Está en la página 1de 5

$1. didi geografiuli aRmoCenebi. XVs.

miwurulidan iwyeba didi geografiuli aRmoCenebis


epoqa, ramac seriozulad Secvala dedamiwis Sesaxeb arsebuli geografiuli warmodgenebi da evropis
mosaxleobis sacxovrebeli pirobebic. am periodisaTvis, konstantinopolis dacemis Semdeg,
evropasa da azias Soris gamavali ZiriTadi saxmeleTo savaWro gza osmanTa
imperiis xelSi aRmoCnda. aman aiZula evropelebi, aRmosavleTisken, kerZod,
indoeTisken mimavali axali sazRvao gzebi eZebnaT.
gansakuTrebiT aqtiurobdnen portugalielebi, romlebmac jer kidev enrike
`zRvaosnis~ droidan1 moipoves saukeTeso evropeli mezRvaurebis saxeli. portugalielTa
sazRvao eqspediciebi ZiriTadad ori mimarTulebiT viTardeboda: samxreTiT, afrikis garSemo, rac
miznad isaxavda indoeTis gzis povnas aRmosavleTisaken, da dasavleTiT. 1488 wels barTolomeu
diaSma Semouara afrikas da indoeTis okeanes miaRwia, Tumca ufro win is ar wasula da ukan
dabrunda. misi eqspediciis Sedegebma ganapiroba portugaliis mefe Joao II-is gadawyvetileba,
praqtikulad Seewyvita dasavleTis mimarTulebiT eqspediciebis dafinanseba. amis gamo portugalia
datova da espaneTs miaSura qristefore kolumbma, romelic SemdgomSi aRmoaCina amerika.
portugalielTa yvelaze mniSvnelovani aRmoCenebi XVs. bolo aTwleulSi moxda. 1497-1499
wlebis eqspediciisas vasko da gamam (port. vaSku da gama) Semouara afrikas da 1498w. maisSi
miaRwia indoeTs, 1500w. ki pedro kabralma brazilia aRmoaCina. braziliis aRmoCena
garkveulwilad SemTxveviTi iyo. kabrali dasavleTiT wavida sahaero dinebebis ZiebaSi, romlebic
xels Seuwyobda mas indoeTSi ufro swrafad CasvlaSi. mogzaurobisas is gadaawyda napirs, romelic
Seiswavla da daaskvna, rom kontinents warmoadgenda. vinaidan is ar gacdenoda tordesilasis
xelSekrulebiT portugaliisaTvis gankuTvnil nawils, kabralma aRmoCenili miwa portugaliis
samflobelod gamoacxada.
portugalielTa didi warmatebebis miuxedavad, mTavari aRmoCena espanelebs xvdaT wilad.
swored maT ipoves axali kontinenti, romelsac Semdgom amerika ewoda.
mkvlevarTa Soris dRemde davas iwvevs sakiTxi, Tu rodis moxda amerikis kontinentis
dasaxleba adamianis mier. ZiriTadad miiCneva, rom es moxda 18000-16000 wlis winaT, Tumca
Teoriulad es SesaZlebeli iyo agreTve 50000-40000 wlebs Soris monakveTSic. SemdgomSi kavSiri
amerikis kontinentTan Sewyda da mxolod daaxl. 1001w., grenlandiis kolonizatori wiTuri erikis
vaJma leifma miaRwia amerikis kontinents evropis mxridan (pirvel evropelad, romelmac Tvali
mohkra amerikis kontinents, iTvleba biarni heriulfsoni, romlis gemic 986w. acda grenlandias da
dinebam axlos Caatara amerikis napirebTan) da daafuZna aq kolonia vinlandi. saukuneebis
ganmavlobaSi vinlandis arseboba eWvsqveS idga, magram 1963w. norvegielma mkvlevarma helge
ingstadma Tanamedrove niufaundlendis teritoriaze, l’anze-o-medouzis maxloblad aRmoaCina
norvegiuli tipis saxlebisa da sxva artefaqtebis narCenebi, romlebic daTariRebuli iqna X-XIss.-is
mijniT, ramac daadastura vikingebis mier amerikis aRmoCena. Tumca, miuxedavad koloniis
dafuZnebisa, vikingebma ver moaxerxes didxans SeCereba vinlandSi da Semdgom grenlandiis
datovebac mouxdaT (XVs.). amerikis saboloo aRmoCenac gadaido kidev ramdenime saukuniT.
amerikis aRmoCenis TariRad iTvleba 1492w. 12 oqtomberi (zogierTi mkvlevari, mag. rujero
marino Tvlis, rom am dros man meored imogzaura amerikaSi, xolo aRmoCena moxda 1485-1486
wlebSi, Tumca raime seriozul wyaros ver asaxelebs). am dRes qristefore kolumbis meTaurobiT
mimavali espanuri eqspediciis xomald `pinta~-s (kapitani martin pinsoni) gembanidan (garda am
xomaldisa, eqspediciaSi Sediodnen `santa maria~ da `ninia~) Tvali mohkres kunZul guanahanis
(mkvlevarTa umravlesobis azriT, es aris k. san-salvadori, igive k. uetlingi, Tumca arsebobs varaudi,
rom es iyo k. samana qei) Sesabamisad, amerikis pirvelaRmomCenad iqca kolumbi, romlis
warmomavlobisa da erovnebis Sesaxeb dRemde ar wydeba dava. dResdReobiT oficialurad
miCneulia versia, rom kolumbi iyo genueli, romlis sazRvaosno karierac 24 wlis asakSi portugaliaSi
daiwyo. Tavad kolumbis mier 1498w. gakeTebuli aRiarebiT, is iyo genueli domeniko kolombos
1
portugaliis princi enrike `zRvaosani~ (1394-1460), qristes ordenis (portugaliel tamplierTa ordeni) xelmZRvaneli,
iTvleba portugaliuri aRmoCenebis mTavar sulisCamdgmelad. qristes ordenis fuliT, qristianobis gasavrceleblad, is
afinansebda yvela sazRvao eqspedicias afrikis mimarTulebiT da sapasuxod iRebda mexuTeds monebiT vaWrobidan
miRebuli mogebidan. swored mis saxelTan aris dakavSirebuli monebiT vaWrobis dawyeba, rac Semdeg portugaliis
erT-erT ZiriTad Semosavlad iqca.
1
ufrosi vaJi, Tumca, mecnierTa nawili dRemde sadaod miiCnevs misi warmomavlobis sakiTxs.
arsebobs varaudebi, rom is iyo espaneli, kataloneli, portugalieli da a.S. SedarebiT sayuradRebo
aqedan mxolod portugaliuri versiaa. 1988w. portugalielma mkvlevarma maskarenas baretom
gamoaqveyna wigni, romelSic is amtkicebs, rom kolumbis namdvili saxeli iyo salvador fernandes
zarko da is iyo don fernandos, beJas hercogis ukanono vaJi izabel gonsales zarkosagan. versiis
sasargeblod metyvelebs ramdenime faqti: 1. salvador zarko daibada sofel kubaSi, romlis
maxlobladac mdebareobs soflebi verakrusi, santo-domingo da a.S. es aris swored is toponimebi,
romlebic SemdgomSi gamoiyena kolumbma axali samyaros kunZulebisa Tu dasaxlebuli punqtebis
saxeldebisaTvis. amave dros, kolumbs ar uwodebia arcerTi dasaxlebuli punqtisaTvis italiuri saxeli;
2. kolumbi Tavis genuel megobrebTanac ki mimoweras mxolod espanur an portugaliur enebze
awarmoebda; 3. kolumbis pirveli meuRle iyo filipa perestrelo e monici, madeiras gubernatoris
qaliSvili, portugaliis erT-erTi uZvelesi aristokratiuli gvaris warmomadgeneli. mdabio warmoSobis
genuelisaTvis aseTi qorwineba ubralod warmoudgeneli iyo XV saukuneSi; 4. amerikidan pirveli
mogzaurobidan dabrunebis Semdeg kolumbi jer lisabonSi gaCerda da Sexvda mefe Juan II-s da
mxolod erTi kviris Semdeg miaSura espaneTs dedofal izabelasa da mefe ferdinandisaTvis angariSis
Casabareblad. yovelive es, bunebrivia, bevr eWvs badebs kolumbis pirovnebasa da erovnebasTan
dakavSirebiT.
qristefore kolumbis pirveli eqspediciis Semdeg portugaliam Tavisi pretenziebi warudgina
espaneTs axalaRmoCenil miwebze. molaparakebebSi Caeria papi aleqsandre VI, romelmac
daadgina xazi, romlis dasavleTiT araqristianuli miwebi espaneTis samflobelod cxaddeboda,
aRmosavleTiT ki _ portugaliis. es ar aRmoCnda saboloo gadawyvetileba da mxolod 1494w.
tordesilasis xelSekrulebiT moxda sakiTxis mowesrigeba.
qristefore kolumbma SemdgomSi kidev sami eqspedicia (1493-1496, 1498-1500, 1501-1504)
ganaxorciela. Tavisi mesame eqspediciis dros, 1498w. is miadga venesuelis napirebs, kerZod parias
n-k-s. es aris istoriisaTvis cnobili pirveli SemTxveva, rodesac evropelma fexi dadga uSualod
amerikis kontinentze. miuxedavad amisa, axal miwas kolumbis saxeli ar ewoda. erT-erTi mizezi
amisa iyo is, rom Tavad kolumbs egona, TiTqos man mxolod indoeTisaken mimavali axali gza
aRmoaCina. meore mizezi ki iyo ubralo Secdoma, romelic dauSva axalgazrda geografma martin
valdzeemiulerma. am ukanasknelis azriT, sakuTriv kontinentze, anu axal miwaze, fexi pirvelma
Sedga amerigo vespuCim, florencielma vaWarma da zRvaosanma. valdzeemiulerma vespuCis
eqspedicia SecdomiT miawera 1497w., da ara 1499w., rogorc es sinamdvileSi moxda. Sedegad,
man wamoayena winadadeba, rom axali kontinentisaTvis, `qveynis meoTxe mxarisaTvis~,
ewodebinaT `amerika~. es winadadeba imdenad misaRebi gamodga geografebis, kartografebisa da
mkvlevarTaTvis, rom saxelwodeba Zalian male sayovelTaod gavrcelda da mxolod Semdeg gairkva,
rom vespuCi pirvelaRmomCeni ar iyo.
espanelebi ar dakmayofildnen amerikis aRmoCeniT da cota xanSi axal okeaneSi gasasvlelis
Zieba daiwyes. 1513 wlis Semdeg maT ukve icodnen, rom axali kontinentis miRma iyo didi zRva,
Tumca mas saxeli jer ar erqva.2 dasavleTisken moZraobis dros espanelebma wynar okeanesac (da
es saxelwodebac uwodes) miaRwies da dedamiwis garSemo pirveli mogzaurobac moawyves 1519-
1522 wlebSi, Tumca es, garkveulwilad, SemTxveviT gamouvidaT, radgan dedamiwis garSemo
mogzauroba maT dagegmili ar hqondaT. eqspedicias portugaliuri warmoSobis zRvaosani ferdinand
magelani xelmZRvanelobda da is ubralod eZebda gzas im kunZulebisken, sadac saneleblebis
mopoveba iqneboda SesaZlebeli. amis Semdeg is ukan apirebda dabrunebas. filipinebis arqipelagze
magelani moklul iqna adgilobriv tomebTan brZolebis dros, ris Semdegac eqspedicias saTaveSi
xuan sebastian elkano Caudga. man gadawyvita, dasavleTiT gaegrZelebina gza da ise
dabrunebuliyo espaneTSi, rac ganaxorciela kidec.
magelan-elkanos eqspediciis Semdeg espanelebi gaaqtiurdnen wynar okeaneSi da indoeTis
okeaneSic daiwyes eqspediciebis mowyoba, ramac portugalielTa kidev erTi protesti gamoiwvia da
viTareba mxolod 1529w. saragosas xelSekrulebiT mowesrigda, romelmac kidev erTi gamyofi xazi,
e.w. `tordesilasis antimeridiani~3 daadgina wynar okeaneSi.
2
pirveli espaneli, romelmac 1513w. gadalaxa panamis yeli da miaRwia wynar okeanes, iyo vasko nunies de balboa.
3
sinamdvileSi tordesilasis antimeridiani ar emTxveoda im xazs, romelic iqna dadgenili saragosas xelSekrulebiT.
2
saragosas SeTanxmebis miRwevis Semdeg orive qveyana Tavisi axlad SeZenili koloniebis
aTvisebiT dakavda. amasobaSi gaaqtiurdnen inglisi da holandia. im dros, rodesac espanelebi
centraluri da samxreT amerikis kolonizebiT iyvnen dakavebulni. Sedegad, pirveli, vinc CrdiloeT
amerikis miwebamde miaRwia, iyo jon kaboti (namdvili saxeli jovani kaboto), inglisis mefis henri
VII-is samsaxurSi myofi venecieli zRvaosani. kaboti miadga niufaundlends, Tumca napirze ar
gadasula. miuxedavad amisa, ingliselebma SemdgomSi ver moicales axlad aRmoCenili miwebis
kolonizaciisaTvis, miT umetes, rom es maT mizans arc warmoadgenda (ingliselebi ubralod
eZebdnen CrdiloeTis gzas CineTisaken) da es procesi TiTqmis erTi saukuniT gadaido. mxolod
meTevzeebma aiTvises es gza TevziT (gansakuTrebiT TarTiT) mdidari niufaundlendis
sanapirosken. Tavis mxriv, frangebmac scades am mimarTulebiT bedi, Tavdapirvelad garkveuli
warmatebebiTac, rodesac 1524w. jovani veracano (fransua I-is samsaxurSi myofi kidev erTi italieli
zRvaosani) Tan. menis sanapiroebamde avida, magram Semdegi misi mogzauroba uiRblo gamodga
da 1538w. is mokluli iqna vest indoeTSi karibebis mier. ufro iRbliani gamodga Jak kartie,
romelmac wm. lavrentis mdinaris SesarTavamde miaRwia da 1542-1543ww. mcire xniT koloniac
daaarsa dR. qalaq kvebekis maxloblad. amis Semdeg frangebma ubralod ver moaxerxes koloniuri
politikis gagrZeleba da XVIIs. dasawyisamde mianebes Tavi axali miwebis aTvisebas.
XVIs. miwuruls ingliselebma ganaaxles CrdiloeT gasasvlelis Zieba da swored am periods
miekuTvneba ingliselebis mier CrdiloeT amerikis kolonizaciis dasawyisi. es procesi daiwyes ser
hemfri gilbertma da misma naxevarZmam uolter relim. 1583w. is miadga niufaundlends da
ramdenime gaocebuli meTevzis winaSe waikiTxa dokumenti am miwis dedoflisadmi
daqvemdebarebis Sesaxeb 1497w. kabotis mier aRmoCenis safuZvelze. ukan dabrunebisas gilberti
gauCinarda Tavis xomald `squirel~-Tan (`ciyvi~) erTad, ris Semdegac misi saqme gaagrZela relim.
1585w. man daafuZna kolonia k. roanokze, xolo 1587w. damatebiTi ZalebiT unda momxdariyo
Cesapikis yuris aTviseba, magram es idea ar ganxorcielda. amave wels roanokis gubernatori jon
uaiTi dabrunda inglisSi damatebiTi resursebisaTvis. is fiqrobda rac SeiZleba swrafad ukan
dabrunebas, miT umetes, rom roanokze datovebuli hyavda qaliSvili elinori da SviliSvili virjinia
deari (pirveli ingliseli bavSvi, romelic daibada axal miwaze), magram espaneTTan mimdinare omis
gamo es ver moaxerxa 1590 wlamde. ukan dabrunebul uaiTs roanokze aravin daxvda da
kolonistebis bed-iRbali istoriis saidumlod iqca. Sedegad, dedofal elisabedis sikvdilis
momentisaTvis (1603w.) amerikaSi arc erTi ingliseli ar moiZebneboda (Tu, rasakvirvelia,
romelime kolonisti SemTxveviT ar iyo gadarCenili da Tavi ar hqonda Sefarebuli tyeebisaTvis an
adgilobrivi tomebisaTvis).
sanam ingliselebi CrdiloeT amerikas miadgnen, holandielebi kidev ufro samxreTiT wavidnen.
1606w. vilem ianszoonma kidev erTi axali kontinenti ipova (1606w.), romelsac SemdgomSi
avstralia ewoda. sainteresoa, rom saxelwodeba avstralia (sityvasityviT, `samxreTis miwa~)
kontinents mieca imave 1606 wels ganxorcielebuli espanuri eqspediciis mier, romelmac axali miwa
“suliwmidis samxreTis miwad” (“Terra Austrialis del Espiritu Santo”) moixsenia.
avstraliis aRmoCenam ZiriTadad daasrula msoflios axali rukis Camoyalibeba. marTalia,
XVII-XVIII saukuneebSi uamravi axali kunZuli iqna moZebnili, magram yvelaze mniSvnelovani
mainc amerikisa da avstraliis aRmoCena iyo.4
$2. pirveli inglisuri koloniebi aSS-s teritoriaze. Tu XVI saukuneSi ingliss ar ecala CrdiloeT
amerikis aTvisebisaTvis, inglisis axali mefe, jeims I gacilebiT meti interesiT moekida amerikaSi
koloniebis daarsebis saqmes. 1606w. mefem neba darTo vaWrebsa da Tavad-aznaurebs, SeeqmnaT
virjiniis kompania, romelsac ori ganyofileba eqneboda: londonisa da plimuTis. londonis jgufs
SeeZlo CrdiloeT amerikis aTviseba 34-e da 38-e paralelebs Soris, xolo plimuTisas _ 41-e da 45-e
paralelebs Soris. orive maTgans SeeZlo aeTvisebina teritoria 38-e da 41-e paralels Soris im pirobiT,

saragosas xelSekrulebam faqtobrivad daakanona arsebuli mdgomareoba, romliTac espaneTs rCeboda filipinebi,
portugalias ki _ molukis k-bi. zusti antimeridianiT ki filipinebic portugalias unda darCenoda.
4
ukanaskneli didi geografiuli aRmoCena ganxorcielda ukve XIX saukuneSi. 1820w. rusuli eqspedicia fabian gotlib fon
belingshauzenisa da mixail lazarevis meTaurobiT miuaxlovda antarqtidis sanapiros da daafiqsira axali materikis
arseboba, xolo 1821w. amerikeli selapebze monadire jon devisi pirveli adamiani Seiqna, romelic gadavida
axladaRmoCenili kontinentis napirze.
3
rom SeenarCunebinaT erTmaneTs Soris 100-miliani manZili. kompaniis mflobelebs egonaT, rom
isini TavianT xarjebs amoiRebdnen oqroTi, zeiTunis zeTiT, RviniT da a.S., magram praqtikulad
arc erTs ar hqonda warmodgenili, rom realurad am koloniebis mTavari saSemosavlo wyaro
gaxdeboda Tambaqos plantaciebi. 1607w. 6 maiss londonis kompaniis mier gagzavnilma samma
gemma gadasxa kolonistebi virjiniaSi (ewoda dedofal elisabedis, `qalwuli dedoflis~ pativsacemad)
da ramdenime xnis Semdeg daaarsa pirveli kolonia _ jeimstauni. kolonistebi, romlebic Tavda-
pirvelad oqros saZieblad iyvnen Camosuli, ganwiruli iyvnen sikvdilisaTvis, rom ara kapitan jon
smiTisa energiuli xelmZRvaneloba da adgilobrivi indielebis mxardaWera (indielebma ingliselebs
aswavles simindis moyvana). am midamoebSi arsebobda 30 tomisagan Semdgari gaerTianeba,
romelsac xelmZRvanelobda pamunkis tomis beladi pouhatani (am saxeliT iyo is cnobili ingliselebi-
saTvis, Tumca namdvili saxeli iyo vahunsonakoki). pouhatanis kargi damokidebuleba kolo-
nistebisadmi mniSvnelovnad iyo ganpirobebuli misi qaliSvilis, matoakas (igive pokahontasi)
daaxloebiT ingliselebTan. koloniam Tavisi krizisi gadaitana 1609-1610 wlebis zamTarSi, rodesac
kolonistebs erTdroulad ramdenime problema daatyda Tavs. gubernatorma de la varma (delavari)
gaagzavna kolonistebis axali partia 500 kacis SemadgenlobiT droebiTi gubernatoris geitsis
xelmZRvanelobiT. geitsi gzaSi iZulebuli gaxda, bermudis kunZulebze darCeniliyo, romlis
misadgomebTanac CaiZira misi ori xomaldi, magram danarCenebma gza ganagrZes da daaxloebiT
400 kaci Cavida jeimsTaunSi, sadac am droisaTvis 80 kaci iyo darCenili da sakvebi aSkarad ar iyo
samyofi yvelasaTvis. amas isic daerTo, rom jon smiTi daSavda Tofiswamlis afeTqebis Sedegad da
iZulebuli gaxda, dabrunebuliyo inglisSi. zamTari umZimesi gamodga: kolonistebma sakvebad
gamoiyenes praqtikulad yvelaferi (cxenebis CaTvliT). gadmocemis Tanaxmad, erT-erTma
kolonistma sakuTari colic ki SeWama. maisSi geitsma, romelmac Tavis xalxTan erTad gacilebiT
iolad gadaitana zamTari bermudis kunZulebze, miaRwia virjinias axlad agebuli ori gemiT, Tumca
mas mxolod 60 kaci daxvda. miRebuli iqna gadawyvetileba koloniis datovebis Sesaxeb, magram
ukve daZrul kolonistebs ivnisSi moulodnelad SeefeTa lordi delavari sami gemiTa da 150 axali
kolonistiT. Sedegad, kolonistebi dabrundnen jeimsTaunSi da ganavrces kidec Tavisi samflobeloebi
henrikos (Tan. riCmondi) CaTvliT. koloniis mdgomareoba ki sabolood ganamtkica jon rolfma,
romelmac 1612-1616 wlebSi SeZlo Tambaqos specialuri sortis gamoyvana da amave periodSi
iqorwina pokahontasze, romelic am droisaTvis ukve qristianad iyo monaTluli da saxelad `ledi
rebeka~ erqva (1616w. rolfma Tavisi coli inglisSi waiyvana, sadac indielma `princesam~ didi
yuradReba miipyro, Tumca ukan dabrunebamde mcire xniT adre is yvaviliT gardaicvala). 1619w.
Seikriba koloniis pirveli warmomadgenlobiTi sabWo da amave periodSi koloniaSi Camoyvanili
iqna 90 qali, romlebic miaTxoves kolonistebs. zangebis pirveli gamoCenac swored 1619w. moxda,
rodesac erT-erTma holandielma kapitanma 20 zangi datova koloniaSi garkveuli safasuris
sanacvlod.
miuxedavad warmatebebisa, male kolonias isev daudga mZime dReebi. 1622w. moxda pirveli
didi Setakeba indielebTan. pouhatani ukve gardacvlili iyo da misi adgili daikava Zmam,
openCankanugma, romelmac jeimsTaunze Tavdasxma gadawyvita. SetakebaSi 347 kolonisti
daiRupa (daRupulTa Soris iyo jon rolfic). urTierTobebi indielebTan amis Semdeg didxans metad
daZabuli iyo, rac dasrulda 1644w. kidev erT TavdasxmaSi. ingliselebis msxverpli daaxloebiT
iseTive gamodga, rogorc 22 wliT adre, magram amjerad isini iseTi sisastikiT gauswordnen
indielebs, rogoric manamde arasdros ar momxdara. Sedegad, Tavdasxmebi koloniaze Sewyda.
amave periodSi koloniis mmarTvelobaSi seriozuli cvlilebebi moxda. 1624w. virjinia samefo
koloniad gamocxadda, 1629 wlidan adgilobrivi sabWos Tavyrilobebi yovelwliuri gaxda, Tumca
mxolod 1839w. iqna isini cnobili oficialur organod. 1642 wlidan koloniis gubernatori gaxda uiliam
berkli, romelic Semdgomi 34 wlis ganmavlobaSi TiTqmis Sesvenebebis gareSe marTavda kolonias.
1634w., virjiniis samefo koloniad gamocxadebidan 10 wlis Semdeg, Cesapikis yuris CrdiloeT
napirebze dafuZnebul iqna axali kolonia, romelsac dedofal henrieta marias (Carlz I-is meuRle)
pativsacemad merilendi ewoda. es iyo pirveli kolonia, romelsac ara romelime kompania, aramed
kerZo piri flobda. kolonia mefem uwyaloba jorj kalverts, lord baltimors. kalverti, romelic Riad
aRiarebda kaTolicizms 1625 wlidan, kolonias ganixilavda TavSesafrad ingliseli kaTolikeebisaTvis
(es ukanasknelni inglisSi idevnebodnen). kolonia daafuZna misma vaJma, sesil kalvertma. mefis
4
mier boZebuli qartiiT, mflobels praqtikulad damoukidebeli monarqis uflebebi eniWeboda im
pirobiT, rom adgilobrivi kanonebi inglisis kanonebTan unda yofiliyo msgavsebaSi moyvanili.
kolonia Tavdapirvelad fermerebze iyo orientirebuli, magram male, virjiniis msgavsad, Tambaqoze
aRmoCnda damokidebuli. kalvertebma, kromvelisa da uiliam III-is mmarTvelobis periodis garda,
praqtikulad damoukideblobamde omamde SeinarCunes TavianTi samflobelo uflebebi merilendze.
londonis kompaniisagan gansxvavebiT, plimuTis kompanias gacilebiT meti dro dasWirda
koloniebis Camosayalibeblad. 1607w. iyo pirveli aseTi mcdeloba md. sagadahokis (Tan. menis
teritoria) midamoebSi, magram is uSedegod dasrulda. mxolod 1620w., virjiniis kompaniis
reorganizaciis Semdeg (ganaxlebul kompanias ewoda niu inglendis _ axali inglisis _ sabWo)
ganaxlda mcdelobebi, Tumca sanam es organizebul xasiaTs miiRebda, puritani piligrimebisagan
Semdgarma jgufma daaarsa plimuTis yuris kolonia (inglisis saporto qalaqis mixedviT). es
garkveulwilad SemTxveviTobac iyo. Tavdapirvelad piligrimebi, romlebic ekuTvnodnen puritanebis
yvelaze ufro mkacr seqtas _ separatistebs. aRniSnuli jgufis wevrebma 1607w., devnis SiSiT,
datoves inglisi da holandiaSi, kerZod leidenSi gadabargdnen, magram aTi wlis Semdeg
`aRmoaCines~, rom iq maT da maTi Svilebis `ingliselobas... safrTxe emuqreboda~ da gadawyvites
axal samyaroSi, ecadaT bedi. aiRes kidec patenti virjiniisken gasamgzavreblad, magram gzaSi
maTi xomaldi `meiflaueri~ qariSxalSi moxvda da 1620w. 21 noembers miadga keip kods, Tan.
provinsTaunis (masaCusetsis Stati) maxloblad, virjiniisagan Sors, CrdiloeTiT. 66-dRiani
mgzavrobis Semdeg gaTanguli piligrimebis sabednierod maT umal moaxerxes didi zomis indauris
mokvla, rac bednier niSnad miiCnies. mcire Sesvenebis Semdeg maT ganagrZes mgzavroba da 26
dekembers dafuZndnen plimuTis yureSi. zamTari mZime gamodga da kolonistebis raodenoba
ganaxevrda, Tumca uampanoagis tomis indielTa daxmarebis Sedegad maT sirTuleebi gadaitanes,
1621w. ki miiRes patenti miwaze niu inglendis sabWosagan. 1630w. e.w. `bredfordis patentiT~
koloniis sazRvrebi ufro zustad iqna gansazRvruli. kolonia ekonomikuri TvalsazrisiT
gansakuTrebulad xelsayrel regionSi sulac ar iyo ganlagebuli, magram mis popularizebas xeli
Seuwyo gubernatoris uiliam bredfordis mier dawerilma `plimuTis kolonizaciis istoriam~
(dasrulebuli iqna 1651w.). koloniam damoukidebeli arseboba Sewyvita 1691w., rodesac is
SeuerTes masaCusetsis kolonias.

También podría gustarte