Está en la página 1de 104

MENINĖS RAIŠKOS PRIEMONĖS

LENGVIAU, ĮDOMIAU, ĮSIMINTINIAU!

FONETINĖS
FONETINĖS

(susijusios su garsais)

RAIŠKOS PRIEMONĖS
RAIŠKOS PRIEMONĖS

INSTRUMENTACIJA

INSTRUMENTACIJA

INSTRUMENTACIJA

Pavyzdžiai:

Garsinė raiška,

didinanti teksto

išraiškingumą.

Ša ša krinta lapai, Ū ū – lekia vėjas. (S. Nėris)

ALITERACIJA

ALITERACIJA

ALITERACIJA

Panašiai

skambančių ar vienodų

priebalsių

Pavyzdžiai:

• Ėgi šnypščia iš kelmo piktoji!

(A.Baranauskas)

kartojimas.

• Vėjas laipiojo stogais,

(Atkreipiamas skaitytojo

dėmesys, pabrėžiami

žodžiai, sulėtinamas

skaitymo tempas.)

O jurginai ir nasturtos Seserėlės Rūtos turtas

Šoko naktį po langais. (P. Širvys)

ASONANSAS

ASONANSAS

ASONANSAS

Panašiai skambančių ar vienodų balsių ir

dvibalsių

kartojimas.

(Paryškina kalbos

melodingumą,

vaizdumą.)

Pavyzdžiai:

Ėgi srove teškena upelė Šventoji.

(A.Baranauskas)

Supuosi, supuosi ... Sūpuoklės siūbuoja. (J. Degutytė)

ONOMATOPĖJA

ONOMATOPĖJA

ONOMATOPĖJA

Pavyzdžiai:

Tikrovės (gamtos,

darbo, technikos)

garsų

mėgdžiojimas.

Dun dun dun

Dundulis dunda.

(M.V.)

Egi antys “pry!” “pry!” “pry!”

priskridę į liūną. (A. Baranauskas)

LEKSINĖS
LEKSINĖS

(susijusios su žodžiais)

RAIŠKOS PRIEMONĖS
RAIŠKOS PRIEMONĖS

ARCHAIZMAI

ARCHAIZMAI

ARCHAIZMAI

Žodžiai, kurie

paseno

ir išėjo iš apyvartos dėl to, kad juos pakeitė kiti.

Pavyzdžiai:

Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. (S. Nėris)

(Padeda sukurti

senoviškumo atspalvį.)

Ašva – kumelė, • vetušas - senas, duomi - duodu.

BARBARIZMAI

BARBARIZMAI

BARBARIZMAI

Svetimos kalbos

žodžiai.

(Padeda sukurti tam

tikros epochos dvasią.)

Pavyzdžiai:

• Sudiev jums, skaistūs rytų žemčiūgai, - sunkūs man, sunkūs smerties lenciūgai. (M. Martinaitis)

kolioti (= plūsti,keikti); čipsai (= traškučiai); pampersai (= sauskelnės).

NEOLOGIZMAI / NAUJADARAI

NEOLOGIZMAI / NAUJADARAI

NEOLOGIZMAI / NAUJADARAI

Neįprasti bendrinėje

kalboje žodžiai,

pa(si)daryti tik tai progai.

(Siekiama atkreipti

skaitytojo dėmesį,

stebinti, šokiruoti;

Pavyzdžiai:

Vos tik vakaras ateis Vyšnios kvapmenas

paskleis.

(B.

Sruoga)

Ir ne taip, kad po

paryškina poetinį

vieną

vaizdą gražiu garsų

Galvomis žiauninti

derėjimu.)

sieną

...

(K. Binkis)

TARMYBĖS

TARMYBĖS

TARMYBĖS

Pavyzdžiai:

Žodžiai, vartojami atskirose tarmėse.

(Padeda išryškinti tam tikros vietovės žmonių buities

savitumus.)

• Visų ūkininkų trobesiai, jei ne masyviniai, tai mediniai ir gražiai nutepti, o moliniai namai bent nukalkiuoti.

(I. Simonaitytė)

• Žemaičiai sako: brolis – bruolis, žiedas – žeids, pienas - pėns ir pan.

SINONIMAI

SINONIMAI

SINONIMAI

Skirtingai

skambantys

žodžiai, turintys

tokią pat arba

artimą reikšmę.

(Kalbos turtingumo,

vaizdingumo ženklas;

padeda išvengti tų pačių žodžių

pasikartojimo.)

Pavyzdžiai:

• Gūdžiai švokšdavo eglės, šlamėdavo paslaptingai žali

plačiašakiai ąžuolai.

(V. Krėvė)

ir šoną, ant kurio gulėjo, ne tai sopa, ne tai gelia.(V. Krėvė)

...

ANTONIMAI

ANTONIMAI

ANTONIMAI

Priešingos reikšmės žodžiai.

(Sustiprinamas

kontrastas,

atskleidžiami

prieštaravimai.)

Pavyzdžiai:

Jų akyse buvo nebe džiaugsmas, bet nusiminimas.(J. Biliūnas)

Ak, jūs vargdienėliai, jūs nuogi nabagėliai,

Ar būt šilts, ar šalts, ar kitoks koks dyvinas oras,

Rūbais vis vienais ir tais pačiais užsidengiant.

(K. Donelaitis)

FRAZEOLOGIZMAI

FRAZEOLOGIZMAI

FRAZEOLOGIZMAI

Pastovus vaizdingas pasakymas /

neskaidomas žodžių

junginys.

(Stiprina kuriamo teksto

vaizdumą, įtaigumą.)

Pavyzdžiai:

• Tokių pasakojimų, aiškinimų vaikai išsižioję klausosi, net plaukai jiems ant galvos šiaušiasi. (Žemaitė)

Šaukštai po pietų!

VAIZDINGI VEIKSMAŽODŽIAI

VAIZDINGI VEIKSMAŽODŽIAI

VAIZDINGI VEIKSMAŽODŽIAI

Savaime vaizdingi

žodžiai.

(Kelia labai gyvus

atliekamų veiksmų

vaizdus.)

Pavyzdžiai:

Ore (

)

šmaikščiojo

kregždutės

...

(Šatrijos

Ragana)

 

Grioveliais jau gurgia

vanduo

...

(M. Sluckis)

Šakom risnojo voveraitė. (E. Mieželaitis).

DEMINUTYVAI

DEMINUTYVAI

DEMINUTYVAI

Pavyzdžiai:

Mažybiniai, maloniniai

žodžiai.

(Suteikia kūriniui, švelnumo, malonių spalvų.)

Saulelė eina miegoti Viržių rausvais kilimais. Iš kur tiek šviesių spalvų, Pilkojoj žemelėj imas. (J. Degutytė)

Tai geros širdies vagilėlio būta. (B. Sruoga)

EPITETAS

EPITETAS

EPITETAS

Vaizdingas

asmens, daikto ar

reiškinio

apibūdinimas.

(Išreiškiamas emocinis autoriaus požiūris, paryškinimas vaizdas.)

Pavyzdžiai:

Trankiai, piktai, gaivalingai

Ritas per audrą banga.

(S. Nėris)

O po kojų žemai

Stebuklingai graži

Žydi rožėmis Alpių šalis.

(M.)

PALYGINIMAS

PALYGINIMAS

PALYGINIMAS

Dviejų daiktų arba reiškinių gretinimas, paremtas kuriuo nors jų panašumu (formos, išvaizdos, spalvos, garso, funkcijos ir kt.).

Pavyzdžiai:

Jis, kur reikia, – kurčias kaip sliekas, aklas kaip kurmis ir nebylys kaip žuvis.

(A. Vienuolis)

O sunkumai jam nuo

širdies kaip akmenys nuo krosnies paskui kits kitą riedėjo.

(V.)

METONIMIJA

METONIMIJA

METONIMIJA

Perkeltinės reikšmės pasakymas vienos sąvokos pakeitimas kita, pagrįstas tuo, kad tomis sąvokomis nusakomi objektai yra susiję vienas su kitu kaip dalis ir visuma.

Pavyzdžiai:

Čiulba, cypauja, čirena

pabaliai, pakrūmė. Rusvai geltonus lapus nuo šilo

pavėjui blaško ruduo. Rytas vakarą gudresnis.

„Deklamuoti Maironį" vietoj

„deklamuoti Maironio kūrybą“; „Žalgiris" vietoj „Žalgirio

mūšis"; „Pilkos milinės" vietoj „kareiviai“.

METAFORA

METAFORA

METAFORA

Perkeltinės reikšmės vienanaris, dažniausiai paslėptas, palyginimas.

Pasakomas tik vienas

narys (su kuo

lyginama), o kitas narys (kas lyginama) nutylimas. Praleistąjį narį atkuria mūsų

vaizduotė.

Pavyzdžiai:

Tiems, kur ilsisi prie jūsų kojų. (padėties panašumas)

Bulvienojuos jau kvepia ruduo, ir liepsnoja

šalikelėj klevas.

(spalvos panašumas)

Užmigo žemė. Tik dangaus Negęsta akys sidabrinės. (M.)

Tik pienė pagiry iškėlusi saulytę...

(J. Degutytė)

SINEKDOCHA

SINEKDOCHA

SINEKDOCHA

Pavyzdžiai:

Perkeltinės reikšmės

žodžiai ar posakiai,

kai bendresnis, platesnis

pavadinimas

keičiamas siauresniu

ir atvirkščiai (dalis vietoj visumos).

Dažnai vienaskaita

vartojama vietoje daugiskaitos.

Žilo plauko sveikas protas

Prieš pagundas apšarvotas. (Maironis) // Žilas plaukas

(dalis) – tai išmintingi žmonės (visuma)

Nuo dulkių vyšnią ir avietę nuplaus griaustinis

su lietum. // Vyšnia ir avietė

vartojama visai augalijai

apibūdinti

  • (V. M. Putinas)

Dievų miškas toli buvo nuo pašalinių akių ir

ausų. // Akys ir ausys tai žmonės.

  • (B. Sruoga)

ANTONOMAZIJA

ANTONOMAZIJA

ANTONOMAZIJA

Tikrinis vardas

vartojamas vietoje

bendrinio ir

atvirkščiai.

Pavyzdžiai:

Kaip margiriai, gražinos žuvę, Byloja pelenas pilių.

  • (S. Nėris)

O kiek einšteinų ir galilėjų šešiolikmečiais žemėje miega!

  • (J. Marcinkevičius)

Ant - Drąsuolis, ten gi

Baimė. Už nenaudžio rasi Godų.

  • (J. Baltrušaitis)

ĮASMENINIMAS / PERSONIFIKACIJA

ĮASMENINIMAS / PERSONIFIKACIJA

ĮASMENINIMAS / PERSONIFIKACIJA

Žmogui būdingų savybių suteikimas

gamtos reiškiniams,

gyvūnams.

(Naudojama siekiant

sukurti ar paryškinti vaizdą, sukelti

emocijas.)

Pavyzdžiai:

Kur lygūs laukai,

snaudžia tamsūs miškai. (Maironis) Akmenėlis turi šaltą

širdį. (S. Nėris) Aušra, anksti pašokusi, skleidė baltą savo šviesą, budino ir judino žemę iš miego. (Žematė)

HIPERBOLĖ

HIPERBOLĖ

HIPERBOLĖ

Žodis ar žodžių

junginys, kuriuo

daiktas, reiškinys ar ypatybė meniškai

padidinami,

perdedami.

(Siekiant sustiprinti

įspūdį.)

Pavyzdžiai:

• Jauni šoka – žemė

dreba, seni šoka – dantys kleba.

• Katrė verkė, kaip lietus lijo.

Tūkstantį kartų tau viską aiškinau!

LITOTĖ

LITOTĖ

LITOTĖ

Pavyzdžiai:

Vaizduojamas dalykas perdėtai sumažinamas.

(Vartojama įspūdžiui

sustiprinti.)

• Atnešė sūrio tik ant

vieno danties. (flk.)

• Upę perbridęs, šaukšte prigėrė. (flk.)

• Atriekė riekelę kaip klevo lakštelį. (flk.)

IRONIJA

IRONIJA

IRONIJA

Žodžio vartojimas perkeltine reikšme,

kuri yra priešinga

tiesioginei. Slaptas

(subtilus) pašiepimas, neįžeidus, sąmojingas

posakis.

Pavyzdžiai:

Reikalingas kaip vežimui penktas

ratas. (flk.)

Gudrus kaip avinas, drąsus kaip kiškis.

(flk.)

SIMBOLIS

SIMBOLIS

SIMBOLIS

Daikto, reiškinio ar sąvokos pakeitimas

sąlyginiu ženklu

meninėje kalboje.

Neturi pastovios

reikšmės, prasmę įgyja konkrečiame kūrinyje.

Pavyzdžiai:

• J. Biliūno “Laimės žiburys” yra žmonių

laimės ir ramybės

simbolis.

Sapnuojas balandžiui iš snapo Alyvos šakelę atims ... (Just. Marcinkevičius)

ALEGORIJA

ALEGORIJA

ALEGORIJA

Perkeltinės / netiesioginės

reikšmės

pasakojimas.

Alegoriniai įvaizdžiai turi pastovią ir aiškią

prasmę.

Pavyzdžiai:

• Pasakėčiose lapė - gudrumo, povas - puikybės, ąžuolas - tvirtumo, asilas - kvailumo, kiškis - bailimo, vilkas -

godumo alegorija.

• Dvi sesytės per kalnelį nesueina.(tts.)

PERIFRAZĖ

PERIFRAZĖ

PERIFRAZĖ

Vaizdingas žodžių

junginys, kuriuo

pakeičiamas tikrasis

asmens vardas,

daikto ar reiškinio

pavadinimas.

Pavyzdžiai:

Ledinės rankos mano širdį glosto

Mažytį drebantį balandį.

(S. Nėris)

Mūsų poezijos lakštingala

(S.Nėris).

Sporto karalienė (lengvoji atletika).

Amžinasis miestas (Roma).

PARAFRAZĖ

PARAFRAZĖ

PARAFRAZĖ

Svetimų tekstų, minčių perteikimas

atpasakojimas savais

žodžiais. Turinys lieka

tas pats, tik forma

kita.

KONTRASTAS

KONTRASTAS

KONTRASTAS

Greta vartojami

priešingos

reikšmės

žodžiai sukuria kontrastingą

vaizdą.

Pavyzdžiai:

Liūdnos liksmybės, Artimi toliai... O taip toli, o taip arti

Nukritusi nuo stalo duona.

(Just.

Marcinkevičius)

KALAMBŪRAS

KALAMBŪRAS VORAS CHORAS

VORAS

CHORAS

KALAMBŪRAS VORAS CHORAS

KALAMBŪRAS

Posakis, žodžių žaismas, pagrįstas

tik

garsiniu skirtingų žodžiu panašumu.

Pavyzdžiai:

Iš bado bet kuo bado.

Oi, oi, oi, kartu, kartu! Kad nebuvom visi kartu ...

OKSIMORONAS

OKSIMORONAS

OKSIMORONAS

Antoniminių žodžių

sugretinimas, kai

daiktui priskiriamas

požymis, prieštaraujantis jo

esmei.

Pavyzdžiai:

Ir einu kaip vaikas

per stebuklų pievą

Iš to didžio džiaugsmo iškalbus

bežadis...

(B. B.)

Protingas kvailys, skaudus džiaugsmas

ir kt.

PARADOKSAS

PARADOKSAS

PARADOKSAS

Pavyzdžiai:

Neįprasta, keista

mintis, lyg ir

prieštaraujanti

sveikam protui.

Sunku gyventi, kai gyventi lengva ...

(Alg. B.)

• Siekdamas laimės,

žmogus negali rasti

laimės.

SINTAKSINĖS
SINTAKSINĖS

(susijusios su sakiniais,

žodžių jungimu)

RAIŠKOS PRIEMONĖS
RAIŠKOS PRIEMONĖS

RETORINIS KLAUSIMAS

RETORINIS KLAUSIMAS

RETORINIS KLAUSIMAS

Klausiamasis

sakinys,

nereikalaujantis

atsakymo.

(Juo kas nors teigiama,

tvirtinama,

skatinama, neigiama, abejojama ir kt., o atsakymo nesitikima.)

Pavyzdžiai:

Sakalai broleliai kur jūs?

Girios ąžuolėliai – kur jūs?

(S. Nėris)

Iš kur tiek šviesių spalvų

Pilkojoj žemelėj imas?

(J. Degutytė)

RETORINIS SUŠUKIMAS

RETORINIS SUŠUKIMAS

RETORINIS SUŠUKIMAS

Emocingas

šaukiamasis

sakinys.

(Suteikiama ekspresyvumo, išreiškiamas nustebimas, pasigėrėjimas, neviltis ir kt.)

Pavyzdžiai:

Gera čia gyvent ir mirt! Gera vargt čia, Lietuvoj! (J. Aistis)

Panorėk! aš nueisiu į dangų!

Aš nužengsiu juodan pragaran!

Dėl tavęs – ne vien mirt pasirengus, -

Bet gyvent ir nemirt amžinai! (S. Nėris)

RETORINIS KREIPINYS

RETORINIS KREIPINYS

RETORINIS KREIPINYS

Pakilus kreipimasis į

įsivaizduojamą klausytoją arba į

negyvą daiktą.

(Daiktas ar klausytojas

sureikšminamas.)

Pavyzdžiai:

Pasauli!

O kaip norėčiau nuo kaktos

tau

Nubraukti rūpesčių raukšles!

(S. Nėris)

Tėvynės dainos jūs malonios,

Taip širdį žadinat saldžiai! (Maironis)

ELIPSĖ

ELIPSĖ

ELIPSĖ

Lengvai numanomų sakinio dalių

praleidimas.

(Teikia kalbai gyvumo,

daro ją veržlią ir

glaustą.)

Pavyzdžiai:

Katinas į namus – pelės į kampus. (flk.)

Bijai vilko – neik į mišką. (flk.)

Vienas apie akėčias, kitas – apie vežėčias. (flk.)

NUTYLĖJIMAS

NUTYLĖJIMAS

NUTYLĖJIMAS

Nepasakymas iki galo,

nebaigta mintis.

(Vartojama norint

suintriguoti adresatą, leisti jam pačiam užbaigti mintį.)

Pavyzdžiai:

– Čia man dar akis badysi! – sušuko motina, griebdama iš kertės šluotą. – Aš

tau

...

(L. P.)

• Suspurdėjo širdis, man

užėmė kvapą – o gal ...

nejaugi

...

M.)

ga

...

(Just.

PAKARTOJIMAS

PAKARTOJIMAS

PAKARTOJIMAS

Žodžių, frazių ar

sakinių

tikslingas kartojimas

tekste.

(Siekiama sustiprinti

mintį, įspūdį, pabrėžti

svarbą, trukmę ir

pan.)

Pavyzdžiai:

Prasmekite, dumblo klanai, Amžinai, amžinai, amžinai! (V. M. Putinas)

Tai gražiai mane augino Laukas, pieva, kelias, upė,

Tai gražiai už rankos vedė Vasaros diena ilga.

(Just. M.)

ANAFORA

ANAFORA
ANAFORA

ANAFORA

Žodžių kartojimas

sakinių ar eilučių pradžioje.

(Siekiama sustiprinti

mintį, įspūdį, pabrėžti

svarbą, trukmę ir

pan.)

Pavyzdžiai:

Žiūriu: medžiai susigūžę. Žiūriu: ievos pražydėję. (J. Ž.)

Dengia sniegas gatves, Dengia sniegas namus,

Dengia sniegas našlaičio galvelę.

(S. Nėris)

EPIFORA

EPIFORA

EPIFORA

Paskutinių eilutės ar posmo žodžių

pakartojimas.

(Siekiama sustiprinti

mintį, įspūdį, pabrėžti

svarbą, trukmę ir

pan.)

Pavyzdžiai:

Kur gėlynai žydi – ten ir aš,

Kur drugeliai žaidžia – ten ir aš.

(S. Nėris)

SANDŪRA

SANDŪRA

SANDŪRA

Vienos eilutės pabaigoje esančių

žodžių ar jų

junginių

pakartojimas kitos

eilutės pradžioje.

Pavyzdžiai:

• Išeisiu, sau tariau, ant lygaus kelio:

Ant lygaus kelio tai valia valužė ...

(V.M.Putinas)

Augustinas pasipriešino. Pasipriešino ir jo žmona ...

(A. Vienuolis)

PARALELIZMAS

PARALELIZMAS

PARALELIZMAS

Dviejų reiškinių sugretinimas ir

vienodas jų išdėstymas

sakinyje.

Pavyzdžiai:

Tu - aras galingas,

- gulbė baltkrūtė. (S.Nėris)

Tos naktys tokios tamsios ir baugios,

tos mintys - tokios juodos ir sunkios.

(V.M.Putinas)

INVERSIJA

INVERSIJA

INVERSIJA

Neįprasta žodžių tvarka sakinyje.

(Siekiama išryškinti, pabrėžti, aktualizuoti. Pabrėžtinas žodis keliamas į neįprastą sakinio vietą.)

Pavyzdžiai:

Už senojo sodo baltavo, svyravo beržynėlis švarus, grynas. (P.Mašiotas)

Tavęs aš laukiau, savo

bernelio Šį rudenėlį vėlų…(S.Nėris)

Užmigo žemė. Tik dangaus

Negęsta akys sidabrinės, Ir sparnas miego malonaus

Nemigdo tik jaunos krūtinės.

(Maironis)

LAIPSNIAVIMAS

LAIPSNIAVIMAS

LAIPSNIAVIMAS

Išvardijimas, kur sąvokos eina vis stiprėjančia arba silpnėjančia tvarka.

Pavyzdžiai:

...

ant

kalnų žilųjų

viršūnių nei žmogus neužlipa, nei žvėris neužbėga, nei paukštis neužlekia. (V.Krėvė)

Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės Katrų čiulbančių taip

ramu klausytis? (A. B.)

POLISINDETONAS

POLISINDETONAS

POLISINDETONAS

Jungtukų

vartojimas ten, kur

jų galėtų būti

mažiau arba visai nebūti.

Pavyzdžiai:

Kazys Gugis niekuomet neturėjo nei aruodų, nei tvartų, nei vežimų.

  • (V. Krėvė)

Iš žemės ir pilkas rugio grūdas, ir mėlyna gėlė, ir varputis, ir drūtas

sienojas, ir žolė iš žemės.

  • (E. Mieželaitis)

ASINDETONAS

ASINDETONAS

ASINDETONAS

Sakinio dalių ir sakinių

jungimas be

jungtukų.

(Daro kalbą glaustą, kuria dinamiškumo ir veržlumo įspūdį.)

Pavyzdžiai:

Jūra bedugnė, jūra beribė Dūsauja, verkia, baras piktai .. (S.Nėris.)

Šiandien kaimas tūnojo

tylus, mieguistas,

atsargus, nusigandęs.

(V.M.Putinas)

ĮRĖMINIMAS

ĮRĖMINIMAS

ĮRĖMINIMAS

Tas pats žodžių

junginys, kartojamas

pastraipos ar posmo

pradžioje ir pabaigoje.

Pavyzdžiai:

Dievuli mano, kas per šviesios naktys!

Taip spindi, net graudu, Dievuli

...

[

]

mano!

(V.M.Putinas)

ANTITEZĖ

ANTITEZĖ

ANTITEZĖ

Priešingų dalykų

sugretinimas,

dažnai

reiškiamas

antonimais.

Pavyzdžiai:

Ten liko dykumos ir kloniai, Tenai Pilėnų pelenai, Čia svetimas dangus ir žmonės,

Ir svetimi, šalti kalnai. (B.

Brazdžionis) Palaimos šviesią valandą Ar juodu nesėkmės metu Aš liksiu ištikimas žmogui Ir sau pačiam. (V. M. Putinas)

IŠVARDIJIMAS

IŠVARDIJIMAS

IŠVARDIJIMAS

Pavyzdžiai:

Vienarūšių sakinio

dalių eilė, didinanti

vidinę skaitytojo įtampą.

Sukasi, sukasi, vejasi, vejasi,

Rieda kaip deimantas

Jūrų banga. (S.Nėris)

KOREKCIJA

KOREKCIJA

KOREKCIJA

Pavyzdžiai:

Pasakytos minties

patikslinimas,

pakeitimas.

Paaugliai vieni kitiems būna nedraugiški - ne, netiesa, - dažnai net žiaurūs.

DARBĄ ATLIKO 11b KLASĖS MOKINIAI:

• Laura Aleknavičiūtė • Erlandas Banišauskas

• Justė Čechanavičiūtė

• Julita Stučinskaitė • Deimantė Vedegytė

• Margarita Žigutytė

Jono ir Petro Vileišių vidurinė

mokykla

Kaunas, 2010