Psichologija Medziaga Studijoms 1 Dalis Tevk Lobanova

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Verslo vadybos fakultetas Tarptautins ekonomikos ir vadybos katedra
Liudmila Lobanova
PSICHOLOGIJA
VVEVB11105 VVEVB03706 VVEVB03708 Dalyko studijoms skirta mediaga
1 dalis
Vilnius 2011-2012
-1PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova
TURINYS 1. PSICHOLOGIJA MOKSLAS APIE PSICHIKOS DSNIUS ..............................2

1.1. Psichologijos mokslo istorija 1.2. Psichologijos mokslo kryptys ir akos 1.3. iuolaikins psichologijos kryptys 1.4. Psichologijos akos 1.5. Fundamentaliosios psichologijos akos 1.6. Taikomosios psichologijos akos 1.7. Psichologijos mokslo sistema 1.8. Psichologini tyrim metodai
2. PSICHIKA PSICHOLOGIJOS MOKSLO OBJEKTAS .....................................13

2.1. Sisteminio poirio taikymas psichikos apraymui 2.2. mogaus psichika kaip atvira dinamin sistema 2.3. Psichika veiklos ir elgesio reguliacijos sistema 2.4. mogaus psichikos funkcin struktra 2.5. Psichiniai procesai ir psichins bsenos 2.6. mogaus makrostruktrinis apraymas
3. PAINTINIAI PROCESAI IR MSTYMO STRATEGIJOS...................................24

3.1. JUTIMINS SISTEMOS IR POJI KLASIFIKACIJA 3.2. SUVOKIMO PROCESAS IR SUVOKIMO DSNINGUMAI
3.2.1. Suvokimo dsningumai 3.2.2. Suvokimo savybs 3.2.3. Formos suvokimo aspektai 3.2.4. Erdvins padties ir gylio suvokimo ypatumai 3.2.5. Suvokimo iliuzijos 3.3. DMESYS: YPATYBS IR LAVINIMO GALIMYBS ................................30 3.2.1. Dmesio rys 3.2.2. Dmesio savybs 3.2.3. Dmesingumo lavinimas 3.4. ATMINTIS IR ATMINTIES PRODUKTYVUM TAKOJANTYS VEIKSNIAI.............37 3.4.1. Atminties procesai 3.4.2. Atsiminimo bdai 3.4.3. Atminties rys 3.4.4. Atminties struktros 3.4.5. Umirimo veiksniai ir dsningumai 3.4.6. siminimo veiksniai 3.4.7. Atminties produktyvum takojantys veiksniai 3.4.8. ini siminimas
4. INFORMACINIAI PROCESAI ir SPRENDIM PRIMIMAS PROFESINJE VEIKLOJE ......................................................................................47

4.1. INFORMACINIAI PROCESAI PROFESINJE VEIKLOJE 4.1.1. Informacini proces intensifikacija veikloje 4.1.2. Informacijos saugojimas smegenyse 4.1.3. Informacijos apdorojimo proceso bazinis modelis 4.1.4. Vizualinio suvokimo modelis 4.2. PROFESINIO MSTYMO SUGEBJIMAS 4.2.1. Profesinio mstymo sugebjimo lygiai 4.2.2. Veiklos nepatikimumo veiksniai 4.3. KLAIDOS IR MOGAUS PATIKIMUMO PROBLEMA 4.3.1. Klaidos, mainanios sprendim ir veiksm patikimum 4.3.2. Darbo taktikos 4.3.3 Klaida, kalt ir atsakomyb ininierinje veikloje 4.4. MOGIKOJO FAKTORIAUS KONCEPCIJA (MODELIS SHELL) 4.5. MOGAUS PSICHINS VEIKLOS RELIATYVUMO KONCEPCIJA
____________________________________________________________________________
Dalyko studijoms skirta mediaga parengta remiantis studij programoje numatytais literatros altiniais
1. PSICHOLOGIJA MOKSLAS APIE PSICHIKOS DSNIUS

Tarp mogaus prigimt tiriani disciplin pati madingiausia psichologija, ir neinia, ar tai gera, ar tai bloga (Gordon W. Allport)
Psichologija (angl. psychology) mokslas, tiriantis psichinius reikinius, j kilm, raid, reikimosi formas ir mechanizmus. odis psichologija kils i graik kalbos, kur psyche reikia siela, o logos mokymas arba mokslas. Terminas psichologija pradtas vartoti XVI a., vadinant taip vien i filosofijos ak, o paplito paskelbus K. Volfo Empirin psichologij (1732) ir Racionalistin psichologij (1734). Psichologijos objektas kito priklausomai nuo psichini reikini prigimties sampratos kitimo (psichika, smon, pasmon). Kaip savarankikas mokslas psichologija susiklost XIX a. pabaigoje, kada vokiei mokslininkas psichologas Vilhelmas Vuntas (Wilhelm Wundt) atliko pirmuosius eksperimentinius psichikos reikini tyrimus, krs Leipcige pirmj psichologini tyrim laboratorij. ia pradjo savo mokslin karjer tokie yms psichologijos mokslo atstovai kaip S. Hall Amerikos psichologijos asociacijos krjas; D. Ketelas (J.M. Cattel) individuali skirtum psichologijos pradininkas ir H. Miunsterbergas (H. Munsterberg) taikomosios psichologijos pradininkas.
1.1. Psichologijos mokslo istorija

Psichologijos mokslo istorija specifin psichologijos sritis, tirianti istorinius psichologijos mokslo atsiradimo, formavimosi ir raidos dsningumus. Su psichika bei psichiniais reikiniai susij faktai buvo aikinami jau senovs Indijoje, Kinijoje, Egipte, Babilonijoje, Graikijoje. Tos epochos psichologins inios daugiausiai sukauptos medik (Hipokrato, Galeno) ir filosof darbuose. Pirmieji istorikai plaiai inomi ir iki iol reikmingi psichologijos mokslui kriniai susiformavimo 5 amiuje prie Krist senovs Graikijoje. Tai atomistinio materializmo pradininko filosofo Demokrito (460 370 m. prie Krist) darbai, rykiausio idealizmo krypties atstovo Platono (427 347 m. prie Krist) kryba bei Aristotelio (384 322 m. prie Krist) knyga De anima(Apie siel) darbas, paskatins sielos reikini mokslinius tyrimus, kurio dka iki XVIII a. mokslas apie mogaus vidinius igyvenimus buvo vadinamas animastika. Vidurini ami psichologijos ini raidai daug dav arab mokslininkai ir filosofai (Ibn Sina, Ibn Rudas ir kiti). Nemaa taka psichologijos mokslo formavimui turjo prancz filosofo R. Dekarto (1596 1650) idjos. Bdamas dualistu, pripastaniu du savarankikus pradus siel ir kn Dekartas svarbiausia dvasios savybe laik mstym, o knas, veikiantis pagal mechanikos dsnius, yra materialus. Priklausantis Dekartui garsus teiginys Cogito ergo sum (lot. mstau, vadinasi, esu) ireikia jo idj esm, kad galima abejoti, jog egzistuoja iorin realyb, bet abejoti smons reikiniais negalima. Filosofijoje, susiformavus empirizmui, pagrindiniu painimo altiniu m laikyti ne mstym, o patyrim (gr. empeiria patyrimas). ios krypties atstovas angl filosofas ir pedagogas D. Lokas (1632 1704) tvirtino, kad mogus kaip vari lenta (lot. tabula rasa), kurioje visk pojiais urao patirtis.
____________________________________________________________________________
Naujausiais amiais ypatingas interesas psichikai slygojo ir psichologijos mokslo paang. XVII a. buvo sukurtos pagrindins psichologijos kategorijos ir svarbiausios psichologijos teorijos: asociacij kaip dsningo psichini reikini sryio, kylanio i fiziologini reikini ryio, aikinanio psichini proces dinamikos dsnius; afekt kaip stiprios ir slyginai trumpos emocins reakcijos (bsenos), kylanios dl staigi netikt pokyi subjekto gyvenimo aplinkybse; apercepcijos ir pasmons kaip ini kilimo i subjekto individualios iankstins psichins patirties. Smon pradta laikyti svarbiausiu psichiniu reikiniu. ini kilimo prieastys iekomos mogaus individualiame jutiminiame patyrime. Psichinius reikinius mginama aikinti asociacij principu. XIX amiuje psichines funkcijas imta tirti eksperimentikai, kuriami eksperimentiniai metodai, kiekybiniai tyrim vertinimai. Psichologijos mokslo raidos centrais tapo eksperimentins laboratorijos. Po pirmosios laboratorijos steigimo Leipcige 1897 m. laboratorijos susikr Didiojoje Britanijoje, JAV, Pranczijoje, Rusijoje ir kitose alyse. Eksperimentin psichologija tyr pojius ir reakcijos laik, vliau asociacijas, dmes, emocijas, mstym ir vali. Susiklost diferencin psichologija, nagrinjanti individualius moni psichikos skirtumus. XIX a. pabaigoje isiskyr atskiros psichologijos akos, kurios turi special tyrimo objekt ir formuluoja savus udavinius. XX amiaus pradioje beveik vienu metu atsirado keletas psichologijos krypi ir mokykl. JAV susiformavo biheviorizmas, kurio pagrindus 1913 m. suformulavo D. B. Votsonas, teigs, kad psichologija turi tirti tik iorines kno reakcijas stimulus, kad mginim ir klaid metodu randamas skmingos veiklos bdas. 1912 m. buvo paskelbti pirmieji getaltins psichologijos darbai. i kryptis pabr visybika ir struktrik psichini darini pobd. XX a. pirmaisiais deimtmeiais susiformavo psichoanaliz, kurios krjas Z. Froidas (Austrija) atskleid pasmons svarb ir teig, kad mogaus psichikos organizacij daug kuo lemia nesmoningi motyvai. XX amiaus 4 deimtmetyje susiklosts neobiheviorizmas ikl idj, kad tarp reakcijos ir dirgiklio yra tarpiniai kintamieji. JAV psicholog K. Horni, H. S. Salivano, E. Fromo darb pagalba i psichoanalizs isirutuliojo neofroidizmas, kuris susiejo pasmon su visuomens ir kultros procesais. Atsirado egzistencin arba humanistin psichologija, kurios pradininkai A. Maslou, G. V. Olportas, K. Rodersas pasil tirti asmenyb kaip visum bei analizuoti asmenybs saviraikos bdus. 6 deimtmetyje susiklost kognityvin psichologija, kuri tiria painimo procesus, remdamasi informacijos teorija. Pastaruoju metu pabriamas praktinis psichologini ini taikymas, spariai pltojama psichodiagnostika, psichologinis konsultavimas ir psichoterapija. Lietuvoje psichologija kaip filosofijos kurso dalis pradta dstyti 1574 m. Vilniaus jzuit kolegijoje. Psichologijos problemos nagrintos filosofijos, medicinos, literatros darbuose. XX a. pradioje Lietuvoje atsirado pirmieji profesionals psichologai. Dabar Lietuvoje jau susikr pajgi psichologijos mokymo, psichologinio konsultavimo, psichoterapijos mokymo, mokymosi ir taikymo sistema bei tradicijos. Lietuvoje kuriasi vis daugiau psichologins ir psichoterapins pagalbos tarnyb, kuriose atitinkamai pasireng, dalyvauja ir savanoriai darbuotojai. Platja ir mokslins literatros, raomos ir leidiamos lietuvi kalba. Taip pat didja psichologijos mokslini leidini vertim skaiius. Nemaai dmesio skiriama profesinio psichologinio tinkamumo vertinimo klausimams bei psichologins adaptacijos problemoms sprsti.
____________________________________________________________________________
1.2. Psichologijos mokslo kryptys ir akos

Pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas, skiriamos psichologijos mokslo kryptys ir akos. iuolaikin psichologija tyria labai vairias moni psichinio ir socialinio gyvenimo sritis, veiklos bei profesins veiklos aktualijas ir mogaus adaptacijos prie aplinkos bei vystymosi problemas.
1.2.1. iuolaikins psichologijos kryptys

iuolaikins psichologijos kryptys siejamos su ymiais psichologijos mokslo atstovais, kuomet dka j mokslini iekojim ir atradim susiformavo dabartinio psichologijos mokslo krypi struktra, tiesiogiai liudijanti mokslini interes ir sieki evoliucionavim pagrinde XX amiuje: struktralizmas, funkcionalizmas, bicheviorizmas, getaltpsichologija, psihoanaliz bei neopsichoanaliz, kognityvin ir humanistin psichologija. Dabartiniai mokslinink supratimai apie mogaus psichik ir psichinius reikinius fundamentaliai skiriasi nuo ankstesni laik paintini pasiekim, taiau kiekviena i psichologijos mokslo krypi nea savo svarb indel mogaus prigimties painim. Struktralizmas kaip psichologijos kryptis, kurios atstovai (jau mintas V. Vuntas ir E. Tiinieris (E. Titchener) (1867 1927) teig, jog psichologijos udavinys yra tirti mogaus smons struktr, glaudiai susiejant j su patyrimu, atkreip dmes smons turinio element svarb, gyjant vienoki ar kitoki patirt. Struktralizmo poiriu smon galima suskaldyti elementus (pojius, vaizdus, jausmus), kurie jungdamiesi pagal asociacij dsningumus, sudaro smons turin. Buvo galvojama, kad smons turinys gali betarpikai atsiskleisti paiam mogui ir tuo remiantys buvo sukurtas specialus tyrimo metodas introspekcija (savistaba), reikalaujantis specialaus pasirengimo smons reikini stebjimui ir j rezultat uraymui. Introspekcija kaip metodas susilauk daug kritikos, o savistaba kaip papildomas informacijos altinis iliko kai kuriuose kitose tyrimuose. Funkcionalizmas kaip atskira psichologijos kryptis pasiymi tuo, kad ios krypties atstovai (V. Deimsas (William James) (1842 1910), R. Vudvorstas (R. Woodworth) (1862 1962), F. Spenseris (F. Spenser) (1820 1903) teig, jog psichologijos udavinys yra tirti tai, kaip psichika ir smon padeda mogui prisitaikyti prie aplinkos. Psichiniai procesai buvo siejami su smegen veikla. mogaus vidinis gyvenimas suprantamas kaip nuolatin poji ir patirties tkm. Svarbiausiu dalyk buvo laikoma tai, kaip mogus jauiasi savo vidinje psichinje erdvje, kuri nebtinai atitinka pasaulio objektyvum. Funkcionalizmo atstovai buvo kritikuojami u tai, kad j teorijos rmsi daugiau asmenin savistaba nei kit moni stebjimu bei eksperimentais. Funkcionalist naas psichologijos moksl yra svarbus, nes pateik dinamin psichikos samprat ir slygojo spart taikomosios psichologijos vystymsi XX a. pradioje. Spartjant mokslo ir technikos paangai, didjant mogaus gyvenimo ir isivystymo lygiui bei atsirandant naujoms mogaus poreiki tenkinimo formoms mogaus prisitaikymo prie aplinkos problema lieka tokia pat svarbi ir reikalauja nauj technologini bei ekologini sprendim. ____________________________________________________________________________
Bicheviorizmas kaip psichologijos mokslo kryptis susiformavo XX amiaus pradioje XX amiaus viduryje. ios krypties atstovai D. Votsosnas E. Torndaikas bei neobichevioristai E. Tolmenas B. Skineris ikl idj, jog psichologija, siekdama bti moksline, turi tyrinti elges, kuris gali bti objektyviai stebimas. Pats elgesys buvo suprantamas kaip organizmo reakcij aplinkos stimulus visuma. Bicheviorizmo poiriu psichikos apraikos turi bti stebimos elgsenoje (pradinse elgsenos stebjimo etapuose dalyvavo vaikai tai udraudus imta naudoti viiukus, peles). Teigiama, kad elgesys slygotas patyrimo ir yra tiesioginis jo rezultatas. inant patyrim lengvai galima prognozuoti elges. Bichevioristai ikl psichologini tyrim objektyvumo problem. Neobichevioristai tyrinjo bausms ir kit pastiprinimo sistem tak imokimui. Getaltpsichologija kaip nauja psichologijos mokslo kryptis susiklost XX a. pradioje XX a. viduryje, taiau jos aktualumas irykjo daugiau XX amiaus pabaigoje. Pagrindinis getaltpsichologijos atstov (M. Verthaimeris, K. Koffka, V. Keleris) dmesys buvo sutelktas suvokimo ir atminties tyrinjimui. Getaltpsichologijos poiriu suvokiamo vaizdo visuma nra tapati jo element sumai. Pagrindin psichikos ypatyb tai gimtas sugebjimas suvokiam informacij organizuoti tam tikras formas (nuo gestalt (vok.) pavidalas, forma). Getaltpsichologijoje buvo nustatyti tokie suvokimo ypatumai: konstantikumas, struktrikimas, suvokimo priklausomyb nuo fono. Svokos figra ir fonas laikomos svarbiausiomis. Informacijos perstruktrizavimo mechanizmas buvo perkeltas krybinio mstymo bei netikto sprendimo atradimo paaikinim. Nustatyta, kad paintiniai procesai, perkurdami suvokiam objekt, produktyviai veikia mstym. Visybikumo idja buvo panaudota ir vliau, aikinant grups dinamik bei kriant getalt-terapijos metodus. Getaltpsichologai oponavo bichevioristams. Informacijos perstruktrizavimo mechanizmas buvo perkeltas krybinio mstymo bei netikto sprendimo atradimo paaikinim. Nustatyta, kad paintiniai procesai, perkurdami suvokiam objekt, produktyviai veikia mstym. Visybikumo idja buvo panaudota ir vliau, aikinant grups dinamik bei kriant getalt-terapijos metodus. Getaltpsichologai oponavo bichevioristams. Psichoanaliz (froidizmas) taip pat susiformavo XX amiaus pradioje XX amiaus viduryje. ios krypties pardininku ir pagrindiniu atstovu laikomas Zigmundas Froidas (Sigmund Freud). i mokslo kryptis i esms siejama su Z.Froido vardu. Pirmiausia psichoanalize buvo vadinamas neurozi gydymo metodas, vliau ji tapo psichologine teorija, dar vliau plaiai inoma ir takinga psichologijos kryptimi, kuri susilauk nemaai kritikos, bet jos nuopelnai aikiai persveria trkumus. Pagrindiniai psichoanalitins teorijos teiginiai siejami su mogaus psichikos struktra, kurioje iskiriami 3 lygmenys id (nesmoningas), ego (pasmoninis) ir superego (smoningas). Z.Froidas buvo kritikuojamas u seksualinio potraukio (libido) asmenybs gyvenime sureikminim ir suabsoliutinim, u smons ir pasmons santykio antagonizm (todl Froido teorija yra vadinama panseksualistine) ir be to ji nebuvo tikrinama eksperimentikai. Nors iki Froido buvo kalbama apie pasmone, btent jis band atskleisti dinamikus ryius tarp smons ir pasmons. Smon jau nebuvo suprantama kaip udara erdv, bet tapo psichins visumos dalimi. Z.Froidas atkreip dmes apire seksualins sferos svarb mogaus psichiniame gyvenime ir funkcionavime. Jis ved psichologins gynybos termin, kuris yra vienas i svarbiausi iuolaikinje psichoterapijoje. Neopsichoanaliz (neofroidizmas) atsirado XX amiaus pirmojoje pusje ir baig formuotis XX amiaus 80-aisiais metais. Ne visi Froido mokiniai liko itikimi mokytojo ____________________________________________________________________________
idjoms gabiausi j sukr savo teorijas, sudaranias neopsichoanalitins krypties turin. Pagrindiniais neopsichoanalizs atstovais laikomi A. Adleris, K. Jungas, Karen Horni, H. Salivanas, E. Fromas ir E. Eriksonas. A. Adleris (Alfred Adler) individualiosios psichologijos krjas, teigs, kad mogaus asmenyb susiformuoja iki 5 met amiaus, nes tada asmeniui yra bdingas tam tikras gyvenimo stilius, bet dl fizinio nepajgumo vaikas jauia nepilnavertikum ir jo gyvenimo tikslu tampa to komplekso veikimas bei jo kompensacija save tvirtinant. K. Jungas (carl Jung) analitins psichologijos krjas, teigs, kad pasmonje gldi bendra gyvybin energija. Psichikoje yra iskiriami 3 lygmenys: smon, individuali pasmon ir kolektyvin pasmon (kurioje ufiksuota monijos istorija), o asmenybs raidoje ji individualizuojasi ir tokiu bdu mogus realizuoja save. K. Horni (Karen Horney), H. Salivanas (H.Sullivan), E. Fromas (E. Fromm), E. Eriksonas (E. Erikson) tai ymiausi iuolaikins psichologijos teorij krjai, kurie savaip papild Froido teorijos ypatumus, pabrdami socialins aplinkos takos svarb asmenybs formavimuisi ir funkcionavimui. Kognityvin psichologija iuolaikin psichologijos kryptis, kurios rykiausiu atstovu laikomas U. Neiseris (U. Neisser, gim. 1928). Kognityvins psichologijos udavinys isiaikinti, kas vyksta su sensorine informacijapo to, kai ji perimama receptoriuose. iuos procesus bandyta lyginti su vykstaniais kompjuteryje procesais, sukrus daugyb painimo proces blok, kurie utikrindavo informacijos saugojim. Buvo iskirtos trumpalaik ir ilgalaik atmintys, komand vykdymas bei kiti painimo proceso elementai. Teorij kiekis nene aikumo ir nepadjo sprsti esmini udavini. Tuomet buvo ikeltas udavinys parodyti, kad painimo procesai vaidina lemiam vaidmen mogaus elgsenoje, daugiausia skiriant dmesio vaizdinio mstymo tyrinjimui, atminties organizacijos analizei, motyvacijos kaip atrankos mechanizmo supratimui. Kognityvist tyrimams bdingas grietas eksperimentavimas, stipri kontrol, tikslios teigini formuluots. Kritika j adresu daniausiai siejama su pasmons proces ignoravimu bei aplinkos vaidmens mogaus elgsenoje sumenkinimu. Humanistin psichologija labiausiai paplitusi iuolaikins psichologijos kryptis. Jos atstov A. Maslou (Abraham Maslow), K. Roderso (Carl Rogers), V. Franklio (Victor Frankl) paraytos knygos pripastamos ne tik kaip psichologijos mokslo auksinio fondo veikalai, bet ir kaip monijos istorijos humanizavimo priemon. Pagrindinis humanistins psichologijos tyrimo objektas unikali mogaus asmenyb, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. Remiamasi nuostata, kad kiekvienas mogus turi galimyb pasirinkti savo likim ir j valdyti. Tai optimistinis poiris mog, paremtas meile ir pasitikjimu. Nors kiekvienas ios krypties atstovas sukr savo teorij, galima iskirti bendrus teiginius, su kuriais sutinka visi ios krypties atstovai:
a) mogus turi bti suprantamas ir tiriamas kaip visuma; b) kiekvienas mogus yra unikalus, todl atskiro atvejo analiz ne maiau pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai; c) mogus yra atviras pasauliui; mogaus pergyvenimas pasaulio ir savs pasaulyje pagrindin psichin realyb; d) gyvenimas turi bti suprantamas kaip vieningas mogaus brendimo ir bties procesas; e) mogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija; f) mogus turi tam tikr laisvs laipsn, susijus su prasme ir vertybmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkime; g) mogus aktyvi, intencionali ir krybika esyb.
____________________________________________________________________________
iuolaikins psichologijos kryptys

Kryptis Struktralizmas XIX a. pabaiga XX a. pradia Funkcionalizmas XIX a. pabaiga XX a. pradia Bicheviorizmas XX a. pradia XX a. vidurys Getaltpsichologija XX a. pradia XX a. vidurys Psichoanaliz (froidizmas) XX a. pradia XX a. vidurys Neopsichoanaliz (neofroidizmas) XX a. pirmoji pus XX a. 80-ieji metai Teoriniai principai Atstovai mogaus smons struktra glaudiai susijusi su V. Vuntas mogaus gyvenimo patyrimu. E. Tiinieris E. Titchener Psichika ir smon padeda mogui prisitaikyti prie V. Deimsas aplinkos. Psichiniai procesai siejami su smegen R. Vudvorstas veikla. F. Spenseris Bicheviorstai ikl idj, jog psichologija, D. Votsosnas siekdama bti moksline, turi tyrinti elges, kuris E. Torndaikas gali bti objektyviai stebimas tam tikrais metodais. Neobichevioristai: E. Tolmenas B. Skineris Dmesys sutelktas suvokimo ir atminties proces M. Verthaimeris tyrinjimui. Suvokiamo vaizdo visuma nra tapati jo K. Koffka element sumai. V. Keleris mogaus psichikos struktr sudaro 3 lygmenys: - id (nesmoningas), - ego (pasmoninis), - superego (smoningas). Psichikoje skiriami 3 lygmenys: smon, individuali pasmon ir kolektyvin pasmon (lygis, fiksuojantis monijos istorij), Psichikos struktra asmenybs raidoje individualizuojasi. Z. Froidas (pradininkas)
A. Adleris, K. Jungas, K. Horni, H. Salivanas, E. Fromas, E. Eriksonas Kognityvin Isiaikinama, kas vyksta su sensorine informacija U. Neiseris psichologija po to, kai ji perimama receptoriuose. (U. Neisser), (iuolaikin kryptis) gim. 1928. Humanistin Tyrimo objektas unikali mogaus asmenyb, kuri A.Maslou, psichologija yra atvira keitimuisi bei saviaktualizacijai. K. Rodersas, (labiausia paplitusi V.Franklis psichologijos kryptis
Toks humanistinis poiris nutolsta nuo mokslins psichologijos, nes pagrindinis vaidmuo ia tenka mogikajam patyrimui. Tai yra kritikos objektas, nes danai sunku nustatyti skirtum tarp to, k mogus galvoja apie save ir to, kas jis yra i tikrj. Taiau humanistins psichologijos atstovai daugiau orientuoti rpintis konkretaus mogaus gyvenimo kokybe nei kurti teorijas, kurios ir yra praktikos apibendrinimo rezultatas. Dabartin psichologija tai intensyviai besivystantis mokslas, kuriame iuo metu egzistuoja vairios kryptys ir skirtingi poiriai tai, kas yra psichologijos mokslas (1 lentel). Galima sakyti, kad iuolaikinje psichologijoje nra vieningos paradigmos vyraujanios teorins ir praktins sistemos, apsprendianios io mokslo raidos perspektyvas. Vieningos paradigmos negalima vesti dirbtinai. Reikia pripainti metod bei teorij vairov ir aikinant psichikos reikinius, ir pasinaudojant psichologijos iniomis bei metodais praktikoje. Skirting psichologini mokykl atstovai, irykindami ir sureikmindami vien ar kit psichikos aspekt, giliau j tyrindami, praturtina psichologijos moksl naujais faktais bei tyrimo metodais. ____________________________________________________________________________
1.2.2. Psichologijos akos

Psichologijos mokslo akos yra skiriamos pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas. iuolaikin psichologija tiria labai vairius mogaus psichinio gyvenimo aspektus. Yra atvej, kai psichologijos akos skiriamos pagal tyrimo udavinius, metodus arba rezultat pritaikymo sritis. iuolaikins psichologijos akos naudoja viening mokslini kategorij paradigm bei istorikai susiformavus mogaus painimo metod raidos kontekste psichologini termin odyn. Nemaai iuolaikins psichologijos ak turi savarankik status, kur slygoja ne tik tyrimo objekt ir taikomosios paskirties metodik skirtumai, bet ir konkreios srities specialist rengimo specifika. Psichologijos mokslo akas galima suskirstyti dvi dideles grupes: fundamentaliosios arba pamatins teorins akos ir taikomosios psichologijos akos.
1.2.2.1. Fundamentaliosios psichologijos akos

Fundamentalij psichologijos ak specifik susijusi su teorini psichologijos mokslo pamat krimu. iai sriiai priklauso bendroji psichologija, psichologijos istorija, psichologijos filosofija ir psichologijos metodologija. Bendroji psichologija sistemina visas psichologijos disciplinas, apibendrinant kit psichologijos ak duomenis, analizuojant ir pagrindiant psichologini tyrim metodus, teorinius principus, psichologines svokas. Ji yra visos psichologijos pamatas. Bendrosios psichologijos raida priklauso nuo kit psichologijos ak isivystymo lygio. Socialin psichologija tyrinja moni grupi funkcionavimo ypatumus bei mogaus sveikos su kitais monmis dsnius. moni grupi tipai, grupi struktra, grupin dinamika ir grups poveikis jos nariams, socialinio mstymo ypatumai, socialini nuostat atsiradimo bei vertybi sistemos formavimosi kriterijai tai pagrindini sprendiam socialins psichologijos sferoje klausim ratas. Amiaus tarpsni arba raidos psichologija tiria mogaus psichikos ir asmenybs ontogenez, psichini proces dinamik vairiais amiaus tarpsniais. Raidos psichologija skirstoma vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio mogaus psichologij ir gerontopsichologij (seno mogaus psichologija). Nustatant kaip keiiantis amiui keiiasi mogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai bdingi tam tikram amiaus tarpsniui, manoma prognozuoti tam tikrus mogaus adaptacijos prie aplinkos ypatumus. Su fiziologija bei medicina susijusi psichologijos sritis psichofiziologija tiria psichini fiziologini reikini koreliacij, o neuropsichologija tiria psichini funkcij mechanizmus ir j lokalizacij smegenyse. Medicinin psichologija nagrinja vairi mogaus susirgim psichologinius aspektus. Tiriant medicinos personalo ir ligoni santykius, psichologini veiksni tak ligai, somatini (kno) lig poveik mogaus psichikai, medicinin psichologija padeda formuoti ir koreguoti efektyvesnes gydymo strategijas. Patopsichologija tai mogaus psichikos funkcij, psichins veiklos bei psichinio vystymosi sutrikimus tirianti psichologijos aka. Zoopsichologija kaip psichologijos mokslo aka reikalinga tam, kad painti ir paaikinti gyvn psichikos ir elgesio ypatumus. Psichologija kaip savarankikas mokslas susiformavo ir vystosi fundamentalij teorini tyrim kryptimi.
____________________________________________________________________________
1.2.2.2. Taikomosios psichologijos akos

Praktinis psichologijos ini taikymas prasidjo vliau, kai susiformavo taikomosios psichologijos kryptis. Taikomosios psichologijos kaip autonomikos psichologijos mokslo krypties tikslas aikinti mogaus psichikos dsningumus bei darbo ypatumus atskirose veiklos srityse ir pateikti konkreias rekomendacijas tam tikr veiklos srii bei profesij monms. Veiklos (darbo) ir ininierin psichologija plaiausia taikomosios psichologijos sfera, tirianti darbo organizavimo mokslines problemas bei profesines asmenybs ypatybs. mogaus ir technini sistem (main) sveikos problemos esmin ir spariai besivystanti ininierins psichologijos dalis. Darbo produktyvumo didinimo psichologins problemos, darbo slyg tobulinimo bei asmenybs ugdymo darbe metodologiniai aspektai tai perspektyvios darbo ir ininierins psichologijos raidos kryptys. Aviacin psichologija viena i spariai besivystani ininierins psichologijos ak. Tai moderni, ypatingai svarbi ir perspektyvi taikomosios psichologijos sritis, tyrinjanti su aviacija susijusias psichologines aviacinio darbo problemas bei profesines aviatoriaus asmenybs ypatybes. Aviacins psichologijos tyrim ir j rezultat taikymo diapazonas yra gana platus. Atkreipiant ypating dmes streso, nuovargio tak mogaus darbingumui, efektyvios darbo komandos (gulos) formavimo galimybes bei keleivi aptarnavimo srities tobulinim, aviacin psichologija vystosi kaip ir daugelis kit taikomosios psichologijos ak lygiagreiai su aviacins technikos paanga ir aviacijos technologij tobulinimu. Kosmin psichologija tai gimininga aviacinei psichologijai taikomj psichologijos ak sritis, akcentuojanti mogaus adaptacijos nesvarumo bsenai problemas bei tirianti mogaus galimybes dalyvauti ilgos trukms kosminiuose skrydiuose. Ypatingas dmesys skiriamas kosmonaut gulos psichologiniam suderinamumui. Karo psichologija tiria mogaus dalyvavimo karinse veiksmuose problemas, kari ir j vad sveikos ypatybes bei ekstremali karo slyg tak mogaus psichikai ir psichinei sveikatai. Sporto psichologija iuolaikika taikomosios psichologijos aka, kurios dmesys nukreiptas mogaus fizins bei psichologins itverms tyrimus, nagrinjant sportininko asmenybs ypatybi tak sportini rezultat gerinimui ir galimybi rib prapltimui. Pedagogin psichologija tiria mokymo, mokymosi ir ugdymo psichologinius dsningumus, santyki taip moksleivi ir mokytoj ypatumus bei kitas ugdymo edukacines problemas. ios taikomosios akos sudtyje iskiriamos tokios atskiros psichologini tyrim sferos kaip mokymo psichologija, aukljimo arba ugdymo psichologija, sutrikusio intelekto vaik mokymo psichologija ir kt. eimos psichologija analizuoja gyvenimo partnerio pasirinkimo bei eimos krimo klausimus, tiria eimos ir santuokos transformavimosi problemas, eimos nari tarpusavio santykius ir ryius, tvysts ir motinysts aspektus, vaik ir tv santyki vairiuose amiaus tarpsniuose problemas ir j sprendimo bdus. Vadovavimo psichologija skiria dmes efektyvaus vadovavimo bd tyrimams bei konflikt sprendimo problemoms, partnerinio bendradarbiavimo pltojimui ir deryb vdimo menui. Vadovavimo psichologija ypatinga dmes skiria darbuotoj motyvavimo problemoms, tiria mogaus ir jo darbo aplinkos sveikos ypatumus psichologiniu aspektu bei formuoja efektyvaus vadovavimo metodikas. Organizacin psichologija kaip taikomosios psichologijos aka skiria dmes konkreios organizacijos veiklos efektyvumo problemoms ir organizacijos vystymosi perspektyvoms. ____________________________________________________________________________
- 10 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova
Reklamos psichologija tiria vartotoj elgsenos ypatumus ir reklamos poveikio vartotoj elgsenai spektr. Kaip ir kitos modernios socialini moksl akos reklamos psichologija spariau pradjo vystytis rinkos ekonomikos slygomis, reaguojant aplinkos socialin usakym, susijusi su vairi verslo struktr poreikiu plsti savo taka rinkoje bei formuoti naujus vartotojikos elgsenos modelius. Teiss arba juridin psichologija jungia kelet srii, toki kaip kriminalin psichologija, operatyvin psichologija, teism psichologija, kuri atsiradimo prieastys ir raidos perspektyvos sietinos su vis didjaniu poreikiu painti nusikalstomo bei anomalinio elgesio dsnius bei teistvarkos institucij poveikio mogui ypatybes. Ekologin psichologija kaip taikomoji psichologijos mokslo aka susikr visai nesenai pagrinde kaip atsakas mogaus kins veiklos paskoje susiformavusias aplinkosaugos problemas. Intensyviai vystantys naujoms mokslini tyrim metodams bei vairi mokslo srii integracijos procese atsiranda naujos disciplinos kaip psicholingvistika, tirianti, kaip mogus kalbos pagalba reikia savo mintys, kaip supranta, kiek gramatins struktros yra bendros visiems monms. Aktyvjant mokslo takai praktinms mogaus veiklos ir gyvenimo pusms m vystytis tokios taikomosios psichologijos akos kaip psichofarmakologija, tirianti vairi chemini mediag taka psichikai. Tai ypatingai aktualu visuomenei dl grsmingai didjanio narkotik vartotoj skaiiaus, j jaunjimo tendencijos bei narkomanijos prevencijos priemoni efektyvumo didinimo. iuolaikin psichologija intensyviai vystosi. Per pastaruosius deimtmeius ji tapo daugiaake moksline disciplina, kurios sudtyje atsirado daugyb nauj srii (ininierin psichologija, kosmin bei aviacin psichologija, valdymo arba vadovavimo psichologija). Reikalingos iuolaikiniam mogui psichologijos inios neretai populiarinamos praktinio pobdio psichologinje literatroje, pateikianioje skaitytojui i ini srit kaip praktin psichologij, kuri nra atskira taikomosios psichologijos aka. Nors tokio pobdio leidiniai yra naudingi visuomenei, taiau pakankamai racionaliai ir glaustai suformuluot vairi psichologijos koncepcij kratinys neformuoja sisteminio poirio psichologijos moksl.
1.3. Psichologijos mokslo sistema

Psichologijos mokslo sistemos formavimas bei psichologijos srii sisteminis apraymas tai teorini ir praktini interes sritis, nuo kurios priklauso ir paios psichologijos raidos perspektyvos. Sisteminiai apraymai psichologijoje reikalingi sudarant tam tikr psichologini studij programas vairiuose fakultetuose, kur dstomi psichologijos pagrindai bei atskiros psichologijos disciplinos. Taip pat psichologijos mokslo sistemos tyrimai padeda formuoti bibliotek duomen bazes bei bibliografines indikacijas psichologinje literatroje. Psichologijos srii sistematika yra reikminga, organizuojant psichologijos kongresus, psichologijos specialist suvaiavimus bei mokslines konferencijas. Psichologijos istorijoje inoma nemaai bandym sistematizuoti psichologijos mokslo inias. iuolaikins psichologijos pltros perspektyvos priklauso nuo psichologijos krypi bei srii sistematikos raidos, kuri, savo ruotu, slygoja fundamentini ir taikomj psichologijos mokslo ak struktros aikumas.
____________________________________________________________________________
D a rb o p s ic h o lo g ija
P a in im o p s ic h o lo g ija
T ip o lo g in i s k ir tu m p s ic h o lo g ija
In d iv id u a li s k ir tu m p s ic h o lo g ija
V E I K L O S p s ic h o lo g ija
S K I R T U M p s ic h o lo g ija A n o m a lin i s k ir tu m p s ic h o lo g ija P s ic h o f iz ik a E tn in i s k ir tu m p s ic h o lo g ija
E lg s e n o s p s ic h o lo g ija
B e n d r a v im o p s ic h o lo g ija P s ic h o f iz io lo g ija
B E N D R O J I P S IC H O L O G IJ A
G yv n (zo o ) p s ic h o lo g ija G r u p in i s u b je k t p s ic h o lo g ija
O n to g e n e z s p s ic h o lo g ija
L y g in a m o ji p s ic h o lo g ija
T a r p a s m e n in i M a s in i s a n ty k i k o m u n ik a c ij p s ic h o lo g ija p s ic h o lo g ija S O C I A L I N P s ic h o lo g ija Is to r in p s ic h o lo g ija A s m e n yb s p s ic h o lo g ija
R A I D O S p s ic h o lo g ija F ilo g e n e z s p s ic h o lo g ija A n tr o p o g e n e z s p s ic h o lo g ija
Psichologijos mokslo sisteminis apraymas (Ganzen, 1984)
XX a. (60-ieji metai), susiformavus sistem teorijoms, sukauptas skirtingose mokslo darbuose mokslines inias bandoma sistematizuoti. Psichologijos mokslo srii sisteminis apraymas (pateiktas 1 paveiksle) kaip vienas i daugelio, inom psichologijos istorijoje bei metodologijoje. is psichologijos sistemos apraymas yra patogus tuo, kad leidia aikiai ir vaizdiai (tame tarpe, ir grafikai tiksliai) nustatyti atskir psichologijos mokslo srii sisteminius ryius, j grupavimosi tam tikras psichologijos akas principus bei atskir psichologijos mokslo srii tarpusavio takos ypatumus. Psichologijos sistemos aprayme atskiros dalys (veiklos psichologija, raidos psichologija, skirtum psichologija bei socialin psichologija) turi savo aiki struktr ir tiesiogin ry su centrine sistemos dalimi bendrosios psichologijos funkciniu struktriniu apraymu. Pavyzdiui, bendroji psichologija tiria psichofizikos dsnius ir iskiria jutimo lygius. O skirtum psichologijos srityje nustatomi manomi anomaliniai nukrypimai tam ____________________________________________________________________________
tikrose mogaus vystymosi stadijose, tiriamas tipologini ir individuali skirtum santykis bei i reikini tak mogaus vystymuisi. Panai sisteminio mstymo logik galima velgti bendravimo psichologijos bei grupini subjekt psichologijos struktrini tarpusavio ryi nustatyme ir j takos veiklos psichologijos bei socialins psichologijos segment struktros formavimui. Bendravimo psichologija studijuoja mogaus elgsenos sociume (moni grupje) ypatumus, o veiklos psichologija tiria mogaus painimo ir elgsenos darbe (veikloje) problemas bei formuoja rekomendacijas dirbantiems monms bei ios psichologijos srities specialistams. Grupini subjekt psichologija tiria psichini proces ir psichini bsen ypatumus moni grupse (grupin atmintis, grupinis mstymas), o socialins psichologijos tyrimai skirti masini komunikacij bei tarpasmenini santyki problem tyrimui ir asmenybs psichologini savybi formavimosi dsni nustatymui. Raidos, veiklos, skirtum bei socialin psichologija yra savarankikos psichologijos mokslo sritys, kuriuos jungia mokslini tyrim vieningas dmesys mogaus sisteminms studijoms.
1.4. Psichologini tyrim metodai

Psichologijos mokslas, tiriantis psichinius reikinius, j kilm, raid, reikimosi formas ir mechanizmus, naudojasi vairiomis mokslini tyrim strategijomis ir metodais. Galima iskirti mokslinius psichologinius tyrimus ir psichodiagnostik. Moksliniai psichologiniai tyrimai skirti tam tikr nauj psichikos bei psichinio gyvenimo fakt nustatymui, j apraymui, ryi tarp vairi fakt ir reikini nustatymui, siekiant suformuluoti hipotezes, suformuoti dsnius, kurti bei patikslinti psichologines teorijas. Mokslini tyrim pagalba atrandami nauji neinomi psichikos bei psichinio gyvenimo reikiniai, kurie gali bti tiriami ir apraomi. Psichodiagnostika tai psichologijos sritis, priklausanti psichologo praktiko veiklai, kai psichologijos inios naudojamos konkrei moni gyvenimo problem painimui bei sprendimui. Psichologijoje susiformavo tris pagrindins mokslinio tyrimo strategijos: apraomoji (arba stebjimo) strategija, eksperimentin strategija ir koreliaciniai tyrimai. Apraomoji arba stebjimo strategija naudojama, siekiant gauti nauj duomen apie tam tikrus psichinius reikinius (apie elges, painim, savistab ir kt.). Toki bdu gaunamos ivados nepaaikina reikinio prieasi, o tik konstatuoja faktus. Eksperimentin strategija taikoma, kai reikiniai tiriami aktyviai juos veikiant, sudarant bei keiiant slygas ir net takojant tyrimo objekt ar dalyvius. Eksperimentin strategija pasiymi tuo, kad leidia sprsti apie tiriamo reikinio prieastys. Koreliaciniai tyrimai naudojami tada, kai iekomas ryys tarp tam tikr psichini reikini. Koreliacini ryi nustatymui taikomi matematiniai statistiniai metodai. Svarbiausi psichologijos metodai (stebjimas ir koreliacinis tyrimas) ir pagalbiniai metodai (anketavimas, interviu, testai) naudojami praktikai visuose psichologijos mokslo akose.
____________________________________________________________________________
2. PSICHIKA PSICHOLOGIJOS MOKSLO OBJEKTAS

mogus tai aktyvi sistema. Ir supaniame mus pasaulyje yra daugyb aktyvi objekt ir reikini. iuolaikiniai duomenys apie mogaus psichik leidia suvokti j kaip polifunkcin ir polistruktrin reikin. Psichikos sistemin analiz prasideda nuo jos funkcij analizs, nustatant funkcij paskirt, sudt, reikimosi diapazon bei tarpusavio santyk. mogaus psichik kaip vientis reikin gana sudtinga suvokti ir aprayti, atsivelgiant visus psichikos funkcionavimo ypatumus. Psichiniai procesai (paintiniai procesai, emociniai procesai arba psichins bsenos bei valios procesai) ir psichins savybs (charakterizuojanios tokias asmenybs ypatybes kaip temperamentas, charakteris, sugebjimai bei asmenybs kryptingumas) pakandamai daug buvo tiriami atskirai. Todl psichologijos moksle susikaup nemaai j apraym. Taiau sisteminio poirio taikymas gerokai praplatina supratim apie mogaus psichik kaip vientis reikin. Sisteminis informacijos pateikimas turi didel reikm suvokimui ir painimui. Nuo to, kaip vyksta painimo procesas ir studijuojamos mediagos sisavinimas tiesiogiai priklauso ini kokyb. Naudojantis sisteminiu poiriu bei sisteminiais apraymais manoma painti tam tikr studijuojam reikin kaip visum.
2.1. Sisteminio poirio taikymas psichikos apraymui

Psichikos struktrines dalys (psichinius procesus ir psichines savybes) manoma iskirti tik slyginai, siekiant suformuoti supratim apie atskiras psichikos funkcijas ir j tarpusavio ryius. Atsivelgiant psichini reikini glaud ry tikrovje, sistemins analizs ir sintezs pagalba manoma suformuoti mogaus psichikos funkcins struktros vaizd ir aprayti j, taikant psichologijos mokslo inias. Moksle egzistuoja keletas sisteminio poirio taikymo atvej, tinkam psichini reikini apraymui. Bet kuris apraymas teikia informacij apie tam tikr psichikos fenomen, savyb, proces bei eksperimentini bdu gautus faktus. Sistemini apraym privalumas yra toks, kad jis naudoja mogaus poli modalin gebjim suvokti, nors daugelis sistemini apraym adresuoti mogaus regos sistemai. Vizualinis sistemini apraym pateikimo bdas yra vienas patogiausi ir todl daugiausiai ivystytas moksle. Pagrindiniai sisteminio poirio taikymo metodai yra tokie: kompleksinis, struktrinis ir visuminis. i samprat reikm, apimtis bei taikymo galimybi diapazonas yra nevienodi. Kompleksinis poiris leidia nustatyti tiriamo objekto komponent sandar, taikant tam tikr tyrimo metod kompleks. iuo atveju neatsivelgiama tokius dalykus, kaip tiriamo objekto komponent santykis ir komponent sudties apraymo pilnum bei komponent santykio su visuma charakteristikas. Kompleksinio poirio pagalba pagrinde sprendiami objekto (reikinio) statikos apraymo udaviniai (komponent kiekybinio santykio ir kiti). Struktrinis poiris reikalauja objekto ar reikinio sudties (posistemi) ityrimo bei objekto struktros nustatymo. Struktrinis poiris leidia neatsivelgti posistemi (dali) ir sistemos (visumos) tarpusavio sveik. Atliekant sistemos dekompozicijos posistemes veiksmus taikomas ne vienas komponavimo bdas. Struktros dinamika, kaip taisykl, nenagrinjama. Visuminis poiris btinai reikalauja tirti ne tik santykius tarp objekto dali, bet ir kiekvienos dalies santyk su visuma. Visumos dekompozicija dalys atliekama vieninteliu ____________________________________________________________________________
bdu. Pavyzdiui, tai tas atvejis, kai sakoma, kad visuma tai tas, nuo ko nieko nemanoma atimti ir prie ko nieko nemanoma pridti. Visuminis poiris taikomas tiriant objekto sudt (posistemes) ne tik statikoje, bet ir dinamikoje tai reikia, kad visuminis poiris leidia tirti sistem elgsenos bei evoliucijos problemas. Bet kuri sistem galima suvokti kaip didesns sistemos posistem. Psichologijos objekt specifika reikiasi tuo, kad beveik visi jie yra visuminiai tai tokie objektai, kuriuos nemanoma stebti tiesiogiai (vaizdinys, mintis, smon, asmenyb ir kiti) ir j apraymui netinka nei stebjimo, nei eksperimentini tyrim metodai. Iimt sudaro tik tam tikri veiksmai veikloje (btent j iorin iraika). Daugelis psichologijos objekt nra erdviniai (kaip, pavyzdiui, sauls sistema ar gyvas knas) ir j apraymui nemanoma pritaikyti erdvini struktr tyrimo metod (toki, kaip geometrinio apraymo bdas). Todl psichologijos mokslas pagrinde naudoja konceptualin visumini reikini atspindjim, siekiant juos apibdinti ir aprayti. Visuminio poirio taikymas yra geriausiai tinkamas pagrindiniam painimo tikslui pasiekti integruojant daugelio mokslinink tyrim rezultatus suformuoti toki ini sistem, kuri leist efektyviau sprsti praktins psichologijos uduotys (tokias, kaip psichologinis konsultavimas, psichologinis testavimas ar atranka), pltojant taikomsias psichologijos akas, kas turi didel taka psichologijos mokslo raidos perspektyvoms.
2.2. mogaus psichika kaip atvira dinamin sistema

mogaus psichika tai kokybikai nauja organizm prisitaikymo prie aplinkos forma. Kad prisitaikyt prie pastovios ar dsningai kintanios aplinkos, organizmui pakanka genetikai paveldti stereotipines reakcijas (instinktus, neslyginius refleksus). Kai aplinka yra sudtingas dirgikli derinys ir kinta nedsningai, individas turi bti labai lankstus, turti sudtingesn prisitaikymo mechanizm. Didesn prisitaikymo prie aplinkos sugebjimai atsiranda tik isivysius psichikai. Atspinddama aplink, psichika parengia organizm veiklai, numatant efektyviausius veiksmus tikslui siekti. Yra manoma, kad psichikos gebjimas numatyti potencialios veiklos bdus kyla i refleksins psichikos prigimties. Organizm veikiantys dirgikliai i dalies aktualizuoja ankstesnje veikloje susidariusias ir atmintyje ilaikytas reakcijas, kurios ir padeda nuspti tolesn vyki eig ir savo veiklos rezultatus. Didjant sugebjimui numatyti vykius ir veiklos rezultatus, susidaro slygos mogaus socialinei raidai. io proceso pagrindas patirtis, kuri gyjama darbinje veikloje. Patyrimo kaupimas ir perdavimas kalbos pagalba yra naujas psichikos raidos altinis, kuris sudaro prielaidas susiformuoti auktesniosioms psichikos funkcijoms, lemianiom mogaus socialin ir kultrin evoliucij bei profesionalumo isivystym konkreioje veiklos srityje. Psichika ypatingu bdu organizuotos materijos gebjimas atspindti aplink ir reguliuoti individo sveik su t aplink bdinga gyvoms btybms, turinioms centrin nerv sistem bei smegenys. Kuo sudtingesn organizmo nerv sistema, tuo sudtingesn ir jo psichika. mogaus nerv sistema, kurios svarbiausia dalis yra galvos smegenys ir smegen didieji pusrutuliai, yra gerokai labiau isivysiusi u kit gyv btybi nerv sistem. mogaus galvos smegenys yra labai sudtingos gamtoje nra objekto, kuris bt sudtingesnis u mogaus smegenys. mogaus smegenyse nuolat vyksta sudtingiausi elektriniai ir cheminiai reikiniai. Smegenys niekada nesiilsi net tada, kai mogus miega. Galvos smegenys tai centrins nerv sistemos organas, kuris valdo visas organizmo funkcijas ir psichins veiklos funkcijas. Dka smegen veiklos mogus turi ____________________________________________________________________________
plaiausia psichins veiklos funkcij spektr suvokia j supanti pasaul ir save, atsimena, galvoja, jauia, kuria idjas, numato ateit. Nors psichika yra nerv sistemos savyb, taiau psichins veiklos ir nerv sistemos veiklos dsniai netapats. Normalaus mogaus elges slygoja normalus smegen funkcionavimas. Bet kokie struktriniai ar fiziologiniai smegen veiklos sutrikimai atsiliepia psichikai. Atsivelgiant tai, kad smegenys tai psichins veiklos organas, suprantamas psicholog dmesys smegen funkcij studijoms. mogus tai aktyvi sistema, sveikaujanti su aplinka. mogaus psichika tai ne iaip aplinkos atspindjimo sistema, bet tam tikru bdu organizuota dinamin sistema, funkcionuojanti tam tikroje aplinkoje. Aplinka aktyvi objekt erdv. mogaus orientacija aplinkoje vyksta ne tik dka psichikos gebjimo painti ir suvokti supanio pasaulio savybes, bet ir dka mogaus gebjimo numatyti savo veiksmus ir takoti aplink, priklausomai nuo aktualizuot tuo momentu poreiki. Svarbiausia psichikos savyb yra jos aktyvumas. Psichika yra subjektyvus (priklausantis nuo vidini subjekto savybi) objektyvaus pasaulio atspindjimas (painimas), turintis savo dsnius.
2.3. Psichika veiklos ir elgesio reguliacijos sistema

Psichikos sistemin analiz prasideda nuo psichikos funkcij analizs, nustatant psichikos funkcij sudt ir tarpusavio santyk reikia nagrinjant jos funkcin struktr. Dvi fundamentins psichikos savybes leidia atlikti psichikos sistemin analiz tai psichikos gebjimas tiesiogiai (betarpikai) bei netiesiogiai atspindti aplink. Atspindjimo funkcija viena pagrindini psichikos funkcij nra vienintel, kadangi objektyvaus pasaulio atspindjimas nra vienintelis mogaus tikslas. Aplinkos atspindjimas reikalingas mogaus orientacijai pasaulyje, jo elgsenos ir veiklos reguliacijai gebjimui gyventi ir vystytis. Todl kita svarbiausia psichikos funkcija yra reguliacijos funkcija. Atspindjimo ir reguliacijos funkcijos yra tampriai susijusios ir viena kitos slygotos. Atspindjimas yra reguliuojamas, o reguliacija vyksta tos informacijos pagrindu, kuri gaunama atspindjimo procese. Psichikos kaip sistemos vientisumas reikiasi jos apibendrintoje funkcijoje bdama objektyvios tikrovs subjektyviu atspindjimu, psichika atlieka elgsenos reguliacijos funkcij. Psichikos struktros, realizuojanios atspindjimo ir reguliacijos funkcijas, glaudiai persipina tarpusavyje ir dalinai net dubliuoja viena kit.
Aktyvi
reguliacija
Aktyvus
atspindjimas
REGULIACIJA
INTEGRACIJA
ATSPINDJIMAS
Reaktyvi
reguliacija
Reaktyvus
atspindjimas
Psichikos funkcijos bendr mokslini kategorij poiriu
____________________________________________________________________________
Teoriniai ir eksperimentiniai psichins reguliacijos proces tyrimai leidia rodyti reguliacijos funkcijos savarankikum, neapribojant jos reikms tik atspindjimo veiksniais. Kiekvienas psichinis procesas ir kiekviena psichin bsena dalyvauja ir atspindjime, ir reguliacijoje, taiau btinai dominuojant vienai i funkcij: emocijos ir valia, pavyzdiui, dominuoja reguliacijos procese, o percepcija (suvokimas) ir mstymas pagrinde atspindi supanio pasaulio reikinius. Atspindjimo ir reguliacijos funkcij glaudus tarpusavyje ryis leidia aprpint normal psichikos funkcionavim bei vis psichikos reikimosi aspekt vientisum viso vidinio psichinio gyvenimo, psichini bsen ir psichini proces integracij. Visos psichikos funkcijos suteikia mogui ryio su aplinka priemones, aprpinant jo nenutrkstani sveik su supaniu pasauliu bei integracij j. Atspindjimo ir reguliacijos procesai yra prieingi pagal j prigimt, Atspindjimo funkcijos tikslas iorinio poveikio atkartojimas. Reguliacijos funkcijos tikslas iorinio poveikio neutralizavimas. Bendr psichikos funkcij atspindjimo ir reguliacijos funkcij integracija. mogaus psichika atvira dinamin sistema, funkcionuojanti tam tikroje aplinkoje. Todl manomas dar vienas sistemins analizs lygis galima skirti aktyv ir reaktyv atspindjim, o taip pat aktyvi ir reaktyvi reguliacij, gaunant tokiu bdu hierarchin (trij lygi) psichikos funkcin struktr.
JIM A S: Jutim in sistem a
IJIM A S: V eiksm ai ir veikla M stym as ir K alba
Em ocinis vertinim as
Psichika kaip atvira dinamin sistema
Daugelis iuolaikini psichologijos vadovli aprao vairius psichinius reikinius, naudojant pagrindines svokas, apibdinanias visus iuos psichinius reikinius (smon, dmesys, atmintis, jutimas, suvokimas, percepcija, mstymas, kalba, emocijos, jausmai, afektai, motyvas, veiksmas, valia). Visi ie psichikos reikiniai gali bti grupuojami logines triadas, realizuojanias vien i psichikos funkcij integracijos, reaktyvaus ar aktyvaus atspindjimo, reaktyvios ar aktyvios reguliacijos.
____________________________________________________________________________
Psichikos reikini ir funkcij santykio triados Psichikos funkcijos Integracijos funkcija Reaktyvaus atspindjimo funkcija Aktyvaus Atspindjimo funkcija Reaktyvios reguliacijos funkcija Aktyvios reguliacijos funkcija
Psichikos Smon +
reikiniai + Atmintis
Dmesys
Percepcija
Jutimas
Suvokimas
Mstymas
Vaizdinys
Kalba
Afektas
Emocija
Jausmas
Valia
Motyvas
Veiksmas
Kiekvienoje triadoje pirmoji svoka yra vedanioji ir jungianioji kit svok atvilgiu. Smon tai aukiausio lygio mogaus psichinis reikinys - integratorius. Dmesys ir atmintis tai psichiniai procesai, dalyvaujantys visuose psichinse reikiniuose. Atmintis integruoja informacij apie pasaul. Dmesys jungia subjekt su objektu ir objekto vaizdiniu. Percepcija realizuoja tiesioginio atspindjimo funkcij ir egzistuoja dviejose formose: jutimo ir suvokimo, kurie betarpikai leidia atspindti pasaul. Todl percepcijai bdinga reaktyvaus atspindjimo funkcija. Mstymas tai atspindjimo forma, kuri charakterizuoja tokie tarpiniai psichiniai reikiniai kaip kalba ir inios. Mstymas gali bti vaizdinis ir verbalinis kas ir slygoja tai, kad aktyvaus atspindjimo triad eina vaizdinys ir kalba. Mstymo pagalba realizuojama aktyvaus atspindjimo funkcija todl, kad mstymo procese tikrovs reikinys nra kopijuojamas, o bandoma suvokti io tam tikro tikrovs reikinio esm, aktyviai apdorojant bei transformuojant informacij ir pervedant j (informacij) vaizdin ir enkl formas. Afektas (kaip visumin psichin reakcija) egzistuoja dviejose formose emocij ir jausm, atliekant reaktyvios prisitaikanios reguliacijos funkcij. Aktyvi reguliacija vykdoma valing veiksm pagalba. Valing ir nevaling psichini reikini grupei priklauso dar dmesys ir atmintis, kurie charakterizuojami, taikant valios svoka ir skirstomi valing ir nevaling dmes bei valing ir nevaling atmint. Motyvas kaip sismoninta (ir daiktinta) integruota poreiki ir vertybi sistema atliek veiksmo skatinimo funkcij. Sujungus nagrintus psichikos reikinio apraymus psichikos reikini ir funkcij santykio triadas ir psichikos funkcij sistemin vaizd gaunamas mogaus psichikos funkcins struktros grafinis vaizdas, kuris pateikiamas naudojant bendras psichologijos mokslo kategorijas.
____________________________________________________________________________
2.4. mogaus psichikos funkcin struktra

Btina atsivelgti tai, kad psichikos funkcijos tampriai susijusios tarpusavyje. Pateiktas psichikos funkcins struktros grafinis vaizdas atspindi afektin - valing mogaus psichikos sfer (kairioji paveikslo pus) ir percepcin - mstymo (paintin) mogaus psichikos sfer (deinioji paveikslo pus). Psichika kaip atvira dinamin sistema turi jimo blok (tai jutimai, kuriuos pastoviai lydi emocinis vertinimas) ir ijimo blok (tai veiksmai arba veikla ir kalba). Psichikos integruojani funkcij reikt suprasti dialektikai kaip integracijos ir diferenciacijos prieing tendencij vienov, kuomet dominuoja integracijos funkcija, kadangi psichika aprpina mog ne tik galimybe integruotis aplink, bet ir galimybe isiskirti i aplinkinio pasaulio ir suvokti savo individualum. Psichikos funkcinje erdvinje struktroje smon tai visos sistemos funkcin vientisum integruojantis veiksnys, kurio dka psichika yra visuma ir suprantama kaip visuma. Smon gali atlikti integruojani funkcij dka to, kad visi smons komponentai irgi vykdo integracijos funkcij. Atmintis apjungia vairias nevienars informacijos apimtys, atmintyje informacija organizuojama ir ruoiama panaudojimui. Dmesys kiekvienu laiko momentu jungia subjekt su tam tikru objektu ar reikiniu aplinkoje. Percepcijos pagalba integruojama vairi informacija apie esam situacij. Afektas ir valia atlieka elgsenos ir veiklos integracijos bei reguliacijos funkcij konkreiuose slygose. Mintis (mstymas) jungia vairi reikini poymius vientis samprat.
mogaus psichikos funkcin struktra (psichologijos mokslo kategorij poiriu)
____________________________________________________________________________
Visi smons komponentai vykdo ir atspindjimo, ir reguliacijos funkcijas, bet j dalyvavimo iuose procesuose dalis yra nevienoda. Atmintis, percepcija ir mstymas pagrinde atlieka atspindjimo funkcij, o dmesys, afektas ir valia reguliacijos funkcij. Smons reikiniai skirstomi sismoninamus ir nesismoninamus, o atmintis ir dmesys charakterizuojami kaip valingi ir nevalingi. Psichikos atskir reikini suvokimas integracijos ir diferenciacijos, atspindjimo ir reguliacijos funkcij poiriu padeda aikiau ir tiksliau suvokti mogaus psichik kaip visumin reikin. Psichikos funkcins struktros apraymas leidia pamatyti atskir sistemos element tarpusavio ryius, kuri supratimui panaudojamos tokios iuolaikins psichologijos svokos kaip kryptingumas. Dmesys apibdinamas kaip kryptingas smons darbas. Dmesio sutelkimas ties tam tikru objektu reikalauja pastang smons kryptingumo palaikymui. Kryptingumas tai erdvin smons charakteristika, kuri aprpinama pagrinde percepcijos savybi pagalba. Pastang sutelkimas reikalauja energijos ir vykdomas valios pagalba. Tokiu bdu, dmesys tampriai susiejamas su percepcija ir valia. Atmintis apibdinama kaip patirties sigijimas, isaugojimas bei atkartojimas (reprodukavimas). Svarbiausias atminties poymis isaugojimas susijs su laiko funkcija, o pati patirtis tai, i esms, informacija. Todl atmint galim apibdinti kaip informacijos isaugojim laike. Dmesio apibdinimui svarbiausios kategorijos yra erdv ir energija, o atminties apibdinimui laikas ir informacija.
D M E S Y S
A T M I N T I S
P e r c e p c ija
A fe k ta s
V a lia
M s ty m a s
J U T I M A S
S U V O K I M A S
E M O C I J A
J A U S M A S
M O T Y V A S
V E I K S M A S
V A I Z D I N Y S
K A L B A
Funkcin psichikos struktra ir smons vaidmuo ____________________________________________________________________________

Emocijos ir jutimai turi bendrus poymius tai yra jautrumas (sensorinis jautrumas emocinis jautrumas). Ir jutimai ir emocijos tai monolitiniai reikiniai (skirtingai nuo percepcijos ir jausm). Percepcija ir jausmai nukreipti tam tikrus daiktus (objektus ar subjektus) ir yra polistruktriniai betarpiki reikiniai. Kad suprasti, kokia reikme psichikos painimui turi informacijos pateikimo forma bei sisteminio apraymo bdai, psichikos funkcin struktra pateikta kaip tradicin schema (6 pav.) ir visuminis centruotas vaizdas. Pastarasis pasiymi didesniu aikumu, geriau atspindi santykius tarp vairi psichikos komponent bei geriau pritaikytas prie mogaus gebjimo suvokti vizualin informacij.
2.5. Psichiniai procesai ir psichins bsenos

mogaus psichika yra vientisas reikinys ir jo funkcijas galima iskirti tik slyginai, siekiant suformuoti supratim apie atskiras psichikos funkcijas ir j tarpusavio ryius. Nors tikrovje visi psichiniai reikiniai yra glaudiai susij mogus negali i pradi suvokti, paskui siminti, po to pajusti, sukaupti dmes ar pradti mstyti sistemins analizs ir sintezs pagalba manoma suformuoti mogaus psichikos funkcins struktros visumin vaizd. Formuojant supratim apie atskiras psichikos funkcijas, psichinius procesus ir psichines savybes, atsivelgiama psichini reikini glaud tarpusavio ry bei ry su supanios mog tikrovs reikiniais. Klasifikuojant psichikos struktr sudaranius psichinius procesus ir psichines savybes pagal j funkcin paskirt siekiama suprasti j reikm mogaus gyvenime ir veikloje.
PSICHIKA
PSICHINIAI PROCESAI
EMOCINIAI PROCESAI
PSICHINS BSENOS
PSICHINS SAVYBS
PAINTINIAI PROCESAI
ASMENYBS SAVYBS
TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS
VALIOS PROCESAI
SUGEBJIMAI KRYPTINGUMAS
Psichikos struktra: psichiniai procesai ir psichins savybs
____________________________________________________________________________
Skirstant psichinius procesus paintinius procesus (jutimas, pojtis, vaizdinys, vaizduot, dmesys, atmintis, mstymas, suvokimas), valios procesus (noras, valia, rytas, ketinimas), emocinius procesus arba psichines bsenas (afektas, jausmas, emocija, nuotaika, nerimas, pyktis) btina suprasti ir smons reikm. Smon kaip aukiausia mogaus psichikos funkcija susiformavo darbo procese, susiklosius visuomeniniam gyvenimo bdui ir kalbai (kuri laikoma iskirtiniu mogaus gebjimu) todl smonei (kaip ir smoningumui) tenka ypatingas vaidmuo mogaus gyvenime ir ypa profesinje veikloje. Psichinius procesus ir psichines bsenas tyria bendroji psichologija. Psichini proces fiziologinius ypatumus tiria psichofiziologija bei medicina. Neuropsichologija tiria psichini funkcij mechanizmus ir lokalizacij smegenyse. Patopsichologija tiria psichins veiklos bei psichinio vystymosi sutrikimus. mogaus ontogenezs (amiaus tarpsni) psichologija tiria psichini proces ir asmenybs ontogenez psichikos funkcij vystymosi dsningumus mogaus raidos procese. mogaus ontogenezje iskiriamos 3 stadijos (0 21; 21 55; 55 110 m.) ir 9 periodai, kuriuos tiria vaiko, paauglio, jaunuolio bei jaunysts psichologija, ankstyvosios brandos, subrendusio mogaus ir gerontopsichologij senstanio mogaus psichologija. mogaus ontogenezs struktra Stadijos Stadij ribos Amius Vaikyst Paauglyst Ankstyvoji jaunyst Amiaus tarpsniai 08 8 13 13 21
0 21
II
21 55
Jaunyst Ankstyvoji branda Branda Senjimas Ankstyvoji senatv Senatv
21 34 34 42 42 55 55 76 76 89 89 110
III
55 110
____________________________________________________________________________
2.6. mogaus makrostruktrinis apraymas

Daugelyje atvej, kai reikia glaustai ir tiksliai charakterizuoti mog kaip visum arba konkretaus mogaus esminius psichologinius bruous, btina pasinaudoti sistemini apraym principais. mogaus visuminse (holistinse) apraymuose daniausiai pateikiami keturi pagrindiniai makrostruktriniai mogaus psichologinio apraymo lygiai mogus apibdinamas kaip individas, kaip subjektas (pvz., veiklos subjektas), kaip asmenyb ir kaip individualyb. Individas apibdinamas, vis pirma, anatomini bei fiziologini poymi lygyje (nerv sistemos dinamika, konstituciniai bruoai, lytis, amius). Svok individas ir individualyb esmin reikmi skirtum lemia tai, kad individas suprantamas kaip maiausias vienetas ries sistemoje, o individualybs sampratoje atsispindi btent mogaus savitumo ir unikalumo bruoai. Individualyb apraoma, charakterizuojant individualios patirties, individualios istorijos, individuali charakterio ypatum bei mogaus asmeninio produktyvumo poymius. Asmenybs apraymui daugelis autori naudoja tokias makrostruktrines charakteristikas kaip temperamentas, charakteris, sugebjimai bei asmenybs kryptingumas. Subjektas charakterizuojamas, remiantis keturiais pagrindiniais mogaus kaip smoningos btybs psichini proces apraymo lygiais: percepcija (kaip mogaus suvokimo ypatybes bei informacijos apdorojimo proces apibendrinanti charakteristika), afektu (kaip mogaus jutimins sferos ir emocij bei jausm srities apibendrinaniu veiksniu), mstymu (kaip betarpikai susijusiu su kalba socialiai slygotu psichiniu procesu, atskleidianiu kak naujo ir lemianiu mogaus galimybes priimti sprendimus ir veikti), valia (kaip psichini proces katalizatoriumi, galinaniu mog veikti klitys painime ir veikloje). mogus sudtinga biosocialin visuma, turinti sudtingiausia pasaulyje organizacijos lyg, atspindint mogaus sveikos su aplinka ypatum struktr, kurioje socialinis komponentas turi didel reikm. Makrostruktrinis psichologinis mogaus apraymas apima mogaus socialines charakteristikas asmenybs bei individualybs savybes (dein paveikslo pus) ir mogaus psichikos biologins prigimties ypatumus (kair paveikslo pus). Pateiktas apraymas koncentruotai ireikia mogaus psichologin esm ir turi neatsitiktines ssajas su psichologijos mokslo sisteminiu apraymu. i sistemini apraym sugretinimas leidia pamatyti psichologini ini ir j praktinio pritaikymo ssajas.
____________________________________________________________________________
VALI A
MSTYMAS
P R O D U K T Y V U MAS
I N D I V I D U AL S Y P AT MAI
S U B J E K T A S
S MO N I N G U MA S REFL EKSI J A
I NDI VI DUALYB
S A V I T UMA S U NI K A L UMA S I N D I V I D U AL I I S T ORI J A
AF E K T AS
PERCEPCI J A
P AT I R T I S
M O G U S
N E R V S I S T E MO S D I N AMI K A
LYTI S
K R Y P T I N GU MAS
S U GE B J I MAI
I N DI V I D A S
MA I A U S I A S V I E N E T A S R I E S S I S T E MOJ E
A S M E N Y B
MA I A US I A S V I E NE T A S S OCI A L I N J E S I S T E MOJ E
AM I U S
KONS T I T UCI J A
T E MP E R A ME N T AS
C H AR AK T E R I S
Makrostruktrinis psichologinis mogaus apraymas
____________________________________________________________________________
3. PAINTINIAI PROCESAI IR MSTYMO STRATEGIJOS

mogaus psichik kaip visumin reikin manoma apibdinti, atskiras apraant tokius psichinius reikinius, kaip psichikos funkcijos (ir j tarpusavio ryis), psichiniai procesai ir psichins savybs. Nors tikrovje visi psichiniai reikiniai yra glaudiai susij j suvokimui, apibdinimui ir apraymui reikalingas dmesio sutelkimas ties atskirais struktriniais psichikos komponentais bei j elementais. Sistemins analizs ir sintezs pagalba kaip tik ir manoma suformuoti mogaus psichikos funkcins struktros visumin vaizd. Psichik sudaro du pagrindiniai funkciniai blokai psichiniai procesai ir psichins savybs. Psichini proces sudtyje iskiriami: - paintiniai procesai (jutimas, pojtis, vaizdinys, vaizduot, dmesys, atmintis, mstymas, suvokimas); - valios procesai (noras, interesas, valia, rytas, ketinimas); - emociniai procesai arba psichines bsenos (afektas, jausmas, emocija, nuotaika, nerimas, pyktis). Psichins savybs yra kompleksinis reikinys, charakterizuojantis asmenybs ypatumus (tai temperamentas, charakteris, sugebjimai, kryptingumas). Psichikos struktra (psichiniai procesai ir psichins savybs PSICHINIAI PROCESAI PSICHINS SAVYBS
PAINTINIAI procesai
EMOCINIAI procesai arba PSICHINS BSENOS

AFEKTAS JAUSMAS EMOCIJA NUOTAIKA NERIMAS PYKTIS
VALIOS procesai
ASMENYBS SASVYBS
JUTIMAS POJTIS VAIZDINYS VAIZDUOT DMESYS ATMINTIS MSTYMAS SUVOKIMAS
NORAS INTERESAS VALIA RYTAS KETINIMAS
TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS KRYPTINGUMAS SUGEBJIMAI
3.1. Jutimins sistemos ir poji klasifikacija

mogaus knas aprpintas specialiomis informacij renkaniomis jutiminmis (arba sensorinmis) sistemomis, kurios registruoja aplinkoje vykstanius pasikeitimus dka speciali lsteli grupi (receptori), reaguojani tam tikr energijos r. Informacijos apie aplinka gavimo procesas vadinamas jutimu, o jo rezultatas yra vairi ri pojiai (regos, klausos, lytjimo, uosls ir kt.). Vieni receptoriai reaguoja oro vibracij bei tam tikr mechanins energijos form, suvokiam kaip garsas. Kitos lstels yra jautrios elektromagnetins energijos formai, kuri mogus suvokia kaip vies. Dar kitos lstels reaguoja ilum, spaudim bei kitus dirgiklius. ____________________________________________________________________________
Pojius galima skirstyti vairiai. iuolaikinje psichologijoje ivardinamos daugiau kaip deimtis skirting poji grupi. Bet aikiausia yra poji klasifikacija pagal energijos r, kuriai yra jautri receptori grup: 1. Cheminiai pojiai (skonio ir uosls receptoriai reaguoja chemines mediagas). 2. Kno padties (kinesteziniai) ir pusiausviros (vestibiuliariniai) pojiai (kno padties pojiai suteikia informacij apie kno dali padt judant, o pusiausviros pojtis informuoja apie galvos ir kartu kno padt ir judjim ems atvilgiu). 3. Odos pojiai (spaudimas, lietimas, iluma, altis ir skausmas) informuoja apie objekt, besilieiani su kno paviriumi, savybes, registruojant jas specializuot odos receptori pagalba. 4. Klausa tai antrasis pagal svarb mogaus pojtis, atsirandantis specialiuose aus lstelse, reaguojaniuose staigius oro slgio pasikeitimus. Klausa suteikia galimyb kalbtis su kitais monmis ir yra ne tik bendravimo rankis, bet ir gali tapti profesins veiklos instrumentu (muzikams) ar kompensaciniu rankiu (akliesiems). 5. Regjimas teikia pagrindin informacij apie aplink, galina savarankikai veikti, lengviau orientuotis. Regimoji informacija papildo komunikacijos proces, praturtina bendravim, padedant gauti informacijos apie kit moni emocijas, jausmus, ketinimus. Regimosios informacijos netekimas ymiai sumaina duomen ir signal i aplinkos kiek bei vairov ir kartais padaro nemanomu kai kuri profesij valdym (pvz., architekto, piloto, okjo ar kitokios).
3.2. Suvokimo procesas ir suvokimo dsningumai

Suvokimas (percepcija) paintinis psichinis procesas, kurio metu vyksta daikto, reikinio, vykio ar situacijos visumos atspindjimas mogaus smonje. Dl fizini dirgikli tiesioginio jutimo organ receptori dirginimo ir smegen centr analizatori veiklos mogus suvokia aplink ir gali joje orientuotis. Suvokimas tai receptori ir analizatori sistemos veiklos rezultatas. Pirmin analiz vyksta jutimo organ receptoriuose. Vliau j papildoma sudtingo analizs sintezs proceso, vykstanio dka smegen centr analizatori veiklos, rezultatais. Fiziologinis suvokimo pagrindas slygini refleks sistema, besiformuojanti mogui augant ir gyjant aplinkos suvokimo gdius. Suvokimas yra esmin painimo proceso dalis, susijusi su mstymu, atmintimi ir dmesiu, dalyvaujant tame tarpe ir emocijoms. Suvokimo rezultatas suvokimo vaizdas. Suvokimas tai subjekto jungtins percepcins veiklos procesas, kadangi jungia motorin komponent (objekto apiupinjimas, aki judesiai, odi itarimas skaitant ir pan.) ir pat suvokim (supratim kaip proto veiklos rezultat). Suvokimo proceso metu formuojasi (prasideda) veiksm valdymas tolimesns veiklos proceso numatymas.
____________________________________________________________________________
3.2.1. Suvokimo dsningumai

Egzistuoja tam tikri dsningumai, pagal kuriuos vyksta suvokimas. Pagal gaunama informacija pasaulis suvokiamas skirtingais matavimais taip formuojasi atskiros suvokimo erdvs. Regimos informacijos gausumas bei vairov nulm tai, kad regimoji suvokimo erdv inagrinta isamiau. Regintis mogus derina girdimj ir lytjimo bdu gaut informacij su regimj atskaitos sistema. Reginiojo mogaus atskaitos sistema visada (net uritomis akimis) remiasi regimja informacija jis visk vertina i reginiojo pozicijos. Kitokios atskaitos sistemos bdingos monms su negalia (pavyzdiui, akliesiems) arba atskirais atvejais gali isivystyti esant specifiniam informacijos suvokimo ar panaudojimo poreikiui (pavyzdiui, dirbant blogo matomumo slygomis). Realybei adekvat suvokim reikia skirti nuo iliuzij. Suvokimo vaizdas tikrinamas ir koreguojamas praktinje veikloje ir bendraujant. Be to suvokim veikia painimo motyvai, emocijos. Suvokimui turi takos ir suvokjo tikslai. Suvokimo procesai yra intencionals, kryptingi, jais iskiriamas informacinis situacijos turinys, pagal kur subjektas gali palyginti suvokiamus objektus su jo atmintyje laikomais ankstesniais t objekt vaizdais bei apraais. Atpainimas vyksta, priskiriant suvokiam objekt vienai ar kitai semantinei klasei (kategorijai). Atpainimo eig nusako suvokimo dsnis: i pradi susidaro tik bendras, difuzikas objekto vaizdas, kur paskui pakeiia tikslesnis ir detalesnis vaizdas. Kai atpainimas grindiamas apibendrintu bei visuotins patirties ufiksuot poymi iskyrimu, jis utrunka daug trumpiau (sekunds dalis), negu pirminis suvokimas. Atpainimo procese vykstantis daikt, vyki ar situacij grupavimas kategorijas (panaus svok grupavim kategorijas) yra pagristas suvokimo ir atminties sveika. Suvokimas panaus mstymo procesus tuo, kad gali transformuoti vaizd ir padaryti j tinkam sprendimui priimti. Tokie perkrimai (danai nesmoningi) gali padti subjektui isprsti ikilusius udavinius.
3.2.2. Suvokimo savybs

Suvokimas ne pasyvus trumpalaikio poveikio kopijavimas, o aktyvus krybikas painimo procesas. Suvokim tiria psichologai, fiziologai, kibernetikai ir kit mokslo ak mokslininkai. Tyrimuose naudojamasi stebjimu ir eksperimentu, derinami empirins analizs ir modeliavimo metodai. Suvokimo savybi apibdinimas ir klasifikavimas reikalingas sudaryti visapusik io proceso supratimo sistem, leidiania koreguoti darbo rezultatus, atsivelgiant j poveik Susisteminti duomenys apie suvokimo funkcijas ir savybes, suvokimo raid ir struktr padeda kurti informacijos pateikimo vaizdais sistemas. Jais naudojamasi ergonomikoje, ininierinje praktikoje, techninje estetikoje, meniniame konstravime, pedagogikoje, sporte, reklamoje bei kitose profesins veikos srityse, kur smoningai siekiama tam tikro poveikio suvokjui.
____________________________________________________________________________
Suvokimo savybs DAIKTIKUMAS VISYBIKUMAS Duomenys apie painimo objektus Suvokimas visada visuminis objekto suvokiami santykyje su tais objektais vaizdas. Atskirus informacijos fragmentus mogus beveik automatikai priskiria prasmingai visumai. STRUKTRIKUMAS Suvokimas tai ne iaip poji suma. Mes suvokiame abstrahuot nuo poji objekto struktr. KONSTANTIKUMAS Aplinkos objektai turi tam tikr pastovi poymi (forma, spalva, dydis) ir stebint juos i vairi pozicij, nuotolio bei esant vairioms apvietimo slygoms jie suvokiami kaip pastovs (konstantiki).
SMONINGUMAS Suvokimas tampriai susietas su mstymu ir daikto esms supratim.
SELEKTYVUMAS Vieni objektai iskiriami i aplinkos , palyginus su kitais.
3.2.3. Formos suvokimo aspektai

Regimos informacijos suvokimo proces ypatumai susij su: formos suvokimo aspektais (koks yra objektas?); padties bei gylio suvokimo specifika (kur yra objektas?). Siekiant suinoti, koks yra objektas, btina atskirti j nuo fono. Regimoji erdv visada skaidoma figr ir fon. Atskirdamas figr nuo fono, mogus suvokia, kad aplinkos objektai turi tam tikr pastovi poymi (suvokimo konstantikumas). Forma vienas i labiausiai informatyvi ir pastovi objekt (daikt) poymi. Formos suvokimas reikalauja objekto kaip figros iskyrimo i fono objekto kontro (rib) suradimo bei apibrimo, sprendiant, pavyzdiui, i figros ir fono rykumo, spalvos bei faktros skirtum.
Formos suvokimas (figra ir kontras) ____________________________________________________________________________

3.2.4. Erdvins padties ir gylio suvokimo ypatumai

Objektai paprastai suvokiami izoliuotai. Norint tikslingai veikti, reikia inoti, kaip daiktai isidst erdvje: koks j plotis, auktis, ilgis, reljefas. I to sprendiama apie objekto did. manoma orientuotis pagal tai, kad inome, jog pastami dideli daiktai gali atrodyti mai i tam tikro nuotolio, o ariau esantys objektai gali ustoti toliau esanius. Kartais galima orientuotis pagal elius, krintanius nuo stebim objekt, kas liudija apie vaizdo gilum ir trimatikum. Patalpinus tuos paius objektus skirting aplink, jie gali atrodyti kitaip (pvz., pavaizduot paveiksle statini didio suvokim slygoja j tarpusavyje isidstymas erdvje kaip kompozicijos visuma).
Objekto padties suvokimas
Suvokiant daikt gyl bei apimt pagrindinis vaidmuo skiriamas binokuliariniam regjimui (regimos erdvs suvokimas abiem akimis). Patirtis rodo, kad regimos erdvs suvokimo gdiai formuojasi ankstyvose painimo etapuose ir vliau beveik nesuvokiami ( t. y. nereikalauja smoningos kontrols ir valdymo). Tokie yra linijins perspektyvos suvokimo dsniai, kai piedami medius, tolstant nuo ms traukin ar iaip keli, inome, kad reikia artimesnius objektus pavaizduoti didesniais, o tolimesnius maesniais.
Objekto visumos suvokimas
Bdingas mogaus suvokimui visybikumas leidia grupuoti aplinkos objektus visum tarsi automatikai. Gaunama informacija, susidedanti i atskir dali ir element, jungiama prasming visum dka regimosios erdvs suvokimo galimybi (vertinant pasaul i reginiojo mogaus pozicijos). Suaugusio mogaus pojiai i karto interpretuojami. Patirtis padeda isiaikinti, kokiam objektui gali priklausyti ufiksuotoji savyb. Smonje kyla su pojiais susijusios idjos bei asociacijos ir sukuriamas to objekto vaizdinys, kuriam priklauso ufiksuotoji savyb. Gaunamos informacijos interpretavimas leidia suvokti vien ar kit objekt, reikin ar vyk. Regimoji suvokimo erdv yra inagrinta plaiau ne vien dl to, kad tai lm regimosios informacijos gausumas bei vairov, bet ir todl, kad technins profesins veiklos sritys susietos su mogaus paintini suvokimo galimybi ipltimu. ____________________________________________________________________________
3.2.5. Suvokimo iliuzijos

mogus, suvokdamas aplink, neretai daro suvokimo klaid tai vadinamos suvokimo iliuzijos. Kai kurios suvokimo iliuzijos bdingos visiems monms ir j ivengti manoma tik po ilg treniruoi. Siekiant profesionalumo konkreioje veikloje, btina treniruoti tam tikr ini ir gdi kompleks. Tai leidia ivengti suvokimo iliuzij, susijusi su inojimu toje srityje. Yra ir tokio pobdio regimosios informacijos suvokimo iliuzijos, kuri nepakeiia net gilesns inios tam tikroje srityje. Tokioms suvokimo iliuzijoms priklauso plaiai inomos Miulerio ir Lajerio bei Ebinhauzo ir Tinerio iliuzijos.
Suvokimo iliuzijos (Miulerio ir Lajerio iliuzija)
Nematuojant liniuots pagalba, nemanoma vienareikmikai tvirtinti, kuri linija yra ilgesn AB ar CD. Taip pat nemanoma vienareikmikai pasakyti, kad kompozicij centre esantys apskritimai yra identiki, nes bdami apsupti maesniais apskritimais jie atrodo didesni, ir atvirkiai bdamas alia didesni u j pati apskritimas atrodo maesnis .
Suvokimo iliuzijos (Ebinhauzo ir Tinerio iliuzija)
ios plaiai inomos Miulerio ir Lajerio bei Ebinhauzo ir Tinerio suvokimo iliuzijos dsniai turi specifin pozityv pritaikym architektroje, statyboje, drabui modeliavime bei plauk kirpimo technologijose. Taiau tam tikrose profesins veiklos srityse tokio pobdio suvokimo iliuzij dsningum neinojimas gali sukelti pavoj. Pavyzdiui, pilotuojant lktuv btina inoti, kad nuotolis iki ems gali atrodyti kitaip, nei yra i tikrj. Btent aviacijos technikos eksploatavimo srityje labiausiai u kitas transporto sistemas suvokimo iliuzijos gali tapti avarij ir katastrof prieastimi. Todl viena efektyvi avarij profilaktikos priemoni, gebani optimizuoti skrydi saug aprpinanius veiksnius, priklauso nuo specialisto ini, gdi ir smoningumo, pltojani mogaus galimybi ribas. ____________________________________________________________________________
3.3. DMESYS: YPATYBS IR LAVINIMO GALIMYBS

Dmesys tai individo veiklos sutelkimas tam tikru momentu ties kokiu nors realiu ar idealiu objektu (daiktu, vykiu, vaizdu, samprotavimu ir t.t. ). Dmesio tyrimo problematika pasidar labiau apibrta, kai buvo idiferencijuota platesn filosofin dmesio apercepcijos svoka. Vokiei psichologas V.Vuntas dmesiu laik procesus, per kuriuos suvokimo turinys aikiai sismoninamas ir integruojamas vientis ankstesnio patyrimo struktr (vyksta krybin sintez). Prancz psichologas T.Ribo siejo dmes su ideomotorini judesi reguliavimu; tie judesiai atliekami susidarant objekt suvokiniams ir vaizdiniams. Kai kurie rus psichologai teig (P.Galperinas), kad dmesys atlieka vidins kontrols funkcij nustato, kaip ir kiek proto veiksmai atitinka j atlikimo programas. ios kontrols pltojimas gerina bet kurios veiklos rezultatus, daro veikl nuoseklesn, padeda veikti kai kuriuos dmesio trkumus, pavyzdiui isiblakym. mogus suvokia toli grau ne visus aplinkos objektus ir vykius. Skaitydamas domi knyg, jis nepastebi kai kuriuos reikinius. Draug kompanijoje sukoncentrav dmes panekov, kit moni beveik nematome, j balsai susilieja bendr urmul. Jeigu vis dlto pasirenkame panekov, kurio kalb nortume igirsti, tai atliekame pagal garso krypt, kalbaniojo lp judesius ir balso savybes (kalbos greit, intonacij bei garso aukt). Tyrintojai tokio pobdio klausym pavadino kokteili pobvio fenomenu. Tai selektyvaus dmesio fenomenas. Vienu metu galima pajusti tik nedidel aplinkos dirgikli ir stimul dal. Dmesys panaus proektori tamsoje: stipri viesa iplia i tamsos tam tikrus aplinkos objektus, tampanius dmesio objektais, o visa kita skendi tamsoje (dmesio fonas). Proektoriui paslinkus, apvieiami nauji objektai, bet dingsta senieji. Taigi mogaus dmesys tuo panaus proektori, kad i visos aplinkos smoningai iskiria ir padeda suvokti tik tai, k apvieia dmesio viesa. Yra nustatyta tokia bendriausia tendencija: mogus suvokia informatyviausius dalykus, leidianius jam orientuotis nuolat besikeiianioje aplinkoje. Atkreipdami dmes pirmiausia naujus, netiktus, stiprius ir besikeiianius dirgiklius, igirstame stipr gars, pajuntame intensyv kvap, krptelime igird kak netikto (pavyzdiui, v). Bendraudami su panekovu, taip pat stengiams irti informatyviausi kno dal (pvz., i akis, nes akyse atsispindi besikeiiantys mogaus jausmai, mintys). Pasikartojaniais dirgikliais ilgainiui nustojama domtis, nes jie jau pastami, itirti, nepavojingi. Poreikiai, interesai ir vertybs taip pat gerokai veikia ms dmes.
3.2.1. Dmesio rys

Dmesys savita ir sudtinga psichikos savyb. Tai psichins veiklos sutelkimas vien ar kelis objektus. Daugumos nelaiming atvej, klaid ar avarij prieastis yra nepakankamas dmesio sutelkimas. Skiriamos trys dmesio rys: nevalingas, valingas ir savaiminis dmesys. Neretai, kai kurie objektai (nauji, doms, neprasti) patys patraukia ms dmes. irdami dom film ar krepinio rungtynes be joki valios pastang sukoncentruojame dmes. O kartais turime prisiversti klausytis ar stengtis suprasti, kas raoma knygoje, laike ar vadovlyje. Tai valingas dmesys. Valingas dmesys Tai smoningas psichins veiklos sutelkimas kur nors objekt, turint aik tiksl. mogus objekt fiksuoja savo smonje ne dl jo domumo, patrauklumo ar kit panai savybi, bet todl, kad is objektas svarbus jo veiklai. ____________________________________________________________________________
Valingas dmesys tiesiogiai susijs su mogaus profesine veikla, su aikaus konkretaus tikslo turjimu bei inojimu kaip j pasiekti. Nevalingas dmesys yra psichikos sutelkimas kur nors objekt be iankstinio ketinimo, dl to objekto iorini savybi (rykumo, naujumo, didumo ir pan.) ar dl subjektyvi prieasi. Profesinje veikloje i dmesio rys gali turti dvejop reikm: rykios spalvins ar kitokios yms ant darbo objekto gali patraukti mogaus dmes ir priminti koki veiklos operacij ar jos element reikia sekti. Kita vertus, rykios spalvins ar viesos yms gali signalizuoti pavoj ir t.t. Taiau vairs paaliniai stiprs dirgikliai (garsai, mirganti viesa, vizitatoriai) atitraukia dmes nuo pagrindinio darbo ir gali bti vairi klaid prieastis. Savaiminis dmesys yra valingo dmesio forma. ia psichiniai procesai organizuojami smoningai, bet vykti jie gali be didesni valios pastang. Tarkim, darbuotojas, praddamas tam tikr veikos etap, valingai sukaupia j dmes. Toliau dmes palaiko pats darbo procesas, darbo objekto kitimai. Tokiai veiklai jau bdingas savaiminis dmesys. Aukiausia profesinio dmesio forma, didelio profesinio meistrikumo rodiklis tai savaiminio dmesio gdi susiformavimas. Taiau, savaiminis dmesys gali turti ir neigiam padarini bti nerpestingumo, broko, nelaiming atsitikim prieastis. i dmesio forma gali tapti ir klaidingo pasitikjimo savimi prieastimi. Perjimas nuo vienos dmesio ries prie kitos vairiais darbo etapais (principin schema)
DARBO ETAPAS Darbo pradia DMESIO RIS Nevalingas, atitrks dmesys Valingas dmesys NEURODINAMINIS MECHANIZMAS Optimal jaudinimo idin didij pusrutuli ievje sukelia su darbu nesusij dirgikliai Optimal jaudinimo idin sukelia mokymo ir ugdymo pdsakai, sismoninimas reikia daryti taip Optimal jaudinimo idin sukelia darbo objekt ir ranki dirgikliai. Darbas vyksta, remiantis nerv sistemoje susidariusiais tvirtais stereotipais. Kitos smegen ievs dalys slopinamos Neurodinaminio stereotipo lauymas Igyvenimai
Nerimavimas
sitraukimas darb
Valios pastangos Susiavjimas darbu, diaugsmas, lengvumo jausmas Nusivylimas, nemalons igyvenimai
Darbo kartis
Savaiminis dmesys
Priverstin darbo pertrauka
Nevalingas, atitrauktas dmesys
Dmesio ri kaip besireikiani darbo procese dmesio ypatybi atsiradimo prieastys galima susieti su veiklos pobdio valdymo stadijomis, aptariant dmesio ries atsiradimo slygas bei akcentuojant dmesio veikimo mechanizm, priklausomai nuo fiziologini mogaus organizmo bsen susiformavimo prielaid. emiau lentelje pateiktos visos trys dmesio rys, siejant jas su mogaus veiklos tikslais, veiklos gdi formavimosi etapais ir motyvacija. ____________________________________________________________________________
Dmesio ri lyginamoji charakteristika

Dmesio rys Atsiradimo slygos
Atsiranda dl stipraus ar reikmingo dirgiklio poveikio Sukeliantys j vykiai nesusij su mogaus veiklos tikslu
Pagrindins charakteristikos
Pasyvumas, atsiradimo ir perklimo lengvumas Nevalingas dmesys sukelia emocin reakcij
Veikimo mechanizmai
Fiziologin apraika mogaus orientacija, atsirandanti dl tam tikro smegen ievs centro laikino suadinimo Reikalauja subjekto valios pastang ilaikant interes objektui, kur nukreiptas dmesys
NEVALINGAS VALINGAS
Atsiranda kai Aktyvumas ir mogus savo kryptingumas veikloje remiasi atitinka tiksl smoningais Dl valios ketinimais pastang Veiklai atlikti valingas reikalingos dmesys valios sukelia pastangos nuovarg Atsiranda pasikeitus motyvacijai kai veikla automatizuoja ma ir veiksmai virsta operacijomis(o peracin technin veikla) Iliekant tikslo siekimui tampa maja Motyvai tampa tikslingesni dka sukauptos veikloje patirties
3.2.2. Dmesio savybs

Visos trys dmesio formos yra tarpusavyje susijusios. Eksperimentiniais tyrimais nustatytos ios dmesio savybs: - intensyvumas (selektyvumas), - apimtis (platumas), - pastovumas, - perklimas, - paskirstymas, - patvarumas (pastovumas). ____________________________________________________________________________
POVALINIS
SAVAIMINIS
Atsirads interesas pasiymi pastovumu Stiprjantis interesas leidia palaikyti dmesio patvarum
arba
Darbo skm labai priklauso nuo dmesio intensyvumo, paskirstymo, perklimo, patvarumo. Dmesio intensyvumas (selektyvumas) tai dmesio sutelkimas (ar koncentravimas) objekt. Neretai kakoks dirgiklis taip uvaldo dmes, kad mogus nieko nemato ir negirdi, o kartais ir menkiausias trukdymas iblako dmes. Dmesio intensyvumas panaus skausm: kartais jis bna vos maudiantis, o kartais sunkiai pakeliamas. Apie dmesio sutelktum sprendiame i atsparumo paalini vyki ar objekt poveikiui.
Dmesio intensyvumas priklauso nuo: a) DMESIO SUTELKIMO ZONOS DYDIO. Kuo maesnis dmesio laukas, tuo labiau sutelkiamas dmesys. Dideliame lauke dmes sutelkti sunkiau, nes dmesio apimtis yra ribota ir priklauso nuo vairi veiksni (dmesio apimt parodo vienu metu suvokiam objekt kiekis apie 4 - 6 objektus); b) OBJEKTO VISYBIKUMO. Dmes galima sukaupti dideliame lauke tuo atveju, kai jame esantys objektai yra susisteminti ir sudaro vientis visum. mogus, pirm kart matantis lktuvo kabinoje esanti valdymo pult, negali j sukoncentruoti dmesio. Jam lktuvo valdymo sritis kaip ir pats lktuvas yra sudtingas objektas, ir dmesys koncentruojamas tik atskiras jo dalis. Patyrs pilotas lktuv mato kaip nedalom, prasmint visum, kiekviena dalis jam tik visumos elementas; c) OBJEKTO DINAMIKUMO. Lengviau dmes sutelkti judant daikt, proces.
Dirbant sudting darb (pvz., daugybs objekt stebjimas ir kontrol), svarbus yra dmesio paskirstymas. Dmesio paskirstymo galimyb tiriama tokiu bdu: vienu metu reikalaujama atlikti du ar daugiau veiksm, kartu neleidiama greitai ir nuosekliai perkelti dmes. Derintojas, vairuotojas, operatorius, pilotas turi sugebti atlikti du ar daugiau veiksm tuo paiu metu.
Dmesys skmingai skirstomas, kai: a) Atskiri veiksmai bna automatizuoti. Aptarnaujantys daugyb stakli darbininkai skmingai paskirsto dmes, nes prie stakli operacijos atliekamos automatikai ir dmes galima nukreipti (paskirstyti) tolygiai; b) Atskiri veiksmai sujungti vien sistem. Koordinuoti du tarpusavyje nesusijusius judesius yra daug sunkiau negu susijusius; c) Objektai arba vienu metu atliekami veiksmai yra giminingi. Skirstyti dmes lengviau, kai dirbama su vienos konstrukcijos staklmis negu su vairiomis. Dmesio perklimas tai smons nukreipimas nuo dmesio objekto fon arba i vienos veiklos kit. Dmesio perklimo ypatumai slygoja ms susikaupimo naujai veiklai greit ir laiko panaudojimo efektyvum. Nevaling dmesio perklim skatina paalini poveiki stiprumas, naujumas, reikmingumas: nelengva susikaupti triukmingoje aplinkoje arba kai k nors skauda. ____________________________________________________________________________
Dmesio perklimas priklauso nuo: a) Susidomjimo darbu, kur reikia keisti nauju, nes kuo domesnis pirmas darbas, tuo sunkiau perkelti dmes kit; b) Domjimosi darbu, prie kurio reikia pereiti, kadangi kuo domesnis antrasis darbas, tuo lengviau j perkelti dmes; c) Sugebjimo numatyti dmesio perklim. Dmes perkelti nuo vienos operacijos prie kitos lengviau tada, kai apie tai inoma, negu tada, kai to nesitikima. Dmesio patvarum (pastovum) nusako dmesio trukm, t.y., kiek laiko mogus sugeba ilaikyti dmes, nukreipt vien objekt. Dmesio patvarum skatina teigiamos emocijos, veiklos pobdis, domumas ir t.t. Vieni mons gali dirbti ilgai ir efektyviai, kiti greit pavargsta, j dmesys netrukus susilpnja. Dmesio patvarumo rodiklis yra laikas. Darb galima skmingai atlikti tik tuo atveju, jei vis darbo laik j koncentruojamas dmesys. Dmesio patvarum ilaikyti ir ivengti jo svyravim darbo metu padeda ios slygos: a) dirgikli, atitraukiani dmes nuo darbo paalinimas (triukmo, viesos mirgjimo, darbui nereikaling asmen ir t.t.); b) domus, reikmingas darbo udavinys; c) darbo objekto kitimai (sunkiau dmes ilgiau ilaikyti prie statiko objekto ar monotoniko darbo proceso). Dmesio perklimui ir patvarumui nustatyti naudojamos metodikos, pagal kurias galima apibdinti paintini ir vykdomj veiksm dinamik laiko atvilgiu (pvz., per kiek laiko atliekami veiksmai esant vienokiems ar kitokiems tikslams). Dmesio platumas (apimtis) tai gebjimas vienu metu suvokti kelet vyki, objekt, paskirstant dmes. Per trump laik (sekunds dal) mogus gali aprpti ribot objekt ar element kiek: apie septynis regimuosius objektus ir tris - keturis garsus (garsinio pobdio informacijos vienetus). Dmesio apimties dydis praktikai nesiskiria nuo tiesioginio siminimo arba trumpalaiks atminties apimties. is rodiklis daugiausiai priklauso nuo simenam dalyk organizavimo ir suvokimo pobdio. Dmesio apimtis matuojama tachistoskopu, kuris pateikia mogui tam tikr laik stebti daug objekt (raidi, odi, figr, spalv ir pan.). Dmesys paskirstomas, kai tenka vienu metu atlikti kelet darb. Tai priklauso nuo gudimo ir uduoi sudtingumo: kuo darbai ar suvokimo objektai panaesni, tuo sunkiau juos vienu metu atlikti. Paprasta vaiuoti dviraiu ir dainuoti (abu ie veiksniai automatizuoti, beveik nereikalaujantys dmesio), glostyti katin (nesudtingas veiksmas) ir skaityti; sunku rayti rain ir mintyse sprsti udavin (panai mstymo veikla) arba mokantis vairuoti automobil, kalbti su keleiviu. Dmesio apibdinimui svarbiausia kategorija yra erdv ir energija, o atminties apibdinimui laikas ir informacija. Sprendiant dmesio valdymo problemas bei apibdinant dmesio rys svarbiausia reikme gauna toks psichikos reikinys kaip valia, charakterizuojama kaip klities veikimo poreikis. Valios (pastang) nemanoma apibdinti be kit valios element supratimo. Psichini proces struktroje valios procesai (noras, rytas, interesas ir t.t.) uima svarbi viet, nes yra susij su dmesio valdymo ypatumais. ____________________________________________________________________________
DMESIO SAVYBS
AKTYVUMAS INTENSYVUMAS
(selektyvumas)
PLATUMAS
(apimtis)
PATVARUMAS
(pastovumas)
PERKLIMAS
KRYPTINGUMAS
NEPATVARUS
PATVARUS
LENGVAS
IORINIS
SUNKUS
Dmesio savybi visuma (principin schema)
3.2.3. Dmesingumo lavinimas

mons, sugebantys greitai susikaupti, ilgai ilaikyti intensyv dmes ir atsispirti paaliniam poveikiui (blakymui), laikomi dmesingais. Tokiems monms visose srityse lengva pasiekti ger rezultat. Taiau, kai mons skundiasi, kad yra isiblak, sunkiai susikaupia ar ilaiko dmes, kad viskas jiems trukdo, reikia iekoti i bsen prieasi. ios isiblakymo bsenos gali bti slygotos tiek nerv sistemos ypatum (tikrasis isiblakymas pasitaiko retai), tiek laikin poveiki ar bsen (nuovargio, mieguistumo, nerimo, labai smarkaus emocinio jaudulio). ____________________________________________________________________________
VIDINIS
PASKIRSTYMAS
NEVALINGAS
VALINGAS
AUKTAS
APIMTIS
EMAS
Susilpnjus dmesiui, sunku mokytis, bet dmesingumo negalima padidinti, nepaalinus jo pagrindins prieasties nuovargio, t.y. nepailsjus, neatlgus tampai bei nerimui. Lavinant dmes, galima iugdyti vertingas jo ypatybes. Pagrindiniai dmesio lavinimo principai yra ie: reikia prisiversti dirbti ramiai, dmesingai, nesiblakant; imtis kito darbo tik baigus ankstesn; sismoninti, kad esi atsakingas u savo veiklos rezultatus; stengtis organizuoti savo darbus taip, kad ie bt atliekami normaliu greiiu, neverst panikuoti, jog ko nespsi ar pritruks jg. Dmes lavina susidomjimas veikla ir protinis aktyvumas. Smalsumas viena i aktyvumo form, skatinani dmesio ilaikym ties tam tikr darb bei vyki. Kuo daniau keliant klausimus, stengiantis rasti sprendim bei nuostabi, nepaprast dalyk, galima palaikyti susidomjim, tada dmesio sutelkimo problem bus maiau. Nereikia stengtis sudaryti darbui iltnamio slyg, nes realios darbo slygos nra visikai idealios. Gyvenime tenka isiugdyti atsparum iors poveikiams, dmesio blakymui, todl reikia pratintis dirbti vairiose slygose. Egzistuoja tam tikros dmesio lavinimo metodikos, kurios padeda atliekant tam tikrus pratimus isiugdyti svarbiausias dmesio savybes. Viena i toki vadinasi kontempliacija.
Kontempliacija
Paruoiamoji faz. Atsisskite maksimaliai patogiai, padkite daikt tokiame auktyje ir tokiu nuotoliu nuo savs, kad galtume j kontempliuoti (stebti) be nereikalingos tampos. Daiktas turi bti maksimaliai paprastas (kakas panaaus degtuk dut). Pirmoji faz. Umerkite akis, pasistenkite pasiekti vidins tylos (baltos vytinios erdvs atsiradim savo viduje). Po to atmerkite akis ir penkias minutes nenutrkstamai irkite daikt (tokios iros ypatyb yra ta, kad js neapirinjate daikt, neiskiriate atskiros jo detals, vilgsnis nejuda daikto paviriumi, js kontempliuojate j, irite j kaip visum, sileidiate j vid). Antroji faz. Umerkite akis, tuioje baltoje erdvje savo viduje kontempliuokite t pat daikt penki minui bgyje.
____________________________________________________________________________
3.4.
ATMINTIS VEIKSNIAI
IR
ATMINTIES
PRODUKTYVUM
TAKOJANTYS
Atmintis apibdinama kaip sugebjimas siminti, sisteminti, ilaikyti tai, kas patirta ir prireikus vl grinti i informacij smon, ja remtis mstant ir elgiantis. Atmintis sieja mogaus praeit su jo dabartimi ir ateitimi, labai padeda painimui bei vystymuisi. Atmint kompleksikai tiria keletas moksl, nes vienokios ar kitokios atminties formos yra bdingos visoms gyvoms btybms ir apima ne tik individualios patirties ilaikym, bet ir paveldtos informacijos perdavim. Atmintis tai sugebjimas po kiek laiko atgaminti jutim ir valios pastang dka surinkt informacij. Svoka atmintis yra gerai pastama. Pirmasis eksperimentikai tirti atminti XIX a. pabaigoje pradjo vokiei psichologas H.Ebinghauzas, darydamas bandymus pats su savimi. Jis nustat, kad kiekybinius beprasmi skiemen sekos siminimo, laikymo atmintyje ir atsiminimo dsnius. iuos bandymus vliau pltojo bihevioristai, tiriantys odin siminim. Beveik tuo paiu metu pradta tirti, kaip simenama ir ilaikoma atmintyje sismoninta mediaga. Getaltin psichologija pabria simenamos mediagos sisteminimo reikm. Sociolog nuomone, skiriami socialiniai ir kultriniai veiksniai, padedantys susidaryti auktesnms mogaus atminties formoms. Nustatyta, kad ontogenezs procese siminimo bdai kinta.
3.4.1. Atminties procesai

Atminties veikimas yra sudtingas reikinys. Net paprasiausiam atminties reikiniui visada bdingi trys procesai: siminimas, saugojimas ir atsiminimas. 1. siminimas (informacijos kodavimas). Gauta informacija parengiama saugojimui, tarsi uraoma specialiais atminties kodais, jai suteikiama tinkama atmintyje laikyti forma. Kartais informacija ukoduojama labai greitai, automatikai, o kartais tam reikia didesni pastang (tenka kartoti, iekoti logini ryi tarp element ir pan.). 2. Laikymas atmintyje (informacijos isaugojimas). Atminties saugykla yra sudtinga, dinamika, ilgainiui kintanti sistema. Atminties saugykla tai ne biblioteka ar kompiuterio atmintis: informacijos vienetai ia neirikiuoti vienas alia kito ir nelaukia, kada kas nors sumanys jais pasinaudoti. 3. Atsiminimas (informacijos atkrimas). Atsiminimas tai atkrimas atmintyje to, kas siminta. mogus greitai randa atminties saugykloje reikaling informacij ir j atkuria, nors kartais informacijai atgaminti reikia daug laiko ir pastang. Sunku atskirai nagrinti kakur vien i procedr. Jeigu mogus neatsimena, negalima pasakyti, ar jis simin t informacij, kuri nori atsiminti, ar siminimo procesui buvo panaudotos kokios nors siminimo metodikos, ar informacij yra saugoma atmintyje. Todl apie atminties proces efektyvum tenka sprsti vien pagal atsiminim.
____________________________________________________________________________
3.4.2. Atsiminimo bdai

Skiriami keli atsiminimo bdai: A. Atpainimas tai mogaus gebjimas matom ar girdim objekt identifikuoti su vaizdu atmintyje. Atpainimui reikalinga situacija, kurioje mogus gali pasinaudoti esamomis jo atmintyje iniomis bei vaizdais tam, kad atpainti matom ar girdim objekt (pavyzdiui, atpainti savo vaikysts draug arba pasirinkti i silom atsakymo variant t, kuris atitinka turimas inias). Atpaindamas matom ar girdim objekt mogus kreipiasi savo atminties lobynus: pavyzdiui, paklaustas apie tai, kas yra pavaizduota nuotraukoje, jis gali atpainti savo vaikysts draug arba kit matyt mog, jeigu pasta juos. Taiau, taikomas kriminalistikoje atpainimo metodas naudojamas atsargiai, nes yra inomas ir kitoks atpainimo fenomenas kai norima pamatyti (atpainti) nusikaltl, tai btinai atsiras mogus, mats j, arba auka gali panaum matyt vaizd palaikyti realiu vaizdu ir tokiu bdu apkaltinti pana nusikaltl mog. B. Atgaminimas informacija atgaminama tada, kai mogus neturi su kuo lyginti, neturi kopijos ir tenka informacij atsiminti paiam (taiau lengviau yra atpainti matyt ar girdt informacij). Kai informacija atgaminama ne visai tiksliai, atpasakojama savais odiais, susiduriama su informacijos atkrimu (rekonstrukcija). Atkuriama tada, kai tenka atsiminti daug informacijos ir dalis jos umirtama. Atkurdamas informacij, mogus rekonstruoja menkiau simintinus elementus, papildo juos logikais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais. klausim kiek jums met? atsakoma be pastang ir greitai. O atsakymas klausim kaip vadinasi didiausia Sauls sistemos planeta?, atgaminamas ilgiau, jei mogus yra pamirs astronomijos faktus arba tiesiog jos nestudijavo ir visikai neturi ini.
3.4.3. Atminties rys

mons sugeba atsiminti labai skirting informacij, kadangi supantis mog pasaulis yra labai vairus, o duomenis apie j gaunami skirtingais kanalais. Pagal tai, k mogus atsimena, atmintis skirstoma motorin (judesi), emocin, vaizdin ir odin. Motorin atmintis tai sugebjimas siminti, laikyti atmintyje ir atsiminti judesius ir j sek. Tai darbini ir sportini gdi pagrindas. Sakoma, kad geri sportininkai ikart pagauna kok nors judes. Be motorins atminties mogus nemokt vaikioti, rayti, bgti, okti, vairuoti main ar pilotuoti lktuv ir t. t. Vaizdin atmintis tai objekt, reikini ir j ypatybi siminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Informacija, kuri atsimenama vaizdiniu pavidalu, daniausiai susijusi su tam tikru spdiu, kuri padaro simenamas objektas taip atsimenami draug ir gimini veidai, pastam moni balsai, net daiktai, kurie susij su ypatingais pojiai (pavyzdiui, vitrinio popieriaus iurktumas ir pan.). Emocin atmintis jausm, igyvenim siminimas, laikymas atmintyje ir atsiminimas. mogus atsimena ne vien tik pyko jis ar diaugsi, bet ir savo vidin bsen tuo metu. mogaus atsimenami igyvenimai visad siejasi su kokia nors veikla, todl nuolat skatina imtis t veiksm ar nuo j atgraso. odin atmintis tai yra informacijos kodavimas odiais, kuomet odiai ir atsimenami. Kiekvienas odis nra vien atskiri garsai jis turi prasm. odine atmintimi yra paremtas sistemingas ini gijimas. ____________________________________________________________________________
3.4.4. Atminties struktros

mogaus atmintyje skiriamos dvi struktros, kurios leidia saugoti informacij. Tai trumpalaik ir ilgalaik atmintis. Paprastai utenka tik vieno vilgsnio telefono, dokumento ar banko sskaitos numer, kad j atsiminti bet tai trunka vos kelet sekundi, kol numeris uraomas ar itariamas. iuo atveju naudojama trumpalaik atmintis tai smons centras, isaugojantis tos akimirkos mintis, informacij, jausmus. Normaliomis slygomis mogus simena madaug septynis objektus tokia yra trumpalaiks atminties apimtis. Grupuodamas simenam mediag didesnius derinius, mogus gali siminti ir daugiau: tada siminimo objektas bus naujasis prasmingas derinys. Pavyzdiui, galima jungti raides odius, odius sakinius, sakinius idjas. Trumpalaiks atminties informacija perduodama ilgalaik atmint, kuri leidia prikelti didiulius informacijos klodus ir yra laikoma ini bei patirties pagrindu. inios, saugomos atmintyje minutes, valandas, dienas ar metus, yra ilgalaiks atminties objektas. Tai gali bti labai paprasta ir labai sudtinga informacija: mogaus vardas, obuolio skonis, dangaus spalva, pakalnuts kvapas, katino kailio velnumas ir sudtingos formuls, usienio ar programavimo kalb elementai, filosofins idjos ir t. t. Ilgalaiks atminties apimtis neribota. Kai kurie mokslininkai teigia, kad ji saugo visk, k mogus patyr. Taigi, ilgalaiks atminties informacija mes naudojams nuolatos. Trumpalaik atmintis kontroliuoja atgaminim.
A T E IN A N T I IN F O R M A C IJ A
A R M O G U S A T K R E IP IA J D M E S
P E R S E K U N D S D A L IS IN F O R M A C IJ A P R A R A N D A M A
T R U M P A L A IK A T M IN T IS IN F O R M A C IJ A I L A IK O M A T R U M P A L A IK J E A T M IN T Y J E IL G E S N L A IK
M A D A U G P E R 1 5 S . IN F O R M A C IJ A P R A R A N D A M A
K A IP IN F O R M A C IJ A A P D O R O JA M A
IL G A L A IK A T M IN T IS
J E I IN F O R M A C IJ O S P R IR E IK IA V L IA U , J I P E R D U O D A M A T R U M P A L A IK A T M IN T
Modifikuotas Atkinsono ifrino modelis (rodykls rodo, kaip gaunamoji informacija pereina nuo vienos atminties kit)
____________________________________________________________________________
3.4.5. Umirimo veiksniai ir dsningumai

Dalies informacijos mons nuolat netenka: umirta mokslo ir gyvenimo faktus, prajusius vykius, moni vardus ir veidus, pavadinimus, veiksmus ir t. t. Kodl ir kaip vyksta umirimas? Kodl taip atsitinka? Koki informacij pirmiausia prarandama? mogaus atmintis neretai lyginama su kompiuterine atmintimi, nors toks sugretinimas nra tikslus. Galima teigti, kad informacija tik uima viet. inoma, mogaus atminties principas yra kiek kitoks: atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. iuo atveju umirimas atlieka adaptacijos funkcij. Umirtant smulkmenas, manoma susikoncentruoti svarbius dalykus, daryti platesnes ivadas, kurios yra kur kas svarbesns nei tiksls koki nors objekt vaizdiniai. Be to, didiuliai nereikalingos informacijos srautai gali tarsi utvindyti atmint, trukdant susikaupti. Siekiant informacijos ekonomikumo, vargu ar galima tiksliai nurodyti, kaip atrodo imt kart matytos knygos virelis, namas, pro kur praeinama kelis kartus per dien ir t. t. mons link atsiminti tik reikalingas aplinkos detales. Pavyzdiui, utenka to, k inome, kad atskirti vien pinig banknot nuo kito, o tiksliau prisiminti j piein ir kitas detales nebtina. Tam tikrus kitus umirimo atvejus specialistai aikina interferencijos reikiniu. Jeigu mokykloje mogus moksi vokiei kalb, o universitete angl, vliau mus bendrauti vokikai galv nuolatos ls angliki atitikmenys: naujoji informacija (angliki odiai) ugo senj (vokikus odius), ir juos daug sunkiau prisiminti.
Umirimo kreivs, nustatytos vairiais atminties tyrimo metodais
____________________________________________________________________________
Ypa sunku atsiminti panai informacij (pavyzdiui, skaii eiles, po kuri vliau tenka siminti su skaiiais susijusi informacij). Dl interferencijos blogiausiai simenama mediagos vidurin dalis j ugoia pradin informacijos dalis, kuri dl naujumo gali bti dar domi. Vliau domjimasis silpnja. Mediagos pabaiga vl suaktyvina mstym, todl baigiamoji dalis taip pat simenama greitai. Yra inomas dar vienas umirimo bdas, kur Z. Froidas mini kaip motyvuot umirim, kai smoningai ar nesmoningai istumiama nerim kelianti informacija. Pastebjs, kad pacientas negali prisiminti tamp keliani dalyk, mokslininkas konstatavo, jog iais atvejais veikiantis gynybinis istmimo mechanizmas automatikai apsaugo mog nuo nerim kelianios informacijos. Umirimo eig galima pavaizduoti kreive. Vos simins kakoki informacij, mogus atsimena j 100 %. Vliau atgaminamos mediagos kiekis staigiai maja, o paskui vl stabilizuojasi. Aiku umirtamos mediagos kiekis labai priklauso nuo jos domumo ir atkaklumo.
3.4.6. siminimo veiksniai

Tai, k ir kaip mogus gali siminti, priklauso nuo daugelio veiksni. Kartais mons net neino, kodl galv stringa antraeil informacija, o svarbi ini siminimas vyksta su dideliu vargu. Svarbiausiais siminimo veiksniais laikomi: I. Suadinimas: geriau simenama, kai nerv sistema yra vidutinikai suadinta. Suadinimas gali kilti dl stipraus motyvo ar emocijos, dl centrins nerv sistemos stimuliavimo (nikotino, kofeino, narkotik). Puikiai simenami tokie dalykai, kurie yra doms (nors j svarba mogui gali bti abejotina ir tai ne visada mokomieji dalykai ar svarbios gyvenimui bei veiklai inios). Kartojimas. Kuo daugiau mogus susiduria su kokia nors mediaga, kuo daugiau j kartoja, tuo geriau atsimena. Kai tenka siminti daug, kartojimo negali pakeisti jokios priemons. Kartojim svarbu tinkamai organizuoti.
II.
Efektyviau siminti manoma tais atvejais, kai: kartojimas kaitaliojamas su atsiminimu (mediaga kartojama atkarpomis); kartojimas vyksta deramai paskirstytais laiko tarpais (mediaga turi bti kartojama su pertrauklmis, kuri gis priklauso nuo simenamos informacijos turinio ir individuali savybi. Kai informacijos daug, mogus daniausiai pasimeta, nes viena jos dalis stelbia kit. kartojimas yra garantuotas siminimo bdas, nors jis atima daug laiko ir reikalauja nema pastang. Reikia stengtis rasti greitesni ir domesni siminimo bd, derinant juos su kartojimu. III. Mediagos prasminimo procesas. Dana siminimo klaida yra susijusi su tuo, kad stengiamasi ikalti faktus, t. y. kartojant sukiti faktus ilgalaik atmint. Toks mechanikas ikalimas yra varginantis ir danai neefektyvus (pagal umirimo kreive po keli dien mogus atgamins vos 25 30 % nerilios informacijos).
____________________________________________________________________________
siminim gali palengvinti galimyb tam tikru bdu pakeisti idstyt mediag, rasti logini ryi tarp atskir fakt ar patiems susidaryti originalias asociacijas. Rasti loginius ryius, susisteminti elementus galima tik tada, kai velgiame vidin mediagos struktr, idj ar bendr prasm.
3.4.7. Atminties produktyvum takojantys veiksniai

Neverta bandyti siminti nesuprast informacij, nes tekt pasikliauti vien mechanine atmintimi, o jos galimybs yra ribotos. mons patys intuityviai ieko simenamos mediagos logini ryi. Kartais sakoma, kad informacija turi susigulti, kas liudija apie tendencij vengti varginanio kartojimo, vykstant mediagos apdorojimui, struktrizavimui ir organizavimui. siminimo skm labai priklauso ir nuo mediagos pobdio. Vieni mons lengviau simena odius, o kiti vaizdus (pirmj geriau ilavinta girdimoji atmintis, o antrj regimoji). Dauguma moni geriau atsimena vaizdus (geriau vien kart pamatyti, negu imt kart igirsti). Efektyviausiai simenama ir atsimenama tada, kai vaizdin ir odin informacija papildo viena kit. Smoningi siminimo arba mnemoniniai veiksmai (mnemonika) reikalauja ne tik simenamos mediagos supratimo, sisteminimo bei struktrinimo, bet ir tam tikr ini apie atminties veikim ir specifini siminimo bei informacijos atgaminimo gdi. Nevalingai simenama tada, kai mogus neturi tikslo siminti kok nors dalyk ir atmintis atlieka kitiems objektams skirtas operacijas. Taip simenama tarsi tiesiogiai, be speciali valios pastang, i anksto nepasirenkant simenamo dalyko ir smoning mnemonini veiksm. Bet ir nevalingasis siminimas priklauso nuo veiklos tikslo ir motyv. Jis daug skmingesnis, kai simenamas dalykas susijs su veiklos tikslu ir udavinio specifika. Orientuojantis prasminius, semantinius ryius, dalykas geriau suvokiamas ir nevalingai simenamas.
____________________________________________________________________________
A T M IN T IE S P R O D U K T Y V U M
T A K O J A N T Y S V E IK S N IA I S U B J E K T Y V S V E IK S N IA I
O B JEK TYV S V E IK S N IA I
O R G A N I Z M O B
S I M I N I M O T I P A S
A N K S T I N P A T I R T I S
N U O S T A T A
I N T E R E
M E D I A G O S K I E K I S
A P L I N K A
S K A L S
P R A S M I N G U M A S R I L U M A S A I K U M A S V A I Z D I N G U M A S R I T M I K U M A S
S IM E N A M O S M E D IA G O S KOKYB
Atminties produktyvum takojantys veiksniai
Valingasis siminimas tai specialus veiksmas, turintis konkret tiksl: siminti tiksliai, kuo ilgesniam laikui ir vliau atsiminti ar tiesiog atpainti. Nuo valingo siminimo tikslo priklauso siminimo bdai ir priemons bei siminimo rezultatas. Naudojami tokie valingo siminimo bdai: planavimas, prasmini element iskyrimas, simenam dalyk semantinis ir erdvinis grupavimas, regimo j vaizdo susidarymas, j gretinimas su turimomis iniomis. Kai kitos slygos vienodos, valingasis siminimas produktyvesnis u nevalingj, pats procesas sistemingesnis ir labiau valdomas.
____________________________________________________________________________
3.4.8. ini siminimas

inios yra labai svarbus dalykas. Mokymosi procesas ir kryba reikalauja ne tik esam atmintyje ini panaudojimo, bet ir detalesns informacijos i prieinam altini ar archyv: knyg, ura, kompiuterins duomen bazs ar interneto. ini siminimo efektyvum takoja daugyb veiksni, susijusi su ini sisavinimo bei ini atkrimo ar panaudojimo slygomis.
.
KLASIKIN PASKAITA
5 -10 %
SKAITYMAS 10 -15 %
VAIZDO ir GARSO DERINIMAS
20 - 30 %
VEIKLOS SITUACIJ DEMONSTRAVIMAS
30-40 %
DISKUSIJ GRUPS 40-50 %

PRAKTINIO MOKYMOSI, TYRIMO REZULTAT panaudojimo ir ATVEJO ANALIZS metod derinimas 60-75 %
KIT MOKYMAS,
naudojant mokslin, praktin ir konsultacin patirt iki 90 %
MOKYMOSI PIRAMID: savinam ini ir gdi dalis (altinis: Meister, 1998; Rueviius, 2007)
____________________________________________________________________________
Pirmj siminimo trikamp ar piramid sudar SUCCEED (Southeastern University and College Coalition for Engineering Education Ininerinio ugdymo (vietimo) pietrytio universitet ir koled susivienijimas ar sjunga). i sjunga steigta ir teisinta 1992 metais. Viso JAV yra keturios panaios sjungos (koalicijos), kurios priklauso (yra pavaldios) National Scence Foundation Engineering Education Coalitions (NSF). NSF priklauso 32 valstybins institucijos ir i sjunga ruoia mokymo programas penkeri met laikotarpiui. SUCCEED sjungos (koalicijos) tikslas yra isamiai perirti bei paruoti nelaipsniuoto mokymo metodik ir mokymo planus XXI imtmeiui. Tam tikslui penki met laikotarpiui skiriamas 3 mil. doleri kreditas. SUCCEED eina Clemson University, Florida A&M University, Florida State University, Georgia Institute of Technology, North Carolina A&T State University, North Carolina State University, University of Florida, University of North Carolina at Charlotte ir Virginia Polytechnic Institute and State University bei j koledai (School, College of Engineering).
Pastaba:
Kairje:
Level of Involvement Sudtingumo laipsnis (lygis), Passive Dalyvaujame pasyviai (tik stebime), Active Aktyviai dalyvaujame (dirbame kartu). Reading Tik skaitome, Hearing Words Tik klausome, Looking at Pictures irime tik nuotraukas, paveikslus, Watching a Movie irime video ar animacin (judant) vaizd, Looking at an Exhibit Apirime kakoki tai parod (aplankome parod), Seeing it Done on Location Apirime padaryt daikt ar darb, Participating in a Discussion Dalyvaujame aptarime (diskusijoje), Giving a Talk Bandome papasakoti, Doing a Dramatic Presentation Tragikai papasakojame ar pavaizduojame, Simulating the Real Experience Pagaminame (sudarome) bandymo model, Doing the Real Thing Pagaminame daikt ar atliekame darb. We Tend to Remember - Mes sugebame siminti: 10% of What We Read - 10% to, k mes perskaitme, 20% of What We Hear - 20% to, k? mes i?girdome, 30% of What We See - 30% to, k mes pamatme, 50% of What We See & Hear - 50% to, k mes pamatme ir igirdome, 70% of What We Say - 70% to, k? mes papasakojome, 90% of What We Both Say & Do - 90% to, k mes papasakojome ir padarme.
Piramidje:
Deinje:
____________________________________________________________________________
4. INFORMACINIAI PROCESAI ir SPRENDIM PRIMIMAS PROFESINJE VEIKLOJE

Kiekvienas specialistas savo darbo vietoje susiduria su btinumu atlikti didjanio informacijos srauto apdorojim, atsivelgiant grtamojo ryio globalizacijos ypatumus. Tai apsunkina jo kaip mogaus fiziologini ir psichologini resurs adaptacij prie informacijos srauto didjimo, kas savo ruotu atsiliepia mogaus psichologinei pusiausvirai. Daugelyje atvej, kai mogaus fiziologinis slenkstis nesusitvarko su intensyvjaniu informacijos srautu, gali susidaryti situacija, lemianti neprognozuojamus pokyius mogaus fiziologini ir psichini proces sferoje.
4.1. Informaciniai procesai profesinje veikloje

Rengiant tam tikr veiklos srii specialistus labai svarbu supaindinti juos su informacijos apdorojimo ir sprendim primimo psichologiniais dsningumais, kas aktualu ypa tose veiklos sferose, kur mons susiduria su disproporcija tarp informacijos gavimo greiio ir informacijos adekvataus apdorojimo greiio.
4.1.1. Informacini proces intensifikacija veikloje

Vienas svarbiausi iuolaikins visuomens poymi informacini proces intensifikacija, kuri lemia kaip ekonomins ir technologins transformacijos, taip ir socialiniai pokyiai visuomenje. Informacini proces intensifikacij slygota tenkanio vieno mogaus nerv sistemai ir psichikai informacinio srauto didjimu. Vis profesins veiklos srii pltros perspektyvos vienaip ar kitaip siejamos su informacijos panaudojimo technologij tobuljimu. Pagrindiniai veiksniai ir procesai, takojantys iuolaikiniame pasaulyje informacini proces intensifikacij, yra tokie: informacijos perdavimo greiio augimas; perduodamos informacijos apimties didjimas; informacijos apdorojimo proces greiio didjimas; totalinis grtamojo ryio panaudojimas; naujos informacijos diegimo visuomen intensyvjimas; informacijos panaudojimo valdymo procese intensyvjimas; informacijos panaudojimo technini sistem tobuljimas.
Mokslins, technins, technologins, ekonomins, politins, statistins bei kitokio pobdio informacijos sraut apimties didjimas lemia tai, kad atsiranda disproporcija tarp informacijos gavimo greiio ir adekvataus informacijos apdorojimo bdo bei greiio. ____________________________________________________________________________
4.1.2. Informacijos saugojimas smegenyse

Smegen sugebjimas saugoti informacij yra unikalus. Smegenys gali suriuoti ir atmintyje isaugoti praktikai tiek duomen ir informacijos, kiek jos gauna. Daugelio mokslinink nuomone, informacija apie tarpusavyje susijusius objektus saugoma neuron dendrituose tarsi medio akose. Taiau i tikrj yra dar sudtingiau. Smegenyse gaunama informacija klasifikuojama daugelyje duomen saugojimo fail. Taiau smegenys dirba daug efektyviau nei technins informacijos saugojimo sistemos. Smegenys saugo informacij, remiantys asociacijomis. Kiekvieno mogaus smegenys turi asociacin iev, kuri gali sujungti pana su panaiu i skirting atminties bank. Pavyzdiui, tai reikiasi tokiose situacijose, kai moni grupje kas nors pradeda pasakoti domias istorijas, anekdotus arba utraukia populiari dain, tai visi kiti atgamina panaias istorijas i savo gyvenimo arba akimirksniu prisimena skambani dain ir ima jai pritarti. Veiklos procese irgi pasinaudojama asociacijomis, kai atliekami darbai (operacijos) reikalauja tam tikros eils tvarkos laikymosi. mogus turi didiules galimybes informacijai saugoti ir jai atsiminti, jei ukabinama teisinga asociacija. Chirurgai, operuojantys smegenys, susidr su tokia nuostabia mogaus galimybe kaip ankstyvosios vaikysts ir net gimimo procedros atsiminimas: operuojant jie ukabindavo tam tikrus mogaus smegen centrus, ir pabuds po narkozs toks mogus atgamindavo prisiminimus apie tokius vykius, kurie paprastai neatsimenami. Taip ir hipnozs metu hipnotizuotojas tarsi atrakina prot, galinant mog atsiminti toki informacija, kurios jis neatgamindavo met metais. Mokymasis saugoti informacij kaip tarpusavyje susijusius objektus (paternus), susietus stipriomis asociacijomis tai pirmas ingsnis, padedantys pltoti neinaudotas smegen galimybes. Norint pagerinti atmint, simenamas dalykas susiejamas (asocijuojamas) su kokiu nors rykiu vaizdiniu. Tokiu bdu pasinaudojama daugiau nei vienu smegen sugebjimu.
4.1.3. Informacijos apdorojimo proceso bazinis modelis

Informacijos apdorojimas tai sudtingas ir daugiaplanis procesas, kur traukti tokie vairs psichiniai reikiniai ir procesai kaip jutimas, suvokimas, atmintis, mstymas bei intelektas sprendim primimo procedros pagrindas. Stimulai arba jutimins (sensorins) informacijos srautas informacijos apdorojimo procese skirstosi du pagrindinius srautus: tai jutiminiai stimulai, nereikalaujantys specialaus supratimo (matymas, girdjimas, skonis, kvapas, lytjimas ir pan.) ir stimulai, kurie specialiai smoningai suvokiami (apdorojami) trumpalaikje atmintyje. I trumpalaiks atminties (kur informacija saugoma apie 10 sek.) darbins arba operatyvins atminties veikimo procese informacija perduodama vadinam centrin sprendim primj, kuris siejamas su intelekto funkcija.
____________________________________________________________________________
Jutim a s
(m a tym as , g ird jim as , s kon is , kva p a s ir lyt jim as )
Ilga la ik a tm intis: ilg ai s au gom duom en ats argos , ini os , patirtis , k alb in ojim as , m intinai i m ok ti daly k ai ir t.t.
Duom e n ir inform a c ijos , s kirt ilg ala ikes a tm in ties fo n d u i, a trink im o proc e s a s
AR GUM ENT AVIM O ( LO GI NIO M S T YM O ) PRO C ES AS
SUVO KTI (a p d o ro ti) STIMU L AI
T RUM PA L A IK A TM INT IS (apie 10 s ek.)
DA RBIN (OPET YV IN ) ATM INT IS
C ENT RINI S SPR ENDIM PRI M JAS,

I N TEL EK T AS
(ats kiras kanalas )
AU TOM ATIN S FU NK CIJ OS (t.y. n e re ika la uja n ios a ps is p re n dim o ), to kios ka ip kv p a vim as ir vir kin im as
M OTO RI N S PRO GR AM OS : to kios ka ip jim as ir p la u kym as , ir (p o g e ros tre n iru o ts ) s kraid ym as l ktu vu tin kam am e lyg yje
G rtamasis r y ys
(pa si se kim a s a rba a tvirkia i)
Informacijos apdorojimo procesas (bazinis modelis)
Nereikalaujanios apsisprendimo automatins reakcijos (tokios kaip kvpavimas, virkinimas bei kitokios) yra tiesiogiai susijusios su motorinmis programomis ir sudaro informacijos apdorojimo proceso motorini gdi lygmen. J tarpe pamintinos tokios motorins programos, kaip plaukimas, bgimas, iuoimas, slidinjimas, okio judesiai, jojimas visos jos formuojamos ger nuosekli treniruoi bdu. io pobdio gdi treniravimas suformuoja motorini program pagrind ir yra aktualus tokiose veiklos srityse kaip automobilio vairavimas, lktuvo pilotavimas ir kitose srityse, susijusiose su sudtingu judesi siminimu profesins veiklos lygyje. Bet kokia profesin veikla grindiama ne tik motoriniais gdiais, bet ir profesinmis iniomis, kurie kaupiami ilgalaikje atmintyje kaip ilgai saugom duomen atsargos, mintinai imokti dalykai bei patirtis. ____________________________________________________________________________
iuo bazinio modelio poiriu pamintinos tokios ilgalaiks atminties pagalba formuojamos inios kaip kalb mokjimas. O vairi enkl ir simboli sistem bei programini procedr inojimas sudaro profesini ini ir gdi pagrind ininierinse profesijose. Duomen ir informacijos vienet, skirt ilgalaiks atminties fondui atrinkimo procesas sudaro ir profesini ininierini studij proceso pagrind. Profesini studij metu (ir aplamai mokymosi metu) mogus turi galimyb imokti savarankikai argumentuoti ir logikai mstyti, formuojant tokiu bdu reikalingus profesinei veiklai sprendim formavimo ir sprendim primimo gdius.
C en tr in is k an alas :
Jutim in ( se n sorin ) inform a cija
S P R EN DIM P RI M IM AS
(s m o n in g as sp ren d im kr im as)
M otorin s progra m o s (gd ia i)
Refleksas
Trys pagrindins veiksmo prieastys: smoningas sprendimo primimas (sprendimo krimas), motorins programos (gdiai) ir refleksai
Smoningas sprendim primimas svarbus profesinio meistrikumo formavimo pagrindas, nors tai yra ne vienintel veikimo prieastis. Svarbu suprasti, kad veiksm iaukia trys pagrindins prieastys: smoningas sprendimo primimas (sprendimo krimas), motorins programos (gdiai) ir refleksai. Todl mogui labai svarbu kompleksikai suvokti visus profesins veiklos lygmenys.
4.1.4. Vizualinio suvokimo modelis

Erdvin orientacija aprpinama ne tik vizualinio suvokimo dka, bet ir vestibiuliarinio aparato (kaip balansavimo mechanizmo), galvos smegen (kaip informacijos apdorojimo ____________________________________________________________________________
centro) ir viso kno jutimini galimybi (suvokimas knu) pagalba. Be to erdvinei orientacijai turi takos ir iankstin mogaus patirtis. Suvokimas yra smoninga mogaus reakcija signalus i aplinkos ir vidinius impulsus, kuri leidia prognozuoti vykius. Todl, pavyzdiui, bt sunkiau atlikti kai kuriuos darbus, ne turint ios prognozavimo galimybs, kadangi prietaisai, naudojami tam tikrose renginiuose neretai kiek pavielotai reaguoja einanius i aplinkos stimulus, kadangi bet kokio signalo apdorojimui reikalingas tam tikras laiko intervalas. Aki, vestibiuliarinio aparato ir kit kno dali sveikos specifika informacijos apdorojimo bei suvokimo procese yra tokia, kad akys danai laikomos galvos smegen dalimi. Kaip taisykl, akys gana tiksliai suvokia priimam informacij. Bet neapibrtumas gali atsirasti informacijos apdorojimo (interpretacijos) galvos smegenyse procese, nes tam ypa stipri tak daro mogaus emocin bsena ir nuostatos. iuos informacijos apdorojimo dsningumus iliustruoja vizualinio suvokimo modelis. Populiari liaudies imintis liudija, sakanti kad mogus mato tai, k nori matyti, gerai atspindi suvokimo proceso ypatumus. Pavyzdiui, viesos signalas, spjantis apie sistemos gedim, gali bti suvoktas teisingai, taiau, jeigu praeityje i signalizacijos sistema danai suveikdavo apgaulingai, tai mogus (dirbantis su renginiu operatorius) gali ir iuo atveju ignoruoti pavojaus signal.
J U D J I M A S
Motor in re ak cija
Ves tibiuliarinis aparatas
Patirtis ir atm intis
SM EG ENYS V EIKSM AS
M AINOS
M ANEV RAS ak ys V iz u a l in in fo rm acija V izualin re ak cija
Vizualinio suvokimo modelis (Hawkins, 1987)
____________________________________________________________________________
Kartais, bdamas gilaus susimstymo bsenoje, mogus irgi nereaguoja dirgikl, net tuo atveju, kai pastarasis tikrai patenka regos lauk. iuo atveju, visas dmesys gali bti tarsi ir sutelktas (kaip transo bsenoje) vien i svarbiausi mainos (renginio) valdymo prietais, bet, i tikrj, net gaudamas informacij mogus j nereaguoja ir to labiau nesuvokia ios informacijos. Toki bsen prieastys yra vairios: tai gali bti ir stresas, ir nuovargis, ir net baim. Faktikai visi mons kada nors yra patyr vienok ar kitok regos optins apgauls atvej. Psicholog ir fiziolog tyrimai patvirtina i vizualinio suvokimo ypatum, informacijos apie kur manoma surasti daugelyje mokslini publikacij, skirt iai problemai. Ininerijoje siekiama tikslingai sudaryti tokias prevencines slygas, kurios leist ivengti klaid, susijusi su mogikojo faktoriaus problema. Kognityvins psichologijos udavinys rodyti, jog lemiam reikm mogaus elgesiui turi inios. Svarbiausia kognityvins psichologijos problema ir udavinys nustatyti, kaip mogus savo atmintyje sutvarko informacij, ir iaikinti, koks yra odini ir vaizdini komponent tarpusavio santykis. Suvokimo, siminimo ir mstymo procesuose (H. Baneris, Vokietija) pagal jaudinimo pobd skiriama regimoji, girdimoji ir kit ri informacija. mogaus veiksm tikslingumas, vairuojant main ar pilotuojant lktuv, pasitvirtina tik mainos manevro stadijoje. Patirties ir atminties pagalba kontroliuojami ir fiziniai informacijos poymiai. Skirtingai nuo trumpalaiks atminties (kuriai bdingas odinis girdimasis kodavimas) ir ilgalaiks atminties (kuriai bdingas semantinis kodavimas, sistemikai sutvarkant, apibendrinant ir prasminant informacij), sensorin atminties posistem, trumpai (maiau nei 1 sek.), ulaiko jutimo organ gaut ir jutimikai apdorot (suvokt) informacij.
4.2. PROFESINIO MSTYMO SUGEBJIMAS

Profesinio mstymo koncepcijos autorius R. Densenas, akcentuodamas profesinio mstymo sugebjim, nurodo, kad profesinio mstymo svoka dar pilnai nesusiformavo, nors daugelis organizacij privalo vertinti tam tikr specialist profesin tinkamum ir tuo paiu profesinio mstymo (PMS) sugebjim. Silydamas profesinio mstymo sugebjimo (PMS) svokos atskleidim, Densenas papildomai akcentuoja proto aktyvum sensoriniame motoriniame lygyje ir proto veik, susijusi su veiksm varianto pasirinkimu i eils manom veiksm. Pasirinkimo GALIMYBS akcentavimas veikloje, susijusioje su sprendimo primimu, leidia geriau suvokti ir patikslinti kai kuriuos sprendimo primimo proceso mechanizmus. Btent pasirinkimo smoningumas ir turt bti treniruojamas kaip specifinis veiksmas, kur vykdydamas mogus galt koreguoti tame tarpe ir savo psichins bsenos parametrus. Pasirinkimo smoningumo dka mogus ne tik imtsi atlikti tam tikrus mechaninius (motorinius) veiksmus, takojanius valdomo objekto ar mechanizmo manevro pasikeitim, bet ir sprendimo primimo procese koreguot savo psichofizin ir mentalin (proto) bsen. Smoningo pasirinkimo metu mogus geriau suvokia ne tik aplinkos veiksnius, bet ir savo veiksm tikslumo lyg. Pats smoningo pasirinkimo aktas (ypa veikloje, susijusiose su sprendim primimu) reikalauja psichini ir fizini galimybi vertinimo bei adekvataus proto aktyvumo valdymo, kas siejama su psichins savireguliacijos gdi sfera. ____________________________________________________________________________
4.2.1. Profesinio mstymo sugebjimo lygiai

Profesinio mstymo sugebjimas (PMS) apibdinamas, atsivelgiant veiksnius, tiesiogiai takojanius mogaus profesinio patikimumo savybes. Sugebjimo svoka iuo atveju atspindi ir ireikia mogaus mentalini (protini) gebjim lyg bei profesinio intelekto struktros ypatumus, kurie gyjami profesinio pasirengimo metu. Taipogi sugebjimo svoka atskleidia profesini ini ir gdi pritaikymo galimybes. Profesinio mstymo sugebjimo (PMS) poiriu vertinami tokie profesins veiklos patikimumo kriterijai: a) sugebjimas surasti ir nustatyti esamos informacijos kintamumo dsnius ir nustatyti manomus veiksm variantus bei laukiamas veiksm pasirinkimo pasekmes; b) motyvacija pasirinkti ir tiksliai realizuoti tinkamo* veiksmo** variant tam tikro laiko ribose, jei tai leidia situacija.
Pastaba: * tinkamas iuo atveju reikia neprietaraujantis socialinms bei saugumo normoms; ** ,,veiksmas reikia ir veiksmo nebuvim, ir veiksmo panaum veiksm, ir veiksm, nukreipt papildomos informacijos gavim.
Profesinio mstymo sugebjimo (PMS) kognityvin dalis (profesini ini efektyvaus sisavinimo poiriu ir profesins veiklos patikimumo atvilgiu) apibdinama kaip du turintys tarpusavio priklausomum profesinio mstymo sugebjimo lygiai: intelektinis lygis (kaip gebjimas mokytis ir imokti) ir motyvacin tendencija (kuri laikoma ne lygiu, o veiksm motyvacins krypties altiniu). Profesinio mstymo sugebjimas Profesinio mstymo sugebjimo lygiai Intelektinis lygis: gebjimas mokytis profesins Motyvacin tendencija: laikoma ne lygiu, o veiksm
veiklos ir skmingai jos imokti; ,,atsako u racional informacijos sisavinim ir pasekmi numatym profesinje veikloje.
motyvacins krypties altiniu; siejama su bet kokios reikalingos profesinei panaudojimu. veiklai informacijos
Tokiu bdu profesinio mstymo sugebjimo struktrin sandara bus individuali kiekvienam dirbaniam savo profesijos srityje ir priklausys nuo abiej PMS lygi. PMS intelektinis lygis ,,atsako u racional informacijos sisavinim ir pasekmi numatym profesinje veikloje. ____________________________________________________________________________
PMS motyvacin tendencija siejama su bet kokios reikalingos profesinei veiklai informacijos panaudojimu. mogaus kognityvins galimybs (tokios kaip suvokimas, dmesys, atmintis, mstymas) yra ne iaip ribotos, bet ribotos tam tikromis slygomis. Reikalavimai mogaus patikimumui bus pagristi tik tada, kai jis yra vertinamas ne tik jo galimybi atlikti konkret darb poiriu, bet ir specialiai ruoiamas tam darbui atlikti, stiprinant jo paintinius gebjimus, remiantis profesini galimybi specifika ir j rib ipltojimo priemonmis. Ininierini profesij specialist rengimo prioritetai turi priklausyti ne tik nuo tarptautini ar nacionalini reikalavim tam tikros konkreios profesins veiklos srities specialistams bei ir nuo profesinio rengimo proceso ypatum. Btina atsivelgti ir rengiam konkreiam darbui konkrei moni psichini bei asmenybini savybi vertinimo svarb bei psichologini kriterij integravimo profesinio rengimo bei profesinio tobulinimo proces. Bsimasis specialistas turi mokytis pasinaudoti savo psichologiniais ypatumais, integruojant juos profesins veikos proces.
4.2.2. Veiklos nepatikimumo veiksniai

Profesinje veikloje sprendimo primimo (SP) procedra uima nevienareikm viet ir skirtingai yra traktuojam skirting profesij atstov, kaip ir profesinio rengimo institucij bei profesinio mokymo specialist. Profesinio mstymo sugebjimo (PMS) struktroje yra akcentuojamas proto aktyvumas ir proto veikla, susijusi su veiksm varianto pasirinkimu, taiau neatskleidiami smons funkcionavimo efektyvumo veiksni. i problema kartais keliama atskirose psichologijos akose, usiimant streso veiksni tyrimais bei streso takos veiklos patikimumui pasekmi analize. Streso prieasi tyrimo srityje labiau atkreipiamas dmesys emocins (psichins) tampos problemas, nagrinjant jas btent profesins veiklos patikimumo poiriu. Profesini veiksm smoningumo ir sprendimo primimo slyg aptarimas bus pilnesnis, pateikus profesins veiklos psichologins analizs koncepcij, kurioje akcentuojama veiklos nepatikimum slygojani veiksni bei prieasi sistema, pakankamai gerai atskleidianti sprendim primimo (SP) slyg ir veiklos slyg tarpusavio ry. Veiklos nepatikimumas arba neaikumas traktuojamas ioje koncepcijoje, vis pirma, mogaus galimybi poiriu, nagrinjant jo gebjimus sisavinti tam tikros kokybs informacijos sraut (kiek) per tam tikr laiko tarp. Informacijos deficito ir informacijos pertekliaus slygos sudaro veiklos informacin nepatikimum. Informacinio nepatikimumo slygomis informacijos sisavinimo procedra reikalauja specifini ini ir gdi, susijusi su dmesio savybmis bei dmesio valdymo gdiais. Dmesio savybi lavinimas laiko deficito slygomis padeda suvokti ir valdyti rezervines proto galimybes bei painti smons galimybi ribas, priimant sprendimus laiko ir informacijos nepatikimumo slygomis. Laiko deficitas kaip slyga aptartinas, patikslinus laiko deficito samprat. Laiko deficitu vadinamas ir ribotas laikas, skirtas veiksm vykdymui (taip vadinamas laiko limitas), ir nepakankamas laikas, atitinkantis mogaus galimybi rib, atliekant tam tikrus veiksmus.
____________________________________________________________________________
Laiko limitas gali stimuliuoti veikl, veriant mog mobilizuoti savo rezervines psichikos galimybes. Profesiniai gdiai treniruojami irgi apibrto (reglamentuoto) laiko slygomis, kas leidia ilavinti nuosava veiklos temp, sipaiant tam tikr laiko limit. Laiko nepakankamumas dezorganizuoja mog ir trukdo atlikti darb (ir priimti sprendimus) prastu (treniruotu) bdu, laikantis susiformavusi mokymosi procese ir utvirtint patirtimi veiklos metod, kas ir tampa daniausiai streso faktoriumi. Veiklos semantinis neaikumas (veiklos reikms ir prasms neaikumo aspektas) ir veiklos pragmatinis neaikumas (taikomasis veiklos aspektas) sukelia skirtingiems monms nevienodo pobdio sunkumus veiklos informacinio nepatikimumo slygomis. Priimant sprendimus ekstremaliomis slygomis skirtingiems monms atsiranda skirtingi sunkumai, atsirandantys dl t pai ar identik ekstremali situacij. Priimto sprendimo efektyvumas daniausiai iaikja tik pradjus veikti. Bet ir sprendimo primimo fazje manoma formuoti pasekmi prognozes. Ignoruojant kai kuriuos profesinio rengimo ir profesinio patikimumo vertinimo metodus, pasitvirtina jau nusistovjusios stereotipins nuostatos, ireikianios poir mog kaip sistemos vartel, privalant funkcionuoti kaip tinkamai uprogramuotas elementas (prietaisas).
Informacija nepatenka
Ikreipta ir nepatikima informacija
Prietaringa informacija
Nesuformuoti informacijos gavimo bdai
Triukmingas informacijos fonas
Neleistinai didelis informacijos kiekis
Informacijos deficitas
Informacijos perteklius
VEIKLOS
NEPATIKIMUMAS
(NEAIKUMAS)
Informacinis
nepatikimumas
Laiko
nepatikimumas
Semantinis (prasms, reikms) neaikumas
Pragmatinis (taikomasis) neaikumas
Laiko interval neaikumas
Informacijos altinio (kilms) neaikumas
Sensorinispercepcinis lygis (jutimas, supratimas)
Atminties lygis (siminimas, atsiminimas)
Intelektualinis lygis (sismoninimas)
Afektinis lygis (emocijos)
Problemin situacija
Sprendimo primimo procesas
Veiklos nepatikimumo (neaikumo) veiksni sistema ____________________________________________________________________________

Taiau mogui kaip subjektui paprastai nebdinga iaip funkcionuoti. Subjektui bdinga veikti bet kokiomis slygomis net priverstinio neveikimo slygomis. Ir kaip inoma, mogus veikia taip, kaip jis supranta tai yra realizuoja savo paintinius bei suvokimo gebjimus, nemaa dalimi susijusius su apercepcijos savybmis. Apercepcija tai gyvenimo patirties rezultatas. Skiriamos dvi apercepcijos formos: pastovioji ir laikinoji apercepcija. Pastovioji apercepcija tai suvokimo forma, priklausanti nuo pastovi individo ypatybi (pasauliros, sitikinim, isimokslinimo). Laikinoji apercepcija tai suvokimo forma, priklausanti nuo situacini psichini bsen (emocij, nuostat bei ekspektacij lkesi ir tikjimo sistemos). Tokiu bdu, profesins veiklos smoningumo sustiprjimas priklauso nuo pai veiklos subjekt pastang, siekiant lavinti dmesio valdym ir ugdant veiksm refleksijos (savivokos) gdius.
4.3. Klaidos ir mogaus patikimumo problema

4.3.1. Klaidos, mainanios sprendim ir veiksm patikimum
Klaidos, mainanios profesini veiksm patikimum, aptartinos teising - neteising bei reikaling - nereikaling veiksm poiriu. Skiriamos keturios klaid kategorijos, dl kuri gali sumati veiklos patikimumas: neteisingai atlikti reikalingi veiksmai; neatlikti reikalingi veiksmai / arba atlikti ne laiku veiksmai; atlikti nereikalingi veiksmai; negera reikaling veiksm atlikimo seka (eilikumo klaidos).
Skirtumas tarp teising neteising bei reikaling nereikaling veiksm pasiymi tuo, kad atlikus teising (profesins veiklos technologijos poiriu) veiksm ne laiku veiksmas tampa nereikalingu. Taiau, technologikai neteisingi veiksmai kartais gali bti reikalingi, ypa tada, kai susiduriama su nestandartine (ekstremalia) situacija, kai veikiantysis (dirbantis mogus) imasi arba bando imtis veiklos technologija nenumatyt veiksm tam, kad ivengti dar pavojingesnio situacijos rutuliavimosi. manomos skirtingos vis i klaid prieasi kombinacijos, kurios gali takoti veiklos proceso patikimum skirtingu laipsniu.
4.3.2. Darbo taktikos

Vertinant psichologini ir socialini veiksni santyk ininierinje veikloje (pvz., sudting technini sistem operatori, pilot, skrydi vadov bei kit specialist profesins veiklos ir profesinio mstymo kontekste), reikia atsivelgti j darbo taktikos ypatybes, kadangi btent darbo taktikoje labiausiai gali reiktis takojanios darbo efektyvum psichologins prielaidos. Technikos tobuljimas bei moderni informacini technologij diegimas reikalauja vis didesnio dmesio ininierini profesij specialist profesiniam rengimui bei mogaus adaptacijos ioje sudtingoje profesins veiklos srityje problem sprendimui. ____________________________________________________________________________
Priklausomai nuo mogaus sveikos su veiklos slygomis bei aplinkos ypatumais, jo profesins motyvacijos, aktyvumo bei smoningumo, iskiriamos trys pagrindins darbo taktikos: 1) optimalios sveikos su aplinka taktika; 2) aktyvaus savo poirio aplink taikymo taktika; 3) pasyvios sveikos su aplinka taktika. Optimalios sveikos su aplinka taktika susiformuoja kaip ilgalaiks profesins patirties rezultatas. Nuolatins profesins veiklos procese susidaro darbo tempo ir sveikos su aplinka bdo psichologiniai bruoai, individuals kiekvienam specialistui, taiau pagristi darbo technologiniais reikalavimais bei j laikymosi taisyklmis. Aktyvaus savo poirio aplink taikymo taktika gali turti skirtingas prieastys daugelyje atvej tai gali bti mogaus bdo (temperamento, charakterio) takoje susiklostanti veiksm atlikimo maniera arba situacinio mogaus reagavimo vykstanius aplinkoje procesus pasekm. Aktyvus poiris aplinka neturi trukdyti darbo proceso tikslumui. Nors neretai btent vadinamas kartakoikumas klaidingai laikomas aktyvia mogaus pozicija, kas visikai neleistina sudtingoje ininierinje veikloje. Pasyvios sveikos su aplinka taktika daugelyje atvej yra pavojinga tuo, kad nespjama laiku sureaguoti tam tikrus aplinkos veiksni pokyius. Nors kartais toks pasyvumas gali bti tam tikr nereikaling ar neteising veiksm ivengimo slyga. Btina paymti, kad darbo aplinka tai ne tik techniniai prietaisai ar veiklos programos, bet ir sveikaujantys ioje aplinkoje mons (pagal mogikojo faktoriaus SHELL model). iuo atveju mogaus aktyvumas ar pasyvumas technologins aplinkos atvilgiu ir darbo proceso poiriu neturi bti tapatinami su moni tarpusavio sveikos aktyvumo veiksniais. Pavyzdiui, veiklos reliatyvumo koncepcijoje darbo saugos reikalavim paeidimai laikomi smoningais dl vienos aikios prieasties tuo atveju, jeigu mogus nesilaiko reikalavim ir darbo reglamento, net ir inodamas nusakytus reikalavimuose apribojimus, vykdo udraustus veiksmus (pvz., technikos eksploatavimo taisykli paeidimas), jo veiksmai, paeidiant reikalavimus, laikomi smoningais. Reikia tokius paeidimus irgi galima laikyti smoningais.
4.3.3 Klaida, kalt ir atsakomyb ininierinje veikloje

Klaidos ir kalts svokos suprantamos nelygiaveriai, atsivelgiant ininierinio pobdio darbo atlikimo avarinse situacijose ypatumus. Toks svok taikymo neadekvatumas gali sukelti nemaai problem, kurios stipriai perengia paprasto nesusipratimo ribas, nes nuo to priklausys tolimesnio darbo efektyvumas. mogikosios klaidos sampratoje neretai tapatinami visikai netapats dalykai. Tai, kad mogui bdinga klysti labai paplitusi tiesa, padedanti kartais pasiteisinti arba pasiguosti sunkiu gyvenimo momentu. Taiau klaidos sindromas (broko sindromas) turi kitoki reikm, ypa kai kalbama apie galimyb itaisyti klaid arba tokios galimybs nebuvim. Pavyzdiui, pedagogin daromos klaidos nepateisinamos tuo, kad pedagogai blogai paruoti. Pedagogins klaidos esm yra kitur ten, kur pedagogas, kaltindamas padarius klaid mokin, atsisako atsakomybs u savo tak mokiniui. Btent kaltina, nors turt iaikinti, kodl mokinys suklydo (besimokant, kas neklysta). Be abejo, tai netotalinis reikinys pedagogikoje ar kitokioje veiklos sferoje, bet ne toks jau retas, kaip paaikjo atlikus pagyrim ir kritikos poveikio mogaus klaidai, tyrimus, kuri rezultatai byloja apie tai, kad pagyrimas ir kritika suveikia kaip visikai skirtingos paskatos. ____________________________________________________________________________
Darbins profesins veiklos procesas kaip ir studijos tai visada mokinio ir mokytojo sveika. Pirmosios mokymosi pamokos, gautos vaikystje, suformuoja pagrindines kognityvines (painimo), afektines (emocines) bei elgsenos nuostatas. ios nuostatos (kaip savotika nusiteikimo forma) isikristalizuoja nuo 20 iki 30 met kaip tik tada, kai mogus imoksta profesins veiklos ir pradeda profesin darbin gyvenim. Kai mogaus sitikinimai ir gdiai prietarauja aplinkos faktams, jis patenka kognityvinio disonanso situacij, kuri veikti manoma tik keiiant nuostatas ir vertybi sistem arba ignoruojant faktus bei mainant j reikm gyvenime ir profesinje veikloje. Pavyzdiui, btina paymti, kad apie 50 % vyki, tiesiogiai susijusi su lktuvo gulos veiksmais, nemanoma paaikinti reikalaujamo, atliekant saug skryd elgesio logika. dmiai nagrinjant ypating situacij vystymosi prieastys bei slygas darosi akivaizdu, kad gul veiksmus lemia kai kurie mogaus (piloto) psichins veiklos ypatumai, nepasiduodantys paprastai loginei analizei. Profesinje veikloje reikiasi nemaai, taip vadinam, subjektyvi veiksni. Daniausiai prast neaikios endogenins kilms veiksm prieasi paaikinimui taikomos tapusi jau stereotipu mogaus subjektyvumo samprata. Subjektyvumo ir subjektikumo kriterijai tapatinami dl nepakankamo mogaus psichikos reikini inojimo. Veiklos subjektikumas kaip subjekto savirealizacijos pagrindas reikiasi mogaus psichikos savybi priklausomybje nuo ankstesnio mogaus patyrimo, poreiki, nuostat, emocij, tiksl ir motyv, lemiani veiklos kryptingum ir selektyvum. Subjektyvumui kaip savotikam, susiformavusiam neatsaking veiksm paskoje, nuostat kompleksui bdingas mogaus nesugebjimas bealikai (nesavanaudikai) elgtis ir veikti. Taiau tokioje veiklos srityje kaip ininierin veikla, subjektyvumas (alikumas) prilygsta profesins klaidos (ir net kalts) kategorijai.
4.4. MOGKOJO FAKTORIAUS KONCEPCIJA (MODELIS SHELL)

mogikojo faktoriaus koncepcija (modelis SHELL), atskleidiantis mogaus kaip veiklos subjekto ir veiklos proceso veiksni dinamikos ypatumus, sukurtas ICAO (Tarptautins civilins aviacijos organizacijos), siekiant nustatyti visus manomus ininierins veiklos veiksnius, susijusius su sistemos mogus maina efektyvumu. SHELL modelio poiriu sistemos mogus-maina elementai veiklos subjektas, veiklos objektas arba maina, aplinka, veiklos programinio aprpinimo elementai bei kiti, dalyvaujantys veiklos procese mons bei j tarpusavio takos variant vairov sudaro vientis dinamik sistem. Visi nagrinjami mogikojo faktoriaus koncepcijoje sistemos veiksniai (S - veiklos programos, H - veiklos objektas, E - veiklos aplinka ir L - veiklos subjektai) yra svarbs ir reikmingi mogikojo faktoriaus patikimumo veiklos procese poiriu. Konceptualaus modelio centrinis elementas L veiklos subjektas, mogus (nuo angl. liveware gyvas inventorius) traktuojamas sistemoje mogusmaina kaip sistemos darnum utikrinantis elementas, kadangi btent nuo mogaus kaip veiklos subjekto priklauso visos sistemos funkcini parametr suderinamumas.
____________________________________________________________________________
H S
L
L
S H E L
veiklos programos, procedros, simboliai (nuo angl. software programin ranga); veiklos objektas, maina, rengimas (nuo angl. hardware maina, geleinis dirbinys); veiklos aplinka (nuo angl. termino environment aplinka) darbo ir sistem funkcionavimo slygos; veiklos subjektas, mogus (nuo angl. liveware gyvas inventorius).
mogikojo faktoriaus konceptualusis modelis (SHELL)
Visi konceptualaus modelio blokai traktuojami kaip poriniai veiksniai (arba sistemos element sveikos interfeisai) ir interpretuojami tokiu bdu, kad leidia apibdinti konkreias veiklos patikimumo problemas, atsivelgiant mogaus kaip veiklos subjekto profesinio patikimumo ypatumus. L S (veiklos subjektas veiklos programos). iam veiklos patikimum atskleidianiam veiksniui takos turi mogaus gebjimai, inios, gdiai bei profesin patirtis kaip visuma, kuomet profesins kompetencijos raikos diapazonas tai veiklos programinio bei procedrinio aprpinimo sritys. ia turimos omenyje ne tik veiklos technologijos kaip veiklos proceso programinio aprpinimo priemons, bet ir mogaus inojimo bei smoningumo problema procedrins veiklos sferoje. ____________________________________________________________________________
L H (veiklos subjektas veiklos objektas). mogaus kaip veiklos subjekto sveikos su veiklos objektais (maina, rengimais) patikimumas priklauso ne tik nuo ergonomini darbo proceso aprpinimo veiksni (sistemos mechanini ir automatini dali bei mechanizm konstrukcinio patikimumo), bet ir nuo visos sistemos eksploatavimo efektyvumo. Profesins veiklos patikimumo poiriu mogus tiek takoja mainos manevrus, kiek jis sugeba laiku ir adekvaiai reaguoti visos sistemos funkcionavimo greit. L E (veiklos subjektas aplinka). Veiklos subjekto ir aplinkos sveikos interfeiso specifik priklauso nuo to, kaip operatyviai subjektas sugeba reaguoti aplinkos slyg pasikeitim, priimdamas tam tikrus konkreius sprendimus laiko deficito slygomis, turint omenyje tai, kad aplinkos slyg pasikeitimo pats subjektas gali ir netakoti. L L (veiklos subjekt sveika). Du kartus panaudotas ,,L elementas traktuojamas kaip moni tarpusavio sveikos efektyvum lemiantis veiksnys. Refleksijos (savivokos) poiriu tai reikia, kad veiklos subjektas ne tik suvokia arba turi suvokti savo veiksmus ir bsena, bet ir turtu suderinti juos su kit veiklos dalyvi bsen pagal situacij. Psichins veiklos reliatyvumo koncepcijos autoriai, atskleisdami technins veiklos patikimumo veiksnius paymi, kad mogaus netinkama psichin bsena tampa klaid prieastimi maiausiai 31-ame i 100 atvej. Neretai mogus, veikdamas laiko ir informacijos deficito slygomis, ne tai kad nevertina savo profesini galimybi rib bet ir neatsivelgia psichini galimybi santyk su veiklos dinamikos veiksniais.
4.5. MOGAUS PSICHINS VEIKLOS RELIATYVUMO KONCEPCIJA

mogaus profesinio patikimumo problema ne kart nagrinta ne tik psichologijoje, bet ir kitose socialini bei technini moksl srityse. Ininierinje psichologijoje ir ergonomikoje iekomi ir randami daugiau techniniai sprendimai, skirti pagerinti mogaus darbo vietos ergonominius parametrus. Tokiu bdu siekiama iplsti mogaus fizini, psichofizini bei fiziologini galimybi ribas. Sumainant fizinio nuovargio atsiradim skatinani veiksni kiek ir sukuriant tenkinani antropometrinius bei psichologinius reikalavimus darbo aplink, reikia nepamirti, kad kokybika profesin veikla reikalauja ne tik mogaus dalykins kompetencijos, bet ir tinkamo psichologinio pasirengimo ir skmingos integracijos darbo grup bei visuomen. Darbo ir ininierinje psichologijoje inoma nemaai koncepcij, silani ininierins veiklos efektyvumo tobulinimo priemones. Beveik visi konceptuals mogikojo faktoriaus modeliai, nagrinjantys mogaus darbingumo veiksnius vairiuose operacins veiklos srityse (tokiose kaip technini ir technologini rengim operatori darbas, orlaivi pilot ir skrydi vadov profesin veikla ir kt.), skiria dmes sistem mogus - maina problem nagrinjimui. Taiau j tarpe retai pasitaiko tokio pobdio poiris, kur silo mogaus psichines veiklos reliatyvumo koncepcija. ____________________________________________________________________________
Psichines veiklos reliatyvumo koncepcija

mogaus psichines veiklos reliatyvumo koncepcijoje iskiriamos penkios psichins veiklos rys ir atitinkanios jas penkios (o faktikai keturios) ireiktos profesins veiklos rys. Kiekviena psichins veiklos ris charakterizuojama atitinkamais situacijos suvokimo ir darbo veiksmo formavimo dsningumais, kurie lemia ireiktos profesins veiklos kokyb. i koncepcija leidia reliatyvistinio poirio pagrindu revizuoti manom vyki, susijusi su mogikuoju faktoriumi, prieastys bei atitinkamai imtis j profilaktikos priemoni. mogaus psichins veiklos koncepcija leidia patikslinti mogaus profesini psichologini galimybi ribas ir aptarti profesins veiklos ypatumus psichini proces lankstumo poiriu, akcentuojant mogaus psichini bsen adekvatumo profesins veiklos tempui problem. Profesinis meistrikumas ar auktas kvalifikacijos lygis ne visada padeda adekvaiai priimti sprendimus ir veikti sudtingose ekstremaliose situacijose. i problema daniausiai siejama su streso bsenos veikimu. Bet streso veikimo galimyb priklauso ne tik nuo situacijos supratimo, bet ir nuo psichologini ini ir reali gdi, btin psichini emocini bsen savireguliacijai. Psichologikai ratingas mogus turi galimyb tiksliau panaudoti ne tik savo profesini ini lyg, priimant svarbius bei sudtingus sprendimus, bet ir atsakingai ir kvalifikuotai koreguoti savo darbin bsen. Psichini proces dsningumai psichines veiklos reliatyvumo koncepcijoje svarstomi reliatyvumo teorijos poiriu. mogaus psichins veiklos ri klasifikacija
Ireiktos veiklos rys Reali spontanika Subjektyvi spontanika Skubant /aplenkiant real laik/ Vluojant /atsiliekant nuo realaus laiko/
Psichins veiklos rys
Intuityvi vir smoninga
Intuityvi pasmoninga
Emocin
Svarstymas
Inicijuojanios valios rys /kvorumai-lygiai/
Reali /intuityvi vir smoninga/
Intuityvi /pasmoninga/
Emocin
Svarstanti
Psichins veiklos reliatyvumo koncepcijoje iskiriamos keturios pagrindins psichins veiklos bsenos (rys): intuityvi vir smoninga, intuityvi pasmoninga, emocin ir svarstymas. Jos atitinka tam tikras ireiktas mogaus veiklos rys. ____________________________________________________________________________
Kiekviena psichins veiklos bsena (rys) charakterizuojama atitinkamais suvokimo ir jutimo proces adekvatumo veiklai parametrais, kurie savo ruotu takoja sprendimo primimo ir veikimo psichologinius ypatumus, lemianius profesins veiklos kokyb. i koncepcija leidia reliatyvumo teorijos pagrindu revizuoti manom profesins veiklos vyki, susijusi su mogikojo faktoriaus problemomis, prieasi analiz ir atitinkamai imtis j profilaktikos priemoni. mogaus psichins veiklos ypatumai, besireikiantys profesinje veikloje, formuoja profesins elgsenos variantus. Paprastas pateikt veiklos proces ypatum supratimas logini samprotavim pagalba ir net sivaizduojant juos praktikai yra apsunkintas dl ms proto galimybi ribotumo, nors visas ms gyvenimas ir veikla sudaryti i tokio pobdio psichini proces. J supratimas manomas, identifikuojant savo vidin (psichologin) bsen profesinje veikloje su vidine bsena, atsirandania paprastose gerai inomose gyvenime ir lengvai modeliuojamose situacijose. Kiekvienas gerai ino, kaip jis daniausiai reaguoja staig praneim geleinkelio stotyje (arba oro uoste) apie traukinio ar lktuvo greit ivykim. Apsisprendimas vyksta spsiu-nespsiu lygyje. Tuomet mes pradedame greitinti savo veiksmus (bgame prie traukinio, jeigu numatome, kad spsime) arba ltiname veiksmus (apsisprend, kad nespsime traukin, numatome vaiuoti kitu). ia manomas keleto elgesio variant numatymas, priklausomai nuo ms veiksm vertinimo prieasi svarbumo ir ms galimybi turti pasirinkim. Vidinis veiksm scenarijus gimsta besikeiiant aplinkos duomenims. Dirbdamas mogus vadovaujasi ne tik profesins veiklos reglamento duomenimis, bet ir savo vidiniais psichins bsenos parametrais. J tarpe reikminga yra inicijuojanti veiklos temp ir ritm valia. Apsisprendiant veikti, mogaus psichinje sistemoje vyksta, taip vadinama, Vali diskusija - psichoenergetinis procesas, besireikiantis skirting valios ri kovoje u teis pasireikti. Sprendimo greitinti ar ltinti veikl prieastys susijusios su darbo tikslo vykdymu. Vienas i sudtingiausi darbo etap darbo pabaiga - rykiausiai iliustruoja piloto psichins veiklos reliatyvum. Btent paskutiniame etape (artjant darbo pabaigai) labiau reikiasi klaidos tikimyb, nes yra (kaip kartais atrodo) egzistuoja didesn pasirinkimo galimyb. Beje pasirinkimas (sprendimo primimas) vyksta ne tik smoningame lygyje (kuomet smoningai renkamasi i manom sprendim variant), bet ir pasmoningai (kai emocin tampa takoja smoningo apsisprendimo tikslum, nereflektuojant tuo paiam sprendimo primjui).
____________________________________________________________________________
OK!
VEIKIANT REALIAI / Intuityviai / (realiu laiku)
B
SKUBANT /emocionaliai/ (aplenkiant real laik)
VLUOJANT /svarstant/ (atsiliekant nuo realaus laiko)
DESINCHRONIZUOTAI / vytuokl / (tai skubant, tai vluojant)
mogaus psichins veiklos rys IVADA Bet koks mogaus veiklos konceptualinis modeliavimas nra grynai tapatus paiam veiklos procesui. Taiau jis padeda suvokti (pamatant) vis veiklos proces ir vliau leidia koreguoti pai veikl, pereinant i veiklos modelio suvokimo proceso paios veiklos suvokim.
____________________________________________________________________________
2-oje dalyk studijoms skirtos mediagos dalyje:
1. Mstymas, painimas ir intelektas. 2. Jutiminis painimas ir mstymas. 3. Mstymo ri klasifikacija: vaizdinis, veiksminis, teorinis-abstraktus ir kt. 4. Socialin mstymo prigimtis. 5. Intelektas. Emocinis intelektas. 6. Socialins psichologijos samprata. 7. Socialinis suvokimas. 8. Socialinio suvokimo klaidos. 9. Atribucijos klaidos. 10. Konformizmas. 11. Grupi tipai. 12. Bendravimo struktra: socialin percepcija, komunikacija, interakcija. 13. Kritini situacij tipologija: stresai, frustracijos, konfliktai, krizs. 14. Stresas: eustresas ir distresas. 15. Streso prieastys ir stresoriai. 16. Konflikt rys (tipai). 17. Konflikto poymiai. 18. Dvimatis konflikt reguliavimo modelis. 19. Elgesio strategijos konkliktuose. 20. Konflikt sprendimo taktikos. 21. Frustracija: samprata ir esm (klitis tarp elgesio ir tiksl).
____________________________________________________________________________

Psichologija Medziaga Studijoms 1 Dalis Tevk Lobanova

Cargado por

Información del documento

Derechos de autor

Formatos disponibles

Compartir este documento

Compartir o incrustar documentos

Opciones para compartir

¿Le pareció útil este documento?

¿Este contenido es inapropiado?

Copyright:

Formatos disponibles

Psichologija Medziaga Studijoms 1 Dalis Tevk Lobanova

Cargado por

Copyright:

Formatos disponibles

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Verslo vadybos fakultetas Tarptautins ekonomikos ir vadybos katedra

-1PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

TURINYS 1. PSICHOLOGIJA MOKSLAS APIE PSICHIKOS DSNIUS ..............................2

2. PSICHIKA PSICHOLOGIJOS MOKSLO OBJEKTAS .....................................13

3. PAINTINIAI PROCESAI IR MSTYMO STRATEGIJOS...................................24

4. INFORMACINIAI PROCESAI ir SPRENDIM PRIMIMAS PROFESINJE VEIKLOJE ......................................................................................47

-2PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

1. PSICHOLOGIJA MOKSLAS APIE PSICHIKOS DSNIUS

1.1. Psichologijos mokslo istorija

-3PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

-4PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

1.2. Psichologijos mokslo kryptys ir akos

1.2.1. iuolaikins psichologijos kryptys

-5PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

-6PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

-7PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

iuolaikins psichologijos kryptys

-8PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

1.2.2. Psichologijos akos

1.2.2.1. Fundamentaliosios psichologijos akos

-9PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

1.2.2.2. Taikomosios psichologijos akos

- 10 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

1.3. Psichologijos mokslo sistema

- 11 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

S K I R T U M p s ic h o lo g ija A n o m a lin i s k ir tu m p s ic h o lo g ija P s ic h o f iz ik a E tn in i s k ir tu m p s ic h o lo g ija

T a r p a s m e n in i M a s in i s a n ty k i k o m u n ik a c ij p s ic h o lo g ija p s ic h o lo g ija S O C I A L I N P s ic h o lo g ija Is to r in p s ic h o lo g ija A s m e n yb s p s ic h o lo g ija

R A I D O S p s ic h o lo g ija F ilo g e n e z s p s ic h o lo g ija A n tr o p o g e n e z s p s ic h o lo g ija

Psichologijos mokslo sisteminis apraymas (Ganzen, 1984)

- 12 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

1.4. Psichologini tyrim metodai

- 13 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

2. PSICHIKA PSICHOLOGIJOS MOKSLO OBJEKTAS

2.1. Sisteminio poirio taikymas psichikos apraymui

- 14 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

2.2. mogaus psichika kaip atvira dinamin sistema

- 15 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

2.3. Psichika veiklos ir elgesio reguliacijos sistema

Psichikos funkcijos bendr mokslini kategorij poiriu

- 16 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

JIM A S: Jutim in sistem a

IJIM A S: V eiksm ai ir veikla M stym as ir K alba

Psichika kaip atvira dinamin sistema

- 17 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

- 18 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

2.4. mogaus psichikos funkcin struktra

mogaus psichikos funkcin struktra (psichologijos mokslo kategorij poiriu)

- 19 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

Funkcin psichikos struktra ir smons vaidmuo ____________________________________________________________________________

- 20 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

2.5. Psichiniai procesai ir psichins bsenos

Psichikos struktra: psichiniai procesai ir psichins savybs

- 21 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

Jaunyst Ankstyvoji branda Branda Senjimas Ankstyvoji senatv Senatv

- 22 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

2.6. mogaus makrostruktrinis apraymas

- 23 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

Makrostruktrinis psichologinis mogaus apraymas

- 24 PSICHOLOGIJA VVEVB03706 VVEVB03708 VVEVB11105 VGTU TEVK L. Lobanova

3. PAINTINIAI PROCESAI IR MSTYMO STRATEGIJOS

EMOCINIAI procesai arba PSICHINS BSENOS

JUTIMAS POJTIS VAIZDINYS VAIZDUOT DMESYS ATMINTIS MSTYMAS SUVOKIMAS

NORAS INTERESAS VALIA RYTAS KETINIMAS

TEMPERAMENTAS CHARAKTERIS KRYPTINGUMAS SUGEBJIMAI