POLITOLOGIJOS MOKSLO PAGRINDAI (konspektas) 1. Politikos mokslai ir j objektas.

Visuomens evoliucija vyko apibrta seka: nuo biosocialins vienovs per sociumo vieningum istorin monijos vienyb. iame visuomenins raidos kontekste ikyla ir politini santyki pagrindo, politikos substrato problema (substratas: lot. sub- po, stratus sluoksnis; suprantamas kaip fundamentalus, bazinis). Politikos substratas yra istorinis materiali, kultrini, religini, ideologini, nacionalini ir kit faktori tarpusavio susipynimo ir sintezs visuomens evoliucijoje produktas, t.y. socialumas. Socialumas, kaip ypatinga moni bties kokyb, atsiranda ne valstybje, o iki jos pirminiuose, stabiliuose kolektyvuose, garantuojaniuose savo nari ilikim. Politini santyki reikm kyla tik tokioje visuomenje, kurioje jau yra socialini grupi, turini savas funkcijas, vertybes bei tikslus. iuo pagrindu bendrj visuomenini interes ir sieki kontekste kristalizuojasi privai interes sfera, formuojasi eimin ir privati nuosavyb ir t.t. Todl pamau visuomenins vienybs isaugojimas ir tvirtinimas visoje tolesnje monijos istorijoje tampa vienu pagrindini politikos udavini. Politika viskas, kas susij su valstybe ir valstybs gyvenimu. Galutiniam politikos, kaip ypatingos veiklos ries, isirutuliojimui lemiam tak turjo privaios nuosavybs formos pltot bei valdios ir nuosavybs teisinis atsiribojimas. Tai vyko Europoje antikos ir naujj ami laikais, kai susikr politines laisves garantuojani bei politin veikl laiduojani institut ir norm (konstitucijos, parlamentai, politins partijos, visuotin rinkim teis). Davido Eastono sistemins analizs teorija, galutinai tvirtinusi politikos, kaip proceso, samprat: politika tai autoritetinis vertybi paskirstymas visuomenje. Kate Millett politik apibria kaip ,,valdios pamatu nustatytus santykius, kai vien asmen grup kontroliuoja kita grup. Politikos mokslo objektas. Plaij prasme objektas yra viskas, kas priskiriama politikos pasauliui. Apibendrinant galima teigti, kad politika paprastai apima dvi konceptualizuotas visumas: valdanij ir valdomj; valdios ir paklusimo; lyderi ir sekj; valstybs ir visuomens santykius. Valdantieji, valdia, lyderiai, valstyb yra valdymo subjektai; valdomieji, sekjai, visuomen valdymo objektas. Politikos mokslo objektas yra santykis tarp valdymo subjekto ir valdymo objekto. Politikos objektas yra valdia, valstyb ir valdios santykiai. Esmins politikos funkcijos: 1. universalus visuomens organizavimas; 2. kontrols funkcija. Politikos paradigmos: 1. Konflikto paradigma. Pasaulis tai pastovi kova tarp lyi, Vakar ir Ryt, klass kova tarp rasi, interesu grupi teorija, dl resursu pasiskirstimo, dl rinku, dl grio ir blogio. 2. Tvarkos paradigma. Politika turi tuuoti konfliktus, vesti harmonij, sumoginimas, susitaikymas, santarv. Politikos mokslas. Politikos tyrim pradia yra Platono veikalas ,,Valstyb ir Aristotelio ,,Politika. Politikos, kaip veiklos ries, isiskyrimas i kit socialini proces tiesiogiai susij su etnine, kultrine, idjine diferenciacija ir valstybs atsiradimu. Politikos mokslas tiria valdanij bei valdomj santykius ir priemones bei tikslus, kuriuos jie naudoja tiems santykiams tvirtinti. Politikos moksl bt tiksliau apibdinti politologijos terminu. Politologija, tyrinjani visuomens politin gyvenim, galima apibrti kaip moksl, visapusikai analizuojant diferencijuotos visuomens politin sistem bei j ar tam tikrus jos elementus atspindinias politines idjas ir mokymus. Dl politikos mokslo struktros nra visikai susitarta. Pvz., J.N. Danzigeris skiria 4 sritis: lyginamj politik, tarptautinius santykius, politikos teorij ir ribines politikos mokslo disciplinas (politin antropologija, politikos sociologija, politin ekonomija, politin psichologija ir biopolitika). Daugelyje pasaulio universitet vyrauja departamentinis pasidalijimas keturias sritis: politikos teorija (politin filosofija); lyginamoji politika, tarptautiniai santykiai ir vieasis administravimas.

Politikos teorija yra seniausia politikos mokslo sritis, kurios itakos siekia pirmuosius apmstymus apie valdymo ir politikos prigimt. Politikos teorijos branduoliu laikoma valstybs teorijos, jungianios 5 valstybs aikinimo mokyklas: pliuralistin, marksistin, racionalaus pasirinkimo (arba naujosios deins), elito teorijas (kitaip neostatizmas ar naujasis institucionalizmas) ir neopriuralizmas. Politiniai institutai tai konstitucij, statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institut, teism, biurokratijos, politini partij ir rinkim sistem studijos. Pastaruosius tris deimtmeius vyrauja neoinstitucionalizmas, kuris pabria politinio gyvenimo organizacijos tyrimo btinyb, nes institutai sudaro jos pagrind, formuoja politikos kontekst ir daro tak priimam sprendim pasirinkimui. Lyginamoji politika. Vienintelis mokslinis politini reikini tyrimo bdas yra lyginamoji politika. Politikos mokslas turi bti siejamas su universali dsni ar ,,vidurinio lygio teorij paiekomis, t.y. su apibendrinimais, kurie gali padti utikrinti patikrinim politini reikini aikinim. Aikinant siauriau, lyginamoji politika lygina konstitucijas, vykdomosios ir statym leidiamosios valdios, teism veikl keliose alyse, siekia atskleisti, ar skiriasi ir kuo skiriasi politins problemos ir j sprendimas. Lyginamoji politika tiria ir visai siauras sritis, pvz. biurokratijos rekrutavim. Tarptautiniai santykiai nagrinja politinius valstybi ir nevalstybini tarptautini subjekt santykius ir pasaulins politikos sistemos dinamik. J tyrimo sritis apima tarptautins organizacijas, tarptautin politin ekonomij, karo studijas, usienio politikos analiz, tarptautini santyki teorijas. Vieasis administravimas ir vieoji politika tiria institucines srangas, utikrinanias valstybs tarnyb darb, ir istorikai siejama su atsakingos ir profesionalios administracijos (biurokratijos) rengimu. i politikos mokslo aka analizuoja vieosios politikos formavim, sprendim primimo ir gyvendinimo proces, norminius ir empirinius argumentus viejai politikai pagrsti. Politikos sociologija. Tai ribin disciplina, balansuojanti tarp sociologijos ir politikos mokslo. Ji tiria socialins politini institut funkcionavimo slygas. Pagrindiniai politikos sociologijos teiginiai perimti i sociologijos klasik: Maxo Weberio racionalizacija, galia, autoritetas, biurokratizacija; Emille Durkheimo diskusijos kolektyvin identitet ir normas; Karlo Marxo darbai apie valstyb ir klases. iuolaikin politikos sociologija pagrindin dmes skiria valstybs ir demokratijos proces sociologinei analizei. Politikos mokslo vidin diferenciacija tik patvirtina politikos fenomeno kompleksikum. Todl ir mokslo, tyrinjanio politik, apibdinimas yra sudtingas: politikos mokslas yra ,, akademin disciplina, siekianti sistemikai aprayti, analizuoti ir paaikinti valstybs (vyriausybs) ir kit politini institut funkcionavim; taip pat toki socialin veikl ir sveikas, kurios legitim autoriteting altini dka padeda apibrti privalomus pasiskirstymus arba sprendimus; be to, skirting poir mogaus prigimt bei nurodanias teorijas, kurios skatina diskusijas apie iuos institutus, sprendimus ir pasiskirstymus. Politologijos, kaip ir kiekvienos mokslo akos, tikslas yra gebjimas sistemikai paaikinti ir interpretuoti tiriamj tikrovs srit. Politologija savo iniomis veikia tiek makropolitin globalins ir valstybi politikos tkm, tiek mikropolitin atskiro individo santyk su politika. 2. Pagrindins politikos doktrinos. (Liberalizmas: itakos, principai, iuolaikinis liberalizmas. Konservatizmas, socialdemokratizmas). Nuo neatmenam laik mons stengsi suvokti, paaikinti ne tik juos supanios gamtos, bet ir visuomeninio gyvenimo reikinius. Juos domino ne tik kolektyvinio gyvenimo formos, bet ir esama bei bsima valstybs struktra, valdymo formos, socialini grupi bei sluoksni tarpusavio santykiai ir pan.. Laipsnikai formuojantis teoriniam abstrakiam mstymui bei mokslams, atsirado ir speciali ini apie valdi, valdym, santykius tarp moni ir taut visuma politiniai mokymai. Svarbu sismoninti, kad pirmosios politins idjos buvo daugiau apraomojo pobdio, o iuolaikins stengiasi savo mokymus sieti su politine praktika, kad geriau bei tiksliau atspindt politinio proceso eig.

Slygikai politins minties istorija skirstoma 3 etapus: 1. Ilgiausias ir maiausiai diferencijuotas laikotarpis (nuo antikos iki XIX a.). io etapo specifika ta, kad politikos studijos susiliejo su kitais humanitariniais mokslais ir apsiribojo tik panaios valdymo formos paiekomis. Rykiausios mokymo sistemos sukurtos Platono, Aristotelio, T. Akvinieio, A. Augustino, N. Makiavelio, T. Hobso, D. Loko, .. Ruso darbuose. 2. Politikos tyrimas sutapatinamas su valstybs apskritai, jos institut, j veiklos apraymu. Paymtinti G. Hgelio, Tokvilio, O. Konto, H. Spenseris ir kt. mstytoj darbai. 3. Pagrindinis politolog tyrim objektas ne valstyb, o visas politinis procesas: valdios veikimo principai, politini sprendim primimo bdai, politini santyki visuomenje analiz, politins sistemos apraymas. is etapas prasideda XX a. pradioje ir tsiasi iki i dien, apimdamas politines- ideologines tkmes konservatizm, liberalizm ir socializm. Pilietins visuomens mokykla. Nuo XVI a. pabaigos formuojasi nauja politini reikini traktavimo kryptis, i esms pakeitusi europietikos visuomenins minties raid. Susiformavo vairios visuomenins sutarties teorijos, kuri propagandiniais teoretikais laikome Tom Hobs (1588-1679), Don Lok (1632-1704) ir . . Ruso (1712-1778). 1. Prigimtini mogaus teisi teorija. Kiekvienas mogus ateinantis it pasaul atnea didiul turt prigimtin mogaus teis (i didiojo Krjo arba gamtos, tris teises: teis gyvyb, laisv ir nuosavyb). 2. Visuomenins sutarties teorija. Kad apsaugoti savo galias ir teises visuomen atiduoda dal savo teises valstybei. Dalis gyvenimo yra suvalstybinta. Ekonomik, nuosavyb, eim, banyi visuomen tvarko pati. Vis t reikal sutvarko visuomenin sutartis. Taip atsirado konstitucija. lungant feodalinms ir monarchinms valdymo formoms, kylant naujiems socialiniams sluoksniams, rykjo valstybins valdios ir visuomens teisi bei laisvi antagonizmas. Naujj laik politins minties objektu ilgam tapo valstybs ir visuomens kilms, valdios ir liaudies teisini santyki pagrindo ir kt. problemos. Nyderlanduose bei Anglijoje vykusios revoliucijos parod, kad ios problemos turjo ne akademin, o praktin pobd. 1. Pirmuoju Naujj laik socialiniu ir politiniu filosofu laikome T. Hobs, ipltojus ne tik filosofin, bet ir politin mokym apie valstyb ir visuomen (,,Leviatanas- metaforin jr pabaisa, simbolizuojanti valstyb ir ,,Apie piliet. Mstytojas valstybs teorijos pagrind siejo su individo prigimtimi. Pagal prigimt visi mons lygs, taiau, bdami egoistai, gods, savigarbos, gyvena pagal princip ,,mogus mogui vilkas. Kartu visuomenje neivengiamai vyrauja ,,vis karas prie visus. Taikos pagrindas absoliuti valstybs valdia. Susitarimo bdu valdia perduodama vienam asmeniui. Tad valstyb ir yra tas visuomens paskirtas asmuo, kuris, naudodamas jg ir kt. priemones, isaugo taik ir apgina pilieius. Valstybs galva yra suverenas, turintis absoliui valdi, o valstyb, sukurta pagal visuomens sutart, tampa politine valstybe. Geriausia valdymo forma T. Hobsas laik monarchij. Mstytojas iauktino valstybs samprat, manydamas, kad be valstybs sigalt aistros, karai, baim, skurdas, vienatv ir iaurumas, o dl jos klesti protas, taika, saugumas. 2. Jaunesnysis T. Hobso kolega angl filosofas D. Lokas (,,Du traktatai apie valdym) laikomas ymiausios dominuojanios ir dabar idjins-politins liberalizmo doktrinos autoriumi. Jo nuomone, valstyb yra grup moni, kuriuos jungia bendras statymas. Tik valstybingumas knija politin valdi. Kaip ir T. Hobsas, D. Lokas valstybs atsiradim siejo su visuomenins sutarties idja. Valdia btina gyvendinti politinei bendrijai, kur visi gali isaugoti ir realizuoti savo politinius interesus (laisv, turt, gyvyb) arba nuosavyb. D. Lokas pirmasis ikl valdios skaidymo statym leidimo ir statym vykdymo idj. Vliau ji tapo europinio konstitucionalizmo pagrindu. Jis pripasta, kad pradioje buvo prigimtin bkl ir tik vliau sudaryta visuomens sutartis. Prigimtins bkls individas disponavo neribota galia tvarkyti savo paties gyvenim bei turt. Prigimtin teis draudia aloti arba naikinti kit moni gyvyb, sveikat, laisv ir nuosavyb. Todl, kitaip negu Hobso teorijoje, natrali bkl bt galjusi bti taiki, jei atskiri mons nebt nuolat paeidinj prigimties statymo. Kadangi visi yra lygs, kiekvienas turi teis bti teisju ir nuteisti bei nubausti t,

kuris paeid taiki bkl. Bet jeigu kiekvienas bt teisjas sprsdamas savo reikalus, tai kilt nesibaigiantis karas. Todl turi bti auktesn valdia, leidianti visiems privalomus statymus. Nordami, kad viepataut taika, bei rpindamiesi savisauga, mons sudaro visuomens sutart ir susiburia bendrij, o statym leidiamosios , teismins bei vykdomosios valdios teis atiduoda auktesnei institucijai. 3. Radikaliai kitus i idj ir problem aspektus teig . Ruso vietimo epochos mstytojas, aistringas visuomens pertvarkymo teoretikas. Savo darbuose jis itobulino reikmingiausi socialins ir politins teorijos tautos suvereniteto princip, i esmes ubaigdamas visuomenins sutarties teorij. Ruso mokymo esm laisvo visuomens sutarties primimo, naujos visuomens struktros sukrimo, vis moni lygybs principai. Laisv moni tarpusavio susitarimo rezultatas suverenas, arba liaudis, apskritai. Ruso nuomone, ideali yra tik valstyb, veikianti proto ir teisingumo sjungos pagrindu. Valstybingumas traktuojamas kaip procesas, analogikas mogaus egzistencijai. Pilietins visuomens pagrind, Ruso teigimu, sudaro nuosavyb, neivengiamai formuojanti prieikus moni interesus ir konkurencij. Siekdami ilikti, mons aukoja savo natrali laisv ir sutarties bdu teisina valstyb, garantuojani j, kaip piliei, laisves ir pareigas. Todl valstybs kilm yra dvejopa: pilietin ir sutartin. Visa valdia priklauso suverenui, kuri sudaro sutarties nariai. Tad suverenitetas priklauso liaudiai: tai savotika kolektyvin btyb, kuriai negali atstovauti vienas asmuo. . . Ruso suformulavo tiesiogins liaudies savivaldos idj. Demokratija ir laisv egzistuoja tik ten, kur statymus leidia liaudis. Liberalizmas. Liberalizmo idj krimas lydjo monij jau nuo senovs. i srov atsirado XVII-XVIII a. Vakar Europoje tose vietose, kur lobstantys miestelnai m maitauti prie esam tvark ir jos principus. Liberalizmo idj atsiradim lm btinyb pateisinti mait ir ideologikai apibrti naujas antifeodalines jgas. Liberalizmo idjos buvo pltojamos Didiojoje Britanijoje, JAV ir Pranczijoje. Joje susiformavo pirmoji klasikin liberalizmo atmaina. Tarp daugelio mstytoj krusi liberalizm buvo Donas Lokas ir Benamenas Konstantas. Pagrindinis tikslas buvo ilaisvinti valstyb i religijos kontrols, o pilietin visuomen (asmenin, eimos ir verslo gyvenim) i politinio kiimosi. Pamau liberalizmas buvo susietas su doktrina, kad individams turi bti leidiama laisvai gyvendinti savo preferencijas dl religini, ekonomini ir politini reikal faktikai dl daugumos dalyk, kurie buvo susij su kasdieniu gyvenimu. Liberalizmas gyn konstitucin valstyb, privai nuosavyb ir konkurencin rinkos ekonomik kaip pagrindinius mechanizmus, padedanius derinti individ interesus. Klasikinio liberalizmo vertybiniai principai. Liberalizmo idj pamatas individualistin ir racionalistin savo likimo krjo, mogaus, pastanio savo poreikius ir svarbesnio i visuomen, valstyb bei valdi, samprata. - Liberalams svarbiausia vertyb yra mogus ir jo laisv, taip pat ir laisv veikti. Kiekvienam individui turi bti leista smoningai veikti kiekvienoje savo gyvenimo srityje. Viena i individui priderani laisvi yra teis gyti nuosavyb ir palikti j paveldtojams. Laisv moni aktyvumas daro pasaul vis geresn. - Visuomen liberalams yra tik individ suma, o kiekvienas individas svarbesnis u visuomen. Individas pats turi rpintis savo likimu, todl negalima jam trukdyti. Stipri valstyb bando sakinti individams ir kelia didel pavoj j laisvei. Valstyb egzistuoja individams, ji sukurta individ ir gali imtis tik to, k individai jai patiki. Kuo maiau jai patikima, tuo geriau. ioms idjoms pagrsti buvo pasirinkta prigimtins teiss idja. Prigimties dsniai reguliuoja visos visatos vyksm, kartu ir moni gyvenim. Kiekvienas mogus jau gimsta turdamas tam tikras teises teis gyventi ir bti sveikas, teis bti laisvas ir teis bti laimingas. Vienas keli laim yra teis gyti nuosavyb. Liberalizmo ideologijos alininkams privati nuosavyb tviriausias mogaus laisvs pamatas. Be nuosavybs laisv mirta, lieka vien tik fikcij, todl privalu ginti nuosavyb ir savininkus. Taiau lygyb liberalams yra tik lygyb prie gamtos dsnius, kitaip tariant, savotikas ansas, kur kiekvienas turi inaudoti savo galva. Vieniems tai pavyksta geriau, kitiems blogiau, o dar

kitiems ir visai nepavyksta. Liberal nuomone, tai natralu, veiksm padarini nelygyb yra btina, kad egzistuot laisv. Gyvenimas yra nenutrkstama kova dl skms; silpnieji j pralaimi, nes turi pralaimti. Todl socialin nelygyb yra teista ir prasminga, ji tarsi garantuoja individo laisv. Todl visus bandymus likviduoti socialin nelygyb (o ypa gyvendinti socialins lygybs principus) liberalai laiko neleistinu ksinimusi individo laisv, kuri jiems yra aukiausia vertyb Liberal nuomone, politiniame gyvenime turi dalyvauti tik tie, kurie savarankikai pasiek gyvenimo skm. mons, kurie nesugebjo pasirpinti savais interesais, negali imtis sprsti vis kit likimo. Politiniame gyvenime btinas nuosavybs cenzas, nes politika turi tapti turtingiausij privilegija. iuo principu suformuota valstyb turi turti kuo maesn ir grietai apibrt kompetencij; jos darbas ginti individ ir jo teises. Individ teiss visada viresns u valdios teises, nes kyla i prigimties, o valdia i visuomens. Klasikinio liberalizmo ,,sutemos XIX ir XX ami sandroje. Suformulav ias ivadas, liberalai buvo ventai sitikin, kad rado recept, kaip padaryti laiming beveik vis monij, iskyrus visikus nevyklius. Tikrov neatitiko teorijos. Nei ten, kur liberalai atjo valdi, nei ten, kur jie turjo galimybi dalyvauti valdyme, reikalai nesiklost taip paprastai. XIX ir XX a. liberalizmo istorija atspindi tas paias problemas ir Europoje, ir JAV. Popieriuje visi turjo vienodas politines teises, o turtiniai skirtumai darsi vis didesni. Liberalai m suprasti, kad laisvs ir kiekvieno mogaus gerovs idjoms realizuoti nepakanka teisins lygybs. Imta suvokti, kad btina mainti nelygybs kratutinumus ir padti tiems, kurie atsidr socialins hierarchijos laipt apaioje, kad jie galt sitraukti politin ir visuomenin gyvenim kaip lygiateisiai pilieiai. rankis iems procesams realizuoti turjo bti valstyb; jos kompetencijos turjo bti praplstos tiek, kad valdia galt aktyviai kitis visuomens reikalus ir gauti l savo uduotims atlikti, didindama mokesius turtingiausiai visuomens daliai. iuolaikinis liberalizmas. Po Antrojo pasaulinio karo liberalizmo ideologijoje isiskyr demokratin, socialin ir konservatyvioji (neoliberalizmas) kryptys. Iskiriamos ios liberaliosios demokratijos idjos: 1. Laisvo individo, valstybs pilieio, teisi pirmenyb. 2. Valstybs valdia, remdamasi teise, naudojasi savo plaiais galiojimais, gindama visos bendruomens, kurios kiekvienas narys gali siekti skirtingos naudos i savo prigimtini teisi, interesus (nuosavyb ir toliau lieka padalyta nelygiai). 3. Valstybs santvarka ir politin sistema turi bti demokratin. Praktins ios demokratijos apraikos turi bti parlamentas ir teritorins savivaldos institucijos, irinktos visuotiniuose rinkimuose be joki cenz. 4. Visuomen yra ne tik individ suma, bet neretai dar ir prieing interes grupi suma. iuos interesus galima suderinti esant demokratinei valdymo sistemai. 5. Svarbus visuomeninio ir politinio gyvenimo demokratizavimo elementas yra visuotinis nemokamas pasaulietinis vietimas, kai Banyia ir valstyb atskirtos ymiausi XX a. liberaliosios demokratijos alininkai buvo Hansas Kelzenas ir Karlas Poperis. Socialinio liberalizmo idjos ir principai papildo ir pltoja liberaldemokratijos idjas. Socialinio liberalizmo idj atsparos takas yra tez, kad galimos ir btinos esmins kapitalizmo reformos. Teisin valstyb, turinti plaius galiojimus, privalo aktyviai veikti kini ir socialini bendruomens reikal tkm. iam ekonominiam ir socialiniam valstybs intervencionizmui reikalingos naujos teisins nuostatos, suformuotas valstybs aparatas ir vis pirma los, gyjamos apmokestinant nuosavyb progresyvini mokesiu, t. y. tokiu mokesiu, kurio didiausia nata tekt didelei nuosavybei. Socialinio liberalizmo atstovams privati nuosavyb liko individo egzistavimo pamatas, taiau kartu ji tapo ir funkcija pareiga kitiems pilieiams. Numatomos reformos turi sutvirtinti ir praturtinti individo laisv, kuri, be politini teisi, apima ir valstybs garantuojamas socialines teises. Grups ir individai privalo bti pajgs bendradarbiauti.

Svarbs socialinio liberalizmo ideologijos silymai vykdyti socialines ir ekonomines kapitalistines sistemos reformas. Planin valstybs politika turt pagerinti visuomens gyvenimo lyg ir padidinti jos nari gerov. Paprastai tokius silymus vadina gerovs valstybs doktrina. Ant klasikinio liberalizmo pamat iaugo XX a. konservatyvusis liberalizmas. Jo pirmtakas buvo prajusio amiaus brit liberalas Herbertas Spenseris. Socialinio liberalizmo princip fone aikiai pastebimi konservatyviojo liberalizmo, danai vadinamo neoliberalizmu, ypatumai. ios ideologijos pamatas idja, kad nelygyb yra btina kiekvieno individo laisvs gyvendinimo ir visuomens raidos slyga visose jos gyvenimo srityse, vis pirma ekonomikoje. Socialin raida galima tik todl, kad kiekvienam mogui garantuojamas jo nuosavybs nelieiamumas ir visika jo iniciatyv, ypa kini, laisv. Rezultatas laisvos rinkos ekonomika ir ymiai maesni valstybs galiojimai: didioji j dalis, liberal manymu, nereikalinga. Valstyb neturi reguliuoti kio proces. Ji gali tik priirti netrikdom j tkm. Taip konservatyvieji liberalai kritikuoja ir socialin valstybs funkcij, j es btina susiaurinti kiek tik galima. Socialins garantijos daro mones tingius, blokuoja natralius raidos mechanizmus, neteisingai paskirsto visuomens pajamas ir kelia pavoj privaiai nuosavybei. Valstyb turi bti teisin organizacija, grietai paisanti savo galiojim rib, taiau jos institucijos turi bti kiek tik manoma maiau demokratikos. Politiniame gyvenime turi viepatauti elitai, o masi galimybs naudotis politinmis teismis turi bti kuo labiau teisikai sumaintos Galime iskirti dvi konservatyvij liberal ideologijos pakraipas radikalij ir nuosaikij. Konservatizmas. Konservatizmas viena svarbiausi politini doktrin, siekianti isaugoti esam tvark, slygas, tradicijas, paproius, neatsivelgiant visuomens gyvenimo bei kultros pakitimus. ios politins doktrinos pradininkas angl mstytojas, politikos veikjas Edmundas Berkas. Filosofin konservatizmo esm jis idst ir jo principus susistemino veikale ,,Apmstymai apie Pranczijos revoliucij (1790). Pasak Berko, teising pasaul manoma sukurti remiantis natralia visuomens hierarchija. Pagrindiniai konservatizmo bruoai: 1) individas kaip bendruomens narys; 2) tvarka ir bendrumas; 3) organika (vieninga, stabili) visuomen; 4)natralus vystymasis; 5) vertyb kaip visuomens agentas; 6) tradicija; 7) ekonomin laisv; 8) nuosavybs teisi apsauga. Konservatizmo principai: 1. Moralinis absoliutizmas. Konservatoriai nepatikliai iri demokratij. Demokratija, j nuomone , veda moralumo praradim bei palaidumo suklestjim. Dauguos valdym lydi gausyb klaid. 2. Netikjimas paangos neivengiamumu. mogaus prigimt konservatoriai laiko netinkama ir nuodminga, j reikia nuolat prilaikyti visuomens morals ir specialiais institutais. Konservatoriai remia tik tas reformas, kurios nekeiia tradicini institut esms. 3. Politinis realizmas. Konservatoriai nepalaiko pasaulio pertvarkymo doktrinos bei visuotins lygybs idjos. 4. mogaus netobulumo idja. mogus, konservatori nuomone, yra labai sudtinga btyb, nes jame slypi ir gris, ir blogis; racionalumas ir iracionalumas; gailestingumas ir iaurumas. Konservatoriai socialins lygybs idjos prieininkai, jie mano, kad moni visuomen sukuria natrali hierarchij. Socialins struktros piramids virnje yra natrali aristokratija: valdia turi priklausyti talentingiausiems ir gabiausiems. 5. Pagarba valdiai. Pripasta nuosaiki pusiausvyr tarp valdios ir individ bei grupi. Jie taip pat akcentuoja atsakomybs idj, pabria oficialij asmen pareig padti silpniesiems. 6. Pagarba istorijai, praeiiai ir tradicijai. Konservatori pasitikjimas istorija remiasi pasitikjimu monmis. Istorija turi bti apibdinama ne chronologine tvarka, o moni proiais, i kartos kart perduodamomis nuostatomis. Konservatori nuomone, socialin tikrov geriausiai suprantama per istorij, jie teigia, kad negalime inoti, kur esame ir tuo labiau kur einame, neinodami, kur buvome. 7. Religijos bei religini institucij vertinimas. Religija yra visa ko pagrindas, i kurio jie kildina teises, pareigas, moral, laisv ir pagrindinius socialini santyki principus. Religij laiko svarbiu valstybs ir visuomens ramsiu. Parama religijai remiasi tikjimu, kad atitolimas nuo jos gali mones nuvesti pakrikim ir pusiausvyros praradim.

8. Konservatoriai vietins savivaldos alininkai. Ginuose tarp centro ir periferijos konservatoriai palaiko periferij, teigia, kad pagrindins valdios prerogatyvos turi pereiti savivaldos rankas. 9. Privatins nuosavybs gynimas. Privatins nuosavybs teis laiko mogaus laisvs, saugumo bei nepriklausomybs pagrindu. Ji eimos egzistavimo pagrindas. Konservatoriai pasisako prie lygiav. Neokonservatizmas. Susiformavo XX a. septintj deimtmet. Remdamiesi tuo, kas buvo praeityje gero, konservatoriai siekia sukurti nauj situacij. ymiausi atstovai yra D. Belas, R. Gelenas, E. Jungeris, R. Aronas ir kt.. Ekonominje srityje neokonservatoriai palaiko laisv verslinink, neatmeta valstybs kiimosi privat versl. Bet kiimasis gali bti tik minimalus, nes prioritetas turi priklausyti rinkai. Rykus neokonservatizmo pavyzdys buvo M. Teer politika. Socialins politikos srityje jie pasisako prie visuotins gerovs valstybs idj. Pagalba turi bti teikiama tik tiems, kuriems tikrai jos reikia. Politines teorijos srityje neokonservatoriai gina stipri autoritarin valstyb, jos autoritetas neturi priklausyti nuo grupini interes. (Lietuvos konservatoriai, sprsdami kasdienes problemas, yra pragmatikai. Analizuodami politinius klausimus, pagrindin dmes skiria moraliniams kriterijams, taiau morals neprieina su politika. L K savo programoje akcentuoja, kad valstybs tak verslui mokesi ir prieiros politika turi bti nuspjama ir nuosekli. Tvyns sjungos programoje skelbiama, kad ,,neveiksmingas valstybs valdymas ir biurokrat savival tai paniai verslui ir galvos skausmas kiekvienam.) Socializmas. XIX a. antrojoje pusje sustiprjo socializmo taka. Socializmo doktrina perm liberalizmo teigin, kad visi mons lygs, turi lygias galimybes pltoti ir pritaikyti savo gabumus bei kurti savo gerov. Socializmas, kitaip negu liberalizmas, teigia, kad moni laisv ir lygyb turi bti ne tik urayta statymuose, bet ir turti material pagrind. Jei visuomen yra susiskaldiusi socialines grupes, kuri viena yra turtinga ir klesti, o kita vos pajgia sudurti gal su galu, tai liberalizmo skelbiama laisv ir lygyb tampa tik graiais odiais. Pagrindiniai socializmo bruoai: 1) kolektyvizmas ir bendruomenikumas; 2) bendradarbiavimas ir solidarumas; 3) socialins klass; 4) lygyb ir socialins garantijos; 5) bendruomenin nuosavyb. Pagrindin vertyb u kuri pasisako socializmas, - tai socialin lygyb ir teisingumas. O tai yra svarbiausia slyga be kurios nemanoma pasiekti tikrosios asmens laisves ir visuotins gerovs. Socialdemokratinis modelis - kur lygyb suvokiama kaip pajam perskirstymas, o ne j isaugojimas. Socialin gerov laikoma pilieio teise. Siekimas sukurti lygyb slygojo stipri valstybs intervencij pajam perskirstym ir paslaug teikim. Socialin apsauga finansuojama per valstybs biudet, o teis aprpinim taikoma visiems visuomens nariams. Socialdemokratija, arba socialistin demokratija politins socializmo doktrinos ataka, pasisakanti u demokratiniu bdu suformuluotos vyriausybs politik, orientuot socialins lygybs ir teisingumo gyvendinim. 3. Valdia (galia) ir valstyb. Galia yra fundamentali socialini moksl kategorija. Pasak Bertrando Russello, galia socialiniuose moksluose lyg energija fizikoje, nes ji reikiasi daugybe form: gerove, armija, galia, valdia, taka, nuomone ir t. t.. N viena i j nra kitai pajungta arba prioritetin. Kaip ir politika, galia neturi vienodos definicijos, ji persmelkia visus socialinius santykius: ,,kiekvienas socialinis veiksmas yra galios pasireikimas, visi socialiniai santykiai yra galios sveikos, o bet kuri socialin grup ar sistema yra valdios organizacija. Galios santykiai tarp subjekt priklauso nuo to, kokius klausimus jie sprendia ir kokiomis slygomis. Galia tai sugebjimas veikti, pasiekti rezultat. Galia savaime visuomenje neegzistuoja, nes tai socialinis santykis. Jis atsiranda tik kai ne maiau kaip du individai ar grups pradeda veikti kartu. Paprastai galios esmei atskleisti vartojamas Maxo Weberio galios, kaip valinio santykio apibrimas: ,,Galia yra tikimyb, kad vienas i socialini veikj uims padti, leidiani primesti savo vali, nepaisant pasiprieinimo ir nepriklausomai, i kur tokia tikimyb kyla. Galia bendriausia

prasme apibriama kaip ,,sugebjimas veikti kit veiksmus ir idjas, nepaisant j pasiprieinimo. Btina pabrti, kad galia yra dinaminis procesas, o ne statinis jos turjimas. Galios santykiui susidaryti btinos ios slygos; 1..turi bti du subjektai: sakantis ir sakym priimantis (recipientas) 2..sakymo nevykdymas slygoja sankcijas ar grasinimus 3..sakymui turi paklusti tie, kuriems jis taikomas 4..turi egzistuoti visuomens normos, nustatanios, kad duodantis sakym tam turi teis, o tas, kuriam skiriami sakymai, - privalo paklusti Apibendrinant galima sakyti, kad galia tai socialinis sugebjimas priimti privalomus sprendimus, turinius ilgalaikius socialinius padarinius. Socialinis reikia, kad ne individai apskritai, bet individai kaip grups nariai turi tok sugebjim. Sugebjimas siejamas su socialine padtimi ir vaidmeniu socialinje organizacijoje: tai, kas potencialiai gali bti naudojama, bet nra akivaizdus reikinys. Priimti sprendimus reikia: 1) daryti tai, kas daugiau ar maiau stebima; 2) privalomus reikia, kad galios turtojai tikisi poveikio kitai grupei, ir abi alys sprendimus laiko teistais ir priimtinais. Ilgalaikiai padariniai gali bti juntami tuoj pat, po kurio laiko ar apskritai gali reiktis labai neymiai. Tai daugiausia lemia galios rangas, galios altiniai ir apimtis. Galios rangas siejamas su potencialiai galinio sakinti individo turima padtimi (pvz. prezidento, mero ar savivaldybs skyriaus virininko pareigos rodo, kaip skiriasi j priimam sprendim apimtis). Galios altiniai taip pat yra labai vairs: turtas, inios, neeiliniai asmeniniai sugebjimai, balsavimas, prestias, informacija. Daniausiai galios turtojai disponuoja keltos galios itekli kombinacija. Kuo daugiau turima altini, tuo didja asmens, priimanio sprendimus, galia. Turimi galios itekliai ir j pobdis nulemia jos poveikio apimt: sprendimai gali bti privalomi visai visuomenei, jos daliai ar kuriai nors grupei. Kita vertus, net i to paties altinio kylanios galios apimtis gali bti nevienoda (pvz. vyriausyb gali priimti sprendimus, privalomus visai visuomenei, ir sprendimus, skirtus tik atitinkamai socialinei grupei. Politikos moksl domina pirmiausia galios santykiai, besireikiantys makrolygiu (visos visuomens mastu), mezolygiu (grupje), o ne tarkime, eimoje kaip tarpasmeniniai santykiai. Galios formos ir altiniai. Galia skirstoma ris pagal jos poveikio laipsn ir iteklius. Viena ir galim galios klasifikacij yra skirstymas pagal galios reikimosi socialines formas. Taigi galios (valdios) formos yra: jga, virenyb, autoritetas ir patrauklumas. Jga reikiasi trimis skirtingais bdais: 1) kaip utilitarin jga, kuri remiasi abiale nauda, kai recipientai u paklusim gauna atlyg (materialin, moralin, dvasin ir t.t.) 2) prievarta, kuri remiasi bausme ar paskatinimu 3) tikinjimu, kai paklusimas pasiekiamas propaganda ar kitais bdais, keiiant recipiento sitikinimus Virenyb (dominavimas), - tokia galios forma, kuri atsiranda savaime, kai asmuo uima aukt padt. iai galios formai nereikia papildomo altinio, nes galios altinis yra nuolatin individo veikla. Kuo aukiau socialins struktros hierarchijoje asmuo yra, tuo didesns jo virenybs galimybs. Autoritetas socialiai sankcionuota valdia. Tai stabiliausia valdios forma. Ji remiasi legitimumu, kuris kyla i keturi pagrindini altini: racionalaus inojimo, teisi (kurios remiasi formalia organizacijos sranga), tradicini vertybi ir tikjimo lyderio charizma. Patrauklumas grindiamas apeliavimu individo arba organizacijos identitet, jausmus ir charizmatinius bruous. Tai trumpalaik ir maiausiai pastovi, bet kartais labai veiksminga santyki forma. Antrasis galios skirstymas ris remiasi galios altini. Skiriami tris pagrindiniai galios altiniai (arba itekliai): ekonominiai (materialiniai), socialiniai ir kultriniai-informaciniai (dvasiniai). Ekonominiai galios altiniai yra pinigai, gamybos priemons, gamtos itekliai, maisto produktai, turtas

Socialiniai sugebjimas pakilti socialinio statuso laiptais. Jie susipina su ekonominiais galios altiniais (turtu), taip pat su kultriniais (profesija, iniomis, gdiais). Kultriniai-informaciniai apima inias, informacij, kompetencij, mokslo ir vietimo institutus ir iniasklaid. Politin galia skiriasi nuo ekonomins, socialins ar religins, nes ji institucionalizuota valstybs institucijose ir skiriasi specifinmis savo savybmis. Tai: 1) prievartos naudojimo valstybje teistumas; 2) priimt sprendim virenyb, j privalumas visoms kitoms valdios rims, nors ji gali bti ribojama ekonomins, informacins valdios formomis; 3) vieumas, arba visuotinumas, ir depersonifikacija (t. y. ji skiriasi nuo privaios valdios, kuri pasireikia privaiose, nedidelse grupse). Politin valdia veikia visos visuomens vardu, remdamasi statymu. 4) monicentrizmas (t.y. vienas sprendim primimo centras. Net jei kalbama apie federalin valdym, politins valdios veikimas yra subordinuotas ir apima vis visuomen. 5) galios itekli visuma: politin valdia remiasi ir naudoja visus iteklius materialinius, ekonominius, socialinius, kultrinius-informacinius, demografinius, prievartos institucijas. iuo atveju galia yra tapati valdiai. iuolaikinje visuomenje dl vairi galios ri sveikos galimas vadinamasis komuliatyvus efektas galios kaupimas arba koncentracija. Jis pasireikia tuo, kad turtas didina galimybes patekti politin elit, monopolizuoti iniasklaidos priemones ir vietimo sistem. Aukta politin padtis lemia turto kaupim, prijim prie ini ir informacijos, o tai savo ruotu didina galimybes uimti svarbiausias pozicijas politins valdios struktroje ir didinti pajamas. Karin valdia politins valdios dalis, kuri remiasi prievartos priemonmis ir institucijomis. Jei visi trys valdios tipai veikia viena kryptimi, sukaupiamas didiulis visuomens galios potencialas, tiktinas stiprus efektas. Jei ie trys tipai konfliktuoja valdia tampa blokuojania. Talcotas Parsonsas apibdina gali kaip special mechanizm, kurio dka vyksta mainai tarp vairi grupi, individ socialins sveikos procese. Galia universalus sugebjimas isaugoti privalom pareigojim vykdym sistemoje. Pasak T. Parsonso, politinio proceso eigoje susiformuojama btina bendruomens organizacijos forma, nustatomi veiklos tikslai ir mobilizuojami btini itekliai. Politin galia tai veikj poveikis iam procesui. Politin galia bendruoju poiriu yra tam tikr asmen sugebjimas organizuoti ir vadovauti socialinei grupei ar organizacijai. Ekonomin galia tai visuomen materialini itekli naudojimo organizavimas ir produkavimas. Ideologin galia visuomens organizavimo pagrindimas ir racionalizavimas. Autoritetas ir legitimumas. Autoritetas svoka, kilusi i lotyn kalbos odio auctoritas taka, valdia. Taiau istorikai jos vartosena kito. Romulas Romos krjas, buvo vadinamas auctor (pradininkas, krjas). Vliau autoritet gijo senatas, patricijai ir pagaliau plebjai. Dabartin autoriteto samprata sietina su Tomo Hobbseso paradigma. Autoriteto pamatas yra suverenitetas, kaip aukiausioji galia leisti statymus, utikrinanius tvark visuomenje ir apsauganius jos narius nuo smurto. Autoritetas tiesiogiai susijs su pavaldini pareiga elgtis pagal statymus. Pagrindin jo funkcija yra generuoti privalomus saistanius sprendimus visai visuomenei pavoj kelianiais klausimais. Autoritetas leidia mogui laisvai tvarkyti bet kurios reikalus, kol jo veiksmai neprietarauja bendrai tvarkai. Dabar aukiausioji teis valdyti suteikiama rinkimais. Dabar autoritetas siejamas ne tik su aukiausiais pareig vykdytojais, bet su j gyvendinama politika, kuri visuomens turi bti autorizuota. Kadangi autoriteto santykiai yra hierarchiniai, jie slepia ir prievartos arba sankcij panaudojimo galimyb. Taigi autoritetas remiasi ne vien savanoriku paklusimu. Nors valdanij autoritetas ir pripastamas, taiau tai nereikia, kad btina sutikti su j sprendimais. Todl autoritetas susijs su mogaus apsisprendimu paklusti, o ne vien su autoriteto teiss valdyti pripainimu. iuo poiriu autoritetas gali remtis tikjimu: 1) aklu arba racionalu; 2) susitarimu, t.y. savanoriku paklusimu vardan bendros tvarkos isaugojimo; 3) autoritetas gali bti primestas prievarta ar taiga. Kitaip tariant, autoritetas turi bti pripaintas arba legitimuotas.

Legitimumo svoka danai sutapatinama su legalumo svoka. Legitimumas yra vertybin, etin ir politin kategorija. Legalumas (teistumas) juridin ir etikai neutrali kategorija. Legitimus valdymas (arba autoritetas) aikinamas kaip teistas ir teisingas. Tai didesns dalies visuomens tikjimas, kad esama tvarka yra geriausia (t.y. pasiektas konsensusas dl pagrindini reimo politini vertybi). Legalus valdymas taip pat yra teistas, taiau remiasi neutraliais statymais ir taisyklmis. Dabar legitimumas remiasi keliais elementais: 1) sutapimu su sitikinimu, kas yra gera ir bloga; 2) atjimu valdi pagal nustatyt ir teising procedr; 3) tikjimu politinio sprendimo teistumu, jei jis priimtas atstovaujamj institut. Legitimumas apliuoja ideali srit aukiausisias vertybes, jausmus, pair sistem. Jis reikiasi racionali ir iracionali element sveika ir yra viena i reimo stabilumo ilaikymo slyg. Pasak S. Lipseto, Legitimumas yra sistemos sugebjimas tvirtinti tikjim, kad esami politiniai institutai labiausiai tinkami tam tikrai visuomenei. Legitimaus viepatavimo (autoriteto) tipai. Btina politins valdios egzistavimo slyga yra jos institucionalizavimas. Politinis viepatavimas tai viepatavimo ir paklusimo santyki struktravimas, organizacinis valdymo veiklos paskirstymo teisinimas ir tvirtinimas. Legitimus autoritetas (viepatavimas) yra svarbi politini valdios santyki aikinimo kategorija. Jo pamatas Maxo Weberio legitimaus autoriteto tipai: tradicinis, racionalusis- legalusis ir charizmatinis. Viepatavimas, pasak Weberio, ,,apibriamas kaip tikimyb, kad atitinkamas sakymas (komanda) sulauks paklusimo i tam tikro individo ar grups. Taip suprantamas viepatavimas remiasi vairiausiais paklusimo motyvais: nuo elementaraus proio iki gryniausio racionalaus apskaiiavimo. Viepatavimo tipai klasifikuojami pagal legitimumu, kurio reikia kiekvienam viepatavimo tipui: 1. Legalus autoritetas remiasi racionalumu tikjimu nustatytomis taisyklmis ir teise sakinti, kurie pagal ias taisykles uima autoriteto pozicijas. 2. Tradicinis autoritetas remiasi susiformavusi amin tradicij ventumu ir tais, kuri autoritetas kyla i t tradicij. 3. Charizmatinis autoritetas remiasi itikimybe asmenybei, pasiyminiai ypatingu ventumu, heroizmu ir iskirtinmis savybmis bei tos asmenybs vardytais normatyviniais pateriais ar irasta tvarka. Legitimus viepatavimas tai hierarchin sistema, kuriai svarbu yra savivals apribojimas. Visi ie trys ideals tipai neegzistuoja grynj forma. Taiau jie yra analitiniai galios santyki tyrimo instrumentai. Visose iuolaikinse visuomense yra ir tradicinio, ir charizmatinio tip element, nors joje vyrauja racionalusis-legalusis viepatavimo bruoai. M. Weberio legitimaus autoriteto (viepatavimo) tipai rodo, kad kiekviena viepatavimo sistema remiasi pareig ir teisi, norm ir vertinim tapatumu: individ veiksmai, tradicijos, vado ir statymo teistumas bei tikjimo tuo teistumu pagrindai atitinka kit moni reakcijas, t.y. remiasi tradicijos, vado ar statymo, kaip aukiausiojo grio, pripainimu. Legitimumas utikrina valdanij ir valdomj sry bei pasitikjim. Valdios pasiskirstymas visuomenje. Viena i politikos problem yra galios pasiskirstymas visuomenje. J tyrinjant bandoma atsakyti esminius politikos klausimus: Kas valdo, kas priima sprendimus, kodl vieni turi gali sprsti, o kiti jos neturi. Netolygus galios pasiskirstymas visuomenje susiklosto dl materialini, dvasini itekli trkumo ir objektyviai egzistuojani moni sugebjim skirtum. Jis neatsiejamas nuo egzistencinio socialinio gyvenimo klausimo nelygybs, kuri pasireikia skirtingu itekli turjimu, valdymu ir paskirstymu. Daniausiai galios struktros ir sprendim primimo ypatybs analizuojamos trimis perspektyvomis: klasine, elitine ir pliuralistine. ie trys poiriai, remdamiesi skirtingomis analitinmis priemonmis, savaip aikina politins galios netolygaus pasiskirstymo prieastis ir politikos funkcionavimo proces. Klasi teorij atstovai K. Marxas, M. Weberis pagrindine netolygaus galios pasiskirstymo prieastimi laiko moni ekonomins padties skirtumus, susidaranius dl ekonomini slyg kaitos ir darbo

pasidalijimo. J nuomone, skirting socialin- ekonomin individ padt lemia vairi itekli, pirmiausia nuosavybs kontroliavimas. Todl susiklsiusi visuomens klasin struktra lemia valdios santyki sistem, kurios svarbiausia savyb valdios koncentracija valdanios klass rankose. Labiausiai tarpusavyje konkuruoja kiti du valdios pasiskirstymo aikinimo modeliai: elitinis ir pliuralistinis. Elito teorija pabria, kad visuomen yra politikai stratifikuota (angl. stratus sluoksnis) ir organizuota hierarchin piramid. Tie, kurie turi daugiau galios, sudaro maiausi, bet takingiausi visuomens sluoksn, yra piramids virnje. Pliuralizmo teoretikai politin proces aikina grupi, kurios nuolat konfliktuoja siekdamos patenkinti savo interesus ir gauti daugiau itekli savo tikslams gyvendinti, vairove visuomenje. Taiau kai kurios j yra galingesns ir takingesns u kitas. i dviej teigini pagrindu skiriamos dvi strategijos valdios pasiskirstymui visuomenje paaikinti. Klasi teorija. K. Marxo (1818-1883) teigimu, kiekviena visuomen yra padalyta maiausiai dvi kategorijas, skiriamas pagal j santyk su gamybos priemonmis. Tai valdanioji klas ir inaudojamj klas. Valdanij klas sudaro tie visuomens nariai, kurie turi gamybos priemones ir jas valdo. Valdomj ir todl inaudojamj klass atstovai neturi gamybos priemoni. Klas, valdanti materialins gamybos priemones, kontroliuoja ir intelektins produkcijos priemones, t.y. ji valdo ir ekonominiu, ir ideologiniu, ir politiniu poiriu. Kapitalizme svarbiausios gamybos priemons yra technika ir technologija bei kapitalas. Kapitalistai inaudoja proletariat, kuris laisvai parduoda savo darbo jg. Taiau dabartiniai marksizmo teoretikai neomarksistai skirtingai aikina naujojo junginio, pavadinto ,,vidurinij klas, prigimt ir pobd. Vidurinioji klas neatitinka Marxo schemos, nes j sudaro tarnautojai, valdytojai, administracijos ir vairi profesij atstovai, vadinamieji profesionalai, kurie nra tapats savininkai kapitalistams, bet kitokiu bdu nei proletariatas ,,parduoda savo darbo jga. Ivystyto kapitalizmo klasin struktra yra sudaryta i trij klasi stambiosios buruazijos, viduriniosios klass ir darbinink klass. Pagrindinis konfliktas tarp kapitalist ir darbinink ilieka, nepaisant paios darbinink klass nevienalytikumo, ir viduriniosios klass buvimas, nesuardo iuos dichotomijos. Nepaisant klasi teorijos krypi skirtumu, j vienija keli bendri teiginiai: 1) pagrindinis nelygybs visuomenje altinis yra ekonomins prigimties, o papildomas gdiai, inios ir valdia; 2) netolygus i itekli pasiskirstymas lemia dviej, o daugeliu poiriu trij kategorij (klasi) susidarym; 3) marksistins klasi teorijos pabria klasi konfrontacij, besiremianios M. Weberio idjomis stratifikacij, kartu pripaindamos klasinius konfliktus kaip sudedamj socialins bties dal. Elitin galios pasiskirstimo samprata. Atstovai V. Pareto, G. Mosca, R. Michelsas. Pagrindinis elito teorij teiginys yra visuomens padalijimas dvi dalis elit ir mas, arba neelit. Elitas (geriausias, rinktinis) yra iskirtin moni grup, pasiyminti ypatingomis savybmis. Elitas, arba valdanioji grup, monopolizuoja valdi bei btinus jai utikrinti iteklius ir daniausiai savo nuoira priima svarbiausius sprendimus. Kita visuomens dalis mass, paprasti mons ar visuomen elito teorijose plaiau neaptariama. Elito kategorija yra universali sudtingoje modernioje visuomenje. Net ir parlamentinje demokratijoje valdo elitas. Pasak V. Pareto (1848-1923), elito susidarymo prieastis lemia objektyviai egzistuojantys individ sugebjim skirtumai. Yra individ, kurie turi neeilini sugebjim, vairi srii verslo, mokslo, meno, politikos, sporto ir talent. Taiau toki moni yra nedaug. Tai visuomens elitas. Neturintys iskirtini sugebjim individai sudaro neelit. Be to, tik maumos mauma yra valdantysis elitas, kuris vadovauja tvarkant visuomens politinius reikalus. Dl vairi prieasi ne visi mons, apdovanoti ypatingomis savybmis, vadovauja visuomenei. Jie sudaro kontrelit. Taigi visuomen sudaryta i dviej sluoksni: 1) valdanio ir nevaldanio elit ir 2) neelito.

Socialinei pusiausvyrai reikia, kad elitas nuolat bt atnaujinamas monmis, turiniais elitini savybi, i neelito sluoksnio, kad pakeist tuos elito atstovus, kurie nebeturi btin savybi, bet ilaiko savo padt (turtas, eimos ryiai, privilegijos sudaro slygas elito gretose ilikti monms, neturintiems politiniam vadovavimui btin sugebjim). Todl blogja elito sudtis ir didja kontrelitas, kuris nuveria senj elit. is ciklas nuolat kartojasi. Tai elito cirkuliacijos dsnis. Jis veikia kaip priemon apsaugoti visuomen, nuo senojo elito destrukcijos ir yra prietaravimo tarp elito psichologini savybi bei socialin visuomens struktros rezultatas. Taiau kai cirkuliacijos procesas nutrksta, visuomen pasmerkiama perversmams ir revoliucijomis. Kai valdomieji nuveria valdaniuosius, ateina nauji elitai ir diegia efektyvesn elito valdym. G. Mosca (1858-1941) laikomas politikos mokslo pradininku. Jo mokslinis metodas istorizmas. Pasak jo, atskir nacij istorins raidos fakt inojimas padeda atskleisti bendruosius socialinio gyvenimo dsningumus ir tendencijas. Politikos mokslo tikslas rasti bdus, kaip panaikinti ar padaryti kiek manoma retesnes politines krizes, kurios reguliariai destabilizuoja socialin gyvenim ir atmeta visuomen atgal barbaryst. R. Michelsas (1876-1936) tyr valdios pasiskirstym organizacijos, o ne visuomens lygmeniu. Nagrindamas politini partij ir profsjung veikl, jis nustat, kad iuos demokratikiausios organizacijos yra organizuotos oligarchiniu bdu. Prieingai demokratini princip deklaravimui, partijos ir profsjungos yra pasidalijusios lyderi maum ir nari daugum. Oligarchijos ir nelygybs organizacijose, sukurtose kovoti su nelygybe ir oligarchija, sigaljimo prieastys yra pirmiausia organizacijos dydis. Daugjant jos nari, sunku priimti bendrus sprendimus. Todl neivengimai kyla btinyb deleguoti galiojimus nedidelei vadovaujaniai grupei. R. Michelsas suformulavo ymj oligarchijos dsn - ,,kas sako organizacija, tas sako oligarchija. Kuo labiau organizacija pltojasi, tuo labiau joje stiprja oligarchijos tendencijos. W. C. Millsas (1916-1962), vienas ymiausi JAV pokario elito teoretik, atskleid kitok valdios pasiskirstymo visuomenje vaizd. Jis teig, kad modernioje visuomenje viepatauja aukiausios politins, karins ir korporuotos ekonomins figros, kuri galia kyla i j padties, uimamos atitinkamose institucinse struktrose. iuos trys grups sudaro nuolatin sjung valdios konglomerat, arba ,,valdios elit, kuris manipuliuoja masmis, pripastaniomis jo nustatytas taisykles. Tarp valdios elito ir masi egzistuoja vidurinysis sluoksnis subelitas, kur sudaro Kongreso nariai ir profsjung lyderiai. Mass, sudaranios pasyvi daugum, yra ,,praradusios savarankik vali racionaliai apmstytiems sprendimams ir veiksmams, politins priklausomybs jausm. Jie neteko savo politins valios, nes nemato bd j realizuoti. Elitas turi vadovaujanias pozicijas svarbiausiuose socialiniuose institutuose politiniuose, ekonominiuose, kariniuose ir religiniuose. Taigi visuomen valdo ne elitas, o elitai. Apibendrinant, pagrindiniai elitins valdios pasiskirstymo visuomenje teiginiai yra ie: 1) visuomen visada yra valdoma maumos daugiau ar maiau vientisos grups, pasiyminios ypatingais dvasiniais, socialiniais ir politiniais bruoais, save laikanios privilegijuotu visuomens sluoksniu ir tokiu pripastamos didesns visuomens dalies; 2) is suskaidymas patvirtina nuolatin dviej grupi organizuotos maumas ir beveids daugumos (iskyrus Millso tris elito eelonus) egzistavim; 3) elitolog teiginiai yra universals ir taikomi visoms sudtingoms visuomenms; 4) kadangi mass yra pasyvios, jos nedaro takos elitui, ir sprendimai priimami pastarojo interesais. Pliuralistinis galios pasiskirstymo visuomenje modelis. Pliuralistinis galios pasiskirstymo visuomenje modelis formavosi ne tik kaip atsakas elitin ir klasin poirius, bet ir kaip reakcija daugumos demokratij. Pliuralizmo atstovai kritikavo elito iskirtinumo ir vieningumo idjas. Pagrindinis j puolimo objektas buvo elitolog nesugebjimas metodologikai pagrsti valdaniojo elito egzistavim. J nuomone, tik empirikai nustaius, ar atitinkama grup dalyvauja priimant svarbiausius politinius sprendimus, galima tvirtinti, kad ji gijo gali kontroliuoti.

Pliuralistin galios samprata remiasi teiginiu, kad demokratin visuomen yra valdoma ne maumos ir ne daugumos, o daugelio maum, kurios konkuruoja dl galios valdyti ar takos, priimant sprendimus. Pliuralizmo itakos sietinos su tradicinio liberalizmo racionalumo koncepcijos paradigma individas, orientuotas savo tiksl ir tvarkingai, pagal nustatytas taisykles funkcionuojani visuomen. Tai dichotomin sistema, vienu metu orientuota ir laisv, ir tvark. Masi dalyvavimo demokratijoje idjai pliuralistinis poiris prieprieino organizuoto demokratinio proceso samprat. Ankstyvoji pliuralizmo versija aikino liberaliosios demokratijos veikim ne per individ, o per organizuot atskir grupi veikl. Pagrindiniai ankstyvojo pliuralizmo modelio teiginiai yra ie: 1) visi visuomens segmentai, jei jie formaliai organizuoti, gali daryti tak vyriausybs politikai; 2) vyriausybs politika yra i grupi deryb ir kompromis rezultatas; 3) vyriausybs funkcija yra nustatyti organizuot grupi veiklos parametrus ir priirinti, kad jos laikytsi aidimo taisykli. Tokiame kontekste utikrinamas stabilus ir demokratinis sprendim primimo procesas. Grups jauia poreik laikytis taisykli, o individ dalyvavimas grupse remiasi sveika, o ne prieikumu. Jei silomas vienoks politinis kursas, neivengiamai atsiranda ir alternatyvus pasilymas. N vieni interesai negali tapti dominuojaniais. is procesas vyksta atviroje visuomenje, kurios raikos savybs yra pilietins laisvs: odio ir organizacij laisv bei laisvi rinkimai. Valstybs samprata. Valstyb tai politin visuomens organizacija, suprantama ir aikinama plaij ir siaurj prasme. Plaij prasme valstyb vis politikai organizuot piliei, gyvenani tam tikroje apibrtoje teritorijoje, bendrija. Siaurj prasme valstyb valdymo arba vyriausybs institut visuma. iuolaikinis politikos mokslas apibdina valstyb kaip ypating politins asociacijos form (kaip organizuot socialin grup). Ji skiriasi nuo kit socialini organizacij savo tikslais, priemonmis, kurias naudoja tiems tikslams pasiekti, teritorinmis ribomis, suverenitetu ir tstinumu, palaikomu institucij pastovumu. Valstybs kategorijos apibdinimas remiasi trij element sveika. Pirmas elementas tai institucij, disponuojani jga ir prievarta, tinklas. Valstyb nustato i institucij pareign korpus, kurio pastovumas skiria valstyb nuo dinamikesni institut. Antras elementas gyventojai (geografijoje), pilieiai (teisje), socialin bendrija (politologijoje ir sociologijoje). Treias elementas apibrta teritorija. Visi ie elementai yra btini valstybs atributai. Taiau jie nepakankami ir turi bti papildyti suvereniteto, t.y. aukiausios galios, turjimu sprsti apibrto darinio egzistavimo vadaus ir santyki su kitomis valstybmis klausimus. Valstyb apibdina ie pagrindiniai poymiai: 1) geografikai apibrta teritorija ir jos gyventojai; 2) aukiausioji valdia, pasireikianti aukiausiu autoritetu ir knijanti bendras visuomens reikmes, visa apimanius tikslus kitaip nei kitos organizacijos; 3) valstybs autoritetas yra legalus ir kartu jis yra statym altinis. Valstybs autoritetas remiasi procedrinmis taisyklmis, kurios visuomenje pripastamos gerokai plaiau nei visos kitos taisykls; 4) taisykls gyvendinamos su biurokratijos pagalba; 5) valstyb disponuoja itekli ir jgos altini kontrole ir siekia jos (kontrols) legitimizavimo. Pagrindinis valstybs tikslas tvirtinti ir ilaikyti tvark bei saugum visuomenje. Tai daroma su statym sistemos, besiremianios jga, pagalba. Valstybs jurisdikcijos ribos sutampa su atitinkama teritorija, t.y. tam tikra geografine erdve, ir iuose ribose ji turi suverenitet aukiausi ir visa apimant autoritet, kuris galioja toje teritorijoje gyvenantiems gyventojams. Dabar valstyb suprantama gerokai plaiau. Klaidinga valstyb sutapatinti vien su valstybs aparatu, valstybiniu sektoriumi ar valstybins biurokratijos agregacija. Tai tik valstybs dalys. Valstyb pirmiausia yra socialini santyki visuma, kuri sukuria tam tikr tvark, palaikom apibrtoje

teritorijoje centralizuotos prievartos dka. iuos santykius formuoja teisin sistema, kuri kuria ir palaiko valstyb. Pilietin visuomen. Valstyb ir pilietin visuomen danai aikinamos kaip tarpusavyje susijusios, bet santykikai autonomikos kategorijos - ,,vienos monetos dvi puss. Kitaip tariant, tai dvi analitins instrumentins kategorijos, taikomos ,,politinio ir ,,nepolitinio, ,,vieojo ir ,,privataus sritims atskirti ir j skirtingai prigimiai aikinti. Pilietins visuomens svoka kildinama i Cicerono visuomens tipo, kur jos nari vieta apibriama statymais ir tokiu bdu utikrinama socialin tvarka ir geras valdymas. Dabar pilietin visuomen tai visuomens dalis arba terp, kurioje statym saugomi individai, skatinami skirting interes ir apsisprendimo, kuria vairias grupes savarankikas asociacijas. Pilietin visuomen nesutampa su konkreios visuomens visuma. Pilietin visuomen kyla i apsisprendimo kurti naujas socialines formas, kartu isaugant ir sensias. Kitaip tariant, tai savaveiksmikai organizuota, aktyvi visuomens dalis, kuri veikia ir sveikauja su valstybe pagal statym apibrtas normas. Kitaip nei hierarchinje valstybs sistemoje, pilietinje visuomenje vyrauja horizontals ryiai ir tarpusavio pasitikjimas. Svarbiausios pilietins visuomens formavimosi slygos: 1) rinkos ekonomikos ir privaios nuosavybs instituto tvirtinimas; 2) atstovaujam institut sukrimas; 3) statymais pagrsta individo autonomija; 4) vis visuomens sektori atvirumas; 5) pasaulirinio ir organizacinio pliuralizmo egzistavimas; 6) vertybi ir neformali norm, reguliuojani asociacij sveikas, egzistavimas; 7) vieosios valdios nesikiimas. Pilietin visuomen siejama su demokratija ir teisine valstybe, kur yra btina valstybs ir pilietins visuomens sveika. Todl svarbios ios pilietins visuomens atliekamos funkcijos: 1) valstybs kontroliavimas, atliekamas per politines partijas, visuomens organizacija, iniasklaid, interes grupes; 2) valstybs tobulinimas / krimas 3) asmenybs autonomija ir raida; 4) socialin politin integracija. Taigi pilietin visuomen atlieka demokratijos stabilizavimo ir konflikt tarp individ ir valstybs apribojimo, individo saviraikos ir asmens interes realizavimo funkcijas. Politin sistema. Davido Eastono sistemin politinio gyvenimo koncepcija. Politins sistemos kategorija yra universali. Politiniai procesai gali bti tiriami ir demokratinse, ir autoritarinse, ir totalitarinse valstybse. Todl politin sistema suprantama ir vartojama kaip valdymo formos arba politinio reimo sinonimas. Svoka ,,politin sistema padeda ,,politin tiksliau atskirti nuo kit visuomeninio gyvenimo srii kaip autonomik srit, kartu apimant ir atskleidiant sudting politini reikini sveikos ir savitarpio priklausomybs visum. Politin sistema vientisa, suderinta politini institut, politini vaidmen, santyki, proces, princip, pajungt politini, socialini, teisini, ideologini vertybi ir norm kodeksui, visuma. Ji apima politins valdios organizacij, visuomens ir valstybs santykius, politin proces, valdios santyki institucionalizacij, politin kultr, politin dalyvavim ir kitas politinio gyvenimo raikas. D. Eastonas siek sukurti viening, visa apimani politikos mokslo teorij, kuri utikrint disciplinos vientisum ir savarankikum. Jo teorijos kertin analitin kategorija, apimanti politini sveik visum, yra politinis gyvenimas, kuris kartu atlieka ,,politinio atribojimo nuo ,,nepolitinio funkcij. Politin sistema suformuoja mechanizmus, kuriais ji sveikauja su aplinka. i mechanizm dka ji reguliuoja savo veikl, keiia vidaus struktr ir net gali keisti pagrindinius savo tikslus. Sistema pasiymi integruojaniomis savybmis. Tai dinamikas darinys, kuriam bdingi nuolatiniai vidiniai ir ioriniai prietaravimai, sveikos tip vairov, j derinimo kompleksikumas.

Politins sistemos struktra vieninga sistemos vidaus organizacija, suprantama kaip specifin j sudarani element sveika. Ji yra santykikai pastovi, nes fiksuoja pastovius bdingus ryius politins sistemos ribose.
Sprendimai (teiss aktai) Informacijos filtrai

reikalavimai Informacija inputsas

vidin aplinka

jimas Autoritetins valdios Parama

institucijos

Politins aplinka veiksmai Partijos (piketai)

Ijimas outputsai iorin

Politin sistema tai sveikos, kuriomis vykdomas autoritetinis vertybi (materialini ir dvasini) paskirstymas visuomenje. Pagrindins politins sistemos savybs, skirianios j nuo kit sistem, yra jos sugebjimas: 1) vykdyti autoritetin paskirstym ir 2) tikinti visuomens narius tokio paskirstymo privalumu. Politin sistema yra atvira, todl reaguoja aplinkos poveik ir pati veikia savo aplink. Politins sistemos veikia totalinje aplinkoje, kuri sudaro iorin ir vidin aplinka. Iorins aplinkos elementai yra trys tarptautins sistemos: politin, ekologin ir socialin; vidins ekologin, biologin, personalin ir socialins sistemos. Iorin ir vidin aplinkos politin sistem veikia trukdiais, kurie pasiekia politin sistem eig (inputs) forma. eigos sudarytos i dviej kintamj reikalavim ir paramos. Reikalavimus autoritetins struktros konversijos bdu paveria ieigomis (outputs). Konversija tai ir yra sistemos viduje, valdios struktrose vykstantis reikalavim pavertimo sprendimais procesas. Sprendimai (statymai, politins programos, politiniai sprendimai) i politins sistemos patenka aplink ieigos forma ir grtamojo ryio bdu yra perduodami aplink, kurioje jie pasireikia pasekmmis. Sprendim pasekms yra vertinamos aplinkoje ir virsta parama arba naujais reikalavimais, kurie vl perduodami politinei sistemai. Reikalavimai redukuojami, derinami, modifikuojami su filtr pagalba. Filtrai, vadinamieji politins sistemos ,,vartininkai partijos, interes grups, informavimo priemons, nevyriausybines organizacijos, banyios. Parama skirstoma bendrj ir konkrei. Bendroji parama rodo, kad visuomen palaiko reim apskritai. Ji gali bti tapatinama su reimo legitimumu ir yra stabilesn negu konkreti parama. Konkreti parama skirta konkreiam vyriausybs sprendimui, ji paslankesn, nes vieni sprendimai gali bti vertinami teigiamai, kiti neigiamai, ir stimuliuoja reikalavim formavim. Pastoviausia sistemos dalis yra politinis reimas. D. Eastonas politin reim apibria trij komponent sveika: reimas yra politini sveik apribojim visuma, kuria sudaro vertybs (tikslai ir principai), normos ir autoritetin struktra. Tikslai, normos ir autoriteto struktra ir riboja, ir tvirtina politinius veiksmus. D. Eastono teorin schema yra plaiai taikoma vairiems politinio gyvenimo aspektams tirti. 4. Politiniai reimai. Totalitarizmas autoritarizmas demokratija: samprata ir pagrindiniai bruoai.

Valstyb daugiaplanis ir labai sudtingas socialinis reikinys. Valstybs skiriasi ne tik savo tipais, bet ir specifiniais, esminiais bruoais. Vienas i toki bruo yra valstybs forma, priklausanti nuo jos turinio. valstybs formos svok eina ie komponentai: 1) aukiausia valstybs valdios organ struktra, jos sudarymo bdai, vairi valdios organ savitarpio santyki principai; 2) teritorin valstybs valdios organizacija, valstybs centro, jos sudtini dali santykiai: valstybins valdios santyki su tos valstybs gyventojais principai, valdios realizavimo bdai ir metodai, teisin asmenybs padtis, asmenybs laisvs ir teiss (politinis reimas). Valstybs form vairov lemia daugelis prieasi. Svarbiausiomis galima laikyti ias: nacionalinio valstybingumo raidos tradicijos; nacionalinio valstybingumo krimosi ypatybs; gyventoj nacionalin sudtis. Politologija skiria dvi pagrindins valstybs formas: valstybs valdymo form ir valstybs sandaros form. Valstybs valdymo form lemia aukiausios valstybins valdios organ struktra ir teisin padtis, t.y. valstybs vadovo padtis ir galiojimai. Dabar labiausiai paplitusios valstybi valdymo formos monarchija ir respublika. Monarchija tokia valstybs valdymo forma, kai aukiausia valstybin valdia juridikai priklauso vienam asmeniui, uimaniam savo post paveldjimo keliu, statymo nustatyta tvarka. Tobulinusia iki iol inoma valstybinio valdymo forma yra respublika. Ji buvo inoma antikos laikais. Plaiausiai respublikin valdymo forma paplito naujaisiais amiais. Esminis respublikins valdymo formos bruoas yra jos demokratikumas. Visi aukiausieji valstybinio valdymo organai sudaromi demokratiniu bdu: arba juos renka tiesiogiai visi valstybs pilieiai, arba juos sudaro nacionalines atstovaujamosios piliei irinktos staigos. Todl respublikin valdymo forma geriausiai atstovauja visiems visuomens sluoksni ir grupi interesams. Valstybinio valdimo praktikoje inomos trys respublikos formos: prezidentin, parlamentin ir miri respublika. Be valstybs valdymo formos, yra ir valstybs sandaros forma, nusakanti valstybs nacionalin teritorin struktr ir organizacij, taip pat centrini ir vietini valdios organ santykius. Valstybs sandara rodo, kaip valstyb sudaryta, i koki dali susideda jos teritorija, koks t teritorij statusas. sandaros svok eina ir vietini valdios organ (savivaldybi, municipalitet) sistema ir j santykiai su centriniais valdios organais. Valstybs sandaros formos yra labai vairios. Skiriame ias pagrindines formas unitarin forma, federacija ir konfederacija. Politiniai reimai. Valstybs valdymo ir jos sandaros formos parodo iorinius valstybingumo poymius, taiau neirykina visuomens sluoksni, socialini grupi santyki politinje sferoje, t.y. neparodo konkreios socialini grupi, religini konfesij padties ir vaidmens valstybinio valdymo organuose ir valstybins valdios funkcionavime. i problem iaikina valdymo metod analiz. Valdymo metod visuma vadinama politiniu reimu. Politinis reimas parodo, kaip, kokiais metodais valstyb valdoma. Valdymas yra esmin bet kurios sistemos funkcionavimo slyga. Bet kuri pastovi moni bendruomen yra sudtinga sistema, todl ji gali egzistuoti ir pltotis tik valdoma. Prieingu atveju ji tapt minia, atsitiktiniu moni sambriu. inomi trys moni bendruomeni valdymo metodai: totalitarinis, autoritarinis ir demokratinis. Totalitarinje diktatroje valdi turi sutelkusi partija ar masinis politinis judjimas, ikeliantys vad elit. Vienpartin ir daugiapartin sistema reikia politins opozicijos nualinim represijomis, gyventoj pair kontrol pasitelkus mitus (pvz. faist rass mitas, komunist pasaulins revoliucijos mitas), ideologij, sukeliani stiprus emocijas ir nepavaldi racionaliems svarstymams. Tokios partins valstybs pagrindas iaugs partijos kontroliuojamas prievartos aparatas ir informacijos monopolis su prevencine cenzra. Totalitarin diktatra siekia absoliuios valdios: nori kontroliuoti visur ir visada vis visuomens gyvenim. Nori bti stabili ir nuolat plsti savo kiimosi sfer. Usienio politikoje totalitarins valstybs apskritai buvo ekspansionistins, sukeldavo karus, ukariaudavo kitas alis, plt savo kiimosi sferas. Ekspansijos idja paddavo suburti liaud aplink vad ir partini funkcionieri elit.

Plaiausiai totalitarizmo analizei yra taikomos Hannos Arendt Karlo J.Friedricho ir Zbignevo Brzzinskioe totalitarinio sindromo koncepcijos. K.J.Friedrichas ir Z.Brzezinskis teig, kad totalitarizmas yra unikali ir visikai naujo tipo politin sistema, kurios isivystymas toki nebuvo numatytas. Faizmas ir totalitarizmas i esms yra panaus, bet turi tam tikr savit bruo, kuriuos 1956m. suformulavo K.J.Frydrichas ir Z.Bezinskis. Totalitarinis sindromas susidaro tada, jeigu: 1. Egzistuoja viena visiems privaloma ideologija, kuri skelbia, kad monijos istorija turi tam tikr pasiekiam galutin tiksl ir atmeta faktikai egzistuojani moni sambvio tvark. 2. al valdo vieno mogaus vadovaujama hierarchikai organizuota partija, kuriai priklauso madaug 10% vis gyventoj; ta partija, viena vertus, yra aukiau valstybins biurokratijos, o kita vertus - yra suaugusi su ja. 3. alyje egzistuoja teroro sistema, nukreipta ne tik prie faktinius, bet ir prie potencialius ir net isigalvotus reimo prieininkus (mogaus persekiojamas vien dl to, kad priklauso tam tikrai etninei, socialinei ar rasinei grupei). 4. Valstyb turi ginkl monopolij. 5. Valstyb turi masins informacijos priemoni monopolij. 6. Valstyb pajungusi ekonomik centralizuotai kontrolei. i totalitarizmo koncepcija buvo taikoma pai autori ir kit tyrintoj konkretiems atvejams tirti. Totalitarizmo atsiradimas nebt manomas be masins demokratijos XIXa. pabaigoje - XXa. pradioje isivystymo, traukusio politin proces plaiausias visuomens mases. Totalitarizmas yra skiriamas nuo diktatros despotizmo ir tironijos dl to, kad jis pakeiia visas politines institucijas naujomis ir nepaiso legali socialini ir politini tradicij. Totalitarin valstyb daniausiai ikelia vien iskirtin tiksl, kuris tampa pagrindiniu, o visi kiti yra antraeiliai. Visi resursai nukreipiami tam tikslui gyvendinti, nesiskaitant su katais. Sukuriama ideologija, kuri pateisina t tiksl bet kuriomis slygomis, racionalizuoja visas klitis, kurios gali kilti, ir visas jgas, kurios siekia to tikslo. Autoritarizmas (nedemokratinis politinis reimas, turintis opozicij). Autoritarinio valdymo metodo esm yra t, kad valdymo funkcijas vykdo arba vienas asmuo, arba nedidel grup. Bendruomens nariai yra valdomi, bet patys valdyme nedalyvauja. Autoritarins vadovybs voliuntaristiniai sprendimai gyvendinami jga, tam tikru prievartos aparatu. Autoritarinse valstybse valdios subjektas daniausiai yra armija ir policija, o ne vadovaujanti disciplinuota politin partija. Tai iuolaikins karins arba karins policins diktatros. Autoritarin valstyb vadovaujasi kiais, kurie daniausiai akcentuoja tris problemas: statym ir tvarkos sugrinim; visikai nusmukusio kio stabilizavim ir kov su valstybs pareign bei piliei demoralizacija, bei korupcija. Autoritarins valstybs atsiranda visuomense, kurioms bdinga atsilikusi civilizacijos raida, i laik pasaulyje jos periferija. Tokios valstybs danai remiasi fundamentaliai suvoktais liaudies interesais, vyraujaniomis religijos dogmomis. Esminiai autoritarizmo bruoai yra ie: nevyksta reguliars ir laisvi rinkimai; varomos piliei politins teiss; ribojama arba draudiama politini organizacij veikla; cenzruojama spauda ir kitos visuomens informavimo priemons; valdymas remiasi armija ir susiformuoja po karini perversm, po politini demokratijos krizi leidiama ribota opozicijos veikla; vyriausyb nevaro ir nekontroliuoja kins ir kultrins piliei veiklos; leidia veikti nepolitinio pobdio bendrijoms ir organizacijoms.

Autoritarinio valdymo formos: karinis reimas, diktatra (asmens reimo forma), teokratinis (religiniai reimai), prezidentinis reimas. Demokratinio valdymo poymis yra tas, kad valdymas ireikia bendruomens daugumos vali. Demokratin bendruomen sukuria staig sistem, kuria irykinama ir vykdoma daugumos valia, skelbiama tam tikrais aktais. Demokratija gali bti: politin ir nepolitin; valstybin ir nevalstybin, taiau ji visuomet reikia valdym, atitinkant daugumos vali. Esant demokratijai, mauma dalyvauja valdymo procese, turi galimyb ikelti alternatyvius io proceso organizavimo pasilymus, kovoti u j realizavim, taiau kai daugumos valia priimami valdymo sprendimai, mauma privalo vykdyti juose skelbiamas normas ir elgesio taisykles. Jeigu mauma to nedarys, tai j tai daryti privers valdanti dauguma. Demokratinis valstybs valdymo metodas yra istorin kategorija. Jis atsirado antikos laikais (Atnai, Romos imperija) ir buvo tironijos prieingyb. Viduramiais demokratinio valdymo bdas buvo retenyb. Tik naujaisiais amiais industrins visuomens slygomis jis plaiai paplito ir tapo pagrindiniu valstybinio valdymo metodu. Demokratija yra ir socialin kategorija. Valdanti dauguma ir valdomoji mauma ireikia socialini grupi, valdanio elito interesus. Demokratinis valdymo metodas skmingai funkcionuoja tada, kai valdani grup aktyviai ar pasyviai palaiko alies gyventoj dauguma. Reali demokratija yra socialins grups daugumos valdia. Demokratija yra konkreti valstybs forma. Valdanios visuomens dalis, dauguma, sukuria savo valios vykdymo ir interes gynimo, staig sistem, t.y. valstybin mechanizm. Antikinis modelis. Pirmoji demokratins valstybs forma buvo tiesiogin demokratija, atsiradusi miestuose-valstybse. ia nebuvo atstovaujamosios valdios staig, ir valstybs valdymo klausimus savo susirinkimuose kolektyviai sprsdavo visi laisvi pilieiai. Pabrtina, kad demokratijos institutai akcentavo ne mog asmenyb, bet organizuotos bendrijos nar piliet, savojo polio tvyns patriot kaip miesto-valstybs politinio ir administracinio organizmo dal, smoningai ir atsakingai dalyvaujani visuomens valdyme ir priimant sprendimus. Antikin demokratija suformulavo principus, kuriais remiasi ir dabartin demokratin politin sistema. Atstovaujamoji demokratija reikia, kad viepataujanti, valdanti visuomens jga (klas, socialin grup, elitas) ireikia savo vali ir gina savo interesus, sukurdama atstovaujam staig sistem, veikiani visuose administraciniuose-teritoriniuose vienetuose: centre parlamentai, steigiamieji susirinkimai, seimai; vietose, provincijose municipalitetai, savivaldybs, tarybos. Atstovaujamoji demokratija dabar paplitusi ir respublikose, ir monarchijose. Demokratija garantuoja formali teisin vis piliei lygyb, deklaruoja j teises ir laisves. Nors galimyb pasinaudoti tomis teismis gerokai priklauso nuo nuosavybs form, ekonomins padties, taiau juridin t teisi garantija, vis piliei lygyb prie statym sudaro objektyvias piliei dalyvavimo valstybs valdymo procese prielaidas. Siekiant atskirti iuolaikin demokratij nuo nedemokratini sistem, vieningai sutariama dl trij esmini jos element: 1) plati konkurencija dl valstybini pareig, teisingi ir laisvi rinkimai vyksta reguliariai, nevartojant prievartos ir nedarant joki apribojim n vienai socialinei grupei; 2) pilieiai nevaromi dalyvauja lyderi ir politikos atrankos procese; 3) egzistuojantis pilietini ir politini laisvi lygis yra pakankamas utikrinti politins konkurencijos ir dalyvavimo integralum. Toks demokratijos apibdinimas yra ilgos jos teorins ir praktins raidos rezultatas, kai sigaljo procedrinis demokratijos pagrindimo aspektas. iuolaikins demokratijos esm. Dabartinje visuomenje daugumos svoka apskritai yra fiktyvi, nes realiai egzistuoja ne dauguma, o daugyb maum (nacionalini, socialini-ekonomini, religini, teritorini ir kt.), kurios tarpusavyje integruojasi ir diferencijuojasi derindamos savo interesus. iuo atvilgiu demokratija, kaip daugumos valdia, yra teista ir priimtina tik tiek, kiek ta dauguma yra dinamika, pastoviai kintanti vairi maum koalicija, kur kiekviena mauma turi

reali galimyb isaugoti savo teises ir ypatybes bei lygiaveriai dalyvauti sprendiant visuomens ir valstybs reikalus. Taip formuojasi efektyvus prieinimosi korporatyvios ir diktatorikos vairi piliei grupi atvilgiu daugumos mechanizmas, vadinamas konsensusas. Konsensuso esm politini sprendim primimas be balsavimo, visikai suderinant visuomenini grupi interesus ir nuomones. Tai visiems priimtino sprendimo paieka, derinant vairius pasilymus iki visiko tarpusavio prietaravim veikimo, po to sprendimas laikomas priimtas be balsavimo. Pagrindinis konsensuso dsnis svetim interes pripainimas kaip nuosav interes realizavimo garantija. Apibendrinant esminius iuolaikins demokratijos idealus, vertybes ir nuostatas, galima paymti tokius jos principus: 1) Daugumos principas, ireikiantis liaudies suvereniteto, kaip aukiausios valstybins valdios altinio demokratinje visuomenje, prioritet, sprendiant svarbiausius jos gyvenimo ir vystymosi klausimus tiesioginiu (liaudies susirinkimo) arba atstovavimo (parlamento) bdu. 2) Maumos teis opozicijai kaip teisinta galimyb reikti savo nesutikim su statymais ir aktais, priimtais daugumos valia. 3) Piliei politins ir socialins-ekonomins teiss ir laisvs, numatanios odio, sitikinim, sins laisv visiems monms neatsivelgiant j ras, lyt, kalb ar religij. 4) Teisins valstybs principas, ireikiantis statymo virenyb visose visuomeninio gyvenimo sferose ir garantuojantis vis piliei lygiateisikum. 5) Valdios iskaidymo valstybins valdios sistemoje principas, apibdinantis statym leidimo, vykdomosios ir teismins valdios atskyrim vien nuo kitos ir apibrt kiekvienos j autonomij, tuo pat metu joms nuolat sveikaujant valstybins politikos formavimo ir realizavimo procese. 6) Vieumo principas, apibriantis valstybini organ pareig laiku ir isamiai informuoti visuomen apie savo veiklos kryptis ir akcijas bei laisv, necenzruojam masins informacijos priemoni teis skelbti bet kuri statymu neapibrt informacij ir teisikai atsakyti u jos objektyvum. 7) Daugiapartikumo principas bdingas visoms demokratinms visuomenms ir atlieka dvilyp funkcij: a) neleidia sigalioti kurios nors vienos partijos valdios monopolijai, b) sudaro legalias ir lygiateises galimybes visoms politinms jgoms steigti savas institucijas (partijas, sjungas, judjimus) 8) Laisv rinkim principas, apibriantis demokratin vairi politini jg varymsi vairiuose rinkimuose. Nesunku pastebti, jog ie demokratijos principai ir kriterijai vienu ar kitu bdu ireikia bendr orientacij visus demokratijos tipus, valstybs pajungim pilietinei visuomenei. Politins demokratijos triumfas reikiasi visuomeninio atstovavimo form dominavimu visose valstybs valdymo sferose. Tai, kad visuomen kontroliuoja valstyb, veria valstyb efektyviai tenkinti bendruosius politinius, socialinius-ekonominius ir kt. bendrijos poreikius. iuolaikins demokratijos srovs. Laisvoji rinka, stambioji mainin gamyba ir socialini sluoksni susidarymas lm bendrj demokratini idj ir nuostat diferenciacij, dl kurios susiformavo trys pagrindins demokratijos pakraipos. Liberalioji demokratija. Jos pagrind sudaro liberalizmo doktrina. Politinje srityje liberalizmas akcentuoja mogaus teises, reikalauja pasirinkimo laisvs ir laisvos konkurencijos individ, atsakani u save pagal tiksliai apibrt teiss sistem. Ekonominje srityje liberaldemokratai teigia privaios iniciatyvos laisv, valstybs kiimosi ekonomin gyvenim panaikinim ar apribojim. Apskritai liberaliosios demokratijos principai laisv, kosmopolitizmas, tolerancija, humanizmas ir individualizmas. Krikionikoji demokratija. Pirmosios krikioni demokrat partijos ir grupuots Europoje atsirado antroje XIX a. pusje. J idjin doktrina grindiama popieiaus Leono XIII socialine enciklika ,,Apie naujus dalykus, tapusia ideologine katalik banyios poirio svarbiausias socialinespolitines epochos problemas deklaracija. Tai nauj, ideali socialini-ekonomini santyki modelis, akcentavs klasi solidarum, grindiam j tarpusavio papildymu socialinje sferoje. Todl

pabriamos krikionybs princip nulemtos pilietins vertybs siningumas, stropumas, gailestingumas, artimo meil ir sutarimas tiek ekonomikoje, tiek ir politikoje. Programinis krikionikosios demokratijos idealas teisingumas ir brolyb. Jo realizacija numato: a) piliei lygyb prie statym; b) asmenybs ir eimos teisi gerbim; c) dirbanij telkim vairaus lygio profesines organizacijas. Socialdemokratija. iai srovei pradi dav XIX a. pabaigos masinis dirbanij socialinis aktyvumas. iandien socialdemokratija yra takingiausia Vakar pasaulio politin tkm, savo tarptautiniame susivienijime Socialistiniame internacionale. J doktrina socializmas kaip evoliucinis judjimas, realizuojant pagrindines bendramogikas vertybes laisv, socialin teisingum ir solidarum. Siekdami savo tiksl, jie akcentuoja aktyv valstybs vaidmen ekonomikoje ir visuomenini grybi paskirstyme. Tai pasiekiama ne diktato ar administravimo bdu, o lanksia mokesi, dotacij ir investicij politika vairiose visuomens gyvenimo sferose. Socialdemokrat metodas tolerancija ir kompromisas pasiekiamas diskusij bdu; tai ir tenkinimasis dalimi, tuo pat metu neatsisakant visuminio tikslo; tai sugebjimas adaptuoti savo politik dinamikoje vyki ir situacij tkmje. Socialdemokratijos idealas socialin valstyb, efektyviai garantuojanti maksimali socialin ir ekonomin lygyb visiems visuomens sluoksniams, tuo pat metu isaugant ir skatinant j politin ir ekonomin iniciatyv bei paang. J.A. Schumpeterio demokratijos samprata, remdamasi savita M.Weberio plebiscitins demokratijos teorijos interpretacija, suformavo pagrind Roberto A. Dahlio poliarchijos koncepcijai.. R.Dahlis atstovauja kit dabartins demokratijos model - pliuralistin demokratijos teorij. ia demokratija aikinama kaip mechanizmas, kuris reguliuoja konfliktus tarp grupi ir statymu apibrtu bdu utikrina dalyvavim sprendim primime. Pliuralistin demokratijos teorija taip pat pripasta elito konkurencij ir atrankos metod, taiau pabriamas ne vieno, o daugelio elit konkurencijos u vadovavim visuomenei principas. R.Dahlis demokratij supranta kaip proces neibaigt ir netobul. Jis pasil poliarchijos terminu ymti realisias demokratijas. Jo apibrtas siektinas modernusis demokratijos idealas savyje yra sukaups t normatyvin energij, be kurios negali nei egzistuoti, nei ilgiau isilaikyti n viena demokratija. Poliarchijos bei jos bruo turinys ilaiko tam tikr normatyvin aspekt, kuris ypa svarbus alims, pardjusioms kurti demokratij. Vliausiose demokratijos idjos interpretacijose nerasime visikai vieningos nuomons, kas yra demokratija ir kokia jos perspektyva dabartiniame pasaulyje. Dar sudtingesnis klausimas, kaip vertinti demokratijas pokomunistinse ar Lotyn Amerikos alyse ir j teorin pagrindim. Jam isiaikinti btina susipainti ir su perjimo demokratij teorijomis, kur skiriami du - struktrinis ir genetinis modeliai, ir su demokratijos vystymusi mintose alyse. iuo atveju demokratijos raika analizuojama konkrei ali slygomis, ir kalbti apie naujos demokratijos teorijos atsiradim negalime. Taiau btent i ali tyrinjimas suteikia demokratijos teorijos ir praktikos sveikos bei teorijos patikrinimo galimyb. POLIARCHIJA Plaiausia savo prasme poliarchija yra politin santvarka, pasiyminti dviem bendrais bruoais: 1) pilietyb apima santykinai didel suaugusij dal ir 2) pilietybs teiss apima galimyb stoti opozicijon aukiausiems valdios pareignams ir juos paalinti balsuojant. Pirmasis bruoas poliarchija skiria nuo labiau iskiriani valdymo sistem, kur - nors opozicija toleruojama - valdia ir legali opozicija apribota maa grupe, kaip buvo Britanijoje, Belgijoje, Italijoje ir kitose alyse prie vedant visuotin rinkim teis. Antrasis bruoas poliarchija skiria nuo t reim, kur - nors dauguma suaugusij yra pilieiai - pilietyb neapima teiss prieintis valdiai ir prie j balsuoti, kaip yra moderniuose autoritariniuose reimuose. Poliarchijos institucijos. Apibriant konkreiau ir iskleidiant t dviej bendr bruo turin, poliarchij galima apibdinti kaip toki politin santvark, kuriai bdingos septynios institucijos; jos visos turi egzistuoti, kad valdi bt galima laikyti poliarchine.

1. Renkami pareignai. Valdios politini sprendim kontrol konstitucikai tvirtinama per renkamus pareignus. 2. Laisvi ir siningi rinkimai. Renkami pareignai yra irenkami per danus ir siningus rinkimus, kuriems apskritai nebdinga prievarta. 3. Priskirianti balsavimo teis. Praktikai visi suaugusieji turi teis balsuoti renkant pareignus. 4. Teis balotiruotis. Praktikai visi suaugusieji turi teis siekti renkamj pareigybi valdioje, nors siekiant renkamos pareigybs amiaus riba gali bti auktesn negu gyjant rinkim teis. 5. odio laisv. Nesibijodami grietos bausms pilieiai turi teis laisvai reikti savo nuomon apie vairiausius politinius reikalus -kritikuoti pareignus, vyriausyb, reim, socekonomin santvark ir viepataujani ideologij. 6. Alternatyvi informacija. Pilieiai turi teis iekoti alternatyvi informacijos altini. Be to, alternatyvi informacijos altini egzistavimas yra saugomas statym. 7. Asociacine autonomija. Kad gyvendint vairias savo teises, skaitant ir pamintas anksiau, pilieiai taip pat turi teis steigti santykinai nepriklausomas asociacijas ar organizacijas, skaitant nepriklausomas politines partijas ir interes siejamas grupes. Svarbu suprasti, kad ie teiginiai apibdina realias, o ne tik nominalias teises, institucijas bei procesus. Faktikai pasaulio alys gali bti apytikriai klasifikuojamos pagal tai, kokiu mastu kiekviena i i institucij gyvendinama realiai. Todl ios institucijos gali bti laikomos kriterijais, pagal kuriuos sprendiama, kurios alys valdomos poliarcnikai iuo metu arba buvo taip valdomos anksiau. Kaip matysime vliau, toks skirstymas rangais ir tokios klasifikacijos gali bti panaudotos itirti tas slygas, kurios skatina arba slopina poliarchijos egzistavimo tikimyb. Perjimas i autoritarizmo demokratij. Yra skiriami keturi perjimo i autokratinio reimo demokratij etapai: 1) liberalizacija arba parengiamasis, 2) demokratijos vedimas, arba transformacija, 3) konsolidacija; 4) demokratijos stabilizacija. Liberalizacija prasideda senojo reimo krizs slygomis ir persipina su transformacijos laikotarpiu. Autoritarinio reimo pastangos valdyti pokyi proces pasireikia tame, kad yra suteikiamos pilietins ir politins teiss i viraus. is procesas nra visaapimantis ir ibaigtas, bet leidia autoritarinei valdiai kontroliuoti pilietin visuomen elito ir masi lygmenyje. iame etape sukuriama tam tikra erdv konkurencijai bei leidiama kurtis partijoms. Valdaniosios virns dalinmis institucini pokyi priemonmis siekia veikti reimo legitimumo kriz ir nenaudoja prievartos. Demokratin transformacija. Tai tokia reimo keitimosi stadija, kuri prasideda nuo to momento, kai buvusi autoritarin sistema pradeda griti iki to momento, kai vykus pirmiesiems laisviems rinkimams ir primus nauj konstitucij, pradedamos diegti demokratins struktros, o politinis elitas ima elgtis atitinkamai liberaliosios demokratijos normoms. Ji apima nauj institut krimosi ir politins konkurencijos taisykli vedimo laikotarp. iame etape pradedamos griauti senojo reimo valdios struktros ir teisin sistema. Pagrindine demokratizacijos prielaida tyrintojai laiko skilim valdaniojo elito viduje reformatorius ir konservatorius. Kokiais bdais bus sprendiama reimo kriz, slygoja politiniai paktai. Tai elito grupi susitarimai dl kompromis, kurie nulemia perjimo demokratij model. Politiniais paktais kuriamos demokratins konkurencijos taisykls, kurios yra aptariamos siauro elito grupi rate. Tai institutai, kurie stumia politin sistem link demokratijos nedemokratinmis priemonmis. Laipsnika transformacija, kuri remiasi derybomis ir paktais. Pakankama slyga reimo pasikeitimui utikrinti yra steigiamieji rinkimai. Kritinis demokratizacijos takas senosios vyriausybs pakeitimas kita, irinkta laisv, atvir ir teising rinkim keliu.

i proces eigoje pasiekiamas demokratijos procedr minimumas: vyksta rinkimai, toleruojamos asociacijos, utikrinamos mogaus teiss, maja valdios organ diktatas. Dar nepasiekiamas fundamentalus konsensusas, nustatantis santykius tarp partij, organizuot interes ir etnini grupi. Rinkimai iuo laikotarpiu vyksta, remiantis vis kitais statymais, rinkj preferencijos kinta tai vienos, tai kitos partijos naudai, konstituciniai statymai neutikrina apsaugos nuo centrins vyriausybs kiimosi. Antroji transformacija, kur pakt pagrindu yra susitariama dl demokratijos institut, socialini ir ekonomini santyki mechanizm. c . Demokratini struktr ir norm sitvirtinimas, kurias remia gyventoj dauguma, procesas. Yra pasiekiamas demokratijos pastovumas ir atsparumas galimiems sukrtimams. Tai ilgesnis ir gilesnis politinius pokyius tvirtinantis procesas. Atsikratoma vairi transformacij lydini prietaravim, tamp bei netiktum, vyksta visika demokratijos, jos taisykli ir procedr institucionalizacija bei demokratini vertybi iplitimas. is etapas visikai skiriasi nuo ankstesni. Jo eigoje demokratiniai institutai ir veikla siskverbia politin kultr - ne tik politiniai lyderiai, bet ir dauguma politikos subjekt bei gyventojai demokratijos veikim pradeda suvokti kaip natrali ir teising tvark. Pagrindinis demokratijos konsolidacijos bruoas - stiprios partins sistemos sukrimas, kur politins partijos atlieka ryio tarp elito ir masi funkcij. Vis politikai svarbi visuomens grupi, demokratini institut ir taisykli pripainimas. Tai pasiekiama laipsnikai, i pradi tik visuomens dalis palaiko demokratini struktr ir norm vedim bei funkcionavim. Svarbiausias, iuo poiriu, yra elito ir masi elgesys. Konsoliduota demokratija charakterizuojama atitinkamais j bruoais: 1) pagrindini elito grupi sutarimu dl demokratijos procedr ir institut; 2) masi dalyvavimu rinkimuose ir kituose instituciniuose procesuose. Jei nepasiekiamas realus elito grupi sutarimas, jos nepasitiki viena kita ir nelinkusios bendradarbiauti, demokratijos tvirtinimas sunkiai gyvendinamas, nors egzistuoja pagrindiniai jos institutai, o masi dalyvavimas yra ymus. Nors elitas pasiekia konsensus ir yra organizuotas formali ir neformali struktr pagrindu, masi dalyvavimas yra ribotas ar pasyvus, tokia bkl ymi santykin reimo stabilum, bet ribot demokratijos isivystym. Lemiama demokratinio reimo sitvirtinimo slyga yra elito, atstovaujanio konkuruojanias organizuotas gyventoj grupes, susitarimai. Jei svarbs, potencialiai konfliktiniai visuomens sektoriai nra organizuoti, jie negali bti atstovaujami deryb procese. Elitas savo ideologine pozicija takoja perjimo pobd ir formuoja viej nuomon. ia svarbus elito ir masi tarpusavio ryys. J utikrina visuomens grupi identifikacija su atitinkamomis partijomis. Komunistini visuomeni transformacija buvo neatsiejama nuo organizuotos masini judjim veiklos. Totalitarizmo dezintegracijos fazje palaipsniui isiskyr svarbiausi veikjai reformatoriai ir ortodoksai paioje komunist partijoje. Paskelbus demokratinio socializmo kurs, vis didesn reikm gijo opozicinio elito mobilizuotos mass. Vienas specifini Ryt ir Centrins Europos ali demokratizacijos bruo, skiriani jas nuo Lotyn Amerikos ir Piet Europos ali, buvo plai masini judjim susiformavimas. Demokratijos vedimo fazje svarbesnis buvo visuomens susitelkimas, o jai konsoliduojantis objektyviai ikilo politini jg diferenciacijos ir bendradarbiavimo pripainimo btinyb. Atsivelgiant judjim pertvarkai remti vykdomas funkcijas ir konstitucin demokratijos vedimo pobd, judjimai ir visuomenins organizacijos buvo priverstos elgtis kaip partijos. Suprantama, i funkcij jie galjo realizuoti pradiniame transformacijos etape, o vliau objektyviai buvo priversti reorganizuotis arba visai inykti i politins arenos. 5. Politini institucij srangos modeliai.

Konstitucijos reikms. Konstitucijos, j teiginiai ir principai i pirmo vilgsnio yra teiss studij objektas. Taiau, kaip jau inome, valstybini institucij struktr legalistiniai-instituciniai tyrimai politikos moksle ilgai rmsi konstitucini teigini, kurie reguliuoja i institucij veikl, analize. Konstitucijos ir vyriausybs srangos bei funkcionavimo sveikos tyrimas yra neivengiamas norint nustatytu politin reim, institucin valdios pasiskirstym, piliei teisi ir laisvi pobd. Svoka konstitucija, vartojama dviem reikmmis, kaip: 1) esama tam tikros valstybs institut sranga arba organizacija; 2) vienas ar keli dokumentai, kuriuose idstyta princip ir taisykli, apibriani vieosios (valstybins) valdios struktr, altinius, tikslus, taikym ir apribojimus, visuma. Siaurja prasme konstitucija - bet kuri valdymo forma arba reimas. Antikoje konstitucija buvo suprantama ne vien kaip abstrakti vieosios valdios ir piliei teisi struktra. Jos sudtinis elementas - etosas, arba dvasia suteikia gyvybs esamai struktrai. iandien is reikinys apibdinamas politins kultros terminu. iuolaikine prasme konstitucija gana vienareikmikai tapatinama su vieningu dokumentu, kuris turi bti priimtas tam tikru apibrtu momentu. Antikiniais laikais buvo pabriamas konstitucijos iaugimas, moderniaisiais - smoningas, racionalaus, svarstym procese priimtas statymas. Teisiniu poiriu, konstitucija - pagrindinis alies statymas, kuris apibdina teises, galiojimus ir procedras, kuriomis nustatoma valstybins valdios struktra, reguliuojama jos dali sveika ir santykiai su pilieiais. Visi kiti statymai ir normatyviniai aktai turi atitikti konstitucines nuostatas. Politiniu poiriu konstitucija apibriama plaiau. Ji suprantama kaip politinis manifestas ir valdios pasiskirstymo emlapis, teisiniais terminais ireikiantis politinius ir ideologinius valstybs valdios pasiskirstymo, funkcionavimo principus ir nustatanti aidimo taisykles valdantiesiems. Vyrauja nuomon, kad pagrindin konstitucijos paskirtis yra reguliuoti valdi ir riboti vyriausybs galias, politologiniu aspektu, konstitucija - valstybs galinimo priemon. Pavyzdiui, po Antrojo pasaulinio karo viena buvusi kolonij suvereniteto pripainimo slyg bdavo tinkamos konstitucijos primimas. Konstitucijos atlieka ias funkcijas: 1) apibria nacionalinius idealus (simbolin funkcija), 2) formuoja vyriausybs struktr (organizacin), 3) siekia pagrsti vyriausybs teis valdyti (legitimacijos funkcija). 4) nustato piliei teises ir pareigas (gynybin funkcija). iandien dauguma valstybi turi konstitucijas, taiau ne visose jos atlieka savo pagrindin funkcij - valstybins valdios reguliavim ir apribojim. Pagrindinis statymas, kuris kruopiai vardija neraytins konstitucijos principus ir apibria vyriausybs veikl, bet nra realizuojamas, yra nominalins konstitucijos pavyzdys. Pvz., Indijos Konstitucijoje, apimanioje apie 400 puslapi, idstyta daug piliei teisi ir laisvi, kurios nra gyvendinamos. Fasadins konstitucijos pavyzdiais gali bti Soviet Sjungos ir kit buvusio socializmo bloko ali konstitucijos. Tai konstitucijos, kuri nepaisoma arba kuriomis vyriausyb manipuliuoja, siekdama tvirtinti ir iplsti savo valdi. Yra svarbi ir treioji su konstitucija ir jos taikymu susijusi reikm - konstitucinis valdymas, arba konstitucionalizmas. Konstitucionalizmas. Konstitucionalizmas yra kryptis politins minties istorijoje, pabrianti valdymo, besiremianio statymu, princip. Vienas toki pavyzdi yra dualistinis valstybi skirstymas konstitucines ir diktatorikas. Jis sietinas dar su Platono nubrta, o vliau Aristotelio tvirtinta dviej valstybi grupi takoskyra - tarp gerbiani statymus ir statym nepaisani valstybi arba despotij (r. lentel 1). 1 lentel. Platono valdymo form klasifikacija

Kas valdo Vienas Keli Daug

Remiasi statymu 1. Monarchija 2. Aristokratija 3. Nuosaiki demokratija

Nesiremia statymu 4. Tironija 5. Oligarchija 6. Minios valdymas

Cicerono suformuotas societas civilis, - statymu besiremianios visuomenins tvarkos arba pilietins visuomens samprata, vliau knyta ir iplsta romn civilinje teisje, yra moderniosios pozityvistins teiss pamatas. Pagrindin konstitucionalizmo idja - valdios apribojimas, kuris kyla i individo prigimtini teisi ir laisvi apsaugos poreikio. Ji buvo ivystyta liberalizmo pradinink XVII - XVIII a. - T.Hobbso, J.Locko, A.Smitho, vliau ir Ch.Montesquieu darbuose. Charles-Luis Baron de Montesquieu savo traktate statym dvasia (1748 m.) teig, kad btina visuomens laisvs slyga ir despotizmo bei tironijos klitis yra valdi padalijimas. Politin laisv yra tik ten, kur nra piktnaudiavimo valdia. Bet, kiekvienas mogus, jo nuomone, kuris turi valdi, yra links ja piktnaudiauti ir ilaikyti savo rankose bet kokiomis priemonmis. Todl pagrindinis klausimas - kaip sukurti vyriausyb, kuri bt pakankamai stipri, kad patenkint moni laisvo ir teisingo gyvenimo poreikius, ir pakankamai silpna, kad nepaeist i vertybi. Tai manoma pasiekti, kai viena valdia riboja kit, t.y., kai valdia yra padalinta. iam principui utikrinti btinos slygos: 1) trys skirtingi institutai - statym leidiamasis, vykdomasis ir teisminis, vykdo tris valdymo galias, 2) pagrindines pareigas vykdyti tuose institutuose turi skirtingi mons. Ch. Montesquieu idj apie tris valdi akas ir j funkcij padalijim perm i Aristotelio. Kiekviena valdios aka yra apibdinama jos vykdoma funkcija. Funkcionalumas yra nustatomas aktu, kuris yra bet kurios politins valdios pagrindas. Tai statymas, todl skiriami trys organizmai: kuriantis statym, taikantis statym ir priirintis statym. Tai buvo mirios valdios idja, pavertusi valdi atskyrim teisini apribojim ir atsvar tarp struktros dali sistema. Vliau ji tapo JAV Konstitucijos pagrindiniu principu, kuris yra inomas kaip stabdi ir atsvar sistema. Antroji konstitucionalizmo reikm, yra susijusi su pirmja, (danai vadinama konstituciniu valdymu) yra politins sistemos formavimosi ir funkcionavimo praktika, kuri remiasi teisinmis normomis. Tokia sistema apima kodeksus ir chartijas politiniais, ekonominiais teisi bei laisvi klausimais, ir kartu su kitomis struktromis yra orientuota ginti individo teises nuo valstybs kiimosi. Madaug po imto met Amerikos ir Pranczijos konstitucijose atsirado raytini juridini garantij paketai, kurie turjo vieai ir aikiai nustatyti politins valdios ribas. Tokiu bdu vystsi teisin valstybs legitimacija ir kartu buvo apibriamas jos veiklos sferos ir veiklos pobdis. Konstitucija buvo suprantama kaip normatyvin struktra, kuria vadovaujasi vyriausyb, o konstitucin vyriausyb - tokia vyriausyb, kurios galia valdyti yra vykdoma ir ribojama statymu. Visos vyriausybs valdo ribojamos vienokiu ar kitokiu bdu: ekonommis, karinmis, politinmis priemonmis. Taiau konstituciniame valdyme konstitucija nurodo esminius procedrinius apribojimus arba draudimus: tarkime, JAV Kongresas negali skelbti oficialios religijos. Vyriausyb savo veiksmuose turi laikytis apibrtos konstitucijoje procedros. Pvz., ministras pirmininkas teikia kabineto sudt prezidentui, prezidentas pritaria, parlamentas tvirtina. Kiekviena vyriausyb yra organizuota pagal tam tikr model. Jos organizacij lemia daugelio element sveika, o konstitucija - vienas i element. Konstitucijos vairiose alyse veikia nevienodu laipsniu, nes j efektyvum slygoja atitinkam ali istorikai nusistovjusios tradicijos, normos ir paproiai, kuri teisins normos negali veikti, jei jos neatitinka kultrins visuomens terps. Ne maiau svarbi valdanij personalin sudtis, tikslai ir reali veikla, politikos gyvendinimo bdai. Liberaliajam moderniajam poiriui, kad kiekvienos alies konstitucija turi bti knyta vieningame dokumente, prancz filosofas Josephas de Maistre dar XVIII a. pateik keturis konstitucijos veikimo principus, kurie aktuals ir iandien:

1. Fundamentals politins konstitucijos principai susiformuoja ir veikia dar prie raytinio statymo primim. 2. Konstitucinis statymas yra ir gali bti parengtas ar sankcionuotas jau egzistuojanios neraytins teiss pamatu. 3. Esminis, tikrai konstitucinis ir tikrai fundamentalus statymas niekada nebna ir negali bti raytinis, nekeldamas pavojaus valstybei. 4. Konstitucijos silpnumas ir trumpalaikikumas yra tiesiog proporcingas raytins konstitucijos straipsni skaiiui. Konstitucijos kuriamos ne tuioje vietoje, o atsivelgus nusistovjusius paproius ir normas. Net alyse, kuriose nra viening konstitucij, i tradicij, perduodam per kartas, kylanios taisykls ir normos apibria vyriausybs srangas. ios taisykls apima statymus, kurie neturi formalaus statuso, bet de facto atlieka t vaidmen. Tai ypa ryku Didiojoje Britanijoje, kur tradicikai nusistovjusios taisykls atlieka vyriausybs veiklos organizavimo funkcij. Net autoritariniai reimai nerizikuoja visikai nepaisyti nusistovjusi paproi. Teisin-funkcin politini reim tipologija. I valdi padalijimo teorijos iplaukia politini reim tipologija, kurios kriterijai yra skirtingi, palyginus su jau aptarta politini reim klasifikacija paskaitoje apie politines sistemas. ia pateikiama prancz politologo Jean-Luc'o Chaboto teisin-funkcin politini reim tipologija. Pagrindinis ios klasifikacijos kriterijus yra konstitucijoje tvirtinta statym leidiamosios ir statym vykdomosios valdios ak sveika. Teismin valdia, autoriaus nuomone, skirtingai nei kitos dvi akos, atlieka juridikai apibrtos politins tvarkos prieiros funkcij. Todl ji nra elementas, tiesiogiai dalyvaujantis, realizuojant teisin akt ir neapsprendia politinio reimo tipo. Skiriami keturi pagrindiniai politini reim tipai: prezidentinis, parlamentinis, asambljos ir autoritarinis. Politini reim tipai Reimas, kai aikus valdios Valdi atskyrimas Prezidentinis reimas ak padalijimas Valdi bendradarbiavimas Parlamentinis reimas Mirus reimas statym leidiamosios valdios Asambljos reimas persvara Vykdomosios valdios persvara Autoritarinis reimas Reim su aikiu valdi atskyrimu tipai nustatomi pagal tai, ar i dviej valdi ak atskyrimas yra grietas ar paslankus. Jei statym leidiamosios ir vykdomosios valdi funkcijos yra grietai atribotos, tai bus prezidentinis reimas. Jei abi akos bendradarbiauja ir j atskyrimas lankstus, - parlamentinis reimas. Miriuose reimuose pagrindinis kriterijus j tipui nustatyti yra valdi ak balansas. Jei takingesnis yra statym leidiamasis organas, tai bus asambljos reimas, jei vykdomosios autoritarinis (r. 2 lentel). Prezidentinio reimo prototipas yra apibrtas JAV Konstitucijoje. Svarbiausias jo bruoas yra tas, kad grietas valdi funkcij padalijimas utikrina statym leidiamosios ir vykdomosios valdi savitarpio atsvar. Kai kurios io valdi atskyrimo iimtys - prezidento statimdavysts galiojimai, Senato atliekama statym prieiros funkcija, - i dalies vienija abi akas. Antrasis prezidentinio reimo bruoas - valdymo organ paprastumas. Prezidentas knija vykdomj valdi kartu su jo skiriamu valstybs sekretoriumi, vykdydamas valstybs vadovo ir vyriausybs vadovo pareigas. Dvej rm parlamentas yra valstybs federalizmo iraika. Treiasis prezidentinio valdymo bruoas yra konstitucinis kiekvienos valdios atitinkam kompetencij atskyrimo reikalavimas, nustatantis, kad n viena j negali konstituciniu bdu reikti pretenzij viena kitai. Vienintel iimtis yra kongresui suteikiama impimento procedros teis. Pusiau prezidentiniame reime didesns galios suteikiamos prezidentui. Dl to silpninamas istorikai

susiklosts vykdomosios valdios ir jos vykdom funkcij identitetas. Padidintos prezidento valdios galios netenka konstitucins atsvaros. Parlamentinis reimas. Parlamentinis reimas isivyst kaip XVII-XIX a. D.Britanijos politins sistemos evoliucijos produktas. Pagrindinis jo bruoas yra sugebjimas derinti dvi funkcijas: tstinumo ir kaitos. Techninio i dviej prietaraujani viena kitai funkcij gyvendinimo sprendimas remiasi organiku valdios funkcij sudvejinimu. Remdamosios dviej valdi ak atskyrimu, kiekviena suformuoja po du institutus. Vienas j atlieka tstinumo, arba perimamumo, o kitas atlieka kaitos funkcij. Vykdomosios valdios tstinumo funkcij atlieka valstybs vadovas, statym leidiamosios auktutiniai parlamento rmai. Pranczijoje III respublikos laikotarpiu (1946-1958) atitinkamai, prezidentas, kuris buvo renkamas septyneriems metams, ir Senatas, kurio nariai buvo renkami devyneriems metams. Atnaujinimo, arba kaitos, funkcij knija ministr kabinetas (vykdomosios valdios), nes yra politikai atsakingas arba valstybs vadovui, arba emutiniams parlamento rmams, ir emutiniai parlamento rmai (statym leidiamosios valdios). Skiriami trys parlamentinio reimo tipai: dualistinis, monistinis ir racionalistinis. Dualistiniame parlamentiniame modelyje egzistuoja du valdios centrai - valstybs vadovas ir emutiniai parlamento rmai. Vyriausyb veikia abiej i institucij pasitikjimo pamatu. Tai istorin parlamentarizmo forma, isivysiusi antr model - monistin. iuolaikinis pirmojo modelio pavyzdys gali bti prezidento socialisto J. Mitterano valdymas, kai parlamento daugum sudar deinieji. Monistiniame parlamentiniame reime vyriausyb yra atsakinga tik parlamentui. Tai slygoja institucin disbalans statym leidiamosios valdios naudai. Valdi atsvar ir sveikos pusiausvyra atstatoma su partins sistemos pagalba ir reimo racionalizacijos procese. Pvz., D. Britanijos parlamentarizmas netgi labiau remiasi dvipartine sistema, o ne raytinmis ar neraytinmis konstitucinmis normomis. Tai i dalies paaikina ir britanikojo parlamentinio reimo stabilum: nuolatinis politini jg keitimasis kompensuoja konstitucinio valdi sulyginimo mechanizmo trkumus. Pranczijoje III ir IV respublik laikotarpiu parlamento-ministr kabineto disbalansas peraugo asambljos reim, ir buvo veiktas tik 1958m. Konstitucijos. Taigi, parlamentinio reimo racionalizacija siekia tvirtinti parlamentini mechanizm sukibim konstitucinmis priemonmis, jei tai padaryti nepavyksta - partins sistemos pagalba. Asambljos reimas . ia valdia sukoncentruojama susirinkimo, kuris atstovauja tautos suverenitet, rankose. Modernusis io reimo pavyzdys yra veicarijos Federalinis susirinkimas, ribojamas kanton teismis. Istoriniu pavyzdiu gali bti Konvento reimas (1792 - 1795 m.) Pranczijoje. Autoritarinis reimas . Tai asambljos reimo prieyb, kai valdia koncentruojasi vieno asmens, atstovaujanio vykdomosioms struktroms, rankose. Toks reimas siekia panaikinti respublik, t.y. institucionalizuot valdi, pasiyminia depersonalizacija ir teisins normos universalumu. 1800 m. Pranczijos Konstitucija numat ne tik vyriausybs struktr, bet ir ivardijo asmenis, kurie turi eiti konsul pareigas. Panaiai ir 1940 m. Konstitucinis statymas tiesiogiai nurod maralo A.F.Peteno vard Vokietijos grsms akivaizdoje. 1958 m. Pranczijos Konstitucija numato labai plaius prezidento galiojimus karo atveju. Tai k J.-L.Chabot vadina autoritariniu reimu, Clintonas Rossiteris yra vardijs konstitucine diktatra. I pirmo vilgsnio, tai - prietaringas terminas. Taiau prisiminus svokos diktatorius etimologij, matyti, kad jis ne visada buvo neigiamas. Diktatoriaus svoka kilusi i lotyn kalbos odio dicere - kalbti, sakyti. Diktatorius konstitucinje Romos Respublikoje buvo tas, kuris turjo nurodyti, k daryti karo atveju ar kilus vidiniams neramumams. Diktatoriui buvo suteikiami visi galiojimai. Taiau jo valdia buvo ribota. Pirmiausia, jis buvo skiriamas tik eiems mnesiams. Antra, jo galiojimai negaljo pakeisti Romos politins santvarkos. Pasibaigus kadencijai, diktatorius turjo atsakyti u savo veiksmus valdymo

metu. Konstitucins diktatros analogij rasime daugelio ali konstitucijose, kai numatomas konstitucinis vis galiojim sutelkimas vykdomosios valdios rankose, ypatingais - karo, vidini neramum, ekonomins depresijos - atvejais ar kilus stichinms katastrofoms. Pagrindin parlamentinio reimo tendencija iandien yra vykdomosios valdios stiprjimas. Pvz., D. Britanijos sistema vadinama sistema su renkamu monarchu, apeliuojant ministro pirmininko realiai vykdom valstybs vadovo funkcij, Vokietijos (VFR) sistema buvo vadinama kanclerio demokratija, JAV - imperatorikasis prezidentizmas. Taip ir Ch. de Gaulle po 1958 m. Konstitucijos vedimo pasak: A atkriau monarchij savo naudai. Parlamentas - atstovavimo ir statym leidiamasis institutas. Konstitucijoje parlamentui daniausiai suteikiama pagrindin vieta sprendim primimo procese. Parlamentas - tai tautos atstov susirinkimas, turintis konstitucin gali priimti statymus. statymai yra pagrindiniai politiniai sprendimai, o parlamentas aikinamas kaip tautos suverenitet ireikiantis institutas. Taigi, parlamentas atlieka dvi pagrindines funkcijas - atstovavimo ir statym primimo. Parlamento aukso amiumi laikomi XIX a. D. Britanijos parlamentas ir Pranczijos Nacionalinis susirinkimas IV respublikos metais (1946 - 1958 m.). Klasikinio parlamentarizmo bruoai yra ie: 1. Tautos atstov susirinkimo, atliekanio vyriausybs kontrols funkcij, valdymas. 2. Pasitikjimo balsavimas: vyriausyb valdo tol, kol ja pasitiki parlamentas. 3. Valdi susiliejimas: daugelis parlamento deputat yra ministr kabineto nariai. 4. Stipri parlamento nario padtis, susidaranti dl silpnos partins disciplinos. 5. Kolegiali ministr kabineto atsakomyb, kur ministras pirmininkas yra pirmas tarp lygi. iandien matome ryk parlamento vaidmens susilpnjim. Danai parlamentas ne kuria statymus, o tik svarsto ir priima vyriausybs parengtus j projektus. Jo vykdoma atstovavimo funkcija taip pat pakito. Parlamento institucijos realaus vaidmens pokyius nulm daugelis politinio proceso vystymosi globalini ir techninio pobdio prieasi. Parlamento institucija yra nuolat kompromituojama autoritarini reim praktikos diktatorik valdym vilkti demokratin form. Parlamentas, kaip demokratinio valdymo instrumentas, buvo ir yra dirbtinai diegiamas tose alyse, kur nra susiklosiusios slygos atstovaujamai demokratijai isilaikyti. Treiojo pasaulio kratuose jis tampa tik atviresni diskusij arena, o reals sprendimai yra priimami kitur. Senosiose demokratijose parlamentas vis labiau yra kontroliuojamas vyriausybs ir taip pat prarado sprendim primimo monopolij. Dl objektyviai iaugusio ekonomini santyki kompleksikumo ir valstybi tarptautins priklausomybs didjimo, pasikeit teise reguliuojam objekt kiekis ir j apimtis. Skirtingai nuo XVIII - XIX a. deklaratyvaus statym pobdio, dabar btina utikrinti vietimo, socialins apsaugos, ekologini sistem funkcionavim, o tai savaime reikalauja specialiai parengt profesional dalyvavimo rengiant statym projektus. Ekonomikos ir infrastruktr vystymasis skatino valstybs reguliavimo augim ir valdymo biurokratizacijos pltimsi. Todl vyriausyb m vis labiau kontroliuoti ir statym primimo proces, ir viej politik. Dl visuomens informavimo priemoni takos didjimo (iniasklaidos poveikio) stiprja valdios personalizacija. antr plan yra nustumiamas parlamento, kaip kolektyvinio sprendim primimo organo, vaidmuo. Lygiagreiai nuolat augo teismins valdios statym prieiros vaidmuo. Jei konstitucinis ar aukiausiasis teismas gali nusprsti, kad parlamentas prim neteising statym, tam tikra prasme pastarasis netenka savo suvereniteto. Taip pat ir nepasitikjimo votumas, i esms, liko potenciali, bet tikrovje retai taikoma vyriausybs kontrols priemon. Vyriausyb, nors ir negali sustabdyti parlamento debat ir kritikos dl priimam sprendim, pakankamai efektyviai kontroliuoja viej politik. Todl, parlamentas priima tokius statymus, kurie reikalingi valdaniajai daugumai, ir realiai nevykdo t gali, kurias jam suteikia konstitucija. Partins disciplinos reikalavimai pakeit ir atstovavimo pobd. iuolaikinis parlamentas negali vykdyti savo funkcij, jei atstovavimas siejamas tik su mandatu, nes faktikai jis atstovauja ne savo rinkjams, o tautai arba vieajai nuomonei, dar tiksliau - bendrajam nacionaliniam interesui.

Bendrasis nacionalinis interesas reikalauja, kad deputatai atsisakyt bet koki grupini interes. Taigi, ir rinkim funkcija yra ne suteikti mandat atitinkamam atstovui, bet paskirti subjektus vykdyti bendr ir savarankik politin funkcij. Rinkim mechanizmas yra formalizuota procedra formuoti valstybin organ ir kartu specifin jo legitimacijos forma. Kaip pastebi M.Weberis, visuotinio balsavimo vedimas tik modifikavo elito atrankos procedr ir padjo buruazin demokratij paversti iuolaikine partine demokratija, bet neiplt atstovavimo. Taigi, parlamento nariai, nors ir renkami savo elektorato ir yra jam atsakingi, realiai priklauso nuo partijos. Ypa tai ryku proporcinio atstovavimo sistemose, kur partijos rinkimuose varosi sraais. Vieningos partins pozicijos laikymasis, priimant politinius sprendimus, yra nulemtas technini prieasi: jei nepasiekiamas partinis susitelkimas, statym primimas tampa ilgalaikiu procesu. Net ir tais atvejais, kai parlamentas turi reali valdi ir kontroliuoja vyriausyb (Pranczijoje iki 1958 m., tarpukario Lietuvoje - iki A.Smetonos karinio perversmo ir 1990-1992 metais), jis nesugeba ilaikyti vieningos politins linijos, kenkia savo prestiui ir delegitimuoja pat reim. Todl pagrindine laipsniko parlamento vaidmens majimo prieastis yra objektyviai kylantys prietaravimai tarp atstovavimo ir valdymo efektyvumo princip. Ypa svarbus parlamento vaidmuo ilieka alyse, kurios pereina i autoritarizmo demokratij. Liaudies atstov institutai atliko pagrindin vaidmen, atkuriant demokratinius reimus Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje, Ryt ir Vidurio Europos alyse, ir yra vienintelis demokratijos inauguracijos instrumentas, konstitucinmis priemonmis keiiantis politin sistem.