Está en la página 1de 17

Elektrinis laidumas vairiose terpse

Pareng : Nerijus imantas

Elektrinis laidumas

Elektrinis laidumas - mediagos savyb praleisti elektros srov. Elektrinis laidumas priklauso : mediagos savybi, nuo temperatros.
Elektrinis laidumas ymimas simboliu ir gali bti ireikiamas elektros srovs tankio J ir elektrinio lauko stiprio E dydiais:

Mediag skirstymas pagal elektrin laidum


Pagal elektrin laidum mediagos skirstomos :

Laidininkus (pvz., vairs metalai); Izoliatorius (pvz., stiklas ar vakuumas); Puslaidininkius (tam tikros tarpins mediagos tarp laidinink ir izoliatori, kuri elektrinis laidumas priklauso nuo vairi slyg, pvz., ilumos).

Laidinink elektrinis laidumas

Elektros laidininkas - mediagos, turinios laisvj elektringj daleli, arba krvinink. Veikiamos elektrinio lauko, jos gali laisvai judti laidinink viduje.
Savybs: 1) Geras elektrinis laidumas (maa vara). 2) Geras iluminis laidumas. 3) Teigiamas temper. varos koeficientas. 4) Termoelektrin emisija. 5) Smulkiagrd polikristalin struktra. 10-4 iki 1mm kristalo matmenys. 6) Pasiymi superlaidumu emose temp

Metal elektrinis laidumas

Metal elektrin laidum slygoja laisvieji elektronai (elektroninis laidumas). Tvarking elektron judjim metale galima nagrinti kaip tolygin judjim tam tikru pastoviu greiiu .
Kadangi susidurdami elektronai kinetin energij perduoda kristalins gardels jonams, tai, tekant nuolatinei srovei, laidininkas kaista.

Metal elektrinis laidumas


Vis metal vara kylant temperatrai didja, nes didja laisvj elektron chaotiko judjimo greitis, intensyvja atom virpesiai, danja elektron susidrimai su atomais. Dl to maja elektron dreifo greitis ir srovs stipris, o tai tolygu laidininko varos didjimui.

Skysi elektrinis laidumas


Nesant iorinio elektrinio lauko, tirpalo jonai ir molekuls juda chaotikai. Atsiradus tirpale elektriniam laukui, atsiranda ir kryptingas jon judjimas: teigiami jonai juda link neigiamo elektrodo, vadinamo katodu, o neigiami jonai link teigiamo elektrodo, vadinamo anodu. Kiekviename elektrolite elektros srov sukuria teigiamieji ir neigiamieji jonai, t.y. elektrinti mediagos atomai bei molekuls. ie du prieingi jon srautai ir sudaro elektros srov elektrolituose (1 pav.). Taigi, elektrolit laidumas yra joninis.

Duj elektrinis laidumas

Dujos sudarytos i elektrikai neutrali molekuli, ir normaliomis slygomis jos yra dielektrikai. Pakanka per milimetro dal atitraukti vien laid nuo kito, kad liautsi tekjusi srov. Sudarius grandinje keli centimetr oro tarp, elektros srov neteks

Kaitinant arba apvieiant dujas, dalis atom jonizuojasi suskyla teigiamuosius jonus ir elektronus. Oro tarpe atsiranda elektring daleli krvinink

Auktoje temperatroje duj molekuls gyja toki didel energij, kad susidurdamos imua elektronus jonizuoja viena kit. Netekusios elektron molekuls tampa teigiamais jonais. Atsilik elektronai skrieja vieni arba prisijungia prie neutrali molekuli ir sudaro neigiamus jonus Taigi duj elektrin laidum slygoja teigiamieji jonai ir elektronai. Srov dujose priimta vadinti ilydiu

Izoliatori elektrinis laidumas

Izoliatorius mediaga, nelaidi elektros srovei, nes neturi laisv elektros krvi. Taiau izoliatoriu veikiant elektriniu lauku, esantys suritieji krviai (atomuose ir molekulse) labai neymiai pasislenka, o jis pats tampa elektrinio lauko altiniu.

Puslaidininki elektrinis laidumas

Puslaidininkiai mediagos, kuri elektrinis laidumas yra tarp laidinink ir dielektrik laidumo. Esant ypa emai temperatrai (0 K), visos puslaidininkio mediagos jungtys upildytos ir laisvj krvinink nra. Puslaidininki sandara

Puslaidininki elektrinis laidumas


Kitaip negu dielektrikai puslaidininkiai praleidia elektros srov. Nuo metal puslaidininkiai skiriasi tuo, kad j savitoji vara kitaip priklauso nuo temperatros: kylant temperatrai, ji ne didja, bet maja

Auktoje temperatroje puslaidininkiai praleidia elektros srov beveik taip pat, kaip metalai. Temperatroje, artimoje absoliutiniam nuliui, savitoji puslaidininki vara labai didel, todl pagal ias savybes jie pasidaro panas dielektrikus.

Elektroninis puslaidininki laidumas


Kaitinant german, dl atom ilumini virpesi energijos dalis kovalentini jungi suyra ir kristale atsiranda laisvj elektron. Isilaisvinusi elektron negali pagauti kaimyniniai atomai, nes j valentins jungtys prisotintos. Laisvieji elektronai, iorinio lauko veikiami, juda kristale ir sukuria elektrinio laidumo srov

Puslaidininki laidumas, slygojamas juose esani laisvj elektron, vadinamas elektroniniu laidumu. Kylant temperatrai, nutrkusi jungi daugja, vadinasi, ir laisvj elektron daugja. Kaitinant puslaidinink nuo 300 iki 700 K, laisvj krvinink skaiius padidja nuo 1017 1/m3 iki 1024 1/m3. Dl to sumaja vara.

Skylinis puslaidininki laidumas


Nutrkus kovalentinei jungiai, atsiranda laisva vieta, kuri gali pereiti kaimyninio atomo vienas elektronas, o jo viet - kito atomo elektronas ir t.t. Vietos, kurioje trksta elektrono, netvarkingas judjimas suprantamas kaip teigiamojo elektros krvio, vadinamo skyle, judjimas

Skyls padtis nra nekintama. Nenutrkstamai vyksta toks procesas. Vienas elektronas peroka kito atomo skyl ir ten sudaro utikrinani atomo jungt. Toje vietoje, i kurios peroko elektronas atsirado nauja skyl. Taigi skyl gali judti visu kristalu. Kol nra iorinio lauko, tai skyls, atitinkanios teigiamus krvius, juda chaotikai. Kristalui atsidrus elektriniame lauke, skyls pradeda judti kryptingai atsiranda skylinio laidumo srov.

Savasis puslaidininki laidumas

Skyls svoka yra slygika. Ja remiantis galima daug paprasiau inagrinti sudtingus procesus, vykstanius puslaidininki kristaluose. I tikrj skylinio, kaip ir elektroninio, laidumo srov sukuria kryptingai judantys elektronai. Idealiame puslaidininkio kristale elektros srov sukelia vienodas skaiius neigiam elektron ir teigiam skyli. Toks laidumas vadinamas savuoju puslaidininki laidumu. Taigi puslaidininkiuose bna dvejopi krvininkai: elektronai ir skyls. Dl to jiems bdingas ne tik elektroninis, bet ir skylinis laidumas.

Superlaidumas
1911 m. oland mokslininkas H. Kamerlingas Onas (18531926) pastebjo, kad, gyvsidabrio temperatrai nukritus iki 4,1 K, jo savitoji vara labai staigiai sumaja iki nulio

Laidininko savitosios varos sumajimas iki nulio, kai jo temperatra nelygi absoliutiniam nuliui, vadinamas superlaidumu.

Superlaidumas
Temperatra, emiau kurios laidininkas nustoja varos, vadinama krizine temperatra. Mediagos, kurios tam tikroje temperatroje gali virsti superlaidiomis, vadinamos superlaidininkais. Superlaidininku elektros srov teka be energijos nuostoli, todl, vien syk suadinta, ji gali tekti superlaidiu iedu neapibrtai ilgai nekisdama.