Está en la página 1de 20

1

regulaciis citologiuri safuZvlebi

1. marTvis ierarqia adamianis organizmSi

1.1. neiro-humoruli regulacia

cocxali sistemebis organizacia metad mravalferovania. arsebobs


sicocxlis rogorc araujreduli, ise ujreduli (erTujredianidan dawyebuli
mravalujrediani organizmebis CaTvliT) formebi. Tanamedrove molekulur-
biologiuri da genetikuri gamokvlevebi gviCvenebs, rom ganviTarebis sxvadasxva
safexurze mdgom organizmebs Soris (magaliTad, mikrobebi da ZuZumwovrebi)
arsebobs mTeli rigi msgavseba. pirvelad erTujredian organizmebSi dadginda
genebis eqspresiis regulaciis^ zusti meqanizmebi. Tavis droze es faqti
sruliad moulodneli aRmoCnda. dRes ukve kargad aris cnobili, rom
bunebrivi gadarCevis zegavlena yvelaze kargad swored mikrobebis doneze
vlindeba.
adamiani ganviTarebis umaRles safexurze mdgomi, funqciurad da
morfologiurad gansxvavebuli, maRaldiferencirebuli ujredebis
SeTanxmebuli sistemaa. yoveli mravalujrediani organizmis msgavsad, es
sistemac arsebobs sicocxlis struqturuli erTeulis - ujredis
funqcionirebis, koperirebisa da specializaciis safuZvelze. adamianis
sxeulSi aris daaxloebiT 60 trilioni ujredi (6x1013). aseTi raodenobis
ujredebs erTiani sistemis saxiT mxolod imitom SeuZliaT funqcionireba,
rom gaaCniaT regulaciis natifi meqanizmebi.
amave dros, adamiani rogorc socialuri arseba yalibdeba fizikuri,
fsiqikuri da emociuri maxasiaTeblebis safuZvelze. adamianis organizmSi
arCeven xuT maregulirebel sistemas. esenia: fsiqikuri, neiroendokrinuli,
neirovegetatiuri, imunuri da metabolituri. am sistemebis erTiani moqmedeba
emsaxureba organizmis homeostazis SenarCunebas. homeostazi aris organizmSi
sxvadasxva funqciebis, qsovilebis da siTxis qimiuri Sedgenilobis mixedviT
wonasworuli mdgomareoba, anu organizmis ZiriTadi parametr(eb)is mudmivobis
SenarCuneba. aRniSnuli sistemebi erTmaneTis mimarT ierarqiul
damokidebulebaSi arian. kerZod, rac ufro gvian Camoyalibda ese Tu is
sistema filo- da ontogenezSi, miT ufro maRali adgili ukavia am ierarqiaSi.
maregulirebeli sistemebis ierarqia warmodgenilia piramidis saxiT. mis
wveroze ganTavsebulia fsiqikuri sistema, romlis qvemoTac Tanmimdevrulad
ganlagebulebia danarCeni maregulirebeli sistemebi: neiroedokrinuli,
neirovegetatiuri, imunuri da metabolituri sistemebi. es ukanasneli aris
2
yvelaze aramdgradi, magram amave dros yvelaze srulyofili sistemaa.
preparatebiT mkurnalobis dros sakmarisia aRdges erT-erT sistemaSi
warmoqmnili darRveva da Semdeg organizmi TviTregulaciis gziT TavisiT
aRidgens homeostazs. es imaze miuTiTebs, rom maregulirebeli sistemebi
urTierTzegavlenas axdenen aramxolod zemodan qvemoT, aramed pirukuc.
aRsaniSnavia, rom rac ufro dabali adgili ukavia sistemas am ierarqiaSi,
miT ufro xangrZlivi mkuranloba esaWiroeba mas.
adamianis organizmSi arsebuli regulaciis rTuli ierarqia (sur.1)
aucilebelia mravalujrediani organizmis mTlianobisa da misi gare
samyarosTan urTierTobisaTvis. adamiani mudmivad imyofeba garemo pirobebTan
Seguebis mdgomareobaSi.
evoluciis procesSi
cocxali sistemebis
mier gamomuSavebuli iyo
fiziologiuri
f u n q c i e b i s
TviTregulaciis unari,
risTvisac gamoiyeneba
sxvadasxva bunebis
regulatoruli
meqanizmebi (magaliTad,
nervuli da humoruli
sur. 1 maregulirebeli sistemebis ierarqia
regulaciis meqanizmebi).
Camoyalibda ganuyofeli
urTierTqmedeba nervuli da humoruli regulaciis komponentebs Soris
(neiro-humoruli regulacia). ganviTarebis Semdeg etapze Camoyalibda aseTi
koordinirebuli moqmedebis makontrolebeli, neiro-endokrinuli sistema.
neiro-humoruli regulacia, romelic dafuZnebulia cxoveluri organizmis
yvela organos urTierTkavSirze, uzrunvelyofs organizmis homeostazs.
arCeven neirohumoruli regulaciis mtkice da drekad meqanizmebs. mtkice
regulatoruli meqanizmebi xorcieldeba evoluciis procesSi SemuSavebuli
genetikuri programebiT. drekadi regulatoruli meqanizmebis gamomuSaveba
xdeba organizmis myisieri moTxovnebis uzrunvelsayofad da moqmedebs mxolod
drois garkveul monakveTSi. organizmis marTvis rTuli ierarqiis pirveli
safexuri aris regulacia ujredul doneze (sur. 2).
TiToeuli ujredi aris sicocxlis matarebeli miniaturuli sistema,
romelsac gaaCnia genetikuri informacia mTliani organizmis ganviTarebis
Sesaxeb, amitom ujredul regulaciaSi ZiriTad rols asruleben genetikuri
aparatis doneze mimdinare procesebi da faqtorebi, romlebic gansazRvraven
misi calkeuli ubnebis aqtivacias an represias. regulacia xorcieldeba
3

agreTve sxva meqanizmebiTac genetikuri informaciis realizaciis sxvadasxva


safexurebze (informaciuli rnm-s sinTezi, cilis biosinTezi da sxva).
amasTan erTad, organizmi ujredebis cxovelqmedebisaTvis genetikur aparats
sakmaod ekonomiurad iyenebs. amis naTeli magaliTia rZemJava baqteriebi.
evoluciis procesSi moxda maTi Segueba rZiT mdidar areSi arsebobasTan,
ris gamoc dakarges mravali sxva saWiro fermentis sinTezis unari. es exeba
adamiansac. cnobilia, rom cilis biosinTezSi monawile 20 aminomJavidan
organizmSi sinTezirdeba mxolod cxra (amisTvis gamoiyeneba 14 fermenti).
danarCen TerTmets, adamiani Rebulobs sakvebTan erTad. amiT miiRweva
daaxloebiT 60 fermentis sinTezis ekonomia.
ujredSida regulacia uzrunvelyofs calkeuli ujredebis funqciur
aqtiurobas qsovilis, organos an mTliani organizmis moTxovnilebebis
Sesabamisad. amis Semdeg, ujredSorisi makontrolebeli meqanizmebiT xdeba
maTi cxovelqmedebis specifikuri koordinireba. es aris regulaciis meore
anu zeujreduli done, done romelic periferiuli endokrinuli jirkvlebis
meSveobiT xorcieldeba. aseTi regulaciis ganxorcieleba xdeba uSualod
an nivTierebaTa da energiis gadacemis sistemebis saSualebiT. TiToeul
periferiul endokrinul jirkvals gaaCnia hi pofizis mier gamomuSavebuli
specifikuri maregulirebeli naerTi. aqedan gamomdinare Camoyalibda
regulaciis calkeuli sistemebi. magaliTad: hi pofizi-farisebri jirkvali;
hi pofizi-Tirkmelzeda jirkvali da sxva.
organizmis marTvis ierarqia
hi pofizi, romelic aerTianebs am mcire
regulaciis doneebi
sistemebs, warmoqmnis regulaciis mesame
(hi pofizis) dones warmoadgens.
centraluri
hi pofizi, periferiuli jirkvlebis
V done
nervuli sistema
meSveobiT siganalebs Rebulobs mxolod
imis Sesaxeb rac xdeba organizmis SigniT da
ar axdens reagirebas garemos cvlilebebze.
IV done hi poTalamusi
imisaTvis, rom garemo faqtorebis
zemoqmedebiT ar moxdes organizmis
cxovelqmedebis darRveva xdeba maTi aRqma
III done hi pofizi
grZnobaTa organoebiT, saidanac informacia
gadaecema centraluri nervuli sistemis
periferiuli
specializirebul ubans, romelsac
II done endokrinuli jirkvlebi
hi poTalamu
poTalamusisi ewodeba.
hi poTalamusi uzrunvelyofs
I done ujredi
vegetatiuri, endokrinuli da somaturi
sistemebis integracias. es aris erTis mxriv
ti piuri nervuli qsovili, romelis nervuli
sur. 2
boWkoebi nervuli sistemis yvela ubans
4
moicavs. meores mxriv, hi poTalamusi aris ti piuri endokrinuli jirkvali,
romelic gamoimuSavebs hi pofizis funqcionirebis maregulirebel hormonebs.
garda amisa, hi poTalamusis hormonebi sxeulis sxvadasxva ubanSi asruleben
regulatorul funqciebs. amgvarad, hi poTalamusi (nervuli da endokrinuli
sistemebis e.Ow. hibridi) aris organizmSi regulaciis meoTxe done.
hi poTalamusi aris Tavis tvinis Semadgeneli nawili da amitom misi
funqcionireba kontrolirdeba Tavis tvinis da nervuli sistemis sxva
nawilebiT. Tavis tvinis sxvadasxva ubnebidan wamosuli yvela signali
(magaliTad, garemos faqtorebis cvlilebebis sapasuxod warmoSobili
azrovnebiT ganpirobebuli Segnebuli an uneblie moqmedebebis Sesaxeb)
zegavlenas axdens hi poTalamusis funqcionirebaze. miRebuli signalebis
gadamuSavebis Semdeg informacia hi poTalamusis signalebis saxiT miewodeba
sxeulis yvela nawils. aqedan gamomdinare, centraluri nervuli sistema sistema,
romelic moicavs agreTve Tavis tvinis qerqs, aris regulaciis
mexuTe done.
endokrinuli sistema, romelic warmodgenilia ZiriTadad mcire zomis
jirkvlebiT (gamonaklis warmoadgens farisebri jirkvali), stimulirdeba
nervebiT, ris gamoc misi funqcia centraluri nervuli sistemis kontrols
eqvemdebareba. aqedan gamomdinare organizmis endokrinuli da nervuli sistemebi
funqcionirebs, rogorc erTiani sistema (sur. 3). ufro metic, rig SemTxvevaSi
endokrinuli organo nervuli qsovilis diferenciaciis Sedegs warmoadgens.
magaliTis saxiT SeiZleba ganvixiloT Tirkmelzeda jirkvalSi ganglialuri
simpaTikuri ujredebis arseboba. am sistemebs Soris swored aseTi mWidro
kavSiris arseboba ganapirobebs imas, rom nervul sistemaze sxvadasxva
Sinagani an garegani faqtorebis zemoqmedeba iwvevs endokrinuli sistemis
funqcionirebis cvlilebebs. neiro-humoruli regulaciis sirTule imaSi
mdgomareobs, rom endokrinuli jirkvlebis funqcionireba
urTierTdamokidebulia. magaliTad, hi poTalamusis mier gamomuSavebuli
hormonebis sapasuxod hi pofizis wina wilSi xdeba eqvsi hormonis sekrecia,
romlebic gansazRvraven danarCeni jirkvlebis (farisebri, sarZeve,
Tirkmelzeda da sasqeso jirkvlebis) funqcionirebas (sur. 4). Tavis mxriv
am jirkvlebis mier gamomuSavebuli hormonebi monawileoben hi poTalamus-
hi pofizis aqtiurobis regulaciaSi (sur. 5).
adamianis nervuli sistema, romelic daaxloebiT 50 miliard ujreds
moicavs, erT-erTi yvelaze rTuli sistemaa. nervuli sistema masSi Semavali
mgrZnobiare da analizatoruli centrebis meSveobiT organizmis yvela
funqcias marTavs. nervuli sistemis funqciuri erTeuli - neironi (romelTa
ricxvi ujredebis saerTo raodenobis mxolod 10%-s Seadgens), informaciis
5

sur.3
6
integraciasa da gadacemas
anxorcielebs. nervuli sistemis
danarCen nawils Seadgens gliuri
ujredebi (iyofian oTx ZiriTad
jgufad: astrocitebi,
oligodendrocitebi, mikrogliuri
da Svanis ujredebi). nervuli
sistemis ZiriTadi funqcia
informaciis swrafi da zusti
gadacema, romelic uzrunvelyofs
garemo pirobebis cvlilebebTan
sur. 4 hi pofizis tropuli hormonebi adamianis Seguebasa da gadarCenas,
Semdegnairad xorcieldeba: signali
gaivlis gzas receptoridan sensorul centramde, saidanac vrceldeba
motorul centramde da Semdeg gadaecema efeqtorul organoebs, jirkvlebsa
da kunTebs.

ZiriTadi regulacia Semdegi sqemiT xorcieldeba (sur. 6). ZiriTadi


substancia anu ujredSorisi
matriqsi, romelic SaqrebTan
dakavSirebuli cilebiT aris
warmodgenili, aris damatebiTi
“molekuluri sito” TiToeuli
ujredisTvis. masSi CarTulia
kolagenuri da elastikuri
fibrilebi da damakavSirebeli
g l i k o p r o t e i n e b i
(mag.fibroneqtini, vitroneqtini
da Trombospondini). epiTeluri
da endoTeluri ujredebis qveS
xdeba matriqsis Sesqeleba da
warmoiqmneba bazaluri membrana.
matriqsSi moZraoben
SemaerTebeli qsovilis
ujredebi (mag.makrofagebi,
neitrofilebi, eozinofilebi,
foyieri ujredebi T da B
limfocitebi).matriqsSi bolovdeba
vegetaturi nervuli boWkoebi,
sur. 5 periferiuli endokrinuli jirkvlebis
da hi poTalamus-hi pofizis urTierTqmedeba romelTa meSveobiTac xdeba kavSiris
7

damyareba centralur
nervul sistemasTan.
kapilarebis meSveobiT
matriqsi ukavSirdeba
endokrinul sistemas.
nervuli da endokrinuli
sistemebi erTmaneTs
u k a v S i r d e b i a n
hipoTalamusSi. amgvarad
aris mowyobili
regulaciis sistema,
romelsac piSingerovis
sivrces uwodeben.
aRniSnuli sistemis
meSveobiT matriqsSi
warmoqmnili nebismieri
cvlileba regulirdeba
fsiqo-endokrinul-
imunologiur doneze. am
dros aucileblad xdeba
biologiuri ritmebis
sur. 6 ZiriTadi regulaciis sqema
SeTanxmeba. ujreduli
metabolizmis darRveva ganpirobebulia sisxlZarRvebidan da limfuri ZarRvebidan organoebSi
da piriqiT, nivTierebaTa gadatanis procesis moSliT. amis mizezi upirveles yovlisa
SeiZleba iyos matriqsis funqciebis darRveva. matriqsSi ionTa mimocvlis da filtraciis
funqciebis moSlis gamo SeuZlebeli xdeba organizmis toqsiuri nivTierebebisagan dacva.
es Tavis mxriv iwveves saregulacio komunikaciebis unaris da Sesabamisad mgrZnobelobis
dakargvas. amgvarad, neiropaTiebis ganviTareba iwyeba jer parasimpaTikuri da Semdeg
simpaTikuri nervuli sistemis moSliT.Saqriani diabetiT daavadebul pirebis sisxlSi,
rogorc cnobilia, izrdeba glukozis done. aseTi darRveva iwvevs matriqsSi Semavali
struqturebis balansis darRvevas. Tanamedrove warmodgenebiT, matriqsi warmoiqmneba
polisaqaridul gelSi (proteoglikanebisa da glukozaminoglikanebis geli) cilovani
molekulebis ganawilebiT. proteoglikanebisa da glukozaminoglikanebis struqtura da
muxti saSualebas aZlevs am molekulebs daikavSiron wyali da molekuluri wonisagan
damoukideblad daikaon didi sivrce da zegavlena iqonion matriqsis molekulur
filtraciaze. amgvarad, aRniSnuli polisaqaridebis arseboba aris iseTi procesebis garantia,
rogoricaa: izotonia, izosomia da sxva. aqedan gamomdinare matriqsis struqturuli
elementebis balansis darRvevas Tan sdevs zemoT CamoTvlili pocesebis darRveva. ZiriTadi
regulaciis sistemaSi warmoqmnili darRvevebis Sesaxeb informacia lokaluri sasignalo
molekulebiT gadaecema zurgis tvins. Sesabamis segmentebsa da Semdeg centralur nervul
sistemaSi am informaciis gadamuSavebis Sedegad aRmocendeba tipiuri tkivilis simptomatika.
am procesebis intensiurobis mateba generalizirebuli daavadebebis ganviTarebas iwvevs.
pacientebSi SeiniSneba SeSupebebi, gansakuTrebiT fexis terfebis midamoebSi da sxva. aqedan
gamomdinare Terapia upirveles yovlisa gulisxmobs matriqsis ganvladobis gaumjobesebisaTvis
brZolas.
2. signalebis gadacema
8

2.1.sasiganalo molekulebi

regulaciis ganxorcielebisaTvis adamianis sxvadasxva ujredebi da


jirkvlebi gamoimuSaveben sul mcire oTxi ti pis sasignalo molekulas.
esenia: hormonebi, neirogadamcemebi, lokalur sasignalo molekulebi da
feromonebi.
hormonebi (bioorganuli naerTebi) gamomuSavdeba endokrinuli
jirkvlebis, endokrinuli ujredebis (mag. kuWisa da nawlavis endokrinuli
ujredebi) da zogierTi neironis mier (neirohormonebi). sisxlis mimoqcevis
sistemaSi hormonebis SeRwevis Semdeg xdeba maTi samizne qsovilebSi
gadatana. gansxvavebuli qimiuri buneba ganapirobebs maT maRalspecifikur
biologiur aqtiurobas. qimiuri bunebis mixedviT hormonebi sam jgufad
iyofa. esenia: steroidebi, aminomJavebis warmoebulebi da cilovan-peptiduri
naerTebi. hormonebis, iseve rogorc biologiurad aqtiuri sxva nivTierebebis
struqturaSi ganasxvaveben nawilebs, romlebsac sxvadasxva funqciuri
daniSnuleba aqvT. aseTi fragmentebi gansakuTrebiT kargad ganirCeva saSualo
zomis peptidur hormonebSi. hormonis molekulaSi idealur SemTxvevaSi
ganarCeven: fragmentebs, romlebsac Tavad ar gaaCniaT biologiuri efeqti,
magram uzrunvelyofen specifikuri moqmedebis adgilis Secnobas; fragmentebs
romlebic uSualod ganapirobeben hormonalur efeqts da fragmentebs,
romlebic uSalo zemoqmedebas ar axdenen mocemuli hormonuli efeqtis
realizaciaze, magram uzrunvelyofen hormonis stabilizacias da misi
aqtiurobis regulacias. funqciis mixedviT hormonebi sam klasad iyofa:
efeqtoruli (romlebic uSualod samizne organoze zemoqmedeben), tropuli
(aregulireben efeqtoruli hormonebis sinTezsa da gamoyofas) da rilizing-
hormonebi (aregulireben adenohi pofizis hormonebis sekrecias). adamianis
endokrinuli jirkvlebis sekretebi, maTi samizne qsovilebi da moqmedebis
Sedegebi moyvanilia pirvel cxrilSi.

cxrili 1. adamianis endokrinuli jirkvlebi da maTi hormonebi


jirkvali hormoni samizne hormonis funqcia

hi poTalamu si hi poTalamusis- hipofizis hipofizis wina wilis


rilizing wina wili hormonebis sekreciis regulacia.
pormonebi
hi pofizis
ukana wili
(inaxavs
hipoTalamusis
hormonebs) antidiurezuli, Tirkmelebi iwvevs wylis Sekavebas

oqsitocini, sarZeve jirkvali, stimulirebs laqtacias;


saSvilosno iwvevs saSvilosnos SekumSvas.
9

wina wili kortikotropuli, Tirkmelzeda stimulirebs steroiduli


jirkvlis qerqi hormonis sekrecias.

Tireotropuli, Tiroiduli stimulirebs Tiroiduli


jirkvali hormonis sekrecias.

gonadotropuli:
folikulo- sakvercxeebi, stimulirebs kvercxujredis formirebas;
mastimulirebeli, saTesleebi stimulirebs spermis warmoqmnas.

maluTeinizirebeli, sakvercxeebi, stimulirebs ovulacias,


saTesleebi yviTeli sxeulis formirebas;
stimulirebs testosteronis sekrecias,
spermis gamoyofas.

prolaqtini sarZeve jirkvlebi stimulirebs laqtacias.

zrdis hormoni ujredebis umetesoba stimulirebs zrdas axalgazrdebSi,


cilebis sinTezs, ujredebis gayofas,
monawileobs glukozas da cilebis
metabolizmSi.
Tirkmelzeda
qerqovani Sre gluko- ujredebis umetesoba RviZlSi stimulirebs cilebis daSlas
kortikoidebi da glukozad gardaqmnas;
ConCxis kunTebSi kortizoli inhibirebs
glukozas SeTvisebas.

mineralo Tirkmeli stimulirebs natriumis reabsorrbcias,


kortikoidebi aregulirebs wyal-eleqtrolitur balanss.
(aldosteronis
CaTvliT) .

tvinovani Sre epinefrini RviZli, kunTebi, sisxlSi zrdis Saqris da cximovani


(adrenalini) cximovani qsovili mJavebis Semcvelobas;
zrdis gulis SekumSvaTa ricxvs da Zalas.

norepinefrini sisxlZarRvebis iwvevs sisxlZarRvebis sanaTuris


gluvi kunTebi diametris cvlilebas.

farisebri triiodTironini, ujredebis umetesoba aregulirebs metabolizms,


Tiroqsini monawileobs zrdasa da ganviTarebaSi.

kalcitonini Zvlebi sisxlSi amcirebs kalciumis dones.

paraTiroiduli paraTiroiduli Zvlebi, Tirkmelebi, sisxlSi zrdis kalciumis dones.


hormoni nawlavebi

sasqeso jirkvlebi
saTesleebi androgenebi zogadi spermis warmoqmna, garegani sasqeso
(testosteronis organoebis ganviTareba,
CaTvliT) sasqeso procesebis regulacia,
gavlenas axdens zrdsa da ganviTarebaze.

sakvercxeebi estrogenebi zogadi kvercxujredis momwifeba,


sasqeso procesebis regulacia,
gavlenas axdens zrdasa da ganviTarebaze.

progesteroni saSvilosno, amzadebs saSvilosnos lorwovan garss


sarZeve jirkvali orsulobisaTvis,
10
astimulirebs sarZeve
jirkvlebis ganviTarebas.

pankreasis insulini kunTebi, sisxlSi amcirebs glukozas dones.


kunZulebi cximovani qsovili

glukagoni RviZli sisxlSi zrdis glukozas dones.

amilini Tirkmeli aregulirebs zrdas.

somatostatini pankreasis aregulirebs karbohidratebis metabolizms.


insulin-masekretebeli
ujredebi

kuWis da gastrini, sekretini kuWi, pankreasi, astimulirebs kuWis, pankreasis, RviZlis da


nawlavebis nawlavebi nawlavebis aqtiurobas.
endokrinuli
ujredebi

RviZli zrdis faqtorebi ujredebis umetesoba astimulirebs zrdasa da ganviTarebas.

Tirkmeli eriTropoetini Zvlis tvini astimulirebs eriTropoezs.

angiotenzini Tirkmelzeda aregulirebs aldosteronis sekrecias,


jirkvlis korteqsi aregulirebs sisxlis wnevas.
arteriolebi

vitamini D3 Zvali, nawlavebi aZlierebs kalciumis SeTvisebas.

guli arteriuli Tirkmelebi, aZlierebs natriumis eqskrecias;


natriuretikuli sisxlZarRvebi amcirebs sisxlis wnevas.
peptidi

Timusi Timozini da sxv. limfocitebi monawileobs imunur pasuxSi

epifizi melatonini sasqeso jirkvlebi aregulirebs dRiur bioritmebs da


(arapirdapirad) sezonur sasqeso qcevas (cxovelebSi).

neirogadamcemebi gamomuSavdeba da gamoiyofa neironebis mier.


hormonebisagan gansxvavebiT maTi gadatana sisxliT ar xdeba. isini uSualod
mezobel ujredebze zemoqmedeben da Semdeg swrafad iSlebian an ganicdian
reciklirebas. neirogadamcemebi (mediatorebi) neirohormonebisagan imiT
gansxvavdebian, rom maTi gamoyofa aqsonebis daboloebebiT uSualod sinafsSi
xdeba. erTi da igive nivTiereba SeiZleba moqmedebdes rogorc mediatori da
rogorc hormoni (magaliTad, kateqolaminebi).
lokaluri sasignalo molekulebis sekrecia mravali ti pis ujredebiT
xdeba. uSualod im garemoSi, sadac xdeba am molekulebis gamoiyofa, isini
qimiuri Sedgenilobis Secvlas iwveven da Semdeg iSlebian. adamianis da sxva
ZuZumwovrebis mraval ujreds SeuZlia SeigrZnos qimiuri garemos cvlileba
da Sesabamisad Secvalos Tavisi aqtiuroba. es ujredebi gamoimuSaveben
lokalur sasignalo molekulebs, romlebic moqmedeben amave ujredze an
11

mis axlomdebare ujredebze. aseTi lokaluri sekretebia prostaglandinebi


da zrdis faqtorebi.
prostaglandinebi: organizmSi aRmoCenilia daaxloebiT 16 saxis
sxvadasxva li pidi, romelTac prostaglandinebi ewodeba. prostaglandinebi
Sedis ujredis plazmuri membranis SemadgenlobaSi. maTi gamoTavisufleba
mudmivad xdeba. prostaglandinebis sinTezis intensiuroba xSirad izrdeba
lokaluri garemos qimiuri Semadgenlobis cvlilebis sapasuxod.
ori saxis prostaglandini xels uwyobs qsovilSi sisxlis nakadis
regulacias. epinefrinis da norepinefrinis mastimulirebeli zegavleniT
sekretirebuli prostaglandinebi iwveven sisxlZarRvebis kedlebis gluvi
kunTebis SekumSvas an modunebas. prostaglandinebs igive efeqti aqvT sasunTq
gzebsa da filtvebze.
prostaglandinebi gavlenas axdenen gamravlebis procesze. qalebSi
menstrualuri tkivilebi gapirobebulia prostaglandinebis zemoqmedebiT
saSvilosnos gluv kunTovan qsovilze. aspirini da sxva anti prostaglandinuri
medikamentebi axdenen am lokaluri molkulebis sinTezis blokirebas da
uzrunvelyofen diskomfortis Tavidan acilebas. prostaglandinebi moqmedeben
yviTel sxeulze (corpus lutheum), romelic warmoiqmneba kvercxujredis
garSemo myofi ujredebidan. Tu ganayofiereba ar moxda, yviTeli sxeuli
gamoimuSavebs didi raodenobiT prostaglandinebs da xdeba misi TviT-
daSla. oqsitocinTan erTad, prostaglandinebi axdenen saSvilosnos kedlebis
SekumSvas mSobiarobis dros. saTesleebSi gamomuSavebuli prostaglandinebi
astimulirebs saSvilosnos SekumSvas da spermis gadaadgilebas qalis
sareproduqcio gzebSi.
zrdis faqtorebi: es sasignalo molekulebi axdenen calkeuli
ujredebis gamravlebis regulacias. mravali ti pis ujredis gamravlebis
regulacia xdeba epidermuli zrdis faqtoriT (EGF -Epidermal growth fac-
tor). meore mniSvnelovani zrdis faqtoria nervebis zrdis faqtori (NGF-
Nerve growth factor), romelic embrionSi neironebis gadarCenasa da zrdas
uzrunvelyofs. garda zrdis stimulaciisa, NGF gansazRvravs neironis
mimarTulebas (samizne ujredisaken). HGF (Hepatocyte growth factor)
pleiotropuli moqmedebis mqone zrdis faqtors warmoadgens, romelic
sxvadasxva ti pis ujredebis zrdisa da morfogenezis regulaciaSi
monawileobs.
feromonebs gamoimuSavebs zogierTi egzokrinuli jirkvali. isini
wylis an haeris meSveobiT difundireben da amave saxeobis sxva individebis
ujredebze zemoqmedeben. ujredebi reagireben am sasignalo molekulebze im
SemTxvevaSi Tu maT gaaCniaT Sesabamisi receptorebi. umetes SemTxvevaSi
feromonebis receptorebi ganTavsebulia ujredis plazmuri membranis
zedapirze, saidanac sxvadasxva mesenjeruli molekulebiT ujredis SigniT
12

gadaitanebian.

2.2. signalebis gadacemis meqanizmebi

2.2.1. signalis intraujreduli gardaqmnis gzebi

ujredis mier signalis miReba mis zedapirze liganda-receptoruli


urTierTqmedebiT iwyeba. amis Semdeg mimdinare procesi aris movlenaTa
kaskadi, romelic signalis intraujreduli gardaqmnis saxelwodebiT
aris cnobili. signalis intraujreduli gardaqmnis ramdenime gza arsebobs.
maT mniSvnelovani roli eniWebaT ujredSoris urTierTqmedebaSi.
ujredebisaTvis es aris e.w. instruqcia sxva ujredebTan urTierTqmedebisaTvis
iseT procesebSi, rogoricaa: Wrilobebis Sexorceba, qsovilTa remodelireba,
ganviTareba da zrda. signalis intraujreduli gardaqmnis gzebia:
1. cikluri amf-is gza;
2. cikluri gmf-is gza;
3. fosfoli pidebis da Ca++ gza;
4. Ras, Raf da MAP- kinazas gza;
5.JAK\STAT -is gza.

ganvixiloT pirveli ori gza.


cikluri amf-is gza. 1958 wels erl sazerlendma aCvena, rom epinefrini
aris sasignalo molekula, romlis receptorTan urTierTqmedeba inducirebs
cikluri amf-is gzas. kerZod, epinefrinis receptorTan urTierTqmedebis
Semdeg iwyeba ujredis SigniT molekulebis aqtivaciis kaskadi, romelic
sqematurad Semdegnairad gamoisaxeba:
epinefrinis receptori ®Gcila ® adenilil ciklaza ®atf®cikluri amf.
cikluri amf-is koncentraciis gazrda ujredSi sxvadasxva procesebis
aqtivacias ganapirobebs. aseTi procesebia: 1. glikogenis daSla, 2. specifikuri
samizne genebis transkri pciis aqtivacia da 3. nervul ujredebSi natriumis
arxis gaxsna.
1. glikogenis daSla Semdegnairad xorcieldeba. cikluri amf iwvevs
proteinkinaza A-s (PKA) aqtivacias. PKA aris tetrameruli cila, romelic
Sedgeba ori katalizuri da ori regulatoruli suberTeulisagan. cikluri
amf ukavSirdeba ra PKA-s katalizur suberTeuls ucvlis konformacias,
ris Sedegadac misgan disocirdeba regulatoruli suberTeulebi.
gaaqtiurebuli PKA axdens ori fermentis fosforilirebas. esenia glikogen
sinTaza da fosforilaza kinaza. amasTan pirveli fosforilirebis Sedegad
gadadis araaqtiur mdgomareobaSi, meore-aqtiurSi da axdens glikogen
fosforilazas gaaqtiurebas. es ukanaskneli iwvevs glikogenis daSlas
13

glukoza-1-fosfatis warmoqmniT.
2. cikluri amf-s samizne genebi Seicaven specifikur enhanserul elements
(CRE). PKA-s aqtiuri suberTeuli aRwevs ra birTvSi CRE-damakavSirebeli
cilis fosforilirebas. es ukanaskneli ukavSirdeba CRE-s da aaqtiurebs
misgan transkri pcias. unda aRiniSnos, rom ujredSi arsebobs agreTve cila,
romelic axdens PKA-s inaqtivacias defosforilirebis gziT. e.i. epinefriniT
PKA-s aqtivacia ar aris ganusazRvreli da SeiZleba warimarTos sxva gziT.
3.cikluri amf iwvevs natriumis arxis gaxsnas. amas Tan sdevs
depolarizacia da nervuli impulsis warmoqmna.
2. cikluri gmf-s gza. cikluri gmf warmoiqmneba gtf-dan
guanililciklazas meSveobiT, romelic aqtiurdeba peptiduri ligandebis
an NO -s meSveobiT. cikluri gmf mraval funqcias anxorcielebs ujredis
SigniT. maTgan yvelaze kargad aris Seswavlili cgmf-s roli ZuZumwovrebSi
mxedvelobiTi signalis nervul signalad gardaqmnis procesSi. retina Seicavs
rod ujredebs, romlebic Seicaven G-dakavSirebul receptors, romelsac
rodopsini ewodeba. am receptorTan dakavSirebulia mcire molekula -11-
cis-retinali. sinaTlis protonis absorbciis sapasuxod is ukaSirdeba 11-
trans-retinals. retinalis molekulis izomerizacia inducirebs cila
rodofsins, romelic Tavis mxriv aaqtivebs masTan asocirebul G-cilas anu
transducins. transducinis a suberTeuli iwvevs cikluri gmf
fosfodiesTerazas aqtivacias, romelic amcirebs cgmf-is raodenobas. es
Semcireba zegavlenas axdens ionur arxebis ganvladobaze da nervuli impulsis
warmoqmnas ganaprobebs.

2.2.2. ligand-receptoruli urTierTqmedebis


eqstracelularuli done

hormonebi da sxva sasignalo molekulebi sxvadasxva biologiur efeqtebs


inducireben. ujredis mier signalis miReba da sapasuxo reaqciis inducireba
xdeba specifikuri receptorebis saSualebiT, romlebic ukavSirdebian
informaciis gadamtanebs da ujredis SigniT garkveuli sapasuxo reaqcias
uzrunvelyofen. es receptorebi umravles SemTxvevaSi transmembranuli
cilebia. Tumca arsebobs ujredSida receptorebic. informaciis gadamtanebis
aRsaniSnavad Semotanilia termini - ligandi. es ukanaskneli, cila-receptorTan
dakavSirebis Semdeg misi konformaciis cvlilebas iwvevs. Tavis mxriv,
receptoris konformaciuli cvlilebebi ujredSida reaqciebis kaskadis
inducirebas axdens, rasac Tan sdevs ujredis aqtivacia. arCeven ligand-
receptoruli urTierTqmedebis eqstracelularul da intracelularul
doneebs.
2.2.2.1 ion-SerCeviT arxebTan dakavSirebuli
14
receptorebi

arsebobs receptorebi,
romlebic uzrunvelyofs
neirogadamcemis qimiuri energiis
gardaqmnas eleqtruli bunebis
signalad. es receptorebi
transmembranuli cilovani
molekulebia, romelTa
poli peptiduri suberTeulebiT
warmoqmneba ion-SerCeviTi arxebi.
receptoris eqstracelularul
ubans ukavSirdeba ligandi
(neirogadamcemi) da iwvevs cilis
SeqceviT alosterul cvlilebas,ris
Sedegadac xdeba ionuri arxis gaxsna
(sur 7). receptoris specifikidan
gamomdinare, Ria arxSi gaivlis
zogierTi kaTioni (K+, Na+) an anioni
sur.7 ionuri arxi
(Cl-). ionebis gadaadgileba xdeba maTi
eleqtroqimiuri gradientebis
mimarTulebiT. ion-SerCeviT arxebTan dakavSirebuli receptorebi ZiriTadad
dendritebze da nervuli da kunTovani boWkoebis urTierTqmedebis adgilas
aris ganTavsebuli.
ion-SerCeviT arxebTan dakavSirebuli receptorebis ligandebia swrafad
momqmedi neirogadamcemebi, rogoricaa magaliTad, amgznebi ligandebi glutamati
da acetilqolini da mainhibirebeli ligandebi γ−aminoerbo mJava (GABA) da
glicini.

2.2.2.2 G-cila-SemakavSirebeli
-cila-SemakavSirebeli receptorebi

mravali membranuli cila-receptoris ujredis zedapirze arsebul


nawilTan ligandis dakavSirebis Semdeg proteinkinazebi axdenen samizne
cilis SeqceviT fosforilirebas (serinis, Treoninis an Tirozinis naSTze
ATP-is terminaluri fosfaturi jgufis gadatana). fosforilirebuli
substrati mraval fiziologiur procesSi iRebs monawileobas.
ligandi ukavSirdeba transmembranul receptors da iwvevs mis
aqtivacias (suraTi 6). aqtivirebuli receptori urTierTqmedebs G cilasTan,
romelic moTavsebulia plazmuri membranis Sida, citoplazmasTan momijnave
mxares. arsebobs ramdenime ti pis G-cila. dReisaTvis aRwerili yvela
15

G-cila sami suberTeulisagan Sedgeba


- α, β d a γ. α p o l i p e p t i d i
warmoadgens cilis funqciurad
aqtiur suberTeuls, romlis
plazmur membranasTan asociacias
uzrunvelyofen β da γ jaWvebi. G-
cilebis klasifikacia xdeba maTi
agebulebisa da funqciis mixedviT.
zogierTi G-cila axdens ferment
adenilat ciklazas aqvivacias da
Sesabamisad maT mastimulirebeli G-
cilebi ewodeba (Gs). arsebobs G-
cilebi, romlebic adenilatciklazas
inaqtivacias iwvevs (Gi). G -cilebis
mesame jgufi ki axdens fosfoli paza
C-s aqtivacias (Gp).
rogor xdeba signalebis gadacema
Gs c i l i s m e S v e o b i T ? l i g a n d -
receptorul kompleqsTan
urTierTqmedebis Semdeg xdeba Gsα-s
suberTeulis nukleotid-
SemakavSirebeli saitis konformaciis
cvlileba da gdf-is Senacvleba gtf-
sur.8 signalis gadacemis sqema
i T Gsα s u b e r T e u l i s g u a n i l -
nukleotid-SemekavSirebel saitSi.
amis Sedegad Gsα suberTeulis disocirdeba β da γ suberTeulebidan,
ukavSirdeba adenilat ciklazas da axdens mis aqtivacias. adenilat ciklaza
warmoadgens ferments, rolic akatalizebs atf-is gardaqmnas ciklur amf-
ad. cikluri amf difundirebs citoplazmaSi da zegavlenas axdens mTeli
rigi fermentebis aqtiurobaze. amrigad, cikluri amf meoradi mesenjeris
funqcias asrulebs. Gsα axdens gtf-is gaxleCvas gdf-mde, rac ganapirobebs
Gsα-s disociacias adenilat ciklazasagan. adenilat ciklaza Tavis mxriv
wyvets cikluri amf-is warmoqmnas da Gα kvlav ukavSirdeba β da γ
suberTeulebs.
ujredi eqstracelularuli signalis mimarT sapasuxo reaqciis
generaciisaTvis iyenebs kalciums (Ca2+). cikluri amf-is msgavsad, Ca2+-is
efeqti, misi cilebTan dakavSirebis da am cilebis alosteruli modifikaciis
gziT xorcieldeba (suraTi 9). citoplazmaSi ZiriTadi cila, romelsac
Ca2+ ukavSirdeba, aris kalmodulini. Ca2+-Tan dakavSirebis Semdeg kalmodulini
icvlis konformacias, ris Sedegadac iZens unars daukavSirdes ujredSi
16
arsebul sxva samizne cilebs da
moaxdinos maTi aqtivacia an
piriqiT - inaqtivacia.
garda kalmodulinisa,
identificirebulia sxva cilebic,
romlebic warmoadgenen Ca2+-is
uSualo samizneebs. aseTia
magaliTad troponini C, romelic
warmoadgens ConCxis kunTovani
boWkos Semadgenel nawils. Ca2+-
is dakavSireba troponin C-sTan
sur.9 samizne cilebis uzrunvelyofs kunTovani boWkos
SekumSvas.
ujredSi normalur mdgomareobaSi Ca -is koncentracia Zalian dabalia
2+

(Cveulebriv daaxloebiT 10-7M), maSin rodesac eqstracelularul areSi


Ca2+ milimolaruli koncentraciaa (1mlM=10-3M). Sesabamisad, ujredebSi
unda arsebobdes sxvadasxva meqanizmi, romlic Ca2+-is ionebis dabali
koncentraciis SenarCunebas uzrunvelyofs. erT-erTi aseTi meqanizmia
plazmatur membranaSi arsebuli Ca2+-is tumbo. es tumbo warmoadgens Ca2+-
atf-azas, romelic atf-is hidrolizis energiis xarjze axdens Ca2+ ionebis
transports ujredis citozolidan gareT. Ca2+ tumboebi, ki, romlebic
moTavsebulia ujredis membranuli kompartmentebis (mag. mitoqondrionebi,
endoplazmuri bade) plazmatur membranaSi Ca2+ionebs citozolidan am
kompartmentebis lumenalur sivrceSi (kompartmentis SigniT moTavsebuli
sivrce) gadaitanen. specializirebuli ujredebis membranebSi (nervuli da
kunTovani ujredebi) arsebobs Ca2+ ionebis damatebiTi tumboebi, romlebic
anxorcieleben Ca2+ da Na+ ionebis anti ports (Ca2+ gamoaqvT ujredis
gareT, Na+ ioni SeaqvT ujredSi).
sasignalo molekulis dakavSireba ujredis plazmatur membranaSi arsebul
receptorTan iwvevs Ca2+- ionebis koncentraciis mniSvnelovan cvlilebas
citoplazmaSi. zog SemTxvevaSi, Ca2+ ionebis koncentraciis gazrda ujredSi
ganpirobebulia am ionebis SemosvliT eqstracelularuli aridan citozolSi
ionuri arxebis saSulualebiT. umetes SemTxvevaSi ki, Ca 2+ionebis
koncentraciis gazrda ujredSi xdeba intracelularuli kompartmentebidan
am ionebis gamosvliT. sasignalo meqanizms, romelic axdens Ca2+ionebis
intracelularuli membranebidan gamosvlis induqcias, warmoadgens hormonis
mikavSirebis Sedegad specializirebuli Gp cilis aqtivacia. kerZod, ligandiT
aqtivirebuli receptoris molekula ukavSirdeba Gp cilas, romelic Tavis
mxriv ukavSirdeba gtf-s. am kavSiris Sedegad, Gp cilis α-suberTeuli
disocirdeba β−γ kompleqsidan. disocirebuli Gpα-suberTeuli ukavSirdeba
membranasTan asocirebul ferments fosfoli paza C-s (suraTi 10).
17

fosfoli paza C akatalizebs


reaqcias, romelic ujredSida
k o m p a r t m e n t e b i d a n Ca 2+
gamoTavisuflebas iwvevs.
aqtiuri fosfoli paza C
akatalizebs fofsoinozitil
bifosfatis gaxleCas da
miiReba inozitol
t r i f o s f a t i ( IP 3 ) da
diacilgliceroli.
aRniSnuli molekulebi
monawileoben signalebis
gadacemaSi. IP3 citoplazmaSi
sur.10 fosfoli paza C-s aqtivaciis sqema g a d a n a c v l e b i s Semdeg
inducirebs kalciumis
ionebis gamonTavisuflebas ujredSida kompartmentebidan. am kompartmentebze
arsebobs IP3-s receptorebi, romlebic kalciumis ionebis arxs warmoadgens.
gamonTavisuflebuli kalciumis ionebi ukavSirdebian kalmodulins da
inducireben ujredis sapasuxo reaqcias. IP 3 -isagan gansxvavebiT
diacilgliceroli rCeba plazmaturi membranis SemadgenlobaSi, ukavSirdeba
proteinkinaza C-s da axdens mis aqtivacias.

2.2.2.3. limfocitebis receptoruli kompleqsebi

liganda-receptoruli meqanizmiT T xorcieldeba agreTve organizmis


damcvelobiTi (imunuri) sistemis moqmedeba. damcvelobiTi sistemis
mniSvnelovani komponentebi T da B limfocitebi, romelTa moqmedeba
organizmSi SeWril ucxo sxeulebsa da mikroorganizmebze gansxvavebulia.
B-limfocitebi (romlebic diferencirdebian Zvlis tvinSi) gamoimuSaveben
specifikur antisxeulebs. antisxeulebi eqspresirdeba limfocitebis
zedapirze da funqcionirebs, rogorc maTi receptorebi. B-limfocitis
zedapirze am receptors (adamianSi maTi raodenoba ujredis zedapirze aris
105) Seicnobs organizmSi moxvedrili antigeni. is ukavSirdeba mxolod im
B-limfocits, romlis zedapirzec aris misi Sesatyvisi antisxeuli.
mravali mikroorganizmi da agreTve virusi maspinZel-ujredSi moxvedris
Semdeg iwyebs gamravlebas, risTvisac iyenebs maspinZlis replikaciur
meqanizmebs. maTi ganadgureba saWiroa gamravlebamde. amisaTvis SemuSavebulia
specialuri damcveli sistema, romelSic monawileobs limfocitebis
subpopulacia_T-limfocitebi (maTi diferencireba xdeba TimusSi). maT gaaCniaT
normaluri kilerebis aqtiuroba. normaluri kilerebi ewodebaT did
18

sur. 11 histoSeTavsebulobis sur.12 T-limfocitis receptori


I da II kompleqsi

marclovan limfocitebs, romlebic virusebs ujredis SigniT anadgureben.


normaluri kilerebi Semdegnairad moqmedeben: virusiT inficirebuli ujredebis
zedapirze eqspresirdeba maRalmolekuluri glikoproteinuli struqturebi,
riTac es ujredebi normaluri ujredebisagan gansxvavdebian. normaluri
kilerebi Tavisi zedapiruli receptorebis meSveobiT Seicnoben am
struqturebs, ris Sedegadac aqtiurdebian da citoplazmaSi arsebuli
granulebis SigTavss ujred-gareTa sivrceSi gamoyofen.
virusiT inficirebul ujredebTan T-limfocitebis urTierTqmedeba
antigen-receptoruli meqanizmiT xorcieldeba. T-limfocitebs antigenis
Secnoba im SemTxvevaSi SeuZliaT, Tu is eqspresirdeba ujredis zedapirze.
am limfocitebis zedapiruli receptorebi (gansxvavdebian B-limfocitebis
zedapiruli markerebisagan) Seicnoben antigens specifikur zedapirul
markerebTan komleqsSi. es markeruli molekulebi ganekuTvnebian molekulebis
jgufs, romelsac histoSeTavsebulobis mTavari kompleqsi ewodeba (hmk).
hmk dayofilia or klasad: I da II (suraTi 11). T-limfocitebis receptori
aris heterodimeri, romelic Sedgeba α da β jaWvebisagan (suraTi 12).
TiToeuli jaWvi warmoqmnis or domens. erTi domeni SedarebiT ucvleli
struqturaa (imunoglobulinebis konstanturi domenebis msgavsad), meore
domeni Zlier variabeluri ubania, romliTac T-limfociti Seicnobs anti-
gens hmk-Tan erTad (ligand-receptoruli urTierTqmedeba sur 13).
19

sur. 13 T-limfociti Seicnobs antigens hmk-Tan erTad.


20

2.2.3 ligand-receptoruli urTierTqmedebis


intraujreduli done

steroiduli hormonebi
moqmedeben ujredSiga
receptorebTan dakavSirebis gziT.
am urTierTqmedebis Semdeg,
aqtivirebuli hormon-receptoruli
kompleqsi ukavSirdeba dnm-is
aqceptorul ubans da axdens genebis
transkri pciul aqtivacias.
steroiduli hormonis receptori
Sedgeba sami domenisgan: COOH-
terminaluri domeni, romelic
moicavs hormonTan mikavSirebis
ubans (hormon binding site); NH2-
terminaluri domeni, romelic
monawileobs transkri pciis
sur.14 steroiduli hormonis receptori aqtivaciaSi (gene regulatory domain);
da centraluri domeni, romelic
moicavs dnm-Tan mikavSirebis ubans (DNA binding site) (suraTi 14). varaudoben,
rom araaqtiuri anu “mosvenebis” fazaSi myofi steroiduli hormonis
receptori dnm-Tan mikavSirebis ubanSi Seicavs cila-inhibitors hsp90.
ligandis (steroiduli hormoni) receptoris COOH-domenTan mikavSirebis
Semdeg, es ukanaskneli ganicdis konformaciul cvlilebebs, rac dnm-Tan
mikavSirebis ubnidan cila-inhibitoris disocirebas ganapirobebs. amis Semdeg
aqtivirebul hormon-receptorul kompleqss SeuZlia daukavSirdes dnm-is
aqceptorul nukleotidur Tanamimdevrobas. hsp90 or funqcias unda
asrulebdes: a) hormonis ar arsebobis pirobebSi receptoris aqtiurobis
daTrgunva; b) receptoris stabilizacia {misi naxevar-cxovrebis (half-life)
periodis gazrda.
yovelive zemoT aRniSnulidan naTlad Cans, rom neiro-endokrinuli
sistemis nebismieri sasignalo molekulis samizne aris ujredi anu regulacia
umTavresad ujredis doneze xorcieldeba. TavisTavad regulacias eqvemdebareba
organizmis neiro-endokrinuli sistemis funqcionirebac.

También podría gustarte