Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
sur.3
6
integraciasa da gadacemas
anxorcielebs. nervuli sistemis
danarCen nawils Seadgens gliuri
ujredebi (iyofian oTx ZiriTad
jgufad: astrocitebi,
oligodendrocitebi, mikrogliuri
da Svanis ujredebi). nervuli
sistemis ZiriTadi funqcia
informaciis swrafi da zusti
gadacema, romelic uzrunvelyofs
garemo pirobebis cvlilebebTan
sur. 4 hi pofizis tropuli hormonebi adamianis Seguebasa da gadarCenas,
Semdegnairad xorcieldeba: signali
gaivlis gzas receptoridan sensorul centramde, saidanac vrceldeba
motorul centramde da Semdeg gadaecema efeqtorul organoebs, jirkvlebsa
da kunTebs.
damyareba centralur
nervul sistemasTan.
kapilarebis meSveobiT
matriqsi ukavSirdeba
endokrinul sistemas.
nervuli da endokrinuli
sistemebi erTmaneTs
u k a v S i r d e b i a n
hipoTalamusSi. amgvarad
aris mowyobili
regulaciis sistema,
romelsac piSingerovis
sivrces uwodeben.
aRniSnuli sistemis
meSveobiT matriqsSi
warmoqmnili nebismieri
cvlileba regulirdeba
fsiqo-endokrinul-
imunologiur doneze. am
dros aucileblad xdeba
biologiuri ritmebis
sur. 6 ZiriTadi regulaciis sqema
SeTanxmeba. ujreduli
metabolizmis darRveva ganpirobebulia sisxlZarRvebidan da limfuri ZarRvebidan organoebSi
da piriqiT, nivTierebaTa gadatanis procesis moSliT. amis mizezi upirveles yovlisa
SeiZleba iyos matriqsis funqciebis darRveva. matriqsSi ionTa mimocvlis da filtraciis
funqciebis moSlis gamo SeuZlebeli xdeba organizmis toqsiuri nivTierebebisagan dacva.
es Tavis mxriv iwveves saregulacio komunikaciebis unaris da Sesabamisad mgrZnobelobis
dakargvas. amgvarad, neiropaTiebis ganviTareba iwyeba jer parasimpaTikuri da Semdeg
simpaTikuri nervuli sistemis moSliT.Saqriani diabetiT daavadebul pirebis sisxlSi,
rogorc cnobilia, izrdeba glukozis done. aseTi darRveva iwvevs matriqsSi Semavali
struqturebis balansis darRvevas. Tanamedrove warmodgenebiT, matriqsi warmoiqmneba
polisaqaridul gelSi (proteoglikanebisa da glukozaminoglikanebis geli) cilovani
molekulebis ganawilebiT. proteoglikanebisa da glukozaminoglikanebis struqtura da
muxti saSualebas aZlevs am molekulebs daikavSiron wyali da molekuluri wonisagan
damoukideblad daikaon didi sivrce da zegavlena iqonion matriqsis molekulur
filtraciaze. amgvarad, aRniSnuli polisaqaridebis arseboba aris iseTi procesebis garantia,
rogoricaa: izotonia, izosomia da sxva. aqedan gamomdinare matriqsis struqturuli
elementebis balansis darRvevas Tan sdevs zemoT CamoTvlili pocesebis darRveva. ZiriTadi
regulaciis sistemaSi warmoqmnili darRvevebis Sesaxeb informacia lokaluri sasignalo
molekulebiT gadaecema zurgis tvins. Sesabamis segmentebsa da Semdeg centralur nervul
sistemaSi am informaciis gadamuSavebis Sedegad aRmocendeba tipiuri tkivilis simptomatika.
am procesebis intensiurobis mateba generalizirebuli daavadebebis ganviTarebas iwvevs.
pacientebSi SeiniSneba SeSupebebi, gansakuTrebiT fexis terfebis midamoebSi da sxva. aqedan
gamomdinare Terapia upirveles yovlisa gulisxmobs matriqsis ganvladobis gaumjobesebisaTvis
brZolas.
2. signalebis gadacema
8
2.1.sasiganalo molekulebi
gonadotropuli:
folikulo- sakvercxeebi, stimulirebs kvercxujredis formirebas;
mastimulirebeli, saTesleebi stimulirebs spermis warmoqmnas.
sasqeso jirkvlebi
saTesleebi androgenebi zogadi spermis warmoqmna, garegani sasqeso
(testosteronis organoebis ganviTareba,
CaTvliT) sasqeso procesebis regulacia,
gavlenas axdens zrdsa da ganviTarebaze.
gadaitanebian.
glukoza-1-fosfatis warmoqmniT.
2. cikluri amf-s samizne genebi Seicaven specifikur enhanserul elements
(CRE). PKA-s aqtiuri suberTeuli aRwevs ra birTvSi CRE-damakavSirebeli
cilis fosforilirebas. es ukanaskneli ukavSirdeba CRE-s da aaqtiurebs
misgan transkri pcias. unda aRiniSnos, rom ujredSi arsebobs agreTve cila,
romelic axdens PKA-s inaqtivacias defosforilirebis gziT. e.i. epinefriniT
PKA-s aqtivacia ar aris ganusazRvreli da SeiZleba warimarTos sxva gziT.
3.cikluri amf iwvevs natriumis arxis gaxsnas. amas Tan sdevs
depolarizacia da nervuli impulsis warmoqmna.
2. cikluri gmf-s gza. cikluri gmf warmoiqmneba gtf-dan
guanililciklazas meSveobiT, romelic aqtiurdeba peptiduri ligandebis
an NO -s meSveobiT. cikluri gmf mraval funqcias anxorcielebs ujredis
SigniT. maTgan yvelaze kargad aris Seswavlili cgmf-s roli ZuZumwovrebSi
mxedvelobiTi signalis nervul signalad gardaqmnis procesSi. retina Seicavs
rod ujredebs, romlebic Seicaven G-dakavSirebul receptors, romelsac
rodopsini ewodeba. am receptorTan dakavSirebulia mcire molekula -11-
cis-retinali. sinaTlis protonis absorbciis sapasuxod is ukaSirdeba 11-
trans-retinals. retinalis molekulis izomerizacia inducirebs cila
rodofsins, romelic Tavis mxriv aaqtivebs masTan asocirebul G-cilas anu
transducins. transducinis a suberTeuli iwvevs cikluri gmf
fosfodiesTerazas aqtivacias, romelic amcirebs cgmf-is raodenobas. es
Semcireba zegavlenas axdens ionur arxebis ganvladobaze da nervuli impulsis
warmoqmnas ganaprobebs.
arsebobs receptorebi,
romlebic uzrunvelyofs
neirogadamcemis qimiuri energiis
gardaqmnas eleqtruli bunebis
signalad. es receptorebi
transmembranuli cilovani
molekulebia, romelTa
poli peptiduri suberTeulebiT
warmoqmneba ion-SerCeviTi arxebi.
receptoris eqstracelularul
ubans ukavSirdeba ligandi
(neirogadamcemi) da iwvevs cilis
SeqceviT alosterul cvlilebas,ris
Sedegadac xdeba ionuri arxis gaxsna
(sur 7). receptoris specifikidan
gamomdinare, Ria arxSi gaivlis
zogierTi kaTioni (K+, Na+) an anioni
sur.7 ionuri arxi
(Cl-). ionebis gadaadgileba xdeba maTi
eleqtroqimiuri gradientebis
mimarTulebiT. ion-SerCeviT arxebTan dakavSirebuli receptorebi ZiriTadad
dendritebze da nervuli da kunTovani boWkoebis urTierTqmedebis adgilas
aris ganTavsebuli.
ion-SerCeviT arxebTan dakavSirebuli receptorebis ligandebia swrafad
momqmedi neirogadamcemebi, rogoricaa magaliTad, amgznebi ligandebi glutamati
da acetilqolini da mainhibirebeli ligandebi γ−aminoerbo mJava (GABA) da
glicini.
2.2.2.2 G-cila-SemakavSirebeli
-cila-SemakavSirebeli receptorebi
steroiduli hormonebi
moqmedeben ujredSiga
receptorebTan dakavSirebis gziT.
am urTierTqmedebis Semdeg,
aqtivirebuli hormon-receptoruli
kompleqsi ukavSirdeba dnm-is
aqceptorul ubans da axdens genebis
transkri pciul aqtivacias.
steroiduli hormonis receptori
Sedgeba sami domenisgan: COOH-
terminaluri domeni, romelic
moicavs hormonTan mikavSirebis
ubans (hormon binding site); NH2-
terminaluri domeni, romelic
monawileobs transkri pciis
sur.14 steroiduli hormonis receptori aqtivaciaSi (gene regulatory domain);
da centraluri domeni, romelic
moicavs dnm-Tan mikavSirebis ubans (DNA binding site) (suraTi 14). varaudoben,
rom araaqtiuri anu “mosvenebis” fazaSi myofi steroiduli hormonis
receptori dnm-Tan mikavSirebis ubanSi Seicavs cila-inhibitors hsp90.
ligandis (steroiduli hormoni) receptoris COOH-domenTan mikavSirebis
Semdeg, es ukanaskneli ganicdis konformaciul cvlilebebs, rac dnm-Tan
mikavSirebis ubnidan cila-inhibitoris disocirebas ganapirobebs. amis Semdeg
aqtivirebul hormon-receptorul kompleqss SeuZlia daukavSirdes dnm-is
aqceptorul nukleotidur Tanamimdevrobas. hsp90 or funqcias unda
asrulebdes: a) hormonis ar arsebobis pirobebSi receptoris aqtiurobis
daTrgunva; b) receptoris stabilizacia {misi naxevar-cxovrebis (half-life)
periodis gazrda.
yovelive zemoT aRniSnulidan naTlad Cans, rom neiro-endokrinuli
sistemis nebismieri sasignalo molekulis samizne aris ujredi anu regulacia
umTavresad ujredis doneze xorcieldeba. TavisTavad regulacias eqvemdebareba
organizmis neiro-endokrinuli sistemis funqcionirebac.