Está en la página 1de 3

1., Kulono d snis s veikos j ga.

Elektros
kr viai s veikauja: vienaenkliai kr viai vienas
kit stumia, o skirting traukia. Elektrostatin s
s veikos j gos dydis priklauso nuo k n formos,
matmen , atstumo tarp j , kr vio pasiskirstymo
pob dio juose ir nuo aplinkos dielektrini
savybi . Takini kr vi s veikos j gos dyd
nusako Kulono d snis , kuris teigia, kad vakuume
esani kr vi elektrostatin s s veikos j gos
dydis tiesiog proporcingas kr vi sandaugai ir
atvirkiai proporcingas atstumui tarp j
kvadratui:
2
2 1
r
q q
k F
vak

. Proporcingumo koef.
2
2
9
0
10 9
4
1
C
m N
k

, elektrin
konstanta
2
12
0
10 85 . 8
m N
C

. Kai
takiniai kr viai yra vienalyiame dielektrike, j
s veikos j ga yra kart maesn u s veikos
j g vakuume,
2
2 1
r
q q
k F
apl

. Aplinkos
santykin dielektrin skvarba
1
apl
vak
F
F

.
Kr vio vienetas kulonas (C). Jo skaitin vert
lygi kr viui, kur pernea laidininko skerspj viu
vieno ampero (A) stiprumo srov per 1s;
1C=1A1s.
2. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektros
kr vis sukuria apie save elektrin lauk ir
pakeiia aplinkos savybes. Nejudani kr vi
sukurtas elektrinis laukas vadinamas
elektrostatiniu lauku. Pagrindin elektrostatinio
lauko charakteristika yra lauko stiprumas. Tai
vektorinis dydis. Jos skaitin vert lygi j gos,
kuria lauka veikia nejudant takin kr v , ir to
kr vio santykiui:
0
q
F
E
, q bandomasis
kr vis q sukurtame elektrostatiniame lauke .
Elektrostatinio lauko stiprumas nepriklauso nei
nuo q
0
dydio , nei nuo jo enklo ir yra kr vio q
sukurto lauko j gin charakteristika. Jis
matuojamas N/C. Takinio kr vio sukurto
elektrostatinio lauko stiprumas

2
r
q
k E
, jis
tiesiog proporcingas kr viui ir atvirkiai
proporcingas atstumo nuo kr vio iki lauko tako
kvadratui. Kai lauk kuria daug takini kr vi ,
galioja lauk superpozicijos principas:
atstojamojo lauko stiprumas lygus atskir kr vi
sukurt lauk stiprum vektorinei sumai:

n
i
i
E E
1
. Elektriniu dipoliu vadinsime
sistem i dviej vienodo didumo ir prieing
enkl kr vi , atstumas tarp kuri maas,
lyginant su atstumu iki nagrin jam j lauko
tak . Dipolio petimi vadinamas vektorius, kurio
kryptis yra iilgai dipolio aies nuo neigiamo
kr vio link teigiamo, o skaitinis didumas lygus
atstumui tarp kr vi . Dipolio teigiamo kr vio q ir
peties sandauga vadinama dipolio elektriniu momentu p
e
:
ql p
e

.
3, Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema.
Elektrinio lauko stiprumas priklauso nuo aplinkos
savybi : vienalyt je aplinkoje lauko stiprumas E
yra atvirkiai proporcingas . Tod l elektriniam
laukui apib dinti pravartu vesti tok dyd D,
kuris nepriklausyt nuo aplinkos dielektrini
pralaidumo. Lengva parodyti, kad i s lyga
atitinka:
E D
0

. Fizikinis dydis D
vadinamas elektrine slinktimi, arba elektrine indukcija.
Sakykime, kad elektrin lauk sukuria vienas
takinis kr vis q. Imame bet kok paviri S,
apgaubiant kr v , gauname, kad slinkties
srautas d
e
pro to paviriaus element dS lygus:
;
4
1
2 n n e
dS
r
q
dS D d

r atstumas
tarp elemento dS ir kr vio q. dS
n
paviriaus elemento dS
projekcijos vektoriui r statmen ploktum plotas.
Atstojamojo lauko slinkties srautas pro bet kur
udar paviri S, kuris gaubia q
1
, q
2,....
q
m
yra lygus:


S
m
i
ei n e
dS D .
1
Slinkties srautas
pro bet kur udar paviri yra lygus io
paviriaus viduje esani elektros kr vi
algebrinei sumai.

,
_




0
q
e
.
Elektrinio lauko potencialas. Potencialas yra
energin elektrostatinio lauko charakteristika.
Tai skaliarinis dydis. Jo skaitin vert lygi
elektriniame lauke esanio kr vio potencin s
energijos ir jo kr vio santykiui:
r
q
k
q
W
p


0
. Vartojant potencialo
s vok , kr vio perk limo darb galima ireikti
potencial skirtumu :
) (
2 1 0
q A
.
Potencial skirtumo vert lygi darbui, kur
atlieka elektrostatin s j gos, perkeldamos
teigiam vienetin kr v i vieno lauko tako
kit . Lauko tako potencialas nustatomas pagal
lauko j g darb , perkeliant vienetin kr v i
duotojo tako begalyb arba atvirkiai:
q
A

. Darbas udaru kontru lygus 0.

0 ; 0 ) ( dl E
. Potencial skirtumas
-


2
1
2 1
) ( dl E
. Potencialo ir potencial
skirtumo vienetas yra voltas (V). J galima
nusakyti dvejopai: potencine energija arba
darbu: 1) 1V potencialas yra t lauko tak ,
kuriuose esanio 1C kr vio potencin energija
lygi 1J. 2) potencial skirtumas yra tarp t lauko
tak , tarp kuri perkeliant 1 C kr v atliekamas
1 J darbas.
4. Elektrostatinio lauko stipris mediagose ir
laidininkuose. Dielektrikai tai mediagos, kuriose
n ra laisv elektron . neus dielektrikus
elektrostatin lauk , elektron poslinkiai vyksta
tik atskiruose molekul se ir d l to pasislenka
vienas kito atvilgiu molekul s teigiam ir
neigiam kr vi svorio centrai. is reikinys
vadinamas molekuli elektronine poliarizacija.
Poslink tarp teigiam j ir neigiam j kr vi
centr paym jus raide l, galima apskaiiuoti
dipolin elektrin moment , kurio modulis
ql p
e

. Polini molekuli proton ir
elektron , kr vio centrai nesutampa pvz. Tokia
molekul yra vandens molekul . Kol dielektrikas
yra ne elektrostatiniame lauke, jo nat ral s
dipoliai d l chaotiko jud jimo isid st
netvarkingai, ir bendras dipolinis elektrinis
momentas lygus nuliui. Elektrostatiniame lauke
Kulono j ga nat raliuosius dipolius stengiasi
pasukti iilgai lauko j g linij . Taigi
elektrostatiniame lauke dielektrikas
poliarizuojasi, atsiranda jo dipolinis elektrinis
momentas. inomos trys poliarizacijos r ys: a)
elektronin arba deformacin , b dinga
dielektrikams i nepolini molekuli ; b)
orientacin , b dinga dielektrikams i polini
molekuli ; c) jonin , b dinga kietiesiems
dielektrikams pvz. NaCl, kuriame teigiamieji
natrio jonai pasislenka lauko j g linij kryptimi,
neigiamieji chloro jonai prie lauko j g linijas.
Dielektriko paviriuose atsirad elektros kr viai
vadinami suritaisiais, nes jie priklauso
molekul ms. Suritieji kr viai sukuria sav j
lauk E, kurio kryptis prieinga iorinio lauko
krypiai. Tod l dielektriko elektrostatinio lauko
stiprumas yra

kart maesnis negu


vakuumo, t.y

0
E
E
. Nustatyta, kad
dielektriko molekuli deformacin s ir
orientacijos poliarizacijos atvejais surit j
kr vi pavirinis tankis
'
proporcingas lauko
stipriui dielektrike.
. . '
0
E
ia

-
dielektriko jautris. Atsivelg vektori E
0
ir E
krypt gauname lauko stiprio dielektrike modul
E=E
0
E, tai pat panaudoj iraika gauname
0
) 1 ( E E +
. I ios lygyb s iplaukia
+ 1 .
. Dydis

atskleidia
dielektriko molekuli deformacijos arba
orientacines savybes dielektrike ir visiems
dielektrikams
, 0 >
taigi
1 >
.
Poliarizuotam dielektrikui apib dinti naudojamas
specialusis dydis poliarizacijos vektorius P,
ireikiantis dielektriko t rio vienetui tenkani
molekuli n
0
sumin dipolin moment

0 n
l i
i
p P
. Tarp vektoriaus P modelio ir
'
yra
ryys. J lengvai gauname iskyr poliarizuotojo
dielektriko juostel .
5. Elektrin talpa. Kuo didesnis laidininko
kr vis, tuo didesnis ir jo potencialas. Taigi kr vio
ir potencialo santykis yra pastovus dydis. Taigi
kr vio ir potencialo santykis yra pastovus dydis,
vadinama elektrin talpa. Elektrin s talpos
skaitin vert lygi kr viui, kur gavusio laidininko
potencialas pakinta vienu voltu:

q
C
.
Laidininko elektrin talpa priklauso nuo jo
formos, matmen ir aplinkos santykin s
dielektrin s skvarbos: rutulio, kurio spindulys R,
elektrin talpa apskaiiuojama pagal formul
k
R
C
rut

; plokiojo kondensatoriaus
elektrodai dvi lygiagreios ploktel s,
elektrintos vienodo modulio, bet prieing
enkl kr viais. Tarpas upildytas dielektriku.
Tokio kondensatoriaus elektrin talpa
d
S
C
pl
'
0

. S ploki dengimosi plotas,


kur sudaro viena kit dengianios plokt s, d
atstumas tarp ploki . . Kondensatoriaus, kartu
ir tarp elektrod sukurto elektrostatinio lauko
energija lygi kondensatoriaus krovimo darbu i,
t.y.
C
q
q A W
2
2
> <
Elektrin s talpos
vienetas faradas (F). Tai talpa laidininko, kurio
potencialas pakinta 1V, laidininkui gavus 1C
kr v .
6., Nuolatin s srov ir svarbiausi (Omo ir
Diaulio d sniai). Elektros srove vadinamas
tvarkingas elektros kr vi jud jimas. Jos
tek jimo kryptimi laikoma teigiam j kr vi
jud jimo kryptis. Kad elektros srov tek t , jos
grandin je turi veikti paalin s j gos, kuri
kryptis turi b ti prieinga elektrostatin s
s veikos j g krypiai. Paalini j g poveikis
apib dinamas elektrovaros j ga. Jos skaliarin
vert lygi paalini j g darbui, perkilsiant
teigiam vienetin
kr v elektros srov s grandine:
q
A
pas.

.
Elektrovaros j gos vienetas yra voltas. Elektros
srov apib dinama srov s stiprumu I. Jo skaitin
vert lygi kr vio q pratekanio laidininko
skerspj viu, ir tek jimo trukm s t santykiui:
t
q
I

.Srov s stiprumo ir laidininko


skerspj vio ploto santykis vadinamas elektros
srov s tankiu :
S
I
j
. Srov s tankio vienetas
A/m
2
. Laisvieji kr vininkai mediagoje juda
beveik tolygiai, vidutiniu greiiu <v>, nes
susidurdami su dalel mis, dal savo kryptingo
jud jimo energijos atiduoda kitoms dalel ms.
Taip mediagos dalel s kliudo kr vininkams
kryptingai jud ti. i savyb mainti tvarkingo
jud jimo greit vadinama mediagos elektrin
vara R. Ji priklauso nuo mediagos matmen ,
temperat ros ir chemin s sud ties. Taigi,
laidininko vara tiesiog proporcinga jo ilgiui ir
atvirkiai proporcinga skerspj vio plotui S:
S
l
R
.Varos vienetas yra omas. 1 omo var turi
laidininkas, kurio teka 1A stiprumo srov ,
sukurianti jo galuose 1V potencial skirtum .
Dydis vadinamas laidininko specifine vara.
Jos skaitin vert lygi varai laidininko, kurio ilgis
l m, o skerspj vio plotas 1 m
2
. Specifin s varos
vienetas ommetras.
Omo d snis grandin s daliai: tampa grandin s
dalyje proporcinga ja tekanios elektros srov s
IR U
, ia R proporcingumo koeficientas,
kuris lygus varai. Srov s skirtum gali s lygoti
kokiu nors b du sudarytas potencial skirtumas.
Tuomet Omo d snis formuluojamas taip : srov s
stiprumas tiesiog proporcingas potencial
skirtumo ir evj algebrinei sumai ir atvirkiai
proporcingas ios grandin s dalies varai, t.y.
r R
I
+
+


2 1
, ia r altinio vidin vara.
Omo d snis grandinei: srov s stiprumas tiesiog
proporcingas grandin s elektrovaros j g
algebrinei sumai ir atvirkiai proporcingas
apkrovos ir altini vidini var sumai

n
i
i
n
i
i
r R
I
1
1

. Dinulio Lenco d snis:


URt t
R
U
Rt I Q UR
R
U
R I A
2
2
2
2
;
.
7., RC grandin s. 1) Kondensatorius
sielektrina pagal Kirchofo taisykl

,
_

> +

RC
t
e RC q
C
q
IR 1
2)
RC
t
e q q

0
.
8., Magnetinis laukas, indukcija. Nejudantys elektros
kr viai sukuria aplink save elektrostatin lauk ,
kuris veikia kitus kr vius. Magnetin lauk
sukuria judantys elektros kr viai ir kintantis
elektros laukas. Kadangi elektros srov yra
kryptingas elektros kr vi jud jimas, tai ir
elektros srov sukuria magnetin lauk . is
magnetinis laukas veikia kitus judanius kr vius.
Tuo paaikinama elektros srovi s veika:
vienod krypi elektros srov s traukia viena
kit , o prieing stumia. S veikos j gos kryptis
nusakoma kairiosios rankos taisykle, o j gos
dydis tiesiai proporcingas srovi stiprum
sandaugai, laid ilgiui ir atvirkiai proporcingas
atstumui r tarp j .
l
r
I I
F
2 1 0
2

,
0

magnetin konstanta, aplinkos santykin
magnetin skvarba. Pagrindin magnetinio lauko
charakteristika yra magnetin indukcija B. Jos
modulio skaitin vert lygi maksimaliai vertei
M
max
j g momento, veikianio vienetinio
magnetinio momento
IS p
m

, elektros
srov s r melius vienalyiame magnet iniame lauke:
IS
M
B
max

; S r meli plotas . M =M
max
, kai
srov s r meli ploktuma lygiagreti magnetin s
indukcijos linijoms, nes
; sin B p M
m


Magnetins indukcijos vienetu tesla laikoma indukcija
magnetinio lauko 1 m
2
ploto r mel , kurio teka 1 A
stiprumo srov , veikianio 1 N m sukamuoju
momentu.
9., Bio Savaro -Laplaso d snis.
Mokslininkas Laplasas pareik svarbi hipotez ,
kad indukcija B kiekviename bet kokios formos
laidu tekanios srov s sukurto lauko take yra
lygi elementari magnetini lauk , kuriuos
sukuria kiekvienas to laidininko elementas dl,
indukcij d B vektorinei sumai, taip pat galioja susidedant
magnetiniams laukams, superpozicijos principas.
Laplasas, apibendrin s Bio ir Savaro bandym
rezultatus, ived diferencialin d sn , vadinam
Bio Savaro-Laplaso d sniu:
[ ] r dl
r
I
dB
3
0

, ia dl vektorius,
skaitine reikme jis lygus laidiniko elemento
ilgiui dl ir sutampantis su srov s kryptimi, r
spindulys vektorius, nubr tas i laidininko
elemento dl nagrin jam lauko tak ,
0

magnetin konstanta, aplinkos santykin
magnetin skvarba.
10., Pilnutin s srov s d snis. Solenoido
magnetinis laukas. Taikant magnetinio lauko
indukcijos linij udarum ir superpozicijos
princip , galima rodyti, kad pastovi j elektros
srovi magnetiniame lauke vakuume bet kokiam
paimtam udarajam kont rui alfa



I dl B Bdl
l 0
. ia
i i
I I

-
algebrin srov s stipri , kuriuos apjuosia
kont ras alfa, suma. Tai i lygtis ir ireikia
pilnutin srov s d sn . is integralas taikomas
kaip rodiklis, skiriantis potencialinius nuo
nepotencialini lauk , vadinamus s kuriniais.
Vadinaisi, kad magnetinis laukas yra s kurinis,
nes vektoriaus B cirkuliacija nelygi nuliui.
Pilnutin s srov s d snis panau vaidmen atlieka
kaip Gauso teorema elektrostatikoje. Tai
manoma padaryti, kai galima parinkti tok
kont r , kad vektoriaus B cirkuliacija b t
ireikta sandauga B
l
i kont ro, arba jo dalies
ilgio. Pvz. Begalinio solenoido atveju lauko jo
ior je n ra (B=0). Tada pasirinkus kont r l, ir
pasiym jus solenoido vij skaii jo ilgio
vienete n, kad jo modulis visuose kont ro
takuose solenoide pastovus pagal integralin
iraik gauname ,kad
nI B
0

. Tai, kad
B reikm nepriklauso nuo to, kaip nubr tas
kont ras l solenoido viduje jo aies atvilgiu,
rodo, kad laukas solenoido viduje vienalytis.
11., Solenoido magnetinis laukas. Solenoidu vadinama
cilindrin rit , susidedanti i daugelio plonos
vielos vij , sudarani sraigtin linij .
Nagrin sime tok solenoid , kurio ilgis daug
didesnis u vij skersmen . Tok solenoid
vadiname labai ilgu. Juo tekanti nuolatin srov
kuria nuolatin magnetin lauk . Skaiiuosime to
lauko magnetin indukcij solenoide toli nuo jo
gal . Magnetin s indukcijos linijos solenoide
lygiagreios solenoido aiai. Galima laikyti, kad
solenoido ior je toliau nuo jo gal , magnetinio
lauko n ra (B=0). Apskaiiuokime vektoriaus B
cirkuliacij staiakampiu kont ru ABCDA.

+ + +
A
D
D
C
C
B
B
A
Bdl Bdl Bdl Bdl Bdl
. Kaip galima
suprasti, kad visuose ilgio l atkarpos AB
takuose B || dl, tod l integralin s lygyb s
iraikos pirmojo integralo vert lygi Bl.
Atkarpose BC ir AD B statmenas dl, tod l
antrasis ir ketvirtasis integralai lyg s nuliui.
Treiasis integralas taip pat lygus nuliui, nes
visuose atkarpos CD takuose B=0. Taigi i ios
lygyb s gauname, kad

Bl Bdl
. I
pilnutin s srov s d snio gauname, kad B
cirkuliacija kont ro ABCDA yra

NI Bdl
0

; ia N nagrin jamojo
kont ro juosiam solenoido vij skaiius,
pastar j lygybi gauname, kad
nI I
l
N
B
0 0

; ia
l
N
n
solenoido
vij tankis. Nagrin jamo kont ro kratin AB gali
ir nesutapti su solenoido aimi, tod l galima
daryti ivad , jog ilgame solenoide, toli nuo jo
gal , magnetinis laukas yra vienalytis. Solenoido
magnetinio lauko indukcijos linijos yra panaios
tiesaus nuolatinio magneto, tod l ir solenoidas
naudojamas magnetiniams kompasams.
Solenoidas su feromagnetine erdimi yra
elektromagnetikas.
13., elektrint daleli greitintuvai,
ciklatoriai. Atom branduoliai bei juos
sudarantys nukleonai (protonai ir neutronai)
eksperimentikai tiriami bombarduojant juos
labai didel s energijos elektringosiomis
dalel mis. Laboratorij s lygomis tokios dalel s
gaunamos greitintuvuose. Jie skirstomi
elektron greitintuvus, proton greitintuvus ir
jon greitintuvus, i rint kokias daleles greitina.
Pagal daleli jud jimo trajektorij skiriami
tiesiniai ir cikliniai elektring j daleli
greitintuvai. Vis greitintuv veikimas pagr stas
tuo, kad kr vio q elektring j dalel veikianti
elektrin j ga
qE F
atlieka teigiam
darb , kartu tiek pat padidina jos kinetin
energij . Kiekviena dalel , pral kusi
potencial skirtum , gyja energijos kiek
q W
. Jeigu priversime elektring j
dalel potencial skirtum pral kti n kart , tai
jos energija padid s dydiu
nq
. Kaip tik
taip ir veikia elektring j daleli cikliniai
greitintuvai. Ciklotronas tai ciklotroninis
greitintuvas, kuris greitina protonus, deutronus
ir jonus. J sudaro didelis elektromagnetas, tarp
kurio poli vakuumin je kameroje taisyti
tuiaviduriai elektrodai, vadinami duantais.
Tarp duant yra greitinam j daleli altinis.
Aukto danio elektrini virpesi generatorius
tarp duant sukuria greitinant lauk . Dalel s
greitinamos tada, kai lekia tarp tarp duant .
Duant viduje elektrinio lauko n ra, tod l
elektringoji dalel , veikiama tik Lorenco
magnetin s j gos, skrieja apskritimo lanku.
Dalel s sukimo periodas
Bq
m
T
2


nepriklauso nei nuo jos greiio nei nuo jud jimo
trajektorijos spindulio. Jei elektrinio lauko kitimo
periodas prilygsta dalel s sukimosi periodui, tai
j tarp duant atsiranda kiekvien kart tuo
metu, kai ten yra greitinanios krypties elektrinis
laukas. Tod l dalel gyja papildomos energijos
ir juda didesnio spindulio apskritimu. Dalel
greitinama tol, kol tenkinama period lygyb s
s lyga. D l to tokie cikliniai greitintuvai
vadinami rezonansiniais. inodami dalel s mas
m, ir inodami, kad dal les greitis v yra labai
maas, palyginus su viesos greiiu vakuume
c,kai dalel pasiekia tam tikr greit , pradeda
reiktis mas s reliatyvistinis efektas, tad dalel s
mas
2 2
0
/ 1 c v
m
m

. Padid jus, dalel s


greiiui, kartu padid ja jos mas ir pailg ja
sukimosi periodas. gijusi tam tikr greit dalel
elektrinis laukas ne tik negreitina, bet dar gali
stabdyti. D l ios prieasties ciklotrone protonai
greitinami tik iki 25 MeV energijos. Tokios
energijos proton greitis v apie 0.23 c.
14., Magnetinis laukas mediagoje. Kiekviena
mediaga neta magnetin lauk , reaguodama
jo veikim , pakinta gydama savo magnetin
moment , t.y magnet ja. magnet jimo
prieastis ir jo ypatyb s siejamos su atskir
atom b viu magnetiniame lauke. Dydis
0
0
B
B

parodo, kiek kart magnetin
indukcija B vienalyt je aplinkoje didesn ar
maesn u magnetin indukcij B
0
vakuume. Ji
vadinama santykine aplinkos magnetine
skvarba. Pagal Ampero hipotez tai apaikinama
atomin mis ir molekulin mis srov mis, kurios
atsiranda d l elektron jud jimo aplink
branduolius. i mikro srovi stiprumas
T
e
I
, kai T apsisukimo periodas. Tod l
kiekvieno elektrono orbita elementarusis
magnetas, kurio magnetinis momentas
0
Isn p
kai S orbitos plotas, n orbitos
ortas. Kai iorinio magnetinio lauko n ra, ie
magnetiniai momentai orientuojasi chaotikai, ir
mediaga ne simagnetina. Ioriniame
magnetin s indukcijos lauke molekulin s srov s
orientuojasi analogikai elektros srov s
r meliams. D l to atsiranda papildomas
magnetinis laukas, kurio indukcija B
p
. Mediagos
suminio lauko magnetin indukcija bus lygi
p
B B B +
. Pagal papildomo magnetinio lauko
krypt ir didum mediagos skirstomos
diamagnetikus, paramagnetikus,
feromagnetikus.
Diamagnetikais vadinamos mediagos, kuri
atomo ar molekuli magnetiniai momentai, kai
iorinio magnetinio lauko n ra, lygus nuliui. Tai
inertin s dujos, vandenilis, helis, vanduo, stiklas.
i mediag molekul se yra lyginis skaiius
elektron , kuri magnetiniai momentai
kompensuojasi. Ioriniame magnetiniame lauke
molekuli elektronus veikia Lorenco j gos, d l
kurios atsiranda papildoma mikroelektros srov ,
vadinasi, atsiranda ir magnetinis momentas
m
p
. io
magnetinio lauko kryptis prieinga iorinio
magnetinio momento krypiai. Tod l ir indikuoto
lauko magnetin indukcija
p B

yra prieingos
krypties iorinio lauko magnetinei indukcijaiB
0
. suminio lauko
magnetine indukcija
0 0
B B B B
p
<
. Vadinasi,
diamagnetik

<1. Diamagnetini savybi
turi visos mediagos, bet labiausiai ios savyb s
b dingos min tom mediagom. Paramagnetikais
vadinamos mediagos, kuri atomo molekuli
magnetiniai momentai nelygus nuliui, nors
iorinio magnetinio lauko n ra. Tai daugelis
dielektrik , oras, aliuminis, platina, arminiai
metalai. Ioriniame magnetiniame lauke tie
magnetiniai momentai iek tiek orientuojasi
lauko kryptimi ir mediaga magnet ja. D l to
atsiradusio papildomo lauko magnetin s
indukcijos B
p
kryptis sutampa su B
0
kryptimi. Vadinasi
paramagnetik m>1. ir priklauso nuo
temperat ros: temperat rai did jant m ma ja,
nes iluminis daleli jud jimas trukdo
orientuojaniam ioriniam poveikiui.
Feromagnetikais vadinamos mediagos (geleis,
nikelis, kai kurie lydiniai), kurios stipriai
magnet ja net ir silpname ioriniame
magnetiniame lauke. J magnetinis laukas
imtus ir t kstanius kart stipresnis u iorin ,
d l kurio ir atsiranda tas magnetinis laukas.
Vadinasi, feromagnetik m>>1. feromagnetin s
savyb s pasireikia tik sandaros k nuose, kuri
temperat ra nevirija Kiuri temperat ros.
15., Magnetinis srautas. Gauso teorema. Pereinani
pro k no paviri magnetini j g linij skaiius
nusako magnetini j g sraut . Kai ploto dS
paviriaus elementas yra stiprumo H
magnetiniame lauke, pro j ein s magnetinis
j g srautas vakuume.
HdS d
tada
pro vis paviri ein s magnetinis j g srautas

HdS
, ein s pro ploto dS paviriaus
element magnetinis j g srautas magnetinio
pralaidumo m aplinkoje.
BdS HdS d

o pro vis paviri praein s magnetinis j g
srautas

BdS
. Naudojantis ia formule
nusakomas magnetinio srauto SI vienetas V beris :
1Wb 1T, 1m
2
=1V 1s, t.y lygus magnetiniam
srautui, kur sukuria 1 T indukcijos vienalytis
laukas, praeinantis pro 1 m
2
ploto paviri ,
statmen magnetinio lauko krypiai. is
magnetini j g srauto reikinys formaliai
atitinka Omo d snio reikim elektrodinamikoje:
magnetinis j g srautas

atitinka elektros
srov s stiprum I;
t
S

atitinka elektrin
laidum , o
S
l

1
- elektrin vara. Pastar j
dyd vadiname magnetine k n vara.
Magnetinis j g srautas nereikia magnetini
poli jud jimo, nes j i tikr j neturime. Gauso
teorema. Kadangi magnetin s indukcijos linijos
yra udaros kreiv s, tai kiekviena j jusi pro
udar paviri , b tinai ir ieina pro j . Vadinasi,
kiekvieno magnetinio lauko indukcijos vektoriaus
srautas pro bet kok ploto S udar j paviri
visuomet lygus nuliui, t.y


S
BdS 0
. i
formul ireikia Gauso teorem magnetiniam
srautui.
16., Elektromagnetin s indukcijos d snia i.
Kai laidus kont ras elektromagnetiniame lauke,
tai kont re atsiranda indukcin elektros srov .
Vadinasi ir jame atsiranda indukcinis elektrinis
laukas. Kintant magnetiniam laukui, visada
atsiranda elektrinis laukas. is laukas nesusietas
su elektros kr viais kaip elektrostatinis laukas, o
j g linijos yra udaros. Tod l jis vadinamas
s kuriniu elektriniu lauku. S kurinis elektrinis
laukas aptinkamas pagal poveik laidininko
esanio tame lauke, laisvuosius kr vius. io
lauko j g atliekamas darbas, perkeliant
teigiam vienetin kr v udara grandine lygus
indukcinei evj. Indukcin evj atsiranda ir laidioje
atkarpoje, kertanioje magnetin lauk .
Elektromagnetin s indukcijos reikin galima
steb ti atliekant bandymus. Jame parodytos
magneto ir indukcin s elektros srov s sukurto
magnetinio lauko j g linijos. Visais atvejais
kiant ar itraukiant magnet , jungiant ar
ijungiant pirmin elektros srov s grandin ,
mainant ar didinant srov s stiprum joje,
artinant ar tolinant rites, antrin s grandin s
prietaiso rodykl nukrypsta prieingas puses.
Bandymais nustatyta, kad indukcin evj
proporcinga laid kont r verianio magnetinio
srauto kitimo greiiui.
t
N


. N- vij
skaiius kont re. i lygtis matematikai ireikia
elektromagnetines indukcijos d sn , kur atrado
M. Farad jus. Minuso enklas rodo, kad
stipr jant magnetiniam srautui, indukcin s
srov s sukurtas magnetinis srautas prieinasi
tam stipr jimui, ir atvirkiai. is enklas
remiantis Lorenco taisykle. Ji teigia, jog
udariame kont re indukcin srov teka tokia
kryptimi, kad jos sukurtas magnetinis srautas
stengiasi kompensuoti j suk lusio magnetinio
srauto kitim . Indukcin evj vienalyt magnetin
lauk kertanioje atkarpoje proporcinga
magnetinei indukcijai B, atkarpos ilgiui l, jos
greiiui v, ir priklauso nuo jos orientacijos
jud jimo kryptimi:
sin Blv
.
Indukcin s evj atsiradimas paaikinamas
Lorenco j gos veikimu kartu su atkarpa
judanios elektros kr vius. Tod l teigiamieji ir
neigiamieji elektros kr viai tol kaupiasi atkarpos
galuose, kol j sukurto elektrostatinio lauko j ga
neatsveria Lorenco j gos.
17., Saviindukcija. Saviindukcijos reikiniu
vadinamas indukcin s evj atsiradimas elektros
srov s grandin je, kai kinta ja tekanios elektros
srov s stiprumas. Kintant srov s stiprumui, kinta
ir jos sukurtas magnetinis srautas, kuris veri t
grandin . Saviindukcijos elektros srov visada
prieinasi j suk lusios elektros srov s kitimui.
Tod l jungiant ar ijungiat elektros srov s
grandin , kurioje yra rit , elektros srov s
stiprumas kinta palaipsniui. Kadangi magnetinis
srautas

proporcingas grandine tekanios


srov s s tiprumui I, t. y.
, LI
tai
saviindukcijos evj , kaip galima suprasti i
elektromagnetin s indukcijos d snio ir Lenco
taisykl s, proporcinga srov s stiprumo kitimo
greiiui :
dt
dI
L
s

. Dydis L vadinamas
elektros grandin s induktyvumu. Jis priklauso
nuo grandin s matmen , jos geometrin s
fig ros ir aplinkos santykin s magnetin s
skvarbos.Pvz. solenoido induktyvumas
V n L
sol
2
0

, ia n vij skaiius rit s ilgio
vienete, V rit s t ris. Induktyvumas s lygoja
elektros srov s grandin s proces inertikum :
kuo didesnis L, tuo l tesni tie procesai.
Induktyvumo vienetas yra Henris. Tai
induktyvumas tokios elektros srov s grandin s,
kuria tek dama 1 A stiprumo srov sukuria 1 Wb
magnetin sraut .
18., Magnetinio lauko energija. Tarkime, kad
udar j grandin su vara R ir induktyvumu L
jungiama elektrovara evj. Tada kont re did jant
srovei iam did jimui prieinasi saviindukcijos
elektrovara. I Omo d snio iplaukia
s
IR
, i ia srov s altinio darbas,
perkeliant kr v ,
Idt dq
,
.
2
Idt dt RI Idt
s

Remdamiesi
kiekvieno nario fizikine prasme gauname, kad
LIdI Q A
pasal
+
. Taigi, be
isiskirianios ilumos, dalis srov s altinio
energijos sunaudojama saviindukcijos
elektrovaros darbui kompensuoti. Tad ios
srov s altinio prarastosios s skaita buvo
sukurtas magnetinis laukas. Taigi magnetinio
lauko energija
2
2
LI
W
, ji pasiskirsto visur ten,
kur yra magnetinis laukas. Magnetiniams laukams vertinti taip
pat be indukcijos B naudojamas ir magnetinio lauko stipris
0

B
H
. J taikant, i magnetinio lauko
energijos gauname magnetinio lauko energijos
t rin tank w=W/V:
2
HB
w
m

. i formul
teisinga ne tik vienalyiam solenoido, bet ir
kiekvienam magnetiniam laukui.
19., Slinkties srov ir jos magnetinis laukas.
Elektros srov kuria supanioje erdv je
magnetin lauk . Laidumo srov yra elektrinio
lauko veikiam kr vinink kryptingas jud jimas.
Tod l galima teigti, kad kiekvienas vakuume ar
mediagoje judantis kr vininkas kuria magnetin
lauk . Kad rastume io magnetin s indukcijos
iraik , sakykime, kad elektros srov sudaro
greiiu u judantys vienos r ies kr vininkai.
Srov s element Idl ireikiame
udV q nudV q jdSdl Idl
0 0

; ia dS
laidininko skerspj vio plotas, q
0
laisvojo
kr vininko kr vis, n kr vinink koncentracija,
ndV dN
- tame laido elemente esani
laisv j kr vinink skaiius. Srov s elementas
Idl, t. y. greiiu judantys kr vininkai, sukuria
magnetin lauk , kurio indukcija ireikiama
3
0
4 r
r Idl
dB

lygybe. Tod l vieno


judanio kr vininko sukurto magnetinio lauko
indukcija
dN
dB
B
q

0
. Kiekvieno kr vininko
sukurtas elektrinis laukas kinta laikui b gant, d l
to atsiranda magnetinis laukas. Jeigu magnetin
lauk kuria teigiamas tai vektoriaus B
q
kryptis
sutampa su u ir r vektorin s sandaugos kryptimi,
o jei neigiamas vektoriaus B
q
kryptis yra prieinga.
Kadangi vektoriaus B
q
priklauso nuo kampo tarp
vektori u ir r, tai judanio kr vininko
magnetinis laukas, ne taip kaip takinio kr vio
elektrostatinis laukas, n ra sferikai simetrikas.
Jam b dinga veidrodin kr vininko greiio u
krypties atvilgiu: magnetin indukcija yra
didiausia ploktumoje, nubr toje per kr v q
0
statmenai greiio u vektoriui. Ties je,
sutampanioje su kr vininko jud jimo greiiu u,
magnetinio lauko n ra (B =0)
20., Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui
pagrindai. Maksvelio lygtys susieja elektrin : bei
magnetin lauk apib dinanius dydius E, D, B
ir H su i altini t. y. su elektros kr vi bei
elektros srovi charakteristikomis. Lygtys,
uraytos kiekvienam lauko takui, yra
diferencialin s. Lygtys, kuriose ie ryiai ireikti
tam tikrais integraliniais dydiais, vadinamos
integralin mis. Nagrin jant elektromagnetinius
reikinius mediagoje, taip pat nagrin jamos
lygtys, siejanios lauk charakteristikas su
mediagos magnetines bei elektrines savybes
apib dinaniais dydiais
( )
. Maksvelis
padar ivada, kad elektromagnetinis laukas gali
egzistuoti elektromagnetini bang pavidalu, t.
y. periodikai kintantis elektromagnetinis laukas
gali atsiskirti nuo j suk rusi materiali j
objekt ir nepriklausomai nuo j sklisti erdve. I
ia pat iplauk , kad elektromagnetini bang
fazinis greitis
s m
c
v / 10 3
8

,
i bangu greitis vakuume
( ) 1
.
Taigi teorikai nustatyta, kad tai yra
elektromagnetini bang fazinis greitis vakuume
ir mediagoje. inoma, ia reikia atsivelgti
dydi

ir

priklausomum nuo bang


danio. Kadangi visoms mediagoms sandauga
) 1 ( >
, tai visada
c v <
. Elektrinis ir
magnetinis laukai yra elektromagnetinio lauko
d menys. Reikia urayti lygtis, apraanias
bendrai elektrini ir magnetini tarpusavio
ryius ir su iais laukais susijusius reikinius, yra,
remiantis M. Faradejaus elektromagnetines
indukcijos desniu. Kiek inome, kad udarajame
konture atsirandanti indukcijos srov yra
elektrinio lauko, veikianio laisvuosius
kr vininkus laidininke, rezultatas. Taiau
elektrostatikoje tirtas elektros laukas
udarajame kont re elektros srov s sukurti
negali, nes jo darbas udarajame konture
perkeliant kr v lygus nuliui. Taigi elektrovar
sukuria kitokio pob dio negu elektrostatikoje
s kurinis elektrinis laukas. Kintamasis elektrinis
laukas bet kuriame erdv s take sukuria s kurini
elektrin lauk , nesvarbu, ar yra tame take
laidininkas ar ne. Taigi laidininko kont ras tik
sudaro galimyb s kuriniam laukui pasireikti ir
kartu ji vertinti pagal sukelt srov . Farad jaus
elektromagnetin s indukcijos d snis ireiktas
formule




l
l
t
dl E
vadinamas pirm ja
Maksvelio lygtimi. Maksvelis su elektrinio lauko
kitimu kondensatoriuje susiejo slinkties srove
I
sl
dl, tada ios srov s tankis
D
S
I
j
sl
sl

, jei
I
sl
dl srov s elementas sukuria tok pat
magnetin lauk , kaip ir Idl srov s elementas
laidininke, arba
jSdl Idl
ploktel je, tai
lygtis yra pagrindas vertinti magnetinius laukus,
sukuriamus bet kokioje erdv je kintanio
elektrinio lauko. vertin abi prieastis,
kurianias magnetinius laukus, laidumo I ir
slinkties I
sl
sroves, sumini srov s tank uraome:
sl bendr
j j j +
. I ia vektoriaus H
cirkuliacijos integralas uraomas :
sl
l
l
I I dl H +

ir vadinamas antr ja
Maksvelo lygtimi. Trecioji Maksvelo lygtis
ireikia slinkties vektoriaus D sraut
apskaiiuojam pagal Gauso teorem , pro bet
kok udar j paviri S gaubiant sumini kr v q:
q dS D
S
n

. Ketvirtoji Maksvelio lygtis


Gauso teorema magnetin s indukcijos srautui
pro bet kok udar j paviriu S:
0

S
n
dS B
.
Magnetines indukcijos srautas lygus nuliui, nes
indukcijos linijos visada udarosios, tod l, kad
magnetiniai poliai po vien neegzistuoja.
Maksvelo lygtys galvojant kad,
E D
0

,
H B
0

ir
E j
leidia nustatyti
laukus pagal inoma kr vi ir srovi tarpusavio
isid stym izotropin se aplinkose, kai n ra
segnetoelektrik ir feromagnetik .
21., Elektromagnetin s bangos. I D.
Maksvelio sukurtos elektromagnetinio lauko
teorijos iplaukia, kad: 1) kintant magnetiniam
laukui, apie j susidaro s kurinis elektrinis laukas
ir 2) kintant elektriniam laukui, apie j susidaro
s kurinis magnetinis laukas. ie laukai
neskiriamai susij , vienas kitam statmeni ir
sklinda erdve baigtiniu greiiu. Kintamojo
elektromagnetinio lauko sklidimas erdv je
vadinamas elektromagnetine banga. Jos E ir B
vektoriai statmeni ir bangos sklidimo greiiui v.
Tod l elektromagnetin banga yra skersin . Jos
vektoriams galioja lygtis
0
. 0

B
E
.
Elektromagnetin s bangos sklidimo greitis negali
viryti jos greiio
8
10 3 c
vakuume ir
ireikiamas lygtimi :

c
v
; ia

ir m
aplinkos dielektrin ir santykin magnetin
skvarba. Vadinasi dydis
n
rodo,
kiek kart elektromagnetin s bangos greitis
vakuume didesnis negu aplinkoje. Jis vadinamas
absoliutiniu l io rodikliu. Pereidamos i vienos
aplinkos kit elektromagnetin s bangos
atspindi ir l ta, pakinta j sklidimo greitis ir
kryptis, o lauk kitimo danis lieka toks pat.
Taigi pakinta ir bangos ilgis, nes


dydis
2
1
21
v
v
n
rodo, keik kart bangos greitis
didesnis pirmoje aplinkoje negu antroje. Jis
vadinasi santykiniu l io rodikliu. Vadinasi,
elektromagnetin ms bangoms b dingos viesos
savyb s ir reikia: jos l ta ir atspindi,
interferuoja ir difraguoja, poliarizuojasi ir
disperguoja. Elektromagnetin banga sklidimo
kryptimi pernea energij , kurios t rinis tankis
0 0 .
2 2
0
2 2

v
EB B E
w w w
B E
+ +
. Bangos
intensyvumas lygus energijos tankio ir sklidimo
greiio sandaugai:
0

> <
> <
BE
v I
.
22., Interferencija. Bang sud tis vienuose erdv s
takuose stebimas intensyvumo sustipr jimas
(maksimumai), kitose susilpn jimas
(minimumai), vadinama interferencija. Praktika,
rodo, kad viesos bangos interferuoja tik tada,
kai jos iskirtos i vienos bang voros,
daniausiai i vieno altinio, dalijant jo
spinduliuot atskirus pluotus. Tada tenkinama
koherentikumo s lyga , t.y interferuoja tik
koherenios bangos. Koherenios bangos tai
tokios bangos, kurios turi vien dan ir vienod
bang fazi skirtum laiko intervale t. Praktikoje
interferencinis vaizdas gaunamas sudedant
vien tak vieno altinio skirtingus kelius l
2
ir l
2
nu jusi vies . Toki bang elektrinio lauko
stiprio E kitim analogikai galima aprayti
1
]
1

) ( 2 sin
0
1
01 1

l
vt E E
,
1
]
1

) ( 2 sin
0
2
02 2

l
vt E E
. Kai
aplinkos l io rodiklis n nelygus l
1
ir l
2
reikia
pakeisti optiniu keliu L. Sudedant du vienodos
krypties ir skirting pradini fazi virpesius,
kuri amplitud s E
01
ir E
02
gaunamas to paties
danio virpesys, kurio amplitud s kvadratas yra
lygus (jis proporcingas intensyvumui).
cos 2
02 01
2
02
2
01
2
E E E E E I +
.
Sudedam bang skirtumas
0
1 2
2


L L


susiejamas su nueit keli skirtumu. Taigi, jei
1 cos
- tur sime maksimum , o jei
minusas minimum :
k l l L
1 2 max
,
2
) 1 2 (
min

+ k L
, k- sveikieji skaiiai.
Reali altini bei per spinduli kelyje statomus
filtrus sklindanti viesa n ra visai vienspalv
(monochromatin ), nes uima tam tikr nors ir
siaur , dani interval , pasiymi
koherentikumu tik per trump laiko tarp , tod l
interferencija stebima tik esant ne dideliam
eigos skirtumui.
23., Koherentiniai altiniai. Kai bangos eina per
ang , jos isisklaido , t.y. difraguoja. Tai b dinga
ir viesai. i savyb panaudojo Jungas
koherentiniams viesos pluotams gauti, kurie
nu j skirtingus kelius r
1
ir r
2
ekrane sukuria
interferencin vaizd .
sin
1 2
d r r r
, nes delta
lygu 1. vertinus, kad praktikoje
r
turi b ti
keleto viesos bangos ilgi eil s, t.y. Taigi
L
y d
r


. Esant tarp plyi atstumui d
milimetr ir L eil s atstumui, galima gauti
pakankam steb jimui atstum tarp
interferencini juost y. Jei tai vyksta n l io
rodiklio aplinkoje, tai
rn
. Remdamiesi
maksimumo s lyga ir iuo s ryiu gauname
kL
d y

. Praktikoje Jungo metodas n ra


labai patogus, nes pro plyius, prasiskverbia
labai maai viesos, tod l tenka naudoti labai
intensyv altin S, o bandym atlikti visikoje
tamsoje. Jei i vieno altinio du koherentinius
viesos pluotus, kitaip tariant, sudaromi du
menamieji koherentiniai altiniai S
1
ir S
2
. tai
Frenelio veidrodiai, biprizm , bil is. Atstumui
tarp menam j altini imatuoti patogu
panaudoti glaudiam j l , kuris statomas tarp
optini daleli ir ekrano. Imatavus atstum tarp
gaunam altini atvaizd ir vertinus l io
didinim , randamas atstumas d. iuo metu
praktikoje naudojam viesos altini bang
ilgiai inomi, tod l interferencija naudojama
geometriniams parametrams bei mediag
viesos l io rodikliams surasti. iuo tikslu
konstruojami interferometrai.
24., Interferencija plonose pl vel se. viesos
interferencij danai matome gamtoje. D l jos
yra spalvota vandens paviriuje pasklidusi plona
naftos ar mineralin s alyvos pl vel kitos
pl vel s. iuos reikinius sukelia viesos bang
interferencija plonose skaidriose pl vel se. Jos
d sningumui nagrin kime storio d lygiagrei
paviri pl vel , kuri kampu i krinta plokioji
monochromatin viesa, kurios bangos ilgis
0
.
pl vel s absoliutins l io rodiklis n yra didesnis
negu abipus jos esanio oro l io rodiklis n
0
, kur
ia laikysime lygiu 1. Sklindanios bangos frontui
statmena ties yra spindulys. Jis rodo bangos
sklidimo krypt . viesos banga i dalies
atsispindi nuo abiej skaidrios pl vel s paviri ,
i dalies l usi juos praeina. Nuo pirmojo
paviriaus atsispind jusios bangos sklidimo
kryptis parodyta spinduliu 1, l usios bangos
spinduliu AB. i, praeidama pro antr j paviri ,
taip pat i dalies atsispindi, i dalies l ta.
Atsispind jusi nuo antrojo paviriaus banga
pasiekusi pirm j paviri , i dalies atsispindi , i
dalies l ta , ir l usi banga, kurios sklidimo
krypt rodo spindulys 2, su paviriaus normale
sudaro kamp i. Taigi d l viesos atspindio nuo
abej pl vel s paviri susidaro dvi bangos, o j
optini keli skirtumas
2 / ) (
0
t + AD BC AB n
. Narys
2 /
0
t
imamas tod l, kad banga 1 atsispindi
nuo optikai tankesn s aplinkos ir d l to jos
viesos vektoriaus faz pakinta dydiu , tuo
tarpu banga 2 susidaro viesa atsispind jus nuo
optikai retesn s aplinkos , tod l jos fazi
skirtumas nekinta. Ir optini keli skirtum
perraome
2 / sin 2
0
2 2
t i n d
.
Pl vel se, kuri storis d yra viesos bangos ilgio
eil s, is optini keli skirtumas maesnis u
bang koherentikumo nuotol . Tod l labai
plonose pl vel se taip susidariusios bangos yra
koherentin s ir interferuoja. Ir remiantis, optiniu
keli skirtumu, uraome minimumo ir
maksimumo s lygos. Interferencijos maksimumo
s lyga uraome taip:
3 ; 2 ; 1 ; 0 . ; 2 / ) 1 2 ( sin 2
0
2 2
+ t m m n d
.
Interferencijos minimumo s lyga
3 ; 2 ; 1 ; 0 . ; 2 / 2 sin 2
0
2 2
t m m n d
.
Interferencijos panaudojamas yra paviri
maiems nelygumams vertinti yra plono oro
tarpo tarp turinios maus nelygumus tiriamos
dalel s ir lygaus paviriaus sudarymas. vertinus
juost ilenkim x, tai pat galime apskaiiuoti
stebimo nelygumo gyl
0
2

x
x
h


. Universalus
optinis interferometras tai prietaisas, veikiantis
interferencijos principu, kuriame interferuojantys viesos
pluotai iskiriami taip , kad vieno i j kelyje galima
talpinti tiriamuosius pavyzdius Maikelsono
interferometro schema. Holografija tai objekt
erdvinio vaizdo fiksavimo ir atgaminimo b das,
pagr stas viesos interferencija, o atk rimas
difrakcijos reikiniu. io fotografavimo b du
vertinami nuo objekto atsispind jusios viesos
ne tik intensyvumo, bet ir faz s pokyiai. Tam
naudojamas atraminis spindulys. Yra sukurta
daug hologramos uraymo b d , bet visiems
jiems b dingas koherentin s viesos pluoto
padalijimas du ir j tolesn interferencija, kai
vienas i j pasiekia registratori po s veikos su
objektu. Skaidri objekt hologramoms urayti
gali b ti naudojamos tokios schemos, kuriuose
atramin spindul fotoploktel nukreipta
prizm , o kitas spindulys pervieia objekt ir
tiesiogiai krinta registruojam ploktel , kuri
irykinus gaunama holograma, t.y. i spinduli
interferencinis vaizdas. Kiekvienas hologramos
takas turi informacij apie vis objekt , tod l i
jos dalies gaunamas viso objekto tik blogesn s
kokyb s vaizdas. Hologramos maame t ryje
galima sukaupti daug informacijos, fiksuoti
maus poslinkius, labai greitus procesus ir t.t.
25., viesos difrakcija (poliarizacija). Geometrin
optika pagr sta teiginiu, jog optikai vienalyt se
aplinkose viesa sklinda tiesiai. Tai lengvai
paaikino Niutono sukurta viesos teorija. Pagal
j , viesa yra tam tikr daleli srautas.
Vienalyt je aplinkoje jos i inercijos juda tiesiai ir
tolygiai. Taiau v liau bandymais buvo
nustatyta, kad tiesiaeigio viesos sklidimo d snis
n ra universalus; nuo jo gerokai nukrypstama,
kai viesa sklinda pro labai siaurus plyius,
maas skylutes ar kai sklidimo kelyje pasitaiko
maos neskaidrios kli tys.vis ie reikiniai ,
pastebime viesai sklindant aplinka su rykiomis
nevienalytikumo sritimis, vadinami viesos
difrakcija. Heigenso ir Frenelio principas. K. H.
Suformulavo itok princip : kiekvienas takas,
kur banga pasiekia tam tikru laiko momentu,
yra elementari j bang altinis , o vis toki
ang gaubtin AB v lesniu laiko momentu yra
bangos pavirius. is Heigenso principas gerai
paaikino bang sklidim pagal geometrin s
optikos d snius, bet nepakankamai j difrakcij .
O Frenelis, pasinaudoj s bang koherentikumo
ir interferencijos s vokomis, papild Heigenso
formuluot . Pagal O. Frenel , virpesius take
galima nagrin ti kaip elementari j atramini
daleli , kurias spinduliuoja kiekvienos bangos
paviriaus elementas dS, interferencijos
rezultat . Taigi Heigenso ir Frenelio principas
teigia, kad kiekvienas sklindanios bangos
paviriaus takas yra antrini koherentini
bang altinis. Difrakcin gardel sudaro
neskaidri mediaga, kurioje yra daug siaur
lygiagrei ang . Atstumas tarp gretim ang
centr vadinama gardel s konstanta d.
Paprastai gardel gaminama specialia maina,
kuri br ia stiklo ploktel s ilgio milimetre
t kstant ir daugiau lygiagrei br kneli .
Kiekvienas gardel s plyys yra antrini
koherentini bang altinis. Jeigu gardel , u
kurios pastatytas glaudiamasis l is
apvieiama statmenai lygiagrei spinduli
pluotu, tai l io idinio ploktumoje esaniame
ekrane gaunamas antrini bang interferencinis
vaizdas. Prie gardel s centr visada yra viesi
juostel centrinis maksimumas. Abipus jo
vienodais atstumais gaunamas pirmos, antros ir
auktesni eili maksimumai. Jei gaunami tose
ekrano vietose, kurias l is surenka kampu
ulinkusius spindulius. T spinduli eigos
skirtumas sveikam bang ilgiui skaiiui:
3 , 2 , 1 , sin m m d
. Apvietus
gardel balta viesa, ekrane gaunamas jos
spektras: abipus centrinio baltos viesos
maksimumo isid sto kiti maksimumai bangos
ilg jimo tvarka. Kuo auktesn spektro eil m,
tuo platesnis spektras. Difrakcin s gardel s
metodu gana tiksliai nustatomas viesos bangos
ilgis arba daleli isid stymas kristaluose.
viesos poliarizacija. Elektromagnetizmo d sniai,
kuriuos apibendrina Maksvelio teorija, rodo, kad
viesa pasiymi skersini bang savyb mis.
Pastarosios elementariosios elektromagnetin s
bangos spindulyje galima iskirti dvi statmenas
ploktumas, einanios per spindul taip, kad
vienoje j virpa elektrinio lauko, o kitoje
magnetinio lauko stiprio vektoriai. Tokia banga
vadinama tiesikai poliarizuota. Praktikoje
poliarizuot viesos bang spinduliuoja tik
special s altiniai, o kit altini viesa yra
sud tin . Tokia viesa yra skirtinga kryptimi
orientuot bang visuma ir vadinama nat ralia
nepoliarizuota viesa. Poliarizuota viesa gali
b ti taikoma akinaniam viesos poveikiui
paalinti. viesos poliarizacija parodo, kad
viesos bangos yra skersin s.
26., Kvantin iluminio spinduliavimo
prigimtis. Pagrindin s charakteristikos.
K n spinduliavimas vyksta skleidiant aplink
elektromagnetines bangas. D l to k nai netenka
savo energijos ir spinduliavimas gali b ti
palaikomas tik kompensuojant ios energijos
nuostolius. Labiausiai yra paplit s iluminis
spinduliavimas, kuris vyksta skleidiant aplinkoje
elektromagnetin ms bangomis k no daleli
chaotiko jud jimo energij . Visi kiti
spinduliavimai vadinami liuminescencijomis ir
skirstomi pagal spinduliavimui eikvojamos
energijos r . iluminis spinduliavimas vyksta
visuomet, nepriklausomai nuo to, kokia k no
temperat ra. io spinduliavimo metu
ispinduliuotos bangos plaiu bang intervalu.
Pakankamai kait s k nas spinduliuoja regim j
vies , o toliau kaitinant ultravioletinius
spindulius. K no paviriaus ispinduliuota per
laiko vienet vis ilgi elektromagnetin ms
bangoms energija vadinama spinduliavimo
srautu

. Jis matuojamas galios vienetais.


(J/s). Srautas, kur spinduliuoja k no paviriaus
ploto vienetas, kai temperat ra T, vadinamas
energetiniu viesiu E
T
(W/m
2
), arba integraline emisijos
geba. Isamesniam spinduliavimo apraymui taikomas
energetinio viesio pasiskirstym vairiose spektro
vietose ireikiantis dydis spektrin viesos
spinduliavimo (emisijos) geba
dv
dW
E
T v
T v
,
,

. ia
dW
v,T
energetinis viesis (W/m
2
), spinduliuojamas, kai
dani intervalas nuo v iki v+dv. Taigi emisijos
geba ireikia energetin vies , tenkant
vienetiniam dani intervalui. Jis priklauso k no
temperat ros T ir danio v; dW
v,T
=E
v,T
dv. Tai yra
ryys tarp skersin s ir integralin s emisijos
geb . Kai k n krinta spindulin energija, dalis
jos atspindima, o kita dalis absorbuojama ir
virsta iluma. K n absorbcijos savyb s
apib dina spektrin absorbcijos geba. Ji
ireikiama k no sugertojo energetinio viesio,
kai dani intervalas nuo v iki v+dv, santykiu su
kritusiuoju
vT
vT
T v
dW
dW
A
'
,

. Absorbcijos geba
priklauso nuo k no temperat ros ir nuo danio
v. vairiausi k n iluminio spinduliavimo
apraymo pagrindas yra k nas, kurio absorbcijos
geba vis dani bangoms A
vT
lygus 1, Kirchhofo
pavadintas absoliuiai juodu k nu.
27., Planko hipotez ir Planko formul .
Tiksli absoliuiai juodojo k no emisijos gebos
priklausomyb nuo danio gavo Plankas, ik l s
hipotez , kad spinduliavimas yra kvantinio
pob dio. Pagal planko hipotez ,
spinduliuojani arba absorbuojani sistemas
galima modeliuoti kaip virpani osciliatori
visum . Osciliatori energija kvantuojama, ji gali
tur ti tik tam tikras vertes. Tokai sistemas gali
ispinduliuoti energij tik atskiromis porcijomis
kvantais, kuri energija proporcinga daniui
hv E
v

. Proporcingumo koeficientas vadinamas
Planko konstanta
Js h
4 . 3
10 625 . 6


.
Pritaik s statistinius metodus , Plankas gavo
absoliuiai juodo k no emisijos gebos
priklausomyb s nuo danio iraik

,
_

1
2
/ 2
2
, kT hv T v
e
hv
c

. Planko teorija,
tiksliai apraanti iluminio spinduliavimo
d sningumus, taip pat rod , kad spinduliavimas
yra ne tolydaus klasikinio, o diskretinio kvantinio
pob dio.
28., Stefano Bolcmano ir Kirchofo d sniai
iluminiam spinduliavimui. Sukonstravus tok
model , kad bet kokio danio spindulys, patek s
pro anga ertm , tik po daugelio atspindi
gal s il kti. Kadangi kiekvieno atspindio metu
dal spindulio energijos sugeria sienel s, tai
spindulys bus beveik sugertas, galima tirti
absoliuiai juodo k no, spinduliavimo ypatybes
skaidant jo spinduliuot prizme ar difrakcine
gardele spektr ir nustatant atskir dani
bang intensyvum fotoploktele, fotoelementu
ir t.t Taip buvo gauti empiriniai juodo k no
spinduliavimo d sniai pagal absoliuiai juodo
k no emisijos gebos priklausomyb nuo bangos
ilgio,esant nuostoviajai k no temperat rai, ir
emisijos gebos kitimus k no temperat rai
keiiantis. Taip B. Stefanas ir L. Bolcmanas
atrado d sn , susiejant absoliuiai juodo k no
integralin emisijos geb su temperat ra.
Stefanas eksperimentais pagrind , o Bolcmanas
teorikai rod , kad absoliuiai juodojo k no
integralin emisijos geba yra proporcinga
absoliutin s temperat ros ketvirtajam laipsniui
4
0
,
T dv E
T v T

. ia
) / ( 10 67 . 5
4 2 8
K m W


Stefano
Bolcmano konstanta. Bet kurio k no
spinduliavimo ry su juodojo k no spinduliavimu
ireikia Kirchhofo i eksperimento duomen ir
termodinamikos d sni nustatytas pagrindinis
spinduliavimo d snis: bet kurio k no spektrini
emisijos ir absorbcijos geb santykis nepriklauso
nuo k no prigimties. Jis priklauso tik nuo bangos
danio (ilgio) ir temperat ros ir yra visiems
k nams universali danio ir temperat ros
funkcija. Uraius d sn tiriamajam k nui ir
absoliuiam juodam, kurio absorbcijos geba
1
,

T v
A
, matyti, kad ta universali funkcija
T v
T v T v
T v
T v
T v
A
E
A
E
,
,
2
,
1
,
.
1
,

,
_

,
_

yra
absoliuiai juodo k no emisijos geba. I
Kirchhofo d snio iplaukia, kad jeigu k nas tam
tikrame dani diapazone daugiau energijos
ispinduliuoja, tai jis daugiau absorbuoja. K nai
kaitinti iki pakankamai auktos temperat ros
ispinduliuoja elektromagnetines bangas
matomam diapazone ir pagal j charakteristikas
galime nustatyti j temperat r .
29., iluminio spinduliavimo Vyno d sniai.
V.Vynas tyr absoliuiai juodo k no
ispinduliuojamos energijos priklausomyb nuo
danio ir nustat , kad absoliuiai juodo k no
spinduliavimo spektr galima aprayti
priklausomybe
;
3
,
,
_

T
v
f cv
T v

ia c viesos
greitis vakuume, f tam tikra danio ir
temperat ros funkcija. Atlikus matematinius
veiksmus, gaunamas Vyno poslinkio d snis,
kuris teigia, kad danis, atitinkantis absoliuiai
juodo k no emisijos gebos maksimum , yra
tiesiog proporcingas jo absoliutinei
temperat rai:
bT
m

. Bangos ilgis,
atitinkantis bus atvirkiai proporcingas
temperat rai :
T
b
m

, ia
mK b
3
10 898 . 2


- Vyno konstanta.
30., Mediag bangin s savyb s. De Broilio
hipotez . Aikinant optinius reikinius, viesai
priskiriamos bangin s arba kvantin s savyb s.
Galima, teigti, kad monochromatin viesa yra
plintanti vieno danio elektromagnetin banga
arba foton , perneani po energijos kvant
hv
, rinkinys. Spinduliuotei
b dingas bangin s ir korpusin s savyb s L. De
Broilis priskyr ir visoms kitoms mediagos
dalel ms. Jis atrado , kad elektronams b dingos
savyb s bangos , kurio ilgis
mv
p
h
/ 2
. Taiau banga
apib dinama ne tik ilgiu, bet ir amplitude ir jos
intensyvumu, proporcingu amplitud s kvadratui
2
0
0
0
2
1
E I

. Kiekviena dalel yra banga


(Plankas). Stovinios bangos nepernea
energijos.
31., Heizenbergo neapibr tumo
principas.V. Heizenbergas suformulavo
neapibr tumo princip , pagal kur negalima
vienu metu tiksliai inoti dalel s pad ties
erdv je ir jos impulso. Tai esmin kvantin s
mechanikos ypatyb , susijusi su dalel s
apraymu, grindiamu jau paskirta banga. I
ties , dalelei judania x aies kryptimi priskiriant
x
mv / 2
0

ilgio bang , bangos lygtimi
) cos(
0 0
x k t A
nenusakome
koordinat s vert s, taigi dalel s buvimo vieta
lieka neapibr ta. Tai visikai nepriimtina, nes
judanti dalel parinktu laiko momentai visada
yra apibr toje erdv s dalyje. Kadangi jud jimo
kiekio projekcija x a
k p
x
/ 2
, tai
k p
x

Apribojant dalel s viet gauname
2
x
p x
. Atsivelgiant tai, kad
v m p
, lygt perraome:
m
v x
x
2

ir matome, kad sunkesn ms
dalel ms
m / 2
- labai maas dydis.
Tod l toki daleli buvimo viet ir impuls
galima laikyti vienu metu apibr tais dydiais,
nes koordinat ir greit galima matuoti esan t labai
maoms paklaidoms.
32., redingerio bangin funkcija, ir jos
prasm , potencin duob . Dalel s elges
apraanios bangin s funkcijos skaiiavimas yra
sud tinga matematin problema, susijusi su
redingerio lygties, gautos apibendrinus
eksperiment rezultatus, sprendimu. redingerio
lygties parametrai yra dalel s mas ir jos
potencin energija. ios lygties sprendinys yra
koordinai ir laiko psi funkcija
) , , , ( t z y x
, vadinama bangin funkcija.
Bangin funkcija tiksliai aprao, kurio
koordinat s x, y, z laiko momentu t, o
dxdydz
2

- tikimyb dalelei b ti t ryje


dxdydz dV
laiko momentu t. Kadangi
tikimyb rasti dalel visoje erdv je lygi vienetui,
bangin funkcija turi tenkinti lygt
1
2

V
dxdydz
. Spr sdami redingerio
lygt , iekomajai banginei funkcijai keliame
reikalavimus, kylanius i priskiriamos fizikin s
prasm s kad ji b t vienareikm , tolygi ir
baigtin , tai yra kvadratikai integruojama.
Dalelei esant nesikeiianiame laikui b gant
ioriniame lauke, jos potencin energija yra tik
koordinai funkcija
) , , ( z y x U U
. iuo
atveju redingerio lygties sprendimas tampa
redingerio lygties stacionarin ms b senoms
sprendiniu:
0 ) (
2
2
2
+ U E
m

. ios
lygties sprendiniai bangin s funkcijos psi
atitinka joms keliamus reikalavimus tik esant
tam tikroms energijos E reikm ms. Kitaip
sakant, isprend lygt , gauname dalel s b sen
apraanias bangines funkcijas
n
1

ir
kiekvienai b senai b dinga energ ija E
1
, E
n
. iuo
atveju dalel s pasiskirstymo erdv je tikimyb s
tankis
) , , (
2
z y x
nepriklauso nuo laiko,
tod l b sena vadinama stacionarine, o ispr sta
lygtis stacionari b sen redingerio lygtimi. Tai
labai svarbus bendrosios redingerio lygties atvejis.
33., Vandenilio atomas. I. Balmeris nustat , kad
vandenilio atomai spinduliuoja tik fiksuot ilgio
bangas. Tarkime, kad vienas elektronas juda
apskritimine orbita apie Z
e
kr vio nejudant
atomo branduol , tada pilnutin branduolio
energija
r
Ze v m
W
e
2
0
2
4
1
2

remdamiesi
n vr m
e

, gauname
2
2
2
4
2 n
Z e m
W
e
n

i ia
gauname apibendrint Balemerio formul
vandenilio atomui (Z=1)

,
_

2 2
1 1
n m
R
E E
m n


,
ia
3
4
2
e m
R
e

Rydbergo konstanta. raius jos


vert

,
_

2 2
1 1
n m
R
E E
m n

galima gauti
gerai su eksperimentu sutampaniu vandenilio
atomo spektro serij (n>m), danius: m=1
Laimono serijos, m=2 Balmerio, m=3 Paeno ir
t.t. Vis vandenilio atomo spektr sudaro
ispinduliuojam arba absorbuojam dani
visuma. Taigi jis sudarytas i vandenilio atomui
b ding dani rinkinio, kuris pagal

,
_

2 2
1 1
n m
R
E E
m n

gali b ti
suskirstytas serijas ir tod l vadinamas linijiniu.
34., terno Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys.
Sprendiant redingerio lygt
0 ) (
2
2
2
+ U E
m

vandenilio tipo
atomai potencin s energijos funkcija
r
Ze
U
0
2
4

. iuo atveju, pagal baginei
funkcijai keliamus reikalavimus gaunamas tik
tam tikros energijos vert s, sutampanios su
Boro teorijos vert mis ,
2
2
2
4
2 n
Z e m
E
e
n

(n-
1,2,3). Bangin s funkcijos uraomos
parametrais, kurie vadinami kvantiniais
skaiiais. Tiesiogiai sprendiant redingerio
lygt , gaunami trys kvantiniai skaiiai,
nusakantys bangin funkcij tai pagrindinis
kvantinis skaiius n, orbitinis l, ir magnetinis
kvantinis skaiius m. Pagrindinis kvantinis
skaiius n, nusako vandenilio atomo energij , jis
ireikiamas tik sveikaisiais skaiiais: n=1,2,3
Orbitinis kvantinis skaiius gyja vertes
1 ... 2 . 1 . 0 n l
ir nusako elektrono
orbitin impulso moment .
) 1 ( + l l vr m L
e

. Magnetinis
kvantinis skaiius m, gyja vertes
l m t t t ... 2 , 1 , 0
. Ir nusako elektrono
orbitinio impulso momento projekcij iorinio
lauko krypt
m L
z

.
35., Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo
energetiniuose lygmenyse. Galimas atomo
konfig racijas lemia Pauli principas, pagal kur
viename atome, negali b ti 2 elektron , turini
tuos paius kvantinius skaiius, n, l, m
l
ir m
s
.
Atomo energija E
n
priklauso tiek nuo jo elektron
konfig racijos tiek ir nuo elektron suminio
judesio kiekio momento.

z
i
i
L L
1 skaiiuojant
atomo energij , reikia traukti ir magnetines
s veikas, atsirandanias d l to, kad su orbitiniu
impulso momentu susij s orbitinis magnetinis
momentas, o su sukiniu magnetinis momentas.
D l magnetini moment s veikos atomo
energija priklauso ne tik nuo suminio orbitinio
judesio kiekio momento L, bet ir nuo suminio
elektron sukinio

z
i
i
S S
1
, bei bendro
atstojamojo atomo judesio kiekio momento.
J=L+S . atomo judesio kiekio momentai L, S,
kaip ir atskir elektron L ir S sudedami pagal
vektoriaus sud ties taisykles, nusakanias
vadinam j vektorin atomo model . i vektori
dydis apib dinamas kvantiniais skaiiais L
a
ir S
s
.
statant juos
) 1 ( + l l L
ir
) 1 ( + S S L
s

, Iraikas vietoj l ir s.
36., Supratimas apie molekul s energinius
lygmenis. Molekul sudaro keli atomai, jos
energij sudarys elektron b senos nulemta
energija E
e
, branduoli svyruojamojo j udesio E
v
ir
molekul s sukamojo judesio E
r
energijos:
r v e
E E E E + +
, atskir energijos r i E
e,
E
v,
E
r
kitimas vyksta diskretikai, t.y. tam tikromis
energijos porcijomis. Be to, elektronin s b senos
pokytis sukelia daug didesn bendros atomo
energijos pokyt , negu jo vibracin s b senos
kitimas. Maiausiai atomo energija kinta
keiiantis molekul s rotacinei b senai. Kai kinta
tik elektronin energija, gauname elektronin
spektr , kai svyravim vibracin spektr , ir kai
sukimosi rotacin spektr . Atitinkamai
spinduliuojama viesa matomoje
infraraudonojoje ir tolimoje infraraudonojoje
spektro srityse. Vienu metu kintant elektroninei ir svyravimo
energijai gaunamas elektroninis vibracinis spektras. Kadangi
visos molekul s galimi energij E
v
ir E
r
lygiai yra
arti vienas kito, elektronin s vibracin s ir
elektronin s rotacin s spektrin s linijos
molekuliniame spektre isid sto elektronini
linij aplinkoje grup mis, turiniomis daug linij ,
kuri danis beveik nesiskiria, tod l molekuli
spektras vadinamas juostiniu. Kiekvienos
mediagos atom ir molekuli spektrai, t.y.
linijin ir juostin spektrai, yra skirtingi, nes
kiekvienoje molekul je elektronai gali tur ti tik
tai molekulei b dingas b senas. Be to skiriasi
molekuli vibracijos ir rotacijos kvant energija.
37., viesos sug rimas, priverstinis ir
savaiminis spinduliavimas. Pagal kvantin s
mechanikos d snius, atomas, neveikiamas
iorini veiksni , stacionarin je b senoje gali
b ti neapibr tai ilgas. Taiau eksperimentai
rodo, kad atomas ir i suadintosios
stacionarin s b senos savaime gr ta normali
suadint b sen , ispinduliuodamas viesos
kvant . Toks spinduliavimas vadinamas
savaiminiu spinduliavimu. Vidutiniu suadintojo
atomo gyvavimo laiku, kai jo b sena n,
vadinamas laikas t, per kur ios b senos atom
skaiius N
n0
suma ja e kart :
e
N
N
n
n
0

.
Absorbav s energijos kvant , atomas peroka
suadint j b sen , i kurios gr damas
normali ispinduliuoja tokios pat energijos
kvant . Taigi atomo emisijos bei absorbcijos
linij daniai yra vienodi. Taiau atomo emisijos
spektras yra daug sud tingesnis, negu jo
absorbcijos spektras, nes absorbcijos linijos yra
stebimos tik vykstant perokimams galimas
suadint sias b senas. Gr imas i suadint j
b sen gali vykti ir per tarpines b senas, taip
bus daugiau ispinduliuot skirtingo danio
kvant . Be savaiminio, stebimas ir priverstinis
suadintojo atomo arba molekul s
spinduliavimas, gaunamas veikiant
elektromagnetinio lauko kvantui, turiniam
energij lygi atomo suadinimo energijai. Taigi
elektromagnetinio lauko kvantas jam
s veikaujant su molekule gali b ti absorbuotas
nesuadintojo molekul s arba molekul gali
ispinduliuoti antr tokios paios energijos ir
impulso kvant , jei prie tai buvo suadintas.
Taigi b senoje su didesne energija yra maiau
atom , tod l viesai plintant tokia aplinka jos
intensyvumas ma s. Plokios
monochromatines viesos bangos intensyvumo
ma jimas apraomas d sniu.
Kl
e I I

0

absorbcijos koeficientas K nepriklauso nuo
viesos intensyvumo, bet yra viesos bangos
ilgio, mediagos chemin s prigimties ir jos
b senos funkcija. Jei viesai pra jus d storio
sluoksn gauname
I
I
e
0

, kai
d
K
1

. Taigi
absorbcijos koeficientas K yra dydis atvirkias
tokios mediagos sluoksnio storiui, pro kuri
sklindanios viesos intensyvumas suma ja e
kart . D l absorbcijos, leidiant balta viesa per
mediag , stebimos tamsios linijos itisinio
spektro fone absorbcijos spektras, kuris
priklauso nuo mediagos b senos ir chemin s
prigimties. Vienatomi duj absorbcijos spektras
yra linijinis ir absorbcijos daniai sutampa su t
duj suadint j atom savojo spinduliavimo
daniais. Duj kuriu molekul s sudarytos i keli
atom , sudaro absorbcijos juostas. Jei
suadint j molekuli procentas bus gana
didelis. Tai absorbcijos koeficientas gali b ti
neigiamas, t.y. plintant viesai mediaga jos
intensyvumas did s. Remiantis
nepusiausvyrosiomis mediagos b senomis,
turiniomis neigiam absorbcijos koeficient ,
sukurti kvantiniai stiprintuvai ir generatoriai.
38., Energini juost kristal susidarymas.
Dauguma puslaidininkiu turi kristalin strukt ra ir
pagal cheminio ryio tip yra tarp valentini ir
jonini kristal . Gamtoje jie aptinkami kaip
kristalai. I IV, V, VI grupi Mendel javo
periodin s element lentel s Pvz: Si, Ge, As, Se,
Te ir daugyb puslaidininkini jungini . Pagal
kristal energetini juost strukt r lengva
paaikinti j elektros laidum , ia reikia atkreipti
d mes , kad atome elektronais upildyti
vienelektroniniai lygmenys kristale sudaro
upildyta energetin juost . Taip kristale
gaunama upildytos visos leistin s juostos iki
juostos gautos i atom valentini elektron .
Metaluose valentin juosta nepilnai upildyta,
tod l ir yra laisv labai maai besikeiiani
energija lygmen , per kuriuos ir vyksta
elektron kryptingas jud jimas veikiant
elektriniam laukui vir valentin s esanios
leistin s juostos, gautos i atomo galim
suadint j vienelektronini lygmen , yra
elektronais neupildytos. Pirmoji laisvoji juosta
vir valentin s vadinama laidumo juosta, yra
metal kuriuose valentin juosta upildyta, bet ji
persikloja su laidumo juosta ir tad l elektronams
yra galimyb veikiant elektriniam laukui didinti
savo energij ir kryptingai jud ti.
39., Puslaidininki laidumas, jo
priklausomyb nuo temperat ros.
40., Gamtinis radioaktyvumas.
Radioaktyvaus skilimo d snis.
41., Energijos isiskyrimas branduolini
reakcij metu.