Está en la página 1de 11

Cusco – Peru

2021
CHACHASCHAY

Ñachu mamayki yachanña chachaschay


Ya sabe tu mama?
Qori siwita qosqayta chachaschay
Sobre el anillo de oro que te di?

Ya chachun yachachun chachaschay


Que se entere que se entere
Aswan allintas qosqayki chachaschay (kuti)
Algo bueno te estoy dando
Ñachu taytayki yachanña chachaschay
Ya sabe tu papá?
Runa simita rimasqayta chachaschay
Lo que hablo el quechua
Yachachun yachachun chachaschay
Que se entere que se entere
Aswan allintas yachasaq chachaschay (kuti)
Que se entere que se entere
SIMICHAQPA KUNAN PACHAPI T´IJRAPAYAKUYNIN

Sutiq rantinkuna Simichaq Kunan pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo presente)
Noqa(yo) …Rimani
Qan(tu) 1
Rimanki
Pay(el) RIMAY Riman
Noqanchis(nosotros I.) (HABLAR) Rimanchis
Noqayku(nosotros E) Rimayku
Qankuna(ustedes) Rimankichis
Paykuna(ellos, ellas) Rimanku

QHAWARICHIY: EJEMPLO

Sutiq rantinkuna Simichaq Kunan pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo presente)
Noqa(yo) Rimani: yo hablo
Qan(tu) 1
Rimanki: tu hablas
Pay(el) RIMAY Riman: el habla
Noqanchis(nosotros I.) (HABLAR) Rimanchis: nosotros
hablamos
Noqayku(nosotros E) Rimayku: nostros
hablamos
Qankuna(ustedes) Rimankichis: ustedes
hablan
Paykuna(ellos, ellas) Rimanku: ellos hablan.

Sutiq rantinkuna Simichaq Kunan pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo presente)
Noqa(yo) purini: yo camino
Qan(tu) 2
purinki: tu caminas
Pay(el) purin: ella camina
Noqanchis(nosotros I.) PURIY purinchis: nosotros
(CAMINAR) caminamos
Noqayku(nosotros E) puriyku: nosotros
caminamos
Qankuna(ustedes) purinkichis: ustedes
caminan
Paykuna(ellos, ellas) purinku: ellos caminan

KUNANQA SIMICHAQTA KUNAN PACHAPI T´IJRAPAYASUNCHIS

Sutiq rantinkuna Simichaq Kunan pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo presente)
Noqa(yo) takini: yo canto
Qan(tu) takinki: tu cantas
TAKIY
Pay(el) takin: el canta
(CANTAR)
Noqanchis(nosotros I.) takinchis: nosotros cantamos
Noqayku(nosotros E) takiyku: nosotros cantamos
Qankuna(ustedes) takinkichis: ustedes cantan
Paykuna(ellos, ellas) takinku: ellos cantan

Sutiq rantinkuna Simichaq Kunan pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo presente)
1- Noqa(yo) tusuni: yo bailo
2- Qan(tu) 1
tusunki: tú bailas
3- Pay(el) TUSUY tusun: el baila
4- Noqanchis(nosotros I.) (BAILAR) tusunchis: nosotros
bailamos
5- Noqayku(nosotros E) tusuyku: nosotros bailamos
6- Qankuna(ustedes) tusunkichis: ustedes bailan
7- Paykuna(ellos, ellas) tusunku: ellos bailan

Sutiq rantinkuna Simichaq Kunan pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo presente)
1- Noqa(yo) pukllani: yo juego
2- Qan(tu) 2
pukllanki: tu juegas
3- Pay(el) PUKLLAY pukllan: el juega
4- Noqanchis(nosotros I.) (JUGAR) pukllanchis: nosotros
jugamos
5- Noqayku(nosotros E) pukllayku: nosotros
jugamos
6- Qankuna(ustedes) pukllankichis: ustedes
juegan
7- Paykuna(ellos, ellas) pukllanku: ellos juegan

SIMICHAQPA ÑAUPAQ PACHAPI T´IJRAPAYASUNCHIS

Sutiq rantinkuna Simichaq Ñaupaq pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo pasado)
Noqa(yo) Rimarani: yo hable
Qan(tu) 1
Rimaranki: tu hablaste
Pay(el) RIMAY Rimaran: el habló
Noqanchis(nosotros I.) (HABLAR) Rimaranchis: nosotros
hablamos
Noqayku(nosotros E) Rimarayku: nosotros
hablamos
Qankuna(ustedes) Rimarankichis:
ustedes hablaron
Paykuna(ellos, ellas) Rimaranku: ellos
hablaron

Sutiq rantinkuna Simichaq Ñaupaq pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo pasado)
Noqa(yo) purirani: yo camine
Qan(tu) 2
puriranki: tu
caminaste
Pay(el) PURIY puriran: el caminó
Noqanchis(nosotros I.) (CAMINAR) puriranchis: nosotros
caminamos
Noqayku(nosotros E) purirayku: nosotros
caminamos
Qankuna(ustedes) purirankichis: ustedes
caminaron
Paykuna(ellos, ellas) puriranku: ellos
caminaron

KUNANQA SIMICHAQTA ÑAUPAQ PACHAPI T´IJRAPAYASUNCHIS

Sutiq rantinkuna Simichaq Ñaupaq pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo pasado)
Noqa(yo) takirani: yo cante
Qan(tu) takiranki: tu cantaste
TAKIY
Pay(el) takiran: el canto
(CANTAR)
Noqanchis(nosotros I.) takiranchis: nosotros
cantábamos
Noqayku(nosotros E) takirayku: nosotros
cantábamos
Qankuna(ustedes) takirankichis: ustedes cantaban
Paykuna(ellos, ellas) takiranku: ellos cantaban

Sutiq rantinkuna Simichaq Ñaupaq pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo pasado)
1- Noqa(yo) tusurani: yo bailé
2- Qan(tu) 1
tusuranki: tu bailaste
3- Pay(el) TUSUY tusuran: el bailó
4- Noqanchis(nosotros I.) (BAILAR) tusuranchis: nosotros
bailábamos
5- Noqayku(nosotros E) tusurayku: nosotros
bailábamos
6- Qankuna(ustedes) tusurankichis: ustedes
bailaban
7- Paykuna(ellos, ellas) tusuranku: ellos bailaban

Sutiq rantinkuna Simichaq Ñaupaq pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo pasado)
1- Noqa(yo) pukllarani: yo jugué
2- Qan(tu) 2
pukllaranki: tu jugaste
3- Pay(el) PUKLLAY pukllaran: el jugó
4- Noqanchis(nosotros I.) (JUGAR) pukllaranchis: nosotros
jugábamos
5- Noqayku(nosotros E) pukllarayku: nosotros
jugábamos
6- Qankuna(ustedes) pukllarankichis: ustedes
jugaban
7- Paykuna(ellos, ellas) pukllaranku: ellos jugaban

SIMICHAQPA HAMUQ PACHAPI T´IJRAPAYAKUYNIN

Sutiq rantinkuna Simichaq Hamuq pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo futuro)
Noqa(yo) munakusaq
Qan(tu) 1
munakunki
Pay(el) MUNAY munanqa
Noqanchis(nosotros I.) (AMAR) munasunchis
Noqayku(nosotros E) munasaqku
Qankuna(ustedes) munankichis
Paykuna(ellos, ellas) munanqaku

Sutiq rantinkuna Simichaq Hamuq pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo futuro)
1- Noqa(yo) tusukusaq
2- Qan(tu) 1
tusukunki
3- Pay(el) TUSUY tusunqa
4- Noqanchis(nosotros I.) tususunchis
QANKUNA LLAK’ANAYKICHISPAQ

1) COMPLETA CONVENIENTEMENTE

Llank’ani tusunki pukllan rimanchis wayk’uyku qelqankichis puñunku

Noqa wasiypi Llank’ani

Qan hawqaypi tusunki

Pay kanchapi pukllan

Noqanchis k’ikllupi rimanchis

Noqayku wasipi wayk’uyku

Qankuna patarapi rimanchis

Paykuna wasinkupi puñunku

Llank’arani tusuranki pukllaran rimaranchis wayk’urayku qelqarankichis puñuranku

Noqa wasiypi Llank’aran

Qan hawqaypi tusuranki

Pay kanchapi pukllaran

Noqanchis k’ikllupi rimaranchis

Noqayku wasipi wayk’urayku

Qankuna patarapi qelqarankichis

Paykuna wasinkupi puñuranku

Llank’asaq tusunki pukllanqa rimasunchis wayk’usaqku qelqankichis puñunqaku

Noqa wasiypi puñunqaku

Qan haqaypi tusunki

Pay kanchapi qelqankichis

Noqanchis k’ikllupi rimasunchis

Noqayku wasipi wayk’usaqku

Qankuna patarapi puñunqaku


5- Noqayku(nosotros E) (BAILAR) tususaqku
6- Qankuna(ustedes) tusunkichis
7- Paykuna(ellos, ellas) tusunqaku

Sutiq rantinkuna Simichaq Hamuq pachapi


(pronombres personales) (verbo) (tiempo futuro)
1- Noqa(yo) Pukllakusaq: yo
2- Qan(tu) 2
Pukllakunki: tu
3- Pay(el) PUKLLAY Pukllanqa: el
4- Noqanchis(nosotros I.) (JUGAR) Pukllasunchis: nosotros
5- Noqayku(nosotros E) Pukllasaqku: nosotros
6- Qankuna(ustedes) Pukllankichis: ustedes
7- Paykuna(ellos, ellas) Pukllanqaku: ellos
Paykuna wasinkupi puñunqaku
2) COMPLETA CONVENIENTEMENTE

T´aqsay Pukllay Mihuy


Juanacha t’aqsan Rosacha Pukllasan Rinacha Mihusan
Juanacha t’aqsaran Rosacha Pukllasaran Rinacha Mihusaran
Juanacha t’aqsanqa Rosacha Pukllasanqa Rinacha Mihusanqa

W’aykuy cocinar Pichay barrer Maqlliy


Ernesto W’aykusan Mariacha Pichasan Ronald Maqllisan
Ernesto W’aykusaran Mariacha Pichasaran Ronald Maqllisaran
Ernesto W’aykusanqa Mariacha Pichasanqa Ronald Maqllisanqa

Qelqay Takiy Ñawinchay


Fridacha Qelqasan Ruben, Frida Jose Takisan Ruben, Frida Jose Ñawinchasan
Fridacha Qelqasaran Ruben, Frida Jose Takisarann Ruben, Frida Jose Ñawinchasaran
Fridacha Qelqasanqa Ruben, Frida Jose Takisanqa Ruben, Frida Jose Ñawinchasanqa
Resaltar los verbos con diferentes colores según los tiempos identificados.

Juanchapa willakusqanta ñawinchasunchis

Kaykunata intichay p'unchawpi ruwani.

Tutallamanta hatarispa, uyayta uphakuni, simiyta maqch’ikuni, chakiyta maqllikuni,


chukchayta ñaqch'akuni.

Qaynunchay p’achayta t’aqsarani, puñuna p’ititayta allicharani.

kunantaq llank’anaykunata ruwasaq, mamaytapas wasipi rurayninkunapi yanapasaq.

Paqarin tutallamanta aula virtual nisqapi allinta yachasaq.

También podría gustarte