Administracin teis

Samprata ir principai

Vilniaus Kolegija Donatas Raius

Administracins teiss dalykas ir svoka

Administracin Teis- vieosios teis aka. Pagrindin teiss paskirtis reguliuoti visuomeninius santykius. Todl teiss reguliavimo dalykas visada yra visuomeniniai santykiai. Atsivelgiant i santyki ypatumus bei j reguliavimo metod, teis skaidoma savarankikas akas. Norint apibrti administracin teis, reikia apibdinti jos reguliavimo dalyk. Administratio (lot.) valdyti, vadovauti. Administracin teis valdymo teis. Taigi galime prieiti prie ivados, jog: administracins teiss dalykas yra visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybinio valdymo procese.

Teiss teorijoje valstybinis valdymas yra viena i pagrindini valstybs veiklos ri. Siaurja prasme valstybinis valdymas vadinamas vykdomja veikla. Ivada: administracins teiss dalykas visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto valstybs organ vykdomojoje veikloje. Administracins teiss reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto: Valstybs valdymo organ veikloje (sudaro pagrindin grup); Savivaldybs vykdomj institucij veikloje; Kit valstybs organ (Seimo, teism, prokuratros) vidinje veikloje. Pvz., Seime Seimo valdyba, vidini vykdomj funkcij institucija.

Administracins teiss ir gretim teiss ak santykis

Administracin teis glaudiausiai siejasi su konstitucine teise. Konstitucin teis ireikia visuomens ir valstybs santvark, valstybins valdios, aparato principus, santykius su savivaldos organais, pagrindines piliei teises ir laisves, subjekt teisin padt ir pan. Tai pagrindin teiss aka, nes jos svarbiausios normos yra ir kit teiss ak pagrindas, aukiausios juridins galios altinis. Konstitucin teis yra teiss sistemos ris, kuri yra pagrindas atsirasti ir vystytis kitoms teiss akoms. iuos visuomeninius santykius reguliuoja ir konstitucins teiss normos, ir administracins teiss normos. Konstitucin teis nustato bendrus teiss subjekt pradmenis, j veiklos principus, o administracin teis realizuoja juos detalizuodama, nustato konstitucins teiss numatyt princip gyvendinimo tvark.

Administracins teiss sistema

Pagal taikymo mat ir administracins teiss norm pobd administracins normos skirstomos tokias pagrindines grupes: 1.Normos, taikomos visoje valstybs valdymo sferoje universalios, bendro pobdio normos, j visuma sudaro bendrj administracins teiss dal; 2.Normos, taikomos tik konkreiuose valstybinio valdymo akose, srityse, sferose i norm taikymo matas daug siauresnis.

Administracins teiss altiniai

Teiss altinis iorin iraikos forma, teiss aktai. Administracins teiss altiniai tie teiss aktai, kuriuose yra administracins teiss norm. Administracins teiss altiniai pagal teiss aktus leidianius subjektus skirstomi : Aukiausios teisins galios aktas Konstitucija; statymai.

Administracins teiss normos Administracins teiss normos svoka ir struktra

Administracins teiss normai bdingi bendri teiss normos poymiai. Tai valstybs nustatytos ir saugomos bendro pobdio privalomos elgesio taisykls, apibrianios reguliuojam visuomenini santyki subjekt teises ir pareigas.

Administracins teiss norm rys

Administracins teiss normos skirstomos dvi grupes: 1.Normos, taikomos visoje valstybs valdymo sferoje jos yra universalios ir sudaro bendrj administracins teiss dal. Tai tokios administracins teiss normos, kurios tvirtina valstybs valdymo principus, reglamentuoja administracins teiss subjekt teisin padt, valdymo organ formavimo tvark. 2.Normos, taikomos konkreiose valstybs valdymo sferose ar akose. i norm pobdis toks, kad jos nra universalaus taikymo, taikomos konkreiose akose konkreiais atvejais, taikymo matas siauresnis, jos atspindi valdymo organizavimo ypatumus konkreiose akose.

Administracins teiss funkcijos

Teiss funkcijos - tai teiss poveikio moni elgesiui kryptys ar bdai. Skiriamos tokios pagrindins administracins teiss funkcijos: Reguliavimo funkcija; Prieing interes derinimo funkcija; Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija; Informavimo funkcija ; Aukljamoji, arba teiss paeidimo prevencijos, funkcija.

Valstybinio valdymo svoka, struktra ir pagrindiniai principai

Bendroji valdymo svoka

Valdymo svoka apima atitinkamus procesus, kurie vyksta visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje. Valdymo procesas vyksta organizuotoje aplinkoje sistemoje. Valdymo procesus, kurie vyksta tam tikroje sistemoje, galima paaikinti taip: sistema susideda i dviej pagrindini pusi: Valdaniosios (valdymo subjektas) ldomojo (valdymo objektas). Valdymo subjektas daro tam tikr krypting poveik valdymo objektui, atlikdamas t poveik naudojasi atitinkama informacija. i informacija reikalinga ne tik painti valdymo sistem, bet kad valdymo subjektas paint j supani aplink. Tokiu bdu valdymo procesas yra nuolatinis informacijos tarp subjekto ir objekto judjimas. Valdymui bdingi poymiai hierarchija ir pavaldumas.

Pagrindiniai valstybinio valdymo principai

Valstybinio valdymo principai tai pagrindins idjos, nuostatos, kuriomis turi remtis ir bti sudaryta valstybinio valdymo sistema. Principais laikomi tik tie reikalavimai, kurie atspindi reali tikrov. Pagrindiniai valstybinio valdymo principai formuojami atsivelgiant visuomens vystymosi reikalavimus. Jie turi bti objektyvs, mokslikai pagrsti. Principai klasifikuojami atsivelgiant konstitucinius ir kitus statymus, kuri normos kalba apie valstybin valdym. Administracin teis principai skirstomi bendruosius ir specialiuosius. Bendriesiems pricipams priskiriami ie:

Bendrieji principai

statym virenybs principas; Teisingumo principas; Protingumo principas; Vieumo principas; Kontrols principas; Atsakomybs principas.

statym virenybs principas teistumo vieningumas ( statymai turi bti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visoje alies teritorijoje). statymas turi bti taikomas visuotinai (t.y. vis teiss subjekt, taip pat aukiausioms valdios institucijoms ir pareignams).

Teisingumo principas teisingumo principas yra fundamentalus bei vairiapusis vieojo administravimo veiklos ir administracins teiss principas. Pirma, teisingumas gali bti aikinamas kaip teisingas elgesys su mogumi, nesvarbu, ar asmuo kreiptsi administracin teism, ar jo klausim sprst vieojo valdymo institucija (pareignas). Antra, teisingumas administracinje teisje reikia procesin teisingum. Tai teisingas tiek administracini gin teisminio nagrinjimo, tiek administracins valdios institucij sprendiam byl, procesas.

Protingumo principas tai universalus principas (dar vadinamas kriterijumi), vairiais aspektais taikomas daugelyje teisinio reguliavimo srii bei vairiems socialiniams santykiams. Protingumo kategorija nra apibrta kokiais nors formaliais kriterijais. Protingumas suvokiamas kaip asmens proto galia, kuri paprastai bna paremta gebjimu logikai mstyti ir gyvenimo patirtimi.

Vieumo principas administracins teiss kontekste vieumas suvokiamas keliais aspektais. Pirmiausia mint princip nustato teiss tvirtinta pareiga skelbti priimtus statymus ir postatyminius valdymo aktus, sekantis aspektas tai visuomens informavimas ir informacijos teikimas. Toliau seka jau priimt administracini sprendim vieumas. Taip pat statym ir valdymo akt projekt vieumas.

Kontrols principas
Kontrols princip apima: Vieosios administracins veiklos iorin kontrol. Vieosios administracins subjekt atliekamos kontrols ir prieiros institut. Paios vieosios administracijos kontrol.

Administracinje teisje kontrol vykdanioms institucijoms priskiriama:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas; Seimas; Seimo kontrolieri staiga; Vyriausybs atstovo institutas; Lietuvos Respublikos administracini teism institutas.

Atsakomybs principas

Bendriausia teisins atsakomybs principo nuostata velgiama Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalies teiginyje: ,,statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs. Administracin teis taip pat siejasi su retrospektyvine atsakomybe- teiss numatyto poveikio taikymu fiziniams asmenims, kaltiems padarius teiss paeidimus vieojo valdymo sferoje. Pagal ATPK 8 straipsnio 1 dalies nuostat ,,asmuo, padars administracin teiss paeidim, atsako pagal statymus, galiojanius teiss paeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje.

Skiriami tokie specialieji Administracins teiss principai:

Vieojo administravimo principai; Valstybs tarnybos principai; Policijos veiklos principai; Vietos savivaldos principai; Administracins atsakomybs principai.

Administracins teiss princip paskirtis:

Nustato administracins teiss teisin prigimt; Yra vykdomosios valdios sistemos veiklos teisinis pagrindas; tvirtina administracini - teisini visuomenini santyki objektyvius dsningumus; Tarnauja pagrindu teisingai taikant administracins teiss normas, priimant pagrstus ir teistus sprendimus; Slygoja administracini teisini visuomenini santyki pobd.

Administracins teiss nuobaudos

spjimas Bauda Atlygintinas daikto pamimas Konfiskavimas Spec teiss atemimas Pataisos darbai Administracinis aretas Nualinimas nuo darbo, pareig

Nuobaud skyrimas padarius kelis administracins teiss paeidimus:

ATPK 33 str. Jame sakoma, jeigu vienas asmuo padaro du ar daugiau administracins teiss paeidim, administracin nuobauda skiriama u kiekvien teiss paeidim atskirai. Jeigu asmuo padar kelis administracins teiss paeidimus, kuri bylas nagrinja tas pts organas (pareignas), galutinai asmeniui nuobauda skiriama neperengiant sankcijos, nustatytos u sunkesn i padaryt administracini teiss paeidim. Tokiu atveju, prie pagrindins nuobaudos gali bti prijungiama viena i papildom nuobaud. Administracini nuobaud skyrimo terminai: Ypatumas: Administracins nuobaudos yra efektyvesns, kai skiriamos kaltiems asmenims, padarius teiss paeidimus.

Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo nebuvo baustas administracine nuobauda

ATPK 36 str.- Jeigu asmuo , kuriam buvo paskirta administracin nuobauda , per metus nuo tos dienos , kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracinio teiss paeidimo , laikoma , kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda.

Ivados

Dabartin administracin teis yra tokia princip ir teiss norm visuma, kurios svarbiausioji funkcijaabipusi viej interes utikrinimas ir apsauga. Fundamentaliais dabartins Lietuvos administracins teiss principais laikytini statym virenyb, teisingumas, vieumas, kontrol, atsakomyb. ie principai turt bti ne tik vieojo administravimo veiklos pagrindas, bet ir visuomens interes labiau atitinkanios teiss krimo orientyrai.

Ai u dmes!