Está en la página 1de 122

aleqsandre axatneli

stalinizmi

Tbilisi
2021 w.
redaqtori
koba bedoiZe

stalinizmi saerTaSoriso mniSvnelobis sazo-


gadoebriv-politikuri movlenaa. amitomaa mrava-
li, zogjer urTierTgamomricxavi Tvalsazrisi
misi aRmocenebis, arsebobis kanonzomierebisa da
istoriuli bedis Sesaxeb.
stalinizmi XX saukunis movlenaa Tu dResac
ganagrZobs moqmedebas sazogadoebis nawilze? am
sakiTxebze gamaxvilebuli yuradReba avtors.
sakamaTo bevria, daeTanxmeba mis Tvalsazriss
mkiTxveli Tu ara, esaa mTavari am naSromSi.
koba bedoiZe

wigni aewyo da dakabadonda

©aleqsandre axatneli. stalinizmi. 2021 w.


Sinaarsi
erTi SexedviT. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
axlodan danaxuli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
winaswari daskvna. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
stalinizmi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
I. stalinis pirovnebis Taviseburebebi; . . . . . . . . . . . 10
II marqsizmis gagebis Taviseburebebi . . . . . . . . . . . . . . 19
III. ruseTis ganviTarebis Taviseburebebi. . . . . . . . . . 39
IV. stalinizmis Taviseburebebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
V. daskvna . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
VI. gamarjvebuli stalinizmi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
VII. cvalebadobis kanoni. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81
VIII. stalinizmi saqarTveloSi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95

3
erTi SexedviT
stalini da stalinizmi? _ yovelive gasul saukunes
Cabarda. raRa dros am sakiTxze fiqria? _ Cven unda sx-
va problemebze vdaobdeT, sxva sakiTxebs varkvevdeT. mx-
olod CamorCenili azrovnebis an siZveleTa moyvarule-
bi Tu dainteresdebian am TematikiT.
aseTia mravalTa azri.
miCneulia, rom qveynis sadReiso amocana evropis kav-
Siris sruluflebiani wevroba da natos (NATO) asocire-
buli mokavSiris statusis mopovebaa. aqeTken unda iyos
warmarTuli mTeli Zalisxmeva. asea?
aranaklebi mniSvneloba aqvs imis gacnobierebas, rom
evropis gansakuTrebul da organul nawils warmovad-
genT da saWiroa cxovrebis evropul yaidaze gardaqmna.
es niSnavs stalinTan dakavSirebuli asociaciebis amo-
Zirkvas.
evropasa da amerikaSi stalins Tu vinme axsenebs, mx-
olod uaryofiT konteqstSi. miiCneven, rom stalinma Se-
qmna ruseTis sabWoTa imperia, ufro saSineli meTodebiT
da wyobiT, vidre musolinim italiaSi, hitlerma german-
iaSi, frankom espaneTSi.
sabWoTa kavSirSi stalinma daamkvidra SiSveli Zala-
doba, mospo milionebi. iyo ra pirsisxliani diqtatori,
safrTxe Seuqmna msoflios civilizacias. amitom, rac
ufro adre miecema daviwyebas, miT ukeTesi. sazogadoe-
bam momavalze unda izrunos da ara warsuli ikvlios.
stalinma sabWoTa kavSirSi aRadgina batonymoba da
amas koleqtivizacia uwoda. koleqtivizacias ki soflis

5
aleqsandre axatneli stalinizmi

socialisturi gardaqmnis forma. es sxva araferi iyo,


Tu ara miwaTmflobelobis rusuli Temuri meurneobis
modernizebuli saxesxvaoba. koleqtivizacias miliono-
biT glexTa sicocxle Seewira.
stalinis mizani iyo qveynis swrafi industrial-
izacia. amis misaRwevi saxsrebi ki soflis gaCanagebis
gziT unda mieRoT. CamorCenil glexur qveyanaSi sxvanai-
rad mrewvelobisaTvis saWiro saxsrebs ver moipovebd-
nen.
mrewvelobis dargebis Seqmna-ganviTareba stalins
gadaudebel amocanad esaxeboda. samrewvelo bazis ga-
reSe samxedro dargebs ver ganaviTarebda. swrafi da
xarisxiani SeiaraRebis aucilebloba ki Tavidanve Zir-
iTad amocanas warmoadgenda. amas emorCileboda sax-
alxo meurneobis yvela dargi.
miliratizaciis politikis saboloo mizani iyo
msoflios sabWoTa sistemaze gadayvana. sistemis ideo-
logia moiTxovda aseT gardaqmnas.
stalins ekuTvnis Tezisi, socializmis gamarjvebebis
paralelurad klasobrivi brZolis gamwvavebis Sesaxeb.
miCneuli iqna, rom e. w. eqsplotatoruli elementebi,
damarcxebis kvalobaze, amwvaveben winaaRmdegobas. re-
alurad klasobrivi brZolis gamwvavebis sababiT mospes
beladis piradi mtrebi. pirad mtrebad ki iTvlebodnen
yvelani, vinc eWvs Seitanda stalinis gadawyvetilebebis
marTebulobaSi. aseTia wayenebuli ZiriTadi braldebe-
bi.
amave dros aravin uaryofs misi pirovnebis sidia-
des. amitom asaxeleben mas msoflios dampyrobTa udides
sameulSi. gansakuTrebiT gamoyofen mis damsaxurebas
meore msoflio omis dros faSizmis ganadgurebaSi.
daskvnaa, yovelives gaTvaliswinebiT, stalini uary-
ofiTi pirovnebaa, stalinizmi uaryofiTi movlenaa da,

6
stalinizmi aleqsandre axatneli

rac ufro male moxdeba daviwyeba, miT ukeTesi.


saqme iqamdea misuli, rom stalinis ubralo xsenebac
ki uaryofiT reagirebas iwvevs sazogadoebis `elita-
rul~, evropelobis gzaze damdgarTa Soris. amasTan, um-
ravlesoba gakvriTac ki ar icnobs mis ganvlil gzas da
damsaxurebas.

axlodan danaxuli
yvelaferi oqro araa, rac brWyvialebs...
rac ar brWyvialebs, yvelaferi Jangi araa...
stalini iseTi didi ar iyo, rogorc aRmerTebdnen.
stalini iseTi cudi araa, rogorc agineben.
stalini da stalinizmis Tema amouwuravia. 1956
wlamde iyo gafetiSebuli. TbilisSi mowyobili 9 mar-
tis sisxliani xocva-Jleta amis dasturia da mis saxels
ukavSirdeba.1 1956 - 1964 wlebSi lafSi iyo amosvrili. n
xruSCovis dros wamowyebulma lanZRvis kampaniam mTli-
anad qveyanas (sabWoTa kavSirs) bevrad meti avno, vidre
sikeTe moutana. amitom daiwyo SemovliTi gzebiT misi
da sistemis reabilitaciis procesi. m. gorbaCovis `gar-
daqmnebis~ dros kvlav gaZlierda uaryofiTi motivebi.
dRes molodinia, rom saidumlo `arqivebis gaxsna~ WeS-
maritebis dadgenas Seuwyobs xels.
arsebuli samecniero literatura daulagebelia da
saTanado Sefasebas saWiroebs. ras ar naxavs daintere-
saebuli mkiTxveli: stalini _ beladi, stalini _ diqta-
tori, stalini _ kulti, stalini _ wiTeli mefe, stali-

1. usamarTlobaa, rom mSral xidTan, baRSi ar dgas stalinis Zegli,


sadac gadaasvenebdnen 9 marts daxocilebs, rogorc samarTliano-
bisTvis wamebulebs. maTi ZiriTadi mizani xom erovnulobis (da ara
pirovnebis) dacva iyo (am ambebis monawiles es simarTle damefice-
ba). isedac, Tu peterburgSi aqvT nikoloz I Zegli, aseve sxvagan Cin-
giz-xanis, Temur lengis, napoleonis da a. S. , stalini ratom unda
iyos gamonaklisi?

7
aleqsandre axatneli stalinizmi

ni _ mwerali, stalini _ udidesi imperiis Semqmneli,


udidesi politikosi, general-simusi da a. S. daviwyebu-
li araa stalinis cxovrebisa da moRvaweobis yvela mo-
menti: bavSvoba (stalini osia Tu qarTveli, juRaSvilia
Tu egnataSvili, cnobili geris eklesiaSia monaTluli
Tu ara, ratomaa nayvavilari da a. S.), yrmoba (stalini:
poeti da ilia WavWavaZe, rogor moxvda sasuliero sem-
inariaSi, rogor swavlobda, ratom ar gaxda sasulie-
ro piri, rogor Caeba revoluciur moZraobaSi, iyo ter-
oristi Tu ara da a. S.). revolucioneroba, Semoqmedeba,
urTierToba v. leninTan, rogor gaxda partiis erT-erTi
lideri. mokled yvelaferi, rac Tundac iribadaa dakav-
Sirebuli mis cxovrebasa da moRvaweobasTan.
pirvel rigSi unda gaimijnos stalini da stalinizmi.
am saxiT arsebuli literatura sakmaod scodavs. arada,
gasamijnia TviT stalini, rogorc Cveulebrivi adamiani,
meojaxe, mSromeli da rogorc pirovneba, sazogado moR-
vawe, qveynis lideri. obieqturi analizia saWiro da ara
uSveri sityvebiT lanZRva an uzomo xotba. zedmeti emo-
ciebi saqmes ar rgebs.
aranaklebi zianis momtania sakiTxisaTvis winaswar
akviatebuli StampebiT midgoma. ra unda iTqvas mosax-
leobis sagrZnob nawilze, roca rigi specialistebisa,
daskvnebis gakeTebis dros, analizis Sedegebidan ki ar
gamodian, aramed winaswar gansazRvruli poziciidan.
vTqvaT, aseTia mTavrobis midgoma, aseTi azri aqvT saz-
RvargareTis avtorebs. ase unda iazrovno Tu gsurs
dasavleTis moRvaweebs ar CamorCe, asea saWiro, moduri
da sxva. gansakuTrebiT qarTveloba (ara yvela) gamoirCe-
va am mxriv. aba, tyuilad xom ar uwodeben Tavs evropul
demokratebs, evropuli civilizaciis nawils da a. S.
Seqmnili realobidan gamomdinare, yvelaze misaRe-
bi iqneboda stalinis da stalinizmis Rrma analizi. ar-

8
stalinizmi aleqsandre axatneli

sebuli miRweulis kargi gaSuqeba ara mxolod prob-


lemis marTebul codnas miscemda dainteresebuls, ar-
amed momavlis tendenciebis gagebasac gauadvilebda. es
marTalia, did danaxarjebTanaa dakavSirebuli, magram
aucilebelia.1

winaswari daskvna
stalinizmTan dakavSirebiT Tvalsazrisi mravalmx-
rivia da zogjer urTierTgamomricxavi.
Tvalsazrisebi mimarTulia warsulis analizisaken
da naklebad moicavs momavlis tendenciebs.
stalini da stalinizmi erTi mTlianis ori mxarea, sa-
dac erTis sruli gacnobiereba meoris gareSe naklova-
nia.
stalinizmi rTuli ideur-politikuri da so-
cial-ekonomikuri procesebis erTobaa, romelic aTeul-
wlobiT yalibdeboda, aseulobiT milionTa cxovrebas
warmarTavda da kacobriobis momavlis orientirs qmni-
da. Sesabamisad, igi ar iyo erTeulTa Semoqmedebis Sede-
gi da arc erTeulTa gadawyvetilebebiT moispoba.
cxovrebaSi vxvdebiT yvela warsuli wyobilebebis
gadmonaSTebs. maTTan SedarebiT, ufro xelSesaxebia
stalinizmis gamovlinebani, amitom momavalSi aucilebe-
li iqneba misi analizi.
stalinizmi
stalinizmis Camoyalibeba sami ZiriTadi faqtoriTaa
ganpirobebuli:
I. stalinis pirovnebis Taviseburebebi;
II. marqsizmis gagebis Taviseburebebi ruseTSi;

1. winamdebare mokle analizi moklebulia aseT SesaZleblobas. avto-


ris asaki, realuri muSaobis pirobebi, uzrunvelyofa, aseTi fufu-
nebis saSualebas ar iZleva.

9
aleqsandre axatneli stalinizmi

III. ruseTis ganviTarebis Taviseburebebi.


I. stalinis pirovnebis Taviseburebebi;
stalinis pirovnebis CamoyalibebaSi wamyvani mniS-
vneloba swored im fsiqologiur-genetikur Tavisebu-
rebebs hqonda, romlis Sesaxeb igi eris ganmartebisas
miuTiTebda. am SemTxvevaSi, es mxare rom kvlevis sagans
warmoadgendes, ueWvelad aRiniSneboda qarTvelebis
xasiaTSi Camoyalibebuli is Taviseburebebi, rac axasi-
aTebs eris ama Tu im nawils dasavleT, aRmosavleT naw-
ilebSi, qveynis kulturisa da gansakuTrebiT qarTlis
gori-kaspis raionebSi. swored am niSniT iyo Semkuli i.
stalini. mxedvelobidan ar gamogvrCenoda socialuri
wris gavlenebi da a. S.
seriozuli iumoriT mimoixileboda iseTi TiTqmis
umniSvnelo faqtori, rogoric iyo laxtis TamaSiT ga-
taceba. mozardis xasiaTs rogor mimarTulebas miscemda
laxti? es sulac araa saxumaro Tema. xasiaTis simtkice,
Seupovroba, moxerxebuloba _ aseTi `TamaSebiT~ yalib-
deboda da ara mosmenili leqciebiT. amas emateboda so-
cialuri mdgomareobis konkretuli maxasiaTeblebi, am-
iT gamowveuli azrebi da moqmedebebi da bevri ram xdeba
sacnauri mis moRvaweobaSi.
samwuxarod, aseTi mimarTulebis naSromi stalinis
Sesaxeb ucnobia.
erTi mniSvnelovan-umniSvnelo ganagonis Sesaxeb.
stalinis mama beso juRaSvili kargi mSromeli mewaRe
yofila da goris dabal fenebis warmomadgenlebSi sakma-
od dafasebuli. deda, keke (ekaterine) giorgis asuli,
axalgazrdobisas mSvenieri Sesaxedaobis qali, TiTqmis
Seuferebeli ubralo mewaRisaTvis. amasTan, keke mrecxa-
vad, mkeravad da ojaxSi daaxloebul pirad iTvleboda
SeZlebul Tavad egnataSvilebTan. gadmocemis Tanaxmad
ojaxis Tavi SviliviT axloblad Tvlida patara sose-
10
stalinizmi aleqsandre axatneli

los (iosebs) da SesaZleblobis farglebSi exmareboda


kidec. amitom gasagebi xdeba oriode momenti: ratom mi-
atova besom ojaxi da gadasaxlda TbilisSi, ratom dai-
wyo loToba da gaubedurebuli wavida am qveynidan. ram
Seuwyo xeli juRaSvilis (stalinis) Tbilisis sasulie-
ro seminariaSi moxvedras. ratom arsebobda gadmoce-
ma, romlis Tanaxmad i. stalinma (ukve i. stalinma) dedas
ironiulad hkiTxa: keke, morCi ... Tu arao?
erTi SexedviT, aseTi `wvrilmani~ faqtebis gacocx-
leba-gamomzeureba saWiro araa. SeiZleba, araeTikuric
iyos, magram meore mxriv wvrilmanebi avseben cxovrebas
da bevr rames sacnaurs xdis cxovrebidan1.
vinc dafiqrdeba stalinis cxovrebis `wvrilman~ mxa-
reebze, is stalinizmis marTebul gaazrebas SeZlebs.
pataraobidan ar swyalobda bedi: jer iyo da, yvavil-
iT daavadda, gadarCa, magram nayvavilari darCa, amitom
xSirad `Cofurad~ moixsenebdnen, mere iyo, roca 11-12
wlisam marcxena xeli daiziana da es siberemde awuxebda.
cnobilia, rom dazianebuli xelis gamo, samxedro samsax-
uridanacganTavisuflebuli iyo.
fizikuri monacemebis gamo, misi moRvaweoba sxva mi-
marTulebiT unda warmarTuliyo. sasuliero xaziT gan-
sazRvres ufrosebma misi momavali. Tbilisis sasulie-
ro seminaria gaxda misi sabazo ganaTlebisa da momava-
li specialobis SeZenis kera. deda ki ocnebobda Svilis
mRvdlobaze, magram bedma da ymawvilis bedisweram sxva-
nairad gansazRvres. daukavSirda arsebul revoluci-
ur-xalxosnur moZraobas. 1899 w. seminariidan garicx-
es, amieridan misi momavali aralegalur revoluciur
saqmianobas ukavSirdeba.
ruseTis imperiaSi farTod iyo gavrcelebuli revo-

1. aseTi mimarTulebis naSromi, albaT, saintereso iqneboda ara mx-


olod erTi pirovnebis raobis gagebisaTvis.

11
aleqsandre axatneli stalinizmi

luciur-teroristuli moZraoba. am saqmianobasTan iyo


kavSirSi stalinis moRvaweobac. 1907 wlamde igi teror-
istuli aqtebis organizebiT iyo dakavebuli. baTumsa da
TbilisSi gaficvebiT mowyobasTan erTad.
bedis kidev erTi mZime dartyma miiRo im periodSi,
gardaecvala meuRle _ ekaterine svaniZe. gadmocemiT,
cnobilia: imdenad ganicada sayvareli meuRlis dakarg-
va, rom megobrebma kubos Zlivs aaglijes. darCa ramden-
ime Tvis Svili _ iakobi. ubinao, aralegalurad mcxovreb
kacs Svilis movla ar SeeZlo da bavSvi svaniZeebma waiy-
vanes aRsazrdelad.
bedis ukuRmarTobis verc im dros gaeqca, roca ukve
stalini iyo. 1932 w. meore meuRlem nadeJda aliluevam
Tavi moikla. meuRles dautova ori mcirewlovani Svi-
li. Znelad warmosadgenia adamianis mdgomareoba, rome-
lic mTeli arsebiT Cabmulia qveynis mSeneblobis pro-
cesSi, uwevs brZola cxovrebis yvela frontze, aris mud-
mivad momarTuli, daZabuli da am dros xelidan ecleba
Svilebis deda. sazogadoebaSi gaCnda mravali versia am
movlenasTan dakavSirebiT: moikla Tavi Tu mokles, vin
mokla, ratom da a. S. am SemTxvevaSi gamoZieba araa saW-
iro. vinc moskovSi, novodeviCis sasaflaoze naxavs n.
aliluevas saflavs, miwidan `amosul~ TeTr svets, iqve
savarZels, sadac i. stalini ijda xolme dafiqrebuli, is
bevr rames mixvdeba da daafasebs, Tu adamiania.
stalins pirad cxovrebaSi bedi ar swyalobda. pira-
di cxovreba TiTqmis arc hqonia. yvelaferi gadadebuli
iyo revoluciuri saqmianobisaTvis, sazogadoebis, qvey-
nis gardaqmnisaTvis, e. w. socializmis mSeneblobisaT-
vis, imisaTvis, rasac stalinizmi ewoda.
1901 wlidan moyolebuli stalinis cxovreba (cxov-
reba ki ara, arseboba) dakavSirebuli iyo mudmiv revo-
luciur saqmianobasTan, rasac Tan sdevda dapatimre-

12
stalinizmi aleqsandre axatneli

ba-gadasaxleba-gaqceva, aralegaluri saqmianoba, kvlav


dapatimreba-gadasaxleba-gamoqceva da a. S. moRvaweobis
aseTma xasiaTma gamoawrTo misi qarTlur-goruli bune-
ba, gaxada amtani, Seupovari, Seurigebeli, mkacri, au-
Relvebeli, auCqarebeli, mozomili, awonili moqmedebis.
mokled, iseTi, rogorsac mas milionebi icnobdnen.
1901 w. stalini organizebas ukeTebs baTumis muSa-
Ta gaficvebs, male apatimreben da acimbireben. iqidan
ukve gamobrZmedili brundeba. ruseTis 1905 _ 1907 ww.
revoluciis dros xelmZRvanelobs teroristul brZo-
las.revoluciis marcxis Semdeg gadadis baqoSi. baqo
im dros ruseTis imperiis xuT samrewvelo centrebs So-
ris wamyvan pozicias ikavebda. baqoSi cxovrebam da moR-
vaweobam bevri misca mas, rogorc revolucioners _ daW-
era-gadasaxleba-gamoqcevasTan erTad, Seurigebeli,
udreki revolucioneris saxeli. imdenad gaizarda misi
avtoriteti, rom 1912 wels ruseTis social-demokrati-
uli partiis (rsdmp) VI konferenciaze (cnobili praRis
konferenciaze), dauswreblad airCies centraluri ko-
mitetis wevrad da ramdenadac centralur komitets
calke hqonda ruseTis biuro _ biuros wevrad1.
xasiaTis Taviseburebidan gamomdinare, igi arasodes
ar eTanxmeboda sxvebs usityvod. igi ara scnobda aseve
leninis Seuval avtoritets. xSirad hqonda gansxvave-
buli azri da Tu bolos erTiani poziciiT gamodiod-
nen, es kompromisuli moqmedebis aucileblobiT iyo gan-
pirobebuli.
cnobilia, rom partiis bolSevikebad da menSevike-
bad gayofis (1903 w. II yriloba) Semdeg, nawilebs Soris

1. partiis centraluri komiteti funqcionirebda sazRvargareT,


radgan xelmZRvanelebi. e. w. Teoretikosebi iq afarebdnen Tavs.
rac Seexeba ruseTs, revoluciuri moZraobis xelmZRvanelobas, aq
ck-is ruseTis biuros wevrebi, praqtikosi revolucionerebi axor-
cielebdnen.

13
aleqsandre axatneli stalinizmi

iyo ideur-organizaciuli Seurigebeli winaaRmdegobe-


bi, Tumca partia kvlav erTi rCeboda. v. lenini warmoad-
genda bolSevikebis ucvlel liders, mis mTavar Teore-
tikoss, radikalur-memarcxene poziciis mqone revolu-
cioners. i.stalini, miuxedavad ganuxreli bolSeviko-
bisa, mainc ar wyvetda urTierTobas menSevikebTan. ara
mxolod maTTan, igi ruseTis yvela opozicioner-rev-
olucionerTan mWidro urTierTobis momxre iyo.. sxva
faqtorebTan erTad erovnul-pirovnuli xasiaTic iZle-
oda amis safuZvels.
aseve mniSvnelovania imis gaTvaliswineba, rom v. le-
ninisgan gansxvavebiT, i. stalins urTierToba hqonda e.
w. likvidatorebTan, eserebTan, meJraionelebTan. igi
aseve emxroboda 1917 wlis martSi droebiT mTavrobas-
Tan urTierTobis ideas, 1918 w. brestis zavis garSemo
(v. lenins, l. trockis, n. buxarins Soris) atexili da-
vis dros. l. trockis uWerda mxars. aseve cnobilia,
rom mxolod v. leninTan gamarTuli azrTa ormxrivi ga-
ziarebis Semdeg, miemxro da gaamarjvebina mas. rogorc
praqtikosi lideri da Seudarebeli organizatori i.
stalini bolSevikuri partiis warmatebebis Seucvlel
faqtors warmoadgenda.
yovelive iTqva imis dasturad, rom i. stalini yov-
elTvis iyo damoukidebeli azrovnebis da moqmedebis
pirovneba. misTvis ar arsebobda avtoriteti, Tu miiC-
nevda, rom misi pozicia gamarTlebuli iyo. cnobilia,
rom 1917 w. oqtomberSi, roca SeiaraRebuli ajanyebis
sakiTxebTan dakavSirebiT zinoviev-kamenevma erTgvari
Ralati Caidines da v. lenini partiidan maT garicxvas
moiTxovda. i. stalinma daicva Serisxulebi. es rac Se-
exeba aRiarebul belads. danarCeni liderebi misTvis
did, angariSgasawev pirovnebebs ar warmoadgendnen.
TviT yvelaze ufro avtoritetuli da popularuli l.
trocki, miuxedavad didi TavdaWerilobisa da rwmenisa,
14
stalinizmi aleqsandre axatneli

rom igia oqtombris revoluciis momxdeni, sabWoTa wyo-


bilebis Semqmneli, imdenad didi, rom usaxuri kavkasie-
lis (stalinis) donemde dasvla ar ekadreba, kritikul
momentSi mainc ukan ixevda (Sinaganad eSinoda).
rac mTavaria, revoluciuri moZraobis liderebi i.
stalins angariSgasawev Zalad miiCnevdnen da, rogorc
wesi, mis sityvas endobodnen. aSkara mowinaaRmdege uf-
ro pativsacemia, vidre gaurkveveli mokavSire. l. troc-
ki 1907 wlidan icnobda stalins, arasodes megobrebi ar
yofilan, magram garkveul rids yovelTvis iwvevda mas-
Si. mdidari ojaxis Svili, fufunebaSi aRzrdili, kar-
gi ganaTlebis, simpatiuri garegnobis, oratoruli un-
aris mqone. trocki cdilobda, zevidan Seexeda arafris
mqone, `gaunaTlebeli~, Seuxedavi kavkasielisaTvis, ma-
gram rig SemTxvevebSi iZulebuli iyo, ukan daexia, daeT-
mo da partiuli urTierTobebi SeenarCunebina.
xelisuflebis dapyrobis Semdeg bolSevikebma Se-
qmnes mTavroba v. leninis TavmjdomareobiT. l. trocki
iZulebuli iyo, samxedro saqmeTa komisrobas dasjere-
boda. i. stalinTan mimarTebaSi azrTa sxvaoba ara yofi-
la. igi erovnebaTa saqmis komisrad dainiSna. man, v. len-
inTan erTad, xeli moawera sabWoTa xelisuflebis pir-
vel dokuments, ruseTis xalxTa uflebebis deklaracias.
es iyo stalinis samTavrobo moRvaweobis dasawyisi.
samoqalaqo omisa da ucxouri intervenciis winaaRmdeg
brZolis dros igi mniSvnelovan rols asrulebda, ro-
gorc samxedro, aseve samoqalaqo problemebis mogvare-
baSi. cnobilia, rom igi erTdroulad ramdenime Tanam-
debobas ikavebda da praqtikulad iyo yvelgan, sadac
revolucias uWirda.
erovnebis saqmeTa komisrobis garda, saxelmwifo kon-
trolis komisris movaleobasac asrulebda, iyo sursa-
Tis mopovebis saqmis ufrosi, caricinis dacvis ufrosi,
centraluri komitetis warmomadgeneli petrogradis,
15
aleqsandre axatneli stalinizmi

dasavleTis samxedro frontebze. imdenad unariani da


warmatebuli, rom v. lenini bolomde endoboda da mx-
ars uWerda. cnobilia, rom jer kidev caricinis dacvis
dros arsebuli samxedro gegma Secvala, axali Seadgina
da Sedegs miaRwia. samxedro saqmeTa komisar l. trock-
is direqtivebi misTvis mniSvnelovani ar iyo. l. trocki
v.lenins sTxovda, daumorCilebeli kavkasieli moeSore-
binaT. bolos, roca caricinis dacvis sakiTxi mogvarebu-
li iyo, stalini moskovSi gaiwvies da respublikis samxe-
dro-revoluciuri sabWos wevrad dainiSna.
aseve naTelia i. stalinis ukompromiso pozicia
vrangelis winaaRmdeg brZolis dros. sakiTxis gamwvave-
ba daemTxva sabWoTa samxedro eqspedicias poloneTis wi-
naaRmdeg. cnobilia, rom oqtombris samxedro gadatri-
alebis Semdeg poloneTisa da fineTis social-demokra-
tiulma partiebma damoukidebloba gamoacxades. es ruse-
Tis imperiis am ori nawilis damoukideblobis moTxovnas
warmoadgenda. 1917 w. 31 dekembers sabWoTa mTavrobam
aRiara maTi damoukidebloba.
1920 w. samoqalaqo omisa da ucxouri intervenciis
saqmeSi warmatebis kvalobaze, daisva revoluciis ev-
ropaSi gavrcelebis sakiTxi. permanentuli revolu-
ciis gagebidan gamomdinare, sabwoTa mTavroba Seecada
brZoliT `gaewiTlebina~ poloneTi.
poloneTis winaaRmdeg revoluciuri intervencia
droSi daemTxva yirimis naxevarkunZulsa da ukrain-
is samxreTSi vrangelis samxedro aqtivobas. mdgomare-
obiT Sewuxebuli v. leninma piradad sTxova stalins,
mTlianad dakavebuliyo am saSiSroebis moxsnis sakiTx-
iT. trocki stalinisgan uSedegod iTxovda jarebiT
daxmarebas, raTa poloneTi daemarcxebina da Semdeg
germaniisaken svla ganegrZo. stalini ugulvebelhyof-
da trockis (samxedro ministris) moTxovnas da vrange-

16
stalinizmi aleqsandre axatneli

lis winaaRmdeg Setevas amzadebda. trocki amaod Cio-


da moskovSi da bolos, varSavasTan didi marcxi stalins
daabrala. stalinma ki vrangelis damarcxeba da yirimis
gaTavisufleba uzrunvelyo. lenini imdenad endoboda
stalins, rom arasdros ar Seutania eWvi misi moqmedebis
arc erT momentSi. piriqiT, cnobilia, rom umcrosi da
maria SesTavaza colad moeyvana (stalinis da maria il-
iniSnas arasaqmiani urTierToba jerxanobiT mainc gaS-
ifruli araa). tyuilad cdilobda zogierTi mekalme,
saqme ise warmoeCina, TiTqos sicocxlis bolos maT So-
ris didi undobloba Camovarda1.
realurad, imdenad iyo stalini funqciebiT gadat-
virTuli, rom saWiro Seiqmna misi gantvirTva. samoqa-
laqo omis dasrulebis Semdeg igi samxedro saqmeebisagan
ganTavisuflda, magram politbiuros, orgbiuros wev-
roba, ori wamyvani komisariatis komisroba mainc mZime
tvirTi iyo. partiis xelmZRvanelobaSi bevrs surda mi-
si saqmidan CamoSoreba da partiis XI yrilobaze kidec
daisva aseTi sakiTxi. saboloo Sedegad, stalinis fun-
qciebi ki ar Sekveces, aramed gaafarToves. 1922 w. cen-
traluri komitetis aprilis plenumze, v. leninis wina-
dadebiT, igi generalur mdivnad airCies. ramdenadac
ver sazRvravdnen partiis generaluri mdivnis momaval
SesaZleblobebs, am arCevas mxari yvelam, maT Soris l.
trockim, dauWira.
stalinis mowinaaRmdegeni ar Tvlemdnen.v. leninis
mier gamoTqmul SeniSvnebi partiis xelmZRvanelTa mis-

1. partiis politbiuros davalebiT, stalini meurveobda v. leninis


mkurnalobisa da reJimis sakiTxs. krupskaias Tavnebobis gamo, reJimi
dairRva. cxadia, stalinma usayvedura qals, man ki qaluri Tavmoyva-
reobaSelaxulma scada qmris amxedreba. isic cnobilia, rom beladic
da maria iliniSnac stalins amarTlebda da mxars uWerda. am faqtis
warmodgena did uTanxmoebad bevrs xels aZlevda maSinac da axlac.
saweri qaRaldi ki yovelives mSvidad itans.

17
aleqsandre axatneli stalinizmi

amarTiT, miiCnies iseT politikur anderZad, romlis


Tanaxmad gakritikebuli pirebi mmarTvelobas unda Ca-
moSorebodnen. partiis XIII yrilobaze specialurad
waikiTxes viTom anderZi. ganawyenebulma stalinma uari
Tqva generalur mdivnobaze, magram partiulma amxanageb-
ma gadadgoma ar dauSves.arada, momenti, TiTqos mowi-
naaRmdegisaTvis sasurveli dadga. v. leninis avadmyofo-
ba gamojanmrTelebis imeds ar iZleoda. Semdeg ki saWiro
gaxda axali xelmZRvanelis arCeva. molodini l.trockim
daarRvia. igi iwyebs gamosvlebs partiis aRebuli kur-
sis kritikiT. paralelurad cdilobs, gazviadebulad
warmoaCinos sakuTari damsaxureba. misi es pozicia bev-
ris uaryofiT damokidebulebas ganapirobebs. maT Soris
arian zinovievi da kamenevi1.
stalini im periodSi cdilobda aSkarad ar Cabmuli-
yo ideur-politikur dapirispirebaSi, Tumca, ZiriT-
adad, zinoviev-kamenevs uWerda mxars. es samni ki iseT
Zalas warmoadgendnen, romlis damarcxeba trockisac ar
SeeZlo.
miuxedavad trockisa da zinovievis axloblobisa,
ideuri brZola swored maT Soris warimarTa. stalini
CrdilSi moeqca.
am dapirispirebas mohyva partiis xelmZRvaneloba-
Si erTianobis krizisi. Camoyalibdnen memarjvene da me-
marcxene mimarTulebis jgufebi. l. trockim memarcxene-
Talideroba iTava da am poziciidan Seutia.
mcire cnoba: trocki, Tavisi msoflmxedvelobiT, cx-
ovrebis wesiT, arasodes memarcxene poziciaze ar id-
ga. igi, ZiriTadad, imeorebda da misdevda v. leninis az-
rebi. 1918 w. swrafi nacionalizaciis (e. w. kapitalze
gvardiuli Setevis) dros, Semdeg samxedro komunizmis

1. zinovievi miiCnevda, rom aranaklebi Teoretikosia da avtorite-


ti. kamenevi, tradiciulad, misi mxardamWeri iyo.

18
stalinizmi aleqsandre axatneli

politikis ganxorcielebisas, SeiTvisa radikaluri me-


marcxene ideebi. kerZod, v. leninTan erTad mxars uWer-
da SromiTi armiebis Camoyalibebas, komunebis Seqmnas,
mkacri, iZulebiTi meTodebiT yovelgvari protestis
CaxSobas. cnobili represiebis politika swored le-
nin-trockis xelmZRvanelobiT, SemoiRes. am politikis
gagrZeleba iyo oci-ocdaaTian wlebSi warmoebuli iZu-
lebiTi RonisZiebebi.
trockim broSuraSi `oqtombris gakveTilebi~ daas-
abuTa axali kursis ganxorCielebis aucilebloba. brZo-
lis procesSi cdilobda axalgazrdobis dayrdnobo-
da da isini daerazma partiis ZiriTadi kursis winaaRm-
deg.cxovreba icvleboda da gvardiuli meTodebiT qvey-
nis gardaqmnaze fiqric aRar SeZleboda. es mosaxleobis
masobriv ukmayofilebas iwvevda, rac sabotaJSi da glex-
Ta ajanyrebebSi gadaizarda. glexur qveyanaSi glexebis
winaaRmdeg iZulebiTi meTodebis SemoRebiT winsvla ga-
moiricxeboda. trockis mier SeTavazebuli wvrilbur-
Juaziuli radikaluri RonisZiebebi Zabavda viTarebas.
naTeli xdeboda mozomili politikis upiratesoba.
axali politikis Teoriuli gaazreba da praqtiku-
li ganxorcieleba i. stalinTanaa dakavSirebuli. pro-
gramis Sesrulebis Sedegad Camoyalibda politikur
da ekonomikur urTierTobaTa sistema, romelic dRes
stalinizmadaa cnobili.
II marqsizmis gagebis Taviseburebebi
`... leninma marTlac gamoiyena marqsizmi ruseTissi-
namdvilis mimarT da ostaturadac gamoiyena.~ _ aRniSna-
vda i. stalini naSromSi `leninizmis sakiTxebi~.
leninizmis, rogorc sazogadoebriv-istoriuli mov-
lenis ufro lakonuri da yovlismomcveli Sefaseba ara-
vis moucia.
aviTarebda ra leninizmis arsisa da mniSvnelobis Se-
19
aleqsandre axatneli stalinizmi

fasebiT azrs, i. stalini ambobda: `leninizmis gadmocema


niSnavs im gansakuTrebulisa da axlis aRniSvnas leninis
nawarmoebSi, rac leninma Seitana marqsizmis saerTo sa-
ganZurSi da rac bunebrivad dakavSirebulia mis saxel-
Tan~.
zemoTqmulidan gamomdinare, cxadia, rom leninizmis
gageba, misi marqsistulobis Sefaseba, saboloo angariS-
iT, SeuZlebelia Tavad marqsistuli daskvnebis sruli
ugulvebelyofis viTarebaSi. Sesabamisad, stalinizmis
gageba moiTxovs leninizmis ZiriTadi daskvnebis cod-
nas, xolo leninizmis codna marqsizmis gansazRvru-
li daskvnebis codnas (mxedvelobaSia ara mTlianad
leninizmis an marqsizmis ganxilva, aramed mxolod
stalinizmis formirebasTan dakavSirebuli debulebe-
bi.
yovelgvari farTo axsna-ganmartebebis gareSe iTqme-
ba, rom marqsizmi sazogadoebriv cxovrebas uyurebda,
rogorc bunebriv istoriul process, romlis daCqare-
ba SeiZleba Tu sazogadoebas sworad esmis ganvitare-
bis moTxovnebi da moqmedebs am moTxovnebis Sesabamisad.
sazogadoebas aseve SeuZlia, Seaferxos winsvla an su-
lac droebiT ukan daxios procesi, Tu imoqmedebs sawi-
naaRmdego mimarTulebiT.
Sesabamisad, daaCqaros an Seanelos procesi, daaCqa-
ros an Seanelos, magram ara Secvalos an gadaaxtes gan-
viTarebis aucilebel safexurebs. im SemTxvevaSi, Tu
sazogadoebas (qveyanas) daexmareba sxva, bevrad win wasu-
li sazogadoeba (qveyana), mas SeuZlia naxtomiseburi
winsvla ganaxorcielos. sxva SemTxvevaSi ganviTarebis
aucilebeli safexurebis gavla mouwevs.
v.lenini iziarebda marqsizmis am fundamentur
daskvnas. igi gamoricxavda ruseTSi damoukideblad so-
cializmis damkvidrebis SesaZleblobas. aRniSnavda,

20
stalinizmi aleqsandre axatneli

rom, Tumca batonymoba 1861 w. reformis dros gauqm-


da, magram qveyana kvlav feodalizmis marwuxebSia moq-
ceuli. 1905 1907 wlebis revoluciis dros moxerxda mi-
si daZleva qalaqebSi, sofeli kvlav ganagrZobda Zveli
wyobilebis pirobebSi arsebobas. misi mtkicebiT, ruseT-
Si soflad feodalizmi mxolod 1920 wlisTvis iqna da-
Zleuli.
aseTi iyo sazogadoebrivi ganviTarebis ZiriTadi xa-
zis marqsistul-leninuri gageba.
amave dros, didi Seusabamobaa am Zireuli daskvnis
irgvliv leninuri debulebebis gaazrebaSi. igi erTimx-
riv, eTanxmeba marqsizms, meore mxriv sawinaaRmdegos
amtkicebs.
marqsizmis Tanaxmad, sazogadoebas ar SeuZlia da-
moukideblad ganviTarebis pirobebSi gadaaxtes winsv-
lis aucilebel safexurebs, subieqturad Secvalos obi-
eqturi moTxovnilebebi, voluntaristulad gansazRv-
ros progresis xasiaTi.
1. kacobriobis istoria sazogadoebriv-ekonomikuri
formaciebis cvlis istoriaa;
2. formaciebi ar icvlebian sanam ar amowuraven ganvi-
Tarebis Sinagan SesaZleblobebs;
3. kapitalisturi formacia, Sinagani kanonzomierebidan
gamomdinare, ar daiRupeba sanam ar moamwifebs Sesa-
bamis pirobebs, romlebic Tanabrad gardauvals xdian
Zvelis daRupvas da axlis damkvidrebas.
4. sawarmoo Zalebis ganviTareba im donemde, roca kapi-
talisturi warmoebiTi urTierTobani moZveldeba
da progresis muxruWad gadaiqceva;
5. warmoebiT urTierTobaTa kulturis zrdaa im donem-
de, roca SesaZlebeli (an aucilebeli) xdeba axali ti-
pis urTierTobaTa damkvidreba.

21
aleqsandre axatneli stalinizmi

ganviTarebis aseTi donis miRweva niSnavs:


I. muSaTa klasis (proletariatis) anu sazogadoebis
im nawilis umravlesobad gadaqcevas, romelTa bedi xe-
lfaszea damokidebuli (muSaTa klasis SemadgenlobaSi
Sedian fizikuri da gonebrivi Sromis muSakebi. isini,
vinc sakuTari samuSao Zalis gayidviT arseboben);
II. burJuaziis (kapitalistebis) moZalade, parazit
klasad Camoyalibebas;
III. sazogadoebis sxva socialuri jgufebis (glexoba,
wvrili xelosnebi, vaWrwbi da sxv.) mier ganviTarebis xa-
siaTze arsebiTi zemoqmedebis SeuZleblobas.
k. marqsi aseT daskvnas akeTebda: wyobileba ar SeiZleba
imaze meti iyos, vidre aris ekonomika da kultura xalxisa.
sazogadoebis kapitalisturi ganviTarebis safex-
urebi SeiZleba ase gamoisaxos:

1 2 3 4 5 6

I II

1. martivi kapitalisturi kooperacia,


2. manufaqturuli warmoeba,
3. manqanuri warmoeba.
esaa kapitalisturi ganviTarebis pirveli faza. igi
XX saukunidan gadadis meore fazaSi, romelic aseve sami
safexurisagan Sedgeba.:
4. monopolisturi kapitalizmi,
5. saxelmwifo-monopolisturi kapitalizmi da
6. saxelmwifo kapitalizmi.
kapitalisturi wyobilebis am meore, monopolistur
fazas, misi Sinagani bunebis gamovlinebidan gamomdin-
are, xSirad imperializms uwodeben.
kidev erTi marqsistuli daxasiaTeba: Teoria miiC-
nevs, rom kapitalizmi bunebriv-istoriuli aucileblo-

22
stalinizmi aleqsandre axatneli

biT amowuravs winsvlis SesaZleblobas da meeqvse safex-


uridan, mSvidobiani Tu aramSvideobiani gziT, adgils
dauTmobs axal wyobilebas (romelsac igi komunizms an
socializms, es igivea, uwodebda). ufro adreul safex-
urze kapitalizmi ar iRupeba.
ratom ara adreuli safexurebidan? riT xasiaTdeba es
meeqvse safexuri? egeb aris kidev damatebiTi safexurebi?
mecniereba kapitalisturi ganviTarebis aseT ZiriT-
ad (ZiriTadi ar gamoricxavs variantebs) xazs iZleva:
1. martivi kapitalisturi kooperacia, ganviTarebis is
sawyisi safexuria, rodesac yalibdeba da wamyvan for-
mad urTierTobisa xdeba fulad-sasaqonlo urTierTo-
ba. igulisxmeba, rom xelosnoba, vaWroba, fulis mimo-
qceva adrec iyo wamyvan, gabatonebul formad, am peri-
odSi iqceva. misi damkvidrebis maRal safexurze xdeba
Sromis sazogadoebrivi danawileba ukve kapitalistebs
Soris da wamyvan formad manufaqturuli warmoeba yal-
ibdeba. manufaqturuli warmoeba da urTierTobani qm-
nian manqana-danadgarebis ganviTarebisa da damkvidre-
bis pirobebs. mowinave qveynebSi XIX s. manZilze, manqa-
nuri warmoeba gabatonebul mdgomareobas ikavebs. amiT
mTavrdeba kapitalistri wyobilebis pirveli faza.
manqanuri warmoebis gaZliereba-gamsxvilebis piro-
bebSi konkurentuli brZola ubiZgebs monopoliuri
gaerTianebebis Camoyalibeba-gabatonebas. monipoliebi
erTi mxriv aCqareben mecnierul-teqnikur progress, qm-
nian sazogadoebrivi moTxovnilebebis dakmayofilebi-
saTvis met formebsa da SesaZleblobas, meore mxriv am-
wvaveben urTierTobebs kapitalistebsa da mSromelebs
Soris. TandaTan iyofa sazogadoeba or Seurigebel
Zalad (klasad): erTiani burJuazia1 da erTiani muSaTa
1. sazogadoebis mcire nawili, romelic flobs warmoebis sasuale-
bebs, sakuTrebis uflebiT iTvisebs materialur dovlaTs da amdenad
misi arseboba damokidebuli araa xelfasze

23
aleqsandre axatneli stalinizmi

klasi1.
kapitalisturi wyobilebis ganviTareba iwvevs qvey-
nis Sinagani da msoflio barierebis msxvrevas. igi mzardi
odenobiT moicavs da inawilebs msoflio saSualebebs.
monopoliam batonoba konkurenciuli brZola, gavlenis
sferoebis gafarToeba, saxelmwifos mxriv mxardaWeris
gareSe ara xdeba, Sesabamisad, mimdinareobs monopolia-
Ta interesebis Serwyma saxelmwifos interesebTan. wyo-
bileba bunebrivad gadadis saxelmwifo-monopolisturi
kapitalizmis safexurze.
esaa Tanamedrove kapitalizmis ZiriTadi miRweva.
marqsizmis mixeedviT, momavalSi saxelmwifo-monopo-
listuri kapitalizmi saxelmwifo kapitalizmSi gada-
izrdeba da es iqneba misi umaRlesi miRweva, romlis iqiT
sxva wyobilebaa.
saxelmwifo kapitalizmi niSnavs miwis nacional-
izacias, warmoebis saSualebebis gasaxelmwifoebriobas
da warmoebis gegmiurobis SemoRebas. f. engelsi mas ker-
Zo sakuTrebis likvidacias uwodebda kerZo sakuTrebis
farglebSi.
gansazogadoebis Semdegi safexuri ukve am farglebis
gadalaxvas da sazogadoebrivi sakuTrebis gabatonebas
warmoadgens. es ki ukve kapitalizmi aRaraa.
Zalze mokled, aseTia sazogadoebrivi ganviTare-
bis kapitalisturi gza. am koncefciis mixedviT, Ta-
namedrove kapitalizmi ganviTarebis mexuTe, saxelm-
wifo-monopolistur safexurzea. Sesabamisad, naadrevia
fiqri da mcdeloba revoluciuri Tu mSvidobiani gziT
kapitalizmidan socializmze gadasvlisTvis.
es, XXI saukuneSi. ra iyo asi wlis win da rogor es-
1. fizikuri da gonebrivi Sromis muSakebi, romlebic moklebulni ar-
ian warmoebis saSualebebis flobas. iZulebulni arian gayidon Tavi-
si SesaZleblobani da miiRon garkveuli anazRaureba, romelTa bedi
xelfaszea damokidebuli.

24
stalinizmi aleqsandre axatneli

axeboda v. lenins socializmze gadasvla? Tu es sakiTxi


ar gaSuqda sqematurad, stalinizmis gageba SeuZlebeli
iqneba.
v. lenini XIX s. bolos gamoCnda rusul revoluci-
ur asparezze. am periodisaTvis imperiaSi oficialu-
rad batonymoba gauqmebuli iyo da qveyana kapitalis-
turi ganviTarebis gzaze idga. sinamdvileSi batonymo-
ba rCeboda sazogadoebrivi warmoebiTi urTierTobis
ZiriTad formad. mimdinareobda teroristuli organi-
zaciebis brZola misi daZlevisaTvis. v. lenini am ter-
oristuli organizaciebis gavleniT yalibdeboda. mar-
qsizms igi ukve ideurad formirebuli ecnoba. amitom
bevri principuli sakiTxi sakamaTod miaCnia. kerZod:
1. marqsizmis Tanaxmad, socialisturi revolucia Sei-
Zleba moxdes maSin, rodesac sazogadoebis wamyvan
klasebad burJuazia da proletariati (muSaTa klasi)
gvevlinebian, roca isini sazogadoebis umravlesobas
warmoadgenen. rac Seexeba ruseTs, iq mwifdeba da Sei-
Zleba moxdes mxolod burJuaziuli revolucia.
v. lenini miiCnevs, rom marqsizmis Teoria ruseTze
sxvanairad vrceldeba. rusuli glexuri, gaunaTlebe-
li, bneli qveyana (koloniebSi cxovrobdnen `tuzemcebi~,
`saqaTmis~ donis erebi da a. S.), magram rusi glexi buneb-
iTaa revolucioneri, socialisti da amitom aq prole-
tariatis simravle araa arsebiTi sakiTxi: misi azriT,
ruseTSi socialisturi (proletaruli) revoluciis
wamyvani Zala glexoba iqneba muSebTan kavSirSi.
marqsizmi miiCnevda, rom rusis bunebaSi myaradaa Cam-
jdari wvrilmani mevaxSeobis grZnoba. jer kidev imper-
atori petre pirveli amas umatebda: rusi muJiki iseTi
eSmakia, erTi rusi or ebraels erTad moatyuebso. v. le-
nini da Semdeg bolSevikebi amtkicebdnen: rusi Tavisi
bunebiT mSvidobis da samarTlianobis moyvarea, TiTqmis

25
aleqsandre axatneli stalinizmi

dabadebiT socialisti da komunistia. amitom ruseTSi


revolucia muSebTan erTad glexobac unda eyrdnobodes
da ar unda elodes muSebis mosaxleobis umravlesobad
gadaqcevas.
arada, 1914 wlisaTvis muSebi ruseTis 165 mln. mosax-
leobidan mxolod 1,4 mln Seadgendnen. es raodenoba bev-
rad Semcirda msoflio da samoqalaqo omebis dros.
2. rusi, teroristuli ideebis mqone, v. lenini social-
istur revoluciasa da socializmis mSeneblobasac
am gadasaxedidan uyurebda. marqsis mixedviT, muSaTa
klass (proletariats) dasWirdeboda partiis Seqm-
na, romelic revoluciur brZolaSi gauwevda xelmZ-
Rvanelobas. Zalauflebis mopovebis Semdeg partia
Sewyvetda arsebobas.
v. lenini emijneboda rusul xalxosnur moZraobas da
imeds politikuri partiis Seqmnaze amyarebda. bolSevi-
kuri partia, misTvis Zalauflebis ara mxolod mopove-
bis, aramed socializmis aSenebis mTavari garanti iyo.
partiis diqtatura SeZlebda qveynis gardaqmnas1.
XX saukunis dasawyisSi evropasa da amerikaSi kapi-
talizmi ganviTarebis meore, monopolistur (imperial-
istur) fazaSi iyo gadasuli (ganviTarebis meoTxe safex-
urze mtkiced idga). revolucionerebs Soris (f. engel-
si aRar iyo. igi 1895 w. gardaicvala) iyo ideuri kama-
Ti: rogor unda Sefasdes monopolisturi kapitalizmi.
dadga socialisturi revoluciis periodi Tu ara.
ruseTi am dros kapitalisturi ganviTarebis mesame,

1. cnobilia, rom ruseTSi moRvawe yvela revoluciuri partiisagan


sxvaobiT, bolSevikuri partia teroristuli moqmedebis siZlieri-
Tac gamoirCeoda. 1917 w. amerikidan dabrunebuli lev trocki, Tav-
isi ideur-finansuri siZlieris gamo, bevri partiisaTvis sasurvel
SenaZens warmoadgenda. man yvela sxva Zalas bolSevikuri partiia am-
jobina. roca hkiTxes: ratom bolSevikebio, upasuxa, imitom, rom ese-
ni yvelaze aSkarad arian sabrZolvelad momarTulebio.

26
stalinizmi aleqsandre axatneli

manqanuri warmoebis safexurze iyo. Tan es done mxolod


xuT samrewvelo centrSi (peterburgi, moskovi, urali,
donbasi, baqo) iyo miRweuli. danarCeni uzarmazari qvey-
ana kvlav feodalizmis artaxebSi gminavda. aSkarad ig-
rZnoboda burJuaziuli revoluciis gardauvaloba.
rogori unda yofiliyo radikaluri revolucioner-
is pozicia? v. lenini miiCnevda, rom ruseTSi, marTalia,
burJuaziuli revolucia mwifdeboda, magram SesaZlebe-
lia misi gadazrda socialisturSi. sqema ase gamoiyure-
boda: mowinave qveynebi erTian imperialistur sistemas
warmoadgendnen, sadac erTi maTganis SigniT momxdari
cvlileba sxvebis reagirebas iwvevda. Tu ruseTis bur-
Juaziul revolucias (romelic gardauvali iyo) misce-
mdnen socialistur xasiaTs da Seecdebodnen mis evro-
paSi gavrcelebas, maSin evropis mowinave qveynebi (ger-
mania, inglisi, safrangeTi) socializmis gzaze damd-
garni daexmarebodnen CamorCenil, magram revoluciur
ruseTs da socializmi sabolood met-naklebad erT-
droulad gaimarjvebda.
es SesaZleblad Canda marqsizmis Teoriidan gamom-
dinare. marqsizmi miiCnevda, rom kapitalisturi ganvi-
Tarebis Sedegad socializmisaTvis momwifebul qveyneb-
Si revolucia ar iqneba erTjeradi aqti. mas eqneba per-
manentuli xasiaTi da SeiZleba sami variantiT ganxor-
cieldes:
1. revolucia kapitalisturi ganviTarebis umaRles
safexurze SeiZleba ganxorcieldes mSvidobiani for-
miT an saWiro gaxdes Zalis gamoyeneba. Zalauflebis
proletariatis (mSromelebis) xelSi gadasvla rev-
oluciis mxolod dasawyisia. kapitalizmis wiaRSi
soialistri urTierTobani ara yalibdeba. Zvel urT-
ierTobaTa msxvrevas da axlis damkvidrebas SeiZleba
10-15-25 weli dasWirdes.Sesabamisad, am wlebis man-

27
aleqsandre axatneli stalinizmi

Zilze revolucias eqneba ganuwyveteli (permanentu-


li) xasiaTi;
2. socialisturi revolucia erT qveyanaSi biZgs miscems
revolucias sxva qveynebSi da igi met-naklebad erT-
droulad gaimarjvebs ramdenime mowinave qveyanaSi
mainc. am SemTxvevaSic revolucias eqneba permanentu-
li xasiaTi;
3. Teoriulad dasaSvebad iyo miCneuli, rom revolucia
daiwyeboda kapitalisturad SedarebiT sust qveyana-
Si, igi gavrceldeboda maRalganviTarebul qveynebSi
da igi, saboloo angariSiT, gaimarjvebda ramdenime
ganviTarebul qveyanaSi. rac Seexeba revoluciis dam-
wyeb, SedarebiT ganuviTarebel qveyanas, mas sxvebis
daxmarebiT mouwevda brZolisa da winsvlis damatebi-
Ti safexurebis gavla, sanam sasurvel socializms mi-
aRwevda.
v. lenini socialisturi permanentuli revolucis am
mesame variantis imedad iyo. ambobda: ruseTi daiwyebs,
germania-inglisi gaagrZeleben da bolos yvela izeimebs
gamarjvebas.
materialisti da praqtikaze orientirebuli v. leni-
ni, am sakiTxSi, aSkarad idealisti iyo.
sicxadisaTvis, kidev erTi maxasiaTebeli: marqsizmis
Tanaxmad, kapitalizmi fulad-sasaqonlo urTierTobis
sistemaa. sadac fulad-sasaqonlo urTierTobebia gab-
atonebuli, iq kapitalizmia. kapitalizmidan social-
izmze gadasvlis sirTule da xangrZlivoba, dakavSire-
bulia ara burJuaziis xelisuflebis damxobasTan, ar-
amed fulad-sasaqonlo urTierTobidan socialisturi
produqt-warmoebis da ufulo ganawileba-gacvlis dam-
yarebasTan. v. lenini am sakiTxSi mtkiced idga marqsis-
tul poziciaze da miaCnda, rom ruseTSi siZneles war-
moadgenda ara Zalauflebis mopoveba, aramed ufulo

28
stalinizmi aleqsandre axatneli

warmoebiT urTierTobaTa damkvidreba.


ruseTSi, oqtombris samxedro gadatrialebis da Za-
lauflebis mopovebis Semdeg daiwyes burJuaziuli radi-
kaluri RonisZiebebis gatareba: miwis nacionalizacias
miayoles warmoebis saSualebaTa gasaxelmwifoebriobis
RonisZiebani. aman moiTxova aRricxvisa da kontrolis
ganxorcieleba. saerTo nacionalizaciis tempebis gamo,
am process kapitalze gvardiuli Seteva uwodes.
rac mTavaria, moindomes burJuaziuli revoluci-
isaTvis socialisturi xasiaTis miecema. am mizniT, daiw-
yes komunisturi RonisZiebebis danergva da es saboloo
angariSiT, samxedro komunizmad monaTles.
im periodis yvelaze didi sirTule iyo ara klaso-
brivi mtrebis mospoba, rac samoqalaqo omSi gamoixa-
ta, arc ucxo qveynebis samxedro intervenciis mogerie-
ba, yvelaze Zneli aRmoCnda glexobis gardaqmna da ukul-
turobis (Sromis, codnis) aRmofxvra. sabWoTa mTavroba
iZulebuli iyo e. w. burJuaziuli specialistebisaTvis
maRali xelfasi eZlia, ebrZola masobrivi sabotaJis wi-
naaRmdeg da iaraRis ZaliT CaexSo glexTa ajanyebebi.
marTldeboda marqsistuli daskvna: wyobileba ar
SeiZleba imaze meti iyos, rac aris ekonomika da kultu-
ra xalxisa.
qveyana rCeboda leninuri koncefciis imedad: mTa-
varia, gyavdes partia. igi uzrunvelyofs wesrigs, gada-
laxavs winaaRmdegobas, aaSenebs ekonomikur bazas, aRz-
rdis xalxs.
vinc gakvriT mainc dainteresdeba v. leninis Tvalsaz-
risiT socializmis damyarebis Sesaxeb, aRmoaCens mrava-
li mimarTebis mraval mowodebas daTrgunvis, Camoxr-
Cobis, represiebis mowodebiT. aqve daemateba: v. leni-
ni, bunebrivia, marto ar iyo. mas hyavda uamravi mxardam-
Weri, mowodebebis ganmaxorcieli mTeli e. w. sabWoTa ka-

29
aleqsandre axatneli stalinizmi

vSiris masStabiT da mTeli saukunis manZilze (SeiZleba


dResac). am SemTxvevaSi ki iTqmeba, rom iseTi gardaqmne-
bi, rogoric iyo SromiTi armiebis Seqmna, komunebis da-
fuZneba, l. trockis didi mowonebiT da mxardaWeriT
sargeblobda.
kidev ori sakvanZo sakiTxi, romelic uSualod v. len-
ins ukavSirdeba, esaa: a) fulad-sasaqonlo urTierTobis
bedi; b) erovnuli sakiTxi da sabWoTa kavSiris Seqmna.
es orive problema uSualod v. leninis mier iyo gansaz-
Rvruli da stalinizmis safuZvels warmoadgenda.
mecnierulad dadgenilia, rom kapitalisturi wyo-
bileba (formacia) sxvebisgan fulad sasaqonlo urTier-
Tobis ganuxreli batonobiT xasiaTdeba. fuli, xelos-
noba, aReb-micema, rogorc sazogadoebrivi saqmianobis
forma, adrec iyo, magram, rogorc gabatonebuli for-
ma, ar arsebobda. es imas niSnavs, rom socializmis dros
igi Cveul poziciebs hkargavs. saqonelwarmoeba social-
izmis pirobebSi produqtwarmoebiT icvleba. swored
produqtwarmoeba da ufulo ganawileba-gacvla iTvle-
ba socialisturi wyobilebis safuZvlad.
v. lenini ganuxrelad iziarebda am marqsistul fun-
damentur daskvnas. 1918-1920 wlebSi amitom cdilobdnen
sabWoTa ruseTSi saxelmwifo kapitalizmis socializm-
Si gadazrdas. paralelurad moindomes revoluciuri
procesis evropaSi gavrceleba. imedi hqondaT, ruseT-
ma daiwyo revolucia, germania-inglisi gaagrZelebdnen,
Semdeg mowinave socialisturi germania-inglisi (da sx-
va) daexmarebian ekonomikurad CamorCenil ruseTs, aqac
swrafad moxdeba aucilebeli gardamavali periodebis
(safexurebis) gavla da sabolooo angariSiT, social-
izmi met-naklebad erTdroulad gaimarjvebs evropaSi.
amitom iyo, rom samoqalaqo omis damTavrebisa da
ucxouri samxedro intervenciis mogeriebis kvaloba-

30
stalinizmi aleqsandre axatneli

ze, sabWoTa ruseTi Setevaze gadavida. moelodnen, rom


msoflio omis Semdeg germaniaSi daiwyeboda socialis-
turi revolucia. msoflio imperialisturi ganviTare-
bis leninuri gageba iZleoda amis Teoriul safuZvels.
l. trocki eTanxmeboda aseT leninur koncefcias da, ro-
gorc samxedro saqmeTa komisari (samxedro ministri),
mieswrafoda poloneTis swraf gasabWoebas. i. stalini
ar iziarebda trockistul enTuziazms da vrangelis da-
marcxebas, yirimis ganTavisuflebas miiCnevda upirveles
saqmed (am sakiTxze ukve iyo msjeloba).
ara mxolod evropa, v. leninis xelmZRvanelobiT
sabWoTa xelmZRvaneloba msoflio revoluciis moxde-
naze ocnebobda da am mizniT warmarTavda mTel energias.
1920 w. v. lenini iZleoda direqtivas: baqo ukve dapyro-
bilia, azerbaijani gawiTlebulia, saWiroa axali ini-
ciativebi. cnobilia, rom s. orjonikiZe iTxovda nebarT-
vas, raTa aseve warmatebuli `socialisturi~ revolu-
cia moexdinaT saqarTveloSi. v. lenini calke amuSavebda
saqarTvelos aneqsiis variantebs. droebiT frTxilob-
da1 da askvnida: unda vifrTxiloT, saqarTvelos, somxe-
Tis, TurqeTis da iranis dapyroba ar unda iyos uaxlesi
amocana.
niSandoblivia, msjeloba iyo dapyrobaze da ara sx-
va rameze. sxva rame situacia maleve Seiqmna, roca mox-
da TurqeTisa da somxeTis SeTanxmeba. es sabWoTa ruseTs
somxeTis `dakargvad~ miaCnda da daaswres TurqeTs.
sabWoTa wiTelma armiam erT dReSi moamwifa social-
isturi revolucia somxeTSi da radgan ar arsebobda
proletariati, mxari dauWira ararsebul sabWoebs da
gaamarjvebina sabWoTa wyobilebas. amiT erTi dRiT daas-
wres TurqeTs, romelic, savaraudod, aseve socializmi-
1. evropis sociali-demokratiuli moZraoba didi interesiT swav-
lobda saqarTveloSi mimdinare social-demokratiul gardaqmnebs
da mxars uWerda

31
aleqsandre axatneli stalinizmi

saken miiswrafoda mustafa qemal aTaTurqis meTauro-


biT.1
sabWoTa ruseTma kavkasiis aneqsia (dapyroba) sab-
oloo angariSiT ki SeZlo, magram evropis mimarTu-
lebiT marcxi ganicada. imedi, rom germania (ZiriTadad)
gasabWovdeboda, ar gamarTlda. Sesabamisad, `socialis-
turi~ revoluciis eqsporti ar Sedga. ruseTs am mxriv
molodini ar unda hqonoda.
gasabWoebul glexur gaunaTlebel ruseTs imperial-
isturi qveynebi boikots ucxadebdnen. iq mimdinare e. w.
socialisturi RonisZiebebi afrTxobda evropis bur-
Juazias. amave dros, socialisturi RonisZiebebi arc
ruseTis mosaxleobas awyobda. marTldeboda marqsistu-
li daskvna imis Sesaxeb, rom socializmTan mimarTebaSi
wvrili glexobac ki reaqciul masas warmoadgenda. aR-
araa msjeloba msxvil da saSualo glexobaze, wvril-
burjuaziul masaze, inteligenciaze (specialistebze).
isini Tavisi interesebis dakmayofilebas mieswrafod-
nen. Cveuli saqonelwarmoebisa da fuliT operirebis na-
cvlad, ufulo produqtTwarmoeba da gegmiuri ganaw-
ileba maTTvis ucxo RonisZiebad rCeboda.
sanam mimdinareobda samoqalaqo omi da interven-
cia, mosaxleoba gaWirvebas, gaurkvevlobas, uimedobas
iTmenda. mSvidobis miRwevis kvalobaze, Sinaganma so-
cial-ekonomikurma problemebma iCines Tavi. iwyeboda
sayovelTao sabotaJis procesi. wiTeli terori situa-
cias, revoluciur (kontrrevoluciur) moZraobaSi ga-
dazrdas uqadda. gamosavlis ZiebaSi SesaZleblad mi-
iCnies nawilobriv ukan daxeva, wvrilburJuaziuli
RonisZiebebis gatareba. es cvlilebebi axali ekonomi-
kuri politikis, nepis saxelwodebiTaa cnobili. isto-
1. somxeTis mTavrobam mxolod is moaswro, rom sadavo teritoria
saqarTvelosTan e. w. neitraluri zona alaverdi-lore-sanainos 20
km sasazRvro zoli, saqarTvelos Semadgenel nawilad cno

32
stalinizmi aleqsandre axatneli

riaSi igi asaxulia, rogorc sasursaTo gaweris Secvla


gadasaxadebiT. sinamdvileSi igi mTel rig RonisZiebebs
moicavda.
v. lenins nepi sawyisSi warmoedgina, rogorc ufu-
lo gacvla qalaqsa da sofels Soris. 1921 w. dawyebuli
es gardaqmna sawyis mizans gascda. ukve erTi wlis Sem-
deg v. lenini aRniSnavda, rom nepi, rogorc ufulo gacv-
la sofelsa da qalaqs Soris, faqtobrivad, Cveulebriv,
fulad-sasaqonlo urTierTobad Camoyalibda (nepi-1 ga-
daizarda nepi-2). saboloo angariSiT, v. leninma aRiara:
rubli (fuli) Cvenze Zlieri aRmoCndao. faqtobrivad,
socialisturi gardaqmnebis kursma marcxi ganicada.
nepis arsis, mizandasaxulobis, xangrZlivobis sakiTxi,
sxvadasxvanairadaa Sefasebuli mecnierTa mxriv1. mx-
olod erTi, nepi, romlis arsic produqtTwarmoebidan
saqonelwarmoebaze gadasvla iyo, gaxda safuZveli sta-
linuri gardaqmnebisa da amdenad igi stalinizmis prob-
lematikas ganekuTvneba.
v. leninis udides damsaxurebad erovnuli sakiTxis
Teoriuli gaazreba da praqtikuli ganxorcieleba iT-
vleba. misi Teoriuli koncefcia, Zalauflebis mopove-
bis Semdeg, samoqmedo programad Camoyalibda da ssrk
(sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiri) SeqmniT
dagvirgvinda. Sesabamisad, Seiqmna stalinizmis politi-
kur-samarTlebrivi safuZveli.2
mravalerovani ruseTis imperiaSi erovnuli sakiTxi
yovelTvis mwvaved idga. v. lenini eTanxmeboda evropis
wamyvani mecnierebisa da politikosebis daskvnas Cagru-
li erebis TviTgamorkvevisa da damoukidebeli saxelm-

1. ramdenadac problema ZiriTadad ganxilulia, maT Soris avtoris


mier, aq mxolod aRniSvnaa masze.
2. erovnuli problematikis leninuri koncefcia avtors farTod
ganxiluli aqvs naSromSi `revoluciuri aneqsia~. aq mxolod mokle,
zogadi mimoxilvaa.

33
aleqsandre axatneli stalinizmi

wifos Seqmnis uflebis Sesaxeb.


amave dros kategoriulad ewinaaRmdegeboda mraval-
erovnuli imperiebis daSlas calke erTeulebad.
gamosavals igi ase xedavda: socialisturi revolu-
ciis ganxorcielebis Semdeg msoflios msxvili (mra-
valricxovani mosaxleobis mqone) erebi Seqmnidnen er-
Tian federaciul respublikas. paralelurad wvrili
erebi Seerwymodnen, msxvil erebs. asimilaciis procesi
warimarTeba ise, rogorc moxda sxvadasxva erovnebebis
mosaxleobis `gaTqvefa~, `Serwyma~, `SeduReba~ amerikis
SeerTebul StatebSi an ise, rbilad da daCqarebulad,
rogorc amas mefis nacvali voroncovi akeTebda saqarT-
veloSi.
Sesabamisad, kolonizaciisa da asimilaciis is proce-
si, romelsac saqarTveloSi mefis nacvali axorcieleb-
da, sruliad misaRebi iyo beladisa da bolSevikuri
partiisaTvis.
amitom gasakviri ar unda iyos, rom saqarTveloSi
saqarTvelo mospobis gzaze idga. qveyana dayves or gu-
berniad, guberniebi mazrebad, uezdebad da a. S.
sazogadoeba gaixliCa wvril erTeulebad, maT Causax-
les ucxotomelebi da daiwyes maTi urTierTdapirisp-
ireba. vTqvaT, TuSebi, svanebi, aWarlebi gamoacxades sx-
va eTnosebad. maTi sazomiT, megrelebi xan qarTvelebi
iyvnen, xan qarTvelebTan dapirispirebuli afxazebi. Ta-
vad afxazeTSi 17-18 ss. mTavar SarvaSiZeebis mier Casax-
lebuli adiR-abazebi afxazebad gamoacxades, xolo afx-
azebi xan megrelebi iyvnen, xan qarTvelebad acxadebdnen.
aRaraa msjeloba osebis, somxebis kompaqturad Casaxle-
ba da qarTvelebTan maT dapirispirebaze.
gasabWoebis Semdeg yovelives emateboda leninuri
koncefciis praqtikuli xorcSesxma, romlis Tanaxmad
yoveli wvrili eTnosis politikuri formireba unda

34
stalinizmi aleqsandre axatneli

momxdariyo ise, rom arc erTs ar scodnoda istoriuli


sazRvrebi, ara hqonoda saxelmwifoebrivi organizacia,
saxelmwifo ena da a. S.
bolSevikuri partiis cnobilma liderebma da maT So-
ris sergo orjonikiZem gaiara swavlebis leninuri sko-
la da kargad SeiTvisa: sabWoTa wyobilebis pirobebSi
mcire eTnosebs ar sWirdebaT calke saxelmwifoebrivi
organizacia, saxelmwifo sazRvrebis codna, saxelmwifo
ena, mSobliur enaze skola, saganmanaTleblo-kulturu-
li dawesebulebebi da a. S. yvelaferi unda iyos saerTo,
yvelaferi rusuli, radgan mcire erebi (eTnosebi) so-
cializmis mSeneblobis periodSi moispobian, rogorc
calke erTeulebi Seerwymebian, SeduRabebdebian~ did
rus ers da ase ganagrZoben gaTqvefil arsebobas.
leninuri koncefcia praqtikuladac xorcieldebo-
da. amitom iyo, rom jer kidev 1921 welsve daisva sakiTxi
amierkavkasiis sami respublikis gaerTianebisa erT fed-
eraciad. Tanac es procesi v. leninis azriT, ise unda
warmarTuliyo, rom TviTon kavkasiis respublikebs eTx-
ovaT moskovisTvis maTi gaerTianeba. 1929 wels s. kirovi
`daxurul~ moxsenebaSi aRiarebda: moskovs ase erCia.
baqo-baTumis xazi erTi centridan yofiliyo marTuli.
dasamali araa, rom amierkavkasiis sam msxvil gaer-
Tianebas (azerbaijani, somxeTi, saqarTvelo) araferi
hkiTxes. miT ufro araferi hkiTxes am respublikebSi Sema-
val wvril erTeulebs, mxolod egaa, Tanxmobis (ufro
zustad, bolSevikuri adgilobrivi iniciativis) sawi-
naaRmdegod, somxeTma moiTxova, gaeTvaliswinebinaT misi
teritoriuli simcire da misTvis gadaecaT teritorie-
bi saqarTvelosgan e. w. neitraluri zona _ lore, ala-
verdi, sinainis midamoebi da azerbaijanisgan zangezuri
da mimdebare teritoriebi. SeTanxmeba sityvierad Sed-
ga, kompensaciis saxiT azerbaijans saqarTvelosgan aseve

35
aleqsandre axatneli stalinizmi

unda gadascemoda e. w. zaqaTalis mazra (es mazra 1920 w.


SeTanxmebiT ruseTma scno saqarTvelos kuTvnilebad). am-
ierkavkasiaSi aseT socialistur SeTanxmebas, erovnuli
sakiTxis aseT daregulirebas, upirvelesi bolSeviki s.
orjonikiZe edga saTaveSi. Sesabamisad, leninuri Teori-
uli codniT damZimebuli adgilobrivi beladi, Tu sWir-
deboda, mauzeris trialiTac agvarebda saqmes (ra, yofil
terorists misi xmareba gauWirdeboda?).
mxolod egaa, roca SeTanxmebis sixaruliT gamowve-
ulma simTvralem gaiara, azerbaijanma ukan waiRo somx-
eTisTvis teritoriebis gadacemis piroba. samwuxarod,
daaviwyda aseve uari eTqva saqarTvelodan zaqaTalis
mazris miRebis pirobaze. qarTvelebi? vin hkiTxavda qa-
rTvelebs v. leninis niWieri da erTguli mowafe s. or-
jonikiZe kurirebda sakiTxis mogvarebas1.
saqarTvelo yovelTvis iTvleboda daumorCilebel
mxared. roca ruseTma kavkasiis dapyroba daiwyo, saxel-
mwifoebrivi organizeba mxolod saqarTveloSi iyo. ax-
landeli azerbaijani 15 saxanod iyo dayofili. iq er-
Tiani saxelmwifo mxolod ruseTis wyalobiT Seiqmna
da azerbaijanuli enac mxolod 1935 w. ewoda Turquls.
am saxanoebidanac ganja-naxCevani mefe erekles ymad-
naficebs (moxarkeebs) warmoadgendnen. rac Seexeba somx-
eTs, aq erTi erevnis saxano iyo da isic erekles ekuTvno-
da. erekles ufrosi vaJis giorgis saufliswulo mamuls
dRevandeli q. yazaxi warmoadgenda.
1918 wlidan gaerTianebuli saqarTvelos yvelaze di-
1. aqve mcire ganmarteba afxazeTis sakiTxTan dakavSirebiT. Tana-
medrove adiR-afxazebs mtkiced swamT, rom 1921 w. ruseTis IX wiTeli
armiis daxmarebiT Seqmnes afxazeTis damoukidebeli sabWoTa respub-
lika, romelic 1931 wlamde sruliad gankerZoebuli iyo qarTuli
saxelmwifosgan.
sainteresoa, v. lenins, moskovs, s. orjonikiZes rogor gamorCaT `da-
moukidebeli~ afxazeTis respublikis gaerTianeba amierkavkasiis
federaciaSi? pasuxi ar arsebobs.

36
stalinizmi aleqsandre axatneli

di teritoria ruseTma CamoaWra. 1920 wlis maisis `Se-


TanxmebiT~ saqarTvelos CamoaWra mdinare fsous CaT-
vliT afxazeTi, CrdiloeTi svaneTi da raWa. CrdiloeT
dvaleTze msjeloba aRaraa. Cmis (Cqimis, Cemis) da qur-
Taulis xeobebi ruseTma oseTis dapyrobis dros miisa-
kuTra.
aseTi iyo amierkavkasiis zogadi suraTi. iq sami res-
publikis `Zmuri~ gaerTianebis dros erTian federacia-
Si.
1922 w. v. leninma gadaudebel amocanad ukve sabWoTa
kavSiris Seqmna dasaxa. Seiqmna specialuri maorganize-
beli komisia, romelsac saTaveSi erovnebaTa saqmis ko-
misari stalini Cauyenes. im dros revoluciis am or be-
lads Soris uaRresad mWidro urTierToba arsebobda _
imdenad axlo da mtkice, rom v. lenini i. stalins Tavis
umcros das maria iliniCnas sTavazobda colad.
i. stalinma SesaniSnavad icoda v. leninis koncefcia
erovnuli sakiTxis bolSevikuri gadawyvetis Sesaxeb.
komisiis mier rame siaxlis Setana gaerTianebis proeqt-
Si, ueWvelad gamoiwvevda Tavad leninis da yvela `Casa-
frebuli kolegis~ mZafr reaqcias. viTarebidan gamom-
dinare, v. leninis mxriv mudmivi `yuradRebis~ viTareba-
Si, SemuSavebuli iqna gaerTianebis proeqti. igi iTval-
iswinebda:
1. realurad arsebobdaoTxi respublika: ruseTis
federacia, belorusia, ukraina da amierkavkasiis fed-
eracia. ruseTis federaciuli respublikis Semadgen-
lobaSi moqceuli iyvnen Sua aziis, Soreuli aRmosav-
leTis, CrdiloeTisa da CrdiloeT kavkasiis eTnosebi.
aseve amierkavkasiis federacia azerbaijanis, somxeTisa
da saqarTvelos respublikebs aerTianebda, magram gaer-
Tianebis proeqti erT erTeuls warmoadgenda (bevris
survilebis miuxedavad, iq arc afxazeTi iangariSeboda,

37
aleqsandre axatneli stalinizmi

rogorc damokidebuli erTeuli, arc aWara da a. S.).


3. proeqtis mixedviT, gaerTianebis SemTxvevaSi, sami
respublika ruseTis federaciis SemadgenlobaSi Sedio-
da.
proeqti cnobili da mowonebuli iyo bolSevikuri
(komunisturi) partiisa da sabWoTa saxelmwifos xelmZR-
vanelobis mier. maT Soris v. leninis mier gadawyvetili
iqna proeqtis gansaxilvelad da mosawoneblad gadasc-
emodaT respublikebs. moxda gauTvaliswinebeli: proeq-
ti enTuziazmiT moiwona yvela erTeulma, saqarTvelos
xelmZRvanelobis garda. atyda xmauri. v. leninma iTava
proeqtis gadamuSaveba. qarTvelebis gamoTqmuli pre-
tenziebi i. stalinis `Secdomebad Sefasda~.
v. leninma daaSoSmina qarTvelebi. proeqtSi Seitanes
cvlileba. proeqtis mixedviT, mokavSire respublike-
bi erTiandebodnen ruseTis federaciis Semadgenloba-
Si. cvlilebebis moxdenis Semdeg Caiwera, rom erTiande-
bodnen ruseTTan erTad. sxvaoba? ara ruseTis Semadgen-
lobaSi, aramed ruseTTan erTad.
bolos saerTo SeTanxmeba Sedga da 1922 wlis 30 de-
kembers sazeimod gamoacxades sabWoTa kavSiris , ro-
gorc erTiani saxelmwifos Seqmnis sakiTxi. ramdenad ru-
sifikatoruli iyo stalinis proeqti da ramdenad in-
ternacionaluri leninis mixedviT Seqmnili sabWoTa so-
cialisturi respublikebis kavSiri, cxovrebam Seamowma
da Seafasa.
Semfasebelma unda gaiTvaliswinos ori faqti: 1923
wels i. stalinma sabWoTa saxelmwifos federaciuli
gaerTianeba uwoda da es aRar gaumeorebia. ratom? im-
itom da imitom. dasawyisSi sabWoTa kavSiris umaRlesi
sabWo erTpalatiani iyo. ufro zustad, ruseTis fed-
eraciuli respublikis umaRles sabWos uwodes sabWo-
Ta kavSiris umaRlesi sabWo. imave wels i. stalinis wina-

38
stalinizmi aleqsandre axatneli

dadebiT umaRlesi sabWo gaxda orpalatiani _ daemata


erovnebaTa sabWos palata.
vinc sabWoebis damfuZnebeli yrilobis delegatTa
SemadgenlobiT dainteresdeba, naxavs, ramdenad Tanas-
woruflebiani iyvnen respublikebi da mixvdeba leninu-
ri erovnuli politikis mTel saidumloebas.
aq mxolod erTi rCevaa: 1922 wlis 30 dekembris sabWoe-
bis yriilobis monacemTa paralelurad unda gaaanal-
izos v. leninis statia avtonomizaciis Sesaxeb.
damatebiT gaTvaliswinebuli unda iqnas v. lenin-
is brZnuli aRiareba: garusebuli moqalaqe, rusze me-
ti Sovinistiao (man dediT ebraelma da mamiT bolomde
gauekveveli erovnebisam [fiqroben, mama SeiZleba, CuvaSi
yofiliyo, SeiZleba, yazaneli TaTari, SeiZleba... magram
ara rusi], kargad icoda, garusebis sazRauri).
v. leninma Seqmna mravalerovani centralizebuli re-
spublika revoluciamde arsebuli imperiis msgavsad.
III. ruseTis ganviTarebis Taviseburebebi
ruseTis, sabWoTa imperiis, Teoriul-ideologiu-
ri da politikur-ekonomikuri safuZvlebis Semqmneli
v. lenini 1924 w. ianvarSi gardaicvala. man datova nax-
evrad feodaluri, naxevrad kapitalisturi da mcired
socialisturi orientaciis mqone qveyana.
1920 wlis maisidan moyolebuli igi mZimed avadmyo-
fobda, ZiriTadad, imyofeboda kremlidan da TanamSrom-
lebidan moSorebiT, i. stalinis meTvalyureobis qveS da
mkurnalobasTan erTad, SeZlebisdagvarad, ganagrZobda
saxelmwifoebriv aRmSeneblobas. periodulad igi Zal-
Rones ikrebda da cdilobda, arc erTi mniSvnelovani
sakiTxi ar gadawyvetiliyo misi uSualo kontrolis ga-
reSe.
Sesabamisad, ukanaskneli periodis statia-werilebi,
kargi analizis Semdeg, iZleva saSualebas, moxdes axali
39
aleqsandre axatneli stalinizmi

wyobilebis Sesaxeb Tvalsazrisis Sejereba.


ZiriTadi, daskvnis saxiT, SeiZleba aRiniSnos, aris
aRiareba qveynis ganviTarebis voluntaristuli koncef-
ciis marcxis sesaxeb.
evropuli qveynebis miRweuli ganviTarebis done cxa-
dyofda marqsistuli moZRvrebis praqtikuli ganxor-
cielebis SeuZleblobas. saerTo civilizaciuri do-
ne Sors iyo socializmis principebis realizaciisagan.
ruseTi miT ufro CamorCeboda arsebul dones. mogvi-
anebiT i. stalini miuTiTebda, rom evropam 50-100 wliT
gauswro ruseTs. igi aRiarebda CamorCenis realur
faqts da saxavda umokles droSi misi daZlevis amocanas.
v. leninis koncefcia feodalur qveyanaSi social-
izmis aSenebis Sesaxeb, realizaciis procesSi iyo da
uaRresad did siZneleebs awydeboda (SeiZleba iTqvas,
marcxs ganicdida).
v. leninis Teoriuli gaTvla da imedi, rom social-
istur revolucias glexuri ruseTi daiwyebda, mas kapi-
talisturad maRalganviTarebuli germania da inglisi
daexmarebodnen da socializmi met-naklebad erTdrou-
lad gaimarjvebda, Seusrulebeli amocana aRmoCnda. mi-
si da lev trockis didi mcdelobis miuxedavad, revolu-
ciis eqsporti ver ganxorcielda. msofllio omSi dam-
arcxebuli germania, dawyebuli revoluciuri gamosv-
lebis miuxedavad, Sors iyo socialisturi realobis-
agan. ruseTma ver moaxerxa revoluciis eqsporti, var-
SavasTan wiTeli armia damarcxda. permanentuli revo-
luciis lenin-trockistulma variantma kraxi ganicada.
arada, orive aRiarebuli beladi imis imediT iyvnen, rom
evropa fundamentur daxmarebas gauwevda da glexur
ruseTs socializmis relsebze daayenebda.
ruseTis cdam (revoluciurma gafafxurebam) erTi ram
cxadyo. permanentuli revoluciis marqsistuli Tval-

40
stalinizmi aleqsandre axatneli

sazrisi maRalganviTarebul kapitalistur qveynebs iT-


valiswinebda da ara CamorCenil, glexur qveyanas.
v. leninis daskvna ruseTSi glexebis revoluci-
ur-socialisturi bunebis Sesaxeb mcdari aRmoCnda. ma-
Ti wvrilburJuaziul-mesakuTruli buneba leninurma
represiebma ver Secvala. glexobam ajanyeba daiwyo so-
cializmis winaaRmdeg.
SeuZlebeli aRmoCnda aseve, saxalxo meurneobis
mowyoba produqtTwarmoebisa da gacvlis principze. is,
rac socialisturi urTierTobis ganmsazRvreli unda
gamxdariyo, glexurma, CamorCenilma ruseTma ver igua.
1921 wlidan moyolebuli gadavidnen e. w. nepis (ax-
ali ekonomikuri politikis) relsebze. Tavdapirvelad
igi droebiT RonisZiebad iyo miCneuli. v. lenini 1922
w. ukve moiTxovda mis gauqmebas. es SeuZlebeli aRmoCn-
da da qveyana TandaTan fulad-sasaqonlo urTierTobebs
daubrunda. v. leninma aRiara: rubli ufro Zlieri aR-
moCndao.
fulad-sasaqonlo urTierToba kapitalisturi wyo-
bilebis safuZvelTa safuZvelia. uwodes mas socialis-
turi, magram arsebiTi arsia da ara forma.
yvelaze didi, radikaluri, rasac sabWoTa wyobile-
bam miaRwia, iyo warmoebis saSualebaTa gansazogadoebis
done.
lozungi: miwa glexebs, fabrika-qarxnebi muSebs, mim-
zidveli propagandistuli mowodeba iyo. lozungi for-
malurad ganaxorcieles, magram _ Sedegi?
sabWoTa wyobilebis arsebobis mTel manZilze es lo-
zungi, rogorc abra maRazias, amSvenebda konstitucias,
magram Sedegs ver iZleoda. ratom?
Teoriulad pasuxi Tavidanve iyo cnobili. marqsizmi
araorazrovnad acxadebda, rom Tu revolucias moin-
domebdnen kapitalisturad naklebganviTarebul qvey-

41
aleqsandre axatneli stalinizmi

anaSi, Sedegad miiRebdnen Semdegs: ukeTes SemTxvevaSi


SeZleben siRaribis Tanabar ganawilebas sazogadoebis
wevrebze. keTildReobis nacvlad siRatakis ganawileba
kvlav gamoacocxlebs im uaryofiT movlenebs, romlis wi-
naaRmdegac xdeba revolucia. adamianebi dainaxaven, rom
revoluciis Sedegad damyarebuli wyobileba arasamar-
Tliania da zurgs Seaqceven Teorias. f. engelsi miiCne-
vda, rom es iqneba yvelaze uaresi, rac SeiZleba moxdes.
kapitalisturi wyobilebis ganviTarebis dabal safex-
urze socialisturi wyobileba ver ganxorcieldeba, Tu
amisaTvis mzad ar aris ekonomika qveynisa da kultura
xalxisa _ iyo marqsistuli daskvna.
f. engelsi aseve afrTxilebda rus revolucionerebs:
ruseTSi mwifdeba burJuaziuli revolucia da moxdeba
mxolod burJuaziuli revolucia. 1895 w. gakeTebuli
es daskvna, rusma revolucionerebma `ver gaiges~. maTi
ZiriTadi birTvi amitom iyo gayofili `menSevikebad~ da
`bolSevikebad~.
ruseTis social-demokratiuli partiis menSevikuri
nawilis xelmZRvanelebi, bevrad ufro mcodneni marqsis-
tuli moZRvrebisa Tavidanve winaaRmdegni iyvnen ruse-
Tis burJuaziuli revoluciis socialisturSi gadaz-
rdisa. g. plexanovi, romlis naSromzec marqsistulad
aRizarda da dakvalianda v. lenini, kategoriulad uary-
ofda socializmis SesaZleblobas ruseTis imperiaSi.
1918 w. kidevac brZana, rom revolucionerebs iaraRisT-
vis xeli ar unda moekidaT.
social-demokratiuli partiis meore, `bolSeviku-
ri~ nawili, piriqiT, mudam radikaluri RonisZiebebis
momxreni iyvnen. miiCnevdnen, rom ruseTSi kapitalizmis
ganviTareba da socializmis momwifeba Soreuli momav-
lis saqmea. fiqrobdnen, rom Tu Teoria ambobs, jer ma-
terialuri pirobebis momwifeba, Semdeg revolucia,

42
stalinizmi aleqsandre axatneli

SeiZleba misi SebrunebiT ganxorcieleba: jer revolu-


cia, proletariatis diqtaturis damyareba, Semdeg iZu-
lebiT ekonomikis ganviTareba, materialuri pirobebis
momzadeba, paralelurad axali tipis adamianis aRzr-
da-Camoyalibeba da socialisturi wyobilebis Seqmna.
v. leninis garda, sabWoTa saxelmwifoSi iyvnen met-
naklebad Teoriulad momzadebulebi: grigori zino-
vievi (radomislovi). igi partiis wevri iyo 1901 wlidan
da leninTan erTad cxovrobda sazRvargareT. Tavs miiC-
nevda aranakleb mcodned. amitom iyo 1917 w. oqtombris
SeiaraRebuli ajanyebis winaaRmdegi. sabWoTa periodSi
iTvleboda revoluciis erT-erT beladad. iyo samxedro
komunizmisa da samxedro teroris momxre, 1926 wlamde
ekava `mesame komunisturi internacionalis~ aRmasrule-
beli komitetis Tavmjdomaris Tanamdeboba. gasakviri
araa, rom am mxriv Tavs leninis Semcvlelad miiCnevda
da tolad aravis scnobda. misi utyuari momxre yovelT-
vis iyo lev kamenevi (rozenfeldi). isic 1901 w. iTvlebo-
da partiis wevrad. 1914 w. daapatimres. gadasaxlebaSi
daumegobrda i. stalins. 1917 w. Tebervlis revoluciam
orive gadasaxlebidan gaaTavisufla. ara hqonda ra sa-
kuTari principuli pozicia, igi, ZiriTadad, zinovievis
pozicias iTavsebda.
sulac ar iyo gasakviri, rom v. leninis gardacvalebis
Semdeg g. zinovievi Tavs misi saqmis gamgrZeleblad da
pirvel memkvidred miiCnevda. am saqmeSi i. stalini misT-
vis damxmare mokavSire unda yofiliyo.
partiis xelmZRvanelobaSi iyvnen sxva Teoretikose-
bic: piatakovi, buxarini, rikovi, romelTac SeiZleba
Sinaganad survili hqondaT liderobisa, magram iseT
avtoritets, rogoric lev trocki iyo, gzas ver gadau-
Robavdnen.
lev trocki (bronSteini) ruseTSi revoluciuri moZ-

43
aleqsandre axatneli stalinizmi

raobis uZveles wevrs warmoadgenda. moxda ise, rom ruse-


Tis social-demokratiis bolSevikebad da menSevikebad
gayofis dros, igi arc erTi mxaris wevri ar gaxda da ase
ufraqcio revolucionerad darCa 1917 wlamde. 4 maiss
dabrunda sazRvargareTidan da miemxro bolSevikebs.
masTan kavSiriT bolSevikebmac moiges. trocki pet-
rogradis sabWos Tavmjdomare iyo da xeli Seuwyo sabWos
bolSevizacias. amave dros trockis zurgs amerikuli
finansebi umagrebda, rac Zalian sWirdeboda partias.
yovelives emateboda trockis radikalizmi. igi momx-
re iyo SeiaraRebuli ajanyebis, radikaluri revoluci-
uri RonisZiebebis. Tu gavixsenebT, rom oqtombris Sei-
araRebuli ajanyebis wamyvani oratori, samoqalaqo omis
dros revoluciuri samxedro moqmedebis xelmZRvaneli
trocki gaxldaT, gasakviri aRar iqneba misi ambiciebi.
Tavs igi leninze metad damsaxurebulad miiCnevda (Sexse-
niebisatvis unda mieTiTos: trocki, petrogradis sabWos
Tavmjdomare, faqtobrivad, ruseTis sabWoebis centrs
xelmZRvanelobda da did rols asrulebda bolSevikebis
warmatebebSi. v. leninma roca SeiaraRebuli ajanyebis
dRed 24 oqtomberi moiTxova daJinebiT, hqonda martivi,
eSmakuri gaTvla. trockis TaosnobiT 25 oqtombris
diliT unda dawyebuliyo ruseTSi sabWoebis meore yri-
loba. gadawyvetili iyo. trocki gaxsnida ra yrilobas,
gamoacxadebda sabWoebis mier Zalauflebis aRebas. Sesa-
bamisad, Tu movlenebi ase ganviTardeboda, trocki xde-
boda revoluciis beladi. lenini meore rigebSi Camoqve-
iTdeboda. v. leninma iazra: Tu ajanyebas daiwyebdnen 24
oqtombers, daaswrebdnen trockis, beladoba mas rCebo-
da gamarjvebis SemTxvevaSi. Tu ajanyeba ver gaimarjveb-
da imave dRes, meore dRes, diliT, trocki mainc gamoa-
cxadebda Zalauflebis sabWoebis xelSi gadasvlas. niS-
navs, ajanyeba mainc gaimarjvebda, magram beladi kvlav

44
stalinizmi aleqsandre axatneli

lenini iqneboda. asec moxda da trocki iZulebuli iyo


Serigeboda beds).
1924 wlamde l.trockim bevri iTmina. samxedro
ajanyebis xelmZRvaneli iyo igi da daTmo. 1918 w. brestis
zavTan dakavSirebiT misi pozicia leninisas upirispir-
deboda da stalinis gavleniT, daTmo1. saomar fronteb-
ze misi avtoritetis Semlaxavi moqmedebebi i. stalinisa,
daTmo. 1920 w. poloneTis winaaRmdeg warmoebuli omis
marcxi, marTalia, gadaakisra imave stalins, magram mainc
daTmo. bevri ram daTmo, iTmina da dadga gadamwyveti mo-
qmedebis dro.
v. leninis gardacvalebam pirvel rigSi mas gauxsna
gza beladobisaken. sxva vin Seecileboda? amitom mdu-
mare, amayi, moTminebiT eloda, rodis moixridnen qeds
meore xarisxovani beladebi: zinovievi, kamenevi, stali-
ni, buxarini da sxvebi, rodis sTxovdnen mas, aeRo xelSi
qveynis marTvis sadaveebi.
imedebi gaucruvda, ver gaiTvaliswina sxvaTa am-
biciebi da SesaZleblobebi. avtoritetiT, Teoriulad
Tumca aWarbobda zinoviev-kamenevs, magram Tu stalini
maT miemxroboda, praqtikulad, organizaciulad, ver
ajobebda.
adamianTa did organizaciaSi, miT ufro politikur
partiaSi azrTa da poziciaTa sxvaoba, bunebrivia, iyofa
an memarcxene, centristul, memarjvene nawilebad, naw-
ilebis nawilebad da a. S. ruseTis sazogadoebrioba gam-
onaklisi ar yofila.
sainteresoa memarcxeneTa siWrele, xmauri, Seurige-
bloba. saqme iqamde iyo misuli, rom moiTxovdnen yovelg-
vari arasabWouris, ararevoluciuris praqtikul uary-
ofas. iseTi fundamenturi sakiTxebi, rogoricaa ko-

1. Tu ar daTmobda, germaniis mTavroba v. leninTan dadebul xe-


lSekrulebas gaasajaroebda.

45
aleqsandre axatneli stalinizmi

munebis daarseba da komunebis sistemebis Seqmna, SromiTi


armiebis Seqmna da saxalxo meurneobis samxedro yaidaze
mowyoba _ gasagebia. am RonisZiebebs v. leninic emxrobo-
da. memarcxeneebi midiodnen ise ultra `ideebamde~, ro-
gorc iyo burJuaziuli rkinigzis ayra da wiTeli rki-
nigzebis dageba, monogamiis Secvla poligamiiT da a. S.
ramdenadac partiis gezi nepis politikas misdevda da
igi wvrilburJuaziul motivebs aZlierebda, l. trock-
im, ganawyenebulma, rom misi ucilo beladoba ar aRi-
ares. partias popularuli memarcxene poziciidan Seu-
tia. miT ufro, rom ar iyo erTianoba nepis gagebisa da
momavlis sakiTxSi. xelmZRvanelebis poziciebi erTian-
deboda revoluciis permanentulobis irgvliv. yvelas
miaCnda, rom erT, calke aRebul qveyanaSi socializmi
ver damkvidrdeba. sxvaobs iyo ganviTarebis gzis gageba-
Si. memarcxeneebi miiswrafodnen msoflio revoluciuri
procesebisaken Tavisi gziT, memarjveneebi Tavisi ori-
entaciis erTgulni rCebodnen.
dajgufebebi partiis xelmZRvanelobaSi v. lenin-
is sicocxleSive gaCnda, magram gardacvalebis Semdeg
principuli mniSvneloba SeiZina. swored aq gamoCnda i.
stalinis roli. man centralur komitetsa da politbi-
uroSi SeZlo Tavisi kadrebis Seyvana da ramdenadac gad-
awyvetilebebs kenWisyriT iRebdnen, sakiTxebsac sasur-
vel mimarTulebas aZlevda. Sedegad moxda is, rom parti-
is XII yrilobam 1924 wels, maisSi, gaakritika da dagmo
trockis memarcxene, wvrilburJuaziuli ideebi.
brZola amis Semdeg gagrZelda socializmis momava-
li bedis sakiTxze. trocki kvlav msoflio revoluci-
isken miiswrafoda. i.stalini aviTarebda azrs, rom re-
aluri viTarebidan gamomdinare, saWiroa socializmis
mSeneblobis gangrZoba da ara raRac Tvalsazrisis ime-
dad yofna, trocki fiqrobda socializmis mSeneblo-

46
stalinizmi aleqsandre axatneli

bisaTvis saxsrebis glexobisgan amoqaCvas. am mxriv mas


zinoviev-kamenevis mxardaWeris imedic hqonda, rac ar
gamarTlda. piriqiT, am sakiTxSi maTi poziciebi erTim-
eores daupirispirda da urTierToba gamwvavda.
1925 w. ianvarSi plenumma imsjela am sakiTxebze da
Sedegad trockis pozicia dagmo. plenumis Semdeg zi-
noviev-kamenevma ufro aqtiurad daiwyes Tavisi pozici-
is gaSuqeba. maT jer kidev imedi hqondaT i. stalinis mx-
ardaWeris. ase ar moxda da sameulis kavSiri daiSala.
erTi periodi ck mxars zinoviev uWerda. iyo es stalinis
poziciis mcdaroba Tu ara, Sefasebuli araa. saqme iqam-
de mivida, rom i. stalinma ganacxada Tanamdebobidan ga-
dadgomis Sesaxeb. ck misi gadadgoma ar miiRo.
i. stalinma Seqmnili viTarebidan Sesabamisi daskv-
na gamoitana. misi pozicia ufro Semwynarebluri da
neitraluri gaxda. sameulis zinoviev-kamenev-stalini,
wina planze igi mokavSireebs ayenebda. zinovievs cod-
niT, avtoritetiT, kominternis aRmaskomis Tavmjdom-
aris TanamdebobiT kidec ekuTvnoda aseTi pativi. ram-
denadac dava, ZiriTadad, zinoviev-trockis Soris mim-
dinareobda, stalins neitraluri pozicia avtoritets
kidec umaRlebda, rogorc generalur mdivans, orive mx-
are mas mimarTavda.
1925 w. dekemberSi partias XIV yrilobaze daisva
zinovievis sakiTxi. yrilobam igi kominternis Tavmj-
domareobidan gamoiwvia.
paralelurad leningradSi mis nacvlad s. kirovi
miavlines.
movlenebi logikuri svlit warimarTa. damarcxebu-
li l. trocki daukavSirda damarcxebul l. zinovievs
da misdami mimxrobil g. kamenevs. Sedga opozicionerTa
axali bloki. mxolod egaa, roca l. trocki jer kidev
leninis sicocxleSi aqtiurad ibrZoda partiis gener-

47
aleqsandre axatneli stalinizmi

aluri xazis winaaRmdeg, garda sakuTari damsaxure-


bis demonstrirebisa, realur samoqalaqo programasac
aqveynebda. ramdenad misaRebi iyo im periodSi es pro-
grama, sxva sakiTxia, magram gasaziarebel mosazrebas
rom Seicavda, faqtia.
i. stalini iyo ra partiis ck generaluri mdivani,
valdebuli iyo, yvela sadavo sakiTxTan dakavSirebiT,
yrilobis, plenumis da ck dadgenilebebi daecva. amJa-
mad, yoveli gamoxdoma, gadacdena generaluri xazidan
iyo brZola mis winaaRmdeg. partiis xazi, pirvel rigSi,
mas unda daecva. am gziT ck generaluri mdivnis Tanamde-
boba, razec amayad uars acxadebdnen partiis popularu-
li liderebi da maT Soris trocki, TandaTan gadaiqca
partiuli cxovrebis warmmarTvel centrad da gener-
aluri mdivani pirovnebad, romelic pasuxs agebda mTel
saqmianobaze.
ideur-politikuri brZolis am etapze, rogorc
trockis, aseve zinoviev-kamenevis winaaRmdeg warmoebu-
li procesebi umTavresad sagnobriv-saqmian xasiaTs at-
arebda. partiaSi gasarkvevi iyo, vis rogor esmoda rev-
oluciis, sabWoTa xelisuflebis moqmedebis gza. es im-
denad TvalsaCino iyo, rom l. trocki zinoviev-kamenev-
is (egreT wodebuli axali opoziciis) davaSi ck winaaRm-
deg ar Sesula. mas Tavisi gageba hqonda sakiTxebis da Ta-
visi brZolis programa.
situacia bevrad Seicvala zinoviev-kamenevis blokis
marcxis Semdeg. maT advilad moZebnes saerTo l. trocki-
sTan. gamoikveTa ukmayofilebis saerTo safuZveli. roca
isini calk-calke gamodiodnen, martivad gasagebi iyo:
erTs hqonda memarcxene programa, meores _ memarjvene.
roca qveyanaSi axali, gaukvalavi gziT viTardeba, aseTi
gadaxrebi logikuria. sxva saqmea, roca memarcxeneni da
memarjveneni erTiandebodnen da ase esxmian Tavs parti-

48
stalinizmi aleqsandre axatneli

is centralur komitets. aq ufro xelisuflebisaTvis


brZola iwevs wina planze.
mTeli 1926 weli ideur-politikur brZolaSi miil-
ia. man bevri problema moutana qveyanas da didi sirTu-
leebis winaSe daayena. es exeba rogorc saSinao ekonomi-
kur da socialur-politikur viTarebas, aseve saerTaSo-
riso mdgomareobas. jer kidev aprilis plenumze dais-
va, axla ukve gaerTianebuli opoziciis sakiTxi. brZola
iyo ukompromiso da igi marcxiT dasrulda. oqtombris
plenumze procesebi dalagda. opozicia sabolood dam-
arcxda. yovelive damTavrda imiT, rom 1927 wlis noem-
bris plenumze opoziciis ucilo liderebi trocki da
zinovievi partiis rigebidan garicxes. male maT Tanamz-
raxvelebi miayoles. dekembris TveSi Sedga partiis XV
yriloba, romelmac moiwona aRebuli kursi da partiis
wmenda yovelgvari opozicionerebisagan.
sabWoTa kavSiris saerTaSoriso mdgomareoba ociani
wlebis meore naxevarSi gamwvavda. garda antantis
qveynebis aSkara mtruli damokidebulebisa, aRmosav-
leTSi iaponiis mxriv agresiis safrTxe izrdeboda. ara-
sasurveli viTarebis pirobebSi qveyanas ori mxriv omis
safrTxe emuqreboda.
pirveli msoflio omis Semdeg iaponia nakleb dazara-
lebuli qveyana iyo. evropis qveynebis mdgomareoba mas
sasurvel momavals uqadda samxreT-aRmosavleT aziis
mimarTulebiT.
rogorc wesi, ar aRniSnavdnen samxreTidan, Turqe-
Tis mxridan momdinare safrTxes, arada, mustafa qemal
aTaTurqis mier evropuli civilizaciis gzaze dayenebu-
li TurqeTi mniSvnelovan cvlilebebs ganicdida, ramac
igi momavali faSisturi germaniis erTguli mokavSire
gaxada. mudmivad igrZnoboda TurqeTis mxriv daZabulo-
ba da arakeTilmezobluri gamoxtomebi. Tu mxedveloba-

49
aleqsandre axatneli stalinizmi

Si iqneba miRebuli amierkavkasiis federaciis wevrebis _


somxeTisa da saqarTvelos mosaxleobis mkveTri uaryof-
iTi damokidebuleba ruseT-TurqeTis yarsis SeTanxmebi-
sadmi, situacia damamSvidebeli ar daixateba.
evropis iseTi patara qveynebic ki, rogorebic iyo
fineTi da rumineTi, mudmivi saomari muqaris Semcvel
situacias qmnidnen. aRaraferi iTqmis yofili antantis
qveynebis pretenziebze. cnobilia, rom inglisi araerT-
gzis omiT emuqreboda sabWoTa kavSirs. germaniis mxriv
muqara ar gaismoda, magram iq mimdinare procesebi damS-
videbis saSualebas ar iZleoda. italiis Semdeg faSis-
turma moZraobam germaniaSic imZlavra. ukve 1926 w. adg-
ili hqonda faSistur amboxs. sadamde mividoda movlene-
bi, Zneli gamosaTvleli ar iyo.
kapitalisturi samyaro kreditebis gacemaze sabWo-
Ta kavSirs uars eubneboda. krediti ki ara, amerikis
SeerTebul Statebi saerTod ar scnobdnen qveyanas 1933
wlamde. sabWoTa kavSirs Tu rame surda, mxolod saku-
Tari saxsrebiT unda SeeZina. am mxriv, SesaZlebloba
arsebobda. gansakuTrebiT msoflio omis Semdeg `daCa-
grul~ germanias awyobda masTan savaWro urTierTobis
gafarToeba.
opoziciis damarcxebis Semde sabWoTa mTavrobis wi-
naSe mTeli simZafriT daisva qveynis samrewvelo ganvi-
Tarebis aucileblobis sakiTxi. xelmZRvanelobam ukve 1927
w. daafiqsira momavali didi omis safrTxis arseboba. i.
stalini aRiarebda, rom samrewvelo-teqnikuri ganviTare-
biT qveyana evropis dones 100 wliT CamorCebao da afiq-
sirebda: an SeZlebdnen CamorCenis daZlevas uaxloes peri-
odSi, an momavalSi ganadgureba gardauvali iqneboda.
i.stalinma, partiam amocanamarTebulad gansazRvres:
miRebuli iqna gadawyvetileba saerTo samrewvelo gan-
viTarebis tempebTan SemarTebiT, mZime mrewvelobis sam-
jer ufro swrafi ganviTarebis Sesaxeb. amis aucileblo-
50
stalinizmi aleqsandre axatneli

bis yvela xelmZRvaneli xedavda da eTanxmeboda.


sxvaoba iyo Sesrulebis SesaZleblobebis gagebaSi.
susti samrewvelo potenciis mqone, glexur sabWoTa
kavSirSi jer kidev nepis politika moqmedebda. mdgo-
mareoba Zalze rTuli iyo.
sabWoTa wyobilebis sawyis etapze principulad dais-
va miwis nacionalizaciisa da warmoebis saSualebaTa
gansazogadoebis sakiTxi. gansazogadoebis xarisxi war-
moadgenda axal, bolSevikebis azriT, socializmze ga-
dasvlis gzas. lozungi miwa _ glexebs, fabrika-qarxne-
bi _ muSebs raRac formiT unda gamovleniliyo. arsi da
forma Sesatyvisobas moicavda. Tu arsiT miwa saerToa,
masze kerZo sakuTreba ispoba, maSin rogori formiT un-
da ganxorcieldes es saerTo sakuTreba? v. lenini, bol-
Sevikebi miiCnevdnen, rom komunebis Seqmna, komunebis
sistemis formiT soflis meurneobis ganviTareba iqnebo-
da yvelaze misaRebi. glexoba mowydeboda miwis sakuTre-
bas, gaerTiandeboda komunebSi, sadac erTad iSromebd-
nen da erTnairad icxovrebdnen. ar iqnebodnen mdidrebi,
magram iqnebodnen Tanabrad Raribebi.
am ideis ganxorcieleba iZulebis wesiT daiwyes 1918
wels e. w. samxedro komunizmis pirobebSi. simoklisaT-
vis iTqmeba, rom ar iTvaliswinebdnen glexobis mraval-
fenianobas da interesTa sxvaobas.
zustad aseve, fabrika-qarxnebi (Tu rame arsebobs,
saerTod, da 1914 w. SedarebiT oTxjer naklebis pirobeb-
Si) cxaddeboda saerTo sakuTrebad. gansazogadoebis
aseTi arsi raRaca formiT unda yofiliyo gamoxatuli.
mowonebuli iqna SromiTi armiebis idea. muSebi xdebod-
nen erTiani muSaTa erTobis (armiis) wevrebi da dasaqm-
debodnen iq, sadac amis aucilebloba iqneboda. samxedro
komunizmis periodSi kidec daiwyo muSaTa klasis aseTi
formiT organizeba. sanam samoqalaqo da intervenciis
winaaRmdeg omi mimdinareobda da sanam mSromelebi am si-
51
aleqsandre axatneli stalinizmi

axleebs azrs gaugebdnen, sistema iqmneboda. es iyo gan-


sazogadoebis umaRlesi gagebis gamovlineba. adamians
araferi ar gaaCnia sakuTari samuSao Zalis garda. mis
samuSao Zalas sazogadoeba gamoiyenebda iq, sadac mi-
zanSewonilebas naxavda. Sedegad, adamiani Rebulobda
misi samuSao Zalis Rirebulebas. ramdenadac adamianebi
met-naklebad Tanabari samuSao Zalis mqoneni arian, Se-
mosavalic aseve eqnebaT.
Teoriulad yvelaferi samarTliani iyo, oRond igi
arsebul viTarebas ar iTvaliswinebda. swored praqti-
kam Seitana Tavisi koreqtivebi, rac gamoixata glexTa
ajanyebebSi, masobriv sabotaJSi da saerTo ukmayofile-
baSi. is rac unda miRweuliyo ekonomikur-kulturuli
ganviTarebis gziT moindomes ganexorcielebinaT iZu-
lebiT.
sabWoTa xelisuflebam ukan daixia. gansazogadoebis
aseTi maRali standarti miuRebeli aRmoCnda CamorCeni-
li (Raribi da ukulturo) qveynisaTvis. 1921 wlidan ga-
davidnen axal ekonomikur politikaze1.
nepis politikam sabWoTa kavSirSi wvrilburJuazi-
uli tendenciebis gaZliereba gamoiwvia. kerZo mesaku-
Truli damokidebuleba glexobis mxriv isedac Cveule-
brivi myari movlenaa. roca iZulebis wnexi Sesustda,
glexobam, sakuTari interesebidan gamomdinare, moindo-
ma saqonelwarmoebisa da gacvlis momgebianad warmoeba,
rac saxelmwifos interesebs naklebad iTvaliswinebda.
isedac marqsistuli moZRvrebidan cnobili iyo, rom so-
cializmi saqonelwarmoebasa da gacvlas gamoricxavs. ax-
la nawilobriv misi daSveba, rac nepis arss warmoadgen-
da, moaswavebda burJuaziul urTierTobaTa restavra-
1. samwuxarod, bevri ram samecniero literaturaSi naklovnadaa ga-
Suqebul, maT Soris nepi gagebulia rogorc mxolod gaweris Secvla
gadasaxadiT, araa mocemuli samxedro komunizmisa da nepis Tanafar-
dobis sakiTxi da a. S.

52
stalinizmi aleqsandre axatneli

cias. is imedi, rom procesebis marTvis sadaveebi parti-


isa da sabWoTa saxelmwifos xelSi iyo, urTierTobaTa
formis mas Secvlas warmoadgenda da ara arsisa. saxelm-
wifo sakuTreba miwaze da warmoebis saSualebebze, rCe-
boda kerZo sakuTrebis farglebSi. marTldeboda f. en-
gelsis winaswar naTqvami: miwis nacionalizacia, war-
moebis saSualebebze saxelmwifos sakuTrebis SemoRe-
ba, aris kerZo sakuTrebis likvidacia kerZo sakuTre-
bis farglebSi da mas araferi saerTo socializmTan ara
aqvs. ufro zustad, msgavsi Suamdgomloba Tu miiRweva
ekonomikuri ganviTarebis gziT, es iqneba materialu-
ri safuZvlebis momzadeba socializmisaTvis da ara so-
cializmi.
sabWoTa kavSirSi es gardaqmna miRweuli iyo mkacri
iZulebis gziT da bunebrivia, Sedegi damakmayofilebe-
li ver iqneboda. nepis politikis Sedegad gamococxle-
buli fulad-sasaqonlo urTierTobani saxalxo meurne-
obis normalurad kapitalisturi ganviTarebis perspeq-
tivas qmnida, rac, cxadia, partiuli xelmZRvanelobis
mZime gadasawyvet amocanas warmoadgenda:
1. imitom, rom saerTo ganviTareba saerTaSoriSo viTare-
bis pirobebSi niSnavda sabWoTa kavSiris CamorCenis
aRiarebas da mudmivad maCanCalis rolSi yofnas.;
2. aseTi ganviTareba ver SeZlebda mZime mrewvelobis swra-
fi ganviTarebisTvis SesaZeni saxsrebis mobilizebas.
n. buxarinis mier wamoyenebuli gegma nepis arsebuli
gziT ganviTarebisa, arsebiTad miuRebeli xdeboda. ar-
sebuli gziT glexuri meurneobebis, wvrili xelosno-
bis gamdidrebisa, Semdeg maTgangadasaxadis gziT saW-
iro saxsrebis miReba gaurkvevlad grZel dros moiTx-
ovda. 1928 w. maisSi n. buxarini iwyebs Tavisi poziciis
reklamirebas. igi miiCnevda, rom mxolod aseTi gziT mox-
erxdeboda muSaTa da glexTa klasobrivi kavSiris gan-

53
aleqsandre axatneli stalinizmi

mtkiceba. i. stalinis, partiis ck mcdeloba axali gze-


bis moZebnisa Tavidanve miuRebeli iyo misTvis. am saqmeSi
mas mxari rikovi da trocki uWerdnen. 1929 w. ianvar-Te-
bervalSi gaiSala farTo diskusia. n. buxarini miiCnevda,
rom axali kursi iwvevda samxedro-feodaluri urTier-
Tobebis Camoyalibebas.
diskusiis Semdeg iyo buxarinis jgufis poziciebis
dagmoba da glexTa koleqtivizaciis kursis dadgena. 1929
weli iTvleba soflis koleqtivizaciis dawyebis perio-
dad sabWoTa kavSirSi. man SesaZl;ebeli gaxada nepis ker-
Zo-individualuri sakuTrebisa da warmoebidan saer-
To-jgufur meurneobaze gadasvla. amiT SenarCunebuli
iqna warmoebis saSualebaTa gansazogadoebis socialis-
turoba (formiT mainc) da SesaZlebeli gaxada saxsrebis
mobilizacia mZime mrewvelobis swrafi ganviTarebisaT-
vis. mxolod egaa, miRebuli iqna gadawyvetileba samxe-
dro mrewvelobis samjer ufro swrafi tempebiT ganvi-
Tarebisa, vidre mZime mrewvelobisa.
ocdaaTiani wlebi, sabWoTa kavSirSi aRiniSneba sof-
lis koleqtivizaciisa da industrializaciis maRali
tempebiT, sazogadoebisaTvis cnobili iyo, rom an gada-
laxavdnen dasavleT evropisagan teqnikur CamorCeni-
lobas an katastrofa gardauvali iqneboda. germani-
is militarizacia da faSistur relsebze gadasvla, sx-
va gamosavals ar tovebda. am periodSi faSisturma na-
cional-socialisturma partiam moaxdina xelisuflebis
monopolizeba, gadalaxa pirveli msoflio omis Semdeg
versalis zaviT dawesebuli yvela SezRudva da daadga
omis politikis gzas. damoukidebeli avstriis mierTe-
ba (anSluzi), sudetis olqisa da mTliani Cexoslovaki-
is dakaveba, naTels xdida germaniis miswrafebebs. Ta-
vis mxriv, dasavleTis wamyvani qveynebis damTmobluri
politika aTamamebda da iwonebda faSistur politi-

54
stalinizmi aleqsandre axatneli

kas. inglisis premier-ministri Cemberleni da safrange-


Tis premieri daladie, praqtikulad, xels uwyobdnen da
mimarTulebas aZlevdnen faSistebs agresia aRmosavle-
TisaTiT waremarTaT. dasavleTi germanias agrZnobineb-
da, rom misTvis saSiS da miuRebel or frontze omi ar
mouwevda. dasavleTi ar apirebda Tavisi erovnuli da
saerTaSoriso interesebisaTvis oms. arada, swored or
frontze erTdroulad omis safrTxis Sesaxeb iyo bis-
markis cnobili gafrTxileba.
bismarkis gafrTxilebis Sesaxeb icodnen sabWoTa ka-
vSirSic. amitom i. stalinis mTeli politika agebuli
iyo or mTavar moTxovnaze: 1. ar gamoewviaT germaniasTan
konfliqti, maqsimalurad koreqtuli yofiliyo midgo-
ma; 2. imave germaniis daxmarebiT, daCqarebuli wesiT, mo-
exdinaT mrewvelobis modernizacia.
sabWoTa kavSirSi mimdinare gardaqmnebi eqstremal-
ur viTarebaSi xdeboda. cxadia, mSvidobiani saerTaSor-
iso ganviTarebis SemTxvevebSi procesebi qveynis SigniT
normaluri tempebiT da mrewvelobis dargebis gegmazom-
ieri Tanafardobis viTarebaSi warimarTeboda. arsebul
viTarebaSi ki msubuqi mrewvelobis dargebi praqtiku-
lad ganuviTarebeli rCeboda. disbalansi mrewvelobis
dargebs Soris, bunebrivia, mosaxleobis mdgomareobasa
da ganviTarebaze gavlenas axdenda. mxolod egaa, ara mx-
olod sabWoTa xelmZRvaneloba, aramed mTeli mosaxleo-
ba grZnobda Zalebis daZabvis aucileblobas garkveuli
mimarTulebiT. qveyanas unda daeZlia didi siZneleebi,
gadaetana didi danakargebi, raTa saboloo angariSiT
100-wliani teqnikur-samrewvelo CamorCena 10 weliwad-
Si gadaelaxa.
daskvnis saxiT unda iTqvas, rom arnaxuli amocana
Sesrulebuli iqna. ara mTlianad saxalxo meurneo-
bis moculobiT, ara social-ekonomikuri ganviTare-

55
aleqsandre axatneli stalinizmi

bis doniT, aramed, samxedro warmoebis dargebis Sesa-


ZleblobebiT, sabWoTa kavSiri calke aRebuli germani-
is SesaZleblobebs gauTanabrda. wamyvani ucxoeli samx-
edro eqspertebi, rodesac adarebdnen faSisturi ger-
maniisa da sabWoTa kavSiris samxedro SesaZleblobebs
1937 wlisaTvis, upiratesobas ukanasknels aniWebdnen.
IV. stalinizmis Taviseburebebi
swored am periodisaTvis stalinizmma, rogorc sazo-
gadoebriv-ekonomikurma da ideur-politikurma siste-
mam Camoyalibebuli saxe miiRo.
misi ZiriTadi niSnebi iyo:
1. miwa srulad iyo nacionalizebuli. soflis meurneoba
imgvarad organizebuli, rom kerZo-individualuri
sakuTreba gamoiricxeboda. miwa iTvleboda saxel-
mwifo sakuTrebad, misi gankargva SeZlo mxolod
saxelmwifos1. saxelmwifo, miwas usasyidlod , mudmiv
sargeblobaSi aZlevda SromiT koleqtivebs. SromiTi
koleqtivebi mudmivi ijaris saxiT saxelmwifos, aseve
usasyidlod, uxdidnen mTel namet produqcias. amas
emateboda soflis mosaxleobaze gacemuli piradi
miwis nakveTebis gadasaxadi. erTi SexedviT, glexoba
saxelmwifosagan ufasod Rebulobda miwaTsargeblo-
bis uflebas. amasTan, garkveuli SezRuduli odeno-
biT, rac gamoricxavda erTis uzomo gamdidrebas da
meoris gaRaribebas. amasTan, am ufasod miRebuli mi-
wis nakveTis sanacvlod glexoba Tavis samuSao Zalis
maqsimums xarjavda imave saxelmwifos sasargeblod.
ar iangariSeboda aucilebeli da zedmeti samuSao
Zala sxvanairad, Tu mudmiv sargeblobaSi gadacemu-
li miwis nakveTi ganixileboda, rogorc saqoneli, mis
1. saxelmwifo sakuTreba rCeboda kerZo sakuTrebis farglebSi Tu
ara calke sagnobrivi analizis sakiTxia. am SemTxvevaSi es miRebuli
iyo safuZvlad.

56
stalinizmi aleqsandre axatneli

SesaZenad daxarjuli Sromi ar iyofoda aucilebel


da zedmet Sromad, aucilebel da zedmet Rirebule-
bad. miwa ar iTvleboda gasayid sagnad.
2. fabrika-qarxnebi iTvleboda muSaTa klasis sakuTre-
bad. revoluciuri lozungi _ fabrika-qarxnebi _
muSebs, ganxorcielebuli iyo.
sabWoTa kavSiris mTeli samrewvelo potenciali
saxelmwifos xelSi iyo da saxelmwifo sakuTrebad iTv-
leboda. saxelmwifo calkeul obieqtebs (fabrika-qarx-
nebs) gadascemda SromiT koleqtivs mudmiv, usasyidlo
sargeblobiT. SromiTi koleqtivi awarmoebda rame saxis
produqcias, romelic aseve saxelmwifo sakuTreba xde-
boda.
obieqtze dasaqmebuli yoveli muSa Rebulobda dax-
arjuli samuSao Zalis anazRaurebas dadgenili wesiT
da dadgenili moculobiT. muSis daxarjuli samuSao Za-
la iyofoda aucilebeli samuSao Zala, zedmet samuSao
da Zalad. igivea, muSa xelfasis saxiT Rebulobda mis mi-
er Seqmnili Rirebulebis nawils, danarCeni zedmeti Ri-
rebulebis saxiT, rCeboda saxelmwifos.
am formiT sabWoTa kavSirSi yoveli moqalaqe iTvle-
boda saxelmwifos daqiravebul muSakad da valdebuli
iyo eSroma, rogorc sakuTari saarsebo saSualebis mop-
ovebisaTvis, aseve saxelmwifos (iTvleboda sazogadoe-
bis) sasargeblod.
3. sabWoTa sazogadoebis garkveuli nawili, Tumca saxel-
mwifos daqiravebul muSakebs Seadgendnen, magram ma-
terialuri dovlaTis Semqmnelebs uSualod ar war-
moadgenen. arsebuli klasifikaciis mixedviT isini
ori klasidan, arc erTs ar ganekuTvnebodnen. sazoga-
doebis es nawili klasad ki ara, inteligentTa fenad
iwodeboda.
Zalze Wreli Semadgenlobisa da xalxmravali iyo es

57
aleqsandre axatneli stalinizmi

fena. iq Sediodnen, rogorc saxelmwifos mmarTvelobaSi


monawile, aseve arasawarmoo sferos muSakebi. amasTan,
inteligenciis didi nawili Tavisi socialuri mdgo-
mareobiT muSaTa klasisgan ar gansxvavdeboda. Tu ian-
gariSeba is, rom inteligenciis didi nawili iseve saku-
Tari samuSao Zalis (fizikuri da gonebrivi unaris) gay-
idviT irCenda Tavs, rogorc muSaTa klasis wevrebi, Sei-
Zleba iTqvas, rom isini erTad qmnidnen erTian muSaTa
klass. marTalia, miRebuli ar iyo aseTi termini, magram-
realoba qmnida aseT suraTs.
rCebida inteligenciis fenis is nawili, romelic sazo-
gadoebrivi cxovrebis warmmarTvel Zalas warmoadgenda.
es iyo partiis, saxelmwifo struqturebis, profkavSire-
bis xelmZRvaneli rgoli. mTlianobaSi aRebuli, formiT
isinic sazogadoebis (saxelmwifos) daqiravebul muSebs
warmoadgendnen, maTsaviT samuSao Zalis gayidviT miRe-
buli xelfasiT cxovrobdnen, magram es iyo mxolod for-
ma urTierTobisa. isini xelfass Rebulobdnen ara daxar-
juli samuSao Zalis mixedviT, aramed dakavebuli Tanam-
debobis rolis Tanaxmad. iTvleboda, rom yoveli Tanam-
deboba raRaca pasuxismgeblobasTanaa dakavSirebuli.
Sesabamisad, rac ufro maRali iyo Tanamdeboba, miT meti
iyo pasuxismgebloba da meti ekuTvnoda xelfasi Tu sxva
ekonomikuri da politikuri privilegiebi.
am gziT sabWoTa sazogadoebaSi gamoiyofoda garkveu-
li SezRuduli odenobis adamianebis fena, romelic xel-
fass (anazRaurebas) Rebulobda ara daxarjuli (gayidu-
li) samuSao Zalis mixedviT, aramed Tanamdebobis pasux-
ismgeblobis mixedviT. es fena praqtikulad ganagebda
mTel sazogadoebriv Zalisxmevas, xelmZRvanelobda (ba-
tonobda) mSromel klasebs da maTTan gaTanabrebul in-
teligencias.
formiT yvela saxelmwifos daqiravebul muSad iTv-

58
stalinizmi aleqsandre axatneli

leboda, praqtikulad maTSi gamoyofili iyo damqirave-


belTa da warmarTvelTa fena, Sesabamisad, maTi anaz-
Raurebac sxvanairad xdeboda.
4. warmoebis saSualebaTa aseTi maRali doniT gansazo-
gadoeba moiTxovda gegmiurobis Sesabamisi doniT Se-
moRebas.
cnobilia, rom jer kidev v. leninma dasva qveyanaSi mk-
acri aRricxvianobisa da gegmiurobis sakiTxi. mas Sem-
deg sabWoTa ekonomikis erT mTavar maxasiaTebels gegmi-
uroba Seadgenda.
gegmiuroba meurneobis gaZRolisa, cxadia, did siax-
les ar warmoadgenda. ufro meti rodesac kapitalistur
wyobilebas axasiaTebdnen mis mTavar naklad miiCnevd-
nen winaaRmdegobas qveynis masStabiT warmoebis anarqi-
ulobasa da calkeul sawarmoebSi mkacr gegmiurobas So-
ris.
arc erTi kapitalisti sakuTar sawarmoSi fuWad
droisa da saxsrebis xarjvas ar dauSvebs, maSin, ro-
ca qveynis masStabiT warmoeba anarqiulia. ufro meti,
yovelTvis iyo miswrafeba gegmiuri gaexadaT monaTe-
save sawarmoTa funqcionireba. saxelmwifo-monopolis-
turi ganviTarebis safexurze saxelmwifo aSkarad ere-
va calkeul monopoliaTa saqmianobaSi da cdilobs geg-
miurobis elementebis Setanas. gasuli saukunis ocdaa-
Tian wlebSi farTod gavrcelda keinsianizmi, romelic
iTvaliswinebda gegmiurobis danergvas kapitalisturi
warmoebis moculobiT.
ufro adre f. engelsi naSromis `antidiuringis~
mesame Teoriul nawilSi amtkicebda, rom kapitalis-
turi ganviTarebis maRal safexurze ganxorcieldeba
ara mxolod miwis nacionalizacia da masTan warmoebis
gasaxelmwifoeba, aramed warmoebis gegmiurobac iqne-
ba SemoRebuli. miwis nacionalizacias da warmoebis sa-

59
aleqsandre axatneli stalinizmi

SualebaTa saxelmwifo sakuTrebad gadaqcevas unda mo-


hyoloda da mohyva kidevac gegmiurobis SemoReba qvey-
nis masStabiT. sabWoTa meurneoba dafuZnebuli iyo mk-
acr aRricxvasa da gegmiurobaze. Sesabamisi organo wi-
naswar sazRvravda ra unda ewarmoebinaT da ra raodeno-
biT. dgeboda dRiuri, Tviuri, kvartaluri, wliuri da
bolos xuTwliani gegmebi, da ara mxolod adgendnen wi-
naswar gegmebs, aramed regularulad maTi Sesrulebis
Semowmebac xdeboda.
sabWoTa kavSirSi xuTwledebis istoria dagegmidan _
Sesrulebamde kontrolirdeboda da kargad Seswavlil
problemas warmoadgenda.
mxolod erTia. xuTwledebis Sesrulebis xarisxi da
Sedegi sruliad gansxvavebul suraTs iZleva i. stalin-
is mmarTvelobisa da misi gardacvalebis Semdeg. mize-
zebSi CaRrmavebis gareSe iTqmeba, rom stalinis Semdeg
xuTwledebma bevrad formaluri xasiaTi SeiZina da bo-
los mZime ekonomikur krizisamde mivida. unda iTqvas,
rom aseTi Sedegi da gamomwvevi mizezebi kargad axsna f.
engelsma.
n. xruSCovis batonobis pirobebSi mkacri gansaz-
Rvruloba, kontroli warmoebasa da moxmarebaze, Sei-
cvala voluntaristuli gadawyvetilebebiT da Sede-
gmac ar daayovna. gamococxlda da bolos damkvidrda
yvelaferi is, ris winaaRmdegac moxda oqtombris Sei-
araRebuli ajanyeba. Tu i. stalinis epoqaSi adgili
hqonda masobriv enTuziazms, imeds da zrunvas ukeTesi
momavlis Sesaqmnelad, n. xruSCovis dros es sayovelTao
apaTiiT, nihilizmiT, urwmunoebiT Seicvala da Sedegic
Sesabamisi dadga.
5. sabWoTa kavsirSi didi Zalisxmevis Sedegad SeZles sax-
alxo murneobis axal relsebze gadayvana. rTuli da
xangrZlivi iyo procesebi. soflis meurneobis mraval-

60
stalinizmi aleqsandre axatneli

wyobianoba, mosaxleobis mravalerovnuloba (sadac


yovel eTnoss saukuneebiT Camoyalibebuli tradicie-
bi gaaCnda) Tavis daRs amCnevda mimdinare gardaqmnebs.
v. lenini Sua azielebs Cveulebriv `tuzemcebad~ moix-
senebda, somxeTs `saqaTmes~ uwodebda, qarTvelebs,
ukrainelebs da a. S. yvelas erT kalapotSi moqceva,
erTgvari azrovnebis Camoyalibeba Zalze rTul saqmes
warmoadgenda. amas emateboda mosaxleobis sibnele. v
lenini miuTiTebda, rom moskovis, peterburgis, do-
neckis iqiT mosaxleobis sruli ukulturobaa. saqme
mxolod wera-kiTxvis codnas rodi Seexeboda.
qarTvelebze, sparselebze rom araferi iTqvas, Tavad
somxebi uZvelesi kulturis matareblebi iyvnen. uwodeb-
da maT `saqaTmes~ Tu ara, somxebs Tavisi uZvelesi dam-
werloba gaaCniaT da vrceli werilobiTi Zeglebi. Tav-
ad ruseTi iyo bneli qveyana.
yovelive iTqva, raTa adamianma warmoidginos ro-
gori ganviTarebis mosaxleobis gadayvana surdaT so-
cialistur urTierTobebze. ZaliT, iZulebiT moxerxda
mosaxleobis koleqtivebSi gaerTianeba. soflis meurne-
obis produqtis gayidviT miRebuli fuliT SeZenili iq-
na mZime mrewvelobis obieqtebi, iq xom im adamianebs unda
emuSavaT, visac `tuzemcebs~, `qaTmebs~ da a. S. uwodebda
beladi. maTi gardaqmna ki TaobaTa cvlilebebs moiTxo-
vda. amitom, yvelaze rTuli e. w. kulturuli revolu-
ciis ganxorcieleba aRmoCnda. upirveles yovlisa, saW-
iro gaxda Zveli kadrebis e. w. specialistebis Cabma axal
saqmianobaSi. maTi sabotaJis Tavidan acilebis mizniT,
gadawyda materialuri dainteresebis meTodis gamoyene-
ba iZulebasTan erTad. burJuaziul specialistebs male
sabWoTa specialistebi daerqvaT da aRmoCnda, rom spe-
cialistebi specialur anazRaurebas Rebulobdnen da
privilegirebulTa specialur kastas qmnidnen.

61
aleqsandre axatneli stalinizmi

samwuxarod, araa farTod Seswavlili e. w. wiTeli


profesuris Camoyalibebis Taviseburebani. maT Soris,
ra Tqma unda, iyvnen keTilsindisieri, mcodne special-
istebi, magram iyvnen iseTebic, romlebmac Zveli Cvevebi
SeinarCunes. isini mxolod safuZvels qmnidnen momavali
Cinovnikur-biurokratuli `inteligenturi~ armiisaT-
vis. jer kidev v. lenini aRniSnavda, rom sabWoTa kavSir-
Si myardeba ara mSromelTa, ara partiis, aramed biuro-
kratiis diqtatura. i. stalinis mmarTvelobis pirobeb-
Si biurokratia Tavs daCagrulad grZnobda, magram arse-
bul disciplinas emorCileboda. roca viTareba Seicva-
la, biurokratia gaaqtiurda da bolos qveyana moicva.
mxolod erTi maxasiaTebeli. yoveli kerZo kapital-
isturi sawarmo mogebisaTvis iqmneboda da mogebas em-
saxureboda. mogeba, rogorc mizani, sabWoTa wyobilebis
sawyis periodSic moqmedebda, xuTwlwdebis dros, aR-
ricxvianoba da kontrolis pirobebSi, burJuaziuli
specialistebi Tu sxva saxis xelmZRvaneli pirebi, iZu-
lebiT eqvemdebarebodnen SromiT disciplinas da dasax-
uli gegmebis gadaWarbebiT Sesrulebas uzrunvelyofd-
nen. ra Tqma unda, iyvnen arakeTilsaimedo kadrebic, ma-
gram aSkara moqmedebas Znelad Tu vinme gabedavda. faq-
ti, rom xuTwledi sam weliwadSi Sesrulda, amis naTe-
li dadasturebaa. masobrivi enTuziazmi masobriv iZu-
lebas efuZneboda, mTlianobaSi ki qveynis winsvlas uz-
runvelyofda. n. xruSCovis `imperatorobis~ dros vol-
untarizmisa da subieqtivizmis aRmavlobis pirobebSi,
kontrolis meqanizmi moiSala. yvelaferTan erTad, i.
stalinis piradi cxovrebis wesi, misi piradi gamdidre-
bisadmi gulgriloba, garSemo myofT mTlianad sazoga-
doebas amuxruWebda momxveWelobis gzaze.
iTqva, rom kapitalisturi yoveli sawarmo mogebisaT-
vis iqmneba. sabWoTa wyobilebis dros es principi moirya.

62
stalinizmi aleqsandre axatneli

sanam sazogadoebis saTaveSi edga i. stalini, aRricxva da


kontroli mogebas uzrunvelyofda. Tu ara zedmeti Ri-
rebulebis Seqmna da misi racionaluri moxmareba, sazo-
gadoebaSi warmoebuli moxmarebis sagnebze perioduli
fasebis Semcirebis politika ver ganxorcieldeboda.
n. xruSCovis dros, saxalxo meurneobis ganviTarebis
erTiani sistema moiSala. daiwyo gauangariSebeli eqsperi-
mentebi. mospes manqana-traqtorTa (mts-is) sistema, `gaamsx-
viles~ kolmeurneobebi, erTiani saxalxo meurneobis xe-
lmZRvaneloba gahyves samrewvelo da sasoflo sferoe-
bad. faqtobrivad, gaaormages biurokratiuli aparati. n.
xruSCovs es sWirdeboda, raTa partiuli kadrebi ganeax-
lebina da ck-Si upiratesoba mieRo. saxalxo meurneobis
amocanebi mas ar esmodaT da ar awuxebda. aseT pirobebSi
amuSavda erTi mniSvnelovani principi.
Tavis droze marqsizmi miuTiTebda, rom miwis na-
cionalizaciis, warmoebis saSualebebze saxelmwifo sa-
kuTrebis pirobebSi myardeba saxelmwifos monopolia.
monopoliis batonobis pirobebSi ki konkurencia da mas-
Tan dakavSirebuli movlenebi adgils uTmoben sawinaaRm-
dego movlenebs, romlebic garkveul viTarebaSi iwvevd-
nen ganviTarebis Seferxebas da rRvevas.
ufro gasagebad. konkurenciuli brZolis dros,yove-
li mewarme cdilobs, sxvebs ajobos saqonlis xarisxiT,
siiafiT, daikavos bazari, SesTavazos myidvels axali
xarisxis, formis, moTxovnebis saqoneli da iyos warma-
tebuli.
monopoliis batonobis dros mewarmes gasaRebis ba-
zari dapyrobili aqvs. ara hyavs konkurenti, cdilobs,
maqsimaluri eqspluatacia gauwios bazars. igi siaxleze
ki ar fiqrobs, aramed mogebis maRali donis SenarCuneba-
ze. ara hyavs ra konkurenti, mas SeuZlia awarmoos daba-
li xarisxis saqoneli da gaasaRos monopoliurad maRal

63
aleqsandre axatneli stalinizmi

fasebSi. SeZlebs kidec amas, radgan sxva saqoneli ar iqne-


ba, xalxs ki moTxovnileba unda daukmayofildes.
saqonelwarmoeba da gasaReba kidev ufro ioldeba
saxelmwifos monopoliiis pirobebSi. sabWoTa kavSirSi
stalinizmis Camoyalibebamde, niSnavs saxelmwifos mxriv
sruli monopoliis damyarebamde, ganviTarebis damamux-
ruWebeli tentenciebi. jer kidev ar moqmedebda msof-
lio omisa da dangreuli saxalxo meurneobis aRdgenis
periodSi, miT ufro ar iyo am tendenciaTa moqmedebis
pirobebi.
suraTi mkveTrad Seicvala n. xruSCovis batonobi-
sas. jer erTi, biurokratiuli mmarTvelobis gaZliere-
ba-gamsxvilebam, meorec, voluntaristulma politikam
gza gauxsna monopolistur uaryofiTi movlenebis ga-
Zlierebas. mxedvelobaSia oc welSi komunizmis Tavda-
pirveli aSenebis politika da mcdeloba, radac ar unda
dasjdomodaT, gaeswroT aSS ganviTarebis donisaTvis.
yvela sxva `sikeTesTan~ erTad, aman gza gauxsna saxelm-
wifo aferistobas, miwerebis, moCvenebiTi miRwevebiT
Tavis mowonebas. am `sasaxelo~ saqmianobaSi Cabmulebi
aRmoCndnen msxvili meurneoba-sawarmoebis, regionebis,
calkeuli respublikebis xelmZRvanelebi. isini saku-
Tar Tavs da mosaxleobas ejibrebodnen morigi `afior-
is~ miRwevebSi, am gziT aRwevdnen, im dros popularuli
socialisturi Sromis gmiris wodebis mopovebas. moCven-
ebiTma `gamarjvebebma~ gadagvarebisa da daRupvis gzaze
daayena adre warmatebuli saxelmwifo monopolisturi
mmarTveloba. sawarmoebi awarmoebdnen winaswar dage-
gmil dabali xarisxis saqonels, darwmunebulebi, rom
saxelmwifo monopoliis pirobebSi, konkurenciis ar ar-
sebobis dros, igi mainc gasaRdeboda.
saxalxo meurneobis ganviTarebis aseTi stili antag-
onisturad ejaxeboda mosaxleobis moTxovnilebaTa xa-

64
stalinizmi aleqsandre axatneli

siaTs. n. xruSCovis dros da Semdeg sabWoTa adamianebi,


uSualo turistuli mogzaurobebisa da sxva kulturu-
li gacvlis gziT ecnobodnen ucxour (evropul) miRw-
evebs cxovrebis yvela sferoSi da, bunebrivia, hqondaT
aseTis miRebis miswrafeba. ara mxolod dasavleTi evro-
pa, e. w. socialisturi banakis qveynebic bevr saxarbie-
los uCvenebdnen sazogadoebas.
yovelive es, saboloo angariSiT, sabWoTa sazogadoe-
bas arwmunebda arsebuli wyobilebis mankierebaSi, mi-
si axliT Secvlis aucileblobaSi. marTldeboda f. en-
gelsis winaswari xedva. igi ambobda: Tu moindomeben so-
cializmis ganxorcielebas iseT CamorCenil qveynebSi,
rogoric germaniaa (XIX saukunis dasasrulis germania
Tu ganuviTarebeli iyo, ra SeiZleboda, Tqmuliyo bat-
onymur ruseTze?), ukeTes SemTxvevaSi, SeZleben siRat-
akis Tanabar ganawilebas. aseT dros Tavidan aRmocende-
ba kapitalisturi wyobilebis is uaryofiTi movlenebi,
romlis winaaRmdegac moxdeba revolucia. yvelaze uare-
si, rac SeiZleba moxdes isaa, rom adamianebi iwameben ar-
sebuli socializmis miuReblobas da rwmenas dakargaven
socialisturi ideebisa. es rom ar moxdes, vadaze adre
socializmis ganxorcielebas ar unda vecadoT. es iTq-
va 1895 wels. v. lenini ukve 1894 wels qadagebda ruseT-
Si glexuri socializmis SesaZleblobas. daskvna mtyu-
an-marTalis Sesaxeb, mkiTxvelma gaakeTos. mTavaria, rom
xruSCov-breJnevis epoqaSi dadga socializmiT gulga-
texilobis Jami. Sedegic logikuria. marqsizmis Tanax-
mad, mTavari Sedegia ara e. w. socializmis Cveulebriv
kapitalizmad gardaqmna, aramed sazogadoebis SegnebaSi
socialisturi ideebis gauferuleba. amas ki ukve verav-
iTari propaganda ver uSvelis.
6. ara Tu propaganda, aramed iseTi WeSmaritad RirsSesa-
niSnavi saqveyno miRwevebi, rogoric iyo ufaso sayo-

65
aleqsandre axatneli stalinizmi

velTao swavla-ganaTlebis sistema da aseve ufaso


jandacva gauferulda, moiSala da Cveulebrivi kapi-
talisturi yidva-gayidvis obieqtebi gaxda.
kapitalisturi wyobileba ganviTarebis procesSi
ara mxolod zrdis eqspluatacias, imonebs da sZarcvavs
mSromelTa fizikur da gonebriv SesaZleblobebs anu as-
rulebs negatiur samuSaos, aramed dadebiT procedu-
rasac warmoSobs da axalisebs.
dRes, XXI saukunis viTarebaSi SeuZlebelia imis war-
modgena, rom XIX saukunis donis mSromelebi asrulebd-
nen Tanamedrove samecniero-teqnikuri warmoebis damak-
mayofilebel funqciebs. cxadia, kapitalizmis ganviTare-
ba, progresis interesebi moiTxoven da axorcieleben mu-
SaTa klasis mecnierul-teqnikur ganviTarebas. dRevan-
deli erTiani muSaTa klasi bevrad gansxvavdeba asi wlis
winandeli muSaTa klasisgan Tavisi samecniero-teqnikuri
codniT da qmnis safuZvels ufro meti progresisaTvis.
Sesabamisad, saerTo progresis moTxovnilebebi ai-
Zuleben kapitalistTa klasss, izrunon muSaTa Teori-
ul-teqnikuri codnis donis amaRlebaze. amitomaakapi-
talistur qveynebSi ufaso ganaTlebis sistemebi. sazoga-
doebas sWirdeba maRalganviTarebuli kadrebi da sazoga-
doeba qmnis aRzrda-ganaTlebis Sesabamis sistemas. mxedv-
elobaSia rogorc fasiani skola-institutebi, aseve ufa-
so. cnobilia, rom sabWoTa kavSirze adre iaponiaSi iqna
SemoRebuli ufaso saSualo ganaTleba da a. S.
igive unda iTqvas ufaso jandacvis Sesaxeb. aravin uary-
ofs fasiani klinikebis, laboratoriebis, institutebis
arsebobis faqts, magram verc uaryofen, rom arsebobs
RaribTa da upovarTa ufaso mkurnalobis sistemebic.
stalinizmis daxasiaTeba met-naklebad sruli ver
iqneba, Tu ar mieTiTa sabWoTa kavSirSi arsebul swav-
la-aRzrdisa da jandacvis ufaso sistemebis arseboba-

66
stalinizmi aleqsandre axatneli

ze. aravin daobs maTi dadebiTi an uaryofiTi mxareebis


Sesaxeb, magram maTi daweseba da funqcionireba ruseTis
imperiis sabWoTa wyobilebad gardaqmnis procesSiuTu-
od da udaod dadebiT movlenas warmoadgenda..
SeiZleba, bevri wuni hqonda dawesebul aRzrda-ga-
naTlebis sistemas. avtors axsovs, rogor `nacnobobiT~
Soulobdnen calkeul furclebs, keravdnen erTian rveu-
lad da ase asrulebdnen pedagogebis davalebebs, rogor
Txoulobdnen saxelmZRvaneloebs da ganagrZobdnen swav-
las. mTel sabWoTa kavSirSi erTi saxelmZRvanelo iyo
maTematikaSi, fizikaSi, istoriaSi da sxva sagnebSi, yve-
las erTnairi hqonda, am mxriv, pirobebi da es ver aferx-
ebda swavla-ganaTlebis msurvelebs. izrdebodnen uma-
Rlesi ganaTlebis specialistebi, mecnierebi da a. S. mTa-
varia, rom erTian saxelmwifoSi iyo aRzrdisa da swav-
la-ganaTlebis wesebi.
Znelia, ori winadadebiT srulad Sefaseba Tundac
iseTi movlenisa, rogorc iyo qalTa da vaJTa skolebis
calk-calke arseboba. rogori warmosadgenia, roca maRa-
li klasebis moswavle vaJebi bolo gakveTilebidan ipa-
rebodnen, raTa Soridan daenaxaT, rogor gamodiodnen
skolebidan gogonebi. veluroba iyo? egeb mdedrobiTi
sqesisadmi mowiwebis aRzrda? _ vin icis.
aRaraferi iTqmeba ufaso jandacvis sistemaze. dRes
mxolod SeZlebulebi arian samedicino momsaxurebiT
kmayofilebi. aravin uwyis, ra ujdeba rigiT adamians
janmrTelobis minimaluri pirobebis mopoveba. dRes
Cveulebrivi kapitalisturi aReb-micemobis principia
gabatonebuli. Tu ara aqvs adamians fuli, verc eqimTan
miva, verc saavadmyofos miakiTxavs da verc afTiaqs. yve-
laferi janmrTelobas ki ara, mogebas emorCileba.
stalinizmis Camoyalibebis periodSi Tavad im ufle-
bis aRiarebas, rom adamians ekuTvnis ufasod mkurnalo-

67
aleqsandre axatneli stalinizmi

ba, profilaqtika, ukve did wingadadgmul progress


moaswavebda. adamianebi darwmunebulebi iyvnen, rom
qveynis ganviTarebis kvalobaze es ufleba sul met SeR-
avaTebs miutanda. im dros axladSeqmnili wyobilebis
struqturul-xarisxobriv msxvrevaze aravin fiqrobda.
7. RonisZiebaTa is kompleqsi, romelzec msjeloba iyo,
warmoadgenda xerxemals axali wyobilebisa. misi dam-
kvidreba, ZiriTadad, miuxedavad aTasi naklovanebi-
sa, miCneuli iqna socializmis gamarjvebad. amasTan
gamarjveba ganxorcielda ara msoflio, arc evropis
masStabiT. miiCnies, rom socializmma gaimarjva erT,
calke aRebul qveyanaSi da Tanac mtruli garemocvis
pirobebSi. moxda is, ris SesaZleblobas uaryofdnen
e. w. marqsistebi.
1936 wels socializmis gamarjveba sabWoTa kavSiris
masStabiT, gagebuli iqna, rogorc axali sityva Teori-
aSi. manamde, marqsizm-leninizmi am SesaZleblobas gam-
oricxavda. es problema iyo aseve trockizmis winaaRm-
deg ideuri da organizaciuli brZolis qvakuTxedi. ax-
la dadgenili iqna, rom ganxorcielda socialisturi
ideur-politikuri da social-ekonomikuri gardaqmna.
soflis koleqtivizaciam, mrewvelobis industrial-
izaciam, paralelurad kulturulma revoluciam gana-
piroba socializmis upirobo gamarjveba erT qveyanaSi.
cvlilebebi kanonmdeblobis formiT aisaxa konstituci-
aSi. asec uwodes: stalinuri konstitucia.
garkveuli cvlilebebi ganxorcielda erovnebaT-
Sorisi urTierTobis xaziTac. kerZod, daiSala amier-
kavkasiis federacia, Camoyalibda sami damoukidebeli
respublika. maT Soris saqarTvelos SemadgenlobaSi da-
kanonda ori avtonomiuri respublika da erTi avtono-
miuri olqis arseboba. Seiqmna Sua aziis respublikebi.
Tu amden xans sabWoTa kavSiris oTxi respublika qmnida

68
stalinizmi aleqsandre axatneli

(ruseTis federacia, belorusia, ukraina, amierkavkasi-


is federacia), axla erTbaSad TxuTmeti respublikis ka-
vSiri gaerTianda. CaTvales, rom es iyo demokratiis di-
di miRweva da arc erT eTnoss SeniSvna, survilic ar ga-
mouxatavs sakiTxis sxvagvari mogvarebis xaziT.
stalinizmma dasrulebuli saxe miiRo da amis Sem-
deg SeiZleboda msjeloba misi ideur-politikuri da
social-ekonomikuri Taviseburebebis, Semdgomi sruly-
ofis Sesaxeb.
im dros ar dasmula sakiTxi, ar gamoTqmula eWvi Se-
qmnili politikur-socialuri sistemis socialisturo-
bis Sesaxeb. SeiZleba bevrs Sehyroda eWvi socialistu-
ri samarTlianoba, TanasworuflebianobaSi da sxva, ma-
gram oficialurad aRiarebul wyobilebas sxva saxels
veravin uwodebda. maSinve iyo naTeli, rom oficialuri
mimarTva `amxanago~, bevr usamarTlobas Seicavda. ro-
gor SeiZleba, amxanagebi yofiliyvnen mmarTveli, gaba-
tonebuli kastis wevrebi da milionobiT muSa-glexebi
mdidrebi da Raribebi, magram misi Secvla aravis SeeZlo.
socializmi, romelic obieqturi gansjis SemTxveva-
Si mxolod saxelmwifos monopolias, mis sakuTrebas
da batonobas emsaxureboda, oficialurad socialis-
tur sistemad iyo aRiarebuli mTel msoflioSi. msof-
lio im dros ar icnobda sabWoTa kavSirs. Tavisi wyo-
biT, ideologiiT sruliad axal movlenas warmoadgenda
da gasakviri araa, rom Teoriuli codnisdabali donis
pirobebSi aRiarebul iqna namdvil socializmad. miwis
nacionalizaciis, warmoebis saSualebaTa iseTi maRali
doniT gansazogadoebis pirobebSi garkveulad waSlili
iyo zRvari saxelmwifo kapitalizmsa da socializms So-
ris. am droidan moyolebuli stalinizmi, socializmis
saxelwodebiT, ganagrZobda arsebobas, poziciebis gam-
yarebas da samyaros gardaqmnas mieswrafoda Tavisi ar-
sisa da formis msgavsad.
69
aleqsandre axatneli stalinizmi

V. daskvna
sabWoTa kavSirSi damyarebuli sistema aRqmuli iyo,
rogorc marqsizm-leninizmis ideebis xorcSesxma, ro-
gorc sazogadoebrivi saukunovani miswrafebebis tri-
umfi. dasturad naTqvamisa saswavlebebSi ecnobodnen
popularuli utopistebis Semoqmedebas. utopiuri xas-
iaTis koncefciebis Rrma codna saWirod ar miiCneoda.
mTavari iyo demonstrireba memkvidreobiTobisa.
paralelurad, miCqmaluli iyo marqsistuli daskvne-
bi kapitalizmis ganviTarebis umaRlesi SesaZleblobebis
Sesaxeb. amitom ioli iyo saxelmwifo kapitalizmis (kap-
italisturi ganviTarebis meeqvse safexuris) warmodge-
na socializmad, xolo socializmisa komunisturi for-
maciis pirvel fazad.
unda iTqvas, rom am mrude tradicias v. leninma misca
saTave. Tavad k. marqsi da f. engelsi saocializms da ko-
munizms sinonimebad warmoidgendnen, araviTar sxvaobas
maT SinaarsSi ar xedavdnen. v. leninma praqtikuli moTx-
ovnilebidan gamomdinare, daaSora isini da socializmi
warmoadgina. rogorc komunisturi formaciis sawyisi
periodi.
v. leninisaTvis arsebiTi iyo monopolisturi da bo-
los saxelmwifo-monopolisturi kapitalizmis imperi-
alistur, momakvdav kapitalizmad daxatva, radgan am
safexurze, misi azriT, srulad momwifebulia materi-
aluri pirobebi revoluciis gansaxorcieleblad.
samecniero literaturaSi TiTqmis ara gvxvdeba
saxelmwifo kapitalizmis ganxilva.1 miCneuli iyo,rom
miwis nacionalizacia da warmoebis saSualebaTa saxel-
1. Tavad avtoris `f. engelsi gasaxelmwifoebriobis Sesaxeb~ (rusul
enaze), partiis centralur komitetSi 1972 w. gamosaqveynebelad
akrZales. CaTvales, rom socializmzea msjeloba da amasTan, damaxin-
jebulad asaxuli. odnav Seremontebuli 1974 w. krebulSi iqna das-
tambuli.

70
stalinizmi aleqsandre axatneli

mwifo sakuTrebad gadacema ukve socializmia.


realurad sabWoTa kavSirSi moxda warmoebis sa-
Sualebebisgansazogadoeba saxelmwifo sakuTrebis for-
miT. kerZo-individualuri sakuTrebis likvidacia aR-
qmuli iqna, rogorc gansazogadoeba socialisturi Si-
naarsiT.
aman, Tavis mxriv, droebiT miCqmala kapitalisturi
da, saerTod, formaciaTa ZiriTadi winaaRmdegoba sazo-
gadoebis mwarmoeblur Zalebsa da warmoebiT urTier-
TobaTa formas Soris. es iyo stalinizmis, rogorc wyo-
bilebis ZiriTadi winaaRmdegoba.
ufro gasagebad: sazogadoebaSi moqmedebs mwarmoe-
bluri Zalebis xasiaTidan, warmoebiT urTierTobaTa
formis aucilebeli Sesatyvisobis kanoni. nebismieri
formacia, dRemde mainc, iRupeboda am kanonis safuZvel-
ze.
kanonis Tanaxmad, sazogadoebriv mwarmoeblur
(sawarmoo) Zalebs unda Seesabamebodes warmoebiTi urT-
ierTobani. roca Zalebs urTierTobaTa forma ar Seesa-
bameba, dRis wesrigSi dgeba, formis ZalebTan Sesabami-
sobaSi moyvana.
stalinizmis gamarjvebis wyalobiT dairRva aucile-
beli Sesabamisoba. sazogadoebaSi iZulebis wesiT urT-
ierTobaTa forma Camoyalibda kapitalisturi ganvi-
Tarebis meeqvse safexuris Sesabamisi. rac Seexeba mwar-
moeblur Zalebs, maTi ganviTareba manqanuri warmoebis
doneze iyo (sxvanairad, kapitalisturi ganviTarebis me-
same safexurze idga). ganviTarebaSi formam 2-3 safexu-
riT gaaswro arss da mivida Seusabamo mdgomareobaSi.
arsi (Sinaarsi) moiTxovda Sesabamis formas, magram, ro-
gorc iZulebam Camoayaliba es realoba, igive Zala amux-
ruWebda Sesabamisobis kanonis moqmedebas.
amas emateboda Teoriuli Taviseburebebi, ramdenad-

71
aleqsandre axatneli stalinizmi

ac miwisa da warmoebis saSualebaTa saxelmwifo sakuTre-


baSi moqceva aRiarebuli iyo socializmad. misi Sesabam-
isi ideologiuri formulirebani unda damkvidrebuli-
yo sazogadoebis masStabiT.
gamovida, rom kapitalisturi saxelmwifo sakuTreba
miCneuli iqna socialisturad. Sesabamisad, warmoebiTi
urTierTobani aRiarebuli iqna socialisturad, lozu-
ngi (principi): yvelasagan SesaZleblobis mixedviT, See-
sabameboda socialistur ideebs. ugulebelyofili iyo
misi meore nawili: yvelas Sromis mixedviT. sinamdvile-
Si yvelas Sromis mixedviT, moqmedebda mSromelebTan
mimarTebaSi. rac Seexeba xelmZRvanel kadrebs, er-
Tian mimarTebaSi moqmedebda arasocialisturi prin-
cipi: yvelas Tanamdebobis (pasuxismgeblobis) mixed-
viT. es iyo identuri kapitalisturi principisa: yvel-
asgan SesaZleblobis mixedviT, yvelas Sromisa da kapi-
talis mixedviT. ramdenadac sabWoTa kavSirSi formiT
yvela daqiravebul muSaks warmoadgenda da kapitals
(did sakuTrebas) ar flobda. aSkarad kapitalis mixed-
viT, Seicvala sityviT Tanamdebobis (pasuxismgeblobis)
mixedviT.
yovelive gamyarebuli iyo ideologiurad, iTvlebo-
da, rom mTeli gardaqmnebi atarebda socialistur xasi-
aTs miRweuli iyo socialisturi sakuTreba da sakuTre-
biTi urTierTobani. rac mTavaria: yvela cvlileba, gar-
daqmna Seesatyviseboda marqsistul-leninur Teoriul
gardaqmnebs, mxolod egaa, am socialistur ideologia-
Si ra iyo marqsistuli, ra leninuri, amis kvleva-Zieba
ar mimdinareobda. ukeTes SemTxvevaSi, efuZneboda marq-
sis ramdenime amoglejil citatas. marqs-engelsis Txzu-
lebaTa 52-e tomSi sasurveli winadadebebis moZebna Sesa-
Zlebeli iyo, mTavaria, rom yoveli naSromi Sesabamisoba-
Si yofiliyo partiis yrilobis, plenumis debulebebTan.

72
stalinizmi aleqsandre axatneli

ufro zustad, qveynis morigi beladis naTqvamebTan.


amrigad, gamovida, rom: sabWoTa qveynis samrewve-
lo-ekonomikuri ganviTareba utoldeboda kapitalis-
turi ganviTarebis mesame, Semdeg meoTxe safexurs mwar-
moebluri Zalebi am doneze iyo. warmoebiTi urTierTo-
bani da mwarmoeblur ZalTa sakuTrebis forma, kapital-
isturi ganviTarebis meeqvse safexurs Seesabameboda. es
mdgomareoba Teoriulad axsnili iyo e.w. socialistur
safuZvelze.
wyobilebis ZiriTadi winaaRmdegoba: mwarmoeblur
Zalebsa da warmoebiT urTierTobaTa aucilebeli Sesa-
tyvisobis SeuTavsebloba, saerTod, arc ganixileboda.
VI. gamarjvebuli stalinizmi
sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiri (ss-
rk) axali axali konstituciis miRebiT sakanonmdeb-
lo doneze amtkicebda stalinur wyobiilebas. ociani
wlebis bolos igi mkveTrad daupirispirda germaniis na-
cional-socialisturi partiis mier Seqmnil sistemas,
romelsac sxvanairad, Tu ara faSisturi germania, ar
uwodebdnen.
saukunis dasawyisSi miCneuli iyo, rom germania (in-
glisTan erTad) yvelaze ufro ganviTarebul qveyanas
warmoadgenda da yvelaze momzadebuls socializmis
dasamyareblad. v. lenini, roca ruseTSi socialisturi
revoluciis gamarjvebaze fiqrobda, aRiarebda, rom es
moxdeba germaniis mxriv daxmarebis SemTxvevaSi. calke
ruseTSi socializmis warmatebebs gamoricxavda. amitom
iyo, 1920 wels wamoiwyes omi poloneTis winaaRmdeg, ra-
Ta iqidan germaniaSi revoluciis warmatebisaTvis See-
wyoT xeli.
pirvel msoflio omSi damarcxebis Semdeg, germania-
Si adgili hqonda revoluciur mdgomareobas. germaniis
komunistebi, social-demokratebi, wvrilburJuaziuli
73
aleqsandre axatneli stalinizmi

partiebi cdilobdnen aqtiuri roli SeesrulebinaT


mSromelTa moZraobaSi. maT Soris iyo nacionalur-so-
cialisturi partia.
proletarulma revoluciurma moZraobam germania,
avstria, ungreTSi marcxi ganicada. 1924 wels Sewyda
mSromelTa revoluciuri gamosvlebi. sanacvlod, im-
Zlavra nacional-socialisturma moZraobam. msoflio
omSi damarcxebuli, damcirebuli, daqsaqsuli , german-
elebisaTvis misaRebi aRmoCnda nacionaluri ideebis
matarebeli socialisturi ideebi. miT ufro, rom isini
uaryofdnen kerZo sakuTrebis mospobis, miwis naciona-
lizaciasa da iseT principebs, rasac efuZneboda ruse-
Tis socialdemokratiuli partiis bolSevikuri nawi-
li, romlebmac Tavs komunistebi uwodes.
germaniaSi Zlieri iyo komunisturi partia, romelic
mesame komunisturi internacionalis (kominternis) wamy-
van Zalas warmoadgenda. Sesabamisad, germaniaSi moxda
komunisturi partiisa da nacionalur-socialisturi
partiis dapirispireba. ukanasknelebma sabolood gamar-
jvebas miaRwies.
1933 wels, xelisuflebaSi mosvlis Semdeg, nacional-
socialistebma kominternis partiebi ideologiur mow-
inaaRmdegeebad gamoacxades. maT Soris iyo sabWoTa kav-
Siris komunisturi partia.
nacional-socialisturma partiam bevri ram iswav-
la bolSevikebisagan. sabWoTa kavSirSi bolSevikebis
klasobriv mtrad SeZlebuli glexoba gamocxadda da
maTgan iqna iZulebiT amoRebuli mrewvelobis ganvi-
TarebisTvis saWiro Tanxebi. germaniaSi kerZo sakuTre-
bas ar Sexebian, nacionaluri sakiTxi iqna mizanSi amoRe-
buli da ebraelebis represiebiT, ZarcviT SeZles saW-
iro SesaZleblobis mobilizeba. didi, ariuli germaniis
wminda msoflio saxelmwifos Seqmna iqca miznad.

74
stalinizmi aleqsandre axatneli

1938 wels miunxenis konferenciaze inglisma da sa-


frangeTma praqtikulad gza gauxsnes germaniis mili-
taristuli miswrafebebis xorcSesxmas. maT imedi hqon-
daT, ori monaTesave ideologiis partiebisa da saxelm-
wifoebis Sejaxebisa. am droidan moyolebuli germania
ara malavda survils, ariuli warmomavlobis eTnosebis
gaerTianebisa tibetamde teritoriebis dapyrobis gziT.
bunebrivia, amas sabWoTa kavSirTan omis gareSe ver ga-
naxorcielebdnen.
inglis-safrangeTi Secda, roca ifiqres, rom mSvido-
bas miaRwies TavianTi xalxebisaTvis, maSin gawires omi-
saTvis. dasavleTis politiklosebma ar gaiTvaliswines
bismarkis anderZi: germanias or frontze ar unda eoma.
sanacvlod, gaiTvaliswines germanelebma da, sanam aRmo-
savleTs Seutevdnen, jer dasavleTi dalaSqres. zurgi
gaimagres1.
i. stalinis damsaxurebaa arsebuli socialisturi
wyobis msoflio sistemad gadaqceva e. w. socialistu-
ri qveynebis ideur-ekonomikuri da samxedro-politiku-
ri banakis formireba. marTalia, man ver SeZlo samxreT
azerbaijanis, TurqeTis farglebSi moqceuli somxuri
da qarTuli mxareebis sabWoTa kavSirisTvis SemoerTe-
ba, verc samxedro bazis dafuZneba TurqeTis teritori-
aze, magram rac moaxerxa, ukve udides miRwevas warmoad-
genda. kuriliis kunZulebidan moyolebuli, samxreT aR-
mosavleTi aziis CaTvliT, berlinamde teritoria bevr
1. mcire gaxseneba: n. xruSCovis `imperatorobis~ dros imdeni iTqva,
am periodis da Semdgomi cxovrebis ganmavlobaSi i. stalinis `be-
dovlaTobaze~, `sidedleze~, `ucodinrobaze~ da sxva, rom Znelia
TavSekaveba, raTa obieqturma adamianma ar gaixsenos bevri iseTi,
rac mocemulia im ambebis monawileTa mogonebebSi. iqneb, vinme kidec
Seasrulebs am saintereso samuSaos? aq ki iTqmeba,, rom n. xruSCovis
dros ciliswameba, l. breJnevis dros, ZiriTadad, iqna mxilebuli. m.
gorbaCovis dros kvlav scades Savi kritika da uSedegod. araa ada-
mianoba micvalebulTan omi.

75
aleqsandre axatneli stalinizmi

qveyanas da xalxebs aerTianebda.


mizani araa im rTuli istoriuli procesebis anal-
izi. amocana mxolod isaa, rom iTqvas: yvela is qveyana,
romelic sabWoTa kavSirTan erT sivrces qmnida, faqto-
brivad, stalinizmis models imeorebda.
arc erT socialistur Tu e. w. saxalxo demokratiis
qveyanaSi ar ganxorcielebula gardaqmnebis is programa,
rac moxda sabWoTa kavSirSi. rogorc wesi, SenarCunebu-
li iqna miwaze kerZo sakuTrebis ufleba. SeiZleba rig
SemTxvevebSi msxvil miwaTmflobelebs nacionalizaciis
procesi Seexo, magram ara wvril miwaTmflobelebs. Sei-
Zleba, ganxorcielda msxvil sawarmoTa nacionalizacia
da Camoyalibda mZlavri saxelmwifo sakuTrebis seqto-
ri, magram saSualo da wvril mwarmoeblebs, rogorc
wesi, ar Sexebian. gansazogadoeba arc erT qveyanaSi ar
ganxorcielebula sabWoTa gansazogadoebis donemde. Se-
sabamisad, Tu sabWoTa kavSirSi kerZo sakuTreba srulad
moeqca kerZo sakuTrebis farglebSi, sxvagan amis mcde-
lobac ar yofila.
sxvanairad, albaT, arc SeiZleboda. yvela qveyanas
axasiaTebda ganviTarebis esa Tu is done, tradiciebi,
konkretuli social-ekonomikuri pirobebi. maTi erT ka-
lapotSi moqceva, erTnairi cvlilebebis ganxorciele-
ba, ara mxolod SeuZlebeli, aramed arasasurvelic iyo.
rac Seexeba sakuTriv sabWoTa kavSirs, meore msof-
lio omis dros dangreuli saxalxo meurneobis aRdge-
na iyo pirveli rigis amocana. misi swrafad gadawyveta
qveyanas ar SeeZlo. gadawyda, reparaciebis maqsimumis
mozidva. cnobilia, rom aRmosavleT germaniidan gamot-
anili iqna yvelaferi xelSesaxebi. ufro meti, rodesac
mokavSireebma damarcxebuli germania gavlenis sferoe-
bad dayves, amerikis SeerTebuli Statebis xelmZRvan-
elobam kuTvnili zonidan qarxnebis waRebaze uari ga-

76
stalinizmi aleqsandre axatneli

nacxada da es nawilic sabWoTa kavSirs dauTmes. gancxa-


debis Tanaxmad, germaniaSi qarxnis daSla, misi amerika-
Si gadatana da iq awyoba, ufro Zviri ujdebodaT, vidre
aseTive qarxnis ageba sakuTari saxsrebiT. saboloo an-
gariSiT, sabWoTa kavSirma germaniis samrewvelo poten-
cialis 45% wamoiRo. am gziT Seiqmna mZime mrewvelobis
mZlavri baza. qveyanam 3-4 weliwadSi gadaWarbebiT aRid-
gina omiT miyenebuli zarali. 1947 wlidan SesaZlebe-
li gaxda mosaxleobisTvis garkveuli SeRavaTebis ganx-
orcieleba, ramac gazarda wyobilebis socialisturo-
bisadmi da ukeTesi momavlisadmi rwmena.
im periodis movlenebidan bevri ramis gaxseneba Sei-
Zleba. sakmarisia, mieTiTos sabWoTa siamayis, rakelmSen-
eblobis triumfze, romelic germaniidan wamoRebulma
miRwevebma gaxades SesaZlebeli.
dapyrobili qveynebidan sabWoTa kavSirma imdeni
miiRo, rom samecniero-teqnikuri doniT evropaSi mow-
inave qveyana gaxda. arc yofili mokavSireebi darCnen
yuradRebis gareSe. Tundac erTi, bruno pontiakov-
ros gamotaceba ras niSnavda, gamoCnda, roca inglis-
Si Seferxda atomuri eleqtrosadguris mSenebloba da
sabWoTa kavSirma pirvelma msoflioSi Seqmna aseTi sad-
guri.
am SemTxvevaSi mTavaria, rom sabWoTa kavSirma SeZlo
evropisa da aziis qveynebSi gavlenis gavrceleba da ara
mxolod samxedro-politikuri, aramed social-ekonomi-
kuri erTiani sistemis Seqmna. aqve unda iTqvas, rom cvli-
lebebi yvelgan da Tanabrad ar ganxorcielebula. adgili
hqonda winaaRmdegobas da Zalis gamoyenebis aucileblo-
bas. Sedegad, Seiqmna e. w. socialisturi qveynebis banaki.
msoflio gaiyo or dapirispirebuli qveynebis, Cveule-
brivi kapitalistur da e. w. socialistur sistemebad.
iTqmeba socialisturi, Torem es iyo stalinizmis prin-

77
aleqsandre axatneli stalinizmi

cipebze dafuZnebuli msoflio sistema. amdenad, msje-


loba SeiZleba stalinizmze msoflio masStabiT.
ramdenad SeiZleba sistemis da Semadgeneli qveynebis
socialisturobaze msjeloba, es sakmaod ioli dasad-
genia. sakmarisia, moazrovnem, ara calkeuli citatebis
moSveliebiT,aramed moZRvrebaTa codniT Seadaros mar-
qsizmis arsi leninizmis monacemebs, orive ki sabWoTa ka-
vSirisa da sxva qveynebis sinamdviles da Sedegic logi-
kuri iqneba.
e. w. socialisturi qveynebis realuri suraTi miesad-
ageba Cveulebrivi kapitalizmis principebs Tu ara, ga-
moaCens maTi bunebis analizi.
araerTxel aRiniSna, rom kapitalizmis ZiriTadi gan-
masxvavebeli sxva formaciebisgan aris fulad-sasaqon-
lo urTierTobebis batonoba. iseve, rogorc feodalur
formaciaSi ZiriTadi iyo batonisa da ymis urTierTo-
ba. iseve, rogorc monaTmflobelobis formaciaSi Zir-
iTadi iyo monaTmflobelisa da monis urTierToba. Tqma
ar unda, am formaciebis farglebSic iyo fuli, iyo war-
moeba xelosnobis saxiT, magram mTavari, wamyvani adgili
mas ar ekava. fuli da samrewvelo donemde asuli warmoe-
ba, wamyvani, gabatonebuli mdgomareobis mqone xdeba mx-
olod kapitalizmis dros.
iTqva, rom marqsizmis moZRvrebis Tanaxmad momaval-
Si gabatonebul mdgomareobas produqtTwarmoeba da
produqtTgacvla daikavebs. es niSnavs, rom kapitalis-
turi kerZo sakuTreba amowuravs Tavis SesaZleblobebs,
gadaizrdeba saxelmwifo kerZo sakuTrebaSi da Seqmnis
sazogadoebriv sakuTrebad gadazrdis pirobebs. ker-
Zo sakuTreba da sazogadoebrivi sakuTreba ki sruliad
gansxvavebuli bunebis movlenebia. ufro meti: k. marqsi
amtkicebda, rom rogorc adre formaciebi icvleboda
kerZo sakuTrebis farglebSi, aseve momavalSi formacie-

78
stalinizmi aleqsandre axatneli

bi Seicvleba sazogadoebrivi sakuTrebis farglebSi.


v. lenini eTanxmdeboda marqsizms, rom fulad-sa-
saqonlo urTierTobaTa batonoba kapitalizmis arsis
gamomxatavi movlenaa, rom axali (socialisturi) wyo-
bilebis dros igi moispoba da adgils produqtTwarmoe-
bas da gacvlas dauTmobs. Zalauflebis mopovebis Semdeg
bolSevikebma kidec scades fulis batonobis mospoba (e.
w. samxedro komunebSi). ufro meti, TviT nepi v. lenins es-
moda, rogorc droebiTi ukan daxeva, erTi wlis Semdeg
ki moiTxovda, kvlav produqtTwarmoebaze gadasvlas da
bolos aRiara: araferi gamodis, rubli Cvenze Zlieri
aRmoCndao.
i. stalinma iZulebiT SeZlo kapitalizmis umaRlesi
safexuris (saxelmwifo kapitalizmis) urTierTobani,
manqanuri warmoebis donis mwarmoebluri ZalebisTvis
moergo. miiCnevda, rom SeZlebda warmoebis swraf ganvi-
Tarebas da warmoebiT urTierTobaTa winwasuli form-
is, mwarmoeblur ZalebTan aucilebel SesabamisobaSi
moyvanas. amas xels Seuwyobda socialisturi ideologi-
is danergva.
socializmis (stalinizmis) msoflio sistemis Sig-
niT ar iyo ganviTarebis (ekonomikuri da kulturuli)
erTnairi done. sabWoTa kavSirSi igi miRweuli unda yo-
filiyo da iqna, mkacri iZulebis gziT, aseTive meTodebi
dasWirdebodaT sustad ganviTarebul qveynebs (CineTi,
vietnami, korea, monRoleTi...). sxva viTareba iyo german-
iaSi, CexoslovakiaSi, ungreTSi. iq kapitalizmi evolu-
ciurad, ekonomikuri moTxovnilebis mixedviT viTarde-
boda. socializmis msoflio banakis Seqmnis periodisT-
vis, Tumca reparaciebis gadaxdis Semdeg, maTi ekonomika
gaRatakebuli, gaZarcvuli iyo, saerTo doniT isini ka-
pitalisturi ganviTarebis meoTxe safexurze iyvnen da
warmoebiTi urTierTobanic Sesatyvisi formis hqondaT.

79
aleqsandre axatneli stalinizmi

aqve unda aRiniSnos, rom germaniaSi kerZo-individu-


aluri da koleqtiuri sakuTrebis garda, maRal doneze
iyo saxelmwifo sakuTreba. warmoebis saxelmwifo seqto-
ri daaxloebiT utoldeboda kerZo-individualuri se-
qtoris monacemebs. aseTi mdgomareobis moTave iyo kan-
cleri bismarki. igi xels uwyobda mZlavri saxelmwifo
seqtoris Seqmnas da, saWiroebis SemTxvevaSi nacional-
izaciasac axorcielebda. f. engelsi amitomac aRniSnav-
da: nacionalizacia da saxelmwifo sakuTrebis SemoRe-
ba rom socializmi iyos, maSin socializmis mamamTavari
bismarki iqneboda da ara marqsi.
amrigad, sabWoTa kavSiris ZalisxmeviT Camoyalibebu-
li banakis SigniT, germaniis mwarmoebluri Zalebis xasi-
aTTan warmoebiT urTierTobaTa forma SesatyvisobaSi
iyo da rame Zireul gardaqmnebs ar saWiroebda. iq e. w.
socialisturi ideologiis danergva sxva movlenebTan
iyo kavSirSi. kerZod: msoflio omis pirobebSi, sabWo-
Ta jarebi im qveynebis xalxebs evlinebodnen, rogorc
ganmaTavisufleblebi. omis Semdeg gamovida, rom erTi
dampyrobi meorem Secvala. es ki xalxebis ukmayofilebas
iwvevda. ajanyebebi berlinSi, ungreTSi, CexoslovakiaSi
amis naTeli dasturia. amave konteqstSi unda iqnes ganxi-
luli 1956 wlis 9 martis Jleta TbilisSi.1
stalinizmi, rogorc ideur-politikuri da social-
ekonomikuri gardaqmnebis sistema sxvadasxva doniT da
meTodebiT xorcieldeboda e. w. socialisturi banakis
qveynebSi. maT Soris sxvaoba didi iyo. ganmsazRvrels
mainc sabWoTa kavSiri warmoadgenda, sadac yvelaze uf-
ro srulad ganxorcielda Zireuli cvlilebebi.

1. amitomaa aucilebeli TbilisSi, mSral xidTan, stalinis ZeglTan


ganxorcielebuli veluri xocva-Jletis msxverplTa memorialis
mowyoba. vakis da sxva sasaflaoebidan msxverplTa gadasveneba. avto-
ri, im ambebis monawile, adasturebs, rom stalinis saxeli iyo forma,
arsi ki erovnuli damiukideblobisaTvis brZola.

80
stalinizmi aleqsandre axatneli

e. w. socialisturi qveynebis banakis warmatebe-


bi garkveul gavlenas axdenda danarCen msoflioze.
logikuria, rom es gavlena gamoixateboda mibaZvasa da
stalinizmis RonisZiebaTa gadaRebaSi. saqme iqamde mivi-
da, rom ara mxolod e. w. mesame samyaros qveynebi, aramed
evropis maRalganviTarebuli qveynebic dainteresdnen
arsebuli socializmis raobiT, iqidan progresuli el-
ementebis gadaRebiT. ase gaCnda franguli socializmis,
daniuri, skandinaviuri socializmis variantebi. amas
emateboda msoflios wamyvani moazrovneebis mier (gel-
braiti, beli, markuze da sxv.) konvergenciis Teoriis
SemuSaveba. am Teoriis Tanaxmad, kapitalistur da so-
cialistur qveynebs ufro meti hqondaT saerTo, vidre
ganmasxvavebeli niSnebi. iqve daskvna, rom es ori sistema
viTardeboda daaxloebis da Serwymis gziT.
yovelive e. w. socialisturi banakis qveynebis war-
matebebze miTiTeba gaxldaT. Znelia marCieloba, ra do-
nes, ra siZlieres miaRwevda stalinuri sistema, rom ara
xelisuflebis cvla sabWoTa kavSirSi.
VII. cvalebadobis kanoni
am qveyanaze mudmivi araferia. mudmivi mxolod cvl-
ilebebia. stalinizmis aRmavloba, msoflio sistemad
gadaqceva (ris Sesaxeb mxolod sqematurad iyo msjelo-
ba), SeiZleba, mkveTr aRmarTs Sedardes. aRmarTs ki, ro-
gorc wesi, daRmarTi misdevs.
stalinizmis, rogorc msoflio movlenis arseboba-
Si, daRmarTi, negatiuri movlenebi Tu aSkara winaaRm-
degobrivi procesebis saxiT, daiwyo n. xruSCovis mi-
er moRalaturi gziT Zalauflebis uzurpaciis Semdeg.
SeTqmuleba, romlis msxverpli i. stalini iyo, saerTod,
stalinizmis (realuri socializmis) winaaRmdeg mimar-
Tul moqmedebebad unda Sefasdes. Tumca, mis gareSec,
wyobilebis Sinagani winaaRmdegobebis moqmedeba, sab-
81
aleqsandre axatneli stalinizmi

oloo angariSiT, ueWvelad gamoiwvevda imave Sedegs.


xangrZlivi msjelobis gareSe iTqmeba, rom n. xruSCo-
vis voluntaristulma politikam da SezRudulma Teo-
riam daaCqara stalinizmis imanenturi winaaRmdegobebis
gamoaSkaraveba, gaaSiSvla Sinagani buneba da xeli Seu-
wyo saerTo kraxs.
yoveli wyobilebis dros ZiriTadi iyo winaaRmdego-
ba warmoebis sazogadoebriv xasiaTsa da miTvisebis ker-
Zo formas Soris. stalinizmis dros miTvisebas gaorebu-
li xasiaTi hqonda. erTi iyo miTviseba Sromis mixedviT,
meore _ Tanamdebobis (pasuxismgeblobis) mixedviT. es Ta-
vis mxriv, iwvevda rig uaryofiT movlenebs.
i. stalinis dros mkacri aRricxva-kontroli Sesa-
Zlebels xdida saxelmwifo sakuTrebisTvis damaxasiaTe-
beli gegmiurobis Sesrulebas. n. xruSCovis dros wes-
rigi moiSala. farTo gasaqani mieca miwerebs, moCvene-
biTobas. es dakavSirebuli iyo dauintereseblobiT mS-
romelebis mxridan da kontrolis moSliT xelmZRvane-
lobis mxridan.
kapitalisturi ganviTarebis dabal safexurze kapi-
talistebi cdilobdnen, naklebi danakargebiT meti ewar-
moebinaT da meti mogeba mieRoT. amasTan, konkurenciis
pirobebSi, ar icodnen ra bazris moTxovnileba, adgi-
li hqonda periodulad zedmeti warmoebiT gamowveul
kriziss. saxelmwifo sakuTrebis safexurze, gegmiuro-
bis pirobebSi, adgili hqonda ararealuri gegmebis
SemuSavebas, romlebic, saerTod, dauintereseblobis
pirobebSi ara sruldeboda an, ukeTes SemTxvevaSi, srul-
deboda uxarisxo saqonlis warmoebis gziT, rac nakleb-
warmoebis ekonomikur krizisTan iyo dakavSirebuli. qa-
Raldze, partiul maCveneblebSi, yvelaferi warmatebu-
li da kargi iyo, realur cxovrebaSi ki _ piriqiT. es, Ta-
vis mxriv, saerTod, ukmayofilebas iwvevda.

82
stalinizmi aleqsandre axatneli

sazogadoebis mwarmoebluri Zalebi Tavisi doniT,


SesaZleblobiT, bevrad CamorCebodnen saxelmwifo sa-
kuTrebis imanentur warmoebiT urTierTobebs da antag-
onistur winaaRmdegobaSi Sesulebi aucilebel Sesabam-
isobis aRdgenis aucileblobaze mianiSnebdnen. sxvanai-
rad, stalinisturi warmoebiTi urTierTobebi kapital-
isturi ganviTarebis meeqvse safexurs Seesabamebodnen,
mwarmoebeli Zalebi ki meoTxe safexurs.
qveynis xelmZRvaneloba, moklebuli marqsistuli moZ-
Rvrebis ZiriTadi daskvnebis codnas, gadawyvetilebebs
xSirad subieqturi gaangariSebebiT iRebda. sxva ras un-
da mieweros gaxmaurebuli daskvna sabWoTa kavSirSi e.
w. ganviTarebuli socializmis epoqis dadgomis Sesaxeb?
cxadia, qveynis xelmZRvaneloba gamosavlis Ziebisas mivi-
da am `genialur~ daskvnamde.
realurad, mTeli samociani wlebis manZilze, qvey-
nis ekonomika rRvevasa da winaaRmdegobaTa gamwvavebas
ganicdida. arada, gamocxadebuli hqondaT, rom swored
samocianebis bolos (1980 wlisaTvis) SeZlebdnen komu-
nizmis principebis ZiriTadad ganxorcielebas. sazoga-
doeba cxovrebis komunistur fazaSi Sevidoda.
praqtika ki sapirispiros adasturebda. ra eqnaT?
gadawyvites, rom komunizmis nacvlad, `ganviTarebuli
socializmis~ Seqmna gamoecxadebinaT. socializmi xom
1936 wels aRiares gamarjvebulad, axla `gamarjvebuli
socializmi~ ukve `ganviTarebul socializmad~ monaT-
les. ra Seicvala wyobilebaSi? ra axal simaRlemde gaiz-
arda wyobileba? amis analizi da propaganda daqirave-
bul mekalme-agitatorebis armias miandes. maTve unda
`daesabuTebina~ momavalSi `ganviTarebul~ socializms
`momwifebul~ sovicalizmad gadazrda.
sinamdvileSi, samociani wlebi iyo saxelmwifo kapi-
talizmisaTvis bunebrivi Sinagani winaaRmdegobis gam-

83
aleqsandre axatneli stalinizmi

wvavebis periodi. kapitalizmis Tavisufali konkurenci-


is anarqiuli warmoebisaTvis damaxasiaTebeli Warbwar-
moebis ekonomikuri krizisi Secvala saxelmwifo kapi-
talizmis (stalinizmis) gegmiuri warmoebisaTvis damax-
asiaTebeli (saerTo dauintereseblobis pirobebSi) nak-
lebwarmoebis ekonomikurma krizisma.
stalinizmis saerTo krizisis viTarebaSi gamwvav-
da wyobilebisaTvis damaxasiaTebeli yvela winaaRmde-
goba. veraviTari agitacia da propaganda veRar fara-
vda sazogadoebis dayofas, Tanamdebobis burJuaziis
mzard keTildReobas, erTiani muSaTa klasis cxovre-
bis katastrofulad dabali donis fonze. cxadi xdebo-
da sazogadoebis klasebad dayofis da maT Soris urT-
ierTobis xasiaTis Sesaxeb oficialuri Tvalsazrisis
sicrue.
oficialurad miRebuli iyo, rom e. w. socialistu-
ri sazogadoeba Sedgeboda ori muSaTa da glexTa klase-
bisagan da maTgan gamoyofili inteligenciis fenisagan.
eqsplotatoruli klasebi ki ara, elementebic likvid-
irebuli iqnen da mTeli sazogadoeba mSromelebisagan
Sedgeboda.
garegnulad asec iyo. qveyanaSi, sadac miwa, fabri-
ka-qarxnebi, meurneobebi saxelmwifos sakuTrebas war-
moadgenda, formalurad, yoveli adamiani saxelmwifos
daqiravebuli muSaki xdeboda. rCeboda araarsebiTi sx-
vaoba qalaqsa da sofels Soris (qarxnis da meurneobis)
mSromelebs Soris, magram es socialuri pirobebis mx-
riv winaaRmdegobas ar iwvevda. yvelani saxelmwifos
daqiravebuli mSromelebi iyvnen. aseTsave mdgomareoba-
Si uwevdaT cxovreba da moRvaweoba inteligenciis fe-
nis warmomadgenlebs. yvela Sromobda, yvela Rebulob-
da... ai, aq iyo Camarxuli antagonizmis gardauvaloba.
marqsizmis Tanaxmad, saxelmwifo kapitalizmis safex-

84
stalinizmi aleqsandre axatneli

uri (Tu is evoluciuri ekonomikuri ganviTarebis gziT


iqneboda miRweuli), imitom iyo miCneuli socializmis
winadRed, misTvis materialuri da kulturuli wina-
pirobebis momwifebad, rom ufro meti gansazogadoe-
ba kerZo sakuTrebis farglebSi, SeuZlebelia. magram es
jer kidev ar aris kerZo sakuTrebis gadalaxva. es, sazo-
gadoebrivi masStabiT, kerZo sakuTrebis mospobis sa-
fuZvelia da ara mospoba.
kerZo sakuTrebidan sazogadoebriv sakuTrebaze, ka-
pitalizmidan socializmze gadasvlis saidumlo ima-
Sia, rom gansazogadoebis done erTnairia. socializmis
dros miwa da warmoebis saSualebani formiT isevea
saxelmwifos sakuTrebaSi, rogorc kapitalizmis dros.
da Tu es asea, rogor ganasxvaos rigiTma adamianma is ka-
pitalizmis pirobebSi cxovrebis Tusocializmisa? Tan
Tu oficialuri ideologia arwmunebs, rom esaa namdvi-
li socializmi.
stalinizmis yvelaze didi saidumloeba swored am
problemas ukavSirdeba. adamianebi xedaven, rom garSemo
yvela saxelmwifos dawesebulebebSi, fabrika-qarxnebSi,
meurneobebSi Sromobs. Tanac yvela Sromobs xelfasisT-
vis. umtkiceben, rom eqspluatacia aRar arsebobs, sazo-
gadoebisTvis yoveli wevri misi `amxanagia~ da ara bato-
ni. sazogadoebis mxriv esmis mxolod Tavisuflebis, er-
Tobis mowodebebi. ra qnas, daijeros? Tu ar daijerebs,
daisjeba.
meore mxriv, adamiani xedavs, rom adgili aqvs us-
amarTlobas, Tavs moxveuli principebis Seusruleblo-
bas.
sazogadoebis udidesi nawili valdebulia iSromos.
Tu ar iSromebs, daisjeba. amave dros sazogadoebaSi ar-
ian adamianebi, ufro zustad, adamianTa wre, romlebic
Sromas Tavs arideben an formalurad iTvlebian mS-

85
aleqsandre axatneli stalinizmi

romelebad, cxovrebiT ki bevrad ukeTes pirobebSi, Sei-


Zleba, mdidrulad cxovroben.
sazogadoebis masStabiT, ismeba kiTxva: Tu yvelaferi
saxelmwifos sakuTrebaa, Tu yvela valdebulia iSromos
SesaZleblobis farglebSi, unaris mixedviT, maSin saidan
Cndebian mdidrebi saerTo siRaribis fonze?
miTiTeba imaze, rom adamianebi erTnairi unaris, erT-
nairi dainteresebisani ar arian da Sedegic gansxvavebu-
lia, mTlad marTebuli araa. bunebrivia, rom adamianebi
gansxvavdebian fizikurad, gonebrivad, mondomebiT da a.
S., magram ara imdenad, rom erTma meores gadaaWarbos as-
jer, aTasjer da a. S1.
ismis kiTxva: Tu yvela sawarmo, yvela dawesebuleba
da a. S. saxelmwifo sakuTrebaa, Tu yvela valdebulia,
iSromos unaris mixedviT, maSin maT anazRaurebac dax-
arjuli unaris mixedviT unda xdebodes. stalinizmis
dros, Teoriulad asec unda yofiliyo, praqtikulad ki
sawinaaRmdego suraTi ixateboda. sazogadoebis didi
nawili cxovrobda siRaribeSi, mcire nawili ki batonk-
acurad. bunebrivia, rom aseTi mdgomareoba aCenda da-
pirispirebas.
sazogadoebrivi masStabis gamocanis gasaRebs ganaw-
ilebis principi warmoadgens. Tu sazogadoebis yoveli
wevri valdebulia da Sromobs unaris mixedviT, samar-

1. mcire ganmarteba: 1974 wels moskovSi marqsizm-leninizmis insti-


tutis marqs-engelsis seqtoris ufrosTan giorgi baRaTuriasTan
avtors kamaTi hqonda am sakiTxze. naTqvamis sailustraciod, gamoa-
Ro karada da aiRo marqs-engelsis TxzulebaTa meoce tomi. batonma
giorgim miaZaxa: naxe, axla gadaSlis da wamikiTxavs citatas, romel-
ic 206-e gverdze iwyeba da 207-eze gadadiso. avtorma gadaSala wigni
da baRaTuria marTali aRmoCnda. ase Rrmad, rusulad, germanulad,
icoda man marqsizmi. amitom iyo, rom Tu romelime qveyanaSi ipov-
idnen nawers da eWvobdnen, xom ar iyo is marqsis an engelsis naweri,
eqspertad g. baRaTurias iwvevdnen. axlac, vinc am sakiTxiT dainter-
esebda, SeuZlia aiRos da gadaikiTxos me-20 tomis, gv. 206-207.

86
stalinizmi aleqsandre axatneli

Tlianobis principis Tanaxmad, rogori unda iyos anaz-


Raurebis wesi? cxadia, Tu samarTliania principi, Ti-
Toeulisagan unaris mixedviT, samarTliani iqneba, Tu Ti-
Toeuls miecema gaweuli Sromis mixedviT. stalinizmis
pirobebSi ki rogori principi moqmedebda? sazogadoe-
bis umravlesobas Sromis mixedviT, xolo umciresobi-
saTvis _ Tanamdebobis da pasuxismgeblobis mixedviT.
sazogadoebis es umciresoba sazRvravda, rogorc
umravlesobis xelfasebis sakiTxs, aseve TavisTvis Ta-
namdebobisaTvis da pasuxismgeblobisaTvis xelfasebis
sakiTxs. amas Semdeg emateboda ekonomikuri da politi-
kuri privilegiebis odenobis sakiTxi. bolos ki gamodi-
oda, rom sazogadoebis umciresobis Sromis unari fas-
deboda ara SromiT, aramed pasuxismgeblobiT, Tanamde-
bobebiT. Sedegad, sazogadoebis umciresoba Rebulob-
da bevrad mets, vidre imsaxurebda maTi daxarjuli un-
ari. ase yalibdeboda privilegirebul da gabatonebul
adamianTa fena. sazogadoeba iyofoda erTian mSromelTa
klasad da umciresoba priviligirebul, gabatonebulTa
klasad. iyo es amxanagebis sazogadoeba? iyo socialis-
turi Tu kapitalisturi wyobileba?
stalinizmis ideologiisa da praqtikis detaluri
analizi ara mxolod rTuli, aramed xangrZlivi anal-
izis sakiTxia. aq mxolod is aRiniSna, rom samarTliano-
bis etalonad aRiarebuli sistema usamarTlo da mrava-
li winaaRmdegobis Semcveli iyo. maT Soris erovnebaT-
Sorisi urTierTobis saxiT. arada, uzarmazari sivrcis
imperia, Tavis satelitebTan erTad asze met eTnoss aer-
Tianebda da cdilobda, maTi erToba SeenarCunebina.
stalinizmis arsebobis am periodisaTvis didi xnis
daviwyebuli iyo erovnul sakiTxze v. leninis Tval-
sazrisi. am periodSi ki ara, sabWoTa kavSiris Seqmnis
droidan daiwyo misi Secvla stalinuri konstituciiT.

87
aleqsandre axatneli stalinizmi

v.leninis moZRvrebis mixedviT rom emoqmedaT, sabWo-


Ta kavSiris struqtura sul sxvanairi iqneboda da sxva-
nairadac ganviTardeboda. erovnebaTSorisi urTierTo-
bis xaziT v. lenins miaCnda, rom unda Seqmniliyo msof-
lio qveynebis erTiani federaciuli respublika (evro-
paSi popularuli ideis evropis SeerTebuli Statebis
msgavsad). am federaciul respublikas Seqmnidnen didi
qveynebis proletarebi1.
federaciaSi gaerTianebuli didi erebi (rusebi, ger-
manelebi, frangebi, ingliselebi da sxva), Tavis mxriv
moawesrigebdnen maT respublikaSi Semavali patara er-
ebis sakiTxs, amasTan, moawesrigebdnen ise, rom arc erT
patara ers (eTnoss) ara hqonoda saxelmwifiebrivi gaer-
Tianebis forma, saxelmwifo ena, saxelmwifoebrivi saz-
Rvrebi2, ganaTleba ar mieRo erovnul enaze da a. S.3
v. leninis azriT, socialisturi saxelmwifos aseTi
mowyoba daaCqarebda `tuzemcebis~, `saqaTmeebis~ eTnos-
Ta rus erTan Serwyma-SeduRabebas. aseTi internaciona-
luri erTobiT Sekruli ruseTis socialisturi saxel-
mwifo srulyofilad gawevriandeboda msoflio feder-
aciul respublikaSi.
sabednierod, v. leninis es koncefcia mTlianobaSi
ver ganxorcielda, magram garkveuli gavlena mainc moax-
dina. respublikaTa, avtonomiur erTeulTa istoriuli
sazRvrebi ar iyo gamorkveuli da bevr sadavo elements
Seicavda. dRemde ase grZeldeba.
amas garda, sabWoTa kavSirSi, partiis centralur
komitetTan arsebobda e. w. mSromelTa internacional-
1. konfederacia v. leninisaTvis yovlad miuRebel ideas warmoadgenda.
2. sazRvrebi ise unda daewesebinaT, rom TiToeul erTeuls rac Sei-
Zleba meti ucxotomeli hyoloda Casaxlebuli.
3. am sakiTxze avtoris `revoluciuri aneqsia~. naSromi 1987 w. gadae-
caT erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis liderebs da gavrcel-
da moZraobis wevrebs Soris.

88
stalinizmi aleqsandre axatneli

uri aRzrdis seqtori. misi ZiriTadi daniSnuleba iyo,


Seeswavla da ganesazRvra eTnosTa urTierTobebSi ar-
sebuli winaaRmdegobebi. scodnodaT, vin vis winaaRmdeg
da rodis unda aemxedrebina1.
stalinizmis qveynebSi mZafrdeboda da erTian siste-
mas daSliT emuqreboda, rogorc ideur-politikurad
social-ekonomiuri, aseve erovnebaTSoriso urTierTo-
bis xasiaTis winaaRmdegobani. sakmaod rTuli dasadgenia,
ganviTarebis romel momentSi, romeli xasiaTis winaaRm-
degobebi iCenda mwvaved Tavs. mTavaria, rom winaaRmde-
gobaTa erTianoba moqmedebda, mwvavdeboda da bolos
stalinizmis msoflio sistemis daSliT damTavrda2.
stalinizmis kritikis, praqtikuli uaryofis proces-
Si gansakuTrebuli adgili sabWoTa kavSirSi mimdinare e.
w. perestroikis periods da mimdinare cvlilebebs ukavia.
meoce saukununis oTxmocian wlebSi sruli siZlie-
riT amoqmedda stalinisturi socializmis antagonis-
turi winaaRmdegobebi da arsebuli sinamdvilis cvli-
leba daayena dRis wesrigSi.
umTaversi iyo winaaRmdegoba ganuviTarebel mwar-
moeblur Zalebsa da bevrad win wasul warmoebiT urT-
ierTobebs Soris. maT Soris aucilebeli Tanafardobis
kanoni Tavidanve iyo darRveuli, magram jer Camoyal-
ibebis dros, e. i. stalinizmis sistemis Seqmnis dros, Sem-

1. am sakiTxze, mis struqturaze, moRvaweobaze avtoris sxva naS-


romebSia naTqvami da aq mxolod aRniSvnaa.
2. aqve unda aRiniSnos, rom stalinizmis msoflio sistema daiSala,
sabWoTa kavSirSi arsebuli politikuri, erovnebaTSorisi sistema
daiSala, magram es jer kidev ar moaswavebs stalinizmis, rogorc
azrovnebis produqtis, rogorc mravalTa ideuri da praqtikuli
moqmedebis likvidacias. milionobiT adamiani, calkeuli qveynebi
kvlav agrZeleben misi ideebis, principebis ganxorcielebas. amdenad,
stalinizmi ara mxolod warsulia, romelic daviwyebas unda mieces,
aramed dRevandelobis da, rac mTavaria, xvalindeli azrovnebisa da
praqtikuli brZolis saganicaa.

89
aleqsandre axatneli stalinizmi

deg Tavad i. stalinis mmarTvelobis pirobebSi, winaaRm-


degobis antagonizmSi gadazrda ferxdeboda mmarTve-
lobis mtkice meTodebiT ganxorcielebis gziT. n. xruS-
Covis `mefobis~ voluntaristulma da subieqtivisturma
meTodebma winaaRmdegoba gaaSiSvla da mas antagonistu-
ri xasiaTi SesZina.
mTavari iyo winaaRmdegoba warmoebis sazogadoebriv
xasiaTsa da miTvisebis gaorebul formas Soris. siste-
ma yvela Sromisunariani adamianisagan iTxovda Sroma-
Si monawileobas unaris mixedviT. wesrigis damrRvevebs
sasjeli elodaT. warmoebis sazogadoebriv xasiaTs,
samarTlian moTxovnas, ganawilebis usamarTlo for-
ma axlda Tan. adamianebisgan iTxovdnen Sromis unaris
mixedviT, ZiriTad masas, ganawilebis dros, uxdidnen
Sromis mixedviT, garkveuli kategoriis adamianebs ki
Tanamdebobebis anu pasuxismgeblobis mixedviT. es prin-
cipi sazogadoebas yofda socialur fenebad, romelT-
agan Semdeg Camoyalibda erTiani muSaTa klasi (sazoga-
doebis didi nawili, romelTa bedi xelfasze iyo damok-
idebuli) da erTian kapitalistTa klasi (romelTa bedi
xelfasze ar iyo damokidebuli).
cxadia, adamianebi xedavdnen sazogadoebis aseT us-
amarTlo dayofas socialur klasebad da es Tavidanve
iyo winaaRmdegobis gamomwvevi. veraviTari socialistu-
ri ideologia am winaaRmdegobas ver faravda. i. stalin-
is mmarTvelobis meTodebi winaaRmdegobis gamwvavebis
saSualebas ar iZleoda. n. xruSCovis droidan moyole-
buli, klasobrivma urTierTobebma antagonisturi xas-
iaTi SeiZina.
am or winaaRmdegobas emateboda erovnebaTSorisi
urTierTobis sferoSi gamwvavebuli winaaRmdegoba. ide-
ologiis doneze ayvanili mtkicebulebani xalxTa Tanas-
worobas, erovnul-saxelmwifoebrivi interesebis er-
Tobis Sesaxeb, arsebul praqtikas ver faravda. e. w. so-

90
stalinizmi aleqsandre axatneli

cialisturi qveynebis banakSi da Tavad sabWoTa kavSir-


Si yvela sakiTxi moskovSi, kremlSi wydeboda. mmarTv-
elobis uaRresi centralizacia eTnosebis, ufro zus-
tad, calkeuli erebis viTom saxelmwifoebriobis fiqcia,
erovnul-saxelmwifoebriv usamarTlobas samarTlia-
nobis iers ver aniWebda. sinamdvileSi Tu ruseTSi ru-
si mosaxleoba iCagreboda sakuTari xelisuflebis mier,
ararusul respublikebSi socialur Cagvras erovnulic
emateboda. ararusi eTnosebi erTdroulad socialur da
erovnul Cagvras ganicdidnen. maTTvis zogjer social-
urze metad erovnuli Cagvra iyo autaneli. amas emate-
boda moskovis, centris mcdelobebi, bevri ram calkeuli
eTnosebisaTvis gadaebralebina, gaeTiSa, daepirispirebi-
na isini erTmaneTisaTvis da batonoba gaexangrZlivebina.
saukunis oTxmocian wlebSi winaaRmdegobani gamwvavda
da raTa socialisturi da nacionaluri xasiaTis afeTqe-
bebi ar mohyoloda, xelisuflebaSi gadawyvites garkveu-
li gardaqmnebis ganxorcieleba, rasac xalxSi m. gorba-
Covis `perestroika~ uwodes. rigi sabWoTa mecnierebisa
amtkicebs, rom `perestroika~ ganxorcielda kapitalis-
turi samyarodan didi odenobis kreditebis safasurad.
miRebulma kreditebma stalinizmis msoflio siste-
mas ver uSveles. sanacvlod mmarTveli klasis wevrebis
msxvil magnatebad gadaqcevas Seuwyves xeli1.
1. mcire cnoba: rusuli `perestroikis~ ideologi aleqsandre iakov-
levi, oficialuri xelmZRvaneli mixeil gorbaCovi, realuri xelmZ-
Rvaneli raisa maqsimovna da mTavari Semsrulebeli saerTaSoriso
masStabiT eduard SevardnaZe bevr saidumlos inaxavdnen. e. Sevard-
naZes erTxel wamoscda: roca germaniidan sabWoTa jarebis gamoyvanis
sakiTxi ixileboda, Cven gadavwyviteT, kompensaciis saxiT, dasavleT
germaniisagan 25 mlrd mogveTxova. roca helmut kols Sevxvdi, es
sakiTxi ganvixileT, kolma mkiTxa: 25 miliardi TqvenTvis Tu saxel-
mwifosTviso. mivxvdi, rom cota moviTxove da ar vupasuxe, ganxilva
sxva droisaTvis gadaido. rogorc cnobilia, dasavleT germaniisagan
sabWoTa kavSirma 250 miliardi miiRo. sainteresoa, am TanxaSi is 25
miliardi Sevida?

91
aleqsandre axatneli stalinizmi

`perestrroikis~ periodSi, mecnierTa SefasebiT, azri


gaiyo. erTni miiCnevdnen, rom sabWoTa wyobileba araso-
des socialisturs ar warmoadgenda. meoreTa azriT, wyo-
bilebis kraxi socilalizmis ki ara, stalinizmis kraxi
iyo. mesameTa mtkicebiT, stalinizmi marqsistul-leninu-
ri moZRvrebis SemoqmedebiT ganviTarebas warmoadgenda
da a. S. sakamaTo bevri iyo da momavalsac gadaecema.
erovnebaTSorisi urTierTobis xaziT aseve mravali
koncefcia iqna gaJRerebuli. maT Soris is, rogor misca
biZgi g. Saxnazarovis TxovniT, raisa maqsimovnam somxeTsa
da azerbaijans Soris farTe konfliqts. rogor daige-
gma da ganxorcielda osebisa da inguSebis konfliqti.
Sua aziidan rogori veluri meTodebiT gamodevnes e. w.
Turqi mesxebi da a. S.
sabWoTa xelmZRvaneloba amaod cdilobda myisieri
meTodebiT mZime socialuri da erovnuli dapirispire-
bis Serbilebas, erTobis SenarCunebas, Savis TeTrad
warmodgenas. saerTo viTarebidan gamomdinare, SeuZle-
beli aRmoCnda stalinizmis sistemis SenarCuneba.
`perestroikis~ am pirobebSi airia tragikuli da ko-
mikuri, realuri da moCvenebiTi. ar iyo idea, ar iyo Za-
la, romelic antagonisturi procesebisTvis mSvidobi-
ani gadawyvetis gzebs mouZebnida.
erovnul-ganmaTavisuflebeli moZraobis radikalur
liderebs miaCndaT, rom isini arian sabWoTa kavSiris
masStabiT progresis ganmsazRvrelebi. maTi brZolaa
gadamwyveti mniSvnelobis mqone. am xaziT gansakuTrebiT
aqtiurobdnen baltiispireTis respublikebi da saqarT-
velo. moldaveTi, dasavleT ukraina zomier pozicias
ikavebdnen. ruseTsac hyavda Tavisi erTguli satelitebi
somxebis, osebis, e. w. afxazebis da sxvaTa saxiT. musul-
manur respublikebs aRmosavluri politikis brZnuli
pozicia ekavaT.

92
stalinizmi aleqsandre axatneli

erovnuli moZraobis radikalebi bevrs xmaurobdnen,


magram realur Zalas ar warmoadgendnen. metropolias
(ruseTs) yovelTvis SeeZlo maTi ara mxolod ganeitrale-
ba, aramed likvidaciac. moCvenebiTi demokratiis gzaze
damdgari `perestroikis~ ruseTi iTmenda . moTmineba ki
nakarnaxevi iyo Tavad ruseTis SigniT socialuri moZ-
raobis gaZlierebiT, romelsac saTaveSi bevri ganaTle-
buli da demokrati moRvawe edga1.
sabWoTa kavSirSi socialuri da erovnuli mdgo-
mareobiT da mimdinare politikiT ukmayofileba Zalas
ikrebda. Tu erovnuli moZraobis neitralizeba SeiZle-
boda, igive ar iTqmis socialuri usamarTlobiT ukmay-
ofiloTa masebze. orive moZraoba erTimeores yveboda
da aZlierebda, maT Soris ki wamyvani socialuri iyo.
marTldeboda marqsistuli daskvna: ar SeiZleba Tavisu-
fali iyos eri, romelic sxvas sCagravs.
mokled rom iTqvas, swored masebis social-poli-
tikurma aqtivobam ganapiroba 1991 w. sabWoTa kavSiris
daSla.
socializmis msoflio sistema daiSala. igive gan-
meorda sabWoTa kavSiris SigniT. Tavis mxriv, respub-
likebis gamoyofa e. w. damoukidebeli saxelmwifoebis
Seqmna, marTalia, moaswavebda stalinizmis erovnuli
politikis kraxs, magram sulac ar niSnavda stalinizmis
likvidacias ukve `damoukidebeli~ respublikebis Sig-
niT.
stalinizmma didi cvlilebebi ganicada, magram ara
yvelgan da ara erTnairi doniT. vTqvaT, belorusiam
TiTqmis ucvlelad SeinarCuna stalinizmis sistema, mis-
ma mezobelma ruseTma da ukrainam _ ara. zogadad, ra moi-
1. sakmarisia mieTiTos, rom jer kidev 1986 wels i. afanasievma aRi-
ara, rom sabWoTa kavSirSi socializmi ar ariso. g. popovma 1989 w.
sabWoebis yrilobaze gaakeTa moxseneba, sadac amtkicebda sabWoTa
sistemis gardaqmnis aucileblobas da a. S.

93
aleqsandre axatneli stalinizmi

go da ra waago TiToeulma? belorusiaSi stalinizmi,


ZiriTadad, ZalaSia. niSnavs kvlavac is sakuTrebiTi da
socialur-ekonomikuri urTierTobebi, rac iyo, gamoy-
ofamde. erTiani muSaTa klasi kvlav dasaqmebulia, sam-
saxuriT garantirebulia da umuSevroba ar awuxebs. er-
Tiani kapitalistTa klasi Zveleburad marwuxebSia moq-
ceuli, gamzadebuli yaCaRuri `privatizaciisaTvis~, ma-
gram aSkara brZolas ver bedavs.
mezobel ruseTsa da ukrainaSi mZlavri saxelmwifo
seqtoris gverdiT Seqmnes kerZo seqtori. pirvel rigSi,
partiulma da sabWoTa yofilma `amxanagebma~ yvelaferi
mrude wesebis gamoyenebiT SeZles saxelmwifo seqtori-
dan saSualebebis kerZo seqtorSi gadaqaCva. amas mohyva
`erovnuli~ oligarqebis, magnatebis, milionerebis kla-
sis Camoyalibeba da mSromeli masebis gaRatakebiT hau-
perizmi.
mTavari iyo, rom kerZo seqtoris CamoyalibebiT, ar-
sebuli warmoebiTi urTierTobani dauaxloves mwarmoe-
bluri Zalebis ganviTarebis dones da garkveulwilad
aRadgines aucilebeli Sesabamisoba. dRes iq warmoebiT
urTierTobaTa forma SesatyvisobaSia mwarmoeblur
ZalTa xasiaTTan da saerTo progresis safuZvels hqm-
nis. mxolod egaa, gardaqmnebi warmoebiT urTierTobaTa
formis ukandaxeva, xasiaTdeboda aTasgvari eqscesebiT
da axal urTierTobebs bevri cvlilebebis ganxorciele-
ba mouwevT, sanam stalinizmissistemidan bunebriv kapi-
talistur sistemad gadaiqcevian.
sxvagan? mTavaria ra moxda CvenTan, saqarTveloSi.

94
stalinizmi aleqsandre axatneli

VIII. stalinizmi saqarTveloSi


saqarTvelo stalinis samSobloa da ara stalinizmis.
rogorc ideur-politikuri, social-ekonomikuri moZ-
Rvreba da praqtika, stalinizmi ukve sabWoTa kavSirad
wodebul saxelmwifoSi Camoyalibda da Semdeg msofli-
os bevr qveyanaSi hpova gavrceleba. maT Soris saqarTve-
loSi. saqarTvelo im dros agraruli meurneobis mxare
iyo. es ar niSnavs wvrili xelosnuri warmoebis ar ar-
sebobas. samrewvelo warmoebis xaziT iyo Tbilisis rki-
onigzis saxelosnoebi, baTumis navTobmimRebida gadama-
muSavebeli sawarmo, foTis navsadguri, gadioda rkinig-
za TbilisSi da baqomde, magram mTlianad qveyana agrar-
uli meurneobis mxared iTvleboda.
1918 w. damoukideblobis gamocxadebisa da demokra-
tiuli respublikis amoqmedebis Semdeg or weliwad-
Si qveyanam bevrs miaRwia. jer erTi, SeZlo ruseTis mi-
er mitacebuli teritoriebis didi nawilis dabruneba
tuafsemde da gelenjikamde (cnobili adiRi profesoris
meretukovis ganmartebiT, gelenjiki mxolod megrulad
iSifreba da gare cixes niSnavs. amasTan, meretukovi ver
Tu ar ambobs, rom dRes megrulad miCneuli ena iyo Zve-
lafxazuri. sanam ruseTi adiRebs afxazebad gamoacxa-
debda, afxazebs megrelebad da megrelebs qarTvelebad
da am gziT istoriul afxazebs moswyvetda qarTvelebs,
xolo axal afxazebs qarTvelobas daupirispirebda). meo-
re, saqarTvelos respublikam moigeria somxeTis agresia
(1918 w. somxebma, romelTa agresiul bunebaze jer kidev
cnobili straboni miuTiTebda, moindomes kidev erTxel
mezobeli qarTvelebis Seviwroeba, magram sastikad dam-
arcxdnen. zavis Semdeg oci kilometris siganis terito-
ria neitralur zonad gamocxadda somxeT-saqarTvelos
Soris). axalgazrda respublikam SeZlo TurqeTis far-
glebSi moqceuli teritoriebis dabruneba. droebiT, ma-

95
aleqsandre axatneli stalinizmi

gram SeZlo). meoTxe da mTavari: daiwyo qveynis politi-


kuri da ekonomikur-sameurneo sistemis Seqmna, evropu-
li social-demokratiuli principebis Sesabamisad (rac
ar dascalda).
1920 w. lenini werda: saqarTvelos, somxeTis, Tur-
qeTis da iranis dapyroba (dapyroba!) ar unda iyos Cve-
ni uaxlesi mizani. didi Turqi mogzauri da moazrovne
evlia Celebi ambobs: mxdali kacis gmiroba muxTlobaao.
v. leninmac imuxTla, naTqvamidan erT kviraSi somxeTi
daipyres, ramdenime TveSi ki _ saqarTvelos demokrati-
uli respublika daamxes.
ruseTma xelSi mogdebuli, sazizRari, daumorCile-
beli saqarTvelo yovelmxriv gaZarcva:
1. misi teritoriebis didi nawiili TviTon SeierTa, zaqa-
Talis mazra gadasca axlad Seqmnil azerbaijans. e. w.
neitraluri zona, romelic somxeTma saqarTvelos
teritoriad scno, aCuqa somxeTs. axlad SemoerTebu-
li samxreT saqarTvelos miwebi dauTmo TurqeTs;
2. Tavad saqarTvelo erT federaciaSi gaaerTiana somx-
eT-azerbaijanTan;
3. saqarTvelos warmatebuli erovnuli banki, am feder-
aciis bankad gadaakeTa;
4. im dros warmatebuli WiaTuris marganecis ucxouri
koncernebi miisakuTra;
5. gawiTlebul, ZaliT gasabWoebul, `bednier~ qarTve-
lobas `dasacavad~ rusuli jarebi Cauyena da ucxo
tomelTa SromiTi armiiT `gaaZliera~.
erTi sikeTe is iyo, rom saqarTvelo ascda rusuli
`samxedro komunizmis~ periods.
saerTo rusuli socializmiT da erovnebaTSori-
si urTierTobiT aRSfoTebulebi, imave ruseTma 1924
wels rusuli meTodebiT `daamSvida~. am droidan iwye-

96
stalinizmi aleqsandre axatneli

ba stalinizmis, rogorc azrovnebis, praqtikis dafuZne-


ba-damkvidreba sabWoTa kavSirSi da mis erT mcire mxare
saqarTveloSi.
saqarTveloSi, pirvel rigSi, ganxorcielda miwis na-
cionalizacia. wvril glexuri meurneobis qveyanaSi mi-
wis nacionalizacia rTulad gansaxorcielebeli saqme
iyo. nacionalizacia mxolod dekretis gamoqveyneba xom
ar iyo? daiwyo da didi iZulebis gziT, moaxdines koleq-
tivizacia. aRsaniSnavia, rom Tavad sabWoTa xelisufle-
ba qarTvelebisTana glexobis koleqtivebSi gaerTiane-
bas saerTo procesis bolo etapze gegmavda, magram xom
iyvnen e. w. komunisti-bolSevikebi, enTuziast-karieri-
stebi da ratom ar unda ejobnaT sxvaTaTvis? da vin moT-
vlis, ramdeni simdable-simaxinje, Zaladoba da usamarT-
loba axlda am process?
miwis nacionalizacias miayoles yvelaferi, ri-
si gasaxelmwifoebac SeiZleboda. qveyanaSi yvelaferi
saxelmwifo sakuTreba gaxda. arc es gardaqmnebi yo-
fila mSvidi da samarTliani. rac mxdali adamianis
gmirobaze iTqva evlia Celebis mier, sruliad gamovlin-
da stalinizmis damkvidrebis dros1. roca stalinizmis
damkvidrebis periodSi Cadenil usamarTlobaze wednen,
erTma brZenma rusma aRniSna: ra, 6,5 milioni dabezRebe-
bi stalinma dawerao? aq ar SeiZleba ar moigono petre
I-is naTqvami rusi muJikis eSmakobis Sesaxeb da k. marqsis
daskvna rusis wvrilmani TaRliTi bunebis Sesaxeb. qarT-
velebi ki rusebis niWieri Segirdebi gaxdnen im droisT-
vis (da dRemde ar daviwyniaT es swavleba, naTqvami, ra
Tqma unda, arc yovel russ exeba da arc yovel qarTvels).

1. cnobilia, rom erTi wlis ganmavlobaSi erTma kargma binam oTxi


macxovrebeli gamoicvala, vidre iq aseTi damsmen-cillismwamebeli
`gmiri~ ar Sesaxlda. da ramdeni aseTi? isic cnobilia, trockis-
tobaze gadasaxlebuli erTi glexi Zmiswuls swerda: vinme trockis
davubezRebivar, moZebne da pasuxi agebineo. da ramdeni aseTi?

97
aleqsandre axatneli stalinizmi

stalinizmis damkvidreba SeiZleba `diad mizans~ e. w.


socializmis aSenebas emsaxureboda, magram uamravi `sag-
miro~ saqmeebiT xasiaTdeboda. veraviTari monanieba ver
dafaravs yvela araadamianobas. Sedegad, ra miiRo sazo-
gadoebam? sazogadoebaSi arsebuli klasobrivi Semad-
genlobis gardaqmna Tu saxecvlileba? rogorc sabWoTa
kavSirSi, aseve saqarTveloSi Seicvala meurneobis xas-
iaTi. gansakuTrebiT germaniidan reparaciebis motiviT
wamoRebuli samrewvelo obieqtebis wyalobiT, SesaZle-
beli gaxda saqarTvelos samrewvelo respublikad Cam-
oyalibeba. rusTavis metalurgiuli qarxana, TbilisSi
saaviacio, CarxmSenebeli, tankTSemkeTebeli da sxva ua-
mravi. amas Semdeg mohyva sabWoTa kavSiris sakuTari Za-
lebiT Seqmnili manqanaTmSenebeli, traqtorTmSenebe-
li da a. S. am bazaze dafuZnebiT aigo bevri xiluli Tu
daxuruli daniSnulebis instituti-sawarmo. respub-
lika agrarul-glexuri qveynidan mowinave industriul,
samecniero-sawarmoo centrad Camoyalibda.
am Zireul gardaqmnebs Tan sdevda glexTa klasis ba-
zaze muSaTa klasis Camoyalibeba da mosaxleobis umrav-
lesobad gadaqceva. glexobac Seicvala. soflad meur-
neobebis qselis SeqmniT, moxda glexobis bunebis cvl-
ileba. saboloo angariSiT, respublikaSi Camoyalib-
da erTiani muSaTa klasi. xSirad Zneli iyo gansxvavebis
dadgena muSas, glexs e. w. sainJinro-teqnikur inteligen-
cias Soris. stalinizmis damkvidreba respublikaSi bevr
progresul gardaqmnebTanac iyo dakavSirebuli. mosax-
leobis masobrivi ufaso aRzrda-ganaTlebis sistemis
Seqmna did sikeTes da progress warmoadgenda. dRes
bavSvis aRzrda, ukve skolaSi swavla uamrav saxsrebTa-
naa dakavSirebuli. umaRlesi ganaTleba umTavresad fa-
siania. vin moTvlis, ramdeni aTi-aTasi axalgazrda rCeba
ganaTlebis gareSe.

98
stalinizmi aleqsandre axatneli

moazrovne adamianma cudi da kargi unda gaarCios.


iyo savaldebulo (savaldebulo!) saSualo ganaTle-
ba ufaso. es niSnavs, iqmneboda pirobebi (skola-inter-
natebis CaTvliT), sadac mozards aRzrda-ganaTleba See-
Zlo mieRo ufasod.
dRes qveyana moicva fasianma sabavSvo aRmzrdelo-
biTma, fasianma saSualo ganaTlebis mimcemma sistemam.
amas fasiani umaRlesi ganaTlebis sistema emateba da ra
gamodis?
ar unda gamoricxos, rom ufulo adamiani beCavdeba,
fuli ki ryvnis adamians. amasTan, didi fuli didad. es
fulis funqciebis dafaruli mxarea.
moazrovnem aseve unda daafasos janmrTelobis
sistemis fasian da ufaso momsaxurebas Soris sxvaoba.
stalinizmis didi iaraRi ideuri zemoqmedebis
sistema gaxldaT. erTian muSaTa klass (muSebs, glexebs,
inteligencias) Sromis anazraurebis erTiani sistemis
garda, erTiani ideologia eZleoda. swored ideolo-
gia faravda realur suraTs. mSromelebisagan iTxovd-
nen Sromas unaris mixedviT, xelfass aZlevdnen Sromis
mixedviT. amave dros iyo e. w. inteligenciis garkveul
xelmZRvaneli nawili, romelic xelfass Rebulobda ara
Sromis, aramed pasuxismgeblobis, Tanamdebobis mixed-
viT. xelfasis garda, maT hqondaT politikuri da ekono-
mikuri privilegiebi. amis gamo, sazogadoeba iyofoda
erTian muSaTa klasad da erTian kapitalistTa klasad.
am dayofas Tan axlda arakanonieri gziT gamdidrebulTa
soliduri jgufebis arseboba.
sazogadoebaSi bevri xvdeboda arsebuli wyobilebis
TaRliTur bunebas. iyo kidec Cumi saubrebi da mcdelo-
bebi misi kritikisa. ra iyo socialisturi, ra Zvelebu-
ri, kapitalisturi, riT gansxvavdeboda stalinizmi wi-
na yofisagan. saubrebs bunebrivad mosdevda protestis

99
aleqsandre axatneli stalinizmi

forma, faruli organizaciebis saxiT.


meore mxriv, omis Semdeg ganxorcielebulma poli-
tikam TiTqmis gardatexa moaxdina xalxis ganwyobaSi.
1947-1948 wlebidan moyolebuli, fasebis mniSvnelovani
kleba kvebis produqtebze, garkveulad dadebiTad mo-
qmedebda qveynis socialisturobis aRiarebis xaziT. i.
stalinis mkvlelobis Semdeg,1 situacia Seicvala. fase-
bisTvis vis ecala, qveynis xelmZRvaneloba Zalauflebi-
saTvis Seurigebel brZolaSi Caeba, rasac didi cvlile-
bebi mohyva.
im periodSi, n. xruSCovis voluntaristulma poli-
tikam kraxis piras miiyvana sabWoTa kavSiri da maT So-
ris saqarTvelos respublika. iq gamwvavebuli social-
uri da erovnuli sakiTxebi, Sesabamisi ganwyobebi gaer-
Tianda da praqtikuli gamoxatuleba 1956 w. 9 martis
movlenebSi hpova.
samwuxarod, martis es amboxi da metropoliis repre-
siebi saTanadod Sefasebuli ar aris. batoni nodar na-
TaZis patara broSura exeba, magram siRrmiseulad ar ix-
ilavs did problemas. ucodinaroba ki Tanamedrove Tao-
bas negatiurad ganawyobs. arada, im dros saxalxo mRel-
vareba 5-9 martis ganuwyveteli mitingebi srulebiTac
ar iyo mxolod i. stalinis da stalinizmis dacviT gan-
pirobebuli.2 vinc gaiTvaliswinebs dauwereli istori-
is grZel process erovnul-ganmaTavisuflebeli brZo-
lis xaziT. 1924 wlis Semdeg, aSkara ajanyebidan arale-
galuri moZraobis meTodebis gamoyenebas, cnobili moR-
vaweebis daWera-daxvretas trockizmis motiviT, vinc

1. am sakiTxze ixile avtoris `SeTqmuleba~.


2. mkvlevarTa amocanaa gamoaaSkaraon da gaaSuqon erovnul-ganmaT-
avisuflebeli moZraobis ganviTareba 1924 w. mravalricxovani dax-
vretebis Semdeg. Tbilisis universitetSi arsebuli aralegaluri
organizaciis moRvaweoba, qarTvel mweralTa da sazogado moRvawe-
Ta devna da a. S.

100
stalinizmi aleqsandre axatneli

moismenda sulmnaTi Salva nucubiZis, simon yauxCiSvilis


da sxvaTa mogonebebs, gaugebda Tbilisis universitetis
darbeuli organizaciis gadarCenil (wamebagamovlil)
wevrebs da a. S. misTvis sakamaTo aRar iqneba 1956 wlis
martis moZraobis WeSmariti xasiaTi da miswrafeba: i.
stalinis da stalinizmis `dacva-aRiarebis~ safarqveS
erovnuli motivebis win wamoweva da SeZlebis fargleb-
Si praqtikuli realizacia.1
1956 wlis 9 martis movlenebi iyo stalinizmis
sistemis winaaRmdeg pirveli amboxi. man stimuli misca
ruseTSi muSaTa gamosvlas da safuZveli Cauyara sabWo-
Ta wyobiilebis kraxs. amis Semdeg gaZlierda xelisu-
flebis rRveva, masebSi socialisturi rwmenis daknine-
ba, rac faruli organizaciebis Camoyalibebasa da dis-
identuri moZraobis gaZlierebaSi gamoixata.
stalinizmis sistemis winaaRmdegobaTa gamwvavebam da
Sesabamisi moZraobis gaZlierebam ganapiroba e. w. pere-
stroikis politikis gatareba. am socialur-ekonomikur
da ideur-politikur moZraobaSi ukanaskneli adgili
rodi ekava respublikaSi azvirTebul erovnul-ganmaTa-
visuflebel moZraobas. amasTan, es moZraoba Tu mTliano-
baSi aryevda stalinizmis safuZvlebs, meore mxriv, didi
Sinagani winaaRmdegobebiT xasiaTdeboda. igi Tavidanve
iyofoda radikalur da zomieri programis mimdevrebad
da maT Sorisac iyvnen sxvadasxva xazis matareblebi.
vasil mJavanaZis liberalurma politikam noyieri
niadagi Seuqmna e. w. kerZomesakuTruli tendenciebis
1. ganmeorebiT: i. stalinis qeba-ginebaindividualuri gagebis saqmea,
magram 1956 w. 9 marts daRupulTa dafaseba, saerTo valdebulebaa.
bevris gasagonad: dRes, roca cdiloben qveyana turizmis mxared
aqcion, ramdeni mnaxveli eyoleboda Zvel adgils. i. stalinis Zeglis
aRdgenas, iq daRupulTa gadasvenebas, namdvili mizezis warmoCenas
ramdeni mnaxvel-damfasebeli gamouCndeboda? dRes, roca ganadide-
ben ukanasknel konfliqtebSi daRupul gmirebs, ratom unda daivi-
wyon wina Taobebi?

101
aleqsandre axatneli stalinizmi

gavrcelebas, rasac Tan kritikuli azrovnebis gaZlil-


ereba axlda. erovnuli TviTSegnebis xaziT didi stimu-
li iyo zviad gamsaxurdias (jer kidev skolis moswavlis)
ramdenimeTviani dapatimreba. sulmnaTi konstantine gam-
saxurdias vaJis amboxi farTo rezonansis momcveli faq-
ti gaxda. eris usayvarlesi mwerlis ara mxolod Semoq-
medeba, aramed meamboxe xasiaTic amZafrebda faqtis gav-
lenas.
samocian wlebSi arsebuli wyobilebisadmi kritiku-
lad ganwyobili jgufebi iwyeben formirebas. maT So-
ris Tbilisis universitetSi 1965 wlidan 1974 wlamde
arsebobda jgufi kobas (CageliSvili) xelmZRvanelobiT.
ufro zustad, koba unda yofiliyo moqmedi Sua rgoli.
saidan aseTi daskvna? 1967 w. kobas waeyena winadadeba,
dakavSirebodnen zviad gamsaxurdias. kobam daaxloebiT
naxevari wlis Semdeg Tqva: saSam ganacxada, zviadis ndo-
ba ar SeiZlebao. vin iyo organoebis monacemebis mcodne
saSa? TiToeulma wevrma sami-oTxi adamianis Sesaxeb ico-
da. mTeli kavSirebi ki 1974 w kobas daRupvis Semdeg gawy-
da. da ase ramdeni jgufi yalibdeboda da iSleboda.
kritikuli azrovnebis da moqmedebis garkveuli
stimulatori gaxda Sinagan saqmeTa ministrad daniSnu-
li eduard SevardnaZe. misi brZola wvrilmani xuligno-
bis winaaRmdeg, sinamdvileSi msxvilmans isaxavda miznad,
rac gamomJRavnda kidec mravalwliani negatiuri mov-
lenebis winaaRmdeg bolSevikuri Setevis saxiT. ra moi-
tana am brZolam e. SevardnaZis respublikaSi `gamefebis~
garda? an ra SeiZleboda moetana respublikisTvis, ro-
melic praqtikulad, sabWoTa kavSiris olqs warmoad-
genda Tavisi SesaZleblobebiT da uflebebiT. saxeliT
saqarTvelos kompartiis centraluri komitetis mdi-
vani, saqmiT _ sakavSiro kompartiis saolqo komitetis
mdivans utoldeboda. amitom verc verafers miaRwia e.

102
stalinizmi aleqsandre axatneli

SevardnaZem xalxisTvis, TavisTvis ki falsifikaciis, mi-


werebis wyalobiT socialisturi Sromis gmiroba daim-
saxura.
Zalze bevri ramis gaxseneba da Sefaseba SeiZleba.
iTqmis mxolod erTi. sabWoTa kavSirSi stalinizmis
kritikis motiviT stimuli mieca aTasgvari miTebis Se-
qmnas da paralelurad amuSavda erovnebaTSorisi urT-
ierTobis xaziT dagegmili naRmi1. suraTi sagangaSo iyo,
daskvnebi SemaSfoTebeli:
1. e.w. samxreT oseTis gabatonebuli wreebi aSkarad
devnidnen yovelive qarTuls. respublikis xelmZRvan-
eloba `ver amCnevda~ sagangaSo mdgomareobas;
2. afxazeTis avtonomiuri respublikis xelmZRvaneloba
da sazogadoebrivi zedafena, faqtobrivad, ar cnob-
da respublikis xelmZRvanel rols da daqvemdebare-
basac formaluri xasiaTi hqonda. komisiam Seiswavla
yvela sofeli, sawarmo, skola, partiuli, sameurneo,
uSiSroebis organoebi da Sesabamisi daskvna respub-
likis xelmZRvanelobas warudgina. xelmZRvanelobam
wayruebis politika airCia. arada, xelT gvqonda g.
trapeznikovis mier Sedgenili `afxazebis saCivari~,
saqarTvelosgan gamoyofisa da ruseTTan SeerTebis
TxovniT. es werili dawerili moskovSi, Cabarebuli
hqonda afxaz marxolias, romelmac ukve marixubas
gvariT werili lixnis yrilobaze 18 marts gaasaja-
rova. am werilma biZgi misca mZafr dapirispirebas
adiR-afxazebsa da qarTvelebs Soris (am sakiTxze,
avtoris `afxazebi~). saboloo angariSiT, moskovSi
1. maT Soris avtors, guram lekveiSvilTan erTad, respublikis mS-
romelTa internacionaluri aRzrdis problematikis Semswavleli
jgufis xelmZRvanels, saSualeba hqonda 1984-1985 wlebSisakmaod sa-
fuZvlianad Seeswavla erovnebaTSorisi urTierTobis mdgomareoba
da Sesabamisi daskvnebi waredgina respublikebis xelmZRvanelobi-
saTvis.

103
aleqsandre axatneli stalinizmi

dagegmili dapirispireba, moskovis karnaxiT da uSua-


lo CareviT afxazeTis `damoukidebeli respublikis~,
imave moskovis cnobiT damTavrda;
3. saqarTvelos respublikaSi ar iyo eTnikuri jgufi,
romelic imave moskovis waqezebiT, ar daupirispirda
qarTvelobas.
socialuri da erovnuli sakiTxebis gamwvavebam war-
moqmna aseTi varianti: e. w. saqarTvelos komunisturi
partia respublikis macxovrebelTa aTasobiT wevrs aer-
Tianebda. isini yvela erovnebas warmoadgendnen: rusebs,
ukrainelebs, somxebs, da a. S. Tu moxdeboda partiulTa
am armiis gamoyofa saerTo kompartiisagan, maSin SeiZle-
boda mSvidobianad saqarTvelos damoukideblobis miR-
weva da erovnuli sakiTxis mSvidobiani daregulireba.
Sesabamisi werili 1989 w. martSi gaegzavna respublik-
is xelmZRvanelobas. 9 aprilis tragikulma movlenebma
aries saqme, Seicvala xelmZRvaneloba da meored weri-
li-programa axal xelmZRvanels baton givi gumbariZes
gadaeca.
1989 w. dekemberSi, rodesac ixileboda a. sobCakis
komisiis mier momzadebuli daskvna 9 aprilis tragedi-
asTan dakavSirebiT, Seiqmna sasurveli situacia gamoy-
ofisaTvis. samwuxarod, g. gumbariZes da respublikis xe-
lmZRvanelobas winadadeba mxolod 1990 wlis ianvris bo-
los gaaxsenda da moiTxoves ufro meti dasabuTeba. saW-
iro momenti gavlili iyo, dRis wesrigSi respublikis
umaRlesi sabWos arCevnebi idga. gadawyvetilebis Tanax-
mad arCevnebi 25 marts unda gamarTuliyo. erovnul-gan-
maTavisuflebeli moZraobis yvela liderma da yvela
frTam uari ganacxada `sabWour~ arCevnebSi monawil-
eobaze. mxolod saxalxo frontma baton nodar naTaZis
xelmZRvanelobiT, gadawyvita kompartias dasWidebo-
da da arCevnebSi monawileoba miiRo. viTareba da ZalTa

104
stalinizmi aleqsandre axatneli

Tanafardoba karnaxobda, rom arCevnebSi saxalxo fron-


ti gaimarjvebda. aseTi Sedegi xels ar aZlevda g. gumba-
riZes da respublikis partorganizacias. niSandobliv-
ia, rom saxalxo frontis gamarjveba xels ar aZlev-
da erovnuli moZraobis liderebsac. sulmnaTi merab
kostava da zurab WavWavaZe ukve msxverplad Sewirule-
bi iyvnen. es faqtic ormagi daniSnulebisa iyo. axla, Tu
saxalxo fronti gaimarjvebda, rac gardauvali Canda, es
yvela sxva pretendents meorexarisxovan liderad Camoa-
qveiTebda. amis daSveba aravis surda da saerTo ZalebiT
arCevnebi CaSales, vada oqtombris 28 ricxvisTvis gadai-
tanes. kompartiam naxevari wliT gaixangrZliva batono-
ba, erovnuli moZraobis liderebma Sansi SeinarCunes.
erTiani ZaliT saxalxo frontis winsvla damuxruWda.
am faqtidan bevri daskvna gamodioda. yvelaze momge-
biani gaakeTa zviad gamsaxurdiam. man miatova erovnuli
moZraobis erTianoba da Tanxmoba ganacxada monawileo-
ba mieRo oqtombris arCevnebSi. sxva liderebma Seinar-
Cunes boikotis reJimi. zviad gamsaxurdiam erTi nabi-
jiT Camoitova yvela metoqe da momavali arCevnebisT-
vis mzadeba daiwyo. nodar naTaZem igrZno marcxi da beds
Seurigda. i. wereTeli, g. Wanturia da kampania gadaerTo
erovnuli kongresis arCevnebis momzadebaze. mizani iyo
sabWoTa arCevnebisTvis daeswroT da, warmatebis SemTx-
vevaSi, Zalaufleba xelSi aeRoT.
saintereso iyo z. gamsaxurdias `mrgvali magidis~
organizaciisa da kompartias Soris urTierToba. saaS-
karaod erTimeores ebrZodnen, magram saWiro momentSi
poziciebi emTxvevoda1.

1. egeb saidumlos gasaRebi iyo gaxmaurebul informaciaSi? zviad


gamsaxurdia givi gumbariZes sxvanairad ar gaixsenebda Tu ara `kage-
bes~ agenti. Tavis mxriv g. gumbariZem upasuxa: me agenti ki ara `kage-
bes~ generali var, agenti xar Sen.
kidev erTi dafarulli faqti: oqtombris arCevnebis wina dReebSi,

105
aleqsandre axatneli stalinizmi

istoriuli faqtia, rom oqtombris arCevnebSi zviad


gamsaxurdias momxreebma gaimarjves da uzenaes sabWoSi
didi umravlesoba miiRes.
zviad gamsaxurdia gaxda respublikis faqtobrivi xe-
lmZRvaneli. mraval aTwliani brZola ZalauflebisaT-
vis warmatebiT dagvirgvinda. iwyeboda brZolis meore
etapi. mere ra?
marTlac rTuli kiTxvaa: mere ra? Tavad zviadi didi
saerTo ganaTlebisa da warmatebuli literatorobis
miuxedavad, sazogadoebrivi mmarTvelobis da social-
ur-ekonomikuri sakiTxebis codniT Tavs ver moiwoneb-
da1.
warsuli droebis revoluciebis gamocdilebis Ta-
naxmad, pirvel etapze, moZraobas radikalebi xelmZR-
vaneloben, rogorc wesi, maTi roli Zveli wyobilebis
ngrevaSi gamoixateba. am procesebs radikalTa nawili
ewireba, meore nawili ki uferuldeba da adgils `Jiron-
distebs~ utmobs. zviad gamsaxurdias istoriuli dan-
iSnuleba ngreva iyo da, samwuxarod, esac ver moaswro.
iTqva, rom `zevidan~ miTiTebiT komunistebma arCev-
nebis marcxi ganicades. SeiZleba miTiTebiT moxda, rom
1991 wlis gazafxulidan moyolebuli z. gamsaxurdias

deputatobis kandidatebma kompartiisagan, masobrivad uari ganacxa-


des arCevnebSi monawileobaze. amiT asparezi dauTmes zviad gamsax-
urdias. SeemTxveviT? avtori am dros mcxeTis raionSi iyo da Zvel
nacnob-megobar Temur abesaZes mivarda gakvirvebuli. T. abesaZe raio-
nis aRmasrulebeli komitetis Tavmjdomare iyo. mosaxleoba kargad
icnobda da rogorc deputatobis kandidats kompartiis xaziT, arCev-
nebSi gamarjvebis didi Sansi hqonda. mcire kamaTis Semdeg T. abesaZem
axsna: gadawyvetileba Zalian zevidan modiso.
1. TviT iseTi axlobeli Tema, rogoric iyo erovnuli sakiTxi, misTvis
Zireulad ucxod rCeboda. avtori, rogorc SedarebiT axalgazrda
da marqsizmis SedarebiT Rrma mcodne, orjer Sexvda da Zalze civad
dascilda momaval liders. Sexvedra universitetSi moqmedi jgufis
da zviadis iniciativiT Sedga. igi erovnul sakiTxebs exeboda.

106
stalinizmi aleqsandre axatneli

garemocvam daiwyo moskovSi `sakonsultaciod~ siaru-


li. premier-ministri Tengiz sigua iyo gansakuTrebiT
aqtiuri. saTqmeli bevria, stalinizmTan kavSirSi arse-
biTia, rom 1992 w. martSi eduard SevardnaZe moevlina
respublikas, rogorc `mxsneli da gzis gamkvlevi~. ka-
ci, romelic `bolSevikobiT~ da komunistobiT iwonebda
Tavs, qveynis kapitalistur modernizacias Caudga saT-
aveSi.
qveynis xelisuflebaSi Tavi moiyares SevardnaZis
Zvelma partiulma biurokrat-meqrTameebma da `dawin-
aurebulma~ avtomatianma yaCaRebma. maTi `brZnuli~ xe-
lmZRvanelobiT ganxorcielda stalinizmis sistenmis
msxvreva. am mxriv niWierma avazakebma yvelas ajobes yo-
fili sabWoTa kavSiris sivrceSi.
e. SevardnaZis mmarTvelobis es periodi xasiaTde-
ba sabWoTa wyobilebis 70-wliani mmarTvelobis dros
dagrovili erovnuli simdidris ngreviT da datacebiT.
stalinizmis sistema ufro safuZvlianad arsad mouspi-
aT. ZiriTadad, gaqra saxelmwifo sakuTreba, gaCnda ker-
Zo-individualuri sakuTrebis seqtori, axlad gamomcx-
vari milionerebiT da gaRatakebul-damcirebuli mosax-
leobiT (vinc SeZlo, ZiriTadad, gonebrivi Sromis muSa-
kebma sazRvargareTmoZebnes TavSesafari. darCenilebi
darCnen RirsebawarTmeuli monis mdgomareobaSi).
mTlianobaSi, 2003 wlamde periodi unda Sefasdes,
rogorc mtaceblebis TareSi. maTTvis arc stalinizmi
niSnavda rame fasuls da arc misi matarebeli mSromeli
sazogadoeba. yvelaze ufro tragikuli isaa, rom Savb-
nel saqmes xalxis interesebis dacvis safarvel qveS axo-
rcielebdnen.
2003 wels moxda TaobaTa cvla xelisuflebaSi. sazo-
gadoeba didi enTuziazmiT Sexvda axalgazrda, ganaTle-
buli adamianebis gamoCenas. imedi iyo, rom samarTliano-

107
aleqsandre axatneli stalinizmi

bis principi aRdgeboda. cxadia, daqucmacebul, gayid-


ul, gadagvarebul saxalxo meurneobas aravin aRadgen-
da, magram samikitnoebad, saroskipoebad, savaWro pun-
qtebad gadaqceul qveyanas cota mainc mixedavda. dasawy-
isSi tendencia gamoikveTa: sazogadoebrivi wesrigis
damyarebis da ZalauflebiT gatacebis. bolos axali xe-
lisufleba Zveli gziT wavida.
mTlianobaSi saakaSvilis xelisufleba unda Sefas-
des, rogorc reketiorTa TareSi. amitom iyo, rom sazo-
gadoeba didi enTuziazmiT Sexvda 2012 wels arCevnebis
Sedegad biZina ivaniSvilis mosvlas mTavrobis pre-
mier-ministrad.
biZina ivaniSvilma gadawyvetileba politikur pro-
cesebSi Cabmis Sesaxeb 2011 wels gamoacxada. im dros mas
didi qvelmoqmedis da umwikvlo patriotis reputacia
amSvenebda. am saxelma kidevac gadafara aqsioma: ufulo-
ba adamians abeCavebs, didi fuli ki didad ryvnis. imedi
iyo, gaWirvebaSi gazrdili qarTveli sofleli biWi ar
daiviwyebda arc warsuls, arc erovnebas da samSoblos
fexze daayenebda. miT ufro, rom 100 qarxnis aSenebis da-
pireba realur programad moCanda.
mcire mogoneba: avtori 2010 w. Semodgomaze gaecno
masTan stumrad ramdenjerme misul anzor CubiniZes da
uta ivaniSvils. saubrebSi daisva kiTxva biZina ivaniSvi-
lis politikaSi mosvlis aucileblobaze. uTxres, rom
aseTi amocana realurad dgas. es aucilebloba gardau-
vali gaxda, rodesac prezidentma m. saakaSvilma b. ivaniS-
vils 80 milioni da kalaZes 20 milioni Seawera.
100 qarxnis garda, 100 milionis Sewera nebismiers ga-
nawyobda sabrZolvelad.2011 w. Semodgomaze b. ivaniSv-
ilma kidec oficialurad ganacxada politikaSi Sesvlis
da qarTuli ocnebisaTvis brZolis dawyebaze. avtorma
gulubryvilod irwmuna da saswrafod `gamoacxo~ Tval-

108
stalinizmi aleqsandre axatneli

sazrisi, Tu ras niSnavda `qarTuli ocneba~ (statia Tvee-


bis Semdeg gazeT `saqarTvelos respublikaSi~ gamoqveyn-
da). amasobaSi gairkva, rom b. ivaniSvilma Semoikriba
qveyanaSi cnobili saxebi (T. jafariZe, m. ugrexeliZe da
a. S.) da daavala samoqmedo programis Sedgena. ramden-
ime monawile Semoqmedis gvaris gagebac sakmarisi iyo
avtoris enTuziazmis Casaqrobad. vairom, winaTgrZnoba
gamarTlda.
kidev erTi gaxseneba: 1842 wels 22 wlis fridrix en-
gelsi iZulebuli iyo, Casuliyo inglisSi, manCester-
Si samuSaod. iq gaecno fulad-sasaqonlo urTierTo-
bis `simSvenieres~ da daaskvna: kapitalizmis dros Tu
fuli gaqvs, SegiZlia iyido sxvisi colic da Svilic.
stalinizmis pirobebSi fulis es unari izRudeboda da
iniRbeboda. 1991 wlis Semdeg `diadi privatizaciis~ Se-
degad, SezRudvebi moixsna. fulma Tavisi funqciebi da
Zala gamoaCina. baton biZina ivaniSvils ki fuli bevri
hqonda (aravis ukiTxavs ra gzebiT, ra niWiT, ra unariT
SeZlo, magram fuli hqonda).
mcire mecnieruli daskvna: jansaRi adamianebi met-na-
klebad Tanabari monacemebis arian. garkveul viTareba-
Si erTma meores SeiZleba, ajobos samjer, davuSvaT, xuT-
jer, magram ara xuTasjer. Sesabamisad, erTs Tu SeuZlia
samjer-xuTjer meti iSromos, Semosavalic aseTive Tana-
fardobiT unda hqondes. realur cxovrebaSi ki sxvanai-
radaa. erTs milionebi aqvs, meore suls Zlivs iTqvams.
ratom?
patiosaniSromiT ver gamdidrdebi. gamdidrebas yov-
elTvis axlavs sxvisi unaris (Sromis) miTviseba. TviT
bil geiTsic ar gamdidrebula sxvanairad.
mcire ganmarteba gafrTxilebaa. irgvliv bevri ir-
wmuneba, rom patiosani SromiT gamdidrda. zogierTi
eklesiebsac aSenebs da RvTismosavad evlineba sazoga-

109
aleqsandre axatneli stalinizmi

doebas. zogi qvelmoqmedia. es ufro RmerTisaTvis qrTa-


mis micemas emsgavseba, Cadenili codvebis gamosasyidad.
2012 wlis oqtombrisaTvis respublikaSi stalinizmi
safuZvlianad iyo daZleuli. sadRa iyo didi qarxana-fab-
rikebi, samecniero-sawarmoo institutebi. industri-
uli respublika kazinoebis, restornebis, saroskipoe-
bis centrad iyo gadaqceuli. yvela sibilwe, rac fulis
batonobas axlavs, Zalas ikrefda. ra SeeZlo aseT sazo-
gadoebaSi `qarTuli ocnebis~ partias da mis belads?
miT ufro, rom igi ruseTSi miCveuli iyo fulis keTebas
da arc uTqvams masze uari.
kidev erTi mcired mecnieruli daskvna. saukunee-
bis ganmavlobaSi mecniereba ambobs: adamiani, romelic
wlebis manZilze erTi da imave moZraobiT (saqmiT) aris
dakavebuli,profesiuli avadmyofi xdeba (qarTvelebma
SeimuSaves gamoTqma: Cveuleba rjulze umtkicesiao). am
daavadebis daZlevis gzebis Ziebisas iqna dadgenili: saW-
iroa adamianis yovelmxrivi ganviTareba.
swavla-aRzrdisa da moRvaweobis sistemebi imgvarad
unda Camoyalibdes, rom moxdes fizikuri da gonebrivi
saqmianobis Sexameba. qveynis masStabiT es niSnavs gone-
briv da fizikur Sromas Soris, qalaqsa da sofels So-
ris jer winaaRmdegobis, Semdeg ki arsebiTi gansxvavebis
daZlevas.
stalinizmis es niSan-Tvisebani im droisaTvis dRis
wesrigidan moxsnili iyo. `sazizRari~ stalinizmi. igi
garkveulad zRudavda adamianTa azrovneba-moqmedebas.
stalinizmis politikur-ekonomikuri sistemis msx-
vreva, dawyebuli n. xruSCovis `bednieri~ epoqidan
moyolebuli, damoukidebel saqarTveloSi warmatebiT
dasrulda. respublikis samrewvelo obieqtebSi manqa-
na-danadgarebi daWres da jarTis saxiT TurqeTSi gaas-
aRes. ramdenime weli, e. SevardnaZis mmarTvelobisas,

110
stalinizmi aleqsandre axatneli

saxelmwifo biujeti jarTis gayidvis saSualebiT ivse-


boda. am did `warmatebas~ Tan axlda Zarcva-miTviseba.
yovelive adamianTa fsiqikas cvlida.
am mxriv sazogadoebas bevri aqvs gasaxsenebeli. um-
Tavresi miwis denacionalizacia gaxldaT. stalinizmis
epoqaSi miwa saaxelmwifo sakuTrebad iTvleboda, mi-
si yidva-gayidva TiTqmis SeuZlebeli iyo. wina saukunis
`bednier~ oTxmocdaaTian wlebSi SezRudva moixsna (ara-
vin uwyis, rogori metalurgi iyo Tengiz sigua, miwis de-
nacionalizaciaSi ki bevrs miaRwia).
miwis nakveTebi ukontrolod daurigdaT glexebs da
glexebs mitmasnil elementebs. dRemde aravis Seumowme-
bia vis, ratom, ramdeni misces. iqamde mivida saqme, rom
mTebi, tyeebi, mdinareebi gayides. Tvalis asaxvevad Se-
moRebuli wesebi ki ar moqmedebs. samwuxaroa, rom es sim-
didre ucxoel fulianebs darCaT sabolood.
savalalo sanaxavebi iyvnen e.w. saxelmwifo ministre-
bi: a. jorbenaZe, n. lekiSvili. erTma jandacvis sistemaSi
Caatara `warmatebuli~ reforma da xalxs (ufuloebs)
mkurnalobis saSualeba waarTva, meores sixarbis damsax-
urebisaTvis, Tbiliss `nikosia~ uwodes. ra unda iTqvas
sxvebze da sxvebze?
imdenad `genialuri~ reformatorebi gvyavdnen, rom
maTi dawyebuli procesebi dResac daumTavrebelia. mix-
eil saakaSvils Tavi moaqvs didi codniT da msoflio
avtoritetiT. jer kidev iusticiis ministrobisas dai-
wyo man samarTaldamcavTa sistemis `mowesrigeba~ da
sayovelTaod cnobilia `klanuri wesrigis~ miRwevebi.
xalxis interesebisaTvis brZolaSi bevri daaterora, re-
ketis gziT bevri Seicvala (magaliTad: mamas erT larad
cnobili banleologiuri instituti uSova, dedas _ te-
qnikuri universitetis VI korpusi aCuqa. ra, ar ekuTvno-
daT?).

111
aleqsandre axatneli stalinizmi

stalinizmis daZlevis procesSi yvelaze rTuli ufa-


so swavla-aRzrdis sistema gamodga. marTalia, jer kidev
sabWoTa kavSiris SemadgenlobaSi yofnisas, gaCnda iseTi
movlenebi, rogoricaa repetitoroba, saqmeebis Cawyoba
da a. S., magram damoukidebel saqarTveloSi aseTi pro-
cesebi ukve dakanonda. ra kargi aRmoCnda am mxriv damou-
kidebloba! _ midi, akeTe, rac ginda, oRond fuli iSo-
vo. fasiani sabavSvo baRebi, fasiani skolebi, umaRlesi
saswavleblebi. Tanac, rogori moduri, prestiJuli. ra
maswavlebelTa kontingenti dazaralda Tu profesu-
ra? bevri maTgani veRar aswrebda moTxovnilebis dakmay-
ofilebas. axla saxelmZRvaneloebi?.. es biznesis calke
dargi gaxda. `fu, sazizRroba~ _ sabWoTa kavSiris dros
erTi iyo saxelmZRvanelo maTematikaSi, erTi fizikaSi
da a. S. momabezrebelia. sxvaa, roca gogebaSvilis cno-
bil `dedaenas~ sami-oTxi gansxvavebuli anacvlebs. Tanac
Tu iq ucxo avtorTa naazrevia mocemuli. didi ambavi, Tu
patarebisaTvis iq bevria gaugebari. sanacvlod, avtore-
bisaTvis, gamomcemlobebisaTvis yvelaferi gasagebia.
vTqvaT, sabWoTa periodSi iuridiuli fakulteti mx-
olod Tbilisis saxelmwifo universitetSi iyo da iqac
dRis ganyofilebaze 25 studenti miiReboda. warmoidg-
ineT, yofnida, Tumca moTxovnileba bevrad meti iyo. re-
spublikaSi ori konstitucionalisti aswavlida: g. er-
emovi da g. inwkirveli, ra SezRudulobaa. axla naxeT,
rogorc ki vinme `Sansiani~ kerZo umaRles saswavlebels
daafuZnebs, maSinve arsdeba iuridiuli ganyofileba da
rogor arian momravlebulikonstitucionalistebi? am-
itomac icvleba konstitucia yoveli axali mTavrobis
xelSi. samkurnalo fakulteti? ra CamorCeniloba sufe-
vda _ respublikaSi erTi samedicino instituti. axla?
ra sjobs simravles da mravalferovnebas? mxolod egaa,
gaurkvevel umaRlessaswavlebelSi fuliT Caricxuli

112
stalinizmi aleqsandre axatneli

da fuliT naswavli mosamarTle-prokurorebi, eqimebi


da sxv. ramdenad sasikeToa sazogadoebisaTvis?
sazogadoeba? ra dros sxvebze fiqria, roca sakuTari
sixarbe ver daukmayofilebiaT? amas emateba prestiJulo-
bis faqtori: sazRvargareT ganswavluloba. da ra kar-
gia, roca sazRvargareT kursdamTavrebulic ki metadaa
dafasebuli. magaliTebis motana zedmetia da miuRebeli.
sakmarisia gaxseneba, ra siamayiT acxadebda m. saakaSvili,
rom amerikaSi, kolumbiis universitetSi swavlobda da
Tanac cnobil kolin pauelTan erTad. da sircxvili ko-
lin pauels. aravis ukiTxavs, ase daakonkreta: diax, iq er-
Tad vswavlobdiT samTvian kursebzeo (RmerTo, ramdeni
cnobili figuris warsulis gaxseneba SeiZleba).
mokled, 2012 wlisaTvis stalinizmis arc erT
mimarTulebis nasaxic ar darCa saqarveloSi, magram
stalinizmi xom mxolod sistema ar iyo? stalinizmi az-
rovnebis mimarTulebaa, romlis aRmofxvrac, Cveuli
meTodebiT, SeuZlebelia. da aris sazogadoebis sakmao
nawili, Tanac ara mxolod xnieri asakisa, romelic mis-
devs cnobil sibrZnes: yvelafers unda Sexedo kritiku-
lad, sxvisi azri maSin gaxdeba Seni, roca kritikulad
ganixilav da ise miiReb.
dRes vin dauSlis adamians, meqanikurad ki ar dae-
Tanxmos Tundac sazogadoebis aRiarebul liders, popu-
larul pirovnebas, aramed kritikis prizmaSi, gaataros
yoveli debuleba: ra iyo da ra aris, ra riT Seicvala,
ukeTesia Tu uaresi, ras mogvitans xval da a. S.
am mxriv sazogadoeba gayofilia. erTni lanZRaven yve-
lafer Zvels, stalinizmis gadmonaSTebs, meoreni, Tum-
ca mdgomareobis gamo dumils amjobineben, magram mainc
cdiloben Sedareba moaxdinon, kritikulad Seafason
da Tu praqtikulad verafers Secvlian, sakuTari azri
mainc iqonion.

113
aleqsandre axatneli stalinizmi

Sesadarebeli Zireulad arsebiT movlenebs ecxeba.


aris saerTo daskvnis safuZvelic.
sazogadoeba mTlianobaSi eTanxmeba im azrs, rom Zve-
li (sabWoTa) wyobileba usamarTlo iyo da misi Secvlis
aucilebloba idga. Tumca oficialurad yvela Tanas-
woruflebiani `amxanagi~ iyo, sinamdvileSi iyvnen umrav-
lesoba mSromelebi da umciresoba batonebi. Tumca qaR-
aldze (yriloba, plenumi) yvelaferi sakmarisad iwar-
moeboda, sinamdvileSi batonebi uzrunvelad cxovrobd-
nen, sazRvargareT mogzaurobdnen, swavlobdnen da a. S.,
xolo mSromelebi ojaxis sarCos ZebniT iyvnen dakave-
bulebi. mSromelebi Sromobdnen, batonebi Wamdnen.
sazogadoebis didi nawili eTanxmeba aseve im azrs,
rom dRevandelobisgan sxvaobiT, am mSromelebs, uzrun-
velyofili hqondaT ufaso aRzrda-swavla, samsaxuri,
jandacva. ara masobrivad, magram mainc biniT, dasvenebiT
uzrunvelyofa. dRes es yvela sikeTe CamorTmeuli aqvT
da saboloo angariSiT imaze uares mdgomareobaSi ari-
an, vidre iyo stalinizmis, ufro zustad m. gorbaCovis
dros.
sazogadoebis azri aseve iyofa erovnul sakiTxTan
mimarTebaSi. diax, saqarTvelo iyo sabWoTa kavSiris naw-
ili olqis ufleba-movaleobiT. iyo mcdeloba, rusuli
ena gadaeqciaT sayovelTaod, mkacri centralizaciis
gziT iZulebuli gaexadaT qarTveloba (ara marto qarT-
veloba) yvela mniSvnelovani sakiTxis mogvareba eTxovaT
moskovisTvis, rac saSinlad damamcirebeli da miuRebe-
li iyo.
orasi weli batonobda ruseTi saqarTveloze da ras
miaRwia? rac meti iyo ruseTis mondomeba, miT meti iyo
qarTvelTa winaaRmdegoba da Sedegsac sasurvels aRw-
evdnen. dRes? erovnuli TviTmyofadoba politikurad
garantirebulia, magram ekonomikuri, socialuri md-

114
stalinizmi aleqsandre axatneli

gomareoba axdens zemoqmedebas.cxovreba ki isea mowyo-


bili, rom adamianisaTvis mTavari ekonomikaa. tyuilad
rodia aRiarebuli, rom sazogadoebis arsebobis or mx-
ares Soris mTavaria ekonomika. politika ekonomikis
koncentrirebuli gamoxatulebaa. ar arsebobda poli-
tikuri sakiTxi, romlis safuZvelic ekonomikuri ar iy-
os. da dRes, rodesac politikurad Tavisuflebi arian,
maTze ekonomika axdens zewolas. araa saWiro didi anal-
izi. dafiqrebaa saWiro. Znelia samsaxuris Sovna Tu ar
ici inglisuri. Znelia Tundac umniSvnelo savaWro obi-
eqtis, restornis, sawarmos naxva, romelsac inglisuri
warwera ar amSvenebs. qarTuli gind yofila, gind ara.
Znelia, monaxo ojaxi, romelic ara cdilobs Svils in-
glisuri aswavlos da ase ramdeni.
sazogadoebaSi, arsebuli viTareba, zogs Tu normal-
urad miaCnia, umravlesoba cdilobs kritikulad gai-
ziaros arsebuli da moZebnos gamosavali. swored kri-
tikuli azri ubiZgebs adamianebs Seajeron Sexedule-
bebi, gaakeTon saerTo daskvna da erTad imoqmedon. Ta-
namedrove pirobebSi es politikuri kavSiris SekvriT,
partiis dafuZnebiTaa SesaZlebeli. sakvirveli rodia,
rom dRes saqarTveloSi 240 partiaa Seqmnili (amboben,
2020 wels kidev 58 partia daemata. SeiZleba). axla ram-
deni samoqalaqo sazogadoebaa Seqmnili. ramdeni axal-
gazrduli organizacia da a. S.
garedan ise Cans, partiebi ukve ara ideur niadag-
ze iqmneba, aramed SeZlebisa. ramdeni maRali Tanamde-
bobis piric ar gauSves an wavida, ueWvelad yvelam `sa-
kuTari~ partia Seqmna. am gziT ise gamodis, rom partia
aris kargad organizebuli banda xelisuflebis mopove-
bis mizniT. yovel SemTxvevaSi, parlamentSi deputatis
`gayvanis~ mizniT.
sainteresoa. ver naxav politikoss (politikosia yve-

115
aleqsandre axatneli stalinizmi

la), romelic Tavs xalxis interesebisaTvis Tavdadebul


mebrZolad, igivea, demokratad ar miiCnevs da romelime
demokratiul (yvela partia demokratiulia) partias ar
warmoadgens.
ranair demokratiul partias ar naxavs adamiani:
qristian-demokratiuli (kargia, rom RmerTi ar dau-
tovebiaT yuradRebis gareSe), social-demokratiu-
li, erovnul-demokratiuli da ase uamravi. ranair
demokratebs ar waawydeba adamiani mitingebze: gaer-
Tianebuli demokratebi, qarTveli demokratebi, erovnu-
li demokratebi, Tavisufali demokratebi...
srulebiTac araa saWiro partiis Tavmjdomaris ba-
toni kaxa kukavas Sewuxeba. mxolod partiis saxelwode-
baa saintereso da asociaciebis gamomwvevi. Tavisufali
demokratebi... antikur periodSi, cnobilma tragikos-
ma esqilem, adamianTa Soris pirveli demokratis, pro-
meTes Sesaxeb Seqmna nawarmoebebi. niSandoblivia, sanam
ganTavisuflebul promeTes Seexeboda, manamde dawera mi-
jaWvuli promeTes istoria. CvenTan arian `Tavisufali~
demokratebi. logikuria, vifiqroT, rom unda iyvnen `mi-
jaWvuli~ demokratebic. didi Zieba araa saWiro, Tu kar-
gad daakvirdeba sazogadoeba, aRmoaCens, rom yofilan
aseTebi, mxolod kldeze ki ara, saxelisuflebo skamebs
mijaWvuli demokratebi. marTalia, isini Tavs `qarTuli
ocnebis~ axdenas uwodeben, magram realurad, ise magrad
arian mijaWvulebi savarZlebs, rom sxva saocnebo aRar
sWirdebaT.
`qarTuli ocneba~: ra SesaniSnavi, mravlismTqmeli
saxelwodebaa, ramden fiqrs, azrs, survils itevs qarTu-
li ocneba. 2012 wlidan arsebobs Camoyalibebuli parti-
is saxiT, Tanac Zalze Sinaarsiani istoriiT.
pirvel rigSi damaarsebeli hyavs partias Sinaarsi-
ani. vinc sazogadoebis movlenebs akvirdeba, ecodineba,

116
stalinizmi aleqsandre axatneli

rom jer kidev gasuli saukunis bolos iyo cnobili bi-


Zina ivaniSvilis Sesaxeb. is ambavi, rom saCxeris raioni-
dan ruseTSi wasulma biWma bevrs miaRwia, bevris maxsov-
roba inaxavs. mTavari iyo saCxereli inteligenciis az-
ri misi qvelmoqmedebis Sesaxeb. is, rom batonma biZinam
saCxereSi bevri kargi gaakeTa, respublikaSi bevrisT-
vis iyo cnobili. Siga da Sig gaereoda ucnauri infor-
maciac. vTqvaT, Zmebi kvantriSvilebis `obSCiakis~ (sal-
aros) ufrosobaze, kriminalTan urTierTobaze, raRaca
maqinaciaze, magram mTavari iyo misi qmedeba, kargi qar-
Tuli ojaxis ufrosoba, kargi Svilebis yola. zogs mx-
olod Rimils hgvrida, roca gaixsenebdnen, ruseTSi mas
maxrCobelas eZaxiano.
gavida dro da batoni biZina dabrunda samSobloSi.
gagrZelda ambebi misi qvelmoqmedebis Sesaxeb. gaCnda az-
ri am kacis xelisuflebaSi mosvlis sasargeblod. diax.
maSin, roca saakaSvili Tavisi damqaSebiT awiokebda re-
spublikas, wynari, damjdari gonebis da qcevis kaci bev-
ris sasurveli saxelisuflebo pirovneba gaxda. mis mier
partia `qarTuli ocnebis~ dafuZneba im periodSi, niSani
gaxda cxovrebis ukeTesobisaken Secvlisa.
2012 wlis oqtomberSi batoni biZinas da misi partiis
gamarjveba logikuri Sedegi iyo saxalxo mondomebisa.
batoni biZina ivaniSvilis gapremierebas erTi keTil-
Sobili magram zogierTisTvis kritikulad gansaxilve-
li RonisZieba axlda. uari ganacxada kuTvnil xelfasze.
erTi mxriv, logikuria, miliardel adamians, ras Se-
matebda premier-ministris xelfasi? meore mxriv, kriti-
kul azrovnebas (rogorc profesiul idiotizmad daave-
buls) miCveul adamians gauCnda kiTxva: ratom? xom ar
niSnavs es saxelmwifo moxelis statusisagan gandgomas
(vinc odnav mainc icis kriminaluri avtoritetebis qcev-
is raoba, xom ar aris es dakavSirebuli warsulTan?)?

117
aleqsandre axatneli stalinizmi

eWvi Semdgomi periodis movlenebma gaaZliera. cota


xanSi respublikis generalur prokurorad dainiSna ar-
Cil kbilaSvili. visac wvdoma hqonia sasamarTlo siste-
masTan, ecodineboda da gaixsenebs: ufro bunCula, Cumi,
damyoli, ukbilo advokati, vidre arCil kbilaSvili iyo,
Znelad moiZebneboda. igi rom sabavSvo baRis direqtorad
daeniSnaT, albaT, ufro Sesaferisi iqneboda.
moxda kidev erTi saocreba: premierministri Tavad
ewvia uzenaes sasamarTlos Tavmjdomare konstantine
kublaSvils, esaubra, Sehpirda mosamarTleebis xelfase-
bis zrdas da erTi `dartymiT~ mTeli sasamarTlo korpu-
si moimadliera (sxvanairad ityvian, iyida).
prokuratura, sasamarTlo kargia, magram cotaa. sul
sxvaa, roca Sinagan saqmeTa ministrad ojaxis uerTgules
kacs dasvam. uerTgulesi ki qiziyeli irakli RaribaSvi-
li gaxldaT.
(mcire iumori: kaxelobas da qiziyelobas adamianTa
xasiaTis Taviseburobis gamo gaesva xazi. ise anegdoti:
restornis ficrul kabinaSi svanebi qeifoben. Camovar-
da kamaTi, vin SeZlebs SubliT ficarSi lursmnis CarWo-
bas. svani-svania da erTma Tavi gamoido. moitana lurs-
mani, daartya Tavi svanma da cota Caaso, kidev, kidev da
Semdeg ramdenic ar urtya, verafers gaxda. svanebma moi-
Zies mizezi da mosazRvre kabinaSi Seixedes. naxes, rom
kaxels (qiziyels) lursmnis wverisaTvis Subli miubje-
nia da process amuxruWebs. xumroba xasiaTis sijiutes
exeba da ara simtkices).
respublikaSi movlenebi Tavisi arasaxumaro gziT
warimarTa. arCevnebamde dapirebuli fasebis Semcire-
ba energomatareblebze mcdari aRmoCnda. arc samar-
Tlianobas eSvela (Tu mxedvelobaSi ar miviRebT, rom
b. ivaniSvilma uproblemod daibruna 80 milioni, xolo
kalaZem 20 milioni).

118
stalinizmi aleqsandre axatneli

kidev erTi sakiTxi: arCevnebamde, yvela sxva dapirebas-


Tan erTad iTqva: iseT demokratias davamyareb, evropac
gaocebuli darCebao. premierobidan erTi wlis Semdeg
batoni b. ivaniSvili gadadga da es nebayoflobiTi wasv-
la, miCneul iqna didi demokratobis gamoxatulebad1. am
xaziT kidev erTi dasafiqrebeli saqme moxda. cota xnis
win batonma biZina ivaniSvilma gancxadeba gaakeTa mis mi-
er dafuZnebuli partiidan da, saerTod, politikidan
wasvlis Sesaxeb. esac demokratiulobis gamovlinebad
aRiqves (kvlav sxvanairi xmebi gaisma: kriminalma, yvel-
gan Tavisi `podZelnikebi~ daasaqma, Tavad Soridan mar-
Tavs yvelafers, pasuxs ki araferze ar agebs) da Tu pre-
mierministri, partiis Tavmjdomare, ministrebi, gener-
aluri prokurori, uzenaesi sasamarTlos Tavmjdomare
`podZelnikebia~, maSin stalinizmis sistema respublikaSi
qurdebis sistemas da qurdebis mTavrobas Seucvlia. da
maSin gamodis, rom saxelovani `qarTuli ocnebis~ partia
qurduli ocnebis partiad gadaqceula.
respublikis sazogadoeba aseT daskvnebs ver miiRebs
da arc unda miiRos. obieqturi analizi uCvenebs, rom mc-
dari safuZveli SeiZleba demokratiis gagebis Tavisebu-
rebaSia.
meordeba azri, rom saqarTveloSi ver naxav poli-
tikoss, romelic Tavs demokratad ar warmoidgens da
ver naxavT politikur partias, romlis wevrebi (lid-
erebi), partias demokratiulad ara Tvlidnen (samwux-
arod, TiTqmis SeuZlebeli orasze meti partiis pro-
gramis miReba da SedarebiTi analizi, amitom umjobesia
demokratiis raobaze SeCereba).
demokratiis Sesaxeb bevri msjelobs, magram zusti
1. sxvanairad ifiqres kritikis profesiuli idiotizmiT Sepyro-
bilebma. rogorc wesi, kriminaluri avtoritetiara msaxurobs. igi
saqmeebis garCeviTa da gadawyvetilebebis miRebiT kmayofildeba.
sadaa simarTle?

119
aleqsandre axatneli stalinizmi

ganmarteba ar arsebobs. cnobili abraam linkolnis ga-


moTqma: demokratia aris xalxis mmarTveloba, xalxis mi-
er da xalxis sasargeblod, mainc zogadia. CvenTan orasi
partia lamobs, sxvisi demokratia daiviwyos da Tavisi
sxvasac moawonos, magram rogor esmis demokratia?
demokratiis sakiTxi araa Teoriuli varjiSis sa-
gani. misi gageba stalinizmis arsSi wvdomasTanaa daka-
vSirebuli. Tu sazogadoeba uaryofs stalinizms, ro-
gorc socialur-politikur sistemas, is pirvel rigSi am
sistemis demokratiulobas exeba. dRes, rodesac miaCni-
aT stalinizmi daviwyebul istoriul movlenad da ver
arkveven demokratiis arss, mcdar poziciaze dgebian.
didi msjelobis gareSe unda iTqvas, kacobriobam
dRemde saxelisuflebo sistemis Seqmnis ori principi
gamoimuSava: biurokratiuli da demokratiuli (SeiZle-
ba, adgili hqondes maTi moTxovnebis raRac Sexamebas, ma-
gram sxva ram am ori principis iqiT ar arsebobs)
mecnierebi amtkiceben:
a. Tu qveynis xelisufleba gayofilia sakanonmdeblo da
aRmasrulebel nawilebad, biurokratiul mmarTve-
lobas aqvs adgili;
b. Tu sakanonmdeblo xelisuflebis xaziT adgili aqvs
periodulad arCevnebs, es jer kidev ar niSnavs
demokratiulobas.
mecniereba am process arCevnebis komedias uwodebs, Tu
amorCeul pirovnebas (deputats) eZleva maRali xelfasi
da sargeblobs politikur-ekonomikuri privilegiebiT1;

1. saSualo mSromelze ufro maRali xelfasi, ekonomikuri privi-


legiebi, politikuri xelSeuxebloba ubiZgebs adamianebs aTasi ma-
qinaciiT moaRwion deputatobas. sxvanairad, 2016 wlis mowvevis
parlamentSi 150 deputatidan 41 milioneriar iqneboda da, roca
milioneri xarjavs fuls, oRond deputati gaxdes, cxadia, Semdeg
ecdeba, mogebiT daibrunos danaxarji. misi mizani xdeba ara qveyana,
aramed sakuTari saqmeebis keTeba.

120
stalinizmi aleqsandre axatneli

g. Tu aRmasrulebeli xelisuflebis xaziT Tanamdebobis


pirTa arCevnebs scvlis daniSvnis wesi, adgili aqvs
biurokratiul mmarTvelobas;
d. Tu Tanamdebobaze daniSnul pirTa xelfasi politi-
kuri daekonomikuri privilegiebi izrdeba qvevidan
zeviT, mmarTveloba biurokratiulia;
e. biurokratiuli mmarTveloba ganapirobebs adamianTa
swrafvas, daikavos, rac SeiZleba maRali Tanamdeboba
an daakavebinos misTvis sasurvel pirovnebas1.
stalinizmis sistemis arsebobisas, roca miwa, warmoe-
bis saSualebebi saxelmwifos sakuTrebas warmoadgenda,
swored mmarTvelobis biurokratiuli principi gansaz-
Rvravda wyobilebis kapitalisturobas. saqarTveloSi
dResac xelisuflebis organoebis ageba biurokratiuli
principis niSnebiT xasiaTdeba.
mecniereba amtkicebs:
a. Tu qveynad xelisuflebis yvela Sto, yvela organo,
arCevnebis princips eqvemdebareba _ demokratiaa;
b. Tu xelisuflebis umaRlesi Tanamdebobis pirebi Rebu-
loben saSualo muSakis xelfass, xolo naklebi Tanam-
debobisa _ naklebs _ demokratiaa;
g. Tu deputatobisaTvis xelfasi saSualo muSakis xel-
fasze naklebia _ demokratiaa.
d. Tu qveyanaSi Tanamdebobis pirebisaTvis mospobilia
politikuri da ekonomikuri privilegiebi _ demokra-
tiaa;
e. Tu nebismieri arCeuli piris gadarCeva (ukan gamowve-
1. aseT dros meorexarisxovani xdeba sazogadoebrivi interesebi. wina
planze iwevs survili, kmayofili hyavdes is, vis nebazecaa damokidebu-
li misi kariera. biurokratiuli principi aerTianebs sakanonmdeblo
da aRmasrulebeli organoebis muSakTa interesebs, ayenebs xalxis in-
teresebze maRla, xSirad upirispirebs, sazogadoebrivi wesrigis mo-
mizezebiT, aucilebels xdis iZulebiTi zomebis gamoyenebas.

121
aleqsandre axatneli stalinizmi

va) garantirebulia nebismier dros da saxalxo sa-


samarTlos meSveobiT _ demokratiaa;
v. demokratia ar niSnavs anarqias. sanam endobian amor-
Ceul pirovnebas, mis gadawyvetilebebs emorCilebian.
biurokratiuli da demokratiuli principebis niS-
nebi yvelgan SeiZleba erTnairad ar iyos ganxorciele-
buli. praqtikaa Teoriis sazomi. Teoria mxolod ad-
gens niSnebs, romelTa praqtikuli ganxorcieleba gana-
pirobebs sazogadoebis marTvis biurokratiulobas an
demokratiulobas.
gansxvaveba xalxis nebaa.
sazogadoebam SeZlo da moiSora karierist-mZarcvel-
Ta xelisufleba. SeZlo da moiSora reketiorTa xelisu-
fleba, SeZlebs da moiSorebs saxelisuflebo savarZlebs
mijaWvul xelisuflebas (qurduli ocnebis batonobas).
mecniereba ambobs: lideri (xelisufleba) SeiZleba,
moqmedebdes samnairad.
1. Tu sworad esmis ganviTarebis amocanebi, daaCqarebs
winsvlas;
2. Tu arasworad esmis, Seaferxebs;
3. Tu progresi ar surs, Seecdeba ganviTareba ukan dax-
ios, magram SeZlebs droebiT.
i. stalinis Sesaxeb moswrebulad ambobdnen: igi ge-
nialuri dramaturgi da msaxiobia, romelsac Seuzlia,
araraoba aqcios did msaxiobad da didi msaxiobi _ ar-
araobad.
sanam qveyanas marTavs dramaturgi, romelic ni-
Wierebs asamarebs,xolo udiplomoebs xdis ministre-
bad, prokurorebad, mosamarTleebad da sxv., manamde
stalinizmi moqmedebaSia.

122

También podría gustarte