Está en la página 1de 55

Fizika 2 (Optika ir atomo fizika)

Fizika 2 modulio temos



1. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos Koliokviumas
K=40%
2. Bangin optika

3. Kvantin optika

5. Kvantins mechanikos ir statistikos elementai

6. Atom ir molekuli fizikos elementai Egzaminas

7. Kietojo kno fizikos elementai K=40%

8. Elementariosios dalels
Fizika 2 modulio literatra.
1.Tamaauskas A., Vosylius J. Fizika, 2 t.: Vadovlis respublikos ininierini
specialybi studentams. - V.: Mokslas, 1989. - 193 p.

2.Tamaauskas A., Vosylius J., Radvilaviius . Fizika, 3 t.: Vadovlis
respublikos ininierini specialybi studentams. - V.: Mokslas, 1992. - 178 p.

3. Saveljev I.V. Kurs obej fiziki, T. 2. Mokymo knyga technikj mokykl
studentams. M.: Nauka, 1982. 496 p.

4. Saveljev I.V. Kurs obej fiziki, T. 3. Mokymo knyga technikj mokykl
studentams. M.: Nauka, 1982. 304 p.

5. Pola I., Radvilaviius . Optika ir atomo fizika, Mokomoji knyga
Kaunas, 2003 m. (elektroninis variantas adresu www.fizika.ktu.lt)

6. Javorskis B., Detlafas A., Mikolskaja L., Sergejevas G. Fizikos kursas 2-3 t.


Elektromagnetiniai virpesiai. Virpesi kontras.
Elektromagnetiniais virpesiais vadinami elektrinio ir magnetinio lauko, elektros srovs,
tampos, elektros krvio kitimas tam tikrais periodiniais dsningumais.

Paprasiausi elektromagnetiniai virpesiai vyksta vadinamame virpesi kontre.

Virpesi kontras bet kokia elektrin grandin, turinti induktyvum L ir talp C.

Paprasiausias virpesi kontras sudarytas i nuosekliai sujungt kondensatoriaus,
induktyvumo rits ir varos.

Kondensatorius prietaisas, sudarytas i dviej laidinink (elektrod), tarp kuri yra
plonas dielektriko sluoksnis. Turi savyb kaupti elektros energij, elektrinio lauko
forma.

Kondensatoriaus talpa - vadinamas kondensatoriaus krvio ir elektrod potencial
skirtumo modulio santykis:





Plokiojo kondensatoriaus talpa: ji priklauso nuo dielektriko sluoksnio

storio, jo dielektrins skvarbos ir elektrod matmen.
Kondensatoriai ir talpa
2 1

=
q
C
d
S
C
c c
0
=
Rits induktyvumas
Elektros srov, tekdama bet kokios formos ir dydio rite, kuria magnetin lauk.

Dydis, lygus srovs sukurto magnetinio lauko srauto ir tos srovs ritje santykiui,
vadinamas rits induktyvumu L:





Induktyvumas priklauso tik nuo rits geometrini matmen ir erdv upildanios
mediagos savybi.

Apskritiminei ritei, sudarytai i n apvij, induktyvumas ireikiamas:





Induktyvumo rit turi savyb kaupti savyje elektros energij, magnetinio lauko forma.
I
L
u
=
2
0
n
l
S
L =
Elektrine vara vadiname laidininko savybe prieintis elektros srovei.


Vienalyiam, vienodo skerspjvio, ploto S laidininkui:



Tokio laidininko vara priklauso nuo:

1. laidininko ilgio,
2. laidininko skerspjvio ploto,
3. laidininko savitosios varos dydio.

Elektrin vara
S
l
R =
Virpesi kontras.
Virpesi kontr prijungus prie periodikai kintanios
elektrovaros jgos altinio, teks I stiprio elektros srov.
Pritaikykime Omo dsn grandins daliai 1 LRc 2.



jungus altin kondensatorius pradeda sikrauti. Jo sikrovimo srov yra lygi:

Kondensatoriaus elektrod potencial skirtumas yra lygus:

Rits saviindukcijos elektrovaros jga yra:


Sustat visas iraikas Omo dsn, gauname virpesi kontro elektromagnetini
virpesi diferencialin lygt:




Kuri yra panai mechanini svyravim diferencialin lygt. Galimi atskiri jos
sprendini variantai.
S
IR c c + + =
2 1
) (
1 1
2
2
t
L
q
LC dt
dq
L
R
dt
q d
c = + +
C
q
=
2 1

dt
dI
L
S
= c
dt
dq
I =
Laisvieji virpesiai idealiame kontre.
Idealiuoju kontru vadinamas neturintis varos kontras.
T.y., kurio: . kraukime kondensatori ir ijunkime iorin altin.
Idealiame kontre vyks virpesiai, kurie vadinami laisvaisiais.

Tokiame kontre bendra energija nesikeis:
0 = R
.
2 2
2 2
const
LI CU
W W
M E
= + = +
Laisvieji virpesiai idealiame
kontre.
Apraykime laisvuosius virpesius:


Ms gauta diferencialin lygtis:


, kai: tampa paprastesne:



, paymkime dyd: , tada:


ios lygties sprendinys analogikas mechanini svyravim dif. lygties sprendiniui:

arba kompleksine forma:


Laisvj svyravim periodas ireikiamas Tomsono formule:
) (
1 1
2
2
t
L
q
LC dt
dq
L
R
dt
q d
c = + +
) ( 0 t ir R c =
0
1
2
2
= + q
LC dt
q d
LC
1
2
0
= e
0
2
0
2
2
= + q
dt
q d
e
) cos(
0 0
o e + = t q q
m
LC T t
e
t
2
2
0
0
= =
) (
0 0
~
o e +
=
t
m
e q q
Laisvieji virpesiai idealiame kontre.
Remdamiesi gautu sprendiniu galime gauti tampos tarp kondensatoriaus plokteli
ir isikrovimo srovs per induktyvin rit iraikas. Tai bus:
) cos( ) cos(
0 0 0 0 1 2
o e o e + = + = = = t U t
C
q
C
q
U
m
m
C
) cos(
0 0
o e + = t q q
m
)
2
cos( ) sin(
0 0 0 0 0
t
o e o e e + + = + = = t I t q
dt
dq
I
m m L
Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai.
Kiekvieno realaus kontro . Suteikta pradioje elektros energija palaipsniui
virsta Doulio iluma ir virpesiai slopsta.

Todl realaus kontro, kurio svyravimus nepalaiko iorinis altinis, dif. lygtis yra:

. Paymkime: , arba: Tada:



- ios, slopinamj elektromagnetini svyravim dif.
lygties sprendinys yra:





ioje lygtyje dydis , vadinamas slopinimo koeficientu.


O yra slopinamj virpesi kampinis danis.
0 = R
0
1
2
2
= + + q
LC dt
dq
L
R
dt
q d
L
R
= o 2
L
R
2
= o
0 2
2
0
2
2
= + + q
dt
dq
dt
q d
e o
) cos(
0 1 0
o e
o
+ =

t e q q
t
m
L
R
2
= o
2
2
2 2
0 1
4
1
L
R
LC
= = o e e
Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai.
Slopinamj svyravim
diferencialins lygties sprendinys:




Grafikai vaizduojamas:




i neharmonini ir neperiodini svyravim amplituds kitimo sparta priklauso
nuo slopinimo koeficiento:

, kuris priklauso nuo virpesi kontro varos ir induktyvumo.




Dydis: nusako kondensatoriaus krvio amplituds majimo dsn.
L
R
2
= o
) cos(
0 1 0
o e
o
+ =

t e q q
t
m
t
m
e q
o
0
Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai.
Kondensatoriaus tampa, vykstant slopinamiesiems
svyravimams ireikiama:





Isikrovimo srov per
induktyvin rit ireikiama:



Trigonometrikai pertvarkius i lygyb,
gauname:

Slopinamuosius svyravimus gauname tik tada, kai .

Esant , gauname aperiodin kondensatoriaus isikrovim.


Tai matosi i lygties.
0
e o <
) cos(
0 1
o e
o
+ = =

t e U
C
q
U
t
m C
( ) ) sin( ) cos(
)) cos( (
0 1 1 0 1 0
0 1
o e e o e o
o e
o
o
+ + =
= + = =

t t e q
t e q
dt
d
dt
dq
I
t
m
t
m L
) cos(
0 1 0 0
o e e
o
+ + =

t e q I
t
m L
0
e o >
2 2
0 1
o e e =
Virpesi kontro slopinimo dekrementas
Virpesi slopimo sparta apibdinama srovs,
tampos ar krvio verts santykiu su to paties dydio
verte po vieno svyravimo.


, is santykis vadinamas slopinimo dekrementu.


O jo natrinis logaritmas: - logaritminiu slopinimo dekrementu.

Logaritminis slopinimo dekrementas yra fizikinis dydis, skaitine verte atvirktinis
skaiiui virpesi, po kuri amplitud sumaja e kart.

Panaudoj iraik, gauname:


kai slopinimas maas, tai:


slopinimo dekrementas tampa lygus:
T
T t
t
L
L
e
e
e
T t I
t I
o
o
o
= =
+
+

) (
) (
) (
T e
T
o
o
= = A ln
L
R
2
= o
1
2 e
t
L
R
L
RT
= = A
0
e o <<
LC
1
0
2 2
0 1
= ~ = e o e e
L
C
R t = A
Virpesi kontro kokyb.

Panaudoj iraik,



gauname:


kai slopinimas maas , gauname



O slopinimo dekrementas tampa lygus:


Virpesi kontro slopinamosios savybs daniausiai apibdinamos atvirkiu
logaritminiu slopinimo dekrementui dydiu, vadinamu kontro kokybe:


Kai slopinimai mai:
L
R
2
= o
1
2 e
t
L
R
L
RT
= = A
0
e o <<
LC
1
0
2 2
0 1
= ~ = e o e e
L
C
R t = A
A
=
t
Q
C
L
R
Q
1
=
Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai
Virpesiai, kurie vyksta veikiant iorinei periodinei evj, vadinami priverstiniais.

Vykstant priverstiniams virpesiams, energijos nuostoliai, atsirad varoje,
kompensuojami iorinio energijos altinio. Todl virpesiai yra neslopstantieji.

Jeigu virpesi kontrui paduosime iorin periodin tamp:

Virpesi diferencialin lygtis atrodys:



i lygtis analogika mechanini priverstini svyravim diferencialinei lygiai.

Tokia sistema apraoma harmoniniais svyravimais:



ia: ir
t U U
m
e cos =
t
L
U
q
dt
dq
dt
q d
m
e e o cos 2
2
0
2
2
= + +
) cos(
0 0
o e = t q q
m
2 2 2 2 2
0
4 ) (
/
e o e e +
=
L U
q
m
m
2 2
0
0
2
e e
oe
o

= tg
Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai
lygybes: ir




stat ir gauname:




ir



Kad surastume tokios sistemos
srovs dyd, reikia diferencijuoti:

Tada:
2 2 2 2 2
0
4 ) (
/
e o e e +
=
L U
q
m
m
2 2
0
0
2
e e
oe
o

= tg
L
R
2
= o
LC
1
2
0
= e
2
2
1
|
.
|

\
|
+
=
C
L R
U
q
m
m
e
e e L
C
R
tg
e
e
o

=
1
0
) cos(
0 0
o e = t q q
m
) sin( ) sin(
0 0 0 0
o e o e e = = = t I t q
dt
dq
I
m m
Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai
ioje lygtyje: dydis:




, vadinamas srovs amplitude. stat j:



Gauname srovs amplituds priklausomybs nuo vidini parametr ir iorinio danio
iraik:
2
2
1
|
.
|

\
|
+
=
C
L R
U
q
m
m
e
e e
) sin( ) sin(
0 0 0 0
o e o e e = = = t I t q
dt
dq
I
m m
m m
q I e =
2
2
1
|
.
|

\
|
+
=
C
L R
U
I
m
m
e
e
Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai
Srovs amplituds iraika i tikrj yra Omo dsnis amplitudinms vertms.


, kur dydis:


vadinamas pilnutine elektrine vara.

Pilnutin vara dar vadinama impedansu. Ji nusako pilnj var, kontru tekant
kintamai srovei.

Impedansas susideda i aktyviosios varos (rezistanco) ir reaktyviosios varos
(reaktanso).

Reaktans sudaro induktyvioji vara - induktansas ir

talpin vara (kapisitansas).
Z
U
C
L R
U
I
m m
m
=
|
.
|

\
|
+
=
2
2
1
e
e
2
2
1
|
.
|

\
|
+ =
C
L R Z
e
e
L R
L
e =
C
R
C
e
1
=
Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai
Kaip matome, srovs amplitud
priklauso nuo 4 parametr:

1. Varos R,
2. Induktyvumo L,
3. Talpos C,
4. Iorinio altinio tampos danio e.

Jeigu iorinis danis yra lygus,

lygyb tenkinaniam daniui,


amplitud bus didiausia.

Tursime srovs rezonans.



Rezonansinis danis yra lygus: savajam virpesi daniui.
2
2
1
|
.
|

\
|
+
=
C
L R
U
I
m
m
e
e
C
L
rez
rez
e
e
1
=
0
1
e e = =
LC
rez
Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai
Kitoks yra tampos U
C
rezonansinis danis. Panaudojus

ir , ireikiame kondensatoriaus tamp:



matome, kad tampos
amplitud yra:






i vardiklio minimumo slygos gauname
rezonansin dan:


) cos(
0 0
o e = t q q
m
) cos(
4 ) (
/
0
2 2 2 2 2
0
o e
e o e e

+
= = t
C
L U
C
q
U
m
C
2 2 2 2 2
0
4 ) (
/
e o e e +
=
L U
q
m
m
2 2 2 2 2
0
4 ) (
/
e o e e +
=
C
L U
U
m
mC
0
2 2
0
e o e e s =
'
rez
Maksvelio teorijos pagrindai.
XIX amiaus pirmojoje pusje A.Ampero, .Bio,
F.Savaro, M. Faradjaus bei kit mokslinink
eksperimentai parod, kad elektriniai ir magnetiniai
reikiniai yra susij.

1855 1865 m. D.Maksvelas, pasinaudojs
M.Faradjaus idjomis apie elektrin ir
magnetin laukus, apibendrino iuos eksperimentais nustatytus dsnius ir sukr
fundamentali elektromagnetinio lauko teorij.

Jo teorija yra makroskopin, nagrinjanti tik makroskopini krvi ir srovi sukurtus
elektrinius ir magnetinius laukus erdvs takuose, kuri atstumas nuo lauko altinio
daug didesnis u molekuli matmenis.

Teorijos pagrind sudaro Maksvelo lygi sistema. Maksvelo lygtys susieja elektrin
bei magnetin lauk apibdinanius dydius E, D, B, H su i lauk altini, t.y. su j
pai ar su elektros krvi bei elektros srovi, charakteristikomis.

Lygtys, uraytos kiekvienam lauko takui, yra diferencialins.
Lygtys, kuriose ie ryiai ireikti tam tikrais integraliniais (suminiais) dydiais,
vadinamos integralinmis.
Maksvelio teorijos pagrindai. Slinkties srov.
Praddami nagrinti Maksvelo lygtis, pirmiausiai trumpai aptarsime slinkties srov ir
vektorinio lauko matematikos kai kuriuos elementus.

Kiekviena laidumo elektros srov kuria magnetin lauk.

Taiau 1861 m.,apibendrindamas kit fizik eksperimentus, D.Maksvelas atrado
fundamental gamtos dsn, kuris teigia, kad:

Kiekvienas kintamasis magnetinis laukas erdvje sukuria skurin elektrin lauk ir
kiekvienas kintamasis elektrinis laukas kuria skurin magnetin lauk.

Taigi kintamasis elektrinis laukas magnetinio lauko krimo aspektu yra ekvivalentus
elektros srovei, todl D.Maksvelas j pavadino slinkties srove.

Maksvelio teorijos pagrindai. Slinkties srov.
Rasime kintamojo elektrinio lauko ir jo sukurto
magnetinio lauko kiekybin ry.

Nagrinsime kintamosios srovs grandin,
kuri jungtas kondensatorius su idealiai nelaidiu dielektriku.

Tekant kintamajai srovei, kondensatorius periodikai sikrauna ir isikrauna, todl tarp
elektrod elektrinis laukas kinta laike ir, pagal D.Maksvel, pro kondensatori teka
magnetin lauk kurianti slinkties srov.

Jei kondensatoriaus krvis q , o elektrodo paviriaus plotas S
0
, tai elektrodu
tekanios laidumo srovs tankis:

, t.y. lygus krvio pavirinio tankio
kitimo spartai.


Krvio pavirinis tankis yra lygus elektrinei slinkiai: , o

idiferencijav i lygt, gauname:

t S
q
t t
q
S S
I
j
l
l
c
c
=
|
|
.
|

\
|
c
c
=
c
c
= =
o
0 0 0
1
D

= o
t
D
t c
c
=
c
co
E D

c c
0
=
Maksvelio teorijos pagrindai. Slinkties srov.

Kairioji ios lygties pus apibdina laidumo srovs tank.

Kadangi elektrin slinktis bdinga dielektrikui, jos kitimo spart pavadinkime
Maksvelio postuluota slinkties srove:

Slinkties srovs tankio kryptis sutampa su slinkties kryptimi.


Todl vektorin forma uraoma:


I gautos lygties seka fundamentali ivada: kintant elektriniam laukui (D), tiek
vakuume, tiek dielektrike teka slinkties srov, kurianti magnetin lauk visai taip pat,
kaip ir laidumo srov.
t
j
l
c
c
=
o
t
D
t c
c
=
c
co
t
D
j
s
c
c
=
t
D
j
s
c
c
=

Maksvelio teorijos pagrindai. Slinkties srov.



Elektrin slinktis yra lygi:

Todl slinkties srovs tankis dielektrike susideda i dviej
komponeni:





Pirmasis dmuo nusako srovs tank vakuume, jis susijs tik su elektrinio lauko kitimu
laike.

Jeigu , atsiranda slinkties srov, kurianti aplink save skurin magnetin
lauk.

Antrasis dmuo susijs su poliarizacijos reikiniu,


t.y. su suritj krvinink judjimu dielektrike.
i srov vadinama poliarizacijos srove.
t
P
t
E
t
D
j
s
c
c
+
c
c
=
c
c
=

0
c
P E D

+ =
0
c
0 =
c
c
t
E

t
P
c
c

Maksvelio teorijos pagrindai. Pilnutin srov.



Slinkties srov teka visur, kur kinta elektrinis laukas.
Elektrinis laukas gali kisti vakuume, dielektrike, laiduose.

Todl, apibriant pilnutin srov, reikia skaityti laidumo ir
slinkties sroves.

Pilnutins srovs tankis ireikiamas:


Suintegrav srovs tank, veriant ribot plot S, gausime pilnos srovs iraik:


, ia pirmas narys apibdina laidumo srov,
o antras slinkties srov.


Pagal i lygt, grandin, sudaryta i nelaidi dali, kintamai elektros srovei yra
udara. ias grandins dalis udaro slinkties srovs, tekanios jomis.
t
D
j j
l
c
c
+ =


S d
t
D
S d j I
S S
l

} }
c
c
+ =
Pirmoji Maksvelio integralin lygtis.
Gautai pilnutins srovs iraikai:



pritaikykime visumins srovs dsn: , arba:



Gausime pirmj Maksvelio integralin lygt:



Jei turime absoliuiai ideal dielektrik, jame , todl lygtis tampa :



ji sieja magnetinio lauko stipr H, su j suklusio elektrinio
lauko D kitimo sparta.
S d
t
D
S d j I
S S
l

} }
c
c
+ =
I l d B
l
0
=
}

I l d H
l
=
}

S d
t
D
S d j l d H
S S
l
l


} } }
c
c
+ =
0 =
l
j

S d
t
D
l d H
S l


} }
c
c
=
Pirmoji Maksvelio diferencialin lygtis.
Pirmajai Maksvelio integralinei lygiai pritaikykime Stokso teorem, kuri teigia, kad:
bet kokio vektoriaus cirkuliacija kontru l yra lygi to vektoriaus rotoriaus srautui pro
kontro l juosiam ploto S paviri. T.y.:

, tada: lygtis virs:






Lygtis tenkins lygyb tada, kai pointegraliniai nariai bus lygs, todl:

, kai: idealiam dielektrikui:


- pirmoji Maksvelio diferencialin lygtis, teigianti, kad elektrinio
lauko stiprio vektoriaus kitimo sparta lygi magnetinio lauko stiprio
vektoriaus rotoriui.

T.y. kintantis laike elektrinis laukas kuria skurin magnetin lauk.
S d H rot l d H
S l

} }
=
S d
t
D
S d j l d H
S S
l
l


} } }
c
c
+ =
S d
t
D
j S d H rot
S
l
S


} }
|
|
.
|

\
|
c
c
+ =
t
D
j H rot
l
c
c
+ =


0 =
l
j

t
D
H rot
c
c
=

Antroji Maksvelio integralin lygtis.


Antroji Maksvelio lygtis pagrysta 1831 m. M. Faradjaus rodytu bendruoju gamtos
dsniu: kiekvienas kintamas magnetinis laukas aplink save kuria skurin elektrin
lauk.

Tai ireikiama magnetinio srauto kitimo sparta:



Magnetinio srautas, veriantis udar paviri, yra lygus: , todl:


Kadangi geometrinio kontro ilgis l ir plotas laike nekinta,
integravimo ir diferencijavimo operacijas galime sukeisti.

Gauname antrj Maksvelio integralin lygt:
t
l d E
l
c
u c
=
}

}
= u
S
S d B

} }
c
c
=
S l
S d B
t
l d E

} }
c
c
=
S l
S d
t
B
l d E


Antroji Maksvelio diferencialin lygtis.
Skurinio elektrinio lauko vektoriaus E cirkuliacijai pritaikome Stokso teorem:

, stat i iraik antrja integralin Maksvelio lygt,
gauname:






Lygtis tenkins lygyb tada, kai pointegraliniai nariai bus lygs, todl:

gavome antrosios Maksvelio diferencialins lygties iraik.
Ji teigia, kad magnetins indukcijos vektoriaus kitimo sparta lygi
elektrinio lauko stiprio vektoriaus rotoriui.

T.y. kintantis laike magnetinis laukas kuria skurin elektrin lauk.
} }
c
c
=
S l
S d
t
B
l d E


S d E rot l d E
S l

} }
=
} }
c
c
=
S S
S d
t
B
S d E rot


t
B
E rot
c
c
=

Pirmoji ir antroji Maksvelio diferencialins lygtys.


Pirmoji ir antroji Maksvelio lygtys parodo,


kad kintami elektrinis ir magnetinis laukas neegzistuoja pavieniui, o tik kartu.


Kintamas elektrinis laukas kuria skurin magnetin lauk, o kintamas magnetinis
laukas kuria skurin elektrin lauk.








Todl Maksvelio lygtys dar vadinamos elektromagnetinio lauko lygtimis.


ios dvi lygtys papildomos treia ir ketvirta lygtimis.
t
B
E rot
c
c
=

t
D
H rot
c
c
=

Treioji Maksvelio lygtis.


Treioji Maksvelio lygtis, tai elektrostatikoje nagrinta Gauso teorema elektrinei
slinkiai:





Jos diferencialin iraika yra:


dV S d D
V S
} }
=

= D div

Ketvirtoji Maksvelio lygtis.


Ketvirtoji Maksvelio lygtis teigia, kad gamtoje nra laisvj magnetini krvi,
kitaip tariant visi magnetiniai laukai yra skuriniai.





Diferencialinje formoje i lygtis uraoma:
0 =
}
S
S d B

0 = B div

Pilnoji integralini Maksvelio lygi sistema


Norint vertinti aplinkos elektromagnetiniam laukui poveik, keturios lygtys papildomos:
E j H B E D

c c = = = , ,
0 0
S d
t
D
S d j l d H
S S
l
l


} } }
c
c
+ =
} }
c
c
=
S l
S d
t
B
l d E


dV S d D
V S
} }
=

0 =
}
S
S d B

Pilnoji diferencialini Maksvelio lygi sistema
E j H B E D

c c = = = , ,
0 0
t
D
j H rot
l
c
c
+ =


t
B
E rot
c
c
=

= D div

0 = B div

Maksvelio lygtys statiniams laukams.


0 =
c
c
t
D

0 =
c
c
t
B

Kai elektrinis ir magnetinis laukai nekinta laike, t.y. Ir




Maksvelio lygi sistema suskyla dvi viena nuo kitos nepriklausomas elektrinio ir
magnetinio lauko lygi sistemas.


Elektrostatiniam laukui Stacionariam magnetiniam laukui









I to seka, kad statiniai elektrinis ir magnetinis laukai yra atskiros elektromagnetinio
lauko apraikos.
0 =
}
l
l d E

dV S d D
V S
} }
=

l
l
I l d H =
}

0 =
}
S
S d B

Divergencijos ir rotoriaus operatoriai
Bet kokio vektoriaus divergencija yra srautas ior pro paviri, ribojant vienetin
tr.

Jinai yra skaliaras ir gali kisti nuo vieno tako pereinant prie kito tako, t.y. jinai yra
koordinai funkcija. Dekarto koordinai sistemoje:











Jeigu nra vektoriaus srauto pro paviri arba
vektorius ieina ir taip pat eina paviri:

0 = F div

a
a F div =

Divergencijos ir rotoriaus operatoriai


Bet kokio vektoriaus rotorius yra cirkuliacija kontru (sukimasis).
Jis yra vektorius. Dekarto koordinai sistemoje:







Determinato iraika:




Jeigu vektorius necirkuliuoja udaru kontru:



Kitaip tariant, visada:

0 = F rot

F

0 ) ( = F div rot

a F rot

=
Elektromagnetins bangos
Jeigu elektrinio lauko kitimas sukuria augant skurin magnetin lauk, o augantis
kintantis magnetinis laukas sukuria skurin elektrin lauk ir t.t., tai is procesas
vyksta periodikai kintant iems laukams erdvje ir laike.









I to 1865 metais D. Maksvelis padar ivad, kad elektromagnetinis laukas gali
egzistuoti elektromagnetini bang pavidalu. Periodikai kintantis elektromagnetinis
laukas gali atsiskirti nuo j sukrusi materiali altini ir nepriklausomai sklisti
erdvje.

Tokiu bdu susidaro sklindantys i lauk svyravimai, kas yra vadinama
elektromagnetinmis bangomis.
Elektromagnetini bang egzistavimas iplaukia i pirm Maksvelio lygi sprendimo.
Elektromagnetins bangos
Elektrikai neutralioje ir nelaidioje aplinkoje diferencialini

Maksvelio lygi sistema labai supaprastja:





Pritaikykime 2 Maksvelio lygiai rotoriaus operacij:

, rotoriaus ir ivestins operacij eig (pagal
matematines vektorins algebros taisykles) galima
sukeisti:

stat 1 lygties E rotori,
lygtis gauna pavidal:
0 =
0 =
l
j

t
E
H rot
c
c
=

c c
0
t
H
E rot
c
c
=


0
0 = E div

0 = H div

( )
|
|
.
|

\
|
c
c
=
t
H
rot E rot rot


0
( ) H rot
t t
H
rot E rot rot

c
c
=
|
|
.
|

\
|
c
c
=
0 0
( )
2
2
0 0
t
E
E rot rot
c
c
=

c c
Elektromagnetins bangos
T pat atlik su 1 lygtimi, gauname dviej lygi sistem:









I matematins lauko teorijos:

Taiau kadangi: , gauname: , stat pirm lygt ir

panaikin minuso enklus, gauname:
( )
2
2
0 0
t
E
E rot rot
c
c
=

c c
( )
2
2
0 0
t
H
H rot rot
c
c
=

c c
( ) E E div grad E rot rot

A = ) (
0 = E div

( ) E E rot rot

A =
2
2
0 0
t
E
E
c
c
= A

c c
Elektromagnetins bangos
T pat atlik su 2 lygtimi, gauname dviej lygi sistem:


arba, iskleid Laplaso operatori A:











ios lygtys yra analogikos tamprij mechanini bang diferencialinei lygiai:


2
2
0 0
t
E
E
c
c
= A

c c
2
2
0 0
t
H
H
c
c
= A

c c
2
2
0 0
2
2
2
2
2
2
t
H
z
H
y
H
x
H
c
c
=
c
c
+
c
c
+
c
c

c c
2
2
0 0
2
2
2
2
2
2
t
E
z
E
y
E
x
E
c
c
=
c
c
+
c
c
+
c
c

c c
2
2
2
2
2
2
2
2
2
1
z
s
y
s
x
s
t
s
v c
c
+
c
c
+
c
c
=
c
c
Elektromagnetins bangos
I io palyginimo iplaukia prasm:










arba:



kadangi:


elektromagnetins bangos sklidimo greitis yra
lygus viesos greiiui. (Vakuume arba mediagoje).

2
2
2
2
2
2
2
2
0 0
z
H
y
H
x
H
t
H
c
c
+
c
c
+
c
c
=
c
c

c c
2
2
2
2
2
2
2
2
0 0
z
E
y
E
x
E
t
E
c
c
+
c
c
+
c
c
=
c
c

c c
2
2
2
2
2
2
2
2
2
1
z
s
y
s
x
s
t
s
v c
c
+
c
c
+
c
c
=
c
c
c c
0 0
2
0 0
1
v
= c c
c c c
c
v = =
0 0
1
0 0
1
c
= c
Elektromagnetins bangos
Kintantis elektrinis ar magnetinis laukas kuria skurinius laukus, kuri liestins
kiekviename erdvs take statmenos, juos sukrusiam laukui. I to seka, kad
elektromagnetins bangos yra skersins.
Kai nagrinjama elektromagnetin banga sklinda x aimi, vektoriai E ir H nuo y ir z
nepriklauso. Todl diferencialins lygtys uraomos paprasiau:

, ia:






ias diferencialines lygtis tenkina tokie sprendiniai:



ie sprendiniai aprao elektrinio ir magnetinio lauk periodinius svyravimus erdvje ir
laike. O svyravim sklidimas aplinkoje vadinamas banga.
iuo atveju turime ploki elektromagnetin bang.
Elektromagnetins bangos eksperimentikai aptiktos 1888 m. H. Herco.
2
2
2
2
2
1
x
E
t
E
v c
c
=
c
c
2
2
2
2
2
1
x
H
t
H
v c
c
=
c
c
) cos(
0
o e + = kx t E E
m
) cos(
0
o e + = kx t H H
m
Elektromagnetins bangos
Elektromagnetinje bangoje energij pernea kintantys ir vienas kit kuriantys
elektrinis ir magnetinis laukai.












Sklindant elektromagnetinei bangai ie laukai, kuri kitimo dsnis ir faz vienodi,
svyruoja statmenai sklidimo krypiai ir vienas kitam.

Kadangi lauk stiprumas svyruoja statmenai sklidimo krypiai elektromagnetins
bangos yra skersins.

i bang sklidimo greitis vakuume yra lygus viesos sklidimo greiiui:
) cos(
0
o e + = kx t E E
m
) cos(
0
o e + = kx t H H
m
c
c
v =
Elektromagnetins bangos energija
Elektromagnetins bangos, sklisdamos erdvje, pernea energija.
ios energijos trinis tankis susideda i elektrinio ir magnetinio lauk energij turinio
tankio:




Elektromagnetins bangos lauk stiprumus sieja lygyb:

Todl: ir .

Dar kart pasinaudoj lauk stiprum lygyb, gauname:

bangos energijos trin tank padaugin i
jos sklidimo greiio, gauname energijos srauto
tank.

arba vektorikai: vadinamas Pointingo vektoriumi

Energijos srauto tankis lygus energijos kiekiui, perneamam per vienetin laiko tarp,
pro vienetin plot, statmen energijos sklidimo krypiai.
2 2
2
0
2
0
H E
w w w
m e
c c
+ = + =
H E c c
0 0
=
m e
w w =
2
0
2 E w w
e
c c = =
EH
v
EH w
1
0 0
= = c c
EH wv S = = H E S

=
Elektromagnetins bangos - sukrimas
Elektromagnetines bangas kuria periodikai kintantis elektrinis ar magnetinis laukas.

Paprasiausias elektromagnetini bang spinduolis yra elektrinis dipolis.

Dipolio vertei keiiantis laike (gali keistis krvis arba atstumas), vyksta elektrinio
lauko kitimas erdvje arba laike. Tai sukelia elektromagnetiniu bangu spinduliavim.
l q p

=
t p p
m e
e cos =
Elektromagnetins bangos - sistuvas
Dipolio spinduliavimo principo taikymu pagrstas elektromagnetini bang sistuv
konstrukcijos.








Jei mes kondensatoriaus paviri atskleisim, tai
elektromagnetin energija i virpesi kontro
pereidins erdv, kurdama elektromagnetines
bangas:

Ispinduliuotos bangos danis keisis,
priklausomai nuo R, L ir C grandins parametr.


Elektromagnetins bangos - imtuvas



Elektromagnetini bang primimas paremtas elektromagnetins indukcijos ir
elektromagnetini virpesi rezonanso principu.

Elektromagnetins indukcijos reikinys - kintamos srovs atsiradimas laidininke,
kertant j kintamu elektromagnetiniu lauku.

Sklindant elektromagnetinms bangoms nuo sistuvo, jei jos sutinka kontr, kurio
danis sutampa su elektromagnetines bangos daniu, kontre indukuojasi kintami
elektromagnetiniai virpesiai.

ie virpesiai stiprinami.


Elektromagnetins bangos - imtuvas
Radijo ryys pagrstas norimo perduoti signalo (pvz.: garso), vadinama amplitudine
moduliacija.

Amplitudin moduliacija elektromagnetins bangos nekintamo danio amplituds
formavimas pagal garso bangos amplituds ir danio kitim.

Tai yra ne kas kita kaip skirting dani bang sudtis.

Toks signalas, pasieks imtuv demoduliuojamas neantysis danis eliminuojamas.

Ko paskoje lieka tik garso elektrinis signalas, kuris gali bti paduodamas
garsiakalb.
Elektromagnetins bangos pagrindins savybs
1. Elektromagnetin bang sukuria kintantis laike E arba H laukas.

2. Elektromagnetins bangos sklidimo greitis vakuume:

3. Elektromagnetins bangos danis nuo 10
4
iki 10
20
Hz.

4. Elektromagnetins bangos bangos ilgis intervale 30 km 3 pm (3*10
4
-3*10
-12
) m.

5. Sklidimo greitis mediagose visada yra maesnis negu vakuume.

6. Sklidimo greitis mediagose priklauso nuo c ir .

7. Elektromagnetins bangos yra skersins.

8. Elektromagnetinje bangoje E, H ir v vektoriai visada statmeni vienas kitam.

9. Elektromagnetins bangos patiria lio, difrakcijos, interferencijos, atspindio ir kitus
reikinius, bdingus vis tip bangoms.

s m c / 10 * 3
8
=
c
c
v =
Elektromagnetins bangos pagrindins savybs
10. Elektromagnetins bangos sklinda vakuumu ir dielektrikais, taiau visikai
atsispindi nuo metal paviri.

11. Kadangi elektromagnetins bangos skersins, jos gali poliarizuotis.

12. Elektromagnetins bangos danis priklauso tik nuo altinio.

13. Elektromagnetins bangos ilgis priklauso nuo altinio danio ir aplinkos:

14. Elektromagnetins bangos amplitud priklauso nuo altinio galios.

15. Elektromagnetins bangos silpsta mediagose, perduodamos energij
mediagai.

16. Elektromagnetins bangos gali patirti rezonans udarose metalinse erdvse.

17. Elektromagnetins bangos gali bti harmonins ir sudtins.

18.Elektromagnetinm bangom galioja Doplerio efektas.

v

V
=
Elektromagnetins bangos spektras
Elektromagnetini bang daninis spektras nuo 10
4
iki 10
20
Hz.
Elektromagnetins bangos skirstomos pagal dan:

Radijo bangos: 1. Ilgosios bangos (10 km 100 m),
2. Trumposios bangos (100 m 10 m),
3. Video bangos (10 m 0.01 m),
4. Mikrobangos (0.01 m 1 mm).

Infraraudonos (1 mm 0.76 m),
Regimos (0.76 0.38 m),
Ultravioletins (0.38 m 0.05 m),
Rentgeno spinduliai (0.05 m
spinduliai. - 3 pm)