Está en la página 1de 158

VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kno elektronikos katedra

ATOMO IR BRANDUOLIO FIZIKOS LABORATORINIAI DARBAI

Pareng A. Pokus

Vilnius, 2004

Turinys 1. Teorinis vadas. Atomo ir branduolio fizikos elementai 1.1. Spinduliavimo kvantin prigimtis 1.2. Fotoefektas. Einteino lygtis 1.3. Komptono efektas 1.4. Branduolinis atomo sandaros modelis. Rezerfordo tyrimai 1.5. Vandenilio atomo spektras 1.6. Boro postulatai 1.7. Boro vandenilio atomo modelis 1.7.1. Elektrono orbit spinduli skaiiavimas 1.7.2. Elektrono kinetins energijos kiekvienoje orbitoje skaiiavimas 1.7.3. Elektrono potencins energijos kiekvienoje orbitoje skaiiavimas 1.7.4. H atomo spektro skaiiavimas. Pagrindin ir suadintoji bsenos 1.8. Atomo magnetins savybs pagal Boro teorij 1.9. Boro atomo teorijos ribotumas 1.10. Mediagos savybi korpuskulinis ir banginis dualumas 1.11. Neapibrtum sryis 1.12. Bangin funkcija ir jos statistin samprata 1.13. rdingerio lygtis. Energijos lygmenys. Kvantiniai uoliai 1.14. Dalel potencinje duobje. Elektronas atome 1.15. Dalels pereiga pro potencin barjer (tunelin pereiga) 1.16. Operatoriai kvantinje mechanikoje. Kvantins mechanikos postulatai 1.17. Elektrono orbitinis judjimas atome kvantins mechanikos poiriu 1.18. Sukinys. Elektrono sukinio ir orbitos sveika. Moment sudtis 1.19. Dirako lygtis ir elektrono sukinys 1.20. Atrankos taisykls. Atomo spektro linij smulkioji struktra 1 1 2 5 8 10 11 12 14 15 15 15 19 21 22 24 27 29 31 35 36 42 49 54 60

1.21. Daugiaelektroniai atomai. Paulio draudimo principas. Elektron sluoksniai 61 1.22. Daugiaelektronio atomo judesio kiekio momentas ir magnetinis momentas 63 1.23. Elektron sveika helio atome. Daleli tapatingumas. Pakaitin sveika 1.24. Branduolio sandara. Izotopai 1.25. Branduolio mas ir ryio energija 68 73 76

ii 1.26. Branduolio modeliai 1.26.1. Sluoksninis branduolio modelis 1.26.2. Laelinis branduolio modelis 1.27. Pagrindins sveikos 1.28. Radioaktyvumas. Pagrindinis radioaktyviojo skilimo dsnis 1.29. skilimas 1.30. skilimas 1.31. Branduoli spinduliavimas 1.32. Branduoli uoli atrankos taisykls. Metastabiliosios bsenos 1.33. aktyvi branduoli gavimas. Vidin konversija 1.34. Branduolins reakcijos 1.35. Branduolini reakcij energija 1.36. Sunkij branduoli dalijimosi reakcija. Grandinin reakcija 1.37. Jonizuojaniosios spinduliuots dozi samprata 2. Darbai Nr. 12. Kristal struktros rentgenin analiz 2.1. vadas 2.1.1. Kristalai, kristalo gardel, elementarusis narvelis 2.1.2. Rentgeno spinduli difrakcija kristale 2.2. Laus lygtys. Brego metodas 2.3. Brego lygtis 2.4. Kristal simetrija 2.5. Kristalografins ploktumos ir kristalografins ays. Milerio indeksai 2.6. Rentgenogram analiz kubins singonijos kristal atveju 2.7. Darbas Nr. 1. Monokristalo struktros rentgenin analiz Brego metodu 2.7.1. Brego metodas 2.7.2. Darbo uduotys 2.7.3. Matavim tvarka 2.7.4. Rentgenogramos analiz 2.7.5. Kontroliniai klausimai 2.8. Darbas Nr. 2. Polikristalo struktros rentgenin analiz 2.8.1. Polikristal tyrimo metodo teorija 2.8.2. Darbo uduotys 81 81 84 84 87 89 96 97 100 103 103 105 106 109 114 114 114 116 119 122 124 129 131 133 133 135 135 137 138 138 138 140 2.8.3. Matavim tvarka 2.8.4. Rentgenogramos analiz 2.8.5. Kontroliniai klausimai 3. Darbas Nr. 3. Bdingosios Rentgeno spinduliuots spektro tyrimas 3.1. vadas 3.2. Stabdomoji Rentgeno spinduliuot 3.3. Bdingoji Rentgeno spinduliuot 3.4. Mozlio dsnis 3.5. Bdingosios Rentgeno spinduliuots spektro smulkioji struktra 3.6. Tyrimo metodo teorija 3.7. Darbo uduotys 3.8. Matavim tvarka 3.9. Rentgenogramos analiz 3.10. Kontroliniai klausimai

iii 140 142 143 144 144 145 148 152 154 158 162 162 162 163

4. Darbas Nr. 4. Branduolins spinduliuots statistini dsningum tyrimas 166 4.1. vadas 4.2. Dispersija ir standartinis nuokrypis. Aktyvumo matavimo paklaidos 4.3. Tikimybs svoka. Atsitiktinio dydio skirstinys. Puasono skirstinys 4.4. Tikimybs tankio funkcija. Puasono skirstinio tolydusis artinys 4.5. Gauso skirstinys 4.6. Atsitiktinio dydio skirstinio matavimas. Histogramos 4.7. Darbo uduotys 4.8. Matavim tvarka 4.9. Matavimo duomen analiz 4.10. Kontroliniai klausimai 5. Darbas Nr. 5. Dirbtinio radioaktyvumo tyrimas 5.1. Pagrindinis radioaktyviojo skilimo dsnis. Skilimo kreivs 5.2. Dirbtinio radioaktyvumo svoka. Radiacin neutron pagava 5.3. Aktyvinimas. Aktyvacijos kreiv. Soties aktyvacija 5.4. Vieno izotopo ir izotop miinio skilimo kreivs 5.5. Darbo uduotys 166 167 170 175 177 178 180 180 180 181 182 182 183 185 189 192

iv 5.6. Matavim tvarka 5.7. Matavimo duomen analiz 5.7.1. Matavimo rezultat analiz, naudojant netiesin aproksimavim 5.7.2. Matavimo rezultat analiz, naudojant tiesin aproksimavim 5.8. Kontroliniai klausimai 6. Darbas Nr. 6. Beta spinduli sugerties mediagoje tyrimas 6.1. vadas 6.2. Jonizaciniai energijos nuostoliai 6.3. Radiaciniai energijos nuostoliai 6.4. Daleli siekiai 6.5. Elektron pereiga pro storas folijas. Silpimo koeficientas 6.6. Darbo uduotys 6.7. Matavim tvarka 6.8. Matavimo duomen analiz 6.9. Kontroliniai klausimai 7. Darbas Nr. 7. Gama spinduli sugerties mediagoje tyrimas 7.1. vadas 7.2. Komptono sklaida 7.3. Fotoefektas 7.4. Por krimas 7.5. Sveikos skerspjvis ir silpimo koeficientas 7.6. Darbo uduotys 7.7. Matavim tvarka 7.8. Matavimo duomen analiz 7.9. Kontroliniai klausimai 8. Darbas Nr. 8. Geigerio ir Miulerio skaitiklio tyrimas 8.1. Jonizuojaniosios spinduliuots detektori veikimo principas 8.2. Impulsinio dujinio detektoriaus jungimo schema 8.3. Elektronin gritis dujiniame detektoriuje 8.4. Proporcingieji skaitikliai 8.5. Geigerio ir Miulerio skaitikliai 192 193 193 195 197 198 198 199 205 207 208 212 212 213 214 215 215 215 216 216 217 220 220 221 223 224 224 225 226 230 231 8.6. Antrini Geigerio ilydi slopinimas 8.7. Dujinio detektoriaus signalo didumo prieklausa nuo tampos 8.8. Geigerio ir Miulerio skaitiklio charakteristika 8.9. Skaitiklio neveikos trukm 8.10. Skaitiklio efektyvumas 8.11. Skaitiklio neveikos trukms matavimas dviej altini metodu 8.12. Skaitiklio efektyvumo matavimas 8.13. Darbo uduotys 8.14. Matavim tvarka 8.15. Matavimo duomen analiz 8.16. Kontroliniai klausimai 9. Darbas Nr. 9. Komptono efekto tyrimas 9.1. vadas 9.2. Komptono formul 9.3. Sklaidos skerspjvio svoka 9.4. Elektromagnetins spinduliuots sklaidos klasikinis apraymas 9.5. Komptono sklaidos skerspjvis 9.6. Darbo uduotys 9.7. Tyrimo metodo teorija 9.8. Matavim tvarka 9.9. Matavimo duomen analiz 9.10. Kontroliniai klausimai Priedas A. Radioaktyvij nuklid skilimo schemos Priedas B. Matavimo duomen tiesinis aproksimavimas B.1. Udavinio formuluot B.2. Tiess koeficient grafinis radimas B.3. Maiausij kvadrat principas B.4. Koeficient pasikliautinieji intervalai Priedas C. Matavimo duomen netiesinis aproksimavimas C.1. Naudojamoji terminologija ir udavinio formuluot

v 232 234 237 237 240 240 243 243 244 244 245 246 246 248 250 253 258 261 261 263 264 264 267 269 269 271 272 274 277 277

vi C.2. Svorini daugikli pasirinkimas C.3. Maiausij kvadrat principo matematin formuluot C.4. Modelio parametr pasikliautinieji intervalai 278 280 280 1. Teorinis vadas. Atomo ir branduolio fizikos elementai 1.1. Spinduliavimo kvantin prigimtis Siekdamas paaikinti absoliuiai juodo kno spinduliuots eksperimentinius dsningumus, vokiei fizikas Maksas Plankas 1900 m. padar prielaid, kad elektromagnetin energija ispinduliuojama ir sklinda ne tolydiai, o diskreiai, tiksliai apibrtomis atskiromis porcijomis, kurios vadinamos spinduliuots kvantais. Be to, vieno kvanto energija E yra proporcinga spinduliuots daniui . Proporcingumo koeficientas vadinamas Planko konstanta ir ymimas h: c E = h = h (1.1.1)

Priedas D. Netiesinis aproksimavimas, dirbant su programa Microcal Origin 282 D.1. Aproksimavimo dialogo langas D.2. Modelio pasirinkimas D.4. Modelio parametr pradini veri ir konstant apibrimas D.5. Parametr kitimo rib apibrimas D.6. Funkcij apibrimo failai D.7. Aproksimuojam duomen pasirinkimas D.8. Svorini daugikli skaiiavimo bdo pasirinkimas D.9. Aproksimavimo seansas D.11. Kreivi modeliavimas D.12. Sudting skaitmenini modeli panaudojimas Literatra 282 284 288 290 292 294 296 298 302 304 306

D.3. Naujos funkcijos apibrimas arba pasirinktosios funkcijos modifikavimas 284

D.10. Atvejai, kai aproksimavimo procedra neranda kvadrat sumos minimumo301

(Planko konstanta lygi h = 6.62510-34 Js). Planko hipotezs pagrindu Albertas Einteinas 1905 m. sukr viesos kvantin (fotonin) teorij. Pagal Eintein, viesos energijos kvant galima laikyti materialia dalele, kuri sklinda viesos greiiu ir pernea energij E = h. i dalel vadinama fotonu. Kadangi fotonas elgiasi kaip materiali dalel, tai jis privalo turti mas ir judesio kiek. Fotono mas mf galima rasti, pasinaudojus energijos ir mass sryiu: h = mfc2. I ia h h mf = 2 = . (1.1.2) c c Reikia turti omenyje, kad tai yra viesos greiiu judanio fotono mas: fotono rimties mas lygi nuliui. Tuo fotonas skiriasi nuo materialij daleli, toki, kaip elektronas, protonas ir neutronas, kuri rimties mas nelygi nuliui ir kurios gali bti rimties bsenos. Fotonas negali bti rimties bsenos, o jo greitis visuomet lygus viesos greiiui c. Fotono judesio kiekis pf (mass ir greiio sandauga) yra lygus h h pf = mf c = = . (1.1.3) c Taigi, elektromagnetin spinduliuot (vadinasi, ir vies) galima apibdinti ne vien bang parametrais ir , bet ir dydiais mf ir pf, kurie mechanikoje naudojami, apibdinant materialij daleli judjim. Tai rodo, kad viesos reikiniuose pasireikia dualumas (dvejopumas): vieni reikiniai (interferencija, difrakcija ir poliarizacija) rodo, kad viesa yra banginis procesas, o kiti reikiniai (absoliuiai juodo kno spinduliuots savybs ir emiau apraytieji fotoefektas bei Komptono efektas) rodo, kad viesa yra diskretusis, arba kvantinis, procesas, kur sukelia atskir daleli (foton) veikimas.

2 1.2. Fotoefektas. Einteino lygtis XIX a. pabaigoje buvo atrastas dar vienas optinis reikinys, kurio nemanoma paaikinti, naudojantis klasikins fizikos dsniais. Buvo pastebta, kad, apvietus metalo paviri regimja viesa, metalas pradeda spinduliuoti elektronus. Toks reikinys, kai viesa ilaisvina i metal elektronus, vadinamas ioriniu fotoefektu. Iorinio fotoefekto dsningumams tirti daniausiai naudojamas renginys, kurio schema pavaizduota 1.1 pav. Stikliniame balione, i kurio isiurbtas oras, taisomi du metaliniai elektrodai. Vienas elektrodas tai viesai jautraus metalo (pvz., Na, Cs arba Sb) sluoksnis, kuris dengia i vidaus K A viesa didij dal stiklinio baliono, iskyrus nedidel plotel viesai eiti. Kitas elektrodas tai vielinis iedas arba tinklelis, tvirtintas baliono viduryje. Toks balionas su dviem elektrodais vadinamas vakuuminiu G fotoelementu. Matavim metu prie elektrodo, kuris dengia stiklinio baliono paviri, prijungiama neigiama tampa (t.y., is elektrodas atlieka katodo vaidmen), o prie + 1.1 pav. Iorinio fotoefekto tyrimo varinio tinklelio prijungiama teigiama tampa (t.y., is elektrodas schema (vakuuminis fotoelementas) atlieka anodo vaidmen). Be to, nuosekliai su fotoelementu prijungiamas ampermetras (pvz., galvanometras). Apvietus katod K, ilaisvintieji elektronai (fotoelektronai), veikiami elektrinio lauko, juda link anodo A, sukeldami elektros srov, kuri matuoja galvanometras G. i elektros srov vadinama fotosrove. Pagal klasikin teorij, elektronus i metalo iplia viesos elektrinis laukas. Taiau klasikin teorija negali paaikinti pagrindini fotoefekto dsningum (juos galima nustatyti, naudojant 1.1 pav. schem): a) Kiekvienam metalui bdingas tam tikras maiausias viesos danis rib, emiau kurio fotoefektas nevyksta. Kitais odiais, egzistuoja tam tikras maksimalus viesos bangos ilgis, vir kurio fotoefektas nevyksta. Pavyzdiui, apvietus cinko ploktel regimosios viesos spinduliais, jie neimu i cinko elektron, kad ir koks stiprus bt viesos srautas. Tuo tarpu ultravioletiniai spinduliai, net jeigu j srautas yra labai silpnas, imua i cinko elektronus. Vadinasi, cinko atveju maiausias viesos danis, kuriam esant, vyksta fotoefektas, yra ultravioletini spinduli diapazone. is maiausias danis arba didiausias bangos ilgis vadinamas fotoefekto raudonja riba. Raudonosios ribos egzistavim iliustruoja

Fotosrov

Fotosrov

Is2 Is1
= const; S2 > S1

a)

rib

viesos danis
Ribin stabdymo tampa U0

b)

-U0

tampa

c)
1.2 pav.

rib

viesos danis

Fotoefekto dsningumai: a) raudonoji riba, b) fotoelektron didiausias greitis nepriklauso nuo apviestumo, c) fotoelektron didiausia energija proporcinga viesos daniui.

1.2a pav.: fotosrov skiriasi nuo nulio tik tuomet, kai > rib. is eksperimentinis faktas prietarauja klasikinei teorijai, pagal kuri elektrono iplimui i metalo pakanka, kad j veikianti jga bt pakankamai stipri, o ios jgos kitimo danis neturi reikms. T.y., pagal klasikin teorij, fotosrov turt skirtis nuo nulio, esant bet kokiam viesos daniui. b) Fotoelektron didiausias greitis vmax nepriklauso nuo katodo apviestumo S (apviestumas tai spinduliuots energijos kiekis, kuris krinta per laiko vienet ploto vienet). Greitis vmax praktikoje matuojamas tokiu bdu. Prie elektrodo A, kuris surenka fotoelektronus, prijungiama neigiama tampa atvilgiu metalo K, kuris juos spinduliuoja. Tuomet fotoelektronai yra ltinami, ir pasiekusi tinklel fotoelektron skaiius maja, augant ltinaniai tampai. Atitinkamai, fotosrov maja (r. 1.2b pav.). Kai ltinanioji tampa pasiekia vert U0, kuriai esant, netgi greiiausieji elektronai nepasiekia tinklelio, fotosrov sumaja iki nulio (r. 1.2b pav.). Pagal imatuot tampos U0 vert galima apskaiiuoti didiausi fotoelektron greit vmax. Esant iai tampai, greiiausieji elektronai kelyje nuo elektrodo K iki tinklelio A praranda vis savo kinetin energij, kuri 2 lygi mv max / 2 (ia m yra elektrono mas) Antra vertus, kai elektronas praeina ltinani tamp U0, jo kinetin energija sumaja dydiu eU0 (ia e yra elektrono krvis). Vadinasi,

4
2 mv max 2eU 0 . (1.2.1) ir v max = 2 m Kaip parodyta 1.2b pav., U0 nepriklauso nuo apviestumo S. Tai prietarauja klasikinei teorijai. Pagal klasikin teorij, apviestumas yra proporcingas elektromagnetins bangos elektrinio lauko amplituds kvadratui. i amplitud, savo ruotu, yra proporcinga didiausiai jgai, kuria viesa veikia metalo elektronus. Didjant iai jgai, turt augti ir imutj elektron maksimalus greitis. T.y., pagal klasikin teorij, fotoelektron didiausias greitis vmax (ir ribin stabdymo tampa U0) turt augti, didjant apviestumui.

eU 0 =

Jeigu fotono energija h yra maesn u ilaisvinimo darb A, tuomet (1.2.3) lygybs deinioji pus yra neigiama. Taiau kinetin energija negali bti neigiama. Vadinasi, jeigu h < A, fotoefektas nevyksta. Taigi, maiausias viesos danis rib, kuriam esant, vyksta fotoefektas (fotoefekto raudonoji riba) atitinka lygyb hrib = A. (1.2.4) Elektrono ilaisvinimo darbas A bdingas katodo mediagai dydis, todl skirtingoms katodo mediagoms ribinis danis rib yra skirtingas. A vert lemia fotoefekto raudonj rib. b) Didiausiojo greiio vmax nepriklausomumo nuo apviestumo (r. 1.2b pav.) aikinimas. Pagal (1.2.3) lygt, fotoelektron didiausias greitis vmax priklauso tik nuo foton danio ir nuo ilaisvinimo darbo A. Vadinasi, jis nepriklauso nuo apviestumo. c) Fotoelektron didiausios energijos tiesin prieklausa nuo viesos danio (r. 1.2c pav.) taip pat tiesiogiai iplaukia i (1.2.3) lygties.

c)

Fotoelektron didiausioji energija yra proporcinga viesos daniui (r. 1.2c pav.).

iuos fotoefekto dsningumus 1905 m. paaikino Einteinas, pasinaudojs fotonine viesos prigimties hipoteze. Pagal Eintein, fotonas, pataiks metal, gali atiduoti savo energij h vienam metalo elektronui. ios energijos dalis ieikvojama darbui A, kuris atliekamas ilaisvinant elektron i metalo (elektrono ilaisvinimo darbui), o likusioji dalis virsta ilaisvintojo elektrono kinetine energija. Imutojo elektrono greitis yra lygus didiausiam fotoelektron greiiui vmax, kuris nustatomas pagal stabdymo tamp U0 (r. 2 aukiau). Vadinasi, jo kinetin energija lygi mv max / 2 (ia m yra elektrono mas). Pagal energijos tverms dsn, fotono energija turi bti lygi ilaisvinimo darbo A ir imutojo elektrono kinetins energijos sumai:
2 mv max . (1.2.2) 2 Tai yra Einteino lygtis fotoefektui. Laisvasis elektronas dal savo energijos gali prarasti, sveikaudamas su metalo atomais. Tokiu atveju i metalo jis ilekia greiiu, kuris maesnis u didiausij greit vmax. Todl daugumos fotoelektron greitis yra maesnis u vmax.

h = A +

Naudojantis (1.2.2) lygtimi, galima paaikinti visus tris mintuosius fotoefekto dsningumus: a) Fotoefekto raudonosios ribos (r. 1.2a pav.) aikinimas. Pagal (1.2.2) lygt, fotoelektron didiausioji energija lygi fotono energijos ir ilaisvinimo darbo skirtumui:
2 mv max = h A . 2

(1.2.3)

1.3. Komptono efektas Kitas reikinys, kuriame ypa rykiai pasireikia viesos korpuskulins (kvantins) savybs, yra Komptono efektas. 1922 m. amerikiei fizikas Arturas Komptonas, tirdamas trumpabangi Rentgeno spinduli sklaid vairiose mediagose, pastebjo, kad isklaidytos spinduliuots bangos ilgis yra didesnis u kritusios spinduliuots bangos ilg. is elektromagnetins spinduliuots bangos ilgio padidjimas sklaidos metu vadinamas Komptono efektu. Klasikin teorija, kuri remiasi banginiu spinduliavimo modeliu, negali paaikinti Komptono efekto. Pagal klasikin teorij, elektromagnetins bangos ilgis sklaidos metu neturt pasikeisti. Klasikin teorija elektromagnetini bang sklaid aikina itaip. Mediagos jonai ir elektronai, veikiami elektromagnetins bangos elektrinio lauko, virpa daniu, kuris lygus bangos daniui. i virpesi kryptis sutampa su elektrinio lauko kryptimi (t.y., statmena bangos krypiai). Su pagreiiu judantis krvininkas (iuo atveju jonas arba elektronas) spinduliuoja elektromagnetines bangas. Kadangi iuo atveju krvininko judjimo pagreitis yra harmonin laiko funkcija, krvininkas spinduliuoja to paties danio elektromagnetines bangas. Tai ir yra isklaidytos bangos. Taigi, klasikin teorija teigia, kad sklaidos metu spinduliuots danis nepakinta. Fotonins teorijos poiriu, sklaidos vykis tai dviej daleli fotono ir elektrono tamprusis susidrimas (t.y., sveika, kurios metu nekinta daleli kinetini energij suma). Fotonas, kurio energija lygi h0, sveikaudamas su elektronu, perduoda jam dal savo energijos. Dl ios

6 sveikos elektronas gyja tam tikr greit, o fotonas pakeiia judjimo krypt (r. 1.3 pav.). Kadangi dalis fotono energijos perduota elektronui, tai aiku, kad isklaidytojo fotono energija yra maesn, negu krintaniojo. Kadangi fotono energija proporcinga daniui (r. (1.1.1) formul), tai, sumajus fotono energijai, sumaja ir spinduliuots danis, o bangos ilgis padidja. Taigi, Komptono efektas yra grynai korpuskulinis reikinys: jis apraomas taip pat, kaip dviej rutuliuk tamprusis susidrimas. Tai reikia, kad kampu isklaidyto fotono energij galima rasti, naudojant energijos ir judesio kiekio tverms dsnius, kurie inomi i mechanikos kurso. Vienintelis skirtumas, lyginant su dviej rutuliuk tampriuoju susidrimu, yra tas, kad fotono energij reikia skaiiuoti pagal (1.1.1) formul, o fotono judesio kiek pagal (1.1.3) formul. Elektrono kinetin energij ir judesio kiek galima skaiiuoti pagal klasikins mechanikos formules. Vadinasi, energijos ir judesio kiekio tverms dsniai, kai fotonas tampriai susiduria su nejudaniu elektronu, yra tokio pavidalo: 2 h 0 = h + mv , (1.3.1a) 2 p 0 = p + mv. (1.3.1b)

h Isklaidytasis fotonas p h0 Krintantysis fotonas mv Komptono atatrankos elektronas p0 mv

ia h0 ir h yra fotono energija iki ir po susidrimo, m ir v yra elektrono mas ir greiio vektorius po susidrimo, o p0 ir p yra fotono judesio kiekio vektoriai iki ir po susidrimo (pagal (1.1.3) formul, i vektori absoliutins verts yra p0 = h0/c ir p = h/c). v yra elektrono greiio absoliutin vert po susidrimo. 1.3 pav. iliustruoja judesio kiekio tverms dsn, t.y., (1.3.1b) lygt. (1.3.1b) lygtyje perklus p kairij pus ir paklus kvadratu abi ios lygties puses, mv 2 , (1.3.2a) h 0 = h + 2 2 2 (mv ) 2 = h 0 + h 2 h 0 h cos . (1.3.2b) c c c c ia yra kampas tarp vektori p ir p0, t.y., sklaidos kampas (r. 1.3 pav.). Tikslas rasti duotuoju kampu isklaidyto fotono dan . Taigi, turime dviej lygi sistem atvilgiu dviej neinomj v ir . J isprend ir pasinaudoj sryiu tarp bangos ilgio ir danio = c/, randame toki fotono bangos ilgio pokyio iraik: 1 1 h 0 = c = (1.3.3) mc (1 cos ) , 0 arba = K (1 cos ) ; (1.3.4) ia

1.3 pav. Judesio kiekio tverms dsnis, kai nejudantis laisvasis elektronas sklaido foton. 0 ir h0 krintaniojo fotono danis ir energija, ir h isklaidytojo fotono danis ir energija, v ir mv elektrono greiio ir judesio kiekio vektoriai po susidrimo, p0 ir p fotono judesio kiekio vektoriai iki ir po susidrimo (i vektori absoliutins verts yra p0 = h0/c ir p = h/c), fotono sklaidos kampas. h yra Planko konstanta, m = 9.1093910-31 kg yra elektrono mas.

h = 0.024263 . (1.3.5) mc Bangos ilgio pokyio iraika (1.3.4) gaunama ir tuo atveju, kai lygi sistemoje (1.3.1a,b) naudojamos reliatyvistins kinetins energijos ir judesio kiekio iraikos (r. 9.2 poskyr). (1.3.4) formul vadinama Komptono formule, o dydis K vadinamas Komptono bangos ilgiu.

K =

9 stumia atomo teigiamasis elektrinis krvis (r. 1.6 pav.). Taiau nuostabiausia buvo tai, kad kai kurios dalels buvo isklaidomos didesniu u 90 kampu, t.y., atokdavo atgal. Atsivelgdamas didel daleli greit (madaug 20000 km/s), Rezerfordas R matematikai rod, kad tai manoma tik tuo atveju, jeigu dalel veikiantis teigiamasis krvis sutelktas erdvs srityje, kurios matmenys madaug 10000 kart maesni u atomo matmenis. Kad 1.5 pav. Rezerfordo dalel bt isklaidyta didesniu u 90 matavim schema kampu, jos smgis i erdvs srit turi bti beveik centrinis (r. apatin kreiv 1.6 pav.). Apibendrins daleli sklaidos tyrim rezultatus, Rezerfordas 1911 m. pateik nauj atomo sandaros model, kuris vadinamas branduoliniu atomo modeliu. Pagal model, beveik visa atomo mas ir visas teigiamasis atomo krvis yra sukoncentruotas atomo branduolyje, kurio matmenys madaug 10000 kart maesni u viso atomo matmenis. Branduolio krvis lygus elemento atominio numerio Z ir 1.6 pav. daleli sklaidos elementariojo krvio e sandaugai Ze. aikinimas, remiantis branduoliniu Branduolio matmenys yra 10-15 10-14 m atomo modeliu eils (palyginimui: atomo matmenys yra 10-10 m eils). Iorin atomo erdv yra upildyta elektron, kurie skrieja aplink branduol udaromis trajektorijomis, panaiai kaip planetos aplink Saul. Elektron pilnutinis neigiamasis krvis yra lygus branduolio teigiamajam krviui, todl atomas yra neutralus. Taiau pagal klasikin teorij tokia sistema yra nestabili ir negali egzistuoti. Pagal klasikin elektrodinamik, elektronas, juddamas aplink branduol, turt nuolat spinduliuoti elektromagnetines bangas (nes judjimas udara orbita tai judjimas su pagreiiu, o su pagreiiu judantis krvininkas spinduliuoja elektromagnetines bangas). Tas faktas, kad elektronas spinduliuoja, reikia, kad jo energija nuolat maja. Vadinasi, elektronas turt spirale artti prie branduolio. Per ma sekunds dal elektronas turt nukristi branduol, t.y., atomas nustot egzistuoti. Taiau patirtis rodo, kad atomai gali egzistuoti neribotai ilgai, nespinduliuodami elektromagnetini bang ir

1.4. Branduolinis atomo sandaros modelis. Rezerfordo tyrimai Aukiau buvo aprayti du reikiniai, kuriuose pasireikia viesos (ir apskritai elektromagnetins spinduliuots) korpuskulinis-banginis dualumas. XX a. pradioje palaipsniui paaikjo, kad toks korpuskulinis-banginis dualumas yra bdingas ir kitoms mikrodalelms, pvz., elektronams. Per kelis deimtmeius buvo sukurta teorija, kuri vieningu poiriu aprao ir elektromagnetin spinduliavim, ir materialij daleli (pvz., elektron ir atom branduoli) judjim bei tarpusavio sveik. i teorija tai kvantin mechanika. Pirmuoju kvantins mechanikos kertiniu akmeniu tapo Planko hipotez apie spinduliavimo kvantin pobd (r. 1.1 poskyr). Madaug tuo paiu metu, kai Maksas Plankas suformulavo savo hipotez, prie kvantins mechanikos krimo buvo artjama ir i kitos puss: tiriant atomo sandar.
1897 m. angl fizikas D. D. Tomsonas atrado elementarij dalel elektron, kuri turi neigiam elektrin krv. io krvio absoliutin vert daniausiai ymima raide e ir yra lygi 1.602210-19 C. is krvis vadinamas elementariuoju krviu, nes vis gamtoje egzistuojani daleli krviai yra krvio e kartotiniai. Elektrono mas m = 9.110-31 kg. Tomsonas nustat, kad elektronai yra atom dalels. Kadangi atomas yra visumoje neutralus, Tomsonas padar ivad, kad atome turi bti ir teigiamas krvis, kuris yra prieingas elektron krviui. Pagal Tomsono model, atom sudaro sferinis tolygiai pasiskirsiusio teigiamo krvio 1.4 pav. Tomsono atomo modelis debeslis, kuriame "plaukioja" neigiamieji elektronai (r. 1.4 pav.). 1909 m. kitas angl fizikas Ernestas Rezerfordas tyr daleli pereig pro plonas aukso bei kit metal folijas (apie daleles bus smulkiau kalbama skyriuje apie radioaktyvum). Tuo metu jau buvo inoma, kad dalels yra teigiamosios dalels, kuri krvis lygus dvigubam elementariajam krviui (+2e), o mas madaug 7000 kart didesn u elektrono mas. Rezerfordo matavim schema pavaizduota 1.5 pav. Radioaktyvi mediaga R spinduliuoja siaur pluotel daleli, kuri kelyje taisyta metalin folija F. Prajusios pro folij, dalels atsimua fluorescuojant ekran E ir sukelia blyksnius (scintiliacijas), kurie stebimi mikroskopu M. Mikroskop kartu su ekranu galima sukioti aplink folij (r. 1.5 pav.). Tokiu bdu galima nustatyti, kokia dalis daleli nukrypsta bet kokiu duotuoju kampu. Rezerfordas pastebjo, kad dalis daleli, praeidamos folij, yra isklaidomos, t.y., pakeiia judjimo krypt. Jis padar ivad, kad dalel pakeiia judjimo krypt dl to, kad j

10 neprarasdami energijos. Taigi, primus branduolin atomo model, paaikjo, kad klasikin elektrodinamika negali paaikinti atom egzistavimo.

11 1 1 (k = 4, 5, 6, ). 2 2 k 3 Akivaizdu, kas visos vandenilio spektro serij formuls gali bti ireiktos viena formule, kuri vadinama Balmerio ir Rydbergo formule: 1 1 = R 2 2 (k > n). (1.5.2) k n Laimano serijai n = 1, Balmerio serijai n = 2, o Paeno serijai n = 3. Vandenilio atomo spektro dsningumai prietarauja klasikiniam poiriui atom. Pagal klasikin elektrodinamik, atomo spinduliuots danis turt bti lygus elektrono apsisukim daniui. Taiau pagal klasikin teorij elektronas turt nuolat spirale artti prie branduolio (r. 1.4 poskyr). Tuomet elektrono sukimosi danis augt. Atitinkamai, augt ir spinduliuots danis. T.y., klasikiniu poiriu, atomas turt spinduliuoti itisinio spektro spinduliuot (o ne diskretaus danio spinduliuot).

= R

1.5. Vandenilio atomo spektras inias apie atom sandar teikia j spinduliuots spektrai. Atomo spektr nusako atomo spinduliuojam elektromagnetini bang (viesos) daniai. Matavimai rodo, kad atomai spinduliuoja tik atskir tiksliai apibrt dani elektromagnetines bangas. T.y., praleidus atomo spinduliuot pro spektrin prietais, pvz., pro difrakcin gardel, gaunamos siauros rykios linijos (r. 1.7 pav.). Todl sakoma, kad atom spektrai yra linijiniai. Kiekviena linija atitinka apibrto danio (ir apibrto bangos ilgio) vies. 1.7 pav. pavaizduota vandenilio atomo spektro dalis. Vir kiekvienos linijos nurodytas atitinkamas bangos ilgis (m). Po kiekviena linija pateiktas jos sutartinis ymjimas. Matavimai rodo, kad linijos atom spektruose isidsiusios dsningai. Anksiausiai is dsningumas buvo pastebtas lengviausiojo elemento vandenilio atom spektre. 1885 m. veicar matematikas Johanas Balmeris 1.7 pav. Vandenilio atomo paskelb paprast formul vandenilio spektro regimoji dalis atomo spektro regimosios dalies linij daniui skaiiuoti: 1 1 = R 2 2 (k = 3, 4, 5, ). (1.5.1) k 2 i formul vadinama Balmerio formule. ia yra Rydbergo konstanta: R = 3.29311931015 s-1 ("Rydbergo konstanta" taip pat vadinamas dydio R ir viesos greiio santykis: R' = R/c = 1.0973732107 m-1). k yra bet koks sveikasis skaiius, pradedant trim. Jeigu (1.5.1) formulje vietoj k raytume 3, tuomet apskaiiav gautume dan, kuris tiksliai sutampa su vandenilio spektro raudonosios linijos daniu (i linija ymima H). ra k = 4, gautume ydrosios linijos H dan ir t.t. i vandenilio atomo linij seka vadinama Balmerio serija. inant dan , galima apskaiiuoti kiekvienos linijos bangos ilg = c/. Balmerio serijos pirmj keturi linij bang ilgiai nurodyti 1.7 pav. Vlesni vandenilio spektro tyrimai parod, kad jame yra ir daugiau serij. Ultravioletinje srityje yra Laimano serija, kurios linij daniai yra 1 1 = R 2 2 (k = 2, 3, 4, ). k 1 Infraraudonojoje srityje yra Paeno serija, kurios linij daniai yra

1.6. Boro postulatai Dan fizikas Nilsas Boras 1913 m. suformulavo atomo teorij, kuri susiejo tris tuo metu inomus eksperimentinius faktus, prietaraujanius klasikinei mechanikai:
1) branduolinis atomo modelis (r. 1.4 poskyr), 2) vandenilio atomo spektro dsningumai (r. 1.5 poskyr), 3) Planko hipotez apie spinduliavimo kvantin pobd (r. 1.1 poskyr). Boras atsisak bandym paaikinti atomo sandar klasikins teorijos metodais. Vietoj to, jis paband atrasti kelis esminius principus, kurie yra suderinami su aukiau mintais eksperimentiniais faktais. iuos principus Boras suformulavo trij postulat pavidalu. Postulatas tai teiginys, kuris naudojamas kaip iankstin prielaida, formuluojant teorij. Taigi, Boro postulatai yra ie.
Pirmasis postulatas (stacionarij bsen postulatas). Elektronas gali skrieti apie branduol tik tam tikromis orbitomis, nespinduliuodamas energijos. ios orbitos vadinamos stacionariomis. Kiekvien orbit atitinka apibrta atomo energija En (n orbitos numeris). Antrasis postulatas (dani taisykl). Perokant elektronui i toliau nuo branduolio esanios orbitos k artimesn branduoliui orbit n, ispinduliuojamas fotonas, kurio energija lygi

En
+e

Ek
-e

h=Ek-En

1.8 pav. Antrasis Boro postulatas

12

13
h = E k E n .
(1.6.1)

(r. 1.8 pav.).


Treiasis postulatas (orbit kvantavimo taisykl) susieja orbitos numer n su toje orbitoje esanio elektrono judesio kiekio momentu L. Pagal treij Boro postulat, n-tojoje orbitoje esanio elektrono judesio kiekio momentas lygus h Ln = n = nh (n = 1, 2, ). (1.6.2) 2 ia h yra Planko konstanta (h = 6.6310-34 Js), o h yra redukuotoji Planko konstanta: h = h /( 2 ) . Sveikasis skaiius n vadinamas pagrindiniu kvantiniu skaiiumi.

Pirmasis postulatas, i vienos puss, konstatuoja akivaizd empirin fakt, kad elektronas gali suktis aplink branduol, nespinduliuodamas energijos (nors tai prietarauja klasikinei elektrodinamikai), o i kitos puss, teigia, kad ne visos orbitos yra galimos. Pagal antrj postulat (1.6.1), atomo spektr linij daniai yra lygs atomo orbit energij skirtumams, padalintiems i Planko konstantos. Vadinasi, vandenilio atomo spektro linijinis pobdis (danio diskretumas) yra pasekm to fakto, kad vandenilio atomas gali turti tik tam tikras tiksliai apibrtas energijos vertes. Antrasis postulatas taip pat yra nesutaikomas su klasikine fizika, pagal kuri elektrono spinduliuots danis turt sutapti su jo sukimosi aplink branduol daniu. Treiasis postulatas apibria fizikin dyd, kuris pilnai apibdina kiekvien orbit. Tas fizikinis dydis tai orbitoje esanio elektrono judesio kiekio momentas. Kaip emiau pamatysime, pagal elektrono judesio kiekio moment galima apskaiiuoti visus elektrono judjim apibdinanius dydius n-tosios orbitos spindul rn, elektrono judjimo greit vn ir elektrono judesio kiek bei energij. inant elektrono energijos galimsias vertes, pagal antrj postulat (1.6.1) galima apskaiiuoti atomo spektr. ie skaiiavimai pateikti emiau.
1.7. Boro vandenilio atomo modelis Prie skaiiuojant vandenilio atomo spektr pagal Boro teorij, reikia prisiminti keli mechanikoje naudojam fizikini dydi apibrimus ir kelis mechanikos dsnius: 1) Dalel veikianti jga F tai dalels mass m ir pagreiio a sandauga (II Niutono dsnis): F = ma . (1.7.1) 2) Dalel veikianios jgs F atliktas darbas A, kai dalel pasislenka vektoriumi r tai jgos vektoriaus F ir dalels poslinkio vektoriaus r skaliarin sandauga: A = (F, r ) = F r cos ; (1.7.2)

ia yra kampas tarp vektori F ir r (kaip matyti (1.7.2) formulje, vektoriai ymimi pastorintu riftu, o j absoliutins verts kursyvu). 3) Dalels, kurios mas m, o greitis v, judesio kiekio momento (arba mechaninio momento) absoliutin vert yra lygi (1.7.3) L = rp = rmv ; ia r yra atstumas nuo tako, kurio atvilgiu matuojamas judesio kiekio momentas, iki dalels trajektorijos liestins, ivestos per tak, kuriame yra dalel, p = mv yra dalels judesio kiekis, m yra dalels mas, o v yra jos greitis. Pvz., (1.7.3) nusako r spindulio apskrita orbita judanios dalels judesio kiekio moment orbitos centro atvilgiu. 4) Pastoviu greiiu v spindulio r apskrita orbita judanti dalel turi centrin pagreit, kuris lygus
v2 . r 5) Greiiu v judanios m mass dalels kinetin energija W lygi

a=

(1.7.4)

mv 2 . (1.7.5) 2 6) Dviej daleli sveikos potencin energija U, kai dalels yra duotuoju atstumu viena nuo kitos tai darbas, kur atlikt daleli sveikos jga F, nutolinant daleles vien nuo kitos be galo dideliu atstumu. Jeigu dalels traukia vienas kit, tuomet, nutolinant jas vien nuo kitos, dalels juda prieinga sveikos jgai kryptimi, t.y., kampas tarp jgos vektoriaus ir poslinkio vektoriaus lygus = 180. Taigi, pasinaudojus darbo apibrimu (1.7.2), dviej daleli tarpusavio traukos potencin energija, kai tos dalels yra atstumu r viena nuo kitos, yra lygi W=
U = Fdr
r

(1.7.6)

(integralas ia naudojamas dl to, kad sveikos jga F priklauso nuo atstumo r). I (1.7.6) formuls iplaukia, kad dviej daleli tarpusavio traukos potencin energija yra neigiama. 7) Daleli sistemos pilnutin mechanin energija E lygi j kinetins ir potencins energij sumai: E = W +U . (1.7.7) Be to, skaiiavimuose bus naudojamas Kulono dsnis, kuris teigia, kad dviej daleli, kuri elektriniai krviai lygs q1 ir q2, sveikos jga lygi 1 q1 q 2 ; (1.7.8) F= 4 0 r 2

14 ia r yra atstumas tarp daleli, o 0 yra elektrin konstanta: 0 = 8.85410-12 C2/(Nm2). Jeigu daleli elektriniai krviai yra prieingo enklo, tuomet pagal Kulono dsn (1.7.8) gaunama, kad jga F yra neigiama. Tai reikia, kad dalels traukia viena kit. Remdamiesi Boro postulatais ir aukiau mintais apibrimais bei dsniais, apskaiiuosime vandenilio atomo elektrono energijas ir tokiu bdu teorikai pagrsime Balmerio ir Rydbergo formul (1.5.2). io udavinio sprendimas susideda i trij dali: 1) elektrono orbit spinduli skaiiavimas, 2) elektrono kinetins energijos kiekvienoje orbitoje skaiiavimas, 3) elektrono potencins energijos kiekvienoje orbitoje skaiiavimas.
1.7.1. Elektrono orbit spinduli skaiiavimas
ra (1.7.13) (1.7.12), gauname: rn = n 2

15

0h2 n 2 0.529 me 2

(n = 1, 2, 3, ).

(1.7.14)

ioje iraikoje matyti, kad orbitos spindulys yra proporcingas orbitos numerio kvadratui. T.y., orbitos sunumeruotos spindulio rn didjimo tvarka. Pirmosios orbitos (n = 1) spindulys pagal (1.7.14) formul lygus r1 5.310-11 m = 0.529 . is dydis vadinamas pirmuoju Boro spinduliu. ra i vert (1.7.13) formul, randame elektrono greit pirmojoje orbitoje: v1 2.2106 m/s. 1.7.2. Elektrono kinetins energijos kiekvienoje orbitoje skaiiavimas Pagal kinetins energijos apibrim (1.7.5), elektrono kinetin energija ntojoje orbitoje lygi
2 mv n . (1.7.15) 2 ra vn iraik (1.7.13) (1.7.15), gauname kinetins energijos iraik orbitos spinduliu rn:

Vis pirma rasime elektrono orbit spindulius rn (n = 1, 2, 3, ). Tuo tikslu pasinaudojame elektrono centrinio pagreiio iraika (1.7.4). Paymjus elektrono greit n-tojoje orbitoje vn, elektrono centrinis pagreitis lygus
2 vn . (1.7.9) rn Kita vertus, pagal antrj Niutono dsn (1.7.1) elektrono pagreitis yra lygus j veikianios jgos ir elektrono mass m santykiui: F a= n ; (1.7.10) m ia Fn yra traukos jga tarp branduolio ir elektrono, kai elektronas yra n-tojoje orbitoje. i jg nusako Kulono dsnis (1.7.8). Vandenilio atomo branduolio krvis lygus +e, o elektrono krvis lygus e. ra tai Kulono dsn (1.7.8), randame:

Wn =

a=

h2 . (1.7.16) 8 2 mrn2 ra rn iraik (1.7.14) (1.7.16), gauname n-tojoje orbitoje esanio elektrono kinetin energij: Wn = n 2 Wn = 1 me 4 2 . n 2 8 0 h 2 (1.7.17)

1.7.3. Elektrono potencins energijos kiekvienoje orbitoje skaiiavimas Dabar rasime potencin energij U. Pagal potencins energijos apibrim (1.7.6), tam reikia inoti elektrono ir branduolio traukos jg. i jg nusako Kulono dsnis (1.7.11). ra (1.7.11) (1.7.6) ir suintegrav nuo r iki , gauname toki potencins energijos prieklaus nuo r: e2 . (1.7.18) 4 0 r ra rn iraik (1.7.14) (1.7.18), gauname n-tojoje orbitoje esanio elektrono potencin energij: U (r ) = 1 Un = 1 me 4 2 . n 2 4 0 h 2 (1.7.19)

(1.7.11) 4 0 r 2 (ia nra minuso enklo, nes raide F susitarta ymti jgos absoliutin vert). Prilygin lygybi (1.7.9) ir (1.7.10) deinisias puses vien kitai ir pasinaudoj jgos Fn = F(rn) iraika (1.7.11), randame: . (1.7.12) 2 4 0 mv n ioje orbitos spindulio iraikoje yra vienas neinomasis elektrono greitis vn. J galima ireikti orbitos spinduliu rn, pasinaudojus treiuoju Boro postulatu (1.6.2). Tuo tikslu raome judesio kiekio momento apibrim (1.7.3) (1.6.2). Ireik vn, randame: h vn = n (n = 1, 2, 3, ); (1.7.13) 2mrn rn = 1 e2

F (r ) =

e2

1.7.4. H atomo spektro skaiiavimas. Pagrindin ir suadintoji bsenos Dabar galime apskaiiuoti vandenilio atomo energij, kuri naudojama antrajame Boro postulate (1.6.1). Pagal (1.7.7), kai elektronas yra n-tojoje

16 orbitoje, vandenilio atomo pilnutin mechanin energija, kuri ymsime En, yra lygi kinetins energijos (1.7.17) ir potencins energijos (1.7.19) sumai (ia neatsivelgiama atomo slenkamojo judjimo kinetin energij). Tokiu bdu randame: 1 me 4 (n = 1, 2, 3, ). (1.7.20) 2 n 2 8 0 h 2 inant atomo energijos vertes, galima apskaiiuoti atomo spektr. Taiau prie tai reikia apibrti kelias naujas svokas. Atomas, kurio neveikia jokios iorins jgos, anksiau ar vliau pereina maiausios energijos bsen. Kaip matome energijos iraikoje (1.7.20), atomo energijos algebrin vert yra maiausia, kai elektronas skrieja pirmja orbita (n = 1). Tokia atomo bsena yra stabiliausia ir vadinama pagrindine bsena. Kol nra joki iorini poveiki, atomas yra pagrindins bsenos. Norint perkelti elektron i pirmosios orbitos toliau nuo branduolio esani orbit, kurios numeris k > 1, atomui reikia suteikti energij, kuri lygi orbit energij skirtumui Ek E1. Tokios bsenos atomas nra stabilus. Sakoma, kad atomas suadintas. Dingus ioriniam poveikiui, suadintasis atomas per labai trump laik (10-8 s eils) savaime grta pagrindin bsen. Vandenilio atomo atveju tai reikia, kad elektronas pereina i auktesns orbitos pirmj orbit. Taiau suadintojo atomo elektronas gali perokti ne vien pirmj orbit, bet ir bet kuri ariau branduolio esani orbit. Pvz., jeigu elektronas yra treiojoje orbitoje, tuomet jis gali vis pirma pereiti antrj orbit, o po to pirmj. Kai elektronas peroka i tolimesns k-tosios orbitos artimesnij n-tj orbit, atomas ispinduliuoja energijos kvant h = Ek En. Tai atitinka atomo spektro linij, kurios danis lygus E En = k . (1.7.21) h ra energijos iraik (1.7.20) (1.7.21), randame vis vandenilio atomo spektro linij danius: En = Wn + U n = me 4 1 1 2 (k > n). (1.7.22) 2 3 2 8 0 h n k i formul labai panai eksperimentikai gaut Balmerio ir Rydbergo formul (1.5.2). Be to, formulje (1.7.22) prie skliaustus esanio daugiklio vert gana tiksliai sutampa su imatuotja Rydbergo konstantos verte (r. 1.5 poskyr):

17 antrojo dmens vardiklyje esantis skaiius k yra eils numeris orbitos, i kurios vyksta elektrono uolis. Elektronui perokant pirmj stacionarij orbit (n = 1), ispinduliuojamos Laimano serijos linijos, perokant antrj orbit (n = 2) Balmerio serijos linijos ir t.t. 1.9 pav. ie elektrono uoliai paymti rodyklmis. Visos atomo energijos verts (1.7.20) vadinamos atomo energijos lygmenimis. emiausiasis energijos lygmuo, kuris atitinka atomo pagrindin bsen, vadinamas pagrindiniu lygmeniu. Visi auktesnieji lygmenys, kurie atitinka atomo suadintsias bsenas, vadinami suadintaisiais lygmenimis. Grafikai energijos lygmenys vaizduojami horizontaliomis atkarpomis (r. 1.10 pav.). ra konstant m, e, 0 ir h vertes energijos iraik (1.7.20), vandenilio atomo energijos lygmenis galime ireikti itaip: 13.6 eV En = (n = 1, 2, 3, ...). (1.7.23) n2 ia eV reikia elektronvolt daniausiai atomo fizikoje naudojam energijos vienet. 1 eV atitinka energij, kuri gyja elektronas, pagreitintas 1 V tampos: 1eV = e 1V = 1.602210-19 C 1V = 1.602210-19 J.

(9.11 1031 ) (1.6022 1019 ) 4 me4 = 3.29 1015 s-1 . 12 2 34 3 2 3 8 0 h 8 (8.854 10 ) (6.626 10 ) Taigi, Boro atomo teorija paaikino ne tik empirins Balmerio formuls fizikin prasm, bet ir vandenilio atomo spektrini serij kilm. Pagal Boro teorij, Balmerio ir Rydbergo formuls (1.5.2) pirmojo dmens vardiklyje esantis skaiius n yra eils numeris orbitos, kuri vyksta elektrono uolis, o

1.9 pav. Vandenilio spektro serij susidarymas

18 Kaip matome (1.7.23) formulje, visos manomos atomo pilnutins energijos verts yra neigiamos. Matematiniu poiriu, taip yra todl, kad neigiamos potencins energijos absoliutin vert |U| yra didesn u teigiamos kinetins energijos vert W. Fizikiniu poiriu, taip yra todl, kad elektron ir branduol sieja traukos jga. Vis fizikini sistem, kuri dalels susietos tarpusavyje traukos jgomis, pilnutin mechanin energija yra neigiama. Kuo didesnis orbitos numeris n, tuo energija En yra ariau nulio. Nulin energijos vert atitinka laisv, atitrkus nuo branduolio, elektron (tuomet n = ). Kai elektronas yra laisvas, tuomet jo ir branduolio tarpusavio traukos potencin energija lygi nuliui, todl pilnutin energija 1 tampa lygi elektrono kinetinei energijai. Pagal kinetins energijos apibrim 1.10 pav. Vandenilio atomo (1.7.5), ji gali gyti bet kokias neneigiamas energijos lygmenys vertes. Todl vir nulins energijos yra itisinio spektro sritis (r. 1.10 pav.). Kuo emesnis atomo energijos lygmuo, tuo stipriau elektronas susietas su branduoliu (tuo atomas patvaresnis). Pvz., pagrindins bsenos energija E1 = -13.6 eV rodo, kad, norint ilaisvinti elektron (t.y., jonizuoti atom), atomui reikia suteikti 13.6 eV energij; tuo tarpu elektronui ilaisvinti i pirmojo suadintojo lygmens (n = 2) reikia 13.6 / 4 = 3.4 eV energijos ir t.t. Jeigu atomo gautoji energija yra didesn u jonizacijos energij, tuomet energijos perteklius virsta ilaisvintojo elektrono kinetine energija, kuri gali bti bet kokia. Orbit spinduli iraik (1.7.14) ir kinetins, potencins bei pilnutins energij iraikas (1.7.17), (1.7.19) ir (1.7.20) ir spektro linij dani formul (1.7.22) galima nesunkiai apibendrinti bet kokiam jonizuotam atomui, kuris yra prarads visus elektronus, iskyrus vien (tokie atomai vadinami vandenilikaisiais atomais). Toks atomas skiriasi nuo vandenilio atomo tuo, kad branduolio krvis lygus ne +e, o +Ze, kur Z yra sveikasis teigiamas skaiius. Tuomet Kulono dsnyje (1.7.11) dyd e2 reikia pakeisti dydiu Ze2 (nes branduolio ir elektrono krvi sandaugos absoliutin vert bendruoju atveju lygi Ze e = Ze2). Kadangi visose aukiau pateiktose formulse elektrono krvis e atsirado tik i Kulono dsnio, tai lygiai t pat pakeitim reikia atlikti ir kitose formulse. T.y., norint pritaikyti bet kuri aukiau

19 pateikt formul jonui su vieninteliu elektronu, dyd e2 reikia pakeisti dydiu Ze2. Pvz., vandenilikojo jono n-tosios orbitos spindulys lygus rn = n 2 0.529 0h2 n2 . 2 Z mZe (1.7.24)

Kaip matome, didjant branduolio krviui Z, orbit spinduliai maja. Kadangi e4 = e2e2, tai energijos iraikose dyd e4 reikia pakeisti dydiu Z2e4. Vadinasi, jono, aplink kurio branduol sukasi vienintelis elektronas, pilnutin mechanin energija gali gyti ias vertes: Z 2 me 4 Z2 2 2 = 2 13.6 eV (n = 1, 2, 3, ). (1.7.25) n 2 8 0 h n 2 Toks pats papildomas daugiklis Z atsiranda ir spektro linij dani formulje (1.7.22), kuri yra tapati Balmerio ir Rydbergo formulei (1.5.2). Vadinasi, kai elektronas peroka i k-tosios n-tj orbit, vandenilikasis atomas ispinduliuoja foton, kurio danis 1 1 = Z 2 R 2 2 (k > n). (1.7.26) k n ia R yra Rydbergo konstanta. En = Wn + U n =

1.8. Atomo magnetins savybs pagal Boro teorij Apskrita orbita judantis elektronas yra tapatus apskritu kontru tekaniai elektros srovei. Kaip inoma i elektrodinamikos, tokia srov turi magnetin moment, kuris lygus
eS er 2 = ; (1.8.1) T T 2 ia T yra apsisukimo periodas, S = r yra orbitos plotas, o r yra orbitos spindulys. Antra vertus, greiiu v apskrita orbita judantis elektronas turi judesio kiekio moment (1.7.3). Kadangi v = 2r/T, tai M= 2mr 2 . T 2 Ireik r /T i pastarosios formuls ir ra (1.8.1), randame elektrono magnetinio ir judesio kiekio moment sry: e M= L. 2m Magnetinis ir judesio kiekio momentai yra vektoriniai dydiai. Magnetinio momento vektoriaus M kryptis susijusi su srovs kryptimi pagal deiniojo sraigto taisykl, t.y., patalpinus vektoriaus M pradi srovs kontro centr ir irint i io vektoriaus galo, srov turi tekti prie laikrodio rodykl. Elektrono judesio kiekio momento L kryptis susijusi su jo judjimo kryptimi taip pat pagal deiniojo sraigto taisykl (r. 1.11 pav.). Kadangi elektrono L=

20 krvis yra neigiamas, tai jo sukuriamos srovs kryptis yra prieinga judjimo krypiai. Vadinasi, elektrono magnetinio ir judesio kiekio moment kryptys yra prieingos: e M= L (1.8.2) 2m (r. 1.11 pav.). Kadangi judesio kiekio momento "natralusis" matavimo vienetas -e yra h (r. III Boro postulat (1.6.2)), tai (1.8.2) patogu urayti itaip: L M = B ; (1.8.3) h M ia B yra Boro magnetonas: eh 1.11 pav. Apskrita orbita judanio B = . (1.8.4) 2m elektrono mechaninis momentas Boro magnetonas yra magnetinio momento L ir magnetinis momentas M natralusis matavimo vienetas: pagal Boro teorij, elektrono orbitinio magnetinio momento absoliutin vert lygi Boro magnetono ir orbitos numerio n sandaugai. Patalpinus magnetin moment iorin magnetin lauk, atsiranda jga, kuri stengiasi orientuoti magnetin moment lauko kryptimi. Kadangi elektronas turi orbitin mechanin moment, tai, esant iorinei jgai, jis elgiasi kaip vilkelis: jo mechaninis momentas precesuoja aplink iorins jgos (magnetinio lauko) krypt. i precesija vadinama Larmoro precesija, o jos danis vadinamas Larmoro daniu. Elektrono Larmoro danis lygus B B eB = B = B ; L = (1.8.5) 4m 2h h ia B yra magnetin indukcija. is danis yra labai didelis, todl pasireikia tik magnetinio momento vektoriaus vidurkis, kurio kryptis lygiagreti ioriniam magnetiniam laukui. io vidurkio vert lygi magnetinio momento (1.8.3) projekcijai iorinio magnetinio lauko krypt. Jeigu mediagos atomai turi nenulin magnetin moment, ie momentai dalinai orientuojasi magnetinio lauko kryptimi (tiksliai orientuotis trukdo iluminis judjimas). Tuomet mediaga magnetja lauko kryptimi. Tokios mediagos vadinamos paramagnetikais. Kai kuri atom elektron magnetiniai momentai tiksliai kompensuoja vienas kit, todl atomo magnetinis momentas lygus nuliui ir mediagos magnetjimo mechanizmas yra kitoks. Tokios mediagos magnetja dl mintosios Larmoro precesijos. Mat, Larmoro precesija sukelia papildom sukamj judjim aplink lauko krypt. Larmoro precesijos kryptis susijusi su lauko kryptimi pagal deiniojo sraigto taisykl. Dl Larmoro precesijos atsiranda papildoma skurin elektros
L

21 srov, kurios kryptis prieinga precesijos krypiai (nes elektrono krvis neigiamas). Todl mediagos, kuri atomai neturi pastovaus magnetinio momento, magnetja prieinga laukui kryptimi. Tokios mediagos vadinamos diamagnetikais.

1.9. Boro atomo teorijos ribotumas Nors Boro teorija gana tiksliai aprao vandenilio atomo spektr, taiau ji turi kai kuri esmini trkum, dl kuri iuo metu jau nra naudojama praktiniuose skaiiavimuose. Pagrindinis trkumas yra tas, kad i teorija nebuvo nei nuosekliai kvantin, nei nuosekliai klasikin. Kaip k tik sitikinome, kiekybinje analizje Boro teorija naudojo klasikins mechanikos dsnius (pvz., antrasis Niutono dsnis, potencins ir kinetins energijos iraikos) bei tris Boro postulatus, kurie atspindi kvantin ios teorijos pus. Taiau ie postulatai buvo naudojami kaip formalios iankstins prielaidos, nebandant j paaikinti. Dl i prieasi Boro atomo teorija negaljo paaikinti platesnio masto atomini reikini. Pvz., buvo nemanoma paaikinti helio spektro bei molekulini spektr susidarymo, chemini ryi tarp atom ir kt. Boro teorija tapo pereinamuoju etapu tarp klasikins fizikos ir kvantins mechanikos, kurios pagrindai buvo sukurti XX a. treiajame deimtmetyje. Kvantin mechanika dabartiniame mokslo etape geriausiai paaikina atominius reikinius. Kvantins mechanikos poiriu, atomo elektronas tolydiai pasiskirsts erdvje aplink branduol, t.y., sudaro "elektronin debes, o ne sukasi aplink branduol tiksliai apibrta orbita ir tiksliai apibrtu greiiu (kaip teig Boro atomo teorija). Taiau Boro atomo teorija, nors ir blogiau atspindinti tikrov, yra ymiai vaizdesn ir paprastesn u kvantin mechanik, kurios matematinis aparatas yra gana sudtingas. Be to, atomo energijos lygmen svoka, kuri pirm kart panaudota Boro teorijoje, galioja ir kvantinje mechanikoje. Todl, jeigu siekiama vaizdiai aprayti kok nors atomin reikin ir jeigu tai yra manoma, ir iuo metu danai naudojamasi Boro atomo modeliu.

22

23 srauto intensyvumas (t.y., elektron skaiius per laiko vienet ploto vienet) kryptimi, kuri atitinka veidrodin atspind nuo kristalo paviriaus. Pagal Brego lygt (2.3.1), is intensyvumas turt bti maksimalus, kai elektron de Broilio bangos ilgis tenkina slyg 2d sin (n = 1, 2, ...). (1.10.3) = max = n T.y., mainant bangos ilg , atsispindjusio elektron pluoto intensyvumas turt pakaitom sumati ir padidti, o jo maksimumai turt atitikti bangos ilgio vertes, kurias nusako (1.10.3) formul. Eksperimento metu buvo keiiama elektron kinetin energija E. Ireik i de Broilio formuls (1.10.2) elektrono greit v, randame, kad elektrono kinetin energija yra atvirkiai proporcinga de Broilio bangos ilgio kvadratui 2:
mv 2 m h h2 = . (1.10.4) = 2 2 m 2m2 Vadinasi, didinant energij, taip pat turt bti stebimi intensyvumo padidjimai ir sumajimai. Rasime elektron energijos vertes, kurios atitinka atspindio intensyvumo maksimumus. Ira iraik (1.10.3) energijos formul (1.10.4), gauname, kad intensyvumas turt bti didiausias, kai elektron kinetin energija lygi E=
2

1.10. Mediagos savybi korpuskulinis ir banginis dualumas Prancz fizikas Luji de Broilis 1924 m. ikl hipotez, kad korpuskulinis-banginis dualumas bdingas ne tik viesai (fotonams), bet ir kiekvienai materialiajai dalelei elektronams, protonams, atomams ir pan. Pagal de Broil, kiekviena mediagos dalel pasiymi ir banginmis, ir korpuskulinmis savybmis korpuskulinis ir banginis dualumas bdingas visiems mikroobjektams. Taigi, kiekvien mikrodalel galima apibdinti ne tik korpuskuliniais dydiais energija E ir judesio kiekiu p, bet ir banginiais parametrais daniu ir bangos ilgiu . Sryis tarp dalels korpuskulini ir bangini savybi kiekybikai ireikiamas tomis paiomis lygtimis, kaip ir fotonams (r. (1.1.1) ir (1.1.3)): E = h , (1.10.1a) h (1.10.1b) p= .

Vadinasi, bet kuri dalel, kuri turi judesio kiek, yra susijusi su banga, kurios ilgis ireikiamas de Broilio formule: h h = = . (1.10.2) p mv ia p = mv yra dalels, kurios mas m, o judjimo greitis v, judesio kiekis. ios bangos vadinamos de Broilio bangom. Kelis metus nuo de Broilio hipotezs paskelbimo nebuvo jokio eksperimentinio jos patvirtinimo. Norint eksperimentikai aptikti materialij daleli bangin prigimt, reikia atlikti bandym, kuriame pasireikt daleli interferencija arba difrakcija. Deimi arba imt elektronvolt energijos elektron de Broilio bangos ilgis yra angstrem eils, t.y., tos paios eils, kaip ir Rentgeno spinduli, kurie naudojami kristal struktros rentgeninje analizje (r. 2.1.2 poskyr). Vadinasi, jeigu elektronai turi bangini savybi, tuomet, atsispindint madaug 100 eV energijos elektron pluoteliui nuo kristalo, atsispindjusios spinduliuots intensyvumo maksimumai turt bti stebimi kryptimis, kurios tenkina Brego lygt (2.3.1). Taigi, vienas i bd patikrinti de Broilio hipotez yra nuo kristalo atsispindjusi elektron pluoto intensyvumo tyrimas. Tok bandym 1927 m. atliko amerikiei fizikai K. Devisonas ir L. Dermeris. Bandymo metu keli deimi elektronvolt energijos elektron pluotas buvo nukreiptas nikelio kristalo paviri tam tikru fiksuotu kampu. Kristalas buvo pagamintas taip, kad jo pavirius bt lygiagretus kakurioms atominms ploktumoms, kuri atstumas viena nuo kitos (d) buvo inomas. Todl kampas tarp krintaniojo elektron pluoto ir kristalo paviriaus buvo lygus kampui tarp elektron pluoto ir t ploktum (r. 2.6 pav.). Vadinasi, Brego lygties (2.3.1) kairiosios puss vert buvo inoma. Eksperimento metu buvo matuojamas elektron

(n = 1, 2, 3, ) (1.10.5) 8md sin Vadinasi, nubrus atsispindjusi elektron srauto intensyvumo prieklaus nuo kvadratins aknies i elektron energijos E, turtume gauti kreiv su maksimumais, kurie isidst vienodais atstumais vienas nuo kito. Btent toks intensyvumo kitimas buvo gautas Devisono ir Dermerio eksperimente (r. 1.12 pav.). ie matavimai tapo pirmuoju eksperimentiniu de Broilio hipotezs patvirtinimu. Vlesniais tyrimais buvo 1.12 pav. Atsispindjusi nuo kristalo pastebta ne tik elektron, bet ir proton, elektron pluoto intensyvumo neutron ir net molekuli difrakcija. Visi prieklausa nuo kvadratins aknies ie eksperimentai galutinai patvirtino, i elektrono energijos kad mikrodalels turi bangini savybi. Atradus mikrodaleli bangines savybes, buvo sukurti nauji metodai mediagos struktrai tirti, isivyst nauja mokslo aka elektronin optika. Elektroniniuose mikroskopuose vietoj viesos pluoto naudojamas greit elektron pluotas, o vietoj prastini li naudojami magnetiniai liai. 2m2 max
2 2

E = Emax =

h2

h2

n2

24 Objekt, kuriuos galima stebti elektroniniu mikroskopu, maiausi matmenys yra ymiai maesni, negu optinio mikroskopo atveju, nes iuos matmenis lemia bangos ilgis, kuris elektron atveju gali bti angstrem eils, t.y., kelis tkstanius kart maesnis, negu regimosios viesos bangos ilgis. Gali ikilti klausimas: kodl bangins savybs nebdingos makroskopiniams knams? Knams, kuri mas ymiai didesn u mikrodaleli mas, de Broilio bangos ilgis (1.10.2) yra ymiai maesnis. Pvz., 1 g mass dalels, judanios 1 m/s greiiu, de Broilio bangos ilgis 10-28 m. Toki trump bang eksperimentikai aptikti nemanoma. Todl galima laikyti, kad makroknams bdingos tik korpuskulins, o ne bangins savybs. De Broilio hipotezs patvirtinimas i pagrind pakeit poir mikroobjekt savybes. Visiems mikroobjektams bdingos ir korpuskulins, ir bangins savybs, taiau n vienos mikrodalels negalima laikyti klasikine dalele (kuriai galioja klasikins mechanikos dsniai) arba banga (tokia, kaip elektromagnetins bangos).

25 Vokiei fizikas Verneris Heizenbergas 1927 m. suformulavo neapibrtum sry. Pagal princip, mikrodalels negali vienu metu turti tiksliai apibrtus judesio kiekius ir koordinates. Dalels koordinats ir judesio kiekio neapibrtumai susij tokiomis nelygybmis: h h h x p x ; y p y ; z p z . (1.11.1) 2 2 2 ia x, y ir z yra dalels Dekarto koordinai neapibrtumai (standartiniai nuokrypiai), px, py ir pz yra atitinkam judesio kiekio komponeni neapibrtumai, o h = h /( 2 ) 1.05 10 34 J s yra redukuotoji Planko konstanta. Pavyzdiui, jeigu mikrodalels koordinat x yra tiksliai nustatyta (x = 0), tuomet pagal pirmj (1.11.1) neapibrtum sry dalels judesio kiekio atitinkamos komponents neapibrtumas px = , t.y., i judesio kiekio komponent yra visikai neapibrta. Kadangi judesio kiekis yra lygus dalels mass ir greiio sandaugai, tai i (1.11.1) lengvai gaunami koordinats ir greiio neapibrtum sryiai. Pvz., x komponentei galioja sryis h x v x (1.11.2) 2m (y ir z komponentms galioja tokie patys neapibrtum sryiai). Neapibrtum sryiai (1.11.1) arba (1.11.2) reikia, kad dalels judjimo trajektorijos svoka, kuri naudojama klasikinje mechanikoje, negalioja mikrodalelms. Klasikins mechanikos dsniai (pvz., II Niutono dsnis) tiksliai nusako dalels padt erdvje kiekvienu laiko momentu, jeigu yra inomos dalel veikianios jgos. Vadinasi, naudojantis klasikins mechanikos dsniais, galima apskaiiuoti dalels koordinai x, y ir z prieklausas nuo laiko. ios trys laiko funkcijos nusako dalels judjimo trajektorij (dalels keli erdvje). Taiau, jeigu tiksliai inoma, pvz., koordinats x prieklausa nuo laiko x(t), tuomet tiksliai inoma ir ios funkcijos ivestin laiko atvilgiu, t.y., greiio komponent vx, o tai prietarauja neapibrtumo sryiui (1.11.2). Taigi, neapibrtum sryiai nusako, kokiu tikslumu galima taikyti klasikins mechanikos dsnius (pvz., trajektorijos svok), apraant dalels judjim. emiau pateikti trys pavyzdiai, kurie iliustruoja teigin. 1. Tarkime, kad matuojama 1 g mass kno, kuris juda iilgai X aies 1 m/s greiiu, koordinat tam tikru laiko momentu. Tarkime, kad kno greitis imatuotas 10-9 m/s tikslumu (tai yra labai didelis tikslumas). Tuomet pagal koordinats ir greiio neapibrtum sry (1.11.2) maiausias manomas koordinats neapibrtumas lygus h (x) min = 5.3 10 23 m . 2mv Tai yra toks maas dydis, kad j galima laikyti lygiu nuliui. Taigi, greiio ir koordinats neapibrtumai iame pavyzdyje yra praktikai lygs nuliui.

1.11. Neapibrtum sryis Korpuskulinis ir banginis dualumas rodo, kad, apraant mikrodaleles, reikia vienu metu naudotis ir banginmis, ir korpuskulinmis sampratomis. Mikrodalel negali vienu metu turti tiksliai apibrtus judesio kiek ir koordinat. Tai iplaukia i de Broilio formuls (1.10.2): jeigu dalels judesio kiekis p yra tiksliai apibrtas, tai taip pat tiksliai apibrtas ir de Broilio bangos ilgis . Vadinasi, dalel, kurios judesio kiekis yra tiksliai apibrtas, elgiasi kaip apibrto bangos ilgio plokioji banga. Taiau plokioji banga yra pasiskirsiusi visoje erdvje. Tai reikia, kad bangos koordinat yra absoliuiai neapibrta. Pvz., tokia svoka, kaip bangos ilgis duotajame take neturi prasms. Vadinasi, mikrodalel su apibrtu judesio kiekiu turi visikai neapibrt koordinat (t.y., j galima su vienoda tikimybe aptikti bet kuriame erdvs take). Galioja ir atvirkias teiginys: jeigu mikrodalels koordinats yra tiksliai inomos, tai jos judesio kiekis yra visikai neapibrtas. Neapibrtumo svoka reikia, kad, matuojant dalels koordinat arba judesio kiek, skirtinguose matavimuose visuomet gausime iek tiek skirtingas vertes, net jeigu matavim metu dalels judjimo bsena nesikeiia. i veri isibarstymo apie vidurk didumas ir nusako neapibrtum. Tiksliau, neapibrtumas yra lygus standartiniam nuokrypiui (standartinio nuokrypio matematinis apibrimas pateiktas 4.2 poskyryje). Reikia turti omenyje, kad mikrodaleli koordinats ir judesio kiekio (arba greiio) standartiniai nuokrypiai, apie kuriuos ia kalbama, nra susij su matavimo metod netobulumais. io matavim rezultat isibarstymo prieastis yra mikrodaleli dvejopa korpuskulin ir bangin prigimtis. Siekiant tai pabrti, vietoj "standartinio nuokrypio" svokos naudojama "neapibrtumo" svoka, nors matematikai abi ios svokos apibriamos vienodai.

26 Vadinasi, masyviems knams, kurie sudaryti i daugelio milijard atom, klasikins mechanikos dsniai galioja praktikai idealiai tiksliai. 2. Kitas pavyzdys: elektrono, judanio vandenilio atome, koordinats neapibrtumas yra apytiksliai lygus vandenilio atomo matmenims, t.y., madaug 10-10 m. Vadinasi, pagal neapibrtum sry (1.11.2), elektrono greiio neapibrtumas vandenilio atome yra didesnis u h m 6 105 . (v ) min = 2mx s i vert yra tos paios eils, kaip vidutinis elektrono greitis atome. Pvz., ji yra tik 4 kartus maesn u pirmosios orbitos elektrono greit Boro atomo modelyje (r. (1.7.13)). Tai reikia, kad nra prasms kalbti apie elektrono judjim atome tam tikra orbita. Kitais odiais, apraant elektrono judjim atome, negalima taikyti klasikins mechanikos dsni. 3. Dabar tarkime, kad elektronas televizoriaus kineskope juda greiiu vx = 106 m/s ir kad is greitis nustatytas 0.01% tikslumu, t.y., vx = 1060.0001 = 100 m/s. Pagal (1.11.2) formul, maiausias elektrono koordinats neapibrtumas lygus h (x) min = 5.8 10 7 m , 2mv t.y., labai maas dydis, lyginant su kineskopo matmenimis. Todl klasikins mechanikos dsniai galioja pakankamu praktiniams pritaikymams tikslumu (nors ir ne taip tiksliai, kaip pirmajame pavyzdyje). Remiantis iais pavyzdiais, galima teigti, kad, pagal neapibrtum sry, judjimas apibrta trajektorija manomas tik pakankamai masyviems knams arba labai greitoms mikrodalelms. Neapibrtum sryis tapo vienu i pagrindini (ir vienu i pirmj) kvantins mechanikos princip. Kvantin mechanika arba bangin mechanika tai fizikos aka, kuri tiria mikrodaleli judjimo iorini jg laukuose dsnius ir t daleli sistem (pvz., atom, molekuli, kristal) vidines savybes. Kvantins mechanikos dsniai galioja ne vien mikrodaleli judjimui, bet ir vis kn judjimui, taiau masyvi kn arba labai auktos energijos mikrodaleli de Broilio bangos ilgis yra toks maas, kad bangins savybs nepasireikia ir galioja klasikins Niutono mechanikos dsniai. T.y., klasikin mechanika tai ribinis kvantins mechanikos atvejis, kuris galioja dideli masi ir energij knams. Kvantins mechanikos pagrindai buvo sukurti 1925 1926 m. Jos krjai buvo jau mintas V. Heizenbergas ir austr fizikas Ervinas rdingeris.

27

1.12. Bangin funkcija ir jos statistin samprata 1.10 poskyryje aprayti matavimai patvirtino de Broilio hipotez apie tai, kad materialios dalels kai kuriomis slygomis elgiasi kaip bangos, kurios gali interferuoti lygiai taip pat, kaip elektromagnetins bangos. Kaip inoma i bangins optikos, visus pagrindinius interferencijos dsningumus galima paaikinti, remiantis tuo, kad elektromagnetinje bangoje elektrinis laukas kinta erdvje ir laike harmoniniu dsniu: x ( x, t ) = 0 cos2 t ; (1.12.1) ia x yra koordinat bangos sklidimo kryptimi, t yra laikas, yra bangos ilgis, yra danis, kuris lygus = c / ; c yra viesos greitis. Interferencija atsiranda dl to, kad, sudedant dvi bangas, gali atsitikti taip, kad vienuose erdvs takuose abiej bang elektriniai laukai yra vienodos krypties, t.y., bangos stiprina viena kit, o kituose erdvs takuose elektriniai laukai yra prieing krypi, t.y., bangos silpnina viena kit. Eksperimentiniai faktai rodo, kad vienodos energijos ir vienos krypties materialij daleli srautui taip pat galima priskirti (1.12.1) pavidalo bang, ir tuomet daleli interferencijos dsningumus galima paaikinti lygiai taip pat, kaip elektromagnetini bang interferencijos dsningumus. Taiau tuomet ikyla klausimas, kokia i bang
prigimtis, t.y., koks dydis atlieka elektrinio lauko (dydio (1.12.1) formulje) vaidmen materialij daleli atveju. Norint atsakyti klausim, galima pasinaudoti analogija tarp materijos daleli (pvz., elektron) ir foton. Fotonams, kaip ir elektronams, yra bdingas korpuskulinis ir banginis dualumas. Bangins teorijos poiriu, viesos intensyvumas kuriame nors ekrano take yra proporcingas viesos bangos amplituds kvadratui. Fotonins teorijos poiriu, viesos intensyvumas yra proporcingas skaiiui foton, pataikiusi ekrano ploto vienet per laiko vienet. is skaiius, savo ruotu, yra proporcingas fotono pataikymo duotj ekrano tak tikimybei. I ia galima daryti ivad: viesos bangos amplituds kvadratas kuriame nors erdvs take yra fotono pataikymo t tak tikimybs matas. Taikant i ivad reikiniams, kuriuose pasireikia materialij daleli difrakcija (pvz., 1.10 poskyryje apraytam Devisono ir Dermerio bandymui), galima teigti, kad materialij daleli (pvz., elektron) de Broilio bang amplituds absoliutins verts kvadratas kuriame nors erdvs take taip pat yra t daleli aptikimo tame erdvs take tikimybs matas. Dydis, kuris apibdina dalels buvimo duotajame erdvs take tikimyb, vadinamas tikimybs tankiu. Tikimybs tankis tai dalels radimo duotojoje nykstamai maoje erdvs srityje tikimybs dP ir tos srities trio dV santykis dP/dV. I to, kas aukiau pasakyta, iplaukia, kad dydio, kuris kinta erdvje (1.12.1) dsniu ir kuris aprao materialij daleli interferencij bei

28 difrakcij, absoliutins verts kvadratas yra lygus tikimybs tankiui aptikti dalel duotajame erdvs take. Dabar jau galime tiksliai apibrti bangins funkcijos svok. Dalels bangin funkcija tai koordinai ir laiko kompleksin funkcija (x,y,z,t), kuri apibdina dalels judjimo bsen ir kurios absoliutins verts kvadratas lygus tikimybs tankiui aptikti duotosios bsenos dalel erdvs take su koordinatm x, y ir z laiko momentu t: dP | | 2 = (1.12.2a) dV arba dP =| | 2 dV . (1.12.2b) iame bangins funkcijos apibrime reikia atkreipti dmes teigin, jog bangin funkcija apibdina dalels judjimo bsen. Tai reikia, kad, udavus bangin funkcij, tuo paiu pilnai apibdinamas dalels judjimas visais laiko momentais. Skirting energij dalels turi skirtingas bangines funkcijas. Be to, reikia atkreipti dmes tai, kad bangin funkcija yra kompleksin. Vadinasi, analogija su elektromagnetini bang elektriniu lauku, kuris yra realusis dydis, yra tik dalin. I bangins funkcijos apibrimo (1.12.2b) iplaukia, kad tikimyb aptikti dalel baigtiniame tryje V yra lygi P = dP = | | 2 dV . (1.12.3)
V V

29 Btent dl superpozicijos principo (1.12.5) vyksta materialij daleli interferencijos ir difrakcijos reikiniai. Dviej bangini funkcij suma (1.12.5) gali bti ir didesn, ir maesn u kiekvien i dedamj funkcij 1 ir 2. Bangins funkcijos padidjimas kurioje nors erdvs srityje, pagal (1.12.3), reikia, kad toje erdvs srityje padidja tikimyb aptikti dalel. Bangins funkcijos sumajimas reikia, kad toje erdvs srityje dalels buvimo tikimyb sumaja. Nors aukiau bangins funkcijos svoka buvo taikoma materialiosioms dalelms (pvz., elektronams), taiau visi teiginiai galioja ir fotonams. T.y., viesos interferencijos ir difrakcijos reikinius galima aprayti, ne tik naudojant elektromagnetini bang svok, bet ir naudojant fotono bangins funkcijos svok. I to, kas aukiau pasakyta, iplaukia, kad bangin funkcija nra tiesiogiai imatuojamas dydis. Tiesiogiai imatuoti galima tik jos absoliutins verts kvadrat, nes jis turi aiki fizikin prasm (dalels buvimo duotajame erdvs take tikimybs tankis). Taigi, paios bangins funkcijos nemanoma sutapatinti su jokiu fizikiniu dydiu. Tuo de Broilio bangos i esms skiriasi nuo klasikini bang. Pvz., elektromagnetins bangos tai kintantys erdvje ir laike elektrinis ir magnetinis laukai, kuriuos galima imatuoti; garso bangos arba bangos ant vandens paviriaus tai kintantis erdvje ir laike daleli poslinkis atvilgiu vidutins padties, kur taip pat galima imatuoti. Tuo tarpu bangin funkcija leidia tik numatyti dalels buvimo vairiose erdvs srityse tikimyb, taiau negalina tiksliai nustatyti nei dalels trajektorijos, nei dalels greiio. Bangins funkcijos svoka atspindi kvantins mechanikos statistin pobd, kuris susijs su neapibrtum sryiu (1.11.1). Taiau dalels bangin funkcija tai pilniausias manomas dalels judjimo apraymo bdas. Bangin funkcija pilnai nusako ir bangines, ir korpuskulines dalels savybes.

Jeigu tris V artja begalyb, tuomet tikimyb P turi artti vienet, nes dalel tikrai yra kakuriame erdvs take. I ia iplaukia i bangins funkcijos normavimo slyga: 2 (1.12.4) | | dV = 1 ;

ia integruojama visoje erdvje. Banginei funkcijai galioja superpozicijos principas. Jo esm yra tokia. Tarkime, kad kuris nors su dalele susijs vykis gali atsitikti keliais nepriklausomais bdais. Pvz., Devisono ir Dermerio bandyme elektronas gali atsispindti nuo bet kurios kristalografins ploktumos (r. 2.6 pav.). Tuomet tikroji dalels bangin funkcija lygi funkcij, atitinkani visus manomus vykius, tiesiniam dariniui. Pvz., jeigu nuo virutins ploktumos atsispindjusio elektrono bangin funkcij paymsime 1, o nuo emiau esanios gretimos ploktumos atsispindjusio elektrono bangin funkcij paymsime 2 ir laikysime, kad elektronas gali su vienoda tikimybe atsispindti nuo abiej i ploktum, o nuo kit kristalografini ploktum elektronai neatsispindi, tuomet tikroji atsispindjusio elektrono bangin funkcija bus lygi = 1 + 2 . (1.12.5)

1.13. rdingerio lygtis. Energijos lygmenys. Kvantiniai uoliai


Praeitame poskyryje buvo apibrta bangins funkcijos (x,y,z,t) svoka ir buvo paaikinta jos prasm: |(x,y,z,t)|2dxdydz nusako tikimyb aptikti dalel erdvs trio elemente dV = dxdydz laiko momentu t. Taigi, jeigu inomas bangins funkcijos pavidalas, tuomet bet kuriuo laiko momentu yra inoma tikimyb aptikti dalel bet kuriame erdvs take, t.y., dalels judjimas yra pilnai apibrtas. Vadinasi, norint pilnai aprayti dalels judjim, reikia inoti bangins funkcijos (x,y,z,t) pavidal. Pagrindin nereliatyvistins kvantins mechanikos lygtis, kuri matematikai apibria dalels bangin funkcij , yra rdingerio lygtis, kuri 1926 m. suformulavo austr fizikas Ervinas rdingeris. rdingerio lygtis, kaip ir visi pagrindiniai fizikos dsniai (pvz., Niutono dsniai), negali bti grietai matematikai ivesta, o yra postuluojama. Jos pavidalas yra toks:

30

31

h2 2 ; (1.13.1) U ( x, y, z , t ) = ih 2m t ia m yra dalels mas, yra diferencialinis "nabla" operatorius + z0 , kur x0, y0 ir z0 yra X, Y ir Z ai vienetiniai ( = x0 + y0 z y x

vektoriai),

yra Laplaso operatorius

2 2 2 2 = + + x 2 y 2 z 2

i = 1 yra menamasis vienetas, U yra dalels potencin energija. rdingerio lygties (1.13.1) vaidmuo kvantinje mechanikoje yra toks pats, koks yra Niutono dsni vaidmuo klasikinje mechanikoje. (1.13.1) yra bendroji rdingerio lygtis. Jeigu dalels potencin energija U nepriklauso nuo laiko (t.y., jeigu dalel juda stacionariajame potencialiniame lauke), tuomet (1.13.1) lygties sprendiniai yra tokio pavidalo: ( x, y, z , t ) = ( x, y, z )e iEt / h , (1.13.2) o erdvini koordinai funkcija (x,y,z) tenkina i lygt: 2m 2 + 2 [ E U ( x, y, z )] = 0 ; (1.13.3) h ia E yra pilnutin mechanin dalels energija. (1.13.3) lygtis vadinama stacionarija rdingerio lygtimi. Kadangi daugumoje atomo fizikos udavini (pvz., elektrono judjimas atome arba daleli laisvasis judjimas vakuume) dalels potencin energija nepriklauso nuo laiko, "bangine funkcija" daniausiai vadinama btent erdvini koordinai funkcija (x,y,z), o ne pilnoji funkcija (1.13.2). Sprendiant stacionarij rdingerio lygt (1.13.3), reikia turti omenyje, kad bendruoju atveju ne visi manomi sprendiniai gali atlikti dalels bangins funkcijos vaidmen. Taip yra todl, kad bangins funkcijos absoliutins verts kvadratas turi tikimybs tankio prasm. Tai reikia, kad bangin funkcija turi bti:
1) baigtin (tikimyb negali bti didesn u vienet); 2) vienareikm (tikimyb negali bti daugiareikm); 3) tolydi (tikimybs tankis erdvje negali kisti uoliais). Vadinasi, i vis galim lygties (1.13.3) sprendini reikia atrinkti tik tuos, kurie tenkina iuos tris reikalavimus. Diferencialini lygi teorijoje rodoma, kad bendruoju atveju (1.13.3) lygties sprendiniai, kurie yra baigtiniai, vienareikmiai ir tolyds, egzistuoja, tik esant tam tikroms pilnutins energijos E vertms: E = En (n = 1, 2, 3, ). Naudojant diferencialini lygi teorijos terminologij, ios verts yra lygties (1.13.3) tikrins verts, o jas atitinkantys sprendiniai = n (n = 1, 2, 3, ) lygties (1.13.3) tikrins funkcijos. Naudojant kvantins mechanikos terminologij, kiekviena tikrin funkcija n tai dalels bangin funkcija bsenoje, kurioje dalels pilnutin energija E yra

tiksliai apibrta ir lygi atitinkamai tikrinei vertei En. Dalels bsena, kurios energija yra tiksliai apibrta, atitinka kakur dalels energijos lygmen. Taigi, stacionarioji rdingerio lygtis (1.13.3) nusako visus dalels energijos lygmenis En ir dalels bangines funkcijas n, kai ji yra kiekviename i t lygmen. emiausiasis energijos lygmuo vadinamas pagrindiniu lygmeniu. Energijos diagramose energijos lygmenys vaizduojami horizontaliomis atkarpomis (pvz., r. 1.10 pav.). Kvantin sistema (pvz., atomas arba branduolys), kurios neveikia jokios iorins jgos, anksiau ar vliau savaime pereina pagrindin energijos lygmen. Tokia sistemos bsena yra stabiliausia ir vadinama pagrindine bsena. Kol nra joki iorini poveiki, sistema yra pagrindins bsenos. Norint perkelti sistem i pagrindinio lygmens E1 auktesn lygmen En, sistemai reikia suteikti energij, kuri lygi lygmen skirtumui: E = En E1. Tokios bsenos sistema nra stabili. Sakoma, kad sistema suadinta. Dingus ioriniam poveikiui, sistema savaime grta pagrindin bsen. Atomo atveju tai vyksta per 10-8 s eils laik. Kvantins sistemos perjimas i vieno energijos lygmens kit vadinamas kvantiniu uoliu. Vykstant kvantiniam uoliui i auktesnio energijos lygmens Ek emesn energijos lygmen En, ispinduliuojamas fotonas, kurio energija lygi t lygmen skirtumui: h = Ek En. (1.13.4) Prieingas uolis gali vykti, tik sugrus tos paios energijos foton.

1.14. Dalel potencinje duobje. Elektronas atome Kaip matyti (1.13.3) lygtyje, dalels energijos lygmenys En ir atitinkamos bangins funkcijos n priklauso nuo potencins energijos U(x,y,z) pavidalo. Taiau kai kurias bendrsias stacionariosios rdingerio lygties (1.13.3) sprendini savybes galima nustatyti, nekonkretizuojant potencins energijos U(x,y,z) pavidalo. Kad bt paprasiau, nagrinsime vienmat dalels judjimo model. T.y., laikysime, kad potencin energija U ir bangin funkcija priklauso tik nuo vienos koordinats x. Tuomet stacionarioji rdingerio lygtis (1.13.3) gyja tok pavidal: d 2 2m + 2 ( E U ( x)) = 0 . (1.14.1) dx 2 h Kvantins mechanikos udaviniuose danai sutinkama potencins energijos prieklausa nuo koordinats, kurios bendrasis pavidalas pavaizduotas 1.13a pav. ios prieklausos pagrindins savybs yra tokios: 1) potencin energija turi neigiam minimum tam tikrame take xmin 0; 2) kai x , potencin energija auga, artdama prie nulio; 3) kai x 0, potencin energija auga ir tampa didesn u nul (xmin > 0). Pvz., tokio pavidalo potencin energija nusako sveik tarp molekuls atom. Energijos minimumo takas xmin atitinka dviej atom sistemos pusiausvyros bsen. Nutolus nuo io tako bet kuria kryptimi, atsiranda jga

32

33

dU , (1.14.2) dx kuri stengiasi atstatyti pusiausvyr tarp traukos ir stmos jg. Todl atomai virpa apie pusiausvyros padtis. i virpesi energijos verts tai rdingerio lygties (1.14.1) tikrins verts E. Apskritai, jeigu potencins energijos prieklausoje nuo koordinats yra minimumas (kaip 1.13a pav.), tuomet tokia prieklausa vadinama potencine duobe. Prie apraant dalels judjim potencinje duobje kvantins mechanikos poiriu, naudinga prisiminti klasikins mechanikos ivadas tokiai sistemai. Klasikins mechanikos poiriu, dalels pilnutin energija E yra lygi dalels kinetins energijos W ir potencins energijos U sumai: E = W +U . (1.14.3) Kadangi kinetin energija W negali bti neigiama, tai dalels pilnutin energija E negali bti maesn u potencin energij U. Vadinasi, klasikins mechanikos poiriu, potencinje duobje esanti dalel, kurios pilnutin energija E yra neigiama, negali ieiti i intervalo [x1, x2] (r. 1.13a pav.), o jeigu E > 0, tuomet dalel gali bti bet kuriame take, kurio koordinat tenkina slyg x > x1 (r. 1.13a pav.). Todl, jeigu E < 0, sakoma, kad dalel yra suritos bsenos, o jeigu E > 0, dalel yra laisvos bsenos. Klasikin mechanika teigia, kad dalels kinetin energija gali bti lygi bet kokiai teigiamai vertei. Vadinasi, pagal klasikin teorij, dalels pilnutin energija gali bti lygi bet kokiai vertei, kuri didesn u potencins energijos maiausi vert U(xmin). Stacionariosios rdingerio lygties (1.14.1) matematin analiz rodo, kad dalels energijos spektro ir bangins funkcijos pavidalas priklauso nuo to, ar kalbama apie laisvj dalel (E > 0), ar apie suritj dalel (E < 0). Jeigu E < 0, tuomet (1.14.1) lygtis turi sprendinius, tik esant tam tikroms diskreioms pilnutins energijos E vertms. Jeigu E > 0, tuomet dalels energija gali bti bet kokia, t.y., energijos spektras yra itisinis (kaip ir klasikinje mechanikoje). Pilnasis dalels energijos spektras pavaizduotas 1.13b pav. Kaip matome, neigiamj energij srityje (E < 0) yra atskiri energijos lygmenys, kurie artja vienas prie kito, augant dalels energijai, o kai dalels energija yra teigiama, turime itisin energijos spektr. Atstumas tarp energijos lygmen, kurie atitinka suritj dalels bsen, yra tuo didesnis, kuo maesnje erdvs srityje lokalizuota dalel (t.y., kuo stipresn traukos jga j veikia). ios ivados galioja ir trimats potencins duobs atveju. Tokios potencins duobs pavyzdys yra elektrono ir atomo branduolio sistema (vandenilikasis atomas). Tolstant nuo branduolio bet kuria kryptimi, vandenilikojo atomo potencin energija kinta pagal formul F =

Energija

U(x)

E>0 0 E<0 x1 x'1 xmin x2 x

1.13a pav. Potencins duobs pavyzdys dviej atom sveikos energija

U(x) Energija

Itisinis spektras (E > 0) E2 E3

E1

1.13b pav. Potencinje duobje esanios dalels virpesi energijos lygmenys

0 Energija E2

Itisinis spektras (E > 0)

U(r)

E1
1.14 pav. Vandenilio atomo elektrono potencin energija ir energijos lygmenys

34

35 U (r ) =
1

Ze 2 ; (1.14.4) 4 0 r ia r yra atstumas tarp branduolio ir elektrono. i prieklausa pavaizduota 1.14 pav. Ji skiriasi nuo 1.13 pav. pavaizduotos funkcijos U(x) tuo, kad potencins duobs gylis yra begalinis (kai r 0, U artja -), ir tuo, kad potencin energija niekur nra teigiama. ra (1.14.4) (1.13.3), gauname stacionarij rdingerio lygt vandenilikajam atomui: 2m 1 Ze 2 = 0 . 2 + 2 E + (1.14.5) 4 0 r h iuo atveju taip pat turime elektrono judjim potencinje duobje, kuri sukuria branduolio elektrinis laukas. Lygties (1.14.5) sprendimas yra sudtingesnis, negu lygties (1.14.1), nes iuo atveju udavinys yra trimatis. Taiau pagrindin ivada lieka ta pati: kai E < 0, sistemos energija E gali bti lygi tik tam tikroms diskreioms vertms (lygties tikrinms vertms). Isprendus i lygt, gaunamos tiksliai tos paios energijos lygmen verts, kurias numat Boro teorija (r. (1.7.25)). Energijos lygmenys pavaizduoti 1.14 pav. Boras rezultat gavo, remdamasis dirbtinai vestais postulatais (r. 1.6 poskyr), o kvantinje mechanikoje diskreios energij verts yra paios teorijos ivada, jos iplaukia i rdingerio lygties. Lygties (1.14.5) tikrini funkcij iraikos yra gana sudtingos. Paprasiausia yra emiausios energijos tikrins funkcijos 1 iraika: r 1 1 (r ) = exp ; (1.14.6) r 3 1 r1 ia r yra atstumas iki branduolio, o r1 yra pirmasis Boro spindulys, padalintas i branduolio krvio Z (r. 1.7 poskyr). Vandenilio atomo matmenys yra apytiksliai lygs dvigubam pirmajam Boro spinduliui, t.y., madaug 1 . Tokios paios eils yra ir vis kit atom matmenys. I (1.14.6) iplaukia, kad elektronas atome yra tolydiai pasiskirsts aplink branduol. Sakoma, kad atomo elektronai (H atomo atveju vienas elektronas) sudaro "elektron debes". Vadinasi, Boro teorijos vaizdis apie elektron, kuris juda apibrtu greiiu apskrita orbita apie branduol, yra neteisingas. Bangin funkcija (1.14.6) spariai maja, tolstant nuo branduolio. Pvz., atstumu r = 10r1 = 5.310-10 m bangins funkcijos vert yra e10 22000 kart maesn u jos didiausi vert. Taigi, io elektron debesies matmenys vandenilio atome atitinka kelis pirmosios Boro orbitos spindulius. Smulkesn vandenilio atomo analiz pateikta 1.17 poskyryje.

1.15. Dalels pereiga pro potencin barjer (tunelin pereiga) Jeigu potencins energijos prieklausoje nuo koordinats yra maksimumas, tuomet tokia prieklausa vadinama potenciniu barjeru. Klasikin mechanika teigia, kad dalel gali praeiti potencin barjer tik tuomet, kai jos pilnutin energija yra didesn u barjero aukt (prieingu atveju dalel U(x) U0 atsispindi nuo barjero). Tarkime, mikrodalel (pvz., elektronas), kurios E energija E, sutinka savo kelyje staiakamp potencin barjer, kurio auktis U0, o plotis l (r. 1.15 pav.). Pana barjer sutinka elektronas, 0 x l ieidamas i metalo vakuum, ir jo 1.15 pav. Potencinis barjeras, kur veikimas susijs su ilaisvinimo darbu sukuria metalo pavirius (dydis A fotoefekto lygtyje (1.2.2)). metale esaniam elektronui Potencins energijos prieklausa nuo koordinats iuo atveju yra tokia: 0, x < 0; U ( x) = U 0 , 0 x l ; (1.15.1) 0, x > l. Isprendus rdingerio lygt (1.14.1), kai potencin energija yra (1.15.1) pavidalo, gaunama, kad dalels bangin funkcija barjero srityje ir u barjero nra tiksliai lygi nuliui, net jeigu dalels energija E yra maesn u barjero aukt U0. Kitais odiais, egzistuoja tam tikra tikimyb prasiskverbti dalelei pro potencin barjer, kai jos energija E yra maesn u barjero aukt U0. is reikinys vadinamas tuneline pereiga. Tikimyb dalelei praeiti pro barjer vadinama potencinio barjero skaidriu. Apytiksliai apskaiiuota, kad aukio U0 ir ploio l potencinio barjero skaidris dalelei, kurios energija E, o mas m, yra 4 D = exp l 2m(U 0 E ) . (1.15.2) h (1.15.2) formulje matyti, kad, kuo platesnis ir auktesnis potencinis barjeras, tuo sunkiau dalelei pro j prasiskverbti. Pvz., laikant, kad l = 10-8 cm (atomo matmenys), o U0 - E = 1 eV, potencinio barjero skaidris elektronui lygus 0.359, t.y., daugiau nei tredalis elektron gali prasiskverbti pro barjer dl tunelins pereigos. Taiau, padidjus barjero ploiui 10 kart, barjero skaidris tampa lygus tik 0.35910 = 3.510-5. Kaip matome iame pavyzdyje, tunelin pereiga pasireikia tik tuomet, kai potencinio barjero plotis yra atomo matmen eils arba maesnis, o energij skirtumas U0 E yra elektronvolt eils arba maesnis. Esant ymiai didesniems atstumams ir energij skirtumams, galioja klasikins mechanikos teiginys, kad dalel, kurios energija maesn u potencinio barjero aukt, negali pro j prasiskverbti.

36
Ermito operatori savybs:

37

1.16. Operatoriai kvantinje mechanikoje. Kvantins mechanikos postulatai Nuosekli matematin kvantins mechanikos formuluot remiasi fizikini dydi operatori svoka. Matematiniu poiriu, operatorius tai atitinkamyb tarp funkcij. T.y., paveik operatoriumi funkcij, gauname kit funkcij. Kitais odiais, operatorius atvaizduoja vien funkcij kit. Pvz., diferencialinis operatorius d/dx atvaizduoja bet kuri funkcij f(x) jos ivestin df/dx. Tam tikra prasme operatoriai yra analogiki funkcijoms: funkcija tai atitinkamyb tarp skaii, t.y., funkcija f(x) atvaizduoja skaii x kakok kit skaii y = f(x). Operatoriai daniausiai ymimi didiosiomis raidmis su stogeliu, pvz., . Operatorius veikia funkcij, kuri urayta po jo ymjimo. Operatorius vadinamas Ermito operatoriumi, jeigu bet kurioms dviems kompleksinms funkcijoms u(r) ir v(r) galioja lygyb v * Au dV = u ( Av )* dV ; (1.16.1)

1) Ermito operatori tikrins verts yra realios; 2) Ermito operatori tikrins funkcijos, atitinkanios skirtingas tikrines vertes, yra ortogonalios; Kaip matyti tikrini veri lygtyje (1.16.4), bet kuri funkcija, kuri gauta, padauginus operatoriaus tikrin funkcij i konstantos, taip pat yra operatoriaus tikrin funkcija. Vadinasi, operatoriaus tikrin funkcij visuomet galima normuoti vienet, t.y., padauginti i tokios konstantos, kad tos funkcijos absoliutins verts kvadrato integralas bt lygus vienetui (r. (1.16.3)). Taigi, galima teigti, kad Ermito operatoriaus tikrins funkcijos sudaro ortonormuotj funkcij rinkin. Matematikai galima rodyti, kad bet kurio Ermito operatoriaus tikrins funkcijos sudaro pilnj funkcij sistem, t.y., bet kuri funkcij (r) galima ireikti (iskleisti) Ermito operatoriaus tikrini funkcij tiesiniu dariniu: (r ) = cn n (r ) ; (1.16.7)
n

ia vaigdut reikia kompleksin jungim, o r reikia tako spindul vektori (Dekarto koordinai rinkin x, y ir z). T.y., paveik funkcij u operatoriumi , padaugin gautj funkcij i funkcijos, kuri kompleksikai jungtin funkcijai v ir gautj sandaug suintegrav visoje erdvje, gausime t pat rezultat, kaip ir paveik operatoriumi funkcij v, apskaiiav kompleksikai jungtin funkcij, padaugin i funkcijos u ir suintegrav visoje erdvje. Funkcijos u(r) ir v(r) vadinamos ortogonaliomis, jeigu * (1.16.2) u v dV = 0 .
Funkcija u(r) vadinama normuotja funkcija, jeigu 2 | u | dV = 1 . (1.16.3)

ia n(r) yra operatoriaus tikrins funkcijos. Naudojant aukiau apibrtas svokas, galima suformuluoti keturis kvantins mechanikos postulatus: I. II. Dalels judjimo bsen aprao bangin funkcija (r,t). Kiekvien dinamin kintamj (t.y., dalels spindul vektori, judesio kiek ir bet kuri i dydi funkcij) atitinka apibrtas Ermito operatorius.

Normuotosios funkcijos, kurios yra ortogonalios viena kitai, yra vadinamos ortonormuotosiomis funkcijomis. Jeigu funkcija tenkina lygt A = , (1.16.4) tuomet funkcija vadinama operatoriaus tikrine funkcija, o skaiius vadinamas operatoriaus tikrine verte, kuri atitinka tikrin funkcij . Lygtis (1.16.4) vadinama operatoriaus tikrini veri lygtimi. Pvz., stacionarij rdingerio lygt (1.13.3) galima urayti kaip Ermito operatoriaus

III. Matuojant dinamin kintamj, kur atitinka operatorius , su tam tikra tikimybe gaunamos verts 1, 2, , kurios yra tikrins verts. Jeigu bsenos bangin funkcija yra , tuomet tos tikimybs yra lygios funkcijos skleidinio operatoriaus ortonormuotom tikrinm funkcijom atitinkam koeficient absoliutini veri kvadratams. IV. Bangin funkcija (r,t) tenkina rdingerio lygt (1.13.1). Operatoriaus tikrini veri i (i = 1, 2, 3, ) rinkinys vadinamas to operatoriaus spektru. Jeigu vien tikrin vert atitinka kelios tiesikai nepriklausomos tikrins funkcijos (t.y., n vienos tikrins funkcijos nemanoma ireikti kit t pai tikrin vert atitinkani tikrini funkcij tiesiniu dariniu), tuomet ta vert vadinama isigimusia tikrine verte, o didiausias j atitinkani tiesikai nepriklausom funkcij skaiius vadinamas tikrins verts isigimimo laipsniu.

h2 2 H = + U ( x, y , z ) 2m
tikrini veri lygt: H = E .

(1.16.5) (1.16.6)

38 Operatori A ir B sandauga AB tai operatorius, kuris atvaizduoja bet kuri funkcij u funkcij A( Bu ) . Bendruoju atveju AB BA , t.y., A( Bu ) B( Au ) . Operatorius [ A, B] AB BA (1.16.8) vadinamas operatori A ir B komutatoriumi. Jeigu dviej operatori komutatorius yra lygus nuliui, tuomet sakoma, kad tie operatoriai komutuoja. I III postulato iplaukia, kad fizikinis dydis A turi apibrt vert (t.y., vert, kurios gavimo matavim metu tikimyb lygi 1) tada ir tik tada, kai sistemos bangin funkcija yra to dydio operatoriaus A tikrin funkcija. Vadinasi, vienu metu matuojant du skirtingus dydius, abu jie gyja apibrtas vertes tik tuo atveju, kai sistemos bangin funkcija yra abiej t dydi operatori tikrin funkcija. Pasinaudojus operatoriaus tikrini veri lygtimi (1.16.4), galima rodyti, kad dviej operatori tikrini funkcij sistemos sutampa tada ir tik tada, kai tie operatoriai komutuoja. Vadinasi, vienu metu matuojant du dydius, jie abu gali gyti apibrtas vertes tada ir tik tada, kai j operatoriai komutuoja. I III postulato taip pat iplaukia, kad fizikinio dydio, kurio operatorius yra , vidurkis bsenoje, kuri aprao bangin funkcija , yra lygus A = * AdV . (1.16.9) ia yra nabla operatorius ( = x 0

39 + y0 + z0 , kur x0, y0 ir z0 yra X, z x y Y ir Z ai vienetiniai vektoriai). Palyginus (1.16.13) su (1.16.4) ir atsivelgus III postulat, galima teigti, kad (1.16.13) yra judesio kiekio operatoriaus tikrini veri lygtis. Vadinasi, dalels judesio kiekio operatorius yra lygus h h h h p = ; px = , py = , pz = . (1.16.14) i x i y i z i Lygybi (1.16.11) ir (1.16.14) ivedimas nra matematikai grietas, todl jas taip pat galima laikyti kvantins mechanikos postulatais. II postulat reikia papildyti iuo teiginiu: bet kurios spindulio vektoriaus ir judesio kiekio funkcijos F(r, p) operatorius gaunamas, funkcijos iraikoje pakeitus r ir p spindulio vektoriaus ir judesio kiekio operatoriais r ir . Pvz., operatorius H (1.16.5) gaunamas, atlikus mintuosius pakeitimus p stacionariajame potencialiniame lauke judanios dalels Hamiltono funkcijos iraikoje. Dalels Hamiltono funkcija arba hamiltonianas tai dalels pilnutins mechanins energijos iraika spinduliu vektoriumi ir judesio kiekiu:

Antra vertus, pagal bangins funkcijos fizikin prasm (r. 1.12 poskyr), spindulio vektoriaus vidurkis yra lygus r = r | |2 dV = *rdV . (1.16.10) Palyginus (1.16.9) ir (1.16.10), galima teigti, kad r=r, (1.16.11) t.y., spindulio vektoriaus operatorius yra lygus paiam spinduliui vektoriui. Pagal de Broilio hipotez (r. 1.10 poskyr), laisvosios dalels bangin funkcija yra plokioji banga, kurios danis lygus E / h, o bangos ilgis lygus h / p; ia E yra dalels energija, o p yra dalels judesio kiekis. Vadinasi, laisvosios dalels bangin funkcija lygi i (r, t ) = exp ( Et (p, r )) ; (1.16.12) h ia i = 1 yra menamasis vienetas. i funkcija tenkina tok diferencialin sry: h = p ; (1.16.13) i

p2 + U (r ) (1.16.15) 2m (ia m yra dalels mas). Todl aiku, kad hamiltoniano operatoriaus (1.16.5) tikrins verts turi nusakyti dalels energijos lygmenis, k ir teigia stacionarioji rdingerio lygtis (1.13.3). Taip pat gaunamas ir dalels judesio kiekio momento operatorius. Dalels judesio kiekio momentas L atvilgiu koordinai atskaitos tako tai jos spindulio vektoriaus r ir judesio kiekio p vektorin sandauga: L = r p. ios vektorins sandaugos komponents Dekarto koordinai sistemoje yra Lx = ypz - zpy, Ly = zpx - xpz ir Lz = xpy - ypx. Pakeit p komponentes atitinkamais operatoriais (1.16.14), gauname judesio kiekio momento operatoriaus L komponentes: h L x = y z , y i z
H (r , p ) =

h L y = z x , z i x h L z = x y . y x i ie trys operatoriai nekomutuoja tarpusavyje: [ Lx , L y ] = ihLz , [ L y , Lz ] = ihLx , [ Lz , Lx ] = ihL y .

(1.16.16)

(1.16.17)

Todl, tiksliai apibrus kuri nors judesio kiekio momento komponent (pvz., Lz), kitos dvi komponents (Lx ir Ly) tampa neapibrtos, iskyrus t atvej, kai judesio kiekio momentas lygus nuliui.

40 Fizikiniai dydiai, kuri operatoriai komutuoja su hamiltonianu (1.16.5), vadinami judesio integralais. Tokie dydiai yra tvars, t.y., ufiksavus kurio nors judesio integralo vert, ta vert iliks pastovi, kol nebus joki iorini poveiki. Nesunku sitikinti, kad tuo atveju, kai U(r) priklauso tik nuo r absoliutins verts r (t.y., kai dalel juda centrini jg lauke), kiekvienas i trij operatori Lx , L y ir L z (vadinasi, ir judesio kiekio
momento operatorius L ) komutuoja su hamiltoniano operatoriumi (1.16.5). Vadinasi, kai dalel juda centrini jg lauke, judesio kiekio momento operatorius ir bet kuri jo projekcija yra judesio integralas. Stacionariajame potencialiniame lauke judanios dalels energijos operatori galima gauti, pasinaudojus ios dalels pilnosios bangins funkcijos bendrja iraika (1.13.2) (atskiru atveju, kai potencin energija lygi nuliui, galioja (1.16.12)). Idiferencijav i iraik laiko atvilgiu, randame h = E . (1.16.18) i t Akivaizdu, kad tai yra operatoriaus (h / i ) / t tikrini veri lygtis. Kadangi io operatoriaus tikrins verts sutampa su energijos vertmis, tai galima teigti, kad tai yra energijos operatorius: h E= . (1.16.19) i t i energijos operatoriaus iraika galioja ne vien stacionariajame potencialiniame lauke judaniai dalelei, bet ir daugelio daleli sistemoms. Koordinats ir judesio kiekio operatoriai (1.16.11) ir (1.16.14) nekomutuoja: h h h xx [ p x , x] = = (1.16.20) i x i x i (tokie patys sryiai gaunami ir kitoms dviems Dekarto koordinatms). Todl, vienu metu matuojant iuos dydius, gaunamos verts, isibarsiusios apie vidurkius. Pritaikius bendrj vidurkio iraik (1.16.9) vidutiniams kvadratiniams nuokrypiams (x - x)2 ir (px - px)2, gaunami standartini nuokrypi sryiai (1.11.1). Taigi, Heizenbergo neapibrtumo sryiai iplaukia i kvantins mechanikos postulat. Apskritai, bet kuriems dviems dydiams L ir M, kuri operatori komutatorius yra K , galioja neapibrtum sryis 1 L M | K | ; (1.16.21) 2 ia L ir M yra dydi L ir M standartiniai nuokrypiai, o K yra K

41 Pasinaudojus (1.16.21), galima rasti ir energijos bei laiko neapibrtum sry. Energijos operatoriaus (1.16.19) ir laiko t komutatorius yra lygus h [E, t] = . (1.16.22) i Vadinasi, atitinkamas neapibrtum sryis yra h Et . 2 Nors io sryio matematinis pavidalas yra toks pats, kaip koordinats ir judesio kiekio neapibrtum sryi (1.11.1), taiau jo prasm yra visikai kitokia. Vis pirma, tiesiogiai matuojama ne pilnutin bsenos energija, o energijos pokytis, vykstant kvantiniam uoliui i vieno energijos lygmens E kit energijos lygmen E'. Antra, laikas t neturi pastovaus vidurkio, kurio atvilgiu bt galima apskaiiuoti standartin nuokryp t. Todl, norint suteikti iam sryiui fizikin prasm, energijos lygmens neapibrtum E reikia pakeisti dviej lygmen E ir E', tarp kuri vyksta duotasis kvantinis uolis, skirtumo neapibrtumu (E - E'), o laiko neapibrtum t reikia laikyti laiko momento, kai sistema buvo "ufiksuota" lygmenyje E, ir laiko momento, kai sistema atsidr lygmenyje E', skirtumo neapibrtumu. Bendruoju atveju dviej energijos lygmen skirtumo neapibrtumas yra didesnis u kiekvieno i j neapibrtum. is faktas apytiksliai skaitomas, padauginus pastarosios nelygybs deinij pus i 2. Taigi, energijos ir laiko neapibrtum sryio galutinis pavidalas yra toks: ( E E )t h . (1.16.23) Laiko neapibrtumas t vadinamas vidutine gyvavimo trukme atvilgiu duotojo kvantinio uolio, o jo prasm vidutinis laikas, per kur vyksta tas uolis. Dydis (E - E') nusako energijos, kuri isiskiria uolio i lygmens E lygmen E' metu, veri isibarstymo didum. Dl io isibarstymo uolio metu ispinduliuojamo fotono energija nra tiksliai apibrta, o jos verts yra pasiskirsiusios aplink tam tikr vidutin vert. Todl atom spektro linijos turi tam tikr natralj plot. I (1.16.23) iplaukia, kad, kuo trumpiau sistema ibna duotajame energijos lygmenyje, tuo didesnis to lygmens energijos neapibrtumas. Vaizdiai kalbant, nestabilij bsen energijos lygmenys yra "iplit", ir is iplitimas yra tuo didesnis, tuo nestabilesn atitinkama bsena. Pagrindiniame (emiausiame) energijos lygmenyje sistema gali bti neribotai ilgai, todl pagrindinis lygmuo nra iplits: jo energija apibrta absoliuiai tiksliai. Kai kuri dydi operatori nemanoma ireikti erdvinmis koordinatmis ir laiku arba diferencialiniais operatoriais, kurie veikia erdvines koordinates ir laik, nes jie neturi klasikinio atitikmens, kuris bt ireikiamas erdvinmis koordinatmis, judesio kiekio komponentmis ir laiku. Tokio

vidurkis.

42 dydio pavyzdys elektrono, fotono ir kit elementarij daleli sukinys (sukinys tai dalels vidinis judesio kiekio momentas). Sukinio operatoriaus nemanoma ireikti erdvinmis koordinatmis arba j ivestinmis. Matematiniu pavidalu uraant tokius operatorius ir j tikrines funkcijas, naudojamos operatori ir funkcij matricins iraikos (r. 1.19 poskyr). Norint vienareikmikai nusakyti apibrtos energijos sistemos bsen (t.y., bangin funkcij), reikia nurodyti vis operatori, kurie komutuoja su hamiltoniano operatoriumi ir vienas su kitu, tikrines vertes toje bsenoje. Taigi, pilnam sistemos apraymui reikia turti pilnj komutuojanij operatori rinkin, kur eina hamiltoniano operatorius.

43 ir ). Lygtyje (1.17.3b) galima dar kart atskirti kintamuosius. T.y., dviej argument funkcij Y(, ) galima ireikti dviej vieno argumento funkcij P() ir () sandauga: Y ( , ) = P( ) ( ) . (1.17.5) Funkcijos P() ir () yra i dviej diferencialini lygi tikrins funkcijos: dP 2 1 d P = 0 ; (1.17.6a) sin + d sin d sin 2 L = h ; (1.17.6b)
z

1.17. Elektrono orbitinis judjimas atome kvantins mechanikos poiriu Stacionarioji rdingerio lygtis dalelei, kuri juda centriniame jg lauke (pvz., elektronui vandenilio atome), yra itokia: 2m 2 + 2 (E U (r ) ) = 0 ; (1.17.1) h Z ia r yra atstumas iki jgos centro z (pvz., iki atomo branduolio), o U(r) yra dalels potencin energija (pvz., (1.14.4)). i lygt patogiausia sprsti sferinse koordinatse (r. 1.16 pav.), r nes tuomet kintamieji r, ir atsiskiria. T.y., trij argument funkcij (r, , ) galima ireikti radialins funkcijos R(r) ir kampins funkcijos y Y(, ) sandauga: Y (r , , ) = R(r )Y ( , ) . (1.17.2) x Funkcijos R(r) ir Y(, ) yra i X lygi tikrins 1.16 pav. Sferins koordinats r, ir ir j diferencialini funkcijos: ryys su Dekarto koordinatmis x, y ir z.
1 d 2 dR 2m [E U (r )] 2 R = 0 , (1.17.3a) r + r r 2 dr dr h 2 L2Y = h 2Y ; (1.17.3b) 2 yra dalels judesio kiekio momento kvadrato operatorius: ia L 1 1 2 L2 = h 2 (1.17.4) sin + . sin 2 2 sin Lygtyse (1.17.3a) ir (1.17.3b) yra atskyrimo konstanta (taip vadinama todl, kad ji naudojama radialinio kintamojo r atskyrimui nuo kampini kintamj

ia Lz yra judesio kiekio momento projekcijos Z a operatorius: h . (1.17.7) Lz = i Lygtyse (1.17.6a) ir (1.17.6b) yra atskyrimo konstanta (ji naudojama kampini koordinai ir atskyrimui vienai nuo kitos). Akivaizdu, kad lygtys (1.17.3b) ir (1.17.6b) yra operatori L2 ir Lz tikrini veri lygtys (plg. su (1.16.4)), o i operatori tikrins verts yra atitinkamai h 2 ir h . Lygtys (1.17.6a,b) turi baigtinius, vienareikmius ir tolydius sprendinius tik tuomet, kai atskyrimo konstantos ir tenkina ias slygas: = l (l + 1) (l = 0, 1, 2, ...); = -l,-l + 1, , l - 1, l. Vadinasi, operatori L2 ir Lz tikrins verts yra

(1.17.9b) z l Aiku, kad pilnoji bangin funkcija (1.17.2) taip pat tenkina lygtis (1.17.9a) ir (1.17.9b), nes operatorius L2 veikia tik daugikl Y(, ), o operatorius Lz veikia tik daugikl () (r. (1.17.5)). Vadinasi, dalels, kuri juda centriniame jg lauke (rotatoriaus), hamiltoniano, judesio kiekio momento kvadrato ir judesio kiekio momento projekcijos operatoriai turi bendr tikrini funkcij sistem. Kaip minta 1.16 poskyryje, tai reikia, kad ie trys operatoriai komutuoja, o atitinkami trys dydiai gali vienu metu turti apibrtas vertes (tuo, kad ie operatoriai komutuoja, galima sitikinti, tiesiog apskaiiavus j komutatorius (1.16.8)). Be to, ie trys dydiai pilnai nusako centriniame jg lauke judanios dalels erdvinio judjimo bsen.

| L |2 = l (l + 1)h 2 (l = 0, 1, 2, ...), Lz = ml h (ml = -l, -l+1, ..., l-1, l), o atitinkamos tikrins funkcijos yra i lygi sprendiniai: L2 Y = l (l + 1)h 2 Y , L = m h .

(1.17.8a) (1.17.8b) (1.17.9a)

44 I (1.17.8b) iplaukia, kad judesio kiekio momento projekcija duotj krypt Z gali gyti tik kelias vertes, t.y., yra galimi tik keli kampai tarp judesio kiekio momento vektoriaus L ir iskirtosios krypties Z. Pvz., kai l = 2, kampas tarp L ir Z aies gali bti lygus penkioms vertms. ios penkios vektoriaus L orientacijos parodytos 1.17 pav. Be to, judesio kiekio momento projekcijos absoliutin vert visuomet yra maesn u jo absoliutin vert

45 magnetinio momento projekcija bet kuri laisvai pasirinkt krypt gali gyti tik ias vertes: M z = ml B (ml = -l, -l+1, ..., l-1, l), (1.17.11a) o magnetinio momento absoliutin vert tik ias vertes: M = B l (l + 1) .
2

(1.17.11b)

| L |= h l (l + 1)

(l = 0, 1, 2, ...),

(1.17.10)

iskyrus t atvej, kai |L| = 0 (t.y., l = 0). Taigi, judesio kiekio momento vektorius visuomet sudaro tam tikr nenulin kamp su iskirtja kryptimi Z. Taip yra todl, kad, apibrus judesio kiekio momento projekcij Z a Lz, kitos dvi Dekarto komponents Lx ir Ly tampa neapibrtos (r. 1.16 poskyr). Tai galima sivaizduoti itaip. Bsenoje, kurioje Lz ir |L| turi apibrtas vertes, judesio kiekio momento vektorius L precesuoja apie iskirtj krypt Z (r. 1.18 pav.). Todl komponents Lx ir Ly nuolat kinta (yra neapibrtos). Reikia turti omenyje, kad iuo atveju "precesija" tra tik bdas vaizdiai paaikinti judesio kiekio momento komponeni Lx ir Ly neapibrtum, naudojant klasikins mechanikos svokas. Bet koks kvantins mechanikos teigini aikinimas, kuris remiasi klasikins fizikos svokom (t.y., arba grynai korpuskulinm, arba grynai banginm), yra netikslus ir nepilnas. ra Lz ir |L| vertes (1.17.8b) ir (1.17.10) orbitini magnetinio ir judesio kiekio moment sry (1.8.3), randame, kad elektrono orbitinio
Z l=2 | L |= h l (l + 1) L

Operatori L ir Lz tikrins funkcijos bei tikrins verts nepriklauso nuo potencins energijos U(r) pavidalo, o sryiai (1.17.8b) ir (1.17.10) galioja bet kokios prigimties (ne vien elektrono) judesio kiekio momentams. U(r) pavidalas lemia tik radialins funkcijos R(r) pavidal ir hamiltoniano tikrines vertes E. Tuo atveju, kai tiriamoji sistema yra elektronas, kuris juda takinio krvio +Ze elektriniame lauke (1.14.4), radialin lygtis (1.17.3a) turi baigtinius, vienareikmius ir tolydius sprendinius tik tuomet, kai konstanta E lygi 13.6 eV (n = 1, 2, 3, ). (1.17.12) 2 n 2 8 0 h 2 n2 Tai yra vandenilikojo atomo energijos lygmenys. Be to, i baigtinumo, vienareikmikumo ir tolydumo reikalavimo iplaukia, kad skaiius l turi bti maesnis u n: l = 0, 1, 2, ..., n - 1. (1.17.13) Sveikieji skaiiai (1.17.14) n, l, ml, kurie nusako rotatoriaus judjimo bsen, vadinami rotatoriaus kvantiniais skaiiais. Skaiius n, kuris nusako energijos lygmen (1.17.12), vadinamas pagrindiniu kvantiniu skaiiumi. Skaiius l, kuris nusako judesio kiekio momento absoliutin vert (1.17.10), vadinamas alutiniu kvantiniu skaiiumi arba orbitiniu kvantiniu skaiiumi, o skaiius ml, kuris nusako orbitinio judesio kiekio momento ir magnetinio momento projekcijas (1.17.8b) ir (1.17.11a), vadinamas magnetiniu kvantiniu skaiiumi. Apibdinant elektrono orbitinio judjimo bsen atome, vietoj l veri 0, 1, 2, 3, 4, ... naudojamos raids s, p, d, f, g, ... Pvz., elektronas, kurio pagrindinis kvantinis skaiius yra n = 2, o alutinis l = 1, vadinamas 2p elektronu. Rykiausias skirtumas tarp kvantinio ir klasikinio poirio orbitin judesio kiekio moment yra tas, kad kvantin mechanika teigia, jog elektrono orbitinis judesio kiekio momentas gali bti lygus nuliui (l = 0). Pagal klasikin judesio kiekio momento apibrim (1.7.3) tai turt reikti, kad r = 0, t.y., kad s bsenos elektronas vis laik juda iilgai tiess, kuri eina per branduol. Bangins funkcijos (1.17.2), kurios atitinka vairius kvantini skaii trejetus n, l, ml, bendruoju atveju yra gana sudtingo pavidalo. Paprasiausios yra s elektron bangins funkcijos, nes j kampin funkcija Y(, ) yra lygi E= Z 2 me 4 = Z2

Lz = 2h
h

0
h 2h
1.17 pav. Judesio kiekio momento galimos orientacijos atvilgiu iskirtosios krypties Z

Lz

1.18 pav. Judesio kiekio momento vektoriaus precesija aplink iskirtj krypt Z

46 konstantai 1 /( 2 ) , t.y., ios bangins funkcijos yra sferikai simetrins ir lygios R(r ) /(2 ) . Pvz., 1s elektrono bangin funkcija yra r 1s (r ) = exp ; (1.17.15) r 1 r13 ia r1 yra pirmasis Boro spindulys, padalintas i branduolio krvio skaiiaus Z (r. 1.7 poskyr). Pagal bangins funkcijos statistin aikinim (r. 1.12 poskyr), tikimyb dP aptikti 1s elektron nykstamai mao storio dr ir spindulio r sferiniame sluoksnyje yra lygi funkcijos (1.17.15) kvadrato ir to sluoksnio trio 4r2dr sandaugai. Vadinasi, 1s elektrono radialinis tikimybs tankis lygus 2r 4r 2 dP 2 2 2 2 (1.17.16) = 1s (r ) 4r = R1s (r ) r = 3 exp . r dr 1s r1 1 1 Bangins funkcijos, kurios atitinka bsenas l > 0, nra sferikai simetrins. Pvz., p elektron (l = 1) kampins funkcijos Y(, ), kurios atitinka tris galimas magnetinio kvantinio skaiiaus ml vertes, yra trij tarpusavyje statmen "erdvini atuoniuki" pavidalo (r. 1.19 pav.). Taigi, iuo atveju radialinis tikimybs tankis priklauso nuo krypties, t.y., nuo kamp ir (r. 1.16 pav.). Radialinio tikimybs tankio vidurk kamp ir atvilgiu nusako funkcija R2(r)r2. ios funkcijos pavidalas 1s, 2s ir 2p elektronams pavaizduotas 1.20 pav. Kaip matome, 1s elektrono radialinis tikimybs tankis yra didiausias ties r1. Kitais odiais, pirmasis Boro spindulys r1 nusako tikimiausi atstum tarp 1s elektrono ir vandenilio atomo branduolio. Be to, i (1.17.16) iplaukia, kad vidutinis atstumas tarp 1s elektrono ir H atomo branduolio yra lygus 3r1/2. Aukiau pateiktj vandenilikojo atomo analiz galima nesunkiai apibendrinti armini metal atomams. Mat, arminio metalo atomai turi vien palyginti silpnai susijus su branduoliu elektron ir Z - 1 ariau branduolio esani elektron, kurie susij su branduoliu ymiai stipriau. Pastarieji elektronai pasireikia tik kaip sferikai simetrinis neigiamo erdvinio krvio pasiskirstymas, kuris dalinai ekranuoja teigiamj branduolio krv +Ze. Vadinasi, ie vidiniai elektronai modifikuoja iorinio elektrono potencins energijos prieklaus nuo radialins koordinats U(r). Todl, apraant arminio metalo atomo iorinio elektrono judjim, galioja to paties pavidalo rdingerio lygtis (1.17.1), kaip ir vandenilikojo atomo atveju, taiau su iek tiek kitokia potencine energija U(r). armini metal iorinio elektrono energijos lygmenys skiriasi nuo vandenilikojo atomo energijos lygmen (1.17.12) ir priklauso ne vien nuo pagrindinio kvantinio skaiiaus n, bet ir nuo alutinio kvantinio skaiiaus l. i priklausomyb nuo l galima paaikinti, pasinaudojus 1.20 pav. Pvz., liio (Li) atomo vidiniai elektronai yra 1s bsenos, iorinio elektrono pagrindin bsena yra 2s, o iorinio elektrono

47

Z ml = 0 ml = 1 X

1.19 pav. p elektron erdvinio tikimybs tankio kampin dalis |Y(,)|2, atitinkanti tris kvantinio skaiiaus ml vertes. |Y(,)|2 vert vairiomis kryptimis nusako atstumai nuo koordinai centro iki pavaizduotj paviri.

1.20 pav. 1s, 2s ir 2p elektron radialiniai tikimybs tankiai (r1 yra pirmasis Boro spindulys). Viruje parodyta 2s ir 2p elektron erdvini pasiskirstym dalis, kuri yra viduje sferos su spinduliu r1.

48 suadintosios bsenos yra 2p, 3s, 3p, 3d, 4s ir t.t. Kaip matome 1.20 pav., 2s bsenos elektronas ilgiau laiko praleidia arti brandulio (kur vidini elektron ekranuojantis poveikis yra maesnis), negu 2p bsenos elektronas. Vadinasi, 2s bsenoje elektron veikia didesnis teigiamas krvis, negu 2p bsenoje, todl 2s bsenos energija yra maesn, negu 2p bsenos energija. Taip pat galima rodyti, kad 3s elektron energija maesn u 3p elektron energij, o pastaroji maesn u 3d elektron energij ir t.t. Taigi, dl iorinio elektrono skirtingas bsenas atitinkani bangini funkcij skirtingo erdvinio persiklojimo su vidini elektron banginm funkcijom kiekvienas iorinio elektrono energijos lygmuo skyla n lygmen, kurie atitinka skirtingas alutinio kvantinio skaiiaus vertes (1.17.13). 1.21 pav. pavaizduota liio atomo energijos lygmen diagrama. 1.21 pav. deinje parodyti vandenilio atomo energijos lygmenys, kurie apskaiiuoti pagal (1.17.12) su Z = 1. Kaip matome, liio atomo 2s ir 2p lygmenys yra emiau u vandenilio atomo lygmen n = 2. Lygmenys 3s, 3p ir 3d taip pat yra emiau u vandenilio lygmen n = 3, taiau skirtumas yra maesnis, negu lygmen su n = 2. Liio iorinio elektrono energijos lygmenys, kurie atitinka n > 4, beveik sutampa su atitinkamais vandenilio atomo lygmenimis. Taip yra dl to, kad, esant didelms n vertms, iorinis elektronas yra palyginti toli nuo branduolio ir kit elektron, todl branduolio ir vidini elektron poveikis ioriniam elektronui beveik toks pats, kaip teigiamo takinio krvio +e.

49

1.18. Sukinys. Elektrono sukinio ir orbitos sveika. Moment sudtis Aukiau apibrtieji kvantiniai skaiiai n, l ir ml nra pakankami, nusakant elektrono bsen atome, nes elektronas dar turi ir vidin judesio kiekio moment (sukin). Taip pat, kaip elektrono orbitinio judesio kiekio momento absoliutin vert, kuri apibdinama orbitiniu kvantiniu skaiiumi l, elektrono sukinio absoliutin vert apibdinama sukinio kvantiniu skaiiumi s. Elektrono sukinio kvantinis skaiius visuomet lygus 1/2: 1 s= . (1.18.1) 2 Sukinio absoliutin vert |Ls| susijusi su sukinio kvantiniu skaiiumi s taip pat, kaip orbitinio judesio kiekio momento absoliutin vert |L| susijusi su orbitiniu kvantiniu skaiiumi l (r. (1.17.10)):
3 h, (1.18.2) 2 o elektrono sukinio projekcija laisvai pasirinkt koordinai a Z ireikiama sryiu, kuris analogikas (1.17.8b): Lsz = ms h (ms = s = 1/2). (1.18.3) Skaiius ms vadinamas sukinio magnetiniu kvantiniu skaiiumi. (1.18.3) yra elektrono sukinio projekcijos operatoriaus tikrins verts. Sukinio projekcijos operatoriaus matricin iraika pateikta 1.19 poskyryje. is operatorius veikia sukinines koordinates, kurios gali bti lygios tik dviems vertms: +1/2 ir -1/2. Pilnoji bangin funkcija yra lygi erdvins dalies (1.17.2) ir sukinins dalies, kuri priklauso nuo sukinini koordinai, sandaugai (r. 1.22 poskyr). Atomo fizikoje sukinio kvantinis skaiius daniausiai vadinamas tiesiog sukiniu, o sukinio magnetinis kvantinis skaiius tiesiog sukinio projekcija. Pvz., sakoma "elektrono sukinys lygus 1/2" (nors tikroji vert yra | L s |= h s ( s + 1) = h 3 / 2 ), "elektrono sukinio projekcija lygi 1/2" ir pan. Su elektrono sukiniu yra susijs elektrono vidinis (sukininis) magnetinis momentas Ms. Sukinini magnetinio ir judesio kiekio moment santykis yra dvigubai didesnis, negu orbitini: L M s = 2 B s (1.18.4) h (plg. su (1.8.3)). Magnetinio momento ir atitinkamo judesio kiekio momento absoliutini veri santykis, ireiktas B/ h vienetais, yra vadinamas giromagnetiniu santykiu. Pagal (1.8.3) ir (1.18.4), elektrono orbitinis giromagnetinis santykis lygus 1, o sukininis giromagnetinis santykis lygus 2. Sukininio magnetinio momento projekcijai ir absoliutinei vertei galioja sryiai, kurie analogiki (1.17.11a) ir (1.17.11b), taiau vietoj orbitini kvantini skaii ml ir l reikia naudoti atitinkamus sukinio kvantinius skaiius ms ir s, o vietoj B reikia naudoti 2B:

0 -1 -2 -3 -4 -5

l=0
5s 4s 3s

l=1
5p 4p 3p

l=2
5d 4d 3d

l=3
5f 4f

l=4
5g n=5 n=4 n=3

Energija (eV)

Liio lygmenys
2p

Vandenilio lygmenys
n=2

2s

Pagrindin bsena

1.21 pav. Liio (Li) atomo valentinio elektrono energijos lygmen diagrama

50 M sz = 2ms B = m B (ms = 1/2). (1.18.5a) (1.18.5b)

51

| M s |= 2 B s ( s + 1) = 3 B .

Apraant elektrono bsen atome, pilnj komutuojanij operatori rinkin sudaro keturi mintieji operatoriai: hamiltoniano operatorius (1.16.5), orbitinio judesio kiekio momento kvadrato operatorius (1.17.4), orbitinio judesio kiekio momento projekcijos operatorius (1.17.7) ir elektrono sukinio projekcijos operatorius. T.y., elektrono bsen atome pilnai nusako kvantiniai skaiiai (1.18.6) n, l, ml, ms. Dvi bsenos, kurios skiriasi tik ms vertm (ms = 1/2), apraomos vienoda erdvine bangine funkcija (1.17.2). Kvantini skaii ketvertas (1.18.6) ir atitinkamas komutuojanij operatori ketvertas nra vienintelis, kuriuo galima aprayti elektrono bsen atome. Kvantiniai skaiiai (1.18.6) tinka tik tais atvejais, kai kampas tarp orbitinio ir sukininio judesio kiekio moment vektori L ir Ls yra nesvarbus, arba kai orbitinis judesio kiekio momentas lygus nuliui. Jeigu siekiama kvantiniais skaiiais vienareikmikai nusakyti elektrono energijos lygmen, tuomet kvantiniai skaiiai (1.18.6) daniausiai nra tinkami, nes, kai l > 0, elektrono energija priklauso nuo kampo tarp orbitinio bei sukininio judesio kiekio moment vektori L ir Ls, kurio nemanoma vienareikmikai nusakyti, naudojant kvantinius skaiius (1.18.6). i elektrono energijos priklausomyb nuo kampo tarp vektori L ir Ls atsiranda dl sukinio ir orbitos sveikos.
Sukinio ir orbitos sveik galima paaikinti dviem bdais:

II bdas. Pereikime prie koordinai sistemos, kuri susieta su judaniu elektronu. ioje koordinai sistemoje branduolys sukasi aplink elektron. Kaip inome i elektrodinamikos, apskrita orbita judantis krvis sukuria magnetin lauk, kurio kryptis orbitos centre yra statmena orbitos ploktumai. iuo atveju orbitos centre yra elektronas. io efektinio magnetinio lauko indukcij paymsime Bef. iame lauke elektrono sukininis magnetinis momentas Ms turi potencin energij W = (M s , B ef ) = M s Bef cos(M s , B ef ) . (1.18.9)
Tai yra kita sukinio ir orbitos sveikos energijos iraika (plg. su (1.18.8)). Vektoriaus Bef kryptis sutampa su elektrono orbitinio judesio kiekio momento L kryptimi, o vektoriaus Ms kryptis prieinga elektrono sukininio judesio kiekio momento Ls krypiai (r. (1.18.4)). Vadinasi, W vert priklauso nuo kampo tarp vektori Ls ir L . Orbitinio ir sukininio judesio kiekio moment vektori suma L j = L + Ls (1.18.10) nusako elektrono pilnutin judesio kiekio moment. Kadangi vektoriaus Ls ilgis yra pastovus (r. (1.18.2)), tai, udavus vektoriaus L ilg, kampas tarp L ir Ls yra vienareikmikai susijs su pilnutinio judesio kiekio momento Lj absoliutine verte (r. 1.22 pav.). Todl teigin apie elektrono energijos priklausomyb nuo mintojo kampo galima suformuluoti itaip: esant duotiems pagrindiniam ir alutiniam kvantiniams skaiiams, elektrono energija priklauso nuo pilnutinio judesio kiekio momento absoliutins verts. Pagal (1.18.9), sukinio ir orbitos sveikos energija yra neigiama, kai kampas tarp Ms ir Bef yra maesnis u 90, ir teigiama, kai is kampas didesnis u 90. Turint omenyje, kad vektorius Bef yra tos paios krypties, kaip L, o Ms kryptis yra prieinga Ls krypiai, pirmasis atvejis atitinka 1.22 pav. kairij diagram, o antrasis 1.22 pav. deinij diagram (kampas tarp vektori matuojamas, sutapatinus j pradios takus).

I bdas. inome, kad elektronas turi sukinin magnetin moment Ms (1.18.4). Elektrodinamikoje rodoma, kad greiiu v judantis magnetinis momentas Ms turi dipolin moment 1 (1.18.7) pe = 2 v M s ; c ia c yra viesos greitis, o v Ms yra vektori v ir Ms vektorin sandauga, kurios absoliutin vert lygi v Ms sin(v,Ms), o kryptis statmena v ir Ms. Branduolio elektriniame lauke E dipolinis momentas pe turi potencin energij W = (p e , E) = pe E cos(p e , E) ; (1.18.8) ia (pe, E) yra vektori pe ir E skaliarin sandauga. Energij (1.18.8) reikia pridti prie elektrono pilnutins energijos. I (1.18.7) iplaukia, kad sukinio ir orbitos sveikos energija (1.18.8) priklauso nuo kampo tarp elektrono greiio v ir sukininio magnetinio momento Ms. Kitais odiais, i energija priklauso nuo kampo tarp elektrono orbitinio ir sukininio judesio kiekio moment vektori (orbitinio judesio kiekio momento kryptis susijusi su v kryptimi pagal deiniojo sraigto taisykl, t.y., statmena orbitos ploktumai).

1.22 pav. Dvi galimos elektrono sukinio vektoriaus Ls orientacijos atvilgiu elektrono orbitinio judesio kiekio momento vektoriaus L ir atitinkami elektrono pilnutinio judesio kiekio momento vektoriai Lj.

Lj

Lj Ls

Ls

52 Pilnutinio judesio kiekio momento Lj absoliutin vert galima rasti, pasinaudojus ia bendrja moment sudties taisykle: sudjus du judesio kiekio momentus L1 ir L2, kuri absoliutins verts lygios L1 = h l1 (l1 + 1) ir L2 = h l2 (l2 + 1) , suminio momento L = L1 + L 2 galimosios absoliutins verts yra L = h l (l + 1) (l = |l1 - l2|, |l1 - l2| + 1, , l1 + l2). (1.18.11) Sudedant elektrono orbitin ir sukinin judesio kiekio momentus pagal i taisykl, kvantin skaii l1 reikia pakeisti alutiniu kvantiniu skaiiumi l, o kvantin skaii l2 sukinio kvantiniu skaiiumi s = 1/2. Tokiu bdu gaunama, kad pilnutinio momento Lj galimosios absoliutins verts yra | L j |= h j ( j + 1) , kur kvantinis skaiius j gali bti lygus tik ioms vertms: a) jeigu l > 0, j = l 1 ; 2 b) jeigu l = 0, j =
1 2

53

Ljz Ls

Lj L

(1.18.12) (1.18.13a) (1.18.13b)

Pilnutinio judesio kiekio momento projekcija iskirtj krypt Z tenkina t pai slyg, kaip ir bet kurios kitos prigimties judesio kiekio momento projekcija: L jz = m j h (mj = -j, -j+1, ..., j-1, j). (1.18.14) Gali ikilti klausimas, kaip galima kalbti apie apibrt kamp tarp vektori L ir Ls, jeigu i vektori kryptys yra neapibrtos (jie precesuoja apie iskirtj krypt). Atsakym klausim iliustruoja 1.23 pav. Bsenoje, kurioje l ir j yra apibrti, abu vektoriai L ir Ls precesuoja apie pilnutinio judesio kiekio momento vektori Lj taip, kad kampas tarp j ilieka pastovus. Vektorius Lj, kaip ir bet kuris kitas judesio kiekio momentas, precesuoja aplink iskirtj krypt Z. Kaip matome 1.23 pav., vektori L ir Ls projekcijos t krypt yra neapibrtos. Taip yra todl, kad operatoriai Lz ir L nekomutuoja su operatoriumi L2 . Taigi, apraant bsen su apibrtu j,
sz j

1.23 pav. Elektrono sukininio judesio kiekio momento vektoriaus Ls ir orbitinio judesio kiekio momento vektoriaus L precesija aplink pilnutinio judesio kiekio momento vektori Lj ir pastarojo vektoriaus precesija aplink iskirtj krypt Z Bendruoju atveju energijos lygmens negalima tapatinti su kvantine bsena, nes danai energija nepriklauso nuo vieno arba dviej kvantini skaii. Pvz., jeigu nra iorinio magnetinio lauko, tuomet elektrono energija nepriklauso nuo kvantinio skaiiaus mj. T.y., energijos lygmen su apibrtu kvantiniu skaiiumi j atitinka 2j + 1 kvantini bsen, kurios skiriasi tik kvantiniu skaiiumi mj (r. (1.18.14)), o elektrono bangin funkcija tame lygmenyje lygi atitinkam operatoriaus L jz tikrini funkcij tiesiniam dariniui (pagal kvantins mechanikos III postulat). Todl, norint apibdinti elektrono energijos lygmen, kai iorinis magnetinis laukas lygus nuliui, pakanka nurodyti tik kvantinius skaiius n, l ir j. Kvantinis skaiius j nurodomas apatinio indekso pavidalu. Pvz., elektrono energijos lygmuo, kuris atitinka kvantini skaii vertes n = 2, l = 1 ir j = 3/2, ymimas tokiu bdu: 2p3/2. Kadangi sukinio ir orbitos sveikos energija priklauso nuo j, tai i (1.18.13a,b) iplaukia, kad dl sukinio ir orbitos sveikos kiekvienas energijos lygmuo, iskyrus s lygmenis, skyla du artimus lygmenis (r. 1.24 pav.). Didjant n ir l, maja vidutinis elektrono greitis ir didja vidutinis atstumas tarp branduolio ir elektrono, t.y., silpnja vidutinis elektrinis laukas, kuriame juda elektronas. Pagal (1.18.7) ir (1.18.8), majant elektrinio lauko stipriui ir elektrono greiiui, sukinio ir orbitos sveikos energija maja. Vadinasi, kuo didesni n ir l, tuo maesnis lygmen skilimas. Tikslj io lygmen skilimo didum numato reliatyvistin Dirako lygtis, apie kuri kalbama kitame poskyryje.

kvantiniai skaiiai ml ir ms neturi apibrt veri. Todl atomo fizikoje, apibdinant elektrono bsen, daniausiai naudojami kvantiniai skaiiai (1.18.15) n, l, j, mj. , L2 , L2 ir L tikrines ie skaiiai nusako komutuojanij operatori H j jz vertes. T.y., vietoj orbitinio ir sukininio moment projekcij naudojamos pilnutinio momento absoliutin vert ir jo projekcija (plg. su (1.18.6)). Elektrono bsenas, kuriose elektrono energija, orbitinio judesio kiekio momento absoliutin vert, pilnutinio judesio kiekio momento absoliutin vert ir io momento projekcija vienu metu turi tiksliai apibrtas vertes, vadinsime elektrono kvantinmis bsenomis.

54

55

2p3/2 2p 2p1/2
10.2 eV

+(Ms,Bef) -|(Ms,Bef)|

Bef Bef

L L

Ls Ls

[ E c( 0 m0 c + 1 p x + 2 p y + 3 p z )] = 0 ;

(1.19.2a)

ia E yra energijos operatorius (1.16.19), p x , p y ir p z yra judesio kiekio

operatoriaus komponents (1.16.14), c yra viesos greitis, m0 yra elektrono rimties mas, o dydiai 0, 1, 2 ir 3 apibriami taip, kad galiot lygyb E = c( 0 m0 c + 1 p x + 2 p y + 3 p z ) . (1.19.2b) Pakl abi lygybs (1.19.2b) puses kvadratu, turime gauti reliatyvistin energijos ir judesio kiekio sry (1.19.1). Todl aiku, kad 0, 1, 2 ir 3 negali bti skaliarai, nes prieingu atveju, keliant kvadratu, deiniojoje lygybs pusje atsirast dydio m0c ir impulso komponeni px, py ir pz tarpusavio sandaugos, kuri nra reikinyje (1.19.1). Kad nebt i sandaug, dydiai 0, 1, 2 ir 3 turi tenkinti slyg j k = k j ( j k ) , (1.19.3) t.y., jie turi antikomutuoti. Be to, i keturi dydi kvadratai turi bti lygs vienetui: 2 = 1 (j = 0, 1, 2, 3). (1.19.4) j Sryiai (1.19.3) ir (1.19.4) galioja tuomet, kai 0, 1, 2 ir 3 yra tokios ketvirtosios eils kvadratins matricos:
1 0 0 = 0 0 0 1 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 , 0 0 1 = 0 1 0 1 0 1

| (M s , B ef ) | 2.3 10 5 eV

1s
1.24 pav. Vandenilio 2p bsenos energijos lygmens skilimas dl sukinio ir orbitos sveikos. Lygmuo 2p1/2 atitinka orbitinio judesio kiekio momento ir sukinio "prieing" orientacij (kaip 1.22 pav. kairiojoje diagramoje), o lygmuo 2p3/2 atitinka i moment "vienod" orientacij (kaip 1.22 pav. deiniojoje diagramoje).

1.19. Dirako lygtis ir elektrono sukinys Elektrono sukinio vert bei sukinio operatoriaus iraika iplaukia i reliatyvistins elektrono judjimo lygties1, kuri 1928 m. ived angl fizikas Polis Dirakas. Dirako lygties ivedimas yra panaus rdingerio lygties ivedim: jeigu rdingerio lygtis (1.17.1) gaunama i elektrono nereliatyvistins pilnutins energijos iraikos (1.16.15), pakeitus judesio kiek p atitinkamu operatoriumi (1.16.14), tai Dirako lygtis gaunama, remiantis reliatyvistins pilnutins laisvojo elektrono energijos kvadrato iraika: 2 E 2 = c 2 (m0 c 2 + p 2 ) ; (1.19.1) ia m0 yra elektrono rimties mas, c yra viesos greitis, o p yra elektrono judesio kiekis. Be to, ivedant Dirako lygt, naudojama dar viena papildoma slyga: judjimo lygtis turi bti pirmojo laipsnio tiesin diferencialin lygtis. Dirako lygtis laisvajam elektronui uraoma itaip:
1

0 1 0 0 1 0 , 0 0 2 = 0 i 0 0 i 0 0 0

0 i 0 0 , 0 3 = 1 0 0 0 0 0

0 0 1 ; (1.19.5) 0 0 0 1 0 0 0 0 1

Reliatyvistin judjimo lygtis tai judjimo lygtis, kuri yra invariantika Lorenco transformacij atvilgiu. Lorenco transformacijos susieja Dekarto koordinates ir laik dviejose inercinse atskaitos sistemose: x =
x vt 1 v 2 / c2 , y = y, z = z, t = t (v / c 2 ) x 1 v 2 / c2

ia koordinats x', y', z' ir laikas t' tai koordinats ir laikas sistemoje, kuri juda "netrichuotos" sistemos atvilgiu X aies kryptimi pastoviu greiiu v (laikoma, kad abiej sistem atitinkam ai kryptys sutampa). Svoka "lygties invariantikumas Lorenco transformacij atvilgiu" reikia, kad, ireikus koordinates x, y, z ir laik t trichuotais dydiais x', y', z' ir t', lygties pavidalas nepasikeiia. rdingerio lygtis (1.17.1) netenkina ios slygos, todl ji netinka, kai dalels greitis yra artimas viesos greiiui. Reliatyvistin judjimo lygtis tinka, apraant bet kokio greiio dalel.

ia i yra menamasis vienetas. Pasinaudojus matric daugybos taisykle, nesunku sitikinti, kad matricos (1.19.5) tenkina sryius (1.19.3) ir (1.19.4) (sryio (1.19.4) deinij pus reikia laikyti ketvirtosios eils vienetine matrica). Kadangi j yra ketvirtosios eils matricos, tai Dirako lygties (1.19.2a) kairiojoje pusje lautiniuose skliaustuose esantis reikinys taip pat yra ketvirtosios eils matrica (ios matricos elementai skaiiuojami pagal bendrsias matric algebros taisykles). Todl bangin funkcija , kuri eina Dirako lygt (1.19.2a), turi keturias komponentes, kurias patogu urayti stulpelio pavidalu: 1 ( x, y , z , t ) 2 ( x, y , z , t ) ( x, y , z , t ) = . (1.19.6) ( x, y , z , t ) 3 ( x, y , z , t ) 4 Vadinasi, Dirako lygties (1.19.2a) kairioji pus tai ketvirtosios eils kvadratins matricos ir keturi funkcij stulpelio sandauga. Todl Dirako lygt galima pakeisti keturi tiesini pirmosios eils diferencialini lygi sistema atvilgiu keturi bangins funkcijos komponeni.

56 Jeigu elektronas juda potencialiniame lauke, kurio potencin energija U(x,y,z,t), tuomet Dirako lygties (1.19.2a) kairiojoje pusje, lautiniuose skliaustuose, atsiranda dmuo U: [ E c( 0 m0 c + 1 p x + 2 p y + 3 p z ) U ( x, y, z , t )] = 0 . (1.19.7) Jeigu U nepriklauso nuo laiko (t.y., potencialinis laukas yra stacionarus), tuomet, kaip ir rdingerio lygties atveju, pilnutin bangin funkcij (x,y,z,t) galima ireikti erdvini koordinai funkcijos (x,y,z) ir kompleksins eksponentins laiko funkcijos sandauga (1.13.2), taiau dabar (x,y,z) yra keturi funkcij stulpelis: 1 ( x, y , z ) ( x, y, z ) . (1.19.8) ( x, y , z ) = 2 3 ( x, y , z ) ( x, y, z ) 4 (x,y,z) ir elektrono energija E tenkina i tikrini veri lygt: [c( 0 m0 c + 1 p x + 2 p y + 3 p z ) + U ( x, y, z )] = E . (1.19.9) Tai yra hamiltoniano operatoriaus tikrini veri lygtis. Hamiltoniano operatorius iuo atveju lygus H = c( 0 m0 c + 1 p x + 2 p y + 3 p z ) + U ( x, y, z ) . (1.19.10) Kadangi dydiai j yra matricos, tai hamiltoniano operatorius iuo atveju taip pat yra ketvirtos eils kvadratin matrica. Kaip minta 1.16 poskyryje, pilnam apibrtos energijos sistemos bsenos apraymui reikia turti pilnj komutuojanij operatori rinkin, kur eina hamiltoniano operatorius. 1.17 poskyryje rodyta, kad rotatoriaus (pvz., atomo elektrono) rdingerio lygties atveju rinkin sudaro trys operatoriai: hamiltonianas, orbitinio judesio kiekio momento kvadratas ir orbitinio judesio kiekio momento projekcija Lz , kuri nusako formul (1.16.16). Taiau pastarasis operatorius nekomutuoja su reliatyvistiniu elektrono hamiltonianu (1.19.10). Taigi, kai elektronas turi apibrt energij, orbitinio judesio kiekio momentas neturi apibrtos verts. Kitais odiais, elektrono orbitinis momentas nra tvarus (nra judesio integralas). Vadinasi, pagal judesio kiekio momento tverms dsn, turi egzistuoti dar viena pilnutinio judesio kiekio momento dedamoji, kuri sudjus su orbitiniu momentu, gaunamas tvarus dydis. i dedamoji tai elektrono sukinys. Su hamiltonianu (1.19.10) komutuoja toks operatorius: h L j = L + ( x x 0 + y y 0 + z z 0 ) ; (1.19.11) 2 ia L yra orbitinio judesio kiekio momento vektoriaus operatorius, x0, y0 ir z0 yra X, Y ir Z ai vienetiniai vektoriai, o x, y ir z yra tokios ketvirtosios eils matricos:

57
0 1 0 0 0 i 0 0 1 0 0 0 1 0 0 0 i 0 0 0 0 1 0 0 , y = , z = . (1.19.12) x = 0 0 0 1 0 0 0 i 0 0 1 0 0 0 1 0 0 0 i 0 0 0 0 1 Antrasis dmuo reikinyje (1.19.11) tai elektrono sukinio vektoriaus operatorius L s . T.y., matric (1.19.12) ir dydio h / 2 sandaugos tai elektrono sukinio operatoriaus Dekarto dedamosios: h h h Lsx = x , Lsy = y , Lsz = z . (1.19.13) 2 2 2 Rasime elektrono sukinio operatoriaus dedamosios Lsz tikrines vertes ir tuo paiu isiaikinsime elektrono bangins funkcijos komponeni prasm. Tuo tikslu paveikiame operatoriumi Lsz elektrono bangin funkcij (1.19.6):

1 1 0 0 0 1 = h 0 1 0 0 2 = h - 2 . (1.19.14) Lsz 2 0 0 1 0 3 2 3 0 0 0 1 - 4 4 Vadinasi, jeigu komponents 2 ir 4 lygios nuliui, tuomet galioja lygyb h Lsz = , 2 t.y., tokiu atveju yra elektrono sukinio projekcijos operatoriaus tikrin funkcija, o atitinkama tikrin vert lygi h / 2 . Jeigu komponents 1 ir 3 lygios nuliui, tuomet galioja lygyb h Lsz = , 2 t.y., tokiu atveju taip pat yra elektrono sukinio projekcijos operatoriaus tikrin funkcija, o atitinkama tikrin vert lygi h / 2 . Kit tikrini veri operatorius L neturi. inoma, tokios paios yra ir kit dviej Dekarto
dedamj tikrins verts, nes visos kryptys erdvje yra lygiaverts1. Vadinasi, elektrono sukinio projekcija bet kuri krypt gali bti lygi tik dviem vertm: h / 2 arba h / 2 . Pilnutinio sukinio kvadratas lygus h2 2 3 2 2 L2 = L2 + L2 + L2 = ( x + y + z ) = h 2 s sx sy sz 4 4
1

sz

(1.19.15)

Matricas (1.19.12) galima apibrti vairiai. iuo atveju jos buvo apibrtos taip, kad sukinio Z dedamosios operatoriaus tikrini veri lygtis bt kuo paprastesn. Naudojant matricins kvantins mechanikos terminologij, sukinio Dekarto dedamj

operatoriai (1.19.12) "yra ireikti operatoriaus Lsz tikrini funkcij bazje".

58 (ia pasinaudota tuo, kad matric (1.19.12) kvadratai yra vienetins matricos). Ura reikin (1.18.2) pavidalu, gauname, kad elektrono sukinio kvantinis skaiius (arba tiesiog sukinys) lygus s = 1/2. Dirako lygtis tinka ne vien elektronams, bet ir visoms kitoms dalelms, kuri sukinys lygus 1/2 (pvz., neutronui ir protonui). Taigi, nustatme, kad kiekvien i dviej galim sukinio veri atitinka dvi bangins funkcijos dedamosios: 1 ir 3 atitinka sukinio orientacij Z aies kryptimi, o 2 ir 4 atitinka sukinio orientacij prieinga kryptimi. Norint isiaikinti, kuo skiriasi bsenos 1 ir 3 (arba 2 ir 4), galima pasinaudoti laisvojo elektrono judjimo lygtimi, kuri gaunama, kai lygtyje (1.19.9) U 0. Kaip ir rdingerio lygties atveju, laisvojo elektrono bangin funkcija yra plokioji banga (r. (1.16.12)), taiau prie kompleksin eksponent yra keturi koeficient stulpelis: a1 a i ( x, y, z ) = 2 exp p z z ; (1.19.16) a3 h a 4 ia laikoma, kad elektronas sklinda Z aies kryptimi (todl px = py = 0). Pareikalavus, kad funkcija (1.19.16) tenkint stacionarij Dirako lygt (1.19.9), gaunamos dvi galimos elektrono pilnutins energijos verts (t.y., dvi hamiltoniano tikrins verts):
2 2 E = c p z + m0 c 2 .

59 (1.19.18b) ir (1.19.19b) atitinka sukinio orientacij prieinga kryptimi. Taigi, keturi koeficient rinkiniai (1.19.18a), (1.19.18b), (1.19.19a), (1.19.19b) atitinka keturis manomus sukinio projekcijos ir pilnutins reliatyvistins energijos enklo derinius. Tuo atveju, kai elektrono greitis yra ymiai maesnis u viesos greit (v/c << 1), ias koeficient iraikas galima pakeisti paprastesnmis apytikslmis formulmis: a1 1, a2 = 0, a3 v/(2c), a4 = 0; (1.19.20a) a1 = 0, a2 1, a3 = 0, a4 -v/(2c); (1.19.20b) a1 v/(2c), a2 = 0, a3 = -1, a4 = 0; (1.19.21a) a1 = 0, a2 v/(2c), a3 = 0, a4 1; (1.19.21b) Kadangi dydis v/(2c) iuo atveju yra artimas nuliui, tai galima teigti, kad nereliatyvistinio elektrono bangins funkcijos dedamosios 1 ir 2 atitinka teigiamas energijos vertes, o dedamosios 3 ir 4 atitinka neigiamas energijos vertes. I pirmo vilgsnio, neigiama pilnutin laisvojo elektrono energija neturi fizikins prasms. Taiau gilesn io rezultato analiz rodo, kad elektrono bsenos su neigiama energija atitinka elektrono antidalel pozitron. Pozitrono mas ir sukinys yra tokie patys, kaip elektrono, taiau krvio enklas yra prieingas. Taigi, Dirako lygtis ne tik teisingai aprao elektrono sukin, bet ir numato pozitrono egzistavim. Pozitronas buvo eksperimentikai atrastas 1932 m. Jeigu i anksto inoma, kad elektrono greitis yra nereliatyvistinis (pvz., tai galioja lengvj atom elektronams) ir kalbama tik apie elektronus (o ne apie pozitronus), tuomet i to, kas aukiau pasakyta, iplaukia, kad elektrono bsenos apraymui pakanka naudoti tik komponentes 1 ir 2 (nes komponents 3 ir 4 yra artimos nuliui). Vadinasi, tokiu atveju galima laikyti, kad elektrono bangin funkcija turi ne keturias, o tik dvi komponentes: ( x, y , z ) (1.19.22) ( x, y , z ) = 1 ( x, y, z ) . 2 Atitinkamai, nereliatyvistinio elektrono sukinio operatori galima ireikti antrosios eils matricom, kurios sudarytos i ketvirtosios eils matric (1.19.12) pirmosiose dviejose eilutse ir pirmuosiuose dviejuose stulpeliuose esani element: 0 1 0 i 1 0 sx = (1.19.23) 1 0 , s y = i 0 , s z = 0 1 . itaip apibrus sukinio operatori, bangins funkcijos komponent 1(x,y,z) nusako bsen, kurioje sukinio Z dedamoji lygi h / 2 , o komponent 2(x,y,z) nusako bsen, kurioje sukinio Z dedamoji lygi h / 2 . Sprendiant Dirako lygt (1.19.9) vandenilikajam atomui, vietoj U reikia naudoti funkcij (1.14.4). Tuomet gaunamos tokios energijos lygmen verts:

(1.19.17)

2 2 Teigiam energij E = c p z + m0 c 2 atitinka ie du koeficient aj ketvertai:

a1 =

1 2

1+

m0 c 2 m c2 1 , a2 = 0, a3 = 1 0 , a4 = 0. E E 2

(1.19.18a) (1.19.18b)

a1 = 0, a 2 =

1 2

1+

m0 c 2 m c2 1 , a3 = 0, a 4 = 1 0 . E E 2

2 2 Neigiam energij E = c p z + m0 c 2 atitinka ie du koeficient aj ketvertai:

a1 =

1 2

m0 c 2 m c2 1 , a2 = 0, a3 = 1 + 0 , a4 = 0. |E| |E| 2

(1.19.19a)

m0 c 2 m c2 1 , a3 = 0, a 4 = (1.19.19b) 1+ 0 . |E| |E| 2 2 Prisiminus ankstesn ivad apie elektrono sukinio projekcijos operatoriaus tikrines funkcijas, galima teigti, kad koeficient rinkiniai (1.19.18a) ir (1.19.19a) atitinka elektrono sukinio orientacij Z aies kryptimi, o rinkiniai a1 = 0, a 2 =

60 3 Z 2 m0 e 4 2 n (1.19.24) 1+ 2 j + 1 / 2 4 ; 2 2 2 n 8 0 h n ia j yra elektrono pilnutinio judesio kiekio momento kvantinis skaiius, kur nusako formuls (1.18.13a,b), o yra bemat smulkiosios struktros konstanta, kuri apibriama sryiu
E nj = e2 = . (1.19.25) 2 0 hc Smulkiosios struktros konstantos vert apytiksliai lygi 1/137. Antrasis dmuo reikinio (1.19.24) lautiniuose skliaustuose nusako vandenilikojo atomo lygmen skilim dubletus, kur slygoja sukinio ir orbitos sveika. Be to, palyginus reikin (1.19.24) su rdingerio lygties numatomom energijos vertm (1.17.12), akivaizdu, kad Dirako lygties numatomi energijos lygmenys yra ne tik suskil, bet ir neymiai pasislink atvilgiu t, kurie iplaukia i rdingerio lygties.

61

3p

4s 3s

2p

2p a 2s 2p b c

1.20. Atrankos taisykls. Atomo spektro linij smulkioji struktra Kiekviena atomo spektro linija atitinka atomo kvantin uol tarp kakuri dviej energijos lygmen. Linijos danis lygus lygmen energij skirtumui, padalintam i Planko konstantos. Todl 1.18 poskyryje mintasis energijos lygmen skilimas du artimus lygmenis (dl sukinio ir orbitos sveikos) slygoja spektro linij skilim dvi arba daugiau artim linij. is skilimas vadinamas spektro linij multipletikumu, o spektro linija, kuri sudaryta i keli artim linij, apibendrintai vadinama multipletu. Dviguba linija vadinama dubletu, triguba tripletu ir t.t. Spektro linij multipletin struktra, kuri atsiranda dl sukinio ir orbitos sveikos, vadinama spektro smulkija struktra. Skirting kvantini uoli daniai (vadinasi, ir atitinkam linij intensyvumai) yra skirtingi. Kai kuri uoli tikimyb yra tokia maa, kad j galima laikyti lygia nuliui. Tokie uoliai vadinami draustiniais uoliais, o kvantiniai uoliai, kurie gali vykti, vadinami leistiniais uoliais. Taisykls, kurios nusako, kurie uoliai yra draustiniai, o kurie leistiniai, vadinamos atrankos taisyklmis. Atrankos taisykls teigia, kad leistiniai kvantiniai uoliai yra tie uoliai, kuri metu elektrono kvantini skaii l ir j pokyiai l ir j tenkina ias slygas:
(1.20.1a) l = 1; j = 0, 1 (uoliai tarp lygmen su j = 0 yra draustiniai). (1.20.1b) Atrankos taisykls neriboja pagrindinio kvantinio skaiiaus n pokyio. ios taisykls kilo i judesio kiekio momento tverms dsnio. Mat, vykstant uoliui tarp dviej energijos lygmen, ispinduliuojamas arba sugeriamas fotonas. Fotono sukinys lygus 1. Pagal judesio kiekio momento

1.25 pav. Liio atomo valentinio elektrono kvantiniai uoliai, atsivelgiant smulkij struktr. a uoliai i p lygmen 2s lygmen, b uoliai i s lygmen 2p lygmenis, c uoliai i d lygmen 2p lygmenis. tverms dsn, ispinduliavus foton, atomo judesio kiekio momentas tampa lygus atomo pradinio momento ir fotono sukinio vektoriniam skirtumui, o sugrus foton, atomo judesio kiekio momentas tampa lygus atomo pradinio momento ir fotono sukinio vektorinei sumai. Reikia turti omenyje, kad atrankos taisykls nra absoliuiai grietos. Draustini uoli tikimyb nra tiksliai lygi nuliui, taiau ji yra ymiai maesn u leistini uoli tikimyb. Pvz., uolis, kurio metu l = 0, gali vykti, ispinduliuojant du fotonus. Galimos situacijos, kai nra galim leistini uoli emesn energijos lygmen. Tokiu atveju vyksta kuris nors i draustini uoli. Taiau tuomet atomas bna suadintas ymiai ilgiau, negu prasta, todl tokios suadintosios bsenos vadinamos metastabiliosiomis bsenomis. Sukinio ir orbitos sveika bei atrankos taisykls pilnai paaikina armini metal spektr dsningumus. Pvz., 1.25 pav. pavaizduoti liio atomo valentinio elektrono uoliai i p lygmen 2s lygmen (a), i s lygmen 2p lygmenis (b) ir i d lygmen 2p lygmenis (c). uolis, kuris pavaizduotas punktyrine linija, yra draustinis (jis atitinka j = -2).

1.21. Daugiaelektroniai atomai. Paulio draudimo principas. Elektron sluoksniai Apraant daugiaelektroni atom savybes, laikoma, kad daugiaelektronio atomo elektronai yra pasiskirst tarp vienelektroni kvantini bsen, kurios apibdinamos tais paiais kvantiniais skaiiais, kaip ir vandenilikajame atome (n, l, j ir mj). Pagrindiniai principai, kurie nusako vienelektroni bsen upildym daugiaelektroniame atome, yra Paulio draudimo principas ir energijos minimumo principas.

62
Paulio draudimo principas teigia, kad du elektronai negali bti vienos kvantins bsenos. Kitais odiais, atomas negali turti dviej elektron, kuri visi keturi kvantiniai skaiiai (1.18.15) arba (1.18.6) sutampa. Paulio draudimo principas galioja ne vien elektronams, taiau ir visoms vienarms dalelms, kuri sukinio kvantinis skaiius yra pusinis (t.y., 1/2, 3/2, 5/2 ir t.t.). Tokios dalels apibendrintai vadinamos fermionais. Fermion pavyzdiai yra elektronas, neutronas ir protonas (vis trij sukiniai lygs 1/2). Dalels, kuri sukinio kvantinis skaiius yra sveikasis, vadinamos bozonais. Bozono pavyzdys yra fotonas (sukinys lygus 1). Bozonams Paulio draudimo principas negalioja. Energijos minimumo principas teigia, kad, esant duotajam elektron skaiiui atome, elektron pasiskirstymas tarp vienelektroni kvantini bsen yra toks, kad atomo energija bt maiausia. Kaip matome 1.21 pav., augant pagrindiniam ir alutiniam kvantiniams skaiiams n ir l, elektrono energija didja. Elektrono energija stipriausiai priklauso nuo n ir silpniau priklauso nuo l. Be to, dl sukinio ir orbitos sveikos atsiranda lygmen smulkioji struktra (energijos priklausomyb nuo kvantinio skaiiaus j, esant fiksuotiems n ir l). ie dsningumai ilieka ir daugiaelektroniuose atomuose. Todl maiausios energijos bsenoje upildomos bsenos su maiausiais n ir l. Augant n, spariai didja vidutinis atstumas tarp branduolio ir elektrono (pvz., r. (1.7.14)). io atstumo priklausomyb nuo l yra ymiai silpnesn, negu nuo n (r. 1.20 pav.). Todl visi elektronai, kuri pagrindinis kvantinis skaiius n sutampa, sudaro elektron sluoksn. Turint omenyje, kad kiekvien n vert atitinka n galim skaiiaus l veri (r. (1.17.13)), o kiekvien l vert atitinka 2l + 1 galim skaiiaus ml veri (r. (1.17.8b)) ir 2 galimos skaiiaus ms verts (r. (1.18.3)), galima teigti, kad n-tajame sluoksnyje elektron skaiius negali bti didesnis u

63 negu elektron ilaisvinimas i iorinio sluoksnio. Be to, pilnai upildyt elektron sluoksni pilnutiniai orbitinis ir sukininis judesio kiekio momentai yra lygs nuliui. Norint tuo sitikinti, pakanka pastebti, kad, pagal (1.17.8b) ir (1.18.3), pilnai upildytame posluoksnyje kiekvienam elektronui su duotais kvantiniais skaiiais ml ir ms galima surasti kit elektron, kurio atitinkami kvantiniai skaiiai yra prieingi, t.y., tiksliai kompensuoja pirmojo elektrono kvantinius skaiius ml ir ms. Taigi, pilnai upildytame sluoksnyje visus elektronus galima "suporuoti" taip, kad kiekvienos tokios poros orbitinio ir sukininio judesio kiekio moment projekcijos koordinai a Z bt lygios nuliui. Kadangi is rezultatas gautas, laisvai pasirinkus aies Z krypt, tai jis reikia, kad pilnai upildyto sluoksnio pilnutiniai orbitinis ir sukininis judesio kiekio momentai lygs nuliui. Dl aukiau ivardint prieasi normaliomis slygomis (t.y., kai vidiniai sluoksniai vis laik lieka pilnai upildyti) atomo fizikines ir chemines savybes lemia iorinio (dalinai upildyto) sluoksnio elektronai. Pvz., ie elektronai dalyvauja, susidarant cheminiams ryiams tarp atom, jie lemia atomo judesio kiekio ir magnetin momentus, spinduliuots spektr ir t.t. Iorinis sluoksnis vadinamas valentiniu sluoksniu, o jo elektronai vadinami valentiniais elektronais. Jeigu ir ioriniame sluoksnyje visi elektronai yra "suporuoti", tuomet cheminis elementas nesudaro chemini jungini su jokiais kitais elementais, o jo molekuls yra vienatoms. Tokie cheminiai elementai tai inertins dujos (pvz., helis, argonas ir kt.).

2 (2l + 1) = 2n 2 .
l =0

n 1

(1.21.1)

1.22. Daugiaelektronio atomo judesio kiekio momentas ir magnetinis momentas Atomo pilnutinis judesio kiekio momentas tai atomo elektron orbitini ir sukinini judesio kiekio moment vektorin suma. i suma gaunama, nuosekliai sudedant po du momentus ir taikant bendrj moment sudties taisykl (1.18.11). Taiau atomo savybs priklauso nuo atskir dmen sudties tvarkos. Galima sivaizduoti du bdus: I bdas. Kiekvieno elektrono orbitinis judesio kiekio momentas L vektorikai sudedamas su jo sukiniu Ls, sudarydami elektrono pilnutin moment Lj: Lj = L + Ls. Po to skirting elektron pilnutiniai momentai Ljk (ia k yra elektrono numeris) vektorikai sudedami, sudarydami atomo pilnutin judesio kiekio moment LJ: L J = L jk .
k

Pagal (1.21.1), pirmajame elektron sluoksnyje (n = 1) gali bti ne daugiau 2 elektron, antrajame ne daugiau 8 elektron, treiajame ne daugiau 18 elektron ir t.t. Visi elektronai, kuri pagrindinis ir alutinis kvantiniai skaiiai n ir l sutampa, sudaro elektron posluoksn. Viename posluoksnyje gali bti ne daugiau 2(2l+1) elektron. Pvz., 1s, 2s ir kituose s posluoksniuose gali bti ne daugiau 2 elektron, kiekviename p posluoksnyje ne daugiau 6 elektron ir t.t. Elektron sluoksniai ymimi raidmis K, L, M ir t.t. Pvz., pirmasis elektron sluoksnis (n = 1), kuris yra ariausiai branduolio, vadinamas K sluoksniu. Antrasis sluoksnis atitinka n = 2 ir vadinamas L sluoksniu, ir t.t. Vidiniai elektron sluoksniai normaliomis slygomis yra pilnai upildyti. Elektron ilaisvinimas i i sluoksni reikalauja daugiau energijos,

Toks elektron ryys atome vadinamas jj ryiu.

II bdas. Vis elektron orbitini judesio kiekio moment vektoriai sudedami, sudarydami atomo orbitin judesio kiekio moment LL: L L = L k ; | L L |= h L( L + 1) .
k

(1.22.1)

64 Vis elektron sukinini judesio kiekio moment vektoriai sudedami, sudarydami atomo sukinin judesio kiekio moment LS:

65 Sukinio ir orbitos sveika (r. 1.18 poskyr) daugiaelektroniuose atomuose pasireikia tuo, kad bsenos su apibrtais L ir S energija priklauso nuo kampo tarp atomo orbitinio judesio kiekio momento LL ir atomo sukininio judesio kiekio momento LS. Todl atomo energijos lygmuo, kuris atitinka duotsias L ir S vertes, skyla 2S + 1 artim lygmen (jeigu S L) arba 2L + 1 artim lygmen (jeigu S > L). Dl io energijos lygmen skilimo atsiranda atomo spektro linij multipletin struktra, t.y., smulkioji struktra (r. 1.20 poskyr). Kaip ir vieno elektrono atveju, esant duotiems kvantiniams skaiiams n, L ir S, atomo energija auga, didjant J. Daugiaelektronio atomo energija palyginti stipriai priklauso nuo atomo sukinio S. Taip yra dl elektron pakaitins sveikos (r. 1.23 poskyr). I (1.22.5) iplaukia, kad bendruoju atveju, fiksavus L, duotj J vert galima gauti, esant vairioms S vertms. Pvz., dviej elektron sistemoje (helio atomas) S = 1/2 1/2, t.y., 0 arba 1. Jeigu L = 1, tuomet, pvz., vert J = 1 gali bti gauta, ir kai S = 0, ir kai S = 1. Abu ie atvejai atitinka skirtingus energijos lygmenis. Todl, nusakant atomo energijos lygmen, nepakanka nurodyti kvantinius skaiius n, L ir J, o reikia dar nurodyti ir atomo sukinio kvantin skaii S. Pagal tradicij, nurodomas ne pats skaiius S, o multipletikumas 2S + 1, kuris nusako, kiek yra galim vektoriaus LS orientacij atvilgiu laisvai pasirinktos krypties erdvje (be to, jeigu S L, skaiius 2S + 1 nusako, kiek i viso yra lygmen su tais paiais n, L ir S, taiau su skirtingais J). Pilnasis atomo lygmens ymjimas yra tokio pavidalo: n2S+1LJ; ia vietoj L veri 0, 1, 2, ... naudojamos didiosios raids S, P, D ir t.t. Pvz., ymjimas 32P3/2 reikia lygmen, kuris atitinka n = 3, S = 1/2, L = 1 ir J = 3/2. Atrankos taisykls, kurios nusako, kurie uoliai tarp atomo energijos lygmen yra leistiniai, o kurie draustiniai, yra tokios paios, kaip vieno elektrono uoli atrankos taisykls (1.20.1a,b): (1.22.6a) L = 1; J = 0, 1 (uoliai tarp lygmen su J = 0 yra draustiniai); (1.22.6b) (1.22.6c) S = 0. Atomas turi magnetin moment, kuris susijs su atomo judesio kiekio momentu. Atomo pilnutinis magnetinis momentas Mpiln lygus atomo orbitinio magnetinio momento ML ir sukininio magnetinio momento MS vektorinei sumai: M piln = M L + M S . (1.22.7) Kadangi orbitinis ir sukininis magnetiniai momentai susideda i atskir elektron orbitini ir sukinini magnetini moment, o ie susij su atitinkamais judesio kiekio momentais pagal formules (1.8.3) ir (1.18.4), tai vektorius ML yra susijs su vektoriumi LL pagal (1.8.3) formul, o MS susijs su LS pagal (1.18.4). Taiau pilnutinio magnetinio momento (1.22.7) kryptis nra prieinga pilnutinio judesio kiekio momento LJ krypiai, nes orbitinis ir sukininis giromagnetiniai santykiai yra skirtingi (orbitinis lygus 1, o sukininis lygus 2). Tai parodyta 1.26 pav. Kaip minta 1.18 poskyryje, LL ir LS

L S = L sk ; | L S |= h S ( S + 1) .
k

(1.22.2)

Po to atomo orbitinis judesio kiekio momentas LL vektorikai sudedamas su atomo sukininiu judesio kiekio momentu LS, sudarydami atomo pilnutin judesio kiekio moment:

L J = L L + L S ; | L J |= h J ( J + 1) .

(1.22.3)

Toks elektron ryys atome vadinamas LS ryiu arba Raselo ir Saunderso ryiu. Matavim duomenys rodo, kad daniausiai realizuojamas LS ryys. Todl atom sandaros teorijoje is ryio tipas yra pagrindinis. Kaip matome (1.22.13) formulse, kvantiniai skaiiai, kurie nusako atomo orbitin, sukinin ir pilnutin judesio kiekio momentus, ymimi didiosiomis raidmis L, S ir J (atitinkami elektrono kvantiniai skaiiai ymimi maosiomis raidmis l, s ir j). Kvantini skaii L, S ir J verts gaunamos pagal bendrj judesio kiekio moment sudties taisykl (1.18.11). Kadangi vis elektron sukinio kvantiniai skaiiai yra vienodi ir lygs 1/2, tai lengviausia apskaiiuoti atomo sukinio kvantin skaii S. Jeigu atomas turi N elektron, galimos skaiiaus S verts yra 1 1 N jeigu N lyginis; 1 0, 1, ..., 2 N 1, 2 N , (1.22.4) S = = 1 3 1 1 k =1 2 2 , 2 , ..., 2 N 1, 2 N , jeigu N nelyginis. Didiausia S vert gaunama tuomet, kai vis elektron sukiniai orientuoti ta paia kryptimi, o vert S = 0 gaunama tuomet, kai elektron sukini orientacija yra poromis prieinga1 (aiku, kad tai manoma, tik kai elektron skaiius N yra lyginis). Pagal moment sudties taisykl (1.18.11), bsenoje su apibrtais orbitiniu kvantiniu skaiiumi L ir sukinio kvantiniu skaiiumi S atomo pilnutinio judesio kiekio momento kvantinis skaiius J gali gyti tik ias vertes: J = |L - S|, |L - S| + 1, , L + S - 1, L + S. (1.22.5) Kiekviena i i veri atitinka apibrt kamp tarp vektori LL ir LS, taip pat, kaip vieno elektrono atveju (r. 1.22 pav.). Taiau daugiaelektroni atom sukinys S gali bti didesnis u 1/2, todl vektori LL ir LS galim tarpusavio orientacij skaiius gali bti didesnis u 2. Jeigu S L, tuomet pagal (1.22.5) J gali gyti 2S + 1 veri, o jeigu S > L, tuomet J gali gyti 2L + 1 veri.
Kai minima "vienoda" arba "prieinga" sukini orientacija, turimos omenyje sukini vektori projekcijos tam tikr krypt (pvz., fiksuot koordinai a arba atomo sukininio judesio kiekio momento vektoriaus krypt). I tikrj atomo elektron sukini vektoriai negali bti visi lygiagrets vienai tiesei (tai iplaukia i bendrosios judesio kiekio moment sudties taisykls (1.18.11)). Vienintel iimtis dviej elektron sistema, kurios S = 0: iuo atveju abiej elektron sukini vektoriai yra prieing krypi.
1

66

LJ LL
precesuoja apie LJ. Vadinasi, Mpiln taip pat precesuoja apie LJ. Reikiniuose, kurie priklauso nuo atomo pilnutinio judesio kiekio momento, pasireikia tik vektoriaus Mpiln vidurkis, kurio kryptis prieinga LJ krypiai, o absoliutin vert lygi Mpiln projekcijai LJ krypt. Todl toliau, kalbant apie atomo magnetin moment, bus turimas omenyje btent is vidurkis, o ne tikrasis pilnutinio magnetinio momento vektorius (1.22.7). Taigi, atomo magnetinis momentas MJ gaunamas, atmus i pilnutinio magnetinio momento vektoriaus Mpiln vektori ) M (piln , kuris nusako vektoriaus Mpiln

67 iuo atveju Z krypt patogiausia pasirinkti taip, kad ji sutapt su B kryptimi, nes tuomet kiekvien energijos lygmen atitinka apibrta mJ vert1. Taigi, ioriniame magnetiniame lauke kiekvienas atomo energijos lygmuo skyla 2J + 1 artim lygmen. Todl magnetiniame lauke alia aukiau mintosios spektro linij smulkiosios struktros, kuri slygoja sukinio ir orbitos sveika, atsiranda papildomas spektro linij skilimas. is atomo spektro linij skilimas magnetiniame lauke vadinamas Zmano efektu. Norint aprayti spektro linij smulkij struktr, esant Zmano efektui, aukiau mintsias atrankos taisykles (1.22.6ac) reikia papildyti kvantinio skaiiaus mJ atrankos taisykle: (1.22.13) mJ = 0, 1 (uoliai tarp lygmen su mJ = 0 ir vienodais J yra draustiniai). 1.27 pav. pavaizduoti natrio atomo lygmen 32S1/2, 32P1/2 ir 32P3/2 skilimas ir spektro linij, kurios atitinka uolius tarp 32P ir 32S bsen, smulkioji struktra, esant Zmano efektui. Kaip matome, dl Zmano efekto dubletas virsta 10 artim linij. Terminas "Zmano efektas" naudojamas, apraant atomo spektro linij skilim tik silpnuose magnetiniuose laukuose, kuriuose lieka galioti LS ryys, t.y., kai atomo orbitinio ir sukininio magnetini moment sveikos su ioriniu lauku energija yra maesn u sukinio ir orbitos sveikos energij.
mJ 3/2 1/2 -1/2 -3/2 mJgJ 2 2/3 -2/3 -2

LS

MS

ML MJ
M ( ) piln

Mpiln

1.26 pav. Atomo orbitinio ir sukininio mechaninio ir magnetinio moment vektorin sudtis

statmenj dedamj (r. 1.26 pav.). Taip apibrus atomo magnetin moment, jo absoliutin vert lygi (1.22.8) | M J |=| M L | cos(L L , L J )+ | M S | cos(L S , L J ) . Kamp tarp LL ir LJ bei tarp LS ir LJ kosinusus galima ireikti, paklus kvadratu sryius LS = LJ - LL ir LL = LJ - LS. Tuomet, atsivelg absoliutini veri |LL|, |LS| ir |LJ| iraikas (1.22.13), randame J ( J + 1) + S ( S + 1) L( L + 1) | M J |= B g J J ( J + 1) ; g J = 1 + . (1.22.9) 2 J ( J + 1) ia gJ yra atomo giromagnetinis santykis, kuris vadinamas Land daugikliu arba g daugikliu. Jeigu atomas turi pastovj magnetin moment (t.y., jeigu J > 0), tuomet, patalpinus t atom iorin magnetin lauk, atomo magnetinio momento MJ skirtingos orientacijos atvilgiu iorinio lauko krypties nra lygiaverts. Taip yra dl to, kad atomas su magnetiniu momentu MJ ioriniame lauke, kurio indukcija B, gyja papildom potencin energij -(MJ, B) = = -|MJ||B|cos(MJ, B). Kadangi i energija priklauso nuo kampo tarp MJ ir B, kiekvienas energijos lygmuo skyla tiek polygmeni, kiek yra galim kamp tarp vektori MJ ir B. Kaip inome, atomo pilnutinio judesio kiekio momento ir atomo magnetinio momento projekcijas laisvai pasirinktj krypt Z nusako kvantinis skaiius mJ: LJz = m J h , (1.22.10)
M Jz = m J g J B , mJ = -J, -J+1, ..., J-1, J.

3 P3/2

gJ = 4/3

3 P1/2

gJ = 2/3

1/2 -1/2

1/3 -1/3

1/2 1 -1/2 -1 1.27 pav. Natrio atomo energijos lygmen skilimas magnetiniame lauke ir atitinkamas spektro linij skilimas (Zmano efektas) 3 S1/2
2

gJ = 2

(1.22.11) (1.22.12)

Jeigu Z ais nebt lygiagreti vektoriui B, tuomet, matuojant LJz, kai atomas yra duotajame energijos lygmenyje, vairiuose matavimuose bt gaunamos visos manomos mJ verts (1.22.12), o skirting mJ veri pasikartojimo daniai priklausyt nuo kampo tarp Z aies ir magnetinio lauko krypties.

68 Prieingu atveju ryys tarp sukininio ir orbitinio moment nutraukiamas ir kiekvienas i i moment pradeda savarankikai sveikauti su ioriniu lauku (t.y., precesuoja apie lauko krypt). LS ryio nutraukimas stipriame magnetiniame lauke vadinamas Paeno ir Bako reikiniu.
1.23. Elektron sveika helio atome. Daleli tapatingumas. Pakaitin sveika Matematikai apraant elektron tarpusavio sveik, rdingerio lygtyje atsiranda dmuo, kuris nusako elektron tarpusavio sveikos energij. Pvz., rdingerio lygtis helio atomui, kuris turi du elektronus, yra tokio pavidalo: 2m 2 1 + 2 + 2 (E U (r1 ) U (r2 ) U (r1 , r2 ) ) = 0 ; (1.23.1) 2 h ia r1 ir r2 yra abiej elektron spinduliai vektoriai, r1 ir r2 yra atstumai tarp 2 kiekvieno elektrono ir branduolio, 1 yra Laplaso operatorius, kuris veikia tik

69
E = Ea + Eb. (1.23.4) Dl elektron tarpusavio sveikos, kuri atspindi potencins energijos dmuo (1.23.2), toks kintamj atskyrimas tampa nemanomas. rdingerio lygt (1.23.1) galima isprsti tik apytiksliai, naudojant vairius artutinius metodus. Vienas i toki metod buvo mintas 1.17 poskyryje, nagrinjant armini metal atomus. Jis remiasi tuo, kad valentinio elektrono sveika su vidini (upildytj) sluoksni elektronais yra apytiksliai tokia pati, kaip su neigiamu erdviniu krviu, kuris sferikai simetrikai pasiskirsts aplink atomo branduol. Todl valentini elektron sveik su vidini sluoksni elektronais galima aprayti, naudojant vienelektron rdingerio lygt (1.17.1), taiau su kitokia elektrono potencins energijos prieklausa nuo radialins koordinats U(r). Dl to elektrono energijos lygmenys pradeda priklausyti nuo alutinio kvantinio skaiiaus l, taiau rdingerio lygties matematin analiz i esms lieka tokia pati, kaip ir vandenilikojo atomo atveju. Tokia analiz duoda pakankamai tikslius rezultatus, jeigu atomas turi tik vien valentin elektron. Jeigu atomas turi daugiau negu vien valentin elektron, tuomet reikia atsivelgti ir valentini elektron tarpusavio sveik. Tai yra ymiai sudtingesnis udavinys. J galima apytiksliai isprsti, naudojant trikdi teorij, kuri remiasi prielaida, kad elektron tarpusavio sveikos energija (hamiltoniano "trikdys", kur nusako (1.23.2) iraika) yra maa, lyginant su "nesutrikdytos" sistemos potencine energija U(r1) + U(r2). Norint isiaikinti, koki tak turi hamiltoniano trikdys (1.23.2) sistemos banginms funkcijoms ir energijos lygmenims, vis pirma reikia i (1.23.3) pavidalo sandaug sudaryti nesutrikdytos sistemos bangines funkcijas. Tuo tikslu reikia pasinaudoti daleli tapatingumo principu, kuris teigia, kad, sukeitus vietomis bet kurias dvi vienares daleles (du elektronus, du protonus ir t.t.), sistemos bsena neturi pasikeisti. Kadangi fizikin prasm turi ne pati bangin funkcija, o jos absoliutins verts kvadratas, tai tapatingumo principas matematikai ireikiamas itaip: | (1,2) |2 =| (2,1) |2 ; (1.23.5) ia skaiiai 1 ir 2 ymjime "(1,2)" reikia pirmojo ir antrojo elektron erdvini koordinai trejetus (r1 ir r2). Slyga (1.23.5) reikia, kad bangin funkcija turi tenkinti vien i i lygybi (1,2) = (2,1) (1.23.6a) arba (1,2) = (2,1) . (1.23.6b) Funkcijos, kurios tenkina slyg (1.23.6a), vadinamos simetrinmis funkcijomis, o funkcijos, kurios tenkina slyg (1.23.6b), vadinamos antisimetrinmis funkcijomis. Jeigu erdvinio judjimo bsenos a ir b yra vienodos (b = a), tuomet (1.23.3) yra simetrin funkcija a(1)a(2), t.y., ji gali atlikti atomo bangins funkcijos vaidmen. Jeigu bsenos a ir b yra skirtingos,

pirmojo elektrono koordinates x1, y1 ir z1, 2 yra Laplaso operatorius, kuris 2 veikia tik antrojo elektrono koordinates x2, y2 ir z2, U(r1) yra pirmojo elektrono ir atomo branduolio sveikos potencin energija, U(r2) yra antrojo elektrono ir atomo branduolio sveikos potencin energija, o U12(r1, r2) yra elektron tarpusavio sveikos potencin energija:
e2 ; (1.23.2) 4 0 r12 ia r12 yra atstumas tarp elektron: r12 = |r1 - r2|. iuo atveju bangin funkcija priklauso nuo abiej elektron spinduli vektori: = (r1, r2). ios bangins funkcijos statistinis aikinimas yra itoks: dydis |(r1, r2)|2dV1dV2 nusako tikimyb, kad pirmasis elektronas yra trio elemente dV1, esaniame tako r1 aplinkoje, o antrasis elektronas yra trio elemente dV2, esaniame tako r2 aplinkoje. Jeigu (1.23.1) lygtyje nebt dmens (1.23.2), tuomet, pritaikius kintamj atskyrimo metod, j bt galima suskaidyti dvi nepriklausomas (1.17.1) pavidalo lygtis, kuri viena priklausyt tik nuo pirmojo elektrono koordinai, o kita tik nuo antrojo elektrono koordinai. Tai reikia, kad (1.23.1) lygties visas tikrines funkcijas bt galima ireikti tokio pavidalo sandaugom: a (r1 ) b (r2 ) ; (1.23.3) ia a yra vienelektrons rdingerio lygties (1.17.1) tikrin funkcija, atitinkanti erdvinio judjimo bsen a, o b yra tos paios rdingerio lygties tikrin funkcija, atitinkanti erdvinio judjimo bsen b (ymjimai "a" ir "b" atitinka du kvantini skaii trejetus (1.17.14)). Be to, pilnutin atomo energija E tokiu atveju bt lygi atitinkam vienelektroni bsen energij Ea ir Eb sumai: U12 (r1 , r2 ) =

70 tuomet vienelektroni funkcij sandauga (1.23.3) netenkina tapatingumo reikalavimo: a(1)b(2) a(2)b(1), taiau i i dviej sandaug galima sudaryti du tiesinius darinius, kuri vienas yra simetrin funkcija: ( + ) (1,2) = a (1) b (2) + a (2) b (1) , (1.23.7a) o kitas antisimetrin funkcija: ( ) (1,2) = a (1) b (2) a (2) b (1) . (1.23.7b) Kadangi lygtis (1.23.1) yra tiesin, tai bet kuris jos sprendini tiesinis darinys taip pat tenkina t lygt. Vadinasi, funkcijos (1.23.7a,b) gali atlikti atomo bangini funkcij vaidmen. Abi ios funkcijos atitinka t pai sistemos energij (1.23.4). Pilnoji bangin funkcija gaunama, dauginant erdvin funkcij (1.23.7a) arba (1.23.7b) i sukinins funkcijos, kuri taip pat sudaroma i atskir elektron sukinini funkcij sandaug S(+)(1)S(+)(2), S(+)(2)S(+)(1), S(+)(1)S()(2) ir t.t. ia funkcija S(+) aprao elektrono bsen, kurioje jo sukinio magnetinis kvantinis skaiius lygus ms = +1/2, o S() atitinka elektrono bsen, kurioje ms = -1/2. Skaiius "1" arba "2" skliaustuose iuo atveju reikia pirmojo arba antrojo elektrono sukinin koordinat, kurios galimos verts sutampa su kvantinio skaiiaus ms galimom vertm: +1/2 ir -1/2. Funkcija S(+) lygi vienetui, kai sukinin koordinat lygi +1/2, ir nuliui, kai sukinin koordinat lygi -1/2. Funkcija S() lygi nuliui, kai sukinin koordinat lygi +1/2, ir vienetui, kai sukinin koordinat lygi -1/2. Kitais odiais, sukinin funkcija S tai toks dviej skaii stulpelis, kurio pirmasis elementas atitinka ms = +1/2, o antrasis elementas atitinka ms = -1/2: 1 0 S (+ ) = , S () = 0 1 (t.p. r. 1.19 poskyr). I tapatingumo principo iplaukia, kad sukinin funkcija taip pat turi bti simetrin arba antisimetrin. I mintj vienelektroni sukinini funkcij sandaug galima sudaryti tris simetrines sukinines funkcijas ir vien antisimetrin. emiau pateiktos ios funkcijos ir atitinkamos atomo sukinio magnetinio kvantinio skaiiaus mS verts, kurios lygios atskir elektron sukinio magnetini kvantini skaii sumai: a) simetrins sukinins funkcijos S(+)(1)S(+)(2) S(+)(1)S()(2) + S(+)(2)S()(1) S()(1)S()(2) (mS = 1/2 + 1/2 = 1), (mS = 1/2 - 1/2 = 0), (mS = -1/2 - 1/2 = -1); (1.23.8a) (1.23.8b) (1.23.8c) (1.23.8d)

71 Simetrins sukinins funkcijos (1.23.8ac) atitinka vienod abiej elektron sukini orientacij (t.y., S = 1), o antisimetrin sukinin funkcija (1.23.8d) atitinka prieing elektron sukini orientacij (S = 0). I dviej erdvini funkcij (1.23.7a,b) ir keturi sukinini funkcij (1.23.8ad) galima sudaryti atuonias sandaugas. Visos jos tenkina daleli tapatingumo princip, nes yra simetrins arba antisimetrins (dviej simetrini funkcij sandauga yra simetrin funkcija, dviej antisimetrini funkcij sandauga yra simetrin funkcija, o simetrins ir antisimetrins funkcijos sandauga yra antisimetrin funkcija). Taiau ne visos ios sandaugos tenkina Paulio draudimo princip (r. 1.21 poskyr), kuris teigia, kad nra manomos atomo bsenos, kuriose kvantini skaii trejetai a ir b sutampa, o abiej elektron sukiniai orientuoti ta paia kryptimi. Tai reikia, kad pilnoji bangin funkcija turi bti tapaiai lygi nuliui, jeigu a = b, o S = 1. Be to, bangin funkcija neturi bti tapaiai lygi nuliui, kai S = 0 (net jeigu a = b). Nesunku sitikinti, kad iuos reikalavimus tenkina tik tos funkcij (1.23.7a,b) ir (1.23.8ad) sandaugos, kurios yra antisimetrins. Taigi, atsivelgus daleli tapatingum, Paulio draudimo princip galima suformuluoti itaip: daugelio elektron sistemos pilnoji bangin funkcija turi bti antisimetrin bet kuri dviej elektron perstatos atvilgiu. Vadinasi, dviej nesveikaujani elektron sistemos bsenose, kurios apraomos simetrinm sukininm funkcijom (1.23.8ac), erdvin bangin funkcija yra antisimetrin funkcija (1.23.7b), o bsenose, kurios apraomos antisimetrine sukinine funkcija (1.23.8d), erdvin bangin funkcija yra simetrin funkcija (1.23.7a). Jeigu b = a, tuomet erdvin bangin funkcija yra simetrin funkcija a(1)a(2), o sukinin antisimetrin funkcija (1.23.8d). Sudarius nesutrikdytos sistemos bangines funkcijas (r. aukiau) ir inant jos energij (1.23.4) bei hamiltoniano trikdio matematin iraik (1.23.2), pagal trikdi teorij galima apytiksliai vertinti sistemos energijos lygmenis ir atitinkamas bangines funkcijas, esant trikdiui. Trikdi teorijos S = 0, E = Ea + Eb + C + A
E a + Eb Ea + Eb + C S = 1, E = Ea + Eb + C - A S = 0, E = 2Ea + C 2Ea

b) antisimetrin sukinin funkcija S(+)(1)S()(2) S(+)(2)S()(1) (mS = 1/2 - 1/2 = 0).

1.28 pav. Helio atomo energijos lygmen poslinkis ir skilimas, kuriuos sukelia elektron tarpusavio sveika. alia lygmen parodyta elektron sukini tarpusavio orientacija.

72 pirmojo artinio rezultatai iuo atveju yra tokie: esant trikdiui (1.23.2), bangins funkcijos nepasikeiia, o energijos lygmenys pasislenka ir suskyla. Helio atomo energijos pokyt, kur sukelia elektron Kulono sveika, galima ireikti tokiu bdu: (1.23.9a) a) jeigu a = b, E = C ; (1.23.9b) b) jeigu a b, E = C A (r. 1.28 pav.); ia
C = | a (1) |2 A=

73 Priklausomai nuo pakaitinio integralo A enklo ir elektron sukini tarpusavio orientacijos, main energija gali bti teigiama arba neigiama. iuo atveju pakaitinis integralas (1.23.11) yra teigiamas. Vadinasi, kai elektron sukiniai orientuoti vienodai (S = 1), main energija yra neigiama, o kai sukiniai orientuoti prieingom kryptim (S = 0), main energija yra teigiama. Todl tripletins bsenos (2S + 1 = 3) helio atomo energija yra maesn, negu singletins bsenos (2S + 1 = 1). T.y., elektron sukini vienoda orientacija atome yra energikai naudingesn u j prieing orientacij. i taisykl galioja ne vien helio atomui, bet ir kitiems atomams. Taigi, jeigu vienoda elektron sukini orientacija neprietarauja Paulio draudimo principui, tuomet atomo elektron sukiniai orientuojasi vienoda kryptimi. Pakaitinis integralas A yra tos paios eils, kaip elektron Kulono stmos energija C (r. 1.28 pav.). i energija yra ymiai didesn u elektron magnetini moment sveikos energij, todl elektron sukini vienodo orientavimosi negalima paaikinti sukinini magnetini moment sveika. Lygmens Ea + Eb poslinkis C yra maesnis u lygmens 2Ea poslink C (r. 1.28 pav.), nes skirting erdvinio judjimo bsen bangins funkcijos silpniau persikloja erdvje (r. C iraik (1.23.10)). iame poskyryje aprayt metodik galima pritaikyti, ir nagrinjant dviej nukleon (t.y., dviej proton, dviej neutron arba protono ir neutrono) tarpusavio sveik. Pvz., tokiu bdu rodoma, kad branduolio nukleonams energikai naudingiausia jungtis protono ir neutrono poras su prieingai orientuotais sukiniais (r. 1.25 poskyr). Svokos "pakaitin sveika" ir "main energija" naudojamos, ne tik apraant elektron arba nukleon tarpusavio sveik, bet ir apraant kovalentin chemin ry tarp atom. Taiau pastaruoju atveju ios svokos turi iek tiek kit prasm. Kovalentinis cheminis ryys atsiranda ne dl elektron keitimosi vietomis tarp skirting erdvinio judjimo bsen, o dl elektrono "subendrinimo" tarp dviej atom. Pvz., todl gali egzistuoti vandenilio molekuls H2 vienvalentis jonas H2+. "Main energija" iuo atveju reikia subendrintojo elektrono energijos sumajim, lyginant su jo energija izoliuotame atome (btent todl susidaro kovalentinis cheminis ryys).
1.24. Branduolio sandara. Izotopai 1911 m. Ernesto Rezerfordo tyrimai patvirtino branduolin atomo sandaros model, pagal kur visas teigiamas atomo krvis ir beveik visa atomo mas yra sutelkti centriniame branduolyje. Jau i Rezerfordo rezultat buvo nustatyta, kad atomo branduolio matmenys yra bent 4 eilm maesni u viso atomo matmenis. Vlesni tyrimai parod, kad branduolio matmenys yra madaug 5 eilm maesni u atomo matmenis, t.y., branduolio matmenys yra 10-13 cm eils (atomo matmenys yra 10-8 cm eils). Aplink branduol yra pasiskirst neigiamo elektrinio krvio elektronai. Kadangi atomas visumoje yra

e2

4 0 r12

| b (2) |2 dV1dV2 ,

(1.23.10)

1 e2 * * * * a (1) b (2) a (2) b (1) + a (1) b (2) a (2) b (1) dV1dV2 . (1.23.11) 2 4 0 r12 (1.23.9b) formulje enklas "+" atitinka prieing sukini orientacij (S = 0, simetrin erdvin bangin funkcija), o enklas "-" atitinka vienod sukini orientacij (S = 1, antisimetrin erdvin bangin funkcija). Skaiiuojant integralus (1.23.10) ir (1.23.11), integruojama kiekvieno elektrono koordinai atvilgiu visoje erdvje. Isiaikinsime integral C ir A fizikin prasm. Integralas C (1.23.10) yra dviej erdvini krvi, kuri tankiai lygs -e|a(r1)|2 ir -e|b(r2)|2, Kulono sveikos energija. i energija yra teigiama, nes elektronai stumia vienas kit. Taigi, dl elektron sveikos atomo energija padidja dydiu C. Dmuo A, kur nusako integralas (1.23.11), nusako energijos lygmens skilim du lygmenis. Matematiniu poiriu, energijos pataisa A atsirado dl to, kad erdvins bangins funkcijos buvo ireiktos vienelektroni bsen sandaug tiesiniais dariniais (1.23.7a) ir (1.23.7b), kurie, kai nra sveikos tarp elektron, atitinka t pai sistemos energij (1.23.4). Jeigu btume laik, kad bangin funkcija yra lygi vienai sandaugai (1.23.3), tuomet, nepriklausomai nuo elektron sukini tarpusavio orientacijos, galiot (1.23.9a), t.y., energijos lygmenys tik pasislinkt, taiau neskilt. Bangins funkcijos iraika simetriniu arba antisimetriniu pavidalu (1.23.7a) arba (1.23.7b) atspindi elektron tapatingumo princip. Taigi, atomo lygmen skilimas, kur nusako dmuo A formulje (1.23.9b), yra elektron tapatingumo pasekm. Tai yra grynai kvantinis efektas, kuris atspindi pakaitin sveik tarp elektron. Pakaitin sveika atsiranda dl to, kad elektronai gali keistis vietomis dl j tapatingumo. Integralas A (1.23.11) vadinamas pakaitiniu integralu, o dmuo A energijos pataisoje (1.23.9b) vadinamas main energija. Jeigu pakaitinio integralo (1.23.11) pointegralins funkcijos abiejuose dmenyse sukeistume bet kuriuos du indeksus a ir b vietomis, gautume C (1.23.10). Tai leidia itaip aikinti main energijos fizikin prasm: dl galimybs keistis elektronais tarp bsen a ir b kiekvienas elektronas tartum dalinai yra bsenos a ir dalinai bsenos b. Tos "skirtingos elektrono dalys" sveikauja pagal Kulono dsn. ios sveikos energija ir yra main energija.

74 neutralus, tai reikia, kad branduolio elektrinis krvis yra prieingas pilnutiniam elektron krviui. Paymjus elektron skaii neutraliajame atome raide Z, branduolio krvis yra lygus +Ze, kur e = 1.602210-19 C yra elementarusis krvis (elektrono krvio absoliutin vert). Skaiius Z vadinamas branduolio krvio skaiiumi arba tiesiog branduolio krviu. Btent atomo branduolio krvis Z (t.y., atomo elektron skaiius) lemia atomo chemines savybes. Todl skirtingi atomai klasifikuojami pagal branduolio krvio skaii Z. Atom ris su vienodu Z vadinama cheminiu elementu. Branduolio krvio skaiius Z lygus elemento atominiam numeriui (t.y., elemento eils numeriui periodinje element sistemoje). Nors vis atom su vienodais numeriais Z chemins savybs yra vienodos, taiau j branduoli fizikins savybs gali bti labai vairios. Taip yra todl, kad atomo branduolys yra sudarytas i dviej ri daleli proton ir neutron. Protonas tai vandenilio atomo branduolys, vadinasi, jo krvio skaiius lygus 1. Protono mas yra lygi mp = 1.67210-27 kg; ji yra madaug 1840 kart didesn u elektrono mas (me = 9.1110-31 kg). Neutronas tai krvio neturinti branduolio dalel. Neutrono mas yra neymiai didesn u protono mas: mn = 1.67510-27 kg. Protonas ir neutronas bendrai vadinami nukleonais. Taigi, norint pilnai apibdinti branduol, reikia nurodyti du skaiius krvio skaii Z (kuris lygus proton skaiiui branduolyje), ir pilnutin nukleon skaii A (kuris lygus proton ir neutron skaiiaus branduolyje sumai). Paymjus neutron skaii raide N, galima urayti A = Z + N. (1.24.1) Nukleon skaiius branduolyje (A) vadinamas branduolio mass skaiiumi, nes jis nusako branduolio mas. Vieno elemento atomai gali turti skirting mass skaii A, t.y., skirting neutron skaii N branduolyje. Cheminio elemento atom rys, kurios skiriasi tik mass skaiiumi A, yra vadinamos to elemento izotopais. Dauguma chemini element turi kelis izotopus. Labai artim odiui "izotopas" prasm turi svoka nuklidas cheminio elemento atom ris su apibrtais mass ir krvio skaiiais1. Nuklidai ymimi, nurodant krvio ir mass skaiius alia cheminio elemento ymjimo; mass skaiius nurodomas viruje, o krvio skaiius apaioje. Labiausiai paplits vandenilio izotopas yra 1 H (Z = 1 ir A = 1, t.y., neutron skaiius lygus nuliui). inomi dar trys 1 vandenilio izotopai: 2 H (arba 2 D ) sunkusis vandenilis, arba deuteris, 3 H 1 1 1 (arba
1

75
35 pavyzdiai yra 17 Cl (Z = 17, A = 35) ir 37 Cl (Z = 17, A = 37). Aiku, kad 17 visiems vieno elemento izotopams krvio skaiius Z yra vienodas, nes jis nusako duotj chemin element. Todl, skaitant nuklido ymjim, paminimas tik mass skaiius (pvz., sakoma chloras-35 arba chloras-37). Danai naudojami sutrumpinti nuklid ymjimai, kuriuose nenurodyti krvio skaiiai (pvz., 35Cl, 37Cl). I to, kas aukiau pasakyta, iplaukia, kad vieno elemento skirting izotop atom branduoliai skiriasi neutron skaiiumi. is skaiius lygus mass skaiiaus A ir krvio skaiiaus Z skirtumui:

N = A Z. (1.24.2) Vadinasi, mint chloro izotop branduoliuose neutron skaiius yra N = 35 17 = 18 ir N = 37 17 = 20. Nuklidai, kurie turi vienod mass skaii A, taiau skirting krv Z, vadinami izobarais. Pvz., cezio izotopas 137 Cs ir bario izotopas 137 Ba yra 55 56 izobarai. Nuklidai, kurie turi vienod neutron skaii (1.24.2), vadinami izotonais. Pvz., chloro izotopas 37 Cl ir kalio izotopas 39 K yra izotonai. 17 19 Protonas ir neutronais turi vidin judesio kiekio moment sukin, kuris yra tokio paties didumo, kaip ir elektrono sukinys, t.y., 1/2 (r. 1.18 poskyr). Todl branduolys turi sukinin judesio kiekio moment, kuris lygus nukleon sukini vektorinei sumai. Be to, protonas ir neutronas (taigi, ir branduolys) turi sukinin magnetin moment. Protono sukininis magnetinis momentas lygus pmp = 2.793 N, kur N yra branduolinis magnetonas: eh B = (1.24.3) 2m p

(plg. su Boro magnetonu (1.8.4)). Protono sukininio magnetinio momento kryptis sutampa su jo sukininio judesio kiekio momento kryptimi. Neutrono sukininis magnetinis momentas lygus pmn = -1.913 N. ia minuso enklas reikia, kad neutrono sukinio ir magnetinio momento vektori kryptys yra prieingos. Branduolio pilnutin magnetin moment slygoja nukleon sukininiai magnetiniai momentai bei j "orbitiniai" magnetiniai momentai, kurie susij su nukleon judjimu branduolio viduje. Branduolio pilnutinio magnetinio momento iraika yra analogika atomo pilnutinio magnetinio momento iraikai (1.22.9):
pmbr = N g J ( J + 1) ;

(1.24.4)

3 1T )

ultrasunkusis vandenilis, arba tritis, ir

4 1H .

Dviej chloro izotop

Terminas "izotopas" daniausiai naudojamas odi junginyje "cheminio elemento izotopas", pvz., "urano izotopas", o odis "nuklidas" naudojamas, kalbant apie tiksliai apibrt atom arba branduoli r, pvz., sakoma "nuklidai uranas-235 ir plutonis-239 gali dalyvauti grandininje reakcijoje".

ia J yra branduolio pilnutinio judesio kiekio kvantinis skaiius, o g yra branduolio giromagnetinis santykis. vairiems branduoliams g = (-4 6). Branduolio magnetinio momento sveika su atomo elektron magnetiniais momentais sukelia atom spinduliuots spektr smulkiosios struktros linij (r. 1.20 ir 1.22 poskyrius) papildom skilim, kuris vadinamas hipersmulkija struktra. is papildomas skilimas yra labai

76 silpnas, ir, norint j pastebti, reikia naudoti ypa auktos skiriamosios gebos spektrinius prietaisus. Laisvos bsenos neutronas yra nestabilus jo vidutin gyvavimo trukm yra madaug 17 min. Laisvos bsenos neutronas savaime virsta protonu ir elektronu, ir kartu atsiranda dar viena neutralioji dalel antineutrinas. Naudojant aukiau apibrtus ymjimus, virsm galima urayti tokiu bdu: 1 1 0 ~ (1.24.5) 0 n1 p + 1 e + ; ~ ia 1 n , 1 p , 0 e ir ymi, atitinkamai, neutron, proton, elektron ir
0 1 -1

77 Tiksliai imatavus branduoli mases, nustatyta, kad branduolio mas M visuomet keliom deimtosiom procento maesn u j sudarani nukleon masi sum. T.y., branduolio mas galima ireikti itaip: M = Zm p + ( A Z )mn m ; (1.25.1) ia mp yra protono mas, mn yra neutrono mas, o m yra branduolio mass defektas. branduolio mass sumajim galima paaikinti ryio energijos isiskyrimu, susidarant branduoliui. Pagal energijos ir mass sry (E = mc2), jeigu, susidarant branduoliui, isiskiria ryio energija E, tuomet branduolio mas sumaja dydiu E (1.25.2) m = 2 . c Vadinasi, dyd m galima panaudoti ryio energijos E matavimui: E = mc 2 . (1.25.3) Ireik m i (1.25.1) ir ra (1.25.3), gauname E = [ Zm p + ( A Z )mn M ]c 2 . (1.25.4) Praktikoje branduolio ryio energija daniausiai matuojama megaelektronvoltais (MeV): 1 MeV = 106 eV = 1061.60221019 J = 1.602210-13 J, o elementarij daleli mas daniausiai ireikiama atominiais mass vienetais (a.m.v.): 1 a.m.v. = 1.6605710-27 kg. Tikslios protono, neutrono ir elektrono mass atominiais mass vienetais yra: mp = 1.007285 a.m.v., mn = 1.008665 a.m.v., me = 5.4857810-4 a.m.v. emiau (1.25.4) formul urayta tokiu pavidalu, kad ji i karto duot ryio energijos vert megaelektronvoltais, kai protono, neutrono ir branduolio mass ireiktos atominiais mass vienetais: E = 931.1 [ Zm p + ( A Z )mn M ] . (1.25.5) Kita svoka, kuri turi didel praktin vert, yra savitoji ryio energija E ryio energija, tenkanti vienam nukleonui: E 931.1 E = = [ Zm p + ( A Z )mn M ] . (1.25.6) A A 1.29 pav. matome, kad skirting branduoli savitosios ryio energijos iek tiek skiriasi. Didjant branduolio mass skaiiui A, savitoji ryio energija i pradi iauga, o po to pradeda ltai mati. Didiausi savitj ryio energij turi periodins sistemos viduryje esani element atom branduoliai (i element atominiai numeriai yra Z = 40 60). ie branduoliai yra stabiliausi. Be to, akivaizdu, kad vidutiniams ir sunkiesiems branduoliams (A > 20) savitoji ryio energija kinta palyginti siaurose ribose: E = 7.5 9 MeV. is apytikslis E pastovumas rodo, kad traukos jgai, kuri veikia tarp nukleon, yra bdinga soties savyb: kiekvienas branduolio nukleonas sveikauja tik su gretimais

antineutrin (elektrono ir neutrino mass skaiiai lygs nuliui). is virsmas manomas ne tik laisvojo neutrono atveju, bet ir tuo atveju, kai neutronas yra kai kuri izotop branduoli sudtyje (r. 1.28 poskyr). Laisvos bsenos protonas yra stabilus. Taiau kai kuri izotop branduoliuose protonas gali savaime virsti neutronu ir pozitronu (r. 1.28 poskyr). Pozitronas tai elektrono antidalel, kurios krvis yra prieingas elektrono krviui, o mas yra tokia pati, kaip elektrono (pozitron galima vadinti teigiamu elektronu). Be to, protono virsmo metu atsiranda dar viena neutrali dalel neutrinas. Taigi, protono virsm galima urayti tokiu bdu: 1 1 0 (1.24.6) 1 p 0 n + +1 e + ; ia +0 e yra pozitrono ymjimas, o yra neutrino ymjimas. Neutrinas ir 1 antineutrinas neturi rimties mass ir skrieja viesos greiiu. Pirmuoju artutinumu branduol galima laikyti rutuliu, kurio spindulys lygus r = r0 A1 / 3 ; r0 = (1.2 1.3)10-15 m. (1.24.7) I ios lygybs iplaukia, kad branduolio mass skaiius A yra proporcingas branduolio triui. Vadinasi, vis branduoli mediagos tankis yra apytiksliai vienodas ir lygus br 1017 kg/m 3 . (1.24.8)
1.25. Branduolio mas ir ryio energija Tarp nukleon branduolyje veikia ypatingos branduolins traukos jgos (r. 1.27 poskyr). Nesigilinant i jg prigimt, apie nukleon tarpusavio ryio stiprum galima sprsti pagal branduolio ryio energijos vert. Branduolio ryio energija E tai darbas, kur reikia atlikti, norint suskaldyti branduol atskirus nukleonus. I energijos tverms dsnio iplaukia, kad, susidarant i atskir nukleon branduoliui, turi isiskirti toks pats energijos kiekis, kok reikia ieikvoti tam, kad jis bt suskaldytas nukleonus.

78

79
E = A A 2 / 3 Z 2 A 1 / 3 ( N Z ) 2 A 1 + C ; (1.25.7) Koeficient verts ioje formulje buvo nustatytos empirikai: = 15.75 MeV, = 17.8 MeV, = 0.71 MeV, = 23.7 MeV, + jeigu Z ir N lyginiai; 12 jeigu A nelyginis; 1/ 3 MeV C = 0 A jeigu Z ir N nelyginiai; emiau paaikintas kiekvieno Vaiczekerio formuls (1.25.7) dmens vaidmuo: 1) Pirmasis dmuo nusako sotint ryi indl ryio energij. is dmuo proporcingas nukleon skaiiui A, nes laikoma, kad kiekvienas nukleonas yra apsuptas vienodo skaiiaus kaimynini nukleon. 2) Antrasis dmuo atspindi pavirinius efektus: branduolio paviriuje esantys nukleonai nepilnai sotina savo ryius, todl i energijos, kuri numato pirmasis dmuo, reikia atimti energij, kuri atitinka "laisvuosius" ryius. i pataisa yra proporcinga branduolio paviriuje esani nukleon skaiiui. is skaiius yra proporcingas branduolio paviriaus plotui. Laikant, kad branduolys yra rutulio formos, jo paviriaus plotas yra proporcingas A2/3. 3) Treiasis dmuo nusako proton kuloninio atostmio energij. i energija yra proporcinga proton por skaiiui Z(Z-1)/2 Z2/2 ir atvirkiai proporcinga vidutiniam atstumui tarp dviej proton vienoje poroje (r. (1.23.2)), t.y., branduolio matmenims. Pagal (1.24.7), branduolio matmenys yra proporcingi A1/3. 4) Ketvirtasis dmuo nusako ryio energijos sumajim dl to, kad proton skaiius Z nra lygus neutron skaiiui N. Mat, branduolyje nukleonams energikai naudingiausia jungtis protono ir neutrono poras1. Todl branduoliai, kuriuose proton skaiius lygus neutron skaiiui, esant
Tai galima rodyti, pasinaudojus tuo, kad nukleonai yra fermionai, t.y., jiems galioja Paulio draudimo principas (r. 1.21 poskyr), ir tuo, kad visi nukleonai yra tapats branduolins traukos atvilgiu. Todl dviej nukleon sistemos analiz yra panai dviej elektron sistemos analiz (r. 1.23 poskyr), taiau vietoj Kulono sveikos energijos (1.23.2) reikia naudoti branduolins traukos energij. ios analizs pagrindinis rezultatas yra toks: jeigu Paulio principas leidia abi nukleon sukini tarpusavio orientacijas, tuomet dl nukleon sveikos energijos lygmenys pasislenka ir skyla du polygmenis, o jeigu ne, tuomet lygmenys tik pasislenka. Todl protono ir neutrono sistemos pagrindinis energijos lygmuo skyla, o dviej proton arba dviej neutron sistemos pagrindinis lygmuo neskyla (kaip 1.28 pav.). Vadinasi, protono ir neutrono sistemos pagrindinis energijos lygmuo atsiduria emiau u dviej neutron arba dviej proton sistemos pagrindin lygmen. Be to, kadangi iuo atveju sveika yra traukos pobdio, lygmen poslinkis yra neigiamas, o skilusio lygmens apatin polygmen atitinka prieinga nukleon sukini orientacija (kitaip, negu elektron sistemoje: plg. su 1.28 pav.). Taigi, nukleonams branduolyje energikai naudingiausia jungtis protono ir neutrono poras su prieingais sukiniais.
1

1.29 pav. Savitosios ryio energijos prieklausa nuo branduolio mass skaiiaus nukleonais, sotindamas savo ryius (jeigu nukleonas sveikaut su visais likusiais branduolio nukleonais, tuomet ryio energija bt apytiksliai proporcinga nukleon por skaiiui, t.y., A(A-1)/2 A2/2, todl savitoji ryio energija bt proporcinga A). Vadinasi, branduolins traukos jga yra artisiek: jos veikimo atstumas yra nukleono matmen eils, t.y., 10-15 m. Staigus E sumajimas, majant A (r. 1.29 pav.) aikinamas tuo, kad branduolio paviriuje esantys nukleonai nepilnai sotina savo ryius. Aiku, kad is savitosios ryio energijos sumajimas yra tuo rykesnis, kuo didesn nukleon dalis yra branduolio paviriuje, t.y., kuo lengvesnis branduolys. Taiau greitas E majimas, majant A, yra tik apytikslis. Ma A srityje yra keli maksimumai, kurie siekia 7 8 MeV. ie maksimumai atitinka branduolius, kuri mass skaiius A dalijasi i 4, o krvio skaiius Z yra 8 lyginis: 4 He , 4 Be , 12 Be , 16 O . Tai rodo, kad nukleonams branduolyje 2 6 8 "energikai naudinga" jungtis ketvertus "2 protonai + 2 neutronai" (tokia keturi nukleon sistema tai helio branduolys). Didjant A, savitoji ryio energija E ltai maja (r. 1.29 pav.) ir sunkiausiajam gamtiniam elementui 238 U pasiekia 7.5 MeV. is neymus 92 sumajimas aikinamas proton elektrostatiniu atostmiu. Kadangi Kulono jga yra toliasiek, kiekvienas protonas sveikauja su visais likusiais branduolio protonais, todl ios sveikos energija proporcinga proton por skaiiui Z(Z-1)/2 Z2/2, t.y., ji auga greiiau, negu proton traukos energija, kuri proporcinga Z. Proton kuloninio atostmio energija yra teigiama, t.y., ji didina branduolio mas ir maina mass defekt m bei ryio energij E. Atsivelgus visus veiksnius, nuo kuri priklauso branduolio ryio energija E, gaunama Vaiczekerio formul:

80 vienodoms kitoms slygoms, yra stabilesni (turi didesn savitj ryio energij), negu branduoliai su skirtingais proton ir neutron skaiiais. Ryio energijos sumajimas, kuris atsiranda dl to, kad Z N, yra vadinamas simetrijos energija. 5) Penktasis dmuo atspindi t fakt, kad nukleonams branduolyje energikai naudinga jungtis grupes "2 protonai + 2 neutronai", t.y., 4 He 2 branduolius. Todl stabiliausi yra branduoliai, kuriuose abu skaiiai Z ir N yra lyginiai (tuomet visi nukleonai yra susijung 4 He branduolius), 2 maiau stabils yra branduoliai, kuriuose A nelyginis (tuomet iki optimalios konfigracijos trksta vieno nukleono arba vienas nukleonas yra atliekamas) ir dar maiau stabils yra branduoliai, kuriuose abu skaiiai Z ir N yra nelyginiai (tuomet iki optimalios konfigracijos trksta vieno protono ir vieno neutrono). Savitosios ryio energijos majimas, augant A dideli A srityje reikia, kad, susidarant branduoliui i didelio skaiiaus nukleon (A 200), isiskiria maesn energija, negu tuo atveju, kai tas pats nukleon skaiius susijungia du maesnius vienodos mass branduolius. Kitais odiais, dviej branduoli, turini po A/2 nukleon, pilnutin rimties energija yra maesn u vieno branduolio, turinio A nukleon, rimties energij, jeigu A 200. Todl, kai toks branduolys skyla dvi apytiksliai vienod masi M1 ir M2 skeveldras, isiskiria energija, kuri lygi pradinio branduolio rimties energijos Mc2 ir skeveldr rimties energijos (M1 + M2)c2 skirtumui. Isiskyrusi energija virsta skeveldr kinetine energija, kuri, savo ruotu, virsta aplinkins mediagos vidine energija (t.y., iluma). Tuo paremtas branduolini reaktori veikimas: iuose reaktoriuose energija gaunama, skylant izotop 235U, 233U arba 239Pu branduoliams (r. 1.36 poskyr). Savitosios ryio energijos majimas, majant A ma A srityje reikia, kad, susidarant branduoliui i mao skaiiaus nukleon (A < 70), isiskiria didesn energija, negu tuo atveju, kai tas pats skaiius nukleon susijungia du maesnius branduolius. Kitais odiais, dviej branduoli, turini po A1 ir A2 nukleon, pilnutin rimties energija yra didesn u vieno branduolio, turinio A = A1 + A2 nukleon, rimties energij, jeigu A < 70. Todl, kai du lengvi branduoliai susijungia vien branduol, isiskiria energija, kuri lygi pradini branduoli pilnutins rimties energijos rimties (M1 + M2)c2 ir galutinio branduolio rimties energijos Mc2 skirtumui. Pvz., susijungiant 2 H ir 3 H branduoliams, susidaro 4 He branduolys ir neutronas, 1 1 2 ir ios branduolins reakcijos metu isiskiria energija. Kaip ir branduoli skilimo atveju, isiskyrusi energija virsta susidariusi daleli kinetine energija, kuri, savo ruotu, virsta iluma. Vadinasi, lengvj branduoli sintez, kaip ir sunkij branduoli skilim, galima panaudoti energijai gaminti. Ateityje iuo principu veiks termobranduoliniai reaktoriai.

81
1.26. Branduolio modeliai Pagrindins klitys, trukdanios sukurti nuosekli branduolio teorij,

yra ios: a) iki iol neinomas jg, kurios veikia tarp branduolio nukleon, tikslus pavidalas; b) kvantins lygtys, kurios aprao didelio sveikaujani daleli skaiiaus judjim branduolyje, yra labai sudtingos; c) dl stiprios sveikos tarp kaimynini nukleon reikia atsivelgti j kolektyvin judjim; taiau nukleon branduolyje nra tiek daug, kad branduol bt galima laikyti itisine makroskopine aplinka. Todl atomo branduolio teorija remiasi modeliais, kuriuose branduolys pakeiiamas kakokia modeline fizikine sistema, kuri pakankamai gerai atspindi kai kurias branduolio savybes ir kartu sudaro slygas pakankamai paprastam t savybi matematiniam apraymui. Branduolio fizikoje naudojamus branduolio modelius galima suskirstyti dvi grupes: viendaleliai modeliai ir kolektyviniai modeliai. Viendaleliuose modeliuose laikoma, kad kiekvienas branduolio nukleonas juda efektiniame vis kit nukleon jg lauke. Kolektyviniai modeliai aprao didelio skaiiaus tarpusavyje susijusi daleli judjim. Labiausiai paplits viendalelis branduolio modelis yra sluoksninis modelis, o labiausiai paplits kolektyvinis modelis yra laelinis modelis. emiau ie du modeliai yra trumpai aprayti.
1.26.1. Sluoksninis branduolio modelis
Sluoksninis branduolio modelis remiasi prielaida, kad tikrsias jgas, kurios veikia tarp nukleon, galima pakeisti viena centrine jga, kuri yra bendra visiems nukleonams. is jg laukas vadinamas suderintiniu lauku. Toks pavadinimas atspindi t fakt, kad kiekvien nukleon veikianti jga priklauso nuo vis kit nukleon bsenos, o i bsena, savo ruotu, priklauso nuo jg, kurios veikia tarp nukleon. Apibrus suderintin lauk, daugelio daleli judjimo udavinys virsta vienos dalels judjimo udaviniu. Isprend rdingerio lygt (1.17.1) arba Dirako lygt (1.19.9) branduolio suderintiniame lauke judaniam nukleonui (taip pat, kaip ir isprend t lygt atomo suderintiniame lauke judaniam elektronui), gauname nukleono kvantines bsenas, kuri kiekviena apibdinama tais paiais kvantiniais skaiiais, kaip ir elektrono bsena atome (r. (1.18.15)), t.y., pagrindiniu kvantiniu skaiiumi n, orbitinio judesio kiekio momento kvantiniu skaiiumi l, pilnutinio judesio kiekio momento kvantiniu skaiiumi j ir pilnutinio judesio kiekio projekcijos (magnetiniu) kvantiniu skaiiumi mj. Kiekvien kvantini skaii ketvert atitinka apibrta energijos vert. Taigi, branduolio energija (kaip ir atomo energija), gali bti lygi tik atskiroms

82 vertms energijos lygmenims (r. 1.13 ir 1.14 poskyrius). Pvz., 1.30 pav. pavaizduoti pagrindinis ir 4 suadintieji 12 6 C branduolio lygmenys bei neutrono ir protono ilaisvinimo energijos. ioje diagramoje energijos verts (MeV) yra uraytos kiekvieno lygmens deinje (ymjimai, kurie urayti lygmen kairje, paaikinti 1.32 poskyryje). Pagal sluoksnin branduolio model, branduolio nukleon erdvinio judjimo kvantins bsenos ("orbitos") sudaro sluoksnius, taip pat, kaip ir atomo elektron orbitos (r. 1.21 poskyr). Kiekvien sluoksn atitinka grup artim energijos lygmen. Skiriami protoniniai sluoksniai ir neutroniniai sluoksniai. 1.30 pav. 12 C branduolio emiausieji Kaip inome, atomo elektronin sluoksn 6 energijos lygmenys bei protono ir sudaro visi energijos lygmenys su neutrono ilaisvinimo energijos (MeV) vienodu n. Taiau branduolio lygmen skilimas dl sukinio ir orbitos sveikos (r. 1.18 ir 1.22 poskyrius) yra ymiai stipresnis, negu atomo, todl lygmenys, kurie atitinka vienodas nukleono kvantini skaii poras (n, l), bet skirtingus j = l 1/2, gali priklausyti skirtingiems sluoksniams. Gretim branduolio sluoksni energij skirtumas yra ~10 MeV. Palyginimui i vandenilikojo atomo energijos lygmen iraikos (1.17.12) iplaukia, kad atstumas tarp bet kuri dviej vandenilio atomo energijos lygmen visuomet yra maesnis u 13.6 eV. Taigi, atstumai tarp branduolio energijos lygmen yra ymiai (3 6 eilm) didesni u atstumus tarp atomo energijos lygmen. Taip yra dl to, kad nukleon tarpusavio traukos jga yra ymiai stipresn u Kulono jg, kuri veikia tarp atomo elektrono ir branduolio (ios jgos yra palygintos 1.27 poskyryje). Kadangi nukleonai, kaip ir elektronai, yra fermionai (t.y., turi pusin sukin), tai jiems galioja Paulio draudimo principas (r. 1.21 poskyr), kuris teigia, kad branduolyje negali bti du vienodos kvantins bsenos nukleonai (t.y., du nukleonai, kuri visi keturi kvantiniai skaiiai sutampa). Todl branduolio nukleonai i eils upildo sluoksnius, pradedant nuo emiausios energijos sluoksnio. 1.31 pav. iliustruoja 12 C 6 12 1.31 pav. 6 C branduolio sluoksni upilda pagrindinje bsenoje

83 branduolio sluoksni upild pagrindinje (maiausios energijos) bsenoje. Rodykls ant atskir nukleon nurodo j sukini tarpusavio orientacij (t.y., sukinin magnetin kvantin skaii ms). Jeigu branduolio protoniniai arba neutroniniai sluoksniai yra pilnai upildyti (t.y., jeigu nukleonai yra um visas t sluoksn sudaranias kvantines bsenas), tuomet branduolys yra ypa stabilus. i ivada yra analogika atomo su pilnai upildytais elektroniniais sluoksniais atvejui: toks atomas taip yra neprastai stabilus, t.y., chemikai inertikas (r. 1.21 poskyr). Matavimai rodo, kad i tikrj, kai neutron arba proton skaiius tampa lygus vienam i skaii 2, 8, 20, 28, 50, 82, 126, (1.26.1) tuomet ymiai (madaug 2 kartus) padidja vidutinis nukleono atskyrimo darbas, o branduolio ryio energija iauga madaug 1%. ie skaiiai vadinami magikaisiais skaiiais, o tokie branduoliai vadinami magikaisiais branduoliais. Branduoliai, kuriuose magikieji yra ir proton, ir neutron skaiiai, vadinami dvigubai magikaisiais. inomi penki tokie branduoliai: 4 16 40 48 208 2 He , 8 O , 20 Ca , 20 Ca , 82 Pb . Matome, kad branduolio magikieji skaiiai (1.26.1) skiriasi nuo elektron skaiiaus atomuose su pilnai upildytais sluoksniais (pagal idealij atomo sluoksni upildymo schem (1.21.1)) 2, 10, 28, 60, 110, ir nuo elektron skaiiaus inertini duj atomuose: 2, 10, 18, 36, 54, 86. Taip yra todl, kad nukleono potencins energijos U branduolio suderintiniame lauke prieklausa nuo atstumo r iki jgos centro yra kitokio pavidalo, negu atome. Atome U yra apytiksliai proporcinga 1/r (pvz., r. (1.14.4) ir 1.14 pav.), o vidutiniuose ir sunkiuosiuose branduoliuose U0 (1.26.2) U (r ) + U kul (r ) ; rR 1 + exp a ia pirmasis dmuo atspindi nukleon U(r) tarpusavio trauk, o antrasis dmuo R (Ukul(r)) atspindi Kulono atostm 0 r (neutrono atveju Ukul(r) 0). Kadangi antrasis dmuo yra ymiai maesnis u pirmj, tai U(r) pavidal lemia pirmasis dmuo, kuris pavaizduotas 1.32 pav. Dydis R yra apytiksliai lygus branduolio spinduliui (10-15 m eils). -U0 Matome, kad potencin energija yra apytiksliai pastovi branduolio viduje, o 1.32 pav. Nukleono potencins energijos prie branduolio ribos greitai sumaja branduolio suderintiniame lauke pavidalas

84 iki nulio. Turint omenyje, kad jga yra lygi potencins energijos ivestinei su minuso enklu, t pat teigin galima suformuluoti itaip: kai nukleonas yra branduolio viduje, j veikianti jga apytiksliai lygi nuliui, o kai nukleonas yra ant branduolio paviriaus, egzistuoja stipri jga, kuri traukia nukleon gilyn branduol. Sluoksninis branduolio modelis skmingai paaikina magikj skaii vertes (1.26.1). Be to, is modelis teisingai numato daugumos branduoli pagrindini bei suadintj bsen sukinius bei magnetini moment vertes.
1.26.2. Laelinis branduolio modelis
Laelinis branduolio modelis grindiamas kai kuriais panaumais tarp branduolio ir elektrinto skysio lao. ie panaumai atsiranda dl to, kad jga, kuri sieja branduolio nukleonus vien su kitu, yra artisiek (r. 1.25 poskyr), kaip ir skysio molekuli sveikos jga. Be to, i (1.24.7) iplaukia, kad skirting branduoli mediagos tankis yra vienodas, t.y., branduolio mediaga, kaip ir skystis, yra praktikai nespdi. Naudojant laelin branduolio model, galima paprastai paaikinti pirmuosius tris Vaiczekerio formuls (1.25.7) dmenis. Pvz., antrasis dmuo, kuris proporcingas branduolio paviriaus plotui, gali bti laikomas paviriaus laisvja energija, kuri atsiranda dl paviriaus tempio (paviriaus tempis tai darbas, kur reikia atlikti, padidinant paviriaus plot vienetu, o paviriaus laisvoji energija tai paviriaus tempio ir paviriaus ploto sandauga). Laelinis modelis naudojamas branduolini reakcij teorijoje bei aikinant sunkij branduoli dalijimosi proces (r. 1.36 poskyr). siskverbus nukleonui branduol, dl branduolio mediagos mao spdumo prasideda nukleon kolektyvinis judjimas, kurio metu branduolys deformuojasi, nekintant jo triui. Proton kuloninio atostmio jga stengiasi padidinti deformacij, o paviriaus tempio jga stengiasi grinti branduoliui pradin form. Kuo didesnis branduolio krvio skaiius Z, tuo didesnis Kulono jg vaidmuo ir tuo lengviau branduoliui dalintis.

85 prastiems objektams yra akivaizdus kasdieniniame gyvenime. Stiprioji ir silpnoji sveikos buvo atrastos XX a., pradjus tirti atomo branduolio sandar. Stiprioji sveika ilaiko branduolio nukleonus (protonus ir neutronus) vien greta kito, nors tarp proton veikia Kulono atostmio jga. iuo metu manoma, kad nukleonai yra sudaryti i fundamentalij daleli kvark, tarp kuri taip pat veikia stipriosios sveikos jga1. Visos stipriojoje sveikoje dalyvaujanios dalels yra palyginti sunkios (j mas yra bent 2 eilm didesn u elektrono mas). Elektromagnetin sveika slygoja vienodo enklo elektrini krvi tarpusavio atostm ir skirtingo enklo krvi tarpusavio trauk; i sveika lemia atom chemines savybes ir viesos savybes. Elektromagnetinje sveikoje dalyvauja tik elektringosios dalels ir fotonai. Silpnoji sveika pasireikia skilimo metu (r. 1.30 poskyr) ir lengviausij subatomini daleli (elektron, neutrin ir miuon) tarpusavio reakcijose. ioje sveikoje dalyvauja visos dalels, iskyrus fotonus. Gravitacin sveika pasireikia tarp bet kuri dviej masyvi objekt, ji lemia planet orbitas aplink Saul. Gravitacin sveika yra ymiai silpnesn u kitas tris sveikas; ji praktikai nepasireikia tarp elementarij daleli. Bet kuri jg, kuri veikia tarp dviej objekt, galima aprayti kaip apsikeitim tam tikromis dalelmis, kurios atlieka sveikos tarpininko vaidmen. Tos dalels perduoda vieno objekto judjimo kiek ir energij kitam objektui. Paprasta analogija: du mons mto vienas kitam kamuol. Judjimo kiekis, kur vienas mogus suteik kamuoliui, yra perduodamas kitam mogui, kai tas pagauna kamuol. 1.1 lentelje yra palyginti pagrindini sveik stiprumai. Be to, ioje lentelje pateikti kiekvienos sveikos tarpinink pavadinimai ir atstumai, kuriuose pasireikia kiekviena sveika.
1.1 lentel. Pagrindini sveik stiprumo ir veikimo atstumo palyginimas Sveika Stiprioji Elektromagnetin Silpnoji Gravitacin Sveikos tarpininkas gliuonas fotonas tarpinis bozonas gravitonas Stiprumas ~1 1 / 137 ~ 10-10 ~ 10-38 Atstumas ~ 10-15 m ~ 10-18 m

1.27. Pagrindins sveikos Visus procesus, kuriuose dalyvauja subatomins dalels, slygoja sveika tarp j. iuo metu inomos keturi tip sveikos. ios sveikos, silpnjimo tvarka, yra: 1) stiprioji sveika, 2) elektromagnetin sveika, 3) silpnoji sveika, 4) gravitacin sveika. Visos inomos gamtos jgos tai i keturi sveik pasekm. Gravitacin ir elektromagnetin sveikos buvo atrastos anksiausiai, nes j poveikis

Kvarkai yra ei ri, taiau nukleonai sudaryti tik i dviej ri kvark, kurie ymimi raidmis u (nuo angliko odio "up" "virutinis") ir d (nuo angliko odio "down" "apatinis"). u kvarko elektrinis krvis lygus +2/3e, o d kvarko elektrinis krvis lygus -1/3e; ia e yra elementarusis krvis (elektrono krvio absoliutin vert). Kvarko sukinys lygus 1/2. Protonas sudarytas i dviej u kvark ir vieno d kvarko, o neutronas sudarytas i vieno u kvarko ir dviej d kvark.

86 1.1 lentelje matome, kad, nors stiprioji sveika yra stipriausia, taiau ji veikia tik labai mauose atstumuose: iki 10-15 m. is atstumas yra branduolio matmen eils. Atstumas, kuriame veikia silpnoji sveika, yra dar 3 eilm maesnis. Todl stiprioji ir silpnoji sveikos nepasireikia makroskopiniame pasaulyje. Sakoma, kad stiprioji ir silpnoji sveikos yra artisieks sveikos. Tuo tarpu elektromagnetin ir gravitacin sveikos veikia be galo dideliuose atstumuose. T.y., gravitacin trauka veikia tarp vis kn Visatoje, nepriklausomai nuo to, kaip toli vienas nuo kito jie yra, o elektromagnetin banga (pvz., tolimos vaigds viesa) sklinda vakuumu neslopdama, kol jos nesugeria koks nors knas. Todl sakoma, kad elektromagnetin ir gravitacin jgos yra toliasieks jgos. 1.1 lentelje sveik stiprumai ireikti santykiniais vienetais. Elektromagnetins sveikos stiprumas ia laikomas lygiu smulkiosios struktros konstantai (1.19.25), kuri nusako elektrono sukinio ir orbitos sveik (r. 1.18 ir 1.19 poskyrius). Kiekvienos i i keturi jg tikroji vert (ireikta niutonais) bei sveikos tikroji potencin energija (ireikta dauliais) priklauso nuo konkreios sistemos. Pvz., palyginsime kiekvienos i keturi pagrindini sveik potencines energijas dviej proton sistemoje. Protonai sveikauja visomis keturiomis pagrindinmis jgomis. Elektromagnetins ir gravitacins sveik potencini energij absoliutines vertes iuo atveju galima ireikti taip: C | U |= ; r ia C = e2/(40) elektromagnetins sveikos atveju ir C = Gmp2 gravitacins sveikos atveju (G yra gravitacin konstanta, mp yra protono mas). r yra atstumas tarp daleli. Kadangi stiprioji ir silpnoji sveikos yra artisieks, tai potencins energijos iraikoje atsiranda eksponentinis daugiklis: C | U |= e r / R ; r ia R yra bdingasis sveikos atstumas. Dl io eksponentinio daugiklio sveikos stiprumas labai sumaja, kai r > R. Pastarosiose dviejose formulse matome, kad sveikos stiprum nusako koeficientas C, kuris vadinamas ryio konstanta. Ryio konstantos bei bdingieji sveikos atstumai R kiekvienai i keturi pagrindini jg, kurios veikia tarp dviej proton, yra pateikti 1.2 lentelje. 1.2 lentel. Pagrindini sveik ryio konstant ir veikimo atstumo palyginimas dviej proton sistemoje
Sveika Stiprioji Elektromagnetin Silpnoji Gravitacin Ryio konstanta (Jm) 2.510-27 2.3110-28 3.2210-31 1.8710-64 Atstumas (m) 1.510-15 210-18

87

1.28. Radioaktyvumas. Pagrindinis radioaktyviojo skilimo dsnis Radioaktyvumas tai yra kai kuri izotop branduoli savaiminis virtimas kit izotop branduoliais. Tokio virsmo ypatyb yra ta, kad jo metu vietoj vieno (pirminio) branduolio atsiranda dvi arba daugiau antrini daleli (pvz., kito izotopo branduolys ir elektronas, arba du lengvesni branduoliai). Todl toks branduolio virsmas vadinamas branduolio skilimu. Kad branduolys galt skilti savaime, toks procesas turi bti "energikai naudingas", t.y., daleli, kurios atsiranda, skylant branduoliui, pilnutin rimties energija turi bti maesn u pradinio branduolio rimties energij. i slyga tenkinama tik kai kuriems izotopams ir tik tam tikriems antrini daleli deriniams. Pvz., kaip minta 1.25 poskyryje, i slyga tenkinama tuo atveju, kai sunkusis branduolys (A > 200) skyla dvi apytiksliai vienodos mass skeveldras. Skilimo metu is pirminio branduolio ir antrini daleli rimties energij skirtumas isiskiria antrini daleli kinetins energijos pavidalu. Kuo lengvesn dalel, tuo didesn jai tenkanti isiskyrusios energijos dalis (tai iplaukia i energijos ir impulso tverms dsni). Pvz., kai branduolys skyla kit branduol ir elektron, beveik visa isiskyrusi energija virsta to elektrono kinetine energija. Daleli, kurios atsiranda, skylant branduoliams, kinetin energija yra palyginti aukta ymiai didesn u energijas, kurios pasireikia atominiuose reikiniuose. Pvz., elektrono, kuris atsirado, skilus branduoliui, kinetin energija yra 4 6 eilm didesn u vidutin orbitinio elektrono kinetin energij vandenilio atome. Btent i ypa aukta ilekiani daleli energija ir yra tas poymis, pagal kur praktikoje lengviausia aptikti branduolio skilim. Aukta daleli energija slygoja didel j skvarb ir sugebjim jonizuoti mediagos atomus. Jonizavimo reikinys panaudojamas i daleli detektavimui (r. 8.1 poskyr). Pagal spinduliuojam daleli r skiriami skilimas, skilimas ir savaiminis dalijimasis. dalels tai auktos energijos 4He branduoliai, o dalels tai auktos energijos elektronai arba pozitronai. Savaiminis dalijimasis stebimas tik paiuose sunkiausiuose branduoliuose ir pasireikia branduolio skilimu dvi artim masi skeveldras. Kiekvien i i trij skilimo proces danai lydi elektromagnetin spinduliuot. ios spinduliuots kvantai (auktos energijos fotonai) vadinami kvantais. ir skilimas bei spinduliuot smulkiai aprayti sekaniuose poskyriuose. Todl likusioji io poskyrio dalis skirta kai kuriems bendriems teiginiams, kurie galioja bet kurios ries skilimui. Branduolio skilimo metu galioja keli tverms dsniai. Tai reikia, kad egzistuoja keli fizikiniai dydiai, kuri verts po skilimo (skaiius visus skilimo produktus) turi bti lygios vertms prie skilim. ie tvarieji dydiai yra:

88 1) 2) 3) 4) 5) 6) pilnutin energija (skaitant rimties energij, t.y., mas); elektros krvis; judesio kiekis; judesio kiekio momentas; nukleon skaiius; lepton skaiius1, t.y., elektron, neutrin ir j antidaleli pozitron ir antineutrin skaii suma, kurioje kiekvien elektron arba neutrin atitinka +1, o kiekvien antidalel atitinka -1.

89 22 = 4 kartus, per laik 3T1/2 23 = 8 kartus ir t.t. Vietoj pusjimo trukms kartais vartojama branduolio vidutins gyvavimo trukms svoka. Vidutin gyvavimo trukm tai vidutinis laikas iki branduolio skilimo momento. Vidutin gyvavimo trukm lygi laikui, per kur nestabilij branduoli skaiius sumaja e = 2.7183 karto, t.y., = 1/. Reikia turti omenyje, kad nemanoma i anksto numatyti, kada ir kuris btent atomas skils, o galima kalbti tik apie kiekvieno atomo skilimo per apibrt laik tikimyb. Skilimo konstanta tai nestabiliojo branduolio skilimo tikimyb per vien sekund. I trij aukiau mint dydi, kurie apibdina skilimo spart (, ir T1/2), praktikoje daniausiai naudojama pusjimo trukm T1/2. Radioaktyvij izotop pusjimo trukms yra labai vairios ir svyruoja nuo sekunds dali iki daugelio milijard met. Pvz., urano izotopo 238 U pusjimo trukm lygi 92 4.5109 m., radio izotopo polonio
214 84 Po
-4

Kadangi, vykstant radioaktyviajam skilimui, radioaktyvieji izotopai virsta kit element izotopais, tai pradinio radioaktyviojo elemento atom skaiius bandinyje vis laik maja. Jeigu tam tikru laiko momentu t radioaktyviojo elemento atom skaiius bandinyje buvo N, tai dl arba skilimo arba dl savaiminio dalijimosi per laik dt toki atom skaiius sumas dydiu -dN. Dsn, kuris nusako atom skaiiaus pokyt, 1902 m. atrado angl fizikai Ernestas Rezerfordas ir Frederikas Sodis. Jie nustat, kad dN = N ; (1.28.1) dt ia N radioaktyviojo izotopo branduoli skaiius, o radioaktyviojo izotopo skilimo konstanta, rodanti, kuri branduoli dalis suskyla per 1 s. Diferencialins lygties (1.28.1) sprendinys yra eksponentin laiko funkcija: N (t ) = N e t , (1.28.2)
0

226 88 Ra

1590 m., radono

222 86 Rn

3.8 dienos,

kur N0 yra radioaktyviojo izotopo branduoli skaiius pradiniu laiko momentu t = 0. Vadinasi, radioaktyviojo izotopo atom skaiius bandinyje maja laike pagal eksponentin dsn. (1.28.1) arba (1.28.2) lygyb ireikia pagrindin radioaktyviojo skilimo dsn. dsn galima urayti itaip:
1/ 2 ; N (t ) = N 0 2 ia T1/2 yra radioaktyviojo izotopo fizikin pusjimo trukm: ln 2 T1 / 2 = .

t / T

(1.28.3) (1.28.4)

1.610 s. Vidutinis per sekund skylani branduoli skaiius dN (1.28.5) I dt vadinamas radioaktyviojo altinio aktyvumu. Aktyvumas daniausiai ireikiamas vidutiniu skilim skaiiumi per sekund (skil./s). is aktyvumo vienetas vadinamas bekereliu (Bq): 1 Bq = 1 skil./s. Taiau naudojami ir kitokie vienetai: kiuris (Ci; 1 Ci = 3.71010 skil./s) ir rezerfordas (Rd; 1 Rd = 106 skil./s). Kadangi skilimo metu branduolys ispinduliuoja vien arba daugiau daleli, tai radioaktyviojo bandinio aktyvum galima vertinti, matuojant t daleli vidutin skaii per laiko vienet.
1.29. skilimas skilimas yra toks atomo branduolio virsmas, kurio metu branduolys savaime ispinduliuoja dalel ( 4 He branduol). Kai branduolys 2 ispinduliuoja dalel, branduolio krvio skaiius sumaja 2 vienetais (nes dalels krvio skaiius lygus 2), o mass skaiius sumaja 4 vienetais (nes dalels mass skaiius lygus 4). T.y., jeigu pradin izotop paymsime A X , Z

Radioaktyviojo izotopo fizikin pusjimo trukm arba skilimo pusamis tai laikas, per kur to izotopo branduoli skaiius sumaja 2 kartus dl radioaktyviojo skilimo2. Vadinasi, per laik 2T1/2 branduoli skaiius sumaja
1

Leptonais vadinamos dalels, kurios dalyvauja tik elektromagnetinje, silpnojoje ir gravitacinje sveikoje (r. 1.27 poskyr) ir kuri sukinys lygus 1/2. iuo metu inomuose fizikiniuose procesuose daniausiai pasireikiantys leptonai yra elektronas ir neutrinas bei j antidalels. Dar naudojama biologins pusjimo trukms svoka, kuri reikia laik, per kur radioaktyviojo izotopo kiekis dl biologini proces (biologinio iskyrimo) organe, audinyje arba organizme sumaja du kartus.

tuomet po dalels ispinduliavimo susidaro izotopas A 4 Y . Vadinasi, Z 2 skilimo metu susidaro naujas elementas, kuris periodinje element sistemoje yra pasislinks dviem vietom pradi spinduliuojanio elemento atvilgiu. skilimo schema yra itokia: A A 4 4 (1.29.1) Z X Z 2Y + 2 He . Pvz., radis
226 88 Ra

, ispinduliavs dalel, virsta radonu:

90
226 222 4 88 Ra 86 Rn + 2 He .

91

daleli, kurias spinduliuoja radioaktyvus izotopas, greiiai neymiai skiriasi. Be to, dalels greitis gali bti lygus tik kelioms tiksliai apibrtoms vertms. Taip yra todl, kad, pagal energijos tverms dsn, dalels energija yra lygi pirminio ir A antrinio branduoli energij skirtumui, o antrinis branduolys gali bti vairiuose energijos lygmenyse (r. 1.33 pav.). 1.33 pav. pavaizduotoje lygmen diagramoje virutinis lygmuo ymi pirminio branduolio ( A) B2 pagrindin bsen, o lygmenys B0, B1 ir B2 antrinio branduolio pagrindin ir B1 dvi suadintas bsenas. Kaip matome, antrinio branduolio energija gali bti B0 lygi trims vertms, priklausomai nuo to, 1.33 pav. daleli greii kuriame lygmenyje atsiduria branduolys pasiskirstymo aikinimas po dalels ispinduliavimo.
2 (E2) 1 (E1) 0 (E0)

Energija Umax U(r) E 0 d x1 x2 r

1.34 pav. dalels ir antrinio branduolio sveikos energijos U prieklausa nuo atstumo tarp j.
U0

emiau ivardintos pagrindins skilimo ypatybs: 1) iskyrus kelet ret iimi, skilimas stebimas tik branduoliams, kuri Z > 82 (izotopai, kurie periodinje element sistemoje yra u Pb); 2) daugumos inom radioaktyvi izotop spinduliuojam daleli kinetins energijos priklauso palyginti siauram intervalui E = (4 8.7) MeV; pagal kinetins energijos apibrim (Mv2/2, kur M yra dalels mas, o v jos greitis), tai atitinka keliolikos tkstani km/s greit; 3) radioaktyvi izotop fizikins pusjimo trukms kinta labai plaiose ribose. Pvz., 212 Po pusjimo trukm lygi T1/2 = 310-7 s, o 238 U pusjimo trukm T1/2 = 4.5109 met. Be to, pusjimo trukm T1/2 susijusi su daleli energija E. sry nusako empirinis Geigerio ir Ntolo dsnis: D lg T1 / 2 = C + . (1.29.2) E Konstantos C ir D silpnai priklauso nuo atominio numerio Z: jeigu energija E ireikta MeV, o pusjimo trukm T1/2 s, tuomet, kai Z = 84, ios konstantos lygios C = -50.15 ir D = 128.8, o kai Z = 90, C = -51.94, D = 139.4. Pusjimo trukms prieklausa nuo daleli kinetins energijos (1.29.2) yra labai stipri: sumajus energijai 1%, pusjimo trukm padidja eile, o sumajus energijai 10%, pusjimo trukm padidja 2 3 eilm.

2) ir 3) skilimo ypatybes paaikina teorija, kuri 1928 m. sukr rus kilms amerikiei fizikas G. Gamovas. Pagal i teorij, dalels potencins energijos U prieklausa nuo atstumo r iki branduolio centro apytiksliai yra tokio pavidalo: Ze 2 /( 2 0 r ), kai r > d , U (r ) (1.29.3) U 0 < 0, kai r d . Atstumas d tai skilimo produkt ( dalels ir take r = 0 esanio antrinio branduolio) spinduli suma (10-14 m eils dydis), o Z antrinio branduolio krvio skaiius. (1.29.3) iraikoje akivaizdu, kad erdvs srityje r > d funkcija U(r) sutampa su takini krvi +Ze ir +2e Kulono sveikos energija. U prieklausa nuo atstumo iki branduolio centro pavaizduota 1.34 pav. Pagal potencins energijos apibrim, jos ivestin r atvilgiu yra prieinga radialinei jgai F, kuri veikia dalel. Kaip akivaizdu 1.34 pav., nutolus nuo branduolio centro atstumu d, i ivestin staigiai iauga. Taip yra todl, kad tokiu atstumu nuo branduolio tarp jo ir dalels veikia stipri branduolin traukos jga (F = -dU/dr < 0). Btent dl ios prieasties manomas pirminio A branduolio Z X egzistavimas. Kai r < d, koordinat r netenka prasms, nes abu skilimo produktai susilieja vien (pirmin) branduol. Kai r > d, potencins energijos ivestin r atvilgiu yra neigiama, nes tarp dviej vieno enklo krvi veikia Kulono stmos jga. (F = -dU/dr = Ze2/(20r2) > 0). Vadinasi, dalels ilkimui i branduolio egzistuoja potencinis barjeras, kurio auktis apytiksliai lygus
U max U (d ) = Ze 2 2 0 d

(1.29.4)

92 Laikant, kad Z = 100, o d = 10-14 m, Umax 30 MeV. Palyginus i vert su ilekiani i branduolio daleli energija (4 8.7 MeV), akivaizdu, kad daleli energija yra maesn u potencinio barjero aukt. Toks reikinys, kai dalel praeina pro potencin barjer, kurio auktis didesnis u dalels energij, vadinamas tuneline pereiga (t.p. r. 1.15 poskyr). Tunelin pereiga yra grynai kvantinis reikinys, t.y., jis nepasireikia klasikini daleli atveju: klasikin dalel, susidrusi su potenciniu barjeru, visuomet atsispindi nuo jo. Klasikin dalel tai dalel, kurios koordinat ir judesio kiekis bet kuriuo laiko momentu vienu metu turi tiksliai apibrtas vertes. Kaip minta 1.11 poskyryje, dalels koordinat ir judesio kiekis i principo negali bti tiksliai apibrti vienu metu: dalels koordinats ir judesio kiekio neapibrtumai (standartiniai nuokrypiai) susij Heizenbergo neapibrtum sryiu h xp ; (1.29.5) 2 ia x yra koordinats neapibrtumas, p yra judesio kiekio neapibrtumas, o h 1.0610-34 Js 6.610-16 eVs yra redukuotoji Planko konstanta. Norint nustatyti, ar duotosios dalels judjim galima aprayti klasikiniais metodais, galima pasinaudoti tokia taisykle: jeigu h xp >> , (1.29.6) 2 tuomet dalel galima laikyti klasikine, o jeigu i grietoji nelygyb negalioja (t.y., neapibrtum sandauga yra h eils), tuomet dalels judjimas turi bti apraomas kvantins mechanikos metodais. sitikinsime, kad dalelei branduolyje sryis (1.29.6) negalioja, t.y., klasikinis apraymas netinka. Kadangi branduolyje esani daleli judesio kiekiai ir koordinats svyruoja aplink nulin vidutin vert, tai x = x, o p = p, kur x ir p yra atitinkamai koordinats ir judesio kiekio vidutins kvadratins verts: x d 10-14 m,
p 2ME , kur M 4mp 6.710-27 kg yra dalels mas, o E yra dalels energija, kuri, kaip minta, yra keli MeV eils. Laikydami, kad E = 10 MeV, randame xp 10-33 Js. Kaip matome, dalels koordinats ir judesio kiekio neapibrtum branduolyje sandauga yra tik eile didesn u h , todl kvantiniai efektai pasireikia gana rykiai. Kvantins mechanikos metodais rodoma, kad vienmaio judjimo atveju dalels tunelins pereigos tikimyb apytiksliai lygi 2 x2 D = exp 2 M (U ( x) E ) dx ; (1.29.7) hx 1 ia x1 ir x2 yra lygties U(x) = E sprendiniai (r. 1.34 pav.). i tikimyb vadinama potencinio barjero skaidriu. Formul (1.29.7) galioja tik ribiniu mao skaidrio atveju, kai eksponentins funkcijos argumento absoliutin vert ymiai didesn u vienet: ln D =

93 2 2 2M (U ( x) E ) dx >> 1 hx
1

(1.29.8)

(tuomet D << 1). vertinsime D eil skilimo atveju. 1.34 pav. akivaizdu, kad x1 d 10-14 m. ra U(x) iraik (1.29.4) lygt U(x) = E, gauname
x2 = Ze 2 . 2 0 E

(1.29.9)

Laikant, kad Z = 100, o E = 10 MeV, gauname x2 x1 1.8810-14 m. Laikydami, kad vidutin U E vert pointegraliniame reikinyje lygi 0.5(Umax - E) 10 MeV, randame D exp(-52) 210-23. inant barjero skaidr D, skilimo konstant (tunelins pereigos tikimyb per laiko vienet arba daleli ilkimo vidutin dan) galima vertinti taip: jeigu dalels greitis d spindulio branduolyje lygus v, tai dalel atsiduria branduolio krate vidutinikai v/d kart per laiko vienet. Vadinasi, v D. (1.29.10) d dalels greiio branduolyje eil galima rasti, laikant, kad dalels pilnutin energija E apytiksliai lygi jos kinetinei energijai (E U0) branduolyje, ir remiantis klasikine kinetins energijos iraika E = Mv2/2. Jeigu E = 10 MeV, tokiu bdu randame v 2107 m/s. Kadangi v yra proporcingas E , o E kitimo ribos yra palyginti siauros, tai i v vert galima naudoti, skaiiuojant ir kit energij daleli ilkimo i branduolio dan. Vadinasi, 10 21 D ( s ) . (1.29.11) ra vert (1.29.11) pusjimo trukms iraik (1.28.4), randame toki apytiksl pusjimo trukms deimtainio logaritmo vert: lg T1 / 2 B 0.434 ln D ; (1.29.12) ia konstanta B yra artima 21. Dydio lnD prieklaus nuo energijos E nesunku vertinti, pastebjus, kad beveik visoje integralo (1.29.8) integravimo srityje galioja nelygyb E << U (iskyrus integravimo rius, kuriuose U = E). Dl to, apytiksliai skaiiuojant, galima neatsivelgti dmen E po aknies enklu. Tuomet, ra U(x) iraik (1.29.3) ir virutiniojo rio iraik (1.29.9) integral (1.29.8), gauname, kad lnD proporcingas 1 / E , t.y., gauname Geigerio ir Netolo dsn (1.29.2). Taigi, skilimo apraymas tunelins pereigos pagrindu leidia paaikinti pusjimo trukms prieklaus nuo daleli energijos (Geigerio ir Netolo dsn). i priklausomyb yra tokia stipri todl, kad T1/2 iraikoje energija yra laipsnio rodiklyje, kur eina labai didelis koeficientas 1/ h (r. (1.29.7) ir (1.29.12)). inom radioaktyvij izotop spinduliuojam daleli energij intervalas yra toks siauras dl to, kad izotop, kurie spinduliuoja kit energij daleles, skilim sunku aptikti eksperimentikai:

94 branduoli, kuri spinduliuojam daleli energija bt didesn u 9 MeV, gyvavimo trukm yra pernelyg maa, o branduoli, kuri spinduliuojam daleli energija maesn u 4 MeV, gyvavimo trukm yra tokia didel, kad juos galima laikyti stabiliais. Kai kuri radioaktyvij izotop spinduliuojam daleli energijos ir pusjimo trukms pateiktos 1.3a lentelje. 1.3b lentelje tie patys izotopai idstyti energijos didjimo tvarka.
1.3a lentel. Kai kuri izotop spinduliuojam daleli energijos ir pusjimo trukms 1.3b lentel. Kai kuri radioaktyvij izotop spinduliuojam daleli energijos ir pusjimo trukms (izotopai idstyti energijos didjimo tvarka)

95

Elemento Izotopo atominis mass numeris skaiius 83 90 92 92 90 92 93 88 92 91 94 84 90 86 95 88 84 83 86 83 84 84 84 84 84 209 232 238 235 230 234 237 226 233 231 239 210 228 222 241 224 218 212 220 211 216 215 211 214 212

Elemento ymjimas ir senasis izotopo ymjimas Bi Th U (UI) U (AcU) Th U (UII) Np Ra U Pa Pu Po (RaF) Th (RdTh) Rn Am Ra (ThX) Po (RaA) Bi (ThC) Rn (Tn) Bi (AcC) Po (ThA) Po (AcA) Po (AcC) Po (RaC) Po (ThC)

daleli energija, MeV

Pusjimo trukm 21017 m. 1.411010 m. 4.51109 m. 7.1108 m. 8.0104 m. 2.47105 m. 2.14106 m. 1620 m. 1.62105 m. 3.25104 m. 24390 m. 138.4 d. 1.91 m. 3.8229 d. 458 m. 3.64 d. 3.05 min. 60.60 min. 53 s 2.13 min. 0.145 s 1.77810-3 s 0.52 s 1.64104 s 3.0410-7 s

Elemento Izotopo atominis mass numeris skaiius 83 83 83 84 84 84 84 84 84 84 86 86 88 88 90 90 90 91 92 92 92 92 93 94 95 209 211 212 210 211 212 214 215 216 218 220 222 224 226 228 230 232 231 233 234 235 238 237 239 241

Elemento ymjimas ir senasis izotopo ymjimas Bi Bi (AcC) Bi (ThC) Po (RaF) Po (AcC) Po (ThC) Po (RaC) Po (AcA) Po (ThA) Po (RaA) Rn (Tn) Rn Ra (ThX) Ra Th (RdTh) Th Th Pa U U (UII) U (AcU) U (UI) Np Pu Am

daleli energija, MeV

Pusjimo trukm 21017 m. 2.13 min. 60.60 min. 138.4 d. 0.52 s 3.0410-7 s 1.64104 s 1.77810-3 s 0.145 s 3.05 min. 53 s 3.8229 d. 3.64 d. 1620 m. 1.91 m. 8.0104 m. 1.411010 m. 3.25104 m. 1.62105 m. 2.47105 m. 7.1108 m. 4.51109 m. 2.14106 m. 24390 m. 458 m.

3.2 6.62 (84 %), 6.28 (16 %) 6.05 (25 %), 6.09 (10 %) 5.305 7.45 (99 %) 8.78 7.69 7.38 6.78 6.00 6.29 5.49 5.68 (94 %), 5.45 (6 %) 4.78 (94 %), 4.60 (6 %) 5.43 (71 %), 5.34 (28 %) 4.68 (76 %), 4.62 (24 %) 4.01 (76 %), 3.95 (24 %) 5.01 (24 %), 5.02 (23 %), 4.95 (22 %), 5.06 (10 %) 4.82 (83 %), 4.78 (15 %) 4.77 (72 %), 4.72 (28 %) 4.40 (57 %), 4.58 (8 %) 4.20 (75 %), 4.15 (25 %) 4.78 (75 %), 4.65 (12 %) 5.16 (88 %), 5.11 (11 %) 5.49 (85 %), 5.44 (13 %)

3.2 4.01 (76 %), 3.95 (24 %) 4.20 (75 %), 4.15 (25 %) 4.40 (57 %), 4.58 (8 %) 4.68 (76 %), 4.62 (24 %) 4.77 (72 %), 4.72 (28 %) 4.78 (75 %), 4.65 (12 %) 4.78 (94 %), 4.60 (6 %) 4.82 (83 %), 4.78 (15 %) 5.01 (24 %), 5.02 (23 %), 4.95 (22 %), 5.06 (10 %) 5.16 (88 %), 5.11 (11 %) 5.305 5.43 (71 %), 5.34 (28 %) 5.49 5.49 (85 %), 5.44 (13 %) 5.68 (94 %), 5.45 (6 %) 6.00 6.05 (25 %), 6.09 (10 %) 6.29 6.62 (84 %), 6.28 (16 %) 6.78 7.38 7.45 (99 %) 7.69 8.78

96
1.30. skilimas skilimas yra toks atomo branduolio virsmas, kurio metu branduolys savaime ispinduliuoja elektron (ymjimas e arba 0 e ) ir antineutrin 1 ~ ). Antineutrinas yra neutrino antidalel. Neutrinas ir (ymjimas

97 pirminio branduolio rimties energijos ir antrinio branduolio bei elektrono pilnutins rimties energijos skirtumui. Jeigu branduolys spinduliuot tik daleles, tuomet, pagal energijos tverms dsn, j vis kinetin energija bt lygi Emax. Taiau, kaip matyti skilimo lygtyje (1.30.1) arba (1.30.2), io skilimo metu atsiranda ir neutrinas arba antineutrinas. Taigi, skilimo metu isiskirianti energija yra pasiskirsiusi tarp dviej daleli elektrono ir antineutrino, arba tarp pozitrono ir neutrino. Btent todl ilekianio elektrono kinetin energija gali bti bet kokia: jeigu didesnij energijos Emax dal nusinea antineutrinas, tuomet elektrono kinetin energija artima nuliui, o jeigu antineutrinas gauna tik ma dal energijos, tuomet elektrono kinetin energija artima Emax. daleli, kurias spinduliuoja nestabilieji branduoliai, energija kinta nuo imt keV iki deimi MeV, o greitis artimas viesos greiiui. Taigi, dalels yra ymiai greitesns u daleles (r. 1.29 poskyr). Be to, dalels yra ymiai lengvesns u daleles (elektronas yra madaug 7000 kart lengvesnis u 4He branduol).
1.31. Branduoli spinduliavimas spinduliuote vadinamos elektromagnetins bangos, kuri bangos ilgis yra ymiai maesnis u atstum tarp kietojo kno atom, t.y., ymiai maesnis u 10-8 cm (1 ). Korpuskuliniu poiriu, elektromagnetins bangos yra daleli foton srautas. Kalbant apie spinduliuot, fotonai daniausiai vadinami kvantais. Branduoli spinduliuot atsiranda itaip. Dl arba skilimo arba dl branduolins reakcijos susidars branduolys danai bna suadintosios bsenos (turi energijos pertekli). Tokiu atveju jis savaime pereina pagrindin (maiausios energijos) bsen. Energijos perteklius ispinduliuojamas fotono ( kvanto) pavidalu. Taigi, branduoli spinduliuot tai elektromagnetin spinduliuot, kuri atsiranda, vykstant suadintojo branduolio kvantiniams uoliams emesnius energijos lygmenis. io vyksmo metu branduolio sudtis (mass skaiius A ir krvio skaiius Z) nepakinta; pakinta tik jo energija. Branduoli spinduliuots spektras yra sudarytas i atskir linij, nes branduolio energijos verts yra diskreios (r. 1.26.1 poskyr). is energijos veri diskretumas iplaukia i pagrindini kvantins mechanikos postulat (tiksliau, i rdingerio lygties: r. 1.13 ir 1.14 poskyrius). Kvantinje mechanikoje rodoma, kad tuo atveju, kai sistem sudaranios dalels lokalizuotos erdvje (dl tarpusavio traukos), sistemos vidin energija gali gyti tik diskreias vertes. Energijos diagramose ios verts vaizduojamos energijos lygmenimis (pvz., r. 1.30 pav. ir 1.36 pav.). Kuo maesnje erdvs srityje lokalizuotos dalels, tuo didesnis atstumas tarp lygmen. Todl, pvz., tipikas atstumas tarp branduolio energijos lygmen (100 1000 keV) yra 104 106 kart didesnis u tipik atstum tarp atomo valentini elektron lygmen, kuris yra elektronvolt eils (r. (1.17.12) formul).

antineutrinas yra neutraliosios dalels, kuri rimties mas lygi nuliui. io virsmo metu branduolio mass skaiius nepasikeiia (t.y., pirminis ir antrinis branduoliai yra izobarai), o branduolio krvis padidja vienu elementariuoju krviu. skilimo lygt galima urayti tokiu bdu: A A ~ (1.30.1) Z X Z +1Y + e + . Taigi, skilimo metu vienas i branduolio neutron virsta protonu. Pvz., toris 234 90Th , ispinduliavs dalel, virsta protaktiniu (Pa): 234 ~ Th 234 Pa + 0 e + .
+ skilimas yra toks atomo branduolio virsmas, kurio metu branduolys savaime ispinduliuoja elektrono antidalel pozitron (ymjimas e+ arba 0 +1 e ) ir neutrin . io virsmo metu branduolio mass skaiius taip pat nepasikeiia, o branduolio krvis sumaja vienu elementariuoju krviu, t.y., vienas i branduolio proton virsta neutronu: A A + (1.30.2) Z X Z 1Y + e + . Pvz., azoto izotopas, ispinduliavs pozitron, virsta anglies izotopu: 13 13 0 7 N 6 C + +1 e + . Treiasis branduolio virsmas, kuris taip pat priskiriamas prie skilimo proces, yra elektrono pagava. io virsmo metu branduolys pagauna vien i atominio apvalkalo elektron (daniausiai i artimiausio branduoliui K sluoksnio), ir vienas i branduolio proton virsta neutronu, ispinduliuodamas neutrin: A A (1.30.3) e + Z X Z 1Y + . Nustatyta, kad radioaktyviojo dN/dE elemento spinduliuojam daleli energijos spektras yra itisinis. 1.35 pav. pavaizduotas daleli kinetins energijos spektro pavyzdys. ia dN/dE yra daleli skaiius, tenkantis vienetiniam energij intervalui. Matome, kad daleli kinetin energija gali gyti visas vertes 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 E, MeV nuo 0 iki tam tikros didiausios Emax energijos Emax. i didiausioji dalels kinetin energija yra lygi 1.35 pav. Fosforo izotopo 32P spinduliuojam elektron spektras.
90 91

98
72 Elektrono pagava T1/2=271.4 d. 52

99 vienod mass skaii A ir vienod krvio skaii Z), taiau skirting energij, ir kuri energija nekinta ilgiau negu 10-11 s, yra vadinami branduoliniais izomerais. Ypa ilgaams suadintosios bsenos (tokios, kaip 137Ba branduolio bsena, kuri atitinka antrj suadintj lygmen) vadinamos metastabiliosiom bsenom (smulkiau apie metastabilisias bsenas kalbama 1.32 poskyryje). Energijos pertekli suadintasis branduolys gali prarasti trim bdais. Daniausiai vyksta aukiau apraytieji branduolio kvantiniai uoliai emesnius energijos lygmenis, kuri metu energijos perteklius ispinduliuojamas foton pavidalu. Kiti du galima vyksmai aprayti emiau. Energijos pertekli suadintasis branduolys gali prarasti ne vien fotono pavidalu, bet ir tiesiogiai perduoti j vienam i savo atomo elektron. Kadangi elektrono gautoji energija yra ymiai didesn u jo ryio energij atome, tai elektronas ilekia i atomo. Toks procesas vadinamas vidine konversija. Vidin konversija visuomet lydi spinduliuot. T.y., dalis suadintj branduoli praranda energij, ispinduliuodami foton, o kita dalis praranda energij vidins konversijos bdu. Pvz., tik 90% 137Ba branduoli antrajame suadintajame energijos lygmenyje pereina pagrindin lygmen, ispinduliuodami kvant; likusieji praranda energij vidins konversijos bdu. Jeigu suadintojo branduolio energijos perteklius yra didesnis u dvigub elektrono rimties energij, t.y., u 2mc2 = 1.02MeV, tuomet energijos perteklius gali virsti elektrono ir pozitrono pora. ios dvi dalels ilekia i atomo. Toks procesas vadinamas vidiniu por krimu. I aukiau mintj trij proces ( kvanto ispinduliavimas, vidin konversija ir vidinis por krimas) labiausiai tiktinas yra pirmasis procesas, t.y., kvantinis uolis, ispinduliuojant foton. spinduliuot gali atsirasti, ne tik vykstant kvantiniams uoliams tarp branduolio energijos lygmen, bet ir anihiliuojant elementariajai daliai ir jos antidalelei. Anihiliacijos metu dalel ir jos antidalel susiduria ir inyksta, ispinduliuodamos energijos kiek, kuris lygus abiej daleli pilnutinei reliatyvistinei energijai prie pat susidrim: E = Mc 2 ; (1.31.2) ia c yra viesos greitis, o M yra abiej daleli pilnutin reliatyvistin mas (t.y., rimties mas + reliatyvistinis mass padidjimas dl daleli judjimo). ems slygomis daniausiai stebima elektrono ir jo antidalels pozitrono anihiliacija. Pozitronai praktikoje gaunami, panaudojant + radioaktyvius izotopus (pvz., 22Na). Greitieji pozitronai, kuriuos spinduliuoja tokie izotopai, sultja, praeidami pro mediag, ir anihiliuoja su mediagos elektronais. ios anihiliacijos metu prieingom kryptim ispinduliuojami du fotonai, kuri kiekvieno energija lygi elektrono rimties energijai mec2 = 511 keV, t.y., priklauso spinduliuots diapazonui.

57

Co

T1/2=10 s.

-11

136.4 9%

122 keV 91%

32 12

T1/2=10 s. 14.4 keV


57

-7

Fe

1.36 pav. Radioaktyviojo skilimo 57Co 57Fe schema Atskaitos sistemoje, kurioje branduolys nejuda, ispinduliuoto arba sugerto fotono energija lygi energijos lygmen skirtumui. T.y., jeigu turime du branduolio energijos lygmenis, kuri energijos E1 ir E2, ir jeigu E1 > E2, tuomet uolio i lygmens E1 lygmen E2 metu branduolys ispinduliuoja foton, kurio energija lygi h = E1 E2 , (1.31.1) o uolio i E2 E1 metu sugeria tos paios energijos foton. ia yra ispinduliuoto arba sugerto fotono danis branduolio atskaitos sistemoje, o h yra Planko konstanta (h = 6.62610-34 Js). Vykstant kvantiniams uoliams tarp branduolio energijos lygmen, spinduliuojam foton energijos daniausiai priklauso intervalui 0.01 5 MeV. Laikas, per kur suadintasis branduolys praranda energijos pertekli, daniausiai bna 10-14 10-6 s eils. Taiau kai kuri izotop branduoliai ilieka suadintosios bsenos ymiai ilgesn laik. Pvz., vykstant 137Cs (cezio137) branduolio - skilimui, susidaro suadintasis 137Ba (bario-137) branduolys antrajame suadintajame energijos lygmenyje, kurio vidutin gyvavimo trukm lygi 2.6 min (r. priedo A-1 pav.). Branduoliai, kurie turi vienod sudt (t.y.,

100
1.32. Branduoli uoli atrankos taisykls. Metastabiliosios bsenos Pavyzdyje, kuris pavaizduotas 1.36 pav., matyti, kad pusjimo trukm, kuri atitinka 57Fe branduolio uol i pirmojo suadintojo lygmens pagrindin lygmen (107 s), yra 4 eilm didesn u pusjimo trukm, kuri atitinka uol i antrojo suadintojo lygmens pirmj suadintj lygmen (10-11 s). T.y., pirmojo uolio tikimyb per laiko vienet yra 4 eilm maesn u antrojo uolio tikimyb per laiko vienet. Danai kai kuri uoli tikimybs yra tokios maos, kad jas galima laikyti lygiomis nuliui, lyginant su kit galim uoli tikimybm. Taisykls, kurios nusako, kurie uoliai yra galimi, o kurie ne, vadinamos atrankos taisyklmis. Formuluojant atrankos taisykles, be branduolio energijos, naudojamos dar dvi branduolio bsenos charakteristikos branduolio judesio kiekio momentas (sukinys) ir branduolio bsenos lyginumas. Branduolio pilnutinis judesio kiekio momentas tai vektorin suma nukleon orbitinio judesio kiekio moment ir nukleon sukini (vidini judesio kiekio moment). Pagal bendrj judesio kiekio moment sudties taisykl (1.18.11), branduolio pilnutinio judesio kiekio momento J absoliutin

101 |(r1, r2, , rN)|2dV1dV2dVN nusako tikimyb, kad pirmasis nukleonas bus trio elemente dV1, esaniame tako r1 aplinkoje, antrasis nukleonas bus trio elemente dV2, esaniam tako r2 aplinkoje, ir t.t. Taigi, lygins bsenos atveju, pakeitus bet kurio nukleono spindulio vektoriaus vert prieing, bangins funkcijos vert nepasikeiia: (r1, r2, , ri1, -ri, ri+1, , rN) = (r1, r2, , ri1, ri, ri+1, , rN) (i = 1, 2, , N), o nelygins bsenos atveju i vert pasikeiia prieing: (r1, r2, , ri1, -ri, ri+1, , rN) = - (r1, r2, , ri1, ri, ri+1, , rN) (i = 1, 2, , N). Energijos diagramose bsenos lyginumas ymimas enklu + arba - alia branduolio sukinio verts (r. 1.36 pav.): + atitinka lygin bsen, o - nelygin. Sukinio vert kartu su bsenos lyginumu vadinami bsenos charakteristika arba lygmens charakteristika. Pvz., 57Co branduolio pagrindins bsenos charakteristika yra 7/2 (r. 1.36 pav.). Supaprastintai atrankos taisykles galima suformuluoti taip: tikimiausi yra tie kvantiniai uoliai, kuri metu branduolio sukinio pokyio absoliutin vert J yra maiausia (r. (1.32.1)), o bsenos lyginumas nepakinta. uoliai, kuri metu J = 0 arba 1, o lyginumas nepakinta, vadinami leistiniais uoliais, o visi kiti kvantiniai uoliai vadinami draustiniais uoliais. Iimtis i ios taisykls yra uolis tarp dviej lygmen, kuri sukiniai lygs nuliui: is uolis yra draustinis. Reikia turti omenyje, kad kvantinio uolio leistinumas arba udraustumas yra reliatyvus. Pvz., magnio izotopo 24 Mg branduolio trij 12 emiausi energijos lygmen charakteristikos yra 0+, 2+ ir 4+. Vadinasi, atsidrus iam branduoliui antrajame suadintajame lygmenyje (kurio charakteristika yra 4+), neivengiamai vyks vienas i draustini uoli, kuri metu J 2, nes kit galim uoli nra. Tuo atveju, kai branduolys gali pereiti pagrindin lygmen tik draustinio uolio bdu, branduolio buvimo suadintajame lygmenyje trukm yra keliom eilm didesn, negu tuo atveju, kai galimi ir leistiniai uoliai. Tikslesnje uoli tikimybi analizje naudojamas sryis tarp suadintj branduoli vidutins gyvavimo trukms duotojo uolio atvilgiu ir to uolio parametr: lygmen energij skirtumo, branduolio sukinio pokyio absoliutins verts J ir lyginumo pokyio. sry galima suformuluoti tokiu bdu: a) jeigu kvantinio uolio metu J yra lyginis, o bsenos lyginumas nepakinta, arba J yra nelyginis, o bsenos lyginumas pakinta, tuomet 1
2 J

vert |J| gali gyti tik ias vertes:

J ( J + 1) h , kur J = 0, 1, 2, branduoliams

su lyginiu mass skaiiumi A ir J = 1/2, 3/2, 5/2, branduoliams su nelyginiu A (plg. su 1.22 poskyriu, kuriame nagrinjama atomo elektron judesio kiekio moment sudtis). Skaiius J vadinamas branduolio pilnutinio judesio kiekio momento kvantiniu skaiiumi arba tiesiog branduolio sukiniu. Kiekvien branduolio bsen (lygmen) atitinka apibrta sukinio J vert. Branduolio sukinio vert energijos diagramose nurodoma alia lygmens ymjimo (r. 1.30 pav. ir 1.36 pav.). Branduolio judesio kiekio momentas yra vektorinis dydis. Kvantinis skaiius J nusako tik io vektoriaus absoliutin vert, taiau nieko nesako apie jo krypt. Jeigu yra inoma, kad kvantinio uolio metu branduolys pereina i bsenos su J = J1 bsen su J = J2, tai bendruoju atveju nemanoma vienareikmikai pasakyti, kokia yra judesio kiekio momento pokyio vektoriaus |J| absoliutin vert, nes nra inomas judesio kiekio momento krypties pokytis. Taiau, pagal bendrj judesio kiekio moment sudties taisykl (1.18.11), yra inoma, kad |J| gali gyti tik ias vertes: (J = |J1 J2|, |J1 J2|+1, , |J1 + J2|); (1.32.1) |J| = J h ia J1 ir J2 yra pradins ir galutins branduolio bsen sukiniai. Bsenos lyginumas nusako, ar ios bsenos funkcija (branduolio bangin funkcija) yra lygin nukleon spinduli vektori atvilgiu, ar ne. Energijos lygmenyje E esanio branduolio bangin funkcija tai nukleon spinduli vektori (r1, r2, , rN) ir laiko (t) kompleksin funkcija E (r1 , r2 ,..., rN , t ) = (r1 , r2 ,..., rN ) exp i t , h kurios absoliutins verts kvadratas |(r1, r2, , rN)|2 nusako sistemos pasiskirstymo konfigracinje erdvje tikimybs tank. T.y., dydis

1r ; (1.32.2a) D D b) jeigu kvantinio uolio metu J yra lyginis, o bsenos lyginumas pakinta, arba J yra nelyginis, o bsenos lyginumas nepakinta, tuomet ~

102 1 ~ 1r D D
2 ( J +1)

103 . (1.32.2b)
1.33. aktyvi branduoli gavimas. Vidin konversija Paprasiausias ir daniausiai naudojamas radioaktyvi branduoli gavimo bdas tai skilimas, kurio metu susidars antrinis branduolys yra suadintosios bsenos. Prieastys, dl kuri antrinis branduolys i pat pradi nebna pagrindiniame energijos lygmenyje tai aukiau mintos atrankos taisykls. Mat, danai antrinio branduolio pagrindins bsenos sukinys ymiai skiriasi nuo pirminio branduolio pagrindins bsenos sukinio. Tokiu atveju uolis vyksta t antrinio branduolio suadintj energijos lygmen, kurio sukinys yra artimiausias pirminio branduolio pagrindins bsenos sukiniui, lyginumas yra toks pats, o energija maesn (r. 1.36 pav.). Kaip inome, skilimas yra trij tip , + ir elektrono pagava. spinduliuot gali atsirasti, vykstant bet kuriam i mintj trij proces. Pvz., 1.36 pav. pavaizduota spinduliuots atsiradimo schema, kai 57Co izotopo branduolys pagauna vien i vidini Co atomo elektron. io virsmo metu branduolio mass skaiius nepakinta, o krvio skaiius sumaja vienetu, t.y., 57 Co branduolys virsta 27

ia r yra branduolio spindulys (10-13 cm eils dydis), o D yra redukuotasis bangos ilgis:
D=

ch 2 10 11 cm . = 2 E EMeV

(1.32.3)

Taigi, D daniausiai yra ymiai didesnis u r. Todl, pagal (1.32.2a,b), duotj uol atitinkanti gyvavimo trukm (taigi, ir pusjimo trukm, kuri lygi T1/2 = ln 2) stipriai priklauso nuo uolio energijos ir nuo J. Pritaik (1.32.1) (1.32.2) sryius energijos lygmen diagramai, kuri pavaizduota 1.36 pav., randame: uolio 5/2 1/2 atveju tikimiausia J vert yra J = 5/2 1/2 = 2 ir galioja (1.32.2a); uolio 5/2 3/2 atveju J = 2 ir galioja (1.32.2a) arba J = 1 ir galioja (1.32.2b) (ia pasinaudota tuo, kad, pagal (1.32.1), yra galimos visos J verts nuo 5/2 3/2 = 1 iki 5/2 + 3/2 = 4); uolio 3/2 1/2 atveju J = 3/2 + 1/2 = 2 (galioja (1.32.2a)) arba J = 3/2 1/2 = 1 (galioja (1.32.2b)). Visais atvejais 1/ ~ 1/ D (r/ D )4. T.y., visi uoliai yra vienodo leistinumo. Dl branduolio struktros ypatybi uoli 5/2 1/2 ir 5/2 3/2 spartos skiriasi madaug 10 kart (r. 1.36 pav.). Ryk uoli 5/2 3/2 ir 3/2 1/2 spart skirtum galima paaikinti tuo, kad uolio 3/2 1/2 energija yra beveik eile maesn u uolio 5/2 3/2 energij, t.y., bangos ilgis beveik eile didesnis (T1/2 ~ 5: r. (1.32.2a,b)). Egzistuoja branduoliai, kuri suadintj bsen gyvavimo trukm gali siekti net kelias valandas arba daugiau. Tokios ilgaams suadintosios bsenos vadinamos metastabiliosiom bsenom. I (1.32.2a,b) iplaukia, kad metastabiliosios bsenos egzistavimo slyga tai maa uolio energija ir ypa didelis uolio udraustumo laipsnis, kur nusako laipsnio rodiklis 2J arba 2(J+1). Pvz., bario izotopo 137 Ba pagrindins bsenos charakteristika yra 56 3/2+, pirmosios suadintosios bsenos charakteristika yra 1/2+, o antrosios suadintosios bsenos charakteristika yra 11/2 (r. priedo A-1 pav.). Todl, atsidrus 137Ba branduoliui antrajame suadintajame lygmenyje, tikimiausias yra kvantinis uolis pagrindin lygmen, kurio metu J = 5 ir galioja (1.32.2a) arba J = 4 ir galioja (1.32.2b) (ia pasinaudota tuo, kad J gali bti lygus visiems sveikiesiems skaiiams nuo 11/2 3/2 = 4 iki 11/2 + 3/2 = 7). Vadinasi, iuo atveju 1/ ~ 1/ D (r/ D )10. is uolis yra taip stipriai udraustas, kad 137Ba branduolio vidutin gyvavimo antrajame suadintajame lygmenyje yra palyginti didel 2.6 min.

branduoliu. vykus iam virsmui, susidars 57Fe branduolys visuomet atsiduria antrajame suadintajame energijos lygmenyje. Kaip akivaizdu 1.36 pav., i io lygmens branduolys gali pereiti pagrindin lygmen dviem bdais tiesiogiai (136.4 keV uolis) arba per pirmj suadintj energijos lygmen (122 keV ir 14.4 keV uoliai). Todl, vykstant 57Co radioaktyviajam skilimui, spinduliuojami trij energij kvantai 136.4 keV, 122 keV ir 14.4 keV. Vykstant branduolio uoliui i suadintojo energijos lygmens pagrindin, suadinimo energija gali bti perduota ne vien kvantui, bet ir vienam i atomo elektron. Toks reikinys vadinamas vidine konversija. Vidins konversijos metu ispinduliuojamas elektronas, kurio energija (Ee) yra maesn u suadinimo energij (E) dydiu, kuris lygus elektrono ryio energijai atomo elektron sluoksnyje (): Ee = E . (1.33.1) Vadinasi, vidins konversijos elektron energijos spektras sudarytas i atskir linij, kaip ir branduolio spinduliuots spektras. Tuo vidins konversijos elektronai skiriasi nuo elektron, kurie spinduliuojami skilimo metu (pastarj spektras yra tolydus: r. 1.30 poskyr).
1.34. Branduolins reakcijos Branduolin reakcija tai yra bet koks branduolio virsmas dl sveikos su dalele. i sveika yra labai trumpa, todl praktikoje ji danai vadinama "susidrimu". Taigi, pagrindinis branduolins reakcijos skirtumas nuo branduolio savaiminio skilimo yra tas, kad branduolins reakcijos atveju prie branduolio virsm turime ne vien dalel (pirmin branduol), o bent dvi daleles (pirmin branduol ir j smogianij dalel). Branduolini reakcij mechanizmai yra labai vairs. Branduolines reakcijas gali sukelti ir stiprioji

57 26 Fe

104 sveika (pvz., radiacin neutrono pagava), ir elektromagnetin sveika (pvz., branduolio suadinimas dl Kulono sveikos su dalele). Apaudant branduolius deimi ir imt MeV energijos kvantais, gali vykti fotobranduolins reakcijos, kuri metu branduolys sugeria kvant ir ispinduliuoja proton, neutron arba kit dalel. Bet kokia dalel, kurios kinetin energija yra imt MeV eils, gali suskaldyti branduol daugel smulki skeveldr. Jeigu branduoliai apaudomi protonais, neutronais arba i j sudarytom dalelm (pvz., dalelm), kuri kinetin energija nevirija keli deimi MeV, taiau yra pakankama, kad krintanioji dalel priartt prie branduolio 10-15 m eils atstumu, tuomet branduolins reakcijos daniausiai vyksta dl branduolio ir krintaniosios dalels stipriosios (branduolins) sveikos. Stiprioji sveika yra stipriausia i keturi sveikos tip, kurie veikia tarp elementarij daleli (r. 1.27 poskyr). Stiprioji sveika pasireikia, kai atstumas tarp daleli yra 10-15 m eils arba maesnis. Elektronai nedalyvauja stipriojoje sveikoje, todl jie gali sukelti branduolines reakcijas tik dl elektromagnetins sveikos su branduoliu. Branduolini reakcij metu galioja tie patys tverms dsniai, kaip ir savaiminio skilimo atveju (r. 1.28 poskyr). Taiau branduolins reakcijos atveju, skaiiuojant tvariojo dydio vert prie branduolio virsm, reikia skaityti visas daleles (t.y., ne tik pirmin branduol, bet ir j smogianij dalel). Pirmj branduolin reakcija 1919 m. atliko E. Rezerfordas. Jis pastebjo, kad, vitinant azoto dujas dalelmis, azoto branduolys virsta deguonies branduoliu ir, be to, isiskiria vienas protonas. is branduoli virsmas aikinamas itaip. azoto branduol 14 N prasiskverbusi dalel 7 ( 4 He ) sudaro naujo elemento fluoro branduol 18 F . Taiau is branduolys nra 2 9 stabilus. Absorbuota dalel perduoda savo energij azoto branduolio nukleonams, kurie, tarpusavyje susidurdami, taip pat pasikeiia energija. Per labai trump laik (madaug 10-20 s) vis branduolio energijos pertekli gauna vienas protonas, ir jis ilekia i branduolio. Lieka stabilusis deguonies izotopo branduolys 17 O . Taigi, i branduolin reakcij galima urayti itaip: 8 (1.34.1) Danai naudojamas branduolini reakcij sutrumpintas uraymas: po branduolio-taikinio simbolio skliaustuose nurodoma apaudanioji dalel, o u jos visos dalels, isiskyrusios reakcijos metu; u skliaust raomas susidariusio branduolio simbolis: 14 N(, p)17O. Daleli ymjimai: neutronas n, protonas p, dalel , deuteronas d, elektronas e, pozitronas e+, elektroninis neutrinas e, elektroninis
14 4 18 17 1 7 N + 2 He 9 F 8 O +1 p .

105 ~ antineutrinas e , kvantas . Elektroninis neutrinas ir elektroninis ~ antineutrinas danai vadinami tiesiog neutrinu ir antineutrinu ir ymimi ir . Rezerfordui tokiu paiu bdu pavyko sukelti ir kit lengvj element virsmus (Al, B, P). Taiau sunkesnij element pakeisti nepavyko, nes Rezerfordas naudojo gamtinius daleli altinius (radioaktyviuosius nuklidus), kurie spinduliuoja daleles su energijom nuo 4 MeV iki 9 MeV. Norint sukelti sunkesnij element branduolines reakcijas, reikalingos auktesns energijos dalels. Taip yra todl, kad ir branduolys, ir dalel yra teigiamo krvio dalels, todl jos stumia viena kit. Norint, kad dalel atsitrenkt branduol ir sukelt branduolin reakcij, reikia, kad ta dalel veikt kulonin stmos jg. i jga yra tuo didesn, kuo didesnis branduolio krvis, t.y., kuo didesnis apaudomojo elemento eils numeris periodinje sistemoje. ios problemos nelieka, jeigu branduoliai apaudomi neutronais. Neutronas yra neutrali dalel, todl nedalyvauja kuloninje sveikoje. Vadinasi, neutronas gali priartti prie branduolio, net ir neturdamas didelio greiio. Neutronas buvo atrastas 1932 m., vykdant toki branduolin reakcij: 9 9 4 12 1 Be(, n)12C. (1.34.2) 4 Be+ 2 He 6 C+ 0 n , arba Branduolins reakcijos, kuri sukelia neutronai, pavyzdys yra reakcija 14 N(n, p)14C. Kaip matyti i uraymo, ios reakcijos metu azoto atomo branduolys sugeria neutron ir ispinduliuoja proton, virsdamas anglies atomo branduoliu. i reakcija domi tuo, kad ji nepaliaujamai vyksta atmosferoje. Neutronai atsiranda, veikiant atmosfer kosminiams spinduliams. Po to dalis i neutron paveria atmosferos azoto branduolius anglies izotopo 14C branduoliais. is anglies izotopas yra radioaktyvus; - skilimo bdu jis virsta stabiliu azoto izotopu 14 N . io skilimo pusamis yra 5730 m. Todl nuklido 7 14 C kiekis atmosferoje nekinta: kiek atom per laiko vienet pasigamina, tiek ir suskyla. Radioaktyvusis anglies izotopas 14C turi didel praktin vert, nustatant archeologini ikasen ami (radiokarboninis metodas).
1.35. Branduolini reakcij energija Kiekvienos branduolins reakcijos metu yra sugeriama arba iskiriama energija. Kalbant apie branduolio ryio energij (1.25 poskyris), buvo minta, kad energija isiskiria tuo atveju, kai sunkusis branduolys skyla du lengvesnius, arba kai susijungia du lengvieji branduoliai. Isiskyrusi energij galima apskaiiuoti, inant nukleon savitj ryio energij. Pvz., apskaiiuosime energij, kuri isiskiria, skylant urano izotopo 238U branduoliui dvi vienodos mass skeveldras. Pradinio izotopo mass skaii ir savitj ryio energij paymsime A1 ir E1, o susidariusio izotopo A2 ir E2. iame pavyzdyje A1 = 238, o A2 = 119. Kaip matyti 1.29 pav., urano savitoji ryio energija lygi E1 = 7.6 MeV, o skeveldr E2 = 8.6 MeV. Naudojantis iais

106 duomenimis, galima apskaiiuoti energij, kuri isiskiria branduolio skilimo metu. Tuo tikslu reikia apskaiiuoti energij E1, kuri reikia ieikvoti, norint urano branduol suskaldyti atskirus nukleonus, ir j atimti i energijos E2, kuri isiskiria, kai i t nukleon susidaro du vienodos mass branduoliai. Energijos E1 prasm yra urano branduolio ryio energija, o energijos E2 prasm dviej skeveldr pilnutin ryio energija. iuo atveju E1 = E1 A1 = 7.6 238 1809 MeV ,
E2 = 2E2 A2 = 2 8.6 119 2047 MeV . Isiskyrusi energija lygi E 2 E1 = 2047 1809 = 238 MeV . Tokiu paiu bdu galima apskaiiuoti ir energij, kuri isiskiria, susijungiant dviems lengviesiems branduoliams. Pvz., tuo atveju, kai du deuterio (2H) branduoliai susijungia vien helio (4He) branduol, A1 = 2, E1 = 1.09 MeV ir A2 = 4, E2 = 7.1 MeV (r. 1.29 pav.). Vadinasi, pradini dviej branduoli pilnutin ryio energija lygi E1 = 2E1 A1 = 2 1.09 2 = 4.36 MeV , o galutinio branduolio ryio energija E2 = E2 A2 = 7.1 4 28.4 MeV . Vadinasi, ios sintezs reakcijos metu isiskirianti energija lygi E = E2 E1 = 28.4 4.36 24 MeV . Taigi, branduolin energija isiskiria, vykstant sunkij branduoli dalijimosi ir lengvj branduoli sintezs reakcijoms. Isiskyrusi energija E yra lygi reakcijos metu atsiradusi branduoli pilnutins ryio energijos E2 ir pradini branduoli pilnutins ryio energijos E1 skirtumui. iuo principu pagrsti praktiniai bdai branduolinei energijai gauti. Pavyzdiui, atominiuose reaktoriuose panaudojama sunkij element branduoli skilimo reakcija. Skylant tokiam branduoliui, energija E isiskiria jo skeveldr kinetins energijos pavidalu. T.y., skeveldros dideliu greiiu ilekia i skilimo vietos. Susiduriant ioms skeveldroms su mediagos atomais, skeveldr kinetin energija virsta mediagos atom iluminio judjimo energija. T.y., branduolin energija virsta iluma. i iluma ir yra ta branduolins energijos dalis, kuri galima panaudoti praktiniams tikslams. Sekaniame poskyryje smulkiau kalbama apie sunkij branduoli dalijimosi reakcij, kuri vyksta branduoliniuose reaktoriuose.
1.36. Sunkij branduoli dalijimosi reakcija. Grandinin reakcija Sunkiojo branduolio dalijimosi reakcija efektyviausiai vyksta tuomet, kai branduolys apaudomas neutronais. Neutronai neturi krvio, todl nesunkiai siskverbia branduol. strigs branduolyje, neutronas atiduoda jam savo kinetin energij. Jeigu pilnoji branduoliui suteikta energija yra didesn u tam tikr ribin vert, tuomet branduolys skyla. i ribin branduoliui

107 suteiktos energijos vert vadinama aktyvacijos energija. 1.37 pav. pavaizduota antroji tokios branduolins reakcijos stadija, po to, kai branduolys absorbavo neutron. Skilus branduoliui, skeveldros ilekia prieingom kryptim, veikiamos tarpusavio atostmio jgos. Sunkiojo branduolio dalijimosi procesas matematikai apraomas, naudojant laelin branduolio model (r. 1.26.2 poskyr). Branduolinei energetikai ypa didel reikm turi tas faktas, kad, skylant sunkiajam branduoliui, isilaisvina du arba trys neutronai, kurie vadinami antriniais neutronais (r. 1.37 pav.). ie antriniai neutronai gali sukelti kit branduoli dalijimsi. Tokiu bdu sukeliama grandinin reakcija, kuri ir panaudojama praktikoje. Grandinins reakcijos proces 1.37 pav. Sunkiojo branduolio apibdina neutron daugjimo koeficientas. dalijimasis pagal laelin Jeigu kurioje nors grandinins reakcijos branduolio model kartoje laisvj neutron skaiius yra N1, o prie tai buvusioje kartoje j buvo N, tuomet neutron daugjimo koeficientas lygus k = N1/N. Jeigu k < 1, grandinin reakcija nevyksta. Jeigu k = 1, laisvj neutron skaiius yra pastovus, todl per laiko vienet skylani branduoli skaiius taip pat yra pastovus (tokia reakcija vyksta atominiuose reaktoriuose). Jeigu k > 1, tuomet laisvj neutron skaiius ir skylani per laiko vienet branduoli skaiius nuolat auga, ir gali vykti sprogimas (toks atvejis realizuojamas atominse bombose). Daugjimo koeficientas priklauso nuo skylanio elemento prigimties, jo kiekio ir formos. Antriniai neutronai iki susidrimo su branduoliu nueina keli centimetr atstum. Todl, jeigu mediagos tris yra maas, kai kurie neutronai gali ilkti i mediagos, nesukl dalijimosi reakcijos. Didiausia neutrono pagavimo tikimyb tuomet, kai mediaga yra rutulio formos, nes tuomet paviriaus plotas yra maiausias (taigi, maiausia neutrono ilkimo tikimyb). Rutulio formos mediagos mas, kuriai esant, neutron daugjimo koeficientas yra tiksliai lygus vienetui, vadinama krizine mase. Pvz., gryno urano 235U krizin mas yra 60 kg. Tai atitinka 9 cm skersmens rutul. Jeigu urano mas didesn u krizin, tuomet k > 1, grandinin reakcija staiga sustiprja ir vyksta sprogimas. iuo principu rengta atomin bomba. Jos viduje esantis uranas yra idalintas kelet dali, kuri kiekvienos mas maesn u krizin. Reikiamu momentu ios dalys suartinamos, tokiu bdu gaunamas urano rutulys, kurio mas didesn u krizin, ir vyksta sprogimas.

108 Taiau net labai gryname gamtiniame urane, kad ir koks bt jo kiekis, grandinin reakcija nevyksta. Taip yra todl, kad gamtinis uranas yra dviej izotop miinys: 238U (99.3%) ir 235U (0.7%). Daugum neutron, kurie atsiranda 235U branduoli skilimo metu, absorbuoja 238U branduoliai. i branduoli ypatyb yra ta, kad j aktyvacijos energija yra palyginti didel (1 MeV), todl jie, absorbav maesns u 1 MeV kinetins energijos neutron, nesidalija, o energijos pertekli ispinduliuoja kvanto pavidalu. 235U branduoliai dalijasi, absorbav bet kokios energijos neutron (t.y., j aktyvacijos energija lygi nuliui), taiau gamtiniame urane izotopo 235U yra tik 0.7%, todl tokio proceso tikimyb yra maa. Izotopo 235U dalijimosi vyki dan galima padidinti dviem bdais: 1) dirbtinai padidinus io izotopo kiek gamtiniame urane; 2) sultinus antrinius neutronus. Mat, ltuosius neutronus ymiai lengviau pagauna 235U branduolys, negu 238U branduolys. Todl, nors ie neutronai ymiai daniau susiduria su 238U branduoliais, kuri yra didioji dauguma, taiau didij neutron dal vis tiek absorbuoja 235U branduoliai. 235 U branduolys po kiekvieno tokio vykio dalijasi, ilaisvindamas 2 arba 3 antrinius neutronus. Tokiu bdu galima pasiekti, kad neutron daugjimo koeficientas tapt didesnis u vienet, t.y., kad vykt grandinin reakcija. 1.38 pav. pavaizduota grandinins reakcijos schema urano izotop miinyje, panaudojant neutron ltintuv. Ltintuvas tai mediaga, kurios atom branduoliai beveik neabsorbuoja neutron, taiau po susidrim su iais branduoliais neutronai netenka daug energijos. ios mediagos vaidmen gali atlikti, pvz., grafitas (anglies mineralas), sunkusis vanduo (D2O), berilis. Naudojant ltintuv, urano strypai idstomi tam tikrais atstumais vienas nuo kito, o tarpai tarp j upildomi ltintuvu. Kaip parodyta 1.38 pav., nors urano izotopas 238U slopina grandinin reakcij, taiau kitu poiriu jis yra naudingas. io izotopo branduolys, pagavs ltj neutron, ispinduliuoja kvant ir virsta urano izotopu 239U. Pastarasis izotopas yra radioaktyvus. Skilimo metu jis virsta neptnio 239Np branduoliu, kuris taip pat yra radioaktyvus. 239Np virsta plutonio izotopu 239 Pu, kurio branduoliai savo savybmis labai panas 235U. T.y., ie branduoliai dalijasi, absorbav ltuosius neutronus, ir iskiria branduolin energij. i virsm grandinl galima pavaizduoti tokia lygtimi: . Vadinasi, kartu su branduoline energija atominiame reaktoriuje gaminamas ir branduolinis kuras plutonis, kur vliau taip pat galima panaudoti branduolinei energijai gauti.
238 1 239 239 Np 239 Pu 94 92 U + 0 n 92 U 93

109

1.38 pav. Grandinins reakcijos schema urano miinyje, panaudojant neutron ltintuv

izotop

1.37. Jonizuojaniosios spinduliuots dozi samprata Auktos energijos fotonai (t.y., spinduliai ir Rentgeno spinduliai) bei ir dalels, jonizuodami arba suadindami mediagos atomus, praranda energij (t.y., mediaga sugeria spinduliuots energij). Spinduli poveikis mediagai priklauso nuo to, kiek atom buvo jonizuota. is skaiius yra proporcingas mediagoje sugertos energijos kiekiui. Vadinasi, apie spinduliuots jonizuojant poveik galima sprsti pagal sugertos energijos kiek. iam energijos kiekiui apibdinti naudojama spinduli dozs svoka. Praktikoje naudojami trys dozs apibrimai:
Sugertoji doz tai energijos kiekis, kur jonizuojaniosios dalels perdav vitinamosios mediagos mass vienetui. T.y., sugertj doz galima ireikti taip: E ; (1.37.1) Ds = m ia m yra kno dalies, kurioje sugeriama spinduliuot, mas, o E yra toje dalyje sugertas energijos kiekis. Sugertosios dozs SI vienetas yra grjus (Gy):

110 1 Gy = 1 J/kg. Taiau praktikoje daniau naudojamas imt kart maesnis vienetas, kuris vadinamas radu (rad): 1 rad = 10-2 J/kg. Sugertoji doz tinka vis ri jonizuojaniosios spinduliuots poveikiui vertinti, taiau j sunku tiesiogiai imatuoti.
Ekspozicin doz tai pilnutinis vieno enklo jon krvis, kuris susidar atmosferos oro mass vienete dl Rentgeno arba spinduli poveikio. T.y., ekspozicin doz galima ireikti itaip: q ; (1.37.2) De = m ia m yra oro trio, kuriame sugeriama spinduliuot, mas, o q yra tame tryje sukurt vieno enklo jon krvis. ios dozs SI vienetas yra 1 C/kg. Praktikoje daniausiai naudojamas nesisteminis ekspozicins dozs vienetas rentgenas (R). Ekspozicin doz lygi 1 R tuomet, kai jonizuojaniosios spinduliuots sukurt vieno enklo jon krvis normalaus tankio oro 1 cm3 (t.y., 1.29310-6 kg) yra lygus 1/310-9 C (t.y., CGS sistemos krvio vienetui). Taigi, 1 R = 0.33310-9 C / 1.29310-6 kg = 2.5810-4 C/kg. Kai spinduliuot sugeria oras, tuomet 1 R ekspozicin doz atitinka 0.88 rad sugertj doz. Tuo galima sitikinti tokiu bdu. Kadangi vienvalenio jono (elektrono) krvis e = 1.610-19 C, tai 1 R doz 1 cm3 oro jonizuoja 3.3310-10/1.610-19 = 2.08109 atom, o 1 kg oro 2.08109 / 1.29310-6 = 1.611015 atom. Kadangi vienam atomui jonizuoti reikia vidutinikai 34 eV 54.410-19 J energijos, 1.611015 atom jonizavimui reikalingas energijos kiekis 1.61101554.410-19 J = 0.8810-2 J. Vadinasi, 1 R ekspozicin doz yra tapati 0.8810-2 J/kg = 0.88 rad sugertajai dozei ore. Tokiu paiu bdu nustatyta, kad 1 R ekspozicin doz yra tapati 0.96 rad sugertajai dozei biologiniame audinyje. T.y., jeigu tam tikrame oro tryje ekspozicin doz lygi 1 R, tuomet galima teigti, kad, patalpinus t oro tr biologin audin, jo sugertoji doz bus lygi 0.96 rad. Taigi, pagal ekspozicins dozs didum galima tiesiogiai vertinti biologiniame audinyje sugertj doz. Dauguma dozimetrini prietais matuoja btent ekspozicin doz. Lygiavert doz. Spinduliuots poveikis biologiniams audiniams priklauso ne vien nuo sugertosios dozs didumo, bet ir nuo spinduliuots ries. Taip yra todl, kad jonizuojaniosios spinduliuots biologinis poveikis didja, augant ilginei jonizacijai (jonizuot atom skaiiui dalels trajektorijos ilgio vienete). Vadinasi, esant fiksuotam jonizuot atom skaiiui trio vienete (t.y., esant fiksuotai sugertajai dozei), spinduliuots biologinis poveikis yra tuo didesnis, kuo daugiau yra artim jonizuot atom. Duotosios sugertosios dozs spinduliuots biologinis poveikis yra stipresnis u tos paios sugertosios dozs spinduliuots biologin poveik, nes spinduliuots atveju visi jonizuoti atomai yra isirikiav iilgai daleli trajektorij, o spinduliuots atveju jie tolygiai pasiskirst audinio tryje. Todl, vertinant spinduliuots

111 biologin poveik, sugertoji doz dauginama i kokybs faktoriaus k, kuris nusako, kiek kart duotojo tipo spinduliuots biologinis poveikis yra didesnis u tos paios sugertosios dozs 200 keV energijos spinduliuots biologin poveik. itaip apskaiiuotas dydis vadinamas lygiaverte doze. Taigi, lygiavert doz lygi Db = kDs. (1.37.3) Lygiavert doz matuojama biologiniais rentgeno ekvivalentais arba "remais" (Roentgen equivalent man, rem). Tikslesnis io vieneto pavadinimas bt biologinis rado ekvivalentas, nes jis nusako sugertj doz, kuri savo biologiniu poveikiu yra lygiavert 200 keV energijos spinduliuots 1 rad sugertajai dozei. Kitais odiais, 1 rem tai jonizuojaniosios spinduliuots sugertoji doz, kuri lygi 1 rado ir to tipo spinduliuots kokybs koeficiento santykiui: 1 rem = 1 rad / k. Biologinis grjaus ekvivalentas vadinamas sivertu: 1 Sv = 1 Gy / k = 100 rem. Kokybs faktoriai, kurie atitinka skirtingus jonizuojaniosios spinduliuots tipus, pateikti 1.4 lentelje. Kaip matyti ioje lentelje, pvz., 1 rad spinduliuots sugertoji doz savo biologiniu poveikiu yra tapati 10 rad spinduliuots sugertajai dozei. T.y., spinduliuots atveju 1 rad sugertoji doz reikia 10 rem lygiavert doz.
Dozs galia tai doz, kuri knas sugr per laiko vienet. Dozs galios vienetas tai nagrinjamosios dozs vienetas (pvz., radas, rentgenas arba sivertas), padalintas i laiko vieneto (pvz., met, valandos arba sekunds).

Sugertieji spinduliai jonizuoja molekules, todl jos pakinta arba suyra. Jeigu paeistoji molekul yra btina lstels funkcionavimui (pvz., DNR molekul), tuomet lstel gali mirti. Taigi, jonizuojanioji spinduliuot yra biologikai kenksminga. mogaus organizm nuolat veikia vadinamoji fonin spinduliuot (kosminiai spinduliai, ems plutos ir atmosferos radioaktyvioji spinduliuot bei organizme esani radioaktyvij kalio 40K ir anglies 14C izotop spinduliuot). mogaus gaunama metin doz yra apytiksliai lygi 0.14 rem. Tai atitinka 16 R/h (16 mikrorentgen per valand). Personalui, dirbaniam didesns radiacijos aplinkoje, yra nustatyta leistinoji doz, kuri organizme nesukelia liekamj pakitim. Tarptautiniu mastu priimtoji didiausia leidiamoji metin doz yra 5 rem. mogus, per trump laik paveiktas 200 600 rem dozs spinduliais, suserga spinduline liga, kuri daniausiai baigiasi mirtimi. Visi dozimetrijoje naudojami vienetai ir j sryiai pateikti 1.5 lentelje. Kadangi sisteminiai vienetai Gy ir Sv praktiniams pritaikymams yra per dideli, tai vietoj j daniausiai naudojami 1000 kart maesni vienetai miligrjus (mGy) ir milisivertas (mSv).

112
1.4 lentel. Skirting ri jonizuojaniosios spinduliuots kokybs faktoriai 1.6 lentel. vairi izotop spinduliuots konstantos

113

k Spinduliuots ris spinduliuot 1 Rentgeno spinduliuot 1 spinduliuot 1 10 spinduliuot ( 10 MeV) Protonai (10 MeV) 10 Sunkieji atatrankos branduoliai 20

Spinduliuots ris k iluminiai neutronai 3 5 keV energijos neutronai 2.5 20 keV energijos neutronai 5 100 keV energijos neutronai 8 1 MeV energijos neutronai 10.5 10 MeV energijos neutronai 6.5

Izotopas
24 60

Pusjimo trukm 14.9 valandos 5.3 m. 8 dienos 2.3 m. 33 m. 15 m. 127 dienos 78 dienos 1620 m.

E, MeV

K, Rcm2/(mCih)

1.5 lentel. Jonizuojaniosios spinduliuots matavimo vienetai

Dydio pavadinimas Aktyvumas Ekspozicin doz Sugertoji doz Lygiavert doz

Nesisteminis vienetas Bekerelis, Bq Kiuris, Ci Kulonas kilograme, C/kg Rentgenas, R Grjus, Gy Radas, rad Sivertas, Sv REM, rem

SI vienetas

Santykis 1 Ci = 3.71010 Bq 1 R = 2.5810-4 C/kg 1 rad = 0.01 Gy 1 rem = 0.01 Sv

Na Co 131 J 134 Cs 137 Cs 152 Eu + 154Eu 170 Tm 192 Ir 226 Ra

1.368; 2.753 1.173; 1.333 Itisinis spektras Itisinis spektras 0.6617 Itisinis spektras 0.084 Itisinis spektras Itisinis spektras

18.0 13.5 2.6 11.5 4.0 5.5 0.47 2.7 8.4

Jeigu yra inomi radioaktyviojo altinio aktyvumas, spinduliuojam daleli ris ir energija bei atstumas iki altinio, tuomet radioaktyviojo altinio spinduliuots dozs gali galima apskaiiuoti. Tam naudojama jonizuojaniosios spinduliuots konstantos svoka. Radioaktyviojo izotopo spinduliuots konstanta tai ekspozicins dozs galia (rentgenais per valand, R/h), kuri sukuria takinis 1 mCi (3.7107 Bq) aktyvumo altinis 1 cm atstumu. altinio, kuris spinduliuoja vienos energijos kvantus, spinduliuots konstanta apytiksliai lygi R cm 2 ; K = 1.959 106 ( + ) E (1.37.4) mCi h ia ir yra atitinkamai fotoefekto ir Komptono sklaidos indliai spinduliuots silpimo koeficient (cm-1), o E yra kvanto energija (MeV). Keli izotop spinduliuots konstantos pateiktos 1.6 lentelje.

1.6 lentelje matyti, kad spinduliuots konstanta priklauso nuo altinio spinduliuojam kvant energijos E ir nuo vieno skilimo metu ispinduliuot kvant skaiiaus. Didjant kvanto energijai arba vieno branduolio skilimo metu ispinduliuojam kvant skaiiui, spinduliuots konstanta auga. inant takinio altinio aktyvum ir spinduliuots konstant K, galima apskaiiuoti jo spinduliuots ekspozicins dozs gali bet kuriuo atstumu nuo altinio. Takinio altinio ekspozicins dozs galia lygi K A (1.37.5) P= 2 ; R ia A yra altinio aktyvumas (mCi), R yra atstumas iki altinio (cm).

114
2. Darbai Nr. 12. Kristal struktros rentgenin analiz 2.1. vadas

115

Y
D A E B C

2.1.1. Kristalai, kristalo gardel, elementarusis narvelis


Kristalas tai kietasis knas, kurio struktriniai elementai (atomai, molekuls arba jonai) visoje erdvje isidst tvarkingai. is atom isidstymo tvarkingumas pasireikia tuo, kad kristalai yra taisykling briaunaini formos. Pavieniai kristalai vadinami monokristalais, o knai, kurie sudaryti i didelio skaiiaus smulki, netvarkingai isidsiusi erdvje kristal, vadinami polikristalais. Pvz., metalai daniausiai bna polikristalins struktros. Jeigu kiekvienam kristalo struktriniam elementui erdvje priskirtume tak, tuomet toki tak visuma sudaro kristalo gardel. Taigi, kristalo gardel tai visuma begalinje erdvje (analizs patogumui) idstyt tak, kuri kiekvienas atitinka kristalo struktrin element. ie takai vadinami gardels mazgais, o kristalo struktrinis elementas vadinamas gardels baze. Pvz., natrio chlorido (NaCl) kristalo struktriniai elementai tai vienodai orientuotos gretim Na ir Cl atom poros (r. 2.1a pav.). Taigi, NaCl kristalo baz yra Na ir Cl atom pora. Norint sudaryti io kristalo gardel, kiekvienai tokiai porai reikia priskirti tak erdvje. Vienintelis reikalavimas yra tas, kad io tako padtis atvilgiu struktrinio elemento bt vienoda visiems struktriniams elementams. Pvz., galima laikyti, kad gardels mazgai yra Cl atomuose. Atitinkama kristalo gardel pavaizduota 2.1b pav. Taiau gardels mazgus galima pasirinkti ir Na atomuose, vienodai orientuot gretim Na ir Cl atom por centruose ir t.t. Maiausias atstumas tam tikra kryptimi tarp dviej gardels mazg yra vadinamas gardels konstanta arba gardels periodu ta kryptimi. Pvz., NaCl kristalo gardels, kuri pavaizduota 2.1b pav., periodai X, Y ir Z kryptimis yra vienodi ir lygs a = 5.6410-10 m = 5.64 (1 = 1 angstremas = 10-10 m). Erdvs sritis, kuri yra viduje gretasienio, sudaryto trij gardels period pagrindu, yra vadinama elementariuoju narveliu. Pvz., 2.1a ir 2.1b pav. pavaizduotasis kubas yra elementarusis narvelis. Gretasienis, kuris pavaizduotas 2.1b pav. punktyrinm linijom, taip pat yra elementarusis narvelis. Taigi, elementariojo narvelio briaun ilgiai (gardels periodai) ir kampai tarp j priklauso nuo pasirinktj krypi. Maiausio trio elementarusis narvelis vadinamas primityviuoju narveliu arba paprastuoju narveliu. Pvz., elementarusis narvelis, kuris pavaizduotas 2.1b pav. punktyrinm linijom, yra primityvusis. Pasirinkus bet kur kristalo gardels mazg, vis likusi mazg isidstymas aplink j yra vienodas, nepriklausomai nuo pasirinktojo mazgo.

G F H G D A C E B F

X
a

Na (Li, K) Y Cl (F, Br, I)

0 X Z
2.1 pav. a) Atom isidstymas armini metal halogenid (pvz., NaCl, LiF ir kt.) kristaluose. b) Centruotojo paviriaus Brav gardels elementarusis narvelis (itisins linijos) ir primityvusis narvelis (punktyrins linijos).

116 Todl vienas elementarusis narvelis suteikia vis informacij apie kristalo struktr: vis kristal galima sudaryti, sudjus vienodus elementariuosius narvelius vien alia kito. Elementarusis narvelis visuomet sudaromas taip, kad kiekvienoje jo virnje bt po mazg. Vadinasi, elementariajame narvelyje visuomet yra bent vienas gardels mazgas, nes kiekvienas mazgas, esantis narvelio virnje, priklauso atuoniems kaimyniniams narveliams (t.y., vienam narveliui tenka 1/8 mazgo), o gretasienis turi atuonias virnes. Primityviajame narvelyje mazgai yra tik narvelio virnse, t.y., primityviajame narvelyje yra tik vienas gardels mazgas. Bendruoju atveju gardels mazgai gali bti ne tik narvelio virnse, bet ir narvelio viduje arba jo sien vidinse srityse (kaip 2.1b pav.). Narvelio sienos vidinje srityje esantis mazgas yra dviej gretim narveli riboje (t.y., vienam narveliui tenka 1/2 mazgo). Todl bendruoju atveju mazg skaiius elementariajame narvelyje skaiiuojamas pagal formul 1 N = 1 + N p + Nt , (2.1.1) 2 kur Np yra narvelio paviriuje (tiksliau, jo sien vidinse srityse) esani mazg skaiius, o Nt yra narvelio tryje esani mazg skaiius. Sudarius NaCl elementarj narvel taip, kaip pavaizduota 2.1b pav., Np = 6 (ei gardels mazgai narvelio sien centruose), o Nt = 0 (narvelio tryje mazg nra). Pasinaudoj (2.1.1) formule, randame, kad iuo atveju elementariajame narvelyje yra 4 gardels mazgai, t.y., 4 Na atomai ir 4 Cl atomai.
2.1.2. Rentgeno spinduli difrakcija kristale

117 lygus virpesi daniui. ios bangos spinduliuojamos visomis kryptimis, iskyrus virpesi krypt (r. 9.4 pav.). Vadinasi, kritus kristal apibrtos krypties elektromagnetinei bangai, atsiranda vairiomis kryptimis sklindanios to paties danio isklaidytosios bangos. Skirtinguose kristalo takuose isklaidytos bangos yra koherentins, t.y., turi pastov fazi skirtum, kuris priklauso nuo sklaidos krypties, ir yra vienodai poliarizuotos. Kaip inoma i optikos, koherentins bangos interferuoja, t.y., susidedant dviem koherentinms bangoms, suminis intensyvumas gali skirtis nuo t bang intensyvum sumos, priklausomai nuo j fazi skirtumo. Skaiiuojant kristale isklaidyt bang interferencini maksimum ir minimum kryptis, pakanka atsivelgti tik bangas, kurios isklaidytos vienariuose kristalo takuose (t.y., takuose, kuri aplinka yra vienoda), nes tuose takuose isklaidyt bang amplituds yra vienodos, todl jos gali tiksliai "panaikinti" viena kit dl interferencijos. ie takai tai kristalo gardels mazgai. Jeigu visuose gardels mazguose duotja kryptimi isklaidyt bang fazs sutampa (tiksliau, skiriasi dydiu 2n, kur n yra sveikasis skaiius), tuomet vis ta kryptimi isklaidyt bang amplituds susideda, t.y., bangos "stiprina" viena kit dl tarpusavio interferencijos. Tokios kryptys vadinamos difrakcini maksimum kryptimis. Pvz., 2.2 pav. mazge A1 isklaidytos bangos A1B1 elektrinio lauko kryptis visais laiko momentais sutampa su gretimame mazge A2 ta paia kryptimi isklaidytos bangos A2B2 elektrinio lauko kryptimi (fazi skirtumas lygus 2), todl abi bangos A1B1 ir A2B2 stiprina viena kit. Kadangi visi gardels mazgai yra isidst vienodais intervalais vienas nuo kito, tai sekaniame mazge A3 ta paia kryptimi isklaidytos bangos A3B3 amplitud taip pat susideda su bangos A1B1 amplitude ir t.t. Todl kryptis A1B1, kuri nusako kampas , atitinka difrakcin maksimum. Reikia atkreipti dmes tai, kad difrakcinio maksimumo slyga tai slyga kampui (r. 2.2 pav.). T.y., neturi reikms, kuriuos kristalo gardels

Kaip inoma i optikos kurso, apvietus difrakcin gardel (vienod lygiagrei siaur plyi sistem) monochromatine viesa, vyksta viesos difrakcija: patalpinus ekran u difrakcins gardels, vietoj geometrikai tikslaus plyi atvaizdo gaunamos lygiagreios viesios ir tamsios juostos, kuri plotis priklauso nuo bangos ilgio ir nuo atstumo tarp gretim plyi (difrakcins gardels periodo). Todl, inant gardels period ir imatavus difrakcini juost plot, galima vertinti bangos ilg. Ir atvirkiai: inant bangos ilg, pagal difrakcini juost plot galima vertinti gardels period. Taiau rykus difrakcinis vaizdas susidaro tik tuo atveju, kai gardels periodas yra tos paios eils, kaip bangos ilgis: jeigu periodas ymiai didesnis u bangos ilg, tuomet gaunamas geometrikai tikslus plyi sistemos atvaizdas, o jeigu ymiai maesnis, tuomet gaunamas tolygus apviestumas. Tas pats principas panaudojamas ir kristal struktros rentgeninje analizje, taiau ia difrakcins gardels vaidmen atlieka kristalas. Pirmin difrakcijos prieastis yra elektromagnetins spinduliuots sklaida mediagoje. Mat, elektromagnetin banga yra sklindantys erdvje elektrinio ir magnetinio lauk virpesiai. Elektrinio lauko virpesiai sukelia mediagos elektron virpesius, kuri danis lygus bangos daniui. Elektrodinamikoje rodoma, kad virpantis krvininkas spinduliuoja elektromagnetines bangas, kuri danis

B1

B2

B3

E E

A2

A1
E

A3

2.2 pav. Difrakcinio maksimumo susidarymas

118 mazgus laikysime sklaidos centrais, svarbu tik, kad sklaidos kryptis tenkint difrakcinio maksimumo slyg. Mat, atstumas tarp sklaidos srities (t.y., kristalo dalies, kuri krinta pradin spinduliuot) ir skirtinguose atomuose isklaidyt bang spinduli sankirtos tako, kuriame stebima isklaidyt bang interferencija (pvz., fotografins plvels) visuomet bna ymiai didesnis u sklaidos srities matmenis. Taigi, nors ie spinduliai nra tiksliai lygiagrets (kitaip jie nesikirst), tas nuokrypis nuo lygiagretumo yra toks maas, kad daniausiai jo galima nepaisyti. Todl, tiriant difrakcij kristaluose, galima laikyti, kad visi spinduliai, kurie susikerta duotajame take, yra lygiagrets, t.y., sklinda viena kryptimi, kaip pavaizduota 2.2 pav. Daniausiai egzistuoja kelios difrakcini maksimum kryptys. Visomis kitomis kryptimis kiekvienam gardels mazgui galima surasti kit mazg, kuriame isklaidytos bangos faz yra prieinga, t.y., visus gardels mazgus galima sugrupuoti poras taip, kad kiekvienoje poroje isklaidytos bangos duotja kryptimi susiddamos pasinaikint. Pvz., 2.3 pav. atveju kryptimi A1B1 mazge A1 isklaidytos bangos elektrinio lauko vektorius visais laiko momentais yra prieingas mazge A3 ta paia kryptimi isklaidytos bangos elektrinio lauko vektoriui, todl abi isklaidytos bangos silpnina viena kit. Analogikai, bangos A2B2 ir A4B4 taip pat susiddamos pasinaikina, ir t.t. Vadinasi, kryptimi A1B1, kuri nusako kampas , iuo atveju stebimas nulinis spinduliuots intensyvumas (difrakcinis minimumas). I io aikinimo akivaizdu, kad svarbiausias veiksnys difrakcijoje yra periodinis vienari atom isidstymas erdvje. Jeigu atomai bt isidst netvarkingai, tuomet, nepriklausomai nuo pasirinktosios sklaidos krypties ir nuo pasirinktojo atom grupavimo poras bdo, vienose atom porose bangos silpnint viena kit, o kitose stiprint viena kit, todl isklaidytoji spinduliuot bt tolygiai pasiskirsiusi visomis kryptimis (be ryki maksimum ir minimum). B1 B2 B3 B4
E E
2
3

119 Pagal difrakcin vaizd, kuris susidaro, kai pro kristal praeina Rentgeno spinduliuot, galima nustatyti kristalo struktr (t.y., elementariojo narvelio briaun ilgius, kampus tarp j ir atom isidstym elementariajame narvelyje). Ir atvirkiai: jeigu kristalo struktra yra inoma, tuomet pagal difrakcin vaizd galima nustatyti spinduliuots bangos ilg. Kaip ir optikoje, difrakcinio vaizdo susidarymui reikia, kad gardels periodas bt tos paios eils, kaip spinduliuots bangos ilgis. Daugumos kristal gardels periodai yra keli angstrem eils. Todl kristal struktros analizei naudojamos 0.5 2.5 bangos ilgio elektromagnetins bangos. ie bangos ilgiai priklauso Rentgeno spinduli diapazonui. Esminis skirtumas tarp optini difrakcini gardeli ir kristal yra tas, kad optins gardels yra vienmats (periodikumas pasireikia tik viena kryptimi), o kristalai yra trimats (erdvins) difrakcins gardels, t.y., periodikumas pasireikia trim kryptim, kurios nra lygiagreios vienai ploktumai. Todl difrakcini vaizd analiz kristalografijoje yra sudtingesn, negu optikoje.
2.2. Laus lygtys. Brego metodas Rentgeno spinduli difrakcij erdvinse gardelse galima matematikai aprayti, i pradi inagrinjus difrakcijos reikin vienmatje (tiesinje) gardelje. Tarkime, kad gardels mazgai isidst ant tiess vienodu atstumu a vienas nuo kito (r. 2.4 pav.). Kamp tarp ios tiess ir pradins spinduliuots krypties ymsime 0, o kamp tarp tos tiess ir stebjimo krypties ymsime . Kaip inoma i optikos, prajusios pro difrakcin gardel spinduliuots intensyvum duotja kryptimi lemia tos krypties lygiagrei spinduli, prajusi pro skirtingus plyius (iuo atveju gardels mazgus), tarpusavio interferencija. Intensyvumas nelygus nuliui tik tomis kryptimis, kuriomis fazi skirtumas tarp spinduli, einani per gretimus mazgus, yra lygus 2n, kur n sveikasis skaiius. Kadangi bangos fazs pokytis dydiu 2 atitinka bangos ilgio nueit keli, tai intensyvumas nelygus nuliui tik tomis kryptimis, kuriomis interferuojani spinduli eigos skirtumas yra lygus sveikam bangos ilgi skaiiui (pvz., 2.2 pav. atveju is eigos skirtumas lygus vienam bangos ilgiui). Kaip matyti 2.4 pav., eigos skirtumas yra lygus l = l l0 = a (cos cos 0 ) . Vadinasi, tiesins gardels atveju difrakcini maksimum kryptys (kampas ) tenkina slyg a(cos cos 0 ) = H (H = 0, 1, 2, ); (2.2.1a) ia yra spinduliuots bangos ilgis, o sveikasis skaiius H vadinamas interferencijos indeksu. Jeigu kampas 0 lygus 90 (kaip 2.2 pav.), tuomet lygtis (2.2.1a) supaprastja: a cos = H (H = 0, 1, 2, ). (2.2.1b)

A1
E

A2

A3

A4

2.3 pav. Difrakcinio minimumo susidarymas

120

121 Trimatje (erdvinje) gardelje turime periodikum trimis kryptimis, todl difrakcini maksimum kryptys sudaro tris kgi eimas, kurios tenkina ias slygas: a (cos cos 0 ) = H (H = 0, 1, 2, ); (2.2.3a)

a l0

b(cos cos 0 ) = K (K = 0, 1, 2, );

(2.2.3b)

2.4 pav. Rentgeno spinduliuots difrakcija tiesinje gardelje Kryptys, kurios tenkina (2.2.1a) arba (2.2.1b) slyg, sudaro bendros aies kgi eim (vienas toks kgis pavaizduotas 2.4 pav.). Vadinasi, jeigu gardels aiai statmenoje ploktumoje bt patalpinta fotografin ploktel, tuomet, j irykin, matytume koncentrinius apskritus iedus (difrakcines juostas): kiekvienas iedas atitikt kakuri interferencijos indekso H vert. Dvimatje (plokioje) gardelje turime periodikum dviem kryptim (struktriniai elementai isidst ploktumoje), todl difrakcini maksimum kryptys sudaro dvi kgi eimas, kurios tenkina ias slygas: a (cos cos 0 ) = H (H = 0, 1, 2, ); (2.2.2a)
b(cos cos 0 ) = K (K = 0, 1, 2, ); (2.2.2b) ia a ir b yra gardels konstantos dviem kryptim, 0 ir 0 yra kampai tarp pradins spinduliuots krypties ir t dviej krypi, o ir yra kampai tarp difrakcinio maksimumo krypties ir t dviej krypi. Difrakciniai maksimumai stebimi tik tomis kryptimis, kuriomis vienu metu galioja (2.2.2a) ir (2.2.2b) slygos, t.y., kuriomis kgis i pirmosios eimos (lygtis (2.2.2a)) susikerta su kgiu i antrosios eimos (lygtis (2.2.2b)). Du kgiai, kurie turi bendr virn, taiau skirtingas ais, gali kirstis dviejose tiesse, arba liestis vienoje tiesje, arba liestis tik virnje. Todl fotografinje ploktelje matytume jau ne iedus, o takus, kuriuose tos sankirtos tiess kerta ploktel. Jeigu fotografin ploktel yra statmena tiesei, iilgai kurios matuojamas periodas a, tuomet tie takai isidsto ant t pai ied, kuriuos nusako (2.2.1a) formul (r. 2.4 pav.).

c(cos cos 0 ) = L (L = 0, 1, 2, ); (2.2.3c) ia a, b ir c yra gardels konstantos trim kryptim, 0, 0 ir 0 yra kampai tarp pradins spinduliuots krypties ir t trij krypi, o , ir yra kampai tarp difrakcinio maksimumo krypties ir t trij krypi. Lygtys (2.2.3ac) vadinamos Laus lygtimis (jas 1912 m. ivedusio vokiei fiziko M. Laue garbei). Difrakciniai maksimumai stebimi tik tomis kryptimis, kuriomis vienu metu galioja visos trys slygos, t.y., kuriomis susikerta kgiai i vis trij eim. Laisvai pasirinkus pradins spinduliuots krypt ir bangos ilg , toki krypi nra, nes trys kgiai, turintys bendr virn, taiau skirtingas ais, kurios nra lygiagreios vienai ploktumai, bendruoju atveju nesikerta vienoje tiesje (kaip minta, dviej kgi sankirta yra ties, kuri bendruoju atveju nepriklauso treiojo kgio paviriui). Tai galima paaikinti ir iek tiek kitaip. Krypt difrakcin maksimum nusako kampai , ir tarp tos krypties ir koordinai ai. Taiau, norint pilnai nusakyti krypt erdvje, pakanka nurodyti tik du kampus (pvz., sferines kampines koordinates: r. 1.16 pav.). Vadinasi, kampai , ir susij dar vienu geometriniu sryiu. is sryis yra paprasiausias tuo atveju, kai koordinai ays yra statmenos viena kitai. Tuomet (2.2.4) cos 2 + cos 2 + cos 2 = 1 . Taigi, turime keturias lygtis (2.2.3a), (2.2.3b), (2.2.3c) ir (2.2.4) su trim neinomaisiais , ir . Kadangi lygi skaiius didesnis u neinomj skaii, tai, laisvai pasirink pradins spinduliuots bangos ilg ir krypt, bendruoju atveju difrakcinio vaizdo negausime, t.y., isklaidytoji spinduliuot bus tolygiai pasiskirsiusi vairiomis kryptimis. Vadinasi, tiriant kristalo struktr, reikia keisti dar vien parametr. Pvz., galima keisti bangos ilg . Tuo tikslu vietoj bdingosios (monochromatins) Rentgeno spinduliuots naudojama stabdomoji (itisinio spektro) Rentgeno spinduliuot (r. 3 skyri). Tuomet difrakcinio vaizdo susidaryme dalyvauja tik tam tikr bangos ilgi spinduliuot. ie bang ilgiai priklauso nuo kristalo gardels struktros. Kitas bdas naudoti monochromatin spinduliuot, taiau ekspozicijos metu sukti kristal aplink vien a (toks kristalo struktros tyrimo metodas vadinamas Brego metodu). Tuomet kampai 0, 0 ir 0, kurie eina Laus lygtis (2.2.3), yra poskio kampo funkcijos. Todl ir kampai , ir , kurie gaunami i i lygi, yra poskio kampo funkcijos. ra ias funkcijas geometrin slyg (pvz., (2.2.4)), gauname lygt poskio kampo atvilgiu. ios lygties sprendiniai nusako kristalo poskio kampus, kuriems esant, susidaro difrakcinis vaizdas.

122
2.3. Brego lygtis Rentgeno spinduli difrakcij, jiems praeinant pro kristal, galima laikyti atspindiu nuo kristalografini ploktum (taip vadinamos ploktumos, kuriose isidst kristalo gardels mazgai). Per kiekvien kristalo gardels mazg galima nubrti daug kristalografini ploktum (r. 2.5 pav.), ir kiekviena ploktuma atspinds bang tokia kryptimi, kad atspindio kampas bt lygus kritimo kampui. is teiginys galioja, nepriklausomai nuo bangos ilgio. Taiau reikia atsivelgti tai, kad atspindys duotja kryptimi vyksta ne nuo vienos kristalografins ploktumos, kuri eina per duotj mazg, taiau ir nuo vis kit kristalografini ploktum, kurios lygiagreios duotajai ploktumai. ios bangos, kurios atsispindjo nuo skirting lygiagrei kristalografini ploktum, yra koherentins, todl interferuoja tarpusavyje. Gali atsitikti taip, kad kiekvienai kristalografinei ploktumai, kuri atspindi bang duotja kryptimi, galima surasti kit lygiagrei ploktum, nuo kurios atsispindjusi banga turi prieing faz (tiksliau, i dviej atsispindjusi bang fazi skirtumas lygus (2n + 1), kur n yra sveikasis skaiius). Tuomet visos duotja kryptimi atsispindjusios bangos poromis pasinaikina ir ta kryptimi stebimas nulinis intensyvumas (difrakcinis minimumas). Jeigu nuo gretim lygiagrei kristalografini ploktum atsispindjusi bang fazi skirtumas yra skaiiaus 2 kartotinis, tuomet visos ta kryptimi atsispindjusios bangos viena kit stiprina ir stebimas difrakcinis maksimumas. Kadangi bangos fazs pokytis dydiu 2 atitinka bangos ilgio nueit keli, tai difrakcinio maksimumo slyg galima suformuluoti itaip. Difrakcini maksimum kryptys tai tos kryptys, kuriomis atsispindjusi nuo gretim lygiagrei

123

d A

l=|AC|+|CB|=2dsin 2.6 pav. Bang, kurios atsispindjo nuo lygiagrei kristalografini ploktum, eigos skirtumo l skaiiavimas. spindesio kampas, sklaidos kampas ( = 2).
kristalografini ploktum bang eigos skirtumas lygus sveikam bangos ilgi skaiiui (r. 2.6 pav.). i slyg ireikia Brego lygtis: 2d sin = n (n = 0, 1, 2, ); (2.3.1) ia d yra atstumas tarp gretim kristalografini ploktum duotoje eimoje, o yra kampas tarp krintaniojo spindulio ir kristalografins ploktumos (r. 2.6 pav.). Kampas vadinamas spindesio kampu. Skaiius n vadinamas atspindio eile. Atspindio dsn (2.3.1) 1912 m. atrado angl fizikas W. L. Bregas. Brego lygtis (2.3.1) yra matematikai tapati Laus lygtims (2.2.3ac). Todl rentgenogram analiz galima atlikti, ir remiantis Laus lygtimis, ir remiantis Brego lygtimi; analizs rezultatai nuo to nepriklausys. Taiau vienais atvejais analiz paprastesn, kai naudojamos Laus lygtys, o kitais atvejais kai naudojama Brego lygtis. Pvz., tiriant monokristalo struktr Brego metodu, patogiau naudoti Laus lygtis, o tiriant polikristalus Brego lygt. Laus lygtys arba Brego lygtis nusako btinj difrakcinio maksimumo slyg: skirtinguose gardels mazguose isklaidyt bang (arba bang, kurios atsispindjo nuo skirting lygiagrei kristalografini ploktum) fazs turi sutapti. Taiau i slyga nra pakankama, kad duotja kryptimi bt stebimas difrakcinis maksimumas. Taip yra todl, kad ios lygtys ivestos, atsivelgiant tik vienariuose takuose isklaidytas bangas. Tuos vienarius takus galima pasirinkti vairiai (pvz., 2.1a pav. atveju juos galima pasirinkti Na atomuose, Cl atomuose, vienodai orientuot Na ir Cl atom por centruose ir t.t.). Gali atsitikti taip, kad vieno tipo takuose (pvz., tik Na atomuose arba tik Cl atomuose) duotja kryptimi isklaidytos bangos stiprina viena kit, taiau skirtingo tipo takuose (pvz., Na ir Cl atomuose) ta paia kryptimi isklaidytos bangos silpnina viena kit, todl ta kryptimi isklaidytos spinduliuots intensyvumas sumaja arba netgi tampa tiksliai lygus nuliui (smulkiau apie tai kalbama 2.6 ir 2.7.1 poskyriuose).

2.5 pav. Bangos atspindys nuo ploktum, kuriose isidst kristalo gardels mazgai (kristalografini ploktum). Gardels mazgus vaizduoja kvadratinio tinklo mazgai, o kristalografines ploktumas punktyrins linijos.

124
2.4. Kristal simetrija Kno simetrij apibdina simetrijos operacijos kno poskiai, atspindiai, poslinkiai (transliacijos) ir kitos operacijos, po kuri knas atsiduria padtyje, neatskiriamoje nuo pradins. Baigtini matmen knai neturi poslinkio simetrijos. Paslinkus kn (pvz., kristal) bet kuriuo atstumu, dalis kno atsiduria erdvs srityje, kuri iki poslinkio buvo tuia, o kita erdvs sritis isilaisvina, todl kno padtis po poslinkio yra atskiriama nuo jo padties iki poslinkio. Poslinkio (arba transliacin) simetrij gali turti tik begalini matmen objektas, pvz., kristalo gardel. Su kiekviena simetrijos operacija yra susietas geometrinis elementas, kuris vadinamas simetrijos elementu, pvz., poskio ais, atspindio ploktuma, inversijos centras, transliacijos kryptis. Kristalo simetrijos elementai yra simetrijos ploktumos, simetrijos ays, inversijos centras ir veidrodins simetrijos ays. Kristalo (baigtini matmen kno) simetrijos elementai kartu yra ir kristalo gardels (begalini matmen objekto) simetrijos elementai. Taiau kristalo gardel dar turi transliacijos ais. Be to, kristalo gardel gali turti slydimo ploktumas ir sraigtins simetrijos ais. Simetrijos ploktuma tai ploktuma, kuri dalija figr dvi lygias dalis taip, kad viena dalis yra kitos dalies veidrodinis atspindys (r. 2.7 pav.). Simetrijos ais tai ties, apie kuri pasukus tam tikru kampu figr, ji atsiduria padtyje, kuri neatskiriama nuo pradins (r. 2.8 pav.). Figros padi sutapim skaiius, apsukus j aplink a 360 kampu, nusako aies eil. Kitais odiais, simetrijos aies eil tai 360 ir maiausio simetrinio poskio kampo santykis. Pvz., jeigu maiausias simetrinio poskio kampas lygus 90, tuomet simetrijos aies eil lygi 4. Kristalo (ir kristalo gardels) simetrijos ays gali bti tik antros, treios, ketvirtos ir etos eils. Inversijos centras tai takas, kuriame atspindjus kitus figros takus, figra atsiduria padtyje, neatskiriamoje nuo pradins (r. 2.9 pav.). Veidrodins simetrijos ais tai ties, aplink kuri pasukus figr tam tikru kampu ir atspindjus ploktumoje, kuri statmena poskio aiai, figra atsiduria padtyje, kuri neatskiriama nuo pradins. Transliacijos ais yra tokia kryptis, kuria paslinkus kristalo gardel tam tikru atstumu (gardels periodu), gardel atsiduria padtyje, kuri neatskiriama nuo pradins. Slydimo ploktuma yra tokia ploktuma, kurioje atspindjus kristalo gardel ir lygiagreiai tai ploktumai paslinkus kristalo gardel puse gardels periodo, gardel atsiduria padtyje, kuri neatskiriama nuo pradins. Sraigtins simetrijos ais yra tokia kryptis, aplink kuri pasukus kristalo gardel tam tikru kampu ir iilgai tos krypties j paslinkus tam tikru atstumu, kuris maesnis u gardels period, gardel atsiduria padtyje, kuri neatskiriama nuo pradins.

125

2.7 pav. Devynios kubo simetrijos ploktumos (vaizduojamos dvigubomis linijomis), i j trys pagrindins (a) ir eios diagonalins (b).

2.8 pav. Ketvirtos (

), treios ( ) ir antros ( ) eils kubo simetrijos ays.

2.9 pav. Kubo inversijos centras.

126 Pirmosios keturios aukiau apibrtos simetrijos operacijos (atspindys ploktumoje, poskis aplink a, inversija ir veidrodinis poskis) turi vien bendr savyb: j metu bent vienas erdvs takas lieka vietoje. Inversijos metu nepasislenka inversijos centras, poskio metu nejuda visi takai, kurie priklauso simetrijos aiai, o atspindio metu nejuda visi takai, kurie priklauso simetrijos ploktumai. Todl io tipo simetrija vadinama takine simetrija. Visuma takins simetrij operacij, kuri nemanoma gauti, paeiliui atliekant kelet kit operacij, sudaro takins simetrijos grup. Pvz., kubo takins simetrijos elementai (r. 2.7 2.9 pav.) yra: devynios simetrijos ploktumos (trys lygiagreios sienoms ir eios einanios per prieing sien striaines), trys ketvirtos eils simetrijos ays (einanios per prieing sien centrus), keturios treios eils simetrijos ays (einanios per prieingas virnes), eios antros eils simetrijos ays (einanios per prieing briaun centrus) ir inversijos centras. Bet kuri kit kubo takins simetrijos operacij galima gauti, paeiliui atlikus dvi arba daugiau i mintj 23 operacij. Vis takins simetrijos element sankirtos takas vadinamas simetrijos centru. Kubo simetrijos centras sutampa su jo inversijos centru (r. 2.9 pav.). Bet kurio kristalo takin simetrij nusako viena i 32 takins simetrijos grupi. Pagal tai kristalai skirstomi 32 kristalo simetrijos klases. ios 32 simetrijos klass, savo ruotu, yra sugrupuotos septynias singonijas arba kristalografines sistemas. is grupavimas remiasi tuo, kad kristalo elementarj narvel visuomet galima sudaryti taip, kad elementariojo narvelio takins simetrijos elementai sutapt su visos kristalo gardels takins simetrijos elementais. Maiausio trio elementarusis narvelis, kurio takins simetrijos elementai sutampa su kristalo gardels takins simetrijos elementais, vadinamas Brav narveliu (XIX a. prancz fiziko A. Brav garbei). Taip sudarius elementarj narvel, visas manomas jo formas galima suklasifikuoti pagal jo briaun ilgi santyk ir kampus tarp briaun. i klasifikacija pateikta 2.1 lentelje. ia kampas tarp a ir b briaun ymimas , kampas tarp b ir c briaun , o kampas tarp a ir c briaun (r. II stulpel 2.10 pav.). 2.1 lentel. Kristalografins sistemos (singonijos)
Singonija Brav narvelio briaun ilgiai abca abca abca a=bc a=b=c a=b a=b=c Kampai tarp Brav narvelio briaun Visi kampai skirtingi ir nelygs 90 = = 90, 90 = = = 90 = = = 90 = = 90, 60, 120 = = 90, = 60, 120 = = = 90, 60

127 Heksagonin singonija isiskiria i kit singonij tuo, kad jos Brav narvelis yra ne gretasienis, o eiakamp prizm (r. 2.10 pav.). NaCl kristalo Brav narvelis pavaizduotas 2.1b pav. itisinm linijom. is narvelis yra kubo formos, nes NaCl kristalas priklauso kubinei singonijai. Bendruoju atveju Brav narvelis nra maiausio trio elementarusis narvelis (t.y., nra primityvusis narvelis). Taip yra todl, kad primityviojo narvelio simetrija danai bna emesn u visos gardels simetrij. Pvz., NaCl kristalo primityvusis narvelis, kuris pavaizduotas 2.1b pav. punktyrinm linijom, nra kubo formos ir neturi kristalo gardels takins simetrijos element. Tokiu atveju Brav narvelyje yra daugiau negu vienas gardels mazgas. Papildomieji mazgai gali bti isidst Brav narveli sien centruose arba narvelio centre. Pagal mazg, kurie nra Brav narvelio virnse, isidstym narvelyje skiriami keturi tip Brav narveliai: 1) primityvusis Brav narvelis gardels mazgai yra tik narvelio virnse; 2) centruotojo trio Brav narvelis papildomasis mazgas yra narvelio centre; 3) centruotosios bazs Brav narvelis papildomieji mazgai yra dviej prieing narvelio sien centruose; 4) centruotojo paviriaus Brav narvelis papildomieji mazgai yra vis narvelio sien centruose. Kiekvienos singonijos kristal gardels klasifikuojamos pagal j Brav narvelio centravimo pobd. Tokiu bdu galima sudaryti 14 Brav gardeli, kurios skiriasi viena nuo kitos singonija arba centravimo tipu (tai 1848 m. rod A. Brav, kurio vardu ir pavadintos ios gardels). 4 Brav gardels priklauso rombinei singonijai, 3 kubinei singonijai, po 2 monoklininei ir tetragoninei singonijoms, po 1 triklininei, trigoninei ir heksagoninei singonijai. Vis i Brav gardeli narveliai pavaizduoti 2.10 pav. armini metal halogenid (pvz., NaCl) Brav gardel yra kubin centruotojo paviriaus (r. 2.1b pav.). Tokio paties tipo yra ir daugumos metal Brav gardels. Taiau metalo gardels baz sudaro tik vienas atomas (o ne skirting atom pora, kaip armini metal halogeniduose). Kalbant apie kristalo gardels simetrij, reikia atsivelgti ir simetrijos operacijas, kuri metu n vienas erdvs takas nelieka vietoje, t.y., transliacijas, veidrodinius poslinkius ir sraigtinius poslinkius. ios simetrijos operacijos kartu su takins simetrijos operacijom sudaro kristalo erdvins simetrijos grup. I viso yra 230 erdvins simetrijos grupi.

Triklinin Monoklinin Rombin Tetragonin Trigonin Heksagonin Kubin

128
Singonija Tipas Primityvusis
c

129
Centruotojo Centruotosios trio bazs Centruotojo paviriaus

Triklinin

Monoklinin

90 90 a

Rombin

90

90 b 90

Tetragonin

c 90 90 a a 90 a

2.5. Kristalografins ploktumos ir kristalografins ays. Milerio indeksai Kristalografin ploktuma tai bet kuri ploktuma, kurioje yra nepriklausani vienai tiesei Brav gardels mazg. Visos lygiagreios kristalografins ploktumos sudaro kristalografini ploktum eim. Kiekvienas kristalo gardels mazgas priklauso be galo dideliam skaiiui skirting kristalografini ploktum (r. punktyrines linijas 2.5 pav.). Kristalografin ais tai viena i trij krypi, kurios lygiagreios Brav narvelio briaunoms. Kristal struktros analizje kristalografins ays atlieka koordinai ai vaidmen. Bet kurios kristalografins ploktumos orientacij galima nusakyti trimis atkarpomis A, B ir C, kurias ta ploktuma atkerta kristalografinse ayse (r. 2.11a pav.). Atkarp A, B ir C ilg galima ireikti dydiais A/a, B/b ir C/c; ia a, b ir c yra kristalo gardels periodai (Brav gardels elementariojo narvelio briaun ilgiai). 2.11a pav. atveju ie santykiai lygs atitinkamai 2, 8 ir 4. Taiau kristal struktros analizje kristalografins ploktumos orientacij patogiau nusakyti ne santykiais A/a, B/b ir C/c, o jiems atvirktiniais dydiais, padalintais i didiausiojo bendrojo daliklio. ie trys skaiiai vadinami kristalografins ploktumos Milerio indeksais. Taigi, kristalografins ploktumos Milerio indeksai tai trys neturintys bendro daliklio sveikieji skaiiai, kurie proporcingi atvirktinms koordinatms tak, kuriuose kristalografin ploktuma kerta kristalografines ais. Kristalografins ploktumos Milerio indeksai raomi tarp apvalij skliaust: (hkl). Pvz., 2.11a pav. pavaizduotos ploktumos Milerio indeksai yra (412). Jeigu kuris nors Milerio indeksas yra neigiamas, tuomet minusas raomas vir skaiiaus, pvz., (1 1 1) . Ploktumos, kuri lygiagreti kuriai nors kristalografinei aiai,

Trigonin

Y B = 8b

(hkl) = (412)

Y 8b

[hkl] = [121]

Heksagonin
a

c a

Kubin

a
90

0
90 a

A = 2a

X Z

0 4c

4a

a 90

C = 4c

a
2.10 pav. Brav gardeli elementarieji narveliai.

2.11 pav. Ploktumos (a) ir krypties (b) Milerio indeks skaiiavimo pavyzdiai.

130 atitinkamas Milerio indeksas lygus nuliui. Pvz., 2.1a pav. ploktumos ABC Milerio indeksai yra (110) (i ploktuma lygiagreti Z aiai), o ploktumos ABE Milerio indeksai yra (012) (i ploktuma lygiagreti X aiai). Ploktumos (100), (010) ir (001), kurios vienu metu lygiagreios dviems kristalografinms aims, vadinamos pagrindinmis kristalografinmis ploktumomis. Pvz., 2.1a,b pav. pagrindins kristalografins ploktumos yra lygiagreios koordinai ploktumoms x = 0, y = 0 ir z = 0. Milerio indeksai naudojami, ne tik nusakant kristalografini ploktum orientacij, bet ir nusakant krypt kristale (pvz., kuri nors simetrijos a). Krypties Milerio indeksai randami tokiu bdu. Per koordinai pradios tak nubriama ties, kuri lygiagreti duotajai krypiai, ir randamos kurio nors tai tiesei priklausanio tako koordinats x, y ir z (praulniosios koordinai sistemos atveju tako koordinats yra to tako spindulio vektoriaus praulnioji, o ne statmenoji projekcija koordinai ais). Tos koordinats dalinamos i atitinkam gardels period. ie santykiai x/a, y/b ir z/c padalinami i didiausiojo bendrojo daliklio. Gautieji skaiiai ir yra duotosios krypties Milerio indeksai. Krypties Milerio indeksai raomi tarp lautini skliaust: [hkl]. Pvz., 2.11b pav. pavaizduotos krypties Milerio indeksai yra [121]. Kristalografini ai Milerio indeksai yra [100], [010] ir [001]. Kubins singonijos kristale kristalografins ploktumos Milerio indeksai sutampa su jai statmenos krypties Milerio indeksais (i taisykl negalioja kit singonij kristalams). Naudojant Milerio indeksus, galima trumpai nusakyti kristalografins ploktumos arba simetrijos aies krypt. Pvz., kubins singonijos kristalo simetrijos ploktum ir ai Milerio indeksai yra: simetrijos ploktumos (100), (010), (001), (110), (1 1 0) , (101), (10 1 ) , (011), (01 1 ) ; ketvirtos eils simetrijos ays [100], [010], [001]; treios eils simetrijos ays [111], [11 1 ] , [1 1 1] , [1 1 1 ] ; antros eils simetrijos ays [110], [1 1 0] , [101], [10 1 ] , [011], [01 1 ] . Matome, kad vis simetrijos ploktum Milerio indeksai sutampa su ketvirtos ir antros eils simetrijos ai Milerio indeksais. Vadinasi, kubins singonijos kristalo simetrijos ploktumos tai ploktumos, kurios statmenos ketvirtos ir antros eils simetrijos aims. Visuma kristalografikai tapai ploktum (t.y., ploktum, kurios atvaizduojamos viena kit kristalo simetrijos operacij metu) ymima riestiniais skliaustais: {hkl}. Pvz., ploktum visuma {100} susideda i ei ploktum, kurios lygiagreios kubo sienoms: (100), ( 1 00) , (010), (0 1 0) , (001), (00 1 ) .

131
2.6. Rentgenogram analiz kubins singonijos kristal atveju Kaip minta 2.3 poskyryje, Rentgeno spinduli difrakcij kristale galima laikyti atspindiu nuo kristalografini ploktum. Kubins singonijos kristal atveju interferencijos indeksai H, K, L, kurie eina Laus lygtis (2.2.3ac), yra lygs atspindio ploktumos Milerio indeks (h, k ir l) ir atspindio eils n (kuri eina Brego lygt (2.3.1)) sandaugai: H = nh, K = nk, L = nl. (2.6.1) Rasime ry tarp kamp, nusakani difrakcini maksimum kryptis, ir gardels konstantos bei bangos ilgio. Vis pirma Brego lygt (2.3.1) uraysime tokiu pavidalu, kad joje nebt daugiklio n. Tuo tikslu vietoj tikrojo tarpploktuminio atstumo d = dhkl naudojamas n kart maesnis fiktyvusis tarpploktuminis atstumas d (2.6.2) d HKL = hkl . n Tuomet n-tosios eils atspind nuo ploktum (hkl) formaliai galima laikyti pirmosios eils atspindiu nuo tos paios orientacijos sivaizduojam ploktum, kurios nutolusios viena nuo kitos n kart maesniu atstumu dHKL. T.y., Brego lygt (2.3.1) galima urayti itaip: 2d HKL sin = . (2.6.3) Praktikoje vietoj spindesio kampo patogiau naudoti 2 kartus didesn sklaidos kamp , t.y., kamp tarp pradins spinduliuots krypties ir krypties difrakcin maksimum (r. 2.6 pav.). I Brego lygties (2.6.3) iplaukia toks sklaidos kampo HKL, atitinkanio difrakcin maksimum su interferencijos indeksais (HKL), ir atitinkamo fiktyviojo tarpploktuminio atstumo dHKL sryis:

= . (2.6.4) 2 2d HKL Vadinasi, sklaidos kampas HKL maja, augant fiktyviajam tarpploktuminiam atstumui dHKL. Kubins singonijos kristale dHKL itaip susijs su interferencijos indeksais H, K, L:

sin

HKL

. (2.6.5) H 2 + K 2 + L2 Taigi, kubins simetrijos kristale fiktyvj tarpploktumin atstum nusako kristalo gardels konstanta a ir interferencijos indeks kvadrat suma. ra (2.6.5) (2.6.4), randame ( H 2 + K 2 + L2 ) . (2.6.6) 2 4a 2 I ios formuls iplaukia, kad maiausi sklaidos kamp (po nulinio) atitinka interferencijos indeksai (100) (nuo iol, uraant interferencijos indeks trejet, bus turimi omenyje visi manomi i indeks ir jiems prieing indeks kliniai):
=

2 d HKL =

a2

sin 2

HKL

132 sin 2

133

001

2 4a Interferencijos indeks (110) kvadrat suma yra antroji pagal didum, po to eina (111), (200), (210), (211) ir t.t. Pirmieji 40 interferencijos indeks trejet, idstyti kvadrat sumos didjimo tvarka (t.y., sklaidos kampo didjimo tvarka), yra: (100), (110), (111), (200), (210), (211) , (220), (300), (221), (310),

2
2

(2.6.7)

(311), (222), (320), (321), (400), (410), (322), (330), (411), (331), (2.6.8a) (420), (421), (332), (422), (500), (430), (510), (431), (511), (333), (520), (432), (521), (440), (441), (522), (530), (433), (531), (600). Jeigu Brav gardels elementarusis narvelis yra sudtingas (t.y., centruotojo trio, centruotosios bazs arba centruotojo paviriaus), tuomet kai kuriomis kryptimis, kurios tenkina Laus lygtis ir Brego lygt, difrakcini maksimum nesimato. Taip yra todl, kad, skaiiuojant interferencijos indeksus Laus lygtyse arba atspindio eil Brego lygtyje, atsivelgiama tik Brav narvelio virnse esanius gardels mazgus. Bangos, kurios buvo isklaidytos narvelio virnje ir narvelio centre arba narvelio sienos centre, tam tikromis kryptimis silpnina viena kit dl tarpusavio interferencijos. Kaip inoma i optikos, duotja kryptimi interferencijos minimumas stebimas tuo atveju, jeigu interferuojani bang eigos skirtumas ta kryptimi yra lygus nelyginiam pusbangi skaiiui, t.y., pusiniam bang skaiiui (pvz., 2.3 pav. is eigos skirtumas lygus 3/2). Jeigu tokia kryptis sutampa su kryptimi, nusakania difrakcinio maksimumo krypt pagal Laus lygtis arba Brego lygt, tuomet to difrakcinio maksimumo nesimato. Pvz., 2.1a pav. ploktumos ABC ir ABC laikomos gretimomis kristalografinmis ploktumomis (t.y., atitinka dvi ploktumas, kurios pavaizduotos 2.6 pav.), nors tarp j dar yra kristalografin ploktuma FGF, nuo kurios Rentgeno spinduliai taip pat atsispindi. Jeigu tam tikra kryptimi spinduli, atsispindjusi nuo ploktum ABC ir ABC, eigos skirtumas lygus , tuomet ta paia kryptimi spinduli, atsispindjusi nuo ploktum ABC ir FGF, eigos skirtumas lygus /2. Todl ta kryptimi ie spinduliai panaikina vienas kit, nors pagal Brego lygt ta kryptimi turt bti stebimas intensyvumo maksimumas. Taigi, visi difrakciniai maksimumai (2.6.8a) matomi vienu metu tik tuo atveju, kai kubins singonijos kristalo Brav gardel yra primityvioji. Kubins centruotojo paviriaus gardels atveju i (2.6.8a) sekos reikia paalinti trejetus, kuri indeksai yra skirtingo lyginumo, o kubins centruotojo trio gardels atveju trejetus, kuri indeks suma yra nelyginis skaiius. Tokiu bdu gauname tokias interferencijos indeks trejet sekas (sklaidos kampo didjimo tvarka):

kubins centruotojo trio Brav gardels atveju (110), (200), (211) , (220), (310), (222), (321), (400), (330), (411), (2.6.8b) (420), (332), (422), (510), (431), (521), (440), (530), (433), (600); kubins centruotojo paviriaus Brav gardels atveju (111), (200), (220), (311), (222), (400), (331), (420), (422), (511), (2.6.8c) (333), (440), (531), (600), (442). Kadangi (2.6.6) lygybs kairioji pus negali bti didesn u vienet, tai stebim difrakcini maksimum interferencijos indeksai yra apriboti i viraus: didiausia manoma interferencijos indeks kvadrat suma lygi 4a2/2. Pvz., jeigu kristalo gardels konstantos ir spinduliuots bangos ilgio santykis lygus 2, i maksimali kvadrat suma lygi 16, t.y., gali atsirasti tik maksimumai nuo (100) iki (400). Be to, i ia iplaukia, kad bangos ilgis neturi bti didesnis u 2a; prieingu atveju matysis tik nulinis maksimumas (000).
2.7. Darbas Nr. 1. Monokristalo struktros rentgenin analiz Brego metodu

2.7.1. Brego metodas

Tiriant kristal Brego metodu, kristalas apvieiamas siauru inomo bangos ilgio monochromatins Rentgeno spinduliuots pluoteliu, kurio kryptis yra statmena kuriai nors kristalografinei aiai, ir kristalas nuolat sukamas aplink i a. Vadinasi, vienas (pvz., pirmasis) i trij kamp 0, 0 ir 0, kurie eina Laus lygtis (2.2.3ac), yra pastovus ir lygus 0 = 90 (kaip 2.2 pav.), o kampai 0 ir 0 nuolat kinta. Tuomet pirmoji Laus lygtis yra tokio pavidalo: a cos = n (n = 0, 1, 2, ); (2.7.1) ia a yra kristalo gardels konstanta kryptimi, kuri lygiagreti sukimo aiai (kubins simetrijos kristalo atveju kitos dvi gardels konstantos taip pat lygios a). T.y., kampas tarp difrakcinio maksimumo krypties ir duotosios kristalografins aies gali gyti tik vertes, kurios tenkina i slyg: n cos = (n = 0, 1, 2, ). (2.7.2) a ios kryptys sudaro kgi eim, kuri pavaizduota 2.12 pav. Difrakcinis vaizdas fiksuojamas fotografinio popieriaus juostoje, kuri sulenkta cilindr, kurio ais sutampa su sukimo aimi (r. 2.13 pav.). Difrakcini maksimum pdsakai (jie vadinami refleksais) fotografinio popieriaus juostoje isidsto ant linij, kuriose kgiai, tenkinantys (2.7.2) slyg, kerta fotografin juost (r. 2.13 pav.). Kiekviena linija atitinka apibrt interferencijos indekso n vert. Linija, kurios ploktumoje guli pradins spinduliuots kryptis, atitinka n = 0, gretimos linijos atitinka n = 1 ir n = -1, tolimesns linijos atitinka n = 2 ir t.t. Itiesus ir irykinus juost, ios linijos virsta lygiagreiomis tiesmis, kuri kiekviena sudaryta i atskir refleks. ios tiess nra itisins, nes difrakciniai maksimumai atsiranda tik tam tikrose tiksliai apibrtose kristalo

134

135

n = -2

n = -1

n=0

n=1

n=2

Na

Cl

Na

Cl

Na

eigos skirtumas yra /2 (r. 2.12 pav.). Vadinasi, ia kryptimi bangos, kurios isklaidytos gretimuose Cl ir Na atomuose, silpnina viena kit. ios dvi bangos tiksliai nepanaikina viena kitos, nes Cl ir Na atomai nra vienariai, taiau is susilpnjimas yra toks ymus, kad atitinkamas difrakcinis maksimumas gali bti nepastebimas. Dl ios prieasties NaCl ir kit armini metal halogenid kristal (pvz., LiF, LiCl, , NaI, NaF, KF, KCl) rentgenogramose gali nesimatyti maksimum, kuri bent vienas interferencijos indeksas yra nelyginis. Tokiu atveju matomj difrakcini maksimum kryptys yra tokios paios, kaip ir kubins simetrijos kristale su primityvija Brav gardele, kurios konstanta 2 kartus maesn u tikrj gardels konstant (toki gardel gautume, laikydami, kad Na ir Cl atomai yra fizikai lygiaveriai).
2.7.2. Darbo uduotys 1. Cilindrinje Rentgeno kameroje centruoti kubins singonijos monokristal ir gauti difrakcin vaizd, kai kristalas sukamas aplink vien kristalografin a, kuri statmena pradins monochromatins spinduliuots krypiai. 2. Imatuoti atstum tarp dviej tiesi, kurioms priklauso difrakcini maksimum pdsakai fotografinio popieriaus juostelje. 3. Naudojant inomus Rentgeno kameros skersmen ir spinduliuots bangos ilg, apskaiiuoti kristalo gardels konstant a ir jos paklaid a. 2.7.3. Matavim tvarka 1. Bandinys (arminio metalo halogenido kristalas) centruojamas cilindrinje Rentgeno kameroje. 2. Rentgeno kamer dedama fotografinio popieriaus juostel. Dedant juostel kamer, juostel priglaudiama prie kameros vidinio paviriaus (r. 2.13 pav.). Dedant juostel, negalima kliudyti bandinio. Ukliudius bandin, j reikia centruoti i naujo. 3. Rentgeno kamera pastatoma ant Rentgeno aparato taip, kad kameros anga, pro kuri j pateks Rentgeno spinduliuot, bt tiksliai prie Rentgeno vamzdio gaubto ang, i kurios sklis Rentgeno spinduliuot. 4. jungiamas Rentgeno aparatas. 5. jungiamas bandinio sukimo mechanizmas, kuris yra ant kameros. 6. Stebint bandinio el ekrane, kuris yra ant Rentgeno kameros, sitikinama, kad bandinys yra teisingai centruotas. Jeigu bandinio elio nesimato arba jis nra horizontalus, bandin reikia centruoti i naujo. 7. Ekspozicijos (vitinimo) trukm ne maiau 30 min (kuo ilgesn ekspozicija, tuo rykesnis difrakcinis vaizdas). 8. Rentgeno aparatas ijungiamas, juostel irykinama, ufiksuojama ir idiovinama.

2.12 pav. Kgiai, kuri paviriams priklauso difrakcini maksimum kryptys, kai pradins spinduliuots kryptis yra statmena kristalografinei aiai. padtyse, kurioms esant, trys kgiai, atitinkantys kiekvien i trij Laus lygi, kertasi vienoje tiesje (r. 2.2 poskyr). inant interferencijos indeks n, kuris atitinka duotj refleks ties, ir imatavus atitinkam kamp tarp sukimo aies ir krypties difrakcin maksimum, pagal (2.7.2) formul galima apskaiiuoti gardels konstant a kryptimi, kuri lygiagreti nejudaniai kristalografinei aiai (t.y., sukimo aiai): n . (2.7.3) a= cos Kitas dvi gardels konstantas galima imatuoti tokiu paiu bdu: pakanka parinkti kristalo sukimo a taip, kad ji bt lygiagreti kitai kristalografinei aiai. Tuo atveju, kai kristalo baz sudaryta i dviej arba daugiau atom (pvz., Na ir Cl atomai NaCl kristale), refleks rykumui gali turti didel tak bang, isklaidyt skirtingos ries atomuose, tarpusavio interferencija. Pvz., jeigu spinduli, kurie eina per gretimus Cl atomus, eigos skirtumas yra lygus , tuomet tos paios krypties spinduli, kurie eina per gretimus Cl ir Na atomus,

136

137

2.7.4. Rentgenogramos analiz

6 1 2 3 7 D

n = -1

n=0

n=1

Rentgenogramoje (irykintoje juostelje) randami difrakcini maksimum pdsakai (refleksai). Randamos dvi lygiagreios refleks tiess, kurios atitinka interferencijos indekso vertes n = 0 ir n = 2. Refleks, kurie atitinka n = 1, rykumas yra ymiai maesnis, ir j gali nesimatyti (r. 2.7.1 poskyr). Ties n = 0 eina per tak, kuriame krintantysis spindulys kerta fotografinio popieriaus juostel, t.y., per ang juostelje (r. 2.13 pav.). Jeigu ekspozicijos metu bandinys nebuvo tinkamai centruotas, refleksai gali sudaryti grupes po du arba tris. Tokiu atveju tiess briamos per vidutines refleks padtis. Imatuojamas atstumas l tarp tiesi (r. 2.13 pav.). Kampas tarp difrakcinio maksimumo krypties ir sukimo aies randamas pagal formul D = arctg ; (2.7.4) 2l ia D yra Rentgeno kameros skersmuo (tiksliau, cilindro, kur buvo sulenkta fotografin juosta, skersmuo: r. 2.13 pav.). Pagal (2.7.3) formul apskaiiuojama kristalo gardels konstanta a. Kadangi Rentgeno vamzdyje naudojamas vario anodas, vietoj (2.7.3) formulje reikia naudoti vario K1 ir K2 linij bang ilgi vidurk, kuris lygus 1.544 (vario K linij nufiltruoja nikelio folija, kuri yra Rentgeno kameroje).

n=1 n=0 n = -1 8

Apskaiiuojama gardels konstantos a matavimo paklaida a: da D a = = a | tg | = a ; (2.7.5) 2l d ia yra kampo matavimo paklaida (ireikta radianais). Ji priklauso nuo skersmens D matavimo paklaidos D ir nuo atstumo tarp refleks tiesi matavimo paklaidos l (r. (2.7.4) formul): 1 l = = D + 2l l D
2 2

2.13 pav. Difrakcini maksimum pdsak (refleks) isidstymas fotografinio popieriaus juostelje, tiriant monokristal Brego metodu. 1 kristalo sukimo ais, kuri lygiagreti vienai i kristalografini ai, 2 pradins Rentgeno spinduliuots kryptis, kuri statmena sukimo aiai, 3 tiriamasis monokristalas, 4 fotografinis popierius, 5, 6 refleksai, 7 iedas, kur iplist refleksai 6, jeigu tiriamasis bandinys bt polikristalinis (r. 2.15 pav. ir 2.8.1 poskyrio paskutin pastraip), 8 anga, kuri skirta bandinio stebjimui (r. matavim tvarkos 6 punkt; anga, pro kuri kamer patenka Rentgeno spinduliuot, yra prieingoje kameros pusje). n interferencijos indeksas, atitinkantis nejudani kristalografin a. Takinm linijom paymtos tiess, kuriose isidsto refleksai su vienodu n. kampas tarp sukimo aies ir difrakcinio maksimumo krypties, D Rentgeno kameros skersmuo, l atstumas tarp duotosios refleks tiess ir tiess, kuri atitinka n = 0.

(2.7.6) 2 D 1+ 2l Atstumo l matavimo paklaida l priklauso nuo difrakcinio vaizdo kokybs ir gali siekti kelis milimetrus. D priklauso nuo to, kaip tiksliai fotografinis popierius buvo prigluds prie kameros sieneli, ir taip pat gali siekti kelis milimetrus. Gautoji a vert palyginama su i kristal gardels konstantom: LiF a = 4.03 , NaCl a = 5.64 , NaF a = 4.63 , LiI a = 6.01 , LiCl a = 5.14 , KBr a = 6.60 .

D ( D ) 2 + ( l ) 2 . l

io palyginimo metu reikia atsivelgti a matavimo paklaid a. Nustatoma, kuris i i kristal buvo tiriamas.

138
2.7.5. Kontroliniai klausimai
3

139

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Simetrijos elemento svoka. Kristal gardeli simetrijos element rys. Brav gardels svoka. Kristalografins sistemos. Kubins singonijos kristalo takins simetrijos elementai. Brav gardeli rys. Kristalografini ai ir ploktum svokos. Krypties ir kristalografins ploktumos Milerio indeksai. Laus lygtys. Interferencijos indeksai. Brego lygtis. Brego metodo esm. Kodl ekspozicijos metu kristalas yra sukamas?

2.8. Darbas Nr. 2. Polikristalo struktros rentgenin analiz 2.8.1. Polikristal tyrimo metodo teorija Polikristalin mediag sudaro netvarkingai orientuoti ~ 0.01 mm dydio kristalai, kurie vadinami kristalitais. Pvz., tokios struktros yra metalai ir j lydiniai. Kaip minta 2.2 ir 2.3 poskyriuose, vykstant monochromatins Rentgeno spinduliuots difrakcijai monokristale, difrakciniai maksimumai stebimi keliomis tiksliai apibrtomis kryptimis. Kiekviena i i krypi atitinka atspind nuo tam tikros kristalografini ploktum eimos (r. 2.6 pav.). Jeigu kristalas bt sukamas aplink pradins spinduliuots krypt, taip pat suktsi ir difrakcinis vaizdas. Kadangi pakankamai dideli matmen polikristaliniame bandinyje yra visomis kryptimis orientuot kristalit, tai isklaidytos Rentgeno spinduliuots difrakcini maksimum kryptys sudaro bendros virns kgi eim, kurios simetrijos ais sutampa su pradins spinduliuots kryptimi. T.y., iai krypiai statmenoje fotografinje ploktelje spinduliuots pdsakai sudaro itisinius apskritimus difrakcinius iedus (r. 2.14 pav.). Jeigu kristalas priklauso kubinei singonijai, tuomet difrakcini maksimum kryptys priklauso tik nuo bangos ilgio , gardels konstantos a ir interferencijos indeks kvadrat sumos (r. (2.6.6)). Vadinasi, sunumeravus visus difrakcinius iedus sklaidos kampo didjimo tvarka ir priskyrus kiekvienam i j interferencijos indeks trejet (HKL) ta paia tvarka, kuria tie trejetai idstyti vienoje i sek (2.6.8a,b,c), pagal (2.6.6) formul galima apskaiiuoti gardels konstant a:

2.14 pav. Rentgeno spinduliuots difrakcija polikristale. 1 pradin spinduliuots kryptis, 2 tiriamasis polikristalas, 3 fotografin ploktel, 4 difrakciniai iedai, 5 pradins krypties pluotelio pdsakas. 1 sklaidos kampas, atitinkantis pirmj difrakcin ied.

5 2 1 1 1

a=

2 Maiausio skersmens iedui priskiriamas pirmasis indeks trejetas (t.y., (100) primityviosios Brav gardels atveju, (110) centruotojo trio gardels atveju, arba (111) centruotojo paviriaus gardels atveju), sekaniam pagal didum iedui priskiriamas antrasis trejetas i tos paios sekos ir t.t. Taigi, atliekama tiek pat nepriklausom gardels konstantos matavim, kiek yra difrakcini ied. iuo metodu galima ne tik imatuoti gardels konstant, bet ir nustatyti kubins simetrijos kristalo Brav gardels tip (primityvioji, centruotojo trio arba centruotojo paviriaus). Tuo tikslu reikia rasti, kuri i trij sek (2.6.8a,b,c) atitinka imatuot sklaidos kamp sek. Teisingai pasirinkus interferencijos indeks trejet sek, pagal skirtingus sklaidos kampus apskaiiuotos gardels konstantos verts sutampa. Cilindrinje Rentgeno kameroje gaut difrakcini ied isidstym (2.15 pav.) galima nesunkiai susieti su difrakciniu vaizdu, kuris gaunamas, tiriant monokristal Brego metodu (r. 2.13 pav.). Pagal Brego atspindio dsn (2.6 pav.) difrakcini maksimum kryptys priklauso tik nuo kristalografini ploktum orientacij. Ploktumos orientacij nusako jos normals kryptis (ploktumos normal tai ties, kuri statmena ploktumai). i krypt galima nusakyti vairiais bdais: pvz., nurodant tos krypties vienetinio vektoriaus projekcijas koordinai ais arba nurodant du kampus tarp tos krypties ir kit dviej krypi. Taiau, norint susieti Brego metodu gaut refleks padtis su

2 sin

HKL

H 2 + K 2 + L2 .

(2.8.1)

140 difrakcini ied padtimis, kristalografins ploktumos normals krypt patogiausia nusakyti, nurodant jos poskio kampus aplink dvi tarpusavyje statmenas kryptis. Tarkime, kad ios dvi kryptys tai cilindrins kameros simetrijos ais (2.13 pav. 1 ties) ir pradins spinduliuots kryptis (2.13 pav. 2 ties). Tarkime, kad pradin ploktumos normals kryptis lygiagreti 2.13 pav. 1 tiesei. Tuomet i normal galima nukreipti bet kuria kita kryptimi tokiu bdu: i pradi normal pasukama tam tikru kampu aplink 2 ties, o po to aplink 1 ties. ie du poskio kampai ir nusako duotosios kristalografins ploktumos orientacij. Tiriant monokristal Brego metodu, kinta tik poskio aplink 1 ties kampas. Polikristalo kristalit orientacija yra netvarki. T.y., efektas toks pats, lyg kiekviena kristalografin ploktuma bt vienu metu sukama aplink abi mintsias tieses. Vadinasi, lyginant su Brego metodu, prisideda sukimas aplink pradins spinduliuots krypt. Sukant kristalografin ploktum aplink pradins spinduliuots krypt, spindesio kampas nesikeiia (r. 2.6 pav.). Vadinasi, jeigu prie posk galiojo difrakcinio maksimumo slyga (2.3.1), tai ji lieka galioti ir po poskio, o sukimo metu difrakcinio maksimumo pdsakas fotografiniame popieriuje bria udar kreiv. Taip susidaro difrakcinis iedas. T.y., pereinant nuo monokristalo prie polikristalo, kiekvienas refleksas iplinta ied (r. 2.13 pav.). Tokiu bdu skirtingi refleksai, kuri kryptys sudaro vienodus kampus su pradins spinduliuots kryptimi, susilieja vien difrakcin ied. Pvz., jeigu tiriamas kubins simetrijos polikristalas, tuomet visi refleksai, kuri interferencijos indeks kvadrat suma yra vienoda (pvz., (333) ir (115)), priklauso vienam difrakciniam iedui.
2.8.2. Darbo uduotys 1. Cilindrinje Rentgeno kameroje centruoti kubins singonijos polikristalin bandin (vario viela) ir gauti difrakcin vaizd. 2. Imatuoti kampus tarp pradins spinduliuots krypties ir difrakcini maksimum krypi. 3. Naudojant inom spinduliuots bangos ilg, apskaiiuoti kristalo gardels konstant ir jos paklaid, nustatyti kristalo Brav gardels tip. 2.8.3. Matavim tvarka 1. Bandinys (vario viela) centruojamas cilindrinje Rentgeno kameroje. 2. Rentgeno kamer dedama fotografinio popieriaus juostel. Dedant juostel kamer, juostel priglaudiama prie kameros vidinio paviriaus (r. 2.15 pav.). Dedant juostel, negalima kliudyti bandinio. Ukliudius bandin, j reikia centruoti i naujo. 3. Rentgeno kamera pastatoma ant Rentgeno aparato taip, kad kameros anga, pro kuri j pateks Rentgeno spinduliuot, bt tiksliai prie Rentgeno vamzdio gaubto ang, i kurios sklis Rentgeno spinduliuot.

141

1 1 D

l1

l5
2.15 pav. Polikristalo struktros rentgenin analiz, naudojant cilindrin Rentgeno kamer. 1 pradin spinduliuots kryptis, 2 tiriamasis polikristalas, 3 fotografinio popieriaus juostel, 4 difrakciniai iedai, 5 anga, kuri skirta bandinio stebjimui (r. matavim tvarkos 5 punkt; anga, pro kuri kamer patenka Rentgeno spinduliuot, yra prieingoje kameros pusje). 1 sklaidos kampas, atitinkantis pirmj difrakcin ied. l atstumas, kuris naudojamas, skaiiuojant sklaidos kamp, D Rentgeno kameros skersmuo.

142

143 detalse. Norint patikrinti, ar teisingai sunumeruoti difrakciniai iedai, reikia palyginti ied skaii su didiausiu manomu skaiiumi, kur numato (2.8.1) formul vario kristalui. T.y., pagal i formul reikia apskaiiuoti didiausi manom interferencijos indeks kvadrat sum H2 + K2 + L2 (ji atitinka didiausi manom sklaidos kamp, t.y., HKL = 180) ir kiekvienoje i trij sek (2.6.8a,b,c) suskaiiuoti indeks trejetus, kuri kvadrat suma maesn u didiausi manom (atsivelgiant tai, kad indeks trejetai, kuri kvadrat sumos sutampa, atitinka t pat difrakcin ied). Jeigu visais trim atvejais gautasis skaiius skiriasi nuo ied skaiiaus, tai reikia, kad iedai neteisingai sunumeruoti.
2.8.5. Kontroliniai klausimai 1. Simetrijos elemento svoka. Kristal gardeli simetrijos element rys. 2. Brav gardels svoka. 3. Kristalografins sistemos. 4. Kubins singonijos kristalo takins simetrijos elementai. 5. Brav gardeli rys. 6. Kristalografini ai ir ploktum svokos. Krypties ir kristalografins ploktums Milerio indeksai. 7. Brego lygtis.

4. 5.

6. 7.

jungiamas Rentgeno aparatas. Stebint bandinio el ekrane, kuris yra ant Rentgeno kameros, sitikinama, kad bandinys yra teisingai centruotas. Jeigu bandinio elio nesimato arba jis nra horizontalus, bandin reikia centruoti i naujo. Ekspozicijos (vitinimo) trukm ne maiau 30 min. Rentgeno aparatas ijungiamas, juostel irykinama, ufiksuojama ir idiovinama.

2.8.4. Rentgenogramos analiz Imatuojami sklaidos kampai. Tuo tikslu imatuojamas atstumas l tarp difrakcinio iedo tak, kurie guli ant tiess, einanios per juostels vidur (takin linija 2.15 pav. apaioje). Po to atitinkamas sklaidos kampas apskaiiuojamas pagal formul l = (rad); (2.8.2) D ia D yra Rentgeno kameros skersmuo (r. 2.15 pav.). Visi difrakciniai iedai sunumeruojami kampo didjimo tvarka. Pagal (2.8.1) formul kiekvienam difrakciniam iedui apskaiiuojama gardels konstanta. Kadangi Rentgeno vamzdyje naudojamas vario anodas, vietoj reikia naudoti vario K1 ir K2 linij bang ilgi vidurk, kuris lygus 1.544 (vario K linij nufiltruoja nikelio folija, kuri yra Rentgeno kameroje). Parenkant interferencijos indeks trejet (HKL) duotajam difrakciniam iedui, ibandomos visos trys indeks trejet sekos (2.6.8a,b,c). Pasirinkus kuri nors i i sek, interferencijos indeks trejetas parenkamas taip, kad jo eils numeris duotojoje sekoje sutapt su difrakcinio iedo numeriu. Teisingoji seka yra ta, pagal kuri apskaiiuotos a verts yra apytiksliai vienodos visiems iedams. Tokiu bdu nustatomas vario kristalo Brav gardels tipas. Apskaiiuojami gardels konstantos a vidurkis a ir jo standartinis nuokrypis a. Vidurkio standartinio nuokrypio apytiksliam vertinimui naudojama formul a =
n 1 (a i a ) 2 ; n(n 1) i =1

(2.8.3)

ia n yra difrakcini ied skaiius, o ai yra gardels konstantos vert, kuri apskaiiuota pagal i-tj difrakcin ied. Patikrinama, ar tikroji vario gardels konstantos vert (3.615 ) priklauso 95 % pasikliautinajam intervalui [ a - 2a; a + 2a]. Jeigu, nepriklausomai nuo pasirinktos indeks trejet sekos, skirtingiems difrakciniams iedams gaunamos skirtingos a verts, tai gali reikti, kad iedai neteisingai sunumeruoti. Pvz., kurie nors iedai galjo bti praleisti dl to, kad yra neryks, arba difrakciniu iedu galjo bti laikoma paalin linija, kuri gali atsirasti dl spinduliuots sklaidos Rentgeno kameros

144
3. Darbas Nr. 3. Bdingosios Rentgeno spinduliuots spektro tyrimas 3.1. vadas Rentgeno spinduliuot tai elektromagnetins bangos, kuri bangos ilgis kinta nuo keli imt angstrem iki imtatkstantj angstremo dali (vienas angstremas yra lygus 10-10 m). Rentgeno spinduliuots altinio vaidmen daniausiai atlieka specials (Rentgeno) vamzdiai. Rentgeno vamzdio supaprastinta schema pavaizduota 3.1 pav. Tai yra dviej elektrod elektrovakuuminis prietaisas, sudarytas i teigiamojo elektrodo anodo (1), neigiamojo elektrodo katodo (2) ir kolbos (3). Tarp katodo ir anodo sudaromas didelis potencial skirtumas (aukta tampa). Rentgeno spinduliuot atsiranda, greitiems elektronams bombarduojant anodo paviri. Naudojami dviej tip Rentgeno vamzdiai, kurie skiriasi elektron pluotelio suadinimo bdu: joniniai ir elektroniniai. Joniniuose vamzdiuose laisvieji elektronai susidaro, praretintj duj teigiamiems jonams bombarduojant alt katod. ie jonai atsiranda, vykstant rusenaniajam ilydiui praretintose dujose. Elektroniniuose vamzdiuose laisvieji elektronai atsiranda dl termoelektronins emisijos i katodo (termoelektronin emisija tai elektron ilaisvinimas i metalo, j kaitinant). prastuose Rentgeno vamzdiuose spinduliuot suadinani elektron energija yra 104 105 eV. Ypa trumpo bangos ilgio Rentgeno spinduliai gaunami, naudojant betatron (arba kito tipo elektron greitintuv). Pastaruoju atveju elektron, generuojani Rentgeno spinduliuot, energija gali siekti ~109 eV. Rentgeno spindulius taip pat skleidia radioaktyvieji elementai, skylantys K

145 arba L elektrono pagavos bdu. Daugelis dangaus kn yra Rentgeno spinduliuots altiniai (Saul, vaigds). Plazma taip pat yra Rentgeno spinduliuots altinis. Rentgeno spinduliuot yra nematoma, taiau veikia fotografin ploktel, jonizuoja dujas, sukelia kai kuri mediag vytjim (fluorescencij). ios savybs panaudojamos, kuriant vairius registravimo prietaisus. Elektronams smogiant anodo mediagos atomus, yra suadinama dviej ri Rentgeno spinduliuot: stabdomoji ir bdingoji. Stabdomoji spinduliuot atsiranda dl to, kad elektronas anodo mediagoje yra stabdomas, t.y., juda su pagreiiu. Kaip teigia klasikin elektrodinamika, elektringajai dalelei judant su pagreiiu, yra spinduliuojamos elektromagnetins bangos. Tai ir yra stabdomoji Rentgeno spinduliuot. Stabdomosios Rentgeno spinduliuots spektras yra itisinis, t.y., spinduliuots sudt eina visi bang ilgiai tam tikrame intervale (pvz., visi bangos ilgiai, kurie tenkina slyg > 1 ). Bdingoji spinduliuot atsiranda dl to, kad auktos energijos elektronas gali imuti elektron i anodo mediagos atomo vidinio elektron sluoksnio. Tuomet iame sluoksnyje atsiranda vakansija, kuri peroka elektronas i auktesnio elektron sluoksnio (r. 3.4 pav.). Vykstant tokiam uoliui, ispinduliuojamas fotonas, kurio energija lygi abiej elektron sluoksni energij skirtumui. ie fotonai ir yra bdingoji Rentgeno spinduliuot. Bdingosios Rentgeno spinduliuots spektras yra linijinis, t.y., spinduliuots sudt eina keli tiksliai apibrti bangos ilgiai. ie bangos ilgiai priklauso tik nuo anodo mediagos, t.y., apibdina j (i ia pavadinimas bdingoji spinduliuot). emiau pateiktas smulkesnis stabdomosios ir bdingosios Rentgeno spinduliuots apraymas.
3.2. Stabdomoji Rentgeno spinduliuot Kol anode stabdom elektron energija nevirija tam tikros ribins anodo mediagai bdingos verts, suadinama tik stabdomoji spinduliuot. Stabdomosios spinduliuots spektras yra itisinis. Intensyvumo spektrinio tankio I (pro vienetinio ploto paviri per laiko vienet prajusio energijos kiekio, tenkanio vienetiniam bangos ilgi intervalui) prieklausa nuo bangos ilgio , esant dviems greitinimo tampos vertms, pateikta 3.2 pav. is energijos pasiskirstymas turi maksimum. Intensyvumo spektrinio tankio majimas, einant nuo io maksimumo ilg ir trump bang pus, yra skirtingas. ilg bang pus kreiv asimptotikai artja nul, didjant bangos ilgiui ( ). trump bang pus kreiv krenta staiga ir nutrksta, esant tam tikram bangos ilgiui. is krizinis bangos ilgis k yra itisinio stabdomojo spektro trumpabang riba ir priklauso nuo greitinimo tampos.

3 1 2

3.1 pav. Rentgeno vamzdio schema. 1 anodas, 2 katodas, 3 kolba.

146
I 40 kV

147 pagreitintas elektronas sveikauja su mediagos atomu, dalis jo energijos ispinduliuojama fotono h pavidalu, o likusioji dalis A1 perduodama mediagos atomams (A1 > 0). is greitai judani elektron energijos virtimas foton energija ir yra stabdomosios Rentgeno spinduliuots atsiradimo prieastis. Elektronas anodo mediagoje yra stabdomas dl Kulono sveikos su anodo mediagos elektringosiom dalelm atom branduoliais ir elektronais. i sveika maina elektrono judjimo greit, t.y., suteikia jam neigiam pagreit. Kaip teigia klasikin elektrodinamika, elektringajai dalelei judant su pagreiiu, yra spinduliuojamos elektromagnetins bangos, kuri energijos srautas (energijos kiekis per laiko vienet) yra proporcingas dalels pagreiio kvadratui. Fotono, kuris ispinduliuojamas elektrono sveikos su branduoliu metu, energija yra didiausia tuomet, kai fotonas gauna vis elektrono kinetin energij (A1 = 0), t.y., eU = h . (3.2.3) Vadinasi, krizinis bangos ilgis yra lygus ch k = . (3.2.4) eU ra c, e ir h vertes (3.2.4) formul, randame 12.345 k = . U (kV ) i formul tiksliai sutampa su eksperimentine iraika (3.2.1). Lygt (3.2.4) galima panaudoti Planko konstantos h nustatymui. Tai yra vienas tiksliausi Planko konstantos matavimo bd. Stabdomojo spektro maksimum atitinkantis bangos ilgis max yra itaip susijs su kriziniu bangos ilgiu k: 3 max = k . (3.2.5) 2 Eksperimentikai buvo nustatyta, kad stabdomosios spinduliuots intensyvumas auga, didjant anodo atom branduoli krviui. Taip pat buvo nustatyta, kad sunkij elektringj daleli (pvz., proton) stabdomosios spinduliuots intensyvumas tomis paiomis slygomis yra maesnis, negu lengvj daleli elektron. Elektringajai dalelei judant atomo branduolio, kurio krvis Ze, elektriniame lauke, ji nukrypsta, veikiama jgos ma = eE ; (3.2.6) ia m, e yra dalels mas ir krvis, a jos pagreiio vektorius, E branduolio elektrinio lauko stiprio vektorius: 1 Ze E= (3.2.7) r; 4 0 r 3

30 kV

0.0

0.2

k 0.4

0.6

0.8

1.0

1.2

3.2 pav. Stabdomosios spinduliuots spektras. Empirikai buvo nustatyta, kad krizin bangos ilg k nusako lygyb 12.345 k = ; (3.2.1) U ia U yra vamzdelio elektrod potencial skirtumas (kV). Taigi, krizinis bangos ilgis nepriklauso nuo anodo mediagos, o priklauso tik nuo greitinimo tampos. Kvantin mechanika teigia, kad elektromagnetin spinduliuot (taigi, ir Rentgeno spinduliuot) galima aprayti kaip elementarij daleli foton sraut (fotonai dar vadinami spinduliuots kvantais). Fotono energija lygi h = hc/; ia yra spinduliuots danis, h yra Planko konstanta (h = 6.62610-34 Js), o c yra viesos greitis (c = 3108 m/s). Pvz., 2 bangos ilgio Rentgeno spinduliuots fotono energija lygi madaug 6.2 keV (palyginimui regimosios viesos foton energija yra keli elektronvolt eils). Taigi, galima teigti, kad, pataikius anod auktos energijos elektronui, atsiranda auktos energijos fotonai. is reikinys yra atvirktinis fotoefektui elektron ilaisvinimui i metalo paviriaus, kai metalas apvieiamas ultravioletine viesa arba maesnio bangos ilgio elektromagnetine spinduliuote. Einteino lygt fotoefektui (1.2.2) uraysime tokiu bdu:
mv 2 = eU = h + A1 ; (3.2.2) 2 ia h yra krintaniojo fotono energija, A1 = -A yra elektrono ilaisvinimo mv 2 = eU ilaisvintojo elektrono kinetin 2 energija, U yra ltinanioji tampa, kuri reikalinga pilnam ilaisvintojo elektrono sustabdymui. Fotoefekto atveju A1 = -A < 0. Taiau lygyb (3.2.2) galioja ir tuo atveju, kai vyksta atvirktinis fotoefektui procesas: kai tampos U

darbas su minuso enklu,

148 ia r yra dalels spindulys vektorius koordinai sistemoje, kurios centre yra branduolys, r yra atstumas iki branduolio: r =| r | ; 0 = 8.85410-12 F/m yra elektrin konstanta. ra (3.2.7) (3.2.6), randame pagreiio iraik:
Ze 1 r. (3.2.8) 4 0 mr 3 Klasikinje elektrodinamikoje rodoma, kad su pagreiiu a judanti dalel per laik dt ispinduliuoja energijos kiek 1 e2 2 dE = a dt . (3.2.9) 6 0 c 3 Taigi, atomo elektriniame branduolio lauke judanti dalel per laik dt ispinduliuoja energijos kiek
a=
2

149

I
40

30

20

30 kV 40 kV 35 kV

10

dt . (3.2.10) 3 96 3 0 c 3m 2 r 4 I (3.2.10) lygties iplaukia, kad i sunkij element sudarytame taikinyje elektringosios dalels energijos nuostoliai yra didesni, negu taikinyje i lengvj element (~Z2). ie nuostoliai spariai maja, augant stabdomosios dalels masei (~1/m2). Todl lengvj daleli (elektron) energijos nuostoliai yra ymiai didesni, negu sunkij daleli (proton). Jeigu tyrimams reikalingas itisinis Rentgeno spinduliuots spektras, tai spinduliuots adinimui naudingiau panaudoti sunkiuosius elementus (esant auktoms tampoms 50 80 kV, volfram naudoti 2.5 karto naudingiau u var).
3.3. Bdingoji Rentgeno spinduliuot anod krintanij elektron energijai virijus tam tikr rib, itisinio spektro fone pasirodo spinduliuots spektras, kuris sudarytas i atskir linij (3.3 pav.). i spinduliuot yra vadinama bdingja Rentgeno spinduliuote, nes jis apibdina anodo mediag: kiekvien linij atitinkantis bangos ilgis priklauso tik nuo mediagos prigimties ir nepriklauso nuo greitinimo tampos. Didinant greitinimo tamp, linij intensyvumas didja; be to, trumpabangje spektro dalyje gali atsirasti naujos linijos. Taiau jau esani linij padtis spektre nesikeiia. Bdingosios Rentgeno spinduliuots atsiradimo schema pavaizduota 3.4 pav. anod krintantis elektronas (pirminis elektronas) 1, jeigu jo energija yra pakankamai didel, gali savo energij perduoti vienam i vidini mediagos atomo elektron 2 ir j i atomo imuti. Dl to atomas yra jonizuojamas: viename i vidini elektron sluoksni (pvz., K sluoksnyje, kaip pavaizduota 3.4 pav.) atsiranda vakansija (skyl). i laisvj bsen pereina vienas i tolimesnij sluoksni elektron 3 (pvz., L sluoksnio elektronas, kaip pavaizduota 3.4 pav.). Pereinant elektronui 3 i energijos E2 bsenos

dE =

e6Z 2

0 0.0

0.2

0.4

0.6

0.8

1.0

1.2

3.3 pav. Bdingasis spektras.

-e -e

1
-e

-e -e -e

2
-e -e E2 -e

-e

-e

-e

+Ze E1

-e

-e -e -e -e

-e -e -e

3.4 pav. Bdingosios Rentgeno spinduliuots atsiradimo schema.

150 maesns energijos E1 bsen, energij skirtumas ispinduliuojamas fotono h = E2 E1 pavidalu. Kadangi is energij skirtumas yra tiksliai apibrtas, tai spinduliuojama tiksliai apibrto danio spinduliuots spektro linija. Taigi, pirminio elektrono energijos virsmas bdingosios Rentgeno spinduliuots kvantu vyksta dviem etapais: 1) i pradi pirminis elektronas atom jonizuoja, t.y., dalis pirminio elektrono energijos ieikvojama elektrono ryio atome nutraukimui, o likusioji energijos dalis virsta imutojo laisvojo elektrono (antrinio elektrono) kinetine energija; 2) kadangi susidars teigiamasis jonas yra nestabilios suadintosios bsenos, atomo elektronai persiskirsto tarp bsen, tuo paiu emituodami foton, t.y., suadinimo energija virsta fotono energija (bdingosios Rentgeno spinduliuots energijos kvantu). Kiekvienas elemento bdingosios spinduliuots spektras nepriklauso nuo to, ar elementas yra laisvas, ar cheminio junginio sudtyje. Pvz., jodo atomo ir jodo molekuls bdingieji Rentgeno spektrai yra vienodi. Tuo bdingieji Rentgeno spektrai skiriasi nuo optini. Bdingosios Rentgeno spinduliuots linij isidstymas spektruose yra dsningas: linijos sudaro serijas, esanias vairiose spektro vietose. Linij serija, kuri sudaro maiausio bangos ilgio linijos, ymima raide K. Sekanios serijos, su ilgesni bang linijomis, atitinkamai ymimos raidmis L, M ir t.t. Augant anodo elemento atominiam numeriui, didja spektre suadinam serij skaiius. Reikia paymti, kad element Rentgeno spektrai yra paprasti, sudaryti i palyginti mao linij skaiiaus. Optiniai spektrai daniausiai yra sudtingi. Juos sudaro imtai ir tkstaniai linij. Be to, skirting element Rentgeno bdingieji spektrai yra labai panas. Vienintelis pakitimas, kuris yra stebimas Rentgeno bdinguosiuose spektruose, pereinant nuo lengvj element prie sunkesni, yra laipsnikas linij poslinkis trumpj bang pus. 3.5 pav. yra pavaizduotos kai kuri element K serijos. K serija yra sudaryta i trij linij: K, K ir K. K linija ioje serijoje yra didiausio bangos ilgio, intensyviausia ir turi dubletin struktr, t.y., sudaryta i dviej artim linij. K ir K linijos irgi yra dubletai, bet iskirti j smulkij struktr yra sunku. Kitos element bdingosios Rentgeno spinduliuots spektro serijos (L, M, N) turi sudtingesn struktr ir taip pat yra sudarytos i nedidelio skaiiaus linij. Bdingosios spinduliuots spektro pavidalas aikinamas itaip. Jeigu pirminis elektronas imua vien i dviej giliausio vidinio K sluoksnio elektron, tai atsiradusi vakansija gali bti upildyta elektronu i kurio nors maiau gilaus sluoksnio L, M, N. Pirmuoju atveju spinduliuojama K linija,
K K K As

151

Br

Rb

Nb

3.5 pav. As, Br, Rb ir Nb bdingosios Rentgeno spinduliuots K serijos.

E 0

n=5 n = 4 N sluoksnis

n = 3 M sluoksnis

Mkr - serijos riba M serija

n = 2 L sluoksnis

Lkr - serijos riba L serija

n = 1 K sluoksnis K serija

Kkr - serijos riba

3.6 pav. Rentgeno bdingosios spinduliuots serij atsiradimo schema.

152 antruoju atveju K linija, treiuoju atveju K linija. K serijos kratas hkr atitinka laisvo, esanio u atomo rib, elektrono (E = 0) perjim K sluoksnyje esani vakansin viet (3.6 pav.). Laisvj elektron, kurie u atomo rib gali turti bet koki kinetin energij (E > 0), perjimas K sluoksnyje esani laisv viet yra lydimas itisinio spektro (prigludusio prie K serijos ribos) foton su energijom h > hkr spinduliuots (3.6 pav.). Vakansijos upildymo tikimyb yra tuo didesn, kuo maesnis energij skirtumas tarp aukiau esanio sluoksnio ir to, kuriame yra vakansija. K sluoksnyje esanti vakansija su didiausia tikimybe bus upildoma L sluoksnio elektron, spinduliuojant K linij. Vakansijos upildymo M sluoksnio elektronais, spinduliuojant K linij, tikimyb maesn. Linijos intensyvumas yra proporcingas atitinkamo uolio tikimybei. Todl K serijoje intensyviausia yra K linija, antroji pagal intensyvum yra K, treioji K, t.y., linijos intensyvumas serijoje maja nuo pirmos linijos link serijos krato.
3.4. Mozlio dsnis Kvantins mechanikos metodais (r. 1.17 poskyr) arba naudojant Boro atomo model (r. 1.7 poskyr), rodoma, kad nejudanio vandenilikojo atomo (t.y., vandenilio atomo arba jono, turinio tik vien elektron), pilnutin mechanin energija gali bti lygi tik vertms, kurias nusako (1.17.12) formul, t.y.,

153 o jeigu L sluoksn, tuomet = L 7.4. Ekranavimo konstanta silpnai priklauso nuo Z. Atsivelgus aukiau mintj ekranavimo efekt, (3.4.2) formulje branduolio krvio skaii Z reikia pakeisti efektiniu krvio skaiiumi Z K: 1 me 4 1 (3.4.3) h K = 2 2 ( Z K ) 2 2 2 . 8 0 h 2 1 I ia K linijos bangos skaiius
k K

me 4 1 1 1 1 ( Z K ) 2 2 2 = R( Z K ) 2 2 2 ; 2 3 2 2 8 0 h c 1 1

(3.4.4)

ia R' yra Rydbergo konstanta, kuri apibriama itaip:


R me 4 = 2 3 = 1.097373177 10 7 m 1 (3.4.5) c 8 0 h c (t.p. r. 1.5 poskyr). Taip pat galima gauti bangos skaiiaus formules kitoms bdingosios Rentgeno spinduliuots spektro linijoms. Pvz., K linijos, kuri spinduliuojama, kai M elektronas (n = 3) pereina vakansij K sluoksnyje (n = 1), bangos skaiius 1 1 1 kK = (3.4.6) = R( Z K ) 2 2 2 ; K 3 1 R =

Z 2 me 4 Z2 2 13.6 eV (n = 1, 2, ); (3.4.1) 2 2 2 n 8 0 h n ia Ze yra branduolio krvis, 0 = 8.85410-12 F/m yra elektrin konstanta, m = 9.1110-31 kg yra elektrono mas. Sveikasis skaiius n nusako elektron sluoksnio numer: n = 1 atitinka K sluoksn, n = 2 atitinka L sluoksn ir t.t. Vadinasi, fotono, kuris emituojamas, L elektronui pereinant vakansij K sluoksnyje, energija lygi En =

L linijos, kuri spinduliuojama, kai M elektronas (n = 3) pereina vakansij L sluoksnyje (n = 2), bangos skaiius 1 1 1 k L = (3.4.7) = R( Z L ) 2 2 2 ; L 3 2 M linijai vietoj L, 1/22 ir 1/32 yra atitinkamai M, 1/32 ir 1/42 ir t.t. Apskritai, 1 1 linijoms paskutinis daugiklis yra pavidalo 2 , kur n yra serijos n (n + 1) 2 numeris (K serijai n = 1, L serijai n = 2 ir t.t.). linijoms is daugiklis yra 1 1 1 1 , linijoms 2 ir t.t. n 2 ( n + 2) 2 n (n + 3) 2 Lygybse (3.4.4), (3.4.6) ir (3.4.7) matyti, kad aknis i bangos skaiiaus tiesikai priklauso nuo atominio numerio Z. sry tarp Rentgeno bdingosios spinduliuots spektro linijos bangos skaiiaus k ir atominio numerio (elemento eils numerio) Z empirikai atrado angl fizikas G. Mozlis 1913 m. Todl is dsnis vadinamas Mozlio dsniu. Mozlio dsn linijoms galima urayti itaip:

1 1 Z 2 2 2 . (3.4.2) 2 1 Taiau i formul tiksliai galioja tik vandenilikiesiems atomams. Jeigu atomas turi daugiau negu vien elektron, tuomet, skaiiuojant uolio energij, reikia atsivelgti elektron tarpusavio sveik. K sluoksnyje esani vakansij pereinant elektron veikia branduolio krvio +Ze laukas, susilpnintas K sluoksnyje esanio antro elektrono lauko. Todl branduolio efektinis krvis +Z1e, kuris lemia elektrin lauk, kuriame vyksta elektrono uolis i L (M, N) sluoksnio K sluoksn, yra maesnis u branduolio krv +Ze dydiu, apytiksliai lygiu elementariajam krviui e. T.y., Z1 = Z ; ia yra ekranavimo konstanta. Ekranavimo konstanta priklauso nuo to, kur sluoksn pereina elektronas. Jeigu uolis vyksta K sluoksn, tuomet = K 1,
h K = E L E K =
2 8 0 h 2

me 4

154
,
1.5
-1/2

155 Bdingojo Rentgeno spektro linij sudtinga struktra atsiranda dl atomo energijos lygmen multipletikumo (r. 1.17 1.20 poskyrius). Elektrono energija atome priklauso ne vien nuo elektron sluoksnio numerio n, kuris vadinamas pagrindiniu kvantiniu skaiiumi, bet ir nuo dar dviej kvantini skaii: 1) alutinio kvantinio skaiiaus l, kuris nusako elektrono orbitin judesio kiekio momento absoliutin vert (r. 1.17 poskyr);
L
0.5

1.0

2) pilnutinio judesio kiekio momento kvantinio skaiiaus j, kuris nusako elektrono sukinio (vidinio judesio kiekio momento) orientacij atvilgiu orbitinio judesio kiekio momento (r. 1.18 poskyr). Priklausomyb nuo l atsiranda dl bangini funkcij, kurios atitinka skirtingas l vertes, skirtingo persiklojimo su kit sluoksni elektron banginm funkcijom (r. 1.17 poskyr), o priklausomyb nuo j atsiranda dl sukinio ir orbitos sveikos (r. 1.18 poskyr). Sukinio ir orbitos sveika pasireikia tuo, kad elektrono energija priklauso nuo kampo tarp elektrono orbitinio ir sukininio judesio kiekio moment (r. 1.22 pav.).

0.0

10

20

30

40

50

60

70 Z

3.7 pav. Mozlio diagramos.


Z = A

= A k ;
1

(3.4.8)

Elektrono orbitinio judesio kiekio momentas lygus

l (l + 1) h , kur l

1 1 2 ir t.t. , L serijai A = R 2 2 3 2 1 3.7 pav. pavaizduota empirin K, L ir M linij prieklausa nuo atominio 1 1 ia K serijai A = R 2 2 2 1

1 2

gali gyti tik ias vertes: l = 0, 1, , n - 1. Skaiius l vadinamas elektrono alutiniu arba orbitiniu kvantiniu skaiiumi. is skaiius nusako elektron posluoksn, kuriam priklauso duotojo sluoksnio elektronas. Elektronai, kuri l = 0, sudaro s posluoksn, l = 1 p posluoksn, l = 2 d posluoksn, l = 3 f posluoksn. Elektrono sukininio judesio kiekio momento absoliutin vert lygi s (s + 1) h , kur s = 1/2. s yra elektrono sukinio kvantinis skaiius, kuris daniausiai vadinamas tiesiog sukiniu. Elektrono pilnutinis judesio kiekio momentas lygus elektrono sukininio ir orbitinio moment vektori sumai. Elektrono pilnutinio judesio kiekio momento absoliutin vert lygi j ( j + 1) h , kur kvantinis skaiius j, pagal bendrj judesio kiekio moment sumos skaiiavimo taisykl (1.18.11), gali gyti tik ias dvi vertes: 1 j=ls=l (kai l > 0). Vadinasi, kampas tarp elektrono sukininio ir 2 orbitinio moment vektori gali gyti tik dvi vertes (r. 1.22 pav.). Todl tiek pat veri gali gyti ir duotojo posluoksnio elektrono sukinio ir orbitos sveikos energija. s elektron, kuri orbitinis momentas lygus nuliui (l = 0), sukinio ir orbitos sveikos energija taip pat lygi nuliui, o j = 1/2. Taigi, elektrono energij atome pilnai nusako trys kvantiniai skaiiai: n, l ir j. I to, kas aukiau pasakyta, iplaukia, kad n-tojo elektron sluoksnio energijos polygmeni (t.y., galimj l ir j veri derini) skaiius lygus dvigubo posluoksni skaiiaus ir vieneto skirtumui, t.y., 2n - 1. Pvz., K

numerio Z. Matome, kad i prieklausa periodins element lentels pradioje esantiems elementams (Z < 70) yra tiesin. Buvo nustatyta, kad, didjant numeriui Z, nukrypimas nuo ios tiesins prieklausos nra rykus ir tampa pastebimas tik M ir N serijoms. Mozlio dsnis leido paaikinti elemento atominio numerio fizikin prasm: tai yra elementarij krvi skaiius atomo branduolyje. Mozlio dsnis parod, kad ne atomo mas, o jo eils numeris, kuris lygus branduolio krviui, lemia elemento chemines savybes. Mozlio dsnis leidia pagal imatuotj bdingosios spinduliuots bangos ilg nustatyti elemento atomin numer, t.y., branduolio krv.
3.5. Bdingosios Rentgeno spinduliuots spektro smulkioji struktra Naudojant didels skiriamosios gebos prietaisus, buvo pastebta bdingojo Rentgeno spektro multipletin struktra: kiekviena linija sudaryta i dviej arba daugiau artim linij. Paaikjo, kad K serijos linijos yra dubletai. Kit serij linijos yra sudtingesns struktros (multipletai).

156 sluoksnio atveju (n = 1) is skaiius lygus vienetui (t.y., lygmuo nra suskils), L sluoksnio atveju 2n - 1 = 3 ir t.t. Kalbant apie atomo energijos lygmenis ir apie atomo spinduliuots spektr, reikia turti omenyje, kad atomas yra daugelio elektron sistema. Atomo energijos lygmenys skyla polygmenius dl atomo sukininio momento sveikos su atomo orbitiniu momentu. Atomo sukininis momentas lygus atskir elektron sukini vektori sumai, o atomo orbitinis judesio kiekio momentas atskir elektron orbitini moment vektori sumai (r. 1.22 poskyr). Atomo sukininio, orbitinio ir pilnutinio mechaninio momento absoliutines vertes nusako kvantiniai skaiiai S, L ir J, kuri prasm tokia pati, kaip ir atitinkam vieno elektrono kvantini skaii s, l ir j. Didiausias manomas elektron skaiius kiekviename elektron sluoksnyje ir kiekviename posluoksnyje gaunamas pagal Paulio draudimo princip (r. 1.21 poskyr). Atomo bsen, kurios dalyvauja Rentgeno spinduliavime, moment skaiiavimas yra ypa paprastas dl to, kad vienas i dviej dalyvaujani sluoksni yra pilnai upildytas, o kitam iki pilno upildymo trksta tik vieno elektrono. Upildyto posluoksnio (vadinasi, ir upildyto sluoksnio) sukininis ir orbitinis momentai lygs nuliui: elektron momentai kompensuoja vienas kit. Taip yra todl, kad pilnai upildytame sluoksnyje visi elektronai yra suporuoti: kiekvienam elektronui galima rasti kit to paties posluoksnio elektron, kurio sukinys ir orbitinis momentas tiksliai kompensuoja atitinkamus pirmojo elektrono momentus (r. 1.21 poskyr). Sluoksnyje, kuriam trksta vieno elektrono, yra tik vienas nesuporuotas elektronas. Todl sukininis ir orbitinis momentai lygs atitinkamiems io elektrono momentams: S = s = 1/2, L = l, J = j. K sluoksnyje yra du s elektronai. Jiems n = 1, l = 0. Jeigu vienas io sluoksnio elektronas paalintas, atomo energin bsena atitinka K sluoksnio vakansij, t.y., nusakoma kvantiniais skaiiais n = 1, l = 0, j = 1/2. io lygmens ymjimas yra 12S1/2 (atomo energijos lygmen ymjimai paaikinti 1.22 poskyryje). L sluoksnyje yra 8 elektronai, kuriems pagrindinis kvantinis skaiius n = 2, orbitinis kvantinis skaiius l lygus 0 arba 1. I atuoni L sluoksnio elektron du yra s posluoksnyje, o likusieji ei p posluoksnyje. Jeigu vienas i i dviej s elektron paalintas, atomo bsen lemia s posluoksnyje esanti vakansija, kuriai n = 2, l = 0, j = 1/2. Atitinkamo energijos lygmens ymjimas yra 22S1/2. Jeigu L sluoksnyje paalintas vienas i ei p posluoksnio elektron, atomo bsen nusako n = 2, l = 1, j = 1/2 (ymjimas 22P1/2), arba n = 2, l = 1, j = 3/2 (22P3/2). Vadinasi, vienkart jonizuotas L sluoksnis turi tris energijos lygmenis: 22S1/2, 22P1/2, 22P3/2. Taip pat galima rodyti, kad vienkart jonizuotas M sluoksnis turi penkis energijos lygmenis: 32S1/2, 32P1/2, 32P3/2, 32D3/2, 32D5/2. Jonizuotas N sluoksnis turi septynis energijos lygmenis ir t.t.

157

l M sluoksnis n=3
2 2 1 1 0

j
5/2 3/2 3/2 1/2 1/2 32D5/2 32D3/2 32P3/2 2 32P1/2 3 S1/2

1 3/2 2 P3/2 L sluoksnis n=2 L K sluoksnis n=1 K K 0 1/2 12S1/2 1 1/2 22P1/2 0 1/2 22S1/2

3.8 pav. Bdingojo Rentgeno spektro multipletin struktra. Vienkart jonizuot atomo K, L ir M sluoksni energijos lygmenys pavaizduoti 3.8 pav. Rodyklmis parodyti K, K, L linijas atitinkantys uoliai. Jeigu uolis galt vykti i bet kurio pradinio sluoksnio polygmenio bet kur galutinio sluoksnio polygmen, tuomet linijos multipletikumas bt lygus abiej lygmen multipletikum sandaugai. Pvz., K linijos multipletikumas bt lygus 3, K 5, L 15 ir t.t. Taiau tikrovje multipletikumas yra maesnis. Taip yra dl atrankos taisykli, kurios teigia, kad atomo kvantinio uolio metu kvantini skaii L ir J pokyiai gali bti lygs tik ioms vertms: L = 1, J = 0, 1 (r. 1.20 ir 1.22 poskyrius). ias taisykles tenkinantys uoliai tarp K, L ir M sluoksni yra parodyti 3.8 pav. Matome, kad K serijos linijos yra dubletai, o L serijos linij struktra yra sudtingesn. Tokia linij struktra gerai atitinka eksperimentinius rezultatus. Praktikoje lengviausia iskirti K linij smulkij struktr. Kitos K serijos linijos gali atrodyti singletins (viengubos), nes atstumas tarp M, N ir auktesni sluoksni energijos polygmeni yra maesnis u atstum tarp L sluoksnio energijos polygmeni (r. 3.8 pav.). is atstumo tarp polygmeni majimas, augant kvantiniam skaiiui n, paaikintas 1.17 ir 1.18 poskyriuose. Palaipsniui didinant pirmini elektron energij, bdingojo spektro linij serijos pasirodo ne vienu metu, o paeiliui. I pradi pasirodo ilgabangs serijos, o pai trumpiausi bang (su didiausia energija) K serija pasirodo paskutin. Pirminis eU0 energijos elektronas gali imuti elektron i atomo tik

158 tada, kai jo kinetin energija yra nemaesn u atomo jonizacijos energij, kuri lygi maiausios laisvojo elektrono energijos ir elektrono energijos atome skirtumui. Kadangi maiausia laisvojo elektrono kinetin energija lygi nuliui, tai jonizacijos slyg galima urayti itaip: eU 0 E (nlj ) ; ia E(nlj) yra elektrono energijos lygmuo, kur nusako kvantini skaii trejetas n, l ir j (energija E yra neigiama).
3.6. Tyrimo metodo teorija iame darbe spinduliuots spektro analiz remiasi Brego lygtimi (r. 2.3 poskyr). Rentgeno spinduliai, praeidami pro kristal, atsispindi nuo kristalografini ploktum (kristalografins ploktumos tai ploktumos, kuriose isidst kristalo gardels mazgai). atspind iliustruoja 2.5 ir 2.6 pav. I reikalavimo, kad nuo gretim lygiagrei ploktum atsispindjusios bangos interferuodamos stiprint viena kit, iplaukia Brego lygtis (2.3.1): 2dsin = n (n = 1, 2, 3, ); (3.6.1) ia d yra atstumas tarp gretim kristalografini ploktum, nuo kuri atsispindi Rentgeno spinduliai, yra spindesio kampas (r. 2.6 pav.), yra bangos ilgis, o n yra atspindio eil. Spindesio kampas yra lygus pusei sklaidos kampo: = /2. Sklaidos kampas tai kampas tarp pradinio spindulio krypties ir krypties difrakcin maksimum (r. 2.6 pav.). Vadinasi, imatavus sklaidos kamp ir inant d bei n, pagal Brego lygt (3.6.1) galima apskaiiuoti bangos ilg : d d (3.6.2) = 2 sin = 2 sin . n n 2 Rasime sklaidos kampo pokyt , kuris atitinka bangos ilgio pokyt , laikant, kad yra ymiai maesnis u . Tuo tikslu randame (3.6.2) lygybs abiej pusi diferencialus: d d = cos d . n 2 Vadinasi, jeigu bangos ilgio pokytis yra pakankamai maas, tuomet d cos n 2 arba n (3.6.3) . d cos 2

159 reikia didinti . Todl iame darbe tiriamas difrakcinis vaizdas, kuris susidaro, esant didiausiems galimiems Rentgeno spinduliuots sklaidos kampams. iame darbe mediaga, kurioje sklaidoma Rentgeno spinduliuot, yra aliuminis. Visi metalai ir j lydiniai yra polikristalins struktros, t.y., jie sudaryti i daugelio netvarkingai orientuot ~0.01 mm dydio kristal (kristalit). Al kristalo gardel yra kubin, centruotojo paviriaus (r. 3.10 pav.). Gardels konstanta a = 4.0496 . 3.10 3.12 pav. parodytos Al atom isidstymo tvarka Al kristale ir kai kurios kristalografins ploktumos. Vykstant Rentgeno spinduliuots difrakcijai polikristaluose, atsispindjusios nuo kristalografini ploktum bangos palieka apskritus pdsakus fotografinje ploktelje difrakcinius iedus (r. 2.14 pav.). Siekiant padidinti sklaidos kamp , fotoploktel statoma tarp aliuminio bandinio ir Rentgeno vamzdio. Kaip matome 3.9 pav., tuomet sklaidos kampas yra didesnis u 90 ir lygus = 180 - . (3.6.4) Kampas apskaiiuojamas pagal formul tg = r/b; ia r difrakcinio iedo spindulys, o b atstumas tarp fotoploktels ir bandinio. Taigi, bangos ilgio iraik (3.6.2) galima urayti itaip: d d r 180 arctg(r / b) 1 = 2 sin (3.6.5) = 2 n cos 2 arctg b . n 2 iame darbe stebimieji K spinduliuots difrakciniai maksimumai atsiranda dl antrosios eils atspindi nuo kristalografini ploktum su Milerio indeksais (211) ir dl treiosios eils atspindi nuo kristalografini ploktum su Milerio indeksais (111) (Milerio indeks prasm paaikinta 2.5 poskyryje). Pirmuoju atveju Brego lygtyje reikia naudoti n = 2 ir d = d211 = a / 6 = 1.653 (tai yra atstumas tarp gretim (211) ploktum: r. 3.10 pav.), o antruoju atveju reikia naudoti n = 3 ir d = d111 = a / 3 = 2.338 (tai yra atstumas tarp gretim (111) ploktum: r. 3.11 pav.). Turint omenyje, kad K linijos yra dubletai, rentgenogramoje turi matytis du dvigubi difrakciniai iedai (3.9 pav. jie paymti skaiiais 1, 2 ir 4, 5). Kadangi 2/d211 < 3/d111, tai, pagal Brego lygt (3.6.1), antrosios eils atspind nuo ploktum (211) atitinka maesnis sklaidos kampas, negu treiosios eils atspind nuo ploktum (111). Tai reikia, kad pirmuoju atveju difrakcinio iedo skersmuo yra didesnis (r. (3.6.4) ir 3.9 pav.). iame darbe stebimasis K spinduliuots difrakcinis maksimumas atsiranda dl ketvirtos eils atspindi nuo kristalografini ploktum (110). T.y., skaiiuojant K linij bangos ilg, Brego lygtyje reikia naudoti n = 4 ir d = a / 2 = 2.863 (tai yra atstumas tarp gretim (110) ploktum: r. 3.12 pav.). 3.9 pav. atitinkamas difrakcinis iedas paymtas skaiiumi 3.

Kuo didesnis sklaidos kampo pokytis , tuo lengviau j imatuoti, tuo tiksliau vertinamas bangos ilgio pokytis . Vadinasi, norint patikimai iskirti artimas spektro linijas (pvz., K dubleto linijas) iuo metodu, daugiklis prie reikinyje (3.6.3) turi bti kuo didesnis. Kintant sklaidos kampui nuo 0 iki 180, cos(/2) kinta nuo 1 iki 0. Taigi, norint padidinti matavim tikslum,

160
Y
P 1 2 3 D1 4 5

161
a

B A
b 1

0 a Z a

a X

d111 = |AB| =

a 3

3.9 pav. Rentgeno spinduliuots sklaida didesniais u 90 kampais. P fotografin ploktel, B bandinys, 1, 2, 3, 4, 5 difrakcini ied numeriai.
Y a

3.11 pav. Centruotojo paviriaus kubins gardels elementarusis narvelis. Kristalografini ploktum (111) isidstymas ir atstumas tarp j d111. Ploktumos yra statmenos elementariojo narvelio pagrindinei striainei (takin linija), kuri kerta jas takuose A ir B.
Y a

d 11
0 a X

0 a

a
=

a X

a Z a

d211 =

|OA| a 3 = 6

3.10 pav. Centruotojo paviriaus kubins gardels elementarusis narvelis. Kristalografini ploktum (211) isidstymas ir atstumas tarp j d211. Ploktumos yra statmenos tiesei OA. Parodytos tik tos ploktumos, kurios naudojamos, skaiiuojant atspindio eil n Brego lygtyje (t.y., kurios eina per elementariojo narvelio virnes).

3.12 pav. Centruotojo paviriaus kubins gardels elementarusis narvelis. Kristalografini ploktum (110) isidstymas ir atstumas tarp j d110. Parodytos tik tos ploktumos, kurios naudojamos, skaiiuojant atspindio eil n Brego lygtyje (t.y., kurios eina per elementariojo narvelio virnes).

162
3.7. Darbo uduotys Fotoploktelje gauti aliuminio polikristalinio bandinio difrakcin vaizd, esant didiausiems galimiems Rentgeno spinduliuots sklaidos kampams. Imatuoti difrakcini ied skersmenis. Naudojant inomus atstum tarp kristalografini ploktum d ir atstum tarp bandinio ir fotoploktels, pagal Brego lygt apskaiiuoti Rentgeno spinduliuots bdingojo spektro bangos ilgius , kurie atitinka difrakcinius iedus. Naudojantis Mozlio dsniu, nustatyti Rentgeno vamzdio anodo element. 3.8. Matavim tvarka Fotoploktel dedama kaset su anga centre. Kaset su fotoploktele pastatoma tarp bandinio (aliuminio vielos) ir Rentgeno vamzdio. jungiamas Rentgeno aparatas, ir bandinys ne trumpiau negu 1 val. vitinamas Rentgeno spinduliuote (kuo ilgesn vitinimo trukm, tuo rykesnis difrakcinis vaizdas). Rentgeno aparatas ijungiamas, fotoploktel irykinama, ufiksuojama ir idiovinama. 3.9. Rentgenogramos analiz Imatuojami difrakcini ied spinduliai r = D/2.

163

1. 2. 3.

K 1 = K 2 =

1 + 4
2

K 1 = , K 2 =

(1 ) 2 + (4 ) 2 2 ( 2 ) 2 + ( 5 ) 2 2

2 + 5
2

K = 3 ,
5.

K = 3 .

4. 1. 2. 3.

Nustatomas Rentgeno vamzdio anodo elementas. Tai galima atlikti dviem bdais: grafikai, naudojantis Mozlio diagramom (3.13 pav.), arba pagal 3.1 lentel. Bet kuriuo atveju, nustatant anodo elemento atomin numer Z, reikia atsivelgti matavimo paklaid . Norint pasinaudoti 3.13 pav., reikia apskaiiuoti kvadratin akn i fotono danio ir jos paklaid ( ) . Tuo tikslu naudojamas bangos ilgio ir danio sryis: = c / . I io sryio iplaukia itokia paklaidos iraika: ( ) = d( ) = . d 2

4.

1. 2.

K1, K2 ir K linij bang ilgiai apskaiiuojami pagal (3.6.5) formul. K1 linijos bangos ilgis skaiiuojamas pagal iedus 1 ir 4 (r. 3.9 pav.), K2 linijos bangos ilgis skaiiuojamas pagal iedus 2 ir 5, o K linijos bangos ilgis skaiiuojamas pagal ied 3. Kiekvienam i penki ied vertinama matavimo paklaida . i paklaida priklauso nuo r ir b matavimo paklaid r ir b (r. (3.6.5)): d r 1 sin arctg 2 2 2 1 n 2 b r = r + b = r ) 2 + (b) 2 . ( 2 b r b b r 1+ b Difrakcinio iedo spindulio matavimo paklaida r priklauso nuo difrakcinio vaizdo kokybs ir gali siekti 1 2 mm.

Norint pasinaudoti 3.1 lentele, reikia apskaiiuoti fotono energij E ir jos paklaid E. Energija skaiiuojama pagal (1.1.1) formul, o jos paklaida pagal formul dE E = = E . d
3.10. Kontroliniai klausimai

3.

1. 2. 3. 4. 5.

Rentgeno vamzdio sandara ir veikimo principas. Stabdomosios Rentgeno spinduliuots atsiradimo prieastys ir spektras. Bdingosios Rentgeno spinduliuots atsiradimo prieastys ir spektras. Mozlio dsnis. Sukinio ir orbitos sveika. Bdingosios Rentgeno spinduliuots linij smulkioji struktra. Atrankos taisykls.

4.

Kadangi kiekvien i K dubleto linij atitinka po du iedus (1, 4 ir 2, 5), tai apskaiiuojami vidurkiai ir j paklaidos:

164
3.1 lentel. vairi element K ir K linij foton energijos (keV)
Nr. 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 Elem. Li Be B C N O F Ne Na Mg Al Si P S Cl Ar K Ca Sc Ti V Cr Mn Fe Co Ni Cu Zn Ga Ge As Se Br Kr Rb Sr Y Zr Nb Mo Tc Ru Rh Pd Ag K1 0.0543 0.1085 0.1833 0.2770 0.3924 0.5249 0.6768 0.8486 1.0410 1.2536 1.4867 1.7400 2.0137 2.3078 2.6224 2.9577 3.3138 3.6917 4.0906 4.5108 4.9522 5.4147 5.8988 6.4038 6.9303 7.4782 8.0478 8.6389 9.2517 9.8864 10.5437 11.2224 11.9242 12.6490 13.3953 14.1650 14.9584 15.7751 16.6151 17.4793 18.3671 19.2792 20.2161 21.1771 22.1629 K2 K Nr. 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 Elem. Cd In Sn Sb Te I Xe Cs Ba La Ce Pr Nd Pm Sm Eu Gd Tb Dy Ho Er Tm Yb Lu Hf Ta W Re Os Ir Pt Au Hg Tl Pb Bi Po At Rn Fr Ra Ac Th Pa U K1 23.1736 24.2097 25.2713 26.3591 27.4723 28.6120 29.7790 30.9728 32.1936 33.4418 34.7197 36.0263 37.3610 38.7247 40.1181 41.5422 42.9962 44.4816 45.9984 47.5467 49.1277 50.7416 52.3889 54.0698 55.7902 57.5320 59.3182 61.1403 63.0005 64.8956 66.8320 68.8037 70.8190 72.8715 74.9694 77.1079 79.2900 81.5200 83.7800 86.1000 88.4700 90.8840 93.3500 95.8680 98.4390 K2 22.9841 24.0020 25.0440 26.1108 27.2017 28.3172 29.4580 30.6251 31.8171 33.0341 34.2789 35.5502 36.8474 38.1712 39.5224 40.9019 42.3089 43.7441 45.2078 46.6997 48.2211 49.7726 51.3540 52.9650 54.6114 56.2770 57.9817 59.7179 61.4867 63.2867 65.1120 66.9895 68.8950 70.8319 72.8042 74.8148 76.8620 78.9500 81.0700 83.2300 85.4300 87.6700 89.9530 92.2870 94.6650 K 26.0955 27.2759 28.4860 29.7256 30.9957 32.2947 33.6240 34.9869 36.3782 37.8010 39.2573 40.7482 42.2713 43.8260 45.4130 47.0379 48.6970 50.3820 52.1190 53.8770 55.6810 57.5170 59.3700 61.2830 63.2340 65.2230 67.2443 69.3100 71.4130 73.5608 75.7480 77.9840 80.2530 82.5760 84.9360 87.3430 89.8000 92.3000 94.8700 97.4700 100.1300 102.8500 105.6090 108.4270 111.3000

165

, 10 Hz
24 22 20 18 16 14 12 10 8 6

1/2

linijos

0.8486 1.0410 1.2536 1.4863 1.7394 2.0127 2.3066 2.6208 2.9556 3.3111 3.6881 4.0861 4.5049 4.9446 5.4055 5.8877 6.3908 6.9153 7.4609 8.0278 8.6158 9.2248 9.8553 10.5080 11.1814 11.8776 12.5980 13.3358 14.0979 14.8829 15.6909 16.5210 17.3743 18.2508 19.1504 20.0737 21.0201 21.9903

1.0711 1.3022 1.5575 1.8359 2.1391 2.4640 2.8156 3.1905 3.5896 4.0127 4.4605 4.9318 5.4273 5.9467 6.4905 7.0580 7.6494 8.2647 8.9053 9.5720 10.2642 10.9821 11.7262 12.4959 13.2914 14.1120 14.9613 15.8357 16.7378 17.6678 18.6225 19.6083 20.6190 21.6568 22.7236 23.8187 24.9424

linijos

15

20

25

30

35

40

45

50

Z
3.13 pav. Bdingosios Rentgeno spinduliuots danio kvadratins aknies prieklausa nuo atominio numerio (Mozlio dsnis).

166
4. Darbas Nr. 4. Branduolins spinduliuots statistini dsningum tyrimas 4.1. vadas Radioaktyviojo altinio aktyvumas matuojamas, naudojant skaitiklius, kurie registruoja juos pataikanias ir daleles arba kvantus. Jeigu altinio aktyvumas ir jo padtis skaitiklio atvilgiu nekinta laike, tuomet vidutinis skaiius daleli, kurias skaitiklis uregistruoja per 1 s, taip pat yra pastovus ir turi tiksliai apibrt vert. Taiau atskir matavim rezultatai yra skirtingi. Pvz., 4.1 pav. pavaizduoti 100 matavim rezultatai. iame pavyzdyje vieno matavimo trukm lygi 1 s, o altinio padtis atvilgiu skaitiklio parinkta taip, kad skaitiklis per 1 s uregistruot vidutinikai 52 daleles ( vidurk vaizduoja punktyrin linija). Taiau, kaip matome, atskir matavim rezultatai isibarst gana plaiose ribose: nuo 35 iki 72. io intervalo plotis lygus 72 35 = 37. Tai sudaro 37/52 = 71% vidurkio verts. io uregistruot daleli skaiiaus isibarstymo prieastis yra ta, kad radioaktyvusis skilimas, kurio metu atsiranda mintosios dalels, yra atsitiktinis procesas. Tai reikia, kad nemanoma i anksto numatyti, kada skils duotasis radioaktyvus branduolys. Vadinasi, radioaktyviajame altinyje per laiko vienet skylani branduoli skaiius (taigi, ir skaitiklio uregistruot daleli skaiius) yra atsitiktinis dydis. Atsitiktinis dydis tai dydis, kurio vert, esant pastovioms stebjimo slygoms, nra tiksliai apibrta, t.y., gali gyti vert i tam tikro veri intervalo.
80

167 4.2 pav. gautas, sugrupavus 4.1 pav. takus po 10 ir kiekvienoje grupje apskaiiavus aritmetin vidurk. Akivaizdu, kad isibarstymas yra maesnis, negu 4.1 pav. atveju: verts kinta nuo 46 iki 55.5. io intervalo plotis lygus 9.5, t.y., 9.5/52 = 18% vidurkio verts. 4.3 pav. skiriasi nuo 4.1 pav. tik tuo, kad ia panaudotas 10 kart aktyvesnis altinis: skaitiklio per 1 s uregistruot daleli skaiiaus vidurkis lygus jau ne 52, o 520. iuo atveju matavim rezultatai svyruoja nuo 473 iki 591. Vadinasi, kitimo intervalo plotis lygus 591 473 = 118, o santykinio kitimo intervalo plotis lygus 118/520 = 23%. Taigi, nors absoliutinis isibarstymas daugiau kaip tris kartus virija 1 pav. atvej (118/37 = 3.1), taiau santykinis isibarstymas yra madaug tiek pat kart maesnis (71%/23% = 3.1) ir yra artimas tam, kuris gautas 4.2 pav. atveju. ie pavyzdiai iliustruoja vien i svarbiausi radioaktyviosios spinduliuots matavimo dsningum: imatuoto daleli skaiiaus santykinis isibarstymas aplink vidurk maja, didjant matavimo metu uregistruot daleli skaiiui.
4.2. Dispersija ir standartinis nuokrypis. Aktyvumo matavimo paklaidos Atsitiktinio dydio (pvz., per 1 s uregistruot daleli skaiiaus) vidurk ymsime x : 1 n (4.2.1) x = xi ; n i =1 ia n yra matavim skaiius, o xi (i = 1, 2, , n) yra atskir matavim rezultatai. Atsitiktinio dydio isibarstymo apie vidurk laipsn nusako to dydio standartinis nuokrypis. Standartinis nuokrypis ymimas graikika raide (sigma) ir apibriamas tokiu bdu:

Uregistruot per 1s daleli skaiius

75 70 65 60 55 50 45 40 35 30 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

1 n ( xi x ) 2 ; n i =1

(4.2.2)

Pvz., 4.1 pav. atveju 7.5, 4.2 pav. atveju 3.0, o 4.3 pav. atveju 22.4. Reikinys, kuris yra po aknies enklu, vadinamas dispersija: 1 n D = ( xi x ) 2 . (4.2.3) n i =1 Taigi, dispersija yra lygi matavim rezultat nuokrypi nuo vidurkio kvadrat vidurkiui, o standartinis nuokrypis yra lygus kvadratinei akniai i dispersijos:

Laikas, s 4.1 pav. Radioaktyviojo altinio spinduliuojam daleli registravimo rezultat pavyzdys. Vidurkis lygus 52 s-1.

= D. Nesunku sitikinti, kad reikinys (4.2.3) yra tapatus iam reikiniui: 1 n D = xi2 x 2 . n i =1 T.y., dispersija lygi kvadrato vidurkio ir vidurkio kvadrato skirtumui.

(4.2.4) (4.2.5)

168

169 Vidurkis x , dispersija D ir standartinis nuokrypis taip pat yra atsitiktiniai dydiai, nes jie apskaiiuojami, naudojant baigtin skaii n matavim rezultat. Taiau, neribotai augant matavim skaiiui n, vidurkis, dispersija ir standartinis nuokrypis artja prie tam tikr tiksliai apibrt veri. Siekiant atskirti ias ribines vertes nuo t, kurios apskaiiuotos pagal matavim duomenis, pastarosios vadinamos empirinm vertm, t.y., sakoma: empirinis vidurkis, empirin dispersija, empirinis standartinis nuokrypis. Matematins statistikos metodais rodoma, kad tuo atveju, kai matavim skaiius n bei vieno matavimo metu uregistruot daleli skaiiaus vidurkis x yra pakankamai dideli (praktikai kai n 100 ir x > 20), tuomet didioji dalis (madaug 68%) vis matavim rezultat priklauso intervalui x - < x < x + , madaug 95% priklauso intervalui x - 2 < x < x + 2, ir 99.7% vis matavim rezultat priklauso intervalui x - 3 < x < x + 3. Pastarasis teiginys vadinamas trij sigma taisykle: beveik vis matavim rezultat nuokrypiai nuo vidurkio yra maesni u 3. Jeigu bandinio aktyvumas vertinamas pagal vieno matavimo rezultat, tuomet standartinis nuokrypis nusako aktyvumo matavimo absoliutin paklaid, o santykis / x nusako aktyvumo matavimo santykin paklaid1. Pvz., 4.1 pav. atveju aktyvumo vertinimo pagal vien matavim santykin paklaida lygi 7.5/52 0.14 = 14%, o 4.3 pav. atveju santykin paklaida lygi 22.4/520 0.043 = 4.3%. Praktikoje svarbiausias radioaktyviosios spinduliuots statistinis dsningumas yra tas, kad uregistruot daleli skaiiaus dispersija yra lygi vidurkiui. Vadinasi, pagal (4.2.4), standartinis nuokrypis yra lygus akniai i vidurkio: = x . is faktas leidia vertinti radioaktyviojo bandinio aktyvumo matavimo atsitiktin paklaid netgi tuomet, kai buvo atliktas tik vienas matavimas. i paklaida apytiksliai lygi akniai i to matavimo rezultato:

80

Uregistruot per 1s daleli skaiiaus vidurkis po 10 matavim

75 70 65 60 55 50 45 40 35 30 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Laikas, s
4.2 pav. 10 matavim po 1 s vidurkiai (panaudoti 4.1 pav. duomenys).
800

Uregistruot per 1s daleli skaiius

750 700 650 600 550 500 450 400 350 300 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

x , o santykin paklaida yra apytiksliai atvirktin akniai i matavimo


rezultato: / x 1 / x . Pastarosios lygybs yra apytiksls, nes atskiro matavimo rezultatas x tik apytiksliai sutampa su vidurkiu x . Taigi, norint sumainti daleli vidutinio skaiiaus santykin matavimo paklaid, reikia didinti matavim metu uregistruot daleli skaii. Tai galima pasiekti, naudojant didesnio aktyvumo altin arba didinant matavim trukm. Be to, nra jokio skirtumo, ar bus atliktas vienas 10 s matavimas, ar 10 matavim po 1 s: abiem atvejais santykin paklaida bus vienoda, nes pilnutinis uregistruot daleli skaiius bus vienodas. Vadinasi, yra svarbi tik
1

Laikas, s

4.3 pav. Radioaktyviojo altinio spinduliuojam daleli registravimo rezultat pavyzdys. Vidurkis lygus 520 s-1.

Reikia turti omenyje, kad vidutinis skaitiklio uregistruot per 1 s daleli skaiius x skiriasi nuo bandinio aktyvumo (t.y., nuo vidutinio per 1 s skilusi branduoli skaiiaus) pastoviu daugikliu k, kuris yra maesnis u vienet. Aktyvumas lygus x /k, jo matavimo absoliutin paklaida lygi /k, o santykin paklaida lygi / x .

170 pilnutin matavim trukm: kuo ji didesn, tuo didesnis matavim tikslumas. Matavimo paklaida yra atvirkiai proporcinga kvadratinei akniai i pilnutins matavim trukms. Tai galima rodyti tokiu bdu. Tarkime, kad pilnutinis matavim metu uregistruot daleli skaiius yra N, o pilnutin matavim trukm lygi T. Aiku, kad daleli skaiiaus per laiko vienet empirinis vidurkis lygus x = N/T, nepriklausomai nuo atlikt matavim skaiiaus. Taiau daleli skaiius per laik T vertintas su paklaida, kuri apytiksliai lygi N . Vadinasi, matuojamojo vidurkio empirin vert ir matavimo paklaida yra lygios N N N N N = = 2 T T T T N /T x =x . T T (4.2.6) k= D=
N

171

k =0

Pk k ,

(4.3.1)

Taigi, vidurkio matavimo paklaida yra lygi x / T , t.y., atvirkiai proporcinga akniai i T. Aukiau buvo laikoma, kad visi matavimai atliekami vienodom slygom. Jeigu bandinio aktyvumas kinta laike (kaip laboratoriniame darbe Nr. 5), tuomet nemanoma atlikti dviej matavim tiksliai vienodom slygom: antrojo matavimo metu bandinio aktyvumas skirsis nuo to, kuris buvo pirmojo matavimo metu. Tokiu atveju vienintelis bdas vertinti aktyvumo matavimo paklaid pasinaudoti aukiau mintja radioaktyviosios spinduliuots savybe: atskiro matavimo atsitiktin paklaida apytiksliai lygi akniai i to matavimo rezultato.
4.3. Tikimybs svoka. Atsitiktinio dydio skirstinys. Puasono skirstinys Duotojo matavimo rezultato galimumo laipsn nusako jo danis, t.y., matavim, kuri rezultatai tenkina duotj slyg, dalis pilnutiniame matavim skaiiuje. Pvz., jeigu 40 i 200 matavim rezultatas lygus 1, tuomet tokio rezultato danis lygus 40/200 = 0.2. Esant baigtiniam matavim skaiiui, atsitiktinio dydio matavimo rezultato danis taip pat yra atsitiktinis dydis. Taiau patirtis rodo, kad, didinant matavim skaii ir nesikeiiant matavimo slygoms, duotojo rezultato danis stabilizuojasi, artdamas prie tam tikros vidutins reikms, kuri vadinama to rezultato tikimybe. Vadinasi, duotojo rezultato tikimyb tai to rezultato danio ribin reikm, kai matavim skaiius neribotai auga. Eksperimentikai vertinant tikimyb, ji laikoma apytiksliai lygia imatuotam daniui. Pvz., jeigu, atlikus 200 matavim, 40 kart buvo uregistruota 1 dalel, tuomet tikimyb, kad skaitiklis vieno matavimo metu uregistruos 1 dalel, yra apytiksliai lygi 40/200 = 0.2. Kadangi, neribotai didjant matavim skaiiui, kiekvieno manomo rezultato danis stabilizuojasi, tai vidurkis (4.2.1) ir dispersija (4.2.3) taip pat artja prie tam tikr tiksliai apibrt veri. ias vertes galima ireikti skirting rezultat tikimybm. Pvz., jeigu tiriamasis atsitiktinis dydis yra skaitiklio uregistruot daleli skaiius k, tuomet jo vidurk k ir dispersij D galima ireikti itaip:

(4.3.2) k =0 ia Pk (k = 0, 1, 2, ..., N) yra tikimyb, kad vieno matavimo metu skaitiklis uregistruos k daleli, o N yra nestabilij branduoli skaiius tiriamajame radioaktyviajame bandinyje. Daniausiai branduoli skaiius N bna toks didelis, kad teorinje analizje j galima laikyti begaliniu. Vieno matavimo metu skaitiklis gali uregistruoti 0, 1, 2, daleli. Vadinasi, iuo atveju galimos atsitiktinio dydio verts yra visi natralieji skaiiai (teigiamieji sveikieji skaiiai ir nulis). Tokie dydiai, kuri galim veri skaiius bet kuriame baigtinio ploio intervale yra baigtinis, yra vadinami diskreiaisiais dydiais. Taigi, uregistruot daleli skaiius yra diskretusis atsitiktinis dydis. Kita atsitiktini dydi grup yra tolydieji atsitiktiniai dydiai. Tolydusis dydis tai dydis, kurio galim veri skaiius bet kuriame baigtinio ploio intervale yra begalinis. Dauguma praktikoje sutinkam fizikini dydi yra tolydieji, pvz., mas, ilgis, temperatra. Diskretusis atsitiktinis dydis laikomas pilnai apibrtu, jeigu inomos vis galim jo veri tikimybs. Tolydusis atsitiktinis dydis laikomas pilnai apibrtu, jeigu inoma jo tikimybs tankio funkcija (r. 4.4 poskyr). Taisykl (lentel arba funkcija), kuri nusako iais tikimybes (arba tikimybs tank), vadinama atsitiktinio dydio skirstiniu. Skaitiklio uregistruot daleli skaiiaus skirstin nusako tikimybs Pk, atitinkanios visas manomas daleli skaiiaus vertes (k = 0, 1, 2, ...). Ivesime i tikimybi matematin iraik. Tarkime, kad turime N nestabilij branduoli, kuri fizikin pusjimo trukm yra inoma. Be to, kiekvienam branduoliui yra inoma tikimyb p, kad tas branduolys skils per duotj laik ir kad is skilimas bus uregistruotas (t.y., kad branduolys skils ir jo ispinduliuotoji dalel pataikys detektori). Tuomet tikimyb, kad branduolys per duotj laik arba neskils, arba jo ispinduliuotoji dalel nepataikys detektori, yra lygi 1 - p. Kiekvienam branduoliui priskirkime eils numer. Pagal nepriklausomj vyki tikimybi sandaugos taisykl, tikimyb, kad per t laik bus uregistruoti branduoli su numeriais nuo 1 iki k skilimai, o branduoli su numeriais nuo k+1 iki N skilimai nebus uregistruoti (arba nevyks), yra lygi pk(1-p)N-k. Norint apskaiiuoti tikimyb, kad skaitiklis uregistruos bet kuri k branduoli skilimus, reikia sudti tikimybes, atitinkanias visas manomas k branduoli imtis i N branduoli (tokios imtys kartais vadinamos kliniais i N po k element). Klini i N po k element skaii nusako binominiai koeficientai N! k CN = ; (4.3.3) k!( N k )!
k =0

Pk (k k ) 2 = Pk k 2 k 2 ;

172 ia k! yra skaiiaus k faktorialas: k! = 123(k-2)(k-1)k; skaiiaus 0 faktorialas lygus 1. Kadangi visi branduoliai vienodi, tai kiekvien klin i N po k branduoli atitinka ta pati tikimyb pk(1-p)N-k. Todl, pagal nesutaikomj vyki tikimybi sumos taisykl, tikimyb Pk yra lygi N! k Pk = C N p k (1 p) N k = p k (1 p) N k . (4.3.4) k!( N k )! i formul nusako binomin skirstin. Rasime vidutin per vien matavim uregistruot daleli skaii k . Kadangi laikome, kad vieno skilimo metu ispinduliuojama viena dalel, tai, pagal (4.3.1) formul, kiekvieno branduolio indlis k yra lygus p1 + (1- p)0 = p. Kadangi visi branduoliai yra vienodi, tai k = pN . Vadinasi, p = k / N . ra i p iraik (4.3.4) formul, gauname N! k k k 1 . k!( N k )! N N Nestabilij branduoli skaiius N bet kuriame radioaktyviajame altinyje yra labai didelis (daniausiai virija 1010). Todl pastarojoje formulje galima pereiti prie ribos N . Kai N >> k, N! Nk , ( N k )! o laipsnio rodikl N - k galima laikyti lygiu N, todl Pk =
k N k

173 taip pat pasiskirsts pagal Puasono skirstin, nes uregistruot daleli skaiius yra proporcingas branduoli skilim skaiiui. Apskritai, atsitiktinis dydis bna pasiskirsts pagal Puasono skirstin (4.3.5) tais atvejais, kai to dydio prasm koki nors vienari vyki skaiius per fiksuot laiko tarp (pvz., branduoli skilim skaiius bandinyje, ikvietim skaiius telefono stotyje, lankytoj skaiius parduotuvje ir pan.); be to, is vyki srautas turi tenkinti ias tris slygas: 1. 2.
Stacionarumas. i savyb reikia, kad vidutinis vyki skaiius per laiko vienet yra pastovus. Ordinarumas. i savyb reikia, kad, mainant matavimo trukm iki nykstamai mao dydio, dviej arba didesnio vyki skaiiaus tikimyb artja nul greiiau u vieno vykio tikimyb. Paprasiau kalbant, vykiai atsiranda po vien, o ne grupmis po du, tris ir t.t. Poveiksmio nebuvimas. i savyb reikia, kad duotojo matavimo rezultato tikimyb nepriklauso nuo ankstesni matavim rezultat. T.y., vyki srauto ateitis nepriklauso nuo jo praeities (i ia terminas poveiksmio nebuvimas). Fizikin ios savybs prasm yra tokia: prieastys, dl kuri atsirado duotasis konkretus vykis, nra susijusios su jokio kito vykio prieastimis.

3.

k k k (k ) k (k ) k Pk = lim 1 = lim 1 k! N N k ! N N 1 1 lim 1 = ; x x e ia e 2.71828. Vadinasi,


x

x (k ) k 1 = lim 1 ; k! x x

ia x = N / k Matematins analizs metodais galima rodyti, kad

Laiko intervale, kurio metu radioaktyviojo bandinio aktyvumas beveik nekinta (t.y., kuris ymiai maesnis u pusjimo trukm), branduoli skilim skaiius radioaktyviajame bandinyje taip pat tenkina ivardintsias tris slygas. Todl per duotj laiko tarp skilusi branduoli skaiius k pasiskirsts (4.3.5) dsniu. Puasono skirstiniu apraomo atsitiktinio dydio dispersija sutampa su vidurkiu: D=k . (4.3.6) I (4.3.5) iplaukia Pk +1 k = . (4.3.7) Pk k +1 Todl, kai k < 1, Pk monotonikai maja, augant k (r. 4.4a pav.). Kai k > 1, tikimybs Pk prieklausoje nuo k atsiranda maksimumas, kurio padtis apytiksliai sutampa su k (r. 4.4b pav.). Augant k , i prieklausa tampa vis labiau simetrin atvilgiu maksimumo (r. 4.5 pav.). Kai k yra pakankamai didelis (praktikai kai k > 20), tikimyb (4.3.5) galima skaiiuoti pagal apytiksl formul (k k ) 2 1 exp (4.3.8) Pk . 2k 2k

(k ) k k e (k = 0, 1, 2, ). (4.3.5) k! i formul nusako Puasono skirstin. Taigi, Puasono skirstinys tai binominio skirstinio (4.3.4) ribinis atvejis, kuris atitinka didelius N. Jeigu k > 10, tuomet faktorial k!, kuris eina (4.3.5) iraik, paprasiau skaiiuoti pagal apytiksl Pk = Stirlingo formul: k! k k e k 2k . Per duotj laiko tarp skaitiklio uregistruot daleli skaiius yra pasiskirsts pagal Puasono skirstin. Aiku, kad tai manoma tik tuo atveju, kai branduoli skilim skaiius radioaktyviajame altinyje per fiksuot laiko tarp

174

175
0.25 0.20 0.15 0.10 0.05 0.00 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Pk
0.6 0.5 0.4 0.3 0.2 0.1 0.0 0 1 2 3 4 5

Pk

Tikimyb, kad vieno matavimo rezultatas priklausys intervalui i k j, ymsime P{i k j}. inant skirstin ir pasinaudojus nesutaikomj vyki tikimybi sudties taisykle (tikimyb, kad vyks bet kuris vienas i keli nesutaikomj vyki, yra lygi t vyki tikimybi sumai), nesunku apskaiiuoti tikimyb, kad matavimo rezultatas paklius interval i k j:

P{i k j} = Pk .
k =i

(4.3.9)

Vis manom rezultat tikimybi suma lygi vienetui:

P{k 0} =

k =0

Pk = 1 .

(4.3.10)

4.4 pav. Puasono skirstinio pavidalas, esant maoms vidurkio k vertms. a) k = 0.5, b) k = 3.
Pk
0.08 0.07 0.06 0.05 0.04 0.03 0.02 0.01 0.00 0 10 20 30 40 50 60

4.4. Tikimybs tankio funkcija. Puasono skirstinio tolydusis artinys Jeigu atsitiktinis dydis X yra tolydus, tuomet jo skirstin nusako tikimybs tankio funkcija f(x), kuri apibriama itaip: P{x X < x + x} f ( x) = lim ; (4.4.1) x x 0 ia uraymas P{x X < x + x} reikia tikimyb, kad atsitiktinio dydio X vert priklausys intervalui [x; x + x[. T.y., tikimybs tankis take x tai tikimybs aptikti dyd X intervale nuo x iki x+x ir io intervalo ploio x santykio riba, kai x artja nul. Tikimyb, kad tolydiojo atsitiktinio dydio X matavimo rezultatas paklius duotj interval x1 X < x2, yra lygi

P{x1 X < x2 } =

x2 x1

f ( x)dx .

(4.4.2)

(plg. su formule (4.3.9) diskretiesiems atsitiktiniams dydiams). Lygyb (4.4.2) galima vaizdiai iliustruoti geometrikai: nubraiius prieklaus f(x), tikimyb, jog dydio X matavimo rezultatas bus tarp x1 ir x2, lygi plotui po kreive f(x) intervale nuo x1 iki x2 (r. 4.6 pav.). Kaip ir diskreij atsitiktini dydi atveju, vis manom tolydiojo atsitiktinio dydio X veri tikimybi suma lygi vienetui:

P{ X < } =

k
4.5 pav. Puasono skirstinio pavidalas, esant didelms vidurkio k vertms ( k = 30).

f ( x)dx = 1 .

(4.4.3)

T.y., pilnasis plotas po tikimybs tankio kreive f(x) (r. 4.6 pav.) lygus vienetui (plg. su formule (4.3.10) diskretiesiems atsitiktiniams dydiams). Jeigu intervale x X < x+x tolydiojo atsitiktinio dydio tikimybs tankis beveik nekinta (t.y., jeigu x yra pakankamai maas), tuomet tikimyb P{x X < x+x} galima apytiksliai skaiiuoti pagal formul P{x X < x + x} f ( x)x . (4.4.4a)

176

177

f(x)

P{x 1 <X<x 2 } 0 x1 x2 x

4.6 pav. Tikimybs tankio kreivs f(x) geometrinis aikinimas: plotas po kreive nuo x1 iki x2 lygus tikimybei, kad atsitiktinio dydio X vert priklauso intervalui [x1, x2]. Apytiksl lygyb (4.4.4a) tiesiogiai iplaukia i tikimybs tankio apibrimo (4.4.1). iek tiek patikslintas lygybs (4.4.4a) variantas: x (4.4.4b) P{x X < x + x} f x + x . 2 T.y., tikslesnis rezultatas gaunamas, jeigu tikimybs tankis f(x) skaiiuojamas ne intervalo krate, o intervalo centre. Jeigu Puasono skirstiniu apraomo diskreiojo atsitiktinio dydio k (pvz., branduoli skilim skaiiaus per duotj laik) vidurkis k yra pakankamai didelis, tuomet to dydio skirstin patogiau aprayti taip, lyg jis bt tolydus, t.y., naudojant ekvivalenij tikimybs tankio funkcij f(x). Tuomet apytiksl sry (4.4.4a) arba (4.4.4b) galima naudoti, ir kalbant apie diskretj atsitiktin dyd. Taiau tokiu atveju x turi bti ymiai didesnis u vienet (ir kartu pakankamai maas, kad vis intervale x k < x+x esani diskreij veri tikimybes bt galima laikyti beveik vienodomis). Jeigu diskreiojo atsitiktinio dydio galimos verts yra natralieji skaiiai, tuomet takuose, kurie atitinka galimas diskreiojo atsitiktinio dydio vertes, ekvivalenioji tikimybs tankio funkcija lygi f (k ) = Pk (k = 0, 1, 2, ...) . (4.4.5) raius i formul Puasono skirstinio iraik dideli vidurki atvejui (4.3.8), gaunama Puasono skirstinio tolydiojo artinio tikimybs tankio funkcija: (k k ) 2 1 exp (4.4.6) f (k ) . 2k 2k

4.5. Gauso skirstinys Matuojant tolydj dyd, matavimo paklaid skirstinys daniausiai yra tokio pavidalo: ( x x )2 (x x )2 1 1 exp exp f ( x) = (4.5.1) 2 D 2 2 2 2D (visi ymjimai turi t pai prasm, kaip ir 4.2 poskyryje). Tokio pavidalo skirstinys vadinamas Gauso skirstiniu arba normaliuoju skirstiniu. Gauso skirstinio tikimybs tankio funkcija pavaizduota 4.7 pav. Pasirinkus matuojamojo dydio x veri interval, kurio centras sutampa su vidurkiu x , tikimyb, kad atskiro matavimo rezultatas priklausys duotajam intervalui, itaip susijusi su to intervalo ploiu: P{ x - < x < x + } = 0.683, P{ x - 2 < x < x + 2} = 0.954, P{ x - 3 < x < x + 3} = 0.997. Pastaroji lygyb ireikia trij sigma taisykl Gauso skirstinio atveju: esant pakankamai dideliam matavim skaiiui, 99.7 % vis matavim rezultatai priklauso intervalui x - 3 < x < x + 3. Gauso skirstinys sutinkamas tais atvejais, kai matavimo atsitiktin paklaida lygi sumai didelio skaiiaus (praktikai didesnio u 5) vienodos didumo eils paklaid, kurias sukelia skirtingi nepriklausomi vienas nuo kito veiksniai. Pvz., matuojant kno svor jautriomis mechaninmis svarstyklmis, matavimo atsitiktin paklaid sudaro: 1) paklaida dl matavimo rezultato priklausomybs nuo kno padties ant svarstykli lktels, 2) paklaida dl netikslaus svarstykli rodykls vizualinio sutapatinimo su skals padala,

f(x) f max

0.61fmax

x- x x+

4.7 pav. Gauso skirstinio tikimybs tankio funkcijos pavidalas. yra standartinis nuokrypis

178 3) paklaida dl stalo vibracijos, ir t.t. Tokiais atvejais, nepriklausomai nuo kiekvienos i dedamj paklaid skirstinio pavidalo, pilnutins atsitiktins paklaidos skirstinys yra (4.5.1) pavidalo. Todl Gauso skirstinys uima iskirtin viet tikimybi teorijoje. Matuojant tolydiuosius makroskopinius dydius (pvz., mas arba ilg), matavim paklaid skirstinys beveik visada yra Gauso skirstinio pavidalo. Palyginus formules (4.4.6) ir (4.5.1), galima teigti, kad esant didelms vidurkio k vertms ( k > 20), Puasono skirstinio tolydusis artinys apytiksliai sutampa su Gauso skirstiniu, kurio dispersija D lygi vidurkiui k .
4.6. Atsitiktinio dydio skirstinio matavimas. Histogramos Atsitiktini dydi matavimo rezultatai daniausiai vaizduojami histogramomis. Histograma tai stulpeli diagrama, kurioje kiekvieno stulpelio kratai nusako kakur atsitiktinio dydio veri interval, o stulpelio auktis lygus matavim skaiiui, kuri metu imatuotoji atsitiktinio dydio vert pakliuvo t interval. 4.8 pav. iliustruoja histogramos sudarym duomen rinkiniui, kuris pavaizduotas 4.1 pav. Dl vaizdumo histogramos X ais yra vertikali (teigiamoji kryptis vir), o Y ais yra horizontali. iuo atveju histogramos stulpeli plotis lygus 5, o stulpelio auktis nusako skaii tak, kurie yra tarp gretim horizontali linij kairiajame grafike. Gautoji histograma pavaizduota 4.9 pav. Pirmojo stulpelio auktis lygus skaiiui matavim, kuri metu buvo uregistruota nuo 31 iki 35 daleli (toki matavim buvo 1), antrojo stulpelio auktis lygus skaiiui matavim, kuri metu buvo uregistruota nuo 36 iki 40 daleli (toki matavim buvo 6), ir t.t. Histogramos forma apytiksliai nusako matuojamojo atsitiktinio dydio skirstinio pavidal. Pvz., histograma, kuri pavaizduota 4.9 pav., savo pavidalu panai Puasono skirstin, kuris pavaizduotas 4.5 pav. Taip yra todl, kad atsitiktinio dydio verts patekimo duotj interval tikimyb yra apytiksliai lygi tokio vykio daniui, o pastarasis yra proporcingas to vykio pasikartojim skaiiui, kuris ir vaizduojamas histogramoje. Pagal tikimybs apibrim ir pagal nesutaikomj vyki tikimybi sudties dsn, matavim skaiius, kuri metu buvo uregistruota nuo k iki k + k - 1 daleli, yra lygus nk ,k n( Pk + Pk +1 + ... + Pk + k 1 ) ; (4.6.1)
80 75

179
0 5

Matavim skaiius 10 15 20

25

Uregistruot per 1s daleli skaiius

70 65 60 55 50 45 40 35 30 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

13 17 26 22 14 6 1

Laikas, s

4.8 pav. Histogramos sudarymas


30 25

Matavim skaiius

20 15 10 5 0 30

40 50 60 70 Uregistruot per 1s daleli skaiius

4.9 pav. Histograma, kuri atitinka 4.8 pav. duomenis ia nk yra skaiius matavim, kuri met buvo uregistruota k daleli. Vadinasi, kai k = 1, tuomet, padalinus vis stulpeli aukius i pilnutinio matavim skaiiaus n, i karto gaunamas skirstinys: n (4.6.3) Pk k . n Jeigu k > 1 (kaip 4.9 pav.) ir k yra maesnis u standartin nuokryp , tuomet lygyb (4.6.2) galima pakeisti kita apytiksle lygybe nk , k nkPk + ( k / 2) . (4.6.4) is sryis iplaukia i (4.4.4b) ir (4.4.5) formuli. Tuo atveju, kai k yra nelyginis, (4.6.4) formulje vietoj k/2 reikia naudoti sveikj dal (k-1)/2.

ia n yra pilnutinis matavim skaiius, o Pk yra tikimyb, kad atskiro matavimo rezultatas bus lygus k (indeksai k, k ymjime nk,k nurodo maiausi sveikj skaii stulpelio intervale ir stulpelio plot). Jeigu histogramos stulpelio plotis k yra lygus vienetui, tuomet (4.6.1) lygyb supaprastja: nk nPk ; (4.6.2)

180 Taigi, kai k > 1 ir k < , pagal histogram galima vertinti tikimyb, kad atskiro matavimo rezultatas atitiks kurio nors stulpelio centr: n k , k Pk + ( k / 2) . (4.6.5) nk Lygybes (4.6.4) ir (4.6.5) su neymiais pakeitimais galima pritaikyti ir tolydiesiems atsitiktiniams dydiams (tuo tikslu vietoj tikimybs Pk reikia naudoti tikimybs tank f(x)).
4.7. Darbo uduotys

181 (4.2.5) iraik patogiau urayti taip, kad bt sumuojama ne atskir matavim atvilgiu, o galim daleli skaiiaus veri k atvilgiu: 1 k max (4.9.1) D= nk k 2 k 2 ; n k =k min
ia n yra pilnutinis matavim skaiius, kuris atitinka duotj k vert, kmin ir kmax yra maiausias ir didiausias daleli skaiiai, kurie buvo uregistruoti, esant duotai altinio padiai atvilgiu skaitiklio, o nk yra skaiius matavim, kuri metu buvo uregistruota k daleli. Vidurkiai, dispersijos ir standartiniai nuokrypiai suraomi lentel. Kiekvienai vidurkio vertei patikrinama lygyb (4.3.6). Kiekvienai vidurkio vertei nubraioma daleli skaiiaus per vien matavim histograma. Tame paiame grafike nubraioma teorin kreiv, kuri nusako histogramos stulpeli aukius, kurie bt gauti tuo atveju, jeigu vis galim matavimo rezultat daniai tiksliai atitikt Puasono skirstin (4.3.5). Jeigu stulpelio plotis lygus 1, teorin kreiv reikia skaiiuoti pagal (4.6.2) formul, o jeigu didesnis u 1 pagal (4.6.4) formul. iose formulse tikimyb Pk turi bti skaiiuojama pagal Puasono skirstinio funkcij (4.3.5). Jeigu vidurkis k didesnis u 20, vietoj formuls (4.3.5) galima naudoti apytiksl iraik (4.3.8). vertinamas atitikimas tarp eksperimento ir teorijos.
4.10. Kontroliniai klausimai

1.

Atlikti kelis tkstanius daleli arba kvant skaiiaus matavim, kuri kiekvieno trukm kelios deimtosios sekunds. iuos matavimus atlikti, esant trims spinduliuots intensyvumo vertms. Kiekvienam intensyvumui nubraiyti daleli skaiiaus histogram, apskaiiuoti vidurk, dispersij ir standartin nuokryp. Imatuotj daleli skaiiaus skirstin palyginti su Puasono skirstiniu.
4.8. Matavim tvarka

2. 3.

1.

jungiami daleli skaitiklio (detektoriaus) maitinimo blokas, registravimo renginys ir kompiuteris, kuris naudojamas registravimo renginio valdymui ir histogramos skaiiavimui. alia skaitiklio padedamas radioaktyvusis altinis. Jeigu radioaktyvusis altinis yra apsauginiame konteineryje, tuomet konteiner reikia atidengti ir nukreipti skaitikl. Atstumas tarp radioaktyviojo altinio ir skaitiklio parenkamas taip, kad vidutinis daleli skaiius k per vien matavim bt tarp 30 ir 50. Atliekami 3000 matavim po 0.2 s. Darbo ssiuvinyje uraomi histogramos duomenys, t.y., skirting rezultat pasikartojimo skaiiai. Punktai 4 ir 5 pakartojami, esant didesniam atstumui tarp radioaktyviojo altinio ir skaitiklio. Atstumas turi bti toks, kad vidurkis bt tarp 3 ir 5. Atstumas tarp radioaktyviojo altinio ir skaitiklio dar labiau padidinamas, kad vidurkis bt tarp 0.5 ir 1. Pakartojami punktai 4 ir 5.

2.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Kodl per tam tikr laik uregistruot , arba daleli skaiius yra atsitiktinis dydis? Atsitiktinio dydio skirstinio svoka. Tikimybs tankis. Atsitiktinio dydio vidurkis, dispersija ir standartinis nuokrypis. Trij sigma taisykl. Gauso skirstinio funkcija. Gauso skirstinio atsiradimo slygos. Puasono skirstinio funkcija. Puasono skirstinio atsiradimo slygos. Puasono skirstinio pavidalo prieklausa nuo vidurkio. Kuriuo atveju Puasono skirstin galima pakeisti Gauso skirstiniu? Tikimybs, kad matuojamojo dydio vert priklausys duotajam intervalui, skaiiavimas.

3. 4. 5. 6. 7.

4.9. Matavimo duomen analiz Pagal (4.2.5) ir (4.2.4) formules kiekvienai vidurkio vertei apskaiiuojami dispersija D ir standartinis nuokrypis . Skaiiuojant dispersij,

182
5. Darbas Nr. 5. Dirbtinio radioaktyvumo tyrimas 5.1. Pagrindinis radioaktyviojo skilimo dsnis. Skilimo kreivs Nestabilij branduoli skaiiaus bandinyje prieklaus nuo laiko nusako pagrindinis radioaktyviojo skilimo dsnis (1.28.2): t / T1/ 2 N (t ) = N e t = N 2 ; (5.1.1)
0 0

183

ln I ln(N0) ln(N0e ) = ln(N0) - t


-t

ln I ln(1N01+2N02) ln(2N02) ln I2(t) ln I1(t) ln I = ln(I1+I2)

ia N0 yra radioaktyviojo izotopo branduoli skaiius pradiniu laiko momentu t = 0, yra skilimo konstanta, o T1/2 yra pusjimo trukm: ln 2 T1 / 2 = . (5.1.2)

0
5.1 pav. Radioaktyviojo altinio aktyvumo natraliojo logaritmo prieklausa nuo laiko.

0
5.2 pav. Dviej nepriklausom radioaktyvij izotop miinio aktyvumo natraliojo logaritmo prieklausa nuo laiko.

Radioaktyviojo izotopo fizikin pusjimo trukm arba skilimo pusamis tai vidutinis laikas, per kur to izotopo branduoli skaiius sumaja 2 kartus. Vidutinis per laiko vienet skylani branduoli skaiius dN I . (5.1.3) dt vadinamas radioaktyviojo altinio aktyvumu. Aktyvumas daniausiai ireikiamas vidutiniu skilim skaiiumi per sekund (skil./s). is aktyvumo vienetas vadinamas bekereliu (Bq): 1 Bq = 1 skil./s. Pagal radioaktyviojo skilimo dsnio diferencialin form (1.28.1), altinio aktyvumas I ir nestabilij branduoli skaiius N kiekvienu laiko momentu susij sryiu I = N. (5.1.4) altinio aktyvumo prieklausa nuo laiko vadinama skilimo kreive. I (5.1.4) iplaukia, kad aktyvumo I prieklausa nuo laiko yra to paties pavidalo, kaip ir radioaktyvij branduoli skaiiaus N laikin prieklausa: t / T1/ 2 I (t ) = N (t ) = N e t = I e t = I 2 ; (5.1.5)
0 0 0

altinyje esanio izotopo skilimo produktas), skilimo kreiv yra lygi keli (5.1.5) pavidalo dmen sumai. Pvz., dviej nepriklausom radioaktyvi izotop atveju I = I + I = I e 1t + I e 2t = N e 1t + N e 2t ; (5.1.7)
1 2 01 02 1 01 2 02

ia I1 ir I2 yra komponeni aktyvumai, I01 ir I02 yra j pradiniai aktyvumai, 1 ir 2 yra komponeni skilimo konstantos, o N01 ir N02 yra abiej izotop pradiniai kiekiai. iuo atveju aktyvumo logaritmo prieklausa nuo laiko yra sudaryta i dviej tiesini srii ir pereinamosios srities tarp j (r. 5.2 pav.).
5.2. Dirbtinio radioaktyvumo svoka. Radiacin neutron pagava Daugumos radioaktyvij izotop pusjimo trukms yra ymiai maesns u ems ami ( 5109 met). Gamtoje tokie trumpaamiai izotopai gali egzistuoti kaip ilgaami radioaktyvij izotop (pvz., 232 Th , 90

ia I0 yra pradinis altinio aktyvumas: I 0 = N 0 . (5.1.6) Eksponentins funkcijos (5.1.5) logaritmas yra ties (r. 5.1 pav.). Jos susikirtimo su aimi t = 0 takas nusako pradin aktyvum (5.1.6), o posvyris skilimo konstant su minuso enklu (smulkiau apie tiesini prieklaus analiz raoma priede B). Skilimo kreivs analiz tai pagrindinis izotop pusjimo trukms nustatymo bdas, kai pusjimo trukm yra nuo keli sekundi iki keli met. Jeigu pusjimo trukm yra ymiai didesn, tuomet ji vertinama, matuojant radioaktyvij branduoli skaii N bandinyje ir altinio aktyvum I ir naudojantis (5.1.4) formule. Jeigu radioaktyvusis altinis yra sudarytas i keli radioaktyvij izotop, tuomet altinio aktyvumas yra lygus t izotop aktyvum sumai. Jeigu ie izotopai yra nepriklausomi (t.y., jeigu n vienas j nra kito tame paiame

, 235 U ) skilimo tarpiniai produktai arba gali susidaryti, vykstant 92 branduolinms reakcijoms, kurias sukelia kosminiai spinduliai. Taiau natraliomis slygomis egzistuojani radioaktyvij izotop yra tik madaug 50. Didioji dauguma radioaktyvij izotop gali bti gauti tik dirbtiniu bdu, naudojant branduolines reakcijas, kurios vyksta, vitinant stabilius (neradioaktyvius) izotopus neutronais, kietaisiais spinduliais arba auktos energijos elektringomis dalelmis, pvz., dalelmis, protonais, deuteronais (2H branduoliais) ir kt. Dirbtiniu bdu gaut radioaktyvij izotop savaiminis skilimas vadinamas dirbtiniu radioaktyvumu. I iuo metu inom radioaktyvij izotop daugiau kaip 2000 buvo gauti dirbtiniu bdu, panaudojant branduolines reakcijas (r. 1.34 poskyr).

238 92 U

184 Kadangi neutron neveikia Kulono stmos jga, tai jie lengviau, negu teigiamai elektrintos dalels (pvz., protonai arba dalels), priartja prie branduolio. Todl neutronai danai naudojami radioaktyviesiems izotopams gauti. Neutron pagavos danis yra atvirkiai proporcingas neutron vidutiniam greiiui: majant neutron greiiui, didja tikimyb, kad jie bus branduolio pagauti. 1935 m. E. Fermis pastebjo, kad dirbtinis radioaktyvumas iauga daug kart, apsupus neutron altin ir vitinamj taikin daug vandenilio turinia mediaga, pvz., vandeniu arba parafinu. Neutronai, tampriai susidurdami su beveik tokios paios mass protonais (vandenilio atom branduoliais), greitai netenka energijos (tai iplaukia i energijos ir judesio kiekio tverms dsni), ir j vidutin kinetin energija sumaja iki 3kBT/2 (kB Bolcmano konstanta, T temperatra). Tokios energijos neutronai vadinami iluminiais neutronais. Kambario temperatroje (T = 293 K) kBT 0.025 eV, 3k BT 3103 m/s (ia m yra m neutrono mas). Be to, chaotikai juddami ioje mediagoje, neutronai gali praeiti taikin daug kart tai taip pat padidina j sveikos su branduoliu tikimyb. ilumini neutron gavimui daniausiai naudojama (, n) tipo branduolin reakcija 9 4 12 1 (5.2.1) 4 Be+ 2 He 6 C+ 0 n . Tipikas neutron altinis, kuriame vyksta i branduolin reakcija tai miinys metalinio berilio milteli ir nedidelio kiekio radioaktyvios mediagos (pvz., plutonio izotopo 239Pu). (5.2.1) reakcijos metu spinduliuojami neutronai su energijom nuo 0 iki 13 MeV. Neutron energija sumainama iki ilumins energijos aukiau apraytu bdu. iluminio neutrono pagava yra dviej stadij procesas. Branduoliui pagavus neutron, vis pirma susidaro suadintasis branduolys, kurio mass skaiius vienetu didesnis u pradinio branduolio mass skaii. Po to (daniausiai per 10-12 s eils laik) is branduolys pereina pagrindin bsen, o energijos perteklius ispinduliuojamas kvant pavidalu. Tokia branduolin reakcija vadinama radiacine neutron pagava ir apibendrintai gali bti urayta itaip: A 1 A +1 A +1 Z B + 0 n Z B* Z B + . vaigdut po elemento ymjimo (B) reikia, kad branduolys yra suadintosios bsenos. is tarpinis suadintasis branduolys kartais vadinamas kompaund branduoliu (nuo angliko odio compound sudtinis). Uraant radiacins neutron pagavos reakcij, pirmoji jos stadija daniausiai neraoma: A 1 A +1 Z B + 0 n Z B + . o atitinkamas vidutinis neutron greitis lygus

185 Radiacins neutron pagavos metu susidars izotopas daniausiai bna aktyvus. Tarpinio branduolio pilnutin energija yra lygi pradinio branduolio ir neutrono energij sumai (turima omenyje reliatyvistin dalels energija E = mc2, kur m yra duotosios dalels mas, o c viesos greitis). i energija yra didesn u susidariusio branduolio pagrindins bsenos (maiausi) energij dydiu, kuris lygus neutrono ryio energijai branduolyje. Nukleono ryio energija tai maiausias darbas, kur turi atlikti iorin jga, paalinant nukleon i branduolio, ir kartu energija, kuri isiskiria spinduliuots pavidalu, kai ltasis nukleonas yra branduolio pagaunamas. Radiacins neutron pagavos pavyzdiai branduolins reakcijos, kuriose dalyvauja stabilieji sidabro izotopai 107 Ag ir 109 Ag : 47 47
107 1 108 47 Ag + 0 n 47 Ag + 109 1 110 47 Ag+ 0 n 47 Ag +

, .

(5.2.2a) (5.2.2b)

5.3. Aktyvinimas. Aktyvacijos kreiv. Soties aktyvacija Branduolins reakcijos metu susidars izotopas danai bna radioaktyvus. Pvz., reakcij (5.2.2a) ir (5.2.2b) metu susidar izotopai 108 Ag ir 47
110 47 Ag

yra radioaktyvs. T.y., vyksta ie virsmai:


108 47 Ag 108 ~ 48 Cd + e + e , 2.37 min 110 110 ~ 47 Ag 48 Cd + e + e 24.6s

(5.3.1a) (5.3.1b)

(po rodyklm nurodytos pusjimo trukms). Gamtinis sidabras yra stabilij izotop 107 Ag ir 109 Ag miinys (51.35 % 107 Ag ir 48.65 % 109 Ag ). Todl, 47 47 47 47 vitinant gamtin sidabr neutronais, vyksta abi (5.2.2) branduolins reakcijos. io proceso metu susidaro radioaktyvij izotop 108Ag ir 110Ag miinys, kurio aktyvumo prieklausa nuo laiko tai dviej eksponentini funkcij suma (5.1.7). Radioaktyvij branduoli gavimas, vitinant stabilius branduolius neutronais, protonais, spinduliais ir kit ri spinduliuote, vadinamas aktyvinimu. Aktyvinimo prieastis branduolins reakcijos, kurios vyksta, sveikaujant neutronui, auktos energijos kvantui arba greitajam branduoliui su atomo branduoliu (r. 1.34 ir 5.2 poskyrius). Aktyvinimo metu susidariusi radioaktyvij branduoli skaiius vadinamas aktyvacija. Branduolins reakcijos metu susidariusi branduoli radioaktyvumo tipas priklauso nuo to, kaip pakinta branduolio neutron ir proton skaii

186 AZ . Nustatyta, kad kiekvieno elemento stabilij izotop mass Z skaiiai A priklauso palyginti siauram (keli vienet ploio) intervalui, kuris vadinamas duotojo elemento stabilumo sritimi. Pvz., stabilieji vino izotopai yra 204 Pb , 206 Pb , 207 Pb ir 208 Pb . T.y., vino izotop stabilumo sritis yra 82 82 82 82 A = 204 208. Duotojo elemento izotopai, kuri mass skaiius A yra emiau arba aukiau stabilumo srities, yra radioaktyvs. Lengvj element atveju (Z < 20, A < 40) stabilumo srityje neutron ir proton skaii santykis artimas vienetui. Taip yra todl, kad branduolyje nukleonams energikai naudingiausia jungtis protono ir neutrono poras (r. AZ 1.25 poskyr). Sunkiausiems stabiliems izotopams santykis iauga iki Z 1.5. Taip yra todl, kad duotam mass skaiiui A optimalj (atitinkant AZ lemia du konkuruojantys maiausi branduolio energij) santyk Z veiksniai: nukleon jungimasis poras protonas-neutronas, dl kurio energikai AZ naudingiau, kad bt artimas vienetui, ir proton Kulono stma, dl Z kurios energikai naudingiau turti maiau proton branduolyje. Pastarojo veiksnio vaidmuo didja, augant branduolio masei, nes proton Kulono stmos energija yra proporcinga proton skaiiaus kvadratui Z2 (kiekvienas protonas sveikauja su visais likusiais branduolio protonais), o nukleon traukos energija proporcinga mass skaiiui A (stiprioji sveika pasireikia tik tarp gretim nukleon). T.y., didjant Z, proton Kulono stmos energija auga greiiau u branduolins traukos energij. Todl, augant A, optimalusis proton skaiius Z auga liau u neutron skaii A Z. Atitinkamai, optimalioji AZ vert iek tiek iauga. Z Vykstant (d, p), (n, p), (n, ) tipo reakcijoms, susidaro izotopas, kurio AZ neutron ir proton skaii santykis yra didesnis u pradinio (stabilaus) Z AZ AZ . Dl to naujojo izotopo gali atsidurti aukiau izotopo Z Z stabilumo srities, t.y., susidars izotopas gali bti nestabilus. Jis gali tapti stabiliu, vienam neutronui virstant protonu ir ispinduliuojant elektron ir AZ elektronin antineutrin ( skilimas). skilimo metu santykis Z sumaja. santykis

187 Vykstant (p, n), (d, n), (, n), (n, 2n) tipo reakcijoms, susidaro AZ yra maesnis u izotopas, kurio neutron ir proton skaii santykis Z AZ . Dl to naujojo izotopo neutron ir proton skaii pradinio izotopo Z santykis gali atsidurti emiau stabilumo srities. Susidars nestabilusis izotopas gali tapti stabiliu, vienam protonui virstant neutronu ir ispinduliuojant AZ pozitron ir elektronin neutrin (+ skilimas). + skilimo metu santykis Z iauga. Galimi dar du savaiminiai branduolio virsmai, kuri metu santykis AZ AZ iauga: skilimas (tik tuo atveju, kai >1) arba orbitinio Z Z elektrono pagava, kurios metu protonas virsta neutronu, atomo elektron skaiius sumaja vienetu ir ispinduliuojamas neutrinas. Kadangi branduolys daniausiai pagauna vien i vidinio sluoksnio (K sluoksnio) elektron, is procesas danai vadinamas K pagava. Aktyvinimo metu susidariusi nestabilij branduoli skaiius priklauso nuo atom skaiiaus taikinyje N, vitinimo (aktyvinimo) trukms ta, krintanij daleli srauto tankio (skaiiaus vitinamo bandinio ploto vienet per laiko vienet) ir duotosios branduolins reakcijos skerspjvio . Skerspjvio svoka naudojama, apibdinant dviej daleli (pvz., branduolio ir neutrono) sveikos su konkreia pasekme tikimyb (pvz., neutrono pagavos tikimyb). Kiekviena apaudomoji dalel (pvz., atomo branduolys) pakeiiama sivaizduojama plokia sritimi, kuri statmena krintanij daleli judjimo krypiai ir kurios plotas parinktas taip, kad duotojo vykio (pvz., neutrono pagavos) tikimyb sutapt su tikimybe, kad krintanioji dalel pataikys i srit. Taip apibrtas plotas vadinamas to vykio skerspjviu. inant skerspjv, duotojo vykio tikimyb galima apskaiiuoti pagal geometrins tikimybs skaiiavimo taisykles tokiu bdu. Tarkime, kad apaudomj daleli koncentracija bandinyje yra n. Ploto S ir nykstamai mao storio dx mediagos sluoksnyje yra nSdx apaudomj daleli. Pilnutinis daleli plotas, kuris udengia dal ploto S, yra lygus j skerspjvi plot sumai: dS' = nSdx (r. 7.1 pav.). Jeigu krintanioji dalel gali su vienoda tikimybe pataikyti bet kur S ploto paviriaus tak, tuomet tikimyb, kad krintanioji dalel "pataikys" kuri nors x storio sluoksnyje esani dalel-taikin, yra lygi S P= = n x . (5.3.2) S Reikia turti omenyje, kad sveikos skerspjvis bendruoju atveju skiriasi nuo apaudomosios dalels tikrojo geometrinio skerspjvio ploto. Pvz.,

188 branduolio skerspjvio plotas yra 10-24 10-25 cm2, o vairi branduolini reakcij skerspjviai svyruoja nuo 10-20 cm2 (ilumini neutron pagava) iki 10-30 cm2 (branduoli suadinimas kvantais). Naudojant iluminius neutronus, branduolins reakcijos (5.3.2a) skerspjvis yra 3.110-23 cm2, o branduolins reakcijos (5.3.2b) 8.710-23 cm2. Jeigu bandinio storis ir paviriaus plotas lygs atitinkamai x ir S, tuomet per laiko vienet aktyvinam branduoli skaiius lygus PS, kur P yra neutrono pagavos tikimyb kelyje x. Pagal (5.3.2), pastarj reikin galima urayti itaip: nxS arba Nbr, kur yra neutrono pagavos skerspjvis, o Nbr = nxS yra pradinio izotopo branduoli skaiius bandinyje. Kadangi branduolins reakcijos metu susidars izotopas yra radioaktyvus, tai, norint rasti jo branduoli skaiiaus N prieklaus nuo aktyvinimo trukms, reikia atsivelgti izotopo skilim, kur nusako pagrindinis radioaktyviojo skilimo dsnis (5.1.1). Vadinasi, aktyvij branduoli skaiiaus pokytis per laiko vienet aktyvinimo metu lygus dN = N br N ; (5.3.3) dt ia yra naujojo izotopo skilimo konstanta. (5.3.3) lygties deiniosios puss pirmasis dmuo yra praktikai pastovus (pradinio izotopo branduoli skaiius Nbr yra ymiai didesnis u jo sumajim dl virtimo naujuoju izotopu matavim metu), o antrojo dmens absoliutin vert auga laike. Todl is reikinys maja laike, t.y., aktyvij branduoli skaiiaus augimas ltja. Tam tikru laiko momentu aktyvij branduoli skaiiaus augimo sparta taps tokia maa, kad bus galima teigti, jog is skaiius sisotino (nusistovjo). is galutinis aktyvij branduoli skaiius Ns vadinamas soties aktyvacija. Soties aktyvacija randama i slygos dN/dt = 0. ra i slyg dN/dt iraik (5.3.3), randame T N br Ns = = N br = Nbr 1 / 2 . (5.3.4) ln 2 ia ir T1/2 yra aktyvij branduoli vidutin gyvavimo trukm ir pusjimo trukm. Aktyvij branduoli skaiiaus prieklausa nuo aktyvinimo trukms N(ta) randama, isprendus (5.3.3) lygt su pradine slyga N(0) = 0 (aktyvinimo pradioje bandinys nebuvo radioaktyvus): N (ta ) = N s (1 e t a ) = N s (1 2 a 1/ 2 ) . (5.3.5) i prieklausa (aktyvacijos kreiv) pavaizduota 5.3 pav. Akivaizdu, kad soties aktyvacija praktikai pasiekiama per laik ta = (4 5)T1/2.
t / T

189

N/Ns
1 0.938 0.875 0.75

0.5

T1/2

2T1/2

3T1/2

4T1/2

5T1/2

ta

5.3 pav. Aktyvacijos kreiv N = N s (1 e t a ) . ta aktyvinimo trukm, N aktyvi branduoli skaiius, Ns soties aktyvacija, skilimo konstanta, T1/2 = ln2/ pusjimo pusamis. Paioje aktyvinimo pradioje (kai ta << T1/2) neutron pagavos vyki danis yra ymiai didesnis u aktyvij branduoli skilim dan, t.y., (5.3.3) lygties deiniojoje pusje pirmasis dmuo yra ymiai didesnis u antrj. Nepaisydami antrojo dmens, randame N(ta) = Nbrt. Taigi, vitinimo pradioje aktyvij branduoli skaiius tiesikai auga laike (r. 5.3 pav.).
5.4. Vieno izotopo ir izotop miinio skilimo kreivs Eksperimentikai branduoli skilimas tiriamas, registruojant jo metu spinduliuojamas arba daleles arba kvantus. Pvz., sidabro izotop 108Ag ir 110 Ag skilimas tiriamas, registruojant j spinduliuojamas daleles (r. (5.3.1a,b) lygtis): viena uregistruota dalel tai vienas uregistruotas skilimo vykis. Skylant branduoliui, dalel gali ilkti bet kuria kryptimi, todl skaitikl pataiko tik maa dalis ispinduliuot daleli. Be to, net ir pataikiusi skaitikl dalel nebtinai yra uregistruojama. Todl per duotj laiko tarp t uregistruot daleli skaiius n nra lygus skilusi branduoli skaiiui per t pat laik, o yra tik jam proporcingas: n = kN ; (5.4.1)

190 ia N yra radioaktyvij branduoli skaiiaus pokytis per matavimo trukm (neigiamas dydis). Proporcingumo koeficient k vadinsime skilimo registravimo efektyvumu. Registravimo efektyvumas yra lygus daliai skilimo metu spinduliuojam duotosios ries daleli (pvz., elektron), kurios pasiekia skaitiklio darbin srit ir yra ten sugeriamos arba isklaidomos. Taigi, visuomet galioja nelygyb k 1. Tuo atveju, kai k nra inomas, pagal skilimo kreiv nemanoma rasti tikrojo radioaktyvij branduoli skaiiaus bandinyje, o galima rasti tik branduoli skaiiaus ir k sandaug. I pagrindinio radioaktyviojo skilimo dsnio (5.1.1) iplaukia, kad radioaktyvij branduoli vidutinio skaiiaus sumajimas laiko tarpe nuo t-t iki t lygus N (e t 1)e t . Vadinasi, per t pat laik uregistruot daleli
0

191 Tuo atveju, kai tiriamj bandin sudaro du nepriklausomi radioaktyvieji izotopai, skilimo kreiv lygi abiej izotop skilimo kreivi sumai, t.y.,

n(t ) = N 0 (et 1)e t ; (5.4.2) ia N 0 yra pradinio branduoli skaiiaus ir j skilimo registravimo efektyvumo sandauga: N 0 kN 0 . (5.4.3) Dyd N 0 toliau vadinsime efektiniu pradiniu branduoli skaiiumi. Kaip matyti i (5.4.2) lygybs, tuo atveju, kai t << 1/ (t.y., kai matavimo trukm ymiai maesn u pusjimo trukm T1/2), dN n(t ) = N 0 t e t = tk . (5.4.4) dt T.y., iuo atveju vidutinis per laiko vienet uregistruot daleli skaiius n/t yra lygus efektiniam bandinio aktyvumui kI k(dN/dt). Taip yra todl, kad tuo atveju, kai t << 1/, vieno matavimo metu registruojamas aktyvumas yra pastovus ir nusakomas (5.1.5) formule. Taiau tuo atveju, kai matavimo trukm yra tos paios eils, kaip pusjimo trukm, arba didesn, sryis (5.4.4) jau nra pakankamai tikslus, nes neskaito altinio aktyvumo majimo vieno matavimo metu. Pvz., kai t = 0.5T1/2, lygyb (5.4.4) duoda 16% maesn n vert, lyginant su tikslia iraika (5.4.2). Kadangi prieklausa n(t) skiriasi nuo skilimo kreivs I(t) dN/dt tik pastoviu daugikliu k (e t 1) / , tai j taip pat vadinsime skilimo kreive. Jeigu ordinai aies skal yra logaritmin, tuomet skilimo kreiv (5.4.2) virsta tiese, pagal kurios posvyr galima nustatyti skilimo konstant , o pagal sankirtos su ordinai aimi (t = 0) tak dyd N 0 (e t 1) . Po to, inant vieno matavimo trukm t, galima apskaiiuoti dyd N 0 , o inant skilimo registravimo efektyvum k, galima apskaiiuoti ir pradin radioaktyvij branduoli skaii N0.

vidutinis skaiius lygus

prieeksponentinius daugiklius N 01 (e1t 1) ir N 02 (e 2 t 1) . Po to, inant 1, 2 ir t, galima vertinti dydius N 01 ir N 02 . Dalis uregistruot daleli gali bti ispinduliuotos kit radioaktyvij altini (pvz., kosmin spinduliuot arba aplinkos natralusis radioaktyvumas). Be to, dalis skaiiuojam impuls gali bti daleli skaitiklyje vykstani paalini elektronini proces pasekm (t.y., neradioaktyvios kilms). Visi ie paaliniai impulsai pasireikia pastoviu fono dmeniu nf imatuotame daleli skaiiuje per duotj laiko tarp. Formuls (5.4.2), (5.4.4) ir (5.4.5) galioja tik idealiuoju atveju, kai fonas lygus nuliui. Bendruoju atveju i lygybi deiniosiose pusse reikia pridti fono dmen nf. Pvz., vietoj (5.4.5) reikia naudoti formul n(t ) = N (e 1t 1)e 1t + N (e2 t 1)e 2t + n . (5.4.7)
01 02 f

n(t ) = N 01 (e1t 1)e 1t + N 02 (e2 t 1)e 2t . (5.4.5) ia 1 ir 2 yra abiej izotop skilimo konstantos, o N 01 ir N 02 yra abiej izotop efektiniai pradiniai branduoli skaiiai: N 01 k1 N 01 , (5.4.6a) k 2 N 02 , N 02 (5.4.6b) kur N01 ir N02 yra abiej izotop tikrieji pradiniai branduoli skaiiai, o k1 ir k2 yra abiej izotop skilimo registravimo efektyvumai. Skilimo registravimo efektyvumai k1 ir k2 bendruoju atveju yra skirtingi, nes skirting izotop spinduliuots sugerties koeficientai yra skirtingi (dl skirtingos spinduliuojam daleli energijos). Pvz., 108Ag skilimo metu spinduliuojam daleli didiausioji energija yra 1.7 MeV, o 110Ag 2.87 MeV. Maesns energijos dalels stipriau sugeriamos skaitiklio sienelse, todl 108Ag skilimo registravimo efektyvumas yra maesnis u 110Ag skilimo registravimo efektyvum. Naudojant logaritmin ordinai aies skal, (5.4.5) prieklausa yra tokio pavidalo, kaip pavaizduota 5.2 pav. Jeigu pavyksta aikiai atskirti abi tiesines sritis vien nuo kitos, tuomet kiekvien i j galima analizuoti lygiai taip pat, kaip ir vieno izotopo atveju, t.y., pagal posvyrius nustatyti abiej izotop skilimo konstantas 1 ir 2, o pagal sankirtos su ordinai aimi takus

Kitas reikinio (5.4.7) pavidalas yra n(t ) = N 01 (2 t / T1 1) 2 t / T1 + N 02 (2 t / T2 1) 2 t / T2 + n f ; (5.4.8) ia T1 ir T2 yra abiej izotop pusjimo trukms. Fono dmuo nf matuojamas, kai daleli skaitiklio neveikia tiriamojo bandinio spinduliuot.

192
5.5. Darbo uduotys

193 5. Punktai 2, 3 ir 4 pakartojami dar trims aktyvinimo trukmms (5 min, 2 min ir 1 min). Visais atvejais atliekami 10 registravim po 1 min, o po to dar 10 min laukiama, kol bandinys pilnai deaktyvuosis, iskyrus 1 min aktyvinimo trukms atvej: iuo atveju bandinys beveik pilnai deaktyvuojasi per pirmsias 10 minui po itraukimo i neutron altinio, todl papildomasis deaktyvavimas nereikalingas. Punktai 2 ir 3 pakartojami, naudojant 3 min trukms aktyvinim ir 15 s trukms registravimus. iuo atveju skilimo kreivs matavimo trukm turt bti madaug 2 min (8 matavimai po 15 s).

1. 2.

Imatuoti apvitintos neutronais sidabro ploktels aktyvumo prieklaus nuo laiko. Matavimus atlikti, esant kelioms vitinimo trukmms. Nubraiyti radioaktyvij izotop 108Ag ir 110Ag miinio skilimo kreives, pagal jas vertinti vitinimo metu susidariusio radioaktyviojo izotopo 108Ag pusjimo trukm ir io izotopo efektinius kiekius po kiekvieno vitinimo. Nubraiyti izotopo soties aktyvacij.
108

6.

3. 4.

Ag aktyvacijos kreiv, pagal j rasti io izotopo

Naudojant apskaiiuotsias izotopo 108Ag pusjimo trukm ir soties aktyvacij, pagal izotop 108Ag ir 110Ag miinio skilimo kreivs matavimo duomenis nubraiyti izotopo 110Ag skilimo kreiv. vertinti io izotopo pusjimo trukm.

5.7. Matavimo duomen analiz emiau pateikti du matavimo duomen analizs variantai: naudojant netiesin aproksimavim ir naudojant tiesin aproksimavim. Reikia pasirinkti t analizs variant, kuris patogesnis1.

5.6. Matavim tvarka Matavim tikslas penkis kartus imatuoti sidabro izotop 108Ag ir 110 Ag miinio skilimo kreiv (5.4.8), esant skirtingoms matavim slygoms. Keturios skilimo kreivs matuojamos, esant aktyvinimo trukmms 10 min, 5 min, 2 min ir 1 min ir naudojant 1 min trukms registravimus (t.y., (5.4.8) formulje t = 60 s). Penktoji skilimo kreiv matuojama, esant 3 min aktyvinimo trukmei ir naudojant t = 15 s trukms registravimus.

5.7.1. Matavimo rezultat analiz, naudojant netiesin aproksimavim Vis pirma keturi skilimo kreivi, kurios atitinka 1 min trukms registravimus, antroji (ltesnioji) dalis aproksimuojama eksponentins funkcijos ir fono suma. i sritis atitinka sidabro izotop su didesniuoju skilimo pusamiu, t.y., 108Ag. Kadangi 110Ag izotopo branduoliai beveik pilnai suskyla per pirmsias 2 min, tai galima laikyti, kad visi matavimai, pradedant nuo treiojo, atitinka tik 108Ag izotop. i skilimo kreivs dalis atitinka antrj ir treij dmenis (5.4.7) reikinyje, t.y., jos lygtis yra n(t ) = N (e 2t 1)e 2t + n ;
02 f

Matavim tvarka yra tokia: 1. jungiami skaitiklio maitinimo blokas, registravimo renginys ir kompiuteris, kuris naudojamas registravimo renginio valdymui ir matavimo rezultat kaupimui. Sidabro bandinys, kur sudaro stabilij izotop kiamas konteiner su Pu-Be neutron altiniu.
107

2. 3.

Ag ir

109

Ag miinys,

Prajus reikiamai aktyvinimo trukmei (10 min), bandinys itraukiamas ir dedamas ant skaitiklio (detektoriaus). 10 min matuojama skilimo kreiv (10 registravim po 1 min). Matavimo duomenys fiksuojami lentelje: pirmajame stulpelyje uraomi registravim pabaigos momentai (t), o antrajame uregistruoti daleli skaiiai (n). Laikas t turi bti atskaitomas nuo bandinio itraukimo momento. Bandinys nuimamas nuo skaitiklio, ir dar 10 min laukiama, kol bandinys pilnai deaktyvuosis (t.y., taps neradioaktyvus). Tas laikas panaudojamas aplinkos fono matavimui. Kad bandinio spinduliuot neturt takos fono matavimams, bandinys turi bti kuo toliau nuo skaitiklio.

ia N 02 yra izotopo 108Ag efektinis pradinis kiekis (5.4.6b), o 2 yra 108Ag skilimo konstanta. Netiesinio aproksimavimo bdu (r. priedo D poskyrius D.1D.9) randami dydiai N 02 ir 2 bei j paklaidos kiekvienai i keturi kreivi, kurios atitinka aktyvinimo trukmes ta = 10 min, 5 min, 2 min ir 1 min. Kadangi aproksimuoti reikia tik paskutinius atuonis takus, tai programos Microcal Origin dialogo lango "Select Dataset" vesties laukuose, tarp kuri yra uraas "<=Row<=", reikia vesti skaiius 3 ir 10 (r. priedo D poskyr D.7 ir D-7 pav.). Aproksimavimo metu fono dmuo nf neturi bti
Netiesiniam aproksimavimui btinas kompiuteris. Tiesiniam aproksimavimui nra btinas kompiuteris, taiau, norint atlikti tiesin aproksimavim, i matavimo duomen reikia atimti fon, o po to logaritmuoti. Dideli laik srityje kai kuri matavim rezultatai gali bti maesni u vidutin fon (nes branduoli skilimas yra atsitiktinis procesas), todl logaritmavimas tampa nemanomas (neigiamo skaiiaus logaritmas yra neapibrtas). Tokius takus reikia imesti, taigi prarandama dalis informacijos. Tuomet tiesinio aproksimavimo bdu gautieji parametr veriai yra maiau tiksls, negu netiesinio aproksimavimo bdu gautieji veriai. Jeigu imest tak nra, tuomet abiem bdais gaunami beveik vienodi rezultatai.
1

4.

194 varijuojamas (jis turi bti lygus imatuotajam vidutiniam fono impuls skaiiui per 1 min). Be to, jeigu aproksimavimo funkcija apibrta pagal priedo D formul (D.3.3), tuomet parametrai N01 ir lambda1 taip pat neturi bti varijuojami: parametras N01 turi bti prilygintas nuliui, o lambda1 vert gali bti bet kokia (t.y., D-9 pav. pavaizduoto lango ymimieji laukeliai "Vary?", kurie yra greta virutini dviej vesties lauk, neturi bti paymti, o virutiniame vesties lauke turi bti nulis). Taip yra todl, kad kreivs, kurios imatuotos, naudojant 1 min intervalus, suteikia nepakankamai informacijos apie 110Ag ( izotop atitinka tik du pirmieji takai kiekvienoje kreivje). Atlikus aproksimavim, apskaiiuojamas keturi skilimo konstantos 2 veri vidurkis bei jo paklaida 2. i paklaida skaiiuojama itaip. Keturios 2 paklaidos, kurios atitinka kiekvien i keturi aproksimuot kreivi, pakeliamos kvadratu, po to ie kvadratai sudedami, itraukiama aknis ir rezultatas padalinamas i 4 (tai iplaukia i tikimybi teorijos teiginio, kad nepriklausomj atsitiktini dydi sumos standartinis nuokrypis yra lygus akniai i t dydi standartini nuokrypi kvadrat sumos). Keturi aproksimuojamieji matavimo duomen rinkiniai ir atitinkamos optimaliosios teorins kreivs pavaizduojami grafikai. Kiekviena teorin kreiv turi bti pavaizduota tame paiame grafike, kaip ir atitinkami matavim duomenys. Matavim duomenys vaizduojami atskirais takais, o teorins kreivs itisinm linijom (kaip C-1 pav.). Izotopo 108Ag efektinio pradinio kiekio N 02 prieklausa nuo aktyvinimo trukms ta (aktyvacijos kreiv) pavaizduojama grafikai. iuo atveju aktyvacijos kreiv sudaro 4 takai, nes tiek yra tiriamj ta veri (ta = 1 min, 2 min, 5 min ir 10 min). Kiekvienai i i keturi ta veri pagal (5.3.5) formul apskaiiuojama 108Ag soties aktyvacija: N 02 N s2 = . 2ta 1 e

195 (N02 ir lambda2) turi bti priskirtos ankstesniojo aproksimavimo metu gautosios verts. Aproksimuoti reikia vis 15 s trukms registravim rezultatus. Aproksimavimo rezultatas optimaliosios N 01 ir 1 verts bei j paklaidos N 01 ir 1. Matavim duomenys ir optimalioji teorin kreiv pavaizduojami viename grafike (kaip C-1 pav.). Pagal (5.1.2) apskaiiuojamos izotopo 110Ag pusjimo trukm T1 ir 108 izotopo Ag pusjimo trukm T2. i pusjimo trukmi atsitiktins paklaidos T1 ir T2 apskaiiuojamos pagal formul ln 2 T1 / 2 = 2 ;

ia T1/2 = T1 arba T2, o = 1 arba 2 (i formul iplaukia i tikimybi teorijos teiginio, kad atsitiktinio dydio funkcijos standartinis nuokrypis yra lygus funkcijos ivestins absoliutins verts ir to dydio standartinio nuokrypio sandaugai). Taigi, matavim rezultatus sudaro 6 grafikai: 5 skilimo kreivs ir 1 aktyvacijos kreiv. Kiekviename i 5 grafik su skilimo kreivm turi bti pateikti matavim duomenys ir optimalioji teorin kreiv. Be to, matavim rezultatuose turi bti pateikti kiekvienos skilimo kreivs aproksimavimo rezultatai (t.y., optimaliosios parametr verts ir j paklaidos) bei izotop 108Ag ir 110Ag pusjimo trukms ir j paklaidos. Darbo ivadose ios pusjimo trukms turi bti palygintos su tikrosiom vertm (2.37 min ir 24.6 s). 5.7.2. Matavimo rezultat analiz, naudojant tiesin aproksimavim I vis rezultat, kurie atitinka 60 s trukms registravimus, atimamas fono dmuo nf (vidutinis fono impuls skaiius per 1 min). Gautj skaii natralij logaritm prieklausos nuo laiko pavaizduojamos grafikai (atskir tak pavidalu), ir kiekvienoje i keturi kreivi randama antroji (ltesnioji) tiesin dalis (r. 5.2 pav.). Kadangi 110Ag izotopo branduoliai beveik pilnai suskyla per pirmsias 2 min, tai visi matavimai, pradedant nuo treiojo, atitinka tik 108Ag izotop. Taigi, aproksimuoti reikia tik paskutinius atuonis takus. i ties atitinka antrj dmen (5.4.5) reikinyje, t.y., jos lygtis yra ln[ N 02 (e2 t 1)e 2t ] = ln[ N 02 (e2 t 1)] 2t ; ia N 02 yra izotopo 108Ag efektinis pradinis kiekis (5.4.6b), o 2 yra 108Ag skilimo konstanta. Tiesinio aproksimavimo bdu (r. pried B) randami dydiai N 02 ir 2 kiekvienai i keturi kreivi, kurios atitinka aktyvinimo trukmes ta = 10 min, 5 min, 2 min ir 1 min, ir j atsitiktins paklaidos. Atlikus aproksimavim, apskaiiuojamas keturi skilimo konstantos 2 veri vidurkis bei jo paklaida 2. i paklaida skaiiuojama itaip. Keturios 2 paklaidos, kurios atitinka kiekvien i keturi aproksimuot kreivi, pakeliamos kvadratu, po to ie kvadratai sudedami, itraukiama aknis ir rezultatas padalinamas i 4 (tai iplaukia i tikimybi teorijos teiginio, kad

N s 2 verts, kurios atitinka skirtingas ta vertes, turt apytiksliai sutapti. Randamas N s 2 vidurkis. Naudojant apskaiiuotuosius N s 2 ir 2, pagal (5.3.5) formul apskaiiuojama N 02 vert, kuri atitinka ta = 3 min. inant i N 02 vert ir 2, i skilimo kreivs, kuri atitinka ta = 3 min ir t = 15 s, galima iskirti izotopo 110 Ag indl. Tuo tikslu naudojama aproksimavimo funkcija (5.4.7) (t.p. r. pried D), kurioje atliekami tokie pakeitimai: 1) vietoj t = 60 s naudojamas t = 15 s; 2) nf apibriamas kaip vidutinis fono impuls skaiius per 15 s, t.y., sumainamas 4 kartus. io aproksimavimo metu turi bti varijuojami tik parametrai N 01 ir 1 (naudojant priedo D ymjimus N01 ir lambda1). Parametrams N 02 ir 2

196 nepriklausomj atsitiktini dydi sumos standartinis nuokrypis yra lygus akniai i t dydi standartini nuokrypi kvadrat sumos). Keturios optimaliosios teorins tiess nubraiomos tuose paiuose grafikuose, kuriuose pateikti matavim duomen logaritmai (r. aukiau). Izotopo 108Ag efektinio pradinio kiekio N 02 prieklausa nuo aktyvinimo trukms ta (aktyvacijos kreiv) pavaizduojama grafikai. iuo atveju aktyvacijos kreiv sudaro 4 takai, nes tiek yra tiriamj ta veri (ta = 1 min, 2 min, 5 min ir 10 min). Kiekvienai i i keturi ta veri pagal (5.3.5) formul apskaiiuojama 108Ag soties aktyvacija: N 02 N s2 = . 1 e 2ta

197 ios pusjimo trukms turi bti palygintos su tikrosiom vertm (2.37 min ir 24.6 s).
5.8. Kontroliniai klausimai

1. 2. 3. 4. 5. 6.

Radioaktyvumo svoka. Radioaktyviojo skilimo tipai. Nuklido, izotopo ir izobaro svokos; nuklid ymjimai. Pagrindinis radioaktyviojo skilimo dsnis, jo ivedimas. Pusjimo trukms, skilimo konstantos ir aktyvumo svokos; j matavimo bdai. Branduolins reakcijos svoka. Radiacins neutron pagavos branduolin reakcija. Aktyvinimo svoka. Reakcijos skerspjvio svoka. Aktyvacijos kreiv. Soties aktyvacija.

N s 2 verts, kurios atitinka skirtingas ta vertes, turt apytiksliai sutapti. Randamas N s 2 vidurkis. Naudojant apskaiiuotuosius N s 2 ir 2, pagal (5.3.5) formul apskaiiuojama N 02 vert, kuri atitinka ta = 3 min. inant i N 02 vert ir 2, i skilimo kreivs, kuri atitinka ta = 3 min ir t = 15 s, galima iskirti izotopo 110 Ag indl. Tuo tikslu i ios kreivs atimamas reikinio (5.4.5) antrasis dmuo, kuris atitinka 108Ag (is dmuo taip pat turi bti skaiiuojamas su t = 15 s). Be to, atimamas fonas (fono vert turi bti keturis kartus maesn, negu ankstesniuose skaiiavimuose, nes t yra keturis kartus maesnis). Tokiu bdu gaunama izotopo 110Ag skilimo kreiv. ios skilimo kreivs natraliojo logaritmo prieklausa nuo laiko pavaizduojama grafikai. Tuo paiu bdu, kaip ir 108Ag atveju, randami izotopo 110Ag efektinis pradinis kiekis N 01 ir skilimo konstanta 1 bei j paklaidos N 01 ir 1. Pagal (5.1.2) apskaiiuojamos izotopo 110Ag pusjimo trukm T1 ir 108 izotopo Ag pusjimo trukm T2. i pusjimo trukmi atsitiktins paklaidos T1 ir T2 apskaiiuojamos pagal formul ln 2 T1 / 2 = 2 ;

ia T1/2 = T1 arba T2, o = 1 arba 2 (i formul iplaukia i tikimybi teorijos teiginio, kad atsitiktinio dydio funkcijos standartinis nuokrypis yra lygus funkcijos ivestins absoliutins verts ir to dydio standartinio nuokrypio sandaugai). Taigi, matavim rezultatus sudaro 6 grafikai: 5 skilimo kreivi logaritmai ir 1 aktyvacijos kreiv. Kiekviename i 5 grafik su skilimo kreivi logaritmais turi bti pateikti matavim duomenys ir optimalioji teorin ties. Be to, matavim rezultatuose turi bti pateikti kiekvienos skilimo kreivs aproksimavimo rezultatai (t.y., optimaliosios parametr verts ir j paklaidos) bei izotop 108Ag ir 110Ag pusjimo trukms ir j paklaidos. Darbo ivadose

198
6. Darbas Nr. 6. Beta spinduli sugerties mediagoje tyrimas 6.1. vadas Auktos energijos elektringosios dalels (elektronai, pozitronai, protonai, dalels ir kt.), praeidamos pro mediag, sveikauja ("susiduria") su mediagos elektronais ir atom branduoliais. Pagrindin ios sveikos prieastis Kulono trauka arba stma tarp krintaniosios dalels ir elektringj daleli, kurios eina mediagos sudt (t.y., elektron ir branduoli). Kiekvieno susidrimo metu krintaniosios dalels kinetin energija sumaja. Tai iplaukia i energijos tverms dsnio: elektringj daleli, kurias spinduliuoja radioaktyvieji branduoliai, pradin kinetin energija (10 keV 10 MeV elektron ir pozitron atveju, 4 9 MeV daleli atveju) yra ymiai didesn u atom elektron vidutin kinetin energij (~1 keV) ir u atom iluminio judjimo kinetin energij (kambario temperatroje ~0.03 eV), todl energija visuomet perduodama nuo krintanij daleli apaudomosioms dalelms, o ne atvirkiai. Be to, dal krintaniosios dalels energijos gali nusineti susidrimo metu atsirad fotonai. Praktikoje svarbiausi du branduoli spinduliuojam elektringj daleli energijos nuostoli mechanizmai: 1) jonizaciniai energijos nuostoliai (energija perduodama mediagos elektronams), 2) radiaciniai energijos nuostoliai (energija prarandama elektromagnetins spinduliuots pavidalu). Radiaciniai energijos nuostoliai gali tapti vyraujaniu nuostoli mechanizmu tik tuomet, kai krintaniosios dalels yra ypa auktos energijos (>> 1 MeV) elektronai arba pozitronai. Tokiu atveju didioji energijos dalis ieikvojama stabdomajai spinduliuotei, kuri atsiranda, kai elektronas arba pozitronas gyja didel pagreit atomo branduolio elektriniame lauke (r. 6.3 ir 3.2 poskyrius). Sunkij daleli atveju radiaciniai nuostoliai nepasireikia, nes i nuostoli dydis yra atvirkiai proporcingas dalels mass kvadratui (r. (3.2.10) formul). Taigi, sunkij elektringj daleli ir maesns u 1 MeV energijos daleli energijos nuostoliai mediagoje yra jonizacins kilms. Vykstant kiekvienam susidrimui su mediagos elektronu, krintanioji dalel perduoda jam dal savo kinetins energijos, todl dalels greitis ir energija sumaja. Mediagos elektronas, gavs energij i krintaniosios dalels, gali pereiti auktesn atomo energijos lygmen (atomo suadinimas) arba gali ilkti i atomo (atomo jonizavimas). Todl ie krintaniosios dalels energijos nuostoliai vadinami jonizaciniais energijos nuostoliais. Apie jonizacinius nuostolius smulkiau kalbama 6.2 poskyryje.

199 Kadangi elektrono ir pozitrono mas (me = 9.110-31 kg) yra ymiai maesn u sunkij elektringj daleli mas (pvz., protono mas mp = 1.6710-27 kg = 1839me), tai greitj elektron arba pozitron ( daleli) judjimas mediagoje skiriasi nuo sunkij elektringj daleli (pvz., daleli arba proton) judjimo. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad elektronas arba pozitronas, sveikaudamas su mediagos elektronu arba su atomo branduoliu, gali ymiai pakeisti judjimo krypt, o sunkioji elektringoji dalel tik istumdo mediagos elektronus, taiau pati savo judjimo krypties beveik nepakeiia. Todl elektron ir pozitron trajektorija mediagoje yra lauts pavidalo (r. 6.2 pav.), o sunkij daleli trajektorija yra beveik tiesi. Po daugelio susidrim krintaniosios dalels greitis sumaja iki nulio. Mainant pradin dalels energij, didiausias atstumas, kuriuo dalel siskverbia mediag, maja. Visas kelias, kur dalel nulekia mediagoje iki to momento, kai jos greitis sumaja iki nulio, vadinamas duotosios ries daleli siekiu duotojoje mediagoje (r. 6.4 poskyr).
6.2. Jonizaciniai energijos nuostoliai Sveikaujant sunkiajai elektringajai dalelei su mediagos elektronu, krintaniosios dalels greiio pokytis yra neymus, o sveikaujant dalelei su mediagos elektronu, dalels greitis gali pakisti labai stipriai. Todl sunkij daleli jonizacini nuostoli teorinis skaiiavimas yra ymiai paprastesnis, negu daleli jonizacini nuostoli skaiiavimas. Taiau galutins formuls abiem atvejais yra labai panaios ir pasiymi beveik vienoda prieklausa nuo dalels greiio ir nuo mediagos charakteristik. Todl vis pirma inagrinsime sunkij elektringj daleli atvej, o po to gautuosius rezultatus apibendrinsime dalelms. Kiekybin jonizacini nuostoli iraika yra dalels energijos sumajimas kelio vienete -(dE/dx)jon (jonizacin ilgin energijos perdava). Teorin formul, kuri susieja jonizacin ilgin energijos perdav su krintaniosios elektringosios dalels mase, krviu ir energija bei mediagos tankiu, atominiu numeriu ir vidutine jonizacijos energija, galima gauti, remiantis iomis trimis prielaidomis: 1. Krintaniosios dalels ir atomo elektrono sveik galima aprayti klasikiniais metodais. Sveikaujani daleli sistemos klasikinis apraymas leistinas tuomet, kai sveikos metu kiekvienos dalels koordinats ir judesio kiekio sandauga (abiej daleli mass centro sistemoje) yra ymiai didesn u redukuotj Planko konstant h . is teiginys iplaukia i Heizenbergo neapibrtum sryio (r. 1.11 poskyr). Daleli sveikos metu atstumas nuo kiekvienos dalels iki mass centro yra tos paios eils,

200

201

F||

-e
F

b ze v x=0

6.1 pav. Atomo jonizavimo sunkiosios elektringosios dalels elektriniu lauku klasikinis modelis. ze krintaniosios dalels krvis, -e atomo elektrono krvis.

b (6.2.3) 1 2 v (t.y., dl reliatyvistini efekt sveikos trukm sumaja). Vadinasi, antrj prielaid galima urayti taip: hv hv v . (6.2.4) b < bmax = 4.9 10 17 2 2 I 1 13.5Z 1 Z 1 2

(6.2.4) formulje greitis v ireiktas m/s, o atstumas b metrais.


3. Aplinkos atom elektronai beveik nepasislenka sveikos metu, t.y., juos galima laikyti nejudaniais. Galima rodyti, kad i slyga galioja visuomet, kai galioja (6.2.1) arba (6.2.2) nelygyb. T.y., treioji prielaida iplaukia i pirmosios.

kaip atstumas b nuo apaudomosios dalels iki tiess, kuriai priklauso krintaniosios dalels pradinio greiio vektorius (r. 6.1 pav.). Vadinasi, klasikinis apraymas leistinas tuomet, kai pb >> h ; (6.2.1) ia p yra dalels judesio kiekis mass centro sistemoje. Jeigu krintaniosios dalels mas yra ymiai didesn u elektrono mas, tuomet mass centro sistemoje krintanioji dalel beveik nejuda, o elektronas juda link jos greiiu v, kuris sutampa su krintaniosios dalels greiiu laboratorinje atskaitos sistemoje. T.y., p mev. Jeigu v yra artimas viesos greiiui, tuomet judesio kiekio p iraikoje reikia naudoti elektrono reliatyvistin mas me / 1 2 , kur v/c yra krintaniosios dalels greiio ir viesos greiio c santykis. Todl (6.2.1) nelygyb galima urayti tokiu bdu: 1 2 h h 1 2 1.16 10 4 , = p mev v (6.2.2) formulje greitis v ireiktas m/s, o atstumas b metrais. b > bmin = (6.2.2)

I (6.2.2) ir (6.2.4) formuli iplaukia, kad, majant krintaniosios dalels greiiui, bmin auga, o bmax maja. Esant pakankamai maam dalels greiiui, bmax tampa tos paios eils kaip bmin. Tokiu atveju jonizaciniai energijos nuostoliai turi bti skaiiuojami kitais metodais. Pvz., kai Z = 27 (aliuminis), emiau pateiktsias formules galima taikyti tik tuomet, kai dalels greitis didesnis u 107 m/s. Tai atitinka 300 eV energijos elektronus arba 2 MeV energijos daleles. Kai b > bmax, sveikos trukm yra tokia didel, kad atomo suadinimas arba jonizacija tampa nemanomi, o kai b < bmin, dl kvantini efekt jonizaciniai nuostoliai tampa labai mai, todl j galima nepaisyti. T.y., skaiiuojant jonizacinius nuostolius, galima laikyti, kad visos manomos atstumo b verts priklauso intervalui bmin < b < bmax (6.2.5) (nors i tikrj atstumas b gali bti bet koks). Naudojantis aukiau suformuluotomis prielaidomis, jonizacin ilgin energijos perdava skaiiuojama tokiu bdu. X a nukreipsime krintaniosios dalels judjimo kryptimi, o atskaitos pradios taku laikysime tak, kuriame dalel labiausiai suartja su elektronu (r. 6.1 pav.). Pralkdama pro nejudant elektron 2, dalel 1 nuolat veikia j Kulono jga F, kuri nukreipta iilgai daleles jungianios tiess (r. 6.1 pav.). ios jgos absoliutin vert lygi 1 ze 2 F = 2 ; (6.2.6) 4 0 x + b 2 ia z yra krintaniosios dalels krvis elementariojo krvio e vienetais. Sveikos metu elektronui perduotas pilnutinis judesio kiekis yra lygus

2. Mediagos elektronus galima laikyti laisvais, t.y., galima nepaisyti j ryio energijos atome. i prielaida reikia, kad dalels ir elektrono sveikos trukm turi bti ymiai maesn u elektrono apsisukimo aplink atomo branduol trukm 1 / = h / I = 2h / I , kur yra vidutinis elektrono apsisukim aplink branduol danis, h yra Planko konstanta, o I = h yra vidutin elektrono ryio energija atome (vidutin jonizacijos energija). inant atomo branduolio krvio skaii Z, vidutin jonizacijos energij galima apskaiiuoti pagal empirin sry I 13.6 Z eV . Sveikos trukm lygi atstumo b ir dalels greiio v santykiui: = b/v. Reliatyvistin pataisa

pasireikia papildomu daugikliu

1 2 :

pe =

Fdt .

(6.2.7)

202 Jgos vektori F galima iskaidyti lygiagreij komponent F|| ir statmenj komponent F (r. 6.1 pav.). Kadangi sunkisios dalels greitis sveikos metu beveik nepakinta, o apaudomasis elektronas sveikos metu beveik nepasislenka i vietos (r. 3 prielaid), tai lygiagreiosios komponents integralas laiko atvilgiu lygus nuliui:

203 ra bmin ir bmax iraikas (6.2.2) ir (6.2.4) (6.2.14), gauname galutin jonizacins ilgins energijos perdavos iraik: 1 z 2e 4 n mev 2 dE . (6.2.15) ln = 2 2 I (1 2 ) dx jon 4 0 mev is sryis vadinamas Boro formule. Egzistuoja keletas patikslint ios formuls variant, pvz., 1 z 2e 4 n 2mev 2 dE (6.2.16) ln 2 . = 2 2 2 dx jon 4 0 mev I (1 ) iose formulse matyti, kad jonizacinius nuostolius lemia nedidelis skaiius fizikini dydi: krintaniosios dalels greitis v ir krvis z, elektron skaiius trio vienete n ir mediagos vidutin jonizacijos energija I . Prieklausa nuo I yra logaritmin, t.y., gana silpna. Jonizacins ilgins energijos perdavos (6.2.16) stipri priklausomyb nuo dalels greiio v, krvio z ir elektron tankio n galima paaikinti itaip. Dalels energijos sumajimas sveikos metu yra proporcingas atomo elektronui perduotojo judesio kiekio kvadratui (tai iplaukia i elektrono kinetins energijos iraikos judesio kiekiu). is judesio kiekis yra proporcingas sveikos trukmei (r. (6.2.7)), o pastaroji yra atvirkiai proporcinga dalels greiiui. Todl jonizacin ilgin energijos perdava yra atvirkiai proporcinga v2. Antra vertus, i (6.2.7) iplaukia, kad elektronui perduotasis judesio kiekis yra proporcingas sveikos jgai, kuri, pagal Kulono dsn, yra proporcinga krintaniosios dalels krviui z. Todl jonizaciniai energijos nuostoliai yra tiesiog proporcingi z2. Vidutinis susidrim skaiius trajektorijos ilgio vienete yra proporcingas mediagos elektron tankiui n, todl ir jonizacin ilgin energijos perdava yra proporcinga n. Iki iol buvo kalbama tik apie sunkij elektringj daleli (pvz., daleli arba proton) sveik su mediaga. Elektron jonizacini energijos nuostoli mechanizmas yra praktikai toks pats, kaip ir sunkij elektringj daleli (taiau reikia turti omenyje, kad tuo atveju, kai krintanioji dalel yra elektronas, jg kryptys 6.1 pav. yra prieingos). Todl elektron jonizacin ilgin energijos perdav taip pat galima skaiiuoti pagal (6.2.14) formul. Taiau parametrus bmax ir bmin ioje formulje reikia parinkti iek tiek kitaip, negu sunkij daleli atveju. Kalbant apie elektron sveik su mediaga, jau negalima laikyti, kad sveikos metu krintanioji dalel juda tiesiai ir tolygiai. Jeigu krintanioji dalel yra elektronas, tuomet vieno susidrimo metu jo greitis ir judjimo kryptis gali stipriai pasikeisti. Dalels judjimo krypties pokytis dl sveikos su kita dalele vadinamas sklaida. Be to, elektron atveju pasireikia kvantiniai pakaitiniai efektai, kurie atsiranda dl to, kad sveikaujantieji elektronai yra i principo neatskiriami vienas nuo kito (pvz., po susidrimo, suklusio atomo jonizacij, i principo nemanoma nustatyti, kuris i dviej ilekiani elektron yra krintantysis, o kuris imutasis i atomo).

F||dt = 0 .

(6.2.8)

Taip yra todl, kad io integralo verts daleli suartjimo metu (t < 0) ir daleli nutolimo metu (t > 0) kompensuoja viena kit. Vadinasi, judesio kiekis, kur gauna elektronas, yra statmenas krintaniosios dalels trajektorijai ir lygus

pe =

F dt .

(6.2.9)

Pasinaudojus dalels greiio v pastovumu, galima pereiti nuo integravimo laiko t atvilgiu prie integravimo koordinats x = v t atvilgiu: pe = Apskaiiav integral, randame ze2 . (6.2.11) 2 0 bv Energija, kuri gavo elektronas (t.y., krintaniosios dalels energijos nuostoliai vieno susidrimo metu) yra lygi 2 pe 1 z 2e 4 = 2 2 . (6.2.12) 2me 8 0 mev 2b 2 Dalels energijos nuostoliai dl sveikos su mediagos elektronais, esaniais iediniame b spindulio, db ploio ir dx storio sluoksnyje aplink dalels trajektorij (r. 6.1 pav.), yra lygs reikinio (6.2.12) ir elektron skaiiaus iame sluoksnyje sandaugai. is elektron skaiius lygus elektron tankio n ir io sluoksnio trio 2bdbdx sandaugai. Norint apskaiiuoti jonizacin ilgin energijos perdav, reikia susumuoti vis toki ied, sudarani dx storio mediagos sluoksn, indlius ir gautj sum padalinti i sluoksnio storio dx. T.y., jonizacin ilgin energijos perdava yra lygi integralui pe = 1
max 2 pe dE n2bdb . = dx jon bmin 2me

1 F dx . v

(6.2.10)

(6.2.13)

ra reikin (6.2.12) integral (6.2.13), gauname 1 z 2 e 4 n bmax dE ln . = 2 2 bmin dx jon 4 0 mev

(6.2.14)

204 Atsivelgus iuos veiksnius, gaunama itokia elektron jonizacins ilgins energijos perdavos iraika: mev 2 Ee 1 e 4n 1 dE = ln 2 2 2 2 dx jon 4 0 mev 2 2 I (1 ) (6.2.17) 2 2 2 1 2 1 ln 2 + 1 + 1 1 1 2 . 2 16 2
ia Ee yra elektrono reliatyvistin kinetin energija: me c 2 Ee = me c 2 . (6.2.18) 2 1 Palyginus jonizacini nuostoli iraikas sunkiosioms dalelms (6.2.16) ir elektronams (6.2.17), akivaizdu, kad jos skiriasi tik daugikliu riestiniuose skliaustuose, kuris silpnai priklauso nuo dalels greiio v ir nuo vidutins jonizacijos energijos I . Daugiklio prie riestinius skliaustus pavidalas abiejuose reikiniuose yra vienodas ( daleli atveju z2 = 1). Todl pagrindins ivados apie jonizacini nuostoli priklausomyb nuo krintaniosios dalels greiio v ir nuo mediagos elektron tankio n vienodai galioja ir sunkiosioms dalelms, ir elektronams. Formulse (6.2.16) ir (6.2.17) akivaizdu, kad svarbiausias mediagos parametras, kuris lemia jonizacini nuostoli dyd, yra elektron tankis n. Elektron tankis yra lygus mediagos atomo elektron skaiiaus Z ir atom skaiiaus trio vienete sandaugai. Atom skaiius viename kubiniame centimetre yra lygus NA/A, kur yra mediagos tankis (g/cm3), NA = 6.0221023 yra Avogadro skaiius, o A yra mediagos atomo mass skaiius. Vadinasi, Z n = N A . (6.2.19) A Santykis Z/A kinta nuo 0.5 lengviesiems atomams (iskyrus vandenil, kuriam Z/A = 1) iki 0.4 sunkiesiems atomams. Taigi, jonizaciniai nuostoliai yra proporcingi mediagos tankiui , ir io proporcingumo koeficientas yra beveik vienodas visoms mediagoms. Dl to ir dydis -dE/d(x) yra apytiksliai vienodas visoms mediagoms. Todl dalels nueit atstum mediagoje patogu ireikti dydiu x, kurio dimensija yra g/cm2 (vienetinio ploto ir x storio sluoksnio mas). Duotosios ries ir energijos elektringosios dalels siekis, ireikus j g/cm2, yra vienodas beveik visoms mediagoms (jeigu energijos nuostoliai yra grynai jonizaciniai). I formuli (6.2.16) ir (6.2.17) iplaukia, kad jonizaciniai nuostoliai stipriai priklauso nuo dalels greiio v. Kol greitis nra artimas viesos greiiui c (t.y., kol < 0.5), jonizaciniai nuostoliai yra atvirkiai proporcingi greiio

205 kvadratui. Toliau didinant dalels greit, jonizacini nuostoli majimas sultja, o kai greitis tampa labai artimas viesos greiiui, jonizaciniai energijos nuostoliai pradeda ltai augti dl logaritminio dmens augimo. formules (6.2.16) ir (6.2.17) neeina krintaniosios dalels mas. Tai reikia, kad skirting masi daleli, kuri greiiai ir krvio absoliutins verts sutampa (pvz., vienodo greiio elektrono ir protono), jonizaciniai energijos nuostoliai kelio vienete yra apytiksliai vienodi. Taiau vienodos energijos elektrono ir protono jonizacin ilgin energijos perdava labai skiriasi. Taip yra todl, kad duotosios energijos dalels greitis stipriai priklauso nuo jos mass. Pvz., nereliatyvistins dalels greitis v ir kinetin energija E susij sryiu 2E v2 = ; (6.2.20) M ia M yra dalels mas. ra (6.2.20) Boro formul (6.2.16) ir atsivelg tai, kad nereliatyvistiniu atveju << 1, gauname 1 z 2e 4 nM 4me E dE . (6.2.21) ln = 2 IM dx jon 8 0 me E Panaus rezultatas gaunamas ir nereliatyvistiniams elektronams. Kaip matome, nereliatyvistini daleli jonizaciniai energijos nuostoliai yra proporcingi dalels masei. Todl sunkij nereliatyvistini elektringj daleli (pvz., proton) jonizacin ilgin energijos perdava yra ymiai didesn u tos paios energijos elektron jonizacin ilgin energijos perdav. Pvz., 0.5 MeV energijos protono jonizacin ilgin energijos perdava yra madaug 2000 kart didesn u tos paios energijos elektrono jonizacin ilgin energijos perdav. Vadinasi, sunkioji elektringoji dalel mediagoje nueina ymiai maesn atstum, negu tos paios energijos elektronas.
6.3. Radiaciniai energijos nuostoliai Elektrodinamikoje rodoma, kad su pagreiiu judanti elektringoji dalel spinduliuoja elektromagnetines bangas. Todl, sveikaujant elektringajai dalelei su mediagos dalelmis, spinduliuojamos elektromagnetins bangos. i spinduliuot vadinama stabdomja spinduliuote. Energija, kuri ieikvojama stabdomajai spinduliuotei, vadinama radiaciniais energijos nuostoliais. Su pagreiiu a judanios ze krvio dalels spinduliuots intensyvumas (t.y., per sekund ispinduliuojamas energijos kiekis) yra lygus

(6.3.1) 6 0c Kadangi a = F/M, kur F yra dalel veikianti jga, o M yra dalels mas, tai
3

W=

z 2e 2

a2 .

W=

z 2e 2 F . 6 0c 3 M

(6.3.2)

206 Vadinasi, radiaciniai energijos nuostoliai yra atvirkiai proporcingi krintaniosios dalels mass kvadratui. Todl radiaciniai nuostoliai praktikai nepasireikia sunkij daleli atveju. Pvz., proton radiaciniai energijos nuostoliai yra (Mp/me)2 3106 kart maesni, negu elektron radiaciniai energijos nuostoliai. Kadangi daleli sveikos jg F nusako Kulono dsnis, tai jga F yra proporcinga apaudomosios dalels krviui, o radiaciniai nuostoliai io krvio kvadratui. Dl ios prieasties pagrindin indl radiacinius nuostolius nea sveika su atom branduoliais, o ne su elektronais: stabdomosios spinduliuots intensyvumas, sveikaujant su branduoliu, yra Z2 kart didesnis, negu sveikaujant su elektronu, o branduoli skaiius yra tik Z kart maesnis u elektron skaii. Radiacini energijos nuostoli kiekybin iraika yra radiacin ilgin energijos perdava -(dE/dx)rad, t.y., radiaciniai energijos nuostoliai kelio vienete. daleli radiacin ilgin energijos perdav galima apskaiiuoti pagal paprast formul E dE (6.3.3) = ; dx rad t r ia E yra dalels kinetin energija, o tr yra konstanta, kuri vadinama radiaciniu ilgiu. Radiacinis ilgis priklauso nuo mediagos. Pvz., oro atveju tr = 300.5 m, o vino atveju tr = 0.5 cm. I (6.3.3) iplaukia, kad radiaciniai nuostoliai yra proporcingi dalels kinetinei energijai. Tuo tarpu jonizaciniai nuostoliai (6.2.16) arba (6.2.17) maja, augant dalels energijai. Todl, pradedant nuo kakokios krizins energijos, radiaciniai nuostoliai prads vyrauti (inoma, praktikai tai manoma tik elektron ir pozitron atveju). i krizin energij galima vertinti pagal apytiksl sry (dE / dx) rad ZE (MeV) . (6.3.4) (dE / dx) jon 800 Vadinasi, radiaciniai nuostoliai pradeda viryti jonizacinius, kai E > 800/Z MeV. Pvz., Al atveju (Z = 27) tai atsitinka, kai krintaniojo elektrono energija virija 30 MeV (tikslesni skaiiavimai duoda dar didesn vert 47 MeV). Kadangi dl radiacini energijos nuostoli dalis dalels kinetins energijos ieikvojama elektromagnetinei spinduliuotei, tai toks dalels susidrimas su branduoliu yra netamprusis (tamprusis susidrimas tai toks susidrimas, kurio metu nekinta daleli kinetini energij suma). Kaip minta, sunkij daleli atveju radiaciniai nuostoliai yra labai mai, todl sunkij daleli susidrimus su mediagos branduoliais galima laikyti tampriaisiais. Taiau tampriojo susidrimo su branduoliu tikimyb yra ymiai maesn u susidrimo su elektronu tikimyb, nes mediagoje branduoli yra Z kart maiau, negu elektron. Todl daleli judjimo analizje tamprij susidrim

207 su branduoliais daniausiai galima nepaisyti. Iimtis sunkij daleli sklaidos dideliais kampais tyrimas (pvz., Rezerfordo bandymas). Taigi, jeigu mediaga vitinama sunkiosiomis elektringomis dalelmis arba maesns u 1 MeV energijos dalelm (elektronais), tuomet daugumos i daleli sveika su mediaga pasireikia tik atom jonizacija ir suadinimu, t.y., energijos nuostoliai yra grynai jonizaciniai. vitinant pozitronais, alia mintj proces dar vyksta pozitron ir mediagos elektron anihiliacija (r. 1.31 poskyr).
6.4. Daleli siekiai Dalels siekis tai dalels nulktas kelias mediagoje, t.y., kelias, kuriame dalel praranda vis savo kinetin energij. Siek galima ireikti ilgine energijos perdava -(dE/dx):

R=

E0 0

dE / dx ;

dE

(6.4.1)

ia E0 yra dalels pradin kinetin energija. Siekis nusako didiausi manom siskverbimo mediag gyl. siskverbimo mediag gylis priklauso nuo dalels trajektorijos formos ir yra didiausias tuomet, kai dalels trajektorija yra tiesi ir statmena mediagos paviriui. Kadangi sunkij daleli trajektorija yra tiess pavidalo, tai sunkij daleli siekis ir siskverbimo gylis beveik sutampa. Elektron trajektorija mediagoje yra sudtinga laut (r. 6.2 pav.). Todl elektron siskverbimo mediag 6.2 pav. Lygiagretaus elektron vidutinis gylis yra ymiai maesnis u pluoto sklaida mediagoje. siek (6.4.1). is skirtumas tarp sunkij elektringj daleli ir elektron tampa ypa akivaizdus, palyginus prajusi pro mediagos sluoksn daleli skaiiaus prieklausas nuo sluoksnio storio sunkiosioms dalelms (6.3 pav.) ir elektronams (6.4 pav.). Matome, kad sunkij daleli atveju kreiv i pradi yra horizontali (visos dalels praeina sluoksn), o kai sluoksnio storis prilygsta siekiui R, prajusi daleli skaiius staigiai sumaja iki nulio. Elektron sugerties kreivs yra kitokio pavidalo. Prajusi pro sluoksn elektron skaiius vis laik maja, didjant sluoksnio storiui (r. 6.4 pav.). Kai sluoksnio storis virija siek R, pro sluoksn nepraeina n vienas elektronas. 6.1 ir 6.2 lentelse pateikti vairi energij daleli ir elektron siekiai skirtingose mediagose. Kaip matome, dalels siekis auga, didjant jos energijai. Be to, akivaizdu, kad sunkij daleli (pvz., daleli) siekiai yra

208

209
6.2 lentel. vairi izotop spinduliuojam daleli didiausi siekiai

I I0

Radioaktyvus izotopas
12 24

Didiausia Didiausias daleli siekis ore, cm energija, MeV 0.155 1.390 1.704 0.167 0.255 0.310 0.465 0.670 1.480 0.546 2.280 0.220 0.430 0.783 22 465 610 28 47 62 116 172 510 126 820 37 93 217

I0/2

6.3 pav. Tipika vienos energijos daleli srauto prieklausa nuo sugriklio storio d. R ir Rmax yra, atitinkamai, vidutinis ir didiausias siekiai.

R Rmax

d
6.4 pav. vairi energij monoenergini elektron sugerties kreivs aliuminyje.

ymiai maesni u daleli siekius. ie dsningumai iplaukia i siekio iraikos (6.4.1) ir i to, kad sunkij elektringj daleli ilgin energijos perdava -(dE/dx) yra ymiai didesn u tos paios energijos elektron ilgin energijos perdav (r. 6.2 ir 6.3 poskyrius).
6.5. Elektron pereiga pro storas folijas. Silpimo koeficientas 6.4 pav. pavaizduota prajusi pro aliuminio folij elektron skaiiaus prieklausa nuo folijos storio, esant kelioms pradinms elektron energijoms. ios kreivs vadinamos sugerties kreivmis. Aparatros, kuri buvo panaudota i kreivi matavimui, struktrin schema pavaizduota 6.7 pav. Elektronai, kuriuos spinduliuoja radioaktyvusis altinis 5, praeina pro folij 4, ir dalis j patenka elektron skaitikl 3. Didinant folijos stor, skaitikl pasiekusi elektron skaiius maja. Taip yra todl, kad, didjant folijos storiui, didja krintaniojo elektrono susidrim su mediagos elektronais skaiius. Kadangi kiekvieno susidrimo metu iek tiek pakinta elektrono judjimo kryptis, tai, 6.1 lentel. vairi energij daleli siekis

C Na 32 P 35 S 45 Ca 60 Co 82 Br 85 Kr 89 Sr 90 Sr 90 Y 147 Pm 185 W 204 Tl

Didiausias siekis biol. audinyje arba vandenyje, cm 0.02 0.72 0.92 0.02 0.06 0.09 0.16 0.28 0.80 0.20 1.27 0.06 0.15 0.35

Didiausias siekis Al, cm 0.008 0.222 0.285 0.010 0.022 0.029 0.056 0.087 0.247 0.064 0.406 0.019 0.044 0.110

Radioaktyvus izotopas
210 212

dalels energija, MeV 5.3 8.8 4.8 5.5 4.0 4.2 5.15

Siekis ore, cm 3.8 8.6 3.3 4.0 2.5 2.7 3.7

Po Po 226 Ra 222 Rn 232 Th 238 U 239 Pu

Siekis biologiniame audinyje arba vandenyje, m 45 105 40 49 31 34 43

didjant susidrim skaiiui, auga vidutinis kampinis nuokrypis nuo pradins krypties. Jeigu elektronas nukrypsta nuo pradins krypties tiek, kad nepataiko skaitiklio langel, skaitiklis jo neuregistruoja. Toki elektron skaiius auga, didjant folijos storiui. Be to, esant pakankamai dideliam folijos storiui, dalis elektron neieina i folijos, t.y., praranda joje vis savo kinetin energij. i elektron dalis taip pat auga, didjant folijos storiui. Kuo didesn elektrono energija, tuo maesn sklaidos dideliu kampu tikimyb ir tuo maesni jonizaciniai energijos nuostoliai (r. 6.2 poskyr). Todl, didinant pradin elektron energij, auga santykin dalis elektron, kurie prajo pro folij be dideli krypties pokyi (ir todl buvo skaitiklio uregistruoti). Tuo aikinamas skirtumas tarp sugerties kreivi, kurios atitinka skirtingas pradines elektron energijas (r. 6.4 pav.). Sugerties kreivs, kurios pavaizduotos 6.4 pav., atitinka t atvej, kai visi folij krintantys elektronai yra vienodos energijos. Taiau bet kuris radioaktyvus izotopas spinduliuoja vairi energij elektronus arba pozitronus. Taip yra todl, kad branduolio skilimo metu ispinduliuojamos dvi dalels elektronas ir antineutrinas arba pozitronas ir neutrinas (r. (1.30.1) ir (1.30.2)). Nors pilnutin energija, kuri isiskiria duotojo branduolio skilimo metu, turi tiksliai apibrt vert, taiau jos dalys, kurios tenka kiekvienai i dviej spinduliuojam daleli, yra atsitiktiniai dydiai. Todl elektronai arba pozitronai, kuriuos spinduliuoja radioaktyvus altinis, turi visas kinetins energijos vertes nuo nulio iki didiausios verts Emax. Tipikas skilimo spektras pavaizduotas 1.35 pav.

210 Kadangi branduoli spinduliuojam elektron spektras yra tolydus ir prasideda nuo nulio, tai j sugerties kreivs skiriasi nuo monoenergini elektron sugerties kreivi, kurios pavaizduotos 6.4 pav. Branduolins spinduliuots sugerties kreivs yra apytiksliai eksponentinio pavidalo (r. 6.5a pav. ir 6.5b pav.). Greitesnis sugerties kreivs majimas pradinje jos dalyje aikinamas tuo, kad liausieji elektronai sugeriami stipriausiai, nes j jonizaciniai nuostoliai yra didiausi. T.y., pradin sugerties kreivs dalis atspindi maiausios energijos elektron sugert mediagoje. Toliau didinant mediagos sluoksnio stor, lieka tik didiausi energij elektronai, kuri sugertis mediagoje yra silpnesn. Todl sugerties kreivs kritimas sultja. Naudojant logaritmin ordinai aies skal, galima iskirti tiesin srit (r. 6.5b pav.), t.y., sluoksnio stori interval, kuriame elektron srauto majimas yra eksponentinis: N = N 0 exp( d ) . (6.5.1) (6.5.1) formuls parametras vadinamas silpimo koeficientu arba sugerties koeficientu. Kaip matyti 6.5b pav., daugiklis N 0 yra iek tiek maesnis u tikrj pradin elektron sraut N0, nes sugerties kreivs pradioje jos majimas yra greitesnis. Kaip minta 6.2 poskyryje, jonizaciniai energijos nuostoliai yra proporcingi mediagos tankiui . Todl ir silpimo koeficientas yra apytiksliai proporcingas . Dl ios prieasties praktikoje danai naudojamas masinis silpimo koeficientas, kuris gaunamas, padalinus silpimo koeficient i mediagos tankio . Masinis silpimo koeficientas / yra apytiksliai vienodas visoms mediagoms. inant masin silpimo koeficient /, (6.5.1) formulje galima pereiti nuo kintamojo d prie kintamojo d: N = N 0 exp d (6.5.2)

211 Dydis d tai storio d ir vienetinio ploto mediagos sluoksnio mas (matavimo vienetas g/cm2). Mediagos tankio ir duotos energijos daleli siekio toje mediagoje sandauga R taip pat yra apytiksliai vienoda visoms mediagoms. Todl praktikoje siekis R danai ireikiamas g/cm2, t.y., siekiu vadinama mediagos tankio ir siekio sandauga. Didjant didiausiai elektron energijai Emax, silpimo koeficientas maja, o siekis auga. T.y., sugerties kreivs pavidalo kitimas, kintant didiausiai elektron energijai, yra panaus t, kuris stebimas monoenergini elektron atveju (r. 6.4 pav.). Sugerties koeficiento ir siekio priklausomyb nuo didiausios elektron energijos panaudojama praktikoje, matuojant radioaktyviojo izotopo spinduliuojam elektron didiausi energij. Pvz., daleli didiausios energijos Emax matavimui galima panaudoti empirin sry tarp siekio R ir didiausios energijos Emax:
2 R 0.11( 1 + 22.4 Emax 1) , 0 < Emax < 3 MeV; (6.5.3) 2 ia R ireiktas g/cm , o Emax ireikta MeV. i prieklausa pavaizduota 6.6 pav. Praktikoje siekis R matuojamas, ekstrapoliuojant (pratsiant) eksponentin srit iki susikirtimo su fono lygiu (r. 6.5b pav.). Taip imatuotas siekis vadinamas ekstrapoliuotuoju siekiu. Kaip matome 6.5b pav., ekstrapoliuotasis siekis visuomet yra iek tiek maesnis u tikrj siek, kuris 6.5b pav. paymtas Rmax. Taip matuojant siek, santykin matavimo paklaida gali siekti -5%.

1.6 1.4 1.2


2

Siekis, g/cm

1.0 0.8 0.6 0.4 0.2 0.0 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 Energija, M eV 2.5 3.0

6.5 pav. Tipika sugerties kreiv itisinio spektro atveju. a) tiesin ordinai aies skal, b) logaritmin ordinai aies skal.

6.6 pav. daleli siekio prieklausa nuo didiausios energijos.

212 4.
6.6. Darbo uduotys

213 Tuo paiu bdu imatuojama organinio stiklo sugerties kreiv. Organinio stiklo sluoksnio storis d didinamas nuo 0 iki 4 mm kas 0.5 mm; vieno matavimo trukm 1 min.
6.8. Matavimo duomen analiz Uregistruot daleli skaiiai pataisomi, atsivelgiant skaitiklio neveikos trukm (r. 8.9 poskyr): N N= ; 1 ( N / t ) ia N yra uregistruotas daleli skaiius, yra skaitiklio neveikos trukm (s), o t yra vieno registravimo trukm (s). i pataisa btina tik tuo atveju, kai reikinys (N/t) yra didesnis u 0.01.

1. 2. 3.

Imatuoti 90Sr90Y radioaktyvaus altinio spinduliuots intensyvumo prieklaus nuo aliuminio arba organinio stiklo sugriklio storio. Nubraiyti aliuminio ir organinio stiklo spinduli sugerties kreives. Rasti 90Y spinduliuots sugerties koeficientus , masinius sugerties koeficientus / ir siekius R aliuminio ir organinio stiklo atvejais.

1.

6.7. Matavim tvarka Laboratorinio darbo aparatros apibendrintoji struktrin schema pavaizduota 6.7 pav. ioje schemoje 1 stiprintuvas, 2 auktos tampos altinis, 3 daleli (Geigerio ir Miulerio) skaitiklis, 4 sugriklio ploktels, 5 daleli altinis, 6 registravimo renginys. Priklausomai nuo skaitiklio tipo, auktos tampos altinis 2 ir registravimo taisas 6 gali bti viename korpuse, arba gali bti atskiri renginiai. Reikiamas sugriklio storis 6.7 pav. Matavim aparatros pasiekiamas, dedant vien ant kitos kelias struktrin schema. vairaus storio aliuminio arba organinio stiklo plokteles. iame darbe naudojamas 90Sr90Y (stroncio-itrio) radioaktyvusis altinis, kurio skilimo schema pavaizduota priedo A-3 pav.

2.

Daleli skaii natralij logaritm prieklausos nuo mediagos storio d (sugerties kreivs) pavaizduojamos grafikai. Taip pat grafikai pavaizduojamos j prieklausos nuo sandaugos d (ia mediagos tankis). i sandauga turi bti ireikta g/cm2. Fono atimti nereikia, nes siekis bus nustatomas pagal 6.5b pav. metodik. Sugerties kreivs, atitinkanios aliumin ir organin stikl, turi bti pavaizduotos viename grafike, kad jas bt lengviau palyginti. ios kreivs turt bti artimos tiesms. Tiesins aproksimacijos bdu (r. pried B) randami aliuminio ir organinio stiklo sugerties koeficientai ir j atsitiktins paklaidos . Apskaiiuojami atitinkami masiniai sugerties koeficientai / ir j paklaidos / (aliuminio tankis = 2.70 g/cm3, organinio stiklo tankis = (1.0 1.5) g/cm3, priklausomai nuo organinio stiklo ries). Abu masiniai sugerties koeficientai paklaid ribose turt sutapti (r. 6.5 poskyr). Sugerties kreivs pratsiamos iki susikirtimo su fono lygiu (r. 6.5b pav.). Randamas ekstrapoliuotasis siekis R. Jeigu sankirtos tako abscis yra u X aies rib, tuomet R apskaiiuojamas pagal formul ln( N 0 ) ln( N f ) R= ;

3.

Matavim tvarka yra tokia: 1. 2. 3. jungiami skaitiklio maitinimo blokas ir registravimo renginys. Imatuojamas aplinkos fonas. Tuo tikslu atliekami 10 matavim po 1 min ir apskaiiuojamas vidurkis. Prie skaitiklio langel padedamas 90Sr90Y radioaktyvusis altinis ir imatuojama daleli sugerties kreiv aliuminio folijoje. Aliuminio sluoksnio storis d didinamas nuo 0 iki 2 mm kas 0.1 mm. Esant kiekvienam storiui, atliekamas vienas matavimas, kurio trukm 1 min. Matavim duomenys fiksuojami lentelje: pirmajame stulpelyje uraomos aliuminio storio verts (d), o antrajame uregistruot daleli skaiiai (N).

4.

ia Nf yra vidutinis fono impuls skaiius per 1 min, o N0 yra pradinis uregistruot daleli skaiius per 1 min (r. 6.5b pav.). 5. Ekstrapoliuotasis siekis ireikiamas g/cm2 (t.y., padauginamas i mediagos tankio) ir palyginamas su verte, kuri numato empirin formul (6.5.3). ioje formulje reikia naudoti 90Y spinduliuojam daleli didiausi energij (2.280 MeV), nes 90Sr spinduliuojam daleli energija yra ymiai maesn (0.546 MeV) ir jos pilnai sugeriamos radioaktyviojo altinio viduje.

214
6.9. Kontroliniai klausimai Elektringj daleli jonizacini energijos nuostoli mediagoje prieastys. 7. Darbas Nr. 7. Gama spinduli sugerties mediagoje tyrimas

215

1. 2. 3.

Elektringj daleli radiacini energijos nuostoli mediagoje prieastys. Ilgins energijos perdavos svoka. Jonizacins ilgins energijos perdavos prieklausa nuo daleli greiio v, j krvio z ir mediagos elektron tankio n. Sunkij elektringj daleli (pvz., daleli) ir elektron sveikos su mediaga skirtumai. Sugerties koeficiento svoka ir jo matavimas. Masinis sugerties koeficientas. Sugerties koeficiento priklausomyb nuo daleli energijos ir nuo mediagos tankio. Dalels siekio svoka ir jo matavimas.

4. 5.

6.

7.1. vadas Kaip ir elektringj daleli (pvz., elektron, proton, daleli), kvant sveika su mediaga yra elektromagnetins prigimties. Taiau ios sveikos mechanizmas yra kitoks, negu elektringj daleli, nes: 1) kvantai neturi elektrinio krvio, todl jie nedalyvauja Kulono sveikoje. kvanto sveika su elektronu vyksta labai maoje erdvs srityje, kurios dydis yra 1011 cm eils, t.y., trim eilm maesnis u tarpatominius atstumus. Todl kvantai palyginti retai sveikauja su elektronais ir branduoliais. 2) kvant rimties mas lygi nuliui, todl j greitis visuomet lygus viesos greiiui. Tai reikia, kad kvantai mediagoje negali bti ltinami. Jie gali bti tik sugeriami arba isklaidomi. Praeinant spinduliuotei pro mediag, spinduliuots intensyvumas maja (intensyvumas tai kvant skaiius per laiko vienet pro vienetinio ploto paviri). io majimo prieastis kvant sveika su mediaga. Svarbiausi yra trys sveikos su mediaga procesai: Komptono sklaida, fotoefektas ir elektrono-pozitrono por susidarymas. 7.2. Komptono sklaida Komptono sklaida arba nekoherentin sklaida tai tokia kvanto sveika su elektronu, kurios metu kvantas perduoda elektronui dal savo energijos ir pakeiia judjimo krypt. Apraant i sveik, galima laikyti, kad elektronas yra laisvas, net jeigu elektronas yra atome. Taip yra todl, kad kvant energija ymiai virija elektrono ryio energij atome (elektrono ryio energija arba atomo jonizacijos energija tai darbas, kur reikia atlikti, paalinant elektron i atomo). Taigi, sveikaujant kvantui su atomo elektronu, pastarasis beveik visuomet ilekia i atomo. 1.3 pav. pavaizduota kvanto Komptono sklaidos schema. Kaip matome, dl Komptono sklaidos vietoj pirminio kvanto, kurio danis h0, atsiranda isklaidytasis kvantas, kurio energija h < h0, o elektronas, kuris isklaid kvant, gyja kinetin energij Ee = h0 h. kvanto energijos sumajimas (ir atitinkamas bangos ilgio padidjimas) Komptono sklaidos metu vadinamas Komptono efektu. Naudojantis energijos ir judesio kiekio tverms dsniais, galima rodyti, kad kvanto bangos ilgio padidjimas Komptono sklaidos metu yra lygus = K (1 cos ) ; (7.2.1) ia yra sklaidos kampas, o K yra elektrono Komptono bangos ilgis: h K = = 0.024263 . m0c

216
7.3. Fotoefektas Fotoefektas tai tokia fotono sveika su atomu, kurios metu atomas sugeria vis fotono energij (t.y., fotonas nustoja egzistuoti), o vienas i atomo elektron ilekia i atomo. Imutasis i atomo elektronas vadinamas fotoelektronu. Taigi, pagrindinis skirtumas tarp fotoefekto ir Komptono sklaidos yra tas, kad Komptono sklaidos metu fotonas praranda tik dal savo energijos, o fotoefekto metu fotonas yra pilnai sugeriamas. is reikinys kartais vadinamas vidiniu fotoefektu, siekiant j atskirti nuo iorinio fotoefekto, kuris apraytas 1.2 poskyryje. Naudojantis energijos tverms dsniu, galima apskaiiuoti fotoelektrono kinetin energij: (7.3.1) Ee = h ; ia yra atitinkamo elektron sluoksnio jonizacijos energija. Naudojantis energijos ir judesio kiekio tverms dsniais (9.2.2a,b), galima rodyti, kad laisvasis elektronas negali sugerti fotono. T.y., laisvieji elektronai negali sukelti fotoefekto. Norint tuo sitikinti, pakanka (9.2.2a) ir (9.2.2b) lygybi deiniosiose pusse paalinti pirmuosius dmenis (tai atitinka prielaid apie kvanto sugert). Gautoji dviej lygi sistema (su neinomaisiais ir v) neturi sprendinio. 7.4. Por krimas Jeigu kvanto energija virija dvigub elektrono rimties energij 2m0c2, tampa manomu elektrono ir pozitrono por krimas. Por krimo esm ta, kad kvantas nustoja egzistuoti, o vietoj jo atsiranda elektrono ir pozitrono pora. Taigi, kvanto energija virsta elektrono ir pozitrono pilnutine reliatyvistine energija. Dalels pilnutin reliatyvistin energija yra lygi jos reliatyvistins mass m (kuri priklauso nuo dalels greiio) ir viesos greiio kvadrato sandaugai. Kadangi m negali bti maesn u dalels rimties mas m0, tai pagal energijos tverms dsn por krimas manomas tik tuomet, kai kvanto energija yra didesn u elektrono ir pozitrono rimties energij sum 2m0c2 1.02 MeV. Be to, remiantis energijos ir judesio kiekio tverms dsniais, galima rodyti, kad poros negali atsirasti vakuume. Poros gali atsirasti tik kurios nors dalels elektriniame lauke. i dalel gauna dal krintaniojo kvanto judesio kiekio ir energijos. ios dalels vaidmen gali atlikti atomo branduolys arba elektronas. Elektrono ir pozitrono pora branduolio lauke gali atsirasti tik tuomet, kai kvanto energija tenkina nelygyb h 2m0c 2 + Ebr ; (7.4.1) ia pirmasis dmuo nusako poros rimties energij, o antrasis yra branduolio atatrankos energija. Kadangi branduolio atatrankos energija yra palyginti maa, tai por krimo slenksiu laikomas pirmasis dmuo 2m0c2 1.02 MeV. Por krimo elektrono lauke slenkstis yra 2 kartus didesnis (4m0c2). Taip yra todl, kad elektrono atatrankos energija yra ymiai didesn u branduolio atatrankos energij (dl ymiai maesns mass), ir jos nepaisyti negalima.

217
7.5. Sveikos skerspjvis ir silpimo koeficientas Dviej daleli sveikos su konkreia pasekme tikimyb (pvz., krintaniojo kvanto Komptono sklaidos tikimyb arba fotoefekto tikimyb) apibdinama, naudojant skerspjvio svok: kiekviena apaudomoji dalel (pvz., elektronas arba atomas) pakeiiama sivaizduojama plokia sritimi, kuri statmena krintanij daleli judjimo krypiai ir kurios plotas parinktas taip, kad duotojo vykio (pvz., Komptono sklaidos arba fotoefekto) tikimyb sutapt su tikimybe, kad krintanioji dalel pataikys i srit. Taip apibrtas plotas vadinamas to vykio skerspjviu. inant skerspjv, duotojo vykio tikimyb galima apskaiiuoti pagal geometrins dx tikimybs skaiiavimo taisykles S emiau apraytu bdu. Tarkime, kad apaudomj daleli koncentracija bandinyje yra N. Tuomet ploto S ir nykstamai mao storio dx mediagos sluoksnyje yra NSdx apaudomj daleli. Pilnutinis i daleli plotas dS, kuris udengia dal ploto S, yra lygus skerspjvi plot sumai, t.y. dS = NSdx (r. 7.1 pav.). Kadangi krintanioji dalel gali su vienoda tikimybe pataikyti bet kur S ploto paviriaus tak, tai tikimyb dP, kad krintanioji dalel "pataikys" kuri 7.1 pav. kvanto sugerties arba sklaidos nors dx storio sluoksnyje esani skerspjvio ploto aikinimas dalel-taikin, yra lygi plot santykiui: dS (7.5.1) dP = = N dx . S sry galima laikyti sveikos skerspjvio apibrimu: sveikos skerspjvis yra lygus sveikos tikimybs dP ir ploto vienetui tenkani daleli skaiiaus Ndx santykiui. Kiekvienas procesas, kuris gali vykti, sveikaujant dviems dalelms, apibdinamas savo skerspjviu. Pagal nesutaikomj vyki tikimybi sumos taisykl, vis vyki, kurie gali vykti, sveikaujant dviems dalelms, skerspjvi suma nusako pilnutin daleli sveikos ("susidrimo") skerspjv. Todl kvanto sveikos su atomu skerspjvis yra lygus = K + F + P ; (7.5.2) ia K, F ir P yra, atitinkamai, Komptono sklaidos, fotoefekto ir por krimo skerspjviai (jeigu kvanto energija maesn u 1 MeV, P = 0). Remiantis (7.5.1), galima apskaiiuoti spinduliuots intensyvumo I prieklaus nuo mediagos sluoksnio storio x (ia intensyvumas apibriamas

218 kaip kvant srauto tankis, t.y., pro statmen spinduliuots krypiai vienetinio ploto paviri per laiko vienet praeinani kvant skaiius). Pasinaudosime tuo, kad bet kuris susidrimas su mediagos atomu sumaina pradins krypties kvant skaii vienetu: fotoefekto arba poros sukrimo atveju kvantas nustoja egzistuoti (sugeriamas), o Komptono sklaidos atveju pasikeiia kvanto judjimo kryptis, t.y., kvantas imuamas i pradinio srauto (isklaidomas). Antra vertus, pagal tikimybs apibrim (r. 4.3 poskyr), susidrimo tikimyb dP yra lygi susidrusi su mediagos atomais kvant ir pilnutinio kritusi bandin kvant skaii santykiui. Kadangi spinduliuots intensyvumas proporcingas krintani bandin kvant skaiiui per laiko vienet, o intensyvumo sumajimas proporcingas susidrusi su mediagos atomais kvant skaiiui, tai, skaiiuodami tikimyb dP, trupmenos skaitiklyje vietoj susidrim skaiiaus galime naudoti intensyvumo sumajim (t.y., pokyt su minuso enklu) dI, o vardiklyje vietoj krintanij kvant skaiiaus galime naudoti krintanios mediagos sluoksn spinduliuots intensyvum. Todl lygybs (7.5.1) kairiojoje pusje dyd dP galime pakeisti intensyvumo santykiniu sumajimu (-dI / I), praeinant dx storio sluoksn: dI = N dx ; (7.5.3) I ia N yra atom skaiius trio vienete. Suintegrav (7.5.3) lygyb, gauname I ( x) = I 0 e N x ; (7.5.4) ia I0 yra pradinis intensyvumas. sry galima urayti tokiu pavidalu: I ( x ) = I 0 e x , (7.5.5) kur yra silpimo koeficientas: (7.5.6) = N ; Kadangi sveikos skerspjvis yra lygus trij skirting proces skerspjvi sumai (r. (7.5.2)), tai silpimo koeficient taip pat galima ireikti suma trij silpimo koeficient, atitinkani tris procesus Komptono sklaid, fotoefekt ir por krim: = K + F + P . (7.5.7) Koeficient K, F ir P iraikos gaunamos, raius atitinkam skerspjv (7.5.6) vietoj . Visi trys koeficientai K, F ir P priklauso nuo kvant energijos. i koeficient ir pilnutinio silpimo koeficiento prieklausa nuo kvanto energijos vino atveju pavaizduota 7.2 pav. Kaip matome, ma energij srityje (h < 0.5 MeV) fotoefektas yra pagrindinis sveikos procesas. Taiau, augant energijai, fotoefekto skerspjvis spariai maja. Taip yra todl, kad, augant kvanto energijos ir elektrono ryio energijos skirtumui, didja kvanto energijos dalis, kuri fotoefekto metu virsta elektrono kinetine energija Ee, ir maja jos dalis, kuri ieikvojama elektrono ryio su atomu nutraukimui (r. (7.3.1)). T.y., vis tikslesn tampa apytiksl lygyb Ee h. i lygyb gali virsti
, K , F , P , cm
1.8 1.6 1.4 1.2 1.0 0.8 0.6 0.4 0.2 0.0 0.0 0.4 0.8
-1

219
, cm
3.0 2.5
-1

2.0 1.5 1.0

Pb Fe

P
h , M eV
1.2 1.6 2.0 2.4

0.5 0.4

0.6

0.8

1.0

7.2 pav. Skirtingus procesus atitinkani silpimo koeficient prieklausa nuo kvant energijos vino atveju.

h, MeV

1.2

1.4

1.6

1.8

2.0

7.3 pav. Pilnutinio silpimo koeficiento prieklausa nuo kvant energijos vino ir geleies atveju.

tikslia tik tuo atveju, kai jonizacijos energija lygi nuliui, t.y., kai elektronas yra laisvas. Kitais odiais, augant kvanto energijai, atomo elektronas kvanto atvilgiu tampa vis panaesnis laisvj. Taiau laisvasis elektronas negali sugerti kvanto (r. 7.3 poskyr), todl fotoefekto skerspjvis maja. Todl aukt energij srityje fotoefekto skerspjvis tampa ymiai maesnis u Komptono sklaidos skerspjv, kuris taip pat maja, augant kvanto energijai (r. 7.2 pav.). Fotoefekto ir Komptono sklaidos skerspjvi prieklaus nuo kvanto energijos matematin pavidal galima paaikinti tik kvantins elektrodinamikos metodais. Taigi, paprasto aikinimo nra. Kai kvanto energija virija dvigub elektrono rimties energij 2m0c2 = 1.02 MeV, pradeda pasireikti kvant sugertis dl por krimo. io proceso skerspjvis auga, didjant h. Todl, kai kvanto energija virija 10 MeV, por krimas tampa pagrindiniu kvant sugerties mechanizmu. Esant ypa auktoms kvant energijoms (1000mc2 eils ir didesnms) por krimo skerspjvis artja prie konstantos, kuri apytiksliai lygi Z210-26 cm2; ia Z yra branduolio krvio skaiius. Silpimo koeficientas priklauso ne vien nuo kvanto energijos, bet ir nuo mediagos. Pagrindin ios priklausomybs prieastis yra stipri sveikos skerspjvio priklausomyb nuo atominio numerio Z (kuris sutampa su elektron skaiiumi atome). Atominis Komptono sklaidos skerspjvis proporcingas Z, nes Komptono sklaidos atome tikimyb proporcinga elektron skaiiui jame. Fotoefekto skerspjvis proporcingas Z5. Fotoefekto skerspjvio augimas, didjant Z, aikinamas tuo, kad, didjant branduolio krviui, auga ir elektrono ryio energija atome, todl maja skirtumas tarp kvanto energijos ir jonizacijos energijos (t.y., aikinimas toks pats, kaip ir priklausomybs nuo h aikinimas: r. aukiau). Por krimo skerspjvis proporcingas Z2. Taigi, didjant atominiam numeriui Z, silpimo koeficientas auga. Todl, pvz., vino

220 atveju (Z = 82) silpimo koeficientas yra didesnis, negu geleies atveju (Z = 26). teigin iliustruoja 7.3 pav. Be to, vine fotoefekto vyki dalis pilnutiniame sveikos vyki skaiiuje yra ymiai didesn, negu mediagose, kurios sudarytos i lengvj element, pvz., geleyje arba aliuminyje. Kadangi silpimo koeficientas priklauso nuo kvant energijos, tai eksponentinis silpimo dsnis (7.5.5) gaunamas tik monochromatins (vienos energijos) spinduliuots atveju. Jeigu spinduliuot yra monochromatin, tuomet, inant silpimo koeficiento duotojoje mediagoje prieklaus nuo kvanto energijos, pagal imatuotj silpimo koeficient galima vertinti tiriamojo radioaktyviojo izotopo spinduliuojam kvant energij.
7.6. Darbo uduotys

221 6. 5 punkto matavimai pakartojami, naudojant geleies plokteles. Vieno registravimo trukm priklauso nuo naudojamo skaitiklio tipo. Jeigu naudojamas Geigerio ir Miulerio skaitiklis, tuomet vieno registravimo trukm 1 min. Jeigu naudojamas blyksninis skaitiklis (kuris, registruojant kvantus, yra ymiai efektyvesnis u Geigerio ir Miulerio skaitikl), tuomet vieno registravimo trukm galima sumainti iki 10 s.
7.8. Matavimo duomen analiz

1.

1. 2. 3.

Imatuoti izotop Cs ir 60Co spinduliuots intensyvumo prieklaus nuo vino arba geleies sugriklio storio. Nubraiyti vino ir geleies spinduli sugerties kreives 137Cs ir 60Co atvejais. Pagal sugerties kreives apskaiiuoti spinduli silpimo koeficientus ir kvant sveikos su mediagos atomais skerspjvius.

137

Uregistruot daleli skaiiai pataisomi, atsivelgiant skaitiklio neveikos trukm (r. 8.9 poskyr): n n= ; 1 (n / t ) ia n yra uregistruot daleli skaiius, yra skaitiklio neveikos trukm (s), o t yra vieno registravimo trukm (s). i pataisa btina tik tuo atveju, kai reikinys (n/t) yra didesnis u 0.01.

2.

I n veri atimamas fonas nf. Dydio

n nf n0 n f

natraliojo logaritmo

7.7. Matavim tvarka Laboratorinio darbo aparatros struktrin schema yra tokia pati, kaip ir tiriant spinduli sugert (r. 6.7 pav.), taiau naudojamas ne altinis, o 137 Cs ir 60Co spinduli altiniai. i izotop skilimo schemos yra pateiktos priedo A-1 ir A-2 pav. Reikiamas sugriklio storis pasiekiamas, dedant vien ant kitos 1 mm ir 2 mm storio vino arba geleies plokteles. Matavim tvarka yra tokia: 1. jungiami skaitiklio maitinimo blokas ir registravimo renginys. 2. Imatuojamas aplinkos fonas. Tuo tikslu atliekami 10 registravim ir apskaiiuojamas vidurkis. 3. Prie skaitikl padedamas 137Cs radioaktyvusis altinis ir imatuojamos spinduli sugerties kreivs vine. vino sluoksnio storis x didinamas nuo 0 iki 2 cm. 0 1 cm intervale storis keiiamas kas 1 mm; 1.2 2 cm intervale storis keiiamas kas 2 mm Esant kiekvienam storiui, atliekamas vienas matavimas. Matavim duomenys fiksuojami lentelje: pirmajame stulpelyje uraomos vino storio verts (x), o antrajame uregistruot daleli skaiiai (n). 4. 3 punkto matavimai pakartojami, naudojant geleies plokteles. 5. Matavimai pakartojami, naudojant 60Co radioaktyvj altin ir vino plokteles. Jeigu vieno matavimo metu skaitiklis uregistruoja maiau negu 100 kvant, tuomet matavim reikia pakartoti ir apskaiiuoti dviej matavim vidurk.

3.

4.

prieklausos nuo vino ir geleies storio pavaizduojamos grafikai (ia n0 yra n vert, kuri atitinka nulin stor). Tokiu bdu gaunamos keturios sugerties kreivs, atitinkanios dviej energij kvant sugert vine ir geleyje. Visas sugerties kreives reikia pavaizduoti ant vieno grafiko, kad jas bt lengviau palyginti. Pagal (7.5.5) formul, ios kreivs turt bti artimos tiesms1. Pagal sugerties kreives tiesins aproksimacijos metodu (r. pried B) randami silpimo koeficientai () vine ir geleyje bei j atsitiktins paklaidos. Tuo atveju, kai radioaktyvusis altinis yra 137Cs, o sugriklis yra vinas, aproksimuoti reikia tik takus, kurie atitinka storius nuo 0 iki 1 cm1. Po to pagal (7.5.6) formul apskaiiuojami atitinkami sveikos skerspjviai (). Skaiiuojant atom tank N, reikia panaudoti geleies ir vino tankius ir mass skaiius A. Geleies = 7.86 g/cm3, A = 55.85. vino = 11.29 g/cm3, A = 207.2. Neutrono arba protono mas mn = 1.674 10-24 g. Pagal 7.4 pav. randami teoriniai silpimo koeficientai ir palyginami su imatuotom vertm. 137Cs spinduliuoja 0.662 MeV energijos fotonus (r. priedo A-1 pav.). 60Co spinduliuoja dviej artim energij 1.33 MeV ir

Tuo atveju, kai radioaktyvusis altinis yra 137Cs, o sugriklis yra vinas, gali atsirasti nuokrypis nuo tiess, kai vino storis didesnis u 1 cm, nes tuomet pernelyg padidja tikimyb, kad 137Cs ispinduliuotas kvantas bus isklaidytas vine kelis kartus ir po to pataikys detektori (tokiu atveju imatuotoji silpimo koeficiento vert yra maesn u tikrj, t.y., sugerties kreiv ulinksta vir).

222

223

, cm
1.8 1.7 1.6 1.5 1.4 1.3 1.2 1.1 1.0 0.9 0.8 0.7 0.6 0.5 0.4 0.3
0.5

-1

1.17 MeV fotonus (r. priedo A-2 pav.), todl 60Co atveju reikia naudoti teorin vert, kuri atitinka vidutin foton energij 1.25 MeV.
7.9. Kontroliniai klausimai

1. 2. 3.

Pb

4.

spinduliuots sveika su mediaga: Komptono sklaida, fotoefektas, por krimas. Sveikos skerspjvio svoka. Spinduliuots intensyvumo prieklausa nuo mediagos sluoksnio storio (ivedimas). Komptono sklaidos ir fotoefekto skerspjvi priklausomyb nuo kvant energijos ir elemento atominio numerio.

Fe

0.6

0.7

0.8

0.9

1.0

E, M eV

1.1

1.2

1.3

1.4

1.5

1.6

1.7

1.8

7.4 pav. spinduliuots silpimo koeficiento vine ir geleyje prieklausa nuo kvant energijos.

224
8. Darbas Nr. 8. Geigerio ir Miulerio skaitiklio tyrimas 8.1. Jonizuojaniosios spinduliuots detektori veikimo principas Jonizuojanioji spinduliuot tai daleli, kuri energija pakankama mediagos atom ir molekuli jonizavimui, srautas. Jonizavimo procese atomas arba molekul netenka elektrono. Vienas i jonizuojaniosios spinduliuots altini yra radioaktyvieji izotopai. daleli (elektron) ir kvant, kuri energija nevirija 1 MeV, ir bet kurios energijos daleli sveika su mediaga pasireikia beveik vien tik atom jonizavimu (r. 6.2, 6.3 ir 7.4 poskyrius). Maiausias darbas, kur reikia atlikti, paalinant elektron i atomo, vadinamas elektrono ryio energija arba atomo jonizacijos energija. Daugeliui atom jonizacijos energija yra artima 10 eV. Todl dyd galima laikyti jonizuojaniosios spinduliuots daleli energij apatine riba. Taiau praktikoje daniausiai susiduriama su jonizuojanija spinduliuote, kurios daleli energija priklauso intervalui 10 keV 20 MeV. Praeinant auktos energijos dalelei pro mediag, vidutiniai dalels energijos nuostoliai, tenkantys vienam jonizuotam atomui, yra artimi 30 eV (i i 30 eV, madaug 10 eV ieikvojama paiam jonizavimui, o likusioji energija ieikvojama mediagos atom suadinimui). Taigi, 1 MeV dalel, perduodama vis savo energij mediagai, jonizuoja madaug 30000 atom. Moksle ir technikoje danai tenka matuoti jonizuojaniosios spinduliuots intensyvum ir charakteristikas. Neutrali molekuli jonizavimo reikinys, kurio metu atsiranda laisvasis elektronas ir teigiamasis jonas (ios dvi dalels vadinamos jon pora), panaudojamas dujiniuose jonizuojaniosios spinduliuots detektoriuose. Jeigu dujose egzistuoja elektrinis laukas, tuomet dl duj molekuli jonizacijos atsirad teigiamieji jonai ir elektronai juda prieingom kryptim: atsiranda elektros srov. Laisvieji elektronai patenka anod, o teigiamieji jonai pasiekia katod ir neutralizuojasi (gauna i katodo elektron). is kryptingas krvinink judjimas ir yra dujini jonizuojaniosios spinduliuots detektori veikimo pagrindas. Dujiniai detektoriai daniausiai upildomi inertinmis dujomis, pvz., argonu (r. 8.3 poskyr). Egzistuoja nuolatinio veikimo dujiniai detektoriai ir impulsiniai detektoriai. Nuolatinio veikimo detektorius yra sujungtas su ampermetru, kurio atsako trukm ymiai didesn u vidutin laiko interval tarp registruojam daleli. Tuomet ampermetras matuoja srov, kuri nusako vidutin elektron (ir teigiam jon) krvio susidarymo spart detektoriuje. Taip veikia jonizacijos kameros renginiai su dviem lygiagreiais elektrodais, tarp kuri yra dujos. Pvz., jonizacijos kamera tai daugelio kienini dozimetr pagrindin dalis.

225 Nuolatinio veikimo detektorius matuoja tik vidutin jonizuojaniosios spinduliuots poveik per tam tikr laiko tarp. Taiau danai reikalinga informacija apie atskir daleli savybes. Tokiu atveju naudojama impulsin veika, kurioje kiekviena dalel, kuri sveikauja su detektoriumi, sukelia atskir elektros srovs impuls. Impulsiniai dujiniai detektoriai danai vadinami jonizaciniais skaitikliais. Taip veikia proporcingieji skaitikliai bei Geigerio ir Miulerio skaitikliai. iuose skaitikliuose panaudojamas elektronins grities reikinys, kuris keliom eilm padidina tampos impulso amplitud ir tuo paiu palengvina i impuls registravim. Proporcinguosiuose skaitikliuose ilydis yra nesavaiminis, t.y., jis gsta, nutrkus pirminei jonizacijai (r. 8.4 poskyr). Geigerio ir Miulerio skaitikliuose ilydis yra savaiminis, t.y., prasidjus ilydiui, jis egzistuos ir be pirmins jonizacijos, jeigu nebus imtasi speciali priemoni jo slopinimui (r. 8.5 ir 8.6 poskyrius). Kadangi dujos silpnai sugeria spindulius, dujini detektori efektyvumas, registruojant kvantus, yra nedidelis (didioji dalis kvant praeina pro detektori, nesusidr n su vienu atomu). spinduliuotei ymiai jautresni blyksniniai skaitikliai (dar vadinami scintiliaciniais skaitikliais). Blyksninio skaitiklio darbin mediaga yra skaidrus kristalas scintiliatorius. Kaip ir dujiniuose detektoriuose, kvantas jonizuoja darbins mediagos atomus, t.y., imua i j elektronus (taiau, praeinant kvantui pro kristal, tokio vykio tikimyb yra ymiai didesn, negu praeinant pro dujas). iems elektronams prarandant energij scintiliatoriaus mediagoje, atsiranda regimosios viesos blyksnis scintiliacija. Fotodaugintuvas, kuris eina scintiliacinio skaitiklio sudt, iuos blyksnius paveria tampos impulsais skaitiklio ijime. iuos impulsus registruoja registravimo renginys. Blyksniniame skaitiklyje daniausiai naudojamas neorganinis scintiliatorius NaI(Tl) (natrio jodido kristalas su talio priemaia). Kristalo storis parinktas taip, kad kristal patekusio kvanto sugerties arba sklaidos tikimyb bt artima vienetui. Todl blyksninis skaitiklis registruoja beveik visus j patenkanius kvantus. Kitas blyksninio skaitiklio privalumas didelis greitaeigikumas (neveikos trukm yra 10-7 10-9 s).
8.2. Impulsinio dujinio detektoriaus jungimo schema Impulsinio dujinio detektoriaus jungimo schema pavaizduota 8.1 pav. Skaitiklio apkrovos vara R1 prijungta tarp anodo ir auktos tampos U altinio. tampos impulsas, kuris atsiranda apkrovos varoje dl kryptingo laisvj krvinink judjimo dujose ir dl krvinink surinkimo elektroduose, yra sustiprinamas ir perduodamas registravimo rengin (R). tampos kritim apkrovos varoje R1 ymsime Ui (detektoriaus "ijimo tampa"). Kondensatorius C2 atskiria stiprintuvo jimo grandin nuo detektoriaus maitinimo grandins. C1 yra stiprintuvo jimo grandins ir detektoriaus talp suma (stiprintuvo jimo grandinei priskiriama ir talpa C2).

226
Detektorius

227

C2

Stiprintuvas

R1 C1

R2

Ui = U - a

U +

8.1 pav. Impulsinio dujinio detektoriaus jungimo schema. Kadangi maitinimo tampos U altinis, skaitiklis ir jo apkrova yra sujungti nuosekliai (r. 8.1 pav.), tai U = a + Ui, kur a yra anodo potencialas (tampa tarp skaitiklio elektrod). Taigi, (8.2.1) a = U - Ui.
8.3. Elektronin gritis dujiniame detektoriuje Kad dujinis detektorius galt uregistruoti dalel (pvz., kvant, dalel, dalel, proton ir pan.), ta dalel turi sukurti bent vien laisvj elektron dujose, kurios upildo detektori. ie pirminiai elektronai atsiranda dl to, kad registruojamosios dalels jonizuoja darbini duj atomus arba imua elektronus i katodo ( kvantai registruojami beveik vien tik dl pastarojo reikinio). Jeigu elektrinis laukas dujiniame detektoriuje yra pakankamai stiprus (> 104 V/cm), tuomet laisvieji elektronai tarp susidrim su duj atomais gali gyti energij, kuri pakankama antrinei jonizacijai. T.y., laisvasis elektronas gali jonizuoti atom. vykus antrinei atomai jonizacijai, vietoj vieno laisvojo elektrono atsiranda du laisvieji elektronai, kurie taip pat gali jonizuoti elektronai atomus, ir t.t. Tokiu bdu vyksta gritin antrin jonizacija (elektronin gritis). Dl io gritinio proceso vienas (pirminis) elektronas gali sukurti imtus antrini laisvj elektron (r. 8.2 pav.). Atitinkamai, krvis, kuris surenkamas skaitiklio elektroduose, ir tampos impulsas skaitiklio apkrovos varoje taip pat iauga imtus kart. Pilnutinis elektron skaiius, kuris atsirado dl vienos molekuls jonizacijos, vadinamas dujinio 8.2 pav. Elektronin gritis

stiprinimo koeficientu. Dujinio stiprinimo koeficientas auga, didjant elektrinio lauko stipriui, ir gali kisti nuo vieneto iki 1010. Jeigu dl vieno jonizacijos vykio atsiranda tik viena elektronin gritis, tuomet dujinio stiprinimo koeficientas sutampa su vidutiniu elektron skaiiumi vienoje grityje. Tai galioja proporcingiesiems skaitikliams (r. 8.4 poskyr). Geigerio ir Miulerio skaitikliuose vienas jonizacijos vykis sukelia daugiau negu vien grit, todl i skaitikli dujinio stiprinimo koeficientas yra didesnis u vidutin elektron skaii vienoje elektroninje grityje (r. 8.5 poskyr). Pakankamai didelis elektrinio lauko stipris, kuris reikalingas elektronins grities atsiradimui, pasiekiamas, atitinkamai parinkus dujinio skaitiklio elektrod geometrij ir naudojant aukt tamp tarp elektrod (400 1000 V). Daugumos skaitikli, kuriuose panaudojamas is reikinys, katodas yra cilindrinis metalinis vamzdelis, o anodas plonas (~ 0.1 mm eils storio) metalinis silas, kuris itemptas vamzdelio ayje (r. 8.4a,b pav.). iomis slygomis elektrinis laukas skaitiklio viduje priklauso nuo atstumo iki anodo. Lauko stiprio prieklaus nuo atstumo iki anodo galima rasti pagal Gauso teorem. i teorema teigia, kad elektrinio lauko srautas pro udar paviri yra lygus elektrinio krvio, kuris yra to paviriaus viduje, ir elektrins konstantos 0 = 8.85410-12 F/m santykiui: Q (8.3.1) (E, dS) = ;
S

ia E yra elektrinio lauko stiprio vektorius ant integravimo paviriaus, dS yra to paviriaus ploto elemento vektorius (jo absoliutin vert lygi ploto elementui dS, o kryptis sutampa su S paviriaus normals kryptimi), o (E, dS) = = EdScos(E, dS) yra vektori E ir dS r E skaliarin sandauga. iuo atveju integravimo + paviri patogiausia pasirinkti taip, kad jis + bt cilindro formos ir kad jo simetrijos ais sutapt su skaitiklio anodu. Tuomet elektrinio lauko stipris ant to paviriaus yra pastovus, o elektrinio lauko kryptis visuose paviriaus takuose yra statmena tam paviriui, t.y., 8.3 pav. Cilindrinio dujinio sutampa su normals kryptimi (r. 8.3 pav.). skaitiklio skerspjvis ir Todl (8.3.1) lygybs kairiojoje pusje esantis elektrinio lauko linijos integralas yra lygus elektrinio lauko stiprio E ir integravimo paviriaus ploto S sandaugai. Cilindro paviriaus plotas yra lygus S = 2rh; ia r yra cilindro spindulys, o h cilindro ilgis (t.y., skaitiklio ilgis). Todl (8.3.1) sry galima urayti itaip: Q Q q E (r ) = = = ; (8.3.2) 0 S 2 0 rh 2 0 r

228

229 ia q = Q / h yra krvio ilginis tankis (t.y., skaitiklio ilgio vienetui tenkantis krvis). Krv q galima iskaidyti dvi dalis anodo krvis ir erdvinis krvis (pastarojo krvio altiniai yra duj jonai ir laisvieji elektronai). Erdvinis krvis egzistuoja tik trump laiko tarp po kiekvienos dalels uregistravimo (r. 8.4 8.6 poskyrius). Didij laiko dal skaitiklio tryje nra erdvinio elektrinio krvio, t.y., krviai egzistuoja tik anode ir katode. Tuomet dydis Q formulje (8.3.2) yra anodo krvis, o q yra anodo krvio ilginis tankis. Taigi, elektrinio lauko stipris Geigerio ir Miulerio skaitiklyje yra atvirkiai proporcingas atstumui iki anodo r (r. (8.3.2) formul). Elektrinio potencialo prieklausa nuo r gaunama, pasinaudojus tuo, kad elektrinio lauko stipris yra prieingas potencialo gradientui, t.y., d . (8.3.3) E= dr Vadinasi, potencialas lygus elektrinio lauko stiprio integralui su minuso enklu. Integruoti reikia nuo nulinio potencialo tako iki duotojo tako r. Kadangi katodas yra emintas, jo potencialas lygus nuliui. Taigi,

a)

(r ) = E dr = E dr =
rk r

rk

q 2 0

rk r

dr q r = ln k ; r 2 0 r

(8.3.4)

b)
8.4 pav. Dujini skaitikli konstrukcijos. a spinduliuot patenka skaitikl pro katod (tokie skaitikliai naudojami, registruojant ir spinduliuot); b spinduliuot patenka skaitikl pro ruio lang (tokie skaitikliai naudojami, registruojant , ir spinduliuot).

ia rk yra katodo spindulys. tampa tarp anodo ir katodo U tai anodo potencialas: r q (8.3.5) U = (ra ) = ln k ; 2 0 ra ia ra yra anodo spindulys. I (8.3.2) ir (8.3.5) iplaukia elektrinio lauko stiprio E, tampos U ir atstumo r sryis: U E= . (8.3.6) r r ln k ra Didiausias elektrinio lauko stipris atitinka maiausi r vert, t.y., r = ra. Todl anod stengiamasi daryti kuo plonesn: kuo maesnis anodo storis, tuo stipresn elektrin lauk galima pasiekti, esant tai paiai tampai. Elektrinio lauko stipris, kuris pakankamas gritinei jonizacijai, egzistuoja tik keli deimtj milimetro dali atstumu nuo anodo. Kadangi ios srities tris yra ymiai maesnis u skaitiklio tr, didioji dauguma pirmini elektron atsiranda toliau nuo anodo. Veikiami elektrinio lauko, ie elektronai juda link anodo, nesukurdami antrini elektron. Kai elektronas pasiekia srit, kurioje elektrinis laukas yra pakankamai stiprus, prasideda elektronin gritis, kuri pleiasi tol, kol visi jos elektronai pasiekia anod. Kad elektronin gritis galt isivystyti, jonizacijos metu susidar neigiamieji krvininkai turi likti laisvj elektron pavidalo. Kai kuri duj neutralios molekuls lengvai prisijungia elektron. Tokiu bdu susidaro

230 neigiamas jonas. Kadangi neigiamojo jono mas yra tkstanius kart didesn u elektrono mas, jo pagreitis elektriniame lauke yra tiek pat kart maesnis. Atitinkamai, energija, kuri neigiamajam jonui perduoda elektrinis laukas tarp susidrim su duj molekulm, yra tkstanius kart maesn, negu elektrono atveju, ir nra pakankama antrinei jonizacijai. Siekiant ivengti neigiamj jon susidarymo, dujiniuose skaitikliuose panaudojamos dujos, kuri molekuls sunkiai prisijungia elektron. ia savybe pasiymi inertins dujos (pvz., argonas), nes j atom elektron sluoksniai yra pilnai upildyti. Kitas inertini duj privalumas yra tas, kad jos yra vienatoms, todl j jonizacija gali vykti, esant silpnesniam elektriniam laukui, negu daugiaatomi duj atveju (maiau konkuruojani elektrono energijos nuostoli mechanizm). Pvz., susidrus elektronui su daugiaatome molekule, dalis jo energijos galt virsti molekuls virpesi energija, ir likusi energija bt nepakankama jonizacijai. Jonizacinio skaitiklio anodas daniausiai gaminamas i volframo. Katodas daniausiai yra skaitiklio iorinio apvalkalo dalis. Katodo vaidmen gali atlikti plonas laidus sluoksnis (varis, volframas, plienas ir kt.), nusodintas ant stiklinio vamzdelio vidinio paviriaus. skaitiklio vid jonizuojanioji spinduliuot gali patekti pro katod (r. 8.4a pav.) arba pro special langel skaitiklio gale (r. 8.4b pav.). Pastarosios konstrukcijos skaitikliai naudojami, registruojant stipriai sugeriamas daleles (pvz., daleles). Siekiant sumainti daleli sugert langelio mediagoje, langelis gaminamas i plonos organins plvels arba ruio ploktels.
8.4. Proporcingieji skaitikliai Visos elektronins gritys susidaro vienodom slygom (t.y., vienodu atstumu nuo anodo ir esant vienodam elektrinio lauko stipriui), nepriklausomai nuo to, kuriame skaitiklio take atsirado grities pradininkas pirminis elektronas. Todl vis grii intensyvumai (antrini elektron skaiiai) yra apytiksliai vienodi. Atitinkamai, pilnutinis anode surinktas krvis po kiekvienos jonizuojaniosios dalels patekimo skaitikl yra proporcingas tos dalels sukurt jon por skaiiui (is proporcingumas dingsta, tik kai tampa tarp skaitiklio elektrod virija tam tikr ribin vert: r. 8.5 ir 8.7 poskyrius). T.y., jeigu dalel sukr n jon por, o vien elektronin grit sudaro m elektron, tuomet pilnutinis anod patekusi elektron skaiius lygus N = nm . (8.4.1) Proporcingasis skaitiklis tai dujinis impulsinis detektorius, kurio srovs (ir tampos) impulso amplitud yra proporcinga pirminei jonizacijai n (r. (8.4.1)). Kadangi pirmin jonizacija yra proporcinga krintaniosios dalels energijos nuostoliams, tai tuo atveju, kai dalel dujose praranda vis savo energij, impulso amplitud yra proporcinga dalels energijai. Todl proporcinguoju skaitikliu galima tirti daleli energijos spektr. Taiau tipikame proporcingajame skaitiklyje vis savo kinetin energij gali prarasti tik sunkiosios elektringosios dalels (pvz., dalels) arba ma ir vidutini

231 energij dalels. Aukt energij dalels ir kvantai skaitiklyje praranda tik dal savo energijos, todl proporcingieji skaitikliai tinka tik i daleli registravimui, bet ne energijos matavimui. Kad proporcinguoju skaitikliu bt galima tirti krintanij daleli energijos nuostolius skaitiklio tryje, dujinio stiprinimo koeficientas turi bti pastovus. Taiau dujinio stiprinimo koeficientas spariai auga, didjant tampai tarp skaitiklio elektrod, nes, augant tampai, stiprja elektrinis laukas ir didja tikimyb, kad elektrono gytoji energija bus pakankama antrinei jonizacijai. Todl proporcingj skaitikli maitinimo tampa turi bti ypa stabili. Tai yra vienas i proporcingj skaitikli trkum. Be to, proporcingj skaitikli tampos impuls amplitud yra gana maa (milivolt eils arba maesn), todl j registravimui reikalinga sudtinga elektronin aparatra.
8.5. Geigerio ir Miulerio skaitikliai Esant pakankamai auktai tampai tarp anodo ir katodo, kiekviena elektronin gritis sukuria vien arba daugiau antrini grii. Tokiu bdu elektronins gritys iplinta po vis skaitiklio tr. Toks nevaldomas elektronini grii iplitimas po vis skaitikl vadinamas Geigerio ilydiu. Dujiniame detektoriuje, kuris naudojamas tik daleli registravimui (bet ne j energij matavimui), Geigerio ilydis yra naudingas, nes labai padidina dujinio stiprinimo koeficient (jis gali siekti 1010). Dujinis detektorius, kuriame kiekvienas jonizacijos vykis sukelia Geigerio ilyd, vadinamas Geigerio ir Miulerio skaitikliu. Geigerio ir Miulerio skaitiklio tampos impuls amplitud nepriklauso nuo pirmins jonizacijos. Geigerio ilydio pagrindins prieastys yra fotojonizacija ir fotoefektas. Greiti laisvieji elektronai, sveikaudami su duj molekulmis, ne tik jonizuoja, bet ir suadina jas. Grtant suadintoms molekulms pagrindin bsen, jos ispinduliuoja foton. Be to, fotonai gali atsirasti, teigiamiems jonams rekombinuojant su laisvaisiais elektronais. i proces metu atsiradusi foton energija priklauso ultravioletins viesos diapazonui (keli elektronvoltai). Pvz., argono jonui rekombinuojant su laisvuoju elektronu, ispinduliuojamas 15.7 eV energijos fotonas. Foton laisvasis kelias dujose (t.y., vidutinis kelias, kur nueina fotonas nuo jo ispinduliavimo tako iki susidrimo su kita duj molekule) yra ymiai didesnis u elektrono laisvj keli ir gali siekti kelis centimetrus. Sveikaujant iam fotonui su duj molekule, gali vykti molekuls fotojonizacija: i jos atomo gali bti imutas elektronas. is elektronas taip pat gali tapti naujos grities pradininku. Be to, fotonas gali imuti elektron ir i katodo (is procesas vadinamas fotoefektu). Tam reikia, kad fotono energija h bt didesn u elektrono ilaisvinimo darb A (r. Einteino lygt fotoefektui (1.2.2)). Daugumai metal A = (4 5) eV, todl fotonai, kurie atsiranda, pvz., rekombinuojant argono jonams ir elektronams, gali sukelti fotoefekt.

232 Elektronai, kurie atsiranda dl fotojonizacijos ir dl fotoefekto, vadinami fotoelektronais. Fotoelektronai sukelia naujas gritis. Jeigu kiekviena gritis tokiu bdu sukelia vidutinikai daugiau negu vien nauj grit, ios gritys iplinta po vis skaitikl. Taigi, vyksta Geigerio ilydis. Geigerio ilydio atsiradimo proces galima aprayti itaip. Tarkime, kad krintanioji dalel sukr n jon por (n grii). Be to, tarkime, kad kiekvien grit sudaro m elektron. Tuomet pilnutinis elektron, kurie pasiekia anod, skaiius lygus nm. Tarkime, kad elektronai, kurie sudaro vien grit, suadina vidutinikai duj molekuli. Dalis < 1 foton, kuriuos ispinduliuoja ios molekuls, imu elektronus i kit molekuli arba i katodo (kiti fotonai paliks skaitikl arba bus sugerti be fotoelektron emisijos). Vadinasi, vidutinis fotoelektron skaiius, kuriuos sukuria viena gritis, yra lygus = . (8.5.1) Kadangi grii skaiius yra n, tai pilnutinis atsiradusi fotoelektron skaiius lygus n. ie elektronai patys tampa nauj grii pradininkais. Kitais odiais, kiekviena gritis dl fotojonizacijos ir fotoefekto sukuria nauj grii. Tokiu bdu tarp katodo ir anodo praeina elektronini grii seka, kurioje pilnutinis elektron skaiius lygus N = nm + nm + 2 nm... = nm(1 + + 2 + ...) . (8.5.2) Reikinys skliaustuose tai geometrins progresijos suma. Kai < 1, i suma lygi 1/(1-), o kai 1, i suma lygi begalybei. Geigerio ilydio atveju > 1, todl gritys per 10-7 s eils laik iplinta po vis skaitikl. Proporcingajame skaitiklyje antrins gritys yra nepageidautinos, nes skaitiklio impulso amplitud nustoja bti proporcinga pirminei jonizacijai. Taigi, proporcingojo skaitiklio atveju koeficientas (8.5.2) reikinyje turi bti ymiai maesnis u 1. Antrini grii proporcingajame skaitiklyje ivengiama, papildius skaitiklio dujas nedideliu kiekiu kitos ries duj, kurios intensyviai sugeria ultravioletin vies, taiau io proceso metu neemituoja elektron. ia savybe pasiymi, pvz., metanas (CH3). Taiau, net ir naudojant dujas, kurios slopina Geigerio ilyd, bet kuris proporcingasis skaitiklis pradeda veikti kaip Geigerio ir Miulerio skaitiklis, kai anodo potencialas virija tam tikr vert (r. 8.7 poskyr).
8.6. Antrini Geigerio ilydi slopinimas Aukiau mintasis antrini grii iplitimas po skaitiklio tr yra labai greitas procesas, nes jis susijs su greitj daleli (elektron ir foton) judjimu. Taiau egzistuoja reikinys, dl kurio antrins gritys gali atsirasti, netgi prajus palyginti ilgam laiko tarpui (> 10-3 s) nuo pirminio elektrono atsiradimo. Tas reikinys tai teigiamj jon neutralizavimasis ant katodo. Kadangi teigiamj jon judjimo greitis yra tkstanius kart maesnis u elektron judjimo greit, tai per laik, kurio metu elektronai pasiekia anod, teigiamieji jonai beveik nepasislenka i vietos. Todl skaitiklio tryje atsiranda teigiamas erdvinis krvis. Teigiamas erdvinis krvis dalinai ekranuoja katod,

233 todl elektrinio lauko stipris prie anodo susilpnja ir tampa nepakankamas Geigerio ilydiui atsirasti, t.y., skaitiklis tampa nejautrus jonizuojaniosioms dalelms. Tolstant teigiamj jon debesliui nuo anodo ir vykstant j neutralizacijai ant katodo, elektrinio lauko stipris prie anodo auga ir per 10-4 10-2 s vl pasiekia vert, kuri pakankama Geigerio ilydiui atsirasti. Tuo momentu teigiamj jon dalis jau neutralizavosi, taiau skaitiklio tryje dar yra teigiamj jon. Tolimesnieji procesai priklauso nuo to, ar, neutralizuojantis paskutiniams teigiamiems jonams ant katodo, atsiranda laisvieji elektronai. Kai teigiamasis duj jonas priima elektron i katodo, isiskiria energija, kuri lygi duj jonizacijos energijos ir elektrono ilaisvinimo darbo skirtumui (pvz., argono atveju isiskiria energijos kiekis 15.7 4 = 11.7 eV). i energija danai ispinduliuojama fotono pavidalu. is fotonas gali jonizuoti duj atomus arba imuti elektronus i katodo. Jeigu atsiranda bent vienas laisvasis elektronas, tuomet, jam pasiekus stipraus elektrinio lauko srit, vl vyksta Geigerio ilydis (j vadinsime antriniu Geigerio ilydiu) ir visas procesas kartojasi i naujo. Tokiu atveju skaitiklyje nuolat vyksta Geigerio ilydiai ir skaitikliu tekanti srov nusistovi. Aiku, kad toks skaitiklis, kur patekusi dalel sukelia nuolatin srov, netinka atskir daleli registravimui. Kiekviena dalel turi sukelti vien trump srovs impuls, t.y., vien Geigerio ilyd. Todl antriniai Geigerio ilydiai yra slopinami. Norint ivengti antrini Geigerio ilydi, reikia pasiekti, kad, pradedant nuo to momento, kai elektrinio lauko stipris prie anodo vl tampa pakankamas Geigerio ilydio atsiradimui, dl teigiamj jon neutralizacijos negalt atsirasti laisvieji elektronai. T.y., arba tuo laiko momentu skaitiklio tryje jau neturi bti teigiamj jon, arba tie jonai neutralizuodamiesi neturi emituot foton. Priklausomai nuo antrini Geigerio ilydi slopinimo bdo, Geigerio ir Miulerio skaitikliai skirstomi nesavislopius ir savislopius. Nesavislopiuose skaitikliuose elektrinio lauko atsistatymas po Geigerio ilydio sultinamas tiek, kad, jam atsistaius, skaitiklio tryje jau nebt teigiamj jon. Tuo tikslu naudojama didel apkrovos vara R1 (r. 8.1 pav.): R1 = 108 109 . Didinant var R1, didja laiko konstanta R1C1, kuri nusako talpos C1 sikrovimo per var R1 trukm. Nesavislopiuose skaitikliuose i laiko konstanta yra didesn u laik, per kur visi teigiamieji jonai pasiekia katod. Todl, kai elektrinio laukas stipris atsistato, skaitiklio tryje jau nra teigiamj jon ir Geigerio ilydis negali atsinaujinti. Nesavislopio skaitiklio srovs impulso trukm nusako laiko konstanta R1C1. iuo metu nesavislopiai skaitikliai beveik nenaudojami dl j mao greitaeigikumo. Savislopiuose skaitikliuose duj sudtis pakeiiama taip, kad, neutralizuojantis daugumai teigiamj jon, fotonai neatsirast. Tuo tikslu skaitiklis papildomas nedideliu kiekiu kit duj, kurios tenkina ias slygas:

234 1) papildomj duj molekuli jonizacijos energija turi bti maesn u pagrindini duj jonizacijos energij; 2) neutralizuojantis papildomj duj teigiamiesiems jonams ant katodo, neturi atsirasti fotonai; 3) papildomj duj molekuls turi sugerti ultravioletin spinduliuot ymiai intensyviau, negu pagrindini duj molekuls; be to, i sugertis turi vykti be fotojonizacijos. Pirmoji savyb reikia, kad, suartjus pagrindini duj teigiamajam jonui ir papildomj duj neutraliai molekulei, energikai naudingas yra elektrono perjimas i papildomj jon molekuls pagrindini duj jon (energijos perteklius suadina papildomj duj molekuls virpesius ir sukimsi). Taigi, susidaro papildomj duj teigiamas jonas ir neutrali pagrindini duj molekul. Todl ant katodo neutralizuojasi ne pagrindini duj teigiamieji jonai, o papildomj duj teigiamieji jonai. Antroji savyb pasireikia tuo, kad energija, kuri isiskiria papildomj duj teigiamojo jono neutralizavimosi metu, ieikvojama molekuls disociacijai, o ne ispinduliuojama fotono pavidalu. Treioji savyb pasireikia tuo, kad papildomj duj molekuls sugeria daugum foton, kurie atsiranda dl teigiamj jon ir elektron rekombinacijos arba dl duj molekuli suadinimo, ir ios sugerties metu neatsiranda fotoelektronai, kurie galt sukelti antrin Geigerio ilyd. ios savybs bdingos kai kurioms daugiaatomms dujoms, pvz., spirito, etileno garams ir halogenams (Cl2, Br2, J2). i duj molekuli jonizacijos energijos yra maesns u inertini duj jonizacijos energij (pvz., spirito jonizacijos energija yra 11.7 eV, o argono 15.7 eV). Organins molekuls (pvz., spirito molekuls) po disociacijos neatsistato, todl organini Geigerio ir Miulerio skaitikli veikimo trukm yra ribota (madaug 109 uregistruot daleli). io trkumo neturi halogeniniai skaitikliai: halogen molekuls po disociacijos atsistato. Savislopio skaitiklio srovs impulso trukm apytiksliai lygi laikui, per kur teigiamieji jonai pasiekia katod.
8.7. Dujinio detektoriaus signalo didumo prieklausa nuo tampos Dujinio detektoriaus signalo didum nusako katode surinkt jon skaiius arba tampos impulso amplitud. io signalo prieklausa nuo tampos tarp anodo ir katodo pavaizduota 8.5 pav. Laikoma, kad pirmin jonizacija (pradinis jon por skaiius, kur sukr skaitikl patekusi dalel) yra pastovi. Esant maoms tampoms, signalas yra proporcingas pirminei jonizacijai. T.y., 8.5 pav. virutin kreiv atitinka didesn pirmin jonizacij. Pvz., virutin kreiv galt atitikti dalels sukelt impuls, o apatin impuls, kur sukelia dalel ( dalel jonizuoja ymiai daugiau atom, negu dalel).

235 Esant ypa maoms tampoms, vyksta du konkuruojantys procesai elektron ir teigiamj jon dreifas elektriniame lauke ir j rekombinacija (susijungimas). Didjant tampai, rekombinacijos tikimyb maja, todl vis didesn elektron ir teigiamj jon dalis pasiekia elektrodus. Atitinkamai, impulso amplitud auga (r. 8.5 pav.). Tai yra pirmasis tamp intervalas. Kai tampa virija tam tikr vert, rekombinacija nevyksta, t.y., visi jonizacijos metu atsirad elektronai ir teigiamieji jonai pasiekia skaitiklio elektrodus. Atitinkamai, impulso amplitud sisotina. Tai yra antrasis tamp intervalas (soties sritis). ioje srityje veikia jonizacijos kameros. Soties srityje dujinio stiprinimo koeficientas lygus vienetui (r. 8.3 poskyr), t.y., detektoriaus elektroduose surinktas krvis lygus pirmini jon krviui. Dar labiau padidjus tampai, kiekvienas pirminis elektronas sukuria elektronin grit (r. 8.3 poskyr), t.y., dujinio stiprinimo koeficientas virija vienet. Kadangi, didjant tampai, dujinio stiprinimo koeficientas auga, tai impulso amplitud taip pat didja. Taiau, kaip ir soties srityje, dujinio stiprinimo koeficientas nepriklauso nuo pradinio jon por (pirmini elektron) skaiiaus. Todl impulso amplitud lieka proporcinga pradiniam jon por skaiiui. Tai yra treioji sritis (proporcingumo sritis). ioje srityje veikia proporcingieji skaitikliai (r. 8.4 poskyr). Toliau didjant tampai, dl duj molekuli fotojonizacijos ir dl fotoefekto pradeda atsirasti antrins elektronins gritys (r. 8.5 poskyr). iame tamp intervale impulso amplitud jau nra proporcinga jon por skaiiui: dujinio stiprinimo koeficientas maja, didjant pirminei jonizacijai, ir is sumajimas yra tuo rykesnis, kuo auktesn tampa. Todl, kylant tampai, abi 8.5 pav. kreivs artja viena prie kitos. Tai yra ketvirtasis tamp intervalas (riboto proporcingumo sritis). Esant dar auktesnei tampai, skaitiklio elektrodus pasiekiani jon ir elektron krvis pradeda nepriklausyti nuo pradinio jon por skaiiaus: net ir viena jon pora sukelia Geigerio ilyd, kuris iplinta po vis skaitikl (r. 8.5 poskyr). Tai yra penktasis tamp intervalas (Geigerio ir Miulerio sritis). ioje srityje veikia Geigerio ir Miulerio skaitikliai. Augant tampai, Geigerio ir Miulerio sritis pereina nuolatinio ilydio srit (etasis tamp intervalas). ioje srityje Geigerio ilydio slopinimo mechanizmai (r. 8.6 poskyr) jau neveikia, todl i tamp sritis nra tinkama daleli registravimui.

236
10 1

237
8.8. Geigerio ir Miulerio skaitiklio charakteristika Geigerio ir Miulerio skaitikliai yra labai jautrs jonizuojaniajai spinduliuotei. Taiau jie negali atskirti skirtingas spinduliuots ris arba skirting energij daleles. Todl Geigerio ir Miulerio skaitikliai naudojami tik kaip spinduliuots intensyvumo detektoriai (spinduliuots intensyvum nusako daleli skaiius, kuris per laiko vienet kerta statmen spinduliuots krypiai vienetinio ploto paviri). Uregistruot daleli skaiiaus prieklausa nuo maitinimo tampos vadinama skaitiklio charakteristika (r. 8.6 pav.). Kaip matome 8.6 pav., soties ir proporcingumo srityse (8.6 pav. atveju kai U < 700 V) skaitiklio impuls amplitud yra per maa, kad tuos impulsus galt uregistruoti aparatra, kuri pritaikyta darbui Geigerio ir Miulerio srityje (soties srityje skaitiklio impuls amplitud yra mikrovolt eils, o Geigerio ir Miulerio srityje volt eils). Geigerio ir Miulerio srityje (8.6 pav. atveju kai 830 V < U < 1120 V) skaitiklio impuls vidutinio skaiiaus priklausomyb nuo tampos yra silpna, nes kiekviena dalel sukuria impuls, kurio amplitud yra pakankama registravimui. i skaitiklio charakteristikos dalis vadinama gulste arba plato. Pasirinkus skaitiklio darbo tamp arti gulsts vidurio, maitinimo tampos svyravimai beveik neturi takos vidutiniam uregistruot daleli skaiiui. Todl gulsts ilgis ir polinkis yra skaitiklio kokybs rodikliai: kuo didesnis gulsts ilgis ir maesnis jos polinkis, tuo auktesn skaitiklio kokyb. Daugumos Geigerio ir Miulerio skaitikli charakteristik gulsts ilgis yra keli imtai volt, gulsts polinkis yra ~(0.01 0.1)% / V, o darbo tampa kinta nuo 300 500 V (halogeniniams skaitikliams) iki 1 kV ir auktesni tamp (kit ri Geigerio ir Miulerio skaitikliams). 8.9. Skaitiklio neveikos trukm Skaitiklio sugebjimas atskirti skirtingas daleles laike (greitaeigikumas) apibdinamas neveikos trukme. Neveikos trukm tai laiko tarpas po kiekvienos uregistruotos dalels, kurio metu skaitiklis negali registruoti kit daleli, kurios patenka jo tr. Didiausias daleli skaiius, kur skaitiklis gali uregistruoti per laiko vienet, vadinamas skaitiklio skiriamja geba. Skiriamoji geba Ns yra atvirktinis dydis neveikos trukmei : 1 Ns = . (8.9.1)

10

10

10

Impulso amplitud, V

10

-1

II

III

IV

VI

Jon skaiius

10

10

-3

dalel
10
-5

10

10

10

-7

dalel

10

10

-9

200

400

600

800

1000

U, V

8.5 pav. Tipiko jonizacinio skaitiklio signalo didumo prieklausa nuo tampos.
600

Vidutinis impuls skaiius per minut

500

400

300

200

Gulsts sritis

100

0 500

600

700

800

900

1000

1100

1200

1300

U, V
8.6 pav. Tipiko Geigerio ir Miulerio skaitiklio charakteristika. Gulsts posvyris 0.02 %/V.

Dl Geigerio ilydio atsirad elektronai patenka anod greiiau negu per 10-7 s. Teigiamieji jonai, kuri judrumas ymiai maesnis u elektron judrum, per t laik praktikai nepasislenka i savo pradini padi. Todl, pasibaigus Geigerio ilydiui Geigerio ir Miulerio skaitiklyje, aplink anod lieka teigiamj jon debeslis. Kadangi i jon krvis dalinai ekranuoja katod, lauko stipris prie anodo yra sumajs (r. 8.7a pav.). Lauko stipris skaitiklyje sumaja dar ir dl to, kad sumaja anodo potencialas dl

238 tampos kritimo apkrovos varoje R1 (r. 8.1 pav. ir (8.2.1) formul). is tampos kritimas atsiranda dl elektros srovs, kuri iorinje grandinje sukelia teigiamj jon judjimas ir j neutralizacija ant katodo. Tolstant teigiamiems jonams nuo anodo ir jiems neutralizuojantis ant katodo (ir majant tampos kritimui varoje R1), elektrinio lauko stipris prie anodo auga, artdamas prie savo pusiausvirosios (didiausios) verts (r. 8.7a pav). Taiau pradinje io augimo stadijoje lauko stipris dar yra nepakankamas, kad skaitiklyje galt atsirasti Geigerio ilydis, todl tuo laikotarpiu skaitiklis negali registruoti daleli. Laikas, per kur lauko stipris prie anodo iauga iki verts, kuri yra pakankama Geigerio ilydio atsiradimui, nusako Geigerio ir Miulerio skaitiklio neveikos trukm (r. 8.7b pav.). Prajus laikui nuo Geigerio ilydio pradios, skaitiklis jau gali registruoti daleles, taiau lauko stipris prie anodo dar yra maesnis u savo didiausi vert, todl elektronini grii metu susidaro maiau antrini elektron (t.y., dujinio stiprinimo koeficientas yra sumajs). Dl ios prieasties, patekus skaitikl dalelei, skaitiklio apkrovoje R1 prateka maesn srov ir tampos impulso amplitud yra maesn (r. 8.7b pav., punktyrins kreivs). Laikas, per kur impulso amplitud pilnai atsistato, vadinamas atsistatymo trukme ta (r. 8.7b pav.). Veiksniai, kurie lemia Geigerio ir Miulerio skaitiklio neveikos trukm , yra skirtingi savislopiams ir nesavislopiams skaitikliams (r. 8.6 poskyr). Savislopio skaitiklio neveikos trukm lemia laikas, per kur teigiamieji jonai pasiekia katod ir neutralizuojasi ant jo. laik ymsime tj. Nesavislopio skaitiklio neveikos trukm lemia talpos C1 sikrovimo per var R1 trukm R1C1 (r. 8.1 pav.). i trukm visuomet didesn u tj (prieingu atveju ilydis nebt slopinamas). Todl nesavislopi skaitikli neveikos trukm (10-3 10-2 s) yra didesn u savislopi (10-4 10-3 s). Taigi, norint sumainti Geigerio ir Miulerio skaitiklio neveikos trukm, reikia mainti laik, per kur teigiamieji jonai pasiekia katod. is laikas priklauso nuo skaitiklio skersmens, duj slgio, teigiamj jon mass ir juos veikianio elektrinio lauko stiprio. Net ir tuo atveju, kai kiekvien dalel, kuri patenka skaitikl, atitinka atskiras tampos impulsas skaitiklio apkrovos varoje, gali atsitikti, kad registravimo renginys uregistruos ne visus iuos impulsus. Taip yra dl to, kad registravimo renginio neveikos trukm taip pat nelygi nuliui. Kadangi vis skaitikli greitaeigikumas yra ribotas, daleli registravimo vidutin sparta visuomet yra maesn u t, kuri atitikt nulin neveikos trukm. Taigi, dl neveikos trukms atsiranda neigiama sistemin matavim paklaida. i paklaid galima apskaiiuoti tokiu bdu. Jeigu sistemos (skaitiklio) neveikos trukm yra , o sistema uregistravo n daleli, tai matavim metu sistema buvo nejautri n laik. Per t laik praleist daleli & & skaiius lygus n0 n, kur n0 yra skaiiavimo sparta (uregistruot daleli skaiius per 1 s), kai neveikos trukm lygi nuliui. T.y.,

239

E, 10 V/cm
2.0 1.9 1.8 1.7

a)

1.6

200

400

600

800

t, s Ui, V
1.0

ta

0.8

0.6

0.4

0.2

b)

0.0

200

400

600

800

t, s

8.7 pav. a) Elektrinio lauko stiprio prie anodo laikin prieklausa po Geigerio ilydio tipikame Geigerio ir Miulerio skaitiklyje. b) Tipiko Geigerio ir Miulerio skaitiklio neveikos trukm ir atsistatymo trukm ta. Ui tampos kritimas skaitiklio apkrovos varoje. Itisin linija tampos impulsas, kai skaitiklis uregistruoja dalel. Punktyrins linijos impulsai, kurie registruojami atsistatymo metu, ir j gaubtin.

240
& n0 n = n0 n ; (8.9.2) ia n0 yra daleli skaiius, kuris bt uregistruotas per vis matavim laik, & jeigu neveikos trukm bt lygi nuliui. Pasinaudoj sryiu n0 = n0/t, randame n n = ; (8.9.3) n0 = n & 1 1 n t & ia n = n/t yra stebimoji skaiiavimo sparta. Matavim tikslas rasti n0. Jeigu sistemos neveikos trukm yra inoma, tuomet matavim rezultatus reikia pataisyti pagal (8.9.3) formul. Aiku, kad i pataisa reikalinga tik tuomet, kai & & sandauga n yra pakankamai didel (praktikai kai n > 0.01) . 8.10. Skaitiklio efektyvumas Skaitiklio efektyvumas tai skaitiklio uregistruot daleli skaiiaus n ir pilnutinio pataikiusi skaitikl daleli skaiiaus N santykis: n = . (8.10.1) N Geigerio ir Miulerio skaitiklio efektyvumas yra maesnis u 100%, nes dalel, praeidama pro skaitikl, gali nejonizuoti n vieno atomo. Taiau ir daleli atveju tokio vykio tikimyb yra maa, todl skaitiklio efektyvumas, registruojant ir daleles, gali siekti 99.9%. kvanto sveikos su mediaga tikimyb ymiai maesn, negu arba dalels, todl Geigerio ir Miulerio skaitikli efektyvumas, registruojant spinduliuot, yra tik 2 4 %. Geigerio ir Miulerio skaitiklio efektyvumas auga, majant kvanto energijai. Taip yra todl, kad, majant kvanto energijai, auga jo sveikos su mediagos atomu tikimyb, tenkanti nueito kelio vienetui. Jeigu duotasis radioaktyvusis altinis spinduliuoja keli energij kvantus, tuomet pilnutinis per duotj laiko tarp skaitiklio uregistruot kvant skaiius n yra lygus n = 1N1 + 2 N 2 + 3 N 3 + ... ; (8.10.2) ia i (i = 1, 2, 3, ) yra skaitiklio efektyvumas, registruojant i-tosios energijos kvantus, o Ni (i = 1, 2, 3, ) yra skaitikl pataikiusi i-tosios energijos kvant skaiius. 8.11. Skaitiklio neveikos trukms matavimas dviej altini metodu Eksperimentikai skaitiklio neveikos trukm galima imatuoti dviej altini metodu. Taikant metod, imatuojamos keturios skaiiavimo spartos: & 1) skaiiavimo sparta n f , kai detektori veikia tik aplinkos natralioji & spinduliuot (fonas), 2) skaiiavimo sparta n1 f , kai detektorius registruoja tik

241
& sparta n12 f , kai detektorius vienu metu registruoja abiej altini ir fono

spinduliuot. 2) ir 3) matavim metu kiekvieno altinio padtis atvilgiu detektoriaus turi bti tiksliai tokia pati, kaip ir 4) matavimo metu. Tai pasiekiama, sukeitus 3) ir 4) matavim tvark: atlikus 2) matavim, alia pirmojo altinio pastatomas antrasis altinis, imatuojama pilnutin & skaiiavimo sparta n12 f , o po to pirmasis altinis paalinamas ir imatuojama
& n2 f . & & & & Ireikime neveikos trukm dydiais n1 , n2 , n12 ir n f . Pagal

(8.9.3) formul & & & & nf n1 f n2 f n12 f & & & & , n02 f = , n012 f = ; , n01 f = n0 f = & & & & 1 n f 1 n1 f 1 n2 f 1 n12 f

(8.11.1)

& & & & ia n0 f , n01 f , n02 f ir n012 f yra atitinkamos skaiiavimo spartos, kai = 0. & & & & Laikant, kad n f << 1 , n1 f << 1 , n2 f << 1 ir n12 f << 1 ir naudojantis

apytiksle tapatybe urayti

1 1 + x (ji galioja, kai x << 1), vietoj (8.11.1) galima 1 x

& & & & & & n0 f n f (1 + n f ) , n01 f n1 f (1 + n1 f ) , & & & & & & n02 f n2 f (1 + n2 f ) , n012 f n12 f (1 + n12 f ) .

(8.11.2) (8.11.3a) (8.11.3b) (8.11.3c)

Antra vertus, galioja akivaizdios lygybs & & & n01 f = n01 + n0 f ,
& & & n 02 f = n 02 + n 0 f , & & & & n012 f = n01 + n02 + n0 f ;

& & ia n01 ir n02 yra skaiiavimo spartos, kai detektori veikia tik pirmojo arba & tik antrojo altinio spinduliuot, esant nulinei neveikos trukmei. Ireikus n01 & ir n02 i (8.11.3a) ir (8.11.3b), lygyb (8.11.3c) galima urayti itaip: & & & & n012 f = n01 f + n02 f n0 f . (8.11.3d) & & & & ra n0 f , n01 f , n02 f ir n012 f iraikas (8.11.2) (8.11.3d), gauname lygt

atvilgiu:

& & & & & & & & n1 f (1 + n1 f ) + n2 f (1 + n2 f ) n f (1 + n f ) n12 f (1 + n12 f ) . ios

lygties sprendinys yra

& & & & n1 f + n2 f n f n12 f &2 &2 &2 &f n12 f n1 f n2 f + n 2

(8.11.4)

pirmojo altinio spinduliuot ir fon, 3) skaiiavimo sparta

& n2 f , kai

detektorius registruoja tik antrojo altinio spinduliuot ir fon, 4) skaiiavimo

242
& & & & Praktikoje skaiiavimo spartos n f , n1 f , n2 f ir n12 f randamos pagal formules & & & & n f = nf / t, n1 f = n1f / t, n2 f = n2f / t ir n12 f = n12f / t; ia nf, n1f, n2f ir n12f yra

243 negali bti neigiama, tai tokiu atveju galima sprsti tik apie neveikos trukms virutin rib + .
8.12. Skaitiklio efektyvumo matavimas Norint imatuoti skaitiklio efektyvum (8.10.1), reikia turti inomo aktyvumo radioaktyvj altin. Taiau skaitikl pataikani daleli skaiius N priklauso ne vien nuo radioaktyviojo altinio aktyvumo, bet ir nuo skaitiklio didumo bei nuo d atstumo tarp skaitiklio ir altinio. Tai akivaizdu 8.8 pav., kuris iliustruoja skaitiklio efektyvumo matavim, kai skaitiklio konstrukcija yra tokia, kaip 8.4b pav. Kaip matyti 8.8 pav., tik r maa dalis altinio ispinduliuot daleli pataiko skaitiklio langel, kurio skersmuo lygus d. i dalis lygi 8.8 pav. Atstumai, kuriuos reikia skaitiklio langelio ploto ir sferos, inoti, matuojant skaitiklio efektyvum. kurios centre yra altinis ir kuri lieia detektori, paviriaus ploto santykiui: 1 d 2 d2 4 = ; 2 4r 16r 2 ia r yra sferos spindulys. Vadinasi, jeigu altinis visom kryptim ispinduliuoja I daleli per 1 s, tai skaitikl per t sekundi pataikani daleli vidutinis skaiius yra lygus

atitinkami vidutiniai uregistruot daleli skaiiai per laiko tarp t. Taigi, neveikos trukms iraik (8.11.4) galima urayti itaip: n + n2 f n f n12 f = 1f t . (8.11.5) 2 2 2 n12 f n1 f n2 f + n 2 f Kiekvienas i vidurki nf, n1f, n2f ir n12f, kurie eina neveikos trukms iraik (8.11.5), yra imatuotas su tam tikra paklaida. Taip yra dl to, kad per duotj laiko tarp uregistruot daleli skaiius yra atsitiktinis dydis. io atsitiktinio dydio statistines savybes nusako Puasono skirstinys (r. 4.2 ir 4.3 poskyrius). Tai reikia, kad vidurki nf, n1f, n2f ir n12f atsitiktins matavimo paklaidos lygios atitinkamai n f = nf kf , n1 f = n1 f k1 f , n2 f = n2 f k2 f ir n12 f = n12 f k12 f ; (8.11.6)

ia kf, k1f, k2f ir k12f yra atitinkamai dydi nf, n1f, n2f ir n12f matavim skaiiai (laikoma, kad visi matavimai yra vienodos trukms t). Dydiai (8.11.6) tai standartiniai nuokrypiai (standartinio nuokrypio svoka apibrta 4.2 poskyryje). Kadangi nf, n1f, n2f ir n12f yra vertinti apytiksliai, tai ir neveikos trukms vertinimas pagal (8.11.5) formul yra apytikslis. io vertinimo atsitiktin paklaid galima apskaiiuoti pagal bendrj atsitiktini dydi funkcijos standartinio nuokrypio skaiiavimo formul:

n f (n f , n1 f , n2 f , n12 f ) = n f

+ n1 f + n 2 f + n12 f n1 f n2 f n12 f . Praktikoje paklaidos nf, n1f, n2f ir n12f bei (8.11.5) trupmenos skaitiklis ( n1 f + n2 f n f n12 f ) ir fonas nf daniausiai bna ymiai maesni u n1f ir n2f, todl mintosios paklaidos turi ymiai didesn tak trupmenos (8.11.5) skaitikliui, negu vardikliui, kuris apytiksliai lygus 2(n1f nf)(n2f nf). Todl, skaiiuojant dalines ivestines, galima laikyti, kad trupmenos (8.11.5) vardiklis yra konstanta. Atitinkama neveikos trukms verio paklaidos formul yra = (n1 f ) 2 + (n2 f ) 2 + (n f ) 2 + (n12 f ) 2
2 2 2 n12 f n1 f n2 f + n 2 f

N=

d2 16r 2

It .

(8.12.1)

8.13. Darbo uduotys

t .

(8.11.7)

1. 2. 3. 4.

Imatuoti Geigerio ir Miulerio skaitiklio charakteristik. vertinti skaitiklio charakteristikos gulsts srities ilg ir posvyr. Dviej altini metodu imatuoti skaitiklio neveikos trukm. Naudojant inomo aktyvumo radioaktyvj altin, imatuoti skaitiklio efektyvum.

Pagal tikimybi teorij, tikroji vert priklauso pasikliautinajam intervalui [ , + ] su 68% tikimybe (r. 4.5 poskyr). Taiau gali atsitikti, kad paklaida yra didesn u neveikos trukms vert. Kadangi tikroji vert

244
8.14. Matavim tvarka

245 2. Apskaiiuojami vidurkiai nf, n1f, n2f ir n12f, kurie eina neveikos trukms skaiiavimo formul (8.11.5). Apskaiiuojama neveikos trukm. Pagal (8.11.6) formules apskaiiuojamos atsitiktins paklaidos nf, n1f, n2f ir n12f. Pagal (8.11.7) formul apskaiiuojama neveikos trukms vertinimo atsitiktin paklaida. Apskaiiuojamas vidurkis n, kuris eina efektyvumo skaiiavimo formul (8.10.1). Pagal pagrindin radioaktyviojo skilimo dsn (1.28.3) apskaiiuojamas 137Cs altinio aktyvumas (137Cs pusjimo trukm lygi 30.04 m.). iems skaiiavimams reikia inoti, kiek met prajo nuo radioaktyviojo altinio pagaminimo ir koks buvo jo pradinis aktyvumas. Be to, reikia inoti, kokia dalis branduoli skyla, ispinduliuodami kvant. Kadangi tik 94.6% 137Cs branduoli skyla, vykstant uoliui antrj suadintj 137Ba lygmen (r. priedo A-1 pav.), o i i branduoli tik 90% ispinduliuoja kvant (likusieji skyla vidins konversijos bdu), tai per 1 s visom kryptim ispinduliuot kvant skaiius I lygus aktyvumui, padaugintam i daugiklio 0.946 0.9 0.85. T.y., tik 85% vis 137 Cs branduoli skyla, ispinduliuodami kvant. Kadangi dalels sugeriamos radioaktyviojo altinio viduje, tai skaitiklis registruoja tik kvantus. Pagal (8.12.1) formul apskaiiuojamas vidutinis skaiius kvant, kurie per 1 min pataiko skaitikl. Pagal (8.10.1) formul apskaiiuojamas skaitiklio efektyvumas.
8.16. Kontroliniai klausimai Dujini jonizuojaniosios spinduliuots detektori veikimo principai. Impulsinio dujinio detektoriaus jungimo schema. Fizikiniai procesai, kurie vyksta jonizacijos kamerose, proporcinguosiuose skaitikliuose, Geigerio ir Miulerio skaitikliuose. Elektronin gritis ir Geigerio ilydis. Jonizuojaniosios spinduliuots dujinio detektoriaus signalo didumo prieklausa nuo tampos. Antrini Geigerio ilydi slopinimas. Savislopiai ir nesavislopiai Geigerio ir Miulerio skaitikliai. Geigerio ir Miulerio skaitiklio charakteristika. Gulsts svoka. Skaitiklio neveikos trukms svoka. Neveikos trukms matavimas dviej altini metodu. Skaitiklio efektyvumo svoka. Efektyvumo matavimas.

1. 2.

jungiami Geigerio ir Miulerio skaitiklio tampos altinis ir registravimo renginys. Skaitiklio tampa sumainama iki maiausios verts. Cs altinis padedamas arti Geigerio ir Miulerio skaitiklio. Skaitiklio tampa didinama, kol skaitiklis pradeda skaiiuoti (i tampa turt bti madaug 360 V). Pradedant nuo ios tampos, tampa didinama madaug iki 600 V kas 10 20 V; esant kiekvienai tampai, atliekamas vienas 1 min trukms matavimas. Esant emoms tampoms (iki 400 V), geriau naudoti 10 V arba maesnius intervalus tarp tampos veri, nes ioje srityje skaiiavimo sparta stipriai priklauso nuo tampos. Esant auktesnms tampoms, galima naudoti 20 V intervalus. Matavim duomenys fiksuojami lentels pavidalu: pirmajame stulpelyje uraoma tampa, o antrajame uregistruotas kvant skaiius. Nustatoma (500 10) V tampa. Vis pirma imatuojamas aplinkos fonas. Tuo tikslu radioaktyviuosius altinius reikia padti kuo toliau nuo skaitiklio (bent 2 metr atstumu), kad jie neturt takos fono matavimo rezultatams. Atliekami 10 fono matavim, kuri kiekvieno trukm 1 min. Po to arti skaitiklio padedamas pirmasis 137Cs altinis ir vl atliekami 10 matavim po 1 min. Nejudinant pirmojo altinio, arti skaitiklio padedamas antrasis 137Cs altinis ir atliekami 10 matavim po 1. Nejudinant antrojo altinio, pirmasis altinis paalinamas (t.y., padedamas toliau negu 2 m atstumu nuo skaitiklio), ir atliekami 10 matavim po 1 min. inomo aktyvumo 137Cs altinis padedamas prie skaitiklio langel, madaug 20 cm atstumu nuo skaitiklio. Atliekami 5 matavimai po 1 min.
8.15. Matavimo duomen analiz
137

3.

3.

4.

1. 2.

1.

Skaitiklio charakteristika pavaizduojama grafikai. ioje charakteristikoje randama gulsts sritis (pvz., r. 8.6 pav.). Tiesins aproksimacijos n = A + BU bdu (r. priedo B poskyrius B.3 ir B.4) randami gulsts posvyris B ir jo paklaida B (aproksimuojant, reikia naudoti tik tuos takus, kurie priklauso gulsts sriiai). iuo atveju B reikia vidutin per 1 min uregistruot daleli skaiiaus padidjim, kai skaitiklio tampa padidja 1 V. Gulsts posvyris ireikiamas tokiu pavidalu, kad jis nepriklausyt nuo skaitikio ir radioaktyviojo altinio tarpusavio isidstymo bei altinio aktyvumo, o priklausyt tik nuo skaitiklio savybi. Tuo tikslu B padalinamas i impuls skaiiaus vidurkio gulsts srityje. Gautasis dydis tai per 1 min uregistruot daleli skaiiaus vidutinis santykinis padidjimas, kai skaitiklio tampa padidja 1 V. is santykis ireikiamas procentais volt (%/V).

3. 4. 5. 6. 7.

246
9. Darbas Nr. 9. Komptono efekto tyrimas 9.1. vadas Praeinant spinduliuotei pro mediag, vyksta jos sugertis ir sklaida. Fotono ( kvanto) sugertis tai tokia fotono sveika su mediaga, kurios metu visa jo energija perduodama mediagos atomams bei virsta antrini daleli elektron ir pozitron energija. Egzistuoja du spinduliuots sugerties mechanizmai fotoefektas ir elektrono-pozitrono por krimas (r. 7.3 ir 7.4 poskyrius). Sklaidos metu fotonas perduoda mediagos atomui arba laisvajam elektronui tik dal savo energijos ir pakeiia judjimo krypt. Jeigu bandinys apvieiamas lygiagreiu spinduliuots pluotu, tuomet, matuojant prajusio pro bandin tos paios krypties spinduliuots intensyvum, sklaida ir sugertis pasireikia vienodai: dl abiej i reikini pradins krypties foton srautas sumaja. Btent tokiu bdu matuojamas spinduliuots silpimo koeficientas . Silpimo koeficientas yra atvirktinis mediagos storiui, kur prajusios spinduliuots intensyvumas yra e = 2.7183 kart maesnis u pradin tos paios krypties spinduliuots intensyvum (r. (7.5.5)). Taigi, silpimo koeficient lemia ir sugertis, ir sklaida. Todl praktikoje sklaida danai nra skiriama nuo sugerties, o silpimo koeficientas vadinamas sugerties koeficientu. Taiau sklaida skiriasi nuo sugerties tuo, kad nekeiia pilnutinio foton srauto (visomis kryptimis). Sklaida tiriama, matuojant spinduliuots intensyvum kryptimis, kurios skiriasi nuo pradins spinduliuots krypties. Klasikin elektrodinamika elektromagnetini bang sklaid aikina itaip. Mediagos elektronai, veikiami elektromagnetins bangs elektrinio lauko, virpa daniu, kuris lygus bangos daniui. Su pagreiiu judantis krvininkas (iuo atveju elektronas) spinduliuoja elektromagnetines bangas. Tuo atveju, kai krvininko judjimo pagreitis yra harmonin laiko funkcija, krvininkas spinduliuoja to paties danio antrines monochromatines bangas. Tai ir yra isklaidytos bangos. Taigi, klasikin elektrodinamika teigia, kad sklaidos metu spinduliuots danis nepakinta. Elektromagnetins spinduliuots sklaida, kurios metu nepakinta jos danis, vadinama koherentine sklaida. Be to, jeigu elektromagnetines bangas sklaido laisvieji elektronai, tuomet koherentin sklaida vadinama Tomsono sklaida, o jeigu jas sklaido atom elektronai, tuomet koherentin sklaida vadinama Reiljaus sklaida. Kvantins mechanikos poiriu, sklaidos vykis tai dviej daleli fotono ir elektrono tamprusis susidrimas (t.y., sveika, kurios metu nekinta daleli kinetini energij suma). Daleli energijas ir judesio kiekius po susidrimo nusako energijos ir judesio kiekio tverms dsniai (r. 1.3 pav.). I i dsni iplaukia, kad dl atatrankos sklaidos metu fotonas dal savo energijos ir judesio kiekio perduoda elektronui. Dl to fotono energija sumaja. is reikinys, kur 1922 m. apra amerikiei fizikas A. Komptonas, tapo vienu i kvantins mechanikos kertini akmen, nes jis

247 parod, jog elektromagnetin spinduliuot turi korpuskulini savybi. Tokia sklaida, kurios metu sumaja spinduliuots danis, vadinama Komptono sklaida, o danio sumajimas (ir atitinkamas bangos ilgio padidjimas) vadinamas Komptono efektu. Komptono efektas yra pagrindinis veiksnys, dl kurio vyksta kietosios Rentgeno spinduliuots ir vidutini energij gama spinduliuots (t.y., elektromagnetins spinduliuots, kurios kvanto energija yra 0.1 1 MeV) energijos perdavimas mediagoms, kurios sudarytos i lengvj element atom (pvz., vanduo ir organiniai junginiai). Praktikoje Komptono efektas panaudojamas, rengiant apsaug nuo spinduliuots i mao tankio mediag (betono, plyt, geleies ir kt.), kuriose, esant pradinei foton energijai, sugertis yra silpna. Mat, majant fotono energijai dl daugkartini susidrim su elektronais, auga jo sugerties (fotoefekto) tikimyb. Fotonus gali sklaidyti ir laisvieji elektronai, ir atom elektronai. Jeigu fotono energija yra ymiai didesn u atomo elektrono ryio energij, tuomet sklaidos metu fotonas daniausiai imua elektron i atomo ir sklaida vyksta taip pat, lyg elektronas bt laisvas. Elektrono ryio energija arba atomo jonizacijos energija tai darbas, kur reikia atlikti, paalinant elektron i atomo. Vidutin atomo jonizacijos energij I galima apytiksliai vertinti pagal empirin formul I 13.5Z eV, kur Z yra elemento atominis numeris. Vadinasi, lengvj element (pvz., H, C, O ir N) atom vidutins jonizacijos energijos yra maesns u 1 keV. Todl, kai i element atom elektronai sklaido fotonus, kuri energija didesn u 100 keV, galima naudoti laisvj elektron artin. Be to, kai jonizacijos energija labai skiriasi nuo krintaniojo fotono energijos, fotoefekto tikimyb yra maa, todl tokiu atveju galima laikyti, kad kvantai, kuri energija maesn u 1 MeV, sveikauja su mediaga tik dl sklaidos. Jeigu fotono energija yra maesn u elektrono ryio energij, tuomet fotonas perduoda energij visam atomui, o ne atskiram elektronui. Dl atomo didels mass fotono energijos nuostoliai, tampriai susiduriant su atomu, yra ymiai maesni, negu susiduriant su laisvuoju elektronu (tai iplaukia i energijos ir judesio kiekio tverms dsni). Todl iuo atveju stebima koherentin (Reiljaus) sklaida, kuri galima aprayti klasikiniais metodais. Pvz., vykstant 0.5 2.5 bangos ilgio (5 25 keV fotono energijos) Rentgeno spinduli sklaidai kristaluose, vyrauja Reiljaus sklaida. Btent dl to stebima tokio bangos ilgio Rentgeno spinduli difrakcija kristaluose (r. 2 skyri). Kitas ribinis atvejis, kai tinka klasikinis apraymas tai regimosios viesos arba emesni dani elektromagnetins spinduliuots sklaida laisvaisiais elektronais. Kaip bus parodyta emiau, spinduliuots bangos ilgio padidjimas, kur sukelia Komptono efektas, nepriklauso nuo spinduliuots danio ir yra maesnis u 0.05 . Vadinasi, kai spinduliuots bangos ilgis virija 1000 , Komptono efekto sukeltas santykinis bangos ilgio padidjimas tampa beveik nepastebimas, todl sklaid galima laikyti koherentine (Tomsono) sklaida.

248 Net tuo atveju, kai kvanto energija yra ymiai didesn u elektron ryio energij atome, egzistuoja tam tikra maa tikimyb, kad kvanto sklaida bus koherentin, t.y., kad kvantas nesuadins ir nejonizuos atomo, o tik pakeis savo sklidimo krypt (Reiljaus sklaida). Todl isklaidytoje spinduliuotje yra ir pradinio bangos ilgio komponent. Majant kvanto energijai arba augant sklaidaniosios mediagos atominiam numeriui, Reiljaus sklaidos tikimyb auga. Taiau, vykstant vidutins ir auktos energijos (> 500 keV) kvant sklaidai mao atominio numerio mediagose (pvz., aliuminyje), Reiljaus sklaida praktikai nepasireikia ir galima laikyti, kad vyksta tik Komptono sklaida.
9.2. Komptono formul Pagrindin Komptono sklaidos ypatyb yra spinduliuots bangos ilgio padidjimas sklaidos metu. io pokyio dyd galima rasti, remiantis energijos ir judesio kiekio tverms dsniais. Kadangi elektronas dl sveikos su fotonu gali gyti reliatyvistin greit, tai energijos tverms dsnyje reikia naudoti reliatyvistin elektrono kinetins energijos iraik (m-m0)c2, kur m yra elektrono reliatyvistin mas: m0 . (9.2.1) m= 1 (v / c )2

249 1 1 h 0 = c = m c (1 cos ) . 0 0 Taigi, kur h = 0.024263 . (9.2.6) m0c (9.2.5) formul vadinama Komptono formule, o dydis K vadinamas Komptono bangos ilgiu. I (9.2.5) iplaukia, kad Komptono efektas stiprja, didjant sklaidos kampui (r. 9.1 pav.). Kitais odiais, didjant sklaidos kampui, didja energija, kuri fotonas perduoda elektronui (atatrankos energija). Didiausias manomas bangos ilgio padidjimas atitinka sklaid kampu = (kai fotono judjimo kryptis pasikeiia prieing): tuomet = 2K = 0.048526 . Statmena kryptimi (kai = /2) sutampa su K. = K (1 cos ) , (9.2.4) (9.2.5)

K =

,
0.05

ia v yra elektrono greitis, o m0 = 9.1093910-31 kg yra elektrono rimties mas. T pai mass m iraik (9.2.1) reikia naudoti ir elektrono judesio kiekio iraikoje mv. Reliatyvistiniai energijos ir judesio kiekio tverms dsniai, kai fotonas tampriai susiduria su nejudaniu elektronu, yra tokio pavidalo: h 0 = h + (m m0 )c 2 , (9.2.2a) p 0 = p + mv (9.2.2b) (r. 1.3 pav.). ia h0 ir h yra fotono energija iki ir po susidrimo, m ir v yra elektrono mas ir greiio vektorius po susidrimo, o p0 ir p yra fotono judesio kiekio vektoriai iki ir po susidrimo (i vektori absoliutins verts yra p0 = h0/c ir p = h/c). (9.2.2b) lygtyje perklus p kairij pus ir paklus kvadratu abi ios lygties puses, h 0 = h + (m m0 )c 2 , (9.2.3a) 2 2 h 0 h 0 h h 2 cos . (9.2.3b) + 2 (mv ) = c c c c ia yra kampas tarp vektori p ir p0, t.y., sklaidos kampas (r. 1.3 pav.). ra (9.2.1) (9.2.3a,b), gauname dviej lygi sistem atvilgiu dviej neinomj ir v. J isprend ir pasinaudoj sryiu tarp bangos ilgio ir danio = c/, randame toki fotono bangos ilgio pokyio iraik:

0.04

0.03

0.02

0.01

0.00

20

40

60

80

100

120

140

160

180

9.1 pav. Bangos ilgio pokyio dl Komptono efekto prieklausa nuo sklaidos kampo.

250
9.3. Sklaidos skerspjvio svoka Dviej daleli sveikos su konkreia pasekme tikimyb (pvz., krintaniojo fotono sklaidos tikimyb arba sugerties tikimyb) apibdinama, naudojant skerspjvio svok: kiekviena apaudomoji dalel (pvz., elektronas) pakeiiama sivaizduojama plokia sritimi, kuri statmena krintanij daleli judjimo krypiai ir kurios plotas parinktas taip, kad duotojo vykio (pvz., sklaidos) tikimyb sutapt su tikimybe, kad krintanioji dalel pataikys i srit. Taip apibrtas plotas vadinamas to vykio skerspjviu. inant skerspjv, duotojo vykio tikimyb galima apskaiiuoti pagal geometrins tikimybs skaiiavimo taisykles. Tarkime, kad apaudomj daleli koncentracija bandinyje yra n. Ploto S ir nykstamai mao storio dx mediagos sluoksnyje yra nSdx apaudomj daleli. Kadangi sluoksnio storis yra nykstamai maas, tai ie daleli skerspjvio plotai nepersikloja, ir pilnutinis daleli plotas, kuris udengia dal ploto S, yra lygus skerspjvi plot sumai: dS' = nSdx (r. 7.1 pav.). Jeigu krintanioji dalel gali su vienoda tikimybe pataikyti bet kur S ploto paviriaus tak, tuomet tikimyb, kad krintanioji dalel "pataikys" kuri nors l storio sluoksnyje esani dalel-taikin, yra lygi S' P = = nl . (9.3.1) S sry galima laikyti duotojo vykio skerspjvio apibrimu: sveikos skerspjvis yra lygus sveikos tikimybs P ir ploto vienetui tenkani daleli skaiiaus nl santykiui. I (9.3.1) iplaukia, kad sveikos su duotja pasekme tikimyb P yra proporcinga dalels nueitam keliui l. Vidutinis atstumas l, kur nulkus dalelei, tikimyb P tampa lygi vienetui, vadinamas dalels vidutiniu laisvuoju keliu duotojoje mediagoje. io dydio prasm tai vidutinis atstumas, kur nulekia dalel tarp dviej duotosios ries sveikos vyki. Pagal (9.3.1) vidutinis laisvasis kelias lygus 1 l = . (9.3.2) n i laisvojo lkio iraik galima gauti iek tiek vaizdesniu bdu. Judant dalelei, ji sveikauja tik su tom mediagos dalelm, kurios priklauso d "vamzdeliui", kuris gaubia dalels trajektorij ir kurio skerspjvio plotas lygus sveikos skerspjviui (r. 9.2 pav.). Mediagos daleli skaiius N iame vamzdelyje lygus jo trio d ir daleli tankio n sandaugai: N = dn ; (9.3.3)

251 ia d yra dalels trajektorijos ilgis. Aiku, kad vidutinis atstumas, kur nulekia dalel tarp dviej sveikos vyki, yra lygus pilnutinio nulktojo atstumo d ir sveikos vyki santykiui. Kadangi sveikos vyki skaiius lygus daleli skaiiui N mintame "vamzdelyje", tai vidutinis laisvasis lkis lygus d 1 d l = = = . (9.3.4) N dn n Vidutiniam laisvajam keliui atvirktinis dydis sutampa su silpimo koeficientu (r. 7.5 poskyr). Kiekvienas procesas, kuris gali vykti, sveikaujant dviems dalelms, apibdinamas savo skerspjviu. Pvz., fotono sklaidos skerspjvis bendruoju atveju skiriasi nuo fotono sugerties skerspjvio. Pagal nesutaikomj vyki tikimybi sumos taisykl, vis vyki, kurie gali vykti, sveikaujant dviems dalelms, skerspjvi suma nusako daleli sveikos pilnutin skerspjv. Todl, pvz., kvanto sveikos su atomu skerspjvis yra lygus = F + K + P , (9.3.5) kur F yra fotoefekto skerspjvis, K yra Komptono sklaidos skerspjvis, o P yra por susidarymo skerspjvis. Sklaidos skerspjvio iraikos ir skaitins verts klasikins ir Komptono sklaidos atvejais pateiktos 9.4 ir 9.5 poskyriuose. Kadangi fotonai gali bti sklaidomi vairiom kryptim, tai danai naudojama sklaidos duotj erdvin kamp skerspjvio svoka. Sklaidos vienetin erdvin kamp duotja kryptimi skerspjvis d/d vadinamas diferencialiniu sklaidos skerspjviu. Pilnutinis sklaidos skerspjvis lygus diferencialinio skerspjvio integralui vis krypi atvilgiu:

d d d

d sin d . d 0

(9.3.6)

ia kampai ir nusako sklaidos krypt: yra kampas tarp pradinio spindulio krypties ir sklaidos krypties, o nusako sklaidos krypties projekcij statmen pradiniam spinduliui ploktum (r. 9.3 pav.). Bendruoju atveju diferencialinis sklaidos skerspjvis priklauso nuo abiej i kamp. Taiau tuo atveju, kai sklaidoma natralioji (nepoliarizuotoji) elektromagnetin spinduliuot, d/d priklauso tik nuo (r. 9.4 poskyr). Tuomet (9.3.6) formul supaprastja:

= 2

d sin d . d 0

(9.3.7)

Remiantis (9.3.1), diferencialin sklaidos skerspjv galima imatuoti itaip. Tiriamosios mediagos sluoksnis apvieiamas foton srautu W0 (ia W0 yra krintanij foton skaiius per laiko vienet). Imatuojamas isklaidyt foton srautas W duotj erdvin kamp . Santykis W/W0 nusako sklaidos erdvin kamp tikimyb P:

9.2 pav. Laisvojo lkio skaiiavimui.

252

253 A W = . (9.3.13) A0 W0 Vadinasi, iuo atveju sklaidos erdvin kamp skerspjvio iraik (9.3.10) galima urayti taip: A . (9.3.14) = A0 nl Ivedant diferencialinio sklaidos skerspjvio teorin iraik, j patogiau ireikti foton arba spinduliuots energijos srauto tankiu. Srauto tankis tai srautas pro vienetinio ploto paviri. Foton srautas nykstamai ma erdvin kamp d itaip susijs su vieno elektrono duotja kryptimi isklaidyt foton srauto tankiu w: dW = wr 2 d = S l n wr 2 d ; (9.3.15) ia r yra atstumas nuo sklaidos srities iki stebjimo tako (laikoma, kad is atstumas ymiai didesnis u sklaidos srities matmenis), N = Sln yra sklaidoje dalyvaujani elektron skaiius, o ymjimai S, l ir n turi t pai prasm, kaip ir (9.3.1) formulje. Krintanij foton srautas lygus W0 = Sw0 , (9.3.16) kur w0 yra krintanij foton srauto tankis. ra (9.3.15) ir (9.3.16) (9.3.10), randame d w 2 r (9.3.17) = d w0 (kadangi w ~ 1/r2, tai diferencialinis sklaidos skerspjvis nepriklauso nuo r). Analogikai, klasikinio sklaidos modelio atveju d I (9.3.18) = r2 , d I 0 kur I yra vieno elektrono isklaidytos spinduliuots intensyvumas (energijos srauto tankis) atstumu r duotja kryptimi, o I0 yra pradins spinduliuots intensyvumas: 1 2 (9.3.19) I 0 = c 0 E 0 . 2 ia E0 yra pradins bangos elektrinio lauko stiprio amplitud, c yra viesos greitis, o 0 yra elektrin konstanta. ra (9.3.19) (9.3.18), randame d 2I r2 . = (9.3.20) 2 d c 0 E0
9.4. Elektromagnetins spinduliuots sklaidos klasikinis apraymas Jeigu krintanioji spinduliuot yra poliarizuota (t.y., jeigu jos elektrinio lauko kryptis vis laik lygiagreti vienai tiesei), tuomet, klasikiniu poiriu, vykstant sklaidai, vieno elektrono isklaidytos spinduliuots

Isklaidytasis fotonas


Krintantysis fotonas

Z Y

9.3 pav. Sklaidos krypt nusakantys kampai ir . W . (9.3.8) W0 Antra vertus, pagal (9.3.1) i tikimyb lygi (9.3.9) P = n l , kur yra sklaidos erdvin kamp skerspjvis. ra (9.3.9) (9.3.8), randame W . (9.3.10) = W0 nl Jeigu yra pakankamai maas, tuomet diferencialin sklaidos skerspjv duotja kryptimi galima vertinti pagal apytiksl lygyb d . (9.3.11) d Klasikinje sklaidos analizje vietoj foton srauto W naudojamas spinduliuots energijos srautas A (energijos kiekis per laiko vienet), kuris susijs su W sryiu A = Wh , (9.3.12) kur h = 6.62617610-34 Js yra Planko konstanta, o yra spinduliuots danis. I (9.3.12) lygybs iplaukia, kad tuo atveju, kai danis sklaidos metu nekinta, isklaidytos erdvin kamp energijos srauto A ir pradinio energijos srauto A0 santykis sutampa su atitinkam foton sraut santykiu: P =

254 intensyvumo prieklausa nuo sklaidos krypties yra tokia pati, kaip ir harmoniniu dsniu iilgai vienos tiess judanio krvininko spinduliuots intensyvumo kampin prieklausa: I = I max sin 2 . (9.4.1) ia yra kampas tarp elektron virpesi krypties ir stebjimo krypties (r. 9.4 pav.), o daugiklis Imax ireikiamas formule , (9.4.2) 32 2 0c 3r 2 kur e yra elektrono krvis, yra spinduliuots (elektrono virpesi) ciklinis danis, xmax yra elektrono priverstini virpesi amplitud, o r yra atstumas nuo sklaidos tako iki stebjimo tako. I (9.4.1) formuls iplaukia, kad, vykstant poliarizuotos spinduliuots sklaidai, isklaidytosios spinduliuots intensyvumo kampinis pasiskirstymas yra simetrikas atvilgiu poliarizacijos krypties (r. 9.4 pav.). Fiksavus sklaidos (stebjimo) krypt (t.y., kampus ir ), kampas tarp elektrono virpesi krypties ir sklaidos krypties priklauso nuo kampo , kuris nusako elektrinio lauko krypt statmenoje pradins spinduliuots krypiai ploktumoje XY (r. 9.5 pav.). Pasirinkus X aies krypt taip, kad sklaidos kryptis priklausyt ploktumai XZ, galioja lygyb cos = sincos. Kai sklaidoma natralioji (nepoliarizuotoji) spinduliuot, sklaidos metu kampas gali bti bet koks. Tuomet sklaidos intensyvumas duotja kryptimi yra lygus (9.4.1) reikinio vidurkiui atvilgiu . Kadangi kampas gali su vienoda tikimybe gyti visas vertes nuo 0 iki , is vidurkis lygus I max =
2 e 2 4 xmax

255

X
Stebjimo kryptis

Pradin spinduliuots kryptis Elektrinio lauko virpesi kryptis

Y
9.5 pav. Kamp , ir ryys. I= I max

2 sin d = 0 2

I max

(1 cos
0

) d =
(9.4.3)

1 = (1 sin cos )d = I max (1 + cos 2 ) = I / 2 (1 + cos 2 ). 2 0

I max

I Imax

Elektrono virpesi kryptis

9.4 pav. Harmoniniu dsniu virpanio elektrono spinduliuots intensyvumo (I) prieklausa nuo spinduliuots krypties () polinse koordinatse. Intensyvum nusako ilgis atkarpos, kuri jungia koordinai centr su kreive duotja kryptimi. Erdvin prieklausa gaunama, apsukus kreiv aplink virpesi krypt. Maksimalus intensyvumas Imax ireikiamas (9.4.2) formule.

ia I / 2 = I max / 2 yra isklaidytos spinduliuots intensyvumas kryptimi = /2 (t.y., kryptimi, kuri statmena pradins spinduliuots krypiai). Taigi, nepoliarizuotos spinduliuots sklaidos intensyvumo kampinis pasiskirstymas yra simetrikas atvilgiu pradins spinduliuots krypties (r. 9.6 pav.). is teiginys galioja ne tik koherentinei, bet ir Komptono sklaidai. Taiau, pagal klasikin model, intensyvumo kampinis pasiskirstymas yra simetrikas dar ir atvilgiu ploktumos = /2 (r. 9.6 pav.). T.y., prieingom kryptim isklaidytos spinduliuots intensyvumai sutampa. Komptono sklaidai is teiginys negalioja (r. 9.5 poskyr). ra Imax iraik (9.4.2) (9.4.3) ir pasinaudoj (9.3.20) formule, randame sklaidos diferencialinio skerspjvio klasikin iraik:
2 d e 2 4 xmax = (1 + cos2 ) . (9.4.4) 2 2 4 2 d 32 0 c E0 Galutin io dydio iraik lemia virpesi amplituds xmax prieklausos nuo ir E0 pavidalas.

256

257

Imax/2 I

Pradin spinduliuots kryptis

x (t ) =

eE0 / m
2 ( 0

2 ) 2 + 4 2 2

cos(t ) .

(9.4.7)

ia 0 yra elektrono savj virpesi danis:

Imax

0 =

k , m

(9.4.8)

9.6 pav. Isklaidytos nepoliarizuotos spinduliuots intensyvumo (I) prieklausa nuo sklaidos kampo () polinse koordinatse klasikins sklaidos atveju. Erdvin prieklausa gaunama, apsukus kreiv aplink pradins spinduliuots krypt. Vis pirma tarkime, kad elektromagnetines bangas sklaido atom elektronai (Reiljaus sklaida). Pagal klasikin elektrono judjimo atome model, esant ioriniam harmoniniam elektriniam laukui, elektrono judjimas tai vienmaio harmoninio osciliatoriaus priverstiniai virpesiai. Tokio judjimo lygtis yra itokia: dx + kx = eE (t ) ; (9.4.5) dt dt ia m yra elektrono mas, x yra elektron sluoksnio centro nuokrypis nuo pusiausvyros padties, e yra elektrono krvio absoliutin vert, E yra elektromagnetins spinduliuots elektrinio lauko stipris: E (t ) = E0 cos(t ) , (9.4.6) a yra slopinimo koeficientas, kuris nusako savaimini virpesi amplituds majim laike dl antrins (isklaidytos) spinduliuots, o konstanta k nusako jg kx, kuri stengiasi grinti elektron pusiausvyros padt. Koeficiento k vaidmuo yra toks pats, kaip spyruokls tamprumo koeficiento, o koeficiento a dx vaidmuo vaidmuo yra toks pats, kaip trinties koeficiento (t.y., dydio a dt dx yra toks pats, kaip trinties jgos, kuri veikia greiiu judant kn). Lygties dt (9.4.5) deinioji pus tai jga, kuria elektrinis laukas veikia elektron. Kai io lauko stiprio laikin prieklausa yra (9.4.6) pavidalo, (9.4.5) lygties sprendinys yra m
2

2 a ir tan = 2 . 2m 0 2 Daugiklis prie kosinus (9.4.7) reikinyje tai elektrono priverstini virpesi amplitud xmax: eE0 / m . (9.4.9) xmax = 2 ( 0 2 ) 2 + 4 2 2 Jeigu spinduliuots ciklinis danis ymiai maesnis u elektrono savj virpesi ciklin dan 0 (0 yra 1016 1018 s-1 eils), o virpesi slopinimas yra o konstantos ir apibriamos sryiais = pakankamai silpnas (tiksliau, 2 <<
4 0 ), tuomet i (9.4.9) iplaukia, kad 4 2

d 2x

+a

elektron priverstini virpesi amplitud xmax beveik nepriklauso nuo spinduliuots danio ir yra apytiksliai lygi eE0 . (9.4.10) xmax 2 m 0 Todl, kaip akivaizdu (9.4.4) formulje, isklaidytos spinduliuots sklaidos skerspjvis (ir intensyvumas) yra proporcingas spinduliuots danio ketvirtam laipsniui. T.y., trumpabang spinduliuot sklaidoma stipriau u ilgabang. Btent tuo aikinama dangaus ydra spalva: irint kryptimi, kuri skiriasi nuo krypties Saul, matoma tik isklaidyta viesa, kurioje vyrauja trumpabangs dedamosios. Dabar tarkime, kad spinduliuot sklaido laisvieji elektronai (Tomsono sklaida). Tuomet lygties (9.4.5) kairiojoje pusje nra treiojo dmens, kuris atspindi elektrono ry su branduoliu. Jeigu elektrono virpesi slopinimas yra silpnas, tuomet galima nepaisyti ir antrojo dmens. Gauname toki laisvj elektron judjimo lygt: = eE (t ) . (9.4.11) dt 2 I (9.4.11) iplaukia, kad tuo atveju, kai E yra (9.4.6) pavidalo, x kinta dsniu (9.4.12) x = xmax cos(t ) , kur eE0 xmax = . (9.4.13) m 2 m d 2x

258 Taigi, iuo atveju elektrono virpesi amplitud atvirkiai proporcinga spinduliuots danio kvadratui. ra (9.4.13) diferencialinio sklaidos skerspjvio iraik (9.4.4), randame Tomsono sklaidos diferencialin skerspjv: d T e4 = (1 + cos 2 ) 4.0 10 26 (1 + cos 2 ) (cm 2 ) . (9.4.14) 2 2 4 2 d 32 0 c m Vadinasi, Tomsono sklaidos skerspjvis nepriklauso nuo spinduliuots danio. Pilnutinis Tomsono sklaidos skerspjvis randamas, suintegravus (9.4.14) reikin erdvinio kampo atvilgiu pagal (9.3.7) formul:
2 6 0 c 4 m 2 inant sklaidos skerspjv ir laikant, kad sklaida yra pagrindinis sveikos su mediaga mechanizmas, pagal (9.3.2) formul galima vertinti fotono laisvj lk duotoje mediagoje. Pvz., vandenyje arba biologiniame audinyje vidutinis elektron tankis n 31023 cm-3. ra i vert kartu su sklaidos skerspjvio verte (9.4.15) laisvojo lkio iraik (9.3.2), gauname, kad fotono klasikinis laisvasis lkis tokioje aplinkoje yra l 5 cm, t.y., fotonas tarp susidrim su elektronais vidutinikai nueina 5 cm. 9.5. Komptono sklaidos skerspjvis Komptono sklaidos skerspjvis priklauso nuo foton energijos, o sklaidos intensyvumo kampinis pasiskirstymas nra simetrikas atvilgiu ploktumos = /2 (sklaida maais kampais yra labiau tiktina, negu sklaida dideliais kampais). Tuo Komptono sklaida skiriasi nuo klasikins sklaidos (r. 9.4 poskyr). Pagal Komptono sklaidos teorij, kuri ivyst ved fizikas O. Kleinas ir japon fizikas J. Niina, sklaidos diferencialinio skerspjvio prieklaus nuo sklaidos kampo ir nuo fotono energijos nusako formul 1 + cos 2 d e4 2 (1 cos )2 1+ = , (9.5.1) 2 2 4 2 2 2 d 32 0 c m0 [1 + (1 cos )] (1 + cos )[1 + (1 cos )] kur yra fotono pradins energijos h0 ir elektrono rimties energijos m0c2 = 511 keV santykis: h 0 . (9.5.2) = m0c 2 Kai << 1, Komptono sklaidos diferencialinis skerspjvis (9.5.1) sutampa su Tomsono sklaidos diferencialiniu skerspjviu (9.4.14). Komptono sklaidos diferencialinio skerspjvio (9.5.1) prieklausa nuo sklaidos kampo , esant kelioms vertms, pavaizduota 9.7 pav. Kaip matome, didjant fotono energijai, isklaidytos spinduliuots intensyvumo kampinis pasiskirstymas siaurja ir darosi vis labiau itemptas pradins spinduliuots kryptimi, o pilnutin sklaidos tikimyb maja. Pilnutin Komptono sklaidos tikimyb

259
I / Imax 1.0
0.8 0.6 0.4 0.2
<< 1

90 120 60

150
= 0.2
=1.3( Cs)
137

30

= 10

T =

e4

6.6 10 25 cm 2 .

(9.4.15)

Pradin spinduliuots 0.2 kryptis


0.4 0.6 0.8

0.0 180

210

330

a)

1.0

240 270

300

1.0

I / Imax

<< 1 (h0 << 0.5 MeV)

0.8

0.6

= 0.2 (h0 = 100 keV)

0.4
137

0.2

= 1.3 (h0 = 662 keV) ( Cs) = 10 (h0 = 5 MeV)

b)

0.0 0

20

40

60

80

100 120 140 160 180

9.7 pav. Komptono sklaidos santykinio intensyvumo (arba santykinio diferencialinio skerspjvio) prieklausa nuo sklaidos kampo, esant kelioms pradins foton energijos vertms, polinse (a) ir staiakampse (b) koordinatse. Prieklausa apskaiiuota pagal (9.5.1) formul. yra fotono pradins energijos h0 ir elektrono rimties energijos (511 keV) santykis: = h0/(m0c2). = 1.3 atitinka izotopo 137Cs spinduliuojam foton energij (662 keV).

260 galima apskaiiuoti pagal (9.3.1) formul, jeigu yra inomas Komptono sklaidos skerspjvis , kuris randamas, suintegravus (9.5.1) pagal (9.3.7) : 3 1 + 2(1 + ) 1 1 + 3 1 = T 2 ln(1 + 2 ) ln(1 + 2 ) + . (9.5.3) 4 1 + 2 (1 + 2 ) 2 2 ia T yra Tomsono sklaidos skerspjvis (9.4.15). Majant , auga, artdamas T (r. 9.8 pav.). Ribiniai atvejai: 1) Kai << 1, T (1 2 ) . T.y., kai fotono energija ymiai maesn u 0.5 MeV, sklaidos skerspjvis tiesikai maja, augant fotono energijai. 3 1 1 2) Kai >> 1, T + ln 2 . Vadinasi, kai fotono energija ymiai 8 2 didesn u 0.5 MeV, sklaidos skerspjvis atvirkiai proporcingas fotono energijai. (9.5.1) formul ivesta, naudojant reliatyvistins kvantins mechanikos metodus ir atsivelgiant elektrono sukinio bei magnetinio momento sveik su elektromagnetiniu lauku (t.y., kvantais). Taigi, nemanoma paprastai paaikinti toki prieklaus nuo energijos. Pagal (9.5.3) formul (9.8 pav.), cezio izotopo 137Cs spinduliuojam foton (h = 662 keV) sklaidos skerspjvis yra 2.510-25 cm2, t.y., 2.6 karto maesnis u Tomsono

261 sklaidos skerspjv T (9.4.15). Atitinkamai, ios energijos foton laisvasis kelias mediagoje yra 2.6 karto didesnis u t, kur numato klasikin teorija. Pvz., vandenyje arba biologiniame audinyje jis lygus l 13 cm, t.y., 0.66 MeV energijos fotonas tarp susidrim su elektronais tokioje aplinkoje vidutinikai nueina 13 cm. Komptono sklaidos teorija taip pat leidia apskaiiuoti ir Komptono elektron (atatrankos elektron) energijos pasiskirstym. Skaiiavim rezultatai rodo, kad Komptono elektron energijos spektras yra itisinis: fotonas gali perduoti elektronui bet kokio didumo savo energijos dal nuo nulio iki didiausios energijos, kuri lygi h K , (9.5.4) Ee max = mc 2 1+ 2 h Kai fotono energija didesn u 1 MeV, galima laikyti, kad mc 2 h 0.25 MeV , (9.5.5) 2 o vidutin atatrankos elektrono energija apytiksliai lygi pusei krintaniojo fotono energijos.
K Ee max h

9.6. Darbo uduotys

, 10

-25

7 6 5 4 3 2 1

cm

1. 2.

3.

Imatuoti kampais 45, 60, 75, 90, 105 ir 120 isklaidytos spinduliuots silpimo koeficient geleyje. Pagal inomus pradin spinduliuots bangos ilg ir silpimo koeficiento prieklaus nuo bangos ilgio grafikai rasti spinduliuots bangos ilgio pokyt, esant kiekvienam sklaidos kampui. Bangos ilgio pokyio matavim rezultatus palyginti su teorini skaiiavim rezultatais (Komptono formul).

0 -3 10

10

-2

10

-1

h0, MeV

10

10

10

9.8 pav.

Komptono sklaidos skerspjvio prieklausa nuo fotono pradins energijos ((9.5.3) formul).

9.7. Tyrimo metodo teorija Komptono sklaidos tyrimo schema pavaizduota 9.9 pav. Foton ( kvant) altinio (1) vaidmen atlieka radioaktyvus cezio izotopas 137Cs. Kolimatorius (2) tai siauras kanalas, kuris suformuoja siaur spinduliuots pluotel. is pluotelis pataiko aliuminio stryp (3). Dalis foton aliuminyje yra isklaidomi. Isklaidytus fotonus detektuoja blyksninis skaitiklis (4). Skaitikl galima pastatyti vairiais kampais atvilgiu pradins spinduliuots krypties ir tokiu bdu atrinkti tik duotja kryptimi isklaidytus kvantus. iame darbe tiriamas isklaidytos spinduliuots bangos ilgio padidjimas (Komptono efektas), esant vairiems sklaidos kampams. Bangos ilgis matuojamas sugerties metodu. is metodas pagrstas tuo, kad spinduliuots silpimo koeficientas mediagoje priklauso nuo kvanto

262 energijos. inant i prieklaus, pagal imatuot silpimo koeficiento vert galima nustatyti spinduliuots bangos ilg (taigi, ir bangos ilgio pokyt). Tarkime, kad mediagos (sugriklio) sluoksn, kurio storis d, krinta lygiagretus spinduliuots pluotas, kurio kryptis statmena sugriklio paviriui, o intensyvumas lygus I0. Tuomet prajusios tos paios krypties spinduliuots intensyvum I nusako (7.5.5) formul. I ios formuls iplaukia tokia silpimo koeficiento iraika: 1 N0 N f ; (9.7.1) = ln d N Nf ia N0 yra vidutinis uregistruot per duotj laik kvant skaiius, kai tiriamosios spinduliuots kelyje nra sugriklio, N yra vidutinis uregistruot kvant skaiius, kai tiriamoji spinduliuot praeina pro sugriklio sluoksn, kurio storis d, o Nf yra vidutinis fono impuls skaiius per t pat laik. Kadangi iame darbe tiriama isklaidytoji spinduliuot, tai sugrikl reikia statyti tarp aliuminio strypo 3 ir skaitiklio 4 (r. 9.9 pav.). Dydius N0, N ir Nf, kurie eina silpimo koeficiento iraik (9.7.1), galima imatuoti tik su tam tikra atsitiktine paklaida. Taip yra dl to, kad per duotj laiko tarp uregistruot kvant skaiius yra atsitiktinis dydis. io atsitiktinio dydio statistines savybes nusako Puasono skirstinys (r. 4.2 ir 4.3 poskyrius). Tai reikia, kad vidurki N0, N ir Nf matavimo paklaidos lygios N 0 = N0 , N = k0 N ir N f = k Nf kf ;

263 (9.7.2)

ia k0, k ir kf yra atitinkamai dydi N0, N ir Nf matavim skaiiai. Dydiai (9.7.2) tai standartiniai nuokrypiai. T.y., laikant, kad N yra imatuotoji (apytiksl) vidurkio vert, egzistuoja 68% tikimyb, kad tikroji io vidurkio vert priklauso intervalui N - N N + N (tas pats teiginys galioja ir vidurkiams N0 bei Nf). Kadangi dydiai N0, N ir Nf yra imatuoti su paklaidom, tai ir silpimo koeficient (9.7.1) galima vertinti tik su tam tikra atsitiktine paklaida. ios paklaidos vert galima apskaiiuoti pagal bendrj atsitiktini dydi funkcijos standartinio nuokrypio skaiiavimo formul: 2 2 2 N f . (9.7.3) N + ( N 0 , N , N f ) = N 0 + N N f N 0 ra iraik (9.7.1) ir paklaid iraikas (9.7.2) (9.7.3), randame galutin silpimo koeficiento matavimo paklaidos (standartinio nuokrypio) iraik: = 1 d N0 k0 ( N 0 N f ) 2 + N k ( N N f )2 + N f ( N0 N )2 k f ( N 0 N f ) 2 ( N N f )2 . (9.7.4)

is dydis tai pusplotis intervalo, kuriam su 68% tikimybe priklauso tikroji silpimo koeficiento vert.

4 1 3 5

9.8. Matavim tvarka

1. 2. 3.

6
9.9 pav. Komptono sklaidos registravimo aparatros struktrin schema. 1 radioaktyvusis altinis, 2 kolimatorius, 3 mediaga, kurioje vyksta Komptono sklaida, 4 isklaidyt kvant detektorius, 5 detektoriaus maitinimo blokas, 6 registravimo renginys.

4. 5.

6.

jungiami registravimo renginys ir blyksninio skaitiklio fotodaugintuvo maitinimo altinis. Po 1 min jungiama aukta tampa. Atidengiamas radioaktyvusis altinis. 20 min palaukiama, kol nusistovs skaitiklio fotodaugintuvo elektrini parametr ir maitinimo tampos verts. Skaitiklis pastatomas padt, kuri atitinka sklaidos kamp = 45. Aliuminio strypas, kuriame vyksta spinduliuots sklaida, paalinamas i spinduliuots pluoto. Imatuojamas fono impuls skaiius (matuojant fon, radioaktyviojo altinio udengti nereikia). Matavimo trukm 1 min. Atliekami 3 matavimai ir apskaiiuojamas vidurkis Nf. 3 punkto matavimai pakartojami, kai spinduliuots kelyje yra aliuminio strypas. Aliuminio strypas turi bti tiksliai prie skaitikl (r. 9.9 pav.). Apskaiiuojamas vidurkis N0. Matavimai pakartojami, kai madaug pusiaukelje tarp skaitiklio ir aliuminio strypo yra inomo storio geleies ploktel. Apskaiiuojamas vidurkis N. Punktai 3 5 pakartojami dar penkiems sklaidos kampams: = 60, 75, 90, 105 ir 120.

264 7. Baigus matavimus, radioaktyviojo altinio kolimatoriaus anga udengiama vino plytom. Ijungiama aukta tampa, po to skaitiklio auktos tampos altinis ir registravimo renginys ijungiami i elektros tinklo.

265

, cm
1.5

-1

9.9. Matavimo duomen analiz Pagal (9.7.1) formul apskaiiuojamas vairiais kampais isklaidytos spinduliuots silpimo koeficientas . inant koeficient, pagal 9.10 pav. kiekvienam kampui randamas isklaidytos spinduliuots bangos ilgis ir bangos ilgio pokytis dl Komptono efekto = - 0. Izotopo 137Cs spinduliuots bangos ilgis 0 apskaiiuojamas pagal (1.1.1) formul. Fotono energija lygi h0 = 661.7 keV (r. priedo A-1 pav.). Pagal (9.7.4) formul kiekvienam kampui apskaiiuojama silpimo koeficiento matavimo paklaida . inant , pagal 9.10 pav. randama bangos ilgio matavimo paklaida (r. 9.11 pav.). Imatuotoji prieklausa nuo , bangos ilgio matavimo paklaidos ir teorin prieklausa (9.2.5) pavaizduojamos grafikai (r. 9.12 pav.). vertinamas atitikimas tarp teorijos ir eksperimento.

1.4

1.3

1.2

1. 2. 3. 4.

9.10. Kontroliniai klausimai Elektromagnetins spinduliuots sklaidos svoka. Klasikin ir Komptono sklaida. Energijos ir judesio kiekio tverms dsniai Komptono sklaidos atveju. Komptono efektas. Komptono formul. Sklaidos skerspjvio svoka. Sklaidos skerspjvio ir laisvojo kelio ryys. Klasikins sklaidos skerspjvio ir Komptono sklaidos skerspjvio prieklaus nuo spinduliuots danio ir sklaidos kampo bendrasis pavidalas.

1.1

1.0

0.9

0.8

0.7

0.6

0.5 0.01

0.02

0.03

0.04

0.05

0.06

0.07

0.08

9.10 pav. spinduliuots silpimo koeficiento geleyje prieklausa nuo bangos ilgio.

266

267

Priedas A. Radioaktyvij nuklid skilimo schemos


+ -

7/2+

137

Cs (30.04 m.) - 0.512 MeV (94.6%) 11/2137m

Ba (2.6 min)

- 1.174 MeV (5.4%) 1/2+


-' +' 9.11 pav. Bangos ilgio matavimo paklaidos ' radimas, inant silpimo koeficiento matavimo paklaid ir naudojantis 9.10 pav. (trichas ymjime ' naudojamas tam, kad bangos ilgio matavimo paklaida nebt painiojama su bangos ilgio pokyiu dl Komptono efekto ).

0.6617 MeV

0.2835 MeV

3/2+
137

A-1 pav.

137

,
0.05

Cs skilimo schema. Schemoje pateiktos pusjimo trukms, didiausios daleli energijos, skilimo kanal tikimybs, 137Ba branduolio maiausios energijos verts ir intensyviausias kvantinis uolis tarp 137Ba energijos lygmen.
60

Ba

0.04

5+

Co (5.27 m.) 4+ 2+ 2.5058 MeV 2.1588 MeV

0.03

- 0.318 MeV (99.92%)

0.02

2+

1.3325 MeV

0.01

0.00 0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

9.12 pav. Komptono efekto tyrimo rezultat pavyzdys. Itisin kreiv tikslioji teorin bangos ilgio pokyio prieklausa nuo sklaidos kampo (formul (9.2.5), kurioje K = 0.024263 ). Vertikals brkneliai prie eksperimentini tak ymi bangos ilgio matavimo paklaid intervalus (r. 9.11 pav.).

0 Ni A-2 pav. 60Co skilimo schema. Schemoje parodyti pusjimo trukm, didiausia daleli energija, io skilimo tikimyb, 60Ni branduolio maiausios energijos verts ir intensyviausi kvantiniai uoliai tarp 60 Ni energijos lygmen.
60

0+

268
0+
90

269
Sr (28.74 m.) 290

Priedas B. Matavimo duomen tiesinis aproksimavimas B.1. Udavinio formuluot Tiriant vairius fizikinius reikinius, danai sutinkamos tiesins ir eksponentins prieklausos. Pvz., radioaktyviojo bandinio branduoli skilim skaiius per tam tikr fiksuot laiko interval t maja eksponentikai (pagrindinis radioaktyviojo skilimo dsnis): N (t ) = N 0 e t ; (B.1.1) ia t yra laikas, N(t) yra skilusi branduoli skaiius laiko intervale nuo t-t iki t, N0 yra skilusi branduoli skaiius laiko intervale nuo t = -t iki t = 0, yra skilimo konstanta. Kitas pavyzdys: jonizuojaniosios spinduliuots intensyvumas (I), kai spinduliuot praeina kakoki mediag (sugrikl), danai yra eksponentin sugriklio storio funkcija: I ( x ) = I 0 e x ; (B.1.2) ia I0 yra pradinis intensyvumas (t.y., intensyvumas, kai tarp altinio ir detektoriaus nra sugriklio), yra silpimo koeficientas, x yra mediagos storis. Tiesins prieklausos pavyzdys yra Geigerio ir Miulerio skaitiklio registruojam daleli skaiiavimo spartos prieklausa nuo tampos gulsts srityje (r. 8.6 pav.). Laboratoriniame darbe Nr. 5 reikia rasti (B.1.1) formuls koeficientus N0 ir , o darbuose Nr. 6 ir 7 reikia rasti (B.1.2) formuls koeficientus I0 ir . Priklausomai nuo matavim paklaid didumo, udavin galima isprsti grafikai arba analizikai (aproksimuojant maiausij kvadrat metodu). Taiau, nepriklausomai nuo matavimo paklaid didumo, tiksliausi rezultatai gaunami maiausij kvadrat metodu. emiau pateiktas io metodo apraymas. is aproksimavimo metodas yra standartinis; jis yra realizuotas daugelyje duomen analizs program (pvz., Microcal Origin). B-1 pav. pavaizduotas eksponentins funkcijos (B.1.2) ir atitinkam matavim rezultat pavyzdys. iuo atveju intensyvumas I tai kvant skaiius, kur uregistravo skaitiklis per 1 min. Tikrasis dydi I ir x sryis (B.1.2) pavaizduotas itisine linija, o matavim duomenys atskirais takais. iame pavyzdyje tikroji silpimo koeficiento vert yra = 0.5 cm-1, o tikroji pradinio intensyvumo vert yra I0 = 300 min-1. Tikslas rasti parametrus ir I0 ir j pasikliautinuosius intervalus, kai turime tik matavim duomenis. Vis pirma logaritmuojame funkcij (B.1.2): ln I = ln I 0 x . (B.1.3) (B.1.3) yra tiess lygtis, kuri apibendrintu pavidalu galima urayti itaip: (B.1.4) y = A+ Bx (iuo atveju y = ln I, A = ln I0, B = -). Koeficientas B vadinamas tiess posvyriu arba polinkiu arba krypties koeficientu. ios funkcijos pavyzdys bei atitinkami matavimo duomen natralieji logaritmai pavaizduoti B-2 pav. Kaip

- 0.546 MeV (100.00%)

Y (64.1 val.)

- 2.280 MeV (99.99%) 0+


90

Zr

A-3 pav.

90

Sr ir 90Y skilimo schema. Schemoje pateiktos pusjimo trukm, didiausios daleli energijos ir i skilim tikimybs.

270
300

271 matome, logaritmavimas itiesino kreiv. Netiesin udavin pavyko suformuluoti kaip tiesin udavin, kurio sprendimas yra paprastesnis. Kadangi tiess koeficientus reikia skaiiuoti keliuose laboratoriniuose darbuose, kuriuose tiess koeficient prasm yra skirtinga, toliau bus naudojama bendroji formul (B.1.4). Norint pritaikyti pateiktsias formules konkreiam atvejui, y ir x reikia pakeisti matuojamj dydi ymjimais (pvz., ln N ir t), o koeficientus A ir B skaiiuojamj parametr ymjimais (pvz., ln N0 ir ).
B.2. Tiess koeficient grafinis radimas Jeigu visi matavimai bt idealiai tiksls, tuomet visi takai B-2 pav. priklausyt tiesei, kuri pavaizduota itisine linija. Tokiu atveju koeficientus A ir B galima bt rasti, naudojant bet kuriuos du matavimus. Taip yra todl, kad tiesei nubrti pakanka turti bet kuriuos du jos takus. Pvz., galima pasirinkti takus, kuri absciss B-2 pav. paymtos x1 ir x2, o ordinats y1 ir y2. Pagal (B.1.4) formul, ie keturi dydiai susij dviem lygtim y1 = A + Bx1 , (B.2.1) y 2 = A + Bx2 .

250

I, min

200

-1

150

100

50

0 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0

x, cm
B-1 pav. spinduliuots sugerties matavimo duomenys ir teorin kreiv.
Y
6.0

5.5

y1

5.0

4.5

y2
4.0

3.5 0.0

x1
0.5 1.0 1.5 2.0 2.5

x2
3.0 3.5 4.0

B-2 pav. Duomen, kurie pavaizduoti B-1 pav., natralieji logaritmai

Tai yra dviej pirmosios eils tiesini algebrini lygi sistema su dviem neinomaisiais A ir B. Pagal pirmj ios sistemos lygt, A = y1 Bx1 . (B.2.2a) ra i koeficiento A iraik lygi sistemos (B.2.1) antrj lygt ir ireik B, randame y y1 B= 2 . (B.2.2b) x2 x1 T.y., norint rasti tiess posvyr B, pakanka imatuoti atstumus |y2 - y1| ir |x2 x1| (r. B-2 pav.), padalinti juos vien i kito ir atsivelgti tiess polinkio krypt (jeigu y maja, didjant x, tuomet posvyris yra neigiamas; prieingu atveju teigiamas). inoma, grafikai matuojant iuos atstumus, reikia atsivelgti vienetus, kurie naudojami X ir Y ayse. Pvz., jeigu 1 cm ant X aies atitinka 10 s laiko interval, o su liniuote imatuotas atstumas lygus 5 cm, tuomet (B.2.2b) formulje vietoj x2 x1 reikia rayti 50 s (o ne 5 cm). inant koeficient B, pagal (B.2.2a) formul galima apskaiiuoti ir koeficient A. Taiau koeficient A galima rasti dar paprasiau: jis lygus y vertei, kai x = 0 (r. (B.1.4) lygt). T.y., koeficiento A vert tai atkarpa, kuri ties atkerta Y ayje (pvz., B-2 pav. atveju A 5.7). Praktikoje fizikini dydi matavimai niekada nebna idealiai tiksls. Todl net ir tuo atveju, kad tiriamj dydi tikrasis sryis yra tiesinis, imatuotieji takai niekada neguli ant vienos tiess. Taiau, jeigu tak isibarstymas nra didelis ir yra akivaizdu, kad jie pasiskirst arti kakokios tiess (kaip B-2 pav.), tuomet koeficientus A ir B galima apytiksliai vertinti

272
Y
3.5

273 F ( A, B) [ y (xk ; A, B ) y k ]2
k =1 n

(B.3.1)

3.0

2.5

2.0

1.5

1.0 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0

B-3 pav. Uregistruot per laiko vienet daleli skaiiaus natraliojo logaritmo prieklausa nuo sugriklio sluoksnio storio, esant maam spinduliuots intensyvumui grafiniu metodu. Tokiu atveju ties briama i akies, o po to koeficientai A ir B apskaiiuojami aukiau apraytu bdu (pagal (B.2.2b) ir (B.2.2a) formules). Tokio analizs metodo trkumas yra tas, kad jis neleidia vertinti gautj A ir B veri paklaid. T.y., mes galime tik spti, kad tikrosios A ir B verts yra arti rastj veri, taiau negalime kiekybikai nusakyti t artum. Be to, toks metodas taikytinas tik tuomet, kai matavimo duomen isibarstymas yra maas. Pvz., B-3 pav. atveju matavimo paklaidos yra ymiai didesns, negu B2 pav., todl nemanoma i akies nubrti ties. Tokiu atveju matavim duomenis reikia aproksimuoti analizikai, naudojant maiausij kvadrat metod, kuris apraytas emiau.
B.3. Maiausij kvadrat principas Tarkime, turime matavimo duomen rinkin, kur sudaro argumento x verts x1, x2, , xn-1, xn ir atitinkamos imatuotosios funkcijos y(x) verts; n yra matavim skaiius. Imatuotsias y vertes ymsime y1, y2, , yn. Teorin y vert, kuri atitinka duotj argumento vert xk, yra neinomj koeficient A ir B funkcija (r. (B.1.4)), todl galima urayti y(xk) = y(xk; A,B) (k = 1, 2, , n). Koeficient A ir B radimo udavinys formuluojamas tokiu bdu. Labiausiai tiktinos yra tos neinomj koeficient A ir B verts, kurios atitinka reikinio

absoliutj minimum. Reikinys (B.3.1) tai teorini veri nuokrypi nuo imatuotj veri kvadrat suma (i ia pavadinimas maiausij kvadrat metodas). Reikinys (B.3.1) visuomet turi minimum, esant tam tikroms tiksliai apibrtoms A ir B vertms. Taiau, net jeigu teorins funkcijos y(x) pavidalas tiksliai atitinka tikrj matuojamj dydi y ir x sry, ios optimalios A ir B verts, kurios atitinka kvadrat sumos F minimum, nebtinai sutampa su tikrosiom A ir B vertm. Taip yra dl matavim paklaid. Maiausij kvadrat metodu galima rasti tik koeficient A ir B labiausiai tiktinas vertes. Kad bt aiku, jog turimos omenyje maiausij kvadrat metodu rastosios A ir B vertes, o ne tikrosios verts, naudojama koeficiento verio svoka. Teorinio modelio koeficiento vertis tai pagal matavim duomenis apskaiiuotoji to koeficiento vert. Viskas, kas aukiau pasakyta apie maiausij kvadrat metod, tinka ne vien tuo atveju, kai teorin funkcija y(x) yra ties. Nepriklausomai nuo ios funkcijos pavidalo ir nuo neinomj koeficient skaiiaus, reikia minimizuoti (B.3.1) pavidalo reikin. Taiau tuo atveju, kai y(x) yra ties, udavin galima isprsti analizikai (t.y., A ir B verius galima ireikti elementariomis formulmis), o netiesins funkcijos atveju udavin galima isprsti tik skaitmenikai (nuoseklij artini metodu, panaudojant kompiuter). Netiesinis aproksimavimas apraytas prieduose C ir D. Jeigu y(x) yra tiesin funkcija (B.1.4), tuomet kvadrat suma (B.3.1) yra tokio pavidalo: F ( A, B) ( A + Bxk y k ) 2 =
k =1 n

= nA + B

k =1

2 xk

k =1

2 yk

+ 2 AB xk 2 A y k 2 B xk y k .
k =1 k =1 k =1

(B.3.2)

Kaip inoma i matematins analizs kurso, keli kintamj funkcijos minimumo take jos dalins ivestins vis kintamj atvilgiu yra lygios nuliui. Prilyginus nuliui reikinio (B.3.2) dalines ivestines A ir B atvilgiu, gaunama dviej tiesini algebrini lygi sistema, kurios neinomieji yra koeficientai A ir B. Isprendus i sistem, gaunami ie A ir B veriai: 1 n B n (B.3.3a) A = y k xk ; n k =1 n k =1

274
n n n n xk y k xk y k k =1 k =1 . B = k =1 (B.3.3b) 2 n n 2 n x k xk k =1 k =1 B-2 ir B-3 pav. punktyrins linijos atitinka tieses, kuri koeficientai apskaiiuoti pagal (B.3.3a,b) formules. B-3 pav. atveju apskaiiuotoji ties iek tiek labiau skiriasi nuo tikrosios prieklausos (itisin linija), negu B-2 pav. atveju, nes B-3 pav. atveju matavim santykins paklaidos yra didesns, negu B-2 pav.

275 tikrj veri, negu veriai, kurie gauti pagal 6 s matavim duomenis. Pvz., jeigu tikroji posvyrio B vert lygi -0.5 cm-1, tuomet 1 min matavimo trukms atveju (B-2 pav.) madaug 70% vis posvyrio B veri priklausyt intervalui -0.486 < B < -0.514, o 6 s matavimo trukms atveju (B-3 pav.) tam paiam intervalui priklausyt tik madaug 25% koeficiento B veri. T.y., antruoju atveju veri standartiniai nuokrypiai yra didesni (standartinio nuokrypio apibrimas pateiktas 4.2 poskyryje). Kadangi koeficiento (pvz., A arba B) verio skirstinys yra artimas Gauso skirstiniui, tai jo standartinis nuokrypis nusako to koeficiento 68.3% pasikliautinojo intervalo pusplot (r. 4.5 poskyr). T.y., paymjus koeficient A ir B veri standartinius nuokrypius A ir B, egzistuoja 68.3% tikimyb, kad tikrosios t koeficient verts priklauso intervalams [A-A; A+A] ir [B-B; B+B]. Vadinasi, egzistuoja 1 - 0.683 = 0.317 = 31.7% tikimyb, kad tikroji koeficiento vert yra u io intervalo rib. Praktiniams pritaikymams tokia klaidos tikimyb daniausiai yra pakankamai maa, todl verio standartinis nuokrypis vadinamas to verio paklaida ir skaiiavimo rezultatai pateikiami tokiu bdu: A A ir B B. Kaip iplaukia i Gauso skirstinio savybi (r. 4.5 poskyr), 95% pasikliautinasis intervalas yra dvigubai platesnis: [B-2B; B+2B] (klaidos tikimyb yra 100% - 95.4% = 4.6%), o 99.7% pasikliautinasis intervalas yra trigubai platesnis: [B-3B; B+3B] (trij sigma taisykl; klaidos tikimyb lygi tik 0.3%). Norint praktikoje pritaikyti aukiau pateiktus teiginius, reikia turti bd rasti koeficiento verio standartin nuokryp. Tiesiogiai vertinti nuokryp (imatuoti t pat duomen rinkin tomis paiomis slygomis daug kart, kiekvien kart maiausij kvadrat metodu apskaiiuoti koeficient verius, o paskui pritaikyti dispersijos ir standartinio nuokrypio apibrimus (4.2.5) ir (4.2.4)) daniausiai yra praktikai nemanoma. Jeigu matavim skaiius yra pakankamai didelis, tuomet matematins statistikos metodai leidia apytiksliai vertinti koeficient veri standartinius nuokrypius pagal vienintel matavim rinkin. Tuo atveju, kai teorinis modelis yra tiesin funkcija (B.1.4), koeficient A ir B standartiniai nuokrypiai yra apytiksliai lygs

B.4. Koeficient pasikliautinieji intervalai Matematins statistikos metodais rodoma, kad tuo atveju, kai atskir matavim paklaidos yra pasiskirsiusios pagal Gauso (normalj) skirstin ir yra apytiksliai vienodo didumo visiems matavimams, o teorinio modelio matematinis pavidalas pakankamai tiksliai aprao tiriamj reikin, tuomet maiausij kvadrat metodu apskaiiuotos koeficient verts yra labiausiai tiktinos1. Taiau is teiginys nieko nesako apie i veri patikimumo laipsn. Tai galima suprasti, pasinaudojus tokiu pavyzdiu. Tarkime, kad atlikti du matavim rinkiniai, kuri metu buvo tiriamas tas pats reikinys (pvz., spinduliuots sugertis mediagoje) tomis paiomis slygomis (t.y., naudojant t pat radioaktyvj altin, tuos paius sugriklius, t pat skaitikl ir t pai matavimo geometrij), taiau pirmuoju atveju vieno matavimo trukm buvo 1 min, o kitu atveju ji buvo 10 kart trumpesn (6 s). Todl pirmuoju atveju vidutinis uregistruot kvant skaiius per vien matavim yra 10 kart didesnis. Abiem atvejais spinduliuots intensyvumo I teorin prieklaus nuo mediagos sluoksnio storio x nusako (B.1.2) formul, o intensyvumo logaritmo prieklaus nuo x nusako tiesin funkcija (B.1.3), taiau pirmuoju atveju I0 vert yra 10 kart didesn. Pvz., pirmj matavim rinkin galt atitikti B-2 pav., o antrj B-3 pav. Aiku, kad antruoju atveju modelio koeficient (A = lnI0 ir B = -) veri tikslumas turt bti maesnis. Tai nereikia, kad antruoju atveju A ir B veriai btinai labiau skiriasi nuo tikrj veri, negu pirmuoju atveju (gali atsitikti ir atvirkiai), taiau tai reikia, kad, pakartojus abu matavimo rinkinius pakankamai daug kart (pvz., imatavus 100 kreivi naudojant 1min intervalus ir 100 kreivi naudojant 6 s intervalus) ir kiekvien duomen rinkin ianalizavus maiausij kvadrat metodu, koeficient veriai, kurie gauti pagal 1 min matavim duomenis, bt susitelk ariau
1

A = B =

2 Fmin 1 + x , n(n 2) Dx

(B.4.1a) (B.4.1b)

Fmin ; n(n 2) Dx

Jeigu matuojamasis dydis yra branduoli skilim skaiius arba skilimo metu ispinduliuot daleli skaiius, tuomet paklaidos pasiskirsiusios ne pagal Gauso, o pagal Puasono skirstin, o j didumas priklauso nuo spinduliuots intensyvumo (r. 4.2 ir 4.3 poskyrius), taiau praktikoje tai daniausiai neturi didels reikms.

ia Fmin yra maiausioji kvadrat sumos (B.3.2) reikm (t.y., kvadrat suma, kai koeficientai A ir B yra lygs savo optimaliosioms vertms (B.3.3a,b)), x yra argumento veri vidurkis:

276 x= o Dx yra argumento veri dispersija:


1 n (B.4.3) ( xk x ) 2 = k =1n x 2 . n k =1 Formulse (B.4.1a) ir (B.4.1b) akivaizdu, kad, kuo tikslesni matavimai (t.y., kuo maesn kvadrat suma Fmin), tuo siauresni koeficient A ir B pasikliautinieji intervalai. emiau pateikti kvadrat sumos verts ir tiess koeficient 68.3% pasikliautinieji intervalai B-2 pav. ir B-3 pav. atvejais: B-2 pav.: Fmin = 0.3174; A = 5.676 0.0299, B = -0.495 0.0139; B-3 pav.: Fmin = 3.086; A = 3.386 0.0931, B = -0.507 0.0433. Jeigu B-2 ir B-3 pav. atitinka sugerties tyrimo duomenis, o mediagos storis ireiktas centimetrais, tuomet B-2 pav. atveju sugerties koeficientas lygus = (0.495 0.0139) cm-1, o B-3 pav. atveju = (0.507 0.0433) cm-1. Tiess koeficient standartini nuokrypi veriai (B.4.1a,b) yra tuo patikimesni, kuo didesnis matavim skaiius. Matavim rezultatai gali atsitiktinai atsidurti arti tiess, kuri ymiai skiriasi nuo tikrosios. Tuomet kvadrat suma Fmin yra maa, ir standartini nuokrypi veriai (B.4.1a,b) gali bti ymiai maesni u koeficient A ir B veri tikruosius nuokrypius nuo teisingj veri. Majant matavim skaiiui, tokio vykio tikimyb auga. Todl aproksimuojam tak skaiius turi bti nemaesnis u 10. Dx =

277

1 n xk , n k =1

(B.4.2)

Priedas C. Matavimo duomen netiesinis aproksimavimas C.1. Naudojamoji terminologija ir udavinio formuluot emiau apraytas tik dviej kintamj atvejis vieno nepriklausomojo (x) ir vieno priklausomojo (y). Eksperimentikai kontroliuojamas kintamasis x (pvz., i anksto inomas metalo ploktels storis) bus vadinamas nepriklausomuoju kintamuoju, o imatuotasis dydis (pvz., pro ploktel prajusios radioaktyviosios spinduliuots intensyvumas) bus vadinamas sistemos atsaku. Modelis tai funkcija y(x), kuri leidia teorikai numatyti kiekvieno atsako vert yk = y(xk) (k = 1, 2, , n), kai inomos vis modelio parametr verts pi (i = 1, 2, , m); ia n ymi matavim skaii, o m modelio parametr skaii. Matavimo duomenys tai nepriklausomojo kintamojo veri xk ir atitinkam imatuotj atsak vk rinkinys. k-tojo teorinio atsako ir atitinkamo imatuotojo atsako skirtumas yk - vk vadinamas k-tuoju nuokrypiu. Kalbant apie netiesin aproksimavim, modelio parametr rinkin patogiau sivaizduoti kaip vieno stulpelio ir m eilui matric, kuri sudaro parametr verts pi (i = 1, 2, , m). is skaii stulpelis vadinamas parametr vektoriumi ir ymimas p (toliau vektori ymjimai bus raomi storu riftu ir maosiom raidm). Teoriniai atsakai (vadinasi, ir nuokrypiai) yra parametr veri funkcijos: yk = yk(p). Aproksimavimo tikslas rasti tok optimalj parametr vektori popt, kuris atitinka maiausi skirtum tarp imatuotj atsak ir numatytj (teorini, apskaiiuotj) atsak. Atitinkami nuokrypiai yk(popt) - vk vadinami liekamaisiais nuokrypiais. Prie kalbant apie aproksimavimo metodus, reikia matematikai apibrti svok skirtumas tarp duomen ir teorins kreivs. Tai galima atlikti, naudojant geometrin analogij. Jeigu mes sivaizduotume imatuot atsak rinkin kaip n-mat vektori v, kurio komponents yra vk (k = 1, 2, , n), o teorini atsak rinkin kaip n-mat vektori y, kurio komponents yra yk

xk2

(k = 1, 2, , n), tuomet atstumas tarp i vektori lygus F [ y k (p) v k ]2 .


k =1 n

F , kur (C.1.1)

Dydis F vadinamas nuokrypi kvadrat suma arba tiesiog kvadrat suma ir naudojamas kaip aproksimacijos gerumo kriterijus. Aproksimacija yra tuo geresn, kuo maesnis F, t.y., kuo maesnis atstumas F . Aproksimacija yra optimali, jeigu F pasiek savo maiausi manom reikm Fopt F(popt). Aukiau suformuluotasis optimaliosios aproksimacijos principas yra vadinamas maiausij kvadrat principu. Vietoj kvadrat sumos F aproksimavimo kokybs vertinimui danai naudojamas kitas dydis, kuris ymimas 2 ("" yra graik abcls raid "chi"): F 2 . (C.1.2) nm

278 io dydio prasm paaikinta C.4 poskyryje.


C.2. Svorini daugikli pasirinkimas Aproksimacijos gerumo kriterijaus vaidmen gali atlikti ir santykini nuokrypi kvadrat suma. T.y., kvadrat sum F galima apibrti ir itaip:
n y (p ) vk F k . vk k =1 Bendriausiu atveju kvadrat suma F ireikiama taip: 2

279 statistinio vidurkio lygus akniai i pastarojo vidurkio (r. (4.3.6) ir standartinio nuokrypio apibrim (4.2.4)). Tokie svoriniai daugikliai toliau bus vadinami statistiniais svoriniais daugikliais. iuo atveju kvadrat suma lygi n [ y (p) vk ]2 . (C.2.3) F k vk k =1 Akivaizdu, kad mao registruojamo aktyvumo atveju, kai dalis eksperimentini atsak vk yra lygs nuliui, toks F skaiiavimo bdas yra netinkamas, nes tuomet kai kurie sumos (C.2.3) dmenys turi nul vardiklyje. Tokiu atveju reikia naudoti kvadrat sumos iraik (C.1.1). Kvadrat sumos iraika (C.2.3) toliau bus vadinama statistine kvadrat suma. C-1 pav. iliustruoja svorini daugikli pasirinkimo tak aproksimavimo rezultatams, esant didelms statistinms matavimo duomen fliuktuacijoms. Kaip matyti iame pavyzdyje, tinkamai parinkus svorinius daugiklius, galima padidinti aproksimavimo tikslum.
Modelis: n = Aexp(-1t) + Bexp(-2t) Netiesinio aproksimavimo rezultatai: A = 124 11, 1 = (0.0318 0.0048) s , B = 40.0 6.9, 2 = (0.00553 0.00056) s . Tiksliosios parametr verts: A = 100, 1 = 0.0284 s , B = 40, 2 = 0.00481 s .
-1 -1 -1 -1

(C.2.1)

F wk [ y k (p ) vk ]2 ,
k =1

(C.2.2)

kur wk (k = 1, 2, n) yra svoriniai daugikliai, atitinkantys kiekvien atsak. 2 Reikinys (C.1.1) atitinka wk = 1, o reikinys (C.2.1) wk = 1 / vk . Siekiant kuo pilniau inaudoti matavimo duomenis, svorinius daugiklius reikia parinkti taip, kad vis eksperimentini tak indlis Fopt reikm bt apytiksliai vienodas. Kadangi, tinkamai parinkus aproksimavimo model, eksperimentinio tako vidutinis kvadratinis nuokrypis nuo optimaliosios teorins kreivs apytiksliai nusako jo matavimo paklaid, tai svorinius daugiklius geriausia parinkti taip, kad jie bt atvirkiai proporcingi tak paklaid kvadratams. Pvz., tarkime, kad, kintant nepriklausomajam kintamajam nuo minimalios iki maksimalios verts, matuojamasis dydis sumaja 100 kart, o jo santykin paklaida beveik nekinta (t.y., kiekvieno tako absoliutin paklaida vidutinikai proporcinga matavimo rezultatui). Pasirinkus svorinio daugiklio reikm wk = 1, pagrindin indl F reikm ne tie takai, kuri absoliutin paklaida yra didiausia, t.y., iame pavyzdyje tie, kurie atitinka maas nepriklausomojo kintamojo vertes. Takai, kuri absoliutin paklaida yra ymiai maesn (iame pavyzdyje tie, kurie atitinka dideles nepriklausomojo kintamojo vertes) turs silpn tak F reikmei, t.y., netgi dideli i tak pokyiai, kurie eile arba daugiau virija j matavimo paklaid, neturs ymios takos optimaliosioms parametr vertms. Tuo paiu ie takai praktikai imetami i aproksimuojamj duomen. Vadinasi, 2 iame pavyzdyje geriausia naudoti wk = 1 / vk , nes tuomet kvadrat sums dmen reikms yra apytiksliai vienodos. Taigi optimalus F skaiiavimo bdas priklauso nuo to, kaip matuojamojo dydio paklaida susijusi su matavimo rezultatu. Jeigu eksperimentinio tako absoliutin paklaida nepriklauso nuo jo verts, tuomet kvadrat sum geriausia skaiiuoti pagal (C.1.1) formul, o jeigu i paklaida apytiksliai proporcinga matavimo rezultatui, tuomet pagal (C.2.1) formul. Jeigu matuojamasis dydis yra pasiskirsts pagal Puasono skirstin (pvz., radioaktyviojo skilimo metu ispinduliuot daleli skaiius), tuomet optimalioji svorinio daugiklio vert yra 1/vk. Taip yra todl, kad Puasono pasiskirstymo atveju kiekvieno tako standartinis nuokrypis nuo atitinkamo

100

10

2
1 0 100 200 300 400 500 600

t, s C-1 pav. Sidabro izotop 108Ag ir 110Ag miinio radioaktyviojo skilimo kreiv. Itisin linija
tai optimalioji teorin kreiv (modelio formul kartu su optimaliosiom parametr vertm ir j paklaidom pateiktos grafiko viruje). i kreiv gauta, minimizuojant statistin kvadrat sum (C.2.3). Punktyrins linijos nusako optimalisias teorines kreives, kurios gautos, naudojant kitokias kvadrat sumos iraikas: 1 absoliutinio nuokrypio minimizavimas (kvadrat suma (C.1.1)). Parametr verts: A = 121 8, 1 = (0.0365 0.0040) s-1, B = 47.9 7.4, 2 = (0.00572 0.00073) s-1, 2 santykinio nuokrypio minimizavimas (kvadrat suma (C.2.1)). Parametr verts: A = 114 32, 1 = (0.0228 0.0067) s-1, B = 27.9 9.5, 2 = (0.00508 0.00080) s-1.

280
C.3. Maiausij kvadrat principo matematin formuluot Nesunku sudaryti lygi sistem atvilgiu optimaliojo parametr vektoriaus popt. Kadangi funkcijos minimumo take jos dalins ivestins vis argument atvilgiu lygios nuliui, tai kvadrat sumos F(popt) minimumo slyg galima urayti itaip: F =0 (i = 1,2,..., m) . (C.3.1) pi ra F iraik (C.2.2) (C.3.1), randame normalij lygi sistem: n y (C.3.2) wk [y k (p) vk ] pk = 0 (i = 1, 2, , m). i k =1 Tai yra m lygi sistema atvilgiu m optimalij parametr veri. i lygi sistema tai maiausij kvadrat principo matematin formuluot. Jeigu teoriniai atsakai yk(p) netiesikai priklauso nuo p, tuomet ir lygtys (C.3.2) nra tiesins. Tuomet daniausiai bna nemanoma isprsti jas analizikai ir naudojamas iteracinis sprendimo metodas: pasirenkamas pradinis parametr vektoriaus artinys, o po to ingsnis po ingsnio artjama prie optimaliojo parametr vektoriaus. Vienas toks ingsnis vadinamas iteracija. vairs aproksimavimo metodai skiriasi tuo, kokiu bdu kiekvienoje iteracijoje skaiiuojamas sekantis parametr vektoriaus artinys. Pasirinktasis metodas gali turti takos skaiiavimo greiiui ir bendram iteracij skaiiui. Taiau galutinis rezultatas (popt) nuo to nepriklauso (iskyrus t atvej, kai funkcija F(p) turi daugiau negu vien minimum). C.4. Modelio parametr pasikliautinieji intervalai Bendrosios pastabos apie tiesinio modelio parametr pasikliautinuosius intervalus (r. B.4 poskyrio pradi) lieka galioti ir netiesinio modelio atveju. Taiau netiesinio modelio atveju i interval skaiiavimas yra sudtingesnis. Modelio parametr paklaid skaiiavimas netiesinio aproksimavimo atveju apraytas emiau. Tarkime, turime vien eksperimentini tak rinkin ir labai didel skaii optimalij teorini kreivi, kurios buvo gautos, daug kart pakartojus tuos paius matavimus tomis paiomis slygomis ir kiekvien rezultat rinkin aproksimavus duotuoju modeliu. Jeigu kiekvienai kreivei apskaiiuotume kvadrat sum, naudodami duotj eksperimentini tak rinkin, tuomet
2 opt

281 , (C.4.2) nm Kaip bus parodyta toliau, (C.4.1) nelygyb aprao m-maio elipsoido formos srit, kurios centras yra take p = popt (is takas nusako duotojo duomen rinkinio aproksimavimo rezultatus). io elipsoido projekcija kiekvieno parametro veri a nusako to parametro 68.3% pasikliautinj interval. 2 inant dyd opt , io intervalo plot galima apskaiiuoti itaip: Funkcija F(p) iskleidiama Teiloro eilute tako popt aplinkoje ir atmetami visi auktesns negu antros eils dmenys. Matriciniame urayme is skleidinys yra F (p opt + s) = Fopt + s T G s , (C.4.3)
s p p opt ,
T

Fopt

(C.4.4)

s yra transponuotas vektorius s (t.y., skaii eilut, kuri sudaro tie patys skaiiai, kaip ir skaii stulpel s), o G yra funkcijos F(p) antrj ivestini take popt matrica. i matrica yra simetrin, o jos elementai lygs

Gij =

2F pi p j

(i, j = 1, 2, , m).
p=p opt

(C.4.5)

ra F(popt + s) iraik (C.4.3) nelygyb (C.4.1) (vietoj F(p)), randame nelygyb, kuri tenkina vektorius s = p - popt: 2 s T G s opt . (C.4.6) Vektoriai p, kurie tenkina i slyg, yra viduje m-maio elipsoido, kurio centras yra take p = popt ir kurio projekcija i-tojo parametro a yra atkarpa popt, i - si pi popt, i + si (i = 1, 2, , m), (C.4.7) kur popt, i yra i-tojo parametro optimalioji vert (t.y., vektoriaus popt projekcija pi a), o
2 si = Gii 1 opt = Gii 1Fopt /( n m) Gii 1

(i = 1, 2, , m).
-1

(C.4.8)

rastume, kad didioji dalis gautj kvadrat sumos reikmi priklauso ploio intervalui
2 Fopt F (p) Fopt + opt ;

2 opt

(C.4.1)
2

ia Fopt ir

2 opt

yra kvadrat sums F ir dydio optimalios reikms,

atitinkanios duotj matavimo duomen rinkin. Pasinaudojus 2 iraika (C.1.2), galima urayti:

(i = 1, 2, , m) yra atvirktins matricos G diagonaliniai elementai ia (matrica G-1 vadinama dispersij ir kovariacij matrica). Dydis si (i = 1, 2, , m) nusako i-tojo parametro optimaliosios verts standartin nuokryp, t.y., parametro verio paklaid. Kadangi praktikoje daniausiai galima laikyti, kad kiekvieno parametro statistinis skirstinys apraomas Gauso tikimybs tankio funkcija (4.5.1), tai galima teigti, kad egzistuoja 68.3 % tikimyb, jog duotojo parametro tikslioji vert (statistinis vidurkis) priklauso intervalui (C.4.7), 95.4% tikimyb, kad i vert priklauso intervalui popt, i - 2si pi popt, i + 2si, ir 99.7%, kad tikslioji vert priklauso intervalui popt, i - 3si pi popt, i + 3si (r. 4.5 poskyr).

282
Priedas D. Netiesinis aproksimavimas, dirbant su programa Microcal Origin emiau pateiktasis apraymas yra skirtas tiems, kurie jau yra susipain su Microcal Origin. is apraymas nra pilnas: jame aptartas tik pats paprasiausias vieno priklausomojo ir vieno nepriklausomojo kintamojo atvejis ir aprayti tik pagrindiniai veiksmai, kuriuos gali tekti atlikti vartotojui. iame aprayme remtasi Origin versija 7.0, taiau jis tinka ir versijoms 4 6. D.1. Aproksimavimo dialogo langas Dirbant programos Microcal Origin vartotojo aplinkoje, netiesinio aproksimavimo dialogo langas atidaromas, pasirinkus meniu komand Analysis/Non-linear Curve Fit/Advanced Fitting Tool. Egzistuoja du io lango variantai. Jeigu mintoji meniu komanda vykdyta pirm kart nuo programos Microcal Origin instaliavimo, tuomet atidaromas supaprastintas io lango variantas ("Basic Mode"), kuris pavaizduotas D-1 pav. Lankstesniam aproksimavimo proceso valdymui patogiau naudoti iplstin io lango variant (D-2 pav.). Jis ikvieiamas, spragteljus pele ant mygtuko More (r. D-1 pav.). Norint atstatyti pradin lango pavidal, reikia spragtelti mygtuk Basic Mode (r. D-2 pav.). Toliau bus kalbama apie iplstin aproksimavimo lango variant. Aproksimavimo dialogo lango viruje yra meniu juosta su keturiais meniu (veiksm grupm): Function, Action, Options ir Scripts (r. D-2 pav.). iuose meniu vartotojas pasirenka veiksm (komand), kur ketina atlikti. Meniu Function pasirenkamas tais atvejais, kai ketinama atlikti veiksmus su aproksimuojaniom funkcijos (modeliais), t.y., pasirinkti model, sukurti nauj arba modifikuoti egzistuojani funkcij, imesti funkcij i funkcij srao arba traukti j funkcij, kurios apibrimas yra faile. Meniu Action pasirenkamas tais atvejais, kai ketinama nurodyti, kuris duomen rinkinys turi bti aproksimuojamas, pradti aproksimavimo arba modeliavimo proces arba atvaizduoti papildom informacij apie jau pasibaigus aproksimavimo proces. Meniu Options pasirenkamas tuomet, kai ketinama modifikuoti skaiiavimo parametrus, kurie valdo aproksimavimo proces (pvz., parametr kitimo ribas ir svorini daugikli skaiiavimo bd). Meniu Scripts pasirenkamas tais atvejais, kai ketinama nurodyti parametr pradines vertes arba apibrti komandas, kurios turi bti vykdytos prie pat aproksimavimo pradi arba jam pasibaigus (ios komandos raomos, naudojant Origino programavimo kalb Labtalk).

283

D-1 pav. Netiesinio aproksimavimo dialogo lango pradinis variantas.

D-2 pav. Netiesinio aproksimavimo dialogo lango iplstinis variantas.

284
D.2. Modelio pasirinkimas Norint pasirinkti model, pasirenkamas veiksmas Function/Select. Tuomet aproksimavimo langas gyja pavidal, kuris pavaizduotas D-2 pav. io lango viruje yra du srao laukai funkcij ri sraas Categories ir funkcij sraas Functions. Pasirinkus funkcij r, funkcij srae atvaizduojamos visos tos ries funkcijos. Kiekviena funkcija apibria kur nors teorin model. Pasirinkus model (t.y., spragteljus funkcijos vard), aproksimavimo lango apatinje pusje atvaizduojama papildoma informacija apie pasirinktj funkcij. ios informacijos pavidalas priklauso nuo to, kuris i trij ymimj laukeli Equation, Sample Curve ar Function File yra paymtas (r. D-2 pav.). Jeigu paymtas laukelis Equation, tuomet atvaizduojama funkcijos matematin iraika (lygtis). Jeigu paymtas laukelis Sample Curve, tuomet atvaizduojama kreiv, kuri aprao pasirinktoji funkcija. Jeigu paymtas laukelis Function File, tuomet atvaizduojamas funkcijos apibrimo failo turinys (r. D.6 poskyr). Laukeliai Equation ir Sample Curve gali bti paymti tik tuomet, kai pasirinktoji funkcija yra viena i standartini Origino funkcij. Pasirinkus model, galima pradti aproksimavim (atitinkami veiksmai aprayti D.7 D.9 poskyriuose). Taiau gali bti, kad reikalingos funkcijos srae Functions nra arba pasirinktj funkcij reikia modifikuoti. Apie tai kalbama sekaniame poskyryje. D.3. Naujos funkcijos apibrimas arba pasirinktosios funkcijos modifikavimas Norint apibrti nauj funkcij, pasirenkama meniu komanda Function/New, o norint modifikuoti pasirinktj funkcij meniu komanda Function/Edit. Abiem atvejais atidaromas funkcijos redagavimo langas (D-3 pav.). io lango vesties lauke Name surenkamas unikalus funkcijos vardas, o ipleiamo srao lauke Type pasirenkamas funkcijos tipas (turi bti UserDefined). Sekantys trys valdymo elementai ipleiamo srao laukas Number of Parameters, ymimasis laukelis User Defined Param. Names ir vesties laukas Parameter Names kontroliuoja, kaip nustatomas parametr skaiius ir kaip formuojami j vardai. Jeigu ymimasis laukelis User Defined Param. Names nra paymtas, tuomet vartotojas turi pasirinkti parametr skaii srae Number of Parameters, o j vardus suformuoja pati programa (ie vardai yra pavidalo P1, P2, P3 ir t.t.). Jeigu ymimasis laukelis User Defined Param. Names yra paymtas, tuomet vartotojas turi surinkti parametr vardus vesties lauke Parameter Names, atskirdamas juos kableliais, o parametr skaii programa nustatys pati. vesties lauke Independent Var. surenkamas nepriklausomojo kintamojo vardas, o vesties lauke Dependent Var. priklausomojo kintamojo vardas. vesties lauke Definition surenkamas funkcijos apibrimas.

285

D-3 pav. Funkcijos redagavimo arba naujos funkcijos apibrimo dialogo langas.

286 Funkcija apibriama pagal Origin programavimo kalbos Labtalk taisykles. Pradedant nuo Origin 7.0, vietoj Labtalk galima naudoti kit programavimo kalb, kuri vadinama Origin C. Toliau bus kalbama tik apie Labtalk. ios kalbos sintaks panai programavimo kalbos C sintaks. Funkcijos apibrimas sudaromas i kintamj ir parametr vard, skaitmenini konstant, aritmetini operatori + (sudtis), (atimtis), * (daugyba), / (dalyba), ^ (klimas laipsniu); specialij matematini funkcij ir j argument vard, pvz., exp(x) (eksponentin funkcija), ln(x) (natrinis logaritmas), log(x) (deimtainis logaritmas), sqrt(x) (kvadratin aknis), sin(x), cos(x), tan(x) (trigonometrins funkcijos), asin(x), acos(x), atan(x) (atvirktins trigonometrins funkcijos), sinh(x), cosh(x), tanh(x) (hiperbolins funkcijos), erf(x) (paklaid funkcija), gammaln(x) (gama funkcijos natralusis logaritmas), Jn(x,n) (n-tosios eils Beselio funkcija), Yn(x,n) (n-tosios eils antrosios ries Beselio funkcija); skliaust ( ir ), kurie naudojami aritmetini operacij operand grupavimui ir funkcij argument paymjimui, riestini skliaust { ir }, kurie naudojami sakini (operacij arba komand) bloko pradios ir pabaigos ymjimui, bei kabliatakio ;, kuris naudojamas sakini atskyrimui; reikms priskyrimo operatori (daniausiai lygybs enklas =); santykio operatori > (daugiau), >= (daugiau arba lygu), < (maiau), <= (maiau arba lygu), == (lygu), != (nelygu); logini operatori && (IR), || (ARBA); programavimo kalbos Labtalk komand, pvz., ifelse (slygos tikrinimo komanda), for (ciklo komanda).

287 Funkcijos apibrime negalima naudoti i konstant ir kintamj vard: X1, X2, X3, X4, Y1, , Y4, Z1, , Z4, Z, T, I, J, E, COUNT, nes ie vardai naudojami vairiose vidinse Origino procedrose. Be to, vard X galima priskirti tik nepriklausomam kintamajam, vard Y tik priklausomam kintamajam, vard P1 tik pirmajam parametrui, P2 tik antrajam parametrui ir t.t. Labtalk programavimo kalbos elementai, kuriuos galima naudoti funkcijos apibrime, priklauso nuo to, kuri funkcijos forma pasirinkta ipleiamo srao lauke Form, esaniame po vesties lauku Definition (r. D-3 pav.). Lauke Form pasirinkus Expression, funkcijos apibrime galima nurodyti tik vien reikin, pvz., A*exp(-lambda1*x)+B*exp(-lambda2*x)+Delta_nf (D.3.1) T.y., iuo atveju funkcijos apibrimas turi bti sudarytas i vienos eiluts; be to, jame negalima naudoti priklausomojo kintamojo vardo, nearitmetini operatori ir Labtalk komand. Lauke Form pasirinkus Equations, funkcijos apibrimas turi bti sudarytas i vienos arba keli priskyrimo operacij (lygi), pvz., y = A*exp(-lambda1*x)+B*exp(-lambda2*x)+Delta_nf (D.3.2) Bent vienos lygties kairje turi bti priklausomojo kintamojo vardas (kaip D-3 pav.). Lygtys turi bti atskirtos kabliatakiu. Skirtingos lygtys daniausiai raomos skirtingose eilutse (nors tai nra btina), pvz., exp1 = N01 * (exp(lambda1* Delta_t) - 1) * exp(-lambda1 * x); exp2 = N02 * (exp(lambda2 * Delta_t) - 1) * exp(-lambda2 * x); (D.3.3) y = exp1 + exp2 + Delta_nf; Laikant, kad priklausomasis kintamasis yra y, funkcij apibrimai (D.3.1) (D.3.3) atitinka dviej nepriklausom radioaktyvij izotop miinio skilimo kreivs teorin model, kur nusako lygyb (5.4.7). Dydis "Delta_t" reikia vieno registravimo trukm t, o dydis "Delta_nf" reikia vidutin fono impuls skaii nf per laik t. ie du dydiai yra konstantos, kurias galima apibrti konstant apibrimo lange (r. poskyr D.4) arba paios funkcijos apibrime (pvz., apibrimo pradioje terpiant eilut "Delta_t=60; Delta_nf=20;"). Lauke Form pasirinkus Y-Script, funkcijos apibrime galima naudoti visus Labtalk operatorius ir komandas. ymimasis laukelis "Compile Before Use", kuris yra po funkcijos apibrimo lauku (r. D-3 pav.), nurodo, kad funkcija turi bti sukompiliuota (t.y., ireikta mikroprocesoriaus instrukcijomis). Tai gali iek tiek pagreitinti skaiiavimus (ypa jeigu funkcijos apibrime naudojama ciklo komanda "for"). Taiau tai manoma tik tuo atveju, kai funkcija urayta Origin C kalba, kuri ia neaprayta. Origin C kalb galima naudoti tik tuomet, kai lauke "Form" pasirinktas "Expression" arba "Y-Script".

288
D.4. Modelio parametr pradini veri ir konstant apibrimas modelio apibrim eina ne vien funkcijos iraika, bet ir pradins parametr verts (pradiniai artiniai), t.y., tos verts, kurias programa priskiria modelio parametrams, kai vartotojas pasirenka funkcij srao lauke Functions (r. poskyr D.2). Pradins verts turi takos aproksimavimo proceso trukmei. Pasirinkus pradines vertes, kurios labai skiriasi nuo optimalij veri, iteracinis procesas gali diverguoti, t.y., programai gali nepavykti apskaiiuoti optimalisias vertes (tokie atvejai aprayti D.10 poskyryje). Norint apibrti parametr pradines vertes, reikia pasirinkti meniu komand Scripts/Parameter Initialization. Tuo paiu atidaromas parametr pradini veri ir konstant apibrimo dialogo langas (D-4 pav.). io lango virutins dalies kairiojoje pusje yra vesties laukai, kuriuose vedamos pradins parametr verts. alia kiekvieno vesties lauko yra ymimasis laukelis, kuris turi bti paymtas, jeigu io parametro tikslioji vert daniausiai nebna i anksto inoma ir turi bti nustatyta aproksimavimo bdu, naudojant duotj pradin artin. Lango deinje yra vesties laukas Constants, kuriame galima apibrti konstantas, kuri vardai naudojami funkcijos apibrime. Tai gali bti, pvz., pagrindins fizikins konstantos (pvz., elektrono krvis arba elektrin konstanta 0) arba tiriamosios sistemos parametrai, kuri verts yra inomos (pvz., modelio (5.4.7) atveju vieno registravimo trukm t ir fono dmuo nf). Konstantos apibriamos pagal programavimo kalbos Labtalk lygi uraymo taisykles (r. pavyzd (D.3.3)), pvz., Delta_t = 60; Delta_nf = 20;

289

D-4 pav. Modelio parametr pradini veri ir konstant apibrimo dialogo langas.

290
D.5. Parametr kitimo rib apibrimas Siekiant sutrumpinti aproksimavimo proces ir sumainti skaiiavimo klaid tikimyb, programai reikia pateikti kuo daugiau informacijos apie aproksimavimo modelio ypatybes. Pvz., aproksimuojant radioaktyvij izotop miinio skilimo tyrimo duomenis eksponentini funkcij suma (5.4.7), i anksto yra inoma, kad visi modelio parametrai turi bti teigiami, nes neigiamos verts neturi fizikins prasms. Be to, kai kuri parametr verts gali bti apytiksliai inomos i anksto. Tokiais atvejais patartina apriboti optimalij veri iekojimo srit. Norint nurodyti parametr kitimo ribas, reikia pasirinkti meniu komand Options/Constraints. Tuomet aproksimavimo dialogo langas gyja pavidal, kuris pavaizduotas D-5 pav. io lango virutinje pusje kiekvien parametr atitinka du vesties laukai: kairiajame surenkama apatin kitimo riba (Lower Bound), o deiniajame virutin riba (Upper Bound). alia kiekvieno vesties lauko yra ymimasis laukelis. Norint vesti kitimo rib, laukel reikia paymti. Jeigu jis nra paymtas, tuomet atitinkamas vesties laukas negali bti aktyvuotas (yra papilkjs). Tai reikia, kad atitinkamas apribojimas negalioja. io lango apatinje pusje yra vesties laukas General Linear Constraints. iame lauke galima suformuluoti vien arba kelis bendresnio pobdio tiesinius apribojimus, kuriuose parametr ribini veri vaidmen atlieka ne konstantos, o parametr tiesiniai dariniai. Tiesini apribojim pavyzdiai keturi parametr a, b, c ir d atveju: a<b<c; 2*b+3*a>c-d (skirtingi apribojimai turi bti atskirti kabliatakiais). Modelio (5.4.7) atveju galima nurodyti, kuri i dviej skilimo konstant yra didesnioji (kaip D-5 pav.). Tuomet aproksimavimo bdu rastoji 1 vert visuomet atitiks izotop 110Ag, o 2 vert izotop 108Ag. Jeigu io apribojimo nra, tuomet, priklausomai nuo pradini artini, skilimo konstantos gali "susikeisti vietomis", nes abu eksponentiniai dmenys reikinyje (5.4.7) yra matematikai lygiaveriai. Tiesiniai apribojimai galioja tik tuomet, kai yra paymtas ymimasis laukelis Enabled, kuris yra vir vesties lauko General Linear Constraints (r. D-5 pav.).

291

D-5 pav. Parametr kitimo rib apibrimo dialogo langas.

292
D.6. Funkcij apibrimo failai Apibrus funkcij, parametr pradines vertes, konstantas ir parametr kitimo ribas, i informacij reikia rayti fail. Funkcij apibrimai saugomi specialiuose tekstiniuose (ASCII) failuose, kurie yra programos Microcal Origin pagrindinio katalogo pakatalogyje FITFUNC. i fail vard pltiniai yra FDF (Function Definition File). Norint rayti funkcijos apibrim .FDF fail, reikia ikviesti funkcijos redagavimo dialogo lang (meniu komanda Function/Edit) ir spragtelti mygtuk Save, kuris yra io lango apaioje (r. D-3 pav.). Failams, kuriuose saugomos vartotojo sudarytos funkcijos, Originas priskiria vardus USER1.FDF, USER2.FDF ir t.t. i fail turin galima redaguoti tekstiniame reime. Tuo tikslu reikia nuspausti mygtuk File (r. D-3 pav.). Tuomet dialogo lango darbin sritis upildoma failo turiniu, o mygtuk File pakeiia mygtukas Form (r. D-6 pav.). Norint grti funkcijos formuls redagavimo reim (t.y., dialogo lang, kuris pavaizduotas D-3 pav.), reikia spragtelti mygtuk Form.

293

D-6 pav. Funkcijos apibrimo failo redagavimo dialogo langas.

294
D.7. Aproksimuojam duomen pasirinkimas Prie pradedant netiesin aproksimavim, reikia nurodyti eksperimentini tak rinkin, kuris turi bti aproksimuotas duotja teorine funkcija. Tuo tikslu atidaromas Origino grafikas, kuriame atidti eksperimentiniai takai, o po to aproksimavimo dialogo lange pasirenkama meniu komanda Action/Dataset. Tuomet is langas gyja pavidal, kuris pavaizduotas D-7 pav. Paprasiausiu atveju virutinis srao laukas yra sudarytas i dviej eilui: viena atitinka priklausomj kintamj, o kita nepriklausomj kintamj. Kiekviena eilut sudaryta i keturi lauk: pirmajame lauke (Variables) yra kintamojo vardas, antrajame lauke santrumpa Dep arba Indep, kuri nurodo, ar duotasis kintamasis yra priklausomasis, ar nepriklausomasis, treiajame lauke (Datasets) io kintamojo veri rinkinio vardas, kuris sudarytas i Origino lentels (worksheet) vardo ir ios lentels stulpelio vardo (pvz., uraas data1_c reikia, kad duotojo kintamojo verts yra lentels Data1 stulpelyje C), o ketvirtajame lauke (Fitting Range) nurodyti pradinio ir galutinio aproksimuojam tak numeriai (t.y., Origino lentels eilui numeri intervalas). Jeigu duotasis kintamasis yra nepriklausomasis, tuomet ketvirtajame lauke vietoj tak numeri gali bti nurodytos ir to kintamojo ribins verts (r. emiau). Kol vartotojas nenurod kurio nors kintamojo veri, virutinio srao atitinkamos eiluts stulpelyje Datasets yra klaustukai. Kiekvien tok kintamj reikia apibrti tokiu bdu: 1) pasirinkti (spragtelti) kintamj virutiniame srao lange, 2) srao lange Available Datasets (r. D-7 pav.) pasirinkti duomen stulpel, kuriame yra to kintamojo verts, 3) nurodyti aproksimuojamj tak pradin ir galutin numerius vesties laukuose, tarp kuri yra uraas <= Row <=1; 4) spragtelti mygtuk Assign.

295

D-7 pav. Aproksimuojamj duomen pasirinkimo dialogo langas.

Jeigu duotasis kintamasis yra nepriklausomasis, tuomet uraas <= Row <=" virsta mygtuku, kur spragteljus, iuose dviejuose laukuose vietoj tak numeri galima vesti to kintamojo ribines vertes.

296
D.8. Svorini daugikli skaiiavimo bdo pasirinkimas C.2 poskyryje buvo mintas vienas i aproksimavimo tikslumo padidinimo bd optimalusis svorini daugikli pasirinkimas. Dialogo langas, kuriame apibriami ie daugikliai, atidaromas, pasirinkus meniu komand Options/Control (D-8 pav.). Svorini daugikli skaiiavimo bdas apibriamas ipleiamo srao lauke Weighting Method (r. D-8 pav.). iame lauke galimi penki pasirinkimai:

297

1) No Weighting minimizuojami absoliutiniai nuokrypiai (svoriniai daugikliai wk = 1, kvadrat sumos iraika (C.1.1)); 2) Instrumental jeigu su aproksimuojamais duomenimis yra susieti paklaid intervalai (error bars), tuomet kiekvieno tako svorinis daugiklis yra atvirktinis atitinkamo paklaid intervalo ploio kvadratui; 3) Statistical statistiniai svoriniai daugikliai wk = 1/vk (kvadrat sumos iraika (C.2.3)); 4) Arbitrary Dataset svoriniai daugikliai yra atvirktiniai vartotojo nurodyto duomen rinkinio veri kvadratams. io duomen rinkinio vardas pasirenkamas srao lauke Available Datasets (r. D-8 pav.). 2 Norint minimizuoti santykinius nuokrypius (svoriniai daugikliai wk = 1 / vk , kvadrat sumos iraika (C.2.1)), iame srae reikia pasirinkti aproksimuojamo priklausomo kintamojo veri rinkinio vard; 5) Direct Weighting is pasirinkimas skiriasi nuo Arbitrary Dataset tuo, kad svoriniai daugikliai yra lygs vartotojo nurodytoms reikmms (o ne j atvirktiniams kvadratams). Vis kit iame lange esani valdymo element bsen daniausiai nereikia keisti (j standartins bsenos pavaizduotos D-8 pav). Lauk Tolerance ir Max. Number of Iterations vaidmuo paaikintas D.9 poskyryje.

D-8 pav. Aproksimavimo eig valdani parametr apibrimo dialogo langas.

298
D.9. Aproksimavimo seansas Aproksimavimo seansas pradedamas (arba pratsiamas), pasirenkant meniu komand Action/Fit. Tuomet grafike su matavimo duomenimis atsiranda teorin kreiv, atitinkanti einamsias modelio parametr vertes, o aproksimavimo dialogo langas gyja pavidal, kuris pavaizduotas D-9 pav. io lango virutinje dalyje yra vesties lauk grup Value. iuose laukuose yra einamosios parametr verts. Aproksimavimo seanso metu parametr vertes galima modifikuoti. Deinje yra ymimj laukeli grup Vary?. Jeigu duotasis parametras yra neinomas, tuomet atitinkamas ymimasis laukelis turi bti paymtas. Taiau aproksimavimo seanso metu galima laikinai fiksuoti kurio nors parametro vert. Iteracijos pradedamos skaiiuoti, spragteljus kur nors i mygtuk 1 Iter., 100 Iter. arba 100 Simplex Iter., kurie yra lango apaioje (r. D-9 pav.). Pasirinkus 1 Iter., apskaiiuojama viena iteracija (t.y., atliekamas vienas elementarusis aproksimavimo proceso ingsnis), o pasirinkus 100 Iter. arba 100 Simplex Iter. apskaiiuojama nedaugiau 10 iteracij. odis Simplex yra vieno i iteracij skaiiavimo algoritm pavadinimas. Patartina rinktis 1 Iter. arba 100 Iter., nes tuomet naudojamas Levenbergo ir Marquardto algoritmas, kuris yra vienas i efektyviausi. Apskaiiavus pasirinktj skaii iteracij, parametr verts laukuose Value pasikeiia, o likusius io lango laukus upildo informacija apie aproksimavimo proceso eig (r. D-10 pav.). Teorin kreiv pasikeiia taip, kad atspindt naujsias parametr vertes. Ant mygtuk 100 Iter. ir 100 Simplex Iter. gali bti nurodytas ir kitas maksimalus iteracij skaiius (pvz., 10, 50 arba 200). is skaiius pasirenkamas valdanij parametr pasirinkimo dialogo lange, ipleiamo srao lauke Max. Number of Iterations (r. D-8 pav.). Po kiekvieno spragteljimo iteracijos skaiiuojamos tol, kol dydio 2 (r. (C.1.2)) santykinis pokytis tarp dviej iteracij yra didesnis u skaii, kuris nurodytas valdanij parametr pasirinkimo dialogo lange, vesties lauke Tolerance (r. D-8 pav.). Norint, kad visa aproksimavimo procedra bt atlikta vienu spragteljimu, iame lauke reikia vesti nul, o lauke Max. Number of Iterations pasirinkti didiausi manom skaii (200). Po kiekvieno aproksimavimo ingsnio einamoji dydio 2 reikm ir pilnutinis iteracij skaiius parodomi apatiniame informaciniame lauke (r. D-10 pav.). Lauk grupje Error yra einamosios parametr paklaid reikms (j skaiiavimo metodika aprayta C.4 poskyryje). Skaiiai, kurie yra lauk grupje Dependency, parodo, kaip stipriai 2 reikm priklauso nuo kiekvieno parametro verts, lyginant su kit parametr taka. T.y., iuos skaiius galima pavadinti parametr priklausomumo rodikliais. J reikms priklauso intervalui [0, 1]. Kuo is rodiklis artimesnis vienetui, tuo silpniau 2 reikm priklauso nuo duotojo parametro.

299

D-9 pav. Aproksimavimo seanso dialogo lango pradinis pavidalas.

300

301 Aproksimavimas baigiamas tuomet, kai, spragteljus mygtuk Iter. arba 100 Iter., aproksimavimo procedrai nepavyksta sumainti 2 reikms. Apie tai pranea uraas Chi-sqr is not reduced, kuris atsiranda apatiniame lauke. Spragteljus mygtuk Done (r. D-10 pav.), aproksimavimo langas udaromas, o grafike alia aproksimuojam duomen ir optimaliosios teorins kreivs atsiranda tekstinis laukas, kuriame pateiktos optimaliosios parametr verts ir j paklaidos bei galutin 2 reikm (optimaliosios teorins kreivs arba optimalij parametr veri atvaizdavim galima udrausti dialogo lange Scripts/After Fit). Papildom informacij apie aproksimavimo rezultatus (pvz., parametr veri intervalus, kuriems su 95 % tikimybe priklauso tiksliosios parametr verts, dvi ribines teorines kreives, tarp kuri su 95 % tikimybe yra tikslioji teorin kreiv, dispersij ir kovariacij matric ir kt.) galima suinoti, pasirinkus meniu komand Action/Results.
D.10. Atvejai, kai aproksimavimo procedra neranda kvadrat sumos minimumo

a) Pasiektas lokalusis minimumas Aproksimavimo tikslas rasti dydio 2 (r. (C.1.2)), kaip neinomj parametr funkcijos, absoliutj minimum. Jeigu 2 turi lokaliuosius minimumas ir jeigu aproksimavimo metu parametr vektorius p atsiduria arti tokio minimumo, tuomet iteracinis procesas gali konverguoti ne absoliutj minimum, o lokalj minimum. Norint sitikinti, kad aproksimavimo rezultatai atitinka absoliutj, o ne lokalj minimum, reikia pabandyti pakeisti parametr vertes ir pakartoti aproksimavimo proces. Jeigu visais atvejais gaunamas tas pats galutinis rezultatas, tuomet maai tiktina, kad jis atitinka lokalj minimum. b) Minimum atitinkanios parametr verts yra per didels skaitmeniniam apdorojimui Jeigu pasirinktas netinkamas aproksimavimo modelis arba netinkami duomenys, tuomet gali atsitikti, kad, nepriklausomai nuo pradini artini, aproksimavimo eigoje kai kuri parametr verts labai spariai auga arba maja, kol gal gale vyksta aritmetinis perpildymas. Tokiais atvejais reikia keisti aproksimuojani funkcij arba duomenis. D-10 pav. Aproksimavimo seanso dialogo lango pavidalas po keli iteracij. c) Per didelis skaiius neinomj parametr Jeigu dviej radioaktyvij izotop miinio skilimo modelyje, kur nusako lygtis (5.4.7), vietoj neinomojo parametro N 01 bt naudojami du neinomieji parametrai k1 ir N01, kuri sandauga lygi N 01 (r. (5.4.6a)), tuomet, nepriklausomai nuo naudojam duomen, programa negalt surasti optimalij parametr veri. iame pavyzdyje taip atsitinka dl to, kad

302 pirmojo izotopo skilimo registravimo efektyvumas k1 ir pradinis to izotopo branduoli skaiius N01 eina modelio lygt sandaugos k1N01 pavidalu. T.y., dydio 2 absoliutj minimum nusako ne vienas parametr erdvs takas, o kreiv k1N01 = const. Yra du poymiai, pagal kuriuos galima atpainti toki situacij: 1) vieno arba keli parametr paklaidos, kurios pateiktos aproksimavimo seanso lango laukuose Error (r. D-10 pav.), yra keliom eilm didesns u atitinkam parametr vertes; 2) vieno arba keli parametr priklausomumo rodikliai, kurie pateikti aproksimavimo seanso lango laukuose Dependency (r. D-10 pav.), yra lygs vienetui (t.y., dydis 2 nepriklauso nuo i parametr). d) Nepakankami duomenys Gali bti, kad duomenys suteikia nepakankamai informacijos vienam arba keliems parametrams apskaiiuoti. Pvz., jeigu pavyzdyje, kuris pavaizduotas C-1 pav., matavimai bt pradti ne laiko momentu t = 0, o laiko momentu t = 100 s, tuomet aproksimavimo procedrai bt sunku nustatyti parametrus N 01 ir 1, nes laiko intervale t > 100 s pirmasis izotopas (Ag110) jau yra beveik pilnai suskils.
D.11. Kreivi modeliavimas Kuo maiau skiriasi pradins parametr verts nuo optimalij, tuo trumpesnis aproksimavimo procesas ir tuo maesn klaiding rezultat tikimyb. Tinkamas pradines vertes galima parinkti, bandant vairius parametr veri derinius ir vizualiai tikrinant, kur i j atitinkanti teorin kreiv yra panaiausia matavimo duomenis. Norint sumodeliuoti teorin kreiv, kuri atitinka duotsias pasirinktojo modelio parametr vertes, reikia pasirinkti meniu komand Action/Simulate. Tuomet aproksimavimo langas tampa tokio pavidalo, kuris pavaizduotas D-11 pav. vesties laukuose Value surenkamos parametr verts (atidarius lang, iuose laukuose yra einamosios duotojo modelio parametr verts). ymimieji laukeliai Uniform X ir Same X as Fitting Data kontroliuoja nepriklausomojo kintamojo veri skaiiavimo bd. Jeigu paymtas laukelis Uniform X, tuomet ios verts apskaiiuojamos, remiantis skaiiais, kurie surinkti trijuose vesties laukuose Begin, End ir #Points (r. D-11 pav.). Lauke Begin vedama nepriklausomojo kintamojo apatin kitimo riba, lauke End virutin kitimo riba, o lauke #Points tak skaiius (atstumai tarp tak yra vienodi). Jeigu paymtas laukelis Same X as Fitting Data, tuomet modeliavimui bus naudojamas aproksimuojam duomen nepriklausomojo kintamojo veri rinkinys. Spragteljus mygtuk Create Curve, grafike atvaizduojama atitinkama teorin kreiv.

303

D-11 pav. Kreivi modeliavimo dialogo langas.

304
D.12. Sudting skaitmenini modeli panaudojimas D.3 poskyryje apraytu bdu galima apibrti tik palyginti paprastus teorinius modelius, kurie gali bti ireikti analizikai ir nereikalauja sudting matematini apskaiiavim. Taiau fizikoje naudojama daug modeli, kuriuose, skaiiuojant kiekvien teorins kreivs tak, reikia atlikti skaitmeninio diferencijavimo arba integravimo operacijas, skaitmenikai sprsti netiesini lygi sistemas ir pan. Tokios funkcijos sudaromos, naudojant labiau ivystytas programavimo kalbas, negu Labtalk pvz., FORTRAN, C arba PASCAL. Skirtingai nuo Labtalk, kuri yra interpretuojama programavimo kalba, ios kalbos yra kompiliuojamos programavimo kalbos. Tai lemia toki funkcij panaudojimo ypatybes. ios svokos paaikintos emiau. Vykdant interpretuojama programavimo kalba urayt program, jos sakiniai paeiliui perduodami specialiai procedrai interpretatoriui, kuris iveria kiekvien sakin mikroprocesoriaus instrukcij kodus ir perduoda juos mikroprocesoriui. Kompiliuojama kalba urayta programa negali bti i karto pradta vykdyti. Vis pirma j turi apdoroti kompiliatorius, kuris iveria vis program mikroprocesoriaus instrukcij rinkin. Kiekvienai kompiliuojamai programavimo kalbai yra sukurti tos kalbos kompiliatoriai. Tai yra savarankikos programos su savo grafiniu vartotojo interfeisu. Galutinis programos kompiliavimo rezultatas yra vykdomasis failas, kurio vardo pltinys yra EXE arba DLL ir kuris, prie vykdant program, yra nukopijuojamas kompiuterio atmint. Kadangi is failas jau yra sudarytas i mikroprocesoriaus instrukcij, tai, vykdant sukompiliuot program, nereikia kreiptis interpretatori. Dl to sukompiliuotos programos vykdomos greiiau u interpretuojamas programas. DLL failai skiriasi nuo EXE fail tuo, kad juose saugomos ne savarankikos programos, o funkcijos, kurias ikvieia kitos programos. Viename DLL faile daniausiai saugoma kelios funkcijos. DLL failas, kuriame yra reikalinga funkcija, nukopijuojamas kompiuterio atmint tik tuomet, kai t funkcij ikvieia kuri nors vykdoma programa. I ia pavadinimas Dynamic Link Library (dinaminio ryio biblioteka). Microcal Origin suteikia galimyb aproksimavimui naudoti funkcijas, kurios apibrtos DLL failuose. ie failai turi bti Origino pagrindiniame kataloge. Norint panaudoti tok fail, funkcijos apibrimo lango lauke Type (r. D-3 pav.) reikia pasirinkti External DLL. Tuomet funkcijos apibrimo dialogo lango pavidalas tampa toks, kaip D-12 pav. Kaip matome, ipleiamo srao lauk Form pakeiia vesties laukas DLL, kuriame reikia vesti DLL failo vard ir funkcijos vard (failo ir funkcijos vardai turi bti atskirti taku). Vietoj funkcijos vardo galima vesti funkcijos numer. Laukas Definition virsta lauku Description, kuriame galima vesti komentarus. Jeigu DLL biblioteka raoma C kalba, tuomet aproksimavimo funkcijos antrat gali bti, pvz., tokio pavidalo:

305 int FAR PASCAL FunkcijosVardas(HWND hWnd, double FAR *lpValue, short nParam, double FAR *lpParam, DWORD FAR *lpfn) ia hWnd yra Origino pagrindinio lango deskriptorius, lpValue yra rodykl nepriklausomojo kintamojo reikm, nParam yra parametr skaiius, lpParam yra rodykl parametr masyv. Prie grtant i funkcijos, kintamajam *lpValue reikia priskirti apskaiiuotj priklausomojo kintamojo reikm. Jeigu i reikm apskaiiuota skmingai, funkcija turi grinti nul. Aukiau pateiktoji funkcijos antrat tinka tik tuo atveju, kai funkcija nenaudoja Origino duomen (tuomet argumentai hWnd ir lpfn nra naudojami). Prijimui prie i duomen vartotojo funkcija turi ikviesti speciali funkcij (callback function), kuri yra nukreipta rodykl lpfn. T.y., iuo atveju i rodykl turi bti apibrta kaip rodykl funkcij. Vienas i funkcijos lpfn argument turi bti hWnd.

D-12 pav. Funkcijos apibrimo dialogo langas, kai funkcija yra DLL faile

306
Literatra

1. .. . .: , 1989. 2. Horodniius H. Branduolio fizika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997. 3. Kukas B., Vias S. Fizika, II t. Vilnius: "Mokslas", 1988. . ., . . . .: , 1980. . .. . . 3. .: , 1987. . .. . . 1. .: , 1974. . . . .: , 1988. 8. irvaitis A. Rentgeno struktrin analiz ir branduolio fizika. Vilnius, 1978. 9. . ., . ., . . . .: .- . -, 1988. 10. . ., . ., . . . .: , 1975. 11. . ., . .. . .: , 1970. 12. Fizikos praktikos darbai, I dalis, red. P. Brazdinas. Vilnius: Mintis, 1972. 13. . ., . . . .: . .- .-. ., 1956. 14. . . . .: . .- .-. ., 1961. 15. . ., . . . : , 1988. 16. . . . .: .- .-, 1979. 17. Reich J. G., C Curve Fitting and Modeling for Scientists and Engineers. New York: McGraw-Hill, Inc., 1993. 4. 5. 6. 7.
Interneto tinklalapiai:

1. HyperPhysics. http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/hph.html 2. Applied Nuclear Science Data collected by AIC SOFTWARE, Inc. http://www.photcoef.com/23.html 3. National Nuclear Data Center, Brookhaven National Laboratory, Upton, NY. http://www.nndc.bnl.gov/ 4. Table Of Gamma Rays. http://atom.kaeri.re.kr/gamrays.html 5. X-Ray Emission Lines. http://www.esrf.fr/exp_facilities/ID29/XREmission.htms