Está en la página 1de 189

KLAIPDOS UNIVERSITETAS, JR TECHNIKOS FAKULTETAS ELEKTROTECHNIKOS KATEDRA

ELEKTROS

MAINOS

PASKAIT KONSPEKTAS elektros ininerijos bakalaurams


5 KREDITAI

Paruo

Loreta Simanynien

2007

TURINYS

PROGRAMA
4 4 8 10 11 13 13 14 51 16 20 20 21 23 24 31 34 35 37 39 39 40 42 43 43 45 46 48 53 53 56 60 61 68 69 78 87 87 90 91 94 94 97 97 99 99 101 103 105 105

Literatra Klausimai savikontrolei Minimals klausimai savikontrolei Prieistor Teorinio kurso anga I. Nuolatins srovs generatoriai 1. anga. Nuolatins srovs main veikimo principas 2. Nuolatins srovs main konstrukcija 3. Inkaro apvij sudarymo principas 4. Nuolatins srovs main inkaro reakcija 5. Inkaro apvijos elektrovara 6. Nuolatins srovs mainos sukimo momentas (elektromagnetinis momentas) 7. Generatoriaus ir variklio tamp balanso lygtis 8. Nuolatins srovs generatoriai ir j charakteristikos 9. Svetimojo adinimo generatorius ir jo charakteristikos 10. Lygiagreiojo adinimo generatorius ir jo charakteristikos 11. Nuosekliojo adinimo generatorius ir jo charakteristikos 12. Miriojo adinimo generatorius ir jo charakteristikos 13. Lygiagretus nuolatins srovs generatori darbas II. Nuolatins srovs varikliai 14. Nuolatins srovs elektros varikliai 15. Lygiagreiojo arba svetimojo adinimo variklio charakteristikos 16. Nuosekliojo adinimo variklio charakteristikos 17. Miriojo adinimo variklio charakteristikos 18. Sukimo moment balansas ir stabilaus varikli darbo slyga 19. Varikli paleidimas 20. Nuolatins srovs varikli greiio reguliavimas 21. Elektros varikli elektrinis stabdymas III. Elektros main magnetin sistema 22.Nuolatins srovs main magnetin grandin ir jos skaiiavimas 23. Oro tarpo, dant sluoksnio, inkaro jungo, poli, statoriaus jungo magnetin tampa 24. Nuolatins srovs mainos magnetinimo charakteristika IV. 25. Srovs komutacija V. Nuolatins srovs main inkaro apvijos 26. Paprastoji kilpin apvija. Sudtin kilpin apvija 27. Paprastoji bangin apvija. Sudtin bangin apvija. Specialiosios bangins apvijos. 28. Apvijos simetrijos slygos. 29. Ilyginantieji sujungimai. 30. Nuolatins srovs main nuostoliai ir naudingumo koeficientas. 31. Main ilimas ir auinimas VI. Transformatoriai 32. Sandara, veikimas 33. Transformatoriaus elektrovara 34. Lygtys, atstojamoji schema ir vektorins diagramos 35. Redukuotojo transformatoriaus parametrai 36. Redukuotojo transformatoriaus lygtys 37. Transformatoriaus tuiosios veikos bandymas 38. Transformatoriaus trumpojo jungimo bandymas 39. Supaprastintos transformatoriaus vektorins diagramos ir atstojamosios schemos 40. Antrins tampos kitimas

41. Trifaziai transformatoriai, j magnetinimo srovs. magnetinimo srovs auktesns harmonikos 42. Transformatoriaus apvij jungimo grups 43. Nesimetrin trifazi transformatori apkrova 44. Pereinamieji procesai transformatoriuose. Virtampiai. 45. Specialieji transformatoriai VII. Kintamosios srovs mainos: asinchronins mainos 46. Asinchronins narvelins mainos sandara 47. Kintamosios srovs main apvijos: trifazs viensluoksns, dvisluoksns 48. ingsnio sumainimo, apvijos paskirstymo, grioveli striumo koeficientai 49. Apvij magnetovar 50. Trifazis sukamasis magnetinis laukas 51. Trifazis dviej poli por besisukantis laukas 52. Dvifazis (nesimetrinis) sukamasis magnetinis laukas 53. Pulsuojamasis laukas 54. Asinchronini main veikimo principas (variklis, generatorius, stabdys) 55. Rotoriaus magnetinis laukas 56. Trifaz asinchronin maina su sustabdytu rotoriumi. Elektrovara ir transformacijos koeficientai. Lygtys, atstojamoji schema, vektorin diagrama. tamp ir magnetovar pusiausvyros lygtys. Naudojimas. 57. Asinchronin maina su besisukaniu rotoriumi. Besisukanio ir sustabdyto AM rotoriaus parametr palyginimas. Pagrindins lygtys ir atstojamosios schemos 58. Asinchronini main darbo reimai: variklio, generatoriaus, stabdymo 59. Asinchroninio variklio sukimo momentai ir charakteristikos. AV energijos balansas. AM sukimo momentai. AV paleidimo momentas. AV darbo charakteristikos. AM srovi apskritimin diagrama. AV apskritimins diagramos braiymas i t.v. ir tr. j. bandym 60. Asinchronini varikli paleidimas 61. Asinchronini varikli greiio reguliavimas 62. Asinchronini varikli stabdymas 63. Vienfaziai asinchroniniai varikliai. Elektromagnetinis momentas. Paleidimas. Universalieji AV.AV su viena faze statoriuje 64. Specialiosios asinchronins mainos. AM su giliais grioveliais. Dvigubo narvelio asinchroninis variklis. AM su feromagnetiniu rotoriumi. Valdomieji AV

106 109 114 116 118 120 120 121 125 126 127 129 129 130 131 133 134 140 142 143

151 153 156 158 162

VIII. Sinchronins mainos 168 65. Generatoriaus ir variklio reimas. 169 66. Sinchronins mainos inkaro reakcija, esant 3 bdingiausioms apkrovoms. 170 67. Sinchronins mainos tampos lygtys, vektori diagramos: generatoriaus reimas supaprastintam ir nesupaprastintam variantui 174 68. Sinchroninio generatoriaus, dirbanio pavieniui, charakteristikos 177 69. Sinchronini generatori lygiagretus darbas ir SG darbas lygiagreiai galingam tinklui 179 70. Kampin charakteristika 182 71. Sinchroninio generatoriaus V charakteristikos 184 72. Sinchroninio variklio vektorins diagramos atvejai 185 73. Sinchroninio variklio aktyvioji galia ir sukimo momentas. V kreivs 187 74. Sinchroninio variklio darbo charakteristikos 188 75. Sinchroninio variklio paleidimas 188 76. Specialiosios paskirties elektros main apvalga. 189

Literatra
1. S. Marazas, Elektros mainos 1d., 1989.304 p.;

2. S. Masiokas, Elektrotechnika (elektros main skyriai), 1989 ir vlesns laidos, 423p.; 3. A. I. Voldek, Elektros mainos, Leningradas, Energija,1978, 832p. (rus klb.); 4. P. Kostrauskas, Elektros mainos (Transformatoriai), K, KPI,1990 - 79p.; 5. P. Kostrauskas,Nuolatins srovs elektros mainos, KTU, Kaunas, Technologija, 1993, 94p.; 6. P. Kostrauskas, Asinchronins elektros mainos, KTU, Kaunas, Technologija, 1995, 115p.; 7. P. Kostrauskas, Sinchronins elektros mainos, KTU, Kaunas, Technologija, 2002, 107p.; 8. S. Geys, A. Kalvaitis, Elektros mainos, Laboratoriniai darbai, KTU, Kaunas, Technologija, 2002, 107p.; 62p.; 9. G. Rinkeviius, A. Simutis, Elektros main parametr ir charakteristik nustatymas, KTU, Kaunas, Technologija, 1999, 99p.;

10. M.M. Kacman, Elektros mainos (rus klb.)M., 2003, 469p. 11. I.P. Kopylov, Elektros mainos, M., 2004,607p. (rus klb.); 12. I.P. Kopylov, Elektros main matematinis modeliavimas, M., 2001,327p. (rus klb.)

KLAUSIMAI

SAVIKONTROLEI

1. Nuolatins srovs generatoriai 1.1. Nuolatins srovs mainos konstrukcija 1.2. Paraykite induktyviosios elektros mainos elektrovaros formul (elektromagnetins indukcijos dsnis) 1.3. Kas tai yra mainos geometrin neutral? 1.4. Kas tai yra inkaro reakcija ir kaip ji veikia pagrindin mainos magnetin lauk? 1.5. Kur stengiamasi statyti epeius? 1.6. Kaip mainama inkaro reakcijos taka komutacijai? 1.7. Paraykite elektrovaros formul. 1.8. Paraykite nuolatins srovs generatoriaus tamp balanso lygtis, gali balans. 1.9 Paraykite nuolatins srovs variklio tamp balanso lygtis, gali balans. 1.10 Kokias eksperimentines charakteristikas reikia turti, norint sudaryti charakteringj trikamp ir k jis nusako, kaip jis sudaromas? 1.11. Nubraiykite nuolatins srovs generatoriaus pagrindines charakteristikas. 1.12. Kaip palaikyti nuolatins srovs generatoriaus tamp pastovi, didjant apkrovos srovei? 1.13. Kokios yra lygiagretaus adinimo generatoriaus susiadinimo slygos?

1.14. Nubrkite svetimo ir lygiagretaus adinimo generatori iorines charakteristikas ir palyginkite jas. 2. Nuolatins srovs varikliai 2.1.Veikimo principas 2.2. Paraykite elektromagnetins galios formul. 2.3. Paraykite elektromagnetinio momento formul. 2.4. Nubraiykite nuolatins srovs variklio atstojamj schem ir paraykite, kam lygi :a) tampa ant iorini variklio gnybt; b) galios lygt. 2.5 .Paraykite lygiagretaus (ar svetimo) adinimo variklio greiio charakteristikos analitin iraik ir nubraiykite greiio charakteristik (natrali ir veikiant inkaro reakcijai). 2.6.Paraykite lygiagretaus adinimo variklio mechanins charakteristikos analitin iraik ir nubraiykite mechanin charakteristik [a) natrali, b) esant jungtai inkaro varai, c) keiiant sraut, d) sumainus tamp]. 2.4. Paraykite nuoseklaus adinimo variklio mechanins charakteristikos analitin iraik ir nubraiykite mechanin charakteristik. 2.5. Kokia varikli stabilaus darbo (padidjusi greii srityje) slyga? 2.7.Kokios i varikli greiio reguliavimo galimybs? Paremkite charakteristikomis. 2.8. Kaip elektrikai stabdomi nuolatins srovs varikliai (pagrskite charakteristikomis)? 2.9. Kur ir dl koki savybi panaudojami nuolatins srovs varikliai? 3. Nuolatins srovs elektros main magnetin grandin 3.1. Koks magnetins grandins skaiiavimo tikslas? 3.2. Kokiu dsniu vadovaujantis skaiiuojamos magnetins grandins? 3.3. Paraykite formul, rodani ry tarp induktoriaus adinimo srovs, magnetovaros ir dviej poli vij skaiiaus. 3.4. Nubraiykite nuolatins srovs mainos magnetinimo charakteristik. 3.5. Kokie magnetins grandins pradiniai parametrai turi bti inomi ir koks parametras iekomas? 3.6. Kuri mainos magnetins grandins dalis turi didiausi magnetin var? 3.7. Nuo ko priklauso plienini magnetins grandins dali magnetin vara? 3.8. K vadina magnetine tampa? 3.9. Kaip skaiiuojamas magnetinio srauto tankis B, kai inomas srautas (formul)? Kokios j dimensijos? 3.10. Paraykite magnetinio lauko stiprio H formul (kaip jis siejasi su B, kokia jo dimensija? 3.11. Kas tai yra magnetinio lauko stipris? 3.12. Kokia formule skaiiuojamas oro tarpo magnetin tampa? 4. Srovs komutacija 4.1 Kas tai yra srovs komutacija? 4.2 Kokia inote komutacijos ris 4.3 Kaip galima pagerinti komutacij? 4.4 K vadina komutacijos laiku? 5. Nuolatins srovs elektros main inkaro apvijos 5.1 K vadiname sekcija? 5.2 I ko susideda sekcija? 5.3 K vadiname elementariuoju grioveliu? 5.4 K vadiname poliaus ingsniu? 5.5 Kokias inote apvij ris? 5.6 Kas nulemia lygiagrei ak kiek? 5.7 K nulemia lygiagrei ak kiekis? 5.8 Kur turi bti idstyti epeiai? 5.9 Nuo ko priklauso evj kryptis? 5.10 Vienos lygiagrets akos evj lygi 100V. Kam lygi visos mainos evj?

5.11 . Vienos lygiagrets akos srov 5 A. Lygiagrei ak skaiius 4. Kam lygi mainos inkaro srov? 5.12 . Kada reiks numatyti didel lygiagrei ak skaii? 5.13 . Paprastosios kilpins apvijos lygiagrei ak skaiius 2a = 4. Kiek toje mainoje bus poli? 5.14 . Kada patogiau naudoti sudtin kilpin apvij? 5.15 . Ar galima sudaryti ir kilpin paprastj ir sudtin apvij, esant bet kuriam grioveli skaiiui? 5.16 . Kaip sujungia epetys apvijas sudtinje kilpinje apvijoje, lygiagreiai ar nuosekliai? 5.17 . Kam visada lygus epei kiekis kilpinje apvijoje (tiek paprastojoje, tiek ir sudtingoje)? 5.18 . Koks skirtumas tarp paprastosios ir sudtins bangini apvij. ? 5.19 . O kaip iorikai jas atskirti? 5.20 . Kaip skirstomas elektros main darbo reimas pagal mainos temperatr? 5.21 . Kas nulemia leistin elektros mainos darbo temperatr? 5.22 . Kas nustato izoliacijos temperatr? 5.23 . Kiek met siekia izoliacijos amius? 5.24 . Kokie yra elektros main auinimo bdai? 6. Transformatoriai 6.1. Kas tai yra transformatorius? 6.2. Kuo pagrstas transformatoriaus veikimas? 6.3. Kaip skirstomi transformatoriai? 6.4. Transformatoriaus veikimo principas 6.5. Paraykite transformacijos koeficiento visas Jums inomas iraikas. 6.7. Kok transformatori vadina redukuotu? 6.8. Paraykite transformatoriaus elektrovaros defektins verts iraik. 6.9. Paraykite redukuotojo transformatoriaus tamp balanso ir magnetovar lygtis ir nubraiykite atstojamj schem. 6.10. Nubraiykite redukuoto transformatoriaus vektorin diagram, kai apkrova aktyvioji, aktyviai induktyvioji, talpin. 6.11. K suinome i transformatoriaus tuiosios veikos bandymo? 6.12. K suinome i transformatoriaus trumpojo jungimo bandymo? 6.13. Kaip kinta antrin tampa, augant apkrovos srovei, priklausomai nuo apkrovos pobdio? 6.14. K parodo transformatoriaus apvij jungimo grups? 6.15. Kaip ymimos jungimo grups 6.16.Kokius inote specialiuosius transformatorius? 6.17. Kuo skiriasi transformatorius nuo autotransformatoriaus? 7. Asinchronins mainos 7.1. Asinchroninio variklio veikimo principas. 7.2. Kokios btinos slygos sukamajam laukui sukurti? 7.3. Paraykite statoriaus magnetinio lauko sukimosi greiio formul. 7.4. Kada statoriuje susikuria pulsuojamasis (elipsinis) laukas? 7.5. Kokiose ribose gali bti slydimas variklio, generatoriaus, stabdio reimuose? 7.6. Paraykite slydimo iraik. 7.7. Nuo ko priklauso variklio ivystomas momentas? 7.8. Asinchroninio narvelinio variklio statoriaus laukas turi 4 polius. Kiek poli turi rotoriaus magnetinis laukas? 7.9. Nuo ko priklauso rotoriuje indukuojamos elektrovaros ir pratekanios srovs danis? 7.10. Statoriaus magnetinis laukas sukasi 3000 aps/min greiiu. Kokiu greiiu sukasi rotoriaus laukas? 7.11. Kas daroma, kad elektrovaros pagrindins harmonikos kreivs forma bt artimesn minusinei? 7.12. Nubraiykite besisukanios asinchronins mainos atstojamj schem ir paaikinkite, nuo kurio elemento priklauso mainos mechanin galia. 7.13. Nubraiykite besisukanios asinchronins mainos atstojamj schem ir paaikinkite, nuo kurio elemento priklauso mainos elektromagnetin galia.

7.14. Paraykite asinchroninio variklio mechaninio sukimo momento formul. 7.15. Nubraiykite mechanin charakteristik ir pakomentuokite bdingiausius takus. Pratskite kitus mainos reimus. Kokie jie? 7.16. Kam proporcingas asinchroninio variklio paleidimo momentas? 7.17. Kada paleidimo momentas maksimalus? 7.18. Kam proporcingas asinchroninio variklio maksimalus sukimo momentas Mmax? 7.19. Nuo ko priklauso varos ( 1s R2 )dydis?
s '

7.20. Nubraiykite asinchronins mainos apskritimin diagram. 7.21. Asinchroninio variklio paleidimas. Paremkite charakteristikomis. 7.22. Asinchroninio variklio greiio reguliavimas. Paremkite charakteristikomis. 7.23. Asinchroninio variklio stabdymas. Paremkite charakteristikomis. 7.24. Koks laukas susidaro vienfaziame (dvifaziame) variklyje? 7.25. Kaip paleisti vienfaz varikl? 7.26. Kas vyksta mainoje, tekant realiai tuiosios veikos srovei? 7.27. Kam lygus slydimas s paleidimo metu (trumpojo jungimo reime, idealioje tuiojoje veikoje) ir kaip pasiekiama ideali tuioji veika? 7.28. Asinchroninio variklio rotorius sukasi 990 aps/min greiiu. Koks variklio poli por skaiius p, slydimas s, bei sinchroninis greitis n0? 7.29. Koki ri magnetinius laukus inote ir kokios kiekvieno j susidarymo slygos? 7.30. Keli fazi sistemos gali sukurti apskritimin lauk? 7.31. Kaip skirstomi asinchroniniai varikliai pagal rotoriaus konstrukcij? 7.32. Kaip galima valdyti valdomo variklio sukimosi greit? Paremkite M(n) charakteristik eima. Kur koks laukas vyrauja? 8. Sinchronins mainos 8.1. Kaip skirstomos sinchronins mainos pagal rotoriaus konstrukcij? 8.2. Paraykite sinchronins mainos rotoriaus apsisukim greiio formul. 8.3. Kokiais reimais gali dirbti sinchronins mainos? 8.4. Kas tai yra sinchroninis kompensatorius? 8.5. Kuo skiriasi turbogeneratorius nuo hidrogeneratoriaus? 8.6. Sinchroninio variklio ir generatoriaus veikimo principas. 8.7. Kas sukuria sinchroninio variklio sukimo moment, atsveriant apkrovos moment, M=Ms ? Paraykite formul. 8.8. Ar sinchroninis variklis turi paleidimo moment? 8.9. Kaip paleidiamas sinchroninis variklis? 8.10. Nuo ko priklauso sinchronins mainos cos ? 8.11. Paraykite sinchronins mainos adinimo apvijos (rotoriaus) magnetovaros formul. 8.12. Kas kuria visos sinchronins mainos magnetovar? 8.13. Nubraiykite sinchroninio nerykiapolio generatoriaus inkaro apvijos vienos fazs atstojamj schem, tamp pusiausvyros lygt, vektorin diagram. 8.14. Nuo ko priklauso sinchroninio generatoriaus tampos dydis ir faz? 8.15. Kodl rykiapolje mainoje srov iskiriama dedamsias, o nerykiapolje ne? 8.16. Nubraiykite pavienio sinchroninio generatoriaus pagrindines charakteristikas. 8.17. Apibdinkite sinchroninio generatoriaus sinchronizavimo slygas. 8.18. Kaip reguliuojama sinchroninio generatoriaus, dirbanio galingam tinklui, reaktyvioji galia? 8.19. Kaip reguliuojama sinchroninio generatoriaus, dirbanio galingam tinklui, aktyvioji galia, norint, kad jis tiekt tinkl aktyvij gali? Nupiekite vektorin diagram. 8.20. Kas tai yra kampas ? 8.21. Kas tai yra sinchroninio generatoriaus, dirbanio galingam tinklui, kampin ch-ka, kokiomis slygomis ji sudaroma? 8.22. Nubraiykite sinchroninio generatoriaus (variklio) V ch-kas. Pakomentuokite. 8.23. Kaip paleidiamas sinchroninis variklis? 8.24. Nubraiykite sinchroninio variklio mechanin charakteristik.

MINIMALS KLAUSIMAI

SAVIKONTROLEI

1. Nuolatins srovs generatoriai 1.1. Nuolatins srovs mainos konstrukcija ir veikimo principas. 1.2. Paraykite induktyviosios elektros mainos elektrovaros formul (elektromagnetins indukcijos dsnis) 1.3. Kaip mainama inkaro reakcijos taka komutacijai? 1.4. Paraykite elektrovaros formul. 1.5. Paraykite nuolatins srovs generatoriaus tamp balanso lygt. 1.6 Kokias eksperimentines charakteristikas reikia turti, norint sudaryti charakteringj trikamp ir k jis nusako, kaip jis sudaromas? 1.7. Nubraiykite nuolatins srovs generatoriaus pagrindines charakteristikas. 1.8. Kokios yra lygiagretaus adinimo generatoriaus susiadinimo slygos? 2. Nuolatins srovs varikliai 2.1. Veikimo principas. 2.2. Paraykite elektromagnetins galios formul. 2.3. Paraykite elektromagnetinio momento formul. 2.4. Nubraiykite nuolatins srovs variklio atstojamj schem ir paraykite, kam lygi tampa ant iorini variklio gnybt; 2.5. Paraykite lygiagretaus adinimo variklio mechanins charakteristikos analitin iraik ir nubraiykite mechanin charakteristik . 2.6. Nubraiykite nuoseklaus adinimo variklio mechanin charakteristik. 2.7. Kokios i varikli greiio reguliavimo galimybs? 2.8. Kaip elektrikai stabdomi nuolatins srovs varikliai. 2.9. Kur ir dl koki savybi panaudojami nuolatins srovs varikliai? 3. Nuolatins srovs elektros main magnetin grandin 3.1. Koks magnetins grandins skaiiavimo tikslas? 3.2. Kokiu dsniu vadovaujantis skaiiuojamos magnetins grandins? 3.3. Kokie magnetins grandins pradiniai parametrai turi bti inomi ir koks parametras iekomas? 3.4. Kaip skaiiuojamas magnetinio srauto tankis B, kai inomas srautas (formul)? Kokios j dimensijos? 3.5. Paraykite magnetinio lauko stiprio H formul (kaip jis siejasi su magnetinio srauto tankiu B, kokia jo dimensija)? 4. Srovs komutacija 4.1 Kas tai yra srovs komutacija? 4.2 Kokia inote komutacijos ris 4.3 Kaip galima pagerinti komutacij? 5. Nuolatins srovs elektros main inkaro apvijos 5.1. Kokias inote apvij ris? 5.2. Kas nulemia lygiagrei ak kiek? 5.3. Kur turi bti idstyti epeiai? 5.4. Nuo ko priklauso evj kryptis? 5.6. Kada reiks numatyti didel lygiagrei ak skaii? 5.7. Koks skirtumas tarp paprastosios ir sudtins bangini apvij. ? 5.8. Kaip skirstomas elektros main darbo reimas pagal mainos temperatr? 5.9. Kas nustato izoliacijos temperatr?

6. Transformatoriai 6. 1. Transformatoriaus veikimo principas 6. 2. Paraykite transformacijos koeficiento visas Jums inomas iraikas. 6.3. Paraykite transformatoriaus elektrovaros efektins verts iraik. 6.4. Paraykite redukuotojo transformatoriaus tamp balanso ir magnetovar lygtis ir nubraiykite atstojamj schem. 6.5. Nubraiykite redukuoto transformatoriaus vektorin diagram, 6.6. K suinome i transformatoriaus tuiosios veikos bandymo? 6.7. K suinome i transformatoriaus trumpojo jungimo bandymo? 6.8. Kaip kinta antrin tampa, augant apkrovos srovei, priklausomai nuo apkrovos pobdio? 7. Asinchronins mainos 7.1. Asinchroninio variklio veikimo principas. 7.2. Kokios btinos slygos sukamajam laukui sukurti? 7.3. Paraykite statoriaus magnetinio lauko sukimosi greiio formul. 7.4. Paraykite slydimo iraik. 7.5. Nuo ko priklauso variklio ivystomas momentas? 7.6. Nubraiykite besisukanios asinchronins mainos atstojamj schem ir paaikinkite, nuo kurio elemento priklauso mainos mechanin galia. 7.7. Paraykite asinchroninio variklio mechaninio sukimo momento formul. 7.8. Nubraiykite mechanin charakteristik ir pakomentuokite bdingiausius takus. 7.9. Asinchroninio variklio paleidimas. Paremkite charakteristikomis. 7.10. Asinchroninio variklio greiio reguliavimas. Paremkite charakteristikomis. 7.11. Asinchroninio variklio stabdymas. Paremkite charakteristikomis. 7.12. Koks laukas susidaro vienfaziame (dvifaziame) variklyje? 7.13. Kam lygus slydimas s paleidimo metu, (trumpojo jungimo reime, idealioje tuiojoje veikoje) ir kaip pasiekiama ideali tuioji veika? 7.14. Kaip skirstomi AV pagal rotoriaus konstrukcij? 8. Sinchronins mainos 8.1. Kaip skirstomos SM pagal rotoriaus konstrukcij? 8.2. Paraykite SM rotoriaus apsisukim greiio formul. 8.3. Kokiais reimais gali dirbti sinchronins mainos? 8.4. Sinchroninio variklio ir generatoriaus veikimo principas. 8.5. Kaip paleidiamas sinchroninis variklis? 8.6. Nuo ko priklauso sinchronins mainos cos ? 8.7. Nubraiykite sinchroninio nerykiapolio generatoriaus inkaro apvijos vienos fazs atstojamj schem, tamp pusiausvyros lygt, vektorin diagram. 8.8. Nuo ko priklauso sinchroninio generatoriaus tampos dydis ir faz? 8.9. Nubraiykite pavienio sinchroninio generatoriaus pagrindines ch-kas. 8.10. Apibdinkite sinchroninio generatoriaus sinchronizavimo slygas. 8.11. Kaip reguliuojama sinchroninio generatoriaus , dirbanio galingam tinklui, reaktyvioji galia? 8.12. Kaip reguliuojama sinchroninio generatoriaus , dirbanio galingam tinklui, aktyvioji galia, norint, kad sinchroninis generatorius tiekt tinkl aktyvij gali? Nupiekite vektorin diagram. 8.13. Kas tai yra sinchroninio generatoriaus, dirbanio galingam tinklui, kampin ch-ka, kokiomis slygomis ji sudaroma? 8.14. Nubraiykite sinchroninio variklio, sinchroninio generatoriaus V ch-kas. Pakomentuokite. 8.15. Nubraiykite sinchroninio variklio mechanin charakteristik.

10

PRIEISTOR prasta manyti, kad elektros main istorija prasidjo 1821 m., kai Maiklas Faradjus irado elektros varikl. 1-nuolatinis magnetas, apie kur sukosi laidas su srove 2 (prijungtas prie chemini element baterijos E). iame variklyje energijos keitimas vyko, nuolatinio magnetinio lauko ir ir nuolatins srovs, tekanios laidininke, sveika. Btina variklio darbo slyga slystanio kontakto (tarp nejudaniosios ir judaniosios elektrins grandins dali) buvimas. Faradjaus variklyje kontaktavo gyvsidabris, pripiltas ind 4 ir virutin atrama 3. Tuometins fizikos isivystymas buvo paruos dirv Faradjo atradimui. Neirint modelio paprastum, M. Faradjo variklis iki iol neturi grieto matematinio modelio, o unipoliarins mainos netapo elektromechanikos pagrindine kryptimi. Elektrins mainos egzistavo ir iki 1821m. 17 a viduryje O. Gerik apra pirmj elektros main besisukant kamuol i sieros, trinam rak delnais. Tai buvo talpin trinties maina su darbo elektriniu lauku. 18 a pradioje F. Gauksbi kamuol i sieros pakeit pilnaviduriu stikliniu, tvirtintu ant aies. 18 a gale trinties main rotori pradta gaminti i iki 2 m skersmens stiklini disk. i main kibirki ilgis virijo 1m. Didel indl elektrotechnikos isivystymui ne Luidis Galvanis (1737-1798). Jis vadovavo Bolonijos universiteto praktins anatomijos katedrai ir tyrinjo raumen ir nerv fiziologij. 1786 m. jis pastebjo varls kojels raumens susitraukim , utrumpinus kontr geleis-varis-varls kojel. Galvani tvirtino, kad jis irado gyvnin elektr. 1791m. jis ra, kad elektriniai reikiniai bdingi visiems gyvnams, taigi, ir mogui. 1729 m. anglas S. Grjus pasil mediagas skirstyti laidininkus ir izoliatorius. 1733 m. pranczas . Diufe atrado dviej tip krvi egzistavim, o B. Franklinas ved terminus teigiamo ir neigiamo krvi. 1745m. sukurtas kondensatorius. 1752m. B.Franklinas atrado atmosferos elektr (nors aibai tranksi emje visada) o 1753m. Peterburge, tiriant aib, uvo G. Richmanas, dirbs kartu su M. Lomonosovu. Didis ital mokslininkas A. Volta (1745-1827) 1792m. paneig L. Galvani tvirtinimus apie gyvnin elektr, manydamas, kad varls kojels raumens susitraukimo prieastimi (ir elektros prieastimi) yra dviej skirting metal kontaktas. Vlesnis mokslo vystymasis patvirtino, kad abu mokslininkai buvo teiss. 18a. elektros mainos buvo taikomos vairiuose fiziologiniuose ir psichologiniuose bandymuose. Supratimas apie elektr buvo siejamas su gyvais organizmais ir dievikomis galiomis. 1800m. A. Volta sukuria elektrochemin generatori, susidedant i cinko ir vario disk, atskirt rgtimi. 1802 m. rusas V. Petrovas padar baterij i 4200 varini ir cinko disk ir gavo elektrovar

11

(E), lygi 1700 V, o galia siek 85 W. Dar jis atrado elektros lanko reikin ir stebjo magnetin ir ilumin elektros srovs veikim. 1820 m. .Bio ir F. Savarras suformulavo srovs ir magneto tarpusavio poveikio dsn. Tais paiais metais G. Erstedas paskelb darb apie magnetins rodykls ir laido su srove tarpusavio poveik, o F. Arago pasil solenoid. Po M. Faradjaus induktyviosios elektros mainos su magnetiniu lauku, kuriame vyksta elektromechaninis energijos keitimas, atradimo, pagrindin skms elektromechanikos srityje iki iol yra susij btent su ia energijos keitimo rimi. 1826 m. G. Ohmas (Omas) atrado jo vardu pavadint dsn. 1831m. M. Faradjus atrado elektromagnetins indukcijos dsn. Jis sak, kad jam pavyko paversti magnetizm elektr. Jo mstymas apie magnetin lauk kaip apie pating materijos bsen pasirod labai valgs ir turjo didel reikm elektros main teorijai ir konstravimui. 1832m. E. Lencas suformulavo elektros main apgriamumo princip, o po met tai pademonstravo praktikai. 1834m. B. Jakobi sukonstravo varikl, kuris dirbo elektromagnet pritraukomo ir atstmimo sskaita. 1838m. jis valtyje (bote)reng 40 elektros varikli, dirbani 2 velenams ir galvanin baterij i 320 element. Botas plaukiojo Nevos upe kelet valand. Tai buvo pirmas praktinis elektros main pritaikymas. 1889m. M. Dolivo-Dobrovolskis sukuria trifaz kintamosios srovs sistem ir sukonstruoja trifaz narvelin elektros varikl bei trifaz transformatori. 1891m. pastatyta pirmoji trifaz elektrin Laufene, kuri tiek energij tarptautinei parodai Frankfurteprie-Maino (Vok.) tarptautiniam elektrotechnik suvaiavimui. Elektros perdavimo linijos ilgis buvo 170 km., 300 arklio jg galios. Parodoje pirm kart siieb 1000 kaitrini lempui, o 100 arklio jg AV demonstravo gra dirbtin kriokl

Teorinio kurso anga


Elektros maina elektromechaninis energijos keitimo renginys. Tai madaug 140 met senumo renginiai. Elektros mainos (EM) yra pagrindinis energetinis renginys, naudojamas iuolaikinje elektrotechnikoje, kuri kol kas nra kuo pakeisti, neirint kit elektronikos srii isivystym. Elektros main vystymosi uoli sunku numatyti ateiiai. Panaudojus superlaidumo efekt, elektros mainos konstrukcija keiiasi. Elektrotechnika, kaip mokslas, pradjo vystytis 19 imtmeio pradioje, palyginti su mechanika, yra jaunas mokslas. Elektros maina yra energetinis renginys, skirtas elektros energijos ir mechanins energijos formoms tarpusavyje keisti. Visos mainos apgriamos. Elektromechaninis energijos keitimas vyksta laukais, nejudaniais vienas kito atvilgiu, o rezultuojant lauk mainoje kuria statoriaus ir rotoriaus laukai. Rotorius gali suktis lauko greiiu arba kitokiu greiiu, taiau rotoriaus ir statoriaus laukai nusistovjusiame reime vienas kito atvilgiu nejuda. Svarbu yra racionalus energijos keitimas su kuo maesniais nuostoliais. Elektros mainos darbo procese figruoja mechaninio judesio energija ir privalo bti bent du knai, kurie juda vienas kito atvilgiu ir tarp kuri veikia mechanins jgos. Daniausiai yra naudojamas mechaninis judesys. Taigi, daugumoje yra sukamojo judesio mainos. Taiau yra linijiniai varikliai, skirti grynai transportui. Daugumoje atvej sukasi vienas knas kito atvilgiu ir todl skiriame statori ir rotori. Kai main sukimosi kryptis yra pastovi, turime nuolatinio judesio elektros mainos.

12

Kai keiiasi judesio kryptis, vadinamos vytuojamosiomis mainomis.

Elektros mainos gali bti skirstomos pagal vairius poymius:


Pagal laikines judesio savybes: 1. nuolatinis , o judesys gali bti bet koks: a) sukamasis judesys, tai prastins mainos nuolatinio sukimosi; b) tiesinis judesys tai tiesiaeigs nuolatinio judesio mainos; c) sudtingo judesio pvz., riedanio rotoriaus mainos; 2. periodinis (vytuojamasis): a) sukamasis judesys, tai vytuojamojo sukamojo judesio EM; b) tiesinis judesys tai vytuojamojo tiesinio judesio; c) sudtingo judesio tai vytuojamosios sudtingos trajektorijos mainos. 3. impulsinis : a) sukamasis judesys - tai diskreij impuls (vienintelio impulso - skio impulso ar impuls serijos ingsniniai sukieji varikliai) ir neapibrt impuls, pvz., kampinis pozicionavimas; b) tiesinis judesys tai diskreij impuls (tiesiaeigio impulso ar ingsniniai tiesinio judesio ir neapibrt impuls pvz., tiesinio pozicionavimo; c) sudtingo judesio ..(galt bti) Pagal erdvines judesio savybes: sukamasis, tiesinis, sudtingas judesys. Pagal energijos keitimo krypt: a) generatoriai, kuriuose mechanin energija veriama elektros; b) varikliai, kuriuose elektros energija veriama mechanin; c) keitikliai, kuriuose naudojamas kombinuotas atvejis: vien parametr elektros energija keiiama mechanin, o vliau kit parametr energij. Pagal srov: nuolatins ir kintamosios srovs Pagal gali: maos, vidutins, didels galios elektros mainos. Bet toks skirstymas yra reliatyvus. Pvz., nuolatins srovs maina 0,5 kW maos galios; 100 kW vidutins, iki 10 MW didels galios. O kintamosios srovs maina 0,5 kW maos galios , bet didiausia galia 1.000.000 kW , todl kintamosios srovs mainoms 10.000 kW galia gali bti tik vidutin. Keitimo tikslai vairs. I esms, keitikli funkcijas atlieka transformatorius, tik jo nelaikome elektros maina. Galima gauti ir mechanins energijos keitikl. Betarpikai keisti mechanin energij elektros energij negalima. Tikrumoje mechanin energija magnetinio lauko energija elektros energija. Tokios mainos, dirbanios tarpininkaujant magnetinio lauko energijai, vadinamos induktyvinmis mainomis. Toks tarpininkavimas nepageidaujamas, nes vedami papildomi nuostoliai. Visoms elektros mainoms bdingas apgriamumo principas: kiekviena maina gali dirbti tiek generatoriumi, tiek varikliu. Taiau praktikoje kiekviena maina turi apibrt paskirt, kad kiekviena maina atitikt nominalius darbo parametrus. Pvz., variklio UN = 220 V, o generatorius dirbdamas turi duoti UN = 230 V tamp, todl mainos skirstomos generatorius ir variklius.

13

NUOLATINS SROVS MAINOS


Nuolatins srovs mainos naudojamos labai plaiai: nuolatins srovs generatoriai elektriniam suvirinimui, elektrolizei, magnet adinimo apvijai maitinti ir kt.; nuolatins srovs varikliai elektros traukai (transporte, liftuose, ekskavatoriuose).

Nuolatins srovs main veikimo principas


Norint gauti nuolatins elektrovaros altin, turime turti grandin, kurioje indukuotume nuolatin elektrovar (EV). Jeigu kalbama apie induktyvisias 1 elektros mainas, veikianias elektromagnetins indukcijos dsniu, tai galima urayti:
ia suritasis magnetinis srautas;

e = w

d d di = L = dt dt dt

- magnetinis srautas. w- vij skaiius (iuo atveju =1) Taiau, jeigu norime gauti nuolatin EV: reikt keisti (vis laik didinti) magnetin sraut

e = const = E ,

ia minusas enkl sistemos susitarimo reikalas. Visk nulemia energijos tvarumo dsnis. Jei laikysime energij teikiam objektui teigiama, tai ieinanti bus neigiama.

E = -w
Turime pirmos eils tiesin dif. lygt.:

d ; dt

d E =- ; dt w

Integruojame, sprendiame. i ia

E = - t +C. w

Ivada: Srautas privalo nuolat kisti (didti ar mati) proporcingai laikui

Taigi, jeigu norime neribotai ilg laik indukuoti EV, tai privalome keisti sraut. Bet j keisti vis laik nemanoma, be to, feromagnetins mediagos turi ir prisotinimo efekt. Bet teorikai galime didinti sraut nors ir iki begalybs, nors tai nerealu, prietarauja praktikai.
Srauto analogu energetiniu poiriu yra elektros krvis ( o ne srovs analogas): Q. Krviu ukraudami kondensatori, sutalpiname tam tikr energijos kiek, bet ne be galo didel, nes per didelio energijos kiekio materija negali ilaikyti.

Todl ir sraut galima didinti tik iki tam tikr rib. Praktikai be galo didinti srauto nemanoma. Atrodyt, kad negalima sukurti elektrini main, kurios dirbt ilg laik. Esm tame, kad, naudojant nekintamus elektrinius kontrus, toki main nesukurtume. Todl tam tikslui naudojamos kontaktins elektros mainos, kuriose kontrai yra perjunginjami. Didioji dauguma nuolatins srovs main yra su slystaniais kontaktais. Pavyzdys tokios mainos. ia gausime kintmj EVJ e t rmelio viduje. Bet prijung rmelio galus prie dviej pusiedi, nuo j gausime vienos krypties EVJ. Persijunginjant pakaitomis prie atskir rmeli atskirais laiko momentais bus inaudojama
Gali bti ir puslaidininkini ai perjungikliai

Jei vienas rmelis

Jei du rmeliai

Pulsacij sumainimui didinamas rmeli skaiius.

Indukcin maina Asinchronins ma. sinonimas; Dar yra induktyviosios (tos, kuriose elektromechanins energijos keitimas vyksta, sukaupiant energij magnetiniame lauke ir talpins-kai el-m en. sukaupiame elektriniame lauke.

14

nedidel apvijos dalis. Tikslinga, kad kiekvienu metu dalyvaut visos apvijos. Skirtingo dydio elektrovaras turinias apvijas galima jungti nuosekliai. Tie rmeliai turt bti sujungiami vien udar kontr. Pagal tok principin model komponuojama visos mainos konstrukcija.

Nuolatins srovs main konstrukcija


Mainos susideda i nejudamos dalies - statoriaus ir judamos dalies rotoriaus. Statoriuje yra induktorius, o rotoriuje - inkaras. Inkaras yra rotoriaus sinonimas, Terminas atkeliavo i vokiei kalbos anker. Mainos dalis, kurioje indukuojama elektrovara, vadinama inkaru. (palyginimui: SM inkaras yra statorius). 9 1- stovas arba korpusas, prie kurio t.v.irtinami pagrindiniai poliai 2; 2- pagrindiniai poliai; 3- inkaro magnetolaidis, surinktas i elektrotechninio plieno lakt, kurio grioveliuose yra inkaro apvija; 4- kolektorius, standiai sujungtas su velenu 5; 5- velenas; 6- guoliai; 7- guoli skydai (dangiai), vartais tvirtinami prie stovo; 8- ventiliatorius 9- epeiai

Statori sudaro: poliai, adinimo apvijos, epeiai, dangiai su guoliais. Rotori sudaro: inkaro magnetolaidis, apvija, kolektorius, velenas. Inkaro magnetolaidis sudaromas i plon sluoksni.. Inkaro paviriuje yra grioveliai, kuriuos talpinama (suveriama) apvija. Kaip ir kintamosios srovs mainose, apvija griovelyje udaroma pleitu. Dideli sukimosi greii (dani) inkarai bandauojami plienine arba bronzine viela, kuri neleidia icentrinms jgoms iplti apvij i grioveli. Velenas konstruktyvi detal, gaminamas, parenkamas pagal main detali reikalavimus. Korpusas liejamas i plieno. Poliai masyvs, nes cirkuliuoja nuolatinis srautas, bet kartais daromi i laktinio plieno, ymiai storesnio plieno, negu inkaro. Ant pagrindini poli suvyniojama adinimo apvija, kuri maitinama i nuolatins tampos altinio. Didesns galios nuolatins srovs mainose, be pagrindini poli, yra papildomi poliai, kuri adinimo apvijos jungiamos nuosekliai su inkaro grandine. Papildom poli erdis gaminama i masyvaus plieno. Jie tvirtinami prie stovo tarp pagrindini poli. Kolektorius gaminamas i altai valcuoto vario plokteli, kurios viena nuo kitos izoliuojamos tarpikliais. Tai mechaninis lygintuvas (jei tai G) arba invertorius (jei tai V). Kolektoriaus skersinis ir iilginis pjvis:
Skersinis pjvis: 1-kolektoriaus segmentas (ploktel) 2- izoliacija (kad, susidvjus kolektoriaus ploktelms, izoliacija neisikit vir j, ir nealot epei, tarp kolektoriaus plokteli ifrezuojami grioveliai 3; 3- grioveliai Iilginis pjvis 1- kolektoriaus ploktel; 2- plastmas, kurioje presuota ploktel; 3- metalin vor; 4- velenas; 5- ikya, vadinama gaideliu, prie kurios prilituojami

15

Kolektori ploktels daniau tvirtinamos ne plastmasje, bet prispaudiamaisiais metaliniais iedais. Elektrinis kontaktas su kolektoriaus paviriumi sudaromas epeiais. (Tai istorinis pavadinimas.)Tai grafito arba metalo (anglies) grafito detals, rengtos ant sukiojamos konstrukcijos, kad galima bt parinkti optimali padt. Taigi, epei taisas susideda i epei reketo, jo pirt ir epei laikikli.
izoliacija pirtas

Pirto apkaba 5

Lankstus lynas 6 gaidukas

epei laikiklis apkaba 4 spyruokl epetys 3

epei reketas (jis galina keisti epei padt statoriaus atvilgiu) tvirtinamas prie guoli skydo ir tik didels galios mainose jis t.v.irtinamas prie stovo. Tarp epei reketo ir pirt yra izoliacija. Ant kiekvieno pirto umaunami epei laikikliai. Pirt yra tiek, kiek ir mainos pagrindini poli. epei laikiklis susideda i apkabos 4, kuri dedamas epetys 3, gaiduko 1, kur galima atlenkti ir kuris perduoda spyruokls 2 spaudim epeiui. Prie epeio laikiklis tvirtinamas prie reketo pirto apkaba 5. Prie epeio t.v.irtinamas lankstus laidininkas 6, jungis epet (kolektoriaus plokteles) su iorine grandine. Viena i gero mainos darbo slyg yra tvirtas ir patikimas kontaktas tarp epeio ir kolektoriaus. Spaudimas epeio kolektori turi bti sureguliuotas, nes, esant per dideliam spaudimui, gali pirma laiko susidvti epeiai ir perkaisti kolektorius, o esant nepakankamam spaudimui, gali kolektorius kibirkiuoti. Be to, mainoje yra du guoli skydai. Mainos apvijoms prijungti prie elektros tinklo, joje yra ivad dut.

Inkaro apvij sudarymo principas


Inkaro apvija sudaryta i daugybs elementari vij (rmeli).Tos vijos jungiamos nuosekliai, kad sudaryt udar grandin. Kiekvienos i t vij galai jungiami prie kolektoriaus plokteli. Sekcija inkaro apvijos dalis, kurios galai prijungti prie skirtingo poliarumo kolektoriaus plokteli ( skirting poli). ymsime S.

S
SS N

e K

y1

Kai kelios sekcijos, vienos pabaiga jungiama su kitos pradia.

16

Paprastojoje kilpinje apvijoje kiekviena sekcija prijungiama prie dviej greta esani kolektoriaus plokteli. Klojant sekcijas ant inkaro erdies, kiekvienos sekanios sekcijos pradia jungiama su pirmesns sekcijos galu.
Jei kontras udaras, srov isiakoja tik lygin skaii lygiagrei ak

I ties ia deda epeius


epeiai prijungiami ten, kur keiiasi srovs kryptis

Ilg I

+E

I epei slyginis vaizdavimas -E

Geometrin neutral

Ilg

Kiekvienos sekcijos puslankis

Taip einama inkaro (ir kolektoriaus ) paviriumi, ir vienu apjimu sudedamos visos sekcijos, kol paskutins sekcijos galas sujungiamas su pirmosios pradia, t.y. apvija udaroma. Gauname, kad prie kiekvienos kolektoriaus ploktels yra prijungti du sekcij galai. Jei kolektoriaus plokteles paymsime K, tai visuomet

S=K
Sekcijos sujungiamos taip,kad sudaryt udar grandin. Srov I isiakoja dvi (iuo atveju) dalis. T lygiagrei ak kiek,( kurias srov isiakoja inkaro apvijoje) ymsime 2a. (Pagal analogij :poli skaiius 2p, p poli por skaiius). a lygiagrei ak por skaiius. Sekcijos plotis (atstumas nuo vieno sekcijos ono iki kito) y1 turi bti toks, kad EVJ susidaraniose sekcijose vis laik sumuotsi, kad sekcij onai gult ties skirtingais poliais. Matematikai y1 . - poliaus ingsnis, atstumas tarp gretim poli ai. Pasiaikinsime plaiau. Kad bt paprasiau, tarkime, kad mainos inkaro laidininkai idstyti inkaro paviriuje. Ties, einanti per inkaro centr ir sudaranti su poli magnetine aimi /2 kamp, vadinama mainos geometrine neutrale. Tai linija, kurios takuose srautas lygus nuliui ir keiia krypt.Tarkime, kad ant geometrins neutrals sudti epeiai. Sukantis inkarui pagal laikrodio rodykl, visuose laidininkuose vir geometrins neutrals, bus indukuojama EVJ nukreipta nuo ms, o laidininkuose, esaniuose emiau geometrins neutrals, - mus. Tarp epei A ir B gaunama EVJ Ea lygi vis rii elektrovar geometrinei sumai. Geometrin neutral ir epeiai dalija inkaro apvij dvi lygiagreias akas. Jeigu vienos akos srov ilg, tai iorins grandins srov Ia = 2 ilg, Bendruoju atveju, kai poli por skaiius p1, lygiagrei ak skaiius gali bti lygus 2a. .

Nuolatins srovs main inkaro reakcija


Mainai dirbant tuiosios veikos reimu, inkaro apvija srov praktikai neteka. Mainos magnetinje grandinje veikia tik viena adinimo apvijos magnetovara (MV). Magnetinis srautas, kur sukuria adinimo apvijos srov, vadinamas pagrindiniu. Jis yra simetrikas poli aies atvilgiu, o magnetinio srauto tankio pasiskirstymas oro tarpe yra kreiv, artima trapecijai. (r. 1 pav.). Taiau mainos darbo metu teka srov ir inkaro apvijos laiduose, ir i srov taip pat yra magnetovaros altinis. i magnetovara pakeiia magnetinio lauko vaizd. Tarkime, kad adinimo magnetovara = 0 ir mainoje veikia tik inkaro MV. Tada magnetinis laukas, sukurtas ios MV bus

17

toks: (2 pav.). Matome, kad inkaro apvijos MV nukreipta epei linijos kryptimi (iuo atveju geometrins neutrals kryptimi). Pastebtina, kas nors inkaras ir sukasi, bet inkaro apvijos MV kryptis erdvje nesikeiia, nes priklauso tik nuo epei padties. Didiausia inkaro apvijos MV vert yra ties epei linija, o ties poli aimi ji = 0, taiau inkaro srauto B tarp poli sumaja (nes magnetinis laidis tarp poliais maas; (padidja magnetin vara Rm inkaro srautui tarp poli). Inkaro apvijos MV dydis priklauso nuo poliaus ingsniui tenkani inkaro apvijos laidinink skaiiaus ir jais tekanios srovs stiprio-ampervij) Taigi, apkrautoje mainoje veikia dvi MV: adinimo ir inkaro. Inkaro apvijos magnetovaros taka mainos magnetinio lauko pasiskirstymui vadinama inkaro reakcija. Inkaro reakcija ikraipo pagrindin magnetin lauk, padarydama j asimetrik mainos poli aies atvilgiu.

18

3 pav. matome generatoriaus reimu dirbanios mainos atstojamojo lauko linij pasiskirstym, inkarui sukantis pagal laikrodio rodykl. Lygiai taip pat linijos pasiskirsto ir variklyje, bet kai inkaras sukasi prie rodykl. Jeigu tarsime, kad mainos magnetin sistema neprisotinta, tuomet inkaro reakcija atstojamj magnetin sraut tik ikraipys, nepakeisdama jo dydio. Poliaus kratas ir po juo esantys inkaro erdies dantys papildomai simagnetina (kur inkaro MV kryptis sutampa su pagrindini poli MV kryptimi); kitas poliaus kratas ir dantys, kur inkaro MV nukreipta prie pagrindini poli MV, isimagnetina. Atstojamasis magnetinis srautas tartum pasisuka tam tikru kampu pagrindini poli aies atvilgiu. Fizin neutral nukrypsta nuo geometrins kampu . Kuo labiau maina apkrauta, tuo labiau ikrypsta atstojamasis laukas, taigi, tuo didesnis fizins neutrals pasisukimo kampas. Mainai dirbant generatoriaus reimu, fizin neutral pakrypsta inkaro sukimosi kryptimi, o dirbant variklio reimu prieingai. Tai blogina epei kontakto darbo slygas, kolektorius kibirkiuoja. Jei maina prisotinta, magnetinio srauto tankis B sumaja ubrkniuotu dydiu 1 (3 pav.), tuo paiu sumaja atstojamojo srauto dydis: inkaro reakcija imagnetina main. Pablogja mainos darbins savybs; generatoriuose sumaja elektrovara; varikliuose sukimo momentas. Apibendrinimas: Kai epeiai yra geometrinje neutralje, tai inkaro reakcijos srautas yra skersinis. Mainos darbo metu veikia dvi magnetovaros ir mainos magnetinis srautas pasikeiia.
Jeigu magnetin grandin pasiymt tiesinmis savybmis, tai galtume sutapdinti srautus, taikyti superpozicijos princip. Bet netiesinei grandinei tas principas parodys netiksl vaizd. Veikiant inkaro reakcijai, magnetinis

laukas isikreipia, oro tarpe po poliais pasidaro asimetrinis. Fizin neutral fn nesutampa su geometrine neutrale. Inkaro reakcijai bdingi bruoai: a) Srautas asimetrikas poli aies atvilgiu; b) Fizin neutral nesutampa su geometrine neutrale; c) Vieno poliaus suminis srautas sumaja. Inkaro reakcija sumaina poliaus sraut, nes prisisotina atskiros magnetins grandins dalys. is reikinys, deja, yra neivengiamas.
Iilgin reakcija

Fizins neutrals pasisukimas nepageidautinas, jeigu epeius paliekame geometrinje neutralje, todl epeius stengiamasi statyti fizinje neutralje, ten, kur labai maai indukuojama E (arba kur ji =0), t.y. ten, kur yra maiausia inkaro reakcijos EV. Neutrals pasisukimas iaukia epei kibirkiavim. Jeigu suksime epeius, tai fizin neutral suksis. Bet epei pasukimu galima pavyti neutrals sukimsi ir reikalui esant, pralenkti. Jeigu pasuksime epeius ir jie uims maksimal nuotol nuo geometrins neutrals (900), sukimo momentas bt lygus 0.

ia tursime iilgin inkaro reakcij (imagnetinani pagrindini poli sraut.). Pasuk prieing pus, gautume iilgin magnetinani inkaro reakcij. (Tai kodl taip nesukama, ar tai bt naudinga?) Ne, nes komutacijos poiriu netinka toks pasukimas (dl kibirkiavimo)

19

Realiai epeiai sukami ribotu kampu. Inkaro srovi visumoje galime iskirti dal laidinink, kurie sukuria grynai tiek skersins reakcijos tiek ir iilgins reakcijos magnetovaras.

Rakcijos pobdis - mirus

Skersin reakcija

Iilgin reakcija

Apibendrinant: atsiranda inkaro reakcijos iilgin dedamoji, kuri imagnetina pagrindin sraut, kas yra nenaudinga ir veikia stipriau, negu prisotinimas. Inkaro reakcijos taka komutacijai paalinama: taisius mainoje papildomus polius, kurie montuoti tarp pagrindini poli. ie poliai panaikina inkaro MV skersins dedamosios geometrinje neutralje tak. Dar veiksmingiau magnetinio srauto tankio B pasiskirstymo oro tarpe netolygumui paalinti yra kompensacin apvija, paklota poli antgali griovelius, kuri jungiama inkaro apvij nuosekliai, taip, kad jos MV bt prieingos krypties, nei inkaro apvijos MV. Efektas yra, bet iauga kaina, sudtingesn konstrukcija. Todl naudojamos tik didels galios mainose (vir 150 kW), esant dideliems apkrovos svyravimams , pvz., valcavimo stakli elektros varikliuose. imagnetinanti inkaro reakcijos taka mainai kompensuojama, didinant adinimo apvijos MV (15 30 %). Tai pavyksta padaryti, padidinus poli rii vij skaii.

20

INKARO APVIJOS ELEKTROVARA


Tai jga, esanti tarp epei. Judant inkaro vijai statoriaus atvilgiu greiiu v, kiekviename laidininke(pvz., ab) indukuota EV: ex = Bx l v;
B

B y= 2

(kadangi besisukdami laidininkai magnetin sraut kerta statmenai, tai kampo nevertiname, sin = sin 900 = 1). B(x)

Magnetinio srauto tankio B dydis priklauso nuo laidininko padties. Nordami rasti visos apvijos EV, tai reikt susumuoti visas elektrovaras, esanias vienoje lygiagretje akoje
N

E=
N/2a vienos lygiagreios akos laidinink skaiius ra ex reikm, tursime, kad apvijos elektrovara:
N

1 N bendras apvijos laidinink skaiius.

ex ;

2a

E=

1 1 Bet magnetinio srauto tankis B isidsts pagal kreiv, kuri apytikriai galime pakeisti staiakampe kreive su vidutine reikme Bvid..
B

Bx lv = lv Bx ;
N

2a

2a

Bx = Bvid
1

2a

N ; 2a

Savo ruotu, laidininko greit galima ireikti:

v = n 2p ; n sukimosi greitis (skiais per sekund); 2p rotoriaus perimetras. N ra reikmes elektrovaros iraik, tursime: E = ln2 pBvid ; 2a
ia Tada:

l vid = vieno poliaus srautas;

E=

Np n ; a

E = CE n
NUOLATINS SROVS MAINOS SUKIMO MOMENTAS (ELEKTROMAGNETINIS MOMENTAS) Dirbant apkrautam generatoriui, apvijos laidininkais tekanti srov sveikauja su oro tarpo magnetiniu lauku. Kiekvien inkaro apvijos laidinink veikia elektromagnetin jga: Fx= Bx l ia ;
B

Jos krypt nustatome pagal kairs taisykl.Elementaraus laidininko

rankos sukimo

21

momentas: mx = f x

Vis laidinink su srove sukuriamas sukimo momentas:

D ; (jga, dauginta i spindulio, peties) ; 2

ia D inkaro diametras.

M =

m
1

B
1

li a

D = 2

.... momentas maximalus


Mmax

Jei mx enklai vienodi, bus

Inkaro laidininko srov ia ireikime per srov Ia iorinje grandinje :

ia =
Tada sukimo momentas:

Ia 2a

;
Galima Mmax maksimali vert, kai epeiai yra fizinje ; neutralje Tik man: jei yra papildomi poliai, epeiai visada paliekami geometrinje neutralje

I D M = l a B vid N 2a 2
Inkaro diametras Tada tursime:

D=

2 p ;

M = l
Bet sandauga Todl galutinai:

Ia 2 p B vid N 2a 2
l Bvid = ;
B

M=

Np I a a2

M = CM
Srautas, savo ruotu, priklauso nuo adinimo apvijos magnetovaros, bet jis priklauso ir nuo inkaro reakcijos reikinio.

Generatoriaus ir variklio tamp balanso lygtis


Jeigu maina dirba generatoriaus reimu, tai inkaro apvijoje indukuojama elektrovara, bet pati apvija taip pat turi var. Pagal II Kirchhofo dsn: Ia

U = E Ia Ra U R
Inkaro grandins ymjimas

Ra E

Iq G U

i dal reikia irti kaip paios mainos vid

Inkaro grandins vara Ra susideda i paios inkaro apvijos varos, epei kontakto varos, papildom poli, kompensacins apvijos, nuoseklaus adinimo apvijos (jei tokia yra), odiu, visko, kas

22

nuosekliai jungta inkaro grandinje. epei kontakto vara yra netiesin. Todl bendroji vara yra taip pat netiesin. epei kontakto vara kinta taip, kad, keiiantis srovei, tampos kritimas nesikeiia. Tada U = E - RaI U Ra paties inkaro vara, atmetus kitas varas; U const, plaiame srovs kitimo intervale, kai I =var. Madaug 1 V tenka, metalo-grafitini epei porai; ir apie 2 V - grafitiniams epeiams. Norint tiksliau apskaiiuoti tampos balans, tai vertinama. Mainos apvij vara skaiiuojama 750 C temperatrai. Skaiiuojant reikia atsivelgti varos pasikeitim. I tamp balanso lygties galima gauti nauding ivad ir apie gali balans. Jei padauginsime i srovs Ia:

U Ia =
Mainos galia

E Ia

Ia2 Ra

Elektromagnetin galia, gaunama generatoriaus mechanins galios sskaita

Nuostoli galia

Jeigu maina dirba variklio reimu: Inkaro grandin jungiama prie iorins tampos. Srovei tekant, atsiranda sukimo momentas. Bet, sukantis inkarui, indukuojasi elektrovara. Maitinanti tampa turs Ia nugalti prieveikiani elektrovar. Todl balanso lygtis: U E = Ia Ra ;

ia E prieveikianti EV. Jei nebt prieveikianios elektrovaros (E = 0 ) tai srov bt lygi:

U = E + Ia Ra ;

Ia =

U -E U = ; tai negautume ir mechanins energijos, bt ne Ra Ra


= E Ia
Elektromagnetin galia Pm, tai. svarbiausias narys

variklis, o tiktai krosnel. Jeigu padauginsime visus narius i srovs Ia, tai gausime gali balans:

U Ia
I tinklo imama galia P1

Ia2 Ra
iluma, P0

EIa - duoda mechanin energij. i prieveikianti EV ir yra svarbiausi rol atliekantis narys. Galia gali bti parodoma ir i ios (jau matytos mums) iraikos:

E =

Np n a

N apvijos laidinink skaiius

Jei abi puses padauginsime i srovs Ia, ir dar i (2/2) (nes operuojame sukimosi greiiu, o ne kampiniu greiiu teisingiau bt operuoti kampiniu greiiu, bet taip jau prasta, deja))

Ia E =
Elektromagnetin galia P em

Np 2 Np nI a I a 2n = M = a 2 a2 Mechanin galia
Pem= Pmech

P mech=P2+P0

Jei n sukimosi greitis [aps/s], tai kampinis greitis [aps/min], M elektromagnetinis momentas.

= 2 n [rad/s]; [s-1] = 2 n/60 [rad/min]; [min-1]

23

ios iraikos ir parodo energijos keitimo priklausomyb ir parodo, kad prieveikianti EV yra tik naudinga, bet ne alinga, kaip kad buvo kakada anksiau manyta. NUOLATINS SROVS GENERATORIAI IR J CHARAKTERISTIKOS Nuolatins srovs elektros mainos pagal adinimo apvij jungimo schem skirstomos : magnetoelektrinio adinimo mainas. (kai magnetin sraut sukuria nuolatiniai magnetai); adinimo apvijos nra. elektromagnetinio adinimo (kai magnetin sraut sukuria adinimo apvija). ios dar skirstomos: svetimo (nepriklausomo) adinimo, kai adinimo apvija maitinama i paalinio tampos altinio; ir susiadinaniuosius generatorius, kuri adinimo apvij maitina pats generatorius: lygiagretaus adinimo (untiniai -io termino geriau nenaudoti)) (c); nuoseklaus adinimo (seriniai, serijiniai-nenaudotinas terminas, nuo angl. seriesnuoseklus)) (d); miraus adinimo (kompaundiniai) (kai yra ir nuosekli ir lygiagreti) (e);

1-pradia 2 - pabaiga

ia matome ir apvij enklinim. Jei mainoje yra papildom poli, tai j apvija enklinama B1 - B2. Didels galios nuolatins srovs elektros mainos dar turi kompensacin apvij, skirt oro tarpo magnetins indukcijos kreivei pagerinti, tada ji ymima C1 C2. Dar yra toks slyginis ymjimas:
F1 D2 Bendras el. mainos ymjimas Svetimo adinimo G F2 D1

Lygiagretaus adinimo G

Nuoseklaus adinimo G

Miraus adinimo G

Darbo savybs paprastai nusakomos charakteristikomis. Charakteristika mainos darbo rodikli priklausomybs tam analizuojamos tokios charakteristikos: priklausomyb nuo adinimo srovs: E = f (I), kai inkaro Ia =0 ir n=const.

tikromis slygomis. ia bus

1. Tuiosios veikos charakteristika tuiosios veikos reimu dirbanio G gnybt tampos

24

2. Apkrovos charakteristika apkrauto G gnybt tampos priklausomyb nuo adinimo srovs

3. Iorin charakteristika generatoriaus gnybt tampos U priklausomyb nuo apkrovos srovs (labiau
reikminga praktikoje):

U = f ( I ), kai inkaro Ia = const ir n = const.

U = f ( Ia), kai adinimo I = const. ir n=const. 1. Trumpojo jungimo charakteristika labiau teorinis pobdis:
2. Reguliavimo charakteristika turinti praktin reikm

Ia = f ( I ), kai U = 0 ir n=const.

ios charakteristikos atvaizduoja statines mainos savybes, charakterizuojania mainos nusistovjus darb. Kartais aktualu inoti main dinamines charakteristikas, kai tos mainos dirba automatinio valdymo sistemose. Taiau dinamines charakteristikas nagrins atskira disciplina. SVETIMOJO ADINIMO GENERATORIUS
Ia U

I = f ( Ia ), kai U = const. ir n=const.

1.Tuiosios veikos ch-ka : E = f ( I ), Ia = 0 ir n=const. inome, kad E = CE n


Srautas priklauso nuo adinimo srovs. Tuiosios veikos priklausomyb nulemia magnetolaidio magnetins grandins savybs. i ch-ka nustatoma taip: nustat nominalj sukimosi greit, adinimo srov pamau didiname nuo 0 iki verts, kuriai esant t.v. tampa U0 1,2 UN. Toliau I mainame iki 0. Keiiame adinimo srovs krypt ir pamau j didiname. Toliau I mainama iki 0.Vl pakeitus srovs krypt, didiname I. Gauname simetrin histerezs kilp. Punktyrin linija pirmin magnetinimo kreiv (jei maina buvo imagnetinta). O C1A - pirmin magnetinimo kreiv (jei maina nebuvo imagnetinta). Tada, kai I=0, liekamasis magnetizmas sukurs Eliek. 0. Magnetovara proporcinga adinimo srovei. Jeigu turtume priklausomyb nuo I, tai kitame mastelyje gautume ir EV priklausomyb.

Pirmin kreiv, jei maina nebuvo imagnetinta

Tiesin dalis atitinka nesotint sistem. Magnetinei sistemai sisotinus, charakteristika ulinksta. T.v. ch-ka kitu masteliu pakartoja magnetinimo chk. Paprastai mainos dirba ulinkusioje charakteristikos dalyje, nes dirbti pradinje dalyje neracionalu, nes bus blogai inaudojamas magnetolaidis. Kadangi tuij veik nulemia grynai magnetins savybs, tai ji galioja visoms mainoms, nepriklausomai nuo apvij jungimo schemos.

Pirmin kreiv, jei maina buvo imagnetinta

25

2. Trumpojo jungimo ch-ka : Itr = f ( I ), kai U = 0 ir n= const


Trumpasis jungimas avarinis reikinys, sukeliantis nereikalingas pasekmes. Taiau tr. j. ch-kas galima nustatyti nebtinai darbiniame reime. Nustatant j, btina prisiminti, kad iuo atveju adinimo srov I turi bti pakankamai maa, nes, kadangi inkaro grandins sumin vara Ra maa, tai i G atstojamosios schemos : U = E- IaRa; ir kai U=0; 0=E- IaRa; tada Ia= E /Ra, E= IaRa; (1) Vadinasi, trumpojo jungimo srov gali neleistinai padidti. Laboratorinmis slygomis I parenkama taip, kad Ia tr< IaN. Esant maai adinimo srovei I, taigi, ir E, pagrindinis srautas bus taip pat maas, vadinasi, tr. j. ch-ka nustatoma, esant nesotintai magnetinei sistemai. Taigi, tr. j. ch-ka yra ties Brknine T.v. turt tiek indukuoti, , kai srov linija pavaizduota =Itr inkare neteka. E=U (bt, bet dabar, trumpojo jungimo ch2 tr. j. U=0 Kol ka, kai nuolatins E turi atsverti tampa U inkaro apvijos nesotinta srovs mainos varoje, ir nesvarbu , ar teka srov, ar ties, vliau magnetin sistema, ne, ulinksta prie nustatant ch-k, IaN esti visikai A E imagnetinta. Jeigu magnetinje IaNRa I sistemoje yra I U=0 Ays sutapdintos dirbtinai, sutampa I ais liekamojo magnetizmo, ch-ka eina aukiau (itisin linija). Turint t.v. charakteristik ir tr. j. charakteristik, galima nubrti charakteringj (reaktyvj) trikamp (nes eksperimentikai yra lengvai imatuojama), ir kuriuo yra plaiau naudojamasi nuolatins srovs main teorijoje. Tam: Atidedame IaN ir briame lygiagret x aiai iki tr.j. ch-kos. Gavome tk. A. Nuo A briame statmen emyn. Gavome tk. B (tai tampos U takas (tr. j. atveju U=0)); Atidedame BD= IaN * Ra; (tampos kritim inkaro varoje) (ia Ra - sumin inkaro grandins vara); Nuo tk. D briame lygiagret x aiai iki t.v. ch-kos. Gauname tk. C. C sujungiame su B. Gavome charakteringj trikamp. Pakomentuosime: Takui A atitinkanti adinimo srov yra OB. Trumpojo jungimo metu E=IaN Ra; (i (1) iplaukia, nes U=0); Reikia, takas D reikia elektrovar E. Bet itokiai E sudaryti, jeigu inkaro srov netekt (esant t.v.), pakakt adinimo srovs OF (FC=BD). Kodl gi, tekant inkaro srovei, tai paiai E gauti reikia didesns adinimo srovs (OB > OF)? Ogi todl, kad inkaras sukuria skersin imagnetinani reakcij, kuriai nugalti adinimo srov reikia padidinti dydiu FB. Trikampio statinis BD= IaN Ra proporcingas tampos kritimui inkaro grandinje, Trikampio statinis CD= BF proporcingas skersinei imagnetinaniai inkaro reakcijai, Trikampio virn C priklauso t.v. charakteristikai; Trikampio virns B ordinat lygi generatoriaus tampai U (iuo, tr. j. at.v.eju, U= 0) Taigi, reaktyviojo trikampio kratins nusako 2 faktorius, dl kuri sumaja apkrauto G tampa: tampos kritimas inkare ir inkaro reakcija.
Prie vairi apkrov

Itr

Charakteringj trikamp pasil Hopkinsas 19 a gale

26

Jeigu inomos charakteringojo trikampio proporcijos, tai lengvai sudaroma tr. j. ch-ka, kuri didelje dalyje yra tiesin. Trumpasis jungimas, kaip ir tuia veika yra nesunkiai realizuojama ir didels galios

generatoriuose. Sukti nereiks didels galios. Toki ribini reim bandymai yra praktikuojami bandant ir visas elektros mainas. Jie suteikia daug informacijos.

3. Apkrovos ch-ka : U = f ( I ), kai Ia = const ir n= const Taigi, apkrovimo charakteristikos atskiras atvejis yra t.v. ch-ka. Inkaro grandins tamp balanso lygtis: U = E Ia Ra ; Taiau apkrautame generatoriuje sumaja ir pati EV, atsiranda reikinys, kuris sumaina sraut dl imagnetinanio inkaro reakcijos poveikio. EV sumajim dl inkaro reakcijos galime vertinti tariamu adinimo srovs sumajimu. Imagnetinantis inkaro reakcijos poveikis proporcingas inkaro srovei. Sudarysime apkrovos ch-k:
Kai adinimo srov I=OA1, tuiosios veikos tampa bt U0=A1B1. (atidedame) Kadangi G apkrautas srove Ia, tai jo gnybt tampa yra U = A1A (atidedame) Atidkime AB = IaRa tampos kritim inkare; I tako B briame lygiagret x aiai iki t. C; C sujungiame su A. Gavome charakteringj trikamp. Skersin inkaro reakcija proporcinga inkaro srovei Ia (kai magnetin grandin nesotinta). Vadinasi, esant Ia= const, galios slyga : AB= const; CB= const. I ia iplaukia, kad apkrovimo ch-ka tai charakteringojo trikampio virns A geometrin tak vieta, kai trikampio virn C juda t.v. ch-kos kreive, o statinis CB lygiagretus su abscisi aimi. Keiiantis inkaro srovs dydiui, charakteringojo trikampio proporcijos nesikeis, keisis tiktai dydis. Pasinaudodami juo, mes galime rasti kitus ch-kos takus., esant vairioms srovms; Taigi, kad nubrti charakteringj trikamp i bandymo duomen, reikia turti t.v. ch-k; Ra ; ir bent vien tak U i apkrovos ch-kos (jei i tr. j. ch-kos, tai tik atvejui, kai U=0).
B

Atkreipsime dmes tai, kad: tampa U (AA1) yra maesn u u t.v. tamp U0 (A1B1): dydiu (B1B) dl skersins inkaro imagnetinaniosios reakcijos ; dydiu (AB) - dl tampos kritimo inkaro varoje,nes: tekant inkaro apvija srovei Ia, atsiranda skersin inkaro imagnetinanioji reakcija, kuri sumaina oro tarpo pagrindin magnetin sraut, taip pat ir tamp dydiu BB1. Jeigu inkaro reakcijos nebt, tai tampai A1B sukurti pakakt adinimo srovs I = OC1. Vadinasi, dl imagnetinanios reakcijos adinimo srov turime padidinti dydiu C1A1 = CB. Didjant sotinimui, statinis CB ilgja, o apkrovimo ch-ka pereina kreiv 3.
B

Eksperimentinis ch-kos sudarymas yra gana keblus, esant didels galios generatoriui. Todl, turdami t.v. ch-k, galime sudaryti apkrovos ch-k, skaiiuojant grafikai. Tenka pastebti, kad tai, kas ia kalbta, buvo pastebta jau seniai ir tam tikra prasme yra klasika ir yra teisinga apytikriai (istorizmo poiriu). Pastaraisiais metais atsirad nauji magnetini grandini tyrimo metodai, kompiuterins programos baigtini element metodu FEMM, leido daug tiksliau paskaiiuoti magnetinius laukus, ir pastebta, kad maesni srovi srityje (kai dar neprisotinta), skersin

27

inkaro reakcija daug maiau sumaina (arba visai nesumaina) pagrindin sraut. T.y. charakteringas trikampis, slinkdamas emyn, maja. r. ch-ka 4. kai I = const ir n= const Nustatant iorin ch-k, inkaras sukamas nominaliu greiiu ir apkraunamas nominalia srove IaN, esant vardinei tampai. Vliau, nekeiiant adinimo srovs, apkrova po truput mainama iki 0. (O ne didinama nuo t .v. todl, kad ch-ka eit per vardin tak) Gaunama parodyta iorins charakteristikos priklausomyb. Iorins ch-kos kritimas vertinamas nominaliuoju tampos pokyiu:

4.

Iorin ch-ka :

U = f ( Ia ),

IaN

Paprastai svetimojo adinimo generatori UN =0,05 0,1; (5-10%) Iorins charakteristikos kritimas gali bti paaikintas tampos kritimu inkaro varoje IaRa ir inkaro skersine imagnetinania reakcija (kai epeiai yra geometrinje neutralje), tai iplaukia i lygties: U=E-IaRa Iorin charakteristik taip pat galima nubrti, panaudojant charakteringj trikamp (jo proporcijos

UN = (U0 - UN) / UN

turi bti inomos): pirmiausia briama tuiosios veikos ch-ka. X ayje atidedama nominali adinimo srov. Nuo jos atidedama vertikali ties A2C reikianti tamp U0, kai apkrovos srov I=0, t.y tk. N3 pirmasis iorins ch-kos takas. Ordinai ayje atidedamas takas D, atitinkantis nominalij tamp UN. I tako D briama ties, lygiagreti su abscisi aimi, kuri kerta tuiosios veikos charakteristik take C ir toliau j pratsiame iki susikirtimo su nominalia adinimo srove. Gauname tk.A. Atidedame AB = IaRa - tampos kritim inkare ; Briame BC lygiagrei x aiai iki atsirems t.v. ch-k.; Sujungiame C su A. Gavome charakteringj trikamp. Jo virn A yra tiesje DA, virn C - t.v. ch-koje. Jau inome, kad atkarpa A2A = M2N2 bus lygi tampai UN= IaNRa; prie Ia=IaN. Atidedame DN2, atitinkani IaN= UN / Ra= IaNRa / Ra. Nordami surasti dar vien iorins ch-kos tak,pvz. N1, briame A 1C1 lygiagreiai AC. Ir t.t. Naujasis srovs dydis: I a 1 =

A1 B1 I aN . Taigi, gavome tak N1( Ia1 , U1); AB

28

ia

A A U = 2 1 UN . A2 A

Jeigu srov Ia bus du kartus didesn, tai ir trikampis bus du kartus didesnis. Jeigu iorin ch-k vaizduosime tik iki nominalios srovs, tai tampa pasikeis neymiai. Tik trumpojo jungimo srovs yra daug kart didesns u nominalij, iki 20 kart. I tikrj horizontalusis trikampio statinis , tampai U majant, didja ne visai proporcingai srovei Ia. Todl reali iorin ch-ka bt parodyta punktyru (rudu ). Iorins ch-kos takas su U=0 , tai bt trumpojo jungimo reimo srovs takas, esant pilnam adinimui. Kadangi Ra maa, tai i srov 5-20 kart virija IaN. Tai gana pavojinga, nes atsiranda elektros lankas tarp epei (apskritimin ugnis), taip pat dideli mechanins jgos ir sukimo momentai. Todl eksploatuojant vidutins ir didels galios generatorius, jungiami inkaro grandin greit paveikiantys (per 0,01 0,05 sek.) automatiniai ijungikliai. Vienok, jie neapsaugo nuo trumpojo jungimo mainos viduje.

5. Reguliavimo ch-ka

I = f ( Ia ) , kai n = nN = const,

U= const.

Ji tik parodo, kaip reikia keisti adinimo srov, kad, kintant srovei, tampa nesikeist. Eksperimentikai ji nustatoma taip: generatoriui dirbant neapkrautam, adinimo grandinje nustatoma srov I0 , kuri atitinka nominalij generatoriaus gnybt tamp UN. Didinant G apkrov, didja tampos kritimas suminje varoje Ra , taip pat didja skersin inkaro imagnetinanioji reakcija. (epeiai pasukti nuo geometrins neutrals G inkaro sukimosi kryptimi kampu .) Vadinasi, G gnybt tampa kris. Taigi, didjant inkaro apkrovos srovei Ia,, kad tampa ilikt pastovi, reikia didinti adinimo srov I. Reguliavimo ch-ka briama itaip: (reikia turti t.v. ch-k ; Ra ; charakteringj trikamp ir brti serij trikampi su ta slyga, kad U=const.)

Prieastinio ryio tarp I ir Ia nra (jei keisime Ia, i ties I nesikeis). ia I nepriklausomas dydis

Ordinai ayje atidedamas tk. D, kur atitinka UN;

I t.D keliamas statmuo iki susikirtimo su t.v. ch-ka, gaunamas C. Pratskime linij, jos tsinyje vliau bus tk. A) Atidedame DD= IaN Ra ir briame lygiagret x aiai iki C. briame trikamp ABC (atitinkantis nominaliai srovei IN., o proporcijos jau t.b. inomos); Tako C projekcija x a lygi adinimo srovei OF, kai apkrovos srov Ia=0. Taigi, F reguliavimo ch-kos pirmasis takas. Kadangi UN = const, tai vis ch-gj trikampi apatinio smailiojo kampo virn bus tiesje DA. Ia ayje atidedama nominalioji srov IaN= Ia1 (takas G1). Gaunamas ch-kos antrasis takas F1, kuris atitinka nominalj reim. Norint surasti kitus adinimo srovs takus, pakanka nubrti atkarpas, // su AC, pvz., A 1C1. Gauname adinimo srov OF; o jai atitinkani inkaro srov Ia2 nubrime pagal proporcij: Reguliavimo ch-ka srovi ayse pavaizduosime atskirai:
Kyla statyn, nes rykja inkaro reakcija

29

I a2 =

A1C1 I aN . AC

Kadangi i ch-ka gali bti gauta, turint t.v. ch-k ir charakteringojo trikampio proporcijas, todl yra svarbu jas inoti. Tai galima apskaiiuoti arba surasti eksperimentikai. Skaiiuojant, reikia inoti Ra. Imagnetinant poveik irgi galima inoti. Jeigu turime reali main, tai galima eksperimentikai nustatyti.

Jeigu neinome trikampio, bet inome t.v. ch-k ir bent vien iorins ch-kos tak A (i apkrovos chkos) lyg U1(geriausia nominaliam takui), o taip pat Ra ,galima trikamp sudaryti. Toliau atidedame IaRa ir t.t.

Kartais keblu, kad reikia turti apkrovos ch-kos tak. Pvz., turime apkrauti galing 1000-i kW generatori. Problema - kur energij dti? Tada bus paprasiau atlikti trumpojo jungimo bandym, galsime sukti su mau varikliu. Patogiau charakteringj trikamp sudaryti i tr.j. ch-kos. Turime turti Itr1, I; Ra. Reikia parinkti trumpojo jungimo srov artim nominaliai.

30

Inkaro grandins varos matavimas: Inkaro grandins var yra gana sunku imatuoti. Jeigu inkaras stovi, tai jos varos dydis gali priklausyti nuo atsitiktins kontakto varos. Taigi, reikia inoti var, kuri yra, tekant nominaliai srovei. Reikia matuoti, kai sukasi ir kai teka nominalaus dydio srov. Todl geriausiai tinka voltmetroampermetro bdas. Nors ir nesuadintame G gali indukuotis liekamojo magnetizmo EV Eliek I anksto neinome nei jos krypties, nei jos dydio. U Eliek = IRa Atliekami du matavimai, taip, kad vieno matavimo metu Eliek bt teigiama, o antruoju at.v.eju Eliek neigiama, pakeiiant rotoriaus sukimosi krypt.(inoma, jeigu galima sukti, o jei ne, tai pakeiiamas nuolatins srovs poliarumas): 1) U1 + Eliek = I1Ra 2) Pvz, U1 =10V; U2=8V; U2 - Eliek = I2Ra U1 + U2 = Ra ( I1 + I2 )
Sudedame, taip eliminuojame neinom dyd Eliek

U + U2 Ra = 1 I1 + I 2

31

LYGIAGRETAUS ADINIMO GENERATORIUS IR JO CHARAKTERISTIKOS


Lygiagretaus adinimo generatorius priklauso susiadinanij generatori klasei. Susiadinimo principas pagrstas tuo, kad: kart magnetinta magnetin mainos sistema ilaiko nedidel liekamojo magnetizmo sraut liek. liek besisukanio inkaro apvijoje indukuoja EV Eliek, kuri adinimo apvijoje sukuria nedidel adinimo srov I; liek Eliek I; Jeigu magnetovara I w savo kryptimi sutaps su liek , tai ji sustiprins pagrindini poli sraut; O dl to padids generatoriaus EV, taip pat adinimo srov I;. Susiadinimas tsis iki tol, kol generatoriaus tamp atsvers tampos kritimas adinimo grandinje, t.y. I R = U0.

Lygiagretaus adinimo generatorius susiadina iki tampos, kuri nulemia t.v. ir adinimo apvijos V-A ch-k susikirtimo takas
adinimo kontro tamp balanso lygtis pagal II Kirchhoffo dsn: ia eL saviindukcijos elektrovara (adinimo apvijoje; inkare labai maa) I ia e = R i -eL ; O kadangi Gauname:

e + eL =R i;

e Lz = -Lz

di ; dt
(1)

e = iz Rz + Lz

ia e elektrovaros momentin reikm; i adinimo grandins srovs momentin reikm; L lygiagretaus adinimo apvijos ir inkaro induktyvum suma; R - adinimo grandins aktyvioji vara . Ji susideda i: R = Ra +R + RE +RE; Ra inkaro, R epei; RE lygiagretaus adinimo apvijos aktyvioji vara; RE valdoma, reguliuojama kintamoji vara. iame paveiksle matome atitinkamus (1) lygties narius:

diz dt

1 tuiosios veikos ch-ka; 2 tampos kritimas adinimo kontro aktyviojoje varoje R..

32

(1) lygt perraome taip: (ta vertikali atkarpa-skirtumas) (2)

diz (e - iz Rz ) = dt Lz

(2)

Mus domina adinimo srovs kitimo greitis ir enklas. Kadangi L > 0 (induktyvumas gali bti tik teigiamas), tai i slygos esant

( e-i R ) > 0,

gauname:

i nelygyb rodo, kodl didja adinimo srov (didjanios funkcijos i ivestin teigiama). Paveiksle matome, kad adinimo srov liausis didti, kai

diz >0 dt

Vadinasi, adinimo srovs nusistovjs dydis lygus I0 , o tampos nusistovjs dydis: U0=Ea0. (2) lygtis nusako : lygiagretaus adinimo generatoriaus susiadinimo slygas: 1. Magnetinje mainos sistemoje turi bti liekamasis magnetizmas, kuris sukuria magnetin sraut sukantis rotoriui, magnetinis srautas indukuoja Eliek. 2. adinimo apvija turi bti prijungta taip, kad jos magnetinio srauto kryptis sutapt su liekamojo magnetinio srauto liek kryptimi; 3. adinimo grandins vara negali viryti kritins varos reikms R kr , nes tuo atveju ( e-i R ) < 0 ir susiadinimo procesas nebevykt. 4. Inkaro sukimosi greitis turi bti didesnis u kritin nkr ; jeigu sukimosi greitis nepakankamai didelis, tai tuiosios veikos. charakteristik vaizduoja kreiv 3 , kuriai kritin vara R kr2 < Rkr1, vadinasi, majant sukimosi greiiui, kritin vara taip pat maja.

diz = 0 , t.y. take A. dt

Charakteristikos
Gali bti sudaromos tos paios, kaip ir svetimo adinimo generatoriaus. Tuiosios veikos ch-ka. J sudarant eksperimentikai, reikt lygiagretaus adinimo generatori paversti svetimo adinimo generatoriumi (nes realiai generatorius jau apkrautas savuoju adinimu) Taiau dl maos imamos galios adinimui (apie 1%) galima sudaryti ir realiai. Pradia gali eiti ne nuo 0. (Kodl ? Todl, kad kur jau nebesusiadina, vir kritins varos, nebesudarysi ch-kos) Kadangi lygiagretaus adinimo G adinamas tik viena kryptimi, tai jo tuiosios veikos charakteristika isidsiusi tiktai pirmajame kvadrante.

E nuo jungimo nepriklauso, nulemia pagaminimas

Kur R>kritin, nebesusiadins, nebemanoma sudaryti pilnos ch-kos

Lygiagretaus adinimo generatoriaus apkrovos ir reguliavimo ch-kos nesiskirs nuo atitinkam svetimojo adinimo generatoriaus ch-k.

33

Iorin ch-ka U = f(Ia) , kai R = const.:


ia srov neleistinai didel. Dideli srovi zonoje degs kolektorius Realiai panaudojama dalis

UN B1 C2 D2 B2 A2
R =const. J galima imatuoti ommetru, tilteliu, AV bdu

Dl liktinio srauto bus U0, ir bus srov Iatr 0

reikia turti tuiosios veikos. ch-k e(i) (1) ir adinimo grandins voltamperin(V-A) ch-k U= (ri) =f (i) (2) ; ir Ra. sankirtos tako F projekcija ordinai a - tk. D bus pirmasis iorins ch-kos takas; I ordinai aies tako, atitinkanio UN, keliamas statmuo iki susikirtimo su tiese 2 take A; Atidedame AB=IaN Ra I tako B briame atkarp BC AB (// x aiai) iki susikirtimo su tuiosios veikos ch-ka 1.Sujungiame C su A. Gavome charakteringj trikamp nominaliam reimui ABC. 2-me kvadrante, koordinai sistemoje (Ia, U) atidedama reikm IaN = (IaN Ra)/ Ra ir gaunamas iorins charakteristikos takas D. Kai magnetin sistema nesotinta, kintant inkaro srovei, reaktyvieji trikampiai lieka panas, j virns takas C priklauso tuiosios veikos charakteristikaikai, o tako A abscis lygi adinimo srovs I dydiui. I reaktyvij trikampi panaumo iplaukia, kad j ambins AC yra lygiagreios. Taigi, briame A 1C1 // A 2C2 // AC. I tak A1, A2 leidiami statmenys ordinai a, o statmen tsoje atidedama: A1C1 E1 D1 = I aN ; AC

Sujung takus (D D D1 D2 0) kreive, gauname lygiagretaus adinimo generatoriaus iorin ch-k. Jeigu tuiosios veikos ch-ka neit per koordinai pradi, tai ir iorin charakteristika neit per 0. (o dl liktinio srauto bus U ir bus srov Ia tr)

AC E2 D2 = 2 2 I aN . AC

34

Atskirai pavaizduosime ir palyginsime iorin ch-k svetimo (2 kreiv) ir lygiagretaus adinimo (1 kreiv) generatori. Lygiagretaus adinimo generatoriaus iorin ch-ka minktesn, negu svetimojo adinimo adinimo generatoriaus: 1 - lygiagretaus adinimo generatoriaus iorin ch-ka; 2 svetimojo adinimo generatoriaus iorin ch-ka; Lygiagretaus adinimo generatoriaus iorins ch-kos spart kritim galima paaikinti tuo, kad be prieasi, dl kuri maja svetimojo adinimo generatoriaus tampa (inkaro imagnetinimo reakcija ir tampos kritimas inkaro varoje Ra) , yra dar ir treia tampos majimo prieastis, kuri sukelia pirmosios dvi tampos majimas prie adinimo grandins gnybt (svetimojo adinimo generatoriaus adinimo grandins gnybt tampa pastovi). Take A inkaro srov pasiekia maksimum, lyg Ia kr , o paskui pradeda mati iki trumpojo jungimo srovs Ia tr< Ia kr. Vadinasi, lygiagretaus adinimo generatoriui trumpojo jungimo srov nepavojinga. Taiau, trumpojo jungimo srov Ia tr yra nedidel tik nusistovjusi. O pereinamojo proceso metu (kol ateis t tak) pasieks dideles sroves Ia kr, kuri didesns galios generatoriuose yra pavojingos 2 poiriais: 1. 2. iluminiu poiriu, nes gadina izoliacij. (Trump laik, nors ir didel srov, nesps kaisti maina). Be to, nuolatins srovs mainoms didels srovs pavojingos dl srovs komutacijos (epei kontakt). Kyla pavojus, kad tarp epeio ir kolektoriaus siiebs elektros lankas.

Trumpojo jungimo ch-ka neturi prasms Itr = f(I). J galima, esant reikalui, sudaryti, pakeitus schem (pakeitus adinimo pobd) Naudingi patarimai:
Jeigu bandome lygiagretaus adinimo generatori ir jis nesusiadina, tai reikia patikrinti: adinimo grandins var. Jeigu ir po to nesusiadina, tai galima spti, kad neteisingai sujungta apvija, tada reikia perjungti adinimo arba inkaro apvijos krypt. Jeigu ir po to nesusiadina, tai galima galvoti, kad nra liekamojo magnetizmo. Pasitaiko ir tokie atvejai, kada susiadina generatorius, bet ne tuo poliarumu. Tam, kad pakeisti poliarum, reikia permagnetinti.(Per adinimo apvij i atskiro altinio praleisti prieingos krypties srov pakeisti liek krypt.) Bna, kad avarinio reimo metu pasikeiia generatoriaus duodamas poliarumas. Taip pasitaiko, kada generatorius dirba su varikliu. iam reikiniui paalinti reikia permagnetinti. tampos reguliavim galima atlikti ribotame intervale, nes perjus per kritin varos reikm, tampos daugiau negalsime sumainti; ia nesistengiame ilaikyti I = const, ia yra kita slyga iorinei ch-kai sudaryti, kinta tiktai apkrova, o adinimo srov keiiasi savaime. Susiadinimo efekt pastebjo Symensas 19 a.

NUOSEKLIOJO ADINIMO GENERATORIUS Nuosekliojo adinimo generatoriaus adinimo ir apkrovos srov yra ta pati (I =Ia), todl io generatoriaus savybes nusako iorin ch-ka (OAA1A2). Visas likusias charakteristikas galima gauti, prijungus prie generatoriaus svetim adinim. Kadangi reaktyvij trikampi virni A A1 A2 ordinats lygios generatotoriaus gnybt tampai, o virns C C1 C2 sutampa su tuiosios veikos charakteristika, ir i trikampi kratini ilgiai proporcingi inkaro (iuo atveju ir adinimo) srovei, tai nubrti iorin ch-k 2 nesudtinga.

Ia=I

35

U2 I2

didjant apkrovos srovei, maja tampa. Tai paaikinama tuo, kad didjant apkrovos srovei, magnetin sistema prisisotina ir beveik nustoja didti pagrindinis magnetinis srautas, tuo tarpu inkaro reakcija ir tampos kritimas varose Ra vis didja. Matome, kad nuosekliojo adinimo generatoriaus tampa labai priklauso nuo apkrovos, dl to jie retai naudojami. Kartais jie panaudojami nuosekliojo adinimo varikliams stabdyti, kai jie perjungiami generatoriaus reim. Praktiniai patarimai:

Iorin ch-ka turi ekstremum. Kai Ia>Iakr,

Neapkrautas generatorius negeneruoja tampos (tik dl liekamojo magnetizmo). Jeigu srov teka per apkrov, tai toks generatorius gali dirbti. Galioja tas pats susiadinimo principas Tuiosios veikos ch-ka neegzistuoja, Ryys, inoma, pasilieka, bet, norint suinoti, reikia paversti svetimo adinimo generatoriumi. adinimo apvijos vara yra labai maa ir, maitinant i svetimo altinio, reikia ymiai maesns tampos. Apkrovimo charakteristika prasms neturi, nes negalime reguliuoti adinimo srovs. Iorin charakteristikaka sudaroma kiek kitomis slygomis, keiiant apkrovos var. J galima sudaryti, turint tuiosios veikos charakteristik ir charakteringj trikamp. Keiiantis srovei, keiiasi ir charakteringasis trikampis. Pradinje charakteristikos dalyje smarkiai kinta tampa ir ji auga, didjant srovei. Kadangi nra tampos stabilumo, plataus pritaikymo neturi.

MIRIOJO ADINIMO GENERATORIUS IR JO CHARAKTERISTIKOS Miriojo adinimo G turi dvi adinimo apvijas: lygiagreij E1 - E2 ir nuoseklij D1 - D2. Nuoseklaus adinimo apvija stabilizuoja tamp, prieinasi imagnetinimui Didesn adinimo magnetinio srauto dal sukuria lygiagreioji apvija. Nuoseklioji apvija daniausiai jungiama suderintai (kad susidt abiej apvij magnetovaros (MV)), todl gaunama kieta iorin charakteristika. Jeigu veikia tik lygiagreiojo adinimo apvija, gaunama iorin ch-ka 1. Nuosekliojo adinimo apvijos vij skaii galima parinkti taip, kad bt tenkinama slyga:
Miraus adinimo Lygiagretaus adinimo

Nuoseklaus adinimo adinimo apvijas sujungus prieprieiais

36

U1 = U2 , iuo atveju miraus adinimo (kompaundinio) G-riaus iorin charakteristika 3 bus artima tiesei: U UN. Sutartinai jungta nuoseklaus adinimo apvija (NA) stabilizuoja tamp, koreguoja sraut. Naudojami generatoriai ten, kur reikia palaikyti tamp. Kai adinimo apvijos jungtos prieprieiais, apkrovos srovei didjant, tampa smarkiai krinta (4 kreiv). Taip danai jungiamos suvirinimo generatori apvijos, kai reikia gauti staigiai krintani iorin ch-k. Tada gaunama stabilizuota srovs reikm. Miraus adinimo generatoriai pasiymi vairesnmis savybmis ir galimybmis. Naudojami generatoriai, kuriuose viena apvija yra kaip pagrindin, o kita yra maiau takos turinti (silpnai veikianti) magnetovaros sukrim. Nuo to priklauso charakteris. Galimi jungimo variantai, kai abi apvijos veikia sutartinai, arba prieprieiais. Svarbiausia savyb atitinkama iorin charakteristika. Sudarysime i tuiosios veikos charakteristikos, jeigu inoma lygiagretaus adinimo generatoriaus volt-amperin ch-ka.
Nuoseklaus adinimo apvija prieinasi imagnetinanio poveikio takai. Todl charakteringasis trikampis keiia proporcijas. Gali pavirsti vertikalia tiese, arba, prieingos krypties: Tarkime, lygiagretaus adinimo generatoriaus charakteringasis trikampis buvo toks: inome, kad CB dydiu sumajo pagrindinis srautas (adinimo srovs masteliu) C B dl imagnetinanios inkaro reakcijos. jungus suderintai papildom nuoseklaus adinimo apvij, (inodami inkaro srov ir vij skaii) galima pilnai kompensuoti imagnetinim ar perkompensuoti ir tada trikampio kratin CB trumpja, ar net A trikampis persiveria i kairs dein pus.
C

Charakteringojo trikampio takas C visada atsiremia t.v. ch-k, o takas A voltamperin ch-k.

A U

A E

I
Nuoseklaus adinimo apvija gali bti vertinta atitinkamu charakteringojo trikampio pasikeitimu. Nuoseklaus adinimo apvija (NA) stabilizuoja tamp. Tai supaprastina tampos stabilum utikrinani reguliatori konstrukcij. Norint gauti kitokio pobdio charakteristik,

37

nuoseklaus adinimo apvija gali bti jungiama prieprieiais.(Gaunama stabilizuota srovs reikm.) ia buvo charakteristikos, atspindinios generatori statines savybes. Prieastinius ryius, kuriuos grafikai ireikia charakteringasis trikampis, galima ir kitaip pavaizduoti. Galima ir statines charakteristikas pavaizduoti struktrine schema: U
I priklauso nuo U tokiu ryiu

1/R

I 1/R Generatoriaus apkrov atvaizduojantis elementas

I=

U 1 = U R R
n=const

Ce n

Norint gauti E, reikia padauginti i CEn (jei n=const). Jei bt nconst, reikt j vaizduoti kaip kit element atskirai

Pavyzdiui, svetimo adinimo generatoriui sudarysime struktrin schem statiniam reimui (kaip keiiasi srov, keiiantis adinimo srovei).
Sumavimas, tam tikras signalas Prieastinis ryys tarp I ir srauto

Ce n

RaI

1/R

I E - RaI = U, neig. grtamasis ryys

-Ra

-ka
Kakoks koef., vertinantis inkaro reakcijos imagnetinant poveik adinimo srovs vienetais

ia nekinta apsisukimai, srov. Jei srovs kist, reikt induktyvumo blok; jei apsisukimai kist, reikt tai vertinti atskiru kintamuoju. Panaiai galima sudaryti lygiagretaus adinimo generatoriaus struktrin schem. Galima modeliuoti, pvz, Simulinku

Lygiagretus nuolatins srovs generatori darbas


Nuolatins srovs generatoriai gali bti jungiami lygiagreiam darbui. Jungiant lygiagreiam darbui kelis generatorius, reikia laikytis toki slyg: 1. Prijungiamojo generatoriaus elektrovara Ea0 turi bti lygi tinklo tampai UT; 2. Prijungiamojo generatoriaus gnybt poliarumas turi atitikti tinklo poliarum. Tarkime, kad generatorius G1 ynose sudaro tamp UT. Norint prie i yn prijungti generatori G2, elgiamasi itaip: pirminis variklis suka generatoriaus G2 inkar iki Q2 Q1 nominalaus sukimosi greiio; pamau didinama generatoriaus G2 adinimo srov, kol Ea2 = UT; jeigu generatoriaus G2 poliarumas atitinka yn poliarum, tai voltmetras V1 rodo 0; prieingu atveju voltmetras rodys 2UT; (tada generatoriaus G2 gnybtus reikia sukeisti vietomis; kirtikliu Q2 generatorius G2 prijungiamas prie tinklo.

38

Kadangi Ea2= UT, tai generatorius G2 dirbs T.V. reimu. Tai iplaukia i generatoriaus tamp balanso (pusiausvyros) lygties U=Ea-IaRa; ia U=UT ; Ea=Ea2; Ia=Ia2. Taigi :

E UT I a 2 = a2 ; R2 a

(1)

Vadinasi, norint apkrauti G2, reikia padidinti jo elektrovar Ea2. Apkrovai kintant, abiej generatori srovs pasiskirsto pagal j iorines charakteristikas.

I ia galima padaryti toki IVAD: Didjant apkrovai, generatorius, kurio iorin charakteristika kietesn, apkraunamas daugiau. Pirmojo generatoriaus srov apskaiiuojama panaiai kaip ir antrojo:

E UT I a 1 = a1 ; R1a

(2)

Jeigu Ea1 = Ea2, tai i (1) ir (2) iplaukia

I a 1 R2a = . I a 2 R1a
Vadinasi, apkrova generatoriuose pasiskirsto atvirkiai proporcingai suminms inkaro grandini varoms. Nuosekliojo adinimo generatoriai lygiagreiam darbui nejungiami, tokia sistema yra nestabili. Miriojo adinimo generatoriai lygiagreiai gali dirbti stabiliai, jeigu j nuosekliojo adinimo apvij galai, prijungti prie epei, sujungiami trumpai vadinamuoju ilyginamuoju laidu. Tuomet abiej generatori nuosekliosios apvijos yra sujungiamos lygiagreiai ir, stiprjant vieno generatoriaus apkrovos srovei, abiej generatori nuosekliosiose apvijose srovs stiprs vienodai, o apkrova generatoriuose taip pat pasiskirstys vienodai.

39

NUOLATINS SROVS ELEKTROS VARIKLIAI


Plaiai naudojami pramonje, transporte, visur, kur reikia sklandaus greiio reguliavimo plaiame diapazone (valcavimo staklynai, galingos metalo pjovimo stakls, elektros traukos mechanizmai). Nuolatins srovs maina, prijungta prie nuolatins srovs tinklo, gali dirbti ir generatoriaus ir variklio reimu. Tarkime, kad maina dirba G reimu (a). Inkaro apvijoje indukuotosEV Ea ir srovs Ia kryptys sutampa, o stabdymo momento kryptis prieinga sukimosi (kampinio) greiio n krypiai. Sukantis I inkarui pastoviu kampiniu greiiu, inkarui galioja lygtis i I atstojamosios schemos:

U = E - IaRa;
a) G b) V I ia srov, tekanti inkare lygi:

Variklis

Ia =

E -U Ra
; (1)

I ir E kryptys nesutampa, o M ir N sutampa

c)

Jeigu E > U , srovs Ia kryptis sutampa su E kryptimi. Tai generatoriaus reimas. Jeigu E < U , srovs enklas pasikeiia, t.y. Ia ir EV E enklai yra prieingi. r. b ir c pav. Kadangi adinimo srov liko to paties enklo, vadinasi, adinimo srauto enklas abiem atvejais, a ir b, liko tas pats. Pritaik kairiosios rankos taisykl, gauname, kad b atveju sukimo momentas yra tos pat krypties, kaip sukimosi greitis n. Taigi, gavome variklio reim. Prisiminsime

pagrindines formules: Kadangi E < U , tai variklio reimui i (1) lygties gauname: Padaugin abi lygties puses i Ia , gausime galios lygt:

U = E U Ia = EIa + Ia2 Ra ;

+Ia Ra

P1= U Ia i tinklo varikliui perduodama (imama) galia Pem =EIa elektromagnetin galia (tai svarbiausias narys, ji lygi mechaninei galiai Pmech) Pd = Ia2 Ra - aktyvieji galios nuostoliai inkaro grandins suminje varoje.(PCu a)

P1= Pem + Pd ;

Pem = EI a =
ir pratsiant toliau :

2 pN 2n pN n I a * = I a = M em = Pmech ; 2 2a 60 60a
Pmech = P2 + P0

(2)

ia: P2 atiduodama (arba naudinga) galia; P0 nuostoliai (tame tarpe, trinties )

2n -1 - inkaro kampinis greitis, [rad/min], [min ]; kai n [aps/min]; - sigaliojo praktikoje 60 arba = 2 n [rad/s], [s-1], kai n [aps/s]; - bazinis, taip bt logikiau. (rad bedimensinis, tai =

apskritimo lanko santykis su spinduliu)-

40

ia

Mem= M =

pN I a 2a

(2)

Mem elektromagnetinis momentas [Nm] N - bendras apvijos laidinink skaiius


I (2) iplaukia, kad : elektromagnetinio momento krypt (enkl) galima keisti dviem bdais: keiiant inkaro srovs Ia krypt arba keiiant (I) enkl.
VARIKLI CHARAKTERISTIKOS

LYGIAGREIOJO arba SVETIMOJO ADINIMO VARIKLIO CH-KOS

-U
Ia E Rp

Jeigu U =const, tai lygiagretaus adinimo variklio schema yra lygiai tokia pat, kaip ir svetimo adinimo. Vienas i ch-kos reikmi yra sukimosi greitis n, sukimo momentas M. Sudaromos ch-kos atspindi i dydi priklausomyb.

Rrp

Greiio charakteristika : n = f (Ia); U = const, I = const;


Iekosime ryio tarp sukimosi greiio ir EV iraikos:

(1) ra (2), tursime: I ia ireikime apsisukimus: n n0


Dl imagnetinanios inkaro reakcijos maja, greitis didja

E = CE n; E = U - IaRa ; CE n = U - IaRa ; n= U R a Ia . CE CE

(1) (2)

Gavome greiio charakteristikos analitin iraik. Matome, kad inkaro sukimosi greitis yra didjanti tampos funkcija ir majanti magnetinio srauto funkcija Laikysime, kad const, tai tuomet grafikas bus toks. Ia Analogika greiio ch-kai yra mechanin ch-ka.

Mechanin charakteristika:
Prisimin, kad

n = f (M); arba M = f (n) kai U = const, ir I = const M Ia = M = CM Ia; i ia ireikus srov ; ir tai CM U Ra M; C E C EC M 2

raius greiio n iraik, tursime:

n n0

Nuo srauto sumajimo,kai labai 2 prisotinta

n=

n
Dirbtin, su Rp inkaro grandinje

natrali

M
MN

Kai magnetin sistema stipriai sotinta, didjant M (Ia), didja imagnetinanioji reakcija, tai maina pagrindin sraut, todl didja n. (nes priklausomyb atvirktin). Taigi, stipriai sotint lygiagretaus adinimo varikli mechanin charakteristika yra kylanti ties (2). Pavaros stabilumo sumetimais tai ne

41

visuomet leistina. To galima ivengti, ant pagrindini poli paklojus nuosekli adinimo apvij, vadinam stabilizuojanija, kurios srautas bt nukreiptas ta paia kryptimi kaip ir lygiagretaus adinimo apvijos. O jos vij skaiius parenkamas nedidelis, (apie10% prastos nuosekliosios adinimo apvijos), toks, kad jos srautas kompensuot pagrindinio srauto sumajim dl inkaro imagnetinanios reakcijos poveikio. Tuo atveju pagrindinis srautas lieka pastovus, kai M = var. Charakteristikos (natraliosios) greiio pokytis nedidelis: n = 2 8 % . Kai inkaro grandinje yra papildoma vara, Rp, mechanins charakteristikos lygtis pasikeis :

n=
n 1 2 3 4 M

Ra + R p U M; C E C EC M 2

itokia mechanin ch-ka vadinama dirbtine. Jei keisime sraut , t.y. keisime adinimo srov I, gausime toki tiesi eim Sukimosi dan galima keisti, keiiant tinklo tamp U. M Ch-ka M(n):

1<2<3<4 0

Mechanin ch-ka yra pati reikmingiausia ch-ka.

Sukeitus ais

Variklio eksploatacines ypatybes nusako jo darbo charakteristikos. Tai vairi darbo rodikli priklausomyb nuo naudingosios (atiduodamos) galios (t.y.mechanins galios P2): n ;Ia ; M; P1 ; = f (P2 ), kai U = const,ir I =const Nuolatins srovs main, kaip ir kintamosios srovs main elektromagnetinis momentas ireikiamas lygtimi:

Savo ruotu elektromagnetinis momentas susideda i: M = M0 + Mv + Md ; ia: M0 momentas, kur lemia mechaniniai, magnetiniai ir papildomieji nuostoliai; Mv velenui perduodamas momentas, (naudingasis momentas) apskaiiuojamas pagal formul:
P2N

P M = em ;

P2 naudingoji galia:

- inkaro kampinis greitis, [rad/s];

P Mv = 2 ; P2 = Pem P0;

P0 mechaniniai ir magnetiniai nuostoliai; d Md = J ; - dinaminis momentas. dt


ia J inercijos momentas [kg m2].

(dl inercijos momento J dimensijos): J/s2= M; J=M s2 =[N m]*[s2] = [(kg*m)/s2*m s2] = [kg*m2]; nes [N]=[(kg*m)/s2]. I tinklo imama galia: P1 = Pem + Pcu a ; ia Pcu a =Ia Ra ; Apibendrinant: Lygiagreiojo ar svetimo adinimo variklio mechanin charakteristika kieta, greitis maai tekinta; Kadangi U = const, tai P1 proporcingas Ia.
2

42

P = 2 ; P1

Tuiojoje veikoje = 0, po to, augant P2, greitai auga, bet prie

dideli apkrov vl maja, nes smarkiai iauga nuostoliai inkaro grandinje. Galios koeficiento max bna prie nominalios galios arba prie maesns u nominali (atiduodam) gali. Toje vietoje, kur pastovs nuostoliai susilygina su kintamaisiais, gaunamas max. NUOSEKLIOJO ADINIMO VARIKLIO CH-KOS Srov, imama i tinklo, + U nuosekliai, todl I D1 I=Ia D2 E Ia inkaro ir adinimo apvija Ia= I . Jeigu svetimo adinimo atveju const, tai nuoseklaus adinimo atveju, jei magnetolaidis nesotintas, tarp srauto ir inkaro srovs yra ryys: = k I= k Ia , ia k yra kintamas dydis, bet galima j naudoti kaip ryio koeficient. raome toki srauto iraik anksiau turt greiio charakteristik, tursime toki analitin greiio iraik: teka

n=

U U R R a Ia = a ; CE CE C E kI a C E k

Jeigu nebt antro nario, tai greiio priklausomyb vaizduot hiperbol. vertinus antr nar, tai tursime hiperbol, pastumt emyn. Kai n=0, tursime paleidimo srov. Esant maoms inkaro srovms, greitis gali augti begalyb. Tokio variklio negalima palikti neapkrauto. Kintant srovei Ia, greitis keiiasi plaiose ribose. Tokia ch-ka vadinama minkta. Analogikai galtume rasti mechanin charakteristik. I momento formuls: 2 M = CM Ia= CM k Ia ireikime srov ir statykime j greiio formul:

Ia =

M CM k

n=

U CMk CE k M U CM C E kM

Ra ; CE k Ra ; CE k

n=

43

Gavome mechanins charakteristikos analitin iraik. ia taip pat hiperbol, tik su skirtingais nuolydiais. Charakteristika minkta. Tai, kad greitis maai keiiasi, kintant apkrovai, tai gera savyb, taiau variklis su minkta charakteristika geriau tinka perkrovimams. Tais atvejais, kai apkrova kinta plaiose ribose ir nebtina ilaikyti pastov greit, geriau tinka nuoseklaus adinimo variklis : elektrinei traukai (transporto, klimo renginiuose, ten, kur, kur jungimo metu (n 0) reikalingas didelis pradinis momentas.. Jo negalima paleisti neapkrauto arba nuimti apkrov (moment) jo darbo metu (nenaudotinas su juostine dirine pavara, nes, nutrkus arba nukritus dirui, rotorius gali neleistinai sisukti.; variklio velenas turi bti standiai sujungtas mova arba krumpline pavara su darbo mechanizmu.) Sumajus momentui iki 25% nominaliojo, sukimosi greitis padidja iki pavojing reikmi. Sakoma, variklio rotorius pradeda neti. MIRIOJO ADINIMO VARIKLIO CH-KOS Praktikoje naudojami miraus adinimo varikliai. Turi dvi adinimo apvijas: lygiagreij ir nuoseklij.. Miriojo adinimo variklis pranaesnis u nuoseklaus adinimo, nes jis gali dirbti tuija veika, panaiai kaip lygiagretaus 1 Lygiagretaus adinimo variklio 2 nuoseklaus adinimo adinimo. Taiau jis 3 miraus adinimo brangesnis dl 2 adinimo apvij. Charakteristikos priklauso, kuri apvija yra pagrindin. Jeigu lygiagretaus tai ir charakteristikos artimesns lygiagretaus. Naudojami su lygiagretaus (pagrindin) ir suderintai(apvij MV susideda) veikiania silpna nuoseklaus adinimo apvija. Taip pat naudojami varikliai su nuoseklaus adinimo apvija ir silpna lygiagretaus adinimo apvija, skirta greiio apribojimui. SUKIMO MOMENT BALANSAS IR STABILAUS VARIKLI DARBO SLYGA Variklis ivysto moment, ymime M ( elektromagnetinis sukimo momentas); Mechanizmo ivystomas pasiprieinimo momentas (statinis) Ms.

M Ms = J

J inercijos momentas [kg m2], padaugintas i pagreiio - kampinio sukimosi greiio ivestins. I ios lygties pagreiio enklas priklausys nuo M ir Ms skirtumo. Taiau variklio ivystomas momentas priklauso nuo sukimosi greiio . Sukimosi moment balansas apraomas netiesine diferencialine lygtimi (1)

d ; dt

M ( ) M s ( ) = J
M variklio

d ; dt

(1)

Galime pavaizduoti grafikai:. Kai kuriuose mechanizmuose Ms nepriklauso nuo greiio

44

( stmokliniuose siurbliuose, klimo renginiuose, metalo pjovimo staklse). Kai kuriuose mechanizmuose Ms labai rykiai priklauso nuo greiio (ventiliatoriai, icentriniai siurbliai). Taigi, Ms priklausomybs gali bti paios vairiausios. Jeigu vaizduosime pasiprieinimo Leidiasi, ivestin neigiama ir variklio mechanines ch-kas, tai j Stabiliam darbui Ms t.b. susikirtimo takas vaizduos atvej, M=Ms aukiau u M kai momentai lygs: M = Ms (padidjusi Bet, jeigu esant tokiam atvejui, greii Kyla, ivestin teigiama greitis sumat tai gautume, kad srityje) M > Ms. Pagreitis teigiamas, greitis turi augti. Tokiu atveju atsiranda faktoriai, atstatantys greiio pasikeitim, (pvz, papt prieinis n vjas, sultino greit o dingus Neigiamas pokytis sumainantis greit trikdiui, greitis savaime atsistatys.), Kiti stabilaus darbo pavyzdiai, esant vairiems ivestini pobdiams: Ir ia Ms yra aukiau nei M padidjusi greii srityje (ir yra atvirkiai, sumajusi greii srityje). Darbas stabilus

n
Stabilus darbas utikrinamas, kai

dM dMs ; < dn dn
Jeigu tursime tokias ch-kas:

arba taip galima urayti:

dMs dM > ; d d

Nestabilaus darbo padtis. Variklio negalima naudoti tokiam mechanizmui. Dl koki nors trikdi greiiui padidjus, jis dar labiau padids; o sumajus, - dar labiau sumas. Nestabilus darbas , kai

dM
(Su tokiomis aimis patogiau nustatyti stabilum

dn

>

dM s ; arba taip galima urayti: dn

dM s dM < ; d d
Kuomet turime kylani variklio ch-k, danai pavaros darbas nestabilus. Taigi, susikirtimo takas ir nusistovjs greitis gali reikti ir stabil reim ir nestabil. Bet gali charakteristikos kirstis ir keliuose takuose, viename j darbas gali bti stabilus, kitame nestabilus.

45

Pvz.: lygiagretaus adinimo variklio mechanin ch-ka n(M) ir M(n) - natrali ir jei pasireikia imagnetinanti inkaro reakcija (punktyrin linija)- mlyna spalva. Ir apkrovos mechanin ch-ka M(n) alia spalva. (Pvz., stmoklini mechanizm sukimo momentas beveik pastovus, nuo apsisukim nepriklauso). Ch-kos kertasi dviejuose takuose, i kuri takas A stabilaus darbo takas, kitas B nestabilaus. M
n n0 Jeigu pasireikia imagnetinanti reakcija inkaro reakcijos

M A B

;n

Apkrova Stabilus takas

Ms
Nestabilus takas

natrali M Ia

Variklis

Tokiu atveju, kad variklio darbas bt stabilus, daromas variklis su miriu adinimu. Norint patogiau nustatyti stabilum, pasirenkamos ays M(n), o ne n(M). VARIKLI PALEIDIMAS Paleidiant variklius reikia: Sukurti pakankamai didel paleidimo moment; Apriboti variklio paleidimo sroves. inome, kad M = CM Ia ; Srov, tekanti inkaro grandinje:

Ia =

U - E U - C E n = ; Ra Ra U >> I n ; Ra

(1)

Paleidiant, kol variklis nesisuka, prieveikianios elektrovaros E dar nra, ir, kadangi vara Ra yra palyginti maa, tai paleidimo srov bus didel:

Ip =

Tokia didel paleidimo srov labai apsunkina komutacijos proces ir apkrauna varikl termikai Todl tiesiog i tinklo paleidiami tik maos galios varikliai (iki 0,5 kW). Didesns galios variklius paleidiant reikia: Mainti tinklo tamp ,arba Didinti grandins var Naudojamas reostatinis paleidimas - paleidimo reostatai nuosekliai jungiami inkaro grandin. Tada paleidimo srov: I Ia I E
ia draudiama ia draudiama jungti, bus maas jungti, bus maas srautas pradioje. srautas pradioje. Variklis prads Variklis prads suktis su dideliais suktis su dideliais vargais tokia vargais irir tokia schema negali bti schema negali bti naudojama naudojama

Ip =

U ( 2 3) I N ; Ra + R p

R Rrprp

Utikrinant max sraut Utikrinant max sraut ii vara paleidime t.b. vara paleidime t.b. lygi lygi 00

Pradiniam paleidimo momentui jungiama didiausia reostato vara. Paleidimo varos skaiiavim, parinkim nagrinsite pavar kurse. Orientaciniai: Rp >> Ra;

46

Rp

U ; 2I N

sibgjant varikliui, didjant inkaro greiiui, didja EV E, vadinasi maja trupmenos (1) skaitiklis, o kartu ir srov Ia, galima tuomet mainti paleidimo reostato var iki 0. Paleidimo reostatai bna uoliki (diskretiniai). Didesns galios keli laipsni. Variklio elektromagnetinis momentas proporcingas adinimo srautui . Norint palengvinti variklio paleidim, adinimo grandins reostato var Rrp reikia visikai ijungti. iuo atveju adinimo grandin esti lygiagreiai prijungta prie tinklo tampos U. Jei turime nuoseklaus adinimo varikl: Paleidimo reostatai apskaiiuoti pagal variklio gali ir skirti + trumpalaikiam darbui, todl j palikti ilgam laikui (pvz., greiio Rp reguliavimui) draudiama. E

varikliai paleidiami, sujungiant j inkarus nuosekliai, o adinimo apvijas paliekant prijungtas prie tinklo tampos. iuo atveju prie variklio inkaro prijungiama U/n tampa, ia n varikli skaiius. Rotoriui pradjus suktis nustatytu greiiu, varikli inkarai vl sujungiami lygiagreiai.

Didels galios elektros varikliai paleidiami paeminta tampa, nes paleidimo reostatai neekonomiki. Pavyzdiui, elektroveio

NUOLATINS SROVS VARIKLI GREIIO REGULIAVIMAS


Bendru atveju:

n=

U - Ra Ia ; CE

I ia irykja greiio reguliavimo galimybs. Galime keisti maitinimo tamp; Galima reguliuoti sraut. Galima reguliuoti greit keisdami inkaro grandins var. Srov nulemia sukimo momento reikm: M=CMIa. Jos negalime keisti

Aptarsime pirmj bd tampos keitim. Nordami suinoti, kaip konkreiai pasikeis greitis, turime sudaryti mechanini charakteristik eim. Charakteristikos nuolydis nuo tampos nepriklauso, jis priklauso nuo mech. ch-kos antrojo nario: U Ra n= M ; (minusas rodo, kad ch-ka linksta emyn. Laikome, kad =const) C E C EC M 2
Jei U padidint vir nominalios, nuolydis pasikeis (padids), nes sumas

I ties iuo bdu galima tiktai eminti tamp ir, tuo paiu, greit tiktai mainti. Kaip konkreiai sumas greitis, reikia turti mechanizmo statin charakteristik Ms. Taigi, valdant maitinimo tamp, mes galime gauti plat greiio reguliavim ir emesn u nominalj greit.

Generat

Variklis

Darbo takas priklauso nuo apkrovos

Nereikalingi reostatai. Tik gana sudtinga reguliuoti maitinimo tamp, nes tinklo tampa yra pastovi ir keisti j nepatogu. Tai galima padaryti tiktai tuomet, kai variklis maitinamas i atskiro maitinimo altinio. Galima naudoti mainin arba valdomo lygintuvo altin.

47

Jeigu reikia vienu metu maitinti grups varikli greit, tai galima t vis grup maitinti i vieno valdomo altinio.

Antrasis bdas yra magnetinio srauto valdymas.


Sraut galima valdyti, keiiant adinimo apvijos srov. Jeigu maintume sraut, greitis didt, o didinant - greitis mat. Bet didinti sraut vir nominalios reikms nra galimybs, nes prie nominalaus srauto jau reikiasi prisisotinimas. Todl praktikai galime tiktai mainti sraut ir Generatuo paiu greit didinti vir nominalaus. Didinti Variklis torius greit vir nominalaus taip pat neturime teiss daugiau kaip 15%; Toks greiio reguliavimas, valdant sraut yra gana ekonomikas, nes tenka valdyti adinimo srov, kuri yra nelabai didel. Platesniame diapazone reguliuoti greit galima, naudojant abu bdus.

Treiasis bdas yra inkaro grandins varos keitimas


Praktikai reguliavimo diapazonas ribotas, nes: jungus dideles varas, pasidaro minkta charakteristika. be to, greiio sumainimo tikslu jungiant var inkaro grandin, reikia vesti didesn var, kurioje tursime didesnius nuostolius (vara labai kaista ); ir kuo platesnis greiio reguliavimo diapazonas, maesnis greitis, tuo maesnis ir naudingumo koeficientas .

=0

Generatorius

Galutinai greit nulemia plius dar ir apkrova


Variklis

I ties greiio reguliavimo procesas, pakeiiant sraut lygiagretaus adinimo variklyje, iaukia srovs uol ir greitis pradeda augti, kol pasiekia nauj reikm
Pereinamasis procesas su srovs smgiais. Srov pakyla beveik uoliu, o greitis uoliu pakilti negali. Srov auga,- galia auga

Nes, sumainus sraut, tada sumas E: E = CE n, o srov iaugs beveik uolikai (i ties srovei pakisti uoliu neleis induktyvumas):

n2.

I=

U -E ; Ra

Todl sraut mainti reikia gana atsargiai, tik tam tikrose ribose. (tamp ar var galime pakeisti uoliu, bet sukimosi greitis negali kisti uolikai (mechanini dali inercija) Panaiai galimas greiio reguliavimas ir nuoseklaus adinimo variklyje:

48

1. Galima reguliuoti sraut. Reostatas turs bti didelms srovms. Bet kadangi tampos kritimas adinimo apvijoje yra maas, tai energetiniu poiriu nesiskirs nuo lygiagretaus adinimo variklio. Tik ia turs bti galingesni pagal srov kontaktai ir reostatas. Reguliuojant iuo bdu, srov isiakoja per adinimo apvij (ten srov sumas, srautas sumas) ir reostat, E taigi variklio greitis padids: ; n; U
UN << U ia t.b. maos varos, bet dideli srovi reostatas

2. Galima untuoti inkaro apvij. Schema atrodys taip: I galima tokiu bdu padidinti, bet energija bus naudojama reostatui kaitinti, bdas neekonomikas. Taigi, srautas dids, greitis mas:

; n;

E
Didels varos reostatas

Nubraiysime mechanines charakteristikas aptartiems 2 atvejams. Matome, kad untuojant adinimo apvij, mechanin ch-ka kyla auktyn didesni greii zon, o untuojant inkaro apvij, ch-ka leidiasi emyn maesni greii srit.
untuojant adinimo apvij

untuojant inkaro apvij

Natrali mech. ch-ka

Antrame kvadrante bus generatorius, bet energija nebus grinama tinkl, energijos pakaks tik nuostoliams reostate padengti.

ELEKTROS

VARIKLI

ELEKTRINIS

STABDYMAS

Pirmieji elektros main terminai buvo: Elektromagnetin maina (apibdinti varikliui i elektros gauni jg); Magnetoelektrin maina (apibdinti nuolatins srovs generatoriui i magneto (sukant) gauni elektr); 19a. 9-tame deimtmetyje Symensas pasil nuolatins srovs generatori vadinti dinamoelektrine maina (sutrumpintai dinama) (dina jga), o elektros varikl vadinti elektrodinamine maina. Dabartiniai pavadinimai atsirado po eils deimtmei. Kaip matysime vliau, ie pavadinimai kai kur dar ilik. Kartais kyla reikalas atjungti varikl, kaip galima greiiau sustabdyti (nra laiko laukti, kol sustos pats); arba gali bti reikalingas tik pristabdymas (troleibusas, pvz., arba krovin reikia nuleisti ribotu greiiu). Varikl galima stabdyti mechaniniais stabdiais arba elektromagnetiniu momentu. Pastarasis stabdymas vadinamas elektriniu. Taigi, kad greitis mat, reikia ivystyti stabdant moment, prieing sukimo momentui.

49

Elektrinio stabdymo bdai: dinaminis stabdymas; priejungimo stabdymas; generatorinis (rekuperacinis, regeneracinis) stabdymas. Aptarsime kiekvien atskirai.

Dinaminis stabdymas
Jei nebus apkrovos, nebus ir stabdanio momento. O jei utrumpintume, gautume pasiprieinimo moment, bet sudegintume, didels srovs tekt

Rap E Ia

Rap;Ia; Mst; bet vis tiek , jei n0, Mst0

I U

Paremtas tuo, kad variklio inkaro apvija atjungiama nuo tinklo ir sujungiama per iorin dinaminio stabdymo (apkrovos) var Rap. adinimo apvija lieka prijungta prie tinklo. Variklis tampa autonominiu generatoriumi. Stabdant dinaminiu bdu, elektros pavaroje sukaupta kinetin energija (besisukani masi mechanin energija) veriama elektros energija., kuri isisklaido varoje Rap. Inkaro grandinje indukuotos evj kryptis lieka ta pati, kaip ir dirbant variklio reimu. Ar kelio nuolydis, ar i inercijos sukaupta kinetin energija turi bti pakeista ir kakokiu bdu suvartota. itokio stabdymo metu inkaro srov keiia krypt kartu su elektromagnetinio momento kryptimi. Teorikai stabdymo intensyvum galima reguliuoti, keiiant adinimo srov. (didinti reikt, bet praktikai to nemanoma padaryti, tai tik teorins galimybs. Sudegintume apvij ir ne k tepadidintume). Pradjus stabdym, variklis vis dar suksis ir toliau. Inkaro grandinje indukuosis EV, prateks srov, variklis dirbs kaip generatorius, atsiras pasiprieinimo momentas. Kaip mas greitis, pavaizduosime grafikai : jeigu greitis mas, mas EV E ir srov, todl stabdymo ch-ka

G bus ten, kur M ir n enklai nesutampa, 2,4 kvadrantuose

Rap - max

n
V
Sumainome Rap

Mst3

Mst2

Mst1

Kai n=0,ir Mstabd=0,

nebestabdo V bus ten kur M ir n enklai sutampa, 1,3 kvadrantuose


Jei dar sumainsime Rap, tai Mst , bet teks labai didel srov

-n

50

vaizduojama tiese, einania per koordinai pradi. Stabdymo vara turi bti parenkama tokia, kad srov nebt perdaug didel, neviryt (2 3) IN. Stabdymo pradioje, kol greitis didelis, stabdymo momentas didesnis. Majant greiiui, momentas maja, artja prie 0, bet visai nesustabdo (Pvz., troleibusas vis tiek rieds toliau, o kad visai sustabdyti, reiks dar ir mechanini stabdi. ia veikia aktyvus sukimo momentas (pakaln, ar kaln) ir pasyvus inercija. Jei lygioje vietoje, troleibusas sustos, o jei kaln kyla, tai prads riedti atgal, o jei nuo kalno leidiasi, tai gal tik pristabdys, ribotu greiiu rieds emyn. Pilnam sustabdymui reiks kit bd (mechanini stabdi). Apibendrinant: dinaminio stabdymo metu:

variklis tampa svetimo adinimo. Srautas = const. Msuk Ia(inkaro, t.y. stabdymo) E n (kai = const.) Kuo didesnis n, tuo didesnis stabdymo momentas (stabdymas): Mst n; Mst = Cst n; (ia Cst stabdymo konstanta, priklausanti nuo , Rap; CE; CM). Tai tiess, einanios per koordinai pradi lygtis. (Dinaminio stabdymo ch-ka ties, einanti per koordinai
pradi;)

Taigi, ma greii srityje stabdymas maai efektyvus. Todl efektyvumo padidinimui reikia keisti (mainti) apkrovos varos Rap dyd (bet ne iki trumpojo jungimo, nes sudegintume, didels srovs tekt). Stabdomi dinaminiu bdu, nuoseklaus adinimo varikliai neturi isimagnetinti, todl adinimo apvij reikia perjungti taip, kad, pereinant prie dinaminio stabdymo, srovs kryptis joje nesikeist. Realizuojama tam skirta schema (r. pav.)

Stabdymas priejungimu (prieprieiniu jungimu)


iuo bdu stabdoma tada, kai rotoriaus sukimosi greit reikia sumainti iki 0. iuo atveju keiiama inkaro apvijos srovs kryptis (adinimo kryptis neturi pasikeisti, todl tai paprasiau realizuoti su svetimo adinimo varikliu). Kodl? Todl, kad jeigu pakeistume poliarum inkaro grandins kartu su adinimu, tai gautume tos paios krypties sukimo moment. Elektromagnetinis momentas keiia enkl. Paprastai toks stabdymo bdas naudojamas prie pakeiiant variklio sukimosi krypt (prie reversuojant). Variklis taip prijungiamas prie maitinimo altinio, kad bt ivystytas prieingos krypties sukimosi momentas, o charakteristika atsidurt II kvadrante. Norint pakeisti momento krypt, reikia pakeisti inkaro prijungimo krypt, atitinkamai sukeiiant inkaro apvijos galus

(-) +
E

U
Rpr

(+)

51

Jeigu atjungtume adinimo apvij, nors ir trumpam, tai gautume nepageidaujam greiio srovs padidjim, nes bt didelis induktyvumas L (inkaro apvijos induktyvumas maesnis u adinimo apvijos induktyvum), indukuojama didel E , daug didesn u nominali darbo tamp. Tai pavojinga. Taigi, komutacijos slygos lengviau vykdomos, perjungiant inkaro grandin. Jeigu normaliai dirbant

I=

U -E ; o po sukeitimo Ra

(U+E) , tada priejungimo srov

reiks riboti, jungiant inkaro grandinje papildom var Rpr.

I pr =

U+E ; Ra + R pr

Prie schemos prijungus prieingo poliarumo tamp, pakinta inkaro grandins srovs kryptis ir variklio momentas tampa stabdymo momentu. Stabdymas prieiniu jungimu veikia tol, kol elektromagnetinio momento kryptis yra prieinga inkaro kampinio greiio krypiai. Dirbant iuo reimu, tampos ir evj E kryptys sutampa. I paskutins formuls matyti: srovei iki leistinos reikms riboti inkaro grandin reikia vesti didesn var negu paleidiant varikl.

Stabdymo priejungimu esm: esant tam paiam apsisukimo greiiui, reikia perokti II kvadrant (su prieingu momento enklu), kaip? Pakeiiant inkaro prijungimo poliarum ir jungiant Rpr priejungimo srovs sumainimui. Rp parenkama tokio dydio, kad apribotume sroves, kiek didesnes u IN,(iki 8 IN). Priejungimo stabdymo metu bus naudojama energija i tinklo ir plius naudojama mechanin stabdymo energija, ir viskas bus paveriama iluma.

52

Generatorinis (rekuperatorinis) stabdymas

Generatorinis stabdymas yra ekonomikiausias, nes dal stabdymui panaudotos energijos galima grinti tinkl. Tarkime, elektroveiui (ar kitai transporto priemonei) riedant pakaln, jo rat sukimosi greitis vis didja, o variklio elektrovara E virija tinklo tamp, ir srovs kryptis keiia enkl ; tas pats vyksta, nuleidiant krovin. Tik kai greitis pasidaro didesnis u tuiosios veikos greit, ivystomas stabdymas. Elektros maina ima dirbti generatoriaus reimu, o elektromagnetinio momento enklas tampa prieingos sukimosi greiio enklui rotorius stabdomas. Mechanin energija bus paveriama elektros energija. Stabdymo moment galima reguliuoti adinimo srove. Generatorinis stabdymas galimas tik esant lygiagreiojo adinimo apvijai. Nuosekliojo adinimo maina generatorinio stabdymo metu dirba nestabiliai. Galima naudoti ribotame diapazone ( kai greitis >n0). Tas diapazonas gali bti iplstas, valdant plaiau maitinimo tamp. Tada atsiranda didesns galimybs inaudoti generatorin stabdym, isipleia valdymo diapazonas. Generatorinis stabdymas praktikuojamas transporto priemonse. Taii atliekama, stabdymo metu perjungiant kelis variklius, dirbanius lygiagreiai, nuosekl jungim, tada gaunasi tas pats efektas, lyg sumaintume tamp tiek kart, kiek jungta varikli nuosekliai:

53

ELEKTROS

MAIN MAGNETIN

SISTEMA

NUOLATINS SROVS MAIN MAGNETIN GRANDIN ir jos skaiiavimas Vis elektros main pagrindin (darbo) magnetin sraut kuria statoriaus arba rotoriaus apvij magnetovaros jgos. Pagrindinio magnetinio srauto jg linijos usidaro per mainos dalis, sudaranias jos magnetin grandin. Magnetins grandins dalys yra: stovas, poli erdys (skaitant ir poli antgalius), inkaro erdis ir oro tarpas tarp poliaus antgali ir inkaro. Nesvarbu, kiek poli (2, 4, ar 6) yra NSM-je, visais atvejais magnetin sistema yra isiakojusi simetrika magnetin grandin. Kiekvieno poliaus magnetinis srautas pasiskirsto dvi lygias dalis ir praeina per du gretimus polius. Rotacins elektros mainos skiriamos rykiapoles ir nerykiapoles. Rykiapoli elektros main grupei priklauso: nuolatins srovs elektros mainos, rykiapols sinchronins mainos ir kai kurios kintamosios srovs kolektorins mainos. Nerykiapoli elektros main grupei priklauso: didel dalis asinchronini main; nerykiapols sinchronins mainos ir dalis kintamosios srovs kolektorini main. adinimo srov gali bti; o nuolatin (nuolatins srovs mainos ir sinchronins mainos) arba o kintamoji (asinchronins mainos ir kintamosios srovs kolektorins mainos). Ir nuolatins ir kintamosios srovs main magnetins grandins apskaiiuojamos panaiai: ir vienu ir kitu atveju naudojamasi pilnosios srovs dsniu. Dirbant elektros mainai tuiosios veikos (t.v.) reimu, pagrindinis magnetinis srautas pasiskirsto simetrikai poliaus geometrins aies atvilgiu, taip pat vienodai po visais poliais. Todl pakanka itirti dviej poli magnetin grandin. Magnetins grandins skaiiavimo tikslas nustatyti vienos poli poros ry tarp magnetinio srauto ir magnetovaros F: Vieno poliaus srautas = f (F ) vieno poliaus MV, jei nesusitarta kitaip. Magnetinio srauto dimensija [Wb], o CGS sistemoje [maksvelai].
(ia srautas 1-am poliui. Poli gali bti daug, 10-14, tada reikt dauginti, bet taip neoperuojama; svarbiausia inoti 1 poliaus MV, bet galima traktuoti vairiai, kaip susitarsime).

O jau i MV galima apskaiiuoti adinimo apvijos vij skai w ar I, reikaling pageidaujamam srautui sukurti. . Magnetin grandin skaiiuojama, vadovaujantis pilnosios srovs dsniu:

Hdl = i
ia H magnetinio lauko stipris [A/m].ia deinje lygybs pusje vietoje vij skaiiaus yra sumos enklas, tai visos srovs, jos gal nevienodos. Kai per daug vij teka ta pati srov, tai raomas vij skaiius w. Komentaras: H geriau tikt pavadinti magnetinanios jgos intensyvumu. Jis priklauso nuo vij skaiiaus, tekanios srovs stiprio ir nuo vidutins magnetins linijos ilgio l, o nuo mediagos nepriklauso. Vadinasi, jei tas ilgis bus toks pat, tai tiek ore, tiek ir feromagnetinje mediagoje ta pati rit, tekant tai paiai srovei, sukurs to paties didumo H. Taiau B feromagnetinje mediagoje bus tiek kart didesn, kiek feromagnetins mediagos a (magnetin skvarba) didesn u oro: 0 = 4* 10-7 [H/m]. Praktikoje naudojamasi santykime magnetine skvarba r = a / 0, kuri parodo, kiek kart vairi mediag a yra didesn ar maesn u tutumos. r pateikiama inynuose, ir Iw inant 0, galima apskaiiuoti mediagos a. H = ; tai yra magnetovara, reikalinga l

54

magnetiniam srautui pravaryti ne per vis udar grandin, o per tos grandins ilgio vienet. Pilnosios srovs dsnis: Hl=Iw; galioja vienalytms magnetinms grandinms) (magnetins grandins kontro magnetini tamp algebrin suma lygi magnetovar algebrinei sumai). Sandauga Hl dar vadinama magnetine tampa F = Hl [A]. ia H magnetinio lauko stipris. jis priklauso nuo B = / S ; ir , kai suskaiiuojami vis magnetins grandins dali B (ir oro tarpe taip pat), i magnetinimo kreivi randamas H . (Tik oro tarpe ne i kreivs, o pagal formul, esani emiau) l- magnetins grandins dalies ilgis. Magnetinio lauko stipris oro tarpe randamas i formuls: B = 0 H ;
B B

ia

H =

B 0

,=

0.8*106 B ; o B rasime i formuls B = /S, jeigu turime sraut ). statome pilnosios srovs dsnio formul ir randame magnetovar (magnetin tamp) F (IN).

lj bm l lm
N

lz

lm S

+
bj

la ba

+
S

la

+
llm N m

lm

lz

Paveiksle parodyta nuolatins srovs keturpols rykiapols elektros mainos magnetin grandin. ia : lj statoriaus jungo magnetins linijos vidutinis ilgis; la rotoriaus inkaro (jungo) magnetins linijos vidutinis ilgis; lm poliaus magnetins linijos vidutinis ilgis; lz dant sluoksnio magnetins linijos vidutinis ilgis; oro tarpo ilgis; bm poliaus plotis; ba inkaro jungo auktis,bj statoriaus jungo auktis

55

Taikant pilnosios srovs dsn, deinje formuls pusje sumuotume dviej poli adinimo apvij abiej pusi sroves (poli poros) Bendruoju atveju magnetinio lauko stipris H kiekviename take yra skirtingas. Udavinio supaprastinimui visoje magnetinje grandinje iskiriame atskiras dalis, kuriose galima laikyti magnetinio lauko stipr vienodu. Iskirsime: oro tarp , kuri yra 2 magnetinio lauko grandinje; inkaro dant sluoksn lz, kuri yra 2 magnetinio lauko grandinje inkaro jungu praeinani grandin la; poliaus magnetins linijos vidutin ilg lm; statoriaus korpuso (jungo) magnetins linijos vidutin ilg lj; Iskaid magnetin grandin atskiras dalis, galime integral urayti baigtine suma (kitaip tariant, pritaikome udarajai magnetinei grandinei II Kirchhofo dsn magnetini tamp pusiausvyros lygt): F = F + Fz +Fa + Fm +Fj ; ia F - adinimo apvijos magnetovara; F - oro tarpo magnetin tampa; Fz dant sluoksnio magnetin tampa; Fa- inkaro magnetin tampa; Fm- poli ir Fj- statoriaus jungo magnetins tampos. (1) Arba: wi = F = Hl = H 2 + Hz2lz + Ha la + Hm 2lm +Hj lj ; ios sandaugos ir yra ne kas kita, kaip magnetins tampos tam tikrose dalyse. (Paprastai susitartas rezultatas yra 1 poliaus srautas nuo 2 poli MV, o jei nortume 1 poliaus sraut rasti nuo 1 poliaus MV, rezultat, t.y. magnetovar dalintume pusiau. Skaiiavimo eiga: 1.Turi bti inoma magnetins grandins (MG) matmenys ir mediagos. Toliau, inodami, koks yra srautas , galime paskaiiuoti magnetovar (magnetin tamp) F . (i kur inosime sraut ? O gi, pvz, projektuojame main 220V, n=const tai i ryio tarp E=CEn, ) 2. Atvirkiu atveju : (duota MG matmenys, mediaga, MV, reikia rasti ). (iaip jau nemanoma, turint MV, rasti sraut, nes i anksto neinome Rm). Tada naudojamas priartjimo metodas: usiduodame sraut ir skaiiuojame MV. Jeigu nepataikysime, tai pasirenkame maesn ir t.t. ia taikomas tiesioginio udavinio sprendimo bdas: sptinai pasirinkus 5 6 iekomojo vertes, apskaiiuojamos MV. Pirmajai srauto reikmei patogu usiduoti galimai didiausi max. Tam laikoma, kad 2 oro tarp magnetin tampa 2Hl >> negu likusiose dalyse, taigi, MV, tada
Fm

max

max =

0 S Fm (IN) Dimensija magnetins varos Rm [A/Wb]. S magnetolaidio skerspjvis. Gaunama paklaida. Tikrumoje turi bti maesnis. Todl parinksime toliau <max. Skaiiavim nutrauksime, kai gausime MV reikm, maesn u slygoje duot. Taip gaunama amperveberin ch-ka tiriamai grandinei : Pagal slygoje duot MV Fm i kreivs atskaitomas iekomas . Parenkant magnetin grandin projektuojamai mainai, naudojami empiriniai duomenys. I daugelio skaiiavim parenkamas optimaliausias variantas. MV verts atskirose MG dalyse skirtingos ir priklauso nuo t dali magnetins varos. Didiausi magnetin var Rm turi oro tarpas. Todl didioji sumins MV F dalis sueikvojama oro tarpo magnetinei varai veikti. Kit plienini MG dali magnetins varos Rm priklauso nuo

IN IN IN = = ; nes orui r = 1;(a=0). 2 l l Rm


aS

56

plieno magnetinio prisotinimo laipsnio. Labiausiai magnetikai prisotinti yra dantys (nes grioveliai sumaina plot)), todl j Rm didesn, negu kit plienini magnetins grandins dali vara. Poli poros (dviej poli) adinimo apvijos paskaiiuota MV F nulemia 0,5 poliaus srauto? adinimo apvijos 2 rii? vij skaii.( k tas skaiiuojamas kontras apima) (abejoju, pasiaikinti,
kur poliaus srautas, kaip rits, ar pusrites)?

tekanios adinimo apvija,stipris, A; adinimo srov imama 1% Iav.)

(w = F / 2i, (:i 2, nes ia F - 2 rii (1 rits/2) (ar 4 pusrii?) MV,) ia i srovs, 1. Oro tarpo magnetin tampa (F = H 2) = l B ;
B

Kiekviena el. maina projektuojama fiksuotai elektrovarai Ea=CE n ;


ia - oro tarpo pagrindinis magnetinis srautas:

(skaiiuojame plotams, su triu bt surita sukaupta energija)

ia l - skaiiuojamasis mainos ilgis; - poliaus ingsnis; - poliaus koeficientas (=b/) ; kur b poliaus plotis B - oro tarpo magnetinio srauto tankio maksimali reikm. Sudtingiausias magnetinio lauko pobdis yra oro tarpe, kuriam tenka iki 60-80% magnetovaros. Turime sraut , skaiiuosime pagal formul magnetinio srauto tank:

B =

[ Wb ] = [T] ; S [ m 2 ]

Surasime skerspjvio plot, kuriuo praeina magnetins linijos per oro tarp. ia b - vidutinis oro tarpo plotis, vertinantis lauko isipltim; bp- poliaus antgalio plotis

b = bp + ; (tai empyrika, 2 po 0,5)


Tada plotas

S = b L ,

kur

L =

L m + La ' ; 2

ia L - oro tarpo

ilgis aine (iilgine) kryptimi; Po to, jau turdami


B

Lm -poliaus ilgis;

La inkaro ilgis, atmetus auinimo kanal B = 0 H ; kur 0 = 4 10-7 [H/m],


B

B , ir prisimin formul

paskaiiuojame m. lauko stipr: H =

B = 0,8* 106 B ; 0 F = H 2; ia = k , kur k - Karterio koeficientas, vertinantis


B

Apskaiiavus magnetinio lauko stipr H, galima iekoti ir magnetins tampos:

inkaro magnetolaidio dantytum (dl ko oro tarpo B kreiv yra banguota k > 1 (tas pats efektas, tarytum didesnis oro tarpas)

57

Konkreios reikms skaiiuojamos empirikai. Jeigu grioveli nebt, tai oro tarpo B bt lygi Bmax. Reali oro tarpo B < Bmax.
B B B

Kartais bna dantytas ir statoriaus magnetolaidis.

Formuls inynuose.

Skaiiuojame plotams, su triu bt surita sukaupta energija! 2. Dant sluoksnio magnetin tampa Fz z bz1 bz2 lz bz3 bg
Skaiiuojama vienam daniui trims dant zonos skerspjviams.
(Ar paskui dauginama i dant skaiiaus? Didels galios main Ne.)

lz

magnetinio srauto eina ir grioveliu(g). Magnetinio srauto tankis dantyje bus skirtingas. Reikia inoti, koks srautas praeina dantimi, kad paskui skaiiuoti magnetinio srauto tank. O suinome taip: jei danties ingsnis z , tai z = B L ; ia L - oro tarpo ilgis aine (iilgine kryptimi) Toliau galima skaiiuoti magnetinio srauto tank dantyje. Galimi 2 atvejai: 2.1 Magnetinio srauto tankis Bz <1,8 T (nedidelis)
B

grioveliai bna staiakampiai, o dantys trapeciniai. Dantys paprastai bna stipriai sotinti. Jeigu danties maksimalus srauto tankis >1,8T, tai dalis magnetinio srauto nebesutelpa dantyje ir dalis

(tai visas srautas praeina dantimi, dantis nra prisotintas). Skaiiuojama taip. Srautas z jau inomas, Bz skaiiuojamas trijuose takuose:
B

B z1 =

z z = Sz bz1 L'a kuzp


1

Analogikai randami Bz2 ir Bz3


B B

ia kup<1; vertina tik gryn danties gele, atmetus izoliacij tarp plokteli Toliau iekosime magnetinio srauto stiprio. Tam privalome inoti ry tarp magnetinio lauko stiprio ir magnetinio srauto tankio tai mediagai, i kurios inkaras pagamintas. Gali bti duota, sakysime, grafikai. Po to skaiiuojamas vidutinis magnetinio lauko stipris apytikriai pagal Simpsono formul:

H zvid =

H z1 + 4 H z2 + H z3 6

Toliau

surandama

dant sluoksnio magnetin tampa: Fz = Hz vid 2lz; kur lz danties auktis (griovelio gylis). 2.2 Jei magnetinio srauto tankis Bz >1,8 T,
B

bz 2

bg

tai reikia atsivelgti srauto dal, atsiakojani grioveliu g. I tikrj srautas susideda : z=z+g; (srauto dantimi ir grioveliu) Visus narius padaliname i skerspjvio ploto Sz i (i tajam skerspjviui)

58

z z' g = + ; Paskutin nar padauginame i santykio Sg/Sg(griovelio) S zi S zi S zi z z' g S g

S zi
ir gauname B:

S zi
'

S zi S g

Bzi = Bz i + Bg
Sg S zi = bg bzi = kg ;

Sg S zi
;

Tada gausime toki iraik: Bzi =Bzi + Bg kg ia Bg= B (oro) Toliau mus domina magnetinio lauko stipris. Jau inome, kad magnetinio srauto tankis B suritas su magnetinio lauko stipriu H per mediagos magnetinimo kreiv.
B B

kg griovelio ploio koeficientas;

O magnetinio srauto tankis oro tarpe B yra apytikriai tiesikai proporcingas H (ore neferomagnetinje mediagoje) Skaiiavimo supaprastinimui laikoma, kad pjvyje i vis griovelio tak ir vis danties tak magnetinio lauko stipris yra toks pat

Hzi Hgi ;

Tuomet skaiiuotinas

Bzi(Hz) = Bzi(Hz) +0 Hz kg ;
B

Kiekvienai griovelio ploio koeficiento reikmei galime sudaryti grafikus B(H):

Dant sluoksnio H apskaiiuojamas taip: Danties auktis padalijamas n elementari interval. Kiekvienam dalijimo takui apskaiiuojamas danties koeficientas kg, I kreivi eimos pasirenkame t kreiv, kuri atitinka apskaiiuotj kg. Jeigu nebtume vertin atsiakojanio lauko, tai gautume didesn H reikm.

59

I tikrj H bus maesn.

3. Inkaro jungo magnetin tampa (Fa= Hala) Vieno poliaus pagrindinis magnetinis srautas akojasi dvi dalis: a = ; 2 a a Ba = = ; la Sa ba L' a kuzp D
ia ba -inkaro jungo auktis; La inkaro matmuo iilgine mainos aimi , atmetus auinimo kanal; S = La ba inkaro jungo skerspjvio plotas; kup magnetolaidio upildymo koeficientas,(kFe) (Jei masyvus, kup= 1, jei tarpeliai su izoliacija, kup < 1) I inkaro plieno magnetinimo kreivs Ba=f(Ha) nustatome magnetinio lauko stipr Ha.
B

ba

Inkaro jungo (ilgyje) magnetin tampa: Fa =Ha la ia

la

( D 2 lz ba ) ;
2p

yra inkaro junge praeinanios grandins ilgis

Vardiklis 2p poli skaiius (1 poli pora)

4. Magnetins grandins tampa poliuose (Fm= Hm 2lm)

p = k ;

priklauso nuo poli geometrins formos

k >1, (nes prie vieno poliaus pagrindinio srauto prisideda sklaidos srautas ) m Surad srauto reikm, skaiiuojame Bm = m = ; Sm bm Lm kuzpm bm poliaus plotis; Lm poliaus matmuo iilgine mainos aimi; Sm=bm Lm poliaus skerspjvio plotas; kup.m poli upildymo koeficientas (jei vientiso metalo, =1 ) I poliaus magnetinimo kreivs Bm=f(Hm) nustatome magnetinio lauko stipr Hm.
ia
B

Dviej poli magnetin tampa

(praeinant per 2 polius nagrinjamame kontre):

Fm= 2 Hm hm
5. Statoriaus jungo magnetin tampa (Fj = Hj lj)
Srautas, praeinantis jungu:

j =

p 2

(kodl 0,5 poliaus srauto? Todl, kad poliaus srautas isiakoja)

Statoriaus jungo vidutin magnetin indukcija : j =

j
Sj

j
bj Lj

ia bj jungo auktis; Lj jungo matmuo iilgine mainos aimi; Sj - jungo skerspjvio plotas; I jungo magnetinimo kreivs Bj = f(Hj) nustatome magnetinio lauko stipr Hj.
B

60

Jungo magnetin tampa:

Fj = Hj lj

ia lj - statoriaus korpuso (jungo) magnetins linijos vidutinis ilgis:

lj =

( D + 2 + 2lm + b j ) ;

Tokiu bdu apskaiiuojame visus lygties:

2p F = F + Fz +Fa + Fm +Fj ;

deiniosios puss narius. ios lygties kairje pusje turime nuolatins srovs main dviej poli magnetovar, t.y ia w. dviej poli vij skaiius Induktoriaus adinimo srov:

F = w I

F Iz = z wz

Nuolatins srovs mainos magnetinimo charakteristika


Vadinsime funkcin priklausomyb = f (F). Tai viena i pagrindini elektros mainos charakteristik, i kurios gaunama tuiosios veikos charakteristika: E = f(I). magnetinimo ch-kos funkcijos reikms Tikslinga vien tak. nustatomos taip: vir nominalios Oro tarpo magnetinio srauto tankiui B i suteikiama aib reikmi : B1; B2;...Bn, toliau i formuls = l B ; ia l - skaiiuojamasis mainos ilgis; - poliaus ingsnis;
B B

- poliaus koeficientas, =
poliaus plotis; apskaiiuojami atitinkami srautai

, kur

b-

ias pagrindinio srauto reikmes atitinka dviej poli magnetovaros F1; F2;... Fn. Gaunama aib tak.
Per iuos takus nubrta kreiv vaizduoja elektros mainos magnetinimo charakteristik.mainos magnetinimo kreiv vairioms srauto reikmms. Kol mainos magnetin grandin nesotinta, magnetinimo ch-ka kinta pagal tiesin dsn. Dl sotinimo magnetinis srautas didja liau negu magnetovara.

1; 2;...n.

61

4. SROVS KOMUTACIJA (Perjungimas)


Sukantis mainos inkarui, kolektoriaus ploktels paeiliui lieia epet. Pereinant epeiui nuo vienos ploktels ant kitos, apvijos sekcija perjungiama i vienos lygiagreios akos kit, vadinasi, sekcijoje srov pakeiia enkl. Srovs krypties pasikeitimas sekcijoje, pereinant jai i vienos lygiagreios akos kit, vadinamas srovs komutacija. Sekcija, kurioje vyksta komutacija, vadinama komutuojanija sekcija. Perjungiamoje (komutuojamoje) sekcijoje teka kintamoji srov, ir per laik, kol epetys nuliauia nuo 1 iki 2 kolektoriaus ploktels, srov pamau turi inykti, o po to jos kryptis turi pasikeisti prieinga. Pavaizduosime komutacijos pradi ir pabaig ir srovs, tekanios sekcijoje, grafin vaizd i Ilg i=+Ilg i= -Ilg i komutuojamoje sekcijoje t

Stabilus takas

-Ilg

Tk

Nusistovjusi srov

Ia- inkaro srov

Ilg lygiagreios akos srov

Laikas, per kur vyksta komutacijos procesas, vadinamas komutacijos periodu Tk. Tai - nedidelis laiko tarpas nuo momento, kai kolektoriaus ploktel pradeda liesti epet, iki momento, kai ploktel visai atsiskiria nuo epeio: Jis priklauso nuo sukimosi greiio ir kolektoriaus plokteli skaiiaus:

Tk =

bs ; nkbk

ia k kolektoriaus plokteli kiekis; n inkaro sukimosi greitis [aps/s]; (jei n [aps/ min], reikt skaitikl * i 60); b epeio plotis; bk kolektoriaus ploktels plotis. Keiiantis srovs krypiai, epetys gali kibirkiuoti. Jeigu nekibirkiuoja komutacija gera. Net ir esant gerai komutacijai, kibirkiavim gali sukelti mechanins prieastys (nustatomos iorikai apirint). Taigi, per trump komutacijos laikotarp vyksta gana sudtingas procesas. Isiaikinsime, pagal kok dsn kinta srov per komutacijos laikotarp.
Srovs nagrinjimui padarysime prielaidas: epeiai yra geometrinje neutralje, izoliacija tarp kolektoriaus plokteli yra siaura; b = bk (epeio plotis lygus kolektoriaus ploktels ploiui; komutuojanioje sekcijoje per vis komutacijos period nesiindukuoja elektrovaros (idealiu atveju) , epeio ir kolektoriaus ploktels laidis yra proporcingas j lietimosi plotui:

r1 S 2 i2 = = ; (arba epei r2 S1 i1

kontakt vara atvirkiai proporcinga epei plotui; varos kinta, kadangi kinta plotai);

62

Ilg

Ilg

i
I

ilg
A

ilg
B

ilg momentin
// akos srov

Ilg

Ilg

i1
n 1
Nubgantis kratas

i2
2 3
Ubgantis kratas

Ilg=Ia / 2a;
ia 2a - // ak skaiius

r1 i1 I

r2 i2

S1 r1

S2 r2

visas sekcijos laid varas paneigsime ; epei laidis - netiesikas.

Srovs i(t) priklausomybs nagrinjimui uraykime kontrui tamp balanso lygt pagal II Kirchhofo dsn: e = r1i1 r2 i2 ; ir I K.d. mazgams : A: i1 = i + ilg ; B: i2= ilg - i;

e = r1 ( i + ilg ) r2 ( ilg i ) ;

Pertvarkome:

e = (r1 + r2 )i + (r1 r2 )ilg ;

e = r i + ri
1

1 lg

r2ilg + r2i;

I ilg lygiagrets akos kryptis yra pastovi: ilg = a = const; 2a Formaliai isprendiame srovs i atvilgiu, palik dif. lygties sprendim nenagrint. e r r i = + 2 1 ilg ; r1 + r2 r1 + r2
Imkime atskir atvej, kai :

1.

e = e L + e M + ek ;
ek (iorinio judesio) elektrovara. inoma, kad inkaro reakcijos veikiamas oro tarpo suminis Bk (magnetinio srauto tankis) geometrinje neutralje 0. Vadinasi, komutuojanioje sekcijoje ito magnetinio srauto tankio laukas indukuos rotacin EV.
B

e = 0;

neutralje, tai pagrindinis srautas =0, bet yra inkaro reakcijos, papildom poli magnetinis laukas. O jei epeiai yra pasukti, tai prisids ir pagrindinio srauto indukuota EV. ek proporcinga inkaro skersiniam magnetiniam srautui ir sekcijos judjimo greiiui: ( sekcija, juddama, komutacijos metu

ek indukuoja iorinis magnetinis laukas komutuojamoje sekcijoje. Jei epeiai yra geometrinje

63

kerta inkaro skersinio (iorinio) magnetinio lauko jg linijas, todl joje yra indukuojama EV : d ek = eaq = aq ; dt ( ek=2 Bk l v ws ; ia ws sekcijos vij skaiius, Bk - inkaro reakcijos iauktas magnetinio srauto tankis) ek gali greitinti, gali ir ltinti proces. Didjant apkrovai, didja inkaro reakcija ir ek ( ir e ), o kartu ir kibirkiavimas
B

ia eL saviindukcijos EV: komutuojaniojoje sekcijoje teka kintamoji srov. Per laiko period Tk ji pasikeiia nuo + ilg iki - ilg . Vadinasi, komutuojani sekcij veiks saviindukcijos EV. Labai greitai kintant srovei, komutuojanioje sekcijoje atsiranda gana didel eL , nes: a) inkaro apvija yra feromagnetinje aplinkoje, todl sekcijos induktyvumas yra nemaas; b) srov turi pasikeisti labai staiga. i dedamoji trukdo keistis srovei, ltina proces, (enklas nesikeiia. Neigiamas, jei laikysims susitarimo, kad kai trukdo kisti srovei) di Ls sekcijos induktyvumas; e L = -Ls ; dt eM savitarps (abipuss) indukcijos EV. (Inkaro griovelyje yra keli atskiroms sekcijoms priklausantys
aktyvieji onai (2 ir daugiau) ir visos ios sekcijos komutuojamos vienu metu, (nes epeiai jas yra sujung trumpai) tai kiekvieno i t on kintantis magnetinis srautas indukuoja kituose onuose i EV.

e M = -M

ia M savitarpio induktyvumo koeficientas Be to, reikia atsiminti, kad paprastai epetys yra platesnis u kolektoriaus padal ir epetys sujungia trumpai kartu kelet sekcij. Pagal Lenco dsn abi EV, eL ir eM ltina proces, trukdo kisti sekcijos srovei komutuojanioje eR = eL + eM sekcijoje, jos abi sudaro reaktyvij (atstojamj) EV eR:
bet per komutacijos period srov neivengiamai pasikeiia prieinga.

di ; dt

(Geriausia, kai ek eR) atsveria deinij)

Taigi, jeigu atvejis idealus

1.

eL + eM = ek arba ek = eR 1
r2 r1 r2

(kair

pus

r r ilg ; i = 2 1 ilg = r1 r1 + r2 +1
epei plotas kinta komutacijos laike: S S1(t) S2(t)
Priimame, kad epeio laidis proporcinga s plotui

(padalinome i r2)

S2 =

t Smax ; Tk

t S1 = 1 Smax ; Tk

Prisimename lygyb: (izoliacija plonyt, nepaisome storio) t t r1 S2 Tk = = = ; stat gaut

r2

S1

t Tk

1-

var santykio iraik srovs lygt, gauname: 1 t T 2t T tt Tk t ilg ; ilg = k i= ilg = k t +1 Tk t + Tk t Tk t ir galutinai gauname, kad srov komutuojamoje sekcijoje proporcinga laikui :

t Tk

Tk t

T 2t i= k ilg ; Tk

iuo atveju gauname tiesin priklausomyb ir galime atvaizduoti grafikai:

64

i i2=0 Ilg 2 i2 2 t1 i1 i1 1 Tk -i
Tokia komutacija vadinama tiesine. ia srovs tankis po epeiu lieka pastovus vis komutacijos period. I grafiko galime nustatyti ir sroves i1 ir i2. inodami, kaip kinta epei plotai, mes galime skaiiuoti ir srovs tank.

ilg t 0 1 t2 i2 i1=0

-Ilg

J1 =

i1 tg 1 ; S1

J2 =

i2 tg 2 ; S2

Dimensija J: [A /m2] ; Praktikai J 6 [A/mm2] I i formuli matome, kad srovs tankis po epeiu proporcingas tg 1 (tg 2), t.y. jis pastovus per vis epeio plot. Kontakto srovs tankis turi bti <<< nei srovs tankis laiduose, todl kontaktas turi bti platus (kontakto vara t.b. labai maa, lyginant su laidininko) Tiesins (idealiosios) komutacijos atveju kampai nekinta Srovs tankis abiejuose epeio kratuose yra pastovus. Tiesin komutacija yra geriausia, nes ji mainoje nesukelia joki kenksming pasekmi. Srovs tankis po epeiu nekinta per vis komutacijos period. Mat, esant tiesinei komutacijai, srovs, tekanios kontaktu epetys kolektoriaus ploktel, stipris kinta proporcingai io kontakto plotui. Dabar imkime atvej

1= 2= const

2.

e > 0;

Realiomis slygomis komutacijos procesas vyksta ymiai sudtingiau. Jeigu komutuojani sekcij veriantis magnetinis srautas nelygus 0, tai komutacija bus kur kas sudtingesn. Komutacijos periodas labai trumpas, 10-4 10-5 s. Taip greitai kintant srovei, komutuojanioje . sekcijoje atsiranda saviindukcijos EV eL Taigi, vykstant realiai sekcijos komutacijai, joje indukuojama EV: e = e R + ek ;

Jeigu mainoje nra papildom poli, tai eR ir ek yra to paties enklo, vadinasi,

65

bus

nukreipta prie srovs majim sekcijoje komutacijos pradioje. iuo atveju komutuojaniojoje sekcijoje srov sumaja iki 0 ne laiko momentu t=0, bet vliau, kai t=t1. Galima bt sprsti dif. lygt, bet nesunku pasakyti, kad prie ios EV srov keisis pagal tok dsn (r. kito paveikslo, 2 atvejo - alij kreiv ) ia bet kuriuo laikotarpiu srovs tankis bus skirtingas 1> 2 Vadinasi, ties nubganio epeio kratu susidaro didiausias srovs tankis. Nubgantis epeio kratas kibirkiuoja. Dl savitarpio indukcijos elektrovaros gali charakteristikoje susidaryti kupra Turime komutacijos vlavim sukeliant epei kibirkiavim. itokia komutacija- vluojanti (udelstoji). Udelstoji komutacija nepageidaujama dl 2 prieai: ilg padidjs srovs tankis nubganiame epeio krate j smarkiai kaitina, o tai sukelia epeio erozij bei kibirkiavim. 2 atvejis Nuslenkant epeiui nuo kolektoriaus ploktels, prie kurios prijungta komutuojanioji sekcija, nutraukiama didelio tankio komutuojaniosios sekcijos srov. t2 0 t1 Komutuojaniosios sekcijos magnetinio lauko energija
3 atvejis

WM = 1 Li 2 paveriama elektros lanku, kuris susidaro


2

-ilg

tarp nubganio epeio krato ir islenkanios kolektoriaus ploktels. Didjant apkrovai, didja inkaro reakcija ir Bk. Dl to stiprja e , o kartu ir kibirkiavimas.
B

3.

atvejis

e < 0;

Tursime atvirki komutacijos pobd, - ankstyvj (ankstinani) komutacij. Jos metu sekcijos srov tampa lygi 0 laiko momentu t = t2, t.y. anksiau, negu esant tiesinei komutacijai. Matome, kad iuo atveju srovs tankis padidja komutacijos pradioje, o sumaja pabaigoje. Ankstyvoji komutacija bus, jei ek ne tik atsveria reaktyvij elektrovar eR, bet net veikia per smarkiai, jei ek > eR, (pvz., papildomi poliai per daug veikia). Srovs tankis didesnis prie ubganio epeio krato, todl ir kibirkiavimas bus prie ubganio epeio krato, kuris yra maiau pavojingas, nes oro srov ugesina, auina, meta kibirkt atgal. Tokios yra pagrindins epei kibirkiavimo prieastys.

Komutacijos gerinimas
Norint gauti ger komutacij, reikia gauti tiesin arba paspartint komutacij.

e = e R + ek = e L + e M + ek ;

e = 0

(eL+ eM) visada stengiasi udelsti, trukdyti srovs kitimui,

todl laikysime neigiamomis; tada ek bus teigiama( ji - iorinio judesio elektrovara) Dalis komutacijos gerinimo priemoni susij su reaktyviosios dedamosios gerinimu.

66

e L = -L

Komutacijos periodas susijs su konstruktyviniais parametrais. Bet epeio plotis maai turi takos reaktyviosios dedamosios dal. Belieka keisti induktyvum L (mainti komutacijos poiriu) L = w 2 ; ia - magnetinis laidis; w const.- nepakeisime, Palieka galimyb parinkti saviindukcijos srauto maesn magnetin laid. Jis priklauso nuo grioveli konstrukcijos. Todl daromi atviri, pusiau udari grioveliai. Atviri grioveliai L maas, saviindukcija eL maesn. Komutacijos gerinimo poiriu geriau bt atviri grioveliai , nes sudaro pasiprieinim saviindukcijos srautui. Bet atviri grioveliai sudaro pasiprieinim pagrindiniam srautui. (Karterio koeficientas , vertina rotoriaus dantytum, tarytum padidja oro tarpas) Pusiau udari grioveliai, L didesnis, magnetinis laidis srautui didja.
Komutacijos poiriu blogai, bet maina bus maesn

di ; dt

Beveik udaras griovelis, induktyvumas L labai padidja, saviindukcija eL didja.


Komutacijos poiriu blogai, bet kitu poiriu gerai, magnetin grandin optimalesn gali bti

Magnetins grandins atvilgiu geriau maas magnetinio srauto tankis B dantyse, diametras gali bti maesnis, pigiau, geriau. Kai kuriose mainose naudojamas begriovelinis inkaras. Inkaro apvija priklijuojama prie inkaro paviriaus. Pasirodo, kad tokiu atveju komutacijos procesas dl saviindukcijos eL enklaus sumajimo kiek pagerja. Bet susidaro oro tarpas, kuris sudaro pasiprieinim pagrindiniam magnetiniam srautui. Main konstrukcija speciali. Galima naudoti sumainto ingsnio sekcijas taip, kad jos gult skirtinguose grioveliuose (sekcij, kuriose vyksta komutacija). Norint radikaliai pagerinti komutacij, reikia sukurti iorin elektromagnetin lauk. Pasukant epeius nuo geometrins neutrals, galima radikaliai pagerinti komutacij, taip kad ek kompensuot eR. Bet io bdo trkumas yra tas, kad optimali epei padtis priklauso nuo inkaro srovs Komutuojamos dydio. Keiiantis srovei, labiau reikt sukinti sekcijos onai epeius. Tad jis naudojamas tiktai nedidels galios varikliuose arba tais atvejais, kai maina dirbs su epeiai geom. fiksuota apkrova. neutralje, Plaiausiai naudojamas bdas komutacijai nepasukti gerinti yra papildom poli panaudojimas. Dirbant G reimu, papildomo poliaus poliarumas prieingas nuslenkanio pagrindinio poliaus poliarumui, o jo adinimo apvija sujungta nuosekliai su inkaru. Parenkant papildomo poliaus

D1

D2 A1 A2

67

apvijos vij skaii, galima pasiekti, kad bt tenkinama slyga

e = eR +ek = 0 ek= - eR .
Tai tiesins komutacijos atvejis. Papildom poli srautas turi keistis, keiiantis inkaro grandins srovei. Tai realizuojama labai paprastai papildom poli apvij jungiant nuosekliai su inkaru. Kartais rengiamas tiktai vienas papildomas polius. Jis indukuos tik vienoje sekcijos dalyje papildom EV, bet tas nieko blogo nesudaro. Taigi, papildom poli panaudojimas yra pagrindin komutacijos gerinimo priemon ( vidutins ir didels galios mainose). Na, o kompensacin apvija tik inkaro reakcij gerina Naudingi patarimai plaiau: Didels galios elektros mainose komutacijai pagerinti naudojama kompensacin apvija. Ji taip pat jungiama nuosekliai su inkaro apvija, o jos poliarumas parenkamas taip, kad esant bet kokiai apkrovai, inkaro reakcija bt beveik kompensuojama. Techniniais ir ekonominiais sumetimais maos galios elektros mainose (iki 1 kW) daryti papildomus polius, tuo labiau kompensacin apvij, neracionalu. ia udelstoji komutacija suvelninama, perstumiant epeius nuo geometrins neutrals inkaro sukimosi kryptimi, dirbant G reimu, ir prie inkaro sukimosi krypt, dirbant variklio reimu. epei pasukimo kampas turi bti didesnis u fizins neutrals kamp. Esant vairioms mainos apkrovoms (inkaro srovei Ia), kinta inkaro reakcija, kinta ir kampas, kuriuo reikt pasukti epeius. Todl realiai epeiai pastatomi fiksuot padt, kurioje visik reaktyviosios EV kompensavim atitinka tam tikra vidutin apkrova. Komutacijos proces galima pagerinti, didinant epeio kontaktin var. Didiausi lyginamj elektrin var turi angliniai-grafitiniai epeiai ( 60 mm2 /m), kiek maesn grafitiniai ir elektrografitiniai epeiai, maiausi variniai- grafitiniai ir bronziniai-grafitiniai epeiai. Nema reikm komutacijai turi ir epei plotis. Kuo platesnis epetys, tuo daugiau sekcij tuo pat metu komutuoja, vadinasi, padidja eM. Taiau labai siauri epeiai nepakankamai mechanikai atspars. Tikslinga naudoti epeius, kuri plotis lygus dviems kolektoriaus padaloms (paprastoji apvija). Jei maina projektuojama darbui sunkiomis slygomis (esant dideliems sukimosi greiiams, dideliems perkrovimams), stengiamasi mainti sklaidos magnetin laid . Tam tikslui daromi atviri plats ir emi inkaro grioveliai. Didel tak komutacijai turi inkaro apvijos tipas. Jei apvija sutrumpinta, (y1<), tai drauge komutuojani sekcij aktyvieji onai bus skirtinguose grioveliuose, dl to sumas abipuss indukcijos EV eM. ia aptartos elektromagnetins komutacijos prieastys. Yra ir mechanini. Tai : minimalus kolektoriaus muimas, dl kurio ima vibruoti epeiai, pakankamas epei prispaudimas prie kolektoriaus; kolektori lieianio epeio paviriaus kokyb; kolektoriaus varumas; Aptarnaujantis personalas turi viso to neumirti.

o o o

68

NUOLATINS SROVS MAIN INKARO APVIJOS


Inkaro apvijos pagrindinis elementas (arba elementari apvijos dalis) yra sekcija, sudaryta i vienos arba keli vij, kurios du galai jungiami prie skirting kolektoriaus plokteli. Sekcija susideda i aktyvij on ir galni, jungiani aktyviuosius onus. Aktyvieji onai suklojami inkaro griovelius dviem sluoksniais. Sekcijos jungiamos nuosekliai ir sudaro udar y1 grandin. Be to, kiekvienos sekcijos pradia ir galas prijungti prie dviej kolektoriaus plokteli: prie kiekvienos ploktels prijungiama vienos sekcijos pradia ir kitos N S sekcijos galas., t.y., vienai sekcijai tenka viena kolektoriaus ploktel. Jeigu griovelyje yra du aktyvieji onai skirtinguose sluoksniuose (virutinis vienos sekcijos ir apatinis kitos sekcijos onas), tai jis vadinamas elementariuoju grioveliu. Bendruoju atveju virutiniame ir apatiniame sluoksnyje gali bti n aktyviuoj on (4; 6; 8 ir t.t.).
1 2 10 11 1 2 3 4 1 2 3

ia matome 4 elementarius griovelius, kurie iuo atveju yra ir reals. Daniausiai daromos dvisluoksnis idstymas sekcij grioveliuose. ia aktyvij on griovelyje n = 2

Viename realiame griovelyje dvi sekcijos. ia reali grioveli matome Z = 2; o elementari grioveli Ze = 4. Aktyvij on viename realiame griovelyje n = 4. Viename realiame griovelyje yra 2 elementars grioveliai

ia griovelis susideda i 3 elementarij grioveli, n = 6; Z = 1; Ze =3;

Kadangi sekcija susideda i 2 aktyvij on, tai kiekvien sekcij atitinka vienas elementarus griovelis. Galioja lygyb: S = K = Ze ; ia S - sekcij skaiius, K - kolektoriaus plokteli skaiius, Ze - elementarij grioveli skaiius; Kad EVJ, indukuojamos aktyviuosiuose sekcijos onuose, susidt, sekcij inkaro erdies griovelius reikia dti taip, kad sekcijos plotis bt lygus poliaus ingsniui, arba tik neymiai nuo jo skirtsi. y1 sekcijos plotis; jis renkamas artimas poliaus ingsniui :

y1 ;

(ia formuls esm: S= )

Poliaus ingsnis inkaro paviriaus dalis, tenkanti vienam poliui:


N

ia D inkaro skersmuo ( ilgio vienetais); 2p Z Arba = e; (slyginiais vienetais -elementariais grioveliais) 2p atstum patogiausia vertinti elementariais grioveliais. Sekcijos plotis, ireiktas elementariais grioveliais, gali bti tik sveikas skaiius y1 btinai sveikas skaiius. (Daniausiai turime realius griovelius, kuriuos matome magnetolaidyje - Z.) Tarp reali ir elementari grioveli galioja toks santykis: Z Ze; Z Sekcijos plotis arba apvijos pirminis ingsnis: y1 = e ; arba y1 = S ; (nes Ze=S), 2p 2p ia - dydis, maesnis u 1, skaiiumi.

= D ;

< 1, kur atimant arba pridedant galima gauti ingsn y1, ireikt sveiku

69

Yra skiriamos: paprastoji kilpin , paprastoji bangin, kilpin sudtin; bangin sudtin ir mirioji apvijos. Apvijos schema turi parodyti: Kaip sekcijos jungiamos tarpusavyje ir prie kolektoriaus plokteli; epei kiek ir orientacin j padt. Esminis poymis lygiagrei ak kiekis (nuo to priklauso tampa, srov). Srov lygiagretje akoje nulems galia. Pvz. Maina U=100 V; I=100 A; Tada galia P=10.000=10kW; Kadangi ilaikomas apvijos udarumo principas, minimaliai srov pasidalins lygin skaii lygiagrei ak ( 2- minimaliu atveju), tarkime 2 akas po 50 A. Jei srovs tankis (madaug standartinis) 2 J=5A/mm2, tai laido skerspjvis bus S = 50 A = 10 mm . Jei skaii gautume didesn, 5 A mm 2 reikt storesnio laido, bet jis gali netilpti griovel, tada ieitis didinti // ak skaii. ia gavome realaus laidininko skerspjv, bna ir didesni. Ivada: Lygiagrei ak kiek nulemia srov. Jei norime plonesni laid, reikia daugiau lygiagrei ak (tos paios galios mainai). Vidutins, didels galios main apvijos kartais klojamos vienu sluoksniu (lyg apsiuvamas inkaras. Maos galios, ypa siekiant automatizuoti klojim, i pradi uvyniojami inkaro gilesni grioveli sluoksniai, po to klojami virutiniai sluoksniai. To privalumas lengviau suvynioti, trkumas gaunasi asimetrin apvija (jei ji ilgesn), padidja apvijos vara, dl to padidja nuostoliai. Daniausiai klojamos dvisluoksns apvijos, nors ia daug rank darbo, nemanoma automatizuoti. Sekcijos paruoiamos i anksto, j plotis atitinka reikiam grioveli kiek, darbininkui belieka sekcijas sprausti atitinkam griovelio sluosn.

Paprastoji kilpin apvija


ia kiekviena sekcija prijungiama prie dviej greta esani kolektoriaus plokteli. Gali bti vienos vijos ar dviej vij sekcija. Klojant sekcijas ant inkaro y1 erdies, kiekvienos sekanios sekcijos pradia jungiama su pirmesns sekcijos galu. Taip einama inkaro (ir kolektoriaus) paviriumi, ir vienu apjimu sudedamos y2 visos sekcijos, kol paskutins sekcijos galas sujungiamas su pirmosios pradia, t.y. apvija udaroma. y y2 Parodysime apvij ingsnius atstumus ant inkaro tarp sekcij on. Trumpiausias atstumas inkaro paviriuje tarp tos paios sekcijos aktyvij on vadinamas pirminiu daliniu apvijos ingsniu (inkaru) y1. Kaip minjome, is atstumas ir t.b. . y2 antrinis dalinis ingsnis (inkaru) - atstumas tarp pirmosios sekcijos apatinio yk sluoksnio aktyviojo ono ir antrosios sekcijos virutinio sluoksnio aktyviojo ono.(Taip pat matuojamas elementariais grioveliais). inant y1 ir y2, galima rasti apvijos ingsn y: (tai atstumas tarp dviej viena paskui kit einani sekcij aktyvij on, esani viename sluoksnyje.) y = y1 - y2, Paprasiausiu atveju y =1 paprasta kilpin apvija; y > 1 sudtin kilpin apvija; (Paprastai apsiribojama y =2.)

70

Klodami apvijos sekcijas, pasislenkame ne tik inkaro erdimi, bet ir kolektoriumi. Atstumas tarp 2 kolektoriaus plokteli, prie kuri prijungta tos paios sekcijos pradia ir galas, vadinamas ingsniu kolektoriumi yk Apvijos ingsniai kolektoriumi matuojami kolektoriaus padalomis (ploktelmis). Parodyta apvija vadinama deinine ( y = +1), nes, klodami sekcijas, einame inkaru dein. Gali bti ir kairin, tada y = -1. Bendru atveju paprastajai kilpinei apvijai: y = 1.

yk = y

I pvz. paprastosios kilpins apvijos iklotins sudarymo pavyzd.


Dvipol maina

Duota: dvipols mainos: 2p=2;

S=K=9; y=1; Apskaiiuosime pirmin apvijos ingsn : y1 = S = 9 1 = 4;


2p 2 2 geriau naudoti minus (-), negu (+) plius); Antrinis ingsnis: y2 = y1 y = 4 1 = 3; Dabar pakanka davini sudaryti schemai. Iklotin braioma taip:

(kad gauti sveik skaii

1. Suymimi ir sunumeruojami visi grioveliai; be to, sekcijos numeris atitinka numer griovelio, kurio virutiniame sluoksnyje yra tos sekcijos vienas i aktyvij on. 2. Virutinio sluoksnio aktyvieji onai schemoje vaizduojami itisinmis linijomis, o apatinio sluoksnio onai brkninmis; 3. Braiomos ir suymimos kolektoriaus ploktels; 4. Braiymo patogumui sudaroma sujungim lentel, kurioje horizontalios linijos vaizduoja sekcijas, o pasvirusios sekcij jungimo nuo kolektoriaus puss tvark.
5.

Nubraiomi poli kontrai. Kiekvieno poliaus zonai tenka 9/2=4,5 grioveli. Poliaus plot imti siauresn, apie 0,8. Poli poliarumas keiiasi paeiliui.

71

6. Nubraiomi epeiai. Atstumas tarp epei taip pat turi atitikti poliaus ingsn: K/2p kolektoriaus padal. iuo atveju taip: 9/2=4,5. Jei pirmas epetys ant (9-1) kolektoriaus ploktels, tai sekantis u 4,5, - ant 5: epetys statomas madaug ties poliaus aimi. epeiai idstomi ant kolektoriaus tolygiai. Tiksli vieta nustatoma eksperimentikai. Idstydami epeius ant kolektoriaus vaizdumo dlei manykime, kad apvijos elektrinis kontaktas su iorine grandine vyksta ne per kolektori ir epeius, o per vadinamuosius slyginius epeius, kurie lyg bt prispausti prie inkaro paviriaus. Tada didiausi mainos EV vert atitinka slygini epei buvimas geometrinje neutralje. Bet kadangi kolektoriaus ploktels, prie kuri prijungtos sekcijos, pasuktos i sekcij aktyvij on atvilgiu madaug 1/2 , tai, pereinant nuo slygini epei prie reali, i ties epeiai prispaudiami prie kolektoriaus ties pagrindini mainos poli aimis. epeiai turi bti ten, kur keiiasi elektrovaros kryptis (Specialiai nedaroma vienodo grioveli skaiiaus vienam poliui, nes ymiai padidja elektrovaros pulsacijos.)

Reals epeiaities poli aimi Geometrin neutral

e Ilg Ilg

Kryptis priklauso e nuo to, ar tai G ar V

Slyginiai epeiai

I = Ia, nes i maina dvipol

Apvijos savybs: gavome 2 lygiagreias akas su elektrovara e. (e kryptis priklauso nuo to, ar tai G ar V) Visuomet gauname lygin lygiagrei ak skaii. ia 2a = 2; (gali bti 4 ir t.t.) Bendru atveju kiekvienos lygiagreios akos sekcij EV sumuojasi. Kadangi visos akos sujungtos lygiagreiai, tai visos inkaro apvijos elektrovara lygi vienos lygiagreios akos elektrovarai, tuo tarpu inkaro apvijos srov lygi vis apvijos ak srovi sumai. Ia= 2a * ilg; Nagrinjamoji inkaro apvija turi 2 lygiagreias akas, t.y. tiek, kiek mainoje yra pagrindini poli. Toks sutapimas ne atsitiktinis, nes paprastojoje kilpinje apvijoje lygiagrei ak skaiius visada lygus pagrindini mainos poli skaiiui: 2a=2p; Arba iuo atveju 2a = 2 ; (Kilpins apvijos epei skaiius, taip pat ak skaiius priklauso nuo poli skaiiaus.) Nuo inkaro apvijos lygiagreij ak skaiiaus priklauso pagrindiniai mainos darbo parametrai: tampa ir srovs stipris. Pvz.: Duota: eiapol maina, 2p = 6 ; kilpin apvija i 36 sekcij.: S =36; Rasti: mainos elektrovar E ir srovs stipr Ia, jeigu kiekvienoje apvijos sekcijoje indukuojasi EV, kurios efektin vert E=10V ( atskir sekcij E sumuojasi, sudarydamos vienos // akos E), o sekcij vieno aktyviojo ono laido skerspjvio plotas apskaiiuotas Ilg =15 A.

72

Sprendimas: // ak skaiius 2a = 2p = 6, be to, kiekviena lygiagreti aka turi sekcij Sl..=S/2a=S/2p=36/6=6. Tuomet vienos lygiagrets akos elektrovara E = 6 *10 = 60 V; mainos srov Ia = 6*15= 90 A. Jeigu maina turt 8 polius, o visos kitos slygos bt tos paios, tai jos E sumat iki 40 V, o srov Ia sustiprt iki 120 A. Sprendimas baigtas.

2 Pvz.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 1 Nustatome poliaus (epei) ingsn 4/ 5/ 6/ 7/ 8/ 9/ 10/ 11/ 12/ 13/ 14/ 1/ 2/ 3/

paprastosios kilpins apvijos: Keturpols mainos

Duota: keturpols mainos: 2p=4; S=K=14; Skaiiuojame pirmin ir antrin apvijos ingsnius:

y=1;

y1 = 14 - 2 = 3;
4 4 N

y2 = 3 - 1 = 2;

= S/2p = 14/4 = 3,5;

Tam atstum, ireikt grioveliais (ar sekcijomis) daliname i 4 ir tai bus poliaus ingsnis, pats polius bus truput siauresnis . Sekcijos plotis nebtinai sutampa su poliaus ingsniu . Dabar galime paymti elektrovar kryptis sujungim lentelje;

73

Pirmj epet tikslinga dti ant 4-tos kolektoriaus ploktels; Antrj : u 3,5 ant tarp 7-8 kolektoriaus padal; Treij:u (2*3,5) ant 11 kolektoriaus padalos; Ketvirtj: u (3*3,5), ant 14-1 kolektoriaus padal (epetys madaug ties poliaus aimi.) Matome, kad turi bti ne maiau 4 epei, ir dabar juos reikia sujungti elektrikai (lygiagreiai vienavardius). !!! Paprastojoje kilpinje apvijoje kiek poli, tiek ir epei.

A1
1,2,3

Pvz, jei e1> e2, tai teks srov

e1 e1

B2
B

B1
B

A2

e2

Dl asimetrijos susidaro udara grandin, teka srov,kuri gali sutapti, gali nesutapti su iorine epei srove

Slygini epei idstymas ant inkaro

3 pvz. paprastosios kilpins apvijos pavyzdys:


( savarankikam darbui)

Duota: Z = Ze=16; 2p = 4 (keturpol maina); Rasti: Nubraiyti paprastosios deinins kilpins apvijos iklotin, idstyti epeius, nustatyti lygiagrei ak skaii.
Sprendimas:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 1

6/ 7/ 8/ 9/ 10/ 11/ 12/ 13/ 14/ 15 1


/

1. Pirmasis dalinis ingsnis parenkamas lygus arba

y1=z

74

Z 16 y1= e = 0 = 4. 4 2p
2. I apvijos tipo iplaukia, kad rezultatinis (atstojamasis) ingsnis ir ingsnis kolektoriumi lygus 1:

y = yk=1.
3. Antrasis dalinis ingsnis
EVJ kryptis, j nulemia poliai, o srovs krypt nulemia epei vieta

y2 = y y1 = 1- 4= -3.

S 16 = =4 2p 4
to, Srov ia pasidalina 4 // akas

16/
/ /

Bus didels elektrovaros E pulsacijos dl kad sekcijos S plotis sutampa su poliaus ingsniu, bet utat yra vaizdu braiymo prasme.

3/ 4/ 5/ epetys ia:

1 S 2

10

11

12

13

14

15

16 S

16 2 sekcija(ji baigiasi ties 3 kol. ploktele) utrumpinta A1 epeiu

10

11

12

13

14

A1

B1

A2

15 5

B2

1. Matome apvijos iklotin; induktoriaus poliai idstyti vir inkaro su apvija. Rodyklmis paymtos virutinio sluoksnio sekcij elektrovaros. 2. epei plotis lygus kolektoriaus ploktels ploiui. 3. Grioveliai 2, 6, 10 ir 14 sutampa su geometrine neutrale. Vadinasi, epei A1 ir A2 poliarumas neigiamas, o epei B1 ir B2 - teigiamas. Vienodo poliarumo epeiai sujungiami lygiagreiai 4. Taigi, iuo atveju inkaro apvij epeiai dalija 4 lygiagreias akas, kuri sekcijos sujungtos nuosekliai ir j EV kryptys sutampa.

75

5. Taigi paprastoje kilpinje apvijoje lygiagrei ak skaiius 2a lygus poli skaiiui 2p, t.y. 2a = 2p= 4.

Sudtin kilpin apvija


Paprastojoje kilpinje apvijoje lygiagrei ak yra tiek, kiek mainoje yra pagrindini poli. Todl norint, kad apvijoje bt daug lygiagrei ak (o tai btina, norint gauti emos tampos mainas, arba norint naudoti plonesnius laidus, optimizuojant srovs tank laiduose) reikt main daryti daugiapol. Tada ji bt daug didesn ir brangesn. Paprasiau palikti sen poli skaii, o vietoje paprastosios kilpins apvijos imti sudtin Tokia inkaro apvija tai keletas paprastj kilpini apvij, suvyniot ant vieno inkaro. Sudtins kilpins apvijos lygiagrei ak skaiius: 2a = 2p * m; ia m kartotinumo koeficientas, nusakantis paprastj kilpini apvij, i kuri sudaryta sudtin apvija, skaii. Mainoje su sudtine kilpine apvija epei plotis turi bti toks, kad kiekvienas epetys tuo paiu metu dengt ne maiau kaip m kolektoriaus plokteli, t.y. tiek, kiek sudtin apvij eina paprastj apvij (epei plotis padidja). iuo atveju apvijos epeiu sujungiamos lygiagreiai viena su kita. Tam tenka vienos apvijos sekcij onus ir kolektoriaus plokteles praskirti ir dti tarp j kitos apvijos sekcij onus bei kolektoriaus plokteles. Taip apvijos ingsnis padidja m kart: y = yk= m .

1. pvz. sudtins kilpins apvijos:


a) kai apvija susideda i yra 2j udar dali Duota: Ant keturpols 2p = 4 nuolatins srovs mainos inkaro yra sudtin kilpin apvija, susidedanti i S=16 sekcij. Reikia sudaryti iklotin apvijos schem, kai : kartotinumo koeficientas m=2. Sprendimas: apvijos ingsniai: Z y1 = e = 16 - 0 = 4; / 5/ 1 6 2p 4 2 3 5 7 9 11 13 15 1 7/ 9/ 11/ 13/ 15/ 1
/

4 6 8 10 12 14 16 2

8/ 10// 12/ 14/ 16 2 4/


/

y = yk = m = 2; y2 = y1 - y = 4 - 2 = 2; S 16 epei poliaus)ingsnis: = = =4 2p 4
Sudarome lentel pirmajai ir antrajai apvijai: Pirmiausiai idstysime visas vienos paprastosios apvijos sekcijas (nelygini numeri sekcijas (1, 3, 5 ir t.t.). i sekcij galus prijungiame prie nelygini kolektoriaus plokteli.

3/

Po to ant inkaro idstysime kitas paprastosios apvijos sekcijas (su lyginiais numeriais: 2; 4; 6; ir t.t.) epeiai idstomi ir j poliarumas nustatomas ta paia tvarka, kaip ir paprastojoje kilpinje apvijoje. epei plotis laikomas lygus dvigubai kolektoriaus padalai. Apvijos lygiagrei ak skaiius:

2a = 2 p * m = 4 * 2 =8

76

15 16 13 14

2 3 4

10 N

11

12

13

14 S

15

16 1

15 16 16 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 2

+ +

Nerealus pavyzdys., nes tarp epei lieka tik 2 kolektoriaus ploktels, per maai.

2 pvz. Sudtin kilpin apvija 2p=2, S=K=9, y=2; y1=5; y2=3;


1 3 5 7 9 2 4 6 8 1 6/ 8/ 1/ 3/ 5/ 7/ 9 2/ 4/
/

apvijos ingsnis y, lygus kartotinumo koeficientui m=2;

9/2=4,5

y1 =

Ze 9 1 = + = 5 ; y = m = 2; 2p 2 2

y2 = y1 y = 5 2 = 3.

(antram epeiui btina ilaikyti atstum 4,5)

77

Kai yra lyginis grioveli skaiius, (dvipolje mainoje) visada gauname du kartus udar apvij. Viena dalis apvijos sudaro udar kontr ir kita dalis apvijos taip pat.
epetys

epetys

Vienu platesniu epeiu i karto prisijungiame prie dviej isiakojimo tak. Kai sekcij skaiius ir apvijos ingsnis turi bendr dalikl, gauname tiek kart udar apvij, koks yra tas daliklis.

Ivada: Ar paprastoji kilpin apvija ar sudtin, epei kiekis visuomet lygus poli kiekiui. Tiek paprastj, tiek sudtin apvij galima sudaryti, esant bet kuriam grioveli skaiiui.

78

Paprastoji bangin apvija


kairin Kilpinje apvijoje antrasis ingsnis buvo daromas atgal. Bet galima daryti antr ingsn pirmyn ta paia kryptimi, kaip ir pirmasis ingsnis. Taigi, bangin apvija gaunama, nuosekliai jungiant ties vairiomis poli poromis esanias sekcijas. Bangins apvijos sekcij galai prijungiami prie kolektoriaus plokteli, viena nuo kitos nutolusi per apvijos ingsn y, lyg apvijos ingsniui kolektoriumi yk.:

Vien kart apeinant inkar, suklojama tiek sekcij, kiek apeinant inkar mainoje yra poli por, be to, paskutins sekcijos galas prijungiamas prie kolektoriaus ploktels, kuri yra greta pirmosios. Kadangi apvijos ingsnis kolektoriumi yk apima t kolektoriaus apskritimo ilg, kuris atitinka vien poli por, tai, vien kart apj kolektori, mes pasislenkame dydiu m=1 (paprastoje, o sudtingoje gali bti > 1; per kolektoriaus padal skaii (yk p)) ir ateiname prie ploktels, esanios greta pirmosios. Taigi galime urayti Galime neprieiti arba pereiti, todl m bus su minusu () - kairinei apvijai, su pliusu (+ )- deininei apvijai). Tursime piln apjim, t.y. elementari grioveli skaii. Bangos apvijos ingsnis (rezultatinis, arba apvijos ingsnis kolektoriumi, arba suminis ingsnis inkaru)

deinin

y1 ;

y = yk y = y1 +y2 ; y2 (poliaus ingsniui)

y p m = Ze .

y = yk = y1 =

Ze m K 1 ; = p p

Pirminis ingsnis

Ze ; Antrinis ingsnis y2 = y- y1 ; 2p

m btinai sveikas skaiius, matuojamas elementari grioveli skaiiumi. Jeigu m=1, gauname paprast bangos apvij. Jeigu m>1, gauname sudtin bangos apvij. Inagrinsime paprastosios bangins apvijos schemos sudarymo
pavyzd; Bangos apvijai reikalingas ne bet koks grioveli skaiius, o toks , kad apvijos (rezultatinis) ingsnis ieit sveikas skaiius.

I paprastosios bangins apvijos pavyzdys Duota: Nuolatins srovs keturpol maina 2p=4 turi paprastj bangin apvij, susidedani i S =13 sekcij. Reikia nubraiyti iklotin.

79

Sprendimas: Apvijos ingsniai:


1 7 13 6 12 5 11 4 10 3 9 2 8 4/ 10/ 3/ 9/ 2/ 8/ 1
/

apvijos ingsnis
Pirminis

yk = y =

K 1 13 - 1 = = 6; p 2

Ze 13 1 = - = 3; 2p 4 4 Antrinis y2 = y - y1 = 6 - 3 = 3 ; y1 =
Sudarome sujungim lentel. Atstumas tarp epei: 13 / 4 =3,25 griovelio

7/ 13/ 6/ 12/ 5 11

Apvija susideda i 2 // ak: 2a=2. i priklausomyb bdingai paprastajai banginei apvijai, kurioje lygiagrei ak skaiius, nepriklausomai nuo pagrindini poli skaiiaus, mainoje visada lygus2. Kiekvienos // akos sekcijos tolygiai paskirstytos po visais mainos poliais;
B

Turint toki apvij, utekt 2 epei, pvz., B1ir A1. Taiau tada nebelikt apvijos simetrijos, nes // ak sekcij skaiius bt nevienodas: vienoje 1 akoje 7 sekcijos, o kitoje 6. Todl daniausiai mainoje rengiama tiek epei, kiek yra pagrindini poli; tada sumaja kiekvienam epeiui tenkantis srovs stipris ir kolektoriaus matmenys. Pirmasis epetys turs bti ten, kur elektrovara keiia enkl. Tai rykiausiai matosi ties 7 sekcija (7 kolektoriaus ploktel). Kitas epetys u 3,25 kolektoriaus padal.

Kiekvieno poliaus zonai tenka po vis grioveli skaiiaus (3,25)

10

11

12

13

5 3,25

6
A1

8 3,25
A1

10

11
B1

12
3,25

13

80

II
1
10 6
/

paprastosios bangos apvijos schemos pavyzdys


Duota: 2p = 4;

15/
5
/ /

19
9

14 4
/

4 4 4 19 1 = 9; (10), (bt 10, jei pridtume) tada Apvijos ingsnis y = 2 antrinis ingsnis

S =Ze=K=19; m = 1; p= 2; 19 = 19 + 1 = 5; Sprendimas: pirminis ingsnis y1 =

18
8 17 7

y2 = y - y1 = 9 - 5 = 4.
/

13 3
/

12 2
/

16
6 15 5 14 4 13 3 12 2 11 1

Utekt dviej epei, Bet statoma epei tiek, kiek yra poli. Todl pastatysime vis reikiam epei kiek. . Todl kolektoriaus paviriaus inaudojimui statoma epei daugiau negu du, nors pilnai pakanka dviej.

11

/ /

2a = 2. Srovei lygiagrei ak bus nepriklausomai nuo poli skaiiaus.

dvi,

10

19/
9
/

18/
8
/

17/
7
/ /

Vienos lygiagrets akos sekcijos randasi ties visais poliais, todl magnetinio srauto asimetrija neturi takos. Tai yra bangos apvijos privalumas, nes, esant asimetrijai, nereikia ilyginani sujungim. i apvija kartais vadinama nuoseklia apvija.

Poliaus (epei) ingsnis: 19/4 = 4,75

16

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

3 -

7
4,75

9 +

10 11

12
4,75

13 14 -

15

16

17
4,75

18 +

19

Utekt dviej epei, bet gali bti 4

81

III

paprastosios bangins apvijos pavyzdys


(savarankikam darbui)

Duota : Z = Ze = 13; 2p=4; Rasti: Nubraiyti paprastosios bangins apvijos iklotin, idstyti epeius, nustatyti
lygiagrei ak skaii. 1 7 13 6 12 5 11 4 10 3 9 2 8 1 4/ 10/ 3/ 9/ 2/ 8/ 1/ 7
/

Ze = 13 - 1 = 3. 2p 4 4 Apvijos ingsnis ir ingsnis kolektoriumi:

Sprendimas:

y1 =

yk = y =

K - 1 13 - 1 = 6; = 2 2

Antrasis dalinis ingsnis: epei (poliaus) ingsnis:

y2 = y - y1 = 6 - 3 = 3.

13 / 4 = 3,25

Matome, kad bangin apvija nepriklausomai nuo poli skaiiaus turi dvi lygiagreias akas, t.y. 2a = 2
Nors teorikai pakanka ir dviej epei, praktikai j statoma tiek, kiek yra poli. Tai galina sumainti epei srovs tank, o kartu ir kolektoriaus ain ilg. Be to, pilnas epei komplektas ilygina ak asimetrij.

13/ 6
/

12/ 5/ 11/

V 1 2 S 3 4 5 N 6 7 8 S 9 10 11 12 N 13

5 B2

6 3,25

8 A2

9 3,25

10

11 B1 3,25

12

13 A1

82

Sudtin bangin apvija


Kelios paprastosios bangins apvijos, sudtos vieno inkaro griovelius, sudaro sudtin bangin apvij. Kadangi paprastoji bangin apvija susideda i 2 lygiagrei ak, tai sudtinje apvijoje lygiagrei ak skaiius

2a = 2m,
m- kartotinumo koeficientas iuo atveju inkare idstyta m paprastj bangini apvij. epei plotis parenkamas taip, kad kiekvienas j dengt ne maiau kaip m kolektoriaus plokteli. i apvija apskaiiuojama taip pat, kaip ir paprastoji, taiau apvijos ingsn kolektoriumi surasti reikia pagal formul: y = yk = K m ; p

I sudtins bangins apvijos pavyzdys Duota: keturpols mainos 2p=4 inkare yra sudtin bangin apvija, susidedanti i 2 paprastj (m=2). Apvija susideda i 18 vienavij sekcij: S=18
Nubraiyti iklotin. Sprendimas: iekome apvijos ingsni: pirminis y1 =

Ze 18 2 = = 4; 2p 4 4

Apvijos ingsnis y = yk =

K m 18 - 2 = = 8; Antrinis ingsnis y2 = y - y1 = 8 4 = 4. p 2

Sudarome apvijos sekcij sujungimo lentel: I pradi susidjo nelygins sekcijos, po to lygins Apvijos lygiagrei ak skaiius: 2a = 2m = 4. Poliaus (epei)ingsnis :

1 9 17 7 15 5 13 3 11 1

5/ 13/ 3/ 11/ 1/ 9/ 17/ 7/ 15/

2 10 18 8 16 6 14 4 12 2

6/ 14/ 4/ 12/ 2/ 10/ 18/ 8/ 16/

S = 18 / 4 = 4,5 2p

83

10

11

12

13

14

15

16

17

18

8 4,5

10

11 12

13

14

15

16 17

18

Gali bti apvija i keli udar kontr ir i vieno.

II Sudtins bangins apvijos pavyzdys


1 8 15 6 13 4 11 2 9 16 7 14 5 12 3 10 1 esms tas pats). 5/ 12/ 3/ 10/ 1/ 8/ 15/ 6/ 13/ 4/ 11/ 2/ 9/ 16/ 7/ 14/

Duota: 2p = 4; S=Ze=K=19; m=2 Sprendimas: y = yk = K m ; iaip jau ioje formulje geriau tinka p minusas, -ingsnis bus trumpesnis, maiau laido reiks. y = 19 2 imti negalime, nes gaunasi nesveikas skaiius 2 apvijos (rezultatinis) ingsnis, todl teks imti S = 18, ar 16, ar 20. Parinksime S=Ze=K=16 ; y = 16 2 = 7 ; y1 = 16 = 4 ; 2 4 Bangin apvija reikalauja tam tikro grioveli skaiiaus; ne bet kuris grioveli skaiius tinka, (bet jeigu bt ia 3 poli poros, tai tikt S =19). Kas lemia apvijos tipo pasirinkim? (reikia stengtis apvij toki naudoti, kad nereikt ilyginamj sujungim, nes pabrangsta konstrukcija). Ilyginamj sujungim nereikalauja paprastoji kilpin apvija dvipolje mainoje ir paprastoji bangos visais atvejais, nepriklausomai nuo poli skaiiaus (dvipolje nesvarbu bangin ar kilpin, i

y2 = y - y1 = 7- 4= 3

O kiek poli daryti? tai nulemia mainos apvijos U, sukimosi greitis, galia. Naudojamasi patirtimi, empyrika. Projektuojant reikt skaiiuoti kelet variant ir irti, kas i to ieis.

Antra vertus, kodl nevisada pasitenkinama tais 2 ( paprastoji kilpin ir bangin) apvij tipais? Lemiantis kriterijus apvijos srovs dydis. Paprastoji kilpin- dvipolje ir paprastoji bangin nepriklausomai nuo poli kiekio turi 2 // akas. Jei tikslinga 4 // ak (6, ar net16) - nei viena nebetinka, tada rinksims toki, kuri turi daugiau // ak (daugiapolje paprastoji kilpin apvija, arba sudtin bangin ar net ir sudtin kilpin) ; (dvipolje - tik sudtin kilpin apvija) Jeigu apvijos ingsnis y ir grioveli (sekcij) skaiius S turi bendr dalikl (>1) gauname tiek kart usidarani apvij, kiek yra tas daliklis. Pakanka dviej praplatint epei, bet galima statyti ir piln epei komplekt, kad geriau inaudoti kolektoriaus paviri.

84

Lygiagrei ak gauname 4:

2a = 4;

nes visuomet
ia m - apvijos kartotinumo koeficientas

2a = 2m

Sudtinje banginje apvijoje lygiagrei ak skaiius nuo poli skaiiaus nepriklauso ( kilpinje apvijoje buvo 2a = 2p m ir nuo poli skaiiaus priklauso)
Poliaus ingsnis (epei ingsnis) : 16/4 = 4 kolektoriaus padal ia bus 4lygiagreios akos

10

11

12

13

14

15

16

6 4

10 4

11

12

13

14 4

15

16

Na, o koks skirtumas tarp paprastosios ir sudtins bangini apvij? Esmin skirtum sudaro apvijos ingsnio formul. Tuo paiu skirsis ir lygiagrei ak kiekis. Paprastojoje banginje jis visada lygus 2, na, o jei reikia daugiau, tai reiks daryti sudtin bangin apvij. O kaip iorikai jas atskirti? Tenka pilnai apeiti rat ir jei grti gretim griovel, tai bus paprastoji, o jei tolimesn, - tai bus sudtin.

85

Specialiosios bangins apvijos Bangin apvija su neprijungta sekcija 1pvz K 1 I paprastosios bangins apvijos ingsnio lygties yk = y = ; matome, kad kai poli por p
skaiius yra lyginis, paprastj bangin apvij galima padaryti tik tuo atveju, kai kolektoriaus plokteli ir tuo paiu, sekcij skaiius yra nelyginis:

K = S = nelyginis. Pvz., keturpols mainos 2p = 4 inkaro apvija susideda i sekcij S =18, tai joms prijungti reikt K =18 kolektoriaus plokteli. 18 1 17 ; = yk = y = Tada paprastosios bangins apvijos ingsnis kolektoriumi 2 2

pasidaro trupmena, taigi, paprastosios bangins apvijos apvijos padaryti negalsime. O jei vis dlto reikia? Tada kolektoriaus plokteli skaiius dirbtinai sumainamas viena ploktele.

K/ = 17

O viena sekcija paliekama neprijungta prie kolektoriaus

yk = y =

Tada inkaro erdies griovelius sudedamos visos 18 sekcij. Po to nupiaunami vienos sekcijos galai, o likusios 17 sekcij prijungiamos prie kolektoriaus apskaiiuotu ingsniu yk=8. Taip sekcija uima griovel, o visa kita isidsto pagal normalios apvijos dsnius. Nubraiysime:

17 1 = 8; 2

y1 =

Ze 18 2 = = 4; 2p 4 4

y2 = y y1= 8 - 4= 4.

ia yra 18 reali grioveli, o sunumeravome 17. Poliaus (epei) ingsnis : =17/4 = 4,25

1/ 11 12 13 14 15 16 17 1

2/ 2

3/ 3

4/ 4 5

5/ 6

6/ 7

7/ 8

8/ 9

9/ 10

10/

13

14

15

16

17

10

11

12

4,25

4,25

4,25

86

Jei nupjauto laido nebus, maina bus mechanikai neibalansuota, o jei j utrumpintume, tai juo tekt trumpojo jungimo srovs, bt negerai.

2pvz. Bangin apvija su neprijungta sekcija


Jeigu i duomen, kuriuos turime, nesigauna normali paprastoji bangos apvija,

Pvz.,

2p = 4;

Dirbtinai sumainame sekcij ir kolektoriaus plokteli skaii S=15; K=15 ia viena sekcija paliekama neprijungta prie kolektoriaus. O kolektoriaus plokteli skaiius dirbtinai sumainamas viena padala. Skaiiuojame visus ingsnius: y1 = 15 = 4; y = 15 1 = 8; y2 = 8 - 4 = 4. 2 4 Tokia apvija su neprijungta sekcija - unikali, (kaip ms elektros main laboratorijoje), jos asimetrikos, netikslinga tokias gaminti. Pakeiiame numeravim grioveli. J yra 16 reali, o atitinkamai sunemeravus lyg tai 15. epei ingsnis : 15/4=3,75

S =Ze=16;

m = 1.

1/ 1

2/ 2

3/ 3

4/ 4

5/ 5

6/ 6 7

7/ 8

8/ 9

9/

10/ 11/ 10 11 12

12/ 13

/ 13/ 14

15/ 15

14

10

11

12

13

14

15

3,75

3,75

3,75

Be laido bus mechanikai neibalansuota, bet utrumpinti negalima, nes tekt didels srovs
(Elektros main laboratorijoje toks inkaras)

Kitas pavyzdys - dirbtinai utrumpinta bangin apvija


Nevisuomet gauname sveik apvijos ingsnio skaii.

4 2 paprastoji ar sudtin bangos apvija nemanoma, nes po vieno pilno apjimo patektume t pat griovel.);

Duota: 2p =4; S=Ze= K=16; m=1. y1 = 16 = 4; y = 16 1 8 ; (Nesveikas skaiius. Esant tokiam sekcij skaiiui,

y2 = 8 4 = 4.
Kad pasislinkti, tai paskutin ingsn padidiname ar sumainame 1-tu.

87

10

11

12

13

14

15

16

Nenormals ingsniai, apvija neusidaro, todl 1 ir 6/ sujungiami dirbtinai ir prijungiami prie 1 kolektoriaus ploktels. Tokia apvija gali dirbti, bet akivaizdi asimetrija. Visos kitos savybs tokios pat, bet nepageidautina asimetrija.

Apvijos simetrijos slygos


Nuolatins srovs main apvijos simetrijos slyga : lygiagreios akos turi turti tas paias elektrines savybes,- vienod elektrin var ir vienod elektrovar .Nesimetrinje inkaro apvijoje lygiagrei ak apkrovos srov pasiskirsto nevienodai, o dl to vienos akos perkraunamos, o kitos apkraunamos nevisikai. Perkrautos akos labiau yla, padidja inkaro nuostoliai, sumaja naudingumo koeficientas. I slyga: kiekviena lygiagrei ak pora turi susidti i vienodo sekcij skaiiaus; i slyga bus ipildyta, jei kiekvienai // ak porai teks sveikas sekcij skaiius S =N ; ia N1 natrinis (sveikas) skaiius; 1 a Ir jei i slyga nebus ipildyta, // ak elektrin vara ir EV bus nevienodos. II slyga : Kadangi S = Ze Z, tai svarbu, kad kiekvienos lygiagrei ak poros sekcijos inkare Z =N ; uimt vienod grioveli skaii, t.y. 1 a ia Z reali inkaro grioveli skaiius. III slyga : Kiekviena lygiagrei ak pora turi uimti vienod padt poli sistemos atvilgiu, o tai 2p = N1 ; (1) manoma tada, kai t.y. a Sudtinei kilpinei apvijai 2a = 2 m p. ra tai (1) lygt, gauname:

2p a

2p 2 = pm = m = N1; (sveikas skaiius)

Vadinasi, sudtin kilpin apvija gali bti simetrin tiktai tada, kai m=2.

Ilyginantieji sujungimai
Nevisuomet pavyksta vienodai idstyti rotori poli atvilgiu. Netgi laikantis simetrijos slyg, inkaro apvijos lygiagrei ak elektrovaros daugiapolse mainose gali bti nevienodos. To prieastis yra magnetin asimetrija, dl kurios vienavardi poli magnetiniai srautai yra nevienodi.

88

Tai dl to, kad jau gaminant elektros main, atsiranda defekt: tutumos lietuose stovuose, blogai surinkti poliai, neteisingai centruotas inkaras, dl to oro tarpai po poliais pasidaro nevienodi.
Asimetrija, statoriaus ir rotoriaus ays nesutampa, nelygs tarpeliai

A1
1,2,3

e1 B1

Pvz, jei e1> e2, tai teks srov

B2 A2 e2

Dl asimetrijos susidaro udara grandin, teka srov,kuri gali sutapti, gali nesutapti su iorine epei srove

Magnetins asimetrijos taka mainos darbui priklauso nuo inkaro apvijos tipo. Bangin apvija nejautri magnetinei asimetrijai. Banginse apvijose kiekvienos lygiagrets akos sekcijos tolygiai idstytos po visais main poliais, todl ia lygiagrei ak EV yra vienodos, neirint magnetins asimetrijos, nes ji vienodai veikia visas lygiagrets apvijos akas. Sudtingoj bangos apvijoje ta problema gali bti Kilpinse apvijose kiekvienos lygiagreios akos sekcijos idstytos po viena poli pora, todl lygiagrei ak EV-varos pasidaro nevienodos dl magnetins asimetrijos. Tuomet lygiagreiai sujungt epei elektriniai potencialai taip pat tampa nevienodi udaroje iorinje grandinje ima tekti ilyginimo srovs, kurios papildomai apkrauna epeius. ( pvz., i epeio A1 epet A2 (jei e1>e2) , o jei visose 4 inkaro apvijos akose EV bus nevienoda, tai tai ios srovs teks ir epei B1 B2 grandine. (Atsivelgiant apvijos var, - srovs gana didels). ios srovs, susiddamos su apkrovos srove, netolygiai apkrauna lygiagreias akas, dl to perkaista apvija, tai iaukia epei kibirkiavim ir pirmalaik susidvjim, padidja elektriniai nuostoliai. Be to, po kai kuriais epeiais padidja srovs tankis, virydamas leistin, dl to kibirkiuoja kolektorius. Kad nebt epei perkrovimo, daromi ilyginantieji sujungimai inkaro apvijos viduje - paprastj kilpini apvij takai, kuri elektriniai potencialai turi bti vienodi, sujungiami tarpusavyje elektrikai. iuo atveju ilyginimo srovs teks apvijos viduje, neapkraudamos epei ir juos jungiani yn. Ilyginanios srovs stipris nepriklauso nuo mainos apkrovos. Todl i srov neinyksta ir t.v. reime, kai Ia=0. Tai trikdo mainos darb. Tada apvijoje atsirandanios ilyginaniosios srovs teks apvijos viduje, neitekdamos epeius ir juos jungianias ynas. ie sujungimai daromi i varini laid ir yra vadinami pirmosios ries ilyginamaisiais sujungimais. Galima jungti tarpusavyje: Sekcij galus, prijungiamus prie kolektoriaus plokteli (arba) galins apvijos dalis prieingoje kolektoriui pusje. Bet sujungimai komplikuoja konstrukcij, reikia papildomai laid, todl geriau nenaudoti kilpins apvijos daugiapolje mainoje. (Dvipolje mainoje tokios problemos nra.) Lygiagrei ak elektrovar skirtumas gali bti nedidelis, pvz., 201 V; 199 V; skirtumas 2 V: 201-199=2 V; Bet srov gausis gana didel, atsivelgiant apvijos var. Pvz., U=2V, R=0,1, I=2/0,1=20A. Sudtinse kilpinse ir banginse apvijose lygiagreiai sujungiamos per kolektoriaus ir epei kontakt paprastosios apvijos, kurios sudaro sudtin. Praktikai sunku pasiekti, kad kiekviena paprastoji apvija sudaryt vienod epei ir kolektoriaus kontakt, todl srov tarp paprastj apvij pasiskirsto netolygiai iems reikiniams paalinti naudojami antrosios ries ilyginantieji sujungimai, kuriais paprastj apvij vienod potencial takai sujungiami tarpusavyje elektrikai.

89

Svarbiausias skirtumas eksploatacijai yra : Lygiagrei ak skaiius. Kilpinei apvijai: 2a Banginei apvijai: 2a =2m

y=

S m p

Patarimai, parenkant apvijos r:


Geriausia naudoti paprasiausi apvij. Pvz., dvipolei mainai gerai tinka paprastoji kilpos apvija. Kilpinje apvijoje skirting lygiagrei ak sekcijos atsiduria ties viena poli pora ir todl reikalingi ilyginantieji sujungimai ; Banginei apvijai tik sudtinei reikalingi II ries ilyginantieji sujungimai Daugiapolei mainai ir kilpinei sudtinei apvijai reikalingi dvejopi ilyginamieji sujungimai Panaiai yra, jeigu apvija sudtin kilpin arba bangin, tolygesniam srovi pasiskirstymui reikalingi ilyginamieji sujungimai Praktin apvijos tipo parinkim nulemia ilyginamj sujungim reikalingumas! Jeigu labai didels srovs mainoje, tai naudinga turti daugiau lygiagrei ak. Paprastai Ia 200 300 A. O jei daugiau, tai teks naudoti daugiapol main. Tada naudotina bt paprastoji bangos apvija. Bet jeigu nepakanka skerspjvio, tai naudojama sudtin (lygiagrei ak padidinimui). (Tik didels galios mainose tikslinga panaudoti mirij apvij.)

Mirioji apvija (Latro)


Didels galios mainose naudojama mirioji apvija. Ji sudaryta i kilpins ir bangins apvij, sudt tuos paius griovelius ir prijungt prie bendro kolektoriaus. Skirtingai nuo kilpins arba bangins, mirioji klojama 4 sluoksniais. Jos abi dirba lygiagreiai. Tam reikia, kad lygiagrei ak kiekis tiek kilpos, tiek bangos turi bti vienodas. Prie kiekvienos kolektoriaus ploktels prilituojami 2 laidininkai.

2ak=2ab
Todl 2p yk=2m, kai p>1. Todl yk=1 paprastoji kilpos apvija... Tada p = m sudtinga bangos apvija Pasirodo, kad bangos apvijos sekcija sujungia tarpusavyje kilpos apvijos sekcijas taip, kad bangos apvija tarnauja ilyginaniais sujungimais kilpos apvijai. Ir atvirkiai. Todl papildom ilyginanij sujungim nereikia daryti.

Dirbtinai udaryta bangin apvija


Daroma tada, kai dl mainos parametr yra reikalinga bangin apvija, o inkaro grioveli ir kolektoriaus plokteli yra tiek, kad jos padaryti nemanoma. Pvz., keturpols mainos 2p=4;inkaro grioveli skaiius Z=12; o kolektorius susideda i K=12 plokteli. Tada paprastosios bangins apvijos padaryti negalima, nes

yk =

Paprastj bangin apvij padaryti bt galima, jeigu ji susidt i 13 sekcij, o kolektorius i 13 plokteli:

12 - 1 nelygu sveikam skaiiui; 2

yk =

Bet inkare yra tik 12 grioveli, o kolektorius turi tik 12 plokteli, todl galima idstyti ant erdies ir prijungti prie kolektoriaus tik 12 sekcij. iuo atveju ir daroma dirbtinai udaryta bangin apvija i 12

13 - 1 = 6; 2

90

sekcij, o trkstamoji 13-ta sekcija ir kolektoriaus ploktel pakeiiama laidininku, kuriuo udaroma apvija. Skaiiuojant dirbtinai udarytos bangins apvijos ingsnius, atsivelgiama tai, kad inkaro erdyje yra vienu grioveliu daugiau, o kolektorius turi viena ploktele daugiau, lyginant su j tikruoju skaiiumi. Taigi, ms pavyzdyje skaiiuojant apvijos ingsnius,, reikia imti Z=13; K=13; Tada apvijos ingsniai:

y1 =

Braiant apvij, reikia atsiminti, kad kiekvien kart, apeinant inkar, kai sudedama p sekcij, i sekcij ingsniai kolektoriumi kaitaliojami: vienos sekcijos ingsnis daromas pilnas, (yk), o kitos sutrumpinamas vieno kolektoriaus padala: Sekant kart apeinant inkar, sekcij ingsniai vl kaitaliojami. Sudjus paskutin sekcij, jos galas laidininku sujungiamas su pirmosios sekcijos pradia.

13 - 0,25 = 3; y = yk = K -1 = 13-1 = 6; 2 2 4 y2 = y-y1 = 6-3 = 3.

y/k = yk-1 = 6-1 = 5;

10

11

12

NUOLATINS SROVS MAIN NUOSTOLIAI IR NAUDINGUMO KOEFICIENTAS


ia kalbama apie energijos nuostolius. Galios nuostoli nereikia painioti su tampos kritimu. Nuostoliai turi atspindti galios tam tikr netekim. Energijos keitimas visuomet suritas su energijos nuostoliais. P = P2 ; Visada P1> P2; 1 Nuostoli gali pavadinsime Skiriami nuostoliai: Elektriniai; Magnetiniai; Mechaniniai; Papildomi.

P1 - P2 = P;

Elektriniai nuostoliai - yra visose elektrinse grandinse, kuriomis teka srov: Pe = RI 2 ; Skiriami: inkaro apvijos varoje, epei kontakto, be to, visose kitose apvijose (nuoseklaus adinimo, papildom poli apvijos).

91

Lygiagretaus arba svetimo adinimo apvijoje nuostoliai bus pastovs, o visi kiti kintamieji. Skaiiuojant elektrinius nuostolius, reikia atsivelgti apvij varos priklausomyb nuo temperatros, nes apvij vara pastebimai priklauso nuo temperatros. Gryniems metalams : 0,004 / 10 C; arba 0,4% /10C Paprastai nuostoliams skaiiuojama temperatra 750C. Jei inoma, imama tikslesn reikm. Galios nuostoliai magnetinje grandinje. Juos gauname tuomet, kai magnetinis srautas kinta feromagnetins mediagos viduje. Nuostoliai inkaro magnetolaidyje. Magnetolaidio sluoksniavimas sumaina tik skurines sroves. iek tiek yra nuostoli poli galnse nuo inkaro magnetolaidio dantytumo. (Nepainioti magnetins tampos kritimo oro tarpuose). Jeigu magnetins tampos analogas yra tampa, tai magnetin srov - magnetinio srauto kitimo greit galime laikyti analogika elektrinei srovei: d = a ; (magnetin srov ) Tada F a = p; dt ia F magnetovara, a - magnetin srov; p galia. Kadangi inkaro magnetolaidyje srautas kinta, tai atsiranda ir srovs analogija. Nuostoliai skaiiuojami pagal magnetolaidio mas, kitimo greit. inynuose duodami savitieji nuostoliai. Mechaniniai nuostoliai atsiranda dl trinties guoliuose, epei trinties. Magnetiniai ir mechaniniai nuostoliai pastovs, nepriklauso nuo mainos apkrovos srovs. Prie papildom nuostoli priskiriami visi antraeiliai nuostoliai, kuriuos nevisada inome. Inkaro reakcijos, srovs komutacijos. Vidutins galios mainose nuostoliai priimami 1% nuo galios, jei nra kompensacins apvijos, ir 0,5 %, jei ji yra.(tik galingose mainose ji dedama)

P = Pe + Pmg + Pmech + Pp ;
Galime skaiiuoti naudingumo koeficient:

P1 P P1
varikliui

P2 + P

P2

generatoriui

Varikliui P2 mechanin gali bt sunkiau imatuoti., generatoriui prieingai. Mums, elektrikams patogiausia matuoti elektrin gali, o ne mechanin. Maos galios mainose naudingumo koeficientas emesnis, vidutins ir didels galios didesnis. Visa nuostoli galia virsta iluma (pagrindinai). Todl mainos kaista. MAIN ILIMAS IR AUINIMAS ilimas yra natralus reikinys. Leistin darbo temperatr nulemia izoliacijos savybs. Bet visi kiti mainos mazgai gali dirbti ir prie auktesni temperatr. Leistin izoliacijos temperatr nustato izoliacijos klass. A klass 105 0C. Izoliacijos darbo amius, nevirijant leistinos temperatros turi siekti 15 met. Kartu tai apsprendia mainos ami. Po tokio laiko atliekamas mainos kapitalinis remontas, kurio metu keiiama apvija. Temperatros virijimas vir leistinos 8 0C mainos ami sutrumpina dvigubai. Todl net ir trumpalaikis temperatros pakilimas ymiai virijant leistin trumpina mainos darbo ami, ypa auktos tampos mainose. . ilimo procesas vyksta pagal pagrindines termodinamikos taisykles. Isiskiriant tam tikram ilumos kiekiui prie tam tikros temperatros nusistovi balansas ir toliau mainos temperatra nekyla. Jei tik yra

92

temperatr skirtumas, vyksta ilumos mainai. Temperatra nusistovi tada, kai isiskiriamos ilumos kiekis susilygina su atiduodamu.

Leistina temperatra

Prajus 3-4 laiko konstantoms, pasiekiama nusistovjusi temperatra . Maina, nors ir nevienalyt, bet jos ilimas visvien keiiasi pagal eksponent. Laiko konstanta priklauso nuo mainos galios. Pagal tai, kaip kinta temperatra, mainos darbo reimas skirstomi :

laikas

ilgalaik;

trumpalaik; trumpalaik kartotin.

Ilgalaikis darbo reimas toks, kuomet jungus main, ji dirba tiek ilgai, kad temperatra pasiekia nusistovjusi reikm: Trumpalaikis darbo reimas toks, kai temperatra nespja pasiekti nusistovjusios reikms, t.y. ji atjungiama ir maina spja atauti. Jeigu maina dirba pagal tok reim, mes main galime perkrauti (trump laik). Mes i tos paios mainos galime gauti didesn gali. leistina

leistin.

Td
Trumpalaikis kartotinis darbo reimas toks, kai periodikai ciklikai kartojasi mainos jungimo ir atjungimo ciklai. Pauzs trukm tokia, kad maina nespja atauti iki pradins temperatros.

leistina Td Tp
t

T IT = d 100% Tc

, ia T jungimo trukm

Tc

93

MAIN AUINIMO BDAI


Natralus ir dirbtinis auinimas. Natralus tai toks, kai mainoje nra speciali rengini, padidinani ilumos atidavim aplinkai. Tai naudojama maos galios mainose, nes jose yra dideli santykiniai paviriai ir j pakanka natraliam mainos auinimui. Dirbtinis: savaiminis ir nepriklausomas. Kai auinanio oro sraut sukuria ventiliatorius ant paios mainos veleno savaiminis. Nepriklausomas auinimas - tai toks, kai main auina specialus ventiliatorius, nepriklausantis nuo mainos darbo. Jeigu maina udara, vienas ventiliatorius viduje, o iorinis auina korpus.(apipuia) Kuo didesns galios maina, tuo sunkiau sprendiamas auinimo klausimas. Nuolatins srovs mainoms (ribins galios apie 10.000 kW), nepakanka natralaus auinimo, dar reikia ir priverstinio auinimo, ypa jei greitis valdomas: jei jis pats suka savo ventiliatori, tai prie ma greii pasidaro neefektyvus savas auinimas. . Kintamosios srovs didels galios main korpusas upildomas vandeniliu (udaras korpusas). H2 geriau pernea ilum ir maesni aerodinaminiai nuostoliai. Gali bti labai galing main labiausiai kaistanios dalys - apvijos (vamzdeliai) auinamos destiliuotu vandeniu (dielektrikas). Jeigu tos paios galios maina daugiau kaista, tai reikia, kad maesni gabarit maina gali atiduoti didesn gali. Dabar leidiama mainoms kaisti iki 1500C tik reikia apsaugos, kad neprisiliesti.

94

TRANSFORMATORIAI
Transformatorius (T) statinis elektros renginys, skirtas elektros srovs parametrams keisti (paauktinti ar paeminti tamp, sustiprinti ar susilpninti srov). ia nedalyvauja mechanin energija nra judam viena kitos atvilgiu judam dali. Veikimas pagrstas elektromagnetins indukcijos reikiniu- abipuse indukcija tarp apvij. Bendra vis transformatori galia yra kelet kart didesn negu vis main, nes perduodant elektros energij, tenka kelet kart keisti elektros srovs parametrus. Transformatori isivystymas susijs su kintamosios srovs vystymusi. Btent galimyb keisti kintamosios srovs parametrus nulm kintamosios srovs paplitim. Elektrinse generatoriai gamina elektros energij su tampa U<24kV, nes esant didesnms tampoms, ikyla sunkumai su izoliacija. Perduoti elektros energij dideliais atstumais esant tokiai, palyginti, emai tampai, ekonomikai neapsimoka dl dideli nuostoli linijoje (P=UIcos, ta pati galia gaunasi prie didesns srovs, dl to padidja galios nuostoliai laiduose (I2R), t.y. dl to tekt didinti laid skerspjv). Todl elektros stotyse galios T pakelia U iki110, 220; 330,500; 750,1150 kV. Na, o vartotojams vl T pagalba U paeminama keliais etapais: 35(10) kV; 10(6)kV; 380/220V. Istorija: 1889 Dolyva-Dobrovolskis pasil trifaz T bei AV.
Pastebimas tam tikras grimas prie nuolatins srovs. Pvz., perduodant kintamj srov perduodama galia proporcinga efektinei kintamosios srovs reikmei. O izoliacija turi ilaikyti amplitudin reikm. Tuo tarpu nuolatin srov neturi padidintos amplituds.

Skiriami: Galios transformatoriai (energetiniai, didels galios: trifaziai vir 6,3 kVA, vienfaziai vir 5 kVA,) matavimo transformatoriai; suvirinimo transformatoriai; ma gali transformatoriai (atskiriems aparatros vienetams maitinti); pagal dan pramoninio ir auktesnio danio.

Sandara: Transformatori magnetolaidiai: atlieka dvi funkcijas:1) sudaro magnetin grandin srautui
usidaryti; 2) ant jo tvirtinamos apvijos, j ivadai, perjungikliai. Jie gaminami i elektrotechninio plieno lakt. is plienas (su Si priedu iki 4%) turi didel magnetin laid ir ma liekamj magnetinio srauto tank B. To paskoje gaunama: didelis magnetinis srautas prie ma magnetovar; siaura histerezs kilpa ir todl mai histerezs (galios) nuostoliai pliene. Magnetolaidio laktai, apie 0,5 mm storio, (ichtuoti), oksiduojami arba padengiamu plona izoliacine plvele. Lakt slyio vietoje yra didel elektrin vara. Dl to bus silpnos skurins srovs, tuo paiu mai i srovi sukelti galios nuostoliai. Taigi, sluoksniavimas apsaugo nuo skurini srovi. Transformatoriaus apvijos: Ant transformatoriaus magnetolaidio erdi umaunami izoliaciniai cilindrai, ant j vyniojamos apvijos (sklaidos srauto sumainimui pirmin ir antrin apvijos dedamos ant tos paios erdies.) Transformatoriaus apvijos gaminamos i apvalaus ir staiakampio skerspjvio izoliuot varini ar aliuminio laid.

Izoliacija:
Izoliacinis cilindras gaminamas i kabelinio popieriaus, suklijuoto bakelitiniu laku.is cilindras veriamas mediniais kaiiais, spraudiamais tarp magnetolaidio erdies ir cilindro sienels. Taip sumaja vibracijos bei triukmai. Dar naudojama tarpvijin izoliacija, izoliacija tarp apvijos sluoksni, tarp apvijos rii ir magnetolaidio. Magnetolaidis eminamas. Transformatoriaus magnetolaidis su apvijomis gali bti patalpintas metalin bak su transformatorine alyva, kuri auina ir izoliuoja apvijas. Tai alyviniai transformatoriai.

Daugiausia ia naudojamos A izoliacins klass (1050C) mediagos: transformatorin alyva, kabelinis popierius, elektrokartonas, medviln, baltasis ir raudonasis bukas, beras.

95

Transformatoriaus veikimas
Transformatoriaus veikimui iaikinti nagrinjamas vienfazis dviej apvij transformatorius. Veikimas pagrstas abipuse indukcija (ia kaip procesas) tarp T apvij. Ta apvija, kuri jungiama prie srovs altinio, vadinama pirmine ir ymima su indeksu 1,o prie kurios jungiasi apkrova - antrine ir ymima su indeksu 2. is skirstymas slyginis. (pvz. Kruonio hidroakumuliacin elektrin. Nakt energija nukreipta vien pus, dien kit. ymjimas transformatori:

i1 u1 e1 i2 u2 e2 w1 F 1

35kV 110kV 10kV

Pvz, energij gaudo 2 apvijos

Pradioje nagrinsime idealizuodami real T, kuriame nepaisome apvijos var ir yra pilnas magnetinio srauto ryys tarp wI ir w2 apvij. Pirmin apvija prijungiama prie tinklo, kurio tampa u1. Pirmine transformatoriaus apvija teka srov i1, kuri sukuria magnetin sraut , susiet su abiem apvijomis. Jei pirmins ir antrins apvij vyniojimo kryptis ta pati, tai srautas apvijose indukuoja (remiantis elektromagnetins indukcijos dsniu) tos paios krypties EV-varas e1 ir e2. Jei prie antrins grandins prijungta apkrova, tai antrins grandins generatorin EV e2 sukurs srov i2. ios srovs sukurtas magnetinis srautas bus imagnetinantis ir veiks prie pagrindin magnetin sraut . Srovs i2 imagnetinant veikim kompensuos srovs i1 prieauglis, dl to srautas praktikai liks beveik nepakits. Kiekvienam apvijos kontrui galioja II Kirchhoffo dsnis: u1 = e1; u2 = e2; Atsivelgiant teigiamas kryptis, i EV iraikos:

w2

F2

d d ; e2 = w2 ; dt dt u1 e1 w1 Santykis = = k vadinamas transformacijos koeficientu. u 2 e2 w2 Auktinanio transformatoriaus: k<1; eminananio : k>1; Jeigu paneigti nuostolius, (bt P1 = P2), tai galioja lygyb: i1 u2 1 = u1i1 = u2 i2; I ia santykis: i2 u1 k e1 = w1

Srovs apvijose pasiskirsto atvirkiai proporcingai tampoms! Apvijoje su didesniu vij skaiiumi teka maesn srov ( ir atvirkiai)

Panagrinsime real transformatori:


Realus T skiriasi nuo idealaus tai kuo:

1. Ne visas magnetinis srautas sutelpa magnetolaidyje, dalis jo gaubia apvij, praeina oru, pasiskirsto sudtingai - i srauto dalis vadinama sklaidos srautud1,(jei t.v.) ir dar plius d2 (jei apkrautas T), kurie indukuoja apvijose sklaidos elektrovar. Kadangi sklaidos srautas praeina per or, tai jam magnetin vara tiesin: d1 = d1 * i1 * w1; ia - magnetinis laidis; Tada:

96

ed1 = w1

ia L1 tik dalinis pirmins apvijos induktyvumas, vertinantis sklaidos sraut. Jis laikomas pastoviu, nes didioji sklaidos srauto kelio dalis yra nemagnetikas oras, kurio magnetin vara yra pastovi. Na, o visas induktyvumas uifruotas elektrovarose E1; E2, jis bt deimtis kart didesnis. Kadangi pagal II K.d. ed1 = ud1, todl ed1 galime pakeisti sklaidos induktyvija tampa: ud1= L1 i1;). 2. Srovs, tekdamos apvijomis, jas ildo, reikia bus ir F1 aktyviosios varos R1 ; R2. 3. Schemoje varos slyginai iimtos i apvij ir jungtos j atvilgiu nuosekliai. (Iklus varas, lieka idealus transformatorius). R
2

dd1 di di = w12 d1 1 = L1 1 ; dt dt dt

Taigi patiksliname veikimo aikinim. Pirmin srov sukuria ne tik magnetin sraut ,(srautas kinta, bet nejuda F2 apvij atvilgiu) susiet su abiem transformatoriaus apvijomis, bet taip pat ir tos paios krypties sklaidos sraut d1, susiet tik su pirmine apvija (jei tai t.v. reimas). Jei abiej apvij vyniojimo kryptis ta pati, tai srautas , abiejose apvijose indukuoja tos paios krypties elektrovaras e1 ir e2. Kadangi pirmin srov sukuria tos paios krypties srautus ir d1, tai j sukurt elektrovar e1 ir ed1 teigiamos sutartins kryptys sutampa. Jei prie antrins grandins prijungta apkrova, tai antrin e2 ,savo ruotu, sukurs srov i2. ios srovs sukurtas srautas bus imagnetinantis ir veiks prie sraut . Tos paios krypties bus ir srovs i2 sukurtas sklaidos srautas d2. Srovs i2 imagnetinant veikim kompensuos srovs i1 prieauglis, dl to srautas praktikai iliks nepakits. Kiekvienam apvijos kontrui galioja II K.d.

u + Ri = e;

Kai apvija atvira, srov joje i2=0. Pirmine apvija teka t.v. srov i0. Remiantis transformatoriaus veikimo aikinimu, ( magnetinis srautas praktikai nepriklauso nuo apkrovos, tuiosios veikos metu bus toks pat, kaip ir apkrauto transformatoriaus) galima urayti transformatoriaus magnetovar balanso lygt:

w1i0 = w1i1 - w2i2;

II K.d., tamp balanso lygtys: u1 - R1i1= e1+ed1 ; u2 + R2i2= e2 - ed2 ; I ia: u1 = e1+ ed1+ R1i1 ; (2) ia R1 pirmins apvijos aktyvioji vara

(1) Pagal parinktas paveiksle teigiamas EV kryptis, i elektrovar analitins iraikos: d d d d e1 = w1 ; ed1 = w1 dtd1 ; ed2 = w2 dtd2 ; Remiantis ; e2 = w2 dt dt

u2 = e2 - ed2 - R2i2 ;

(3)

ia R2 antrins apvijos aktyvioji vara

97

Lygtys 1, 2, 3 vadinamos pagrindinmis transformatoriaus lygtimis. Jos yra transformatoriaus atstojamj schem ir vektorini diagram pagrindas.

Transformatoriaus elektrovara
Tarkime, kad transformatoriaus pirmins apvijos sukurtas magnetinis srautas yra sinusinis (kintantis laiko atvilgiu): = m sin 1 t ; (1) is srautas veikia transformatoriaus apvijas ir jose indukuoja elektrovaras: d e1 = w1 dt = w11 m cos1t ; i lygt galima perrayti taip: e1 = Em1sin 1t + (2) ; 2 Maksimali pirmins apvijos elektrovara Em1 = 2 f1 w1 m ; E Efektin pirmins apvijos elektrovara: E1 = m1 = 4,44 f 1w1 m ; 2 Atitinkamai antrins apvijos elektrovara: E2 = 4,44 f1 w2 m. Palyginus (1) ir (2) lygtis, matyti, kad elektrovara pralenkia 900 kampu sraut, kuris j indukuoja. Dydius, kintanius sin dsniu, galima urayti simbolikai (kompleksikai) (tada nereikia operuoti amplitudinmis vertmis, galima ir efektinmis). Taigi, ryys tarp magnetinio srauto ir elektrovaros (vadovliuose gali bti kitokie enklai, bet tai tik
enkl sistemos pasirinkimo klausimas)

E1 = j 1 ; E2 = j 2 ; Lygtys, atstojamoji schema ir vektorins diagramos


Pagrindinis srautas priklauso nuo magnetovaros, kuri sukuria pirmin ir antrin apvijos. Todl magnetovar balanso lygties w1I0 = w1I1 - w2I2; abi puses padalinkime i w1:

w I1 = I0 + I2 2 ; w1 1 I1 = I0 + I 2 ; k

(1) srovi balanso lygtis

I ia seka, kad srov I1 galima irti, kaip susidedani i dviej dedamj: viena j I0 I2 kompensuoja antrins apvijos srovs apsprendia pagrindin magnetin sraut , o antra k imagnetinant poveik. Tuiosios veikos srov sudaro tik kelet % srovs I1N. J paneigus, i (1) seka, kad apvij srovs (apytikriai) atvirkiai proporcingos vij skaiiui: (Lygyb bt, jei bt I0 = 0)
I1 I2

w2 w1

1 = k ;k =

w1 w2

I2 I1

(visk raome eminaniam T)

98

I ios formuls seka, kad apvijoje su didesniu vij skaiiumi teka maesn srov. Toliau uraysime tamp balanso lygtis kompleksine forma:

U 1 = E 1 + E d1 + R1 I 1 ; U 2 = E 2 - E d2 - R2 I 2 ;
Elektrovar Ed1 atsveria tampos kritimas pirmins apvijos sklaidos induktyviojoje varoje X1, o elektrovar Ed2 atsveria tampos kritimas antrins apvijos sklaidos induktyviojoje varoje X2: Ed1 = jX1 I1 ; Ed2 = jX2 I2; Tada galime perrayti tamp balanso lygtis:

U1 = E1 + jX1I1+R1I1; U2 = E2 - jX2I2 R2I2;

(2) (3)

ias (1),(2),(3) lygtis atitinka atstojamoji schema:

Z2

ia ryys tarp pirmins ir antrins apvij magnetinis. iose apvijose srautas indukuoja elektrovaras E1 ir E2 Apvij sklaidos induktyviosios varos X1 ir X2, o aktyviosios R1 ir R2. Prie pirmins apvijos gnybt prijungta tampa U1. Pirmine apvija teka srov I1. Antrine grandine, j apkrovus, tekt srov I2. Matome paymtas slygines EV kryptis. Pavaizduosime bendro pavidalo vektorin diagram, atitinkani (1),(2),(3) lygtis. Atskaitos vektorius pagrindinis magnetinis E1 ;) srautas, (kurio didumas m = 4,44fw1 R-L apkrova jx1I1 E1 ir E2 pralenkia sraut 900 kampu. U1 magnetinimo srov I0 pralenkia sraut dl to, kad realus transformatoriusturi nuostolius, tai R1I1 nuostoli kampas . I2 kampas priklauso nuo apkrovos pobdio. ia E1 pasirinkome R-L, todl I2/k atsilieka kampu 2 nuo E2. I2=I2/k Srov I1 braioma kaip suma I0 ir I2/k. Srov I1 -R2I1 atsilieka nuo tampos U1, nes transformatorius E2 naudoja reaktyvij gali dl I0 ir nuostoli. I1 1 Gavome k 4,8. -jx2I2 Kai transformacijos koeficientas k pakankamai didelis, E1 ir E2 dydiai smarkiai skiriasi. 2

iuo atveju vektorin diagram braiyti nelabai patogu, todl kartais geriau naudoti redukuotojo (perskaiiuoto) transformatoriaus lygtis, atstojamj schem ir vektorin diagram.

99

Redukuotojo transformatoriaus parametrai


Redukuotu transformatoriumi vadinamas toks, kurio antrin apvija slygikai pakeista nauja apvija, turinia tiek pat vij, kiek j yra pirminje apvijoje, o nuostoliai ir galia nepakit. Tada k = 1 transformacijos koeficientas Jei naujosios apvijos, turinios vij skaii w2= w1, parametrai ymimi : E2; I2; R2; X2, tai galima urayti, kad E2= E1. Tada el-magnetin schem galima supaprastinti, sujungiant vienod potencial takus a1 ir a2, b1 ir b2. Galima urayti, kad transformacijos koeficientas

k=
/

E1 E2

E2/ E2

= 1;
I ia:

Tuomet I redukuoto T apibrimo

E2 = k E2;
E2' I 2' = E2 I 2 ;

I2 ; k Naudojantis galios nuostoli pastovumo slyga:

I2' =

R2(I2)2= R2I22; X2= k2X2

Ir kadangi: k = I2/I2 ;

R2= k2R2

Analogikai:

Redukuotojo transformatoriaus parametrai naudojami pagrindinms lygtims, atstojamajai schemai ir vektorinei diagramai sudaryti. Realius dydius randame i redukuot atitinkamai perskaiiuodami.

Redukuotojo transformatoriaus lygtys


Redukuotojo transformatoriaus parametrus raius tamp balanso lygtis, gausime redukuotojo transformatoriaus tamp balanso lygtis,

U 1 = E 1 + jX 1 I 1 + R1 I 1; U 2' = E 2' - jX 2' I 2' R2' I 2' ;

Dabar prisiminkime srovi balanso lygt:

Pastebime, kad redukavimas I lygties nepakeiia, II-je - atsiranda trichai; na, o III-ia pasikeiia i esms. Bet visgi pastebkime, kad II tam tikra prasme pasikeiia, E2 tampa lygi E1. Pagal ias lygtis nubraiome atstojamj schem. Vienod potencial takai sujungti a ir b.

I2 1 I 1 = I 0 + I 2 ; i ia: I 0 = I 1 - ; arba k k

I 0 = I 1 - I '2 ;

ia srovi teigiamos kryptys pasirinktos laisvai. ia kaip taikant I K.d.. Pasirenkame, o atsakymas parodys, ar gerai.

Za

Redukuotojo transformatoriaus schema neturi magnetinio ryio element tarp pirmins ir antrins grandini.

100

I1

Z1

a I0

Z2 I2 Z0 b

Arba paprasiau (var dedamsias pakeitus kompleksinmis varomis) tursime T pavidalo atstojamj schem:

U1

E1= E2

U2

Za(apkrovos

Ji susideda i 3 ak:

a b magnetinimo aka. ios akos srov I0 priklauso ne vien tik nuo elektrovaros E1, bet ir nuo ios akos var R0 ir X0. Jos abi sudaro magnetinimo akos kompleksin var Z0. Z0 = R0 + jX0; tampos kritim ioje varoje, tekant srovei I0 atsveria elektrovara E1: E1 = E2 = Z0 I0 ; Aktyvioji galia varoje R0 atitinka magnetini nuostoli gali: Pirmin aka su vara Z1= R1 + jX1 ir srove I1 ; Antrin aka su vara Z2= R2 + jX2 ir srove I2 ; P0 = R0 I02.

R-L

=E2

Keiiant apkrovos var Za , atstojamojoje schemoje galima gauti visus transformatoriaus darbo reimus Visi atstojamosios schemos parametrai, iskyrus Za, yra pastovs dydiai ir gali bti nustatyti t.v. ir tr. j. bandymais. Reikini nagrinjimas paiame transformatoriuje danai pakeiiamas lengvesniu nagrinjimu palyginti paprastoje redukuotojo T atstojamojoje schemoje. Rezultat tikslumas priklauso nuo atstojamosios schemos parametr nustatymo tikslumo. I redukuotojo transformatoriaus schemos gali bti gauta srovi balanso lygtis, taikant I Kirchhoffo dsn mazgui a arba b: I1= I0 +I2; iai elektrinei schemai nubraiysime vektorin diagram aktyviajai- induktyviajai (R-L) apkrovai. Toliau bus nagrinjamas tik redukuotas T.

jX1I1

R1I1 X2I2 R2I2 U2

U1

E1=E2 I2

I1

I0

Nubraiysime vektorin diagram aktyviajai apkrovai (R). Braiymo seka: Laisvai pasirenkama U2 ir, inant, kad srov turi sutapti faze su tampa, nubriama srov I2; I tamp balanso lygties: E2= U2+ R2I2 +jX2I2; sumuojame tamp kritimus srovs I2atvilgiu ir gauname E2= E1; Briame sraut , 900 kampu atsiliekant nuo E1;(savo masteliu) Briame I0, nedideliu nuostoli kampu pralenkiani sraut . Turdami I0 ir I2, pagal srovi balanso lygt galime rasti I1 = I0 + I2; dabar jau yra atskaitos vektorius I1, galsime iekoti U1 = E1 + R1I1 + jX1I1

Nubraime. Pastebime, kad srov I1 atsilieka nuo tampos U1, nes T naudoja reaktyvij gali dl I0 ir nuostoli. Nubraiysime vektorin diagram talpinei apkrovai (C). R1I1 C Laisvai pasirenkame U 2. Kadangi apkrova talpin, briame I2, pralenkiani 900 jX1I1 kampu; X2I2 Iekodami E2= U2+ R2I2 +jX2I2, sumuojame tamp kritimus srovs I2 atvilgiu ir gauname E2= E1; R2I2 Briame sraut , 900 kampu atsiliekant nuo E1; (savuoju, srauto masteliu); U1 Briame I0, nedideliu nuostoli kampu pralenkiani sraut . U2 1< 90 0dl : Turdami I0 ir I2, pagal srovi balanso lygt galime rasti E1=E2 R1 I1 = I0 + I2; R2 Dl nuostoli Dabar jau yra atskaitos vektorius I1, galsime iekoti U1 magnetolaidyje = E1 + R1I1 + jX1I1 I2 Nubraime. Pastebsime, kad U2 gali bti didesn u I1 I0 E2. Realiai C apkrovos pobdis persiduoda ir pirminei apvijai, 80 850. Srov I1 turi aktyvij dedamj dl apvij aktyvij var R1; R2 ir nuostoli kampo

101

Transformatoriaus tuiosios veikos bandymas


Kai transformatoriaus antrins apvijos gnybtai atviri (neprijungta apkrova), I2 = 0, tai i srovi balanso lygties : I1 = I0 Tuomet tamp balanso lygtys: U1 = E1 +R1 I0 + jX1 I0 U2 = E2

Tuiosios veikos reimo atstojamoji schema, vektorin diagrama ir jungimo schema tuiosios veikos parametrams nustatyti: Koki informacij galime suinoti i tuiosios veikos bandymo? I tuiosios veikos bandymo galima suinoti:

It

R1

jx1
R0

It

Z1

I2 /=0 I0=It
Z2/ U2/

U1

E1

U1

Z0

jx0

102

It I0

Pt P0
A V U1 W V U20 U1 RtI0 E1 =E2= U2 I0 =It jxtI0

U1

Dl srauto nuostoli magnetolaidyje, nes srov-tik keli % nuo nominalios

1.Transformacijos koeficient. Voltmetrai: Pirmin apvija prijungiama prie nominaliosios U1N; Pirmasis voltmetras rodys tamp U1N; antrasis antrins grandins nominali tamp U20. I to U k U1N ; galima suinoti transformacijos koeficient 20 2. Tuiosios veikos srov. Ampermetras rodys t.v. srov It (tai santykin magnetinimo akos srov, ji I tesudaro vos kelis % nuo nominaliosios srovs) it = t 100(%); I 1N 3. Atstojamosios schemos varas.Voltmetro ir ampermetro bdu nuolatine srove galima bt nustatyti omin apvij var R1. Antroji vara R0 nuostoliai magnetolaidyje. Aktyviajai varai nustatyti reikalingi ampermetro ir vatmetro rodmenys. P Aktyvioji tuiosios veikos vara R t = R 1 + R 0 = t2 ; Z1<< Z0 It U Z t = Rt + jX t = Z 1 + Z 0 Z 0 ; Z t = 1N ; Pilnoji tuiosios veikos vara I0 Induktyvioji sklaidos t.v. vara

X t = Zt R t ;

Grubiai vertinant

Praktikai R1 < R0; ir X1<<<X0; Aktyvioji vara didesn u omin dl nuostoli magnetolaidyje. 4. Tuiosios veikos galios nuostolius. Vatmetras rodys aktyvij gali, (pliene, magnetolaidyje, tai magnetiniai nuostoliai jie proporcingi tampos kvadratui P0 U12) ; Visa tuiosios veikos galia praktikai padengia nuostolius magnetinje grandinje. P P ; t m Nubraiysime tuiosios veikos ch-k pobd. (parabols). Kodl krenta cos? cos krenta, nes tai nulemia srautas , kuriam magnetin vara netiesin (magnetolaidiu srauto linijos usidaro). Ji keiiasi, keiiant U, jai augant, prisisotina, auga nuostoliai. ia negalioja Omo (Ohmo) dsnis, todl ir srov netiesin, parabol. Redukuoto transformatoriaus atstojamosios schemos antrins grandins parametrai nustatomi atliekant trumpojo jungimo bandym.

It=f(U1); Pt=f(U1); cos t=f(U1);

103

Transformatoriaus trumpojo jungimo bandymas


Trumpasis jungimas yra toks transformatoriaus darbo reimas, kai antrin apvija yra sujungta trumpai, o antrin tampa U2 = 0. Jeigu eksploatacijos metu vyksta trumpasis jungimas, tai iauga neleistinai didels I1 ar I2 srovs. Taiau, bandant, mes galime ramiausiai atlikti trumpojo jungimo bandym, inodami, kad bandymo srovs neturi viryti nominali srovi ir tamp. Transformatoriaus trumpojo jungimo reimas gaunamas trumpai sujungus (per ampermetr) antrin grandin. I1tr I2N A W V A U1tr Z1 I1tr I0 Z0
T pavidalo atstojamoji schema

I2N

Z2

U1tr

Pirmins grandins tampa i lto didinama tol, kol srov antrinje grandinje pasiekia vardin vert U1 parenkama tokia, kad (I1tr I1N ) srovs neviryt nominali. Pirmins grandins tampa Utr , kuri prijungus, antrinje trumpai sujungtoje apvijoje teka vardin srov I2N, vadinama trumpojo jungimo tampa. Ji danai reikiama %. Trumpojo jungimo atvejui pagrindins T lygtys :

U1tr = E1 + R1 I1tr + jX1 I1tr ; I0 = I1tr I2N; (kadangi t.v. srov


I0 labai silpna, jos galima nepaisyti.) Tada

U2tr = 0 = E2 R2 I2N - jX2 I2N ; I1tr = I2N;

tai atsivelgus, nubraioma vektorin diagrama, trumpojo jungimo tamp trikampis, o kratines padalinus i srovs I1tr, gaunamas trumpojo jungimo var trikampis.

U1tr R2 I1tr

jX1I1tr U1tr

R1I1tr E1=E2

jXtrI1trk

Ztr

jXtr

X2 I1tr

I1tr=I2N

tr
RtrI1tr

tr
Rtr

U2tr=0 Trumpojo jungimo atstojamosios transformatoriaus varos:

Taigi, atlikus trumpojo jungimo bandym, nustatomi trumpojo jungimo parametrai ir nubraioma trumpojo jungimo vektorin diagrama bei atstojamoji schema.

Rtr= R1+R2 X tr= X1+X2 Ztr= Rtr+jXtr

104

Sudarius trumpojo jungimo trikamp, lengviau nagrinti transformatoriaus darb; o trumpojo jungimo parametr nustatymo tikslumas susijs su transformatoriaus analizs tikslumu. Trumpojo jungimo parametr nustatymas U1tr I1tr jXtrI1tr U1tr I1tr RtrI1tr
vatmetras)

Rtr

jXtr

I trumpojo jungimo bandymo galima suinoti: 1. Transformacijos koeficient

k=

I 2tr ; I1tr

2. Trumpojo jungimo tamp (keli % UN0

utr =
Ptr Pel ;

U tr 100; (% ) U1

3. Trumpojo jungimo gali, (kuri parodo

Kadangi t.v. srovs I0 praktikai nepaisome, tai nepaisome ir T magnetini galios nuostoli Pm. Aktyvioji galia, kuri rodo vatmetras, yra T elektrini nuostoli (apvijose) galia. Kadangi tampa maa, tai nuostoli magnetolaidyje beveik nebus, o apvijose teks nominalios srovs, todl ia gausime nuostolius apvijose elektrinius nuostolius (vario nuostolius PCu).

P1tr= RtrI1tr2

4. Trumpojo jungimo varas Voltmetro-ampermetro bdu nuolatine srove nustatomos omins varos R1 ir Itr R2. (Kol dar neutrumpinta). Toliau, tekant kintamajai srovei: Galima apskaiiuoti: U

P Rtr = 1tr ; (i vatmetro ir ampermetro rodmen); R2=Rtr R1; I1tr 2 U Kadangi U1tr= ZtrI1tr, tai Ztr = 1tr ; ir X tr = Ztr 2 Rtr 2 ; I1tr
Ztr Z1+Z2 ;

Galime suinoti, kam bus lygi

' Ztr ; Z1 Z 2
nes apvij varos beveik vienodos, jei apvijos uima madaug t pat tr. (bendru atveju), jei neinome konkretesni duomen. (Tai priklauso nuo apvij konstrukcijos, galios) . I t.v. bandymo galime rasti Z0 Zt Z1; T pavidalo apytiksl atstojamoji schema turi nedidel skaii element. Bet galima sudaryti dar paprastesn (gama, graikikai) pavidalo schem:

I1 It U1

I2 Zt

Ztr U2 Z

i schema atitinka * schem (8psl.). O pagal i schem transformatoriaus tyrimas trumpojo jungimo reime nra tikslus, nes I1 pasirodyt didesn, nei i tikrj. Bet tarpiniame - darbo reime ji yra tikslesn u trumpojo jungimo atvej,bet ne taip tiksli kaip tuiosios veikos metu. Panaudojus pataisos koeficient, padidinus Ztr , gausime tiksli srovs reikm.

105

Priklausomybs I1tr= f(U1); Ptr= f(U1); cos = f(U1) vadinamos transformatoriaus trumpojo jungimo charakteristikomis Kodl cos - ties? cos - ties, tai nulemia sklaidos srautai, kurie usidaro oru, kuriam magnetin vara pastovi. ia galioja Omo dsnis. Srov tiesin, nes neprisotinta magnetin grandin. tampa U sumainta. U1

Dar labiau supaprastinta transformatoriaus vektorin diagrama ir atstojamoji schema


Apkrauto transformatoriaus vektorin diagrama vaizdiai iliustruoja ryius tarp transformatoriaus parametr, taiau ji sudtinga ir praktiniams skaiiavimams nelabai patogi. Norint supaprastinti diagram praktiniams tikslams galios transformatoriuose, apkrautuose nominalia apkrova, nepaisome tuiosios srovs ir laikome, kad I1= I2, kadangi transformatoriaus tuiosios veikos srov srov I0 sudaro 2-3% vardins srovs IN, ir paklaida bus nelabai didel. Tuomet atstojamoji schema bus be magnetinimo akos, ir susids tik i nuosekliai sujungt var

I1
U1

Rtr

jXtr U2 Za

I1= I2

Raome lygt, siejani transformatoriaus pirmins ir antrins grandini tampas:

Rtr= R1+R2 X tr= X1+X2

Supaprastin atstojamj schem atitinka supaprastinta v.d.: Laisvai pasirenkame U2 ,


) srov

U1 = U2+(Rtr+jXtr)I1

jXtrI1 U1 ZtrI1 RtrI1 U2 I1= I2

Ra' Pasirinkus apkrovos pobd, pvz., R-L, tada ( cos 2 = ' Za


I1tr bus atsiliekanti nuo tampos U2; nubriama srov I1= I2;

Dabar pagal tamp balanso lygt briami atitinkami tamp kritimai ir gaunama tampa U1. Gaut lygt ir vektorin diagram patogu naudoti transformatoriaus tampos pokyiui, esant vairioms apkrovoms nustatyti

Antrins tampos kitimas

Kintant transformatoriaus apkrovai, jo antrin tampa U2 kinta. Tai matosi ir i supaprastintos trnaformatoriaus atstojamosios schemos, kur

U2= U1N - I1Ztr.

apkrov, yra svarbiausia transformatoriaus ch-ka, eksploatuojant.

U1N U 2' 100; pereinant i tuiosios veikos nominali Antrins tampos pokytis: U N = U 1N

106

Kad vartotojas gaut reikiam tamp, perdavimo linijose svarbu tampos pokytis. Yra leidiamos tam tikros ribos. Antrins tampos U2 priklausomyb nuo srovs I2 vadinama transformatoriaus iorine ch-ka:

U2 = f(I2)
ios kreivs forma priklauso nuo T apkrovos pobdio

Trifaziai transformatoriai
Trifazes sroves ir tampas galima transformuoti, naudojant tris vienfazius transformatorius. Toks transformatorius vadinamas grupiniu. Jis yra simetrikas (tiek apkrautas tiek ir ne) Jei grupinio transformatoriaus magnetolaidio dalis be apvij sujungtume vien, tai tos dalies srautas, esant simetrinei sistemai

A + B + C = 0 ;

Magnetolaidio dalis, kurioje magnetinio srauto nra nereikalinga. Taip sujungus, gaunamas trifazis transformatorius su bendru magnetolaidiu.
Trierdis T Trumpesnis kelias Jungas

Toliau galima vidurin dal imesti. Gauname trierd magnetolaid. Tokie trifaziai erdiniai transformatoriai ymiai patogesni, lengvesni ir pigesni, todl plaiai paplit.

Jeigu maitinimo tampos ir apkrova simetriniai, tai kiekviena faz elgiasi vienodai, kaip ir vienfazis. Todl nra reikalo kiekvienai fazei braiyti vektori diagramas, galima pasitenkinti ir viena. Kai apkrova nesimetrin, vaizdas skiriasi.
erdis

Trifazi transformatori magnetinimo srovs


Trierdio transformatoriaus magnetinimo srovi asimetrija Toks trierdis transformatorius yra truput asimetrikas. Taip gavosi tuomet, kai vidurinj magnetolaid sutrumpinome. B faze srautas praeina trumpesn keli, o kratini fazi magnetolaidiai ilgesni, taigi, ir magnetinimo srovs didesns, kad gauti t pat sraut Todl tam paiam srautui sukurti vidurinje fazje reiks truput maesns magnetovaros, negu kratinse. Ir

107

IBo IAo ICo

IAo = ICo > IBo.

Srovs nelygum matome srovi vektori isidstyme. Normaliai tuiosios veikos srovs turt bti simetrins, ypa atvejui, kai nra neutraliojo laido, srovi vektorin suma privalo bti lygi = 0. Taigi, jei yra asimetrija ir nra neutraliojo laido, turi pasikeisti ir fazs dydis taip, kad vektorin suma ilikt = 0. Gaunasi nesimetrins srovs, o galios dar labiau nesimetrins. Taigi, kai pirmin trierdio T-riaus apvija sujungta vaigde be neutraliojo laido Y /... : UA
Labiau aktyvi srov ICo

At900; Pa0
IAo

Jei tai susidaro paradoksas, kad

IAo+ IBo+ ICo= 0; At > Bt >Ct ; PAt< PBt< PCt

Ct
UC

Galias nulemia kampai, ten kur kampas minimalus, ten galia maksimali. Jei yra neutralusis laidas, arba apvijos sujungtos trikampiu, bus kitaip (sudtingai).

Bt

IBo

UB

Todl, atliekant tokio transformatoriaus tuiosios veikos bandym, reikia matuoti vis fazi galias. Kai tok transformatori apkrauname simetrine apkrova, i asimetrija pradingsta, ir neturi ymesns takos transformatoriaus darb.

magnetinimo srovs (tuiosios veikos srovs) auktesns harmonikos


Jau kalbjome anksiau, kad jei tampa U sin, elektrovara EV turt atsverti tamp U, tada ir srautas privalo bti artimas - sin , tik atsiliekantis nuo EV 900 kampu. Tuiosios veikos metu pirmins apvijos srov lygi t.v. srovei; i1 = i0. Jei tiksliau, sraut kuria, tuo paiu ir T-riaus magnetolaid magnetina t.v. srovs reaktyvioji dedamoji i0r. Dl T-riaus plieno sotinimo sraut kurianti rov i0r ir srautas kinta skirtingai.

=f(t)

=f(i0r)

Vienfazio T magnetinimo kreiv matome paveiksle.

srovs

i0r

I-me kvadrante T-riaus magnetinimo kreiv =f(i0r). Ji atspindi T-riaus sotinim, kur rodo kreivs netiesikumas, bet nevertina magnetini galios nuostoli. juos atsivelgsime kiek vliau. II-me kvadrante srauto kitimo kreiv=f(t). Magnetinis srautas sinusin laiko funkcija. IV-me kvadrante- grafiniu bdu gauta reaktyviosios t.v. srovs kitimo kreiv i0r= f(t). i srov nesinusin, nors jos sukurtas srautas sinusinis.

108

Dl magnetini galios nuostoli T-riaus magnetolaidio pliene atsiranda t.v. srovs aktyvioji dedamoji i0a. Taigi t.v. srov i0 sudaryta i dviej dedamj : Dl plieno sotinimo ir magnetini galios nuostoli t.v. srov i0 yra ikraipoma. T.v. srovs harmonik spektre atsiranda visa eil nelygini auktesnij laiko harmonik. Taigi, srautas nori bti sinusinis, bet tada srov nesinusin Tuiosios (turinti ryki III-i harmonik). veikos srov Taiau, raant lygtis vektorinje formoje, harmonik ir jos nepaisoma, nes tuiosios veikos srov i0 silpna, o tiriant apkraut dedamosios transformatori, ios prielaidos rezultatams didels takos neturi, jei apkrova tiesin, bendra srov artima sinusinei. O kaip trifaziame transformatoriuje? Trifaziame T-riuje taip pat bus visos nelygins harmonikos, kuri eils numeriai kartotiniai 3, (9,15, 21, 27, ir t.t.) o j fazs sutampa. Galimi 3 variantai:

i0= i0r+ i0a

laidu) Tada III-ios harmonikos srovs teks ir linijos laiduose ir fazi apvijomis ir neutraliajame laide (3 kartus didesns, nes visose fazse sutaps savo fazmis (termino dviprasmikumas). ia bus nemai sraut ikraipymai ir elektrovaros asimetrikumas. Taigi, jeigu klaustume, kada III-sios harmonikos srovs gali pratekti? Atsakymas: jeigu yra neutralusis laidas arba apvijos sujungtos trikampiu (tada teks trikampio viduje). Kol kas apie antrin apvij nekalbame. Kitas variantas:

1. Yra udara grandin tekti 3 harmonikos srovei. Pirmin apvija sujungta YN/... (vaigde su neutraliuoju

2. Nra udaros grandins tekti III-sios harmonikos srovei. Pirmin apvija sujungta Y/... (vaigde be neutraliojo laido)
Jei negali tekti 3-ios harmonikos srovs (nra kelio, t.y. udaros grandins). Tada neivengiamai srautas pasidarys nesinusinis. Srauto kreivje atsiras III-ia harmonika. Galimi 2 bdingi atvejai: 1. Grupinis transformatorius. Grupiniuose transformatoriuose treij harmonik srautai usidaro per jungus. Kiekvienai srauto III-iai harmonikai yra atskiras kelias magnetolaidiu, ie srautai dideli (sraut ikraipymai bei elektrovaros asimetrija gana pastebimi), tada kiekviena harmonika indukuos papildom elektrovaros III-i harmonik. Ji bus 3 kartus rykesn elektrovaros spektre, nes proporcinga srauto ivestinei (j3). Toks elektrovaros ikraipymas nepageidautinas. Toks transformatorius duot nesinusin elektrovar E ir tamp U.

3-iai harmonikai bus kitokia L

109

2.Trierdis transformatorius Srauto III-iosios harmonikos negali usidaryti normaliai, jos bus priverstos usidaryti bako sienelmis, per or, metalines konstrukcijas ir pan. (Pagrindiniai srautai skiriasi faze 1200, todl netrukdo usidaryti vienas kitam). erdiniame transformatoriuje III-j harmonik srautai sutampa faze, tos paios fazs srautai magnetolaidio junge nukreipti vienas prie kit. III-iai harmonikai bus kitokia induktyvioji vara. Kadangi toki kontr magnetins varos didels, tai magnetiniai srautai mai. Magnetin vara ia ymiai didesn nei grupinio transformatoriaus.

Rm trierdio>>> Rm grupinio
iuo atveju srauto III-ia harmonika negali bti ryki, tuo paiu ne tiek ryki ir elektrovara E. Ivada: Toks apvij jungimo variantas leistinas tik trierdiame transformatoriuje, o grupiniame nepriimtinas. Dabar treias atvejis. O jei: 3.

Nra udaros grandins tekti III-iosios harmonikos srovei pirminje grandinje, o antrinje yra. Apvijos sujungtos Y/.

Akivaizdu, kad tada pirmins apvijos srov bus be III-iosios harmonikos (nes negali tekti, kelio nra), taigi, turt atsirasti magnetinio srauto III-ia harmonika (ir nesvarbu, koks magnetolaidis). Ji indukuos elektrovaros E III-i harmonik ir trikampio viduje teks srovi treiosios harmonikos. (Tos elektrovaros E treij harmonik atvilgiu bus trumpieji jungimai.) Ta atsiradusi srov slopina srauto III-isias harmonikas. Treiosios srovs harmonikos teka antrinmis apvijomis, o linijoje j nra. Rezultate beveik nebebus nei srauto nei E treij harmonik (jos bus nuslopintos).

Taigi, apvij jungimas trikampiu turi privalum. O kaip bt , jei apvij jungimas bt Y/Y ? Visai blogai, ryki E-varos III-oji harmonika atsirast.
Ivada: Pageidautina, kad bent viena apvija bt sujungta . O kadangi tai susij su grupmis, tai nemanoma isiversti su vienintels grups sujungimais . O kas tos grups?

Transformatoriaus apvij jungimo grups


Tai fazi skirtumas tarp transformatoriaus A ir apvij linijini elektrovar. ia kalbame tik apie fazi skirtum, o ne apie U dyd ir nesvarbu ar auktinantis ar eminantis transformatorius.
A B C

Trifazi transformatori pirmins ir antrins apvijos gali bti sujungtos: c b a vaigde (Y) vaigde su neutraliuoju laidu (YN) x y Trikampiu () z Zigzagu (Z) Zigzagu su neutraliuoju laidu (ZN) Gali skirtis ne tik schema, bet ir gal paymjimai. Priklausomai nuo sujungimo, mes galime gauti vis eil skirting tamp. Galios transformatori, dirbani energetini tinkl lygiagretse linijose, t linij pradioje ir pabaigoje vienvardi tamp fazs turi sutapti . Todl reikia inoti, kiek linijoje yra transformatori. Ir kiek kiekvienas pasuka ar nepasuka fazi.Todl

110

vienas i svarbiausi rodikli yra fazinis kampas tarp vienavardi pirmins ir antrins ijimo (iorini) grandini linijini tamp vektori. (UAB ir Uab). Paties transformatoriaus fazin tamp U suprantame vienos fazs apvijos tamp. Ji nebtinai sutampa su iorins linijos fazine U .Tai priklauso nuo transformatoriaus apvij sujungimo schemos. Jei trikampis, transformatoriaus fazin Uf sutaps su iorins linijos linijine tampa Ul. is kampas vertinamas apvij jungimo grupe. Jungimo grup ymima valandomis, kurias rodo antrins grandins linijins tampos vektorius, sutapdintas su laikrodio valandine rodykle, jeigu pirmins grandins linijins tampos vektorius rodo 0. Vienos valandos skirtumas atitinka 300 fazi skirtum. Vienfazi transformatori galimos tik 2 jungimo grups, kai fazs sutampa, arba yra prieingos [(0 (arba 12) ir 6]. Nustatyti jungimo grup reikia nustatyti kamp tarp linijini elektrovar EAB ir Eab. Praktikai tai galioja apytikriai ir tampoms.
Jei buvo suvyniota vien pus

Laikrodis nustatyti grupei

A vektorius vis laik ant 12 vektorius kiek rodo, tokia ir grup

Trifazi transformatori yra galimos i viso 12 jungimo grupi, taiau praktikai pakanka naudoti 2 , kurios yra standartizuotos : 12( arba 0)-nepasuka fazs ir 11- 300 pasuka faz.

Panagrinsime bdingiausius pavyzdius:


Apvij pradios Sutapdiname A su a.

UAB Uab

sutampa su

Uab

0
A B C

UA
X Y Z

b UAB

a Uab

Ua
x y z

111

Kitas atvejis, pakeitus sujungim: antrins apvijos galai sukeiiami, gautume 6 grup

6
A B C

b Uab a A

UA
X Y Z

b x y

c z

UAB

Ua C b Uab a c B Uab

11
A B C

UA UAB

UA
X Ant vieno magnetolaidio umautos abi apvijos, todl Y Z

300
a b c

Uab UC Uba Uac Ucb UB


Tenka pakeisti Uba Uab

Uac

Uac kryptis sutaps su UA

Uab

112

1
A B C

UA UAB

UA
X Ant vieno magnetolaidio umautos abi apvijos, todl Y Z

300
a b c

Uab

Uab

UC Uab

UB

Uab kryptis sutaps su UA a takas viruje, b takas apaioje, sutampantis su x

z Uca

Ubc

Nubraiytose jungimo schemose priimta, kad pirmini ir antrini apvij vyniojimo kryptys tos paios. Standartas reikalauja, kad nepriklausomai nuo to, kiek apvij turi transformatorius ir kiek fazi, 1 , ar 3, leidiamos jungimo grups 0 ir 11.

Lygiagretus transformatori darbas


Kaip taisykl, dirba keletas lygiagreiai sujungt transformatori. To reikia dl: elektros tiekimo patikimumo; didesns galios perdavimo; efektyvios prieiros (galima , sumajus apkrovai, atjungti vien transformatori ir atlikti
profilaktik)

Dviej ar daugiau transformatori lygiagreiu darbu vadinamas toks darbas, kai pirmins apvijos prijungtos prie bendro pirminio tinklo, o antrins prie bendro antrinio tinklo. Perduodant didels galios elektros energij, vietoje vieno galingo patogiau lygiagreiai sujungti kelis transformatorius. vykus avarijai, atjungiami tik tie transformatoriairiai, kuri linijose vyks remontas. Kai apkrova maa, dal transformatori galima atjungti, kad bt maesni galios nuostoliai. Lygiagreiai gali bti sujungti tokie transformatoriai, kuriuose esant tuiajai veikai, neatsiranda ilyginanti srov, o apkrovus srovs pasiskirsto proporcingai transformatori vardinms galioms. Tam reikia, kad lygiagreiai sujungt transformatori tuiosios veikos tampos bt lygios ir tos paios fazs. Srovs pasiskirsto proporcingai vardinms galioms tuomet, kai trumpojo jungimo tampos lygios. Sujungti transformatorius lygiagreiam darbui galima, tik laikantis tam tikr slyg: 1. Vienodi transformacijos koeficientai . Esant vienodoms pirminms tampoms.Tada pirminei tampai esant vienodai, antrins tampos bus vienodos taip pat. Nesilaikant ios slygos, net ir tuiojoje veikoje tarp lygiagreiai sujungt transformatori teka ilyginanioji srov - dl antrini tamp skirtumo (gali tekti vardins srovs). Apkrovus transformatorius, i srov susideda su apkrovos srove. Todl transformatorius, kurio tuiosios veikos U2 didesn (kurio k maesnis), bus perkrautas, o transformatorius, nors ir tos paios galios, bet su didesniu k, bus nepakankamai apkrautas. Kadangi transformatoriui perkrovimas neleistinas, todl reikia sumainti bendr apkrov

113

2.Transformatori vienodos trumpojo jungimo tampos. nes transformatoriai apsikrauna atvirkiai proporcingai savo trumpojo jungimo tampai (galiai). Jeigu didesn trumpojo jungimo tampa, didesnis ir tampos kritimas apvijoje. Transformatorius, kurio ut maesn, bus perkrautas, o kitas nepakankamai apkrautas. Lygiagreiai sujungt transformatori apkrovos pasiskirsto tiesiog proporcingai transformatori vardinms galioms tuomet, kai j trumpojo jungimo tampos lygios. Rekomenduojama, kad lygiagreiai jungiam transformatori gali santykis nesiskirt daugiau kaip 3 kartus. Leidiamas nuokrypis tarp trumpojo jungimo tamp vidurkio nedidesnis 10%. Pagal ia pateikt pavyzd vidurkis bus 6,5 (5+8=13. 13/2=6,5) 3.Vienodos jungimo grups. Nesilaikant ios slygos, transformatoriaus antrins linijins elektrovaros E fazs skirsis, transformatori grandinje atsiras elektrovar E skirtumas, kuris iauks ymi ilyginani srov 4. Be to, prie jungiant transformatorius lygiagreiam darbui, turi bti vienoda fazi seka. Lygiagreiam darbui gali bti sujungti vairios galios transformatoriai, taiau j bendra apkrova neturi bti didesn u j vardini gali sum. Kad i slyg btina laikytis, matosi i io pavyzdio dviej vienfazi transformatori lygiagretaus darbo.

utr1 = 5%

utr2 = 8 %
Tos varos vis laik tos paios, tik imatuojamos tr. j. metu, taip pavadintos Ilyginanios srovs teks lyg per dvi nuosekliai sujungtas varas

Elektrovar ir ilyginani srovi v.d. kai transformacijos koeficientai nelygs

Elektrovar ir ilyginani srovi v.d. kai nevienodos jungimo grups; T sudegs, srov kelis kart didesn u vardin bus.

Transformatoriai jungiami lygiagreiai, kad galima bt perduoti didesn gali. Galia sumuosis, kaip sumuosis srovs. Tarkime, pirmojo transformatoriaus trumpojo jungimo tampa yra utr =5% (nuo vardins tampos), o antrojo utr= 8%. Bet tampos kritim nulemia varos. Jei pirmojo transformatoriaus trumpojo jungimo tampa maesn, tai ir vara bus maesn, o srov didesn. Antrojo atvirkiai. Didesne srove perduodama didesn galia. tampos vienodos (ir lygiagreiai sujungt var ir ijimo taip pat.). Santykins varos turi bti artimos.

Srov trumpojo jungimo bandymo metu laikoma vienetine, I=1(santykiniais dydiais). tampa santykiniais dydiais ireikia var. ia pavyzdyje - 5% ir 8%.

114

Sujungti lygiagreiai, pvz., 500 kVA ir 10 kVA transformatorius negalima, nes maesniojo transformatoriaus trumpojo jungimo utr didesn ir vara didesn. Taiau galima, pvz., 560 kVA + 320 kVA transformatorius. Parenkama artim standart. U1 U2
Sujungus lygiagreiai, abi tampos bus vienodos

usantykin
5% 8%
Pirmasis bus pilnai inaudotas Antrasis bus nepilnai inaudotas, tik apie 0,5 vardins srovs.

Turi bti apylygs galios.

0,5

Srov santykin, lyginant su vardine

Nesimetrin trifazi transformatori apkrova


Esant simetrinei apkrovai, trifazis transformatorius gali bti vertinamas kaip vienfazis. Taiau ne visada transformatoriaus fazi apvijos apkrautos simetrikai. Kai apkrova nesimetrin, tada jau negalima traktuoti kaip vienfazio. Labai retai visos trys fazs usitrumpina. Ribiniai nesimetrins apkrovos atvejai yra vienfaziai ir dvifaziai trumpieji jungimai. Esant nesimetrinei apkrovai, atsiranda papildomi elektromagnetiniai reikiniai, kurie nepalankiai veikia transformatoriaus darb: atsiranda tamp asimetrija, padidja nuostoliai ir ilimas. Ypa tai ryku, jei yra nesimetrinis trumpasis jungimas. Skirtingai sujungus transformatoriaus apvijas, nesimetrins apkrovos atveju gaunami skirtingi magnetiniai srautai magnetolaidio erdyse, skirtingos apvij E-varos ir tampos. Nesimetrins apkrovos tyrimo metodas. Kaip inia, trifaz sistema vaizduojama trimis besisukaniais vektoriais, tarp kuri fazinis kampas 1200. Trifazi nesimetrikai apkraut transformatori darbo reimus patogu nagrinti simetrini dedamj metodu. Galima bt nagrinti ir kontrais). Nesimetrin sistem (fazs A, B, C) galima iskaidyti 3 simetrines sistemas: 1. tiesiogins sekos vektori A1, B1, C1 sistem; ia vektoriai sudaro simetrin trifaz sistem, besisukani kampiniu greiiu = 2f prie laikrodio rodykl 2. atvirktins sekos vektori A2, B2, C2 sistem; ia vektoriai sudaro simetrin trifaz sistem, besisukani tuo paiu kampiniu greiiu pagal laikrodio rodykl. Tam, kad bt galima atvirktins sekos vektorius sudti su tiesiogins sekos vektoriais, reikia atvirktins sistemos vektorius, pvz., B2 ir C2 sukeisti vietomis. Tuo paiu pakeiiama vektori sistemos sukimosi kryptis. 3. nulins sekos vektori A0, B0, C0 sistem; nulins sistemos vektoriai lygs, j fazs sutampa ir jie sukasi kampiniu greiiu prie laikrodio rodykl. Vis simetrini sistem tos paios fazs vektori geometrin suma lygi nesimetrins sistemos atitinkamos fazs vektoriui (ir atvirkiai).

A = A1+ A2+ A0; B = B1+ B2+ B0; C = C1+ C2+ C0; Vektorins diagramos- paveiksle. Tiesiogins, atvirktins ir nulins kompleksams galioja lygybs: fazei A: 0 0 1 A1 = 3 A + Be j120 + Ce j240 , Tuomet
0 0 1 A2 = 3 A + Be j240 + Ce j120 , 1 A0 = 3 ( A + B + C );

115

sek

0 1 B1 = 3 Ae j240 + B + Ce

Fazei B pasukimo rotacijos principu j120 0

operatorius

keiiasi

0 0 1 B 2 = 3 Ae j120 + B + Ce j240 ;

1 B0 = 3 A + B + C ;
iose lygtyse kompleksus A, B, C pakeitus srovmis, gausime: 0 0 1 I A1 = 3 I A + I Be j120 + I C e j240 ;
0 0 1 I A2 = 3 I A + I B e j240 + I C e j120 ;

1 I A0 = 3 ( I A + I B + I C );

Atitinkamai A fazs tampos simetrini sek vektoriai bus: 0 0 1 U A = 3 U A + U Be j120 + U C e j240 ; 1


0 0 1 U A = 3 U A + U B e j240 + U C e j120 ; 2

1 U A = 3 (U A + U B + U C ); 0

Simetrini dedamj metodas pagrstas superpozicijos principu, todl prisotintoms magnetinms sistemoms jis netinka. Tiesiogins ir atvirktins sek srovi ir tamp sukeltieji elektromagnetiniai reikiniai i esms niekuo nesiskiria nuo t, kurie vyksta transformatoriuose, kai apkrova simetrin. Todl galioja lygtys, vektorins diagramos ir atstojamosios schemos. Taiau visai skirtingus reikinius sukelia nulins sekos srovs, kurios atsiranda dl nesimetrins apkrovos, kai: neutraliuoju laidu vaigde sujungtoje trifazje apvijoje teka srov; Labai svarbus atvejis, kai antrinje gali tekti (YN), o pirminje negali (Y). Grupiniame transformatoriuje tada bt neleistinai ikreiptos antrins tampos (nesimetrikai). Todl su tokia schema grupinis transformatorius negali bti naudojamas Trierdis ikreipia ymiai maiau. Gali bti naudojama tokia schema, bet vis vien reikalauja riboti nulins sekos dedamj (nulins sekos srov). Reikia stengtis tolygiai paskirstyti vienfazius imtuvus. arba kai transformatoriaus pirmins apvijos sujungtos trikampiu. Tada antrins tampos ymiai maiau ikraipomos. (vaigd su neutraliuoju laidu (YN ) turi bti, kad bt kur prijungti vienfazius imtuvus. Trikampis netikt dl saugos reikalavim (eminimui nra vietos) Jei neutraliojo laido nra, nra ir nulins sekos srovi. Bet jei trikampis, gali tekti trikampio viduje.

116

Detaliau vadovlyje.

Pereinamieji procesai transformatoriuose


Pasikeitus transformatoriaus apkrovai arba maitinimo tampai, naujasis reimas pasiekiamas tik po tam tikro laiko. Vyksta pereinamieji procesai (kur laik). Praktin reikm turi tokie pereinamieji procesai, kuri metu atsiranda virtampiai arba perdaug didels srovs, t.y. susidaro pavojingos transformatoriaus darbui slygos. Virtampiai susidaro sudtingose energetinse sistemose dl atmosferini elektros ilydi (aibo). Priklausomai nuo to, kokiu momentu jungiame, galime gauti vairius atvejus: Nagrinsine du bdingus atvejus: 1. Neapkraut transformatori utrumpinus (staigus trumpasis jungimas) Priklausomai nuo to, kokiu momentu usitrumpins, galime gauti skirtingus atvejus: a) kai tampa prasideda nuo max; kaip tada bus su srove? u I1= I2 U1

Rtr

Xtr

Zt

iuo atveju srovs smgio nebus, pavojaus nebus, srov pradeda sklandiai didti nuo 0. Ikart nusistovi periodin srov, aperiodin dedamoji lygi 0. b) kai tampa prasideda nuo 0; kaip tada bus su srove? inome, kad srov induktyvume 900 atsilieka nuo tampos. Taiau pereinamojo proceso metu, tik jungus, srov gali prasidti tiktai nuo 0. Ir tik po koki 5 period ji nusistovs atsiliekanti 900. Srovs amplitud bus dvigubai didesn. Taigi, srovs smgis bus, bet nedidelis Juodoji eksponent - tai aperiodin srov, nuolatin, vienos krypties + periodin raudonajai (sudtinga)

Bet nuo vieno ar keli smgi apsauga neturi atjungti, turi bti su laiko ilaikymu.

117

2. Neapkrauto transformatoriaus prijungimas prie tampos. (R - L prijungimas prie sin tampos)


Rtr R0 U1 X0 Xtr Srautas d2 oro sklaidos keliais usidaro, L tiesinis, pastovus, nepriklauso nuo srovs, magnetinis laidis maas Pagrindiniu magnetolaidiu srautas d 0 (usidaro (feromagnetikas, netiesinis) magnetinis laidis sukuria induktyvij var X0: (L=w2); (XL=L) - magnetinis laidis didelis

Jei jungta nepalankiu momentu, srauto amplitud gali bti dvigubai didesn

Neprisotintoje dalyje srov maa,, palanku

Nusistovjusi t.v. srov I0 yra tik apie 5 % nuo nominalios I1N, bet p.p.metu gali pasiekti nominali vert.

Jei jungta palankiu momentu. Bet gali bti vienoje fazje palanku, kitoje ne.

Srov ikraipyta, su harmonikomis, srovs smgis gali bti keliasdeimt kart didesnis u vardin. Apsauga neturi paveikti, jungiant T.

Palankiu momentu jungus, srov gali bti iki 20 kart didesn, o nepalankiu momentu jungus iki 40 kart. Srov gali deformuoti apvijas. Vienoje fazje gali bti nepalanku, kitoje-palanku, jungiant T. Elektromagnetins, elektrodinamins jgos yra proporcingos srovs kvadratui. Todl jgos tarp apvij, laid iauga 4 kartus. Taip gaunasi ymiai didesns jgos, negu prie nusistovjusio trumpojo jungimo. Reikia skubiai likviduoti trumpj jungim, kol neperkaito, nesudeg. Apsauga turt atjungti, apriboti amplitudes, kai jos 2 kartus virija nominalias sroves. ia svarbu apsaugos aparatros parinkimas. Nusistovjusi tuiosios veikos srov paprastai nedidel (5% vardins). Taiau pereinamojo proceso metu ji gali viryti net ir vardin srov. Apsaugos aparatra neturi sukliudyti prijungimui. ia juk ne avarinis reimas, o tik norime prijungti. Srovs smgiai gali suklaidinti apsaug. Trumpalaik srovs smg apsauga turi toleruoti. Smgiai neivengiami, bet jie nebtinai rodo gedim.

Transformatori virtampiai
Gaunasi pereinamj proces sistemoje idavoje, o taip pat dl atmosferini elektros ilydi, indukuojani tinkluose auktos tampos bangas.

118

Nagrinjant pereinamuosius procesus virtampi metu tenka vertinti talpas tarp atskir vij ir tarp vij bei korpuso. Tai tampos prieauglis vir vardins tampos. Daniausiai bna periodinio arba aperiodinio pobdio impulsai. Skirstomi: 1. komutaciniai (atsiranda dl trumpojo jungimo); 2. avariniai, kuriuos sukelia linij komutacija (perjungimai); 3. atmosferiniai (dl atmosferini elektros ikrov.) Atsiradus virtampiams, reikini pobdis priklauso nuo virtampio bangos formos. (staiakamp, aperiodin, sudtinga, periodin). Paprastai komutaciniai virtampiai virija vardin fazin tamp 2-5 kartus, avariniai- 7-8 kartus, o atmosferiniai 7-12 kart. Jeigu virtampis didesnis u vardin fazin tamp daugiau kaip 3 kartus, jis jau pavojingas transformatoriui ir gali sukelti avarij. Elektros linij ir pastoi apsaugai rengiami ikrovikliai., kuri veikimas pagrstas linijos eminimu, veikiant virtampiui. Vieni i toki yra kibirktiniai virtampi ikrovikliai. Jam veikiant, pramuamas oro tarpas tarp dviej elektrod: vienas elektrodas prijungtas prie linijos, kitas prie ems (emintas). Pramuus oro tarp, virtampis nepranyksta visikai, o tik sumaja. Toks sumaintas virtampis linijos laidais sklinda greiiu, artimu viesos greiiui ir pasiekia transformatoriaus gnybtus. Apsaugai sustiprinamos pirm ir paskutini vij izoliacija, naudojami talpiniai ekranai: iediniai, diskiniai, cilindriniai i metalizuoto elektrokartono (perpjauto spindulio kryptimi, kad nesusidaryt trumpojo jungimo srovs). Transformatoriaus apsauga nuo virtampi Ji yra dvejopa: iorin ir vidin. Iorins apsaugos tikslas sumainti virtamp ir jo front padaryti lktesn. i apsauga rengiama linijoje; tai vairs ikrovikliai, emintuvai, aibolaidiai. Vidin sudaroma sustiprinant pirmj ir paskutinij apvijos vij izoliacij (iki 38,5 kV; 110 kV)) ir naudojant talpinius ekranus (i metalizuoto elektrokartono)- iedinius ir diskinius, talpinius. (110kV). Spindulio kryptimi ekranai perpjaunami, kad nesusidaryt trumpai sujungt vij.

Specialieji transformatoriai:
Matavimo transformatoriai Kintamosios srovs grandinse plaiai naudojami srovs ir tampos matavimo T-riai. Matavimo prietaisai ar reli apvijos, jungiamos per iuos T-rius, atskiriamos nuo auktos tampos. Padidja prietaisus aptarnaujanio personalo darbo sauga ir sudaromos slygos paprastais matavimo prietaisais imatuoti stiprias sroves ir auktas tampas. tampos transformatoriai naudojami voltmetr ir kit prietais tampos rii grandinse; jais transformuojama matuojamoji tampa. Dirba tuiosios veikos reimu. Srovs transformatoriai naudojami ampermetr, srovs reli apvij, vatmetr ir elektros skaitikli srovs rii grandinse.; jais transformuojamas matuojamosios srovs stipris. Dirba trumpojo jungimo reimu. Antrins grandins negalima palikti atviros. w1=12; w2=100200

119

Suvirinimo transformatoriai Lankinis suvirinimas Tai vienfazis eminantis transformatorius, kuris tinklo 220 arba 380 V tamp transformuoja 60-70 V tamp, nes tokia tampa reikalinga stabiliam lanko degimui. Darbo reimas artimas trumpajam reimui , nes elektros lanko vara labai maa. Dl to srovs stiprio apribojimui transformatoriaus antrin grandin nuosekliai jungiama reaktyvioji rit RR su skeiamja erdimi. Dl to pakinta 2 transformatoriaus iorin ch-ka. Ji pasidaro staigiai 1 krentanti. Keisdami RR rits magnetins grandins oro tarp, galime labai sklandiai keisti rits induktyviosios varos dyd. Kartu kinta ir iorins ch-kos polinkio kampas, taigi, ir srovs stipris. Minimal tarp atitinka silpniausia srov (1-kreiv); maksimal tarp stipriausia srov (2-kreiv). Kontaktinio suvirinimo transformatoriai dirba impulsiniu reimu. Jie ypatingi tuo, kad j antrin tampa nedidel (5-15 V), o antrin srov imtai amper. Autotransformatoriai Tai toks transformatorius, kuris turi vien apvij ir kurio nuimama tampa turi galvanin (elektrin) ry su pirmine. Dalis energijos perduodama tiesiogiai, elektrikai, o dalis kaip transformatoriuje, per magnetin lauk. Antrin apvija yra dalis pirmins.Gali bti auktinantis ir eminantis. Pagrindinis privalumas sugebjimas perduoti didesn gali. Autotransformatoriams galioja tos paios transformatori lygtys. Gali bti vienfaziai ir trifaziai. Autotransformatoriuje maesn antrins grandins srov, maesni galios nuostoliai, maesnis bendrosios apvijos dalies vij skerspjvis, gerokai maesn mas. Jis daug pigesnis u dviej apvij transformatori.Taiau j plaiau panaudoti trukdo elektrinis ryys. Nesvarbu, kokio didumo antrin tampa, prisilietimo tampa antrinje grandinje gali bti lygi pirmins grandins auktai tampai. Ypa pavojinga juos naudoti galinse pastotse. Maos galios autotransformatoriai plaiai naudojami laboratorijoje tampai reguliuoti, scenos apvietimui valdyti, asinchronini varikli paleidimui ir kitur. Didels galios autotransformatoriai retai turi didesn transformacijos koeficient kaip 2. Kitaip neapsimoka, nes atsiranda saugos klausimai. Trkumas didesns trumpojo jungimo srovs. RR

120

KINTAMOSIOS SROVS MAINOS


ASINCHRONINS MAINOS Bendrieji klausimai
Skiriami du pagrindiniai kintamosios srovs main tipai: 1) Asinchronins: (jos sudaro apie 90% vis elektros varikli, beveik visi buitiniai ir bendros paskirties pramoniniai elektros varikliai yra asinchroniniai). bekontakts: narvelins( su trumpai jungtu rotoriumi) ir mainos su faziniu rotoriumi kolektorins mainos, dirbanios daniausiai variklio reimu. J geros reguliavimo savybs, gali bti maitinamos i vienfazio arba trifazio tinklo. J trkumas - maas patikimumas; 2) Sinchronins (dirbanios G (elektrini generatoriai), V ir kompensatoriaus reimu); Jos visos gali bti ne tik trifazs (daniausiai), bet ir vienfazs, dvifazs, eiafazs ir t.t. Sinchroninse mainose tarp sukimosi greiio ir tinklo tampos danio yra ryys: f n = ,[s-1] ; n1 = 60f 1 ,[min-1] arba 1 = f 1 2 ,[rad/s]; arba f = np, p p p ia - kampinis greitis; f; f1- tinklo danis; p- poli por skaiius; sukimosi greitis yra kartotinis dydis daniui, nepriklausomai nuo mainos apkrovos. Asinchroninse mainose bendruoju atveju:

f ; p

Sinchronins ir asinchronins, savo ruotu, skiriamos atskir pavidal mainas. Nepaisant skirtingo sinchronini bei asinchronini main veikimo principo bei vairi j ri buvimo, visos kintamosios srovs mainos turi daug bendro. Btent visose kintamosios srovs mainose yra pagrindin apvija, jungiama prie kintamosios srovs tinklo. ioje apvijoje, veikiant magnetiniam laukui, yra indukuojama kintamoji EV, tekant kintamajai srovei gaunama kintamoji MV-vara. i pagrindin apvija visose kintamosios srovs mainose yra vienodai rengta, todl vienodai apskaiiuojama apvijos EV, MV, induktyviosios varos, be to, ji i esms nesiskiria nuo nuolatins srovs mainos inkaro apvijos, kurios sekcijose taip pat indukuojamos kintamosios EV. I ties nebtinai turi bti viena apvija statoriuje, o antra-rotoriuje. Svarbu, kad kist savitarpio induktyvumas. Galima konstrukcija-kai abi apvijos statoriuje, o sukasi tam tikros formos magnetolaidis, kuris keiia savitarpio induktyvumo magnetin laid. Sandara asinchronins narvelins mainos (su trumpai jungtu rotoriumi) Statoriaus magnetolaidis surinktas i elektrotechninio plieno lakt. Jo grioveliuose suvyniota apvija. Statorius presuotas korpus. Korpusas su presuotu statoriumi vadinamas stovu. Rotoriaus magnetolaidis taip pat pagamintas i elektrotechninio plieno lakt. Su montuota apvija upresuojamas ant veleno. Velenas su guoliais tvirtinamas guoli dangiuose. Rotoriaus apvijos bna dvejopos: narvelins (trumpai sujungtos) ir fazins. Narvelin rotoriaus apvija sudaryta i rotoriaus magnetolaidio grioveliuose sudt Al ar Cu stieb, i abiej gal trumpai sujungt Al ar Cu iedais. Asinchronins narvelins mainos paprastos ir patikimos, todl jos plaiai naudojamos.Fazins rotoriaus apvijos, sudtos rotoriaus griovelius, i principo tokios paios kaip ir statoriaus apvijos. Apvijos galai prijungiami prie ied, tvirtint ant rotoriaus veleno. Rotorius su fazine apvija vadinamas faziniu rotoriumi. Prie fazinio rotoriaus ied per epei kontakt gali bti prijungtas paleidimo arba ski danio reguliavimo reostatas. Statoriaus ir rotoriaus erdys kartu su oro tarpu sudaro magnetin grandin. Oro tarpas nuo 0,4 iki keli mm. Grioveli forma priklauso nuo mainos galios ir tipo. Prie dedant apvijas, grioveliai iklojami izoliacija (elektrokartonu, lavsanu, lakuotu

121

audiniu). Sudjus apvijas, grioveliai ukiami kaiiais, o apvij galns bandauojamos. Variklio korpusas, kad bt didesnis auinimo pavirius, danai daromas briaunotas.

Sinchronins mainos poli konstrukcijos atvilgiu skirstomos rykiapoles ir nerykiapoles mainas. ios mainos statorius niekuo nesiskiria nuo asinchronins mainos statoriaus. Nerykiapols mainos rotorius yra pilnaviduris masyvus feromagnetinis bgnas, kurio grioveliuose sudta adinimo apvija, maitinama i atskiro nuolatins srovs altinio. Rykiapols sinchronins mainos rotorius turi rykius polius, ant kuri suvyniota adinimo apvija, kuri maitinama nuolatine srove. Statoriai vienodi. Rotoriai - nuolatiniai elektromagnetai. Beveik vis elektrini generatoriai yra sinchroniniai. Jie patikimi ir patogs eksploatuoti. Sinchronini generatori galios didels, auinimo sistemos sudtingos.

Kintamosios srovs main apvijos


Kintamosios srovs elektros main apvijos faz turi pradi ir pabaig, tuo tarpu kolektorini elektros main (nuolatins ir kintamosios srovs) inkaro apvija udara. Dar kintamosios srovs elektros main apvijos gali bti dvisluoksns ir vienasluoksns. Suvyniojus apvijas i izoliuoto laidininko, grioveliai ukiami kaiiais, o apvij galns bandauojamos. Griovelyje esanti apvij laidininko dalis, kurios ilgis lygus griovelio ilgiui, vadinamas aktyviuoju laidininku. Du nuosekliai sujungti aktyvieji laidininkai sudaro vij. Vijos sujungtos taip, kad sudaryt vien ar kelet lygiagrei ak. Vienos lygiagrets akos vijos jungiamos taip , kad j EV-varos sumuotsi. Apvija sukuria magnetin lauk, kuris turi 2p poli. Jei rotoriaus skersmuo D, tai oro tarpe vienam magnetinio lauko poliui tenka lanko ilgis = D ; 2p

- vadinamas poliaus ingsniu.


Jei statorius turi z grioveli, tai poli ingsnis, matuojamas grioveli skaiiumi, yra: z = 2p ; Vijos, esanios toje paioje grioveli poroje, sudaro rit. Apvijos ingsnis (apvijos rits plotis) ymimas y. Kai y <, tokia apvija vadinama sumainto ingsnio;(taip sumainamos ir panaikinamos kai kurios auktesns harmonikos) Kai y =, tokia apvija vadinama pilnutinio ingsnio; Kai y >, tokia apvija vadinama padidinto ingsnio; (sunaudojama daugiau vario, neekonomika). Apvijos, kuri viename griovelyje yra vienas rits onas, vadinamos viensluoksnmis. Ir atvirkiai, jei griovelyje guli vienas vir kito du rii onai, tai tokios apvijos dvisluoksns. Jei viename ingsnyje vienai fazei tenka q grioveli, tai m fazi apvijos grioveli skaiius

z = 2pmq Apvijos, kuri q=1 vadinamos koncentruotomis. Jei q>1, apvija paskirstyta.
Gretim grioveli aktyvij laidinink EV-var fazi skirtumo kampas

2p = z inant vienos fazs apvijos pradi ir kamp , galima nustatyti kit fazi apvij pradi vietas. Jei vyniojant apvij, grtama t griovel, i kurio buvo pradta vynioti, tai tokia apvija vadinama udarja. Jei ne atviroji (naudojama daniau). Viensluoksns braiomos itisinmis linijomis. Paskirstytos apvijos (q>1) skirstomos koncentrines ir ablonines. Koncentrini apvij rits viena kit gaubia ir yra skirtingo ploio, o ablonini apvij rits vienodos. Rits dalis, netelpanti griovelyje, vadinama rits galne (gali bti 1,2,3 lygi). q gali bti sveikas arba trupmeninis skaiius. Kintamosios srovs elektros main statoriaus apvijos gali bti klasifikuojamos: 1) vienfazs ir daugiafazs; Kintamosios srovs apvij rii grups (q=3): 2) vienasluoksns ir daugiasluoksns; a) koncentrins, b) dvisluoksns, c) ablonins 3) paprastosios ir trupmenins. viensluoksns apvijos

122

Viensluoksns trifazs apvijos

Rii galns atlenkiamos, kad nekliudyt dti rotori ir bandauojamos. Viensluoksns koncentruotos (kuri q=1), naudojamos retai, nes kuria oro tarpe nesinusikai isidsiusius magnetinius laukus.

123

Daniau vyniojamos apvijos su q>1, su koncentrikai idstytomis nevienodo ploio ritmis.

ir su vienodomis ritmis

124

Koncentruotos ir koncentrins apvijos gali turti 2 ar 3 lygi rii grupes. Apvijos klojamos su 1200 skirtumu viena nuo kitos. Beveik visos trifazs viensluoksns apvijos pilnojo ingsnio (y=), iskyrus grandinin apvij, kurios ingsnis sumaintas (y<).

ia apvijos rii grups vyniojamos ne gretimuose grioveliuose, bet vien griovel praleidiant.? Praleistuose grioveliuose vyniojamos kit fazi rits. Rits persipina ir primena grandin.

Dvisluoksns trifazs apvijos


Vienas rii onas atsiduria virutiniame griovelio sluoksnyje, kitas- apatiniame (kaip ir nuolatins srovs inkaro apvijose). ios apvijos patogios, nes visos rits vienodos, jos ablonins, galima automatizuoti. Gali bti bet kokio ingsnio y. Apvija su sumaintu ingsniu: (paprastai ios apvijos gaminamos su sveikuoju q.

Dvisluoksn trifaz trupmenin apvija, kurios q=11/4; 2p=4; y=3 ir fazi srovi vektorin diagrama

125

Apvij EV ir apvijos koeficientas


Besisukantis m. laukas kerta apvijas ir jose indukuoja EV (vienoje apvijos // akoje):

e = w d ; dt

w- vienos // akos vij skaiius. Jei srautas sinusinis, t.y. = m sin1t, tai e = Emsin(1t + 900). Norint, kad EV kreivs forma bt kuo artimesn sinusinei, imamasi priemoni: mainamas apvijos ingsnis (y<) ( ky ingsnio sumainimo koeficientas) apvija paskirstoma (q>1); ( kp apvijos paskirstymo koeficientas) daromi strii grioveliai ( kd grioveli striumo koeficientas) Taiau visos ios priemons maina EV.; tai vertinama apvijos koeficientu kw = ky kp kd (<1) Tada apvijoje indukuotos EV amplitud : E E= m O efektin vert: 2 Em =2fkwm;

= 4,44 k w fw m ;

Norint apskaiiuoti EV, btina inoti apvijos koeficient. Pasiaikinsime atskirai:

ingsnio sumainimo koeficientas

Norint sumainti arba panaikinti kai kurias EV-varos auktesnisias harmonikas, mainamas apvijos ingsnis y. (Vektorin atimtis) Stengiamasi parinkti tok kamp , kad neymiai sumajus 1-ajai harmonikai, pranykt arba smarkiai sumat ma numeri auktesns harmonikos.

Apvijos paskirstymo koeficientas

126

Paskirstytos apvijos magnetinis laukas oro tarpe yra laiptuotas ir artimesnis sinusinei negu koncentruotos apvijos staiakampis laukas.

Grioveli striumo koeficientas


Jei statorius ir rotorius turi dantelius ir griovelius, tai, sukantis rotoriui, magnetinis laukas oro tarpe pulsuoja, nes kinta magnetins grandins laidis. Kai rotoriaus dantis atsiduria prie statoriaus dant, laidis didesnis negu tada, kai rotoriaus dantis yra prie statoriaus griovel. Pulsuojantis magnetinis laukas indukuoja auktesnio danio EV, kurios vadinamos dant harmonikomis 1 . Siekiant panaikinti ias harmonikas, dantys daromi strii. Jei statoriaus ir rotoriaus magnetolaidio, kurio grioveliuose yra apvija, grioveliai sudaro su mainos aimi kamp , tai dl striumo sumaja EV, indukuota griovelyje guliniuose laidininkuose. Jei grioveli striumo nebt, tai griovelyje AB EV-vara bt lygi apskritimo lankui CD. Dl striumo i EV proporcinga apskritimo stygai CD

Apvij magnetovara (MV)

Pilnojo ingsnio rits MV F ir jos 1; 3; 5 erdvs harmonikos

Magnetinis laukas erdvje oro tarpe

Tekdama apvijomis, srov sukuria MV-var. i MV (erdvje) yra staiakampis, kurio auktis kinta tokiu dsniu, kokiu kinta srov. (I ties tai oro tarpo magnetins tampos kritimas). J galima iskleisti Furje eilute. i harmonik poli ingsniai maesni u ingsn tiek kart, koks yra harmonikos eils numeris.

Nesinusin laiko f-j I ar U kitim laiko t atvilgiu galima iskleisti laiko harmonik spektru. Nesinusin erdvs f-j - B pasiskirstym oro tarpe galima iskleisti erdvs harmonik spektru).

127

Trifazis sukamasis magnetinis laukas


AV veikimo principas paremtas besisukaniu magnetiniu lauku, kur sukuria statoriaus apvij MVvaros. Trifaz srov sukuria besisukant magnetin lauk be mechaninio judesio. Kad j gauti, statoriuje pakanka patalpinti 3 rites (apvijas), pasuktas viena kitos atvilgiu 1200 kampu erdvje ir ias apvijas prijungti prie trifazio tinklo, kuris tiekia trifaz srov taip pat besiskiriani 1200 kampu laike. Jei laidinink sistema simetrin, o fazi skirtumo kampai tarp gretim laidinink srovi vienodi, tai besisukanio magnetinio lauko magnetinio srauto tankio B amplitud ir greitis bus pastovs. Jei padarytume i statoriaus jo iklotin, tai galtume gauti bgant lauk. Nagrinsime trifazs grandins sukamj lauk. Trifazio AV statoriaus pavyzdiu. Trys apvijos, perstumtos erdvje viena kitos atvilgiu 1200 (erdvje) ir sujungtos vaigde. iomis apvijomis praleisime trifaz srov toki, kad fazi skirtumo kampai bt 1200 (laike)

Kiekviena srov, tekdama rite, sukuria apie j kintamj magnetin lauk, o visi kartu ie laukai sudaro visos apvijos sumin magnetin lauk, kuris sukasi erdvje. Bendroji analitin sukamojo magnetinio lauko iraika: (t,)=m sin(t ) arba magnetovarai analogikai: (bganios bangos lygtis) F (t,)=Fm sin(t );
s ( t , ) := m sin ( t + )
1

iA = Im sin t iB = Im sin (t-120) iC = Im sin (t-240)

s1 ( t , ) := m sin ( t )
1

s( 0 , ) s s

0.5

0.5

, 4 2
,

0 2 4 6 0 2 4 6

0.5

0.5

Srautas juda kair, nekeisdamas dydio

Srautas juda dein

128

A Y S
Am B C

A Z N B C X
t2

A Z Y

S Y

S Z

C X
t1

N X
t3

Nordami tai rodyti, pasirinksime 3 laiko momentus ir suymsime kiekvienos rits srovs bei magnetinio lauko linij kryptis.Srovs teigiama kryptis i rits pradios pabaig, kryeliu ymsime srovs krypt nuo ms ir takeliu mus. Pagal deiniojo sraigtelio taisykl nustatysime rii magnetinio lauko krypt laiko momentu t1. Kadangi kiekvienos rits MV yra kintamoji, apvijos magnetinio srauto tank B galima pavaizduoti, geometrikai sudedant : B= BA+ BB+ BC; arba = A+ B+ C; Magnetinio srauto tankis B proporcingas magnetiniam srautui , o srautas j kurianiai srovei. Tai reikia, kad bet kuriuo laiko momentu kiekvienos rits magnetinio srauto tankio B vert proporcinga rite tekanios srovs momentinei vertei. Laiko momentu t1 fazs A srov teigiama ir max; B ir C neigiamos ir perpus maesns; taigi, ir A fazs srautas bus maksimalus Am ir dvigubai didesnis u kit fazi srautusB ir C . Pastebime, kad rezultuojanio magnetinio lauko kryptis yra horizontali ir nukreipta kair pus. Geometrikai apskaiiavus magnetinio srauto tankio modul, gauname: B=1,5 Bm; arba = 1,5 m ; ia m vienos fazs srauto amplitud; Laiko momentu t2 srautas pasisuko = 600, kur = t =2 f t; ia - kampinis greitis Laiko momentu t3 srautas pasisuko = 1200; Per laik, lyg periodui T, srautas apsisuks 3600 ir uims pirmin padt: t = T=2 f T = 2 f* 1/f = 2; Per vien minut srautas apsisuks:

60 = 60f T

Ms nagrinjamu atveju poli por skaiius p =1; 2p =2; (viena poli pora, bet 2 poliai: N ir S). Magnetinis laukas sukasi greiiu :

n0 = 60f = 60 * 50 = 3000[ min ] ;


Ivados:

aps

f-pramoninis danis ; f=50 Hz;

1. Kai trifaz apvij sudaro 3 rits, idstytos erdvje kas 1200, kampais, gaunamas vienos poli poros (p=1) sukamasis magnetinis laukas; 2. Gauto magnetinio lauko srauto tankis kiekvienu laiko momentu B=1,5 Bm; 3. Statoriaus magnetinis laukas sukasi tos rits, kurioje srov atsilieka faze, kryptimi, t.y. tiesiogins fazi sekos kryptimi. ABC.
Magnetinio lauko sukimosi krypt galima pakeisti, sukeitus apvijos rii prijungimo prie tinklo sek. Tam reikia sukeisti vietomis bet kuri rii pradias (fazes). Sakoma, kad magnetinis laukas reversuosis.

4. Kai tinklo danis pramoninis, magnetinio lauko ski danis n0 = f =50 (aps/s).

129

Trifazis dviej poli por besisukantis laukas


Norint turti liau besisukant magnetin lauk, reikia didinti rii A1 Z2 S2 Y2 A1 B1 C1 skaii kiekvienoje fazje, t.y. didinti N1 statoriaus poli por skaii (o fazi C2 B1 skirtum tarp srovi laike ilaikant 0 60 1200). Kadangi rii yra dvigubai Y1 X1 X2 daugiau, gaunami dvigubai maesni Z1 X1 B2 C2 kampai tarp j pradi (600), o A2 kiekviena rit gaubia statori 900 B2 C1 kampu. Vienos fazs rits sujungtos Y2 Z nuosekliai. X2 2 N2 Y1 S1 (Sujungus lygiagreiai, gautume Z1 A2 p=1) Taigi, jei 6 rii apvij jungsime trifaz tinkl, susidarys 2 poli por magnetinis laukas (2 iaurs N ir 2 piet poliai S), kuris per period erdvje pasisuks 1800. 2p = 4; arba p =2; tada

n0 = p = 3000 = 1500[ min ]; 2

60f

aps

arba

( n0

= p [ s ]; )

aps

Bendruoju atveju statoriaus magnetinio lauko sukimosi greitis: 1 2 3 4 3000 1500 1000 750 Magnetinio lauko sukimosi greitis dar vadinamas sinchroniniu.

p n0

5 600

Dvifazis (nesimetrinis) sukamasis magnetinis laukas


Pastovaus didumo besisukant magnetin lauk galima gauti ir panaudojus ne 3, o 2 rites, kuriose srovs skiriasi faze 900.
1

S S

S1

1m
1

N
2

2m 1
1

2
N

2=0
t1

N
1

t2

t3

Statoriaus apvijos rits idstomos 900 kampu erdvje, o srovs jose turi skirtis 1/4 periodo (900). Nagrinsime 3 pasirinktais laiko momentais. ia taip pat magnetinio srauto tankis B proporcingas srovei. I vektori padi matome, kad suminis magnetinis laukas sukasi erdvje. Visais laiko momentais = 1+2; (1) Kadangi vektoriai statmeni vienas kitam, = 12 + 2 2 ; o srovs ritse

i1=Im sin t;

1 i1;

2 i2; i2 = Im sin(t-900) = - Im cos t;

todl

staius (1)formul, gausime

= m= const;;

130

Magnetinio srauto dydis visais laiko momentais yra pastovus. Tuo paiu ir magnetinio srauto tankis

B= Bm= const; p= 1

Tai vienos poli poros besisukantis laukas. Jis sukasi link tos rits pradios, kurioje srov faze atsilieka. Laikydami toki srovi sistem dvifaze, galime sakyti, kad magnetinis laukas sukasi srovi fazi sekos kryptimi. Nordami pakeisti srauto sukimosi krypt, turime pakeisti fazi sek (praktikai galima sukeisti bet kurios rits pradi su galu). Per laikotarp (t1 t3 ) , kuris lygus periodo T , magnetinis srautas pasisuko 900 kampu, todl pilnai apsisuks per period T. Ir iuo atveju gaunamas vienos poli poros magnetinis laukas, besisukantis 60f greiiu: n0 = = 60*50 = 3000(aps / min); p 1 Sukimsi galima sultinti, padidinus statoriaus rii skaii ir idsius jas atitinkamai maesniais kampais.

Pulsuojamasis laukas
Jis susidaro vienos rits apvijoje, jungus j vienfaz tinkl. (Statoriuje tik viena rit). Rite teka sinusin srov ir sukuria apvijoje kintamj magnetin lauk, kurio magnetinio srauto tankis proporcingas srovei B i.
1 ( 0.4 , ) 1

, 4

0.5

Srauto kitimas erdvje ( matome, kad nekinta, nei kair, nei dein kreiv nepasislenka, pulsuoja tik laike))

Srauto amplituds kitimas laike Srauto amplituds


kitimas laike

m
t1 t2 t3

Amplituds amplitud

0 2 4 6

, 2
0 0.5

Magnetinis laukas nesisuka, bet periodikai keiia dyd ir krypt t.y. pulsuoja. Pulsuojamojo lauko analitin iraika: (pulsuojanios bangos lygtis)

trigonometrines formules):

( t, ) = m sin( t ) cos = (skaidome 2 besisukanias dedamsias pagal

= (1/2) m [(sin(t - ) + sin (t + )] (viena dedamoji tiesiogin, kita atvirktin)

F( t, ) = Fm sin( t ) cos == (1/2) Fm [(sin(t - ) + sin (t + )]


Tokio pulsuojamojo magnetinio lauko, iskaidyto 2 sukamuosius, dedamosios (moduliai):
( B1

B = B2 = m = const ; ) 2

m 1 = 2 = 2 = const ;

131

Tiesioginis ir atvirktinis laukai

Laukai sukasi vienodu kampiniu greiiu 0, bet prieingomis kryptimis. Kiekvienu laiko momentu = 1 + 2 ; (taip ymimi erdvs vektoriai) Pirmuoju laiko momentu, kai t1=0, abiej sukamj lauk srautai yra prieing krypi, todl atstojamasis srautas = 1 + 2 = 0; = 1 - 2 = 0 0 Po 1/8 T srautai pasisuko 45 , atstojamasis srautas padidja; Po 1/4 periodo abu srautai sutampa,(kolinears srautai), atstojamasis srautas pasiekia max reikm, = m = 1 +2; moduliams galima urayti: Per vien srovs period abu magnetiniai laukai apsisuka vien kart. Apibendrinant, galima susisteminti : A A A D B C
Teorikai lygu 1.Vienfa z Pulsuoja masis laukas

A B
2700

A A
900

B C B

B
2.Dvifaz simetrin sistema Pulsuoja masis laukas 3.Trifaz simetrin sistema Apskritiminis laukas 4.Keturfaz simetrin sistema Apskritiminis laukas 5.Dvifaz nesimetrin sistema Apskritiminis laukas 6.Dvifaz nesimetrin sistema Elipsinis laukas

Laukai gali bti nesimetriniai dl nevienodo kampo (5) arba dl nevienodo vektori ir kampo ir ilgio (6). 2 atvejis- ( dvifaz simetrin sistema) tai ribinis elipss atvejis. Jei atitinkamai sujungsime 1800 viena kitos atvilgiu suvyniotas 2 apvijas taip, kad tekt nuosekliai srov, tai bus vienfazs sistemos analogas, tik vektorius 2 kartus ilgesnis. ia sumuojasi MV, EV. (6) elipsinis atvejis tarpinis tarp pulsuojamojo ir apskritiminio. ia apvijos gali bti maitinamos i atskir altini. Elips galima gauti ir jei kampas bt, pvz., maesnis u 900. (3) geriausias, nes pasinaikina 3 ir kitos auktesns nelygins harmonikos. (5) prasiau veikia u trifaz, nes harmonikos nepasinaikina

Asinchronini main veikimo principas


Asinchroninis, reikia nevienalaikis. ia turima mintyje, kad AM magnetinio lauko sukimosi greitis skiriasi nuo rotoriaus sukimosi greiio.

132

Istorija 1824 m. pranc. moksl. Arago atrado elektromagnetinio sukimosi reikin. 1831m. bandymus pakartojo ir apra Faradjus. 1879 m. anglas Baili gavo sukamj magnetin lauk stovini elektromagnet pagalba. 1885 m. Turino prof. Feraris atrado sukamj magnetin lauk ir sukr dvifaz indukcin varikl. Bet nevertino savo iradimo, nes skait, kad < 0,5. 1887 m., nepriklausomai nuo Ferario, sukamj magnetin lauk atrado Tesla, sukr kelet dvifazi ir trifazi varikli (fazi skirtumas 600). 1888 m. Dolivo-Dobrovolskis sukr trifaz sistem, kurios fazs skyrsi 1200 kampu, 1889 m. atitinkam asinchronin varikl. Taip pat irjo Ferario klaid, apskaiiuojant . Jau pirmasis variklis turjo =80%. Kadangi antrasis variklis dirbo blogiau (dl maos rotoriaus apvijos varos), buvo sukurtas variklis su faziniu rotoriumi. Netrukus buvo sukurti ir kiti asinchronini varikli variantai.( su dvigubu trumpai sujungtu narveliu). Veikimo principas remiasi besisukanio magnetinio lauko ir rotoriaus apvijos srovi, sukurt kertant ias apvijas sukamajam magnetiniam laukui, sveika. Sukamojo magnetinio lauko sukimosi greitis: n0 = Rotoriaus sukimosi greitis n.

f ; p

n n0. Asinchroninio variklio veikimo principas

Turime statoriuje patalpint trifaz apvij, erdvje perstumt kas 1200, ir prijungt prie trifazio tinklo, kurio srovs laike skiriasi taip pat 1200. Jau rodme, kad tada sukuriamas besisukantis magnetinis laukas. Jis kerta,veria rotoriaus laidininkus (stiebus) ir, remiantis elektromagnetins indukcijos dsniu, indukuoja juose EV-var:

e= B l v;

Stiebais ima tekti srovs, nes rotoriaus apvija udara. i srovi ir statoriaus lauko sveika sukuria rotoriaus apvijos laidininkus veikiani elektromagnetin jg. Pavaizduosime magnetin lauk, besisukant pagal laikrodio rodykl. Kad bt lengviau nustatyti indukuotos EV krypt, sivaizduokime, kad laukas nejuda, o laidas juda kairn (reliatyviai). Tada pagal deins rankos taisykl randame EV krypt mus. V V F V

n0 B
arba reliatyviai

n0 F

Paymime takeliu indukuotos EV krypt. Rmelis udaras, taigi, juo teks srov. Treiame pav. laidininkas su srove magnetiniame lauke. Pagal kairs rankos taisykl nustatome F=B I l; jgos, kuri veikia laidinink, krypt: Matome, kad jg dvejetas (arba momentas jga * i peties) nukreipti magnetinio lauko sukimosi kryptimi. Nagrinjome variklio pavyzdiu, o apibendrinant galimi 3 atvejai :
Jei suktume rotori kitu varikliu, pvz

F
Variklis; 1 > s > 0 Generatorius; 0 > s > -
Elektromagnetinis stabdis; > s > 1

133

Rotorius visada vejasi magnetin lauk, bet jo greitis visada maesnis u statoriaus magnetinio n < n0. lauko sukimosi greit: Tik tada, kai ie greiiai skirtingi, rotoriuje atsiranda EV, srov ir rotori veikianios jgos. Rotoriaus atsilikimas nuo statoriaus magnetinio lauko vertinamas santykiniu greii skirtumu, vadinamu slydimu.

s=

n0 n ; n0

arba procentais

s% =

n0 n 100%; n0

Slydimas kinta nuo 1 iki 0 (nuo 100 % iki 0), bet variklio reime niekada nebus lygus 0, nes Kai rotorius stovi n=0 s=1 Nominalus AV slydimas: Kai sukimosi greitis artja prie n n0 s 0 sN=(0,010,050,08); sinchroninio (lauko greiio) arba 5% Statoriaus magnetinio lauko sukimosi greitis n0 vadinamas sinchroniniu, o rotoriaus greitis n asinchroniniu. Pvz., kai slydimas s = 3%, 1 2 3 p 2910 1445 970 n 3000 1500 1000 n0 I slydimo formuls galima nustatyti rotoriaus sukimosi greit, jei inomas slydimas:

n = n0 ( 1 s );

60 f ( 1 s ); p Rotoriaus magnetinis laukas (rotoriaus EV danis)


arba

n=

Elektromagnetiniai reikiniai asinchroninje mainoje panas T. Besisukdamas mainos statoriaus magnetinis srautas indukuoja EV ir statoriuje (kaip T pirminje apvijoje) ir rotoriuje (kaip T antrinje apvijoje). Rotoriumi (kaip antrine T apvija) dl indukuotos EV prateka srov. Skirtumas tik tas, kad T magnetinis srautas yra laiko f-ja, o ia srautas juda erdvje, ir rotorius sukasi. Lygtys raomos panaiai (vertinant skirtumus) ir tik vienai fazei (statoriaus ar rotoriaus), laikant kad apvijos simetrikos. Sukdamasis, statoriaus magnetinis laukas kerta rotoriaus apvijas. Kiekviename rotoriaus aktyviajame laidininke indukuotos EV kryptis priklauso nuo to, kuris lauko polius j indukuoja (po N poliumi esaniuose rotoriaus laidininkuose EV bus vienos krypties, o po S kitos. Rotoriaus srov nuo EV atsilieka faze (laike) 2 (ir rotoriaus magnetinis laukas faze erdvje, jei p=1). iuo atveju rotoriaus magnetinio lauko ais su statoriaus m. lauko aimi sudaro 2. Nuo kampo tarp magnetini lauk (statoriaus ir rotoriaus) ai priklauso ir variklio ivystomas momentas. ( Aiku, iki tam tikros reikms, panaiai kaip sinchroniniame variklyje). Nepriklausomai nuo kampo tarp magnetini lauk ai narvelinio rotoriaus magnetinis laukas visada turi tiek poli, kiek j turi statoriaus laukas. Fazinio rotoriaus apvija taip suvyniojama, kad jos poli skaiius bt lygus statoriaus magnetinio lauko poli skaiiui. Svarbu inoti, kokiu greiiu sukasi rotoriaus magnetinis laukas. Isiaikinsime. Statoriaus magnetinis laukas sukasi pastoviu greiiu:

134

n0 =

60 f ; p

I ia tinklo (tuo paiu ir statoriaus srovs) danis :

f = f1 =

(statoriaus EV-varos danis lygus j indukavusio magnetinio srauto, t.y. tinklo tampos, prie kurios prijungta statoriaus apvija, daniui, f1 = f); Taiau rotoriuje indukuojamos EV-varos ir pratekanios srovs danis priklauso nuo rotoriaus greiio lauko atvilgiu, t.y. nuo greii skirtumo

pn0 ; 60

(n0 - n); p( n0 n) Todl rotoriaus srovs danis: (1) f2 = ; 60 n n Prisiminus slydimo formul s = 0 ; I ia (n0 - n) = s n0 . Tai staius (1) formul: n0 pn f2 = 0 s = sf ; 60
n=0 s= 1 f2=f, tai max, lygus 50 Hz n=nN sN =0,05 f2=s f = 0,05*50 =2,5 Hz Artjant greiiui prie n0 nn0 s 0 f20 Gavome, kad rotoriaus EV-varos ir srovs danis proporcingas rotoriaus slydimui, t.y. priklauso nuo rotoriaus sukimosi greiio.
Varikl paleidiant

f2= s f

sisukus nominaliai

Rotoriaus magnetinio lauko sukimosi greitis rotoriaus atvilgiu:

n2r = f2/p = f s / p = n0 s ; (greitis maas, nes s maas)


Rotoriaus magnetinio lauko sukimosi greitis statoriaus lauko atvilgiu:

Rotoriaus apvijos srovs sukurtas magnetinis laukas, nesvarbu, koks rotoriaus sukimosi greitis, sukasi sinchronikai su statoriaus magnetiniu lauku. Nuo i lauk stiprio ir kampo tarp j priklauso sukimo momento dydis.

n2 = n + n2r = n0 (1-s) + n0 s = n0

Trifaz asinchronin maina su sustabdytu rotoriumi


Tarkime, kad trifazs asinchronins mainos apvija prijungta prie trifazio simetrinio tinklo. Rotorius nesisuka, statoriaus ir rotoriaus apvijos reliatyviai taip pat nejuda. toki asinchronin main galim irti kaip trifaz transformatori, kurio pirmin apvija yra statoriaus apvija, o antrin rotoriaus. Statoriaus ir rotoriaus apvijomis tekani srovi sukurto magnetinio lauko m (amplitud) slinkdama oro tarpu, indukuoja EV-varas e1 ir e2 , kurios kinta sinuso dsniu. J efektinis dydis: statoriaus: E1 = 4,44 kw1 w1 f1 m; (1) O sustabdyto rotoriaus fazs apvijos efektin EV: E2 = 4,44 kw2 w2 f1 m; (2) ia kw1- kw2 statoriaus ir rotoriaus vienos fazs apvijos 1-sios harmonikos apvijos koeficientas, (vertina fazi nesutapim vijose);

135

Norint, kad EV pagrindins harmonikos kreivs forma bt artimesn sinusinei, imamasi tam tikr priemoni: mainamas apvijos ingsnis (y<), apvija paskirstoma (q>1), daromi strii grioveliai. Taiau visos ios priemons maina EV; tai ir vertina is apvijos koeficientas kw<1 ; (0,9) w1; w2. statoriaus ir rotoriaus vienos fazs apvijos vij skaiius. Jeigu rotoriaus apvija sujungta trumpai, kaip ir T atveju ja teka trumpojo jungimo srov, kuri apie 4-7 kartus didesn u nominalij srov. AM su sustabdytu rotoriumi transformacijos koeficientai Asinchronins mainos EV-var transformacijos koeficientu vadinamas santykis

KE =

E1 k w1 w1 = ; E 2 k w 2 w2

Prisiminkime, kad transformatoriaus EV-var transformacijos koeficientas lygus k= w1/w2, nes Triaus apijos tenkina slyg kw1= kw2. AM su sustabdytu rotoriumi reimas atitinka trumpojo jungimo reim. Srov- trumpojo jungimo srov; esant vardinei tampai, ji apie 4-7 kartus didesn u vardin srov. magnetinimo srov maa: 0,2 0,5 vardins. Todl trumpojo jungimo metu magnetinimo srov sudarys 0,05 0,07 statoriaus srovs. Jos nepaisant, skaiiavimo paklaida bus iki 5-7 %. Nepaisant magnetinimo srovs, MV balanso lygtis:

ia m1; m2- statoriaus ir rotoriaus fazi skaiiai Srovs transformacijos koeficientu vadinamas antrins ir pirmins apvij srovi santykis.

F 1 F 2 = 0; m1 w1 kw1 I1 = m2 w2 kw2 I2;

KI =
Palyginus KE ir KI, gauname

(m1w1k w1 ) I2 ; = I1 (m2 w2 k w 2 )

KI =

Transformacijos koeficientai svarbs skaiiuojant AM atstojamj schem parametrus.

m1 K ; m2 E

AM su sustabdytu rotoriumi lygtys, atstojamoji schema, vektorin diagrama


Redukuotoji asinchronin maina Dl paprastesnio nagrinjimo rotoriaus apvija pakeiiama tokia, kuri turi t pat fazi, vij skaii, ir apvijos koeficient, kaip ir statoriaus apvija. Tai vadinama rotoriaus apvijos redukavimu. Nustatant redukuotosios mainos parametrus, neturi pakisti n vienas jos energetinis rodiklis: galia, nuostoliai, cos ;, mechanin ch-ka ir kt. Rotoriaus elektromagnetin galia prie redukavim ir po jo lieka ta pati. Esant w2= w1 ir kw2 = kw1, gauname rotoriaus apvijos redukuotj EV-var: E2 = E1= KEE2. Akivaizdu, kad redukuotj rotoriaus EV-var atitinka taip pat redukuotieji rotoriaus apvijos

parametrai. Redukuotojo rotoriaus srov:

I2' =

rotoriaus elektromagnetin galia tokia pati); Redukuoto rotoriaus varos R2= KE KI R2 ;

I2 ; KI

(laikant kad redukuoto ir neredukuoto (I : m2 I22 R2 = m1 I2 2 R2 )

136

laikant, kad rotoriaus elektriniai galios nuostoliai ir fazi skirtumo kampas tarp rotoriaus srovs ir EV-varos nesikeiia Koeficientas K= KE KI ; vadinamas asinchronins mainos transformacijos koeficientu

Redukuoto ir neredukuoto rotoriaus parametr ryiai panaudojami redukuotosios asinchronins mainos pagrindinms lygtims gauti, atstojamajai schemai sudaryti ir v.d. nubraiyti.

X 2 X 2' = ; Jei 2 yra fazi skirtumo kampas tarp rotoriaus EV ir srovs, tai tg 2 = R2 R2' I ia X2=KX2
AM su sustabdytu rotoriumi tamp ir MV balanso lygtys

AM su sustabdytu rotoriumi panai transformatori, kurio antrin grandin trumpai sujungta. Atstojamasis sukamasis srautas indukuoja statoriaus apvijoje E1, o rotoriaus apvijoje E2.

=const
Jei maina sukasi, E2 ir X2 priklauso nuo slydimo, yra kintami dydiai, o R2 yra pastovi

O statoriaus apvijos sklaidos srautas d1 indukuoja statoriaus apvijoje EV Ed1, o rotoriaus sklaidos srautas d2 indukuoja rotoriaus apvijoje EV Ed2. Statoriaus ir rotoriaus vienos fazs apvij aktyviosios varos yra R1 ir R2, o induktyviosios varos X1 ir X2. Sudarysime redukuotosios AM su sustabdytu rotoriumi atstojamj T pavidalo schem: tamp ir srovi balanso lygtys: pirminei (statoriaus) grandinei ir rotoriaus grandinei:
Rotoriaus apkrova miri aktyviai induktyvi (slyginai)

U2 =0

U1 = E1 + R1I1 + jX1I1 0 = E2- R2I2- jX2I2 arba : E2= R2I2+ jX2I2; I0 = I1 - I2


aka tarp a ir b vadinama magnetinimo aka. Ja teka srov I0. magnetinimo akos varos Rm ir Xm sujungtos nuosekliai. Galia I02Rm yra t.v. nuostoli galia. Reaktyvioji galia varoje Xm naudojama mainos magnetinimui.

Elektrovar E1 atsveria tampos kritimas magnetinimo akos varoje: E1= (Rm +jXm) I0 magnetinimo akos srov I0 sudaro aktyvioji dedamoji I0a ir induktyvioji dedamoji I0r. I0 = I0a + I0r;

137

I0 I0r
o jo absoliutinis dydis: I 0 =

I0a

I 0a + I0r 2 ;
2

Magnetini nuostoli galia: Pm=RmI02. Atkreipsime dmes tai, kad AM magnetinimo srov ymiai didesn (I0 <0,5IN) u tokios pat galios T-riaus magnetinimo srov (I0 <0,1IN). Tai dl to, kad atsiranda oro tarpeliai (nors ir mai, 0,3 mm), tokiu bdu, AM magnetinimo akos kompleksins varos (Zm=Rm+jXm) induktyvioji dedamoji gerokai maesn u atitinkam transformatoriaus var. AM su sustabdytu rotoriumi naudojimas indukcinis tampos reguliatorius (naudojami kaip tampos keitikliai) Tai sustabdyta AM su faziniu rotoriumi. ios mainos statoriaus ir rotoriaus apvijos turi artim ar tok pat vij skaii, todl K1. Statoriaus apvija ir rotoriaus apvijos, elektrikai sujungtos ir prijungtos prie trifazio tinklo, bet Indukuojama E
U2 Geometrikai sumuojasi

rotorius U1

U1+ E2=U2 Ijime U2.


statorius Kaip T: Suki rotori keiti tamp.

taip, kad bt galima pasukti rotori. Veikia kaip autotransformatorius. Ant mainos veleno rengtu sliekiniu taisu galima pasukti rotori ir pakeisti rotoriaus apvijos padt statoriaus apvijos atvilgiu. Indukcin reguliatori prijungus prie tinklo, sukamasis magnetinis laukas indukuoja E1 ir E2. Kai apvij ays sutampa, tampa ijime bna maximali. Pasukant rotori, apvij ays pasukamos kampu . Tokiu pat kampu pasisuka ir E2. Kai 1800, U2 yra minimali. ia problema fiksuoti pasukimo padt, kad nesisukt. tampos sumuojasi arba minusuojasi. Galima sklandiai reguliuoti ijimo tamp gana plaiose ribose Panaudojama laboratorijose kaip tampos keitiklis, automatikoje, skirstomj tinkl tampai reguliuoti.

15 kVA galios indukcinis reguliatorius:

138

Kitaip sujungus apvijas, gaunamas fazs reguliatorius.

fazs reguliatorius

skirtas antrins tampos fazei keisti pirmins tampos atvilgiu. ia antrins tampos dydis nesikeiia. Tai yra trifaz pasukimo taisu (sliekine pavara) sustabdyta asinchronin maina su kontaktiniais iedais. tampa prijungiama prie statoriaus apvijos, o gaunama tarp rotoriaus apvijos gnybt. ia statoriaus ir rotoriaus apvijos tarp savs elektrikai nesujungtos. Naudojamas laboratoriniams bandymams. Statoriaus apvija sujungiama vaigde arba trikampiu ir prijungiama prie tampos. Sukamasis laukas indukuoja statoriaus ir rotoriaus apvijose EV. Pasukus

U1
C
a

c b rotori statoriaus atvilgiu kampu , proporcingu kampu rotoriaus apvijose indukuota EV pralenks arba atsiliks nuo statoriaus EV todl pasukant rotori, proporcingu kampu pasukami visi antrins grandins (rotoriaus) EV var ir tamp vektoriai. Pasukimo kampai matuojami elektriniais laipsniais.

139

Apkrovus fazs reguliatoriaus rotori, susikuria rotoriaus magnetinis laukas, kuris sukasi sinchronikai su statoriaus magnetiniu lauku. Dl statoriaus ir rotoriaus magnetini lauk sveikos rotori veikia sukimo momentas. Tai blogai reikia fiksuoti padt. Naudojami laboratoriniams bandymams, tiriant ir bandant elektros energijos skaitiklius, elektros aparatus ir kt. matavimo prietaisus. Kaip reguliuojama (trifaz) induktyvioji rit. a) Statoriaus ir rotoriaus apvijos sujungtos bendra vaigde b) Statoriaus ir rotoriaus apvijos sujungtos bendru trikampiu. Kai pasukimo kampas induktyvumas didiausias: Lmax=L1+L2+2L12m; Kai kampas =, induktyvumas maiausias: Lmin=L1+L2+2L12m (ia 2L12m - savitarpisis induktyvumas) Taigi, keiiant kamp , keiiamas L ir vara Z. Ir ia kai 0, dl statoriaus ir rotoriaus magnetini sraut sveikos atsiranda sukimo momentas, kuris stengiasi grinti rotori =0 padt.

=0,

140

Asinchronin maina su besisukaniu rotoriumi


Besisukanio ir sustabdyto AM rotoriaus parametr palyginimas Jau inome, kad rotoriaus apvijoje tekanios srovs ir EV-varos danis f2 priklauso nuo slydimo.: f2 = s f1 Besisukanio rotoriaus EV-vara:

E2s = 4,44 f2 w 2kw2 m = s E2;

Besisukanio rotoriaus sklaidos induktyvioji vara :

X2s = 2 f2 L2 = 2 s f1 L2 = s X2;
ia E2 ir X2 - stovinio (sustabdyto, s=1), rotoriaus EV ir induktyvioji sklaidos vara. Paneigus rotoriaus apvijoje srovs istmimo efekt, besisukanio rotoriaus aktyvioji vara :

R2s = R2= const

AM su besisukaniu rotoriumi pagrindins lygtys ir atstojamosios schemos


K tik akcentavome, kad besisukanio rotoriaus srov priklauso nuo E2 ir X2, kurie priklauso nuo slydimo s (t.y., kintantys dydiai) ir nuo R2, kuri yra pastovi:

I2 =

E 2s sE 2 = ; Z 2 s ( R2 + jsX 2 )
R ( 2 + jX 2 ) s E2 ;

(:

s)

I2 =

Naujoji srovs I2 iraika turi ir kit fizikin prasm: besisukant rotori galima pakeisti sustabdytu rotoriumi, kurio aktyvioji vara yra kintantis, priklausantis nuo slydimo s, dydis, ( s parametrai ilieka tokie pat, kaip ir asinchroninje mainoje su sustabdytu rotoriumi.
R2

),

o kiti

Pastebsime, kad rotoriaus matematinis modelis fizikini reikini poiriu yra neteisingas. Bet juo yra paprasiau matematikai modeliuoti ryius tarp rotoriaus apvijos elektrini dydi. Tada lygtyse vietoje varos R2 reikia rayti (R2/s).

U1 = E1 + R1I1 + jX1I1 0 = E2- (R2/s) I2- jX2I2


arba : E2= (R2/s) I2+ jX2I2;

I0 = I1 - I2

Vektorin diagrama analogika sustabdytai mainai, tik vara R2 ia padalinta i s.

141

Variklinis reimas E1=E2/ Generatoriaus reimas

Asinchronins mainos T pavidalo atstojamoji schema: Var (R2/s) dedamsias: s

galima suskaidyti dvi

R2 ' 1 s ' = R2 ' + R2 ; (1) s s


is vaizduojamas schemoje:
Nuostoliai rotoriaus aktyviojoje varoje Mechanin galia priklauso nuo ios varos. j galima irti kaip iorin var, jungt nejudamo rotoriaus apvij. iuo atveju AM dirba kaip T, apkrautas aktyvija apkrova. Tai vienintelis kintamas schemos parametras

Elektromagnetin galia priklausys

modelis atstojamojoje

T pavidalo schema
1s R ' ) varos dydis priklauso nuo slydimo, vadinasi, nuo AV veleno mechanins apkrovos. s 2 ' Pvz., jei variklio veleno apkrovos momentas M2 =0, tai slydimas s 0. Tada ( 1s R2 = ), o tai s
(

atitinka variklio t.v. reim. Jei variklio veleno apkrovos momentas didesnis u sukimo moment, tai variklio rotorius sustoja (s= 1). Tada ( 1s R2 =0), o tai atitinka AV trumpojo jungimo reim.
s '

AV atstojamj schem galima supaprastinti, ikeliant magnetinant kontr Zm =Rm+jXm prie bendr gnybt. Kad magnetinimo srov I0 nepakeist savo dydio, nuosekliai Zm junkime varas R1 ir X1. (Tuiojoje veikoje visai atitiks teisyb, o trumpajame jungime reikt vesti korektros koeficientus.) Gautoje pavidalo atstojamojoje schemoje statoriaus ir rotoriaus kontr varos sujungtos nuosekliai; jos sudaro darbo kontr. Jam lygiagreiai jungtas magnetinantysis kontras. Z1 R1 I1 R1 jX1 Z1 jX1 I0 jXm Zm Rm jX2 I2 Z2 R2/
1s R ' 2 s

142

U1

Mechanin galia tai galia, isiskirianti ioje varoje.

Zt

Darbo kontre srovs stipris:

I2' =

( R1 + R2 +
'

U1

2 R2 ' 1 s s

; Arba vertinant (1): + ( X1 + X 2 )


' 2

redukuotos rotoriaus srovs iraika:

I2' =

U1 R + 1
R2 s
'

+ ( X + X ' )2 1 2

ia U1 fazin tampa, prijungta prie statoriaus apvijos.

Asinchronini main darbo reimai Variklio reimas


AM yra apgriama, gali dirbti variklio, generatoriaus, ir stabdymo reime. Daniausiai AM dirba kaip variklis. Prisimename, kad iame reime rotorius sukasi statoriaus sukurto magnetinio lauko sukimosi kryptimi slydimu 0 s 1. Vektorin diagram iam atvejui jau braime. I tinklo imama galia: P1= m1U1I1cos1; (m1 fazi skaiius) Didinant variklio apkrov Ms, didja rotoriaus srov I2, rotoriaus EV (sE2) ir slydimas s.

Generatoriaus reimas
Jeigu prijungta prie tampos AM sukama pirminio variklio sukimosi greiiu n, didesniu u statoriaus lauko greit n0, tai ji atiduoda elektros energij tinkl - veikia generatoriaus reimu, kai

n1 < n < ;

Tai atitinka slydimo reikmes :

0 > s > - .

143

jungus jungikl Q1, AM rotorius sisuka ir dirba variklio reimu: n<n1. Pirminiu varikliu didinant rotoriaus greit n, jis artja prie sinchroninio n0. Nepaisant tampos kritimo statoriaus varose, t.v. srov I0 ir jos sukurtas magnetinis srautas nesikeis, rotoriaus apvijos srov I2 mas, o statoriaus apvijos srov arts prie I0. Kai sukimosi greitis n = n0, srov = I0. iuo atveju I0 yra idealios tuiosios veikos srov. Toliau didinant rotoriaus sukimosi greit n (n>n0 ) slydimas s tampa neigiamas. Magnetinio srauto greitis ilieka pastovus ir lygus n0 . Rotoriaus atvilgiu io srauto judjimo kryptis prieinga, negu mainai veikiant variklio reimu. Sukimo momentas pakeiia enkl, jis tampa stabdaniu. Bet rotoriaus laukas sukasi tokiu paiu sukimosi greiiu ir ta paia kryptimi kaip ir statoriaus magnetinis laukas (kaip ir variklio reime). Dl neivengiamo reaktyviosios galios vartojimo (o tai blogina energetinius rodiklius) AG pritaikymas ribotas. specialiuose renginiuose.

Stabdymo reimas
Sukant rotori pirminiu varikliu prieinga kryptimi negu sukasi magnetinis laukas, gaunamas prieinio jungimo stabdymo reimas. ia sukimosi greitis neigiamas (n<0), o slydimas didesnis u 1 (s >1). Kaip variklio, taip ir stabdymo reime s > 0. Stabdymo metu maina aktyvij energij ima i tinklo ir sudaro teigiam sukimo moment, veikiant lauko sukimosi kryptimi.. Asinchroninei mainai veikiant stabdymo reimu, inaudojama ir elektros energija ir mechanin energija, jas paveriant iluma. ilimo poiriu stabdymo reimo slygos sunkios. Palyginus reim su variklio ar generatoriaus, pastebsime, kad vara (R2/s) maa, todl rotoriaus srov I2 ir fazi skirtumo kampas tarp rotoriaus srovs ir EV-varos 2 dideli. Taigi, statoriaus srov I1 ir 1 taip pat dideli. Tai rodo didelius galios nuostolius, maina smarkiai kaista. Tokiu reimu maina ilgai dirbti negali. Praktikai is reimas taikomas AV, sukantiems gamybos mechanizmus, stabdyti. AV pervedamas stabdymo reim, sukeiiant vietomis tampos tinklo dviej fazi laidus. Magnetinis laukas pakeiia sukimosi krypt, o rotorius toliau sukasi pirmykte kryptimi. Kai rotorius sustoja arba sukasi labai ltai, reikia atjungti tamp, kad maina nesisukt prieinga kryptimi. atvej galima panaudoti reversavimui.

Asinchroninio variklio sukimo momentai ir charakteristikos AV energijos balansas


Asinchroninis variklis paveria elektros energij mechanine. Keiiant energij asinchroniniu varikliu, susidaro energijos nuostoli.

144

P1;

El. tinklas

Pe1
Pem

Pm1 Pe2 Pmech Ppap

Pmech

Velenu perduodama mechanin energija. Tai tik slyginai galime teigti. I ties mechanin energija perduodama ne tik velenu, bet ir ioriniu ryiu per statori, em ir varomojo renginio korpusu. Turi bti udara mechanin grandin. Pvz., kosmonautas neigr skyls, nesitvrs korpus

P2
Naudingoji variklio galia (pase)

AV i tinklo gauna aktyvij gali : P1= m1U1I1cos1 Ji pasiskirsto : P1 = Pe1 + Pm + Pem; 1) elektrinius nuostolius statoriaus apvijoje 2) 3)

Pe1 = m1 I12 R1; 2 magnetinius nuostolius statoriaus magnetolaidyje Pm = m1 I0 Rm; (skurini srovi ir
histerezs); elektromagnetin gali, kuri perduodama per oro tarp (slyginai) i statoriaus rotori: (Pem i tikro tai mechanin galia + nuostoli antrinje apvijoje galia)

Pem = P1 - (Pe1 + Pm)


2

Pem

(tai iplaukia i AM T-pavidalo atstojamosios schemos) 4) Dalis elektromagnetins galios virsta elektriniais nuostoliais rotoriaus apvijoje: Pe2 = m1 I2 2 R2= m2 I22R2; (2)

( m1 I 2' R2' ) ( m2 I 2 2 R2 ) ; = = s s

(1)

Pm2 paneigiami, nes rotoriaus danis f 1 Hz, o magnetiniai nuostoliai priklauso nuo danio.
Sugretinus (1) ir (2) formules, gauname: P em

( jei redukuotas)

t.y elektrini nuostoli rotoriuje galia proporcinga slydimui. 5) Likusi elektromagnetin galia virsta mechanine galia:

Pe2 = s Pem

Pe2 ; s

(3)

arba

Pmech = Pem - Pe2 = (1-s) Pem (1 s) (1 s) m2 I 2 2 R2 2 2 (Gauname i toki formuli: P = m2 I 2 R2 = (1 s) . ia mech = m1I 2 ' R2 ' s s s kas prie skliaustus, yra Pem (r. formul(1)

Mechaninius nuostolius Pmech lemia guoli trintis, ventiliaciniai nuostoliai. Papildomus galios nuostolius Ppap sudaro magnetinio lauko pulsacija statoriaus ir rotoriaus dantyse bei nuostoliai, kuriuos sukelia sklaidos srautai mainos konstrukcinse dalyse. Likusi dalis yra naudingoji galia P2. Galima urayti Pmech = P2 + Pmech + Ppap. Variklio naudingumo koeficientas ia variklio suminiai nuostoliai:

145

P2 P = 1 ; P1 P1 P = Pe1 + Pm1 + Pe2 + Pmech + Ppap

Vidutins ir didels galios AV = 0,83-0,95, mikrovarikli =0,1 0,3.

Asinchronins mainos sukimo momentai


Variklio sukimo momentas yra vienas svarbiausi jo mechanini dydi. AV elektromagnetin moment (mechanin sukimo moment) lemia rotoriaus apvijos srovs ir oro tarpo suminio magnetinio lauko sveika. Jis proporcingas elektromagnetinei galiai:

M =

Pem ; 0
taip: 0

(4)

ia 0 sinchroninis kampinis sukimo greitis, SI sistemoje [rad/s],[1/s], tai tas pats, kaip ir [Hz]. ia

0 =

2n0 ; ia n0 (aps/min) ; arba 60

= 2 n0 ; tada ia n0 (aps/s) ) - statoriaus

(suminio) magnetinio lauko (pagrindins harmonikos) (sinchroninis) kampinis greitis mechaninis dydis; (arba galt bti ir itaip: M = kampinis sukimosi greitis) Kadangi sinchroninis greitis n0 = tai

Pmech ; i ia Pmech = M; tada ia - rotoriaus mechaninis

60 f ; (aps/min), p 2f 60 2f 0 = = = ; 60 p p p

(5)

ia - statoriaus (tinklo) srovs ir tampos kampinis danis (4) lygt statome elektromagnetins galios iraik ( i ankstesnio psl. : P em

Pe2 ; (3)) s

P mI R M = e2 = 1 2 2 ; 0 s 0 s
T.y. AV elektromagnetinis momentas proporcingas elektrini nuostoli rotoriaus apvijoje galiai paskutin formul statykime redukuotos rotoriaus srovs iraik (i 3 psl.) ir kampinio greiio i (5):

/2

146

m1 pU 1

R2 s

2 R/2 + X1 + X / 2 2f R1 + s

; [ Nm]

Realiai varas R1 ; R2 suinome i t.v. ir tr.j. bandym duomen; Jei ia rayti slydimo s iraik, gautume mechanins charakteristikos M(n) lygt.

MU !!! Jei tampa sumaja 20%, tai momentas M sumaja beveik per pus. skritinis priklauso nuo rotoriaus R2; Mmax nuo rotoriaus varos R2 nepriklauso. Nuo ios varos priklauso tik Mmax vieta charakteristikoje E1U1, skiriasi tampos kritimu varose R1 ir X1.Todl jei raytume lygyb, reikt vesti pataisos koeficientus.
2

i iraik atitinka variklio elektromagnetinio momento priklausomybs nuo slydimo grafikas M=f(s)
Matome, kad srov monotonikai auga iki savo max reikms, tuo metu kai slydimas artja prie . Kodl,

a)
didjant slydimui srovei tebeaugant, momentas nuo maksimalaus pradeda mati, juk magnetinis laukas tas pats? Todl, kad srov vis labiau vluoja, keiiasi jos faz, didjant slydimui. Prisiminkime formul I 2

laukas ubgs priek, o kai s , magnetinis laukas nebesveikauja su srove, momento nebebus. Pagal i formul matematikai sakome, kad R2 maja. Taiau i tikrj keiiasi induktyvioji vara X2).

R ( 2 + jX 2 ) s

E2

; Srov nulemia labiau induktyvioji vara. Srov vis labiau vluoja, magnetinis

i iraik kartais vadina mechanine charakteristika, nors labiau prasta mechanine ch-ka vadinti priklausomyb n=f(M) arba M=f(n); Abu pavadinimus galima laikyti lygiaveriais. Paveiksle matome, kad neigiamas sukimo momentas gaunamas, dirbant G reimu(s<0). Jei s=0, tai I2=0 ir M=0. Esant tam tikram slydimui sC, n0 sukimo momentas pasiekia max: Mmax. Taigi, didinant s , nuo 0 iki sC, sukimo momentas didja nuo 0 iki Mmax. Toliau didinant slydim, M maja, o srov I2 vis laik didja nes tampa vis labiau reaktyvi. b) Aktyvioji srovs I2 dedamoji , didjant slydimui, i pradi didja,

147

o toliau maja (pamatysime apskritiminje diagramoje). Sukimo momentas proporcingas aktyviajai srovs I2a dedamajai. Tuo galima paaikinti kreivs M(s) kitimo pobd. Jei ayse M ir n, tai ch-ka M(n), atrodys taip (r. 7 psl.pav.b)): Maksimalus sukimo momentas proporcingas tampos kvadratui, nepriklauso nuo rotoriaus aktyviosios varos R2 (atvirkiai proporcingai priklauso nuo X2) ir gaunamas, esant tam tikram slydimui sC. Taigi, siekiant padidinti maksimal sukimo moment, vara X2 mainama. Tuo tikslu rotoriaus grioveliai atidaromi. Sumaja rotoriaus grioveli sklaidos srautas, magnetinis laidis maja, induktyvumas L maja, taigi, ir vara X2 maja. (Prisiminkime priklausomybes: XL=2 f L ; L=w2;) Maksimalaus sukimo momento santykis su vardiniu sukimo momentu nusako variklio perkrovimo galimyb ir vadinamas variklio perkrautumo koeficientu

km =

M max = 1,7 3,0 MN

Tai galioja bendros paskirties pramoniniams varikliams. J slydimas sC = 0,06 - 0,5

AV paleidimo momentas
Prijungus AV prie tampos, atsiranda rotori sukantis sukimo momentas, vadinamas paleidimo momentu. Variklio paleidimo momentu n2=0, ir s=1. Tada ivystomas paleidimo momentas gys pavidal: n0 nN nkr n

Mp =

2f R1 + R2'

m1 pU12 R2 '
2

) + ( X1 + X 2 )
' 2

Mmax MN Mp M

Paleidimo momentas Mp proporcingas tinklo tampos kvadratui, priklauso nuo rotoriaus var. Didinant rotoriaus var R2 slydimas sC, kuriam esant gaunamas Mmax, didja. Kai sC =1, paleidimo momentas maksimalus (Mp = Mmax.). Tai bus tada, kai R2 = X2.

Toliau didinant rotoriaus var R2, paleidimo momentas maja. Normaliai rotoriaus aktyvioji vara yra gerokai maesn u rotoriaus induktyvij sklaidos var, todl paleidimo momentui padidinti stengiamasi paleidiant varikl rotoriaus aktyvij var padidinti. Varikliui sisukus, didel aktyvioji rotoriaus apvijos vara nenaudinga.

AV darbo charakteristikos
Tai galios P1, sukimosi greiio n (arba slydimo s), elektromagnetinio sukimo momento M, naudingumo koeficiento , galios koeficiento cos priklausomybs nuo variklio atiduodamos (naudingosios) galios P2, esant U1 = const ir f= const.

148

Didinant apkrov P2, variklio greitis maja, o slydimas didja beveik tiesiniu dsniu. Sukimo momentas taip pat beveik tiesikai priklauso nuo P2. Galios ir naudingumo koeficientai didiausi, kai naudingoji galia artima vardinei galiai P2N.
I1 ir cos (ir nuo j priklausantis P1) prasideda ne nuo 0, bet yra pakil. Kodl? Tai dl nuostoli tuiojoje veikoje: kai P2=0, P1 0, nes jau ikart teka tam tikra srov- nra reimo, kad netekt srov. O jei teka kakokia srov, bus ir kakoks cos. Tie nuostoliai pasidarys = 0 jau generatoriaus reime, (pamatysime vliau, r. emiau pateikiam AM apskritimin diagram)).

I darbo ch-k galima rasti visus variklio darb apibdinanius dydius, esant vairioms variklio apkrovoms. Laboratorijoje atlikus vien tik t.v. ir tr. j. bandymus, pagal rezultatus galima sudaryti apskritimin diagram ir i jos nustatyti srov, gali, galios nuostolius, slydim, ski dan, elektromagnetinius sukimo momentus, naudingumo ir galios koeficientus, esant vairioms apkrovoms. Tais duomenimis remiantis, sudaromos darbo ir mechanins charakteristikos.

Asinchronins mainos srovi apskritimin diagrama


Darbo ir mechanines charakteristikas daug paprasiau sudaryti ir utruks maiau laiko , nei jas gauti laboratorijose eksperimentikai. Trkumas srovi diagrama neatspindi AM parametr pasikeitimo, kintant apkrovai ir darbo reimui. Nevertinami 1) srovs istmimo efektas (i ties rotoriaus srovs danis
kinta plaiose ribose, daniui augant, srov istumiama paviri (daromi gils, dvigubi grioveliai dl geresnio paleidimo momento), 2) prisotinimas ir kt. Sakoma, kad srovi diagrama sudaroma mainai su pastoviais

parametrais. Susipainsime su supaprastinta srovi apskritimine diagrama. Pavyzdiui, turime grandin i R, L. Teka srov I, ji sukelia tampos kritimus Ua ir UL. Sudarome tamp trikamp. Padalinus trikampio

(:X)

kratines i X, gausime trikamp HDC, kur statinis HD - tai srovs vektorius. Nubrkime tampos vektori, sudarant kamp su srove. Keiiantis aktyviajai varai intervale nuo 0 iki keisis srov ir trikampio statiniai, taiau ambin nesikeis ir bus lygi U/X. Nepriklausomai nuo apkrovos didumo, trikampis lieka status. Srovs vektoriaus virn br pus apskritimo variklio reime (jei prisidt ir generatoriaus reimas bt pilnas apskritimas.

149

Nagrinjime remsims AV atstojamja schema, sudaryta i 2 lygiagrei ak, dirbani nepriklausomai viena nuo kitos: magnetinimo I0 ir darbo I2. I1 I2 R1 X1 X2 I0 U R1 X1

Rm Xm

R2 ' s

Pagrindins akos vara (X1+X2) pastovi, o

R2 ' ) - kintanti. aktyvioji ( R1 + s

Statoriaus srov I1 lygi vektorinei sumai I0 ir I2 Ivada: kintant AM apkrovai, statoriaus ir rotoriaus srovi vektori I1 ir I2 virns br apskritimus, todl tokia srovi diagrama danai vadinama apskritimine diagrama. Atkarpos HC vidurys yra apskritimo centras O2, Spinduliu O2H ibriamas srovi apskritimas.

Sutapdinkime magnetinimo ir pagrindins ak diagramas ir gausime asinchroninio variklio apskritimin diagram.

AV apskritimins diagramos braiymas i t.v. ir tr. j. bandym


Tam reikia inoti: U1 (fazin); fazin t.v. srov I0, 0; tr.j. srov Itr; tr ir statoriaus apvijos fazs aktyvij var R1. tai ir suinome i i bandym duomen. Atliekami 2 t.v. ir 1 tr. j. bandymai: 1) realios t.v.: imatuojama U1; I0; P0; apskaiiuojamas cos 0; 2) idealios t.v. (maina prijungiama prie tampos, o rotorius sukamas (pagalbiniu varikliu) sinchroniniu (lauko) greiiu n1. Imatuojami U1; I00; P00 , apskaiiuojamas cos 00; 3) tr.j. bandymas: imatuojama Utr; Itr; Ptr; nubraioma tr. j. ch-ka, ekstrapoliuojama vardinei tampai ir apskaiiuojamas costr; ( cos = P )
UI

Matuojama ir braioma vienai fazei.

150

Darbo takas toje srityje parenkamas

Liestinje cos - max, - min Liestin // raudonai rodyklei, ia Mmax, kritinis

skr
Mmax

s=1

s= 1 +

I1tr
MN cos k cos 0 cos 00 g I2/

Mp

s=
-

s=0
0 I0 Nominalus G darbo takas kakur ioje zonoje ios atkarpos sukimo momentams, matome, ar pakaks paleidimo momento, jis t.b. artimas ar kiek didesnis u nominal

ia prasideda G reimas, bet dar kol kas galia neigiama (imama i tinklo), dar nieko tinklui neatiduoda iuo metu SG naudojami vjo elektrinse. Gali keistis sparn greitis. Tai privalumas, kai nemanoma stabilizuoti sukimo greiio.

Teorinis didiausios srovs takas, nes realiai slydimo = nepasiekiame, galime tik apskaiiuoti, o rotori realiai negalime sukti greiiu. Tok
rotoriaus srovs kitim nulemia varos

Braiymo seka: Reali dydi ayje atidedama atkarpa Ob=1 ir briamas apskritimo lankas; Atkarpa sugraduojama nuo 0 iki 1 ir gaunama galios koeficiento skal. ioje skalje atidedami atlikt bandym atitinkami cos. (costr; cos0; cos00); Nuo i tak briamos lygiagrets horizontaliai (menamajai) aiai iki susikirtimo su lanku. Gavome takus d, , c; Per iuos takus ir 0 (laisvai pasirinktu srovi masteliu) atidedamos atitinkamos srovs (realiosios t.v.I0 ; idealiosios t.v I00 ; trumpojo jungimo srovs Itr. Gavome vektorius 0K; 0H, 0A. Takai A ir K yra apskritimo lanke, atkarpa AK yra apskritimo styga. I stygos vidurio ikeltas statmuo eina per apskritimo centr. Apskritimo skersmuo AC yra horizontalus. AC vidurys yra apskritimo centras O2. I tako O2 per takus A ir K briamas apskritimas. Paymime atitinkamus slydim takus: s =1; s = skr ; s = 0; s = ; Paymime momentus: Mp; Mmax; MN. Apskritime esaniam bet kuriam takui galima nustatyti darbo rodiklius: galios koeficient, statoriaus ir rotoriaus apvij sroves, i tinklo imam gali, naudingj gali, galios nuostolius, elektromagnetin sukimo moment, slydim ir naudingumo koeficient. (grafikai). Svarbios varikli savybs : geri paleidimo rodikliai, lankstus sukimosi greiio reguliavimas, efektyvus stabdymas. Pakalbsime atskirai apie kiekvien j.

151

Asinchronini varikli paleidimas


Prijungus AV prie tampos, jame vyksta pereinamasis procesas. Be periodins kintamosios srovs, atsiranda aperiodin gstanioji nuolatin dedamoji. Po keli periodins srovs dedamosios period aperiodin srovs dedamoji gerokai sumaja. Srovs dedamosios sukuria savus magnetinius laukus, dl kuri sveikos atsiranda atitinkamos elektromagnetinio sukimo momento dedamosios. Kadangi pereinamojo proceso laiko konstanta maa ir pereinamasis procesas per kelis periodus ugsta, tai jis ymesns takos paleidimui neturi. Nagrinsime variklio paleidimo proces nusistovjusiame reime. Tai bus statins charakteristikos M=f(s) ir I1=f(s). I j randama paleidimo momentas ir paleidimo srov. Variklio paleidimo proces apibdina ie dydiai: 1. Paleidimo momento santykis 2. Paleidimo srovs santykis
Mp ; MN

Ip ; IN

3. Paleidimo laikas tp ; 4. energijos nuostoliai paleidimo metu Wp. AV paleidimo proceso pradia analogika tr.j. reimui, todl magnetinimo srovs galima nepaisyti (I00). I AM atstojamosios schemos (paneigus magnetinimo ak) galima urayti:

I p' =

( R1 + R2 ) + ( X1 + X 2 )
' 2

U1

' 2

(1)

ir taip: M =

Mp =

m1 p( I p' ) 2 R2 2f1

(r. 26 psl. momento lygt, ir prie s=1. Ten buvo

' ' m1I 22 R2 2f ;s = 1; 0 = ; ia p- poli por skaiius) 0 s p (tai iplaukia i momento priklausomybs nuo slydimo formuls atvejui, kai s =1) I (1) matyti, kad paleidimo srov galima mainti 2 bdais: 1. mainant tinklo tamp U1; 2. didinant mainos varas. Sumainus paleidimo srov, sumaja energijos nuostoliai, tuo paiu ir variklio ilimas paleidimo metu. Taiau sumaja ir paleidimo momentas, kuris proporcingas paleidimo srovs kvadratui. Paleidimo momentui Mp padidinti rotoriaus grandin galima jungti papildom rezistori, bet dl to padidja elektriniai galios nuostoliai. Todl, varikliui sisukus, i rotoriaus grandins rezistorius turi bti ijungtas. i problema varikliuose su faziniu rotoriumi ir narveliniame rotoriuje sprendiama skirtingai.

1. Variklio su faziniu rotoriumi paleidimas:

Rp

152

rotoriaus grandin per ied epei kontakt jungiamas paleidimo reostatas. Paleidimo metu reostato vara didiausia. Variklio rotoriui sisukant, vara palaipsniui mainama. Pasiekus vardin reim, rotoriaus iedai sujungiami trumpai. Pastaruoju metu dar gaminami AV rotoriai, veikiantys su stipriu srovs istmimo efektu. is efektas trumpai sujungto rotoriaus apvijoje padidina rotoriaus aktyvij var, vadinasi, ir paleidimo moment. Tam daromi rotoriai su giliais grioveliais, dvigubu narveliu ir masyviuose feromagnetiniuose rotoriuose.

Matome 4 pakop paleidimo proces, esant pastoviam apkrovos momentui. (Ms =const); taip pat matome paleidimo proceso statoriaus srovs kitimo grafik. AV, kuri galia siekia imtus KW ir daugiau, naudojami 2-3 pakop paleidimo reostatai. 2. Tiesioginis paleidimas: Paprasiausias bdas prijungti AV prie vardins tampos. iuo atveju paleidimo srov Ip = (4-7)IN. Tiesioginis paleidimas leistinas, jei paleidimo metu tinklo tampos kritimas nevirija 10 - 15% tinklo vardins tampos. Jeigu elektros energijos tinklas nedidels galios palyginant su elektros variklio galia, o tampos kritimas tinkle virija 15%, tai variklis paleidiamas paeminant varikl maitinani tamp. tamp paeminti galima naudojant: Reaktorius; Autotransformatorius; Perjungiant variklio apvij i trikampio vaigd. Atkreipsime dmes tai, kad sukimo momentas tiesiog proporcingas tampos kvadratui U2, todl tamp sumainus 2 kartus, sukimo momentas sumas 4 kartus. Paeminta tampa varikliai paleidiami be apkrovos arba esant nedidelei apkrovai. Aptarsime atskirai : 3. Paleidimas naudojant reaktorius (induktyvisias varas) Jie jungiami nuosekliai statoriaus apvijai. Dl tampos kritimo reaktoriuose variklis gauna paemint tamp. Paleidimo srov sumaja. Reaktoriai parenkami taip, kad paleidimo srov bt ne daugiau kaip 2 2,5 karto didesn u vardin. iuo bdu paleidimo srov galima sumainti 1,66 3,5 karto palyginti su tiesioginio paleidimo srove, o paleidimo momentas sumaja 2,5 12 kart. is paleidimas naudojamas, kai variklio apkrova paleidimo metu nedidel. MU 2; Jei Ip sumas 2 kartus, tai U sumas 2 kartus, o paleidimo momentas Mp sumas 4 kartus. Jungiamos reaktyvios induktyviosios varos, o ne aktyviosios srovei mainti todl, kad tada bt dideli aktyviosios energijos nuostoliai. O jei jungtume talpines, tai paleidimo srov dar padidt, nes variklis turi savo XL. Tada varos susikompensuot, atstojamoji Z sumat, o srov dar padidt . ia tikslas padidinti Z, kad sumat Ip. I = U ; Z

153

4. Paleidimas naudojant autotransformatori tampai sumainti ir paleidimo srovei apriboti galima naudoti trifaz autotransformatori. Pradioje jungiamas 1 jungiklio padtimi autoT, statorius maitinamas paeminta tampa. Varikliui sisukus, jungiklis pervedamas 2 padt., taip statorius prijungiamas prie vardins tampos. Paleidimo momentas proporcingas tampos kvadratui. Ip sumas m kart, bet ir M sumas m kart.

5. Paleidimas, perjungiant statoriaus apvij Sujungiant statoriaus apvij vaigde, o paskui perjungiant trikampiu, galima paleisti tuos variklius, kuri statoriaus apvijos normaliam darbui jungiamos trikampiu. jungimo metu variklio apvijos gauna 3 kart maesn tamp, tai apvijomis teks 3 kart maesns fazins srovs. Paleidimo srov sumas 3 kartus. Taiau paleidimo momentas sumaja taip pat 3 kartus.

AV sukimosi greiio reguliavimas


Tai yra jo rotoriaus sukimosi greiio keitimas, esant pastoviai apkrovai (kai variklis ivysto pastov moment. Pagrindinis AV trkumas tai greiio reguliavimo sunkumai.

n n I slydimo formuls : s = 0 ; ireikiame n0

n = n0 (1 s) s =

60 f (1 s); p

I ia matome, kad reguliuoti greit galima, keiiant: 1. poli por skaii p (narveliniams varikliams); 2. tinklo dan f; 3. rotoriaus slydim s (varikliams su faziniu rotoriumi). Slydim s galima keisti: a) keiiant maitinimo tamp; b) sudarant rotoriuje papildom slydimo danio EV; c) maitinant statoriaus apvij kintamosios tampos impulsais. 1. AV greiio reguliavimas, keiiant poli por skaii galimas, perjungiant statoriaus apvij. Kiekviena apvijos faz suskirstoma 2 dalis, kurios gali bti jungiamos lygiagreiai arba nuosekliai. Jei bus sujungta //, susidarys viena poli pora ir greitis bus 3000 aps/min. Jei nuosekliai susidarys 2 poli poros, greitis bus 1500 aps/min.

154 Dviguba vaigd

Ms

Dviguba vaigd

Jei reikia 4 greii AV, naudojamos 2 statoriaus trifazs apvijos (6 rits), o kiekviena j dar gali bti perjungiama skirtingiems greiiams. Greitis reguliuojamas uoliais, konstrukcija speciali. Tai tinka narveliniam rotoriui, nes ia susidaro tiek poli, kiek j turi statoriaus sukamasis magnetinis laukas. Pramon gamina 2, 3,4 sukimosi greii AV. ios savybs neturi fazinis rotorius, todl reguliuojant iuo bdu, vienu metu reikt perjungti ir statoriaus ir rotoriaus apvijas. Konstrukcija tampa sudtinga. 2. AV greiio reguliavimas, keiiant tinklo tamp. iuo bdu apsisukim greit galima tik mainti. Sukimo momentas M U2 proporcingas tinklo tampos kvadratui . Mainant tinklo tamp, keiiasi AV mechanin ch-ka ir slydimas s. iuo bdu slydim galima keisti nuo 0 iki sC. Kritinis slydimas sC ilieka pastovus. Ypa efektyviai slydimas keiiasi padidinus rotoriaus aktyvij var R2. a) pvz. kai rotoriaus grandins aktyvioji vara R2 maa, b) kai R2 padidinta (feromagnetinis vientisas rotorius) Slydimas reguliuojamas mainant tamp iais bdais: Naudojant elektronik, (kiti emiau paminti bdai pamau tampa senienomis, ypa droselis) Jungiant varas nuosekliai su statoriaus apvija, Autotransformatoriumi, Droseliu, magnetinant j nuolatine srove ir t.t.(pamagnetinaniu droseliu) - seniena Visais atvejais mainant tamp, slydimas didja. Tuo paiu proporcingai slydimui didja elektriniai galios nuostoliai rotoriaus grandinje. Didjant galios nuostoliams, naudingumo koeficientas maja. Todl is reguliavimas neekonomikas. Jis daugiausia taikomas maos galios asinchroniniams varikliams. 3. AV greiio reguliavimas, keiiant maitinimo tampos dan Pastaruoju metu daninis AV sukimosi greiio reguliavimas taikomas gana plaiai; tai geleinkelio ir autotransporto traukos pavaros, metalurgijos ir metalo apdirbimo stakli pavaros. Joms paleisti btinas didelis pradinis sukimo momentas, o pavarai sisukus variklio galios pastovumas. AV danio keitiklis turi tenkinti tam tikrus reikalavimus: keiiant dan, btina keisti ir tampos vert.

155

Daninis greiio reguliavimo diapazonas gana platus:10:1 ir daugiau. 1. Jei keistume tiktai dan f:

Prie didelio danio maas sukimo momentas M, jo gali nepakakti. Norint atstatyti moment M , reikia didinti tamp U. nes: kuo didesnis danis f, tuo didesn induktyvioji vara XL (nes ji proporcinga daniui f); o kuo vara didesn, tuo maesn srov I, tuo paiu maesnis ir momentas M. 2. Jeigu keistume ir dan f ir tamp U.

skr = var

skr =const

M Mp1 Mp2 Mp3 Mp4

AV apsisukim greiio reguliavimo, keiiant tampos dan, principas paremtas idealios t.v. kampinio greiio priklausomybe nuo tampos danio f1: 0=2f1 /p. Reguliuojant ski dan n, srauto kitimas danai nepageidautinas, nes kai srautas sumaja, nepakankamai inaudojamos magnetins mediagos. O kai srautas padidja, prisotinamas magnetolaidis ir smarkiai padidja magnetinimo srov. Todl daniausiai, reguliuojant variklio ski dan tinklo tampos daniu, srautas palaikomas pastovus. Nepaisant tampos kritimo statoriaus apvijoje, gaunama : U1E1=4,44 f1w1kw1 I ia:
U1 f1

= const

Kai kuri mechanizm apkrovos momentas nepriklauso nuo sukimosi greiio (klimo mechanizm) . Tokius mechanizmus sukani varikli sukimosi greit patogu reguliuoti palaikant sukimo moment pastov (M=const). Tai gaunama, kai U1/f1= const Toks greiio reguliavimas ekonomikas. tampos danis keiiamas elektromaininiais arba elektroniniais danio keitikliais. Kai kuriose pavarose greit patogu reguliuoti, palaikant pastovi gali: P=M f1M f1U12= const Toks reguliavimas nra plaiai taikomas dl sudting danio keitikli.

156

Prisiminus momento formulje ry su daniu: daniui didjant, greitis didja, paleidimo 1 Mp momentas maja: f Dan sumainus, paleidimo momentas padidja.

skr

ioje formulje X2 priklauso nuo danio: f; X2 ; ! Keiiant dan, reikia reguliuoti ir tamp (kadangi kinta momentai). tampos ir danio santykis priklauso nuo apkrovos pobdio. Jei I/U=const, Ra =const. 4.AV greiio reguliavimas, jungiant rotoriaus grandin papildom aktyvij var iuo bdu reguliuojami AV su faziniu rotoriumi. Aktyvioji vara Rp jungiama rotoriaus grandin per ied ir epei kontakt ir ji turi dirbti ilg laik (paleidimo reostatas iam tikslui netinka). Sukimo momentas ilieka pastovus. Gaunami nemai galios nuostoliai reostate, todl bdas neekonomikas. Didinant var, mechanin charakteristika minktja. Didjant apkrovos momentui Ms, slydimas maja.. Trkumas slydimas priklauso nuo apkrovos. Neapkrauto variklio slydimo reguliuoti praktikai nemanoma. 4. Impulsinis sukimosi greiio reguliavimas AV sukimosi greit n (slydim s) galima reguliuoti maitinant variklio statoriaus apvij kintamosios tampos impulsais. Jai veikiant, rotorius sisuka, o nutrkus impulso veikimui variklis stabdomas. Keiiant impuls trukm ir j dan, rotorius sukasi tam tikru vidutiniu greiiu. Variklis vis laik veikia tai paleidimo, tai stabdymo p.p. reimais. Tai realizuojama valdomais puslaidininkiais (tiristoriais arba tranzistoriais). iuo atveju AV reimas yra dinaminis, kadangi jo rotoriui suteikiamo pagreiio enklas nuolat keiiasi. Kartais iuo metodu reguliuojamas greitis, maitinant varikl per nuosekliai jungtus statoriaus grandin rezistorius, juos periodikai untuojant. Taip reguliuojami nedidels galios (30-50 W) varikliai. Principinje schemoje Z nuosekliai su AV statoriaus apvija jungta kompleksin vara; S automatinis jungiklis, untuojantis varas.

X1 + X 2 ' skr.

R2 '

Asinchronini varikli stabdymas


Greitai AV sustabdomas elektriniais ir mechaniniais bdais. ia aptarsime tik elektrinius bdus. Variklis gali bti stabdomas dviem tikslais: 1. Varikl norima visikai sustabdyti 2. Norima apriboti variklio rotoriaus sukimosi greit. ia gali bti taikomi 3 elektrinio stabdymo bdai. Aptarsime visus atvejus atskirai. Stabdymas vyksta tada, kai sukimosi greiio n ir momento M enklai prieingi!

Stabdymas atjungiant varikl nuo tampos


Atjungus varikl nuo tampos, leidiama jam paiam sustoti. Jei prie ijungiant varikl rotoriaus kampinis greitis , tai besisukani dali kinetin energija

W=J2/2. J besisukani dali inercijos momentas. Iki sustojant varikliui, visa kinetin energija suvartojama triniai nugalti. Atjungus varikl nuo tampos, laikas iki sustojimo tiesiog proporcingas besisukani dali kinetinei energijai ir atvirkiai proporcingas trinties nuostoliams.

157

Stabdymas prieiniu jungimu


Varikliui dirbant, sukeiiamos dvi statoriaus apvijos fazs. Tuomet statoriaus magnetinis Stos tik i laukas sukasi prie rotoriaus inercijos stabdis variklis variklis sukimosi krypt. AM dirba stabdymo reimu. Slydimas s >1. Take C rotoriaus stabdis permagnetinimo danis f2 2f1, Kas vyks po stabdymo dar neaiku, todl rotoriaus apvijos srov priklausys nuo iorini slyg. smarkiai padidja. Taip pat iauga ir rotoriaus plieno nuostoliai (take A plieno nuostoliai paneigtinai mai). Elektromagnetiniu poiriu AM perkrauta. Jei rotorius fazinis, stabdymo srovms apriboti rotoriaus grandin jungiamas papildoma aktyvioji vara. Stabdymo operacijos automatizuojamos. Jei perjunginjama rankiniu bdu, reikia stebti, kad varikliui sustojus arba beveik sustojus, jis bt atjungtas nuo tampos. Nes kitaip jis prads suktis prieing pus.

Generatorinis (rekuperacinis) stabdymas


Variklis pervedamas generatoriaus reim. Atsiranda main stabdantis sukimo momentas: Tai gali vykti, elektros mainai riedant staia nuokalne, ar kai nuleidiamas sunkus krovinys. Mechanin energija virsta elektrine n>0; M<0. ir atiduodama tinkl. Variklis Kai ie enklai prieingi, virsta generatoriumi ir ivysto vyksta stabdymas stabdymo moment. Stabdymo momentui padidinti praktikuojamas statoriaus apvijos perjungimas i vaigds trikamp. Taip stabdymo momentas padidja 3 kartus, tik reikia atsivelgti tai, kad fazs apvijai nebt per aukta linijin tampa. Norint asinchronin main pervesti generatoriaus reim, esant palyginti nedideliems rotoriaus sukimosi greiiams, reikia mainti statoriaus magnetinio lauko sukimosi greit n1, perjungiant statoriaus apvijos poli skaii. itoks stabdymo bdas plaiai taikomas geleinkelio transporte: judant sstatui nuo kalno, traukos asinchronins mainos rotoriaus sukimosi greitis virija magnetinio srauto sukimosi greit AM virsta G, kurio rotorius yra stabdomas, o generatoriaus elektrin galia per statoriaus grandin atiduodama tinkl. Matome, kad rekuperaciniu stabdymu AM neperkraunama elektromagnetikai, o dal energijos grina tinkl. Taiau rotorius stabdomas tik iki AM sinchroninio sukimosi greiio. Norint sinchronin greit mainti, tenka: mainti tampos dan f1, didinti poli por skaii (jau tai aptarme).

n>n0; (s<0; M<0).

158

Dinaminis stabdymas
Jeigu besisukant AM rotoriui, atjungsime statoriaus apvij nuo tinklo ir prijungsime prie nuolatins tampos altinio, tai rotoriaus apvija i inercijos juds statoriaus apvijos sukurtame nejudamame nuolatiniame magnetiniame lauke, o rotori veiks AM paveriama SG, kurio stabdymo momentas. (Trumpai sujungta rotoriaus energija suvartojama rotoriuje apvija juda nejudaniame magnetiniame lauke, taigi, stabdymui susikurs stabdantis sukimo momentas). ia rotoriaus stabdymo procesas ltesnis negu prieinio jungimo atveju. Stabdymo momento vert priklauso nuo nuolatins tampos verts ir rotoriaus apvijos elektromagnetini parametr; jeigu rotorius fazinis, stabdymo efektyvumo padidinimui padidinti rotoriaus grandin gali bti jungiamos papildomos aktyviosios varos.

Ch-ka nusileido

M(s) neturi prasms

Stabdymo metu veikia kaip sinchroninis generatorius, kurio energija suvartojama rotoriuje. Susikuria generatorinis stabdymo momentas. Toks stabdymas vadinamas dinaminiu stabdymu. Visos dinaminio stabdymo operacijos automatizuojamos.

Vienfaziai asinchroniniai varikliai


Tai AV, kuri statoriaus apvija jungiama prie vienfazio tinklo, o rotorius trumpai sujungtas. Vienfazis tai reikia maitinamas i vienfazio tinklo, o apvija statoriuje gali bti 1, 2 ar net 3. J galia siekia iki keli imt vat, rodikliai blogesni nei trifazi, t pai matmen ir mass vienfazis AV turi 50-60%trifazio AV galios. Danai elektros energija tiekiama vienfaziu tinklu: gyvenamieji namai, geleinkelio transportas, geologiniai griniai. Tai grindiama ekonominiais sumetimais. Vienfaz elektros energij galima tiekti 2 laidais; jeigu vienfaz elektros linija pakankamai ilga, vietoje vieno laido naudojama em; taigi iuo atveju vienfaz energija transportuojama vienu oro linijos arba kabelio laidu ir eme. Tuo bdu vienfazio elektros tinklo privalumas savikaina ir eksploatavimas yra pigesni. Taiau kyla klausimas, kaip panaudoti vienfaz tamp AV maitinimui? Yra 2 bdai: Kuriami specials vienfaziai varikliai, kuri statoriuje suklota viena faz, maitinama i vienfazio tinklo; Naudojami jau itirti trifaziai, kuri fazs jungiamos vairiomis schemomis (universalieji AV). J galia gali siekti 1000 kW. Vienfaz varikl galima nagrinti kaip trifaz, kurio viena faz atjungta (simetrini dedamj metodu; nesimetrinis atvejis). Vienfazio AV elektromagnetinis momentas Jau anksiau rodme, kad vienfaz apvija asinchronins mainos oro tarpe kuria pulsuojamj magnetin lauk, kur galima iskaidyti du prieingomis kryptimis slenkanius laukus, kurie veikia t pat rotori, kuria elektromagnetin moment, kaip ir trifazis variklis.i lauk amplituds lygios pulsuojamojo lauko amplituds maksimumo pusei. Vienas j vadinamas tiesioginiu (ar tiesiogins sekos) (kurio sukimosi kryptis sutampa su laisvai pasirinkta rotoriaus sukimosi kryptimi) +M, o kitas vadinamas atvirktiniu: -M. Kadangi abu el-m momentai veikia t pat rotori, tai suminis M lygus moment algebrinei sumai.

variklis

stabdis

Vienfazio AV rotoriui stovint (s=1) suminis momentas M=0. T.y. vienfazis AV neturi paleidimo momento,

159

negali pats pradti suktis. Tik rotori pasukus viena ar kita kryptimi ((s1), jis ima suktis bet kuria kryptimi. Mechanini moment simetrija suyra. Ta kryptimi variklio sukimo momentas padidja ir jei jis didesnis u pasiprieinimo moment, rotoriaus ski danis didja. stabdis variklis Darbo takas patenka charakteristikos stabilaus darbo srit; variklis normaliai dirba. Variklis vienodai paleidiamas tiesioginio ar atvirktinio lauko kryptimi. Tiesiogins sekos magnetinio lauko atvilgiu rotoriaus slydimas (n n ) s1 = 1 2 ; n1 atvirktins sekos magnetinio lauko atvilgiu rotoriaus slydimas: (n + n2 ) s2 = 1 ; n1

Sulyginus abu greiius, gausime: n1 - s1n1 = s2n1 - n1; I ia: s2 = 2 s1. Suprantama, kad toks variklio paleidimo bdas nra patogus. Geriau, kai jis turi paleidimo moment.
Vienfazi asinchronini varikli paleidimas

Jau inome, kad vienfazis AV neturi pradinio paleidimo momento. Jam sukurti variklio statoriuje gali bti suklota paleidimo faz, kuri uima 1/3 statoriaus grioveli, o darbin faz 2/3 grioveli. Darbins ir paleidimo fazs suklotos taip, kad j magnetovaros sudaro 90 el. laipsni. paleidimo fazs grandin jungiamas laiko faz pasukantis elementas kompleksin elektrin vara. Daniausiai tai aktyvioji arba talpin vara, reiau induktyvioji.

Rotoriui sisukus, paleidimo faz jungikliu atjungiama. Danai naudojami vienfaziai AV, kuri paleidimo fazje jungta aktyvioji vara. Ji gaminama i maesnio negu darbin apvija skerspjvio laido. Dalis paleidimo fazs gali bti daroma bifiliarin, kad sumat jos induktyvumas. Taigi paleidimo fazs aktyvioji vara didesn, o induktyvioji maesn negu darbins fazs. Vadinasi, paleidimo fazs srov Ip pralenks laiko kampu darbins fazs srov Id. Reiau jungiama induktyvioji vara. Tada srov Ip atsilieka laiko kampu nuo darbins fazs Id. Jeigu reikia gauti didesn paleidimo moment, tai paleidimo fazn jungiama talpin vara. iuo atveju srov Ip pralenks laiko kampu nuo darbins fazs srov Id laiko kampu 900.

160

Su C Su R ar XL

Parodytos atitinkamos mechanins charakteristikos: Apatin brknin-paleidimo faz atjungta; 1 jungta aktyvioji arba induktyvioji vara; 2 sukimo momentas su talpine vara paleidimo fazje; Pasibaigus paleidimo procesui, paleidimo fazs grandin atjungiama, ir variklis dirba vienfazio (be paleidimo fazs) variklio kylaniosios mechanins charakteristikos dalyje (0<s<sC). Paprastai tai vyksta automatikai. Kartais kondensatorius po paleidimo neatjungiamas, tada tokie varikliai vadinami kondensatoriniais. Tuo atveju darbin ir paleidimo fazs uima vienod grioveli skaii, o fazi ays sudaro 900 kamp. Taip galima pasiekti, kad suminis oro tarpo magnetinis laukas bt artimas apskritiminiam (kaip trifaziuose varikliuose)., ir yra geri energetiniai rodikliai: =0,60,8; cos =0,95. Paleidimo momentas nedidelis (Mp/MN 0,5). Danai kondensatoriniuose varikliuose naudojama be darbo kondensatoriaus C dar ir paleidimo kondensatorius Cp, kuris jungiamas tik paleidimo metu. Cp parenkamas tokios talpos, kad bt gautas didelis paleidimo momentas. Paleidimo kondensatorius atjungiamas automatikai, kai rotoriaus slydimas pasiekia kritin vert.

Universalieji asinchroniniai varikliai


Tai trifaziai AV, maitinami vienfaze tampa. Vadinami universaliaisiais, nes gali bti maitinami i trifazs ir vienfazs tampos tinklo. ia, kaip ir kondensatorini varikli, darbo kondensatoriaus talpa C apskaiiuojama nominaliajam slydimui. Svyruojant apkrovai, darbo savybs pablogja. Talpa parenkama: vaigde sujungus: C2800 IN/UN; (F); trikampiu sujungus: C4800 IN/UN; (F); Jeigu universalusis variklis paleidiamas, kai jo velenas neapkrautas arba maai apkrautas, tai paleidimo kondensatoriaus galima atsisakyti. Naudojant trifaz varikl kaip vienfaz su atjungta viena faze, jo galia inaudojama tik apie 60%; su darbo kondensatoriumi apie 75-85%.

161

AV su viena faze statoriuje


Vienfazis AV su ekranine apvija poliuose

Maos galios (iki 100W) vienfazi AV paleidimo momentui sukurti naudojamas rykiapolis statorius su vienfaze koncentruota apvija. Ant ireikt statoriaus skeltini poli dali udtos trumpai sujungtos apvijos (ekranins)1. Prijungus statoriaus faz prie vienfazio tampos altinio, faze teks srov I1, kurios MV F1 neekranuotoje poliaus dalyje kurs magnetin sraut 1 ir ekranuotoje poliaus dalyje sraut 1. Ekranin apvij 1 galima sivaizduoti kaip T antrin trumpai sujungt apvij (T pirmin apvija 5). Ekraninje apvijoje srautas 1 indukuoja EV E2, kuri atsilieka nuo j sukrusio magnetinio srauto 900. Ekranine apvija teka srov, kurios MV F2 kuria magnetin sraut 2. Sraut 2 ir 1 suma lygi ekranuotos poliaus dalies srautui 2. Kampas - tai laiko kampas (faz) tarp magnetini sraut 1 ir2. Kadangi magnetiniai srautai 1 ir2 sudaro erdvin kamp ir laiko kamp (faz tarp magnetini sraut), tai j sveika su rotoriaus srovmis lemia pradin paleidimo moment: i varikli techniniai ir energetiniai rodikliai blogesni negu kondensatorini, taiau jie plaiai naudojami, kur pavaros pradinis pasiprieinimo momentas tenkina slyg Mk / MN0,4. Variklio rotorius nereversuojamas.

Mp=C12sin sin .

Vienfazis AV su laiptuotuoju oro tarpu

Variklio statoriaus paketo, surinkto i elektrotechninio plieno lakt, poliaus antgalis 1 laiptuotas. Ant poli suvyniota vienfaz apvija 2. Rotoriaus 3 apvija trumpai sujungta. jungus statoriaus apvij vienfaz tinkl, statoriaus ir rotoriaus apvij srovs kuria magnetinius srautus 1 ir 2 , kurie erdvje sudaro kamp . i sraut laiko fazs skiriasi nedideliu kampu. ia, kaip ir variklyje su ekranine apvija, rotori veiks pradinis paleidimo momentas Kuris rotori suks prie laikrodio rodykl. Jeigu rotoriaus apvija srov neteka, tai =0. i varikli paleidimo momentas maas (Mp0,1 MN), todl jie taikomi ribotai. Egzistuoja ir kiti pavyzdiai, pvz., vienfazis AV su asimetriniu statoriaus magnetolaidiu ir kt.

Mp C12sin sin,

162

Specialiosios asinchronins mainos


AM su giliais grioveliais
Visada siekiama, kad variklis, apkrautas vardine apkrova, turt didel naudingumo koeficient. Tuo tikslu mainami elektriniai galios nuostoliai rotoriaus apvijoje; ie nuostoliai proporcingi slydimui. Taigi slydimas turi bti kuo maesnis. O jis tuo maesnis, kuo variklio mechanins charakteristikos darbin dalis statesn (kietesn charakteristika. Tokias mechanines ch-kas turi AV, kuri rotoriaus aktyvioji vara R2 maa. Bet toki varikli maas paleidimo momentas. Savo ruotu, paleidimo momentas didinamas didinant paleidimo metu rotoriaus aktyvij var R2. Rotoriui sisukus, ji sumaja.Taip buvo sukurti pagerint paleidimo savybi AV su giliais grioveliais: didelis paleidimo momentas esant maai paleidimo srovei. Tokio variklio rotoriaus griovelio gylis 6-12 kart didesnis u plot. J forma gali bti staiakamp, trapecin, ovalin ir kt. Srovs istmimo efektas atsiranda dl rotoriaus aktyviojo laidininko sklaidos srauto d indukuot EV-var Ed2 .Rotoriaus masyv aktyvj laidinink (i siaur varini juosteli) galima sivaizduoti sudaryt i daugelio plon vienodo skerspjvio lygiagreiai griovelyje suklot laidinink. Apatinio sluoksnio laidininkus gaubia didesnis sklaidos srautas d ir juose indukuojama didesn EV Ed2. Jos didumas priklauso nuo rotoriaus srovs danio f2 ir slydimo s

didels ir majant slydimui s, maja. Srovs tankio pasiskirstymas giliame griovelyje Ekvivalent inis r.pav. b). d laidininkas I ios kreivs matome, kad paleidime beveik visa rotoriaus srov teka Veikia virutine stiebo dalimi, kurios X skerspjvis daug maesnis u viso Srovs istmimo efektas trumpai sujungto I stiebo. Dl to tarytum padidja rotoriaus su giliais grioveliais aktyviajame laidininke, esaniame feromagnetike apvijos aktyvioji vara, kuri apriboja rotoriaus srov, o tuo paiu padidina variklio paleidimo moment. Rotoriaus narvelio aktyviojo laidininko srovs tankis sluoksniuose pasiskirsto atvirkiai proporcingai varoms. Srovs tankis virutiniame sluoksnyje B gerokai didesnis nei apatiniame A Kai rotorius sisuka ir slydimas arti 0, rotoriaus srovs danis 2-3 Hz. Esant tokiam daniui, induktyvioji rotoriaus laidininko vara daug maesn u aktyvij var ir srovs pasiskirstymui beveik neturi takos. Srov pasiskirsto tolygiai visame laidininko skerspjvyje. (2 kreiv -b) pav.). O kadangi variklio paleidimo metu srov istumiama virutin sluoksn, tai galima aktyv laidinink pakeisti ekvivalentiku maesnio skerspjvio laidininku virutiniame sluoksnyje. 1 R = S Jo aktyvioji vara ir kartu rotoriaus apvijos aktyvioji vara paleidimo metu didesn. Kai rotorius sisuka ir srov pasiskirsto tolygiai visame skerspjvyje, rotoriaus apvijos aktyvioji vara sumaja. Darbo srityje gaunama kieta mechanin ch-ka. Tokiu bdu variklio su giliais grioveliais paleidimo momentas didesnis, o paleidimo srov maesn nei normalaus variklio.

Veikia R

Ed2 = jX2sI2 = j L2I2 =j2 sf1L2I2 ; Ed2 ir induktyvioji sklaidos vara X2s paleidimo metu (s=1) I j = S [ A / mm2 ]

163

Tarytum R, S, todl Mp. Trumpai sujungtas rotorius su giliais grioveliais tenkina optimalias darbo ir paleidimo slygas. Dabar dauguma vidutins ir didels galios AV rotori grioveliai daromi gils. Gaminami galingesni negu 100 kW varikliai. Siekiant dar labiau pagerinti paleidimo savybes, buvo sukurtas dvigubo narvelio asinchroninis variklis.

Dvigubo narvelio asinchroninis variklis.


Siekiant dar labiau pagerinti paleidimo savybes, buvo sukurtas dvigubo narvelio AV. ia rotorius sudarytas i 2 trumpai sujungt apvij (narveli). Virutinis paleidimo (i alvario ar bronzos, dl to didesn j aktyvioji vara R, o induktyvioji vara XL maa, nes stiebai yra prie rotoriaus paviriaus, ir dar i 2 pusi yra plyiai oro tarpai); o apatinis darbo ( vario stiebai. J skerspjvis > u paleidimo narvelio stieb skerspjv. Dl to aktyvioji vara R maa. Induktyvioji vara didesn u paleidimo narvelio stieb induktyvij var, ypa paleidimo metu XLp, kai rotoriaus srovs danis palyginti didelis). N2 (L = ;) Rm Paleidimo metu didioji srovs dalis teka virutiniu (paleidimo) narveliu su maa induktyvija vara ir didele aktyvija vara, dl to paleidimo momentas didelis gana, o paleidimo srov atvirkiai nedidel. Didjant sukimosi greiiui, maja rotoriaus srovs M danis, tuo paiu maja induktyvioji vara darbo narvelyje, darbo stiprja srov. Kartu maja srov paleidimo narvelyje. Abi apvijos sukuria t pai pus nukreiptus sukimo momentus. M(s) kreivs bus kitokios M=Mp+Md; Dvigubo narvelio varikli paleidimo ch-kos kiek geresns u paleidimo varikli su giliu grioveliu. s Trkumai: maas cos dl papildomo rotoriaus induktyvumo; maas dl padidintos rotoriaus aktyviosios varos; brangesni, nes sudtinga rotori gamyba. Su giliu grioveliu gaminami galingesni nei 200 kW varikliai. Palyginsime vairi varikli mechanines ch-kas; a) variklio su faziniu rotoriumi;(nesant paleidimo reostato rotoriaus grandinje) b) variklio su apvaliais rotoriaus grioveliais; c) variklio su giliais grioveliais; d) su dvigubu narveliu.

AM su masyviu feromagnetiniu rotoriumi


Kai rotoriaus sukimosi greiiai dideli, kartais naudojami visai be apvijos, mechanikai atspars masyvs feromagnetiniai rotoriai. ia sukimo momentas atsiranda dl statoriaus magnetinio lauko sveikos su rotoriaus skurini srovi magnetiniu lauku.

164

ia kaip ir narveliniuose rotoriuose su giliais grioveliais atsiranda srovs istmimo efektas. Srov teka rotoriaus paviriumi. Gylis, kuriuo teka, priklauso nuo slydimo. io tipo rotori aktyvioji vara didesn u induktyvij ir todl max sukimo momentas gaunasi esant slydimui sC >1. Stengiantis sumainti rotoriaus aktyvij var, jo pavirius padengiamas variu. Keiiant dangos stor, var galima keisti plaiose ribose.

Valdomieji asinchroniniai varikliai (dvifaziai) (0,1-300W)


Naudojami automatinio valdymo sistemose, kur variklis danai paleidiamas ir stabdomas, kur turi bti maa rotoriaus inercija, pvz., uraaniuose registravimo prietaisuose, ten, kur reikalingas plaiose ribose valdomas greitis. Tuo tikslu rotoriai gaminami tuiaviduriai. Maesniems sukimosi greiiams vartojama pramoninio danio 50 Hz tampa, o didesniems - 200, 400, 500, ir 1000 Hz dani tampos. Jiems keliami reikalavimai: 1. 2. 3. 4. Variklis turi veikti tik tada, kai prijungiama tampa, nutraukus tamp, variklis turi tuoj pat sustoti Variklio darbo stabilumas prie vairi sukimosi greii; Greiio reguliavimas plaiame diapazone; (keiiant amplitud ar faz), Beveik tiesin mechanin ir reguliavimo ch-kos (tam tikslui rotoriaus aktyvioji vara turi bti didel, ir,
atjungus valdymo tamp, bus efektyviai stabdoma) Maksimalus sukimo momentas gaunamas, esant kritiniam slydimui = 34);

5. Didelis paleidimo momentas (tam tikslui paleidiant reikalingas sukamasis apskritiminis magnetinis laukas). 6. Maa valdymo galia, didelis greitis ir patikimumas, mai matmenys ir mas.
Valdant (keiiant) variklio srov, galima keisti (valdyti) variklio sukimosi greit. Ta valdymo srov keiiama taip, kad sukuriamas magnetinis laukas, kuris keiiasi nuo pulsuojamojo iki sukamojo apskritiminio (tarpe j - elipsinis laukas).
sukamasis pulsuojamasis Mp=0

Mp

Skritinis

Esminis skirtumas nuo paprasto vienfazio, kuriame sukuriamas pulsuojamasis magnetinis laukas yra tas, kad ia mechanin ch-ka turi bti prieingai orientuota, t.y. kad, sukus tokio variklio rotori, jis toliau savaime nesisukt (reikalaujama, kad sukimosi greitis priklausyt nuo valdymo signalo, valdymo srovs. Tuo tikslu daroma rotoriaus didesn aktyvioji vara, ir tiek didesn, kad kritinis slydimas bt didesnis u 1 (artimas 2, net 3, 4). prastiniame vienfaziame variklyje gauname tokias chkas:

Valdomame gauname tokias ch-kas Abiem atvejais pavaizduotos mechanins ch-kos , kai yra pulsuojamasis ir sukamasis apskritiminis laukas (ribiniai atvejai). O kai laukas elipsinis, bt visa eil tarpini ch-k.

165

Kad pasiymt geromis dinaminmis savybmis (kad greit sureaguot), gaminami su tuiaviduriu rotoriumi be magnetolaidio. Jie taip sukonstruoti, kad sukamasis apskritiminis magnetinis laukas gaunamas tada, kai norime gauti didiausi sukimosi greit, o maesniam greiiui sukuriamas elipsinis laukas, o pulsuojamasis laukas sukuriamas nuliniam greiiui, tada kaip tik gaunamas stabdymo efektas.

Statoriuje yra dvifaz apvija: adinimo faz, pastoviai prijungta prie vienfazio tinklo, ir valdymo apvija, tarp kurios gnybt siuniamas valdymo signalas. Statoriaus fazi ays sudaro 900 kamp. adinimo fazs grandin nuosekliai jungiamas kondensatorius, kuris lemia fazi skirtum tarp srovi I ir Iv. Dl to variklyje sukuriamas sukamasis magnetinis laukas. Jeigu valdymo apvijoje signalo nra, tai variklio oro tarpe veikia pulsuojamasis magnetinis laukas, kuris paleidimo momento nesukuria. Jeigu dirbant valdomajam asinchroniniam varikliui signalas Us nutrksta, tai rotorius galt suktis ir toliau kaip paprastas vienfazis variklis. Bet toks reikinys valdomajam varikliui neleistinas: rotorius privalo sustoti, kai tik signalas pranyksta (kitaip jis tampa nebevaldomas). itok efekt galima pasiekti padidinus rotoriaus apvijos aktyvij var. Pasiaikinsime apie tai plaiau: dirbant VV su valdymo signalu Us, mechanins ch-kos darbo takas A (kreivje M1). Signalui dingus, variklis dirbs kaip vienfazis, o jo darbo takas B atsidurs ant kreivs M. ia variklis ivysto sukimo moment ir rotorius nenustoja suktis.
Didinant rotoriaus aktyvij var, mechanini charakteristik kritiniai slydimai persislenka didesni slydim pus.

II-me pav. kritinis slydimas sC>1 (gali pasiekti 3; 4), o sumin elektromechanin ch-ka atvaizduota kreive M. Dabar, nutrkus signalui Us, momentas pasidaro neigiamas (take B), ir variklio rotorius stabdomas. Ivada: padidinus rotoriaus apvijos aktyvij var, esant pulsuojamajam laukui ir sukus rotori paaliniu momentu bet kuria kryptimi, rotorius automatikai sugr ramybs bsen (s=1). Jei bus nepakankamo didumo rotoriaus aktyvioji vara, rotorius ir toliau suksis (jei pasiprieinimo momentas maesnis u variklio elektromagnetin moment). Tokia vienfazs AM savyb vadinama rotoriaus savieiga. ia ji turi bti paalinta. Siekiant paalinti inertikum, padidinti greitaeigikum, tenka mainti rotoriaus inercijos moment. J. Tuo tikslu rotorius danai daromas palengvintas, tuiaviduris, be erdies ir apvijos (plonasienis Al cilindras stiklinl; i aliuminio lydini arba plieno).

166

Rotorius (pagal konstrukcij) gali bti: 1. narvelinis; 2. tuiaviduris nemagnetinis aliuminio. I Al ar jo lydini pagamintas rotorius vadinamas tuiaviduriu nemagnetiniu (R2 didel, X2 maa dl didelio nemagnetinio tarpo) Dl to mechanin ch-ka gera. 3. tuiaviduriu feromagnetiniu plieno rotoriumi. (I plieno pagamintas rotorius vadinamas tuiaviduriu feromagnetiniu rotoriumi (neturi vidinio statoriaus, tada magnetolaidiu tarnauja pats rotorius). Abiejuose elektromagnetiniai procesai panas. Rotorius turi padidint aktyvin var (vadinasi, paalinama savieiga) ir ma inercijos moment. Toks AV turi du statorius: iorin, su apvija 1 ir vidin (be apvijos), einant tuiavidur rotori 3. Vidinis statorius reikalingas, kad sumat magnetin vara pagrindiniam srautui.Toliau tuiavidur plonasien (bus palyginti didel aktyvioji vara) rotori 2, iorinio statoriaus apvij 4, velen 5 ir vor 6 rotoriaus cilindrui pritvirtinti. ia tikslas gauti mechanini ch-k eim. Jas formuojame, keisdami magnetin lauk nuo pulsuojamojo iki apskritiminio sukamojo lauko. Tai manoma realizuoti 2-fazei asimetrinei apvijai (tai lygu 4- fazei simetrinei); Keisti (valdyti magnetin lauk galima, keiiant vienos i t dvifazi apvij srov (o ji priklauso nuo tampos).
Generatoriaus reimas,

Tai vadinama : 1) amplitudiniu valdymu; 2) fazinis valdymas (tada reiks dar fazs valdymo renginio). 3) dar gali bti amplitudinis - fazinis valdymas.
Amplitudinio valdymo atveju: U1=const ; (I1=const). Keiiant I2 amplitud (U2 amplitud) gauname laukus nuo pulsuojamojo iki sukamojo apskritiminio . ia valdymo tikslas toks: Norint, kad greiiau suktsi, reiks didesns valdymo tampos; Norint, kad suktsi prieinga kryptimi, reikia pakeisti U2 krypt (sukeitme galus lab. d. ); Norint, kad sustot, reikia sumainti tamp U2 iki 0.

Jei bandysime sukti ioje ch-kos dalyje (paaliniu momentu) atsiras stabdymas. Esant bet kuriam greiiui, veiks stabdymo momentas. Ivystomas momentas prieingo enklo negu sukimosi greitis t.y. stabdymas

I1

I2

167

Fazinio valdymo atveju bus kiek sudtingiau, bet esm ta pati: laukas keiiasi nuo pulsuojamojo iki apskritiminio.

Kai srovs statmenos, - laukas apskritiminis, o kai fazs sutampa, - pulsuojamasis; kai kampas tarp 0 ir 900 elipsinis. Bet visa bda maas naudingumo koeficientas. Valdymo esm maesnis greitis gaunamas, didinant slydim s, o tai reikia atitinkamai maesn (nes ia daugiau oro tarp), ypa ma greii srityje; taip pat didesni gabaritai. Taigi, greit valdome nuostoli sskaita (didelio s sskaita), todl naudojama tik maos galios varikliams, koki nors pagalbini mechanizm valdymui (pvz., atidaryti udaryti koki nors sklend liau ar greiiau).

I1

I2 I2 I2

iuose varikliuose sukimo momentas atsiranda sveikaujant statoriaus apvijos sukurtam magnetiniam laukui su rotoriaus skurini srovi sukurtu magnetiniu lauku.

Skirtumas tarp el-m reikini, vykstani nemagnetiniame ir feromagnetiniame tuiaviduriuose rotoriuose:

feromagnetiniame rotoriuje srov istumiama plon rotoriaus paviriaus sluoksn, kurio storis priklauso nuo slydimo. Kuo didesnis slydimas, tuo daugiau srov istumiama rotoriaus paviri.

Tuiavidurio feromagnetinio rotoriaus varos priklauso nuo rotoriaus srovs danio, taigi ir nuo slydimo. Techninms savybms pagerinti kartais rotoriaus pavirius padengiamas variu. Tada rotoriaus var galima keisti didelse ribose. Varikliai su feromagnetiniais rotoriais turi gerokai didesn inercijos moment, j veikia nemaos radialins jgos. Dl to nra plaiai taikomi ir negali konkuruoti su nemagnetiniais tuiaviduriais rotoriais; nemagnetiniuose rotoriuose toks efektas nepastebimas. Bet jiems bdingas didelis nemagnetinis tarpas tarp iorinio ir vidinio statori magnetolaidi. Tuo paaikinama didel variklio t.v. srov : I0 = (0,8 0,9) IN ir maas galios koeficientas. Dl dideli tuiosios veikos srovs ir slydimo gaunami dideli galios nuostoliai. Naudingumo koeficientas maas. Nemagnetinis rotorius taikomas plaiau u feromagnetin dl mao inercijos momento. I specialij elektros main dar gali bti paminti:

vytuojamosios elektros mainos; tiesiaeigiai AV; selsinai; pasukamieji transformatoriai

Apie tai bus nagrinjama atskirame Specialij main kurse, I-ojo kurso magistrantams

168

SINCHRONINS MAINOS
SM tai kintamosios srovs bekolektor maina. Jos darbo esm skiriasi nuo AM tuo, kad jos rotoriaus sukimosi greitis n proporcingas tinklo daniui f:

n=

f ; p

n=

60 f ; p

ia p- mainos poli por skaiius

SV, skirtingai nuo kit tip varikli, sukimosi greitis yra labai pastovus. SM gali dirbti G, V ir kompensatoriaus reimu. Elektrini elektros energijos generatoriai tai sinchronins mainos: hidroelektrinse hidrogeneratorius suka vandens turbinos, iluminse, atomins turbogeneratorius suka garo turbinos; kai kada SG suka vidaus degimo varikliai. iuolaikini SG galia siekia 1500 MW, projektuojami ir galingesni energoblokai. Galingi SG daniausiai dirba lygiagreiai vieni su kitais ir j gaminama elektros energija tiekiama bendr elektros tinkl, energetin sistem. Be to, SG yra autonominio maitinimo altiniai transporte, lktuvuose ir kilnojamose elektrinse. SV naudojami reiau, ir tai daniausia auktos tampos galingi varikliai metalurgijos fabrikuose, achtose, aldytuvuose, naftoteki kompresorinse, jie suka valcavimo staklynus, siurblius, ventiliatorius. Pastaruoju metu gaminamos SM, skirtos dirbti G ir V reimu. Tai hidroakumuliacini elektrini SM: apkrovos piko metu SM dirba generatoriaus reimu, o kai elektros energijos paklausa minimali variklio reimu; tuomet SM suka siurblius, kurie kelia vanden virutin tvenkin i apatinio. Tokios SM dirba Kruonio hidroakumuliacinje elektrinje. Specials SV (maos galios) mikrovarikliai plaiai naudojami valdymo ir prietais sistemose: el. laikrodiuose, automatiniuose saviraiuose prietaisuose, programavimo renginiuose, garso ir vaizdo raymo sistemose ir kt. SM dar gali dirbti ir kompensatoriaus reimu: tai darbo reimas, kada SM tiekia tinkl arba i jo ima reaktyvij gali. Kai srov I a) rykiapolis rotorius pralenkia faze b) nerykiapolis rotorius; maitinani tamp U, 1 rotoriaus i savyb panaudojama magnetolaidis; gerinimui cos 2 adinimo apvija; elektros tinkle. d-d iilgin ais; Sinchroniniai q-q skersin ais statiniai kompensatoriai rengiami stambiose pramons monse ir pastotse. J trkumas tas, kad jie reaktyvij gali gali tik tiekti tinkl. SM sudaryta i statoriaus ir rotoriaus. Statorius nesiskiria nuo AM statoriaus. Jo grioveliuose suklota trifaz apvija. Rotoriai bna 2 pavidal: rykiapoliai (hidroelektrinse hidrogeneratoriai) ir nerykiapoliai (iluminse elektrinse turbogeneratoriai). adinimo lauk kuria rotoriaus adinimo apvija tekanti nuolatin srov. Taigi, SM darbui btinas nuolatins tampos altinis adintuvas. Kai maina dvipol (p=1) ir tampos danis f=50 Hz, sukimosi greitis n=3000 aps/min. Tokie dideli greiiai lemia dideles icentrines jgas, todl tada rotoriai ir gaminami nerykiapoliai, o j skersmuo nevirija 1,25 m, bet ilgi. Turbogeneratori rotoriai gaminami i vientiso auktos kokybs legiruoto plieno. Rotoriaus paviriuje ifrezuojami adinimo apvijos grioveliai. Ribini gali (iki 1200 MW) turbogeneratori rotoriaus adinimo apvijos danai bna superlaidios (krioturbogeneratoriai); tai leidia padidinti naudingumo koeficient iki 99,2% ir sumainti mediag snaudas iki 0,5 kg/kW. Rotoriaus ir statoriaus apvijos intensyviai auinamos dujomis (oru arba vandeniliu) arba skysiais (vandeniu). Hidrogeneratori rotoriaus velenas sujungtas su vandens turbinos velenu. Kadangi rotoriaus sukimosi greitis maas (428,6 62,5 aps/min), tai rotoriaus skersmuo siekia nuo 3,5 iki 12,92m. Hidrogeneratori mas ir mediag snaudos didesns negu turbogeneratori. Dabar vis plaiau diegiami kapsuliniai hidrogeneratoriai su horizontaliu velenu. G udaromas hermetinje kapsulje, kuri panardinama vandens sraute (upje); rotoriaus velenas sujungiamas su

169

vandens turbinos rotoriumi, kur suka vandens srov. Tokios elektrins santykiniai pigios, o j galia siekia deimtis megavat. Dvipoli turbogeneratori su intensyviu auinimu galia siekia 1200 MVA, o hidrogeneratori 712 MVA. SM mazgas, kuriantis adinimo sraut, vadinamas induktoriumi, o mazgas, kuriame indukuojama elektrovara, vadinamas inkaru. Induktorius tai rotorius, o inkaras statorius.

Generatoriaus reimas
Sukant SM induktori pastoviu kampiniu greiiu =2n, kiekvienoje inkaro apvijos ritje indukuojama kintamoji (sinusin) EV (tai lemia induktoriaus poli forma). Kadangi rits idstytos 1200 kampu, inkaro apvijoje gaunama simetrin trifaz EVvar sistema, kuri kryptys paymtos, taikant deins rankos taisykl. Vienoje inkaro (statoriaus) apvijos fazje indukuotos EV-varos efektin vert: E = CE n Elektrovaros dan galime apskaiiuoti: f = p n; ia p induktoriaus poli por skaiius. Jei p=1, tai pramoniniam 50 Hz elektrovaros daniui gauti

A Reliatyvus greitis Y Z

N n S
C X B

I - +

sukimosi greitis turi bti n= 3000 [aps/min]. n=50 [aps/s]; t.y. Generatoriaus inkaro apvija sujungiama Y arba ir prie jos prijungiami trifaziai imtuvai. Apkrauto G inkaro apvija teka srovs, kurios sukuria sukamj magnetin lauk, kurio sukimosi greitis statoriaus atvilgiu:

n0 =

f pn = = n; ir kuris sukasi t pai pus p p

kaip ir

rotorius. Induktoriaus ir inkaro magnetiniai laukai sukasi tuo paiu greiiu sinchronikai ir sudaro bendr G sukamj lauk.

Variklio reimas
Veikimo principas paremtas dviej magnetini lauk skirting poli (statoriaus ir rotoriaus) trauka. Inkaro (statoriaus) apvijos prijungtos prie trifazio tinklo ir, kaip ir asinchroniniame variklyje, susikuria besisukantys poliai greiiu : n0 (kampiniu greiiu 0 = 2 n0 ). Rotoriaus lauk kuria nuolatin srov, tekanti rotoriaus apvija. Jeigu rotori kokiu nors bdu sukti iki sinchroninio sukimosi greiio n0, tada susidarys elektromagnetins traukos jgos, ir jei jos bus pakankamos, induktoriaus (rotoriaus) poliai N, S bus pritraukiami prieing statoriaus poli S, N , ir suksis kartu su inkaro (statoriaus) magnetiniu lauku tuo paiu greiiu n0.

Idealios t.v. reime (pasiprieinimo momentas Ms = 0) rotoriaus ir statoriaus magnetini lauk ays sutampa, o rotoriaus poliai yra veikiami aini jg F1 ir F2, kurios nesukuria nei sukamojo nei pasiprieinimo momento. Kampas tarp lauk ai: = 0; =0 SV rotoriaus sukimosi greitis lygus magnetinio lauko sukimosi

170

N
Ms=0

greiiui: n = n0 =

f ; p

S N

F
n=n0

F S
>0

N
F Ms M

F
Fr

Jei prie mainos veleno pridsime mechanin apkrov, kuri sukurs pasiprieinimo moment Ms, rotoriaus magnetinio lauko ais atsilenks, atsiliks kampu prie variklio sukimosi krypt. Dabar statoriaus sukamasis laukas ves paskui save rotori ir jo lauk. Taigi, dl rotoriaus stabdymo statoriaus ir rotoriaus lauk ays nesutaps kampu , kurio dydis ir priklausys nuo Ms. Tarp poli veiks savitarpio traukos jgos F, kuri tangentins dedamosios F sukurs sukimo moment M, atsveriant apkrovos moment, t.y. M = Ms M = 2F R = 2 F R sin ; ia R rotoriaus spindulys; Padidinus mechanin apkrov, kampas didja iki tam tikros ribos; tai veda prie variklio sukimo momento didjimo, bet rotoriaus sukimosi greitis ilieka toks pat: Ivados: 1. SV neturi paleidimo momento; 2. SV gali suktis tik statoriaus magnetinio lauko sukimosi greiiu n = n0 = 60f/p, kuris nepriklauso nuo apkrovos didumo.

S N S
n=n0

n = n0

Sinchronins mainos inkaro reakcija


Jeigu inkaro apvija apkrauta, tai alia induktoriaus magnetinio lauko bus ir inkaro magnetinis laukas, kuris tam tikru bdu veiks induktoriaus lauk. Taigi, veikia 2 magnetovaros: 1) adinimo apvijos (rotoriaus): F= I w/p; (F ) ia (w/p) adinimo apvijos vij skaiius poli porai; w bendras adinimo apvijos vij skaiius (ant kiekvieno poliaus po 1 rit jei rykiapol maina), sujungtos nuosekliai. 2) inkaro apvijos (statoriaus) : Fa a (daugiafazs apvijos rezultatin MV-vara) Inkaro magnetinio lauko poveik induktoriaus laukui vadinsime inkaro reakcija. (Statoriaus lauko poveikis adinimo laukui.) Ji daro didel tak SM ch-koms. Poveikis priklauso nuo srovs dydio ir fazs. Inkaro reakcijos tak SM darbui nagrinsime G reime supaprastintam nerykiapoliui sinchroniniam generatoriui trims ribins apkrovos atvejams: R, L, C. Paprastumo dlei laikysime, kad magnetolaidis nesotintas. Induktorius sukamas pastoviu greiiu ir inkaro apvijos ritse indukuojama EV. Kai prie G prijungtas simetrinis imtuvas, inkaro apvija teka vienod amplitudi, besiskirianios faze 1200 srovs. Iskirsime laiko moment t, kai A fazs srov maksimali. 1) Inkaro srovs Ia ir elektrovaros Ea fazs sutampa , kampas tarp j =0 ( Apkrova i ties R-C pobdio, nes C turs kompensuoti apvijos induktyvum L sinchronin reaktyvij var)

171

iuo atveju EV Ea ir srov Iaq pasiekia maksimalias vertes vienu metu, kai induktoriaus (rotoriaus) magneto N-S ais sutampa su inkaro (statoriaus) apvij A-x ploktuma. Srov Iaq kuria magnetovara Faq (srautas aq). R(C)

<0

Inkaro EV ir srauto kryptys nustatytos pagal deins rankos taisykl.

N N q
S

q Ea
Inkaro fazs EV


Ea visada pralenkia 900 kampu

aq n=n0

Iaq =0

aq

Erdviniai vektoriai sraut

Laiko (E ir I) ir erdvs (sraut ) vektori vaizdai analogiki

Matome, kad inkaro reakcijos srautasaq yra skersinje ayje q-q (kur magnetinio srauto tankis yra maiausias, labiausiai nutols nuo poliaus N vidurio). Tokia inkaro reakcija vadinama skersine Braiymo seka: 1) Atskaitos vektorius magnetinis srautas ; (orientuojame analogikai abiejuose paveiksluose); 2) Ea pralenkia sraut 900 kampu; (kaip transformatoriuje, ten tai rodme); 3) Briame Iaq, sutampani faze su elektrovara Ea, nes tai iplaukia i pasirinkto apkrovos tipo; 4) Teigiama srov Iaq sukuria neigiam sraut aq (remiantis ia pasirinkta enkl sistema); 5) aq ir vektorin suma yra suminis (oro tarpo) mainos magnetinis srautas. Atkreipsime dmes, kad: 1. Kai maina nesotinta, skersin inkaro reakcija aq pasuka suminio magnetinio lauko aies padt induktoriaus atvilgiu, suminis laukas turt rykiai padidti, bet to realiai nevyksta dl sotinimo. Jei mainos magnetin sistema sotinta, realiai suminio srauto dydis padids neymiai arba net sumas. 2. Sukant induktori, inkaro reakcijos laukas sukasi sinchronikai ir todl sraut padtis nepasikeis. 3. Inkaro reakcijos srautas a faze 900 kampu atsilieka nuo induktoriaus poli srauto . 4. Atstojamasis srautas = + a pasisuka srauto atvilgiu kampu kryptimi, prieinga rotoriaus sukimosi krypiai. Generatoriui is kampas laikomas neigiamu, < 0. Poveikis: Jei magnetin grandin bt nesotinta, tai bt indukuojamos nemaos papildomos EV inkaro apvijoje; Realiai dl sotinimo pasireikia imagnetinantis skersins inkaro reakcijos poveikis (vienur stiprina,
kitur silpnina; stiprinimas nejauiamas dl soties, silpninimas yra enklus);

Dl ios inkaro reakcijos sumaja G tampa, j apkrovus. Taigi reiks padidinti adinimo srov, norint atstatyti tamp 2) Apkrova induktyvioji (nepaisome inkaro apvijos aktyviosios varos) nuo elektrovaros Ea 900 kampu , =900 L, srov Iad atsiliks

172

Reliatyviai pieiame magneto polius N-S , pralenkianius srov

L
N d

n=n0

Iad

=90

ad

ad
S

Ea
1) Pirmiausiai briame sraut ; 2) Toliau Ea, 900 kampu pralenkiani sraut ; 0 3) Po to briame srov Iad, atsiliekani nuo elektrovaros 90 kampu, nes apkrova induktyvioji. 4) Teigiama srov Iad sukurs neigiam sraut ad. (remiantis ia pasirinkta enkl sistema); 5) Suminis mainos srautas yra vektorin suma = + ad arba skirtumas moduliams Braiymo seka:

= - ad

1. 2. 3. 4.

Ivados: iuo atveju Iad srov pasieks maksimum vliau, tada, kai rotoriaus magneto ais N-S bus jau pasisukusi sukimo kryptimi 900 kampu. Inkaro reakcijos srauto ad kryptis prieinga statoriaus poli srautui . Dl to suminis srautas ir tuo paiu generatoriaus elektrovara sumas. Srautas yra iilginje mainos ayje d-d. Tai iilgin imagnetinanti inkaro reakcija. Ji silpnina adinimo magnetin lauk.

= - 900

3) Apkrova talpin - C, (nepaisome aktyviosios varos) srov Iad pralenks EV Ea 900 kampu ,

iuo atveju inkaro srov Iad pasiekia amplitudin vert ketvirtadaliu periodo anksiau nei EV Ea. Induktoriaus ir inkaro kuriam sraut kryptys sutaps. Tai iilgin magnetinanti inkaro reakcija. Ji stiprina adinimo magnetin lauk.

C
N d

Ea

ad

d
N

= -90
Iad

n=n0

ad

4) paprastai sinchroninio generatoriaus apkrova miri,

173

taigi ir inkaro reakcija yra miri, Jei apkrovos srov atsilieka faze nuo EV Ea, (R-L apkrovos atveju), tai tai magnetovara Fad (srautas ad) imagnetina, o jei pralenkia faze Ea, (R-C apkrovos atveju) tai ji papildomai magnetina sinchronin generatori. Kai magnetolaidis nesotintas ir magnetins grandins vara iilgins ir skersins aies kryptimi yra tokia pat, mainos inkaro reakcijos srautas a yra prieingos fazs su inkaro apvijos srove Ia. (Nes taip ia pasirinkta enkl sistema: teigiama srov sukuria neigiam (inkaro reakcijos) sraut.). Nesotintos mainos :

= + a .

Ea

Ea Ia Ia
-

ad

aq a aq

ad

R-L apkrovos atvejis, suminis srautas maja: (maina imagnetinama)

R-C apkrovos atvejis, suminis mainos magnetinis srautas didja, maina papildomai magnetinama

174

Sinchronins mainos tampos lygtys, vektori diagramos Nerykiapolio generatoriaus reimas


Pagal II Kirchhoffo dsn generatoriaus inkaro apvijos vienai fazei : U = E jXIa RIa;

Ia E R
-jXIa

jXs U Z
(R-L)

-RIa

Ia

Paneigus inkaro apvijos aktyvij var (ji labai maa), pagal II Kirchhoffo dsn generatoriaus inkaro apvijos vienai fazei : U = E jXIa; ia E inkaro apvijos elektrovara; Xs inkaro apvijos sinchronin induktyvioji vara (susumavus inkaro reakcijos ir sklaidos induktyvisias varas), t.y. imatuota, kai rotorius sukasi sinchroniniu greiiu.
Stovinioje mainoje imatuotos varos skirsis nuo var besisukanioje sinchronikai. Kai maina sukasi sinchronikai, induktyvioji vara X bus didesn, o R maesn. Kai stovi, yra galios nuostoliai didesni, R didesn, rotoriuje atsiranda magnetiniai nuostoliai, jie pakeiia statoriaus apvijos var.

Braiymo seka: Atskaitos vektorius adinimo magnetinis srautas ; E pralenkia sraut 900 kampu; Inkaro srov atsilieka kampu nuo inkaro apvijos elektrovaros E (nes R-L apkrova); Atliekame vektori atimt pagal tamp balanso lygt. ia fazi skirtumo kampas tarp E ir U yra lygus kampui . Ivada:

G fazins tampos U dydis ir faz priklauso nuo G apkrovos dydio ir pobdio.

175

Rykiapolio generatoriaus reimas E Ia Iq


Rykiapolje mainoje proporcijos tarp srovi ir sraut skirtingos, nes yra skirtingos magnetins varos (magnetiniai laidiai) skersai ir iilgai. Srov Ia (kurios dydis ir ypa faz priklauso nuo apkrovos pobdio), iskiriama vienodas dedamsias, kurios sukuria nevienodus srautus.

ad
Eaq Ea

Id
a

aq

Ead

Ea

Tekdama inkaro apvija, srov papildomai (dl saviindukcijos) sukuria 2: inkaro reakcijos a = ad + aq ir sklaidos a magnetinius laukus. Atsivelgus pasirinkt enkl sistem, jie prieingos fazs, kaip juos kurianios srovs Ia dedamosios: iilgin Id ir skersin Iq ie srautai susij su inkaro apvija ir indukuoja joje 900 pralenkianias elektrovaras: Ea (susidarani i iilgins, skersins: Ea= Ead+ Eaq) ir sklaidos Ea. ias elektrovaras galima pakeisti atitinkamais tamp kritimais. Taigi, statoriaus tampas sudaro: F E; (adinimo apvijos sukurtas pagrindinis srautas, ir j 900 pralenkianti t.y., lygi srauto ivestinei) Fad ad Ead = Iad jXd; (dl iilgins inkaro reakcijos poveikio); Faq aq Eaq = Iaq jXq; (dl skersins inkaro reakcijos poveikio); Magnetiniai srautai ad,aq juda oro tarpe sinchronikai su rotoriumi, taigi, jie kerta inkaro laidininkus, indukuodami fazse iilgin ir skersin EV. Fa a Ea = Ia jXa ; (sklaidos srautas). Srauto a neskaidome dedamsias, nes jis nepriklauso nuo rotoriaus padties, laikome, kad magnetin vara (arba magnetinis laidis) sklaidos srautui nesikeiia. Ua = IaR1 (tampa krenta aktyviojoje statoriaus (inkaro) apvijos varoje); elektrovara,

176

Nuo j vis priklausys apkrauto sinchroninio generatoriaus tampa. Pastebsime, kad sinchronin vara Xs priklauso nuo srovs fazs elektrovaros atvilgiu (), nuo reakcijos pobdio, nuo to, kokiu keliu usidaro magnetinis srautas Sinchroninio rykiapolio generatoriaus fazs tamp pusiausvyros lygtis (atstojamoji schema paprastai nesudaroma, todl, kad fizikai sudtinga srov iskaidyti dedamsias,(atskirti, kur teks viena dedamoji, kur kita), lengva tik matematikai, i ties laidais teka viena bendra srov, o dedamosios-tai tik dirbtinis skaidymas, ) ia U generatoriaus gnybt tampa; E adinimo srovs indukuota elektrovara; Ia inkaro apvijos srov; Xad - inkaro reakcijos iilgin reaktyvioji (induktyvioji) vara; (Xad> Xaq) Xaq- inkaro reakcijos skersin reaktyvioji (induktyvioji) vara; Xa inkaro apvijos sklaidos induktyvioji vara; Ra inkaro apvijos aktyvioji vara. Ra << Xa (todl kartais paneigiamas tampos kritimas (RaIa), nes jis tesudaro 1-2 %) . Prim, kad : Xd = Xad + Xa ; Xq = Xaq + Xa ; (Xd> Xq) gausime:

U = E - jXad Id jXaq Iq - jXaIa - RaIa

U = E jXd Id jXq Iq RaIa;


Arba ( E= U+ jXd Id+ jXq Iq+ RaIa;)

ia Xd iilgin sinchronin reaktyvioji (induktyvioji) vara; Xq skersin sinchronin reaktyvioji (induktyvioji) vara.
Palyginus su nerykiapoliu, ia nra statmenumo (punktyras). Nors srovs dedamosios vienodos, taiau tamp kritimai nevienodi. Tarytum bt tampos kritimas sinchroninje varoje X, priklausantis nuo srovs fazs evj E atvilgiu. Dl to atsiranda aktyvioji galia.

I vektorins diagramos:

Id = Ia sin ; -inkaro iilgin fazin srov; Iq= Ia cos ; -inkaro skersin fazin srov;

Ia = Id + Iq;

- kampas tarp inkaro srovs ir elektrovaros vektori;


elektrovaros E ir tampos U vektori.

- kampas tarp inkaro srovs ir tampos vektori; - apkrovos kampas (kampas tarp inkaro apvijos
Matome, kad generatoriaus tampos dydis ir faz priklauso nuo generatoriaus apkrovos dydio ir pobdio. Ivados i vektorins diagramos:

pagrindinis faktorius, veikiantis apkrauto G tampos pakitim, yra inkaro magnetinio srauto iilgin dedamoji, sukurianti evj. Ead; kai SG apkrautas R-L apkrova, t.y. kai Ia atsilieka faze nuo E, tai, didjant apkrovai, tampa U maja dl inkaro reakcijos imagnetinanios takos. Kai SG apkrautas R-C apkrova, t.y. kai Ia pralenkia faze E , tai, didjant apkrovai, tampa U didja dl inkaro reakcijos papildomo magnetinimo.

177

Skersin srovs dedamoji Iq sutampa faze su elektrovara E!

Sinchroninio generatoriaus (dirbanio pavieniui) charakteristikos 1. Tuiosios veikos ch-ka : E = f(I), kai Ia = 0, n=const.
Paprastai braiomos kylanti ir krintanti ch-kos akos, kurios dl magnetins grandins histerezini savybi nesutampa. I (jei piln kilp braiyti, tai nebus nuo 0)

2. Trumpojo jungimo ch-ka:


kai U= 0,

Ia tr=f(I),

n = nN;

J galima gauti trumpojo jungimo bandymu, statoriaus apvijos gnybtus sujungus trumpai. Rotorius sukamas vardiniu greiiu. Maina adinama, didinant adinimo srov iki inkaro srovs verts, 25 % virijanios

Ea

Pagrindinis magnetinis srautas labai maas, o tai reikia, kad mainos magnetin grandin neprisotinta. Dl to trumpojo jungimo ch-ka yra ties. (Panaiai kaip ir nuolatins srovs generatoriaus atveju) Aktyvioji statoriaus apvijos vara yra maa, palyginus su induktyvija. J paneigus, laikysime, kad tr.j. bandymo metu SG apkrova (jo paties apvijos) yra grynai induktyvin ir todl SG inkaro reakcija yra iilgin imagnetinanti. Tai rodo vektorin diagrama: Etr, indukuojam statoriaus apvijoje, atsveria iilgins inkaro reakcijos Etr = Ead + Ea ir sklaidos EV: adinimo apvijos magnetovar tartum sudaro dvi dedamosios: viena kompensuoja tampos kritim jIaX, o kita inkaro reakcijos imagnetinant poveik jIdXad,

178

Etr = jIdXad + jIaX, 3. Iorin ch-ka U = f(Ia), kai I =const; cos 1= const; n=const;

>0

E +jXI U I

=0

E U +jXI I

Iorins ch-kos pobdis priklauso nuo apkrovos dydio ir pobdio. Nubraiysime tris charakteringas vektorines diagramas. Pasirinksime vardins tampos pradin faz laisvai (=0, visiems atvejams ji tokia pati). Lygtis: arba

<0 E U

U = E - jXI; E= U + jXI;

+jXI

Braiymo seka pirmajai vektorinei (su R-L): Briame laisvai pasirinktos (pvz., nulins) fazs U; Briame pasirinktos (atsiliekanios nuo tampos fazs, nes >0) srovs I vektori Prie U pridedame statmenu kampu srovs I vektoriui jXI; Matome, kad U< E , kai 0, bet gali bti ir U > E , kai < 0, Didjant apkrovai, didja inkaro apvijos srov ir tampos kritimas inkaro apvijoje dl sinchronins induktyviosios varos. Dl to tampa U maja. Kai apkrova aktyvaus talpinio pobdio, <0 , tampa U gali padidti.

4. Reguliavimo ch-ka I = f(Ia), kai U = const ir n=const;

Ia

Ji parodo, kokiu dsniu reikia keisti SG adinimo srov, kintant apkrovai, kad generatoriaus gnybt tampa bt pastovi.

5. Apkrovos ch-ka U = f(I), kai

Ia = const ir cos = const;

n=nN

179

I apibrimo matyti, kad tuiosios veikos ch-ka E(I ) yra apkrovos ch-kos atvejis, kai Ia=0. Praktin reikm turi grynai induktyvioji apkrovos chka, kai Ia=IN, o cos=const, (aktyvij dedamj paneigiame. Trikampis galioja A tik L ir C apkrovoms, kitiems atvejams taip netinka B2 vaizduoti, nebt lygiagreiai esamoms). 1 tuiosios veikos ch-ka; ia, kaip ir nuolatins srovs generatoriaus atveju, gali bti sudarytas charakteringas trikampis, kur: C1B1 iilgins (imagnetinanios) inkaro reakcijos poveikis (adinimo srovs vienetais); C1B2 iilgins (magnetinanios) inkaro reakcijos poveikis (adinimo srovs vienetais); B1A1 tampos kritimas sklaidos srauto reaktyviojoje varoje. Trikamp slenkant emyn, gaunama visa ch-ka. Trikampis ABC atitinka trumpojo jungimo tak, kai U=0 2 - apkrovos induktyvioji ch-k , kai Ia= IaN, cos = 0, > 0. 3 - apkrovos talpin ch-ka , C - talpins apkrovos atveju, poveikis magnetinantis, < 0.
B B B

Sinchronini generatori lygiagretus darbas


Galingas tinklas superantamas toks, kai tampa ir jos danis nepriklauso nuo nagrinjamos mainos reimo (kai tinkl maitina labai didelis kiekis kit generatori)

SG1

SG2

SG lygiagretaus darbo privalumai: vykus vieno generatoriaus avarijai, jis ijungiamas i tinklo, o kiti toliau maitina vartotojus. Galima atskirus generatorius ijungti remontui; Elektros energijos kokyb (U, f) lieka pastovi, sugedus vienam SG; Bna specifini problem, kai lygiagreiai dirba nedidelis kiekis generatori ir kitokios problemos, kai generatorius dirba lygiagreiai galingam tinklui. Kai sinchroninis generatorius jungiamas tinkl lygiagreiajam darbui, tai: 1. Generatoriaus elektrovara turi bti lygi tinklo tampai; 2. Generatoriaus ir tinklo tamp fazi seka turi bti tokia pat; 3. Generatoriaus ir tinklo tamp danis turi bti toks pat; 4. jungimo momentu generatoriaus ir tinklo tampos turi bti tos paios fazs. Tada sinchronizavimo metu nebus joki srovs ir sukimo momento smgi. Po to sinchronizuotas G gali bti apkraunamas. Sinchroninio generatoriaus jungimas lygiagreiajam darbui, laikantis nurodyt slyg, vadinamas generatoriaus sinchronizavimu.

180

-UT

UG

-UT

Nesilaikant kurios nors sinchronizavimo slygos, statoriaus apvijoje atsiranda didels ilyginanios srovs, galinios sukelti avarij. Patenkinus pirmsias 3 slygas, SG tampa dar gali nesutapti faze su tinklo tampa. Fazi sutapimas kontroliuojamas sinchronoskopu. Paprasiausias sinchronoskopas yra 3 kaitinamosios lempos, jungtos tarp G inkaro apvijos fazi pradi ir tinklo. Kai G ir tinklo tampos nesutampa faze, lempos vieia, o kai sutampa, lempos ugsta. (r. lab. darb). Elektrinse naudojami sudtingi automatiniai sinchronizatoriai, kurie visas operacijas atlieka automatikai.

Sinchroninio generatoriaus darbas lygiagreiai galingam tinklui


Iki iol nagrinjome SG lygiagretj darb, kai Ea=E=const. (I buvo = const) Dabar panagrinsime, kas bus, kai sinchronizavus SG, (tada SG dirbs lygiagreiojo darbo reimu), rykiai keisime adinimo srov. Matysime, kad keiiant adinim, keiiasi tik reaktyvioji galia. Aktyvioji galia P= 0 ilieka lygi nuliui (dirbant SG lygiagreiai tinklui, SG-riaus apkrov suvokiame kaip ivystom aktyvij gali.) I. v.d. Kai maina dirba lygiagreiai su tinklu Ia = 0,( ir P= 0;) Ir jo elektrovara atitinka slyg: E= - UT Tai matome ir vektorinje diagramoje. II. v.d. Padidinus adinimo srov I, tarkime gauname E>UT, tada inkaro apvija teks srov Ia, kuri atsilieka 900 kampu nuo E ir U ( ==900) . iuo atveju maina atiduos tinkl reaktyvij gali, taiau P=0. Vadinasi, padidinus adinim, SG apkraunamas induktyvija srove, o tinklas talpine srove. III. v.d Jeigu sumainti adinimo srov I taip, kad E<UT, tada inkaro srov pralenks E ir U 900 kampu ( = = - 900). iuo atveju maina ims i tinklo reaktyvij gali. Taiau ir ia P=0. Vadinasi, srov yra talpin SG atvilgiu, ir induktyvioji tinklo atvilgiu.

181

E = 0
E=U
G neapkrau tas

E=UT+E

Pvz., padidinome SG adinim G-riui apkrovos srov induktyvioji

U E

Pvz., sumainom SG adinim

E=UT+E

E Ia = jX
Tai, kad SM srov induktyvi, nulemia
sinchronins

Ia =
G-riui apkrovos srov talpin

E jX

E
Ia
Tinklui apkrovos srov talpin

Ia

I nepakeista UT P= 0

E
Tinklui apkrovos srov induktyvioji

mainos reaktyvioji vara (L)

UT P= 0

UT P= 0 SM ima i tinklo reaktyvij gali

SM tiekia tinklui reaktyvij gali

Taigi, adinimo srovs keitimas keiia tik mainos reaktyvij srov ir reaktyvij gali. Neapkrauta ir peradinta SM veikia sinchroninio kompensatoriaus reimu. Sinchroninis kompensatorius tai SM, dirbanti neapkrauta aktyvija galia (=0). Sinchroninio kompensatoriaus srov yra talpin arba induktyvioji (pagal reikal, bet daniau reikia talpins).

Reaktyvioji galia reguliuojama, keiiant adinimo srov.

Aktyviosios galios valdymas


U E=U E Ia U E

1. Pvz., padidinome pirminio variklio sukimo moment; P<0 atiduodamoji tinklui galia G reimas

E=UT+E E
E UT UT

+
2. Pvz., sumainome pirminio variklio sukimo moment; P>0 naudojama i tinklo galia V reimas

Ia UT

Aktyviosios galios P enklas pagal susitarim: imama i tinklo (variklio reime ) P>0, o tiekiama tinklui (generatoriaus reime )P<0.

182

1. Norint generatori apkrauti (kad G tiekt tinkl aktyvij gali), reikia padidinti j sukanio pirminio variklio (garo ar vandens turbinos) sukimo moment (t.y. bent trumpam (p.p.) laikui padidinti sukimosi greit). Tuomet E vektorius, nekeisdamas ilgio, ubga priek kampu , atsiranda E, kuri ir sukuria srov. Srov turi ryki aktyvi dedamj, maina veiks G reimu, atiduodama aktyvi gali tinklui. Bet tada atsiranda stabdantis momentas ir darosi sunkiau sukti tuo padidintu greiiu ir todl nusistovi buvs sinchroninis greitis. 2. O jei bandysime stabdyti, mainti sukimosi greit, bent trumpam laikui (pereinamajam procesui), tai E vektorius atsiliks kampu , atsiras neibalansuota elektrovara E ir srov, naudojanti aktyvij gali i tinklo, tuo paiu atsiras ir varantysis sukimo momentas maina pereis variklio reim, stengdamasi ilaikyti t pat sinchronin sukimosi greit. Taigi, aktyvij gali galime valdyti, keisdami sukimo moment: varant (G) arba stabdant (V). Jeigu drauge vieno ar kito reimo atveju keisime adinimo srov, tai taip pat galsime valdyti reaktyvij gali. Tai yra nepaprastai reikmingas sinchronins mainos privalumas, lyginant su asinchronine maina. Todl, kad ir generatorius, ir variklis gali ir naudoti, ir atiduoti reaktyvij gali. Jei norime, gali veikti su cos =1. Tai geriausia tos mainos atvilgiu, bei gretimos asinchronins mainos, kaip taisykl, reikalauja reaktyviosios galios, todl sinchronins mainos daniausiai projektuojamos taip, kad, ivystydamos vardin aktyvij gali, dar galt atiduoti tam tikr reaktyvij gali. (Vardinis bna cos = 0,8). Esant reikalui, gali veikti su kokiu nori cos , svarbu tik neperkrauti srovmis. Pvz., sinchroninio kompensatoriaus reime cos 0. Ir tai normalu.

Kampin charakteristika
Ji sudaroma, kai yra fiksuota tampa, kai SG dirba galingam tinklui; tada nebetinka anksiau aptartos pavienio SG ch-kos, jos nebetenka prasms, (nes ten tampa keitsi), iskyrus reguliavimo ch-k (bet juk ji ir sudaroma, palaikant pastovi tamp). Sinchronins mainos kampine charakteristika yra vadinama jos aktyviosios galios arba elektromagnetinio momento priklausomyb nuo kampo : P=f() arba M=f() Bendruoju atveju trifazs mainos ia U, I generatoriaus fazin tampa ir srov. +j Ef B jXI D

Pem= P= 3 UI cos;

Braiysime SG inkaro apvijos vektorin diagram vienai fazei, laikydami, kad srov skiriasi faze kampu . Apytiksliai tamp pusiausvyros lygtis nerykiapolei mainai: E=U+ jXI I tk. C ivedame statmenis OD ir OA. I staij OAC ir OAD statinis OA:

+1

U cos = Ef cos

(1)

I staij BCD ir OCB statinis BC (dviej trikampi kampai su atitinkamai statmenomis kratinmis yra lygs):

cos =

U sin . XI

XI cos= U sin.

I ia:

statome cos iraik (1) ir gauname :

183

U cos =
gali: UI cos =

UE f XI

sin ;

padauginame i srovs I ir gauname

UE f I XI

sin ;

P=

UE f X

sin

Aktyvioji galia vienai fazei. Matome, kad tai sinusin kampo funkcija, kurios maksimali vert bus:

Pmax =
P=3

UE f X
X

- didiausia tos galios vert

Visoms trims fazms bt:

UE

sin

Tai galioja ir sinchroninio variklio galiai skaiiuoti (nepaisant variklio nuostoli galios). Kadangi pasirinkome, jog variklio >0, o generatoriaus <0, tada mainos aktyvioji galia P<0 (generatoriui) arba P>0 (varikliui), priklausomai nuo SM darbo reimo. Bendruoju atveju: P = Pmax sin (2) Elektromagnetinis generatoriaus pasiprieinimo ar variklio sukimo momentas

M=
ia - mainos rotoriaus kampinis greitis; Prisimin, kad P=Pem Ir ra galios vert i (2), gausime: M =

Pem ;

Pmax sin ;

(Matome, kad ir momentas M sinusin kampo Mmax;)

funkcija. inome, kad P = M; tada Pmax / =

M = Mmax sin
ia Trims fazms daugintume i 3.

M max =

UE X

- didiausio mainos elektromagnetinio momento vert vienai fazei.

M max =

3U E X

Kampin SM ch-ka yra sinusin kampo funkcija. Joje galima iskirti dvi dalis:

184

stabilaus darbo srit: 0<<900 ; ir nestabilaus darbo srit: 90<<1800; kampas c = 900 yra vadinamas kriziniu. Kol kampas maesnis u krizin, padidjus mainos apkrovai, didja ir kampas . Tuo paiu padidja mainos aktyvioji galia, elektromagnetinis momentas, ir tai vyksta tol, kol momentai susilygina. Kai kampas didesnis u krizin, padidjus mainos apkrovai, padidja ir kampas , bet mainos aktyvioji galia sumaja. Dl to kampas dar labiau padidja, ir elektromagnetins jgos nebepajgia ilaikyti sukibusi magnetini lauk, ir maina desinchronizuojasi. Nominaliame reime kampas = 20 - 300; Mainos perkrovos koeficientas

M max Pmax = ; MN PN

2-3;

Rykiapolei mainai bt iek tiek sudtingiau (nes atsiras galios ir sukimo momento dedamoji proporcinga dvigubo kampo sinusui). Svarbu elektros main kurse kalbti apie sinchronines mainas, nes visose elektrinse veikia btent sinchroniniai generatoriai. Tenka kartas nuo karto i iniasklaidos igirsti, kas atsitinka, kai SG bna perkrautas, kai kampas neleistinai padidja, o apsauga nesuveikia, neatjungia generatoriaus nuo bendro tinklo. Tada perkrova persiduoda kitiems generatoriams, prasideda gritis, lavininis apsaug suveikimas, didiuliai regionai, net alys lieka be elektros kelioms dienoms. Tai tolygu tragedijai.

Sinchroninio generatoriaus V charakteristikos


Paprastai sinchroninms mainoms yra sudaromos inkaro srovs priklausomybs nuo adinimo srovs: Ia = f(I ), kai P=const. Keiiant SG apkrov P (keiiant generatoriaus pirminio variklio sukimo moment), gaunama kreivi eima (P1<P2<P3). Priklausomai nuo aktyviosios galios gaunama eima kreivi, kurios pagal form vadinamos

V charakteristikomis

Per i kreivi maiausi ordinai takus ivesta kreiv, kai ma ir dideli adinimo srovi sritis.

= 0 ir Q=0, dalija visas kreives

185

Nepilnai suadinus G, statoriaus apvijoje teka reaktyvioji srov. Generatoriui ji talpin ir sukelia iilgin magnetinani inkaro reakcij, kuri kompensuoja nevisik generatoriaus suadinim. Bet tinklo atvilgiu srov Ia yra induktyvi (L)

Ia
cos=1

Darbo zona P3 P2 P1 Peradinus G, srov Ia induktyvioji, sukelianti iilgin imagnetinani reakcij, dl ko generatori E ilieka nepakitusi (kompensuoja peradinim); Tinklo atvilgiu srov Ia talpin (C)

Labiau suadinto SG reaktyvioji galia yra tinklo atvilgiu talpinio pobdio, o maai suadinto - tinklo atvilgiu yra induktyviojo pobdio Tokiu bdu, keiiant generatoriaus adinimo srov, galime keisti jo reaktyviosios galios

Q = 3UI sin

ir dyd, ir pobd. Galima pasiekti, kad jo reaktyvioji galia bt Q =0. Taigi,

SG cos priklauso nuo adinimo srovs!

Sinchroninis kompensatorius tai neapkrauta sinchronin maina, galinti dirbti su vairiais galios koeficientais (cos). Jie statomi pastotse, kurios maitina reaktyviosios energijos vartotojus (transformatorius, asinchroninius variklius). Jungiami lygiagreiai. Skirtingai nei kondensatori baterijos, tinkl gali tiekti ir induktyvij ir talpin gali (keiiant adinimo srov). Tokiu bdu sinchroninis kompensatorius galina ne tik pagerinti perdavimo linij galios koeficient, bet ir sumainti tampos svyravimus sistemos mazguose.

Sinchroninio variklio vektorins diagramos atvejai:


a) Rykiapolio sinchroninio variklio vektorin diagrama
Nubraiysime rykiapolio sinchroninio variklio vektorin diagram, kai atvejams: a) b) enklas skirtingas, 2

Kai >0, kai SG adinimo srov maesn u nominali adinimo srov (induktyvioji srov nepakankamai suadintas). Kai <0, kai SG adinimo srov virija nominali adinimo srov (talpin srov peradintas);

186

tamp pusiausvyros lygtis: Arba:

U = E + I a Ra + jX d I d + jX q I q

E = U I a Ra jX d I d jX q I q
a) Kai >0, (kai SG adinimo srov maesn u nominali adinimo srov (induktyvioji srov nepakankamai suadintas).
Braiymo seka: U=UT
IaRa

Atidedame U=UT. Tai tinklo tampa, prie kurios prijungiamas sinchroninis variklis (tuo paiu, tai ir variklio iorini gnybt tampa); jIqXq Usiduodame Ea krypt, kakokiu kampu >0 atsiliekani nuo U=UT , nes tai variklis. (Mums svarbu turti Ea krypt, ilg suinosime vliau.). jIdXd Teka srov I, kampu >0 atsiliekanti nuo tampos U; Iq

Variklis prijungiamas prie UT; teka srov Ia

Ea

>0 Tinklo
tampos atvilgiu

>0

Id

Srov I iskaidoma dedamsias taip, kad Iq savo kryptimi sutapt su Ea. Skersin srovs dedamoji Iq visada faze sutampa su elektrovara E! Tada Id bus jai statmena. I tampos U atimame atitinkam tamp kritim vektorius ir gauname Ea galutin ilg.

b) Kai <0, ( kai SG

adinimo srov virija nominali adinimo srov (talpin srov peradintas);

Braiymo seka: U=UT


IaRa

<0 tinklo
tampos atvilgiu

Ea
jIqXq jIdXd

Atidedame U=UT. Tai tinklo tampa, prie kurios prijungiamas sinchroninis variklis (tuo paiu, tai ir variklio iorini gnybt tampa); Usiduodame vlgi Ea krypt. kakokiu kampu >0 atsiliekani nuo U=UT , nes tai variklis. Teka srov I, kampu < 0 pralenkianti tamp U;

>0
Id

Iq

Srov I iskaidoma dedamsias taip, kad Iq savo kryptimi sutapt su Ea. Skersin srovs dedamoji Iq visada faze sutampa su elektrovara E! Tada Id bus jai statmena. I tampos U atimame atitinkam tamp

187

kritim vektorius ir gauname galutin Ea ilg.

Sinchroninio nerykiapolio variklio aktyvioji galia ir sukimo momentas. V kreivs


Sinchroninio variklio inkaro apvijos supaprastinta atstojamoji schema. ia vektorin diagrama skirsis nuo sinchroninio generatoriaus vektorins diagramos tik tuo, kad sinchroninio variklio atveju srovs vektoriaus kryptis prieinga negu SG, E nukreipta prie srov. Pagal II Kirchhoffo dsn: +j I a c b jX U E U=UT Ef I

+jXI

ia >0

+1

U= E +jXI ; Kai tinklo tampa pastovi, maksimalus variklio momentas priklauso tik nuo elektrovaros E, t.y. nuo rotoriaus adinimo srovs I ia UT = U = const.,
V kreivse punktyrin linija atitinka maksimal galios koeficient. Kairje nuo jos adinimo srov maesn u nominalij, o i tinklo imama srov induktyvioji; Deinje adinimo srov didesn u nominalij, o SV atiduoda tinkl reaktyvij gali. Tai nukrauna elektrini generatorius nuo reaktyviosios galios gamybos, o perdavimo linijas ir tinklus nuo reaktyviosios galios transportavimo (nuo reaktyvi srovi).

P1< P2 < P3

188

Sinchroninio variklio darbo charakteristikos


n=f/p=const
n n0 generatorius P2- variklio variklis

naudingoji galia

-M

Sukamasis momentas

M=

galiai. Variklio naudojama aktyvioji galia Kur P - galios nuostoliai.

P2 ; ( = 2 n )
P1 = P2 + P ;

tiesiog proporcingas naudingajai

Didjant P2, didja ir nuostoliai, todl P1 auga spariau negu P2. Sinchroninio variklio galios koeficientas maja, augant apkrovai.

Variklio inkaro srov

Ia =

P 1 3U a cos

auga spariau negu P1, nes cos maja.

Sinchroninio variklio paleidimas


Sinchroninio variklio rotorius privalo suktis tuo paiu greiiu kaip statoriaus magnetinis laukas. Prijungus statoriaus apvij prie trifazio tinklo, sukamasis magnetinis laukas statoriuje atsiranda akimirksniu, o rotorius dl didels mechanins inercijos negali pradti suktis staiga. Pralekiantys statoriaus magnetinio lauko poliai paeiliui tai atstumt, tai pritraukt rotoriaus magnetinius polius to paskoje rotorius nesisukt, o tik vibruot. Taigi, paleidiant sinchronin varikl, pradioje rotori reikia sukti iki greiio, artimo ar lygaus sinchroniniam. sukus sinchronin varikl, reikia sinchronizuoti (kaip SG), ir tik po to inkaro apvij galima prijungti prie tinklo. Tai gana sudtinga. Yra 2 sinchroninio variklio paleidimo bdai: 1. jungimas pagalbiniu varikliu ( analogikas SG jungimui lygiagreiam darbui). Sinchroninis variklis turi bti visai neapkrautas, arba maai apkrautas. 2. Asinchroninis jungimas. (ia rotoriaus poli antgaliuose yra paleidimo apvija.) Nesuadintas sinchroninis variklis prijungiamas prie trifazio tinklo.

189

Statoriaus sukamasis magnetinis laukas indukuoja rotoriaus paleidimo apvijoje elektrovar, kuri trumpai sujungtais paleidimo apvijos strypais priveria tekti sroves. Taip sukuriamas asinchroninis momentas, kuris ima sukti variklio rotori. Kai rotoriaus slydimas siekia apie 5 %, adinimo apvija prijungiama prie maitinimo altinio, ir variklis pradeda dirbti kaip sinchroninis (prieing enkl magnetins linijos sukimba ir toliau sukasi sichronikai).

Specialios paskirties sinchronins mainos


Reaktyvieji SV Histereziniai varikliai vytuojamieji varikliai Tiesiaeigiai varikliai SM su nuolatiniais magnetais Bekontakts SM su elektromagnetiniu adinimu Reduktoriniai sinchroniniai varikliai ingsniniai SV Ir t.t. Apie tai bus kalbama I-jame magistrantros - specialij elektros main kurse.