BTIES TEORIJA

(Ontologija)

Paskaitos planas

1. Bties svoka. Btis ir btyb 2. Bties interpretacijos filosofijos istorijoje: 2.1. Bties samprata ir bties teorijos Antikos filosofijoje 2.2. Bties interpretacija viduramiais 2.3. Bties problema naujaisiais amiais 2.4. Bties problema iuolaikinje filosofijoje 3. Materialistin ir idealistin tikrovs sampratos, j esm

Pagrindins svokos (1. 2.1.)

ARCH (gr. pradmuo, principas) pradinis elementas, i kurio viskas sudaryta, ir principas, kuriuo visa galima paaikinti. ATOMAS (gr. - nedalomas) antikins filosofijos svoka, yminti maiausias nedalomas bties daleles, i kuri sudaryti visi daiktai.

Pagrindins svokos (1. 2.1.)

BTIS tai, kas kokiu nors bdu bna. Btis logikai neapibriama ir gali bti tik aptariama. Bties svoka transcendentin. DEDUKCIJA - (lot. ivedimas) tai loginio samprotavimo bdas, kai i bendro teiginio ivedamas teiginys, kuris yra tiek pat bendras ar maiau bendras u prielaidas. DIALEKTIKA (gr. kalbtis, ginytis) kalbjimo menas, prieininko samprotavim prietaringumo atskleidimas, kaip bdas tiesai surasti; marksizme bendroji vystimosi teorija ir mstymo metodas.

Pagrindins svokos (1. 2.1.)

ESM tai dl ko daiktas pastoviai turi savo savybes. FORMA filosofine prasme daikto esm, aktyvioji bties forma; kasdienine prasme iorinis daikto pavidalas, kontrai. GRIS aristotelinje filosofijoje kiekvienai biai bdingas smoningas ar nesmoningas siekimas prigimtinio tikslo. Gris tobulina bt, kuri jo siekia.

Pagrindins svokos (1. 2.1.)

IDJA (gr. provaizdis, pavidalas) Platonui idja yra esm, visa ko pagrindas, egzistuojantis atskirai ir anapus konkrei daikt. Idjos sudaro savarankik, nekintam, amin pasaul. IDEALIZMAS filosofijos kryptis, aikinanti tikrov kaip dvasi, prot, idj, smon, o materij laikanti j reikimosi forma.

Pagrindins svokos (1.-2.1.)

IKISOKRATIKAI pirmieji graik filosofai, gyven iki Sokrato, apie VII V a. pr. Kr. inios apie juos grindiamos citatomis i vlesni mstytoj ir istorik veikal. J darb neiliko. KOSMOLOGIJA teorija, nagrinjanti visat kaip visum ir tirianti jos bendriausias savybes. MATERIJA (lot. mediaga, daiktyb) materialistinje filosofijoje vis daikt ir reikini pagrindas, tai i ko daiktai sudaryti ir kuo remiantis jie gali bti iaikinti.

Pagrindins svokos (1.- 2.1.)

MATERIALIZMAS filosofijos kryptis, tvirtinanti, kad btis yra daiktika, kad tikrov galima paaikinti remiantis struktriniais jos pradais. METAFIZIKA (gr. tai, kas yra po/u gamtos) teorija, nagrinjanti pirminius bties principus, apimanti ir mogaus bties, egzistencinius klausimus.

Pagrindins svokos (1. 2.1.)

PRINCIPAS (lot. pradia, pagrindas) pradin kurios nors teorijos idja, teiginys, kuris toje teorijoje yra ne rodomas, o priimamas kaip akivaizdi, aiki, svarbi prielaida. PROTAS aristotelinje filosofijoje mogaus mstymo galia, kurios svarbiausia ypatyb yra sugebjimas gauti naujus sprendinius i inom sprendini.

Pagrindins svokos (1. 2.1.)

Svoka (lot. suimtas, suvoktas) paprasiausias ir pagrindinis mstymo turinio struktrinis elementas, ireikiantis esminius objekt poymius. SUBSTANCIJA (lot. pagrindas, esm)filosofine prasme, tai yra savarankika btis; daiktas, individas, kas egzistuoja nebdamas kitame. Lietuvikai esinys, galbt btyb.

Bties samprata Antikos filosofijoje

I

I. Ikisokratin filosofija

Jonijos filosofija

Italik filosofija

Mileto mokykla

Eljos mokykla

Efeso mokykla

Pitagoriei sjunga

Mileto mokykla

Talis Miletietis pradas vanduo Anaksimenas pradas oras Anaksimandras pradas neapibrtis

Efeso mokykla Herakleitas pradas - ugnis

Eljos mokykla

Parmenidas Eljietis btis mstymas Pitagoriei sjunga

Pitagoras

- pradas - skaiius

Demokritas Abderietis pradas - atomai

II. Klasikin filosofija

Platono filosofija idealios bties teorija

Aristotelio filosofija
individuali substancija pirmasis esinijos pradas

Demokrito atomistin teorija

Visa gamta sudaryta vien tik i daugybs atom arba nedalom daleli. Jos sudaro visus gamtoje esanius knus. Atomai turi tik kiekybines savybes, bet neturi kokybini. Vien nuo kito atomus skiria tik trejopos savybs: forma, padtis, tvarka.

Demokrito atomistin teorija

Visuotin atom savyb judjimas. Jis aminas, nereikalauja jokio iorinio impulso. Judjimas tik vietos keitimas erdvje. Jis yra vienintel atom permainos ris. Atomai bna ir juda tutumoje. Ji btina atom judjimui.

Platonas Atnietis (427 348)

Idj teorija bties teorijos pagrindas. Bties pamatas - ne materija, o idja ir dvasia. Btis yra tik tai, kas nematerialu, dvasika ir prieinama tik protui, t. y. grynajam mstymui.

Platonas Atnietis (427 348)

Bties hierarchija:

beform mediaga; juslinio pasaulio daiktai (reali btis); idjos (tikroji btis). Idj btis hierarchin. J ubaigia grio idja.

Platonas Atnietis (427 348)

Bties dualizmas: knikas materialusis pasaulis dvasinis idealusis pasaulis.

Aristotelis Stagirietis (384 322)

Aristotelio ratai (Corpus Aristotelicum rinktin)

Logikos klausimai (organonas) Gamtamoksliniai veikalai (rinktin) Metafizika Etika Poetika

Aristotelio kategorijos

Substancija (atskiras daiktas, tai, kas sudaro daikto esm), pav., mogus; Kiekyb (kiekis), pav., vieno metro ilgio; Kokyb (savyb), pav., baltas, isilavins; Santykis, pav., pus, didesnis; Vieta, pav., mieste;

Aristotelio kategorijos

Laikas, pav., vakar; Padtis, pav., sdi; Turjimas, pav., ginkluotas; Veikimas, pav., degina; Ksmas, pav., yra deginamas. Substancija savarankikas buvimo bdas, kiti devyni priklausomi.

Substancijos dmenys

Forma - (rins savybs); Materija (individualios savybs). Substancija yra formos ir materijos vienyb.

Aktyvios bties samprata

Aktyvumas bties esm.

Aktualioji btis jos pagrindu btyb yra tai, kas ji aktualiai yra; Potencialioji btis jos pagrindu btyb gali bti kakas kita, nei tai, kas ji yra.

Esaties prieastys

Materija i jos visa atsiranda; Forma pagal j atsiranda; Judjimo prieastis - kitimo altinis; Tikslo prieastis - kitimo tikslas. Aristotelio btis materiali, struktruota, dinamika, aktyvi, tikslinga.

Bties samprata viduramiais

Krikionikoji filosofija
Bties hierarchijos idja
Teologin bties interpretacija:

Dievas pasaulio krjas ir esm Dievo ir jo krinijos priepriea Dievas nepriklausoma btis, kiekviena kita btis egzistuoja tik Dievo valios dka.
J

Patristin filosofija - pirmasis krikionikosios filosofijos etapas (I-VI a.)

Aurelijus Augustinas (354 - 430)

Filosofins pairos sukrikionintas platonizmas. Pasaulio samprata nuosekli teocentrin. Dievas viresnis u krin, kuris nuo jo visikai priklauso. Dievas yra tikroji ir aukiausioji btis, nes egzistuoja i savo prigimties. Dievo btis amina, tai nematerialus Absoliutas.

Aurelijus Augustinas (354 - 430)

Sielos virenyb kno atvilgiu. Sielos samprata grynai dvasin. Jos funkcijos atmintis, valia, mstymas. Siela tobulesn u kn, nes artimesn Dievui. Siela nemirtinga. Siela savarankika substancija.

Scholastin filosofija - antrasis krikionikosios filosofijos etapas (VI XIV a.)

Scholastin filosofija
Scholastika mstymo, mokymo bei raymo bdas, susiformavs vidurami mokyklose ir joms bdingas. Scholastin filosofija analizuoja tikjimo dogmas. Pradins tiesos priimamos kaip apreiktos. Scholastin filosofija stengiasi tas tiesas irykinti, paaikinti, susisteminti.

Dievo buvimo rodymai

Ontologinis Argumentacijos pradinis takas yra ne pasaulis, o pats Dievas kaip tobuliausia ir btiniausia Esyb. Kosmologinis Argumentacijos pradinis takas yra pasaulio baigtinumas ir jo atsitiktinis pobdis.

Tomas Akvinietis (1225-1274)

Bties teorijos principin nuostata, perimta i Aristotelio: tik atskiri daiktai yra substancijos, arba savaimingos btys. i nuostata skiriasi nuo ankstyvosios scholastikos, kai samprotavim ieities takas buvo aminosios idjos arba Dievo svoka.

Bties dmenys
Substancijas sudaro: Esm Egzistencija Dievo esm apima ir jo egzistavim. Sukurtj daikt esm egzistavimo neapima. Tai principinis skirtumas tarp Dievo ir krinio.

Bties dmenys
Knikj substancij esm sudaro: Forma Materija Tai, kas knika, susideda i formos ir materijos, o kas grynai dvasika, turi tik form. Tai principinis skirtumas tarp knikojo ir dvasikojo pasauli.

Bties dmenys
Dievas: btinoji btis nepriklausoma btis vientisa btis Krinys: atsitiktin btis priklausoma btis sudtin btis

Kosmologinis dievo buvimo rodymas

Pirmasis bdas pripainus, kad yra judjimas, daroma ivada, jog egzistuoja pirmoji judjimo prieastis Dievas.
Antrasis bdas remiasi pasaulio nesavarankikumu. Daroma ivada, kad egzistuoja savaiminga esyb, kuri yra pasaulio prieastis - Dievas.

Kosmologinis Dievo buvimo rodymas

Treiasis bdas konstatuojamas daikt atsitiktinumas ir daroma ivada, kad alia j egzistuoja btina esyb Dievas. Ketvirtasis bdas grindiamas faktu, kad egzistuoja vairaus tobulumo laipsnio esybi. Daroma ivada, jog egzistuoja tobuliausia esyb Dievas.

Kosmologinis Dievo buvimo rodymas

Penktasis bdas remiasi visuotiniu gamtos tikslingumu. Daroma ivada, kad egzistuoja aukiausioji btyb, kuri valdo gamt ir tikslingai veikia. Ta btyb yra Dievas.