Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
paTologiuri
anatomia
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
Teimuraz jorbenaZe
giorgi pataraia
noe jorbenaZe
tatiana mermaniSvili
zogadi
paTologiuri
anatomia
mesame Sesworebuli da Sevsebuli gamocema
saxelmZRvanelo Sedgenilia ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis saswavlo-meToduri sammarTvelos mier dam-
tkicebuli programis mixedviT. masSi warmodgenilia monacemebi zogad-
paTologiuri procesebis struqturuli safuZvlebis Sesaxeb. gankuT-
vnilia universitetebis medicinis fakultetebisa da samedicino insti-
tutebis studentebisaTvis.
ISBN
sarCevi
winasityvaoba .................................................................................................................................................... 11
meore gamocemis winasityvaoba ...................................................................................................... 12
mesame gamocemis winasityvaoba ...................................................................................................... 12
5
• ujredis birTvis paTologia ................................................................................... 52
• ujredis zedapiris paTologia .............................................................................. 54
• mitoqondriaTa paTologiuri reaqcia ............................................................ 56
• ribosomebis paTologia ................................................................................................. 57
• endoplazmuri badis paTologia .......................................................................... 57
• lizosomebi da proteolizuri procesebi ................................................ 58
• goljis aparatis paTologia ................................................................................... 59
• citoplazmuri matriqsis paTologiuri cvlilebebi .................... 60
6
• apoptozisa da nekrozis paTomorfologia ........................................................ 108
• nekrozis klinikur-anatomiuri formebi ................................................................ 110
• nekrozis paTologanatomiuri diagnostika ........................................................ 110
• nekrozis gamosavali ................................................................................................................... 110
7
• lpobiTi anTeba ...................................................................................................................... 158
• Sereuli anTeba ...................................................................................................................... 158
• proliferaciuli anTeba ......................................................................................................... 158
• Suamdebare (intersticiuli) produqciuli anTeba .................................... 159
• qronikuli granulomuri anTeba ..................................................................................... 161
• produqciuli anTeba polipebisa da maxvilwveriani
kondilomebis CamoyalibebiT ............................................................................................. 164
• anTebiTi pasuxis deficiti ................................................................................................... 164
• anTebis gamosavali ........................................................................................................................ 165
8
• imunopaTologiuri cvlilebebi da
simsivneebis imunomorfologia ....................................................................................... 222
• keTilTvisebiani da avTvisebiani simsivneebi .................................................... 222
• simsivneebis klasifikacia da paTomorfologia ........................................... 225
• epiTeluri qsovilidan ganviTarebuli simsivneebi .................................... 229
• nervuli qsovilidan ganviTarebuli simsivneebi .......................................... 232
• endokrinuli warmoSobis simsivneebi ........................................................................ 233
• SemaerTebelqsovilovani simsivneebi .......................................................................... 234
• kunTovani qsovilidan ganviTarebuli simsivneebi ...................................... 234
• sisxlisa da limfuri ZarRvebidan
ganviTarebuli simsivneebi .................................................................................................... 235
• sisxlisa da limfuri sistemis simsivneebi ........................................................ 235
• teratomebi da teratoblastomebi ................................................................................ 236
• simsivneebis saerTaSoriso klasifikacia TNM ................................................ 236
9
Tavi XIII. reanimaciisa da intensiuri
Terapiis paTologia (T. jorbenaZe) ............................................................. 267
• reanimaciisa da intensiuri Terapiis travmuli garTulebebi ...... 267
• gulis reanimaciis garTulebebi ........................................................................ 267
• filtvebis reanimaciis garTulebebi ............................................................. 268
• reanimaciisa da intensiuri Terapiis aratravmuli garTulebebi ... 269
• transfuziuli Terapiis paTologia .............................................................. 269
• organizmis detoqsikaciis meTodebis paTologia ............................ 271
• hiperbaruli oqsigenaciis paTologia .......................................................... 273
• osmosuri nefrozi forsirebuli diurezis meTodebis
gamoyenebis dros ................................................................................................................ 273
• venebis kaTeterizaciis sefsisuri garTulebebi .............................. 274
• gacocxlebuli organizmis avadmyofoba ............................................................... 274
• postanoqsiuri (postreanimaciuli) encefalopaTia ....................... 275
• gul-filtvis sindromi ................................................................................................. 276
• RviZl-Tirkmlebis sindromi .................................................................................... 278
• kuW-nawlavebis sindromi ............................................................................................. 278
• postreanimaciuli endokrinopaTia .................................................................. 279
10
winasityvaoba
profesori T. jorbenaZe
11
meore gamocemis winasityvaoba
profesori T. jorbenaZe
profesori T. jorbenaZe
12
Tavi I
paTologiuri anatomiis
sagani da amocanebi
13
mrTeli, jansaRi) da sikvdilis ganviTarebis meqanizmebis anu Tanato-
genezis (berZn. thanatos – sikvdili) yovelmxrivi Seswavlac.
avadmyofuri movlenebis gamomwvevi mizezebis dadgena, rac rig
SemTxvevebSi did sirTules warmoadgens, saSualebas iZleva, sworad
ganisazRvros mizanmimarTuli, racionaluri mkurnalobis meTodebi.
ama Tu im avadmyofobis ganviTarebis meqanizmis codna mis garkveul
rgolze zemoqmedebisa da Sesabamisad procesis gaRrmavebis daTrgun-
vis SesaZleblobas iZleva. sxva sityvebiT rom vTqvaT, avadmyofobis
paTogenezze naTel warmodgenas didi mniSvneloba aqvs am avadmyofo-
bis profilaqtikisaTvis.
paTologiuri anatomiis interesebis sferos aucilebeli Semadge-
neli nawilia sanogenezisa da Tanatogenezis Seswavla. cxadia, rom
yovel avadmyofobas saboloo gamosavali aqvs. erT SemTxvevaSi SeiZ-
leba moxdes sruli gajansaReba, meore SemTxvevaSi – gaqronikuleba,
mesame SemTxvevaSi – paTologiuri mdgomareobis Camoyalibeba da bo-
los organizmi SeiZleba mokvdes. paTologiuri anatomiis kompenten-
ciaSi Sedis sruli Tu arasruli gajansaRebis materialuri safuZ-
vlebis da amasTanave, sikvdilis WeSmariti mizezis dadgena.Aamas didi
praqtikuli mniSvneloba aqvs, radgan, Sesabamisi kvlevis safuZvelze
miRebuli rekomendaciebis gaTvaliswinebiT, SesaZlebelia daCqardes
gajansaRebis procesi da, ufro metic, Tavidan iqnes acilebuli sa-
sikvdilo Sedegebi.
14
garkveul SemTxvevebSi, operaciuli Carevis masStabis gansazRvris
mizniT, aucilebelia intraoperaciuli biofsiis warmoeba, anu eq-
spresbiofsia. aRniSnuli gulisxmobs gamyinavi mikrotomis an krios-
tatis saSualebiT bioftatidan anaTlebis momzadebas da SeRebvas he-
matoqsiliniTa da eoziniT. mikroskopuli gamokvlevis pasuxi gace-
mul unda iqnes 15-20 wuTSi.
biofsiuri masala saSualebas iZleva gamovlenil iqnes ujredebi-
sa da qsovilebis dawyebiTi, natifi cvlilebebi jer kidev maSin, ro-
desac klinikuri simptomebi ar aRiniSneba. amasTanave, biofsia SesaZ-
lebelia ramdenjerme ganmeordes, rac avadmyofobaze dinamikaSi dak-
virvebis, samkuranalwamlo saSualebebis moqmedebaze kontrolisa da,
Sesabamisad, prognozis gansazRvris saSualebas iZleva. biofsiis did
mniSvnelobaze miuTiTebs is faqti, rom Tanamedrove klinikebSi igi
utardeba yovel meore avadmyofs.
operaciuli masala (laT. operatio – moqmedeba) ewodeba organos,
organos nawils an qsovils, romelic miiReba mkurnalobis mizniT Ca-
tarebuli operaciis dros. operaciuli masalis paTologanatomiuri
gamokvlevis mizania diagnozis dazusteba da Catarebuli operaciuli
mkurnalobis mizanSewonilobis Sefaseba. Ooperaciuli masalis gamok-
vlevis Sedegebs gadamwyveti mniSvneloba aqvs operaciis Semdgomi
mkurnalobis taqtikis gansazRvrisaTvis.
avtofsiuri (berZn. autos – TviT, opsis – mxedveloba) anu seqciuri
(laT. sectio – gakveTa) ewodeba masalas, romelic miiReba gardacvli-
li avadmyofis gvamis (berZn. cadaver) paTologanatomiuri gakveTis
dros. avtofsiuri masala adamianis yvela organos gamokvlevis SesaZ-
leblobas iZleva. avtofsiis dros paTologanatomma unda daadginos
ZiriTadi avadmyofoba, misi garTulebebi, mokonkurire, SeuRlebuli,
Tanmxlebi da fonuri avadmyofobebi da gamoitanos daskvna avadmyo-
fis sikvdilis uSualo mizezis Sesaxeb, gansazRvros klinikuri diag-
nozis siswore. garda amisa, avtofsiis monacemebis safuZvelze vlin-
deba ama Tu im samkurnalwamlo preparatis gamoyenebis efeqturoba,
muSavdeba sikvdilis mizezebis zusti statistika.
eqsperimentuli (laT. exsperimentum – cda) ewodeba masalas, rome-
lic miiReba xelovnurad dasneulebuli cxovelebidan, anu im cxove-
lebidan, romlebic gamoyenebuli iyo adamianis avadmyofobis mode-
lis Sesaqmnelad. Eeqsperimenti metad mniSvnelovania avadmyofobis
paTogenezisa da morfogenezis dasadgenad. amasTanave, igi avadmyofo-
bis dinamikaSi Seswavlis saSualebas iZleva. eqsperimentul modelze
SesaZlebelia samkurnalwamlo preparatebis moqmedebis gamokvleva,
operaciuli Carevis meTodebis SemuSaveba. amasTanave, cxadia, rom eq-
sperimentSi sakmaod rTulia adamianis avadmyofobis sruli modelis
Seqmna, vinaidan, garda mavne agentis moqmedebisa, avadmyofobis aRmo-
ceneba damokidebulia organizmis reaqtiulobaze, socialur da sayo-
facxovrebo pirobebze, neirohumorul regulaciaze, imunur statusze
da sxv.
15
qsovilovani kulturebidan miRebuli masala ewodeba ujredebs,
qsovilebis nawilebsa da organoebis Canasaxebs, romlebic izrdeba
organizmis gareSe xelovnur sakveb niadagebSi.
16
citoqimiuri da histoqimiuri meTodebis gamoyeneba ujredebsa da
qsovilebSi calkeuli nivTierebebis (cilebi, cximebi, naxSirwylebi,
nukleinis mJavebi, fermentebi da sxv.) lokalizaciis, raodenobis gan-
sazRvrisa da maTi cvlilebebis gamovlenis saSualebas iZleva paTo-
logiis pirobebSi.
kvlevis eleqtronulmikroskopuli meTodis gamoyenebiT SesaZlebe-
lia ujredis natifi struqturebis (ribosomebi, lizosomebi, goljis
aparati, mitoqondriebi da sxv.) cvlilebebis dadgena jer kidev avad-
myofobis klinikur gamovlinebamde, rasac, diagnostikasTan erTad, didi
mniSvneloba aqvs saprofilaqtiko RonisZiebebis gansazRvrisaTvis.
qsovilovan kulturaSi ujredebisa da mikroorganizmebis gamosak-
vlevad gamoiyeneba fazur-kontrastuli mikroskopia, romlis safuZve-
lia sinaTlis interferencia (laT. inter – Soris, ferens – gadamtani).
aRniSnuli meTodiT kvlevisas gamWvirvale obieqtebi vlindeba ro-
gorc muqi naTel fonze (pozitiuri kontrasti), an rogorc naTeli
muq fonze (negatiuri kontrasti).
luminescentur (laT. Lumen – sinaTle, escentia – susti moqmedebis aR-
mniSvneli sufiqsi) mikroskopias safuZvlad udevs luminescenciis movle-
na, anu zogierTi nivTierebis naTebis unari misi dasxivebisas sinaTlis
mokletalRiani nawiliT an ultraiisferi sxivebiT. igi gamoiyeneba
cocxal da fiqsirebul mikroorganizmebze dasakvirveblad diagnostikis
mizniT, amasTanave antigenebisa da antisxeulebis gamosavlenad.
polarizaciul (laT. polaris – polaruli) mikroskopias safuZvlad
udevs sinaTlis polarizaciis movlena da is gankuTvnilia polari-
zaciul sibrtyeSi mbrunavi obieqtebis gamosavlenad. igi ZiriTadad
gamoiyeneba mitozebis Sesaswavlad.
ultraiisferi mikroskopiis safuZvelia zogierTi nivTierebis (ma-
galiTad, dezoqsiribonukleinis mJavas, ribonukleinis mJavas) mier
ultraiisferi sxivebis STanTqmis unari. igi ujredSi am nivTierebe-
bis raodenobriv ganawilebaze dakvirvebis saSualebas iZleva.
avtoradiografiis meTodiT SesaZlebelia ganisazRvros calkeu-
li nivTierebis lokalizacia ujredebsa da sivrceebSi, amasTanave is
gzebi, romlebiTac es nivTierebebi xvdeba organizmSi da gamoiyofa
misgan. am meTodis gamoyenebisas organizmSi SehyavT erT-erTi radio-
aqtiuri elementi (magaliTad, radioaqtiuri fosfori, gogirdi,
wyalbadi da sxv.), ris Semdegac, sxvadasxva vadaSi, qsovilebidan da
organoebidan amzadeben histologiur preparatebs, romlebsac amuSa-
veben fotografiuli emulsiiT. am saxiT damuSavebuli preparatis ga-
mosxiveba asensibilizebs bromiani vercxlis marcvlebs. fotografiu-
li gamJRavnebis Semdeg igi (vercxli) aRdgeba Sav metalur ver-
cxlad. vercxlis marcvlebi vlindeba preparatis im ubnebSi, romle-
bic Seicavda radioaqtiur izotops. daCrdilvis adgilebis obieqtis
detalebTan SedarebiT SesaZlebelia radioaqtiuri nivTierebis lo-
kalizaciisa da misi aqtivobis Sesaxeb msjeloba.
gasuli saukunis 80-ani wlebidan paTologanatomiur praqtikaSi
farTodaa danergili kvlevis imunohistoqimiuri meTodi, romlis mi-
17
zania qsovilebis garkveul komponentebSi, ujredebis tipebsa da uj-
redul struqturebSi antigenebis lokalizaciis dadgena. sadReisod
aRniSnuli meTodi Seucvlelia diagnostikaSi, upirvelesad simsivnee-
bis verifikaciisaTvis (frang. verification – WeSmaritebis Semowmeba, si-
namdvilis dadgena). simsivneebis diferencialuri diagnostika imuno-
histoqimiuri meTodis gamoyenebiT efuZneba simsivnuri zrdis funda-
mentur Taviseburebebs, romlebsac miekuTvneba ujredis avTvisebiani
transformaciis pirobebSi mofunqcie genebis eqspresiis SenarCuneba.
aRniSnuli vlindeba simsivnuri ujredebis da maTi normaluri ana-
logebis fenotipis msgavsebaSi.
onkologiur praqtikaSi, operaciis Semdgomi mkurnalobis (qimio-
Terapia, hormonoTerapia, sxivuri Terapia) gansazRvrisaTvis genetiku-
ri informaciis misaRebad gadamwyveti mniSvneloba aqvs qromogenuri
in situ hibridizaciis (CISH-reaqcia) da fluorescentuli in situ hibri-
dizaciis (FISH-reaqcia) reaqciebis Sedegebs.
morfometriis (berZn. morphe – forma, metreo – vzomav) mizania pa-
Tologiuri procesebisa da daavadebebis Tvisobrivi da raodenobrivi
gamovlinebebis maqsimaluri obieqtivizacia. morfometria Seicavs an-
Tropometriis (berZn. anthropos – adamiani), stereometriis (berZn. stereos
– sivrcobrivi, myari), organometriis (berZn. organon – organo, iaraRi),
histometriis (berZn. histos – qsovili), kariocitometriis (berZn. karyon –
birTvi, kytos – ujredi) da ultrastruqturometriis (laT. ultra–ze, me-
ti) elementebs. morfometruli kvlevis monacemebs xSirad didi mniS-
vneloba aqvs daavadebebis, gansakuTrebiT simsivneebis diagnostikaSi.
zemoTqmulidan gamomdinare, naTelia, rom Tanamedrove pirobebSi
morfologiuri kvlevis meTodebis farTo speqtri (citologiuri, ci-
toqimiuri, histologiuri, histoqimiuri, fermentohistoqimiuri, imu-
nohistoqimiuri, ultrastruqturuli, fazur-kontrastuli, lumines-
centuri, polarizaciuli da sxv.) ara marto morfologiuri diagno-
zis dadgenis, aramed paTologiuri procesis Tu avadmyofobis dinami-
kaSi dakvirvebis, operaciuli mkurnalobis mizanSewonilobis Sefase-
bis, samkurnalo preparatebis gamoyenebis efeqturobis Tu gverdiTi
movlenebis gamovlenis, amasTanave prognozis gansazRvris saSualebas
iZleva. e.i., faqtobrivad, paTologanatomi aqtiur monawileobas iRebs
klinikur diagnostikasa da mkurnalobis taqtikis gansazRvraSi. ami-
tom aris, rom Tanamedrove paTologanatomi aris klinikuri paTolo-
gi, xolo Tanamedrove paTologiuri anatomia – klinikuri paTologia.
18
organizmul doneze kvleva, romelic warmoebs SeuiaraRebeli
TvaliT, mTlianad organizmis daavadebis gamovlenis saSualebas iZ-
leva organoebisa da sistemebis urTierTkavSirSi.
makroskopulad xdeba agreTve sistemur doneze gamokvleva, anu im
organoebis gamokvleva, romlebic funqciis erTgvarovnobis gamo gaer-
Tianebuli arian calkeul sistemebad (gul-sisxlZarRvTa sistema, sa-
sunTq organoTa sistema, saWmlis momnelebel organoTa sistema da sxv.).
organul doneze kvlevisas, Tu makroskopulad struqturuli cvli-
lebebi ar aris gamoxatuli, aucilebeli xdeba mikroskopuli gamokvleva.
qsovilur da ujredul doneebze struqturuli cvlilebebis Ses-
wavla xorcieldeba kvlevis mikroskopuli meTodebiT.
subujreduli done saSualebas iZleva, eleqtronuli mikroskopi-
is gamoyenebiT, gamovlenil iqnes ujredisa da ujredSorisi nivTie-
rebis ultrastruqturebis cvlilebebi.
molekulur doneze kvleva SesaZlebelia kompleqsuri meTodebis
gamoyenebiT (eleqtronuli mikroskopia, citoqimia, histoqimia, imuno-
histoqimia, avtoradiografia). molekulebis struqturuli cvlilebe-
bi iwvevs molekuluri avadmyofobebis ganviTarebas.
struqturulisa da funqciuris
urTierToba paTologiaSi
19
sebobs uformo Sinaarsi, iseve rogorc uSinaarso forma. Cveulebriv,
Sinaarsi da forma erTad arsebobs. Yyvela sagani Tu movlena formi-
sa da Sinaarsis erTianobaa.
akademikosi i. davidovski aRniSnavs, rom Semecnebis procesSi ga-
moricxulia morfologiurisa da funqciuris daSoreba, Tu gaviTva-
liswinebT, rom dinamikuria ara marto funqcia, aramed formac. Aaqve
unda aRiniSnos, rom funqcia ufro moZravia, ufro labiluria, vidre
struqtura. bevr SemTxvevaSi funqcia SeiZleba aRdges, xolo struq-
tura ara. araviTari funqciuri cvlileba ar SeiZleba arsebobdes
adekvaturi morfologiuri cvlilebebis gareSeE da piriqiT, vinaidan
forma da funqcia sinqronulad icvleba. sxva sityvebiT rom vTqvaT,
yovelgvari funqcia struqturirebulia.
bunebrivia ismis kiTxva – romelia pirveladi, sruqturuli Tu
funqciuri cvlilebebi? Mmravali magaliTis moyvana SeiZleba ro-
gorc pirvelis, ise meoris sasargeblod. magaliTad, funqciuri
cvlilebebis pirveladobaze miuTiTebs atrofia, sportsmenTa gulis
hipertrofia da sxv., xolo struqturuli cvlilebebis pirvelado-
baze – anTeba, simsivnuri zrda da sxv.
garkveul zRvramde struqturul da funqciur cvlilebebs aqvT
mxolod raodenobrivi xasiaTi. magaliTad, romelime organoSi sim-
sivnuri procesis ganviTarebisTanave ar gamomJRavndeba misi Tvisob-
rivi cvlilebebi. amasTanave, SesaZlebelia mniSvnelovani funqciuri
darRvevebis dros ver ganisazRvros struqturuli cvlilebebi. Ees
ganpirobebulia obieqturi kvlevis meTodebis SesaZleblobis doniT.
samedicino mecnierebis winsvlis Sesabamisad, citoqimiis, histoqimiis,
eleqtronuli mikroskopiis, molekuluri diagnostikis da sxva dar-
gTa ganviTarebam ZiriTadad gadawyvita aRniSnuli problemis mrava-
li sakiTxi. magaliTad, dadgenilia, rom zogierT fsiqikur daavade-
bas safuZvlad udevs nervuli qsovilis qimizmis darRveva.
rogorc cnobilia, sadReisod medicinaSi jer kidev arsebobs mTe-
li rigi e.w. funqciuri daavadebebisa, rac ewinaaRmdegeba zemoaRniS-
nuls funqciisa da struqturis urTierTdamokidebulebis Sesaxeb. sa-
medicino mecnierebis ganviTarebis Tanamedrove etapze moZvelebulad
unda CaiTvalos warmodgena avadmyofobaTa dayofaze funqciur da
organul avadmyofobebad. SesaZlebelia wminda praqtikuli da saeqi-
mo eTikis TvalsazrisiT aseTi klasifikacia gamarTlebulia, magram
igi ar Seesabameba sakiTxis WeSmarit arss. yvela avadmyofoba Tavisi
bunebiT funqciur-organulia.
yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, gasagebi xdeba, rom bio-
logiur mecnierebaTa dayofas morfologiur da fiziologiur mecni-
erebebad aqvs wminda meTodologiuri mniSvneloba. rogorc akademiko-
si i. beritaSvili aRniSnavs: ,,funqcia da struqtura mWidro urTier-
TobaSi imyofeba. funqciis Tavisebureba da ganviTareba uSualo kav-
SirSia saTanado struqturis Taviseburebasa da ganviTarebasTan. er-
Tis cvlilebas Tu ganviTarebas usaTuod mohyveba meoris cvlileba-
ganviTareba. Aamitom fiziologiur movlenaTa Seswavla unda warmo-
20
ebdes saTanado morfologiuri substratis SeswavlasTan erTad. ma-
Sasadame, morfologiuri mecnierebani, rogoricaa anatomia da histo-
logia, warmoadgens agreTve fiziologiis fuZemdebel mecnierebebs~.
struqturisa da funqciis erTianoba gamoixateba klinikuri sim-
ptomebiTa da sindromebiT yovel konkretul SemTxvevaSi. bunebrivia,
rom identuri struqturuli cvlilebebis klinikuri gamovlineba
araerTgvarovania da damokidebulia upirvelesad procesis lokali-
zaciaze. amasTanave, struqturuli cvlilebebis dinamikis Sesabami-
sad, cxadia, icvleba avadmyofobis klinikuri mimdinareoba. swored
klinikur-anatomiuri paralelebis gansazRvra da mis safuZvelze Se-
sabamisi rekomendaciebis miReba-gacema Tanamedrove paTologiuri ana-
tomiis erT-erTi ZiriTadi amocanaa.
paTomorfozi
21
lovnad imZlavra stafilokokurma infeqciam. gaxSirda iseTi daavade-
bebi, romlebic adre metad iSviaTad gvxvdeboda. magaliTad, stafi-
lokokuri enterokoliti, filtvebis daCirqebadi anTeba, romlebsac
sikvdilianobis maRali maCveneblebi axasiaTebs. yuradsaRebia, rom ga-
movlinda antibiotikebis mimarT stafilokokis metad mdgradi Sta-
mebi, rac miuTiTebs TviT mikroorganizmis Tvisebebis Secvlaze.
mniSvnelovani paTomorfozi aRiniSneba revmatizmis mimdinareoba-
Si. saprofilaqtiko RonisZiebebis gatarebis Sedegad revmatizmiT ava-
dobis SemcirebasTan erTad aRsaniSnavia, agreTve, antibiotikebiTa da
steroiduli hormonebiT misi mkurnalobiT ganpirobebuli paTomor-
fozi. es ukanaskneli vlindeba gulis sarqvlebis mankebis adreul
asakSi CamoyalibebiT.
Tirkmlebis avadmyofobaTa paTomorfozi sakmaod mravalferovania.
iseTi avadmyofobani, rogoricaa Tirkmlebis gorglovani aparatis
mwvave anTeba, Tirkmlebis tuberkulozi, sifilisi gvxvdeba gacile-
biT iSviaTad. amasTanave, utyuaria is faqti, rom imata imunurma da
wamlismierma nefropaTiebma, amiloidozma, pielonefritma, Tirkmle-
bis mwvave ukmarisobam.
mkveTri cvlilebebi Seitana tuberkulozis klinikur mimdinareo-
baSi qimioTerapiam. kerZod, mkveTrad Semcirda filtvebis tuberku-
lozis eqsudaciuri formebis da kazeozuri pnevmoniis sixSire. tipu-
ri gaxda fibrozul-kavernuli tuberkulozi. tuberkuloziT Sepyro-
bili avadmyofebis sicocxlis gaxangrZlivebam fibrozul-kavernuli
formis siWarbiT gamoiwvia filtvismieri gulis ganviTarebis sixSire
da sikvdili gulis ukmarisobiT. mkveTrad imata, agreTve, organoTa
amiloidozis SemTxvevebma filtvebis tuberkulozis dros.
TerapiiT ganpirobebuli paTomorfozi aRiniSneba, agreTve, avTvi-
sebiani simsivneebis mimdinareobaSi, ramac gamoiwvia avadmyofebis si-
cocxlis gaxangrZliveba. simsivnis sawinaaRmdego preparatebi iwvevs
simsivnuri ujredebis distrofiasa da nekrozs, rasac mohyveba fib-
rozuli qsovilis ganviTareba, romlis irgvliv grovdeba makrofage-
bi, limfocitebi da plazmuri ujredebi. aRniSnuli ujredebis arse-
boba miuTiTebs simsivnis sawinaaRmdego imunitetis gaZlierebaze.
zogjer mkurnalobis zegavleniT aRiniSneba simsivneTa transforma-
cia. magaliTad, jirkvlovani kibo SeiZleba gardaiqmnas brtyelujre-
dul kibod, mezenqimoma – rabdomiosarkomad da sxv. aseve transfor-
macia SeiZleba ganicados (daaxloebiT SemTxvevaTa 7%-Si) hemoblas-
tozebma (sisxlmbadi qsovilis simsivneebi).
unda aRiniSnos, rom Tanamedrove maRalefeqturi samkurnalo pre-
paratebis gamoyeneba, TerapiiT ganpirobebul paTomorfozTan erTad,
iwvevs gverdiT movlenebs qsovilTa da organoTa dazianebiT. es e.w.
Terapiis paTologiaa.
22
Tavi II
paTologiuri anatomiis
ganviTarebis ZiriTadi etapebi
23
anatomiis ganviTarebaSi gansakuTrebuli wvlili Seitanes aRor-
Zinebis epoqis genialurma italielma mecnierma da mxatvarma leonar-
do da vinCim da mecnieruli anatomiis fuZemdebelma, q. paduas (ita-
lia) universitetis profesorma andre vezaliusma. leonardo da vin-
Cim, 30 gvamis gakveTis monacemebis mixedviT, gaakeTa kunTebis, Zvlebi-
sa da Sinagani organoebis Canaxatebi, romlebsac daurTo werilobi-
Ti ganmartebebi. man Camoayaliba kunTebis klasifikacia da, meqanikis
kanonebis mixedviT, ganmarta maTi funqcia. amasTanave,Lleonardo da
vinCi ikvlevda adamianis sxeulis formebsa da proporciebs.
andre vezaliusma gvamebis gakveTis Sedegad dakvirvebebis safuZ-
velze dawera naSromi ,,adamianis sxeulis agebulebis Sesaxeb~, rome-
lic gamoica 1543 wels q. bazelSi. man sakmaod zustad aRwera adamia-
nis anatomia. vezaliusis xsenebulma naSromma mniSvnelovanwilad ga-
napiroba anatomiis Semdgomi ganviTareba. misma moswavleebma da mim-
devrebma XVI–XVII saukuneebSi axali faqtebiTa da aRmoCenebiT gaam-
didres anatomia. am periodSi Seiqmna anatomiuri Teatrebi, sadac
xdeboda adamianebis gvamebis sajaro gakveTa.
me-17 saukuneSi daiwyo organoTa agebulebis ganxilva maT funqci-
ebTan korelaciaSi. anatomiaSi funqciuri mimarTulebis warmoSoba
dakavSirebulia didi ingliseli eqimis uiliam harveis saxelTan, ro-
melmac 1628 wels gamoaqveyna cnobili naSromi sisxlis mimoqcevis
Sesaxeb. aRsaniSnavia italieli m. malpigis didi damsaxureba, romel-
mac safuZveli Cauyara mikroskopul anatomias.
anatomiis ganviTarebaSi mniSvnelovani wvlili Seitanes holandi-
elma g. bidloom, romelmac Seqmna adamianis sxeulis anatomiis at-
lasi da misma Tanamemamulem b. albinusma, romelmac gamoaqveyna Sro-
mebi adamianis kunTebisa da Zvlebis Sesaxeb. aRiareba moipova italie-
li p. maskanis Sromebma limfologiis dargSi da frangi J. kiuvies
Sromebma SedarebiT antomiaSi. frangma m. biSam gamoaqveyna kapitalu-
ri naSromi qsovilebis, organoebisa da sistemebis agebulebis Sesa-
xeb.
me-17 saukuneSi ruseTSic daiwyo anatomiis ganviTareba. petre pir-
velis dros peterburgis mTavar sazRvao hospitalSi awarmoebdnen
gvamebis gakveTas. pirveli rusi anatomi iyo mixeil lomonosovis
moswavle a.p. protasovi.
saqarTvelos, rogorc uZvelesi kulturis qveyanas, medicinis me-
tad mdidari tradiciebi aqvs. istoriuli wyaroebi mowmobs, rom sa-
qarTveloSi medicinis ganviTarebis sawyisebi win uswrebs religiur
SexedulebaTa warmoSobas da filosofiur moZRvrebaTa Camoyalibe-
bas. Zveli qarTuli medicinis ZeglebSi – ,,usworo karabadini~, ,,wigni
saaqimoi~ – mravlad moipoveba anatomiuri terminebi. ,,samkurnalo
wignis – karabadinis~ (XV–XVI ss.) avtori zaza fanaskerteli-ciciS-
vili, calkeuli organoebis agebulebasTan erTad, ganixilavs maT
funqciebsac.
saqarTveloSi mecnieruli anatomiis fuZemdebelia akademikosi
a. naTiSvili, romelic anatomiis pirveli saxelmZRvanelos (1920) av-
24
toria. udidesi wvlili anatomiis ganviTarebaSi miuZRvis akademikos
n. javaxiSvils, romelmac Seqmna morfologTa sayovelTaod aRiare-
buli skola.
savsebiT logikuria, rom, zogadad, adamianis organizmis da, ker-
Zod, calkeuli organoebis agebulebis Seswavlisas, yovel konkre-
tul SemTxvevaSi gamovlenili cvlilebebis safuZvelze, yalibdeboda
mosazrebebi am cvlilebebis, anu daavadebis Sesaxeb, rac warmoadgen-
da paTologiuri anatomiis ganviTarebis safuZvels.
paTologiuri anatomiis ganviTarebaSi garkveulwilad damabrko-
lebeli faqtori iyo gardacvlilTa gvamebis gakveTis akrZalva. mxo-
lod XVI saukuneSi gaxda SesaZlebeli avtofsiuri (seqciuri) masa-
lis gamokvleviT avadmyofobaTa struqturuli safuZvlebis Sesaxeb
monacemebis mopoveba. paTologiuri anatomiis ganviTarebisaTvis udi-
desi mniSvneloba hqonda italieli anatomis j. morganis mier, 700
gakveTis analizis safuZvelze, 1761 wels Seqmnil naSroms ,,avadmyo-
fobaTa adgilmdebareoba da mizezebi, gamovlenili anatomis mier~.
aRniSnuli naSromi organoTa morfologiur cvlilebebsa da avad-
myofobaTa klinikur gamovlinebebs Soris kavSiris dadgenis pirveli
cdaa, anu masSi mocemuli faqtobrivi masala klinikur-anatomiuri mi-
marTulebis Canasaxi iyo.
paTologiuri anatomiis ganviTarebisaTvis didi mniSvneloba hqon-
da frangi morfologebis m. biSas, J. korvizarisa da J. kriuvalies
naSromebs. am ukanasknels ekuTvnis paTologiuri anatomiis pirveli
feradi atlasi msoflioSi. paTologiuri anatomiis ganviTarebisaT-
vis metad mniSvnelovani iyo m. beilis, r. braitisa da a. beilis naS-
romebi. a. beilma dawera kerZo paTologiuri anatomiis saxelmZRvane-
lo, romelic 1826 wels rusul enaze Targmna i.a. kostomarovma.
paTologiuri anatomiis ganviTarebis istoriaSi gamorCeuli kva-
li datova venis skolis warmomadgenelma, erovnebiT Cexma, karl ro-
kitanskim. man didi gamocdilebis safuZvelze Seqmna kapitaluri sa-
xelmZRvanelo paTologiur anatomiaSi, daaarsa evropaSi pirveli pa-
Tologiuri anatomiis kaTedra, Camoayaliba avadmyofobaTa im droi-
saTvis yvelaze srulyofili klasifikacia. k. rokitanskim pirvelad
aRwera RviZlis mwvave yviTeli atrofia da Tirkmlebis amiloidozi.
mTel msoflioSi Tanamedrove paTologiisa da nozologiis fu-
Zemdeblad iTvleba didi germaneli mecnieri rudolf virxovi. 1858
wels berlinSi gamoica r. virxovis wigni ,,celuluri paTologia,
rogorc fiziologiuri da paTologiuri histologiis safuZveli~,
romelic aRiarebulia erT-erT yvelaze mniSvnelovan naSromad medi-
cinis istoriaSi. r. virxovma pirvelma daamtkica, rom adamianis avad-
myofobaTa materialuri substratia calkeuli qsovilebis ujredebi,
riTac Seqmna ideologiuri safuZveli paTologiisa da medicinis Sem-
dgomi ganviTarebisaTvis. garda aRniSnulisa, metad mniSvnelovania r.
virxovis damsaxureba biologiis, socialuri higienis, anTropologi-
is, arqeologiis dargSi da sazogadoebriv-politikur moRvaweobaSi.
25
ruseTSi paTologiuri anatomiis pirveli kaTedra gaixsna 1849
wels moskovis universitetis medicinis fakultetze. kaTedris gamged
arCeul iqna paTologanatomTa moskovis skolis fuZemdebeli a. i. po-
lunini. ruseTSi paTologiuri anatomiis ganviTarebaSi gansakuTrebu-
li wvlili Seitanes m.n. nikiforovma, a.i. abrikosovma, m. a. skvorcov-
ma, i. v. davidovskim, s. s. vailma, v. t. talalaevma, n. a. kraevskim, a. i.
strukovma da sxvebma.
saqarTveloSi paTologanatomiuri gakveTebi me-19 saukunidan tar-
deba. Tavdapirvelad gakveTebs awarmoebda medicinis doqtori i. i. ma-
linini, romelic 1870 wels konkursiT arCeul iqna Tbilisis mixei-
lis saavadmyofos prozeqtorad (paTologanatomad). Tbilisis rkinig-
zis klinikur saavadmyofoSi gakveTebs awarmoebdnen eqimi-tropiko-
logi n. n. saxarovi, a. a. muxarinski da d. a. kirSenblati. Tbilisis
pirvel klinikur saavadmyofoSi pirveli gakveTa 1910 wels Caatara
a. a. muxarinskim, romelic 1911 wels konkursis wesiT amave saavadmyo-
fos prozeqtorad airCies.
gasuli saukunis 20-iani wlebidan paTologanatomiurma gakveTebma
regularuli xasiaTi miiRo. amasTanave, Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetSi, samkurnalo fakultetis daarsebasTan dakavSirebiT, dRis
wesrigSi dadga paTologiuri anatomiis swavlebis sakiTxi. 1920 wels
Seiqmna paTologiuri anatomiis kursi, romelsac xelmZRvanelobdnen
(qronologiurad) akademikosi g. muxaZe, akademikosi i. Sirokogorovi
da profesori b. RoRoberiZe. 1922 wels kursi gadakeTda kaTedrad da
mis gamged arCeul iqna akademikosi vl. JRenti, romelic muSaobda am
Tanamdebobaze 1972 wlamde (gardacvalebamde). 1930 wlidan kaTedra
Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis (amJamad universitetis),
romelic daarsda Tbilisis saxelmwifo universitetis samkurnalo
fakultetis bazaze, struqturaSia. 1973 wlidan 1995 wlamde kaTedras
xelmZRvanelobda saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespon-
denti, samedicino da samedicino-biologiur mecnierebaTa akademiebis
akademikosi, profesori T. dekanosiZe. 1995 wlidan 2005 wlamde kaTed-
ris gamge iyo saqarTvelos samedicino-biologiur mecnierebaTa aka-
demiis akademikosi, profesori o. xarZeiSvili, Semdeg 2006 wlamde ka-
Tedris gamgis movaleobas asrulebda profesori g. burkaZe, xolo
2006 wlidan dRemde kaTedrasa da paTologiisa da sasamarTlo medi-
cinis mimarTulebas xelmZRvanelobs profesori r. CixlaZe. xsenebu-
li kaTedra saqarTveloSi paTologiuri anatomiis pirveli saswavlo
da samecniero keraa, romelsac upirvelesi da udidesi wvlili mi-
uZRvis dargis ganviTarebaSi. amJamad kaTedraze arsebul citopaTo-
logiis departaments xelmZRvanelobs profesori r. beriaSvili, xo-
lo molekuluri paTologiis departaments – profesori g. burkaZe.
1935 wels daarsda Tbilisis eqimTa daxelovnebis saxelmwifo in-
stitutis paTologiuri anatomiis kaTedra, romelsac 1947 wlamde
xelmZRvanelobda akad. vl. JRenti, 1947 wlidan 1980 wlamde – prof.
ark. jorbenaZe, 1980 wlidan – docenti vl. (oTar) JRenti, xolo 1997
wlidan xelmZRvanelia profesori z. Tofuria. amJamad kaTedra gada-
26
keTebulia kursad da Sedis Tbilisis saxelmwifo samedicino univer-
sitetis paTologiuri anatomiis kaTedris SemadgenlobaSi.
1998 wels ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis medicinis fakultetze daarsda paTologiis kaTedra,
romelTanac 2018 wels gaerTianda sasamarTlo medicinis kursi (gamge
– profesori T. jorbenaZe).
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi, mecnierebis dam-
saxurebuli moRvawe, profesori vladimer JRenti daibada 1891 wels
ozurgeTis raionis sofel mzianSi. pirveldawyebiTi ganaTlebis mi-
Rebis Semdeg, 1910 wels, eqsternad Caabara gamocdebi quTaisis gimna-
ziaSi da imave wels Cairicxa maSindeli novorosiis universitetis
samedicino fakultetze q. odesaSi. pirveli msoflio omis dros
(1914-1918) vl. JRenti msaxurobda moqmed armiaSi, saidanac dabrunebis
Semdeg medicinis fakultetis samecniero sabWos mier arCeul iqna pa-
Tologiuri anatomiis kaTedraze jer prozeqtoris TanaSemwed, xolo
Semdeg ufros asistentad. 1920 wels novorosiis universitetis medi-
cinis fakulteti reorganizebul iqna odesis samedicino institutad
da vl. JRenti, profesor m. m. tizenhauzenis wardginebiT, arCeul iqna
prozeqtorad.
Tbilisis saxelmwifo universitetis daarsebamde (1918) q. odesaSi
moRvaweobdnen saxelovani qarTveli mecnierebi, profesorebi: p. meli-
qiSvili, s. gogitiZe, i. moseSvili, i. quTaTelaZe, b. RoRoberiZe, n. ka-
xiani, romelTa rekomendaciiT vl. JRenti 1922 wels arCeul iqna Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis paTologiuri anatomiis kaTedris
docentad da gamged, xolo 1925 wels, sadoqtoro disertaciis dac-
vis Semdeg, mieniWa profesoris samecniero wodeba.
vl. JRentis ZalisxmeviT saqarTveloSi paTologiuri anatomiis
pirveli kaTedra gadaiqca samecniero-praqtikul, saswavlo da saor-
ganizacio-meTodur centrad, sadac aRizarda mecnierTa da praqtikos
paTologanatomTa Taobebi.
vl. JRentis mier organizebul iqna paTologiuri anatomiis ka-
Tedrebi saqarTvelos zooteqnikur-saveterinaro (1932), eqimTa daxe-
lovnebis (1935) da stomatologiur (1937) institutebSi, romlebsac
Tavidan, wlebis ganmavlobaSi, TviTonve xelmZRvanelobda. misi inici-
ativiTa da uSualo xelmZRvanelobiT Seiqmna paTologanatomiuri
ganyofilebebi saqarTvelos mecnierebaTa akademiisa da janmrTelo-
bis dacvis saministros samecniero-kvleviT institutebSi, samkurna-
lo dawesebulebebSi.
metad mniSvnelovania vl. JRentis mecnieruli memkvidreoba. sayo-
velTaod aRiarebulia misi Sromebi onkologiis, tuberkulozis, cen-
traluri da periferiuli nervuli sistemebis paTomorfologiis
problemebze. mas didi damsaxureba miuZRvis qarTuli samedicino
terminologiis damuSavebaSi. igi avtoria paTologiuri anatomiis
pirveli saxelmZRvaneloebisa qarTul enaze.
vl. JRenti eweoda metad nayofier sazogadoebriv da saorganiza-
cio muSaobas. wlebis ganmavlobaSi iyo saqarTvelos janmrTelobis
27
dacvis saministros samedicino samecniero sabWos prezidiumis Tav-
mjdomare, samedicino institutis proreqtori, Jurnal «Архив патоло-
гии»-is saredaqcio sabWos wevri, Jurnal `sabWoTa medicinis~ sare-
daqcio kolegiis wevri, Tavmjdomare saqarTvelos paTologanatomTa
samecniero sazogadoebisa, romelic dRes mis saxels atarebs.
vl. JRenti gardaicvala 1972 wels.
vladimer JRentis pirveli Taobis moswavleTa Soris gamorCeuli
adgili ukaviaT saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikoss
irakli tatiSvilsa da profesor arkadi jorbenaZes, romlebic, mas-
wavlebelTan erTad, iTvlebian mecnieruli paTologiuri anatomiis
fuZemdeblebad saqarTveloSi.
i. tatiSvili daibada 1902 wels borjomis raionis sofel bakuri-
anSi. 1910 wels igi Sevida goris gimnaziaSi, Semdeg swavla gaagrZela
Tbilisis pirvel gimnaziaSi, romelic daamTavra 1921 wels. imave
wels Cairicxa Tbilisis saxelmwifo universitetis samkurnalo-pro-
filaqtikur fakultetze, romelic daamTavra 1927 wels; jer kidev
studentobis wlebSi gamoiCina didi interesi paTologiuri anatomii-
sadmi da vl. JRentma 1924 wels Caricxa preparatorad kaTedris
StatSi. 1929 wels samecniero sabWom i. tatiSvili airCia asistentad,
xolo 1938 wels, sakandidato disertaciis dacvis Semdeg, docentad.
1942 wels man daicva sadoqtoro disertacia.
1937-1948 wlebSi i. tatiSvili iyo Tbilisis saxelmwifo stomato-
logiuri institutis paTologiuri anatomiis kaTedris gamge, xolo
1945 wlidan gardacvalebamde (1980) Tbilisis saxelmwifo samedicino
institutis paTologiuri anatomiis kaTedris profesori. wlebis gan-
mavlobaSi igi xelmZRvanelobda saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
klinikuri da eqsperimentuli kardiologiis institutisa da q. Tbi-
lisis pirveli klinikuri saavadmyofos paTologanatomiur ganyofi-
lebebs.
didia i. tatiSvilis Rvawli samedicino mecnierebis ganviTareba-
Si. sxvadasxva dros igi iyo saqarTvelos mecnierebaTa akademiis same-
dicino mecnierebaTa ganyofilebis akademikos-mdivani, qarTuli encik-
lopediis mTavari saredaqcio kolegiis wevri, saqarTvelos janmrTe-
lobis dacvis saministros mTavari paTologanatomi, Tbilisis saxel-
mwifo samedicino institutis proreqtori, amave institutis xarisxe-
bis mimniWebeli specializebuli sabWos Tavmjdomare.
metad farTo iyo i. tatiSvilis mecnieruli interesebis sfero.
mis kalams ekuTvnis mravali naSromi gul-sisxlZarRvTa, saWmlis
momnelebeli da qalis sasqeso organoebis, Tirkmelzeda jirkvlebisa
da infeqciuri paTologiebis problemebze. calke aRniSvnas imsaxu-
rebs fundamenturi gamokvlevebi saqarTvelos medicinis istoriaSi.
i. tatiSvils miniWebuli hqonda respublikis damsaxurebuli eqi-
misa da saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli moRvawis sapatio
wodebebi.
profesori arkadi jorbenaZe daibada 1902 wels lanCxuTis raio-
nis sofel CibaTSi. 1909 wels igi miabares CibaTis orklasian saswav-
28
lebelSi, Semdeg swavla ganagrZo lanCxuTis saqalaqo saswavlebel-
Si, xolo 1918 wels Cairicxa baTumis gimnaziaSi. 1922 wels a. jorbe-
naZe Tbilisis saxelmwifo universitetis samkurnalo fakultetis
studenti gaxda. man Tavi gamoiCina didi SromismoyvareobiT da vla-
dimer JRentma 1925 wels miiwvia paTologiuri anatomiis kaTedraze
preparatorad. 1927 wels a. jorbenaZe, jer kidev studenti, xsenebuli
kaTedris asistentad dainiSna. 1937 wels daicva sakandidato diser-
tacia, 1938 wels airCies kaTedris docentad. 1947 wels, sadoqtoro
disertaciis dacvis Semdeg, a. jorbenaZe airCies eqimTa daxelovnebis
Tbilisis saxelmwifo institutis paTologiuri anatomiisa da sasa-
marTlo medicinis kaTedris gamged.
a. jorbenaZes didi damsaxureba miuZRvis saprozeqtoro samsaxu-
ris organizaciasa da ganviTarebaSi. wlebis ganmavlobaSi iyo Tbili-
sis rkinigzis saavadmyofos, qalaqis merve saavadmyofosa da eqimTa
daxelovnebis institutis klinikis paTologanatomiuri ganyofilebe-
bis xelmZRvaneli.
mniSvnelovania a. jorbenaZis Rvawli saorganizacio da sazogado-
ebriv saqmianobaSi. sxvadasxva wlebSi iyo q. Tbilisis mTavari paTo-
loganatomi, saqarTvelos paTologanatomTa samecniero sazogadoebis
Tavmjdomare, eqimTa daxelovnebis Tbilisis saxelmwifo institutis
proreqtori saswavlo-samecniero dargSi.
a. jorbenaZis mecnieruli interesebis sferos warmoadgenda on-
komorfologia, infeqciuri paTologia, kuWisa da Tormetgoja nawla-
vis wylulovani avadmyofoba, samxareo paTologia, transplantolo-
gia, nozoprofili. igi avtoria sasoflo-sameurneo cxovelTa zoga-
di, kerZo paTologiuri anatomiisa da paTologanatomiuri seqciis
originaluri saxelmZRvaneloebisa.
a. jorbenaZes miniWebuli hqonda respublikis damsaxurebuli eqi-
mis, saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli moRvawis sapatio wode-
bebi, dajildoebuli iyo ivane javaxiSvilis medliT (1978) da vander-
bildis universitetis (aSS) oqros medliT (1982).
a. jorbenaZe gardaicvala 1984 wels.
saqarTvelos paTologanatomTa meore Taobis saxelovani warmo-
madgenelia saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-korespondenti,
mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, profesori Tamar dekanosiZe, ro-
melsac didi damsaxureba miuZRvis dargis Semdgom ganviTarebasa da
axalgazrda specialistebis aRzrdaSi.
Tamar dekanosiZe daibada 1922 wels. 1933 wels daamTavra Tbili-
sis 35-e saSualo skola, xolo 1943 wels Tbilisis saxelmwifo same-
dicino institutis samkurnalo fakulteti. institutis damTavrebis-
Tanave muSaoba daiwyo asistentad paTologiuri anatomiis kaTedraze,
Semdeg arCeul iqna docentad. 1955 wels daicva sakandidato, xolo
1964 wels sadoqtoro disertacia.
1969 wlidan 1973 wlamde T. dekanosiZe xelmZRvanelobda Tbilisis
saxelmwifo samedicino institutis (Semdeg universitetis) histologi-
isa da embriologiis, xolo 1973 wlidan 22 wlis manZilze paTologi-
29
uri anatomiis kaTedras. igi 65 wlis manZilze udidesi erTgulebiT,
uangarod emsaxura erovnuli samedicino mecnierebis ganviTarebas.
T. dekanosiZe iyo gamorCeuli mkvlevari, eqimi da pedagogi,
brwyinvale oratori. misi mecnieruli interesebis sfero moicavda
nervul-qsovilovan urTierTobebs normaluri da paTologiuri zrdis
pirobebSi, gerontologiuri cvlilebebis morfologiur safuZvlebs,
aTerosklerozis morfogenezs, onkomorfologias, nozologiur pro-
fils.
T. dekanosiZe eweoda aqtiur sazogadoebriv muSaobas. iyo saqar-
Tvelos paTologanatomTa sazogadoebis Tavmjdomare, saqarTvelos
janmrTelobis dacvis saministros mTavari paTologanatomi, paTolo-
ganatomTa, gerontologTa, aTerosklerozis saerTaSoriso sazoga-
doebebis gamgeobis wevri; mravali Jurnalis saredaqcio kolegiis
wevri, Jurnal «Архив патологии»-is saredaqcio sabWos wevri, saqarTve-
los uzenaesi sabWos deputati.
T. dekanosiZe gardaicvala 2008 wels.
saqarTvelos paTologanatomiuri skolis gamoCenili warmomadge-
nelia mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, profesori luarsab Sara-
SiZe. igi daibada 1923 wels q. TbilisSi. 1939 wels daamTavra Tbili-
sis pirveli sacdel-saCvenebeli saSualo skola da Cairicxa Tbili-
sis saxelmwifo samedicino institutis samkurnalo fakultetze, ro-
melic daamTavra 1946 wels. rogorc muyaiT da ganaTlebul stu-
dents, kaTedris gamgem vl. JRentma meoTxekursel l. SaraSiZes mian-
do zogad da specialur paTologiur anatomiaSi mecadineobebis Ca-
tareba mesamekursel studentebTan.
institutis damTavrebis Semdeg, aspiranturaSi swavlis periodSi
daiwyo prof. l. SaraSiZis aqtiuri mecnieruli moRvaweoba. igi iyo me-
tad farTo diapazonis mecnieri. sayovelTaod aRiarebulia misi gamok-
vlevebis Sedegebi onkomorfologiis, nervuli, gul-sisxlZarRvTa, sa-
sunTqi organoebis sistemebis, infeqciuri da reanimaciuli paTologi-
ebis, transplantologiisa da hipoTermiis problemebze. man, erT-erTma
pirvelma yofil sabWoTa kavSirSi, danerga kvlevis citohistoqimiu-
ri, citofotometruli da eleqtronulmikroskopuli meTodebi. l.
SaraSiZe, rogorc momxsenebeli, monawileobda msoflios mraval qve-
yanaSi gamarTuli saerTaSoriso forumebis muSaobaSi. igi iyo orga-
nizatori q. TbilisSi Catarebuli saerTaSoriso simpoziumebisa sim-
sivneebis citohistoqimiis problemebze. l. SaraSiZe xelmZRvanelobda
paTomorfologiis ganyofilebebs qirurgiis, tuberkulozis institu-
tebSi, arCeuli iyo Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis pa-
Tologiuri anatomiis kaTedris profesorad. gansakuTrebiT unda
aRiniSnos misi moRvaweoba onkologiis samecniero centris direqto-
ris Tanamdebobaze. misi xelmZRvanelobiT bevri sasikeTo saqme gakeT-
da onkologiur avadmyofTa maRal doneze momsaxurebisa da kliniku-
ri masalis mecnieruli damuSavebisaTvis.
l. SaraSiZe arCeuli iyo yofili sabWoTa kavSiris samedicino
akademiis simsivneebis citohistoqimiis nacionaluri komisiis mudmiv
30
wevrad, Jurnalebis `saqarTvelos samedicino moambe~ da «Вопросы он-
кологии»-s saredaqcio sabWos wevrad, saqarTvelos onkologTa da pa-
TologanatomTa samecniero sazogadoebebis Tavmjdomaris moadgiled.
l. SaraSiZe gardaicvala 1991 wels.
paTologanatomTa skolis istoriaSi mniSvnelovani kvali datova
saqarTveloSi neiromorfologiis fuZemdebelma, mecnierebis damsaxu-
rebulma moRvawem, profesorma aleqsandre CubiniZem.
a. CubiniZe daibada 1910 wels. Tbilisis saxelmwifo samedicino in-
stitutis damTavrebis Semdeg, akad. vl. JRentis miwveviT, igi muSaobas
iwyebs paTologiuri anatomiis kaTedris asistentad. male gaiwvies sam-
xedro samsaxurSi. man gaiara kavkasiis, yirimis, ukrainis frontebi da
mravali jildo daimsaxura. 1947 wels a. CubiniZe dabrunda TbilisSi
da gardacvalebamde (1994) emsaxura paTologiur anatomias.
a. CubiniZe jer iyo travmatologiisa da orTopediis, xolo Sem-
deg klinikuri da eqsperimentuli nevrologiis institutis paTomor-
fologiis ganyofilebis xelmZRvaneli. mas gansakuTrebuli damsaxu-
reba miuZRvis nervuli sistemis daavadebaTa paTomorfologiis Ses-
wavlaSi.
a. CubiniZem pirvelad aRwera Tavis tvinis simsivneebis sisxlZar-
Rvebis arqiteqtonikis Taviseburebani, SeimuSava centraluri nervuli
sistemis gamokvlevis morfometriuli meTodi, gamoavlina neironebis
epileftizaciis struqturuli safuZvlebi. amasTanave igi, rogorc
centraluri paTologanatomiuri laboratoriis erT-erTi xelmZRva-
neli, eweoda nayofier praqtikul saqmianobas.
a. CubiniZe 1984 wlidan gardacvalebamde iyo saqarTvelos paTo-
loganatomTa samecniero sazogadoebis Tavmjdomare.
saqarTvelos paTologanatomTa skolis TvalsaCino warmomadgene-
lia saqarTvelos samedicino-biologiur mecnierebaTa akademiis nam-
dvili wevri, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, profesori gulna-
ra gersamia (1924 – 2008). 1946 wels, institutis damTavrebisTanave, man
muSaoba daiwyo respublikur onkologiur dispanserSi qirurgad, xo-
lo 1952 wels saTaveSi Caudga paTomorfologiur laboratorias, 1959
wlidan ki gardacvalebamde iyo onkologiis institutis (Semdeg
erovnuli centris) paTomorfologiuri samsaxuris xelmZRvaneli.
g. gersamias gansakuTrebuli wvlili miuZRvis onkomorfologiis
ganviTarebaSi. mis kalams ekuTvnis 250-ze meti samecniero naSromi,
romelTa mniSvnelovani nawili miZRvnilia simsivneebis Terapiuli pa-
Tomorfozis problemisadmi. kvlevis Sedegebi gamoqveynebulia ro-
gorc sxvadasxva qveynis periodul gamocemebSi, ise kibos sawinaaR-
mdego saerTaSoriso kongresebis masalebSi. igi iyo mravali samecni-
ero naSromisa da sakvalifikacio Temis xelmZRvaneli.
g. gersamia eweoda aqtiur sazogadoebriv saqmianobas. aTeuli
wlebis manZilze iyo saqarTvelos onkologTa samecniero sazogadoe-
bis generaluri mdivani, onkologiis erovnuli centris sakoordina-
cio sabWos xelmZRvaneli.
31
paTologiuri anatomiis ganviTarebaSi mniSvnelovani Rvawli mi-
uZRvis profesor arCil miqelaZes (1920-1974), romlis saxelTan dakav-
Sirebulia saqarTveloSi kvlevis eleqtronulmikroskopuli meTodis
danergva. igi 1967 wlidan xelmZRvanelobda eleqtronuli mikroskopi-
is laboratorias saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akad. i. beri-
taSvilis saxelobis fiziologiis institutSi, amasTanave, yofili
sabWoTa kavSiris mecnierebaTa akademiis eleqtronuli mikroskopiis
samecniero sabWos saqarTvelos seqcias.
a. miqelaZis mecnieruli interesebis sferos warmoadgenda neiro-
nebis calkeuli tipebis identifikacia, Tavis tvinis qerqis sensoru-
li midamos, smenis qerqqveSa centrebis, limbis struqturebis simsiv-
neebis klasifikacia da sxv. mis mier Catarebuli kvlevis Sedegebma
saerTaSoriso aRiareba moipova. igi, rogorc momxsenebeli, monawile-
obda mravali saerTaSoriso samecniero forumis muSaobaSi.
a. miqelaZis iniciativiTa da uSualo xelmZRvanelobiT q. Tbilis-
Si 1969 da 1971 wlebSi Catarda saerTaSoriso skola-seminarebi, xo-
lo 1973 wels eleqtronuli mikroskopiis IX sakavSiro konferencia.
a. miqelaZes didi wvlili miuZRvis eleqtronuli mikroskopiis
specialistebis aRzrdaSi.
qarTvel paTologanatomTa saxelovani Taobis gamoCenili warmo-
madgenelia saqarTvelos medicinis mecnierebaTa akademiis namdvili
wevri, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, profesori uCa gabunia
(1927–2011). igi aTeuli wlebis manZilze iyo saqarTvelos mecniereba-
Ta akademiis aleqsandre naTiSvilis saxelobis morfologiis insti-
tutis paTomorfologiis ganyofilebis xelmZRvaneli, Tbilisis sa-
xelmwifo samedicino universitetis paTologiuri anatomiis kaTed-
ris profesori, saqarTvelos paTologanatomTa samecniero sazogado-
ebis Tavmjdomare, amasTanave saqarTvelos medicinis mecnierebaTa
akademiis erT-erTi damfuZnebelia.
u. gabunias mecnierul memkvidreobaSi gansakuTrebuli adgili
ukavia simsivneebis morfogenezis, kerZod, simsivnur qsovilSi paren-
qimul-stromuli urTierTobebis kvlevas, romlis Sedegebma saerTa-
Soriso aRiareba hpova. man Seqmna saetapo naSromebi sarZeve jir-
kvlis kibos morfogenezisa da morfologiis Sesaxeb, monawile iyo
sarZeve jirkvlis kibos saerTaSoriso klasifikaciis Seqmnisa. misi
mecnieruli Rvawli aRiniSna iv. TarxniSvilis saxelobis saxelmwifo
premiiT.
u. gabunias didi wvlili miuZRvis paTologanatomTa aRzrdis saq-
meSi. misi uSualo xelmZRvanelobiT Sesrulebulia mravali samecnie-
ro naSromi, maT Soris 43 disertacia. misi iniciativiTa da xelmZRva-
nelobiT q. TbilisSi oTxjer Catarda saerTaSoriso forumebi Tema-
ze `morfologiuri kvlevis Tanamedrove meTodebi Teoriul da
praqtikul onkologiaSi~, rasac didi mniSvneloba hqonda dargis gan-
viTarebisa da samecniero kontaqtebis gafarToebisaTvis.
qarTvel paTologanatomTa skolis TvalsaCino warmomadgenelia
perinataluri paTomorfologiis fuZemdebeli, saqarTvelos samedici-
32
no-biologiur mecnierebaTa akademiis namdvili wevri, saqarTvelos
saxelmwifo premiis laureati, profesori giorgi danelia (1923-2013).
misi didi damsaxurebaa is, rom pirvelad yofil sabWoTa kavSirSi
SeimuSava da danerga nayofisa da axalSobilis paTologanatomiuri
gamokvlevis sqema, rasac udidesi mniSvneloba aqvs perinataluri sik-
vdilianobis mizezebis gamovlenisa da, Sesabamisad, mizanmimarTuli
samkurnalo-profilaqtikuri RonisZiebis CatarebisaTvis.
metad farTo iyo g. danelias mecnieruli interesebis sfero. sa-
yovelTao aRiareba moipova axalSobilTa filtvebis araanTebiTi pa-
Tologiis, nayofis Tavis tvinis sisxlis mimoqcevisa da Zvlovani
sistemis Camoyalibebis, placentis kompensaciisa da dekompensaciis
morfologiuri ekvivalentebis kvlevis Sedegebma. Trombohemoragiu-
li sindromis Teoriis dasabuTebisadmi miZRvnili SromebisaTvis 1990
wels mieniWa saqarTvelos saxelmwifo premia.
g. danelias xelmZRvanelobiT Sesrulebulia 8 sadoqtoro da 34
sakandidato disertacia.
saqarTveloSi Zval-saxsarTa paTologiis SeswavlaSi gansakuTre-
buli wvlili miuZRvis medicinis doqtors dinara nakaSiZes (1922-1984)
igi oci weli xelmZRvanelobda travmatologiisa da orTopediis sa-
mecniero-kvleviTi institutis paTologiuri anatomiis ganyofilebas.
gamoqveynebuli aqvs asamde samecniero naSromi, maT Soris sami monog-
rafia.
d. nakaSiZis mecnieruli interesebis sferos warmoadgenda Zvlis
giganturujreduli simsivnis keTilTvisebiani da avTvisebiani varian-
tebis diferenciaciis kriteriumebis gamovlena, Zvlis cisturi sim-
sivneebis paTomorfologia, Zvlis regeneracia distraqciuli meTo-
dis gamoyenebis pirobebSi, amasTanave Zvlebisa da myesebis konserva-
ciis meTodebis SemuSaveba.
d. nakaSiZis xelmZRvanelobiT Sesrulebulia mravali samecniero
naSromi osteopaTologiis problemebze.
saqarTvelos paTologanatomTa skolis TvalsaCino warmomadgene-
li iyo profesori Teimuraz gordelaZe. igi daibada 1925 wels q.
TbilisSi. 1943 wels, saSualo skolis damTavrebis Semdeg, man swavla
ganagrZo Tbilisis saxelmwifo samedicino institutis samkurnalo
fakultetze, romelic 1948 wels daamTavra. 1979 wlamde T. gordela-
Ze moRvaweobda xsenebuli institutis paTologiuri anatomiis kaTed-
raze, sadac gaiara gza asistentobidan profesorobamde, xolo 1979-
1999 wlebSi ganagebda sasamarTlo medicinis kaTedras. igi 1999 wli-
dan gardacvalebamde (2017) xelmZRvanelobda sasamarTlo medicinis
kurss ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-
tetis medicinis fakultetze. T. gordelaZe arCeuli iyo saqarTve-
los samedicino-biologiur, profilaqtikuri medicinisa da adamianis
ekologiis mecnierebaTa akademiebis akademikosad. igi wlebis ganmav-
lobaSi iyo yofili sabWoTa kavSiris paTologanatomTa (1974-1980) da
sasamarTlo medikosTa (1980-1990) samecniero sazogadoebebis gamgeoba-
Ta wevri, samedicino Jurnalis «Судебная медицина» saredaqcio sabWos
33
wevri. T. gordelaZe iyo 2 monografiis, 9 saxelmZRvanelosa da 75 sa-
mecniero naSromis avtori. 1999 wels igi gaxda Rirsebis ordenis ka-
valeri.
konstantine erisTavis saxelobis eqsperimentuli da klinikuri qi-
rurgiis institutSi moRvaweobda profesori avTandil xuWua. igi dai-
bada 1932 wels q. baTumSi. institutis damTavrebis Semdeg praqtikuli
saqmianoba daiwyo aWaraSi saeqimo ambulatoriis gamged. 1961 wlidan a.
xuWua aqtiurad Caeba samecniero muSaobaSi. misi moRvaweoba dakavSire-
buli iyo zemoaRniSnul institutTan, sadac 25 wlis ganmavlobaSi
xelmZRvanelobda paTomorfologiisa da histoqimiis laboratorias.
farTo iyo a. xuWuas mecnieruli interesebis sfero, magram umTavre-
sad mas terminaluri mdgomareobebis, reanimaciuli da postreanimaciu-
li paTologiis struqturuli safuZvlebis kvleva ainteresebda. a. xu-
Wuam gamoaqveyna 130-mde samecniero Sroma, 3 monografia. igi iyo 2 ga-
mogonebis, mravali meToduri rekomendaciisa da racionalizatoruli
winadadebis avtori. a. xuWua gardaicvala 1998 wels.
aleqsandre wulukiZis saxelobis urologiis erovnuli centris
paTomorfologiisa da histoqimiis laboratorias xelmZRvanelobdnen
gamoCenili paTologanatomebi nodar kalandaZe da guram vadaWkoria.
medicinis mecnierebaTa doqtori, profesori n. kalandaZe (1928-1976)
aRniSnul laboratorias xelmZRvanelobda 1956-1973 wlebSi, xolo
1973 wlidan gardacvalebamde iyo Tbilisis saxelmwifo samedicino
institutis citologiis, histologiisa da embriologiis kaTedris
gamge. medicinis mecnierebaTa doqtori, profesori g. vadaWkoria
(1929-2010) urologiis erovnuli centris paTomorfologiisa da his-
toqimiis laboratoris xelmZRvanelobda 1973-2003 wlebSi.
saqarTveloSi veterinaruli paTologiuri anatomiis ganviTareba-
Si didi wvlili miuZRvis profesor vladimer mamaTelaSvils. igi da-
ibada 1915 wels. saqarTvelos zooveterinaruli institutis damTav-
rebis Semdeg swavlobda vitebskis vetinstitutis aspiranturaSi. iyo
saqarTvelos zoovetinstitutis paTologiuri anatomiis kaTedris
gamge, 1956 wlidan ki – amave institutis reqtori. vl. mamaTelaSvili
iyo 60-ze meti samecniero Sromis avtori da 3 saxelmZRvanelos Tana-
avtori. mas miniWebuli hqonda saqarTvelos mecnierebis damsaxurebu-
li moRvawis wodeba. vl. mamaTelaSvili gardaicvala 1983 wels.
amJamad moRvawe paTologanatomebidan gansakuTrebul yuradRebas
imsaxureben profesorebi revaz kapanaZe, rusudan bulusaSvili, zu-
rab cagareli da liana gogiaSvili.
saqarTvelos samedicino-biologiur mecnierebaTa akademiis akade-
mikosi, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, profesori r. kapanaZe da-
ibada 1924 wels. 1948 wlidan igi muSaobda q.Tbilisis pirvel klini-
kur saavadmyofoSi paTologanatomad, 1951 wels dainiSna qalaqis pir-
veli klinikuri tuberkulozuri saavadmyofos paTologiuri anatomi-
is ganyofilebis gamged, xolo 1953 wlidan 2010 wlamde uZRveboda m.
winamZRvriSvilis saxelobis klinikuri da eqsperimentuli kardio-
logiis institutis paTomorfologiisa da histoqiimis da eqsperimen-
34
tul ganyofilebas. r. kapanaZe wlebis ganmavlobaSi iyo Tbilisis sa-
xelmwifo samedicino institutis paTologiuri anatomiisa da ivane
javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universitetis paTologiis
kaTedrebis profesori. amJamad igi moRvaweobs sasamarTlo eqsperti-
zis erovnuli biuros samedicino departamentis histologiis sammar-
TveloSi.
profesori rusudan bulusaSvili daibada 1928 wels. samedicino
institutis damTavrebis Semdeg man muSaoba daiwyo akad. k. erisTavis
saxelobis eqsperimentuli da klinikuri qirurgiis institutSi mecni-
er-TanamSromlad. wlebis ganmavlobaSi igi xelmZRvanelobda eleq-
tronuli mikroskopiis laboratorias, xolo Semdeg –laboratoriu-
li kvlevebis ganyofilebas, romelic warmodgenili iyo hematologi-
is, koagulologiis, bioqimiis, imunologiis, paTomorfologiisa da
histoqimiis, citologiis, biopreparatebis sinTezis laboratoriebiT.
r. bulusaSvilis mecnieruli interesebis sferoSi Sedis onkomorfo-
logia, nervuli sistemis stresoruli cvlilebebi sxvadasxva qirur-
giuli avadmyofobebis dros, postqolecisteqtomiuri sindromi, Wri-
lobebis morfologia da sxv.
saqarTvelos samedicino-biologiur mecnierebaTa akademiis akade-
mikosi, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe, profesori, saqarTvelos
saxelmwifo premiis laureati z. cagareli daibada 1934 wels. 1958
wels man daamTavra saqarTvelos mecnierebaTa akademiis al. naTiSvi-
lis saxelobis eqsperimentuli morfologiis institutis aspirantu-
ra, sadac 2005 wlamde xelmZRvanelobda citologiis ganyofilebas.
amJamad igi klinikuri da eqsperimentuli paTologiis departamentis
mTavari mecnier-TanamSromelia.
saqarTvelos samedicino-biologiur mecnierebaTa akademiis akade-
mikosi, profesori l. gogiaSvili daibada 1946 wels. 1971 man wels
daamTavra saqarTvelos mecnierebaTa akademiis al. naTiSvilis saxe-
lobis eqsperimentuli morfologiis institutis aspirantura, sadac
2005 wlamde muSaobda citologiis ganyofilebis mTavar mecnier-Ta-
namSromlad. amJamad is klinikuri da eqsperimentuli paTologiis de-
partamentis xelmZRvanelia.
35
Tavi III
dazianebis molekuluri
safuZvlebi da ujredis paTologia
dazianebis molekuluri safuZvlebi
36
velmyofelobis mimdinareobis Secvlis, koordinaciis darRvevisa da
Sinagani winaaRmdegobebis Camoyalibebis mizezi.
cocxali bunebis, maT Soris adamianis, cxovelmyofelobis mate-
rialuri safuZvelia didi siswrafiT mimdinare aTasobiT qimiuri re-
aqcia. ujredis qimiuri Sedgeniloba da struqtura Zalze rTulia da
misi regulacia xorcieldeba qimiuri SenaerTebis urTierTqmedebiT,
zustad gansazRvrul CarCoebSi. nivTierebaTa gardaqmnis rTul pro-
cesTa jaWvSi misi nebismieri calkeuli rgolis gawyveta iwvevs cxo-
velmyofelobis procesebis SezRudvas, xolo nivTierebaTa cvlis
sakvanZo punqtebis dazianeba SeiZleba gaxdes ujredis morfologiu-
ri struqturis rRvevisa da daRupvis mizezi.
yvela cocxali organizmi arsebobs da viTardeba gansazRvrul
garemoSi da ganicdis am garemosaTvis damaxasiaTebeli qimiuri, fizi-
kuri da biologiuri faqtorebis zegavlenas. rogorc aRniSnuli iyo,
organizmSi erTdroulad mimdinareobs aTasobiT qimiuri reaqcia da,
Sesabamisad, garemos mravali faqtoris zemoqmedebiT SesaZlebelia
advilad dairRves normaluri cxovelmyofelobisaTvis damaxasiaTebe-
li nivTierebaTa cvlis mimdinareoba.
avadmyofobaTa qimiuri safuZvlebis gacnobierebis mizniT Catarebul mraval-
ricxovan samecniero gamokvlevaTa Sedegad dResdReobiT yvelaze kargad Seswav-
lilia nivTierebaTa cvlis Tandayolili mankebis meqanizmebi. cnobili gaxda
mravali aTeuli Tandayolili avadmyofoba, romelTa safuZvelicaa cilebis, nax-
Sirwylebis, cximebis, nukleinis mJavebis, hormonebisa da a.S. cvlis procesSi
warmoqmnili calkeuli rgolebis darRveva.
sruladaa gamokvleuli sxvadasxva defeqtebiT gamowveuli hemoglobinis sinTe-
zis Tandayolili avadmyofobebis qimiuri safuZvlebi. agreTve aRwerilia is pa-
Tologiuri mdgomareobebi, romlebic ganpirobebulia sisxlis cilebis – albu-
minebis, fibrinogenis, globulinebis, proTrombinisa da sxvaTa sinTezis darRve-
viT. mravali memkvidruli avadmyofoba dakavSirebulia fermentTa sistemis sinTe-
zisa da aminomJavebis cvlis defeqtebTan.
Tandayolil avadmyofobaTa did nawils iwvevs naxSirwylebis, purinebis, cxime-
bis, zogierT metalTa ionebisa da cilebis cvlis moSla. memkvidruli avadmyo-
fobebi mxolod umniSvnelo nawilia nozologiaTa im CamonaTvalSi, romlebic
SeiZleba gamowveuli iyos garemo faqtorebis zemoqmedebiT. kerZod, fizikuriT
(radiaciis CaTvliT), qimiuriTa (samkurnalwamlo saSualebebis CaTvliT) da bio-
logiuriT (baqteriebis, virusebis, mcenareuli da cxoveluri Sxamebis CaTvliT).
mravali avadmyofobis ganviTarebis mizezia naxSirwylovani cvlis moSla. aTo-
biT sxvadasxva avadmyofoba ganpirobebulia polisaqaridebis cvlis, glikogenis
dagrovebisa da maTi molekulebis Senebis darRveviT. rogorc wesi, naxSirwylo-
vani cvlis yvela formis anomaliisaTvis damaxasiaTebelia romelime erTi fer-
mentis (fosforilaza-kinaza, amilo-1,6-glukozidaza, fosfoglukomutaza da a.S.)
aqtivobis Sewyveta.
xSirad fermentebis moqmedeba iTrguneba regulaciis sxvadasxva sistemebis, niv-
TierebaTa cvlis Sualeduri produqtebis, sakvebi nivTierebebisa da a.S. zemoqme-
debiT. cnobilia, rom mraval avadmyofobas Tan erTvis ama Tu im fermentis aqti-
vobis Secvla, rac, xSir SemTxvevaSi, aRniSnuli paTologiuri procesis gamom-
wvevi mizezi ar aris. magaliTad, winamdebare jirkvlis kibos ganviTarebis pro-
cesSi izrdeba mJava fosfatazebis aqtivoba, xolo kunTebis distrofiisa da gu-
lis kunTis mwvave infarqtis zogierTi formis dros – aldolazas aqtivoba. sis-
xlis plazmaSi amilazas aqtivobis momateba aRiniSneba mwvave pankreatitebisa da
Tormetgoja nawlavis wylulis arsebobisas, Semcireba ki hepatitebis, RviZlis
kibosa da alkoholizmisas. RviZlis avadmyofobebisa da fosfororganuli nivTi-
erebebiT intoqsikaciisas mcirdeba qolinesTerazas aqtivoba. hepatitebisa da gu-
37
lis kunTis infarqtis ganviTarebisas icvleba zogierTi transaminazas aqtivoba
da a.S.
xSirad, mZime avadmyofobebi aRmocendeba zogierTi qimiuri SenaerTis (magaliTad,
vitaminebis) ukmarisobis mizeziT. piridoqsini, piridoqsalfosfatisa da piridoq-
saminfosfatis saxiT, fermentebis didi jgufis (aminotransferazebi, dekarboqsi-
lazebi da sxva piridoqsuli fermentebi) kofermentebia. piridoqsinis warmoebu-
lebi, kofermentebis saxiT, monawileobs purinebisa da pirimidinuli fuZis mqone
nivTierebebis, biogenuri aminebis, nikotinamidnukleotidebis, oqsimeTiltetra-
hidrofoliumis mJavasa da a.S. gardaqmnaSi. Tiaminis, riboflavinisa da nikotinis
mJavas warmoebulebi, aseve, mravali fermentis kofermentia.
foliumis mJavas nakleboba iwvevs organizmis mravali funqciis darRvevas, maT
Soris hemopoezisac. yalibdeba megaloblasturi anemia, romlis ganviTarebaSi
morfologiuri cvlilebebi aRiniSneba rogorc sisxlis, ise Zvlis tvinis ujre-
debSi.
moyvanili magaliTebi cxadyofs, rom organoebisa da organizmis funqciis serio-
zuli darRvevebi SeiZleba aRiniSnebodes rogorc fermentebis ukmarisobis, ise
maTi Tvisebebis Secvlis pirobebSic.
38
qciis realizacia damokidebulia mraval qimiur faqtorze. magali-
Tad, peptidi angiotenzini (sisxlis plazmis globulinebis hidroli-
zis produqti) is faqtoria, romelic zegavlenas axdens hormon al-
dosteronis sekreciaze. es ukanaskneli ki, Tavis mxriv, monawileobas
iRebs mineralur cvlaSi.
molekulur doneze, ujredebSi, hormonebisa da mravalricxovani
hormonismagvari nivTierebebis meSveobiT mimdinareobs nivTierebaTa
cvlis regulacia da xorcieldeba sxvadasxva organos ujredebis qi-
miuri sistemebis koordinacia da urTierTkavSiri.
warmodgenili mokle eqskursi naTelyofs, rom makromolekulebis
anomaliis kvleva bioqimiisa da molekuluri biologiis kvlevis sa-
gania. makromolekuluri kompleqsebis SemadgenlobaSi anomaliuri
molekulebis Tanaarseboba iwvevs maTi struqturisa da funqciis
rRvevas da, Sesabamisad, icvleba ujredTa calkeuli komponentebis
morfologiuri struqturac.
birTvi
ujredis SemadgenlobaSi informaciis centraluri sacavis rols birTvi asru-
lebs. igi SemosazRvrulia ormagi membraniT – kariolemiT, romelSidac aRiniSne-
ba mravalricxovani xvrelebis (forebis) arseboba. aRniSnuli forebis meSveobiT
xdeba birTvsa da citoplazmas Soris cilebisa da nukleinis mJavebis molekule-
bis cvla.
adamianis ujredebis birTvSi 46 qromosomaa. yoveli maTgani Sedgeba dnm-is erTi
molekulisagan, romelic dadebiTad damuxtul cilovan struqturebTan (histo-
nebTan) erTad mWidrod da kompaqturadaa SefuTuli da qmnis Zafismagvar struq-
turebs – nukleosomebs. isini, Tavis mxriv, qmnian eleqtronulad mkvriv heteroq-
romatins, romelic transkripciaSi (dnm-is molekulaze sainformacio rnm-is mo-
lekulebis warmoqmnis procesi) ar monawileobs da grovdeba birTvis ganapira
ubnebSi. rnm-is transkripcia mimdinareobs Tavisuflad ganTavsebulsa da eleq-
tronulad gamWvirvale euqromatinSi. ribonukleoproteinul kompleqsebSi gan-
Tavsebuli rnm-is transkriptebSi mimdinareobs Semdgomi procesingi (reaqciaTa
erToblioba, romlis Sedegadac transkripciisa da translaciis pirveladi pro-
duqtebi gardaiqmneba mofunqcionire molekulebad), anu maT CamoSordeba gan-
sazRvruli TanmimdevrobiT ganlagebuli nukleotidebi. darCenilebi ganicdis
splaisings, anu erTgvar Sezrdas. splaisingis damTavrebis Semdeg, SemfuTavi ci-
lebisagan ganTavisuflebuli rnm-s (mrnm) molekulebi birTvidan gadadis citop-
lazmaSi.
savaraudod, birTvis sivrceSi qromosomebi SemTxveviTobis principiT ar aris
ganTavsebuli. magaliTad, interfazuli qromosomebis birTvakis Semqmneli genebi
ikribebian birTvis mxolod gansazRvrul adgilas.
miuxedavad imisa, rom haploiduri ujredebis birTvSi imyofeba qromosomebis
mxolod erTmagi kompleqti, anu qromosomebis wyvilebidan mxolod cali homo-
logebi, anu 22 avtosoma da 1 sasqeso qromosoma, birTvisa da citoplazmis er-
TobliobiT ujredi inaxavs srul informacias organizmis Sesaxeb.
birTvis mkacrad mowesrigebuli struqtura, ramdenadac ucnauri ar unda iyos,
droebiTia – birTvis yvela gayofis dros kariolema qreba da gayofis damTavre-
39
bis Semdeg isev aRdgeba. amasTan, birTvis struqturisa da funqciis SenarCunebaSi
kariolemas funqciuri roli ganusazRvrelia, radgan misi dazianeba uciloblad
iwvevs ujredis daRupvas.
citoConCxi
ujredis meqanikur simtkices uzrunvelyofs mikrofilamentebis, mikromilakebisa
da Sualeduri filamentebis nakrebi, risganac Sedgeba citoConCxi, anu ujredis
ConCxi, anu ujredis stroma. mikrofilamentebi da mikromilakebi struqturuli
elementebia da amasTan, monawileobs ujredis gadaadgilebaSi. Sualeduri fila-
mentebis nakrebi inarCunebs ujredis struqturas da ewinaaRmdegeba mis deforma-
cias.
mikrofilamentebis SemadgenlobaSi Sedis aqtinis Zafebi (sferoseburi aqtinis
wrfivi polimeri da miozini). aqtinis Zafebis mikrofilamentebi ganivzoliani
kunTebis aqtinis filamentebis msgavsia, im gansxvavebiT, rom es ukanaskneli ar
aris SekavSirebuli troponinTan.
mikrofilamentebi ori saxisaa – pirveli badiseburi struqturebia, romlebic mi-
magrebulia plazmalemaze speqtrinisa da ankorinis meSveobiT da uzrunvelyofen
ujredis zedapiris mraval meqanikur unars. meore ki konebis saxiT formirdeba
aqtinSemboWveli cilebiT – fibriniTa da fasciniT. plazmur membranasTan mier-
Tebul konebs gaaCnia unari, awarmoos momWimi Zalva. aRsaniSnavia, rom aqtini er-
T-erTi yvelaze ufro gavrcelebuli ujreduli cilaa – masze modis organizmis
mTeli cilis 8-14%.
mikromilakebi wrfivi polimerebia, romlebic iqmneba mWidrod Sekruli ori er-
Teuli (α- da β-tubulini) sferuli heteropolimer tubulinisagan. aqtinis fila-
mentebi aranakleb 30-jer ufro grZelia, vidre mikromilakebi. aRniSnulis gamo,
40
aseve gansxvavebulia maTi struqturul organizaciac. ganasxvaveben mikromilake-
bis sam klass – citoplazmurs, TiTistarisebursa da RerZuls.
citoplazmuri mikromilakebi warmoiqmneba centriolebidan, romlebic ganTavse-
bulia citoplazmis pericentralur zonaSi. mikrofilamentebis msgavsad, citop-
lazmur mikromilakebs gaaCnia polaruli daboloebebi. isini ujredis organele-
bis stabilizaciis SenarCunebaSi monawileoben. eqsperimentis pirobebSi, kolxi-
ciniT mikromilakebis sistemis darRvevas yovelTvis mohyveba goljis aparatis
struqturis daSoriSoreba, endoplazmuri badis rRveva da Sualeduri filamen-
tebis aqtiuri gadanawileba perinuklearuli zonisaken. amrigad, ujredis citop-
lazmis normuli organizacia mniSvnelovanwiladaa damokidebuli citoplazmuri
mikromilakebis motoruli sistemis aqtivobaze.
TiTistariseburi mikromilakebi mniSvnelovan rols asrulebs mitozsa (ujrede-
bis gayofa) da meiozSi (sasqeso ujredebis gayofa). kolxiciniT TiTistariseburi
mikromilakebis dazianeba iwvevs metafazis stadiaSi ujreduli gayofis SeCere-
bas.
RerZuli mikromilakebi sxva cilebTan urTierTqmedebiT aqtiurad monawileobs
ujredis wamwamiseburi motoruli sistemis funqcionirebaSi. maTi dazianeba iw-
vevs wamwamiseburi sistemis umoZraobas. aRniSnuli xSirad xdeba mamakacTa uSvi-
lobisa (spermatozoidebis umoZraobis gamo) da sasunTqi sistemis organoebis in-
feqciuri agentebiT daavadebis mizezi (sasunTqi sistemis epiTeliumis prizmuli
ujredebis wamwamebis umoZraobis gamo).
Sualeduri filamentebi spiralurad Caxveuli, boWkovani cilebis jgufia, rom-
lebic ewinaaRmdegebian ujredis struqturul gaWimvas. amgvarad Caxveuli cile-
bis jgufi erTiandeba da qmnis 8-10 nm diametris filamentebs, romelTac zomis
mixedviT ukavia Sualeduri mdgomareoba mikrofilamentebsa da miozinis msxvil
filamentebs Soris. sxvadasxva tipis qsovilis ujredebi Seicavs gansxvavebul
Sualedur filamentebs, romlebic gamovlindebian, rogorc markerebi imunohis-
toqimiuri reaqciebis Catarebis dros.
paTologiur process SeuZlia gamoiwvios Sualeduri filamentebis dazianeba. ma-
galiTad, RviZlis alkoholuri dazianebis dros SeSupebul hepatocitebSi war-
moiqmneba maloris hialinuri sxeulakebi, kuSingis sindromis dros adenohipofi-
zis kortikotropocitebis citoplazmaSi – krukis hialinuri CanarTebi, alchai-
meris avadmyofobis dros – neirofibrilebis konebi an wnulebi. dabolos, dau-
nis sindromic moiazreba, rogorc ujredis ConCxis dazianebis Sedegi.
ujredTa gadaadgileba
ujredebisaTvis damaxasiaTebelia ori saxis moZraoba – citoplazmis ujredSida
moZraoba da ujredis moZraoba garemoSi.
ganirCeva citoplazmis ujredSida moZraobis ori saxe – citoplazmis dineba da
sxvadasxva gamRizianeblebiT gamowveuli mioiduri tipis adgilobrivi SekumSva
da moduneba. citoplazmis dinebis regulacia xdeba ujredis zedapirze an mis
axlos moqmedi ZaliT, romelic iqmneba makroerguli fosfatis – atf-s daSlis,
e.i. ujreduli metabolizmis mier gamomuSavebuli energiis Sedegad. citoplazmis
ujredSida dinebas xels uwyobs, agreTve, membranebSi ionebis gasvlis Sedegad
warmoqmnili potencialTa sxvaobac. citoplazmuri dinebis xelSemSleli faqto-
rebia – ujredSida sxvadasxva membranuli warmonaqmnebi, romlebic qmnian met-nak-
lebad mudmiv, myar barierebs. aRniSnul winaRobebs Soris moZravi citoplazma
SesaZlebelia ganxilul iqnes, rogorc dabalmolekuluri wonis SenaerTebis
filtrati, romelic mudmivad mdidrdeba makromolekulebiT. citoplazmis mdo-
re, magram mudmivi dinebis meSveobiT xorcieldeba ujredis aqtiuri struqture-
bis (ribosomebi, endoplazmuri bade, mitoqondriebi da a.S.) mier gamomuSavebuli
substratebisa da produqtebis Sereva da Sesabamisad, sxva struqturebTan dakav-
Sireba.
ujredTa garemoSi moZraobis dros, ZiriTadad aqtinis mikrofilamentebisa da
zogjer miozinis gaaqtivebisas, icvleba ujredis forma. ujredTa garemoSi gada-
adgileba safuZvlad udevs iseT mniSvnelovan procesebs, rogoricaa qsovilebisa
da organoebis Camoyalibeba, anTeba, regeneracia, imunuri dacva, avTvisebiani sim-
sivneebis gavrceleba da kapilarebis warmoqmna.
41
ujredTa garemoSi gadaadgileba rTuli procesia da igi Sedgeba ori etapisagan.
Tavdapirvelad, ujredis nawili waiwevs gadaadgilebis mimarTulebiT, xolo Sem-
deg SekumSviT miizideba mTlianad ujredi. gadaadgilebisaTvis ujredis win wa-
weuli nawili droebiT miemagreba garemo substrats, radgan mudmivi mimagrebis
(adhezia) SemTxvevaSi momavalSi igi uZravi gaxdeba. aRwerili safuZvlad udevs,
fibroblastebisa da garemo substrats Soris diskretuli kontaqtebis Seqmnas.
magaliTad, Wrilobebis Sexorcebis dros, miofibroblastebi moWimavs misi mimag-
rebis adgilebs, ris Sedegadac Wrilobis zedapiri viwrovdeba da ikumSeba.
fibroblastebisagan gansxvavebiT, ufro metad invaziuri Tvisebebis mqone, anu
ufro meti moZraobis unaris mqone ujredebi, difuzuri adheziiT gadaadgildeba
garemo substratis sivrceSi. Tu ujreds ar SeuZlia mis garemo sivrceSi gadaad-
gileba – igi imyofeba kontaqturi SezRudulobis mdgomareobaSi, romlidan ga-
mosvlis Semdeg igi invaziuri xdeba.
zemoT aRwerili ujreduli invaziisagan gansxvavebiT, avTvisebiani ujredebis in-
vazia ufro rTuli da mravalkomponentiani paTologiuri procesia, romelic mim-
dinareobs ujredis mikrogaremos Rrma dazianebebis pirobebSi.
42
mnebs, magram es ori ultrastruqtura gansxvavdeba erTmaneTisagan aranakleb
ori TaviseburebiT – goljis aparatis membranebs arasdros ar emagreba riboso-
mebi da mis cisternebSi arasdros ar grovdeba aranairi nivTiereba.
raime nivTierebis gadaudebeli moTxovnis signalis gavrcelebisas ujredebSi
grovdeba Sesabamisi sekreti Warbi raodenobiT. magaliTad, kuWqveSa jirkvlis
acinuri ujredebis mier hormonuli signalis miRebis Semdeg gamoTavisufldeba
saWmlis momnelebeli fermentebi, romlebic profermentebis maragis saxiTaa dag-
rovebuli vezikulebSi (zimogenis granulebi). plazmalemis apikalur nawilTan
SexebisTanave vezikulis SigTavsi acinusebis sivrceSi Tavisufldeba, sadac fer-
mentuli daSliT profermentebi aqtiur fermentebad gadaiqceva. amasTan, gansazR-
vruli membraniT SemosazRvruli vezikulebi SerCeviTad Tavisufldeba plazma-
lemis Sesabamis zonebTan. magaliTad, epiTelur ujredebSi sekreti – mucini an
saWmlis momnelebeli sxva fermentebi, vezikulebidan Tavisufldeba ujredis api-
kalur nawilSi, xolo bazaluri membranis komponentebi (laminini da IV tipis
kolageni) gamoTavisufldeba bazalur zedapirze.
aRniSvnas moiTxovs ujredis zedapiris receptorebiT ganpirobebuli endocito-
zi, romlis drosac specifikuri molekulebi – ligandebi ukavSirdeba recepto-
rebs da gadadis citoplazmaSi. ligandebis gadatanis zonebi plazmalemaSi gamo-
irCeva eleqtronulad mkvrivi CaRrmavebebis an Rrmulebis arsebobiT, romlebic
ligandebis receptorebTan SekavSirebis Semdeg swrafad Seiweva citoplazmaSi
da gadaiqceva vezikulad. aRniSnulis damaxasiaTebeli magaliTia – dabali sim-
kvrivis lipoproteinebis (dslp) receptoruli sistemis funqcionireba. qoleste-
riniT mdidari dslp-is STanTqma xdeba specifikur receptorTan SekavSirebis
Semdeg. receptor-ligandis kompleqsi Seiweva citoplazmaSi da gardaiqmneba ve-
zikulad. warmoqmnili vezikulebi erTiandeba ufro mozrdili zomis vezikule-
bad – endosomebad, romlebic Seerwymeba pirvelad lizosomebs, gardaiqmneba meo-
reul lizosomebad da axdens qolesterinis eTerebis hidrolizs. aRniSnulis
Sedegad, qolesterini xelaxla iRebs monawileobas axali membranebis sinTezSi,
xolo dslp-s receptorebi aRdgeba ujredis zedapirze. memkvidruli hiperqoles-
terinemiis dros ligandebis STanTqmis ukmarisoba ganapirobebs sisxlSi qoles-
terinis Warb Semcvelobas, ris gamoc avadmyofebs aTerosklerozi uviTardebaT
SedarebiT adreul asakSi.
lizosomebi SemosazRvrulia erTmagi membraniT da Seicavs proteolizur fermen-
tebsa da hidrolazebs, romlebic aqtiurdeba garemos SemJavebis – pH-is maCveneb-
lis daklebis pirobebSi. lizosomebi Zlier heterogenuli warmonaqmnebia. maTi
sxvadasxva forma gamomdinareobs im ujredis saxeobidan, romelSic igi imyofeba.
morfologiurad lizosomas SigTavsi homogenuria, xolo qimiurad – Zlier rTu-
li, radgan igi Seicavs gansxvavebuli Tvisebebis mqone fermentebis jgufs. lizo-
somuri Tvisebebi gaaCnia ori kategoriis struqturas – pirvelad da meoreul
lizosomebs. pirveladi lizosoma elementaruli lipoproteinuli membraniT Se-
mosazRvruli organelaa, romlis SemadgenlobaSi imyofeba hidrolizuri fermen-
tebis didi raodenoba. meoreuli lizosomebi warmoiqmneba pirveladi lizosome-
bisa da im cilebis Serwymis Sedegad, romelTac SeerTebamde proteolizuri Tvi-
sebebi ar gaaCnda. meoreuli lizosomebi (fagosomebi, fagocituri vakuolebi, ci-
tosomebi) mravalgvaria rogorc normis, ise paTologiis pirobebSi. lizosomebSi
sxvadasxva nivTierebebis transporti xdeba endocitoziT, avtofagiiTa da fago-
citoziT.
avtofagia aris TviT ujredis mier gadamuSavebuli metabolitebis narCenebisa da
nawilebis STanTqma, ris Sedegadac warmoiSoba avtofagosoma. am ukanasknelis
lizosomasTan SerwymiT warmoiSveba avtofagolizosoma. fagocitozi xorciel-
deba didi zomis nawilebisa da mikroorganizmebis specializebulad STanTqmeli
ujredebis – neitrofilebisa da makrofagebis meSveobiT. warmoiqmneba fagosome-
bi, romlebic lizosomebTan Serwymis Semdeg gardaiqmnebian fagolizosomebad.
lizosomur fermentTa umravlesoba aqtivobas ar avlens lizosomis Sesivebamde
an fagosomebTan Serwymamde. lizosomebisa da fagosomebis Serwymis Semdeg iwye-
ba mJava hidrolazebis gaaqtiveba.
ujredis SesaZleblobebi ganusazRvreli ar aris da Tu raime nivTierebis daSla
misTvis SeuZlebelia, igi grovdeba meoreul lizosomebSi da Camoyalibdeba nar-
Ceni sxeulaki.
43
mitoqondriebi
mitoqondriebi ormagi membraniT Semofargluli, rTuli Senebis organelebia. ma-
Ti membranis Sida furceli qmnis naoWebs – kristebs, romliTac mitoqondriis
Sida sivrce dayofilia erTmaneTTan dakavSirebuli saknebiT. es ukanaskneli ar
uerTdeba ormag membranaTSoris arsebul sivrces. mitoqondriebi ZiriTadad ci-
lindruli formisaa da sigrZeSi 0,5-1 mkm-s aRwevs. miuxedavad aRniSnulisa, fun-
qciuri mdgomareobidan gamomdinare, mitoqondriebs SesaZlebelia hqondes mra-
valnairi forma. amasTan, SesaZlebelia isini CaerTon ganviTarebul urTierTkav-
Siris qselSi. gaaCnia sakuTari dnm da ribosomebi. mitoqondriis SedgenilobaSi
ormocamde fermentia da misi aqtiuri monawileobiT ujredSi mimdinareobs Jan-
gviTi fosforilirebis procesebi.
mitoqondriebi miekuTvneba naxevrad avtonomiur organelaTa ricxvs da isini uj-
redSi energiis universaluri wyaros – atf-s mwarmoeblebia. cximovani mJavebisa
da piruvatis (piroyurZenmJavas marilebi) gaxleCisa da limonmJavas ciklSi mona-
wile fermentebi mitoqondriaTa matriqsSia (organelas Sida sivrcis Semavsebeli
substancia), xolo mJangav fosforilirebaSi monawile fermentuli sistemebi,
mkacri Tanmimdevrobis dacviT, ganTavsebulia maT Sida membranebze. atf-s gaxle-
Cisas gamoyofili energia uzrunvelyofs protonebisa da araorganuli ionebis
gadatanas plazmalemis gavliT. paraleluri da antiparaleluri (koncentraciis
gradientis sawinaaRmdego) mimarTulebiT transportirebisaTvis gamoiyeneba pro-
tonuli da ionuri tumboebi, romelTa meSveobiTac iqmneba eleqtroqimiuri po-
tenciali. amasTan, plazmalemis Na-K-atf-s ionuri tumboebi uzrunvelyofs uj-
redSida osmosur wonasworobas.
ujredis energetikuli moTxovnilebebis utyuari maCvenebeli erTi ujredis far-
glebSi mitoqondriaTa saerTo raodenobaa, xolo adgilmdebareoba miuTiTebs
ujredSida sivrceSi atf-s intensiuri moxmarebis zonas. Cveulebriv, aqtiur mi-
toqondriebs kristebis gaxSirebuli raodenoba gaaCnia.
44
yvela paTologiuri procesis dros ujredis paTologiis kvlevis
sagania ujredis morfologiuri, bioqimiuri da fiziologiuri gadax-
rebi normidan. citopaTologiis kvlevis sfero mxolod ujredis
morfologiuri sazRvrebiT ar Semoifargleba. misi interesebi moi-
cavs agreTve ujredis mikrogaremos, anu ujredis uSualo siaxlove-
Si arsebuli ujredSorisi sivrcis gamokvlevas. aRniSnulis gamo
sazRvari citopaTologiasa da histopaTologias Soris aramkveTria
da erTi disciplina SeumCnevlad gadadis meoreSi. cneba `ujredis
paTologia~ gulisxmobs rogorc ujredis zogad (ujredis SeSupeba,
infiltraciuli da degeneraciuli cvlilebebi, zrdisa da diferen-
ciaciis, gadaadgilebisa da kontaqtebis paTologia, dabereba da sik-
vdili), ise kerZo paTologias (ujredis birTvis, zedapirisa da orga-
nelebis paTologias).
45
SesaZlebloba da wylis cvla mimdinareobs osmosuri gziT. aRniS-
nul procesebs Tan axlavs metabolizmis darRvevac da, ujredSorisi
siTxis osmosuri koncentraciis matebis gamo, ujredSi wyali kidev
ufro meti raodenobiT Sedis. aRwerili naTlad vlindeba ujredebis
JangbadiT momaragebis Semcirebis an Sewyvetis – anaerobiozis piro-
bebSi. organizmis ujredSorisi siTxis osmosuri koncentraciis re-
gulacia (ujredSorisi siTxis maRali da dabali osmosuri wnevisa-
gan dacva) warmoebs iseTi fiziologiuri meqanizmebiT, rogoricaa
wyurvili da diurezi.
wyalmankovani gadagvarebis dasawyisi normuli ujredebisaTvis,
ra Tqma unda, paTologiuri mdgomareobaa, magram zogjer SesaZlebe-
lia am etapzec moxdes maTi sruli aRdgena. normul mdgomareobaSi
dabruneba ujredebs SeuZlia vakuolebis gaCenisa da cilebis preci-
pitaciis Semdegac.
zemoaRwerili procesebisagan gansxvavebuli xasiaTisaa citop-
lazmaSi wylis Sesvla da masTan dakavSirebuli cvlilebebi ujre-
dis sikvdilis dros. energiis miwodebis Sewyvetis gamo ujredSida
urTierTobebi mxolod fizikur-qimiur xasiaTs inarCunebs. citoplaz-
mis cilebi ganicdis koagulacias – iwyeba proteolizi, romelic
mogvianebiT gadadis aqtiur fazaSi da iwyeba subujreduli struqtu-
rebis rRveva.
46
si aRmoCena SeuZlebelia. amiloidis depo ZiriTadad SemaerTebeli
qsovilia. mogvianebiT igi gars ekvris da awveba ujredebs. aRsaniSna-
via, rom Tavidan aRniSnuli procesi ar iwvevs ujredis metabolur
da struqturul cvlilebebs. droTa ganmavlobaSi, amiloiduri in-
filtraciis gamo, ujredi mkvrivdeba, mikroxaoebi qreba, iklebs ri-
bosomebis raodenoba, mitoqondriebi da goljis aparati ganicdis hi-
pertrofias da ujredSi mkveTrad izrdeba amiloidis fibrilebis
grovebis raodenoba.
hialini, amiloidis msgavsad, Sedgeba globulinis tipis cilebisa
da naxSirwylebisagan (glikozaminglikanebi). amiloidisagan gansxvave-
biT, hialini azianebs sxvadasxva tipis ujredebs, ZiriTadad qmnis
globularuli bunebis ujredSida CanarTebs, romlebic zogjer ukav-
Sirdeba endoplazmuri badis komponentebs. SemTxvevaTa umravlesoba-
Si ujredSoris sivrceSi hialinis Calageba mimdinareobs gamoxatuli
paTologiuri cvlilebebis gareSe. hialiniT infiltracias ujredi
aRiqvams, rogorc indiferentuli masis Tanaarsebobas.
mukoiduri gadagvareba ZiriTadad ujreduli paTologiaa da nor-
mis pirobebSi lorwos gamomuSavebis process waagavs. zogierTi epi-
Teluri ujredis mier lorwos gamomuSaveba SesaZlebelia ganxilul
iqnes, rogorc mukoiduri gadagvareba (degeneracia). im SemTxvevaSi,
Tu normis pirobebSi romelime konkretuli ujredi lorwos ar gamo-
imuSavebs da masSi daiwyo amgvari degeneraciuli procesi – dagrovi-
li lorwo ujreds mTlianad lorwod gadaaqcevs da ujredi iRupe-
ba. amgvari movlenebi SesaZlebelia aRiniSnos mezenqimuri warmoSo-
bis ujredebSic. muciniTa da lorwoTi infiltracia aRwerilia aTe-
romatozuli arteriebis SemaerTebeli qsovilis elementebSi, malTa-
Sua diskebSi da xandazmuli Sexorcebebis adgilas.
cvilisebri gadagvareba azianebs mxolod ganivzoliani kunTebis
boWkoebs da warmoadgens aqtomiozinis paTologiuri gardaqmnis sa-
boloo stadias.
garqaveba, anu keratinizacia, normis pirobebSi mimdinareobs eqto-
dermuli epiTeliumis (epidermisi da sxva eqtodermuli warmonaqmne-
bi) ujredebSi. rogorc paTologiuri procesi, keratinizacia viTar-
deba eqtodermuli epiTeliumis ujredebSi garqavebis intensivobis
gazrdisas an im ujredebSi, romlebSic normis pirobebSi garqaveba
ar xdeba.
keratini cilaa, romelic Sedgeba gogirdSemcveli aminomJavebisa-
gan (cistini da cisteini) da mis molekulas gaaCnia α-spiralis konfi-
guracia. garqavebis procesi moicavs keratinis fibrilebis Seqmnisa
da gamravlebis, ujredebis keratinis fibrilebiT gavsebisa da ujre-
dis sikvdilis etapebs. zogjer amgvar ujredSi Cndeba lipiduri Ca-
narTebic.
47
ni gliceridebi (neitraluri cximebi, cximovani mJavebi) an fosfoli-
pidebia (mielinuri warmonaqmnebi).
miuxedavad imisa, rom normis pirobebSi citoplazmis mTeli masis
30%-s lipidebi Seadgens, isini cocxal ujredSi uxilavni arian, anu
SeniRbul mdgomareobaSi imyofebian. makromolekulebis lipiduri
hidrofobuli nawili, SemTxvevaTa umravlesobaSi, ganTavsebulia mak-
romolekuluri struqturebis centralur nawilSi da SeniRbulia pe-
riferiuli hidrofiluri zonebiT. periferiuli zonebis danawevrebi-
sa da gadaadgilebis – lipofanerozis pirobebSi lipidebis moleku-
lebi xiluli xdeba. es procesi dakavSirebulia lipoproteinuli mak-
romolekulebis paTologiur rRvevasTan. paTologiuri cximovani Ca-
narTebi (ZiriTadad neitraluri cximebi) sakmaod swori, momrgvalo-o-
valuri formis warmonaqmnebia, maTi zoma 50 nm-dan ramdenime mikromet-
ramde meryeobs da isini xiluli membraniT ar aris SemosazRvruli.
SigTavsis dabali siblantis gamo, amgvari lipiduri wveTebi ujredis
organelebTan kontaqtisas advilad ganicdis deformacias.
paTologiis pirobebSi, aRweril cximovan CanarTebTan erTad, uj-
redSi xSirad aRiniSneba cilovan-fosfolipiduri bunebis warmonaq-
mnebi. wylis STanTqmis pirobebSi aRniSnuli warmonaqmnebi gadaiqceva
mielinur figurebad, romelTac gaaCnia martivi an rTuli firfito-
vani ultrastruqtura – zogjer mielinuri figurebi Sedgeba mxo-
lod koncentrulad ganlagebuli firfitebisagan. mielinur figu-
rebs gaaCnia sxvadasxva qimiuri bunebis centraluri birTvi, romelic
garSemortymulia mravalfenovani garsiT. SemTxvevaTa umravlesobaSi,
mielinuri warmonaqmnebi gardaqmnili molekuluri organizaciis ci-
lovan-fosfolipiduri kompleqsis proteolizis produqtia.
qolesterinis naleqi, cilebTan SekavSirebul trigliceridebTan
erTad, yovelTvis aRiniSneba ujredebis citoplazmis Semadgenloba-
Si. qolesterins gaaCnia mtkice ConCxi, ris gamoc, iSviaTi gamonakli-
sis garda, proteolizuri fermentebiT zemoqmedebiT igi ar iSleba.
fagocitozis gziT STanTqmuli qolesterinis brtyeli nawilakebi
fagocitis sicocxlis bolomde imyofeba mis SigTavsSi. qolesterini
Tavisi bunebiT inertuli nivTierebaa da ar eqvemdebareba sxvadasxva
qimiur zemoqmedebas. formis mixedviT qolesterinis naleqi ujredSi
SesaZlebelia warmodgenili iyos marcvlebis (granulebis) an lipoi-
duri CanarTebisa da Tavisufali qolesterinis depos saxiT. trigli-
ceridebis msgavsad, Tavisufali an cximovan mJavebTan SekavSirebuli
qolesterini ujredSi SesaZlebelia warmoiqmnas lipoproteinuli
kompleqsis daSlis an ujredSorisi garemodan misi ujredSi SeRwe-
vis Sedegad. mozard an aqtiur ujredebs (retikulocitebi, histioci-
tebi, neiroblastebi, Tirkmelzeda jirkvlis ujredebi da a.S.) gaaC-
nia qolesterinis anabolizmis unari, magram misi katabolizmi ar Se-
uZlia, rac ujredebSi qolesterinis dagrovebis erT-erTi mizezia.
48
glikogeniT infiltracia
glikogeni polisaqaridia, romelic warmoiqmneba glukozis mole-
kulebis kondensaciis Sedegad. igi ujredSi vlindeba mcire zomis
pirveladi nawilakebis saxiT, romelTa centraluri zonis diametri
13 nm-ia. pirveladi nawilakebi erTiandeba 60-150 nm-is zomis jgufebad
da qmnis agregatebs. es ukanasknelni ki erTiandebian mesame rigis na-
wilakebad, anu im zomis agregatebad, romlebic moCans sinaTluri
mikroskopiiT. ujredSi glikogenis nawilakebi ganTavsebulia citop-
lazmur matriqsSi, citoplazmis fibrilebsa da endoplazmuri badis
elementebs Soris.
gansazRvruli pirobebis Camoyalibebisas, glikogenis Semcveloba
ujredSi mniSvnelovnad imatebs, rasac xSirad Tan axlavs cximis ra-
odenobis momatebac. amgvari procesebis aRmoCena SesaZlebelia xan-
dazmuli infarqtis ubnis periferiaze, tuberkulozur keraSi da gu-
lis kunTis gadagvarebis zonaSi. Saqriani diabetis pirobebSi gliko-
genis nawilakebi zogierT qsovilSi imdenad didi raodenobiTaa, rom
TiTqmis birTvis zomis glikogenis ujredSida blokebs warmoqmnis.
rkinis dagroveba
rkinis atomebi yvela cocxali organizmis SemadgenlobaSia, sa-
dac igi SekavSirebulia im nivTierebebTan, romelTa meSveobiTac
xorcieldeba Jangbadis gadatana. amgvari cilaa feritini. misi eleq-
tronulmikroskopuli gamokvleviT dadgenilia, rom igi poligonalu-
ri formisaa, SemTxvevaTa umravlesobaSi eqvskuTxovani, romlis dia-
metri 10-11 nm-ia, xolo mxareebi 7-8 nm. molekulebs Soris manZili 9,3
nm-is tolia. feritini normis pirobebSi didi raodenobiTaa retiku-
49
lur, RviZlisa da nawlavebis ujredebSi da eriTroblastebSi. orga-
nizmis rkinis ionebiT zedmetad datvirTvis dros igi Cndeba Tir-
kmlebisa da sxva parenqimuli organoebis ujredebSi. feritinis kris-
talebTan erTad, aRniSnul pirobebSi, SesaZlebelia aRmoCndes hete-
rogenuli tipis warmonaqmnebic, romlebic Seicaven erTmaneTSi Sere-
ul feritinisa da apoferitinis molekulebs.
siderocitebisa da sideroblastebis ultrastruqturis gamok-
vleviT dadgenilia, rom granulebi, romlebic iZleva `berlinis laJ-
vardis~ reaqcias, feritinis molekulebis grovebia. eriTroblastebis
gamokvleviT ki dadgenilia, rom did gadidebebze maT citoplazmaSi
yovelTvis aRiniSneba gabneuli an grovebis saxiT warmodgenili fe-
ritinis molekulebi.
pigmentebiT ujredebis paTologiuri infiltracia dakavSirebu-
lia melaninuri, lipoqromuli da sisxlis pigmentebis cvlis moS-
lasTan.
ujredis hipertrofia
zoma yvela tipis ujredisaTvis damaxasiaTebeli maCvenebelia.
rodesac ujredi aRwevs maqsimalur sidides, igi iyofa or Svileul
ujredad, romlebic aseve izrdeba, aRwevs maqsimalur zomas da iyofa
da a.S. gayofis gareSe zezRurblovan sazRvrebs zemoT zrda aris
ujredis hipertrofiuli mdgomareoba da dakavSirebulia sxvadasxva
mizeziT ujredSi normasTan SedarebiT zedmeti dnm-is arsebobasTan.
aRniSnul pirobebSi ujredi qromosomebis diploiduri nakrebis nac-
vlad Seicavs ramdenime nakrebs (poliploidia). aRniSnuli TiTqmis
yovelTvis iwvevs ujredis met-naklebad gamoxatul hipertrofias.
WeSmariti hipertrofia dakavSirebulia ara ujredis moculobis gaz-
rdasTan, aramed misi citoplazmis masis momatebasTan. SeSupebuli
ujredi ar iTvleba hipertrofiul ujredad.
50
ujredis atrofia
zogierT SemTxvevaSi mTeli ujredis momcveli procesia, xolo
sxva SemTxvevaSi aRiniSneba mxolod calkeuli ultrastruqturebis
gardaqmna da gaqroba. erTi ujredis farglebSi, normuli ultras-
truqturebis gverdiT, SesaZlebelia arsebobdes atrofiuli ultras-
truqturebi.
51
ujredebis kontaqti, adhezia, Serwyma da maTi paTologia
ujredebis kontaqti viTardeba im SemTxvevaSi, rodesac mezobeli
ujredebi erTmaneTs exeba.Uujredebs Soris kontaqti SesaZlebelia
Camoyalibdes uSualod ujredebis sxeulebs, maT fsevdopodiebsa da
erTi ujredis sxeulsa da meore ujredis fsevdopodias Soris.
kontaqtSi myofi ujredebis membranebs Soris yovelTvis aRiniSne-
ba 10-20 nm siganis Sualeduri manZili – naprali. normis pirobebSi,
nebismieri qsovilis kontaqtSi myofi ujredebis membranebi arasdros
ar Seerwymeba erTmaneTs. kontaqtis adgilas ujredSorisi napralis
arseboba ganpirobebulia sawinaaRmdego mimarTulebis Zalebis (van-
dervaalsisa da eleqtrostatikuri Zalebi) wonasworobiT da damoki-
debulia ujredebis metabolizmis intensivobaze. Tu raime mizezis
gamo manZili ujredebs Soris 1 nm-ze ufro naklebi gaxda, warmoiq-
mneba kalciumis xidakebi da yalibdeba ujredebis xangrZlivi adhezia,
romelic droTa ganmavlobaSi gadadis ufro rTul procesSi da sa-
bolood SesaZlebelia Camoyalibdes ujredebis Serwyma desmosomebis
an naoWebis ujredebSi urTierTSeWris gziT.
ujredebis kontaqtebis, adheziisa da Serwymis paTologia dakavSi-
rebulia TviT ujredebis metabolizmis darRvevasTan da masTan da-
kavSirebul energiis deficitTan, ujredebis zedapiris cvlilebebTan
da mikrogaremos Tvisebebis SecvlasTan.
52
kuolizaciiT, rasac qromatinis koagulacia, anu misi mkveTrad bazo-
filur da homogenur masad gadaqceva (piknozi) an birTvis nivTiere-
bis naTlad gamoxatuli Semcireba (karioreqsisi) mohyveba. qromatinis
xiluli nawilis Semcireba (qromatolizisi) win uswrebs birTvis
gaqrobas (kariolizisi). dezoqsiribonukleoproteidebis Zafebis gam-
kvrivebisa da homogenur warmonaqmnebad gadaqcevis Sedegad mkafiod
vlindeba qromatinis kondensacia mkvrivi masebis saxiT. aRniSnulTan
erTad birTvSi warmoqmnili vakuolebi TandaTan izrdeba zomaSi da
procesi mTavrdeba birTvis gaqrobiT. birTvis adgilas rCeba qroma-
tinis mxolod ramdenime marcvali (flemingis sxeulakebi).
piknozi iwyeba organoSi sisxlis mimoqcevis Sewyvetidan xanmokle
periodSi (Tirkmlebis ujredebSi 90 wuTis Semdeg). pirvel fazaSi,
birTvis cilebis daleqvis gamo, birTvi Zlier muqdeba. meore faza ki
nekrofanerozia. aRniSnulTan erTad SesaZloa birTvSi gamovlindes
anomaliuri CanarTebis gaCena, misi paTologiuri deformacia da bir-
Tvis membranis dazianeba.
paTologiurad Secvlil ujredebSi birTvis dazianebisas, am uka-
nasknelis SigTavsSi xSirad warmoiqmneba anomaliuri CanarTebi –
granulebi, kristaluri Cxirebi da a.S., romelTa buneba, SemTxvevaTa
umravlesobaSi, ucnobia.
paTologiis pirobebSi ujredis birTvi xSirad ganicdis sxvadas-
xva deformacias. aRniSnuli ar exeba ujredis SeSupebas, radgan ka-
rioplazma am SemTxvevaSi daZabulia da deformacias naklebad eqvem-
debareba.
birTvis membranis paTologiuri cvlilebebis swori interpreta-
ciisaTvis aucilebelia imis aRniSvna, rom TvisebebiTa da reaqciis
bunebiT igi miekuTvneba endoplazmuri badis sistemas. membranis orma-
gi Sre SesaZlebelia miuaxlovdes an daSordes erTmaneTs, rac Sesa-
bamisad iwvevs perinuklearuli sivrcis moculobis Secvlas. rac Se-
exeba birTvis membranis SerCeviT ganvladobas, citoplazmisagan gan-
sxvavebiT, mis membranaSi didi zomis molekulebi martivad gadis.
farmakodinamikis kvlevis TvalsazrisiT sayuradReboa, rom Senelebu-
li moqmedebis qimiuri agentebi birTvs azianebs ufro swrafad, vidre
citoplazmas.
birTvakis struqturis SemadgenlobaSia Zafismagvari komponenti –
nukleolema, romelsac eleqtronuli mikroskopiiT fibriluri qse-
lis Sesaxedaoba aqvs. mas Svileuli birTvebisaTvis birTvakis orga-
nizatoris funqcia akisria. birTvakebi gamoirCeva plastikurobiT da,
Sesabamisad, maTi forma Zlier cvalebadia. ramdenime birTvakis arse-
bobisas, Tuki arsebobs adheziisadmi gamoxatuli midrekileba, isini
xSirad ekvrian erTmaneTs da warmoqmnian naoWebs. maT SigTavsSi, zog-
jer, SesaZlebelia gamWvirvale wveTebis aRmoCena, romlebic SesaZ-
loa birTvakis zedapirze gaskdes.
53
ujredis zedapiris paTologia
ujredis zedapiris paTologia dakavSirebulia iseT mniSvnelovan
procesebTan, rogoricaa ujredSoris sivrcesa da ujredebs Soris
nivTierebaTa cvla. ujredis zedapiris submikroskopuli gamokvleviT
dadgenilia, rom igi Sedgeba sami komponentisagan – gareTa cilovani
are (mikrogaremo), romelSic mimdinareobs ujredSorisi metaboliz-
mi; Sida cilovani are, romelic dakavSirebulia ujredSida metabo-
lizmTan, da maT Soris ganTavsebuli fosfolipidebis hidrofiluri
Sre, romelic ujredis membranis ZiriTadi nawilia da qmnis ganvla-
dobis bariers. SerCeviTi ganvladobis regulacia xorcieldeba di-
fuziis, filtraciis, osmosisa da aqtiuri gadaTavsebis erToblio-
biT.
plazmalemis mniSvnelovani funqciis – SerCeviTi ganvladobis re-
gulaciis moSla iwvevs ujredSida da ujredgareTa Na+-is da K+-is
ionebis koncentraciis gaTanabrebas, ujredSi ionebisa da kaTionebis
SeRwevas, ujredSida osmosuri wnevis momatebas da masTan dakavSire-
bul ujredis SeSupebasa da Sesivebas. aRniSnuli ganapirobebs uj-
redSi misTvis ucxo nivTierebebis Sesvlas da dagrovebas, ris Sede-
gadac warmoiqmneba ujredSida, infiltraciuli genezisis mqone, niv-
TierebaTa cvlis darRveva.
ujredis zedapiris cvlilebebi paTologiisa da normis pirobeb-
Si ZiriTadad erTi saxisaa, gansxvaveba gamoixateba am cvlilebaTa
mxolod raodenobrivi maCveneblebiT. martiv cvlilebebs ganekuTvne-
ba – ujredis sferosmagvari wanazardebi – sferulebi. mravali maT-
gani warmoiqmneba da qreba (brundeba ujredSi) ujredis zedapiris
sxvadasxva adgilas, drois mcire monakveTSi. paTologiis pirobebSi
aRniSnuli sferulebi aRar qreba, grovdeba da krialosnis Sesaxeda-
obis warmonaqmnebis saxiTaa warmodgenili. aRniSnuli, ujredis ago-
niuri mdgomareobisaTvisaa damaxasiaTebeli.
ialqnismagvari wanazardi ujredis zedapiris gansakuTrebuli sa-
xis warmonaqmnia. igi ialqnis Sesaxedaobis firfitaa, romelic erTi
mxridan mimagrebulia ujredis sxeulze, xolo Tavisufali nawili
ganfenilia garemoSi. aRwerili warmonaqmnebi damaxasiaTebelia nor-
mis pirobebSi aqtiur fazaSi myofi mezenqimuri warmoSobis ujrede-
bisaTvis (histiocitebi, makrofagebi). epiTeluri ujredebisaTvis ial-
qnismagvari wanazardebi paTologiur mdgomareobas (tuberkulozi,
keTri, pnevmokoniozi) Seesabameba. aRniSnul SemTxvevaSi erTi ujre-
dis ialqnismagvari warmonaqmnebi mWidro kontaqtSia meore ujredis
analogiur warmonaqmnebTan, magram maTi Serwyma ar xdeba. amgvari ur-
TierToba ganapirobebs mWidro kavSirs ujredebs Soris da amasTan
SenarCunebulia TiToeulis individualobac.
Zafismagvari wanazardebi swori formisaa da ujredis citoplaz-
mis zedapiris aqtiuri zrdis Sedegia. isini damaxasiaTebelia upira-
tesad maRali funqciuri aqtivobiT gamorCeuli mezenqimuri warmoSo-
bis ujredebisaTvis da aSkaradaa gamoxatuli paTologiurad Sec-
vlil ujredebSi.
54
TiTismagvari wanazardebi, anu fsevdopodiebi dakavSirebulia
iseT mniSvnelovan procesebTan, rogoricaa ujredTa gadaadgileba
da fagocitozi. maTi warmoqmnis siswrafe gansxvavebulia (ramdenime
wamidan ramdenime saaTamde da iSviaTad ramdenime dRemdec) da dakav-
Sirebulia ujredebis TaviseburebebTan da garemo pirobebTan.
buStukismagvari wanazardebi, sferosmagvari wanazardebisagan gan-
sxvavebiT, arasdros ar brundeba ujredSi. igi xSirad gadazonrvis
meSveobiT CamoSordeba ujreds da rCeba ujredgareTa sivrceSi. aR-
niSnuls safuZvlad udevs cilebis sulfhidrilur (SH-) jgufebTan
moqmedi agentis meSveobiT alkiluri da JangviTi reaqciebis mimdina-
reoba an merkaptidebis warmoqmna. procesebis amgvari ganviTareba iw-
vevs – ganvladobis darRvevas (wylis momatebul STanTqmas), wylisa
da mineraluri nivTierebebis utilizaciis Semcirebasa da ujredis
zedapiris dazianebas.
mikroxaoebi mravali gansxvavebuli ujredisaTvis damaxasiaTe-
beli ultrastruqturaa.
mikroxaoebs miekuTvneba e.w. cocxiseburi arSia, romelic didi
raodenobiTaa Tirkmlis milakebisa da nawlavis epiTelur ujredeb-
Si. mikroxaoebi swori cilindruli formis fsevdopodiebia, romelTa
diametri (50 nm) Tanabaria yvela saxis ujredisaTvis. diametrisagan
gansxvavebiT, mikroxaoebis sigrZe meryeobs 80-1000 nm-is farglebSi.
yovel gansazRvrul ujredSi mikroxaoebis sigrZe mudmivi maCvenebe-
lia, magram igi SesaZlebelia Seicvalos ujredis funqciuri aqtivo-
bisa da paTologiuri mdgomareobis dros. mikroxaoebis SigTavsi gam-
Wvirvalea da gaaCnia dabali eleqtronul-optikuri simkvrive. normis
pirobebSi igi ar Seicavs granulebsa da Zafebs. arasasurveli zemoq-
medebis pirobebSi mikroxaoebi qreba. cocxiseburi arSiis mikroxaoe-
bi cilindruli formis warmonaqmnebia. wvril nawlavebSi 1 mkm2-ze
20-75 mikroxaoa. maT ukavia ujredis zedapiris 60% da Sesabamisad
ujredis zedapiris farTobs zrdis 15-20-jer. Tirkmlis milakebis
dazianebis pirobebSi misi cocxiseburi arSia ujredis sxeuls frag-
mentebad Camoefcqvneba.
klazmatozi ewodeba ujredis nawilis mowyvetas da ujredSoris
sivrceSi mis calke erTeulad arsebobas. droTa ganmavlobaSi mowyve-
tili fragmenti ganicdis gadagvarebas (degeneracias) da sabolood
ujredSoris sivrceSi xdeba misi galxoba, xolo gamoTavisuflebuli
nivTierebebi, SemTxvevaTa umravlesobaSi, SeiTviseba ujredebis mier.
zrdasruli organizmebis sisxlis cilebis (globulinebis garda) um-
ravlesoba warmoiqmneba RviZlis ujredebis klazmatoziT. ujredis
fragmentebi srul gaqrobamde ganicdis cilis Seuqcevad denaturaci-
as da Sesabamisad, rogorc ucxo cilas, SeuZlia gamoiwvios imuno-
logiuri reaqciebis gaaqtiveba, e.i. SesaZlebelia warmoiqmnas avtoan-
tigenebi, romelTac antisxeulebis warmoqmnis induqcia SeuZlia.
ujredis zedapiris Cazneqiloba ori gansxvavebuli tipis proce-
sis gansaxierebaa. pirveli maTgani plazmuri membraniT SemosazR-
vruli, zogjer sakmaod Rrma naoWebia. aRwerilis naTeli magaliTia
55
Tirkmlis milakebis proqsimaluri segmentis naoWebi. meore tipis
Cazneqiloba ki mcire siRrmis warmonaqmnebia, romelTa ZirSi gada-
zonrviT iqmneba wvrili buStukebi. warmoqmnili wvrili mikropinoci-
turi buStukebis erTi nawili citoplazmaSi ixsneba da qreba, xolo
meore nawili erTiandeba da qmnis SedarebiT didi zomis vakuolebs.
aRwerili ujredis fiziologiisa da paTologiis fundamenturi pro-
cesis anu garemodan ujredis mier nivTierebaTa STanTqmis morfolo-
giuri gamoxatulebaa.
56
febisa da kristalebis saxiT. amasTanave, SesaZlebelia aRmoCndes eg-
zogenuri xasiaTis danaleqi – Ca-is, Sr-is, Ba-is, P-is, Mn-is, Fe-is,
SiO2-is naerTebisa da glikogenis saxiT. negatiuri kontrastis meTo-
dis gamoyenebisas eleqtronuli mikroskopiiT dadgenilia, rom mito-
qondriebis Sida membranebSi arsebobs 8 nm diametris elementuri na-
wilakebi, romelic Sedgeba 8 nm diametris mravalwaxnagiani Tavisa
da 5 nm sigrZis sxeulisagan. es nawilakebi Seicavs Jangva-aRdgeniT
fermentebs, romelTa Semadgenlobis 30% lipidebi, kerZod, fosfoli-
pidebia.
ribosomebis paTologia
ujredSi ribosomebi SesaZlebelia iyos sami saxis: 1) polisomebi,
romlebic mimagrebulia endoplazmuri badis membranebTan; 2) poliso-
mebi, romlebic citoplazmaSi imyofeba Tavisufal mdgomareobaSi da
3) calkeuli ribosomebi, romlebic citoplazmaSi gabneulia Tavisu-
fal mdgomareobaSi, normis pirobebSi ar aris SekavSirebuli rrnm-
Tan da araaqtiuria, magram SekavSirebis Semdeg aqtiurdeba. retiku-
locitebSi hemoglobinis sinTezs axorcielebs mxolod polisomebi,
xolo calkeuli ribosomebi am unars moklebulia.
imis gaTvaliswinebiT, rom zogierTi ribosoma aqtiuria, xolo
danarCeni SesaZlebelia iyos naklebad aqtiuri an araaqtiuri, SeiZ-
leba davaskvnaT, rom morfologiuri an histoqimiuri monacemebi ri-
bosomebis raodenobis Sesaxeb ar iZleva saSualebas, obieqturad Se-
fasdes cilis sinTezis intensivoba ama Tu im ujredSi.
57
lazmuri badis membranebSi. aRniSnuli naTlad warmoaCens kavSirs ag-
ranularul badesa da qolesterinis biosinTezs Soris da Sesabami-
sad steroidebis warmomqmnel jirkvlebSic (yviTeli sxeuli, saTes-
le jirkvlebis intersticiuli ujredebi, Tirkmelzeda jirkvlebis
qerqovani nivTiereba) aRiniSneba intensiurad ganviTarebuli agranu-
laruli endoplazmuri bade.
badis membranebis SemadgenlobaSi imyofeba glikogenolizuri
fermentebi da, Sesabamisad, hepatocitebis agranularul endoplaz-
mur badesa da glikogenis dagrovebas Soris arsebobs gansazRvruli
kavSiri. badis hipertrofiis pirobebSi, rac misi membranebis intensiu-
ri ganviTarebiT gamoixateba, ujredebSi mcirdeba glikogenis mar-
cvlebis Semcveloba.
58
xva zomis ubnebis aRmoCena. aRniSnuli nekrozuli ubnebi ganicdis
sekvestracias da waagavs fagosomebs, magram arsebiTad gansxvavdeba
am ukanasknelisagan, radgan aRwerili ganekuTvneba ujredSida pro-
cess da ara fagocitozis Sedegad ujredSi SeWril nawilakebs. sek-
vestraciis Sedegad warmoqmnil struqturebs sxvadasxva avtori gan-
sxvavebulad moixseniebs – avtofaguri vakuolebi, avtolizis vakuo-
lebi, avtolisomebi, avtofagosomebi da a.S.
avtofagosomebi, heterofagosomebis msgavsad, droTa ganmavlobaSi
ganicdis srul proteolizs da qreba. zogjer, SesaZlebelia darCes
e.w. narCeni sxeulaki, anu nivTiereba, romelic ar daiSala. nekrozu-
li ubnebi, fagosomebis msgavsad, gamoisroleba ujredis SigTavsidan
da maTi Semdgomi bedic fagosomebis bedis analogiuria. aRwerili
lokaluri degeneracia, SesaZlebelia moxdes im ujredebSic, romel-
TaTvis fagocitozi ucxoa.
proteolizurma procesebma SesaZlebelia moicvas mTeli ujre-
dic, e.i. Camoyalibdes ujredSida generalizebuli avtolizi, anu ci-
tolizi. citolizisagan gansxvavebiT, heterolizi mimdinareobs uj-
redSorisi fermentebis zemoqmedebiT. avtolizi dakavSirebulia ci-
lebis ganaxlebasTan da igi ufro metad gamoxatulia im qsovilebis
ujredebSi (RviZli, Tirkmlebi, jirkvlebi), romelTac axasiaTebs in-
tensiuri metabolizmi. dabali intensivobis metabolizmis mqone qso-
vilebSi (fibrozuli qsovili) avtolizuri procesebi sustadaa gamo-
xatuli.
filtvebis alveoluri makrofagebis mier xdeba CasunTquli ara-
organuli mtvris mcire nawilakebis – mineralebisa da metalebis
STanTqma, romelTa gadamuSaveba ujredebis fermentebisaTvis SeuZle-
belia. zogierT SemTxvevaSi fagocitebuli nawilaki TviT xdeba des-
truqciuli procesebis sawyisi da iwvevs Tavis garSemo sivrceSi ci-
lebis denaturacias. Semdgom, dazianebuli citoplazmis nawilze ze-
moqmedebas iwyebs lizosomebis fermentebi da iwyeba proteolizuri
procesebi. SesaZlebelia dazianebuli zonis garSemo warmoiqmnas mem-
brana da zonam ganicados sekvestracia. warmoqmnili momnelebeli va-
kuola Seicavs rogorc proteolizis mdgomareobaSi myof citoplaz-
mis nawils, ise toqsikur nawilaks. vakuoliT Semofargvla da mimdi-
nare proteolizi ver uzrunvelyofs ucxo, toqsikuri nawilakis
gauvnebelyofas. droTa ganmavlobaSi ziandeba fagosomis membrana da
proteolizis procesi vrceldeba ujredSi.
inertuli mineraluri nawilakebis fagocitozis pirobebSi avto-
lizi ar viTardeba. ujredis dazianebis mizezi SeiZleba gaxdes misi
zezRvruli gadavseba inertuli nawilakebiT, ris Sedegadac irRveva
ujredis cxovelmyofelobisaTvis aucilebeli pirobebi.
59
romlebic ganicdian lorwovan da koloidur gadagvarebas. glikoge-
niT ujredis infiltraciis dros goljis aparati zogjer zomebSi
Zalian izrdeba.
goljis aparatis yvelaze xSirad gamoxatul cvlilebas ganekuT-
vneba wvrili buStukebis didi raodenobiT warmoqmna da maTi jgufu-
ri ganlageba kompleqsis centraluri komponentis garSemo. amasTan,
citoplazmaSi goljis aparatis mimdebared imatebs sekreciuli mar-
cvlebisa da vezikulebis raodenoba. im SemTxvevaSi, Tu ama Tu im niv-
TierebaTa sinTezma gadaaWarba mis moxmarebas – es nivTierebebi grov-
deba gafarToebuli goljis aparatis kompleqsSi.
goljis aparatis funqciuri aqtivobis daqveiTebisas, magaliTad,
organizmis cilovani SimSilis dros, mcirdeba kompleqsis zomebi da
ikargeba sekreciuli marcvlebisa da vezikulebis raodenoba.
60
Tavi IV
distrofia
61
gaukuRmarTebuli sinTezis dros ujredebSi warmoiqmneba da g-
rovdeba misTvis uCveulo, normaSi ararsebuli nivTierebebi.
morfologiuri cvlilebebis adgilmdebareobis mixedviT asxvave-
ben: ujredSida, ujredgareTa da Sereul distrofiebs; romelime niv-
Tierebis cvlis upiratesi darRvevis mixedviT asxvaveben: cilovan,
cximovan, naxSirwylovan da mineralur distrofiebs; gavrcelebis mi-
xedviT – zogadsa da adgilobriv distrofiebs; Seqcevadobis mixed-
viT – Seqcevadsa da Seuqcevad distrofiebs, xolo genetikuri faqto-
ris mixedviT – SeZenil da memkvidrul distrofiebs. calke gamov-
yofT memkvidruli distrofiebiT ganpirobebul avadmyofobaTa (tezau-
rismozebi) did jgufs, romelTac safuZvlad udevs fermentuli (upi-
ratesad lizosomuri) cvlis Tandayolili defeqtebi.
amrigad, distrofiebi fasdeba sxvadasxva maxasiaTeblebiT, ro-
melTa safuZvelzec Seqmnilia distrofiaTa klasifikacia.
distrofiebis klasifikacia
tezaurismozebi
62
parenqimuli distrofiebi
hialinur-wveTovani distrofia
hialinur-wveTovani distrofiis dros parenqimuli organoebis uj-
redebis citoplazmaSi Cndeba hialinismagvari acidofiluri cilebi,
anu erTgvarovani da naxevrad gamWvirvale mkvrivi cilovani bunebis
beltebi, romlebsac gaaCniaT gaerTianebis tendencia. amasTan, ujredis
organelebi ganicdis morfologiurad gamoxatul destruqcias.
ujredis citoplazmis cilebis cvlis aRwerili darRveva erTba-
Sad ar SeiZleba ganviTardes. savaraudod, mas win uswrebs daziane-
biswinare mdgomareoba, anu is paTologiuri procesi, romelic adrin-
del naSromebsa da saxelmZRvaneloebSi moxseniebuli iyo, rogorc
`marcvlovani distrofia~.
hialinur-wveTovani distrofia yvelaze xSirad aRiniSneba Tir-
kmlebSi, ufro iSviaTad RviZlSi da kidev ufro iSviaTad gulis kun-
TSi.
hialinur-wveTovani distrofiis dros organo makroskopulad da-
maxasiaTebel specifikur cvlilebebs ar ganicdis da igi Seesabameba
yvela konkretul SemTxvevaSi im paTologias, romliTac daavadebu-
lia organo.
rogorc TviT hialinur-wveTovani distrofiis, ise misi winare
mdgomareobis gamomwvevi mizezebia is faqtorebi, romlebic iwveven
ujredis energetikul deficits – upiratesad sisxlisa da limfis
mimoqcevis moSla da sxvadasxva infeqciebi da intoqsikaciebi. hiali-
nur-wveTovani distrofiis winare mdgomareobaSi ujredis dazianeba
zedapirulia da damzianebeli agentis moxsnis Semdeg ujredi sruli-
ad aRdgeba. hialinur-wveTovani distrofia ki Seuqcevadi procesia da
igi yovelTvis mTavrdeba ujredis nekroziT.
TirkmlebSi hialinur-wveTovani distrofia yalibdeba iseTi avad-
myofobebis dros, rogoricaa glomerulonefriti, Tirkmlebis amilo-
idozi, sxvadasxva genezisis glomerulopaTiebi da a.S. dazianeba vi-
63
Tardeba ZiriTadad Tirkmlis milakebis epiTelur ujredebSi, rasac
Tan axlavs gorglovani aparatis funqciis darRveva da gamoixateba
filtraciis unaris daqveiTebiT, anu biologiuri filtris gazrdi-
li gamavlobiT.
hialinur-wveTovani distrofiiT dazianebul TirkmlebSi sinaT-
luri mikroskopiiT ujredebSi moCans hialinis msgavsi cilis wveTe-
bi. eleqtronuli mikroskopiiT vlindeba organelebis energetikuli
deficitisaTvis damaxasiaTebeli destruqcia. Tirkmlis milakebis
epiTelur ujredebSi cilis beltebi mWidro kontaqtSia lizosomeb-
Tan.
aRwerilis msgavsi morfologiuri cvlilebebi viTardeba Tir-
kmlebis milakebis epiTeliumis ujredebSi cilebis denaturaciis Se-
degad vercxliswyliT an tyviiT mowamvlis dros.
zogierTi paTologiuri mdgomareobis dros (alkoholuri hepati-
ti, biliaruli cirozi, hepatozi da a.S.) ujredebSi Cndeba hialinis-
magvari CanarTebi da Camoyalibdeba mdgomareoba, romelic axloa hia-
linur-wveTovan distrofiasTan. hepatocitebSi warmoqmnili maloris
sxeulakebi (alkoholuri hialini) citoplazmaSi Cveulebriv ganTav-
sebulia perinuklearul zonaSi. eleqtronuli mikroskopiiT gamok-
vlevisas aRmoCnda, rom igi Sedgeba 14-16 nm diametris mqone fibrile-
bisagan. zogi mecnieris mosazrebiT, maloris sxeulakebis sinTezi
xdeba ujredSi. isini iRebeba ZiriTadi fuqsiniT wiTel ferSi, magram
maTi verifikaciisaTvis umjobesia eleqtronuli mikroskopiis meTo-
dis gamoyeneba.
aRwerilia agreTve α1-antitripsinis hialinuri CanarTebi hepato-
citebis endoplazmuri badis cisternebSi. es CanarTebi glikoprotei-
debia, romelic Sim-dadebiTi reaqciisaa da rezistentulia amilazas
zemoqmedebisadmi. α1-antitripsinis CanarTebis gaCena hepatocitebSi,
savaraudod, ukavSirdeba endoplazmuri badis milakebSi cilis tran-
sportis moSlas. agreTve, hepatocitebSi aRmoCenilia e.w. fagosomuri
hialini, romelic eleqtronul-mikroskopulad Sedgeba citoplazmis
sxvadasxva struqturebis narCenebisa da sisxlis plazmis cilebisa-
gan.
64
hidropuli distrofia yvelaze xSirad viTardeba Tirkmlebis mi-
lakebisa da kanis epiTelur ujredebSi, hepatocitebSi, nervebisa da
kunTovan ujredebSi da Tirkmelzeda jirkvlis qerqis ujredebSi.
hidropuli distrofia zogierTi avadmyofobis damaxasiaTebeli ga-
movlinebaa (yvavilis dros hidropuli distrofia viTardeba kanSi,
mwvave virusuli hepatitis dros RviZlSi, xolo nefrozuli sindro-
misas – TirkmlebSi).
citoplazmaSi vakuolebis warmoqmnis Sesaxeb mecnierTa Soris
gansxvavebuli mosazrebebi arsebobs. erTni am process ukavSireben
ujredis citoplazmaSi wylis Warbi raodenobiT Sesvlas da cilebis
raodenobis Semcirebas, xolo sxvebi – ZiriTad mniSvnelobas aniWeben
ujredSi Jangva-aRdgeniTi reaqciebis mimdinareobisas, atf-s naklebo-
bis gamo, wylis gamoyofis SezRudvas. savaraudod, vakuolebis war-
moqmnis orive mosazreba marTebulia da isini asaxaven erTi da imave
Sedegis sxvadasxva mizezebs.
ujredebSi wylis dagroveba iwvevs ionuri cvlis darRvevas, ker-
Zod, mcirdeba ujredebidan Na+-is gamoyofa. nefrocitebis hidropuli
distrofiis ganviTarebas ukavSireben bazaluri labirinTis uZlure-
bas, moaxdinos natriumisa da wylis transporti.
hidropuli distrofiis yvelaze mZime formaa balonuri distro-
fia, romlis drosac ujredi gardaiqmneba siTxiT savse erT did va-
kuolad. amasTan, ujredis birTvi ganicdis piknozs an liziss. eleq-
tronuli mikroskopiiT gamokvlevisas ujredis organelebi ganicdis
srul destruqcias. balonuri distrofia Tavisi arsiT ujredis ko-
likvaciuri nekrozis gamoxatulebaa.
aRsaniSnavia, rom citoplazmis vakuolizacia (cximebis dagrove-
biT gamowveuli dazianebebis garda) asaxavs gansxvavebuli arsis mqo-
ne sxvadasxva mdgomareobas. kerZod, eleqtronuli mikroskopiiT SeiZ-
leba aRmoCenili iyos: 1) endoplazmuri badis milakebis gafarToeba;
2) vakuolebi, romelTa warmoqmnac dakavSirebulia hepatocitebis hi-
poqsiur dazianebasTan; 3) osmosurad aqtiuri nivTierebebis makromo-
lekulebis Semcveli lizosomebis raodenobis gazrda da a.S.
65
garqavebis procesis dasawyisSi gamomwvevi agentis moxsnis Semdeg
dazianebuli ujredi SeiZleba aRdges. Sorswasul SemTxvevebSi gar-
qavebuli ujredebi ganicdis nekrozs.
66
amrigad, RviZlis cximovani distrofia SesaZlebelia ganviTardes
iseTi paTologiebis dros, romelTac axasiaTebs sisxlSi cximovani
mJavebis maRali koncentracia (alkoholizmi, Saqriani diabeti, zoga-
di simsuqne, hormonaluri darRvevebi), hepatocitebze toqsikuri niv-
Tierebebis zemoqmedebisas (eTanoli, fosfori, qloroformi da a.S.),
cilebiT Raribi dietisas an kuW-nawlavis traqtis avadmyofobebis
dros. cximovan cvlaSi monawile fermentTa cvlis genetikuri defeq-
tebi iwvevs Tandayolili lipidozebis ganviTarebas.
alkoholizmi. RviZlis gacximebas Camoyalibebis sxvadasxva mizez-
Ta Soris eTanols 30-50% ukavia – igi iwvevs cximis depos mobiliza-
cias, hepatocitebSi zrdis cximovani mJavebis sinTezs, aZlierebs cxi-
movani mJavebis eTerifikacias trigliceridebamde, amcirebs cximovani
mJavebis Jangvis intensivobas, amcirebs lipoproteidebis sinTezsa da
hepatocitebis citolemis ganvladobas qolesterinis gaZlierebuli
sinTezisa da dagrovebis gamo.
alkoholuri RviZlis histologiuri gamokvleviT aRiniSneba, rom
ujredebSi cximi SeiZleba ganlagebuli iyos kerovani grovebis sa-
xiT an difuzurad. cximis wveTebis zomebis mixedviT asxvaveben hepa-
tocitebis wvril-, saSualo- da msxvilwveTovan cximovan distrofi-
as. msxvilwveTovani cximovani distrofiis ganviTarebisas ujredis
birTvi miiweva citolemisaken. citoplazmis cximovani CanarTebisagan
Tavisufal viwro zolSi aRiniSneba glikogenisa da rnm-s maRali
Semcveloba.
eleqtronuli mikroskopiiT cximiT Seviwroebuli hepatocitis
organelebi naklebadaa Secvlili. zogjer SeiZleba giganturi da de-
formuli mitoqondriebisa da endoplazmuri badis milakebis zomieri
gaganierebis aRmoCena, rac eTanolis zemoqmedebis Sedegia.
histoqimiuri monacemebis mixedviT gakeTebuli daskvnebis safuZ-
velze cxadia, rom cximis Semcveli hepatocitebi awarmoebs pirdapir
Jangvas – energetikuli resursebis aRdgena, sinTezi da regeneraciu-
li procesebis uzrunvelyofa xdeba pentozofosfaturi cikliT. aR-
niSnuls adasturebs radioavtografiuli gamokvlevebis Sedegebic.
alkoholuri steatozis gamosavali damokidebulia mxolod im ga-
remoebaze, daanebebs alkoholis miRebas avadmyofi Tavs Tu ara. RviZ-
lis alkoholuri dazianebis progresireba cirozis Camoyalibebamde
alkoholuri hepatitis ganmeorebiTi Setevebis Sedegia.
Saqriani diabetiT daavadebulTa Soris gacximebuli RviZli aRi-
niSneba SemTxvevaTa 48-75%-Si. gamoxatuli steatozis koreqcia
damokidebulia avadmyofis asakze, misi sxeulis masasa da ketoacido-
zis simZimeze. axalgazrdebSi Saqriani diabetis dros cximovani RviZ-
li iSviaTad aRiniSneba.
Saqriani diabetis dros steatozis meqanizmi dakavSirebulia cxi-
mis depos gaZlierebul mobilizaciasTan, mis gazrdil transportTan
RviZlSi, fosfolipidebis sinTezis darRvevasTan da cximovani mJave-
bis JangvasTan. gaZlierebuli lipolizi ganpirobebulia insulinis
ukmarisobiT, romelic antilipozuri hormonia. amasTan sisxlSi iz-
67
rdeba cximovani mJavebis Semcveloba, xolo RviZlSi Zlierdeba li-
poproteidebis sinTezi.
Saqriani diabetis dros RviZlis gacximebis morfologiur Tavise-
burebad SeiZleba CaiTvalos hepatocitebis steatozTan erTad ujre-
dis birTvis vakuolizacia, anu e.w. glikogenuri birTvebis arseboba.
amgvari birTvebis Sim-reqciiT gamokvlevisas aRmoCnda, rom vakuo-
lebSi vlindeba glikogeni. steatozisa da glikogenuri birTvebis
aRmoCena RviZlis punqtatSi savaraudod miuTiTebs Saqriani diabetis
faruli formis arsebobaze.
Saqriani diabetis dros cximebiTa da naxSirwylebiT Raribi die-
tis dacva avadmyofis RviZlSi amcirebs cximis raodenobas.
zogadi simsuqniT daavadebulTa 61-94%-s aReniSneba cximovani
RviZli. steatozis yvela mizezis 35%-s zogadi simsuqne Seadgens.
zogadi simsuqniT daavadebulTa sisxlis plazmaSi lipolizis
Sedegad aweulia cximovani mJavebisa da lipidebis Semcveloba. hiper-
lipidemiis pirobebSi RviZlSi grovdeba neitraluri cximebi, xolo
qolesterinisa da fosfolipidebis Semcveloba, rogorc wesi, normis
farglebSi rCeba.
zogadi simsuqnis dros steatozis ganviTarebas xels uwyobs sak-
veb racionSi cilovani produqtebis simcire da cximebisa da naxSir-
wylebis gadaWarbebuli raodenobiT arseboba.
alimenturi darRvevebis mizezebi ufro xSirad SeiZleba iyos
kuW-nawlavis traqtis avadmyofobebi (enterokoliti, wvrili nawlavis
rezeqciis Semdgomi mdgomareoba), iSviaTad ki sakvebSi cilis ukmari-
soba (kvaSiorkori). iTvleba, rom amgvar avadmyofobebis dros cximis
dagroveba dakavSirebulia cilisa da lipotropuli faqtorebis de-
ficitTan, romlebic aucilebelia lipoproteidebis sinTezisaTvis.
qimiuri da samkurnalo saSualebebiTa da hipoqsiiT gamowveuli
RviZlis cximovani distrofia. RviZlis cximovani distrofia SeiZleba
Camoyalibdes oTxqlornaxSirbadis, hidrazin-sulfatis, tetraqlore-
Tanis, ddt-s (diqlordifeniltriqloreTani), trinitrotoluolis,
fosforis da a.S. zemoqmedebiT; samkurnalo saSualebebiT (tetracik-
lini, steroidebi, barbituratebi da a.S.) da RviZlis hipoqsiuri dazia-
nebisas. aRniSnul SemTxvevebSi hepatocitebSi lipidebis akumulacia
dakavSirebulia cilis (apoproteinis) sinTezis darRvevasTan ujredis
fermentuli sistemis blokadis gamo. apoproteinis ukmarisobis mize-
ziT adgili aqvs lipoproteidebis sinTezis SezRudvas, romelTa kom-
pleqsebis rRveva (fanerozi) iwvevs hepatocitebSi cximebis dagrovebas.
68
TebSi. xolo, nervuli sistemis ujredebSi, endoTeliumsa da epiTeli-
umSi, SemaerTebel qsovilsa da leikocitebSi stabiluri glikogenia.
glikogenis cvlis regulacia mimdinareobs neiroendokrinuli me-
qanizmebis saSualebiT, romelTa ganxorcieleba ekisreba hipoTala-
muss, hipofizs, pankreass, Tirkmelzeda da farisebr jirkvlebs.
ujredebSi glikogenis cvlis darRveva gamoixateba misi raodeno-
bis SemcirebiT an momatebiT, an im ujredebSi gaCeniT, sadac normis
pirobebSi ar unda imyofebodes. aRwerili darRvevebi damaxasiaTebe-
lia Saqriani diabetisa da memkvidruli naxSirwylovani distrofie-
bis – glikogenozebisaTvis (glikogenozebi ganxilulia winamdebare
Tavis bolo qveTavSi `tezaurismozebi~).
Saqriani diabetis dros cvlilebebi aRiniSneba mraval organosa
da qsovilSi. kerZod, sisxlZarRvebSi, pankreasSi, TirkmlebSi, Tva-
lebSi, gulSi, kunTebSi, kansa da nervuli sistemis zogierT nawilSi.
am dazianebebis ZiriTadi wili meoreuli xasiaTisaa da gamowveulia
dazianebuli sisxlZarRvebis arsebobis mizeziT. amasTan, mravali
qsovilisa da TviT sisxlZarRvebis ujredebi ziandeba nivTierebaTa
cvlis Rrma darRvevis gamo.
sisxlZarRvTa sistemis aTeromatozuli dazianebis garda, Saqria-
ni diabetiT daavadebul avadmyofebs aReniSnebaT arteriolebis, kapi-
larebisa da venulebis difuzuri gasqeleba. aRniSnul cvlilebebs
axlavs specifikuri klinikuri sindromebi – kapilaruli glomeru-
losklerozi, diabeturi retinopaTia, endarteriiti da a.S., romel-
TaTvis damaxasiaTebelia endoTeliumis proliferacia da sisxlZar-
RvTa sanaTuris obliteracia. aRniSnuli procesebi safuZvlianad
gansxvavdeba arteriosklerozis dros Camoyalibebuli endoTeliumis
fibrozisa da hialinozisagan.
Saqriani diabetis dros xSirad aRiniSneba adreuli da mZime for-
mis arteriosklerozis ganviTareba. gansakuTrebiT xSirad dazianeba
viTardeba gulisa da qveda kidurebis sisxlZarRvebSi.
pankreasis damaxasiaTebeli cvlilebebi Saqriani diabetis dros
kunZulebis hialinizaciaa. hialini lagdeba epiTelur da endoTelur
ujredebs Soris. zogjer, SeiZleba kunZulebis periferiaze moxdes
ujredebis proliferacia, magram hialini axlad warmoqmnil ujre-
debsac aviwroebs. namkurnaleb avadmyofebSi SeiZleba aRmoCndes kun-
Zulebis SeSupeba da β-ujredebis citoplazmis vakuolizacia, ris
Semdegac ujredis SemadgenlobaSi rCeba mxolod birTvi da membrane-
bis narCenebi.
TirkmlebSi, Saqriani diabetis dros, praqtikulad yovelTvis vi-
Tardeba damaxasiaTebeli cvlilebebi. glukozuriis mZime formebis
dros viTardeba proqsimaluri klaknili milakebisa da henles maryu-
Jis epiTeliumis glikogeniT infiltracia. gorglebis sklerozisa da
bazaluri membranis kerovani gasqelebisa da kapilaruli maryuJebis
garSemo hialinis Calagebis gamo, avadmyofebSi viTardeba esenciuri
hipertenzia, albuminuria da nefrozuli sindromi.
69
Tvalebi, Saqriani diabetis dros, retinopaTiiT uziandeba yovel
meore avadmyofs. amasTan, Tirkmlebis gorglebis diabetiT gamowveu-
li sklerozis dros retinopaTia aRiniSneba TiTqmis yvela SemTxve-
vaSi. aRsaniSnavia, agreTve, rom kataraqta yalibdeba SedarebiT adre-
ul asakSi, xolo feradi garsis pigmentur epiTeliumSi lagdeba
glikogeni. sisxlZarRvebis kedlebis gasqelebis gamo, xSiria kapila-
ruli mikroanevrizmebis arsebobac.
parenqimuli lorwovani distrofia safuZvlad udevs memkvidrul
sistemur avadmyofobas – mukoviscidozs. am paTologiis dros icvleba
jirkvlebis epiTeliumis mier gamoyofili lorwos xarisxi – igi xdeba
sqeli da blanti, Znelad gamodis, rac iwvevs retenciuli kistebisa da
sklerozis ganviTarebas. aRniSnulis Sedegad yalibdeba cisturi fib-
rozi. mukoviscidozis dros dazianebulia kuWqveSa jirkvlis egzokri-
nuli aparati; bronquli xis, saWmlis momnelebeli da saSarde traqte-
bis, sanaRvle gzebis, amasTanave saofle da sacremle jirkvlebi.
mezenqimuri distrofiebi
mezenqimuri disproteinozebi
mezenqimuri distrofiebi morfologiurad asaxavs SemaerTebeli
qsovilis metabolizmisa da funqciis darRvevas. aRniSnuli procesebis
mimdinareobaSi pirvel rigSi irRveva trofikis uzrunvelmyofi satran-
sporto sistemebi, rac mzardi hipoqsiis ganviTarebis mizezi xdeba.
mezenqimur disproteinozebs ganekuTvneba mukoiduri SeSupeba,
fibrinoiduli cvlilebebi, hialinozi da amiloidozi.
70
arcTu iSviaTad mukoiduri SeSupeba, fibrinoidi da hialinozi
SemaerTebeli qsovilis dazianebis Tanmimdevruli stadiebia, romel-
Tac safuZvlad udevs ZiriTad nivTierebaSi plazmoragiiT gamowveu-
li sisxlis plazmis produqtebis dagroveba, SemaerTebeli qsovilis
elementebis destruqcia da cilovan-polisaqariduli kompleqsebis
warmoqmna. amiloidozi aRniSnuli movlenebisagan gansxvavdeba im Ta-
viseburebiT, rom warmoqmnil cilovan-polisaqaridul kompleqsSi Se-
dis amiloidoblastebis mier gamomuSavebuli fibriluri cila. aRsa-
niSnavia, rom amgvari fibriluri cila normaSi ar gamomuSavdeba.
cilebisa da
glikozaminglikanebis cvlis mukoiduri
moSla, plazmoragia, SeSupeba
kolagenuri boWkoebis Sesiveba
destruqcia, plazmoragia,
ZiriTadi cilovan-polisaqariduli fibrinoidi
nivTiereba kompleqsebis warmoqmna
da SemaerTebeli
qsovilis boWkoebi destruqcia, plazmoragia,
plazmis cilebis precipitacia, hialinozi
hialinis warmoqmna
amiloidoblastebis mier
anomaliuri fibriluri amiloidozi
cilis sinTezi, plazmoragia,
amiloidis warmoqmna
mukoiduri SeSupeba
cneba `mukoiduri SeSupeba~ gulisxmobs ujredSoris sivrceSi Zi-
riTadi nivTierebisa da SemaerTebeli qsovilis kolagenuri boWkoe-
bis Sesivebas, rac gamowveulia hidrofiluri glikozaminglikanebis
dagroveba-gadanawilebiT da cilebiTa da sisxlis plazmis glikop-
roteidebiT ujredSorisi substanciis gaJRenTiT.
aRweril movlenas postsabWoTa sivrceSi `mukoiduri Sesiveba~
ewodeba, rogorc mas 1961 wels uwoda a. i. strukovma, xolo danarCe-
ni msoflio mas `mukoidur SeSupebas~ uwodebs, an saerTod ar aRia-
rebs mis arsebobas.
mukoiduri SeSupeba safuZvlianadaa Seswavlili e.w. kolagenuri
avadmyofobebis dros. dadgenilia, rom mukoiduri SeSupebis keraSi
71
glikozaminglikanebi ara marto gadanawildeba, aramed fibroblaste-
bis gaaqtivebis gamo xdeba maTi dagrovebac. amasTan, dezorganizacias
ganicdis rogorc ZiriTadi nivTiereba, ise kolagenuri boWkoebi. sis-
xlis plazmis cilebidan, mukoiduri SeSupebis dros, procesSi Ziri-
Tadad monawileobs globulinebi. aRweril procesebs adgili aqvs
revmatizmis, revmatoiduli arTritisa da sistemuri wiTeli mgluras
paTogenezuri faqtorebis ganviTarebis procesSi.
eleqtronuli mikroskopiiT revmatizmuli avadmyofobebis gamok-
vlevisas ufro met yuradRebas ipyrobs kolagenis boWkoebis mdgoma-
reoba, vidre ZiriTadi nivTierebis cvlilebebi. revmatizmis dros gu-
lis SemaerTebeli qsovilis mukoiduri SeSupebis ubnebSi aRiniSneba
kolagenis boWkoebSorisi sivrcis gafarToeba. ZiriTad nivTierebaSi
aRmoCenilia marcvlovani precipitatis arseboba, romelic sisxlis
plazmis precipitatis msgavsia. kolagenis mikrofibrilebis gafaSre-
bis garda, SeiZleba aRmoCndes maTi boWkovanobis dakargvac. es uka-
naskneli aris SemaerTebeli qsovilis struqturul-funqciuri bunebis
gansxvavebuli mdgomareoba, rodesac kolagenis cilebis erTi moleku-
lurzeda agregatis adgilas warmoiqmneba sxva, naklebad organizebu-
li da mowesrigebuli kolagenis molekulis xazovani polimerebi.
mukoiduri SeSupebis dros SesaZlebelia ujreduli reaqciebis
arseboba, rac gamoixateba limfocitebis, makrofagebisa da, ufro iS-
viaTad, marcvlovani leikocitebis jgufebis gaCeniT.
mukoiduri SeSupeba sawyis stadiaze Seqcevadia. procesis gaRrma-
vebis SemTxvevaSi igi fibrinoidul SesivebaSi gadadis da Seuqcevadi
xdeba.
fibrinoiduli cvlilebebi
fibrinoiduli Sesiveba SemaerTebeli qsovilis Rrma dezorgani-
zaciaa, romelsac safuZvlad udevs ZiriTadi nivTierebisa da kolage-
nis boWkoebis destruqcia, sisxlZarRvebis kedlebis ganvladobis
mkveTri gaZliereba da fibrinoidis warmoqmna.
fibrinoidi SemaerTebeli qsovilis ZiriTadi nivTierebisgan, daS-
lili kolagenuri boWkoebisgan, sisxlis plazmis cilebisgan, poli-
saqaridebisa da nukleoproteidebisagan Sedgenili rTuli nivTiere-
baa. fibrinoidi arastabiluri struqturaa, romelic drois gasvlas-
Tan erTad ganicdis cvlilebebs – axalwarmoqmnili fibrinoidi fib-
rinis msgavsia, xolo gansazRvruli drois gasvlis Semdeg – hialins
waagavs. sxvadasxva avadmyofobis dros aRmoCenili fibrinoidi gan-
sxvavdeba erTmaneTisagan SedgenilobiTa da struqturiT. aRniSnuls
gansazRvravs ama Tu im morfogenetikuri faqtoris upiratesoba, ro-
melTa Soris prioritetulia kolagenis boWkoebis destruqcia; Sema-
erTebeli qsovilis ZiriTadi nivTierebis polisaqariduli nawilis
cvlilebebi da sisxlZarRvovan-qsovilovani ganvladobis gazrda. es
ukanaskneli ganapirobebs maRalmolekuluri cilebiTa da sisxlis
plazmis glikoproteidebiT ZiriTadi nivTierebisa da kolagenis boW-
koebis gaJRenTas (insudacia). fibrinoiduli cvlilebebis Camoyalibe-
72
bis morfogenetikur faqtorebs mniSvnelovani adgili ukavia avadmyo-
fobis paTogenezis CamoyalibebaSi – igi gansazRvravs SemaerTebeli
qsovilisa da mikrocirkulaciuri kalapotis dazianebis meqanizmis
Taviseburebasa da sisxlis plazmis cilebisa da naxSirwylovan Sed-
genilobas.
fibrinoiduli cvlilebebis dros organoebi da qsovilebi mak-
roskopul cvlilebebs ar ganicdis. maTi mikroskopuli gamokvlevi-
sas aRiniSneba kolagenuri boWkoebis homogenuroba da fibrinTan Seq-
mnili mtkice naerTebi.
fibrinoiduli cvlilebebis gamosavali fibrinoiduli nekrozia,
romlis drosac SemaerTebeli qsovili ganicdis srul dezorganiza-
cias. nekrozis kerebis garSemo aRiniSneba makrofaguli reaqcia. aR-
niSnul procesebs mosdevs nekrozuli kerebis fibrozuli SemaerTe-
beli qsoviliT Canacvleba an hialinozis ganviTareba da organos
funqciis daqveiTeba.
hialinozi
hialinozi aris mezenqimuri cilovani distrofia, romlis dro-
sac ujredSoris sivrceSi warmoiqmneba hialini – hialinuri xrtilis
msgavsi, naxevrad gamWvirvale, erTgvarovani, mkvrivi masebi. hialinozi
aerTianebs gansxvavebuli warmoSobis, ganviTarebis meqanizmisa da bi-
ologiuri arsis procesebs. hialinozis ganviTarebaSi wamyvani adgi-
li ukavia discirkulaciiT, nivTierebaTa cvlis darRveviTa da imu-
nopaTologiuri procesebiT gamowveul boWkovani struqturebis des-
truqciasa da sisxlZarRvovan-qsovilovani gamavlobis (plazmoragia)
gazrdas. plazmoragias ukavSirdeba qsovilebis sisxlis plazmis ci-
lebiT gaJRenTa, Secvlil boWkovan struqturebSi maTi adsorbcia
Semdgomi gaJRenTiTa da hialinis warmoqmniT.
hialinozi SeiZleba iyos gavrcelebuli (sistemuri) an adgilob-
rivi da gamovlindes rogorc normis, ise paTologiis pirobebSi. imis
miuxedavad, rom gaaCniaT saerTo paTogenetikuri meqanizmebi, ganasxva-
veben sisxlZarRvebisa da sakuTriv SemaerTebeli qsovilis hiali-
nozs.
sisxlZarRvebis hialinozi upiratesad wvrili kalibris arteriebi-
sa da arteriolebis (arteriolosklerozi) paTologiaa. mis ganviTare-
bas win uswrebs endoTeliumis, argirofiluri membranebisa da gluv-
kunTovani boWkoebis dazianeba da maTi gaJRenTa sisxlis plazmiT.
sisxlis plazmis komponentebi, gansakuTrebiT cilebi, fermentebis ze-
moqmedebiT ganicdis koagulacias, mkvrivdeba da gadaiqceva hialinis-
magvar nivTierebad. subendoTelur sivrceSi hialinuri masebi aviwro-
ebs elastikur membranebs, ris Sedegadac Sua garsi ganicdis ganlevas
da arteriolebi gardaiqmneba gamsxvilebul, mkvriv milakebad, romel-
Ta sanaTuri mkveTrad Seviwroebulia, an saerTod daxSulia.
arteriolebis hialinozi Cveulebriv aRiniSneba gul-sisxlZar-
RvTa sistemisa da SemaerTebeli qsovilis avadmyofobebis, avtoimunu-
ri paTologiebisa da Saqriani diabetis dros. amasTan, misi gamoxatu-
73
lebis siRrme pirdapir damokidebulebaSia avadmyofobis mimdinareo-
bis xangrZlivobasTan.
sisxlZarRvebis hialinozis aRmoCena SesaZlebelia janmrTel ada-
mianebSi. aRsaniSnavia, rom hialinozis gamovlenis sixSire da ganvi-
Tarebis siRrme sxvadasxva organoebSi gansxvavebulia – yvelaze uf-
ro xSirad ziandeba elenTis sisxlZarRvebi. paTologiis pirobebSi
sisxlZarRvTa hialinozis siRrme da gavrceleba bevrad aWarbebs jan-
mrTel adamianebSi gamovlenil hialinozs. aRniSnuli kidev erTxel
adasturebs im faqts, rom sisxlZarRvebis hialinozis ganviTarebis
safuZveli rogorc zogadi (asaki), ise adgilobrivi (mikrocirkula-
ciis Taviseburebani) fiziologiuri meqanizmebia.
hialinis paTogenezis Taviseburebebisa da paTogenetikuri faqto-
rebis Sefardebis mixedviT gamoyofen martiv (nekrozis gareSe), lipo-
hialinsa (Saqriani diabetis dros) da rTul hialins (fibrinoiduli
nekrozis Semdeg gaCenils).
martivi hialini vlindeba angionevrozuli genezisis plazmoragi-
uli cvlilebebiT mimdinare avadmyofobebis (keTilTvisebiani mimdi-
nareobis esenciuri hipertenzia, aTerosklerozi, hipoplastikuri da
hemolizuri anemiebi da a.S.) dros da janmrTeli adamianebis sis-
xlZarRvis kedlis plazmis Seucvleli an mciredad Secvlili cile-
biT gaJRenTisas (insudacia). hialinuri masebi eozinofiluri da pik-
rinofiluria. Seicavs plazmis cilebs, fibrinsa da lipidebs.
lipohialini warmoiqmneba sisxlZarRvis kedlis plazmis Secvli-
li cilebiT, kerZod, β-lipoproteidebiT gaJRenTis Sedegad. hialinu-
ri masebi toluidinis lurjTan metaqromaziis, xolo kongo wiTel-
Tan sust dadebiT reaqcias iZleva. imunoluminescenturi da eleq-
tronulmikroskopuli gamokvleviT igi ar gansxvavdeba martivi hia-
linisagan.
rTuli hialini SemaerTebeli qsovilisa da sisxlZarRvebis im
avadmyofobebisaTvisaa damaxasiaTebeli, romelTa paTogenezSi ZiriTa-
di mniSvneloba eniWeba imunopaTologiur procesebs. fibrinoiduli
cvlilebebi da imunuri procesebis gaaqtiveba win uswrebs fibrinoi-
dis safuZvelis mqone hialinis warmoqmnas. histoqimiuri, imunolumi-
nescenturi da eleqtronulmikroskopuli gamokvleviT dadgenilia,
rom rTuli hialinis SemadgenlobaSi didi raodenobiTaa fibrini da
sisxlZarRvis kedlis daSlili elementebi.
sakuTriv SemaerTebeli qsovilis hialinozi viTardeba sxvadasxva
procesis (fibrinoiduli cvlilebebi, nekrozi, sklerozi) damamTav-
rebel fazaSi.
fibrinoiduli cvlilebebis bolo etapze, rodesac kolageni ga-
nicdis destruqcias, qsovilebi plazmuri cilebiTa (globulinebi,
fibrini) da glikoproteidebiT iJRinTeba, gajirjvebulia SemaerTe-
belqsovilovani konebi, kargavs fibrilarul struqturas da igi er-
Tgvarovan, xrtilismagvar mkvriv masad gadaiqceva. zewolis gamo uj-
redis organelebi atrofias ganicdis. aRweril SemTxvevebSi hialini
warmoiqmneba fibrinoidis gardaqmnis safuZvelze. SemaerTebeli qso-
74
vilSi warmoqmnili hialini Tavisi TvisebebiT arafriT ar gansxvavde-
ba sisxlZarRvovani rTuli hialinisagan. hialinis warmoqmnis amgvari
meqanizmi damaxasiaTebelia avtoimunuri genezisis avadmyofobebisaT-
vis (revmatizmuli avadmyofobebi: sklerodermia, sistemuri wiTeli
mglura, kvanZovani periarteriiti).
kuWis qronikuli wylulis fskerze, apendicitis dros Wiayela
nawlavSi, qronikuli anTebis ubanSi hialinoziT SeiZleba damTav-
rdes fibrinoiduli cvlilebebi.
hialinozi, rogorc sklerozis gamosavali, ZiriTadad adgilob-
rivi xasiaTisaa. igi viTardeba nawiburebSi, serozuli Rruebis fib-
rozul SexorcebebSi, aTerosklerozis dros arteriis kedelSi,
Trombis organizaciisas, Caparkebuli ucxo sxeulis irgvliv, simsiv-
nis stromaSi da a.S.
hialinozis gamosavali xSirad arasaxarbieloa, Tumca SesaZlebe-
lia moxdes hialinuri masebis gawovac.
amiloidozi
amiloidozi qsovilovani disproteinozis saxeobaa. igi SeiZleba
iyos sxvadasxva infeqciuri, anTebiTi an simsivnuri bunebis avadmyo-
fobis garTuleba da damoukidebeli avadmyofobac.
amiloidi glikoproteidia, romelSic fibrilaruli da globu-
laruli cilebi mWidrodaa SekavSirebuli polisaqaridebTan. amiloi-
dis nivTierebaSi cilebi Seadgens 96-98%-s. amiloidis β-struqturi-
dan gamoyofilia oTxi tipis cila – AL-, AA-, AF- da ASC1-cila. AL-ci-
la damaxasiaTebelia pirveladi da mielomuri avadmyofobis dros
warmoqmnili amiloidozisaTvis; AA-cila – meoreuli da genetikuri
amiloidozis zogierTi formisaTvis. AF-cila tipuria STamomavlobi-
Ti da adgilobrivi amiloidozis zogierTi formisaTvis, xolo ASC1-
cila – generalizebuli siberiTi amiloidozisaTvis.
amiloidi Seicavs agreTve mcire raodenobiT albuminebs, globu-
linebs, fibrinogen-fibrins, komplementsa da elastazas.
amiloidis masis 2-4%-s Seadgens polisaqaridebi, romlebic Sed-
gebian ori fraqciisagan – neitraluri da mJava polisaqaridebisagan
(glikozaminglikanebisagan). pirveli fraqcia plazmis glikoprotei-
debia, xolo meore, glikozaminglikanebi – qondroitinsulfati an he-
paritinsulfatia, an orive erTad.
amiloidi polarizaciul-optikuri TvisebebiT gansxvavdeba kola-
genis, retikulinisa da elastinisagan, rac iZleva misi morfologiu-
ri diferenciaciis SesaZleblobas.
anizotropuloba da rentgenostruqturuli da ultrastruqturu-
li analizis Sedegebi adasturebs, rom amiloidi mowesrigebuli mo-
lekuluri struqturaa da, misi lokalizaciis miuxedavad, inarCunebs
fibrilarul Senebas.
amiloidis diagnostikisaTvis iyeneben masalis kongo wiTeliT, me-
Tilenis iisfriT da T da S TioflaviniT SeRebvas, xolo amiloidis
75
fibrilaruli cilebis diferenciaciisaTvis iyeneben kaliumis perman-
ganatiT SeRebvas da imunohistoqimiur meTodebs.
eleqtronulmikroskopuli gamokvleviT amiloidSi nanaxia ori
ultrastruqturuli elementi – fibrilebi da perioduli Cxirebi.
amiloidis fibrilebis diametri 7,5 nm-ia, sigrZe ki 800 nm. yoveli
fibrila Sedgeba ori subfibrilisagan (filamentisagan) diametriT 2,5 nm,
romlebic ganTavsebulni arian paralelurad, erTmaneTisagan 2,5 nm-is
daSorebiT. fibrilebs gaaCnia ganivzolianoba 4 nm periodulobiT. ci-
lis paraleluri fibrilebi lentismagvari formisaa da amiloidis ne-
itralur polisaqaridebTan gadaxlarTulia glikozaminglikanebis
fibrilebiT. zogjer radialurad ganlagebuli fibrilebi qmnis var-
skvlavisebr struqturebs. amiloidis fibrilebSi, cilebis garda, mci-
re raodenobis glikoproteidebia – ZiriTadad qondroitinsulfati.
perioduli Cxirebis raodenoba, fibrilebTan SefardebiT, mcirea
(5%) da misgan gansxvavdeba ultrastruqturuli, bioqimiuri da anti-
genuri TaviseburebebiT. eleqtronulmikrokopulad perioduli Cxire-
bis diametri 10 nm-ia, sigrZe ki 250 nm-mde. isini Sedgebian 9-10 nm dia-
metrisa da 2 nm simaRlis calkeuli xuTkuTxovani warmonaqmnebisagan,
romlebic erTmaneTTan daSorebulia 4 nm-iT. yoveli aseTi warmonaq-
mni Sedgeba 2,5 nm diametris xuTi trangularuli komponentisagan.
Cxirebi fibrilebisagan gansxvavdeba aminomJavebisa da naxSirwylebis
raodenobrivi SedgenilobiTac.
amiloiduri fibrilebis sinTezi xdeba amiloidoblastebSi, ro-
melTa funqcia amiloidozis sxvadasxva formis dros SeiZleba Tavis
Tavze aiRos mravalma ujredma. amiloidozis generalizebuli for-
mis dros amiloidoblastebis rols asrulebs makrofagebi da fib-
roblastebi, retikuluri ujredebi da endoTeliocitebi, mielomuri
da plazmuri ujredebi. amiloidozis adgilobrivi formebis dros
amiloidoblastebis funqcias asrulebs kardiomiocitebi (gulis ami-
loidozi), gluvkunTovani ujredebi (aortis amiloidozi), tvinis nei-
rocitebi (cerebruli amiloidozi) da a.S. `endokrinuli amiloido-
zis~ (APUD-amiloidi) dros amiloidis fibrilebis sinTezs
axorcielebs pankreasis β-ujredebi, farisebri jirkvlis C-ujredebi,
hipofizis ujredebi da a.S.
amiloidozis sxva formebTan SedarebiT ukeTaa garkveuli AA- da
AL-amiloidozis paTogenezi.
AA-amiloidozis dros amiloidis fibrilebis Camoyalibeba xdeba
ujredSi (makrofagSi) Sesuli xsnadi cilebisagan – SAA-cilebis wi-
namorbedebisagan. amiloidogenezis gamSveb meqanizmad iTvleba mono-
nukleocitebis mier gamomuSavebuli interleikini, romelic hepatoci-
tebis mier SAA-cilebis sinTezs astimulirebs. RviZlis mier gamomu-
Savebuli SAA-cila gamoitaneba kapilarebiT da misi ZiriTadi masa
iSleba lizosomuri fermentebiT makrofagebis citoplazmuri membra-
nis siaxloves. SAA-cilebis mciredi raodenoba fagocitozis gziT
xvdeba makrofagSi da iSleba citoplazmaSi lizosomuri fermentebis
76
zemoqmedebiT. amiloidoziswina mdgomareobaSi, RviZlis mier SAA-ci-
lis gaZlierebuli sinTezisas, sisxlSi izrdeba misi raodenoba. aR-
weril mdgomareobaSi SAA-cilis ZiriTadi raodenoba iSleba makro-
fagSi, sadac degradirebuli cilisagan, amiloidmastimulirebeli
faqtoris zegavleniT, warmoiqmneba amiloidis fibrilebi.
Tavdapirvelad ujredis firfitovan kompleqsSi warmoiqmneba mra-
valricxovani saSualo eleqtronul-optikuri simkvrivis nivTierebiT
savse buStukebi. isini gadaadgildebian citolemisaken, Seerwymebian
erTmaneTsa da citolemas. aRniSnulis gamo citolemaSi Cndeba inva-
ginaciebi da irRveva membranis mTlianoba. buStukebis SigTavsis ga-
moTavisuflebis Semdeg iwyeba amiloidis fibrilebis Seqmna.
amiloidozis dros organos makroskopuli mdgomareoba damokide-
bulia mimdinare procesis intensivobaze. amiloidis mcire raodeno-
biT Calagebisas organo TiTqmis Seucvlelia, xolo Sorswasul Sem-
TxvevebSi organo gadidebulia, mkvrivi da mtvrevadia, ganakveTis ze-
dapirze qonisebri an cvilisebria. viTardeba parenqimis atrofia da
sklerozi, rasac mosdevs organoTa funqciis ukmarisoba da SemTxve-
vaTa umravlesobaSi avadmyofTa sikvdili.
organoebSi amiloidozi iwvevs Semdeg cvlilebebs:
elenTaSi amiloidi lagdeba folikulebSi an difuzurad. limfur
folikulebSi amiloidis Calagebisas organo izrdeba zomaSi da mkvriv-
deba. am SemTxvevaSi folikulebi, Calagebuli amiloidiT, naxevrad gam-
Wvirvale marcvlebs waagavs (sagosebri elenTa). elenTaSi amiloidis
difuzurad Calagebisas organo izrdeba zomaSi, mkvrivdeba, iZens moya-
visfro-mowiTalo fers da ganakveTze qonisebria (qonisebri elenTa).
TirkmlebSi amiloidi lagdeba sisxlZarRvTa kedelSi, gorglebis
kapilarebis maryuJebSi, mezangiumSi, milakebis bazalur membranasa
da stromaSi. Tirkmlebi izrdeba zomaSi, mkvrivdeba da ganakveTze qo-
niseburia. procesis Semdgomi damZimebisas amiloidi mTlianad ikavebs
gorglebsa da piramidebs, mravldeba stromis SemaerTebeli qsovili
da Camoyalibdeba Tirkmlebis amiloiduri SeWmuxna.
RviZlSi amiloidi lagdeba sinusoidebis varskvlavisebur retiku-
loendoTeliocitebs Soris, wilakTa retikuluri stromis mimdeba-
red, portuli traqtebis SemaerTebel qsovilSi, sisxlZarRvebsa da
naRvlis sadinarebis kedlebSi. amiloidis dagrovebas mosdevs hepato-
citebis atrofia da sikvdili. organo gazrdilia zomaSi, gamkvrive-
bulia da ganakveTze qoniseburia.
gulSi amiloidi lagdeba endokardiumis qveS, miokardiumis stro-
masa da sisxlZarRvebSi, xolo perikardiumSi – venebis gaswvriv. ami-
loidis Calageba iwvevs gulis gamkvrivebas (amiloiduri kardiomio-
paTia). ganakveTze guli erTgvarad qonisebri elferisaa.
Tavis tvinis siberiTi amiloidozis dros amiloidi lagdeba qer-
qis senilur folaqebSi, sisxlZarRvebsa da garsebSi.
pankreasis amiloidozis dros ziandeba jirkvlis arteriebi. xan-
dazmul asakSi SeiZleba ganviTardes kunZulebis amiloidozi.
77
kanis amiloidozis dros amiloidi difuzurad lagdeba kanis
dvrilebSi, retikulur SreSi, sisxlZarRvTa kedelSi, saofle da
qonis jirkvlebSi. kanis elastikuri boWkoebi ganicdis destruqcias,
xolo epidermisi – atrofias.
mezenqimuri lipidozebi
mezenqimuri lipidozebi xasiaTdeba neitraluri cximebis cvlis
moSliT da misi raodenobis gazrdiT cximovan depoSi – kanqveSa Cana-
fenSi, jorjalSi, badeqonSi, epikardiumsa da Zvlis tvinSi.
gavrcelebis mixedviT procesi SeiZleba mimdinareobdes zogadad
an adgilobrivad. zogadi mezenqimuri lipidozis dros adgili aqvs
gasuqebas, xolo adgilobrivisas – lipomatozs.
zogadi gasuqebis, anu simsuqnis dros, normasTan SedarebiT, sxeu-
lis masa minimum 15-20%-iTaa momatebuli.
zogadi gasuqebis klasifikacia emyareba mraval princips da iTva-
liswinebs avadmyofis sxeulis masis momatebis xarisxs, adipozoci-
tebSi Camoyalibebul morfologiur cvlilebebs, cximovani qsovilis
raodenobis gazrdis morfogenezs, avadmyofobis ganviTarebis fazas,
sxeulis gazrdili masisa da kunTovani aqtiurobis Sefardebas, avad-
myofobis ganviTarebis mizezebs da a.S.
sxeulis masis gadametebis mixedviT asxvaveben gasuqebis oTx xa-
risxs – I xarisxis dros sxeulis Warbi wona Seadgens 20-29%-s, II xa-
risxis dros – 30-49%-s, III xarisxis dros – 50-99%-s da IV xarisxis
dros 100%-sa da mets.
garegani niSnebis mixedviT asxvaveben gasuqebis Semdeg tipebs –
simetriuls (universalurs), zedas, Suasa da qvedas. simetriuli ti-
pis gasuqebis dros cximi SedarebiT Tanabradaa ganawilebuli mTel
sxeulSi. zeda tipis gasuqeba xasiaTdeba cximis upiratesi dagrove-
biT saxis, kefis, kisris, zeda kidurebisa da sarZeve jirkvlebis kan-
qveSa qsovilSi. Sua tipis gasuqebis dros cximi lagdeba muclis mi-
damoSi, xolo qveda tipis gasuqebisas – qveda kidurebis midamoSi.
adipozocitebis morfologiuri cvlilebebisa da cximovani qso-
vilis raodenobis momatebis morfogenetikuri meqanizmebis mixedviT
asxvaveben gasuqebis hipertrofiul, hiperplastikur da Sualedur ti-
pebs. hipertrofiuli tipis gasuqebis dros cximovani ujredebis dia-
metri izrdeba gaormagebamde da isini Seicaven TiTqmis rvajer met
trigliceridebs, vidre normuli ujredi. amasTan, adipozocitebis sa-
erTo raodenoba ar izrdeba. adipozitocitebis hipertrofia, SemTxve-
vaTa umravlesobaSi, dakavSirebulia sisxlSi insulinis koncentra-
ciis momatebasTan, hiperglikemiasa da glukozasTan Semgueblobis
daqveiTebasTan. gasuqebis hiperplastikuri tipis dros izrdeba adi-
pozocitebis raodenoba, romelTa SemadgenlobaSi cximis raodenoba
momatebuli ar aris. adipozocitebis hiperplaziis dros xSirad sis-
xlSi insulinis, lipidebisa da glukozis koncentracia normis far-
78
glebSia. gasuqebis Sualeduri tipis dros aRiniSneba hipertrofiuli
da hiperplastikuri adipozocitebis Tanaarseboba.
etiologiis mixedviT asxvaveben gasuqebis pirvelad da meoreul
formebs. meoreuli gasuqeba simptomuri paTologiaa da aRiniSneba
Warbi raodenobiT sakvebis miRebisa (alimenturi forma) da zogierTi
cerebruli, endokrinuli da STamomavlobiTi avadmyofobis dros. pir-
veladi gasuqebis dadgena xdeba meoreuli gasuqebis gamoricxviT.
pirveladi gasuqebis etiologia bolomde garkveuli ar aris, mag-
ram igi ukavSirdeba konstituciur-STamomavlobiT faqtorebs – xSi-
rad maRalkaloriuli kvebisadmi moTxovnileba genetikuradaa ganpi-
robebuli. amasTan, hipodinamikuri cxovrebis wesi da cximovani
cvlis nervuli da endokrinuli regulaciis darRveva iwvevs cximo-
van ujredebSi lipogenezis da lipolizis wonasworobis darRvevas
lipogenezis sasargeblod.
meoreuli gasuqeba viTardeba Tavis tvinSi hipoTalamusis dazia-
nebis (travma, simsivneebi, infeqciebi), endokrinuli da STamomavlobi-
Ti avadmyofobebis dros.
hipoTalamusis dazianebiT ganpirobebuli gasuqebisaTvis damaxasia-
Tebelia sxeulis masis swrafi momateba. xSirad gamoxatulia madis
Zlier gazrda, magram normaluri madis pirobebSic, sxeulis masa mainc
izrdeba. gasuqeba, rogorc wesi, simetriulia da did sidideebs aRwevs.
endokrinuli avadmyofobebiT gamowveuli gasuqebis mizezebia adi-
pozogenuri distrofiebi, sakvercxeebis an saTesle jirkvlebis fun-
qciis daqveiTeba (hipogonadizmi), hiperinsulinizmi, hipoTireozi da a.S.
meoreuli gasuqebis STamomavlobiTi avadmyofobebidan aRsaniSna-
via lourens-mun-bidlis sindromi da girkes avadmyofoba.
cximovani qsovilis zogadi atrofia, gasuqebis sapirispirod, iw-
vevs organizmis ganlevas, romlis ukidures formas kaxeqsia ewodeba.
lipomatozis dros cximis raodenoba izdeba adgilobrivad. cxi-
movani qsovili Semofarglulia kafsuliT, magram ujreduli reaqcia
ar aRiniSneba. lipomatozebs ganekuTvneba derkumis avadmyofoba da
madelungis, rotis, lenusa da bensos sindromebi.
lipomatozis dros kanqveS Cndeba cximis kvanZebi, romlebic li-
pomebs waagavs. kvanZebi mtkivneulia da mis midamoebSi kanze aRiniSne-
ba cianozi, oflis gamoyofis darRveva da sisxlCaqcevebi. cximovan
kvanZebSi ganviTarebulia sisxlZarRvovani qseli, rac maT angiolipo-
mebisadmi msgavsebas aniWebs.
lipomatozuri cximis grovebi SeiZleba warmoiqmnas muclis, bar-
Zayebis, zeda kidurebis, kisris limfuri kvanZebis, welisa da sazar-
dulis midamoebSi.
cximovani qsovilis adgilobrivi dakleba regionuli lipodis-
trofiebis Sedegia. aRniSnul pirobebSi viTardeba cximovani qsovi-
lis kerovani destruqcia da anTebiTi reaqcia lipogranulomebis
warmoqmniT.
79
Sereuli distrofiebi
80
kvanZebis retikulur da endoTelur ujredebSi, romelTa citoplaz-
maSi igi ganTavsebulia mura Seferilobis granulebis saxiT. hemosi-
derinis masinTezebel ujredebs sxvadasxva avtorebi uwodeben – si-
derofagebs, sideroblastebsa da siderocitebs.
bilirubini naRvlis mniSvnelovani pigmentia, romelic warmoiqmne-
ba hemis mier rkinis dakargvisa da tetrapiroluri rgolis gaSlis
Semdeg. pigmenti warmoiqmneba Zvlis tvinis, elenTis, limfuri kvanZe-
bisa da RviZlis retikulur da endoTelur ujredebSi, ris Semdegac
igi gadadis sisxlSi da miuerTdeba albumins. bilirubinis Semdgomi
cvla mimdinareobs RviZlSi sam etapad – bilirubinis Sekaveba hepa-
tocitebis mier, misi koniugacia (glukuronidizacia) da sanaRvle ka-
pilarebSi bilirubinis wyalxsnadi koniugatebis (glukuronidebis)
eqskrecia.
hematoidini narinjisferi, kristaluri Senebis pigmentia, rome-
lic ar Seicavs rkinas da qimiuri bunebiT bilirubinis analogia. igi
warmoiqmneba ujredebSi, romelTa daRupvis Semdeg Tavisufal mdgo-
mareobaSi gvxvdeba sisxlCaqcevebis kerebSi.
hematinebi warmoiqmneba oqsihemoglobinis hidrolizis Sedegad da
hemis daJanguli formaa. isini muqi yavisferi kristalebis an mar-
cvlebis Sesaxedaobisaa da Seicaven Fe+3-s SeboWil mdgomareobaSi. he-
matinebs ganekuTvneba malariis pigmenti (hemomelanini), hematin-hid-
roqloridi da formalinis pigmenti.
porfirinebi hemis winamorbedebia. qimiuri bunebiT isini rkinis
arSemcveli tetrapiroluri rgolis mqone warmonaqmnebia. porfirine-
bis cvla dasrulebulad iTvleba uroporfirinogen III-is warmoqmnis
Semdeg da monawileobs hemis sinTezis reaqciaSi. ferment uroporfi-
rinogen III-kosinTetazas ararsebobisas qsovilebsa da SardSi Cndeba
uroporfirinogen III-is winamorbedebi – uroporfirinogen I, porfobi-
lini da porfirinogenebi.
hemoglobinogenuri pigmentebis cvlis moSlas ganekuTvneba hemo-
siderozi, hemoqromatozi, siyviTle, hemomelanozi da porfiria.
hemosiderozi, paTogenuri faqtorebis zemoqmedebiT gamowveuli
eriTrocitebis gaZlierebuli hemolizis dros, hemosiderinis, feri-
tinisa da bilirubinis cvlis moSlaa. hemosiderozi SeiZleba ganvi-
Tardes rogorc sisxlZrRvTa sistemaSi mocirkulacie sisxlSi (zo-
gadi hemosiderozi), ise sisxlZarRvgareT – sisxlCaqcevebSi (adgi-
lobrivi hemosiderozi).
zogadi hemosiderozi viTardeba hemopoezis paTologiebis dros
(anemia, leikozi), hemolizuri SxamebiT intoqsikaciisas (tyvia, sul-
fanilamidebi, qinaqina da a.S.), zogierTi infeqciisas (sefsisi, mala-
ria), sxva jgufis sisxlis gadasxmisas, rezuskonfliqtisas (axalSo-
bilTa hemolizuri avadmyofoba). aRniSnul SemTxvevebSi, hemosiderini
warmoiqmneba elenTis retikulur da endoTelur ujredebSi da mak-
rofagebSi, Zvlis tvinSi, limfur kvanZebSi, RviZlis epiTelur ujre-
debSi, TirkmlebSi, saofle da sanerwyve jirkvlebSi, organoebis
stromasa da sisxlZarRvebis kedlebSi. zogadi hemosiderozis dros
81
organoebi iZens Jangisfer elfers. mikroskopuli gamokvleviT epiTe-
lursa da mezenqimur ujredebSi vlindeba mura feris pigmentebis
granulebi. amasTan, organizmSi izrdeba kataboluri feritinis rao-
denoba, warmoiqmneba bilirubini da viTardeba hemolizuri siyviTle.
adgilobrivi hemosiderozi viTardeba sisxlCaqcevebis ubanSi
eriTrocitebis sisxlZarRvgare hemolizis dros. leikocitebSi, his-
tiocitebSi da epiTelur ujredebSi hemolizis produqtebisagan war-
moiqmneba feritini da hemosiderini. Zveli sisxlCaqcevebis ubnebSi
siderofagebi narCundeba didi xnis ganmavlobaSi, rac qsovilebs aZ-
levs mura elfers. limfuri sadinarebiT siderofagebi gadaitaneba
regionul limfur kvanZebSi. xSirad aRiniSneba filtvebis hemoside-
rozi, romelic viTardeba gulis paTologiiT (gulis manki, kardios-
klerozi) ganpirobebuli qronikuli venuri SegubebiT. filtvebSi
Cndeba mravlobiTi diapedezuri sisxlCaqcevebi da alveolur epi-
Telsa da histiocitebSi xdeba feritinisa da hemosiderinis sinTezi.
hipoqsiis foni kidev ufro aaqtivebs fibroblastebis mier kolagenis
sinTezs da filtvebSi yalibdeba sklerozuli cvlilebebi. filtvebi
mkvrivdeba da Calagebuli hemosiderini qsovils aZlevs mura elfers
– viTardeba filtvebis `wablisferi induracia~.
hemosiderozi damoukidebeli avadmyofobis – filtvebis idiopaTi-
uri hemosiderozis morfologiuri substraticaa. aRniSnuli avadmyo-
foba bavSvTa asakis paTologiaa da igi gamoixateba filtvis qsovil-
Si ganmeorebiTi sisxlCaqcevebis Sedegad hemosiderinis didi raode-
nobiT warmoqmniT da filtvis qsovilis fibrozuli gadagvarebiT.
aRniSnuls Tan erTvis rkinadeficituri anemiis Camoyalibeba.
makroskopulad, gulis paTologiis gareSe, filtvebSi aRiniSneba
wablisferi induracia. mikroskopulad, hemosiderinis Semcveli uj-
redebis garda, vlindeba rkinis Calageba sisxlZarRvebis elastikur
boWkoebSi. eleqtronulmikroskopulad aRiniSneba hemosiderinis Sem-
cveli ujredebis didi raodenoba da alveolaTaSorisi Zgideebis
sklerozuli cvlilebebi.
hemoqromatozis dros ganviTarebuli cvlilebebi ramdenadme zo-
gadi hemosiderozis dros ganviTarebuli cvlilebebis msgavsia. gan-
sxvaveba hemosiderinis warmoqmnis meqanizmSia – hemoqromatozis dros
hemosiderini feritinis anaboluri polimeria. hemoqromatozi SeiZle-
ba iyos pirveladi (idiopaTiuri hemoqromatozi, siderofilia) da me-
oreuli (siderozi, hemosiderozi).
pirveladi hemoqromatozi e.w. dagrovebis STamomavlobiTi avad-
myofobaa da igi ganixileba winamdebare Tavis bolo qveTavSi `tezau-
rismozebi~.
meoreuli hemoqromatozi viTardeba sakvebidan miRebuli rkinis
Sewovis uzrunvelmyofi fermentuli sistemis SeZenili ukmarisobis
dros. igi viTardeba sakvebiT didi raodenobis rkinis miRebisas, ku-
Wis rezeqciis Semdeg, alkoholizmisas, sisxlis ganmeorebiTi gadas-
xmisas da hemoglobinopaTiebis dros. aRniSnuli avadmyofobebis mim-
dinareobisas organoebis hemosiderozis CamoyalibebaSi, hemolizis
82
garda, mniSvnelovani adgili uWiravs hemopoezis procesSi rkinis
arasrulad gamoyenebas, ris Sedegadac imatebs misi Semcveloba sis-
xlis plazmasa da depoSi. Tavisufali rkinisagan iqmneba feritini da
hemosiderini, romelic lagdeba RviZlSi, miokardiumsa da pankreasSi.
aRniSnulis Sedegad SeiZleba ganviTardes RviZlis cirozi, Saqriani
diabeti da gulis ukmarisoba. am ukanasknelma SeiZleba avadmyofis
sikvdili gamoiwvios.
siyviTle viTardeba sisxlSi bilirubinis raodenobis momatebi-
sas, romlis drosac organoebi da qsovilebi, maT Soris kani da
sklera, iRebeba yviTel ferSi. imisda mixedviT, Tu pigmentis cvlaSi
romeli rgolia darRveuli, asxvaveben – RviZlzeda, RviZlismier da
RviZlqveda siyviTles.
RviZlzeda siyviTle viTardeba hemolizuri SxamebiT mowamvlis,
zogierTi infeqciis (sefsisi, malaria), SeuTavsebeli sisxlis gadas-
xmis, rezuskonfliqtisa da hemopoezis sistemis avadmyofobebis (lei-
kemia, anemia) dros. irRveva bilirubinis cvlis pirveli etapi – hepa-
tocitebis mier pigmentis Sekaveba, ris gamoc sisxlSi izrdeba glu-
kuronis mJavasTan mierTebuli bilirubinis raodenoba. amas garda, he-
patocitebSi izrdeba glukuronis mJaviT bilirubinis SeboWva. sis-
xlSi bilirubinis eqskreciis SezRudvis gamo, izrdeba SeboWili bi-
lirubinis raodenoba.
RviZlismieri siyviTle viTardeba RviZlis avadmyofobebis (hepati-
tebi, hepatozebi, cirozebi) dros, romelTaTvisac damaxasiaTebelia
hepatocitebis dazianeba, maT mier bilirubinis Sekavebis funqciis
darRveva, pigmentis koniugaciisa da eqskreciis uzrunvelmyofi fer-
mentuli sistemis ukmarisoba.
RviZlqveda siyviTle ukavSirdeba sanaRvle gzebis gamavlobis
SezRudvas maTi obturaciisa (qva, simsivne) da garedan zewolis (pan-
kreasis Tavis simsivne, metastazebi RviZlis karis limfur kvanZebSi)
gamo, rac iwvevs naRvlis eqskreciis darRvevasa da hepatocitebis si-
nusoiduri polusebidan sisxlSi gadasvlas. RviZlSi mimdinareobs
qolestazisaTvis damaxasiaTebeli cvlilebebi – misi zomebi izrdeba
da parenqima iRebs muq mwvane elfers.
histologiuri gamokvleviT vlindeba sanaRvle sadinarebSi naR-
vlis cilindrebsa da sanaRvle kapilarebSi naRvlis Trombebis arse-
boba. amasTan, hepatocitebSi Cans naRvlis pigmentis grovebi. gafar-
Toebuli sanaRvle kapilarebiT garSemortymul hepatocitebSi viTar-
deba balonuri distrofia. qolangitis Camoyalibebisas sanaRvle sa-
dinarebis sanaTursa da portul stromaSi moCans granulocitebis
jgufebi. eleqtronulmikroskopulad hepatocitebis citoplazmaSi
moCans naRvlis pigmentis naleqi.
hemomelanozi aRiniSneba malariis dros. mononuklearuli fago-
citebis sistemis ujredebi STanTqavs malariis plazmodiumisa da da-
zianebuli eriTrocitebis mxolod im erTeulebs, romelTa sxeulSic
warmoiqmneba hemomelanini. pigmenti elenTis, RviZlis, Zvlis tvinis,
limfuri kvanZebisa da Tavis tvinis qsovilebs moruxo aspidis (qvada-
83
fis) elfers aZlevs. mogvianebiT, SesaZloa pigmenti gaiwovos da misi
Semadgeneli komponentebi organizmma gamoiyenos hemoglobinis sinTe-
zisaTvis. malariis dros organoebSi hemomelaninTan erTad xdeba he-
mosiderinis Calagebac.
porfiria warmoiqmneba porfirinebis cvlis darRvevis Sedegad. am
SemTxvevaSi izrdeba sisxlsa da SardSi pigmentebis raodenoba, isini
lagdeba qsovilebSi da Zlierdeba sinaTlisadmi mgrZnobeloba – vi-
Tardeba sinaTlis SiSi, fotodermatiti, sxeulis Ria nawilebze
Cndeba eriTema, wylulebi, nawiburebi da depigmentaciis ubnebi. mem-
kvidruli eriTropoezuri porfiriis safuZvelia eriTroblastebSi
STamomavlobiT ganpirobebuli uroporfirinogen III-kosinTetazas uk-
marisoba. aRniSnuli avadmyofoba ganxilulia winamdebare Tavis bo-
lo qveTavSi `tezaurismozebi~.
SeZenili porfiria viTardeba intoqsikaciebis (alkoholi, tyvia,
barbituratebi), avitaminozebis (pelagra) da iseTi mdgomareobebis
dros, rasac axlavs organizmSi uroporfirinogen III-kosinTetazas an-
tagonistebis (amonium-ionebis [NH4]+ da hidroqsilaminis) dagroveba.
84
melaninis cvlis moSla SeiZleba gamoixatos pigmentaciis gaZlie-
rebiT (melanozi) an SesustebiT. pigmentis raodenobrivi cvlilebebi
SeiZleba iyos gavrcelebuli an adgilobrivi. gavrcelebuli melano-
zi damaxasiaTebelia adisonis avadmyofobisaTvis, rasac iwvevs Tir-
kmelzeda jirkvlebis tuberkulozuri an simsivnuri dazianeba.
adgilobrivi melanozis arseboba aRiniSneba endokrinuli xasia-
Tis sxvadasxva darRvevebis – hipofizis bazofiluri da acidofilu-
ri adenomebis, gonadotropuli hipogonadizmis, hiperTireoidizmisa
da Saqriani diabetis dros. zogjer aRiniSneba kanis hiperpigmentaci-
is ubnebis (Savi akantozi) arseboba. orsulobisas, sakvercxeebis sim-
sivneebisas, peroraluri kontraceptivebis gamoyenebisas – saxeze Se-
iZleba gamoCndes qloazma. kanis zogierTi hiperpigmentaciis fonis
arsebobisas SeiZleba ganviTardes kanis kibo da melanoma. amgvar hi-
perpigmentacias ganekuTvnema Worfli, lentigo, diubreilis melanozi
da pigmenturi nevusi.
pigmentaciis difuzuri Sesusteba aRiniSneba pigmentis sinTezis
hormonuli regulaciis endokrinuli darRvevebisas (hipogonadizmi,
hipopituitarizmi). memkvidreobiT ganpirobebuli pigmentis ararseboba
aRiniSneba albinizmisa (Tirozinis ararsebobis gamo) da fenilketo-
nuriis (fenilalanin-4-hidroqsilazas deficitis gamo) dros. aRniS-
nul SemTxvevebSi melaninis sinTezi ar mimdinareobs kanSi, TmaSi,
Tvalebis ferad garsSi da viTardeba fotodermatiti.
pigmentaciis adgilobrivi Sesusteba xasiaTdeba kanze depigmenta-
ciis ubnebis (vitiligo) gaCeniT. vitiligos gaCenis meqanizmSi mniS-
vneloba eniWeba melanocitebis destruqcias melanogenezis neiroen-
dokrinuli regulaciis darRvevis (hipoparaTireoidizmi da Saqriani
diabeti), melaninisadmi antisxeulebis gamomuSavebisa (haSimotos Ti-
reoiditi da adisonis idiopaTiuri avadmyofoba) da kanis anTebiTi
da nekrozuli (sifilisi, keTri) dazianebebis dros.
pigment oqronozas dagroveba aRiniSneba memkvidruli fermentopa-
Tiis – alkaptonuriis dros. gavrcelebuli oqronozas dros neknebis
da xerxemlis diskebis xrtilebi, yuris niJarebi, cxviris, traqeisa
da bronqebis xrtilebi da fasciebi, koniunqtiva da sklera iRebeba
moSavo-moyavisfro ferSi. adgilobrivi oqronozas dros pigmentebi
lagdeba calkeuli saxsrebis xrtilebSi.
85
lipofuscini, hemofuscini, vitamin E-s naklebobis pigmenti da ce-
roidi fizikuri da histoqimiuri TvisebebiT erTgvarovania. gansxvave-
ba maTi Calagebis adgilebSia – lipofuscini da vitamin E-s naklebo-
bis pigmenti lagdeba parenqimul ujredebSi, xolo hemofuscini da
ceroidi – mezenqimaSi.
pigmentis formirebis procesSi icvleba lipofuscinis Tvisebebi
– asxvaveben adreul, anu umwifar da mogvianebiT, anu mwife lipofus-
cins. adreuli lipofuscinis aRmoCena SesaZlebelia ujredebis peri-
nuklearul zonaSi – Ria yviTeli feris wvrili (mtvriseburi) nawi-
lakebis saxiT. eleqtronulmikroskopulad pigments am stadiaSi ho-
mogenuri, wvrilmarcvlovani nawilakebis Sesaxedaoba aqvs. simwifeSi
SesvlasTan erTad izrdeba pigmentis granulebi da misi Seferiloba
yavisferi xdeba. pigmentis granulebSi iSviaTad aRiniSneba rkinis
atomebis arseboba, amasTan aRiniSneba hidrolizuri fermentebis (mJava
fosfataza) maRali aqtivoba. mwife pigmenti ultrastruqturulad
ujredSi ganTavsebulia lizosomebis siaxloves da heterogenuli Se-
nebisaa – pigmentis nawilakebSi aRiniSneba didi raodenobis vakuole-
bis, melaninismagvari struqturebisa da feritinis molekulebis ar-
seboba. lipofuscinSi aRmoCenili metabolurad aqtiuri nivTierebebi
– flavinuri SenaerTebi da karotinoidebi mas, savaraudod, ujredis
Jangva-aRdgeniT reaqciebSi aqtiuri monawilis rols aniWebs.
lipoqromebi (luteinebi) organizmSi gavrcelebuli pigmentebia.
isini yviTel Seferilobas aZleven sisxlis plazmas, transudats,
cximovan ujrediss, sakvercxeebis yviTel sxeulsa da Tirkmelzeda
jirkvlis qerqs. bioqimiuri bunebiT lipoqromebi daJanguli karoti-
noidebia.
lipofuscinis cvlis darRvevis safuZvelia ujredebSi misi rao-
denobis momateba – lipofuscinozi. asxvaveben SeZenilsa da memkvid-
rul lipofuscinozs. SeZenili lipofuscinozis dros sxvadasxva or-
ganoebsa da qsovilebSi xdeba pigmentis dagroveba – daberebis, hipoq-
siis, sakvebSi cilisa da vitaminebis deficitis, kaxeqsiis da orga-
nizmis funqciuri aqtivobis gazrdis gamo. lipofuscinis dagroveba
ganpirobebulia aRniSnuli mdgomareobebisaTvis damaxasiaTebeli Jan-
gbadis ukmarisobis mizeziT.
memkvidrul lipofuscinozebs ganekuTvneba neironuli lipofus-
cinozi, rasac axlavs lipofuscinis Calageba nervul ujredebSi, in-
teleqtisa da mxedvelobis daqveiTeba, krunCxviTi gulyrebis ganviTa-
reba – bilSovski-ianskisa da kafsis avadmyofobebi. RviZlis ujredeb-
Si lipofuscinis dagroveba aRiniSneba pigmenturi hepatozebis, anu
keTilTvisebiani hiperbilirubinemiebis (Jilberis avadmyofoba, krig-
ler-naiarisa da dabin-jonsonis sindromebi) dros. aRniSnuli paTo-
logiebis dros irRveva RviZlis mxolod pigmentwarmoqmnis funqcia.
86
nukleoproteidebis cvlis moSla
87
melSic monawileobs ujreduli da ujredgareTa, qimiuri da fiziku-
ri faqtorebi.
kalcinozisadmi adgilobrivi reaqcia damokidebulia kalciumis
cvlis maregulirebeli sistemis mdgomareobaze – pirvel rigSi fari-
sebraxlo (paraThormoni) da farisebri (kalcitonini) jirkvlebis da
cilovani koloidebis funqciaze, sisxlis pH-isa da mis Sedgeniloba-
Si kalciumis arsebobaze da qsovilebis kalciumisadmi mgrZnobelo-
baze.
kalcinozis ganviTarebis meqanizmSi zogadi da adgilobrivi faq-
torebis upiratesobis mixedviT asxvaveben metastazur, distrofiul
da metabolur gakirvas. process SeiZleba hqondes sistemuri (gavrce-
lebuli, anu generalizebuli) an lokaluri (adgilobrivi) xasiaTi.
metastazuri gakirvis (kirovani metastazebis) ZiriTadi mizezia
depodan kalciumis gaZlierebuli gamosvlis, organizmidan misi gamo-
devnis Semcirebisa da kalciumis cvlis endokrinuli darRvevis Se-
degad (parathormonis hiperproduqcia, kalcitoninis ukmarisoba) gan-
viTarebuli hiperkalciemia. kirovani metastazebi aRiniSneba iseTi pa-
Tologiuri mdgomareobebis dros, rogoricaa Zvlebis daSla (mrav-
lobiTi motexilobebi, mielomuri avadmyofoba, simsivneebis metasta-
zebi), osteomalacia da hiperparaTireoiduli osteodistrofiebi,
msxvili nawlavisa (sulemiT mowamvla, qronikuli dizenteria) da
Tirkmlebis (polikistozi, qronikuli nefriti) dazianeba, organizmSi
vitamin D-s didi raodenobiT Seyvana da a.S.
metastazuri gakirvis dros kalciumis marilebi gamoileqeba sxva-
dasxva organoebsa da qsovilebSi – filtvebSi, kuWis lorwovan gar-
sSi, miokardiumSi, Tirkmlebsa da arteriebis kedlebSi. am organoeb-
Si kalciumis marilebis gansakuTrebuli raodenobiT gamoleqvas kon-
kretuli mizezebi moeZebneba. fiziologiur mdgomareobaSi filtvebi-
dan, kuWidan da Tirkmlebidan xdeba mJava produqtebis gamoyofa da
Sesabamisad maTi qsovilebic tute reaqciisaa da ar SeuZlia kalciu-
mis marilebis xsnad mdgomareobaSi SenarCuneba. gulis kunTisa da
arteriebis kedlebSi SerCeviTad kalciumis marilebis Calageba ukav-
Sirdeba naxSirmJavaTi Raribi arteriuli sisxliT maT irigacias.
kirovani metastazebis dros xdeba kalciumis marilebiT inkrus-
tacia – rogorc parenqimuli ujredebis, ise SemaerTebeli qsovilis
boWkoebisa da ZiriTadi nivTierebis. gulis kunTsa da TirkmlebSi
kalciumis marilebis pirveladi naleqi aRiniSneba mitoqondriebsa da
fagolizosomebSi. arteriebis kedlebsa da SemaerTebel qsovilSi
kalciumis marilebi gamoileqeba membranebisa da boWkovani struqtu-
rebis gaswvriv.
distrofiuli gakirva (petrifikacia). kalciumis marilebi lagde-
ba mkvdar da Rrma distrofiuli cvlilebebiT dazianebul qsovileb-
Si. distrofiuli gakirvis ZiriTadi mizezia – sisxlidan da qsovi-
lovani siTxeebidan kalciumis marilebis absorbciis ganmapirobebe-
li qsovilebis fizikur-qimiuri cvlilebebi. mniSvnelovani roli
ekisreba ares gatutianebasa da nekrozuli qsovilebidan gamoTavi-
88
suflebuli fosfatazebis aqtivobis gazrdas. qsovilebSi warmoiqmne-
ba qvis simkvrivis mqone, sxvadasxva zomis kirovani grovebi (petrifi-
katebi). rig SemTxvevebSi petrifikatebma SeiZleba ganicados gaZvale-
ba (osifikacia). petrifikatebi warmoiqmneba tuberkulozis kazeozur
kerebSi, gumebSi, infarqtebSi, daRupul ujredebsa da qronikuli anTe-
bis centrSi. distrofiuli gakirvis aRmoCena SesaZlebelia nawiburSi
(gulis sarqvlebSi mankis dros, aTerosklerozul folaqebSi), xrti-
lebSi (qondrokalcinozi), daRupul parazitebSi (eqinokokebSi, triqi-
nebSi), daRupul nayofSi saSvilosnosgare orsulobisas da a.S.
metaboluri gakirvis (kirovani nikrisi, intersticiuli kalcino-
zi) paTogenezi dadgenili ar aris. kalcinozis gamomwvevia zogadi
(hiperkalciemia) da adgilobrivi (distrofia, nekrozi, sklerozi) mi-
zezebi. ZiriTadi mniSvneloba eniWeba im faqts, rom kalciumis daba-
li koncentraciis drosac, buferuli sistemebis aramdgradobis gamo,
igi ar Sekavdeba sisxlsa da qsovilovan siTxeebSi. metaboluri kal-
cinozis CamoyalibebaSi, aseve didi mniSvneloba aqvs memkvidrul faq-
torebsa da organizmis kalciumisadmi zemgrZnobelobas.
sistemuri (universaluri) kalcinozis dros kalciumis marilebi
lagdeba kanSi, kanqveSa ujredisSi, myesebis, fasciebisa da aponevro-
zebis gaswvriv, kunTebSi, nervebsa da sisxlZarRvebSi. zogjer, kal-
ciumis marilebis Calagebis lokalizacia kirovani metastazebis ana-
logiuria. sistemuri kalcinozis dros pirveladad irRveva SemaerTe-
beli qsovilis lipidebis cvla.
adgilobrivi kalcinozi, anu kirovani nikrisi xasiaTdeba kalciu-
mis marilebis firfitebis saxiT CalagebiT xelis, iSviaTad, fexis
TiTebis kanSi.
ujredSida da ujredgareTa gakirva. gakirvis meqanizmebis eqsperi-
mentuli gamokvlevebis safuZvelze SemuSavebulia kalcinozis klasi-
fikacia, romlis mixedviTac asxvaveben generalizebul da lokalur
ujredSida da ujredgareTa gakirvas.
ujreSida gakirvis matrica ujredis ultrastruqturuli erTeu-
lebi – mitoqondriebi da lizosomebia, romlebic gamoirCevian fer-
mentebis maRali aqtivobiT. mitoqondriebSi kalciumis CanarTebi gan-
Tavsebulia kristebis midamoebSi. isini oqsiapatitis nemsismagvari
kristalebia. kalciumis fosfatis qimiuri struqturis mqone aRniSnu-
li CanarTebis gaCena ukavSirdeba mitoqondriaTa fosfatazur aqtivo-
bas. kalciumis marilebis mitoqondriaSida naleqi gansakuTrebiT
kargad vlindeba Tirkmlis milakebis epiTeliocitebsa da kardiomio-
citebSi. kalciumis marilebi lizosomebSi (fagolizosomebSi) warmo-
iqmneba wvrili marcvlebis saxiT, romlebic mogvianebiT izrdebian
da gadaiqcevian fenovan struqturebad an datotvil kristalebad.
Tirkmlebis milakebis epiTeliocitebis fagolizosomebis gakirvis
amgvari dinamika eqsperimentSi aRmoCenilia D-vitaminiT, sulemiT,
tyviiT da a.S. intoqsikaciebis dros.
ujredgareTa gakirvis matrica kolageni da glikozaminglikanebia.
sisxlis plazmasa da ujredSoris siTxeSi kalciumisa da fosforis
89
ionebis fiziologiuri koncentraciisas kolagens gaaCnia unari, ga-
moiwvios oqsiapatitis kristalizaciis induqcia. amasTan, kolageni
aRweril procesSi asrulebs kristalis e.w. birTvis rols. warmoiq-
mneba sferos formis kristalebi, romlebic ganlagdebian kolagenis
fibrilebis gaswvriv da mWidrod ukavSirdebian maT. aRsaniSnavia,
rom Tavdapirvelad naleqi warmoiqmneba kolagenis fibrilebis gas-
wvriv arsebul mravalricxovan vezikulebSi.
qvebis warmoqmna
qvebi (kenWebi), anu konkrementebi mkvrivi warmonaqmnebia, romlebic
Tavisufal mdgomareobaSi imyofebian Rru organoebsa da jirkvlebis
gamomtan sadinarebSi.
qvebi gansxvavdeba erTmaneTisagan formiT, zomiT, feriT, struq-
turiT, qimiuri SedgenilobiT, warmoqmnis meqanizmiTa da adgilmdeba-
reobiT. mozrdili qvebi, romlebic avseben Rrus, imeoreben mis for-
mas. raodenobrivad isini SeiZleba iyos – erTeuli da mravlobiTi.
qvebis zedapiri SeiZleba iyos gluvi an xorkliani. mravlobiTi qve-
bis arsebobisas erTmaneTTan mixexvis gamo maTi zedapiri Tlili, anu
gluvia (faseturi qvebi). xorkliani qvebi iwvevs organos lorwovani
garsis meqanikur dazianebasa da anTebas. qvebis qimiuri Sedgeniloba
gansazRvravs maT konsistenciasa da fers. isini gansxvavdeba erTmane-
Tisagan Senebis struqturiTac. radialuri qvebi – kristaluri, feno-
vani – koloiduri da fenovan-radialuri – koloidur-kristaluri
Senebisaa. aseve gansxvavebulia qvebis qimiuri Sedgeniloba. naRvlisa-
gan warmoqmnili qvebi SeiZleba iyos qolesterinuli, pigmenturi, ki-
rovani an maTi kombinacia. Sardis qvebi Sedgeba SardmJavasa da misi
marilebisagan – uratebis, fosfatebis, oqsalatebis, cistinisa da
qsantinisagan. bronqebis qvebi kiriT inkrustirebuli lorwoa.
xSirad sanaRvle da saSarde gzebSi warmoqmnili qvebi, naRvelken-
Wovani da SardkenWovani avadmyofobebis ganviTarebis mizezi xdeba.
qvebi SeiZleba warmoiqmnas pankreasisa da sanerwyve jirkvlebis ga-
momtan sadinarebSi, bronqoeqtaziebSi, nuSura jirkvlebis kriptebSi.
qvebis gansakuTrebul saxes miekuTvneba e.w. venis qvebi (fleboliTe-
bi), romlebic venebis kedlebidan mowyvetili petrificirebuli
Trombebia, da nawlavis qvebi (koproliTebi) – nawlavis gamkvrivebu-
li SigTavsis inkrustaciis Sedegad gaCenili qvebi.
qvebis gaCenis paTogenezi rTulia da ganisazRvreba zogadi da
adgilobrivi faqtorebiT. zogadi faqtorebia SeZenili an memkvidru-
li xasiaTis nivTierebaTa cvlis moSla. adgilobriv faqtorTa So-
ris mniSvnelovani adgili uWiravs qvebis warmoqmnis adgilebSi sek-
reciis darRvevasa da organoebSi gamomuSavebuli sekretis Segubeba-
sa da anTebiT procesebs.
90
mikroelementebis cvlis moSla
mikroelementebi ewodeba qimiur elementebs (rkina, spilenZi, ka-
liumi, kobalti, molibdeni, TuTia, titani da a.S.), romlebic qsovi-
lebis SedgenilobaSi imyofeba umniSvnelo raodenobiT (10-3-dan
10-12%-mde), da amasTan, mniSvnelovani adgili uWiravs organizmis cxo-
velmyofelobis uzrunvelyofaSi. mikroelement-metalebis maRali aq-
tivoba ganpirobebulia maTi zogierTi vitaminisa da fermentis sin-
Tezze zemoqmedebiTa da vitaminebis, hormonebis, fermentebis, pigmen-
tebisa da a.S. molekulebSi struqturul erTeulebad arsebobiT.
garda specifikuri biologiuri moqmedebisa, mikroelementebi
araspecifikurad monawileobs sxvadasxva bioqimiur da fiziologiur
procesebSi. maTi organuli kompleqsebi monawileobs nivTierebaTa
cvlis Sualedur procesebSi; zegavlenas axdens organizmis zrdis,
gamravlebis, sisxlwarmoqmnis, qsovilovani sunTqvisa da sxva mniSvne-
lovan funqciebze. calkeuli mikroelementis moqmedebis diapazons
gansazRvravs misi unari, Seqmnas aminomJavebTan, keto- da oqsimJaveb-
Tan, naRvlis mJavebTan da a.S. qimiuri kompleqsebi.
organizmSi mikroelementebis garemodan Sesvlis rogorc defici-
ti, ise Warbi raodenoba iwvevs nivTierebaTa cvlis Rrma darRvevebs,
rac SeiZleba gaxdes mravali avadmyofobis ganviTarebis mizezi.
rkinis cvlis moSla. rkina ZiriTadad hemoglobinis Semadgenlo-
baSia da Sesabamisad, misi cvlis darRveva dakavSirebulia hemoglo-
binogenur pigmentebTan (ix. `hemoglobinogenuri pigmentebis cvlis
moSla~).
spilenZis cvlis moSla. spilenZi citoplazmaSi mimdinare fermen-
tuli reaqciebis aucilebeli komponentia. misi cvlis moSla naTlad
warmoCindeba cerebruli distrofiis (hepatolentikuluri degenera-
ciis), anu uilsonis avadmyofobis dros.
cerebruli distrofia memkvidruli avadmyofobaa da xasiaTdeba
spilenZis dagrovebiT RviZlSi, Tavis tvinSi, TirkmlebSi, rqovanaSi,
pankreasSi, sakvercxeebsa da sxva organoebSi. viTardeba RviZlis ci-
rozi da Tavis tvinis simetriuli distrofiuli cvlilebebi. sis-
xlis plazmaSi spilenZis raodenoba Semcirebuli, xolo SardSi –
momatebulia. asxvaveben avadmyofobis RviZlis, lentikulursa da he-
patolentikulur formebs. spilenZis dagrovebas ganapirobebs RviZ-
lSi ceruloplazminis (α2-globulini – sisxlSi boWavs spilenZs)
warmoqmnis Semcireba, ris gamoc SeuboWavi spilenZi grovdeba qsovi-
lebSi. avadmyofobis damaxasiaTebeli (paTognomuri) niSania rqovana
garsis periferiaze kaizer-fleiSeris momwvano feris rgolis
arseboba.
kaliumis cvlis moSla. kaliumi ujredis citoplazmis mniSvnelo-
vani komponentia. misi raodenobis momateba sisxlsa (hiperkaliemia) da
qsovilebSi aRiniSneba adisonis avadmyofobis dros da ukavSirdeba
Tirkmelzeda jirkvlebis qerqis dazianebis gamo ganviTarebul eleq-
trolitebis balansis makontrolebeli hormonebis cvlis darRvevas.
91
kaliumis deficitis pirobebSi viTardeba perioduli dambla –
memkvidruli avadmyofoba, romelsac axasiaTebs sisustis Setevebi da
moZraobiTi damblis ganviTareba.
tezaurismozebi
92
lipidozebi
tezaurismozebs Soris sixSiris mixedviT pirvel adgilzea lipi-
dozebi, romlebic TiTqmis yovelTvis iwveven centraluri nervuli
sistemis dazianebas da aRniSnulis gamo, maT neirolipidozebsac
uwodeben. neirolipidozebs Soris yvelaze xSiria sfingolipidozebi.
Tavis mxriv sfingolipidozebi, lipiduri cvlis darRvevis mixedviT
iyofa gangliozidozebad, cerebrozidozebad, sulfatidozebad da
sfingomielinozebad.
gangliozidozebi sxvadasxva gangliozidebis (GM2, GM3, GD3, GM1)
dagrovebiTi avadmyofobebia, romlebic ganpirobebulia sxvadasxva
fermentis cvlis defeqtebiT.
GM2-gangliozidozis I tipi (infantiluri amavrozuli idiopaTia,
Tei-saqsis avadmyofoba) ganpirobebulia heqsozaminaza A-s sruli dab-
lokviT da xasiaTdeba metabolitebis dagrovebiT gangliur ujredeb-
Si. avadmyofobis niSnebi Cndeba cxovrebis pirveli 3-6 Tvis ganmavlo-
baSi. sensoruli da motoruli sistemebis ganviTareba wydeba meeqvse
TvisaTvis. viTardeba demencia, generalizebuli hipotonia, sibrmave,
Tvalis fskerze makulis midamoSi vlindeba Sindisferi laqa. Tavisa
da zurgis tvinis, Tvalebis badura garsis, periferiuli kvanZebis in-
tramuruli nervuli gorglebis gangliuri ujredebi mkveTrad gaz-
rdilia zomebSi, maTi citoplazma da wanazardebi gavsebulia gliko-
lipidebiT, xolo birTvi miweulia periferiisaken. gangliozidebis
dagroveba iwvevs neironebis destruqcias. aRiniSneba astrocituri
neirogliis proliferacia difuzuri gliozis ganviTarebiT. ul-
trastruqturuli cvlilebebi gamoixateba gangliur ujredebSi GM2-
is membranismagvari citoplazmuri sxeulakebis gaCeniT. maTi aRmoCena
SesaZlebelia hepatocitebSic.
GM2-gangliozidozis II tipi (sandhofis avadmyofoba) ganpirobebu-
lia heqsonamidaza A da B-s sruli dablokviT. GM2-is garda mcire
raodenobiT grovdeba sxva glikolipidebic. avadmyofobis klinikuri
mimdinareoba ar gansxvavdeba Tei-saqsis avadmyofobisagan. morfolo-
giurad, nervuli sistemis garda, aRiniSneba dagrovebiTi ujredebis
arseboba Sinagani organoebis mcirericxovan makrofagebsa da Tir-
kmlis milakebis epiTelur ujredebSi.
GM2-gangliozidozis III tipi (iuveniluri gangliozidozi) viTar-
deba heqsozaminidaza A-s nawilobrivi dablokvis Sedegad. avadmyofo-
ba iwyeba 2-6 wlis asakSi da mTavrdeba avadmyofis daRupviT 6-15
wlis asakSi. morfologiuri suraTi GM2-gangliozidozis I tipis ana-
logiuria.
cerebrozidebis ZiriTadi formebia glukocerebrozidozi (goSes
avadmyofoba), glukosfingolipidozi (fabris avadmyofoba, sxeulis
difuzuri angiokeratoma) da galaqtozilceramidozi (krabes avadmyo-
foba).
glukocerebrozidozi cerebrozidozebis yvelaze metad gavrce-
lebuli formaa da misi ganviTareba ganpirobebulia β-glukozidazis
93
aqtivobis daqveiTebiT. avadmyofoba generalizebuli xasiaTisaa da
gamoirCeva glukocerebrozidebis dagrovebiT elenTis, Zvlis tvinis,
limfuri kvanZebis, RviZlis, filtvebis, endokrinuli jirkvlebis mak-
rofagebSi da Tavis tvinisa da vegetaciuri intramuruli kvanZebis
neironebSi.
glukocerebrozidozis mwvave cerebraluri tipi viTardeba Cvi-
lobis asakSi. rogorc centraluri nervuli sistemis avadmyofoba
swrafad progresirebs da axlavs hepato- da splenomegalia. elenTam
SeiZleba daikavos muclis Rrus 2/3. limfuri kvanZebi, filtvebi, nu-
Sura da endokrinuli jirkvlebi gadidebuli da gamkvrivebulia. his-
tologiurad organoebSi Cans histiocitebidan da makrofagebidan
warmoqmnili dagrovebiTi ujredebis didi raodenoba. dagrovebiTi
ujredebi (goSes ujredebi) zomiT 20-40-dan 70-100 mkm-mdea, aqvs sfe-
ros formis badisebri mravalbirTviani citoplazma, Seicavs lipi-
debs da gaaCnia sustad dadebiTi reaqcia sudan III-Tan da gamoxatuli
Sim-reaqcia. elenTaSi goSes ujredebis didi raodenobis garda, Ziri-
Tadad sinusebis endoTeliumSi, aRiniSneba rkinis naleqis Semcveli
destruqciuli eriTrocitebis arseboba.
glukocerebrozidozis iuveniluri tipi xasiaTdeba avadmyofobis
simptomebis gaCeniT cxovrebis pirveli wlis Semdeg. organoebSi gan-
viTarebuli paTologanatomiuri cvlilebebi avadmyofobis infanti-
luri tipis msgavsia. amasTan erTad aRiniSneba ConCxis deformacia,
rac gamoixateba xerxemlisa (kifoskoliozi) da TeZos Zvlebis dazia-
nebaSi. dagrovebiTi procesi iwvevs osteoporozs, kortikaluri fir-
fitis ganlevasa da motexilobebs. Tavis tvinSi dagrovebiTi ujrede-
bi ar aRiniSneba. makrofagebis grovebis aRmoCena SesaZlebelia mxo-
lod sisxlZarRvebis adventiciaSi.
glukocerebrozidozis mozrdilTa visceraluri tipi ganviTare-
bas iwyebs bavSvTa asakSi da Zlier nela progresirebs. axasiaTebs hi-
persplenizmis (anemia, Trombocitopenia, hemoragiuli diaTezi) gamo-
xatuli movlenebi. aRiniSneba wvivebis deformacia. avadmyofebi iRu-
pebian 20-25 wlis asakSi. aRwerilia gamojanmrTelebis SemTxvevebic.
galaqtozilceramidozi goSes avadmyofobasTan SedarebiT nakle-
badaa gavrcelebuli. avadmyofoba xasiaTdeba tipuri morfologiuri
cvlilebebiT – Tavis tvinis sisxlZarRvebis adventiciaSi da neirog-
liis ujredebSi aRiniSneba galaqtocerebrozidebis Calageba. avad-
myofobis ganviTareba ganpirobebulia galaqtozilceramid-β-galaqto-
zidazis aqtiurobis SemcirebiT 10%-mde. avadmyofoba iwyeba dabade-
bisTanave an sicocxlis pirvel TveebSi. sicocxlis saSualo xan-
grZlivoba 13 Tves Seadgens.
paTologanatomiurad avadmyofobas axasiaTebs nervuli sistemis
dazianeba. makroskopulad vlindeba Tavis tvinis atrofia da parkuWe-
bis gafarToeba. parkuWTa siaxloves aRiniSneba tvinis nivTierebis
simetriulad gamkvriveba – `cerebruli sklerozi~-sa da ruxi nivTie-
rebis darbilebis kerebi. mikroskopuli gamokvleviT vlindeba dama-
xasiaTebeli oridan xuTamde mrgvali an ovaluri hiperqromuli bir-
94
Tvis mqone giganturi ujredebis arseboba. citoplazma homogenuria,
magram SeiZleba Seicavdes mikrovakuolebs. aRniSnulTan erTad adgi-
li aqvs limfocitur infiltracias perivaskulur sivrceSi. aRiniS-
neba demielinizaciis movlenebis arseboba da aqsonebis rRveva. peri-
feriuli nervuli qsovilis limfocitebSi aRiniSneba cerebrozide-
bis fagocitozi. nervuli qsovilis garda CanarTebis arseboba aRi-
niSneba hepatocitebsa da Tirkmlis milakebis epiTeliocitebSi.
95
zogadi dauZlurebisa da gauwylovanebis fonze, aRiniSneba sfingo-
mielinis qromogenuli analogis katabolizmis darRveviT gamowveuli
kanis moyavisfro-moyviTalo elferi. paTologanatomiuri gamokvleviT
elenTa mniSvnelovnadaa gadidebuli, gamkvrivebulia da agurisferi
Seferilobisaa. ganakveTze agurisferi da moyviTalo ubnebis monac-
vleobis gamo – Wrelia. limfuri kvanZebi gadidebulia, gamkvrivebulia
da ganakveTze kvercxis gulismagvari yviTeli ferisaa. RviZli mniSvne-
lovnad gadidebulia, gamkvrivebulia, misi Seferiloba agurisfer-yvi-
Telidan Ria yviTel feramdea da ganakveTze Tixisebria. filtvebSi
aRiniSneba miliaruli tuberkulozismagvari wvrili kerebis arseboba.
mikroskopuli gamokvleviT vlindeba pikis sudanofiluri dagro-
vebiTi ujredebis didi raodenoba sxvadasxva organoebis makrofa-
gul-histiocitur sistemasa da epiTeliumSi. dagrovebiTi `qafisebri~
ujredebis gansakuTrebiT didi raodenoba aRiniSneba RviZlSi. yvela-
ze mniSvnelovani cvlilebebi aRiniSneba Tavis tvinSi, sadac fosfo-
lipidebis dagrovebis gamo gangliuri ujredebis zomebi mkveTradaa
gazrdili da isini piknozuri birTvis mqone balonuri ujredebis
msgavsia. eleqtronuli mikroskopiiT makrofagebSi SeiniSneba membra-
nismagvari fenovanstruqturebiani vakuolebi, romlebic citoplazmi-
dan gamodevnian organelebs.
mukopolisaqaridozi
mukopolisaqaridozebi memkvidruli avadmyofobebis didi jgufia,
romelTa mimdinareobaSi irRveva glikozaminglikanebis cvla da igi
grovdeba lizosomebSi. mukopolisaqaridozebisTvis damaxasiaTebelia
gargoilizmis sindromi (masiuri Tavis qala, sqeli tuCebi, maRali sa-
sa, didi ena, gaerTianebuli warbebi, mokle kiseri), fsiqikuri ganviTa-
rebis CamorCena, hepato- da splenomegalia da SardiT glikozamingli-
kanebis gamoyofa. TandaTan viTardeba kifoskoliozi, win gadaxrili
sxeulis damokleba, gulmkerdis deformacia da deformuli kidurebis
damokleba. muceli gadidebulia da xSirad aRiniSneba Wipisa da sa-
zarduli Tiaqris arseboba da kanis uxeSad danaoWeba.
mukopolisaqaridozebis sami ZiriTadi tipia – I tipis (hurleris
avadmyofoba), II tipis (hanteris avadmyofoba) da III tipis (sanfilipos
avadmyofoba) mukopolisaqaridozi.
I tipis mukopolisaqaridozi ganpirobebulia α-L-iduronidazas de-
ficitiT, ris Sedegadac ujredebsa da ujredSoris sivrceSi lagdeba
dermatansulfati da heparansulfati. hurleris avadmyofoba swrafad
moprogresire mukopolisaqaridozia, romelic xasiaTdeba fsiqikis
Rrma darRvevis fonze ganviTarebuli gargoilizmis mZime gamoxatule-
biT, brolis adreuli SemRvreviT, dayruebiTa da hepatosplenomegali-
iT. gargoilizmis simptomebi Cndeba sicocxlis pirveli wlis bolos.
sisxlSi aRiniSneba limfocitebisa da metaqromaziuli marcvlebis ar-
seboba, SardSi ki glikozaminglikanebis momatebuli raodenoba.
makroskopulad xerxemlis malebi dapataravebuli da gabrtyele-
bulia, lulovani Zvlebis epifizebi gamrudebulia. histologiuri ga-
96
mokvleviT, xrtilovan qsovilsa da periosteumSi glikozaminglikane-
bis Calagebis gamo, moCans gaZvalebis procesis darRveva. xrtilovani
ujredebi gadidebuli da ovaluri formisaa. aRniSnulis gamo fer-
xdeba Zvlebis sigrZeSi zrda. glikozaminglikanebi Calagebulia ko-
lagenis boWkoebSi, myesebsa da fasciebis ZiriTad nivTierebaSi, sis-
xlZarRvebis kedlebSi da gulis sarqvlebSi. miokardiumi hipertro-
fiulia da misi sarqvlebi gasqelebulia. venebis kedlebi mkveTrad
gasqelebulia da maTi sanaTuri Seviwroebulia. glikozaminglikane-
bis aRmoCena SesaZlebelia gulis sarqvlebSi, RviZlis ujredebSi,
elenTisa da limfuri kvanZebis histiocitebSi, brolSi, hipofizis
epiTeliumSi, tvinis rbil garsebSi, periferiul nervebSi, Tavis tvi-
nis gangliur ujredebSi da a.S. eleqtronuli mikroskopiiT moCans
dazianebuli lizosomebis Sesabamisi CanarTebi vakuolebisa da zo-
liani an amorfuli sxeulakebis saxiT.
II tipis mukopolisaqaridozis dros qsovilebSi ferment L-
iduronosulfatsulfatazas ukmarisobis gamo lagdeba dermatansul-
fati da heparansulfati. avadmyofoba mimdinareobs ufro xangrZlivi
drois ganmavlobaSi, vidre hurleris avadmyofoba. simptomebi nakle-
bi simwvaviTaa gamoxatuli – brolis SemRvreva SemTxvevaTa umravle-
sobaSi ar aRiniSneba, Tumca siyrue yovelTvis viTardeba. asxvaveben
II tipis mukopolisaqaridozis or saxes _ IIA da IIB mukopolisaqari-
dozebs.
III tipis mukopolisaqaridozSi asxvaveben fenotipurad identur
oTx qvetips. avadmyofobis mimdinareobaSi fsiqomotoruli darRvevebi
aWarbebs somatur cvlilebebs. Tavis tvinis neironebSi, RviZlSi, ar-
teriaTa kedlebSi da elenTaSi gazrdilia glikozaminglikanebis
Semcveloba.
mukolipidozi
bioqimiurad mukolipidozebs Sualeduri mdgomareoba ukavia mu-
kopolisaqaridozebsa da lipidozebs Soris, radgan maTi ganviTare-
bisas qsovilebSi glikozaminglikanebTan erTad grovdeba GM1 an
sxva lipidebi. mukopolisaqaridozebs miekuTvneba avadmyofobebi, ro-
melTaTvisac damaxasiaTebelia nervuli sistemis, Sinagani organoebi-
sa da Zvlovani sistemis dazianeba.
GM1-gangliozidozis I tipi generalizebuli avadmyofobaa. fermen-
tuli defeqti gamoixateba β-galaqtozidazas A, B da C fraqciebis
sruli ararsebobiT. avadmyofoba iwyeba dabadebisTanave da progresu-
lad ganicdis dazianebas Tavis tvini. avadmyofi iRupeba cxovrebis
pirveli ori wlis ganmavlobaSi. aRiniSneba ConCxis Zvlebis dazianeba
da hepato- da splenomegalia. gangliur ujredebSi grovdeba Sim-dade-
biTi, sudanofiluri naleqi, rac iwvevs neironebis daRupvasa da gli-
ozis ganviTarebas. GM1-is raodenoba Tavis tvinSi izrdeba 20-30-jer.
gazrdilia agreTve GM2-isa da keratinsulfatis raodenoba. RviZlSi,
elenTaSi, limfur kvanZebSi, Zvlis tvinsa da Tirkmlis milakebis epi-
97
TeliumSi aRiniSneba `qafisebri~ ujredebis arseboba. neironebisa da
oligodendrocitebis eleqtronulmikroskopuli gamokvleviT vlinde-
ba laminaruli da granularuli komponentebis Semcveli osmiofilu-
ri sxeulakebis arseboba, optikurad mkvrivi sxeulakebiT amovsebuli
endoplazmuri badisa da birTvakisaxlo sivrcis gafarToeba.
GM1-gangliozidozis II tipis (iuveniluri forma) ganmapirobebe-
lia β-galaqtozidazas B da C fraqciebis ararseboba. avadmyofoba
iwyeba cxovrebis pirveli wlis bolos da vlindeba Tavis tvinis
funqciis progresuli darRveviT. avadmyofi iRupeba 3-8 wlis asakSi.
ConCxis Zvlebis cvlilebebis aRmoCena SesaZlebelia mxolod rentge-
nografiuli gamokvleviT. hepato- da splenomegalia ar aRiniSneba.
histologiuri gamokvleviT vlindeba naTxemis neironebis dazianeba,
Semdgomi gliozis ganviTarebiT. neironebs garda, glikolipidebis
mcire raodenoba grovdeba RviZlSi, elenTaSi, TirkmlebSi, Zvlis
tvinsa da limfur kvanZebSi. zogjer maTi aRmoCena SesaZlebelia mxo-
lod eleqtronuli mikroskopis meSveobiT.
glikoproteinozebi
mravali fermenti da hormoni glikoproteinebia, romelTa katabo-
lizmi xorcieldeba lizosomuri glikozidazebiT. glikolipidebis,
glikozaminglikanebisa da glikoproteinebis katabolizmis lizoso-
mur fermentTa umravlesoba Tavad glikoproteinebia.
glikoproteinozebi memkvidruli avadmyofobebia, romlebic ganpi-
robebulia glikoproteinebis oligosaqariduli Semadgenlis metabo-
lizmis fermentTa aqtivobis defeqtebiT. glikoproteinozebs miekuT-
vneba sialidozi (α-neiraminidazas aqtivobis deficiti), fukozidozi
(α-L-fukozidazas aqtivobis deficiti), manozidozi (α-D-manozidazas
aqtivobis deficiti) da aspartilglukozaminuria (aspartilglukoza-
minidazas aqtivobis deficiti).
yvela glikoproteinozisaTvis saerTo simptomebia gargoilizmi,
ConCxis Zvlebis dazianeba, gonebrivi da fizikuri ganviTarebis Se-
ferxeba da mxedvelobis dazianeba. nivTierebaTa cvlis defeqtis
sxvaoba ganisazRvreba im asakis mixedviT, Tu pirvelad rodis gamov-
linda avadmyofobis simptomebi. asxvaveben glikoproteinozebis in-
fantilur, iuvenilur da mozrdilTa formas. umravles SemTxvevaSi
glikoproteinozebis prognozi arasaimedoa.
glikogenozebi
glikogenozebi ewodeba memkvidruli avadmyofobebis jgufs, ro-
melTac axasiaTebs glikogenis gamxleCi fermentebis deficiti. aRniS-
nulis gamo irRveva naxSirwylebis cvla da glikogeni grovdeba sxva-
dasxva organoebisa da qsovilTa ujredebSi. amasTan, arsebobs gliko-
genozebi, romlebic ganpirobebulia glikogenis sinTezis darRveviT.
imisda mixedviT, Tu upiratesad romel organoSi aRiniSneba fermentTa
deficiti, asxvaveben RviZlis, kunTebisa da glikogenozebis generali-
98
zebul formebs. glikogenozebis dros qsovilebSi glikogenis paTo-
logiuri dagrovebis mniSvnelovani ganmasxvavebeli niSania – sikvdi-
lis Semdgomi glikolizis ararseboba. TerTmeti tipis glikogenoze-
bidan qvemoT ganxiluli iqneba am avadmyofobis xuTi ZiriTadi tipi.
99
IV tipis glikogenozi, anu amilopeqtinozi (andersenis avadmyofo-
ba) iSviaTi tipis glikogenozia, romlis drosac darRveulia glikoge-
nis sinTezi. avadmyofobas iwvevs ganmatotebeli fermentis deficiti.
normis pirobebSi, aRniSnuli fermentis meSveobiT xdeba glikogenis
gantotebebis safexurovani sinTezi. IV tipis glikogenozi vlindeba
bavSvTa adreul asakSi RviZlis cirozis, hepato- da splenomegaliis,
ascitis, siyviTlisa da sisxldenis saxiT. hepatocitebSi daleqili
cudad xsnadi da anomaliuri glikogeni organizmis mier aRiqmeba, ro-
gorc ucxo sxeuli da viTardeba RviZlis wvrilkerovani cirozi.
glikogeni grovdeba agreTve elenTis histiocitebSi, limfur kvanZebsa
da RviZlis varskvlavisebr retikuloendoTeliocitebSi. ultrastruq-
turuli analiziT citoplazmaSi dagrovili glikogenis centraluri
nawili marcvlovani da boWkovani masalisagan Seqmnili birTvia, rome-
lic garSemortymulia periferiuli glikogenis Txeli qobiT.
100
cxovrebis meoTxe Tvidan da Camoyalibdeba pirveli wlis dasasruli-
saTvis. fenilketonuriiT daavadebul bavSvTa Soris, 90% SemTxvevaSi,
aRiniSneba kanis pigmentaciis daqveiTeba, Ria feris Tmebi da cisferi
Tvalebi da midrekileba dermatozebis ganviTarebisadmi. avadmyofebs
aReniSnebaT damaxasiaTebeli sunis oflis (mglis oflis suni) gamoyo-
fa, rac ukavSirdeba oflis SemadgenlobaSi fenilZmarmJavas arsebobas.
ZiriTadi simptomi – Wkuasustobaa. avadmyofTa sikvdilis mizezi xdeba
infeqciuri TandarTuli avadmyofobebi. zog SemTxvevaSi avadmyofebi
aRweven 20-30 wlis asakamde. dietoTerapia gansazRvravs avadmyofobis
keTilsaimedo mimdinareobasa da prognozs.
paTologanatomiurad melaninis warmoqmnis deficitis gamo ganvi-
Tarebuli hipopigmentaciis garda, aRiniSneba mikrocefalia. ZiriTadi
cvlilebebi viTardeba Tavis tvinSi – demielinizaciis procesebi, ne-
ironTa raodenobis gamoxatuli Semcireba da difuzuri gliozi.
RviZlSi viTardeba cximovani infiltracia.
101
koniunqtivisa da skleris moyavisfro-moSavo Seferiloba. avadmyofo-
bis gansakuTrebiT mZime formebis dros pigmenti lagdeba Tirkmlis
milakebSi, endokrinul jirkvlebsa da sasqeso organoebSi. adgilob-
rivi oqronozas dros ziandeba calkeuli saxsrebi – xrtilebis des-
truqciis gamo xdeba maTi gakirva. TirkmlebSi aRiniSneba nefrozuli
sindromisaTvis damaxasiaTebeli movlenebi, romelTa Sedegad SesaZ-
lebelia Camoyalibdes nefrosklerozi.
102
kvlebis dazianebis gamo irRveva melaninwarmoqmnis regulacia da
Tvalis badura garsSi izrdeba melaninis raodenoba.
avadmyofobis ZiriTadi simptomebia – kanis brinjaosferi Seferi-
loba, Saqriani diabeti (brinjaosferi diabeti) da RviZlis pigmentu-
ri cirozi.
histologiuri gamokvlevisas hepatocitebSi, varskvlavisebur reti-
kuloendoTeliocitebSi, portuli traqtebis histiocitebSi da naR-
vlis sadinarebis epiTeliumsa da sisxlZarRvebis endoTeliumSi vlin-
deba hemosiderinis grovebi. SemaerTebeli qsovili mravldeba da war-
moqmnis verskvlavisebur velebs – yalibdeba RviZlis cirozi. hepato-
citebis eleqtronulmikroskopuli gamokvleviT citoplazmaSi vlin-
deba feritinisa da hemosiderinis grovebi. xSirad hemoqromatozis
dros ziandeba miokardiumic, romlis ujredebSi lagdeba hemosideri-
ni. viTardeba e.w. pigmenturi kardimioopaTia da gulis ukmarisoba.
STamomavlobiTi porfiria
STamomavlobiTi fermentopaTiiT ganpirobebuli porfiriis mi-
zezi eriTroblastebSi uroporfirinogen III-kosinTetazas ukmariso-
baa. aRniSnuli avadmyofobebis dros porfirinebi gamoiyofa SardTan
erTad, romelic haerze iZens moyavisfro-mowiTalo Seferilobas.
porfirinebis Calageba xdeba elenTaSi, amasTan igi yavisfrad Rebavs
Zvlebsa da kbilebs. aRniSnulTan erTad viTardeba hemolizuri anemia,
Cndeba nervuli sistemisa da kuW-nawlavis traqtis dazianebis simpto-
mebi (pirRebineba, diarea, nawlavuri kolika).
STamomavlobiTi porfiriis ufro metad gavrcelebuli formaa –
porfiriis RviZlis forma. igi viTardeba RviZlSi porfirinebis meta-
bolizmis ganmapirobebeli fermentebis STamomavlobiTi deficitis
dros. ganasxvaveben RviZlis porfiriis Semdeg formebs – mwvave Se-
nacvlebiTs, RviZl-kanis mogvianebiTsa da Sereuls. yvelaze xSiria
RviZl-kanis mogvianebiTi porfiria. alkoholis moxmareba amwvavebs
fermentTa deficits.
avadmyofobis dasawyisSi cvlilebebi vlindeba kanSi – yavisferi
pigmentacia, mzis sxivebis zemoqmedebiT gamowveuli vezikulebi da
bulozuri gamonayari da maT adgilas nawiburebis gaCena. hepatoci-
tebSi aRiniSneba cximisa da hemosiderinis Calageba. TandaTan viTar-
deba RviZlis cirozi da hepatoceluluri kibo.
porfirinebis gamovlena SesaZlebelia luminescenturi mikrosko-
piiT – gamyinav mikrotomze daufiqsirebeli anaTlebis damaxasiaTebe-
li wiTeli fluorescenciiT.
103
Tavi V
nekrozi
104
daudgeneli mizezebiT ujredebis daRupvis dros, rogorc dasaxe-
lebac miuTiTebs, gare da Sida mizezebi calsaxad gamokveTili ar
aris.
nekrozi, rogorc paTologiuri movlena, SesaZlebelia gaxdes or-
ganizmSi mimdinare paTologiuri procesebis Semadgeneli nawili (an-
Teba, alergiuli reqciebi) da avadmyofobebis (miokardiumis infar-
qti, filtvis gangrena da a.S.) ganviTarebis mizezi.
nekrozi ujredis, qsovilisa da organos dazianebis ara marto
adgilobrivi reaqciaa – igi organizmis nawilis cxovelmyofelobis
Sewyvetaa. aRniSnulis gamo nekrozis Taviseburebebi ganisazRvreba,
erTis mxriv, ujredebis qsovilovani warmoSobiT, xolo meores
mxriv, organizmis saerTo mdgomareobiT.
105
4.
postnekrozuli cvlilebebis periodi nekrozis ganviTarebis
daskvniTi etapia. igi Sedgeba rogorc dazianebuli ubnis sru-
li destruqciis, ise misi Semofargvlis, daRupuli elemente-
bis moSorebis, SeguebiTi da kompensaciuri procesebisagan.
dro ujredebis daRupvidan sikvdilis Semdgomi cvlilebebis
ganviTarebamde SesaZlebelia Seadgendes ramdenime wuTs, ram-
denime Tvesac ki. cneba `sikvdili~ ujredis kvdomis procesis
Semadgenelia da aRniSnulis gamo, aramarTebulia ujredis sik-
vdilisa da nekrozis gaigiveba. TviT `nekrozi~ sikvdilis Se-
degia, rac nekroliziT sruldeba, anu daRupuli ujredebis
avtoliziT an heteroliziT.
apoptoziT ujredebis daRupva or fazad mimdinareobs. pirveli
fazis dros xdeba ujredebis qromatinis marginalizacia da konden-
sacia da warmoiqmneba membraniT Semofargluli ujreduli fragmen-
tebi – e.w. apoptozuri sxeulakebi. meore fazaSi xdeba aRniSnuli
sxeulakebis makrofagebiT, epiTeluri, mioepiTeluri da sxva ujrede-
biT fagocitireba da moneleba.
etiologia da paTogenezi
106
rseboba iZleva mxolod ZiriTadi da fonuri mizezebis miaxloebiTi
Sefasebis saSualebas. nekrozis etiologiis dadgenisas iTvaliswine-
ben organizmis (organoebis, qsovilebisa da ujredebis) individua-
lur Taviseburebebsa da garemo gamRizianeblebze maT reaqcias; ga-
momwvevi agentis xarisxobriv da raodenobriv parametrebs – siZlie-
res, zemoqmedebis gzasa da xangrZlivobas, qimiur struqturas da a.S.
etiologia ganuyreladaa dakavSirebuli paTogenezTan, radgan
nekrozis ganviTarebis meqanizmebi mWidrodaa dakavSirebuli misi ga-
momwvevi mizezis TaviseburebasTan. magaliTad, virusis zemoqmedebisas
SerCeviT reaqcias axdens RviZlis wilebis periferiis muqi hepatoci-
tebi, xolo toqsikuri nivTierebebis zemoqmedebisas – wilebis cen-
tralurad myofi naTeli hepatocitebi. imavdroulad, muqi da naTeli
hepatocitebis distrofia asaxavs erTmaneTisgan arsiT gansxvavebul
procesebs. muqi hepatocitebis hidropuli distrofia virusis repro-
duqciiT ganpirobebuli cilis sinTezis funqciis gaukuRmarTebaa,
xolo naTeli hepatocitebis igive hidropuli distrofia detoqsika-
ciis sistemis ukmarisobaze miuTiTebs.
nekrozis ganviTarebis siRrmis mixedviT asxvaveben ujreduli pa-
Tologiisa da qsovilovani reaqciis gamomxatvel procesebs. nekrozis
subujreduli safuZvlebis SefasebisaTvis SesaZlebelia gamoyenebul
iqnes ujredis nebismieri sistema, magram maTi mniSvneloba icvleba da-
zianebis meqanizmis mixedviT. magaliTad, miokardiumSi adrenalinuri
nekrozebis ganviTarebisas ZiriTadi mniSvneloba eniWeba receptorul
sistemas, kaliumis ukmarisobisas – ionurs, iSemiisas – energetikuls.
sefsisis dros Tirkmlis milakebis mwvave nekrozis, hipotenziisa da
zogierTi nivTierebis zemoqmedebis paTogenezSi mniSvnelovani adgili
uWiravs iseT faqtorebs, rogoricaa Tirkmlis sisxlmomaragebis daqve-
iTeba, iSemia, endoTeluri ujredebis SeSupeba da nefrotoqsinis ze-
moqmedebiT uSualod milakebis dazianeba. organoebisa da qsovilebis
hipoqsiuri dazianebis molekuluri da ujreduli meqanizmebis paToge-
nezis analiziT dadgenilia, rom ujredTa struqturisa da funqciis
cvlilebebi avtolizis Sedegia. damamZimebel faqtorebs miekuTvneba
pH-is daqveiTeba da citozolSi laqtatis arseboba. ujredebis anoqsi-
uri dazianebis meqanizmSi aRmasrulebel rols asrulebs fosfolipa-
zebi, xolo iniciatorebisas – kalciumis ionebi.
qsovilis (organos) cxovelmyofeloba wydeba organizaciis ufro
maRali xarisxiT. nekrozi, rogorc qsovilovani reaqcia, moicavs cal-
keuli ujredis sikvdilis kanonzomierebebsa da ujredTa populacie-
bis kinetikis kanonebs – nekrozis gamijvnas (demarkacias) da likvida-
cias. swrafad ganaxlebad ujredTa populaciebSi dazianebuli erTeu-
lebi ramdenime saaTidan dawyebuli, ramdenime kviris ganmavlobaSi ga-
nicdis kvdomas. ujredSida regeneraciis meqanizmebis mqone ujredebi-
sagan Seqmnil qsovilebSi latenturi dazianeba SeiZleba saerTod ar
gamovlindes, an gamovlindes mxolod damatebiTi zemoqmedebisas.
zemoaRniSnulTan erTad, arsebobs e.w. idiopaTiuri nekrozebis
jgufi, romelTa buneba zustad dadgenili ar aris. amgvari paTolo-
107
giaa barZayis Zvlis Tavis nekrozi, romlis etiologiuri faqtorebia
lipidebisa da SardmJavas cvlis darRveva, Saqriani diabeti, alkoho-
lizmi da kortikosteroiduli Terapia. calkeul nozologiur for-
mebs miekuTvneba lipoiduri nekrobiozi da toqsikuri epidermuli
nekrolizi.
108
fiseburi masa) ewodeba. nekrozuli ujredebis masebiT yalibdeba nek-
rozis kera.
nekrozis dros ujredTa citoplazmaSi aseve viTardeba mraval-
gvari cvlileba. eleqtronulmikroskopuli gamokvleviT cvlilebebi
vlindeba ujredis yvela struqturaSi, rac gamoixateba maTi SeSupe-
biTa da SesivebiT, matriqsis gaRiavebiTa da gamkvrivebiT, glikogenis
marcvlebis dakargviT, osmiofiluri nivTierebebis dagrovebiTa da
struqturis rRveviT. histoqimiuri da bioqimiuri gamokvlevebi avsebs
morfologiur suraTs da miuTiTebs metabolizmis darRvevaze – Jan-
gviTi fosforilirebis aqtivobis daqveiTebaze an Sewyvetaze, Jangva-
aRdgeniTi reaqciebis Sesustebaze da hidrolizuri aqtivobis gaz-
rdaze.
nekrozis dros ujredSi mimdinare bioqimiuri procesebis ZiriTa-
di arsi anabolizmis Sewyveta da katabolizmis procesebis gaZliere-
baa. sisxlSi gadasuli katabolizmis produqtebi nekrozis klinikur-
bioqimiuri diagnostikis safuZvelia.
organos nekrozi, ujreduli cvlilebebis garda, moicavs sis-
xlZarRvebis, nervuli boWkoebisa da regeneraciuli procesebis kom-
pleqsis destruqcias.
morfologiuri Taviseburebebis mixedviT asxvaveben koagulaciur-
sa da kolikvaciur nekrozebs.
koagulaciuri (mSrali) nekrozis dros Senaxulia keris zogadi
konturebi, minimum, ramdenime dRis ganmavlobaSi. savaraudod, daziane-
ba an mis mier ganpirobebuli mzardi ujredSida acidozi iwvevs ujre-
dis proteolizis blokis ganmapirobebeli struqturuli cilebisa da
fermentebis denaturacias. koagulaciuri nekrozi damaxasiaTebelia,
Tavis tvinis garda, yvela organos qsovilis hipoqsiuri sikvdilis
dros. damaxasiaTebeli magaliTia – miokardiumis infarqti. droTa gan-
mavlobaSi danekrozebuli kardiomiocitebi ganicdis fragmentacias da
alagdeba fagocitebis (makrofagebi da leikocitebi) meSveobiT da le-
ikocitebis lizosomuri fermentebiT ganpirobebuli proteoliziT.
gansakuTrebuli tipis – kazeozuri nekrozis dros qsovilebi
kargavs struqturas da Sedgeba amorfuli, wvrilmarcvlovani sub-
stratisagan, romelSic SesaZlebelia Calagdes kalciumis marilebi.
kolikvaciuri (sveli) nekrozi viTardeba avtolizis an heteroli-
zis Sedegad. xSirad misi aRmoCena SesaZlebelia baqteriuli infeqci-
uri agentebiT dazianebis kerebSi da ganpirobebulia leikocitebis
fermentebis gamlxobi moqmedebiT. gamonaklisia Tavis tvinis qsovile-
bis hipoqsiis Sedegad ganviTarebuli sveli nekrozi. savaraudod, Ta-
vis tvinis qsovilebis wyliT simdidris gamo, avtolizuri procesebi
Warbobs ganviTarebul koagulaciur cvlilebebs.
koagulaciuri nekrozis ubnebma SeiZleba ganicados meoreuli
darbileba (miomalacia, qondromalacia, osteomalacia da a.S.).
109
nekrozis klinikur-anatomiuri formebi
nekrozis gamosavali
110
li agentis moSoreba, ganviTarebuli kolateraluri sisxlmimoqceva
da a.S.) arsebobisas wvrilkerovani nekrozebi Semofargvlisa da lei-
kocitebisa da makrofagebis zemoqmedebis Sedegad ganicdis galxobas,
rezorbcias da Canacvldeba sawyisi qsoviliT. im organoebsa da qso-
vilebSi, sadac regeneracia ujredSida meqanizmebiT mimdinareobs
(mag. miokardiumi), danekrozebul ubanSi Caizrdeba SemaerTebeli qso-
vili da warmoiqmneba nawiburebi (Tavis tvinis qsovilis nekrozis
dros SesaZloa ganviTardes gliuri nawiburebi). SemaerTebel qso-
vilSi SesaZlebelia ganviTardes – hialinozi, kalciumis marilebis
Calageba (gakirva), Zvlovani qsovilis Camoyalibeba (osifikacia). Tu
nekrozuli ubnis mTliani gawova ar moxda, igi Semoifargleba (in-
kafsulacia) an moSordeba cocxal qsovils (sekvestracia). bunebrivi
gamomtani sadinarebis mqone Sinagan organoebSi ganviTarebuli nekro-
zis dros daSlili mkvdari qsovili gamoitaneba organoebidan da
maT adgilas warmoiqmneba wylulebi da kavernebi. sxeulis zedapiris
nekrozis ganviTarebisas dazianebuli qsovili SeiZleba ganidevnos
(mutilacia).
111
Tavi VI
sikvdili
112
filtvebi, Tirkmlebi, RviZli, pankreasi, kani da a.S.) sikvdilis pro-
cesi SeiZleba gagrZeldes ramdenime saaTi da dRe-Ramec ki.
3. xangrZlivobis mixedviT arCeven sikvdilis Semdeg saxeebs: ueca-
ri, swrafi da gaxangrZlivebuli.
uecari sikvdili moulodnelia da igi viTardeba aramanifestire-
buli avadmyofobebis dros, anu es praqtikulad janmrTeli organiz-
mis sikvdilia. xSirad uecari sikvdilis mizezis dadgena paTologa-
natomiuradac metad rTulia.
swrafi sikvdili viTardeba manifestirebuli avadmyofobis arse-
bobisas. igi yovelTvis moulodneli ar aris. swrafi sikvdili Zalze
xSirad ramdenime wuTSi dgeba.
gaxangrZlivebuli sikvdili, anu sikvdili agoniis (berZn. agonia –
brZola) Semdeg. agoniis dros adgili aqvs organoTa sistemebis fun-
qcionirebis koordinaciis darRvevas, nivTierebaTa cvlis procesebis
mkveTr daTrgunvas, zogierTi organos funqciis Sewyvetas. agonia
terminaluri mdgomareobaa da igi SeiZleba gagrZeldes ramdenime sa-
aTi an dRe-Rame. agonia gadadis klinikur sikvdilSi, Tumca es uka-
naskneli SeiZleba ganviTardes agoniis gareSec.
gvamuri cvlilebebi
sikvdilis Semdeg organizmSi viTardeba Semdegi (gvamuri) cvli-
lebebi: gvamis gaciveba, gvamis gaSeSeba, gvamis gaSroba, sisxlis gada-
nawileba, gvamuri laqebi da gvamis gaxrwna.
gvamis gaciveba (algor mortis) iwyeba swrafad sikvdilis Semdeg. igi
ganpirobebulia sxeulSi siTbos gamomuSavebis SewyvetiTa da garemos
temperaturasTan gvamis temperaturis gaTanabrebiT. gvamis gaciveba
mimdinareobs nela, Tu sikvdilis win avadmyofs hqonda maRali tempe-
ratura an krunCxvebi. sayuradReboa, rom zogierT SemTxvevaSi (mag.,
tetanusiT sikvdilis Semdeg) sikvdilidan pirvel saaTebSi gvamis
temperaturam SesaZloa moimatos.
gvamis gaSeSeba (rigor mortis) iwyeba sikvdilidan 2-5 saaTis Semdeg
da gamoixateba nebiTi da uneblie kunTebis gamkvrivebiT. gaSeSeba
Semdegi TanmimdevrobiT xdeba: saReWi kunTebi, mimikuri kunTebi, kis-
ris kunTebi, sxeulisa da kidurebis kunTebi. aseTive TanmimdevrobiT
ixsneba gaSeSeba 2-3 dRis Semdeg. gaSeSeba ufro swrafad viTardeba
da mkveTradaa gamoxatuli im pirebSi, romlebsac kargad aqvT ganvi-
Tarebuli ConCxis kunTebi, amasTanave im SemTxvevebSi, rodesac sik-
vdili ganviTarda krunCxvebis dros (mag.: tetanusi, qolera, striqni-
niT mowamvla da sxva). gvamis gaSeSeba sustadaa gamoxatuli moxuceb-
sa da bavSvebSi, sefsisiT gardacvlilebSi, dRenaklul nayofebSi.
Tanamedrove SexedulebiT, gvamuri gaSeSebis mizezia kunTebidan
adenozintrifosformJavas gaqroba da maTSi rZemJavas dagroveba. ni-
Sandoblivia, rom rZemJavas didi raodenobiT dagrovebis Semdeg gaSe-
Seba ixsneba.
113
gvamis gaSroba iwyeba sikvdilisTanave. igi viTardeba sxeulis ze-
dapiridan siTxis aorTqlebis gamo. maRali temperaturis pirobebSi
gaSroba intensiurad mimdinareobs. gaSroba iwyeba kanidan, Tvalis
kaklebidan, lorwovani garsebidan. gamoSroba SeiZleba ganicados
mTelma sxeulma, rasac mumifikacia ewodeba.
sisxlis gadanawileba gvamSi vlindeba venebSi didi raodenobiT
sisxlis arsebobiT, maSin rodesac arteriebi TiTqmis carielia. am
mdgomareobas win uswrebs arteriebis kedlebis SekumSva. venebsa da
marjvena gulis RruebSi xdeba sisxlis Sededeba – warmoiqmneba sik-
vdilis Semdgomi koltebi, romelTac aqvs yviTeli an wiTeli feri.
swrafi sikvdilisas koltebi mcire raodenobiTaa, xolo gaxangrZli-
vebulis dros – didi raodenobiT. asfiqsiiT sikvdilis Semdeg sis-
xli ar deddeba, rasac sadiagnozo mniSvneloba aqvs.
gvamuri laqebis ganviTareba dakavSirebulia gvamSi sisxlis gada-
nawilebasTan da maTi lokalizacia damokidebulia gvamis mdebareo-
baze. gvamis zurgze mdebareobisas gvamuri laqebi viTardeba kisris,
gulmkerdis, welis, gavis areSi da kidurebis ukana zedapirze.
gvamuri laqebi ori saxisaa: adreuli da gviani.
adreul gvamur laqebs gvamuri hipostazebi ewodeba. isini vlinde-
ba sikvdilidan 3-6 saaTis Semdeg, muqi iisferia da zedawoliT ufe-
ruldeba. gvian gvamur laqebs gvamuri imbibicia ewodeba, romelic vi-
Tardeba eriTrocitebis hemolizis Semdeg sisxlZarRvebis sanaTuri-
dan gamosuli plazmiTa da masSi gaxsnili hemoglobiniT hipostazis
ubnebis gaJRenTis gamo. gviani gvamuri laqebi mowiTalo-vardisferia
da zedawoliT ar uferuldeba.
gvamis gaxrwna ganpirobebulia avtolizuri procesebiTa da gva-
mis lpobiT. avtolizi intensiuradaa gamoxatuli jirkvlovan orga-
noebSi (kuWi, RviZli, pankreasi). maT ujredebSi arsebuli hidrolizu-
ri fermentebis zemoqmedebiT xdeba TviTmoneleba (mag., gastromala-
cia). kuWis wvenis saylapav milSi gadasvlis da sasunTq gzebSi aspi-
raciis Sedegad viTardeba ezofagomalacia da pnevmomalacia.
lpoba mikrobiologiuri procesia. masSi monawileobs rogorc ae-
robuli, ise anaerobuli mikroorganizmebi. lpobiTi mikroorganizme-
bi mravldeba nawlavebSi da Semdeg gadadis qsovilebSi. gvamis lpo-
bis dros warmoqmnili airebi iwvevs nawlavebis Sebervas, Semdeg ga-
dainacvlebs organoebSi, romlebic iReben qafisebr Sesaxedaobas. am-
gvar organoebze xeliT Sexebisas ismis krepitacia, rac emfizemis
maCvenebelia (gvamuri emfizema).
gvamuri lpobis intensivoba ramdenime faqtorzea damokidebuli.
lpoba swrafad mimdinareobs haerze, SedarebiT nela wyalSi da uf-
ro xangrZlivad mSral garemoSi. lpobas xels uwyobs garemos maRa-
li temperatura.
gvamuri lpobis Tavidan asacileblad gvams aTavseben specialur
macivarSi an abalzameben saTanado safiqsacio xsnarebiT.
114
Tavi VII
qsovilovani siTxeebisa
da sisxlis mimoqcevis moSla
SeSupeba da gamoSroba
115
dagrovil cilebiT Rarib, araanTebiT SeSupebiT siTxes transudati
ewodeba. gansxvavebiT transudatisagan, anTebiTi SeSupebiTi siTxe, eq-
sudati, mdidaria cilebiT (rogorc wesi, albuminebiT) da misi dag-
roveba dakavSirebulia endoTeliumis ganvladobis momatebasTan.
transudatis dagrovebas romelime RruSi ewodeba wyalmanki, kanqveSa
qsovilSi – anasarka, gulmkerdis RruSi – hidroToraqsi, gulis peran-
gis RruSi – hidroperikardiumi, muclis RruSi – asciti, tvinis par-
kuWebSi – hidrocefalia, saxsarSi – hidrarTrozi.
SeSupebis paTogenezi rTulia da mis ganviTarebaSi monawileobs
erTi an ufro xSirad ramdenime mizezi. SeSupeba SeiZleba Camoyalib-
des: wvrili kalibris sisxlZarRvebSi wnevis gazrdisas, sisxlis
Txevadi nawilis filtraciis momatebis gamo; sisxlis plazmis kolo-
idur-osmosuri wnevis Semcirebisas; kapilaris kedlis ganvladobis
momatebisas; qsovilebSi eleqtrolitebis, upiratesad natriumisa da
wylis Sekavebisas; limfis Segubebisas da a.S.
SeSupebuli organo Sesivebulia, gadidebulia, darbilebulia da
mkrTali ferisaa. ganakveTze igi krialaa, namiani da zedapiridan Jo-
navs gamWvirvale siTxe. mikroskopuli gamokvleviT qsovilebSi uj-
redSorisi nivTiereba gajirjvebulia, ujredebi ganicdis SeSupebiTi
siTxis zewolas. maT citoplazmasa da birTvebSi Cndeba vakuolebi
da vlindeba mZime nekrobiozuli cvlilebebi, rasac, SesaZloa, ujre-
debis daRupva mohyves.
gamomwvevi paTologiuri procesebis mixedviT SeSupeba SeiZleba
iyos: SegubebiTi, gulismieri, Tirkmlismieri, distrofiuli, kaxeqsiu-
ri, anTebiTi, alergiuli, toqsikuri, nevrozuli da travmuli.
SegubebiTi SeSupeba adgilobrivi xasiaTis paTologiaa. igi war-
moiSveba fleboTrombozis, Tromboflebitisa da limfostazis piro-
bebSi venebis sanaTuris gamtarobis SezRudvis gamo. SegubebiTi SeSu-
peba ganpirobebulia xangrZlivi venuri SegubebiT, ris gamoc venebSi
izrdeba wneva, mimdebare qsovilebi ganicdis hipoqsias, ziandeba en-
doTeluri ujredebi da maTi bazaluri membranebi da, Sesabamisad,
izrdeba kapilarebis ganvladoba da xdeba sisxlis Txevadi nawilis
gaJonva qsovilebSi.
gulismieri SeSupeba viTardeba gulis dekompensaciis pirobebSi,
rodesac sisxlis paTologiuri gadanawilebis gamo didi raodenobiT
gamoiyofa aldosteroni da RviZlSi, Segubebis gamo, ar xdeba misi
daSla. aldosteronemia qsovilebSi akavebs natriums da xels uwyobs
SeSupebis Camoyalibebas.
Tirkmlismieri SeSupebis ganviTarebaSi mniSvnelovan rols asru-
lebs, rogorc onkozuri faqtori, aseve natriumis Sekaveba qsovilebSi.
distrofiuli da kaxeqsiuri SeSupeba dakavSirebulia arasakmaris
cilovan dietasTan. aRniSnul pirobebSi ganviTarebuli hipoproteine-
mia iwvevs sisxlis onkozuri wnevis daqveiTebas.
anTebiTi, alergiuli, toqsikuri, nevrozuli da travmuli SeSupe-
ba ganpirobebulia kapilarTa membranebis ganvladobis momatebiT.
116
SeSupebis gamosavali umravles SemTxvevaSi sasikeToa – SeSupebi-
Ti siTxe gaiwoveba. xangrZlivi SeSupebisas qsovilebSi viTardeba hi-
poqsia, rac SeiZleba parenqimuli ujredebis distrofiis mizezi gax-
des. Tavis tvinisa da filtvebis xangrZlivi vadiT SeSupeba ki, SesaZ-
loa, fataluri SedegiTac dasruldes.
gamoSroba, anu dehidratacia, anu eqsikozi organizmSi qsovilova-
ni siTxis Semcirebaa. eqsikozi SesaZloa Camoyalibdes didi raodeno-
biT siTxis dakargvisas (qoleris, xangrZlivi diareisa da dispefsie-
bis dros) da komatozuri mdgomareobisas, magaliTad, encefalitis
dros. am dros avadmyofi Zlier gamxdaria, Tvalebi da loyebi Cacve-
nilia, cxviri wawvetebulia. Sinagani organoebi dapataravebulia, se-
rozuli garsi mSralia da dafarulia lorwosmagvari masiT. sisxli
gamuqebuli da gasqelebulia.
117
sisxlsavseoba
arteriuli sisxlsavseoba
arteriuli sisxlsavseoba viTardeba arteriebis mier qsovilebis
zedmeti raodenobis sisxliT momaragebis gamo. igi SesaZloa iyos zo-
gadi xasiaTis (pleTora – sisxlis saerTo raodenobis momateba), uf-
ro xSirad ki arteriuli sisxlsavseoba adgilobrivi xasiaTisaa. ga-
nasxvaveben fiziologiur, anu refleqsur (morcxvobis an ganrisxebis
dros), muSaobiT (organoTa momatebuli funqciis dros) da paTologi-
ur arteriul sisxlsavseobebs.
arCeven paTologiuri arteriuli sisxlsavseobis Semdeg saxeebs:
neiroparalizuri hiperemia, romelsac iwvevs sisxlZarRvebis gama-
farToebeli nervebis gaRizianeba. hiperemiis ubani wiTeli ferisaa,
odnav SeSupebuli da misi temperatura momatebulia. hiperemiis es sa-
xe ukvalod da swrafad gaivlis.
kolateraluri hiperemia warmoiSoba didi kalibris arteriuli
sisxlZarRvis TrombiT an emboliT daxSobisas. am SemTxvevaSi ref-
leqsurad farTovdeba sisxlis dinebis SemovliTi gzebi da sisxli
gadaadgildeba kolateralebiT. aRniSnuli meqanizmis nawilobrivi an
sruli SezRudvis pirobebSi SesaZlebelia Camoyalibdes sisxlnakle-
boba an infarqti.
postiSemiuri hiperemia warmoiSoba im SemTxvevaSi, rodesac msxvi-
li kalibris arteriaze xangrZlivi zewolis gamo (simsivne, ligatura
da a.S.) Seviwroebuli sanaTuri swrafad Tavisufldeba (meqanikuri
dabrkolebis qirurgiuli gziT moSorebisas). adre sisxlnakluli sis-
xlZarRvi swrafad gadaivseba sisxliT da gazrdili wnevis gamo SesaZ-
lebelia ganviTardes sisxlZarRvebis dazianeba da sisxlCaqcevebi.
zogadi vakaturi hiperemia viTardeba barometruli wnevis Semci-
rebisas (kesonidan an siRrmidan myvinTavis swrafi amosvla), adgi-
lobrivi ki SesaZlebelia warmoiqmnas kanze kotoSebis dadgmisas.
anTebiTi hiperemia – anTebis mudmivi Tanamgzavria (ix. anTeba).
arteriuli sisxlsavseobis anu aqtiuri hiperemiis dros organo
wiTeli ferisaa. zewolisas Seferiloba qreba. qsovilis temperatura
momatebulia da organoSi Semdinare da gamomdinare sisxli TiTqmis
erTnairi ferisaa. arteriuli hiperemia sicocxlisaTvis saSiSia aTe-
rosklerozis dros, radgan SesaZlebelia dazianebuli sisxlZarRvi
gaskdes da ganviTardes sisxldena an sisxlCaqceva.
118
venuri sisxlsavseoba
venuri sisxlsavseoba viTardeba venuri sistemis sisxlZarRvebSi
sisxlis mimoqcevis SezRudvis gamo. arteriuli sistemis sisxlZar-
RvebSi am dros sisxlis raodenoba SenarCunebulia an umniSvnelodaa
Semcirebuli. venuri sisxlis Segubeba, venuri hiperemia, iwvevs venuri
sistemis sisxlZarRvebis gafarToebas da sisxlis mimoqcevis Senele-
bas. aRniSnul pirobebSi izrdeba kapilarTa bazaluri membranebis
ganvladoba, yalibdeba hipoqsia da SeSupeba. venuri hiperemia SesaZle-
belia iyos zogadi da adgilobrivi.
zogadi venuri hiperemia yalibdeba rogorc gul-sisxlZarRvTa
mwvave (gulis kunTis infarqti, gulis mwvave dekompensacia), ise qro-
nikuli (gulis mankebis, iSemiuri daavadebis, miokarditis da a.S.) pa-
Tologiebis dros da, Sesabamisad, viTardeba mwvave an qronikuli ve-
nuri hiperemia. mwvave venuri hiperemia bevrad ufro iSviaTia, vidre
qronikuli. rogorc mwvave, ise qronikuli venuri hiperemiis dros
qsovilebSi, histohematuri barieris funqciis moSlis gamo, gaiJoneba
plazma (plazmoragia), yalibdeba SeSupeba, aRiniSneba sisxlCaqcevebi
da parenqimaSi vlindeba distrofiuli da nekrozuli cvlilebebi.
qronikuli venuri hiperemiis dros aRniSnuli cvlilebebi ufro
Rrmaa da mas emateba atrofiuli da sklerozuli cvlilebebic.
sklerozul cvlilebebs, anu parenqimis SemaerTebeli qsoviliT Ca-
nacvlebas, SegubebiTi induracia ewodeba da igi, qronikuli hipoqsiis
pirobebSi, fibroblastebis mier tropokolagenis sinTezis gaZliere-
bis Sedegia.
qronikuli venuri hiperemiis pirobebSi, hipostazis gamo (gulis
funqciis daqveiTebisas SedarebiT dabla mdebare sisxlZarRvebis Se-
gubebuli sisxliT gadaTavseba), qvemo kidurebis kani grilia da mo-
lurjo feri gadakravs. kanisa da kanqveSa qsovilis venebi da limfu-
ri sadinarebi gadavsebulia. SeSupebisa da sklerozis gamo procesi
xSirad rTuldeba anTebiTa da masTan dakavSirebuli qveda kidurebis
kanis wylulovani daavadebiT.
venuri Segubebisas RviZli gadidebulia, aqvs gluvi kideebi, ga-
nakveTis zedapirze Wrelia, moruxo-moyviTalo, muqi wiTeli CanarTe-
biT da waagavs javzis kakals. mikroskopuli gamokvleviT wilebis
centraluri nawili sisxlsavsea, hepatocitebi ganicdis nekrozul
cvlilebebs. wilebis periferiaze hepatocitebSi aRiniSneba upirate-
sad cximovani distrofiisaTvis damaxasiaTebeli cvlilebebi. ganak-
veTze moruxo-moyviTalo feri Seesabameba distrofiul, xolo muqi
wiTeli CanarTebi sisxlsavse ubnebs. wilebis centralur nawilSi he-
patocitebis kvdomas mohyveba maT adgilas SemaerTebeli qsovilis Ca-
nacvleba, xolo periferiaze hepatocitebi kompensaciuri meqanizmebiT
ganicdis hipertrofias. RviZlis qsovilis atrofiuli da sklerozu-
li gadagvareba, hipoqsiisa da limfuri sistemis ukmarisobis fonze,
RviZlis fibrozis Camoyalibebis erT-erTi mizezia. SemaerTebeli
qsovilis gamravlebisa da hepatocitebis arasrulyofili regeneraci-
119
is Sedegad yalibdeba organos gadagvareba da deformacia (RviZlis
javziseburi cirozi).
qronikuli venuri hiperemiis dros filtvebSi viTardeba Semdegi
saxis cvlilebebi: mravalricxovani sisxlCaqcevebi, romelic ganapiro-
bebs filtvis hemosiderozs da SemaerTebeli qsovilis gamravlebas
(sklerozi). makroskopulad filtvebi zomaSi gazrdilia, mkvrivia da
wablisferi. filtvebis amgvar paTologias wablisferi induracia ewo-
deba. mas safuZvlad udevs SegubebiTi sisxlsavseoba da wnevis momate-
ba sisxlis mimoqcevis mcire wreSi. aRniSnuli iwvevs hipoqsias, sis-
xlZarRvebis ganvladobis momatebas, diapedezur sisxlCaqcevebs, fil-
tvis qsovilSi plazmuri cilebisa da hemoglobinogenuri pigmentebis
Calagebas, fibroblastebis tropokolagenuri aqtivobis gaZlierebasa
da filtvebis sklerozs. CamoTvlils win uswrebs Segubeba filtvebis
sisxlZarRvebSi, rac droTa ganmavlobaSi icvleba skleroziT, yalib-
deba filtvebis sisxlis mimoqcevis dekompensacia da alveolaTaSori-
si Zgidis kapilarebis gadavseba sisxliT. alveolebSi, alveolaTaSo-
ris ZgideebSi, limfur sadinarebsa da kvanZebSi Cndeba hemosideriniT
datvirTuli ujredebis grovebi – sideroblastebi, siderofagebi da
Tavisufali hemosiderini da feritini. yalibdeba filtvis difuzuri
hemosiderozi. filtvis stroma iJRinTeba hemosideriniT, feritiniTa
da sisxlis plazmis cilebiT (fibriniT). filtvebSi limfuri sadrena-
Jo sistemis mwyobridan gamosvlasa da kapilarebis daxSobas mohyveba
limfuri sistemis ukmarisoba. sisxlZarRvebis sklerozi da limfuri
sistemis ukmarisoba aRrmavebs filtvis qsovilis hipoqsias, rac, Tavis
mxriv, iwvevs fibroblastebis proliferacias, alveolaTaSorisi Zgi-
dis gasqelebas da yalibdeba filtvebis sklerozi.
qronikuli venuri hiperemiis dros Tirkmlebi zomaSi gazrdili,
mkvrivi da cianozuria (Tirkmlebis cianozuri induracia). venuri Se-
gubebis fonze viTardeba limfostazi. hipoqsiis progresiis pirobeb-
Si cvlilebebs ganicdis nefronis milakebis epiTeliumi, kerZod vi-
Tardeba distrofia, xolo mogvianebiT – sklerozi.
qronikuli venuri hiperemia elenTaSi aseve iwvevs elenTis ciano-
zur induracias. elenTa zomaSi gazrdilia, mkvrivi konsistenciisaa
da ganakveTze muqi Sindisferia. aRiniSneba folikulebis atrofia da
pulpis sklerozi.
zogadi qronikuli venuri hiperemiis dros sxva organoebSic ya-
libdeba cianozuri induracia.
adgilobrivi venuri hiperemia warmoiSoba venuri sisxlis Segube-
bisas romelime organoSi an sxeulis nawilSi. aRniSnulis mizezi Se-
iZleba iyos venis sanaTuris daxSoba TrombiT, emboliT an zewoliT.
javziseburi RviZli da RviZlis javziseburi cirozi SesaZlebelia
Camoyalibdes RviZlis venebis anTebisa da maTi Trombozis pirobeb-
Sic. Tirkmlebis cianozuri induraciis mizezi SesaZlebelia gaxdes
Tirkmlebis venebis Trombozi.
adgilobrivi venuri hiperemia SasaZlebelia garTuldes venuri
(SegubebiTi) infarqtiT.
120
adgilobrivi sisxlnakleboba
sisxldena
121
pirRebinebas (haematemesis), sisxlian Sards (haematuria), paTologiur sis-
xldenas saSvilosnodan (metrorrhagia).
Sinagani sisxldenisas sisxlis dagrovebas plevris RruSi ewode-
ba hemoToraqsi, gulis perangis RruSi – hemoperikardiumi, muclis
RruSi – hemoperitoneumi, kvercxsavali milis sanaTurSi – hematosal-
pinqsi, saSvilosnos RruSi – hematometra, saxsarSi – hemarTrozi, Ta-
vis tvinSi – apopleqsia.
sisxlZarRvebidan da gulidan sisxldena, gamomwvevi mizezebis mi-
xedviT, Semdegi saxisaa: sisxlZarRvebisa da gulis mTlianobis dar-
RveviT (gaWra, gaxeva, gagleja, gaskdoma da a.S.), gaRrRniTa da sis-
xlZarRvis kedlebis ganvladobis momatebiT gamowveuli.
sisxldena gulis gaskdomis Sedegad SeiZleba ganviTardes gulis
kunTis infarqtis dros Camoyalibebuli nekrozuli ubnis mTliano-
bis darRvevisa da mwvave iSemiuri daavadebisas gulis anevrizmis gas-
kdomis gamo. sasikvdilo sisxldena SeiZleba gamoiwvios sisxlZar-
Rvebis aTeroskleroziT ganpirobebuli aortis gamaSrevebeli, Tavis
tvinis Tandayolili anevrizmisa da hipertoniuli krizisis pirobeb-
Si – Tavis tvinis arteriebis, filtvis arteriisa da sxva organoebis
arteriebis gaskdomam.
sisxlZarRvis kedlis gaRrRnis gamo sisxldena SeiZleba Camoyalib-
des iseTi paTologiuri procesebis mimdinareobisas, rogoricaa anTeba,
nekrozi da avTvisebiani simsivneebi. sisxlZarRvebis kedlebis ganvla-
dobis momatebis gamo diapedezuri sisxldena an sisxlis Caqceva viTar-
deba mcire kalibris sisxlZarRvebidan – arteriolebidan, venulebidan
da kapilarebidan. diapedezuri sisxldenis gamomwvevi mizezi SeiZleba
gaxdes qsovilovani hipoqsia, sisxlis reologiuri da koagulaciuri
Tvisebebis Secvla, angionevrozuli darRvevebi, cvlilebebi mikrocir-
kulaciuri kalapotis sisxlZarRvebSi da a.S. diapedezuri sisxldenis
dros sisxlCaqcevebi mcirea, wertiliseburi. hemoragiuli sindromis
dros diapedezuri sisxlCaqcevebi atarebs sistemur xasiaTs.
Sinagani sisxldenis gamosavali sxvadasxvaa, SesaZlebelia sis-
xli gaiwovos, sisxlCaqcevis adgilas Camoyalibdes kista, ganicados
inkafsulacia da hematomaSi gamravldes SemaerTebeli qsovili, infeq-
ciis SeWrisas daCirqdes da sxva.
sisxldenis saxe, wyaro, dakarguli sisxlis raodenoba, lokali-
zacia da siswrafe gansazRvravs sisxldenis gamosavals. gulis, aor-
tisa da maTi anevrizmis gaskdoma iwvevs didi raodenobis sisxlis
swraf dakargvas da SemTxvevaTa umravlesobaSi xdeba mwvave sisxlde-
niT gamowveuli sikvdilis mizezi. sikvdili SesaZlebelia gamoiwvios
mwvave sisxlnaklebobamac, Tu sisxldena grZeldeba ramdenime dRe.
xangrZlivi, xangamoSvebiTi sisxldena SesaZlebelia gaxdes qroniku-
li sisxlnaklebobis – posthemoragiuli anemiis mizezi. sikvdiliT
SeiZleba dasruldes agreTve Tavis tvinsa da filtvebSi ganviTare-
buli sisxlCaqceva. amasTan, aRsaniSnavia, rom kanqveSa cximovan qso-
vilsa da kunTebSi Caqceuli sisxli, Tundac didi raodenobiT, si-
cocxlisaTvis saSiSi ar aris.
122
plazmoragia
Trombozi
123
xlZarRvebidan sisxldenis pirobebSi yalibdeba pirveladi hemostazi,
romelic ganpirobebulia sisxlZarRvebis SeviwroebiTa da daleqili
TrombocitebiT maTi sanaTuris daxSobiT. Wrilobis zedapiris Sema-
erTebelqsovilovan boWkoebze mikvris (adheziis) gamo Trombocitebis
membranis ganvladoba izrdeba da ujredebidan garemoSi gamoTavisuf-
ldeba atf, adf, serotonini, kateqolaminebi da Trombocituri faqto-
ri 3 (Tf3). sisxlSi gamoTavisuflebuli adf kidev ufro metad uwyobs
xels Trombocitebis daleqvasa da dazianebuli sisxlZarRvis daxSo-
bas. Trombocitebis adf-is zemoqmedebiT gamowveuli agregacia Seqce-
vadi procesia.
meoreuli hemostazis CamoyalibebaSi ZiriTadi mniSvneloba eniWe-
ba sisxlis reologiuri Tvisebebis Secvlas, rac Trombocitebis,
eriTrocitebisa da sisxlis sxva formiani elementebis kapilarSida
agregaciiT (sladge), kapilarul qselSi sisxlis mimoqcevis gaZnelebiT,
SenelebiTa da gaCerebiT gamoixateba. aRniSnul pirobebSi qsovilova-
ni Tromboplastinis (Trombokinazas) zemoqmedebiT proTrombini gar-
daiqmneba Trombinad. Trombocituli agregatis Camoyalibebis Semdeg
dazianebuli sisxlZarRvebis Seviwroebis xarisxi mcirdeba. meoreuli
hemostazi SeiZleba gamoiwvios fizikurma (maRali an dabali tempera-
tura) da qimiurma (mJavebi, tuteebi da a.S.) faqtorebma da mZime, dis-
cirkulaciuri darRvevebiT mimdinare anTebebma da infeqciurma avad-
myofobebma.
stazis gamomwvevi mizezebis aRmofxvris SemTxvevaSi Seviwroebu-
li kapilarebi ubrundeba sawyis mdgomareobas, sisxlis mimoqceva aR-
dgeba da yalibdeba poststazuri mdgomareoba. Seuqcevadi stazi gana-
pirobebs nekrobiozsa da nekrozs.
Trombis Camoyalibebis paTogenezi rTuli procesia da Seadgens
adgilobrivi (sisxlZarRvTa kedlis mTlianobis darRveva, sisxlis
mimoqcevis Seneleba da darRveva) da zogadi (sisxlZarRvTa sanaTur-
Si sisxlis Sededebisa da antikoagulaciuri sistemebis wonasworo-
bis darRveva, sisxlis Tvisebebis Secvla) faqtorebis erTobliobas.
sisxlZarRvTa kedlis mTlianobis darRveva, kerZod, endoTeluri
safaris defeqti, ganapirobebs dazianebis adgilze Trombocitebis mi-
magrebas da, Sesabamisad, Trombis warmoqmnis sawyisi etapia. arterie-
bisa da venebis endoTeluri safaris dazianeba SesaZlebelia gamowve-
uli iyos mravali paTologiiT. maT ricxvs miekuTvneba infeqciuri
(tuberkulozi, sefsisi da a.S.) da infeqciur-alergiuli (revmatizmi,
kvanZovani periarteriti) avadmyofobebiT gamowveuli vaskulitebi
(arteriitebi da flebitebi) – arteriebisa da venebis anTebiTi cvli-
lebebi. vaskulitebis dros Trombozis ganviTarebas Trombovaskuli-
ti (Trombarteriiti an Tromboflebiti) ewodeba. Trombozis ganviTa-
rebisaTvis xelSemwyobi pirobaa aseve arteriebis aTerosklerozuli
dazianeba da wylulovani endokarditi. sisxlZarRvTa endoTeluri
safaris dazianeba SesaZlebelia gamowveuli iyos arteriolebisa da
arteriebis spazmiT. am SemTxvevaSi ziandeba endoTeliocitebi, maTi
bazaluri membrana, viTardeba plazmoragia da Sedegad, SesaZlebelia,
124
Camoyalibdes Trombozic. amasTan, unda aRiniSnos, rom mxolod sis-
xlZarRvebis anTebiTi da aTerosklerozuli cvlilebebi, sxva faqto-
rebis TandarTvis gareSe, Trombozis ganviTarebis aucilebeli piro-
ba ar aris.
sisxlidan Trombocitebis fraqciis gamoTavisuflebis da endoTe-
luri safaris dazianebul zedapirze maTi adheziis xelSemwyobi pi-
robaa sisxlis mimoqcevis Seneleba da darRveva (turbulencia).
Trombocitebis citoplazma Sedgeba periferiuli ustruqturo zonis
– hialomerisa da marcvlebSemcveli centraluri nawilisagan – granu-
lomerisagan. am ukanasknelis SigTavsSi, qimiuri bunebisa da Senebis
mixedviT, arCeven sami tipis marcvlebs: α-granulebi, romlebic
Seicaven lipoproteins (Trombocituri faqtori); β-granulebi, romlis
SemadgenlobaSic Sedis Trombocitis metabolizmis ganmsazRvreli
fermentebi da γ-granulebi, romlebic Seicaven fagocitebul nawila-
kebs. Trombociti Seicavs didi raodenobiT serotonins, histaminsa da
glikolizis, pentozofosfaturi da limonmJavas ciklis sunTqviT
fermentebs. didi raodenobiTaa agreTve atf-aza da atf.
adheziis pirobebSi Trombocitebidan gamoTavisufldeba lipopro-
teinuli kompleqsi, romelic ganapirobebs Trombocitebis aglutina-
cias. es ukanaskneli ki iwvevs Trombocitebis degranulacias da, Se-
sabamisad, serotoninis gamoTavisuflebasa da Tromboplastinis gaaq-
tivebas, rac, Tavis mxriv, sisxlis Sededebis procesis Semdgomi fa-
zis dawyebis safuZvelia. Trombebi, sisxlis mimoqcevis Senelebis mi-
zeziT, xuTjer ufro xSirad warmoiqmneba venebSi, vidre arteriebSi.
Trombebi upiratesad Cndeba venebis varikozuli gaganierebisa da sis-
xlZarRvebisa da gulis anevrizmebis lokalizaciis ubnebSi.
sisxlis mimoqcevis Senelebisas, gul-sisxlZarRvTa dekompensaci-
is dros, SegubebiTi Trombebis xSiri warmoqmna Trombogenezis sti-
mulaciis gamoxatulebaa. sisxlis dinebis turbulenciis Sedegad
Trombebi Cndeba sisxlZarRvebis gantotebebis, Trombocitebis daleq-
visaTvis yvelaze xelsayrel adgilas. amasTan, aRsaniSnavia, rom sis-
xlis mimoqcevis Seneleba da misi dinebis turbulencia, sxva xelSem-
wyobi faqtorebis gareSe, Trombebis warmoqmnas ar iwvevs.
Trombogenezis mimdinareobaSi erT-erTi ZiriTadi roli eniWeba
sisxlis mimoqcevis qselSi sisxlis Sededebisa da Sededebis sawina-
aRmdego sistemis wonasworobis darRvevas. sisxlis Sededeba avtoka-
talizuri fermentuli procesia da moicavs faqtorebis erToblio-
bas. Trombocitebis mTlianobis darRvevisas gamoTavisufldeba Trom-
boplastini, romelic Ca2+-is Tanaarsebobis pirobebSi iwvevs plazmu-
ri cilis, proTrombinis, gardaqmnas Trombinad. am ukanasknelis ze-
moqmedebiT plazmaSi gaxsnili fibrinogeni gardaiqmneba fibrinad,
rac Trombis warmoqmnis safuZvelia.
Sededebuli sisxlis masis galxoba sarkiseburi anareklis msgav-
sad mimdinare iseTive jaWvuri reaqciaa, rogoric misi warmoqmna. mci-
re raodenobis fibrinogeni sisxlSi gamudmebiT gardaiqmneba fibri-
nad. es procesi wonaswordeba aseve gamudmebiT mimdinare fibrinoli-
125
zisiT, anu fibrinis galxobiT. fibrinis produqcia mxolod sisxlis
Sededebis sistemis stimulaciis pirobebSi aWarbebs fibrinolizisur
procesebs da dazianebis adgilas iwyeba sisxlis Sededeba.
Trombi, Cveulebriv, emagreba sisxlZarRvis dazianebul ubans, anu
im adgils, saidanac iwyeba Trombis warmoqmna. misi zedapiri danake-
cebulia, rac sisxlis dinebis procesSi Trombocitebis riTmuli Se-
webebisa da maTi daSlis Sedegad fibrinis Zafebis Calagebis Sedegia.
Trombis zomebi sxvadasxvaa da igi Sedgeba Sewebebuli Trombocite-
bis, maT Soris CaxlarTuli fibrinis Zafebis, eriTrocitebisa da
leikocitebisagan. Senebisa da Sesaxedaobis mixedviT arCeven TeTr,
wiTel, Sereul da hialinisebr Trombebs.
TeTri Trombi Sedgeba Trombocitebis, fibrinisa da leikocitebi-
sagan. igi warmoiqmneba upiratesad arteriebSi, sisxlis swrafi dine-
bis pirobebSi.
wiTeli Trombi Trombocitebisa da fibrinis garda Seicavs didi
raodenobis eriTrocitebs. igi warmoiqmneba upiratesad venebSi, sis-
xlis neli dinebis pirobebSi.
Sereuli Trombi warmoiqmneba yvelaze xSirad da gaaCnia Sreobri-
vi agebuleba – Sedgeba Sreebad ganlagebuli wiTeli da TeTri
Trombebis elementebisagan. Sereuli Trombis agebulebaSi ganirCeva:
TeTri Tavi, romelic emagreba sisxlZarRvis endoTelur safars, Se-
reuli sxeuli da wiTeli kudi. Sereuli Trombi ZiriTadad warmoiq-
mneba venebSi.
hialinisebri Trombis SemadgenlobaSi iSviaTad Sedis fibrini. igi
ZiriTadad Sedgeba daSlili eriTrocitebis, Trombocitebisa da sis-
xlis plazmis daleqili cilebisagan da hialinismagvari Sesaxedaoba
gaaCnia. hialinisebri Trombi ZiriTadad Cndeba mikrosisxlZarRvebSi.
gulis RrusTan an sisxlZarRvis sanaTurTan damokidebulebis mi-
xedviT asxvaveben kedlis Trombs da damxSob Trombs. kedlis Trombi
viTardeba gulisa da sisxlZarRvebis kedlis SigniTa zedapirze da
ikavebs Rrus an sanaTuris nawils, xolo damxSobi Trombi sruliad
axSobs sisxlZarRvis sanaTurs.
pirveladi Trombi, masze Trombocitebis Sewebebis gamo, SesaZle-
belia gaizardos zomebSi. marcxena winagulSi warmoqmnili da zomeb-
Si gazrdili Trombi SesaZlebelia mowydes endokardiums da droTa
ganmavlobaSi, sisxlis dinebis zemoqmedebiT, miiRos momrgvalo for-
ma (sferuli, Tavisufali Trombi). anevrizmebsa da gaganierebul ve-
nebSi gaCenil Trombs dilataciuri Trombi ewodeba.
Trombozis sasikeTo gamosavalia Trombis leikocitebis proteo-
lizuri fermentebiT gamowveuli aseptikuri avtolizi, romlis dro-
sac igi ganicdis darbilebasa da galxobas. mcire zomis Trombebi
SesaZloa sruliad gaiwovos. didi zomis Trombebi ganicdis organi-
zacias, e.i. maT adgilas droTa ganmavlobaSi Caenacvleba SemaerTebe-
li qsovili. aRniSnuli procesi iwyeba aseptikuri avtoliziT, rasac
mogvianebiT mohyveba sisxlZarRvis intimaze mimagrebuli Trombis Ta-
vidan mis sxeulSi SemaerTebeli qsovilis Cazrda. droTa ganmavloba-
126
Si Trombis sxeulSi Cndeba napralebi da arxebi, romlebic amofeni-
lia endoTeliumiT – mimdinareobs e.w. Trombis kanalizacia. SemaerTe-
beli qsovilis momwifebis Semdeg, ori-sami kviris ganmavlobaSi, endo-
TeliumiT amofenili arxebi gardaiqmneba sisxlis Semcvel sisxlZar-
Rvebad da Camoyalibdeba Trombis vaskularizacia, anu sisxlZarRvebis
Semcveli Trombi. aRniSnuli, umravles SemTxvevaSi, nawilobriv aRad-
gens sisxlis mimoqcevas sisxlZarRvSi. garda aRniSnulisa, organize-
bulma Trombma SesaZloa ganicados gakirva da petrifikacia, ris ga-
moc venebSi SesaZlebelia gaCndes qvebi – flebolitebi.
Trombozis arasasikeTo gamosavali SeiZleba gaxdes embolebis
warmoqmna da Trombis septikuri avtolizi.
Trombozis mniSvneloba ganisazRvreba Trombis warmoqmnis sis-
wrafiT, lokalizaciiT, gavrcelebiTa da SesaZlo gamosavliT. iSvia-
Tad Trombozi dadebiTi movlenaa (gulisa da sxva Wrilobebis dros
sisxldenis SeCereba TrombiT daxSobiT, anevrizmebis Trombozis dros
Trombi zogjer droebiT amagrebs anevrizmis kedels), magram SemTxve-
vaTa umravlesobaSi igi janmrTelobisaTvis saSiSia. gulis, Tavis tvi-
nis, Tirkmlebis, jorjlisa da kidurebis arteriebis damxSobi Trombi
SesaZlebelia gaxdes sisxlis mimoqcevis moSliT gamowveuli nekro-
zis, infarqtisa da gangrenis mizezi. amave dros didi kalibris sis-
xlis milebSic ki xangrZlivi drois ganmavlobaSi Camoyalibebuli
kedlis Trombi SesaZlebelia ar gaxdes mZime paTologiuri procesis
ganviTarebis mizezi, radgan SesaZlebelia, kolateraluri sisxlis mi-
moqcevis gaaqtivebis gamo, ar Camoyalibdes sisxlis mimoqcevis moSla.
diseminebuli intravaskuluri koagulacia (sisxlZarRvSida gabne-
uli Sededeba) mravali paTologiis garTulebaa da xasiaTdeba mikro-
cirkulaciis qselSi mravali fibrinuli Trombebis warmoqmniT, ro-
melsac zogjer Tan axlavs fibrinolizisi da diapedezuri sisxlde-
na. warmodgenili koagulopaTiis defibrinizaciis sindromi xasiaTde-
ba mravalricxovani Trombebis CamoyalibebiT, Sesabamisad, Tromboci-
tebis, proTrombinisa da fibrinogenis maragis gadaxarjviT. aRniS-
nul pirobebSi, fibrinisa da misi produqtebis daSlisa da plazmino-
genis sistemis gaaqtivebis gamo, yalibdeba antikoagulaciuri efeqti.
zemoaRniSnuli da meoreuli sisxldeniT gamowveuli cvlilebebi ga-
napirobebs sisxlis Sededebis sistemis moSlas da damamZimebeli pi-
robaa yvela im paTologiuri procesisaTvis, romelic dakavSirebu-
lia sisxlis Sededebis aqtivobasTan. amasTan, sxvadasxva Tanmxvedri
pirobebis warmoqmnisas SesaZlebelia Camoyalibdes Trombocitopeniu-
ri purpura.
embolia
127
sisxlTan erTad, anu orTogradulad, gadaadgildeba sami ZiriTadi
mimarTulebiT: 1) sisxlis mimoqcevis didi wris venebidan da gulis
marjvena nawilidan – sisxlis mimoqcevis mcire wreSi; 2) gulis mar-
cxena nawilidan, aortidan da didi kalibris arteriebidan da zog-
jer venebidan – gulis, Tavis tvinis, Tirkmlebis, elenTis, nawlave-
bis, kidurebis da a.S. arteriebSi; 3) karis venis sistemis totebidan –
karis venaSi. iSviaTad, qvemo Rru venaSi arsebuli emboli, wonis ga-
mo, SeiZleba gadaadgildes sisxlis dinebis sawinaaRmdego mimarTu-
lebiT da mas retrograduli emboli ewodeba. winagulebis an parkuW-
TaSua Zgidis defeqtis pirobebSi emboli sisxlis mimoqcevis didi
wris venebidan, filtvebis gverdis avliT, mcire wris venebSi gada-
dis da mas paradoqsuli emboli ewodeba. arteriuli da venuri anas-
tomozebis gavliT gadaadgilebuli mikroembolebic paradoqsul em-
bolebs ganekuTvneba.
embolis warmoqmnis wyarodan gamomdinare, ganasxvaveben emboliis
Semdeg saxeebs: Tromboembolia, cximovani, airovani, mikrobuli, uj-
reduli da qsovilovani da ucxo sxeulebiT gamowveuli embolia.
emboliis saxeebidan Tromboembolia yvelaze xSiri movlenaa
(99%) da igi viTardeba Trombis an misi nawilis mowyvetis Sedegad.
Tromboembolis zomebi did farglebSi meryeobs – milimetris meaTe-
didan ramdenime santimetramde. sisxlis mimoqcevis didi wris venebsa
da gulis marjvena nawilSi mowyvetili Trombi sisxlis dinebiT mii-
taneba filtvis arteriis gantotebaSi da yalibdeba filtvis arteri-
uli sistemis Tromboembolia. mcire kalibris arteriebis daxSobis
pirobebSi viTardeba filtvis hemoragiuli infarqti, xolo msxvili
totebis daxSobisas – uecari sikvdili. filtvis arteriis ZiriTadi
totis bifurkaciis midamos rogorc mozrdili, ise SedarebiT mcire
zomis Tromboemboli iwvevs uecar sikvdils. filtvis arteriis
Tromboemboliis pirobebSi ganviTarebuli sikvdilis mizezia sis-
xlZarRvis sanaTuris meqanikuri daxSobis fonze ganviTarebuli gul-
filtvis refleqsuri reaqcia. filtvis arteriis intima mdidaria
nervuli receptorebiT, romelTa gaRizianeba, Tundac mcire zomis em-
boliT, gul-filtvis refleqsis gamo, iwvevs gulis gaCerebas. amave
dros aRiniSneba bronqialuri xis, filtvebis arteriebisa da gulis
gvirgvinovani arteriebis refleqsuri spazmi.
Trombozis emboliiT garTuleba xSirad erTi embolis warmoq-
mniT ar Semoifargleba. mravali Tromboembolis gaCenis pirobebSi
maTi aRmoCena SesaZlebelia sxvadasxva organoebSi. amasTan, Trombo-
embolebze daileqeba Trombuli masebi da Tromboemboliuri sindro-
mis pirobebSi xSirad viTardeba emboloTrombozi.
cximovani emboli SeiZleba warmoiSvas lulovani Zvlebis motexi-
lobis, kanqveSa cximovani qsovilis travmuli gaWeWyvis dros, iSvia-
Tad zeTovan safuZvelze damzadebuli saineqcio samkurnalwamlo da
sakontrasto saSualebebis gamoyenebisas. cximovani embolis aRmoCena
makroskopulad TiTqmis SeuZlebelia. mikroskopuli gamokvleviT ma-
Ti gamovlena SesaZlebelia mxolod masalis cximebze specialuri
128
SeRebviT. organoebi makroskopulad Seucvlelia. filtvebSi cximi
gaisapneba, gadadis emulsiis mdgomareobaSi da gaiwoveba lipofage-
bis mier. masobrivi cximovani emboliisas, filtvebis kapilarebis 2/3-
is daxSobis pirobebSi, gulis mwvave ukmarisobisa da gaCerebis gamo,
aRniSnuli paTologiuri procesi mTavrdeba sikvdiliT. sikvdili
aseve SeiZleba gamoiwvios Tavis tvinis kapilarebis cximovanma embo-
liam. aRniSnul pirobebSi Tavis tvinis qsovilSi Cndeba mravlobiTi
wertilovani sisxlCaqcevebi.
airovani emboli warmoiqmneba sisxlis mimoqcevis wreSi atmosfe-
ruli haeris Sesvlis an qsovilebidan azotis didi raodenobiT gamo-
Tavisuflebis an anaerobuli (gazovani) gangrenis garTulebis piro-
bebSi.
atmosferuli haeris Sesvla sisxlis mimoqcevis sistemaSi iSviaTi
movlenaa da SesaZloa ganviTardes didi kalibris venebis (qveda Rru
vena, SigniTa sauRle vena, laviwqveSa vena, mSobiarobis Semdgom saS-
vilosnos venebi da sxva) mTlianobis darRvevisas CasunTqvis dros
venebSi uaryofiTi wnevis ganviTarebis gamo. sisxlSi Sesuli haeris
buStukebi iwvevs sisxlis mimoqcevis mcire wris sisxlZarRvebis em-
bolias, grovdeba gulis marjvena RruebSi, aganierebs maT da viTar-
deba uecari sikvdili.
qsovilebidan azotis didi raodenobiT gamoTavisufleba ganpiro-
bebulia swrafi dekompresiiT, e.i. im pirobebiT, rodesac xdeba maRa-
li atmosferuli wnevidan SedarebiT dabalwnevian garemoSi swrafi
gadasvla (kesonebis muSebisa da myvinTavebis wylis zedapirze swra-
fi amosvla). atmosferuli wnevis swrafi Semcirebis pirobebSi qsovi-
lebSi dagrovili azoti didi raodenobiT gamoTavisufldeba sis-
xlSi, filtvebi ver aswrebs mis gamoyofas da azoti buStukebis sa-
xiT iwvevs Tavisa da zurgis tvinis, RviZlis, Tirkmlebisa da sxva
organoebis kapilarebis daxSobas. aRniSnuls Tan axlavs upiratesad
Tavisa da zurgis tvinSi iSemiuri da nekrozuli ubnebis da mravlo-
biTi sisxlCaqcevebisa da Trombebis gaCena. zemoaRniSnuli meqanizmi
damaxasiaTebelia e.w. kesonuri avadmyofobisaTvis.
ujreduli da qsovilovani embolia viTardeba travmisa da zogi-
erTi paTologiuri procesis mimdinareobis dros qsovilTa daSlis
Semdeg sisxlis mimoqcevis sistemaSi ujredebisa da qsovilTa nawi-
lakebis SeRwevis Sedegad. ujredebi da qsovilebi sisxlis nakadis
mier gadaitaneba rogorc fiziologiurad (Zvlis tvinis giganturi
ujredebi, orsulobisa da mSobiarobis Semdgom periodSi – placen-
tis sincitiumi), ise paTologiis pirobebSi (simsivneebis daSlisas –
simsivnuri ujredebi da qsovili, endokarditis dros – gulis sar-
qvlidan mowyvetili nawilakebi, travmebis dros – Tavis tvinis, RviZ-
lis da a.S. ujredebi da qsovili).
calke aRniSvnas saWiroebs sanayofo wylebiT gamowveuli embolia.
igi mSobiarobis Semdgomi periodis mZime garTulebaa da misi Camoya-
libeba sicocxlisaTvis iseTive saSiSroebaa, rogorc sisxldena, mo-
wamvla, filtvis arteriis embolia da a.S. sanayofo wylebiT embolia
129
viTardeba saSualod mSobiarobis 50 000 SemTxvevidan erTSi, magram
Camoyalibebis pirobebSi 86%-Si fataluri SedegiT mTavrdeba. klini-
kurad igi vlindeba uecrad, cianozis fonze ganviTarebuli sunTqvi-
sa da gul-sisxlZarRvTa mzardi ukmarisobiT, rasac enacvleba klo-
nuri da tonuri krunCxvebi da Rrma koma. sawyisi krizisis daZlevis
Semdeg, SemTxvevaTa umravlesobaSi, ramdenime saaTSi viTardeba fil-
tvebis SeSupeba, xolo SemTxvevaTa naxevari rTuldeba saSvilosno-
dan sisxldeniTa da diseminirebuli intravaskuluri koagulaciiT.
aRniSnuli paTologiis mizezia dedis sisxlis mimoqcevis sistemaSi
sanayofo wylebisa da misi SigTavsis (nayofis epiTeliumis Camonaf-
cqveni, Tmis nawilakebi – lanugo, kanis cximovani jirkvlebis eqskre-
ti, sasunTqi da kuW-nawlavis traqtidan gamoyofili mucini da nayo-
fis asfiqsiis pirobebSi gamoyofili mekoniumi) infuzia placentis
Senebis darRvevisa da saSvilosnosa da misi yelis venebis dazianebis
gamo. amasTan, aRniSnuls TiTqmis yovelTvis Tan axlavs respiraciu-
li distres sindromi, zogjer ki filtvebis mikrocirkulaciur
qselSi fibrinuli Trombebis gaCena.
miuxedavad imisa, rom aRwerili darRvevebis mizezia dedis sis-
xlis mimoqcevis sistemaSi sanayofo wylebis infuzia, misi klinikuri
manifestaciis safuZveli ucnobia. meqanikuri TvalsazrisiT sanayofo
wylebis SigTavsiT filtvebis sisxlis mimoqcevis moSla martivi
asaxsnelia, magram eqsperimentebi adasturebs, rom cxovelebis venaSi
gadasxmuli sanayofo wylebis ramdenime wveTi paTologiis srul su-
raTs iZleva. aris mosazreba, rom sanayofo wylebs gaaCnia jerjero-
biT ucnobi humoruli faqtori, romelic iwvevs filtvis sisxlZar-
Rvebis Seviwroebasa da gulis SekumSvis Sesustebas da, Sesabamisad,
aris sunTqvisa da gulis dekompensaciis mizezi.
qsovilovani emboliis aseve gansakuTrebul kategorias ganekuT-
vneba avTvisebiani simsivneebis ujredebiT gamowveuli embolia. igi
safuZvlad udevs simsivneebis metastazur gavrcelebas hematuri
gziT. sisxliT an limfiT gadatanili simsivnuri elementebi mrav-
ldeba da viTardeba maTi Canergvis adgilas. simsivnuri zrdis amgvar
keras metastazi ewodeba.
mikrobuli embolia aRmocendeba sisxliT mikroorganizmebis ga-
datanisa da maT mier kapilarebis daxSobisas. sisxlis mimoqcevis
sistemaSi mikroorganizmebi (stafilokokebi, streptokokebi, gonoko-
kebi, tuberkulozis Cxirebi da a.S. da Canasaxovan stadiaSi myofi di-
di zomis parazitebi – triqinebi, brtyeli Wiebi da a.S.) iWreba maTi
budobis adgilidan da kanisa da lorwovani garsis dazianebuli ub-
nidan. mikrobuli embolia, agreTve, SesaZlebelia ganviTardes Trom-
bis Cirqovani galxobis dros. sisxlZarRvis sanaTuris daxSobis ad-
gilas baqteriuli emboli Cirqdeba da, Sesabamisad, aRniSnuli embo-
liac xasiaTdeba metastazuri gavrcelebiT.
ucxo sxeulebiT gamowveuli embolia warmoiqmneba Wurvebis, naR-
mebisa da tyviebis natexebisa da travmuli dazianebis dros didi ka-
libris sisxlZarRvebSi ucxo sxeulebis SeRwevis gamo. amgvari embo-
130
lebis kuTri wona, SemTxvevaTa umravlesobaSi, maRalia da sisxlZar-
RvebSi isini gadaadgildeba mokle manZilze, ris gamoc xSirad ret-
rograduli embolis Tvisebebs avlens. ucxo sxeulebiT gamowveul
embolias ganekuTvneba agreTve aTerosklerozuli folaqis gakiruli
nawilakebiTa da qolesterinis kristalebiT warmoqmnili embolebi.
emboliis gamosavali damokidebulia embolis zomasa da mis Tvi-
sebebze, emboliT daxSuli sisxlZarRvis irgvliv mdebare kolatera-
luri sistemis gaaqtivebis SesaZleblobasa da im organos sasicocx-
lo mniSvnelobaze, romelSiac mimdinareobs aRniSnuli procesi.
infarqti
131
infarqts ZiriTadad ganasxvaveben ferisa da baqteriebiT dabinZu-
rebis Tanaarsebobis mixedviT. feris mixedviT infarqti SeiZleba
iyos anemiuri (TeTri) an hemoragiuli (wiTeli).
TeTri, anu anemiuri infarqti, Cveulebriv, warmoiqmneba arasakma-
risad ganviTarebuli kolateraluri qselis arsebobisas. anemiuri
infarqtis moruxo-TeTri feri umTavresad aixsneba dazianebul uban-
Si sisxlis naklebobiT. anemiuri infarqtis periferiul zonas xSi-
rad esazRvreba mowiTalo feris viwro zoli, romelic hiperemiuli
kapilarebisa da diapedezuri sisxlCaqcevebis Semcveli qsovilia. his-
topaTologiurad anemiuri infarqtis ubanSi aRiniSneba parenqimuli
elementebis nekrozi, birTvebis mTlianobis darRveva, citoplazmis
SemRvreva da mogvianebiT wvrilmarcvlovani detritis warmoqmna. ane-
miuri infarqti viTardeba TirkmlebSi, elenTaSi, gulis kunTSi, Ta-
vis tvinsa da SedarebiT iSviaTad RviZlSi.
wiTeli, anu hemoragiuli infarqti Cveulebriv warmoiqmneba venuri
Segubebis, ganviTarebuli kolateraluri sisxlis mimoqcevisa da pa-
Tologiuri procesis ganviTarebamde qsovilSi arsebuli hiperemiis
pirobebSi. hemoragiuli infarqtisas dazianebuli ubani mkveTrad Se-
mofarglulia da muqi wiTeli ferisaa. histopaTologiurad hemoragi-
uli infarqtis ubanSi, garda nekrozisa, aRiniSneba sisxlZarRvebis
sisxlsavseoba da qsovilis gaJRenTa sisxliT. aRniSnuli eqstravaza-
tebi da diapedezuri sisxldena infarqtis ubanSi warmoiSoba sis-
xlZarRvebis ganvladobis momatebis gamo nivTierebaTa cvlis moSlis
Sedegad. hemoragiuli infarqti viTardeba filtvebSi, ufro iSviaTad
nawlavebSi, saTesle jirkvalSi, elenTaSi, TirkmlebSi da a.S.
rogorc aRiniSna, baqteriuli dabinZurebis gamo infarqti SeiZle-
ba iyos agreTve septikuri. SesaZlebelia baqteriebi organizmis qso-
vilebSi budobdes iSemiuri nekrozis Camoyalibebamde, magaliTad,
baqteriuli pnevmoniis fonze ganviTarebuli filtvis infarqti. Se-
saZlebelia baqteriebi gadaitanos Sededebuli sisxlis masam, an gam-
ravldes iSemiuri nekrozis ubnis sazRvarze.
ganviTarebis mixedviT infarqtis Camoyalibebisas asxvaveben or
Tanmimdevrul fazas: iSemiursa da nekrozuls. aRniSnuli mizeziT in-
farqtis mikroskopuli niSnebi vlindeba paTologiuri procesis
dawyebidan mxolod gansazRvruli dros gasvlis Semdeg. drois faq-
tori damokidebulia im organoze, romelSic mimdinareobs paTologi-
uri procesi. cvlilebebi RviZlsa da elenTaSi vlindeba ufro adre,
vidre gulis kunTsa da TirkmlebSi.
infarqtis iSemiuri faza xasiaTdeba qsovilis progresulad mim-
dinare distrofiuli da nekrobiozuli cvlilebebiT. aRniSnul
cvlilebebs gaaCnia damaxasiaTebeli bioqimiuri, histoqimiuri da ul-
trastruqturuli niSnebi: iSemiis zonaSi aRiniSneba JangviTi fosfo-
rilebis SezRudva da, Sesabamisad, anaerobuli glikolizis gaaqtive-
ba, qsovilebSi mcirdeba da mogvianebiT qreba glikogeni, irRveva io-
nuri balansi (ujredidan gamodis Mg2+ da K+, xolo Sedis Ca2+ da
Na+), izRudeba Jangva-aRdgeniTi fermentebis aqtivoba, mitoqondriebi
132
ganicdis SeSupebasa da destruqciul cvlilebebs. aRniSnul pirobeb-
Si yalibdeba acidozis foni, cilebis denaturacia da qsovilebis
hidratacia.
infarqtis nekrozuli faza mkvdari qsovilis avtolizis stadiaa
da xasiaTdeba nekrozisaTvis damaxasiaTebeli yvela morfologiuri
komponentis erTobliobiT.
infarqtis gamosavali damokidebulia mis gamomwvev mizezsa da im
avadmyofobaze, romelic mZimdeba infarqtiT, organizmis da im orga-
nos saerTo mdgomareobaze, sadac Camoyalibda infarqti, dabolos,
TviT infarqtis zomaze.
mcire zomis iSemiuri ubani ganicdis galxobas da regeneracias.
didi zomis nekrozuli ubani avtolizisa da leikocitebis proteo-
lizuri fermentebis zemoqmedebiT ganicdis gaTxierebasa da wvril-
marcvlovan masad gadaqcevas. aRniSnuli ganapirobebs nekrozuli ub-
nis mosazRvre saRi qsovilebis anTebiT reaqcias, ris gamoc saR qso-
vilebSi viTardeba hiperemia da nekrozuli masebi gaiwoveba. TandaTa-
nobiT, infarqtis masis daSlasTan da alagebasTan erTad, mravldeba
infarqtis mosazRvre sisxlZarRvebi da SemarTebeli qsovilis ele-
mentebi da xdeba dazianebul ubanSi Cazrda. droTa ganmavlobaSi in-
farqtis adgils ikavebs granulaciuri, anu SemaerTebeli qsovili,
romelic mdidaria sisxlZarRvebiTa da ujredebiT. ufro mogvianebiT
granulaciur qsovilSi mcirdeba sisxlZarRvebisa da ujredebis rao-
denoba, Sesabamisad izrdeba SemaerTebelqsovilovani boWkoebis rao-
denoba da yalibdeba nawiburi. infarqtis Semdeg Camoyalibebuli nawi-
buri infarqtis ubanze mcire zomisaa da amitom organos zedapiri na-
wiburis areSi Cazneqilia. im SemTxvevaSi, Tu ver moxda nekrozis
sruli alageba, danekrozebul masaSi lagdeba kalciumis marilebi
da infarqtis ubani ikireba.
Soki
133
ujredebis perfuziis SezRudvas sisxlis raodenobis Semcirebisa
(hipovolemiuri) da gulismieri (kardiogenuri) Sokis pirobebSi sa-
fuZvlad udevs sisxlis mimoqcevis moSla. janmrTeli adamiani mTeli
sisxlis 10-15%-is dakargvas kompensaciuri meqanizmebis (sisxlZarRve-
bis refleqsuri Seviwroeba, gulidan gandevnis gaZliereba da muSao-
bis aCqareba, sisxlis mimoqcevisa da arteriuli wnevis SenarCuneba,
renin-angiotenzin-aldosteronis kompleqsis gaaqtiveba da a.S.) meSve-
obiT egueba, xolo sisxlis didi raodenobis dakargvis kompensacia
SeuZlebelia. kanis zedapiris gavrcelebuli damwvrobisas gaZliere-
buli eqsudacia an travmuli dazianebisas sisxldena da eqsudacia
aseve iwvevs hipovolemiur Soks da, Sesabamisad, damwvrobiTa da trav-
miT gamowveuli Soki ewodeba. kardiogenuri Soki SesaZlebelia gan-
xilul iyos, rogorc gulis kunTis meqanikuri funqciis ukmarisoba.
septikuri Sokis paTogenezi movlenaTa rTuli kompleqsia da misi
buneba bolomde garkveuli ar aris. septikur Soks iwvevs sefsisis
gamomwvevi gram-uaryofiTi mikroorganizmebis mier gamomuSavebuli
lipopolisaqariduli endotoqsini. amasTan, analogiuri sindromi Se-
iZleba Camoyalibdes gram-dadebiTi mikroorganizmebiT (maTi ujredu-
li garsis peptidoglikanebis zemoqmedebiT) dasnebovnebis pirobeb-
Sic. termini `septikuri Soki~ gulisxmobs ara marto gram-uaryofiTi
da gram-dadebiTi baqteriebiT gamowveuli infeqciebis garTulebas,
igi SesaZlebelia ganpirobebuli iyos sxva romelime infeqciuri
avadmyofobiTac. gram-dadebiTi floris invaziiT gamowveuli hipoten-
zia xSirad gamovlindeba vazodilataciuri reaqciis saxiT. Sokis
ufro mZime formebi gamowveulia infeqciis pirobebSi siTxis meoreu-
lad dakargviT, enteritebis, peritonitis, anTebebis dros eqsudacii-
sa da dazianebis ubanSi eqsudatis dagrovebis gamo.
drouli reanimacia da sisxlis mimoqcevisa da nivTierebaTa
cvlis koreqcia ganapirobebs ujredebis cxovelmyofelobis SenarCu-
nebas, xolo sawinaaRmdego SemTxvevaSi SesaZlebelia ganviTardes Se-
uqcevadi cvlilebebi da sikvdili.
Soki progresulad mimdinare procesia, romlis ganviTarebac Tu
ar Sewyda, Camoyalibdeba sisxlis mimoqcevisa da nivTierebaTa cvlis
mZime moSla. sisxldenisas, didi raodenobiT sisxlis swrafad dakar-
gvis dros, Soki viTardeba elviseburad da SesaZlebelia ganviTar-
des ramdenime wuTis ganmavlobaSi. ufro xSirad Sokis Camoyalibeba
ramdenime saaTi grZeldeba. ganviTarebis mixedviT asxvaveben Sokis Ca-
moyalibebis sam saxes: adreuli, anu kompensaciuri, progresuli, anu
dekompensaciuri da Seuqcevadi Soki. sazRvari CamoTvlil saxeebs
Soris mkafiod gamokveTili araa da TiToeuli saxe moicavs Sokis
ganviTarebis srul speqtrs.
adreuli, anu kompensaciuri Soki gulisxmobs sisxlis mimoqcevis
ukmarisobas SedarebiT mcire masStabiT, romlis pirobebSic organiz-
mi kompensaciuri meqanizmebiT inarCunebs homeostazs da sisxlis wne-
va da gulis funqcia normasTan miaxloebulia. rodesac kompensaciu-
134
ri meqanizmebi procesSi sruladaa CarTuli, adreuli Sokis gamovle-
na da diferenciacia garTulebulia.
progresuli, anu dekompensaciuri Soki yalibdeba kompensaciuri
Sokis pirobebSi organizmis gadaZabvis gamo. am dros, miuxedavad ar-
teriuli sistemis spazmisa da gulis muSaobis gaZlierebisa, sisxlis
wneva ecema da gulidan sisxlis gandevnis maCvenebeli mcirdeba. fil-
tvebis perfuziis SezRudvis gamo yalibdeba respiraciuli distres
sindromi. Tirkmlebis sisxlis mimoqcevis SezRudvis gamo mcirdeba
Sardis gamoyofa (oliguria). Jangbadis deficiti ujredebSi ganapi-
robebs anaerobuli glikolizis gaaqtivebas da metaboluri acido-
zis Camoyalibebas. RviZlis funqciis SezRudvis gamo rZis mJavas dag-
roveba amZimebs warmoqmnil acidozs. aRniSnuli, srulad Camoyalibe-
buli Sokis pirobebSi, nivTierebaTa cvlis moSlis erT-erTi damaxa-
siaTebeli niSania. gvirgvinovani arteriebis aTerosklerozis fonze
Camoyalibebuli Soki SesaZloa garTuldes gulis kunTis infarqtiT.
Seuqcevadi Sokis pirobebSi sisxlis mimoqcevis SenarCuneba nor-
mis farglebSi SeuZlebelia. igi xasiaTdeba gulis funqciis mkveTri
daTrgunviT, sisxlis wnevis progresuli daqveiTebiTa da Rrma meta-
boluri acidoziT. sisxlis Semcirebuli nakadi Tavis tvinSi, gulis
kunTsa da TirkmlebSi iwvevs ujredebis iSemiur sikvdils da masTan
dakavSirebul cvlilebebs. Camoyalibebuli filtvebis SeSupeba da
respiraciuli distres sindromi ganapirobebs sunTqvis gaZnelebas.
Semcirebuli perfuzia ki ujredebis membranebis mTlianobis darRve-
vas, ujredebsa da ujredSoris nivTierebaSi wylisa da mineraluri
cvlis mZime moSlas. Seuqcevadi Sokis pirobebSi qveiTdeba ujrede-
bis, qsovilebisa da organoebis ara mxolod funqcia, aramed irRveva
maTi struqturuli Senebac.
Sokis pirobebSi sicocxlisaTvis SeuTavsebeli cvlilebebi vi-
Tardeba Tavis tvinSi, gulis kunTsa da TirkmlebSi. amasTan, morfo-
logiuri cvlilebebi aRiniSneba kuW-nawlavis traqtSi, Tirkmelzeda
jirkvlebsa da RviZlSi.
Sokis yvela formis dros gulis kunTi ganicdis morfo-funqciur
cvlilebebs, romelic gamoixateba subepikardiuli da subendokardi-
uli sisxlCaqcevebiT, nekroziTa da adgilobrivi dazianebiT. gavrce-
lebis mixedviT nekrozi SeiZleba moicavdes rogorc mcire (magali-
Tad, gulis kunTis erT an ramdenime boWkos), ise mozrdil ubans mik-
ro- da makroinfarqtebis CamoyalibebiT. adgilobrivi dazianeba gamo-
ixateba kunTovani boWkoebis ganivzolianobis daqveiTebiT, kardiomi-
ocitis sarkomeris zomaSi SemcirebiTa da destruqciiT, Z-diskebis
fragmentaciiT, miofilamentebisa da mitoqondriebis destruqciiT.
filtvis qsovili iSemiis mimarT rezistentulia da hipovolemiu-
ri Soki morfologiurad SeiZleba arc iyos gamoxatuli. septikuri
an travmuli Sokis pirobebSi filtvebSi viTardeba alteraciuli
cvlilebebi (alveolaTaSorisi Zgidis SeSupeba, romelsac mogviane-
biT Tan erTvis alveolebSi plazmis cilebiT gajerebuli SeSupebi-
Ti siTxis dagroveba) da yalibdeba e.w. Sokuri filtvi.
135
Sokis dros Tirkmlebis milakebSi aRiniSneba upiratesad mwvave,
nekrozuli cvlilebebi.
cvlilebebi Tirkmelzeda jirkvlebSi ganpirobebulia maTi Tvise-
biT, moaxdinon reaqcia yvela stresul mdgomareobaze (stresi/pasuxi).
morfologiurad igi gamoixateba qerqovani Sris calkeuli ujrede-
bis gabneuli nekroziT. kuW-nawlavis traqtis lorwovan garsSi vi-
Tardeba sisxlCaqcevebi da nekrozebi. hepatocitebi xSirad ganicdis
SeSupebas. Sokis simZimis mixedviT SesaZlebelia nekrozuli cvlile-
bebi gavrceldes wilis donezec.
Sokis ganviTarebisas, avadmyofisaTvis sicocxlis SenarCunebis
SemTxvevaSi, ujredebsa da organoebSi ganviTarebul cvlilebebs ga-
aCnia sxvadasxva gamosavali. Tirkmlebis milakebis epiTeliumisa da
Tirkmelzeda jirkvlebis qerqis ujredebi, hepatocitebi da kuW-naw-
lavis traqtis lorwovani garsi aRidgens damaxasiaTebel struqtu-
ras. xolo cvlilebebi Tavis tvinis neironebSi, kardiomiocitebsa da
filtvis alveolaTaSoris ZgideebSi (fibrozis gamo) Seuqcevadi xa-
siaTisaa.
136
Tavi VIII
anTeba
arsi da ganmarteba
alteracia
alteracia qsovilis dazianebaa, romelic morfologiurad sxva-
dasxva saxis distrofiebiTa da nekroziT gamoixateba. dazianebis gan-
viTareba SesaZlebelia uSualod paTogenuri agentis zemoqmedebiT, an
ganpirobebulia neirohumoruli faqtorebiT. aRniSnul fazaSi xdeba
biologiurad aqtiuri nivTierebebis – mediatorebis gamoyofa, rac
iwvevs anTebis iniciacias. arsebobs mediatorebis ramdenime jgufi.
qsovilovani bazofilebidan da Trombocitebidan gamoiyofa vazo-
aqtiuri aminebi – histamini da serotonini. orive amini moqmedebas
iwyebs mwvave anTebiTi pasuxis sawyis periodSi da iwvevs vazodila-
taciasa da sisxlZarRvebis ganvladobis gazrdas. histaminis done an-
TebiTi procesis dawyebidan erTi saaTis ganmavlobaSi swrafad mcir-
deba.
137
kininebis sistemis saboloo produqti – bradikinini, romlis
formireba xdeba plazmaSi cila-winamorbedze (msxvilmolekuluri
kininogeni) kalikreinis zemoqmedebis Sedegad, zrdis sisxlZarRvTa
ganvladobas da aRizianebs tkivilis receptorebs.
sisxlis Sededebis sistema, romelic warmoqmnis fibrins, aqtivde-
ba hagemanis faqtoris (XII faqtori) meSveobiT (John Hageman –
amerikeli rkinigzeli, romlis avadmyofoba [koagulopaTia] pirvelma
aRwera oskar ratnovma). fibrinis katabolizmis dros (fibrinoli-
zisi) warmoqmnili fibrinopeptidebi iwvevs sisxlZarRvTa ganvlado-
bis zrdas da neitrofilebisTvis asrulebs hemotaqsinebis rols.
komplementis aqtivaciis dros warmoqmnili C5a da C3a cilebi (kom-
plementis molekulebi – ofsoninebi, romlebic aZliereben fagoci-
tozs) astimulirebs qsovilovani bazofilebis mier histaminis gamoyo-
fas da amgvari gziT iwvevs sisxlZarRvTa ganvladobis zrdas. C5a ne-
itrofilebisa da makrofagebisTvis Zlieri hemotaqsisuri agentia.
C3b mniSvnelovani ofsoninia. C5a aaqtivebs araqidonis mJavas metabo-
lizmis lipogenazur kompleqss.
araqidonis mJava ujeri cximmJavaa, romelic Seicavs naxSirbadis 20 atoms da Se-
dis neitrofilebis, qsovilovani bazofilebis, monocitebisa da sxva ujredebis
membranebis fosfolipidebis SemadgenlobaSi. fosfolipazebis mier araqidonis
mJavas gamoTavisuflebiT iwyeba mTeli rigi rTuli reaqciebisa, romlis Sedegad
warmoiqmneba prostaglandinebi, leikotrinebi da anTebis sxva mediatorebi.
eqsudacia
eqsudacia anTebiTi gamonadenis (eqsudatis) formirebis rTuli
procesia, romlis wyaroa sisxli, limfa da im qsovilis Semadgeneli
ujredebi, romelSic viTardeba anTebiTi procesi. anTebiTi gamonade-
138
nis ZiriTadi komponentebi hematogenuri warmoSobisaa. misi formireba
xdeba mikrocirkulaciuri da ujreduli reaqciebis Sedegad. eqsuda-
ti yovelTvis ori nawilisgan Sedgeba: Txevadi nawili – wyali,
plazmis cilebi (albuminebi, globulinebi, fibrinogeni), mineraluri
marilebi da ujreduli nawili – romelic Seicavs hematogenur (neit-
rofilebi, limfocitebi, monocitebi, histiocitebi, eriTrocitebi) da
adgilobrivi warmoSobis (makrofagebi, epiTeluri, mezoTeluri) uj-
redebs. Txevadi da ujreduli nawilebis Tanafardoba, agreTve ama
Tu im ujredis raodenoba anTebis sxvadasxva formis dros gansxvave-
bulia. eqsudaciis faza swrafad mohyveba alteraciasa da mediatore-
bis gamoyofas. anTebiTi procesis es faza ori ZiriTadi komponentisa-
gan Sedgeba: mikrocirkulaciuri cvlilebebi da ujreduli reaqciebi.
mikrocirkulaciuri cvlilebebi
vazodilatacia da stazi. mikrocirkulaciis darRveva gardamava-
li da umniSvnelo vazokonstriqciiT iwyeba, romelic SemdgomSi ic-
vleba arteriolebis, kapilarebisa da venulebis gamoxatuli dilata-
ciiT. vazodilatacia anTebis ubanSi iwvevs sisxlis dinebis gaZlie-
rebas (hiperemia). klinikurad es SewiTlebisa da temperaturis momate-
biT gamoixateba. SemdgomSi viTardeba stazi (sisxlis dinebis mkveTri
Seneleba).
ganvladobis momateba. kapilarebisa da venulebis ganvladoba sis-
xlZarRvebis endoTelur ujredebs Soris ujredSorisi forebis
mdgomareobazea damokidebuli. normalur pirobebSi forebs Soris
mxolod mcire zomis molekulebis (МВ<40000) gasvlaa SesaZlebeli.
pinocitozis meSveobiT xorcieldeba didi molekulebis seleqciuri
gadatana kapilaridan intersticiaSi. fiziologiurad mikrocirkula-
ciuri kalapotidan qsovilebSi siTxis gadasvlas ganapirobebs kapi-
larebis hidrostatikuri wneva, xolo ukan dabrunebas – plazmis ko-
loidebis osmosuri wneva. mikrocirkulaciuri kalapotidan qsovi-
lebSi gadasul siTxes plazmis ultrafiltrati ewodeba.
mwvave anTebis dros endoTeluri ujredebis aqtinis filamentebis aqtiuri Sekum-
Svis Sedegad, romelic iwvevs ujredSorisi forebis gafarToebas, xdeba venule-
bisa da kapilarebis ganvladobis dauyovnebeli (magram reversiuli) momateba.
msgavsi Sedegi SeiZleba gamoiwvios toqsikuri agentebis mier endoTeluri ujre-
debis dazianebamac. Secvlili ganvladobis mqone sisxlZarRvebidan SesaZlebelia
didi raodenobiT siTxisa da msxvilmolekuluri cilebis gadasvla qsovilebSi.
ganvladobis es cvlilebebi gamowveulia sxvadasxva qimiuri mediatorebis moqme-
debebiT.
siTxis eqsudacia
sisxlZarRvovani kalapotidan intersticiaSi didi raodenobiT
siTxis gadasvla iwvevs qsovilis Sesivebas. klinikurad da histolo-
giurad es SeSupebiT gamoixateba. sisxlZarRvTa ganvladobis momate-
bis gamo mikrocirkulaciuri kalapotidan qsovilebSi siTxis gadas-
vlas eqsudacia ewodeba. eqsudatis Semadgenloba TiTqmis iseTivea,
139
rogoric plazmis; igi didi raodenobiT (>3 g/l) Seicavs plazmis ci-
lebs, maT Soris imunoglobulinebs, komplementsa da fibrinogens.
mwvave anTebiT eqsudatSi qsovilovani Tromboplastinis zemoqmedebis
gamo fibrinogeni swrafad gardaiqmneba fibrinad. mikroskopulad eq-
sudatSi arsebuli fibrini vardisferi Zafebisa da konebis saxiT
vlindeba. makroskopulad yvelaze kargad fibrini Cans anTebad sero-
zul garsze, romlis zedapiri xdeba xorkliani, iRebs moyviTalo
elfers da ifareba apkiT. aucilebelia imis codna, Tu ra
gansxvavebaa eqsudaciasa da transudacias Soris. transudaciis dros
mometebuli raodenobis siTxe gadadis normaluri ganvladobis mqone
kapilarebidan qsovilebSi. es procesi hidrostatikuri wnevis momate-
biTa da plazmis koloidebis osmosuri wnevis klebiT aris ganpiro-
bebuli. transudats aqvs plazmis ultrafiltratis analogiuri Se-
madgenloba. anTebis dros transudacia iSviaTad atarebs damoukide-
bel xasiaTs. amasTanave, igi eqsudaciis sawyisi stadiacaa. klinikur
praqtikaSi SeSupebiTi siTxis identifikacias (transudatia igi Tu eq-
sudati) didi diagnostikuri Rirebuleba gaaCnia, vinaidan misi meSve-
obiT SesaZlebelia ganisazRvros paTologiuri procesis mizezi. eq-
sudaciis dros siTxis raodenobis momateba ganapirobebs paTogenuri
agentis mier gamomuSavebuli toqsinis gazavebas, plazmis modineba
uzrunvelyofs damcavi funqciiT aRWurvili cilebis (imunoglobu-
linebi da komplementi) koncentraciis gazrdas, xolo limfis gadi-
nebis momateba xels uwyobs paTogenuri agentebis gadatanas regio-
nul limfur kvanZebSi da imunuri pasuxis srulyofilad ganviTare-
bas. yovelive zemoaRniSnuli mimarTulia paTogenuri agentis aqtivo-
bis Semcirebisa da likvidaciisaken. Tumca, zogjer, virulenturi
mikroorganizmebiT inficirebisas, aRniSnuli meqanizmi infeqciis gav-
rcelebisa da limfangitisa da limfadenitis mizezi xdeba.
ujreduli reaqciebi
CarTuli ujredebis tipebi. mwvave anTeba sisxlZarRvovani kala-
potidan dazianebuli qsovilebisaken anTebiTi ujredebis aqtiuri
migraciiT xasiaTdeba. adreul stadiaSi (pirveli 24 saaTi) anTebiT
infiltratSi dominirebs neitrofilebi (polimorfulbirTviani lei-
kocitebi). leikocitebis raodenoba damokidebulia paTogenur faq-
torze. maTi ZiriTadi funqcia organizmis dacvaa qemotaqsisisa (pa-
Togenuri agentebisken mizanmimarTuli moZraoba) da ucxo mikroorga-
nizmebisa da danekrozebuli qsovilebis fagocitozis (STanTqma da
moneleba) gziT. polimorfulbirTviani leikocitebis, anu granulo-
citebis moxvedra agresiis keraSi xdeba aqtiuri qemotaqsisis meSveo-
biT, amebas msgavsi moZraobiT. maT ar gaaCniaT gayofis unari, vinai-
dan isini mieloiduri rigis saboloo ujredebia. qsovilebSi maTi
sicocxlis xangrZlivoba 4-5 dRea, xolo anTebis keraSi – kidev uf-
ro mcire. granulocitebi Seicavs neitrofilur, eozinofilur an ba-
zofilur intracitoplazmur granulebs. aRniSnuli granulebi gana-
pirobebs granulocitebis sxvadasxva funqciur maxasiaTeblebs.
140
neitrofiluri leikocitebi Seicavs sxvadasxva zomis optikurad
xilul, specifikur, heterogenur, lizosomuri bunebis granulebs.
mcire zomis granulebis SemadgenlobaSi Warbobs tute da mJava fos-
fatazebi, saSualo zomis (eleqtronulad naklebad mkvrivi) granu-
lebSi – laqtoferini da proteazebi da β-glukuronidaza, xolo di-
di zomis eleqtronulad mkvriv granulebSi – peroqsidaza. sxvadas-
xva tipis granulebis arsebobis gamo, infeqcias neitrofiluri lei-
kocitebi sxvadasxva gziT ebrZvis. anTebis keraSi moxvedrisas isini
lizosomur enzimebs gamoyofs. aminosaqaridebis Semcveli lizosome-
bi ujreduli membranebis daSlasa da zogierTi baqteriis liziss
uwyobs xels. laqtoferini aZlierebs lizocimis moqmedebas. ufro
mniSvnelovani roli gaaCnia peroqsidazebs – maTi meSveobiT xdeba
wyalbadis zeJangisa da ko-faqtorebis (haloiduri naerTebi) moqmede-
bebis Serwyma da maTi antibaqteriuli da antivirusuli moqmedebis
gaZliereba. wyalbadis zeJangi xels uwyobs fagocitozis efeqtis
gazrdas. wyalbadis zeJangis damatebiTi raodenoba maTSi zogierTi
baqteriis (streptokoki, pnevmokoki, laqtobacila, zogierTi mikop-
lazma) cxovelmoqmedebis xarjze xvdeba. wyalbadis zeJangis ukmari-
soba mkveTrad amcirebs neitrofilebis fagocitur efeqts. infeqciu-
ri agentebis ganeitralebisas xdeba maTi kooperacia makrofagebTan
(monocitebTan), Т- da В-limfocitebTan.
neitrofilebis fiziologiuri roli makrofagebis analogiuria, Tumca maT mxo-
lod mcire zomis nawilakebis ganeitraleba SeuZlia. aRsaniSnavia, rom lizoso-
muri fermentebis gamoyofisas aRiniSneba mimdebare qsovilebis dazianebac, ris
gamoc maT moqmedebas yovelTvis Tan axlavs histiolizisic. dazianebuli ujre-
debisa da qsovilis STanTqmisa da regeneraciis mastimulirebeli nivTierebebis
gamoyofiT neitrofilebi xels uwyobs qsovilebis regeneraciis process.
141
pirveli 24-48 saaTis Semdeg anTebis keraSi Cndeba makrofaguri
sistemis fagocitebi da imunurad aqtiuri ujredebi (limfocitebi
da plazmuri ujredebi). Tumca ramdenime dRis Semdeg ZiriTadi ujre-
duli mosaxleoba neitrofiluri leikocitebiT icvleba. leikocite-
biTa (ZiriTadad neitrofilebiT) da danekrozebuli parenqimuli uj-
redebis narCenebiT mdidar eqsudats Cirqi ewodeba. Cirqis warmoqmna
piogenuri mikroorganizmebis zemoqmedebis Sedegia, magram misi Camo-
yalibeba SesaZlebelia sterilur pirobebSic, magaliTad, qsovilis
iSemiis Sedegad. Tu piogenuri faqtorebis eliminacia srulad ar
xdeba, yalibdeba abscesi.
neitrofilebis migracia
ujredSorisi napralebisa da bazaluri membranebis gavliT adhezi-
rebuli neitrofilebi aqtiurad gadadis sisxlZarRvebis sanaTuridan
intersticiumSi (migracia). aRniSnuli barieris gadalaxvas neitrofi-
li 2-10 wuTs andomebs. intersticiumSi leikocitebis moZraobis siCqa-
rea 20 mkm/wT-Si.
142
leikocitebis migraciis aqtiuri procesisagan gansxvavebiT, eriT-
rocitebis moxvedra anTebis ubanSi pasiurad xdeba. sisxlZarRvebidan
maT gamodevnas, momigrire neitrofilebis kvaldakval, ganapirobebs
hidrostatikuri wneva (diapedezi). mikrocirkulaciis mZime dazianebe-
bis dros anTebis keraSi SesaZloa moxvdes didi raodenobiT eriT-
rocitebi (hemoragiuli anTeba).
fagocitozis pirveli etapia fagocituri ujredis mier paTogenu-
ri agentis amocnoba. aRniSnuli xdeba an pirdapiri gziT (didi, iner-
tuli nawilakebis amocnoba), an imis Semdeg, rodesac agenti daifare-
ba imunoglobulinebiT an komplementis fraqciebiT (C3b) (ofsoniza-
cia). ofsonizacia ganapirobebs imunur fagocitozs. IgG da C3b –
efeqturi ofsoninebia. maTgan ufro efeqturia imunoglobulini, ro-
melsac paTogenuri agentis mimarT specifikuri reaqtiuloba axasia-
Tebs (specifikuri antisxeuli). C3b ki uSualod anTebis keraSi iqmne-
ba komplementis sistemis aqtivaciiT. mwvave anTebis adreul stadieb-
ze, imunuri pasuxis ganviTarebamde, dominirebs araimunuri fagocito-
zi. imunuri pasuxis ganviTarebis Semdeg misi Canacvleba xdeba ufro
efeqturi, imunuri fagocitoziT.
neitrofilisa an makrofagis mier paTogenuri agentis amocnobis
Semdeg es ukanaskneli STainTqmeba fagocituri ujredis mier. fago-
citSi iqmneba membraniT SemosazRvruli vakuola (fagosoma), romelic
erwymis lizosomas da qmnis fagolizosomas.
rodesac paTogenur agentad mikrobi gvevlineba, misi ganeitrale-
ba unda moxdes manamde, sanam is fagocitis sikvdils gamoiwvevs. mik-
roorganizmebis daSlis procesSi ramdenime meqanizmi monawileobs:
humoruli imuniteti; ujreduli imuniteti; araimunuri citotoqsiku-
ri substanciebi; fagolizosomebSi mimdinare lizisi mieloperoqsi-
dazasa da lizocimis meSveobiT.
imunuri pasuxi araspecifikurze bevrad efeqturia. neitrofilebi-
sa da makrofagebis zedapirebze arsebobs receptorebi imunoglobu-
linebisa da komplementis faqtorebis Fc-fragmentis mimarT, rac gana-
pirobebs imunuri pasuxis efeqturobas.
proliferacia
anTebis saboloo faza ujredebis proliferaciaa (gamravleba),
romelic mimarTulia darRveuli funqciis aRdgenisaken. Cveulebriv,
anTebis keraSi xdeba SemaerTebeli qsovilis kambiuri ujredebis, В-
da Т-limfocitebis, monocitebisa da adgilobrivi qsovilis ujrede-
bis (mezoTeluri, epiTeloiduri) proliferacia. paralelurad vlin-
deba ujredebis diferenciacia da transformacia. В-limfocitebi ga-
napirobebs plazmuri ujredebis warmoqmnas, xolo monocitebi – his-
tiocitebisa da makrofagebis. SesaZlebelia makrofagebis transfor-
macia epiTelioidur da gigantur ujredebad (ucxo sxeulisa da lan-
ghansis tipis ujredebi). SemaerTebeli qsovilis kambiuri ujredebis
transformaciis Sedegad Cndeba fibroblastebi, romlebic asinTeze-
143
ben cila kolagensa da glikozaminglikanebs. aRniSnulis gamo anTe-
bis gamosavali xSirad dazianebis keraSi boWkovani SemaerTebeli
qsovilis gamravlebaa.
anTebis regulacia
anTebis terminologia
anTebis klasifikacia
144
anTebis ama Tu im komponentis siWarbis mixedviT – alteraciul,
eqsudaciur da proliferaciul anTebebs;
organoSi lokalizaciis mixedviT – parenqimuls, intersticiulsa
(Suamdebare) da Sereuls;
qsovilovani reaqciis tipis mixedviT – specifikursa da araspeci-
fikurs (banalurs).
mwvave anTeba
145
Zvlis tvinidan leikocitebis gaZlierebuli migraciaa. Sem-
dgomSi Zvlis tvinSi Zlierdeba neitrofilebis produqcia. am
dros periferiul sisxlSi vlindeba umwifari neitrofilebi,
romlebic xSirad xasiaTdeba didi citoplazmuri granulebiT
(toqsikuri marcvlovaneba). leikocitur formulaSi Cxirbir-
Tviani leikocitebisa da granulocitebis sxva axalgazrda
formebis gaCenas `marcxniv gadaxras~ uwodeben. virusuli in-
feqciebis dros adgili aqvs neitropeniasa da limfocitozs.
amis gamo virusuli infeqciebiT gamowveuli mwvave anTebis
dros upiratesad gamoxatulia limfociturujreduli reaqcia.
• plazmuri cilebis koncentraciis cvlilebebi – mwvave anTebis
dros plazmaSi zogierTi cilis Semcveloba izrdeba (C-reaqti-
uli cila, antitrifsini, fibrinogeni, haptoglobini, cerulop-
lazmini). Tavis mxriv, cilebis Semcvelobis momateba zrdis
eriTrocitebis daleqvis siCqares (eds), romelic anTebis araspe-
cifikur niSans miekuTvneba.
mwvave anTeba sami ZiriTadi komponentisagan Sedgeba: sisxlZar-
RvTa sanaTuris gafarToeba, rasac axlavs sisxlis dinebis gaZliere-
ba; sisxlZarRvTa kedlebis struqturuli cvlilebebi, rac iwvevs
sisxlis dinebidan cilebisa da leikocitebis gasvlas qsovilebSi;
leikocitebis gamosvla mikrocirkulaciuri kalapotidan da maTi
dagroveba dazianebis ubanSi.
morfologiurad mwvave anTeba sisxlZarRvovani reaqciebiT, fib-
rinuli gamonaJoniT, SeSupebiTa da neitrofilebiT gamoxatuli in-
filtraciiT xasiaTdeba. neitrofilebisa da mononukleuri ujrede-
bis dagrovebis paralelurad dazianebul qsovilSi iwyeba aRdgeni-
Ti procesi – reparacia. leikocituri eqsudaciisa da reparaciis
kombinacia infeqciuri procesebis, wylulebisa da infarqtebis, aseve
gawovis fazaSi myofi hemoragiebisaTvisaa damaxasiaTebeli. dadgeni-
lia, rom leikocitebs anTebiTi procesis gaxangrZliveba da fermen-
tebis, qimiuri mediatorebisa da Jangbadis toqsikuri SenaerTebis
meSveobiT qsovilis daSla SeuZlia. aRniSnulis Sedegad viTardeba
qronikuli anTeba.
zemoxsenebulidan gamomdinare, Cans, rom mwvave anTebis gamosava-
li ramdenime formiT vlindeba: sruli aRdgena; SemaerTebeli qsovi-
lis CanacvlebiT Sexorceba (fibrozi); qronikuli abscesis warmoq-
mna; qronikuli anTebis sxvadasxva formis Camoyalibeba.
sruli aRdgena. anTebis biologiuri arsi paTogenuri faqtoris
neitralizacia da dazianebuli ubnis sruli aRdgenaa. sruli aRdge-
na mxolod mcire moculobis dazianebis dros aris SesaZlebeli.
sruli aRdgena moicavs qimiuri mediatorebis neitralizacias, sis-
xlZarRvTa normaluri ganvladobis aRdgenas, leikocituri infil-
traciis Sewyvetas da, sabolood, SeSupebiTi siTxis, cilebis, leiko-
citebis, paTogenuri agentebisa da danekrozebuli narCenebis alage-
bas.
146
SemaerTebeli qsovilis CanacvlebiT Sexorceba (fibrozi). PaRniS-
nuli procesi iwyeba regeneraciis unaris armqone qsovilebSi anTebis
Sedegad qsovilis nawilobrivi daSlis Semdeg an fibrinis masobrivi
eqsudaciisas. im SemTxvevaSi, rodesac qsovilSi an serozul RruebSi
(plevra, muclis fari) ar xdeba fibrinis sruli rezorbcia, masSi Ca-
izrdeba SemaerTebeli qsovili da yalibdeba fibrozuli qsovili.
aRniSnul process organizacia ewodeba.
qronikuli abscesi viTardeba infeqciebis dros da piogenuri mik-
roorganizmebisa da maTi daSlili fragmentebis arasrul alagebas-
Tanaa dakavSirebuli. irgvliv mdebare qsovilisgan qronikuli absce-
si fibrozuli kafsuliTaa SemosazRvruli.
qronikuli anTebis sxvadasxva formis Camoyalibeba aRiniSneba im
SemTxvevebSi, rodesac mwvave anTebis dros ar xdeba sruli aRdgena,
irRveva paTogenuri faqtoris persistenciisa an organizaciis proce-
si. magaliTad, mwvave pnevmonia iwyeba rogorc mwvave anTeba, magram
dazianebuli qsovilebis daSlis Sedegad SesaZlebelia warmoiqmnas
Rru, romelSic anTebiTi procesi grZeldeba da ganapirobebs fil-
tvis qronikuli abscesis formirebas. mudmivi stimulaciiT mimdinare
qronikuli anTebis sxva magaliTia kuWis an Tormetgoja nawlavis
peptiuri wylulis ganviTareba. peptiuri wylulebi xasiaTdeba xan-
grZlivi mimdinareobiT da maT morfologiur suraTSi aRiniSneba ro-
gorc mwvave, ise qronikuli anTebiTi reaqciebi.
qronikuli anTeba
147
warmoSobis nawilakebis xangrZlivi CasunTqvis Sedegad viTar-
deba filtvebis silikozi;
• zogierTi daavadebebis dros formirdeba organizmis sakuTari
qsovilebis winaaRmdeg mimarTuli dacviTi reaqciebi, rac
avtoimunuri avadmyofobebis ganviTarebas iwvevs (gafantuli
sklerozi, revmatoiduli arTriti, sistemuri wiTeli mglura).
qronikuli anTebis diagnozis dasma misi morfologiuri Tavise-
burebebis meSveobiT xorcieldeba. mwvave anTebisagan igi gansxvavdeba
imiT, rom mas Tan ar axlavs iseTi niSnebi, rogoricaa SewiTleba, Se-
Supeba, tkivili da temperaturis momateba. qronikuli anTebis dros
aseve ar aRiniSneba aqtiuri hiperemia, siTxis eqsudacia da neitrofi-
lebis emigracia. qronikuli anTeba droSi gaxangrZlivebuli proce-
sia, ris gamoc praqtikulad yovelTvis viTardeba srulyofili imu-
nuri pasuxi da regeneracia. qronikuli anTebis gamomwvevi agentebis
umravlesoba xSirad iwvevs vrcel nekrozs, romlis Canacvlebac xde-
ba fibrozuli qsoviliT. fibrozis xarisxi qronikuli anTebis xan-
grZlivobazea damokidebuli. ujreduli reaqciebi imunuri pasuxis
erT-erTi komponentia. qsovilebis mudmivi dazianeba, Cveulebriv, an-
tigenuri bunebis agentiTaa gamowveuli, rac iwvevs imunitetis aqtiva-
cias. granulomebi ucxo sxeulebis irgvliv warmoiqmneba inertuli
(araimunuri) ucxo sxeulebis pirdapiri, araimunuri fagocitozis Se-
degad. qronikuli anTeba, mwvave anTebisgan gansxvavebiT, xasiaTdeba
mononukleuri ujredebiT (makrofagebi, limfocitebi, plazmuri uj-
redebi) infiltraciiT.
qronikuli anTebis niSnebia:
1. mononukleuri infiltracia. qronikuli anTebis mTavari uj-
redia makrofagi, romelic mononukleuri fagocitebis sistemis erT-
erTi komponentia. am sistemaSi Sedis sisxlis monocitebi da qsovi-
lovani makrofagebi. monocitebi da qsovilovani makrofagebi an di-
fuzuradaa ganlagebuli SemaerTebel qsovilsa da peritoneumSi, an
Tavmoyrilia zogierT organoSi, kerZod, RviZlSi (kupferis ujrede-
bi), elenTasa da limfur kvanZebSi (sinusoiduri histiocitebi) da
filtvebSi (alveoluri makrofagebi). yvela maTgans Zvlis tvinSi sa-
erTo winamorbedi gaaCnia, romelic sawyiss aZlevs monocituri rigis
ujredebs. sisxlidan xdeba monocitebis migracia qsovilebSi, sadac
isini gadaiqcevian makrofagebad. sisxlis monocitebi 24 saaTamde, xo-
lo qsovilovani makrofagebi ramdenime Tve cocxlobs. sisxlidan an-
Tebis keraSi monocitebis migracia xdeba qemotaqsisuri faqtorebiT.
adgilobrivi aqtivacia citokinebis meSveobiT xorcieldeba. Tavis
mxriv, makrofagebi sxvadasxva faqtorebs gamoyofs, romlebic aaqti-
vebs imunur pasuxs. proteazebi da hidrolazebi xels uwyobs fagoci-
tur da baqteriocidul moqmedebas.
qronikuli anTebis dros gvxvdeba erTbirTviani ujredebis sxva
tipebic – limfocitebi, plazmuri ujredebi, eozinofilebi da poxie-
ri ujredebi. sxvadasxva tipis (T-, B-limfocitebi) an sxvadasxva mdgo-
mareobaSi myofi limfocitebi moqmedebs adheziuri molekulebisa da
148
qimiuri mediatorebis meSveobiT. qronikuli anTebis dros maT recip-
rokuli kavSiri aqvs makrofagebTan. aqtivirebuli limfocitebis mier
xorcieldeba limfokinebis produqcia, maT Soris γ-interferonis,
romelic monocitebisa da makrofagebis stimulatoria. aqtivirebuli
makrofagebis citokinebis (monokinebis) meSveobiT xdeba limfocite-
bis aqtivacia, romlebic, Tavis mxriv, anTebis mediatorebs gamoyofs.
am gziT xdeba anTebiTi pasuxis gaxangrZlivebis uzrunvelyofa.
plazmur ujredebSi xdeba anTebis keraSi xangrZlivad moqmedi pa-
Togenuri agentisa da/an daSlili qsovilebis sawinaaRmdego antisxe-
ulebis produqcia.
eozinofilebis gaCena anTebad keraSi damaxasiaTebelia alergiul
reaqciebTan dakavSirebuli imunuri pasuxebisaTvisa da parazituli
infeqciebisTvis. neitrofilebis msgavsad, sisxlZarRvis sanaTuridan
migraciisaTvis isini poxieri ujredebis, limfocitebisa da makrofa-
gebis mier producirebul adheziur molekulebsa da qemotaqsisur
agentebs iyenebs. maTi granulebi parazitebisTvis toqsikur da ZuZum-
wovarTa epiTeluri ujredebis lizisis gamomwvev cilebs Seicavs.
miuxedavad imisa, rom neitrofilebi mwvave anTebis dros mTavar rols asrulebs,
maTi dagroveba qronikuli anTebis kerebSic xSirad aRiniSneba, rac baqteriebis
persistenciiTa da/an makrofagebisa da danekrozebuli qsovilebis mier mediato-
rebis gamoyofiT aris gamowveuli.
149
formirebiT, fibroblastebis proliferaciiTa da kolagenis
dagrovebiT (fibroziT).
sxvadasxva paTologiuri agentis sawinaaRmdegod ganviTarebuli qronikuli anTe-
bis specifikuri suraTi damokidebulia zemoaRniSnuli procesebis urTierTSe-
fardebaze. kerZod, citokinebis masobrivi gamoyofiT mimdinare anTeba makrofage-
bis didi raodenobis dagrovebiT xasiaTdeba, xolo citotoqsikuri agentis arse-
bobisas anTebiT pasuxSi mxolod T-limfocitebi monawileobs. Sesabamisad, or-
ganizmsa da qsovilebSi qronikuli anTebis dros ganviTarebuli pasuxi gamomwvev
agentzea damokidebuli. Zalian xSirad qronikuli anTeba antigenuri bunebis pa-
Togenuri agentiT (kerZod, mikroorganizmiT) aris gamowveuli, Tumca misi ganvi-
Tareba SesaZlebelia dazianebuli qsovilebidan warmoqmnili `sakuTari antige-
nis~ sapasuxodac. dazianebul ubanSi antigenis mudmivi arseboba iwvevs aqtivire-
buli T-limfocitebis, plazmuri ujredebisa da makrofagebis dagrovebas. vinai-
dan aRniSnuli ujredebi qronikuli anTebis dros qsovilebSi mudmivad vlinde-
ba, maT qronikuli anTebis ujredebs uwodeben. miuxedavad imisa, rom imunuri
sistemis gaaqtiveba uSualod dazianebisas xdeba, imunuri pasuxis ganviTarebas
ramdenime dRe sWirdeba (imunuri pasuxis ganmapirobebeli limfocitebis Camoya-
libebamde arasensibilizebul leikocitebs gayofis ramdenime ciklis gavla
sWirdeba). mwvave anTebis dros ki organizmi, rogorc wesi, antigenis mocilebas
qsovilebSi imunuri pasuxis niSnebis gaCenamde axerxebs.
alteraciuli anTeba
eqsudaciuri anTeba
150
deg saxeebs: serozuls, fibrinuls, Cirqovans, hemoragiuls, kata-
ruls, lpobiTsa da Sereuls.
serozuli anTeba
serozuli anTebis dros eqsudati Seicavs 1,7-2,0 g/l cilasa da
mcire raodenobiT ujredebs. serozuli anTebis mimdinareoba, ro-
gorc wesi, mwvavea. mizezebi: Termuli da qimiuri faqtorebi (dam-
wvrobisa da moyinvis bulozuri stadia), virusebi (herpes labialis, herpes
zoster da sxv.), baqteriebi (tuberkulozis mikobaqteria, meningokokebi,
diplokokebi, Sigelebi da sxv.), riketsiebi, mcenareuli da cxovelu-
ri alergenebi, avtointoqsikaciebi (Tireotoqsikozi, uremia), fut-
kris, krazanis, onavris nakbeni da a. S. lokalizacia: xSirad viTar-
deba serozul da lorwovan garsebSi, kanSi, iSviaTad – Sinagan or-
ganoebSi (RviZlSi eqsudati perisinusur sivrceSi grovdeba, Tir-
kmelSi – gorglis kafsulis sanaTursa da stromaSi). morfologia:
serozuli eqsudati – odnav mRvrie, moyviTalo-Calisferi, opales-
centuri siTxea. igi ZiriTadad albuminebs, globulinebs, limfoci-
tebs, erTeul neitrofilebs, mezoTelur an epiTelur ujredebs Sei-
cavs da vizualurad transudats hgavs. makroskopulad eqsudatis
gansxvaveba transudatisgan serozuli garsebis mdgomareobiTaa SesaZ-
lebeli. eqsudaciis dros serozul garsze anTebis yvela niSania ga-
moxatuli, xolo transudaciis dros – ara. serozuli anTebis gamo-
savali, rogorc wesi, keTilsaimedoa. organizms aqvs unari gaiwovos
eqsudatis mniSvnelovani raodenobac ki, Tumca Sinagan organoebSi eq-
sudaciuri anTebis Sedegad SesaZloa sklerozis ganviTareba. mniSvne-
loba funqciuri darRvevebis xarisxiTaa ganpirobebuli. anTebiTi ga-
monadeni perikardiumis RruSi gulis muSaobas aferxebs, plevrul
RruebSi iwvevs filtvebze zewolas da ateleqtazs.
fibrinuli anTeba
fibrinuli anTeba xasiaTdeba fibrinogeniT mdidari eqsudatiT, ro-
melic dazianebul (danekrozebul) qsovilSi moxvedrisas fibrinad gar-
daiqmneba, rasac xels uwyobs nekrozis ubanSi didi raodenobiT Trom-
boplastinis gamoTavisufleba. fibrinuli anTeba Cveulebriv mwvaved
mimdinareobs. Tumca zogjer fibrinuli anTeba qronikul xasiaTs iZens
(magaliTad, serozuli garsebis tuberkulozis dros). mizezebi: difte-
riisa da dizenteriis gamomwvevebi, diplokokebi, streptokokebi da sta-
filokokebi, tuberkulozis mikobaqteria, gripis virusebi, endotoqsine-
bi (uremiis dros), egzotoqsinebi (sulema). fibrinuli anTeba upirate-
sad lokalizdeba lorwovan da serozul garsebSi, filtvebSi. maT ze-
dapirze Cndeba moruxo-moTeTro feris apki (`apkisebri~ anTeba). nekro-
zis siRrmisa da lorwovani garsis epiTeliumis saxidan da mdgomareo-
bidan gamomdinare, apki qvemdebare qsovilebTan an faSradaa dakavSire-
buli da advilad scildeba, an mWidrodaa dakavSirebuli da Znelad
151
scildeba. zemoaRniSnulidan gamomdinare, ganasxvaveben fibrinuli anTe-
bis or tips: krupozulsa da difteriuls.
• krupozuli anTeba viTardeba prizmuli epiTeliumiT dafaru-
li zemo sasunTqi gzebisa da kuW-nawlavis traqtis lorwovani
garsebis zedapiruli nekrozis dros. aRniSnuli lokalizaci-
is epiTeliums ara aqvs mtkice kavSiri qvemdebare qsovilebTan,
amitom warmoqmnili apki qsovilebis didi raodenobis fibri-
niT gaJRenTis drosac ki advilad scildeba mas. makroskopu-
lad lorwovani garsi gasqelebuli da SeSupebulia, gaumWvir-
valea, TiTqos mofenilia naxerxiT. apkis mocilebisas Cndeba
zedapiruli defeqti. serozuli garsi fibrinis ZafebiTaa da-
faruli (hgavs Tmovan safars). fibrinul peri-epikardits `xaoi-
ani guli~ ewodeba. Sinagani organoebidan krupozuli anTeba
viTardeba filtvebSi krupozuli pnevmoniis dros.
• difteriuli anTeba (berZ. diphthera – kanismieri apki) viTardeba
brtyeli epiTeliumiT dafaruli lorwovani garsebis (piris
Rru, sasa, nuSurebi, xorxsarqveli, saylapavi, WeSmariti saxmo
iogebi, saSvilosnos yeli) Rrma nekrozisa da nekrozuli mase-
bis fibriniT gaJRenTis dros. fibrinuli apki qvemdebare qso-
vilebTan mWidrodaa dakavSirebuli da misi mocilebisas Rrma
defeqti Cndeba, radgan histologiurad, aRniSnuli ubnebis
brtyeli epiTeliumi erTmaneTTan da qvemdebare qsovilebTan
mWidrodaa dakavSirebuli.
lorwovansa da serozul garsebSi mimdinare fibrinuli anTebis ga-
mosavali gansxvavebulia. krupozuli anTebis dros warmoqmnili defeq-
tebi zedapirulia da, Cveulebriv, xdeba epiTeliumis sruli regeneraci-
a. difteriuli anTebis dros warmoiqmneba Rrma wylulebi, romlebic
xorcdeba nawiburis warmoqmniT. serozul garsebSi fibrinis masebi ga-
nicdis organizacias, rac plevris, muclis farisa da perikardiumis
viscerulsa da pariesul furclebs Soris Sexorcebebis ganviTarebas
iwvevs (SexorcebiTi perikarditi, plevriti, peritoniti). fibrinuli an-
Tebis Sedegad SesaZlebelia moxdes serozuli Rrus sruli Sevseba Se-
maerTebeli qsoviliT (obliteracia). amasTanave, SesaZloa eqsudatSi ga-
moileqos kalciumis uxsnadi marilebi, ris magaliTicaa e.w. `javSniani
guli~. fibrinul anTebas Zalian didi mniSvneloba aqvs, radgan igi
difteriisa da dizenteriis morfologiuri safuZvelia. amasTanave misi
ganviTareba xdeba intoqsikaciebis drosac (uremia). sasulesa da traqea-
Si apkis warmoqmnisas Cndeba asfiqsiis saSiSroeba; nawlavebis lorwova-
ni garsidan apkis CamoSorebisas gaCenili wylulebidan viTardeba sis-
xldena. SexorcebiTi perikarditi da plevriti iwvevs gul-sisxlZar-
RvTa da sasunTqi sistemebis ukmarisobas.
Cirqovani anTeba
Cirqovani anTeba xasiaTdeba eqsudatSi neitrofilebis siWarbiT,
romlebic eqsudatis Txevad nawilTan erTad qmnis Cirqs. garda amisa,
152
Cirqis SemadgenlobaSi Sedis limfocitebi, makrofagebi da adgilob-
rivi qsovilis danekrozebuli ujredebi. rogorc wesi, CirqSi vlin-
deba e. w. piogenuri mikrobebi, romlebic masSi an Tavisuflad aris
ganTavsebuli, an piocitebis (danekrozebuli mravalbirTviani ujre-
debi) citoplazmaSi mdebareobs. amgvar Cirqs septikuri Cirqi ewode-
ba. igi xels uwyobs infeqciis gavrcelebas. amasTanave arsebobs Cirqi
mikrobebis gareSec (magaliTisaTvis SeiZleba moviyvanoT samedicino
praqtikaSi antimikrobuli preparatebis Seqmnamde farTod gamoyenebu-
li, infeqciisagan dasustebul organizmSi skipidaris Seyvanis meTo-
di, romlis mizanic iyo `organizmis dacviTi reaqciebis stimulacia~.
aRniSnuli proceduris Sedegad xelovnurad warmoiqmneboda asepti-
kuri Cirqi).
makroskopulad Cirqi mRvrie, moyviTalo-momwvano feris blanti
siTxea, romlis suni da konsistencia paTogenuri agentis agresiulo-
bis xarisxzea damokidebuli.
mizezebi: Cirqmbadi mikrobebi (stafilokokebi, streptokokebi, go-
nokokebi, meningokokebi), ufro iSviaTad – diplokokebi, muclis ti-
fis Cxiri, tuberkulozis mikobaqteria, sokoebi da sxv. aseptikuri
Cirqis ganviTarebas iwvevs qsovilSi zogierTi qimiuri nivTierebis
moxvedra.
Cirqovani anTebis dros dominirebs neitrofiluri granulocite-
bis populacia. paTogenur agents isini Slian anTebis keraSi hidro-
lazebis gamoyofis gziT. garda amisa, am dros mimdinareobs mimdeba-
re qsovilebis daSlis procesic (histiolizisi). ujredebisa da qso-
vilebis nekrozis xarisxi Cirqovani anTebis sxvadasxva formebis
dros gansxvavebulia.
lokalizacia. Cirqovani anTeba viTardeba yvela organosa da qso-
vilSi. Cirqovani anTebis gavrcelebisa da lokalizaciis mixedviT
arCeven mis sxvadasxva formas: furunkuli, karbunkuli, abscesi,
flegmona, empiema.
• furunkuli – Tmis folikulis, masTan dakavSirebuli qonis
jirkvlisa da mimdebare ujredisis Cirqovan-nekrozuli anTebaa.
gamomwvevebi: stafilokoki, streptokoki. furunkulis ganviTa-
rebis xelSemwyobi pirobebi: kanis mudmivi dabinZureba da tan-
sacmliT dazianeba, qimiuri nivTierebebiT gaRizianeba, naWdeve-
bi, monafxani da sxva mikrotravmebi, saofle da qonis jir-
kvlebis gaZlierebuli moqmedeba, avitaminozebi, nivTierebaTa
cvlis darRvevebi (Saqriani diabeti), SimSili, organizmis dam-
cavi Zalebis dasusteba. lokalizacia: erTeuli furunkulis
gaCena kanis nebismier, TmiT dafarul adgilzea SesaZlebeli,
yvelaze xSirad igi viTardeba kefaze, saxeze, zurgze, dundu-
loze, iRliasa da sazardulSi. furunkulis ganviTareba iwyeba
mtkivneuli, mkvrivi, xasxasa wiTeli feris, 0,5–2,0 sm diametris,
kanis zedapiridan wamoweuli, patara, konusis msgavsi kvanZis
gaCeniT. III-IV dRes mis centrSi Cndeba darbilebis ubani – Cir-
qiani `Tavi~. VI-VII dRes furunkuli makroskopulad konusi-
153
sebri, kanis zedapiridan SesamCnevad wamoweuli, mowiTalo-mo-
lurjo feris anTebiTi infiltratia moyviTalo-momwvano
mwvervaliT (furunkulis `Tavi~). SemdgomSi furunkuli skdeba
da Cirqi gareT gadmoedineba. gaskdomis adgilas Cans nekrozu-
li qsovilis momwvano feris ubani – folikulis RerZi. Cir-
qTan da sisxlTan erTad xdeba folikulis RerZis gamodevnac.
gamosavali. Tu procesi ar garTulda, furunkulis ganviTare-
bis cikli 8–10 dRis ganmavlobaSi grZeldeba, ris Semdegac
qsovilovani defeqti ivseba granulaciuri qsoviliT da viTar-
deba nawiburi. mniSvneloba. furunkulis ganviTarebas Cveuleb-
riv Tan axlavs gamoxatuli adgilobrivi anTebiTi reaqcia,
rac SedarebiT swrafi klinikuri gamojanmrTelebiT mTavrde-
ba. magram Tu organizmis imuniteti daqveiTebulia, SesaZlebe-
lia moxdes furunkulis RerZis galxoba da abscesis an fleg-
monis ganviTareba. saxeze ganviTarebuli patara furunkulic
ki swrafad progresirebs da klinikurad mZimed mimdinareobs.
mZime mimdinareobisas SesaZlebelia iseTi sasikvdilo garTu-
lebebis ganviTareba, rogoricaa Tavis tvinis magari garsis si-
nusebis Trombozi, Cirqovani meningiti da sefsisi. dasustebul
avadmyofebSi xSirad viTardeba mravlobiTi furunkulebi –
furunkulozi.
• karbunkuli gverdigverd ganlagebuli ramdenime Tmis foliku-
lisa da qonis jirkvlis mwvave Cirqovani anTebaa, romlis
drosac dazianebis ubanSi aRiniSneba kanisa da kanqveSa qsovi-
lis nekrozi. karbunkuli Cndeba Cirqmbadi mikrobebis moxved-
risas qonisa da saofle jirkvlebis sadinarebSi an daziane-
bul kanSi, aseve furunkulis gamorwyvisas. ganviTarebis piro-
bebi da lokalizacia igivea, rogorc furunkulis dros. mak-
roskopulad karbunkuli vrceli, mkvrivi, kanSi ganTavsebuli,
muqi mowiTalo feris infiltratia, romlis centrSi Cans ram-
denime, Cirqis Semcveli `Tavi~. gansakuTrebiT saSiSia cxvirsa
da tuCebze lokalizebuli karbunkuli, romlis xSir garTu-
lebasac warmoadgens Cirqovani meningiti. mkurnaloba operaci-
ulia. mniSvneloba. karbunkuli, furunkulTan SedarebiT, ufro
mZime klinikuri mimdinareobiT xasiaTdeba da yovelTvis ax-
lavs gamoxatuli zogadi intoqsikacia. karbunkulis SesaZlo
garTulebebia: Cirqovani limfadeniti, Cirqovani Tromboflebi-
ti, wiTeli qari, flegmona, sefsisi.
• abscesi kerovani Cirqovani anTebaa qsovilis galxobiTa da
CirqiT amovsebuli Rrus warmoqmniT. ganasxvaveben mwvave da
qronikul abscesebs. mwvave abscesis kedeli im organos qsovi-
lia, romelSic igi viTardeba. makroskopulad mwvave abscesi
uswormasworoa, marcvlovani zedapiriT, xSirad aqvs dagleji-
li, ustruqturo kideebi. droTa ganmavlobaSi xdeba abscesis
SemosazRvra sisxlZarRvebiT mdidari granulaciuri qsoviliT.
sisxlZarRvebidan xorcieldeba leikocitebis gaZlierebuli
154
migracia. iqmneba abscesis garsi. garsis gareTa zedapiri
agebulia organos Seucvleli qsovilis mimdebared ganTavsebu-
li SemaerTebelqsovilovani boWkoebiT, xolo SigniTa zedapi-
ri – granulaciuri qsoviliTa da piogenuri membraniT. absce-
sis RruSi aRiniSneba Cirqi. abscesis ganviTareba yvela orga-
nosa da qsovilSia SesaZlebeli, Tumca yvelaze mniSvnelovania
Tavis tvinis, filtvebisa da RviZlis abscesebi.
Tavis tvinSi, etiologiuri faqtorebis mixedviT, SeiZleba
Segvxvdes omisa da mSvidobianobis drois abscesebi. omis dro-
is abscesebi Wurvis namsxvrevebiT miyenebuli Wrilobebis, Ta-
vis qalas travmebisa da iSviaTad – gamWoli cecxlnasroli
Wrilobebis garTulebaa. Camoyalibebis vadis mixedviT ganas-
xvaveben adreul abscesebs (viTardeba daWris momentidan sam
Tveze mokle periodSi) da gvian abscesebs (viTardeba 3 Tvis
Semdeg). omis periodis abscesi SesaZloa ganviTardes Wrilo-
bis miRebidan 2 – 3 wlis Semdegac Semavali Wrilobis sapiris-
piro lokalizaciiT. mSvidobianobis periodis abscesebis wya-
roa Cirqovani otiti, Cirqovani haimoriti, frontiti, pansinusi-
ti, sxva organoebis abscesebidan (saxis furunkuli, karbunku-
li, moabscese pnevmonia) hematogenuri gziT gavrcelebuli Cir-
qis metastazebi. yvelaze xSirad Tavis tvinis abscesi loka-
lizdeba safeTqlis wilSi, ufro iSviaTad – kefis, Txemisa da
Sublis wilebSi. samedicino praqtikaSi yvelaze xSiria otoge-
nuri abscesebi (Sua yuridan infeqcia vrceldeba limfo-hemato-
genuri da perinervuli gzebiT).
mniSvneloba. vinaidan abscess yovelTvis Tan axlavs tvi-
nis qsovilis nekrozi, xdeba aRniSnuli zonis funqciis sruli
Sewyveta. SesaZlebelia abscesi gaixsnas parkuWebSi da gamoiw-
vios avadmyofis sikvdili. Cirqovani leptomeningitiT, Tavis
tvinis SeSupebiTa da Reros dislokaciiT garTulebis gamo
abscesi SesaZloa letaluri SedegiT damTavrdes. axal absce-
sebs mkurnaloben drenirebiT (principiT "ubi pus ibi incisio et
evacuatio”), xolo Zveli abscesebs piogenur kafsulasTan erTad
misi amokveTiT.
filtvis abscesi xSirad filtvebis sxvadasxva paTologi-
is garTulebaa (pnevmonia, filtvis kibo, septikuri infarqti
da sxv.), iSviaTad – infeqciis hematogenuri gavrcelebis gziT
viTardeba. filtvis abscess yovelTvis axlavs zogadi intoqsi-
kacia. abscesis progresirebis Sedegad SesaZlebelia ganviTar-
des Cirqovani plevriti, piopnevmoToraqsi, plevris empiema, sis-
xldena. procesis gaqronikuleba iwvevs meoreuli amiloidozi-
sa da kaxeqsiis ganviTarebas.
RviZlis abscesi yvelaze xSirad karis venis anTebiTi pro-
cesiT mimdinare saWmlis momnelebeli sistemis organoebis da-
avadebebis dros viTardeba. amgvar abscess RviZlis pileflebi-
turi abscesi ewodeba. garda amisa, abscesis Camoyalibeba RviZ-
155
lSi SesaZloa gamoiwvios sanaRvle gzebis meSveobiT SeRweul-
ma infeqciam, rasac qolangituri abscesi ewodeba. amasTanave,
RviZlis abscesi SeiZleba ganviTardes Cirqis hematogenuri me-
tastazirebiT, septikopiemiis dros. pileflebituri abscesebis
mizezebia: nawlavTa amebiazi, baqteriuli dizenteria, apendici-
ti, kuWisa da Tormetgoja nawlavis wylulovani daavadeba. qo-
langituri abscesebis mizezebia: Cirqovani qolecistiti, muc-
lis tifi, RviZlis, naRvlis buStisa da kuWqveSa jirkvlis
daSlili simsivneebi, kuWis flegmona. procesi gamoxatuli in-
toqsikaciiT mimdinareobs da sasicocxlod mniSvnelovani or-
ganoebis distrofiul cvlilebebs iwvevs. xSirad SesaZlebe-
lia subdiafragmuli abscesis, Cirqovani peritonitisa da sef-
sisis ganviTareba.
Tu Cirqis drenireba ver xerxdeba, pirveladi keridan
moSorebiT, simZimis Zalis zemoqmedebiT, xdeba Cirqis
gadanacvleba da yalibdeba e.w. nawveTi abscesi.
abscesis erT-erTi forma empiemaa. igi daxurul an cudad
drenirebul RruebSi Cirqis dagrovebiT mimdinare anTebaa. misi
ganviTareba ZiriTadad xdeba plevris, perikardiumisa da muc-
lis RruebSi, haimorisa da Sublis wiaRebSi, naRvlis buStSi,
apendiqsisa da falopiusis milebis (piosalpinqsi) sanaTurebSi.
• flegmona kanqveSa, kunTebsSorisi, retroperitonealuri siv-
rcisa da a. S. ujredisis difuzuri Cirqovani anTebaa. mizeze-
bi: Cirqmbadi mikrobebi (stafilokokebi, streptokokebi, gono-
kokebi, meningokokebi), ufro iSviaTad – diplokokebi, muclis
tifis bacila, sokoebi da sxv. zogierTi qimiuri nivTierebis
zegavleniT SeiZleba ganviTardes aseptikuri Cirqovani anTe-
bac.
arsebobs flegmonuri anTebis ramdenime saxe:
1. paroniqia frCxilisirgvlivi ujredisis mwvave Cirqovani anTebaa.
2. panariciumi TiTis kanqveSa ujredisis mwvave Cirqovani anTebaa.
SesaZloa procesSi CaerTos myesebi da Zvali (Cirqovani tendo-
vaginiti da Cirqovani osteomieliti). keTilsasurveli gamosav-
lis dros xdeba myesis danawibureba da yalibdeba TiTis kon-
traqtura. procesi SesaZloa garTuldes mtevnis flegmoniT,
Cirqovani limfadenitiTa da sefsisiT. aRniSnuli garTulebe-
bis TvalsazrisiT gansakuTrebiT saSiSia pirvel da mexuTe
TiTebSi lokalizebuli panariciumi.
3. kisris flegmona kisris ujredisis mwvave Cirqovani anTebaa,
romelic viTardeba nuSurebisa da yba-saxis midamos Cirqovani
infeqciebis garTulebis dros. ganasxvaveben rbil da magar
flegmonebs. rbili flegmonis dros nekrozis kerebi makrosko-
pulad ar Cans. magari flegmona xasiaTdeba ujredisis koagu-
laciuri nekroziT, qsovili magrdeba da ar eqvemdebareba li-
ziss. SesaZlebelia moxdes mkvdari qsovilis moSoreba, sis-
xlZarRvebis gaSiSvleba da sisxldena. amasTanave, kisris
156
flegmonis dros Cirqovani procesi SeiZleba gavrceldes Sua-
sayarSi (Cirqovani mediastiniti), perikardiumze (Cirqovani pe-
rikarditi), plevris RruebSi (Cirqovani plevriti). kisris
flegmonas yovelTvis axlavs gamoxatuli intoqsikacia da xSi-
rad sefsisic.
4. mediastiniti Suasayris mwvave Cirqovani anTebaa. procesis lo-
kalizaciis mixedviT arsebobs wina da ukana Cirqovani medias-
tinitebi. wina mediastiniti wina Suasayris organoebis, plev-
ris Cirqovani procesebisa da kisris flegmonis garTulebaa.
ukana mediastiniti ufro xSirad ganpirobebulia saylapavis pa-
TologiiT. kerZod, ucxo sxeulebiT gamowveuli travmuli da-
zianebiT (gansakuTrebiT Tevzis fxiT); saylapavis danekroze-
buli kiboTi, Cirqovan-nekrozuli ezofagitiT da sxv. Cirqova-
ni mediastiniti flegmonuri anTebis Zalian mZime formaa, ro-
melsac Tan axlavs gamoxatuli intoqsikacia, rac xSirad avad-
myofis sikvdilis mizezi xdeba.
5. paranefriti Tirkmlisirgvlivi ujredisis Cirqovani anTebaa.
igi yalibdeba Cirqovani nefritis, Tirkmlis septikuri infar-
qtis, Tirkmlis daSlili simsivnis garTulebis saxiT. misi
garTulebebia: zogadi intoqsikacia, peritoniti, sefsisi.
6. parametriti saSvilosnos irgvliv arsebuli ujredisis Cirqo-
vani anTebaa. igi SeiZleba iyos Cirqovani endometritis garTu-
leba. viTardeba: septikuri abortebis, inficirebuli mSobiaro-
bis, avTvisebiani simsivneebis daSlis Sedegad. garTulebebi:
peritoniti, sefsisi.
7. paraproqtiti swori nawlavis irgvliv mdebare ujredisis Cir-
qovani anTebaa. misi mizezebia: dizenteriuli wylulebi, wylu-
lovani koliti, daSlili simsivneebi, ukana tanis naxeTqebi,
buasili. garTulebebi: intoqsikacia, parareqtaluri xvrelmi-
lis ganviTareba, peritoniti.
hemoragiuli anTeba
hemoragiuli anTebis dros eqsudati upiratesad Seicavs eriTro-
citebs. mimdinareobiT isic mwvavea. misi ganviTarebis meqanizmi sis-
xlZarRvTa ganvladobis mkveTr zrdasTan, gamoxatul eriTrodiape-
dezTan da neitrofilebis mimarT uaryofiTi qemotaqsisiT ganpirobe-
bul Semcirebul leikodiapedezTanaa dakavSirebuli. zogjer eriT-
rodiapedezi iseTi xarisxiTaa gamoxatuli, rom eqsudati sisxlCaqce-
vis STabeWdilebas tovebs (magaliTad, cimbiris wylulismieri menin-
goencefalitis dros – `kardinalis wiTeli Tavis qala~). mizezebi:
mZime infeqciuri, upiratesad virusuli, avadmyofobebi (gripi, Savi Wi-
ri, cimbiris wyluli). zogjer hemoragiuli anTeba Tan erTvis anTe-
bis sxva saxeebs, rac gansakuTrebiT gamoxatulia С-avitaminozis fon-
ze da sisxlmbadi organoebis paTologiebiT Sepyrobil avadmyofebSi.
lokalizacia: kani, zemo sasunTqi gzebisa da saWmlis momnelebeli
traqtis lorwovani garsebi, filtvebi, limfuri kvanZebi. hemoragiu-
157
li anTebis gamosavali damokidebulia gamomwvev mizezze. keTilsaime-
do gamosavlis dros xdeba eqsudatis sruli gawova. mniSvneloba: he-
moragiuli anTeba eqsudaciuri anTebis ukiduresad mZime formaa, ro-
melic xSirad avadmyofis sikvdiliT mTavrdeba.
kataruli anTeba
kataruli anTeba (berZ. katarrheo – Camovedinebi) viTardeba lorwo-
van garsebze da xasiaTdeba maT zedapirze didi raodenobiT lorwos
Semcveli eqsudatis dagrovebiT (lorwovanis jirkvlebis hipersekre-
ciis gamo). katarul anTebas iwvevs virusuli da baqteriuli infeqci-
ebi, fizikuri da qimiuri agentebis zemoqmedeba, avtointoqsikacia (ure-
miuli kataruli gastriti, koliti), infeqciur-alergiuli bunebis
avadmyofobebi. ganasxvaveben mwvave da qronikul katarul anTebebs.
mwvave katari zogierTi infeqciisaTvis aris damaxasiaTebeli, rogo-
ricaa mwvave respiraciuli daavadebebi. qronikuli katari gvxvdeba
rogorc infeqciuri (qronikuli Cirqovani kataruli bronqiti), aseve
arainfeqciuri daavadebebis drosac. qronikuli kataruli anTeba Se-
saZloa mimdinareobdes lorwovani garsis atrofiiT an hipertrofi-
iT. misi simZime damokidebulia lokalizaciaze, intensivobasa da mim-
dinareobis xasiaTze. didi praqtikuli Rirebuleba gaaCnia sasunTqi
gzebis katarul anTebas, romelic ZiriTadad qronikuli mimdinareo-
biT xasiaTdeba da mZime Sedegebs iwvevs (filtvebis emfizema, pnevmos-
klerozi).
lpobiTi anTeba
anTebis aRniSnuli saxe viTardeba anTebiT ubanSi lpobiTi mikro-
organizmebis moxvedris dros. yvelaze xSirad aRiniSneba iseT Wri-
lobebSi, romlebSic qsovilebi did farTobzea dazianebuli da dar-
Rveulia sisxlis mimoqceva (anaerobuli gangrena). gamosavali arake-
Tilsaimedoa.
Sereuli anTeba
im SemTxvevebSi, rodesac eqsudatis erT saxes emateba meore saxis
eqsudati, saubroben Sereul anTebaze. yvelaze xSirad gvxvdeba sero-
zul-Cirqovani, serozul-fibrinuli, Cirqovan-hemoragiuli da fibri-
nul-hemoragiuli anTebebi. ufro xSirad erTi saxis eqsudatze meo-
ris damateba ZiriTadad ganpirobebulia axali infeqciiT an orga-
nizmis reaqtiulobis SecvliT.
proliferaciuli anTeba
158
sudaciuri cvlilebebi sustadaa gamoxatuli. proliferaciuli anTe-
ba, Cveulebriv, qronikulad mimdinareobs, Tumca zogjer mwvave mimdi-
nareobac axasiaTebs. mwvave produqciuli anTeba viTardeba zogierTi
infeqciisa (muclisa da partaxtiani tifebi, tularemia, brucelozi)
da infeqciur-alergiuli avadmyofobebis (revmatizmi, mwvave glomeru-
lonefriti) dros. proliferaciuli anTeba qronikulad mimdinareobs
intersticiuli produqciuli procesebis (proliferaciuli miokar-
diti, hepatiti, nefriti), granulomuri anTebis umravlesobisa da po-
lipebisa da maxvilwveriani kondilomebis warmoqmniT mimdinare pro-
cesebis dros.
proliferaciuli anTeba SeiZleba ganviTardes yvela organosa da
qsovilSi. ganasxvaveben proliferaciuli anTebis Semdeg saxeebs: Su-
amdebares (intersticiuli), granulomurs da polipebisa da maxvil-
wveriani kondilomebis warmoqmniT mimdinare produqciul anTebas.
159
3. rinoskleroma (Klebsiella rhinoscleromatis);
4. leiSmaniozi.
– anTeba, romelic mimdinareobs sxva ujredebTan asocirebuli
eozinofilebis didi raodenobiT dagrovebiT:
1.
metazoaluri parazituli infeqciebi;
2.
ganmeorebadi zemgrZnobelobis I tipi (kerZod, bronquli asTma);
3.
cxviris alergiuli polipozi;
4.
atopiuri dermatiti.
– qronikuli virusuli infeqciebi. virusebis mier parenqimuli uj-
redebis mudmivi inficireba iwvevs imunur pasuxs, romlis mTavari kom-
ponentebi B-ujredebi da citotoqsikuri T-ujredebia. dazianebul qso-
vilSi aRiniSneba limfocitebisa da plazmuri ujredebis dagroveba,
romlebic virusis antigenis Semcvel ujredze citotoqsikur zemoqme-
debas axdens da mis nekrozs iwvevs. amgvar citotoqsikur zemoqmedebas
axdens an T-kilerebi an komplementis sistemasTan erTad moqmedi ci-
totoqsikuri antisxeulebi. SemdgomSi xdeba danekrozebuli parenqimu-
li ujredebis Canacvleba fibrozuli qsoviliT, romelic warmoiqmne-
ba fibroblastebis proliferaciisa da kolagenis dagrovebis Sedegad.
– qronikuli avtoimunuri avadmyofobebi. imunuri pasuxis msgavsi
reaqcia (citotoqsikuri antisxeulebiTa da T-kilerebiT) zogierTi
avtoimunuri avadmyofobis dros gvxvdeba. am SemTxvevaSi antigenad
gvevlineba makroorganizmis ujredis molekula, romelsac imunuri
sistema, rogorc ucxos, ise aRiqvams. paTologiuri procesi qroniku-
li aragranulomuri anTebis msgavsia, romelic viTardeba qronikuli
virusuli infeqciebis dros da ujredebis nekroziT, fibroziTa da
limfoidur- da plazmurujreduli reaqciiT mimdinareobs.
– qronikuli qimiuri intoqsikaciebi. toqsikuri nivTierebebis, ma-
galiTad, alkoholis, organizmze mudmivi zemoqmedeba iwvevs qroni-
kul anTebas, romelic gansakuTrebiTaa gamoxatuli kuWqveSa jir-
kvalsa da RviZlSi. toqsikuri nivTiereba antigeni ar aris, Tumca ise
azianebs qsovilebs, rom isini antigenur bunebas iZenen da,
Sesabamisad, ganapirobeben organizmis imunur pasuxs. aRniSnul Sem-
TxvevaSi dominirebs ujredebis toqsikuri nekrozi da maTi aRdgena
fibrozis gziT, ris gamoc limfocituri da plazmocituri infil-
tracia Zlierad ar aris gamoxatuli.
– qronikuli aravirusuli infeqciebi. aragranulomuri anTebis
erT-erTi specifikuri saxea iseTi mikroorganizmebiT gamowveuli re-
aqcia, romlebic fagocitozis Semdeg araTu ar kvdeba, aramed makro-
fagis citoplazmaSi mravldeba an Zalian sust T-ujredul pasuxs
iwvevs. makrofaguli fagocitozi dacvis mTavari meqanizmia. anTebis
aRniSnuli tipi xasiaTdeba qsovilSi qafisebri makrofagebis didi
raodenobiT dagrovebiT, romlebic ganlagebulia difuzurad, granu-
lomebis warmoqmnis gareSe. amasTanave, qsovilSi aRiniSneba mcire ra-
odenobiT plazmocitebisa da limfocitebis arseboba. makrofagebis
baqtericiduli unari, arasakmarisi T-ujreduli pasuxis gamo, daqvei-
Tebulia, ris Sedegadac xdeba mikroorganizmebis gamravleba ujred-
160
Si. makrofagebis citoplazmaSi vlindeba mikroorganizmebis didi ra-
odenoba. dazianebis areSi dainficirebuli makrofagebis dagroveba
iwvevs qsovilis kvanZovan gamkvrivebas, rac aRniSnuli tipis anTebis
damaxasiaTebeli niSania.
– keTri imis TvalsaCino magaliTia, Tu rogor zegavlenas axdens
imunuri pasuxi qronikuli anTebis mimdinareobaze. Zlieri T-ujredu-
li imunitetis mqone pacientebis qsovilebSi keTris gamomwvevis wina-
aRmdeg epiTelioiduri granulomebi Cndeba, ris gamoc efeqturad
iTrguneba mikroorganizmebis gamravleba (keTris tuberkuloiduri
tipi), xolo susti T-ujreduli imunitetis mqone pacientebis makro-
fagebSi adgili aqvs mikrobebis SeuzRudav gamravlebas, romlebic
qsovilSi difuzurad grovdeba da ganapirobebs daavadebis progresi-
rebas (keTris lepromatozuli tipi).
– alergiuli anTeba da parazituli infeqciebi. zemgrZnobelobiT
mimdinare qronikuli an ganmeorebadi alergiuli reaqciebis dros
qsovilebSi xSirad grovdeba didi raodenobiT eozinofilebi, romle-
bic ar qmnis granulomebs. garda amisa, iTvleba, rom eozinofilebi
monawileobs parazitebisgan organizmis dacviT reaqciebSi.
161
bis giganturi ujredebis citoplazmaSi birTvebi Tanabarzomieradaa
ganlagebuli, langhansis ujredebSi ki upiratesad periferiaze lag-
deba. amgvarad, morfologiuri niSnebis mixedviT arCeven granulome-
bis 3 tips: 1) makrofaguli granuloma (ubralo granuloma an fago-
citoma); 2) epiTelioidurujreduli granuloma (epiTelioidocitoma);
3) giganturujreduli granuloma.
metabolizmis intensiobis donis mixedviT arCeven granulomebs
energetikuli cvlis susti da Zlieri doneebiT. pirveli tipi viTar-
deba organizmze inertuli nivTierebebis (inertuli ucxo sxeuli)
zemoqmedebis Sedegad da upiratesad Sedgeba ucxo sxeulis gigantu-
ri ujredebisagan, xolo meore tipi – toqsikuri paTogenuri agente-
bis (tuberkulozisa da keTris mikobaqteriebi) zemoqmedebiT da mis
struqturaSi aRiniSneba epiTelioidurujreduli kvanZebi.
etiologiuri faqtoris mixedviT asxvaveben infeqciur (muclisa
da partaxtiani tifebi, revmatizmi, cofi, virusuli encefaliti, tu-
laremia, brucelozi, tuberkulozi, sifilisi, keTri, skleroma); ara-
infeqciur (mtvriT gamowveuli avadmyofobebi – silikozi, azbestozi,
talkozi; medikamenturi zemoqmedeba – granulomuri hepatiti, oleog-
ranulomuri avadmyofoba, agreTve, ucxo sxeulebiT gamowveuli
dazianeba) da daudgeneli bunebis (sarkoidozi, kronisa da hortonis
avadmyofobebi, vegeneris granulomatozi) granulomebs. bolo peri-
odSi, zogierTi zemoaRniSnuli avadmyofoba gaerTianebulia granu-
lomatozuri avadmyofobebis jgufSi.
granulomatozis paTogenezi araerTmniSvnelovania. cnobilia, rom
granulomis CamoyalibebisaTvis aucilebelia ori piroba: 1) iseTi
nivTierebebis arseboba, romlebic astimulirebs monocituri fagoci-
tebis sistemas da ganapirobebs makrofagebis momwifebasa da tran-
sformacias; 2) fagocitebis mimarT paTogenuri agentis mdgradoba.
imunuri sistema aRniSnuls araerTgvarovnad aRiqvams da erT Sem-
TxvevaSi, rodesac fagocituri aqtivoba daTrgunulia, pasuxobs da-
yovnebuli tipis zemgrZnobelobiTi reaqciiT (yalibdeba imunuri gra-
nuloma epiTelioiduri da langhansis ujredebiT), xolo sxva Sem-
TxvevaSi, gamoxatuli fagocituri aqtivobisas, yalibdeba araimunuri
granuloma, romelic, Cveulebriv, fagocitomaa, iSviaTad ki – gigan-
turujreduli granuloma.
morfogenezi. Tavdapirvelad granulomebi mikroskopuli zomisaa,
SemdgomSi isini izrdebian da erwymian erTmaneTs, ris Sedegadac,
araiSviaTad, viTardeba simsivnis msgavsi warmonaqmni. granulomis
centrSi Zalian xSirad aRiniSneba nekrozi, romelic SemdgomSi nawi-
burovani qsoviliT Canacvldeba. infeqciuri granulomebis did na-
wilSi (upiratesad specifikuri infeqciuri avadmyofobebis dros) vi-
Tardeba centris kazeozuri nekrozi. kazeozuri masebi makroskopu-
lad moyviTalo-TeTri ferisaa, xaWosebria; mikroskopulad granulo-
mis centri marcvlovani Senebisaa, vardisferi da amorfulia. magali-
Tad, nekrozis amgvari forma, romelsac gumozur nekrozs uwodeben,
sifilisis dros gvxvdeba. makroskopulad is kauCuks hgavs (aqedan
162
warmoiSva termini `gumozuri~). arainfeqciur epiTelioidur granu-
lomebSi kazeozi ar vlindeba.
gamomwvevis mixedviT arsebobs specifikuri da araspecifikuri
granulomebi. specifikurs uwodeben iseT granulomas, romlis mor-
fologiuri suraTic specifikuria garkveuli infeqciuri avadmyofo-
bisaTvis. maT miekuTvneba tuberkulozis, sifilisis, keTrisa da
skleromis dros warmoqmnili granulomebi, romlebic TiToeuli
avadmyofobis paTognomuri morfologiuri niSania.
– tuberkulozur granulomas aqvs Semdegi saxis Seneba: mis cen-
trSi ganTavsebulia nekrozuli ubani, xolo periferiaze – epiTeli-
oiduri da plazmuri ujredebi, limfocitebi da makrofagebi. epiTe-
lioidur ujredebs Soris ganlagebulia langhansis giganturi ujre-
debi. cil-nilseniT SeRebvisas gigantur ujredebSi vlindeba tuber-
kulozis mikobaqteria.
– sifilisuri granulomis (guma) centrSi aRiniSneba nekrozis
vrceli kera, romlis periferiaze vlindeba ujreduli (limfocitebi,
plazmocitebi, epiTelioiduri ujredebi, iSviaTad – langhansis uj-
redebi) infiltrati. gumisaTvis damaxasiaTebelia keris irgvliv Se-
maerTebeli qsovilisa da moproliferacie endoTeliumis mqone sis-
xlZarRvebis gamravleba. gavercxvlis meTodiT ujredul infiltrat-
Si SesaZlebelia mkrTali spiroqetas gamovlena.
– keTris granuloma (leproma) kvanZia, romelic ZiriTadad Sedgeba
makrofagebis, limfocitebisa da plazmuri ujredebisagan. makrofagebs
Soris gamoiyofa cximovani vakuolebis Semcveli didi ujredebi (vir-
xovis ujredebi). vakuolebSi aRiniSneba didi raodenobiT keTris miko-
baqteriebi. vakuolebis daSlisas xdeba mikobaqteriebis gamoTavisuf-
leba. xSirad xdeba lepromebis Serwyma da warmoiqmneba kargad vasku-
lirebuli lepromatozuli granulaciuri qsovili.
– skleromuli granuloma Sedgeba plazmuri da epiTelioiduri
ujredebisa da limfocitebisagan. maT Soris aRiniSneba didi raode-
nobiT hialinuri sferoebi. damaxasiaTebelia naTeli citoplazmis
mqone msxvili makrofagebis (mikuliCis ujredebi) arseboba, romelTa
citoplazmaSi vlindeba friSis Cxirebi da granulaciuri qsovilis
sklerozi da hialinozi.
araspecifikur granulomebs damaxasiaTebeli morfologiuri niSnebi
ar gaaCnia. isini gvxvdeba zogierTi infeqciuri (muclisa da partaxtia-
ni tifebis granulomebi) da arainfeqciuri (silikozisa da azbestozis
granulomebi, ucxo sxeulis granulomebi) avadmyofobebis dros.
daudgeneli bunebis granulomebs miekuTvneba sarkoidozis, kro-
nis avadmyofobis, vegeneris granulomatozis, giganturujreduli ar-
teriitis, pirveladi biliaruli cirozis, revmatoiduli arTritis
dros ganviTarebuli granulomebi.
granulomebis gamosavali orgvaria – nekrozi an sklerozi. am
ukanasknelis stimulacias ganapirobebs fagocitebis monokinebi (in-
terleikini I).
163
produqciuli anTeba polipebisa da maxvilwveriani
kondilomebis CamoyalibebiT
amgvari anTeba vlindeba lorwovan garsebsa da brtyeli epiTeli-
umis mosazRvre zonebSi. misTvis damaxasiaTebelia jirkvlovani epi-
Teliumis Cazrda qvemdebare SemaerTebel qsovilSi, rac iwvevs mrav-
lobiTi wvrili dvrilebis an ufro msxvili struqturebis (polipe-
bi) warmoqmnas. amgvari polipuri warmonaqmnebi viTardeba cxviris,
kuWis, swori nawlavis, saSvilosnosa da saSos lorwovan garsebSi
xangrZlivad mimdinare anTebis pirobebSi. prizmuli epiTeliumis mo-
sazRvred arsebuli brtyeli epiTeliumis ubnebSi (anusi, sasqeso or-
ganoebi), mudmivi gaRizianebisas (magaliTad, sifilisis dros), xdeba
rogorc epiTeliumis, ise stromis Cazrda, ris Sedegadac yalibdeba
dvrilisebri warmonaqmnebi – maxvilwveriani kondilomebi.
164
kosteroidebis miReba (viTardeba neitrofilebis degranulacia); kom-
plementis komponentebis deficiti da antineitrofiluri antisxeule-
bis arseboba (aRiniSneba moZraobiTi darRvevebi) da sxv. fagocitozis
unaris daqveiTeba viTardeba ofsoninebis deficitis gamo (hipogamag-
lobulinemiis dros), X-qromosomasTan dakavSirebuli bavSvTa asakis
qronikuli granulomatozuri avadmyofobisas da granulocituri lei-
kemiis dros (xdeba neitrofilebis da/an monocitebis raodenobrivi
zrda maTi funqciis daqveiTebis fonze).
anTebis gamosavali
165
Tavi IX
imunopaTologiuri procesebi
imunuri sistema
166
bic gamoimuSaveben specifikur antisxeulebs da romlebic warmoad-
genen cilebis globulinur fraqciebs. B-limfocitebTan dakavSirebu-
lia humoruli imunitetis ganviTareba.
T-ujredebis klasSi Sedis T-limfocitebis sxvadasxva klonebi,
romelTa gamravleba da momwifeba xdeba mkerdukana jirkvalSi da
rasTanac dakavSirebulia maTi saxelwodeba (laT. thymus – mkerdukana
jirkvali). T-ujredebis antigenTan pirvel kontaqts Tan axlavs maTi
blasttransformacia da mwife limfocitebad, mexsierebis ujredebis
CaTvliT, diferenciacia. amave antigenTan ganmeorebiTi kontaqtisas
mexsierebis ujredebi ganicdis blasttransformacias da diferencia-
cias sxvadasxva klonis specifikur T-limfocitebad, romlebTanac
dakavSirebulia rogorc humoruli, ise ujreduli imunitetis ganvi-
Tareba.
Timusis limfocitebidan (Timocitebidan) warmoiqmneba limfoci-
tebis sami damoukidebeli tipi: T-damxmare limfocitebi, anu
helperebi (ingl. helper – damxmare), T-efeqtorebi, anu qilerebi (ingl.
killer – mkvleli) da T-supresorebi, anu damTrgunvelebi (laT. suppressio
– daTrgunva). helperebi aaqtivebs sxva ujredebis funqciur mdgomare-
obas, qilerebi iwvevs ujredebis sikvdils citolizis gziT, xolo
supresorebi Trgunavs sxva ujredebis (kerZod, helperebis) funqciur
aqtivobas.
NK-ujredebi, anu bunebrivi kilerebi (ingl. Natural killer cells), lim-
focitebis calke klasia da mniSvnelovanwilad ganapirobebs Tanda-
yolil ujredul imunitets. isini didi, granulirebuli limfocite-
bia, romlebic citotoqsiuri meqanizmiT zemoqmedeben simsivnur da
virusebiT dasnebovnebul ujredebze. NK-ujredebis formireba xdeba
limfoblastebis diferenciaciis Sedegad. maT aqvT receptorebis
rTuli sistema (citokinuri, Fc-receptoruli da sxv.), samagierod
isini ar Seicaven T-ujredul receptorebs, CD3-sa da zedapirul imu-
noglobulinebs. NK-ujredebis ZiriTadi funqciaa gaanadguron iseTi
ujredebi, romlebic T-kilerebisaTvis miuwvdomelia.
antigenebi da antisxeulebi
167
bi, lipidebi, sinTezuri polimerebi, araorganuli nivTierebebi, sam-
kurnalwamlo saSualebebi. TavisTavad haptenebi araimunogenuria, mag-
ram organizmis cilebTan an ujredebTan urTierTqmedebis Semdeg isi-
ni iZenen imunuri reaqciebis gamowvevis unars.
warmoSobis mixedviT arCeven egzogenur da endogenur antigenebs.
antigenebis umravlesoba egzogenuria. isini dayofilia or jgufad: 1)
infeqciuri (virusebis, riketsiebis, baqteriebis, parazitebis antigene-
bi) da 2) arainfeqciuri (ucxo cilebi da cilis Semcveli SenaerTebi,
agreTve mtvris, kvebis produqtebis da samkurnalwamlo saSualebebis
SemadgenlobaSi arsebuli haptenebi).
endogenuri antigenebi, anu avtoantigenebi aseve dayofilia or
jgufad: 1) infeqciuri (saprofitebis cilovani komponentebi) da 2)
arainfeqciuri, romlebic warmoiqmneba organizmis sakuTari cilebis
struqturis dazianebis dros.
antisxeulebi, anu imunoglobulinebi (Ig) sisxlis plazmis cile-
bia, romelTa sinTezis stimulacia xdeba antigenis konkretul orga-
nizmSi SeRwevis Semdeg. maT aqvs unari mocemul antigenTan specifi-
kuri urTierTqmedebisa. antisxeulebi imunitetis ZiriTadi faqtoria,
romelic mimarTulia im ucxo substanciis (antigenis) winaaRmdeg, ro-
melic iyo maTi warmoqmnis mizezi. antisxeulebs gamoimuSavebs lim-
foiduri organoebis ujredebi da isini cirkulirebs rogorc sis-
xlSi, ise organizmis sxva siTxeebSi. arsebobs antisxeulebis xuTi
klasi – IgG, IgM, IgA, IgE da IgD. isini erTmaneTisagan gansxvavdeba
specifikurobiT.
168
displazia (berZn. dys – moSla, darRveva), romelTa arsebobas Tan ax-
lavs sxvadasxva xarisxiT gamoxatuli imunuri deficiti. aplazia gu-
lisxmobs organos ararsebobas sisxlZarRvovani fexis SenarCunebiT,
hipoplazia – organos arasakmaris ganviTarebas, xolo displazia –
organos araswor ganviTarebas.
mkerdukana jirkvali fiziologiur pirobebSi ganicdis asakobriv
involucias (laT. in – Si, volvo – vabruneb, vatrialeb), anu ganlevas
da cximovani qsoviliT Canacvlebas. mkerdukana jirkvlis asakobrivi
involucia aris imunitetis daqveiTebis mizezi xanSi Sesul adamia-
nebSi, rac vlindeba infeqciuri, onkologiuri da avtoimunuri daava-
debebis sixSiris matebiT.
mkerdukana jirkvlis SeZenili paTologiaa aqcidenturi (laT.
accidentis – SemTxveviToba) involucia, romelic xasiaTdeba misi masisa
da moculobis swrafi SemcirebiT, limfocitebis progresuli sikvdi-
lisa da makrofagebis mier fagocitozis gamo. aqcidenturi involucia
viTardeba glukokortikosteroidebis gavleniT stresuli mdgomareo-
bebis dros. gamomwvevi mizezebis likvidaciis pirobebSi igi Seqcevadi
procesia. winaaRmdeg SemTxvevebSi viTardeba mkerdukana jirkvlis at-
rofia (berZn. a – uaryofis TavsarTi, trophe – kveba), romelic SeZenili
imunodeficituri sindromebis safuZvelia (magaliTad, qronikuli in-
feqciuri daavadebebisa da imunodepresiuli Terapiis dros). am dros
mkerdukana jirkvlis parenqimis wilakebis moculoba Semcirebulia, ha-
salis sxeulakebi (mkerdukana jirkvlis specifikuri sxeulakebi, rom-
lebic gardaqmnili varskvlavisebri epiTeluri ujredebis grovaa) ga-
kirulia, sisxlZarRvebis irgvliv gamravlebulia SemaerTebeli da
cximovani qsovilebi.
Timomegalia (berZn. thymus – Timusi, megas – didi), romelic SesaZ-
lebelia iyos Tandayolili an SeZenili, xasiaTdeba mkerdukana jir-
kvlis parenqimis masisa da moculobis momatebiT. Tandayolili Timo-
megalia xSirad SeuRlebulia nervuli da gul-sisxlZarRvTa sisteme-
bis ganviTarebis mankebTan, endokrinuli sistemis organoebis (Tir-
kmelzeda da sasqeso jirkvlebi) funqciis darRvevasTan.
Timomegalia masTan Tanarsebul paTologiebTan (limfuri kvanZe-
bis gadideba, Tirkmelzeda da sasqeso jirkvlebis ganuviTarebloba,
aortis Seviwroeba da simsuqne) erTad ganixileba rogorc Timikur-
limfuri mdgomareoba, anu statusi. aseTi statusiT avadmyofebi me-
tad mgrZnobiare arian antigenuri stimulaciis mimarT (magaliTad,
infeqciuri daavadebebi, narkozi, operaciebi, medikamentebi), ris Sede-
gadac SesaZlebelia ganviTardes uecari sikvdili. aqve unda aRiniS-
nos, rom zogierTi avtori moZvelebulad miiCnevs zemoxsenebul gan-
martebas da Tvlis, rom statusi sxva bunebis imunoendokrinuli dis-
funqciis gamoxatulebaa.
antigenuri stimulaciis pirobebSi mniSvnelovan cvlilebebs ga-
nicdis periferiuli limfoiduri qsovili, rac gamoixateba limfoci-
tebis gamravlebiTa da plazmocituri transformaciiT, makrofaguri
reaqciiT, mikrosisxlZarRvebis ganvladobis momatebiTa da stromis
169
SeSupebiT. morfologiuri cvlilebebi gansakuTrebiT mkafiod gamo-
xatulia limfur kvanZebsa da elenTaSi.
antigenuri stimulaciis dros limfuri kvanZebi gadidebulia,
aRiniSneba sisxlsavseoba da SeSupeba, didi raodenobiT plazmoblas-
tebi da plazmuri ujredebi, makrofagebi. elenTa aseve gadidebulia,
sisxlsavsea, ganakveTis zedapirze naTlad Cans didi folikulebi.
mikroskopulad vlindeba elenTis wiTeli pulpisa da folikulebis
hiperplazia da plazmatizacia. wiTel pulpaSi didi raodenobiTaa
makrofagebi.
periferiuli limfoiduri qsovilis memkvidruli ukmarisobis
dros cvlilebebi vlindeba upiratesad limfur kvanZebsa da elenTa-
Si. limfur kvanZebSi ar arsebobs folikulebi da qerqovani Sre.
elenTaSi folikulebi mcire odenobisaa, naTeli centrebi da plaz-
muri ujredebi ar aRiniSneba.
hipermgrZnobelobis reaqciebi
170
bazofilis) SeerTebisas mediatorebis gadmosrolas mohyveba mwvave an-
Tebis, anu dauyovnebeli tipis reaqciis ganviTareba. alergiuli reaqci-
is aRniSnul tips ewodeba anafilaqsiuri (berZn. ana – ukan, uku, phylaxis
– dacva), anu atopiuri (berZn. a – uaryofis TavsarTi, topos – adgili,
adgilmdebareoba).
meore meqanizms uwodeben citotoqsikurs an citolizurs. igi re-
alizdeba umTavresad IgG-s monawileobiT. citotoqsikuri alergiis
gamomwvevi antigenebia: 1) ujreduli membranebis komponentebi (Zalze
xSirad sisxlis, Tirkmlebis, RviZlis, gulis, Tavis tvinis, fariseb-
ri jirkvlis, elenTis ujredebis). 2) organizmis ujredebis zedapir-
ze meoreuli fiqsirebuli araujreduli antigenebi. magaliTad, sam-
kurnalo nivTierebebi. 3) qsovilebis araujreduli struqturebi. ma-
galiTad, kolagenisa da mielinis antigenebi.
araujreduli struqturebis CarTvas alergiul reaqciebSi Tan
axlavs mimdebare qsovilis ujredebis dazianeba da Zalze xSirad
lizisi.
citotoqsikur reaqciebTan axlosaa inaqtivaciisa da neitraliza-
ciis reaqciebi, romelTa safuZvelia antisxeulebis zemoqmedeba fer-
mentebis, hormonebis, Sededebis faqtorebis biologiurad aqtiur mo-
lekulebze da ujredebis receptorebze, rac iwvevs maT inaqtivacias.
im avadmyofobebs, romelTa dros receptorebi warmoadgens samiznes
avtoantisxeulebisaTvis, ewodeba `receptorebis antisxeulismieri
avadmyofobebi~. maT ekuTvnis insulinrezistentuli Saqriani diabeti,
miasTenia, Tireotoqsikozi, hiperparaTireozi. droSi ganviTarebis mi-
xedviT meore tipis reaqcia dauyovnebeli tipis hipermgrZnobelobis
reaqciaa.
mesame meqanizmi dakavSirebulia sisxlSi imunuri kompleqsebis
warmoqmnasTan, romlebic toqsikurad moqmedebs ujredebsa da qsovi-
lebze, rac iwvevs komplementis aqtivacias da imunuri kompleqsebis
reaqciis ganviTarebas. aseTi tipis reaqcia SeiZleba mogvces Sratis
cilebma, medikamentebma (antibiotikebi), sakvebma produqtebma (rZe,
kvercxis cila), inhalaciurma alergenebma (oTaxis mtveri), zogierTma
baqteriulma da virusulma antigenma da sxva. xsenebul SemTxvevebSi
paTologiuri niSnebi vlindeba alergenTan kontaqtis Semdeg ramdeni-
me saaTSi (8–10 saaTi) da isini ganixileba rogorc dagvianebuli ti-
pis alergiuli reaqciebi.
meoTxe meqanizmi dakavSirebulia qsovilebze efeqtoruli ujre-
debis (limfocitebi-qilerebi, makrofagebi) moqmedebasTan. am dros
ganviTarebuli alergiuli reaqciebis manifestacia xdeba antigenis
ganmeorebiTi moqmedebidan ramdenime saaTis an dRe-Ramis Semdeg da
maT miakuTvneben dayovnebuli tipis hipermgrZnobelobis reaqciebs. am
reaqciebs iwvevs sami saxis antigeni: 1) zogierTi mikroorganizmi
(pnevmokoki, streptokoki, mikobaqteria), parazitebi, sokoebi, helmin-
Tebi; 2) ucxo cilovani nivTierebebi; 3) haptenebi (penicilini, novoka-
ini), qimiuri nivTierebebi, mcenareuli preparatebi. antigenTan pirve-
li kontaqtis pasuxad warmoiqmneba sensibilizebuli T-limfocitebi.
171
ganmeorebiTi kontaqtis dros antigeni urTierTqmedebs xsenebuli T-
limfocitebis specifikur receptorebTan, rasac mohyveba maTi blas-
ttransformacia (berZn. blastos – ylorti, transformo – gardavqmni) ujre-
debis gansxvavebuli klonebis, maT Soris T-qilerebis warmoqmniT. es
ujredebi azianebs antigenis mtarebel ujredebs. amasTanave, limfo-
citebi warmoqmnis fiziologiurad aqtiur agentebs – limfokinebs,
romlebic alergiis mediatorebia da romlebic uzrunvelyofs aler-
giuli reaqciis ganviTarebas.
mexuTe meqanizmi dakavSirebulia ujredis receptorebze alergiu-
li antisxeulebis mastimulirebel moqmedebasTan. am dros ganviTare-
buli hipermgrZnobelobis reaqciebi dayovnebuli tipisaa. maT miekuT-
vneba granulomuri (laT. granulum – marcvali, berZn. oma – simsivne)
tipis hipermgrZnobeloba, romelic antigenis moqmedebidan 3–4 kviraSi
viTardeba. am dros xdeba ujredSida mikrobebis an imunuri kompleq-
sebis persistencia (laT. persistentis – Seupovari, damrCeni), anu xan-
grZlivad SenarCuneba makrofagebSi, romlebic gardaiqmneba
epiTelioidur, anu epiTeliumis msgavs (berZn. oides – msgavsi) ujrede-
bad. am ujredebis irgvliv ganTavsdeba limfocitebi da yalibdeba e.w.
epiTeloidurujreduli granuloma. am saxis anTebas granulomuri an-
Teba ewodeba. igi viTardeba tuberkulozis, sarkoidozis, keTrisa da
sxva daavadebebis dros.
hipermgrZnobelobis reaqciebis
paTomorfologiuri safuZvlebi
172
dauyovnebeli tipis hipermgrZnobelobis reaqciebis klasikuri mo-
delebia artiusisa da sanareli-Svarcmanis fenomenebi, amasTanave
Sratismieri avadmyofoba.
artiusis fenomenisaTvis damaxasiaTebelia Semdegi Tanmimdevruli
fazebi: precipitatebis (laT. praecipito – Zirs vagdeb, daleqva) saxiT
uxsnadi kompleqsebis warmoqmna venulebis sanaTurSi, am kompleqsebis
SekavSireba komplementTan, kompleqsebis qemotaqsisuri (berZn. chemeia
– qimia, taxis – wesrigi) moqmedeba neitrofilocitebze neitrofiluri
vaskulitisa da perivaskulitis ganviTarebiT, neitrofilocitebis mi-
er imunuri kompleqsebis fagocitozi, lizosomuri fermentebis gamo-
yofa da vazoaqtiuri (laT. vas – WurWeli, sisxlZarRvi) nivTierebe-
bis warmoqmna, sisxlZarRvis kedlis dazianeba TromboziT, SeSupebiT,
sisxlCaqcevebiTa da nekroziT.
sanareli-Svartcmanis fenomeni artiusis fenomenis msgavsia. igi
warmoiSoba venaSi endotoqsinis Seyvanis pasuxad da Tan axlavs
inieqciis adgilze nekrozuli cvlilebebi, amasTanave sisxlis dise-
minirebuli sisxlZarRvSida Sededeba.
Sratismieri avadmyofoba viTardeba ucxo cilis (sisxlis Srati an
misi preparati) intravenuri erTjeradi inieqciis Semdeg. avadmyofobis
paTogenezSi wamyvania qsovilebis dazianeba mocirkulacie imunuri
kompleqsebiT, romelTa SemadgenlobaSia antigeni (ucxo cila), antis-
xeulebi (rogorc wesi, IgG klasis imunoglobulinebi) da komplementi.
avadmyofoba iwyeba mwvaved. ucxo cilis Seyvanis adgilze viTardeba
SeSupeba, regionuli limfuri kvanZebi imatebs zomaSi. erT-erTi wam-
yvani simptomia gamonayari. Sratismieri avadmyofoba SeiZleba Semoi-
farglos adgilobrivi gamovlinebebiT (SeSupeba, sisxlsavseoba, qavi-
li, kanis nekrozi). ucxo cilis ganmeorebiT Seyvanisas SeiZleba ganvi-
Tardes anafilaqsiuri (berZn. ana – ukan, uku, phylaxis – dacva) Soki
(ingl. shock – dakvra, dartyma).
dayovnebuli tipis hipermgrZnobelobis reaqciis safuZvelia qro-
nikuli imunuri anTeba. reaqciaSi monawileobs sensibilizebuli lim-
focitebi da makrofagebi. am dros samizne ujredis rRveva (lizisi)
dakavSirebulia limfocitebis – qilerebis moqmedebasTan. makrofage-
bi Sedis specifikur reaqciaSi antigenTan ujreduli imunitetis me-
diatorebis – limfokinebis da citofiluri antisxeulebis daxmare-
biT. amasTanave, limfocitebsa da makrofagebs Soris warmoiqmneba
kontaqtebi citoplazmuri xidakebis saxiT. varaudoben, rom aRniSnu-
li kontaqtebi uzrunvelyofs ujredebs Soris antigenis Sesaxeb in-
formaciis gacvlas. imunologiurad ganpirobebuli ujreduli cito-
lizi SesaZloa dakavSirebuli iyos ujredul antisxeulebTanac, anu
NK-ujredebTan da T-kilerebTan.
dayovnebuli tipis hipermgrZnobelobis reaqciis klinikur-morfo-
logiuri gamovlinebebia tuberkulinuri reaqcia kanSi antigenis Sey-
vanis pasuxad, avtoimunuri avadmyofobebi, kontaqturi dermatiti, re-
aqciebi zogierTi virusuli da baqteriuli infeqciis dros (virusu-
173
li hepatiti, tuberkulozi da sxva), xolo paTomorfologiur gamov-
linebas – granulomatozi (ix. zemoT).
rogorc aRniSnuli iyo, dayovnebuli tipis hipermgrZnobelobis
reaqciebis biologiuri arsia ujreduli citotoqsikuroba, rac sa-
fuZvlad udevs transplantantis (laT. trans – iqiT, iqiTa, plantatio –
nergi) mocilebis reaqcias. arsebobs transplantaciis Semdegi saxee-
bi: avtotransplantacia (qsovilis gadanergva sxeulis erTi nawili-
dan meoreSi), izotransplantacia (organos an qsovilis gadanergva
genetikurad identur organizmebs Soris), alotransplantacia, anu
homotransplantacia (organos an qsovilis gadanergva imave saxeobis
organizmidan) da qsenotransplantacia, anu heterotransplantacia
(organos an qsovilis gadanergva sxva saxeobis organizmidan).
transplantantis antigenebi ganapirobebs specifikuri antisxeu-
lebis gamomuSavebas da sensibilizebuli limfocitebis produqcias.
transplantantis mocilebis reaqciaSi ZiriTad rols asrulebs sen-
sibilizebuli limfocitebi. mocilebis reaqciis paTomorfologiuri
gamovlinebaa transplantantis infiltracia limfocitebiT da histi-
ocitebiT, rasac Tan axlavs sisxlis mimoqcevis moSla da SeSupeba.
Semdeg etapze infiltratSi vlindeba didi raodenobiT neitrofile-
bi da makrofagebi. limfocitebidan xdeba fermentebis gamoTavisufe-
ba, romlebic Slis transplantantis ujredebs. transplantantis mo-
cilebis meqanizmSi mniSvnelovani faqtoria makrofagebiT gaSualebu-
li mikrosisxlZarRvebis dazianeba, qsovilis iSemia da nekrozi.
aRsaniSnavia, rom dauyovnebeli da dayovnebuli tipebis hiper-
mgrZnobelobis reaqciebi xSirad SeuRlebulia, an enacvleba erTma-
neTs.
imunologiuri tolerantoba
174
bis, Tirkmelzeda jirkvlebis, Tavis tvinisa da nervebis qsovilebi,
romlebic izolirebulia hematoqsoviluri barierebiT (hemato-encefa-
luri, hemato-ofTalmuri, hemato-Tireoiduli).
paTologiuri imunologiuri tolerantoba gulisxmobs organiz-
mis imunokompetenturi sistemis ujredebis mier ucxo antigenebis
(baqteriebis, virusebis, parazitebis da sxva) mimarT `Semwynareblo-
bas~. tolerantobis xsenebuli saxis ganviTarebis ZiriTadi meqanizme-
bia: 1) imunodeficituri mdgomareoba, anu imunokompetenturi sistemis
ujredebis ararseboba, arasakmarisi raodenoba an funqciis darRveva;
2) T- da B-limfocitebis – supresorebis aqtiurobis momateba, rac ga-
napirobebs imunokompetenturi sistemis efeqtoruli ujredebis (T-
limfocitebi-qilerebi da plazmuri ujredebi) momwifebis Sekavebas;
3) antigenebis mimarT ujreduli imunitetis reaqciebis inhibireba an
blokada. am dros specifikuri imunoglobulinebi (antisxeulebi) ur-
TierTmoqmedebs ujredebis antigenebTan, magram ara aqvs maTi daSlis
(lizisis) unari.
inducirebuli imunologiuri tolerantoba ganpirobebulia xelov-
nuri zemoqmedebiT, imunokompetenturi sistemis sxvadasxva subsistemis
ujredebis aqtiurobis daTrgunvis mizniT, risTvisac gamoiyeneba maio-
nizebeli gamosxiveba, citostatikebi, imunodepresantebi. aRniSnuli
faqtorebi ganapirobebs imunokompetenturi sistemis ujredebis daS-
las, gayofisa da momwifebis blokadas. inducirebuli (xelovnuri, sam-
kurnalo) imunologiuri tolerantoba samedicino praqtikaSi gamoiye-
neba organoTa gadanergvis, agreTve alergiuli da avtoimunuri
avadmyofobebis mkurnalobis dros.
avtoimunuri avadmyofobebi
175
meoreuli avtoantigenebis warmoqmna upirvelesad dakavSirebulia
imunogenezis sistemaSi pirvelad darRvevebTan, rasac mohyveba avto-
antisxeulebisa da sensibilizebuli limfocitebis produqcia saku-
Tari qsovilebis komponentebis mimarT. garda amisa, meoreuli antige-
nebis warmoqmna SeiZleba ganpirobebuli iyos romelime saxis (biolo-
giuri, fizikuri, qimiuri, medikamenturi da sxva) zemoqmedebis Sede-
gad organizmis avtocilebis Tvisobrivi cvlilebebiT, ris Sedega-
dac isini iZenen antigenur Tvisebebs, anu ucxo xdeba organizmisaT-
vis. cnobilia, rom normaSi avtocilebis mimarT antisxeulebis war-
moqmna da hipermgrZnobelobis ganviTareba ar xdeba.
avtoimunuri avadmyofobebi, avtoimunizaciis meqanizmebis Tavise-
burebebis mixedviT, dayofilia or jgufad: organospecifikuri da
organoaraspecifikuri.
pirvel jgufs miekuTvneba haSimotos avadmyofoba, encefalomie-
liti, polinevriti, gafantuli sklerozi, idiopaTuri adisonis
avadmyofoba, aspermatogonia, simpaTuri ofTalmia. am avadmyofobebis
warmoSoba provocirdeba infeqciebiT (gansakuTrebiT virusuli) da
qronikuli anTebiT. avtoimunizacia viTardeba imunologiurad gaSua-
lebuli organoebis fiziologiuri barierebis dazianebis gamo, ra-
sac mohyveba imunuri sistemis mier avtoantisxeulebisa da sensibili-
zebuli limfocitebis gamomuSaveba. am dros organoebSi viTardeba
dayovnebuli tipis hipermgrZnobelobis reaqciisaTvis damaxasiaTebe-
li paTomorfologiuri cvlilebebi.
meore jgufs miekuTvneba sistemuri wiTeli mglura, revmatoiduli
arTriti, sistemuri sklerodermia, dermatomioziti, meoreuli hemoli-
zuri anemia da Trombocitopeniuri purpura. am organoaraspecifikuri
avadmyofobebis warmoSoba dakavSirebulia genetikur faqtorebTan, vi-
rusul an baqteriul infeqciebTan, maionizebel gamosxivebasTan. avto-
imunizacia viTardeba sxvadasxva organosa da qsovilis antigenebis mi-
marT, romlebic organoaraspecifikuria. aRniSnuli avadmyofobebis
dros organoebsa da qsovilebSi vlindeba rogorc dayovnebuli, ise
dauyovnebeli hipermgrZnobelobis reaqciebisaTvis damaxasiaTebeli
paTomorfologiuri cvlilebebi.
agreTve arsebobs Sualeduri tipis avtoimunuri avadmyofobebi,
romlebic axlosaa pirveli da meore tipis avtoimunur avadmyofobeb-
Tan. maT miekuTvneba miasTenia, Tireotoqsikozi, pirveli tipis Saqria-
ni diabeti, Segrenisa da gudpasCeris sindromebi da sxv.
avtoimunuri avadmyofobebis garda, gamoyofilia avadmyofobebi av-
toimunuri darRvevebiT – revmatizmi, glomerulonefritis, hepatitis,
qronikuli gastritisa da enteritis gansazRvruli formebi, RviZlis
cirozi, alergiuli genezisis anemiebi, Trombocitopenia, agranuloci-
tozi, wamlismieri alergia. am avadmyofobebis dros avtoantigenebis
warmoqmna dakavSirebulia qsovilebisa da organoebis antigenuri Tvi-
sebebis SecvlasTan, kerZod, qsovilovani cilebis denaturaciasTan. av-
toantigenebis warmoqmna SesaZlebelia ukavSirdebodes baqteriebis ze-
moqmedebasac, magaliTad, revmatizmis an glomerulonefritis dros.
176
imunodeficituri sindromebi
177
ficitebis amave jgufs miekuTvneba vestis sindromi, anu IgA-s amorCe-
viTi deficiti. am dros limfoiduri qsovilis struqtura SenarCune-
bulia. xSirad viTardeba Cirqovan-destruqciuli procesebi sasunTqi,
saWmlis momnelebeli, centraluri nervuli sistemebis organoebsa da
kanSi.
meoreuli imunodeficituri sindromebi SeiZleba ganviTardes
normalurad mofunqcie imunur sistemaze baqteriuli, virusuli in-
feqciebis zemoqmedebis, parazituli invaziebis, zogierTi saxis mkur-
nalobis Sedegad. imunitetze damTrgunvelad moqmedebs arasrulfa-
sovani kveba, cilis deficiti. imunodepresia viTardeba kortikoste-
roidebis, imunodepresantebis, citostatikebis xangrZlivi gamoyenebis
Sedegad, maionizebeli radiaciis zegavleniT da sxva. SedarebiT adre
ziandeba T-sistema.
im avadmyofobebs Soris, romlebic ganapirobebs imunuri sistemis
ukmarisobas, gansakuTrebiT mniSvnelovania SeZenili imunodeficitis
sindromi (Sids-i), romelsac iwvevs adamianis imunodeficitis virusi
(aiv). virusis inaqtivacia xdeba 560C temperaturaze.
infeqciis gavrcelebis saSiSroebas qmnis daavadebuli organizmis
sisxli, sekretebi da eqskretebi. yvelaze didi riski infeqciis SeW-
risa aris dazianebuli lorwovani garsebi da kani.
meoreuli imunodeficituri sindromebis dros xSirad aRiniSneba
Cirqovani infeqciebi, sefsisi, tuberkulozuri procesis gamwvaveba.
178
Tavi X
Segueba da kompensacia
regeneracia
179
sxvavdeba. iseT reparaciul regeneracias, romlis drosac xdeba da-
Rupuli qsovilis identuri qsoviliT aRdgena, sruli regeneracia an
restitucia, an homomorfozi ewodeba.
zogierT SemTxvevaSi reparaciuli regeneraciis Sedegad daziane-
bul ubanSi am organosTvis specifikuri qsovili ar warmoiqmneba da
yalibdeba nawiburi. es arasruli regeneracia an substituciaa. xSi-
rad, substituciis dros, funqciis aRdgena organos dauzianebel na-
wilSi danekrozebulis analogiuri qsovilis intensiuri warmoqmnis
gziT xdeba, rac aRniSnuli ujredebis gaZlierebuli gamravlebis Se-
degad an ujredebis raodenobrivi cvlilebebis gareSe, ujredSida
regeneraciis (subujreduli struqturebis gamravleba) xarjze vi-
Tardeba (gulis kunTi, nervuli qsovili).
regeneraciis procesis Sesustebas, gaZlierebas an Tvisobrivad
Secvlas ganapirobebs asaki, nivTierebaTa cvlis Taviseburebebi, ner-
vuli da endokrinuli sistemebis mdgomareoba, kveba, dazianebul qso-
vilSi sisxlis mimoqcevis intensivoba, Tanmxlebi avadmyofobebi. zo-
gierT SemTxvevaSi aRniSnuli iwvevs paTologiur regeneracias. paTo-
logiuri regeneracia regeneraciis procesis gaukuRmarTeba da pro-
liferaciisa da diferenciaciis fazebis normaluri monacvleobis
darRvevaa. igi moregeneracie qsovilis zedmeti an arasakmarisi war-
moqmniT gamoixateba. misi gamovlinebebia: keloiduri nawiburebi, trav-
muli nevromebi, xangrZlivad Seuxorcebadi wylulebi, motexili Zvle-
bis Sexorcebis darRvevebi, qsovilebis Cazrda an qsovilis erTi tipis
meoreTi Secvla da sxv. regeneraciis procesze mizanmimarTuli zemoq-
medebiT SesaZlebelia uzrunvelvyoT normaluri regeneraciis stimu-
lacia da paTologiuri regeneraciis Tavidan acileba.
imis gamo, rom reparaciuli regeneracia fiziologiuris bazaze
viTardeba, igi dazianebaze organizmis normalur reaqciad unda CaiT-
valos, romelic ama Tu im organos specifikuri qsovilovani elemen-
tebis kvlavwarmoebis fiziologiuri meqanizmebis gaZlierebiT xasi-
aTdeba.
regeneracia organizmisTvis didi mniSvnelobis mqone procesia:
cvalebadi garemos pirobebSi igi, ujreduli da ujredSida ganaxle-
bis safuZvelze, organoebis SeguebiTi funqciuri aqtivobis meryeobis
diapazonis gafarToebas, paTogenuri faqtorebis zemoqmedebiT gamow-
veuli funqciuri darRvevebis aRdgenasa da kompensacias uzrunvel-
yofs. regeneracia rogorc struqturis, aseve funqciis aRdgenaa. misi
daniSnuleba homeostazis materialuri uzrunvelyofaa. amrigad, fi-
ziologiuri da reparaciuli regeneracia normisa da paTologiis pi-
robebSi organizmis cxovelqmedebis mravalferovani speqtris struq-
turuli safuZvelia.
dazianebis Semdeg organos pirvandeli masis aRdgena sxvadasxva
gziT xorcieldeba. zogierT SemTxvevaSi organos dauzianebeli nawi-
li ucvlelad rCeba, an mciredaa Secvlili, xolo misi danekrozebu-
li nawilis aRdgena Wrilobis zedapiridan gazrdili, mkafiod Semo-
sazRvruli regeneratis saxiT viTardeba. dakarguli nawilis aRdge-
180
nis aseT process epimorfozi ewodeba. sxva SemTxvevaSi xdeba orga-
nos darCenili nawilis gardaqmna da TandaTanobiT pirvandeli for-
misa da masis aRdgena. regeneraciis am variants morfolaqsisi ewo-
deba. ufro xSirad aRiniSneba morfolaqsisisa da epimorfozis sxva-
dasxva kombinaciebi. adre, organos dazianebis Semdeg misi masis aR-
dgenas kompensaciur hipertrofias uwodebdnen. aRniSnuli procesis
citologiuri analiziT dadasturda, rom mas safuZvlad udevs ujre-
debis gamravleba, anu igi regeneraciuli reaqciaa. amis gamo mas re-
generaciuli hipertrofia uwodes.
aRsaniSnavia, rom sxvadasxva cocxal organizms regeneraciis gan-
sxvavebuli done da formebi axasiaTebs.
bevr uxerxemlos gaaCnia sxeulis nawilidan mTeli organizmis
aRdgenis unari. maRalorganizebul organizmebSi makroskopulad re-
generacias mxolod calkeuli organo an maTi nawilebi eqvemdebareba.
amis gamo XIX saukunidan miCneuli iyo, rom rac ufro ganviTarebu-
lia cocxali organizmi, miT ufro mcirea regeneraciis unari. XX
saukunis meore naxevarSi, regeneraciis problemis dawvrilebiTi Ses-
wavlis safuZvelze, aRniSnuli Sexeduleba principulad Seicvala.
regeneraciuli hipertrofiis koncefciis mixedviT, organos pirvande-
li formis aRdgena regeneraciis unaris erTaderT kriteriumad aRar
iTvleba. ZuZumwovrebSi am unaris ufro mniSvnelovani maCvenebelia
dazianebuli Sinagani organoebis pirvandeli masis, anu specifikuri
funqciis Sesrulebis ganmapirobebeli struqturebis saerTo raode-
nobis aRdgena. eleqtronulmikroskopuli gamokvlevebiT safuZvlia-
nad Seicvala warmodgena regeneraciis diapazonis Sesaxeb. cxadi gax-
da, rom aRniSnuli reaqciis elementaruli forma ara ujredebis gam-
ravleba, aramed maTi ultrastruqturebis aRdgena da hiperplaziaa,
ris gamoc ujredis hipertrofiis fenomeni regeneraciis fenomens mie-
kuTvna. adre iTvleboda, rom am process birTvisa da citoplazmis
koloidis martivi momateba ganapirobebda. eleqtronulmikroskopuli
gamokvlevebiT dadginda, rom ujredis hipertrofia struqturuli
procesia. igi xorcieldeba birTvuli da citoplazmuri organelebis
raodenobis momatebisa da specifikuri funqciis normalizaciis
gziT, anu aRniSnuli fenomeni regeneraciuli, aRdgeniTi procesia.
ultrastruqturuli gamokvlevebis saSualebiT dadginda agreTve
organoebsa da qsovilebSi ganviTarebuli distrofiuli procesebis
Seqcevadobis arsi. aRmoCnda, rom igi citoarqiteqtonikis aRdgenis
rTuli procesia, romelic dazianebuli organelebis struqturis aR-
dgenisa da kvlavwarmoqmnis xarjze xorcieldeba. amrigad, es fenome-
nic organizmis regeneraciis unaris gamovlineba aRmoCnda.
aRniSnulma monacemebma daadastura regeneraciis didi mniSvnelo-
ba organizmis cxovelmoqmedebis procesSi. Camoyalibda principulad
axali debuleba, rom es procesebi organoebis funqciuri aqtivobis
safuZvelia. organos regeneraciis procesSi Tanabari mniSvneloba
aqvs rogorc struqturis, aseve funqciis normalizacias, risi miRwe-
vac struqturuli gardaqmnebis sxvadasxva variantiTaa SesaZlebeli.
181
amrigad, morfofunqciuri TvalsazrisiT, regeneraciam dakarga Tavi-
si, upiratesad biologiuri mniSvneloba da Tanamedrove klinikuri
medicinis ZiriTadi problemis (darRveuli funqciis kompensaciis
Camoyalibebis procesi) gadaWris sabaziso rgolis funqcia SeiZina.
adamianis organizmis regeneraciis unari mravalferovania. zogi-
erT organosa da qsovilSi (Zvlis tvini, mfaravi epiTeliumi, lorwo-
vani garsebi, Zvlebi) fiziologiuri regeneracia ujreduli Semadgen-
lobis mudmivi ganaxlebiT, xolo reparaciuli regeneracia ujrede-
bis intensiuri mitozis gziT qsovilis defeqtis sruli aRdgeniTa
da Tavdapirveli formis rekonstruqciiT gamoixateba. sxva qsovileb-
sa da organoebSi (RviZli, Tirkmlebi, kuWqveSa jirkvali, endokrinu-
li sistemis organoebi, filtvebi da sxv.) ujreduli Semadgenlobis
ganaxleba SedarebiT nela mimdinareobs, xolo dazianebis likvida-
cia da darRveuli funqciis normalizacia ori procesis safuZvelze
xorcieldeba: ujredebis gamravleba da SenarCunebul ujredebSi or-
ganelebis masis zrda. mniSvnelovania, rom xSirad dazianebuli orga-
noebis pirvandeli formis aRdgena ver xerxdeba – Cndeba nawiburi,
xolo aRdgeniTi procesi dauzianebeli ubnebis xarjze anu regenera-
ciuli hipertrofiis gziT xorcieldeba. adamianis Sinagan organoebs
regeneraciuli hipertrofiis uzarmazari potenciali gaaCnia. magali-
Tad, RviZli, misi parenqimis 70%-is rezeqciis Semdegac ki, 3-4 kviris
ganmavlobaSi srulad aRidgens pirvandel masasa da funqcias. cen-
traluri nervuli sistemis ujredebsa da kardiomiocitebs mitozuri
gayofis unari ara aqvs. dazianebuli ubnis struqturisa da funqciis
aRdgena SenarCunebuli ujredebis organelebis masis gazrdis xar-
jze xdeba, anu maTi regeneraciuli unari ujredSida regeneraciis
formiT vlindeba.
sxvadasxva organos fiziologiuri da reparaciuli regeneraciis
mravalferovnebas TiToeuli maTganis morfo-funqciuri Taviseburebe-
bi ganapirobebs. magaliTad: kanisa da lorwovanis epiTeliumisTvis
damaxasiaTebeli ujredebis gamravlebis unari mis ZiriTad funqcias-
Tan – garemosagan organizmis gamyofi safaris mTlianobis mudmiv Se-
narCunebasTanaa dakavSirebuli; funqciuri mniSvnelobiT aixsneba
Zvlis tvinis ujreduli regeneraciis siswrafe, rac uzrunvelyofs
Zvlis tvinidan periferiul sisxlSi axali ujredebis SeuCerebel
gamoyofas; wvrili nawlavis xaoebis gamomfeni epiTeliumis regene-
racia ujreduli tipiT xdeba, fermentuli moqmedebis gansaxorcie-
leblad ujredebi xaoebs tovebs da maT adgils dauyovnebliv ika-
vebs axali ujredebi; Zvlis sayrdeni funqciis aRdgenis miRweva Se-
saZlebelia mxolod motexilobis ubanSi ujredebis proliferaciis
gziT.
zogierTi sxva organos (RviZli, Tirkmlebi, kuWqveSa jirkvali,
Tirkmelzeda jirkvlebi da sxv.) funqcia dakavSirebulia ara maT
formasTan, aramed specifikuri funqciis ganmapirobebeli struqturu-
li erTeulebis (RviZlis wilakebi, alveolebi, pankreasis kunZulebi,
nefronebi da a.S.) raodenobasa da zomebTan, ris gamoc dakarguli
182
funqciis dabrunebas sawyisi masis aRdgena uzrunvelyofs. centra-
lur nervul sistemaSi qerqis piramiduli ujredis (piramiduli nei-
ronis) funqcia mis irgvliv myof da sxvadasxva organoebSi ganTavse-
bul nervul ujredebTan mudmivi kavSiris ganxorcielebaa, rasac Se-
sabamisi struqtura, mravlobiTi morCebi uzrunvelyofs, romlebic
ujredis sxeuls sxvadasxva organoebTan da qsovilebTan akavSirebs.
fiziologiuri an reparaciuli regeneraciis gziT aseTi rTuli
struqturis mqone ujredis Secvla praqtikulad SeuZlebelia, amitom
centraluri nervuli sistemis ujredebis dakarguli funqciis aRdge-
na xdeba yvelaze mizanSewonili da ekonomiuri gziT – danekrozebu-
li ujredis mezoblad ganTavsebuli ujredebis ultrastruqturebis
hiperplaziis anu ujredSida regeneraciis saSualebiT. msgavsi pro-
cesebi viTardeba danekrozebuli miokardiocitebis regeneraciis
drosac.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, cocxali organizmebis organiza-
ciis garTulebis paralelurad moxda maTi regeneraciis unaris ga-
movlinebebis gamravalferovneba. sabolood, evoluciis procesSi yo-
veli konkretuli organosaTvis regeneraciis yvelaze efeqturi, mxo-
lod misTvis damaxasiaTebeli gza Camoyalibda. regeneraciis fenome-
nis mravalferovnebis safuZveli misi ori forma – ujreduli da uj-
redSida regeneraciebia, romlebic sxvadasxva organoSi sxvadasxva
kombinaciaSi an damoukideblad vlindeba. orive forma efuZneba saer-
To fenomens – birTvuli da citoplazmuri struqturebis hiperpla-
zias. pirvel SemTxvevaSi axlad Seqmnili ultrastruqturebi gayo-
fil ujredebSia gadanawilebuli, meore SemTxvevaSi ki ujreduli
struqturebis hiperplazia gadarCenil ujredebSi xorcieldeba. sabo-
lood mofunqcie elementaruli erTeulebis (mitoqondriebis, birTvake-
bis, ribosomebis da sxv.) raodenoba orive SemTxvevaSi erTnairia, ris
gamoc ar SeiZleba vilaparakoT regeneraciis `ukeTes~ an `uares~ for-
maze, orive maTgani konkretulad Seesabameba ama Tu im organos
struqturasa da funqcias da, imavdroulad, sxva organosTvis misaRe-
bi ar aris.
regeneraciis procesis efeqturoba bevrad aris damokidebuli im
pirobebze, romlebSic igi mimdinareobs. didi mniSvneloba gaaCnia or-
ganizmis zogad mdgomareobas. reparaciuli regeneraciis msvleloba-
ze mniSvnelovan uaryofiT zegavlenas axdens gamofitva, hipovitami-
nozi, inervaciis darRvevebi da sxv. reparaciuli regeneraciis inten-
sivoba damokidebulia funqciuri datvirTvis doneze, romlis swori
marTviTac SesaZlebelia am procesis daCqareba. reparaciuli regene-
raciis siswrafe, garkveulwilad, asakiTac aris ganpirobebuli, rac
sicocxlis xangrZlivobis zrdasTan da, Sesabamisad, xandazmulebSi
operaciuli Carevebis momatebasTan dakavSirebiT, gansakuTrebul
mniSvnelobas iZens, Tumca am dros, rogorc wesi, regeneraciis pro-
cesSi mniSvnelovani gadaxrebi ar vlindeba da, rogorc Cans, ufro
meti mniSvneloba avadmyofobis simZimesa da garTulebebs eniWeba, vid-
re regeneraciuli unaris asakobriv daqveiTebas.
183
zogadi da adgilobrivi pirobebis Secvlam SesaZloa regeneraci-
is procesis raodenobrivi da Tvisobrivi Secvla gamoiwvios, garda
ujreduli regeneraciis transformaciisa ujredSidad da piriqiT.
gavrcelebulia azri, rom reparaciuli regeneracia distrofiu-
li, nekrozuli da anTebiTi cvlilebebis Semdeg viTardeba, rac
mcdaria, radgan ufro xSirad fiziologiuri regeneraciis intensi-
vobis momateba paTogenuri agentis moqmedebisTanave, dauyonebliv
xdeba da mimarTulia struqturis dazianebiT gamowveuli darRvevebis
kompensaciisaken. aRniSnuli, faqtobrivad, reparaciuli regeneraciaa.
regeneraciis morfogenezi ori fazisgan – proliferaciisa da di-
ferenciaciisagan Sedgeba, rac yvelaze kargad ujreduli regeneraci-
is dros vlindeba. aRniSnul process ganapirobebs da masze kon-
trols uzrunvelyofs ujredgareTa matriqsi da matriqsis metalop-
roteinazebi (matrix metalloproteinases – MMP).
proliferaciis fazaSi xdeba ujredebis gamravleba, xolo dife-
renciaciis fazaSi aRiniSneba axalgazrda ujredebis momwifeba da
maTi morfo-funqciuri specializacia. ujredSida regeneracias sa-
fuZvlad udevs ultrastruqturebis hiperplaziis diferenciaciiT
(momwifebiT) Secvla.
regeneraciis ganmapirobebeli faqtorebis Sesaxeb ori Tvalsazrisi arsebobs. erT-
erTis Tanaxmad (rezervuli ujredebis Teoria) xdeba kambiuri (laT. cambium –
gacvla, Secvla), moumwifebeli ujreduli elementebis (e.w. RerZuli ujredebisa
da winapari ujredebis) proliferacia da maTi gamravlebisa da diferenciaciis
gziT ivseba mocemuli organos specifikuri funqciis uzrunvelmyofi, maRaldi-
ferenciuli ujredebis deficiti. meore TvalsazrisiT regeneraciis wyaro orga-
nos maRaldiferenciuli ujredebia. paTologiuri procesis mimdinareobisas isi-
ni iZenen gardaqmnis, specifikuri organelebis garkveuli nawilis dakargvisa da
mitozuri gayofis unars, ris Semdegac xdeba maTi proliferacia da diferencia-
cia.
184
ujredebis regeneracia. labiluri ujredebis mqone qsovilebis rege-
neracia mxolod maSin aris SesaZlebeli, Tu dazianebis Semdeg gene-
raciuli Sre SenarCunebulia. kerZod, Tu endometriumis gamofxekis
dros bazaluri Sre dazianda, regeneracia SemaerTebelqsovilovani
nawiburis warmoqmniT mTavrdeba, rac dismenoreasa da uSvilobas iw-
vevs.
SedarebiT stabiluri ujredebi (Seqcevadad postmitozuri anu
mosvenebis fazaSi myofi) xangrZlivi sicocxliT da dabali mitozu-
ri aqtivobiT xasiaTdeba. mosvenebis fazaSi isini xangrZlivad (wle-
bis ganmavlobaSic ki) rCebian, magram gayofis unars inarCuneben da,
saWiroebis SemTxvevaSi, swrafad iyofian. kerZod, hepatocitebis nek-
rozis Semdeg RviZlis parenqimuli elementebis aRdgena Zalian mok-
le droSi xdeba. SedarebiT stabilur ujredebs mniSvnelovani orga-
noebis (RviZli, kuWqveSa jirkvali) parenqimuli ujredebi da mezenqi-
muri ujredebi (fibroblastebi, endoTeliocitebi) miekuTvneba. Seda-
rebiT stabiluri ujredebiT agebuli qsovilebis regeneraciisaTvis
saWiroa dazianebas gadaurCes parenqimisa da SemaerTebelqsovilovani
stromis garkveuli raodenoba. magaliTad, saSarde milakebis epiTe-
liumis SerCeviTi nekrozis dros (Tirkmlebis mwvave ukmarisoba), ro-
desac SemaerTebelqsovilovani safuZveli SenarCunebulia, regenera-
cia milakebis SerCenili ujredebis xarjze mimdinareobs da mokle
vadaSi mTavrdeba. sxva SemTxvevaSi (Tirkmlis infarqti), rodesac da-
nekrozebulia rogorc parenqima, ise SemaerTebelqsovilovani stro-
ma, warmoiqmneba nawiburi.
stabilur (Seuqcevadad postmitozur) ujredebs postnatalur pe-
riodSi mitozis unari ar gaaCnia. stabiluri ujredebis magaliTebia
centraluri da periferiuli nervuli sistemis neironebi da kardi-
omiocitebi. maTi nekrozi yovelTvis nawiburis warmoqmniT mTavrdeba,
ris gamoc vrceli dazianebis SemTxvevaSi viTardeba organos funqci-
is nawilobrivi an sruli moSla.
185
mxolod reparaciis, aramed embrionuli histogenezisa da postnata-
lur periodSi mimdinare qsovilebis zrdis dros. zrdis polipepti-
dur faqtorTa Soris erT-erTi yvelaze aqtiuri mitogeni zrdis epi-
dermuli faqtoria. kerZod, igi RviZlis regeneraciis induqcias iw-
vevs, xolo insulinTan da deqsametazonTan kombinaciaSi fibroblas-
tebisa da qondrocitebis proliferacias astimulirebs. fibroblas-
tebis zrdis faqtori gliuri ujredebis, mioblastebis, qondrocite-
bisa da Tirkmelzeda jirkvlebis ujredebis proliferacias ganapi-
robebs. aRniSnuli faqtoris mier ujredebis mitozis procesis daCqa-
reba maT diferenciacias abrkolebs. zogierT faqtors, kerZod, fib-
roblastebis zrdis ZiriTad faqtorsa da endoTeliumis zrdis faq-
tors, angiogenezis stimulacia SeuZlia. fibroblastebis zrdis Zi-
riTadi faqtori gaaqtivebuli makrofagebidan gamoiyofa da igi angi-
ogenezis yvela etapze axdens zegavlenas. dazianebuli ubnisaken fib-
roblastebis migracias da maT proliferacias aseve makrofagebSi
warmoqmnili zrdis faqtorebi da fibrogenuri citokinebi iwvevs. zo-
gierTi maTgani kolagenisa da SemaerTebeli qsovilis sxva moleku-
lebis sinTezs da, amasTanave, metaloproteinazebisa da ujredgare
matriqsis daSlaSi monawile fermentebis warmoqmnasa da aqtivacias
ganapirobebs.
zrdis polipeptiduri faqtorebis garda aRmoCenilia ujredebis proliferaciis
inhibitorTa didi raodenoba. adre maT keilonebi ewodeboda. keilonebs (berZn.
chalaino – Sesusteba) SeuZlia ujredis gayofisa da dnm-is sinTezis daTrgunva. kei-
lonebi qsovilspecifikuri proliferaciis regulatorebia da maT saxeobrivi
specifikuroba ar gaaCnia. iTvleba, rom ujredebis TiToeul tips aqvs prolife-
raciis sakuTari specifikuri inhibitori. Tumca zogierT ujreds ramdenime inhi-
bitori gaaCnia. proliferaciis procesis Sesustebas da/an Sewyvetas ujredebis
simWidrovec ganapirobebs, anu ujredebis gamravleba manamde grZeldeba, sanam ma-
Ti raodenoba normas miaRwevs, ris Semdegadac proliferaciis inhibicia xdeba.
186
aqtivoba) pirobebzea damokidebuli. aRsaniSnavia, rom adamianis qsovi-
lebis regeneracia Zalian nela mimdinareobs, amitom organizmi mniS-
vnelovani dazianebis aRdgenas ver axerxebs. regeneraciis regulaci-
is meqanizmebis codna saSualebas mogvcems, vmarToT reparaciuli re-
generacia da gamojanmrTelebis procesi.
187
ri ujredebisa da maT garSemo myofi SemaerTebelqsovilovani ujre-
debis diferenciaciis Sedegad warmoiqmneba, bolos ki kedelSi xdeba
nervuli boWkoebis Cazrda. avtogenuri angiogenezis dros SemaerTe-
bel qsovilSi Cndeba aradiferencirebuli ujredebis kerebi. am ke-
rebSi warmoiqmneba xvrelebi, romlebSic ixsneba arsebuli kapilare-
bi da Caedineba sisxli. SemdgomSi SemaerTebeli qsovilis axalgaz-
rda ujredebis diferenciaciiT warmoiqmneba endoTeliocitebi da ka-
pilarebis sxva struqturuli elementebi. didi kalibris sisxlZar-
Rvebs sakmarisi plastikuri unari ar gaaCnia, ris gamoc maTi kedlis
dazianebis SemTxvevaSi mxolod intimis struqturebi aRdgeba, xolo
Sua da gareTa garsebi SemaerTebeli qsoviliT Canacvldeba, rac xSi-
rad sisxlZarRvis Seviwroebis an obliteraciis mizezi xdeba.
SemaerTebeli qsovilis regeneracia axalgazrda mezenqimuri ele-
mentebis proliferaciiTa da wvrili kalibris sisxlZarRvebis war-
moqmniT iwyeba. SemaerTebeli qsovilis regeneracia xdeba ara mxo-
lod misi dazianebis, aramed sxva qsovilebis arasruli reparaciuli
regeneraciis, organizaciis (inkafsulaciis), Wrilobebis Sexorcebis,
produqciuli anTebisa da sxvaTa dros.
aRdgenis procesi anTebis adreul fazaSi iwyeba. zogjer daziane-
bidan 24 saaTis Semdeg iwyeba fibroblastebisa da endoTeluri uj-
redebis proliferacia, ris Sedegadac 3 – 5 dReSi yalibdeba specia-
lizebuli tipis granulaciuri qsovili, romelic mTavar rols as-
rulebs nawiburis warmoqmnaSi. Sexorcebis procesSi gamoyofen oTx
komponents: 1) sisxlZarRvebis warmoqmna (angiogenezi); 2) fibroblas-
tebis migracia da proliferacia; 3) ujredgareTa matriqsis aRdgena;
4) SemaerTebeli qsovilis momwifeba da organizacia. dazianebis ad-
gilze fibroblastebis migraciasa da maT proliferacias iwvevs mak-
rofagebSi sinTezirebuli zrdis faqtorebi da fibrogenuri citoki-
nebi. zogierTi maTgani iwvevs kolagenisa da SemaerTebeli qsovilis
sxva molekulebis sinTezis stimulacias. amasTanave, isini gamoyofen
da aaqtiveben kolagenis daSlaSi monawile metaloproteinazebsa da
sxva fermentebs.
regeneraciis sawyis etapze xdeba detritis, anTebiTi eqsudatis,
sisxlisa da fibrinis mocileba. detritis daSlas axorcielebs neit-
rofilebis lizosomuri fermentebi. daSlili masebis evakuacias uz-
runvelyofs limfuri sistema, xolo nawilakebis saxiT warmodgeni-
li yvela sxva narCenisas – makrofagebi (fagocitozis gziT).
granulaciuri qsovilis Cazrda aRniSnavs regeneraciis pirveli etapis – ujre-
debis proliferaciis dasrulebas. warmoiqmneba axalgazrda ujredebiTa da
Txelkedliani sisxlZarRvebiT mdidari SemaerTebeli qsovili. mas damaxasiaTebe-
li makroskopuli agebuleba aqvs – igi wvniani, muqi wiTeli feris qsovilia,
romlis zedapiric dafarulia msxvili granulebiT, ris gamoc granulaciuri
ewodeba. zedapiridan wamoweuli granulebi axlad warmoqmnili sisxlZarRvebis
maryuJebia da qsovilis TiTqmis mTel masas ikavebs. sisxlZarRvebs Soris didi
raodenobiT aRiniSneba SemaerTebeli qsovilis aradiferencirebuli, limfocite-
bis msgavsi ujredebi, leikocitebi, plazmuri ujredebi da labrocitebi. nekro-
zuli detritis mocilebis paralelurad dazianebuli ubani nacvldeba granula-
ciuri qsoviliT. kapilarebis, fibroblastebisa da sxva ujredebis proliferaci-
188
as aregulirebs zrdis sxvadasxva faqtori da inhibitori. garkveuli drois Sem-
deg, romlis xangrZlivobac dazianebis xarisxzea damokidebuli, mTeli ubani
granulaciuri qsoviliT ivseba da iwyeba misi momwifeba. am dros xdeba ujredu-
li elementebis, boWkovani struqturebisa da sisxlisa da limfuri ZarRvebis di-
ferenciacia. hematogenuri elementebis raodenoba mcirdeba, xolo fibroblaste-
bisa – izrdeba. fibroblastebis mier kolagenis sinTezis gamo ujredSoris siv-
rceebSi jer argirofiluri, mogvianebiT ki kolagenuri boWkoebi Cndeba. fibrob-
lastebis mier glikozaminoglikanebis sinTezis Sedegad warmoiqmneba SemaerTebe-
li qsovilis ZiriTadi nivTiereba. granulaciuri qsovilis momwifebis parale-
lurad progresulad izrdeba kolagenis raodenobac. kolageni SemaerTebeli
qsovilis mTavari fibriluri cilaa. fibroblastebis mier xdeba misi winamorbe-
dis – tropokolagenis (prokolagenis) sinTezi, romelic formiT grZel Zafebs
hgavs. sekreciis dros an misi dasrulebisTanave aRiniSneba peptiduri jaWvis
terminaluri nawilis fermentuli mocileba da fibriluri kolagenis uxsnadi
molekulis formireba. sinaTlur mikroskopSi kolageni fibriluri masis saxiT
vlindeba, romelic hematoqsiliniTa da eoziniT SeRebvisas vardisfrad, xolo
triqromuli saRebavebiT SeRebvisas – mwvaned an lurjad iRebeba. granulaciur
qsovilSi axalgazrda fibroblastebis mier xorcieldeba III tipis kolagenis
sinTezi, romelic mogvianebiT I tipis kolageniT nacvldeba. am ukanasknels jaW-
vebs Soris ufro meti jvaredini kavSiri gaaCnia.
189
80%-s Seadgens. srulad Camoyalibebuli nawiburi gluvi, araelasti-
kuri da moZravia.
sxvadasxva pirobebSi SesaZlebelia Seicvalos granulaciuri qso-
vilis momwifebis procesis mimdinareoba. anTeba aferxebs mis momwi-
febas, xolo fibroblastebis gadaWarbebuli sinTezuri aqtivoba iw-
vevs kolagenuri boWkoebis produqciis momatebas. aRniSnuli boWkoe-
bis Semdgomi hialinozis Sedegad nawiburovani qsovili wamoweulia
kanis zedapiridan da molurjo-mowiTalo feris simsivnismagvar war-
monaqms hgavs. mas keloidi ewodeba. keloidi upiratesad kanis dam-
wvrobis Semdeg yalibdeba.
cximovani ujredebis regeneracia SemaerTebelqsovilovani ujrede-
bis proliferaciis xarjze xorcieldeba. Semdeg maT citoplazmaSi
grovdeba lipidebi da xdeba maTi transformacia cximovan ujredebad
(adipozocitebi). cximovani ujredebi ganTavsdeba wilakebad, romelTa
Soris aRiniSneba SemaerTebelqsovilovani tixrebi, sisxlZarRvebi da
nervebi. cximovani qsovilis regeneracia SesaZlebelia moxdes cximova-
ni ujredebis birTvSenarCunebuli citoplazmis narCenebisganac.
Zvlovani qsovilis regeneracia mniSvnelovanwiladaa damokidebuli
Zvlis motexilobis xarisxze, natexebis swor repoziciasa da adgi-
lobriv pirobebze (sisxlis mimoqcevis mdgomareoba, anTeba da sxv.). mi-
si ganxorcieleba ori gziTaa SesaZlebeli: Zvlis pirveladi da meore-
uli SexorcebiT. Zvlis gaurTulebeli motexilobis dros, rodesac
Zvlis natexebi uZravia, Secilebuli ar aris da infeqcia ar aRiniSne-
ba, SesaZlebelia moxdes Zvlis pirveladi Sexorceba. am dros Zvlis
natexebs Soris, defeqtisa da hematomis midamoSi mimdinareobs axal-
gazrda mezenqimuri elementebisa da sisxlZarRvebis Cazrda – Cndeba
e.w. pirveladi SemaerTebelqsovilovani koJiJi. masSi dauyovnebliv iwy-
eba Zvlis warmoqmna. Sexorcebis I etapze dazianebis zonaSi, upirveles
yovlisa, periostsa da endostSi xdeba osteoblastebis aqtivacia da
proliferacia, formirdeba osteoblasturi granulaciuri qsovili
(rbili koJiJi). igi Cveulebrivi granulaciuri qsovilis msgavsad didi
raodenobiT sisxlZarRvebisa da ujredebisagan Sedgeba. II etapze mim-
dinareobs ujredebis diferenciacia, momwifeba da osteocitebad gar-
daqmna. osteocitebi warmoqmnis ujredSoris nivTierebas da iwyeba os-
teoiduri qsovilis formireba. osteogenur fibroretikulur qsovil-
Si Cndeba odnav gakiruli Zvlovani Zelakebi. maTi raodenoba izrdeba,
Cndeba pirveladi Zvlovani koJiJi. regeneraciis III etapze osteoidur
qsovilSi lagdeba kalciumis marilebi da magari, saboloo Zvlovani
koJiJi warmoiqmneba, romelic Zvlis normaluri qsovilisgan mxolod
xarixebis areuli ganlagebiT gansxvavdeba. Zvlis mier funqciis Ses-
rulebis dawyebisTanave, osteoklastebisa da osteoblastebis meSveo-
biT, axlad Seqmnili qsovili gardaiqmneba, Cndeba Zvlis tvini, aRdge-
ba vaskularizacia da inervacia (IV etapi).
Sexorcebis midamoSi araxelsayreli adgilobrivi pirobebis arse-
bobisas (sisxlis mimoqcevis moSla, Zvlis fragmentebis mobiloba,
vrceli diafizuri motexiloba) aRiniSneba Zvlis meoreuli Sexorce-
190
ba. misTvis damaxasiaTebelia Zvlis natexebs Soris jer xrtilovani
qsovilis warmoqmna, ris safuZvelzec SemdgomSi yalibdeba Zvlovani
qsovili. amis gamo Zvlis meoreuli Sexorcebis dros warmoqmnil
pirvelad koJiJs Zval-xrtilovani koJiJi ewodeba, romelic droTa
ganmavlobaSi gaZvalebas ganicdis. Zvlis meoreuli Sexorceba ufro
xSiria da xangrZlivad mimdinareobs.
Wrilobis inficireba aferxebs Zvlis regeneracias. motexili
Zvlis fragmentebi, regeneraciis normaluri procesis dros, axlad
warmoqmnili Zvlovani qsovilis karkasis funqcias asrulebs. maTi
daCirqeba anTebas axangrZlivebs da regeneracias amuxruWebs. zogjer
pirveladi Zval-xrtilovani koJiJis gaZvaleba ar xdeba, warmoiqmne-
ba cru saxsari da motexili Zvlis boloebi moZravi rCeba. Tu rege-
neraciis procesSi Zvlovani qsovili Warbad warmoiqmna, viTardeba
Zvlovani wanazardebi – egzostozebi.
Zvlovani qsovilisgan gansxvavebiT, xrtilovani qsovilis regene-
racia, rogorc wesi, arasrulia. sruli regeneracia mxolod mcire
zomis defeqtebis drosaa SesaZlebeli, rac kambiuli elementebis –
qondroblastebis xarjze xdeba. isini warmoqmnis xrtilis ZiriTad
nivTierebas, Semdeg mwife ujredebad – qondrocitebad gardaiqmneba.
didi zomis defeqtebi nawiburovani qsoviliT Canacvldeba.
sxvadasxva saxis kunTovani qsovilis regeneraciis SesaZleblo-
bebi da formebi erTmaneTisagan gansxvavdeba.
gluvkunTovan ujredebs mitozisa da amitozis unari gaaCnia, ris
gamoc SesaZlebelia mcire zomis defeqtebis sruli regeneracia. nek-
rozis vrceli ubnebi nawiburiT Canacvldeba, xolo SenarCunebuli
kunTovani boWkoebi hipertrofias ganicdis.
ganivzoliani kunTovani ujredebis sruli regeneracia SesaZlebe-
lia mxolod im SemTxvevaSi, rodesac sarkolemis mTlianoba SenarCu-
nebulia. sarkolemaSi iqmneba milakebi, sadac xdeba misi organelebis
regeneracia. aRniSnulis Sedegad warmoiqmneba ujredebi, romlebsac
mioblastebi ewodeba. SemdgomSi aRiniSneba maTi dagrZeleba, birTve-
bis raodenobis momateba, sarkoplazmaSi miofibrilebis diferencia-
cia da ganivzolian kunTovan boWkoebad gardaqmna. ConCxis kunTebis
regeneracia agreTve satelit ujredebTanac aris dakavSirebuli,
romlebic ganTavsebulia sarkolemis qveS anu kunTovani boWkoebis
SigniT. isini kambiuri ujredebia. dazianebis SemTxvevaSi iwyeba sate-
liti ujredebis gaZlierebuli gayofa, maTi diferenciacia da kunTo-
vani boWkoebis aRdgena. Tu kunTis travmis an nekrozis Sedegad boW-
koebis mTlianoba dairRva, dazianebis midamoSi mravalbirTviani
kolbis msgavsi wanazardebi (kunTis kvirti) Cndeba. am dros boWkoe-
bis mTlianobis aRdgena ar xdeba, Canacvldeba granulaciuri qsovi-
liT da yalibdeba nawiburi (kunTovani koJiJi).
miokardiumis nekrozis SemTxvevaSi misi regeneracia nawiburis
warmoqmniT mTavrdeba, xolo SenarCunebul kunTovan boWkoebSi vi-
Tardeba ultrastruqturebis aqtiuri hiperplazia, rac maT hiper-
trofiasa da gulis funqciis aRdgenas ganapirobebs.
191
epiTeliumis regeneracia TiTqmis yovelTvis sruli masStabiT
xdeba, vinaidan mas kargi regeneraciuli unari gaaCnia. gansakuTrebiT
kargi regeneraciiT xasiaTdeba mfaravi epiTeliumi (mravalSriani
brtyeli garqavebadi da gaurqavebadi, gardamavali, erTSriani priz-
muli, mravalSriani mocimcime). mravalSriani brtyeli garqavebadi
epiTeliumis sruli regeneracia kanis didi defeqtebis drosac ki
aris SesaZlebeli. epidermisis regeneraciis dros, kanis defeqtis ki-
deebSi aRiniSneba kambiuri, malpigis Sris ujredebis gaZlierebuli
gamravleba da Tavidan defeqti epiTeliumis erTi SriT ifareba.
mogvianebiT epiTeliumis plasti mravalSriani xdeba, viTardeba uj-
redebis diferenciacia da igi epidermisis damaxasiaTebel yvela ni-
Sans iZens. kanis mfaravi epiTeliumis regeneraciis darRvevis dros
Cndeba Seuxorcebeli Qwylulebi, romelTa kideebSi xSirad vlindeba
atipuri epiTeliumis gamravleba, rac, SesaZlebelia, kanis kibos gan-
viTarebis safuZveli gaxdes.
lorwovani garsebis mfarav epiTeliums (mravalSriani brtyeli ga-
urqavebadi, gardamavali, erTSriani prizmuli da mravalSriani mocim-
cime) regeneraciis iseTive unari gaaCnia, rogoric mravalSrian
brtyel garqavebad epiTeliums. lorwovani garsis defeqtis aRdgena
kriptebisa da jirkvlebis sadinarebis gamomfeni epiTeliumis ujrede-
bis proliferaciis Sedegad xdeba. brtyeli epiTeliumis aradiferen-
cirebuli ujredebi Tavdapirvelad Txeli feniT faravs defeqts, xo-
lo Semdeg ujredebi Sesabamisi epiTeliumisTvis damaxasiaTebel for-
mas iRebs. paralelurad mimdinareobs lorwovani garsis jirkvlebis
sruli an nawilobrivi aRdgena.
peritoneumis, plevrisa da perikardiumis mezoTeliumis regenera-
cia SenarCunebuli ujredebis gamravlebis xarjze mimdinareobs. de-
feqtis zedapirze Tavdapirvelad Cndeba sakmaod msxvili kuburi uj-
redebi, xolo Semdeg aRiniSneba maTi gabrtyeleba. mcire zomis de-
feqtebis dros xdeba mezoTeluri gamomfeni fenis swrafi da sruli
aRdgena.
mfaravi epiTeliumisa da mezoTeliumis sruli regeneracia SeuZ-
lebelia im SemTxvevaSi, Tu dazianebulia organos SemaerTebelqsovi-
lovani karkasi. aRniSnul dros, pirvel rigSi, epiTeliumis aRdgenam-
de, defeqti aucilebelad unda Seivsos granulaciuri qsoviliT.
organoebis specializebuli epiTeliumis (RviZli, kuWqveSa jir-
kvali, Tirkmlebi, Sinagani sekreciis jirkvlebi, filtvebis alveo-
lebi) aRdgena regeneraciuli hipertrofiis tipiT xdeba – dazianebu-
li ubani SemaerTebeli qsoviliT Canacvldeba, xolo periferiaze vi-
Tardeba parenqimuli ujredebis hipertrofia da hiperplazia.
RviZlSi nekrozuli ubani yovelTvis nawiburdeba, samagierod,
organos danarCen nawilSi aRiniSneba ujredebis aqtiuri warmoqmna
da ujredSida struqturebis hiperplazia, rac ganapirobebs maT hi-
pertrofiasa da organos Tavdapirveli masisa da funqciis aRdgenas.
RviZlis regeneraciuli unari praqtikulad usazRvroa.
192
kuWqveSa jirkvlis rogorc egzokrinul, aseve endokrinul nawileb-
Si regeneraciuli procesebi kargadaa gamoxatuli. aRsaniSnavia, rom
kunZulakebis epiTeliumis aRdgenis wyaro egzokrinuli jirkvlebis epi-
Teliumia.
TirkmlebSi milakebis epiTeliumis nekrozis dros Tu bazaluri
membrana dauzianebelia, SenarCunebuli ujredebi mravldeba. bazalu-
ri membranis dazianebis (tubuloreqsisi) SemTxvevaSi epiTeliumi ar
aRdgeba da milaki Canacvldeba SemaerTebeli qsoviliT. daRupuli
milakovani epiTeliumis aRdgena ver xerxdeba maSinac, rodesac mi-
lakTan erTad gorgalicaa dazianebuli. aRniSnul SemTxvevaSi daRu-
puli nefronis adgilas nawiburovani SemaerTebeli qsovili viTarde-
ba, xolo mezobeli nefronebi ganicdis regeneraciul hipertrofias.
Sinagani sekreciis jirkvlebSi aRdgena arasruli regeneraciis
formiT vlindeba.
filtvebSi, wilis rezeqciis Semdeg darCenil nawilebSi, qsovi-
lovani elementebis hipertrofia da hiperplazia viTardeba.
zogjer xdeba organoebis specializebuli epiTeliumis atipuri
regeneracia, rodesac aRiniSneba SemaerTebeli qsovilis gamravleba,
qsovilis struqturuli gardaqmna da organos deformacia, rasac ci-
rozi ewodeba (RviZlis cirozi, nefrocirozi, pnevmocirozi).
nervuli sistemis sxvadasxva nawilebis regeneraciis unari araer-
Tgvarovania. Tavisa da zurgis tvinis neirocitebi ar mravldeba da
maTi daRupvis SemTxvevaSi funqciis aRdgena mxolod SenarCunebuli
ujredebis ujredSida regeneraciis xarjzea SesaZlebeli. neirogli-
as regeneraciis ujreduli forma axasiaTebs, ris gamoc Tavisa da
zurgis tvinis defeqtebis amovseba neirogliis moproliferacie uj-
redebis xarjze xdeba da warmoiqmneba e.w. neirogliuri nawiburebi.
vegetatiuri kvanZebis dazianebisas, ujreduli ultrastruqturebis
hiperplaziis paralelurad, maTi axlad warmoqmnac mimdinareobs. pe-
riferiuli nervis mTlianobis darRvevis dros regeneracia misi
proqsimaluri nawilis xarjze xdeba, romelsac ujredTan aqvs kavSi-
ri SenarCunebuli, xolo periferiuli monakveTi iRupeba. danekroze-
buli periferiuli monakveTis garSemo ganlagebuli Svanis ujredebi
mravldeba, mis irgvliv lagdeba da budes warmoqmnis. Semdgom peri-
odSi aRniSnul budeSi nervis proqsimaluri nawilidan xdeba morege-
neracie RerZ-cilindrebis Cazrda. nervuli boWkoebis regeneracia ma-
Ti mielinizaciiTa da nervuli daboloebebis aRdgeniT MmTavrdeba.
receptorebis, periceluluri sinafsuri aparatisa da efeqtorebis
regeneraciul hiperplazias zogjer Tan sdevs maTi saboloo apara-
tebis hipertrofia. im SemTxvevebSi, rodesac ama Tu im mizezis gamo
(nervis boloebis mniSvnelovani Secileba, anTebiTi procesis ganvi-
Tareba) nervis regeneracia ferxdeba, dazianebis midamoSi warmoiqmne-
ba nawiburi, romelSic areuladaa ganlagebuli nervis proqsimaluri
monakveTis moregeneracie RerZ-cilindrebi. msgavsi wanazardebi vi-
Tardeba kiduris amputaciis Semdeg mis takvSi, gadaWrili nervebis
193
daboloebebze. fibrozuli qsoviliTa da nervuli boWkoebiT warmod-
genil amgvar wanazardebs amputaciuri nevromebi ewodeba.
Wrilobebis Sexorceba
Wrilobebis Sexorceba reparaciuli regeneraciis kanonzomierebis
Sesabamisad mimdinareobs. Wrilobebis Sexorcebis tempi da gamosava-
li damokidebulia dazianebis siRrmesa da xarisxze, organos struq-
turul Taviseburebebze, organizmis zogad mdgomareobasa da mkurna-
lobis meTodebze. i. v. davidovskis mixedviT, ganasxvaveben Wrilobe-
bis Sexorcebis Semdeg saxeebs: 1) epiTeluri safaris defeqtis uSua-
lo daxurva; 2) Sexorceba fufxis qveS; 3) Wrilobis Sexorceba pirve-
ladi moWimviT; 4) Wrilobebis Sexorceba meoreuli moWimviT, anu da-
Cirqebuli Wrilobis Sexorceba.
epiTeluri safaris defeqtis uSualo daxurva Sexorcebis yvela-
ze martivi saxea, rodesac zedapirul defeqtze xdeba epiTeliumis
gadacoceba da Wrilobis gadafarva.
Sexorceba fufxis qveS viTardeba mcire defeqtebis dros, romle-
bic aRiniSneba kanze, rqovanasa da lorwovan garsebze. dazianebul
zedapirze Sededebuli sisxli da limfa swrafad warmoqmnis mSral
qerqs (fufxi), epidermisis aRdgena mis qveS xdeba da mesame-mexuTe
dRes qerqi Wrilobas TviTon scildeba.
Wrilobis Sexorceba pirveladi moWimviT (per primamm intentionem) xde-
ba im dros, rodesac dazianebulia ara mxolod kani, aramed qvemdebare
qsovilic da Wrilobas swori, erTmaneTTan axlos mdebare kideebi
aqvs. Wrilobas avsebs sisxlis koltebi, rac mas dehidrataciisa da in-
feqciisagan icavs. neitrofilebis proteolizuri fermentebis zemoqme-
debiT viTardeba sisxlis koltisa da qsovilovani detritis nawilob-
rivi lizisi. neitrofilebi iRupeba da mesame dRisTvis nacvldeba mak-
rofagebiT, romelTa meSveobiTac xorcieldeba eriTrocitebisa da da-
zianebuli qsovilis narCenebis fagocitozi. Wrilobis kideebSi aRiniS-
neba hemosiderinis arseboba. SigTavsis nawili eqsudatTan erTad Tavis-
Tavad an Wrilobis damuSavebidan erT dReSi scildeba dazianebul
ubans (pirveladi gawmenda). 48 saaTisTvis Wrilobis kideebSi Cndeba er-
TmaneTis mimarTulebiT moZravi fibroblastebi da axalgazrda sis-
xlZarRvebi, yalibdeba mcire raodenobis granulaciuri qsovili. dazia-
nebidan 72 saaTis Semdeg dermis sisqeSi lagdeba kolageni. meaTe-meTx-
uTmete dRisaTvis SemaerTebeli qsovili sabolood mwifdeba, viTarde-
ba Wrilobis defeqtis epiTelizacia da dazianebis adgilas Cndeba nazi
nawiburi. qirurgiuli operaciebis dros Wrilobis pirveladi moWimviT
Sexorcebas abreSumis an ketgutis ZafiT gakerviT an metalis brWyale-
bis gamoyenebiT aCqareben. maT garSemo grovdeba ucxo sxeulis gigantu-
ri ujredebi, xdeba maTi, rogorc ucxo sxeulebis, daSla, Tumca aRniS-
nuli Sexorcebis process ar aferxebs.
Wrilobis Sexorceba meoreuli moWimviT (per secundam intentionem) anu
daCirqebuli Wrilobis Sexorceba (an Sexorceba granulaciiT – per
194
granulationem) Rrma da vrceli Wrilobebis dros viTardeba, rodesac
adgili aqvs qsovilebis daJeJilobasa da nekrozs da WrilobaSi
ucxo sxeulebis an mikrobebis moxvedras. am dros viTardeba pirve-
ladi moWimviT Sexorcebis analogiuri procesebi, magram isini ufro
xangrZlivad mimdinareobs qsovilebis vrceli dazianebis gamo. Wri-
lobis adgilas viTardeba sisxlCaqcevebi da kideebis travmuli Se-
Supeba. infeqciuri agentis mocileba mwvave anTebis ganviTarebis meS-
veobiT xdeba. danekrozebuli qsovilis sazRvarze swrafad Cndeba de-
markaciuli Cirqovani anTeba, nekrozuli masebis gaTxiereba, Txevadi
eqsudatisa da nekrozuli masebis moSoreba limfuri gzebiTa da fa-
gocitoziT. Wrilobis fskerze arsebuli janmrTeli qsovilis mxri-
dan iwyeba granulaciuri qsovilis ganviTareba. pirveli 5 - 6 dRis
ganmavlobaSi xdeba nekrozuli qsovilebis mocileba (Wrilobis meo-
reuli gawmenda). n. n. aniCkovis mixedviT, aRniSnul SemTxvevaSi gra-
nulaciuri qsovili erTmaneTSi gardamavali 6 fenisagan Sedgeba: 1)
zedapiruli, leikocitur-nekrozuli fena; 2) sisxlZarRvovani maryu-
Jebis zedapiruli fena; 3) vertikaluri sisxlZarRvebis fena; 4) momwi-
febadi fena; 5) horizontalurad ganlagebuli fibroblastebis fena;
6) fibrozuli fena. meoreuli moWimviT Wrilobis Sexorcebis dros
granulaciuri qsovilis momwifebas Tan axlavs epiTelizaciis pro-
cesi, magram am dros yovelTvis warmoiqmneba nawiburi. nawiburis SeW-
muxnis gamo mwife nawiburis zomebi yovelTvis pirveladi Wrilobis
zomebze naklebia. kanis danamatebis (Tmis folikulebisa da jirkvle-
bis) aRdgena SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, rodesac SerCeni-
lia maTi ujredebis sakmarisi raodenoba, rac kanis danamatebis
sruli nekrozis dros ar xdeba.
195
Wrilobis Sexorcebis fazebi
koagulacia
Wrilobas Tan axlavs sisxldena dazianebuli sisxlZarRvebidan.
WrilobaSi kateqolaminebis gamoyofis Sedegad TiTqmis maSinve viTarde-
ba aRniSnuli sisxlZarRvebis spazmi. poxieri ujredebidan gamoiyofa
sxva vazoaqtiuri nivTierebebi – bradikininebi, histamini da serotonini.
maTi meSveobiT xdeba diapedezis procesis iniciacia, Trombocitebis
migracia da koltis Camoyalibeba. Trombocitebi gamoyofs Sededebis
faqtorebs, romlebic xels uwyobs fibrinis warmoqmnas. fibrini uzrun-
velyofs sisxldenis Sewyvetas da qmnis bades, romelSic SemdgomSi an-
Tebis ujredebi da fibroblastebi ganTavsdeba. Trombocitebi awarmo-
ebs ZiriTadi citokinebis produqcias, romlebic zegavlenas axdens
Wrilobis Sexorcebaze.
anTeba
anTebis faza WrilobaSi leikocitebis migraciiT iwyeba. pirveli
24 saaTis ganmavlobaSi dominirebs polimorfulbirTviani leikoci-
tebi, xolo mogvianebiT – makrofagebi da limfocitebi. citokinebis,
e.w. zrdis faqtorebis, gamoyofis gziT aRniSnuli ujredebi aregu-
lirebs momavali nawiburis SemaerTebelqsovilovani matriqsis war-
moqmnas.
fibroplazia
fibroplazia Wrilobis Sexorcebis fazaa, romelsac axasiaTebs
kolagenis sinTezi. es procesi travmis miRebidan 24 saaTis Semdeg
iwyeba, magram piks 5 dRis Semdeg aRwevs. meSvide dRidan kolagenis
sinTezi TandaTan mcirdeba. Wrilobis rekonstruqcia kolagenis war-
moqmnasa da mis daSlas Soris wonasworobazea damokidebuli. qsovi-
lovani kolagenazebi Slis Zvel kolagenur boWkoebs. warmoiqmneba
axali, erTmaneTSi ufro mWidrod gadaxlarTuli boWkoebi, rac
zrdis nawiburis simtkices.
citokinebi
cnobilia, rom citokinebi uzrunvelyofs SemaerTebeli qsovilis
warmoqmnas, vaskularizacias, Zvlebisa da iogebis simkvrivis kontrols.
ar aris gamoricxuli maTi monawileoba malignizaciis procesSic.
Trombocituri zrdis faqtori erT-erTi Trombocituri citokinia,
romelic Wrilobis Sexorcebis procesSi mTeli rigi procesebis ga-
aqtivebas uwyobs xels. ufro metic, igi uzrunvelyofs sxva citoki-
nebis produqciasa da fibroblastebis, makrofagebisa da gluvkunTo-
vani ujredebis qemotaqsiss.
Т-ujreduli zrdis faqtoris sinTezi xorcieldeba Trombociteb-
Si, fibroblastebsa da makrofagebSi. igi specialuri matriqsuli ge-
nis eqspresiis gaZlierebiTa da kolagenazebis produqciisa da aqti-
vobis SemcirebiT zrdis kolagenis sinTezs da uzrunvelyofs kola-
genis Calagebis stimulacias.
196
fibroblastebis zrdis ZiriTadi faqtori citokinia, romelic
ukavSirdeba heparins da heparinismagvar glikozaminglikanebs. igi an-
giogenezis gamaaqtivebeli faqtoria da, amasTanave, iwvevs epiTeluri
ujredebis migracias da aCqarebs Wrilobis moWimvas.
epidermuli zrdis faqtoris meSveobiT xdeba epiTeluri ujrede-
bis gayofisa da migraciis stimulacia.
kolagenis sinTezi
kolagenis sinTezi iwyeba dnm-ze Sesabamisi rnm-is warmoqmniT, xo-
lo Semdeg xdeba marcvlovani endoplazmuri retikulumis ribosomeb-
ze genetikuri informaciis gadacema. kolagenis molekula sami poli-
peptiduri jaWvisgan Sedgeba, romlebSic xSirad gvxvdeba aminomJave-
bis `glicini – prolini – X~ kombinacia. polipeptiduri jaWvebis
awyobis Semdeg mimdinareobs prolinis hidroqsilireba. arasakmarisi
hidroqsilirebis SemTxvevaSi kolagenuri boWkoebi arastabiluri
xdeba. ujredgareTa sivrceSi moxvedrisas kolageni mravalferovan
modifikacias ganicdis. aq xorcieldeba fibrilebisa da boWkoebis
formireba, romelTa ZiriTadi komponentia glikoproteini kolageni.
aRniSnul process uzrunvelyofs fermenti liziloqsidaza.
kolagenis degradacia
Wrilobis Sexorcebis normaluri procesis ganxorcielebisaTvis
saWiroa rogorc kolagenis sinTezi, aseve misi daSlac. kolagenis
degradacia maRalspecializebuli fermentebis, e.w. qsovilovani ko-
lagenazebis mier xdeba. maTi sinTezi xorcieldeba sxvadasxva ujre-
debSi, maT Soris fibroblastebSi, anTebisa da epiTelur ujredebSi.
kolagenaza arsebobs araaqtiuri formiT da igi aqtivdeba sxva pro-
teazis, kerZod, plazminis mier. gaaqtivebuli kolagenazas inaqtivaci-
as axdens а2-makroglobulinTan warmoqmnili kompleqsi.
197
Wrilobis moWimva
Wrilobis moWimva organizmis erT-erT yvelaze mZlavri meqanikuri
Zalaa. aRniSnuli procesis biologiuri meqanizmis Sesaxeb sxvadasxva,
xSirad erTmaneTis sawinaaRmdego, azri arsebobs. qirurgiuli Tval-
sazrisiT igi erTdroulad SeiZleba iyos rogorc sasargeblo, aseve
arakeTilsasurveli faqtori. Wrilobis Sexorcebisas misi kideebi er-
TmaneTs uaxlovdeba sruli kontaqtis damyarebamde. Tumca xSirad
Wrilobis moWimva kontraqturebis ganviTarebis mizezi xdeba, anu aRi-
niSneba myari deformacia kosmetikuri defeqtiT da/an funqciis dar-
RveviT. damwvrobis an meqanikuri travmis Sedegad kanis monakveTis da-
zianebisas, Sexorcebis procesSi Wrilobis kideebis moWimvis gamo, Se-
saZloa ganviTardes kontraqtura. Rru organoebSi (saylapavi, naRvlis
buSti, SardsawveTebi da sxv.) ganviTarebuli igive procesi striqtu-
ris mizezi xdeba. zogierTi avtori aRniSnul process miofibroblas-
tebis arsebobas ukavSirebs, romlebic yvelaze didi raodenobiT vlin-
deba nawiburis moWimvis procesSi da misi dasrulebis Semdeg.
epiTelizacia
epiTelizaciis meqanizmebi mTel organizmSi erTnairad mimdinare-
obs. yvelaze TvalsaCinoa kanis epiTelizacia. kanis araRrma, nawilob-
rivi dazianebis gamo ganviTarebuli Wrilobebis Sexorceba epiTeliza-
ciiT xorcieldeba. am dros adgili aqvs or fenomens – epiTeluri
ujredebis migraciasa da proliferacias. maTgan dominanturi procesi
ujredebis migraciaa. gadaTavsebis unaris mqone ujredebi warmoiqmneba
Wrilobis kideebsa da mis fskerze SerCenili Tmis folikulebisa da
saofle jirkvlebis epiTeliumidan. Tu bazaluri membrana dazianebu-
li ar aris, regeneracia swrafad viTardeba. epiTelizaciis gziT uf-
ro Rrma Wrilobebis Sexorcebacaa SesaZlebeli, magram es procesi
ufro xangrZlivad mimdinareobs. dazianebis yvela tipis dros epiTe-
luri ujredebis migracia epidermisis bazalur Sresa da Rrmad mdeba-
re Tmis folikulebsa da saofle jirkvlebSi iwyeba. am dros xdeba
ujredebis gabrtyeleba, mimdebare qsovilisken mimarTuli citoplaz-
muri morCebis gamoSveba, kontaqtis dakargva bazaluri Sris mezobel
ujredebTan da migracia. migraciis dawyebidan ramdenime dRis Semdeg
iwyeba gadaTavsebuli ujredebis gayofa. epiTeliumis migraciisa da
gayofis stimulacias uzrunvelyofs fibroblastebis zrdis ZiriTadi,
T-ujreduli zrdisa da epiTeluri zrdis faqtorebi.
198
adaptacia
199
zemoaRniSnulidan gamomdinare, kompensaciuri procesebi qsovilis an
organos dazianebis sapasuxod ganviTarebuli SeguebiTi reaqciebia, ro-
melTa mizani organos dauzianebeli qsovilebis an sxva organoebisa da
sistemebis funqciis gaZlierebiT dazianebis Sedegad Sesustebuli an da-
karguli funqciis sruli an nawilobrivi aRdgenis uzrunvelyofaa.
zogierT SemTxvevaSi kompensaciuri procesebi TviT dazianebul
organoSi viTardeba. kompensaciis aseTi forma damaxasiaTebelia im
organoebisaTvis, romelTa ZiriTadi funqcia organizmSi dublirebu-
li ar aris (miokardiumi, Tavis tvini, RviZli da sxv.). danarCen Sem-
TxvevebSi dazianebis kompensacia xorcieldeba organos dauzianebeli
nawilisa da wyvili organos funqciis gaZlierebiT da/an sxva orga-
noebisa da sistemebis mier dakarguli funqciis Tavis Tavze aRebiT.
iSviaTad mTeli organos dazianebis an amokveTisas (kuWi, elenTa) mi-
si funqciis Sesruleba ekisreba struqturulad da funqciurad mona-
Tesave sistemebs.
zogadad, darRveuli funqciis sruli an nawilobrivi da sabo-
loo an droebiTi kompensacia TiTqmis yovelTvis fiziologiur Car-
CoebSia moqceuli. savaraudod, e.w. paTologiur pirobebSi fiziolo-
giuri procesebis axali kombinaciebi warmoiqmneba. paTologiuri pro-
cesebi `biologiuri regulaciiT~ ganpirobebuli kanonzomieri pro-
cesebia, xolo organul bunebaSi yvela saregulacio procesi Segue-
biTi xasiaTisaa. Seguebis ZiriTadi meqanizmebis mniSvnelovan mdgra-
dobaze miuTiTebs is faqtic, rom adamianis gamoyvana SesaZlebelia
agoniisa da klinikuri sikvdilis mdgomareobebidanac.
Seguebisa da morfo-funqciuri kompensaciis movlenebi ise mWid-
rodaa dakavSirebuli erTmaneTTan, rom zogjer maT Soris zRvaris
gavleba SeuZlebelia. kompensacia konkretul individSi gamovlenili
Seguebis erT-erTi kerZo formaa. adaptaciur-kompensaciuri procese-
bi, romlebic dakarguli funqciis aRdgenas uwyobs xels, individua-
luria da did rols asrulebs gamojanmrTelebis procesSi.
kompensaciuri reaqciebi pirveladi adaptaciuri Zvrebia, romlebic
ganapirobebs garemos damazianebeli an eqstremaluri zemoqmedebiT ga-
mowveuli struqturis an funqciis dazianebis aRmofxvras da/an Semci-
rebas. kompensaciuri meqanizmebi avariuli mdgomareobis aRmosafxvre-
li, dinamikuri saSualebebia, romlebic yvela doneze (molekuluridan
mTeli organizmis CaTvliT) viTardeba. organizmis araadekvatur piro-
bebSi moxvedrisas xdeba aRniSnuli meqanizmebis mobilizacia, xolo
adaptaciis procesis mimdinareobisas isini TandaTan qreba.
asxvaveben ujredSida, qsovilovan, organul, sistemur da sistema-
TaSoris kompensaciur reaqciebs. magram aseTi saxiT aRniSnuli pro-
cesebi ufro dabali organizaciis organizmebSi viTardeba da siste-
maTaSorisi kompensaciuri reaqciebiTaa integrirebuli. im SemTxveva-
Si ki, rodesac funqciuri defeqti mniSvnelovania da adgilobriv
doneze misi kompensacia SeuZlebelia, kompensaciuri reaqcia genera-
lizebul xasiaTs iZens da organizmis mraval sistemasa da maTi in-
tegraciis yvela dones moicavs. igi iwyeba swrafad da grZeldeba
200
xangrZlivad mimdinare kompensaciuri reaqciebiT. nebismieri gaRizia-
neba, gansakuTrebiT stresi, warmoqmnis reaqciebis rTul kompleqss,
romlis mizania, homeostazisa da organoebisa da fiziologiuri sis-
temebis cvlilebebiT, organizmi Seaguos garemos Secvlil pirobebs.
Zlieri zemoqmedebis sapasuxod organizmis araspecifikuri reaqcie-
bis koncefcias selies `zogadi adaptaciis sindromi~ ewodeba.
201
bis hormonebis – `adaptaciis hormonebis~ moqmedeba. xangrZliv kom-
pensaciaze pasuxismgebeli organoebis ujredebSi viTardeba stres-re-
aqciis anaboluri faza, xdeba nukleinis mJavebisa da cilebis gaZli-
erebuli sinTezi da vlindeba am ujredebis kompensaciuri hipertro-
fia. aRniSnuli fazisaTvis damaxasiaTebelia:
1. organizmis energetikuli resursebis mobilizacia;
2. nukleinis mJavebis, struqturuli da fermentuli cilebis gaZ-
lierebuli sinTezi;
3. imunuri sistemis aqtivacia, romelic viTardeba imunuri depre-
siis Semdeg;
4. adaptaciaze pasuxismgebeli organoebisa da sistemebis plasti-
kuri da energetikuli resursebiT SerCeviTi momarageba.
miuxedavad imisa, rom xdeba procesebis koordinacia da energeti-
kuli danaxarjebis minimizacia, mdgradi adaptaciis faza, anu orga-
nizmis rezistentobis axal doneze gadasvla, marTvis meqanizmebis
daZabulobiT mimdinareobs da maTi funqcioba limitirebulia, rasac
`adaptaciis safasuri~ ewodeba.
adaptacia SesaZloa iyos optimaluri, araoptimaluri da rig Sem-
TxvevebSi paTologiuric.
zogadi adaptaciis sindromi stres-marealizebeli sistemis fun-
qciuri gadaZabvis Sedegia. xdeba hipoTalamusis birTvebis aqtivacia
da, Sesabamisad, neirosekreciuli ujredebis mier liberinebis sekre-
ciis gaZliereba, romlebic astimulirebs adenohipofizis mier kor-
tikotropinisa da sxva tropuli hormonebis gamoyofas. amis Sedegad
sisxlSi imatebs kortikosteroidebisa da kateqolaminebis raodenoba,
aRiniSneba Tireoiduli da paraTireoiduli hormonebis, glukagonis,
somatotropinis, Tireokalcitoninisa da reninis sekreciis momateba
da insulinisa da sasqeso hormonebis gamoyofis Semcireba.
damazianebeli faqtorebi aaqtivebs stres-malimitirebel sistemeb-
sac, rac iwvevs stress-reaqciis gamoxatvis SezRudvas.
zogierTi maregulirebeli sistemis aqtivaciiT, xolo sxvebis
funqciis SesustebiT an SewyvetiT, cocxal organizms ZaluZs garda-
iqmnas da gadavides homeostazis axal safexurze.
kompensacia
202
funqciuri rezervis mobilizaciis miuxedavad, pirveli ramdenime
dRis ganmavlobaSi misi eqskretoruli funqcia orive Tirkmlis ja-
mur funqciaze naklebia. SemdgomSi, janmrTeli Tirkmlisa da misi Se-
madgeneli nefronebis masa izrdeba, xdeba organos kompensaciuri hi-
pertrofia da funqciuri rezervis aRdgena, xolo sabolood viTar-
deba sakmaod srulyofili, xangrZlivi kompensacia, romelic (Tu pir-
veladi procesi ar gaRrmavda, an axali ar daemata) mTeli cxovrebis
manZilze SeiZleba SenarCundes. aseTive wesiT mimdinareobs kompensa-
cia wyvil organoTagan erT-erTis amokveTis Semdeg (filtvis, Tir-
kmelzeda jirkvlis). wvrili nawlavis zeda naxevris rezeqciis Sede-
gad viTardeba swrafi kompensacia kuWisa da kuWqveSa jirkvlis sek-
reciis momatebis gziT. jirkvlovani aparatis aseTi kompensaciuri hi-
perfunqciis Semdeg xdeba kompensaciuri hipertrofia, romelic xan-
grZlivi kompensaciis safuZvelia.
swrafi adaptaciis Camoyalibebis Seswavlisas gasaTvaliswinebe-
lia is faqti, rom struqturuli dazianeba, upirveles yovlisa, iw-
vevs homeostazis darRvevasa da organizmis sapasuxo reaqcias. am
dros xdeba funqciuri defeqtis kompensaciaze pasuxismgebeli da ad-
renerguli da hipofizur-adrenaluri sistemebis aqtivacia. magaliTe-
bisaTvis: 1) krupozuli pnevmoniis dros erT-erTi wilis anTebiT ga-
mowveuli filtvis sasunTqi zedapiris Semcirebisas, sisxlSi Jangba-
dis ukmarisobisa da naxSirorJangis siWarbis gamo, aortuli da si-
nokarotiduli midamoebis qemoreceptorebi da uSualod mogrZo tvi-
nis sunTqvisa da sisxlZarRvTa mamoZravebeli centrebi Riziandeba,
romelsac Tan erTvis adrenerguli da hipofizur-adrenaluri siste-
mebis aqtivacia. 2) sisxlis dakargvis Semdeg ganviTarebuli anemia da
oligemia iwvevs qsovilovan hipoqsias, ris gamoc xdeba qemorecepto-
rebis, sinokarotiduli da aortuli zonebisa da bulbaruli centre-
bis gaWimvaze moreagire receptorebis gaRizianeba. funqciuri defeq-
tis Sesaxeb signalis miRebis sapasuxod izrdeba gulis wuTmoculo-
ba, viwrovdeba muclis Rrusa da kunTebis sisxlZarRvebi da sisxli
gadanawildeba sasicocxlod mniSvnelovani organoebis sasargeblod.
aRniSnuli mniSvnelovnad amcirebs, Tumc bolomde ver uzrunvel-
yofs sasicocxlod mniSvnelovani organoebis hipoqsiis aRmofxvras.
marjvena parkuWis midamoSi arsebuli receptorebis gaRizianeba sa-
kompensacio sistemaSi hipofizisa da Tirmelzeda jirkvlebis qerqis
CarTvas iwvevs, ris Sedegadac izrdeba antidiurezuli hormonisa da
aldosteronis sekrecia da xdeba natriumisa da wylis Sekaveba. aR-
niSnulis Sedegad mcirdeba oligemia da nawilobriv qsovilovani hi-
poqsiac, ris Semdegac swrafi sakompensacio sistema Tavis rols as-
rulebs da moqmedebas wyvets.
kompensaciuri procesebis nebismier formasa da gamovlinebas,
cocxali organizmis organizaciis yvela donisTvis, erTi materialu-
ri safuZveli aqvs. igi gamoixateba ama Tu im qsovilis defeqtis Se-
mavsebeli struqturebis raodenobrivi zrdiT – hiperplaziiT. amgva-
rad, darRveuli funqciis kompensacia xorcieldeba ujredebis rao-
203
denobis an TiToeul ujredSi ultrastruqturebis raodenobis
zrdiT (ujredSida hiperplazia). ukanasknel SemTxvevaSi izrdeba uj-
redis moculoba, anu igi hipertrofias ganicdis. zog organosa da
qsovilSi (Zvlis tvini, kani) darRveuli funqcia kompensirdeba ujre-
debis hiperplaziis, xolo zogierTSi (RviZli, kuWqveSa jirkvali) –
ujredebis raodenobis zrdisa da, amasTanave, TiToeuli maTganis hi-
pertrofiis xarjze. centralur nervul sistemasa da miokardiumSi
axali ujredebi ar warmoiqmneba da darRveuli funqciis kompensacia
ujredSida organelebis hiperplaziiT miiRweva.
kompensaciuri procesebi ujredul, organul, sistemur da sistema-
TaSoris doneze mimdinareobs. kerZod, poliploiuduri ujredis erT-
erTi genomis dazianebisas ujredSida kompensaciis realizacia SerCe-
nil genomebSi rnm-is sinTezis gaZlierebiT xdeba; nefrosklerozis
dros, nefronebis nawilis nekrozisas, maT funqcias Tavis Tavze iRebs
SerCenili nefronebi da aRiniSneba maTi hipertrofia; kuWis rezeqciis
an misi funqciis xangrZlivi darRvevisas Sidasistemuri kompensacia
saWmlis momnelebeli traqtis qvemdebare nawilebis sekreciis gaZlie-
rebiT miiRweva. sistemaTaSorisi kompensacia mravali avadmyofobis
dros, kerZod, anemiebis dros viTardeba. hemopoezis darRvevis, eriT-
rocitebis raodenobis Semcirebisa da, Sesabamisad, sisxlis mier Jan-
gbadis transportis moculobis daqveiTebis kompensacia gulis wuTmo-
culobis zrdiT xorcieldeba, rasac gulisa da mTlianad sisxlis
mimoqcevis sistemis funqciis zrda uzrunvelyofs.
xSirad (maionizebeli radiaciis zemoqmedebis, intoqsikaciis an
iSemiis dros) organizmis dakarguli funqciis kompensacia dazianebu-
li ujredebis aRdgenasTan – ujredSida regeneraciasTan – aris da-
kavSirebuli. ujredSida regeneracia kompensaciuri procesebis mniS-
vnelovani ganmapirobebeli faqtoria.
swrafi kompensaciis gadasvla xangrZliv kompensaciaSi kompensa-
ciuri procesebis sakvanZo momentia. igi sakompensacio sistemis sim-
Zlavris zrdiTa da kompensaciis uzrunvelmyofeli organoebis hiper-
trofiiT gamoixateba. dadgenilia, rom sakompensacio sistemebis uj-
redebis funqciis gaZliereba, upirveles yovlisa, ganpirobebulia
dnm-ze rnm-is transkripciis siswrafis momatebiT, ris Sedegadac iz-
rdeba cilebis sinTezi da warmoiqmneba damatebiTi ujredSida
struqturebi. aRniSnuli ki, Tavis mxriv, struqturebis ujredSida hi-
perplaziis safuZvelia, romelic uzrunvelyofs ujredis kompensaci-
ur hiperfunqcias. xandazmul asakSi kompensaciuri meqanizmebis inten-
sivoba qveiTdeba.
sakompensacio struqturebis hiperplazia mxolod paTologiuri procesebisaTvis
ar aris damaxasiaTebeli. fiziologiuri hiperplaziis magaliTia sportsmenebSi
miokardiumis zomieri da ConCxis kunTebis gamoxatuli hipertrofia. misgan gan-
sxvavebiT, avadmyofobis dros sakompensacio struqturebis hiperplaziis intensi-
voba da xarisxi mkveTrad izrdeba. organos droebiTi, fiziologiuri hiperfun-
qciisgan gansxvavebiT, kompensaciuri hiperfunqcia xangrZlivi da uwyveti proce-
sia, rac organizmSi ganviTarebuli darRvevebis SeuqcevadobiTaa ganpirobebuli.
204
kompensaciuri procesebis morfologia
morfologiurad kompensacia ZiriTadad hipertrofiiT vlindeba.
hipertrofiuli organos ujredebSi aRiniSneba iseTi morfo-funqciuri
cvlilebebi, romlebic miuTiTebs nivTierebaTa cvlis gaZlierebaze.
hipertrofiuli organos funqciis gaZliereba misi specifikuri uj-
redSida struqturebis raodenobis momatebiTaa ganpirobebuli. zog
SemTxvevaSi es procesi arsebuli ujredebis xarjze viTardeba da ma-
Ti moculobis momatebas – hipertrofias – iwvevs, zogjer ki axali
ujredebis warmoqmniT mimdinareobs (ujreduli hiperplazia). organo
am dros moculobaSi izrdeba, magram konfiguracias inarCunebs.
miuxedavad imisa, rom hipertrofia da hiperplazia sxvadasxva, er-
TmaneTisagan mkafiod gansxvavebuli, procesia, xSirad isini erTdro-
ulad gvxvdeba da, SesaZlebelia, erTi da imave meqanizmiTaa ganpiro-
bebuli. magaliTad, estrogenebis zegavleniT izrdeba rogorc mio-
metriumis, ise endometriumis sisqe. aRniSnulis sapirispirod, zrdis
inhibitorebi, magaliTisaTvis, xels uSlis Tirkmlis epiTeliumis
kvlavwarmoqmnas da aRiniSneba mxolod maTi hipertrofia, rodesac,
Cveulebriv, aRniSnul ujredebs gamravlebis unari gaaCnia.
SeguebiT-kompensaciuri procesebis
klasifikacia da maTi morfo-funqciuri daxasiaTeba
atrofia
atrofia (berZ. a – uaryofis niSani, trophe – kveba) cocxal orga-
nizmSi organos, qsovilis an ujredebis zomebSi Semcirebaa maTi fun-
qciis SesustebiT. procesi Seqcevadia mxolod sawyis stadiaze.
aRsaniSnavia, rom organos zomis Semcirebis yvela saxe atrofias-
Tan ar aris dakavSirebuli. ontogenezis msvlelobaSi arsebuli dar-
Rvevebis gamo SesaZlebelia organo saerTod ar iyos (agenezia), hqon-
des adreuli Canasaxis saxe (aplazia) an ver miaRwios srul ganviTare-
bas (hipoplazia). Tu yvela organos zomebi Semcirebulia da arc erTi
sistema ar aris srulad ganviTarebuli, saubroben qondara zrdaze
(hipofizuri nanizmi).
ganasxvaveben fiziologiur da paTologiur atrofiebs.
fiziologiuri atrofia normalur pirobebSi gvxvdeba. kerZod,
Wiplaris sisxlZarRvebis atrofia axalSobilebSi, sasqeso jirkvle-
bis atrofia xandazmulebSi da sxv.
paTologiur atrofias iwvevs sxvadasxva avadmyofoba. paTologiu-
ri atrofia SeiZleba iyos zogadi da adgilobrivi.
205
zogadi atrofia anu kaxeqsia viTardeba SimSilis, simsivnuri pa-
Tologiis, tuberkulozis, Tavis tvinis avadmyofobebis dros. avad-
myofi gamxdaria, cximovani ujredisi ar gaaCnia, kunTebi, RviZli da
miokardiumi pigment lipoqromis dagrovebis gamo ganicdis wablis-
fer atrofias, Sinagani organoebi zomebSi Semcirebulia.
ganasxvaveben adgilobrivi atrofiis Semdeg saxeebs:
1. disfunqciuri atrofia viTardeba organos funqciis Semcire-
bis Sedegad (kunTebis atrofia Zvlebis motexilobis dros;
mxedvelobis nervis atrofia Tvalis enukleaciis Semdeg da
sxv.). am dros qsovilebSi Semcirebulia nivTierebaTa cvlis
intensivoba sisxlis nakadis midinebis Semcirebis gamo.
2. discirkulaciuri atrofia viTardeba organos mkvebavi arteri-
ebis Seviwroebis dros. aRniSnuli iwvevs qsovilebis hipoqsias,
ris gamoc qveiTdeba parenqimis funqcioba da misi moculoba
mcirdeba. magaliTebisaTvis: a) Tavis tvinis atrofia upirate-
sad tvinis sisxlZarRvebis aTerosklerozis dros – tvini da-
pataravebulia, misi masa Semcirebulia, ruxi nivTiereba Txelia,
tvinis funqcia Sesustebulia; b) Tirkmlebis atrofia Tirkm-
lebis arteriebis hialinozis dros – Tirkmlebi dapataravebu-
lia, gamkvrivebulia, maTi zedapiri marcvlovania.
3. wnevis zemoqmedebiT gamowveuli atrofia viTardeba siTxis ga-
dinebis Seferxebis, sisxlis arasakmarisi modinebisa da hipoq-
siis gamo (Tirkmlebidan Sardis gadinebis Seferxebis dros
dagubebuli Sardis wneva iwvevs Tirkmlebis menjebis dilata-
cias, awveba qerqovan Sres, ganapirobebs mis atrofias da Tir-
kmeli emsgavseba siTxiT avsebul tomaras – hidronefrozi;
Tavis tvinidan liqvoris gadinebis Seferxebis gamo farTovde-
ba tvinis parkuWebi da xdeba tvinis qsovilis atrofia – hid-
rocefalia).
4. nevrotuli atrofia viTardeba organos an qsovilis inervaci-
is darRvevis Sedegad. kerZod, poliomielitis dros xdeba kun-
Tebis atrofia, maTi moculoba mcirdeba da mravldeba cximo-
vani qsovili (cru hipertrofia).
5. atrofia fizikuri da qimiuri faqtorebis zemoqmedebiT sakma-
od xSiri movlenaa. magaliTebisaTvis: a) dasxiveba (samedicino
miznebiTac ki) iwvevs Zvlis tvinisa da sasqeso organoebis at-
rofias; b) iodisa da Tiouracilis zedozirebas SeuZlia gamo-
iwvios farisebri jirkvlis atrofia da funqciis daqveiTeba;
g) adrenokortikotropuli hormonisa da kortikosteroidebis
xangrZlivi miRebisas viTardeba Tirkmelzeda jirkvlebis qer-
qis atrofia.
makroskopulad adgilobrivi atrofiis dros yvela organo sxva-
dasxvanairia. xSirad organos moculoba Semcirebulia, zedapiri sa-
daa (sada atrofia), ufro iSviaTad ki organos (Tirkmeli, RviZli)
zedapiri marcvlovania (marcvlovani atrofia). hidronefrozis, hid-
206
rocefaliisa da cru hipertrofiis dros organo gadidebulia siTx-
is dagrovebis an cximovani qsovilis gamravlebis xarjze.
atrofiis yvela saxis dros ganviTarebuli ujreduli cvlilebe-
bi identuria. mcirdeba mitoqondriebis, miofilamentebis raodenoba,
endoplazmuri badis moculoba. atrofiis bioqimiuri meqanizmebi bo-
lomde cnobili ar aris – ganpirobebulia igi sinTezis SemcirebiT
Tu katabolizmis gaZlierebiT. xSirad atrofiul ujredebSi aRiniS-
neba avtofaguri lizosomebis (avtolizosomebis) raodenobis momate-
ba. maTSi mimdinareobs ujreduli struqturebis fragmentebis hidro-
lizuri daSla. zogierTi fragmenti ar iSleba da vlindeba narCeni
sxeulakebis saxiT. aRniSnulis magaliTia lipofuscinis granulebi,
romelTa didi raodenobiT dagrovebisas qsovili moyavisfro elfers
iRebs (wablisferi atrofia).
hipertrofia
hipertrofia (berZ. hyper – Warbi, trophe – kveba) TiToeuli ujredis
zomis momatebiT gamowveul organos an qsovilis zomebis momatebaa.
paTogenezis mixedviT ganasxvaveben hipertrofiis Semdeg saxeebs:
muSaobiTs anu kompensaciurs; vikaruls anu CanacvlebiTs; hormonuls
anu neirohumoruls; vakaturs; paTologiurs.
muSaobiTi (kompensaciuri) hipertrofia yvelaze xSirad gvxvdeba.
igi viTardeba organos gaZlierebuli muSaobis Sedegad. am dros iz-
rdeba misi parenqimuli ujredebis moculoba (raodenoba). fiziolo-
giur pirobebSi gulisa da ConCxis kunTebis muSaobiTi hipertrofia
uviTardeba sportsmenebsa da fizikuri SromiT dakavebul adamianebs.
paTologiur pirobebSi igi viTardeba organos nawilobrivi defeqtis
arsebobisas, roca darCenili nawili Tavis Tavze iRebs mTeli orga-
nos funqcias, anu muSaobiTi hipertrofia gaZlierebulad mofunqcie
organos hipertrofiaa. aRniSnuli viTardeba stabilur qsovilebSi,
romlebsac gayofis unari ar gaaCnia da momatebul datvirTvas ujre-
debis raodenobis momatebiT ver pasuxobs. hipertrofiis es saxe upi-
ratesad gluvkunTovani kedlebis mqone Rru organoebSi viTardeba
(kuWi, nawlavebi, Sardis buSti). igi qronikuli gauvalobis an Segube-
bis morfologiuri safuZvelia (pilorusis nawiburovani sklerozi,
nawlavebis egzofituri simsivneebi, winamdebare jirkvlis adenomuri
hiperplazia). aRniSnuli organoebis funqciis kompensacia winaRobis
adgilis proqsimalurad mdebare gluvi kunTebis moculobis momate-
bis xarjze xorcieldeba (magaliTisaTvis, Sardis buStis kedlis
trabekuluri hipertrofia prostatis hiperplaziis dros). kuWis an
nawlavis kedlis hipertrofia Seviwroebuli adgilis proqsimalurad,
gluvkunTovani Sris hipertrofiis xarjze viTardeba.
klinikurad Zalian mniSvnelovania gulis kunTis intrakardiuli
(gulis paTologiiT gamowveuli) da eqstrakardiuli (sisxlis mimoq-
cevis mcire an didi wris paTologiiT gamowveuli) hipertrofia.
207
gulis kunTis hipertrofia upiratesad gulis sarqvlebis Tandayolili da SeZe-
nili mankebis, arteriuli hipertenziis, aortis koarqtaciis, filtvebis sis-
xlZarRvTa sklerozis dros viTardeba. hipertrofias ganicdis miokardiumis is
nawili, romelic asrulebs ZiriTad samuSaos. arsebobs gulis kunTis hipertro-
fiis ganviTarebis ori ZiriTadi meqanizmi: a) parkuWTaSida wnevis momateba (hiper-
tenzia sisxlis mimoqcevis mcire da did wreebSi, xvrelebis stenozi) da b) par-
kuWebis sisxliT mudmivi gadavseba (sarqvlebis ukmarisoba regurgitaciiT). orive
maTgans Tan axlavs gulis SekumSvis Zalis refleqsuri momateba, sisxliT moma-
ragebis zrda da nivTierebaTa cvlis intensifikacia. aRniSnuli faqtorebis xan-
grZlivi zemoqmedeba ganapirobebs miokardiumis muSa hipertrofias. gulis masa
SesaZloa 1000 gramamde gaizardos, marcxena parkuWis sisqe gaxdes 2-3 sm, xolo
marjvena parkuWis – 1-1,5 sm. miokardiumis hipertrofias iwvevs kardiomiocitebis
moculobis momateba, maTi birTvebi msxvili da hiperqromuli xdeba. ultras-
truqturulad vlindeba citoplazmis organelebis (mitoqondriebi, miofibrile-
bi) da plastikuri aparatis (endoplazmuri retikulumi, ribosomebi, goljis apa-
rati) moculobisa da raodenobis momateba. amasTanave, icvleba kunTovani uj-
redebis fenotipic. gadatvirTvis pirobebSi mimdinareobs kontraqtiluri (kumSvi-
Ti) cilebis sinTezis gardaqmna nayofebisa da axalSobilebisTvis damaxasiaTe-
bel cilovan formebad, rasac saTanado genebis daTrgunva-aqtivacia ganapiro-
bebs. kardiomiocitebis hipertrofiis paralelurad xdeba stromis boWkovani
struqturebis, sisxlZarRvebis intramuruli totebisa da gulis nervuli apara-
tis hiperplazia. gulis kunTis hipertrofia yvela zemoaRniSnul elements gu-
lisxmobs da am procesebis gamarTul da urTierTSeTanxmebul moqmedebas wlebis
manZilze SeuZlia ganapirobos miokardiumis klinikurad normaluri funqcioba.
am dros adgili aqvs gulis Rruebis sigrZiv – aqtiur, kompensaciur anu tonoge-
nur dilatacias. Tu hipertrofiis gamomwvevi mizezi likvidirebuli ar aris,
droTa ganmavlobaSi, organos masis zrdis paralelurad, xdeba sisxliT momara-
gebis SedarebiTi ukmarisoba, anu viTardeba qronikuli iSemia. hipertroful kar-
diomiocitebSi iwyeba distrofiuli, xolo stromaSi – sklerozuli cvlilebebi,
miokardiumis SekumSvis unari iklebs da yalibdeba gulis dekompensacia. dekom-
pensaciis dros xdeba gulis parkuWebis ganivi, pasiuri anu miogenuri gafarToe-
ba. klinikurad aRniSnuli gulis ukmarisobiT gamoixateba, rac SesaZloa avad-
myofis sikvdilis mizezi gaxdes.
208
paTologiuri hipertrofia viTardeba xiluli mizezis gareSe,
idiopaTiurad. am dros ganviTarebul miokardiumis hipertrofias hi-
pertrofiuli kardiomiopaTia ewodeba.
hiperplazia
hiperplazia ewodeba organos an qsovilis zomebSi momatebas maT
SemadgenlobaSi Semavali ujredebis raodenobis momatebis gamo. hi-
perplazia viTardeba ujredebis mitozuri aqtivobis stimulaciis
dros. aRniSnuli procesi mWidrodaa dakavSirebuli hipertrofiasTan
da xSirad paralelurad viTardeba.
gamoyofen hiperplaziis kompensaciur, hormonul da reaqtiul sa-
xeebs.
kompensaciuri hiperplazia kargadaa Seswavlili nawilobrivi he-
pateqtomiis eqsperimentul modelze. operaciidan 12 saaTis Semdeg ma-
tebas iwyebs dnm-s sinTezis ganmapirobebeli ujredebis raodenoba,
rac piks aRwevs 1-2 dReSi. am periodisaTvis sinTezSi monawileobs
ujredebis 10% (normaSi 0,5–1%), rasac Tan axlavs specifikuri pro-
toonkogenebis (c-mic, c-ras, c-fos da sxv.) eqspresiis zrda. TandaTan dnm-
is sinTezi isev mcirdeba da 1-2 kviraSi RviZlis masis aRdgena mTav-
rdeba. hepatocitebi gadadian mosvenebiT modgomareobaSi. iTvleba,
rom ujredebis proliferacia ganpirobebulia zrdis polipeptiduri
faqtorebis zemoqmedebiT. mitogenebis gaaqtivebis signalad miCneulia
RviZlis darCenili nawilis metaboluri gadaZabva da citokinebisa
da stresis zemoqmedeba. RviZlis pirvandeli masis aRdgenis Semdeg
hiperplaziis procesis SeCerebas iwvevs zrdis adgilobrivi inhibito-
rebi.
hormonuli hiperplazia viTardeba samizne organoebSi hormonebis
zemoqmedebis Sedegad. fiziologiurad amgvari hiperplazia viTardeba
orsulobis dros da gamoxatulia sarZeve jirkvlebsa da saSvilosno-
Si epiTeluri struqturebis proliferaciiT. paTologiis pirobebSi
misi magaliTia endometriumis, estrogenebis absoluturi an Sedarebi-
Ti momatebiT gamowveuli, hiperplazia. aRniSnuli viTardeba qalebSi
klimaqsur periodSi da axalgazrda gogonebSi sakvercxeebis sklero-
kistozis dros. endometriumi sqeldeba, jirkvlebis raodenoba izrde-
ba, zogierT maTgans aqvs cistis forma (endometriumis jirkvlovan-
cisturi hiperplazia), xolo klinikurad es metroragiiT (saSvilosno-
dan araregularuli, moWarbebuli sisxldena) vlindeba.
sakvercxeebis hormonuli darRvevebis dros viTardeba sarZeve
jirkvlis fibrozul-cisturi mastopaTia, romlisTvisac damaxasia-
Tebelia jirkvlis acinusebisa da sadinarebis hiperplazia da gar-
daqmna. aRniSnuli ubnebi moTeTro, mkvrivi kvanZebis saxiT vlindeba
da klinikurad maTi diferenciacia WeSmariti simsivneebisagan gaZne-
lebulia.
samizne organoebis hiperplazias xSirad Tan sdevs maTi funqciis
momatebac. magaliTebisaTvis, a) adrenokortikotropuli hormonis
sekreciis momateba iwvevs kortizolis (Tirkmelzeda jirkvlebis
209
hormoni) gamoyofis gazrdas da viTardeba kuSingis sindromi; b) fa-
risebri jirkvlis hiperplazia (toqsikuri Ciyvi, greivsis avadmyofo-
ba) viTardeba Tireotropuli hormonis Warbi sekreciis an farisebri
jirkvlis ujredebis membranebze arsebuli receptorebis avtoantis-
xeulebTan dakavSirebis gamo; g) winamdebare jirkvlis hiperplazii-
saTvis damaxasiaTebelia rogorc jirkvlovani qsovilis, aseve stro-
mis hiperplazia. mizezi ucnobia. varaudoben, rom is xandazmul asak-
Si androgenebis donis SemcirebasTanaa dakavSirebuli; d) saTesle
jirkvlebis atrofiis dros mamakacebSi viTardeba sarZeve jirkvle-
bis jirkvlovani wilakebis hiperplazia, rac jirkvlebis masis moma-
tebas – ginekomastias – iwvevs (berZ. gyne – qali, mastos – sarZeve
jirkvali).
hormonuli hiperplazia karg niadags qmnis qsovilis gaavTvisebia-
nebisaTvis (malignizacia). kerZod, qalebi, romlebsac aReniSnebaT
saSvilosnos jirkvlovani an jirkvlovan-cisturi hiperplazia, kibos
ganviTarebis risk-jgufSi Sedian. amave jgufs miekuTvnebian
ginekomastiiT daavadebuli mamakacebi.
reaqtiuli anu dacviTi hiperplazia viTardeba imunokompetentur
organoebSi – TimusSi, elenTaSi, limfur kvanZebSi, Zvlis wiTel tvin-
Si, nawlavis limfur aparatSi da sxv. igi sxvadasxva mizezebiT SeiZ-
leba iyos gamowveuli. Zvlis tvinis eriTrocituri RerZis hiperpla-
zias iwvevs eriTrocitebis gaZlierebuli daSla (hemolizuri proce-
sebi) an xangrZlivi hipoqsia (maRalmTian raionebSi cxovreba); mieloi-
duri RerZis hiperplazia neitrofilebze organizmis momatebuli
moTxovniTaa ganpirobebuli (magaliTad, anTebis dros); limfuri kvan-
Zebis hiperplazia antigenebiT gamowveuli stimulaciis sapasuxod
Cndeba; elenTis hiperplazia septikuri mdgomareobis dros vlindeba
(elenTa zomebSi momatebulia, dune konsistenciisaa da ganakveTis ze-
dapiridan didi raodenobiT anafxeks iZleva); limfuri kvanZebi izrde-
ba, mowiTalo-vardisferi da wvniani xdeba, mikroskopulad vlindeba
imunokompetenturi ujredebis gamravleba; barZayis diafizis Zvlis
tvini mieloiduri rigis ujredebis hiperplaziis gamo wiTel fers
iRebs.
hiperplazia SemaerTebel qsovilSi mimdinare reaqtiuli procese-
bis mniSvnelovani Semadgeneli nawilia. kerZod, Wrilobis Sexorcebi-
sas, rodesac aRdgena moproliferacie fibroblastebiT, axlad war-
moqmnili kapilarebiTa da zrdis faqtorebiTaa ganpirobebuli. hiper-
plaziis stimulacia SesaZloa gamoiwvios virusulma infeqciebmac.
magaliTad, papiloma virusis zemoqmedebiT warmoiqmneba kanis meWeWe-
bi, romlebic ZiriTadad hiperplaziuri epiTeliumisagan Sedgeba.
metaplazia
metaplazia paTologiur procesia, romlis drosac, imave histio-
tipis farglebSi, xdeba erTi, kargad diferencirebuli qsovilis
sxva, kargad diferencirebuli qsoviliT Canacvleba. nervul da kun-
Tovan qsovilebs metaplazia ar axasiaTebs. metaplazia Seqcevadia da
210
atarebs adaptaciur xasiaTs. rodesac cxovelmoqmedebis pirobebis
Secvlis gamo SeuZlebeli xdeba organos an qsovilisaTvis damaxasia-
Tebeli ujredebis funqciis SenarCuneba da/an gadarCena, organizmi
maT anacvlebs aradamaxasiaTebeli, magram mdgradi ujredebiT. axa-
li qvetipi, wina, normalur qvetipTan SedarebiT, ukeTesad egueba Seq-
mnil arasaxarbielo mikrogaremos.
metaplazia viTardeba qronikuli anTebis, hormonuli darRvevebi-
sa da avitaminozebis dros. am SemTxvevebSi xdeba regeneraciuli pro-
cesebis SeCereba da metaplaziuris gaaqtiveba.
adaptaciuri metaplaziis yvelaze gavrcelebuli formaa erTSria-
ni prizmuli an cilindruli epiTeliumis mravalSriani brtyeli epi-
TeliumiT Canacvleba (sqvamozuri metaplazia). aRniSnuls iwvevs perma-
nentuli gaRizianeba an qronikuli anTeba. am process epidermizaciac
ewodeba da igi calkeuli kerebis an monakveTebis saxiT, kerZod, mweve-
lebis bronqebSi gvxvdeba. analogiuri cvlilebebi vlindeba sanerwyve
jirkvlebis, kuWqveSa jirkvlis sadinarebsa da sanaRvle gzebSi kenWe-
bis warmoqmnis dros. qsovilebSi A vitaminis ukmarisoba respiraciuli
da saSarde gzebis epiTeliumis epidermizacias iwvevs. aRniSnul mida-
moebSi brtyelujreduli metaplazia qronikuli anTebis drosac vi-
Tardeba. Tu process garqavebac axlavs, makroskopulad igi TeTri
folaqebis saxiT vlindeba, rasac leikoplakia ewodeba.
mravalSriani brtyeli epiTeliumi ufro gamZlea, Tumca mas ar
gaaCnia bunebrivi gamomfenis bevri Tviseba (lorwos gamoyofa da
sxv.), ris gamoc aseT metaplazias sxva garTulebebi axasiaTebs. ker-
Zod, bronqebSi ikargeba lorwovanis epiTeluri ujredebis wamwamebi,
filtvis parenqimaSi grovdeba lorwo da kargi pirobebi iqmneba in-
feqciis SeWrisa da anTebis ganviTarebisaTvis.
zogierTi mkvlevari uSvebs imis SesaZleblobas, rom mravalSria-
ni brtyeli epiTeliumi Canacvldes erTSriani cilindruli epiTeli-
umiT. magaliTad, saSvilosnos yelis saSosmxriv nawilSi SesaZlebe-
lia erTSriani jirkvlovani epiTeliumis kunZulakebis gaCena, rasac
saSvilosnos yelis endocervikozi anu fsevdoerozia ewodeba. analo-
giuri cvlilebebi aRiniSneba saylapavis distalur mesamedSi ref-
luqs-ezofagitis dros (baretis saylapavi). aRniSnul SemTxvevaSi
xdeba saylapavis normaluri mravalSriani epiTeliumis Canacvleba
kuWis an nawlavis tipis jirkvlovani epiTeliumiT (jirkvlovani me-
taplazia).
zogjer metaplazia viTardeba kuWsa da/an nawlavebSi, rodesac
xdeba kuWis lorwovanis Canacvleba nawlavis lorwovaniT (nawlavis-
mieri metaplazia) an piriqiT (kuWismieri metaplazia). nawlavismieri
metaplazia aRiniSneba qronikuli gastritisa da/an kuWis wylulova-
ni avadmyofobis dros. aRniSnul process enterolizacia ewodeba.
jirkvlovani metaplazia araiSviaTad vlindeba sakvercxis hermina-
ciul epiTeliumSi serozuli an lorwovani cistebis saxiT.
zogierTi paTologiuri procesis dros (qronikuli anTeba, sim-
sivneebi) mimdinareobs boWkovani SemaerTebeli qsovilis ujredebis
211
Canacvleba qondroblastebiT an osteoblastebiT da yalibdeba xrti-
li an Zvali, rac normaSi ar unda xdebodes. SemaerTebeli qsovilis
metaplazia gvxvdeba nawiburebSi, arteriebis kedelSi (aTerosklero-
zis dros), tonzilebSi (qronikuli anginis dros). piruku procesi
(xrtilis an Zvlis boWkovani SemaerTebeli qsoviliT Canacvleba) aR-
werili ar aris.
metaplaziuri qsovili struqturulad normaluria da, simsivnis
ganviTarebis TvalsazrisiT, saSiSi ar aris, magram mas sakmaod xSirad
axlavs diferenciaciisa da determinaciis darRveva da, Sesabamisad,
displaziis movlenebic. am SemTxvevaSi, simsivnis ganviTarebis riski
mkveTrad izrdeba. magaliTad, bronqebis metaplaziuri garqavebadi epi-
Teliumidan SesaZlebelia skvamozuri karcinomis ganviTareba; sayla-
pavis metaplaziuri jirkvlovani epiTeliumidan – adenokarcinomis
da a. S. kibos bevri formis histoarqiteqtonikaSi vlindeba metaplazi-
is niSnebi.
organizacia
organizacia arasicocxlisunariani an danekrozebuli qsovilebi-
sa da ucxo sxeulebis SemaerTebeli qsoviliT Canacvlebaa. danekro-
zebuli ubnis, eqsudatis an Trombuli masis SemaerTebeli qsoviliT
Canacvleba xdeba maSin, rodesac paralelurad mimdinareobs gawova
da granulaciuri qsovilis Cazrda, romelic SemdgomSi nawiburovan
SemaerTebel qsovilSi gadadis. Tu danekrozebuli qsovilebis, para-
zitebis an ucxo sxeulebis gawova ver xerxdeba, maT garSemo warmo-
iqmneba SemaerTebelqsovilovani kafsula, romelic mijnavs maT mimde-
bare qsovilebisagan. am process inkafsulacia ewodeba. amasTanave,
nekrozul qsovilSi, TrombSi an eqsudatSi SesaZlebelia Calagdes
kalciumis marilebi (gakirva) da SemdgomSi SeiZinos qvis konsisten-
cia (petrifikacia).
organizaciis procesi araerTmniSvnelovania. biologiuri TvalsazrisiT igi da-
debiTi movlenaa, vinaidan zRudavs nekrozuli qsovilebisa da ucxo sxeulebis
organizmze zemoqmedebas. klinikurad ki mas SesaZloa uaryofiTi mniSvnelobac
hqondes. kerZod, plevris RruSi eqsudatis organizacia iwvevs Sexorcebebis Camo-
yalibebas viscerul da pariesul plevrebs Soris, rac sabolood filtv-gulis
ukmarisobis mizezi xdeba; filtvebis alveolebSi eqsudatis organizacia (karni-
fikacia) amcirebs filtvis sasunTq zedapirs; muclis RruSi arsebul Sexorce-
bebs SeuZlia gauvaloba gamoiwvios; Tavis tvinis garsebSi eqsudatis organiza-
cia iwvevs liqvoris discirkulaciasa da hidrocefalias.
qsovilebis gadakeTeba
qsovilebis gadakeTeba funqciobis axal pirobebTan Seguebaa da
igi hipertrofiiT, regeneraciiTa da atrofiiT gamoixateba. kerZod,
magistralur sisxlZarRvSi sisxlis dinebis Seferxebisas kolatera-
lebSi mimdinareobs didi kalibris sisxlZarRvebis msgavsi cvlile-
bebi; ateleqtazis ubnebSi xdeba alveolebis brtyeli epiTeliumis
gardaqmna kubur epiTeliumad da a.S.
212
sklerozi
213
kontraqtura, keloidi) dezorganizaciis Sedegad ganviTarebuli
sklerozi;
3. CanacvlebiTi sklerozi, romelic viTardeba sisxlis mimoqce-
vis da nivTierebaTa cvlis darRvevebiTa da fizikuri da qimiuri faq-
torebis zemoqmedebiT gamowveuli nekrozisa da atrofiis ubnebSi;
4. Wrilobebisa da wylulovani defeqtebis Sexorcebis gamo ganvi-
Tarebuli sklerozi;
5. Trombis, hematomis, fibrinuli nadebis organizaciis, Sexorce-
bebis, serozuli Rruebis obliteraciis dros ganviTarebuli skle-
rozi.
morfogenezis mixedviT ganasxvaveben sklerozis Semdeg varian-
tebs:
1. fibroblastebis gamravlebis gziT axalgazrda SemaerTebeli
qsovilis kvlavwarmoqmna, maT mier kolagenis gaZlierebuli sinTezi,
fibrilogenezi da fibrozul-nawiburovani qsovilis Camoyalibeba
(Wrilobebis Sexorceba, nekrozuli kerebis organizacia, sklerozis
Camoyalibeba produqciuli anTebis dros);
2. fibroblastebis mier kolagenis gaZlierebuli sinTezi da fib-
rilogenezi ujreduli hiperplaziis gareSe, boWkovani struqturebis
siWarbe, faSari SemaerTebeli qsovilis fibrozulad gardaqmna, Sema-
erTebeli qsovilis specializebuli saxeebis masis momateba da
struqturis Secvla (sklerozi SemaerTebeli qsovilis displaziisa
da dezorganizaciis dros, organoebis SegubebiTi sklerozi – jav-
zis kaklisebri RviZli, filtvebis wablisferi induracia);
3. Sinagani organoebis parenqimis atrofiis an nekrozis dros
stromis kolafsis Sedegad ganviTarebuli sklerozi (RviZlis pos-
tnekrozuli cirozi).
Seqcevadobis mixedviT sklerozuli cvlilebebi SesaZlebelia
iyos:
1. labiluri anu Seqcevadi (paTogenuri faqtorebis zemoqmedebis
Sewyvetis Semdeg);
2. stabiluri anu nawilobrivad Seqcevadi (didi xnis ganmavloba-
Si arsebuli an mkurnalobis Sedegad gamowveuli);
3. moprogresire anu Seuqcevadi.
214
Tavi XI
simsivneebi
kancerogenezis Teoriebi
215
rogenis roli itvirTos organizmSi ama Tu im gziT moxvedrilma
ucxo sxeulma.
cnobilia aTasamde qimiuri nivTiereba, romelic iwvevs simsivnee-
bis warmoqmnas cxovelebSi. maTgan ori aTeuli epidemiologiurad
dadasturebulad iwvevs simsivneebis warmoqmnas adamianebSi. yvelaze
metad gavrcelebuli da amasTan aqtiuri kancerogenebis CamonaTvali
gamoiyureba Semdegnairad: aromatuli policikluri naxSirwylebi
(7,12-dimeTilbenzantraceni, 3,4-benzpireni, 20-meTilqolantreni da
a.S.), aromatuli aminebi da amidebi (2-naftil-amini, 2-aminofliuoreni,
4-aminodifenili da a.S.), nitrozonaerTebi (dimeTilnitrozamini, die-
Tilnitrozamini, nitrozomeTilSardovana da a.S.), aflatoqsinebi (ci-
kazini, safroli da a.S.), aromatuli heterocikluri naxSirwylebi
(1,2,5,6-dibenzakridini, 1,2,5,6- da 3,4,5,6-dibenzkarbazoli da a.S.) da
sxva (eTionini, ureTani, Tiocetamidi, epoqsidebi, metalebi, plastma-
sebi da a.S.).
miuxedavad qimiuri kancerogenebis mravalferovnebisa, maT maRa-
laqtiur metabolitebs gaaCnia erTnairi Tvisebebi: fiziologiur
mdgomareobaSi makromolekulebis nukleofilur centrebTan (dnm)
urTierTobis SesaZlebloba; mutagenoba; dnm-is reparaciis, anu aR-
dgenis SesaZlebloba; organizmSi SeWris adgilas sarkomebis warmoq-
mna da a.S.
kancerogenebis moqmedebisas SeiniSneba gamoxatuli damokidebule-
ba doza-efeqtis SefardebaSi, anu organizmSi moxvedrili kanceroge-
nis doza yovelTvis ar Seesabameba simsivneebis warmoqmnis sixSires
da am Sefardebis mruds laTinuri aso S-ismagvari forma aqvs. aRniS-
nuli niSnavs, rom kancerogenis Zalian didi dozis miRebisas simsiv-
neebis warmoqmnis sixSire SeiZleba stabilurad Semcirdes.
qimiuri kancerogenebis zemoqmedebiT simsivneebis ganviTareba ram-
denimeetapiani procesia. etiologiurad simsivneebis yoveli etapis
gamomwvevi specifikuri agentia, morfologiurad ki yovel etapze
aRiniSneba mxolod konkretuli simsivnisaTvis damaxasiaTebeli mor-
fologiuri da biologiuri gamovlinebani. pirvel etapze xdeba geno-
toqsikuri kancerogenisa da ujredis genomis urTierTqmedeba da ya-
libdeba am ukanasknelis sruli an nawilobrivi transformacia. meo-
re etapze nawilobriv transformirebuli ujredi gadakeTdeba simsiv-
nur ujredad, an srulad transformirebuli ujredis proliferaci-
is Sedegad warmoiqmneba simsivne.
virusul-genetikuri Teoria. bunebaSi daaxloebiT 600 virusia da
maT meoTxeds gaaCnia onkogenuri potenciali, anu SeuZlia gamoiwvios
ujreduli proliferaciis gansakuTrebuli saxe, romelic iwvevs sim-
sivneebis ganviTarebas. onkovirusebis erTi mesamedi Seicavs dnm-ge-
noms, xolo danarCeni rnm-genoms. onkovirusisa da ujredis urTier-
TqmedebaSi didi mniSvneloba aqvs ujredis rezistentobas, anu ujre-
dis medegobis gamo virusis SeWrisas SesaZlebelia ar daiwyos viru-
sis reproduqcia da ujredis transformacia. onkovirusisa da misda-
mi gazrdili mgrZnobelobis ujredis kontaqtisas virusi Tavisuf-
216
ldeba cilisagan, anu ganicdis deproteinizacias da gaTavisuflebu-
li nukleinis mJava Cainergeba jer ujredis citoplazmaSi, xolo
Semdeg birTvSi da genomSi. ujredis genomSi integrirebuli da Car-
Tuli virusuli genomi iwvevs ujredis rnm-polimerazebis meSveobiT
informaciis transkripcias da virusuli genebi gadaaqcevs normalur
ujreds simsivnur ujredad. amrigad, virusuli onkogenezi rTuli
makromolekuluri procesia, romelic mimdinareobs ramdenime stadi-
ad da masSi monawileobs rogorc virusis, ise ujredis genebi da
fermentuli sistemebi.
polietiologiuri Teoria. normaluri ujredebis simsivnuri trans-
formacia SesaZlebelia gamoiwvios sxvadasxva gare faqtorma. amasTan,
Tanabar pirobebSi erTsa da imave kancerogenul faqtors, SemTxveva-
Ta umravlesobaSi, SeuZlia simsivneebis ganviTareba da, organizmis
reaqciis gamo, arganviTarebac. simsivnis ganviTareba organizmis reaq-
ciaa sxvadasxva fizikuri, qimiuri da biologiuri faqtorebis zemoq-
medebaze. kancerogenuli faqtorebis simravle gamoricxavs simsivnis
warmomqmneli agentebisa da ujredis komponentebis urTierTqmedebaSi
raime erTi specifikuri reaqciis arsebobas. kancerogenezis saerTo
Tvisebaa ujredis genetikur aparatze zemoqmedeba, romlis cvlile-
bac iwvevs ujredis cxovelmyofelobis regulaciis sistemur darRve-
vasa da normaluri ujredis simsivnurad gadakeTebas.
simsivnuri avadmyofoba iwyeba ujredis avTvisebiani transforma-
ciiT, romlis gamravlebiTac yalibdeba simsivnuri Canasaxi. organiz-
mis saTanado reaqciiT SesaZlebelia simsivnuri Canasaxi daiSalos an
SenarCundes latentur, anu `miZinebul~ mdgomareobaSi misi ganviTa-
rebisaTvis ukeTesi pirobebis dadgomamde. Semdeg fazaSi `miZinebuli~
simsivnuri ujredebidan Camoyalibdeba simsivnuri kvanZi. savaraudod,
simsivnuri kvanZis Camoyalibeba da misi Semdgom simsivned ganviTare-
ba damokidebulia regulaciuri, homeostaturi meqanizmebisa da imu-
nokompetenturi sistemis funqciur mdgomareobaze. simsivnis ganviTa-
rebis latenturi periodi is droa, romlis ganmavlobaSic simsivnuri
ujredebi gadalaxavs organizmis simsivnis sawinaaRmdego meqanizmebis
winaaRmdegobas. organizmis hormonaluri statusi, axdens ra zegavle-
nas ganviTarebul simsivneze, gansazRvravs mis latentur periodsa da
biologiur Taviseburebebs.
simsivniswinare mdgomareoba
217
morfologiuri gaukuRmarTebiT. II stadia xasiaTdeba araTanabari di-
fuzuri hiperplaziis fonze atipuri epiTeliumis Warbi ujreduli
proliferaciis multicentruli kerebis gaCeniT, bazaluri membranis
dazianebisa da infiltraciuli zrdis gareSe. III stadiaSi xdeba uj-
reduli proliferaciis multicentruli kerebis Serwyma da warmoiq-
mneba kvanZebi, romlebic emijnebian garSemo myof qsovilebs. aRniSnu-
li kvanZebi qsovilebSi SeiZleba arsebobdes individis mTeli cxov-
rebis manZilze da ar ganicados progresia, anu imyofebodes keTil-
Tvisebiani simsivnis mdgomareobaSi. rig SemTxvevebSi es stadia SeiZ-
leba iyos xanmokle, zogjer elviseburi da iwyeba atipuri epiTe-
liumis ujreduli proliferaciis infiltraciuli zrda da yalibde-
ba IV stadia – intraepiTeluri kibo.
morfologiuri diagnostikis gareSe simsivniswinare mdgomareobis
klinikuri diagnostika rTulia, radgan paTomorfologiuri monaceme-
bis gareSe SeuZlebelia Warbi ujreduli proliferaciis aRmoCena.
simsivniswinare mdgomareobaSi ganviTarebul paTomorfologiur
cvlilebebs `displazia~ ewodeba. asxvaveben displaziis sxvadasxva
saxeebs: 1. hamartomebs (qsovilovani simsivnuri anomaliebi erTi an
ramdenime qsovilis upiratesobiT, magaliTad, hemangiomebi, limfangi-
omebi, pigmenturi xalebi); 2. distopiebi (ujredebis anomaliuri gada-
adgileba): a) eqtopia – qsovilebis gadaadgileba sxva organoSi, b) he-
terotopia – ujredebis gadaadgileba erTi organos farglebSi; 3.
disqronia (qsovilis ganviTarebis tempis Tandayolili darRveva, di-
ferenciaciisa da ujredebis momwifebis darRveviT). Sesabamisad ke-
TilTvisebian simsivneebSi displaziuri cvlilebebis aRmoCena simsiv-
nis savaraudod gaavTvisebianobis, anu malignizaciis riskis faqtoria.
amrigad, qsovilebis cvlilebebi blastomogenezis mimdinareobis
pirobebSi yalibdeba Semdegi TanmimdevrobiT:
keTilTvisebiani simsivneebi
I xarisxis displazia
II xarisxis displazia
invaziiswinare kibo
invaziuri kibo
218
avTvisebiani simsivneebisaTvis yvela zemoxsenebuli etapis gavla
aucilebeli ar aris. mocemuli Tanmimdevrobidan nebismieri misi Se-
madgeneli SeiZleba amovardes. eqsperimentuli da klinikuri dakvir-
vebiT dadgenilia, rom simsivne latenturad SesaZlebelia arsebob-
des ramdenime weliwadi, xolo misi winamorbedi displaziuri cvli-
lebebi – aTeuli wlebis ganmavlobaSi. displaziis progresireba misi
transformaciis erTaderTi gza ar aris – man SesaZlebelia SeaCeros
ganviTareba, an sruliad gaqres.
asakis matebasTan erTad mkveTrad izrdeba avTvisebiani simsivnee-
bis warmoqmnis sixSire. kiboTi dasneulebis riski 60 wlis asakis
Semdeg 50-100-jer metia, vidre 25 wlis asakSi. aRniSnulis axsna Se-
saZlebelia ori hipoTeziT: asakTan erTad izrdeba kancerogenebis
zemoqmedebis dro, anu izrdeba maTi jamuri doza, xolo kanceroge-
nebis xanmokle zemoqmedebisas simsivneebis warmoqmnis riski pirda-
pirproporciulia individis sicocxlis xangrZlivobisa. meore hipo-
TeziT sxva Tanabari pirobebis arsebobisas organizmis asakobrivi
cvlilebebi ganapirobebs simsivneebis warmoqmnasa da zrdas. eqsperi-
mentul onkologiaSi miRebuli damokidebuleba `doza-dro-efeqti~-s
mixedviT, rac metia da `xangrZlivi~ kontaqti kancerogenebTan, miT
metia simsivneebis warmoqmnis sixSire. zemoTqmuls adasturebs profe-
siuli simsivnebis ganviTarebaze xangrZlivi dakvirveba.
219
simsivneebis stroma SemaerTebeli qsovilia, romelic Seicavs sis-
xlZarRvebsa da nervul boWkoebs. simsivnis parenqimas qmnis mxolod
misTvis damaxasiaTebeli ujredebi, romelTa mikromorfologiuri Se-
neba ganapirobebs simsivnis morfologiur xasiaTs. simsivneTa umrav-
lesoba viTardeba organosmagvarad, anu gaaCnia parenqima da gamoxa-
tuli SemarTebelqsovilovani stroma. amgvar simsivnur warmonaqmnebs
organoiduli simsivneebi ewodeba.
simsivnis stroma viTardeba im organos stromisagan, romelSic
warmoiSva simsivne da izrdeba parenqimasTan erTad. dabaldiferenci-
rebuli simsivneebis stroma sustadaa ganviTarebuli da Sedgeba
Txelkedliani sisxlZarRvebisa da kapilarebisagan. amgvar simsivnur
warmonaqmnebs histioiduri simsivneebi ewodeba.
simsivne, romlis mikromorfologiuri Seneba Seesatyviseba im or-
ganos Senebas, romlisganac warmoiSva – homologiuri simsivne ewode-
ba, xolo, rodesac amgvari msgavseba, simsivnis ujredebis umwifaro-
bis gamo, ar aRiniSneba – heterologiuri simsivneebi.
qsovilovani atipizmisaTvis damaxasiaTebelia simsivneTa SenebaSi
stromis araTanabari ganawileba. parenqimis ujredebi, miuxedavad ma-
Ti warmomSobi qsovilis ujredebTan msgavsebisa, ar warmoqmnis orga-
nosaTvis damaxasiaTebel struqturebs da mxolod emsgavseba maT.
simsivnis parenqimis ujredebis ultrastruqturis xarisxobrivad
sxvadasxva cvlilebebs ujreduli atipizmi ewodeba. zogjer cvlile-
bebi imdenad gamoxatulia, rom isini emsgavseba organos Canasaxovan
ujredebs, romelTa ramdenimebirTvakiani birTvebi uswormasworoa da
hiperqromuli. simsivneTa ujredebis amgvar cvlilebebs anaplazia
ewodeba, xolo maT erTobliobas – morfologiuri anaplazia.
atipizmi ultrastruqturul doneze gamoixateba ribosomebisa da
lizosomebis raodenobis momatebiT; mitoqondriebis formisa da zo-
mis SecvliT; birTvis, mitoqondriebisa da endoplazmuri badis mem-
branebis mWidro kavSirebis raodenobis Zlieri momatebiTa da bir-
TvSi qromatinis araTanabrad ganawilebiT.
simsivnuri ujredis morfologiuri anaplaziis mniSvnelovani ga-
movlinebaa – mitozis paTologia, rac, savaraudod, simsivnis gamom-
wvevi faqtoris zemoqmedebis Sedegia ujredis genetikur aparatze
(araregulirebadi zrda, anaplazia da a.S.).
morfologiuri anaplaziis garda, aRsaniSnavia bioqimiuri da, Se-
sabamisad, histoqimiuri anaplaziac, rac gamoixateba simsivnuri qso-
vilis nivTierebaTa cvlis normisagan gansxvavebuli rigi Tavisebure-
bebiT.
simsivneebis zrda
220
simsivnis eqspansiuri zrda niSnavs TviT simsivnis ujredebis Ta-
nabar gamravlebas, mezobeli qsovilebis Seviwroebasa da maTi adgi-
lis zewoliT dakavebas. amgvari simsivne moTavsebulia kafsulaSi,
saidanac igi advilad amoikveTeba.
simsivnis apoziciuri zrda emyareba simsivnis mier normaluri
ujredebis neoplastikuri transformaciiT simsivnur ujredebad ga-
dakeTebas.
simsivnis infiltraciuli, anu invaziuri zrdis dros simsivneebi
Caizrdeba mezobel qsovilebSi da azianebs maT. simsivne invaziis mi-
marTulebas irCevs naklebi winaaRmdegobis mimarTulebiT. aRniSnu-
lis gamo invaziuri simsivneebi Caizrdeba qsovilovani siTxiT amovse-
bul sxvadasxva napralebSi, sixlZarRvebsa da limfis sadinarebSi.
simsivnuri ujredebi azianebs da aviwroebs misi Cazrdis adgilas
myof ujredebs.
Rru organoebSi simsivneebi izrdeba endofiturad an egzofiturad.
simsivnis endofituri zrda niSnavs simsivnis ujredebis gamrav-
lebas Rru organos kedelSi da misi aRmoCena SesaZlebelia mxolod
organos kedlis ganakveTSi.
simsivnis egzofituri zrdis dros simsivnuri ujredebi mravldeba
organos RruSi an sanaTurSi da SesaZlebelia srulad amoavsos igi.
progresia
221
leba Seerwyas erTmaneTs nebismieri kombinaciiT da Seicvalos
erTmaneTisagan damoukideblad.
simsivnis progresia aris ara misi raodenobrivi zrda, aramed av-
Tvisebianobis gaZliereba, anu evolucia cudidan uaresisaken da is
xasiaTdeba simsivnis araprognozirebadi ganviTarebiT.
imunopaTologiuri cvlilebebi
da simsivneebis imunomorfologia
222
vani atipizmis mxolod niSnebi. simsivneebi ar iwvevs organizmis da-
Rupvas, izrdeba Cveulebriv, erTi kvanZis saxiT eqspansiurad da nela,
ar iZleva metastazebs da awveba mezobel qsovilebs, magram ar ar-
Rvevs maT mTlianobas. aqve unda aRiniSnos, rom mezobel qsovilebze
zewola yovelTvis usafrTxo ar aris. tvinis magari garsisagan ganvi-
Tarebul keTilTvisebian simsivnes Tavis an zurgis tvinze zewoliT
SeuZlia gamoiwvios centraluri nervuli sistemis funqciobis serio-
zuli darRveva. mZime, zogjer gamousworebeli hormonuli
disbalansi SeiZleba gamoiwvios zogierTi endokrinuli organos
histologiurad keTilTvisebianma, Tumca hormonulad aqtiurma
simsivnem. amave dros, kanis safarze igive simsivne wlebis ganmavloba-
Si SeiZleba SeumCnevlad arsebobdes. keTilTvisebianma simsivnem SeiZ-
leba ganicados malignizacia, anu gaavTvisebiandes, rac simsivnis
progresiis Sedegia.
avTvisebiani, anu umwifari simsivneebi, keTilTvisebianebisagan gan-
xvavebiT, xasiaTdeba rigi TaviseburebebiT. avTvisebiani simsivnis uj-
redebs mniSvnelovanwilad an sruliad dakarguli aqvs citotipuri,
histotipuri da organotipuri Tvisebebi. aRniSnulidan gamomdinare,
avTvisebiani simsivneebi Sedgeba dabaldiferencirebuli an Zlier
anaplaziuri ujredebisagan, romlebSiac aRiniSneba momatebuli mito-
zuri aqtivoba. sxvadasxva xarisxis anaplaziuri simsivnuri elemente-
bi ganlagebulia mouwesrigeblad da maTSi aRiniSneba rogorc qsovi-
lovani, ise ujreduli atipizmi. avTvisebiani simsivneebi, romelTac
aqvT Raribi stroma, izrdeba swrafad, xolo mdidari stromis mqone
simsivneebi izrdeba nela, magram keTilTvisebian simsivneebTan Seda-
rebiT swrafad. zogjer avTvisebiani simsivneebi izrdeba araTanabari
siswrafiT – sxvadasxva paTologiur mdgomareobebsa da travmebs Se-
uZlia misi zrdis siswrafis momateba. arCeven avTvisebiani simsivnee-
bis diferenciaciis 4 xarisxs: maRal da zomierad diferencirebuli
(anu naklebad avTvisebiani) da dabal diferencirebuli da aradife-
rencirebuli (anu metad avTvisebiani) simsivneebi.
avTvisebiani simsivneebisaTvis damaxasiaTebelia infiltraciuli,
anu invaziuri zrda, metastazebis da recidivebis warmoqmnisa da or-
ganizmze uaryofiTi zemoqmedebis unari.
avTvisebiani simsivnis ZiriTad pirvelad kvanZs mowyvetili simsiv-
nuri ujredebi an maTi grovebi, xvdeba ra sisxlZarRvebis an limfu-
ri sadinarebis sanaTurSi, qmnis embolebs da waritaceba sisxlis (he-
matogenuri metastazi) an limfis (limfogenuri metastazi) nakadiT
garkveul manZilze simsivnis pirveladi kvanZidan moSorebiT. amgvari
embolebi SeCerdeba sisxlis kapilarebSi an limfur kvanZebSi, Cainer-
geba mimdebare qsovilSi, mravldeba da warmoqmnis simsivnis metasta-
zebs, anu meoreul, anu Svileul simsivnur kvanZebs. metastazebi Se-
saZlebelia gavrceldes simsivnis kvanZidan axlo mdebare serozul
garsebTan kontaqtisas da warmoiSveba kontaqturi metastazebi. arse-
bobs agreTve Sereuli xasiaTis metastazebi. metastazuri kvanZebi
swrafad izrdeba da zomaSi xSirad aWarbebs pirvelad simsivnur
223
kvanZs, miuxedavad maTi Senebis erTgvarovnebisa. metastazebis warmoq-
mnis dro gansxvavebulia. zogjer isini warmoiqmneba sakmaod swra-
fad, sxva SemTxvevebSi ki 1-2 wlis Semdeg. SesaZlebelia metastazebis
warmoqmna 7-10 wlis Semdegac da maT latenturi metastazebi ewodeba.
qirurgiuli operaciiT an sxivuri TerapiiT moSorebuli simsiv-
nuri kvanZis adgilas xelaxla warmoqmnil simsivnes recidiuli ewo-
deba.
adgilobrivdestruqciuli simsivneebi Sualeduri simsivneebia ke-
TilTvisebian da avTvisebian simsivneebs Soris.
simsivneebis histogenezi dgindeba misi Senebis morfologiuri ga-
mokvleviTa da organos an qsovilis, romelSiac warmoiSva simsivne,
ontogenezuri ganviTarebis sxvadasxva etapis ujredebTan SedarebiT.
diferencirebuli ujredebisagan warmoqmnili simsivneebis histogene-
zi SedarebiT martivi dasadgenia. dabaldiferencirebuli, mkveTrad
anaplaziuri ujredebisagan warmoqmnili simsivneebis histogenezis
dadgena rTulia da xSirad SeuZlebelic ki. damatebiTi kvlevis me-
Todebi, magaliTad, imunomorfologiuri, ultrastruqturuli da a.S.
metwilad iZleva saSualebas Semcirdes garTulebuli sadiagnozo
SemTxvevebis raodenoba.
simsivnis histogenezis dadgenas didi praqtikuli mniSvneloba
aqvs ara marto morfologiuri diagnozis dazustebisaTvis – masze
dayrdnobiT SeirCeva mkurnalobis optimaluri sqema.
simsivneebi warmoiqmneba qsovilisa da organos im ubnebSi, sadac
mimdinareobs intensiuri regeneracia – ujredebis zrdis prolifera-
ciul centrebSi, sadac SedarebiT bevria gamravlebis unaris mqone
naklebad diferencirebuli ujredebi. Tavdapirvelad es mxolod
anaplaziuri ujredebis mcire jgufia, romelic ganviTarebis SemTxve-
vaSi, mogvianebiT, yalibdeba simsivned.
simsivneebis histogenezis dadgenaSi gadamwyveti roli miekuTvneba
im garemoebas, rom epiTeluri simsivneebi viTardeba mxolod epiTeli-
umidan, kunTovani – kunTovani qsovilidan, nervuli – nervuli qsovi-
lis sxvadasxva ujredebidan, Zvlovani – Zvlovani qsovilidan da a.S.
simsivneTa histogenezis principebis gaTvaliswinebiT warmoiqmneba
simsivneTa dasaxeleba, romlis fuZe im qsovilis dasaxelebaa, romli-
sganac aris warmoqmnili simsivne da emateba daboloeba `oma~. maga-
liTad, jirkvlovani epiTeliumisagan ganviTarebul simsivnes ewodeba
adenoma, sisxlZarRvebidan ganviTarebuls – angioma, SemaerTebeli
qsovilidan – fibroma, kunTebidan – mioma da a.S. epiTeliumidan gan-
viTarebul avTvisebian simsivneebs ewodeba kibo an kanceri an karci-
noma. mezenqimuri warmoSobis avTvisebian simsivneebs ewodeba sarkoma,
xolo maTi histogenezis dazustebisas `sarkomas~ emateba simsivnis
warmomSobi qsovilis Sesabamisi winsarTi – fibrosarkoma, miosarko-
ma, osteosarkoma da a.S.
daudgeneli genezis aradiferencirebuli simsivneebi miekuTvneba
araklasificirebul simsivneTa jgufs. amgvari simsivneebis raodenoba
rbili qsovilebis avTvisebiani simsivneebis 15%-s Seadgens.
224
simsivneTa morfogenezi ikvlevs simsivneebis warmoqmnis, ganviTa-
rebisa da qsovilTa simsivned gardaqmnis unaris zogad kanonzomiere-
bebs.
morfogenezuli kvleviT dadasturebulia, rom simsivneebi warmo-
iqmneba ZiriTadad erTi adgilidan (simsivnis unicentruli warmoqmna).
simsivneebis ramdenime adgilidan (simsivnis multicentruli warmoq-
mna) erTdroulad warmoqmna aRiniSneba iSviaTad. multicentrulad
warmoqmnili simsivneebi yovelTvis izrdeba da viTardeba Tavisi Ta-
visagan.
sxvadasxva Canasaxovani garsebidan warmoqmnili simsivneebi iyofa
endo-, egzo- da mezodermuli warmoSobis simsivneebad. ramdenime war-
moebulisagan warmoqmnil simsivneebs Sereuli simsivneebi ewodeba da
isini ganekuTvneba teratomebis da teratoblastomebis jgufs.
rogorc zemoTqmulidan Cans, simsivneebi warmoiqmneba yvela qso-
vilisa da organos ujredebidan. simsivneebis mravalferovnebis sis-
tematizaciisaTvis miRebulia, yoveli simsivne miekuTvnos histogene-
tikuri principiT Seqmnili klasifikaciis gansazRvrul jgufs.
225
epiTeluri qsovilidan ganviTarebuli
organoaraspecifikuri simsivneebi
Tirkmlebi
milakebis epiTeliumi, adenoma Tirkmelujreduli kibo
metanefrogenuli qso- nefroblastoma
vili
sarZeve jirkvali
alveolebisa da gamom- fibroadenoma (perikana- wilakovani invaziuri kibo
tani sadinarebis epi- likuluri, intrakanali- sadinarovani invaziuri kibo
Teliumi kuluri)
226
endokrinuli jirkvlebis epiTeluri qsovilidan
ganviTarebuli organospecifikuri simsivneebi
227
mezenqimisagan ganviTarebuli, anu mezenqimuri simsivneebi
oligodendrogliuri simsivneebi
neironuli simsivneebi
ganglioneirociti ganglionevroma (gangliocitoma) ganglioneiroblastoma
ganglioneiroblasti neiroblastoma
228
dabaldiferencirebuli da embrionuli simsivneebi
meduloblasti meduloblastoma
glioblasti glioblastoma
meningur-sisxlZarRvovani simsivneebi
simpaTogonia simpaToblastoma
(simpaTogonioma)
ganglioneiroblasti ganglioneiroblastoma
ganglioneirociti ganglionevroma
229
gani Sedgeba parenqimis anu epiTeliumis qsovilisagan da stromisagan
anu simsivnis mkvebavi sisxlZarRvebisa da simsivnis ConCxis SemaerTe-
beli qsovilisagan. aRniSnuli simsivneebi iyofa keTilTvisebian da
avTvisebiani simsivneebad.
epiTeluri qsovilis keTilTvisebian simsivneebs miekuTvneba papi-
loma da adenoma.
papiloma viTardeba kanisa da lorwovani garsebis epiTeliumidan
wanazardebis saxiT da Sedgeba calkeuli dvrilebisagan. zomiT ase-
Ti wanazardebi erTi aTeuli milimetris farglebSia, xolo garegnu-
lad igi Zlier polimorfulia da SeiZleba waagavdes rogorc yvavi-
lovan kombostos, ise Jolosa da mayvlis nayofs, yurZnis mtevans da
a.S. amgvari wanazardebi wamoweulia kanis an lorwovanis zedapiridan
da ukavSirdeba maT wvrili an msxvili fuZiT. imisda mixedviT papi-
lomis SenebaSi parenqimis qsovili Warbobs Tu stromis, igi SeiZleba
iyos rbili an mkvrivi. papilomis adgilmdebareobis mixedviT epiTe-
liumi SeiZleba iyos brtyeli mravalSriani an cilindruli, an mo-
cimcime, an gardamavali, romelTa Sreebis raodenoba momatebulia. ka-
nis papilomaSi SeimCneva sxvadasxva intensivobis garqaveba. papiloma-
Si SenarCunebulia ujredebis polaruli ganlageba. qsoviluri ati-
pizmi vlindeba epiTeliumisa da stromis araTanabari ganviTarebiTa
da wvrili kalibris sisxlZarRvebis siWarbiT. travmis SemTxvevaSi
papiloma advilad ziandeba. SesaZlebelia garTuldes anTebiTa da
sisxldeniT. amokveTis Semdeg recidivebi iSviaTad viTardeba, xolo
mudmivi gaRizianebis SemTxvevaSi SeiZleba ganicados malignizacia.
adenoma viTardeba jirkvlovani organoebis prizmuli epiTeliumi-
sagan. igi mkveTradaa SemosazRvruli irgvliv myofi saRi qsovile-
biT. lorwovani garsis adenomebi wamoweulia zedapiridan polipis
msgavsad da maT adenomur polipebs uwodeben. adenomis zomebi merye-
obs milimetridan aTeul santimetramde.
mikromorfologiuri da funqciuri TvalsazrisiT adenomis ujre-
debi deduri qsovilis ujredebis msgavsia, simsivnisaTvis damaxasia-
Tebeli zogierTi atipurobiT. adenomis atipuroba gamoxatulia sim-
sivnis rogorc parenqimaSi, ise stromaSic. parenqima Sedgeba prizmu-
li ujredebisagan, romelTa mier warmoqmnili jirkvlovani warmonaq-
mnebi gansxvavdeba normaluri jirkvlovani warmonaqmnebisagan. amas-
Tan, adenomis epiTeluri ujredebi verasdros ver aRwevs deduri
qsovilis diferenciaciis xarisxs. mravalferovnebiT xasiaTdeba
stromis atipurobac. adenomaSi SemaerTebeli qsovili SeiZleba iyos
Zlier mcire raodenobidan Warb raodenobamde. adenomas, romelSic
SemaerTebeli qsovili mcire raodenobiTaa, martivi adenoma (adenoma
simplex) ewodeba, parenqimisa da stromis Tanabari raodenobiT Sem-
cvel adenomas –adenofibroma, xolo SemaerTebeli qsovilis Warbad
Semcvel adenomas _ fibroadenoma. adenomis epiTeliumi inarCunebs
erTobliobas da polarulobas, ganlagebulia membranaze, romelSi-
dac TviT arasdros ar Caizrdeba.
230
Senebis Taviseburebebis mixedviT, garda zemoaRniSnulisa, arCeven
adenomis Semdeg saxeebs: acinurs – viTardeba jirkvlebis alveoluri
parenqimisagan; tubulurs – viTardeba jirkvlovani struqturebis sa-
dinarebidan; trabekulurs – adenoma xarixovani SenebiT da dvrilo-
vans – axasiaTebs dvrilovani struqturebis arseboba cistur warmo-
naqmnebSi (cistadenoma). adenoma SeiZleba gaavTvisebiandes da ganvi-
Tardes kibo.
epiTeluri avTvisebiani simsivneebi – kibo (cancer, carcinoma) yvela
avTvisebiani simsivneebis 80-85%-s Seadgens. aRniSnulis gamo inglisu-
renovan samedicino literaturaSi termini cancer nebismieri warmoSo-
bis avTvisebian simsivnes gulisxmobs. kibos gaaCnia avTvisebiani sim-
sivneebisaTvis damaxasiaTebeli yvela niSani: atipizmi, infiltraciu-
li zrda da metastazebis warmoqmnis unari. kibo ufro xSirad viTar-
deba saWmlis momnelebeli da sasunTqi sistemebis organoebSi, sarZe-
ve jirkvalsa da saSvilosnoSi.
kibos Seneba organosmagvaria. igi Sedgeba simsivnuri epiTeluri
ujredebis Semcveli parenqimisa da SemaerTebelqsovilovani stromi-
sagan. epiTelurujredul komponents SesaZlebelia gaaCndes mraval-
gvari Seneba.
SedarebiT maRaldiferencirebul kiboTa Soris asxvaveben brtye-
lujredul kibos da adenokarcinomas, anu simsivneebs, romelTa uj-
redebs ase Tu ise SenarCunebuli aqvs eqtodermuli (mfaravi) da en-
todermuli (prizmuli, jirkvlovani) epiTeliumiT qsovilovani
struqturebis Seqmnis unari.
simsivnuri qsovilis diferenciaciis daqveiTebasTan erTad aRwe-
rili Tvisebebi ikargeba da simsivneSi ujredebi ganlagebulia jgu-
febad da SenarCunebuli aqvs mxolod epiTeluri qsovilisaTvis dama-
xasiaTebeli Zireuli Tvisebebi (Sreobrivi zrda). Cveulebriv, simsiv-
nis diferenciaciis daqveiTebas Tan sdevs simsivnis warmomqmneli or-
ganosaTvis damaxasiaTebeli stromisa da parenqimis Sefardebis mkveT-
ri darRveva.
maRaldiferencirebulujreduli simsivneebis (naklebad avTvisebi-
ani) saxelwodeba gamomdinareobs maTi warmomqmneli qsovilis saxeo-
bidan: folikuluri kibo, brtyelujreduli garqavebadi kibo, adeno-
karcinoma da a.S., xolo dabaldiferencirebuli ujredebis mqone sim-
sivneebis saxelwodeba – ujredebis formidan: wvrilujreduli kibo,
beWdisebrujreduli kibo da a.S.
kibos, romlis SenebaSic Warbobs stroma – skiri ewodeba. aradi-
ferencirebuli kibos ujredebs kompleqsebis Camoyalibebis unari da-
karguli aqvT da maTSi mxolod eleqtronuli mikroskopiiT aris Se-
saZlebeli epiTeluri ujredebisaTvis damaxasiaTebeli niSnebis (des-
mosomebi da a.S.) aRmoCena.
epidermuli (brtyelujreduli) kibo viTardeba kansa da lorwo-
van garsebSi, romlebic dafarulia brtyeli an gardamavali epiTeli-
umiT. aseTebia piris Rru, saylapavi, swori nawlavis distaluri nawi-
li, mbgeravi iogebi, saSo, saSvilosnos yeli, bronqebi. simsivnis war-
231
momqmneli epiTeliumis struqturisa da simsivnis diferenciaciis xa-
risxis mixedviT SesaZlebelia warmodgenili iyos kibo garqavebiT an
garqavebis gareSe.
adenokarcinoma warmoiqmneba kuWSi, nawlavebSi, kuWqveSa da sarZe-
ve jirkvlebSi, saSvilosnos sxeulSi, naRvlis sadinarebSi da yvela
im organoSi, sadac aRiniSneba prizmuli epiTeliumis arseboba.
struqturis TaviseburebaTa mixedviT asxvaveben: 1. solidur (koloi-
dur); 2. medulur (adenogenur); 3. lorwovan (koloidur) kibos lor-
wos gaukuRmarTebulad Warbad gamoyofis dros da mis SenebaSi aRi-
niSneba lorwoTi gadaberili `beWdismagvari~ epiTeluri ujredebis
arseboba.
im SemTxvevaSi, rodesac mkveTrad atipuri epiTeluri ujredebis
Semcveli kvanZi ar gamodis epiTeluri Sris farglebidan, gamoiyeneba
termini `kibo adgilze~ (karcinoma in situ). amgvari simsivnuri warmonaq-
mni xSiria saSvilosnos yelSi.
kibos simsivnuri kvanZis mimdebare qsovilSi arcTu iSviaTia ad-
gilobrivi imunuri reaqciebis Sedegad ganviTarebuli limfoiduri
infiltratebis arseboba. amgvari reaqciebi mniSvnelovan monawileo-
bas iRebs simsivnuri procesis ganviTarebis mimdinareobaSi. ase maga-
liTad, imunuri reaqciebis Sedegad calkeuli atipuri epiTeluri
ujredebi SeiZleba daiRupos, xolo simsivnuri kvanZis arsebobisas
mniSvnelovnad mcirdeba misi zrdis tempi.
232
cns-is neironebis simsivneebi warmoiqmneba Zalze iSviaTad, magram
mainc SesaZlebelia ganviTardes keTilTvisebiani ganglionevroma da
avTvisebiani neiroblastoma.
Tavis tvinis garsebis sisxlZarRvebidan yvelaze xSirad warmoiS-
veba keTilTvisebiani simsivneebi – meningiomebi, romlebic qmnian kon-
centrul fenebs an xveulebs da Sedgebian epiTeliumismagvari an Ti-
Tistara formis ujredebisagan.
Tavis tvinis garsebis sisxlZarRvebis avTvisebiani simsivneebi –
angiosarkomebi warmoiSveba metad iSviaTad.
periferiuli nervuli qsovilidan SesaZlebelia warmoiSvas sim-
sivne neirofibroma. aRniSnuli simsivne SemTxvevaTa umravlesobaSi
keTilTvisebiania da masSi xSirad aRiniSneba miqsomatozisa da fib-
rozis kerebi. avTvisebiani neirofibroma gamoirCeva keTilTvisebiani-
sagan moumwifebeli struqturiT da viTardeba sarkomebis analogiu-
rad.
233
SemaerTebelqsovilovani simsivneebi
234
sisxlisa da limfuri ZarRvebidan
ganviTarebuli simsivneebi
235
mwvave leikemiebi iyofa limfoblastur da aralimfoblastur le-
ikemiebad, xolo qronikul leikemiebSi ganirCeva limfoproliferaci-
uli da mieloproliferaciuli avadmyofobebi.
qronikuli mieloleikemiis ujreduli substrati gamoxatuli
proliferaciis unaris mqone granulocituri elementebia.
regionalur simsivneebs (hematosarkoma) Soris yvelaze xSiria
limfuri kvanZebis simsivneebi – limfomebi (limfosarkomebi). proce-
sis progresiis pirobebSi SesaZlebelia daziandes Zvlis tvinic.
limfogranulomatozis (hojkinis limfoma) yvelaze metad tipuri
simsivnuri elementebia – mozrdili mononuklearuli da giganturi
mravalbirTviani ujredebi.
limfuri kvanZebis stromis, savaraudod, retikuluri ujredebi-
dan SeiZleba warmoiSvas avTvisebiani simsivneebi – retikulosarkome-
bi. isini Sedgebian erT- an mravalbirTviani, didi zomis, mkveTrad
atipuri ujredebisagan. simsivnes axasiaTebs infiltraciuli zrda da
metastazebis sisxlisa da limfuri gziT gavrcelebis unari.
teratomebi da teratoblastomebi
236
des simsivnuri procesis gavrcelebisa da Cazrdis xarisxi. aRniSnul
sistemaSi laTinuri aso T (turum) aRniSnavs ZiriTadi simsivnuri kvan-
Zis zonaSi adgilobrivi invaziis siRrmes, aso N (node) – metastazur
procesSi regionaluri limfuri kvanZebis CarTvas, xolo aso M
(metastases) Soreuli hematogenuri metastazebis arsebobas. simbolo
`Tx~ gamoiyeneba iseTi SemTxvevebis aRniSvnisTvis, rodesac ver xer-
xdeba simsivnis aRmoCena; xolo `To~, rodesac, simsivnis arsebobis pi-
robebSi, invaziuri zrda ar aRiniSneba.
aRniSvna Tis gamoiyeneba mxolod karcinoma in situ-s aRniSvnisTvis,
rodesac, miuxedavad epiTeliocitebis polaruli ganlagebis aRrevi-
sa da maTi gamoxatuli atipizmisa da polimorfizmisa, karcinoma in
situ ar warmoqmnis simsivnur kvanZs da ar ganicdis invazias. iTvleba,
rom safar an jirkvlovan epiTeliumSi simsivnuri kvanZi SeiZleba
warmoiqmnas de novo, rasac SesaZloa win uZRodes epiTeliumis qroni-
kuli hiperplazia. bolo wlebSi xSirad iyeneben termins `epiTelium-
Sida neoplazia~ (mag., saSvilosnos yelis saSos nawilis gamomfeni
epiTeliumisaTvis CIN – cervical intraepithelial neoplazia, winamdebare jir-
kvlisaTvis PIN – prostatic intraepithelial neoplazia). adreuli kibos aRniSnu-
li formis aRmoCena SesaZlebelia mraval organoSi.
aso T-s cifruli indeqsacia aRniSnavs invaziis ama Tu im dones
(stadias), rac organospecifikuri cnebaa. lulovan an Rru organoeb-
Si T1-iT xdeba lorwovani garsis sizrqesa da lorwqveSa SreSi inva-
ziis aRniSvna, T2-3 kunTovan SreSi invaziaa, xolo T4 – organos ke-
delSi Cazrda. ramdenadme gansxvavebulia N da M asoebis indeqsacia:
N0 – regionalur kvanZebSi metastazebi ar aRiniSneba, N2 an N3 –
aRiniSneba ori an sami limfogenuri metastazis arseboba; M0 – hema-
togenuri metastazebi ar aRiniSneba, M1(RviZli) an M2(filtvi) – erTi me-
tastazia RviZlSi an ori filtvSi, xolo M1(RviZli), M2(filtvi)– er-
Tdroulad. erTi metastazia RviZlSi da ori filtvSi.
simsivneTa organodamokidebul lokalizaciaTa Taviseburebani
TNM klasifikaciis mixedviT ganxiluli iqneba `kerZo paTologiuri
anatomiis~ saxelmZRvaneloSi.
dReisaTvis simsivneebis operaciuli da konservatuli (sxivuri,
qimio-, antibiotiko- da hormonoTerapia) mkurnalobis swori SerCeviT
SesaZlebelia simsivneebis da maT Soris mravali avTvisebiani simsiv-
nis efeqturi mkurnaloba. mkurnalobis swori SerCeva gulisxmobs
simsivnis lokalizaciisa da histogenezis Taviseburebebis srulad
gaTvaliswinebas. aqve unda aRiniSnos, rom efeqturi mkurnalobisaT-
vis aucilebeli pirobaa misi swori mimarTulebis garda drouli
mkurnalobac – simsivnis warmoqmnidan rac adre Catardeba gamokvle-
va, miT ufro efeqturi iqneba mkurnalobac.
237
Tavi XII
garemo pirobebiT ganpirobebuli avadmyofobebi
238
dapiramde aRwevdes, Tanamedrove biologiuri formebiT sicocxle Se-
uZlebeli iqneboda.
adamianebis mier warmoebasa da yoveldRiur cxovrebaSi gamoiyene-
ba mravali qimiuri nivTiereba, romelic iwvevs ozonis gardaqmnas
Jangbadad. maT Soris yvelaze saSiSia freonis jgufi (ClC3F, CCl2F2 da
a.S.), romelic gamoiyeneba gamacivebel reagentebad aerozolebis war-
moebaSi, agreTve azotis orJangi (NO2), romelic gamoiyofa Sigawvis
Zravis muSaobis, sxvadasxva sawarmoo procesisa da mikrobuli aqti-
vobis Sedegad.
ozonis Sris gamofitva msoflio sazogadoebriobis yuradRebas
ipyrobs XX saukunis 90-iani wlebidan, rodesac aRmoCnda, rom sam-
xreT polusze, antarqtikis Tavze, warmoiSva aRniSnuli Sris 40-50%-
iani gameCxereba. ramdenime wlis ganmavlobaSi ozonis Sris `xvreli~
gafarTovda da amJamad kontinentis zomas aRwevs. analogiuri proce-
sebi aRiniSneba CrdiloeT polusis Tavzec.
ozonis Sris gameCxerebisa da, Sesabamisad, ultraiisferi gamos-
xivebis momatebis Sedegebi sagangaSoa. aSS-Si aRiniSneba melanomebis
SemTxvevaTa 100%-iani mateba. igi momatebulia sxva qveynebSic, Tumca
zusti monacemebi gamoqveynebuli ar aris. aSS-is garemos dacvis saa-
gentos SefasebiT, ozonis Sris yoveli 1%-iT Semcireba iwvevs mela-
nomebis ricxvis gazrdas 0,3-2%-iT. garda aRniSnulisa, mosaxleobaSi
izrdeba kataraqtiT avadobisadmi midrekileba da mcirdeba kanisa da
organizmis zogadi imunuri pasuxis simyare.
ultraiisferi gamosxivebis matebas, adamianze pirdapiri zemoqme-
debis garda, gaaCnia mniSvnelovani gverdiTi efeqtebic. kerZod, ul-
traiisferi gamosxiveba aRwevs wyalsatevebis zedapiridan ramdenime
metr siRrmes, e.i. im siRrmes, romelSic okeaneSi binadrobs fitop-
lanqtoni da iwvevs mis daRupvas. fitoplanqtoni, rogorc cnobilia,
aris wylis binadarTa ZiriTadi sakvebi produqti. wylis fauna ki,
Tavis mxriv, kacobriobis mniSvnelovani nawilis sasursaTo resursia.
zemoaRniSnulTanaa dakavSirebuli planetis globaluri daTbo-
bac, e.w. `saTburis efeqti~. naxSirorJangis, freonis, meTanis, azotis
orJangisa da sxva airebis dagroveba dedamiwis atmosferoSi iwvevs
mzis xiluli speqtris infrawiTeli gamosxivebis Tavisufal SemoW-
ras da, Sesabamisad, temperaturis momatebas. Tu garemoze adamianis
mavne zegavlena radikalurad ar Seicvala, 2030-2080 wlebisaTvis
dagrovebuli airebis raodenoba gaormagdeba. `saTburis efeqti~ gamo-
iwvevs mZime Sedegebs: xmeleTis zedapiridan wylis intensiuri aor-
Tqleba udabnod gadaaqcevs dReisaTvis nayofier miwebs, polaruli
yinulebis dnoba gamoiwvevs msoflio okeanis donis momatebas, rac,
Tavis mxriv, saSiSroebas Seuqmnis zRvispira qalaqebs, zRvis moqcevis
Cveuli riTmis darRveva gamoiwvevs zRvis ekosistemis gadawyobasa da
Tevzebis samrewvelo saxeobebis ganadgurebas.
CamonaTvali SesaZlebelia usasrulod gagrZeldes, magram aRniS-
nulic sakmarisia im uaryofiTi efeqtis warmodgenisTvis, rac SeiZ-
leba mohyves garemosadmi mxolod momxmareblur midgomas.
239
haeris dabinZureba
Tambaqos weva
240
Tambaqos aqtiuri weva da masTan dakavSirebuli paTologia. siga-
retis kvamli rTuli kompozitia da misi Semadgenloba damokidebu-
lia Tambaqos tipze, sigaretis sigrZeze, filtris arsebobasa da am
ukanasknelis efeqturobaze, magram saukeTeso SemTxvevaSic ki mis Se-
madgenlobaSi mravali kancerogenuli (policikluri naxSirwylebi,
β-naftilamini, nitrozaminebi, benz(a)pireni) da momwamlavi nivTierebaa
(amiaki, formaldehidi, azotis Jangeulebi). mxuTavi airi da nikotini
mravalmxriv uaryofiT zegavlenas axdens simpatikur nervul sistema-
ze, sisxlis wnevaze, gulis muSaobaze da a.S. dReSi saSualod erTi
kolofis mweveli wlis ganmavlobaSi 70 000-jer CaisunTqavs amgvari
airebis narevs.
sigaretis weviT gamowveul sikvdilobas Soris pirvel adgilzea
gulis kunTis mwvave ukmarisoba, kerZod gulis kunTis infarqti. mom-
devno adgili uWiravs filtvis kibos. garda aRniSnulisa, sigaretis
weva qronikuli bronqitis, filtvebis emfizemisa da sxvadasxva sim-
sivnis warmoqmnis risk-faqtoria. avadobis riski pirdapir kavSirSia
moweuli sigaretis raodenobasTan – rac meti sigareti moiweva, miT
metia avadmyofobis ganviTarebis SesaZlebloba. daavadebulTa Ziri-
Tadi masa mamakacebia, Tumca aRiniSneba qalTa avadobis matebac.
orsulobisa da loginobis xanaSi dedis mier sigaretis weva
daRs asvams bavSvis ganviTarebas. mravali gamokvleviT dadgenilia
mkafiod gamoxatuli kavSiri sigaretis wevasa da Cvilis mcire wonas,
naadrev mSobiarobas, spontanur aborts, mkvdradSobadobasa da axal-
SobilTa sikvdilobas Soris. garda amisa, SesaZlebelia vigulis-
xmoT, rom sigaretis weva zrdis orsulobis zogierTi garTulebis
albaTobas da xels uSlis Canasaxis normalur fizikur da inteleq-
tualur ganviTarebas.
pasiuri mweveloba. naTelia, rom Tambaqos kvamliT dabinZurebuli
haeris SesunTqva uaryofiTad moqmedebs janmrTelobaze da igi dakav-
Sirebulia iseT maCveneblebTan, rogoricaa haeris moculoba oTaxSi,
aqtiuri mwevelebis raodenoba, haeris cirkulacia da pasiuri mweve-
lobis xangrZlivoba. sxvadasxva monacemebis miuxedavad, moipoveba sa-
fuZvliani mtkicebulebebi imisa, rom pasiur mwevelebSi filtvis ki-
bos riski momatebulia 1,5-jer. momatebulia agreTve gul-sisxlZar-
RvTa avadmyofobebis riskic, gansakuTrebiT es exeba gulis kunTis
infarqts. savaraudoa, rom mweveli dedis Cvili an mcirewlovani bav-
Svi yvelaze metad ganicdis pasiuri mwevelobis zegavlenas, rac Se-
saZlebelia gamovlindes momavali Taobis fizikuri da inteleqtua-
luri CamorCenilobiT.
sigaretis wevis Tavis danebeba an misi uaryofiTi zegavlenis Sem-
cireba. Tambaqos moxmarebis Tavis danebebis efeqturoba sagrZnoblad
CamorCeba mowevasTan dakavSirebul risks. 20 da meti usigareto we-
lia saWiro sawyisi janmrTelobis dabrunebisTvis. filtvisa da xor-
xis kibos riskis procentis Semcireba iwyeba mxolod wevisTvis Tavis
danebebidan 1-2 wlis Semdeg. miuxedavad aRniSnulisa, 20-30 wlis sta-
Jis mqone mwevelebic ki, romlebmac Tavi daanebes wevas, mniSvnelov-
241
nad naklebi riskis jgufSi imyofebian, vidre aqtiuri mwevelebi, ro-
melTaTvis filtvis kibos riski 10-20-jeraa momatebuli. bevrad mcir-
deba gulis kunTis infarqtis riskic, magram mxolod minimum 5 wlis
Semdeg aRwevs im sidides, romelic damaxasiaTebelia aramwevelTaT-
vis. filtvis funqcia mowevis Tavis danebebis Semdeg swrafad aRdge-
ba, magram safuZvliani gaumjobesebisaTvis saWiroa didi dro.
Tanamedrove teqnologiebiT damzadebuli filtrebi amcirebs si-
garetis uaryofiT zegavlenas 30-50%-iT, Zvelmodur, ufiltro siga-
retTan SedarebiT. momavalSi SesaZlebelia Seiqmnas kidev ufro efeq-
turi saSualebebi sigaretis uaryofiTi zegavlenis Semcirebis miz-
niT, magram Tambaqos moyvarulTaTvis yvelaze usafrTxo sigareti iq-
neba is, romelsac igi ar moswevs.
qimiuri da samkurnalwamlo
nivTierebebiT gamowveuli dazianebebi
242
preparatebi, romlebic, SemTxvevaTa umravlesobaSi, Zlier arasasur-
veli gverdiTi movlenebiT xasiaTdeba. magaliTad, meoreuli mwvave
limfoleikemiis samkurnalod gamoiyeneba Daunorubicin an Doxorubicin, ro-
melTac gaaCnia kargad cnobili kardiotoqsikuri efeqti. meore kate-
gorias ganekuTvneba SedarebiT mcirericxovani idiosinkraziuli rea-
qciebi, romlebic vlindeba samkurnalwamlo saSualebaze gauTvalis-
winebeli imunologiuri an citotoqsikuri reaqciiT. magaliTad,
Acetaminophen-isa da Halothane-s Terapiuli doziT gamoyenebis Semdeg
SesaZlebelia ganviTardes RviZlis vrceli nekrozi da anafilaqsiu-
ri reaqcia. antimalariuli samkurnalwamlo saSualebis Primaquine-s
gamoyenebisas, glukozo-6-fosfatis dehidrogenazas genetikuri ukma-
risobis fonze, avadmyofs SeiZleba ganuviTardes hemolizuri anemia.
243
efeqti mniSvnelovnad gansxvavdeba maTi Semadgeneli esenciuri naer-
Tebis moqmedebisagan.
ok-s gamoyeneba xuTidan aTamde zrdis Tromboemboliuri avadmyo-
fobis risks upiratesad 35 wels gadacilebul mwevel qalebSi. 46
wlamde asakis qalebSi, romlebic minimum aTi wlis ganmavlobaSi iye-
nebdnen ok-s, ramdenadme izrdeba sarZeve jirkvlisa da saSvilosnos
yelis kibos warmoqmnis riski.
aRiniSneba korelacia ok-s gamoyenebis xangrZlivobasa da RviZ-
lis keTilTvisebiani simsivneebisa (adenoma) da nekrozul-hemoragiu-
li hepatitis ganviTarebas Soris. aRsaniSnavia agreTve RviZlis ki-
bos, qolestazisa da naRvlis buStis avadmyofobebis riskis erTgva-
ri mateba.
244
araTerapiuli agentebi
alkoholi
sxvadasxva qveynebis statistikuri monacemebiT zrdasruli mosax-
leobis saSualod erTi mesamedi alkoholuri sasmelis miRebisagan
Tavs ikavebs, meore mesamedi sasmels etaneba msubuqad, anu aris e.w.
`socialuri msmeli~, xolo mesame mesamedi alkoholis mudmivi momxma-
rebelia, anu damokidebulia alkoholze, an gaaCnia midrekileba alko-
holizmisaken. alkohols, rogorc cnobilia, mwvave moqmedebis Zlieri
efeqti aqvs; mcire dozebiT alkoholis xangrZlivi miRebis Sedegad
aRiniSneba cvlilebebi qsovilebsa da organoebSi. kerZod, icvleba mi-
toqondriebisa da mikrosomebis funqcia. aRniSnul efeqts iwvevs eTi-
lis spirti an misi cvlis produqtebi, gansakuTrebiT ki ZmarmJava al-
dehidi. arasakmarisi kveba (eTilis spirtis `fuWi kaloriebi~ enacvle-
ba sakvebi produqtebis kaloriebs) da avitaminozi damaxasiaTebelia
qronikuli alkoholizmisaTvis. aRniSnuli cvlilebebi myaria im Sem-
TxvevaSi, rodesac adgili aqvs nervuli sistemis paralelur daziane-
basac. daaxloebiT 360 gr ludSi, 120 gr mSral Rvinosa da 45 gr daZ-
velebul magar sasmelSi 10 grami eTilis spirtia. CamoTvlili gan-
sxvavebuli tipis sasmelebis moxmarebiT gamowveuli efeqti damokide-
bulia mxolod maT SemadgenlobaSi arsebuli eTilis spirtis raode-
nobaze. miRebuli eTanolis mxolod 2-dan 10%-mde gamoiyofa filtve-
biT, SardiTa da ofliT. amosunTquli eTanolis raodenoba pirdapir-
proporciul damokidebulebaSia sisxlSi mis raodenobasTan da amito-
mac utyuari testia simTvralis dasadastureblad.
miRebuli eTanolis mxolod mcire nawili iSleba kuWis lorwo-
vanis alkoholdehidrogenazas zemoqmedebiT. darCenili swrafad Sei-
woveba kuWsa da wvril nawlavebSi da sisxlSi misi aRmoCena SesaZle-
belia alkoholis miRebidan ramdenime wuTSi. sisxlSi moxvedrili
eTanoli iSleba RviZlSi, ZiriTadad, RviZlis alkoholdehidrogena-
zas zemoqmedebiT. daSlas ar eqvemdebareba ZmarmaJava aldehidi, rome-
lic Semdgom aldehiddehidrogenazas meSveobiT gardaiqmneba ZmarmJa-
vad. metabolizmis amgvari mimdinareobisas nikotinamidadenindinukle-
otidi (nad) aRdgeba (nadh). nadh/nad Sefardebis koeficienti gansazR-
vravs qronikuli alkoholizmis dros nivTierebaTa cvlis zogierT
parametrs. meore mxriv, RviZlis mikrosomuli P-450 sistema ganicdis
mobilizacias da, rogorc detoqsikaciis funqciis matarebeli, iRebs
monawileobas eTanolis daSlaSi, Tumca ver Slis ZmarmJava alde-
hids. zrdasruli adamianis organizmSi aRniSnuli sistemebi erTi saa-
Tis ganmavlobaSi Slis sasmelis saxiT miRebul 10 gram eTanols.
245
mwvave alkoholizmi xasiaTdeba upiratesad centralur nervul
sistemaze ~cns` zemoqmedebiT da, agreTve, iwvevs RviZlisa da kuWis Seq-
cevad cvlilebebs. cns-Tvis eTanoli Zlieri depresantia eTilis eTe-
rismagvari efeqtiT. izRudeba Sekavebis centrebis funqcia da Sesabami-
sad adgili aqvs aRgznebas. cns-is depresiis xangrZlivoba damokidebu-
lia sisxlSi eTanolis Semcvelobis raodenobaze. zemoqmedebas, pir-
vel rigSi, ganicdis Tavis tvinis qerqi. sasmelis didi raodenobiT mi-
Rebisas, Tavis tvinis qerqTan erTad, depresias ganicdis sxva sisteme-
bic – periferiuli nervuli sistema, naTxemi da bolos tvinis Rero.
Sesabamisad, simTvrale viTardeba eiforiiTa da azrovnebisa da moto-
ruli funqciebis darRveviT. aRniSnuli cvlilebebis gamovlena indi-
vidualuria da SeiZleba aRiniSnos sisxlSi eTanolis iseTi mcire
koncentraciis drosac, rogoricaa 20-30 mg/dl. dadgenilia, rom alko-
holiT intoqsikaciis dones Seesabameba sisxlSi misi 100 mg/dl raode-
noba; 200-250 mg/dl – narkozis mdgomareobas, xolo 300-400 mg/dl – ko-
masa da fatalur Sedegs. alkoholuri sasmelis miRebis Sedegad sik-
vdili iSviaTia, radgan sasikvdilo dozis miRebamde xdeba organizmis
gonebrivi da fizikuri paralizeba. mwvave alkoholizmis dros zog-
jer gvxvdeba gonebis dabindvis SemTxvevebic (xangamoSvebiTi amnezia
didi raodenobiT sasmelis miRebisas). aRniSnuli movlenis meqanizmi
bolomde garkveuli ar aris, magram naTelia, rom eTanoli, moqmedebs
ra Sekavebis receptorebze, savaraudod, iwvevs Tavis tvinis neironebis
γ-aminobuTiris mJavas aqtivobis daTrgunvas.
qronikuli alkoholizmis dros morfologiuri cvlilebebi ya-
libdeba organizmis praqtikulad yvela organosa da qsovilSi.
qronikuli alkoholizmis yvelaze gavrcelebuli Sedegia RviZ-
lis paTologiebi. ramdenime dRis ganmavlobaSi Tanmimdevruli smis
Sedegad hepatocitebi Sesivdeba cximovani CanarTebiT gadavsebis gamo.
alkoholis miRebis Sewyvetisas aRniSnuli procesi ganicdis ukugan-
viTarebas. xangrZlivi smis Sedegad SemTxvevaTa umravlesobaSi ya-
libdeba alkoholuri hepatiti, rac SesaZlebelia garTuldes RviZ-
lis mwvave ukmarisobiT, steatoziTa da ciroziT.
cvlilebebi cns-is mxriv xasiaTdeba mravalferovnebiT, romelTa
Soris yvelaze metad gavrcelebulia vernike-korsakovis hemoragiuli
encefalopaTia. aRniSnuli paTologia, rogorc alkoholizmis dros,
ise mis gareSe, yalibdeba Tiaminis naklebobis pirobebSi. erTi mxriv,
alkoholiki cxovrobs normaluri cxovrebisadmi araadekvaturi die-
tiT, xolo meore mxriv eTilis spirti iwvevs nawlavebis mier Tiami-
nis Sewovis SezRudvas. klinikurad aRniSnuli sindromi xasiaTdeba
ataqsiiT, dezorientaciiT, ofTalmoplegiiTa da xSirad nistagmiT.
hemoragiuli encefalopaTiisas vlindeba maxsovrobis Rrma deficiti.
paTomorfologiurad zemoaRniSnuli vlindeba wertilovani sis-
xlCaqcevebiT Talamusisa da hipoTalamusis, Sua tvinis auzSi, meoTxe
parkuWisa da naTxemis midamoSi. mikroskopulad aRiniSneba sisxlZar-
Rvebis dilatacia da endoTeliumis proliferacia, rasac Tan axlavs
demielinizacia.
246
alkoholuri sasmelis Warbi gamoyeneba mniSvnelovnad azianebs
gul-sisxlZarRvTa sistemas. gulis kunTze eTanolis pirdapiri ze-
moqmedebiT SeiZleba Camoyalibdes zogadi SegubebiTi kardiomiopaTi-
a. amave dros, eTanolis zomieri raodenobiT gamoyenebisas izrdeba
maRali simkvrivis lipoproteinebis raodenoba da Sesabamisad mcir-
deba gulis gvirgvinovani arteriebis paTologiiT gamowveuli avad-
myofobebis SemTxvevebi. eTanolis didi raodenobiT moxmareba, RviZ-
lismier garTulebebTan erTad, iwvevs maRali simkvrivis lipoprote-
inebis raodenobis Semcirebas da zrdis koronaruli arteriebis pa-
TologiiT gamowveuli avadmyofobebis ricxvs.
eTanoli mcire dozebiT iwvevs sisxlis wnevis Semcirebas, xolo
didi raodenobiT gamoyenebisas yalibdeba mkafiod gamoxatuli ten-
dencia hipertoniisadmi. alkoholikebi mwvave da qronikuli pankreati-
tebiT daavadebis momatebuli riskis jgufSi Sedian. agreTve, maT
xSirad aReniSnebaT ConCxis kunTebis regresuli cvlilebebi (alko-
holuri miopaTia). orsulobis periodSi alkoholis miRebisas SeiZ-
leba Camoyalibdes nayofis mikrocefalia, gonebrivi ganviTarebis Se-
Cereba, saxis simaxinjeebi da gulis defeqtebi. alkoholikebSi aTjer
metia simsivneebis ganviTarebis riski, vidre sxva pirebSi.
tyvia
tyvia rbili, mZime, mqrqali ruxi feris metalia. haerze misi zeda-
piri ifareba Jangis Txeli feniT, romelic mogvianebiT gadaiqceva
karbonatad. tyviis SenaerTebi Znelad xsnadi nivTierebebia, magram,
gaaCnia ra sakmaod maRali ionuri potenciali (7,4 erTeuli), tyviis
nawili mJave areSi rCeba ionur mdgomareobaSi.
adamianTa teqnogenuri saqmianobis Sedegad garemoSi gaibneva ar-
naxuli raodenobiT tyvia da misi SenaerTebi, romelTa saerTo masa,
specialistebis SefasebiT, yovelwliurad 600 aTas tonaze (10000 sat-
virTo vagoni) mets Seadgens. garemoSi metalebis mniSvnelovani nawi-
li gaibneva mopovebuli wiaRiseulis gadamuSavebamde gadaTavsebis,
gamdidrebisa da daxarisxebis dros da iseTi maRaltemperaturuli
teqnologiebis gamoyenebisas, rogoricaa metalurgia, cementis warmo-
eba, sawvavis moxmareba da a.S.
qalaqebis atmosfero datvirTulia teqnogenuri aerozolebiTa da
airebiT, dabinZurebulia mravali gabneuli elementiT. evropis ekono-
mikuri gaerTianebis mier Catarebuli dakvirvebiT, germaniis, belgiis,
safrangeTis, holandiisa da inglisis 26 punqtSi daadgines, rom haer-
Si tyviis saSualo Tviuri Semcveloba qalaqgare raionebSi Seadgens
– 0,1 mkgr/m3-s, xolo patara qalaqebSi – 1,0 mkgr/m3-s. didi qalaqebis
haerSi tyviis saSualo Tviuri Semcveloba sacxovrebel raionebSi –
2,0 mkgr/m3-ia, dRis monakveTis maqsimumi ki Seadgens 8,0 mkgr/m3-s.
avtotransportis intensiuri moZraobis ubnebSi saSualo Tviuri kon-
centracia udris 6,5 mkgr/m3-s, dRis monakveTis maqsimumi ki 10,0
mkgr/m3-ia. aSS-is qalaqebis umravlesobaSi (1 milion mosaxleze nak-
247
lebi) haerSi tyviis koncentracia Seadgens 1.5-2 mkgr/m3-s, xolo did
qalaqebSi ramdenimejer mets, rodesac dasaSvebi foni 0,001 mkgr/m3-ia.
organizmSi tyviis ionebi STainTqmeba sunTqvisas, haerSi Sewoni-
li aerozolebis saxiT, amasTanave dabinZurebuli sasmeli wylisa da
sakvebis gamoyenebis dros. rodesac organizmSi tyviis dagroveba
aWarbebs mis gamodevnas, igi grovdeba ConCxis ZvlebSi, upiratesad mi-
si aqtiuri zrdis zonebSi. Zvlebsa da kbilebSi tyviis maragis 90%
imyofeba stabiluri fraqciis saxiT.
mamakacebis sisxlSi tyviis koncentracia ufro maRalia, vidre qa-
lebSi. Tambaqos mwevelebs sisxlSi aReniSnebaT tyviis SenaerTebis
meti raodenoba aramwevelebTan SedarebiT. tyvia araorganuli Senaer-
Tebis saxiT organizmSi iwvevs nivTierebaTa cvlis moSlas, ZvlebSi
enacvleba kalciums da organizmis xangrZlivi mowamvlis mizezi xde-
ba. tyvia bavSvebSi iwvevs gonebriv CamorCenilobas da Tavis tvinis
qronikul daavadebebs. tyviis organuli SenaerTebic maRaltoqsikuri
nivTierebebia, romlebic aRgznebasa da gaRizianebasTan erTad iwvevs
depresiul mdgomareobasac. organizms ar SeuZlia Seeguos tyvias.
tyviiT intoqsikaciisadmi yvelaze mgrZnobiare bavSvebi, orsuli qa-
lebi da is pirebi arian, romlebic sxvadasxva daavadebebiT, gadaR-
lilobiT, mavne CvevebiTa da a.S. dasustebuli arian.
tyviiT intoqsikaciis dros anemiis paTogenezSi ZiriTad rols as-
rulebs hemoglobinis sinTezis darRveva. anemiis paTogenezSi porfiri-
nebis cvlis darRveva paTologiuri procesis mimdinareobis damZimebis
seriozuli mizezia, magram aucilebelia jerovani yuradReba mieqces
im faqtsac, rom tyviiT intoqsikaciis dros porfirinebis cvlis sxva-
dasxva etapze irRveva hemis sinTezSi monawile fermentebis – aminole-
vulinis mJavas dehidratazasa da hemsinTetazas aqtivobac. sayuradRe-
boa, rom aRniSnul procesebs Tan axlavs hemolizic, romelic, SesaZ-
loa, ukavSirdeba erTrocitebze tyviis pirdapir zemoqmedebas, amasTan
avadmyofTa sisxlis plazmaSi warmoiqmneba hemolizis gamomwvevi Ter-
molabiluri cilovani faqtori da periferiul sisxlSi gamodis
(Zvlis tvinze tyviis zemoqmedebis gamo) naklebad gamZle eriTrocite-
bi. tyvia sisxlSi fosformaJavas xsnadi marilebis saxiTaa. sisxlSi
tyviis raodenoba gansazRvravs dinamikur Tanafardobas tyviis eqspo-
zicias, STanTqmas, ganawilebasa da gamoyofas Soris. sisxlSi tyviis
60 mkgr%-ze meti koncentacia iTvleba paTologiur gadaxrad. asakis
matebasTan erTad sisxlSi izrdeba tyviis Semcveloba – 50 wels ze-
moT igi aRwevs 44,7 mkgr%-s (sisxlSi tyviis saSualo Semcveloba 35,3
mkgr%-ia). cvlilebebi sisxlis mxriv vlindeba tyviiT intoqsikaciis
adreul periodSi, magram, miuxedavad amisa, hemoglobinis raodenoba
didxans rCeba normis farglebSi. tyviiT zemoqmedebisas hematologiur
cvlilebebs gaaCnia gansazRvruli kanonzomiereba: Tavidan iwyeba re-
tikulocitozi, amasTan erTad imatebs eriTrocitebis raodenoba, rom-
lebSic aRiniSneba bazofiluri marcvlovaneba da Semdeg, mogvianebiT,
hemoglobinis raodenoba TandaTan mcirdeba.
248
tyviis aerozolis SesunTqvisas xdeba piris Rrusa da cxvir-xaxa-
Si daleqili mtvris nawilakebis Caylapva. 1,0 mkm zomis tyviis nawi-
lakebi STainTqmeba saWmlis momnelebeli sistemis mier, ris gamoc
izrdeba kuW-nawlavis traqtiT gamoyofili elementis raodenoba.
profesiuli daavadebebisaTvis, umravles SemTxvevaSi, damaxasiaTebe-
lia tyviis amgvari migracia. kuW-nawlavis traqti tyvias sxvadasxvag-
varad iwovs, imis mixedviT, Tu rogori formiT (xsnadi Tu uxsnadi)
xvdeba igi organizmSi. tyvia SesaZlebelia Seiwovos an gamoidevnos
saWmlis momnelebeli traqtis nebismieri monakveTidan, magram yvela-
ze intensiurad es procesi mimdinareobs wvril nawlavebSi. aRniSnu-
li movlena dakavSirebulia ara marto kuW-nawlavis traqtis elimina-
ciur TvisebebTan, aramed imasTanac, rom tyvia didi raodenobiT lag-
deba nawlavebis qsovilSi. didi raodenobis tyvia xvdeba nawlavebis
sanaTurSi naRvlis meSveobiTac. naRvliT Pb210-is eqskrecia 20-30-jer
aWarbebs SardiT mis gamoyofas. sisxlis plazmis cilebi, romlebic
SekavSirebulia tyviasTan, sisxlZarRvebidan gadadis nawlavebis
lorwovani garsis jirkvlebSi. nawlavis kedelSi mimdinare proteo-
lizis procesSi tyvia Camoscildeba cilas da Semdgom misi rezor-
bcia aRar xdeba. didi mniSvneloba eniWeba agreTve tyviis intoqsika-
ciis dros Camoyalibebul disproteinemias da albuminebis cvlis
moSlas. es procesebi ZiriTadad mimdinareobs Tormetgoja nawlavSi.
msxvil nawlavebSi tyviis nawili gardaiqmneba uxsnad naerTebad.
organizmze tyviis xangrZlivi zemoqmedebisas misi didi nawili
grovdeba RviZlsa da kuWqveSa jirkvalSi. aRweril SemTxvevebSi tyvi-
is uSualo zemoqmedebiT xdeba RviZlis rogorc parenqimuli ujrede-
bis, aseve misi nervuli aparatis dazianeba. arcTu usafuZvloa azri,
rom cilebTan dakavSirebuli tyviis ionebi RviZlSi aRdgeba, ro-
gorc metali da lagdeba kupferis ujredebSi. hepatocitebze tyviis
uSualo zemoqmedebasTanaa dakavSirebuli hiperbilirubinemia. aRiniS-
neba, agreTve, naxSirwylovani da cilovani cvlis moSlis niSnebi:
sisxlSi naxSirwylebis raodenobis momateba, cilovani fraqciebis
Sefardebis Secvla β- da γ-globulinebis xarjze, qolesterinis
cvlis moSla, proTrombinis indeqsis dakleba da a.S. calkeul Sem-
TxvevebSi gvxvdeba naRvlis buStis diskineziis movlenebi. aRsaniSna-
via, rom RviZlis funqciis darRveva advilad Seqcevadia da ar aris
dakavSirebuli intoqsikaciis simZimesTan.
Tirkmlebis struqtura da funqcia SedarebiT naklebad irRveva,
garda im SemTxvevebisa, rodesac xangrZlivad iyeneben Terapiul Ro-
nisZiebebs organizmidan tyviis gamodevnis mizniT. Tirkmlebis punqci-
ur bioftatebSi sinaTluri da eleqtronuli mikroskopiis meTode-
biT kvlevisas nefronis milakebis epiTeluri ujredebis gamoxatuli
destruqciis fonze aRmoCenil iqna zerele alteraciuli cvlilebe-
bic. reabsorbciuli procesebis moSla SeiniSneba ZiriTadad Tir-
kmlebis gamoxatuli paTologiis dros. intoqsikaciis fonze Tir-
kmlebis dazianeba dakavSirebulia SardTan erTad tyviis gamoyofis
TaviseburebebTan. sisxlSi tyviis fiziologiurad dasaSvebi koncen-
249
traciisas organizmidan tyvia gamoiyofa mxolod Tirkmlebis gor-
glovani filtraciis gziT, xolo maRali koncentraciis arsebobisas
misi nawili milakebiT ukanve Seiwoveba. milakebiT Sewovili tyviis
raodenoba damokidebulia Sardis pH-ze.
tyviiT qronikuli intoqsikacia didi xnis ganmavlobaSi umniSvne-
lo simptomebiT mimdinareobs. intoqsikaciis pirveli klinikuri niSne-
bi vlindeba tyviis eqspoziciis dawyebidan 1,5-5 wlis Semdeg. aRweri-
lia mowamvlis klinikis Camoyalibeba tyviasTan kontaqtis Sewyvetidan
8 wlis Semdeg, romelic klinikuri suraTis mravalferovnebiT xasiaT-
deba. simZimis mixedviT ganasxvaveben tyviiT mowamvlis sam formas: msu-
buqs, saSualos da mZimes. aRniSnuli sami formis garda, ganasxvaveben
agreTve `tyviis mtareblobas~, romlis drosac vlindeba organizmSi
tyviis dagrovebisaTvis damaxasiaTebeli simptomebi, magram igi ar
cvlis avadmyofis guneba-ganwyobas da ar aqveiTebs mis Sromis unars.
depo organoebSi (Zvlis qsovili, Zvlis tvini, parenqimuli organoebi
da a.S.) dagrovili tyvia didi xnis ganmavlobaSi rCeba organizmSi,
zogjer mTeli sicocxlis manZilze da aris intoqsikaciis mudmivi
wyaro. zRvruli koncentraciis miRwevisa da xelsayreli pirobebis Ca-
moyalibebamde igi klinikurad ar avlens Tavis aqtiur Tvisebebs. sak-
marisia sxvadasxva mizezebis gamo organizmSi dairRves mJava-tutovani
Tanafardoba, an, ufro mZime SemTxvevaSi, Camoyalibdes acidozisaken
gadaxrili hipoqsia, rom tyviis ionebi Tavs warmoaCens mTeli Tavisi
agresiulobiT, gamodis sisxlSi da amwvavebs arsebul qronikul in-
toqsikacias. Sesabamisad, adamianis organizmSi, umravles SemTxvevaSi,
mudmivad arsebobs riskis faqtori, romlis gamovlenac damokidebulia
rigi Tanafaqtorebis warmoqmnasTan, kerZod, rogoricaa wyalbadis Ta-
visufali ionebis Tanafardobis SemJavebisaken gadaxra da, Sesabamisad,
sisxlis pH-is maCvenebelis daqveiTeba.
tyviis ionebs mravali fermentisa da cilebis sulfhidrul (SH-)
jgufebTan gamoxatuli qimiuri Tvisoba akavSirebs da am ukanasknel-
Ta blokiT safuZvlianad cvlis maT metabolizms, iwvevs ra organiz-
mSi Jangva-aRdgeniTi reaqciebis mimdinareobis darRvevas, anemiis fo-
nis Camoyalibebas, wvrili kalibris sisxlZarRvebSi Segubebasa da
formiani elementebis agregacias, biosubstratebsa da qsovilebSi
lipiduri fraqciebis raodenobriv cvlilebebs, rac membranuli apa-
ratis funqciis darRvevisa da struqturuli cvlilebebis mizezia;
gulis kunTSi energiis deficitsa da masTan dakavSirebuli meqaniku-
ri funqciis SezRudvas, filtvis qsovilis metabolizmisa da ul-
trastruqturuli organizaciis Secvlas, rac, Sesabamisad, iwvevs
respiraciuli acidozis Camoyalibebas.
250
`quCis~ narkotikebi
marixuana
gavrcelebulia azri, rom marixuanas gamoyeneba SedarebiT uvnebe-
lia da misi momxmarebelia ZiriTadad axalgazrda Taoba. sakiTxis
ufro Rrmad Seswavlam gamoavlina, rom marixuana Tavisi TvisebebiT
Sorsaa uvneblobisagan da mas iyenebs ara marto axalgazrda Taoba.
marixuanas aqtiuri nivTierebaa delta-9-tetrahidrokanabinoli (thk),
romelic gamoyofili iyo kanafis nargavebis fisidan. ufro xSirad
kanafis foTlebi da yvavilebi moixmareba TambaqosTan erTad mosawe-
vad, magram maTi gamoyeneba SesaZlebelia agreTve sakvebTan erTadac,
ufro iSviaTad eqstraqtis saxiT dasalevad an venaSi gasakeTeblad.
mowevis dros aqtiuri fisi aqroldeba da misi 50% STainTqmeba fil-
tvebis mier, xolo Caylapvis dros STainTqmeba mxolod 10%. gamom-
Srali fisi, anu haSiSi Seicavs daaxloebiT 10% thk-s.
marixuanas moxmareba iwvevs arasasurveli qcevisa da fsiqologiu-
ri reaqciebis provokacias, sasunTqi, reproduqciisa da imunuri sis-
temebis dazianebas.
mwevelis miswrafebaa miaRwios eiforias, relaqsaciasa da senso-
ruli aRqmis sxvadasxva cvlilebebs. marixuanas xSiri gamoyenebisas
aRniSnulma cvlilebebma SeiZleba gamoiwvios SemecnebiTi da fsiqo-
motoruli darRvevebi. kerZod, dros, siswrafisa da manZilis gan-
sazRvris SeuZlebloba, sapasuxo reaqciis Seneleba da sxva mravali,
romlebmac erTobliobaSi SesaZlebelia travmatizmamde da SemTxve-
viT sikvdilamdec ki miiyvanos narkomani. statistikis mixedviT axal-
gazrdebis mier marixuanas gamoyeneba sasikvdilo saavtomobilo ava-
riebis umravlesobis mizezia.
marixuanas 3-4 sigaretis moweva dRe-RameSi iwvevs mwvave da qroni-
kuli bronqitis Camoyalibebas da utoldeba Tambaqos 20 sigaretis
mowevas. marixuanas xangrZlivi weva sabolood SesaZlebelia fil-
tvis kibos ganviTarebis mizezi gaxdes.
reproduqciis funqciis daqveiTeba, kerZod, ganayofierebis unaris
Semcireba dakavSirebulia spermis moZraobis unarisa da sisxlSi tes-
tosteronis cirkulaciis intensivobis daqveiTebasTan. orsulobis
periodSi marixuanas intensiuri gamoyeneba ganapirobebs nayofis sxva-
dasxva anomalias, kerZod, nayofis fizikuri ganviTarebis CamorCenas,
mis mcire wonasa da leikemiis ganviTarebis momatebul risks.
251
marixuanas qronikul momxmareblebSi myari ujreduli, ujredSo-
risi da humoruli imunuri pasuxis SezRudva iwvevs infeqciuri avad-
myofobebiT dasnebovnebis riskis mniSvnelovan matebas.
marixuanas, rogorc samkurnalwamlo saSualebis, gamoyenebam ga-
moavlina, rom igi amcirebs gulisrevas simsivneebis qimioTerapiuli
preparatebiT mkurnalobis dros, efeqturad moqmedebs glaukomis
mkurnalobisas, krunCxviTi da asTmis Setevebisas, rodesac sxva sam-
kurnalwamlo saSualebebi araefeqturia.
kokaini da kreki
kokaini mcenare `koka~-sagan eqstraqciis gziT miRebuli alkaloi-
dia, romelic moixmareba wyalSi xsnadi kokainis hidroqloridis sa-
xiT. am ukanasknelisagan gamoyofili sufTa alkaloidi cnobilia
`krek~-is saxelwodebiT. kokainisa da krekis farmakologiuri moqme-
deba identuria, magram es ukanaskneli ufro Zliermoqmedia. kokainis
orive forma advilad Seiwoveba misi miRebis SesaZlo yvela adgili-
dan: cxviris lorwovanidan – SesunTqvis, filtvebidan – mowevis, kuW-
nawlavis traqtidan – Caylapvis da kanqveSa da intravenuri inieqciis
dros.
kokainis farmakologiuri moqmedeba mravalgvaria. cnobilia, koka-
ini farTod gamoiyeneba rogorc piris Rrus adgilobrivi moqmedebis
Zlieri saanesTezio saSualeba. didi dozebiT kokaini cns-is Zlier
aRmgznebi nivTierebaa – iwvevs noradrenalinis, dopaminisa da sero-
toninis aqtivobis bloks presinafsur nervul daboloebebSi da
zrdis aRniSnuli nivTierebebis raodenobas postsinafsur recepto-
rebSi. garda aRniSnulisa, kokaini aZlierebs noradrenalinisa da do-
paminis sinTezs. aRniSnul pirobebSi dopaminis momatebuli raodeno-
ba iwvevs eiforias, amasTan noradrenalinis matebis gamo izrdeba ad-
renerguli potencia, adgili aqvs hipertonias, taqikardiasa da sis-
xlZarRvebis Seviwroebas. amgvarad, kokainma SeiZleba gamoiwvios
gvirgvinovani arteriebis xangrZlivi spazmi da gulis kunTis fata-
luri iSemia. garda amisa, kokains, simpatikuri nervuli sistemisagan
damoukideblad, SeuZlia gamoiwvios sisxlZarRvebis gluvi kunTebis
kalciumdamokidebuli spazmi. SedarebiT naklebad gasagebia amave
dros gaaqtivebuli Trombwarmoqmnis tendenciis meqanizmi, romelmac
arteriuli spazmis gamo Seviwroebul adgilebSi SeiZleba gamoiwvios
Trombis warmoqmna.
kokainiT gamowveuli intensiuri eiforiis xangrZlivoba ramdenime
wuTia da igi sruliad qreba 15-40 wuTis Semdeg. aRniSnuls xSirad
Tan axlavs depresia. intensiuri eiforiis SenarCunebisaTvis kokainis
miReba xSirad unda ganmeordes, rac iwvevs kokainisadmi gazrdil
moTxovnilebas. kokainis regularuli miReba iwvevs misdami fizio-
logiur Seguebas. amgvarad, eiforia sul ufro xanmokle da nakle-
bad intensiuri xdeba, Tu kokainis doza ar gaizrdeba, rac, Tavis
mxriv, mniSvnelovnad zrdis sikvdilis risks.
252
kokaini, hipertoniisa da taqikardiis garda, iwvevs gul-sisxlZar-
RvTa iseT mZime avadmyofobebs, rogoricaa ariTmia da uecari sikvdi-
li, gulis kunTis infarqti gvirgvinovani arteriebis aTerosklero-
ziT an mis gareSe, miokarditebsa da gavrcobil kardiomiopaTias. gar-
da amisa, aortis gaskdomas, romelic SesaZloa dakavSirebuli iyos
sisxlis arteriuli wnevis momatebasTan. amasTan, kokainis gamoyeneba
zrdis orsulobisa da nayofis paTologiebis ganviTarebis risks.
heroini
`quCis~ narkotikebidan yvelaze mZime Sedegebs iwvevs heroini. aR-
niSnuli ganpirobebulia imiTac, rom heroini iwvevs damRupvel miCve-
vasa da misi arqonis panikur SiSs. heroini narkotikebis gamsaReble-
bis mier iyideba TeTri fxvnilis saxiT, romelSic xSirad Sereulia
talki (magniumis silikati) an qinaqina. heroiniT gamowveuli `kargad
yofnisa~ da simSvidis grZnoba SeiZleba SenarCundes mxolod misi re-
gularuli miRebis pirobebSi. narkotiki iwvevs misdami progresul
Seguebas da yvela Semdgomi inieqcia, sasurveli efeqtis misaRwevad,
moiTxovs dozis gazrdas.
heroiniT gamowveuli uecari sikvdili dakavSirebulia didi do-
ziT mis miRebasTan. praqtikulad narkomanisaTvis miRebuli doza uc-
nobia, radgan heroinis aqtiuri nivTierebis Semcveloba SeZenil
fxvnilSi meryeobs 2-dan 90%-mde. marTalia, gayiduli narkotikis um-
ravlesoba Zlier gazavebulia, magram sxvadasxva mizezebis gamo (ma-
galiTad, narkotikebis gasaRebis bazarze axali moTamaSis gamoCenis
dros, romelic, TviTdamkvidrebis mizniT, pirvel xanebSi gauzavebel
fxvnils yidis) bazarze xSirad Cndeba naklebad gazavebuli da gau-
zavebeli heroinic.
zezRvruli doziT heroinis miRebis dros adgili aqvs sunTqvis
Rrma depresias, ariTmias, gulis gaCerebasa da filtvebis mwvave Se-
Supebas.
filtvismieri garTulebebi, SeSupebis garda, SeiZleba gamovlin-
des septikuri emboliebiT, abscesiT, infeqciebiTa da ucxo nivTiere-
biT (talkiTa da sxva minarevebiT) gamowveuli granulomebiT. granu-
lomebi filtvis garda SesaZlebelia aRmoCndes limfur kvanZebSi,
elenTasa da RviZlSi. anaTlebis polarizaciuli mikroskopiiT gamok-
vlevisas xSirad vlindeba talkis kristalebi. es ukanaskneli zog-
jer giganturi ujredebis citoplazmaSic aRiniSneba.
xSiria agreTve infeqciuri garTulebebic, romlebic damaxasiaTe-
bel gamoxatulebas povebs kansa da kanqveSa qsovilSi, gulis sarqv-
lebSi, RviZlsa da filtvebSi.
heroinisadmi damRupveli miCvevisaTvis damaxasiaTebeli yvelaze
metad gavrcelebuli garegnuli cvlilebebia kanis dazianebebi – na-
wiburi inieqciis adgilas, hiperpigmentacia gamoyenebuli venis sapro-
eqcio areSi, venis Trombozi, kanis abscesebi, meoreuli wylulebi
kanqveSa inieqciebis adgilas da a.S. qronikuli infeqciis pirobebSi
SeiZleba Camoyalibdes zogadi amiloidozi.
253
gavrcelebuli garTulebaa endokarditi, romlis mimdinareobaSi
xSirad CaTreulia gulis marjvena nawilis sarqvlebi. SemTxvevaTa
umravlesobaSi anTebebi gamowveulia oqrosferi stafilokokiT, mag-
ram organizmSi aseve mravladaa sokoebi da sxva mikroorganizmebi.
ramdenime narkomanis mier erTi Spricis moxmarebis gamo, virusuli
hepatiti yvelaze farTod gavrcelebuli virusuli infeqciaa maT So-
ris. rogorc cnobilia, amave mizeziT narkomanebi Sids-iT dasnebovne-
bis momatebuli riskis jgufs ganekuTvnebian.
Tirkmlis avadmyofobebi SedarebiT zogadi xasiaTisaa. xSirad
isini vlindeba amiloidozisa da kerovani glomerulosklerozis sa-
xiT, romlebic, Tavis mxriv iwveven mZime proteinurias, ris Sedega-
dac yalibdeba nefrozuli sindromi.
254
taluri dazianeba. avtoavariis dros arasworad damagrebul Rvedebs
aseve SeuZlia daazianos Rru organoebi, magaliTad, nawlavebi.
cecxlsasroli iaraRiT miyenebuli Wrilobebis simZime damokidebu-
lia Semavali da gamomavali xvrelis adgilmdebareobaze, gamoyenebuli
iaraRis saxeobaze, tyviis kalibrze, denTis tipze, srolis manZilze,
tyviis traeqtoriasa da mis higroskopul maxasiaTeblebze.
hiperTermuli dazianebebi
SemTxvevaTa umravlesobaSi lokaluri hiperTermia iwvevs dam-
wvrobas, xolo zogadi hiperTermia – organizmis funqciur aSlilo-
bas. damwvrobis klinikuri mniSvneloba ganisazRvreba mravali maCve-
nebliT: damwvari zedapiris procentuli sididiT, damwvrobis siR-
rmiT, cxeli haeris SesunTqvis gamo SesaZlebeli Sinagani dazianebi-
Ta da damwvrobis Semdgomi Terapiis efeqturobiT (siTxisa da eleq-
trolituri balansis SenarCuneba, Sokisa da infeqciis Tavidan aci-
leba da a.S.). dReisaTvis, msoflio praqtikaSi, damwvrobis Semdgomi
Terapiis sul ufro daxvewis gamo, damwvrobis sicocxlisaTvis saSi-
Si kritikuli farTis sidide gaizarda, magram, yvela SemTxvevaSi,
sxeulis zedapiris 50%-is damwvroba potenciurad sasikvdiloa.
zerele damwvrobis dros derma SenarCunebulia da xSirad epider-
misis dazianebis pirobebSic ki faravs damwvar ubans. damwvrobis aRwe-
rili ubnebi xasiaTdeba beberebis warmoqmniTa da, rac mTavaria, epi-
dermisis regeneraciis SenarCunebuli unariT. damwvrobis ubanSi endo-
Teluri dazianebebi iwvevs sisxlZarRvebis gafarToebas, cilebSemcve-
li siTxeebis eqsudaciasa da anTebiT reaqcias. damwvrobis simZimis Se-
sabamisad epidermisis ujredebis membranebis ganvladobam SesaZlebe-
lia Zlier moimatos da ganviTardes birTvisa da ujredebis SeSupeba
an birTvis piknozi da citoplazmis marcvlovani koagulacia.
Rrma damwvrobaSi igulisxmeba epidermisis sruli ganadgureba da
destruqciuli procesebis dermaSi an kidev ufro Rrmad gavrceleba.
damwvrobiT gamowveuli sistemuri cvlilebebi bevrad ufro mniS-
vnelovania organizmisaTvis, vidre misi adgilobrivi gamovlineba.
mZime damwvrobis dros neirogenuri Soki SesaZlebelia ganviTardes
dauyovnebliv. igi ZiriTadad Tan sdevs damwvrobis zedapiridan eqsu-
datis didi raodenobiT dakargvis gamo ganviTarebul hipovolemiur
Soks. eqsudatiT plazmis cilebis dakargvam SesaZlebelia gamoiwvios
hipoproteinemia, filtvebisa da zogadi SeSupeba. aRniSnul pirobebSi
didi raodenobiT srulfasovani siTxeebis gadasxma amsubuqebs dam-
wvrobis Semdgom mdgomareobas.
255
damwvrobis adreul periodSi mkvdari qsovilebisa da eqsudatis
mikrobebiT ~pseudomonas aeruginosa, staphylococcus aureus, candida da a.S.) infi-
cirebis riski Zlier maRalia. xSirad iaris infeqcia SesaZlebelia
gaxdes adgilobrivi Tromboflebitis, infeqciuri endokarditis,
pnevmoniisa da a.S. mizezi. fagocitozisa da ujredebis rezistento-
bis unaris daTrgunva xels uwyobs mikrobebis gamravlebas da orga-
nizmSi cirkulacias iwyebs mikroorganizmebis toqsinebi da endotoq-
sini. septikuri Soki da Tirkmlebis funqciis sruli an nawilobrivi
daTrgunva sunTqvis ukmarisobasTan erTad mkveTrad amZimebs saerTo
mdgomareobas. amgvarad, mZime damwvrobis dros didi yuradReba unda
mieqces danekrozebuli qsovilis meoreuli dainficirebis Tavidan
acilebas.
damwvrobis Semdgom periodSi, iaridan siTbos gaZlierebuli da-
kargvis gamo, ganviTarebuli hipermetabolizmi, cilebis dakargvis
fonze, SesaZlebelia gaxdes wylisa da eleqtrolitebis balansis
darRvevis mizezi. amasTan, qsovilebSi izrdeba cilebis produqcia,
misi deficitis aRmofxvris mizniT.
im pirebSi, romlebic gamoyvanil iqnen cecxlmodebuli Senobebi-
dan, Sinagani dazianebebi droTa ganmavlobaSi amZimebs saerTo mdgo-
mareobas. almodebul oTaxSi temperaturam SesaZlebelia miaRwios
2000° C. am pirobebSi wvas iwyebs uwvadi nivTierebebic ki da gamoTavi-
sufldeba araorganuli da organuli cianidebi. aalebul daxSul ga-
remoSi xSirad Jangbadi ise swrafad ixarjeba, rom msxverpli iRupeba
anoqsiiT ramdenime wuTis ganmavlobaSi.
lorwovani garsi ramdenadme icavs piris Rrusa da zemo sasunTq
gzebs damwvrobisagan. Tu msxverpli gadarCeba, sasunTqi gzebis ganvla-
doba SesaZlebelia SeizRudos Camofcqvnili nekrozuli masebis, anTebi-
Ti eqsudatis, lorwovani da lorwqveSa Sreebis SeSupebisa da bronqos-
pazmisagan. aRniSnuli problemebis warmatebiT gadaWris mizniT Seqmni-
lia specializebuli klinikebi (kombustiologiuri centrebi).
256
siTburi dakvris klasikur SemTxvevebs iSviaTad axlavs ofliano-
ba, magram yovelTvis aRiniSneba simxurvale da kanis simSrale. siT-
buri dakvra SesaZlebelia gamoiwvios im samkurnalwamlo saSualebe-
bis gamoyenebam, romlebic aqveiTebs oflis warmoqmnas (antiqoliner-
guli preparatebi da fenoTiazini). sisxlis gadanawileba kanSi iw-
vevs wnevis daqveiTebas, cns-is hipoperfuzias, zogad sisustesa da
zogjer komas.
257
afeTqebis dartymiTi talRa afeTqebis Sedegad haeris an wylis
wnevis myisieri, Zlieri momatebaa, romelmac SeiZleba gamoiwvios
gulmkerdisa da muclis Rruebis Zlieri travmebi Sinagani organoe-
bis dazianebiT. dartymiTi talRa sasunTq gzebSi moxvedrisas iwvevs
alveolebis dazianebas. momdevno, Semcirebuli Zalis talRa, Sekum-
Svis Semdeg Zlier gafarToebul gulmkerdsa da mucelze zemoqmede-
biT iwvevs filtvebisa da nawlavebis dazianebas. wyalqveSa afeTqebi-
sas organizmi yoveli mxridan ganicdis wnevis zemoqmedebas da vi-
Tardeba haeris talRisaTvis damaxasiaTebeli cvlilebebis analogiu-
ri dazianebebi.
airovani emboliebi SeiZleba warmoiSvas rogorc akvalangiT cur-
visas, filtvebis ventilaciis dadebiTi wnevis avtomaturi reJimisas,
JangbadiT hiperbaruli Terapiis garTulebisas da, iSviaTad, rogorc
dekompresiuli avadmyofobis manifestacia. yvela maTganisaTvis saer-
To niSania alveolur sivrceSi haeris an airis wnevis saxifaTo moma-
teba, ujredebis Camofcqvna, intersticiumsa da mcire zomis sis-
xlZarRvebSi haeris an airis Sesvla da filtvebis, Suasayrisa da kan-
qveSa emfizemis Camoyalibeba. sisxlSi mcire zomis buStukebis gaer-
Tianebam da misi arteriuli sisxlis mimoqcevaSi gadaadgilebam SeiZ-
leba gamoiwvios cns-is an gulis kunTis sisxlZarRvebis embolia da
uecari sikvdili.
dekompresiuli (kesonuri) avadmyofoba viTardeba did siRrmeebze
myvinTavebsa da wyalqveS momuSaveebSi, romlebic didi xnis ganmavlo-
baSi imyofebian maRali atmosferuli wnevis qveS kesonebsa da gvira-
bebSi. swrafi dekompresia, henris kanonis Tanaxmad (siTxeSi gaxsnili
airi proporciulia garemoSi misi parcialuri wnevisa), iwvevs sis-
xlsa da humorul siTxeebSi didi raodenobiT gaxsnili Jangbadisa
da misi Tanmxlebi airebis (azoti an heliumi) gamoTavisuflebas buS-
tukebis saxiT. Jangbadis buStukebi sisxlsa da qsovilebSi xsnadia
da amitom xdeba misi swrafad aTviseba, xolo azoti da heliumi ix-
sneba nela da maTi gaerTianeba qmnis embolebis warmoqmnis saSiSroe-
bas. amgvari embolebi filtvebSi iwvevs sunTqvis SezRudvas da sub-
sternalur Zlier tkivils. cns-Si airovani embolebi iwvevs didi di-
apazonis cvlilebebs, romlebic meryeobs Tavis tkivilisa da mxedve-
lobis daqveiTebidan srul dezorientaciamde. vestibulur aparatze
zemoqmedeba iwvevs Tavbrusxvevasa da barbacs. wyalsatevebis siRrmi-
dan zedapirze Zalian swrafi amosvlis dros aRwerili movlenebi Se-
iZleba ganviTardes ramdenime saaTis ganmavlobaSi, magram zogjer
ramdenime dRis Semdegac SeiZleba Camoyalibdes Zvlebis kesonuri
avadmyofoba (barZayisa da mxris ZvlebSi aseptikuri nekrozisaTvis
damaxasiaTebeli ubnebis warmoqmna, romlebsac iwvevs sisxlZarRvebis
sanaTuris embolebiT okluzia).
258
eleqtroobiT gamowveuli dazianebebi
eleqtrodenma organizmSi SesaZloa ukvalod gaiaros; saregula-
cio nervuli impulsebis darRvevis Sedegad gamoiwvios uecari sik-
vdili (mag. gulis gaCereba); an misi gavlis gzaze gamoiwvios organo-
ebis Termuli dazianeba. organizmis yvela qsovili eleqtrodenis
gamtaria da maTi winaRoba wylis Semcvelobis ukuproporciulia.
rac metia organoSi eleqtrodenisadmi winaRoba, miT meti siTbo ga-
moiyofa. mSral kans gaaCnia winaRobis didi unari, magram namiani an
wyalSi CaZiruli kani eleqtrodenis kargi gamtaria. amrigad, mSral
kanze eleqtrodens SeuZlia gamoiwvios mxolod zedapiruli dam-
wvroba, xolo dasvelebuli kani atarebs eleqtrodens da kanis dazi-
anebis gareSe iwvevs zemoaRniSnul cvlilebebs.
eleqtrodeniT gamowveuli Termuli efeqtis simZime damokidebu-
lia eleqtrodenis Zalisa da Zabvis sidideze. maRali maCveneblebis
eleqtruli muxti, magaliTad, elva, kanis zedapirze iwvevs Zlier
damwvrobas, zogjer ki Semoifargleba mxolod tansacmlis dagle-
jiT. organizmSi elvis gavlas SesaZlebelia mohyves siTbos didi ra-
odenobiT gamoyofa, mkvrivi organoebis ruptura, Tavis tvinSi werti-
lovani sisxlCaqcevebi, Zvlebis motexilobebi da organoTa nawilob-
rivi danekrozeba. zogjer sikvdili SeiZleba ganviTardes Tavis tvi-
nis dazianebis gamo gamowveuli Zlieri krunCxvebis Sedegad. naklebi
Zalisa da Zabvis eleqtrodens SeuZlia gamoiwvios siTburi efeqti,
koagulacia, sisxlZarRvebis dazianeba da parenqimuli organoebis
(elenTa da Tirkmlebi) infarqtebi da sxva dazianebebi. eleqtrodeniT
gamowveuli Sokis mizezi SeiZleba gaxdes nervuli magistralebis
gawyveta an damwvobiT gamowveuli dazianeba.
259
visufali radikalebis warmoqmniT, romlebic urTierTqmedebs atomeb-
sa da molekulebTan, gansakuTrebiT dnm-Tan, da iwvevs mis qimiur mo-
difikaciasa da dazianebas.
ujredze radiaciis zegavleniT SesaZlebelia ganviTardes:
1. ujredis Seqcevadi SeSupeba da qromatinis kondensacia jgufe-
bad;
2. ujredis SeSupeba da dazianeba, romelsac axlavs birTvis pik-
nozi an karioreqsisi da ujredis sikvdili;
3. mitozuri gamravlebis SezRudva, rasac mohyveba `reproduqciu-
li sikvdili~. zogjer dasxivebuli ujredebis birTvebi iyofa, ci-
toplazma ki ara da Sedegad warmoiSveba mravalbirTviani giganturi
ujredebi;
4. ujredebSi mitozuri aSliloba iwvevs aranormaluri morfo-
logiis birTvebisa da dasaRupad ganwiruli mitozuri figurebis
warmoqmnas.
5. natifi genetikuri dazianebebi ~dnm-is dawyveta), romelTa So-
reuli Sedegebi iwvevs potenciur mutagenur, teratogenul da kance-
rogenul cvlilebebs.
radiaciis zemoqmedebis faqtori ganpirobebulia iseTi maCveneb-
lebiT, rogoricaa radiaciis tipi, dasxivebis jamuri doza da er-
Tjeradi dasxivebis xangrZlivoba.
dasxivebidan 60 dRis ganmavlobaSi ganviTarebul cvlilebebs uj-
redebsa da organoebSi dasxivebiT gamowveuli mwvave cvlilebebi
ewodeba.
ujredSi ZiriTadi cvlilebebi viTardeba birTvSi. radiaciis eq-
spoziciisas birTvi ganicdis SeSupebas, xolo qromatini – grovebad
kondensacias. radiaciis maRali donisas adgili aqvs piknozsa da
birTvis fragmentaciasac ki. aranormalur mitozur figurebsa da
birTvis uCveulo morfologias erTvis aneuploidia da poliploidia.
citoplazmis cvlilebebi vlindeba ujredis SeSupebiT, mitoqondrie-
bis destruqciiTa da endoplazmuri retikulumis SemcirebiT. plaz-
muri membranis defeqtebi da dawyveta ujredis sikvdilis mizezad
gvevlineba. aRniSvnas saWiroebs agreTve isic, rom aRwerili cvlile-
bebi SeiZleba gamovlindes sxvadasxva qimioTerapiuli saSualebebis
gamoyenebis drosac.
sisxlZarRvebis paTologiuri cvlilebebi aRiniSneba yvela dasxi-
vebul qsovilSi. miuxedavad imisa, rom endoTeluri ujredebi arcTu
mgrZnobiarea radiaciisadmi didi doziT dasxivebisas, gansakuTrebiT
antineoplasturi radioTerapiis pirobebSi, aRiniSneba maTi dazianeba.
dasxivebis Semdgom periodSi kanis sisxlZarRvebi ganicdis dilataci-
as da warmoiqmneba eriTemebi. mogvianebiT an maRali doziT dasxivebi-
sas endoTeluri ujredebi ganicdis SeSupebasa da vakuolizacias an
mikrosisxlZarRvebis ujredebis srul destruqcias meoreuli Trombo-
zebiTa da sisxlCaqcevebiT. momdevno etapze aRiniSneba sisxlZarRvebis
intimis hiperplazia da kolagenis hialinizacia. arteriolebsa da mci-
260
re kalibris arteriebSi ganviTarebuli amgvari cvlilebebi iwvevs
sisxlZarRvebis sanaTuriskena zedapiris destruqcias.
kani pirvel rigSi ganicdis garegani radiaciis zegavlenas. kanis
dasxivebis kritikuli doza damokidebulia radiaciis tipsa da das-
xivebis farTobze (kani mdgradia mcire farTobebze dasxivebisas).
cvlilebebis diapazoni moicavs SemTxvevebs postradiaciuli eriTemi-
dan qronikul radiodermatitamde da kanis kibomde. radiodermatiti
vlindeba mravali formiT: laqovani pigmentaciiT an depigmentaciiT,
hiperkeratoziT, epilaciiT, kanis atrofiiT, dermisa da kanqveSa qso-
vilis fibroziT, teleangieqtaziiTa da wylulebis warmoqmniT. atro-
fia, depigmentacia da teleangieqtazia, Cveulebriv, aTwleulebis gan-
mavlobaSi grZeldeba. qronikuli wylulebi xSirad xdeba kanis kibos
ganviTarebis mizezi.
sxivuri zemoqmedebiT did cvlilebebs ganicdis hemopoezuri da
limfoiduri sistemebi. radiaciis maRali dozis zemoqmedebiT ramde-
nime saaTis ganmavlobaSi SesaZlebela Camoyalibdes mZime limfopenia.
subletaluri doziT dasxivebisas limfocitebis aRdgena SesaZlebe-
lia mxolod ramdenime Tvis Semdeg. sisxlis mimoqcevis sistemaSi
granulocitebis raodenoba mcirdeba pirveli kviris bolosTvis, xo-
lo momdevno kviraSi SeiZleba saerTod gaqres. Tu pacienti gadarCe-
ba, neitrofilebis normaluri raodenoba aRdgeba 2-3 Tvis Semdeg.
momwifebuli eriTrociti radiaciis mimarT rezistentulia, magram
misi winamorbedebi SeiZleba daiRupos didi doziT dasxivebisas da
Camoyalibdes anemiis mZime forma. sisxlisa da Zvlis tvinis `gamo-
fitva~ damokidebulia radiaciis eqspoziciis xangrZlivobaze. pos-
tradiaciul periodSi infeqciebisadmi momatebuli mgrZnobelobisa
da diaTezuri sisxldenis mizezad SesaZlebelia mogvevlinos neit-
ropenia da Trombocitopenia. pacientis gadarCenis SemTxvevaSi Zvlis
tvinis normaluri funqciis aRdgenas xangrZlivi dro sWirdeba.
sasqeso jirkvlebis Canasaxovani epiTeliumi Zalze mgrZnobiarea
radiaciis eqspoziciis mimarT da, Sesabamisad, aseve didia uSvilobis
saSiSroebac.
filtvebi, didi raodenobis sisxlZarRvebis Semcvelobis gamo, ad-
vilad ziandeba radiaciiT. postradiaciul periodSi alveolur kapi-
larebSi viTardeba yvela zemoaRwerili sisxlZarRvovani cvlileba.
sisxlZarRvebis kedlebis ganvladobis progresulma zrdam SeiZleba
gamoiwvios filtvebis gadatvirTva, SeSupeba da sxva cvlilebebi, ris
gamoc sabolood yalibdeba respiraciuli distres sindromi. mogvia-
nebiT viTardeba alveolebis kedlebis fibrozi, sisxlZarRvebis ked-
lebis gasqelebiTa da sanaTuris SeviwroebiT. Rrma alveolur-kapi-
laruli blokis gamo Camoyalibebuli respiraciuli disfunqcia Se-
iZleba sikvdilis mizezic ki gaxdes.
saylapavi da swori nawlavi SedarebiT mdgradia, xolo wvrili
da msxvili nawlavebi Zalze mgrZnobiarea radiaciis yvela saxeobi-
sadmi. radiaciis zegavleniT ziandeba wvrili da msxvili nawlavebis
epiTeliumi. nawlavebis dazianebis mogvianebiTi efeqti gamoixateba
261
lorwovanisa da lorwqveSa Sris atrofiiTa da fibroziT. pacientis
gadarCenis SemTxvevaSi, mogvianebiT SeiZleba Camoyalibdes kibo.
mTeli sxeulis 100 rad-is raodenobiT dasxivebam SeiZleba gamo-
iwvios `mwvave radiaciuli sindromi~, xolo simsivneebis radioTera-
piuli mkurnalobisas mcire farTobebze jamurad SesaZlebelia gamo-
yenebul iqnes 4000 rad.
262
kvaSiorkoris dros (iSviaTad marazmisas) wvril nawlavebSi aRiniS-
neba lorwovanis atrofia, xaoebisa da mikroxaoebis raodenobis Semci-
rebiT an gaqrobiT. Zvlis tvini hipoplastikuria da, Sesabamisad, orive
avadmyofobis dros Semcirebulia eriTrocitebis winamorbedi ujrede-
bis raodenoba. arsebobs mosazreba, rom sicocxlis 1-2 wlis ganmavlo-
baSi avadmyofTa Tavis tvinic ganicdis atrofias neironebis raodeno-
bis SemcirebiTa da TeTri nivTierebis mielinizaciiT. aRiniSneba, ag-
reTve, periferiuli limfuri kvanZebisa da mkerdukana jirkvlis atro-
fia da iodis deficitisaTvis damaxasiaTebeli cvlilebebi.
263
sxva mosazrebebic, magram erTi naTelia, rom simsuqne aris cximis sa-
xiT Warbi kaloriebis dagrovebis Sedegi, misi mcire raodenobiT
xarjvis pirobebSi.
sazogadoebaSi gabatonebulia azri, rom simsuqne janmrTelobis
gauaresebis riskia. arsebobs Camoyalibebuli damokidebuleba si-
cocxlis xangrZlivobasa da sxeulis masis indeqss Soris – sxeulis
masis maRali indeqsi, asakis miuxedavad, sikvdilis did riskTanaa da-
kavSirebuli.
gasuqebasTan erTad izrdeba insulinisadmi winaaRmdegoba. gamok-
vlevebiT dadgenilia, rom didi zomis cximovan ujredebs zedapiris
erTeulze gaaCnia insulinis receptorebis Semcirebuli raodenoba.
amasTan, savaraudoa, rom isini postreceptoruli anomaliis Camoya-
libebaSi iReben monawileobas da xels uSlian glukozis utiliza-
cias.
arainsulindamokidebuli diabeti, e.w. ufrosi asakis diabeti,
mWidrod aris dakavSirebuli simsuqnesTan. avadmyofTa 80%-ze meti
20%-ze metiT aWarbebs normalur wonas. faqtobrivad, diabeturi
mdgomareoba xSirad cximis dagrovebis gamoxatulebaa da preklini-
kur mdgomareobas ubrundeba wonis daklebasTan erTad.
SeiZleba darwmunebiT iTqvas, rom hipertenzia korelaciaSia gasu-
qebasTan. hipertoniis Camoyalibebis riski, adre normuli wonisa da
mogvianebiT gasuqebis pirobebSi, momatebuli wonis proporciulia.
optimalur wonaze 20%-ze metiT siWarbis dros, hipertonuli avad-
myofobis Camoyalibebis Sansi sam-rvajer metia, normuli wonis adami-
anebTan SedarebiT. hipertriglicerinemias, hiperqolesterinemiasa da
simsuqnes Soris ufro metad gamoxatuli korelacia aRiniSneba, vid-
re hiperlipidemiasa da simsuqnes Soris.
gulis avadmyofobebi ufro xSirad aRiniSneba Warbi wonis dros.
cximis depos SeqmnasTan erTad, sisxlis parkuWidan gamotyorcnis
momatebuli moculoba da, Sesabamisad, marcxena parkuWis gazrdili Se-
kumSvis Zala iwvevs gulis marcxena nawilis hipertrofiasa da gulis
ukmarisobas. hipertonia aRniSnuli paTologiebis xelSemwyobi pirobaa.
Warbi wonis 750000 gamokvleul mamakacsa (50%) da qals (30-40%)
Soris sikvdilobis ZiriTadi mizezi iyo koronaruli avadmyofobebi.
eWvgareSea, rom hipertonia, diabeti da hiperlipidemia ganawyobs or-
ganizms gvirgvinovani arteriebis aTerosklerozisa da gulis koro-
naruli avadmyofobisadmi.
Warbi wonis pirobebSi xSirad aRiniSneba qolesterinuli bunebis
naRvel-kenWovani garTuleba. sunTqvis gaZnelebis gamo, agreTve SezR-
udulia organizmis respiraciuli funqcia da yalibdeba e.w. `pikvikis
sindromi~. momatebuli Zilianoba, rogorc RamiT, ise dRis ganmavlo-
baSi da Zilis dros apnoe (sunTqvis SeCereba), Warbi wonisaTvis dama-
xasiaTebeli niSnebia. amasTan, SesaZlebelia, muxlis saxsrebze Warbi
datvirTvis gamo, ganviTardes osteoarTritebi.
264
kveba da sistemuri avadmyofobebi
aSS-is zrdasruli, saSualo moqalaqe yoveldRiurad iRebs daax-
loebiT 140 g cximsa da 500 mg qolesterins. aRniSnul cximebSi gaje-
rebuli da gaujerebeli cximovani mJavebis koeficienti udris 3/1.
marcvleulisa da alisarCulisagan (Carthamus tinctorius) miRebuli zeTe-
bi da Tevzis qoni Seicavs gaujerebul cximovan mJavebs. aRsaniSnavia,
rom holandieli zrdasruli, saSualo mamakacis yoveldRiuri sakve-
bi Seicavs 30 g Tevzs da SesaZlebelia vigulisxmoT, rom aRniSnu-
lic, sxva qveynebis mosaxleobasTan SedarebiT, maTi gulis korona-
ruli avadmyofobebiT gamowveuli sikvdilobis Semcirebis erT-erTi
mizezia.
eqsperimentebSi, sacdeli cxovelebisaTvis SezRuduli raodeno-
bis kaloriebis micema utyuarad zrdis maTi sicocxlis xangrZlivo-
bas. hipertenzia pirdapir kavSirSia sufris marilis miRebis Cvevas-
Tan. sakvebSi mcenareuli boWkosa da uxeSi sakvebis simcire iwvevs
fekaluri masebis Semcirebas da xels uwyobs msxvili nawlavis di-
vertikulis warmoqmnas.
kveba da simsivneebi
arsebobs mosazreba, rom sakvebs, romelsac moixmars kacobrioba,
SesaZloa gaaCndes simsivneebis warmoqmnis unari. aRniSnuls safuZ-
vlad udevs Semdegi varaudi:
• sakvebi SeiZleba Seicavdes egzogenur kancerogenebs;
• kancerogenebis sinTezi SeiZleba moxdes miRebuli sakvebi kom-
ponentebidan;
• SeiZleba daqveiTebuli iyos organizmis damcavi faqtorebi.
rogorc aRniSnuli iyo, zogierTi bunebrivi warmoSobis kvebis
produqti Seicavs kancerogen aflatoqsins. afrikis qveynebSi RviZlis
kiboTi avadobis maRali procenti dakavSirebulia marcvleulisa da
TxilisebrTa aflatoxin-iT dabinZurebasTan. kancerogenebia agreTve –
policikluri aromatuli naxSirwylebi, romlebic xorcisa da Tev-
zis daSaSxvis procesSi abinZurebs sakveb produqts. bolo dros yu-
radReba gamaxvilda xelovnur saqarinsa da ciklamatze, rogorc kan-
cerogenebze. miuxedavad Catarebuli mravali gamokvlevisa, ver iqna
dadgenili am nivTierebebis uSualo monawileoba da roli simsivnee-
bis Camoyalibebis procesSi. marTalia, saqarini da ciklamati TviT
ar iwvevs simsivneebs, magram SesaZlebelia afarToebs paraleluri
kancerogenebis zemoqmedebas.
moxmarebuli sakvebidan endogenuri kancerogenebis sinTezi ukav-
Sirdeba kuWis, sarZeve jirkvlisa da saSvilosnos simsivneebis war-
moqmnas. cnobilia, rom nitrozaminebi da nitrozamidebi kuWis kibos
ganviTarebis xelSemwyobi nivTierebebia. amasTan, maTi sinTezi SesaZ-
lebelia nitratebis, aminebisa da amidebisagan an sulac sakvebSi, ro-
melsac konservantis saxiT damatebuli hqonda nitratebi. garda ami-
sa, nitratebi didi raodenobiTaa miwasa da wyalSi. miuxedavad imisa,
265
rom ar arsebobs zusti mtkicebulebebi kvebisa da sarZeve jirkvlis
kibos dasakavSireblad, faqtia, rom es ukanaskneli ukavSirdeba didi
raodenobiT cxoveluri cximebis moxmarebasa da Warb wonas.
msxvili nawlavis kibos ganviTarebis mizezi SeiZleba gaxdes sak-
vebSi mcenareuli boWkoebis Semcireba da cxoveluri cximebis raode-
nobis gazrda. cxoveluri cximis didi raodenobiT moxmareba iwvevs
nawlavebSi naRvlis mJavebis raodenobis momatebas, rac, Tavis mxriv,
iwvevs nawlavuri floris modifikacias mikroaerofiluri baqterie-
bis sasargeblod. sagulisxmoa, rom naRvlis mJavebi an baqteriebis
mier warmoqmnili maTi metabolitebi SeiZleba TviT gaxdes kancero-
genebi an maTi sinTezis xelSemwyobebi. garda amisa, mcenareuli boW-
koebis Semcireba sakvebSi iwvevs fekaluri masebis raodenobis Semci-
rebas da zrdis misi tranzitis dros, rac Sesabamisad zrdis nawla-
vebis lorwovanze mavne nivTierebebis eqspoziciis drosac. amasTan,
mcenareul boWkoebs gaaCnia kancerogenebis SeboWvis unari da igi am
gziTac icavs nawlavebis lorwovans dazianebisagan.
garda zemoTqmulisa, SesaZlebelia moyvanil iqnes mravali faqti
imisa, rom A, C da E vitaminebisa da seleniumis nakleboba xels uwy-
obs simsivneebis gaCenas. sazogadoebriobis mowodebebi (zogjer iste-
riulic ki), rom aikrZalos sakveb produqtebSi konservantebis dama-
teba, soflis meurneobaSi pesticidebisa da fungicitebis gamoyeneba
da a.S., jerjerobiT mxolod mowodebebad rCeba, ris gamoc sakvebi
produqtebis SerCevas frTxilad unda mivudgeT.
266
Tavi XIII
reanimaciisa da intensiuri
Terapiis paTologia
reanimaciisa da intensiuri
Terapiis travmuli garTulebebi
267
gulis Ria (pirdapiri) masaJis garTulebebi. gulis Ria masaJis
dros epikardiumis qveS da miokardiumis (ufro xSirad parkuWebis)
sisqeSi vlindeba kerovani sisxlCaqcevebi, SeSupeba, kunTovani boWko-
ebis fragmentacia, distrofiuli cvlilebebi da mikronekrozebi. 2-3
dRe-Ramis Semdeg nekrozuli ubnebis irgvliv viTardeba anTebiTi reaq-
cia leikocitebis grovebis saxiT. xSirad aRiniSneba fibrinuli peri-
epikarditis arseboba, romlis gamosavalia perikardiumis Rrus obli-
teracia (laT. obliteratio – waSla, mospoba), anu daxSoba. aRwerilia gu-
lis kedlis gaglejis SemTxvevebi Ria masaJis dros.
gulis punqciisa da sisxlZarRvebis kaTeterizaciis garTulebebi.
gulis punqciisa da sisxlZarRvebis kaTeterizaciis dros araiSvia-
Tad xdeba gulis kedlis, gulis sarqvlebisa da sisxlZarRvebis ga-
xeva, rasac mohyveba sisxldena da kedlis an parakaTeteruli Trom-
bozis ganviTareba. am dros perikardiumis RruSi Caiqceva sisxli,
romlis raodenoba, bunebrivia, mniSvnelovanwilad gansazRvravs rea-
nimaciuli RonisZiebebis efeqturobas.
Termuli dazianebebi. gulis eleqtruli defibrilacia xSirad
iwvevs kanis damwvrobas, romlis forma imeorebs eleqtrodebis kon-
turebs. perikardiumisa da miokardiumis damwvroba viTardeba eleq-
trodebis uSualod gulze moTavsebisas, gulmkerdis organoebze ope-
raciebis dros. mikromorfologiurad aRiniSneba nekrozis kerebi,
romelTa irgvliv viTardeba anTebiTi reaqcia Semdgomi organizaci-
iT.
qimiuri dazianebebi. reanimaciuli RonisZiebebis Catarebis dros
xSirad aucilebelia gulis marcxena parkuWis RruSi xsnarebis (kal-
ciumis qloridis 10%-ani xsnari, adrenalinis 0,1%-ani xsnari) Seyvana.
xSirad xsnaris Seyvana xdeba ara gulis marcxena parkuWis RruSi,
aramed miokardiumSi, perikardiumis RruSi, Suasayris ujredisSi, rac
iwvevs distrofiuli da nekrozuli cvlilebebis ganviTarebas yvela
Tavisi uaryofiTi SedegiT.
268
li xelovnuri ventilaciis dros viTardeba filtvebis obstruqciu-
li ateleqtazi (filtvis qsovilis CafuSva), risi mizezicaa sasunTqi
gzebis sadrenaJo funqciis darRveva. mniSvnelovani faqtori ateleq-
tazis CamoyalibebaSi aris agreTve antiateleqtazuri nivTierebis –
surfaqtantis destruqcia (rRveva). sasunTq gzebSi intubaciuri Tu
traqeostomiuri milis xangrZlivad arseboba SeiZleba gaxdes fibri-
nul-hemoragiuli da nekrozuli laringotraqeobronqitis, amasTanave
nawolebis ganviTarebis mizezi. sasules kedlis Rrma nawolis arse-
bobisas SeiZleba Camoyalibdes iseTi mZime garTulebebi, rogoricaa
traqeoezofaguri xvrelmili da sasules stenozi.
ventilaciis Warbi moculobis pirobebSi viTardeba filtvebis ba-
rotravma alveolebis kedlebis gaglejiTa da filtvebis qsovilSi
sisxlCaqcevebiT. barotravmis gamovlineba SeiZleba iyos bulozuri
an intersticiuli emfizema da pnevmoToraqsi (plevris RruSi haeris
SeRweva).
sufTa JangbadiT xangrZlivi ventilacia iwvevs sasunTqi gzebis
epiTeliumis hipoqsiur dazianebas mwvave pulmonitis ganviTarebiT,
rasac mohyveba SemaerTebeli qsovilis difuzuri gamravleba fil-
tvebSi.
filtvebis xelovnuri ventilaciis infeqciuri garTulebebia la-
ringo-traqeobronqitebi da filtvebis anTeba, romelTa mizezi Zalze
xSirad oqrosferi stafilokoki, streptokoki da gramuaryofiTi Cxi-
ria. filtvebis anTeba Tavidan wvrilkerovania, xolo Semdeg xdeba
anTebiTi fokusebis gaerTianeba da msxvilkerovani anTebis Camoyali-
beba.
filtvebis xelovnuri ventilaciis metad mniSvnelovani garTule-
baa haeriT kuWis gaberva, romelic ufro xSirad viTardeba momatebu-
li wneviT ventilaciis dros. kuWSi haeris dagrovebam SeiZleba gamo-
iwvios ara marto regurgitacia, aramed kuWis kedlis gaglejac.
reanimaciisa da intensiuri
Terapiis aratravmuli garTulebebi
269
myofebs. aRniSnuli sindromi, marjvena parkuWis mwvave gadatvirTvis
gamo, SeiZleba gaxdes gulis uecari gaCerebis mizezi diastolis fa-
zaSi. gvamis gakveTisas aRiniSneba Trombohemoragiuli sindromis niS-
nebi, gulis Rruebisa da venuri koleqtorebis sisxliT gadavseba,
kanqveSa ujredisis difuzurad SeSupeba (Tirkmlebis funqciis mkveT-
ri daqveiTebis gamo). mikroskopulad vlindeba wertilovani sis-
xlCaqcevebi kanSi, epikardiumSi; endokardiumis, plevrisa da perito-
neumis qveS, kuW-nawlavis traqtis lorwovan garsebSi. araiSviaTia
subduruli hematomebi da subaraqnoiduli sisxlCaqcevebi, agreTve
sisxlCaqcevebi plevrisa da peritoneumis RruebSi. sisxlCaqcevebis
mizezi SeiZleba gaxdes operaciuli Carevis ubani, magram xSirad isi-
ni diapedezuri xasiaTisaa.
transfuziuli Terapiis paTologias miekuTvneba agreTve marTvi-
Ti hemodiluciis garTulebebi. cnobilia, rom terminaluri mdgoma-
reobebis mkurnalobaSi metad mniSvnelovania mikrocirkulaciis gaum-
jobeseba, romelic damokidebulia sisxlis reologiuri Tvisebebis
(Sededebis, siblantis, Trombocitebis adheziis) xarisxze. sisxlis
reologiuri Tvisebebis normalizacia miiRweva marTviTi hemodiluci-
iT, romelic xorcieldeba plazmis Semcvleli xsnarebis `koqteil-
ebiT~. marTviTi hemodilucia dakavSirebulia wylisa da eleqtroli-
tebis balansis regulaciasTan, romelic gansazRvravs hidrataciis,
anu gawylovanebis xarisxs. vinaidan terminaluri mdgomareobebis
dros Tirkmlebis funqcia, rogorc wesi, mkveTrad daqveiTebulia, di-
di raodenobiT siTxeebis Seyvana organizmis hiperhidrataciis saSiS-
roebas qmnis. amasTanave, poliuriisa da Tirkmlebis gareSe siTxeebis
dakargvis (pirRebineba, oflianoba) pirobebSi viTardeba organizmis
hipohidratacia. wylisa da eleqtrolitebis balansis araadekvaturi
koreqcia vlindeba gansakuTrebuli sindromebis saxiT, romlebic gan-
pirobebulia organizmis ujredgare da ujreduli seqtorebis Warbi
an arasakmarisi gawylovanebiT.
organizmis ujredgare seqtoris hiperhidratacia viTardeba mari-
lebis, upiratesad qloridebis, dagrovebis gamo ujredgare sivrceeb-
Si da vlindeba SeSupebiT. pirveli simptomia filtvebis SeSupeba. hi-
perhidratacia SeiZleba ganviTardes natriumis qloridis Warbi rao-
denobiT Seyvanisas organizmSi. seqciaze, kanqveSa qsovilisa da fil-
tvebis SeSupebasTan erTad, aRiniSneba sxeulis RruebSi (plevris, pe-
ritoneumis) siTxis dagroveba.
ujredgare seqtoris dehidrataciis (hiperhidrataciis sawinaaR-
mdego mdgomareoba) mizezia marilebis ukmarisoba. klinikurad aRi-
niSneba hemokoncentracia (plazmis xvedriTi wonis, cilis raodeno-
bis, hemoglobinis, hematokritis momateba), asTenia, sxeulis masis Sem-
cireba, oliguria, miokardiumis kumSviTi funqciis daqveiTeba. hemo-
koncentraciis momateba SeiZleba gaxdes Trombebis gaCenis da Trom-
boemboliebis mizezi. gvamis gamokvlevisas aRiniSneba kanis, kanqveSa
ujredisis, ganivzoliani kunTebis, plevris, peritoneumis simSrale;
Sededebuli sisxlis mcire raodenoba gulis Rruebsa da msxvil sis-
270
xlZarRvebSi. araiSviaTad vlindeba sisxlis generalizebuli Sedede-
ba sisxlZarRvebSi.
ujreduli seqtoris hiperhidratacia viTardeba qloridebis da-
kargvis an organizmis wyliT gadatvirTvis Sedegad. klinikurad aRi-
niSneba asTenia, wyurvilis ararseboba, wylisadmi zizRi, Tavis tkivi-
li, nevralgiebi, krunCxvebi, fsiqikis darRveva da komatozuri mdgo-
mareoba, romelic SeiZleba sikvdilis mizezi gaxdes. seqciaze yu-
radRebas iqcevs kanis, serozuli garsebisa da Sinagani organoebis
ganakveTis zedapirebis simSrale. mikroskopulad aRiniSneba hepato-
citebis mRvrie Sesiveba, Tirkmlebis klaknili milakebis epiTeliumis
da Tirkmelzeda jirkvlebis qerqovani nivTierebis ujredebis wyal-
mankovani distrofia. TvalsaCinoa Tavis tvinis cvlilebebi, rac pa-
TologiaSi aRiniSneba terminiT `tvinis Sesiveba~. am dros Tavis tvi-
nis xveulebi gadasworebulia, gakveTisas danis piri ewebeba ganakve-
Tis zedapirs, parkuWebis Rruebi Semcirebulia. tvinSida da qalasSi-
da wnevis momatebis gamo SeiZleba ganviTardes sasikvdilo garTule-
ba – naTxemis CaWedva Tavis qalas sarqvlis kefis did xvrelSi.
ujreduli seqtoris dehidratacia SeuRlebulia ujredgareSe
seqtoris hiperhidrataciasTan an viTardeba organizmis zogadi gauwy-
lovnebis dros. Zalze xSirad xsenebuli paTologiis mizezia wylis
zogadi dakargva an qloridebis Warbi dagroveba. klinikurad damaxa-
siaTebelia piris Rrusa da cxvirxaxis lorwovani garsebis simSra-
le, Tvalis kaklebis Cavardna, disfagia, wyurvili, hiperTermia, lei-
kocitozi. avadmyofebs aReniSnebaT fsiqozi da Zilianoba, romelic
icvleba agznebiT.
271
peritonealuri dializis garTulebebi SeiZleba dakavSirebuli
iyos arasteriluri xsnarebis gamoyenebasTan da aseptikis wesebis
darRvevasTan, rasac mohyveba fibrinul-Cirqovani peritonitis ganvi-
Tareba. garda amisa, peritoneumis RruSi didi raodenobiT xsnaris
Seyvanisas SeiZleba ganviTardes ujredgare hiperhidratacia kanqveSa
ujredisis SeSupebisa da plevris RruSi siTxis gamoyofis saxiT. or-
ganizmidan didi moculobis siTxis gamoyvanis SemTxvevaSi mosalod-
nelia ujredgare-ujreduli dehidrataciis ganviTareba.
kuW-nawlavis dializi gulisxmobs kuWisa da nawlavebis gamo-
recxvas hipertoniuli xsnarebiT, romlis drosac xdeba toqsikuri
nivTierebebis eqskrecia kuWisa da nawlavebis sanaTurSi. aRniSnuli
meTodis naklia toqsikuri nivTierebebis dabali klirensi.
hemodializi aparatiT `xelovnuri Tirkmeli~ warmatebiT gamoiye-
neba Tirkmlebis mwvave da qronikuli ukmarisobis, egzogenuri da en-
dogenuri intoqsikaciebis dros. amasTanave, mas SeuZlia gamoiwvios
seriozuli garTulebebi. maT Soris unda aRiniSnos mZime kolafsi,
romelic dakavSirebulia eleqtrolitebis balansis darRvevebsa da
hemodinamikis gardaqmnasTan. amis gamo, Soki, arteriuli wnevis daba-
li maCveneblebiT, hemodializis Catarebis winaaRmdeg Cvenebaa. metad
saxifaToa sefsisuri garTulebebi, romlebic umTavresad ganpirobe-
bulia aparatis `xelovnuri Tirkmeli~ sterilizaciis sirTuliT da
mudmivi arteriul-venuri Suntis inficirebiT.
detoqsikaciuri hemosorbciis principia zogierTi nivTierebis
unari, moaxdinos ucxo nivTierebebis absorbcia (STanTqma) maTSi
avadmyofis sisxlis gatarebis dros. aRniSnuli meTodi gamoiyeneba
mwvave mowamvlebis da hepato-renuli ukmarisobis samkurnalod. aR-
niSnuli meTodis mniSvnelovani naklia sorbentebis zemoqmedeba sis-
xlis formian elementebze. sorbentebis umravlesoba Slis Trombo-
citebs, rac ganapirobebs Trombocitopeniis ganviTarebas, hemoragiu-
li diaTezis simptomebis CamoyalibebiT da sisxldeniT peritoneumis
RruSi.
detoqsikaciuri limforea, gulmkerdis sadinaris kaTeterizaciis
saSualebiT, farTod gamoiyeneba rogorc egzogenuri, ise endogenuri
intoqsikaciebis samkurnalod. limfis danakargis SemTxvevaSi, kompen-
sacia xdeba Sesabamisi raodenobis plazmaSemcvlelebis SeyvaniT. me-
Todis arsi gansazRvrulia imiT, rom toqsikuri nivTierebebis kon-
centracia limfaSi Seesabameba maT Semcvelobas sisxlis plazmaSi.
detoqsikaciuri limforeis erT-erTi garTulebaa operaciis dros
ganviTarebuli sisxldena. garda amisa, seriozuli garTulebaa orga-
nizmis ujredgareSe seqtoris dehidratacia, siTxisa da masSi gaxsni-
li nivTierebebis dakargvis gamo. limfis swrafi gamodinebis SemTxve-
vebSi SeiZleba ganviTardes hemodinamikis mZime darRvevebi kolafsis
CaTvliT.
272
hiperbaruli oqsigenaciis paTologia
hiperbaruli oqsigenacia (berZn. hyperbaros – didi simZime, oxygenium
– Jangbadi) (oqsibaroTerapia) farTod gamoiyeneba rogorc sxvadasxva
avadmyofobebis (mwvave da qronikuli hipoqsemia, airovani gangrena, qa-
la-tvinis travma, damwvroba, qvemo kidurebis sisxlZarRvebis oklu-
zia da a. S.), ise operaciebis dros. hiperbaruli Terapia SeiZleba Ca-
tardes SekumSuli haeriT an JangbadiT. igi tardeba barokameraSi,
romelic Caketili, hermetuli sivrcea. avadmyofisa da medpersonalis
barokameraSi swrafad Sesvla da gamosvla SeuZlebelia, vinaidan au-
cilebelia kompresia da dekompresia. metad mniSvnelovan samkurnalo
efeqtTan erTad, oqsibaroTerapiis dros SeiZleba ganviTardes saxi-
faTo garTulebebi.
katastrofuli garTulebaa xanZari barokameraSi. garda imisa,
rom adamianebi imyofebian Caketil garemoSi, saidanac SeuZlebelia
swrafad gamosvla, Jangbadi (gansakuTrebiT maRali koncentraciiT),
Tavis mxriv, xels uwyobs intensiur wvas.
barotravma SeiZleba ganviTardes rogorc kompresiis, ise dekom-
presiis dros. kompresiis dros yvelaze xSiria dafis apkis gagleja.
swrafi dekompresiis dros, romlis mizezi, ufro xSirad, kameris ava-
riuli dehermetizaciaa, SeiZleba gaiglijos filtvebi pnevmomedias-
tinumis, kanqveSa emfizemis an pnevmoToraqsis ganviTarebiT. dekompre-
siis mZime garTulebaa haerovani embolia, romelic xSirad avadmyo-
fis sikvdiliT mTavrdeba.
hiperbaruli oqsigenaciis garTulebebs, swrafi dekompresiis pi-
robebSi, miekuTvneba dekompresiuli daavadeba (kesonuri avadmyofo-
ba), romlis drosac qsovilebsa da sisxlZarRvebSi warmoiqmneba azo-
tis buStukebi. isini, sisxlZarRvebis okluziis gamo, iwvevs iSemias
aseptikuri nekrozebis CamoyalibebiT (Tavisa da zurgis tvinSi,
Zvlebsa da sxva organoebSi).
oqsibaroTerapiis garTulebaa agreTve JangbadiT intoqsikacia,
romlis or formas arCeven: tvinis da filtvis. tvinis forma klini-
kurad rTuli gasarCevia haerovani emboliisa da kesonuri avadmyofo-
bisagan. misi arsebobisas Tavis tvinSi vlindeba sisxlsavseoba, wer-
tilovani sisxlCaqcevebi, ujredebis distrofiuli cvlilebebi. fil-
tvis forma Zalian xSirad aRiniSneba Jangbadis mravaljeradi inha-
laciis pirobebSi. morfologiurad filtvebSi vlindeba venuri Segu-
beba, mikro- da makroateleqtazebi. JangbadiT qronikuli intoqsikaci-
is Sedegad filtvebSi viTardeba proliferaciuli procesebi, romel-
Ta gamosavalia SemaerTebeli qsovilis gamravleba.
273
klinikurad osmosuri nefrozi vlindeba poliuriiT, Tirkmlebis
koncentraciuli funqciis daqveiTebiT, eleqtrolitebis (umTavresad
kaliumis) reabsorbciis mkveTri SemcirebiT. makroskopulad Tirkmle-
bi Sesivebulia, zedapiri gluvia. mikroskopulad aRiniSneba klakni-
li milakebis epiTeliumis difuzuri wyalmankovani distrofia. osmo-
surad aqtiuri nivTierebebis xangrZlivi gamoyenebisas, wyalmankovani
distrofiis gaRrmavebis gamo, milakebis sanaTuri SeiZleba mTlianad
daixSos da ganviTardes Tirkmlebis mwvave ukmarisoba. osmosurad aq-
tiuri nivTierebebis xanmokle gamoyenebisas milakebis epiTeliumis
struqtura da funqcia swrafad aRdgeba.
274
postanoqsiuri (postreanimaciuli) encefalopaTia
275
iSviaTad SesaZlebelia Rrma komis mdgomareoba gaxangrZlivdes 1–2
Tve. am dros makroskopulad aRiniSneba Tavis tvinis TiTqmis mTliani
gaTxevadeba, nawilobriv SenarCunebulia tvinis garsebi da msxvili
sisxlZarRvebi. Tavis tvinis izolirebuli totaluri nekrozis paTo-
genezSi ZiriTad rols asrulebs moprogresire qalasSida hipertenzia.
tvinis Rerosa da naTxemis subtotaluri nekrozi postreanimaci-
ul periodSi uviTardebaT bavSvebsa da axalgazrda asakis avadmyo-
febs lokaluri qalasSida hipertenziis Sedegad qalas ukana fosoSi,
rac SeiZleba ganpirobebuli iyos sisxlCaqceviT, naTxemis infarqtiT
an simsivniT, subduruli hematomiT, tvinis Reros simsivniT. reanima-
ciis Semdgomi periodi SeiZleba gaxangrZlivdes intensiuri TerapiiT
araumetes 3–7 dRisa. morfologiuri cvlilebebi yvelaze metad gamo-
xatulia naTxemSi, romelSic vlindeba subtotaluri kolikvaciuri
nekrozi. tvinis Reros nekrozi ver aswrebs ganviTarebas.
gul-filtvis sindromi
organizmis gacocxlebis Semdeg, Tu Tavis tvinis mZime dazianebas
adgili ara aqvs, sikvdilis mizezi yvelaze xSirad gul-filtvis uk-
marisobaa.
postreanimaciul periodSi, reanimaciis tipTan dakavSirebiT, gu-
lis paTologia garkveuli TaviseburebebiT xasiaTdeba.
sunTqviTi reanimaciis dros misi (reanimaciis) xangrZlivoba gani-
sazRvreba miokardiumis struqturul-funqciuri srulfasovnobiT.
reanimaciamde dauzianebel miokardiumSi vlindeba calkeuli kardio-
miocitis cximovani distrofia da miolizi. fonuri avadmyofobebis
(koronarosklerozi, kardiosklerozi, miokardiumis infarqti) arse-
bobisas sunTqviTi reanimacia ramdenime saaTSi an dReSi mTavrdeba
gulis gaCerebiT. aseT SemTxvevebSi miokardiumis fonuri morfolo-
giuri cvlilebebi mZimdeba terminalur periodSi hemodinamikis daqve-
iTebiT ganpirobebuli cvlilebebiT.
gulis reanimaciis Semdeg miokardiumis paTologia ZiriTadad
ganpirobebulia Semdegi faqtorebiT: cvlilebebiT, romlebic gulis
gaCerebis mizezi gaxda, anu fonuri cvlilebebiT; reanimaciul Ro-
nisZiebaTa kompleqsSi gulis masaJisa da eleqtruli defibrilaciis
gamoyenebiT; hemodinamikis ukmarobiT ganpirobebuli cvlilebebiT
postreanimaciul periodSi; infeqciuri xasiaTis garTulebebiT.
fonuri daavadebebis arsebobisas, sisxldakargviT gamowveuli
klinikuri sikvdilis gamo, gulis masaJis gamoyenebis gareSe orga-
nizmis gacocxlebis Semdeg gulis kunTSi aRiniSneba hemodinamikis
darRveva (hiperemia, eriTrocitebis diapedezi, SeSupebiTi siTxis dag-
roveba), ZiriTadi argirofiluri nivTierebis gatlanqeba, intrakardi-
uli nervuli struqturebis reaqtiuli da distrofiuli cvlilebe-
bi, kunTovani boWkoebis cximovani distrofia, maTSi glikogenisa da
askorbinis mJavas raodenobis Semcireba.
reanimaciul RonisZiebaTa kompleqsSi gulis arapirdapiri (daxu-
ruli) masaJis gamoyenebisas, zemoT aRniSnuli cvlilebebi miokardi-
276
umSi ufro gavrcelebul xasiaTs atarebs. gulis pirdapiri (Ria) ma-
saJi iwvevs mZime struqturul cvlilebebs miokardiumSi, rac vlinde-
ba sisxlZarRvebis mkveTri gaganierebiTa da sisxlsavseobiT, staziT,
kerovani da difuzuri sisxlCaqcevebiT epikardiumis qveS da miokar-
diumis sisqeSi, kunTovani boWkoebis mkveTrad gamoxatuli distrofi-
uli cvlilebebiT, SeSupebiT, ganboWkoebiTa da fragmentaciiT, in-
trakardiuli nervuli struqturebis reaqtiuli, distrofiuli da
destruqciuli cvlilebebiT, glikogenisa da askorbinis mJavas Sem-
cvelobis mkveTri daqveiTebiT. gacocxlebidan me-5 dRes miokardium-
Si vlindeba epiTeloiduri da TiTistara ujredebi, me-15 dRes naz-
boWkovani, xolo 30–45-e dRes tlanqboWkovani SemaerTebeli qsovili.
perikardiumis gakveTiT gulis masaJis warmoebis Semdeg yvela Sem-
TxvevaSi aRiniSneba SexorcebiTi peri-epikarditi.
reanimaciul RonisZiebaTa kompleqsSi eleqtruli defibrilaciis
gamoyeneba kidev ufro amZimebs struqturul cvlilebebs gulis kun-
TSi. kerZod, adgili aqvs kunTovani boWkoebis gavrcelebul fragmen-
tacias da kerovan nekrozebs, rac gansakuTrebiT mkafiod vlindeba
subepikardiulad.
miokardiumis infeqciuri dazianeba, kedlisamyoli da sarqvlova-
ni endokarditis saxiT, rogorc wesi, msxvili venebis kaTeterizaciis
garTulebaa. endokarditis prognozi metad mZimea.
reanimaciis Semdeg aRdgeniT periodSi, hemodinamikis ukmarobis ga-
mo, miokardiumis cvlilebebi ganpirobebulia kardiomiocitebis meta-
boluri dazianebiT. isini xSirad SeuRlebulia intoqsikaciiT ganpi-
robebul cvlilebebTan, risi mizezebicaa postreanimaciul periodSi
ganviTarebuli bronqopnevmonia. reanimaciis Semdeg hemodinamikis aR-
dgena mniSvnelovanwilad damokidebulia fonuri dazianebis simZimeze.
postreanimaciul periodSi zemo sasunTqi gzebisa da filtvebis
paTologia vlindeba travmuli dazianebebiTa da TandarTuli anTebi-
Ti procesebiT. xangrZlivi intubaciis, traqeostomiis, filtvebis xe-
lovnuri ventilaciis Semdeg ganviTarebuli nekrozul-wylulovani
traqeobronqiti da wvrilkerovani bronqopnevmonia, bunebrivia, amZi-
mebs aRdgeniTi periodis mimdinareobas. xSirad, neknebis motexilobis
gamo, viTardeba eqsudaciuri plevriti da pnevmoToraqsi. gulis ara-
pirdapiri masaJis warmoebis Semdeg, filtvebis xelovnuri ventilaci-
is gamoyenebis gareSe, didia albaToba bronqopnevmoniis ganviTarebi-
sa, rac ganpirobebulia gulmkerdis eqskursiis SezRudvis gamo ven-
tilaciisa da airTa cvlis mkveTri gauaresebiT filtvebSi. hemodina-
mikis darRvevis gamo filtvis arteriisa da venebis wvril totebSi
warmoiqmneba mravlobiTi Trombebi, rac xels uwyobs ateleqtazis ke-
rebis Camoyalibebas da, Sesabamisad, airTa cvlis kidev ufro gauare-
sebas. reanimaciis Semdeg aRdgeniTi periodis keTilsasurveli gamo-
savlis dros, bronqebis sadrenaJo funqciis daTrgunvis gamo, ate-
leqtazis kerebi ganicdis organizacias, ris Sedegadac viTardeba
pnevmosklerozi.
277
RviZl-Tirkmlebis sindromi
postreanimaciul periodSi encefalopaTiasa da gul-filtvis sin-
dromTan erTad xSirad SeuRlebulia RviZl-Tirkmlebis sindromi. es
ukanaskneli damoukideblad iSviaTad aRiniSneba.
eqsperimentuli gamokvlevebiT dadgenilia, rom mwvave sisxlda-
kargvis Semdeg, pirveli xuTi dRis ganmavlobaSi, RviZlSi aRiniSneba
sisxlis mimoqcevis moSla sisxlsavseobisa da stazis saxiT, hepato-
citebis cilovani da cximovani distrofia, maTSi glikogenisa da as-
korbinis mJavas raodenobis mniSvnelovani Semcireba, calkeuli uj-
redebis nekrobiozi. Semdeg dReebSi, erT Tvemde, vlindeba xsenebuli
cvlilebebis ukuganviTarebis tendencia. am droisaTvis normalizde-
ba RviZlis ZiriTadi (proteinogenuri da glikogenuri) funqciebi.
postreanimaciul periodSi, pirveli Svidi dRis ganmavlobaSi, Tir-
kmlebSi vlindeba epiTeliocitebis kargad gamoxatuli distrofiuli
da nekrobiozuli cvlilebebi, arteriuli sisxlZarRvebis spazmi,
eriTrocitebis diapedezi, gorglebis moculobaSi Semcireba, araTana-
bari sisxlsavseoba da venuri Segubeba. 15–30 dRis Semdeg aRiniSneba
morfologiuri cvlilebebis normalizacia. Tirkmlebis mwvave ukmaro-
ba viTardeba mxolod damatebiTi damazianebeli faqtorebis zemoqmede-
biT, romelTa Soris Zalze xSiria hemotransfuziuli konfliqti da
ConCxis kunTebis nekroziT ganpirobebuli mZime miolizi.
ukanasknel wlebSi sul ufro xSirad gvxvdeba mio-renuli sindro-
mi, romlis mizezi SeiZleba iyos mZime mowamvla, damwvroba, travma, ko-
matozuri mdgomareoba da sxv. aRniSnuli sindromis paTogenezi e.w.
`kraS-sindromis~ (Tirkmlebis mwvave ukmarisoba kunTovani qsovilis
dazianebisas) ganviTarebis meqanizmis msgavsia. misi safuZveli postrea-
nimaciul periodSi kunTebis nekrozis vrceli kerebia, rac, Tavis
mxriv, arteriuli wnevis xangrZlivi daqveiTebis gamo, aris mikrocir-
kulaciis darRvevis Sedegi. yvelaze xSirad, xangrZlivi iZulebiTi
wolis gamo, kunTebis nekrozi viTardeba zurgis, mxris, barZayebisa da
dunduloebis midamoSi. kunTebis rRvevis Sedegad gamoyofili mioglo-
bini gadadis sisxlSi, gamoiyofa TirkmlebiT da blokavs swori mila-
kebis sistemas. am dros makroskopulad Tirkmlebi gadidebulia, ganak-
veTis zedapirze qerqovani nivTiereba baci ruxi ferisaa, xolo pirami-
debi muqi wiTeli. mikroskopulad swor milakebSi aRiniSneba mar-
cvlovani da beltisebri cilovani cilindrebi.
kuW-nawlavebis sindromi
postreanimaciul periodSi kuW-nawlavebis sindromi (gastro-entero-
paTia) vlindeba kuWisa da Tormetgoja nawlavis mwvave eroziebiTa da
wylulebiT, romlebic SeiZleba garTuldes sisxldeniTa da perfora-
ciiT. portul sistemaSi sisxlis deponirebis Sedegad mikrocirkulaci-
is darRvevis gamo, SeiZleba ganviTardes wvrili nawlavis kerovani nek-
rozebi perforaciiTa da Cirqovani peritonitis ganviTarebiT.
278
gaxangrZlivebuli terminaluri mdgomareobis dros xSirad vlin-
deba wvrili nawlavis vrceli hemoragiuli nekrozebi, romlis mize-
zia mikrocirkulaciuri qselis venuri nawilis Trombozebi jor-
jlis venebis msxvil Reroebze gavrcelebiT. araiSviaTad Trombozi
viTardeba karis venaSic, rac ganapirobebs sisxlis mimoqcevis moS-
las RviZlSi.
postreanimaciuli endokrinopaTia
postreanimaciuli daavadebis ganviTarebis meqanizmebSi erT-erT
umTavres rols asrulebs endokrinuli sistema, romelic, centra-
lur nervul sistemasTan erTad, uzrunvelyofs organizmis sxva sis-
temebis moqmedebis regulaciasa da koordinacias.
eqsperimentuli gamokvlevebiT dadgenilia, rom sisxldakargviT
gamowveuli klinikuri sikvdilis Semdeg aRdgeniT periodSi adenohi-
pofizSi, farisebr da Tirkmelzeda jirkvlebSi aRiniSneba mniSvne-
lovani morfologiuri cvlilebebi, romlebic stadiuri mimdinareo-
biT xasiaTdeba da romelTa xarisxi damokidebulia kvdomis xan-
grZlivobaze.
morfologiuri cvlilebebis xarisxis mixedviT gamoyofilia pos-
treanimaciuli periodis oTxi stadia: adreuli (15 wuTi–1 saaTi),
uaxloesi (3–24 saaTi), gviani (2–18 dRe) da Soreuli (1, 3, 6 Tve). Ti-
Toeuli stadia xasiaTdeba kompensaciuri, paTologiuri da aRdgeni-
Ti procesebis TaviseburebebiT.
xanmokle kvdomisas, fonuri dazianebebis gareSe, adreul postre-
animaciul periodSi (15 wuTi–1 saaTi) adenohipofizSi aRiniSneba sis-
xlsavseoba, ujredebis diskompleqsacia, bazofilebis degranulacia
da vakuolizacia, Jangva-aRdgeniTi fermentebis (rZis, izolimonis,
glutaminis, qarvis mJavebis dehidrogenazebis) aqtivobis gaZliereba,
sekreciuli marcvlebis raodenobis Semcireba, mitoqondriebis gafue-
ba kristebis darRveviT, endoplazmuri badis milakebis gaganiereba.
es cvlilebebi adenohipofizis ujredebis funqciis aqtivaciis mor-
fologiuri gamovlinebaa sisxlSi hormonebis Warbi raodenobiT ga-
dasvlis gamo.
uaxloes postreanimaciul periodSi (3–24 saaTi) adenohipofizSi
vlindeba ujredebis vakuolizacia, Jangva-aRdgeniTi fermentebis aq-
tivobis daqveiTeba, sekreciuli marcvlebis raodenobis mkveTri Sem-
cireba, mitoqondriebis kristebis rRveva, endoTeliocitebis mikrok-
lazmatozi. aRniSnuli cvlilebebi adenohipofizis ujredebis fun-
qciuri aqtivobis daTrgunvis morfologiuri ekvivalentia.
gvian postreanimaciul periodSi (2–18 dRe) adenohipofizis ujre-
debSi Warbobs aRdgeniTi procesebi, rac morfologiurad vlindeba
Jangva-aRdgeniTi fermentebis aqtivobis normalizaciiT, sekreciuli
marcvlebis raodenobis momatebiT.
Soreul postreanimaciul periodSi (1, 3, 6 Tve) adgili aqvs ade-
nohipofizis morfologiuri parametrebis stabilizacias – myar nor-
malizacias.
279
morfologiuri cvlilebebis ZiriTadad identuri dinamika aRi-
niSneba farisebr jirkvalSi, Tirkmelzeda jirkvlebis qerqovan da
tvinovan nivTierebebSi.
postreanimaciuli periodis sxvadasxva vadaSi Sinagani sekreciis
jirkvlebSi morfologiuri cvlilebebis dinamika miuTiTebs maTi
funqciuri aqtivobis koreqciis aucileblobaze, raTa Tavidan iqnes
acilebuli hipofunqciuri Tu hiperfunqciuri mdgomareobis Camoya-
libeba da, Sesabamisad, miRweul iqnes reanimaciis myari efeqti.
280
avtorTa saZiebeli
281
b
282
- bidli, artur – Arthur Biedl (1869-1933), ungreli paTologi, venis eq-
sperimentuli paTologiis institutis profesori, Tanamedrove en-
dokrinologiisa da Jurnal `endokrinologiis~ (1928) damfuZnebe-
li, lourenssa da munTan erTad aRwera pigmenturi retiniti
- bidloo, govard – Govard Bidloo (1649-1713), holandieli anatomi,
eqimi, poeti, dramaturgi, leidenis universitetis profesori, in-
glisis mefis, uiliam III-is, piradi eqimi
- bilSovski, maqs – Max Bielschowsky (1869-1940), polonuri warmoSobis
germaneli nevropaTologi, kaizer-vilhelmis tvinis kvleviTi in-
stitutis profesori, amerikis nevrologTa asociaciis sapatio
wevri, sxvadasxva dros muSaobda amsterdamSi, utrextSi, madrid-
Si, londonSi; amiloidis aRmosaCeni histoqimiuri meTodis avtori
(kongo wiTeliT da gavercxvliT)
- biSa, mari fransua qsavie – Marie Francois Xavier Bichat (1771-1802),
frangi anatomi, fiziologi, eqimi, Tanatologiis fuZemdebeli
- botkini, sergei – Сергей Петрович Боткин (1832-1889), rusi Terapevti
da sazogado moRvawe, samedicino-qirurgiuli akademiis profeso-
ri, rusi eqimebis sazogadoebis Tavmjdomare, epidemiologiuri
samsaxuris damfuZnebeli, saimperatoro ojaxis leib-medikosi, pe-
terburgis dumis xmosani, saidumlo mrCeveli
- braiti, riCard – Richard Bright (1789-1858), ingliseli eqimi, nefro-
logiis damfuZnebeli
- brutoni, ogden – Ogden Carr Bruton (1908-2003), amerikeli pediatri,
samxedro eqimi, uolter ridis samxedro hospitlis pediatriuli
departamentis gamge, jorjTaunis universitetis profesori, vaSin-
gtonis bavSvTa saavadmyofos konsultanti
- burkaZe, giorgi (dab. 1958), qarTveli paTologanatomi, medicinis
mecnierebaTa doqtori (1999), profesori, molekuluri paTologiis
departamentis xelmZRvaneli, 3 saxelmZRvanelos avtori, aTeros-
klerozis saerTaSoriso, evropis paTologanatomTa da saqarTve-
los imunologTa da eqimTa asociaciebis wevri
283
- glancmani, eduard – Eduard Glanzmann (1887-1959), Sveicareli pediat-
ri, bernis universitetis profesori da dekani, stambolis univer-
sitetis sapatio doqtori
- gogitiZe, simon (1872-1927), qarTveli pediatri, mecnieruli pediat-
riis fuZemdebeli saqarTveloSi, medicinis mecnierebaTa doqtori
(1904), profesori (1912), kievis universitetis pediatriis kaTedris
docenti (1909), odesis universitetis pediatriis kaTedris gamge
(1912), Tbilisis saxelmwifo universitetis bavSvTa sneulebebis
kaTedris gamge (1921-1927)
- golji, kamilo – Camillo Golgi (1843-1926), italieli biologi da pa-
Tologi; nobelis premiis laureati (1906); medicinis doqtori
(1865); pavias universitetis profesori histologiaSi; sienas uni-
versitetis anatomiis departamentis xelmZRvaneli; san mateos hos-
pitlis zogadi paTologiis departamentis direqtori; pavias uni-
versitetis reqtori (1893-1896 da 1901-1909); niderlandebis mecniere-
baTa akademiis ucxoeli wevri (1913); kembrijis, Jenevis, oslos,
aTenisa da sorbonas universitetebis sapatio doqtori; mefe um-
berto I-is senatori (1900); evrokavSirma gamouSva safosto marka
misi gamosaxulebiT; paviaSi, misi saflavis gverdiT, dakrZalulia
kidev ori gamoCenili italieli mecnieri – barTolomeo panica da
adelCi negri; pavias universitetSi dgas misi qandakeba da daarse-
bulia misi saxelobis muzeumi
- goSe, filip – Phillipe Charles Ernest Gaucher (1854-1918), frangi derma-
tologi, paTologanatomi, baqteriologi, histologi, parizis uni-
versitetis dermatovenerologiis departamentis xelmZRvaneli,
Jurnalis “Annales des Maladies Veneriennes” damfuZnebeli
- greivsi, robert – Robert James Graves (1796-1853), irlandieli qirur-
gi, irlandiis samefo samedicino kolejis profesori da prezi-
denti; londonis samefo sazogadoebis wevri; berlinis, venis, ham-
burgis, briugesa da monrealis samedicino sazogadoebebis sapa-
tio wevri, Dublin Journal of Medical Science-is TanadamfuZnebeli
- gudpasCeri, ernest – Ernest William Goodpasture (1886-1960), amerikeli
paTologi da eqimi; harvardis, bostonis, pitsburgisa da manilas
(filipinebi) universitetebis profesori, vanderbiltis universite-
tis medicinis fakultetis dekani, ielis, vaSingtonisa da Cikagos
universitetebis sapatio doqtori; rokfeleris fondis, amerikis
mecnierebaTa akademiis, atomuri energetikisa da nacionaluri sa-
mecniero komisiebis bordis wevri; monawileoba aqvs miRebuli ram-
denime vaqcinis (gripi, yviTeli cxeleba, tifis da sxva) SeqmnaSi
284
d
285
e
286
ris faSisturi warsuli, kolejma wodeba gaauqma. amJamad samedi-
cino literaturaSi termini `vegeneris granulomatozi~ icvleba
terminiT `granulomatozi poliangiitTan erTad~
- vezaliusi, andre – Andreas Vesalius or Andries van Wesel (1514-1564), flan-
drieli anatomi, eqimi, adamianis Tanamedrove anatomiis fuZemdebe-
li, paduis universitetis profesori, imperator karl V-is piradi
eqimi
- vernike, karl – Carl (Karl) Wernicke (1848-1905), germaneli eqimi, anato-
mi, fsiqiatri, nevrologi; Sarites klinikis fsiqiatri da nevro-
logi; breslaus universitetis profesori da sauniversiteto
klinikis nevrologiisa da fsiqiatriis departamentis gamge, hales
universitetis fsiqo-nevrologiuri klinikis xelmZRvaneli
- virxovi, rudolf – Rudolf Ludwig Carl Virchow (1821-1902), germaneli
eqimi, anTropologi, paTologi, istorikosi, biologi, mwerali, ga-
momcemeli, politikosi, Tanamedrove paTologiisa da socialuri
medicinis fuZemdebeli, berlinis humboldtis universitetis paTo-
logiis kaTedris gamge, SvedeTis samefo da prusiis mecnierebaTa
akademiebis wevri
287
k
288
- kori, karl – Carl Ferdinand Cori (1896-1984), Cexuri warmoSobis ameri-
keli bioqimikosi da farmakologi, nobelis premiis laureati
(1947), vaSingtonis, sent-luisis, harvardis universitetebis, masaCu-
setsis centraluri klinikisa da bufalos rozuel parkis kibos
institutis profesori, mravali samecniero medlisa da premiis
laureati, aSS-is energetikis departamentma 2015-2016 wlebSi Seq-
mnili superkompiuteris procesors misi saxeli mianiWa
- korsakovi, sergei – Сергей Сергеевич Корсаков (1854-1900), rusi fsiqi-
atri; moskovis universitetis fsiqiatriis kaTedris profesori da
sauniversiteto fsiqiatriuli klinikis direqtori; mecnieruli
fsiqiatriis erT-erTi damfuZnebeli; moskovis fsiqologiuri la-
boratoriis TanadamfuZnebeli; wm. stanislavis ordenis kavaleri
- kostomarovi, ivane – Иван Алексеевич Костомаров (1791-1837), rusi ana-
tomi da fiziologi, moskovis mediko-qirurgiuli akademiis pro-
fesori
- krabe, knud – Knud Haraldsen Krabbe (1885-1961), danieli nevrologi
- kraevski, nikolai – Николай Александрович Краевский (1905-1985), rusi
paTologanatomi, medicinis mecnierebaTa akademiis akademikosi, le-
ninuri premiis laureati, onkologiis samecniero centris paTolo-
giuri anatomiis ganyofilebis gamge, eqimTa daxelovnebis centra-
luri institutis paTologiuri anatomiis kaTedris gamge, paTolo-
ganatomTa sakavSiro samecniero sazogadoebis Tavmjdomare
- krigleri, jon – John Fielding Crigler (dab. 1919), amerikeli pediatri,
bostonis bavSvTa saavadmyofos endokrinologiuri ganyofilebis
xelmZRvaneli
- kriuvalie, Jan – Jean Cruveilhier (1791-1874), frangi anatomi da paTo-
logi, samedicino akademiis wevri (1836) da prezidenti (1839), ana-
tomTa sazogadoebis prezidenti
- kroni, baril – Burrill Bernard Crohn (1884-1983), ebrauli warmoSobis
amerikeli gastroenterologi, paTologi, maunT sinais saavadmyo-
fos eqimi, amerikis gastroenterologTa asociaciis wevri
- kruki, arTur – Arthur Carleton Crooke, ingliseli paTologi
- kupferi, karl fon – Karl Wilhelm von Kupffer (1829-1902), latviuri
warmoSobis germaneli anatomi, histologi, embriologi; kilis,
kengsbergisa da miunhenis universitetebis profesori
- kuSingi, harvi – Harvey Williams Cushing (1869-1939), amerikeli neiroqi-
rurgi, paTologi, mwerali, neiroqirurgiis erT-erTi fuZemdebeli,
ielis universitetis profesori, pulitceris premiis laureati
289
l
290
m
291
- morgani, jovani batista – Giovanni Battista Morgagni (1682-1771), itali-
eli anatomi, paduas universitetis profesori
- moseSvili, iason (1876-1968), qarTveli qimikosi, profesori (1920),
saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli moRvawe (1944), odesis
universitetis qimiis kaTedris docenti, Tbilisis saxelmwifo
universitetis araorganuli qimiis kaTedris gamge (1919-1965); mrava-
li saxelmZRvanelos avtori da redaqtori, leninis ordenis kava-
leri
- muni, robert Carlz – Robert Charles Moon (1844-1914), ingliseli of-
Talmologi, lourensTan da bidlTan erTad aRwera pigmenturi
retiniti, 1879 wlidan muSaobda filadelfiaSi (aSS)
- muxarinski, a. – А. А. Мухаринский, (dabadebisa da gardacvalebis
TariRebi ver moviZieT), rusi paTologanatomi, Tbilisis rkinigzi-
sa (1902-1912) da pirveli (1911 wlidan) klinikuri saavadmyofoebis
prozeqtori, kavkasiis samedicino sazogadoebis wevri, kavkasiis
eqimTa sami yrilobis (1893, 1901, 1905) erT-erTi organizatori
- muxaZe, grigol (1879-1948), qarTveli qirurgi, medicinis mecniereba-
Ta doqtori (1914), profesori (1919), saqarTvelos mecnierebaTa (1944)
da sabWoTa kavSiris medicinis mecnierebaTa (1944) akademiebis akade-
mikosi, mecnierebis damsaxurebuli moRvawe (1941), mecnieruli da
praqtikuli qirurgiis, sisxlis gadasxmisa da orTopedia-travmato-
logiis fuZemdebeli saqarTveloSi, Tbilisis saxelmwifo univer-
sitetis medicinis fakultetis Seqmnis erT-erTi iniciatori da
organizatori, hematologiisa da orTopedia-travmatologiis in-
stitutebis Seqmnis iniciatori, Sromis wiTeli droSisa (1943) da
sapatio niSnis (1942) ordenebis kavaleri
292
gamgeobis wevri da Tavmjdomare (1949-1956), saqarTvelos samedici-
no sazogadoebis Tavmjdomare (1926-1932), qarTuli terminologiis
Semqmneli (ivane javaxiSvilTan erTad) anatomiasa da histologia-
Si, adamianis normaluri anatomiis originaluri saxelmZRvanelos
avtori, saqarTvelos mecnierebis damsaxurebuli moRvawe (1940), le-
ninisa (1951) da Sromis wiTeli droSis (1946) ordenebis kavaleri
- naiari, viqtor asad – Victor Assad Najjar (1914-2002), libanuri warmo-
Sobis amerikeli pediatri da mikrobiologi, amerikis kibos aso-
ciaciis masaCusetsis ganyofilebis profesori molekulur bio-
logiaSi, taftis universitetis proteinebis qimiis ganyofilebis
xelmZRvaneli
- nikiforovi, mixeil – Михаил Никифорович Никифоров (1858-1915), rusi
paTologanatomi, baqteriologi, medicinis doqtori, r. virxovis
mowafe, moskovis universitetis profesori da proreqtori, mosko-
vis universitetis paTologiuri anatomiis institutis direqtori,
moskovis paTologanatomTa sazogadoebis damfuZnebeli
- nilseni, fridrix – Friedrich Carl Adolf Neelsen (1854-1898), germaneli
paTologi, rostokisa da drezdenis universitetebis profesori
- nimani, albert – Albert Niemann (1880-1921), germaneli pediatri
- pejeti, jeims, baroneti – Sir James Paget, 1st Baronet (1814-1899), ingli-
seli qirurgi da paTologi, qirurgTa samefo kolejis profeso-
ri; rudolf virxovTan erTad iTvleba mecnieruli paTologiis
fuZemdeblad
- piki, ludvig – Ludwig Pick (1868-1944), germaneli paTologi, berli-
nis municipaluri klinikis paTologanatomiuri departamentis
xelmZRvaneli, gardaicvala sakoncentracio banakSi
- polingi, lainus – Linus Carl Pauling (1901-1994), amerikeli qimikosi,
bioqimikosi, pedagogi, mwerali, nobelis premiis orgzis laureati
(1954 wels qimiis, xolo 1962 wels mSvidobis dargebSi)
- polunini, aleqsei – Алексей Иванович Полунин (1820-1888), rusi eqimi,
paTologanatomi, paTofiziologi, medicinis doqtori, moskovis
universitetis medicinis fakultetis dekani, profesori, gamomce-
293
meli, saidumlo mrCeveli, `moskovis saeqimo Jurnalis~ damfuZne-
beli, moskovis samedicino sazogadoebis prezidenti
- pompe, jones – Joannes Cassianus Pompe (1901-1945), holandieli paTo-
logi, moRvaweobda amsterdamSi, daxvrites nacistebma jaSuSobis
braldebiT
- protasovi, aleqsei – Алексей Протасьевич Протасов (1724-1796), rusi
anatomi, fiziologi, profesori, ruseTis akademiis wevri
294
kosTa asociaciebis wevri, 6 samecniero Jurnalis saredaqcio ko-
legiis wevri, 10-ze meti samecniero premiis laureati
- sanfilipo, silvester – Sylvester Sanfilippo (1926-2013), amerikeli pedi-
atri, minesotas universitetis profesori
- saqsi, bernar – Bernard Sachs (1858-1944), ebrauli warmoSobis ameri-
keli nevrologi, amerikis nevrologTa asociaciis prezidenti,
Journal of Nervous and Mental Disease-s gamomcemeli, XX saukunis I naxev-
ris wamyvani klinicist-nevrologi amerikaSi
- saxarovi, n. – Н. Н. Сахаров, rusi tropikologi da paTologanatomi,
Tbilisis rkinigzis klinikuri saavadmyofos pirveli prozeqtori
(1899-1902), kavkasiis samedicino sazogadoebis wevri da Tavmjdoma-
re (1896-1897), malariis Sesaxeb fundamenturi gamokvlevebis avto-
ri, romelmac ruseTSi pirvelma gamoyo da aRwera malariis gamom-
wvevi parazitis III tipi – plasmodium praecox
- selie, hans – Janos Hugo Bruno “Hans” Selye (1907-1982), ungruli warmo-
Sobis kanadeli eqimi-endokrinologi da bioqimikosi, makgilisa da
monrealis universitetebis profesori, stresis saerTaSoriso in-
stitutis direqtori. 1949 wels nominirebuli iyo nobelis premiaze
- sertoli, enriko – Enrico Sertoli (1842-1910), italieli fiziologi da
histologi; milanis samefo veterinaruli skolis profesori ana-
tomiasa da fiziologiaSi; eqsperimentuli fiziologiis labora-
toriis damfuZnebeli
- skvorcovi, mixeil – Михаил Александрович Скворцов (1876-1963), rusi
paTologanatomi, medicinis mecnierebaTa akademiis wevri, saxel-
mwifo premiis laureati, moskovis I samedicino institutis paTo-
logiuri anatomiis kaTedris profesori, bavSvTa asakis paTolo-
giis fuZemdebeli
- strukovi, anatoli – Анатолий Иванович Струков (1901-1988), rusi pa-
Tologanatomi, profesori, medicinis mecnierebaTa akademiis aka-
demikosi, socialisturi Sromis gmiri, leninuri premiis laurea-
ti, moskovis I samedicino institutis paTologiuri anatomiis ka-
Tedris gamge, gamomcemlobis «Медицина» da Jurnalis «Архив Пато-
логии» mTavari redaqtori, paTologiuri anatomiis cnobili sa-
xelmZRvanelos avtori (v. v. serovTan erTad)
295
- tizenhauzeni, mixeil – Михаил Михайлович Тизенгаузен (1899-1944), ru-
si paTologanatomi, profesori, novorosiis (odesis) universite-
tis, Semdgom ki odesis samedicino institutis paTologiuri ana-
tomiis kaTedris gamge, odesis paTomorfologiuri skolis dam-
fuZnebeli (d. p. kiSenskisTan erTad)
296
- fanaskertel-ciciSvili, zaza – XV saukunis qarTveli politiku-
ri moRvawe da mecnieri, avtori originaluri naSromisa „samkurna-
lo wigni – karabadini~
- fleiSeri, bruno – Bruno Otto Fleischer (1874-1965), germaneli eqimi
- flemingi, valter – Walther Flemming (1843-1905), germaneli biologi,
citogenetikis fuZemdebeli
- friSi, anton fon – Anton Ritter von Frisch (1849-1917), avstrieli uro-
logi, venis universitetis profesori, romlis ZalisxmeviTac
urologia damoukidebeli samedicino disciplinad iqca
297
S
298
saqmianobis licenzirebis departamentis ufrosis moadgile (1998-
2000), evropisa da saqarTvelos 7 profesiuli asociaciis wevri, 5
monografiisa da 100-ze meti samecniero naSromis avtori
299
Tedris asistenti (1972-1978), docenti (1979-1988), profesori (1988-
1995), gamge (1995-2005), asocirebuli profesori (2005 wlidan), sa-
qarTvelos paTologanatomTa samecniero sazogadoebis Tavmjdo-
mare, saqarTvelos samedicino biologiuri akademiis akademikosi,
200-ze meti samecniero naSromisa da 2 saxelmZRvanelos avtori,
Rirsebis ordenis kavaleri
300
- jonsoni, frenk – Frank B. Johnson (dab. 1919), amerikeli paTologi,
armiis veteranTa administraciis institutis (vaSingtoni, DC) sam-
xedro eqimi, mecnieri
- jorbenaZe, Teimuraz (dab. 1945), qarTveli paTologanatomi, medici-
nis mecnierebaTa doqtori, profesori, interkontinenturi samedi-
cino-socialuri, saqarTvelos samedicino-biologiuri da saqar-
Tvelos samxedro-samedicino akademiebis akademikosi, konstantine
erisTavis saxelobis eqsperimentuli da klinikuri qirurgiis in-
stitutis mecnier-TanamSromeli (1972-1984), direqtoris moadgile
samecniero dargSi (1984-1991), aleqsandre naTiSvilis saxelobis
eqsperimentuli morfologiis institutis mTavari mecnier-Tanam-
Sromeli (1991-1993), klinikuri paTologiis samecniero-praqtikuli
centris direqtori (1993 wlidan), ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis paTologiisa da sasamarTlo
medicinis kaTedris gamge (1998 wlidan), 155 samecniero naSromisa
da 2 saxelmZRvanelos avtori, dajildoebulia Rirsebis ordeni-
Ta da ivane javaxiSvilis medliT
301
amerikis samedicino asociaciis wevri, minesotas Sinagani medici-
nis asociaciis prezidenti, amerikis Tavis tkivilis asociaciis
premiis laureati
- hojkini, henri – Henry Hodgkin (1877-1933), britaneli eqimi; quakeri
(Quaker - religiuri mimdinareoba) misioneri CineTSi; dasavleT Ci-
neTis gaerTianebuli universitetisa da wynari okeanis qristianu-
li moZraobis TanadamfuZnebeli; pendel hilis quakeruli saswav-
lo centris damfuZnebeli pensilvaniaSi (aSS)
- hurleri, gertruda – Gertrud Hurler (qaliSvilobaSi – Zach) (1889-
1965), germaneli pediatri, hauneris bavSvTa saavadmyofos pediat-
ri, miunhenis pediatriuli sazogadoebis wevri
302
gamoyenebuli literatura
303
gamomcemlobis redaqtorebi: cira jiSkariani
marika erqomaiSvili