Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
ნერვული სისტემა
ნერვული სისტემა
nervuli sistema
S S suraTi 48.1 metyvelebis periodSi Tavis tvinis
zonebis gaaqtiurebis funqciuri magnito-rezonansuli
tomografia.
1219
koncefcia 48.1 yoveli qimi Seicavs nervul bades, romelic radialuri
nervebiT dakavSirebulia centralur nervul rgolTan
(suraTi 48.2 b); aseTi organizacia difuzur nervul
nervuli sistema neironebis badesTan SedarebiT ufro xelsayrelia rTuli moZrao-
bis kontrolisTvis.
wreebisa da damxmare ujredebi- wagrZelebuli, ormxrivad simetriuli sxeulis mqone
cxovelebSi, cefalizaciasTan dakavSirebiT garTulda
sgan Sedgeba nervuli sistema da ganviTarda ufro rTuli qceva, rac
gamowveulia neironebis TavmoyriT (klasterizaciiT)
yvela cxovels, garda Rrubelebisa (Spongia), aqvs sxeulis wina nawilSi Tavis tvinis saxiT. brtyel WiebSi,
garkveuli tipis nervuli sistema. sxvadasxva jgufis rogoricaa planaria (Planarian) (suraTi 48.2 g), patara
cxovelis nervuli sistemis gansxvaveba imdenad ar aris Tavis tvini da wagrZelebuli nervuli qorda martiv,
damokidebuli mis ZiriTad saSen blokebze _ TviT nei- mkafiod gamokveTil centralur nervul sistemas
ronebze, ramdenadac wreebSi neironebis organizaciaze. (cns) qmnis.Uufro rTul uxerxemloebSi, rogoricaa rgo-
lovani Wiebi (annelids) (suraTi 48.2,d) da fexsaxsrianebi
nervuli sistemebis organizacia (arthropods) (suraTi 48.2,e), qcevis regulacia xdeba Se-
darebiT garTulebuli Tavis tviniT da ventraluri
nervuli sistemis mqone umartives cxovelebs, naw-
nervuli qordiT, romelic Sedgeba segmenturad gan-
lavRruianebs (cnidarians), axasiaTebT gastrovasku-
lagebuli neironebis jgufebisagan anu gangliebisgan.
laruli Rrus garSemo radialurad da simetriulad
nervebi, romlebic akavSireben cns-s cxovelis danarCen
organizebuli sxeuli (ix.suraTi 33.5). zogierT naw-
sxeulTan, qmnian periferiul nervul sistemas (pns).
lavRruianSi, rogoric aris suraTi 48.2 a-ze naCvenebi
moluskebi kargi magaliTia imisa, rogor koreli-
hidra, gastrovaskularuli Rrus SekumSva-modunebis
rebs nervuli sistemis organizacia cxovelis cxovrebis
makontrolebeli neironebi qmnian difuzur nervul
nirTan. mimagrebul an nela moZrav moluskebs, rogori-
bades. ufro rTuli organizaciis mqone cxovelebis
caa orsagduliani (clams) da javSniani (chitons) moluske-
nervuli sistema, garda nervuli badisa, Seicavs nerveb-
bi, sustad ganviTarebuli cefalizacia (an cefalizaci-
sac, romlebic warmoadgenen neironebis boWkos msgavsi
is arqona) da SedarebiT martivi sensoruli organoebis
gamonazardebis konebs. magaliTad, zRvis varskvlavebis
Tvalis laqa
sxivuri Tavis tvini
Tavis tvini
nervi
nervuli Wimi
muclis (ven-
nervuli
traluri) ner-
rgoli ganivi Wimi
nervuli vuli Wimi
bade
segmenturi ganglia
(a) hidra (msusxavi (b) zRvis varskvlavi (kanekliani) (g) planaria (brtyeli Wiebi) d) wurbela (rgolovani Wiebi)
nawlavRruianebi)
Tavis
Tavis tvini
tvini wina nervuli ganglia
rgoli zurgis tvini mgrZnobi-
muclis ner- Tavis
(dorzaluri are (sen-
vuli Wimi tvini
nervuli Wimi) soruli)
gaswvrivi
nervuli
nervuli ganglia
ganglia
Wimi
segmen-
t u r i
ganglia
1220
rac ganapirobebs am cxovelebis aqtiur, mtacebluri
cxovrebis nirs (suraTi 48.2g). mkvlevrebma aCvenes,
rom rvafexas (octopuses) SeuZlia mxedvelobiTi pater-
mgrZnobiare Semosasvleli
nebis diskriminaciis daswavla da rTuli amocanebis
receptori integracia Sesruleba. xerxemlianebSi, cns Sedgeba Tavisa da zur-
(sensori) gis tvinisgan, romelic sxeulis dorsalur (zurgis)
mxarezea moTavsebuli; nervebi da gangliebi Seadgenen
pns-s (suraTi 48.2h). xerxemlianebis nervul sistemas
ufro detalurad mogvianebiT ganvixilavT.
motoruli gamosasvleli
informaciis damuSaveba
efeqtori nervuli sistemiT informaciis damuSaveba Cveu-
periferiuli nervu- centraluri ner-
li sistema (PNS) vuli sistema (CNS) lebriv sam etaps moicavs: sensoruli Sesavali, integra-
cia da motoruli gamosavali (suraTi 48.3). samive etapi
sruldeba neironebis specializebuli jgufiT. senso-
SS suraTi 48.3 nervuli sistemiT informaciis damuSavebis
zogadi ganxilva. ruli neironebi informacias sensorebidan gadasce-
men, romlebic amoicnoben garegan stimulebs (sinaTles,
arseboba axasiaTebT (suraTi 48.2f). piriqiT, Tavfexian bgeras, Sexebas, siTbos, sunsa da gemos) da Sinagan md-
moluskebs (kalmarsa da rvafexas) aqvs nebismier ux- gomareobas (rogoricaa sisxlis wneva, sisxlSi CO2-is
erxemloze ufro rTuli nervuli sistema, romelic done da kunTebis daZabuloba). es informacia igzavneba
konkurenciasac ki uwevs zogierTi xerxemlianis ner- cns-Si, sadac interneironebi aintegrireben (analizs
vul sistemas. Tavfexianebs masiur Tavis tvinTan er- da interpretacias axdenen) sensorul Sesavals da iT-
Tad didi, gamosaxulebis Semqmneli Tvalebi da nervebis valiswineben, rogorc garemos uSualo cvlilebebs,
meSveobiT signalis swrafi gadacemis unari axasiaTebT, aseve warsulSi momxdar movlenebs. neironuli wreebi
mniSvnelovnad rTuldeba interneironebs Soris kav-
SS suraTi 48.4 muxlis refleqsi. refleqsSi bevri neironia CarTuli, magram gamartivebisTvis TiToeuli tipis mxolod erTi nei-
roni aris naCvenebi.
1221
dendritebi
ujredis sxeuli
birTvi
aqsonis Tuleba
borcvi aqsoni
sinafsuri dab-
mielinis garsi oloebebi (ter-
minalebi)
presinafsuri ujredi
postsinafsuri ujredi
neironis struqtura
rogorc I TavSi ganvixi- (a) mgrZnobiare (senso-
leT, biologiis erT-erTi ruli) neironi (b) interneironebi (g) motoruli neironi
mTavari debuleba aris is, rom
SS suraTi 48.6 xerxemlianTa neironebis struqturuli mravalferovneba.
forma unda Seesabamebodes
funqcias. es vlindeba yvela
vili morCebia, romlebic signalebs sxva neironidan iRe-
doneze molekuluridan organizmulamde, maT Soris naT-
ben. aqsoni bevrad ufro grZeli morCia, romelic atarebs
lad aris ilustrirebuli ujredul doneze neironebiT.
signals sxva ujredisken _ neironisken an efeqtoruli
neironebis mier informaciis miiRebisa da gadacemis un-
ujredisken. zogierTi aqsoni metrze ufro grZelic Sei-
ari damokidebulia maTi struqturis sirTuleze. neiro-
Zleba iyos, magaliTad aqsoni, romelic zurgis tvinidan
nis organelebis umetesoba, birTvis CaTvliT, ujredis
terfis kunTovan ujredebamde aRwevs. aqsonis konus-
sxeulSi mdebareobs (suraTi 48.5). ujredis sxeulidan
isebr zonas, romliTac is ujredis sxeuls ukavSirdeba,
ori tipis morCi gamodis: mravali dendriti da erTi aq-
aqsonis borcvi ewodeba. es is zonaa, sadac generirdeba
soni. dendritebi (berZnulad dendron _ xe) Zlier datot-
1222
aqsoniT qveviT mimavali signalebi. bevri aqsoni dafaru- zonisken da neironebis mier Jangbadisa da glukozis
lia mielinis garsiT, romelic mogvianebiT iqneba aR- ufro swraf SeTvisebas uzrunvelyofs. ganviTarebis
werili. daboloebasTan axlos aqsoni Cveulebriv iyofa periodSi, astrocitebi qmnian mWidro kavSirebs im
ramdenime totad, romlebic mTavrdeba sinafsuri dabo- ujredebs Soris, romlebic Tavisa da zurgis tvinis
loebiT. sinafsuri dabolebisa da sxva ujredis kavSiris kapilarebs esazRvrebian (ix.suraTi 6.31). amis Sedegad
adgils ewodeba sinafsi. sinafsebis umravlesobaSi, in- warmoiqmneba hemato-encefaluri barieri, romelic
formaciis gatareba xdeba gadamcemi neironidan (presin- cns-Si mravali nivTierebis gatarebas zRudavs da cns-
afsuri ujredi) mimReb ujredze (postsinafsuri ujre- is ujredgare qimiuri garemos natif kontrols axdens.
di) neirotransmiterad wodebuli qimiuri gadamcemebis embrionSi, radialuri glia qmnis gzebs, romelTa
saSualebiT. gaswvrivac migrireben axlad formirebuli neironebi
neironis formis sirTule damokidebulia sinaf- nervuli milidan, im struqturidan, romelic dasabams
sebis raodenobaze, romlebiTac is dakavSirebulia aZlevs cns-s (ix. suraTi47.14 da 47.15). radialur gli-
sxva neironTan (suraTi 48.6). magaliTad, suraTi 48.6b- asa da astrocitebs SeuZliaT agreTve imoqmedon Re-
s qveda nawilSi naCveneb interneirons aqvs daaxloebiT rovani ujredebis msgavsad da warmoqmnan neironebi da
100.000 sinafsi Tavis Zalian datotvil dendritebze, sxva tipis gliuri ujredebi. mkvlevrebi ganixilaven
maSin, rodesac neironebs martivi dendritebiT sakmaod am multipotenciur prekursorebs, rogorc dazianebis
mcirericxovani sinafsi aqvT. an daavadebebis dros dakarguli neironebisa da gliis
Canacvlebis potenciur saSualebas, rac ganixileba kon-
gliuri ujredebi cefcia 48.7-Si.
oligodendrocitebi (cns-Si) da Svanis ujre-
glia (berZnuli sityvaa da niSnavs webos “glue”) debi (pns-Si) warmoadgenen glias, romelic mravali
aerTianebs damxmare xerxemlianis neironis aqsonebis irgvliv qmnis mieli-
ujredebs, romlebic nis garss. pns-is mielinizebuli aqsonis struqtura
mniSvnelovania nervu- naCvenebia suraTi 48.8-ze. Nneironebi iwyeben mielin-
li sistemis struqtu- izacias ganviTarebis dros, rodesac Svanis ujredebi
ruli mTlianobisa da an oligodendrocitebi izrdeba aqsonebis irgvliv,
neironebis normaluri ruletis msgavsad fuTaven maT membranis mraval fena-
funqcionirebisTvis. Si. es membranebi ZiriTadad Seicaven lipidebs, romle-
ZuZumwovrebis Tavis bic eleqtrul dens cudad atareben. amgvarad, mieli-
tvinSi, glia neironebs nis garsi ganapirobebs aqsonis eleqtrul izolacias,
ricxobrivad 10-50- analogiurad plastikuri izolaciisa, romelic faravs
50 μm
48.1
gamovlenilia mwvaned fluo- drocitebi da Svanis
rescentuli antisxeulebiT ujredebi. jgufurad, koncefcia testi
(LM) moniSvnis Semdeg. lurji es ujredebi akeTeben
wertilebi ujredis birTvebia,
gacilebiT mets, vidre
moniSnuli sxvadasxva anti-
sxeuliT. termini `astriciti” mxolod neironebis er- 1. a. muxlis refleqsSi informaciis msvlelobis
aRniSnavs ujredebis varskvlavis Toblioba. Sesabamisad, swori TanmimdevrobiT ganalageT
msgavs formas. cns-Si astrocite- Semdegi neironebi: interneironi, sensoruli
bi warmoadgenen nei- neironi, motoruli neironi.
ronebis struqturul
b. neironis romeli tipi mdebareobs mTlianad
sayrdens da aregulireben ionebisa da neirotransmi-
cns-Si?
terebis ujredgare koncentracias (suraTi 48.7).
zogierTi astrociti mosazRvre neironebis aqtivo- 2. neironis aqsonis gadaWra gaaCerebs neirons in-
bas pasuxobs am neironebis sinafsebSi informaciis ga- formaciis miRebisa an gadacemisgan? axseniT.
dacemis gaadvilebiT. mecnierebis varaudiT, es gaad- 3. ra iqneba yvelaze gamoxatuli struqturuli
vileba daswavlisa da mexsierebis ujreduli meqanizmis darRveva Tagvis nervul sistemaSi, romelic
Semadgeneli nawili SeiZleba iyos. aqtiur neironebTan moklebulia oligodendrocitebs?
mdebare astrocitebi aseve iwveven axlomdebare sisx-
lZarRvebis gafarToebas, rac zrdis sisxlis nakads am
1223
koncefcia 48.2 suxismgebelni arian mosvenebis potencialze, naCvenebia
martivi eqsperimentiT: Tu tumbo gamoTiSulia specifi-
kuri toqsinis damatebiT, gradientebi TandaTan qreba.
ionuri tumboebi da ionuri mosvenebis potencials igive emarTeba.
gansakuTrebul interess iwvevs imis gageba, rogor
arxebi neironis mosvenebis qmnian mosvenebis potencials ionuri gradientebi. es
mniSvnelovani etapia imis SeswavlaSi, rogor muSaoben
potencials inarCuneben neironebi, Cveni sakuTari neironebis CaTvliT. Tavda-
pirvelad ganvixiloT ZuZumwovrebis neironis modeli,
me-7 TavSi aRiniSna, rom yvela ujreds aqvs eleqtru- romelic Sedgeba xelovnuri membraniT gancalkevebuli
li potencialis sxvaoba (voltaJi) plazmuri membra- ori nawilisgan (suraTi 48.11a). membrana Seicavs mra-
nis ujredSida da ujredgare ubnebs Soris da mas mem- val ionur arxs (ix. Tavi 7), romlebic mxolod K+-s aZ-
branuli potenciali ewodeba. TuNneironi signals ar leven membranaSi difuziis saSualebas. ZuZumwovrebis
gadascems, membranuli potenciali Cveulebriv _60 neironis msgavsi K+-is koncentraciuli gradientis
da _80 mv-s (milivolts) Soris varirebs. minus niSani misaRebad, unda davumatoT 150mM kaliumis qloridi
aCvenebs, rom ujredSida mxare uaryofiTia ujredgare (KCL) Sida ganyofilebas da 5mM KCL gareTa nawils.
mxris mimarT. suraTi 48.9 gviCvenebs, rogor zomaven msgavsad nebismieri xsnarisa, K+ miiswrafis difuziiT
eleqtrofiziologebi ujredis membranul potencials. Tavisi koncentraciuli gradientis Sesabamisad, maRa-
li koncentraciis aredan (Sida ganyofileba) dabali
mosvenebis potenciali koncentraciis aresaken (gare ganyofileba). magram,
vinaidan arxebi seleqciuria K+-sTvis, qloris ionebi
mosvenebis potencials uwodeben neironis iseT
(CL-) ver gadian membranas. amis Sedegad, membranis Sida
membranul potencials, romlis drosac ar xdeba sig-
da gare areebs Soris muxtis (voltaJis) sxvaoba gan-
nalis gadacema.Yyvela neironSi mosvenebis potenciali
pirobebuliaYuaryofiTi muxtis gazrdiT membranis Sida
damokidebulia ionur gradientebze, romlebic arse-
ganyofilebis mxareze. membranuli muxtis ganviTareba
boben plazmuri membranis ujredSida da ujredgare
xels uSlis K+-s gamosvlas, vinaidan uaryofiTi muxtis
areebs Soris (suraTi 48.10). magaliTad, ZuZumwovrebSi
siWarbe izidavs dadebiTad damuxtul K+-s amgvarad,
ujredgare siTxeSi natriumis ionebis (Na+) koncentra-
iqmneba eleqtruli gradienti, romelic mimarTulia
cia Seadgens 150 milimols (mM) da kaliumis ionebis (K+)
koncentraciuli gradientis sapirispirod. rodesac
koncentracia 5 mM-s (1 milimoli = 1 milimoli/litri =
eleqtruli gradienti sabolood gauTanabrdeba kon-
10-3 mol/l). citozolSi Na+ koncentracia Seadgens 15
centraciul gradients, myardeba wonasworoba. wonas-
mM da K+-is koncentracia aris 150 mM. amgvarad, Na+
worobis dros K+-is sruli difuzia membranaSi ar
koncentraciis gradienti, romelic gamoixateba gare
xdeba*. *[muxtis sxvaoba, romelic saWiroa mosvenebis
koncentraciis/Sida koncentraciasTan Tanafardobis
potencialis generirebisTvis aris ukiduresad mcire:
saxiT, udris 150/15, anu 10. K+-is koncentraciis gradi-
membranis daaxloebiT 10-12 mol/sm2. amgvarad, ionebis
enti aris 5/150, anu 1/30 (aq aris agreTve anionuri gradi-
difuzia, romelic ganapirobebs mosvenebis potencials,
entebi, magram am momentSi Cven ugulelvyofT maT). Na+
ar iwvevs mniSvnelovan cvlilebas ionTa koncentracia-
da K+-is gradientebi SenarCunebulia natrium-kaliumis
Si membranis arc erT mxares.]
tumboTi (ix.suraTi7.16). is faqti, rom gradientebi pa-
reinvies
kvanZebi
mielinis Sreebi
aqsoni
Svanis
ujredi
Svanis
ujredi
reinvies Svanis ujredis
aqsoni mielinis garsi kvanZebi birTvi
0,1 μm
SS suraTi 48.8 Svanis ujredebi da mielinis garsi. PSN -Si, glia, romelsac uwodeben Svanis ujredebs, garSemortymulia aq-
sonebze da qmnis mielinis garsebs. napralebs mosazRvre Svanis ujredebs Soris uwodeben ranvies Seviwrovebas. transmisiuri
eleqtronuli mikroskopia (TEM) gviCvenebs mielinizebuli aqsonis ganiv Wrils.
1224
suraTi 48.9 citozoli ujredgare-
Ta siTxe
kvlevis meTodi: ujredSida registracia
gamoyeneba eleqtrofiziologebi
iyeneben ujredSida registracias neironebisa da sxva ujre-
debis membranuli potencialebis gasazomad.
meTodi
mikroeleqtrodi momzadebuli SuSis wvrili milisgan, ivseba
eleqtrogamtari marilis xsnariT. milakis erTi bolo ko-
nusiseburad viwrovdeba uwvriles wvetamde (diametri <
1 mikrometri). eqsperimentators mikriskopis qveS mikro-
pozicioneris (lokalizatoris) gamoyenebiT Sehyavs mikro-
eleqtrodis bolo ujredSi. eleqtruli Zabvis (voltaJis)
Camweri (Cveulebriv osciloskopi an kompiutizirebuli
sistema) zomavs voltaJs ujredis SigniT mikroeleqtrodul
bolosa da ujredis gareT xsnarSi moTavsebul referentul plazmuri
eleqtrods Soris. membrana
mikroeleqtrodi
S S suraTi 48.10 ionuri gradientebi ZuZumwovarTa neironis
plazmur membranaze. Na +- isa da Cl— is koncentraciebi aris
ufro maRali ujredgareTa (eqstracelularul) xsnarSi, vidre
Zabvis gamzomi citozolSi. K +-sTvis aris sawinaaRmdego wesebi. citozoli
aseve Seicavs sxvadasxva organul anions [A -] damuxtuli amin-
referentuli (indife- mJaveebis CaTvliT .
rentuli) eleqtrodi
1225
W W suraTi 48.11 ZuZumwovarTa
Sida kamera gareTa kamera Sida kamera gareTa kamera neironis modelireba. TiToeuli
qimiuri WurWeli dayofilia or
kamerad xelovnuri membraniT. (a)
membrana SerCeviTad gamtaria K+,
SigniTa ganyofileba Seicavs K+-is
30-jer ufro maRal koncentracias,
vidre gareTa ganyofileba; wonas-
worobisas, membranis Sida are aris
_ 92 mV gareTa mxris mimarT. (b)
kaliumis natriumis membrana SerCeviT gamtaria Na+, da
arxi arxi
xelovnuri Sida ganyofileba Seicavs Na+-is
membrana 10-jer ufro maRal koncentracias,
vidre gareTa ganyofileba; wonas-
worobisas, membranis Sida are aris
+ 60 mV gareTa mxris mimarT.
48.2
ENa (+62 mV 37oC-ze). membranuli potencialis am cvli-
koncefcia testi lebebs uwodeben graduirebul potencialebs, radgan
hiperpolarizaciis an depolarizaciis sidide icvleba
stimulis ZalasTan dakavSirebiT: ufro mZlavri stim-
1. rogoria wonasworobis potenciali (Ex) 37oC-ze ulebi iwveven ufro did cvlilebebs ganvladobaSi da
X+ ionisaTvis, Tu [X+] gare=10 mM da [X+] Sida = Sesabamisad, membranuli potencialis ufro did cvli-
100mM? lebebs.
2. vivaraudoT ujredis membranuli potencialis
cvlileba _70mV-dan _50mV-ze. ujredis K+-
sadmi Tu Na+-sadmi ganvladobis romelma cvli- moqmedebis potencialis warmoqmna
lebam SeiZleba ganapirobos aseTi gadarTva? neironebis umravlesobaSi, depolarizacia Tan-
3. SeadareT ligand-daWiSkruli da voltaJ-
daTanobiT icvleba membranis garkveul potencialTa
daWiSkruli ionuri arxebi im stimulis mixed-
sxvaobamde (muxtamde), romelsac zRurbli ewodeba.
viT, romlebic ganapirobeben maT gaxsnas.
zRurblovani depolarizaciis gamosawvevad sakmarisad
1226
mZlavri stimuli CarTavs sxvadasxva tipis pasuxs, kari - aqtivaciuri da inaqtivaciuri, da orive unda iyos
romelsac uwodeben moqmedebis potencials (suraTi gaxsnili arxiT Na+-is difuziis dros. (1) mosvenebis po-
48.12c). moqmedebis potenciali eqvemdebareba sul an tencialis dros, Na+ arxebis umetesobis aqtivaciuri
arafris kanons: erTxel aRmocenebuls, mas axasiaTebs kari aris daxuruli da inaqtivaciuri kari ki Riaa. mem-
sidide, romelic ar aris damokidebuli gamRizianeblis branis depolarizacia swrafad aRebs aqtivaciur kars
Zalaze. moqmedebis potenciali aris signali, romelsac da nela xuravs inaqtivaciur kars.
gadaaqvs informacia aqsonis gaswvriv, zogjer Zalian yovel potencial-mgrZnobiare K+-is arxs aqvs mx-
did manZilze, magaliTad, Tqveni fexis TiTidan zurgis olod erTi aqtivaciuri kari. mosvenebis potencialis
tvinamde. dros, K+ arxebis umetesobis aqtivaciuri kari daxuru-
neironebis umetesobis moqmedebis potenciali aris lia. membranis depolarizacia nela xsnis K+-is arxebis
Zalian xanmokle _ daaxloebiT 1-2 milisekundis (ms) aqtivaciur kars.
xangrZliobis. moqmedebis potencialebis mokle xan- rogor monawileoben arxis aseTi Taviseburebebi mo-
grZlivoba saSualebas aZlevs neirons, warmoqmnas isini qmedebis potencialis warmoqmnaSi? (2) rodesac stimu-
maRali sixSiriT. es Tviseba mniSvnelovania, vinaidan li iwvevs membranis depolarizacias, Na+-is zogierTi
neironebSi kodirebulia informacia maTi moqmedebis arxis aqtivaciuri kari ixsneba, rac ganapirobebs meti
potencialis sixSiris Taobaze. magaliTad, sensorul Na+-is difuzias ujredSi. Na+-is nakadis Sesvla iwvevs
neironebSi, romlebic funqcioben muxlis refleqsSi, Semdgom depolarizacias, romelic Na+-is met arxSi xs-
moqmedebis potencialis sixSire damokidebulia oTx- nis aqtivaciur kars, rac ganapirobebs kidev ufro meti
Tava kunTis uecari gaWimvis Zalaze. Na+-is difuzias ujredSi da a.S. (3) Tu zRurbli miR-
moqmedebis
potenciali
(a) graduirebuli hiperpolarizacia (b) graduirebuli depolarizacia (g) moqmedebis potenciali, warmoqmni-
warmoqmnili ori stimuliT, romelic warmoqmnili ori stimuliT, romelic li depolarizaciiT, romelmac miaRwia
zrdis membranis gamtareblobas K+-is zrdis membranis gamtareblobas Na+- zRurbls.
mimarT. ufro didi stimuli warmoqmnis is mimarT. ufro didi stimuli warmo-
ufro did hiperpolarizacias. qmnis ufro did depolarizacias.
rogorc naCvenebia suraTi 48.13-ze, potencial- weul iqna erTxel, dadebiTi ukukavSiriT is swrafad
mgrZnobiare Na+-isa da K+-is arxebi CarTulia moqme iwvevs membranuli potencialis miaxloebas ENa-Tan
debis potencialis warmoqmnaSi. orive tipis arxi ixs- aRmavali fazis dros. (4) Tumca, membranuli potencia-
neba membranis depolarizaciiT, magram isini pasuxoben lis ENa-Tan miaxloebas ori movlena ewinaaRmdegeba: (a)
damoukideblad da Semdegi TanamimdevrobiT: jer Na+- Na+-is arxebis umetesobis inaqtivaciuri karebi daxu-
is arxebi ixsneba, xolo Semdeg ki K+-is arxebi. rulia, rac aferxebs Na+-is Cadenas; da (b) K+ arxebis
yovel potencial-mgrZnobiare Na+-is arxs aqvs ori umravlesobis aqtivaciuri karebi gaxsnilia, rac iwvevs
1227
moqmedebis potencialis aRmavali faza
dasvenebis potenciali
depolarizacia dro
stimuli xsnis aqtivaciur karebs zogierT Na+-is
arxze. Na+-is Sesvla am arxebiT iwvevs membranis
depolarizacias. Tu depolarizacia miaRwevs
zRurbls, warmoiqmneba moqmedebis potenciali.
ujredgareTa kaliumis aqtivaciuri
siTxe arxi kari
plazmuri membrana
anderSuti
citozoli natriumis inaqtivaci-
arxi . Na+-is arxis orive kari daxurulia, magram K+-is
uri kari.
zogierTi arxis aqtivaciuri kari jer kidev gaxs-
mosvenebis mdgomareoba nilia. Tu kari daixura K+ -is bevr arxze da inaq-
aqtivaciuri kari Na+-isa da K+-is arxebze daxurulia da membra- tivaciuri karebi Na+ -is arxebxe gaixsna, membrana
nis mosvenebis potenciali SenarCunebulia. daubrundeba mosvenebis mdgomareobas.
SS suraTi 48.13 voltaJ-daWiSkruli ionuri arxebis roli moqmedebis potencialis generaciaSi. grafikis centrSi Semoxazuli
cifrebi da moqmedebis potencialis Seferili fazebi warmodgenili xuT diagramaze gviCveneben voltaJ-daWiSkruli Na +-isa da K +-
is arxebs neironis plazmur membranaSi. (aradaWiSkruli arxebi ilustrirebuli ar aris).
K+-is swraf gamodenas. orive process swrafad mihyavs amis Sedegad, meore depolarizaciuli stimuli am pe-
daRmaval fazaSi membranuli potenciali ukan EK-ken. riodSi, ver SesZlebs moqmedebis potencialis gamowve-
(5) moqmedebis potencialis bolo fazaSi, romelsac vas. moqmedebis potencialis Semdeg `iZulebiTi umoqm-
uwodeben anderSuts (undershoot), membranis ganvladoba edobis~ (downtime) periods, rodesac meore moqmedebis
K+-is mimarT ufro maRalia, vidre mosvenebis dros, ami- potenciali ver aRiZvreba, uwodeben refraqtorul
tomac membranuli potenciali am dros ufro axlosaa periods. es intervalebi zRudaven moqmedebis potenci-
EK-Tan, vidre mosvenebis potenciali. K+-is arxebis aq- alebis maqsimaluri sixSiriT generirebas.
tivaciuri karebi sabolood ixureba da membranuli po-
tenciali ubrundeba mosvenebis potencials.
moqmedebis potencialebis gatareba
Na+-is arxebis inaqtivaciuri karebi rCeba daxu-
ruli daRmavali fazis dros da anderSutis dasawyisSi. imisaTvis, rom moqmedebis potencialma imoqmedos,
rogorc Sor manZilze moqmedma signalma, is unda ga-
1228
tardes Sesustebis gareSe ujredis sxeulidan sinafsur
terminalamde. es xorcieldeba aqsonis gaswvriv TviT-
regeneraciiT. im ubanSi, sadac aRiZvreba moqmedebis po-
tenciali (Cveulebriv aqsonis borcvSi), Na+-is Sesvla
aRmavali fazis dros qmnis eleqtrul dens, romelic ax-
dens aqsonis membranis mezobeli ubnis depolarizacias aqsoni
(suraTi 48.14). mosazRvre ubnis depolarizacia savse-
biT sakmarisia zRurblis misaRwevad, romelic iwvevs
moqmedebis potencialis kvlav aRZvras am ubanze. es
procesi meordeba mravaljer, sanam moqmedebis poten-
ciali gaivlis aqsonis mTel sigrZes. moqmedebis
Na+-is SesvliT gamowveuli depolarizaciis ub- potenciali
nis ukan aris repolarizaciis zona, rac ganpirobebu-
lia K+-is gamosvliT. repolarizebul zonaSi, Na+-is
arxebis inaqtivaciuri kari jer kidev daxurulia. Ses-
abamisad, SigniT mimarTul dens, romelic moqmedebis
potencialiT aqsonis membranis depolarizacias iwvevs
momdevno ubanSi, ar SeuZlia warmoqmnas sxva moqmedebis
potenciali mis ukan mdebare ubanSi. es ewinaaRmdegeba moqmedebis potenciali generirdeba, Tu Na+ Caedineba mem-
branis SigniT erT lokaciaSi.
moqmedebis potencialis gavrcelebas ukan, ujredis
sxeulisken. amgvarad, erTxel aRmocenebuli moqmedebis
potenciali, Cveulebriv gadaadgildeba mxolod erTi
mimarTulebiT _ sinafsuri daboloebisken.
moqmedebis
potenciali
gatarebis siCqare
moqmedebis potencialis gatarebis siCqareze rigi
faqtorebi axdens gavlenas. erTi faqtoria aqsonis di-
ametri: rac ufro didia aqsonis diametri, miT ufro
swrafia gatareba. es xdeba imitom, rom eleqtruli denis
nakadis mimarT gamtaris (rogoricaa mavTuli an aqsoni)
winaRoba (rezistentuloba) ganivkveTis ukupropor- moqmedebis potencialis depolarizacia vrceldeba mem-
ciulia. analogiis TvalsazrisiT ganvixiloT ganieri branis mezobel zonaSi da aq kvlav warmoiqmnis moqmedebis
Slangi, romelic ufro naklebad rezistentulia wylis potencials. am zonis marcxniv, membrana repolarizdeba,
radgan K+ gamoedineba gareT.
nakadisadmi, vidre viwro. amis msgavsad, ganieri aqsoni
moqmedebis potencialTan dakavSirebuli depolar-
izaciuli denisadmi nakleb rezistentulia viwrosTan moqmedebis
SedarebiT. amgvarad, depolarizacia SeiZleba gavrcel- potenciali
des ufro Sors ganieri aqsonis Sida mxris gaswvriv da
amiT SedarebiT swrafad miuaxlovos membranis ufro
mocilebuli ubnebi zRurbls. uxerxemloebSi gatarebis
siCqare Zalian viwro aqsonebSi icvleba ramdenime sm/
wm-Si, xolo kalmarebisa da zogierTi fexsaxsrianis gi-
gantur aqsonSi daaxloebiT 100 m/wm-Si. es giganturi
aqsonebi moqmedeben iseT qceviT pasuxebSi, romlebic 3 membranis Semdeg zonaSi meordeba depolarizacia-re-
moiTxoven did siswrafes, rogoric aris kudis ukukvra polarizaciis procesi. am gziT, ionebis plazmur membranaze
(backward tail-flip), romelic saSualebas aZlevs asTakvs ganivad aRZruli lokaluri denebi, iwveven moqmedebis poten-
cialis gavrcelebas aqsonis gaswvriv.
(lobster) an mdinaris kibos (creyfish), gaeqcnen mtacebels.
S S suraTi 48.14 moqmedebis potencialis gatareba. suraTi
xerxemlianebSi ganviTarebulia moqmedebis poten- gviCvenebs movlenebs, romlebic aRiZvreba aqsonSi sam erT-
cialis gatarebis siCqaris gazrdis sxvadasxva saSuale- maneTis momdevno periodSi, rodesac moqmedebis potenciali
ba. gavixsenoT, rom mravali xerxemlianis aqsoni dafa- gadainacvlebs marcxnidan marjvniv. aqsonis gaswvriv TiToeul
rulia mielinis garsiT (ix. suraTi48.8). mielini zrdis wertilSi, voltaJ-daWiSkruli ionuri arxebi gadian 48.13--e
suraTze aRwerili cvlilebebis Tanmimdevrobas. membranis
moqmedebis potencialis gatarebis siCqares aqsonis
zonebis feri aq Seesabameba suraT 48.13-ze motanil aqtiuri
membranis izolaciiT. izolacias aqvs igive efeqti, rac potencialis fazebs.
1229
W W suraTi 48.15 saltatoruli
Svanis ujredi gatareba. mielinizebul aqsonSi,
depolarizaciuli deni moqmedebis
depolarizaciis regioni potencialis generaciis peri-
(renvieris kvanZi) odSi, ranvies erTi Seviwrovebidan
vrceldeba aqsonis gaswvriv Sida
mxares Semdegi Seviwroebisken
mielinis (lurji isrebi), sadac kvlav war-
ujredis sxeuli
garsi moiqmneba. amgvarad, moqmedebis po-
tenciali xtunaobs erTi siviwrov-
aqsoni idan meoreze, rodesac moZraobs
aqsonis gaswvriv (wiTeli isrebi).
48.3
aqsonis diametris gazrdas. is iwvevs moqmedebis poten-
cialTan dakavSirebuli depolarizaciuli denis Sem-
dgom gavrcelebas aqsonis Sida aris gaswvriv, rac gac- koncefcia testi
ilebiT swrafad aaxlovebs membranis ufro mocilebul
ubnebs zRurblTan. mielinizaciis didi upiratesobaa 1. riTi gansxvavdeba moqmedebis potenciali grad-
misi sivrciTi efeqturoba. mielinizebul aqsons 20 μm ualuri potencialisgan?
diametriT, axasiaTebs daaxloebiT igive gatarebis siC-
2. ivaraudeT, rom mutaciis Sedegad, Na+-is arxebis
qare, rac kalmaris gigantur aqsons (1 mm diametriT), ma-
inaqtivaciuri kari rCeba daxuruli ufro xan-
gram 2,000-ze meti aseTi mielinizebuli aqsoni, SesaZle-
grZlivad moqmedebis potencialis Semdeg. ra
belia moTavsdes im sivrceSi, romelic ukavia mxolod
gavlenas moaxdens es moqmedebis potencialebis
erT gigantur aqsons.
aRmocenebis maqsimalur sixSireze?
mielinizebul aqsonSi, potencial-mgrZnobiare Na+-
isa da K+-is arxebi koncentrirebulia mielinis garsis 3. daalageT gatarebis siswrafis mixedviT dabli-
napralebSi, romlebsac uwodeben ranvies Seviwrovebas dan maRlisaken: (a) mielinizebuli, mcire-diame-
(ix. suraTi48.8). ujreTgare siTxe kontaqts amyarebs tris aqsoni, (b) mielinizebuli, didi- diametris
aqsonis membranasTan mxolod ranvies SeviwrovebaSi. aqsoni, (c)Dumielino, mcire-diametris aqsoni.
amis Sedegad moqmedebis potenciali ar warmoiqmneba
48.4
Seviwroebas Soris arsebul ubnebSi. ufro swored,
Semavali deni, romelic warmoiqmneba siviwroveSi, mo-
koncefcia
qmedebis potencialis aRmaval fazaSi, gaivlis mTel
gzas Semdgom Seviwrovebamde, sadac is axdens membra-
nis depolarizacias da generirebs axal moqmedebis neironebi sxva ujredebTan
potencials (suraTi 48.15). am meqanizms uwodeben sal-
tatorul gavrcelebas (laTinuri saltare, niSnavs _ nax-
sinafsebis meSveobiT
toms), radganac STabeWdileba iqmneba, rom moqmedebis urTierToben
potenciali xtunavs aqsonis gaswvriv Seviwrovebidan-
rodesac moqmedebis potenciali aRwevs aqsonis
Seviwrovebamde. saltatoruli gatarebiT moqmedebis
dabolebas, is Cveulebriv iq Cerdeba. umetes SemTx-
potencialis siCqare mielinizebul aqsonSi 120m/wm-ia.
vevaSi, moqmedebis potenciali ar gadaecema neironidan
sxva ujredebs. miuxedavad amisa, informacia gadaecema
da es sinafsebSi xdeba. zogierTi sinafsi, romlebsac
eleqtrul sinafsebs uwodeben, Seicaven napralovan
kontaqtebs (ix. suraTi 6.31), romlebic ganapirobe-
ben eleqtruli denis gatarebas pirdapir ujredidan
ujredze. rogorc xerxemlianebSi, aseve uxerxemloe-
bSi, eleqtruli sinafsebi axdenen im neironebis aqti-
vobis sinqronizacias, romlebic pasuxismgebelni arian
garkveul swraf, stereotipul qcevaze. magaliTad,
asTakvisa (lobster) da sxva kibosnairebis (crustaceans) gi-
1230
romlebic grovdeba sinafsur daboloebebSi. asobiT
presin- sinafsuri terminali urTierTqmedebs postsinafsuri
postsinaf- afsuri neironis ujredis sxeulTan da dendritebTan (su-
suri neironi neironis raTi 48.16). rodesac moqmedebis potenciali miaRwevs
sinafsuri
sinafsur terminals, is axdens terminaluri membranis
terminali
depolarizacias da membranaSi potencial-mgrZnobi-
are kalciumis arxebs xsnis (suraTi 48.17). Semdeg kal-
ciumis ionebi (Ca2+) difundireben terminalSi, aq maTi
koncentraciis gazrda iwvevs zogierTi sinafsuri
5 μm
vezikulis Serwymas terminalur membranasTan da nei-
rotransmiteris gamoyofas egzocitozis gziT (ix. Tavi
7). neirotransmiteri difundirebs sinafsur napralSi
SS suraTi 48.16 sinapsuri terminalebi postsinafsuri _ viwro xvrelSi, romliTac presinafsuri neironi gan-
neironis ujredis sxeulze (Seferilia SEM _ maskanirebeli calkevebulia postsinafsuri ujredisgan. neirotrans-
eleqtronuli mikroskopiT). miteris efeqti postsinafsur ujredze SeiZleba iyos
pirdapiri an arapirdapiri (SemdegSi iqneba aRwerili).
ganturi aqsonebi dakavSirebuli arian eleqtruli sin-
informaciis gadacema ufro metad eqvemdebareba
afsebiT da aadvileben maTi gaqcevis pasuxebis swraf
cvlilebebs qimiur sinafsebSi, vidre eleqtrul sin-
Sesrulebas.
afsebSi. mTel rig faqtorebs SeuZlia imoqmedon gamo-
sinafsis didi umravlesoba qimiuri sinafsia, sadac
yofili neirotransmiteris raodenobaze, an postsin-
xdeba qimiuri neirotransmiteris gamoyofa presinaf-
afsuri ujredis reaqtiulobaze. aseTi modifikaciebi
suri neironidan. presinafsuri neironi asinTezebs nei-
safuZvlad udevs cxovelebis unars, Secvalon qceva cv-
rotransmiters da fuTavs mas sinafsur vezikulebSi,
presinapsuri postsinapsuri
ujredi ujredi
neirome-
diatori
neirotransmiterebis
Semcveli sinapsuri presinapsuri
buStukebi membrana
postsinap-
suri mem-
brana
ligande-
potencial
biT marT-
damokidebuli
vadi ion-
Ca2+-is arxi
uri arxi
postsinap-
suri membrana
sinapturi
xvreli
ligandebiT marT-
vadi ionuri arxi
SS suraTi 48.17 qimiuri sinapsi. 1 rodesac sinafsuri terminalis plazmuri membrana, moqmedebis potencialiT depolarizebu-
lia, 2 membranaSi ixsneba voltaJ-daWiSkruli Ca2+-is arxebi da xdeba Ca2+-is Cadena. 3 terminalSi Ca2+-is gazrdili koncentracia
iwvevs sinafsuri buStukebis mimagrebas presinafsur membranasTan. 4 buStukebi sinafsur napralSi neirotransmiters gamo-
yofen. 5 arxebi ixsneba neirotransmiteris dakavSirebiT postsinafsur membranaSi ligand-daWiSkruli ionuri arxebis recep-
torebis nawilTan. suraTze ilustrirebuli sinafsiT rogorc Na+-s, aseve K+-s SeuZlia arxebSi difuzia. 6 receptorebidan
gamoiyofa neirotransmiteri da arxebi ixureba. sinafsuri gadacema maSin mTavrdeba, rodesac sinafsuri xvrelidan gareT difun-
direbuli neirotransmiteri STainTqmeba sinafsuri terminaliT an sxva ujrediT, an daiSleba fermentiT.
1231
lilebebze sapasuxod da Seqmnan safuZveli daswavlisa cials (Spsp-s), radganac isini membranuli potencialis
da mexsierebisTvis zRurbls zrdian. neirotransmiterebis efeqti post-
sinafsur ujredebze gansxvavebuli meqanizmebiT xor-
cieldeba. bevr sinafsSi, neirotransmiteri ubralod
pirdapiri sinafsuri gadacema
difundirebs sinafsuri napralis gareT. sxvebSi, nei-
bevr qimiur sinafsSi, neirotransmiterebTan daka- rotransmiteri aqtiuri transportis gziT STainTqmeba
vSirebis unariani ligand-daWiSkruli ionuri arxebi, presinafsuri neironiT da kvlav moTavsdeba sinafsur
klasterebis saxiT mWidrodaa warmodgenili postsin- vezikulebSi. zogierT sinafsSi neirotransmiters aqti-
afsuri ujredis membranaSi _ uSualod sinafsuri ter- urad STanTqavs glia da gardaqmnis mas, rogorc sawvavs.
minalis pirdapir (suraTi 48.17). neirotransmiteris neirotransmiteri acetilqolini (male ganixileba)
dakavSireba arxis garkveul nawilTan _ receptorTan, iSleba fermentiT, acetilqolinesTeraziT, romelic
xsnis arxs da ganapirobebs specifikuri ionebis difu- ganTavsebulia sinafsur napralSi.
zias postsinafsur membranSi. informaciis gadacemis am
meqanizms uwodeben pirdapir sinafsur transmisias. amis postsinafsuri potencialebis sumacia
Sedegad miiReba postsinapsuri potenciali _ cvli-
leba postsinafsuri ujredis membranul potencialSi. moqmedebis potencialebisgan gansxvavebiT, romlebic
zogierT sinafsSi, magaliTad, neirotransmiteri ukav- eqvemdebarebian sul an arafris kanons, postsinafsuri
Sirdeba iseT arxs, romelSic rogorc Na+-s, aseve K+-is potencialebi graduirebulia; maTi sidide rigi faqtore-
difuziaa SesaZlebeli. Tu aseTi arxebi gaxsnilia, post- biT icvleba, maT Soris presinafsuri neironis mier gamo-
sinafsuri membrana depolarizdeba, rodesac membranu- yofili neirotrensmiteris raodenobiT. meore gansxvave-
li potenciali miaRwevs daaxloebiT saSualo sidides ba aris is, rom postsinafsur potencialebs Cveulebriv ar
EK da ENa Soris. vinaidan, aseT depolarizaciebs mem- aqvs TviTregeneraciis unari ujredis membranis gaswvriv
branuli potenciali mihyavs zRurblamde, maT uwodeben gavrcelebisas; isini sinafsidan mcire manZilze vrcel-
amagznebel postsinafsur potencialebs (apsp). sxva debian. gavixsenoT, rom neironze sinafsebis umravle-
sinafsSi gansxvavebuli neirotransmiteri ukavSirdba soba mdebareobs mis dendritebze da ujredis sxeulze,
arxebs, romlebic seleqtiurebi arian mxolod K+-sTvis. maSin rodesac moqmedebis potencialebi Cveulebriv aR-
rodesac es arxebi gaxsnilia, postsinafsuri mebrana mocendeba aqsonis borcvSi. amitom, calkeuli apsp post-
hiperpolarizebulia. am gziT gamowveul hiperpolar- sinafsur neironSi moqmedebis potencialis gamosawvevad
izacias uwodeben Semakavebel postsinapsur poten- Cveulebriv Zalian mcirea (suraTi48.18 a).
presinafsuri
postsin- neironis termi-
afsuri naluri datotva
neironi
aqsonis
borcvi
membranuli potenciali (mV)
postsinafsuri
moqmedebis moqmedebis
neironis aqso-
potenciali potenciali
nis zRurbli
mosvenebis
potenciali
(a) qvezRurblovani, (b) sumacia droSi (g) sivrciTi sumacia (d) apsp-is da Spsp-is
arasumirebuli sivrciTi sumacia
SS suraTi 48.18 postsinafsuri potencialebis sumireba. grafikebi aRniSnaven membranuli potencialis cvlilebebs postsinaf-
suri neironis aqsonis borcvSi. isrebi aCveneben dros, rodesac aRmocendeba postsinafsuri potenciali or amagznebel (E1 da E2,
mwvane diagramebSi grafikebis zemoT) da erT Semakavebel (I, wiTeli) sinafsSi. mravali apsp-is msgavsad, E1 da E2-iT maTi warmoqmna
ver aRwevs aqsonis borcvis zRurbls sumaciis gareSe.
1232
cxrili 48.1 ZiriTadi neirotransmiterebi
aminomJavebi
Semakavebeli cns, uxerxemloebis
gaemi (gama-
nervkunTovani SeerTeba
aminoerbos mJava)
glicini Semakavebeli cns
Tumca, Tu ori apsp warmoiqmneba erT sinafsSi ronis integraciuli centri _ ubani, sadac membranuli
swrafi TanmimdevrobiT, meore apsp SeiZleba daiwyos potenciali nebismier momentSi warmodgenilia apsp-isa
manam, sanam postsinafsuri neironis membranuli poten- da Spsp-is jamis saxiT. rodesacMmembranuli potenciali
ciali pirveli apsp-is Semdeg daubrundeba mosvenebis aqsonur borcvSi miaRwevs zRurbls, moxdeba moqmedebis
potencials. aseT SemTxvevaSi, apsp emateba erTmaneTs potencialis generireba, romelic gaivlis aqsonis gas-
da amas ewodeba sumacia droSi (suraTi48.18 b). wvriv mis sinafsur terminalamde. refraqtoruli pe-
ufro metic, erT postsinafsur neironSi sxvadasx- riodis Semdeg, neirons SeuZlia meore moqmedebis po-
va sinafsiT TiTqmis erTdroulad gamowveuli apsp- tencialis generacia, Tu aqsonur borcvSi kvlav iqna
ebi SeiZleba aseve daematos erTmaneTs da amas ewodeba miRweuli zRurbli. meore mxriv, apsp-isa da Spsp-is su-
sivrciTi sumacia (suraTi 48.18 g). sivrceSi da droSi maciis efeqts SeuZlia membranuli potencialis Senar-
sumaciis saSualebiT, ramdenime apsp-s SeuZlia aqson- Cuneba qvezRurblovan doneze, riTac ewinaaRmdegeba
uri borcvis membranis zRurblovani depolarizacia, moqmedebis potencialis generacias.
rac iwvevs postsinafsur neironSi moqmedebis poten-
cialis warmoqmnas. sumacia aseve exeba Spsp-s: or an met
arapirdapiri sinafsuri gadacema
Spsp-s, romlebic aRmocendeba TiTqmis erTdroulad an
swrafi TanmimdevrobiT, aqvs ufro didi hiperpolar- aqamde Cven ganvixilavdiT pirdapir sinafsur ga-
izaciuli efeqti, mxolod erT Spsp-sTan SedarebiT. su- dacemas, sadac neirotransmiteri pirdapir ukavSird-
maciis gziT Spsp-ma SeiZleba aseve gamoricxos apsp-is eba ionur arxs, rac iwvevs arxis gaxsnas. arapirdapiri
efeqti (sur, 48.18 d). sinafsuri transmisiis SemTxvevaSi neirotransmiteri
aseTi urTierTqmedeba mraval amagznebel da Semaka- ukavSirdeba receptors, romelic ar aris ionuri arx-
vebel Sesavlebs Soris, arsebiTia nervul sistemaSi in- is nawili. es aaqtiurebs signalis transduqciis gzas,
tegraciuli moqmedebisTvis. aqsonuri borcvi aris nei- romelic moiTxovs postsinafsur ujredSi meorad me-
1233
senjers (ix. Tavi 11). pirdapiri sinafsuri gadacemiT zas inhibireba da kunTovani ujredis membranaSi K+-is
gamowveul postsinafsur potencialebTan SedarebiT, arxebis gaxsna. orive efeqti amcirebs gulis kunTis
arapirdapiri sinafsuri gadacemiT gamowveul efeqtebs ujredebis SekumSvis Zalasa da sixSires.
ufro neli da xangrZlivi efeqti (ramdenime wT-mde) axa-
siaTebT. biogenuri aminebi
arapirdapir sinafsur gadacemaSi signalis trans-
biogenuri aminebi aminomJavebidan miRebuli nei-
duqciis mTeli rigi gza monawileobs. erT-erT yvelaze
rotransmiterebia. erTi jgufi, cnobili rogorc kate-
kargad Seswavlil gzaSi, rogorc meoradi mesenjeri,
qolaminebi _ Seicavs aminomJava Tirozinidan miRebul
CarTulia cikluri amf (c-AMF). magaliTad, rodesac
neirotransmiterebs. am jgufSi Sedis epinefrini da
neirotransmiteri norepinefrini, ukavSirdeba Tavis
norepinefrini, romlebic funqcionireben, rogorc
receptors, neirotransmiter-receptoris kompleq-
hormonebi (ix.Tavi 45). isini mWidrod ukavSirdebian niv-
si aaqtiurebs cilas. is Tavis mxriv, aaqtiurebs ad-
Tierebas, romelsac dofamins uwodeben. sxva biogenuri
enilciklazas, ferments, romelic gardaqmnis atf-s
amini, serotonini, sinTezdeba aminomJava triftofani-
ciklur amf-ad (ix.Tavi 11).
dan. biogenuri aminebi xSirad CarTuli arian arapir-
cikluri amf aaqtivebs proteinkinaza A-s, romelic
dapir sinafsur transmisiaSi, ZiriTadad cns-Si. Tumca
iwvevs postsinafsuri memebranis specifikuri arxis
norepinefrini aseve funqcionirebs pns-is ganyofile-
cilebis fosforilirebas, rac ganapirobebs maT gaxsnas
baSi – avtonomur nervul sistemaSi, romelic ganxilu-
an zog SemTxvevaSi, daxurvas. signalis transduqciuri
li iqneba koncefcia 48.5 -Si.
gzis gamaZlierebeli efeqtis gamo, neirotransmiteris
dofamini da serotonini gamoiyofa Tavis tvinis
molekulis erT receptorTan dakavSirebam SeiZleba
mraval ubanSi da moqmedebs Zilze, guneba-ganwyobaze,
gaxsnas an daxuros mravali arxi.
yuradRebaze da daswavlaze. am neirotransmiterebis
disbalansi sxvadasxva darRvevasTanaa dakavSirebuli.
neirotransmiterebi magaliTad, parkinsonis daavadeba degeneraciuli cv-
cxrilSi 48.1 CamoTvlilia zogierTi ZiriTadi ne lilebebiT dakavSirebulia dofaminis deficitTan
irotransmiteri. TiToeuli neirotransmiteri ukav- Tavis tvinSi (ix. koncefcia 48.7). zogierTi fsiqoaqti-
Sirdeba sakuTari receptorebis jgufs; zogierT nei- uri nivTiereba, maT Soris LSD da meskalini (mescaline),
rotransmiters aqvs aTeulobiT an meti sxvadasxva aSkarad iwveven halucinaciur efeqtebs Tavis tvinSi se-
receptori, romlebsac SeuZlia ganapirobon Zalian gan- rotoninisa da dofaminis receptorebTan dakavSirebis
sxvavebuli efeqtebi postsinafsur ujredebSi. wamlebi, gziT. depresiis samkurnalod xSirad gamoiyeneba wam-
romelTa samizneebi aris specifikuri receptorebi, lebi, romlebic zrdian Tavis tvinSi iseTi biogenuri
mZlavri iaraRia nervuli sistemis daavadebebis sam- aminebis koncentracias, rogoricaa norepinenfrini an
kurnalod. serotonini. magaliTad, prozaki aZlierebs serotoni-
nis efeqts misi ukuSTanTqmis Sekavebis gziT.
acetilqolini
aminomJavebi da peptidebi
acetilqolini erT-erTi yvelaze gavrcelebuli
neirotransmiteria, rogorc uxerxemlo, aseve xerxem- cns-Si cnobilia oTxi aminomJava, romelic funq-
lian cxovelebSi. xerxemlianebis cns-Si is SeiZleba iyos ciobs rogorc neirotransmiteri: gama-amino-erbos
Semakavebeli an amagznebeli, rac damokidebulia recep- mJava (gaem), glicini, glutamati da aspartati. gaem
toris tipze. xerxemlianebis nerv-kunTovan SeerTe- warmoadgens umetesi Semakavebeli sinafsebis neiro-
baSi (sinafsi motorul neironsa da ConCxis kunTovan transmiters Tavis tvinSi. is Cl--is mimarT postsinaf-
ujreds Soris), acetilqolini gamoTavisufldeba mo- suri membranis ganvladobis gazrdiT qmnis Spsp-s.
toruli neironiT, romelic dakavSirebulia ligand- ramdenime neiropeptidi, aminomJaveebis Sedar-
daWiSkruli arxis receptorTan kunTovan ujredze. igi ebiT mokle jaWviT moqmedebs ise, rogorc neirotrans-
pidapiri sinafsuri transmisiiT apsp-s ganapirobebs. miteri. neironebis umetesoba gamoyofs rogorc erT
nikotini ukavSirdeba igive receptorebs, romlebic an ramdenime neiropeptids, aseve arapeptidur neiro-
aseve nanaxia pns-Si da cns-is sxvadasxva ubanSi. nikoti- transmiters. mravali neiropeptidi warmoqmnilia gac-
nis fiziologiuri da fsiqologiuri efeqtebi am tipis ilebiT ufro grZeljaWviani cilovani prekursorebis
acetilqolinis receptoris mimarT misi afinurobis post-translaciuri modifikaciiT. magaliTad, 267-ami-
Sedegia. xerxemlianebis gulis kunTSi, parasimpaTikuri nomJavas prekursoris proenkefalinis danawevreba gva-
neironebiT (mogvianebiT iqneba ganxiluli) gamoyofili Zlevs pentapeptid met-enkefalinis oTx asls da sxva
acetilqolini aaqtivebs sasignalo transduqciul peptidebsac. neiropeptidebi biogenur aminebTan erTad
gzas, romlis G-cilas aqvs ori efeqti: adenilil cikla- xSirad moqmedeben signalis transduqciuli gzebis meS-
veobiT.
1234
neiropeptidi subtancia P aris ZiriTadi amagznebe- medebs mravali hormonis msgavsad Tavisi samizneebis
li neirotransmiteri, romelic monawileobs tkivilis umravlesobaSi, gluvi kunTebis ujredebis CaTvliT.
aRqmaSi, maSin, rodesac sxva neiropeptidi, rogoricaa is astimulirebs membranasTan dakavSirebul ferments
endorfinebi, funqcionireben rogorc bunebrivi an- meoradi mesenjeris sinTezisTvis, romelic pirdapir
algetikebi, amcireben ra tkivilis SegrZnebas. neiro- moqmedebs ujredis metabolizmze.
qimikosebma kendes pertma da solomon snaiderma (jon am Tavis bolo nawilSi ganvixilavT, rogor monaw-
hopkinsis universiteti) 1970-ian wlebSi aRweres endor- ileoben Cvens mier ukve aRwerili ujreduli da bioqi-
finebi, rodesac Tavis tvinis neironebze aRmoaCines miuri meqanizmebi nervul funqciebSi sistemur doneze.
opiatebis _ morfinisa da heroinis specifikuri re-
48.4
ceptorebi. Semdgomma kvlevam aCvena, rom opiatebi uka-
vSirdebian am receptorebs endorfinebTan msgavsebis koncefcia testi
gamo (ix. suraTi 2.17), romlebic gamoiyofa Tavis tvinSi
iseTi fizikuri an emociuri stresis dros, rogoricaa
mSobiaroba. 1. konusiseburi lokokinebi (cone snail) gamoyofen
garda tkivilis Semsubuqebisa, endorfinebi agreTve toqsins, romelic ablokirebs potencial-
iwveven Sardis gamoyofis Semcirebas antidiurezuli mgrZnobiare kalciumis arxebs. sinafsebis ori
hormonis (ADH) sekreciis stimulaciis gziT (ix. Tavi mTavari tipidan romeli ganicdis toqsinis
44), sunTqvis depresias, eiforias da sxva emociur ufro met gavlenas? ratom?
efeqtebs. wina hipofizis jirkvlidan gamoTavisufleb- 2. organofosfaturi pesticidebi axdenen ferment
uli endorfini, rogorc hormoni, moqmedebs Tavis tvi- acetilqolinesterazas Sekavebas, romelic Slis
nis specifikur ubnebze, rac endokrinul da nervul sis- neirotransmiter acetiqolins. axseniT, ro-
temebs Soris kontrolis urTierTgadafarvis magaliTs gor imoqmedeben es toqsinebi acetilqoliniT
warmoadgens. gamowveul apsp-ebze.
1235
centraluri nervuli periferiuli nervuli
sistema (cns ) sistema (pns)
ruxi niv-
Tiereba
Tavis
tvini q a l a -
tvinis TeTri niv-
nervebi Tiereba
zurgis
tvini
cns -is ga-
reTa gan-
parkuWebi
gliebi
zurgis
nervebi
1236
ZarRvebi, rac siTbos dakargvas am-
cirebs. amave dros, hipoTalamusi
periferiuli
nervuli sistema: gadascems informacias somatur
nervul sistemas, raTa gamoiwvios
kankali, romelic zrdis siTbos
somaturi avtono- produqcias.
nervuli muri nervu-
sistema li sistema
Tavis tvinis embrionuli
ganviTareba
simpatikuri parasimpatikuri enteruli yvela xerxemlianSi, embrio-
ganyofileba ganyofileba ganyofileba nuli ganviTarebis dros nervuli
milis wina nawilSi sami ormxrivad
simetriuli gafarToeba ikveTeba
– wina tvini (forebrain), Sua tvini
(midbrain) da ukana tvini (hind-
brain) (suraTi 48.23a). xerxem-
lianebis evoluciis periodSi, Ta-
vis tvinis Semdgomi struqturuli
SS suraTi 48.21 xerxemlianTa periferiuli nervuli sistemis funqciuri ierarqia.
da funqciuri dayofa grZeldeba.
am gnawilebam sxva xerxemlianebT-
48.22-e suraTze Sedarebulia simpaTikuri da para-
an SedarebiT frinvelebsa da Zu-
simpatikuri ganyofilebebis organizacia da moqmedeba.
ZumwovrebSi bevrad ufro didi wina tvinis ganviTare-
simpatikuri nawilis aqtivacia Seesabameba gamoRvi-
biT, gazarda kompleqsuri integraciis SesaZleblobebi.
Zebas da energiis generacias (Tavdasxma-Tavdacvis pa-
adamianis embrionuli ganviTarebis mexuTe kviras
suxSi). am dros adgili aqvs: guliscemis gaxSirebas;
sami pirveladi gafarToebidan yalibdeba Tavis tvinis
RviZlSi glikogenis glukozad gardaqmnis intensivo-
xuTi ganyofileba (sur, 48.3b): wina tvinidan viTardeba
bis gazrdas; filtvebis bronqebis gafarTovebas, rac
saboloo tvini (telencephalon) da Suamdebare tvini (dien-
zrdis gazTa cvlas; saWmlis monelebis Sekavebas; Tirk-
cephalon); Sua tvinidan viTardeba mezencefaloni (zr-
melzeda jirkvlis tvinovani (medulas) nawilidan epine-
dasrulebSi mas isev Sua tvins uwodeben); ukana tvinidan
frinis (adrenalinis) sekreciis stimulirebas. parasim-
viTardeba mogrZo tvini (myelencephalon ) da ukana tvini
patikuri nawilis aqtivacia Cveulebriv sapirispiro
(metencephalon).
pasuxebs iwvevs, romlebic ganapirobeben dawynarebas
vinaidan adamianis Tavis tvini ganagrZobs ganviTa
da TviT-SenarCunebis funqciebis (`mosvenebisa da
rebas, Zalian mniSvnelovani cvlilebebi vlindeba tel-
monelebis”) aRdgenas. magaliTad, parasimpatikuri gan-
encefalonSi – wina tvinis zonaSi, romlidanac war
yofilebis aqtiurobis gazrda amcirebs gulis ritms,
moiqmneba didi tvini _ cerebrumi (suraTi 48.23 g).
zrdis glikogenis produqcias da aZlierebs monele-
telencefalonis swrafi intensiuri zrda meore da mesa-
bas. rodesac simpatikuri da parasipatikuri neironebi
me TveebSi iwvevs cerebrumis gareTa nawilis, wodebuli
ainervireben erTsa da imave organos, maT xSirad (ma-
cerebrul qerqad (didi tvinis qerqi), gafarTovebas
gram ara yovelTvis) aqvT antagonisturi (sapirispiro)
Tavis tvinis danarCeni sakmaod didi nawilis zemoT da
efeqtebi.
garSemo. xerxemlianTa istoriis adreul periodSi Cam-
enteruli nawili moicavs neironebis qsels saWm-
oyalibebul wina tvinis nawilidan _ diencefalonidan
lis momnelebel traqtSi, pankreassa da naRvlis buStSi;
viTardeba mTavari centrebi: Talamusi, hipoTalamusi
es neironebi akontroleben am organoebis sekretorul
da epiTalamusi.
funqciebs da gluvi kunTebis aqtiurobas, rac iwvevs
Sua da ukana tvinidan warmoqmnili sami zona dasa
peristaltikas (ix. Tavi 41). miuxedavad imisa, rom en-
bams aZlevs Tavis tvinis Reros (brainstem) _ struq-
terul nawils SeuZlia damoukidebeli funqcionireba,
turebis krebuls Tavis tvinis siRrmeSi. zrdasrulebis
is Cveulebriv regulirdeba simpatikuri da parasimpa-
Tavis tvinis Rero Sedgeba Sua tvinis (ganviTarebuli
tikuri nawilebiT.
mezencefalonidan), xidisa (ganviTarebuli metence-
somaturi da avtonomuri nervuli sistemebi xSirad
falonidan) da mogrZo tvinisgan (ganviTarebuli miel-
urTierTqmedeben homeostazis SesanarCuneblad. magal-
encefalonidan). metencefalonidan aseve warmoiqmneba
iTad, sxeulis temperaturis dacemis sapasuxod, hipo-
Tavis tvinis sxva mniSvnelovani centri _ naTxemi (cer-
Talamusi gadascems informacias avtonomur nervul
ebellum), romelic Tavis tvinis Reros SemadgenlobaSi
sistemas, raTa Seaviwrovos sxeulis zedapiruli sisxl-
ar Sedis.
1237
parasimpatikuri ganyofileba simpatikuri ganyofileba
moqmedeba samizne organoebze moqmedeba samizne organoebze
kuWis da nawlavebis
aqtivobis Sekaveba postgangliuri
postgangliuri kuWis da nawlavebis
mkerdis neironebis
neironebis aqtivobis kuWqveSa jirkvlis adgilmdebareoba:
adgilmdebareoba: stimulacia ( p a n k r e a s i s ) zogierTi - samizne
gangliaSi, samizne aqtivobis Sekaveba
kuWqveSa jirkvlis ujredTan axlos gangliaSi,
ujredSi an masTan axlos
(pankreasis) aqtivobis zogi - zurgis tvinis axlos
RviZlidan glukozis
stimulacia gangliur ZewkvSi
gamoyofis stimulacia;
naRvlis buStis Sekaveba
naRvlis buStis welis
stimulacia Tirkmelzeda jirkvlis
tvinovani ubnis postgangliuri
stimulacia n e i r o n e b i T
postgangliuri Sardis buStis
neironebiT gamoyofili Sardis buStis g a m o y o f i l i
d a c l i s daclis Sekaveba
neirotransmiteri: neirotransmiteri:
gaaqtiureba
acetilqolini norepinefrini
genitaliebis menjis eakulaciisa da vaginaluri
ereqciis SekumSvebis stimulacia
stimulacia sinapsi
SS suraTi 48.22 avtonomuri nervuli sistemis parasimpatikuri da simpatikuri ganyofilebebi. yoveli ganyofilebis gadacemis
gzebis umetesi nawili Sedgeba pregangliuri neironisgan (ujredis sxeulebi ganlagebulia cns -Si) da postganliuri neironebis-
gan (ujredis sxeuli ganlagebulia pns -Si)
1238
embrionis tvinis ubnebi zrdasrulis tvinis ubnebi
Sua tvini Sua tvini Sua tvini (Tavis tvinis Reros nawili)
kodirebul sensorul informacias neironebiT wina tvi- gomareoba, rodesac individi agrZelebs garegani stim-
nis specifikur zonebSi agzavnis. Sua tvinis amoburcu- ulebis miRebas, magram ver acnobierebs maT. gamoRviZeba
li centrebia qveda da zeda gorakebi (colliculi), romlebic da Zili Tavis tvinis ReroSi da qerqSi ramdenime cen-
Sesabamisad smenis da mxedvelobis sistemebis nawilebia. triT kontroldeba.
smenaSi CarTuli yvela sensoruli aqsoni mTavrdeba an neironebis difuzur bades, romelic ujredis sx-
gaivlis qveda gorakebs didi tvinisken mimaval sakuTar eulebis 90-ze met calkeul jgufs (klasters) Seicavs
gzaze. araZuZumwovar xerxemlianebSi, zeda gorakebi da moTavsebulia tvinis Reros SuagulSi, ewodeba bade-
iReben amoburculi optikuri wilebis formas, romle- brivi formacia (suraTi48.24). badebrivi formaciis
bic SeiZleba erTaderTi mxedvelobis centrebi iyvnen. nawili _ gamaaqtivebeli badebrivi formacia (RAS),
ZuZumwovrebSi mxedveloba integrirdeba did tvinSi Zilsa da RviZils aregulirebs. RAS moqmedebs rogorc
(cerebrum), tovebs ra zeda gorakebs iseTi mxedvelobis sensoruli filtri da arCevs informacias, romelic
refleqsebis koordinaciisTvis, rogoricaa avtomatu- aRwevs didi tvinis qerqs. rac ufro met informacias
ri Tavis mobruneba, rodesac Tqveni periferiuli mxed- iRebs qerqi, miT ufro dayuradebuli da gacnobiere-
veloba gverdidan Tqveni mimarTulebiT raRac moZravs buli xdeba subieqti. magram gamoRviZeba mxolod gen-
aRiqvams. eralizebuli fenomeni ar aris, sanam tvini aqtiurad
amuSavebs erT CarTvas, zogierTi sxva stimuli SeiZleba
gamoRviZeba da Zili ignorirebuli iyos. garda amisa, Zili da RviZili regu-
lirdeba tvinis Reros specifikuri nawilebiT: xidi da
Tbili gazafulis SuadRes, Tu vinme bolomde das-
mogrZo tvini Seicavs centrebs, romelTa gaRizianeba
wrebia leqcias, icis, rom dayuradeba da gonebis daZ-
iwvevs Zils, xolo Sua tvinSi aris centri, romlis stim-
abva yovel momentSi icvleba. gamoRviZeba gare samyaros
ulireba iwvevs gamoRviZebas. serotonini SeiZleba Zi-
Secnobis mdgomareobaa. misi sawinaaRmdegoa Zilis md-
lis gamomwvevi centrebis neirotransmiteri iyos. rZis
1239
iTi da mxedvelobi-
Ti sistemebidan. is
agreTve iRebs CarT-
vas, romelic tvi-
nis qerqis motorul
regulacias exeba.
naTxemi aintegri-
rebs am sensorul da
motorul informa-
ciebs, radgan moZrao-
Tvali yuridan informaciis bebisa da wonasworo-
miReba. bis koordinacias
badisebri formacia
axorcielebs. naTxemis kontrolis magaliTia xelisa
Sexebis, tkivilis da tem-
da Tvalis koordinacia. Tu naTxemi dazianda, Tvalebi
peraturis receptorebi-
dan informaciis miReba SeiZleba mihyves moZrav obieqts, magram gaCerebul obi-
eqtze ver fiqsirdeba.
SS suraTi 48.24 badisebri formacia. neironebis es sistema,
gavrcelebuli Tavis tvinis ReroSi, filtravs sensorul
Sesavals (lurji isrebi). ablokirebs nacnob da gameorebul in- Suamdebare tvini
formacias, romelic mudmivad Sedis nervul sistemaSi. gafil-
trul Sesavals Tavis tvinis qerqSi agzavnis (mwvane isrebi). embrionuli Suamdebare tvini zrdasrul Tavis
tvinSi sam ubnad aris Camoyalibebuli: epiTalamusi, Ta-
dalevam daZinebamde SeiZleba Zili gamoiwvios, vinaidan lamusi da hipoTalamusi (ix.suraTi 48.23). epiTalamusi
rZe Seicavs didi raodenobiT triftofans _ aminomJa- Seicavs girCisebr jirkvals da qoroidul wnuls sisx-
vas, saidanac serotonini sinTezdeba. lidan cerebrospinaluri siTxis warmoqmneli kapila-
yvela frinvelsa da ZuZumwovars maTTvis damaxa- rebis erT-erT klasters. Talamusi da hipoTalamusi
siaTebeli Zil-RviZilis ciklebi aqvs. melatonini, gir- mTavari maintegrire-
Cisebri jirkvlis mier gamoyofili hormoni, mniSvnelo- beli centrebi arian.
van rols asrulebs am ciklebSi. rogorc axsnili iyo Talamusi war-
45-e TavSi, melatoninis sekreciis piki Rame dgeba. mela- moadgens didi tvin-
tonini iyo SemoTavazebuli, rogorc dieturi damateba isken mimarTul
Zilis iseTi darRvevebis samkurnalod, romlebic daka- sensoruli infor-
vSirebulia reaqtiulobis dayovnebasTan, insomniasTan, maciis mTavar Sesas-
sezonur emociur aSlilobebTan da depresiasTan. vlels da misgan ga-
Zilis funqciis gageba kvlevis dauZlevel obieqtad mosuli motoruli
rCeba. erT-erTi varaudia, rom Zili daswavlisa da mex- informaciis mTa-
sierebis konsolidaciaSi aris CarTuli. eqsperimentebi var gamosasvlels.
gviCvenebs, rom Tavis tvinis zonebi, romlebic gaaqtive- yvela sensoridan
bulia amocanis daswavlis dros, SeiZleba Zilis dros mosuli informacia TalamusSi xarisxdeba da Semdgomi
kvlav gaaqtivdes. damuSavebisTvis didi tvinis Sesabamis centrebSi igza-
vneba. Talamuss aseve aqvs Sesavali qerqidan da Tavis
tvinis sxva nawilebidan, romlebic aregulireben emo-
naTxemi
ciebs da gamoRviZebas.
naTxemi ukana tvinis dorsaluri nawilidan vi- miuxedavad imisa, rom hipoTalamusi mxolod ram-
Tardeba (ix. suraTi 48.23). is moZraobis, aRqmis da kog- denime grams iwonis, is homeostazis regulaciaSi Tavis
nituri funqciebis koordinaciisTvis da Secdomebis tvinis yvelaze mniSvnelovani zonebidan erT-erTia.
SemowmebisTvis aris mniSvnelovani (kognituri fun- 45-e TavSi mocemulia, rom hipoTalamusi warmoadgens
qciebi moicaven daswavlas, gadawyvetilebis miRebas, ori rigi hormonebis wyaros _ ukana hipofizis hor-
gacnobierebasa da garemos sensoruli Secnobis integ- monebisa da gamaadvilebeli (rilizing) hormonebisTvis,
rirebas). naTxemi savaraudod CarTulia daswavlisa da romlebic wina hipofizze moqmedeben (ix. suraTi45.8).
moZraobiTi Cvevebis damaxsovrebaSi. amis maCvenebelia hipoTalamusi agreTve organizmis Termostats, SimSi-
is, rom velosipediT siarulis daswavla misi erT-erTi lis, wyurvilis da bevri sxva bazuri sasicocxlo meqa-
mTavari qvedanayofis dazianebiT SeiZleba daiblokos. nizmebis centrebs Seicavs. igi monawileobs seqsualur
naTxemSi modis sensoruli informacia saxsrebis mdgo- da Sejvarebis qcevebSi, SiSisa da Tavdasxmis pasuxebSi
mareobisa da kunTebis dagrZelebis Sesaxeb, aseve smen- da `siamovnebis” reaqciaSi. specifikuri centrebis
1240
stimulaciam SesaZlebelia gamoiwvios pasuxebi, rom- Zalian individualuri variaciebiT. 1990 wlis bolos
lebic cnobilia, rogorc `sufTa” qcevebi. magaliTad, harvardis universitetis mkvlevarTa jgufma es monace-
virTagvebi Tavsdebian saeqsperimento garemoSi, sadac mebi gaaprotesta. maT aCvenes, rom oTaxis ganaTebamac
maT SeuZliaT berketze daWeriT `siamovnebis” centris ki SeiZleba iqonios gavlena cirkadul ritmebze. ufro
stimulacia, kvebisa da smis gamoklebiT. wina hipoTala- zusti meTodebis
musis stimulaciam SeiZleba gaafTreba gamoiwvios. gamoyenebiT, har-
vardis mecnierebma
cirkaduli ritmebi naxes, rom adamianis
biologiur saaTs
cirkaduli ritmebi mcenareebSi iyo ganxiluli (ix.
aqvs 24 saaTisa da 11
Tavi 39). maT cxovelebic avlenen, amis erT-erTi magali-
wuTis xangrZlivobis
Tia Zil-RviZilis cikli. rigi gamokvlevebiT naCvenebia,
cikli, Zalian mcire
rom cxovelebs Cveulebriv Sinagani qronometri aqvT,
individualuri va-
romelic cnobilia, rogorc biologiuri saaTi. igi Car-
riaciebiT.
Tulia cirkaduli ritmebis SenarCunebaSi. biologiuri
saaTi aregulirebs sxvadasxva fiziologiur fenomens,
maT Soris hormonebis gamoyofas,
SimSils da garegani stimulisadmi suraTi 48.25
gaZlierebul mgrZnobelobas. Zu-
kvleva: ganicdis Tu ara ZuZumwovrebis biologiuri saaTi garegani
ZumwovrebSi biologiuri saaTi aris
signalebis gavlenas?
hipoTalamuri struqturis wyvili,
romelsac supraqiazmur birTvs eqsperimenti
(SCN) uwodeben (zogierTi neironis CrdiloeTis mfrinav ciyvSi (Glaucomys sabrinus), aqtiuroba Cveulebriv iwyeba
klasterebs cns-Si moixseneben ro- sibnelis dawyebiT da mTavrdeba gaTenebisas. savaraudoa, rom ciyvisTvis sinaTle
gorc `birTvebs”). xilis buzis (dro- aris garemos mniSvnelovani signali. am azris Sesamowmeblad mkvlevrebi 23 dRe akon-
trolebdnen ciyvebs ornair laboratoriul pirobebSi: a) 12 saaTiani ganaTebis da 12
sophila) organizmSi _ misi frTebis saaTiani sibnelis regularuli cikliT da b) mudmiv sibneleSi. ciyvebisTvis Tavisu-
gareTa kideebze gamovlinda biolo- flad misawvdomi iyo savarjiSo borbali da galia dasvenebisTvis. avtomaturi Cam-
giuri saaTebis didi raodenoba. weriT aRiricxeboda borblis trialis dawyeba da gaCereba.
biologiur saaTebs, rogorc Sedegebi rodesac ciyvebze gamoiyenes regularuli dRe/Ramuri cikli maTi
aqtiuroba mbrunav borbalSi (aRniSnulia muqi xazebiT) vlindeboda
wesi, garegani stimulebi sWirdeba,
daaxloebiT erTsa da imave dros yovel dRe. Tumca, rodesac isini
raTa SeinarCunon sinqronuloba imyofebodnen mudmiv sibneleSi, maTi aqtiuri faza iwyeboda daax-
garemos ciklurobasTan. magaliTad, loebiT 21 wuTis dagvianebiT yovel dRe.
mxedvelobiTi informaciis gadacema
sinaTlis intensivobis Taobaze SCN- (a) 12 sT. sinaTlis da 12 sT. sibnelis cikli (b) mudmivi sinaTle
Si sinqronulia dRis xangrZlivobisa sinaTle sibnele sinaTle sibnele
da sibnelis bunebriv ciklebTan (su-
raTi 48.25). mRrRnelebze Catarebu-
li eqsperimentebiT SCN-Si aRmoCnda
ujredebi, romlebic sinaTle/sib-
eqsperimentis dReebi
1241
marcxena didi marjvena didi adamianebSi, Tavis tvinis udidesi da urTulesi
tvinis nax- tvinis nawili aris didi tvinis qerqi. aq mimdinareobs senso-
nax-
evarsfero evarsfero ruli informaciis analizi, motoruli brZanebis ga-
korZiani mocema da metyvelebis generireba. didi tvinis qerqma
baza-
sxeuli ganicada Zlieri gafarToeba, rodesac moxda reptili-
luri
birT- ebisgan ZuZumwovrebis winaprebis gamoyofa. umniS-
axali qerqi
vebi vnelovanesia, rom ZuZumwovrebs aqvT didi tvinis qer-
qis ubani, cnobili rogorc axali qerqi (neokorteqsi).
is formirdeba ZuZumwovrebis didi tvinis gareTa zeda-
piruli nawilebisgan, Sedgeba neironTa eqvsi parale-
luri Srisgan, romlebic Tavis tvinis zedapiris mimarT
ganlagebulia tangencialurad. maSin, rodesac vir-
SS suraTi 48.26 adamianis didi tvini. ukana xedidan korZiani Tagvebis neokorteqsi aris SedarebiT gluvi, adamian-
sxeuli da bazaluri gangliebi ar Cans zedapiridan, radgan ebis neokorteqsi sakmaod danaoWebulia (ix. suraTi
isini mTlianad dafarulia marjvena da marcxena didi tvinis
48.26). xveulebi ganapirobeben neokorteqsis zedapiris
naxevarsferoebiT.
did ares da qalas SigniT Sesabamisobasac: miuxedavad
wina nawili Txemis nawili imisa, rom adamianis Tavis tvinis
qi qerqis sisqe 5mm-ze ufro nakle-
er
iq
ul
il
or
wina, asociaciis
ao
ciis zona
pebsa da delfinebs) aseve aqvT
mat
Zr
areali gemovneba
mo
kiTxva
metyveleba buli neokorteqsi. delfinis
smena Tavis tvinis zedapiruli zona
mxedvelobis (sxeulis zomebTan SedarebiT)
ynosva asociaciis zona
s m e n i s mxolod am niSniT aris meore
asocia- adilze adamianis Semdeg.
ciis zona
didi tvinis qerqi, msgavsad
mxedveloba
danarCeni tvinisa, iyofa mar-
jvena da marcxena nawilebad, da
safeTqelis nawili kefis nawili
TiToeuli, sxeulis sapirispiro
naxevarzea pasuxismgebeli. qerq-
SS suraTi 48.27 adamianis didi tvinis qerqi. cerebruli qerqis TiToeuli mxare iyofa
oTx wilad, da TiToeul wils aqvs gansakuTrebuli funqciebi. marcxena mxris zogierT aso- is marcxena mxare iRebs informa-
ciaciur ubans (naCvenebia suraTze) aqvs marjvena mxrisgan gansxvavebuli funqciebi. cias sxeulis marjvena mxareze,
akontrolebs mis moZraobebs
da piriqiT. ori naxevarsferos
didi tvini
qerqs Soris komunikacias ganapirobebs aqsonebis sqeli
didi tvini viTardeba embrionuli dasasruli tvini- kona, romelic cnobilia, rogorc korZiani sxeuli (cor-
dan, wina tvinis gafarToebidan, romelic xerxemlianTa pus callosum) (ix. suraTi 48.26).
adreul evoluciaSi warmoiqmna, rogorc saynosavi re- didi tvinis erTi ubnis dazianebam ganviTarebis ad-
cepciis, aseve smeniTi da mxedvelobiTi damuSavebis reul periodSi xSirad SeiZleba gamoiwvios meore mxris
ganmapirobebeli ubani. didi tvini iyofa marjvena da normaluri funqcionirebis mimarTulebis Secvla. am
marcxena didi tvinis naxevarsferoebad. TiToeuli movlenis dramatul magaliTad SeiZleba moviyvanoT
naxevarsfero Sedgeba ruxi nivTierebis gareTa safa- mozardebSi, mZime epilepsiis mkurnalobis mizniT, didi
rvelisgan _ didi tvinis qerqisgan, SigniTa TeTri niv- tvinis naxevarsferos mTliani mocilebis SemTxveva.
Tierebisgan da TeTr nivTierebaSi Rrmad lokalizebu- saocaria is faqti, rom darCenili naxevarsfero droTa
li neironebis jgufebisgan, romlebsac erTad uwodeben ganmavlobaSi Tavis Tavze iRebs funqciebis umeteso-
bazalur birTvebs (suraTi 48.26). bazaluri birTve- bas, romlebic normaSi ori naxevarsferoTia ganpiro-
bi mniSvnelovani centrebia moZraobis mimdevrobis bebuli. zrdasrulebSic ki, didi tvinis qerqis nawilis
dagegmisTvis da daswavlisTvis. am birTvebis dazianebam dazianebam SeiZleba gamoiwvios Tavis tvinis axali wree-
SeiZleba Seaferxos kunTebisken gagzavnili motoruli bis ganviTareba an gamoyeneba, rac zogierT SemTxvevaSi
brZanebebi da gaxados individi umoZrao da pasiuri. funqciebis aRdgenas iwvevs.
1242
pirveladi sensoruli zonebi agzavnian informacias
48.5
axlomdebare asociaciur zonebisken, sadac SeiZleba
koncefcia testi damuSavdes gansakuTrebuli niSnebi sensorul CarTveb-
Si. magaliTad, pirvelad mxedvelobiT qerqSi zogierTi
neironi aris mgrZnobiare sinaTlis barebis mimarT,
1. avtonomiuri nervuli sistemis romeli gan-
romelTac aqvT garkveuli sigane da orientacia. infor-
yofileba ufro meti albaTobiT gaaqtivdeba, Tu
macia dakavSirebuli aseT niSnebTan aris gaerTianebuli
SexvalT klasSi da gaigebT, rom gamocda, romelic
asocirebul zonebSi, romelTa daniSnulebaa saxeebis
dagaviwydaT, iyo dagegmili im dRes? axseniT.
tipis rTuli gamosaxulebebis gamocnoba.
2. CamoTvaleT mogrZo tvinis sami funqcia mainc. integrirebul sensorul informaciaze dafuZnebiT,
didi tvinis qerqs SeuZlia motoruli brZanebebis gamo-
3. SeadareT badebrivi formaciisa da Talamusis
cema, romlebic iwveven specifikur qcevebs, magaliTad,
roli didi tvinis naxevarsferoebisken senso-
kiduris moZraobas an misalmebas. es brZanebebi Seicavs
ruli informaciis gadacemaSi.
moqmedebis potencialebs, romlebic warmoiqmneba, Sub-
lis wilis ukan pirveladi somatosensoruli qerqis mi-
1243
Sublis wili Txemis wili
muxli
mxris Zval
Tavi
tani
TeZo
kiseri
beW
fexi
TeZo
iday
id
tani
win
mt
wi
i
ay
ev
na
ma
a mx
an
vi
mx
ja
vi
i
ar
i
xe
ari
TiT
i,
l
ebi ce
iT
i
ra
eb
Ti
i
Ti
cera Tva
TiTi li
kiseri
cxvir
i
warbi
Tvali saxe
genitaliebi
saxe tuCebi
tuCebi
kbilebi
RrZilebi
yba
yba ena
ena saylapavi
pirveladi ma-
muclis pirveladi somatosen-
moZravebeli
organoebi soruli qerqi:
qerqi
SS suraTi 48.28 sxeulis warmomadgenloba pirvelad motorul da pirvelad somatosensorul qerqSi. qerqis aseTi darukvis
ganivWrilSi, sxeulis TiToeuli nawilis amsaxveli zedapiruli ubnebi warmodgenilia maTi Sesabamisi zomebiT karikaturaSi (ho-
munkulusSi).
araverbalur azrovnebaSi, zogad emociur procesebSi vneloba naCvenebia pacientebSi, rolebsac gadaWrili
da informaciis mravalmxriv erTdroul gadamuSavebaSi. hqondaT korZiani sxeuli epilepturi Setevebis regu-
metyvelebis gagebiT, misi zemoqmedebiT da intonaciuri laciis mizniT. rodesac aseTi `tvingadaWrili” paci-
paternebiT, rac gamoxatavs Sinaarsis emociurobas, aq- entebi uyurebdnen nacnob sityvebs TavianT marcxena
tivdeba marjvena hemisferos funqcia, iseve, rogorc mxedvelobis velSi, maT ar SeeZloT sityvis wakiTxva,
es xdeba musikis mosmenisas. marjvena hemisfero avlens vinaidan sensoruli informacia, romelic gadaecema
specializacias warmodgenilsa da mTel konteqsts So- mxedvelobis marcxena velidan marjvena naxevarsferos
ris aRqmul urTierTobaSi, romelSic isini aRiZvreba, ver aRwevs metyvelebis centrs marcxena hemisferoSi.
maSin, rodesac marcxena naxevarsfero ukeTesia foku- am pacientebis TiToeuli naxevarsfero erTmaneTisgan
sirebul aRqmaSi. memarjvene adamianebis umravlesoba damoukideblad funqciobs.
iyenebs Tavis marcxena xels (kontrolirebuls marjvena
naxevarsferoTi) dasakavSireblad an dasaWerad da iy-
ena da metyveleba
enebs marjvena xels (kontrolirebuls marcxena hemis-
feroTi) natifi detaluri moZraobisTvis. Tavis tvinis umaRlesi kognituri funqciebis siste-
ori naxevarsfero Cveulebriv muSaobs erTad da matikuri kartireba me-19 saukuneSi iwyeba, rodesac eq-
harmoniulad, informaciis urTierTgadacemiT kor- imebma gaiges, rom qerqis garkveuli zonebis dazianebam
Ziani sxeulis boWkoebis meSveobiT. aseTi gacvlis mniS- tramviT, dartymiT an simsivniT, SeiZleba warmoqmnas
1244
emociebi
maqs
emociebi Tavis tvinis mravali regionis kompleq-
suri urTierTqmedebis Sedegia. am regionebSi gamorCeu-
lia limburi sistema _ Tavis tvinis Reros garSemo mde-
bare struqturebis wre (suraTi 48.30). limburi sistema
mosmenili danaxuli Seicavs didi tvinis sam nawils _ amigdalas, hipokamps
sityvebi sityvebi
da saynosav bolqvebs _ qerqis wilebis zogierT Sinagan
nawilebTan, Talamusisa da hipoTalamusis nawilTan er-
Tad. es struqturebi neokorteqsis sensorul ubnebTan
da Tavis tvinis sxva umaRles centrebTan urTierTq-
medeben da Suamavloben pirveladi emociebis ganxor-
min cielebaSi, romlebic vlindeba iseT qcevebSi, rogor-
ic aris sicili da tirili. isini agreTve ukavSireben
naTqvami generirebuli
sityvebi sityvebi emociur `SegrZnebebs” bazur, sasicocxlo funqciebs,
romelsac akontrolebs Tavis tvinis Rero, agresiuli,
SS suraTi 48.29 Tavis tvinis qerqSi metyvelebis ubnebis kvebiTi da sqsobrivi qcevebis CarTviT. garda amisa,
funqciuri kartireba. erTi adamianis Tavis tvinSi metyvele-
limburi sistema asrulebs centralur rols zogierT
basTan dakavSirebuli oTxi sxvadasxva aqtiurobis donis
zonebis PET gamosaxulebebi. iseT qcevaSi - rogoricaa Cvilebis gaxangrZlivebuli
movla da emociuri kavSiri sxva individebTan, rac ga-
nasxvavebs ZuZumwovrebs reptiliebisa da amfibiebis um-
gansazRvruli cvlilebebi pirovnebis qcevaSi. frangi ravlesobisgan.
eqimi pier broka atarebda im pacientebis sikvdilis Sem- limburi sistemis struqturebi formirdeba ganvi-
dgom kvlevas, romlebsac SeeZloT gaegoT ena, magram Tarebis adreul stadiebze da uzrunvelyofs umaRles
ar SeeZloT metyveleba. man aRmoaCina, rom aseTi paci- kognitur funqciebs, romlebic vlindeba mogvianebiT,
entebis umravlesobas marcxena Sublis wilis patara axali qerqis Camoyalibebis periodSi. Cven vibadebiT
velSi aqvT defeqtebi. es veli, dRes cnobili, rogorc Tavis tvinis xveulebiT, romlebic momzadebulia sax-
brokas veli, mdebareobs pirveladi motoruli qerqis eebis aranatifi elementebis gamosacnobad, momvlelT-
wina nawilSi, romelic akontrolebs saxis kunTebs. ger- an kavSiris gansamtkiceblad, masTan mxedvelobiTi da
maneli eqimi karl vernike aseve atarebda gamokvlevebs vokaluri urTierTqmedebisTvis, SiSis, SfoTvisa da
da aRmoaCina, rom safeTqlis wilis ukana nawilis, gabrazebis gamosaxatavad. Gdaswavlisa da mexsierebis
dRes vernikes velad wodebulis, dazianeba aqrobs me- procesebi, Semdgom aSeneben gansakuTrebuli aRqmisa da
tyvelebis gagebis unars, magram tovebs intaqturs mis motoruli aqtivobisAqronologias, romelic warmate-
generacias. saukuneze meti xnis Semdeg, Tavis tvinis aq- biT gamoiyeneba siTbosa da sakvebis mopovebisas.BCven
tivobis Seswavlam funqciur magnito-rezonansuli to- aseve Zalian adre viwyebT sworis arasworisgan garCevas,
mografiis (FMRI) da pozitronul-emisiuri tomografi- magaliTad, momvlelis bednieri an gabrazebuli saxis an
is (PET; ix. Tavi 2) meTodebiT, daamtkica, rom brokas xmis JReradobis aRqmas. amigdala, safeTqlis wilSi mde-
veli aris aqtiuri metyvelebis generirebis dros (su- bare struqtura (ix. suraTi 48.30), mTavaria saxis gamom-
raTi 48.29, qveda marcxena gamosaxuleba), xolo vernikes etyvelebis emociuri Sinaarsis amocnobaSi, rac safuZv-
veli aqtiurdeba, rodesac metyveleba moismineba (sura- lad udevs emociur mexsierebas.
Ti 48.29, zeda marcxena gamosaxuleba). aseTi emociuri mexsierebis sistema, rogorc Cans,
brokas da vernikes veli Tavis tvinis Zalian didi warmoiqmna ganviTarebis ufro adreul stadiebze, vi-
qselis nawilia, romelic CarTulia metyvelebis gan- dre sistema, romelic ganapirobebs movlenebis zust
viTarebaSi. dabeWdili sityvebis Cumad wakiTxva, me- gaxsenebas da hipokamps saWiroebs. zrdasrulebi, rom-
tyvelebis gareSe, aaqtivebs mxedvelobis qerqs (sura- lebic swavloben uaryofiTi viTarebisgan garidebas,
Ti 48.29 zeda marjvena gamosaxuleba), maSin, rodesac rogoricaa zomieri eleqtruli dartymiT miyenebuli
dabeWdili sityvebis xmamaRali wakiTxva aaqtivebs vi- warmosaxva, imaxsovreben am xats da avtonomuri agznebis
zualur qerqs da brokas vels. Sublis da safeTqlis gamocdilebas. es vlindeba gulis ritmis momatebaSi an
zonebis gaaqtiveba xdeba, Tu sityvebs maTi mniSvneloba oflianobaSi, Tu gaRizianebis warmosaxva kvlav mox-
ukavSirdeba. magaliTad, rodesac adamianis mier warmo- deba. zogierT zrdasruls dazianebuli hipokampiT, xa-
qmnil zmnebs Tan axlavs arsebiTi saxeli an dakavSire- tis amocnoba ar SeuZlia, magram avtonomiuri aqtivacia
buli sityvebis jgufi an koncefcia (suraTi 48.29, qveda SenarCunebuli aqvs, vinaidan amigdaliT ganpirobebuli
marjvena gamosaxuleba). emociuri mexsiereba jer kidev normaSia. piriqiT, paci-
entebi dazianebuli amigdaliT ver avlenen avtonomiur
1245
Talamusi
mexsiereba da daswavla
hipoTalamusi SesaZloa Cven ver vacnobierebT, magram
mudmivad vamowmebT imas, ra xdeba axla da
vadarebT imas, moxda garkveuli drois win.
Cven vinaxavT raRac droiT informacias,
winaTgrZnobebs an miznebs xanmokle mex-
sierebaSi, romlis meqanizmebi lokalize-
bulia Sublis wilSi da vaTavisuflebT maT
Seusabamobis SemTxvevaSi. Tu gvsurs davi-
prefronta- maxsovroT adamiani an telefonis nomeri,
luri qerqi xdeba xangrZlivi mexsierebis meqanizmebis
gaaqtiveba. am procesSi CarTulia hipo-
kampi. Tu mogvianebiT dagvWirdeba saxelis
saynosavi
an nomris gaxseneba, SegviZlia amovarCioT
bolqvebi
is xangrZlivi mexsierebidan da dava-
amigdala hipokampi brunoT xanmokle mexsierebaSi. informa-
ciis gadayvana xanmokle mexsierebidan xan-
SS suraTi 48.30 limburi sistema.
grZliv mexsierebaSi Zlierdeba gameorebiT
(`gameoreba qmnis srulyofas – gameoreba
aqtivacias, magram ixseneben xats, radgan hipokampiT codnis dedaa”), amigdalas mier ganpirobe-
ganpirobebuli zusti mexsiereba intaqturi aqvT. buli dadebiTi da uaryofiTi emociuri mdgomareobiT
rodesac bavSvi viTardeba, pirveladi emocia, ro- da axali monacemebis asocirebiT, winaswar daswavlil
goricaa siamovneba an SiSi, dakavSirebuli sxvadasxva da xangrZliv mexsierebaSi Senaxul monacemebTan. mag-
SemTxvevasTan, aris procesi, romelsac sWirdeba axali aliTad, ufro advilia banqos axali TamaSis swavla, Tu
qerqis nawilebi, gansakuTrebiT Sublis wilis yvelaze Tqven ukve gaqvT `banqos SegrZneba” sxva TamaSidan.
wina ubani, anu prefrontaluri qerqi. fineas keijis didi tvinis qerqis bevri sensoruli da motoruli
cnobili samedicino SemTxveva, pirdapir gviCvenebs, asociaciuri zona, brokas da vernikes velis gareT, Car-
ramdenad mniSvnelovania emociuri daswavla. 1848 wels Tulia sityvebisa da xatebis Senaxvasa da gaxsenebaSi.
keiji muSaobda rkinigzis mSeneblobis monakveTze, magaliTad, tvindazianebuli pacientebis kvlevis da
rodesac dinamitis afeTqebisas erTi metri sigrZis rki- janmrTeli pirebis tomogramebis Seswavlis Sedegad
nis RerZi moxvda TavSi. RerZi Sevida qalaSi marcxena varaudoben, rom adamianebis gamocnoba dakavSirebulia
Tvalis qvemoT da gamovida Tavis zeda nawilidan. gasa- marcxena safeTqlis wilis wina nawilTan, cxovelebis
ocaria, keiji gamojanmrTelda, magram misi pirovneba _ am wilis ufro dabal Sua nawilTan. xolo instru-
safuZvlianad Seicvala. erT dros qmediTunariani, ni- mentebis – kidev ufro dabal ukana nawilTan.
Wieri ostati, gaxda mouTmeneli, bilwi da Wirveuli. telefonis nomrebis, faqtebis da adgilebis dam-
1990 wlis bolos, neiromecnierebma Seiswavles keijis axsovreba, rac Zalian swrafad xdeba da SeiZleba das-
Tavis qala da daadgines, rom RerZma daaziana Sublis Wirdes Sesabamisi obieqtis mxolod erTi eqspozicia,
wilis zona, romelic ganapirobebs emociebs. dReisT- albaT ZiriTadad arsebuli neironuli kavSirebis efeq-
vis, is pacientebi, romlebsac aqvT am ubanSi simsivne an turobis swraf cvlilebebTan aris dakavSirebuli.
dazianeba, zogjer ganicdian igive simptomebis kombina- piriqiT, Cvevebisa da procedurebis neli daswavla da
cias.MmaTi inteleqti da mexsierebis sistema intaqturi damaxsovreba (magaliTad, rogorc es sWirdeba Cog-
Cans, magram motivacia, windaxeduleba, miznis dasaxva da burTis TamaSis srulyofas), avlenen ujreduli meqa-
gadawyvetilebis miReba aris darRveuli. maTi emociebi nizmebis CarTvas, rac Zalian emsgavseba Tavis tvinis
da grZnobebi Sesustebulia. zrdasa da ganviTarebaze pasuxismgebeli meqanizmebis
Sublis wilis gadaWra (frontaluri lobotomia) CarTvis igive process. aseT SemTxvevebSi neironebi
qirurgiuli proceduraa, romlis drosac kavSiri pre- Cveulebriv axal kavSirebs qmnian.
frontalur qerqsa da limbur sistemas Soris irRveva. iseTi motoruli Cvevebis, rogoricaa siaruli, fex-
es meTodi erT dros farTod gamoiyeneboda mZime emo- sacmlis Sekvra, velosipediT moZraoba an wera, daswav-
ciuri darRvevebis samkurnalod. Tumca, pacientebSi la Cveulebriv gameorebiT xdeba. Tqven SegiZliaT Sea-
miRweul morCilebas Tan axlda dasaxuli miznisken kon- sruloT aseTi Cvevebi, im gaazrebuli individualuri
centrirebis, dagegmvisa da muSaobis unaris dakargva. safexurebis gaxsenebis gareSe, romelic sWirdeba aseTi
amitom, aseTi mZime avadmyofebis mkurnalobisTvis amocanebis swor Sesrulebas. erTxel daswavlili Cvevis
frontaluri lobotomia Canacvlebul iqna wamlebiT. daviwyeba Znelia. magaliTad, TviTnaswavl pirovnebas,
1246
xelmisawvdomi nervuli sistemiT. mkv-
sifoni levrebma SesZles am moluskSi martivi for-
mis daswavlis meqanizmis axsna specifikur
mantia sensorul da motorul neironebs Soris
sinafsuri transmisiis intensivobis cvli-
layuCi
lebebis farglebSi. 48.31-e suraTze aRwer-
ilia erT-erTi eqsperimenti.
xerxemlianebis Tavis tvinSi, daswalis
kudi forma – xangrZlivi potenciacia (LTP)
zrdis sinafsuri gadacemis intensiobas,
romelic aRiZvreba, rodesac presinafsuri
Tavi
neironebi uSveben aqtiuri potencialebis
mokle, maRal-sixSirovan serias. vinaidan,
(a) sifonis taqtiluri (SexebiT) gaRizianeba warmoqmnis refleqss, romelic LTP SeiZleba gagrZeldes dReebi an kvirebi,
iwvevs layuCebis gamoyvanas. Tu kuds sifonis gaRizianebamde mivayenebT mt-
es SeiZleba iyos fundamenturi procesi,
kivneul gaRizianebas, gamoyvanis refleqsi gaZlierdeba. refleqsis gaZliere-
ba am gziT aris daswavlis martivi forma, romelsac sensitizacia ewodeba. romliTac yalibdeba mexsiereba an daswav-
layuCebis gadayvanis gza
las aqvs adgili. LTP-is ujreduli meqa-
nizmi iyo Seswavlili ufro srulyofilad
hipokampis sinafsebSi, sadac presinafsuri
sifonze sifonis senso-
neironebi gamoyofen amagznebel neiro-
layuCis motor-
Sexeba ruli neironi transmiters glutamats (suraTi 48.32).
uli neironi
layuCi postsinafsuri neironebi floben gluta-
aRgznebis gza maturi receptorebis or tips: AMPA da
NMDA receptorebs. AMPA receptorebi
interneironi arian ligand-daWiSkruli ionuri arxebis
kudis mtkivneu- kudis sensoru- nawilebi; rodesac glutamati ukavSird-
li gaRizianeba li neironi eba maT, Na+ da K+ difundireben arxebSi da
postsinafsuri membrana depolarizdeba.
(b) sensitizaciaSi monawileoben interneironebi, romlebic qmnian sinafsebs si- NMDA receptorebi nawilebia, rogorc li-
fonis sensoruli neironebis sinafsur daboloebebze. kudis gaRizianebis dros
gand-daWiSkruli, aseve voltaJ-daWriSk-
interneironebi gamoyofen serotonins, romelic signalis transduqciur gzas
aaqtiurebs da K+-is arxebs sifonis sensoruli neironebis sinafsur termina- ruli arxebis: arxebi ixsneba mxolod Tu
lebSi xuravs. amis Sedegad, moqmedebis potencialebi sifonis sensorul nei- glutamati dakavSirebulia da membrana
ronebSi terminalis xangrZliv depolarizacias warmoqmnian. es ganapirobebs depolarizebulia. rogorc aris detalu-
ufro meti Ca2+-is difuzias daboloebebSi, rac Tavis mxriv, iwvevs teminalebis rad aRwerili 48.32 suraTze, glutamatis
mier Tavisi amagznebeli neirotransmiteris meti raodenobiT gamoyofas la-
dakavSirebam am ori tipis receptorebTan
yuCebis motorul neironebze. motoruli neironebis pasuxSi xdeba ufro maRa-
li sixSiris moqmedebis potencialebis generireba, rac iwvevs layuCebis ufro SeiZleba gamoiwvios LTP presinafsuri da
Zlier gamoyvanas. postsinafsuri neironebis cvlilebebis
SS suraTi 48.31 sensitizacia apliziaSi (zRvis kurdRelSi) ( Aplisia califor-
gziT.
nica).
cnobiereba
romelic TamaSobs CogburTs wlebis ganmavlobaSi da
mouxerxeblad Durtyams marcxnidan, bevrad ufro meti adamianis cnobierebas didxans ar miiCnevdnen zusti
dro dasWirdeba swori svlis daswavlisTvis, vidre ax- mecnierebis kvlevis sagnad da ufro filosofiisa an re-
albedas. Cvevebi, kargi iqneba Tu cudi, Zneli aRmosafx- ligiis sferos akuTvnebdnen. am Tvalsazrisis erT-erTi
vrelia. Cveni siaruli, Jestebi da gamoTqma (aqcenti) safuZveli iyo is garemoeba, rom cnobiereba aris erT-
individualuria. Cven vacnobierebT am niSan-Tvisebebs droulad farToc (efuZneba Cveni Tavis aRqmasa da Cvens
sxva adamianebSi, maTTan urTierTobis dros. sakuTar gamocdilebas) da subieqturic.
miuxedavad amisa, am ukanaskneli aTwleulebis man-
Zilze neiromecnierebma daiwyes cnobierebis Seswavla
daswavlis ujreduli meqanizmebi
Tavis tvinis struqturebis asaxvis iseTi meTodis gam-
nobelis laureatma erik kendelma da misma kolegeb- oyenebiT, rogoricaa fMRI (ix. suraTi48.1). amJamad, Ses-
ma kolumbiis universitetidan daswavlis ujreduli aZlebelia adamianis Tavis tvinis aqtiurobis Sedareba
safuZvlebis kvlevisTvis gamoiyenes zRvis kurdRe- cnobierebis sxvadasxva mdgomareobis dros – magaliTad,
li (Aplysia californica), mcire zomis, eqsperimentulad pirovnebis mier danaxuli obieqtis gacnobierebamde da
1247
1 presinafsuri neironi
gamoyofs glutamats
presinafsuri neironi
48.6
amis Semdeg. fMRI meTodis gamoyeneba SeiZleba agreTve
sensoruli informaciis cnobieri da aracnobieri da- koncefcia testi
muSavebis Sesadareblad. aseTi kvlevebi `cnobierebis
centrs” Tavis tvinSi zustad ver gansazRvraven; isini
gvTavazoben sul ufro da ufro detalur suraTs, Tu 1. 48. 28-e suraTze dayrdnobiT, ra daskvnis gamo-
rogor korelirebs neironuli aqtiuroba gacnobiere- tana SegiZliaT sensoruli neironebis Sesabamis
bul gancdebTan. konsensusi neiromecnierebs Soris sul raodenobaze, romlebic ainervireben xels da
ufro izrdeba imis Taobaze, rom cnobiereba aris Tavis kisers? axseniT.
tvinis anazdeuli Tviseba (ix. Tavi 1), romelic didi tvi- 2. Tu adamians, dazianebuli korZiani sxeuliT,
nis qerqis mraval ubans aaqtivebs. ramdenime modeliT sTxovT, Sexedos nacnobi saxis fotos jer misi
iTvleba, rom arsebobs `skanirebis meqanizmis” msgavsi mxedvelobis marcxena veliT da Semdeg marjve-
ram, romelic mravalgzis moicavs mTel Tavis tvins da niT, ratom iqneba misTvis rTuli daasaxelos
axdens farTod gavrcelebuli aqtivobis integracias saxe romelime velSi?
erTian cnobierebis momentSi.
miuxedavad amisa, kargad damtkicebul Teorias cno- 3. Tavis tvinis ori veli, romelic mniSvnelovania
bierebis Sesaxeb ver miviRebT manam, sanam ufro ar daix- metyvelebaSi aris brokas da vernikes. rogor
veweba Tavis tvinis asaxvis meTodebi. aqtivobis dinami- aris dakavSirebuli TiToeuli velis funqcia
uri paternebis analizma, romelic moicavs mTel Tavis maT mdebareobasTan Tavis tvinis qerqSi?
tvins, SeiZleba aRmoaCinos, rom am paternebs ar aqvT 4. axseniT, glutamatis kavSirebi NMDA recep-
imaze meti uSualo urTierToba individualur nervul torebTan hipokampSi, rogor gamoavlens pirda-
ujredebTan, vidre qariSxals aqvs Tavis Semadgenel wy- piri da arapirdapiri sinafsuri transmisiis
lis molekulebTan. Tvisebebs?
1248
koncefcia 48.7 zrdiT, rogorc sasignalo molekulebis wyaros mimar-
TulebiT (mizidva), aseve sapirispiro mimarTulebiT
(ganzidva). ujredis adheziuri molekulebi aqsonis zr-
cns-is dazianebebi da dis konusze agreTve garkveul rols asruleben; isini
emagrebian ujredebis garemomcvel komplementarul
daavadebebi intensiuri molekulebs, rac ganapirobebs mozardi aqsonis msvl-
elobis gzas (trekebs). astrocitebiT gamoyofili ner-
kvlevis sagania vis zrdis faqtori da TviT neironebiT producirebuli
zrdis mastimulirebeli cilebi aqsonuri dagrZelebis
gansxvavebiT pns-gan, ZuZumwovrebis cns-s ar Seu- stimulaciis gziT monawileoben procesSi. mzardi aqso-
Zlia TavisTavis sruli aRdgena dazianebisa an avad- ni Tavisi ganviTarebis sxvadasxva dros avlens sxvadasx-
myofobis uecari da Zlieri Setevisas. gadarCenil nei- va gens, romlebic garemomcveli ujredebis gavleniT
ronebs Tavis tvinSi SeuZliaT axali kavSirebis Seqmna gadaadgileben mas. es rTuli procesi SenarCunebuli
da amgvarad zogjer dazianebis kompensacia. magaliTad, iyo evoluciis milioni wlis ganmavlobaSi genebisT-
zogierTi Setevis msxverplis saocari aRdgena. Tum- vis, genebis nawarmisTvis da aqsonis marTvis meqanizmi
ca, zogadad rom vTqvaT, Tavisa da zurgis tvinis da- saocrad msgavsia nematodebSi (C. elegans), mwerebSi (Dro-
zianebebs, Setevebs da iseT daavadebebs, romlebsac sophila) da xerxemlian cxovelebSi.
mwyobridan gamoyavT cns-is neironebi, magaliTad, al- aqsonuri zrdis meqanizmis gaSifrvaze muSaoba
cheimersa da parkinsons, gamanadgurebeli efeqtebi grZeldeba cns-is dazianebis aRdgenis saboloo mizniT.
aqvs. nervuli ujredis ganviTarebaze mimdinare kvleva mizidvis, ganzidvis, zrdasTan dakavSirebuli cilebis
da neironuli Rerovani ujredebis aRmoCena aZlierebs da zrdis faqtorebis swori kombinaciebis gamoyenebiT,
fundamentur codnas nervul sistemis Sesaxeb da mo- mkvlevrebi imedovneben, gamoiwvion dazianebuli aq-
mavalSi SesaZlebelobas miscems eqimebs, aRadginon da sonebis zrda swori gzis gayoliT da swor samizne ujre-
Secvalon dazianebuli neironebi. debTan kavSirebis damyarebiT.
1249
zurgis tvinis Suaxazi
interneironis
ganviTarebadi mamoZravebeli
aqsoni neironis ganvi-
Tarebadi aqsoni
zrdis netrin-1-
konusi is recep-
netrin- tori
1-is re-
cepto- slitis
ri recep-
tori
sliti
slitis re-
netrin-1 ceptorebi netrin-1
q v e d a ujredis adheziuri sliti
firfita molekulebi
zurgis tvinis qveda sibrtyis
1 zrda qveda firfitis mimar- 2 zrda Suaxazis ganivad. 3 ukan dabrunebis ac-
rodesac aqsoni miaRwevs ujredebiT warmoqmnili netrin-1
TulebiT. zurgis tvinis qveda ileba. aqsoni iwyebs
qveda firfitas, ujredis da sliti ukavSirdeba recep-
firfitaSi ujredebi gamoyofen receptorebis sinTezs,
adheziuri molekulebi torebs aqsonis motoneironebze. am
netrin-1-s, romelic difundi- romlebic ukavSirdebi-
aqsonze ukavSirdeba kom- SemTxvevaSi orive cila moqmedebs
rebs qveda firfitidan da uka- an slits, qveda sibrty-
plementalur moleku- aqsonis ganzidvaze da warmarTavs
vSirdeba receptorebs ganviTa- is ujredebiT gamoyo-
lebs qveda sibrtyis mamoZravebeli neironis zrdas
rebadi interneironis aqsonis fil ganzidvis cilas. es
ujredebze da mimarTavs zurgis tvinidan.
zrdis konusze. dakavSireba as- xels uSlis aqsonis zr-
timulirebs aqsonis zrdas qveda aqsonis zrdas Suaxazis das ukana mimarTulebiT
firfitisken. ganivad Suaxazis ganivad.
(b) mamoZravebeli neironis aqso-
(a) Sualeduri neironis aqsonis zrda zurgis tvinis Sua xazis mimarTulebiT da mis ga-
nis zrda zurgis tvinis Suaxazi-
nivad (diagrama ganiv ganakveTSia)
dan
aSkarad dakarguli hqondaT dayofis unari. aqedan ga- progenitori gviCvenebs, rom am Rerovani ujredebi-
momdinare, Tavis tvinis axali ujredebi Rerovani ujre- dan warmoiqmneba neironebi an glia. kulturaSi, ujre-
debidan unda wamosuliyvnen. gavixsenoT 21-e Tavidan, debi iyofa 30-70-jer da diferencirdeba neironebad
rom Rerovani ujredebi SedarebiT araspecializebuli da astrocitebad. Semdgomi kvlevis erT-erTi mizania
ujredebia, romlebic ganuwyvetliv iyofian. Tu zogi- im meTodis povna, romelic gamoiwvevs sakuTari or-
erTi maTganis STamomavloba rCeba aradiferencirebu- ganizmis progenitoruli ujredebis diferencirebas
lad, sxvebs specializirebul ujredebad Sesaferis pi- specifikuri saxis neironebad an gliad, maTi saWiroebis
robebSi diferencireba SeuZliaT. Sesabamisad. meore mizans warmoadgens kultivirebuli
adamianebSi Rerovan ujredebze Catarebuli kvle- neironuli progenitoruli ujredebis transplantacia
vis erT-erTi siZnele aris Rerovani ujredebis wyaris dazianebul cns-Si.
povna. embrionuli Rerovani ujredebi SeiZleba movipo-
voT embrionis warmoqmnisas in vitro ganayofierebis gziT
nervuli sistemis daavadebebi
(ix. Tavi 46), magram, vinaidan am ujredebis mopoveba
saWiroebs embrionis dazianebas, sxvadasxva eTikuri da da darRvevebi
politikuri midgoma zRudavs maT gamoyenebas. zrda- fsiqikuri daavadebebi, Sizofreniisa da depresiebis
sulis garkveul qsovilebs, rogoricaa Zvlis tvini (ix. CaTvliT da nevrologiuri darRvevebi, rogoricaa al-
Tavi 42.16), agreTve aqvT Rerovani ujredebi, magram es chaimerisa da parkinsonis daavadebebi, sazogadoebi-
ujredebi SeiZleba mravalmxrivad naklebad iyos ganvi- dan uzarmazar xarks moiTxovs, rogorc pacientebis
Tarebuli, vidre embrionuli Rerovani ujredebi. produqciuli cxovrebis potenciuri danakargis, aseve
2001 wels, geijim da misma kolegebma ganacxades, xangrZlivi samedicino momsaxurebis TvalsazrisiT.
rom maT hqondaT neironuli progenitoruli ujredebis isini aseve mZimed arRveven pacientebis ojaxur cxovre-
kulturebi axlad gardacvlili pirebis Tavis tvini- bas. kvlevis prioritets Sesabamisi mkurnalobis da sa-
dan da qsovilebis qirurgiuli nimuSebidan. termini Sualebebis aRmoCena warmoadgens.
1250
m r a v a l i SemTxvevebi. aq CarTuli unda iyos mravalobiTi genebi,
weli, fsiqiku- radgan memkvidreobiToba ar misdevs calkeuli genis
rad daavadebuli mutaciisTvis mosalodnel mendelis models.
pacientebisT- Sizofreniis mkurnaloba ZiriTadad fokusirebu-
vis erTad-erTi lia Tavis tvinis im gzebze, romlebic iyeneben dofamins,
mkurnaloba iyo rogorc neirotransmiters. amas mxars uWers monace-
maTi dawesebule- mebis ori mimarTuleba. pirveli, amfetamins (`amaCqare-
bebSi izolireba, beli”), romelic aaqtivebs dofaminis gamoyofas, Seu-
sadac maTi umete- Zlia warmoqmnas Sizofreniis msgavsi simptomebi. meore,
soba Tavis dar- wamlebis umetesoba, romelic amsubuqebs simptomebs,
10 μm
Cenil cxovre- blokavs dofaminis receptorebs, gansakuTrebiT D2 re-
bas atarebda. ceptorad wodebul qvetips. Tumca, aseve SesaZlebelia
dRes, rodesac CarTuli iyos damatebiTi neirotransmiterebi. amaze
SS suraTi 48.34 zrdasruli adamianis
hipokampSi axlad warmoqmnili nei-
gamoCnda mra- miuTiTebs Sizofreniis mkurnalobaSi warmatebuli sxva
roni. LM-Si yvela wiTeli ujredi nei- vali wamali am wamlebic, romlebsac atipiur antifsiqotikebs uwode-
ronia. wiTel-mwvane ujredi, romelsac daavadebebis sam- ben. isini Zalian sustad blokaven msolod D2 recep-
Seyvanili aqvs BrdU, imis maCvenebelia, kurnalod (Tum- tors, magram uZlieresi gavlena aqvT serotoninisa da/
rom is ujredis axali dayofis Sedegia. ca maTi sruli an norepinefrinis receptorebze. garda amisa, es imis
gankurneba jer maCvenebelia, rom glutamatis receptorebic, albaT
kidev SeuZlebe- garkveul rols TamaSoben Sizofreniis ganviTarebaSi:
lia), fsiqiatriul saavadmyofoebSi yofnis saSualo PCP (fenciklidinebi) anu quCis wamali, `angelozis mt-
dro daaxloebiT ori-sami kviraa. fsiqikuri daavade- veri”, blokavs glutamatis tipis NMDA receptorebs
bebisadmi damokidebuleba nel-nela Seicvala, vinaidan (magram ara dofaminis receptorebs) da iwvevs Sizofre-
adamianebi metad acnobiereben imas, rom fsiqikuri daa- niis msgavs Zlier simptomebs.
vadebebi Tavis tvinSi qimiuri an anatomiuri cvlilebe- mraval amagznebel wamals, miuxedavad maTi unarisa,
biTaa gamowveuli. Seamsubuqon Zlieri simptomebi, aqvs iseTi uaryofiTi
Tanmdevi efeqtebi, rom pacientebi xSirad wyveten maT
Sizofrenia miRebas. magaliTad, wamlebi xSirad iwveven motorul
deficitebs, romlebic parkinsonis daavadebis msgav-
msoflioSi mosaxleobis daaxloebiT 1% daavade-
sia. SemTxvevebis daaxloebiT 25%-Si qronikuli far-
bulia SizofreniiT _ mZime fsiqikuri aSlilobiT,
makologiuri Terapia iwvevs axal da xSirad Seuqcevad
romelsac axasiaTebs fsiqoturi epizodebi, realobis
mdgomareobas, romelsac Senelebul diskinezias uwo-
garCevis unaris dakargviT. Sizofreniis simptomebi
deben. am dros pacients aqvs arakontrolirebadi saxis
tipurad Seicaven halucinaciebs (ufro xSirad `xmebs”,
manWviTi moZraobebi. atipuri antifsiqotikebis gamoy-
romlebic pacients agoneben, rom is uRirsi da boro-
enebisas aseTi Tanmdevi efeqtebi ar SeiniSneba. magram
tia), iluziebs (ZiriTadad paranoiduls), aseve da-
zogierTi maTgani garkveul individebSi iwvevs dar-
Clungebul emociebs, uyuradRebobas, uiniciativobas
Rvevebs sisxlSi. Sizofreniaze pasuxismgebeli geneti-
da Rarib metyvelebas. miuxedavad zogadad damkvidre-
kuri mutaciis identificirebam SeiZleba gagvarkvios
buli azrisa, SizofreniiT daavadebulebi yovelTvis ar
daavadebis gamowvev mizezebSi, ramac Tavis mxriv, Sei-
avlenen pirovnul gaorebas. varaudoben, rom Sizofre-
Zleba axal Terapiamde migviyvanos.
niis ramdenime forma arsebobs, magram gaurkvevelia, es
sxvadasxva darRvevaa Tu erTi daavadebis variaciebi.
depresia
Sizofreniis mizezi ucnobia, Tumca daavadebas aqvs
Zlieri genetikuri komponenti. identuri tyupebis Ses- depresiis ori ZiriTadi forma aris cnobili: bi-
wavlam gviCvena, rom Tu erT tyupis calSi gamovlinda polaruli darRveva da Rrma (major) depresia. bipo-
Sizofrenia, 50%-iT mosalodnelia, rom meoresac eqneba. laruli darRveva an maniakalur-depresiuli aSlilo-
is faqti, rom identur tyupebs aqvT identuri genebi, ar ba, romelsac axasiaTebs guneb-ganwyobis cvlilebebi
gulisxmobs 100%-iT imis albaTobas, rom Sizofrenias amaRlebulidan Zalian daTrgunulisken, daavadebulia
eqneba erTnairi siZlieris gamovlineba. dRes, rodesac msoflio mosaxleobis daaxloebiT 1%. amis sapirispi-
adamianis genomi garkveulia, didi ZalisxmeviT xdeba rod, Rrma depresiiT daavadebul adamianebs axasi-
im mutaciuri genebis aRmoCenis gzebis Zieba, romlebic aTebT daTrgunuli guneba-ganwyoba umetes dros; isini
ganapirobeben adamianis midrekilebas daavadebisadmi. Seadgenen mosaxleobis daaxloebiT 5%-s.
am ZalisxmevaSi CarTulia adamianebis dnm-is siqveni- bipolaruli darRvevebis dros, maniakaluri fa-
reba iseT ojaxebSi, sadac aRiniSneba Sizofreniis xSiri zisTvis damaxasiaTebelia maRali TviTSefaseba, moWar-
1251
bebuli energia, ideebis nakadi da Warbi laparaki, aseve formidan erT-erTia. amave dros, ad gamowveulia Tavis
qcevebis formebi, romlebsac xSirad moaqvT ubedureba, tvinSi damaxasiaTebeli paTologiiT: neironebi kvdeba
rogoricaa zedmeti riskianoba, aRviraxsniloba da upa- Tavis tvinis did ubnebSi, rac iwvevs tvinis qsovilis ma-
suxismgeblo xarjva. zomier formebSi es faza zogjer siur SemWidrovebas. aseTi SemWidroveba SesaZlebelia
ukavSirdeba maRal Semoqmedebas da zog kargad cnobil nanaxi iqnas tvinis tomografiiT, magram es sakmarisi
mxatvars, musikoss da mwerals (maTgan sul mcirec rom ar aris darwmunebiT ad -s identificirebisTvis. diag-
davasaxeloT: kits, tolstois, hemingueis da Sumans) nostireba xdeba sikvdilis Semdeg ori TaviseburebiT
hqondaT intensiurad nayofieri periodebi maniakaluri – neirofibrilebis grovebiT da seniluri (xandazmuli)
fazis dros. depresiuli fazisas vlindeba siamovnebis balTebiT – darCenili tvinis qsovilSi (suraTi48.35).
SegrZnebis daqveiTebuli unari, interesis dakargva, Zi- neirofibrilebis grovebi degenerirebuli neironebi-
lis darRvevebi da uRirsobis/usargeblobis SegrZneba. sa da gliis gamonazardebis konebia. seniluri balTa
bipolaruli darRveviT daavadebuli zogierTi adamiani aris uxsnadi cilis – β amiloidis erToblioba, ro-
TviTmkvlelobasac ki cdilobs depresiuli fazis dros. melic gamoiyofa neironSi Cveulebriv warmodgenili
miuxedavad amisa, zogierTi pacienti amjobinebs aita- membranuli cilidan. daunawevrebeli (uncleaved) cilis
nos depresuli fazis dros tkivili, vidre imkurnalos roli cnobili ar aris. membranuli fermentebi, romleb-
da dakargvis riskis qveS daayenos Tavisi maniakaluri sac uwodeben sekretazebs, akatalizeben gaxleCas, rac
fazisTvis damaxasiaTebeli gazrdili SemoqmedebiTi iwvevs β amiloidis dagrovebas neironis gareT da maT
nayofiereba. agregacias balTebis saxiT. balTebi, rogorc Cans, gana-
rogorc bipolarul darRvevas, aseve Rrma depre- pirobeben garemomcveli neironebis sikvdils.
sias aqvs genetikuri komponenti, radgan identuri tyu- uzarmazari Zalisxmeva mieZRvna ad-s mkurnalobis
pebis daaxloebiT 50%-s aqvT Sansi, gaiziaron es mental- ganviTarebas. 2004 wels mkvlevarTa gundma Crdilo-
uri daavadeba. iseve, rogorc Sizofreniis SemTxvevaSi, dasavleT universitetSi gamoiyena genuri inJeneria
es procenti aCvenebs, rom aqac aris myari garemos kom- erT-erTi sekretazas mocilebisTvis ad-sadmi midreki-
ponenti da aRniSnulia, rom stresi, gansakuTrebiT li Tagvebis xazSi. genetikurad Seqmnil Tagvebis xazSi
mZime stresi bavSvobaSi, SesaZloa iyos mniSvnelovani akumulirdeboda gacilebiT naklebi β – amiloidi. maT
faqtori. ar axasiaTebdaT asakTan dakavSirebuli mexsierebis
depresiis samkurnalod gamoiyeneba zogierTi saSu- deficiti, rac tipuri iyo am xazis TagvebisTvis. ada-
aleba, romelic guneba-ganwyobis gaumjobesebas iwvevs, mianebSi ad -is warmatebuli mkurnaloba dafuZnebulia
Tanmdevi efeqtis saxiT, iseTi daavadebebis mkurnalo- seniluri balTebis adreul gamovlenaze, radgan isini
bisas, rogoricaa maRali arteriuli wneva da tuberku- yalibdebian daavadebis simptomebis gamoCenamde. erTi
lozi. depresiis sawinaaRmdego bevri efeqturi wamali, nabiji am mimarTulebiT SesaZloa iyos qimiuri niv-
maT ricxvSi prozaki, zrdis biogenuri aminebis aqti- Tiereba, e.w. pitsburgis naerTi –B (PIB), romelic sin-
urobas Tavis tvinSi. sxva gansxvavebuli mkurnalobis _ Tezirebul iqna mecnierebis mier 2004 wels pitsburgis
eleqtrokonvulsiuri Terapiis, liTiumis administra- universitetSi. mecnierebma daukavSires PIB xanmokle
ciis da saubrebiT Terapiis meqanizmebi ar aris gasagebi. naxevardaSlis periodis mqone radioaqtiur izotops da
iyenebdnen PET skaners, raTa SeeswavlaT ad pacientebis
alchaimeris daavadeba Tavis tvinSi PIB-is gavrcelebis kvali. maT aRmoaCines,
rom PIB SerCeviTad akumulirdeba Tavis tvinis im ub-
alchaimeris daavadeba ( ad ) aris gonebrivi gaua-
nebSi, sadac didi raodenobiTaa dagrovili β-amiloidi.
reseba an demencia, romelsac axasiaTebs dabneuloba,
PIB SesaZloa gamosadegi iyos im wamlebis efeqturobis
mexsierebis dakargva da mTeli rigi sxva simptomebisa.
dasadgenad, romlebic amcireben β-amiloidis warmoqm-
misi gamovlena asakTan aris dakavSirebuli _ 65 wlis
nis sixSires an Slian ukve formirebul balTebs. rigi
asakSi daaxloebiT 10%-dan 85 wlis asakSi 35%-mde iz-
aseTi wamlebisa gamoiyeneba klinikur kvlevebSi.
rdeba. amgvarad, Tanamedrove medicina sicocxlis gax-
angrZlivebiT zrdis ad pacientebis proporcias mo-
parkinsonis daavadeba
saxleobaSi. daavadeba progresirebadia, pacientebs
TandaTanobiT uqveiTdebaT funqcionirebis unari da SeerTebul StatebSi daaxloebiT 1 milioni adami-
sabolood esaWiroebaT sxvebis daxmarebiT Cacma, dabana ani itanjeba parkinsonis daavadebiT, motoruli dar-
da kveba. agreTve aRiniSneba pirovnuli cvlilebebi, RveviT, romelsac axasiaTebs moZraobebis dawyebis
romlebic yoveldRiurad uaresdeba. pacientebi xSir- gaZneleba, Senelebuli moZraoba da rigidoba. pacien-
ad kargaven adamianebis cnobis unars, sakuTari ojaxis tebs xSirad TiTqos niRabia aqvT saxeze, axasiaTebT kun-
wevrebis CaTvliT, da maT eWviT da mtrulad eqcevian. Tebis tremori, wonasworobis darRveva, pozis Senar-
dReisTvis ad -is zusti diagnozis dasma rTulia, sa- Cunebis gaZneleba da laslasiT siaruli. alchaimeris
nam pacienti cocxalia, radganac ad demenciis ramdenime daavadebis msgavsad, parkinsonis daavadebac aris tvinis
1252
neirofibriluri wnuli faminuri neironebis mgrZnobelobis gazrdas ujre-
seniluri balTa
dis oqsidaciuri dazianebisadmi.
dReisTvis ar arsebobs parkinsonis daavadebis
mkurnalobis saSualeba, Tumca misi simptomebis samar-
Tavad sxvadasxva midgoma gamoiyeneba: Tavis tvinSi
qirurgiuli Careva, tvinis Rrma stimulacia da wamle-
bi, rogoricaa L-dofa _ dofaminis prekursori, ro-
melic gadis hemato-encefalur bariers. mkurnalo-
bis erT-erTi potenciuri saSualeba aris dofaminis
gamomyofi neironebis gadanergva Sav substanciaSi an
bazalur gangliaSi. SesaZloa embrionuli Rerovani
ujredebis stimulaciiT an genuri inJineriiT maTgan
dofamin-gamomyofi neironebis ganviTareba. Semdgom-
Si am ujredebis transplantacia iseT virTgavebSi,
romlebsac eqsperimentulad aqvT gamowveuli parkin-
SS suraTi 48.35 alchaimeris daavadebis mikroskopuli niSnebi. sonis daavadebis msgavsi mdgomareoba, rac ganapiro-
ad-is niSnebi Tavis tvinis qsovilSi gvevlineba β-amiloidis (LM) bebs motoruli kontrolis aRdgenas. tvinis kvlevis
seniluri (xandazmulobis) balTebiT garSemortymuli neofibri- Tanamedrove etapze erT-erTi mniSvnelovani sakiTxia,
luri wnulebis saxiT.
ramdenad imuSavebs am saxis regeneraciuli medicina
progresirebadi daavadeba, romlis gamovlenis riskic adamianebzec.
izrdeba asakis matebasTan erTad. parkinsonis daavadeba
48.7
vlindeba Semdegi sixSiriT: daaxloebiT 1% 65 wlis asak-
Si da daxloebiT 5% 85 wlis asakSi.
koncefcia testi
parkinsonis daavadebis simptomebi gamowveulia Sua
tvinis birTvis, e.w. Sav substanciis (substantia nigra)
neironebis kvdomiT. es neironebi normaSi gamoanTavi- 1. 48.33-e suraTis mixedviT, ra efeqti SeiZleba
sufleben dofamins maTi sinafsuri terminalebidan ba- hqondes zurgis tvinis interneironebSi Netrin-1
zalur gangliebSi. dofaminuri neironebis degeneracia receptorebis arsebobis xelSemSlel mutacias?
dakavSirebulia dagrovili cilebis agregatTan, ro- ra Sedegi SeiZleba mohyves interneironebSi Slit
melic Seicavs _ sinukleins, igi Cveulebriv presinaf- receptorebis naklebobas?
sur nervul terminalSi gvxvdeba.
2. ra monacemi gviCvenebs, rom Sizofrenias, bipo-
parkinsonis daavadebis umetes SemTxvevebSi ver xe-
larul darRvevas da Rrma depresias aqvs ro-
rxdeba mizezis zustad identificireba. Tumca am daa-
gorc genetikuri, ise garemos komponentebi?
vadebis Semswavleli mecnierebi mividnen konsensusamde,
rom is aris garemo da genetikuri faqtorebis kombi- 3. ra msgavsebaa alchaimerisa da parkinsonis daa-
naciis Sedegi. magaliTad, zogierT ojaxs parkinsonis vadebebs Soris?
daavadebis xSiri gamovleniT aqvs α-sinukleinis genis
mutacia. erT-erTi hipoTezis Tanaxmad, α-sinukleinis
struqturis cvlilebebi iwvevs Savi substanciis do-
1253
48 -e Tavis Semowmeba
48.1
mxris mimarT.
koncefcia
XX mosvenebis potenciali. membranuli potenciali
damokidebulia ionur gradientebze plazmuri membra-
nervuli sistema neironebis wreebisa nis ganivad: Na+-is koncentracia aris ufro maRali
da damxmare ujredebisgan Sedgeba ujredgare siTxeSi, vidre citozolSi, maSin, rode-
sac K+-is ionebisTvis aris damaxasiaTebeli sawinaaR-
XX nervuli sistemis organizacia. uxerxemloTa ner- mdego. neironi, romelic ar gadascems signals, Tavis
vuli sistema sirTulis mixedviT icvleba martivi membranul plazmaSi Seicavs mraval Ria K+-is arxs, da
nervuli qselebidan maRal centralizebul nervul ramdenime Ria Na+-is arxs. K+-isa da Na+-is difuzia
sistemamde Camoyalibebuli Tavis tviniT da ven- am arxebSi iwvevs muxtis separacias membranis ganivad,
traluri nervuli qordiT. xerxemlianebSi central- mosvenebis potencialis warmoqmniT.
uri nervuli sistema (cns) Sedgeba Tavisa da zurgis
XX daWiSkruli ionuri arxebi. daWiSkruli ionuri ar
tvinisgan, romelic mdebareobs dorsalurad.
xebi ixsneba an ixureba membranis daWimvis, specifi-
XX informaciis damuSaveba. nervuli sistema infor- kuri ligandebis mierTebis, an membranuli potencia-
macias amuSavebs sam etapad: sensoruli Sesavali, in- lis cvlilebis sapasuxod.
tegracia da mamoZravebeli gamosavali efeqtorul
ujredebTan. cns aintegrirebs informacias, xolo
periferiuli nervuli sistema (pns) gadascems senso- koncefcia 48.3
rul da motorul signalebs cns-sa da danarCen sxeuls
Soris. muxlis moxris refleqsSi ilustrirebulia sa- moqmedebis potencialebi aqsonebiT
mive etapi. gatarebuli signalebia
XX neironis struqtura. neironebis umravlesobas aqvs
mravlad datotvili dendritebi, romlebic iReben XX membranuli potencialis amplitudis gazrdas uwo
signalebs sxva neironebisgan. aseve maT Cveulebriv deben hiperpolarizacias, Semcirebas – depolar-
aqvT erTi aqsoni, romelic sxva ujredebs signalebs izacias. membranuli potencialis cvlileba, ro-
sinafsSi gadascems. neironebs aqvT formis farTo va- melic varirebs stimulis Zalaze damokidebulebiT,
riaciebi, rac areklavs maT Sesaval da gamosaval urT- cnobilia rogorc graduirebuli potenciali.
ierTqmedebas. X X moqmedebis potencialebis warmoqmna. moqmedebis
XX damxmare ujredebi (glia). glia asrulebs rig fun- potenciali aris neironis plazmuri membranis xan-
qcias, romelSic CarTulia neironebisTvis struq- mokle, `sul an arafris kanoni” depolarizacia.
turuli sayrdenis uzrunvelyofa, garkveuli niv- rodesac graduirebuli depolarizacia miiyvans mem-
Tierebebis ujredgare koncentraciebis regulacia, branul potencials zRurblamde, mravali voltaJ-
ganviTarebadi neironebis migraciis marTva da mieli- daWiSkruli Na+-is arxi ixsneba, warmoqmnis Na+-is
nis formireba, romelic ganapirobebs aqsonebis nakads, romelsac swrafad mihyavs membranuli poten-
eleqtrul izolacias. ciali pozitiur sididemde. membranuli potenciali
aRadgens Tavis Cveul mosvenebul sidides, Na+-is
arxebis inaqtivaciiT da mravali voltaJ-daWiSkruli
koncefcia 48.2 K+-is arxebis gaxsniT, romlebic zrdian K+-is gamos-
vlas. aqtiur potencials mosdevs refraqtoruli pe-
riodi, romelic Seesabameba Na+-is arxebis inaqtiva-
ionuri tumboebi da ionuri arxebi
ciis intervals.
neironis mosvenebis potencials
XX moqmedebis potencialebis gavrceleba. moqmedebis
inarCuneben potenciali aqsonis borcvidan sinafsur terminal-
isken aqsonis gaswvriv TviTregeneraciiT gadaadgil-
XX TiToeul ujreds gaaCnia potencialTa sxvaoba (vol deba. moqmedebis potencialis gavrcelebis siCqare
taJi) Tavisi plazmuri membranis gareTa da SigniTa izrdeba aqsonis diametris gazrdasTan erTad da mra-
1254
vali xerxemlianis aqsonSi _ mielinizaciiT. aqti- signalebs ConCxis kunTebTan da avtonomiur nervul
uri potencialebi mielinizirebul aqsonebSi erTi sistemad, romelic aregulirebs umTavresad gluvi
ranvies Seviwrovebidan gadaxtebian meore siviwrove- da kardialuri kunTebis avtomatur, visceralur
Si da am process saltatorul gavrcelebas uwodeben. funqciebs. avtonomur nervul sistemas aqvs sami gan-
yofileba: simpatikuri da parasimpatikuri ganyofile-
XX periferiuli nervuli sistema. pns Sedgeba daw- XX cerebruli qerqis TiToeul mxares aqvs oTxi wili _
yvilebuli qalasa da zurgis tvinis nervebisgan da Sublis, safeTqlis, kefisa da Txemis – TiToeuli Sei-
asocirebuli gangliebisgan. funqciurad, pns dayo- cavs pirvelad sensorul da asociaciur zonebs.
filia somatur nervul sistemad, romelic atarebs X X informaciis damuSaveba cerebrul qerqSi. senso-
1255
ruli Sesavlis specifikuri tipebi Sedian pirvelad lenebis codna SesaZlebelia momavalSi gamoyenebuli
sensorul zonebSi. mimdebare asociaciuri zonebi iyos aqsonuri zrdis ganaxlebis stimulirebisaTvis
amuSaveben gansakuTrebul Taviseburebebs sensorul cns-is dazianebis Semdeg.
SesavalSi da axdenen sxvadasxva sensoruli zonidan
XX Reros neironuli ujredebi. zrdasruli adamianis
informaciis integracias. somatosensorul da mo-
Tavis tvini Seicavs Rerovan ujredebs, romlebic
torul qerqSi, neironebi gavrcelebulia Sesabamisad
SeiZleba diferencirdes momwifebul neironebad.
sxeulis nawilebisa, romlebic generireben sensorul
Rerovani ujredebis diferenciaciis induqcia da
Sesavals an Rebuloben motorul brZanebebs.
kultivirebuli Rerovani ujredebis transplanta-
XX qerquli funqciebis lateralizacia. marcxena nax- cia potenciuri meTodebia tramviT an daavadebiT
evarsfero specializebulia maRali siswrafis mim- gamowveuli dakarguli neironebis Sesacvlelad.
devrobiTi informaciis damuSavebaSi, gansakuTrebiT
XX nervuli sistemis daavadebebi da dazianebe-
metyvelebisa da logikur moqmedebaSi. marjvena hemis-
bi. Sizofrenia xasiaTdeba halucinaciebiT, mcdari
fero ufro Zlieria paternis gacnobierebaSi, araver-
iluziebiT, daClungebuli emociebiT da sxva sip-
balur warmosaxvaSi da emociur procesirebaSi.
tomebiT. depresia Seicavs bipolarul darRvevas,
XX ena da metyveleba. Sublis da safeTqlis wilebis damaxasiaTebeli maniakaluri (amaRlebuli guneba-
nawilebi, brokas da vernikes velis CaTvliT, mniS- ganwyoba) da depresiuli (dabali guneba-ganwyoba)
vnelovania metyvelebis generaciasa da gagebaSi. fazebiT da Rrma depresia, rodesac pacientebs mud-
mivad dabali guneba-ganwyoba aqvT. alchaimeris daa-
XX emociebi. limburi sistema, qerquli da araqerquli
vadeba aris asakTan dakavSirebuli demencia, rodesac
centrebis wre Tavis tvinis Reros garSemo, Suamav-
Tavis tvinSi formirdeba neirofibriluri xlarTebi
lobs pirvelad emociebTan da ukavSirebs emociur
da seniluri (siberis) balTebi. parkinsonis daavadeba
`SegrZnebebs” sasicocxlo mniSvnelobis funqciebs.
aris motoruli darRveva gamowveuli dofaminis ga-
pirveladi emociebis asocireba sxvadasxva situacia-
momyofi ujredebis sikvdiliT Sav substanciaSi.
sTan adamianis ganviTarebis periodSi saWiroebs ax-
ali qerqis nawilebs, gansakuTrebiT prefrontalur
qerqs.
1256
g. aqsonis borcvs aqvs ufro maRali membranuli po- emociuri mexsierebis formirebasTan;
tenciali vidre aqsonis daboloebas; g. qerqis centraluri ubani, romelic iRebs ynosviT
d. ionebs SeuZliaT imoZraon aqsonis gaswvriv mx- informacias;
olod erTi mimarTulebiT; d. Tavis tvinis qerqis neironebis damatebiTi gare
e. rogorc Na+-is, aseve Ka+-is potencial-mgrZno- Sre, romelic mxolod ZuZumwovrebSia;
biare arxebi ixsneba mxolod erTi mimarTule- e. Sublis wilis asociaciuri ubani, romelic CarTu-
biT. lia umaRles kognitur funqciebSi.
3. membranuli potencialebis zogad Tvisebaa, rom isi- 8. CamoTvlilidan, romeli adasturebs im faqts, rom
ni: emociebSi CarTuli Tavis tvinis wreebi adamianis
a. iwveven membranis hiperpolarizacias da Semdeg ganviTarebis adreul etapze yalibdeba?
depolarizacias. a. ufro savaraudoa, rom adamians SeuZlia bavSvo-
b. SeuZliaT daeqvemdebaron drois da sivrciT su- bis asakis emociuri mexsierebis gamowveva, vidre
macias; realurad arsebulis;
g. gamoiwvevian depolarizaciiT, romelic aRwevs b. bavSvebi (infantebi) ufro adre igeben enas, vi-
zRurbls; dre iwyeben metyvelebas;
d. yvela aqsonis gaswvriv erTnairi siCqariT moZ- c. aseTi wreebi moicavs Tavis tvinis ubnebs, ro-
raoben. melic viTardeba neokorteqsis ganviTarebamde;
e. ligand-daWiSkrul arxebSi Na+-isa da Ka+-is di d. Cvil bavSvebs SeuZliaT miejaWvon momvlelebs
fuziis Sedegs warmoadgenen. da gamoxaton SiSi, mwuxareba da gabrazeba;
e. amigdala-dazianebul individebs, gaxangrZlive-
4. CamoTvlilidan, romelia aqsonuri terminalis pre
buli avtonomuri pasuxebi stresul stimulze
sinafsuri membranis depolarizaciis pirdapiri
ara aqvT.
Sedegi?
a. membranaSi gaxsnili potencial-mgrZnobiare 9. qvemoCamoTvlilidan, romeli asaxavs ukeTesad, ro-
Ca+2-is arxebi; gor izrdeba aqsoni Tavis samizne ujredis mimar-
b. sinafsuri vezikulebis Serwyma membranasTan; TulebiT?
g. postsinafsuri ujredi warmoqmnis moqmedebis a. aqsoni izrdeba pirdapiri gziT, samizne ujre-
potencials; debis mier gamoyofili sasignalo molekulebis
d. ligand-daWiSkruli arxebis gaxsna ganapirobebs mizidviT;
sinafsur napralSi neirotransmiteris Sesvlas; b. ujredebi gamoyofen sasignalo molekulebs aq-
e. apsp an Spsp generirdeba postsinafsur ujredSi. sonis zrdis gzis gaswvriv, romlebic aqsons an
miizidaven an ganizidaven da CAM-is urTierTq-
5. sad mdebareobs neirotransmiteris receptorebi?
medebam zrdis konusze da momijnave ujredebTan
a. birTvis membranaze;
SeiZleba ganapirobos trekebi, romlebic warmar-
b. ranvies SeviwrovebaSi;
Taven aqsonis zrdas;
g. postsinafsur membranaze;
g. astrocitiT gamoyofili nervis zrdis faqtori
d. sinafsuri vezikulebis membranaze;
astimulirebs neironis progenitoruli ujre-
e. mielinis garsSi.
dis diferencirebas neironad, romlis aqsoni
6. CamoTvlili struqturebidan an ubnebidan, romelia Semdgom izrdeba sasignalo molekulebis gaz-
SecdomiT dawyvilebuli Tavis funqciasTan? rdili koncentraciis mimarTulebiT.
a. limburi sistema _ metyvelebis mamoZravebeli d. aqsoni warmoqmnis zrdis ganmapirobebel cilebs
kontroli; mxolod Tavis zrdis konusSi, romelic iwvevs aq-
b. mogrZo tvini – homeostazuri kontroli; sonis zrdas Tavis samizne ujredisken.
g. naTxemi _ moZraobisa da wonasworobis koordi- e. glia pirvelad miemarTeba samizne ujredebisken,
nacia; tovebs CAM-is kvals gzis gaswvriv, rac zrdis
d. korZiani sxeuli _ kavSiri didi tvinis marcxena momdevno aqsonis konuss.
da marjvena qerqs Soris;
10. romeli daavadeba an darRveva gamoiwveva Tavis tvi-
e. hipoTalamusi – temperaturis, SimSilisa da wy-
nis dofaminis gamomyofi neironebis sikvdiliT?
urvilis regulacia.
a. Sizofrenia
7. ra aris axali qerqi (neokorteqsi) b. bipolaruli darRveva;
a. Tavis tvinis Canasaxovani ubani, romelic saerToa g. didi depresia;
reptiliebsa da ZuZumwovrebSi. d. alchaimeris daavadeba;
b. ubani qerqis siRrmeSi, romelic dakavSirebulia e. parkinsonis daavadeba.
1257
evoluciuri kavSiri mecniereba, teqnologia
da sazogadoeba
moqmedebis potenciali aris `sul an arafris kan-
onis” movlena. misi CarTva-gamorTvis signalizacia
aris cxovelebis evoluciuri adaptacia, romelic Sei- alkoholis depresiulma efeqtma nervul sistemaze
grZnobs da moqmedebs rTul garemoSi. SegiZliaT war- SeiZleba gamoiwvios gonebis dabindeba da refleqsebis
moidginoT nervuli sistema, romelSic moqmedebis po- Seneleba. alkoholis moxmareba mravali fataluri sag-
tenciali graduirebs, amplitudis damokidebulebiT zao SemTxvevebis faqtoria aSS-Si. ra aris alkoholis
stimulis zomebze. ram SeiZleba Seuwyos xeli signal- borotad gamoyenebis zogierTi sxva gavlena sazoga-
izaciis CarTva/gamorTvas signalizaciis mudmivi cva- doebaze? rogoria adamianebis an sazogadoebis zogi-
lebadobis dros? erTi pasuxi alkoholis borotad gamoyenebaze? Tqveni
azriT, alkoholis borotad gamoyeneba aris mTavari in-
mecnieruli kvleva dividualuri Tu socialuri problema? rogor ggoniaT,
sazogadoebis pasuxi alkoholis borotad gamoyenebis
mimarT adekvaturi da proporciulia problemis serio-
iqidan, rac iciT moqmedebis potencialebsa da sin- zulobis mimarT? daicaviT Tqveni pozicia.
afsebis Sesaxeb, mogvawodeT ori an sami hipoTeza, ro-
gor SeuZlia sxvadasxva anesTetiks aacilos tkivili.
1258