Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
Saules Sistemos Planetos
Saules Sistemos Planetos
Darbo vadovas
Mokytojas Jonas Jonaiis
RADVILIŠKIS, 2023
TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
1. MERKURIJUS............................................................................................................................4
2. VENERA......................................................................................................................................5
3. ŽEMĖ...........................................................................................................................................6
4. Marsas..........................................................................................................................................7
5. Jupiteris........................................................................................................................................8
2
ĮVADAS
Gyvename trečioje planetoje nuo Saulės. Apie ją šiek tiek žinome, tačiau kaip yra su kitomis
penkiomis? Ar Neptūnas kažkuo panašus į Merkurijų? Kuri planeta didžiausia? Kurioje šalčiausia?
Daugybė klausimų kyla vienas po kito kai susimąstome apie kosmoso platybėse sklandančias dujų
bei uolų milžines. Šis straipsnis Jums padės susipažinti su įdomiausia informacija, kurią galite
sužinoti apie planetas kaimynes ir truputėlį toliau Saulės orbitoje lekiančias dujų milžines.
3
1. MERKURIJUS
1 pav. Merkurijus
Skersmuo: 4880 km
Po Plutono pašalinimo iš planetų sąrašo, Merkurijus tapo mažiausiu šios šeimos nariu.
Arčiausiai saulės skriejantis uolienų kamuolys yra apie 2,5 karto mažesnis už žemę. Para čia trunka
58 Žemės paras, o metai atitinka 88 dienas mūsų planetoje
Toje planetos pusėje, kuri atsukta į Saulę – paviršiaus temperatūra viršija 450 laipsnių
Celsijaus.
Vis dėl to, kadangi Merkurijuje nėra Atmosferos, karščio niekas nesulaiko, o naktį
temperatūra krenta iki -170 laipsnių. Tai yra didžiausias pokytis visoje Saulės sistemoje.
Nepaisant mažo atstumo iki Saulės, ašigaliuose Merkurijus turi nemažai ledo.
Pagal savo skridimo greitį – Merkurijus pats sparčiausias iš visų sistemos planetų – 180,000
km/h
4
2. VENERA
Skersmuo: 12 104 km
Venera ilgai intrigavo astronomus. Dėl savo dydžio panašumo į Žemę, ji kartais vadinama
planeta „sese“, tačiau paviršiuje nieko panašaus nerasite. Siera, metanas, nuodingos dujos ir
alinantis karštis sujungtas su nuolatiniais ugnikalnių išsiveržimais užtikrina tai, jog Venera yra
viena atšiauriausių planetų mūsų sistemoje.
Veneroje metai yra trumpesni už parą. Planeta greičiau apsisuka aplink Saulę nei apie savo
ašį – 225 Žemės paros prieš 243. Tai paverčia Venerą pačia lėčiausiai besisukančia planeta Saulės
sistemoje.
Venera ir Uranas – vienintelės planetos besisukančios į priešingą pusę nei Saulė. Tai žinoma
kaip retrogradinė orbita.
Vidutinė paviršiaus temperatūra – 462 laipsniai. Sieros garai ir dujų proveržiai iš ugnikalnių
garantuoja neįmanoma sąlygas žmogiškai gyvybei.
Viena kosmoso misija į Venerą pavirto į fiasko, nes kažkas pamiršo nuimti kameros
dangtelį.
5
3. ŽEMĖ
Skersmuo: 12 742 km
Žydroji planeta kol kas yra vienintelė, kurioje aptinkame gyvybę. Puikios klimatinės
sąlygos, gera apsauga nuo radiacijos ir kitų kosmoso pavojų užtikrina, kad organizmai čia gali
klestėti. Manoma, jog Žemei yra per 4,5 milijardo metų, o unikalių dalykų čia tikrai labai daug.
Klimatas čia vienas ramiausių – nesiautėja tūkstančio kilometrų per valandą vėjai, nelyja itin
šaltais ledais bei nėra gamtos kataklizmų
6
4. Marsas
4 pav. Marsas
Skersmuo: 6780 km
Raudonoji planeta, taip Marsas dar yra vadinamas – didžiausias traukos objektas
žemiečiams visoje Saulės sistemoje. Marsas raudonas dėl to, kad oksiduojasi jo paviršius, kitaip
tariant jis rūdija. Marsas aplink savo ašį sukasi labai panašiu greičiu kaip Žemė, para čia truks 24 h
ir 37 minutes, tačiau metai trunka beveik 2 Žemės metus.
Olimpo kalnas Marse – ugnikalnis. Tačiau tai ne bet koks ugnikalnis. Jis ne tik aukščiausias
visoje planetoje, bet ir Saulės sistemoje. Mūsų milžiną Everestą lenkia beveik 13 km, o 21
kilometrų aukščiui įspūdžio prideda 600 kilometrų kalno diametras.
Žodis Kairas – arabų kalboje reiškia „Marsas“. Tad Egipto sostinė Kairas, iš tiesų
pavadinimą perėmė iš planetos. Tokį pavadinimą miestas gavo dėl to, jog įkūrimo dieną Marsas kilo
danguje.
7
5. Jupiteris
5 pav. Jupiteris
Už asteroidų žiedo skiriančio Marsą ir Jupiterį, pasiekiame pirmąją išorinę planetą, o tuo
pačiu ir didžiausią Saulės sistemoje. Dujinė milžinė tikriausiai yra nesusiformavusi žvaigždė. Daug
kas nežino, jog ir Jupiteris, kaip ir Saturnas, turi savo žiedą, tačiau jis labai smulkus.
Vienas iš ryškiausių planetos bruožų – Didžioji raudonoji dėmė. Iš tiesų ta dėmė yra
didžiulė audra, egzistuojanti jau virš 350 metų ir esanti 1,3 karto platesnė už žemę. Viduje siautėja
tikrų tikriausi uraganai viršijantys 600 km/h greitį.
Jupiteris žvaigžde visiškai netapo, nes yra per mažas. Jei būtų bent 80 kartų didesnis, planeta
šis dujų milžinas nesivadintų
8
Saturnas
Skersmuo: 116,464 km
Po Žemės ir Marso – Saturnas turi tikriausiai pačią įsimintiniausią išvaizdą iš visų planetų.
Dėl savo ryškių žiedų ši, 6-oji Saulės sistemos planeta yra labai intriguojanti. Ledo ir kosminių
kūnų pilni žiedai bei daugybė palydovų, kuriuose gali būti gyvybei tinkamos sąlygos paverčia
Saturną neištirtąja mūsų sistemos intrigante.
Atstumas nuo Saturno iki artimiausios jam planetos Jupiterio yra beveik toks pat kaip nuo
Saulės iki Jupiterio
Jeigu rastume pakankamai didelį vandens telkinį, Saturnas galėtų jame plūduriuoti dėl mažo
tankio.
9
Išoriniuose atmosferos sluoksniuose Saturną dengia dujinio pavidalo vandenilis. Tačiau
besileisdami gilyn susidurtumėte su suslėgto ir kieto vandenilio pavidalu. Saturne sklandantys
debesys yra iš amoniako ledo arba vandens ledo.
Uranas
Skersmuo: 50,724 km
Uraną 1781 metais atrado astronomas Vilijamas Heršelis. Apie savo ašį šis unikalus dujų
milžinas apsisuka per 17 valandų (būtent tiek trunka para Urane), o aplink Saulę per 84 metus.
Uranas kartu su Venera yra vienintelės Saulės sistemos planetos turinčios retrogradines orbitas –
sukasi į priešingą pusę.
Vidutinė temperatūra Urane yra – 216 laipsnių Celsijaus. Šis faktas paverčia Uraną bene
pačia šalčiausia planeta Saulės sistemoje, o maksimalus šaltis siekia net 224 laipsnius žemiau 0.
Toks rezultatas yra pats žemiausias tarp 8-ių planetų/ Keista, nes toliau esančiame Neptūne būna
šiek tiek šilčiau, tačiau jis yra daug toliau nuo mūsų žvaigždės.
10
Saulės šviesa Uraną pasieka po daugiau nei 2 su puse valandos (Žemę, per 8 minutes)
Uranas yra pasviręs į šoną. Taip tikriausiai yra dėl to, kad į jį per milijonus ir milijardus
metų trenkėsi daug kosminių kūnų
Pro Uraną praskrido tik vienas žmonių siųstas erdvėlaivis – Voyager 2, pro septintąją
planetą pralėkęs 81 500 km atstumu
Neptūnas
Skersmuo: 49,224 km
Neptūnas pavadinimą pagal jūrų dievą gavo dėl savo mėlynos spalvos. Tai itin sunkiai
tyrinėjama ir labai įdomi planeta. Skrisdama labai toli nuo Saulės, Neptūnas yra tolimiausia ir
paskutinė mūsų sistemos planeta, todėl apie ją žinoma tikrai nedaug. Čia vyrauja nepakeliamas
šaltis ir galingi vėjai. Aplink mūsų žvaigždę planeta apskrenda per 165-erius metus, o para trunka
16 valandų ir 6 minutes.
11
Neptūnas turi 14 palydovų, iš kurių didžiausias yra Tritonas
Jis skrenda taip toli nuo Saulės, kad net ir Plutonui priklausant Saulės sistemai kartais
tapdavo tolimiausia planeta. Plutonas priartėdavo arčiau Saulės, o Neptūnas likdavo užnugaryje
Neptūno klimatas – tikrai kietas riešutėlis. Vėjai čia siekia 600 metrų per sekundę greitį, o
didelės audros gali tęstis ištisus metus
12
IŠVADOS
13