adamianis


uflebebisa da demokratiuli institutebis pativiscemis xelSewyoba, maT
Soris samoqalaqo sazogadoebis funqcionirebisTvis aucilebeli
institutebis gaZliereba;
2. siRaribis Semcireba;
3. stabilurobisa da usafrTxoebis uzrunvelyofa urTierTndobis
Camoyalibebisken mimarTuli RonisZiebebis saSualebiT, romelTa mizania
Sida konfliqtebis mogvareba da maTSi CarTuli mosaxleobisTvis
sasargeblo RonisZiebebis gatareba.

2003 wlis noembris `vardebis revoluciis” Semdeg, evrokavSirma saqarTvelos


axal xelisuflebas SesTavaza mxardaWera reformebis gegmebis SemuSavebasa da
ganxorcielebaSi. 2004 wlis ianvrisa da martis saprezidento da saparlamento
arCevnebis uSualo xelSewyoba ganxorcielda `swrafi reagirebis meqanizmis~
saSualebiT. sasursaTo uzrunvelyofis programiT gamoyofili Tanxebi daexmara
saqarTvelos `vardebis revoluciis~ Semdgomi rTuli zamTris gadatanaSi.

2004 wlis ivnisSi evrokomisia msoflio bankTan erTad TanaTavmjdomareobda


donorebis konferencias saqarTvelos sakiTxebze, romelzec ganisazRvra, rom
2004-2006 wlebSi saqarTvelosTvis saerTo jamSi gamoyofili iqneba 850 milioni
evro. uSualod evrokomisiam valdebuleba aiRo gamoeyo 125 milioni evro,
riTic 2004-2006 wlebisTvis saqarTvelosTvis gamiznuli evrokavSiris
daxmarebis saerTo odenoba 137 milion evromde gaizarda, rac orjer metia 2001-
2003 wlebis daxmarebaze. evrokavSiri gansakuTrebul yuradRebas uTmobs
saqarTvelos daxmarebas `swrafi reagirebis meqanizmisa” da TACIS-is programis
saSualebiT samarTlebriv da kanonSemoqmedebiT seqtorSi, agreTve
umniSvnelovanesi institutebis SesaZleblobebis gaumjobesebaSi (saqarTvelos
parlamentis CaTvliT).

saqarTvelom moaxdina `evrosabWos korufciasTan dakavSirebiT samoqalaqo


konvenciis~ ratifikacia da xeli moawera `evrosabWos korufciasTan
dakavSirebiT sisxlis samarTlis konvencias~, magram jer ar mouxdenia misi
ratifikacia. 1999 wlidan saqarTvelo aris `evrosabWos korufciis winaaRmdeg
mebrZoli saxelmwifoTa jgufis~ (GRECO) wevri. Transparency International-is mier
gamocemuli 2004 wlis korufciis Sefasebis reitingSi saqarTvelom 133-e adgili
daikava, rac niSnavs rom qveyanaSi korufciis Zalian maRali donea. 2004 wlis
ianvarSi, ekonomikuri TanamSromlobisa da ganviTarebis organizaciis (OECD)
`antikorufciulma qselma gardamavali ekonomikisTvis” gasca antikorufciuli
institutebis SesaZleblobebis gaZlierebisa da Sesabamisi sagamomZiebo da
samarTaldamcavi uwyebebis saqmianobis daxvewis rekomendaciebi. `vardebis
revoluciis~ Semdgom periodSi axali xelisuflebis antikorufciuli kursis
farglebSi adgili hqonda sakmaod mravalricxovan dapatimrebebs. patimrobis
alternativad gamoiyeneboda SeTanxmebebi braleulobis aRiarebis Taobaze.

71
evrokavSiri aseve saqarTvelos exmareba afxazeTisa da samxreT oseTis
konfliqtebis mogvarebaSi, sakanonmdeblo da samarTlebriv sakiTxebSi,
socialurad daucveli fenebis uzrunvelyofaSi, sagareo ekonomikuri
urTierTobebis ganviTarebaSi, regionuli da adgilobrivi mmarTvelobis
gaZlierebaSi, kontrolis palataSi reformabis gatarebaSi da sxv. am yvelafers
evrokavSiri ZiriTadad axorcielebs TASIC-is saSualebiT.

nana kvirCilaZe
sofo deisaZe

evropaSi usafrTxoebisa da TanamSromlobis organizacia


(OSCE)

mokle istoriuli cnobebi

evropaSi usafrTxoebisa da TanamSromlobis organizacia (OSCE) 1975 wels


Seiqmna, rogorc monawile qveynebs Soris dialogisa da TanamSromlobis
forumi. OSCE-s wevri 55 qveyanaa. OSCE-s forumebze ikribeba evropis yvela
qveyana, aSS da kanada, romlebsac adamianis uflebebis, ZiriTadi
Tavisuflebebis demokratiisa da kanonierebis saerTo normebi gaaCniaT.

saqmianobis ZiriTadi mimarTulebebi

OSCE mxars uWers demokratiis ganviTarebas da daxmarebas uwevs monawile


qveynebs demokratiuli institutebis SenebaSi. demokratizaciis xelSewyobasTan
dakavSirebiT organizacia sakuTar Tavze iRebs arCevnebSi da mis mosamzadebel
samuSaoebSi daxmarebis gawevas. OSCE-is adamianis uflebebis dacvis politika
koncentrirebulia iseT prioritetul sakiTxebze, rogoricaa moqmedebisa da
religiis Tavisufleba, wamebisa da trefikingis winaaRmdeg brZola, aseve
genderuli Tanasworobis miRweva, eTnikuri konfliqtebis aRmofxvra, kanonis
legitimuribis safuZvelze adamianebis uflebebis dacva da sxva. OSCE-is iseTi
struqturebi, rogoricaa demokratiis mSeneblobisa da adamianis uflebebis
samsaxuri (Office for Democratic Institutions and Human Rights (ODIHR)) ZiriTadad
dakavebulni arian rasizmTan, qsenofobiasTan, antisemitizmsa da
diskriminaciasTan brZoliT. OSCE aqtiuradaa CarTuli msoflio terorizmTan
brZolaSi.

ukanasknel periodSi OSCE-s saqmianobis prioritetuli sferoebia


cecxlsasroli da mcire kalibriani iaraRis, narkotikebisa da trefikingis
winaaRmdeg brZola. igi ewinaaRmdegeba iaraRis aralegalurad gavrcelebas da
xels uwyobs mis ganadgurebas.

sazRvrebis kontrolTan dakavSirebuli saqmianoba moicavs rogorc


konfliktebis Tavidan acilebas, aseve postkonfliqturi situaciis marTvas da
institucionalur mxardaWeras.

72
OSCE-s monawile qveynebi muSaoben haerSi, wyalsa da miwaSi mtkice ekologiuri
balansis aRdgenisa da SenarCunebisTvis.

organizaciuli struqtura

Tavjdomare

Tavjdomaris kompetencia:
• OSCE _ institutebis muSaobis koordinacia;
• organizaciis wardgena;
• konfliqtebis Tavidan acilebasTan dakavSirebuli saqmianobebis
zedamxedveloba, krizisebis marTva da postkonfliqtebis reabilitacia.

OSCE-is instituciebi

molaparakebisa da gadawyvetilebis mimRebi organoebi

samitebi/ministrTa sabWoebi

samitebi aris OSCE-s monawile qveynebis an mTavrobis meTaurTa perioduli


Sexvedrebi, romelic anawilebs umaRles politikur prioritetebs. samitebs
Soris marTvasa da gadawyvetilebis miRebas axdens ministrTa sanWo.

mudmivmoqmedi sabWo

mudmivmoqmedi sabWo romelic organizaciis mTavari gadawyvetilebis mimRebi


organoa, yovel kviras ikribeba venaSi da ganixilavs sivrceSi mimdinare
procesebsa da iRebs Sesabamis gadawyvetilebebs.

usafrTxoebisa da TanamSromlobis forumi

usafrTxoebisa da TanamSromlobis forumi ikribeba yovel kviras venaSi, raTa


ganixilos OSCE sivrceSi uSiSroebis samxedro aspeqtebTan dakavSirebuli
sakiTxebi da miiRos Sesabamisi zomebi, usafrTxoebis uzrunvelsayofad.

ekonomikuri forumi

1992 wels – sagareo saqmeTa ministrebi Seikribnen da gadawyvites daearsebinaT


ekonomikuri forumi, raTa gaeZlierebinaT organizaciis saqmianoba sabazro
ekonomikis Camoyalibebis kuTxiT, romelic amave dros warmoadgens
demokratiisa da stabilurobis erT-erT mniSvnelovan xelSemwyob faqtors.

OSCE monawile qveynebis maRali donis warmomadgenlebi weliwadSi erTxel


ikribebian ekonomikur forumze, raTa:
• politikuri stimuli miscen sabazro ekonomikaze gadasvlas;
• SeimuSaon sabazro ekonomikaze gadasvlis praqtikuli saSualebebi (gzebi);
• Camoayalibon yovelwliuri miznebi ekonomikisa da garemos sakiTxebTan
dakavSirebiT;

73
• specifikuri rekomendaciebisa da Semdgomi saqmianobebis Ggavrcoba,
dazusteba;
• ZiriTad dokumentebSi aRwerili monawile qveynebis valdebulebebis
Sesrulebis zedamxedveloba;

yvela ekonomikur forums win uZRvis seminarebis seria, romlis mizania


moamzados monawile qveynebi wlis forumisTvis.

operaciuli struqturebi da institutebi

ofisis xelmZRvaneloba

2005 wels OSCE-s ofisis xelmZRvanelobas axocielebs slovenia. ofisis


mmarTveloba icvleba yovelwliurad rotaciis principiT. aRniSnul
Tanamdebobas ikavebs OSCE-s monawile qveynis sagareo saqmeTa ministri.

`troika~

imdenad ramdenadac ofisis mmarTveloba icvleba yovelwliurad, axal


xelmZRvanels daxmarebas uweven wina wlis da momavali wlis Tavmjdomareebi,
raTa yovelTvis srulfasovnad grZeldebodes organizaciis saqmianoba. samive
Tavmjdomare erTad qmnis e.w `troikas~. 2005 wlis troikas qmnian sloveniis
(2005w), bulgareTis (2004w) da belgiis (2006w) sagareo saqmeTa ministrebi.

ofisis Tavmjdomareobis kerZo warmomadgenlebi

warmomadgenloba Tematuri sferos mixedviT


• specialuri warmomadgenloba trefikingTan brZolis winaaRmdeg;
• rasizmis, qsenofobiisa da diskriminaciis winaaRmdeg brZolis kerZo
warmomadgenloba, aseve aratolerantobis, qristianobisa da sxva religiis
mimdevrebis diskriminaciis winaaRmdeg;
• antisemitizmis winaaRmdeg brZolis kerZo warmomadgenloba;
• muslimanebis mimarT araSemwynareblobisa da diskriminaciis winaaRmdeg
brZolis kerZo warmomadgenloba.
specifikur (gansakuTrebul) teritoriebze konfliqtebis Tavidan acilebis
sakiTxze momuSave warmomadgenloba
• minskis konferenciasTan dakavSirebuli konfliqtebis kerZo
warmomadgenloba;
• makedoniis sagangebo agenti;
• kerZo warmomadgenloba moldovaSi;
• kerZo warmomadgeneli da CIO-s (ofisis xelmZRvaneloba) kerZo agenti
centraluri aziis wevri qveynebisTvis.
minskis koferenciis konfliqtis kerZo warmomadgenloba
piradi warmomadgeneli OSCE-s minskis konferenciis konfliqtis sakiTxSi.

deitonis mSvidobiani SeTanxmebis warmomadgenloba


deitonis mSvidobiani SeTanxmebis kerZo warmomadgenloba
OSCE -s saparlamento asamblea

74
OSCE -s saparlamento asamblea saparlamento elementia, romlis monawile 55
qveyana moicavs mTel teritorias vankuveridan vladivastokamde.

317 wevris mTavari amocanaa, Sidasaparlamento ganxilvebis fasilitacia da


OSCE-s farglebSi demokratiuli moZraobis mxardaWera.

demokratiisa da adamianTa uflebebis dacvis ofisi

demokratiisa da adamianTa uflebebis dacvis ofisi mdebareobs varSavaSi


(poloneTi). igi OSCE-s teritoriaze muSaobs Semdeg sakiTxebze: arCevnebis
dakvirveba, demokratiisa da adamianTa uflebebis dacva, tolerantoba,
diskriminaciis winaaRmdeg brZola da kanonis uzenaesobis uzrunvelyofa.

erovnul umciresobaTa umaRlesi komisia

erovnul umciresobaTa umaRlesi komisiis ofisi daarsda 1992 wels. misi mizania
droulad SeimuSaos eTnikuri daZabulobis Sewyvetis gzebi, raTa maT momavalSi
safrTxe ar Seuqmnan stabilurobas da OSCE-s wevr qveynebs Soris MmSvidobian
urTierTobas.

OSCE-s warmomadgeneli mediis TavisuflebisTvis

OSCE-is warmomadgeneli mediis TavisuflebisTvis akvirdeba mediis


ganviTarebas 55 wevr qveyanaSi. is winaswar zomebs iRebs gamoxatvis
Tavisuflebis SezRudvasTan dakavSirebiT da xels uwyobs OSCE presis
Tavisuflebis komitetebis koordinirebul muSaobas.

sekretariati

OSCE-is sekretariati daarsda 1991 wels praRaSi, xolo 1993 wels gadainacvla
venaSi. sekretariati direqtoris xelmZRvanelobiT eweva organizaciis
xalSemwyob saqmianobas. misi adgilsamyofelia vena, xolo daxamrebas uwevs
praRis ofisi.

1. terorizmis winaaRmdeg brZolis qvedanayofi

11 seqtembris movlenebis Semdeg OSCE mivida daskvnamde, rom saWiro iyo


TanamSromlobasa da antiteroristul saqmianobaze koncentrireba. 2001 wlis
buqarestis samoqmedo gegmaSi, momzadda mandati terorizmis winaaRmdeg
brZolis qvedanayofis SeqmnisTvis.

terorizmis winaaRmdeg brZolis qvedanayofi OSCE-s wevr qveynebs


terorizmTan brZolis winaaRmdeg saerTaSoriso konvenciebis SesrulebaSi
uwevs mxardaWeras.

2. trefikingTan brZolis qvedanayofi

trefikingTan brZolis qvedanayofi specialur warmomadgenlobas uwevs


garkveul daxmarebas mandatis SesrulebaSi. igi aseve TanamSromlobs
organizaciis sxvadasxva qvedanayofebTan da struqturebTan.

3. konfliqtebis prevenciis centri

75
konfliqtebis prevenciis centri (The Conflict Prevention Centre (CPC)), daxmarebas
uwevs ofisis xelmZRvanelobas da OSCE-s struqturebs, romlebic muSaoben
konfliqtebis prevenciaze, krizisebis marTvasa da postkonfliqtur
reabilitaciaze.

4. OSCE -s ekonomikuri da garemosTan dakavSirebuli saqmianobis


koordinaciis ofisi

OSCE-s farTo miRwevebi gaaCnia usafrTxoebis kuTxiT. igi aseve


dainteresebulia garemosTan dakavSirebuli sakiTxebiT, radgan misi arawevri
qveynebis teritoriebze TanamSromlobis miRweva didi wvlili iqneba mSvidobis,
ganviTarebisa da stabilizaciis uzrunvelyofaSi.

5. sagareo TanamSromloba

OSCE aris im organizaciaTa qselis nawili, romlebic ewevian saqmianobas


ekonomikur sakiTxebTan, usafrTxoebisa da adamianis uflebebis dacvasTan
dakavSirebiT.

6. samarTlebrivi saqmianobis strategiuli qvedanayofi

qvedanayofis saqmianobas mniSvnelovani wvlili Seaqvs samxreT-aRmosavleT


evropis, aziisa da yofili sabWoTa kavSiris zogierTi qveynis samarTlebrivi
garemos uzrunvelyofaSi.

7. treningebis ganyofileba

treningebis ganyofileba OSCE-s farglebSi xels uwyobs TanamSromlebisTvis


treningebis Catarebas, misiis axali wevrebisa da axali TanamSromlebis miRebas.

8. maRali donis damgegmavi jgufi

maRali donis damgegmavi jgufi (HLPG) Seiqmna 1994 wlis 20 dekembers. igi
Sedgeba wevri qveynebis samxedro eqspertebisgan da uflebamosilia gasces
rekomendaciebi:

• nagorno-yarabaRSi mSvidobis mSeneblobasTan dakavSirebiT.


• monawile qveynebs Soris molaparakebis warmarTvasTan, samxedro Zalebis
raodenobasTan, erTeulebis ganTavsebasTan da maT xelmZRanelobasTan
dakavSirebiT.

OSCE_Tan dakavSirebuli organoebi

• arbitraJi da momrigebeli sasamarTlo.sasamarTlo daarsda konvenciis


safuZvelze 1995 wels da mdebareobs JenevaSi. misi funqciaa qveynebs Soris
warmoSobili uTanxmoebis mSvidobiani gziT mogvareba. konvenciis wevria 33
saxelmwifo.

• erTiani konsultaciuri jgufi daarsda 1990 wels. misi amocanaa evropis


samxedro Zalebis konvenciis pirobebis dacva; xolo mizani:

1. aRmofxvril iqnas gansxvavebebi da orazrovneba;


76
2. SiemuSaos zomebi, romelic uzrunvelyofs konvenciis qmedunarianobasa da
efeqtianobas;
3. gadawyvitos teqnikuri sakiTxebi;
4. CaerTos davebis ganxilvaSi, romlebic konvenciis SesrulebasTan
dakavSirebiT warmoiSveba.

• evropis samxedro Zalebis konvencia atlantikidan dawyebuli, uralis


CaTvliT, evropis samxedro Zalebis konvencia warmoadgens stabilizaciisa
da usafrTxoebis qvakuTxeds. igi xelmoweril iqna 1990 wlis 19 noembers
parizSi.
• Ria sivrceebis konsultaciuri komisia.komisia ganixilavs sakiTxebs,
romelic exeba Ria sivrceebTan dakavSirebul SeTanxmebas, romelic
xelmoweril iqna 1992 wlis 24 marts helsinkSi. ZalaSi Sevida 20 qveynis mier
misi ratifikaciis Semdeg _ 2002 wlis 1 ianvrs.

SeTanxmebam, romlis mizania sahaero sivrcis Riaobisa da gamWvirvalobis


uzrunvelyofa, monawile qveynebSi daawesa sahaero dazvervis reJimi.
vankuveridan vladivastokis CaTvliT es qveynebi uflebamosilni arian
ganaxorcielon SeTanxmebis monawile sxva qveynebis sahaero sivrceSi
SeuiaraRebeli dazverva, raTa miiRon informacia maTi samxedro Zalebisa da
moqmedebebis Sesaxeb. SeTanxmeba aseve gegmavs Ria sivrcis gafarToebas sxva
teritoriebzec.

regionebi

OSCE-s saqmianoba vrceldeba Semdeg regionebSi _ samxreT-armosavleT evropa,


aRmosavleT evropa, kavkasia, centraluri azia, dasavleT evropa da CrdiloeT
amerika. OSCE-s TiToeuli regionis mixedviT, gaaCnia konkretuli miznebi da
prioritetebi.

samxreT-aRmosavleT evropa
samxreT-aRmosavleT evropaSi, OSCE eqvs dargobriv misiasTan erTad, asrulebs
umTavres rols demokratiis, adamianis uflebebis dacvisa da mediis
ganviTarebis sakiTxebSi.

aRmosavleT evropa
OSCE ukrainaSi, belorusiasa da moldovaSi axorcielebs arCevnebis, kanonis
legitimurobis kontrols, aseve eweva konfliqtebis mogvarebas da trefikingTan
brZolas.

kavkasia
OSCE azerbaijans, saqarTvelosa da somxeTs daxmarebas uwevs ekonomikisa da
garemos ganviTarebaSi, konfliqtebis mogvarebasa da demokratizaciaSi.

centraluri azia
OSCE xels uwyobs TurqmeneTSi, yazaxeTSi, uzbekeTsa da tajikeTSi politikuri
da ekonomikuri reformis gatarebas.

dasavleT evropa da CrdiloeT amerika


OSCE sxvadasxva organizaciebTan, dawesebulebebTan da arasamTavrobo
organizaciebTan, axorcielebs prevenciul molaparakebebs TanamSromlobasa da
77
usafrTxoebasTan dakavSirebiT, aseve axdens arCevnebis da genderuli sakiTxebis
monitorings da erovnuli umciresobebis dacvas.

OSCE da saqarTvelo

saqarTvelo OSCE-Si Sevida 1992 wlis 24 marts. 2003 wels dafuZnda misiis
xelmZRvanelobis ofisi, rac ganpirobebuli iyo arasabiujeto Senatanebis
dafinansebuli proeqtebis saerTo moculobis zrdiT.

misiis xelmZRvanelobis ofisis funqciebia:


• proeqtebis ganxorcielebisas, uzrunvelyos misiis politikis Sesabamisoba
administraciul da finansur wesebTan;
• daxmareba gauwios proeqtis menejerebs proeqtebis ganxorcielebaSi;
• moaxdinos proeqtebis monitoringi, Sefaseba, maT Sesaxeb donorebis an/da
monawile qveynebisTvis warsadgeni angariSebis analizi;
• proeqtebis monacemTa bazis damuSaveba.

OSCE-s saqarTveloSi saqmianobis ZiriTadi mimarTulebebia:


• politikuri da samxedro usafrTxoeba;
• sazRvris monitoringi;
• ekonomikuri da garemosdacviTi RonisZiebebi.

OSCE aqtiurad muSaobs adamianuri ganzomilebis sferoSi, romelic moicavs


demokratizaciis principebis danergvas saqarTveloSi, trefikingis winaaRmdeg
brZolas, adamianTa uflebebis dacvas, kanonis uzenaesobasa da sityvis
Tavisuflebas.

78
naTia feraZe
Tea javaxiSvili

CrdiloeT-atlantikuri xelSekrulebis organizacia


(NATO)

mokle istoriuli cnobebi

1945-49 wlebSi ekonomikuri rekonstruqciis saWiroebis pirobebSi, dasavleT


evropisa da maTma partniorma Crdilo amerikis qveynebma mniSvnelovan sakiTxad
daayenes sabWoTa kavSiris politika. SemaSfoTebeli iyo is faqti, rom sabWoTa
xelisuflebas ganzraxuli hqonda sakuTari samxedro Zalebis monopolia
sruli masStabiT.

1948 wlis martSi xeli moewera briuselis xelSekrulebas, romlis mixedviTac


dasavleT evropis xuTi saxelmwifo gaerTianda Tavdacvis sistemis Seqmnisa da
urTierTkavSiris ganmtkicebis mizniT. es ki maT saSualebas aZlevda win
aRdgomodnen ideologiur, politikur, Tu samxedro muqaras.

aSS-sa da kanadas Soris molaparakebebis warmoebam safuZveli daudo


Crdiloatlantikuri aliansis Camoyalibebas, rac ZiriTadad efuZneboda
usafrTxoebis garantiasa da evropasa da aSS-s Soris ormxriv pasuxismgeblobas.
molaparakebebi 1949 wlis 4 aprils dasrulda, roca xeli moewera vaSingtonis
xelSekrulebas, romelic gawevrianebul qveynebSi saerTo usafrTxoebis
sistemis Seqmnas iTvaliswinebda.

aliansis ZiriTadi miznebi, amocanebi da mimarTulebebi

Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizaciis ZiriTad mizans warmoadgens,


wevri qveynebis politikuri da samxedro usafrTxoebisa da Tavisuflebis Seqmna.
aliansi uzrunvelyofs samarTlianobisa da mSvidobis damyarebas evropaSi, rac
demoktariul Rirebulebebs, adamianTa uflebebis dacvasa da kanonis
uzenaesobas emyareba.

Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizacia saerTo usafrTxoebis Seqmnis


mizniT, erTmaneTTan akavSirebs CrdiloeT amerikasa da evropas. igi warmoadgens
wevri qveynebis efeqtur koleqtiur Zalisxmevas, daicvan saerTo samSvidobo
interesebi. isini nacionaluri usafrTxoebis miznebs erToblivad ayalibeben.
aliansi aris Tavisufali saxelmwifoebis kavSiri, romelic uzrunvelyofs maT
usafrTxoebasa da stabilurobas.

1949 wlis aprilSi Crdiloatlantikuri xelSekruleba, romelic aliansis


legalur bazas warmoadgens, Seiqmna gaerTianebuli erebis qartiis 51-e muxlis
mixedviT, rac damoukidebeli saxelmwifoebis dacvas iTvaliswinebs.
xelSekrulebaze xelis moweris dRidan misi upirvelesi amocanaa daicvas wevri
qveynebi yofili sabWoTa kavSiris politikis samxedro muqarisgan. igi
warmoadgens saerTaSoriso organizacias, romlis saSualebiTac wevri qveynebi

79
inarCuneben srul suverenitetsa da damoukideblibas. organizacia marTavs
forums, romelzec ganixileba politikuri Tu samxedro mniSvnelobis sakiTxebi.

NATO-s politika

alinsis politika omis SeCerebasa da qveynebis efeqtur Tavdacvas


iTvaliswinebs. igi agreTve mSvidobis damyarebis mizniT, moicavs sxva qveynebTan
molaparakebebis warmoebas, koleqtiur Zalisxmevas, momavalSi samxedro
teqnologiebis kontrolsa da ganiaraRebas. aseve farTo sapartnioro bazis
Seqmnasa da evropisa da atlantikis qveynebTan dialogebis gamarTvas, rac xels
Seuwyobs gamWvirvale da saimedo politikis gatarebas.

Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizacia wevr qveynebs sTavazobs


TanamSromlobasa da konsultaciebs politikur, ekonomikur da sxva
arasamxedro sferoebSi, iseve, rogorc Tavdacvis sferoSi. igi uzrunvelyofs
samxedro Zalebs aRWurvilobiTa da treningebiT.

NATO-s wevri qveynebis ufleba-movaleobebi

• xelSekrulebis monawile mxareebi gaerTianebuli erebis wesdebis


Sesabamisad, valdebulni arian daareguliron saerTaSoriso konfliqtebi
mSvidobiani gziT, rom safrTxe ar Seeqmnas saerTaSoriso mSvidobas,
usafrTxoebas da samarTlianobas da Tavi Seikavon saerTaSoriso
urTierTobebSi muqarisa da Zalismieri meTodebis gamoyenebisgan, rac
ewinaaRmdegeba gaeros miznebs;
• xelSekrulebis amocanebis efeqturi ganxorcielebisTvis monawile mxareebma
sakuTari ZalebiT da urTierTdaxmarebiT unda SeinarCunon da gaaZlieron
SeiaraRebul TavdasxmasTan brZolis individualuri da koleqtiuri
samxedro potenciali;
• xelSekrulebis monawile mxareebma erTmaneTs unda gauwion konsultaciebi,
Tuki romelime maTganis teritoriul mTlianobas, politikur
damoukideblobasa da usafrTxoebas safrTxe daemuqreba;
• mxareebi SeTanxmdnen, rom erT-erT maTganze Tavdasxma niSnavs Tavdasxmas
yvelas winaaRmdeg, amitomac am problemis dasaZlevad gamoiyeneba erTiani
Zalebi;
• xelSekrulebis monawile TiToeuli mxare valdebulia monawileoba ar
miiRos arcerT saerTaSoriso garigebaSi, rac xelSekrulebisTvis iqneba
sawinaaRmdego;
• xelSekrulebis monawile mxareebi ayalibeben sabWos, romelsac eswreba maTi
uklebliv yvela warmomadgeneli, raTa ganixilos xelSekrulebis
ganxorcielebasTan dakavSirebuli sakiTxebi. sabWo mzad unda iyos,
Seikribos nebismier dros da aseve unda Seqmnas damxmare organoebi (kerZod
Tavdacvis komiteti, romelic iZleva rekomendaciebs garkveuli RonisZiebebis
gatarebaze);
• xelSekrulebis monawile mxareebma unda moaxdinon am xelSekrulebis
ratifikacia da ganaxorcielon misi debulebebi konstituciuri
procedurebis Sesabamisad. saratifikacio sigelebi dauyovnebliv unda
gadaeces aSS-s mTavrobas, romelic aRniSnulis Sesaxeb acnobebs
xelSekrulebis monawile mxareebs. im saxelmwifosTvis, romelmac ukve

80
moaxdina xelSekrulebis ratifikacia, xelSekruleba ZalaSi Sedis
xelismomwer saxelmwifoTa saratifikacio sigelebis gadacemisTanave;
• xelSekrulebis ZalaSi Sesvlidan 10 wlis Semdeg, an nebismier Semdeg
wlebSi, mxareebma (Tuki amis moTxovna iqneba) unda awarmoon erToblivi
konsultaciebi xelSekrulebis gadasinjvasTan dakavSirebiT;
• xelSekrulebis ZalaSi Sesvlidan 20 wlis Semdeg, nebismier monawile mxares
SeuZlia gaauqmos sakuTari wevroba mas Semdeg, rac aSS-s mTavrobas
ofocialurad acnobebs xelSekrulebis wevrobis gauqmebis Taobaze;
• xelSekruleba, romlis inglisur da frangul originalebs erTnairi
iuridiuli Zala gaaCniaT, inaxeba AaSS-s arqivSi. damowmebuli aslebi
gadaecemaT aSS-s mTavrobis mier xelSekrulebaze xelmowerili mxareebis
mTavrobebs;
• mokavSire qveynebi valdebulni arian daicvan mSvidoba da stabiluroba, ara
marto sakuTar teritoriaze, aramed sruli evro-atlantikuri masStabiT.

aliansis strategiuli koncefcia

aliansis strategiuli koncefcia moicavs Semdeg aucilebel elementebs:

• transatlantikuri kavSiris SenarCuneba _ strategiuli koncefcia evropasa


da Cr. amerikas aerTianebs usafrTxoebis Seqmnis mizniT da maT Soris
TanamSromlobis gaZlierebas uwyobs xels;
• efeqturi samxedro Zalebis kontroli _ strategia im samxedro Zalebis
arsebobas da kontrols iTvaliswinebs, romelic koleqtiuri Tavdacvis
uzrunvelyofisa da krizisis Tavidan acilebis mizniT gamoiyeneba;
• aliansSi evropis uSiSroebisa da Tavdacvis komiteti _ strategiuli
koncefciiT dadgenilia, rom aliansSi evropis uSiSroebisa da Tavdacvis
komiteti momavalSic ganagrZobs ganviTarebas, rac 1996 wels berlinSi
aliansis sagareo saqmeTa ministrTa ganxilvis safuZvelze iqna
gadawyvetili. aRniSnulidan gamomdinare, saWiroa arsebobdes mWidro
urTierTobebi Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizacias, dasavleT
evropul kavSirsa da evrokavSirs Soris;
• samxedro SeiaraRebis kontroli _ sabolood, strategiuli koncefcia
samxedro SeiaraRebis kontrolsa da samxedro Zalebis im raodenobiT
zrdas iTvaliswinebs, rac aliansis miznebis ganxorcielebisTvis iqneba
saWiro. kerZod, ki mSvidobis damyarebisa da krizisis dasaZlevi
operaciebis gatarebisTvis. dasaxuli miznebis misaRwevad mniSvnelovania
dapirispirebul mxareebTan kontaqtis damyareba da mokavSire qveynebs
Soris urTierTmxardamWeri operaciebis warmoeba. aliansi valdebulia
aqtiuri monawileoba miiRos iaraRis kontrolis gaZlierebis, ganiaraRebisa
da masobrivi ganadgurebis iaraRis gauvrceleblobis SeTanxmebaSi;

Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizaciis roli usafrTxoebisa da


mSvidobis damyarebis politikaSi gaizarda. amjerad, igi gulisxmobs ara marto
gaeros samSvidobo Zalisxmevisadmi mxardaWeras, aramed mravalricxovan
partnior qveynebsa da Crdiloatlantikuri xelSekrulebis organizaciis, ara
wevri qveynebis monawileobas saerTo samSvidobo politikaSi.

81
NATO-s Stab-bina

briuselSi NATO-s Stab-bina warmoadgens NATO-s politikur Stabs da aliansis


mudmiv adgilsamyofels. masSi ganTavsebulia NATO-s mudmivi wamomadgenloba,
erovnuli delegaciebi, generaluri mdivani da saerTaSoriso samdivno,
nacionaluri samxedro warmomadgenlebi, samxedro komitetis Tavmjdomare da
saerTaSoriso samxedro Stabi. StabbinaSi, aseve imyofebian partniori
saxelmwifoebis diplomatiuri misiebi, NATO-s Stabbinis samdivno da mTeli
rigi saagentoebi.

mudmivi warmomadgenlebi da nacionaluri delegaciebi

Crdilo-atlantikur kavSirSi NATO-s qveynebs wamoadgens elCi, an mudmivi


warmomadgeneli, romelsac daxmarebas uweven nacionaluri delegaciebi,
romelic Sedgeba mrCevlebisgan da Tanamdebobis pirebisgan. es delegaciebi
raRaciT hgvanan patara saelCoebs. is garemoeba, rom isini imyofebian Stabbinis
erT SenobaSi, es maT saSualebas aZlevT droulad da ioli gziT daamyaron
kontaqtebi ofcialur da araoficialur doneebze, rogorc erTmaneTTan, aseve
NATO-s saerTaSoriso samdivnos TanamSromlebsa da partniori saxelmwifoebis
warmomadgenlebTan.

generaluri mdivani

NATO-s generaluri mdivani warmoadgens mniSvnelovan saerTaSoriso


saxelmwifo moRvawes. NATO-s wevri qveynebis mTavrobebis mier mas miniWebuli
aqvs Crdiloatlantikuri aliansis Tavmjdomaris wodeba. is aris mTavari
Semsrulebeli piri da pasuxs agebs Crdiloatlantikur kavSirSi
konsultaciebis procesis mimarTulebebsa da gadawyvetilebis miRebaze. mas
gaaCnia uflebamosileba uTanxmoebis SemTxvevaSi iSuamavlos wevr
saxelmwifoebs Soris. is pausxismgebelia saerTaSoriso sammdivnos saqmianobaze,
NATO-s qveynebis xelisuflebebTan da mediis warmomadgenlebTan urTierTobaze.

generalur mdivans hyavs moadgile, romelic exmareba mas, misi movaleobebis


SesrulebaSi da cvlis mas, misi aryofnis SemTxvevaSi.
NATO-s `gawevrianebis samoqmedo gegma~ /Membership Action Plan/

`xelSekrulebis monawile mxareebs, xelSekrulebaSi gawevrianebis mizniT,


saerTo gadawyvetilebis safuZvelze, SeuZliaT moiwvion evropis nebismieri
saxelmwifo, romelsac gaaCnia Sesabamisi SesaZlebloba Seasrulos
xelSekrulebiT gaTvaliswinebuli pirobebi da Tavisi wvlili Seitanos
Crdiloatlantikuri regionis usafrTxoebaSi" /Crdiloatlantikuri
xelSekruleba, me-10 muxli/.

NATO-s `gawevrianebis samoqmedo gegma~ Sedgeba 5 Tavisgan:

1. politikuri da ekonomikuri sakiTxebi

82
NATO-Si gawevrianebis msurvelma qveynebma unda SeimuSaon yovelwliuri
erovnuli programa, romelSic gansazRvruli iqneba mosamzadebeli periodis
miznebi da amocanebi. masSi iqneba warmodgenili angariSi imis Sesaxeb, Tu
rogor emzadeba qveyana NATO-Si gawevrianebisTvis, ra miznebi aqvs dasaxuli, ra
nabijebi iqna gadadgmuli, vin arian pasuxismgebeli pirebi. gawevrianebis
msurvel qveynebs, maTi survilisamebr eZlevaT informaciis ganaxlebis
saSualeba. aRniSnuli programa NATO-s saSualebasAaZlevs Tvalyuri adevnos
progress, raTa Semdeg masze reagireba moaxdinos.

NATO-Si gawevrianebis msurvel qveynebs moeTxovebaT politikur-ekonomikuri


viTarebis daregulireba, kerZod, saerTaSoriso, eTnikuri, teritoriuli
konfliqtebis mSvidobiani gziT mogvareba, kanonis uzenaesoba da adamianTa
uflebebis dacva, samxedro SeiaraRebuli Zalebis samoqalaqo da demokratiuli
kontroli, damoukidebeli institutebis gaZlereba, ekonomikuri
damoukideblobisa da socialuri samarTlianobis damyareba, monawileobis
miReba evroatlantikuri partniorobis sabWoSi da partnioroba mSvidobisTvis
programaSi.

agreTve, msurvel qveynebs moeTxovebaT, koleqtiuri TavdacvisaTvis saerTo


Zalisxmevis SemuSaveba da mSvidobisa da usafrTxoebis SenarCuneba. aliansis
valdebulebis, Rirebulebebisa da privilegiebis gaziareba. konsesusis
principebiT gadawyvetilebis miReba, aliansis gafarToebis mxardaWera. aseve maT
unda waradginon yovelwliuri angariSi ekonomikuri mdgomareobis Sesaxeb
(makroekonomikuri monacemebi, biujeti, ek.ganviTareba). maT moeTxovebaT
waradginon werilobiTi dasabuTeba NATO-s gundis mxardaWeris Sesaxeb, rac
Semdeg gadaecemaT wevr qveynebs gansaxilvelad.

2. Tavdacvis/samxedro sakiTxebi

NATO-Si gawevrianebisTvis mniSvnelovania, monawileoba miiRos aliansis axal


samSvidobo misiebSi, gaaZlieros samxedro potenciali. axali wevrebi mzad unda
iyvnen gaiziaron, rogorc koleqtiuri Tavdacvis privilegiebi, iseve riski da
pasuxismgebloba.

3. finansuri resursebi

aliansSi gawevrianebis moTxovnebi, erovnuli biujetidan Sesabamisi Tanxebis


gamoyofas iTvaliswinebs. aRniSnuli Tanxebis arseboba mniSvnelovania samxedro
wvrTnisa da aRWurvis sistemis momzadebaSi da koleqtiuri Tavdacvis
ganmtkicebisTvis. nato, Tavis mxriv, pasuxismgeblobas iRebs daxmareba gauwios
partnior qveynebs, sabiujeto dagegmvisa da gamoyenebis sferoSi.

NATO-Si gawevrianebis msurvelebma, aseve monawileoba unda miiRon aliansis


erToblivi dafinansebiT warmoebuli procedurebis ganxorcielebaSi.

4. uSiSroebis sakiTxebi

msurvelma qveynebma unda uzrunvelyon konfidencialuri informaciis dacva.

83
5. legaluri baza

arsebobs mTeli rigi xelSekrulebebi, romlebic aregulireben aliansis wevr


qveynebs Soris samarTlebriv urTierTobebs.

NATO-s nebismieri axali wevri qveyana xels awers Crdiloatlantikur


xelSekrulebas /vaSingtoni, 4 aprili, 1949w/

gawevrianebis samoqmedo gegma, NATO-Si gawevrianebiT dainteresebul qveynebs


sTavazobs garkveul programebs, rac maT exmareba im procedurebis momzadebaSi,
rac aucilebeli pirobaa aliansSi gawevrianebisTvis.

dainteresebul qveyanas SeuZlia airCios is progarma, romelsac miiCnevs


saWirod aliansSi gawevrianebis mzadebis periodSi. magram unda iTqvas, rom
samoqmedo gegmaSi monawileoba raime periodiT limitirebuli ar aris da arc
NATO-Si gawevrianebis garantias iZleva. es procesi gawerilia etapobrivad.

programa `partnioroba mSvidobisTvis~

aRniSnuli programa Seiqmna 1994 wels, romelic moicavs 27 partnior


saxelmwifos, romelic jerjerobiT ar aris NATO-s wevri. saqarTvelo am
programas SeuerTda 1994 welsve.

`partnioroba mSvidobisTvis~ progaramis yvela wevri qvyena aseve aris


evroatlantikuri partniorobis sabWos wevri, romelic NATO-sa da mis
partnior saxelmwifoebs Soris TanamSromlobis gaRrmavebas iTvaliswinebs.

1994-96ww. saqarTvelos monawiloeba Semoifargleboda konsultaciebiT da


TaTbirebSi monawileobiT. 1997wlidan es monawileoba gaaqtiurda.
yovelwliurad saqarTvelo partniorobis programis asamde RonisZiebaSi
Rebulobda monawileobas, maT Soris saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebi
monawileobdnen mravalerovnul samxedro wvrTnebSi sxvadasxva qveyanaSi.

2000 wels saqarTvelom 100-mde RonisZiebaSi miiRo monawileoba, Catarda 13


mravalerovnuli samxedro wvrTna Tavdacvis saministros qveganyofilebisa da
Statebis monawileobiT.

2001 wels saqarTvelos teritoriaze gaimarTa `kooperetiv-partnier-2001~


mravalerovnuli farTomasStabiani samxedro sazRvao-saxmeleTo samSvidobo
wvrTna.

`partniorobis dagegmvisa da analizis procesi~ NATO-s `partnioroba


mSvidobisTvis~ progarmis Semadgeneli nawilia, romelsac saqarTvelo SeuerTda
1999wels natosTan dadebuli individualuri SeTanxmebiT, ramac unda
uzrunvelyos natos standartebze agebuli qarTuli jaris bazis Seqmna.

84

También podría gustarte