Está en la página 1de 12

Coconjugacion de verbos /gramatica /

Persona / Verbo: wa’ak : comer Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninwa’ak/yo como Xinwa’ak/ yo comí Tinwa’aq/yo comeré
Laat : tú Nakatwa’ak/tú comes Xatwa’ak/ tú comiste Tatwa’aq/tu comeras
Vacio : él Nawa’ak/él come Xwa’ak/comió Twa’aq/comerá
Oo: Nosotros Nakoowa’ak/nosotros comemos Xo’wa’ak/nosotros comimos Toowa’aq/nosotros comeremos
Ex: Ustedes Nakexwa’ak/ustedes comen Xexwa’ak/ustedes comieron Tex’wa’aq/ustedes comerán
E’: Ellos Nake’wa’ak/ellos comen Xe’wa’ak/ ellos comieron Te’wa’aq/ellos comerán

Persona / Verbo: xajok/bailar Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninxajok/ yo bailo Xinxajok/yo bailé Tinxajoq: yo bailare
Laat : tú Nakatxajok/ tu bailas Xaatxajok/tu bailaste Taaxajoq: Tu bailaras
Vacio : él Naxajok/el baila Xxajok/el bailó Txajoq : él bailara
Oo: Nosotros Nakooxajok/nosotros bailamos Xooxajok/nosotros bailamos Txajoq : Nosotros bailaremos
Ex: Ustedes Nake’xajok/ustedes bailan Xexxajok/ustedes bailaron Texxajoq: ustedes bailaran
E’: Ellos Nake’xajok/ellos bailan Xe’xajok/ellos bailaron Te’xajoq: ellos bailaran

Persona/Verbo: numxik/nadar Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninnumxik/yo nado Kinnumxik/yo nadé Tin’numxiq/yo nadaré
Laat : tú Nakatnumxik/tu nadas Katnumxik/tu nadaste Tatnumxiq/ tu nadaras
Vacio : él Na’numxik/él nada Ki’numxik/ el nadó T-numxiq/el nadará
Oo: Nosotros Nakoo’numxik/nosotros nadamos Koo’numxik/nosotros nadamos. Too’numxiq/nosotros nadaremos
Ex: Ustedes Nake’xnumxik/ustedes nadan Ke’xnumxik/ustedes nadaron Tex’numxiq/ustedes nadaran
E’: Ellos Nake’numxik/ellos nadan Ke’numxik/ellos nadaron Te’numxiq/ellos nadaran

Persona / Verbo: B’atz’unk Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninb’atz’unk/ yo juego Kinb’atz’unk/yo jugué Tinb’atz’unq/yo jugaré
Laat : tú Nakab’atz’unk/tu juegas Kaatb’atz’unk/tu jugaste Taatb’atz’unq/tu jugarás
Vacio : él Na’b’atz’unk/el juega Kib’atz’unk/el jugo T-b’atz’unq/ellos jugaran
Oo: Nosotros Nakob’atz’unk/nosotros jugamos Koob’atz’unk/nosotros jugamos Toob’atz’unq/nosotros jugaremos
Ex: Ustedes Nakexb’atz’unk/ustedes juegan Kexb’atz’unk/ustedes jugaron Texb’atz’unq/ustedes jugaremos
E’: Ellos Nake’b’atz’unk/ellos juegan Ke’b’atz’unk/ellos jugaron Te’b’atz’unq/ellos nadaran

Persona / Verbo: B’ichank/cantar Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninb’ichank/yo canto Kinb’ichank/ yo canté Tinb’ichanq/yo cantaré
Laat : tú Nakab’ichank/tu cantas Kaatb’ichank/tu cantaste Taatb’ichanq/tú cantaras
Vacio : él Na’b’ich’ank/el canta Kib’ichank/el canto Tb’ichanq/el cantará
Oo: Nosotros Nakob’ichak/nosotros cantamos Koob’ichank/nosotros cantamos Toob’ichanq/nosotros cantaremos
Ex: Ustedes Nakexb’ichank/ustedes cantan Kexb’ichank/ustedes cantamos Texb’ichanq/ustedes cantaran
E’: Ellos Nake’b’ichank/ellos cantan Ke’b’ichank/ellos cantaron Te’b’ichanq/ ellos cantaran

Persona / Verbo: pisk’ok/saltar Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninpisk’ok/yo salto Kinpisk’ok /yo salté Tinpisk’oq/yo saltaré
Laat : tú Nakatpisk’ok/tu saltas Katpisk’ok/tu saltaste Tatpisk’oq/tú saltaras
Vacio : él Na’pisk’ok/el salta Kipisk’ok/el saltó T-pisk’oq/el saltará
Oo: Nosotros Nakopisk’ok/nosotros saltamos Koopisk’ok /nosotros saltamos Toopisk’oq/nosotros saltaremos
Ex: Ustedes Nake’pisk’ok/ustedes saltaron Kexpisk’ok/ustedes saltaron Texp’isk’oq/ ustedes saltaran
E’: Ellos Nake’b’atz’unk/ellos juegan Ke’pisk’ok/ellos saltaron Te’p’isk’oq/ellos saltaran

Persona / Verbo:b’eek: caminar Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninb’eek/ Yo camino Xinb’eek/yo caminé Tinb’eeq/yo caminare
Laat : tú Nakatb’eek/ tu caminas Xaatb’eek/tu caminaste Tatb’eeq/tu caminaras
Vacio : él Nab’eek/ el camina Xb’eek/ el camino Tb’eeq/el caminara
Oo: Nosotros Nakoob’eek/ nosotros caminos Xoob’eek/nosotros caminamos Toob’eeq/nosotros caminaremos
Ex: Ustedes Nakexb’eek/ustedes caminan Xexb’eek/ustedes caminaron Texb’eeq/ustedes caminaran
E’: Ellos Nake’b’eek/ellos caminan Xe’b’eek/ellos caminaron Te’ b’eeq/ellos caminaran

Persona / Verbo:uk’ak/tomar Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninuk’ak/yo tomo Xinuuk’ak’/yo tomé Tinuuk’aq/yo tomaré
Laat : tú Nakaatuuk’ak/tu tomas Xat’uuk’ak/tu tomaste Tatuuk’aq/ tu tomaras
Vacio : él Na’uuk’ak/él toma Xuuk’ak/él tomó T’uuk’aq/el tomara
Oo: Nosotros Nako’uuk’ak/nosotros tomamos Xoo’uuk’ak/ nosotros tomamos Too’uuk’aq/nosotros tomaremos
Ex: Ustedes Nakexuuk’ak/ustedes toman Xex’uuk’ak/ustedes tomaron Texuuk’aq/ustedes tomaran
E’: Ellos Nake’uuk’ak/ellos toman Xe’uuk’ak/ellos tomaron Te’ uuk’aq/ ellos tomaran

Persona / Verbo: Aanilak/correr Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninaanilak/ yo corro Xinaanilak/ yo corrí Tinaaanilaq/ yo correré
Laat : tú Nakataanilak/ tu corres Xat’aanilak/ tu corriste Tataanilaq/tu correrás
Vacio : él Na’aanilak/ el corre X-aanilak/el corre T’aanilaq/el correrá
Oo: Nosotros Nako’aanilak/nosotros Xoo’aanilak/nosotros corremos Too’aanilaq/nosotros correremos
corremos
Ex: Ustedes Nakexaanilak /ustedes corren Xex’aanilak/ustedes corren Tex’aanilaq/ustedes correrán
E’: Ellos Nake’aanilak/ellos corren Xe’aanilak/ellos corrieron Te’ aanilaq/ellos correrán
Persona / Verbo: k’anjelak/trabajar Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo Nink’anjelak/ yo trabajo Xink’anjelak/ yo trabaje Tink’anjelaq/ yo trabajaré
Laat : tú Nakatk’anjelak/ tu trabajas Xat’k’anjelak/ tu trabajaste Tak’anjelaq/tu trabajarás
Vacio : él Na’k’anjelak/ el trabaja X-k’anjelak/el trabaja T’k’anjelaq/el trabajará
oo/Nosotros Nakoo’k’anjelak/nosotros Xook’anjelak/nosotros trabajamos Too’k’anjelaq/nosotros trabajaremos
trabajamos
Ex: Ustedes Nakexk’anjelak /ustedes Xex’k’anjelak/ustedes trabajaron Tex’k’anjelaq/ustedes trabajaran
trabajan
E’: Ellos Nake’k’anjelakellos trabajan Xe’k’anjelak/ellos trabajaron Te’ k’anjelaq/ellos trabajaran

Persona / Verbo: /hablar Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Nin’aatinak/ yo hablo Xin’aatinak / yo hablé Tin’aatinaq/ yo hablaré
Laat : tú Nak’aatinak / tú hablas Xat ’aatinak / tu hablaste Tat’aatinaq /tu hablarás
Vacio : él Na’’aatinak / el habla X-’aatinak /el habla T’aatinaq/el hablará
oo/Nosotros Nakoo’’aatinak /nosotros Xoo’aatinak /nosotros hablamos Too’’aatinaq /nosotros hablaremos
hablamos
Ex: Ustedes Nakex’aatinak /ustedes hablan Xex’aatinak/ustedes hablaron Tex’aatinaq /ustedes hablaran
E’: Ellos Nake’aatinak ellos hablan Xe’aatinak /ellos hablaron Te’ aatinaq/ellos hablarán

Persona / Verbo: /uk’ak /beber Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Nin’uk’ak / yo bebo Xin’uk’ak / yo bebí Tin’ uk’aq/ yo beberé
Laat : tú Na’ uk’ak / tú bebes Xat’ uk’ak / tu bebiste Tat’ uk’aq /tu beberas
Vacio : él Na’ uk’ak / el bebe X-’ uk’ak/ el bebió T’ uk’aq /el bebera
oo/Nosotros Nakoo’ uk’ak /nosotros Xoo’ uk’ak /nosotros bebimos Too’ uk’aq /nosotros beberemos
bebemos
Ex: Ustedes Nakex’ uk’ak /ustedes beben Xex’ uk’ak /ustedes bebieron Tex’aatinaq /ustedes beberán
E’: Ellos Nake’ uk’ak ellos beben Xe’ uk’ak /ellos bebieron Te’ aatinaq ’aatinaq ellos beberán
Persona / Verbo: K’atok /Quemar Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo Nin K’atok / yo quemo Xin K’atok / yo queme Tin K’atoq/ yo hablaré
Laat : tú Na K’atok / tu quemas Xat K’atok / tú quemaste Tat’aatinaq /tu hablarás
Vacio : él Na K’atok / el quema X- K’atok /el quemó T’’aatinaq’aatinaq/el hablará
oo/Nosotros Nakoo K’atok /nosotros Xoo’ /nosotros hablamos Too’’aatinaq /nosotros hablaremos
quemamos
Ex: Ustedes Nakex K’atok /ustedes queman Xex’/ustedes hablaron Tex’aatinaq /ustedes hablaran
E’: Ellos Nake’ K’atok / ellos queman Xe’aatinak /ellos hablaron Te’ aatinaq ’aatinaq ellos hablarán

Persona / Verbo: /hablar Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Nin’aatinak/ yo hablo Xin’aatinak / yo hablé Tin’aatinaq/ yo hablaré
Laat : tú Nak’aatinak / tú hablas Xat ’aatinak / tu hablaste Tat’aatinaq /tu hablarás
Vacio : él Na’’aatinak / el habla X-’aatinak /el habla T’aatinaq/el hablará
oo/Nosotros Nakoo’’aatinak /nosotros Xoo’aatinak /nosotros hablamos Too’’aatinaq /nosotros hablaremos
hablamos
Ex: Ustedes Nakex’aatinak /ustedes hablan Xex’aatinak/ustedes hablaron Tex’aatinaq /ustedes hablaran
E’: Ellos Nake’aatinak ellos hablan Xe’aatinak /ellos hablaron Te’ aatinaq/ellos hablarán
Persona / Verbo: Sak’ok: pegar Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo Ninsak’ok: Yo pego Xinsak’ok: Yo pegue Tinsak’oq: yo pegaré
Laat : tú Nakasak’ok Xaasak’ok Tatsak’oq
Vacio : él Nasak’ok Xsak’ok Tsak’oq
Oo: Nosotros Nakoosak’ok Xe’xsak’ok Toosak’oq
Ex: Ustedes Nakexsak’ok Xexsak’ok Tex’sak’oq
E’: Ellos Nakesak’ok Xesak’ok Te’sakoq

Persona / Verbo: Querer: Rahok Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninrahok: yo quiero Xinrahok: yo quise Tinrahoq: yo querré
Laat : tú Nakarahok Xaarahok Taarahoq
Vacio : él Narahok Xrahok trahoq
Oo: Nosotros Nakoorahok Xoorahok Toorahoq
Ex: Ustedes Nakexrahok Xexrahok Texrahoq
E’: Ellos Nake’rahok Xe’rahok Te’rahoq

Persona / Verbo: escribir: tz’iib’ak Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Nintz’iib’ak: yo escribo Xintz’iib’a: yo escribí Tintz’iib’aq: yo escribiré
Laat : tú Nakatz’iib’ak Xaatz’iib’ak Taatz’iib’aq
Vacio : él Natz’iib’ak Xtz’’ib’a Xtz’iib’aq
Oo: Nosotros Nakootz’iib’ak Xootz’iib’ak Tootz’iib’aq
Ex: Ustedes Nakextz’iib’ak Xexz’iib’ak Textz’iib’aq
E’: Ellos Nake’xtz’iib’ak Xe’tz’iib’ak Te’tz’iib’aq
Persona/Verbo: oxloq’ink: respetar Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo Ninoxloq’ink: yo respeto Kinoxloq’ink: yo respete Tin’oxloq‘iq: yo respetaré
Laat : tú Nakaatoxloq’ink Kaa’oxloq‘ink Tatoxloq’inq
Vacio : él Na’oxloqq’ink Ki’oxloq‘ink T-oxloq’inq
Oo: Nosotros Nakoo’oxloq’ink Koo’oxloq‘ink Too’oxloq‘inq
Ex: Ustedes Nakexoxloq’ink Kex’oxloq’ink Tex’oxloq’inq
E’: Ellos Nake’ooxloqink Ke’oxloq’ink Te’oxloq’inq

Persona / Verbo: wa’ak: comer Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo Ninwa’ak Kinwa’ak Tinwa’aq
Laat : tú Nakatwa’ak Kaatwa’ak Taatwa’aq
Vacio : él Nawa’ak Kiwa’ak Twa’aq
Oo: Nosotros Nakoowa’ak Koowa’ak Toowa’aq
Ex: Ustedes Nakexwa’ak Kexwa’ak Texwa’aq
E’: Ellos Nake’wa’ak Ke’wa’ak Te’wa’aq
Persona / Verbo:b’eek: caminar Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo Ninb’eek Xinb’eek Tinb’eeq
Laat : tú Nakatb’eek Xaatb’eek Tat b’eeq
Vacio : él Nab’eek Xb’eek Tb’eeq
Oo: Nosotros Nakoob’eek Xoob’eek Toob’eeq
Ex: Ustedes Nakexb’eek Xexb’eek Texb’eeq
E’: Ellos Nake’b’eek Xe’b’eek Te’ b’eeq
Persona / Verbo: lanok/ envolver Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo Ninlanok: yo envuelvo Xinlanok: yo envolví Tinlanoq: yo envolveré
Laat : tú Nakatlanok Xaatlanok Taatlanoq
Vacio : él Nalanok Xlanok Tlanoq
Oo: Nosotros Nakoolanok Xoolanok Toolanoq
Ex: Ustedes Nakexlanok Xeelanok Teelanoq
E’: Ellos Nakélanok Xe’lanok Te’lanoq
Persona / Verbo: yaab’ak: llorar Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo Ninyaab’ak: yo lloro Xinyaab’ak: Tinyaab’aq:
Laat : tú Nakayaab’ak: Xaayaab’ak: Taayaab’aq:
Vacio : él Nayaab’ak Xyaab’ak: Tyaab’aq:
Oo: Nosotros Nakooyaab’ak Xooyaab’ak:
Ex: Ustedes Nakexyaab’ak Xexyaab’ak:
E’: Ellos Nake’yaab’ak Xe’yaab’ak

Persona / Verbo: Presente Pasado Futuro


Laa’in: yo
Laat : tú
Vacío : él
Oo: Nosotros
Ex: Ustedes
E’: Ellos
Persona / Verbo: Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo
Laat : tú
Vacio : él
Oo: Nosotros
Ex: Ustedes
E’: Ellos
Persona / Verbo: Presente Pasado Futuro
Laa’in: yo
Laat : tú
Vacio : él
Oo: Nosotros
Ex: Ustedes
E’: Ellos

Persona Presente Pasado Futuro


Laa’in
Laat
Vacio
Oo
Ex
E’
K’AJ EETALIL NA UXMAN ROKSINKIL CHOQRE TZ’IIB’AK.

Punto y seguido/ Yookil tz’uq : tz’uq ajk’ehol xyank jun raqal chi aatin.

Punto y final/ Raqtz’uq: tz’uq aj raqol aatin.

Punto y aparte: tz’uq aj jek’ol jun raq’al chi seeraq’

Coma : k’onkookil tz’uq k’onkookil tz’uq aj jek’ol aatin.

Dos puntos: luttz’uq kiib’chitz’uq aj ch’olob’anel.

Punto y coma/ Raqyanq: tz’uq ut k’onk’ookiltz’uq na oksiman re jach’ok


xyan jun raql chi k’a’uxl.

Comillas: wiib’chik’onkookil tz’uq aj k’utunel jalan aj aatin malaj


k’a’uxl.

Puntos suspensivos/ oxtz’uq: k’ila tz’uq a’an k’utul re naq toj wan chix xkomon.

Paréntesis: k’onkookileetalil. Na’oskimanq re xramb’al aatin.

Corchetes: xukub’eetalil.

Llaves: Xik’il eetalil


SALUDOS EN Q’EQCHI’
12. Chan xa wil/Còmo le va
1. Ch’ona/nach’in/Saludos a una
persona grande 13. Toj wulaj chik/hasta mañana

2. Chowa’/ Señor /saludo a un 14. Jo’wan chik/nos vemos màs


señor grande tarde

3. Ma sa la ch’ool/ Como estas 15. HolaBuenos días/ma sa le


ch’ool chixjunilex
4. Chan xa wil/Còmo le va
16. Che rilaq e rib’/Cuidense:
5. Toj wulaj chik/hasta mañana
17. Sahaq taxaq taa numsi li
6. Jo’wan chik/nos vemos màs kutan/ Què tenga buen dìa.
Tarde
18. Jo’qehaq tana chik/hasta
7. Hola Buenos días/ma sa le pronto
ch’ool chixjunilex

8. Che rilaq e rib’/Cuidense:

9. Sahaq taxaq taa numsi ti


kutan/ Què tenga buen dìa.

10. Jo’qehaq tana chik/hasta


prontoCh’ona/nach’in/Saludos
a una persona grande

11. Ma sa la ch’ool/ Como estas

También podría gustarte