Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
siwsawinaka
Literatura aimara
PERÚ Ministerio
de Educación
Viceministerio
de Gesión Pedagógica
Dirección General
de Educación Básica Alternaiva,
Intercultural Bilingüe
AYMARA
Distribución gratuita
y de Servicios Educaivos en el Ámbito Rural Prohibida su venta
PROYECTO EDUCATIVO NACIONAL AL 2021
Musphañjama
siwsawinaka
Literatura aimara
PERÚ SUYUNA YATIÑA CHIQAÑCHIRI
Yatichawinaka Irpiri
MUSPHAÑJAMA SIWSAWINAKA
Literatura aimara - Aimara
5
Kuna pachati sataña phaxsi purinxchi ukjasti, wali suma
chuymampiwa taykaxa pani yuqaparu sataña ch’uqi
apt’ata khitirïtayna, “satt’anipxmaya qhullita yapuru”
sasa. Jupanakasti ch’uqi q’iptata wasitatha qullu tuqi
sarasipkakirïtaynawa.
6
7
yuqanakajataki phaychixa” sasakiwa, t’usunakapa
kharirasisina, manq’a phukuru wallaqiyatayna. Askipacha
qhatitäxipansti “manqapxma, wawanaka” sasawa
yuqanakaparu manq’ayatayna. Jupanakasti “akja sumastí”
sasawa aycha kaltu manq’antxapxatayna. Janipuniwa inasa
amuyapkirïtaynati taykapana janchipätapathxa.
8
9
10
Quta anchanchu
Quta thiyawjana utjasiri jaqinakasti akhama siwsawi lakatha
lakaru sarayasipki. Jach’a titiqaqa quta mik’ayatha maya
supayawa mistsunirïtayna. Jupasti ancha ch’amapampi,
thiyatha, taqi kunsa sartayirïtayna.
Quta uma anaktasawa may-maya wampunaksa manqha
tuqiru apantirïtayna. Ukhama juchanaka lurthapiwäsinsti,
k’atakiwa suni thaya qullunaka tuqi ch’aqsxirïtayna, jalanta
tuqisa ukaya jalsu tuqisa, ukhama.
Inakiti uka saxra uñsunxipansti, jaqinakaxa –jintili jaqinakjama–
khuya aksa tuqiwa imantasiri challusxapxirïtayna.
Uka saxrana watiqapasti jani kamachkañänawa. Jupana
sarnaqawipansti kunaymana usunakawa maya sarxiphana
uñasxarakirïtayna. Uka qutatha mistuniri saxrasti sintipuniwa
quta laka jaqinakaru mulljanukxirïtayna. “Jupaxa quta
anchanchuwa, qutana saxra ajayupäsphasa ukhamawa”
sasakiwa sapxirïtayna. Ukhamathwa jupatakixa wak’anaka
utt’ayapxirïtayna, ukaru walrakiwa yupaychapxirïtayna.
11
12
Yaqhipa jaqinakasti “Supayana wawapäpachawa, ukatha
jupaxa wali thithita kunanaksa lurthapiskaki” sapxirïtaynawa.
Ukhamächi, jani.
Ukhamayipansti, khüna akana Supayaru yupaychañaxa
inakiwa mirantxatayna. “Uka anchanchuna thithitapa jani
jaqinakaru t’aqisiyañapatakisti, aski juparu yäqañäsphawa”
sasakiwa kunaymana uywa kharitanaka luqtawinakana
waxt’apxirïtayna.
Janiwa aka siwsawixa tukuykiti; utjaskakiwa. Uka supayasti
kamisatixa juchanaka lurkäna kikipakirakiwa jallu
pachanxa jaqinakaru yanapt’irïtayna. Quta manqhatha
walja uma q’ipt’ata alaxa pacharu makatkasawa
qinayanaka utt’ayanirïtayna. Ukhamatha jupaxa walja
jallu Qullasuypacharu purxatayirïtayna. Ukhamatha uka
quta anchanchusti munañapampi ayllunakana yapunaksa
qullunaksa patanaksa qarpxatirïtayna. Ukatha jupaxa wali
yäqatapuniwa jichhakamasa.
13
14
Titiqaqa qutana uñstatapa
15
q’ipt’añataki. Utaninakaruwa ruwt’asirïtayna uka jach’a
q’uchupa jaytt’asiñataki. “Ukhamaxa kutiniñamkama
jaytasmaya” sasawa jaytasiyapxatayna. “Janipuniwa uka
wakulla lluphirapxantati” sasawa jupaxa achikt’asirïritayna,
“kunarusa puripxchismaxaya” sasa. “Ukhamäniwa” sasawa
utaninakaxa katuqapxatayna, jani khitisa llamt’añataki.
16
17
18
Antisakiwa umaru chhaqxapxirïtayna. Uka umathsti
kunaymana challwanaka, qiwllanaka, pariwananaka,
qiñulanaka, k’ayranaka, jamach’inaka, yaqha uywanakampi
kunawa aywiranipxirïtayna, kunatixa jichha pachana Titiqaqa
qutana utjki ukjpacha. Ukaxa chhaqiri aylluna munataparu
uñstatapawa.
19
20
Inkantata musika
phusirinaka
Kasariri thiya sarawäsina, musika phusirinakaxa walpuniwa
umantanipxatayna. Niya chika aruma jak’äxipana, jani
juk’ampi kasaririna umaña churxatawa jupanakaxa,
inaki q’illxt’asiwsina, sarjapxirïtayna. “Mayampsa
phusantt’apxakmaya, janikiya jaytamukupxistati, wali
qullqraksa churapxsmaxa” sasawa kasariri chacha
warmixa achikt’asisipkirïtayna. Jani ist’aña tukurpachawa
jupanakaxa sarxawäpxirïtayna. Mayni phusiriwa antisasa
jani saraña munkirïtaynati “kamisaraki ukhamaki sarxañänisti,
kasaririnakaxa walja qullqiraksa churistuxa, janikiwa ukhama
sarxañaxa wakïskasphati” sasa. Janiwa khitisa juparu
yäqkirïtaynati.
21
Musika phusirinakasti “kasaririwa jani aski yäqt’apxituti,
nanakaxa aruma paqara umañxaya munapxsthxa,
jani yäqatawa jutawäxapxtha”, sasawa, mayn-mayni
arsupxirïritayna. Jupanakaxa walja qullqi uñjasaxa k’atakiwa
uka misti tataru iyawa sapxirïtayna. Wali k’uchiwa mistina
qhipapa sarxarupxirïtayna. Janiwa kawkirusa sarapxañäni,
kuna pachkamasa sasasa jupanakaxa jiskt’asipkataynati.
Maypitawa sarañaru uskusipxirïtayna.
22
23
Niya qhantatxipansti, janiwa kuna punkusa markasa
utxataynati. Ina phusuphusu pampana maya jach’a qullu
jak’anaki jupaxa tixtiqiskatayna. Musika phusirinakasti
uraqi manqhatha kunaymana suma wirsunaka jinchuparu
puriyasinkakitaynawa. Janiwa umatapasa kunt’kataynati.
K’umararu tukuwäsina, wali mulljasitayna jupaxa “¿Kunaraki
kamachapxpachayitu, kawkinkarakthsti, kawkinraki
masinakajasti, musika phusasipkakiwa, kamachkarakija
jichhasti?” sasakiwa amuyaskirïtayna.
24
kuna markasa utjkataynati, ina phusu phusu pampanaki
uñjasiwäxataytha. Ukhampachasa ukawjana aliqa khusa
wirsunakawa ist’asiski, musika phusirinakanasa jayatha
phusankaspha, ukaya, uraqi manqhansa phusawäpkaspha,
ukhama” sasa.
25
ist’asinxchiti. Yaqhipaxa sarakiwa, “yanqha urunakana
chika arumanakaxa jichhakamasa phusasitapa ist’asiskiriwa;
ñanqha urasanakawa askipacha ist’asirixa” sasa.
26
27
28
Inkari
(Nayra pacha jawari)
Inkaristi Willka tatampina sallqa warmimpina wawapänawa
sapxiwa. Uka sallqa warmisti Willka tatana munañapatha
Inkari ususitayna.
Inkana lurawinakapaxa wali munaña kankañaniwa Qusqu
markana utji. Inka pachanxa Inkarina luratapaxa Qusquna
wali k’ajanirïna sapxiwa.
Inkaristi nayra pachanakaxa asut’iskama wali jach’a
qalanaka arkthapirïtayna, jach’a pukaranaka, jach’a
utanaka pirqsuñataki. Qullunaksa jank’akiwa qala
arkt’asa arksurakirïtayna sapxiwa. Patapata lurañatakisa
asut’iskamawa qalanaka chhukunaqayirïtayna suma
patanaka lurañatakixa. Inkaristi ukhamwa markapa layku
kunaymanaka lurirïtayna.
Ispañula q’aranakawa Inkariru katuntatayna sapxiwa.
Ukathxa, Inkarina janchipa kharjasinxa, kunaymana
chiqaruwa apxaruyapxatayna sapxiwa. P’iqipakiwa Qusquru
allintatawa sapxiwa. Janiwa yatiskiti kawkinkatapasa
amparapasa, kayupasa, kurpupasa.
Jichhürunakaxa p’iqipaxa jilaskakiwa sapxiwa, kurpupampi
janchipampi jakthapiñataki. Kuna pachatixa q’ala
jakthapini ukjaxa, Inkarixa saythapisina kutinxarakiniwa
sapxiwa, aka markasa suma mallkjama irptañataki. Inkaritixa
kutt’aninixa, wajcha kankañasaxa tukusxaniwa. Jiwasasti
suyasipkakiñasawa Inkari awkisxa.
29
30
Manku Qhapaqampi
Mama Uqllumpina
sartawipa
Jach’a Titiqaqa quta jak’anakana, nayra pacha jaqinakaxa
jani chiqaparuwa sarnaqapxirïtayna. Jani khiti irpirinxawsina,
munatanakaparu, chani jani chani, kunsa lurapxirïtayna.
Uka pachanakaxa janiwa aski yapu lurañsa, isi sawuñsa
yatipkarakirïtaynati. Ukatha mach’akiwa sarnaqapxirïtayna.
Jupanakaxa, jani utanïkawsina, qhuyanakana jakasipxirïtayna,
uywanaka achunaka pallkasa ukhamakiwa manq’añsa
jakipxirïtayna.
Ukhamayiphana, aski munañani Willka tataxa uka jaqinakaru
wali khuyapayirïtayna. Ukatha jupaxa Manku Qhapaqa
sutini munata yuqapampi Mama Uqllu warmipampi chika
khitirïtayna, uka jaqinaka chiqaparu sartapxañapataki.
Ukatakisti maya jach’a marka sayt’ayiriwa khitanitayna,
ukhamarusa Willka tataru yupaychapxañapataki. Ukatakisti
maya suma quri wara jupanakaru churanitayna “uka wara
junt’asa junt’asawa alaya tuqi sarapxanta, kawkjantixa
waraxa sayantkani ukawjaruwa uka Jach’a Marka
sayt’ayapxanta” sasa.
31
Manku Qhapaqampi Mama Uqllu warmipapampisti
ukhampuniwa jach’a Titiqaqa quta taypitha mistsupxirïtayna.
Willka tatana churata wara apt’asitawa alaya tuqi
sarantapxirïtayna, uraqiru wara junt’asa junt’asa,
uñanuqt’asa uñanuqt’asa, tantiyapkasphasa, ukhama. Walja
urunakawa jupanakaxa sarasipkakitayna. Janïrawa waraxa
jununtaskataynati ukhamaruwa jaqinakaxa uñjapxatayna
“munañani awki taykawa jupanakaxa, Apu Qullana Awkina
khitanitawa” sasaxa wali yupaychapxirïtayna. Jupanakasti
warampi uñanuqt’asa uñanuqt’asa sarasipkakirïtaynawa.
Ukhamatha maya suma ch’uxña yunkasa k’uyuruwa
purintapxatayna, Wanakawri qulluna wat’añaparu.
Ukanwa quri waraxa uraqi manqhiru chhaqanxatayna.
Ukawjarpachawa maya jach’a marka utt’ayapxatayna,
Qusqu marka sutini.
32
Maypitawa Manku Qhapaqasti chachanakaru suma
sarnaqañanaka yatichirïtayna: yapu luraña, uywanaka
uywaña, challwa katuña, utanaka utachaña, jach’a
yatiwinaka yatxataña, Willka tataru yupaychañampi,
ukhama. Mama Uqllusti warminakarurakiwa suma sarnaqaña
yaticharakirïtayna: sawuña, p’itaña, utana phuqatpacha aski
suma lurañanakampi.
Ukhamathwa Qusqu markathpacha jach’a Pusi Suyuni
markaxa sayt’ataynaxa. Manku Qhapaqa awkimpi Mama
Uqllu taykampiwa utt’ayapxatayna, ukatha jupanakaxa Inka
sutini ukatha nayraruxa sartapxatayna.
33
34
Pani jila sullka
Maya aylluna pani jila sullkawa utjasirïtayna siya. Maynixa wali
qamiri, mayniraki sinti wajcha ukhama. Janiwa jupanakpura
wali suma sarnapkirïtaynati.
35
Maya uruxa, wajcha jaqixa janipuni kuna manq’añapasa
utjawxipana qulluna jarp’a laphinakaki manq’asiskirïtayna.
Uka jarp’asti suma musxawa, manq’ipanxa. Qamiri jilapaxa
“¿Kunraki khü millaña jilajasti manq’pacha?” sasawa
amuyaskirïtayna. Ukhamapuniwa uka qala chuyma
jaqixa, jilapa sartxipana, wali thithita ukhamawa uka
manq’atawjaparu purkatirïtayna. Jupatakisti tunta phuti
sillpinakakiwa waljäskatayna.
36
tunta sillp’jama uñnaqirïtaynaxa, janiya ukaxa kuna tunta
sillp’ïkataynasa.
37
ukhampuniwa jupaxa irnaqiri sarawipana maya jach’a
apachita mistsuskirïtayna. Apachitana maya achachilawa
akathjamaki uñst’anitayna. “¿Kawraki saranta?, ¿kunathraki
wali llakita sarnaqta?” sasawa juparu jiskht’atayna.
38
uyunakasa juyra sixinakasa panqarankamäxataynawa,
ukhamatha ikintapxarakitaynawa.
39
Ukjakamaxa, niyapuniwa uka mayni qamiri jilapaxa utaparu
purkatxatayna “¿kawkitsa ukja tukuya uywanaka alasinta?,
lunthatasinstaxaya, ¿kunanakampisa lunthatasinta? K’at’aki
thaqtayita”, sasawa wajcha jilapana utapa thaqsutayna.
Ukana, chiqapuniwa kunaymana achunaka phuqa phuqa
sixinakanaka jikitayna. Ukhama uñjasaxa, nuwanuwawa
jilaparu yant’irïtayna, “juma lunthatha kawkithpunisa ukanaka
apsunta, arspuni arsma” sasa.
40
atipkitaspati, arumanthpachawa saraja, nayaxa ukhama
uywanaksa ukhama juyranaksa puriyanirakikijawa” sasa.
Jilaparu phuqata jiskhisina, wali jupaxa k’uchisitayna.
41
wajcha jilaparu jiskht’käna ukhampachrakiwa juparu
jiskht’atayna: “¿Kawkraki jumasti saranta?, ¿kunathraki
wali llakita sarnaqta?” sasa.
42
jak’anchxatayna. Utapathsti anunakapawa,
wali jinq’asisa, aywiranxirïtayna, jaqiparu,
jani uñt’ata jaqïkasphasa, ukhama sinti
p’atanuqapxirïtayna. Jupaxa qhawqhasa
anunakaparu sutipatha jawsaskataynawa,
“janikiya p’atsustati, nayaxa jaqimäskthwa”,
sasa. Janiwa mayni anusa antutkirïtaynati,
antisakiwa taqpacha ch’amamampi
achunuqawäpxatayna. Warmipasti anunaka
jinq’asiri ist’asina, aphanaki uñanuqawsina,
wali mulljasitayna. Chachapaxa janiwa
aski jaqïxataynati, supaya saxraru
tukutäxataynawa, jach’a waxranakani
ukhama. Ukhamayipansti, uta manqhiruwa
imantasxatayna, ukjakamaxa anunakaxa
taqinïxata uka saxraruxa jiwayañkamawa
chhichhintapxatayna.
43
44
Kunturimpi tawaqumpi
lulimpi
Jaya maranakana, maya suma tawaqu, chacha warmixa
uywasirïtayna. Jupasti sapüru sapürusa uywampipuniwa
qullu tuqi saraskirïtayna. Jupaxa wali k’uchi imillayrïwa,
awki taykapana aski munatayrinawa. Ukhamasti,
wankt’asisa warurt’asisa ukhamawa, sapürusa uywanakapa
awatisikirïtayna. Ukhamaruwa maya uruxa, niya chika uru
ukja, maya ch’iyara tirnuni wali qhaxa waynawa jupa thiya
purkatatayna, “suma imilla wawa, nayaxa juma uñkatkawiru
musphapunthwa, ajanumasa nayramasa aski sumapuniwa,
warurt’asta ukjasa anchha sumapuniwa kunkamasa. Jumaru
uywa awatiña yanapiriwa nayaxa juttha”, sasa.
45
mulljasimti, nayaxa jumaru uñt’askmawa, khaya qullu patatha
sapüru sapürusa jumaru uñjasinkirïsmaxa”, sasa. Ukhamatha
suma tawaqumpixa parlthapipxatayna. Waynaxa kunaymana
suma arunaka tawaquruxa arxayirïtayna, jupaxa suma uñtani
waynayrïtaynawa, ch’iyara mach’aqa tirnuni, janq’u chalani,
ukhama.
46
47
thaqasipxirïtayna. Janiwa khiti uñjirisa utjkataynati. “¿Kawkraki
sarpacha?, ¿khitiraki irppacha?, ay suma munata imilla
wawa”, sasawa thaqasipxirïtayna.
48
“Churamamawa, tata luli, jichha urpachawa p’itaña qalltaja,
q’ipiqt’akitaya, mirä”, sasawa tawaquxa luliru arxayt’atayna.
Ukhampuniwa jupaxa maypita quri ch’uspa p’itaña
qallantatayna.
49
yatiyapxatayna. Ukhama ist’asaxa, kunturixa luli
thiya wali thithitawa jalirïtayna, “uka qhincha luli
anchhitpachawa manqantanija” sasa.
“Nayapuniwa
warmima
q’ipiqantha,
juchajakiwa,
manq’anxitantapí,
anchhallawa
mistsunija, lakama
50
51
chiqa jalantamama, justuwa laka ansaqinkäta”, sasawa
lulixa utapa manqhina kuchillunaka, nawajanakampi wali
arichasirïtayna. Kunturisti “ratu mistsunma q’acha luli”, sasa
jawsaskakirïtaynawa.
52
53
CARTA DEMOCRÁTICA INTERAMERICANA
I III de las gestiones diplomáticas necesarias, incluidos los buenos oicios,
La democracia y el sistema interamericano Democracia, desarrollo integral y combate a la pobreza para promover la normalización de la institucionalidad democrática. Si las
gestiones diplomáticas resultaren infructuosas o si la urgencia del caso lo
Artículo 1 Artículo 11 aconsejare, el Consejo Permanente convocará de inmediato un período
La democracia y el desarrollo económico y social son interdependientes y se extraordinario de sesiones de la Asamblea General para que ésta adopte
Los pueblos de América tienen derecho a la democracia y sus gobiernos refuerzan mutuamente. las decisiones que estime apropiadas, incluyendo gestiones diplomáticas,
la obligación de promoverla y defenderla. La democracia es esencial para conforme a la Carta de la Organización, el derecho internacional y las
el desarrollo social, político y económico de los pueblos de las Américas. Artículo 12 disposiciones de la presente Carta Democrática. Durante el proceso se
La pobreza, el analfabetismo y los bajos niveles de desarrollo humano son realizarán las gestiones diplomáticas necesarias, incluidos los buenos oi-
Artículo 2 factores que inciden negativamente en la consolidación de la democracia. cios, para promover la normalización de la institucionalidad democrática.
El ejercicio efectivo de la democracia representativa es la base del estado Los Estados Miembros de la OEA se comprometen a adoptar y ejecutar
de derecho y los regímenes constitucionales de los Estados Miembros de todas las acciones necesarias para la creación de empleo productivo, la Artículo 21
la Organización de los Estados Americanos. La democracia represent- reducción de la pobreza y la erradicación de la pobreza extrema, teniendo Cuando la Asamblea General, convocada a un período extraordinario de
ativa se refuerza y profundiza con la participación permanente, ética en cuenta las diferentes realidades y condiciones económicas de los sesiones, constate que se ha producido la ruptura del orden democrático
y responsable de la ciudadanía en un marco de legalidad conforme al países del Hemisferio. Este compromiso común frente a los problemas en un Estado Miembro y que las gestiones diplomáticas han sido infructuo-
respectivo orden constitucional. del desarrollo y la pobreza también destaca la importancia de mantener sas, conforme a la Carta de la OEA tomará la decisión de suspender a dicho
los equilibrios macroeconómicos y el imperativo de fortalecer la cohesión Estado Miembro del ejercicio de su derecho de participación en la OEA con
Artículo 3 social y la democracia. el voto airmativo de los dos tercios de los Estados Miembros. La suspensión
Son elementos esenciales de la democracia representativa, entre otros, entrará en vigor de inmediato.
el respeto a los derechos humanos y las libertades fundamentales; el Artículo 13 El Estado Miembro que hubiera sido objeto de suspensión deberá contin-
acceso al poder y su ejercicio con sujeción al estado de derecho; la La promoción y observancia de los derechos económicos, sociales uar observando el cumplimiento de sus obligaciones como miembro de la
celebración de elecciones periódicas, libres, justas y basadas en el y culturales son consustanciales al desarrollo integral, al crecimiento Organización, en particular en materia de derechos humanos.
sufragio universal y secreto como expresión de la soberanía del pueblo; económico con equidad y a la consolidación de la democracia en los Adoptada la decisión de suspender a un gobierno, la Organización
el régimen plural de partidos y organizaciones políticas; y la separación e Estados del Hemisferio. mantendrá sus gestiones diplomáticas para el restablecimiento de la
independencia de los poderes públicos. democracia en el Estado Miembro afectado.
Artículo 14
Artículo 4 Los Estados Miembros acuerdan examinar periódicamente las acciones Artículo 22
Son componentes fundamentales del ejercicio de la democracia la adoptadas y ejecutadas por la Organización encaminadas a fomentar Una vez superada la situación que motivó la suspensión, cualquier Estado
transparencia de las actividades gubernamentales, la probidad, la el diálogo, la cooperación para el desarrollo integral y el combate a la Miembro o el Secretario General podrá proponer a la Asamblea General el
responsabilidad de los gobiernos en la gestión pública, el respeto por pobreza en el Hemisferio, y tomar las medidas oportunas para promover levantamiento de la suspensión. Esta decisión se adoptará por el voto de los
los derechos sociales y la libertad de expresión y de prensa. La subordi- estos objetivos. dos tercios de los Estados Miembros, de acuerdo con la Carta de la OEA.
nación constitucional de todas las instituciones del Estado a la autoridad V
civil legalmente constituida y el respeto al estado de derecho de todas las Artículo 15 La democracia y las misiones de observación electoral
entidades y sectores de la sociedad son igualmente fundamentales para El ejercicio de la democracia facilita la preservación y el manejo adec-
uado del medio ambiente. Es esencial que los Estados del Hemisferio Artículo 23
la democracia.
implementen políticas y estrategias de protección del medio ambiente, Los Estados Miembros son los responsables de organizar, llevar a cabo y
Artículo 5 respetando los diversos tratados y convenciones, para lograr un desarrol- garantizar procesos electorales libres y justos. Los Estados Miembros, en
El fortalecimiento de los partidos y de otras organizaciones políticas es lo sostenible en beneicio de las futuras generaciones. ejercicio de su soberanía, podrán solicitar a la OEA asesoramiento o asist-
prioritario para la democracia. Se deberá prestar atención especial a la encia para el fortalecimiento y desarrollo de sus instituciones y procesos
Artículo 16 electorales, incluido el envío de misiones preliminares para ese propósito.
problemática derivada de los altos costos de las campañas electorales y
al establecimiento de un régimen equilibrado y transparente de inanci- La educación es clave para fortalecer las instituciones democráticas,
Artículo 24
ación de sus actividades. promover el desarrollo del potencial humano y el alivio de la pobreza y
Las misiones de observación electoral se llevarán a cabo por solicitud
fomentar un mayor entendimiento entre los pueblos. Para lograr estas me-
del Estado Miembro interesado. Con tal inalidad, el gobierno de dicho
Artículo 6 tas, es esencial que una educación de calidad esté al alcance de todos, Estado y el Secretario General celebrarán un convenio que determine el
La participación de la ciudadanía en las decisiones relativas a su propio incluyendo a las niñas y las mujeres, los habitantes de las zonas rurales y alcance y la cobertura de la misión de observación electoral de que se
desarrollo es un derecho y una responsabilidad. Es también una condición las personas que pertenecen a las minorías. trate. El Estado Miembro deberá garantizar las condiciones de seguridad,
necesaria para el pleno y efectivo ejercicio de la democracia. Promover y libre acceso a la información y amplia cooperación con la misión de
IV
fomentar diversas formas de participación fortalece la democracia. Fortalecimiento y preservación de la institucionalidad observación electoral. Las misiones de observación electoral se realizarán
democrática de conformidad con los principios y normas de la OEA. La Organización
II deberá asegurar la eicacia e independencia de estas misiones, para lo
La democracia y los derechos humanos Artículo 17 cual se las dotará de los recursos necesarios. Las mismas se realizarán
Cuando el gobierno de un Estado Miembro considere que está en riesgo de forma objetiva, imparcial y transparente, y con la capacidad técnica
Artículo 7 su proceso político institucional democrático o su legítimo ejercicio del apropiada. Las misiones de observación electoral presentarán oportuna-
La democracia es indispensable para el ejercicio efectivo de las libertades poder, podrá recurrir al Secretario General o al Consejo Permanente mente al Consejo Permanente, a través de la Secretaría General, los
fundamentales y los derechos humanos, en su carácter universal, indivis- a in de solicitar asistencia para el fortalecimiento y preservación de la informes sobre sus actividades.
ible e interdependiente, consagrados en las respectivas constituciones de institucionalidad democrática.
los Estados y en los instrumentos interamericanos e internacionales de Artículo 25
derechos humanos. Artículo 18 Las misiones de observación electoral deberán informar al Consejo
Cuando en un Estado Miembro se produzcan situaciones que pudieran Permanente, a través de la Secretaría General, si no existiesen las
Artículo 8 afectar el desarrollo del proceso político institucional democrático o el legí- condiciones necesarias para la realización de elecciones libres y justas.
Cualquier persona o grupo de personas que consideren que sus derechos timo ejercicio del poder, el Secretario General o el Consejo Permanente La OEA podrá enviar, con el acuerdo del Estado interesado, misiones
humanos han sido violados pueden interponer denuncias o peticiones podrá, con el consentimiento previo del gobierno afectado, disponer visi- especiales a in de contribuir a crear o mejorar dichas condiciones.
ante el sistema interamericano de promoción y protección de los derechos tas y otras gestiones con la inalidad de hacer un análisis de la situación.
El Secretario General elevará un informe al Consejo Permanente, y éste VI
humanos conforme a los procedimientos establecidos en el mismo. Los
Promoción de la cultura democrática
Estados Miembros reairman su intención de fortalecer el sistema inter- realizará una apreciación colectiva de la situación y, en caso necesario,
americano de protección de los derechos humanos para la consolidación podrá adoptar decisiones dirigidas a la preservación de la institucionalidad Artículo 26
de la democracia en el Hemisferio. democrática y su fortalecimiento. La OEA continuará desarrollando programas y actividades dirigidos a
promover los principios y prácticas democráticas y fortalecer la cultura
Artículo 19
Artículo 9 democrática en el Hemisferio, considerando que la democracia es un sis-
Basado en los principios de la Carta de la OEA y con sujeción a sus
La eliminación de toda forma de discriminación, especialmente la discrimi- tema de vida fundado en la libertad y el mejoramiento económico, social
normas, y en concordancia con la cláusula democrática contenida en la
nación de género, étnica y racial, y de las diversas formas de intolerancia, y cultural de los pueblos. La OEA mantendrá consultas y cooperación
Declaración de la ciudad de Quebec, la ruptura del orden democrático o
así como la promoción y protección de los derechos humanos de los pueblos continua con los Estados Miembros, tomando en cuenta los aportes de
una alteración del orden constitucional que afecte gravemente el orden
indígenas y los migrantes y el respeto a la diversidad étnica, cultural y organizaciones de la sociedad civil que trabajen en esos ámbitos.
democrático en un Estado Miembro constituye, mientras persista, un
religiosa en las Américas, contribuyen al fortalecimiento de la democracia y la obstáculo insuperable para la participación de su gobierno en las sesiones Artículo 27
participación ciudadana. de la Asamblea General, de la Reunión de Consulta, de los Consejos de Los programas y actividades se dirigirán a promover la gobernabilidad,
la Organización y de las conferencias especializadas, de las comisiones, la buena gestión, los valores democráticos y el fortalecimiento de la
Artículo 10 grupos de trabajo y demás órganos de la Organización. institucionalidad política y de las organizaciones de la sociedad civil. Se
La promoción y el fortalecimiento de la democracia requieren el ejercicio
prestará atención especial al desarrollo de programas y actividades para
pleno y eicaz de los derechos de los trabajadores y la aplicación de Artículo 20
la educación de la niñez y la juventud como forma de asegurar la perma-
normas laborales básicas, tal como están consagradas en la Declaración En caso de que en un Estado Miembro se produzca una alteración
nencia de los valores democráticos, incluidas la libertad y la justicia social.
de la Organización Internacional del Trabajo (OIT) relativa a los Principios del orden constitucional que afecte gravemente su orden democrático,
y Derechos Fundamentales en el Trabajo y su Seguimiento, adoptada cualquier Estado Miembro o el Secretario General podrá solicitar la convo- Artículo 28
en 1998, así como en otras convenciones básicas aines de la OIT. La catoria inmediata del Consejo Permanente para realizar una apreciación Los Estados promoverán la plena e igualitaria participación de la mujer
democracia se fortalece con el mejoramiento de las condiciones laborales colectiva de la situación y adoptar las decisiones que estime conveniente. en las estructuras políticas de sus respectivos países como elemento
y la calidad de vida de los trabajadores del Hemisferio. El Consejo Permanente, según la situación, podrá disponer la realización fundamental para la promoción y ejercicio de la cultura democrática.
SÍMBOLOS DE LA PATRIA
HIMNO NACIONAL
CORO
Somos libres, seámoslo siempre,
y ante niegue sus luces el Sol,
que faltemos al voto solemne
que la Patria al Eterno elevó.