Está en la página 1de 30

Ciclo: COMUNICACIÓN ORAL Y

ESCRITA EN LENGUA ORIGINARIA


QUECHUA: NIVEL INTERMEDIO

Cuaderno de Formación Continua:

Comunicación Oral y Escrita en Lengua


Originaria Nivel Intermedio
Quechua 3

QHICHWA SIMINCHIKTA
YACHARIKUNAPAQ KIMSA P’ANQA
MINISTERIO DE EDUCACION

Cuaderno de Formación Continua

“Comunicación Oral y Escrita en Lengua Originaria Nivel Intermedio


Quechua 3”
(Documento de Trabajo)

Coordinación
Viceministerio de Educación Superior de Formación Profesional /
Dirección General de Formación de Maestros /
Equipo de Formación Docente Continua

Equipo de Redacción y Dirección


Unidad Especializada de Formación Continua – UNEFCO

Revisión y Aprobación
Instituto de Lengua y Cultura de la Nación Quechua “Tomas Katari – Kurusa Llawi”

Cómo citar este documento:


Ministerio de Educación (2021). “Comunicación Oral y Escrita en Lengua Originaria Nivel Intermedio
Quechua 3” Cuaderno de Formación Continua. UNEFCO, Tarija.

Material de trabajo, versión preliminar

La venta de este documento está prohibida. Denuncie al vendedor a la Dirección General de Formación de
Maestros, Tel. 2440815 o a la Unidad Especializada de Formación Continua, unefco@unefco.edu.bo

www.minedu.gob.bo
www.unefco.edu.bo
PRESENTACIÓN
Presentación

Uno de los factores más importantes para la calidad educativa es el trabajo de maestras y maestros: de su
compromiso, de su profesionalidad y su profesionalismo, dependen, en gran medida, el ambiente y los
resultados educativos.

Bolivia ya cuenta con el Sistema Plurinacional de Formación de Maestros que contempla: Formación Inicial,
Formación Continua y Formación Post-gradual.

Avanzando en la Revolución Educativa, el Ministerio de Educación -de acuerdo a lo establecido en la


Constitución Política del Estado (Arts. 78, I, II y III; 96, II) y en el marco del Sistema Plurinacional de
Formación de Maestros (D.S. Nº 156/2009) viene implementando una estrategia sistemática y sostenible de
Formación Continua para garantizar que maestras y maestros de todo el país tengan posibilidades de
fortalecer sus cualidades y actualizarse en forma permanente.
Los Itinerarios Formativos para Maestros son una modalidad formativa desarrollada por el Ministerio de
Educación, mediante la Unidad Especializada de Formación Continua – UNEFCO (Ex-ISER y Ex- INFOPER)
enfocada en la práctica educativa, y la mejora de los procesos, con el objeto de fortalecer la
implementación de la Ley de Educación N° 070 “Avelino Siñani – Elizardo Pérez” y el Modelo Educativo,
según los niveles especialidades, y pertinencia cultural y lingüística.

Los Cuadernos de Formación Continua de “Comunicación Oral y Escrita en Lengua Originaria – Quechua”
son materiales de apoyo para el desarrollo del proceso formativo. En ellos se desarrollan aspectos teórico –
prácticos para la mejora de la práctica educativa desde los lineamientos establecidos en el Modelo
Educativo. Las temáticas presentadas incluyen propuestas de actividades, preguntas y/o ejercicios que
ayudarán en el proceso de formación e implementación, aportando a la mejora de la calidad educativa, a
través de la cualificación docente y la transformación de la educación.

Cada Cuaderno de Formación Continua está estructurado en unidades de trabajo que tienen relación con
las sesiones de la etapa presencial; asimismo, contienen opciones para las consignas de la etapa de
implementación y orientaciones para la etapa de intercambio de experiencias o socialización.

Sobre la base de estos Documentos de Trabajo, facilitadoras, facilitadores, y participantes en general,


podrán añadir y/o adecuar contenidos, o estrategias formativas de acuerdo a cada contexto. Invitamos a
maestras y maestros participantes de todo el país a contribuir con observaciones y sugerencias para
mejorar y enriquecer posteriores ediciones (unefco@unefco.edu.bo).

Lic. María Eugenia Hurtado Rodríguez


COORDINADORA NACIONAL a.i. UNEFCO

i
Contenido

PRESENTACIÓN ............................................................................................................................................................ I

DATOS GENERALES DEL CUADERNO............................................................................................................................1


QHURA JAMPIKUNANCHIK......................................................................................................................................... 2

ÑAWPA MANKA MIKHUNANCHIK...............................................................................................................................6

AWAYKUNAMANTA ..................................................................................................................................................10

RUWAYKUNA JUNT’ACHINAPAQ KAMACHIYKUNA ................................................................................................. 15

JUK KAQ YACHAY: QHURA JAMPIKUNANCHIK ........................................................................................................................... 15


ISKAY KAQ YACHAY: ÑAWPA MANKA MIKHUNANCHIK................................................................................................................ 17
KIMSA KAQ YACHAY: AWAYKUNAMANTA ............................................................................................................................... 18

YACHAKUYKUNA TINKUCHIYPAQ WAKICHIYNIN...................................................................................................... 20

YACHAKUNAPAQ RIMAYKUNA..................................................................................................................................21

WATURISQA P’ANQAKUNA.......................................................................................................................................23
DATOS GENERALES DEL CUADERNO

Datos generales
1 Comunicación Oral y Escrita en Lengua
Originaria: Nivel Básico - Quechua 1

Ciclo:
COMUNICACIÓN Comunicación Oral y Escrita en Lengua
2 Originaria: Nivel Básico - Quechua 2
ORAL Y ESCRITA EN
LENGUA
ORIGINARIA
“QUECHUA” - Comunicación Oral y Escrita en Lengua
3 Originaria: Nivel Básico - Quechua 3
NIVEL BÁSICO

4 Comunicación Oral y Escrita en Lengua


Originaria: Nivel Básico - Quechua 4

Yachakuy mit’ap jatun kamachiynin

Qhichwa simipi amañakunchik, runa masinchikwan parlarispa chantapis tukuy laya


ruwaykunata ruwaspa, parlay tinkunakuypi atisqanchikta kallpachanchik, chayta
chaninchaspataq ñiqichanap kamachiykunanta allinta jaq’iqanchik.

Objetivo Holístico del Ciclo

Practicamos la lengua originaria, mediante diálogos y actividades prácticas


variadas, promoviendo la interacción permanente y valorando su importancia
para apropiarnos de la estructura lingüística del quechua.

Kay ñiqip jatun kamachiynin

Kay yachakuy ñiqimanta rimaykunap ñiqichayninta allinta jap’iqanchik,


ruwaykunapi amañakuspataq yachakusqanchikta qillqaspapis parlarispapis allinta
apaykachanchik, chaninchaspataq mayllapipis, piwanpis parlarinchikpaq.

Objetivo Holístico del Curso

Nos apropiamos de las estructuras gramaticales correspondientes a este nivel,


mediante actividades prácticas que promuevan la producción de textos orales y
escritos, valorando la importancia de los mismos para una comunicación real en
diferentes circunstancias de la vida.

Juk 1
TEMA 1

QHURA JAMPIKUNANCHIK
Juk kaq yachay

Qhura jampikunanchik

Yachakuypata kamachiynin

Tapuq rimaykunata, ukhunchikmanta rimaykunata ima tukuy laya ruwaykunapi allinta


apaykachanchik, chaymanjinataq allinchus kachkanchik manachus, chaymanta
tapurinakuspa willarinakunchik.

Objetivo del tema

Utilizamos los pronombres interrogativos necesarios y el vocabulario referido a las partes


del cuerpo humano para pedir y brindar información sobre los problemas de salud, y/o
malestares comunes en prácticas variadas.

Qallarinapaq parlanakuy

Teresa sukhayayta wasinmanta lluqsichkaptin Teodorawan tinkun, payqa


wasimasin chantapis as llakisqalla kachkan.

Teresa: ¿Imanantaq, Teodora?....¿Imaraykutaq llakisqa kachkankiri?


Teodora: Mana waliqchu kachkani chayrayku jampina wasiman richkani.
Teresa: ¿Imaman jampina wasiman richkankiri?
Teodora: Wasay sinchita nanachkawan, chayta qhawachikuq richkani a.
Teresa: ¿Imanakunkitaqri?
Teodora: Ancha llasata q’ipiykachani, chaymantacha ñillani.
Teresa: Chaymantapuni a….. ama ancha llasata q’ipiykachanaykichu.
Teodora: ¿Qamri? ¿Mayman ripuchkankiri?
Teresa: Mayu kantuman richkani, mamaypaq mullita mask’amuchkani,
chaywan chaki muqukunanta qhaqukun a. Rillasaqña ¿chaychu?
Wak kutillaña parlarisunchik. Tinkunakama, Teodora.
Teodora: Tinkunakama.

Iskay 2
1. Runap ukhunmanta yacharinachik
a)Sutikunata qillqanachik

Chanka / chaki / wiksa / maki muqu / uya / chukcha / pupu


t’usu / maki / ñawi / uma / mark’a / rikra / mat’i / ninri
ruk’ana / sinqa / kunka / qunquri / simi / k’aki / wasa

b) Kayjinata ñawirispa parlarinachik

A: ¿Mayman richkanki, Amalia?


B: Jampita rantiq richkani.
A: ¿ Pipaq jampita rantiq richkanki?
B: Ñuqapaq, wisay sinchita nanachkawan.
A: Kaytaqa. Payqu yakuta wakichispa upyay, chay thañichisunqa.
B: Ari, ¿i?. Chay sumaq ñinku.

2. Musuq rimanakunata yacharikunachik


a) Ñawirispa wak rimanakunata yaparinapaq

Mayllay Mayllakuy Thañiy Thañichiy


Jampiy Jampikuy Nanay Nanachiy
Jawiy Jawikuy Upyay Upyachiy
Qhaquy Qhaqukuy Ch’ujuy Ch’ujuchiy
Churay …………… Jampiy ……………..
…………. …………… ……….. ……………...

Kimsa 3
b) Kay qutuchasqa rimaykunata ñawirinachik

1. Jaimeqa mana sumaqchu kachkan, payta rikran nanachkan.


2. Chay wawa sinchita waqachkan, payta chakin nanachkan.
3. Ñañay ruk’ananta ruphachikusqa, chayta mentisanwan jawikuchkan.
4. Ramiro chaki muqunta katari wirawan qhaqukuchkan.
5. Pedroqa anchta ch’ujuchkan chayrayku jawas t’ika yakuta upyachkan.
6. Martinpata warminqa mayu kantuman itapalluta pallaq richkan.
7. Mariata kunkan k’arachkan chayrayku wirawira yakuta upyachkan.
8. Irmaqa mansanillata pallachkan imaraykuchus wisan nanachkan.
9. Jaqay sipas warmi malva yakuta upyachkan.
10. Sofía, Hilda ima yuraq sara phuñita pallachkanku.

3. Ñawirispa parlarinachik, tapuykunata kutichinachik ima.

¡Kay kuka yakuta upyaykuy,


Aaayyy…¡ Wiksay anchatapuni
waway!...Chay thañichisunqa.
nanachkawan, mamay !

Elisa Mama Inuka

A: ¿Maypitaq Elisa, maman ima kachkanku?


B:…………………………………………….…………………………………………
A: ¿Imaraykutaq Elisa waqachkan?
B: ………………………………………………………..………………………..……
A: ¿Mamanri? ¿Imata jaywachkan?
B: ………………………………………………………………..………….…………
A: ¿Qamri? ¿Imata wiksa nanaypaq upyanki?
B: ………………………………………………………………..………….…………

Tawa 4
4. Wakichisqa ruwaykuna
a) Kay siq’ita qhawarispa atikusqanmanjina qillqarinachik
………………………………………………………………….…………..

………………………………………………………………………………

……………………………………….........………………………………..

…………………………………...…………………………………………

……………………………………………….………………………….….

…..…………………………………………………………………………

………………………………………………………………………………

b) Rimaykunata tikraspa qillqarinachik

1. Mariata marq’an nanachkan chayrayku wasinpi samarichkan.

…………………………………………………………………………………….. kiru

…………………………………………………………………..………………… kunka

……………………………………………………………………………………. qhasqu

……………………………………………………………………………………. mat’i

2. Laura q’uwamuña yakuta upyachkan imaraykuchus wiksan nanachkan.

………………………………………………………………………………………... rantiy

………………………………………………………………………………………... jampikuy

………………………………………………………………………………………... qhaqukuy

……………………………………………………………………………………...... jawikuy

3. Ipay milluta rantichkan imaraykuchus uña wawan mancharisqa kachkan.

……………………………………………………………………………………..…. mask’ay

………………………………………………………………………………………… pallay

………………………………………………………………………………………… upyay

………………………………………………………………………………………... wakichiy

Phichqa 5
TEMA 2

ÑAWPA MANKA MIKHUNANCHIK


Iskay kaq yachay

Ñawpa manka mikhunanchik

Yachakuypata kamachiynin

Sapa p’unchaw ruwaykunanchiktapis kunitanmanta ruwaykunanchiktapis sut’ita


yachaspa riqsichinchik chantapis parlayninchiktapis qillqayninchiktapis kallpacharinapaq
tikrayasqa sutikunata allinta apaykachanchik.

Objetivo del tema

Describimos acciones cotidianas y del momento, distinguiendo el presente simple del


continuo y haciendo uso de sustantivos derivados en prácticas permanentes que
favorecen la producción oral y escrita.

Qallarinapaq parlanakuy

Mariawan Teresawan qhatupi tinkuspa kayjinata parlarinku:

María: Teresa,...¿Qampis rantirakuqchu jamunki?


Teresa: Ari, ch’atanata, pichanata ima mask’achkani.
¿Qamri?...¿Imata mask’achkankiri?
María: Ñuqa phiri ruwanaypaq t’uru mankata mask’achkani.
Teresa: Manasina kayniqpi ranqhankuchu.
María: Ari, aswan jaqayniqpi ranqhanku, chaymanta rantisaq.
Teresa: Mmmmm, qam sumaq ruwayta yachanki ¿i? ……………
¿Q’unchapichu ruwanki?
María: Ari, q’unchapipuni ruwani.
Teresa: ¿Imawantaq mana ruphaykunanpaq qaywinkiri?
María: Jatun k’ullu wisllawan a.

Suqta 6
1. Yuyarispa ñawpa mikhuykunanchikmanta t’ukurinachik
a) Ñawirispa parlarinachik, chanta sutichanachik

Mmmmm…kay jank’akipa lawaqa sumaq kachkan.


¡Llaqwata kutallayña, waway!….Tatayki chayamunqaña.

……………… …………………

…………………
Mama Inuka

Wislla Kutay Jawas piqtu Saqta


Khuchuna Chayachiy Jarwi uchu ……………….
T’uru manka Qaywiy Ch’aqi ……………….
Chuwa Qaray Llusp’ichi ……………....
Q’uncha Khuchuy Ququ …………........
Llaqwa Yapay Jak’a lawa ……………….

2. Sutikunata –na k’askaqwan wakichinachik


a) Rimanakunata sutikunaman tikranachik

Pichay Pichana Upyay ………………..


Aysay Aysana Khuchuy ………………..
Ch’atay ……………….. Llikllakuy ……………….
Waqaychay ……………….. Llamk’ay ………………..
Pukllay ……………….. T’ipay ……………….

b) Sutichanapaq


………………… ………………… …………………

Qanchis 7
3. Ñawirispa mikhuykunamanta parlarinachik
1. Maríaqa qhatupi pichanakunata ranqhachkan.
2. Justinaqa sapa kuti yawar masikunanpaq jawas piqtuta wayk’un.
3. Jaqay wawaqa misk’ita rantinanpaq waqaychananta mask’achkan.
4. Ñuqa raymipaq wallpa chhanqata wakichichkani.
5. Manuluqa chakranman rinanpaq jawas mut’ita, kisuta ima wakichikuchkan.

6. Jullaqa qusanpaq papa wayk’utawan k’allutawan apachkan.

7. Ñuqaykuqa fidius uchuta wayk’unaykupaq aychata rantichkayku.

8. Noemipta maman phisarata ruwananpaq kinuwata mayllachkan.

4. Tapuq rimaykunata allinta apaykacharinachik

¿ Imata…………...? ¿Imawan…………..?
¿Imapaq…………..? ¿Imapi……………..?

A: Albina, ¿Imata mask’achkankiri? A: ¿Imawan Ana ququta wayk’uchkan?

B: Aysanata mask’achkani. B: Puka uchuwan wayk’uchkan.

A: ¿Imapaq aysanata munankiri? A: ¿Imapi wayk’uchkan?

B: Sara jak’uta ranqhanaypaq B: Jatun yana mankapi wayk’uchkan.

5. Wakichisqa ruwaykuna
a) Allinta ñawirispa tapuykunata kutichinachik

Ari, chantapis t’uru chuwakunata


Elena ¿Qampis papatachu rantiq rantiyta munani manataq tarinichuqa.
jamunki?

Aswan jaqayniqpi tarinki, chaypi


t’uru mankakunapis tiyan.

Pusaq 8
Ñawirikuna kay yuyaykunata Ñawirisqanchikman rich’akuqta qhillqana
1. ¿Maypitaq kay warmi kachkan? - ……………………………………………….…….…
2. ¿ Imata pay ruwachkan? -…………………………………………………….…..

3. ¿Piwantaq pay parlarichkan? -………………………………………………………...


-…………………………………………………….…..
4. ¿Imata wawan mikhuchkan?
-…………………………………………………….…..
5. ¿Imapitaq pay mikhurichkan?
-…………………………………………………….…..
6. ¿Imaynataq chay mikhunan kachkan?

b) Rimaykunata tikraspa qillqarinachik

1. Matildeqa wayk’unanpaq ch’uñuta k’ichichkan.

………………………………………………………………………………………... kankay

………………………………………………………………………………….………. wakichiy

………………………………………………………………………………………… jank’akipay

………………………………………………………………………………………… chayachiy

2. Ñuqayku mikhuna wakichinaykupaq runtutawan kachitawan rantichakayku

…………………………………………………………………………………………. sillp’anchu

…………………………………………………………………………………………... saqta

…………………………………………………………………………………………. ch’aqchu

………………………………………………………………………………………..... jawas piqtu

c) Qhawarispa qillqarinachik

…………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………………………………………………………

Jisq’un 9
TEMA 3

AWAYKUNAMANTA
Kimsa kaq yachay

Awaykunamanta

Yachakuypata kamachiynin

Qayna kaypi rimanakunata apaykachanchik, pisimanta pisi rimaykuna


ch’uwa simita
yachakusqanchikta yaparispa parlanakuypi tinkurinapaq chantapis
apaykachaspa ruwasqanchikta riqsirichinchik.

Objetivo del tema

Utilizamos verbos en pasado simple para dialogar y compartir información de nuestras


actividades realizadas, incorporando poco a poco el vocabulario necesario que nos
permita interactuar de manera fluida.

Qallarinapaq parlanakuy

Martina iñiywasi niqta richkaptin Sofiawan tinkurin, chaypi paykunaqa


kayjinata parlarinku:

Martina: ¿Imaynalla, Sofía?


Sofía: Waliqlla, Martina . ¿Ripuchkankiñachu?
Martina: Ari. Qanimpa waturikurqayki, wasiyki ch’inpacha kachkarqa.
Sofía: Mana chaypichu kachkarqani.
Martina: ¿Mayman rirqankiri?
Sofía: Raqay pampaman rirqani, chaypi ipayta waturikamurqani chantapis
yanaparirqani.
Martina: ¿Chakrapichu yanaparqanki?
Sofía: Mana, phulluta awananpaq q’aytuta llimp’iysirqani.
Martina: ¿Sumaqtachu awayta yachan?
Sofía: Ari, phullukunata, llikllakunata, chumpikunata ima sumaqta awan.
Martina: ¿Qampis awayta yachankichá a?
Sofía: Mana, mana…ñuqaqa t’ipayta, sirayta imalla yachani.

Chunka 10
1. Qayna kayta riqsirinachik
a) Rimanakunata astawan riqsirispa parlarinachik

Kay phulluta tukuspa llikllatañataq Saraypaq


awasaq, payqa sumaqta uwijakunata michin.

Mama Justina

Away T’inkiy
Siray T’uqrayay
T’ipay Q’impiy
Phuchkay Churakuy
Llimp’iy Qhipakuy

b) –rqa k’askaqta apaykacharispa junt’achinachik

Qhipakuy

Ñuqa Anap wasinpi qhipakurqani.

Qam jatun llaqtapi qhipakurqanki.

Pay ……………………………………………………

Ñuqayku…………………………………………….

Ñuqanchik………………………………………….

Qamkuna……………………………………………

Paykuna………………………………………………

Chunka jukniyuq 11
2. Qayna kaypi rimaykunata allinta apaykachaspa parlarinachik.

A: ¿Mayman qayna rirqanki, Lucía?

B: Ñuqa ñañaypa wasinman rirqani.

A: ¿Mayqin ñañaykipta a?
B: Justinapta a, payta waturikuq rirqani chantapis ch’isikama

chaypi phuchkarispa parlarirqayku.

3. Ñawirispa pacha riqsichiq rimaykunatawan wak yuyaykunatawan


qillqarinachik

1. Ñuqaqa ñawpaq killa iskay p’unchawtapuni Martinap wasinpi qhipakurqani.


2. Jaqay machu runaqa qayna wata achkha uwijata uywarqa warmintaq uwija
millmata phuchkaspa punchukunata awarqa.
3. Karinap qusan qanimpa Kamiman ch’usarqa, chaypaq phulluta apakurqa.
4. Ñuqayku qayna paqarin …………………………………………..……………………………
5. Rosauraqa ñawpaq killa ………………………………………………………………………….
6. Wasimasikunayqa qayna sukhayay……………………………………………………………

4. - pti k’askaqta apaykachaypi amañarikunachik

1. Mamay qayna ch’uluta t’ipachkaptin puñurqarqa.


2. Jaqay waynaqa p’uluta jayt’achkaptin chakinta takakurqa.
3. Yachachiqniy yachaywasimanta ripuchkaptin qillqananta t’akarparqa.
4. Yachakuqkunaqa samariy mit’a chayamuptin kusirikunku.
5. Zenónwan warminwan raymiman riptinku anchatataq tusurinku.
6. Fernandop warmin qayna sirachkaptin makinta t’uqsikurqa.
7. Jatun mamay qayna wayk’uchkaptin takirichkarqa.
8. Juana jatun mamanta watukuptin anchata kusikun.

Chunka iskayniyuq 12
5. Wakichisqa ruwaykuna
a) Ñawirispa parlarinachik

Qaynaña p’ullqukunata t’ipapunasuy karqa,


waway, phuchkanayrayku mana atirqanichu a,

kunan ch’isi t’ipapusqayki ¿chaychu?

Mama Martina

b) Kunan t’ukurispa kay tapuykunata kutichinachik

1. ¿Imata qam wawaykipaq t’iparqanki?

… ………………..…………………………………………………………………………………………

2. ¿Jatun mamayki mayk’aqpis awarqachu?

… ……………………………..……………………………………………………………………………

3. ¿ Imatataq llikllawan ruwayta atinchik?

… ……………………………………………………………………………………………………………

4. ¿Ima uywakunataq millmata quwanchik?

… ……………………………………………………………………………………………………………

5. ¿Imakunatataq millmamanta ruwayta atinchik?

… ……………………………………………………………………………………………………………

Chunka kimsayuq 13
c) Rimaykunata tikraspa qillqarinachik
1. Ñuqaykuqa wasiykupi qhipakuptiyku p’achaykuta t’aysayku.
………………………………………………………………………………………… chiriy/churakuy

………………………………………………………………………………………… riy/watukuy

………………………………………………………………………………………… chayamuy/apamuy

………………………………………………………………………………………… rantiy/wakichiy

2. Kuraq ñañayqa qayna wata tusunanpaq q’umir llikllata rantirqa.

………………………………………………………………………………………… qanimpa/away

………………………………………………………………………………………… ñawpaq killa/riy

………………………………………………………………………………………… qayna paqarin/apay

………………………………………………………………………………………… unayña/qhipakuy

3. ¿Imata mamayki tataykipaq t’iparqa? - Ch’uluta t’iparqa

¿ Imawan………………………………………………… - …..………….……..……...

¿ Piwan…………………………………………………… - ….………………..….….…...

¿ Mayman………………………………………………. -………………..……..…...….…

¿ Maypitaq……………………………………………… - ………..………….….……

d) Allinta qhawarispa atikusqanmanjina qillqarinachik

…………………………………………………………………………

…………………………………………………………………………

…………. ………………………………….…………………………

…………………………………………………………………………

……………………………………………………….……………….

…………………………………………………………………………

…………….………………………………….………………………

………………………………………………………………………………………………………..….

…………………………………………………………………………………………………………..

Chunka tawayuq 14
Ruwaykuna junt’achinapaq kamachiykuna
Consignas para la etapa de aplicación
Juk kaq yachay: Qhura jampikunanchik

Tema 1: Nuestra medicina natural

Yachakuqkuna qhura jampikunamanta t’ukurispa parlarinqanku, imaynatachus


kunan pacha chaykunawan jampikunchik, chaypaqtaq musuq rimaykunata
riqsirinqanku.

Los participantes podrán reflexionar y conversar a cerca de la medicina natural y su uso


en la actualidad, para ello, utilizarán un vocabulario específico.

1. Runap ukhunmanta rimaykunata allinta yachakunaykipaq amañakullaypuni,


parlarispapis, qillqarispapis chantapis atikusqanmanjina yawarmasikunaykiwanpis wak
runakunawanpis parlariy.

- ¿Waliqllachu kachkanki?
- Mana, ninriy nanachkawan.

Practica el vocabulario referido a las partes del cuerpo humano en forma oral y escrita y
realiza conversaciones sencillas haciendo uso de lo aprendido con tus familiares u otras
personas.

2. Kay yachakuypi amañakunaykipaq, juch’uy raphikunapi “fichas” nisqata wakichiy,


chanta qillqayta kallpacharinapaqqa imatachus muyuyniykipi rikunki chaymanta
qillqariy.

Esta actividad puedes realizarla con la ayuda de pequeñas fichas que lleven verbos
nuevos y luego trabajar con la aplicación de los mismos, describiendo acciones que
observes en tu entorno.

3. Yachakuyniykita astawan kallpacharinapaq, tukuy imaymana t’iqtukunata


apaykachay atinki, chaykunamantataq parlariy astawanpis tapuykunawan
yanapakuyta atinki.

- ¿Maypitaq kay runa kachkan?


- Payqa urqu k’uchupi kachkan.
- ¿Imata pay ruwachkan?
- Pay mulli laqhita pallachkan.

Es importante fortalecer la práctica, por ello te sugerimos que trabajes utilizando las
imágenes que tengas a tu alcance para que a partir de la observación describas las
actividades que veas, ayudándote con preguntas variadas.

4. Pillawanpis tikuspa tapurinaykipuni tiyan imaynachus kasqanta yachanaykipaq. Wak


tapuykunatapis yuyarispa apaykachayta atinki ajinamanta yachakusqaykimanta
mana qunqankichu.

Chunka phichqayuq 15
Aplica lo aprendido en todo momento, ya sea en conversaciones y /o descripciones.
Formula diferentes preguntas y propicia conversaciones en todo momento, eso te
ayudará en la consolidación de tus conocimientos.

Chunka suqtayuq 16
Iskay kaq yachay: Ñawpa manka mikhunanchik

Tema 2: Nuestra comida tradicional


Yachakuqkuna ñawpa manka mikhunamanta yuyarispa parlarinqanku chantapis
imaynatachus wayk’urinku, imakunawantaq wayk’urinku ima riqsirichinqanku.

Se espera que los y las participantes compartan sus impresiones y opiniones acerca de la
comida tradicional y las formas de preparar.

1. Musuq rimaykunata ñawirillaypuni sapa atikuptin, chantapis wak rimaykunata


yacharinaykipaq imaynatachus ñikun chayta mask’arispa yachakuq
masikunaykiwanpis yawar- masikunaykiwanpis willarinakuychik.

Realiza prácticas de lectura de términos nuevos y averigua el significado de otras


palabras que se refieren a utensilios e ingredientes para compartir con tus
compañeros/as y en el entorno familiar.

2. Rimanakunata yuyarispa qillqay, chanta sutikunaman tikray ajinamanta


yachakusqaykita sumaqta yuyarinki.

Realiza más ejercicios de aplicación de la regla para la formación de sustantivos


derivados, puedes hacer un listado de varios verbos y luego escribir los sustantivos.

3. T’iqtukunata mask’ariy chaypitaq runakuna mikhuchkanku chaymanta qutuchasqa


rimaykunata qillqay, kayta ruwaspaqa tukuy riqsisqayki rimaykunata yuyarinki.

Utiliza algunos cuadros que tengan que ver con personas comiendo algo y a partir de
ello puedes estructurar diferentes oraciones que describan lo que ves, esta actividad te
permite recuperar un vocabulario variado.

4. Tapuykunata apaykachaspa runa masikunaykiwan parlaypi tinkuriy, yachakuy wasi


ukhupi chantapis maypichus qam puriykachanki chaypi.

Pon en práctica las oraciones interrogativas que te propone este tema y aplícalos para
propiciar situaciones comunicativas con todas las personas con quienes puedas, no sólo
en el aula sino también en casa y en otros espacios.

5. Wakichisqa ruwaykunaqa tukuy yachakusqaykita kallpacharinqa chayrayku


junt’achispa sut’ita ñawirinayki tiyan ajinamanta pillawanpis parlarinayki kaptin tukuy
ruwasqaykita yuyarispa sut’ita parlarinki.

Las actividades propuestas permiten aplicar lo aprendido en diferente tipo de ejercicios,


una vez que completes debes leerlos en voz alta, esto te va a permitir fijar la fonética y
la fluidez y te facilitará su aplicación a la vida real.

Chunka qanchisniyuq 17
Kimsa kaq yachay: Awaykunamanta
Tema 3: Acerca de los tejidos

Yachakuqkuna awanamanta, imatachusyachasqankuta, willarinakunqanku,


jinallatataq imatachus chaymanta yuyanku chantapis imaynachus kampupi, wakin
llaqtakunapi ima ruwakun, astawanpis antisuyupi away karqa, imaynachus
kunankama ruwakun, imaynatataq kawsayninchikpi chaninchanchik ima.

Los y las participantes compartirán opiniones y experiencias que hubiesen tenido


respecto a actividades que tienen que ver con el tejido en contextos rurales y urbanos,
además se posibilitarán espacios de reflexión sobre los tejidos andinos, sus orígenes, su
desarrollo y su importancia para nuestras culturas.

1. T’iqtupi rikukusqanmanta yachakuq masikunaykiwan awanamanta parlariy,


chaypaqtaq musuq rimaykunata apaykachariy.

- ¿Imata kay warmi ruwachkan?


- Payqa awachkan,
- ¿Imata awachkan?
- Punchuta awachkan.

Conversa con tus compañeros/as a cerca de la imagen que muestra el tejido en telar,
aplicando el vocabulario presentado en esta secuencia.

2. Pikunawanchus tinkunki paykunawan parlariy. Qayna kaymanta yuyarispa


ruwasqankuta willarinasunkupaq, qampis kikillantataq ruwanki, ajinata anchatataq
parlarinayki tiyan allinta jap’iqanaykipaq.

Practica la situación comunicativa que presenta esta secuencia con diferentes personas
y utiliza verbos variados en pasado para describir actividades pasadas, es importante
aplicar de manera constante las estructuras aprendidas para que la apropiación sea
más sólida.

3. Astawan amañakunaykipaq pacha riqsichiq rimaykunata apaykachariy parlarispapis


qillqarispapis, astawanpis ñawpaqta tukuy rikusqaykimantapis uyarikuy, mana chayqa
qillqarillaypuni ñawirispataq riqsirichiy.

Para tener más solvencia en el manejo del pasado debes seguir practicando tanto en
forma oral como escrita, además debes describir acciones pasadas para que mediante
lectura compartas con los demás.

4. Kunan tukuy yuyarikusqaykimanta astawan amañakunaykipaq qillqana p’anqaykipi


qutuchasqa rimaykunata qillqarillaypuni, chaykunapitaq pti – k’askaqta
apaykachanayki tiyan.

En esta etapa de tu aprendizaje es recomendable que refuerces lo que conoces y


utilizando el sufijo –pti describas actividades pasadas y o brindes información personal
en tiempo pasado.

5. Wakichisqa ruwaykunaqa tukuy yachakusqaykita kallpacharinqa chayrayku


junt’achispa sut’ita ñawirinayki tiyan ajinamanta pillawanpis parlarinayki kaptin tukuy
ruwasqaykita yuyarispa sut’ita parlarinki.

Chunka pusaqniyuq 18
Las actividades propuestas permiten aplicar lo aprendido en diferente tipo de ejercicios,
una vez que completes debes leerlos en voz alta, esto te va a permitir fijar la fonética y la
fluidez y facilitará su aplicación a la vida real.

Chunka jisq’unniyuq 19
YACHAKUYKUNA TINKUCHIYPAQ WAKICHIYNIN
Estrategias para la etapa de intercambio de experiencias (socialización)
Sapa yachakuqpis, sapa qutupis imaynatachus tukuy yachakusqankuta
yachachirqanku chayta riqsichinanku tiyan.

Cada participante o cada grupo presenta a los/las demás la estrategia o estrategias


aplicadas en aula y comparte con los demás la experiencia vivida.

Kaypaq jatun raphikunata, siq’ikunata, yachachinapaq qillqasqa wakichisqaykita,


pukllanakunata, willay raphikunata, uyarinapaq qhawanapaq ima wakichisqata
apaykachayta atinki.

Para este efecto puedes hacer uso de papelógrafos, cuadros, materiales didácticos
utilizados, juegos, materiales comunicacionales como ser: murales, sociodramas,
producciones textuales, materiales de audio y/o audiovisual.

Qillqasqa llamk’anata jaywanapaqqa imaynatachus wakichinata allinta


qhawarina tiyan.

Es importante tomar en cuenta los aspectos formales para la presentación escrita del
trabajo.
Qallariypa riqsichiynin
Datos referenciales

Imapaqchus chay wakichiy ruwakusqa


Propósito de la estrategia aplicada

Junt’asqa ruwaykuna
Actividades desarrolladas

Kawsaypi kasqanmanjina chaninchaynin


Evaluación de la experiencia vivida

Iskay Chunka 20
YACHAKUNAPAQ RIMAYKUNA
N° QHICHWAPI CASTELLANOPI
1 Aysana Romana
2 Chaki Pie
3 Chaki muqu Rodilla
4 Chanka Muslo
5 Ch’atana Candado
6 Chukcha Cabello
7 Chuwa Plato de barro
8 Jampi Medicina
9 Jampiy Curar
10 Jampina wasi Hospital
11 Jawikuy Untarse
12 K’aki Mentón, barbilla
13 Kunka Cuello
14 Kutay Moler
15 Khuchuna Cuchillo
16 Llasa Pesado
17 Maki Mano
18 Maki muqu Codo
15 Marq’a Brazo
16 Ninri Oreja
17 Mat’i Frente
18 Ñawi Ojo
19 Pichana Escoba
20 Pupu Ombligo
21 Phuchkay Hilar
22 Qanimpa Hace un tiempo atrás
23 Qayna Ayer
24 Qhaqukuy Friccionarse
25 Qhipakuy Quedarse, atrasarse
26 Q’uncha Fogón
27 Rikra Hombro
28 Ruk’ana Dedo
29 Sinqa Naríz

Iskay chunka jukniyuq 21


30 Siray Costurar
31 T’ipay Tejer
32 T’usu Pierna
33 T’uru manka Olla de barro
34 Uma Cabeza
35 Upyana Bebida
35 Uya Cara, rostro
36 Wasa Espalda
37 Wiksa Estómago
38 Wislla Cuchara

Iskay chunka iskayniyuq 22


WATURISQA P’ANQAKUNA
BIBLIOGRAFIA CONSULTADA
1. PLAZA MARTINEZ, Pedro. Qhichwata qillqanapaq. Reforma Educativa- SNE. La Paz- Bolivia,
1997.

2. QUIROZ VILLARROEL, Alfredo. Qhichwa Simipirwa. UNICEF. La Paz- Bolivia, 1998.

3. QUIROZ VILLARROEL, Alfredo. Gramática Quechua. Editorial impresores Colorgraf Rodríguez.


Cochabamba - Bolivia, 2010.

4. CERRÓN PALOMINO, Rodolfo. Linguistica Quechua. Cuzco- Perú, 1987.

5. LAIME AJACOPA, Teófilo, CAZAZOLA, Efraín, LAIME PAIRUMANI, Félix. Diccionario Bilingüe
Quechua- Castellano, Castellano- Quechua. Reforma Educativa- Centro Cultural Jayma. La Paz-
Bolivia, 1997.

6. LAIME AJACOPA, Teófilo. Diccionario Bilingüe Yuyay k’ancha. Material digital. La Paz – Bolivia,
2007.

7. ROSAT PONTALTI, Adalberto A. Diccionario Enciclopédico Quechua – Castellano del Mundo


Andino. Editorial Verbo Divino, 2da Edición, Cochabamba- Bolivia, 2009.

Iskay chunka kimsayuq 23

También podría gustarte