Está en la página 1de 21

Tavi 5

sainformacio sistemis
teqnologiuri garemos
formireba

5.1. sainformacio sistemis teqnologiuri garemos teqnikuri saSualebebi

ss-ebis ZiriTad teqnikur elements warmoadgens proceso-ri da maT Soris yvelaze gavcelebuli
saxe mikroprocesori.M
procesori aris kompiutris ZiriTadi mowyobiloba, romelic asrulebs arიTmetikul, logikur da
marTvis operaciebs Cawerils manqanur kodebSi.MmarTalia mikroprocesorebi sistemis damou-
kidebel elementad ar gamoiyenebian, Tumca maTi maxasiaTeblebi ZiriTadad gansazRvraven
sainformacio sistemebis SesaZleblobebs.
procesorebis klasifikacia SeiZleba sxvadasxva niSnis mixedviT. daniSnulebis mixedviT
ganasxvaveben:
 procesorebi superkompiuterebisaTvis;
 procesorebi pesonaluri kompiuterebisaTvis;
 procesorebi nouTbuqisaTvis;
 procesorebi mobiluri telefonebisaTvis;
 P procesorebi CaSenebuli sistemebiaTvis.
90-iani wlebis Sua periodSi bazarze warmodgenili iyo sxvadasxva firmis mier
gamoSvebuli sxvadasxva simZlavris procesorebis ramdenime ojaxi.
msoflioSi procesorebis warmoebiT dakavebulia ramdenime fima.MmaTSoris bazris
udidesi nawili modis or cnobil firmaze Intel (INTegrated Electromics) da AMD (Advanced
Mikro Devices). Ggarda aRniSnuli firmrbisa procesorebs awarmoeben iseTi firmebi
rogoricaa:VIA, Cyrix, Texas Instruments da sxva;
Intel da AMD warmoadgenen aSS-ebis korporaciebs, kaliforniis Statidan. VIA (Very
Innovative Architecture. Ingsuri- `Zalian mowinave arqiteqtura~`). VIA Technologies
taivanis kompaniaa. igi daarsa mewarme ben Ci Cenomma 1992 wels, amerikuli kompaniis
Symphony bazaze. mTavari ofisi imyfeba taivanSi, qalaq taibeiSi. igi garda mikroproce-
sorebisa uSvebs: eleqtronul sqemebs, Cipsetebs. Dmikroprocesorebis bazarze 2010 wlis mdgo-
mareobiT bazris 81% modioda Intel-ze, 18,8% AMD-ze,Mmxolod 0,2% VIA-ze. Ees
ukanaskneli ver uwevs konkurencias Intel-sa da AMD.
kompania Intel-i personaluri kompiuterebisTvis saWiro procesorebis mwarmoebel firmebs
Soris inarCunebs liderobas. jer kidev 1996 wlisTvis firma Intel-is mier gamoSvebuli iyo 187
milioni mikroprocesori, rac msoflioSi gamoSvebuli mikroprocesore-bis 80% Seadgenda. 90–ian
wlebSi aRniSnuli firma uSvebda Pentium, Pentium MMX, Pentium Pro, Pentium II maRali
sixSiris procesorebs. Mmomdevno da bolo wlebSi am firmis mier gamoSvebul procesorebs
miekuTvnebian: 2nd Gen Intel® Core™ i7, 2nd Gen Intel® Core™ i5, 2nd Gen Intel®
Core™ i3, 2nd Gen Intel® Core™ vPro™, Intel® Xeon® 5000 Sequence, Intel® Core™2.
Cyrix 6x86, Cyrix Media Gx, Cyrix 6x86 MX, Cyrix MP da sxv.
am ojaxis procesorebze agebul magidis kompiuterebs gaaCniaT maღali mwarmoebloba da
energiis moxmarebis maRali efeqtianoba, daaxlovebiT 50%.
garda procesorebisa Intel awarmoebs qeSmexsierebebs, Cipqselebs, qselur mowyobilobes da
sxv;
aSS-is cnobili kompaniaa AMD (Advanced Mikro Devices), romelic 1969 wlis 1 marts
daarsda, iyo Intel-is ZiriTadi konkurenti, awarmoebda Intel-is mier gamoSvebuli mikropro-
cesorebis msgavs procesorebs, romეlic, rig SemTxvevebSi, TavianTi maxasiaTeblebiT ar
Camouvardeboda Intel-is mier gamoSvebul mikroprocesorebs, Tanac ufro iafi iyo.Uunda
aRvniSnoT, rom firma ADM mikroprocesorebis bazarze dadebiTi roli iTamaSa. procesorebis:
K6, K6-2, K6-III, K6-III+ da K6-2+ gamoSveba warmoebda 1997-2001 wlebSi, xolo proce-
sorebis: Athlon, Athlon XP, Athlon MP, Athlon 4, Mobile Athlon XP, Duron, Mobile
Duron, Sempron, Geode NX gamoSveba 1999-2005 wlebSi. 2003 wels firmam warmoadgina
procesorebis mTeli rigi: Opteron, Athlon 64, Athlon 64 FX, Athlon 64 X2, Athlon X2
Sempron, Athlon XP-M, Mobile Athlon 64, Turion 64, Turion 64 X2 da Mobile Sempron,
Intel® Atom™ da sxv. [50].Kkompania AMD garda mikropoprocesorebisa awarmoebs fleS-
mexsierebebs, Cipsetebs dedaplatisaTvis, videokasetebs, mexsierebis mikrosqemebs.
Pprocesorebis mwarmoebelma AMD firmam 2008 wels bazarze gaitana AMD Turion-is proce-
sori noutbuqisTvis da Phenom-magidis kompiuterisTvis [51].
ss-ebis SeqmnaSi mniSvnelovan rols TamaSobs RISC (Reduced Instruction Set
Computer) procesorebi. aRniSnuli procesorebis ojaxs miekuTvneba firmebis: Apple, IMB da
Motorola-s konsorciumis AIMM-is gamoSvebuli mikroprocesorebi-PowerPc (PPC).
Kkompania HP (Hewlet-Packard) uSvebs PA-RISC ojaxis procesorebs da maT Soris
64-Tanrigian PA-8000. kompaniaH SUN Microsystems-ma 1995 wels Pwarmoadgina koncefcia
Ultracompiuting, romelic efuZneboda 64-Tanrigian UltraSPARC-i da UltraSPARC II proce-
sorebs. maT Soris piრvels gaaCnda 5,2 mln tranzistori da meores 5,4 mln. siswrafis mixedviT
liderobda firma DEC mier gamoSvebuli RISC-mikroprocesori Alpha.
gaafarTova ra 32-Tanrigiani personaluri kompiuterebisTvis mikroprocesorebis warmoeba
firma Intel-ma gamouSva mikroprocesori Celeron. erT-erT mZlavr procesorad iTvleboda
procesori Alpha. 2000 wlisTvis konsorciumis AMD da firma Intel-is mier gamoSvebuli
mikroprocesorebis taqturi sixSire Seadgenda 1 giga gercs. 1 giga gercis sixSiris mikroproceso-
rebis warmoeba am periodisaTvis firma SUN Microsystems-mac daiwyo.
procesorebis klasifikacia SeiZleba taqturi sixSirisa da Tanrigianobis mixedviT. taqturi
sixSire ganisazRvreba kompiureris elementis gadarTvis maqsimaluri droiT.
Tanrigianoba miuTiTebs erTdroulad damuSavebuli orobiTi Tanrigebis raodenobaze.
firma Intel-is mier SemuSavebuli mikroprocesoris arqiteqturisagan gansxvavdeba firma
Apple-is mier SemuSavebuli mikroprocesoris arqiteqtura .jer kidev 2004 wlisTvis msoflioSi
gamoSvebul kompiuterebis saerTo raodenobidan 10%-i agebuli iyo aRniSnuli firmis mier
gamoSvebul mikroprocesorebis bazaze. mikroprocesorebis danarCeni mwarmobeli firmebidan
aRsaniSnavia: Digital-i, romelic uSvebs yvelaze swraf mikroprocesors _ Alpha.Mmikropro-
cesoris _ UltraSPARC gamomSvebi firmaa SUN MicroSystems, kompania MIPS
Telchnologies-i awaroebs _ MIPS tipis mikroprocesorebs. firma Silicon Graphics uSvebs
zeswraf mikroprocesors _ Crayon Chip. firma Hewlett-Packard-i awarmoebs sakuTar
mikroprocesorebs _ PA-RISC. yvela zemoCamoTvlili firmebis mier gamoSvebuli mikropro-
cesorebi gavrcelebis mixedviT mniSnelovnad CamorCebian firma Intel-is mier gamoSvebul
mikroprocesorebs.

5.2. kompiuterebi

dReisaTvis gamoyenebaSia sxvadasxva saxis kompiuteri. ss-ebis teqnologiuri garemos


formirebisas bazarze arsebuli gamoTvliTi saSualebebis yvela SesaZlo variantidan saWiroa
amovirCioT CvenTvis misaRebi kompleqsi.
kompiuteris klasifikacia SeiZleba movaxdinoT centraluri procesoris swrafmoqmedebis
mixedviT. kompiuteris swrafmoqmedeba izomeba wamSi Sesrulebuli mokle (MIPS, grZel
(FLPS), an Teoriuli operaciebis raodenobiT. Tumca centraluri procesoris teqnikuri siswrafe
yovelTvis ar gansazRvravs kompiuteris Tvisebas rogorc sainformacio sistemis bazas,
gansakuTrebiT mravalprocesorian sistemaSi. amitom miRebulia, rom gansazRvrul amocanaTa
klasisaTvis kompiuteris Sefaseba unda moxdes ganzogadebuli mwarmoeblurobiT, dadgenili
meTodikisa da testebis safuZvelze.
garda mwarmoeblurobisa (mikroprocesoris siswrafe) kompiuteris erT-erT maxasiaTebels
warmoadgens operatiuli da mudmivi (diskuri) mexsierebis moculoba. saerTod, kompiuteris
mwarmoebloba miT ufro didia, rac metia procesoris swrafmoqmedeba da operatiuli mexsierebis
moculoba.Mmikroprocesoris, operatiuli da diskuri mexsierebis da sxva mowyobilobebis
aRsaniSnavad iyeneben termins-konfiguracia.Kkonfiguraciis aRwera, faqtobrivad misi pasportia.
kompiuteris konfiguracia mniSvnelovnad moqmedebs imaze, Tu romeli programuli
uzrunvelyofis dayeneba SeiZleba masze. mZlavri programuli uzrunvelyofa moiTxovs did apara-
turul resursebs. kompiuterebis awyobis moduluri midgoma mwarmoebel firmebs saSualebas
aZlevs momxmarebels SesTavazos aTobiT aTasi sxvadasxva konfiguraciis kompiuteri. mag.,
amerikuli firma Dell Computers-i momxmarebels sTavazobs 20 aTasi dasaxelebis (konfi-
guraciis ) kompiuters.
kompiuterebis klasifikacia swrafmoqmedebis mixedviT gaZnelebulia, mecnierul-teqnikuri
progresis swrafi ganviTarebis gamo. vinaidan adgili aqvs erTi klasis kompiuterebis ufro maRal
klasSi swrafad gadasvlas.
warmoebis xelmZRvanelebisa da biznesmenebisTvis kompiuteris klasifikacia misaRebia
misi mTliani Rirebulebis mixedviT. mag., germaniis federaciul respublikaSi kompiuterebis
klasifikacias axdenen Rirebulebis mixedviT [ 28. gv.41]. (cxr. 5.1. ).
droTa ganmavlobaSi mecnierul-teqnikuri progresis gamo erTi klasis kompiuterebi
gadadian meore klasSi. Kkompiuteris klasis konturebi icvleba. mag., izrdeba kompiuteris
mwarmoebloba da mcirdeba misi fasi. kompiuteris warmoeba saWiroebs mniSvnelovan
resursebs rogorc finansurs, asve inteleqtualurs, maRal teqnologiur kulturas. tradiciuli midgomiT
movaxdinoT kompiuterebis daxasiaTeba.
ekonomikuri informatikis damxmare saxelmZRvanelos 2008 wlis gamocemaSi
kompiuterebis klasifikacia [4.gv.81] ase gamoiyureba:
cxrili 5.1.
klasi klasis dasaxeleba Rirebuleba (aTasi
marka)
0-1 mikrokompiuterebi 25-mde
2-3 mcire sistemebi 25-100
4-5 saSualo sistemebi 100-500
6-7 didi sistemebi 500-2000
8-9 zedidi kompiuteri 2000-8000
10 superkompiuteri 8000-zeviT
:
• superkompiuterebi;
• meifreimebi;
• serverebi;
• personaluri kompiuterebi:
• samagido kompiuterebi;
• gadasatani kompiuterebi(Notebook-i an Leptop-i);
• jibis kompiuterebi (Palmtop-i, an Pocket PC-i);
5.3. superkompiuterebi

superkompiuteri _ aris specializebuli gamomTvleli manqana, romelic Tavis teqnikuri


parametrebiT da gamoTvlebis siCqariT mniSvnelovnad aRemateba msoflioSi arsebul umetes
kompiuterebs. Tanamedrove superkompiuterebi Sedgebian didi raodenobis maRalmwarmoeblur
serverebisagan, romlebic maRali mwarmoeblurobis misaRwevad erTmaneTTan dakavSirebulia
maRalsiCqariani magistraliT.[104]. dReisaTvis msoflioSi superkompiuterebis mwarmoebluri
firmebia: IBM (International Business Machines) _ aSS, Hewlet-Paskard aSs, NEC (in-
gl. Nippon Electric Corporation) — iaponuri firma, kompiuteruli teqnikisa da
telesakomunikacio mowyobilobebis mwarmoebeli, CDC (Control Data corporation) — aSS,
Siemens —germanuli koncerni, Cray Research — aSS da sxv.
superkompiuterebis gamoSveba, maTi maRali fasebidan gamomdinare, ar xdeba masiurad,
damkveTTa raodenobis simciris gamo. gasuli saukunis 60–iani wlebis bolosTvis yofil sabWoTa
kavSirSi yvelaze mwarmoeblur kompiuters warmoadgenda БЭСМ-6. rigi wlebis ganmavlobaSi
superkompiuterebis warmoebaSi aRiarebul liderad iTvleboda firma Cray Research. Tumca
gasuli saukunis 90–iani wlebis bolos es firma aRmoCnda cud mdgomareobaSi da igi SeiZina
amerikulma firma Silicon Graphics Incorporated-ma (SGI), romelic gaxda kompiuteris
warmoebaSi lideri. maRalmwarmoebluri sistemebi gamoiyeneba mecnieruli kvlevebisaTvis.
1999 wels am firmam lideroba dauTmo `mtredisfer gigants~ (Big Blue) – IBM). didi xania
kompiuteris mwarmoeblurobam gadaaWarba trilion operacias wamSi da miaRwia ramdenime
kvadrilion opercias wamSi. yovelive es gamowveulia kompiuteris arqiteqturaSi momxdari didi
cvlilebebT. Seicvala kompiuteris mravalkristaluri procesorebis arqiteqtura. mravali standartuli
multiprocesoris paralelurad gaerTianeba mniSvnelovnad zrdis kompiuteris mwarmoeblurobas.
aSS–is energetikis saministro didi xania afinansebs programa ASCI (Accelerated Strategic
Computing Initiative-strategiuli gamoTvlebis daCqarebis iniciativa) farglebSi samuSaoebs.
superkopiuterebis gamoSveba daiwyes iseTma firmebma, romlebic adre am klasis kompiuterebis
warmoebiT ar iyvnen dakavebuli: Intel, Hp, SUN (yvela aSS). jer kidev 1995 wels firmebma
Intel-ma da Sandia National Laboratories-ma gamoacxades ASCI ReD (wiTeli) Seqmnis
Sesaxeb. am superkompiuteris mwarmoebloba toli iyo 1,8 trilioni operaciisa wamSi. es kom-
piuteri agebuli iyo 9 aTas Intel Pentium Pro mikroprocesorze. 1996 wels kompania ASCI
warmoadgina superkompiuteri Cray TZI-900, romlis mwarmoebloba Seadgenda 1 trl operacias
wamSi. SemdegSi kompaniam ASCI-is farglebSi los–alamos nacionalur laboratoriaSi daamon-
taJa kompiuteri Blue Mountain (cisferi mTa).
gasuli saukunis bolos firma SUN Microsystems gamoaqveyna informacia mZlavri
informaciuli serveris Ultra Enterprise 10000 Seqmnis Sesaxeb, romelic im periodisaTvis iTvle-
boda msoflioSi yvelaze Zlier serverad. 1998 wels firma ASCI Seqmna superkompiuteri, romelic
agebuli iyi 2048 procesorze. aRniSnuli superkompiuterebis pirveli egzempliarebi mecnieruli
kvlevebis Casatareblad SeiZines italiis, boloniisa da inglisis manCesteris universitetebma.
iaponurma korporacia NEC-ma 1998 wlis bolos daiwyo superkompiuteris SXS warmoeba,
romlis siswrafe Seadgenda 4 trilion operacias wamSi. imave wlis noemberSi IBM ganacxada
superkompiuteris Blue Pacific Seqmnis Sesaxeb, romlis mwarmoeblobam Seadgina 3,9 trln
operacia wamSi. amave firmam 2000 wels livermorSi daamontaJa kompiuteri ASCI White
(TeTri), mwamoeblurobiT 12, 3 trln operacia wamSi. 1999 wels kompania IBM gaakeTa gan-
cxadeba, romlis mixedviTac unda SeeqmnaT superkompiuteri Blue Gene, 1 aTasi teraflopsi
operacia wamSi. teqnikur safuZvlad unda hqonoda 1 mln procesori. aRniSnuli proeqtis gan-
saxorcieleblad gamoiyo 100 milioni amerikuli dolari. .
superkompiuterebis siCqare izomeba FLOPS-Si (Floating Point Operations Per Second)
wamSi Sesrulebuli ariTmetikul operaciaTa raodenoba:
mega FLOPS – erTi milioni operacia wamSi;
giga FLOPS – erTi miliardi operacia wamSi;
tera FLOPS – erTi trilioni operacia wamSi.
peta FLOPS–erTi kvadrilioni (1000 trilioni) operacia wamSi.
2008 wels kompania IBM-ma gamouSva superkompiuteri Roadrunner, romlis
mwarmoeblobam Seadgina 1,5 petaflopsi. dReisaTvis msoflioSi wamSi 1 kvadrilionze meti
operaciis Sesruleba SeuZlia Semdeg superkompiuterebs:
Roadrunner–firma IBM mwarmoebloba–1,042 kvadrilioni operacia wamSi; Jaguar – firma
Cray, mwamoebloba – 1,759 kvadrilioni operacia wamSi;
Tianhe _ 1A-CineTis Tavdacvis teqnologiis nacionaluri universiteti (NUDT, National
University of Defense Technology) mwarmoebloba – 2,507 kvadrilioni operacia wamSi.
superkompiuterebis statusi cvalebadia da damokidebulia teqnikuri progresis ganviTarebaze.
amaze mtyvelebs cxril #5.2.-Si mocemuli superkompiuterebis mwaroebloba Sedarebuli zemoT
CamoTvlil superkompiuterebis mwarmoebulobasTan.
superkompiutrebis pirveli aTeuli, ivnisi, 2016 weli [92]: .
cxrili 5.2.
gamomSvebi
superkmpi-uteris

siswrafe
rigi

(mdebareoba) qveyana
Ti
firma

(petaflopsi)
1 Sunway National Center CineTi 93; 125,4
Taihu Light of Parallel Com-
puter
Engineering
@Technology
2 Tianche 2 Inspur ` Tianche CineTi 33,86; 54,9)
2~
3 Titan Cray aSS 17.59; 27,11)
4 Sequoia IBM aSS 17,173; 20,133
5 K komputer Fujistu iaponia 10.51; 11,28
6 Mira IBM aSS 8.56; 10,6
7 Piz Daint Cray Sveicaria 6,27; 7,78
8 Stamped Dell AaSS 5,16; 8,52)
9 JUQUEEN IBM germania 5; 5,87
10 Vulcan – Blue IBM aSS 4.9; 5,07
Gene/Q

dRevandeli lideri superkompiuteri, xval SeiZleba aRmoCndes autsaiderebis rigSi.


erT-erT pirvelsuperkompiuterad aRiarebulia 1974 wels seimur kreis mier Seqmnili
superkompiuteri Cray-1, romlis mwarmoebloba toli iyo 180 milion operacia/wamSi. superkom-
piuterebi gamoiyenebian iseTi amocanebis gaasawyvetad, sadac saWiroa didi moculobis
gamoTvlebis Catareba, realur droSi didi moculobis monacemebis damuSaveba. aRniSnulidan
gamomdinare superkompiuterebi gamoiyenebian:
erovnuli usafrTxoebaSi:
 amerikis Tavdacvis saministro, pentqagoni, nato da sxva;
 qveynebis SeiaraRebuli Zalebi superkompiuterebs iyeneben SeiaraRebis distanciur
marTvaSi;
 globaluri usafrTxoebis sistemis uzrunvelsayofad;
maTematikuri problemebis gadasawyvetaSi:
 kriptologiaSi;
 statistikaSi.
maRali energiebis fizikaSi:
 atomuri birTvis SigniT mimdinare procesebis Sesaswavlad;
 plazmis fizikaSi amaCqarebelze Catarebuli eqspertuli monacemebis analizisaTvis;
 birTvuli arsenalis marTvisaTvis;
 birTvuli gamocdebis modelirebiasaTvis.
transportSi:
 aeroportebis, metrosa da rkinigzis gamarTuli muSaobisaTvis;
socialuri janmrTelobasa da usafrTxoebaSi:
supserkompiuterebis wyalobiT aSS-Si kontroldeba virusebis Semodineba, davadebis dinamika
da axali preparatebis Seqmna da realizacia;
kiberusafrToebaSi:
 saxelmwifo mniSvnelobis informaciis usafrTxo Senaxvisa da gamoyenebisaTvis;
kompiuterul inJineriasa da informaciuli teqnologiebSi:
 kompiuteruli mecnierebebis sferoSi kvlevebis warmarTva;
 kompiuteruli sistemebis daproeqteba da marTva.
dedamiwis Sesaxeb mecnierebebSi:
 amindis prognozi, okianeebisa da zRvebis mdgomareoba;
 klimatis cvlilebisa da misi Sedegebis winaswarmetyeleba;
 dedamiwis qerqSi mimdinare procesebis gamokvleva da miwisZvrebis
winaswarmetyveleba;
 geologiuri dazvervis monacemebis analizi, gazisa da navTobis adgilmdebareobis
Sesafaseblad;
 wyaldidobis dros mdinareebisa da avariebis SemTxvevaSi navTobis dinebebis
modelireba;
 Stormebis mimarTulebis dadgena;
gamoTvliTi qimia da medicina:
 axali wamlebis moZieba da Seqmna;
 nivTierebebis agebulebis Seswavla da sxv.
1967 wels s. a. lebedevis xelmZRvanelobiT sabWoTa kavSirSi Seiqmna superkompiuteri
БЭСЬ-6, romelic gacilebiT ufro mwarmoebluri iyo sazRvargareT gamoSvebuli superkompiute-
rebTan SedarebiT.Aam periodsaTvis s. a. lebedevis xelmZRvanelobiT daiwyo
mravalprocesoriani superkompiuteris Seqmnaze muSaoba, romlis gamoSvebasc igi ver
moeswro. s. a. lebedevi (gardaicvala 1974 wels). aRniSnuliKsuperkompiuteris Seqmna damTa-
vrda 1979 wels, romlis teqnikuri da ekonomikuri maxasiaTeblebi im periodisTvis
mniSvnelovnad CamorCeboda sazRvargareTis superkompiuterebis Sesabamis maxasiaTeblebs.
2009 wels ruseTSi Seqmnes da lomonosovis saxelobis moskovis saxelmwifo universitetSi
daamontaJes superkompiuteri lomonosovi. igi Sedgeboda 6654 kvanZisagan da 94 000 proceso-
risagan.Mmisi pikuri mwarmoebloba toli iyo 1,37 petaflopsi/wamSi.MaRniSnulma
superkompiuterma msoflioSi yvelaze mZlavr top 500 superkompiuterebs Soris 2013 wels
daikava 13-e adgli [107].
seimur kreim 1972 wels datova korpoacia Control Data Corporation da daarsa
superkompiuterebis mwarmoebeli firma Cray Researh. oTxi wlis Semdeg firmam gamouSva
pirveli superkompiuteri Crai-1, romlis mwarmoebluroba toli iyo 160 megaflopsi/wamSi,
romelmac im droisaTvis gaacvifra kompiuterebis specialistebi [90]. 1985wels seimur kreis
firmam gamouSva superkompiuteri Cray-2, romls mwarmoebloba meti iyo erT
gegaflopsi/wamSi. Tavidan superkompiuterebis ZiriTad momxmarebels warmodgenda
qveynebis Tavdacvis sfero. Semdeg maTi gamoyeneba iwyeba samecniero-kvleviT centrebSi
`mSvidobiani~ miznebisaTvis da sameniero-kvleviT institutebsa da laboratoriebSi [91].
2016 wlis monacemebiT superkompiuterebi msoflioSi ganawilebuli iyo Semdegnairad :
 CineTi _ 167;
 aSS _ 165;
 iaponia _ 29;
 germania _ 26;
 safrangrTi _ 18;
 didibritaneTi _ 12;
 indoeTi _ 9;
 ruseTi _ 7;
 samxreT koreia _ 7;
 poloneTi _ 6.
superkompiuterebis yvelaze meti raodenoba ganlagebulia aziaSi _ 213, Semgeg poziciazea
amerika _ 175, evropaSi funqcioirebs 104 cali. superkompiuterebSi ZiriTadad gamoyenebulia
operaciuli sistema Linux _ 99,4%, mxolod 0,6% modis operaciuli sistema Unix-ze.
superkompiuterebis raodenoba 2016 wels yvela qveyanaSi Semcirda, garda CineTis,
ruseTisa da safrangeTisa. am ukanasknel or qveyanaSi maTi raodenoba darCa ucvleli, CineTSi
ki gaizarda. keZodD: CineTSi superkompiuterbis raodenoba 2016 wels 2015 welTan SedarebiT
gaizarda-58 erTeuliT, aSS-Si Semcirda _ 34 erTeuliT; iaponiaSi-8-iT, germaniaSi _ 7-iT, did-
britanetSi _ 6-iT, indoeTSi _ 2-iT, samxreT koreiaSi _ 3-iT da poloneTSi _ 1-iT [92].

M5.4. meinfreimebi

meinfreimi aris universaluri, maRali donis kompiuteri, romlis daniSnulebaa didi moculobis
informaciis damuSaveba da intensiuri gamoTvlebis warmoeba. cneba `meinfreimi~ sinonimia
teerminis `didi eleqtronuli gamomTvleli manqana~. pirveli meinfreimi gamouSva korporacia
IBM-ma 1964 wels. Ees iyo yvelaze ZviradRirebuli proeqti gamoTvliTi teqnikis istoriaSi. Aam
proeqtis ganxorcielebaze daixarja 5 mln dolarze meti.Mmikrokompiuterebisa da mikrokompi-
uteruli sistemebis ganviTarebis Semdeg meinfreimebis mniSvneloba Semcirda. IBM gadavida
didi kopiuterebis warmoebaze axali konceptualuri arqiteqturiT – ESA/390, romelic saSualebas
iZleva meinfreimi gamoyenebuli iqnes rogorc araerTgvarovani gamoTvliTi kompleqsebis centri.
menfreimis Rirebuleba maRalia: erTi kompiuteris Rirebuleba gamoyenebiT programul
pakeTTan erTad Seadgens minimum erT milion dolars. Mmiuxedavad aseTi maRali Rirebule-
bisa igi farTod gamoiyeneba finansur sferoSi da Tavdacvis kompleqsebSi. meinfreimSi didi
moculobis informaciis Senaxva ufro iafia vidre, monacemebis ganawilebuli damuSavebis siste-
mis marTva, romelic asobiT da aTasobiT personaluri kompiuterebisagan Sedgeba [94]:
meinfreimebs SeuZliaT uzrunvelyon rogorc mZlavri danarTebis
Sesruleba, aseve araerTgvarovani qselebisa da mravali muSa sadgurebis
marTva. am saxis kompiuteris mimarT gasuli saukunis 70–ian wlebSi Seiqmna
negatiuri damokidebuleba, romelic dakavSirebuli iyo misi eqspluatciasaTvis
saWiro maRal xarjebTan da mcire kompiuteris ganviTarebasTan da am ukanas-
knelze danarTebis Sesrulebis SesaZleblobasTan. moTxovna aseT meinfre-
imebze am periodSi Semcirda. 90–ian wlebSi gamouSves axali Taobis
meinfreimebi, romlebsac gaaCndaT gaumjobesebuli saqspluatacio SesaZleb-
lobebi, dabali fasi da maRali mwarmoebloba. moxda maTi marTvisaTvis
saWiro xarjebis Semcireba. isini aRmoCndnen ufro efeqtiani, vidre
ganawilebli sistemebi. axali Taobis meinfreimebi uzrunvelyofdnen maRal
saimedoobas, monacemTa ukeT Senaxvas, ganawilebul sistemebTan
SedarebiT. bevri kompania meinfreims iyenebs sabazo kompiuterad, amitom
maTze moTxovna aris da iqneba. mag., cnobili firmis Amdh1 (aSS) mier
gamoSvebuli kompiuterebis 77% gamoiyeneba sabazo kompiuterad. es
manqanebi kompiuterebis bazarze inarCuneben 20–30%. 90-ian wlebSi mein-
freimis klasis kompiuterSi liderobda ESA/390 ( ehterprise Systems Architecture/390).
ESA/390 arqiteqtura, System /360 da System /370–gan gansxvavebiT (yofil sabWoTa kavSirSi
msgavsi daniSnulebis kompiuters warmoadgenda ЕС ЭВМ-is ojaxis kmpiuterebi), erTiani
kompleqsis CarCoSi uzrunvelyofda araerTgvarovani gamoTvliTi saSualebebis integracias.
ESA/390 ojaxi warmodgenili iyo sami sabazo kompleqtiT 9221 (kompiuterebi ofisSi gamo-
sayeneblad), 9121 (sawarmos masStabis sistemebis super-serverebi) da 9021 (mZlavri kompiute-
rebi zerTuli amocanebis gadasawyvetad). meinfreimebis bazarze erTmaneTs konkurencias
uwevda Amdh1 da IBM firmebi. mas Semdeg, rac IBM gamouSvebda axali modelis mei-
nfreims, firma Amdh1 maSinve uSvebda ufro mZlavr da iaf meinfreims. garda Amdh1, romelic
axla iaponuri firmis Fujitsu Svilobil kompanias warmoadgens, meinfremebis gamoSvebas
axdens iaponuri firma Hitachi, Comparex Information Systems, romelic Sedis evropul jguf
BASF-Si da Siemens-Nixdorf Information systems (SNS) – germaniis federaciuli respublika.
meinfreimebis arqiteqturaSi axali miRwevebis safuZvelze firma IBM-ma 1998 wlis SuaSi
gamouSva korporaciuli serveri – S/390G5, romlis mwarmoebloba Seadgenda 900 MIPS. ufro
mogvianebiT am firmis mier gacxadebuli iyo, rom gamouSvebda meinfreims 1040 MIPS
mwarmoeblurobiT. es iyo pirveli komerciuli meinfreimi 1000 MIPS meti swrafmoqmedebiT.
firma Amdh1-ma gamouSva 12 procesoriani serveri. TiToeuli serveri Seicavda 28 mln tra-
nzistors. am serveris mwarmoebloba Seadgenda 1000 MIPS. firma Amdh1 Taviseburebas
warmoadgens MDF (Multiple Domain Feature) – serveris dayofa ramdenime (15-mde)
nawilad. aseTi SesaZlebloba mogvianebiT gamoiyenes firmebma IBM da SUN Ultra
Enterprise 10000. firmebi meinfreimebis gamosaSvebad iyenebden rogorc ECL, ise КМОП
teqnologiebs.
IBM-is meinfreimebis Tanamedrove modelebi warmoadgenen S/390 mimarTulebis
ganviTarebas da iwodebian eServerzSeries. Ees serverebi dafiZnebuli arian z/Achitecture-ze da
warmoadgenen ESA arqiteqturis gafarToebas.Aam arqiteqturiT agebul meinfreimebs gaaCniaT
64 Tanrigiani procesori, realuri da virtualuri mexsiereba, emyarebian klasterizaciis princips, Seu-
ZliaT avtomaturad mimarTon resursebi yvelaze prioritetuli amocanebis gadasawyvetad,
saSualebas iZlevian avtomaturad aRmofxvran problemebi. zSeries-is ojaxis serverebs gaaCniaT
maRali saimedooba, TviTgamarTvisa da TviTaRdgenis saSualebebi, floben gaumarTaobis
Tavidanacilebis CaSenebul meqanizmebs. maT gaaCniaT gamoTvliTi resursebis gazrdis SesaZ-
lebloba, sistemis Seuferxeblad muSaobis mizniT damatebiT aqvT dayenebuli centraluri
procesorebi, romlebsac mwyobridan gamousvlelad SeuZliaT 15 weli muSaoba.Mmonacemebis
usafrTxo damuSavebis mizniT zSeries ojaxis meinfreimebs gaaCniaT CaSenebuli aparaturuli
da programuli saSualebebi, romlebic saSualebas iZlevian SvasruloT SSL-operaciebi da davSif-
roT operaciebi Ria gasaRebiT.
rogorc cnobili gaxda IBM-ma gamouSva meinfreimi IBM z13, romelic meinfreimebs
Soris warmodgens yvelaze mZlavr da usafrTo kompiuters [95]. mas SesaZlebloba gaaCnia rea-
lur drois reJimSi daSifros da analizi gaukeTos transaqciebs.Fkorporaciam aRniSnuli kompiuteris
Seqmnas moandoma 5 weli. Mmis Seqmnqze daixarja 1 miliardi dolari, mas SeuZlia dReSi 2,5
miliardi tranzaqciis Sesruleba.
5.5. saSualo klasis kompiuterebi

saSualo klasis kompiuterebs miekuTvnebian iseTi kompiuterebi, romelTa


simZlavre naklebia meinfreimebze, magram ufro maRalia vidre personaluri
kompiuterebis. aseTi kompiuterebis jgufSi Sedis IBM Application
System/400(AS/400) kompiuterebi, romlebic muSaoben operaciuli sistema _ IBM
Operating System/400 (OS/400) garemoSi. maTi mTliani mexsierebis moculoba 281
terabaitamdea da gaaCniaT damisamarTebis erTiani meqanizmi. aseTi
meqanizmi saSualebas iZleva ar movaxdinoT gamoyenebiTi programebis
modifikacia.
AS/400 serverebi erTdroulad gamoiyenebian Web-kvanZebis, eleqtronuli
komerciisa da sawarmos monacemTa bazebTan samuSaod. es sistema
efeqtianad urTierTmoqmedebs operaciul sistema UNIX-Tan da axdens im
personaluri kompiuterebis serverebis integracias, romlebic muSaoben opera-
ciuli sistema Windous NT garemoSi. sxvadasxva firmis (SUN, DEC, HP, IBM,
Silicon Grphics da sxv.) mier gamoSvebuli personaluri kompiuterebi, romelic
agebulia RISC-procesorebze da muSaoben operaciuli sistema UNIX-is
garemoSi, warmoadgenen saSualo klasis kompiuterebs. am ojaxis maRali
Taobis kompiuterebis mwarmoebluroba imdenad didia, rom maTi gamoyeneba
SeiZleba rogorc serverebad, aseve rogorc specializebuli kompleqsebi,
mZlavr danarTebTan samuSaod.
Compaq firmis Alpha procesorebis seriis serverebi, mag., Alpha Server GS60
daGS140 warmoadgenen maRali klasis globalur serverebs da Sesabamisad,
gaaCniaT 6 da 14 Alpha procesori, 500 megagerci taqturi sixSiriT. aseT
kompiuterebs muSaoba SeuZliaT sxvadasxva operaciul sistemebTan (Unix,
OpenVMS da Windous NT).

5.6. personaluri kompiuterebi

me–20 saukunis bolos SeiZleba vuwodoT personaluri kompiuterebis era.


dRes ar arsebobs adamianis saqmianobis arc erTi sfero, sadac warmatebiT ar
gamoiyenebodes personaluri kompiuteri. yvelaze metad igi gamoiyeneba
saxlSi, mcire da saSualo biznesSi. mcire biznesSi personalur kompiuterze
moTxovna mudmivad izrdeba. dRes, msoflioSi personaluri kompiuterebis
raodenobam gadaaWarba msoflios mosaxleobis naxevars.
rogorc zemoT aRvniSneT, personaluri kompiuteris ZiriTadi elementia
procesori, romlis srulyofa niSnavs personaluri kompiuteris srulyofas.
personaluri kompiuterebis warmoeba aris momgebiani biznesi. dRes,
yovelwliurad iwarmoeba milionobiT personaluri kompiuteri. maT gamosaS-
vebad saWiro resursebi ar aris didi, mZlavri kompiutrebis gamosaSvebad
saWiro resursebTan SedarebiT. 2000 wlisTvis kompania Dataquest-is
monacemebiT personaluri kompiuterebis bazarze am periodisTvis
liderobdnen firmebi: Compaq _ 12,6%, Delle _ 10,6%,HP, IBM _ 7,1%, NEC _
4,4%, Gateway _ 3,7% da kompania Apple. kompania Apple-is mier
gamoSvebuli personaluri kompiuteris – Mac-is momxmarebelTa raodenoba
msoflioSi Seadgenda 60 mln. liderebi yovelwliurad uSveben milionobiT
personalur kompiuters. yovelwliurad, 7–8 Tvis ganmavlobaSi msoflioSi
iyideba daaxlovebiT 80 mln personaluri kompiuteri. firmebi, romlebic wlis
ganmavlobaSi awarmoeben 100 aTasze naklebi raodenobis personalur kom-
piuterebs, Sedian mcire firmaTa jgufSi.
2010/11 safinanso wels iaponurma kompaniam – Nec da Cinurma kompania – Lenovo
personaluri kompiuterebis gamosaSvebad Seqmnes erToblivi sawarmo NEC Lenovo. Seqmnil
erTobliv sawarmoSi aqciebis 51% ekuTvnoda kompania Lenovo-s da 49% kompania NEC-s.
2010 wels pesonaluri kompiuterebis bazari 2009 welTan SedarebiT gaizarda 19%-iT.
amerikuli kompania Apple-i personaluri kompiuterebis warmoebiT mexuTe adgilidan gadavida
mesame adgilze. personaluri kompiuterebis warmoebaSi liderobda amerikuli kompania Hewlett-
Packard. 2011 wlis meore kvartalSi man damkveTs miawoda 18,7 mln personaluri kompiuteri,
ramac msoflioSi am periodisTvis gamoSvebuli personaluri kompiuterebis bazris 17,7%
Seadgina. Mmeore adgili daikava taivanis kompania Acer-ma _ 1 3,6 mln, e.i. 12,8%, mesame
pozicia ki amerikulma kompania Apple-ma _ 11,5 mln.Kkompania Apple _ is miRwevebSi didi
roli iTamaSa mis mier gamoSvebulma planSeturma kompiuterma iPad-ma. aRniSnulma kom-
paniam gadawyvita axali momsaxureba SesTavazos noutbukis mflobelebs. kerZod: igi
amuSavebs axal momsaxurebas FindMy Mac saxelwodebiT, romlis gamoyenebiTac noutbukis
mflobeli SeZlebs gaigos sad aris misi dakarguli noutbuki da waSalos masSi arsebuli informacia.
personaluri kompiuterebis bazarze xuTeulSi moxvdnen amerikuli kompania Dell da Cinuri
kompania Lenevo. dReisaTvis personaluri kompiuterebis warmoebSi lideroben: CineTi, indoeTi
da aziis sxva qveynebi. maT mniSvnelovnad CamorCeba evropa, da axlo aRmosavleTis
qveynebi.Kkrizisis Semdeg aSS cdilobs daibrunos 30 wliani lideroba.
saagento Bloomberg-is informaciiT dReisaTvis persona-luri kompiuterebis warmoebaSi
pirvel poziciazea CineTi . man gauswro aSS-s. CineTis personaluri kompiuterebis bazari 2010
wlis meore kvartalSi gaizarda 14%-iT da Seadgina _ 18,5 mln cali. aSS-is mier gamoSvebuli
personaluri kompiuterebis bazari ki Semcirda 4,8%-iT da Seadgina – 17,7 mln cali. kvlevis
organizaciis IDC-s analitikosis brain mas-is monacemebiT, 2011 wlis meore kvartalSi
CineTma gamouSva 11,9 mlrd dolaris Rirebulebis personaluri kompiuteri, aSS-ma ki _ 11,7
mlrd dolaris. CineTis wili msoflio personaluri kompiuterebis warmoebaSi Seadgens 22%, aSS-is
ki-21%. 2008 wlis globaluri finansuri krizisis Semdeg Seicvala informaciuli teqnologiebis bazris
struqtura da prioritetebi. moTxovna ZiriTadad iyo kargad Semowmebul, rekomendaciis mqone
teqnologiebze, romlis gamoyenebiTac kompaniebi SeZlebdnen TavianTi saqmianobis
gaumjobesebas. am periodisaTvis personalri kompiuterebis mwarmoebelma bevrma kompaniam
SeaCera saqmianoba, an ganicada finansuri ryevebi, ekonomikis im dargebis gamo, romlebic
warmoadgendnen gasaRebis bazrebs. Ppersonaluri kompiuterebis mwarmoebelma kompaniebma
masiurad gaaTavisufla samuSaodan momuSaveebi, mravalma kompaniam Sewyvita funqci-
onireba da Tavi gamoacxada gakotrebulad. aRniSnulma krizisma didi dartyma miayena iseT
cnobil kompaniebsac rogoricaa Microsoft, Intel, Apple da sxv. kompania Microsoft-is
saqmianoba 2009 wlis pirvel kvartalSi bolo 20 wlis ganmavlobaSi pirvelad aRmoCnda wamge-
biani.Kkompania Intel-ma daxura mikrosqemebis mwarmoebeli 6 fabrika, kompania Apple-ma
samuSaodan masiurad daiTxova TanamSromlebi. 2009 wels 2008 welTan SedarebiT, personalu-
ri kompiuterebis bazari Semcirda 200 mlrd dolariT.Ppersonaluri kompiuterebis moxmareba
analogiuri periodisTvis daeca 16%-iT.
kompania IDC-ma gaasajarova 2016 wlis meore naxevris statistikuri monacemebi
msoflioSi personaluri kompiuterebis (pk) bazris Sesaxeb. analizma dadgina, rom pk-is msoflio
bazarma bolop 5 wlis gamavlobaSi ganicada stagnacia. IDC –as kvlevebi moicavs
monacemebs samagido pk-is, muSa sadgurebis, nouTbukqebis, xrombuqebisa da ultrabuqebis
Sesaxeb. 2016 wlis aprilsa da ivnisSi msoflioSi momxmarebels miewoda 62,4 mln cali pk. 2015
wlis igive periodSi momxmarebelma miiRo 65,3 mln cali pk, rac 4,5%-iT metia 2016 wlis
Sesabamis periodSi miwodebuli pk-bis raodenobaze.
2016 wlis monacemebiT msoflioSi pk-ebis yvelaze msxvili mwaroebelia Cinuri kompania
Lenovo, razec metyvelebs cxril # 5.1-Si mocemuli mmonacemebi. Lenovo-s wilma 2016 wlis
meore naxevrSi Seadgina pk-ebis bazris 21,2%. Kkorporacia lenovasaTvis igive maCvenebeli
2015 wels toli iyo 20,7%-is. Mmeore adgilzea kompania HP-i, romlis wili msoflio personaluri
kompiuterebis bazarze gaizarda 18,9%-dan 20,8%-mde. mesame adgilzea kompania Dell-i
romelmac personaluri kompiuterebis warmoeba gazarda 14,6%-dan 16,0%-mde. Sedeg
poziciebze imyofebian kompania ASUS-i da Apple [96]:
mkvlevarebis azriT personaluri kompiuterebis bazris moculobis Semcireba moxda
Semdegi faqtorebis zegavleniT:
adgili hqonda momxmareblis gadasvlas personaluri kompiuterebidan planSetur
kompiuterebze da smartafonebze. kerZod mniSvnelovnad Semcirda nouTbuqebis bazari
cxrili 5.1.
vendori

2016 weli M miwodeba

2015 welimiwodeba

20 2015 weliBbazris wili

2016/2015 %
Mmiwodebis
moculobis
wiliBbazris

cvlileba
Lenovo 13,202 21,2% 13,511 20,7% -2,3%
HP Inc. 12,964 20,8% 12,330 18,9% 5,1%
Dell 9,963 16,0% 9560 14,6% 4,2%
ASUS 4,518 7,2% 4,285 6,6% 5,4%
Apple 4,420 7,1% 4,820 7,4% -8,3%
danarCeni 17,297 27,7% 20,791 31,8% -16,8%
sul 62,363 100% 65,296 100% -4,5%

CineTis ekonomikis zrdis Seneleba;


ekonomikuri da politikuri arastabiluroba (mag., braziliaSi);
fasebis dacema navTobze.
planSetebsa da smartafonebs momxmarebeli irCevs imotom, rom swrafad miiRos
informacia internetidan, isargeblos socialuri qselebiT, kompiuteruli TamaSebiT da a.S. aRniS-
nulma garemoebam pirvel rigSi gamoiwvia nouTbuqebis da sxva saxis personaluri
kompiuterebis bazris moculobis Semcireba. Tumca aqve unda aRvniSnoT, rom personaluri ko-
mpiuterebi Seucvleli arian iseTi samuSaoebis Sesasruleblad rogoricaa: teqstis Seqmna da reda-
qtireba, programuli uzrunvelyofis SemuSavbeba da gamarTva, dizanis samuSaoebis Sesruleba
da sxv.
2017 wlis 11 ianvars analitikurma kompania Gartner-ma gamoaqveyna kvlevis Sedegebi
personaluri kompiuterebis bazris Sesaxeb, romlis mixedviTac desktopebisa da nouTbukebis
raodenobam msoflios masStabiT Seadgina 269,7 mln cali, rac 6%-iT naklebia 2015 welTan
SedarebiT [96]
msoflio bazarze personaluri kompiuterebis miwodeba 2016 wlis pirvel kvartalSi Semcirda
11,5%-iT. kompiuteruli bazris stagnacia gagrZelda 2016 welis meore kvartalSic [96].

5.7. periferiuli mowyobilobebi da lokaluri qselebi


kompiutrebis garda ss-Si gamoiyeneba periferiuli mowyobilobebi
(printerebi, skanerebi, gare damaxsovrebis mowyobilobebi, kavSiris
saSualebebi). gamoyenebis wesis mixedviT, periferiuli mowyobilobebi
SeiZleba iyos individualuri an koleqtiuri gamoyenebis. koleqtiuri
gamoyenebis (wvdomis) periferiul mowyobilobebs miekuTvneba
mowyobilobebi, romlebTanac wvdoma SesaZlebelia qselSi CarTuli nebismieri
kompiuteridan. lokaluri qselis mowyobilobebi saSualebas iZleva lokalur
qselSi gaerTiandes sxvadasxva raodenobis kompiuterebi. mcire zomis
sawarmoebSi es aris ramdenime erTeuli personaluri kompiuteri, xolo msxvil
sawarmoebSi ramdenime aseuli an aTasi kompiuteri, romlebic SeiZleba ga-
nTavsdes sxvadasxva qalaqSi an saxelmwifoSi. bunebrivia sxvadasxva qseli-
saTvis saWiroa sxvadasxva sirTulisa da simZlavris mowyobilobebi.

5.8 telesakomunikacio sistemebi

informatizaciis yvela sistemebSi mniSvnelovan rols TamaSobs


komunikaciis saSualebebi, pirvel rigSi, lokaluri gamoTvliTi qselebi. Tumca
qselis saSualebebis integrirebisas mniSvnelovan rols TamaSobs satelefono
aparati, romelic momxmarebels uzrunvelyofs SesaZleblobebis farTo speqtriT.
unda aRvniSnoT, rom momxmareblis SesaZleblobebi finansuri da informaciuli
kulturis mixedviT mniSvnelovnad CamorCeba informaciuli teqnologiebis
firmebis SesaZleblobebs.
kavSiris saSualebebis formirebaSi gansazRvruli roli ekuTvnis mobiluri
kavSiris aparatebs, pirvel rigSi, fiWur telefonebs. am aparatebs gaaCniaT
mravalfunqciuri daniSnuleba da uzrunvelyofen informaciis damuSavebisa da
gadacemis sistemebTan integrirebas. mobiluri telefonebis bazarze lide-
robdnen: Sveduri koncerni eriksoni (romelic gaerTianda kompania Sony-Tan )
mobiluri telefonebis mniSvnelovani segmenti ukavia finur koncern `nokias~
da amerikul kompania `motorolas~. fiWuri kavSiri kargadaa ganviTarebuli
fineTSi, norvegiaSi, Sveciasa da daniaSi. momdvno adgilebs iyofen avstra-
lia, aSS–i, inglisi, kanada, italia da iseTi qveynebi, rogoricaa: taivani,
honkongi, singapuri. bevrma internacionalurma da transnacionalurma
kompaniebma, saWiroebidan gamomdinare, (bankTaSorisi angariSsworeba,
satvirTvo da mgzavrTa gadazidvebi, satelevizio sistemebi) Seqmnes info-
rmaciuli qseli. sxvadasxva kompaniebis ss-ebi erTmaneTTan axdenen
koperirebas, rac gaxda koleqtiuri sargeblobis ss-ebis aRmocenebis safu-
Zveli.
2010 wels transnacionalur kompania nokiaSi muSaobda 132000 TanamSromeli. 2011 wlis
pirvel kvartalSi pirvelad bolo aTi wlis ganmavlobaSi nokias wili mobiluri telefo-nebis bazarze
daeca 30%-is qvemoT. 2010 wels firmam gamouSva 453 mln mobiluri telefonis aparati.
Sony Ericsson-Seiqmna 2001 wels rogorc erToblivi sawarmo Sveduri telesakomunikacio
mwarmoebeli kompaniis Ericsson-isa da iaponuri eleqtroteqnikis mwarmoebeli kompaniis
Sony-is gaerTianebiT. 2002–2003ww. am kompaniebma uari Tqves gamoeSvaT produqcia
sakuTari markiT da daiwyes gaerTianebuli markiT ~Sony Ericsoon-~iT produqciis gamoSveba.
am kompaniis kapitali Tanabrad ekuTvnis or kompanias: Sony Digital Telecommucation Net-
work Company da Ericsson Division Consumer Products. 2011 wlidan kompania uSvebs
Semdegi modelebis mobilur telefonebs: Sony Ericsson Xperia Play, Sony Ericsson Xperia
Neo, Sony Ericsson Xperia Pro, Sony Ericsson Xperia Mini, Sony Ericsson Xperia
Mini Pro am kompaniam 2008 weli daamTavra 73 mln evros zaraliT, maSin roca 2007 wels
misma sufTa mogebam Seadgina 1,1 mlrd evro. 2010 wels Sony Ericsson–is sufTa mogebam
Seadgina 90 mln evro, gaiyida 41 mln mobiluri telefonis aparati.
kompania motorolas mier gamoSvebuli mobiluri tele-fonebis koleqcia iTvlis sam aTeulze
met mobiluri telefonis models. am kompaniis mobiluri telefonebis bolo modelebia: orbirTviani
smartafoni – Motorola Atrix 4G, Motorola ZINE NZ5. am ukanasknels gaaCnia maRali foto-
SesaZleblobebi. MotorolaTundra VA7br aris gasaSleli aparati kargad daculi korpusiT, SeuZlia
mesame Taobis qselebSi muSaoba. Motorola DfyB525 gaaCnia kargad daculi sensoruli ekrani
da kargi musikaluri SesaZleblobebi.
2010 wlis ivnisis monacemebiT laTinur amerikaSi mobiluri kavSiris momxmarebelTa
ricxvma Seadgina 530 mln. dasavleT evropaSi 2010 wlis pirveli kvartalis monacemebiT
mobiluri kavSiris momxmarebelTa raodenoba toli iyo 515 mln. amave periodisTvis azia-
wynarokianeTis regionSi mobiluri kavSiris abonentTa raodenobam miaRwia 2,4 mlrd, rac
planetis mobiluri telefonebis abonentTa 47%.-s Seadgens.Mmobiluri kavSiri kargadaa
gavrcelebuli braziliaSi-188 mln. aRmosavleT evropaSi 2010 wlis pirvel kvartalSi mobiluri
kavSiris momxmrebelTa raodenoba toli iyo 492 mln. Mmsoflios masStabiT 2010 wlis pirvel
kvartalSi mobiluri telefonebis momxmarebelTa raodenoba gaizarda 159,6 mln-iT. yoveldRiurad
mobiluri telefonebis momxmarebelTa raodenoba izrdeba 1,8 mln-iT. 2010 wlis pirvel kvartalSi
mobiluri kavSiris momxmrebelTa raodenobam msoflioSi Seadgina 4,98 mlrd. regionebis
mixedviT mobiluri telefonebis momxmarebelTa raodenoba 2010 wlis kvartalisaTvis toli iyo
(cxrili # 5.3.) [75].
rogorc aRvniSneT 2011 wlis bolos msoflioSi, mobiluri kavSiris abonentTa raodenobam
Seadgina 6 mlrd. Tumca unda aRvniSnoT, rom vinaidan erT pirovnebas gaaCnia ramdenime
operatoris mobiluri telefonis nomeri, faqtobrivad mobiluri telefonebis momxmarebelTa
raodenoba 4 miliardze cota metia.Aamrigad, msoflio mosaxleobis 60% warmoadgens mobiluri
kavSiris abonents. 2011 wlis meoTxe kvartalSi daregistrirebuli 180 mln mobiluri kavSiris
momxmareblidan 35% modis indoeTsa da CineTze.
mobiluri telefonebis bazarze bolo periodSi didi popularobiT sargeblobs smartafonebi. 2011
wels gayiduli telefonebis saerTo raodenobaSi 30% modis smartafonebze, analogiuri
maCvenebeli 2010 wels Seadgenda 20%.
mobiluri telefonebis garkveuli segmenti modis korporacia Apple-ze-5%. aRniSnulma firmam
2011 wlis 14 oqtombers prezentacia gaukeTa axlad gamoSvebul smartafons – iPhone 4s,
cxrili # 5.3.
Mმobilur kavSirSi CarTulTa Mმsoflio bazris wili %-Si
regionebi raodenoba
azia-wynarokიaneTi 2.4 mlrd 47%
amerika (aSS-isa da kanadis 529 mln 11%
gareSe)
afrika 496 mln 10%
dasavleT evropa 515 mln 10%
aRmosavleT evropa 492 mln 10%
aSS-i 313 mln 6%
Aაxlo aRmosavleTi ? 6%

romelic winamorbedi–iPhone 4-sagan gansxvavdeba: ufro mZlavri procesoriT, didi moculobis


mexsierebiT, xmiT marTvis SesaZleblobiT da CaSenebuli fotokameriT. aRniSnuli mobiluri
telefonis aparatis minimaluri fasi aSS-Si Seadgens 199 dolars. smartafonebis zrdis aseTi tempi
miiRweva: smartafonebze fasebis SemcirebiT, momsaxurebis paketis srulyofiT da aziisa da
laTinuri amerikis qveynebis bazarze moTxovnilebis zrdiT.
saqarTvelos mobiluri kavSiris bazarze sami kompaniaa warmodgenili `magTi~ _ (bazris
42%), `jeoseli~ _ ( bazris 45%) da `bilaini~ (bazris 13%).Ees sami kompania mTlianobaSi
emsaxureba 4,5 mln momxmarebels. saqarTveloSi nomrebis portirebam gaaZliera konkurencia
mobiluri kavSiris operatorebs Soris. aRniSnuli procesiT zogierTi firma mogebaSi darCa,
zogierTma ki ganicada garkveuli zarali. Mmag., magTis kompaniidan wavida 8658 abonenti.
Ggadmovida 1605, jeoselma dakarga 1291 abonenti, gadmovida 9100 abonenti. Bbilainma
SeiZina 1617 da dakarga 2373 abonenti.
A aqve unda aRvniSnoT, rom arasamTavrobo organizaciis `axalgazrda ekonomistTa da
biznesmenTa asociaciam~ mobiluri kavSiris bazris kvlevis safuZvelze gaakeTa Semdegi das-
kvna: saqarTveloSi kavSirgabmulobis tarifebi Zalian maRalia bevr ganviTarebul qveynebTan
SedarebiT. saqarTvelo mobilur kavSirze momsaxurebis siZviris mixedviT pirvel adgilzea
postsabWoTa sivrceSi, xolo msoflios 186 qveyanas Soris mesame adgilze.

5.9. ინტერნეტი

dReisaTvis, msoflioSi yvelaze gavrcelebul da popu-larul koleqtiuri


sargeblobis sistemas warmoadgens globaluri qseli interneti. am sistemis
safuZvels warmoadgens saerTo wvdomis arxebiT erTmaneTTan
dakavSirebuli serverebi. internetis resursebis formireba warmoadgens Semo-
savlian biznes. mZlavri kompiuterebisa da swrafi kavSiris arxebis safuZvelze for-
mirdeba biznes-gamanawilebeli kompaniebi.
cxrili 5.4.
2010 w. mosaxleoba

.
internet-momxmarebelTa

internet-momxmarebeTa

mosaxleobaSi SeRweva
raodenoba 2000 wlis 31

%-Si momxmareblebi
raodenoba 2010 wlis
msoflios regionebi

zrda 2000-2010 w.w


dekembrisTvis

ivnisiTvis

%-Si

%-Si

afrika 1,013,779,050 4,514400 110,931700 10,9 2,357,3 5,6


azia 3,834,792,852 114,304,000 825,094,396 21,5 621,8 42,0
evropa 813,319,511 105,096093 475,069,448 58,4 352,0 24,2
axlo aRmo- 212,336,924 3,284,800 63,240,946 29,8 1,825,3 3,2
savleTi
CrTiloeT 344,124.450 108,096800 266,224,500 77,4 146,3 13,5
amerika
laTinuri 592,556,972 18,068,919 204,689,836 34,5 1,032,8 10,4
amerika/kari-
bis avzi
okeaneTi/avs- 347,700,201 7,620,480 21,263,990 61,3 179,0 1,1
tralia
mTlianad 6,845,609,960 380,985,492 1,966,514,81 28,7 444,4 100
msoflioSi 6

kavSiris abonentTa raodenoba toli iyo 5 mlrd. (cxrili 5.3.) [81].


interneti warmoadgens msoflio qveynebis globalizaciis saSualebas,
yvela mimarTulebiT (ekonomikuri, politikuri, samecniero kulturuli, saswavlo
da a.S ).
2011 wlis 26 ianvrisTvis internetis momხmarebelTa raodenobam 2 mlrd
kacs miaRwia. amis Sesaxeb ganacxada eleqtonuli kavSiris saerTaSoriso
kavSiris generalurma direqtorma xamadun turem (Xamadun Toure).
internetis momxmarebelTa statistika 2010 wlis ivnisisTvis mocemulia 5.4. cxrilSi.
SedarebisaTvis 2000 wlisTvis msoflioSi internetis momxmarebelTa raodenoba
toli iyo 250 milionis, mobiluri kavSiris ki- 500 mln.
saerTaSoriso organizacia GSM-is monacemebiT mobiluri kavSiris
abonentTa raodenobam 2013 wlisaTvis miaRwia 6 mlrd. amave organizaciis
SefasebebiT ganviTarebuli qveynebis mosaxleobis 70%-s gaaCnia interneti,
ganviTarebadi qveynebis mxolod 20% wamoadgens internetis momxmarebels
[ 76].
analizuri kompaniis The Royal Pindom-is monacemebis mixedviT, 2011 wels msoflioSi
internet-momxmarebelTa raodenobam Seadgina 2,1 miliardi [55]. 2011 wlisaTvis msoflioSi
Web-saitebis raodenoba toli iyo 555 milionis. maTgan marto 2010 wels Seiqmna 300 mln. 2011
wlis bolosaTvis eleqtronuli fostis akauntebis raodenobam gadaaWarba 3,15 milards, rac 1,5 jer
aRemateba internet-momxmarebelTa raodenobas.
yoveldRiurad saSualod erTi momxmarebeli eleqtronu-li fostis meSveobiT gzavnis, an
Rebulobs 112 werils. Gganxorcielebuli trafikebis saerTo raodenobidan 70% spamia.
socialur qselebs Soris lideria Facebook-800 mln.Aaka-unti, maTgan 200 mln. Seiqmna 2011
wels. yoveldRiurad Facebook-is momxmareblebi agzavnian 250 mln. tvits. personaluri kompiu-
terebisTvis brauzerebs Soris yvelaze popularuls warmoadgens Internet Explorer-39%, Google
chrome-28% da Mozilla Firefox.[ 55].
2016 wlis mdgomareobiT internetis gavrceleba mosaxleobaSi aseTia: 75% _ evropa, 66%
_ CrdiloeTi da samxreT amerika, azia-wynari okeanis regionebi _ 45%, afrika _ 20% [97]. mec-
nierebis prognozis mixedviT 2020 wlisaTvis intenetis momxmarebelTa raodenoba miaRwevs
msoflio mosaxleobis 53%.
SedarebisaTvis (2010 wlisaTvis evropaSi internet-momxmarebelTa statistika mocemulia 5.5.
cxrilSi [76].

internet- internetis
qveyana mosaxleoba momxmare- SeRwevadoba
2010w. belTa mosaxleobaSi
raodenoba % 2010w.
2010w.
albaneTi 2986922 1300000 43,5
avstria 8214160 6143600 74,8
belorusia 9612632 4436000 46,2
belgia 10423493 8113200 77,8
Bbosnia, 4621298 1441000 31,2
hercogovina

bulgareTi 7148785 3395000 47,5


xorvatia 4486881 2244400 50,0
kviprosi 1012677 433800 39,3

dania 5515575 4750500 86,1


estoneTi 1291170 969700 75,1
fineTi 5255695 4480900 85,3
safrangeTi 64768389 44625300 68,9
germania 82282988 65123800 79,1
saberZneTi 10749943 4970700 46,2
ungreTi 9999233 6176400 61,8
islandia 308910 301600 97,6
irlandia 4622917 3042600 65,8
italia 58090681 30026400 51,7
latvia 2217959 1503400 67,8
litva 3545318 2103471 59,3
luqsemburgi 497538 424500 85,3
makedonia 2072086 1057400 51,0
malta 406771 240600 59,1
moldaveTi 4317483 1295000 30,0
monoko 30586 23000 75,2
Cernogoria 666730 294000 44,1
niderlan- 16783092 14872200 88,64
debi
norvegia 4676305 4431100 94,8
portugalia 10735765 5168800 48,1
poloneTi 38463689 22450600 58,4
ruseTi 139390206 59700000 42,8
serbeTi 7344847 4107000 55,9
slovakia 5470306 4063600 74,3
slovenia 2003136 1298500 64,8
Svecia 9074055 8397900 92,2
espaneTi 46505963 29093984 62,6
Sveicaria 7623438 5739300 75,3
TurqeTi 77804122 35000000 45,3
ukraina 45415596 15300000 33,7
didi britaneTi 62348447 51442100 82,5

mTlianad 813319511 475069448 58,4


evropa

2016 wlis ivlisis mdgomareobiT msoflioSi internetis momxmarebelTa


raodenoam Seadgina 3,5 mlrd adamiani.Mmsoflios mosaxleoba _ 2016 wlis 4
invris mdgomareobiT ki toli iyo 7,296 mlrd-is. internet-momxmarebelTa didi
nawili cxovrobs ganviTarebad qveynebSi, 1 mlrd _ ganviTarebul qveyne-
bSi.Pprocentulad internetis SeRwevadoba mosaxleobaSi aseTia: 81% _ ga-
nviTarebuli qveynebi, 40% ganviTarebadi qveynebi daA 15% _ dabal-
ganviTarebuli qveynebi [96]. cxrili #5.6-Si motanilia internetis
momxmarebel qveynebis top 10-euli.
cxrili#5.6.
Mmosaxleobis internet- internetis
ricxovneba momxmarebelTa SeRwevadoba
2015 weli ricxovneba qveynis
qveyana (kaci) 2015 mosaxleobaSi
wlisaTvis %
(kaci)
CineTi 1 285 000 000 731 000 000 5,20

indoeTi 1311 050 000 350 000 000 26.70


aSS-i 320 611 133 227 000 000 70,80
brazilia 206 962 713 111 000 000 53.63
iaponia 126 910 000 110 000 000 86,67
ruseTi 1460267288 87 500 000 59,92
germania 81 770 900 72 000 00 88,05
indonezia 257 563 000 71 000 000 27,56
nigeria 183 614 580 70 000 000 38,12
meqsika 121 005 815 59 000 000 48,76

5.10. sainformacio sistemebis programuli saSualebebi

operaciuli sistemebi
didi kompiuterebis sabazo sistemebi warmoadgenen ~safirmos~, Tumca
gare interfeisis mixedviT isini Tvasebadi arian sxva sistemebTn. maTi Siga
Tvisebebi arsebiTad gansxvavdebian
sxva sistemebisagan da warmoadgenen firmis saidumloebas. sabazo
saSualebebis safuZvelia operaciuli sistema. sainformacio sistemebis
administratorebi moiTxoven, rom operaciul sistemebs hqondeT maRali
saimedooba da sicocxlisunarianoba
am Tvisebebis mixedviT etalons warmoadgens firma IBM-is operaciuli
sistema MVS, romelic sabazoa ESA/390 kompiuterebis ojaxisaTvis. masSi
Cadebulia principi – davalebis minimalur elementSi Secdomebis lokalizeba da
am davalebis amogdeba.Ooperaciuli sistema MVS organizaciis meore prin-
cipia Seferxebis Semdeg pirvandeli mdgomareobis aRdgena. saSualo sim-
Zlavris kompiuteriTvis Seqmnilia sabazo operaciuli sistema OC MVS/ESA-is
naklebi SesaZleblobebis 64-Tanrigiani operaciuli sistemebis variantebi. erT–
erTi mZlavri Tanamedrove versiaa operaciuli sistema UNIX. maTi instalacia
ar saWiroebs didi moculobis resurss, magram isini Sesabamisad ver uzrunve-
lyofen gamoTvliTi procesebis marTvis maRal xarisxs. saSualo simZlavris kom-
piuteris sabazo operaciul sistemas warmoadgens UNIX. saxeldobr, es opera-
ciuli sistema warmoadgens saSualo donis serverebis safuZvels da ganixileba
sawarmos masStabiT superserverebSi gamosayeneblad. ukanasknel periodSi
am rolze pretenzias acxadebs firma Microsoft-is mier SemuSavebuli qseluri
operaciuli sistema Windows NT. maRali donis operaciuli sistema UNIX–is
SemuSaveba saWiroebs did danaxarjebs. msoflios masStabiT im firmaTa siaSi,
romlebic muSaoben maRali klasis operaciuli sistema UNIX-is Seqmnaze gae-
rTianebulia: AT@T GIS, Data General, DEC, HP, IBM, Santa Crus Operation, Novel,
SiemensNixdorf, SUN Migrosystems da sxv. 64-Tanrigiani operaciuli sistemebis
mwarmoebeli firmebi: SUN Microsystems, Digital-HP da IBM uSveben sakuTar
operaciul sistemebs (Digital Unix , HP-IX, Solaris da AIX). garda standartuli ope-
raciuli sistema Unix–isa, gamoiyeneba axali operaciuli sistema Linux.
sainformacio sistemebis mwarmoeblurobis amaRlebisa da maRali
mdgradobis SenarCunebis mizniT serverebis gaerTianeba warmoebs
jgufebad, anu adgili aqvs klasterizacias. klasterizaciis teqnologia jerjerobiT
SedarebiT axalia.
mag., operaciuli sistema Windows NT-Tvis. rac Seexeba operaciul sis-
tema Unix-s mier aRniSnuli teqnologiis aTvisebas, am mimarTulebiT mas
gaaCnia warmatebebi. personaluri kompiuterebis operaciul sistemebs Soris lide-
ria Windows. dReisTvis, yovel 10 personaluri kompiuteridan 9–ze funqci-
onirebs operaciuli sistema Windows-i, sxvadasxva versiebiT. firma Microsoft-
mudmivad srulyofs operaciul sistema Windows. dReisaTvis, bazarze war-
matebiT iyideba Windows-is bolo versiebi: Windows 2007, Windows 2010 da sxv.
programuli uzrunvelyofa warmoadgens yvelaze ekologiur dargs. aqedan
gamomdinare, qveynebi cdiloben ganaviTaron aRniSnuli dargi. industriulad
ganviTarebuli qveynebis mSp-Si programul uzrunvelyofaze modis
SesamCnevi wili. 2006 wels aSS-is xazinaშi kompiuteruli TamaSebidan miRe-
bulma Semosavalma Seadgina 3,8 mlrd dolari.
პrogramuli uzrunvelyofis bazari warmoadgens info-rmaciuli
teqnologiebis bazris erT-erT segments. 2007 wels informaciuli teqnologiebis
bazris moculoba toli iyo 978 mlrd evrosi. informaciuli teqnologiebis bazris
mTlian moculobaშi programuli uzrunvelyofis segmenti ufro swrafad izrdeba
aparaturul da sxva segmentebTan SedarebiT. 2007 wlisTvis programuli
uzrunvelyofis zrdis tempmi iyo 7,4 %-iT meti, vidre sxva
segmentebis.Pპrogramuli uzrunvelyofis zrdis tempi sxvadasxva qveyanaSi
sxvadasxvaa. Mმag., dasavleთ evropaშi-6,5%, iaponiaSi-3,9%, ganviTarebad
qveynebSi-9,8%.FAD
IDC-s monacemebiT 2006 wels programuli uzrunvelyofis bazris
moculobam Seadgina 230,4 mlrd dolari.Aაqedan, 121,4 mlrd dolari modioda
aSS-sa da laTinuri amerikis qveynebze, 76,2 mlrd-ЕМЕА-regionebze (evropa,
axlo aRmosavleTi, afrika), 32,2 mlrd dolari-azia-wynariokeaneTiს regionze.
aSS-Si da dasavleT evropis qveynebSi 2006 wels programuli uzrunvelyofis
SeZenaze daixarja mTliani informaciuli teqnologiis SeZenaze gaweuli
danaxarjebis meoTxedi. msoflioSi am periodisTvis analogiuri maCvenebeli
toli iyo-21%-is, anu mexuTedis [77]. programuli uzrunvelyofis momx-
marebels warmoadgens warmoebis seqtori, romlis wilad modis programuli
uzrunvelyofis mexuTedi. vertikalur WrilSi IDC–as monacemebiT programuli
uzrunvelyofis 12% modis diskretul warmoebaze. Mmeore adgilzea bankebi _
10%, mesame pozicia ukavia saxelmwifo seqtors da uwyveti warmoebis seq-
tors _ 9% [98].

5.11. monacemebTan muSaobis saSualebebi


bolo periodSi gansakuTrebul mniSvnelobas iZens Sesanaxi informaciis
moculobis zrdasTan da mis damuSavebasTan dakavSirebuli sakiTxebi da,
aqedan gamomdinare, monacemTa bazebis marTvis sistemebi. Tavis
mniSvnelobiT monacemTa bazebis marTvis sistemebi ar Camouvardeba
operaciul sistemebs. ss-ebis warmatebuli funqcionirebisTvis gansakuTrebuli
mniSvneloba eniWeba monacemTa bazebis marTvis sistemebis (mbms)
amorCevas. ar arsebobs idealuri mbms, TiToeul maTgans gaaCnia rogorc
dadebiTi, ise uaryofiTi mxareebi. firmebsa da korporaciebSi monacemTa
bazebis (mb-is) Seqmnis procesi sakmaod xangrZlivia, amitom mbms-
isSerCevisas gasaTvaliswinebelia rigi maxasiaTeblebi:
• erTeuli informaciis moZebnis drois xangrZlivoba;
• erTeuli informaciis damuSavebis Rirebuleba;
• gadasawyveti amocanis xasiaTi;
• gafarToebis SesaZlebloba;
• usafrTxoeba.
• orientirebuli unda iyos sagnobriv areze da ara danarTebze;
• sacavSi unda inaxebodes sxvadasxva wyaroebidan miRebuli
integrirebuli monacemebi;
• sacavis monacemTa baza, monacemebis moZebnisa da waki-
Txvis siswrafidan gamomdinare unda iyos optimaluri.
• mas Semdeg, rac moxdeba monacemebis damuSaveba da misi
monacemTa bazaSi erTxel asaxva, igi iq rCeba didi xniT, ucvlelad;
 monacemebis Sesanaxad gamoyenebul mowyobilobebs unda gaa-
Cndes maRali saimedooba.
monacemebis sacavis informaciis wyaros rolSi gamodis tranzaqciis
operatiuli damuSavebis standartuli sistemebi OLT (On-line Transaction
Processing ), meore mxriv, momxmarebeli – danarTebi, pirvel rigSi,
monacemebis operatiul-analitikuri damuSavebis OLAP (On-line Analytical Proc-
essing). informaciis ZiriTadi momxmareblebia OLAP–sistemebi. rogorc mona-
cemTa sacavebis, aseve OLAP–sistemebis muSaobis optimizaciisTvis iq-
mneba e.w. monacemTa vitrinebi, anu kioskebi (Data Marts).Kkioskebi war-
moadgenen Sualedur monacemTa bazebs, romelSiac asaxulia sacavidan
amorCeuli monacemebi. kioskebis Seqmna xdeba konkretuli danarTebi-
saTvis. monacemTa sacavis funqcionirebas uzrunvelyofs romelime konkretuli
monacemTa bazebis marTvis sistema mag., Oracle, Informix-i, Sybase-i, IBM-i, NCR-i
da sxv. monacemTa sacavebSi ganTavsebuli informaciis moculoba Seadgens
aseulobiT gigabaits da zogjer ramdenime terabaitsac ki. informaciis
wyaroebidan monacemebis Sesagroveblad da winaswari damuSavebis
mizniT iyeneben erT an ramdenime SedarebiT mcire servers. Tu
monacemebis moculoba aWarbebs 400 gigabaits, maSin monacemTa
sacavebis mTavar serverad SeiZleba gamoiyenon an mZlavri personaluri
kompiuterebi, an meinofreimebi, an superkompiuterebi. rogorc nebismier
teqnologias, monacemTa sacavebis teqnologiasac gaaCnia specifikuri proble-
mebi: Seqmnis, eqspluataciis da efeqtianobis Sefasebis. Tumca maTi
Seqmnis mizaSewoniloba iseT sainformacio sistemebSi, sadac monacemebis
moculoba didi da zedia, eWvs ar iwvevs. specialistebis SefasebiT jer kidev
1999 wlisaTvis globalur qselebSi Senaxuli monacemebis moculoba toli iyo
1000 petabaitis (1 mln terbaiti).MmonacemTa bazebSi Senaxuli informaciis
moculoba ganuwyvetliv izrdeba da maTi moculoba aRwevs aTobiT terabaits, rac
monacemTa sacavebis Seqmnas garduvals qmnis.

5.12. danarTebis SemuSaveba da gamoyenebiTi sistemebi

gamoyenebiTi programebis SemmuSaveblebi da momxmareblebi


yovelTvis ar arian Tavisufali TavianTi gadawyvetilebebis miRebaSi. TiToeuli
klasis saSualebebs gaaCniaT esa Tu is SezRudva. es ganpirobebulia
Seqmnili situaciiT da bazarze aparaturuli da programuli saSualebebis miwo-
debiT. aseTi situaciebi ukve ramdenime wlis ganmavlobaSi iqmneba.
MmagaliTad, programuli saSualebebis SemuSavebisas, axali procesorebis
Tvisebebis gaTvaliswinebiT. analogiuri situacia Seiqmna 1995 wels
programuli saSualebebis bazarze, rodesac bazarze gamoCnda operaciuli
sistema MS Windows 95. yvelam icoda, rom maT mouwevdaT aseT garemoSi
muSaoba.Ddrodadro mwvavdeboda programuli enebisa da programirebis
teqnologiis gamoyenebis sakiTxi. miuxedavad aRniSnulisa, programuli saSu-
alebebis Seqmna da realizacia sainformacio sistemebisa da teqnologiebis
bazris damoukidebeli segmenti gaxda. sabazo programuli saSualebebi, ga-
moyenebiT programul saSualebeTan erTad qmnis sxvadasxva
sistemebs.Uunikalur globalur sistemebs gaaCniaT udidesi mniSvneloba.
sawarmos masStabiT informaciuli resursebis gamoyeneba damokidebulia ko-
rporaciul sainformacio sistemebze (kss). informatizaciis RonisZiebebis
warmateba Tu warumatebloba damokidebulia gamoyenebul ss-ebze. ss-ebi
SeiZleba Seiqmnas sawarmos sakuTari ZalebiT, an dakveTiT gare or-
ganizaciis mier, an SeZenili iqnes kompleqsuri sistemis saxiT. es
ukanasknelni warmoadgenen masStabur Zvirad Rirebul produqtebs. maTi
fasi meryeobs 10 aTasi dolaridan 100 aTas dolaramde. gasuli saukunis
bolosaTvis informaciuli teqnologiebis bazrze korporaciuli danarTebis situacia
ase

cxrili 5.6.
kompaniis brunva(mln gayidvebis bazris wili
dasaxeleba dolari) 1997w zrdis tempi %
%
SAP 2250 3 15,6
PeopleSoft 705 76 4,9
Oracle 699 42,5 4,8
Computer Associates 435 9,1 3
Baan 432 63,5 3
J D Edwards 320 34,2 2,2
System softwar 299 27,7 2,1
Geac Computer 283 10 2
IBM 258 -18,8 1,8
JBA Holdings 248 55,4 1,7

gamoiyureboda [30. gv. 65] (cxr. 5.6.):


rogorc 5.6. cxrilidan Cans lideria SAP (gfr). momdevno adgilebs iyofen PeopleSoft
da Oracle. 1997 wels korporaciuli danarTebis saerTo Rirebulebam bazarze _ 14,4 mlrd
dolari Seadgina.

kiTxvebi TviTSemowmebisaTvis

1. ras moicavs teqnologiuri garemos teqnikuri saSualebebi?


2. ra rols TamaSobs mikroprocesorebi informatizaciis dargSi?
3. rogor SeiZleba ganvsazRvroT sainformacio sistemebSi
kompiuterebis ama Tu im klasis mniSvneloba?
3. riT gansxvavdebian kompiuterebis klasebi?
5. ra maxasiaTeblebiT xdeba kompiuterebis mikuTvneba ama Tu im klasisadmi?
6. rogor gansazRvravT kompiuterebis mniSvnelobis xarisxs? am dros ra
kriteriumebi gamoiyeneba?
7. ra rols TamaSobs komunikaciuri magistralebi?
8. ra roli ekuTvnis telesakomunikacio da sainformacio sistemebs?
9. ra funqciebis Sesruleba SeuZlia telefons biznesis warmoebisa da teritoriul
marTvaSi?
10. ras warmoadgens interneti: teqnikuri mowyobilobebis sistemas,
programuli saSualebebis erTobliobas, Tu teqnologiebis kompleqss?
11. ra rols TamaSobs interneti saqarTvelos informatiza-ciis procesSi?
12 . rogoraa dakavSirebuli erTmaneTTan gamoTvliTi manqanebi da
operaciuli sistemebi?
13. operaciuli sistemebisadmi wayenebuli moTxovnebidan romelia mTavari?
14. ra miekuTvneba monacemebTan muSaobis saSualebebs?
15. ra SemTxvevaSi formirdeba monacemTa sacavebi?
16. risTvisaa saWiro kioskebi?
17. ra aris ~warmoebis masStabis sistema~

También podría gustarte