Está en la página 1de 115

1. Absoliutizmo kriz........................................................................................................................................................2 2. Revoliucijos pradia......................................................................................................................................................4 3. Nuo konstitucins monarchijos iki respublikos.............................................................................................................7 4. Jakobin diktatra.........................................................................................................................................................9 5. Pranczija Direktorijos metais....................................................................................................................................12 6.

vietimo kultra Lietuvoje..........................................................................................................................................15 7. Lenkijos-Lietuvos valstybs likvidavimas..................................................................................................................17 8. Konsulatas ir imperija Pranczijoje.............................................................................................................................19 9. Napoleono karai...........................................................................................................................................................22 10. Lietuva Rusijos imperijoje 1795-1814 m.....................................................................................................................24 11. Napoleono imperijos lugimas....................................................................................................................................25 12. Vienos kongresas..........................................................................................................................................................27 PRAMONES PERVERSMAS...........................................................................................................................................30 13. Pokyiai Europoje.......................................................................................................................................................31 14. Pramons perversmas Anglijoje ir jo taka Europai....................................................................................................33 15. Pokyiai visuomenje...................................................................................................................................................35 16. Politins srovs ir socialins XIX a. teorijos...............................................................................................................37 17. Revoliuciniai sjdiai.................................................................................................................................................40 18. Partij atsiradimas. Parlamentarizmas.........................................................................................................................42 19. Darbinink judjimas..................................................................................................................................................44 20. JAV pilietinio karo ivakarse......................................................................................................................................45 21. JAV pilietinis karas (1861-1865 m.)............................................................................................................................47 22. JAV ekonomins ir politins galios augimas...............................................................................................................49 23. Lotyn Amerikos isivadavimas..................................................................................................................................52 24. Visuomeninis ir kultrinis sjdis Lietuvoje XIX a. pr...............................................................................................54 25. Lietuvos kis ir visuomen XIX a. vid.........................................................................................................................55 26. Carizmo politika ir kova u valstybs atkrim XIX a. vid.........................................................................................58 27. "Taut pavasaris".........................................................................................................................................................61 28. Vokietijos suvienijimas................................................................................................................................................65 29. Italijos kelias susivienijim........................................................................................................................................67 30. Austrija-Vengrija ir Balkan tautos..............................................................................................................................69 31. Tautos Rusijos imperijoje.............................................................................................................................................71 32. ydai XIX a. Antisemitizmas ir sionizmas..................................................................................................................73 33. Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab........................................................................................................................75 34. Lietuvos kis ir visuomen XIX a. pab........................................................................................................................77 35. Lietuvi tautinis sjdis XIX a. pab.-XX a. pr.............................................................................................................80 36. Pasaulio pasidalijimas..................................................................................................................................................83 37. Prietaravimai Europoje ir karins sjungos................................................................................................................85 38. Pirmojo pasaulinio karo pradia..................................................................................................................................88 39. Karo frontai 1914-1917 m...........................................................................................................................................91 40. Lietuva vokiei okupacijos metais............................................................................................................................93 41. Rusija 1917 m...............................................................................................................................................................94 42. Lietuvi pastangos atkurti Lietuvos valstyb...............................................................................................................97 43. Nuo Bresto taikos iki Kompjeno paliaub.................................................................................................................100 44. Karo padariniai ir Versalio taika................................................................................................................................102 45. Mokslo ir technikos paanga.....................................................................................................................................105 46. Meno raida..................................................................................................................................................................108 47. Buities ir tradicij pokyiai........................................................................................................................................111 48. Kultros ir mokslo sjdis XX a. pr...........................................................................................................................113

1.

Absoliutizmo kriz

Pranczija XVIII a. antroje pusje Revoliucijos ivakarse Pranczijoje gyveno daugiau kaip 25 mln. moni. Kaimo gyventojai sudar 85% vis prancz - tuo Pranczija nesiskyr nuo kit tuometins Europos ali. Taiau miestiei skaiiumi ji pirmavo Europoje. Pranczijos sostinje Paryiuje gyveno apie 550 tkst. moni. Paryius buvo didiausias Europos miestas. ems kis ir toliau liko pagrindin Pranczijos ekonomikos aka. Senjorams priklaus daugiau kaip pus karalysts emi. XIV-XV a. daliai valstiei buvo suteikta asmens laisv, taiau ems eimininkais jie netapo. Bajorai u em, kuria naudojosi valstieiai, reikalavo duokls pinigais ir produktais. Valstieiai turjo mokti papildomus mokesius u naudojimsi malnu, vynuogi spaudyklomis, duonos kepyklomis. Jie ypa nekent "druskos" mokesio, kur reikjo mokti u kiekvien eimos nar, sulaukus atuoneri met. Be to, valstieiai Katalik banyiai privaljo mokti deimtin, kuri atitiko deimtj derliaus verts dal. Valstiei kio derlius buvo skurdus, todl danai grsdavo badas, ypa nederliaus metais. Nors Pranczija buvo agrarin alis, taiau jos ekonomikoje pramon vaidino svarb vaidmen. Manufaktrose buvo gaminami brangs vairi ri audiniai, stiklo ir metalo dirbiniai, ginklai bei daugyb prabangos reikmen. Padidjo angli gavyba, geleies lydymas, taiau lyginamasis i ak svoris alies ekonomikoje tebebuvo menkas. Karaliaus valdia Karalius turjo neribot valdi ir vald padedant ministrams. Luom atstov susirinkimas - Generaliniai luomai - nebuvo susirink nuo pat 1614 m. Valdant Liudvikui XIV labai sustiprjo karaliaus valdia. Jis, nordamas pabrti savo absoliui valdi, kart pasak: "Valstyb - tai a". Didel reikm alies valdyme gijo dvarikiai, kurie Liudvik XIV pramin "Karaliumi-Saule". Taiau XVIII a. pr. karaliaus valdia dl nuolatini kar, milinik l vaistymo dvaro prabangai, valstiei sukilim m silpnti. Atjus valdi Liudvikui XV, valstybs reikalams buvo skiriama maiausiai dmesio. Liudviko XV valdym geriausiai apibdina jo itartas posakis: "Mano amiui uteks, o po mans nors ir tvanas". Karalius laik leido mediodamas, ikylaudamas ir puotaudamas su favoritmis. Garsiausia i j markiz de Pompadr - kur laik faktikai vald Pranczij. Didiuls ilaidos karaliaus dvarui ir pramogoms didino valstybs finans kriz. Po Liudviko XV mirties 1774 m. Pranczijos karaliumi tapo jo ankas Liudvikas XVI. Kitaip nei jo pirmtakai, naujasis karalius nesiavjo Liudvikas XVI lengvabdiku gyvenimu. Vienas mgstamiausi Liudviko XVI usimim buvo altkalvyst. Didel tak karaliui dar jo mona -Austrijos imperatoriaus Prancikaus I dukt Marija Antuanet. Grai ir aiktinga Marija Antuanet buvo prieingyb savo vyrui. Ji mgo pramogas, aktyv gyvenim ir siek dalyvauti valstybs valdyme. Trys luomai Pranczijos visuomen sudar trys luomai: dvasininkija, bajorija ir treiasis luomas. Pirmojo ir antrojo luomo atstovai buvo privilegijuoti ir atleisti nuo vis mokesi. Tik dvasininkija ir bajorija galjo uimti auktas pareigas valstybje ir dalyvauti jos valdyme. i luom atstovai sudar truput maiau nei 2% vis alies gyventoj. Treiajam luomui priklaus visi Pranczijos gyventojai nuo valstieio iki stambaus bankininko ir manufaktr savininko. Kitaip nei pirmieji du luomai, treiasis turjo mokti mokesius. Pagrindin vaidmen treiajame luome vaidino buruazija, kuri buvo nepatenkinta esama santvarka Pranczijoje. Karaliaus valdios ir visuomens konfliktas Ikilusi buruazija siek verslo laisvs ir galimybs dalyvauti valstybs valdyme. Susidariusia padtimi buvo nepatenkinti ir miestieiai. Tredal miesto gyventoj sudar nevienalyt smulkioji buruazija: amatininkai, cech meistrai, nedideli dirbtuvli savininkai. Taiau miest gyventoj daugum sudar laisvai samdomi darbininkai. Nevienalytis buvo ir bajor luomas. Kai kurie i j steig manufaktras ir kasyklas, usiimdavo finansinmis operacijomis. ie bajorai drauge su treiuoju luomu siek permain visuomenje. Taiau

j buvo maai, nes kilmingieji bajorai pramonin ir prekybin veikl tebelaik negarbinga. Dauguma bajor prieinosi paangioms permainoms ir siek isaugoti savo privilegijas. Katalik banyiai ir vienuolynams priklaus daugiau kaip deimtadalis Pranczijos emi, kurias ji inuomodavo u pinig mokest. Dvasininkijos rankose susikaup didiuliai turtai, taiau mokesi ji nemokjo. Tokia padtis nereik, kad visi dvasininkai gyveno labai gerai. Pagrindin pajam dalis atitekdavo auktiesiems bajor kilms dvasininkams: vyskupams, prelatams, abatams. Tuo tarpu parapij kunigai - miestiei ir valstiei sns - gaudavo kuklias, netgi menkas pajamas. Dalis bajorijos ir dvasininkijos revoliucijos ivakarse palaik treij luom. kio ir finans kriz XVIII a. vid. Pranczija pateko sunki finans kriz. Liudviko XVI valdymo pradioje generalinis finans kontrolierius A. Tiurgo pareng plai reform program, kuri turjo pagerinti kio bkl ir sustiprinti finansin valstybs padt. A. Tiurgo tarp provincij ved laisv prekyb grdais, panaikino viduramikas cech privilegijas, sumaino valstybje gerai apmokam pareigybi skaii, palengvino valstiei prievoles. A. Tiurgo pradtos reformos sukl dvasininkijos ir bajorijos pasiprieinim. Isigandusi reformos pasekmi, valdanioji virn privert karali paalinti A. Tiurgo i uimam pareig. Be to, reformoms buvo pasirinktas netinkamas laikas. Tais metais alyje uderjo menkas derlius. Pavasar Paryiuje minios moni pradjo plti sandlius ir kepyklas. Valstybs padt band gerinti generalinis finans kontrolierius . Nekeras. Jis sil karaliui sumainti dvaro ilaidas, sukurti provincij susirinkimus, sumainti valstiei mokesius. Taiau . Nekero reformoms aktyviai pasiprieino Marija Antuanet, karaliaus broliai ir bajorija. Revoliucijos ivakarse ypa sunki padtis susidar dl menko derliaus. alyje trko grd, pakilo duonos kainos. Tokioje situacijoje tapo nebemanoma i valstiei ispausti didesni mokesi, o bankininkai nebedav karaliui nauj paskol. 1788 m. rugpjio mn. Liudvikas XVI paskelb nutarim dl Generalini luom suaukimo. Rinkimai Generalinius luomus 1789 m. pavasar vyko rinkimai Generalinius luomus. Anksiau kiekvieno luomo deputatai sudarydavo tredal bendro deputat skaiiaus. Tokia Generalini luom tvarka neatitiko treiojo luomo interes, nes dvasininkija ir bajorija reformoms galjo pasiprieinti. Rinkim ivakarse buvo patenkintas treiojo luomo reikalavimas duoti jam tiek deputat viet, kiek j turjo privilegijuotieji luomai. Per rinkimus Generalinius luomus Pranczijos miestuose ir miesteliuose kilo badaujani beturi riaus. Kaimuose valstieiai upuldavo senjor pilis, atsisakydavo mokti mokesius. Treiojo luomo atstovai reikalavo apriboti karaliaus valdi, panaikinti feodalines prievoles, skirti mokesius privilegijuotiems luomams. Klausimai ir uduotys 1. Kokia buvo valstiei padtis XVIII a. Pranczijoje? 2. Kokie luomai sudar Pranczijos visuomen? 3. Kodl treiasis luomas ir dalis privilegijuot luom atstov buvo nepatenkinti esama santvarka Pranczijoje? 4. Kokios prieastys slygojo kio ir finans kriz alyje?
Pranczijos luomin visuomen 1789 m. Pirmasis luomas Antrasis luomas Treiasis luomas 140 000 300 000 2-3 mln. miestiei apie 20 mln. valstiei apie 3 mln. Dvasininkija Bajorija Bankininkai, advokatai, gydytojai, prekybininkai, valdininkai, amatininkai Elgetos, valkatos, klajojantys muzikantai

2.

Revoliucijos pradia

Generalini luom veikla Generaliniai luomai ikilmingai buvo atidaryti 1789 m. gegus 5 d. Versalyje. Liudvikas XVI pasak kalb, kuri nuvyl treiojo luomo atstovus. Karalius skundsi sunkia Pranczijos finansine padtimi, liaudies bruzdjimais, ragino ukirsti keli pavojingoms naujovms. Jis teig, kad pagrindinis Generalini luom udavinys - rasti ieit i al itikusios finans krizs. Taiau Liudvikas XVI nieko neusimin apie konstitucij ir esminius valstybs pertvarkymus. Baigs kalbti, karalius usidjo skrybl, kaip to reikalavo paprotys. Dvasinink ir bajor deputatai, naudodamiesi privilegija, padar t pat, taiau, didelei pastarj nuostabai ir pasipiktinimui, treiojo luomo deputatai, kurie toliau turjo klausytis karaliaus vienplaukiai, pasielg taip pat. Tuomet karalius, siekdamas sumainti tamp, vl nusim skrybl. Kitomis dienomis Generaliniai luomai posdiavo apsupti paryiei minios, kuri ragino deputatus stoti prie karaliaus valdi. Jausdami visuomens param, treiojo luomo atstovai birelio 17d. pasiskelb Nacionaliniu susirinkimu, t.y. aukiausia alies valdia. Birelio 20 d., karaliaus nurodymu patalpa, kurioje posdiavo Nacionalinis susirinkimas, buvo udaryta remontuoti. Tada deputatai susibr didelje salje, kurioje paprastai buvo aidiama kamuoliu. Advokatas Munj visiems pasil prisiekti ir neisiskirstyti iki tol, kol nebus parengta alies konstitucija. Deputatai pritardami pakl rankas ir pasira priesaikos tekst. Garsas apie vykius Versalyje pasklido po vis Pranczij. Liudvikas XVI treiojo luomo nutarimus paskelb negaliojaniais. Versalyje buvo sutelkta kariuomen, taiau Liudvikas XVI neidrso panaudoti jgos. Daliai dvasininki jos ir bajorijos deputat prisijungus prie treiojo luomo, Nacionalinis susirinkimas liepos 9 d. pasiskelb Steigiamuoju susirinkimu, kurio pagrindinis tikslas buvo parengti ir priimti konstitucij. Politin kriz ir sukilimas Paryiuje Liudvikas XVI, spaudiamas rm diduomens, ryosi perversmui. Apie Paryi ir Versal vl buvo pradta telkti kariuomen, turjusi ivaikyti Steigiamj susirinkim. tamp Paryiuje sukl ir populiaraus finans kontrolieriaus Z. Nekero atleidimas i uimam pareig. Gatvse prasidjo susirmimai su kariuomene. Treiojo luomo atstovai kreipsi pagalbos miesto varguomen, kuri buvo pravardiuojama "sankiulotais". Liepos 14 d. ryte, pasklidus gandui, kad nemaai ginkl nugabenta Bastilijos tvirtov, didiul minia puol prie Bastilijos. i tvirtov-kaljimas buvo karaliaus savivals ir absoliutizmo simbolis. Apsupusi Bastilij, minia pradjo derybas su tvirtovs komendantu de Lone, taiau jos buvo neskmingos. Po trumpos kovos Bastilij pavyko uimti. Tai nebuvo ypatingas kovinis ygdarbis, nes tvirtovs gul sudar 82 seni invalidai ir 32 jauni veicarai. Taiau is vykis turjo milinik politin reikm - skelb revoliucijos pradi Bastilijos turmas ir absoliutizmo pabaig. Kai vakare hercogas Liankuras karaliui prane ini apie Bastilijos pamim, Liudvikas XVI pareik: "Bet juk tai maitas". "Tai ne maitas, js didenybe, - tai revoliucija," - atsak hercogas. Um Bastilij, sukilliai sugriov tvirtov iki pamat. Kiek vliau kiekvien Pranczijos departament buvo nusista po Bastilijos sien luit. Liepos 14 d. tapo prancz nacionalin vent, minima Pranczijoje ir iandien. Liepos 17 d. karalius pripaino visus pasikeitimus, vykusius po Bastilijos umimo. Atvyks Paryi, Liudvikas XVI, nordamas tikti susirinkusiai miniai, prie rotus pasirod su mlynos, baltos ir raudonos spalvos

kokarda, prisegta prie skrybls. ios spalvos revoliucijos pradioje tapo nacionalins Pranczijos vliavos spalvomis. Paryiuje valdi savo rankas pam buruazija, kuri sudar miesto savivaldyb - komun. I miestiei buvo suformuota paauktin kariuomen ir pavadinta Nacionaline gvardija, kurios vadu tapo markizas de Lafajetas, pasiymjs Amerikos nepriklausomybs kare.

Revoliucijos plitimas Paryiaus vykiai sukl atgars visoje alyje. Miestuose buvo alinama anksiau karaliaus paskirta miest valdia, krsi Nacionalins gvardijos briai. Sankiulotai reikalavo ne tik miest valdymo reformos, bet ir duonos. Alkani beturiai pl grd bei milt sandlius, neretai upuldavo ir nusiaubdavo turtuoli namus. Riaus apm ir daugel kaim. Valstieiai griebsi dalgi, aki, spragil. Jie upuldavo senjor pilis ir vienuolynus. Dokumentai, kuriuose buvo suraytos feodalins valstiei prievols, buvo deginami lauuose. Dideli valstiei maitai siliepsnojo Ryt Pranczijoje ir iaurinje alies dalyje. Dvarininkams prasidjo "didiosios baims" dienos. Liaudies veiksmai Steigiamj susirinkim privert imtis ryting veiksm. 1789 m. rugpjio 4 d. Steigiamasis susirinkimas panaikino senjor mediokls, teismo bei kai kuri prievoli rinkliav teises. Dvasininkija atsisak deimtins, o treiajam luomui buvo panaikinti apribojimai uimti pareigas valstybs administracijoje ir kariuomenje. Taiau pagrindins senjor prievols iliko. Valstieiai turjo senjorui mokti duokl u naudojimsi eme, kuri galjo bti ipirkta, taiau ipirkimo slygos valstieiui buvo nepalankios. "mogaus ir pilieio teisi deklaracija". Steigiamojo susirinkimo reformos 1789 m. rugpjio 26 d. Steigiamasis susirinkimas "mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje" suformulavo pagrindinius bsimosios konstitucijos principus. i "Deklaracija" skelb luom lygyb. Socialiniai skirtumai buvo laikomi natraliu dalyku, kaip ir privatin nuosavyb. "Deklaracijoje" buvo teigiama, kad kiekvienos valdios altinis yra tauta, taiau statymai yra visiems vienodi. Buvo paskelbta odio, spaudos bei religini nuomoni laisv. "Deklaracijos" idjos trumpai buvo ireiktos kiu "Laisv, lygyb, brolyb", atsiradusiu netrukus po jos primimo. Steigiamasis susirinkimas, prims "mogaus ir pilieio teisi deklaracij", ts alyje pradtus pertvarkymus. Banyios ems buvo paskelbtos valstybs nuosavybe, jas pradta pardavinti. Tai igelbjo al nuo finansinio bankroto. i reforma sudav galing smg Katalik banyiai. Be to, buvo sulygintos protestant, yd bei katalik teiss. Ankstesnis Pranczijos suskirstymas provincijas buvo panaikintas. Dabar alis buvo suskirstyta 83 departamentus, pavadintus ariausiai esani upi ir kaln vardais. Buvo panaikintos vidaus muitins, kuriose buvo renkamas mokestis u gabenamus produktus. Miestuose buvo likviduojami viduramiki amatinink cechai. Senjoro teism pakeit prisiekusij teismas - gyventoj irinkti prisiekusieji sprsdavo, ar teisiamasis kaltas, ar ne. Vadovaujantis "mogaus ir pilieio teisi deklaracija", buvo tvirtinta laisvs ir lygybs dvasia, panaikinta paveldima bajoryst ir visi aristokratiniai titulai (kunigaiktis, markizas, hercogas, grafas ir kt.), sukurta nauja metrin mat sistema, turjusi pakeisti daugel vietini senovini mat.
Karalius ir revoliucija Liudvikas XVI dels pripainti rugpjio 4 d. nutarimus bei "mogaus ir pilieio teisi deklaracij". Jis pareik: "A niekuomet nesutiksiu apiplti savo dvasininkijos ir savo bajorijos". Toks karaliaus elgesys, maisto produkt trkumas Paryiuje kl vis didjant visuomens nepasitenkinim. Mieste sklido gandai, jog aristokratai supirkinja grdus ir juos slepia, siekdami badu imarinti liaud. Nerim kl ir Versal surinkti itikimi karaliaus kariuomens daliniai. Spalio 1-aj, per Versalio rmuose ikelt puot, salje esant karaliui ir karalienei, karininkai nuo kepuri pl trispalves kokardas ir mt jas ant grind. iai iniai pasiekus Paryi, pasigirdo raginim ygiuoti Versal. Spalio 5 d. deimties tkstani minia, kurios didel dal sudar moterys, lydima 20 tkst. Nacionalins gvardijos kari, patrauk Versal. Minia, eidama Versal, auk: "Duonos, duonos!" ir "Karali Paryi!" Isigands Liudvikas XVI spalio 6 d. patvirtino Steigiamojo susirinkimo nutarimus ir sutiko nedelsiant persikelti Paryi. Paskui karalikj eim Paryi buvo gabenami ir veimai su miltais, o minia diaugsmingai auk: "Nenusiminkite, draugai. Dabar mums nebestigs duonos - mes veame jums duonkep su paia ir mauoju pameistriu". Kartu su Liudviku XVI Paryi persikl ir Steigiamasis susirinkimas. Spalio vykiai parod, jog karalius prie ginkluot liaud yra visikai bejgis.

mogaus ir pilieio teisi deklaracija (1789 m.)


1 straipsnis. mons gimsta laisvi ir lygiateisiai, tokie ir ilieka. Visuomeniniai skirtumai gali

bti grindiami tik bendra nauda.


2 straipsnis. Vis politini susivienijim tikslas - saugoti prigimtines ir neatimamas mogaus

teises. ias teises sudaro laisv, nuosavyb, saugumas ir prieinimasis engimui.


3 straipsnis.

Suverenios valdios altinis yra tauta. Jokia moni grup, joks asmuo negali turti valdios, jei ji nra suteikta tautos. 5 straipsnis, statymas turi teis drausti tik tuos veiksmus, kurie kenkia visuomenei. Viskas, ko nedraudia statymas, yra leidiama, ir niekas negali bti veriamas daryti tai, ko statymas nenurodo. 9 straipsnis. Kadangi kiekvienas mogus, nerodius jo kalts, yra nekaltas, tai pripainus, jog j reikia suimti bet kokiomis grietomis priemonmis, statymu reikia ukirsti tam keli. 10 straipsnis. Niekas neturi bti persekiojamas dl savo pair, net ir religini, tik svarbu, kad j pasireikimas nepaeist visuomens tvarkos, kuri nustato statymas. 12 straipsnis. Nuosavyb yra venta ir nelieiama, niekas negali jos atimti, iskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja teisikai apibrti visuomens poreikiai, su slyga, kad bus teisingai ir i anksto atlyginta.

Klausimai ir uduotys
1. Kodl Liudviko XVI kalba Generaliniuose luomuose nuvyl treiojo luomo

deputatus?
2. Kodl po 1789 m. rugpjio 4 d. Steigiamojo susirinkimo nutarim ir toliau tssi

valstiei bruzdjimai? 3. Kokias reformas, griovusias feodalin santvark, vykd Steigiamasis susirinkimas? Apibdinkite Liudviko XVI pozicij revoliucijos pradioje.

3.

Nuo konstitucins monarchijos iki respublikos

Vareno kriz Po Steigiamojo susirinkimo reform politin padtis Paryiuje ir visoje alyje trumpam aprimo. Taiau 1791 m. birel visus sujaudino inia apie Liudviko XVI ir jo eimos mginim pabgti i Pranczijos. Vildamasis susigrinti neribot valdi, karalius tikjosi pasiekti Belgij, tuomet valdom Austrijos, ir su emigrant kariuomene bei austr pagalba ivaikyti Steigiamj susirinkim. Bet Vareno miestelyje karali netiktai atpaino pato stoties virininkas ir Liudvikas XVI buvo sugrintas Paryi. Steigiamasis susirinkimas perm karaliaus galiojimus ir turjo nusprsti dl tolesnio Liudviko XVI likimo. Pranczijoje iaugo nepasitikjimas monarchija. Pirm kart nuo revoliucijos pradios alyje kilo respublikonikas judjimas. Dalis Steigiamojo susirinkimo deputat galvojo apie revoliucijos pabaig. Deputatas A. Barnavas, kalbdamas susirinkime, teig: "Revoliucij jau dabar reikia baigti, ji prijo rib". 1791 m. liep Paryiuje Nacionalin gvardija Marso lauke apaud beginkl sankiulot mini, susirinkusi priimti respublikonikos peticijos ir reikalaujani respublikonikojo valdymo. ie vykiai bylojo apie treiojo luomo susiskaldym ir interes skirtumus. Nuosaikieji treiojo luomo atstovai norjo revoliucij baigti tvirtinus konstitucin monarchij. 1791 m. konstitucija 1791 m. rugsjo mn. Steigiamasis susirinkimas prim konstitucij, kuri patvirtino karalius. statym leidiamoji valdia buvo atiduota statym leidiamajam susirinkimui, vykdomoji - monarchui ir jo skiriamiems ministrams. Be kita ko, karaliui buvo palikta veto teis, kuria remdamasis jis laikinai galjo atmesti net statym leidiamojo susirinkimo priimtus statymus. Pagal konstitucij visi vyrai buvo suskirstyti aktyvius pilieius, turinius teis balsuoti, ir pasyvius, ios teiss neturinius. Tik aktyvieji pilieiai vyrai, sulauk 25 m. amiaus ir mokantys ne maesn kaip 1,5-3 livr mokest, galjo dalyvauti rinkimuose. 1791 m. konstitucija Pranczijoje tvirtino konstitucin monarchij. statym leidiamasis susirinkimas darb pradjo 1791 m. spalio mn. Dauguma viet susirinkime priklaus turtingosios buruazijos atstovams - feljanams. Kit, maesn, susirinkimo pus sudar jakobinai, kuri dalis buvo pavadinta irondistais, nes jie buvo irinkti irondos departamente. Pastarieji, kaip ir jakobinai, pasisak u konstitucin monarchij. Karo pradia Liudvikas XVI, dalis dvasininkijos ir bajorijos nenorjo susitaikyti su esama padtimi. Po Vareno krizs padidjo emigracija, emigrantai susitelk Koblenco mieste. Jie tikjosi Europos monarch pagalbos. Liudvikas XVI bei jo alininkai troko karo, manydami, jog Pranczijai pralaimjus lugs ir revoliucija. irondistai taip pat siek, kad Pranczija pradt kar, mat jie tikjosi, jog karas galutinai tvirtins revoliucijos pasiekimus ir revoliucija persimes kitas Europos alis. Turtingosios buruazijos nuomon dl karo skyrsi: dalis stengsi jo ivengti, bijodama, kad karas gali susilpninti konstitucin monarchij, kiti per kar tikjosi alyje sustiprinti savo tak. Karo alininkai pasiek savo, ir 1792 m. baland Pranczija paskelb kar Austrijai. Tuo metu niekas net nesivaizdavo, kad karas usits iki 1815 m. Karo pradia Pranczijai klostsi neskmingai. Senoji kariuomen buvo dezorganizuota, kareiviai nepasitikjo karininkais, o savanoriai buvo prastai ginkluoti ir neapmokyti. Netrukus kar su Pranczija stojo ir Prsija. Liepos mnes susirinkimas prim dekret, kuris skelb: "Tvyn pavojuje!" Paryiuje buvo imtasi skubiai formuoti savanori brius. Tomis dienomis pirm kart nuskambjo "Marseliet" - patriotin revoliucijos daina. Monarchijos nuvertimas Vykstant karui, Paryiuje pasklido gandai, kad Marija Antuanet idav austrams karinius Pranczijos planus. Jakobin veikjai - M. Robespjeras, . Dantonas, . Maratas - sil nualinti Liudvik XVI nuo valdios ir visuotiniu balsavimu irinkti Nacionalin konvent. Pasipiktinim Paryiuje sukl ir Prsijos armijos vado hercogo fon Braunveigieio manifestas, kuriame buvo raoma: u "maiausi pasiksinim karaliaus eimos saugum" Paryiaus mieste "prasids karin egzekucija ir visikas jo sunaikinimas". Sankiulotai, vadovaujami Paryiaus komunos, 1792 m. rugpjio 10d. puol Tiuilri rmus. Po nirtingo susirmimo Tiuilri rmai buvo uimti. statym leidiamasis susirinkimas nualino

Liudvik XVI nuo sosto, ir karalius su eima buvo udarytas Tamplio pilyje. Pranczijoje nustojo egzistavusi konstitucin monarchija. Svarbiausias tuo momentu statym leidiamojo susirinkimo udavinys buvo sustabdyti jungtins Austrijos ir Prsijos kariuomens puolim. . Dantonas, kalbdamas susirinkime, pareik: "Varpas gaudia, bet tai ne nerimo signalas, tai aukimas kov su tvyns prieais. Jiems nugalti mums reikalinga drsa, tik drsa ir dar kart drsa". Rugsjo mn. pasklidus kalboms, jog sankiulotams ijus kovoti su Prsijos kariuomene udaryti kaljimuose revoliucijos prieai gali sukelti mait, Paryiuje udyns. Kaljimuose buvo nuudyta apie tkstant bajor, dvasinink ir kriminalini nusikaltli. Dl i sankiulot veiksm Europoje susilpnjo simpatijos prancz revoliucijai. Rugsjo 20 d. prie Valmi miestelio prancz kariuomenei pavyko sustabdyti Prsijos kariuomen. Amininkai vyk pavadino "stebuklu prie Valmi". Konvento atidarymas ir respublikos paskelbimas Po Liudviko XVI nualinimo nuo valdios statym leidiamj susirinkim pakeit konventas. Pirm kart rinkimuose dalyvavo visi vyrai, sulauk 21 met. Panaikinus turto cenz, konvent nepateko nei monarchijos, nei konstitucins monarchijos alininkai. Visi irinkti 749 konvento deputatai buvo skirstomi tris grupes. Deinj konvento sparn sudar irondistai, kairj-jakobinai, kurie sdjo virutiniuose suoluose ir todl dar buvo vadinami "kalnu". Konvento centr sudar apie 500 deputat, nepriklausiusi jokiai politinei grupuotei. Si konvento dalis buvo vadinama "pelke", nes remdavo t konvento pus, kuri bdavo stipresn. Rugsjo 22 d. konventas Pranczij paskelb respublika. Svarbiausi darbai, kuriuos turjo atlikti konventas, buvo parengti nauj Pranczijos konstitucij ir tsti kar su respublikos prieais. Pirmaisiais konvento veikimo mnesiais didiausi tak alyje turjo irondistai, kuriuos rytingai rm "pelks" deputatai. irondistai toliau ts kar, jie skelb, kad karas nea laisv ne tik Pranczijai, bet ir kitoms Europos tautoms. Taiau alies politin vidaus padtis liko tempta. Politiniai pasikeitimai Pranczijoje nepagerino moni gyvenimo. Salyje nuolatos trko grd, kildavo riaus dl duonos. Liudviko XVI teismas ir nuudymas 1792 m. pab. konvente buvo ikeltas klausimas apie karaliaus likim. Liudvik XVI sukompromitavo lapkriio mn. Tiuilri rmuose rasti slapti dokumentai, kurie neabejotinai liudijo karaliaus ry su emigrantais ir usienio ali valdovais. Gruodio mn. konvente prasidjo karaliaus teismas. Liudvikas XVI visus konvento deputat kaltinimus atmet ir savo kalts nepripaino. Konvento deputatai, iklaus karaliaus, Liudviko XVI likim pasil sprsti balsuojant. Suskaiiavus deputat balsus, konvento pirmininkas P. Vernjo tar: "Konvento vardu skelbiu, kad Liudvikui XVI jis skiria mirties bausm". 1793 m. sausio 21 d. Revoliucijos aiktje Liudvikas XVI buvo giljotinuotas. Jakobin ir irondist kova Po Liudviko XVI giljotinavimo daugelis Europos valstybi nutrauk santykius su Pranczija. Netrukus buvo pradta formuoti galinga antipranczika koalicija. 1793 m. pr. Pranczija kariavo ne tik su Austrija ir Prsija, bet ir su Anglija, Olandija, Ispanija, Portugalija, vokiei ir ital valstybmis. Ypatingai grsminga ioje koalicijoje buvo Anglija - didiausia Pranczijos varov prekybos srityje ir dl kolonij. Kovo mn. smarkiai pablogjo Pranczijos karin padtis. Austrai Belgijoje sumu Pranczijos kariuomen, o populiarusis generolas Diumurj perjo prie pus. Pranczija prarado vis uimt teritorij, o sjunginink kariuomen priartjo prie jos sien. Be to, angl kariniai laivai blokavo Pranczijos pakrantes ir rm kontrrevoliucinius maitus, kilusius vakariniuose ir pietiniuose alies departamentuose. Bloga padtis buvo ir Pranczijos miestuose. Nuolatos trko maisto, augo duonos ir kit produkt kainos. Paryiuje sankiulotai btiniausioms prekms reikalavo nustatyti pastovias kainas. ias problemas turjo sprsti konventas, kuriame isiskyr irondist ir jakobin pozicijos. ios dvi politins grupuots atstovavo skirtingiems visuomens sluoksniams. irondistus rm provincijos miest buruazija ir inteligentija. Jakobinai atstovavo vidutinei Paryiaus ir provincijos miest buruazijai bei sankiulotams, kurie ir tapo pagrindiniais jakobin sjungininkais. irondist ir jakobin konfliktai konvente trukd rytingai sprsti alies vidaus ir usienio problemas. Jakobinai kaltino irondistus dl susidariusios sunkios Pranczijos bkls, jie taip pat palaik sankiulot reikalavim dl pastovi kain. Vertindami Paryiaus sankiulot nuotaikas, "pelks" deputatai m labiau palaikyti jakobinus. irondist padt komplikavo ir tai, kad Paryiuje jie beveik neturjo alinink. Paryiaus komuna reikalavo paalinti irondistus i konvento, o gegus mn. Paryiuje buvo atvirai pradtas rengti sukilimas prie irondistus. Klausimai ir uduotys 1. Kodl dalis Steigiamojo susirinkimo deputat norjo ubaigti revoliucij? 2. Kodl Liudvikas XVI, irondistai ir dalis stambiosios buruazijos siek pradti kar su usienio valstybmis?

3. 4. 5. 6.

Kodl po paskelbimo respublika Pranczijos vidaus padtis liko tempta? Koki reakcij Europoje sukl Liudviko XVI giljotinavimas? Palyginkite statym leidiamojo susirinkimo ir konvento deputat sudt. Kodl "pelks " deputatai konvente perjo jakobin pus?

4.

Jakobin diktatra

Jakobin atjimas valdi Jakobinai, remiami Paryiaus sankiulot, sudar sukilimo komitet. Sukilimas prasidjo 1793 m. gegus 31 d., kai komunos delegacija i Konvento pareikalavo suimti irondist lyderius. Konventui reikalavim atmetus, birelio 2 d. apie 100 tkst. ginkluot sankiulot ir nacionalins gvardijos kari apsupo Konvent. Agresyvi minia auk: "Tegyvuoja respublika!", "Mirtis irondai!" Konventas, nusileisdamas liaudiai, prim nutarim suimti irondist lyderius. Taip visa valdia Paryiuje atiteko jakobinams. Netrukus i Konvento buvo paalinti visi irondistai, o "pelks" deputatai perjo jakobin pus. Konvente, sigaljus jakobinams, susidar palankios slygos priimti rytingus sprendimus. Visuomens pertvarkymai ir jakobin konstitucija 1793 m. birelio mn. Konvente buvo priimti du svarbs dekretai. Pirmasis dekretas suteik teis emigrant emes parduoti maais sklypeliais, u juos isimokant per deimt met. Antruoju - galutinai ir be ipirkos em tapo valstiei nuosavybe. ios jakobin reformos negrtamai panaikino feodalizm Pranczijos kaime. Konvento deputatai usitikrino valstiei param visoje alyje. 1793 m. birelio pab. Konventas prim nauj Pranczijos konstitucij. statym leidiamoji valdia priklaus Nacionaliniam susirinkimui, kuris turjo bti renkamas vieneriems metams. Rinkim teis gavo visi vyrai, sulauk 21-eri met amiaus, nepriklausomai nuo j turtins padties. Nacionalinis susirinkimas rinko vyriausyb, kuri sudar 24 nari Vykdomoji taryba. Svarbiausius Nacionalinio susirinkimo statymus turjo patvirtinti visuotinis referendumas. i konstitucija tvirtino neatimamas mogaus teises: laisv, saugum ir privai nuosavyb. Liepos mn. konstitucija buvo patvirtinta referendumu. Taiau realiai konstitucija nesigaliojo, nes norint irinkti Nacionalin susirinkim, reikjo paleisti Konvent, o tai padaryti karo slygomis buvo pavojinga. Konstitucijos sigaliojimas buvo atidtas iki tol, kol sigals taika. 1793 m. spalio mn. Konventas ved laikin revoliucin valdym, kuris ir yra vadinamas jakobin diktatra. Didiulius galiojimus alyje turjo Konvento irinktas Visuomens gelbjimo komitetas, kuris tvark gynybos reikalus, vidaus ir usienio politik. Jakobinai, siekdami nutraukti ry su feodaline praeitimi, 1793 m. spalio 5 d. dekretu ved nauj kalendori. Metai buvo pradti skaiiuoti nuo Respublikos paskelbimo. Jakobinai keit gyvenviei, aiki, gatvi pavadinimus. Naujagimiai buvo pavadinami vardais, susijusiais su respublika ir revoliucinmis vertybmis (pvz.: Sankiulotas, Maratas ir kt.). Kaip lygybs simbolis buvo pradtas vartoti kreipinys "tu".
Karas su usienio valstybmis 1793 m. pavasar Pranczijos padtis buvo katastrofika. Prsijos kariuomen eng Elzas, austrai iaurs ryt Pranczijoje um kelet tvirtovi, anglai sitvirtino Tulone ir Korsikos saloje. Jakobinai, siekdami veiksmingai organizuoti respublikos gynyb, per trump laik sugebjo i esms pertvarkyti ginkluotsias pajgas. alyje buvo vesta visuotin karo prievol, kariuomens vadais tapo nauji gabs mons, kuri daugelis buvo kil i paprastos liaudies. Pradta steigti naujas valstybines karines manufaktras, gaminusias autuvus ir patrankas. Kariniais tikslais buvo pradta taikyti technikos naujoves. valgybai ir mio veiksmus stebti buvo

Marato mirtis

naudojami oro balionai. Chemikai pritaik nauj parako gamybos bd, leidus atsisakyti salietros, kurios atsivedavo i Indijos. Pirm kart susisiekimui buvo panaudotas optinis telegrafas. Sukurta nauja karo taktika. Vietoj bdingo puolimo itstomis linijomis pranczai m taikyti isklaidyt auli rikiuot, derindami j su puolaniomis kolonomis. Taip pagrindins jgos buvo rikiuojamos svarbiausiam smgiui. Per trump laik jakobinai sugebjo sutelkti daugiau kaip vieno milijono moni kariuomen. 1793 m. ruden ir iem visuose karo frontuose vyko lemiamas persilauimas. Jaunas kapitonas Napoleonas Bonapartas sumaniai vadovavo Tulono turmui. Koalicijos armijos, neturdamos vieningo vadovavimo, veik nerytingai ir iki 1794 m. pr. buvo istumtos i Pranczijos teritorijos.
Karas su kontrrevoliucija ir teroras

Sudtinga buvo ir vidaus padtis. I 83 departament 50 stojo prie jakobin vadovaujam Konvent. Pltsi Vandjos sukilimas, kuris pasiymjo ypatingai atkaklia kova. Vandjos provincijoje valstieiai, skatinami kunig, sukilo prie respublik ir siek atkurti monarchij. Kariuomens ir iauri priemoni pagalba jakobinams pavyko sukilim numalinti. Pablogjo Pranczijos ekonom in padtis, nuolatos truko maisto produkt. Vyko liaudies bruzdjimai, kuriuose buvo reikalaujama nustatyti pastovias kainas, ukirsti keli spekuliacijai, aprpinti varguomen maistu. Jakobinai ved Visuotinio maksimumo statym. Buvo nustatytos pastovios duonos, milt, cukraus, druskos, tabako, anglies ir paar kainos. U i produkt slpim ar spekuliavim jais grs mirties bausm. Turtingiesiems buvo pradta taikyti priverstines neatlyginamas paskolas ir rekvizicijas. Jakobinai, nordami skmingai kovoti su kontrrevoliucija, msi teroro politikos. ios politikos rankiu tapo Revoliucinis tribunolas, kurio sprendimai buvo galutiniai ir neapskundiami. Dauguma suimtj buvo giljoti-nuojami, neatsivelgiant nei socialin j padt, nei lyt, ami ar nuopelnus respublikai. Paskelbus nuosprend mirties bausm turjo bti vykdyta per 24 valandas. Tkstaniai moni buvo udaryti garsiajame Paryiaus Konsjereri kaljime, kuriame ir posdiavo Revoliucinis tribunolas. Ypatingai iauriai buvo susidorota su Vandjos sukilliais bei Lijono ir Tulono maitininkais. Suimtieji buvo skandinami ir suaudomi i patrank. Vien tik Liono mieste uvo apie 2 tkst. paimt nelaisv maitinink. Teroro politika tssi iki jakobin valdymo pabaigos. Apie 50 tkst. moni tapo revoliucinio teroro aukomis. Jakobinai teig, kad teroras igelbjo al. vertindamas jakobin atjim valdi ir masin teror revoliucijos prieams, irondistas P. Vernjo itar garsiuosius odius: "Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus".
Prietaravimai tarp jakobin 1793 m. pab. jakobinai, veik kontrrevoliucija ir usienio intervencij, sitvirtino valdioje. M. Robespjeras tapo jakobin diktatros vadovu. Jakobinai norjo sukurti nauj teising visuomen, taiau realiai tai gyvendinti buvo nemanoma. Per revoliucij ikilusi buruazija siek, kad bt panaikinti visi prekybos apribojimai ir kad bt galima pasinaudoti kins veiklos laisve. vestu kain maksimumu bei vykdomomis rekvizicijomis buvo nepatenkinta ir pasiturinti valstietija. Ilgainiui irykjo skirtingi jakobin grupuots vidaus interesai. Nuosaikieji, kuri ymiausias atstovas buvo . Dantonas, sil baigti revoliucin teror. J manymu, reikjo panaikinti visuotinio maksimumo statym, kitus apribojimus ir sudaryti taik su usienio valstybmis. Kairieji jakobina i, ku riem s vadovavo . E beras, rag ino toliau tsti teroro politik. Pabrdami, kad Paryiuje trksta btiniausi produkt, jie kviet sankiulotus sukilti. Taiau nesulauk sankiulot pritarimo, . Eberas ir jo alininkai buvo suimti, apkaltinti smokslu prie respublik ir giljotinuoti. Netrukus buvo giljotinuoti ir nuosaikij jakobin lyderiai. . Dantenas budeliui Samsonui prie mirt tar: "Parodysi mano galv monms - ji to verta". Susidorojs su savo prieininkais, M. Robespjeras ir jo alininkai man, kad situacija alyje turt stabilizuotis. Bandydamas suvienyti taut, Robespjeras ved "Auiausiosios btybs" kult, turjus pakeisti katalik tikjim. Taiau sankiulotai ir buruazija iam bandymui liko abejingi. 1794 m. birelio mn. prancz kariuomen, kovodama su usienio valstybmis, pasiek nauj laimjim. Sustiprjus tarptautinei Pranczijos padiai, buruazija man, kad reikia nutraukti teroro politik ir panaikinti visuotin maksimum. Daugelis Konvento deputat taip pat siek nutraukti teror ir atkurti politines laisves. Taiau jakobinai, bandydami toliau stiprinti savo pozicijas, prim statym, sugrietinant teror. is jakobin ingsnis tarp vairi visuomens sluoksni kl didel nepasitenki-

nim ir paspartino smokslo rengim. Termidoro devintoji Liepos 27 d. (termidoro 9), prasidjus Konvento posdiui, deputatas Taljenas atsistojs prabilo: "Vakar vakare jakobin klube a drebjau dl respublikos. Nusprendiau: jeigu Konventas neidrs smogti tironui, a idrsiu, ir jeigu reiks - ituo daiktu," - ir isitrauk durkl. Daugelis deputat audringai pritardami pradjo skanduoti: "Tironija!", "Diktatra!" Konvento nutarimu jakobin lyderiai ir M. Robespjeras buvo suimti ir udaryti kaljim. Po keli valand M. Robespjeras ir jo alininkai, ivaduoti Nacionalins gvardijos, atvyko Paryiaus rotu. Taiau sostins sankiulotai M. Robespjero neparm. Konventui itikimi Nacionalins gvardijos daliniai um rotu. Liepos 28 d. M. Robespjeras ir 21 jo alininkas be jokio teismo buvo giljotinuoti. Termidoro 9 d. perversmu alyje baigsi teroras. Ivarginta penkeri revoliucijos met, karo, teroro Pranczijos visuomen pritardama sutiko jakobin nualinim nuo valdios. Klausimai ir uduotys
1. Kokias visuomens pertvarkymo reformas, atj valdi, vykd jakobinai? 2. Palyginkite 1793 m. jakobin priimt konstitucij su 1791 m. konstitucija. 3.

4. 5. 6.

Raskite panaum ir skirtum. Kaip jakobinams pavyko sustabdyti usienio valstybi kariuomens puolim? Kodl jakobinai m vykdyti teroro politik? Kokios prieastys jakobin grupuotje lm tarpusavio prietaravimus ? Kodl lugo jakobin diktatra ?

5.

Pranczija Direktorijos metais

Pranczija po Termidoro perversmo Po termidoro 9-osios perversmo Konvente ir vyriausybje sitvirtino naujosios buruazijos atstovai, ikil revoliucijos metais. "Pelks" deputatai, kurie konvente sudar daugum, susivienijo su naujosios buruazijos atstovais. Netrukus konvent buvo sugrinti irondistai. io konvento deputatai buvo vadinami termidorieiais. Atnaujintas konventas msi reform. Termidorieiai panaikino Paryiaus komun, udar jakobin klub. Jakobinai bei j alininkai buvo suimami ir udaromi kaljimus, dalis j buvo itremta Pranczijos kolonij Gvian. Netrukus i kaljim buvo ileisti visi jakobin udaryti tariamieji. 1794 m. gruodio mn. konvento deputatai panaikino kain maksimumo statym. alyje pakilo produkt kainos, prasidjo infliacija, sutriko aprpinimas maistu. 1794-1795 m. iem miesto varguomen badavo. mons naktimis stovdavo prie duonos krautuvi, kad galt nusipirkti "vos dvi uncijas duonos". Paryiuje siautjo "auksinio jaunimo" gaujos. Jaunuoliai, ginkluoti lazdomis, mu jakobinus ir sankiulotus. Paryiuje nuolatos skambjo kis: "alin jakobinus!" Varguomenei skurstant, buruazija, atsigavusi po teroro politikos, begdikai vaist pinigus, dalyvaudavo prabangiuose pokyliuose, lbavo. 1795 m. pavasar Paryiuje kilo du sankiulot sukilimai. Varguomen reikalavo "Duonos ir devyniasdeimt treij konstitucijos". Sukilimai, kil darbinink priemiesiuose, kariuomenei padedant buvo numalinti. Varguomenei i kova nedav jokios realios naudos. Taiau didiausi pavoj konventui kl rojalistai. 1795 m. vasar rojalistai band organizuoti kelis maitus, kuriuos respublikos kariuomen negailestingai nuslopino. Naujoji valdia tvirtai saugojo per revoliucij pasiektus laimjimus.
1795 m. konstitucija 1795 m. rugpjio mn. konvento deputatai prim nauj Pranczijos konstitucij. Remiantis ia konstitucija buvo panaikinta visuotin rinkim teis, vestas turto cenzas, kuris sumaino rinkj skaii. statym leidiamoji valdia buvo sutelkta dviejuose susirinkimuose: Penki imt taryboje ir Senin taryboje. Vadovauti vyriausybei buvo paskirta direktorija, kuri sudar penki nariai - direktoriai. Juos rinko Senin taryba. Du tredalius Penki imt tarybos ir du tredalius Senin tarybos nari reikjo perrinkti i Konvento deputat, ir tik tredal nari buvo galima rinkti i kitur. Tokia rinkim tvarka naujuosius susirinkimus turjo apsaugoti nuo monarchist irinkimo. 1795 m. Pranczijos konstitucija alyje tvirtino respublikin valdym ir garantavo privaios nuosavybs teis. Nauja alies valdymo sistema buvo pavadinta Direktorija. Direktorijos vidaus politika

Direktorijai atjus valdi, Pranczijos ekonomin padtis buvo sunki. Pramons gamyba tesudar apie du tredalius 1789 m. lygio, eksportas sumajo per pus. Dl Anglijos blokados smuko prekyba su kolonijomis. 1796-1797 m. buvo vykdyta finans reforma: panaikintos beverts asignacijos ir sugrta prie metalini monet. Direktorijos laikotarpiu suklestjo spekuliacija, nelegali prekyba, turto supirkinjimas ir perpardavinjimas. Ypatingai dideli kontrastai irykjo tarp buruazijos ir miesto varguomens pragyvenimo lygio. iuo laikotarpiu valdia ir pinigai tapo neatskiriami. 1795 m. spalio mn. Paryiuje kilo rojalist maitas dl naujai priimtos konstitucijos. J slopinant pasiymjo generolas Napoleonas Bonapartas. Maitininkus Napoleonas iblak negailestinga artilerijos ugnimi. Po tokio iauraus sutriukinimo rojalistai prarado vilt valdi sugrinti Burbonus.
Napoleono Bonaparto ikilimas Direktorijos valdymo metais karas su usienio valstybmis tssi. 1795 m. Pranczijai pavyko pasirayti atskir taik su Prsija, taiau Austrija, Rusija ir Anglija liko koalicijoje, kovojusioje prie Pranczij. 1796 m. Napoleonas buvo paskirtas vyriausiuoju Italij siuniamos kariuomens vadu. 27-eri met generolas gavo prastai ginkluot ir nedrausming kariuomen. Taiau Napoleonas per trump laik sugebjo j disciplinuoti, aprpinti amunicija ir isikovoti kareivi pasitikjim. Praddamas kar Italijoje Napoleonas kareivius kreipsi iais odiais: "Kareiviai, js neaprengti, js blogai pamaitinti <...>. A noriu vesti jus derlingiausias pasaulio alis". Per kar Italijoje irykjo neeilinis karinis Napoleono talentas. Pagrindinis Napoleono taktikos principas - vien viet greitai sutelkti dideles karines pajgas ir be

sudting manevr sutriukinti prie. Miuose prie Lodio, Arkolio ir Rivolio prancz kariuomen sumu austrus. Pranczai um vis iaurin Italij ir grasino sibrausi Austrijos sostin. 1797 m. tarp Pranczijos ir Austrijos buvo pasirayta taikos sutartis. Austrija Pranczijai pripaino Belgij, Italij ir kairj Reino krant. Austrams liko Venecijos respublikos ems. Pasiraius taikos su tart su A ustrija, pagrindinis Pranczijos prieas liko Anglija
ygis Egipt 1797 m. pab. Napoleonas, atvyks Paryi, m rpintis, kad Direktorija patvirtint nauj karo plan. Napoleonas man, kad su anglais reikia kariauti ne prie Lamano, bet ukariavus Egipt atkirsti juos nuo Indijos. 1797 m. pr. Napoleonas teig: "Jau nebetoli tas laikas, kai mes pajusime, jog nordami i tikrj sutriukinti Anglij, turime uimti Egipt". iam projektui pritar ir turtingoji buruazija, kuri nuo sen laik plaiai prekiavo su Ryt alimis ir Egipte, Sirijoje bei rytinse Viduremio jros salose siek sustiprinti savo politin tak. 1798 m. gegus mn. apie 350 dideli bei ma laiv su 30 tkst. kariuomens buvo paruota ygiui. i karin eskadra turjo greitai perplaukti Viduremio jr, kad nesusidurt su angl admirolo Nelsono laivynu, kuris pranczus bt sutriukins. Liepos Napoleonas Bonapartas mn. prancz laivynas, ivengs susidrimo su admirolu Nelsonu, pasiek Egipto krantus. Egiptas priklaus Turkijos sultono valdoms, taiau realiai j vald bjai mameliukai, kurie mokjo duokl Konstantinopolio sultonui. Prancz kariuomen lengvai um Aleksandrijos miest ir 1789 m. liepos mn. netoli piramidi susidr su svarbiausiomis bj mameliuk pajgomis. Mameliukai j pralaimjo, ir prancz kariuomen eng Kair. Taiau prancz padtis Egipte buvo sunki. Admirolas Nelsonas prie Abu Kyro sunaikino prancz laivyn, taip Napoleono kariuomen atkirs-damas nuo Pranczijos. I Egipto Napoleono kariuomen patrauk Sirij, kad pasitikt karines turk pajgas. Ums Jafos miest, Napoleonas patrauk prie Ako tvirtovs. io miesto apsiaustis truko du mnesius ir baigsi neskmingai. Pranczai buvo priversti trauktis atgal Egipt. 1799 m. liepos mn. Napoleonas sutriukino Egipt siklusi Turkijos kariuomen. Egipte Napoleon pasiek inia, kad Austrija, Rusija, Anglija ir Neapolio karalyst sudar nauj koalicij ir pradjo kar su Pranczija. Rusijos kariuomen, vadovaujama Suvorovo, pranczus sumu Italijoje. Napoleonas, susipains su vykiais Europoje, suuko: "Niekai! Prarado Italij! Prarado visas mano pergales! A turiu vykti!" Rugpjio mn. Napoleonas, paliks prancz kariuomen Egipte, su keturiais laivais ir 500 kareivi iplauk Pranczij. Direktorijos valdymo kriz Per ketverius Direktorijos valdymo metus Pranczijoje sigaljo tiek ekonominis, tiek politinis nestabilumas. Kova prie rojalist smokslus ir jakobinus Direktorij vert danai keisti savo politik. Ji buvo pavadinta "spuokli politika". Ilgainiui Direktorija prarado vis visuomens sluoksni param. Pranczijoje klestjo korupcija ir vogimas i ido. Auksas, kur Napoleonas siunt valstybs id i pavergt krat, valdinink buvo atvirai grobstomas. alyje siautjo dezertyr ir plik gaujos, Vandjoje atgijo rojalist judjimas. Kriz paspartino ir karo pralaimjimai. Pranczijos pramonininkai buvo nepatenkinti Italijos praradimu, nes i jos gaudavo daug aliav. Buruazija Direktorijos politik irjo nepasitikdama, nes bijojo rojalist grimo valdi ir galimo varg bruzdjimo. Praturtjusi valstietija troko tik vieno - tvarkos. Padieniai darbininkai kl k: "Mes norime tokio reimo, kuris duoda valgyti". 1799 m. vid. Pranczijoje visuomens dauguma Direktorij laik ne tik nenaudinga, bet ir alinga.

Briumero 18-oji Pranczija grus i Egipto Napoleon pasitiko entuziastingai ir su neslepiamomis viltimis. Ikilmingi sutikimai, gausios delegacijos, diaugsmingi kareivi sveikinimai Napoleonui, siekianiam valdios, suteik pasitikjimo. Briumero 18d. (lapkriio 9 d.) Senin tarybos sprendimu Napoleonas buvo paskirtas vis sostins ir jos apylinkse esani ginkluotj pajg vadu. Pabgus varguomens reakcijos perversm, Senin tarybos ir Penki imt tarybos posdiai Napoleono alinink pastangomis i Paryiaus buvo perkelti en Klu

miestel, esant u keli kilometr nuo sostins. Briumero 19 d. kariuomen apsupo Penki imt tarybos posdi sal. Napoleonui su palyda engus posdi sal, deputatai pasitiko j piktais ksniais: "alin plik! alin despot! U statymo rib!" Dalis deputat puol prie Napoleono, taiau kareiviams pavyko j skubiai ivesti i sals. Netrukus kareiviams buvo sakyta ivaikyti deputatus. Vieni deputatai sil prieintis ir mirti vietoje, bet dauguma isilakst. Tos paios dienos vakare keliasdeimt pabgusi deputat buvo sugauti ir atvesti rmus, kad surengt Penki imt tarybos posd. ie deputatai greitai nubalsavo u Direktorijos panaikinim ir valdios perdavim trims konsulams. 1799 m. briumero 18d. perversmu Pranczijoje baigsi Direktorijos valdymas.

Klausimai ir uduotys
1. 2. 3. 4. 5. 6. Kokias reformas vykd termidoriei konventas? J 795 m. konstitucij palyginkite su 1791 m. ir 1793 m. konstitucijomis. Kodl Direktorija pritar Napoleono idjai pradti nauj karo yg Egipt? Kodl Napoleonas, paliks kariuomen Egipte, iskubjo Paryi? Kokios prieastys lm Direktorijos kriz? Kaip Napoleonas atjo [ valdi?

6.

vietimo kultra Lietuvoje

vietimo reformos gyvendinimas Lietuvos Didij Kunigaiktyst vietimo idjos pasiek XVIII a. pab. Visuomens vietimas, jos nari ugdymas, turjo padti kurti tobulesn visuomen, stiprinti valstyb. vietjai teig, jog laisvas ir suinteresuotas dirbti valstietis gali kratui duoti daug daugiau naudos u baudiaunink. Pagrindinis vietj udavinys buvo reformuoti vis vietimo sistem. Jie pasisak prie vienuoli ilaikomas mokyklas ir siek, kad vietim remt valstyb. Banyioms buvo siloma palikti tik tikybos mokym. J nuomone, buvo nenatralu, kad vaikus aukljo vienuoliai, kurie buvo nutol nuo aktuali valstybs reikal. vietimo reformos tikslas buvo mokykl priartinti prie visuomens gyvenimo. 1773 m. popieiui panaikinus jzuit ordin, Lietuvoje buvo steigta Edukacin komisija. Tai buvo pirmoji Europoje pasaulietin vietimo staiga. Edukacin komisija tvark visas mokyklas ir stengsi vesti viening vietimo sistem. 7-12 m. vaikams Edukacin komisija band vesti privalom pradios moksl. Taiau pradios mokykl steigimas ir j ilaikymas liko parapij ir vienuolyn inioje. Pradios mokyklose valstiei vaikai moksi gimtja kalba. Daugiausiai dmesio Edukacin komisija skyr vidurinms ir auktosioms mokykloms, kuriose vesti gamtos ir tikslieji mokslai. Mokomoji lotyn kalba buvo pakeista lenk kalba. Taiau lietuvik vidurini mokykl krinio klausimas nebuvo svarstomas. Lietuvi kalba buvo laikoma netinkama mokslui deranti tik baudiauninkams. Vilniaus universitetas - LDK Vyriausioji mokykla 1781 m. Vilniaus universitetas buvo pavadintas LDK Vyriausija mokykla, kurioje buvo trys fakultetai: Morals, Fizikos ir Medicinos. Vyriausioje mokykloje daug dmesio buvo skiriama gamtos moksl ir medicinos mokymui. Joje veik gerai rengtos laboratorijos ir kabinetai. Rektoriaus Martyno Poobuto iniciatyva buvo Jokimas Liutauras Chreptaviius (1729-1812). perstatyta Vilniaus Edukacins komisijos steigimo iniciatorius. observatorija. Ji buvo aprpinta Dailininkas J. Damelis moderniais prietaisais, sukaupta didiul biblioteka. Vyriausioje mokykloje studentai buvo mokomi I. Niutono fizikos, supaindinami su M. Koperniko atradimais. Teisininkas Jeronimas Stroinovskis savo paskaitose kritikavo feodalins teiss pagrindus. Jis teig, kad baudiavin valstiei priklausomyb yra smurto padarinys ir todl alinga visuomenei. Edukacins komisijos praymu, prancz vietjas de Kondijakas para logikos vadovl, kuris iki XIX a. pr. buvo naudojamas Lenkijos ir Lietuvos mokyklose. Vyriausioje mokykloje dirbo pasaulinio garso mokslininkai. Vokiei keliautojas, gamtininkas Johanas Georgas Forsteris, dalyvavs antrojoje D. Kuko kelionje aplink pasaul, dst botanik, zoologij, paleontologij. Martynas Poobutas (1728-1810). Vilniaus Prancz botanikas anas Emanuelis iliberas dst gamtos mokslus. Jo universiteto rektorius, astronomijos rpesiu Vilniuje buvo steigtas pirmasis Lietuvoje botanikos sodas. observatorijos vadovas. Dailininkas J. Olekeviius Nors vyriausioje mokykloje daug dmesio buvo skiriama fizikos, matematikos, gamtos mokslams, taiau ji ir toliau liko humanitarins krypties mokymo staiga.

Klasicizmas dailje ir architektroje XVIII a. Europoje sivyravo klasicizmo stilius. Jis susiformavo Pranczijoje ir buvo prieingyb itaigingajam barokui. Klasicizmui bdingas paprastumas, linij grietumas. Pastat didingumo spdis buvo pasiekiamas simetriniu iplanavimu, saikingu dekoravimu. Klasicizmo stiliaus architektai rmsi senovs Graikijos ir Romos architektra.

XVIII a. pab. Lietuvos architektroje susiformavo savita klasicizmo mokykla. Jos raidai didel reikm turjo 1793 m. Vyriausioje mokykloje steigta Architektros katedra, kuriai vadovavo Laurynas Stuoka-Guceviius. Jis suprojektavo Verki rm ansambl, Vilniaus katedr ir rotu. L. Stuoka-Guceviius pirmasis Lietuvoje atskleid pagrindin klasicizmo architektros princip - pastato grois ir didingumas pasiekiamas ne puoyba, o dali ir visumos darna. Lietuvoje klasicizmo stilius plito ir tapyboje. Jo pradininku ir ymiausiu atstovu laikomas Prancikus Smugleviius. Nuo 1797 m. jis vadovavo universiteto pieimo ir tapybos katedrai. P. Smugleviius tap istorinius paveikslus, portretus ir dekoracijas, vaizdavo savo krato gamt, scenas i valstiei gyvenimo. Jo kryba padar didel tak tolimesnei lietuvi dails raidai.

Vilniaus Katedra

Pasaulietins lietuvi groins literatros atsiradimas XVIII a. pr., veikiant vietjikoms idjoms, atsirado ir pasaulietins lietuvi literatros. Jos pradininkai yra Karaliauiaus universiteto aukltiniai Johanas ulcas ir Kristijonas Donelaitis. J. ulcas lietuvi kalb ivert ir 1706 m. ileido "Ezopo pasakias" - pirmj pasaulietin lietuvik knyg. Groinei lietuvi literatrai pradi dav K. Donelaitis. Garsiojoje savo poemoje "Metai" K. Donelaitis pavaizdavo br (valstiei baudiaunink) gyvenim, j diaugsmus ir rpesius. Poetas gyn nacionalin lietuvnink orum, peik nutautjim, taiau ragino i svetimtaui perimti gersias j savybes. Be to, skatino siekti ini, sudrausmino brus, nenoriai leidianius savo vaikus "iuiles" (mokyklas), mok darbtumo, gyventi taip, "kaip krikionims reik". ios K. Donelaiio pairos, isakytos Metuose, buvo artimos vietimo pasaulirai.
Kristijonas Donelaitis 1714-1780 Kadangi nra ilikusio n vieno K. Donelaiio portreto, Tolminkiemyje radus poeto palaikus, archeologas V. Urbanaviius plastins rekonstrukcijos metodu atkr K. Donelaiio portret

Klausimai ir uduotys
1. Kaip XVIII a. pab. Lietuvoje buvo reformuota vietimo sistema?

2. Koki reikm vietimo pertvarkymui turjo Edukacin komisija? 3. Kokie yms mokslininkai dirbo Vyriausioje mokykloje? 4. Kuo klasicizmo stilius skyrsi nuo baroko?

7.

Lenkijos-Lietuvos valstybs likvidavimas

kin ir politin situacija XVIII a. antroje pusje Lenkijos-Lietuvos valstybje vyko didiuls permainos. Vakar Europoje didjo paklausa ems kio produktams. Per trump laikotarp Lietuvos pajamos i eksporto padidjo kelet kart. Plito samdomasis darbas ir ems nuoma. Taiau kio pagyvjimas reikalavo pertvarkym valstybje. Skubti daryti reformas vert ir politins aplinkybs. Dl bajorijos laisvi ir privilegij susilpnjo karaliaus valdia, nusilpo jos karin galia, valstyb atsidr ties anarchijos riba. Stanislovas Augustas Poniatovskis, taps Lenkijos-Lietuvos valstybs valdovu, siek sustiprinti karaliaus valdi. Tam aktyviai pasiprieino Rusija, Austrija ir Prsija. 1772 m. Prsija Rusijai ir Austrijai pasil pasidalyti LenkijosLietuvos emes. Prsija pasim Pamar be Gdansko ir Torns miest ir dal vakarini prs emi, Rusija - Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijas, Austrija - Galicij. Dideli plot atplimas nuo valstybs visam kratui padar didels alos. Ketveri met seimas 1788 m. Varuvoje pradjo darb Ketveri met seimas, kuriame vyravo siekis isivaduoti i priklausomybs nuo Rusijos. Ketveri met seimas ved pastov valstybs mokest emvaldiams (pasaulieiams ir dvasininkams), iki 100 tkst. padidino kariuomen, nustat nauj jos sudarymo ir valdymo tvark. Miestieiams buvo suteiktos teiss ir privilegijos: nebti suimtam be teismo sprendimo, gyti ems valdas, uimti tarnybas valstybs administracijoje ir teismuose, sisti savo delegatus seim, tarnauti kariuomenje karininkais. iomis privilegijomis iki tol naudojosi tik bajorai. Pasiturintys miestieiai galjo jais tapti. Reformos maiausiai paliet valstieius. Jie negavo kilnojimosi teiss, liko baudiava. Taiau pirm kart pareikta, kad valstieiai imami " krato teistvarkos ir valdios glob." Tai reik, kad bajor ir valstiei sutartys tapo privalomos abiems pusms. Seime tuo pat metu irykjo ir du skirtingi poiriai valstybs ateit. Vieni, tarp kuri buvo ir S. A. Poniatovskis, sil kurti centralizuot unitarin valstyb. Karaliaus dvare parengtas projektas skelb, kad "dvi tautos - lenk ir lietuvi - sudaryt tik vien taut". Taiau is valstybs pertvarkymo projektas buvo nepriimtinas LDK delegatams. Jie, kaip ir anksiau, reikalavo, kad Lenkijos ir LDK santykiai bt grindiami unijos principais, kad kas treias seimas posdiaut LDK (Gardine arba Vilniuje), kad galiot 1588 m. Lietuvos Statutas, bt isaugotas atskiras LDK vykdomosios valdios aparatas. 1791 m. gegus 3-iosios konstitucija 1791 m. gegus 3 d. seimas prim "Valstybs statym", kuris gavo Gegus 3-iosios konstitucijos vard. Konstitucija nustat paveldim karaliaus valdi. Negaljo vykti tarpuvaldio seimai, kuriuose savivaliaudavo didikai. Buvo udraustos konfederacijos (bajor ginkluoti sambriai), panaikinta liberum veto teis. Tai pakirto politin didik gali. statym leidimas buvo perduotas Dviej rm seimui. Bajor rinkimo Atstov rmus teis var turto cenzas. Taiau bajorams buvo patvirtintos j laisvs ir privilegijos. Vykdomoji valdia pavesta karaliui ir statym sargybai, kuriai vadovavo karalius. Konstitucijos pagalba buvo numatyta sukurti naujos valstybs valdymo formos - konstitucins monarchijos pagrindus. Taiau konstitucija neisprend esmins problemos - kokia - unitarin ar federacin - bus pertvarkyta valstyb. Abi puss - Lenkija ir LDK buvo priverstos daryti kompromisus. Tokiu kompromisu tapo 1791 m. spalio 20 d. seimo priimtas "Abiej taut savitarpio garantijos statymas". Jis teisino bendr kariuomen ir id, bendrus centrins valdios organus (komisijas). LDK buvo pripainta lygia Lenkijai Abiej Taut Respublikos dalimi. Pasiprieinimas reformoms Ketveri met seimo reformoms pritar tik dalis bajorijos. Dauguma j buvo nusiteik prie reformas, kurios naikino bajor luomo privilegijas, griov nusistovjusi gyvenimo tvark. Targovicos miestelyje, Ukrainoje, konstitucijos ir reform prieininkai para pagalbos praym Rusijos imperatorei Jekaterinai II. Bajorai buvo raginami eiti gaivinti "sulauyt" bajorijos laisvi. Konfederatai, kuriems Jekaterina II pagalb pasiunt savo kariuomen, etmonu isirinko Simon Kosakovsk. Lenkijoje ir Lietuvoje prasidjo karas. Ketveri met seimas band organizuoti pasiprieinim Rusijai. Taiau jo

neparm n viena Europos valstyb. Jos vis dmes buvo sutelkusios revoliucijos apimt Pranczij. Konstitucijos alininkai buvo nugalti, Ketveri met seimo reformos pradtos naikinti, o konstitucija paskelbta negaliojania.
Antrasis valstybs padalijimas 1793 m. Peterburge Rusija ir Prsija pasira antrojo padalijimo sutart. Prsija ugrob vakarines lenk emes, tarp j Gdansk, Torn ir Poznan, o Rusija -deiniakrant Ukrain ir dal Gudijos - Kijevo, Braclavo, Podols, Minsko vaivadij, rytin Vilniaus vaivadijos dal, Bresto em ir dal Voluins. Austrija antrajame padalijime nedalyvavo, nes tuo metu kariavo su Pranczija. Po antrojo padalijimo LenkijosLietuvos valstyb neteko kone puss teritorijos, joje liko apie 4 mln. gyventoj. Lietuv um Rusijos kariuomen, o Lenkijoje valdi ugrob konfederatai, Atsidrs beviltikoje padtyje, karalius S. A. Poniatovskis prisidjo prie konfederat ir pradjo derybas su Rusijos atstovais. Seimas, apsuptas Rusijos kariuomens, pripaino antrj padalijim ir atkr buvusi valstybs santvark. Abiej Taut Respublika, apkarpytomis sienomis, atskirta nuo jr ir apsupta trij galing kaimyn, prarado galimyb savarankikai vystytis. 1794 m. sukilimas Nepatenkinti esama padtimi Gegus 3-iosios dienos konstitucijos alininkai sukilo prie Rusij. Jie reikalavo ivesti Rusijos kariuomen, atkurti valstyb 1772 m. sienomis ir pratsti Ketveri met seimo reformas. 1794 m. kovo mn. Lenkijoje prasidjo sukilimas, kuriam vadovavo Tadas Kosciuka. Balandio vid. sukilimas persimet ir Lietuv. Vilniuje sukilim organizavo ir vliau visos Lietuvos sukilliams vadovavo Jokbas Jasinskis. Sukilliai sudar vyriausyb Lietuvos tautin aukiausij taryb. Savarankika Lietuvos sukilli politika Lenkijoje buvo sutikta su nepasitikjimu. Todl gegus pab. lenk Tadas Kosciuka (1746-1817) - kils i valdia panaikino Lietuvos tautin LDK Naugarduko vaivadijos neturtingo aukiausij taryb ir nualino J. Jasinsk bajoro eimos. Laik save lietuviu - kaip nuo vado pareig. Kol sukilliai aikinosi tuomet buvo prasta, saksi ess gud kilms, lietuvi tautybs. Dalyvavo JAV vidaus nesukolonist nepriklausomybs kare prie tarimus, Rusija pasiunt sukilimui malinti anglus. 1792 m. pasiymjo kare su Rusijos gausesn, geriau apmokyt kariuomen. Iki kariuomene, rmusi Targovicos konfederatus. 1794 m. sukilimo organizatorius rugsjo pab. sukilimas Lietuvoje buvo numalintas. Lenkijoje sukilli kovos pasibaig lapkriio mn. Treiasis padalijimas ir Lenkijos-Lietuvos valstybs likvidavimas Po 1794 m. sukilimo Lenkijos-Lietuvos valstybs teritorij okupavo Rusijos, Prsijos ir Austrijos kariuomens. ios valstybs 1795 m. spalio mn. Peterburge pasira LenkijosLietuvos valstybs treiojo padalijimo akt. Buvusios valstybs sostins atiteko: Vilnius Rusijai, senoji Lenkijos sostin Krokuva Austrijai, o Varuva - Prsijai. Po Treiojo padalijimo Rusijai teko Kuras, vakarins gud ems, Volyn ir Lietuva iki Nemuno. Lietuvos Unemun atiteko Prsijai. Kitos Lenkijos ems teko Prsijai ir Austrijai. 1797 m. sausio mn. buvo pasiraytas Rusijos, Austrijos ir Prsijos aktas, kuriuo galutinai buvo ubaigtas ir "teisintas" LenkijosLietuvos valstybs likvidavimas.

Klausimai ir uduotys
1. Apibdinkite Lenkijos-Lietuvos valstybs kin ir politin padt XVIII a. antrojepusje.

2. Kuo reikmingos Ketveri met seimo vykdytos reformos? 3. Koki valstybs valdymo tvark tvirtino 1793 m. gegus 3 d. konstitucija? 4. Kokios prieastys lm Lenkijos-Lietuvos valstybs likvidavim?

8.

Konsulatas ir imperija Pranczijoje


1799 m. konstitucija Pranczijoje, prajus mnesiui po Briumero 19-osios perversmo, buvo priimta nauja konstitucija. Pagal j Pranczija liko respublika su labai sudtinga valdymo sistema. Vykdomoji valdia buvo suteikta trims konsulams, i kuri pirmasis turjo neribot valdi. Kiti du konsulai turjo tik patariamojo balso teis. Pirmuoju konsulu tapo Napoleonas Bonapartas. Jis turjo teis skirti ministrus vadovauti vidaus ir usienio politikai. statym leidiamoji valdia buvo padalyta Tribunatui, statym leidiamajai ir Valstybs tarybai. statymo projektas turjo bti svarstomas kiekvienoje i i institucij, po to patekdavo Senat, kurio narius tvirtino pirmasis konsulas. Kiekvien Senato patvirtint statymo projekt pasiraydavo Napoleonas. Taip statym leidiamoji valdia buvo pavaldi vykdomajai valdiai. i konstitucija sudar slygas sitvirtinti neribotai Napoleono valdiai. Laikotarpis nuo Direktorijos lugimo iki imperijos paskelbimo Pranczijoje vadinamas Konsulatu. Napoleono vidaus politika Napoleonas valdymo pradioje siek nutraukti sukilim Vandjoje ir sustabdyti Direktorijos metais paplitus plikavim keliuose, kuris buvo virts didiule nelaime. Su plikais buvo susidorota greitai ir negailestingai -baudiant mirties bausme. Kovodamas su sukilliais Vandjoje, Napoleonas laiksi kitokios taktikos: paadjo amnestuoti tuos, kurie suds ginklus, suvelnino antibanytin politik, todl sukilimas m silpnti. Siekdamas centralizuoti valdi, Napoleonas msi dideli reform. Buvo panaikintos renkamos departament savivaldybs. Jas pakeit prefektr sistema. Dabar vidaus reikal ministras skyr prefekt, kuris turjo neribot valdi. Buvo pertvarkyta ir teism sistema: atsisakyta prisiekusij tarj, o visi teismo organai priklaus nuo centrins valdios. Siekdamas isprsti opiausi nuo revoliucijos pradios Pranczijos vidaus politikos problem, Napoleonas 1801 m. sudar konkordat su popieiumi Pijumi VII. Banyios atskyrimas nuo valstybs buvo panaikintas, o katalikyb paskelbta prancz daugumos religija. Popieius naujiems savininkams pripaino per revoliucij iparduotas Banyios emes ir sutiko, kad auktuosius Banyios pareignus skirt valstyb. Taip buvo sureguliuoti Katalik banyios ir naujos Pranczijos valdios santykiai. Napoleono politikoje didelis dmesys buvo skirtas Policijos ministerijai, kuriai vadovavo . Fu. i ministerija tvark vairi visuomenin veikl. Napoleonas apribojo spaudos laisv. I 73 laikrai 60 buvo udaryta, o likusij veikl grietai kontroliavo valstyb. Reformuota buvo ir vietimo sistema. vietimui vadovavo inyba, vadinama "Universitetu". Ji vadovavo auktosioms ir vidurinms mokykloms, ruousioms kadrus civilinei ir karinei tarnybai. Reforma beveik nepaliet pradios mokykl. Napoleonas pasirpino ir emigrantais, kurie per revoliucij buvo pasitrauk i Pranczijos. 1802 m. buvo ileistas nutarimas, pagal kur visi emigrantai, prisiek itikimyb naujai santvarkai, galjo grti Pranczij. Daugelis emigrant, pasinaudodami ia galimybe, gro tvyn. Pranczijoje buvo steigtas Garbs legiono ordinas (tebeteikiamas ir iais laikais), kuriuo bdavo apdovanojama u reikmingus karinius ir civilinius nuopelnus. Napoleonas tvirtino nauj valstybs santvark, centralizavo alies valdym, sustabd valstybs turto grobim ir spekuliacij, suvelnino padt Vandjoje, likvidavo daugel plik gauj.
Napoleono kar pradia 1800 m. gegus mn. Napoleonas, nordamas atgauti prarast iaurs Italij, pradjo kar su Austrija. iaurs Italijoje austrai buvo sutelk gausi ir gerai ginkluot kariuomen. Napoleono kariuomen netiktai persikl per Alpes ir pasklido austr unugaryje. Pranczai greitai um Lombardijos sostin Milan, Pavij, Kremon, daugel kit iaurs Italijos miest bei kaim. Lemiamas mis vyko 1800 m. birelio mn. prie Marengo kaimelio. Austrai buvo visikai sutriukinti.

1801 m. tarp Pranczijos ir Austrijos buvo pasirayta taikos sutartis. Pagal j Austrija prarado iaurs Italij, Belgij, Liuksemburg, visas vokiei emes kairiajame Reino krante. Austrai taip pat pripaino Batavijos (Olandijos) ir Helvecijos (veicarijos) respublikas, kurios faktikai tapo Pranczijos valdomis. Po ios taikos iiro antroji antipranczika koalicija, o Anglija pradjo taikos derybas su Pranczija. 1802 m. Amjene tarp Anglijos ir Pranczijos buvo pasirayta taikos sutartis. Anglija grino Pranczijai visas kolonijas, kurias buvo ugrobusi, iskyrus Ceilon ir Trinidad. Pranczija turjo ivesti kariuomen i Egipto ir grinti popieiui Rom. Po Amjeno taikos Pranczijoje surengtame plebiscite Napoleonas buvo paskelbtas "konsulu iki gyvos galvos". Ekonomikos augimas Panaikinus feodalizm, Pranczijoje susidar palankios slygos kapitalizmo vystymuisi tiek ems kyje, tiek pramonje. XIX a. pr. Pranczija tebebuvo ems kio alis. Apie 80% gyventoj sudar valstietija. Dl kar padidjusios ems kio produkt kainos skatino j gamyb ir prekyb. Per Direktorijos ir konsulato valdym ikilusi buruazija pltojo medvilns, ilko, vilnoni audini bei metalurgijos pramon. Pranczija XIX a. pr. po truput eng pramons perversmo laikotarp. Gamyboje buvo pradta naudoti garo mainas, didjo darbinink skaiius. Taiau pramonje vyravo manufaktros ir nedidels amatinink dirbtuvls. 1800 m. buvo kurtas Pranczijos bankas. Padidinus netiesioginius mokesius, vyriausybei pavyko stabilizuoti finans sistem. Nuo 1799 m. iki 1802 m. Pranczijos usienio prekybos apimtis iaugo nuo 553 mln. iki 790 mln. frank. 1810 m. Pranczijos pramon net 50% virijo ikirevoliucin lyg. Napoleonas prekybos ir pramons moni savininkams suteik teis su tarnautojais ir darbininkais sudaryti sutartis. Darbininkai gavo darbo knygeles, kurias savininkas raydavo darbininko kvalifikacij ir prieastis, dl kuri j atleisdavo. Be ios knygels darbininko nepriimdavo darb. Napoleonas Pranczijos vidaus rink apribojo nuo usienio konkurencijos. Skmingi karai padjo augti Pranczijos preki eksportui. Ukariautos alys tapo Pranczijos pramons produkcijos arba aliav rinka. Tokia Napoleono vykdoma politika sustiprino alies buruazij ir buvo palanki Pranczijos pramons bei prekybos pltrai. Civilinis kodeksas Pasiraius su Austrija taikos sutart, Napoleonas energingai tvark alies valdym ir statym leidim. Jau 1800 m. buvo sudaryta komisija, turjusi parengti civilins teiss kodeks. is kodeksas turjo tapti juridinio Pranczijos gyvenimo pagrindu. Kodeks reng keturi yms teisininkai. Parengtas statym rinkinys vliau buvo pavadintas Napoleono kodeksu ir iki i dien nra oficialiai atauktas, tik tebevadinamas civiliniu kodeksu. 1804 m. kovo mn. kodeksas buvo oficialiai paskelbtas. Jis Pranczijoje tvirtino nauj valstybin santvark, garantavo privaios nuosavybs teistum. iame kodekse buvo tvirtinta ir piliei lygyb prie statym, asmens nelieiamumo bei sins laisvs teis. Civilinis kodeksas buvo vestas daugelyje Napoleono ukariaut ali. Europoje viepataujant feodalizmui, ukariautose alyse is kodeksas turjo paangi reikm, nes tvirtino teisinius kapitalistins santvarkos principus. Imperijos paskelbimas Nuo pat Napoleono valdymo pradios rojalistai nuolatos rengdavo smokslus prie pirmj konsul. statym leidiamosios valdios atstovai teig, kad reikia padaryti gal tokiai padiai, kai nuo vieno mogaus gyvybs priklauso alies likimas. Todl konsulat buvo pasilyta pakeisti paveldima monarchija. vedus paveldim monarchij, rojalistai galutinai bt prarad vilt sugrinti sost Burbonus, nes Pranczijoje statymikai bt atkurta monarchija. Napoleonas, trokdamas pabrti, kad yra imperatoriaus Karolio Didiojo pdinis, panoro imperatoriaus titulo. Napoleono ketinim palaik buruazija, kuri bijojo, kad sugr valdi Burbonai atims i j naujai supirktas ernes. 1804 m. balan dio mn. Senatas prim nutarim,

"Anglija (ministras pirmininkas V. Pitas) ir Pranczija (Napoleonas) dalijasi pasaul

pirmajam konsului suteikiant Pranczijos imperatoriaus paveldim titul. Nutarimas didiule bals dauguma buvo patvirtintas plebiscite. 1804 m. gruodio 2 d. Paryiuje vyko ikilmingas Napoleono karnavimas. Per ceremonij, kai popieius Pijus VII kl karn, kad udt j bsimajam imperatoriui ant galvos, Napoleonas staiga pam karn i popieiaus rank ir usidjo j pats. itaip Napoleonas pademonstravo, kad valdi ir galyb pasiek pats. Karnavimo ikilms Paryiuje vyko kelet dien. Mieste viet daugyb iliuminacij, grojo muzika, griaudjo patrank salvs. Napoleonui tapus imperatoriumi, buvo rengti puons imperatoriaus rmai, sugrinti rm titulai, karininkams bei valdininkams dalijami bajor titulai ir ems. Taiau feodalins luomins privilegijos bajorijai nebuvo grintos, nes Napoleono statymai buvo tvirtin teisin vis piliei lygyb. Klausimai ir uduotys
1. Apibdinkite 1799 m. konstitucij. Kuo ji skyrsi nuo vis kit Pranczijoje priimt konstitucij?

2. Koks buvo pagrindinis Napoleono vykdom pertvarkym tikslas? 3. Kodl Napoleonas sudar konkordat su popieiumi? 4. Kodl per Pranczijos kar su usienio valstybmis pakilo alies ekonomikos lygis? 5. Koki reikm Napoleono ukariautoms alims turjo civilinis kodeksas? 6. Kodl statym leidiamosios valdios atstovai siek {vesti paveldim monarchij? 7. Koks buvo popieiaus vaidmuo karnacijos ikilmse?

9.

Napoleono karai

"Banginio ir lito kova" Amjeno taikos sutartis, pasirayta tarp Pranczijos ir Anglijos, truko neilgai. Pranczija neketino sileisti angl preki savo ir jai pavaldi ali rink. Anglija nenorjo galutinai pripainti prancz viepatavimo emyne. Anglijos buruazija, matydama, kad nepavyks sudaryti palankios prekybos sutarties su Pranczija, pritar ministro pirmininko V. Pito karo politikai. is karas dar yra vadinamas "banginio ir lito kova". Anglija neturjo galingos armijos, kad veikt prancz kariuomen sausumoje, o Pranczija neturjo pakankamai stipraus laivyno, kad galt kovoti su Anglija jroje. Napoleonas, kariaudamas su Anglija, siek sutriukinti karines jos pajgas, uimti kolonijas bei panaikinti emyne politin Anglijos tak. Jau 1803 m. tarp Pranczijos ir Anglijos prasidjo karo veiksmai. Prancz kariuomen um Anglijai priklausanias valdas Vokietijoje (Hanoveryje). Napoleonas taip pat sak visose Pranczijai pavaldiose emse konfiskuoti angl prekes. Galiausiai Napoleonas pradjo ruotis ilaipinti prancz kariuomen Anglijoje. 1805 m. ruden Bulonje ir kitose Lamano pakrants vietose Napoleonas sutelk didiul kariuomen. "Man reikia trij dien kanoto oro - ir a bsiu Londono, parlamento, Anglijos banko viepats", - pareik Napoleonas. Pasiruoimas desantinei operacijai vyko spariai, ir Anglijai m grsti rimtas pavojus. Anglijos vyriausyb suskubo organizuoti nauj koalicij prie Pranczij. J sudar Austrija, Rusija, Anglija ir Neapolio karalyst. Pranczijos karas su nauja koalicija Kilus grsmei i Austrijos puss, Napoleonas atsisak siverti Anglij ir pagrindines prancz jgas nukreip kovoti su Austrijos kariuomene. "Jeigu a per 15 dien nebsiu Londone, tai lapkriio viduryje tursiu bti Vienoje", -pasak Napoleonas. 1805 m. spalio mn. piet Vokietijoje pranczai keliuose miuose nugaljo austrus, ir lapkriio mnes Napoleonas eng Vien. Austrijos imperatorius Prancikus II, tikdamasis sulaukti Rusijos pagalbos, nusprend toliau tsti kar su Pranczija. Per kar su Austrija 1805 m. spalio 21d. vyko Trafalgaro mis. Admirolo H. Nelsono vadovaujamas angl laivynas susikov su jungtiniu Pranczijos ir Ispanijos laivynu. Nors Trafalgaro myje admirolas H. Nelsonas uvo, prancz ir ispan laivynas patyr bais pralaimjim. Nuo io mio Anglijos laivynas iki pat XX a. pr. tvirtai siviepatavo jrose. emyne lemiamas mis vyko tarp Pranczijos ir jungtins Austrijos bei Rusijos kariuomeni. 1805 m. gruodio 2 d. prie Austerlico kaimo vyko mis, kuris baigsi puikia prancz pergale. Sjunginink pralaimjimas prie Austerlico taip sukrt Anglijos ministr pirminink V. Pit, kad jis po keli savaii mir. Gruodio pab. tarp Austrijos ir Pranczijos buvo pasirayta taikos sutartis. Austrija Napoleon pripaino Italijos karaliumi, Pranczijai atidav Venecij, Istrij, Dalmatij ir sumokjo 40 mln. aukso florin kontribucij.

ventosios Romos imperijos panaikinimas Pasiras taikos sutart su Austrija, Napoleonas, nordamas sustiprinti savo pozicijas Vakar ir Centrinje Vokietijoje, 1806 m. vasar kr Reino sjung. i sjung sudar 16 vokiei kunigaiktysi, kurios savo protektoriumi "isirinko" Napoleon ir sipareigojo, kilus karui, Pranczij pasisti 63 tkst. kareivi. Daugiau kaip imtas ma vokiei valstybli, priklausiusi Habsburg dinastijai, buvo jugta Reino sjungos valdas. Taip buvo panaikinta ventosios Romos imperija, gyvavusi apie tkstant met. Austrijos imperatorius Prancikus II atsisak ventosios Romos imperijos valdovo titulo. Reino sjungos krimas Napoleono valdi teisino Vokietijos emse. Prsijos okupacija Prsijos valdia nerimavo dl Napoleono veiklos Vokietijos emse. Dalis diduomens Prsijos karali skatino paskelbti kar Napoleonui. 1806 m. Frydrichas Vilhelmas III Pranczijai teik ultimatum. Iki io karo pradios Prsija nejo koalicij prie Pranczij ir Austrijos pralaimjimus stengsi panaudoti taip, kad sustiprint savo viepatavim Vokietijos iaurje. Pranczijos kariuomen dviejuose pagrindiniuose

miuose netiktinai lengvai nugaljo Prsijos armij. Likusi Prsijos kariuomen be pasiprieinimo pasiduodavo, pranczams atiduodama vien tvirtov po kitos. Spalio pab. pranczai um Berlyn, o Prsijos karalius su eima pabgo Rytprsius. Frydrichas Vilhelmas III vylsi sudaryti taikos sutart su Pranczija, taiau Napoleonas kl labai sunkias slygas. Kontinentin blokada 1806 m. lapkriio 21d. Berlyne Napoleonas pasira dekret dl kontinentins blokados. Pirmajame dekreto paragrafe buvo parayta: "Britanijos saloms skelbiama blokada", antrajame paragrafe - "Bet kokia prekyba ir bet kokie santykiai su Britanijos salomis yra draudiami". iuo dekretu Europos alinis buvo udrausta palaikyti ryius su Anglija. Kontinentine blokada tiktasi Anglij sulugdyti ekonomikai. Napoleonas sak Pranczijai priklausaniose alyse suimti visus anglus, konfiskuoti j prekes bei kitok turt. U dekreto paeidim, kontraband anglikomis prekmis buvo grietai baudiama. Napoleonas taip pat sak uimti visus Hanzos sjungos uostus. Nuo iol Hanzos uostuose eimininkavo prancz muitininkai, kurie priirjo, kad angl preks nepatekt emyn. Kontinentin blokada buvo alinga ne tik Anglijai, bet ir visoms emyno alims. Europos valstybms buvo reikalingi angl gaminiai, o daugelis ali norjo iveti savo prekes Anglij ir jos kolonijas. Pranczijai kontinentin blokada atvr visos Europos rink, taiau jos pramons gaminiai buvo brangesni negu angl. Kontinentin blokada galjo bti skminga tik tuomet, jeigu j but palaikiusios visos valstybs. Todl Napoleonas nusprend tsti kar emyne ir visas Europos alis priversti vykdyti kontinentin blokad. Tils taika Napoleono pergals prie Austrij ir Prsij ypa baugino Rusij. Pirma, Pranczijos sienos artjo prie Rusijos. Antra, lenk atstovai kviet Napoleon atkurti Lenkijos valstybingum. Treia, manyta, kad Napoleonas sieks Rusijos prisijungimo prie kontinentins blokados. ios prieastys paskatino Rusij tsti kar prie Pranczij. Lapkriio mn. Napoleono vadovaujama kariuomen eng lenk emes. Lenkai pranczus pasitiko diaugsmingai, nes tikjosi,kad Napoleonas pads susigrinti valstybingum. Lemiami miai su Rusijos kariuomene vyko 1807 m. Rytprsiuose. Rusijos kariuomenei patyrus didiuli nuostoli, caras Aleksandras sutiko sudaryti paliaubas ir pradti taikos derybas. Napoleonas tsti karo su Rusija taip pat negaljo, nes tam reikjo daug geriau pasiruoti. 1807 m. liepos 8 d. buvo pasirayta Tils taikos sutartis. Pagal j buvo ymiai sumainta Prsijos teritorija, o i jai priklausiusi emi Lenkijoje buvo kurta Varuvos kunigaiktyst. Be to, Prsija turjo sumokti didel kontribucij ir prisijungti prie kontinentins blokados. Napoleonas ir Aleksandras pasira slapt gynybos ir puolimo sjung. Rusija pripaino visus Napoleono ukariavimus ir prisijung prie kontinentins blokados. Po Tils taikos sutarties Napoleonas pasiek savo galybs virn. Prsija, turdama tik ma teritorij, beslygikai pakluso Napoleonui. Austrija ir Rusija po pasirayt taikos sutari taip pat buvo priverstos paklusti Pranczijos diktatui. Tik vienintel Anglija tebets kov prie Pranczij. Pajamos, kurias Pranczija gaudavo pldama pavergtas alis, padeng visas karo ilaidas. "Karas turi pats save maitinti", sakydavo Napoleonas. Klausimai ir uduotys
1. Kodl Napoleonas pradjo kar su Anglija?

2. 3. 4. 5.

Kokie buvo svarbiausi 1805 m. karo vykiai Europoje? Koks buvo pagrindinis kontinentins blokados tikslas? Kodl Napoleonas panaikino ventosios Romos imperij? Kaip pasikeit Pranczijos padtis po Tils taikos ?

10. Lietuva Rusijos imperijoje 1795-1814 m.


Carizmo politika Lietuvoje Rusijos vidaus ir usienio politik lm siekis sustiprinti imperijos gali ir tak. Jekaterina II uimtose Lenkijos-Lietuvos emse siek utikrinti "ramyb ir stabilum", o gyventojus paversti paklusniais Rusijos imperijos pavaldiniais. Visus valdios postus naujai sudarytose gubernijose um i Peterburgo atsisti mons. Taiau apskrityse buvo palikti bajor seimeliai, kurie i savj rinko apskrities valdi ir teisjus. Rinkim teiss buvo susiaurintos: rinkti galjo tik tie bajorai, kurie turjo ne maiau kaip 10 baudiaunink vyr. Pasikeit miest valdymas. Dauguma miest buvo priskirti prie miesteli. Jie neteko savivaldos teisi. Dvaro savininkas bdavo ir miestelio eimininkas. Didieji miestai - gubernij ir apskrii centrai - gavo savivaldos teises. Reikmingas gubernij ir apskrii miest gyventoj sluoksnis buvo pirkliai. Valstieiai liko baudiauninkais. Juos vald vietos dvarininkas. Buvo pakeisti tik mokesiai ir vesta rekrut prievol. Rus valdia perm LDK valstybines emes, udraud arba apribojo naudotis aktyviausi sukilli valdomis. Nemaai i emi buvo idalyta rusams, daugiausia Jekaterinos II favoritams. Dalis buvusio valstybs turto teko ir vietiniams dvarininkams. Taip buvo siekiama sudaryti dvarininkijos sluoksn - patikim caro valdios atram. Mirus Jekaterinai II, Rusijos valdovu tapo jos snus Pavlas I. Jis laiksi visai prieingos politikos nei motina. Lietuvai jo valdymas atne nema pakeitim ir tam tikr palengvjim. Pavlas I amnestavo daugum politini kalini ir buvusi sukilli tremtini, tarp j ir pat T. Kosciuk. 1797 m. jo sakymu turjo bti atkurtas Vyriausias Lietuvos tribunolas, sugrintas Lietuvos Statutas. 1801 m. po Pavlo I nuudymo naujuoju Rusijos valdovu tapo jo snus Aleksandras I, kuris buvo kupinas ryto vykdyti reformas, kelti kultr. Taiau pradtos reformos neatne dideli permain. Buvo galvojama net apie valstiei ilaisvinim nuo baudiavos. 1803 m. imperatorius ileido sak "Dl laisv emdirbi", pagal kur dvar savininkai galjo atleisti nuo baudiavos valstieius su eme u ipirk. Kai kurie dvarininkai i tikrj i savo dvar paleido valstieius, taiau be ems. Svarbi Lietuvai buvo 1802-1804 m. vietimo reforma. Visa Rusijos imperijos teritorija buvo padalyta 6 vietimo apygardas, kuri centruose turjo bti universitetai. Tarp ei vietimo apygard buvo steigta ir Vilniaus vietimo apygarda. Jos centru tapo Vilniaus imperatorikasis universitetas, 1803 m. pertvarkytas i Lietuvos Vyriausiosios mokyklos. Globju buvo paskirtas Adomas Jurgis artoriskis. Bandymai atkurti Lietuvos Didij Kunigaiktyst Rus okupacija ir toliau slg krat. Lietuvos auktuomen puoseljo viltis atkurti valstyb. Taiau daug kas priklaus nuo tarptautini slyg. O jos buvo palankios. Napoleonas, skmingai ygiuodamas per Europ, siek sukelti buvusios Abiej Taut Respublikos visuomens viltis atkurti valstyb ir isivaduoti i Rusijos priespaudos. 1807 m. Napoleonas kr Varuvos kunigaiktyst, kurios sudt pateko ir Lietuvos Unemun. ia buvo panaikinta ir baudiava. Valstieiai gavo asmens laisv, taiau be ems. 1811 m. buvo sukurtas LDK atkrimo Rusijos globoje projektas. Pagrindinis jo sumanytojas buvo dvarininkas Mykolas Kleopas Oginskis. Tuo metu Rusija ir Pranczija ruosi karui. Lietuvos bajorijai is momentas atrod tinkamas pagerinti santykius su caro valdia. Naujo karo su Pranczija ivakarse carui Aleksandrui I buvo svarbu usitikrinti Lietuvos bajorijos param. Lenkijos visuomen aikiai stojo u Napoleon, tikdamiesi, kad prie Varuvos kunigaiktysts bus prijungtos ir Rusijos valdomos buvusios Abiej taut Respublikos ems. M. K. Oginskis tikinjo car Aleksandr I, kad atkrus LDK tuo paiu bt ukirstas kelias Napoleono takai Lietuvoje. Lietuvos bajor planai atkurti LDK Rusijos imperijos sudtyje liudijo Lietuvos valstybingumo tradicij gyvybingum. Buvo ir kitas valstybingumo atkrimo planas - norta atkurti vis Lenkijos karalyst, turini 1772 m. sienas. Tuo metu Rusijos tarptautin ir vidaus padtis nebuvo tvirta, todl Aleksandras l buvo priverstas valdantiems "imperijos pakrai" sluoksniams daryti nuolaid, bent jau su jais tartis. Taiau karas su Napoleonu ir jo baigtis i esms pakeit situacij. Pranczmetis ir jo padariniai

Karo su Napoleonu ivakarse caras Aleksandras I buvo atvyks Lietuv ir tikrino savo armijos pasirengim. Birelio 24 d. Napoleonas su pagrindinmis pajgomis persikl per Nemun ties Kaunu. Caras, jo kariuomen bei Rusijos alininkai pasitrauk i Lietuvos. Po keturi dien Napoleono daliniai um Vilni. T dien "Lietuvos dienratis" vadino "nepaprasta, skelbiania kratui ir miestui naujos epochos pradi<...>". Lietuvoje Napoleonas kr laikinj Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts vyriausyb (komisij). Lietuvos visuomen Napoleon sutiko palankiai. Dalis bajor siek atkurti Napoleono globojam LDK. Taiau imperatoriui buvo svarbiausia papildyti armij naujais kareiviais bei aprpinti j maistu. Laikinoji Lietuvos valdia apsim suformuoti 4 pstinink ir 5 raiteli pulkus. Napoleonas abejingai irjo Lietuvos ateit ir viltys atgaivinti LDK greitai m gesti. Napoleono kariuomen negailestingai pl krat. Besitraukianti prancz kariuomen, bado ir dideli ali vejama, gruodio mn. pasiek Vilni, kuriame isilaik tik dvi dienas. Be tvarkos bganti armija net nepajg pasinaudoti Vilniuje sukauptais itekliais. Gruodio 11-j Vilni eng Rusijos kariuomen, vadovaujama Michailo Kutuzovo, kuris prie kar du kartus buvo Lietuvos generalgubernatoriumi. Vilni atvyks caras Aleksandras I pasira manifest, skelbiant karo su Napoleonu pabaig. Pasitraukus Napoleono armijai, Lietuvoje buvo grinta caro valdia. Nepaisant paskelbtos amnestijos, pradta persekioti Napoleono alininkus. Nepabg usien, buvo isisti Rusij, kai kuriems buvo ikeltos bylos, atimti dvarai. Per kar ir vadinam pranczmet kratas neteko daug moni, teliko tredalis gyvuli, sunaikinta pus pasli ploto, sudeg daug pastat. Atkurti k prireik daug l ir laiko.
Klausimai ir uduotys 1. Apibdinkite nauj Lietuvos valdym ir palyginkite su ankstesne krato padtimi. 2. Ko siek Lietuvos bajorai iki 1812 m. Rusijos karo su Napoleonu? 3. Kaip pasikeit Lietuvos bajorijos pozicija Napoleonui umus Lietuv? 4. Kodl dauguma Lietuvos gyventoj buvo nepatenkinti Napoleono valdia?

11. Napoleono imperijos lugimas

Ispan pasiprieinimas pranczams Pasiras Tils taikos sutart, Napoleonas pradjo ruotis ygiui Pirn pusiasal. Pagrindinis io ygio tikslas buvo priversti Ispanij ir Portugalij laikytis kontinentins blokados. 1807 m. pab. prancz kariuomen lengvai um Portugalijos sostin Lisabon. Kit met pradioje Napoleonas pradjo kar su Ispanija. Kovo mn. maralo J. Miurato daliniai um Madrid. Ispanijoje buvo panaikinta Burbon valdia, o naujuoju alies karaliumi Napoleonas paskelb savo brol Juozap. Atrod, kad tikslas pasiektas ir Ispanija galutinai ukariauta. Taiau netiktai paiam Napoleonui ir visai Europai, apsiginklav angl ginklais, pasiprieino Ispanijos valstieiai partizanai. alyje kilo partizaninis karas, vadinamas "gerilja". Ispanijoje pranczai patyr fanatik gyventoj neapykant. Napoleonas, niekindamas ispan sukillius, vadino juos "driskiais". Sukilimas Ispanijoje pltsi ir 1808 m. vid. pranczai vald tik iaurs Ispanij iki Ebro ups. Tuo pat metu, sukilus portugalams, kuriems padjo Anglijos kariuomen, pranczai prarado Portugalij. 1808 m. pab. Napoleonas pradjo nauj Ispanijos puolim ir gruodio mn. pranczai vl um Madrid. Ypatingai atkakliai pranczams prieinosi Saragosos miestas, kur jie buvo apsiaut net kelis mnesius. Maralui Lanui umus Saragos, tris savaites mieste vyko baisios kautyns. "Koks karas! Bti priverstam udyti tiek narsi moni arba tegu net beproi! i pergal teikia vien sielvart!" - pasak maralas Lanas, kai ygiavo krauju papldusiomis miesto gatvmis. Taiau ir tai nepalau ispan. Atrod, kad kuo sukilusiems gyventojams blogiau sekasi, tuo nirtingiau jie prieinasi. Nors galiausiai pranczams ir pavyko nugalti ispanus, taiau Napoleonas buvo priverstas Ispanijoje laikyti 300 tkst. geriausi savo kari. Atkaklus ispan pasiprieinimas pranczams suteik vili Napoleono ukariautoms alims. "Galiausiai Ispanijoje sutvisko sauls spindullis", sak vokieiai, tikdamiesi, kad pasiprieinimo kova prie Napoleon kils ir j alyse. Karas su Austrija Atsigavusi po 1805 m. sutriukinimo, Austrija msi rengtis naujam karui su Pranczija. Napoleonas, prie vykdamas kar su Austrija, pasak: "Per du mnesius priversiu Austrij sudti ginklus ir tada, jeigu prireiks, vl keliausiu Ispanij". 1809 m. austr kariuomen, vadovaujama erchercogo Karolio, siver Bavarij. Napoleonui pavyko atremti austr puolim, taiau jie grmsi daug narsiau ir atkakliau negu miuose prie Marengo ir Austerlico. Per kar su Austrija Napoleonas paskelb, kad Romos miest ir visas popieiaus valdas prijungia prie Pranczijos. Popieius buvo suimtas ir nugabentas Pranczij. Po mnesio nuo karo pradios su Austrija pranczai um Vien. Taiau Austrijos imperatorius neprarado vilties ir ts kar toliau. Lemiamas prancz ir austr mis vyko 1809 m. prie Vagramo kaimo. Austrai patyr tok pat pralaimjim kaip ir prie Austerlico. 1809 m. spalio mn. tarp Pranczijos ir Austrijos buvo pasirayta taikos sutartis. Pagal j Austrija negaljo turti daugiau kaip 150 tkst. vyr kariuomen, ji taip pat prarado ijim prie Adrijos jros, turjo sumokti didel kontribucij ir. prisijungti prie kontinentins blokados. Teritorija, Austrijos ugrobta per Tre&aj Lenkijos-Lietuvos padalijim, buvo prijungta prie Varuvos kunigaiktysts. Pasiraius taik su Austrija, Napoleono imperija pasiek savo galybs virn. Napoleonas, siekdamas utikrinti dinastijos paveldimum, 1810 m. ved Austrijos imperatoriaus dukr Marij Liudvik. Hanzos pirkliai po i vestuvi kalbjo: "Dabar galas karams, Europoje atstatyta pusiausvyra, prasideda laiminga era". Vienintel Anglija tebets kar su Pranczija. Napoleonas nusprend dar labiau sugrietinti kontinentin blokad ir gal gale "parklupdyti Anglij ant keli". Taiau tam trukd neaiki Rusijos imperatoriaus politika. Rusija prastai laiksi kontinentins blokados, pro pirtus iurjo anglik preki kontraband, padidino muitus pranczikoms prekms. Napoleonas, manydamas, kad tik jga privers Rusij laikytis kontinentins blokados, m rengtis karui su Rusija.
ygis Rusij Daugelis politik abejojo Napoleono karo skme Rusijoje. Taiau Napoleonas buvo sitikins savo pergale ir

abejojusiam generolui tar: "Dar treji metai ir a - viso pasaulio viepats". Karui su Rusija Napoleonas subr 612 tkst. kariuomen, kurios tik pus sudar pranczai. Kita kariuomens dalis buvo sudaryta i Pranczijos pavergt ali moni. 1812 m. birelio 24 d. Pranczijos kariuomen persikl per Nemun ir siver Rusijos teritorij. Napoleonas lemiamame myje siek sutriukinti rus karines pajgas ir uimti Maskv. Rusijos karin vadovyb, vengdama tokio mio, kartu su kariuomene trauksi Rusijos gilum. Traukdamiesi rusai pakeliui naikino visk, kuo galt pasinaudoti prancz kariuomen. Vyriausiasis rus kariuomens vadas M. Kutuzovas man, kad, pranczams nutolus nuo savo rezerv, maisto ir paar stygius, neprastas klimatas praudys Napoleon Rusijoje. Caras Aleksandras I buvo nepatenkintas tokiais Rusijos armijos veiksmais ir reikalavo stoti m su pranczais. Rugsjo 7 d. prie Borodino kaimo vyko mis, kuriame visikos pergals nepasiek n viena pus. M. Kutuzovas, nordamas igelbti likusi armij, nusprend Maskv atiduoti pranczams be mio. Rugsjo 14 d. pranczai eng itutjusi Rusijos sostin. Netrukus Maskvoje prasidjo gaisrai, kuriuos sukl besitraukdami rusai. Napoleonas, irdamas pro Kremliaus langus gaisr nuviest padang, tar: "Koks baisus reginys! Tai jie patys padeginja... Koks rytas! Kokie mons! Tai - skitai!" Maskvoje Napoleonas m suvokti artjanios praties grsm ir Aleksandrui I pasil palankiomis slygomis pra dti taikos derybas. Taiau Rusijos caras Napoleono kelis kartus sistus pasilymus neatsak. Po mnesio prancz kariuomen m trauktis i Maskvos. Napoleonas ketino trauktis karo nepaliestu keliu Smolensk. Taiau M. Ku-tuzovui ukirtus keli, pranczai buvo priversti trauktis nuniokotu keliu. Besitraukiani prancz kariuomen nuolatos puldinjo kazokai ir valstiei partizanai, kurie sekino prancz jgas. Be to, pranczus uklupo alta, nelauktai anksti prasidjusi iema. Katastrofikai pranczams baigsi ir klimasis per Berezinos up. Gruodio mn. Napoleono kariuomens likuiai persikl per Nemun. Napoleonas, perdavs kariuomens vadovavim maralui J. Miuratui, nuskubjo Paryi. Leipcigo mis. Napoleonas atsisako sosto 1812 m. gruodio 18d. Napoleonas pasiek Paryi. Grs Pranczij, jis siek sukurti nauj kariuomen ir jos pagalba susigrinti palijus viepatavim Europoje. 1813 m. pavasar buvo sudaryta dar viena antipranczika koalicija, kuri jo Anglija, Rusija, Prsija ir vedija. Anglija naujj koalicij rm neyktdama pinig. Austrija prisijung prie ios koalicijos tik tada, kai Napoleonas atmet visus sjunginink pasilymus sudaryti taik ir atsisakyti ukariaut emi rytus nuo Reino. Napoleonas nenorjo daryti sjungininkams joki nuolaid, tikdamasis juos veikti viename dideliame myje. Pagrindinis Napoleono tikslas kovojant su naujja koalicija buvo viskas arba nieko. Sudarytos koalicijos karins pajgos pranoko prancz jgas. Sjungininkai turjo beveik 850 tkst. kareivi, o Napoleonas - 550 tkst. Lemiamas Napoleono ir sjunginink susirmimas vyko 1813 m. spalio 16-19 d. prie Leipcigo. is mis, dar vadinamas "taut miu", buvo pats didiausias per vis Napoleono kar laikotarp. Napoleono kariuomen buvo nugalta ir pasitrauk u Reino. Spalio 16-19 d. pranczai neteko apie 65 tkst., o sjungininkai -apie 60 tkst. kari. 1814 m. pr. sjungininkai eng Pranczij ir kovo 31d. um Paryi. Napoleonas atsisak sosto savo snaus naudai. Sjunginink monarchai paskelb, kad deryb su Napoleonu neves ir pripains t vyriausyb, kuri isirinks prancz tauta. Senatas netrukus prim nutarim, pagal kur Pranczijos sost buvo sugrinta Burbon dinastija. Naujuoju Pranczijos valdovu tapo Liudviko XVI brolis - Liudvikas XVIII. Napoleonas iki gyvos galvos buvo itremtas nedidel Elbos sal prie Italijos krant. Jis buvo paskirtas Elbos salos valdytoju ir pagal susitarim su sjungininkais galjo pasiimti su savimi sal vien gvardijos batalion. Klausimai ir uduotys
1. Kodl prancz kariuomenei taip sunkiai seksi sitvirtinti Ispanijoje?

2. 3. 4. 5.

Kokios buvo 1809 m. karo pasekms Austrijai? Kodl M. Kutuzovas Maskv pranczams atidav be mio? Kokios prieastys nulm prancz pralaimjim Rusijoje ? Kaip pasikeit Pranczijos padtis po Leipcigo mio ?

12. Vienos kongresas


"okantis kongresas" Pranczijai pralaimjus kar su sjungininkais, Europos valdovai 1814 m. rugsjo mn. suvaiavo Vien. Austrijoje prasidjusio Vienos kongreso pagrindinis tikslas buvo isprsti pokario Europos sutvarkymo klausimus. kongres

atvyko 216 vis Europos valstybi atstov, tarp kuri buvo du imperatoriai, keturi karaliai ir daug ymi politikos veikj. Vienos kongreso dalyviams kiekvien dien buvo rengiami pokyliai, spektakliai, mediokls. Vienoje buvo juokaujama: "Rusijos imperatorius myli, Danijos karalius geria, Viurtenbergo karalius valgo, Prsijos karalius galvoja, Bavarijos karalius kalba, o Austrijos imperatorius umoka". Todl kongresas ir buvo pavadintas "okaniu kongresu". Nors Vienoje buvo susirink vis Europos valstybi atstovai, taiau lemiam od turjo Anglija, Prsija, Rusija, Austrija ir nugaltoji Pranczija. Didij valstybi nesutarimai kongrese Kongrese irykjo kar laimjusi valstybi prietaravimai. Rusija siek gauti Varuvos kunigaiktyst ir sustiprinti Prsijos valstyb, kaip savo sjunginink. Austrai norjo sitvirtinti Italijoje ir neleisti Prsijai iplsti savo takos vokiei emse. Prsija tikjosi prisijungti Saksonij ir vokiei emse uimti vyraujani pozicij. Pranczija ketino isaugoti ikirevoliucines alies sienas ir neprarasti savo vaidmens Europoje. Anglijai rpjo ilaikyti jg pusiausvyr kontinente, neleidiant siviepatauti n vienai valstybei. Ypa buvo susiginyta dl Saksonijos likimo. Prsijai, siekianiai gauti Saksonij, rytingai pasiprieino Austrija ir Pranczija. Taiau valstybi nesutarimus apramino gauta inia apie Napoleono , pabgim i Elbos salos. "imtas dien" Gyvendamas tremtyje, Napoleonas atidiai stebjo Liudviko XVIII valdym. Bajorija ir dvasininkija i Burbon reikalavo sugrinti revoliucijos metais i j atimtas emes ir atstatyti feodalines privilegijas. Didelis nepasitenkinimas kariuomenje kilo dl kareivi ir karinink atleidimo i tarnybos. Neaiki Burbon politika ir feodalins tvarkos atkrimo grsm sukl didiul visuomens nepasitenkinim nauja valdia. Napoleonas inojo ir apie didelius nesutarimus, Vienos kongrese kilusius tarp sjunginink. 1815 m. kovo l d., paliks Elbos sal, Napoleonas su l 100 ginkluot kareivi isilaipino Pranczijos pietuose. Burbon nuostabai, Napoleon pranczai pasitiko aukdami: "Tegyvuoja imperatorius!" Visi kariniai daliniai, pasisti prie Napoleon, perjo jo pus. Kovo 10d. Napoleonui pasidav ir antrasis pagal dyd Pranczijos miestas Lionas. Mara las M. Njus taip pat perjo Napoleono pus. Vienam rojalist karininkui paprietaravus M. Njui dl tokio poelgio, jis atsak: "O k, js nuomone, reikjo daryti? Argi a galiu dviem rankom sustabdyti jr?" 1815 m. kovo 20 d., n karto neiovs, Napoleonas eng Paryi. Minios moni j pasitiko prie Tiuilri rm, diaugsmingai skanduodamos: "Tegyvuoja imperatorius! alin dvasininkus! alin bajorus!" Balandio mn. Napoleonas prim nauj konstitucij, kurioje gerokai buvo sumaintas rinkj ir renkamj turto cenzas, utikrinta spaudos laisv. Sjungininkai, pamir nesutarimus, sukr septintj antipranczikj koalicij. Napoleon, kaip "monijos prie", paskelb u statymo rib. Jis, parengs nauj kariuomen, siver Belgij. Anglai ir prsai, pirmieji i vis sjunginink suskub atvykti Belgij, pasitiko Napoleon. Lemiamas mis vyko 1815 m. birelio 18d. prie Vaterlo, netoli Briuselio. Angl kariuomen, vadovaujama A. Velingtono, sugebjo atlaikyti prancz puolim, o laiku mio lauk atskubjusi Prsijos armija nulm vis kovos eig. Po Vaterlo mio pralaimjimo Napoleonas antr kart atsisak sosto savo snaus naudai. Antrasis jo viepatavimas, truks imt dien, baigsi. Napoleonas ketino iplaukti Amerik, bet, angl laivams ublokavus kelius vandenyn, jis pasidav nelaisv. Angl valdia Napoleon itrm v. Elenos sal Atlanto vandenyne.
Taikos sutartis su Pranczija Napoleono "imtas dien" sjungininkus paskatino sugrietinti taikos sutarties su Pranczija slygas. Vienos kongreso nutarimu Pranczijos sienos buvo grintos 1789 m. ribas. Apskritai sien klausimas buvo isprstas Pranczijos naudai. Jai buvo udta 700 mln. aukso frank kontribucija. iaurs ryt departamentai buvo uimti sjunginink kariuomens iki tol, kol Pranczija imoks kontribucij. Pranczija turjo atiduoti sjungininkams ir karo laivyn. Liudvikas XVIII buvo pripaintas Pranczijos karaliumi, o vyriausybs veikl turjo kontroliuoti nuolatos Paryiuje veikianti keturi sjungini valstybi Ambasadori konferencija. Vokietijos sjunga Vienos kongrese buvo tvirtintas 1806 m. Napoleono vykdytas ventosios Romos imperijos panaikinimas. Vietoj keli imt Vokietijos valstybli pasiliko 34 valstybs ir 4 laisvieji miestai (Bremenas, Hamburgas, Liubekas, Frankfurtas prie Maino). ios naujai kurtos valstybs buvo pavadintos Vokietijos sjunga. Joms buvo suteikta teis priimti konstitucijas ir kurti luom atstovavimo staigas. Vokiei valstybi tarpusavio ginus turjo sprsti Frankfurte prie Maino posdiavs sjunginis seimas. Vienos kongresas tvirtino Vokietijos susiskaldym ir Austrijos dominavim Vokietijos sjungoje.

Teritoriniai pokyiai Europoje

1815 m. birelio 9 d. Vienos kongresas prim Baigiamj akt, kuris po Napoleono kar tvirtino naujas Europos valstybi sienas. Daugiausiai Vienos kongrese laimjo Austrija, Rusija ir Prsija. Austrija susigrino beveik visas valdas, kurias buvo praradusi per Napoleono karus. Jai atiteko turtingiausios Italijos sritys - Lombardija ir Venecija. Italijos teritorija buvo suskaldyta atuonias valstybes ir jose faktikai eimininkavo Austrija. Jos taka gerokai iaugo ir Vokietijoje. Rusijai atiteko didioji Varuvos kunigaiktysts dalis, kuri buvo pavadinta Lenkijos karalyste. Kongresas patvirtino Rusijos teis valdyti Suomij ir Besarabij. Prsija gavo ekonomikai labiausiai isivysiusi Saksonijos dal ir nedidel Varuvos kunigaiktysts dal su Poznans miestu. Jos teritorij dabar sudar dvi dalys, tarp kuri buvo siterpusios kit vokiei valstybi valdos. Anglams buvo pripaintos per Napoleono karus ugrobtos Olandijos kolonijos (Piet Afrikoje Kapo kolonija, Ceilono sala) ir kai kurios Ispanijos ir Portugalijos kolonijos. Kontinentinje Europoje anglai teritorij negavo. vedijai buvo perduota Norvegija, kuri anksiau priklaus Danijai, Piet Nyderlandams (Belgija) atiteko Olandija. Buvo atkurtas valstybinis veicarijos savarankikumas, garantuotas jos neutralitetas ir respublikonika tvarka. Sjungininkai kur tik manoma restauravo ikirevoliucines santvarkas. Dinastin valdia buvo atkurta Pranczijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Neapolyje. Nugaltojai siek utikrinti taik Europoje. ventoji Sjunga Napoleono bandymas atkurti savo valdi Pranczijoje turjo nepaprastai didel poveik sjungininkams. Nugaltojai man, kad reikia sukurti sjung, kuri neleist Europoje kilti naujiems karams ir revoliucijoms. 1815 m. rugsjo mn. Rusijos, Austrijos ir Prsijos monarchai Paryiuje pasira akt dl "Monarch ir taut ventosios sjungos" sukrimo. Aktas patvirtino po Napoleono kar susidariusi tvark Europoje ir garantavo, kad kam nors mginant j paeisti, monarchai vieni kitiems teiks pagalb ir param. Vliau prie io susitarimo prisijung ir kit Europos valstybi vadovai. Anglijos parlamentas ios sjungos nepatvirtino, taiau anglai savo usienio politik derino su ventja sjunga. ventosios sjungos atstovai galjo ginklu kitis kit Sjungos valstybi reikalus, jeigu reikt ginti "taut ramyb ir gerov bei saugoti taik visoje Europoje" - vadinasi, galjo ginklu slopinti Europoje kilusias revoliucijas. Klausimai ir uduotys
1. Kokie buvo didij valstybi ketinimai Vienos kongrese? 2. Kodl prancz visuomen diaugsmingai pasitiko Napoleon, pabgus i Elbos salos? 3. Kokios buvo pasiraytos taikos sutarties slygos Pranczijai?Kodl Rusija, Austrija ir Prsija kr "ventj sjung "?

Europa po Vienos kongreso

PRAMONES PERVERSMAS pokyi epocha, kuri kiek skirtingu metu

apm Vakar Europ bei iaurs Amerikos alis. Tuo metu neatpastamai pasikeit ne tik moni kis, bet ir buitis, gyvenimo slygos. Kitaip sakant, buvusios agrarins alys, kuriose moni gyvenimo bd, slygas lm emdirbyst, virto isivysiusiomis, pramons

alimis. Net sunku sivaizduoti, kokiu greiiu vyko pasikeitimai. Vienas po kito pramonje buvo diegiami nauji technikos iradimai, vir miest bei nauj gyvenviei ikilo fabrik kaminai, per keliasdeimt met vyko revoliucija transporte. Europos alis bei JAV irai geleinkeliai, buvo tiesinamos, gilinamos upi vagos, jos sujungiamos kanalais, kuriais plaukiojo jau ne lti buriniai, bet patogesni, greitesni garlaiviai. Pramons perversmas prasidjo XVIII a. pab. Anglijoje, turjusioje ujrio teritorij, prekybini kolonij visose ems kontinentuose. Anglija buvo jr valstyb ir visomis jgomis stengsi, kad nei Pranczija, nei kitos Europos alys jos nepralenkt. Anglikon tikjimas, puritonizmas skatino anglus bti taupius, temptai dirbti, tai sukr slygas formuotis grietai darbo moralei. Minti pasikeitimai pakeit moni gyvenimo slygas ir bd. Vis daugiau kaimo gyventoj trauk miestus, iekodami pragyvenimo altinio, iekodami darbo. Miestai labai spariai augo. J gyventojus aprpinti reikjo kaskart vis daugiau maisto produkt, pramons preki, pltsi rinkos santykiai. Darbinink darbo ir gyvenimo slygos buvo nepaprastai sunkios. Todl jie m kovoti u savo teises. Kuo labiau vystsi ekonomika, tuo europieiai m geriau gyventi. Buvo statomi geresni, patogesni namai, spariai keitsi mada, neturtingesni mons valgsi geriau gyvenanius ir norjo bent i dalies perimti j gyvenimo bd, pamgdioti elges, aprang. odiu, paangos Europoje ioje epochoje radosi vis daugiau.

13. Pokyiai Europoje


'Pramons perversmo" svoka Pirm kart "pramons perversmo" svok pavartojo Frydrichas Engelsas 1844-1845 m. pasirodiusioje knygoje "Darbinink klass padtis Anglijoje". Labai danai ia svoka apibdinamas net visas XIX a. Pramons perversmo epocha -tai spari technologijos, ekonomikos ir socialini pokyi epocha, prasidjusi baigiantis XVIII a. Anglijoje, o po to ingsnis po ingsnio apmusi beveik visas Europos emyno valstybes, iaurs Amerik, Japonij. Po ios revoliucijos mintos alys i agrarini visuomeni virto pramons valstybmis. Pramons perversmas nereikia, kad buvo diegiamos vien tik technins naujovs. Ji turjo takos ne tik ekonomikai, bet ir visuomenei, valstybi usienio politikai, miest pltrai, gyventoj gausjimui. Prasidjs Anglijoje, pramons perversmas pamau apm kitas Europos valstybes, bet Anglija jas buvo pralenkusi apie 50 met. Gyventoj gausjimas Angl dvasininkas ir ekonomistas Tomas Maltusas XVIII a. pab. paraytoje knygoje teig atrads visuomens raidos dsn. Jis man, kad gyventoj skaiius dids labai spariai, t.y. alis 1800 m. 1850 m. geometrine progresija (l, 2, 4, 8 ir 1.1.), o maisto produkt gamyba - tik Austrija 14,0 17,5 aritmetine ( 1 , 2 , 3, 4). Vadinasi, gausjant moni, visuomen negals Britanija 15,7 27,4 apsirpinti maistu. Jo nuomone, tik moralinis susilaikymas, Pranczija 27,4 35,8 drastikas gimstamumo ribojimas bei Vokietija 23,0 33,4 tokie regreso veiksniai, kaip karas, Vengrija 5,0 13,2 epidemijos galjo atitolinti bado mirt ir Italija 17,2 24,4 monijos inykim. Rusija 40,0 68,5 Visais laikais daugelis moni neturjo tiek maisto, kad galt soiai Ispanija 10,5 15,5 pavalgyti. Istorikai teigia, kad per pastaruosius 600 met vairiose Europos alyse kilo 276 badmeiai. mons, isek nuo menko maisto, gyveno nevariai, neinojo prieasi, kodl plito vairios ligos. Todl ir kildavo tiek daug epidemij. Dar XVII a. etadalis Europos miest gyventoj mirdavo nuo maro. XVIII a. ketvirtadalis Pranczi jos gyventoj mir nuo al nusiaubusios raup epidemijos. Tkstaniai moni davo karuose. Viduramiais gimstamumas ir gyventoj gausjimas buvo ribojamas. Iki pat XVIII a. pab. sukurti eim galdavo tik vyriausias valstieio snus, paveldjs tv em, t.y. galdavs imaitinti savo eim. Taip pat pameistrys, taps meistru ir krs savo dirbtuv, arba pameistrys, veds vienintel meistro dukter. Visi kiti likdavo nesusituok, dirbdavo kyje arba amatininko dirbtuvje, tapdavo kareiviais, vienuoliais, ivykdavo kitas alis. itaip beveik pus suaugusi vyr ir moter nesukurdavo savo eim, vadinasi vaik gimdavo maiau. Tik prie du imtus met pusiausvyra tarp moni gimstamumo ir mirtamumo buvo paeista. Nuo

antrosios XVIII a. puss gyventoj skaiius Europoje m spariai augti. mons nebesilaik nustatyt draudim ir tuoksi nepaisydami apribojim. Be to, ir darb jie galjo susirasti ne tik kyje ar amatininko dirbtuvje, bet ir manufaktroje, besikurianiuose fabrikuose. Paanga ems kyje sudar slygas geriau maitintis. Gyventoj gausjim lm ir tokie faktoriai, kaip medicinos paanga, pagerjusios gyvenimo ir buities slygos. Cech gamybos irimas Pramons perversmo, neatpastamai pakeitusio monijos gyvenim, prielaid reikia iekoti XVIII a. pr. Viena svarbiausi prielaid ta, kad m irti cech gamyba. Dar XVII a., augant miestams, pleiantis prekybai, susidar slygos Anglijoje panaikinti vairius luominius apribojimus. Net lendlordai, stambs ems savininkai, pradjo kaupti kapital, investuoti j prekyb, preki gamyb. Tiek Anglijoje, tiek Olandijoje bei kitose Europos alyse m kurtis manufaktros. Europos emyno valstybse cech apribojimai galutinai buvo panaikinti per Napoleono karus, vedus prancz civilin kodeks. Konkurencijai, kuri anksiau buvo laikoma amoraliu reikiniu, dabar jau niekas netrukd. Prsijoje cechai buvo panaikinti 1807 m., ir vesta amat laisv. Cechai nebegaljo varyti amatininko, kuriam buvo suteikta laisv nustatyti gamini kainas bei atlyginim savo darbininkams. XIX a. pr. Vakar Europoje buvo iplsta miest savivalda. Visa tai atvr keli formuotis rinkai, konkurencijai, kaupti kapital.
Paanga ems kyje XIX a. pr. Europoje gyveno 20% vis ems gyventoj. Nuo 1800 iki 1850 m. gyventoj padidjo nuo 188 mln. iki 267 mln., t.y. 40%. Toks spartus gausjimas nebt buvs manomas, jei t moni nebt buv galima imaitinti. Dar XVIII a. valstieio kis buvo natrinis. Visk, ko reikjo, valstietis gaminosi pats: kep duon, augino gyvulius, verp, aud. Pinig tokiam valstieiui reikjo maai, nes jis nedaug k pirkdavo. Kita vertus, ir parduoti ne k teturjo: jaut, vit, darovi. Bet pirmiausia olandai, po to anglai pradjo tobulinti ems k. Stambs ems savininkai, nordami gauti kuo didesn peln, iauginti kuo gausesn derli, dieg naujus darbo metodus, m auginti naujas technines kultras: cukrinius runkelius, raps, bulves. Buvo tobulinama ems kio technika, nors kuliamoji maina irasta tik 1830 m., o dar po ketveri met - pjaunamoji. XIX a. pr. pradtos kurti Garo mainos panaudojimas ems kyje. didels gyvuli fermos, buvo ivedamos geresns gyvuli veisls, auginama XIX a. gravira daugiau pauki. Spariai gausjant ems kio produkcijai, buvo galima imaitinti daugiau moni, nors dar iki XIX a. vid. Europoje kilo keletas nederliaus met. Didiausias badmetis, labiausiai paliets Airij, kur mir daugiau nei l mln. moni, buvo 1846-1847 m. Nauj main iradimas ir diegimas Kiekvienam darbui atlikti reikalinga energija. Iki 1769 m. energijos altiniai buvo mogus, gyvuliai, vjas ir vanduo. Pramonei pltoti reikjo irasti tok energijos altin, kuris leist ilaisvinti gamyb nuo i ribot gamtini energijos altini. Tai, kad nepaprastos energijos gali teikti vandens garai, inojo dar senovs graikai, gyven prie Krist. Kaip panaudoti i energij, buvo eksperimentuojama nuo XVII a. Sujungs vairius ankstesnius eksperimentus, 1769 m. Glazgo universiteto laborantas Deimsas Vatas sukr garo main. Ji greitai buvo pritaikyta pramonje, o vliau garveiuose ir laivuose.
Ikilmingas pirmosios geleinkelio linijos atidarymas Vokietijoje 1835 m.

1767 m. verpjas Riardas Arkraitas irado verpimo main, kuria vienas darbininkas vienu metu galjo verpti 20 sil. Taigi i maina pakeit 20 darbinink. 1785 m. kaimo kunigas Edmundas Kartraitas irado audimo stakles, kuri energijos altinis jau buvo garo variklis.

Iki to laiko daug technikos naujovi buvo irad ir senovs graikai, ir romnai, ir arabai, ir kinai bei kitos tautos. Taiau per tkstantmeius monms nebuvo kilusi mintis nuolatos naudotis iomis naujovmis, iekoti vis nauj iradim ir pritaikyti juos ekonomikai pltoti. Transporto ir susisiekimo naujovs Vykstant spariam pramons perversmui reikjo nemaai aliav, pirmiausia akmens anglies ir geleies rdos. Spariausiai besivystanioje alyje - Anglijoje - i aliav pakako. Taiau jas veti buvo brangu, nes dar XIX a. tam buvo naudojami arkli ir asil traukiami veimai. Norint sumainti gamybos ilaidas, geleies rdos liejyklos danai buvo statomos tose vietose, kur ie itekliai buvo rasti, o jei arti nebdavo akmens anglies, tai geleis bdavo lydoma deginant medien. Susisiekimo ir transporto galimybes kiek pagerino dar XVIII a. pab. Anglijoje pradti spariai kasti vandens kanalai, kuriais plaukiojo laivai, tempiami arkli. 1807 m. amerikietis Robertas Fultonas irado garlaiv. Pramonei pleiantis btinai reikjo irasti tobulesn transporto r. Pirmj geleinkel 1815 m. sukonstravo angl ininierius Dordas Stefensonas, kils i paprastos angliakasio eimos. Tais metais jis sukonstravo pirmj garo varom garve, o 1825 m. pagal jo projekt buvo nutiesta pirmoji geleinkelio linija. 1829 m. nuo Manesterio iki Liverpulio buvo nutiestas geleinkelis. Garveio greitis tuo metu siek 46 km per valand. Anglijoje bei kitose alyse netrukus prasidjo kartligikas geleinkeli tiesimas. Geleinkelis, pirmiausia, pasitarnavo kasybai. Nuolatos augo geleies ir plieno poreikis, jiems ilydyti sunaudota vis daugiau akmens anglies. Taiau ypa svarbu buvo tai, kad geleinkelis labiausiai pakeit tradicines mogaus gyvenimo formas, jis sudar galimybes monms masikai persikelti i vienos vietos kit. Be to, geleinkelis skatino luomini skirtum nykim, ugd demokratizm, nes juo galjo naudotis vis visuomens sluoksni atstovai. Klausimai ir uduotys
L Kodl Tomas Maltusas monijai prognozavo lidn ateit? 2. Kodl XIXa. prasidjo spartus gyventoj skaiiaus augimas? 3. Kodl cech gamyba pradjo irti? 4. Kuo pasireik paanga ems kyje? 5. Kokie technikos atradimai paspartino ekonomikos raid?

14. Pramons perversmas Anglijoje ir jo taka Europai


Anglijos industrializacijos prielaidos

Naujausi istoriniai tyrinjimai rodo, kad Anglijos industrializacijos aknys gldi XVIII a. pr., siekia net XVII a. Pramons perversm nulm ne vien technikos iradimai - garo maina, mechanins audimo ir verpimo stakls. Iki pat XVIII a. pab., net ir diegus iuos iradimus, tiek pramons, tiek socialin struktros beveik nepasikeit. Tik nuo XIX a. pr. vyko esminiai liai. XVIII a. Anglija buvo agrarin alis. Nuo kit Europos valstybi ji skyrsi ymiai didesne prekyba, kuri nuolatos pltojosi. Anglija turjo daug kolonij vairiose pasaulio kratuose, senas prekybos tradicijas. alyje buvo gausu aliav, vis pirma akmens anglies, geleies. Be to, prieingai nei Europos alyse, Anglijos aristokratija, sudariusi apie 1,5% vis gyventoj, mielai vertsi iuo verslu. Anglijos bajorijos vaikai, nepaveldj ems, be tarnybos kariuomenje, dvasininko karjeros, daniausiai pasirinkdavo versl arba prekyb. Kita vertus, anglai, kil i emesni visuomens sluoksni, galjo siekti karjeros, tapti verslininkais, pramonininkais. XVIII a. pab. net tredal visuomens Anglijoje sudar taip vadinamas vidurinysis sluoksnis. Tai buvo nemaas pajamas gaunantys mons: ems nuomininkai, vidutini ki savininkai, pirkliai, smulki ir vidutini parduotuvi savininkai, inteligentai. emiau u vidutinj sluoksn buvo smulks amatininkai bei kvalifikuoti darbininkai, gav maesnes pajamas. Apie pus gyventoj gyveno labai skurdiai, jiems danai trkdavo duonos. Pramons perversmas j padiai takos neturjo. Taiau iai moni grupei plsteljus miestus, j skurdas tapo akivaizdesnis. Pagrindin vaidmen, pltojant pramon, suvaidino vidurinysis sluoksnis arba buruazija. Nema reikm turjo ir anglikon tikjimas, puritonizmas, kuris skatino anglus taupyti pinigus, o las investuoti savo versl arba prekyb, siekti materialins gerovs, visuomenje ikilti daug ir intensyviai dirbant.
ems kio raida

Nema reikm Anglijos industrializacijai turjo taip vadinama agrarin revoliucija. Augant gyventoj skaiiui, spariai augo ems kio produkt paklausa. To dl buvo stengiamasi intensyviau kinin kauti, iauginti didesnius derlius. Kadangi i ems buvo galima gauti didiuli pajam, jos kaina nuolatos augo. Daugelis nuominink negaljo nuomoti sklyp ir tapo tiesiog ems kio darbininkais. Savo ems neteko ir smulks valstieiai, kuri kius supirkinjo arba u skolas atiminjo stambs ems savininkai. Jie ir buvusias bendruomens emes pavert savo nuosavybe. Toki ems netekusi moni vaikai trauk miestus, iekodami galimybi usidirbti pragyvenimui. Agrarin revoliucija sukr palankias slygas vystytis pramonei. Vystantis ems kiui iaugo pramons gamini paklausa ir dl to isiplt vidaus rinka. Dl aukt ems kio produkt kain, nemao pelno ems kyje buvo kaupiamas kapitalas, kuris vliau buvo investuojamas pramon. Ir tai dar ne tik buruazija. Anglijos aristokratija nuo seno savo kiuose kr lentpjves, akmens skaldyklas. Jie vis daugiau investavo prekyb, akmens anglies ir geleies rdos achtas, fabrikus. Aristokratija daug l skyr tiesti kelius, kasti kanalus.
emyno blokados padariniai Anglijai sitraukus kar prie Pranczij, Napoleonas kelet met planavo invazij i valstyb-sal. 1805 m. Trafalgaro myje jungtinis prancz ir ispan laivynas buvo sutriukintas, Napoleono kariuomen sisti brit salas tapo nerealu. Jis nutar sustiprinti nuo 1793 m. vykdyt ekonomin Anglijos blokad ir 1806 m. pab. ved emyno blokad, visoms Europos valstybms udrausdamas prekiauti ir palaikyti ekonominius ryius su Anglija.

emyno blokada neprivert Anglijos pasiduoti. Prieingai, gamyba ir prekyba dar labiau iaugo. Europos alys, paeisdamos draudim, ir toliau palaik ryius su Anglija, i kurios buvo veama daugiau tekstils gamini bei main. Kad blokada bt apeinama, buvo naudojamos licencijos keistis prekmis. Buvo prekiaujama ir nelegaliai, klestjo kontrabanda. vedus blokad, Anglija negaljo importuoti grd i Europos, vis pirma Ryt Europos. Todl Anglijos vyriausyb visomis priemonmis skatino ems kio pltr. Pakilus ems kio produkt kainoms, angl bajorija ir buruazija buvo suinteresuoti investuoti ems k. Buvo sisavinti visi emdirbystei tik laukai, nusausinti miliniki ems plotai. U maisto produktus buvo gaunamos didiuls pajamos, todl net valstieiai m mgdioti aristokratus - statyti sodybas, panaias lendlord vilas. Be ems kio, spariai vystsi ir kitos ekonomikos akos. Ypatingai greitai augo tekstils pramon. Anglija i savo kolonij galjo importuoti vis daugiau medvilns ir iveti jas savo gamini. Nuo 1793 iki 1812 m., t.y. karo metais net penkis kartus iaugo geleies perdirbimo pramon, nes jos reikjo karo reikalams. Karo laikotarpiu atsirado ir pirmieji visikai mechanizuoti tekstils fabrikai. Ypa iaugo usienio prekyba, Anglija sigaljo kaip jr valstyb ir vis labiau m vertis kolonijas.

Modernios kredito ir finans sistemos krimas Stipriai besipltojaniai pramonei reikjo daug investicij ir kredit. Anglijoje, kitaip nei kitose Europos valstybse, jau XIX a. pr. buvo sukurta daug privai nedideli bank. Jie galjo teikti palankius kreditus vystyti pramonei bei transporto sistemai. Monopoliniai valstybiniai bankai Europoje toki ilgalaiki kredit tuo metu dar beveik neteikdavo. Be to, Anglijoje isivyst nemaai pramons ak, i kuri gaunam peln jau buvo galima panaudoti kitose srityse. XIX a. pr. ekonomikos pltim daugiausiai finansavo tekstils pramon ir ems kis. Anglija pirmavo ir kuriant naujas moni formas - akcines bendroves. Jos leido finansuoti didelius projektus, dideli fabrik ar geleinkeli statyb, nes toki bendrovi akcijas ipirkdavo tkstaniai smulki akcinink, taip bdavo surenkamas nemaas kapitalas. Atsirado biros, kuriose buvo perkamos ir parduodamos toki bendrovi akcijos.

Angl ininieri ir main "eksportas" emyn Po Vienos kongreso Anglija preki veim apribojo muitais. Tokios pat politikos msi ir kitos Europos alys, nes jas upldo pigios angl preks, kurios vert bankrutuoti smulkius vietinius gamintojus. Valstybms vedus didelius muitus, ikilo svarbus klausimas - kaip galima paspartinti ekonomikos paang, pasivyti Anglij, sustiprinti pramon, kad ji galt skmingai konkuruoti. Europos valstybs pradjo iekoti bd, kaip diegti tuos Akmens anglis (mln. t) Geleis (mln. t) pasiekimus ir technik, kuri jau buvo sukurta Anglijoje. Tai ne6,2 1770 1806 0,25 buvo lengva, nes vedus muitus, Anglija ribojo, o danai net 1,0 1816 16,0 1835 draud iveti naujausias mainas. Angl ininieriams taip pat 3,2 1856 56,0 1855 buvo draudiama ivykti kitas alis ir padti j Akmens anglies gavybos ir geleies ilydymas Anglijoje pramonininkams susipainti su visomis technikos naujovmis bei jas diegti. Apribojimai nesustabd nei prekybos mainomis, nei angl ininieri "eksporto". vairios technikos naujovs buvo iveamos nelegaliai. Mokant didiulius atlyginimus angl ininieriai buvo paperkami ir viliojami kitas alis. Pranczijoje treiajame XIX a. deimtmetyje dirbo net keli tkstaniai i Anglijos atvykusi specialist, kurie apmok, kaip naudotis naujausiomis mainomis. Tuo metu labai iplito ekonominis nipinjimas. Ypa juo igarsjo Prsija, siuntusi savo mones Anglij, kad ie suinot apie naujausius iradimus ir j panaudojim. Nepaisant vis pastang, n vienai Europos aliai tuomet dar nepavyko pasivyti Anglijos. Klausimai ir uduotys
1. Kodl daugumai Europos valstybi Anglijos politin sistema buvo pavyzdys? 2. Koki reikm Anglijos industrializacijai turjo agrarin revoliucija? 3. Kaip Anglijos ekonomikai atsiliep Napoleono vesta emyno blokada? 4. Kaip Anglijos vyriausyb veik ikilusius ekonomikos sunkumus? 5. Kodl Europos valstybms XIXa. nepavyko aplenkti Anglijos?

15. Pokyiai visuomenje


Miest augimas ir socialins problemos Amerikieiai, pakil kov u savo nepriklausomyb, paskelb mogaus teisi deklaracij, kurioje tvirtino, jog visi mons yra lygs, turi naudotis tomis paiomis teismis ir laisvmis. Panaius principus apie moni lygyb,

laisv ir brolyb Didiosios prancz revoliucijos metais paskelb ir pranczai. Taiau ar po to pasikeit materialinis moni gyvenimas? Po politini revoliucij kilo pramons, atneusi ne tik paang, bet ir daug skaudi socialini, ekonomini problem. imtai tkstani moni i kaimo kio ar nedidels amatininko dirbtuvs, negaldami imaitinti eim, geresnio gyvenimo trauk iekoti miestus. Miest pakraiuose, netoli fabrik skubiai pradta statyti daugiaaukius namus, kuriuose vienai darbinink eimai buvo skiriamas tik vienas kambarys. Vienintel taisykl, kurios turjo laikytis nam "barak" statytojai kad kiemas bt tokio dydio, jog jame galt sitekti gaisrinink veimas. tokius kiemus arba butus negaljo patekti sauls spinduliai ar gaivesnis oras. Gyveninio slygos buvo antisanitarins. Lengvai galjo plisti vairios ligos ir epidemijos. Europos miestus iki pat antros XIX a. puss, kol jie buvo pradti pertvarkyti, modernizuoti, nuolatos niokojo gaisrai. Tiesa, ir buruazija tuo metu gyveno "daugiabuiuose", t.y. daugiaaukiuose namuose. Taiau j butai buvo dideli, su keliais kambariais, kuriuos kiekvien dien buvo atneamas vanduo. Tik labai turtingi mons, aristokratija gyveno vilose, namuose ar rmuose. Bet pamau padtis keitsi. Pradjus statyti tobulesnius namus, pagerjo moni buitis. XIX a. pr. apvieiama buvo dujomis, miesto transporte pradti naudoti arkli traukiami vagonai. 1853 m. Londone buvo nutiestas pirmasis poeminis geleinkelis, 1856 m. visame Paryiuje pradta tiesti kanalizacij, o dar vliau ir vandentiek. Europiei buitis Jau antroje XVIII a. pusje ir XIX a. pr. europiei tradicijos ir buitis i esms keitsi. mons visada kl klausim, k daryti, kad gyvenimas tapt ilgesnis. XVIII a. pab. Europoje, ypa Anglijoje bei Pranczijoje, pradta tyrinti maitinimosi problemas, stengtasi isiaikinti maisto poveik sveikatai. Nustatyta, kad alkoholis yra alingas, nors anksiau jis laikytas gyvenimo eliksyru. Itirta, kad riebi msa neigiamai veikia kraujo apytak, apsunkina irdies darb, o pauktiena, atvirkiai, yra gerokai lengvesnis maistas. Tokie tyrinjimai turjo takos europiei virtuvei. Virjai privaljo orientuotis naujausius mokslo pasiekimus ir gaminti maist taip, kaip to pageidavo auktesnieji visuomens sluoksniai. Ne veltui vienas XVIII a. pab. virjas yra pasaks, kad virtuv turi tapti "chemika". Jis turjo galvoje tai, kad maistas turi tiesiog patenkinti mogaus fiziologin poreik. Tiek i europiei kelioni tolimus kratus apraym, tiek i Ryt keliautoj, aplankiusi Europ, galima sprsti, jog XVIII a. pab.-XIX a. pr. labai iaugo europiei susidomjimas ne tik maisto gaminimu, bet ir stalo kultra, t.y. jo patiekimu. Taip vedamas "stalo reglamentas", kuriame nustatoma, kaip mogus turi elgtis prie stalo, kaip jis turi paimti maist, koks turi bti jo skonis ir ivaizda. Susiformuoja stalo kultra, kuri i esms nepakito iki pat i dien: valgomasis stalas turi bti utiestas staltiese, mons turi sdti ant kdi, naudotis stalo rankiais, t.y. ne tik peiliu ir akute, bet ir specialiomis nyplmis austrms idaryti, specialiais auktais, akutmis uviai ir t.t. Be abejo, tokie nauji vjai pirmiausiai apm tik auktuomen, pasiturini visuomens dal. Neturtingiems gyventojams svarbiau buvo usidirbti nors juodai duonai. Taiau nauji paproiai skverbsi ir darbinink, smulkij amatinink buit. Danai net pajuokaujama, kad per Didij prancz revoliucij bajor virjai, netek darbo, pradjo maitinti taut. I ties, jau XVIII a. pab. Vakar Europoje vienas po kito buvo atidaromi restoranai, kavins ir ueigos, kurie mgdiojo stalo taisykles, kuri buvo laikomasi auktuomens namuose. XVIII ir XIX a. sandroje didel paanga pasiekta higienos srityje. Pasikeitus proiams imta daniau praustis muilu, keisti patalyn, apatinius rbus. Pasikeit mada. Atsisakyta mantri, sudting rb, aptempt kelni, sukneli. Keitsi ir nam interjero mada. Visikai nemadingos tapo masyvios uuolaidos, sien kilimai, lov uuolaidos. Paanga medicinoje Spari paang medicinos moksle atspindi keli XVIII a. pab. atradimai. Vienas reikmingiausi buvo angl gydytojo Eduardo Denerio 1796 m. irasti skiepai. Taigi buvo pradta efektyviau kovoti su vairiomis ligomis. XIX a. pr. - tai audring diskusij tarp medik laikas. Buvo neigiami seni, kuriami nauji, iuolaikiki medicinos, higienos nurodymai. Toki mokslini diskusij centru tapo Paryius, kur, valdant Liudvikui XVIII, kurta Medicinos akademija. Klinikiniai ligoni stebjimai buvo nuosekliai uraomi, taigi ir tikslesni, juos buvo galima apibendrinti, ir nustatyti vairi lig poymius. Taip vairs kariavimai, anksiau atrod vienodi, dabar, atsivelgiant patologinius bei organinius negalavimus, buvo suskirstyti pagal vairius poymius. Nepaprastai reikm ingas bu vo narkozs iradim 1841 m as. . pirm kart vykdytas bandy mas su etilo narkoze. Tai pa skatino spari paang chirurgijos srityje. Tiesa, buvo ilik dar sen medicinos metod, naudot dar viduramiais. Jie tik pakenkdavo. Pavyzdiui, iki pat

XIX a. vid. buvo naudojamas kraujo nuleidimas, kol suinota, jog ligoniui tokia procedra galjo bti net mirtina.

Burua eima Medicinos paanga, pakit buities paproiai, grietesns higienos normos, sveikesnis maitinimasis - visa tai leido ilgti europiei gyvenimo trukmei. Majo vaik mirtingumas. sitvirtin kapitalistiniai santykiai vert burua riboti eimos dyd. Vakar Europos valstybse tiek stambi, tiek smulki burua eimose buvo galvojama apie ekonomin eimos padt, tiksliai apskaiiuojama, kiek vaik ji gali imaitinti, ileisti mokslus. XVIII-XIX a. sandroje pasikeit europiei eima. Pamau susiformavo taip vadinama "maoji eima" - tvas, motina ir vaikai. XVIII a. dauguma europiei gyveno "didiosiomis eimomis", t. y. tame paiame name sutilpdavo ne tik tvai, vaikai, ankai, seneliai, bet ir artimi giminaiiai. Tokia eima buvo panai didel kolektyv. Prasidjus pramons perversmui, sigalint kapitalizmui, tokie paproiai m nykti. Jaunos eimos norjo imti vis atsakomyb savo rankas, gyventi nepriklausomai, isilaikyti i savo darbo ir l. Tok "didiosios eimos" irim paspartino naujos darbo, karjeros galimybs. Jaunas mogus jau galjo savarankikai planuoti savo ateit, jis nebebuvo labai priklausomas nuo tv ar giminaii. Jei anksiau pasiturinij sluoksniuose dideles eimas aptarnaudavo nemaai tarn ar tarnaii, tai maoji, arba burua eima jais jau beveik nesinaudojo, savo nam k tvark savarankikai. Pasikeit net garbs suvokimas. Tapo negarbinga tv prayti materialiai padti. Europieiai stengsi patys dirbti ir usidirbti. Vakarietiko individualizmo uuomazgos Filosofas Tomas Hobsas XVII a. suformulavo pagrindin pilietins visuomens princip: valstybs udavinys utikrinti individo gerov. Kiekvienas pilietis, pagal T. Hobs, turi lygias teises ir laisves, tarp j ir nuosavybs teis. Vliau ios idjos buvo perimtos JAV ir Pranczijos revoliucionieri. Mokslo, technikos paanga, vietj ir revoliucionieri idjos padjo tvirtus pagrindus kovoti u politines ir pilietines teises. Nors XVIII a. pab. ir XIX a. revoliucij lopys buvo Pranczija, taiau ne ji, o Anglija tapo ta pirmja alimi, kurioje praktikai buvo suformuluotos ir gyvendintos individo teiss. Tai nulm Anglijos politin tradicija. Joje niekuomet nebuvo ilgam sigaljs absoliutizmas, stipri centralizuota valdia. Per vis istorij Anglijos valdantysis sluoksnis ne tik reikalavo sau teisi i karaliaus, kovojo u j isaugojim bei tvirtinim, bet ir atsivelgdavo emesnij luom interesus. sitvirtins kapitalizmas skatino burua reikalauti, kad valstyb nesikit privai iniciatyv, utikrint nuosavybs nelieiamum. Atsivrusios naujos galimybs, sugriauta buvusi bendruomenin tvarka leido imtis iniciatyvos ir monms i emesnij visuomens sluoksni siekti ikilti, praturtti. Tam reikjo statym, kurie sukurt tokias lygi galimybi slygas. Anglijoje, Pranczijoje, kitose Europos alyse tokie statymai buvo gyvendinti. Tiesa, individo laisvs, asmenins atsakomybs, iniciatyvos idjos pradioje plito tarp smulkiosios ir vidutins burua. Taiau po truput tapo populiarios ir neturtingj, darbinink bei valstiei sluoksniuose. Taip individo laisvs Europoje dar XVIII a. pab. buvo tarp siektiniausi vertybi. Klausimai ir uduotys
1. Kaip pasikeit europiei buitis XIX a. ? 2. Kokie medicinos mokslo atradimai buvo padaryti XIX a. pr. ?

3. Kaip pasikeit europiei eima prasidjus pramons perversmui? 4. Kodl XIX a. Europoje m spariai augti miestai? 5. Kokios buvo darbinink slygos miestuose? 6. Kodl Anglija tapo pirmoj a alimi Europoje, kurioje buvo gyvendintos individo teiss?

16. Politins srovs ir socialins XIX a. teorijos


Liberalizmo susiformavimo prielaidos Kartu su kapitalizmo uuomazgomis XVIII a. pr. Europos valstybse m formuotis nauji visuomens sluoksniai, pirmiausia buruazija, darbininkai. Taiau iki pat XVIII a. pab. beveik visose Senojo emyno alyse

vyraujanti valstybs valdymo forma buvo absoliutizmas. Karalius, bajorija ir auktieji dvasininkai sudar politinio, karinio ir i dalies kultrinio visuomens elito branduol. ie visuomens sluoksniai naudojosi vairiomis privilegijomis. Kitos moni grups teisikai ir politikai buvo emesnje pakopoje nei vadovaujantis elitas. Tokia padtis ypa nepatiko miest gyventojams: amatininkams, pirkliams, manufaktr savininkams, kurie, net praturtj, negaljo takoti alies valdymo, kreipti j sau naudingesne linkme. Dl i prieasi, XVIII a. antroje pusje prie esam politin santvark prasidjo idjinis politinis judjimas. Taip i protesto isivyst nauja politin srov, nauja ideologija - liberalizmas. ios ideologijos pradininkai ikl idj, kad visi mons i prigimties yra lygs. Vadinasi, ir j teiss valstybje turi bti lygios. O kad vis piliei teiss bt garantuotos, reikia priimti statymus, kuri vykdym priirt valstybins valdios institucijos, pavyzdiui, policija ir teismai. Liberalizmo atstovai teig, kad, norint teisingai sutvarkyti valstyb, nepakanka vien proto. Tam dar reikia, kad kiekvienas mogus bt laisvas (lot. "libertas" - "laisv"). I io odio ir kilo liberalizmo pavadinimas. Bet laisvas mogus neturi riboti kito mogaus laisvs, todl j santykius nustato teis. Kad pilietis bt laisvas, jis turi turti individuali nuosavyb. Tik turdamas savo nuosavyb pilietis gali niekam netrukdant realizuoti savo sugebjimus, laisvai dirbti, prekiauti ir konkuruoti su kitais pilieiais. Valstybs udavinys - apginti privai nuosavyb. Liberalizmo alininkai kovojo prie auktesniuosius luomus bei j privilegijas. Liberalai teig, jog negalima vieniems monms sudaryti geresni slyg nei kitiems. Vis piliei galimybs turi bti lygios. Konservatizmo raida Konservatyvumas - labai senas monijos reikinys. Jau pats lotynikas odis "conservare", i kurio is pavadinimas kilo, reikia "ilaikyti, isaugoti tai, kas buvo anksiau". Kaip ideologija, konservatizmas susiformavo po Didiosios prancz revoliucijos, nes ji bei liberalios idjos tiek sukrt senojo reimo politin, ekonomin, socialin tvark, kad mons, norj ilikti itikimi senosioms tradicijoms, buvo priversti susiorganizuoti ir savo judjimui bei idjoms suteikti politin form. Ilgainiui susiformavo kai kurie pagrindiniai konservatizmo principai: tradicij isaugojimas, pagarba autoritetui, religingumas, laisv, susieta su atsakomybe, prigimtin moni nelygyb. Pasaulio, teig konservatoriai, negalima pagrsti protu. Tik tikjimas yra visos egzistencijos pagrindas. Etika, moral ir net politika priklaus nuo religingumo. Konservatoriai bijojo, kad sumajus moni tikjimui pasaulis gali pradti moraliai griti. XIX a. konservatoriai man, kad pilietis turi paklusti autoritetui, t.y. monms, uimantiems visuomenje auktesnes arba ypatingas pozicijas - valdininkui, mokytojui, motinai, tvui, meistrui. Pagarba autoritetui turjo ukirsti keli chaosui. Konservatoriai nebuvo nusiteik prie laisv. Taiau jie teig, kad negali bti absoliuios laisvs, ji yra neatsiejama nuo atsakomybs, todl kiekvienas pilietis, nors ir bdamas laisvas, turi paklusti esamai tvarkai, vykdyti visas pareigas. Konservatoriai nesutiko su teiginiu, kad visi mons yra lygs. Jau nuo pat gimimo jie yra skirtingi: skiriasi ivaizda, protiniais sugebjimais. Jei nebus laikomasi gamtos nulemtos nelygybs, visuomenje kils susiprieinimas. Konservatizmas XIX a. ne kart buvo virts reakcija. Pavyzdiui, nugaljus Napoleon, 1815 m. Vienos kongrese buvo stengiamasi sunaikinti visas revoliucijos pertvarks ir grinti senj tvark.

Socializmo kilm ir susiformavimas Socializmo ideologijos susiformavim XIX a. paskatino pramons perversmas. Dl industrializacijos susikrs platus darbinink sluoksnis ikl labai svarbi socialin problem - kaip panaikinti darbinink ir Plakatas Socializmo pavasaris neturtingj visuomens sluoksni skurd. Iki i dien socializmo teorija, kurios pradininkais laikomi Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas, yra viena reikmingiausi monijos politini idj. Viena svarbiausi socialist idj -moni lygyb. J gyn ir liberalai, bet jie man, kad skirtumai tarp piliei, ypa gamtos nulemti, yra neivengiami. Tuo tarpu socialistai teig, kad visi mons turi naudotis ne tik lygiomis galimybmis, bet ir gauti vienod isilavinim, aprpinim, vienodas gyvenimo slygas. Bet kaip visa tai garantuoti? Kiekvienas individas, tvirtino socialistai, turi stengtis kuo daugiau dirbti kolektyvui, visuomenei, tuomet ir visuomen arba valstyb gals padti visiems jos nariams.

Nuo io reikalavimo neatsiejamas buvo ir vis visuomens nari solidarumo reikalavimas. Socialistai man: jeigu darbininkai bus solidars, vieningi, kartu kovos u savo teises, sukels revoliucijas, tai ias problemas bus galima isprsti. Vienijant darbininkus tokiai kovai, dar XIX a. pr. pradtos kurti profesins sjungos, o XIX a. antroje pusje susikr ir pirmosios socialist partijos. Socialistai abejojo liberal ikeltu laisvs kiu. Jei darbininkas yra visikai priklausomas nuo darbdavio, ar jis gali bti laisvas? - klaus jie. Vadinasi, tokia liberal siloma laisv yra tik turtingiesiems, tik burua. Socialistai, prieingai, teig, kad laisv mogui garantuoti pajgi tik valstyb, kuri gali ir privalo panaikinti turtin moni nelygyb, utikrinti visiems lygias teises. Prieingai nei liberalai, pagrindine visos nelygybs prieastimi socialistai laik privai nuosavyb. J nuomone, ji sudar slygas inaudoti darbininkus. Nordami panaikinti ias inaudojimo prieastis, socialistai reikalavo nacionalizuoti vis pramon ir visk paversti valstybs nuosavybe. itai utikrinti, teig socialistai, manoma sukrus respublik, panaikinus monarchijas ir vedus parlamentin demokratin santvark. Reformizmas Susiformavusi socializmo politin teorija suskilo kelet srovi. Viena didiausi - K. Markso ir F. Engelso alininkai, pasivadin marksistais, buvo sitikin, kad socializm gyvendinti manoma tik revoliucijomis ir kitais ginkluotos kovos bdais. Populiaresns nei marksist tapo reformistins idjos, kitaip dar vadinamos revizionizmu. Jo pradininkas buvo socialdemokratas Eduardas Bernteinas (1850-1932). XIX a. pab. jis para nemaai straipsni apie socializmo problemas. Juose E. Bernteinas pabr, kad yra visai ne taip, kaip prognozavo K. Marksas ir F. Engelsas, socialiniai santykiai, esant kapitalizmui, nepaatrjo tiek, kad kilt revoliucija. Prieingai, pasiturini moni padaugjo, inaudojimas sumajo. Darbininkai, organizuotai kovodami, pasiek nemaai laimjim. E. Bernteino nuomone, socialistai neturt rengtis kovai, revoliucijoms, o susitelkti visuomens aukljimui, vietimui, aikinti socializmo pranaumus, organizuoti, vienyti darbininkus ir pamau reformuoti valstyb. Taigi E. Bernteinas perirjo visas socializmo teorijas, numaiusias vien tik revoliucins kovos keli. Todl ir i socializmo srov buvo pavadinta revizionizmu. Bet paties socializmo E. Bernteinas ir jo alininkai neatsisak. J nuomone, kapitalizmas yra atgyvenusi santvarka ir anksiau ar vliau j pakeis socializmas, kuris bus pasiektas reformomis, demokratizuojant valstyb. Revizionist srov XIX a. pab.-XX a. pr. pamau stiprjo ir sivyravo Vakar Europos partijose. E. Bernteino idjas toliau ipltojo Karlas Kautskis. Jis teig, kad kapitalizmas jau praeities santvarka ir j greitai pakeis socializmas. Anarchizmas Pramons revoliucijos metu, labai paatrjus socialiniams santykiams, be socialistini idj susiformavo dar viena teorija - anarchizmas. Pirmasis politinis straipsnis, kuriame buvo idstytos anarchistins idjos, buvo paraytas 1793 m. Anglijoje. Jo autorius - Finans ministerijos tarnautojas, buvs dvasininkas Viljamas Godvinas (1756-1836). Jis buvo sitikins, kad didiausia monijos nelaisv - netolygus turto pasiskirstymas. Ieitis tra viena - visiems monms turtas turi bti padalytas po lygiai, ir jie visi turi gyventi laisvje, nevaromi valstybs, kuri prietarauja laisvai mogaus prigimiai. Panaikinus valstyb, jos institucijas, mons turt susijungti bendrijas, panaiai kaip tikintieji jungiasi parapijas, ir gyventi nevarydami vienas kito laisvs, o j veiksmus turt riboti tik moralins normos. Anarchistins idjos labai paplito Rusijoje. Carins Rusijos atsilikimas, ilikusios pusiau feodalins struktros sudar slygas plisti anarchistinms idjoms. Vienu garsiausi anarchist, ios politins srovs ideolog tapo Michailas Bakuninas (1814-1876). Jis buvo kils i senos kilmingos eimos, buvo karininkas, atsisaks karins karjeros, Vakar Europ ivyko studijuoti filosofijos. U dalyvavim 1848-1849 m. revoliucijoje buvo nuteistas, grintas Rusij, o i ia itremtas Sibir. I tremties M. Bakuninas pabgo ir per Japonij, Amerik vl atvyko Europ. 1870 m. aktyviai sitrauk revoliucij Pranczijoje. M. Bakuninas reikalavo sukelti ginkluot revoliucij, ivaduoti pilieius nuo bet kokios valstybs prievartos. mons turjo gyventi laisvje, jungtis vairias bendrijas. Visi fabrikai bei kitos gamybos priemons turjo bti perduotos valdyti moni grupms arba komunoms. M. Bakuninas kritikavo marksistus teigdamas, kad suvalstybinus nuosavyb mogaus laisv bus dar labiau apribota, nes valstyb vis labiau stiprs ir sigals.

17. Revoliuciniai sjdiai


1830 m. revoliucija Pranczijoje 1824 m. mirus Pranczijos karaliui Liudvikui XVIII, sost eng jo pdinis Karolis X. Tai buvo labai konservatyvus valdovas, visomis priemonmis sieks sustiprinti savo absoliui valdi, apriboti konstitucij ir atkurti buvus bajorijos viepatavim. Jau pirmaisiais jo valdymo metais buvusiems emigrantams, t.y bajorijai, kuri Didiosios prancz revoliucijos metais buvo pabgusi usien ir kovojo prie revoliucionierius, i valstybs biudeto buvo paskirtas l mlrd. frank nuostoliams u prarastus dvarus padengti. Liberals burua tuo buvo labai nepatenkinti. Didjant nepasitenkinimui Karolio X vyriausybe, 1829 m. rinkimus Nacionalin susirinkim laimjo liberalioji buruazija. Jos atstovai pareikalavo, kad Karolis X pakeist konservatyvi vyriausyb. Uuot tai padars, karalius paleido parlament ir paskelb naujus rinkimus. Kad juos laimt bajorija ir konservatyvs auktuomens sluoksniai, buvo vesta cenzra, pakeitus rinkim statym, buruazijai buvo apribotos rinkim teiss. Pasiras iuos nutarimus, Karolis X 1830 m. liepos 26 d. isireng mediokl. Kol jis mediojo, Paryiuje, protestuodami prie vest cenzr, laikraiai pakviet pilieius kovoti u savo teises. Liepos 28 d. sostinje per kelias valandas i grindinio akmen, veim, bald buvo pristatyta daugyb barikad. vesta miest kariuomen sukilli veikti nebepajg. Po trij kovos dien karalius nusprend nusileisti ir ataukti liepos 26-osios nutarimus. Bet buvo per vlu. Jis pats buvo priverstas emigruoti kotij. Suauktas naujasis parlamentas, kuriame daugum sudar liberali buruazija, sost uimti pasil Orleano hercogui Luji Pilypui. Pranczijoje sitvirtino konstitucin monarchija. Svarbiausias pozicijas valstybje um vidutinioji ir stambioji buruazija. Belgijos revoliucija Kai 1815 m. Vienos kongrese buvo nutarta buvusi Austrijos provincij, Belgij, prijungti prie Nyderland karalysts, pai belg interesus nebuvo atsivelgta. Belgija tiek ekonominiu, tiek kultriniu poiriu skyrsi nuo Olandijos. Belgijos gyventojai buvo katalikai, o olandai - protestantai kalvinistai. Olandija garsjo isivysiusiu ems kiu, amatais, prekyba. Tuo tarpu Belgijoje krsi vis daugiau stambi sunkiosios pramons moni. Belgai reikalavo, kad valstyb dar nesustiprjusi pramon apsaugot muitais u veamas kit valstybi prekes. Nepasitenkinim Belgijoje kl tai, kad visus valstybinius postus um olandai. Didjant belg nepasitenkinimui, siliepsnoti revoliucijai reikjo tik kibirkties. Pasklidus inioms apie vykius Paryiuje, 1830 m. rugpjio 25 d. prasidjo neramumai Briuselyje. j pasista karalikoji kariuomen nesugebjo veikti sukilli. Rugsjo mn. sukilimai prasidjo ir kituose Belgijos miestuose. Sudaryta laikinoji vyriausyb 1830 m. spalio 4 d. paskelb Belgij nepriklausoma valstybe. Tuo metu Rusijos caras Nikolajus I prane sjungininkams, jos jis gali pasisti 60 tkst. rus kariuomen belg revoliucijai numalinti. Tuo paiu tikslu mobilizacij paskelb Prsijos karalius. Ikilo reali karo Europoje grsm. Siekdama taikiai sureguliuoti susidariusi padt, Anglijos vyriausybs iniciatyva Londone buvo surengta didij Europos valstybi konferencija ir apsvarstyta padtis Belgijoje. ioje konferencijoje Anglija pasil pripainti Belgijos nepriklausomyb. 1830 m. lapkriio mn. prasidjs sukilimas Lenkijoje privert Rusijos car atsisakyti intervencijos plan. Todl 1831 m. lapkriio 15 d. visos Europos valstybs pasira su Belgija sutart ir pripaino jos nepriklausomyb. Belgijos karaliumi buvo irinktas vokiei Saksonijos-Koburgo kunigaiktis. Olandija belg nepriklausomyb pripaino tik 1839 m.
Sukilimai Italijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje Skmingos prancz ir belg revoliucijos adino viltis kitose Europos alyse. 1830 m. pab. prasidjo neramumai Italijoje. Slaptosios ital organizacijos jau turjo nemaai nari, buvo gerai organizuotos. Joms vadovaujant revoliucijos prasidjo Modenos, Parmos kunigaiktystse, o vliau apm ir Popieiaus valstyb. Nuvert konservatyvius kunigaikius, revoliucionieriai patvirtino liberalias konstitucijas. Taiau nei Anglija, nei kitos Europos alys revoliucionieri neparm. Londono konferencijoje buvo nutarta, kad siekiant jg pusiausvyros Europoje, Italijoje reikia atkurti senj tvark. vesta Austrijos kariuomen greitai su triukino ital revoliucionierius. vykiai Pranczijoje ir Belgijoje paskatino bruzdjimus Vokietijos kunigaiktystse. Suvienij savo jgas, liberalai reikalavo, kad kunigaiki valdia bt apribota ir vestos konstitucijos. Tai padaryti jiems pavyko Sak-

sonijoje, Hanoveryje, Braunveige, Heseno-Kaselio kunigaiktystje. Toki laimjim paskatinti vokiei liberalai 1832 m. suorganizavo didiul demonstracij Hambache, Bavarijoje, kurioje dalyvavo apie 30 tkst. moni. Po Vienos kongreso prie Rusijos prijungta Varuvos kunigaiktyst, pavadinta Lenkijos karalyste, turjo plai kultrin ir politin autonomij. Taiau tai negaljo pakeisti lenk laisvs ir nepriklausomybs sieki. 1830 m. lapkriio mn. Lenkijoje prasidjs sukilimas susilauk pritarimo Vakar alyse. T ali liberalai rinko pinigus, pirko ginklus lenk sukilliams. Sukilim Lenkijoje ir Lietuvoje organizavo ir jame daugiausiai dalyvavo bajorija ir inteligentija, studentai. Pripainus Belgijos nepriklausomyb, jie tikjosi, kad Europos alys pripains ir Lenkijos nepriklausomyb. Taiau t ali vyriausybs neparm sukilli vadovybs ir carui Nikolajui I leido susidoroti su sukilimu. Nacionaliniai ir revoliuciniai 1848-1849 m. sjdiai Prieasi, dl kuri kilo 1848 m. revoliucija, yra nemaai. Viena i j ta, kad 1815 m. prasidjus spariai industrializacijai suiro seni ekonominiai santykiai. Negaldami konkuruoti su pramone, vis daugiau amatinink, smulkij gamintoj tapo paprastaisiais darbininkais. J padtis buvo katastrofika: mai atlyginimai, darbas po 12-14 valand per par, nemonikos gyvenimo slygos darbinink barakuose. Dl 1845-1847 m. bulvi maro ir nederliaus spariai augo maisto produkt kainos, smulkioji ir vidutinioji buruazija buvo nepatenkinta tuo, kad tebebuvo ribojamos jos politins ir pilietins teiss. Italai ir vokieiai buvo nepatenkinti nacionaliniu susiskaldymu. Daugiatautse imperijose, pirmiausia Austrijoje, pavergtos tautos siek isikovoti nepriklausomyb. 1848 m., kaip ir 1830 m., revoliucijos pirmiausia prasidjo Pranczijoje. Vasario 23 d. paryiei demonstracij, reikalaujani, kad atsistatydint vyriausyb, m audyti keli pastojusi kariuomen. Paryiuje kilo pasipiktinimas, per nakt buvo pastatytos barikados. Vasario 24 d. Luji Pilypas buvo priverstas atsistatydinti, o sudaryta laikinoji vyriausyb Pranczij paskelb respublika. inia apie revoliucij Paryiuje greitai pasiek Austrij. 1848 m. kovo 13d. Vienos gyventojai sukilo ir privert atsistatydinti kancler Klemens Meternich. Neramumai neaplenk ir Budapeto. Vengrai pareikalavo nepriklausomybs nuo austr. Nacionalin autonomij isikovoti norjo ir ekai. 1848 m. kovo 18d. revoliucija prasidjo Prsijos sostinje Berlyne, o vliau - kitose Vokietijos kunigaiktystse. Sukil vokieiai reikalavo ne tik kunigaiki valdios apribojimo, bet ir nacionalins vienybs. Gana greitai buvo ugniautas nacionalinis judjimas ekijoje. 1848 m. birelio mn. Prahoje suauktas vis slav kongresas, kuriame Austrijos imperij buvo pareikalauta paversti lygi taut sjunga. Taiau kongreso darbas nutrko, nes Prahoje prasidjo vokiei ir ek susirmimai. Austr kariuomen ek judjim 1848 m. birelio 17 d. nuslopino. Revoliucijos pradioje ikovotos nacionalins teiss buvo panaikintos. Po to per por mnesi austrai sumu revoliucionieri kariuomenes Italijoje. Tik Vengrijoje austrams i pradi nepasisek numalinti sukilli. 1849 m. pr. vengr kariuomen istm austrus i Vengrijos teritorijos. Vengrija buvo paskelbta nepriklausoma valstybe. Taiau tuomet pagalb Austrijos imperatoriui atskubjo Rusijos caras Nikolajus I, Vengrij pasisdamas 140 tkst. kariuomen. 1849 m. rugpjio 19d. vengr kariuomen buvo priversta pasiduoti rus ir austr armijoms. Su sukilliais buvo iauriai susidorota. Sustiprjusi Austrija stojo prie bet kokius Prsijos bandymus reformuoti Vokietijos Sjung ar mginimus suvienyti Vokietij.
Klausimai ir uduotys 1. Kokios buvo 1830 m. revoliucijos prieastys Pranczijoje? 2. Kodl sukilimai Italijoje ir Lenkijoje baigsi neskmingai? Koki reikm Europos politinei raidai turjo 1848 m. revoliucijos?

18. Partij atsiradimas. Parlamentarizmas


"Naujoji karta" Kapitalizmo uuomazg galima rasti dar ital Renesanso epochoje ar Reformacijoje. Anglijoje ir Olandijoje jo raida prasidjo ymiai anksiau nei emyno valstybse. Europos emyne spartesn kapitalizmo raida prasidjo tik po 1830 m. revoliucijos. ios revoliucijos ir kit politini vyki metais Europoje ikilo nauji politikai, pakeit tuos mones, kurie kovojo su Napoleonu ir j nugaljo, panaikino revoliucijos pasiekimus. Tokie inomi mons, kaip Aleksandras I, Klemensas Meternichas, arlis Taleiranas, nulm Vienos kongreso sprendimus, buvo gim antroje XVIII a. pusje, absoliutizmo metais subrend, todl ir norjo atkurti senj tvark. Po 1830 m. atjusi nauja karta, gimusi revoliucijos ir Napoleono kar metais, siek tvirtinti demokratinius pertvarkymus. ie mons buvo iaug spari ekonomini pokyi laikotarpiu. Jie nebenorjo atkurti senos, ankstesns tvarkos, o siek kurti nauj visuomen, spartinti kio ir politikos paang. Pasikeit santykiai ir poiriai atsispindjo net mene ir literatroje. Romantizmas pamau blso. Naujiesiems raytojams svarbu buvo parodyti ne senj luomin santvark ir j idealizuoti, o aprayti ir net kritikuoti tuo metu paatrjusius socialinius ir politinius konfliktus. Tokia literatra paskatino ir socialins utopijos atsiradim. Daug politik ir mstytoj vairiose alyse pradjo kurti ateities projektus, iekoti bd, kaip padaryti mones laimingesnius, ivengti didiausi negerovi. Pranczijoje tokiais socialins utopijos kriniais pagarsjo Sen Simonas, o Anglijoje - Robertas Ovenas, Vyriausyb ir turtinguosius ragins padti skurstantiems, panaikinti darbinink inaudojimus.
Anglijos moterys, XIX a. pab. kovojanios u rinkim teis

Metai 1893 1902 1906 1907 1915 1917 1918

Valstyb N. Zelandija Australija Suomija Norvegija Danija, Islandija Olandija, Rusija Airija, Didioji Britanija, Kanada, Lenkija

Rinkim teisi moterims suteikimo metai

Keitsi ir skaitytojai. Dar XVIII a. knygas skait bajorai ir apsiviet miest gyventojai, o jau XIX a. vid., knygoms pingant, augant j tiraui, skaitytoj radosi vis daugiau. Savo laiku odynus ir enciklopedijas vietjai ra isilavinusiems, pasiturintiems monms, o XIX a. vid. tokie leidiniai tapo prieinami visiems pilieiams. Spauda ir jos reikm Kol Europoje nebuvo susiformavusi partij, politins grupuots brsi apie laikraius. J leidjai, ypa Pranczijoje, turjo didel politin tak. Apskritai XIX a. iniasklaida tapo politika, nes labai iaugo laikrai, urnal ir kit leidini tiraai. Dar XVIII a. laikraiai buvo brangs, juos skaityti galjo tik turtingieji, o XIX a. laikraius m skaityti ir neturtingi visuomens sluoksniai. Laikrai populiarumas pirmiausia iaugo Anglijoje. Pavyzdiui, artist spausdint leidini tiraai pasiek 50 tkst. egzempliori. Laikraiai pigs tapo ne tik dl iaugusio tirao. Svarbesns reikms turjo pradti juose spausdinti laikraiuose skelbimai. Taip gaunamos pajamos leido sumainti leidini kainas. Pleiantis, demokratjant skaitytoj ratui, spauda dar nebuvo visikai nepriklausoma. Jai turjo takos valdia, kita vertus, spauda tapo priklausoma nuo skelbim usakov. Iaugus tiraams, laikrai taka visuomenei didjo, o kartu rykjo cenzros neefektyvumas. Todl reakcingi politikai iekojo bd, kaip apriboti spaudos tak. Pranczijoje vietoj tiesiogins cenzros buvo vestos licencijos. Jos buvo brangios, be to, netikus valdiai, buvo galima j netekti. Tokia licencij sistema sukl pasipiktinim ir tapo viena i 1830 m. revoliucijos prieasi. Spaudoje buvo isakoma vieoji nuomon, ji turjo takos politikai. Kita vertus, politikai, parlament

deputatai visuomens nuomone pradjo naudotis siekdami gyvendinti savo tikslus. XIX a. buvo gyvendinta odio ir nuomoni laisv, susiformavo "ketvirtoji valdia" - spauda, kontroliavusi valdios sprendimus ir kritikavusi neigiamus visuomens reikinius. Politinio atstovavimo principai statym leidiamieji organai - parlamentai - XIX a. ilgainiui gavo vis didesni teisi. Irinkti parlamentus deputatai vienijosi netvirtas sjungas arba i viso veik savarankikai. Iki pat antrosios XIX a. puss deputatai buvo laikomi ne kurios nors partijos ar gyventoj grups, o visos nacijos atstovais. Irinkti savo rinkiminse apygardose, jie beveik nepalaik ryi su rinkjais, nebent siek dar kart bti irinkti. Deputatams nebuvo mokami atlyginimai, todl jais galjo bti tik pasiturintys mons. artistai Anglijoje pirmieji ikl reikalavim mokti deputatams algas, kad ir neturtingj atstovai galt kelti savo kandidatras ir dirbti parlamente. Antrojoje XIX a. pusje deputatams buvo pradta mokti alga. Dabar parlamentarai statymus rengia ir svarsto komitetuose, frakcijose, o ne balsavimo salje, bet dar XIX a. toks parlamentinis darbas tik formavosi. Manyta, kad teising ir racional sprendim galima surasti tik bendrose deputat diskusijose parlamento salje. Didiosios prancz revoliucijos metais deklaruota piliei lygyb nebuvo greitai gyvendinta. Vis XIX a. emesnij sluoksni atstovams teko kovoti u visuotin ir lygi rinkim teis. XIX a. i teis buvo priskiriama tik vyrams. Iki 1848 m. n vienoje Europos alyje nebuvo suteikta visuotin rinkim teis vyrams. Vliau, antroje XIX a. pusje visuotin rinkim teis vyrams buvo suteikta Vokietijoje, Pranczijoje, veicarijoje, Austrijoje, Anglijoje. Be to, prasidjo kova u politini teisi suteikim moterims, vyr ir moter padties sulyginim. gyvendinant visuotin rinkim teis svarbios buvo savivaldos reformos. Anglijoje, Pranczijoje, Belgijoje, Prsijoje dar iki 1848 m. savivalda buvo reformuota, pilieiai galjo dalyvauti renkant vietin valdi, kuri savarankikai tvarksi atskiruose kaimuose ir miesteliuose. Tai prisidjo prie demokratijos raidos.
Partij formavimasis odis "partija" yra kils i lotyniko odio "pars", reikianio "dal, skyri". Partija - tai grup panaius sitikinimus turini piliei, kurie susivienij siekia gyvendinti bendr politin tiksl. Partij uuomazg atsirado XVIII a. Anglijoje. ia tarpusavyje pradjo kovoti tori ir vig grupuots. Toriai buvo karaliaus partija, j rmusi ir siekusi grinti karaliui didesnius galiojimus. Vigai, prieingai, stengsi apriboti karaliaus galias ir suteikti daugiau teisi parlamentui bei rinkim teis - ne tik turtingiesiems. ioms partijoms Anglijos parlamente vadovavo lyderiai, po pergals rinkimuose jie tapdavo ministrais pirmininkais ir vadovaudavo vyriausybei. Taiau nei toriai, nei vigai dar nebuvo visikai susiformav kaip partijos. Abiej grupuoi interesai buvo panas. Tik toriai labiau gyn emvaldi interesus, o vigai rm ir prekybininkus, ir pramonininkus. ios dvi grups rungtyniavo tarpusavyje, stengsi laimti rinkimus ir po to gyvendinti savo siekius. Tai sudar slygas ne tik spariau augti ekonomikai, bet ir padjo pagrindus demokratijos raidai. Kitose Europos alyse iki pat XIX a. vid. partij uuomazg nebuvo, nes nebuvo demokratini parlament. Daugelyje ali tebebuvo ilik luominiai susirinkimai, kuriuose savo interesus gyn atskir luom atstovai. Partijos svoka po Didiosios prancz revoliucijos bei jakobin teroro gavo neigiam atspalv. Buvo manoma, kad partija, nedidel moni grup, negali siekti ir gyvendinti visuotins gerovs. Europos parlamentuose deputatai vairias politines idjas gyn nesijungdami jokias grupuotes. Tik XIX a. vid., po 1848-1849 m. revoliucijos pradjo kurtis vairios politins partijos. Irykjo liberal grupuot, gynusi stambiosios ir vidutins buruazijos interesus. Konservatyviosios grupuots, prieingai, stengsi apginti stambi ems savinink, bajorijos, kit buvusi privilegijuot sluoksni interesus. Pramons perversmo metu, paatrjus socialiniams konfliktams, atsiradus naujoms ideologijoms, nemaa dalis visuomens m abejoti krikionybe, krikionikomis idjomis. Todl atsirado poreikis apginti krikionybs puoseljam pasaulir, taip pradjo formuotis pirmosios krikioni partijos, vliau pasivadinusios krikioni demokrat partijomis. i partij tikslai ir siekiai buvo paremti tradicinmis idjomis. Antroje XIX a. pusje susiformavo pirmosios darbinink socialist partijos.

19. Darbinink judjimas


Darbinink socialin padtis Pramons revoliucija labai pakeit ankstesn luomin visuomen. Feodalizmo epochoje dauguma moni gyveno kaime ir vertsi ems kiu, o vykstant industrializacijai 80% moni apsigyveno miestuose. Darbas fabrikuose buvo grietai kontroliuojamas, darbininkai dirbo po 12-14 valand per dien. I j buvo reikalaujama beslygikai paklusti. Dl darbo jgos pertekliaus darbo rinkoje ir konkurencijos moni savininkai galjo mokti minimalius atlyginimus. Dl to socializmo pradininkams atrod, kad visuomen galutinai suskilo dvi klases: kapitalistus ir proletariat. Jie buvo sitikin, jog darbininkai bus vis labiau inaudojami, j padtis blogs, dids skurdas. Vienas neigiam pramons revoliucijos padarini buvo tai, kad paplito moter ir vaik inaudojimas. Feodalizmo epochoje moterys ir vaikai taip pat dirbdavo valstieio kyje ar amatininko dirbtuvje. Bet fabrikuose pakito j darbo pobdis. Moterys ir vaikai, nors j darbo diena bdavo gerokai ilgesn nei vyr, udirbdavo ymiai maiau. Ketvirtame XIX a. deimtmetyje, atsivelgiant visuomens nepasitenkinim ir kritik, Anglijoje priimti pirmieji fabrik statymai, kuriuose moter ir vaik darbas buvo apribotas, sutrumpintas j darbo laikas. Prsijoje pirmieji moter ir vaik darb apribojantys statymai buvo priimti 1839 ir 1853 m. Fabrikuose, kur darbo slygos ypatingai kenksmingos, moterims ir vaikams dirbti buvo udrausta. Pamau teigiama linkme keitsi materialins darbinink gyvenimo slygos. Iki XIX a. vid. Anglijos darbininkai 70% udarbio turdavo skirti tik maistui. Apie 1900 m. darbininkas maistui vidutinikai ileisdavo jau tik apie 30-40% savo pajam. Nuo main dauymo iki organizuotos kovos

Kadangi pramons perversmas, sparti industrializacija prasidjo Anglijoje, tai ir darbinink judjimas, pagrindins jo srovs pirmiausia susiformavo ioje alyje, o tik po to buvo perimtos kit Europos valstybi darbinink. Pirmasis darbinink judjimo laikotarpis, prasidjs XVIII a. pab. ir truks iki 1825 m., istorijoje vadinamas main dauytoj, arba ludit, judjimu. Tok pavadinim jis gavo nuo angl darbininko N. Ludo, XVIII a. pab. sudauiusio mezgimo main. XVIII a. pab.-XIX a. pr. Anglijos darbininkai, manydami, kad dl pablogjusios j socialins padties kaltos mainos, danai jas naikindavo ir gadindavo. judjim pradjo buv amatininkai, nes, susikrus fabrikams, jie negaljo konkuruoti su j produkcija ir buvo priversti eiti dirbti samdomais darbininkais. 1824 m. Anglijos parlamentas panaikino draudim darbininkams jungtis profsjungas. 1833 m. kurtame nacionaliniame profsjung susivienijime jau buvo daugiau n pus milijono nari. Prasidjo antrasis darbinink judjimo etapas, vadinamas artizmu. Pavadinimas kilo i pagrindinio artist dokumento "Peoples Chartes" ("Liaudies chartija"), kuriame idstyti svarbiausi judjimo dalyvi reikalavimai parlamentui. 1836 m. grup darbinink judjimo lyderi, vadovaujama buvusio lendlordo Viljamo Laveto, kr Londono darbinink asociacij. Jos tikslas buvo suvienyti ne tik Londono, bet ir visos Anglijos darbininkus ir taikiai pasiekti, kad jiems bt suteiktos tokios pat teiss, kaip ir kitiems visuomens sluoksniams. 1838 m. i asociacija paskelb "Liaudies chartij". Joje buvo reikalaujama: Anglijos parlament rinkti vieneriems metams; suteikti visuotin rinkim teis vyrams; panaikinti turto cenz kandidatams parlament; visus rinkjus suskirstyti vienodas rinkim apygardas; vesti slapt balsavim; mokti deputatams algas, kad ir nepasiturintieji galt dirbti parlamente. U "Liaudies chartij" buvo renkami darbinink paraai. Peticij, kuri 1842 m. buvo teikta parlamentui, pasira net 3 mln. moni. Nors "Liaudies chartijoje" ikeltus reikalavimus Anglijos parlamentas atmet, jis buvo priverstas imtis kit reform: parlamentas prim naujus statymus, ribojanius darbinink inaudojim, statymikai buvo tvirtinta 10 valand darbo diena. Kitose Europos alyse, pirmiausiai Pranczijoje ir Vokietijoje, darbinink judjimo formos ir etapai buvo panas Anglijos proletariato kovos etapus. iose alyse prasidjus pramons revoliucijai, pirmiausia kilo main dauytoj judjimas, rykiausiai pasireiks Liono verpimo fabrikuose ir Silezijos audj sukilimuose. Bet prieingai nei Anglijoje, Vokietijos, o ypa Pranczijos darbinink judjimas labiau pasireik ginkluota kova. Dl valdanij klasi nesugebjimo imtis btin reform kilo 1830 m., 1848 m. revoliucijos, 1871 m.

Paryiaus komuna. Darbinink partij susiformavimas Socialistini arba darbinink partij krimsi antroje XIX a. pusje labiausiai paskatino Karlo Markso (18181883) veikla ir politiniai ratai. Dl politins veiklos priverstas emigruoti i Vokietijos, 1847 m. Briuselyje, vokiei socialist praymu, K. Marksas kartu su F. Engelsu para "Komunist partijos manifest", t.y. program tuo metu numatytai kurti darbinink partijai. Nors i K. Markso ir F. Engelso broira igarsjo tik po keli deimtmei, ji, be abejons, tapo svarbiausiu darbinink partij ideologiniu pagrindu. 1875 m. kurta Vokietijos socialistin darbinink partija, vliau perorganizuota Vokietijos socialdemokrat partij, tapo viena takingiausi politini jg Vokietijoje. Apie 1880 m. socialist grupuots m kurtis Anglijoje. 1900 m. jos susivienijo Leiborist partij. 1914 m. ioje partijoje jau buvo daugiau kaip 1,5 mln. nari. vairios socialist grupuots Pranczijoje viening socialist partij susivienijo tik XX a. pr. Visos ios partijos siek taikios visuomens raidos, pagerinti darbinink padt reformomis. Ryt Europoje krsi radikalios komunistins grupuots. 1893 m., vadovaujant Leninui, kurta Rusijos socialdemokrat darbinink partija. Radikalusis jos sparnas - bolevikai siek tik ginkluotos kovos ir revoliucijos. Po 1917 m. revoliucijos Rusijoje socialistinis judjimas galutinai suskilo komunist ir socialdemokrat sroves.

Vyriausybi socialin politika Kad pagert darbinink ir kit neturtingj visuomens sluoksni padtis, antroje XIX a. pusje kovojo ne vien tik socialistins grupuots. Daugelis fabrik, pramons moni savinink nema pelno dal skyr statyti geresnius butus darbininkams, vaik darelius ir mokyklas. XIX a. vid. Anglijoje viena po kitos, parlamentui pritarus, buvo sudaromos karalikosios komisijos, kuri praneimai apie antisanitarines darbinink gyvenimo slygas, skurd, moter ir vaik darb achtose buvo pateikiami ne tik vyriausybei, bet ir skelbiami laikraiuose. ie pasipiktinim keliantys praneimai skatino Anglijos politikus, nesvarbu, kuriai partijai jie priklaus, priimti statymus, ginanius socialines darbinink teises. Taip buvo sumaintas emesnij visuomens sluoksni nepasitenkinimas, ukirstas kelias plisti radikalioms idjoms. Be to, valstyb reformavo vietimo sistem ir garantavo, kad mokyklas gali lankyti neturtingiausi eim vaikai. Ji finansavo poilsiaviei darbininkams statyb, plt visuomeninius parkus, steig skaityklas ir bibliotekas. Taip buvo pagerintos galimybs geriau praleisti laisvalaik. 1878 m., po dviej nepavykusi pasiksinim Vokietijos imperatori Vilhelm I, O. Bismarko pastangomis Reichstagas patvirtino vadinamj Socialist statym. Juo buvo udrausta bet kokia veikla prie esam valstybin santvark. iuo statymu i tikro buvo udrausta Vokietijos socialist partijos veikla. Dar po keleri met O. Bismarko iniciatyva buvo priimta nemaai socialini statym, kurie turjo ukirsti keli socialistinms idjoms plisti. 1883 m. priimtas Sveikatos draudimo statymas. Visi gyventojai turjo apsidrausti ir mokti tam tikr mokest. Ligos atveju draudimo kasos turjo apmokti ligonio gydymo ilaidas. 1884 m. priimtas Nelaiming atsitikim draudimo statymas, o 1889 m. - Pensij ir invalidumo draudimo statymas. Visi ie statymai patobulinti galioja Vokietijoje iki i dien, jie tapo pavyzdiu visoms kitoms to meto valstybms. Panas statymai 1911 m. buvo priimti Anglijoje ir kitose Europos alyse.
Klausimai ir uduotys 1. Kaip pasikeit darbinink gyvenimo slygos mieste? 2. Kodl Anglijoje kilo ludit judjimas? Kaip luditai kovojo u savo teises? 3. Koki tiksl siek pirmosios darbinink organizacijos? 4. Koki priemoni Anglijos vyriausyb msi prie darbinink judjim ? 5. Kaip kapitalistins visuomens problemas aikino K. Marksas ir F. Engelsas? 6. Kokios reformos buvo padarytos Anglijoje siekiant pagerinti darbinink padt?

20. JAV pilietinio karo ivakarse


Vakar ukariavimas

XVIII a. pab.-XIX a. pr. JAV spariai pltsi vakarus. alies teritorija buvo pleiama vairiai. 1803 m. Napoleonas, nenordamas, kad didiul Luizianos teritorija atitekt anglams, pardav j JAV u 15 mln. doleri. Po Luizianos prijungimo JAV teritorija padidjo beveik dvigubai. 1819 m. JAV i Ispanijos u 5 mln. doleri nusipirko Florid ir teises Oregono em. Naujai sigytos ems vakaruose ir pietuose buvo paskelbtos valstybs nuosavybe ir pardavinjamos u nedidel kain, o po 1862 m. em buvo suteikiama nemokamai su slyga, kad ji bt dirbama. Galimyb nemokamai gauti ems ir greitai praturtti viliojo daug naujakuri. Be to, Vakaruose mogus buvo vertinamas ne pagal kilm ar paveldt turt, bet u sugebjim visko gyvenime siekti savo jgomis. Ilgainiui amerikieiai klsi ne tik JAV priklausanias teritorijas, bet ir Meksikos emes: Teksas, Naujj Meksik, Kalifornij. 1846 m. kilo JAV ir Meksikos karas. JAV po laimto karo prisijung Naujosios Meksikos, Kalifornijos ir Teksaso emes, Meksikai u tai sumokdama 15 mln. doleri kompensacij. Per trump laik retai apgyvendintose emse vyko dideli pasikeitimai: iaugo miestai, pradti tiesti geleinkeliai. Vakarini emi kolonizavimas tssi ir XIX a. antroje pusje. Atradus aukso Kalifornijoje, tik per vienerius metus i valstij atvyko apie 80 tkst. moni. XIX a. vid. JAV teritorija pasiek Ramj vandenyn. alies plotas, lyginant su 1776 m., iaugo atuonis kartus. Politins sistemos raida XVIII a. JAV politiniame gyvenime sitvirtino dviej politini partij sistema. Po konstitucijos primimo pirmj deimtmet al vald federalist partija, kuri atstovavo prekybins ir finansins buruazijos interesams. Federalistai pasisak u artim valstij sjung su stipria centrine valdia. Partijos lyderio A. Hamiltono iniciatyva alyje buvo skatinama pramons ir prekybos raida, steigtas nacionalinis bankas. Antroji politin partija - respublikonai atstovavo fermeri ir smulkij savinink interesams. 1800 m. partijos vadovas T. Defersonas buvo irinktas alies prezidentu. Jis man, kad JAV centrin valdia turt sprsti tik usienio politikos klausimus, paliekant valstijoms kiek galima didesni savivaldos teisi. Respublikonai rm alyje ems kio raid bei vakarini emi ukariavim. Taiau XIX a. pr., prasidjus pramons perversmui, federalist ir respublikon partijos prarado valstybje turt tak. J vietoje ikilo dvi naujos partijos - vig ir demokrat. Vigus rm iaurini valstij prekybininkai ir pramonininkai. Demokrat partij palaik fermeriai ir plantatoriai, kuriuos vienijo bendras siekimas skverbtis vakarines emes. Iki pilietinio karo JAV politiniame gyvenime sitvirtino demokrat partija. Vergija pietinse valstijose JAV pietins valstijos buvo ems kio kratas, priklausomas nuo iaurini valstij gaminam preki ir kapitalo. Didelse pietini valstij plantacijose buvo auginama medviln, cukranendrs, tabakas, ryiai. Taiau pagrindinis pietini valstij verslas buvo medviln. Plantacijose buvo naudojamas pigus verg darbas. Vergija kur laik nebuvo aktuali alies problema. 1808 m. JAV buvo udrausta veti vergus ir daugelis man, kad vergija inyks savaime. XVIII a. pab. iradus medvilns valymo main, atskiriani medvilns aliav nuo skl ir kit priemai, pietinse valstijose suklestjo prekyba medvilne. Plantatoriai supirkdavo em i smulkij kinink, kurie, j pardav, klsi Vakarus. Plantacij em buvo greitai nualinama, todl besikeliani Vakarus gretas papild ir plantatoriai. Parduodami medviln iaurinms valstijoms ir Europai, pietini valstij plantatoriai greitai praturtjo. 15-oje pietini valstij XIX a. vid. juodj gyventoj buvo beveik tiek pat, kiek ir baltj. Dauguma pietini valstij plantatori nesivaizdavo plantacij darbo be verg. Ekonomikai stiprjant pietinms valstijoms, praturtj plantatoriai siek gauti daugiau valstybins valdios ir plsti savo tak alyje. Jie man, kad norint isaugoti savo ekonominius interesus ir vergov Pietuose, reikia kontroliuoti federalin valdi.
iaurini valstij raida XIX a. iaurins valstijos tapo JAV pramons, prekybos ir finans centru. iose valstijose spariai buvo tiesiami geleinkeliai, kasami kanalai, statomos gamyklos ir fabrikai. Daug dmesio buvo skiriama vidaus transporto sistemos krimui. Gauss geleies rdos ir akmens anglies klodai sudar geras slygas metalurgijos raidai. Pagrindin pramons aka buvo medvilnini audini gamyba. Taiau pltsi vilnoni drabui pramon bei main gamyba. Prasidjus pramons perversmui, gamyboje imta naudoti garo mainas. Atsiradus gariniams laivams pagerjo susisiekimas upmis, iaugo jr prekyba. 85% JAV pramons produkcijos buvo pagaminama alies iaurje. Didel reikm spariai iaurini valstij raidai turjo gyventoj gausjimas. Dauguma atvykusi

imigrant apsistodavo iaurinje alies dalyje, kurioje jie lengviau galdavo sidarbinti. iaurini valstij miestuose gyveno du kartus daugiau gyventoj negu pietinse valstijose.
Abolicionist judjimas XIX a. pr. JAV isiplt abolicionist judjimas, reikalaujantis alyje panaikinti vergij. io judjimo alininkai siek ilaisvinti nuo vergijos negrus ir suteikti jiems pilietini teisi. Abolicionistai kr draugijas, leido laikraius, broiras. Didel tak visuomens nuomonei padar 1852 m. pasirods H. Bier-Stou romanas "Dds Tomo trobel". ioje knygoje autor vaizdiai atskleid vergovins sistemos iaurumus. Viena veiksmingiausi kovos form prie vergij buvo verg bgimas i pietini valstij. Abolicionist judjimo alininkai suteikdavo vergams prieglobst iaurinse valstijose arba paddavo pasiekti Kanad. JAV buvo sukurta "poeminio geleinkelio sistema", kuria iki pilietinio karo pabaigos naudojosi vergai bgliai. "Poeminis geleinkelis" turjo "stotis" - namus, kur slpdavosi pabg vergai, "traukinius" - pabgusi verg grupes, "konduktorius" - verg vedlius. Nors abolicionist judjimas turjo daug alinink, taiau dauguma iauriei veng prisijungti prie io judjimo. iaurieiai man, kad vergijos problem turt isprsti paios pietins valstijos. Taiau plantatoriams pradjus plsti savo tak alies valdyme, iaurieiai savo nuomon dl vergijos pakeit. Klausimai ir uduotys 1. Kokiais bdais JAV plt teritorij Vakarus? 2. Kuo skyrsi federalist ir respublikon partij poiriai JAV politin raid? 3. Kodl JAV XIX a. suklestjo medvilns prekyba? 4. Kuo skyrsi iaurini valstij raida nuo pietini valstij? 5. Kokiais bdais abolicionistai kovojo prie vergijos panaikinim alyje?

21. JAV pilietinis karas (1861-1865 m.)


Karo prieastys Pagrindine JAV vidaus politikos problema XIX a. tapo vergijos likimas pietinse valstijose. iaurini valstij atstovai kongrese teig, kad vergovin santvarka pietinse valstijose stabdo ekonomin alies raid. Verg darbas yra nenaus, o ekonomikos raida, kurios pagrind sudar medvilns auginimas ir eksportas, yra vienpusika. Pietini valstij plantatoriai nesirpino pramons pltojimu ir siek isaugoti laisv prekyb su Anglija. Jie norjo pardavinti medviln Europoje ir prieinosi dideliems muitams. iaurini valstij pramonininkams buvo sunku konkuruoti su pigia Anglijos produkcija, todl iaurieiai siek, kad bt udti dideli muitai veamoms prekms i Anglijos. Taip alies vidaus rink buvo bandoma apsaugoti nuo anglik preki. Padaugjus gyventoj iaurinse valstijose, iaurieiai m vyrauti Atstov rmuose. Pietieiai nenorjo, kad iaurini valstij atstovai sigalt ir Senate. Plantatoriams nepatiko tebesitsianti fermeri kolonizacija vakarines

alies emes. Jie norjo, kad vergvaldini ir laisvj valstij skaiius alyje ilikt vienodas. Vakarinse emse, kurias taip pat klsi ir pietieiai, prasidjo fermeri ir plantatori kova, o Kanzaso valstijoje netgi kilo pilietinis karas. Galiausiai po atkaklios kovos Kanzasas, kaip laisva valstija, buvo priimtas Sjung.
Pietini valstij atsiskyrimas XIX a. viduryje JAV susikrusi respublikon partija siek, kad bt udraustas vergijos plitimas vakarines emes, priimtas statymas dl nemokamo ems dalijimo naujakuriams ir vesti dideli muitai veamoms angl prekms. 1860 m. ios partijos atstovas A. Linkolnas buvo irinktas JAV prezidentu. A. Linkolnas savo rinkiminje kampanijoje rmsi teiginiu, paimtu i Naujojo Testamento: "Per pus perskeltas namas negali nesugriti". Jis teig, kad JAV vienu metu negali egzistuoti laisva visuomen ir vergija. Irinkus A. Linkoln JAV prezidentu, Piet Karolinos valstija paskelb, kad atsiskiria nuo Sjungos. Netrukus prie atsiskyrusios Piet Karolinos valstijos buvo prijungtos ir kitos piet vergvaldins valstijos. 1861 m. vasario mn. buvo sukurta Pietini valstij Konfederacija. Naujai sukurtos Konfederacijos sostine tapo Rimondo miestas Virdinijoje. Atsiskyrusios valstijos sudar savo kongres ir isirinko prezident. Pietins valstijos siek, kad JAV valdia pripaint j atsiskyrim nuo Sjungos. Konfederacijos viceprezidentas pareik: "Naujoji Sjungos vyriausyb vadovaujasi ta didia tiesa, jog negrai nelygs baltiesiems, jog vergija JAV prezidentas A. Linkolnas yra natrali j bsena". Siaurins valstijos ir prezidentas A. Linkolnas nepripaino pietini valstij atsiskyrimo. Paskelbusios visuotin mobilizacij pietins valstijos m ruotis karui.

Karo eiga Pilietinio karo ivakarse 23-jose iaurinse valstijose gyveno 22 mln. moni, o 11-oje pietini- 9 mln., i kuri 3,5 mln. buvo negrai. Pramons isivystymo lygiu, tankiu geleinkeli tinklu ir moni skaiiumi iaur gerokai pranoko Pietus. Trys ketvirtadaliai pramons produkcijos buvo pagaminama iaurinse alies valstijose. Taiau karo ivakarse pietins valstijos turjo tam tikr pranaum. Pietuose buvo tvirtinta daugiau fort, karininkai ir kareiviai buvo labiau patyr ir geriau pasiruo karui. Jiems vadovavo talentingi karo Robertas Ly (1807-1870), vadai R. Ly ir T. Deksonas. Pietinse valstijose tikjo, kad juos greitai pripains ir vergvaldini Piet valstij ekonomikai parems Didioji Britanija ir Pranczija. konfederacijos kariuomens vyriausiasis vadas Pilietinis karas prasidjo 1861 m. balandio mn., kai pietini valstij kariuomen apaud Samtero fort Piet Karolinoje. Karo pradia buvo skmingesn pietieiams. Pirmuosiuose miuose irykjo blogas iauriei kariuomens pasirengimas. Taiau skminga karo pradia pietieiams i esms nenulm tolimesns karo eigos. Reikmingas iauriei ingsnis karo pradioje buvo A. Linkolno paskelbta pietini valstij pakrani blokada. Reikmingas karo eigai buvo priimtas verg ilaisvinimo aktas. Jame buvo skelbiama, kad nuo 1863 m. sausio l d. visi vergai sukilusiose prie Sjung valstijose yra laisvi. Akte taip pat buvo punktas, kuriuo buvo leista negrus priimti ginkluotsias JAV pajgas. 1863 m. kovo mn. iaurinse valstijose buvo vesta visuotin karo prievol. T pai met vasar kare m rykti iaurini valstij persvara. iaurje isiplt karin pramon, padidjo geleies ir ketaus gamyba. Pritaikius mainas, iaugo ems kio produkcija. Tuo tarpu pietinse valstijose, jr blokada izoliuotose nuo pasaulio, trko ginkl, audmen, medikament ir kit btiniau i karui daikt. Vienas svarbiausi ir didiausi pilietinio karo mi vyko prie Getisbergo 1863 m. liepos mn. Po tris dienas trukusio mio pietieiai, patyr pralaimjim, pasitrauk prie Potomako ups. Netrukus iauriei kariuomen um vis

Misisips ups sln ir konfederacijos teritorij perkirto dvi dalis. Didel reikm pilietinio karo eigai turjo 1864 m. prezidento rinkiniai. A. Lin-kolno perrinkimas prezidentu aikiai patvirtino, kad visuomen nepritar demokratams, siliusiems taik, o siek toliau kariauti ir panaikinti vergij. 1864 m. generolo V. ermeno kariuomen um Atlantos valstijos sostin Dordij ir nuygiavo prie Atlanto vandenyno. Eidama per prieo teritorij, V. ermeno kariuomen naudojo "idegintos ems" taktik: pakeliui naikino ir griov geleinkelius, tiltus, fabrikus, sandlius ir kitus rengimus. Virdinijos valstijoje atkakli kova vyko tarp J. Granto ir R. Ly kariuomeni. Kovo mn. pietiei pasiprieinimas buvo palautas, ir jie paliko konfederacijos sostin Rimond. Generolas R. Ly, suprats tolimesnio JAV federacins kariuomens pasiprieinimo beprasmikum, 1865 m. balandio 9 d. Apomatokso miesto vyriausiasis vadas J. Grantas teismo pastate pasidav generolui J. Grantui. Po nuomios ketveri met kovos pilietinis karas baigsi. Pilietinio karo padariniai Po pilietinio karo iauriei pergal aptemd A. Linkolno tis. 1865 m. balandio 14d. Vaingtono "Fordo" teatro loje, pyks dl pietini valstij pralaimjimo, aktorius Donas Butas nuov A. Linkoln. Po prezidento ties naujuoju JAV prezidentu tapo viceprezidentas Andrus Donsonas. JAV pilietinis karas sukrt visuomen ir turjo ilgalaiki pasekmi. Pilietiniame kare dalyvavo 2,5 mln. moni. iaurins valstijos kare prarado 360 tkst., o pietins - 260 tkst. moni. Pilietiniame kare ypa nukentjo pietins valstijos. ia buvo sugriauta daug miest, geleinkeli, fabrik, nuniokota dirbama em. Sunki padtis buvo ir iaurinse valstijose. Taiau alyje vykstant pramons perversmui ir pleiantis gamybai, iaurini valstij ekonominiai sunkumai buvo greitai veikti. Atleisti i darbo darbininkai ir karo veteranai vl greitai sidarbino. Pietinse valstijose ekonomins ir politins problemos buvo sprendiamos daug sunkiau negu iaurje. Rekonstrukcija 1865 m. JAV Kongresas patvirtino 13-aj konstitucijos patais dl vergijos panaikinimo. Laisvais pilieiais tapo 4 mln. negr. Netrukus buvo pradta vykdyti dar A. Linkolno numatyta Piet rekonstrukcijos programa. i programa turjo pertvarkyti pietines JAV valstijas ir vl jas jungti Sjung. Po pilietinio karo pietines valstijas buvo vesta federacin kariuomen, o jas vald prezidento paskirti gubernatoriai. 1867 m. Pietuose vyko rinkimai valstij konventus, kuri rinkimuose dalyvavo ir negrai. Naujai irinkti konventai panaikino pietini valstij atsiskyrimo nuo Sjungos aktus. 1868 m. Kongresas patvirtino 14-j konstitucijos patais, kuri suteik negrams pilietines teises, o 1870 m. Kongresas patvirtino ir 15-j konstitucijos patais, negrams suteikusi rinkim teis. Prasidjus rekonstrukcijai, Pietus i iaurini valstij plsteljo daug lengvo pelno iekotoj. Vieni i j supirkinjo emes ir turtjo spekuliuodami, kiti siek politins karjeros. Prezidento J. Granto valdymo metais alyje suklestjo korupcija ir piktnaudiavimas valdia, kuris ypa pasireik Pietuose. Daugelis rekonstrukcijos alinink nusivyl respublikon politika. Baltieji, pasinaudoj rasiniais prietarais, pradjo stumti negrus i politinio gyvenimo. Negrai buvo bauginami, gsdinami, jiems buvo trukdoma balsuoti. Kadangi fermeriai bijojo juodj konkurencijos, plantatoriams pavyko atitraukti vargingus baltuosius fermerius nuo negr. Taip demokrat partijos atstovai vl sitvirtino vietiniuose valdios organuose. 1877 m., po ginytin prezidento rinkim respublikonai, susitar su demokratais, kad j kandidatas bt pripaintas prezidentu, paadjo tais paiais metais i Piet ivesti federacin kariuomen. J ivedus rekonstrukcija baigsi. Baltieji prim segregacinius statymus, kurie negrus atskyr nuo baltj visuomens. Negrams buvo draudiama lankytis daugelyje vie viet. Jie negaljo laisvai eiti parkus, viebuius, restoranus, teatrus, geleinkelio vagonus. Daliai i j buvo atimta teis balsuoti. Po pilietinio karo negrai gavo laisv, taiau ne lygyb. Kovojant u lygias teises visuomenje j lauk ilgas kelias, kuris tssi iki XX a. vid.

22. JAV ekonomins ir politins galios augimas


Ekonomikos raida XIX a. antroje pusje Po pilietinio karo JAV prasidjs ekonominis kilimas ived al pirmaujanias labiausiai isivysiusi valstybi gretas. Tai lm daugelis prieasi. JAV buvo turtingos gausiais naftos, geleies rdos, vario, cinko, alavo ir kit naudingj ikasen itekliais. Didel reikm pramons raidai, itekli naudojimui bei nauj emi apgyvendinimui turjo geleinkeli tiesimas. Vyriausyb geleinkeli kompanijoms skyr didelius ems plotus ir finansikai rm. Pramonje ir ems kyje buvo diegiama daug mokslo ir technikos naujovi. Amerikiei

mokslininkai ir iradjai padar daug atradim, kurie greitai ir efektyviai buvo taikomi gamyboje ir buityje. JAV vyriausyb, nordama apsaugoti alies vidaus rink, vykd protekcionizmo politik. Pigioms usienio ali prekms buvo udti dideli muitai. Plstantys imigrantai greitai apsigyveno laisvuose plotuose alies vakaruose ir tapo papildoma darbo jga greitai kylanioje pramonje. Vakarini emi apgyvendinimas ir nauj technini iradim diegimas paspartino ems kio raid. kiuose buvo pradta naudoti ienapjoves, javapjoves, mechanines sjamsias. Augant gamybai ir pleiantis vidaus rinkai krsi korporacijos ir trestai. Taip buvo siekiama monopolizuoti atskiros akos gamyb, sukaupti daugiau kapitalo, sigyti nauj patent, isaugoti auktas kainas. Greitai trestai apjung medvilns, cukraus, tabako, plieno pramon. Ekonomines problemas Skmingai sprend prezidentas Teodoras Ruzveltas. Jo valdymo laikotarpiu pradta "garbingo sandrio" ("suare deal") politika padidino valstybs tak ekonominiame alies gyvenime. Daug trest u nelegali veikl turjo sumokti dideles pinigines baudas. Vyriausybei buvo suteikta teis tarpininkauti sprendiant darbdavi ir darbinink konfliktus. Daugelyje valstybini moni darbo diena buvo apribota iki atuoni valand. Priimti darbo saugos statymai, apribotas vaik darbas. varaus maisto statymas udraud maisto ir vaist gamyboje naudoti alingas mediagas. Patvirtinamas statymas dl sanitarins skerdykl ir msos kombinat prieiros. Sukuriami staty mai, utikrinantys gamtos itekli apsaug, ipleiami valstybs mik saugomi plotai, kuriami nacionaliniai parkai.
Imigracija Naujj Pasaul

XIX a. antroje pusje prasidjusi gausi imigracija JAV alies istorijoje suvaidino svarb vaidmen. Amiaus viduryje JAV susidar palanki situacija priimti atvykstanius imigrantus. Vakarinje alies dalyje buvo dar daug neapgyvendint emi, o greitai auganiai pramonei vis daugiau reikjo darbo jgos. Kur laik JAV vyriausyb imigracijos beveik neribojo. JAV nuo pilietinio karo iki XXa. pr. atvyko 13,5 mln. imigrant. Tuo metu Europoje dl medicinos paangos ir pagerjusi higienos slyg spariai augo moni skaiius. Kaimuose, sumajus ki plotams, eimos nebesteng isimaitinti. Miestuose dl gdi ir isilavinimo stokos ne visi galjo sidarbinti fabrikuose ir gamyklose. Be to, europieiams JAV atrod neribot galimybi alis, kurioje viepatavo politin laisv ir galimyb praturtti ("The American Dream"). Imigrantai JAV tikjosi susikurti geresn gerbv negu turjo savo tvynje. mogus, daug k gyvenime pasieks savo jgomis ("self made man"), tapo neatskiriamu JAV vaizdiu. Suprantama, kelion ir gyvenimo pradia Amerikoje daugumai imigrant buvo sunki. Imigracija JAV vyko keliais etapais. Pirmuoju etapu, kuris prasidjo XIX a. pr. ir tssi iki 1880 m., 85% imigrant atvyko i Didiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos, Pranczijos ir Skandinavijos. Dauguma atvykusi buvo protestantai, kalbjo anglikai, mokjo skaityti ir rayti. Jie lengviau ir greiiau sitrauk JAV visuomenin gyvenim. Antruoju etapu (nuo 1880 m. iki XX a. pr.) imigrant plsteljo dar daugiau. Kiekvienais metais JAV vidutinikai atvykdavo apie 500 tkst. imigrant. Daugelis j atvyko i Piet ir Ryt Europos. Antrojo etapo imigrantai, kuri daugum sudar ydai ir italai, buvo vairi religij, paproi, kalb. Jie krsi miestuose sudarydami atskir etnini grupi kvartalus. Tarp j isilavinusi buvo maiau,t odl daugumai teko dirbti paius sunkiausius ir pavojingiausius darbus - kasyklose, gyvuli skerdyklose, plieno gamyklose, statybose. Imigrant indlis JAV ekonomin ir kultrin gyvenim buvo milinikas. Jie stat miestus, ties geleinkelius ir kelius, dirbo kasyklose ir plieno liejyklose. Retai apgyvendintuose JAV vakaruose imigrantai kr naujus kius. Kiekviena imigrant etnin grup turjo savo kultr, paproius, tradicijas. Imigrantai aktyviai sitrauk alies visuomenin kultrin gyvenim tuo praturtindami savo ir amerikietikj kultr. Ekspansin JAV usienio politika XIX a. pab. JAV pradjo vykdyti aktyvi usienio politik. Pirmieji ingsniai ia linkme buvo padaryti dar 1867 m., kai JAV u 7,2 mln. doleri i Rusijos nusipirko Aliask. Daugelis politik skeptikai irjo tok vyriausybs ingsn. Jie teig, kad alyje yra pakankamai gamtos turt ir ems, todl JAV plstis yra netikslinga. Taiau iaugusi JAV ekonomin galia sudar palankias slygas iekoti nauj rink kitose alyse. Amerikieiai norjo iplsti savo tak Karib jros baseine bei Lotyn Amerikoje. 1895 m. Kuboje prasidjo sukilimas prie ispan valdi. JAV turjo palanki prog paremti sukillius ir siviepatauti Kuboje. Tokiam ingsniui buvo palanki ir visuomens nuomon. Taiau prezidentas S. Klivlendas nerm nei ekspansins politikos, nei Kubos sukilli. valdi atjus prezidentui V. Makinliui, JAV usienio politika suaktyvjo. 1898 m. JAV laive prie Havanos vyko sprogimas! Amerikieiai dl io vykio apkaltino ispanus ir pradjo kar prie Ispanij. Kariaujama buvo Kuboje, Puerto Rike, Filipinuose, tai truko tik keturis mnesius. JAV usienio reikal ministras kar pavadino "Nuostabiu mau karu". Pagal taikos sutart, pasirayt Paryiuje, JAV atiteko Puerto Rikas, Guamas,

Filipinai. Kuba buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, taiau JAV kariuomen liko saloje. Tais paiais metais JAV prisijung ir Havajus, kuriuose kr karin jr baz Perl Harbor. T. Ruzvelto valdymo laikotarpiu ypatingai iaugo JAV galia pasaulyje. Tai geriausiai apibdina jo paties odiai: "velniai kalbtis, laikant rankose didel vzd". Daug dmesio JAV skyr karinio jr laivyno statybai. Pleiant laivyn buvo vadovaujamasi principu: "Amerikos laivyno neturi pranokti joks pasaulio laivynas, iskyrus brit". T. Ruzveltas siek plsti JAV tak Kinijoje. JAV visoms suinteresuotoms valstybms pasil vykdyti atvir dur" Imigracija JAV vyko keliais etapais. Pirmuoju etapu, kuris prasidjo XIX a. pr. ir tssi iki 1880 m., 85% imigrant atvyko i Didiosios Britanijos, Airijos, Vokietijos, Pranczijos ir Skandinavijos. Dauguma atvykusi buvo protestantai, kalbjo anglikai, mokjo skaityti ir rayti. Jie lengviau ir greiiau sitrauk JAV visuomenin gyvenim. Antruoju etapu (nuo 1880 m. iki XX a. pr.) imigrant plsteljo dar daugiau. Kiekvienais metais JAV vidutinikai atvykdavo apie 500 tkst. imigrant. Daugelis j atvyko i Piet ir Ryt Europos. Antrojo etapo imigrantai, kuri daugum sudar ydai ir italai, buvo vairi religij, paproi, kalb. Jie krsi miestuose sudary dami atskir etnini grup i isi lavinusi buvo maiau, politik, kuria amerikieiai siek, kad visos valstybs Kinijos rinkoje laisvai konkuruot savo prekmis. XX a. "atvir dur" politika tapo pagrindiniu JAV usienio politikos ekonomikos principu. Po JAV ir Ispanijos karo amerikieiai suprato, kad norint skmingai pasinaudoti kariniu jr laivynu, reikia ikasti kanal, jungiant Atlanto ir Ramj vandenyn. Tinkamiausia tam vieta buvo Panama, priklausiusi Kolumbijai. Taiau Kolumbijos senatas nesutiko JAV suteikti teis kasti kanal. Panamos gyventojai, amerikiei kurstomi, sukilo prie Kolumbijos valdi ir paskelb Panamos nepriklausomyb. T. Ruzveltas i karto pripaino Panamos nepriklausomyb ir pasira palanki sutart dl kanalo statybos. 1904 m. amerikieiai pradjo kasti kanal, kur baig po deimties met. Dabar amerikieiams nebereikjo laikyti dviej laivyn, Atlanto ir Ramiajame vandenynuose ir kelias i Niujorko San Prancik sutrumpjo apie 12 tkst. kilometr. Klausimai ir uduotys
1. Kokios prieastys lm spari JA V ekonomikos raid po pilietinio karo? 2. 3. 4. 6. 7. Kokias ekonomines ir socialines reformas vykd T. Ruzveltas? Kodl XIX a. antroje pusje europieiai m gausiai imigruoti JA V? Apibdinkite imigracijos etapus. Kuo jie skyrsi? Kokias teritorijas JA V prisijung po karo su Ispanija? Kodl JA V, prisijungusios nauj teritorij, tapo ypa takingos pasaulyje?

5. Kodl tik XIX a. pab. JAV pradjo vykdyti ekspansin usienio politik?

23. Lotyn Amerikos isivadavimas


Lotyn Amerika XIX a. beveik visas konkistador ukariautas Centrins Amerikos, Piet Amerikos ir Vest Indijos emes vald Ispanija. Portugalijai priklaus didiausia Piet Amerikos alis Brazilija, o Pranczijai - Haiio sala Vest Indijoje. Ukariaut krat vietiniai gyventojai ilgainiui m kalbti ispan, portugal ir prancz kalbomis, kilusiomis i lotyn kalbos, todl Centrins Amerikos, Piet Amerikos ir Vest Indijos salos buvo pavadintos Lotyn Amerika. Tautin ir socialin visuomens struktra Vietiniai Lotyn Amerikos gyventojai buvo indnai, kuri dalis gyveno Centrinje Amerikoje ir Peru - ankstesnse actek, maj, ink civilizacijos vietose. Dauguma indn dirbo plantacijose ir kasyklose. Kita j dalis tapo paveldtiniais skolininkais ir buvo vadinami peonais. Jie gaudavo nedidel ems sklypel, u kur dvarininkui turjo dirbti. Ispanai indnus negailestingai inaudojo. Dl sunkaus darbo ir lig indn skaiius Lotyn Amerikoje ymiai sumajo, ilgainiui kolonizatoriams m stigti darbo jgos. Ispanai, siekdami tai kompensuoti, Lotyn Amerik pradjo gabenti vergus negrus. Dauguma j buvo gabenami Karib jros salas ir Brazilij. Jie, kaip ir dalis indn, dirbo plantacijose ir kasyklose. Lotyn Amerikos kolonijose mogaus padtis visuomenje priklaus nuo jo odos spalvos. Viepataujani padt um atvykliai i Pirn pusiasalio. Ispanijos kolonijos Lotyn Amerikoje buvo suskirstytos keturias vicekaralystes: Naujj Ispanij, Naujj Granad, Peru ir Rio de la Plata. ias teritorijas vald Ispanijos karaliaus paskirti vicekaraliai. Svarbiausias pareigas kolonijose galjo uimti tik Ispanijos karaliaus atsisti valdininkai ir karininkai. Metropolijos valdia nepatikliai irjo kolonijose gimusius baltuosius, nes bijojo, kad jie neatsiskirt nuo Ispanijos. Didel dal visuomens sudar kreolai. Tai buvo ispan palikuonys, gim Lotyn Amerikoje. Kreolai sudar viduriniosios valdininkijos sluoksn ir visuomenje um emesn padt. Tarp j nemaai buvo stambi emvaldi, pirkli, kunig. Ispanai kreolams neleido kolonijose uimti svarbi pareig ir irjo juos kaip emesniuosius. Kreol diduomen buvo nepatenkinta viepataujania ispan padtimi, taiau bijojo indn ir verg sukilim, kurie galjo apriboti j tak kolonijose. Ilgainiui kreolai m laikyti save amerikieiais. Lotyn Amerikoje gyveno daug baltj ir indn palikuoni. Jie buvo vadinami metisais. Dauguma j gyveno miestuose ir vertsi smulkija prekyba bei amatais. Nema gyventoj grup sudar baltj ir negr palikuonys, kurie buvo vadinami mulatais. Jie vertsi panaiai kaip indnai ir negrai. Metisai ir mulatai visuomenje um emesn padt negu kreolai, taiau auktesn negu indnai ir negrai. Nepriklausom valstybi susikrimas Kolonij gyventojams, siekiantiems nepriklausomybs, didels takos turjo vietimo amiaus idjos bei iaurs Amerikos ir Pranczijos revoliucijos. Pirmasis isivadavimo judjimas prasidjo Haiio saloje prie prancz kolonizatorius. Sukil negrai um Haiio sal ir ivijo prancz kolonizatorius. Napoleono Bonaparto pastangos susigrinti Haiio sal buvo neskmingos. 1804 m. sukilliai paskelb Haiio nepriklausomyb. Tai buvo pirmoji nepriklausoma valstyb Lotyn Amerikoje. Kreolai stebdamiesi sek vykius Haityje, jie suprato kad savo pastangomis galima isikovoti nepriklausomyb nuo kolonizatori. XIX a. pr. Ispanijos kolonijose susiklost palankios slygos atsiskirti nuo Simonas Bolivaras (l 783metropolijos. Napoleonas, ukariavs Ispanij, jos karaliumi paskyr savo brol Juozap 1830). Gyvendamas Bonapart. Taiau kolonij gyventojai atsisak pripainti naujj Ispanijos karali. Paryiuje, S. Bolivaras susiavjo Pranczijos Visoje Lotyn Amerikoje prasidjo sukilimai prie ispan kolonijin valdym. revoliucijos idjomis. ymiausias kovotojas u Lotyn Amerikos nepriklausomyb buvo Simonas Bolivaras, 1806 m., grdamas pelns garbing Ivaduotojo vard. S. Bolivaras ilaisvintose emse kr Didij Lotyn Amerik, jis pasak: "A nenurimstu Kolumbij, kuri sudar Venesuelos, Kolumbijos, Ekvadoro ir Panamos ems. tol, kol nesutraukysiu Kitas ymus isivadavimo judjimo Lotyn Amerikoje vadovas buvo Chos San pani, kuriais Ispanija Martinas. Jo vadovaujama kariuomen ivadavo Argentin, taip pat pagelbjo ils ir apraizg mano tvyn " Peru sukilliams. Paskelbus Peru nepriklausomyb, pirmuoju vyriausybs vadovu tapo Ch. San Martinas. Ypa atkakliai buvo kovojama dl Meksikos nepriklausomybs. Kreolai, isigand ryting permain, kurias vykd sukilliai, pradjo remti ispan kariuomen. Taiau ilgainiui kreolai patys pradjo vadovauti kovai

prie ispanus ir 1821 m. Meksika tapo nepriklausoma valstyb.

Ispanai per trump laik prarado visas savo kolonijas Centrinje ir Piet Amerikoje. Vietoj buvusi ispan vald Lotyn Amerikoje susikr Meksikos, Argentinos, Paragvajaus, Bolivijos, Peru, ils ir Didiosios Kolumbijos (apmusios Venesuelos, Kolumbijos ir Ekvadoro teritorijas) valstybs. Ispanams liko tik Kubos ir Puerto Riko salos Vest Indijoje. Lotyn Amerikos politin ir ekonomin raida XIX a. antroje pusje Politin padtis Lotyn Amerikoje po nepriklausom valstybi susikrimo buvo nestabili. Nepriklausomose valstybse danai keitsi vyriausybs, didel tak j valdymui turjo karininkai. Daugelio ali vadovai buvo diktatoriai, vadinami kaudiljais. Nors vis gyventoj teiss ir buvo sulygintos, taiau viepataujanti padtis visuomenje priklaus kreolams. Metisai, indnai, mulatai ir tamsiaodiai gyventojai visuomenje neturjo daug teisi. Dauguma j dirbo kreol plantacijose ir kasyklose. Jie buvo nepatenkinti esama socialine ir politine padtimi, nes j gyvenimo slygos beveik nepasikeit. Ekonomin Lotyn Amerikos ali padtis po nepriklausomybs atgavimo kur laik liko nepakitusi. Taiau padtis pasikeit, kai Vakar Europoje ir JAV prasidjo pramons perversmas. Pramone besiverianioms valstybms reikjo papildom aliav bei maisto produkt. Tai paspartino ekonomin Lotyn Amerikos ali raid: pradta tiesti geleinkelius, statyti naujus uostus. Per trump laik prekyba iaugo deimtis kart. Usienio kompanijas viliojo vario klodai Peru, alavo telkiniai Bolivijoje, salietros - ilje, ji buvo naudojama gaminant dinamit ir tras. Augo Kubos cukraus, Kolumbijos bei Brazilijos kavos paklausa. Ypa spariai pltsi Argentinos prekyba su usienio alimis. Argentinos stepse (pampose) buvo auginami galvijai ir kvieiai, skirti eksportuoti. Dauguma Lotyn Amerikos ali priklaus nuo vieno ar keli produkt eksporto. Amazons ups baseine buvo pleiamos kauiuko plantacijos, Centrinje Amerikoje - banan. Pagrindinis Haiio eksporto produktas buvo cukrus, il eksportavo sidabr ir var. Nors dauguma Lotyn Amerikos bank, geleinkeli, acht priklaus usienio pramonininkams, taiau ems kyje viepatavo vietini emvaldi aristokratija. Stambs emvaldiai ir toliau plt savo plantacijas, o valstieiai, kuri daugum sudar indnai ir metisai, ems taip ir negavo. Beveik visa dirbama em priklaus plantatoriams. Vergija Lotyn Amerikoje buvo naikinama pamau, o Brazilijoje ir Kuboje ji isilaik net iki XIX a. 9-ojo deimtmeio. Klausimai ir uduotys 1. Paaikinkite iuos terminus: Lotyn Amerika, peonas, kreolas, metisas, mulatas. 2. Remdamiesi emlapiu, ivardykite, kokias teritorijas Lotyn Amerikoje buvo suskirstytos ispan kolonijos. 3. Kokie vykiai Europoje kolonij gyventojus paskatino pradti isivadavimo kov prie metropolijas? 4. Kodl, kovojant dl Lotyn Amerikos ali nepriklausomybs, kreolai kartais remdavo kolonij valdi? Pateikite konkrei pavyzdi. 5. Apibdinkite politin ir ekonomin Lotyn Amerikos ali raid po nepriklausom valstybi susikrimo.

Lietuva Rusijos imperijos sudtyje 1815-1864 m.

24. Visuomeninis ir kultrinis sjdis Lietuvoje XIX a. pr.


Politin situacija Lietuvoje po 1812 m. karo 1815 m. Vienos kongresas i Napoleono sukurtos Varuvos Kunigaiktysts didiosios dalies emi kr Lenkijos Karalyst, kuri atiteko Rusijos imperijai. Lenkijos karalyst turjo savo konstitucij ir plai autonomij, jos karalius buvo Rusijos imperatorius. Lenkijos karalystei atiteko Lietuvos Unemun. Joje liko galioti Napoleono kodeksas, o valstieiams buvo palikta asmens laisv. Lietuvai, prijungtai prie Rusijos, savarankikumas nebuvo suteiktas. ia augo nepasitenkinimas caro valdia, aktyvjo visuomeninis politinis gyvenimas. Caro valdia, atskyrusi Lietuv nuo Lenkijos, tikjosi atitolinti abi buvusios vienos valstybs dalis. Taiau prasidjo prieingas procesas - siekimas vl susijungti. XIX a. kilo net du sukilimai, nukreipti prie Rusijos valdym. Student ir inteligent draugij veikla XIX a. pr. susikr draugijos, susibrusios prie Vilniaus universiteto. Didesn iniciatyv rod studentija. Slaptose draugijose buvo imta propaguoti naujas vertybes: tarpusavio param, ryt kovoti su despotizmu, tautinio isivadavimo idjas. Po 1812 m. Lietuvoje aktyviai m veikti masonai. J susirinkim vietos buvo pavadintos lomis. ymesns los: "Uolusis lietuvis", "Tobulioji vienyb". Mason draugijos platino vietim, usiiminjo labdara. Paangi buvo j skelbiama religin ir tautin tolerancija. Inteligentai, kuri nepatenkino mason udarumas, 1817 m. sukr "ubravc" (nenaudli) draugij. ioje draugijoje nebuvo dvarinink, o kritika visuomens atvilgiu buvo nuosaiki. Mason ir ubravc idjos buvo populiarios tarp student ir moksleivi. 1817 m. Vilniaus studentai kr slapt "Filomat" (mokslo myltoj) draugij. Aktyvs jos nariai buvo Adomas Mickeviius, Tomas Zanas ir kt. Filomatai globojo ir kitas student organizacijas, i kuri gausiausia buvo "Filaret" (dorovingj) draugija. Filomatai ir filaretai siek padti studij draugams, geriau mokytis, puoselti tautikum, viesti lenk taut. Didiausias j tikslas - tautos laisv. 1822 m. Aleksandras I udraud mason loes ir "ubravc" draugij, o po met policija sum ir slaptj Vilniaus student organizacij narius. Prasidjo didiausia Europoje student byla, pasibaigusi nuteistj itrmimu. Kaltinimas buvo pareiktas 108 asmenims, 20 i j buvo itremti. Tarp pastarj buvo A. Mickeviius ir T. Zanas. Tai buvo pirmosios tokio masto represijos universitete. Turjo atsistatydinti Vilniaus vietimo apygardos globjas A. artoriskis. Tik represijomis caro valdiai pasisek prislopinti kylant visuomens nepasitenkinim.

Vilniaus universitetas Didel reikm Lietuvos kultrai turjo Vilniaus universitetas, 1803 m. pavadintas Vilniaus imperatorikuoju universitetu. 1814-1823 m. laikomi universiteto klestjimo laikotarpiu. Savo moksliniais darbais, paangiomis student draugijomis, ryiais su svarbiais usienio mokslo centrais universitetas pagarsjo ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. Vliau, net itrmus ymius profesorius, universiteto gyvenimas visikai neapmir. Didjo student skaiius. Veik keturi fakultetai: Fizikos ir matematikos, Medicinos, Moralini ir politini moksl, Literatros ir laisvj men. Universitete buvo bendraujama lenk kalba, vyravo lenk kultra. Jame moksi vairi tautybi lietuvi, gud, lenk, ukrainiei bajor jaunimas. Tuo metu universitete profesoriavo dar daug ymi mokslinink. Labai pripainti buvo i Lenkijos atvyk broliai J. ir A. Sniadeckiai: profesorius Andrius Sniadeckis dst chemij, o Janas Sniadeckis - astronomij ir matematik. Lietuvis S. B. Jundzilas sutvark universiteto botanikos sodo ir zoologinius rinkinius. Medicinos mokslo srityje garsjo vokieiai tvas ir snus Frankai. Tvas Johanas Frankas pirmasis reformavo medicinos dstym, kr terapijos klinik, snus Jozefas steig Vilniaus medicinos draugij, Medicinos institut, ambulatorij. Europoje toki staig tuo metu dar nebuvo. Istorij universitete dst Joachimas Lelevelis, studentus skatins domtis Lietuvos istorija, kultra. T. Narbutas para 9 tom Lietuvos istorij iki 1569 m. Liublino unijos. i knyga greta Biblijos ir Lietuvos Statuto buvo laikoma kiekvieno bajoro namuose. Mokslo kilimas, naujas mstymo bdas, i Vakar Europos sklindanios idjos skatino prisiminti praeit ir ugd tautin savimon. Universiteto profesori iniciatyva Lietuvoje atsirado ir pirmosios mokslo bei kultros draugijos, aktyviai vyko mokslinis tiriamasis darbas, knyg leidyba. Universitet garsino ir jo aukltiniai - didieji lenk raytojai ir poetai romantikai, vadin save lietuviais: Adomas Mickeviius, Julijus Slovackis, Juzefas Kraevskis, istorikai Mykolas Balinskis, Teodoras Narbutas ir kt.

Lituanistinio sjdio pradia Siekiant atkurti valstyb, svarbu buvo ilaikyti politines ir kultrines tradicijas. Nuo pat XIX a. pr. labai pradta domtis savo "istorinmis aknimis", krato praeitimi. Studij objektu tapo Lietuvos istorija, liaudies kultra, kalba. visuomenin mokslinio ir kultrinio pobdio sjd skatino beveik vis Europ apms domjimasis etnografija, liaudies kultra. Pirmoji lietuvi tautinio atgimimo banga per Lietuv nuvilnijo XIX a. 3-4 deimtmetyje. Vilniaus universitete studijavo dauguma XIX a. pr. lietuvi kultros puoseltoj: Simonas Staneviius, Simonas Daukantas, Jurgis Pabra, Andrius Valinas ir kt. Lietuviai studentai nepriklaus slaptoms lenk organizacijoms. Jie pirmiausiai rpinosi kultrine ir ypa literatrine veikla. Istorikas S. Daukantas 1822 m. lietuvi kalba para veikal "Darbai senj lietuvi ir emaii". Tai pirmoji Lietuvos istorija, parayta lietuvi kalba. Kitas tautinio atgimimo adintojas, Simonas Staneviius, didiausi pripainim peln pasakiomis. Jo "Dains emaii", pasirodiusios 1829 m. Vilniuje, buvo antroji lietuvi liaudies dain knyga. Pirmj prie ketverius metus Karaliauiuje buvo ileids Liudvikas Rza. Visomis dain rinkini knygomis siekta puoselti ir skleisti liaudies kultr. Staneviiaus od "lov emaii" tapo to meto lietuvi viesuomens manifestu. Joje buvo reikiamos romantins patriotins nuotaikos. Staneviius garbingoje praeityje iekojo motyv, galjusi paskatinti dvasin lietuvi atgimim, moni patriotizm, priversti juos susirpinti pavergtos tvyns likimu. Susidomjimas praeitimi bei tautosaka paragino rinkti senienas ir tautodail. Aistringas senien rinkjas, rengs pirmj emaii archeologini radini ir tautodails muziej iskobto seno uolo kamiene, Raseini apylinki bajoras Dionizas Poka. Taut prikelti buvo lemta emaii sjdiui. Dauguma emaii bajor buvo smulks emvaldiai, maiau nutaut ir laikantys save lietuviais. Daugelis emaii dvar virto lietuvi kultros idiniais. Daugiau kaip pus kinink sudar laisvieji valstieiai. Bdo udarumas emaiiams taip pat padjo prieintis kitataui takai. Apsiviet emaiiai bajorai brsi apie emaii vyskup Juoz Arnulf Giedrait jo rezidencijoje Alsdiuose, o vliau Varniuose. Klausimai ir uduotys 1. Kaip pasireik Lietuvos gyventoj nepasitenkinimas caro valdia? 2. Kurie visuomens sluoksniai buvo aktyvesni? 3. Kokias vertybes XIX a. pr. akcentavo jaunimas? 4. Kuo pasireik lituanistinis sjdis ? 5. Kodl lietuvi atgimimas XIX a. pr. sietinas su emaitija?

25. Lietuvos kis ir visuomen XIX a. vid.

Baudiavos panaikinimas XIX a. vid., ypa po Krymo karo (1853-1856), Rusijos imperijoje toliau didjo feodalins baudiavins sistemos kriz. Gamyba dvaruose nedidjo, net smuko. Juose maiau buvo sjama jav, dvigubai maiau uauginama bulvi. Padt sunkino stichins nelaims: epidemijos, nederliai. Dvarininkai savo pajamas siek ilaikyti didindami valstiei inaudojim. Kildavo valstiei bruzdjim. Nemaai j buvo nuslopinta karine jga. Ryki tokios santvarkos kriz privert Rusijos valdi pradti rengtis panaikinti baudiav. 1861 m. vasario 19d. (pagal nauj kalendori - kovo 3-iaj) caras pasira manifest ir statymus, panaikinusius baudiav. Tai paskelbus, valstieiai dar du metus privaljo eiti la ir tik paskui galjo pradti duoti pinigin duokl. Bet valstieiai i karto liovsi eiti dvar ir met visus darbus. 1861 m. pavasar toks valstiei nepasitenkinimas apm 145 Kauno ir Vilniaus gubernij dvarus. Tais metais vien Kauno gubernijoje 34 dvarus buvo nusista kariuomen, kuri privert valstieius eiti la. Po baudiavos panaikinimo buvo vesta nauja valstiei valdymo sistema: i keli kaim buvo sudarytos seninijos. Joms vadovavo renkamas seninas. Kelios seninijos, vadovaujamos renkamo viraiio, sudar valsi. Seninas ir viraitis turjo vykdyti auktesns valdios sakymus, priirti, kad valstieiai mokt mokesius ir atlikt prievoles. Padtis Lietuvos visuomenje Lietuvoje susiklost vieno luomo (bajorijos) visuomen, nes miestieiai negijo teisi valstybs valdyme, o dvasininkai nesusitelk savarankik luom. Dominuojanti jga krate buvo bajorai, kurie etninje Lietuvoje sudar 8-12% gyventoj. Didioji j dalis kalbjo lenkikai, tik kai kurie etnins Lietuvos, ypa emaitijos, bajorai kalbjo lietuvikai. i bajorija puoseljo viltis atkurti bendr Lenkijos-Lietuvos valstyb. Ukariavus Lietuv, rus valdia smarkiai apribojo bajorijos teises. Bajorai galjo sprsti tik vidinius savo reikalus ir menkas savivaldos problemas. Vietinius bajorus valstybs reikaluose turjo pakeisti rus bajorai valdininkai. Prie bajorijos nuosmukio prisidjo rus valdios pastangos vesti privalom tarnyb valdios organuose arba kariuomenje. Lietuvos bajorai, kitaip nei rus, nesiver kopti valstybins karjeros laiptais. Vengimas tarnauti valstybinse staigose bei kariuomenje buvo pasyvus prieinimasis rus valdiai. Lietuvos miestai, tautybi ir religij atvilgiu, buvo margi. Juose viepatavo ydai, rusai, lenkai. Didel poveik miestieiams turjo 1861 m. baudiavos panaikinimas ir valstiei reforma. Miestuose paspartjo kapitalizmo raida, isiskyr samdomieji darbininkai ir kapitalistai. Valstiei luomas m formuotis tik panaikinus baudiav. Valstieiai gavo asmens laisv, teis isipirkti ir naudotis eme, pasirinkti usimim ar versl. Unemunje valstiei reforma buvo pradta pagal 1864 m. statym. Oficialiai Unemuns valstieiai ems gavo be ipirkos. Taiau ems mokesiai juos sunkiai prislg. Inteligentija m formuotis XIX a. pirmoje pusje. Pirmiausia tai buvo rus valdios aparato valdininkai, bajor savivaldos renkam organ tarnautojai. Jie privaljo bti isimokslin, taiau universitetinis isilavinimas nebuvo btinas. Tarp vietimo darbuotoj isiskyr Vilniaus universiteto profesra. Labai marga buvo menin inteligentija, kuriai didels takos turjo lenk kultra. Nemaa dalis inteligent buvo dvikalbiai. Nauja lietuvi inteligentija, kilusi i valstiei, m formuotis kapitalizmo raidos slygomis, jau panaikinus baudiav. To meto Lietuvos viesuomenei aktualiausia buvo tautinio apsisprendimo problema. Katalik banyios vaidmuo Daugum Lietuvos gyventoj sudar katalikai. Katalik banyia buvo svarbi visuomens gyvenimo jga. Carai siek apriboti banytins veiklos laisv: unitai prievarta veriami staiatikyb, katalik kunigams draudiama kriktyti miri santuok vaikus, mginta vesti griet pamoksl kontrol. Kita vertus, i rus valdios akcija privert Katalik banyi keisti santykius su rus valdia ir paiai atsinaujinti. Griet rus valdios politik Lietuvos katalik atvilgiu kritikavo ir popieiai. Carui Nikolajui I suvelninus antikatalikik veikl, susidar galimybs Vilniaus vyskupysts vadovu tapti Vaclovui ilinskiui, emaii Motiejui Valaniui. Nors vyskupas M. Valanius buvo tik vienos -emaii vyskupysts vadovas, taiau jo veikla turjo takos visai Lietuvai. M. Valaniaus pastangomis pasikeit Lietuvos dvasininkijos sudtis, jos kultrinis lygis ir veikla. Jis iugd nauj klierik kart, kuri vliau prisidjo prie Katalik banyios atsinaujinimo. Banyios atsinaujinimas, poskis liaud, sutapo su lietuvybs idj plitimu. Nuo pat ganytojikos veiklos pradios M. Valanius rpinosi, kad kunigai visoje vyskupystje mokt lietuvikai ir su liaudimi kalbt jos kalba. Svarbiausiose parapijose vyskupas stengsi paskirti savus seminarijos aukltinius, kurie turjo pakeisti lenkikai kalbanius kunigus. Ypa buvo palaikomi jauni kunigai, prisidj prie lietuvik knyg raymo ir leidimo.

M. Valanius dar didel tak visam lietuvi tautiniam sjdiui, kurio prieakyje buvo S. Daukantas. Varniuose susibr dauguma lituanistinio sjdio veikj, ne vien kunig, bet ir pasauliei. 18341850 m. S. Daukanto aplinkoje buvo subrandinti ne tik pradinio lietuviko vietimo, bet ir viduriniojo ir net auktojo mokslo planai ("emaii akademija"). Taiau pasaulietin ir Banyios viesuomen skirtingai sivaizdavo akademijos veikl. M. Valanius norjo, kad akademija ruot naujus Motiejus Valanius (1801-1875). Nuo 1850 m. katalik dvasininkus, S. Daukantas sivaizdavo akademij kaip emaii vyskupas, vietjas, raytojas, lietuvik mokslin lituanistikos centr, kur bt ruoiami istorijos ir kalbos mokykl, blaivybs draugij steigimo organizatorius darbai. M. Valanius Varniuose band kurti "maj akademij". Rus valdia puikiai suprato, kad vliau ijos galjo iaugti emaii dvasin akademija, ir iuos planus udraud. Kultros raida (1831-1863) iuo laikotarpiu kultrinio gyvenimo slygos Lietuvoje labai pablogjo. 1832 m. buvo udarytas Vilniaus universitetas. Po deimtmeio toks pat likimas itiko Vilniaus medicinos-chirurgijos bei Dvasin akademijas. Lietuvos kultrin gyvenim formavo kelios kultros ir mokslo draugijos. Pirmiausia - Vilniaus medicinos draugija, kuri buvo bene vienintel krato visuomenin mokslin draugija, sikrusi ir pradjusi veikti imperatorikojo Vilniaus universiteto aplinkoje ir gyvavusi iki 1840 m. Tai slygojo gydytoj -anuomet labiausiai organizuotos ir susitelkusios inteligentijos grups, vaidmuo. Gydytojai ne tik dirbo medicinos srityje, bet ir sitrauk kultrin gyvenim. spdingo Lietuvos kultros gyvenimo vykio -garsiojo leidinio "Vilniaus albumas" organizatorius buvo medikas Jonas Kazimieras Vilinskis. Daug jo koleg dirbo literatros, dails, muzikos srityse. Reikmingas vykis buvo ir 1855 m. kurta Vilniaus archeologijos komisija bei Senien muziejus. ios organizacijos veiklos sritys buvo labai vairios. Komisija domjosi istorija bei archeologija, literatra, daile, architektra ir net gamtos mokslais. Tai atspindjo viesuomens nor vien draugij suburti visas intelektualisias pajgas. Moksliniuose komisijos tyrinjimuose dominavo politins krato istorijos, o ne lietuvi kalbos ir tautosakos dalykai. Vilniaus archeologijos komisij buvo irinkti M. Valanius, L. Ivinskis, M. Akelaitis ir kiti inomi lietuvi visuomens veikjai. Taiau S. Daukantas (jo knyg bta komisijos bibliotekoje) nebuvo priimtas. Matyt, todl, kad komisija ignoravo lietuvi kalbos ir tautosakos tyrinjimus. Lietuvi kultros centrai po sukilim dl rus represij buvo iblakyti. Jie formavosi ir paioje Lietuvoje, ir toli nuo jos, ypa Rusijos imperijos sostinje Sankt Peterburge. Lietuv prijungus prie Rusijos, iame mieste prasidjusi lietuvi inteligentijos veikla itin isiplt nuslopinus 1830-1831 m. sukilim. Dalis inteligent, negalini pragyventi Lietuvoje, ia iekojo tarnybos arba buvo priversti ivykti i gimtins rus valdios sakymu. Sankt Peterburgo lietuvi kultros centras rpinosi lietuvik knyg leidyba, parapini mokykl steigimu, lietuvi liaudies krybos rinkimu bei tyrinjimu. iame mieste S. Daukantas para brandiausius veikalus, M. Valanius reng "emaii vyskupyst." XIX a. vid. m rykti Varni reikm lietuvi kultriniam sjdiui. 1845 m. Varni dvasins seminarijos rektoriumi buvo paskirtas M. Valanius. Jis pasiek kad seminarijos profesoriais tapt lietuvi ratijai nusipeln mons. Varni kultriniam branduoliui priklaus mokytojas i Rietavo, pirmj periodini lietuvik kalendori leidjas Laurynas Ivinskis, raytojas Antanas Baranauskas, "Anyki ilelio" eilmis puos kalendori puslapius. 1853 m. M. Valaniaus dka Varniuose buvo atidarytas garsaus Vilniaus spaustuvininko Adomo Zavadskio knygynas, anuo metu didiausias emaitijoje. L. Ivinskis prie knygyno kr skaitykl, i kurios aplinkiniai galjo parsineti knyg namus. Varniuose buvo sumanyta leisti pirmj lietuvik laikrat "Aitvaras", taiau valdia nesutiko. Kitas lietuvi inteligent brelis apsistojo gydytojo Petro Smugleviiaus nuomojamame Svirlaukio dvare (prie Jelgavos, Kuro gubernijoje). Jame sikr i Varni pasitrauks S. Daukantas, M. Akelatis. ia buvo brandinama mintis leisti lietuvik laikrat "Pakeleivingas". P. Smugleviiui pavyko suburti kelet turtingesni Lietuvos dvarinink bendram kultros rmimo darbui. Tai buvo bene pirmasis kolektyvinio mecenavimo atvejis ano meto Lietuvoje. Kultros idiniai anuo metu ruseno daugiausia Lietuvos provincijoje. Vilnius buvo oficialiosios bajorikosios kultros centras. Spaustuvs, bibliotekos, teatrai, periodini leidini redakcijos ir intelektual salonai buvo skirti diduomenei. ia viepatavo lenk kultra, skambjo lenk, yd, rus kalbos. Per vis XIX a. n vienoje Vilniaus banyioje nebuvo lietuvik pamald. Bandymas Vilniuje sutelkti isisklaidiusius valstietikos kilms lietuvi viesuolius yra susijs su

Mikalojaus Akelaiio veikla. Jis tikjosi vieno Vilniaus archeologijos komisijos vadov A. H. Kirkoro pagalbos leidiant "Liaudies bibliotekos" leidinius.
Klausimai ir uduotys 1. Kuo pasireik baudiavinio kio kriz? 2. Kas buvo bdinga Lietuvos visuomenei po Lietuvos prijungimo prie Rusijos? 3. Palyginkite valstiei padt iki baudiavos panaikinimo ir po valstiei reformos. 4. Koks buvo inteligentijos vaidmuo? Kuo skyrsi senoji ir naujoji lietuvi inteligentija? 5. Pateikite pavyzdi, rodani Katalik banyios svarb to meto visuomenje

26. Carizmo politika ir kova u valstybs atkrim XIX a. vid.


1831 m. sukilimas Lietuvoje

1830 m. Europ sukrt Liepos revoliucija Pranczijoje. Revoliucija pavergt taut judjim skatino ir Rusijoje. Caro vyriausyb prie Lenkijos sien sutelk kariuomen, rengdamasi pasisti j Europ slopinti revoliucijos. Plito kalbos, kad slopinti revoliucij teks ir Lenkijos kariuomenei. Dl to bsis mobilizuotas jaunimas. Tai ypa paatrino padt. 1830 m. lapkriio mn. slaptos Lenkijos organizacijos pradjo sukilim prie Rusijos valdi. Grup jaun lenk armijos karinink sukl mait ir per vien nakt i lapkriio 29 30 sugebjo patraukti savo pus Varuv. Parlamentas prim statym, kuriuo i rus caro buvo atimtas Lenkijos Karalysts sostas. Kadangi lenkams Vienos kongreso nutarimu buvo leista turti ne tik konstitucij, bet ir savo kariuomen, tai sukilimas virto reguliari kariuomens dalini kova. Prasidjus sukilimui Lenkijoje, vis labiau m bruzdti valstieiai, ypa emaiiai. I Liepojos emaitij pradjo plaukti supirkinjami ginklai ir audmenys, vis daniau ginkluotos grups prasiverdavo Lenkijos karalyst. Vasario 9 d. ijus rus valdios sakui dl rekrut mimo vyrai m bgti mikus. Ankstyv 1831 m. pavasar siliepsnojo sukilimas ir Lietuvoje. Sukilliai nuo caro valdios ivadavo beveik vis Lietuv. Didesns rus kariuomens dalys tebuvo likusios Kaune ir Vilniuje. Sukilimo emaitijoje slopinti i Kauno buvo pasistas tkstanio kari dalinys su keturiomis patrankomis. Taiau sukilliai privert j pasitraukti Prsij. Balandio mn. sukilliai band paimti Kaun ir Vilni, bet tai jiems nepavyko. I Lenkijos Lietuvos sukillius paremti buvo atsistas reguliariosios 12 tkst. 700 kari dalinys. Jam vadovavo generolai Antanas Gelgaudas ir Dezideras Chlapovskis. Vyriausiasis Lietuvos sukilli vadas buvo A. Gelgaudas. Sukilliai pam Kaun ir patrauk vakarus, o paskui pagrindins j jgos pasuko Vilni. Birelio 19 d. miesto pakratyje, Paneriuose, vyko mis. Sukilliai, patyr daug nuostoli, pasitrauk. J kariuomen stengsi sugrti Lenkij - maa dalis prasimu Varuv, o diduma, prispausti prie Prsijos sienos, j perjo, bet buvo sulaikyti ir nuginkluoti. Vienas karininkas, nusivyls Gelgaudu, j nuov.

Tikdamiesi adtos caro amnestijos i sukilimo pasitrauk dauguma dvarinink. emaitijos centre valstieiai pakl mait prie sukilimo vadovyb, sudaryt i sulenkjusi bajor. Sukilliai bajorai jga slopino tokius pat sukillius valstieius. Valstieiai ir emaitijos bajorai buvo nepatenkinti sukilimo vadovybe dl to, kad dauguma bajor siek tik vl susijungti su Lenkija, o apie baudiavos panaikinim negalvojo. Kaudamiesi su gausesnmis rus kariuomens jgomis, prastai ginkluoti, be vieningos vadovybs sukilliai pralaimjo visus mius. Ruden caro kariuomen sukilim nuslopino, nors vienas kitas sukilli brys mikuose kovojo iki 1832 m. pavasario. Nuslopinusi sukilim, rus valdia msi iauri veiksm prie Lietuvos, ypa emaitijos, gyventojus. Ji udar daug vienuolyn ir banyi, pastarsias vert cerkvmis. Valstieiai vl pajuto baudiavos sunkumus. Buvo faktikai panaikinta Lenkijos karalyst, jos kariuomen, konstitucija. Dauguma jos teritorijos padalyta gubernijas ir traukta Rusijos imperij. Lietuva ir Lenkija buvo nuniokotos, daug moni uvo sukilime, o dar daugiau buvo itremta Rusijos gilum. itremtj vietas atkelta rus kolonist, kurie turjo tapti caro valdios atrama. Daugelio sukilime dalyvavusi bajor dvarai buvo konfiskuoti. Nordama ugrobtus kratus priartinti prie Rusijos, rus valdia sustabd Lietuvos Statuto galiojim (1840 m.). Vietoj jo buvo vesti rus statymai.
Pasiprieinimas carizmui XIX a. vid. Sukilimo pralaimjimas nenutrauk kovos prie rus valdi. Veik kelios slaptosios organizacijos. Vilniaus medicinos chirurgijos akademijos studentai 1836 m. kr slapt Prancikaus Saviiaus vadovaujam draugij, vliau pavadint Demokratine draugija. Jos programoje akcentuota saviaukla, moralinis tobuljimas, kova su savivale, luom lygyb, labdara, religin tolerancija. 1837 m. draugija susisiek su Simonu Konarskiu, lenk emigrant organizacijos "Jaunoji Lenkija" emisaru. Jis m vienyti Ukrainos, Gudijos, Lietuvos student ir bajor grupes vien politin organizacij. Ji turjo parengti nauj sukilim prie Rusijos valdi. Taiau 1838 m. pavasar smokslas buvo susektas. Konarskis, Saviius, kiti student lyderiai buvo aretuoti. Po ilgo tardymo karo teismas 26 studentus atidav kariuomen, o Konarsk nuteis suaudyti. Bausm buvo vykdyta 1839 m. vasario 15d. Vilniuje. Rus valdia udar Vilniaus medicinos chirurgijos akademij, o studentus iskirst po Rusijos universitetus. Taiau ir toliau krsi naujos slaptosios organizacijos. Pati reikmingiausia buvo broli Prancikaus ir Aleksandro Dalevski suorganizuota "Lietuvos jaunuomens brolybs sjunga", veikusi 1846-1849 m. ir rengusi nauj sukilim Lietuvoje. Pagrindinis rengiamo sukilimo tikslas buvo isivaduoti i rus priespaudos ir atkurti valstyb, gyvavusi iki 1794 m. Taiau caro andarai sukilimo rengjus susek ir itrm Sibir.

Savita pasiprieinimo forma buvo blaivybs sjdis. Lietuvoje girtuokliavimas buvo sigaljs ne tik tarp bajor, bet ir tarp valstiei. XIX a. pirmoje pusje kiekvienas dvaras turjo savo degtins varykl ir po kelias kariamas. Jos duodavo didiul peln. Taiau XIX a. vid. popieiaus Pijaus IX paraginti dvasininkai m skelbti blaivyb. Vyskupo M. Valaniaus pradtas blaivybs sjdis greitai iplito Lietuvoje. Dauguma tikinij pasiadjo niekada negerti. Apie 80% emaii vyskupijos gyventoj tapo blaivininkais. Nordamas inaikinti visas nuo rus valdios nepriklausomas organizacijas, Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas blaivybs brolijas udraud (1864 m.). Po udarymo ilg laik Lietuvoje nebuvo joki organizacij. 1863-1864 m. sukilimas Pagrindinis sukilimo tikslas buvo politinis - atkurti sulugdyt Lenkijos-Lietuvos valstyb. Taiau bta ir kit sukilimo tiksl. Baudiavos naikinimo slygos nuvyl valstieius. Jie troko tuoj pat gauti piliei teises ir nemokamai tuos ems sklypus, kuriuos dirbo. 1861 m. pab. pradtas rengti sukilimas. Sukilliai, kaip ir 1830-1831 m., ikl k: "U ms ir js laisv". Sukilimo pradia buvo numatyta 1863 m. pavasar. Taiau rus valdia paioje met pradioje paskelb renkanti rekrutus Lenkijoje. kariuomen turjo bti paimta apie 10 tkst. lenk. Rekrut mimas turjo suardyti sukilimo rengj planus ir taip susilpninti pat sukilim. 1863 m. sausio 22 d. laikoma sukilimo pradia. T dien Centrinis tautinis komitetas, pasivadins Laikinja tautine vyriausybe, ileido manifest. Jis paskelb: valstybingumo atkrim, luom teisi sulyginim, perdavim valstieiams j naudojamos ems, feodalini prievoli panaikinim. Vasario 1-j prie sukilimo prisidjo ir Lietuvos provincijos komitetas. Kovo mn. sukilimas prasidjo Kauno gubernijoje. Pirmasis kov stojo kunigo Antano Mackeviiaus vadovaujamas brys. Sukilimo vadovai nesitikjo laimti vien savo jgomis. Sulaukti paramos buvo tikimasi i Pranczijos, Anglijos ir Austrijos. Lenkij ir Lietuv atvyko keli imtai savanori. Pulkininko T. Lapinskio vadovaujami 1863 m. i Londono buvo gabenami savanoriai ir ginklai. Prie Juodkrants juos uklupo audra. Laivas, nepasieks tikslo, pasuko vedij. Sukilliai aktyviausi buvo 1863 m. kovo vid.-liepos mn. Apie pus sukilli sudar bajorai, apie tredal valstieiai, kit dal miestieiai ir
dvasininkai.

Sukilimui slopinti caras atsiunt apie 200 tukst. kariuomen, vadovaujam generolo M. Muravjovo. Dl iauraus elgesio slopinant sukilim jis buvo pramintas Koriku. Sukilimas rus valdios dokumentuose niekinamai vadinamas "maitu," sukilliai - "nusikaltliais", sukilli briai - "gaujomis". Kovo pab. Lietuv atvyko karininkas Zigmas Sierakauskas. Jis m vadovauti sukilliams. Raguvos mikuose prie Z. Sierakausko prisijung A. Mackeviiaus vadovaujamas brys. Gegus 7-9 d. sukilliai kovsi su rus kariuomene prie Bir. Kautynse buvo sueistas, paimtas nelaisv ir Vilniuje pakartas Z. Sierakauskas. Liepos vid. Laikinosios tautins vyriausybs komisaro postas teko K. Kalinauskui. Organizuotas sukilimas baigsi tik 1864 m. vasario 10d. sumus K. Kalinausk ir po mnesio j Zigmas Sierakauskas (1826- pakorus Vilniuje, dabartinje Lukiki aiktje. 1863) kaljime. Bronislavo Pirmiausia i sukilimo m trauktis dvarininkai, Zaleskio ofortas nesulauk Pranczijos ir kit Vakar Europos valstybi paramos ir pamat, kad sukilimas pralaimi. Sekdama j pavyzdiu Katalik banyios vadovyb taip pat paragino sukillius padti ginklus. Kaip carui ra Kauno gubernatorius, i viso gubernijoje buvo apie 15 tkst. sukilli. J M. Muravjovo karikatra briuose i viso kovsi 77 tkst. sukilli. Sukilimo padariniai buvo prietaringi. Dauguma skauds ir tragiki: apribota Katalik banyios ir jos dvasinink veikla, represijomis slopinamas tautinis judjimas, udrausta vis draugij veikla, udrausta spauda lotynikomis raidmis, i mokykl ir staig paalinta lietuvi kalba, krat upldo rusakalbiai staiatikyb ipastantys valdininkai ir kolonistai. Kita vertus, rus valdia padar nuolaid valstieiams: panaikintas laas, palikti apytiksliai iki reformos turti ems sklypai, sudarytos palankesns slygos kapitalizmo raidai kaime, sumaintos pinigins prievols ir ems kaina.

Klausimai ir uduotys 1. Kokios buvo 1830-1831 m. sukilimo prieastys? 2. Kaip Lietuvos visuomen prieinosi caro valdiai, nuslopinus 1831 m. sukilim? 3. Kodl po baudiavos panaikinimo toliau bruzdjo valstieiai, stiprjo politinis gyventoj aktyvumas? 4. Kokie buvo 1831 m. ir 1863 m. sukilim padariniai?

27. "Taut pavasaris"

Didioji Pranczijos revoliucija ir nacionalinio judjimo pradia Kai 1789 m. liepos 14 d. prancz revoliucionieriai um Bastilij, jie ikilmingai paskelb: "Iauo apreikimo diena. Igird Pranczijos laisvs auksm, i kap kyla kaulai: jie yra liudininkai imtmei priespaudos ir mirties, ir jie skelbia mogaus ir taut atgimim <...>. Tironams atjo galas". I ties XIX a. vliau buvo pavadintas "Taut pavasariu", t.y. amiumi, kai gim nacionalins vienybs, nacionalins valstybs idjos. Europos tautos pakilo kov prie pavergjus, stengsi isilaisvinti i imperini gniaut ir sukurti savo valstybes. Iki Didiosios prancz revoliucijos Europa buvo sukaustyta feodalizmo ir absoliutizmo. Valstybs buvo kuriamos ne vienijant vien taut, bet remiantis teritoriniu-dinastiniu principu. Todl atskiras valstybes sudar ne viena, o kelios tautos. Neretai viena tauta buvo padalijama atskiroms valstybms. Pavyzdiui, po padalijim lenkai gyveno Rusijoje, Austrijoje, Prsijoje. Feodalizmo ir absoliutizmo epochoje visuomen ir valstybs santvarka buvo sursta ant luomins tvarkos pagrind. Tautin arba nacionalin savimon ia vaidino antraeil vaidmen. -Karaliams vykdant dinastin politik, stengiantis praplsti valstybi teritorijas, kar ar santuok metu atskiros valstybi dalys su miestais ir kaimais atitekdavo skirtingiems valdovams ir pavaldini tautyb niekas nekreipdavo dmesio. Tarp-bendruomeniniai ryiai taip pat nebuvo ivystyti, todl buvo sunku suvokti, kad kiek toliau gyvenantys mons kalba ta paia kalba, laikosi panai paproi, yra to paties tikjimo. Prasidjus revoliuciniams karams, buvo paadinta tautin prancz savimon. Visi alies gyventojai suvok priklaus vienai nacijai, turintys ginti ne monarch, o savo nacionalin valstyb. Vliau, kai Napoleonas ukariavo kitas Europos alis, patriotizmo bei nac ionalins vienybs
idjos iplito ir kitose Europos tautose.

Romantizmo tak nacionalizmo ir patriotizmo formavimuisi Vaizdiai apibdindami romantizmo epoch, istorikai danai sako, kad XIX a. pr. visa Europa paniro romantizmo sapn. Romantizmo srovs menininkai, tiek poetai, tiek dailininkai, ypatingai akcentavo moni jausmus, aistras, iekojo tautos ir visuomens itak. Tikrasis pasaulis ir gyvenimas romantikams buvo dvasinis, idealus pasaulis, kuris yra aminas ir begalinis. dvasin pasaul romantikai net prilygino Dievui. Remdamiesi tokia filosofija, romantizmo atstovai sak, kad tik praeityje reikia iekoti ideal, ten gldi tvyns ir tautos pagrindai. Todl romantikai idealizavo praeit, o ypa viduramius, kuriuose jie iekojo patriotizmo, pasiaukojimo u taut, u tvyn pavyzdi. Praeityje iekodami didvyrikumo pavyzdi, kovos u laisv simboli, romantikai skatino patriotizm, o taip pat ir atskiro mogaus individualum. ymiausi romantizmo atstovai yra angl poetas Lordas Baironas, vokiei kompozitorius Francas ubertas, lenk ir lietuvi poetas Adomas Mickeviius, rus poetai Aleksandras Pukinas bei Michailas Lermontovas. Romantizmo epochoje atsirado ir nauja literatros srov - istorinis romanas. ymiausiu jo pradininku yra laikomas angl raytojas Valteris Skotas, savo kriniuose apras Anglijos viduramius, sukilimus ir pavergtj kovas u laisv. Kov despotams, valdovams skelb ir prancz raytojas bei dramaturgas Viktoras Hugo. Romantizmas atsispindjo ne tik mene, bet ir moksliniuose tyrinjimuose. XVIII a. pab.-XX a. pr. imta tirti tautosak, uraomos liaudies dainos, pasakos. Buvo tiriamos ir sisteminamos Ryt Europos taut kalbos, raomos ek, lietuvi, latvi kalb gramatikos. Romantikai kompozitoriai kr muzik liaudies dain motyvais. Taip stengtasi iauktinti visa tai, kas buvo sukurta tautos. Tai stiprino tautin savimon. Taut atgimimas Vidurio ir Ryt Europoje Romantizmui darant tak, prasidjo tautinis judjimas Ryt ir Vidurio Europoje bei Balkanuose. Daugelis ia gyvenusi taut viduramiais buvo sukrusios savo valstybes, taiau XV-XVIII a. prarado savarankikum, jo Rusijos, Turkijos, Austrijos imperijas bei Prsijos karalysts sudt. Lenk, ek, vengr ir kit taut nacionalin atgimim paskatino Didioji Pranczijos revoliucija, laisvs, lygybs bei brolybs idjos. Viduramiais, kai Ryt Europoje susikuria valstybs, jose nesigali t taut kalbos. Tiek banyioje, tiek valstybs reikaluose buvo vartojama lotyn, senoji slav, o Balkanuose - senovs graik kalbos. Viduramiais nacionalin kalb vartojo tik valstieiai. Bajorija danai nutautdavo

ir perimdavo vyraujanios valstybje tautos kalb. Pavyzdiui, daugelis lietuvi bajor sulenkjo, ek bajorija perm vokiei kalb bei kultr, taip pat suvokietjo vengr bajorai, kurie dominavo kroat, rumun gyvenamose teritorijose. Latvikai ir estikai daugiausiai kalbjo tik valstieiai, nes j gyvenamose teritorijose dominavo vokiei feodalai arba rus didikai, o ukrainiei emse - lenk bajorija. Tokie kalbos skirtumai irykjo netgi tarp kaimo ir miesto. Ryt Europos miestuose vyravo gyventojai kitatauiai. Lenkijoje daugumoje miest dominavo vokieiai arba ydai. Vengrijos miestuose, kaip ir ekijos, Latvijos ir Estijos, gyveno vokieiai. Lietuvos miestai tautine sudtimi buvo itin margi. Juose gyveno lenkai, ydai, vokieiai. Tik antroje XIX a. pusje, prasidjus pramons perversmui, vis daugiau valstiei klsi miestus. Tautiniam judjimui prasidjus, vis pirma buvo raginama gaivinti nacionalin kalb, vis plaiau j vartoti, siekti, kad tautos gyvenamoje teritorijoje ji tapt valstybine. "Tauta gyva savo kalba" toks buvo prasidjusio tautinio atgimimo kis. Visuose Ryt Europos kratuose buvo pradti steigti nacionaliniai teatrai, muziejai, plito nacionalin literatra. XIX a. pr. tokiam nacionaliniam atgimimui Lenkijoje ir Vengrijoje vadovavo bajorija bei inteligentija. Kitose tautose, pavyzdiui, ekijoje, Rumunijoje, Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje, kuri valdantysis sluoksnis buvo veik visikai nutautjs, nacionalinio atgimimo puoseltojais daniausiai tapdavo i valstiei arba miestiei kil inteligentai.

1870 m. karikatra, vaizduojanti didisias Europos valstybes

Atrod, kad isivadavimo viltis bus galima gyvendinti prasidjus 1848 m. revoliucijai. Revoliucijos metu patyr skaudi pralaimjim, lenkai, ekai, vengrai, kroatai savo pastangas sukoncentravo usitikrinti politin ir kultrin autonomijas, nesiekdami visikai atsiskirti nuo Austrijos imperijos. Isivaduoti i svetimj priespaudos XIX a. pavyko Balkan tautoms, kovojusioms prie turkus. ioje kovoje jas rm didiosios Europos valstybs, todl ir kova buvo skminga. Savo valstybingum atkr bei Osman jung nusimet serbai, vliau graikai, rumunai, bulgarai, o XX a. pr. savo valstyb sukr albanai.
ovinizmas "Taut pavasar" lydjo ir kai kurie negatyvs nacionalizmo reikiniai. Be sieki sukurti tautines valstybes, atsirado mginimai ikelti savo taut ir nacij vir kit, net ugrobti kaimynines tautas bei j emes. Vis pirm XIX a. pus italai bei vokieiai siek sukurti, suvienyti savo tautines valstybes. Tai jiems pavyko gyvendinti 1860-1871 m. Taiau paskelbusi vieningos II-osios imperijos atkrim, Vokietija pradjo siekti dominuoti Europoje, norjo germanizuoti ugrobtas lenk emes. Italai m vertis Adrijos jros pakrantes, siekdami istumti ten gyvenusius slovnus ir kroatus. Net neturjusios savo valstybi tautos norjo varyti kit taut teises. Lenkai nenorjo pripainti

lietuvi teiss apsisprsti bei visaip var ukrainiei nacionalin judjim. Vengrai, 1867 m. pasiek labai plai politin-kultrin autonomij Austrijos-Vengrijos sudtyje, savo ruotu, slopino rumun, kroat, slovak nacionalinius judjimus. Kaip yra taikliai pastebjs lietuvi istorikas Vincas Trumpa, taut nacionalizmas neivengiamai veda imperializm. Taiau ma taut nacionalizmas gimdo tik ma imperializm. Tuo tarpu didiosios Europos tautos siek sivyrauti Europoje, grobti, ukariauti kitas alis. Tuo metu gim ir ovinizmas -teorija, kad tik didels tautos ir didels valstybs gali ilikti, sitvirtinti pasaulyje. Jos turi uvaldyti kitas nacijas, vis pirma "antrares", t.y. kitos rass, kito tikjimo, kitos kultros tautas, kurios, neva, negali sukurti pilnaverts valstybs. Tai antroje XIX a. pusje paskatino kolonij grobim, valstybi takos pltim, ginklavimosi varybas bei kov "dl vietos po saule".
Klausimai ir uduotys /. KodlXIXa. yra vadinamas "Taut pavasariu"?
2. Kaip iki XIXa. buvo kuriamos valstybs?

3. 4. 5. 6.

Kodl tautin savimon nesiformavo feodalinje visuomenje? Koki tak nacionalizmo formavimuisi padar romantizmas? Kodl prasidjus tautiniam judjimui buvo siekiama atgaivinti nacionalin kalb? Kokios tautos Europoje siek savarankikumo? 7. Kokie buvo neigiami nacionalinio judjimo bruoai? Pateikite konkrei pavyzdi.

28. Vokietijos suvienijimas


Vokietijos kunigaiktysts po Vienos kongreso Iki prancz okupacijos ventoji vokiei tautos Romos imperija buvo netvirta daugiau nei 300 smulkij kunigaiktysi sjunga. J 1806 m. panaikino Napoleonas, paliks tik 50 kunigaiktysi. Vienos kongrese ventoji vokiei tautos Romos imperija nebuvo atkurta. Vietoje jos buvo sukurtas naujas politinis junginys - Vokietijos sjunga. Vienos kongrese vokiei kunigaiktysi buvo dar labiau sumainta. Vokietijos sjung, 1815 m. birelio 8 d. pasiraius jos Konstitucij, sudar 35 kunigaiktysts ir keturi laisvieji imperijos miestai. Centrinis jos valdymo organas buvo kunigaiki ir karali paskirt atstov susirinkimas Bundestagas. Po Vienos kongreso kai kurie kunigaikiai pasil panaikinti vidaus muit sienas ir sustiprinti ekonominius vokiei valstybi ryius. Labiausiai muit sjungos sukrimu buvo suinteresuota Prsija. Vienos kongrese u Rusijai atitekusi Varuvos kunigaiktyst Prsija gavo Pareinio kunigaiktystes ir Vestfalij prie Pranczijos sienos. Kadangi ias emes nuo Prsijos skyr vidurio Vokietijos kunigaiktysts, buvo stengtasi visas jas suvienyti. Po ilg deryb 1834 m. buvo kurta bendra Vokietijos muit sjunga. j nejo tik Austrija. Nacionalinio judjimo pradia Po Napoleono kar ir Vienos kongreso daugelis piliei buvo patenkinti sivyravusia taika ir politine santvarka. Taiau dalis patriotikai nusiteikusi vokiei student, dalyvavusi kare prie Napoleon, buvo nusivyl Vienos kongreso sprendimais, j tikslas buvo vieninga vokiei nacionalin valstyb. 1817 m. spalio 18d. prie Vartburgo pilies buvo surengtas student suvaiavimas. j atvyko vienuolikos Vokietijos universitet atstovai. vents dalyviai sak patriotines kalbas, reikalavo suvienyti Vokietij. Po Vartburgo vents nacionalinis judjimas Vokietijos universitetuose dar labiau isiplt. Bijodamas, kad ie vykiai gali sukelti net revoliucij, Austrijos kancleris K. Meternichas pareikalavo suaukti Didij valstybi konferencij, kurioje be Austrijos ir Prsijos dalyvavo dar atuonios vokiei valstybs. Konferencija posdiavo 1819 m. rugpjio 6-31 d. Karlsbade. ioje konferencijoje buvo nutarta udrausti vokiei student sjung, o student ir profesori veikl pavesti tikrinti vyriausybi patvirtintiems priirtojams. Visi profesoriai, agitav studentus prie esam santvark, turjo bti paalinti i universitet. Taip pat buvo vesta grieta spaudos cenzra, bendra komisija turjo sekti visuomen ir ukirsti keli bet kokiai agitacijai kunigaiktystse. Nepavyks mginimas suvienyti al Kai 1848 m. Vien pasiek inia, kad Pranczijoje prasidjo revoliucija, o karalius Luji Pilypas priverstas atsistatydinti, Austrijos sostins gyventojai sujudo. Miesto kavins buvo perpildytos moni. ia buvo dalijamasi naujausiomis iniomis apie revoliucij Paryiuje ir prasidjusius neramumus Vokietijos miestuose. tampa m didti, mons puol bankus atsiimti savo pinig. Maisto produkt kainos kilo ne dienom, bet valandom. Stiprjo vis gyventoj sluoksni nepasitenkinimas vyriausybe, imperatoriui buvo teiktos peticijos reikalaujant pertvarkyti valstybs valdym, suaukti parlament, panaikinti cenzr ir reformuoti ekonomik. Taiau imperatorius Ferdinandas reikalavimus atmet. Jis nesitikjo, kad revoliucija gali kilti jo valdomoje alyje. Todl 1848 m. kovo 13 d. student demonstracijai virtus ginkluota kova, imperatorius i nuostabos teitar: "Ar tai vyksta i ties?" Isigands jis tuoj pat atleido i pareig jam 39 metus tarnavus kancler K. Meternich. inios apie Vienos vykius pasiek Berlyn ir 1848 m. kovo 18 d. demonstracija bei barikad kova, prasidjo ir iame mieste. Berly nieiai nuo stog ant kareivi galv m mtyti akmenis, pilti kart vanden, audyti i savo but, imutruotos kavalerijos gretos pakriko. Generolai su sukilliais pasil susidoroti bombarduojant miest patrankomis.

Karaliui Frydrichui Vilhelmui IV nepatiko mintis, kad jo valstybs sostin gali bti sugriauta savos kariuomens. Jis sak jai atsitraukti ir sutiko vykdyti sukilusi miestiei reikalavimus. Panaiai vykiai klostsi ir kitose vokiei kunigaiktystse. Sukilliai pasiek, kad bt pakeisti nekeniami ministrai, buvo garantuota spaudos ir susirinkim laisv, leista irinkti parlamentus, kurie turjo patvirtinti konstitucijas. Vienas i pagrindini revoliucionieri reikalavim buvo vieningo Vokietijos parlamento rinkimai. Maai galios turjs Vokietijos sjungos Bundestagas buvo paleistas, ir 1848 m. gegus 18d. irinktas Nacionalinis susirinkimas. 812 deputat, susirink Frankfurte, turjo parengti ir priimti nauj konstitucij ir padti pagrindus Vokietijos susivienijimui. Frankfurto parlamento nariai man, kad primus nauj konstitucij Vokietija bus suvienyta. Daug diskusij kilo dl Austrijos. Dauguma deputat man, kad bsim Vokietijos imperij gali sudaryti tik vokikos Austrijos ems. Tai nepatiko Vienos vyriausybei, ir ji atauk deputatus. Tuomet Nacionalinis susirinkimas pasirinko vadinamj "maosios Vokietijos" keli - suvienyti Vokietij vadovaujant Prsijai ir netraukti i suvienyt valstyb Austrijos. Taiau Frydrichas Vilhelmas IV atsisak Frankfurto parlamento pasilymo tapti Vokietijos imperatoriumi. Nacionalinio susirinkimo delegatams jis pasak imperatoriaus karn gals priimti tik i vokiei kunigaiki, o ne parlamentar rank. 1849 m. revoliucija buvo nuslopinta, o Frankfurto parlamentas ivaikytas. Prsijos ikilimas Po revoliucijos, sikius Rusijai, nenorjusiai Vokietijos sustiprjimo, 1850 m. buvo atnaujinta Vokietijos sjunga, o vadovavimas jai vl atiteko Austrijai. Taip tarp Prsijos ir Austrijos siieb nesantaika. Didjant prietaravimams tarp Prsijos ir Austrijos, naujasis Prsijos karalius Vilhelmas I nusprend reformuoti kariuomen: numat padidinti kareivi skaii ir pratsti tarnybos laik. Prsijos parlamentas tam pasiprieino ir pareikalavo sumainti kareivi tarnybos laik bei suteikti teis tik parlamentui tvirtinti karin biudet. Kilus konfliktui, karo ministro patartas, 1862 m. rugsjo mnes karalius atauk Prsijos pasiuntin Ot fon Bismark i Paryiaus ir paskyr j ministru pirmininku. O. Bismarkas buvo pasirys ir be parlamento sutikimo gyvendinti kariuomens reform. Be to, nordamas savo pus patraukti didesn dal deputat ir visuomens, jis siek pasinaudoti pergalmis usienio politikoje. Pirma tokia galimyb atsirado kilus konfliktui su Danija dl vokik lezvigo ir Holteino kunigaiktysi. Abi jos pagal asmenin unij priklaus Danijai. Taiau 1863 m. Danijos karalius, sulauydamas tarptautinius susitarimus, lezvigo kunigaiktyst norjo prijungti tiesiogiai prie karnos emi. Vokietijos sjunga tok Danijos ingsn u-protestavo. Prsija ir Austrija buvo pareigotos pasiprieinti Danijai. 1864 m. jungtin Prsijos ir Austrijos kariuomen upuol Danij ir keliose kautynse per trump laik sutriukino jos kariuomen. Danijos karalius buvo priverstas atsisakyti teisi lezvigo ir Holteino kunigaiktystes. Po tokio laimjimo vokiei kunigaiktystse kilo patriotizmo banga. Dauguma vokiei palaik Prsij. Tada O. Bismarkas ryosi sutriukinti Austrij ir tvirtinti Prsijos viepatavim. Pretekstas kariauti buvo prietaravimai dl lezvigo ir Holteino. Prsija norjo tiesiogiai ias emes prijungti prie savo teritorijos. Austrija, prieingai, reikalavo suteikti joms savarankikumo ir irinkti jas valdysiant kunigaikt. 1866 m. Prsija austr valdom Holtein ved savo kariuomen. Prasidjo karas su Austrija, kur greitai laimjo Prsija. Ji pademonstravo savo pranaum: jos kariuomen buvo ginkluota moderniais ginklais, o mobilizuoti kareiviai front buvo veami geleinkeliais, kuri Austrija turjo labai maai.
Antrosios Vokietijos imperijos sukrimas Sutriukinus austrus, Prsijai suvienyti Vokietij trukd Pranczija, nenorjusi, kad alia jos ikilt stipri valstyb. Prsijos ir Pranczijos karo pretekstu tapo konfliktas dl Ispanijos sosto pdinio. Nuo 1868 m., nualinus nuo sosto karalien Izabel II, Europos valstybs Ispanijai iekojo naujo tinkamo valdovo. Prsijai kandidatu pasilius princ Leopold fon Hohenzolern, tolim Vilhelmo
Otas fon Bismarkas

I giminait, tam pritar Ispanijos vyriausyb. Pranczijos imperatorius Napoleonas III tokiam sprendimui pasiprieino. Per prancz pasiuntin jis perdav Vilhelmui I protest. is nusileido prancz reikalavimams ir paadjo, kad Leopoldas Ispanij nevyks. Bet po to pokalbio su prancz pasiuntiniu Vilhelmas I O. Bismarkui pasiunt stenogram. Prsijos kancleris, sutrumpins pokalb ir paliks tik pasiuntinio grasinimus, telegram perdav laikraiams. Ji, ispausdinta vokiei ir prancz spaudoje, sukl pasipiktinimo audr. 1870 m. liepos 19 d. Pranczijos vyriausyb paskelb Prsijai kar. Per trump laik mobilizuota vokiei kariuomen buvo beveik du kartus didesn nei prancz. siverusi vokiei kariuomen iskyr prancz karinius dalinius dvi grupes. Viena j buvo apsupta Meco tvirtovje, o kita, vadovaujama imperatoriaus Napoleono III, Sedano tvirtovje. Rugsjo 2 d. Sedane apsupta 100 tkst. prancz kariuomen kartu su Napoleonu III pasidav vokieiams nelaisv. Kai i inia pasiek Paryi, 1870 m. rugsjo 4 d. Pranczija buvo paskelbta Respublika. Paskubomis sudaryta nauja kariuomen drsiai ir atkakliai pasiprieino vokieiams. Taiau Meco tvirtovje apsuptoms prancz dalims spalio mn. pasidavus nelaisv, prancz jgos seko. Nuo rugsjo mn. Paryius buvo apsuptas ir kasdien bombarduojamas. 1871 m. sausio mn., tik po to, kai buvo suvartoti visi maisto rezervai, ipjauti net zoologijos sodo vrys, o gatvi mediai ikirsti kurui, Paryiaus gyventojai kapituliavo. Dl neskmi kilo neramumai mieste, vyriausyb buvo priversta bgti, o valdi mieste perm sukilliai. Taip prasidjo Paryiaus Komunos, kurioje daugum sudar darbinink, kairij partij atstovai, valdymas. 1871 m. gegus mn. Paryiaus Komuna lugo, vyriausybs paklusniai kariuomenei turmavus miest ir kraujyje paskandinus sukilim. 1871 m. gegus 10d. Frankfurte pasiraius taikos sutart, Pranczija neteko Elzaso ir Lotaringijos, turjo sumokti 5 mlrd. aukso frank reparacijas. i suma turjo bti imokta per trejus metus, be to, per t laik pranczai turjo ilaikyti okupacin vokiei kariuomen. 1871 m. sausio 18 d., dar tebevykstant kautynms prie Paryiaus, Versalio rmuose buvo paskelbta, kad sukurta Vokietijos imperija. Imperatoriaus titulas buvo pasirinktas neatsitiktinai. Juo buvo pabrtas Prsijos iskirtinumas vokiei kunigaiki sjungoje. Kita vertus, tuo buvo apeliuojama ir vokiei nacionalinius jausmus, pademonstruota itikimyb istorinms tradicijoms, primenama viduramiais gyvavusi Vokietijos imperija. Klausimai ir uduotys 1. Kuo Vokietijos sjunga skyrsi nuo ventosios vokiei tautos Romos imperijos? 2. Kodl dalis vokiei nusivyl Vienos kongreso nutarimais? 3. Koki reikm vokiei emms turjo 1848 m. revoliucija? 4. Kokios prieastys lm Prsijos ikilim? 5. Kokios buvo Pranczijos ir Prsijos karo pasekms? 6. Kaip buvo sukurta Vokietijos imperija? 7. Kuo Vokietijos suvienijimas skyrsi nuo Italijos suvienijimo?

29. Italijos kelias susivienijim


Politinis Apenin pusiasalio emlapis Pirmoje XIX a. pusje Italijos, politiniu poiriu, nebuvo.

Apenin pusiasalis buvo suskaidytas kelet valstybi: pietuose -- Burbon valdoma Neapolio ir Sicilijos karalyst; centre - Popieiaus valstyb su sostine Roma. iaurje esani Toskanos hercogyst su sostine Florencija supo Modenos ir Parmos hercogysts. ios trys valstybs buvo valdomos Habsburg dinastijos atstov. Austrijai priklaus Lombardijos ir Venecijos provincijos. iaurs vakaruose su Pranczija ribojosi Pjemonto-Sardinijos karalyst, valdoma Savojos dinastijos. Apenin pusiasalio valstybs beveik nepalaik joki ryi. Susisiekimo sistema buvo tokia primityvi, kad artimesni ekonominiai ryiai tarp iaurs ir piet valstybi buvo nemanomi. Kalbos skirtumai buvo dideli, milanieiai sunkiai suprato Sicilijos valstiei dialekt, o ie - Romos gyventoj kalb. Nacionalinio judjimo pradia Tuoj po Vienos kongreso tarp apsivietusi Italijos gyventoj m plisti nacionalinio susivienijimo idjos. Jas pirmiausia skatino pranczmeio patyrimas. Napoleonas ital kunigaiktystes buvo sujungs vien valstyb, pakeits statymus ir sukrs efektyv valdymo aparat. Restauracijos metais, atkrus reakcinius reimus, imta manyti, kad tik suvienijus Italij galima sukurti liberali, turini paangius statymus valstyb. Italijos suvienijimo siek ir ital pramonininkai bei prekybininkai. Tarp atskir valstybli panaikinus sienas ir muitus, buvo galima iplsti rink, spariau tiesti geleinkelius bei modernizuoti Italijos uostus, kuri reikm, sukrus garlaiv bei pagyvjus prekybai Viduremio jra, gerokai iaugo. Nacionalin vienyb skatino ir neapykanta Austrijai. Jos kariuomen, remdama reakcinius reimus, eimininkavo visame pusiasalyje. Habsburgai be gailesio susidorodavo su tautini idj alininkais, persekiojo tuos, kuriuos tar neklusnumu reimui. Todl tkstaniams ital ivyti austrus tapo venta nacionaline pareiga.
Madzinis ir "Jaunoji Italija" Po Vienos kongreso beveik dvideimt met svarbiausia pasiprieinimo austrams jga buvo slaptos karbonar (it. - "medio anglies degintoj") organizacijos. Karbo-narai siek ivyti austrus i Italijos ir labai aktyviai veik prasidjus 1820-1821 ir 1831 m. revoliucijoms. Revoliucij ir sukilim pralaimjimas parod silpnsias karbonar organizacij savybes. ios organizacijos neapm visos Italijos, buvo prastai organizuotos ir greitai suirdavo. 1831 m. i Genujos kils Diuzep Madzinis kr nauj organizacij, turjusi nekartoti karbonar klaid. i organizacija, pavadinta "Jaunoji Italija", buvo jau ne atskir vietovi, o bendra nacionalin revoliucionieri sjunga. Vadovaujama D. Madzinio ji turjo pakelti kov visus Italijos mones, ivijus austrus sukurti laisv, nepriklausom Italijos respublik. Be karbonar ir D. Madzinio alinink, Italijoje buvo gana stipri politin srov, kuri tikjosi suvienyti al vadovaujama popieiaus. Viltys vadovaujant popieiui suvienyti Italij lugo 1848 m., prasidjus revoliucijai. Nors popieius Pijus IX ir pasiunt savo kariuomen iaur atremti siverusi austr, bet 1848 m. balandio 29 d. netiktai pareik, jog jis nekovos su Austrija. Taip popieius prarado liberal param, o paioje Romoje prasidjo neramumai, ir lapkriio mn. Pijus IX buvo priverstas bgti. 1849 m. vasario mn. Roma buvo paskelbta respublika, o jai vadovauti pakviestas D. Madzinis. Popieiaus ivijimas sukl katalikik ali nepasitenkinim. Italij karin ekspedicij pasiunt Pranczija. 1849 m. balandio mn. 10 tkst. prancz kariuomen isilaipino Italijoje. I pradi ji mgino dertis su sukilliais, bet deryboms lugus pradjo karo veiksmus. Nuo balandio iki birelio mn. D. Garibaldio surinktiems savanoriams pavyko atmuti Rom puolanius pranczus. Padiai tapus beviltika, jo briai pasitrauk iaurs Italij, kalnus. Vliau D. Garibaldis buvo priverstas pasitraukti usien. Pjemonto ikilimas 1848 m. revoliucijai pralaimjus, sumajo D. Madzinio alinink, nes visuotinio liaudies judjimo sukelti nepavyko. Todl nacionalinio susivienijimo alininkai nuo iol didiausias viltis m sieti su Pjemonto Sardinijos karalyste, kuri atkakliai kovojo prie Austrijos viepatavim Apenin pusiasalyje. Karalius Viktoras Emanuelis II politikai nebuvo labai imintingas, bet turjo ger patarj - Pjemonto ministr pirminink graf Kamil Kavr. Bdamas liberalas, K. Kavras Anglijos pavyzdiu pertvark Pjemonto-Sardinijos valdym. gyvendinus reformas, Pjemontas tapo viena paangiausi to meto valstybi: buvo skatinamas pramons ir geleinkelio tinklo pltimas, sukurta paangi mokesi ir rinkliav sistema. U dalyvavim 1854-1856 m. Krymo kare prie Rusij Pjemontas usitikrino Didiosios Britanijos ir Pranczijos palankum. Ketindamas sutvirtinti Pjemonto, kaip nacionalinio judjimo vadovo, pozicijas, K. Kavras Pjemonto parlamente skatino patriotines antiaustrikas kalbas.

Karas prie Austrij Iekodamas paramos usienyje, K. Kavras suartjo su Pranczija. 1858 m. Plombiere K. Kavras ir Napoleonas III pasira slapt susitarim. Pranczija sipareigojo Pjemontui suteikti karin pagalb kare prie Austrij. Plombiero susitarimai buvo naujov XIX a. tarptautiniuose santykiuose. Juose buvo numatyta smoningai iprovokuoti kar. Po deryb K. Kavras Viktorui Emanueliui ra, kad jiedu su Napoleonu III, palink prie emlapio, iekojo patogios vietos, kur toks konfliktas galt bti iprovokuotas. 1858m. pab. Austrija Lombardijoje ir Venecijoje paskelb jaunuoli aukim austr kariuomen. Tai sukl nepasitenkinim, jauni italai m bgti Pjemont. Tai buvo pretekstas K. Kavrui rengtis karui. Austrijai paskelbus ultimatum, abiej valstybi karo veiksmai prasidjo 1859 m. balandio mn. Austrai eng Italij net neturdami tinkam emlapi ir nesutrukd susijungti prancz ir Pjemonto kariuomenms. Austrai buvo sumuti. Lombardija ir Milanas buvo ivaduoti. 1859m. Toskanoje, Modenoje, Parmoj prasidjo revoliuciniai sjdiai, suaukti parlamentai nutar prijungti ias alis prie Pjemonto. vykiai iaurje paskatino nacionalin judjim Italijos pietuose. Sugrs i emigracijos, D. Garibaldis surinko tkstant savanori ir 1860 m. gegus mn., su ja atplauks i Genujos, isilaipino Sicilijoje. Neapolio karalius ia turjo 20 tkst. moni kariuomen, kuri, atrodo, lengvai galjo sutriukinti D. Garibaldio vedam student, poet ir laims iekotoj br. Taiau isiskaidiusi kariuomen pasiprieinti nesugebjo. Liepos mn. visa Sicilija jau buvo D. Garibaldio rankose. Neapolis ir Sicilija buvo prijungti prie Pjemonto. 1861 m. vasario mn. Turine susirinko pirmasis Italijos parlamentas, kuriame nebuvo tik Romos ir Venecijos atstov. Viktoras Emanuelis II buvo paskelbtas Italijos karaliumi, o sostine iki 1870 m. tapo Florencija.

Suvienijusi Italij, Pjemonto vyriausyb, neatsivelgdama pietini krat tradicijas ir paproius, primet jiems savo valdymo struktr. Neapolio karalysts paproiai ir statymai buvo panaikinti ir udrausti, kratas buvo beatodairikai ekonomikai inaudojamas. Piet italai m reikti nepasitenkinim atjnais i iaurs. Suvienytos Italijos parlamentas paskelb, kad valstybs sostin turi bti Roma. Taiau Pijus IX nesutiko prijungti savo vald prie suvienytos valstybs. Roma prie Italijos buvo prijungta tik 1870 m., per Pranczijos ir Prsijos kar. Rom ygiavus ital kariuomenei, popieius atsisak pripainti prijungim ir usidar u Vatikano sien. Nors politikai Italija buvo suvienyta, taiau ekonominiu, socialiniu, kultriniu poiriu, ji buvo nevienalyt alis. Dl nuolatini kar ji buvo isekusi, plito korupcija. Tik kiek vliau valstyb m remti geleinkeli tiesim, pramons vystym atsilikusiose alies rajonuose. Kadangi u Italijos rib gyveno daug ital, daugiausiai Austrijos pakraiuose, nordama nukreipti gyventoj dmes nuo vidaus sunkum, vyriausyb vis ragino prisijungti ir tas emes, kur daugum gyventoj sudar italai. Klausimai ir uduotys
1. Kokios valstybs XIX a. pirmoje pusje sudar Apenin pusiasal?

2. Kokios prieastys lm nacionalinio judjimo pradi Italijoje? 3. Kuo skyrsi D. Madzinio "Jaunosios Italijos " organizacijos veikla nuo karbonar judjimo ? 4. Kodl popieiui Pijui IX nepavyko suvienyti Italijos? 5. Kodl Pranczija rm italus, kovojusius prie Austrij? 6. Apibdinkite D. Garibaldio veikl vienijant Italij. 7. Koki reikm Italijos suvienijimui turjo Prsijos-Austrijos ir Pranczijos-Prsijos karai?

30. Austrija-Vengrija ir Balkan tautos


Austrijos imperija 1815-1867 m. Vienos kongrese Austrija vaidino vien pagrindini vaidmen sudarant taik Europoje. Austrijos kancleris K. Meternichas pirmininkavo kongreso posdiams ir turjo nemaai takos nustatant nauj pokarin tvark Senajame emyne. Vienos kongrese Austrija galutinai atsisak savo buvusios provincijos - Belgijos. U tai Austrijai buvo grintos Napoleono atpltos iaurs Italijos teritorijos - Lombardija ir Venecija. Austrija vadovavo Vienos kongrese sukurtai Vokietijos sjungai. Sudaryta taika ir sivyravusi jg pusiausvyra danai vadinama Meternicho sistema. Austrijos kancleris buvo u tai, kad visose Europos alyse bt atkurtos senosios monarchijos ir ilaikytos kongrese nustatytos valstybi

sienos. Todl Austrija aktyviai slopino revoliucinius ir nacionalinius judjimus ne tik Vokietijos sjungos kunigaiktystse, bet ir Italijoje, Lenkijoje. Pirmoje XIX a. pusje Austrijoje prasidjo pramons perversmas. Ypa spariai pramon vystsi ekijoje bei Austrijos sostinje Vienoje. Besipleiant fabrikinei gamybai, iaugo ir socialins problemos. Miestus upldo vargingi valstieiai, iekantys darbo ir pragyvenimo altinio. Ne tik skurdas, nedarbas, bet ir nacionalins problemos atrino padt Austrijoje. Habsburg imperija buvo daugiataut. ekai, lenkai, slovakai, vengrai, kroatai ir kitos tautos buvo nepatenkintos vokiei dominavimu ekonominiame bei politiniame alies gyvenime. Neirint i problem, buvo ir nemaai pertvarkym. Valstybs valdymas buvo gerokai liberalizuotas. Daugiau teisi buvo suteikta vietiniams valdios organams. Galicijai, Kroatijai, Slovnijai suteikta ribota autonomija. Mokykl nebekontroliavo Banyia, buvo reformuoti teismai ir suteiktos lygios teiss ydams. Praktikai buvo panaikinta cenzra, vykdyta kariuomens reforma. Lygi teisi suteikimas Vengrijai Austrijai pralaimjus Italijoje ir patyrus neskm prie Prsij, ikilo btinyb reformuoti imperij. Ypa aktyviai autonomini teisi m reikalauti vengrai. Po ilg deryb, 1867 m. birelio mn. Prancikus Juozapas I pritar naujai imperijos konstitucijai ir Vengrijos teisi sulyginimui su Austrija. Vengrija ir Austrija tapo savarankikos imperijos dalys, kurias vienijo personalin unija, t.y. Austrijos imperatorius buvo renkamas Vengrijos karaliumi. Abi valstybs dalys turjo savo atskirus parlamentus ir vyriausybes. Bendra buvo tik usienio politika, kariuomen ir valstybs finansai. Taiau lygi teisi suteikimas vengrams neisprend vis nacionalini problem. Nepatenkintos naujja tvarka liko slav tautos.
Imperatorius Prancikus Nacionalinis judjimas ir autonomijos siekiai Juozapas I Sekdami Vengrijos pavyzdiu, plaios autonomijos, bdami Austrijos sudtyje, reikalavo ekai. 1871 m. buvo parengtas planas sukurti trilyp monarchij, t.y. ekijai suteikti tokias paias teises, kaip ir Vengrijai. Prancikus Juozapas I turjo bti karnuotas ekijos karaliumi. Taiau plan gyvendinti sutrukd vokieiai, gyven ekijos teritorijoje. Jie bijojo prarasti savo vyraujani padt ir nuogstavo, kad po ek kitos tautos pareikalaus nepriklausomybs. Todl imperatorius buvo priverstas atsisakyti plan suteikti ekams autonomij. ekams buvo suteikta tik teis turti daugiau savo atstov Austrijos parlamente. Greta vokiei kalbos, valstybine buvo pripainta ir ek kalba. Galicijoje privilegijuot padt um lenkai. Jie turjo nema autonomij, ypa vietimo sistemoje. Galicijos ukrainieiams toki teisi nebuvo suteikta. Pietinje Austrijos dalyje privilegijuot padt um slovnai, o ital maumos teiss, prieingai, buvo varomos. Vengrijoje buvo vykdoma grieta nacionalin politika ir stengiamasi nutautinti kitas maumas. Nors didiausiai tautinei maumai - kroatams - buvo suteikta autonomija, taiau nutautinimo pastangos sukl j pasiprieinim. Taip kroatai m vis labiau siekti susijungti su serbais, prasidjo judjimas u vis Piet slav susivienijim.

Taiau n viena i Austrijos-Vengrijos imperijoje gyvenusi taut XIX a. pab.-XX a. pr. nesiek visikos nepriklausomybs. Buvo kuriami planai ir reikalaujama, kad i valstyb tapt lygiateisi taut sjunga, vadovaujant Habsburgams. Austrija-Vengrija turjo tik siaur ijim prie Adrijos juros, todl buvo baiminamasi, kad piet slav tautoms pareikalavus nepriklausomybs Austrija prarast uostus. Dl ios prieasties kilo konfliktas su Serbija, siekusia vienyti piet slav tautas.
Nepriklausom valstybi Balkanuose susikrimas XIX a. pr. nepriklausomyb nuo Turkijos imperijos isikovojo graikai. Po isivaduojamojo karo 1821-1829 m. Graikijos nepriklausomyb pripaino Vakar alys. Tapusi nepriklausoma Graikijos karalyst siek suvienyti visas istorines graik emes, vis pirma Makedonij ir Kretos sal. Dl to Graikija sitrauk nuolatinius karus su Turkija. Kelis imtus met turk pavergta Serbija XIX a. pr. isikovojo autonomij. 1878 m. Berlyno kongrese, surengtame po Rusijos ir Turkijos karo, aptarta Balkan ateitis. Serbija pasiek visik nepriklausomyb ir pasiskelb karalyste. Padedant Rusijai, Bulgarija 1878 m. nugaljo Turkij ir paskelb nepriklausomyb. Taiau jai teko susidurti su Rusijos mginimais sigalti ioje jaunoje valstybje. 1885-1887 m. kilus konfliktui su Rusija, Bulgarija paramos

susilauk i Austrijos-Vengrijos. Rumunijos valstyb buvo sukurta po Krymo karo 1858 m. Paryiaus kongrese. Vakar alys garantavo Rumunijos autonomij Turkijos imperijos sudtyje. Tik po dvideimties met, 1878 m. Berlyno kongrese Rumunijai buvo suteikta visika nepriklausomyb. Rumunija tapo karalyste. Taip iki pirmojo pasaulinio karo Balkanuose susikr daug nepriklausom valstybi. Tarp j dominavo Serbija, raginusi susijungti sjung piet slav tautas, skatinusi jas atsiskirti nuo Austrijos-Vengrijos imperijos.
Klausimai ir uduotys 1. Kaip po Vienos kongreso pasikeit Austrijos valstybs sienos? 2. Kodl po Vienos kongreso Europoje sitvirtinus i jg pusiausvyra buvo pavadinta K. Meternicho sistema? 3. Kokios problemos XIX a. pirmoje pusje ikilo Austrijos imperijai? 4. Kaip buvo valdoma naujai sukurtoje Austrijos-Vengrijos imperijoje? 5. Kodl n viena Austrijos- Vengrijos imperijoje gyvenusi taut XIXa. pab.-XXa. pr. nesiek visikos nepriklausomybs? 6. Kokios nepriklausomos valstybs XIX a. susikr Balkanuose?

31. Tautos Rusijos imperijoje


Ukariavim ir priespaudos politika 1795 m., po paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos valstybs padalijimo Rusija iplt savo teritorij Vakaruose. Jai atiteko buvusios Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts ems, dalis Lenkijos. Per Napoleono karus Rusija prisijung Suomij, kuri anksiau priklaus vedijai. Vienos kongrese Rusijai buvo atiduota po padalijim Prsijai priklausiusi didioji Lenkijos emi dalis. Valdant Nikolajui I, Rusija stengsi plsti savo valdas Kaukaze. 1826 m., po pergalingo karo prie Persij Rusija prisijung Nachievans ir Jerevano provincijas. 1827 m. sutriukinusi Turkij, Rusija sitvirtino Piet Kaukaze bei Juodosios jros pakrantse. Visikai sivyrauti Juodojoje jroje Rusijai sutrukd Krymo karas. Kai 1853 m.

Rusija upuol Turkij, pastarj parm Vakar Europos alys, todl carin imperija buvo sutriukinta. Po pralaimto Krymo karo Rusija savo dmes nukreip Rytus ir stengsi sitvirtinti Ramiojo vandenyno pakrantse. 1854 m. Ryt Sibiro generalgubernatoriaus Nikolajaus Muravjovo vadovaujama ekspedicija kr Chabarovsko miest. I io atramos punkto N. Muravjovas spariai plt teritorij Rytus. Greitai rus ekspedicijos pasiek Ramiojo vandenyno pakrantes ir 1860 m. padjo pamatus Vladivostoko (rus. "valdyk Rytus") uostui. Kinija buvo priversta pripainti iuos rus ukariavimus. Beveik tuo paiu metu Rusija pradjo vertis Vidurinija Azij. 1864 m. Rusijos kariuomen sutriukino ir ugrob Kokandos, Chivos, Bucharos chanatus ir sitvirtino visoje vakarinje Kaspijos jros pakrantje.
Reformos 1856 m. atjs valdi, caras Aleksandras II vykd daug ir labai svarbi reform. 1861 m. buvo panaikinta baudiava. Valstieiams buvo suteikta asmens laisv, jie galjo isipirkti em, taiau iliko valstiei bendruomens. Kaimo gyventojai priklaus bendruomenei, kuri vald Bajorai 0,5 mln. (1%) vis em ir laiksi tradicinio jos apdirbimo bdo - trilauks sistemos. Miestieiai, dvasininkai, 4,5 mln. (9%) Valstieiai, inoma, turjo teis palikti bendruomen, taiau tik labai inteligentai 45 mln. (90%) nedaugelis galjo sigyti atskir k, nes tam neturjo l. Tik 1905 m. Baudiauninkai ministru pirmininku paskyrus Piotr Stolypin, jis msi naujos ems Rusijos socialin struktra XIX a. vid. kio reformos, pradjo skirstyti bendruomenes, suteikti kreditus valstieiams, norjusiems sigyti atskir k. Aleksandro II valdymo metais buvo iplsta miest savivalda, reformuota vietimo sistema, atsisakyta rekrut mimo ir vesta visuotin karin prievol. Rusijos pramon, palyginti su ems kiu, vystsi ymiai spariau. Greiiausiai pltojosi tekstils ir geleies perdirbimo pramons akos. Vyriausyb rm geleinkeli tiesim, teik lengvatas ir kreditus, tai skatino geleies gavyb ir perdirbim. Rusijos valdia skatino ir usienio investicijas. Ypatingai kapitalo plauk padaugjo po 1897 m., kai al m investuoti ir teikti kreditus Pranczija, Belgija. Apie 1900 m. Rusijoje veik 269 usienio bendrovs, kurios daugiausiai vertsi naftos gavyba, turjo elektrotechnikos, chemijos produkcijos fabrikus. XX a. pr. Rusija pasiek spding laimjim: pagal geleies ilydym ji um 4 viet pasaulyje ir aplenk Pranczij, pagal plieno ilydym um 5 viet pasaulyje. Nepaisant tokios paangos, pramonje bta ir daug sunkum. Ne visi miestus upld beemiai valstieiai galjo gauti darbo, j darbo jga buvo pigi, mons inaudojami. XIX a. pab. Rusijos darbinink padtis beveik niekuo nesiskyr nuo t slyg, kuriomis XIX a. pr., prasidjus pramons revoliucijai, gyveno angl arba prancz darbininkai. Tokiomis slygomis susikr net politinis judjimas, kurio dalyviai pavadinti "narodnikais" ("liaudininkais"). Jo atstovai teig, kad Rusijoje yra socializmo pagrindai - valstiei bendruomens. Todl nelaukiant, kol sitvirtins kapitalizmas, reikia suorganizuoti valstiei revoliucij, nuversti carin valdi ir kurti socializm. Bet neratingi rus valstieiai net nesuprato, ko siekia ie revoliucijos propaguotojai. Nepavykus vykdyti valstiei revoliucijos, narodnikai griebsi teroro. 1881 m. susprogus bombai, uvo Aleksandras II. Po io teroro ipuolio valdia msi represij, o apie reformas nebuvo galima net usiminti. 1905 m. revoliucija

Politins priespaudos slygomis Rusijoje atsirado vis daugiau marksizmo pasekj, kurie veikdami pogrindyje kr slaptas grupuotes, platino marksistin literatr. Vienas ymiausi rus marksist buvo Georgijus Plechanovas (1857-1918 m.), labai daug ras, skleids socialistines idjas ir ragins sukurti darbinink partij, kuri galt vadovauti ir gyvendinti socialistin revoliucij. 1903 m. usienyje rus marksistai pagaliau sukr Rusijos socialdemokrat darbinink partij (RSDDP), kuri nuo savo gyvavimo pradios suskilo dvi frakcijas. Skilimas vyko dl prietaravim tarp G. Plechanovo bei J. Martovo i vienos puss ir Vladimiro Lenino i kitos. V. Leninas, kurio tikroji pavard buvo Vladimiras Iljiius Uljanovas, kils i inteligent eimos (tvas buvo mokyklos inspektorius), avjosi marksizmu ir revoliucine kova. Kadangi u Lenino silymus balsavo daugiau deputat, tai jo frakcija buvo pavadinta "bolevikais" (rus. "bole" - "daugiau"). J. Martov palaikiusieji buvo pavadinti menevikais (rus. "mene" - "maiau"). Leninas ir bolevikai man, kad po revoliucijos, nuvertus carizm, reikia i karto kurti socializm. Menevikai taip pat pasisak u revoliucij, taiau teig, kad po revoliucijos, nuvertus car, reikia kurti demokratin santvark, valdi atiduoti buruazijai, o socializm kurti tik vliau, kai Rusijoje sustiprs kapitalizmas. 1904 m. Rusija pradjo neskming kar prie Japonij, dl to labai pablogjo ekonomin padtis. Daug moni buvo mobilizuota kariuomen, ems kyje trko darbo rank. Nepasitenkinimas dl sunki socialiniekonomini slyg virto masiniu protestu. 1905 m. sausio pr. daugelio Sankt Peterburgo fabrik darbininkai

paskelb streik. Sausio 9 d., sekmadien, tkstaniai protestuotoj patrauk prie iemos rm, caro Nikolajaus II ir jo vyriausybs rezidencijos. Nors demonstracija buvo taiki, j pasitiko policija, kariuomens dalys ir aiktje prie rmus m audyti demonstrantus. imtai moni uvo ir buvo sueisti, dl to is vykis buvo pavadintas "Kruvinuoju sekmadieniu". ios demonstracijos suaudymas paskatino naujus protestus, prasidjo streikai kitose Rusijos miestuose, neramumai apm ir kaimus. Pralaimjimas kare prie Japonij dar labiau pakurst revoliucij. 1905 m. spalio mn. prasidjo visuotinis streikas, priverts car Nikolaj II paskelbti "Spalio manifest". Jame Rusijos imperatorius paadjo vykdyti reformas, iplsti demokratines laisves ir suaukti parlament - Dm. Gavus tokius paadus, revoliucija atslgo. Prasidjo car palaikanios demonstracijos. Taiau vyriausyb greitai paeid savo paadus. 1906 m. pr. susirinkusi Dma jau po dviej mnesi buvo paleista. 1907 m. irinkus antrj Dm, ir ji buvo ivaikyta, suimti net jos deputatai.
Nacionalinis pavergt taut judjimas Rusija, po XIX a. ukariavim, tapo milinika imperija, kurioje gyveno labai daug taut. Be vyraujanios rus nacijos, imperijos pakraiuose gyveno ukrainieiai, lenkai, baltarusiai, lietuviai, latviai, estai, suomiai, armnai, gruzinai, rumunai, Vidurinje Azijoje - tadikai, turkmnai, kazachai, o Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose - kitos Ryt tautos.

Nikolajaus I valdymo metais buvo pradta i taut rusinimo politika. U draudus nacionalines kalbas, siekta, kad visos tautos kalbt tik rusikai, joms bt primesti rus paproiai, gyvenimo bdas. Rusinimo politika ypa sustiprjo XIX a. pab. imperijos pakraius buvo siuniami rus valdininkai. Bankuose, geleinkelyje, teismuose ir kitose staigose daugiausiai dirbo tik rus tautybs mons. Tokiai rusinimo politikai buvo pasiprieinta. 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. kilo lenk ir lietuvi sukilimai, buvo bruzdama iaurs Kaukaze. Nors ginkluota kova buvo nuslopinta, lenkai, lietuviai, latviai, estai bei suomiai prieinosi "pasyviai". mons neleido udaryti katalikik arba protestantik maldos nam, rm savo Banyi. Jei rus valdia udarydavo nacionalines mokyklas, jos buvo kuriamos slaptai ir vaikai vis tiek buvo mokomi nacionaline kalba. Buvo leidiami tautiniai leidiniai. Nuolatos buvo reikalaujama atstatyti suvarytas autonomines teises. Dl tokio pasiprieinimo caro vyriausyb buvo priversta daryti nuolaid. Jau 1904 m. buvo panaikintas lietuvikos spaudos draudimas. Per 1905 m. revoliucij pavergtos tautos taip pat pakilo kov. 1905 m. caras buvo priverstas ataukti autonomijos suvarymus Suomijoje, suteikti daugiau teisi lenkams, latviams, estams ir kitoms tautoms. Taiau po revoliucijos numalinimo ministru pirmininku irinkus P. Stolypin, rusinimas vl sustiprjo. Nacionalinius lyderius tai skatino siekti nepriklausomybs.
Klausimai ir uduotys
1. Kokios teritorijos buvo prijungtos prie Rusijos imperijos XIX a. ? 2. Kodl isilavin Rusijos gyventojai siek, kad Rusijoje bt pradta gyvendinti reformas? Kokios reform alinink

grups irykjo XIX a. vid. ?


3. Kokias reformas buvo pradta gyvendinti Aleksandro II valdymo metais?

4. kokias dvi frakcijas suskilo Rusijos socialdemokrat darbinink partija? 5. Kokie pakitimai Rusijos politiniame gyvenime vyko po 1905 m. revoliucijos? 6. Kokiais bdais pavergtos tautos prieinosi rusifikacijai?

32. ydai XIX a. Antisemitizmas ir

sionizmas
yd padtis XIX a. Europoje Nuo seniausi laik Europoje dl tautini, religini prieasi buvo ribojamos yd teis. Jie negaljo dalyvauti valstybs valdyme, uimti aukt pareig. Tik

vietimo epochoje buvo atkreiptas dmesys sunki yd socialin padt. vietjai reikalavo panaikinti visus apribojimus ydams. Tuo pat metu prasidjo ir pai yd judjimas reikalaujant lygi teisi. Vienas rykiausi io judjimo atstov -filosofas Moz Mendelsonas (1729-1786 m.), gyvens Berlyne. Jis kviet ydus atsisakyti tradicinio gyvenimo bdo ir integruotis aplinkin visuomen. Pirmoji valstyb, kurioje yd teiss buvo sulygintos su kit piliei teismis, buvo Pranczija. Po dvejus metus trukusi diskusij Nacionalinis susirinkimas 1791 m. ydams garantavo tikjimo laisv ir politines teises. Bet Visoje Europoje yd teiss buvo varomos. XIX a. antisemitin karikatra 1808 m. Napoleonas ileido dekret, kuriuo buvo apribotos yd teiss teikiant kredit ir prekiaujant. Galutinai yd ir prancz teiss buvo sulygintos vykstant 1848 m. revoliucijai. Kitose Europos valstybse religijos laisv ir politins teiss ydams buvo garantuotos ymiai vliau. Anglijoje yd padtis su kit gyventoj padtimi buvo sulyginta 1858 m., Austrijoje - 1867 m., Italijoje 1870 m., veicarijoje - 1874 m. Paskutin Europos valstyb, teisikai sulyginusi yd teises, buvo Portugalija 1910 m. ydai Vokietijoje Viena didiausi yd bendruomeni gyveno vokiei kunigaiktystse. Napoleono kar laikotarpiu, pranczams okupavus Pareins vokiei kunigaiktystes, sutriukinus Prsij ir Austrij, daugelyje vokiei emi yd teiss buvo sulygintos su kit gyventoj teismis. 1812 m. Prsijoje sigaliojo ediktas, kuriuo ydams buvo suteiktos pilietins teiss. Bet tai nereik, kad 125 tkst. Prsijos yd teisin padtis ikart pasikeit. Tam prireik dar nemaai laiko. Tik tiems ydams, kurie apsikriktydavo, buvo suteikiama teis uimti valstybines pareigas. Prsijos valdia statymais udraud ydams tapti miest burmistrais bei universitet profesoriais. vairs apribojimai ydams galiojo ir kitose Vokietijos kunigaiktystse. Suvienijus Vokietij, yd pilietins teiss buvo tvirtintos naujoje 1871 m. imperijos Konstitucijoje. Nors kancleris Otas fon Bismarkas neslp savo nepalankaus poirio ydus, persekiojimai jam valdant liovsi. Nemaas buvo yd vaidmuo Vokietijos ekonomikoje. Jie kr dideli spaustuvi, bank, tekstils pramons bei prekybos moni. Vokietijos ydai turjo nema tak vokiei kultrai. Nors Vokietijos ydai palaikydavo pilietini teisi sulyginim su kit gyventoj teismis, nemaai j, remdamiesi tradicijomis, istorine patirtimi, veng emancipacijos. Jie bijojo, kad integruojantis visuomen seni yd bendruomenes jung ryiai sutrkins, tradicijos inyks ir diasporos ydai nebegr paadtj em. Tik apie XIX a. vid. vis daugiau yd m kriktytis ir atsiskirti nuo tradicins bendruomens. yd bendruomens Ryt Europoje XIX a. pab. Ryt Europoje gyveno beveik 75% vis pasaulio yd. Rusijos imperijos statymais buvo numatyta, kad ydai gali apsigyventi tik vakarinse gubernijose: Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, todl ia jie sudar 1020% vis vietos gyventoj. Tik 1859 m. buvo ileistas statymas, kuris suteik teis yd kilms pirkliams, karikiams, amatininkams prayti leidimo apsigyventi kitose Rusijos gubernijose. Rusijos valdia stengsi priversti ydus pereiti staiatikyb. XIX a. pab. iplitus nacionalizmui, panslavistinei ideologijai, antiydikos nuotaikos labai sustiprjo, prasidjo pogromai ir yd persekiojimai. Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje gyvenantys ydai buvo labai neturtingi. Daugelis j - smulks amatininkai ar prekiautojai. Nemaai yd gyveno tik i bendruomeni teikiamos paramos. Kitaip nei Vakar Europoje, industrializacija Rytuose prasidjo apie 1850 m. ir vyko labai ltai. Varuvoje, Vilniuje, Minske ir Mogiliove nemaai yd pragyvenimui galjo usidirbti susikrusiuose fabrikuose. Ir tik nedaugelis yd pirkli, Vakaruose prekiavusi rusikais kailiais, ems kio produktais, praturtjo, tapo stambi pramons moni savininkais. Sionist judjimas yd persekiojimas, pilietini teisi varymas, nuolatiniai pogromai jau XVIII a. skatino juos galvoti apie savarankikos yd valstybs susikrim ne Europoje. Sionizmo pradininkais laikomi Vienos publicistas bei raytojas Teodoras Herclis ir Odesoje gyvens gydytojas Leonas Pinskeris. Abu jie man, kad didiausia yd nelaimi prieastis yra j isibarstymas po vis pasaul. T. Herclio nuomone, tik savoje valstybje ydai gali pradti gyventi laisvai ir nepriklausomai. Tiek L. Pinskeris, tiek T. Herclis sionist judjim pradjo vienas apie kit nieko neinodami. L. Pinsker veikti paskatino 1881 m., po caro Aleksandro II

nuudymo prasidj masiniai pogromai ir yd persekiojimas. T. Hercl kapitono Alfredo Dreifuso teismas. A. Dreifusas buvo ydas, tarnavs Pranczijos kariuomenje. Visikai be jokios prieasties ir rodym kapitonas A. Dreifusas buvo apkaltintas nipinjimu Vokietijos naudai ir nuteistas kalti iki gyvos galvos. i byla pasaulio istorijoje vadinama "Dreifuso byla". Nors keleriems metams prajus A. Dreifusas buvo iteisintas, byla atskleid yd nelygiateisikum su kitais 1903 m. T. Herclis aplank "iaurs pranczais ir antisemitines tendencijas Pranczijoje. 1881 m. paplitus pogromams, Rusijoje pradjo kurtis "Siono myltoj" or- Jeruzal " - Vilni. Jo populiarum ganizacijos, kurios propagavo yd grim Palestin. 1883 m. panai organi- parodo tai, kad ilyddami j Vilniaus ydai geleinkelio stotyje skandavo: zacija buvo sukurta Berlyne. ios organizacijos dav vard sionist judjimui. "Tegyvuoja yd karalius ". 1904 m. 1897 m. rugpjio 29-31 d. veicarijos mieste Bazelyje buvo surengtas T. Hercliui mirus sionistjudjimas neteko aikaus lyderio kongresas. j suvaiav delegatai i Vakar ir Ryt Europos prim "Bazelio program", kurioje numat, kad yd valstyb gali bti sukurta tik Palestinoje. Todl buvo nutarta remti yd emdirbi, amatinink, pirkli klimsi istorin tvyn. Kongresui pasibaigus, T. Herclis dienoratyje ra: "A sukriau yd valstyb <...>. Po 5 met, o vliausiai po 50 met visi tai pamatys <...>." T. Herclis vainjo po vis Europ, ragino ydus vienytis, aukoti las pirmiesiems persiklliams Palestin remti. Palestinos kolonizavimas XIX a. pab. Palestin m keltis pirmieji ydai i Rusijos, ir kr ten savo bendruomenes. Bet ekonomins slygos ten nebuvo lengvos, dauguma bendruomeni galjo pragyventi tik i paramos, kuri teik ydai, gyvenantys Vakar Europoje. Osman imperijos valdia ydams trukd keltis Palestin. Jie galjo ia apsigyventi, bet turjo likti pilieiais t ali, i kuri buvo atvaiav. XX a. pr. bendras Palestinos plotas buvo 29 tkst. kvadratini kilometr. 1907 m. ydams priklaus 400 kvadratini kilometr ems. Palestinoje tuo metu buvo 700 tkst. gyventoj, o yd tik 80 tkst. Dauguma j gyveno miestuose ir tik keli tkstaniai vertsi ems kiu. Atsivelgdami tai, sionist judjimo vadovai persiklusius ydus m skatinti verstis ems kiu. Buvo pradtos kurti ems kio bendrijos. Jos buvo isibarsiusios po vis Palestin. I Europos atvykstant naujiems ydams, toki ems kio kooperatyv ir gyvenviei daugjo, j tinklas pltsi. Nors atvyk Palestin ydai buvo neturtingi, gyveno vargingai, bet j padtis buvo kur kas geresn u vietini gyventoj arab. Dauguma yd buvo baig mokyklas, mokjo kok nors amat, naudojosi i Europos atsiveta technika. Jau nuo pirm kolonij gyvavimo dien paprastais darbininkais jie samd vietinius gyventojus arabus - pigi darbo jg. Prie Pirmj pasaulin kar Palestinoje gyveno apie 90 tkst. yd. I j 60 tkst. buvo senbuviai ydai. 15 tkst. persiklusi yd gyveno miestuose, o 12 tkst. - kaimo bendruomense. Daugiausia yd, apie 45-50 tkst., gyveno Jeruzalje. Tel Avivas, pirmasis miestas, kuriame gyveno vien tik ydai, kurtas 1909 m., Jafoje gyveno 12 tkst. yd.

33. Carizmo politika Lietuvoje XIX a. pab.


"Rus prad atkrimo" politika Po nuslopinto 1863-1864 m. sukilimo caro valdia pradjo atvirai gyvendinti visuotinio rusinimo politik vadinamajame iaur vakar krate. 1864 m. pavasar Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas ir jo pakviestas naujasis Vilniaus vietimo apygardos globjas I. Kornilovas pareng "rus prad atkrimo" program. Pagrsdama krato rusinim caro valdia teig, es buvusioje Lietuvos valstybje - Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje - i pradi viskas buvo rusika: tikyba, kalba, paproiai, apeigos. Jei staiatikyb bt virtusi valstybine religija, Lietuva bt visikai surusjusi. "Rus prad atkrimo" politika nulm ir krato valdym. Jis buvo valdomas ne Rusijos imperijos statymais, o vairiomis "laikinosiomis taisyklmis". Generalgubernatoriui jos suteik dideli galiojim: tremti mones, konfiskuoti turt, alinti valdininkus, skirti pinigines baudas. Rusinimas per mokyklas

M. Muravjovas, pasirys surusinti vis krat, tuoj atkreip dmes mokyklas. 1864 m. jis ileido sakym udaryti visas parapines mokyklas, j vietoje buvo pradta steigti vien rusikas, valdios ilaikomas mokyklas. Dirbti jose buvo kvieiami mokytojai i centrini Rusijos gubernij. 1864 m. Molodene (Vilniaus gubernija), o 1872 m. Panevyje buvo steigtos mokytoj seminarijos. Panevio mokytoj seminarijoje buvo ruoiami mokytojai visai Lietuvai, iskyrus Unemun. Pastarosios mokyklos programoje buvo numatyta mokyti ir lietuvi kalbos, kad bsimieji mokytojai galt bent susinekti su savo bsimais aukltiniais. Katalikai ias seminarijas nebuvo priimami. Nuo 1865 m. vietos kunigai tikyb dst mokini gimtja kalba. Rus valdia norjo, kad Lietuvos gyventojai gyt tik elementar ratingum: imokt rusikai rayti, skaiiuoti, melstis ir giedoti cerkvje. Buvo nurodyta gyvenvietse kurti kuo daugiau cerkvini rusik mokykl. Taiau prievartinis rus kalbos mokymas skatino tik dar didesn lietuvi prisiriim prie lenk ir lietuvi kalb. Tai ypa irykjo, kai mokyklose vaikus katalikus buvo pradta mokyti staiatiki mald ir veni dienomis vedioti cerkves. Lietuvikos spaudos udraudimas Vilniaus generalgubernatorius, pramintas Koriku. 1864 m. Muravjovas sak lietuvikus ratus (elementorius, oficialius leidinius, skaitymo knygas) spausdinti rusikomis raidmis (kirilica). vedant rusikas raides, buvo norima atitraukti lietuvius nuo lenk ir priartinti prie rus. 1865 m. vidaus reikal ministras visoje imperijoje udraud spausdinti ir siveti i usienio bet kokius leidinius lotyniku raidynu. 1872 m. is draudimas buvo skirtas ir lietuvikai spaudai gotiku raidynu, naudotu Prsijos lietuvi. Lietuvi spaudos draudimas galiojo net 40 met. Maldaknygs ir elementoriai imti laikyti pavojingais valstybs saugumui. Spaudos draudimas stabd lietuvi kultros augim. Kita vertus, spaudos draudimas, iurktus persekiojimas skatino gyventoj pasiprieinim rus valdiai. Be cenzros usienyje leidiamai spaudai suteikta galimyb nevaromai skelbti tautinio atgimimo idjas. Tautin ir religin diskriminacija Katalik banyi, nuslopinus sukilim, ugriuvo naujos represijos. Banyios ir vienuolynai buvo laikomi didiausiais Rusijos valdios prieais. 1863-1866 m. lietuvikose gubernijose neudaryti liko tik keli vienuolynai. Buvo udrausta statyti naujas ir remontuoti senas banyias. Kunigus stebjo policija. Be valdios leidimo savo vyskupysts parapij negaljo lankyti net vyskupai. 1864 m., nesuderinusi su Vatikanu, rus valdia emaii vyskupysts centr i Varni perkl Kaun. Taip norta kontroliuoti vyskupo veiksmus. Buvo udraustos vieos banytins procesijos u banyios ir ventoriaus rib. Neleista vaikioti Kryiaus keliais Vilniaus ir emaii Kalvarijose, statyti kryius pakelse, pardavinti religinius enklus. Vl imta grietai kontroliuoti pamokslus: klebonams sakyta juos skaityti tik i vyriausybs patvirtint pamoksl knyg. Katalikui tuokiantis su staiatike ar staiatikiui su katalike, reikalauta, kad persikriktyt katalikai. Udarindama katalik banyias ir vienuolynus, rus valdia stiprino rus staiatiki banyi. Vien Muravjovo valdymo metais iaurs vakar krate buvo pastatytos 98 naujos cerkvs, paversta cerkvmis 14 katalik banyi (daugiausiai gud emse). Dauguma Vilniuje dabar veikiani cerkvi buvo pastatytos arba atstatytos (rekonstruotos) XIX a. antroje pusje-XX a. pr. Vienas rykiausi pasiprieinim katalikybs persekiojimui buvo pagarsjusios Krai udyns (1893 m.). Caras 1891 m. ileido sakym udaryti moter vienuolyn ir banyi Kraiuose. Tai suinoj, Krai gyventojai paiam carui pasiunt praym palikti banyi parapijai. Kauno gubernatorius caro atsakymo nelauk ir sak policijai mones i banyios ivaikyti. Rusams panaudojus jg, ventoriuje susibr ir pagaliais ginkluoti vyrai puol ginti muamj. Kilo smarkios mutyns su policija. Krai banyios gynj teismas vyko beveik po met. Visuomen labai pasipiktino tokiomis valdios priemonmis. Kaltinamuosius ginti msi ymiausi Rusijos advokatai. Keturi mons buvo nubausti 10 met katorgos, taiau pasikeitus carui, katorga buvo pakeista vieneri met kaljimu. Kitiems bausms buvo dovanotos. Gding rus valdios susidorojim su tikiniaisiais pasmerk

Vakar Europa, Amerika. Katalikai buvo ir kitaip diskriminuojami. Jiems apribota teis gauti kredit, pirkti ems, nuomoti valstybinius kius. Vilniaus generalgubernatorius 1885 m. nustat, kad valstieiai katalikai gali pirkti ems tik tiek, kad skirtoji ir pirktoji em nesudaryt daugiau kaip 60 deimtini (apie 61 ha). Beemiams bajorams u perjim staiatikyb buvo adama vairi lengvat. 1864-1866 m. visame iaurs vakar krate staiatikyb perjo daugiau kaip 40 tkst. katalik. Vliau staiatikyb plito liau. Siekdama susilpninti Lietuvos dvarininkus, rus valdia konfiskavo vis aktyviai sukilim rmusi dvarinink emes. Dvarininkai katalikai buvo apdti kontribucija 10% nuo pelno. Tik 1897 m. i rinkliava buvo panaikinta. Kolonizavimo politika Visus gyventojus katalikus, politiniu poiriu, paskelbus nepatikimais, rus valdiai reikjo formuoti Lietuvoje kuo gausesn jiems itikim asmen sluoksn - kolonizuoti krat. Rytingiau tai daryti imta po 1863-1864 m. sukilimo. U dalyvavim sukilime Rusijos gilum buvo igabenti itisi kaimai, o visose konfiskuotose emse sikr rusai. Daugeliui "nusikaltusi" dvarinink buvo sakyta savo dvarus parduoti, taiau tik rusams. Jei kurie dvarininkai skirtu laiku nesuspjo tai parduoti, i j em buvo atimta ir atiduota rusams kolonistams arba isimoktinai parduota rusams valdininkams. Tuomet ir atsirado daugelis rus valdom nauj dvar ir itis rus kaim Lietuvoje. Dviem bangom Lietuv buvo atkelta 2113 eim (apytiksliai 11 tkst. moni). Joms idalyta apie 34 tkst. deimtini ems. Daugiausia kolonist buvo iauli, Kauno ir Ukmergs apskrityse. Rusijos valdios politikos Unemunje ypatybs Kiek geresn padtis buvo Unemunje. Ten nuo 1807 m. buvo panaikinta baudiava, galiojo Napoleono kodeksas, kuris skelb, kad visi gyventojai pagal statym yra lygs. Valstieiams buvo suteikta asmens laisv. Netrukus po sukilimo, 1867 m. buvo sudaryta Suvalk gubernija. Ji buvo gerokai paveikta lenk kultros, ia buvo stipri lenk patriotizmo dvasia. Numalinus 1863-1864 m. sukilim, rus valdia, matydama augant lenk ir lietuvi pasiprieinim, nutar atskirti lietuvius nuo lenk takos. Muravjovas Unemuns valstieiams dav daugiau ems negu Rusijos valstieiams. Be to, em tapo visika j nuosavybe. Todl io krato valstieiai, kuri neslg sunkios prievols, pradjo spariai tvirtti ir atkuto daug anksiau nei kit Lietuvos dali valstieiai. Unemuns valstiei vaikai moksi Suvalk ir Marijampols berniuk, Suvalk mergaii, Sein progimnazijose. I t valstiei vaik ir iaugo lietuvika inteligentija. Marijampols berniuk gimnazijos aukltiniams buvo paskirtos stipendijos Peterburgo ir Maskvos universitetuose. Taiau baigusieji Rusijos universitetus katalikai darbo Lietuvoje negaljo gauti. Suvalk gimnazijoje taip pat mokyta lietuvi kalbos, nors dauguma mokini buvo lenkai. Mokytojais galjo dirbti ir lietuviai. Veiveriuose steigta mokytoj seminarija. Ji ruo pradios mokykl mokytojus. Ten taip pat buvo dstoma lietuvi kalba. Taiau stoti i bei kitas Suvalk gubernijos mokyklas iaurs vakar krato jaunuoliai negaljo.

34. Lietuvos kis ir visuomen XIX a. pab.


Pokyiai kio raidoje Baudiavos panaikinimas ir valstiei reforma sudar palankesnes slygas vystytis kiui. Lietuvos dvaruose sivyravo laisvai samdomas darbas. Dalis dvarinink m nuomoti em. Nuoma daugiausiai paplito Vilniaus gubernijoje. Tobuljo ems dirbimo technika. Dvaruose pagrindiniu arimo padargu tapo plgas, klimo -arklins ir garins kuliamosios. Taiau valstiei kiuose technika buvo sena, o patys kiai smulks (10-30 ha dydio). Nuo 8-ojo deimtmeio pradios m kilti pramon. Ypa ji iaugo XIX a. paskutiniame deimtmetyje. 1899 m. veik l 426 mons (be maln), kuriose dirbo 13,2 tkst. darbinink. Daugiausiai j susitelk Vilniuje, Kaune, iauliuose. Didiausi miestai, ypa Vilnius, buvo ir smulkiosios gamybos idiniai. Vilniuje klestjo amatai ir prekyba. Preki apyvarta jame buvo eis kartus didesn negu visuose Lietuvos miestuose kartu pamus. Vilnius garsjo od ir kaili dirbtuvmis, odini pirtini ir avalyns siuvyklomis, kojini ir trikotao gamini

mezgyklomis, auksakalyste. Vilniaus odos dirbiniai plito po vis Rusij. Jie buvo kokybiki ir todl turjo didel paklaus. Visoje imperijoje buvo vertinami ir Vilniaus trikotao gaminiai. Kaune steigsi main gamybos, metalo, medio apdirbimo, chemijos, poligrafijos, tabako mons. iame mieste geras slygas pltotis turjo medio apdirbimo pramon, nes miko mediaga buvo nesunkiai atplukdoma Nemunu ir Nerimi. Upi pakrantse krsi lentpjvs, o. j paruot medien naudojo Kauno bald fabrikai.
Pramons raid spartino ge leinkeli tiesimas. Geleinke liai padjo ipltoti ekonomi nius ryius ir turjo lemiam tak pramons centr isids tymui. Prie Vilniaus ir Kauno buvo ikasti pirmieji Rusijos imperijos tuneliai. Be kit, juos projektavo ir Stanislovas Kerbedis, gabumais, talentu igarsjs toli u gimtins Lietuvos - buvo garsus tuometins Rusijos imperijos ir net Europos keli ininierius, tilt konstruktorius ir statytojas. Lietuva priklaus nepramoninei Rusijos imperijos daliai. Rus valdia neskatino ia kurti sunkiosios pramons ir strateginiais sumetimais. Kita vertus, Lietuvoje tokiai pramonei nebuvo aliav. Dideli Rusijos pramons centr konkurencija kliud Lietuvoje pltotis lengvajai pramonei. Todl krate daugiau steigsi ma fabrik ir amatinink dirbtuvi. Iki devinto deimtmeio pabaigos dauguma darbinink telksi monse, kuriose dirbo iki 50 moni. Amiaus pabaigoje apie 3/4 vis darbinink jau dirbo monse, turiniose daugiau negu 50 moni. Kapitalizmo raida i esms pakeit Lietuvos visuomens struktr, luomin ir tautin jos gyventoj susiskirstym. Tai liudija 1897 m. gyventoj suraymo duomenys. I viso Lietuvoje tada gyveno apie 2,7 mln. moni, i j 87,3% -kaimuose ir miesteliuose, 12,7% - miestuose. Krato gyventoj daugum sudar lietuviai, toliau - ydai, lenkai, gudai, rusai, vokieiai, latviai, ukrainieiai.

Miest raida ir jos ypatybs Lietuvos miestuose daugiausiai gyveno kitatauiai: lietuviai tesudar nedidel vis gyventoj dal. Dauguma miestiei buvo ydai, sudar ir miesteli gyventoj daugum. Valstiei miestus klsi nedaug. Dauguma Lietuvos pramoninink buvo ydai. Draudimas verstis ems kiu pastmjo ydus amatus ir prekyb. Dalis pramons moni savinink ir miestiei buvo lenkai. Lietuvi pramoninink pradjo rastis tik XIX a. pab.-XX a. pr. Vienas ymesni lietuvi pramoninink buvo Petras Vileiis. Kapitalizmo raida keit miest vaizd. Juos reikjo geriau sutvarkyti: grsti gatves, jas apviesti, gyventojus ir pramons mones aprpinti vandeniu. 1864 m. Vilniuje buvo pastatytas duj fabrikas, i medio trinkeli ir pjuven gaminantis buitines dujas. Kaune 1898 m. pradjo veikti pirmoji elektrin. io miesto transporto naujov buvo arkli traukiamas tramvajus, ms veikti 1892 m. Krate imta tiesti telegrafo linijas, atsirado telefonas. Pirmoji telefono linija Rietavas-Palanga buvo nutiesta 1892 m. Rietave pradjo veikti ir pirmoji Lietuvos elektrin. Tai buvo didelis kunigaiki Oginski nuopelnas. Kaimo ir dvaro santykiai Kaimas ir dvaras buvo du skirtingi pasauliai: kaimas - lietuvikas, o dvaras daniausiai sulenkjs arba lenkikas, rusikas ar vokikas. Pirmaisiais deimt meiais po baudiavos panai kinimo valstieiai su dvari ninkais nesutar labiau negu su rus valdia. Naujo kapi talistinio kininkavimo pradi sunkumus dvarininkai ng si suversti valstie nius ste iams. Jie ksinosi valstie ganyklas ir kitas bendrai i naudojamas emes. Valstie prieinosi dvarininkams, iai pastarieji pagalb kvietsi policij, o kartais net kariuo Nesantarvs prieastis men. buvo em. Valstieiai norjo gauti visas emes ir naudmenas, kuriomislatos naudojosi iki baudiavos nuo panaikinimo . Ekonominiai ryiai Lietuva sausumos keliais ir per Liepojos, Rygos, Klaipdos uostus apsirpindavo trkstamomis pramons prekmis i Rusijos,Vokietijos ir Anglijos. Ekonominius ryius suaktyvino geleinkeli nutiesimas. Vietos geleinkeliais buvo galima susisiekti su Vokietijos geleinkeliais. I Rusijos buvo atgabenama medvilns audini, gelumbs, smulki geleies dirbini, bgi, ibalo, akmens anglies, cukraus, tabako. I usienio buvo atveama main ir pramons rengini, neidirbtos odos, metalo, anglies, druskos, silks, vyno, vaist. Lietuvos pramons produkcija - papirosai, idirbta oda, rbai, pirtins, kojins, baldai, avalyn - buvo parduodama ne tik savo krate, bet ir tolimiausiose Rusijos gubernijose. Tuo metu grd eksportas majo. Kaip ir anksiau, lin pluoto ir smen buvo daug iveama Anglij. Linus auginantys rajonai eksportuodavo daugiau kaip pus derliaus. Buvo eksportuojami pieno produktai (sris - Vokietij, sviestas - Anglij). Vokietija daugiausiai pirkdavo sis. Klausimai ir uduotys

1. Kas spartino kapitalizmo raid ems kyje, pramonje ir amatuose? 2. Kodl krate nebuvo vystoma sunkioji pramon? 3. Remdamiesi vadovlio tekstu ir lentelmis, apibdinkite Lietuvos luomin ir tautin sudt. 4. Su kuriomis Europos alimis Lietuva palaik ekonominius ryius? Luomin Lietuvos gyventoj sudtis (%) 1897 m. Valstieiai Miestieiai Kilmingi bajorai Nekilmingi bajorai ir valdininkai Pirkliai Kiti 73,4 20,0 5,2 0,5 0,2 0,7

Luomin lietuvi sudtis (%) 1897 m.

Valstieiai Miestieiai Bajorai Kiti Lietuviai ydai Lenkai Gudai Rusai Vokieiai Latviai Ukrainieiai Kiti
Lietuviai ydai Lenkai Rusai, ukrainieiai, gudai Kiti

93,3 3,9 2,6 0,2 58,3 13,3 10,3 9,1 4,3 1,9 1.3 1,2 0,3
7,7 42,1 24,0 21,5 4,7

Tautin Lietuvos gyventoj sudtis (%) 1897 m.

Tautin Lietuvos miestiei sudtis (%) 1897 m.

1. Remdamiesi lentelmis, paaikinkite, kaip kapitalizmo raida nulm luomin ir tautin gyventoj susiskirstym.

35. Lietuvi tautinis sjdis XIX a. pab.-XX a. pr.


Lietuvos visuomens pozicija rus valdios atvilgiu XIX a. septintame deimtmetyje Lietuvos politiniame ir kultriniame gyvenime vyko didelis lis - buvo formuojami nauji lietuvi tautos tikslai. Tai buvo susij su naujo, valstiei kilms lietuvi inteligentijos sluoksnio susiformavimu. Lietuvi inteligentija kilo i pasiturini valstiei. Jos pirmieji atstovai buvo Peterburgo ir Maskvos universitet studentai, iauklti nebe lenk tradicij dvasia (J. Basanaviius, J. Jablonskis, J. lipas, P. Vileiis ir kt.). ie inteligentai nenorjo pripainti lietuviais t, kurie pasisak prie gimtj lietuvi kalb. Jie ragino apsisprsti: arba bti lietuviu, arba lenku. Lietuviams teko grumtis dl elementariausi tautos teisi: gimtosios kalbos, tautins mokyklos, katalik tikjimo ipainimo. Pirmuosius du deimtmeius po baudiavos panaikinimo lietuviai moksi gyventi ir dirbti naujomis slygomis. Lietuvi inteligentija pirmenyb teik kultriniams interesams, ypa tautos dvasios adinimui. Tarp lietuvi inteligent dar buvo populiarios vietj idjos. Vienintele ieitimi savo tautai jie laik moksl, nes jis skleidia gr ir teisingum. Lietuvi nelegalios spaudos platinimas Usienyje spausdinamos lietuvikos knygos atvirai Lietuv patekti negaljo. Rus policija ir andarai visokiais bdais iekodavo Lietuv patenkanios spaudos ir j naikindavo. Svarbiausias veikliosios lietuvi visuomens udavinys buvo" platinti tokius spaudinius. Pirmaisiais spaudos draudimo deimtmeiais aktyviai veik profesionals kontrabandininkai. Pamau t darb sitrauk ir tikrieji knygneiai. Jie patys gabendavo knygas per sien ir jas platindavo. Dauguma j dirbo jau ne tik dl pelno, bet ir dl idjos. Kai kurie j pasienyje klidavo, nemaai uvo nuo pasienio sargybini kulk. Spaudos draudimo metais (1864-1904) Lietuvoje nukentjo apie tkst. knygnei. Daugelis j atsidr Sibire. Kaune, aminant knygnei atminim, prie Antrj pasaulin kar buvo rengta "Knygnei sienel". Tamsaus granito ploktje aukso raidmis raytos 100 daugiausiai nuveikusi knygnei pavards. Tarp knygnei buvo beveik 30 profesij, luom mons. Pavieni knygnei veikla nebuvo darniai organizuota - jie patys gabeno knygas, patys jas platino. Taiau ilgainiui atsirado vairi organizacij, draugij, kurios vertsi vien tik knyg platinimu. Pirmoji tokia organizacija buvo sukurta jau 1867 m. vyskupo M. Valaniaus sumanymu. Specialiai jo paraytos religinio turinio knyguts buvo spausdinamos Tilje. Vliau, kai prie to darbo prisidjo daugiau inteligent, m vyrauti platinamos pasaulietinio turinio knygos. Labiausiai savo veikla igarsjo 1894 m. kurta "Sietyno" draugija, kuri valdia likvidavo tik 1897 m. Kitos garsios draugijos - "Atgaja", "Artoj", Garvi knygnei draugija ir kt. Prieinimasis rusinimui per mokyklas Caro valdia svarbiausiu Lietuvoje vykdomos atviros rusinimo politikos rankiu laik pradin mokykl. Taiau nordama ja pasinaudoti valdia susidr su aktyviu liaudies pasiprieinimu. Valstieiai neleisdavo savo vaik, ypa dukter, valdios pradines mokyklas, neduodavo pinig toms mokykloms ilaikyti, stengsi, kad j bt kuo maiau. Slaptas lietuvi vaik mokymas buvo dar viena tautos prieinimosi rusikai mokyklai forma. Mokymasis gimtja kalba reik nepaklusnum rus valdiai. Vilniaus generalgubernatoriaus praneimu, 1884-1906 m. Vilniaus ir Kauno gubernijose buvo susekta 330 slaptj mokykl, kuriose moksi 2 tkst. mokini. Pagal 1897 m. gyventoj suraymo duomenis 54,2% Lietuvos gyventoj buvo ratingi. Lietuva pagal ratingum um trei viet imperijoje (po Estijos ir Latvijos). Slaptj mokykl mokytojai - daraktoriai buvo vairaus isilavinimo, taiau daniausiai savamoksliai, patys slaptose mokyklose arba namie iek tiek skaityti ir rayti pramok valstieiai. Rus valdiai udarius lietuvikas parapines mokyklas, vyskupas M. Valanius grietai nurod kunigams mokyti vaikus banyiose. Jam sakius, kunigai i tv reikalaudavo, kad vaikai, eidami pirmosios ipainties, mokt skaityti. Todl tvai arba patys mok vaikus namie, arba kviesdavo daraktorius, kurie, vaikiodami po kaimus, juos mok. Taip vyskupo valia atsirado slaptosios mokyklos, turjusios lemiam reikm tautos atgimimui. Po keliolikos met, kai naujoji lietuvi inteligentija m leisti lietuvikus laikraius ir jais adinti taut, jau buvo kam tuos laikraius skaityti ir vertinti. Slaptosios lietuvi periodins spaudos atsiradimas

1883 m. pavasar Ragainje ijo pirmasis lietuviko laikraio "Aura" numeris. Pirmasis jo redaktorius buvo gydytojas Jonas Basanaviius. Vliau "Aura" buvo spausdinama Tilje. Bendriausia laikraio programa - tautins savimons adinimas. Jo leidjai (J. Miksas, J. lipas, M. Jankus ir kt.), daug dmesio skirdami Lietuvos praeiiai, stengsi suadinti tautin lietuvi savigarb, savo krato meil. Jie pabr lietuvi teis gyventi taip, kaip gyvena kitos tautos, patiems rpintis savo ateitimi, skatino puoselti lietuvi kalb. Laikraty "Aura" buvo raoma, jog tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Jame buvo skelbiama, kad atjo laikas lietuviui prisiminti, jog jis privals drsiai jaustis ess lietuvis - tai teista ir garbinga. 1886 m. nustojo eiti "Aura". 1889-1905 m. jo naujas lietuvi laikratis "Varpas". J leisti suman Vincas Kudirka. Apie "Varp" susibr pasaulieiai inteligentai. Pakilusi tauta spariai smonjo ir brendo. Savo spaud m kurti ir dvasininkija. Varpininkai sau kl tokius pat tikslus, kaip ir aurininkai. Pagrindinis "Varpo" tikslas kelti Lietuvos ekonomik ir kultr, ugdyti visuomens smoningum. Varpininkai tikjo, kad tauta i svetimj globos gals isivaduoti tik ekonomikai ir kultriniu atvilgiu sustiprjusi. J manymu, inteligentai, patys tautikai smondami, privalo smoninti ir kitus visuomens narius, pirmiausia valstieius. Tautinis sjdis turi pamau traukti visus lietuvius. Tuomet tauta gals siekti politinio tikslo - autonomijos, o vliau nepriklausomybs. Grietas "Varpo" tonas turjo stiprinti pasiprieinimo rus valdiai dvasi, kuri pamau augo ne tik Lietuvoje. "Varpe" 1899 m. buvo ispausdinta V. Kudirkos "Tautika giesm", vliau tapusi Lietuvos himnu. Nuo 1890 m. "Varpo" leidjai pradjo leisti dar ir "kinink" - kaimui skirt laikrat. Daugum lietuvi inteligent sudar katalik dvasininkai. Jie nelabai pritar ne tik "Auros", bet ir "Varpo" krypiai. 1890 m. pradtas leisti katalikikas laikratis "emaii ir Lietuvos apvalga". 1896 m. kun. Juozas Tumas-Vaigantas pradjo leisti nuosaikesn katalikik laikrat "Tvyns sargas", skatinus lietuvius atgimti (jo iki 1904 m.). iam laikraiui rpjo ir katalikyb, ir lietuvyb. Laikratyje buvo kritikuojamos pastangos, rusinti, smerkiamos kitos valdios daromos skriaudos.
Pirmosios politins partijos Nuo pat tautinio atgimimo laik Lietuvoje vyravo trys visuomens politins srovs. Pagrindin kova vyko tarp pasauliei ir katalik inteligent. Savas idjas propagavo socialistai. Lietuvoje socialistai veik ne tik per tautinio sjdio spaud. Jie pirmieji m burtis politiniu pagrindu - steig brelius, kr partij. Pirmoji politin partija Lietuvoje susikr 1896 m. Vilniuje. Susirink socialist breli vadovai kr Lietuvos socialdemokrat partij (LSDP). Pirmajame suvaiavime dauguma buvo u nepriklausom, laisvu noru susijungusi federacin respublik, susidedani i Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Gudijos ir Ukrainos.

Vincas Kudirka

tautinio atgimimo keli Lietuvos socialdemokratus pasuko 1899 m. i Pe terburgo Lietuv gr studentai: Steponas Kairys, Vladas Sirutaviius ir Augustinas Janulaitis. ie jaunuoliai per socialdemokrat laikraius ir raginimus pirmieji pradjo propaguoti Lietuvos nepriklausomybs idjas. 1902 m. grup pasauliei inteligent - "Varpo" ir "kininko" artim bendradarbi slaptame suvaiavime nutar steigti Lietuvi demokrat partij. ymesni partijos krjai buvo Kazys Grinius, Povilas Viinskis, Jonas Vileiis, Jurgis aulys. Partijos programoje buvo pabriama, kad likdama rus valdios priespaudoje lietuvi tauta neturs nei teisi, nei laisvs. To meto slygomis artimiausiu udaviniu skelbiamas autonomijos reikalavimas, bet galutiniu siekiu deklaruojama Lietuvos nepriklausomyb. Carizmo politikos kriz XX a. pr. pakito carizmo tautin politika. Oficialioje spaudoje pasirod straipsni, smerkiani represij politik. Kova dl spaudos smarkiai ijudino vairius Lietuvos gyventoj sluoksnius. Prajo 40 met, kol Rusijos valdantieji sluoksniai pagaliau suprato, kad spaudos draudimas buvo klaida, kuri reikia kuo greiiau itaisyti. 1904 m. gegus 7 d. caro vyriausyb panaikino lietuvi spaudos draudim. Tas aktas reik lietuvi tautos egzistavimo pripainim. is rus valdios ingsnis buvo svarbus lietuvi tautos laimjimas: buvo sukurtos palankesns slygos tautins kultros raidai. Viena svarbiausi prieasi, sulugdiusi spaudos draudimo politik, buvo lietuvi inteligentijos leidybin veikla usienyje ir aktyvi knygnei kova paioje Lietuvoje. Didysis Vilniaus seimas Didiausi poveik lietuvi sjdiui turjo Rusijos revoliucijos metu 1905 m. gruodio 4-5 d. Vilniuje vyks

Lietuvi suvaiavimas, vliau pavadintas Didiuoju Vilniaus seimu. Jame dalyvavo apie du tkstanius lietuvi ne tik i Lietuvos, bet ir i Rusijos, Prsijos. Seimas prim nutarimus, reikalaujanius suteikti Lietuvai plai autonomij. I Seimo sugr atstovai ragino valstieius alinti rus policij, valdininkus, mokytojus, neleisti sn rus kariuomen. Rusijoje ir Lietuvoje plintant neramumams, rus valdia susirpino kuo greiiausiai nuslopinti revoliucin sjd ir vl grinti buvusi tvark. Rus valdia taik grieiausias bausmes.
Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. Apibdinkite vairi visuomens sluoksni reakcij rus valdios politik. Kas nulm naujo lietuvi inteligentijos sluoksnio formavimsi? Kodl po 1863 m. sukilimo lietuvi veikjai pirmenyb teik kultrai? Kodl Katalik banyia pirmoji pradjo kov su rusinimu? 5. Kodl pagrindinis naujos lietuvi inteligentijos kovos ginklas buvo lietuvika spauda? 6. Kokie buvo lietuvi pirmj politini partij tikslai? Muitinse sulaikyt lietuvik knyg skaiius 1891-1893 m. 1894-1896 m. 1897-1899 m. 1900-1902 m. I viso : 37 718 40 335 39 024 56 182 173 259

36. Pasaulio pasidalijimas


Ekonomin raida antroje XIX a. pusje

Pirmoje XIX a. pusje Europos ali pramons techninis isivystymas nebuvo vienodas ir pamau pltsi i Vakar Rytus. Labiausiai isivysiusi pramon buvo Anglijoje, nuo jos nedaug atsiliko Belgija, kurioje anglai buvo investav nemaai kapitalo. 1830-1870 m. prasidjo sparti Pranczijos, o kiek vliau -Vokietijos industrializacija. Kitose Europos alyse spartus pramons vystymasis prasidjo 1871-1914 m. Septintame XIX a. deimtmetyje, Anglijai ir Pranczijai sumainus muitus u veam i vedijos medien, ved medienos pramon buvo greitai modernizuota, nutiesti geleinkeliai, tai atvr keli alies industrializacijai. Pramon Olandijoje ir Danijoje vystsi kiek liau nei vedijoje. Labai nevienalyt, pramons poiriu, buvo Austrijos ir Vengrijos imperija. Antroje XIX a. pusje Austrijoje ir jai priklausiusioje ekijoje pramon buvo plaiai ivystyta, tuo tarpu Vengrijos karalyst iliko ems kio kratu. 1861 m., panaikinus baudiav, Rusija eng pirmj ingsn industrializacijos keliu. Taiau tik prajus dviem deimtmeiams, pamau susikaupus kapitalui ir susiformavus nedideliam, bet energingam pramoninink sluoksniui, alyje prasidjo kiek spartesn raida. Pramons raida antroje XIX a. pusje danai patirdavo kriz. Europoje plintant industrializacijai buvo iekoma bd, kaip ivengti krizi, apriboti nevarom lenktyniavim. mons jungsi didelius susivienijimus, koncernus. Krsi monopolijos. Valstyb turjo ypa rpintis transporto pltra, nes i kio aka nebuvo labai pelninga ir j nebuvo lengva pritraukti privai investuotoj. Labiausiai pramonininkai i valstybs reikalavo nauj rink, kolonij ukariavimo. Taip Europos valstybs sitrauk kov dl ujrio teritorij grobimo.
Imperializmo prieastys Pirmaisiais XIX a. deimtmeiais tik kelios Europos valstybs vykd aktyvi kolonij politik. Didiausias ujrio valdas turjo Didioji Britanija, nors tokia politika nebuvo labai populiari tarp angl. J nepasitenkinim kl didiuls ilaidos kolonij valdymo aparatui ir kariuomenei, o nauda i ujrio teritorij nebuvo didel. Bet atuntame XIX a. deimtmetyje europiei poiris kolonijas m keistis. Imperialistin politik pirmiausia skatino ekonominiai veiksniai. Vystantis industrijai, nemaa visuomens dalis tikjo, kad norint toliau pltoti gamyb, reikia nauj aliav, taip pat preki realizacijos rink ir kapitalo investicij. Tokias idjas palaik ir buruazija, ir darbininkai. Tai patvirtina ir toks pavyzdys: 1870 m. darbinink delegacija karalienei Viktorijai teik praym, kuriame buvo teigiama, kad sigydama nauj kolonij vyriausyb gali sumainti alyje skurd ir nedarb. Europos valstybi vadovai buvo sitikin, kad valstybs savo galingum gali rodyti tik demonstruodamos jg, plsdamos savo teritorijas, grobdamos kolonijas. Daugelis politik teig, kad jeigu Anglija ir Pranczija nevykdys imperialistins politikos, tai jas aplenks Rusija ar net Graikija bei Rumunija. Imperialistine politika buvo suinteresuoti ne tik pramonininkai, prekybininkai, turj i jos tiesiogins naudos. J rm ir neturtingieji gyventoj sluoksniai. Sensacingi praneimai apie negirdtas emes ir neregtas tautas nepritekli prispaustiems monms sukeldavo susiavjim ir pritarim vyriausybi politikai. Kolonij politik rm ir profsjungos bei socialistins partijos. Jos tikjo, kad nauj rink, aliav altini ugrobimas pagerins darbinink gyvenim. Buvo tikima, kad europieiai pads vystytis atsilikusioms tautoms. I ties daug kolonij valdytoj, misionieri pasivent kovojo prie vietini gyventoj inaudojim, steig mokyklas, ligonines, administracijos aparat. Afrikos kolonizavimas Antroje XIX a. pusje europieiai inojo iaurines Afrikos pakrantes, Piet Afrik, kur savo kolonijas turjo anglai, o Transvalyje buvo apsigyven oland valstieiai - brai. Nedideles kolonijas vakarinje Afrikos pakrantje Senegale ir prie Nigerio ioi - turjo pranczai ir anglai, Mozambike ir Angoloje - portugalai. Rytines Afrikos pakrantes kontroliavo arabai. Europieiai dar nebuvo ityr centrins Afrikos dalies, maai apie j inojo. Kolonijin ekspansija Afrik prasidjo 1875 m., kai Anglija, i Egipto karaliaus nusipirkusi Sueco kanalo akcijas, primet iai aliai savo protektorat. Piet Afrikoje anglai pradjo kar prie zulus gentis. 1877 m. jie net paskelb Transvalio aneksij, bet brai sutriukino Anglijos kariuomen.

Ukariavimus paskatino 1876 m. Belgijos karaliaus Leopoldo III iniciatyva suaukta konferencija, kurioje tartasi, kaip spariau itirti Afrikos emyno geografij ir atverti j europieiams. Tuoj po konferencijos Leopoldas III finansavo kelias ekspedicijas Kongo region ir ten tvirtino belg viepatavim. Tai paskatino kitas Europos valstybes grobti emes Afrikoje. XIX a. pab., per 20 met visas emynas buvo aibikai pasidalytas. Imperializmo politikai nekreip dmesio

juodajame emyne gyvenanias tautas. Pasidalij teritorijas, jie nubrdavo sienas, neatsivelgdami geni ir taut teritorijas. Tokios politikos padarinys - etniniai karai, nesiliaujantys iki iol. Nuo 1885 iki 1894 m. anglai ugrob Nigerij, teritorijas, esanias nuo Kapo ems iaur iki Kongo. 1890 m. anglai pasira sutart su vokieiais ir u teis valdyti Zanzibar atidav jiems Helgolando sal. Pranczai iplt savo teritorijas Senegale, ugrob Gvinj, Dramblio Kaulo Krant ir prasiver iki Centrins Afrikos. Vokietija sitvirtino Pietvakari ir Ryt Afrikoje, o Italija - Eritrjoje, Libijoje. Japonijos ekspansija I Azijos ali imperialistin politik vykd tik Japonija. Iki XIX a. vid. Japonija buvo udara europieiams. Bet galiausiai jos uostai buvo atverti amerikieiams bei kitoms Vakar alims, ir Japonijoje per 20 met buvo sugriauta sena feodalin santvarka. Tekanios sauls alis greitai buvo industrializuota, tapo viena spariausiai priek engiani ali. Ji taip pat buvo suinteresuota kolonijomis, pirmiausiai Kinijoje. 1893 m. sutriukinus Kinij, Japonija gavo protektorato teises Korjoje, Liaodungo pusiasal su Port Artro uostu. Toks japon aktyvumas nepatiko Rusijai, norjusiai sitvirtinti iaurs Kinijos provincijoje Mandirijoje. Rusija, palaikoma Pranczijos ir Vokietijos, privert Japonij atsisakyti dalies savo ukariaut teritorij. Rusijai buvo suteikta teis nutiesti geleinkel piet Kinij, jai buvo inuomotas Port Artro uostas bei suteikta teis kontroliuoti Kinijos finansus. Prieinimasis kolonizatoriams XIX a. pab. imperialistin europiei politika patyr nemaai pralaimjim. 1895 m. Kuboje ir Filipinuose prasidjus sukilimams prie kolonizatorius ispanus, tuo pasinaudojo JAV. Ji parm sukillius, sutriukino Ispanij ir um Kub bei Filipinus. 1890 m. ugrob Raudonosios jros pakrantje Eritrjos kolonij, italai tikjosi uimti Abisinij. Taiau 1896 m. kovo mn. 6 tkst. ital kariuomen buvo visikai sutriukinta. 1877 m. brams pavyko apginti nepriklausomyb, taiau Anglija neatsisak pretenzij Transval. Atradus ia didiuli aukso klod, Transval plsteljo emigrantai i Europos, pirmiausia anglai. Baiminantis, jog atvykliai istums senuosius gyventojus -brus, buvo apribotos politins atvykli teiss. Vyriausyb, vadovaujama Paulo Kriugerio, stengsi suteikti ekonomines koncesijas ne anglams, bet kitiems europieiams, tarp j vokieiams. Britams tai labai nepatiko ir 1895 m. Sesilio Rodso vadovaujami anglai pradjo intervencij Transval, kur palaik kitos Europos alys, ir brai atlaik puolim. 1899 m. kovo mn. prasidjo naujas Anglijos ir Br valstybi - Transvalio Respublikos ir Oranijos Respublikos - karas. 60 tkst. br kariuomen trejus metus prieinosi 350 tkst. angl kariuomenei. 1902 m. brai buvo nugalti, bet anglai patyr didiuli nuostoli. Tai privert juos ugrobtose teritorijose vykdyti nuosaiki politik, garantuoti brams autonomij. 1909 m. rugsjo mn. i autonomini Transvalio ir Oranijos valstybi, Natalio bei Kapo provincij buvo sudaryta Piet Afrikos Sjunga. Europiei politika ir takos sfer pasidalijimas Kinijoje sukl kiniei pasiprieinim. XIX a. pab. m kurtis slaptosios organizacijos, pavadintos ichetvanininkais (kiniet. "harmoningas, teistas kumtis"). Todl usienieiai j narius ir pramin "boksininkais". 1900 m. prasidjo "boksinink" sukilimas. Jie ud europieius, apsupo Europos ali ambasadas Pekine. iam sukilimui slopinti pasisti Japonijos, Rusijos, JAV, Vokietijos, Pranczijos ir Anglijos kariniai daliniai greitai susidorojo su sukilliais. Sukilim numalinus, Rusija atsisak ivesti kariuomen i Mandirijos, kur planavo galutinai sitvirtinti. Tai kl nerim Japonijai ir Anglijai. Jos baiminosi, kad rusai gali ugrobti j takos sferas. 1902 m. Japonija ir Anglija pasira sjungin sutart, kurioje numat kilus karui viena kitai padti. Turdama tok unugar, 1904 m. vasario mn. Japonija upuol Rusij. Rusijos sausumos kariuomen ir laivynas buvo sutriukinti. Apie 1905 m. pasaulio dalybos praktikai baigsi. Vis didjo nesutarimai ir tampa tarp Europos valstybi. Pusiausvyros ir Europos saugumo sistema buvo sugriauta.
Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. 5. 6. Kodl pramon Europoje vystsi netolygiai? Kaip pramons valstybs siek ivengti ekonomini krizi? Kodl pramonininkai siek jungtis monopolinius susivienijimus? Kodl XIX a, pab. m keistis europiei poiris kolonijas? Sudarykite lentel, kurioje bt paymta, kokias kolonijas vald Europos valstybs. Kokiose valstybse vyko sukilimai prie kolonizatorius?

37. Prietaravimai Europoje ir karins sjungos


Europos valstybi nesutarimai dl teritorij ir politikos Imperialistin politika, siekiant ugrobti vis naujas ir naujas alis Plotas (mln. km2) teritorijas, sukl ne vien susidrim tarp ali, pretendavusi tas Didioji Britanija 30 paias kolonijas. Augo tampa tarptautinje politikoje. Ypa Pranczija 8 tokios tendencijos pastebimos po Italijos ir Vokietijos susiVokietija 3 vienijimo. ios alys aktyviai siek gauti savo dal kolonij. Paioje Kolonijini valstybi plotas 1912 m. XIX a. pab. prie j prisijung JAV ir Japonija. Europos valstybi interesai susidr visuose emynuose. 1898 m. tarp Anglijos ir Pranczijos dl Afrikos teritorijos dalies prie auktutinio Nilo, kuri buvo um pranczai, kilo Faodo kriz. Karas tarp ali neprasidjo tik todl, kad Pranczija atitrauk savo kariuomen. Dar rimtesnis susidrimas tarp Pranczijos ir Vokietijos kilo Maroke, kur pretendavo abi alys. 1905 m. pirmoji ir 1911 m. antroji Maroko krizs buvo isprstos taikiai. Panas konfliktai tarp Europos ali sipliesk ir kituose emynuose. Visikai nusilpusioje Osman imperijoje siek sigalti ir jos teritorij apkarpyti Rusija, Austrija, Vokietija, Anglija, Pranczija. Btent i valstybi konkurencija paskatino Europos alis diplomatinmis priemonmis Artimuosiuose Rytuose utikrinti "status quo". Dl t pai prieasi buvo isaugotas ir Kinijos vientisumas, kurioje Europos valstybs, JAV ir Japonija usitikrino savo takos sferas. tampai ir nesutarimams atrjant, Europos alys iekojo sjunginink, stengsi sudaryti politines ir karines pagalbos sutartis.

Trilyps sjungos susikrimas Isigandusios Rusijos pretenzij ir ekspansijos Balkanuose, 1879 m. Austrija-Vengrija ir Vokietija pasira taikos sutart, kuria sipareigojo viena kitai padti. i sutartis buvo nukreipta prie Rusij. Tai buvo vieno pirmj Europoje politinio ir karinio bloko krimosi pradia. Jau vien tai, kad sutartis buvo slapta, paskatino ir kitas alis iekoti partneri ir sudaryti panaius susitarimus. Tuo metu ryi su Vokietija ir Austrija-Vengrija m iekoti Italija. Kai 1881 m. pranczai um Tunis, italai isigando, kad kelias Afrik jiems gali bti ukirstas. Po neilg pasitarim Italija 1882 m. prisijung prie Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos sutarties. Taip buvo sudaryta Trilyp sjunga, prie kurios po met prisijung Rumunija, o vliau dar keletas ali. Taip susikr karinis blokas, kurio alys sipareigojo viena kitai padti kilus karui. Pranczija, pamaiusi, jog tai paeidia jos interesus, paskelb Italijai muit kar, dl to labai nukentjo Italijos ekonomika. Bet tai Trilyps sjungos neiard, Pranczijai teko aktyviau iekoti sjunginink. Vokietijai Trilyp sjunga buvo labai naudinga, nes ji praktikai izoliavo pagrindin prie- Pranczij. Taiau pati sjunga nebuvo Japon karikatra, smerkianti Rusijos sigaljim Azijoje stipri, nes j drask vidaus prietaravimai, ypa nesutarimai tarp Italijos ir Austrijos-Vengrijos dl teritorij Balkanuose. ie prietaravimai nulm Italijos atsiskyrim nuo sjungos prasidjus Pirmajam pasauliniam karui. Pranczijos ir Rusijos suartjimas Nors Vokietijos ir Rusijos santykiai nebuvo labai geri, taiau tarp abiej ali galiojo bendradarbiavimo sutartis, todl didesni problem nekilo. 1890 m. atsistatydinus kancleriui O. Bismarkui, imperatorius Vilhelmas II nusprend pakeisti politik. Vokietija prane nutraukianti sutart su Rusija. Naujoji Vokietijos vyriausyb, vadovaujama kanclerio Kaprivi, man, kad, Vokietijai sudarius karin ir politin sutart su Austrija-Vengrija, bendradarbiavimas su Rusija yra nemanomas. Kita vertus, Vokietija tuo metu siek suartti su Anglija, kuri vykd antirusik politik. Rusija m iekoti kit sjunginink. Juo greitai panoro tapti Pranczija. 1887 m. Vokietijos vyriausyb Rusijai ved muitus grdams. Iekodama l Rusija kreipsi Pranczij. Todl jau 1890 m. tarp rus ir prancz buvo

surengtos pirmosios derybos, o 1891 m. liepos mn. Rusijos karin Krontato uost prie Sankt Peterburgo atplauk Pranczijos karo laiv eskadra, prasidjo slaptas sutarties ruoimas. Pranczija Rusijai suteik nemaai kredit, o vliau tarp abiej ali buvo pasirayta karin konvencija, kurioje numatyta, kad kilus karui su Trilyps sjungos valstybmis, alys pads viena kitai. 1894 m. sausio mn. sutartis buvo ratifikuota. Vokietijos vyriausyb nusprend, kad tokia sutartimi j norima izoliuoti, sustiprj pranczai gali bet kada pradti kar ir atsirevanuoti u 1870 m. pralaimjim. Todl dar 1892 m. Vokietijos kariuomens generalinio tabo vadas grafas lyfenas sak pradti rengtis karui dviem frontais: prie Pranczij ir prie Rusij vienu metu.
Rusijos ir Anglijos nesutarim isprendimas Nuolatinis Vokietijos stiprjimas ir siekis dominuoti kl nerim Didiajai Britanijai, kuri ilg laik nuo Europos valstybi laiksi nuoaliau. 1896 m. imperatorius Vilhelmas II pareik, kad Vokietija turi tapti jr valstybe. Admirolui Tirpicui buvo pavesta sukurti tok laivyn, kuris nenusileist angl laivynui. Anglija, nordama isprsti nesutarimus su Vokietija, sil pradti derybas dl laivyno sumainimo. 1901 m., Vokietijai nesutikus sumainti karinio jr laivyno pltimo, derybos nutrko. Kita vertus, Anglijai nerim kl Rusijos takos augimas Tolimuosiuose Rytuose. Londonas baiminosi, kad Rusija gali siekti sigalti Kinijoje. Vykdydama prie Rusij nukreipt politik, Anglija m iekoti sjunginink. 1902 m. tarp angl ir prancz prasidjo derybos, kurias paspartino 1903 m. vyks Didiosios Britanijos Antants bei Trilyps sjungos karini-politini blok karaliaus Eduardo VII vizitas Paryiuje. 1904 m. susikrimas tarp Pranczijos ir Anglijos buvo pasirayta "Santarvs" ("Entente cordiale") sutartis. Abi alys susitar visus ateityje ikilusius nesutarimus sprsti derybomis. Pranczija atsisak pretenzij Egipt, o u tai Anglija

sutiko, kad pranczai stiprint savo tak Maroke, kur taip pat pretendavo Vokietija. Kadangi Pranczija jau buvo pasiraiusi sutart su Rusija, pradta stengtis likviduoti nesutarimus tarp Anglijos ir Rusijos. Anglijos ir Rusijos suartjim paskatino pirmoji Maroko kriz. Vokietijos kancleris Vilhelmas II, netiktai visoms alims, 1905 m. karo laivu atplauk Maroko Tangesio uost. Taip vokieiai norjo pademonstruoti savo jg ir paspartinti tarptautins konferencijos dl Maroko likimo suaukim. Pranczijoje ir Anglijoje toks vokiei jgos demonstravimas buvo suvoktas kaip pasiruoimas naujam karui. Konferencijoje dl Maroko Anglija ir Rusija palaik Pranczij. Nors Maroko sultonui buvo garantuotos suverenios teiss, taiau pranczams suteikta teis kontroliuoti Maroko policij ir finansus. Konferencija parod, kad Anglijos ir Rusijos pozicijos gerokai supanajo. 1907 m. rugpjio mn. tarp Anglijos ir Rusijos buvo sudaryta sutartis, kuria abi alys apribojo savo takos sferas ir isprend "Kaip mes galime vienas kitam paspausti rank' buvusius nesutarimus Azijoje. Rusija sutiko nebesikiti Afganistan ir paliko j Anglijos takos sferai. Persija buvo padalyta taip: iaurin Karikatra, vaizduojanti Vokietijos ir Anglijos ginklavimosi varybas dalis tapo Rusijos takos sfera, o pietin - atiteko Anglijai. Abi alys sutar nepretenduoti Tibet, kuriame pripaino Kinijos tak. Pasiraius i sutart, Rusija ir Anglija tapo sjungininkmis. Kadangi jau prie tai buvo pasiraytos Anglijos ir

Pranczijos bei Pranczijos ir Rusijos sutartys, ios alys dabar susivienijo viening blok, kuris buvo pavadintas Antants sjunga. Taip Europa suskilo du prieikus karinius ir politinius blokus.

Dideli karini jr laiv statyba 1905-1913 m.

Austrija-Vengrija Pranczija Vokietija Rusija Didioji Britanija

1905 460 990 1 065 1 070 1 260

1910 660 1 170 1 370 1 435 1 370

1913 720 1 325 2100 2050 1490

Ilaidos ginklavimuisi (mln. Vokietijos aukso markiu}

Vieta po saule 1897 m. Vokietijos usienio reikal ministras parlamente kalbjo: "Mes turime reikalauti, kad vokiei misionierius, vokiei verslininkas, vokiei preks, vokiei vliava ir vokiei laivai Kinijoje bt ne maiau gerbiami nei kit ali (audringas deputat pritarimas). Pagaliau mes esame pasiry Ryt Azijoje gerbti kit didij valstybi interesus, bet tik su slyga, jeigu bus atsivelgiama ms interesus. Vienu odiu, nenorime nieko nustumti el, taiau ir mes norime usitikrinti sau viet po saule <...>." VVeltgeschichte im Aufriss. Frankfurt am Main, 1979, t. 2, p. 345.

Klausimai ir uduotys
1. Kuo skiriasi imperializmo politika nuo kolonializmo? 2. Kokie susidrimai kilo tarp didij valstybi karo ivakarse? 3. Kodl didiosios valstybs siek sudaryti karines sjungas? 4. Kodl Trilyp sjunga nebuvo stipri? 5. Kokios prieastys lm Rusijos ir Pranczijos suartjim?

38. Pirmojo pasaulinio karo pradia

Karo prieastys 1914 m. rugpjio l d. Europoje siliepsnojo karinis konfliktas. Vliau dl plataus karini veiksm masto ir didelio kariaujani valstybi skaiiaus jis buvo pavadintas Pirmuoju pasauliniu karu. Jame buvo panaudoti moderniausi ginklai, visos kariaujanios alys turjo neregtai daug auk. Planuotas aibikas karas utruko kelerius metus ir labai nualino Senj emyn. Karas paatrino krizes kariaujaniose alyse, todl jam baigiantis lugo iki tol Europoje dominavusios Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijos. Vienos kongrese tvirtinta pusiausvyra tarp valstybi antroje XIX a. pusje buvo paeista. Susivienijo ir sustiprjo Vokietija ir Italija, iekojusios "savo vietos po saule". Patyrusi pralaimjim 1870 m. Pranczija greitai atgavo jgas ir siek revano. Rytuose dominavo Rusijos imperija. Nukariavusi Vidurin Azij, Sibir, ji versi Kinij, siek ugrobti kitas Azijos valstybes. Iklusi panslavizmo idjas, Rusija siek sivyrauti Ryt ir Vidurio Europoje. Sutriukinusi Turkij, Rusija puoseljo planus uimti net Konstantinopol ir kontroliuoti Juodosios jros ssiaurius. Taiau ie Rusijos interesai kirtosi su Austrijos-Vengrijos, norjusios sivyrauti Balkanuose, siekiais. Ilgus amius didiausia jr valstybe buvusi Anglija m prarasti savo pozicijas. Pradjusi spariai statyti jr laivyn, Vokietija siek ne tik pasivyti Anglij, bet ir j pralenkti. Ji aktyviai grob kolonijas, ekonomikai sitvirtino Artimuosiuose Rytuose. Tai kl Anglijos, o taip pat ir Pranczijos nepasitikjim. Toks tarpvalstybini interes susikirtimas nuolatos didino tamp Europoje. Kiekviena valstyb ginklavosi, rengsi karui. Nemaa dalis politik, stambi pramoninink ragino kariauti, teigdami, jog tai esanti vienintel priemon utikrinti valstybi saugum, ekonomin pltr. Verdantis Balkan katilas Kita vertus, buvo ir pastang sumainti XX a. pr. karikatra karo grsm. 1899 m. ir 1907 m. Hagoje buvo suaukti du kongresai, kuri tikslas buvo isprsti nesutarimus ir apriboti ginklavimosi varybas. Taiau didesni rezultat ios pastangos nedav. Prieingai, tiek Europoje, tiek kituose emynuose kilo nemaai incident ir susidrim, kurie pranaavo bsim kar. Vienas svarbiausi konflikt buvo 1912-1913 m. vyk Balkan karai. Rusija rm ir ragino Balkan valstybes susivienyti ir kovoti prie Turkij. Bet Turkijai pralaimjus, nesutarimus tarp pai piet slav valstybi sukurst Austrija-Vengrija bei Italija. Svarbi Pirmojo pasaulinio karo prieastis buvo ir Europos taut nacionalizmas. Buvo skelbiamas vien taut pranaumas prie kitas, teigiama, kad karas yra monijos paangos variklis, jis yra neivengiamas kaip stichin nelaim. Tokia propaganda buvo veiksminga, ir didesn dalis europiei pritar karui. Nuudymas Sarajeve 1914 m. birelio 28 d. pavakar visose Europos laikrai redakcijose tvyrojo nerami atmosfera: buvo spausdinami specialieji leidiniai apie Austrijos-Vengrijos sosto pdinio Ferdinando Austrijos-Vengrijos imperijoje, Bosnijos provincijos sostinje nuudymas Bosnijos sostinje Sarajeve tapo
Pirmojo pasaulinio karo pretekstu

Sarajeve, nuudyt sosto pdin. Teroro aktai ir pasiksinimai valstybs vadovus, ir ne tik juos, tuo metu nebuvo reti. Taiau i mogudyst (bosnis studentas Principas nuov princ Ferdinand ir jo mon) visose Europos sostinse buvo vertinta kaip pasiksinimas Austrijos-Vengrijos imperij. Teroristiniu aktu, vadovaujant serb slaptajai policijai, buvo norima parodyti pasauliui, kad Austrijos-Vengrijos valdymas piet slav emse yra neteistas. Po Sarajevo vyki austrai m reikalauti, kad j vyriausyb imtsi pai rytingiausi priemoni. Vyriausyb taip pat man, kad momentas yra patogus, kitos Europos valstybs, paveiktos teroristinio akto, nestos prie Austrija-Vengrij. Viena pagaliau nusprend pamokyti Serbij. Austrijos-Vengrijos vyriausyb pasitikjo Vokietijos galybe ir man, kad slav utarj - Rusijos imperij -pavyks gana lengvai izoliuoti, jei j diplomatikai paspaus Berlynas. Vokietijos imperijos vadovyb suprato, kad Austrijos-Vengrijos ir Serbijos konfliktas gali sukelti didel kar, todl i pradi norjo sulaikyti Habsburgus nuo planuojam veiksm. Taiau prajus kelioms dienoms po Sarajevo pasiksinimo Berlyne, nuotaikos pasikeit, o imperatorius Vilhelmas II pareik: "Dabar arba niekada. Serbai turi bti veikti ir, be kita ko, greitai". Vokietijos vadovyb mat, kad jos sukurtas valstybi blokas silpsta, o 1892-1907 m. sukurta Antant - Pranczijos, Anglijos, Rusijos karinis ir politinis blokas - vis stiprja. Ypa grsminga darsi Rusija. Vokietijoje buvo manoma, kad iki 1916-1917 m. galutinai pasiruousi ji prads karo veiksmus. Rusija ginklavosi ir plt vakarini gubernij geleinkeli tinkl, todl Vokietija bijojo, kad lyfeno planas sutriukinti prie pavieniui greitai gali bti nebereikalingas. Vokietijos diplomatai man, kad kilus konfliktui bus galima tiktis Anglijos neutralumo. Todl Vokietijos vyriausyb nusprend paremti AustrijaVengrij, kai i iprovokuos konflikt. Liepos kriz Rusijos vyriausyb spjo Serbij nesiimti joki veiksm, kurie toliau provokuot Austrija-Vengrij. Antra vertus, caro vyriausyb buvo pasiryusi tuoj pat stoti ginti Serbijos, jei i bt upulta. Jau liepos vid. Rusijoje buvo atlikta dalin mobilizacija, tuo norta pagrasinti Austrijai-Vengrijai. Pranczija 1914 m. karin konflikt sivelti nenorjo, nes pertvark savo kariuomen. Taiau kilus karui paadjo padti Rusijai. Tai Rusijos vyriausybei patvirtino prezidentas R. Puankar viedamas Peterburge liepos 14-23 d. R. Puankar man: jei Rusija pralaimt diplomatin kar Austrijai-Vengrijai, tai bt smgis Antants blokui. Austrija-Vengrija, bdama tikra dl Vokietijos paramos ir nepaisydama Rusijos perspjimo, 1914 m. liepos 23 d. Belgradui teik ultimatum. Jame buvo reikalaujama pasmerkti mogudyst ir atsiprayti, imtis priemoni prie radikalus; jose turt dalyvauti ir slaptoji Austrijos-Vengrijos policija. Ultimatum reikjo vykdyti per 48 vai. Nors, kaip jau buvo minta, Europos valstybs suprato Austrijos-Vengrijos pasipiktinim, toks grietas ultimatumas buvo sutiktas nepalankiai. Serbija, patariant Antants valstybms, AustrijaiVengrijai pasiunt atsakomj not, kad priima beveik visas padiktuotas slygas. Berlynui ir Vienai tai buvo staigmena, todl jie, uuot apsvarst susidariusi padt, toliau vadovavosi i anksto numatytu planu. Liepos 28 d. Austrija-Vengrija nutrauk diplomatinius santykius su Serbija. Kit dien Rusija paskelb dalin mobilizacij, o Austrija-Vengrija, atsakydama tai, - visuotin mobilizacij. Rugpjio l d., nieko nelaukdama, Vokietija pasiunt Peterburg not, kad skelbia kar Rusijai. Rugpjio 2 d. Vokietija upuol Liuksemburg, o rugpjio 3 d. jos armija eng Belgij. T pai dien Vokietija paskelb kar Pranczijai. Vykdydama savo sjunginius sipareigojimus, rugpjio 4 d. kar stojo Anglija. Per kitas dienas kar sitrauk ir Austrija-Vengrija. Taip prasidjo Pirmasis pasaulinis karas. Kariaujani valstybi tikslai Pranczija savo tikslus idst 1914 m. spalio mn. Jos pagrindinis tikslas buvo sutriukinti Vokietijos imperij bei susilpninti jos karin ir politin gali, atsiimti Elzas ir Lotaringij. Hamburgas turjo tapti laisvuoju miestu, pavaldiu Anglijai, lezvigas ir Holteinas turjo bti prijungti prie Danijos. Anglija savo kolonij valdas Afrikoje turjo iplsti Vokietijos sskaita. Rusij labiausiai domino Juodosios jros baseinas, ji norjo kontroliuoti jo ssiaurius. Vokietija norjo prisijungti nema Pranczijos teritorijos dal, iaurs jros pakrantes ir jos uostus, nusilpninti Pranczij. Taip pat norta prisijungti Belgij. Per kar ie tikslai buvo ne kart taisomi ir tikslinami. 1916-1917 m. Vokietija galutinai nusprend atskirti buvusias Rusijos vakarines gubernijas, o ten gyvenusi taut teritorijoje sukurti vasalines valstybes. Vokietijos

vadovyb siek atkurti nuo jos priklausom Lietuvos valstyb. Ji turjo tapti patikimu barjeru, skirianiu Prsij nuo Rusijos, bei atsvara Lenkijai. Prasidjus kar vis Europos ali gyventojai sutiko labai entuziastingai. Minios demonstrant utvind miest gatves ir aiktes, buvo reikiamas solidarumas su vyriausybmis. Apskritai Europa tuo metu igyveno ypating dvasin bsen: monms atrod, kad tai dabar atjo metas praktikai rodyti meil tvynei. Net socialdemokrat partijos, raginusios neleisti kilti karui, vieningai parm vyriausybi veiksmus. Visose kariaujaniose alyse susiklost palanki vidaus politikos padtis, opozicijos praktikai inyko, pilieiai sveikino kar.

Anglijos diplomatija
Anglijoje diplomatija, nordama atitolinti kar, net msi tarpininko vaidmens. Anglija 1914 m. liepos mn. pasil surengti tarptautin konferencij ir joje isprsti ikilusias problemas. Vokietija jai nepritar. tai Vokietijos pasiuntinys Londone kunigaiktis Lichovvsky taip savo dienoratyje apibdino Anglijos pozicij: "Anglija visk padar, kad isaugot taik. Vien dl ekonomini sumetim ji buvo tuo suinteresuota, nes jei karas kilt, Anglijai bt padaryta didiul finansin ala. Be to, Anglija suinteresuota, kad tarp Europos valstybi bt isaugota pusiausvyra <...>."

Siekis susilpninti Pranczij


Vokietija savo tikslus buvo numaiusi vadinamoje "Rugsjo programoje". Apie j visuomen suinojo tik 1961 m. Programoje raoma: "Pagrindinis karo tikslas - taikos Vokietijos imperijai garantija tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Pranczij reikia taip susilpninti, kad ji daugiau nebebt didel valstyb, Rusija turi bti kaip galima toliau nustumta nuo Vokietijos sien, jos viepatavimas pavergtose nerus emse turi bti palautas. Smulkesni karo tikslai: 1. Pranczija. Po karo veiksm nusprsti, ar galima reikalauti Belforo, pakrants nuo Diunkerko iki pat Bulons prijungimo prie Vokietijos ir tvirtovi sunaikinimo <...>. 2. Belgija. Prijungti Lie ir Verj prie Prsijos <...>. Bet kuriuo atveju, jei Belgija ir likt, j reikia paversti vasaline valstybe, kuri turt sutikti su tuo, kad Vokietijos kariuomen liks jos uostuose, visa pakrant bus naudojama Vokietijos kariniams tikslams, o ji pati taps ekonomikai nuo Vokietijos priklausoma provincija <...>."

"Gintarin deklaracija"
Pirmosiomis karo dienomis savo pozicij idst ir lietuvi atstovai Rusijoje. 1914 m. rugpjio 8 d. M. Yas Dmoje pareik, kad lietuviai, anksiau vieni kovoj su teutonais, dabar eina kar kaip vent, pamir Rusijos padarytas skriaudas. Taip buvo pareikta itikimyb carinei Rusijai. Be to, buvo ikelta idja po pergalingo Rusijos karo suvienyti Lietuv, t.y. prijungti Maj Lietuv. Taiau kiti Dmos deputatai i Lietuvos priekaitavo dl tokios M. Yo kalbos. Dl to vliau jo kalbos buvo santresns.

Kariaujani valstybi jgos Pirmojo pasaulinio karo pradioje

Klausimai ir uduotys
1. Kokios buvo Pirmojo pasaulinio karo prieastys? 2. Kokie kariniai konfliktai vyko karo ivakarse? 3. Kodl Vilhelmas II po princo Ferdinando nuudymo pareik: "Dabar arba niekada. Serbai turi bti veikti ir, be kita ko, greitai"? 4. Kokie buvo besiruoiani karui valstybi siekiai?

5. Kodl prasidjusi kar vis Europos valstybi gyventojai sutiko entuziastingai?

39. Karo frontai 1914-1917 m.


Karo veiksmai Vakaruose Vokietija, paskelbusi kar Pranczijai ir Anglijai, Vakaruose buvo pasirengusi pulti pagal vokiei kariuomens generalinio tabo vado grafo Alfredo fon lyfeno parengt plan. Jame buvo numatyta, kad pergal prie Pranczij ir Rusij galima pasiekti tik karo pradioje staigiu smgiu sutriukinus Pranczij, o po to visas pajgas metus Rytus prie Rusij. Puolant Pranczij, skms buvo galima tiktis tik staigiu manevru apeinant Pranczijos pasienio tvirtinimus. Todl Vokietija, paeidusi Belgijos neutralum, upuol i al. Vokiei kariuomen perjos teritorij siver Pranczij. Prie besiverianius Paryi vokieius stojo jungtin prancz ir angl kariuomen. 1914 m. rugsjo 5-9 d. prie Marnos uvir nirtingi miai. Sjungininkams pavyko sustabdyti vokiei kariuomen. Pereita prie pozicinio karo. Frontas, i vienos puss angl ir prancz, i kitos - vokiei, nusities daugiau nei 700 km nuo iaurs jros pakrants iki veicarijos sienos. Abiejose fronto pusse kareiviai ikas apkasus, emines, supyl pylimus ir sutvirtino pozicijas min laukais bei spygliuotos vielos utvaromis. Nuo apkas buvo ikastos perjos iki toliau nuo fronto buvusi armij tab, ginkl ir maisto sandli. Buvo sukurta itisas poemini slptuvi, kuriose kareiviai ilsjosi ir slpsi nuo bomb, tinklas. veikti iuos tvirtinimus abiem pusm, kaip pasirod, buvo beveik nemanoma.

m. pavasar ir viena, ir kita kariaujanti pus mgino perimti iniciatyv ir pralauti fronte rengtus tvirtinimus. Pranczai ir anglai ne kart sunkija artilerija band su ems paviriumi sulyginti vokiei apkasus ir pralauti gynyb. Visi puolimai buvo neskmingi. m. vasario mn. vokieiai pradjo didel puolim prie pagrindin prancz tvirtov gynybinje grandinje - Verdun. Jie tikjosi, kad, patyr daug nuostoli, sjungininkai ims trauktis. Taiau per devynis mnesius prie Verduno tvirtovs trukusiose kovose, vokieiams taip ir nepavyko pralauti prancz ir angl gynybos. Miuose abi puss patyr nepaprastai dideli nuostoli. uvo per 700 tkst. kareivi. 1916 m. lapkriio mn. vokiei kariuomen buvo priversta nutraukti puolim. Nepavyko ir 1916 m. liepos-lapkriio mn. surengtas angl puolimas. Anglai ir pranczai jame neteko 614 tkst., o vokieiai - 650 tkst. kareivi. ios kovos isekino Vokietij ir jau 1916 m. pab. vokiei kariuomenje m trukti materiali itekli, ginkluots, nauj kari. Miai Ryt fronte Kitaip nei Vakaruose, vykiai rytiniame fronte greitai keitsi. 1914 m. rugsjo mn. Rusija, atsiliepdama prancz praym padti sulaikyti vokiei puolim Vakaruose, pradjo pulti Vokietij Ryt Prsijoje, o Austrija-Vengrij Galicijoje. Rus puolimas buvo neparengtas, puolanios armijos nekoordinavo savo veiksm, joms trko paramos i unugario. 1914 m. rugpjio pab. per Karaliaui vokieiai traukiniais skubiai permet kariuomen prie Tanenbergo ir sutriukino antrj rus armij. 90 tkst. rus kareivi pasidav nelaisv. Po tokios staigios pergals rugsjo 6-15 d. vokieiai prie Mozr eer apsupo pirmj rus kariuomen. Ji buvo sutriukinta, uvo 90 tkst. rus kari, 137 tkst. buvo paimti nelaisv. Iki 1914 m. rugsjo 15 d. rus karins pajgos buvo ivytos i Ryt Prsijos. Visai iai operacijai vadovavo vokiei kariuomens vadas Rytuose generolas Paulis fon Hinden-burgas ir generalinio tabo virininkas generolas majoras richas Lidendorfas, vliau perm vadovavim visai Vokietijos kariuomenei. Austrus nuo triukinanio rus puolimo igelbjo tik tai, kad rusai sakymus apie rengiam operacij perdav per radij, neuifrav teksto. Suinoj rus planus, austrai sugebjo ivengti dideli nuostoli, bet buvo priversti pasitraukti apie 200 km. Rusijos kariuomen um vis Galicij su centru Lvove. Nepasisek ir austr puolimas prie Serbij. Gerokai maesn serb kariuomen, pasinaudojusi natralia klitimi - Dunojaus upe, apgyn Belgrad. Miuose austrams pagalb atskubjo vokieiai, kurie mat, kad s junginink kariuomen dl didelio joje tarnavusi slav tautybs kareivi skaiiaus nra patikima. 1915 m. gegus mn. austr ir vokiei jungtins pajgos skmingai puol Galicij. Praradusi beveik 200 tkst. kari rus kariuomen panikai trauksi. Taiau austr puolim pristabd buvusios sjungininks - Italijos stojimas kar. Nemaai kariuomens austrams teko permesti Alpi front. 1915 m. vasar, prisijungus Bulgarijai, vokieiai ir austrai sutriukino Serbij. Tuo paiu metu vokieiai um

Lenkijos, Lietuvos, Kuro teritorijas, priklausiusias Rusijos imperijai. Po toki pergali Vokietija pasil Rusijai sudaryti separatin taik, kad vl galt visomis pajgomis pulti Vakaruose. Taiau Rusijos caras Nikolajus II nesutiko. 1916 m. birelio mn. generolo Brusilovo vadovaujamos rus pajgos perjo puolim ir sudav skaud smg austrams, kurie neteko 350 tkst. kari, patekusi nelaisv. Po tokios pergals kar Antants pusje stojo Rumunija. Vokieiai vl buvo priversti i Vakar fronto permesti kariuomen pagalb austrams. Rus puolimas buvo sustabdytas, o netekusi daugiau nei vieno milijono kareivi Rusijos kariuomen demoralizuota. Moderni ginkl panaudojimas Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui abi galingiausios jr valstybs - Anglija ir Vokietija - stengsi sutriukinti prieinink karo laivyn. ioje kovoje anglai vis laik buvo pranaesni. 1915 m. pavasar angl karinis jr laivynas kontroliavo jr kelius ir ssiaurius. Vokieiai, patyr kelet neskmi, veng iplaukti i savo uost. Matydami, kad nepajgs veikti angl atvirame myje, vokiei admirolai patar imperatoriui Vilhelmui II pradti povandenini laiv kar. Vokieiai tikjosi, kad be spjimo skandinant prekybinius angl laivus, Anglija bus atkirsta nuo jos kolonij ir aliav altini. Panai blokad prie Vokietij vykd ir Anglija. 1915 m. gegus mn. vokiei karinis laivas atakavo ir nuskandino keleivin laiv "Lusitania". Tarp nuskendusi l tkst. 198 keleivi buvo 128 amerikieiai. JAV prezidentas Vudras Vilsonas spjo Vokietij, kad tai yra ipuolis prie Amerik. Nepaisydami spjim, 1917 m. vokieiai sustiprino povandenini laiv kar prie Antants alis. Praneusi, kad tai kelia grsm Amerikos interesams, JAV 1917 m. balandio mn. paskelb kar Vokietijai. Nuo pat karo pradios kariaujanios puss panaudojo dar vien nauj karo priemon - lktuvus. I j prieo pozicijos buvo apmtomos bombomis arba apaudomos i kulkosvaidi. 1916 m. vasar fronto miuose irykjo angl ir prancz karini oro pajg pranaumas. Prasidjus poziciniam karui Vakaruose, pirm kart karo istorijoje buvo panaudotas duj ginklas. Deimtys tkstani kareivi Vakar fronte davo nuo chloro duj. Buvo nemaai atvej, kai nuo duj davo ir savi kareiviai, nes, pasikeitus vjo krypiai, dujos buvo nupuiamos savus apkasus. Tik aprpinus visus kareivius dujokaukmis, duj panaudojimo reikm sumajo. 1917 m. pr. anglai panaudojo dar vien nauj karo priemon tankus. J pagalba sjungininkai ne kart pralau fronto linij. Vidaus politika kariaujaniose alyse Pirmajam pasauliniam karui prasidjus, kariaujani valstybi vyriausybs m reglamentuoti ekonomik ir riboti piliei laisv bei j teises. 1914 m. rugpjio mn. paskelbus kar, visas alis uliejo patriotizmo banga. Net opozicins partijos pritar vyriausybms. Taip vis valdym jos galjo sukoncentruoti savo rankose. Caras Nikolajus II 1915 m. "suspendavo" Dmos veikl. Rusijos likim sprend tik caras, jo eima ir patarjai. Vokietijoje ir Austrijoj e-Vengrijoj e parlament vaidmuo, vyriausybse sustiprinant kariki pozicijas, buvo taip pat apribotas. Priimant sprendimus lemiamas odis buvo generol. J sakymai buvo viresni u vietins valdios organ. Visi itekliai ir resursai buvo skirti tik frontui. Kartu pradta riboti piliei laisves: darbininkams draudiama streikuoti, vesta grieta darbo kontrol. Visose kariaujaniose alyse buvo ileisti specials statymai, kuriais buvo leista suimti bet kur mog, tariam veikus prie alies interesus. Spaudai buvo vesta grieta cenzra. Laisv od pakeit karo propaganda, kuria buvo norima tikinti pilieius bsima pergale. Taiau po keleri karo met, neirint vis i priemoni, pilieiai suvok, koki al padar karas. Visose alyse prasidjo demonstracijos, neramumai, o kai kuriose - ir revoliucijos. Klausimai ir uduotys
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Koks buvo Vokietijos karo planas? Kokia padtis susiklost 1914 m. pab. Vakar fronte? Kodl Rusijos kariuomenei nepavyko puolimas prie Vokietij? Kuo skyrsi ir kuo buvo panai karo eiga Ryt ir Vakar frontuos e? Kokie nauji kovos bdai buvo pradti naudoti Pirmajame pasauliniame kare? Kaip pasikeit kariaujani ali vidaus politika ? Sudarykite ymiausi Pirmojo pasaulinio karo mi lentel.

40. Lietuva vokiei okupacijos metais


Lietuva pirmojo pasaulinio karo pradioje Kai Vokietija paskelb kar Rusijai, rus kariuomen buvo telkiama Lietuvos -Vokietijos pasienyje. Lietuvoje buvo vykdoma skubota mobilizacija, pradti rekvizuoti arkliai ir veimai, o svarbiausia - maistas, reikalingas kariuomenei. Netrukus prasidjo ir karo veiksmai. Per Lietuv Rusijos kariuomen trauk Prsij. Rugpjio pab. Rusijos kariuomen siver Rytprsius, bet patyr didel pralaimjim. Rytprsiuose buvo apsuptos ir sunaikintos dvi rus armijos. Tos tragedijos metu Rytprsiuose ir Mozr pelkse uvo daug kareivi i Lietuvos. Rusijos kariuomenje buvo per 60 tkst. lietuvi. vairiose Lietuvos pasienio vietose vyko Rusijos ir Vokietijos kariuomeni susirmimai. 1915 m., patyrusi pralaimjim Prsijoje, Rusijos kariuomen m trauktis i Lietuvos. Netrukus svarbesns mons, valdios staigos,vidurins mokyklos buvo pradtos evakuoti Rusijos gilum. Apie 300 tkst. Lietuvos gyventoj pasitrauk drauge su rus kariuomene arba buvo jos prievarta isivaryti. Pabgliai lietuviai didelmis kolonijomis sikr vairiose Rusijos vietovse, daugiausia Voronee, Tambove, Jaroslavlyje, Petrograde, Maskvoje. Vokietija okupuoja Lietuv Vokiei puolimas buvo sulaikytas 1915 m. ruden Naruio eero - Daugpilio miesto linijoje. Frontas ia isilaik iki 1917 m. Vokiei armija um vis Lietuv ir pradjo eimininkauti grietomis karinmis priemonmis. Pasikeit lietuvi nuotaikos. Dauguma m laukti sugrtant rus, pradjo vokiei neksti ne tik dl rekvizicij, dl visoki pyliav bei mokesi, bet ir dl to, kad vokiei valdia su vietos gyventojais elgsi labai ididiai, kartais prasitardami, kad po karo jie lietuvi emse kursi puikius kius.

Vokietijos kariuomens okupuota Lietuva turjo paklusti karinei okupacinei valdiai. Visos okupuotos Rusijos imperijos sritys, iskyrus didij lenk gyvenam emi dal, buvo sujungtos Vyriausiojo vado Rytuose krat, trumpai vadinam Oberostu. ia vis valdi turjo Vokietijos Ryt fronto vadas. Oberosto kratas buvo paskirstytas 6 sritis, tarp kuri buvo Vilniaus, Suvalk ir Lietuvos sritys. Valdios aparat centre ir vietose sudar vokieiai. Srities virininkas su savo apskrii ir valsi valdininkais bei andarais sudar okupacin valdi. Vietos gyventojai galjo bti skiriami tik kaimo seninais. 1917 m. kovo mn. i mint trij srii buvo sudaryta viena Lietuvos karin valdyba, turinti bstin Vilniuje. Sritys skirstsi apskritis, ios - valsius, o valsius apm kelias seninijas.
Krato padtis valdant vokieiams Okupantai i gyventoj stengsi igauti kuo daugiau grybi. Jos buvo skiriamos Vokietijos ir jos kariuomens reikalams. Nuo pat pirmj okupacijos dien buvo pradtos rekvizicijos, kininkai turjo duoti sunkiai pakeliamas natrines duokles bei mokti mokesius. Buvo vesta vairi baud ir kontribucij. Vyrams nuo 15 iki 60 met amiaus buvo vestas "pagalvs" mokestis, kuris Rusijoje jau seniai buvo panaikintas. Prasidjo tilt ir kitokios rinkliavos. Per vis okupacijos laik net 5 kartus i kinink buvo atimami arkliai. Tai skaudiai paveik kinink gyvenim. Spariai buvo kertami mikai, o mediai veami Vokietij. Vokieiai ypa reikalavo kirsti uolynus. Vyrus gaud ir ve dirbti Vokietij. Priverstiniams darbams buvo steigiami darbo batalionai, kuriuose mons buvo laikomi kaip belaisvi stovyklose. Okupuotoje Lietuvoje buvo vesta daug vairi draudim. Buvo draudiama vaiuoti kit apskrit, be paso ieiti u seninijos rib, laikyti neregistruotus ir neapmokestintus unis, vaikioti naktimis po savo kaim, kepti pyragus, gaminti al, skersti gyvulius, aviomis erti arklius ir pan. Net laikus buvo reikalaujama rayti tik vokikai. Vokiei valdia grietai reikalavo laikytis vis draudim. Be eiminink likusius dvarus m valdyti vokieiai. kininkams buvo udrausta pardavinti ar kitaip perleisti savo kius kitiems kininkams. Trko btiniausi preki, o pasitaikanios buvo brangios. Greitai nuvertjo Rusijos rubliai, o juos pakeit Obosto rubliai ir kiek vliau pasirodiusios Ostmarks buvo menkaverts. Visas derlius, iskyrus skl ir menk davin kininko eimai, buvo paimamas. Prekiauti javais, msa, darovmis, paaru buvo udrausta, grasinant kaljimu. Okupantai grietai kontroliavo prievoli atlikim. Sunyko Lietuvos pramon. Buvo paliktos ir net pleiamos tik tos mons, kurios turjo perdirbti miko mediag ir ems kio produktus. Darbo umokestis buvo menkas. Miestuose buvo vestos maisto kortels.

41. Rusija 1917 m.


Vidaus politin padtis Prasidjus karui, Rusija susidr su dideliais ekonominiais sunkumais. alis, turinti milinik gamtos rezerv, karui buvo praktikai nepasiruousi. Pirmieji sunkumai labai greitai irykjo ems kyje. Darbo naumas buvo gerokai menkesnis nei Vakar alyse. Prasidjus karui buvo mobilizuota daug vyr, todl nebuvo kam apdirbti lauk, sti ir nuimti derliaus. Vakar alyse tuo metu ems kyje jau buvo gana plaiai naudojamos ems kio mainos, o Rusijoje dar tebevyravo rank darbas. Antraisiais karo metais Rusijoje, kuri anksiau eksportavo nemaai grd kitas alis, m trkti maisto produkt. Miestuose buvo vestos maisto kortels, sumainti maisto daviniai kareiviams. Tai labai neigiamai paveik ne tik civili gyventoj, bet ir kareivi moral. Karas parod ir Rusijos pramons atsilikim, ji nepajg pagaminti ne tik daugiau ems kio main, bet ir aprpinti kariuomen karo reikmenimis. Apie tuometin Rusijos ekonomin bkl daug k pasako is faktas: karin pramon pagamino tik tredal autuv, btin kareiviams. Fronte neuteko audmen. Nepakankamai ivystytas geleinkelio tinklas, prasti keliai trukd greitai perkelti kariuomens dalis front, tas vietas, kur puol prieas.

Jau pirmaisiais karo metais fronte uvo daug daugiau rus kareivi nei vokiei, prancz bei angl. Kasdien tkstaniai rus eim sulaukdavo praneim apie uvusius tvus, snus, brolius. Blogai apginkluoti ir maitinami rus kareiviai, vadovaujami negabi generol, 1915 m. patyr skaudi pralaimjim. Rusijos kariuomen buvo priversta trauktis i Galicijos bei Ryt Prsijos, kur miuose uvo daugiau nei 2 mln. rus kareivi, t.y. beveik deimt kart daugiau nei prieinink. Patyrus tok triukinant smg, Rusijos vadovyb 1916 m. sureng kontrpuolim. Dl blogos ginkluots, prasto vadovavimo Rusijos kariuomen neteko daugiau kaip vieno milijono kareivi, o frontas buvo pralautas tik keliose ne, kareiviai ir karininkai m atvirai reikti nepasitenkinim, nepaklusti sakymams. 1917 m. vasario revoliucija Rusijoje laikas buvo skaiiuojamas kitaip nei Vakaruose, pagal vadinam "senj kalendori". Revoliucija, kuri pagal Vakar kalendori prasidjo 1917 m. kovo pr., Rusijoje vyko vasario mnes, todl ir vadinama Vasario revoliucija. 1917 m. kovo pr. (vasario vid.) Rusijos sostinje Sankt Peterburge, kuris karui prasidjus buvo pavadintas Petrogradu, dl duonos trkumo, neskmi fronte, nepasitenkinimo carizmo valdymu prasidjo masiniai darbinink streikai. Darbinink malinti pasisti Petrogrado gulos kariai nepakluso sakymui, sum savo karininkus ir prisijung prie demonstrant. Kovo 12 d. streikuojani darbinink atstovai, daugiausia socialdemokratai, irinko Petrogrado darbinink taryb, kuri parm ir Petrogrado gulos kareiviai, pasiunt savo atstovus. Kovo 13 d. Petrogradas jau buvo kontroliuojamas tarybos. ie vykiai paskatino Dm sudaryti visuotin valdymo organ. Nors kovo l l d . Nikolajus II buvo paskelbs, jog nutraukia Dmos posdius, kit dien susirinks Rusijos parlamentas kr laikin komitet, turjus vesti tvark ir rimt alyje. iam komitetui 1918 m. liepos 17 d. Jekaterinburge bolevikai nuud vadovavo kunigaiktis Georgijus Lvovas. komiteto sudt jo car Nikolaj II ir jo eim nemaai socialdemokrat atstov, tarp j ir Aleksandras Kerenskis, bsimas ministras pirmininkas. Po keli dien, kovo 14 d. komitetas buvo paskelbtas Laikinj Rusijos vyriausybe. Ji pasiunt delegatus pas car su reikalavimu atsistatydinti. Kovo 15d. (pagal tuometin Rusijos kalendori kovo 2 d.) caras Nikolajus II atsisak sosto savo brolio Michailo naudai, bet pastarasis neprim karnos. Taip Rusija tapo respublika. Prarads valdi, Nikolajus II dl to labai nesijaudino. Savo dienoratyje kovo 16d. jis ura: "Miegojau ramiai ir ilgai". Nors kiti Vakar ali monarchai pasil buvusiam rus imperatoriui prieglobst, Nikolajus II atsisak ivykti i alies. Vliau Laikinoji vyriausyb j sum ir kalino nam aretu. Bolevikams ugrobus

valdi, 1918 m. liepos 17 d. Nikolajus II, jo mona, trys dukterys ir snus Aleksejus buvo nuudyti Jekaterinburge. Laikinosios vyriausybs veikla Nuvertus car, valdia Rusijoje pasiskirst tarp dviej valdymo organ. Petrograde, Maskvoje ir kituose didiuosiuose miestuose nema tak turjo sukurtos darbinink ir kareivi tarybos, sudarytos daugiausia i socialdemokrat - menevik, bolevik, o taip pat socialist - revoliucionieri, sutrumpintai pagal pirmsias raides (SR) vadint eserais. ios tarybos atstovavo darbinink, valstiei, kit emesnij sluoksni interesams. Laikinoji vyriausyb, vadovaujama kunigaikio G. Lvovo, gyn Rusijos aristokratijos bei viduriniojo sluoksnio interesus. Tarp i dviej valdios organ sivyravo pusiausvyra. Tarybos pripaino Laikinj vyriausyb, pirmosiomis savaitmis rm jos politik, pritar, kad toliau bt tsiamas karas, laikomasi sjungini sipareigojim Pranczijai bei Anglijai. Savo ruotu, Laikinoji vyriausyb neinojo, koki priemoni imtis, kad galt panaikinti susidariusi dvivaldyst ir sitvirtint viena valdioje. Kunigaikiui G. Lvovui stabilizuoti padties alyje nepavyko. Didiuosiuose miestuose tssi darbinink streikai, demonstracijos. Atsiliepdama sjunginink raginim, Rusijos karin vadovyb 1917 m. pavasar sureng puolim Galicijoje, kuris, dl kariuomens demoralizacijos, nepasisek. alyje kilo nauji neramumai, o liepos mn. Petrograde prasidjo bolevik sukilimas, kur pavyko nuslopinti. Po io vykio kunigaiktis G. Lvovas atsistatydino, o ministru pirmininku ir karo ministru tapo socialdemokratas A. Kerenskis. Jo kandidatra nepatiko reakcingiems Rusijos sluoksniams. Kariuomens vadas generolas Lavras Kornilovas i fronto pasiunt karinius dalinius, turjusius nuversti Laikinj vyriausyb ir A. Kerensk. Rusijos ministras pirmininkas buvo populiarus, geras oratorius, taiau jo vyriausybs taka buvo labai menka. Nordamas atremti maitaujani kariuomen, A. Kerenskis pagalb pasikviet bolevikus, idalijo ginklus juos palaikantiems darbininkams. Rugsjo mn. generolo L. Kornilovo maitas buvo likviduotas, taiau A. Kerenskis ir Laikinoji vyriausyb beveik nebekontroliavo alies. Bolevik populiarumas nuolatos augo. Leninas ir bolevik partija Po Vasario revoliucijos galutinai irykjo skirtumai tarp bolevik ir menevik. Jei menevikai man, jog Rusijoje dar ne laikas kurti socializm, bolevikai, prieingai, teig, jog reikia nedelsiant vykdyti proletariato revoliucij. Prasidjus revoliuciniams vykiams bolevik lyderis Vladimiras Leninas buvo emigracijoje, kur slapstsi nuo caro vyriausybs persekiojimo. 1917 m. balandio mn. Leninas i veicarijos atvyko Rusij. ioje kelionje jam padjo Vokietija, kuri buvo suinteresuota, kad vidaus politin padtis Rusijoje bt destabilizuota. Atvyks i Suomijos Petrograd, Leninas paskelb Balandio tezes, kuriose idst bolevik siekius. itoje programoje - tezse Leninas nurod, kad darbinink ir kareivi taryboms nieko nelaukiant reikia perimti valdi savo rankas. Valstieiai turi sukilti prie savo ponus, konfiskuoti j turt ir pasidalyti emes, o darbininkai - sudaryti fabrik valdymo komitetus. Karas, kadangi jis yra grobikikas ir imperialistinis, turi bti paverstas pilietiniu karu, t.y. visi i darbinink ir valstiei kil kareiviai privalo sukilti prie aristokratij bei burua. Tokiu bdu, kaip teig Leninas, bus sukurtos prielaidos, socialistinei revoliucijai, kurios metu darbininkai perims valdi. Paraginti Lenino, bolevikai pradjo aktyvi toki tiksl propagavimo kampanij. Bolevik kiai tampa labai populiars, nes monms atrod, kad jie isprs daugel Rusijos problem. Valstieiai, gav ems, patys j dirbs ir naudosis udirbtais vaisiais, darbininkai vadovaus fabrikams ir gamykloms, teisingai gals padalyti gaut peln. Darbinink, kareivi ir valstiei tarybos bus tiesioginiai valdymo organai, todl neliks biurokrat, bus panaikinta policija. Iaugus bolevik autoritetui, jau 1917 m. liepos mn. Petrograde Vladimiras Leninas jie mgino vykdyti ginkluot sukilim. Taiau Laikinajai vyriausybei paklusnios kariuomens dalys j numalino, Leninas buvo priverstas slapstytis, o vliau bgti Suomij. Levas Trockis ir Levas Kamenevas, kiti bolevik vadai buvo pasodinti kaljim. Spalio perversmas 1917 m. ruden surengus naujus rinkimus Petrogrado, Maskvos ir kit miest tarybas, beveik visur daugum juose gavo bolevikai ir tapo svarbiausia politine jga. J populiarumui iaugus, A. Kerenskis buvo priverstas paleisti i kaljimo daugel bolevik vad.

Pabgs Suomij, Leninas bolevik pergal tarybose vertino kaip galimyb sitvirtinti valdioje. Partijos centro komitetui jis nusiunt laik, kuriame idst, kaip reikia rengtis sukilimui. Spalio 23 d. paslapia jis vl sugro Petrograd ir paved L. Trockiui rengti perversm. L. Trockis buvo talentingas organizatorius ir politikas. Jis pasil, kad perversmui oficialiai vadovaut ne bolevik partija, nes tam galjo bti nepritarta, bet Petrogrado taryba. Neslpdami savo plan nuversti teist valdi, bolevikai provokavo Laikinj vyriausyb. Kai A. Kerenskis, nordamas likviduoti smoksl, vl sak suimti Lenin, kitus bolevik vadus bei vesti Petrograd itikimus vyriausybei karinius dalinius, L. Trockis paragino Petrogrado taryb paskelbti, jog reikia gintis nuo kontrrevoliucinio puolimo. A. Kerenskis buvo apkaltintas socialistini ideal idavimu. Nakt i lapkriio 6 d. 7 d. bolevik vadovaujami Petrogrado tarybos ginkluoti briai bei suagituoti dl neva gresianio kontrrevoliucinio perversmo kariniai daliniai, um svarbiausius Petrogrado objektus, apsupo ir um iemos rmus, kur posdiavo Laikinoji vyriausyb. Ryte visas miestas buvo bolevik rankose. T pai dien prasidjo visos Rusijos taryb suvaiavimas. Menevikai ir eserai, protestuodami prie perversm, ijo i suvaiavimo, bet dauguma delegat pritar ir irinko bolevik vyriausyb - Liaudies komisar taryb, kuriai vadovavo Leninas. ioje vyriausybje L. Trockis um usienio reikal komisaro pareigas. Sudarius i vyriausyb, Leninui pasilius buvo paskelbti dekretai dl valdios permimo taryb rankas, taikos sudarymo ir ems suteikimo valstieiams. A. Kerenskis, pabgs i Petrogrado, neskmingai band likviduoti bolevik mait. I Petrogrado pasisti bolevik daliniai po kelet dien trukusi mi um Maskv, vliau kitus didesnius Rusijos miestus. 1917 m. lapkriio mn. vyko rinkimai visos Rusijos konstitucin susirinkim, kuris turjo parengti nauj alies konstitucij. Bolevikai per rinkimus ikovojo tik 25% bals, todl jau pirm dien is susirinkimas buvo ivaikytas. Leninas ir jo vadovaujama partija sitvirtino valdioje.
Klausimai ir uduotys 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Kodl karo pradioje Rusija susidr su dideliais ekonominiais sunkumais? Kaip neskms fronte atsiliep Rusijos vidaus gyvenimui? Kodl 1917 m. vasario mn. Rusijoje kilo revoliucija? Kam atiteko alies valdia po Vasario revoliucijos? Kodl Laikinoji vyriausyb nesugebjo sitvirtinti valdioje? Kokios prieastys lm bolevik takos augim alyje? Kaip bolevikams pavyko paimti valdi Rusijoje?

42. Lietuvi pastangos atkurti Lietuvos valstyb


Lietuvi veikla Rusijoje, Europoje ir Amerikoje Svarbiausias lietuvi tautinio isivadavimo sjdio tikslas buvo nepriklausomos valstybs atkrimas. Pirmojo pasaulinio karo metais ikils klausimas: su Rusija ar su Vokietija susieti savo likim, tapo vienu svarbiausiu lietuvi inteligentijos diskusij objektu. Valstiei kilms lietuvi veikjai nebuvo link atkurti Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts. Jie siek, kad Lietuvos valstyb bt atkurta lietuvi gyvenamose emse, nepamirtant traukti ir nutautjani rytini pakrai, atkreipiant dmes ir Maj Lietuv. Lenk ir lietuvi bajorai ragino atkurti Lietuvos Didij Kunigaiktyst, sudariusi sjung su Lenkija. Pirmojo pasaulinio karo pradioje Lietuv m pretenduoti ir treia (be Rusijos ir Lenkijos) valstyb - Vokietija. Taiau karui utrukus ir silpstant Vokietijos galiai, paaikjo, kad Lietuvos ji nebeilaikys. Pasitrauk Rusijos gilum, Lietuvos gyventojai telksi didiausiuose miestuose. Rpintis pabgliais caro vyriausyb paved Lietuvi draugijai, kuri buvo kurta Vilniuje, 1914 m. pab. Lietuvos atstovai Rusijos valstybs dmoje pradjo kelti nepriklausomybs klausim. Jau paioje karo pradioje jie vieai pareik, kad lietuvi tautos trokimas yra sujungti Maj Lietuv su Lietuva, esania caro valdioje, ir ireikalauti jai plai politin bei kultrin autonomij. Tuos pat siekius caro vyriausybei teiktoje deklaracijoje (1914 m. rugpjio mn.) tuomet paskelb ir Vilniaus lietuvi atstovai. Po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijoje susidar slygos legaliai pabgli politinei veiklai. T pai met kovo mn. Petrograde buvo sudaryta Lietuvi tautos taryba, kuri sudar vairi politini partij bei grupi atstovai. Taryba, nordama sustiprinti savo autoritet, suauk vis Rusijoje iblakyt lietuvi seim Petrograde (1917 m. gegus 27 d.). Didesnioji seimo dauguma pasisak u nepriklausomos Lietuvos krim, likusieji pasil siekti autonomijos arba federacijos su Rusija. Nesutarimai buvo dideli ir seimas iiro, neprims nutarimo. Nepriklausomybs siekianiai lietuvi inteligentijai ypa svarbi buvo usienio lietuvi parama. vedijoje gyvenantys lietuviai 1915 m. ir 1917 m. sureng lietuvi konferencijas. J dalyviai pareik ryt atkurti Lietuvos valstyb. Dar vienoje konferencijoje 1916 m. veicarijos lietuviai kartu su okupuotos Lietuvos atstovais paragino siekti Lietuvos nepriklausomybs. Draugijos nukentjusiems nuo karo elpti komiteto galiotiniai, nusisti iaurs Amerik, paskatino ten gyvenanius lietuvius rinkti aukas. Amerikos prezidentas Vudro Vilsonas net paskyr speciali dien rinkliavai. Komiteto nariai i popieiaus Benedikto XV isirpino toki pat dien rinkliavai visose pasaulio banyiose. Vilniaus konferencija Dar 1916 m. lapkriio 5 d. Vokietija su Austrija ir Vengrija paskelb, jog Lenkijos valstyb yra atstatoma i Rusijai priklausiusi emi. Naujoji kurta lenk taryba tuoj pat pareik pretenzijas Lietuv arba jos dal. 1917 m., laimjus Vasario revoliucijai Rusijoje, lietuvi inteligentija pajuto, kad atjo laikas aktyviai veikti ir siekti Lietuvos nepriklausomybs. Paneigdami lenk argumentus ir klaidingus tvirtinimus, Lietuvi veikjai 1917 m. liepos mn. kreipsi Vokietijos kancler ir ikl Lietuvos nepriklausomybs reikalavim. Vokietijos okupacin valdia, blogjant padiai karo frontuose, mgino prikalbinti lietuvius, kad jie savo noru sutikt prisijungti prie Vokietijos. Lietuvi politiniai veikjai Vokietijos vyriausybei ikl savo slygas. Svarbiausias lietuvi reikalavimas buvo suaukti lietuvi konferencij. Vokietijos vyriausybei leidus, 1917 m. rugsjo 18-22 d. Vilniuje vyko Vilniaus konferencija. Daugiau kaip du imtai lietuvi atstov nuo vis luom, politini srovi ir partij susirinko svarstyti Lietuvos politins ateities klausimo. Atstovai daugiausia ginijosi dl to, kaip siekti politinio Lietuvos savarankikumo ir nepriklausomybs, kuria kaimynine valstybe remtis. Visi kalbjusieji nepritar artimiems Lietuvos santykiams su Lenkija. Dal delegat veik Rusijos Vasario revoliucija ir jos paskelbti demokratiniai lozungai. O Vokietijos okupacin politika gsdino daugel lietuvi inteligent. Taiau didelio pasirinkimo nebuvo. Vasar lietuvi inteligentija tikjosi daugiau laimti i vokiei. Tikta ir nepalankia vokieiams karo baigtimi. Konferencija pareik lietuvi tautos pasiryim atgaivinti savarankik nepriklausom, demokratiniais principais tvarkom Lietuvos valstyb, turini etnografines sienas. Vilniuje suauktas Steigiamasis seimas konferencijos nutarimu turjo priimti valstybs konstitucij ir nustatyti santykius su kitomis valstybmis. Tautinms maumoms buvo numatytos kultrins teiss. Konferencija sutiko pareikti: jeigu Vokietija pripains Lietuvos valstyb ir Taikos konferencijoje parems jos reikalus, tai Lietuva, nepakenkdama savarankikai savo pltotei, gals umegzti su ja tam tikrus, dar nustatytinus santykius.

Konferencijos delegatai isirinko Vykdomj organ - Lietuvos Taryb i 20 asmen. Ji turjo gyvendinti konferencijos nutarimus. Tarybos pirmininku buvo irinktas Antanas Smetona. Lietuvos Tarybos veikla Vokieiai ne tik neman kurti nepriklausomos Lietuvos valstybs, bet net veng odi "nepriklausomyb" ar "Lietuvos valstyb". Okupacin valdia Lietuvos Taryb norjo laikyti klusniu patariamuoju vokiei valdios organu. Lietuvos Taryba siek padidinti savo galiojimus. 1917 m. ruden jai pavyko susisiekti su lietuvi tautos dalies, pasitraukusios Rusij ir gyvenanios Vakar valstybse, atstovais ir gauti j palaikym. Svarbiausias Lietuvos Tarybos udavinys buvo nepriklausomos Lietuvos valstybs paskelbimas. Tam susidar ir naujos palankios slygos. 1917 m. spalio pab. Rusijoje, kai valdi atjo bolevikai, kilo suirut. Ji nebegaljo kariauti su Vokietija ir pradjo taikos derybas. Jose Vokietijai rpjo okupuot krat likimas ir ji siek pasirayti dokument, kuris nusakyt Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio santykius. Taip Vokietija bt ilaikiusi Lietuv savo valdioje. 1917 m. gruodio lld. Lietuvos Taryba pasira Lietuvos nepriklausomybs deklaracij, kurioje skelbiama, jog atstatoma nepriklausoma Lietuvos valstyb, pasisakoma u amin sjungos ry su Vokietijos valstybe. Davus tok paad Vokietijai, kilo lietuvi visuomens nepasitenkinimas. Lietuva ir toliau buvo iauriai inaudojama, o apie nepriklausomybs atgavim nebuvo leidiama net kalbti. Lietuvos Taryba pasijuto apvilta ir savo santykius su kitomis valstybmis nutar nustatyti bsimajame Steigiamajame
Lietuvos valstybs Taryba. I kairs sdi: Jonas Vileiis,Jurgis aulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutaviius, Jonas Basanaviius, Antanas Smetona, Kazimieras aulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgeviius; stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Birika, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokbas ernas, Pranas Dovydaitis

seime. Nesantaika kilo ir paioje Lietuvos Taryboje. Keturi Tarybos nariai -socialdemokratai S. Kairys, M. Birika ir demokratai J. Vileiis, S. Narutaviius m reikalauti visiko Lietuvos savarankikumo ir pasitrauk i Lietuvos Tarybos. Sausio pab. Lietuvos Taryboje irykjo dvi srovs. Vieni reikalavo rytingai skelbti nepriklausomyb be joki ryi su Vokietija, kiti norjo palaikyti su vokieiais gerus santykius ir ragino laukti palanki aplinkybi ir okupant nuolaid. Kadangi Vokietija savo paad nesilaik ir nepripaino Lietuvos nepriklausomybs, subrendo sumanymas, kad pati Lietuvos Taryba paskelbt Lietuv nepriklausoma valstybe. Lietuvos Nepriklausomybs Akto paskelbimas Lietuvos Taryba iekojo bd susigrinti i Tarybos pasitraukusius atstovus, kad Nepriklausomyb paskelbt visa Lietuvos Taryba. Pasitrauk i Tarybos nariai, prie skelbiant Nepriklausomybs Akt, pareikalavo perrinkti Tarybos pirminink A. Smeton, kaip pataikavus vokieiams ir praradus Tarybos pasitikjim. A. Smetona pats sutiko, kad skelbiant Lietuvos Nepriklausomybs Akt Tarybai pirmininkaut tautos atgimimo patriarchas Jonas Basanaviius. 1918 m. vasario 16 d. visi Lietuvos Tarybos nariai susirinko Vilniuje, Didiosios gatvs 30 name (dabar Pilies g. 26) ir pasira nauj nutarim Lietuvos Nepriklausomybs Akt. Jame buvo paskelbta, kad atkuriama

nepriklausoma ir "demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje". Valstybs santykius su kitomis valstybmis nu-statysiantis demokratiniu bdu irinktas Steigiamasis seimas. Nepriklausomybs Aktas ireik vis lietuvi tautos partij ir srovi sutarim dl svarbiausio dalyko - kurti ir gyventi nepriklausomoje, demokratinje Lietuvos valstybje, laisvoje nuo bet koki iankstini sipareigojim kitoms valstybms. Politin situacija ir jos kitimas po Nepriklausomybs paskelbimo Vokiei valdia neleido skelbti Nepriklausomybs akto. Ji pareik Lietuvos Tarybai, kad Vokietija atsisako pripainti Lietuvos valstyb pagal vasario 16-osios akt ir reikalavo grti prie 1917 m. gruodio lld. deklaracijos. Kovo mn. 23 d. Lietuvos Tarybos delegacija Berlyne Vokietijos kancleriui pateik tok Nepriklausomybs paskelbimo akt, koks jis buvo paskelbtas vasario 16d. Taiau buvo paymta, kad bsimieji santykiai su Vokietija bus svarstomi gruodio 11 d. akto pagrindais. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II t pai dien pasira Lietuvos pripainimo akt. Lietuvos valstybs Nepriklausomybs pripainimas nepakeit okupacinio reimo. Vidaus padtis dar labiau pablogjo. Vokietija puoseljo planus Lietu va sujungti su Prsija ar Saksonija. 1918 m. liepos pr. Lietuvos Taryba pasivadino Lietuvos Valstybs Taryba. Vokieiai nesutiko jos pripainti ir dar visk, kad ji netapt savarankiku valstybs organu. Nordama igelbti Lietuvos valstyb, Taryba nusprend iekoti ryi su maa katalikika Viurtenbergo valstyble, kviesdama kunigaikt Vilhelm fon Urach bti bsimosios Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Taip Taryba siek ivengti Lietuvos prijungimo prie Vokietijos. Liepos 13d. Lietuvos Valstybs Taryba irinko Urach Lietuvos karaliumi. Dalis Tarybos nari karaliaus irinkim pripaino neteistu ir pasitrauk i Tarybos. Vokiei vyriausyb nenorjo pripainti Uracho, nes tikjosi Lietuv sujungti su Prsij.
Pirmosios Lietuvos vyriausybs sudarymas ir veikla Keturis mnesius Lietuvos Valstybs Taryba kovojo su vokiei okupacine valdia dl savarankikos vyriausybs sudarymo. Tik tada, kai Vokietijos pralaimjimas pasidar akivaizdus, Vokietijos kancleris spalio 5 d. prane, kad Vokietija yra pasirengusi perduoti Lietuvos valdym lietuviams, kai tik Lietuvos vyriausyb bus pajgi perimti valdi. 1918 m. spalio 20 d. Vokietijos kancleris prim Lietuvos Valstybs Tarybos delegacij, kuriai pareik, kad Vokietijos vyriausyb paveda patiems lietuviams sprsti dl santyki su kitomis valstybmis. Kit dien Lietuvos laikinosios atstovybs patalpose buvo apsvarstyta Lietuvos ministro pirmininko kandidatra. Juo numatyta skirti Augustin Voldemar. Lietuvos Valstybs Taryba panaikino savo ankstesnj nutarim kviesti Urach uimti Lietuvos sosto. 1918 m. lapkriio 4 d. Lietuvos Valstybs Tarybos prezidiumas paved A. Voldemarui sudaryti Lietuvos vyriausyb. Ministr kabinetas siek ilaikyti tvark valstybje ir apsaugoti jos sienas. Buvo numatyta susitvarkyti valstybs viduje, suorganizuoti valstybs valdym, teism, vietim. Tuo metu dar nebuvo nustatytos valstybs sienos, bsim Lietuvos valstybs teritorij vald okupacin vokiei valdia. Vyriausyb pradjo kurti ministerijas, kitas valdios staigas, kreipsi krato gyventojus, ragindama organizuoti vietos valdios organus. Taiau svarbiausias udavinys buvo burti savo kariuomen valstybs sienoms ginti. Valstybs atkrimas ir lietuvikos valdios sudarymas kl gyventoj pasitikjim savo jgomis ir sugebjimais, geresnio ir laisvesnio gyvenimo vilt.
Jonas Basanaviius (1851-1927)

1917 m. gruodio 11 d. Lietuvos valstybs Nepriklausomybs deklaracija Lietuvos Taryba, krato ir usienio lietuvi pripainta kaip vienintel galiota Lietuvi tautos atstovyb, pasiremdama pripaintja taut apsisprendimo teise ir 1917 m. rugsjo mn. 17-23 d. lietuvi konferencijos Vilniuje nutarimu skelbia nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatym su sostine Vilniuje ir jos atpalaidavim nuo vis valstybini ryi, kurie kada nors yra buv su kitomis valstybmis. Tai valstybei tvarkyti ir jos reikalams ginti taikos derybose Lietuvos Taryba prao vokiei valstybs apsaugos ir pagalbos. Atsivelgdama gyvus Lietuvos interesus, kurie reikalauja nieko netrunkant sueiti artimus ir patvarius santykius su Vokiei valstybe, Lietuvos Taryba stoja u amin, tvirt sjungos ry su Vokietijos valstybe, kuris turt bti vykdytas ypa militarins bei susisiekimo konvencijos ir muit bei pinig sistemos bendrumo pamatais. Ivinskis Z. Lietuvos padtis 1917 metais ir Vasario 16d. akto genez. idinys, 1938, nr. 5-6, p. 633-634.

Klausimai ir uduotys
1. Kodl 1917 m. susidar palankios tarptautins aplinkybs siekti Lietuvos valstybingumo ? 2. Kokiomis slygomis Vokietija pripaino Lietuvos nepriklausomyb 1918 m. kovo 23d.? 3. Kodl Lietuvos Taryba kvietsi Viurtenbergo kunigaikt Urach bti Lietuvos karaliumi?

4. Kokie buvo pirmosios Lietuvos vyriausybs udaviniai?

43. Nuo Bresto taikos iki Kompjeno paliaub


JAV prezidento V. Vilsono taikos programa Prasidjus Pirmajam pasauliniam karui, JAV vyriausyb ne kart mgino tarpininkauti ir paskatinti kariaujanias puses sudaryti taik. 1916 m. gruodio mn. JAV prezidentas kreipsi kariaujanias ir neutralias valstybes apsvarstyti galimas taikos slygas. Vokietija atsiliep kvietim, taiau vliau pradjo povandenini laiv kar. 1918 m. sausio 8 d. JAV prezidentas V. Vilsonas Kongresui svarstyti pristat nauj taikos plan. J sudar 14 punkt. Antants alys pritar V. Vilsono taikos programai. Vokietija, prieingai, dels ir pareik sutinkanti su

planu tik po neskmingo 1918 m. puolimo. Taiau po karo sudarant taik, buvo gyvendinti tik keli taikos programos punktai. Buvo atkurta Lenkijos nepriklausomyb, pritarta isivadavusi Habsburg imperijos taut nepriklausomybei ir kurta Taut Sjunga. U taikos plan 1920 m. V. Vilsonui buvo suteikta Nobelio taikos premija. Bresto taika 1917 m. pab., po bolevikinio perversmo Rusijoje, Vokietija su Rusija stengsi sudaryti separatin taikos sutart. Jau 1917 m. lapkriio 22 d. tarp Vokietijos ir bolevikins Rusijos buvo pasirayta paliaub sutartis, o gruodio mn. Brest-Litovske Austrija-Vengrija 1,2 3,6 2,2 prasidjo taikos derybos. Jose Vokietija pareikalavo, Rusija 1,7 5,0 2,5 kad Rusija atsisakyt Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Turkija 0,3 0,4 Estijos teritorij. Nesutikdamas su tokiomis JAV 0,1 0,2 slygomis, Rusijos delegacijos vadovas L. Trockis 1918 m. sausio 28 d. nutrauk derybas. Tada vokieiai bei j sjungininkai atnaujino puolim ir um nemaai nauj teritorij. Bolevikai buvo priversti priimti vokiei taikos slygas..1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovske buvo pasirayta Vokietijos ir bolevikins Rusijos sutartis. Rusija turjo pripainti Ukrainos ir Suomijos nepriklausomyb, atsisakyti pretenzij Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos teritorijas. Armnijos teritorija atiteko Turkijai.
alis Vokietija Pranczija Anglija Italija uv 1,8 1,4 0,9 0,5 Sueisti 4,2 3,0 2,1 0,9 Patek nelaisv 0,6 0,4 0,2 0,5

Taip bolevikin Rusija neteko 1,2 mln. km2 teritorijos, kurioje gyveno 60 mln. moni. Ypa skaudus Rusijai buvo Ukrainos praradimas, nes ji aprpindavo Rusij grdais ir akmens anglimi. Vokietijos karinis ir ekonominis isekimas Sudariusi Bresto taik su Rusija, Vokietija kaup paskutinisias jgas sumuti prancz ir angl kariuomenes, joms pagalb atskubjo didesns amerikiei pajgos. Vokietija pasisavino visus naujai ugrobt Baltijos, Ukrainos krat iteklius, gyventojus apdjo nepakeliamomis duoklmis. Patrankoms ir sviediniams gaminti buvo sulydomi net banyi varpai ir alvariniai stogai. Ryt fronte kariavusios divizijos buvo permestos Vakarus. 1918 m. kovo 21 d., po keli valand patrank audymo angl ir prancz pozicijas, Vokietija, siekdama priversti sjungininkus pasiduoti, pradjo nauj puolim. I pradi vokiei puolimas 80 km ruoe buvo skmingas, sjungininkai trauksi. Taiau po keliasdeimties nuygiuot kilometr, puolimas buvo nutrauktas. Vokiei kariuomenei trko kareivi, nebuvo arkli, kurie galt traukti patrankas. Nebuvo galima pakeisti fronte besikaunani kareivi, nes trko rezerv, stigo maisto, amunicijos. 1918 m. liepos mn. sjunginink kariuomen, panaudodama tankus, aviacij, perjo kontrpuolim ir nustm vokieius atgal. Anglus ir pranczus labai parm JAV kariuomen, kurios kari skaiius 1918 m. Pranczijos fronte buvo per 800 tkst. ios jungtins pajgos pradjo triukinti vokiei kariuomen. Kompjeno paliaubos Pranczams, anglams ir amerikieiams perjus kontrpuolim, vokiei kariuomen 1918 m. ruden m trauktis. Rugsjo 29 d. vokiei kariuomens vadas P. Hindenburgas pripaino, kad Vokietija kar pralaimjo ir kreipsi Vyriausyb, kad pradt su sjungininkais dertis dl paliaub. Vokiei delegacijai derybose vadovavo Centro partijos lyderis Matijas Ercbergeris, o sjunginink maralas Ferdinandas Foas. Baimindamasis, kad vokieiai, pasinaudoj atokvpiu, gali atnaujinti puolim maralas Foas atsisak dertis ir lapkriio 8 d. vokieiams teik ultimatyvias slygas. Buvo reikalaujama tuoj pat ivesti vokiei kariuomen i uimt teritorij, vis pirma i Elzaso bei Lotaringijos. Deiniajame Reino krante pareikalauta sukurti demilitarizuot saugumo zon. Sjungininkai taip pat pareikalavo, kad vokieiai jiems atiduot visus povandeninius laivus, didij dal jr laivyno, transporto ir karo priemoni. Brest-Litovsko taika paskelbta negaliojania. Vokiei delegacijai neliko nieko kito kaip priimti ikeltas slygas, nes prasidjus revoliucijai, prieintis ir kariauti Vokietija nebegaljo. 1918 m. lapkriio lld. maralo F. Foo vagone-salone, Kompjeno mike, paliaubos buvo pasiraytos. Jau prie tai paliaubas buvo pasira Vokietijos sjungininkai: Austrija-Vengrija, Bulgarija ir Turkija. Revoliucija Vokietijoje Nepasisekus pasiekti pergals Vakar fronte, ir Vokietijoje, ir Austrijoj e-Vengrijoje prasidjo bruzdjimai. Habsburg monarchijos tautos reikalavo nepriklausomybs. Matydamos, kad imperija gali sugriti, 1918 m. spalio mn. imperatorius Karlas I paskelb deklaracij, kuria suteik plaias autonomines teises Austrijos tautoms.

Taiau buvo per vlu. 1918 m. spalio 28 d. Prahoje buvo paskelbta ekoslovakijos Respublikos Nepriklausomybs deklaracija. Nuo Austrijos atsiskyr Vengrija, lapkriio l d. paskelbusi savo nepriklausomyb. Austrijai nieko kito neliko, kaip lapkriio 3 d. pasirayti paliaubas su Antants alimis ir pripainti imperijos lugim. Lapkriio 12 d. buvo paskelbta apie Austrijos Respublikos sukrim ir monarchijos nuvertim. Panas vykiai klostsi Vokietijoje. 1918 m. spalio pab. vokiei karinio jr laivyno vadovyb kariniams laivams sak plaukti atvir jr ir atakuoti angl laivus. iam sakymui pasiprieino jreiviai, laivuose kilo maitai. Greitai jie persimet ir sausumos kariuomens dalinius. Sukil kareiviai, jreiviai ir darbininkai 1918 m. lapkriio 3 d. um Kylio miest. Tokie pat sukilimai apm ir kitus miestus. Lapkriio 7 d. sukilli rankose atsidr Miunchenas, o Bavarija buvo paskelbta respublika. Lapkriio 9 d. prasidjo masins demonstracijos Vokietijos imperijos sostinje Berlyne. Vilhelmas II buvo priverstas atsisakyti sosto ir emigruoti i alies. al pradjo valdyti revoliucijai vadovavusios Socialdemokrat partijos lyderis Frydrichas Ebertas.
JAV prezidento Vudro Vilsono 1918 m. sausio 8 d. JAV Kongrese paskelbta Taikos programa 1. 2. 3. 4. 5. Atsisakyti slaptosios diplomatijos. Tarptautiniai susitarimai ir sutartys turi bti visiems inomi. Laisvai leidiama plaukioti jromis ir vandenynais. Sumainti muitini barjerus. Mainti ginklavimsi. Teisingai isprsti kolonij problemas. 6. Rusija: ivedus usienio kariuomen, rus tauta pati laisvai apsisprs. 7. Visikai atkurti Belgijos nepriklausomyb. 8. Elzas-Lotaringij reikia sugrinti Pranczijai. 9. Italijos sienas nustatyti nacionaliniu principu. 10. Austrijos-Vengrijos tautoms suteikti autonomij. 11. Isprsti Balkan problemas: Rumunija, Serbija ir Juodkalnija turi bti nepriklausomos. 12. Osman imperijoje turk ir neturk gyvenamos sritys turi gauti nepriklausomyb. 13. Lenkija sudarys nepriklausom, lenkikai kalbanius gyventojus jungiani valstyb. 14. Sukurti Taut Sjung.

Vokietijos kapituliacija (I paliaub sutarties, sudarytos Kompjeno mike, 1818 m. lapkriio 18 d.) 1 str. Per 6 valandas po paliaub pasiraymo nutraukti karo veiksmus sausumoje ir ore. 2 str. Nedelsiant atitraukti kariuomen i uimt ali: Belgijos, Pranczijos, Liuksemburgo, taip pat Elzaso ir Lotaringijos, - kad tai bt vykdyta per 15 dien <...>. 3 str. Vokiei armija turi atiduoti karin turt: 5 tkst. patrank, 25 tkst. kulkosvaidi, 3 tkst. minosvaidi ir 1 700 aeroplan bei visus naktinio bombardavimo aeroplanus. 4 str. Vokiei armija turi evakuoti vietoves kairiajame Reino krante. Vietoves kairiajame Reino krante valdys vietiniai valdios organai, bet juos kontroliuos sjunginink ir Jungtini Valstij okupacin kariuomen <...>. 7 str. Draudiama gadinti susisiekimo bei ryi priemones ir vandens kelius. Perleisti sjungininkams 5 tkst. garvei, 150 tkst. vagon ir 5 tkst. sunkveimi <...>. 12 str. <...> Visa Vokietijos kariuomen, kuri dabar yra teritorijose, iki karo priklausiusiose Rusijai, taip pat turi grti Vokietijos teritorij, <...> kai tik sjungininkai, atsivelg i teritorij vidaus padt, pripains, kad tam atjo laikas <...>. 22 str. Atiduoti sjungininkams ir Jungtinms Valstijoms visus turimus povandeninius laivus (traukiant povandeninius kreiserius ir min transporterius su ginkluote ir renginiais uostuose, kuriuos yra nurod sjungininkai ir Jungtins Valstijos <...>. 23 str. Antvandeniai Vokietijos karo laivai <...> bus tutuojau nuginkluoti, paskui internuoti.

44. Karo padariniai ir Versalio taika


Paryiaus taikos konferencija Paryiaus taikos konferencija prasidjo 1919 m. sausio 18 d. Pranczijos usienio reikal ministerijos rmuose. Konferencijoje dalyvavo 70 atstov i ali nugaltoj. Derybose pirmininkavo Pranczijos ministras pirmininkas oras Klemanso. Po Vienos kongreso tai buvo didiausia taikos konferencija Europoje. Prajus imtui met, palyginus su Vienos kongresu, konferencijoje irykjo visikai nauja jg pusiausvyra Europoje. Paryiaus taikos konferencijoje i penki didij valstybi, dominavusi Vienos kongrese, bsimus taikos

klausimus sprend tik dvi alys - Anglija ir Pranczija. Vokietija ir Austrija, kaip nugaltos valstybs, negaljo dalyvauti taikos derybose, kaip ir Rusija dl vykusio bolevik perversmo bei ideologini sumetim. Taikos konferencijoje dalyvavo naujos Europos alys, kuri prie imt met vykusio Vienos kongreso metu dar nebuvo. Tai - Italija, Belgija, Graikija, atkrusi nepriklausomyb Lenkija, nauja susikrusi Vidurio Europos valstyb ekoslovakija. Konferencijoje turjo bti parengtos taikos slygos Europoje, bet iuos klausimus sprend ne vien Europos valstybs. Labai svarb vaidmen Paryiuje vaidino Jungtins Amerikos Valstijos, kuri prezidento Vudro Vilsono 14 punkt programa buvo pagrindas bsimai sutariai. Be Amerikos, viena pagrindini ali, lmusi taikos slygas, buvo Japonija. I ujrio valstybi konferencijoje dalyvavo Didiosios Britanijos dominijos. Nugaltoji Vokietija bei buvusios jos sjungininks - Austrija, Bulgarija, Turkija Taikos konferencijoje negaljo dalyvauti. J atstovai buvo pakviesti tik pasirayti nugaltoj parengt taikos sutari. Pirmojo pasaulinio karo metu kariaujanios alys ruo bsimus taikos planus, taiau konkretus sprendimas dl visuotins taikos nebuvo parengtas. Todl Paryiuje prasidjusi konferencija utruko kelet mnesi, kol buvo parengtos taikos slygos. Visus reikmingiausius klausimus Paryiaus Taikos konferencijoje sprend "keturi taryba" - Anglija, Pranczija, JAV ir Italija. Versalio taikos slygos Daugiausia gin ir nesutarim Paryiaus taikos konferencijoje kilo dl taikos slyg Vokietijai ir jos sjungininkms. Pagaliau jas parengus, nugalt ali atstovai buvo pakviesti Paryi pasirayti sutari. Kadangi jos su skirtingomis alimis buvo pasiraytos vairiuose Paryiaus priemiesiuose, tai ir j pavadinimai kilo nuo t priemiesi vard. Taikos sutartis su Vokietija buvo pasirayta Versalio rmuose, todl ji vadinama Versalio taikos sutartimi. Slygos buvo labai grietos: Vokietija neteko vis savo kolonij, karini jr ir dalies prekybinio laivyno. Versalio taika skelb, kad Vokietija turjo bti demilitarizuota. Tai reik, jog jai buvo udrausta turti reguliari kariuomen, reikjo sunaikinti karin pramon, ginkluot perduoti alims nugaltojoms. Visos karins tvirtovs palei Reino up turjo bti sugriautos. Vokietija galjo turti tik 100 tkst. kareivi apsaugoti sienas ir palaikyti vidaus tvark. Vokietija prarado ne tik kolonijas, bet ir daugiau kaip 70 tkst. km2 teritorijos. Pranczijai ji turjo atiduoti Elzas ir Lotaringij, prisijungt 1870-1871 karo metais. Saro sritis ir kairysis Reino krantas 15 met buvo perleistas valdyti Taut Sjungai. Dalis buvusi vokik emi buvo atiduotos Belgijai ir Danijai. Rytuose Vokietija neteko buvusios Vakar Prsijos, prijungtos prie Lenkijos, su centru - Poznans miestu. Lenkijai atiteko ir dalis Silezijos. Gdansko uostas buvo paskelbtas laisvu miestu, esaniu Taut Sjungos inioje. Nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipdos kratas. Paryiaus taikos sutartyje buvo skelbiama, kad Vokietija ir jos sjungininks yra atsakingos u karo suklim Europoje, o tuo paiu u visus padarytus materialinius nuostolius. Taigi Vokietija juos turjo atlyginti. Pareikalautos i Vokietijos reparacijos buvo labai didels, ir j imokti sutriukinta alis negaljo. Vokietija privaljo atiduoti dal savo prekybinio ir vejybinio laivyno, sisti sjungininkams gele, akmens angl, atiduoti daugyb garvei, automobili, imontuoti gamyklas ir j mainas perduoti nugaltojoms. Sudaryta speciali komisija turjo parengti isam pinigini reparacij plan. Jis buvo paruotas tik po dvej met ir paskelbtas 1920 m. Jame buvo numatyta, kad Vokietija per 42 metus turi imokti dar 32 mlrd. doleri. Vokietijos ekonomika buvo nepajgi vykdyti toki slyg. Tokie reikalavimai buvo palanki dirva kilti nepasitenkinimui tarp vokiei ir skatino atsirevanuoti, tuo vliau pasinaudojo Hitleris. Suinojusi apie tokias eminanias ir sunkias taikos slygas 1919 m. gegus mn. Vokietijos vyriausyb jas atmet. Tik po to, kai sjungininkai ultimatyviai pareikalavo pasirayti taikos sutart ir pagrasino Vokietijos teritorij vesti kariuomen, 1919 m. birelio 28 d. Versalio rm Veidrodi salje, ten, kur 1871 m. buvo karnuotas imperatorius Vilhelmas I, Vokietijos vyriausyb pasira taikos sutart. Taikos sutari pasiraymas su Austrija, Vengrija, Turkija ir Bulgarija 1919 m. rugsjo 10d. Paryiaus priemiestyje en ermene pasirayta sutartimi Austrijos respublika bei Vengrija buvo pripaintos Austrijos-Vengrijos imperijos pdinmis. Taip jos buvo vertintos kaip nugaltos alys, atsakingos u karo padarinius. Vis pirma Austrijai buvo udrausta prisijungti prie Vokietijos, o tai padaryti jau buvo nusprends Austrijos parlamentas. Austrija turjo pripainti ekoslovakijos, Lenkijos bei piet slav valstybi - Serbijos, Kroatijos ir Slovnijos, 1929 m. susivienijusi Jugoslavijos karalyst,

nepriklausomyb. 1920 m. birelio 4 d. Trianono sutartimi Vengrija taip pat buvo pavadinta karo suklja. Ji, kaip Austrija ir Vokietija, turjo imokti sjungininkams reparacijas, perduoti dal karins ginkluots bei sumainti kariuomen iki 35 tkst. kareivi. Vengrija neteko Slovakijos ir Karpat Ukrainos, kurios buvo prijungtos prie ekoslovakijos. Buvusios Vengrijos karalysts dalys - Kroatija ir Slovnija jo Jugoslavijos sudt. Bukovina ir Transilvanija atiteko Rumunijai. 1919 m. lapkriio 27 d. buvo pasirayta Neji taikos sutartis su Bulgarija. iai buvusiai Vokietijos sjungininkei buvo pritaikytos kiek velnesns slygos. Bulgarija turjo atsisakyti kai kuri teritorij. Dalis Makedonijos buvo prijungta prie Serbijos, Trakijos pakrants prie Egjo jros atiteko Graikijai. Taiau Bulgarijai dar buvo paliktas siauras prijimas prie Egjo jros. Bulgarija taip pat turjo imokti reparacijas, o jos kariuomen buvo sumainta iki 20 tkst. kareivi. Su Turkija taikos sutartis buvo pasirayta 1920 m. rugpjio 10d. Paryiaus Sevro priemiestyje. Turkija neteko Egjo jros sal ir rytins Trakijos, kurios atiteko Graikijai. Sirija buvo atskirta nuo Turkijos ir tapo Pranczijos mandatine, t.y. valdoma, teritorija. Irakas, Palestina tapo mandatinmis Anglijos teritorijomis. Kipro sala ir Egiptas taip pat atiteko Anglijai. Juodosios jros ssiauriai buvo internacionalizuoti, jais galjo praplaukti vis ali laivai. Nuo Turkijos atsiskyr dalis Armnijos. Dodekaneso ir Rodeso salos atiteko Italijai. Kurdams turjo bti suteikta autonomija, bet ia galimybe kurd gentys nepasinaudojo. Be reparacij, Turkijos kariuomen buvo sumainta iki 50 tkst. kareivi. Nauj valstybi Ryt Europoje susikrimas Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kilus revoliucijoms, subyrjo trys didiosios Ryt Europos tautas valdiusios imperijos: Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos. Isivadavusios tautos sukr naujas valstybes arba atkr turt nepriklausomyb. Taip i Rusijos imperijos isivadavo Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija. Nepavyko paskelbt nepriklausomyb tvirtinti Baltarusijai, Ukrainai, Gruzijai, Azerbaidanui bei Armnijai. 1920-1922 m. jos vl buvo prijungtos prie bolevikins Rusijos. 1918 m. pab. buvo paskelbta ekoslovakijos nepriklausomyb. Atkrusi nepriklausomyb Lenkija vl suvienijo savo emes, kurias po XVIII a. pab. padalijim buvo pasidalijusios Rusija, Prsija ir Austrija. Netekusios milinik teritorij, paskelbtos respublikomis, nauj gyvenim pradjo Vengrija ir Austrija. Dl tradicij stokos, ekonomini ir politini sunkum Ryt Europos alims sunkiai seksi kurti demokratin santvark. Siekiant ugniauti komunistin judjim, veikti kitas politines bei kio problemas, vis labiau stiprjo autoritarizmas. Jau po keleri met beveik visose Ryt ir Piet Europos alyse, iskyrus ekoslovakij, sitvirtino nedemokratiniai, autoritariniai reimai.
Karo pasekms Nemanoma suskaiiuoti, koki milinik materialini nuostoli Europa patyr per Pirmj pasaulin kar. Frontuose uvo beveik 8 mln. kareivi, o dar 18 mln. buvo sueisti, visam gyvenimui liko invalidais. Nuo lig ir bado mir imtai tkstani moni. Karo ivargintos alys norjo kuo greiiau likviduoti sunkumus, atkurti nuniokot k. Todl Vokietijai ir jos buvusioms sjungininkms buvo sudarytos tokios sunkios taikos slygos, udtos milinikos reparacijos. Pralaimjusios valstybs negaljo pakelti tokios reparacij natos, nesteng greiiau atkurti ekonomikos. Visas Europos alis po karo itiko kio stagnacija, buvo nemaai bedarbi. Per kar valstybs visas pastangas buvo sukoncentravusios frontui, kariuomeni aprpinimui. Vyriausybs buvo permusios daugel t funkcij, kurias anksiau tvark patys pilieiai. Pasibaigus karui, mons buvo prat, kad u juos visk padaryt valstyb, jie nenorjo rodyti iniciatyvos bei siek, kad valstyb ir toliau reguliuot daugel srii. Pirmasis pasaulinis karas visuomenje paliko ir ryki psichologini problem. Sugr i front kariai, ketverius metus ibuv apkasuose, nesuprato nekariavusi moni. Buv kariai man, kad jie kovsi u bsim geresn pasaul. Taiau pasirod, kad geresn ateitis nebuvo sukurta, o civiliai mons kar smerk. Taip atsirado vadinamoji "prarastj kart", t.y. mons, nusivyl gyvenimo realybe. Jie m idealizuoti kar, paprast kareiv, besikaunant u viesi ateit, bet iduot karinink ir politik. Buvo pastas nepasitikjimas demokratija, atsirado palankios slygos faizmui bei nacionalsocializmui plisti. Sudarytos taikos sutartys ne tik neisprend problem tarp Europos valstybi, bet, prieingai, jas paatrino. Pasaulio politikoje vis labiau ir labiau sigaljo dvi valstybs - JAV ir SSRS. Klausimai ir uduotys

1. Kokia nauja jg pusiausvyra sitvirtino po Pirmojo pasaulinio karo? 2. Kodl Paryiaus taikos konferencijoje nesutapo Anglijos, Pranczijos ir JAV interesai? 3. Kokios buvo Versalio taikos slygos Vokietijai? 4. Kaip po Pirmojo pasaulinio karo pasikeit Austrijos-Vengrijos, Bulgarijos ir Turkijos teritorijos? 5. Kokios nepriklausomos valstybs susikr Europoje po Pirmoj o pasaulinio karo? Su kokiomis problemomis susidr naujai susikrusios valstybs? 6. Kokios buvo Pirmojo pasaulinio karo pasekms?

45. Mokslo ir technikos paanga


Pasiekimai biologijoje ir medicinoje Sparti kapitalizmo raida skatino gamtos moksl pltot. Pagrindiniu XIX a. biologijos udaviniu tapo gyv organizm sandaros bendrumo nustatymas. 1839 m. vokiei zoologas Teodoras vanas sukr vien svarbiausi biologijos teorij- rod, kad visi gyvi organizmai sudaryti i lsteli. 1859 m. pasirod svarbiausias . Darvino veikalas "Ri atsiradimas", kuriame autorius pagrind evoliucijos teorij. Mokslininkas paneig pairas apie

gamtos nekintamum ir rod, kad organizm rys kinta. . Darvinas teig, kad kovodami dl bvio ilieka tie organizmai, kurie geriausiai prisitaiko prie aplinkos. . Darvino teorij pltrai buvo svarbs ek augustin vienuolio Gregoro Mendelio darbai. Jis, sukrymins 22 veisli irnius, rod paveldimumo esm. Mokslininkas aikino, kad kryminam individ savybs nesusilieja ir neinyksta, bet atskirais genais yra perduodamos palikuonims. 1866 m. G. Mendelis paskelb paveldimumo teorij, taiau to meto visuomen ia teorija nesusidomjo. Tik XX a. pr. kitiems mokslininkams patvirtinus G. Mendelio ivadas, buvo sitikinta, kad jo dsniai apie paveldimum dav pradi genetikos mokslui. Daugelis mokslinink padar svarbi medicinos atradim. XVII a. Antonijo Levenhukas per mikroskop pamat smulkiuosius organizmus - mikrobus, o XIX a. buvo engtas dar vienas didelis ingsnis medicinos srityje: prancz chemikas ir mikrobiologas Luji Pasteras pagrind medicinin mikrobiologij. Jis galutinai rod, kad daugel ukreiam lig sukelia bakterijos, esanios ore. L. Pasteras atrado skiepus nuo juodligs, pasiutligs, taip pat pasterizavim (kaitindamas pien ir al pastebjo, jog taip sunaikinami alingi mikrobai). Medicinins mikrobiologijos srityje daug nusipeln ir vokiei gydytojas R. Kochas. Jis atrado tuberkulioz sukeliani bakterij, kuri buvo pavadinta Kocho lazdele. R. Kocho pastangomis buvo atrastas choleros sukljas. Angl chirurgas Dozefas Listeris, remdamasis Pastero ir Kocho darbais, suprato, kad aizd pliavim ir kraujo ukrtim sukelia gyvi mikroorganizmai. Jis pirmasis medicinos praktikoje, nordamas ivengti infekcijos, pradjo kaitinti chirurginius instrumentus, patalpas dezinfekuoti karbolio rgtimi. Po i atradim sumajo moni mirtingumas, pailgjo vidutin gyvenimo trukm. Chemijos ir fizikos raida Chemijos ir fizikos tyrinjimai padjo pagrindus svarbiems praktins reikms atradimams. ymi chemik pastangomis buvo atrasta ir itirta dauguma chemini element. Prancz chemikas Antuanas Lavuazj paneig klaiding flogistono teorij. (XVII-XVIII a. buvo manoma, kad knai dega dl juose esanios ypatingos mediagos flogistono.) Jis rod, kad su deganiais knais jungiasi deguonis. A. Lavuazj kartu su P. Laplasu pirm kart susintetino vanden - sujung deguon su vandeniliu. 1803 m. angl chemikas ir fizikas Donas Daltonas suformulavo ir pagrind atomin mediagos sandaros teorij. Jis rod, kad kiekvieno cheminio elemento atomai yra vienodi, taiau vieni nuo kit skiriasi mase. Daugelis Vilhelmo Rentgeno karikatra. chemik band susisteminti visus cheminius elementus, Vbkiei fiziko atrasti X taiau tai pavyko padaryti rus mokslininkui Dmitrijui spinduliai stebino amininkus Mendelejevui. 1869 m. D. Mendelejevas atrado periodin chemini element dsn ir sudar periodin element sistem. Cheminiai elementai buvo suklasifikuoti pagal j atomines mases, nustatytas element tarpusavio ryys ir numatytas dar neatrast element buvimas bei j savybs. XIX a. reikmingi atradimai buvo padaryti fizikos moksle. Sustiprjo fizikos ir technikos tarpusavio sveika. Angl fizikas Maiklis Faradjus atrado elektromagnetins indukcijos dsn. Tai padjo sukurti elektros generatorius (elektromagnetin indukcija naudojama elektros srovei gauti main generatoriuose) ir tapo tolesnio elektrotechnikos pltojimo pagrindu. Kitas angl mokslininkas Deimsas Maksvelis 1864 m. sukr elektromagnetinio lauko teorij ir rod, kad viesa - elektromagnetins bangos, sklindanios baigtiniu greiiu. Po D. Maksvelio eksperiment optika ir elektromagnetizmas tapo viena visuma. 1895 m. vokiei mokslininkas Vilhelmas Rentgenas atrado spindulius, kurie galjo prasiskverbti per vairias mediagas, ir pavadino juos X spinduliais. Dar tais paiais metais Rentgeno spinduliai buvo pritaikyti medicinoje. 1896 m. prancz mokslininkas Anri Bekerelis atrado urano radioaktyvj spinduliavim, kur Marija Sklodovska-Kiuri pavadino radioaktyvumu. Angl fizikas Dozefas Tomsonas 1897 m. atrado elektron, o jo tvynainis Ernestas Rezerfordas bandymais rod, kad atomas yra sudarytas i branduolio ir elektron. Maj daleli ir j savybi atradimai padjo pagrindus iuolaikinei fizikai. Tikr perversm fizikos moksle sukl Alberto Einteino 1905 m. paskelbta specialioji reliatyvumo teorija, kuri pakeit nusistovjus poir laik ir erdv, apra kn judjim greiiais, artimais viesos greiiui. Reliatyvumo teorija turjo milinik tak ne tik fizikai, bet ir filosofijai, kultrai.]
Technikos raida XIX a. mokslas ir technika jungsi viening sistem. Taip atsirado naujas reikinys - nuolatinis mokslo ir technikos ryys. Didel reikm tolimesniam gamybos tobulinimui turjo D. Vato irastas universalus garo variklis, galjs sukti vis tip darbo mainas. Dl plataus garo main taikymo gamyboje amininkai XIX a.

pavadino "garo ir geleies amiumi". XIX a. antroje pusje prasidjo technikos perversmas metalurgijoje. Pleiantis gamybai, geleinkeli tiesimui, garvei ir laiv gamybai, tilt ir nam statybai reikjo kokybiko plieno, kuris bt tvirtesnis, lankstesnis, lengviau apdorojamas ir, lyginant su geleimi, atsparesnis korozijai. Taiau plieno gamyba buvo 5-6 kartus brangesn negu geleies. XIX a. buvo irasti pigesni plieno lydimo bdai. 1864 m. pranczas Pjeras Martenas kartu su tvu irado ir upatentavo plieno lydim liepsninje krosnyje, kuri buvo pavadinta iradjo vardu. XIX a. pab. prasidjo plieno gamyba pramoniniu bdu. XIX a. antroje pusje prasidjo sparti chemijos pramons raida. Dar amiaus pradioje buvo irastas kauiuko perdirbimo gum procesas (vulkanizacija). Daug naujovi buvo pritaikyta tekstils pramonje, ypa svarbus buvo paprastesnis ir pigesnis sodos gamybos bdo iradimas. Soda buvo naudojama gaminant stikl, muil, daus. Popieriaus gamyboje medien pakeit celiulioz. Kietoms uolienoms sprogdinti, gruntiniam vandeniui igauti pradtas naudoti A. Nobelio irastas dinamitas. XIX a. pab. aliuminiui igauti i boksit pritaikomas elektrolitinis gamybos bdas. Aliuminis dl savo lengvumo, lankstumo ir atsparumo korozijai pradtas plaiai naudoti main gamyboje. Chemijos pramons raida sudar palankias slygas gaminti pigesnius ir kokybikesnius stiklo, gumos, da gaminius. XX a. pr. pramoniniu bdu buvo gaminamas dirbtinis ilkas, celofanas, dirbtins tros, vairs medikamentai. XIX a. pradtos taikyti ir naujos energijos rys. Pagrindiniu energijos altiniu buvo akmens anglis, taiau amiaus pabaigoje, pradjus naudoti elektr, sitikinta, kad elektros energija daug kart pranaesn u energij, gaunam i anglies. J buvo galima perduoti dideliais atstumais, o gamykl nereikjo statyti prie anglies telkini. T. Edisonui vadovaujant, 1882 m. Niujorke buvo pastatyta pirmoji ilumin elektrin. Pradioje elektros energija buvo naudojama pramons monse ir apviesti dideli miest gatves. XIX a. pab. vienu i energijos altini tapo nafta. I jos buvo pagaminama du kartus daugiau energijos negu i tokio paties anglies kiekio. Ypatingai naftos poreikis iaugo iradus vidaus degimo varikl.
Susisiekimo ir ryi priemoni raida Pramons perversmo metu iaugo geleinkeli reikm. Jais buvo galima pigiau, greiiau vaiuoti, didesniais kiekiais gabenti krovinius ir keleivius. Greitai pramoninse valstybse isipltojo tankus geleinkeli tinklas. 1869 m. JAV buvo nutiestas pirmasis transkontinentinis geleinkelis, sujungs Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrantes. Rusijoje 1904 m. buvo baigtas tiesti 7 tkst. km ilgio Sibiro geleinkelis, nusidrieks iki Ramiojo vandenyno. Amiaus pabaigoje pasirod pirmosios elektrifikuotos geleinkelio linijos. Pirmuosius garlaivius, tinkamus praktiniam naudojimui, XIX a. pr. sukonstravo R. Fultonas. Iki XIX a. pab. su garlaiviais dar skmingai konkuravo greitieji burlaiviai - kliperiai. Taiau 1869 m. atidarius Sueco kanal, tapo aiku, kad garlaiviai pranaesni u burlaivius, mat pastaruosius Sueco kanalu tekdavo tempti vilkikais. Vystantis pramonei imta statyti plieninius garlaivius, kurie buvo penktadaliu lengvesni u geleinius. XIX a. pab., patobulinus garo mainas ir pradjus naudoti sraigt vietoj rato, garlaiviai siviepatavo jrose ir vandenynuose. XX a. pr. pradti statyti pirmieji miliniki keleiviniai turbinlaiviai. 1912 m. balandio 12 d. pirmj Dvivietis Karlo Benco automobilis kelion per Atlant iplauk "Titanikas" anot jo ininieriaus, didiausias, greiiausias ir patikimiausias pasaulyje laivas. Pirmoji ir vienintel io laivo kelion baigsi tragikai: susidrs su ledkalniu "Titanikas" nuskendo. 1885 m. vokiei ininieriai Karlas Bencas ir Gotlybas Daimleris sukonstravo pirmuosius savaeigius ekipaus su vidaus degimo varikliais: K. Bencas - trirat, G. Daimleris - dvirat. Abu ie vokieiai yra laikomi automobilio iradjais, o automobilio tvyne - Vokietija. Pirmieji K. Benco ir G. Daimlerio pagaminti automobiliai stebino mones, ir niekas j neman pirkti. Nors Vokietijos valdia automobili greit ribojo iki 10 km/h, o benzin vairuotojai turjo pirkti vaistinse, automobili populiarumas vis tiek greitai augo. H. Fordas gamino pigius automobilius, kuriuos galjo nusipirkti daugelis gyventoj. Automobili gamyboje H. Fordas pirmasis pritaik konvejer, vesdamas darbo pasidalijim. Gamybos procesas buvo suskirstytas nesudtingas vieno darbininko atliekamas operacijas. XVIII a. pab. prasidjo oreivysts istorija. Broliai . ir E. Mongolfj 1783 m. Versalyje iband aerostat. Pirmuoju oro balionu padang pakilo avinas, gaidys ir antis. Tais paiais metais pradjo skraidyti ir mons. 1852 m. buvo sukonstruotas pirmasis valdomas aerostatas su garo varikliu, pavadintas diriabliu. 1900 m. Ferdinandas fon

Cepelinas sukonstravo metalin diriabl. XIX a. antroje pusje buvo pradti konstruoti ir pirmieji sklandytuvai. Vokiei ininierius ir aviacijos pradininkas Otas Lylientalis sukonstravo sklandytuv, valdom sklandytojo kno. Taiau tik XX a. pr. pasirod pirmieji lktuvai. Sistemingi elektros tyrimai prasidjo XVIII a. pab. Taiau praktinis elektros panaudojimas siejamas su telegrafo iradimu. Amerikietis Samjuelis Morz irado elektromagnetin raantj telegrafo aparat ir sukr telegrafo kod (Morzs abcl). 1843 m. tarp Vaingtono ir Baltimors buvo nutiesta pirmoji telelegrafo linija.
1903 m. broliai V. ir O. Raitai sklandytuve, pagamintame i medio ir drobs, reng vidaus degimo stmoklin varikl. iuo sklandytuvu, kuris ore isilaik vos 59 sekundes, Raitai nuskriejo metr. Nuotraukoje ufiksuotas pirmasis skrydis

260

. Atsiradus telegrafui buvo galima daug greiiau perduoti informacij. 1851 m. Londone kuriama pirmoji tarptautin "Roiterio" telegraf agentra. Telegraf linijos pradtos tiesti dideliais atstumais, o netrukus po sunki bandym buvo nutiesta pirmoji telegrafo linija Atlanto vandenyno dugnu. JAV iradjui Aleksandrui Belui, 1876 m. iradus telefon, pavyksta umegzti pirmj telefono ry. ymus ital radiotechnikas Guljelmas Markonis 1895 m. bevieliu telegrafu perdav radijo signalus ir upatentavo beviel radijo ry. A. Markonis ir rus elektrotechnikas Aleksandras Popovas sukonstravo ir pirmuosius radijo imtuvus, bet jie plaiau paplito tik po Antrojo pasaulinio karo. T. Edisono elektros lemputs su angliniu sileliu atradimas sukl perversm energijos gamyboje.

1892 m. A. Belas demonstruoja savo irast telefon

Klausimai ir uduotys
1. Koki reikm biologijos mokslo raidai turjo . Darvino knyga "Ri

atsiradimas "?
2. Kokie XIX a. svarbs monijai atradimai buvo padaryti medicinos srityje?

3. Kurie fizikos mokslo atradimai buvo greitai pritaikyti praktikoje? 4. Kodl XIX a. vid. pramonje ir gamyboje iaugo plieno reikm? 5. Kas naujo pasirod rinkoje, spariai vystantis pramonei? 6. Kodl, tobuljant susisiekimo ir ryi priemonms, XIX a. pab. monms pasaulis tapo "maesnis"?

46. Meno raida


Dail XIX a. pr. dailje sivyravo klasicizmo stilius, jam bdinga laikytis antikos meno princip, siekti tobulumo bei absoliutaus groio. ymiausias io stiliaus atstovas Pranczijoje buvo akas Luji Davidas. aktyviai dalyvavo Didiojoje Pranczijos revoliucijoje, buvo revo-

Jis

liucinio konvento narys, vliau jo sekretorius ir netgi pirmininkas. Jakobin diktatros metu biiuliavosi su jakobin lyderiu M. Robespjeru. Atjus valdi Napoleonui, tapo jo rm dailininku. Jo paveiksluose atsispindjo politins to meto Pranczijos aktualijos. Po Marato nuudymo konvento usakymu jis nutap vien ymiausi savo paveiksl "Marato mirtis". iame paveiksle Davidas tiksliai atkr tragik Marato mirt, kai arlota Korde, teikusi laik, mirtinai j sueid. Imperijos laikotarpiu jis tap paveikslus, kuriuose lovino Napoleon: nutap Napoleono karnacij, Napoleon San Bernaro perjoje. Grus valdi Burbonams, Davidas emigravo Belgij. Kitas ymus dailininkas, kuris savo paveiksluose pavaizdavo istorines aktualijas, buvo ispanas Fransiskas Goja. Tapytojas ir grafikas F. Goja, taps Ispanijos karaliaus rm dailininku, gyveno ir kr Madride. Nutap daug realistini karalikosios eimos portret. Gojos paveiksluose atsispindjo ispan patriotizmas Napoleono okupacijos metais. Paveiksluose "Gegus 2-ios sukilimas" ir "Sukilli suaudymas 1808 m. nakt i gegus 2 3 dien" aminta didvyrika ispan kova su okupantais. F. Goja prancz okupacijos metais dalyvavo ginant savo gimtj Saragosos miest. Nordamas pavaizduoti karo nemonikum sukr 85 grafikos darbus, pavadins juos "Karo baisumai". Viename i grafikos lakt "Kokia drsa!" vaizduojama jauna mergait, stojusi m vietoje nukaut kari. Ispanijoje restauravus monarchij, F. Goja pateko karaliaus nemalon ir persikl Pranczij. XIX a. pr. greta klasicizmo dailje atsirandaa romantizmas. Vienas "Napoleonas Bonapartas San Bernaro perjoje ". ymiausi io stiliaus atstov buvo prancz dailininkas Dailininkas A. Kriktopaitis (pagal . L. David) Eenas Delakrua. Dailininko paveiksluose, nutapytuose istorine tematika, atsispindjo kovos u laisv idealai. Paveiksle "Skerdyns Chiose" pavaizdavo didvyrik graik kov su turkais u nepriklausomyb. Audringus 1830 m. revoliucijos vykius E. Delakrua pavaizdavo paveiksle "Laisv, vedanti liaud barikadas". Jame pavaizduota moteris su trispalve rankose simbolizavo laisv. Atsisukusi sukillius, ji aukia juos eiti paskui save. Sukilli entuziazmas atskleidiamas Paryiaus berniuko su dviem pistoletais paveikslu. XIX a. vid. mene atsirado dar viena srov -- realizmas. Rykiausi ios krypties atstovai buvo pranczai Giustavas Kurb ir Honor Domj. G. Kurb savo paveiksluose pavaizdavo paprast moni gyvenim, j "Laisv, vedanti liaud barikadas ", 1831 m. buit, kasdienius vargus. Dailininkas aktyviai dalyvavo politiniuose to meto Dailininkas Eenas Delakrua vykiuose. G. Kurb pritar 1848 m. revoliucijai, o 1871 m. tapo Paryiaus komunos tarybos nariu. Paryiaus komunai pralaimjus, buvo persekiojamas, todl emigravo veicarij. Garsiausi G. Kurb paveikslai yra "Laidotuvs Ornane", "Akmenskaldiai". Visus istorinius vykius, kurie vyko Pranczijoje nuo 1830 m. revoliucijos iki Paryiaus komunos, savo kryboje amino O. Domj. Dailininko kryboje vyrauja paprasti siuetai, kasdieniki miesto gyvenimo vaizdai, politinio gyvenimo realijos. lov dailininkui atne litografija "Gargantiua", kurioje buvo kritikai pavaizduotas Luji Pilypas. U i karikatr O. Domj buvo nubaustas eis mnesius kalti. Kitose karikatrose, kaip "Nuleiskite udang, komedija baigta!", "alin rankas nuo spaudos!", " galima ileisti laisv", O. Domj satyrikai aipsi i valdios vykdomos politikos. Antroje gyvenimo pusje O. Domj kr buitinio siueto paveikslus, kuriuose perteik varging miestiei gyvenim. Mir dailininkas skurde, visikai apaks ir vis umirtas. 1874 m. vykusioje dails parodoje savo paveikslus eksponavo Klodas Mon, Ogiustas Renuaras, Edgaras Dega, Kamilis Pisaro ir kt. Meno kritikas, nordamas pajuokti spalving K. Mon paveiksl "spdis. Sauls patekjimas", dailinink pavadino impresionistu. Vliau is terminas prigijo visiems dailininkams, kurie savo kryboje stengsi perteikti aplinkos spd (pranc. "impression"). Dailininkai savo paveiksluose siek perteikti betarpik spd, kur sukeldavo jiems matyti daiktai ir reikiniai. Jie tap sauls vies, blyksini ant vandens, ant medi lap, moni figr. K. Mon, nordamas perteikti natral gamtos gro, paveikslus tap gamtoje. Impresionistams didel tak padar fotografijos atsiradimas ir spalvoti japon medio raiiniai. Prie impresionist prisijung ir Eduaras Man, kuris okiravo to meto visuomen tokiais savo paveikslais, kaip "Pusryiai ant ols" ir "Olimpija". iuose paveiksluose E. Man idrso pavaizduoti nuogas paryietes. Daugumai visuomens toks vaizdavimo bdas buvo labai neprastas.

XIX a. pab. naujai impresionist tradicijas prats nauja dailinink karta, kuri vadinama postimpresionistais. Rykiausi ios meno krypties atstovai yra Polis Sezanas, Vinsentas van Gogas, Polis Gogenas ir Anri de TulzasLotrekas. ie dailininkai skverbsi vidinius mogaus igyvenimus, stengsi glaustai ir aikiai iuos perteikti. Visu keturi dailinink gyvenimo ir krybos kelias yra be galo savitas. Bda mi gyvi nesusilauk pripainimo, gyveno skurdiai ir visuomens nesuprasti. V. van Gogui per vis gyvenim pavyko parduoti tik vien savo paveiksl. P. Gogenas paskutines savo gyvenimo dienas praleido vis umirtas Taiio, o vliau Markiz salose. Polio Sezano paveiksl niekas nepirko. Vieni meno vertintojai apie P. Sezano paveikslus sak, kad "tai lyktyni muziejus", kiti - kad tai "ateities menas". A. de Tulzas-Lotrekas tap kavini okjas, bar lankytojus, ymi moni portretus. iandien be i dailinink krybos nesivaizduojama dails istorija. Muzika ymiausias XIX a. pr. kompozitorius buvo Liudvikas van Bethovenas. Visus stulbino L. van Bethoveno, pianisto, talentas, taiau silpstant klausai, jis darsi vis didesnis atsiskyrlis. Sulauks penkiasdeimties met, L. van Bethovenas visikai apkurto. Todl vieai jis nebekoncertavo ir dar labiau atsiribojo nuo visuomens. Taiau neirint negalios L. van Bethovenas kr taip pat gausiai kaip ir anksiau. Paskutinij jo gyvenimo met kriniai laikomi didiausiais edevrais. Ypa garsios yra penktoji ir devintoji simfonijos. Pastarosios paskutinij dal ubaigia chorin muzika, sukurta pagal F. ilerio "Ods diaugsmui" odius. "Visi mons bus broliai" - tokia pagrindin io krinio mintis. XIX a. pirmoje pusje muzikoje irykjo romantizmo kryptis. Muzikinio gyvenimo centras i Vienos persikl Paryi. Prancz romantins muzikos atstovas Hektoras Berliozas sukr garsias simfonijas pagal D. Bairono poemas "Manfred" ir "aild Harold". Vengr atlikjas ir kompozitorius Liudvikas van Bethovenas (1770-1827) Ferencas Listas, kaip ir daugelis romantik, savo krinius taip pat kr pagal ymi raytoj veikalus. F. Listas buvo vienas i Budapeto muzikos akademijos steigj bei pirmasis jos prezidentas. Paryiuje gyveno ir dirbo lenk kompozitorius ir pianistas Friderikas openas. Dauguma jo krini sukurta fortepijonui, juose jauiamas tvyns ilgesys. XIX a. antroje pusje Diuzeps Verdio dka vl suklestjo ital opera. Dalis kompozitoriaus oper buvo susij su politiniais ir istoriniais to meto vykiais. 1869 m. buvo baigta kasti Sueco kanal, jo atidarymo proga D. Verdiui buvo usakyta parayti oper. Kurdamas "Aidos" oper apie senovs Egipt D. Verdis konsultavosi su ymiausiu Prancz egiptologu. Taiau iki kanalo atidarymo operos D. Verdis nespjo pabaigti. Premjera buvo numatyta 1870 m., Kairo operos teatro atidarymo proga, taiau laiku vykti negaljo dl Pranczijos ir Prsijos karo, nes Friderikas openas (1810-1849) operos dekoracijos liko vokiei armijos apsuptame Paryiuje. Italijos patriot, kovojusi dl savo krato suvienijimo ir nepriklausomybs, mgstamiausia daina buvo i D. Verdio operos "Nabukas". Maitinga operos daina "Skrisk, svajone, sparnuotoji mano" ital buvo dainuojama kaip protestas prie kitataui valdym. Populiariausia vis laik opera galima laikyti prancz kompozitoriaus oro Bize "Karmen". Nors . Bize sukr ir daugiau oper, taiau labiausiai j igarsino "Karmen". Kitas ymus XIX a. kompozitorius buvo Richardas Vagneris, pasaulinje scenoje tvirtins vokiei oper. Jis sukr garsj keturi oper cikl "Nibelungo iedas", kurio siueto pagrind sudar senovs vokiei epas. R. Vagnerio kryb rm Bavarijos karalius Liudvikas II. Jis taip pat skyr pinig, kad Bairoito mieste bt pastatytas operos teatras R. Vagnerio operoms atlikti. Ir iandien yra rengiami garss R. Vagnerio oper festivaliai. XIX a. pab. romantizm muzikoje keit kitos meno srovs. Viena i rykesni meno srovi, atsiradusi dailje, o vliau ir muzikoje, buvo impresionizmas. ymiausias impresionistins muzikos krjas yra Klodas Debiusi. Jo muzikoje, kaip impresionist dailinink drobse, buvo siekiama perteikti spd, nuotaik. Impresionistams buvo svetimas romantizmo tragizmas, heroizmas, jausmingumas. J krybos temos: nuotaikos akimirka, gamtos vaizdas, paros laikas, buities detals. Literatra XIX a. pr. literatroje, kaip ir visame mene, sigaljo romantizmas. io judjimo atstovai kryboje ypa daug dmesio skyr emocijoms, intuicijai, fantazijai. Nepatenkinti esama realybe romantikai savo vilgsn kreip

praeit. Jie auktino individ, laisv nuo sustabarjusi visuomens norm. Romantik herojai vienii, link aukotis, aplinkini nesuprasti. Daugelio romantik kryboje atsispindjo taut isivadavimo i priespaudos idjos. Ypa tai ryku angl poeto sero Dordo Gordono Bairono kryboje. Aktyvi Bairono visuomenin pozicija irykjo jo kalbose parlamente, kai jis buvo prie mirties bausms vedim main lauytojams - luditams. Gyvendamas Italijoje, Baironas pinigais ir ginklais rm slaptas draugijas, kovojusias dl alies suvienijimo ir nepriklausomybs. XIX a. pr. graikams pradjus kov prie turkus dl nepriklausomybs, Baironas ivyko Graikij kovoti su turkais. Ten poetas susirgo ir mir. Vokietijoje XVIII a. pab.-XIX a. pr. kr Johanas Volfgangas Gt. Raytojas priklaus "Audros ir verimosi" sjdiui, kurio nariai atmet klasicistines krybos taisykles ir pasisak u nevaromos asmenybs krybos laisv. Sjdio atstovai idealizavo ry su gamta, daug dmesio skyr tautosakai. Gt, gyvendamas Veimare, um auktus valstybinius postus. 1792-1793 m. dalyvavo vokiei kunigaiki koalicijos karo ygyje prie Pranczij. Pasaulin lov J. V. Gtei atne romanas "Jaunojo Verterio kanios". Svarbiausias J. Gts krinys - eiliuota tragedija "Faustas", kuri su pertrkiais ra 60 met. ymiausias prancz romantizmo atstovas buvo Viktoras Hugo. Jis aktyviai dalyvavo politiniame Pranczijos gyvenime. U kritin veikal prie Napoleon III buvo itremtas i Pranczijos. Vliau buvo irinktas Nacionalinio susirinkimo deputatu. Daugelyje V. Hugo roman atsispindjo istoriniai vykiai. Romane "Devyniasdeimt tretieji" raytojas pavaizdavo Pranczij revoliucijos metais. Raytoj ypa igarsino tokie romanai, kaip "Paryiaus katedra", "Vargdieniai", "mogus, kuris juokiasi". Romantizmo krypt XIX a. vid. pakeit realizmas. Tikras savo epochos metratininkas buvo prancz realistinio romano autorius Honor de Balzakas. Jis para 96 roman serij, pavadint "mogikoji komedija". Raytojas buvo nepaprastai darbtus. Per parjis dirbdavo po 14-16 valand, daug kart taisydamas jau paraytus krinius. Taiau sunkus darbas anksti palau raytojo sveikat. Balzakas savo romanuose kritikai pavaizdavo XIX a. pirmos puss Pranczijos visuomen. Daugelyje raytojo roman aprayta, kokias pasekmes mogaus gyvenimui sukelia beatodairikas turto ir garbs trokimas. XIX a. Rusijos raytojas Levas Tolstojus savo ymiausiame romane "Karas ir taika" pavaizdavo 1812 m. didvyrik rus tautos pasiprieinim pranczams. Raytojas aktyviai dalyvavo visuomeninje veikloje, ra publicistinius straipsnius, organizavo pagalb badaujantiems valstieiams. L. Tolstojus suk re visuomens pakeitimo program, kurios svarbiausias principas buvo nesiprieinti blogiui smurtu. Kitas ymus to meto rus raytojas buvo Fiodoras Dostojevskis. Savo protvius raytojas kildino i Lietuvos. U aktyvi visuomenin veikl F. Dostojevskis buvo nuteistas mirties bausme, bet prie egzekucij mirties bausm buvo pakeista katorga. ymiausiuose savo romanuose "Nusikaltimas ir bausm", "Broliai Karamazovai" raytojas band pavelgti tamsiausias mogaus sielos gelmes. XIX a. JAV kr ymus novelistas ir poetas Edgaras Alanas Po. Raytojas igarsjo savo detektyvinio turinio novelmis, kuriose paslapties atskleidimas buvo derinamas su isamia aplinkos ir veikj psichologijos analize. Ypa vaizdiai XIX a. gyvenim JAV savo apsakymuose pavaizdavo O. Henris. Pagrindiniai trump apsakym personaai yra fermeriai, kaubojai, klerkai, t.y. tie, kuriuos paprastai vadina "maaisiais monmis". JAV raytojo Deko Londono gyvenimas buvo toks pat permainingas, gausus nuotyki, kaip ir jo apsakym ar roman heroj. D. Londonas buvo jreivis, aukso iekotojas, bedarbis, urnalistas. Jo krini personaai drss, nebijantys kovoti su atiauria gamta, itikimi draugystei. D. Londonas autobiografiniame romane "Martinas Idenas" atskleid tragik talentingo raytojo likim.

47. Buities ir tradicij pokyiai


Miest augimas ir j architektra XIX a. antroje pusje Europoje spariai augo miest gyventoj skaiius. is augimas buvo susijs su plieno ir anglies pramons raida. Miestai tapo pramons, finans ir kultros centrais. XIX a. pab. jie pastebimai m keistis. 1850-1870 m. Paryius buvo i esms perstatytas. Siauros, kreivos Paryiaus gatvels pavirto tiesiomis, plaiomis gatvmis. Miest gatves buvo pradta grsti akmenimis, atsirado visuomeninis transportas. Ypa spariai augo Londonas, kuriame XX a. pr. gyveno 7 mln. moni. Nuo XIX a. vid. miest architektra neteko stilistinio vieningumo. sivyravo eklektika, kuriai bdingas laisvas vairi stili derinimas. Architektai savo kryboje jung gotikos, klasicizmo, baroko elementus. Rykiausias tokio derinimo pavyzdys Parlamento rmai Londone. Pleiantis miestams buvo statoma daug visuomenins paskirties pastat:

geleinkelio stotys, bankai, parduotuvs, viebuiai, daugiaaukiai gyvenamieji namai. XIX a. pab. statyboje pradtas plaiai naudoti plienas ir gelbetonio konstrukcijos. i mediag naudojimas statybose sudar prielaidas pastatyti pirmuosius dangoraiius, kurie ikilo ikagoje ir Niujorke. Paymint imtsias Pranczijos revoliucijos metines 1889 m. Paryiuje buvo pastatytas Eifelio boktas. 300 m. aukio metalins konstrukcijos statin suprojektavo Giustavas Eifelis. domu tai, kad iki Eifelio bokto atsiradimo beveik penkis tkstanius met aukiausias statinys emje buvo Cheopso piramid. Gyvenimo slyg pasikeitimas Augant miestams ir tobuljant technikai, keitsi varguomens buitis. XIX a. pr. darbininkai gyveno po 7-8 mones viename kambaryje. Butuose trko erdvs ir viesos. Nebuvo sutvarkyta vandentiekio ir kanalizacijos sistema. Atliekos daniausiai buvo metamos artimiausi up. Stigo varaus geriamo vandens, todl danai kildavo epidemijos. Taiau XIX a. pab. gyvenimo slygos miestuose m akivaizdiai gerti. Pradta statyti erdvesnius namus, sutvarkytas vandens tiekimas. Darbininkai galjo daniau praustis ir skalbti. Taiau vonia vis dar buvo prabangos dalykas. Anglijos ministro pirmininko rezidencijoje vonios kambarys buvo rengtas tik 1914 m. Nuolatos gerjo darbinink mityba. Dauguma galjo reguliariai pirkti msos ir kiauini. Iaugo cukraus, arbatos, kavos vartojimas. Pagerjus darbinink mitybai ir higienos slygoms, sumajo vaik mirtingumas, ilgjo vidutin gyvenimo trukm, miestuose nebekildavo epidemij. Paskutin choleros epidemija Paryiuje kilo 1884 m. Augant darbo umokesiui, darbininkai m pirkti daugiau plataus vartojimo preki: drabui, avalyns. Darbo diena sutrumpjo iki 10 valand, o etadieniais buvo vesta sutrumpinta darbo diena. Gerjo ir darbo slygos. Darbdaviai daugiau rpinosi darbo saugumu, todl dirbant sumajo nelaiming atsitikim. Pradtos skirti paalpos nelaims, ligos atveju, mokamos senatvs pensijos. Miestuose atsirado visuomeninis transportas. XIX a. pab. miesto gatvse arkliais veamus tramvajus pakeit elektriniai. Londone 1863 m. buvo nutiesta pirmoji metropoliteno linija. Gerjant gyvenimo slygoms, atsirado daugiau laisvo laiko. Darbinink gyvenimas tapo domesnis, vairesnis. Laisvalaik buvo galima skirti sportui, teatrui, kinui, koncertams, savivietai. Miestuose duris atvr bibliotekos, muziejai, kino sals. Ypa mons mgo cirk, kuris tuo metu igyveno savo klestjimo laikotarp.
vietimo raida ir spaudos plitimas XIX a. pab. daug dmesio pradta skirti vietimui. Pramons monms vis labiau reikjo isilavinusi darbinink, kurie galt dirbti su nauja technika. Daugelyje Europos valstybi buvo vestas pradinis mokymas. Sumajo moni neratingumo lygis. XIX a. pab. ymiai padaugjo moni, mokani skaityti ir rayti. Taiau dauguma vaik mokykl lank iki 11-12 met. Sulauk tokio amiaus, vaikai daniausiai eidavo dirbti. Tik viduriniosios ir auktesniosios visuomens klass tvai galdavo leisti vaikus tsti moksl vidurinje mokykloje. Pavyzdiui, Vokietijoje net 92% vaik lank pradin mokykl, taiau tik 8% i j moksi vidurinje. Suprantama, jog mokytis aukto iose mokyklose galjo tik nedaugelis. XIX a. pab. vis daugiau pradta spausdinti knyg, urnal, laikrai. Tai lm keletas prieasi. 1884 m. irasta nauja teksto eilui rinkimo ir liejimo spaudai maina - linotipas, atpigo popierius, iaugo ratingumo lygis. Verslininkams buvo reikalinga prekes reklamuoti laikraiuose, kad jas galt greiiau ir efektyviau parduoti vartotojams. Spausdinimas tapo svarbia pramons aka. Atsirado savaitraiai ir dienraiai. Leidjai, nordami padidinti laikrai tiraus, stengsi sudominti skaitytojus vairiausiomis temomis. Laikraiuose buvo spausdinamos kriminalins kronikos, sporto naujienos, politins apvalgos, ekonomikos inios. Pasirod ir "geltonosios" spaudos (terminas kilo dl geltono raalo, kur naudojo vienas Niujorko laikratis) leidini. iuose leidiniuose buvo publikuojamos sensacingos inios, igalvoti ir nepatikrinti faktai, danai kompromituojantys garsius mones. Kinas 1895 m. gruodio mn. 28 d. Paryiaus gyventojai rinkosi Kapucin bulvaro kavinje pirmj kino seans. Broliai Luji ir Ogiustas Liumjerai demonstravo keli minui trumpametraius kinofilmus "Darbinink ijimas i Liumjero fabriko", "Kdikio pusryiai", "Aplietas laistytojas" ir kt. Didiausi spd padar kinofilmas "Traukinio atvykimas geleinkelio stot", kuriame lokomotyvas rieda tiesiai link kameros, t. y. tiesiai irovus. Per pus met "gyvieji paveikslliai" (taip pradioje buvo vadinami kino filmai) paverg vis pasaul. Minios moni pldo pirmuosius kino seansus, nes bilieto kainos buvo prieinamos net labai neturtingiems monms. Jau XX a. pr. Europoje ir Amerikoje imta statyti pirmuosius nedidelius kino teatrus. JAV kinoteatrai buvo vadinami nikelodeonais, nes bilietas kainavo tik penkis centus (vien nikel). 1897 m. Liumjer kinematografas pasiek ir Vilni. Botanikos sodo koncert sal per kinoseansus nuolatos

buvo pilna. 1905 m. Vilniuje Didiojoje gatvje atsidar pirmasis Lietuvoje kinoteatras "Iliuzija". Kinas tapo viduriniojo ir emesniojo sluoksnio moni pigiu laisvalaikio praleidimo bdu, nes patekti koncert ir teatr sales jiems buvo per brangu. Sportas. Olimpini aidyni atgaivinimas Dauguma pasaulyje paplitusi sporto ak turinys, taisykls susiformavo XIX a. antroje pusje ir XX a. pr. Tuo metu vairiose pasaulio alyse buvo pradta rengti sporto varybas, buvo kurtos nacionalins ir tarptautins sporto organizacijos. Anglijoje pradedamas aisti futbolas, regbis, badmintonas, lauko tenisas. JAV sukuriamos beisbolo, krepinio, tinklinio taisykls. Danai sukr rankin, kanadieiai - ledo ritul. 1851 m. Londone vyko pirmasis tarptautinis achmat turnyras. XIX a. vid. kuriami alpinist klubai, pradedamas pltoti turizmas. 1894 m. Paryiaus-Ruano kelyje vyko pirmosios automobili lenktyns. Didiausias automobili greitis iose lenktynse buvo 17 km/h. Siekiant iplsti tarptautin sportin judjim, XIX a. pab. Pjero de Kuberteno iniciatyva tarptautiniame Paryiaus kongrese buvo priimtas nutarimas atgaivinti olimpines aidynes. P. de Kubertenas pareng olimpini aidyni taisykles, para olimpiei priesaikos tekst. Olimpins aidyns buvo surengtos 1896 m. Atnuose, kurie pasirinkti ne atsitiktinai, o norint pabrti, kad pirmosios olimpiados prasidjo btent senovs Graikijoje. Lietuviai pirm kart olimpinse aidynse dalyvavo 1924 m. Klausimai ir uduotys
1. Kokie bdingi miest architektros raidos bruoai irykjo XIXa. vid.?

2. Kaip pasikeit darbinink gyvenimo ir darbo slygos XIX a. pab. ? 3. Kodl XIX a. pab. iaugo laikrai ir urnal tiraai? 4. Kodl XIX a. pab. plaiai paplito kinas ? 5. Kokios sporto akos XIX a. buvo sukurtos Anglijoje ir JAV?

48. Kultros ir mokslo sjdis XX a. pr.


Kultrins veiklos slygos 1904 m. po lietuvi spaudos draudimo panaikinimo ymiai pasikeit Lietuvos kultrinio gyvenimo slygos. Atsirado galimybs mokyti vaikus gimtja kalba, ugdyti mokytojus, vystyti teatrin, muzikin veikl. Po 19051907 m. Rusijos revoliucijos, caro valdia buvo priversta sudaryti dar palankesnes slygas kultrinei veiklai. Lietuvi mokslo draugijos veikla 1907 m. balandio 7 d. lietuvi inteligentai Vilniuje steig Lietuvi mokslo draugij. Ji sutelk moksliniam darbui isklaidytas inteligentijos jgas. J. Basanaviius ragino kurti Lietuvi mokslo draugij: "Btinai reikia steigti toki draugij, kuri rpintsi ilaikyti ms brangij kalb, kuri pamau nyksta ir nyksta. io ms kalbos nykimo prieastis yra ypaiai ta, kad mes neturime savo mokykl, kuriose bt mokoma lietuvikai, taip pat neturime kitoki pasaulini knyg, i kuri bt galima mokiniams mokytis ir viestis". Draugijos nariai siek rinkti ir tyrinti lietuvi kalbos, etnografijos bei Lietuvos istorijos paminklus. Dvideimt met draugijos pirmininku buvo J. Basanaviius. Draugija leido urnal "Lietuvi tauta", kuriame yms

mokslininkai spausdino vairius straipsnius. Mokslo draugija tyr lietuvi kalb ir tarmes, rinko dainas ir j melodijas, patarles, prieodius, pasakas, o svarbiausia - pltojo mokslinius tyrinjimus. Prie draugijos buvo kurta biblioteka ir muziejus. Draugija pareng ir ileido 115 vadovli lietuvikoms mokykloms. Daugelis draugijos nari vliau tapo ymiais Lietuvos universiteto ir kit auktj mokykl profesoriais. Lietuvi mokslo draugijos krimas rod lietuvi inteligentijos pastangas Lietuvoje burti mokslo mones. Carizmo metais draugijos veikla buvo atspara nutautinimo politikai. Tuo metu, kai susikr Lietuvi mokslo draugija, Lietuvoje pradjo veikti kit mokslo draugij: yd, karaim, geograf ir pati ymiausia i j - Vilniaus mokslo biiuli draugija, siekusi isaugoti lenkikus Lietuvos kultros pradus. Naujas lietuvi literatros raidos etapas ymiausiems prajusio amiaus lietuvi raytojams XX a. pr. tapo rykiausiais krybos metais. I raytoj pirmasis pamintinas Maironis. Pasirod du papildyti jo eilrai rinkinio "Pavasario balsai" leidimai, poemos "Jaunoji Lietuva", "Raseini Magd". Intensyviai kr emait, Lazdyn Pelda, atsiskleid atrijos Raganos talentas. Ileistas 1909 m. V. Kudirkos rat eiatomis. Literatros kritikos straipsnius, atsiminimus ra G. Petkeviait-Bit. Naujai raytoj kartai atstovavo Jonas Bilinas. Prozoje ir toliau vyravo apsakymo anras, buvo raomi lyriniai vaizdeliai, apybraios. Taiau pasirod ir pirmieji stambesnio anro kriniai - romanai, apysakos. Po pirmojo istorinio nuotyki romano - V. Pietario "Algimantas", ijo Lazdyn Peldos "Klaida", Julijono Linds-Dobilo "Bldas". Iaugo meninis literatros lygis. 1905 m. pr. pasirod pirmieji legals laikraiai: "Lietuvi laikratis", "Lietuvos bitininkas" ir pirmasis lietuvi dienratis "Vilniaus inios". 1913-1914 m. jo pirmasis lietuvi literatrinis urnalas "Vaivorykt". Pirmojo pasaulinio karo ivakarse buvo leidiama 18 vairios krypties laikrai ir urnal. Tuo pat metu pradjo steigtis ir lietuvi knygynai. Teatras ir muzika XX a. pr. prasidjo nuostabs "klojimo teatro" laikai. Pirmaisiais metais privaiuose butuose dar buvo vaidinami slapti spektakliai. Atgavus spaud, domjimasis teatru dar labiau sustiprjo: vaidinimus reng ir juose dalyvavo moksleiviai, studentai, inteligentai, kaimo jaunimas. Vykdavo lietuviki vakarai su dainomis ir deklamacijomis. Krsi chorai, jiems reikjo lietuviko repertuaro. Vilniuje lietuvik vaka- M. K. iurlionis (1875-1911) r organizatorius ir kompozitorius Mikas Petrauskas para ir 1906 m. pastat pirm lietuvik oper "Birut". Tuomet kaip kompozitorius ikilo Mikalojus Konstantinas iurlionis, paras pirmsias simfonines poemas "Mike" ir "Jra". Lietuvi kompozitoriai - Juozas Naujalis, eslovas Sasnauskas ir jau mintas M. Petrauskas klojo pamatus kitiems anrams - originaliai choro dainai, operai. 1905 m. vasario mn. Kaune, miesto teatre vyko pirmasis vieas lietuvi vakaras. Pirm kart po spaudos draudimo panaikinimo i teatro scenos nuskambjo lietuvikas odis ir daina. Lietuvi dail Pirmoji lietuvi dails paroda buvo ikilmingai atidaryta 1907 m. pr. Vilniuje Petro Vileiio namuose. Joje dalyvavo 19 dailinink, 4 architektai, pateik 213 krini. ioje parodoje pirm kart buvo eksponuota M. K. iurlionio kryba, kuri skyrsi nuo kit to meto dailinink darb, buvo visikai naujas, individualus meno reikinys. Dailininkas, apmstydamas mogaus bt, be galo subtiliai, originaliu spalviniu ir kompoziciniu sprendimu reik savo spdius, siekius ir viltis. 1907 m. rugsjo mn. Vilniuje vyko steigiamasis Lietuvi dails draugijos susirinkimas, subrs menin lietuvi inteligentij. Lietuvos visuomenje is vykis sukl dar didesn atgars nei Lietuvi mokslo draugijos krimas. Draugija kasmet reng lietuvi dails parodas, nuo 1909 m. dails krini konkursus. Paymtina, kad draugija reng ir muzikos krini konkursus.

J. Maiulis-Maironis (1862-1932).

Visa tai kartu su Lietuvi mokslo draugijos laimjimais ir planais subrandino Tautos nam statybos btinum. 1910 m. Lietuvi mokslo draugija ir Lietuvi dails draugija nutar kartu statyti Vilniuje rmus, kuriuose ketinta kurti bibliotek, muziej, paskait ir susirinkim sales, abiej draugij valdybas. M. K. iurlionis sivaizdavo, kad rmuose turt bti koncert ir teatro sals. 1912 m. u surinktus pinigus buvo sigytas nemaas sklypas Tauro kalne. Deja, prasidjs pasaulinis karas sutrukd pradti Tautos nam statybos darbus.
Kitos kultrins organizacijos 1905 m. Vilniuje buvo kurta kultros draugija "Vilniaus kankls" propaguoti muzikinius ir dramos krinius. Draugijai pirmininkavo ir veikalus reisavo Gabrielius Landsbergis-emkalnis. 1908 m. Vilniuje susikr klubas "Rta", kultrikai viets Vilniuje ir Ryt Lietuvoje gyvenusius lietuvius. Iki Pirmojo pasaulinio karo kultrinis gyvenimas aktyvjo ir kituose Lietuvos miestuose. Kaune aktyviausia buvo draugija "Daina", iauliuose m veikti "Varpas", Panevyje "Aidas", jos organizavo vaidinimus. Unemunje pagarsjo Marijampols "viesa". Aktyvus kultrinis gyvenimas rod, kad Lietuvos visuomenje vyksta esminiai pokyiai. Klausimai ir uduotys
1. Kodl XX a. pr. susidar palankesns slygos lietuvi kultros ir mokslo sjdiui?

2. Koki tiksl siek Lietuvi mokslo draugijos nariai? 3. Kaip pasikeit lietuvi literatrinis ir muzikinis gyvenimas XX a. pr. ? 4. Koki reikm dailei turjo pirmoji lietuvi dails paroda?