Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
nominales
Objetivo Holístico
Desarrollamos actividades académicas fortaleciendo los
valores de complementariedad, mediante el uso de
medios tecnológicos, aplicaciones, redes sociales y
plataformas virtuales, que nos permitan conocer los
SUFIJOS DERIVATIVOS O LÉXICOS NOMINALES (NI y
LLA) de la lengua aimara, con el fin de promover
actitudes de análisis crítico reflexivo frente a
problemáticas de la realidad.
AMUYT'AÑANAKA / LUP'IÑANAKA
'pensamientos'
Jani achuni quqaxa, jani lupina urjamawa, siwa.
Janiwa allqamarjama, siwiq'arjamsa jaqini phuchhaparu muyupayañakiti.
Janiwa awkiru taykaru kutkatasiñakiti, kunas aynikiwa.
Janiwa jach'a jach'axa tukurtakiti, kunasa tukusirikiwa, siwa.
Janiwa jaqina ch'amapaxa lunthatañäkiti, ch'ama laq'a sarnaqañawa, siwa.
Janiwa kunasa apnaqasiñakiti, kunasa yatisirikiwa, siwa.
Janiwa wisllaxa phukhuru jaytanakiti, uywanakawa wislliri, siwa.
Jaqini wawaparuxa janiwa allqamarjama muyupayañakiti, siwa.
Jawirati wali uxusisa sarixa, kunaymani umanaka api, siwa.
K'ili k'iliruxa janiwa uñch'ukiñakiti, t'uku usuñiñawa, siwa.
K'acha chuymampixa kunasa lurasikispawa, siwa.
Kuka uñiriruxa janiwa yatxapayañakiti jinchuniwa, siwa.
Kuna laq'usa panipuniwa.
Llamp'u chuymampi sarnaqasiñawa, siwa.
Luk'i ch'uqixa janiwa kunjamatsa qhini ch'uqjama aljaskaspati, siwa.
Mã aylluna yuriri wawaxa, yaqha ajanuniwa uñstiri, siwa.
Mã tunqutsa taqiniwa jaljasiña, siwa.
Mä utaxa wawarjama uñjañawa, siwa.
Mã wawaki sartasiñäni.
Mayniti maynikama aruskipasirinakaxa suma sarnaqapxi.
Nayra awki taykanakaxa, janipuniwa k'arisiñakiti sasawa ixwasipxiritayna,
k'arisiriruxa q'ixu q'ixuwa laxra qhipaxaru jisksuri, siwa.
Pacha utjkipanxa, qalasa ch'iwiru irkataña, ch'iwitsa iraqaniñawa, siwa.
1...............................................................................
2...............................................................................
3...............................................................................
4...............................................................................
5...............................................................................
¡Yatiqapxañani!
“Aprendamos…”
“NI” Posesivo
Awkini –ni “tener padre”
Indica empequeñecimiento a
menudo con connotaciones
afectivas. Se traduce, como “ito,
ita”.
“LLA” Diminutivo
Uta-lla “casita”
Phisi-lla “gatito”
T A Y K A N I W Z
A W A R M I N I F
T K´ A N A N I G H
A I M I L L A N I
N N A S A N I A B
I I K V D E F H G
W A W A N I K I J
L M N A Y Z B Y J
U S U N I U J K L
W U Y T S R N M M
X Z Y E F Q Ñ I O
En esta sopa de letras busca palabras con el sufijo “ni” posesivo luego escriba
las palabras encontradas con su significado,
A H W A L L P A L L A
X Y A P´ K L I Ñ P O T
Z A N A T V L S R O S
V B K´ L Z X I F G W U
A W U L K Y L T Z X N
B A L A Z X L G G F D
X C L W A W A L L A E
E W A Y N A L L A R F
F W S S G H C A A W
1...............................................................................
2...............................................................................
3...............................................................................
4...............................................................................
5...............................................................................
6...............................................................................
-Bertunio Ludovico (1984) Vocabulario de la lengua Aymara Edit. CERES CEA. La Paz Bolivia
-Layme Pairumani, Felix (2004) Diccionario Bilingüe Aymara Castellano, Consejo Educativo
Aymara (CEA) Tercera Edición, La Paz Bolivia