Está en la página 1de 47

KRISTIJONAS

DONELAITIS
1714-1780
Klausimai

1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis?


2. Ką sukūre K. Donelaitis?
3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai?
4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė?
5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas?
Lietuvių grožinės literatūros pradininku
laikomas Kristijonas Donelaitis,
gyvenęs XVIII a. viduryje Mažojoje
Lietuvoje.
Taip galėjo atrodyti K.
Donelaitis. Archeologo
V. Urbonavičiaus
rekonstrukcija.

K. Donelaitis - pirmasis didelis


lietuvių poetas, nepakartojamas
literatūros talentas, kurio įtaką
tolimesnei lietuvių kultūrai sunku
nusakyti žodžiais. Jo kūryba
priklauso pereinamajam laikotarpiui,
kai dar nebuvo pasibaigusi Baroko
epocha, bet jau tolydžio stiprėjo
Švietimas.
Su Baroku Donelaitį sieja krikščioniška moralė, o
jo kūrybos ryšį su Šviečiamuoju amžiumi rodo
poeto panieka išnaudojimui, noras šviesti ir mokyti
lietuvių tautą, kuri vilko sunkų baudžiavos jungą ir
kuo toliau, tuo daugiau buvo germanizuojama.
Donelaitis stojo į kovą su visomis gyvenimo
negerovėmis - taip, kaip jis tai suprato.
Klausimai

1. Apie ką pasakojama poemoje “Metai”?


2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai?
3. Kokia poemos vieta pasaulinėje
literatūroje?
Veikėjai

Poema “Metai” vaizduoja lietuvių baudžiauninkų


(Mažojoje Lietuvoje jie buvo vadinami būrais)
bendruomenę, jos socialinę padėtį ir dvasinius
bruožus.
“Metų” būrai - tai tie Mažosios Lietuvos lietuviai,
kurie išnyko germanizacijos bangose, bet amžinai
liko gyventi Donelaičio kūryboje.
“Metai” (ištrauka)

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą


Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės.
Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo,
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto.
Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė
Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.
Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,
O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas.
Vislab, kas rudens biaurybėj numirė verkdams,
Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo
Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs,
Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint.
Būrai

Dail. V. Jurkūnas
Kompozicija

Keturi metų laikai buvo tas kompozcinis


pagrindas, kuris leido aprėpti viską, nes būrų
darbai ir rūpesčiai kas metai kartojosi. Gamta ir
žmogus sukasi ratu: po pavasario, vasaros,
rudens ir žiemos vėl bus pavasaris...
Svarbiausias poemos klausimas

Baudžiava - didelė blogybė. Tad ką daryti, kur


ieškoti išeities? Tas klausimas ir tapo poetui
pats svarbiausias. Jis buvo įsitikinęs, kad tėra
vienintelis kelias: žmogus turi tapti geresnis,
teisingesnis. Todėl jis taip nuoširdžiai mokė
lietuvius būrus išminties, dorovės, tautinio
atsparumo.
Poemos dalys

Poemą sudaro keturios dalys: “Pavasario


linksmybės”, “Vasaros darbai”, “Rudenio
gerybės”, “Žiemos rūpesčiai”. Nuo pavasario iki
žiemos rodomi tie patys veikėjai, gyvenantys tame
pačiame Vyžlaukio valsčiuje (valsčių sudarydavo
20-30 kaimų).
Siužetas

Poemoje nėra siužeto, nes Donelaičiui rūpėjo


parodyti didelės žmonių grupės buitį ir likimą, o
ne pavienio žmogaus likimą.
Poemos kalba

K. Donelaitis turėjo “aukso plunksną”. Jis


puikiai mokėjo gimtąją kalbą ir, būdamas
talentingas kūrėjas, meniškai ją išdailino.
“Metuose” sunku rasti bent vieną eilutę,
parašytą sausais, nevaizdingais, bejausmiais
žodžiais. Poetas jautė žodžio grožį ir siekė jį
išryškinti. Todėl jo sukurtus vaizdus skaitytojas ir
mato, ir girdi.
Eilėdara

Eiliavimo meno Donelaitis mokėsi iš antikinių


rašytojų: jo poema parašyta hegzametru - šešių
pėdų nerimuotomis eilutėmis. “Metų” pėdą
sudaro du arba trys skiemenys.
Stilius

Donelaičio poemoje valstietiškas žodis ir antikinis


hegzametras susijungė į nepakartojamą visumą,
sukurdamas unikalų - lengvai atpažįstamą , su
niekieno nesupainiojamą – stilių.
K. Donelaičio atminimo įamžinimas
Sukurtas K. Donelaičio memorialas Tolminkiemyje. Ši idėja
subrendo artėjant poeto gimimo 250-osioms metinėms (1964),
Lietuvos Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu prie Lietuvių
kalbos ir literatūros instituto buvo įsteigta Nuolatinė Kristijono
Donelaičio komisija, pirmininkaujama K. Korsako. Jos iniciatyva
atstatyta po karo sugriuvusi Tolminkiemio bažnyčia (darbų
vadovas - inžinierius ir architektas bei archeologas N.
Kitkauskas) ir surasti K. Donelaičio palaikai. Atstatytoje
bažnyčioje 1979 m. atidarytas K. Donelaičio muziejus. Po
bažnyčios grindimis suradus K. Donelaičio palaikus (Paieškų
mokslinei komisijai vadovavo L. Gineitis), archeologas V.
Urbanavičius sukūrė K. Donelaičio skulptūrinį dokumentinį
portretą. Poeto palaikai naujai palaidoti toje pat vietoje specialiai
įrengtoje kriptoje.
Taip atrodo
restauruota
Tolminkiemio
bažnyčia, kurioje
įkurtas K.
Donelaičio muziejus.
Tolminkiemio
bažnyčios vidus.
Manoma, kad čia K.
Donelaitis būrams
skaitydavo savo
“Metus”.
1979 m. spalio mėn.
Tolminkiemyje atidarytas
K. Donelaičio muziejus.
Šioje kriptoje perlaidotas
poetas. Bažnyčios
restauravimo autorius-
N. Kitkauskas
K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Sukurta daug reikšmingų literatūros ir meno kūrinių


apie K. Donelaitį - Poezijos ir prozos kūrinius parašė
J. Marcinkevičius, K. Bradūnas, S. Šaltenis, E.
Mieželaitis, A. Drilinga ir kt. Kompozitorius A.
Bražinskas sukūrė operą „Kristijonas“. Savo prozos
kūriniuose Donelaitį pavaizdavo vokiečių rašytojai J.
Bobrovskis, H.-J. Cyrkė (Zierke), vokiečių
kompozitorius R. Kunadas parašė apie K. Donelaitį
operą ir kantatą. 2003 m. režisierius E. Nekrošius
pastatė spektaklį „Pradžia. K. Donelaitis. Metai
K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Sukurta daug reikšmingų literatūros ir meno kūrinių


apie K. Donelaitį - Poezijos ir prozos kūrinius parašė J.
Marcinkevičius, K. Bradūnas, S. Šaltenis, E.
Mieželaitis, A. Drilinga ir kt. Kompozitorius A.
Bražinskas sukūrė operą „Kristijonas“. Savo prozos
kūriniuose Donelaitį pavaizdavo vokiečių rašytojai J.
Bobrovskis, H.-J. Cyrkė (Zierke), vokiečių
kompozitorius R. Kunadas parašė apie K. Donelaitį
operą ir kantatą. 2003 m. režisierius E. Nekrošius
pastatė spektaklį „Pradžia. K. Donelaitis. Metai
Aktoriai Vaidas Vilius,
Salvijus Trepulis ir
Kristina Mauruševičiūtė
Eimunto Nekrošiaus
spektaklyje "Pradžia.
K.Donelaitis. Metai"
K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Įžymius grafikos, skulptūros, freskos darbus K.


Donelaičiui skyrė V. K. Jonynas, V. Jurkūnas, P.
Gailius, V. Kalinauskas, K. Bogdanas, P. Deltuva, E.
Varnas, V. Valius ir kt. 2003 m. atidengtas paminklas
K. Donelaičiui Bitėnų kapinaitėse. Kraštotyrininkas
B. Aleknavičius išleido fotoalbumą „Donelaitis ir
mes“. 1992 m. Vilniuje įsteigta Kristijono Donelaičio
draugija (pirm. N. Kitkauskas). Draugija leidžia
laikraštį Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai
„Donelaičio žemė“ (red. S. Lukoševičius).
Tokį K. Donelaitį
įsivaizdavo P. Kalpokas.
1932
Tokį K. Donelaitį
įsivaizdavo V. Grybas.
1940
K. Donelaičio atminimo įamžinimas

Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo


K. Bogdanas. 1963
Tokį K. Donelaitį
įsivaizdavo A.
Aleksandravičius. 1963
Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo
S. Ušinskas. 1964
K. Donelaičio atminimo įamžinimas

S. Ušinsko vitražas.
Tokį K. Donelaitį įsivaizdavo
P. Rimša. 1955
Poema pasaulyje

Poema “Metai” išversta į kelioliką pasaulio kalbų


(vokiečių, latvių, lenkų, rusų, baltarusių, gruzinų,
čekų, vengrų, anglų, japonų, švedų). Ji įrašyta į
Europos literatūros šedevrų sąrašą, kurį 1977 m.
sudarė tarptautinė Švietimo, mokslo ir kultūros
organizacija (UNESKO).
Klausimai

1. Kada ir kur gyveno K. Donelaitis?


2. Ką sukūre K. Donelaitis?
3. Kas būdinga K. Donelaičio kūrybai?
4. Kokia K. Donelaičio kūrybos reikšmė?
5. Kaip įamžintas K. Donelaičio atminimas?
Klausimai

1. Apie ką pasakojama poemoje “Metai”?


2. Kas būdinga K. Donelaičio poemai?
3. Kokia poemos vieta pasaulinėje
literatūroje?
1.Kokį tikslą turėjo Donelaitis kurdamas “Metus”?

A. Parodyti atskiro žmogaus likimą.


B. Siekė parodyti lietuvių bendruomenės gyvenimą.
C. Rasti atsakymą į klausimą: kaip įveikti
baudžiavą?
D. Parodyti gamtos ratą: pavasaris, vasara, ruduo,
žiema.
2. Donelaičio poemos unikalumą sudaro:

A. poemos stilius,
B. gyva, vaizdinga kalba,
C. poemos kompozicija,
D. autoriaus sumanymas.
3. “Metų” pagrindiniai veikėjai

A. miestiečiai,
B. kaimiečiai,
C. turtuoliai,
D. senoliai.
4. Kuo yra įdomus Donelaičio eiliavimas?

A. Donelaičio poema neeiliuota.


B. Donelaičio eilėdara unikali, su niekuo
nesupainiojama.
C. Donelaičio poema parašyta antikine
eilėdara.
D. Donelaičio poemos kiekviena dalis parašyta
skirtinga eilėdara.
5. Donelaičio kalba

A. turtinga ir vaizdinga,
B. sausa, nevaizdinga,
C. monotoniška,
D. trumpa ir aiški.
6. K. Donelaitis

A. pirmosios lietuviškos knygos autorius.


B. lietuvių grožinės literatūros pradininkas.
C. pirmasis vertėjas ir rašytojas.
D. kalbininkas -tobulinęs lietuvių kalbą.
7. Donelaičio poemai būdingi

A. Klasicizmo ir pereinamosios epochos bruožai.


B. Baroko ir klasicizmo epochų bruožai.
C. Švietimo ir klasicizmo epochų bruožai.
D. Baroko ir švietimo epochų bruožai.
8. Kristijonas Donelaitis gyveno

A. Lenkijoje.
B. Lietuvoje.
C. Mažojoje Lietuvoje.
D. Vokietijoje
9. K. Donelaičio nuostata:

A. žmogus turi tapti geresnis, teisingesnis.


B. rašytojas turi būti teisingas.
C. baudžiauninkas neišmintingas.
D. būrus reikia mokyti.
10. K. Donelaitis poemoje

A. skelbė, kad reikia mokyti lietuvių tautą.


B. poetizuoja baudžiavą ir baudžiauninkus (būrus).
C. papasakojo apie gyvenimo negeroves.
D. kovojo su gyvenimo negerovėmis.