EKONOMIKOS TEORIJA

Paskait konspektas (teiss, teiss ir policijos, teiss ir penitencins veiklos, socialinio darbo neakivaizdinio skyriaus studentams) 1 tema. EKONOMIKOS TEORIJOS VADAS

Ekonomika ir ekonomikos teorija. Mikroekonominis ir makroekonominis ekonomini proces tyrimo lygiai

Ekonomikos pavadinimas kils i graik kalbos odi: oikos namas ir nomos dsnis, statymas, taisykl, tvarkymo (valdymo) menas. i svok graikai naudojo dar 355m. prie ms er, kaip nam kio tvarkymo men (racionaliai su minimaliom snaudom). Ekonomika atsiranda ten, kur yra produkt gamyba, mainai ir vartojimas. Jos atsiradim lemia riboti itekliai ir beribiai moni poreikiai. iuo poiriu ekonomika yra kininkavimo bdas, kaip reikia tvarkyti kin veikl, kad maiausiomis snaudomis geriausiai bt patenkinti moni poreikiai. Istorijos raidoje keitsi mogaus kin veikla, keitsi ir ekonomikos supratimas. Antikoje ekonomika buvo siejama su natraliniu vergoviniu kiu. Ilg laik ji buvo tapatinama su ems kio veikla. Vliau ekonomika buvo suprantama kaip vis kio ak kin veikla. XX a. antroje pusje ekonomika prasiskverb visas mogaus veiklos sritis. Atsiranda vietimo, sveikatos apsaugos, kultros, gamtos apsaugos ir kt. ekonomikos akos. Dabar nerasime n vienos mogaus gyvenimo ar veiklos srities, kur nevykt ekonominiai skaiiavimai ir vertinimai. kin veikla tai racionalus kininkavimas (min. snaud max. rezultato). iuo metu ekonomika traktuojama kaip kin veikla, kai i ribot itekli reikia sukurti kuo daugiau produkt. Ekonomikos teorija mokslas apie tai, kaip efektyviai paskirstyti, naudoti ir valdyti ribotus iteklius siekiant maksimaliai patenkinti materialinius moni poreikius. Ji pateikia bendrus ekonomikos veikimo principus, kurie tinka bet kurioje mogaus veikloje. Akademiniuose vadovliuose skiriamos dvi ekonomikos teorijos dalys - mikroekonomika ir makroekonomika. Mikroekonomika ekonomikos teorijos dalis, nagrinjanti atskir kio ak ir rink funkcionavim bei individuali kio subjekt (gamintoj ir vartotoj) elgsen rinkos kio slygomis. Ji tyrinja itekli ir pajam paskirstymo problemas. Pagrindinis mikroekonomikos tikslas atskleisti rinkos veikimo mechanizm ir nustatyti rinkos subjekt elgsenos pasekmes bei rezultatus vairiose rinkose. Mikroekonomikos tyrimo objektai: 1. Nam kis grup asmen, kuri ekonominiai sprendimai tarpusavyje susij. Jie atlieka 2 vaidmenis: Aprpina firmas gamybos veiksniais; Yra preki ir paslaug pirkjai ir vartotojai. 2. Firma tai tokia privaios kins veiklos organizavimo forma, kai vienas ar keletas asmen, turdami savo bei skolint kapital, siekdami ekonomins naudos, organizuoja preki bei paslaug gamyb ir realizavim. 3. Rinka. 4. Vyriausybs organai ekonomins politikos reguliavimo staigos ( Seimas, Vyriausyb, teismai). Makroekonomika - ekonomikos teorijos dalis, nagrinjanti ekonomin sistem kaip visum. Ji leidia suprasti ir paaikinti bendrj ekonomikos dsni ir dsningum veikim. Makroekonomikos tyrimo objektai: nacionalinis produktas ir visumins ilaidos; nedarbas; infliacija; ekonomikos efektyvumas; pinig politika; ekonomikos augimas. Makroekonomika galina suvokti nuo ko priklauso ekonomikos augimas, stabils gyvenimo lygio kilimo tempai, kaip ivengti ekonomikos nuosmukio, kaip utikrinti racional tarptautin ekonomin bendradarbiavim ir kt.

Ekonomins veiklos rezultatai ir ekonomikos itekliai

Materialiniam visuomens gyvenimo pagrindui sukurti btina kin veikla dka kurios visuomen gali tenkinti savo poreikius (dvasinius, materialinius, socialinius, gamybinius, negamybinius,...). Pagrindiniais ekonomins veiklos rezultatais yra produktai (preks ir paslaugos), kurios dar vadinami ekonominmis grybmis. J naudingumas priklauso nuo gebjimo tenkinti tam tikrus poreikius ir snaud jam sukurti ir pateikti vartotojui. Prekms ir paslaugoms gaminti reikalingos aliavos, mediagos , mainos, rengimai, energija, darbuotojai ir kt. Visa tai vadinama itekiais. Dauguma j yra riboti ir vadinami gamybos veiksniais. Gamybos veiksniai skirstomi 3 pagrindines grupes: em, darbas, kapitalas. Kai kurie ekonomistai iskiria dar verslum ir informacij.

em is terminas vartojamas plaija prasme, traukiant ne tik dirbam em, bet ir visus gamtos turtus: naudingas ikasenas, vandenis, mikus, flor ir faun, sauls energija ir t.t., t.y. apskritai visi gamtos itekliai naudojami gamybos procese. Darbas mogaus fizinis ar protinis sugebjimas atlikti gamybines ar kitas kines funkcijas. Tai tikslinga, smoninga veikla. Kapitalas daiktai naudojami gamybos procese kitos preks gamybai (pastatai, rengimai, aliavos, mediagos), t.y. visi moni darbu sukurti materialiniai itekliai. Tai realus, fizinis kapitalas Jis skirstomas pagrindin (pastatai, rengimai, renginiai) ir apyvartin (aliavos, mediagos, atsargins dalys). Be fizinio kapitalo svarbus vaidmuo tenka finansiniam kapitalui [banko indliai, vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos)]. U pinigus sigyjamos materialins gamybos priemons ir vertybiniai popieriai. Piniginio kapitalo ilaidos fiziniam kapitalui ar vertybiniams popieriams sigyti vadinamos investicijomis. Verslumas, iniciatyvumas tai koordinuojantis veiksnys, kuris organizuoja gamyb, apjungdamas kitus gamybos veiksnius, priima sprendimus, kontroliuoja ir reguliuoja gamyb, garantuoja jos efektyvum, prisiima rizik. Tai verslininkas (monininkas). Kt. veiksnys informacija (ypa technologin).

kins veiklos tipai

kin veikla tai ne tik gamyba. Tai ymiai platesn svoka. Pagaminti produktai tam tikru bdu paskirstomi, reikalui esant tarpusavyje mainomi ir pagaliau vartojami. Vis tai sudaro viening proces. Todl galima iskirti 4 kins veiklos tipus (fazes) gamyba, paskirstymas, mainai ir vartojimas, kuri reikm istorijos eigoje kinta. Jei maiau ivystytame kyje lemia gamyba, tai iuolaikiniame labiausiai ivystyta main forma: rinka. Nes tik rinkoje realizuotas produktas patvirtina savo reikalingum ir tinkamum vartoti. Todl iuolaikinis kis ir vadinamas rinkos kiu. Materialin gamyba technologinis procesas, kurio metu gaminamos ekonomins grybs preks ir paslaugos. Gamyboje dalyvauja daug moni, naudojami praktikai visi gamybos veiksniai. Pagamintas gamybos produktas paskirstomas tarp vis gamyboje dalyvavusi veiksni (j savinink). Taiau produktai paskirstomi ne fizine prasme, o paskirstomos pajamos, gautos realizavus rinkoje gamybos produkt. Taigi kiekvienam gamybos veiksniui priskiriama tam tikra pajam dalis, priklausomai nuo jo reikmingumo gamybos procese. ios pajamos vadinamos renta, darbo umokestis, palkanos, pelnas. ias pajamas paskirsto atitinkam gamybos veiksni rinkos, nustatydamos i veiksni rinkos kainas. Mainai btini, nes nei vienas gamintojas negali pats sau pasigaminti visko, ko reikia jo poreikiams patenkinti. Gamybos tikslas yra gaminti produktus vartojimui gamybiniam ir asmeniniam. Gamybinis vartojimas yra tik tarpin grandis, nes jo tikslas kurti asmeninio vartojimo prekes.

Pagrindin ekonomikos problema

Ekonomikos pagrindin funkcija patenkinti moni vis didjanius poreikius. Individuals poreikiai skirstomi materialinius (fizinius), socialinius ir intelektualinius. Poreikiai beribiai, o itekliai - riboti. Ir poreikiai auga greiiau negu ekonomikos galimybs. Ekonomikos problemos esm prietaravimas tarp beribi poreiki ir ribot itekli. Todl reikia rinktis i t galimybi, kurias leidia riboti itekliai. Taigi ekonomikos problema - tai pasirinkimo problema. Su ja nuolat susiduria visa visuomen ir atskiri jos nariai. Todl kin veikla turi bti racionali, siekianti kuo geresnio turim itekli panaudojimo. Pasirinkimo problema paprastai iskaidoma 3 udavinius: 1) k gaminti kiek ir koki preki, kad labiausiai patenkinti visuomeninius poreikius? 2) kaip gaminti (racionaliausia panaudojant gamybos veiksnius)? 3) kam gaminti (kaip paskirstyti gamybos produktus visuomens nariams)? Gamybos galimybi riba. Ms poreikiai yra beribiai, o gamybos itekliai riboti, todl visuomen negali patenkinti vis savo poreiki. Lieka vienintel ieitis efektyviai naudoti ribotus iteklius didjantiems poreikiams tenkinti. Efektyvumas ekonomini itekli naudojimas geriausiu bdu. Gamybos galimybi riba parodo turim itekli kiekio maksimali produkt gamybos apimt. Jeigu gaminame du produktus, tai nordami didinti vieno produkto gamyb, turime mainti kito produkto gamyb. Dl ribot itekli negalime didinti abiej produkt gamybos vienu metu.

Ekonomin politika, jos tikslai ir priemons

Ekonomin politika - tai tikslai, kuri numato siekti vyriausyb ekonomikos srityje ir priemons, kuriomis jie bus siekiami. Svarbiausi ekonomins politikos tikslai: 1. emas nedarbo lygis. Kiekvienam noriniam ir galiniam dirbti turi bti sudarytos tam slygos; 2. Kain stabilumas. Btina ivengti bendro kain lygio pakilim (infliacijos) ar kritim (defliacijos); 3. Tolygesnis pajam paskirstymas; 4. Ekonomin laisv. Visi turi teis laisvai pasirinkti sau usimim, leisti savo pajamas ir pan. taip, kaip nori;

5. Socialinis saugumas. Socialinis aprpinimas sergani, negali, sen; 6. Ekonomikos augimas(gamybini pajgum didjimas) Utikrinti pastov augim, t.y. didesnio kiekio ir geresns kokybs preki ir paslaug gamyb. Kitaip tariant utikrinti auktesn gyvenimo lyg; 7. Ekonomikos efektyvumas. Siekti kuo didesns naudos panaudojus minimum ribot itekli kiekio. 8. Aplinkos standartai. Metodai arba priemons, kurios naudojamos iems tikslams pasiekti vadinamos ekonomikos politikos instrumentais. Pagrindins priemons: mokesiai, muitai, vyriausybs ilaidos, tiesioginis valstybinis ekonomikos reguliavimas arba dalyvavimas ekonominje veikloje, socialins ir investicins programos, pinig kiekio alyje reguliavimas. Mokesi bei valstybs ilaid dydio reguliavimas leidia veikti gamybos apimt, uimtum bei infliacijos lyg norima kryptimi. Tokia ekonomin politika atsispindi formuojamame valstybs biudete.

Valstybs biudetas formuojamas i pajam: mokestini (vairs mokesiai); nemokestini (pajamos i valstybs nuosavybs, vietins rinkliavos, pajamos i baud ir konfiskacijos, kt. pajamos). Svarbiausias valstybs biudeto pajam altinis vairs mokesiai. LR mokesi administravimo statymas numato 23 mokesius ir mokas. alyje renkam mokesi visuma, sudaryta pagal tam tikrus bendrus principus, vadinama mokesi sistema. Visus mokesius galima suskirstyti 3 stambias grupes: a. privai nam ki ir moni pajam (darbo umok., palkanos, pelnas, renta, kt.) mokesiai; b. nuosavybs, t.y. nekilnojamojo turto mokesiai (ems mokestis, ems nuomos mokestis, palikimo mokestis ir kt.); c. preki ir paslaug pardavimo mokesiai (PVM, akcizai, importo muitai). Taigi, apmokestinimo objektais yra: pajamos (darbo umok., palkanos, pelnas, renta, kt.); turtas; ilaidos (kurias daro vartotojai pirkdami prekes ir paslaugas). Visus mokesius galima suskirstyti : tiesioginius; netiesioginius. Pajam ir turto mokesiai priskiriami tiesioginiams mokesiams, nes turi tiesioginius adresatus fizinius ir juridinius asmenis, gaunanius pajamas ir turinius turt. Netiesioginius mokesius sumoka vartotojas pirkdamas prekes ir paslaugas, kurios yra apmokestinamos. Tai PVM, akcizai, muitai. Netiesioginiai mokesiai didina kain, gilina socialines problemas ir turi regresin pobd. Pagal tai, kaip mokesi tarifas kinta priklausomai nuo apmokestinimo sumos, mokesiai skirstomi : progresinius (jei apmokestinimo sumai didja, mokesio tarifas taip pat atitinkamai didja); proporcinius (kai lieka pastovus); regresinius (kai maja). Lietuvoje visi mokesiai yra proporciniai. PVM tarifas -18 proc., fizini asmen pajam mok. 33 proc. atskaiiavus neapmokestinam minimum, juridini asmen pelno mok. 15 proc. Proporciniai tarifai ir didelis atotrkis tarp kapitalo ir darbo apmokestinimo rodo, kad ms mokesi sistema nra pakankamai socialiai orientuota. Mokesi sistema formuojama remiantis neutralumo, tikslingumo, paprastumo ir aikumo, teisingumo principais. Mokesi funkcijos: 1. fiskalin - susijusi su valstybs biudeto formavimu; 2. ekonomikos reguliavimo. Jais galima reguliuoti gamybos apimt, o tuo paiu ir uimtumo bei infliacijos lyg (didinant mokesius mainama vartotoj perkamoji galia, tuo paiu visumin paklausa ir gamybos apimtis, o kartu ir infliacija). Varijuojant mokesi norm, galima skatinti ar riboti tam tikr produkt gamyb. 3. socialin. Jie tam tikru mastu maina pajam nelygyb, jei gaunantys didesnes pajamas moka didesnius mokesius.

Valstybs mokesi sistema ir mokesi funkcijos

Istoriniai kio tipai ir j raidos veiksniai

Visuomens ki raidoje galima iskirti 3 kio tipus: tradicin, rinkos, centralizuotai planuojam. Tradiciniame kyje (dar vadinamame natraliniu) gaminama tai, kas buvo btina paiam gamintojui igyventi. Bdinga: primityvi gamyba, naudojami tik pirminiai gamybos veiksniai em ir darbas. Pagrindinis kio vienetas eimos kis.

Augant eimos kio produktyvumui, dl vis giljanio darbo pasidalijimo ir darbo specializacijos, buvo pagaminama daugiau nei reikjo. Perteklius buvo mainomas kitus produktus. Atsirado natriniai mainai. Mainus labai paspartino pinig atsiradimas. Augant gamybos produktyvumui vis didjo gamintoj, gaminani ne konkreiam vartotojui, bet anoniminiam pirkjui, t.y. formavosi prekin gamyba. Kartu su pinig iplitimu pltsi ir tobuljo manai, atsirado konkurencija. Tai sudar slygas atsirasti rinkos kiui, kuris ilgainiui tapo vyraujaniu. Gamyba labai specializavosi ir tapo visuomenine, o kio subjektai priklausomi vieni nuo kit. Rinkos kis kuriame dauguma kapitalo yra privatinje nuosavybje, o ekonominius sprendimus lemia rinkos kain sistema. Centralizuotai planuojamas (komandinis) kis kai dauguma gamybos priemoni nuosavybs teise priklauso valstybei, o svarbiausius ekonominius sprendimus priima valstybins institucijos. Gamybos apimtis nustato valstybinis planas. Pagal j buvo paskirstomi ir gamybos itekliai. Kainos taip pat nustatomos centralizuotai. Gryname pavidale ie kio tipai neegzistuoja. Evoliucija nepanaikina sen kio element, bet neretai perima atitinkamai pakeisdama. Pagrindiniai kio raidos veiksniai : darbo pasidalijimas ir su juo susijusi specializacija, main iplitimas bei pinig atsiradimas ir tobuljimas. iuolaikinis rinkos kis nra laisva rinka. vairi iuolaikins rinkos ali ekonomikos nra tapatingos, nors turi ir bendr bruo. Nors iuolaikinis rinkos kis remiasi rinkos principais, taiau valstyb tam tikru mastu kontroliuoja ir reguliuoja kin veikl vykdydama ekonomin politik. Rinka reguliuojama ekonominiais metodais, kas reikia, kad valstyb formuoja ir keiia rinkos veikimo slygas, neretai net apribodama, taiau nepaalindama paios rinkos veikimo. Be to greta privatinio sektoriaus veikia ir valstybinis (. Amerika, Europa, Japonija), t.y. greta privataus kapitalo moni veikia ir valstybins. vairiose alyse valstybinio sektoriaus dalis kartais labai skiriasi: Pranczijoje, vedijoje didesn, JAV, Anglijoje santykinai nedidel. 2 tema. PELNAS IR GAMYBOS KATAI

mon kaip pagrindinis kinis vienetas. Pagrindins verslo organizavimo formos

Ekonomins grybs gaminamos kiniuose vienetuose monse. Tos paios paskirties produkcij gaminanios mons sudaro ekonomikos ak. Individuali mons. Nuosavybs teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims. Turtas neatskirtas nuo savininko turto. Savininkas pagal prievoles atsako ne tik mons, bet ir visu savo asmeniniu turtu. kin bendrija steigta bendrosios jungtins veiklos sutartimi, sujungus keli asmen turt bendr dalin nuosavyb komercinei kinei veiklai ir turinti bendr firmos vard. Tikrj kin bendrij sudaro tikrieji nariai, t.y. steigjai, kurie pagal prievoles atsako ne tik mons, bet ir solidariai visu savo asmenini turtu. Komanditin kin bendrija j sudaro tikrieji nariai ir komanditoriai. Pastarieji bendrijos veikloje nedalyvauja; gali bti nebent darbuotojais. Pagal prievoles tikrieji nariai atsako solidariai ir visu savo asmenini turtu, o komanditoriai - tik netu mon. AB. Ribotos turtins atsakomybs, t.y. u savo prievoles atsako tik mons kapitalu. Kapitalas padalintas akcijas, kurios gali bti platinamos vieai (AB) ar udaru bdu (UAB). Akcija vertybinis popierius, rodantis jo savininko dalyvavim bendrovs kapitale ir suteikiantis jam turtines ir neturtines teises. AB statinis kapitalas 150 tkst. lt, turi bti ne maiau 5 akcinink. UAB statinis kapitalas 10 tkst. lt., ir iplatinta ne daugiau 100 akcij, turi bti min. 2 akcininkai. Pelno dalis imokama akcininkams proporcingai turim akcij kiekiui vadinama dividendais. Kapitalui padidinti AB gali leisti ir platinti ne tik akcijas, bet ir obligacijas. Obligacija vertybinis popierius, kuriuo firma sipareigoja obligacijos savininkui periodikai mokti nustatyto dydio palkanas, o, pasibaigus obligacijos galiojimo laikui, grinti obligacijoje nurodyt jos nominali vert. Valstybs ir savivaldybs mon nuosavybs teise priklauso Lietuvos Respublikai ar savivaldybei. ios mons turt valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikjimo teismis. Kooperatin mon (kooperatyvais ribotos turtins atsakomybs. steigta fizini ar juridini asmen, skirta jos nari poreikiams tenkinti. Jos nariai nea las kapitalui sudaryti, tarpusavyje paskirsto rizik ir naud ir aktyviai dalyvauja bendrovs valdyme. Asmens naas kooperatin bendrov vadinamas pajumi. Priklausomai nuo jo dydio mokami dividendai.

Pelnas kins veiklos efektyvumo kriterijus

Gamyba remiasi naudos principu, t.y. siekimu pelno, kuris atlygint verslininko iniciatyv ir verslo rizik. Pagrindinis tikslas pelnas. Tai bendrj pajam ir bendrj kat skirtumas.

Bendrosios pajamos pajamos u parduot produkcij. Bendrieji katai gamybos itekli snaud kaina (darbo umokestis, transporto ilaidos, ilaidos aliavai pirkti, nuomos mokestis, palkanos ir kt.). ios ilaidos aikios, dokumentuotos, apskaitomos mons buhalteriniuose dokumentuose ir vadinamos buhalteriniais arba tiesioginiais katais. Taiau reals katai turi bti matuojami ne vien aikiomis ilaidomis, bet ir vertinant prarast naud palyginus pasirinkt itekli naudojimo alternatyv su atmesta. Tokie katai vadinami alternatyviniais. juos verslininkas trauks ne tik buhalterinius (tiesioginius, aikius) katus, bet ir negautas pajamas u savo itekli (savo darbo, kapitalo, ems) naudojim savame versle, kurios jam tekt darbo umokesio, rentos, palkan forma, jei jis tuos iteklius bt panaudojs kitu alternatyviu bdu (bt inuomavs ir pats dirbt kitur). i negaut pajam negalima tiksliai apskaiiuoti, jos gali bti tik numanomos. Mokjimai vis gamybos veiksni savininkams vadinami ekonominiais katais. Jie susideda i tiesiogini (buhalterini) ir numanom kat. Dl dvejopos kat sudties bendras pelnas skirstomas buhalterin, normalj ir ekonomin. Buhalterinis (bendrasis) pelnas apskaiiuojamas i mons bendrj pajam atmus buhalterinius (tiesioginius) katus. Normalus ir ekonominis pelnas apskaiiuojamas i mons bendrj pajam atmus alternatyvinius (tiesioginius ir numanomus) katus. Jei rezultatas lygus nuliui, tai bendrosios pajamos padengia alternatyvinius katus. mon gauna normal peln, kuris kompensuoja verslininko iniciatyv ir verslo rizik. Tai maiausios pajamos, kurias verslininkas turi gauti u nuosav itekli naudojim. Tai faktikai ne pelnas, o tik nuosavo kapitalo, darbo ir verslumo atlyginimas. Normalus pelnas tai minimalus pelnas, kuris btinas suformuoti ir ilaikyti kapital tam tikroje veiklos sferoje. Jis neturi bti maesnis u paskolinto piniginio kapitalo palkan norm. Kitaip nebus paskat dti savo kapital versl. Jei i mons bendrj pajam atmus alternatyvinius (tiesioginius ir numanomus) katus rezultatas bus teigiamas, reikia mon gauna ne tik normal, bet ir ekonomin peln. Jis gali bti apskaiiuotas ir kaip skirtumas tarp buhalterinio (bendrojo) ir normalaus pelno. Jei kurioje nors veiklos sferoje gaunamas ekonominis pelnas, tai j pradeda plaukti papildomas kapitalas i kit maiau pelning veiklos srii. Jis parodo, kurioje ekonomikos sferoje turimi itekliai gali bti panaudoti pelningiausiai. Jei i mons bendrj pajam atmus alternatyvinius (tiesioginius ir numanomus) katus rezultatas bus neigiamas, sakoma, kad verslas ekonomikai nuostolingas.

Privats ir visuomeniniai katai

mons ilaidos gamybos veiksniams sigyti sudaro jos katus. Tai individuals katai. Vis individuali kat suma turt bti laikoma visuomens katais. Taiau moni veikla skatina ir paalinius poveikius (efektus) teria aplink ir gamt, kelia triukm. Tai blogina moni gyvenimo slygas, kenkia sveikatai. iems alingiems paaliniams poveikiams neutralizuoti reikalingos atitinkamos priemons, u kurias moka visuomen. Taigi visuomeniniai gamybos katai nra lygs individuali gamintoj kat sumai. Dl paalini neigiam poveiki visuomeniniai katai paprastai yra didesni.

Trumpo laikotarpio gamybos produktas. Majanio rezultatyvumo dsnis

Trumpas gamybos laikotarpis, tai laikas per kur, keiiant gamybos apimt, bent vienas gamybos veiksnys negali bti pakeistas. Paprastai pastovs bna em ir kapitalas. Ilgas gamybos laikotarpis, tai laikas pakankamas pakeisti visus gamybos veiksnius. Labai ilgas laikotarpis kai pakeiiama ir technologija. Trumpuoju laikotarpiu firma paprastai pleia gamyb tik didindama darbuotoj skaii. Kapitalas ir em lieka nekintami. Jei mons gamybiniai pajgumai (veiksniai) nekintami ir ji keiia gamybos apimt tik didindama darbuotoj skaii, pradioje gamybos augimo tempai aplenkia darbuotoj augimo tempus ir rezultatyvumas didja. Bet vliau, esant pastoviam rengim kiekiui, pasiekiamas optimalus darbuotoj skaiius ir tolesnis j didinimas, nors ir didins produkcijos kiek, bet vis liau. Pagaliau ateis momentas, kai papildomas darbuotojas ne tik nesugebs padidinti gamybos, bet ji net sumas, nes tam darbuotojui prads trukti main, rengim, rengini ir jis ne tik pats negals normaliai dirbti, bet jau ims trukdyti ir kitiems. iai tendencijai apibdinti vartojama majanio rezultatyvumo dsnio svoka. is dsnis teigia, kad, didjant kintamojo veiksnio snaudoms ir esant tam tikram io veiksnio dydiui, pasiekiama tokia ribinio produkto apimtis, kai kiekvienas papildomas kintamojo veiksnio vienetas padidina bendrj produkt maiau, negu prie tai sunaudotas kintamojo veiksnio vienetas. Gyvojo darbo panaudojim galima vertinti, skaiiuojant vidutin ir ribin produkt. Vidutinis produktas tai bendrasis produktas, padalintas i darbuotoj skaiiaus ir danai apibdinamas darbo naumo terminu. Ribinis produktas produkto prieaugis, padidinus darbuotoj skaii 1 mogumi, kitiems veiksniams nekintant. I pradi tiek vidutinis, tiek ir ribinis produktas didja, paskui pradeda mati.

Trumpo laikotarpio katai

Vis gamyboje sunaudot gamybos veiksni vert vadinama bendraisiais katais. Tai darbo umokesio ilaidos, transporto ilaidos, ilaidos aliavai pirkti, nuomos mokestis, palkanos ir kt. Visus mons katus galima suskirstyti pastovius ir kintamus. Pastovs katai, tai katai kurie nesikeiia kintant gamybos apimiai (nuomos mokestis, palkanos, amortizaciniai atskaitymai ir kt.). Kintami katai, tai katai kurie keiiasi kintant gamybos apimiai (transporto ilaidos, ilaidos aliavai pirkti ir kt.). Jei mon nori didinti gamybos apimt, ji nori inoti: 1. kaip didinant gamyb keisis gaminamo produkto vidutiniai katai; 2. kiek papildomai kainuos gamybos padidinimas. Nordama tai suinoti, ji skaiiuoja vidutinius ir ribinius katus. Nuo j dydio priklausys mons noras ir galimybs plstis. Vidutiniai katai katai tenkantys vidutinikai vienam produkcijos vienetui. Apskaiiuojami bendruosius katus dalinant i pagamintos produkcijos kiekio. Ribiniai katai yra bendrj kat padidjimas, reikalingas papildomam produkcijos kiekiui pagaminti. Jie apskaiiuojami bendrj kat pokyt dalinant i pagamintos produkcijos kiekio pokyio. Kol ribiniai katai maesni u vidutinius bendruosius ir vidutinius kintamus katus, pastarieji maja, o kai ribiniai katai didesni u vidutinius jie didja. Todl mon, siekianti gaminti minimaliomis ilaidomis, turi pasirinkti toki gamybos apimt, kuriai esant bendrieji vidutiniai katai sutampa su ribiniais katais.
90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Ribiniai katai Lt Vidutiniai past.k. Lt Vidutiniai kint.k. Lt Vidutiniai bendr.k.Lt

Trumpo laikotarpio katai

Ilgo laikotarpio vidutiniai katai

Jei vieno veiksnio didinimo rezervai isemti, o mon nori plsti gamyb, jai tenka didinti visus gamybos veiksnius (ne tik darb, bet ir kapital). Todl susiformuoja nauja vidutini kat kreiv su maesniais minimaliais katais. mon gali kur laik taip plsti gamyb, t.y. keisti visus gamybos veiksnius ir mainti vidutinius bendruosius katus. Taiau pasiekus tam tikr tak, toliau didinant visus gamybos veiksnius ir tuo paiu gamyb, bendrieji vidutiniai katai vis vien dids (dl gremzdiko valdymo, sudtingos kontrols ir pan.). Sujungus vis bendrj vidutini kat kreivi minimalius takus, gausime ilgo laikotarpio vidutini kat kreiv. Ji rodo kaip pasiekti maiausius vidutinius katus bet kokiai norimai gamybos apimiai.

Ilgo laikotarpio katai

Masto ekonomija ir disekonomija. Gamybos veiksni snaudoms padidjus maiau u pagaminto produkto apimt, gaunamos didjanios pajamos dl gamybos masto. Kartu maja vidutiniai bendrieji katai. Atsiranda vadinamoji masto ekonomija vidutini kat majimas, didjant gamybos apimiai. J slygoja: 1. racionalus darbo pasidalijimas ir specializacija; 2. gamybos valdymo specializacija; 3. efektyvus realaus kapitalo panaudojimas; 4. gamybos atliek panaudojimas. Esant masto disekonomijai, vidutini kat kreiv vis spariau kyla. Pagrindin ito prieastis valdymo problemos (sunkiau kontroliuojama ir koordinuojama gamyba, gremzdikas valdymas, dl ko maja visos firmos efektyvumas, didja gamybos katai). 3 tema. RINKOS ELEMENTAI IR JOS VEIKIMAS

Rinkos samprata. Produkt, itekli ir pinig apyvarta rinkos kyje

Rinka paprastai suprantama kaip prekiavimo vieta, kurioje perkamos ir parduodamos preks. Pagal ekonomistus, rinka tam tikra socialini ekonomini santyki sistema, kur preks mainomos pinigus, kur vyksta preks visuomeninis vertinimas, pardavjo ir pirkjo interes suderinimas. Rinka - tai tam tikras kins veiklos reguliavimo mechanizmas, kuriame pagrindinis reguliavimo svertas kaina, o varomoji jga asmeninis interesas. Rinkoje sveikauja 2 grups rinkos subjekt su skirtingais interesais, kuriuos suderina kaina. Ji ir nustato rinkoje tvark.. Remiantis ja priimami sprendimai: K gaminti? Kaip gaminti? Kam gaminti? Kiek gaminti? Ji informuoja rinkos dalyvius ir skatina j veikl. Per kain mechanizm rinka utikrina itekli, produkt ir pajam paskirstym ir naudojim. Kaina tai preks verts pinigin iraika. Rinkos kainos atlieka 2 funkcijas: 1. informuoja gamintojus apie trkstamas prekes; 2. skatina juos tas prekes gaminti. Sveik tarp vis ri rink rodo dviej sraut judjimas prieingomis kryptimis vien pus juda materialiniai srautai (preks, gamybos veiksniai), o kit pinigai (pajamos ir ilaidos) (r. pav.).

Produkt, itekli ir pinig apyvarta rinkos kyje Nam kiai per gamybos veiksni rink teikia monms darb, em, kapital u tai gaudami atitinkamas pajamas ( darbo umokest, rent, palkanas, nuomos mokest). mons, sigijusios iuos gamybos veiksnius, vykdo tam tikr kin veikl ir pagamina prekes ir paslaugas, kurias per vartojimo reikmen rink parduoda nam kiams. Nam kio subjektai, t.y. vartotojai sigyja tuos vartojimo reikmenis, o mons u tai gauna i vartotoj atitinkamus pinigus. U gautas pajamas mons vl sigyja gamybos veiksnius gamybai tsti, o nam kis, pardavs tuos gamybos veiksnius (iteklius), gauna pinigus prekms sigyti. is procesas ciklikai kartojasi.

Rinkos struktros. Konkurencija ir jos tipai

iuolaikinis rinkos kis tai vairi tip tarpusavyje susiet rink visuma. Teritoriniu poiriu rinka klasifikuojama : tarptautin, regionin, pasaulin, vietin. Pagal objekt iskiriamos gamybos veiksni (itekli) bei vartojimo preki ir paslaug rinkos. Pastarosios klasifikuojamos dar smulkiau, t.y. pagal atskiras produkt ris: drabui rinka, avalyns rinka ir t.t. Rinka gali bti legali (oficiali) ir nelegali. Pagal subjektus (rinkos dalyvius) rinka klasifikuojama : 1. Tobula konkurencijos: didelis rinkos dalyvi skaiius ir jie neturi jokios takos rinkos kainai. 2. Netobulos konkurencijos rinka, kurios dalyviai gali paveikti rinkos kain. Jai priklauso: Monopolin rinka vienas gamintojas, kuris yra kain iekotojas; Oligopolin rinka kurioje ymi pasilos dalis tenka kalioms didelms firmoms. Jos turi monopolin gali, bet paviens vengia kain konkurencijos. Duopolin 2 pardavjai. Monopolins konkurencijos rinka gana daug nedideli firm, gaminani diferencijuot tos paios paskirties produkcij ir turi neym poveik kainai. Monopsonija rinka, kurioje yra vienintelis pirkjas. Oligopsonija rinka turinti kelis pirkjus. Abipus monopolija kai rinkoje yra 1 monopolistas-pirkjas ir 1 monopolistas-pardavjas. Konkurencija tai varybos tarp gamintoj (pardavj) siekiani parduoti savo prek ar paslaug arba pirkj , norini sigyti prek ar paslaug..

Paklausa ir pasila
Rinkos dalyvi elgsen nusako paklausa ir pasila. Jos lemia ir preks kain. Paklausa preki kiekis, kur pirkjas nors ir gals sigyti esant skirtingoms rinkos kainoms. Kainai didjant pirkjas pradeda vartoti tos preks maiau. Ir atvirkiai. Pirkj reakcij kain pasikeitim vaizduoja paklausos kreiv (d).

Paklausos kreiv Judjimas paklausos kreive auktyn-emyn dl kain kitimo rodo paklausos apimties kitim. Paklausos kainos ir kiekio ryys nusakomas paklausos dsniu preki paklausos kiekis kinta kain kitimui prieinga linkme. Individualios vartotoj paklausos formuoja rinkos paklaus. Pastaroji gaunama sumuojant individualias paklausas. Rinkos paklausai taip pat galioja paklausos dsnis. Pasilos kreiv (S) parodo pardavjo elges, t.y. parodo preki kiek, kur pardavjas nors ir gals parduoti esant skirtingoms kainoms Aukta kaina skatina pardavjus gaminti ir parduoti daugiau preki. Pasilos dsnis: preki pasilos kiekis kinta kainos kitimo linkme.

Pasilos kreiv Rinkos pasila yra vis individuali gamintoj pasil suma ir gaunama sumuojant individualias pasilas. Jai taip pat galioja pasilos dsnis.

Paklausos ir pasilos kitim veikiantys veiksniai: Paklausos: pajamos ir j pasiskirstymas; kit preki kainos (substitut ir komplementari); vartotoj skonis ir mada; gyventoj skaiius; vartotoj optimizmas ir pesimizmas. Pasilos: kit preki kainos (substitut ir komplementari); itekli kainos; technologij kaita; gamtins klimatins slygos. Veikiant iems veiksniams kinta pati paklausa ir pasila, todl j kreivs pasislenka kit viet (dein ar kair). Atitinkamai pasikeiia pusiausvyros kaina ir pusiausvyros apimtis.

Rinkos pusiausvyra ir jos susiformavimas

Rinkos pusiausvyra yra take E, kuriame kertasi paklausos (D) ir pasilos (S) kreivs. Ji rodo preki kiek (Qe), kur, esant pusiausvyros kainai Pe, gali sigyti pirkjai ir sutinka parduoti gamintojai.

Rinkos pusiausvyra Kai rinkos kaina didesn u pusiausvyros kain, tuomet pasila virija paklaus ir susidaro preki perteklius, t.y. vartotojo rinka. Gamintojai konkuruoja dl pirkj ir pradeda mainti kain. Kaina maja, kol pasiekia pusiausvyr. Kai rinkos kaina maesn u pusiausvyros kain, tuomet paklausa virija pasil ir susidaro preki deficitas, t.y. gamintojo rinka. Vartotojai konkuruoja dl preki ir sutinka mokti brangiau. Kaina didja, kol pasiekia pusiausvyr. Rinkos pusiausvyros kitimas kintant paklausia ir pasilai. Rinkos pusiausvyros bsena negali bti nekintama, nes veiksniai, veikiantys paklaus arba pasil, ilg laik negali ilikti pastovs. Pvz., gyventoj pajamos gali didti, sukuriamos naujos tobulesns technologijos, atsiranda papildomi gamybos itekliai ir pan. Visa tai laikui bgant keiia rinkos pasil ir paklaus. Kinta ir rinkos pusiausvyros bsena, t.y. kinta ir rinkos kaina, ir rinkoje parduodamos produkcijos apimtis. Galimos vairios rinkos kainos ir rinkoje parduodamos produkcijos apimties kitimo tendencijos tai priklauso nuo to, kokie veiksniai veikia pasil ir paklaus. Pvz., jei didja preks paklausa nekintant pasilai, tai didja kaina ir perkamos rinkoje produkcijos apimtis (1 pav.).

1 pav. Paklausos padidjimo taka preks pusiausvyros kainai ir pusiausvyros pardavimo apimiai Jei didja pasila nekintant paklausai, tai maja rinkos kaina ir didja parduodamos produkcijos apimtis (2 pav.).

2 pav. Pasilos padidjimo taka preks pusiausvyros kainai ir pusiausvyros pardavimo apimiai Kai vienu metu kinta ir pasila, ir paklausa, galimi vairs variantai tai priklauso nuo to, kas labiau kinta ir kaip kinta. Jei vienu metu padidja ir paklausa, ir pasila, tai preki pardavimas padidja, o kaina gali didti arba kristi, kisti nedaug ar visai nekisti (3 pav.).

3 pav. Pasilos ir paklausos padidjimo taka preks pusiausvyros kainai ir pusiausvyros pardavimo apimiai Jei paklausa didja, o pasila maja, rinkos kaina neivengiamai didja, o produkcijos apimtis rinkoje gali ir nekisti (4 pav.).

4 pav. Pasilos sumajimo ir paklausos padidjimo taka preks pusiausvyros kainai ir pusiausvyros pardavimo apimiai

Paklausos ir pasilos elastingumas ir jo rodikliai

Elastingumas naudojamas, kad nustatyti kokiu mastu keiiasi paklausos ir pasilos apimtis pasikeitus kainai. Jis rodo pirkj ir vartotoj reakcij kain pokyius. Elastingumas - paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas, kainoms pakitus 1 proc. Jis apskaiiuojamas - kaip paklausos ar pasilos kiekio procentinio padidjimo ir kain procentinio padidjimo santykis. paklausos ar pasilos kiekio kitimo procentas E = -----------------------------------------------------------kainos kitimo procentas Paklausos elastingumo koeficientas Ed yra neigiamas, bet - paprastai neraomas. Yra skiriami keli elastingumo rodikliai: 1. Absoliutus elastingumas kai labai maas kainos procentinis pokytis sukelia labai didel paklausos ar pasilos apimties procentin pasikeitim. Sakoma, kad paklausos ar pasilos kreiv yra visikai elastinga arba be galo elastinga (E ). Kreiv - horizontali linija. 2. Absoliutus neelastingumas kai kainai sumajus ar padidjus paklausos ar pasilos apimtis nekinta. Kreiv - vertikali linija. E lygus 0. Pvz., vaist. 3. Santykinis elastingumas. kai tam tikras kainos procentinis pokytis (20 proc.) sukelia didesn paklausos ar pasilos apimties procentin pasikeitim (40 proc.). E > 1. 4. Vieneto elastingumas kai kainos procentinis pokytis (20 proc.) sukelia tok pat paklausos ar pasilos apimties procentin pasikeitim (20 proc.). E lygus 1. 5. Santykinis neelastingumas kai tam tikras kainos procentinis pokytis (20 proc.) sukelia maesn paklausos ar pasilos apimties procentin pasikeitim (10 proc.). 0 < E < 1. Preki paklausos apimtis kinta ir kintant vartotojo pajamoms. Pirkjai skirtingai reaguoja pajam pokyius. Paklausos elastingumas pajamoms apskaiiuojamas pagal analogik elastingumo koeficiento formul, tik vietoj kainos imamos pajamos. io koeficiento dydis priklauso nuo: 1. preks pobdio (ar ji tinkamos kokybs ar blogesns); 2. preks paskirties ( ar skirta kasdieniniam vartojimui, ar yra prabangos). Tinkamos kokybs preks paklausos elastingumas pajamoms yra teigiamas. Jos paklausos apimtis didja. Blogesns neigiamas. Jos paklausos apimtis MAJA. Prabangos didesnis u 1. Didjant pajamoms didja vartotojo bendr ilaid dalis skirta prabangos prekms. Ir atitinkamai maja dalis skirta btiniausioms prekms pirkti. Todl: Kasdieninio vartojimo Ed maesnis u 1.

Bendrasis ir ribinis produkto naudingumas Majanio ribinio naudingumo dsnis

Vartotojas perka prekes ar paslaugas todl, kad jos jam yra naudingos, t.y. tenkina vien ar kit jo poreik. Vartotojas nuolat turi sprsti, ar jo pasirinkta prek verta savo kainos. Vartotojo elgsen galima pagrsti naudingumo teorija. Naudingumu vadinamas preks teikiamas vartotojui pasitenkinimas. Skiriamas bendrasis ir ribinis naudingumas. Bendrasis tam tikro preki kiekio teikiamas pasitenkinimas. Ribinis reikia pasitenkinimo pasikeitim vartojant vienu preks vienetu daugiau ar maiau. Bendrojo naudingumo pokytis Ribinis naudingumas = -----------------------------------------

Vartojamo kiekio pokytis Darom prielaid, kad naudingum galima matuoti ir pavaizduojam bendrj ir ribin naudingumus grafikai (r. paveiksl).

Bendras (BN) ir ribinis (RN) naudingumas Didjant produkto vartojimui, tiek bendras, tiek ribinis naudingumas auga iki maksimumo tako, o po to ima mati. Taiau maksimum ribinis naudingumas pasiekia tik i pradi, o po to krinta. Tuo tarpu bendrasis naudingumas auga ir jo maksimumo takas sutampa su ribinio naudingumo nuliniu taku. Daugumos produkt pirmuosius vienetus vartotojas paprastai vertina labiau, jie suteikia jam didesn apsitenkinim negu paskutinieji vartojami tos ries produktai. Vartotojo elgsen nusako majanio ribinio naudingumo dsnis: tam tikru periodu, esant nekintaniam vartotojo skoniui, kiekvienas vartojamo produkto vienetas teikia majant ribin naudingum.

Paklausa ir ribinis naudingumas

Preks naudingumas paprastai susijs su jo kaina kuo ji naudingesn, tuo brangiau vartotojas links u j mokti . Ribinis preks naudingumas gali bti matuojamas pinigais, kuriuos vartotojas sutinka mokti u papildom jos vienet.. Didjant nupirktos preks kiekiui, vartotojas u papildom jos vienet moks vis maiau, nes ribinis preks naudingumas maja. Antra vertus, vartotojas, turintis utektinai pinig, pirks tok preki kiek, kad paskutinio preks vieneto naudingumas susilygint su preks rinkos kaina. Vadinasi, kiekvienos ribinio naudingumo kreivs takas rodo preks kiek, kur pirks vartotojas esant atitinkamai kainai. Taigi ribinio naudingumo kreiv yra kartu ir individualios paklausos kreiv. Nuoulniai besileidianti individualios paklausos kreiv yra majanio ribinio naudingumo dsnio grafinis vaizdas. Preks kaina, kuri nustato paklausos kreivje esantis takas, yra jos ribinio naudingumo piniginis matas, o j atitinkantis paklausos kiekis tai tos preks kiekis, kurio ribinis naudingumas lygus preks kainai. Individuali ribini naudingum kreivs tai individualios paklausos kreivs. Todl visuomeninio ribinio naudingumo kreiv VRN, kaip individuali paklaus kreivi (RN1 ir RN2) suma, yra rinkos paklausos kreiv (r. paveiksl).

Individuals ribiniai naudingumai RN1 ir RN2 ir visuomeninis ribinis naudingumas VRN

4 tema. PAGRINDINS RINKOS ORGANIZAVIMO FORMOS

Tobulos ir netobulos konkurencijos rinkos. Rinkos efektyvumo kriterijai

iuolaikiniame rinkos kyje galima iskirti keturias pagrindines rinkos organizavimo formas: 1. tobulos konkurencijos rinka; 2. monopolins konkurencijos rinka; 3. oligopolin rinka; 4. monopolin rinka. Tobulos konkurencijos rinka pagrsta tobula konkurencija. Jos subjektai, atskirai paimti, negali paveikti rinkos kainos, t.y. jie neturi rinkos galios. Tuo tarpu kitos rinkos yra netobulos konkurencijos atmainos. Jos subjektai maesniu ar didesniu laipsniu gali paveikti rinkos kain, t.y. jie turi didesn ar maesn rinkos gali. Tobulos konkurencijos rinka ir monopolin rinka yra dvi kratutins iuolaikiniam kiui nelabai bdingos (ypa pirmoji) rinkos organizavimo formos. Tuo tarpu monopolins konkurencijos ir oligopolins rinkos yra kur kas labiau paplitusios. Vis i rink veikimas apibdinamas j efektyvumu. Efektyvumas nustatomas remiantis trimis pagrindiniais kriterijais: visuomeniniu, techniniu ir dinaminiu efektyvumu. Visuomeninis efektyvumo kriterijus ireikia maksimali visuomens naud, kuri gaunama veikiant atitinkamam rinkos tipui (t.y. ar rinkoje parduota produkcijos apimtis teikia didiausi naud visuomenei). Techninio ar technologinio efektyvumo kriterijus ireikia geriausi itekli panaudojim gamyboje (ar turimi itekliai naudojami geriausiai). Jis matuojamas snaudomis produkcijos vienetui pagaminti arba produkcijos apimtimi snaud vienetui. Dinaminio efektyvumo kriterijus ireikia maksimal technins ar technologins paangos skatinim (ar skatinamos gamybos naujovs). i paanga paprastai pasireikia gamybos kat majimu. Technologijos tobulinimas leidia racionaliau naudoti iteklius ir pasiekti efektyvesn gamybos lyg ateityje.

Tobulos konkurencijos rinka: prielaidos, paklausa ir pasila

Tobulos konkurencijos rinka apibriama iomis pagrindinmis prielaidomis: 1. gana didelis rinkos subjekt skaiius. Dl to pavienio subjekto veiksmai neturi takos rinkos kain. Jie priversti priimti rinkos kain toki, kokia ji yra; 2. laisvas jimas rink ir pasitraukimas i jos; 3. vis gamintoj gaminamos preks yra tapaios; 4. kiekvienas rinkos subjektas turi isami informacij apie prekes ir kainas. Tobulos konkurencijos rinkos paklausa (pasila) yra individuali vartotoj (gamintoj) paklaus (pasil) suma, kuri nustatoma sumuojant vis vartotoj perkam (arba gamintoj parduodam) preki kiekius esant konkreiai rinkai. Tobulos konkurencijos rinka turi savaiminio reguliavimo savybi. Todl ji nustato toki kain ir gamybos apimt, kuri atitinka rinkos pusiausvyros bsen, t.y. pasilos kiekis rinkoje lygus paklausos kiekiui. ioje rinkoje pagaminamas maksimaliai galimas produkcijos kiekis, t.y. toks, kuris tenkina vartotoj paklaus esamomis gamybos galimybmis. Vis kit tip rinkos, esant tokioms paioms slygoms, gamins maiau. Tobulos konkurencijos rinka gali bti tik laisva rinka, nes bet koks reguliavimas ikreipia jos veikim.

mons pusiausvyra tobulos konkurencijos rinkoje trumpame ir ilgame laikotarpyje. mons pusiausvyra rinkoje reikia, jog mon gamina tok produkcijos kiek, kuris duoda jai didiausi peln. Trumpame laikotarpyje gali bti vienas i i atvej: 1. firmos bendrosios pajamos virija bendruosius katus. Tuomet ji gauna ekonomin peln ir turi gaminti produkcij; 2. firmos bendrosios pajamos nepadengia bendrj kat, bet jos yra didesns u kintamuosius katus. Tuomet ji taip pat turi gaminti produkcij, nes gaminant prekes jos nuostoliai bus maesni nei nutraukus gamyb. inoma, ji turi iekoti bd kaip ivengti nuostoli; 3. firmos bendrosios pajamos maesns u kintamuosius katus. iuo atveju verta nutraukti gamyb. Trumpame laikotarpyje firma gamins prekes, jei jos nuostoliai yra maesni u pastovius katus arba, dar geriau, kai ji gauna normal ar ekonomin peln. Jei firmai apsimoka gaminti prekes, tai tada ikyla klausimas kiek gaminti? Tai galima nustatyti vadovaujantis maksimalaus pelno slyga, kuri ir nustato mons pusiausvyros bsen: RK = RPJ, ( ribiniai katai yra lygs ribinms pajamoms) (r. paveiksl) arba BPJ BK = max (bendrj pajam ir bendrj kat skirtumas yra didiausias).

mons pusiausvyra trumpuoju laikotarpiu Jeigu ekonomin peln gaunani moni kurio nors produkto rinkoje yra daug, vadinasi io produkto poreikiai nra patenkinti. Taiau tokia padtis ilgai tstis negali. Gaunamas ekonominis pelnas skatina ateiti i rink naujus gamintojus. Naujos mons steigsis tol, kol bus gaunamas ekonominis pelnas. Nauj moni produkcija didins pasil ir kartu mains rinkos kain. Be to, pleiantis gamybai dids gamybos veiksni paklausa, o gamintoj konkurencija dl i itekli didins j kainas. Kartu dids ir gamybos katai. Taigi daugjant produkt gaminani moni, produkto rinkos kaina kris, moni katai dids. ios dvi tendencijos nustatys ilgojo laikotarpio rinkos ir moni pusiausvyr ekonominio pelno mons negaus (gaus tik normal peln). Ilgojo laikotarpio pusiausvyra yra tokia situacija rinkoje, kai firm ekonominis pelnas yra lygus nuliui, firmos gamina esant vidutini bendrj kat minimumui ir akos produkcijos pasilos kiekis lygus vartotoj paklausos kiekiui. Tobulos konkurencijos rinkos efektyvumas. Konkurencija tobulos konkurencijos rinkoje nustato efektyvi gamybos apimt, t.y. gamintojai priversti gaminti tok produkcijos kiek, kuris pagal esamas galimybes tenkint vartotoj paklaus. Taigi vis preki rinkose nusistovi paklausos ir pasilos kiekio pusiausvyra. Jeigu esant iai pusiausvyrai kai kuri produkt gamintojai gauna ekonomin peln, tai reikia, jog i produkt gamybai itekli neutenka, kad vartotoj poreikiai bt maksimaliai patenkinti. Tuomet i produkt rink ateis nauj gamintoj, pasila ims didti ir ekonominis pelnas inyks. Taigi tobulos konkurencijos rinkoje itekliai pasiskirsto taip, kad visose rinkose gaunamas tik normalus pelnas, o vartotoj poreikiai pagal esamas galimybes tenkinami maksimaliai. Todl visuomeninis efektyvumo kriterijus dar vadinamas paskirstymo kriterijumi, kuris nustato, ar efektyviai paskirstomi gamybos itekliai tarp kio ak. Tobulos konkurencijos slygomis mons priverstos geriausiai panaudoti savo gamybinius pajgumus, nes isilaikyti rinkoje jos gali tik dirbdamos maiausiais vidutiniais katais. Taigi tobulos konkurencijos rinka tenkina ir technologinio efektyvumo kriterij. mons yra suinteresuotos ir nauj technologij diegimu, nes jos maina gamybos katus arba gerina produkcijos kokyb ir kartu didina peln. Taiau dl palyginti mao paios mons dydio ir gaunanio tik normal peln, jos negali skirti tiek l, kiek j reikia naujoms technologijoms sukurti. Taigi dinaminio efektyvumo kriterijaus poiriu tobulos konkurencijos rinkos efektyvumas yra abejotinas.

Monopolin rinka
Monopolija yra tokia rinkos struktra, kai kurioje nors pramons ar paslaug akoje yra vienintelis preki ar paslaug gamintojas (pardavja). Jis turi rinkos gali, kuri leidia jam kontroliuoti pasilos apimt ir kainas. Dl to monopolija gauna ekonomin peln, kuris skatina firmas ilaikyti monopolin padt rinkoje. Pagrindinis monopolijos bruoas konkurencijos nebuvimas. Monopolija gali bti tiek galinga mon, tiek smulkus gamintojas. Monopolija, kurios produkcija neturi pakaital, vadinama grynja monopolija. Rinka monopolizuojama sukuriant ar savaime atsirandant barjerams eiti kitoms monms rink. Naujiems konkurentams, ketinantiems eiti rink, yra dviej ri barjerai: statyminiai ir natrals. statyminiams barjerams priklauso valstybs suteikta teis kuriai nors firmai gaminti tam tikras prekes ar teikti paslaugas. J yra keletas: Firma gali gauti vie privilegij veikti tam tikroje akoje. Konkurentams draudiama eiti t ak. Verslo liudijimai (licencijos). Jie sukuria monopolines teises. Patentai arba autorins teiss, kurios suteikia iradjui iimtin teis naudoti iradimus tam tikr laik. Natrals barjerai: Gamybos masto ekonomija, kai maiausi vidutiniai katai pasiekiami tik gaminant pakankamai didel produkcijos kiek. Dl didels gamybos apimties gaunama ekonomija slygoja tai, kad kai kuriose akose isilaiko tik viena firma, kuri tampa natralia monopolija (vandens, duj, elektros energijos tiekimo mons, telekomunikacij paslaug bendrovs ir kt.). Itekli kontrol, kai viena mon yra svarbaus gamybinio itekliaus savinink. ia priskirtinos ir idjos. Keli moni susijungimas vien. Jis gali bti savanorikas ar priverstinis (kai stipresn mon prisijungia silpnesn). Susijungusios mons gali ilikti kaip atskiros mons monopolijos sudtyje arba sudaryti vien mon. Visi aukiau nurodyti barjerai sudaro sunkiai veikiamas klitis patekti monopolin rink ir kartu gamintoj konkurencijai atsirasti. Monopolins rinkos pusiausvyra. Kadangi monopolinje rinkoje yra tik vienas gamintojas, jis turi didesn pasirinkimo laisve palyginti su tobulos konkurencijos rinkos gamintoju. Jis gali laisvai pasirinkti savo gamybos apimt arba nustatyti produkcijos kain. Taiau abiej i dydi monopolistas vienu metu laisvai keisti negali, nes tokius veiksmus riboja paklausa. Monopolija nustato gamybos apimt, o konkurencija tarp vartotoj produkcijos kain. Monopolistas negali savo nuoira padidinti ios kainos, nes vartotojai didesne kaina pirks maiau produkcijos. Keisdamas produkcijos kain arba jos apimt, monopolistas nustato toki padt rinkoje, kuri labiausiai j tenkina, t.y. padt, kuriai esant gaus didiausi peln. Tokia padtis reik ir monopolijos pusiausvyr, ir pusiausvyr monopolinje rinkoje. Monopolijos, kaip ir bet kurios kitos mons pusiausvyros bsen atitinka ribini pajam ir ribini kat lygyb. Taiau jos gamybos apimtis, utikrinanti jai maksimal peln, bus maesn u visuomenei geriausi gamybos apimt ir u tobulos konkurencijos rinkos gamybos apimt. Tuo tarpu produkcijos kaina, kuri monopolistas nustato maksimaliai galim auktesn negu kaina tobulos konkurencijos rinkoje. Taigi monopolistas gamina maiau preki, bet jas parduoda brangiau negu esant tobulai konkurencijai. Normaliomis slygomis monopolija visada gauna ekonomin peln ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu. Kaina ir gamybos apimtis monopolinje rinkoje. Monopolija ir efektyvumas. Monopolin politika rinkoje yra tokia: gaminti maiau, bet parduoti brangiau. Tai pagrindinis monopolijos trkumas, palyginti su tobulos konkurencijos rinka. Todl monopolija gamina maiau produkcijos negu leidia gamybos galimybs ir reikia visuomens poreikiams patenkinti. Taigi ji netenkina visuomeninio efektyvumo kriterijaus. Neutikrindama efektyvios gamybos apimties, monopolija ikreipia ir itekli paskirstym tarp kio ak. Kita vertus, didesns negu tobulos konkurencijos rinkoje monopolins produkcijos kainos perskirsto pajamas monopolijos naudai, t.y. dl monopolijos veiklos atsiranda socialiniai visuomens katai. Monopolija kartu pasiymi ir technologiniu neefektyvumu. Monopolijos peln maksimizuojanti gamybos apimtis nebtinai turi atitikti maiausius vidutinius katus. Kita vertus, monopolija, neturdama konkurent, gali sau leisti naudoti gamybos iteklius netaupiai. Nors dl to jos pelnas i dalies ir sumat, taiau dl aukt monopolini peln gamyba vis tiek liks pelninga. Nepatenkindama visuomeninio ir technologinio efektyvumo kriterij, monopolija paprastai patenkina dinaminio efektyvumo kriterij. Stambios monopolins mons pajgia finansuoti vairias tyrim programas, kas neprieinama smulkioms. Tokie tyrimai leidia sukurti naujus gamybos bdus, mainanius mons katus, arba naujus gaminius. Visa tai leidia monopolijai gauti didesn peln ir sitvirtinti rinkoje. Natralios monopolijos kainos reguliavimas.

Natrali monopolija tai pigiausias bdas patenkinti rinkos paklaus, kai masto ekonomija pasireikia esat didelei gamybos apimiai. Gamybos sutelkimas vienoje stambioje monje leidia gaminti produkcij maiausiais katais. Taiau monopolin kaina visada nustatoma didesn negu galt bti ir gaminama maiau. Visuomeninis monopolijos neefektyvumas ir jos sukeliami socialiniai katai pateisina valstybin monopolijos reguliavim. Vyriausyb negali nurodyti monopolijai, kiek preki ji privali gaminti, taiau ji gali nustatyti maksimali monopolijos produkcijos kain. Taip apribojama monopolijos rinkos galia ir ji priveriama elgtis kaip tobulas konkurentas, t.y. plsti gamybos apimt tol, kol ribiniai katai susilygins su nustatyta kaina. Tokio kainos lygio nustatymas vadinamas kainodara pagal ribinius katus. Taiau kainodara pagal ribinius katus ne visada manoma. Jei masto ekonomija per maai sumaina mons vidutinius katus ir jie lieka per dideli, tokia kainodara nustato kain, kuri nepadengia mons kat ir jos veikla tampa nuostolinga. Tai veda mon prie bankroto arba veria j pasitraukti i veiklos. iuo atveju gali bti nustatyta tokia maksimali kaina, kuri atitinka vidutini kat ir paklausos kreivi susikirtimo tak. Toks kainos nustatymas vadinamas kainodara pagal vidutinius katus. Taip nustatyta kaina garantuoja monei tik normalj peln, reikaling, kad ji nepasitraukt i veiklos, o gamybos apimtis iuo atveju taip pat padidja. Valstybinio kain reguliavimo gali ir neprireikti, jei monopolin mon veikia konkurencinje rinkoje, kuri yra laisvai einama ir ieinama (pvz., oro linijos). Potenciali konkurencija veria mon nesinaudoti savo rinkos galia ir elgtis taip, kaip elgiasi tobulas konkurentas. Siekdama ivengti galimos konkurencijos, mon nustato savo produkcijos kain, garantuojani jai tik normalj peln, ir stengiasi maksimaliai plsti gamyb. Konkurencin rinka gali atsirasti sudarant galimyb nacionalin rink patekti usienio gamintojams. Tai priveria monopolij mainti savo produkcijos kainas netgi atsisakant monopolinio pelno.

Monopolins konkurencijos rinka

Tai rinka, kurioje yra daug gamintoj, gaminani tos paios paskirties produkt pakaitalus ir galini neymiai paveikti j kainas (nedidels kavins, parduotuvs, kirpyklos, buitinio remonto dirbtuvls ir pan.). Monopolins konkurencijos rinka yra labai panai tobulos konkurencijos rink. ia taip pat yra daug vartotoj ir gamintoj, o kiekvieno gamintojo gamybos apimtis sudaro tik menk rinkos dal, rink galima laisvai patekti ir pasitraukti i jos. Tai lemia aukt konkurencij. Taiau monopolins konkurencijos rinkoje gamintoj produktai nra tapats. Tai gali bti skirtingos tos paios preks ar paslaugos rys (arbata, kava, plauk kirpimo modeliai ir pan.), preks gali skirtis pakuote, papildomomis paslaugomis), gali bti skirtinga pardavimo vieta. Todl ioje rinkoje kiekvienas gamintojas turi savo gaminamo pakaitalo monopolij. Dl to mon ioje rinkoje, nors ir ne tokiu mastu, gali paveikti rinkos kain. t.y. turi gana ribot rinkos gali. Neymiai padidinusi preks kain, mon gali tiktis neprarasti daug vartotoj, o iek tiek sumainusi - padidinti pardavim ir iplsti savo rink. Galimyb nors ir neymiai pakeisti rinkos kain suteikia monopolins konkurencijos monei monopolijos bruo. Todl ji, maksimizuodama peln, nustato neefektyvi gamybos apimt. Kur laik (trumpuoju laikotarpiu) mon gali gauti ir ekonomin peln, taiau neilgai. Ilgalaikis pelnas pritrauks nauj konkurent, gaminani tos paios paskirties pakaitalus. Veikianiai monei jau liks maesn rinkos dalis. Ekonominis pelnas inyks. Taigi ilguoju laikotarpiu mon gauna tik normalj peln. Formaliai irint monopolin konkurencija nepatenkina n vieno efektyvumo kriterijaus. monei esant pusiausvyros bsenos gamybos apimtis yra neefektyvi (maesn). Tai reikia, kad ji ne visikai inaudoja savo gamybinius pajgumus ir turi papildom pltros galimybi. Taiau turint omenyje, kad efektyvumo sumajimas ioje rinkoje nra didelis ir kad jis kompensuojamas preki ir paslaug vairove, vargu ar tikslinga j reguliuoti efektyvumo didinimo linkme. Dl moni maumo, monopolins konkurencijos rinka nepatenkina ir dinaminio efektyvumo kriterijaus. Taiau praktikai, monopolins konkurencijos rinka yra gana efektyvi ir nedaug atsilieka nuo tobulos konkurencijos rinkos. Bet, palyginant su pastarja, suteikia vartotojui didesnes galimybes rinktis.

Oligopolin rinka
Samprata ir ypatybs. Tai tokia rinka, kurioje vyrauja keletas stambi tarpusavyje konkuruojani moni, gaminani t pat produkt arba artimus pakaitalus (automobili, lktuv, kopijavimo technikos, bald, tabako, alkoholini grim ir kt. rinkos). Ji yra labiausiai paplitusi iuolaikiniame kyje. Oligopolins mons produkcija sudaro didel rinkos dal. Todl keisdama savo gamybos apimt arba produkcijos kain, ji daro didel poveik visai rinkai. Kartu ie veiksmai neivengiamai sukelia kit oligopolini moni atsakomuosius veiksmus. Todl mon, priimdama sprendimus, turi numatyti ir kit konkuruojani moni reakcij. Taigi oligopolins mons viena nuo kitos yra priklausomos ir kiekviena i j jautriai reaguoja kit veiksmus. Pagrindin oligopolij atsiradimo prieastis masto ekonomija. Taip atsiradusi oligopolija vadinama natralia oligopolija. Patekti i rink manoma tik gaminant daug produkcijos maais vidutiniais katais. Taiau tam

reikia ir atitinkam finansini itekli, reikiamiems gamybiniams pajgumams sukurti, reklamai, palankiai nuomonei apie save sudaryti. Konkurencija oligopolinje rinkoje. ia konkurencija labai atri. Kartais ji gali virsti vadinamuoju kain karu. Nordama istumti savo konkurentus i rinkos ar juo sulugdyti, oligopolija gali pradti pardavinti produktus kaina, maesne u gamybos katus. Tok kain kar gali laimti tik finansikai stiprios mons, galinios itverti didelius trumpalaikius nuostolius, kol bus veikti varovai. Siekdamos nesileisti nauj konkurent rink, kur laik visos oligopolijos savo produkcij gali pardavinti maesne u gamybos katus kaina. Kain karo metu visos oligopolijos patiria nuostoli. Todl tokio konkurencijos bdo paprastai vengiama. Pagrindin konkurencija oligopolinje rinkoje vyksta gerinant produkt kokyb, gaminant naujas tos paios paskirties prekes, keiiant dizain, teikiant papildomas paslaugas , t.y. diferencijuojant produkt. Ypa svarbi konkurencins kovos priemon yra reklama. Ja siekiama iplsti savo produkcijos paklaus, uvaldyti konkurent rinkas perviliojant j pirkjus ir sitvirtinti jose. Aria konkurencija siekiama gyti didesn rinkos gali prisijungiant buvusius konkurentus arba paalinant juos i rinkos. Pagrindiniai oligopolins rinkos kain modeliai. Nors oligopolin mon turi rinkos gali, taiau ji negali nustatyti kainos taip paprastai, kaip monopolija. Oligopolinje rinkoje kainos dyd lemia ne tik tos mons sprendimai , kok preki kiek gaminti, bet ir atsakomieji konkurent veiksmai. Oligopolinje rinkoje galimi trys kain formavimosi modeliai: Stabilios kainos (lautos paklausos kreivs ) modelis; Kain lyders modelis; Kartelis. Stabilios kainos (lautos paklausos kreivs ) modelis. is modelis taikytinas tuo atveju, kai tarp moni nra susitarim ar kain lyders. Tarkime, kad akoje oligopolijos gamina prekes-substitutus. Jei viena oligopolija sumaina savo preki kain, kad pritraukt daugiau pirkj ir padidint rinkos dal, tai tos akos kitos oligopolijos nelieka pasyvios stebtojos. Jos, nenordamos prarasti rinkos dalies, maina savo preki kainas. Galu gale paaikja, kad kain konkurencija n vienai monei nedav naudos, o atvirkiai, sumajo vis akos oligopolij pelnas. Jei oligopolija bandyt didinti peln, didindama kain, tai konkurentai to nedaryt, o pasistengt, nekeisdami kain, privilioti nauj pirkj. O firmos, padidinusios kain, produkcijos pardavim apimtis sumat ir ji patirt nuostolius. Todl oligopolija daniausiai nekeiia savo pradins gamybos apimties ir kain. Kartelis. Noras ivengti konkurencijos ir maas oligopolij skaiius rinkoje, sudaro prielaidas oligopolistams susitarti dl bendros produkcijos kainos ir pasidalinti rink. Jie paprastai susitaria dl kainos dydio ir gamybos apimties. Toks formalus moni susitarimas vadinamas karteliu. Kadangi kartelio dalyviai yra stambios mons, gaminanios beveik vis akos produkcij, toks susitarimas veikia kaip monopolija. Kaip ir monopolijos atveju, nustatoma monopolin (didesn) produkcijos kaina ir neefektyvi (maesn) gamybos apimtis. Kiekviena mon parduoda susitarimu nustatyt preki kiek vienoda sutarta kaina. Todl gautas bendras pelnas yra didesnis negu tas, kur mons gaut konkuruodamos tarpusavyje. Kartelio gaunamas ekonominis pelnas paskirstomas atskiroms monms atsivelgiant j rinkos dal. Karteliniai susitarimai naudingi susitarimo dalyviams, bet nuostolingi vartotojams ir visai ekonomikai. Todl jie paprastai yra draudiami (Konkurencijos statymu). Kain lyders modelis. Neretai oligopolinje rinkoje kainos vis dlto kinta. Kartais rinkoje susidaro padtis, kai kurioje nors akoje irykja vadovaujanti mon kain lyder, o kitos seka jos elgsen. Yra du kain lyders modeliai: barometrin mon ir dominuojanti mon. Barometrins mons modelis pasireikia tais atvejais, kai tarp oligopolij nra susitarimo ir kai viena firma paprastai yra pirmoji keiianti kainas, o kitos firmos ja seka. Barometrin mon nebtinai yra didiausia akos mon, bet ji sugeba teisingiausiai vertinti ekonomini slyg pasikeitimus, kat ir paklausos pokyius. ios mons veiksmus, nustatant kainas stebi kitos ios akos mons ir atitinkamai keiia savo kainas.

Kartais rinkoje susidaro padtis, kai dominuojanti mon (paprastai didiausia)tampa kainoms vadovaujanti mon. Priklausomai nuo jos kain lygio, maesns mons pasirenka gamybos apimt. Nors akos maesni firm ribiniai katai didesni, jos priverstos pardavinti savo produkcij dominuojanios mons padiktuota kaina. Tarp mons , vadovaujanios kainoms, ir kartelio yra esmini skirtum. Kartelis nustato kvotas bei kainas visoms j einanioms firmoms. Kain lyder paskelbia kainas nesikonsultuodama ir nepaskirsto gamybos apimties. Taiau kiekviena akos firma parduoda tik tiek, kiek ji gali parduoti pagal kain lyders kainas. Oligopolins rinkos efektyvumas. Oligopolins rinkos pusiausvyros kaina, gamybos apimtis ir jos efektyvumas priklauso nuo to, kokio tipo oligopolija susidar rinkoje. Jei tai kartelis, tai jam tinka viskas , jas buvo pasakyta apie monopolijos pusiausvyr ir efektyvum. Visais kitais atvejais svarbu atsivelgti konkurent veiksmus. Vienaip ar kitaip oligopolija elgiasi kaip monopolist siekia didiausio pelno, taiau vertindama ir konkurent veiksmus. Todl bendra gamybos apimtis oligopolinje rinkoje yra maesn u t, kuri atitinka didiausi visuomens naud; nepilnai inaudojami ir gamybos veiksniai Taiau dl oligopolins konkurencijos, kuri apriboja oligopolijos rinkos gali, i rodikli efektyvumas ioje rinkoje yra didesnis nei monopolinje. Tuo tarpu dinamin efektyvum oligopolijai yra svarbiau didinti nei monopolijai. Gaudamos ekonomin peln, jos gali diegti technologines naujoves, t.y. didinti dinamin efektyvum. Oligopolins rinkos koncentracijos rodikliai. Oligopolini moni vyravimo rinkoje, t.y. koncentracijos (santalkos) lygis nustatomas apskaiiuojant koncentracijos koeficientus arba indeksus. Rinkos koncentracijos (santalkos) lygis tai procentin rinkos dalis, tenkanti tam tikrai moni grupei. Jis paprastai skaiiuojamas vienai, keturioms arba atuonioms didiausioms akos monms. Jei ioms monms tenka didioji rinkos dalis, tai jos laikomos vyraujaniomis. rinkoje. Pagal LR konkurencijos statym, kio subjektas yra vyraujantis rinkoje, jei jo rinkos dalis sudaro ne maiau kaip 40 proc. Kiekvienas i trij ar maiau kio subjekt laikomas vyraujaniu rinkoje, jei sumin j rinkos dalis sudaro ne maiau 70 proc. Jei rinkoje nra vyraujani gamintoj, tai tokia rinka priskiriama monopolins ar tobulos konkurencijos rinkai. 5 tema. GAMYBOS VEIKSNI RINKOS IR PAJAM PASKIRSTYMAS

Gamybos veiksni paklausa kaip ivestin paklausa

Gamybos veiksni ir preki bei paslaug rinkos pagal savo struktr yra tokios paios. Jos gali bti tobulos ir netobulos konkurencijos. Tobulos konkurencijos gamybos veiksnio rinkoje veikia labai daug io veiksnio vartotoj, t.y. moni pirkj bei io veiksnio pateikj (pardavj), o kiekvienas i j atskirai negali paveikti rinkos kainos. Todl mons sigyja gamybos veiksnius pastoviomis kainomis, kurios yra atskir gamybos veiksni rink pusiausvyros kainos, suderinanios gamybos veiksnio paklausos ir pasilos kiekius. Netobulos konkurencijos gamybos veiksnio rinkoje veikiantis vienintelis io veiksnio pirkjas turi rinkos gali ir vadinamas monopsonistu. Kelios didels mons gamybos veiksnio pirkjos vadinamos oligopsonijomis. Gamybos veiksniai turi savo kainas, rinkoje sveikauja dvi rinkos subjekt grups gamybos veiksni pirkjai (mons) ir pardavjai (nam kio subjektai), kuri elgsena nusakoma paklausa ir pasila. Gamybos veiksni savinink pajamos priklauso nuo gamybos veiksni rinkos nustatom gamybos veiksni kain. Kita vertus, tarp preki ir paslaug bei gamybos veiksni rink yra esminis skirtumas. Gamybos veiksni rinkos yra ivestins, t.y. gamybos veiksni paklaus lemia paklausa produkt, kuriems pagaminti reikalingi atitinkami gamybos veiksniai, ir gamybos veiksni snaud produkto vienetui pagaminti dydio. Daugelis gamybos veiksni gali bti naudojami vairiose kins veiklos sferose. iuo atveju j bendroji paklausa priklausys nuo vis preki ir paslaug, kurioms gaminti naudojamas tas pats iteklius, paklausos dydio per laiko vienet ir nuo to, kiek kiekvieno veiksnio suvartojama kiekvienam preki ir paslaug vienetui pagaminti.

Darbo rinka ir jos ypatybs

Darbo jga gali bti nagrinjama kai viena i preki, kuri galima pirkti ir parduoti. Taiau ji yra ypatingas gamybos veiksnys, nes neatsiejamas nuo mogaus ir tai suteikia jam, kaip prekei, specifini skirtum. Skirtingai nuo su kitais gamybos veiksniais darbdavys negali piktnaudiauti versdamas samdomus darbuotojus atlikti sveikatai pavojingus darbus. Nepageidautinos ir jo asmenins pairos (pvz. lyt, rasines grupes ir pan.). Taiau darbo rinka veikia kaip taip pat, kaip ir kiti gamybos veiksniai. Darbo rinka, kaip ir kiti gamybos veiksniai, gali bti tobulos ir netobulos konkurencijos. Tobulos konkurencijos darbo rinka Tobulos konkurencijos darbo rinka grindiama tokiomis prielaidomis: 1. rinkoje yra pakankamai daug darbo paslaug pirkj (darbdavi) ir pardavj (samdom darbuotoj), kad n vienas i j neturi rinkos galios paveikti darbo umokesio lyg;

2. darbas yra standartizuota prek. Visi darbuotojai yra vienodai kvalifikuoti (produktyvs); 3. samdomi darbuotojai yra mobils. Nra joki klii pakeisti vien darbo viet ar profesij kit. Darbuotojai ir darbdaviai informuoti apie darbo snaudas ir rezultatus. Rinkoje darbo paklausa formuojasi priklausomai nuo technologikai apibrto darbo kiekio, reikalingo monms, kad atlikt usakymus, ir nuo darbo umokesio lygio. Firma samdo darbuotoj tiek, kad jos ribin nauda (pajam padidjimas pasamdius kiekvien papildom darbuotoj, kitaip sakant, ribinio produkto vert) susilygint su jos ribiniais katais (darbuotojo darbo umokesiu). Jeigu vis gamybos veiksni ir produkcijos realizavimo rinkos yra tobulos konkurencijos, tai mon samdo, nuomoja bei perka kiekvieno gamybos veiksnio tiek, kad jos ribinio produkto vert susilygint su to veiksnio kaina. Darbo paklausa gali keistis dl dviej veiksni: kai darbas tampa produktyvesnis; kai pasikeiia firmos produkcijos kaina (jai pakilus padidja ir paklausa). Siekimas ir galjimas dirbti tam tikr laik, esant vairiems darbo umokesio lygiams vadinamas darbo pasila. Kuo tam tikros profesijos darbuotoj darbo umokestis didesnis, tuo daugiau moni link dirbti pagal t profesij. Darbo paklausa ir pasila lemia darbo kain (Pv), t.y. umokest. Pusiausvyros darbo umokestis yra toks, kuris tam tikru laiko momentu utikrina silomo ir pageidaujamo darbo kiekio vienyb, t.y. pusiausvyros slygomis visi norintys dirbti turi darb ir nra tui ekonomikai efektyvi darbo viet. Pusiausvyr rodo darbo pasilos ir paklausos kreivi susikirtimo takas E (r. paveiksl).

Darbo rinkos pusiausvyra Netobulos konkurencijos darbo rinka. iuolaikinei darbo rinkai budinga netobula konkurencija. Taiau tai reikia uimtumo ir darbo umokesio sumajim bei neefektyv darbo itekli paskirstym. Darbdavys iuo atveju danai turi galimybi mainti darbo umokest emiau pusiausvyros lygio. Nordami atsverti darbdavi rinkos gali ir apginti savo interesus, samdomi darbuotojai vienijasi darbo sjungas, kurios organizuojamos arba kaip profesins, arba kaip akins sjungos. Profesins sjungos vienija tos paios arba giminingos profesijos darbuotojus, kurie gali dirbti vairiose monse, kio akose ar regionuose. akines sjungas jungiami skirting profesij darbuotojai, bet dirbantys toje paioje akoje. Darbo rinkoje neretai susidaro abipus monopolija, t.y. bna monopolizuota tiek darbo pasila, tiek ir paklausa. Tokiu atveju prieingi darbuotoj ir darbdavi interesai paprastai derinami kolektyvinmis derybomis. Profsjungos, kaip darbuotoj atstovai, ir darbdavi atstovai derasi dl darbo umokesio dydio, darbo viet isaugojimo, samdos ir darbo bei kt. slyg. Derybos ne visada bna lengvos. Neretai tenka kreiptis nealik treij pus tarpininkus ar arbitra. Kratutins konflikt sprendimo priemon streikas ar lokautas. Streikas kai darbas nutraukiamas darbo sjungos sprendimu siekiant paspausti darbdavius. Lokautas - kai darbas nutraukiamas darbdavio sprendimu. Taiau tai abiem alim brangiai kainuojanios priemons. Darbo sjungos kolektyvinse derybose paprastai siekia dviej tiksl: garantuot darbo viet ir dideli atlyginim. Rinkos ekonomikoje ie du reikalavimai ne visada suderinami. Todl tenka rinktis vien i j arba mokti didelius atlyginimus darbuotojams, arba isaugoti darbo vietas. Danai prioritetas suteikiamas antram variantui. Lietuvoje principinius klausimus sprendia Lietuvos Respublikos trial taryba, kuri eina Vyriausybs, darbdavi ir profsjungos atstovai. Kai rinkoje yra vienas darbo jgos pirkjas, tokia rinka vadinama monopsonija, o kai keli pirkjai oligopsonija. Daniausiai bna oligopsonijos. Darbo umokesio formos ir jo diferenciacija. Darbas rinkoje gyja savo kain. Tai darbo umokestis. Ekonomikos teorijoje darbo umokesiu laikomas mokestis u tam tikros apimties darbo paslaug. Jis gali bti ireikiamas kaip nominalus (pinig suma u darbo valand, savait, mnes ar pan.) ir realus (preki ir paslaug kiekis, kur galima sigyti u nominal darbo umokest). inomos dvi darbo umokesio sistemos laikin ir vienetin. Laikinis darbo umokestis mokamas u nustatytos trukms darb. Ji naudojama tada, kai sunku arba nemanoma imatuoti darbo kiekio ir kokybs (pvz.,

teisininko). Vienetinis darbo umokestis mokamas u pagamint produkcijos kiek. Ji taikoma ten, kur individualus darbo rezultatas gali bti nesunkiai ir greitai imatuotas. Darbo umokesio lyg turt lemti tik ribinis jo produktyvumas. Taiau realiai darbo umokestis skirtingas tiek vairiose kio akose, tiek ir paioje akoje, skirtingose monse ar regionuose. skirtum lemia vairs veiksniai, kuriuos galima suskirstyti rinkos ir ne rinkos. Rinkos veiksniams priskirtini: darbo paklausos ar pasilos pasikeitimas; monopolin ar monopsonin darbo rinkos subjekt galia; monopolin ar oligopolin moni galia produkt rinkoje; Ne rinkos veiksniai: darbuotoj kvalifikacija; darbo slygos; atsakomyb; darbuotojo individualios savybs; darbo apimtis ir intensyvumas; mogikasis kapitalas (isilavinimas).

Skolinamojo kapitalo rinkos ypatybs. Palkanos

Kapitalas, priklausomai nuo jo formos, teikia skirtingas pajamas: skolinamojo (piniginio) kapitalo savininkai gauna palkanas, realaus (fizinio) peln, nominaliojo (vertybini popieri ) palkanas (u obligacijas) ar peln dividend pavidalu (u akcijas). Taiau abiej nominaliojo kapitalo ri pajamas (palkanas ir dividendus) sukuria fizinis kapitalas, t.y. jo produktyvumas. Ypating reikm turi piniginis kapitalas, nes u j galima sigyti ir realj, ir nominalj kapital, taip pat ir kitus gamybos veiksnius. Pagrindin skolinamojo kapitalo dalis naudojama investicijoms, kurios lemia kio pltr. Kai kuriems kio subjektams gali susidaryti nenaudojam pinigini l perteklius, kuriuos jie link skolinti, tuo tarpu kitiems j trksta ir jie link skolintis. Tik skolinami pinigai tampa kapitalu, nes jie teikia savininkui papildomas pajamas. Taigi palkanas galima traktuoti kaip pinig skolinimo kain. Kapitalas skolinamas finans rinkose dviem pagrindiniais bdais: skolinant grynuosius pinigus paskol forma arba perkant kreditinius vertybinius popierius obligacijas. Taigi skolinamasis kapitalas cirkuliuoja dviej tip rinkose paskol ir vertybini popieri. Paskol rinkoje paskol teikimo funkcijas atlieka finansiniai tarpininkai bankai. Jie mobilizuoja laisvas pinigines las indli sskaitas, u kurias indlininkams mokamos palkanos, ir skolina ias las investuotojams imdami i j tam tikro dydio (jau didesnes) palkanas. Palkan dyd paskol rinkoje nustato skolinamojo kapitalo (paskol) pasilos ir paklausos sveika. Obligacijos perkamos ir parduodamos vertybini popieri rinkoje paprastai per finansinius tarpininkus finans maklerio mones arba specializuotus komercini bank skyrius. Obligacij paklaus formuoja skolinamojo kapitalo savininkai (kreditoriai), pasireng pirkti atitinkam obligacij skaii atsivelgdami obligacij palkan dyd. Obligacij pasil nustato mons emitentai bei kiti subjektai obligacij turtojai. Vertybini popieri rink sudaro pirmin ir antrin vertybini popieri rinkos. Pirmoje rinkoje obligacijas parduoda j emitentas tiesiogiai arba per tarpininkus. Tai naujai ileidiam obligacij rinka ir pasil joje nustato obligacij leidjai, kurie siekia parduoti savo ileistas obligacijas nominalija kaina atitinkamai reguliuodami obligacij emisij. Antrinje vertybini popieri rinkoje, kurioje vyksta pagrindin vertybini popieri apyvarta, prekiaujama anksiau ileistomis obligacijomis, o j pasil sudaro visos anksiau ileistos obligacijos. ioje rinkoje, kuri yra daugiau spekuliacinio pobdio, keiiasi tik obligacij savininkai, o pinigai, gauti pardavus obligacijas, nebtinai panaudojami investicijoms. Pirkjai noriau ir drsiau perka naujas obligacijas pirminje rinkoje, nes bet kada gals jas parduoti antrinje. Lietuvos nacionalinje vertybini popieri biroje didiausi apyvartos dal sudaro moni akcijos ir Vyriausybs vertybiniai popieriai. Palkan normos dyd skolinamojo kapitalo rinkoje veikia skolinimo trukm, paskolos dydis, monopolins galios gijimas skolinamojo kapitalo rinkoje ir, svarbiausia, paskolos rizika. Stambi ir finansikai stipri mon gali pasiskolinti l u nedideles palkanas, nes paskola maai rizikinga, o finansikai nestabili jau u didesnes, nes reiks skolintojams kompensuoti rizik, susijusi su galimu paskolos negrinimu. Maiausia palkan norma, mokama u maiausiai rizikingas paskolas, vadinama bazine palkan norma.

ems ir natrali itekli rink ypatybs. Renta em kaip gamybos veiksnys, apimantis ir natralius iteklius (naudingas ikasenas, mikus, vandenis ir kt.) turi savo ypatum. Ji yra gamtos produktas, neatsiejamas nuo geografins vietos, negali bti perkelta kit viet kaip darbas ar kapitalas, sukurta gamybos bdu, kaip kapitalas. Kiekvienas ems sklypas yra unikalus dviem poiriais produktyvumu ir geografine padtimi.

ems teikiamos pajamos jos savininkui vadinamos renta. Jeigu pajamos, gautos naudojant ems sklyp, virija jam naudoti reikiam kit gamybos veiksni snaud kain, tai sakoma, kad is sklypas teikia ems rent. Taigi ems renta tai pajamos, virijanios katus, btinus ems sklypui naudoti pagal jo paskirt. ems renta yra atskiras ekonomins rentos atvejis. Ekonomin rent gali gauti bet koks gamybos veiksnys, kurio pasila yra absoliuiai elastinga. em, kaip gamybos veiksnys gali bti perkama ir parduodama ems rinkoje. Taiau paprastai ems savininkai turim em nuomoja. U derlingesn ems sklyp imama didesn nuomos kaina negu u maiau derling. ems sklypo nuomos kain nustato jos renta. iuo atveju ems renta gali bti apibrta kaip mokestis u ems arba kit gamtos itekli, kuri pasila yra grietai ribota, naudojim. Rentos dyd nustato nuomojam ems sklyp pasila ir paklausa. Rentos dyd lemia tik nuomojamos ems paklausa, kuri yra ivestin ems produkt paklausos atvilgiu. Jei ems kio produkt paklausa didja, didja ir jo kaina. Tuo paiu didja renta. Didesn renta derlingesni sklyp ir sklyp esani patogesnje geografinje padtyje. Todl ems sklypai, turintys panai savybi, jungiami atskiras grupes. Kiekvieno taip diferencijuoto sklypo renta vadinama diferencine renta. Ekonomin rent gali gauti bet kuris gamybos veiksnys, turintis ypatingas savybes. Darbuotojai vienas nuo kito gali skirtis ne tik isilavinimu ar kvalifikacija, bet ir specifiniai sugebjimais (gabumais, talentu). Kaip kompensacij u ypatingus sugebjimus jie gauna papildomas pajamas, vadinamas gabum renta. Tai ypa akivaizdu mene , sporte. Taigi ekonomin renta gali bti apibrta ir taip: ekonomin renta tai bet kuriam gamybos veiksniui atitenkanios papildomos pajamos u jo ypatingas savybes, virijanias jo alternatyviuosius katus. 6 tema. PAJAM NELYGYB IR KITOS RINKOS PROBLEMOS

Pajam nelygyb, jos prieastys ir matavimas

Pajam dydis priklauso nuo to, kiek ir koki gamybos veiksni turi kiekvienas kio subjektas, koks atskiro individo mogikasis kapitalas arba kiek finansinio turto jis paveldjo ar gijo. Tos gyventoj grups, kurios neturi gamybos veiksni arba turi j labai maai, rinkos slygomis beveik neturi joki galimybi pagerinti savo padt. Todl vyriausyb turt pajamas perskirstyti ir taip mainti gyvenimo lygio skirtumus bei remti maas pajamas gaunanius visuomens narius. Pajam nelygyb lemia daugelis veiksni, kuriuos galima suskirstyti 3 grupes: a) turtin nelygyb; b) skirtingi darbo rezultatai; c) kiti veiksniai. Turtin nelygyb bene svarbiausias pajam nelygyb lemiantis veiksnys. Turtas gali bti paveldimas, udirbtas skmingoje veikloje, laims ar atsitiktinum rezultatas. Praturtjama loterijoje ar pan. Pati ekonomin sistema paprastai padeda apsaugoti ir gausinti didel turt. Pajam nelygyb lemia ir nevienodi individ sugebjimai, j isilavinimas, kvalifikacija, skirtinga darbo trukm, intensyvumas, nevienodos darbo slygos. ia priskirtinas ir mogikasis kapitalas, teikiantis dideles pajamas rentos pavidalu u iskirtinius sugebjimus. Pajam dydiui takos turi ir eimos kilm, asmeniniai ryiai, politin taka, diskriminacija, gyta monopolin galia darbo rinkoje. Pajam nelygyb matuojama vairiais statistiniais metodais ir rodikliais Pajam paskirstym grafikai galima pavaizduoti Lorenco kreivje (r. paveiksl). Horizontalioje ayje paymima procentin gyventoj dalis pajam didjimo tvarka, o vertikalioje procentin j pajam dalis bendrose pajamose. Lorenco kreiv (1) rodo atitinkamos dalies maiausias pajamas gaunani gyventoj pajam dal bendrose alies pajamose. striain (2) yra absoliuios lygybs ties. Absoliuti pajam lygyb reikia, jog visi alies gyventojai gauna vienodas pajamas, t.y. 20 proc. gyventoj priklauso 20 proc. alies pajam., 40 proc. gyventoj 40 proc. pajam. Kuo Lorenco kreiv labiau nutolusi nuo absoliuios lygybs tiess, tuo didesni pajam skirtumai. iuos skirtumus skaiiais vertina Dini koeficientas, lygus ploto S, esanio tarp absoliuios lygybs tiess ir Lorenco kreivs, ir trikampio, apriboto absoliuios lygybs tiese, ploto S1 santykiu. Kuo didesn pajam nelygyb, tuo didesnis Dini koeficientas, Kurio reikm gali kisti nuo 0 (esant absoliuiai lygybei) iki 1 ( kai visos pajamos atitenka 1 asmeniui).

Lorenco kreiv (1) ir absoliuios lygybs ties (2) Iekant pajam paskirstymo teisingumo kriterijaus, kyla santykio tarp lygybs ir teisingumo bei teisingumo ir efektyvumo problem. Vargu ar teisingumas ir lygyb, kuri suprantama kaip lygiavinis pajam paskirstymas (vis pajamos vienodos), yra tapaios svokos. Daugiau ir geriau dirbantis turt ir daugiau gauti pajam. Be to, toks pajam paskirstymas, kur lemia rinkos principai, varg ar teisingas. Jis tvirtina ir didina esam turtin ir pajam nelygyb. Taigi nei rinkos, nei lygiaviniai principai negali bti pakankami teisingo pajam paskirstymo kriterijai. Matyt, reikia derinti lygybs ir efektyvumo principus toleruojant tam tikru mastu pajam skirtumus.

Skurdas ir j mainanios priemons

Pajam ir turtins nelygybs padarinys yra neturtas ir kratutin jo forma skurdas. Skurstama tada, kai gaunam pajam neutenka btiniausioms reikmms patenkinti. Skurdo mastui apibrti naudojama skurdo ribos svoka. Absoliuti skurdo riba tai toks pajam dydis, tenkantis vienam eimos nariui, kuris leidia patenkinti tik btiniausius poreikius. emiau ios ribos prasideda fizinis ir socialinis degradavimas. Santykin skurdo riba tai toks pajam dydis, tenkantis vienam eimos nariui, kuris yra daug maesnis u vidutines alies pajamas. Ji gali bti nustatyta procentiniu dydiu nuo alies pajam vidurkio. Todl jos dydis priklauso nuo alies gyvenimo lygio. Absoliuti skurdo riba apskaiiuojama pagal minimal vartojimo krepel, atitinkant alies vartojimo lyg. Remiantis ja statymais nustatomas minimalus gyvenimo lygis MGL, kuris yra oficialioji skurdo riba. Pastaroji paprastai bna maesn negu absoliuti skurdo riba. Lietuvoje 2005 m. MGL siek 125 litus. Skurdo problema yra viena i svarbiausi valstybs socialini problem. Yra 2 pagrindiniai jos sprendimo bdai: 1. perskirstyti pajamas per valstybs biudet naudojant mokesi sistem; 2. teikti neatlyginamas valstybs imokas skurstanioms eimoms (transferiniai mokjimai). Daugelyje ali plaiai gyvendinamos paramos eimai programos: paalpos ir imokos susijusios su vaik gimimu ir prieira, ikimokyklinio aukljimo ilaid kompensavimas ir kt. Socialiai remtiniems asmenims taikomos transporto, medicinos, komunalini ir kt. paslaug lengvatos. Kuriamos naujos darbo vietos, teikiamos bedarbio paalpos, perkvalifikavimo kursai rengiami ir t.t.

Rinkos ribotumas ir j lemiantys veiksniai

Nors rinka, pagrsta konkurenciniu mechanizmu, yra efektyvi kininkavimo forma, taiau ji turi nemaai trkum. Rinkos mechanizmo ribotum lemia daugelis veiksni. 1. Rinkos polinkis monopolizacij. moni siekis gyti didesn rinkos gali daugelyje kio ak veda monopolij arba oligopolij susidarym. O tai panaikina arba apriboja konkurencij ir rinka praranda savo pagrindin pranaum efektyvum. 2. Netobulas itekli paskirstymas tarp dabarties ir ateities. Rinka (jei yra konkurencin) gerai paskirsto iteklius ir nustato efektyvi gamybos apimt tik esamu momentu. Taiau ji negali numatyti, kokios naujos preks ir paslaugos ar gamybos itekliai atsiras ateityje, kaip pasikeis vartotoj poreikiai ir pan. Dl to rinka negali traukti i veiksni itekli paskirstymo proces. Taigi rinka gali nustatyti efektyvi pusiausvyr tik esamu momentu. 3. Informacijos stygius ir asimetrikumas. Viena i tobulos konkurencijos prielaid pilna informacija apie preki kiek rinkoje, j ypatybes, kainas ir pan. Taiau tikrovje tiek vartotojas, tiek gamintojas vargu ar gali turti vis informacij. Pavyzdi labai daug: tai ir vaistai, apie kuri alutin poveik vartotojas neino, ir

gamyba, kelianti pavoj ne tik jos darbuotoj, bet ir aplinkini gyventoj sveikatai bei gyvybei, ir maisto produkt kokyb. Vieni rinkos subjektai visada turi daugiau informacijos negu kiti. Gamintojas visada geriau negu vartotojai ino, kokia jo gaminam preki kokyb. Todl valstyb turt aktyviau dalyvauti visuomens informavimo procese, nustatydama ir reguliuodama sveikatos, patikimumo bei kokybs standartus. 4. alutinis poveikis (iors efektai). Vartotoj ir ypa gamintoj privaiai veiklai bdingas nepageidaujamas alutinis poveikis, kur junta ir asmenys, nedalyvaujantys ioje veikloje. Tai aplinkos tara, triukmas, transporto kamiai. Rinkos poiriu oras ir ups niekam nepriklauso. Jei valstyb nenustatyt apribojim, tai gamintojai aplink paverst atliek krva. Rinka neturi joki priemoni, skatinani ivengti nepageidaujamo poveikio. Dl alutinio poveikio rinka skatina neefektyvi gamybos apimt ir kartu neefektyv itekli paskirstym. 5. Visuomenini preki gamybos ypatybs. Rinka yra veiksminga, jei prek teikia naud tik j sigijusiam vartotojui. Taiau visuomenini preki gamybos rinka nereguliuoja arba reguliuoja labai blogai. Visuomenins preks tai tokios preks, kuriomis vienu metu gali naudotis daug asmen ir dl to j naudingumas kiekvienam vartotojui nesumaja. Be to jomis gali naudotis ir tie, kurie u jas sumokjo, ir kurie nemokjo. Tai pvz., jros vyturys, utvanka, sauganti laukus nuo potvynio, keliai, gatvs ir pan., t.y. visa tai, kas sudaro ekonomikos infrastruktr. Prie visuomenini preki priskirtina ir gamtos (nykstani augal ir gyvn ri) apsauga, vietimas, sveikatos apsauga, alies gynyba. Visuomenini preki gamyba labai brangi ir niekas nenori j gaminti, todl j turi organizuoti tik valstyb ir teikti valstybins institucijos. Valstyb turi sprsti, kiek visuomenini preki reikia pateikti ir koks j kiekis yra efektyvus visuomenei. 6. Neveiksmingas socialini problem sprendimas. Kaip jau matme, rinka ne tik nesprendia, bet dar ir padidina socialines problemas. Pajam ir turtin nelygyb skatina ne tik monopolin ar oligopolin rinka, bet ir tobulos konkurencijos rinka. Pvz., turintis nemaas finansines pajamas gali didinti savo mogikj kapital ar skmingai pltoti versl ir usitikrinti vis didjanias pajams. Tuo tarpu viso to neturintis nekvalifikuotas individas yra pasmerktas skursti. Rinka visada veikia turtingj naudai. Nagrinjant rinkos situacijas, galima rasti labai daug rinkos ribotumo ir konkurencijos netobulumo pavyzdi: kain nelankstumas danai trukdo formuotis pusiausvyrai konkurencinje rinkoje; darbuotoj diskriminacija lemia skirtingus atlyginimus dirbantiems t pat darb; monopolija ir oligopolija maina produkcijos apimtis, siekdama didinti kainas ir gauti papildom peln, o vyriausybs veikla, nustatant minimalias ar maksimalias kainas, gali didinti nedarb arba mainti kredito gavimo galimybes. Objektyviai vertindami konkurencins rinkos santyki privalumus ir trkumus, ekonomistai pritaria tam, kad valstyb turi atlikti tam tikr vaidmen ekonomikoje arba papildydama rinkos santykius valstybinio reguliavimo elementais, arba ne rinkos metodais sprsdama tuos klausimus, kuri rinka efektyviai sprsti negali. Todl kaip atsakas rinkos ribotum ir netobulum yra valstybinis rinkos reguliavimas ir jos dalyvavimas kinje veikloje.

Vyriausybs vaidmuo ekonomikoje

iuolaikinje mirioje ekonomikoje vyriausyb atlieka keturias pagrindines funkcijas: a. nustato teisinius rinkos ekonomikos funkcionavimo pagrindus; b. rengia ir gyvendina makroekonomin stabilizacijos politik; c. takoja itekli paskirstym, siekdama didesnio ekonominio efektyvumo; d. rengia gyventoj pajam, kurias lemia rinkos santykiai, perskirstymo programas. Trumpai aptarsime kiekvien j. 1. Teisiniai rinkos ekonomikos funkcionavimo pagrindai. Vyriausyb statymai, nutarimais formuoja taisykles, pagal kurias nam kiai, verslas, taip pat ir pati vyriausyb dalyvauja ekonominje veikloje, grindia savo tarpusavio santykius. Tokios taisykls yra, pirmiausia, nuosavybs teiss, verslo moni statymai, darbuotoj ir darbdavi santyki reglamentavimas, taip pat vairiausi statai, apibriantys rinkos dalyvi teises ir pareigas. ios ir daugyb kit taisykli, tarpusavio saitais susiet vien sistem, ir sudaro teisin ekonomikos funkcionavimo pagrind. 2. Makroekonomin stabilizacija. ia funkcija vyriausyb bando suvelninti ekonominio augimo ciklikum, imdamasi priemoni ivengti ilgalaikiam nedarbui, ekonominei stagnacijai, auktam infliacijos lygiui. Pagrindin i priemoni yra monetarin ir fiskalin politika. Leisdama apyvart pinigus, numatydama kreditavimo politik, vyriausyb stengiasi skatinti uimtum, gamybos augim ir kain stabilum. Fiskalins politikos dka veikiamos gamybos apimtys, itekli panaudojimas vairi produkt gamybai. 3. Itekli paskirstymas. Vien rinka dl savo ribotumo nra pajgi paskirstyti iteklius efektyviausiu bdu. ia prasme vyriausybs vaidmuo yra ypatingai svarbus, aprpinant vartotojus visuomeninmis prekmis (grybmis), kuri rinka pateikt per maai ar visai nepateikt, o taip pat ekonominmis ir

4.

administracinmis priemonmis ribojant arba skatinant grybi su neigiamais ar teigiamais iors efektais gamyb ar vartojim, ukertant keli gamtos terimui ir pan. Vyriausyb taip pat gali priimti statymus, draudianius diskriminacij darbo rinkoje, ribojanius moni monopolin gali, draudianius susitarimus tarp oligopolij, arba net iskaidyti stambias firmas kelias dalis. Pajam perskirstymas. Kaip inia, pirminis pajam paskirstymas negali utikrinti bent minimalaus gyvenimo lygio visiems visuomens nariams. Todl vyriausyb atlieka pajam perskirstymo funkcij ir rpinasi, kad vaikai nebadaut dl neskmingai susiklosiusios tv ekonomins padties, kad mons, prarad darbingum dl sveikatos ar amiaus, gaut bent minimalias pajamas, kad nepasiturintys nebt palikti be medicinos prieiros ir t.t., t.y. stengiasi, kad visi visuomens nariai galt tenkinti esminius poreikius maistui, bstui, sveikatos apsaugai, vietimui. Tai ji gali atlikti vairiomis socialinmis programomis (socialinio draudimo, nemokam ar i dalies mokam paslaug), bei progresyvine mokesi politika.

Stengdamasi gyvendinti ekonomins politikos tikslus, valstyb statymais ar netiesioginio ekonominio reguliavimo priemonmis stengiasi skatinti vienoki ar kitoki ekonomin veikl, kreipti j visuomens tiksl realizavimo linkme. Galima iskirti tris pagrindines vyriausybs poveikio ekonomikai kryptis: a) vyriausybs ilaidos tam tikr preki ir paslaug, skirt bendriems visuomens nari poreikiams tenkinti, pirkimas kartu su transferiniais (paalpos) mokjimais, kuriais stengiamasi remti maas pajamas gaunanius visuomens narius; b) mokesiai, kurie vienaip maina privai grybi vartojim (pvz., automobiliai ar restoran paslaugos), taiau sudaro slygas vartoti visuomenines grybes (alies apsauga, policija, oro utertumo kontrol); c) reguliavimas arba kontrol, kai statymais yra skatinama arba draudiama kokia nors ekonomin veikla. Kadangi vyriausyb negali tiesiog nurodyti gamintojams, k ir kaip gaminti, o vartotojams kiek pinig ileisti savo dabartiniams poreikiams tenkinti, o kiek sutaupyti ateiiai, savo ekonominiams tikslams gyvendinti ji ir naudoja aukiau nurodytas priemones.

MAKROEKONOMIKA
7 tema. NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO MATAVIMAS

Bendras nacionalinis produktas (BNP) apibdina bendr alies kio veiklos rezultat. Pastarj rodo vartojimo reikmen ir gamybos veiksni rinkoje parduot preki bei paslaug suma. Tai pagrindinis nacionalinio produkto (visos pagamintos produkcijos) rodiklis. Jis gali bti skaiiuojamas trimis metodais: - gamybos metodu, - ilaid metodu, - pajam metodu. BNP kaip baigtini preki ir paslaug srautas (Gamybos metodas). Pagal metod BNP yra vis baigtini preki ir paslaug, pagamint per tam tikr laikotarp (paprastai per metus),pinigini veri suma. Taigi BNP apima toli grau ne visas prekes ir paslaugas, kurias pardav tais metais rinkoje gamintojai. BNP eina tik: 1. Btent tais metais pagaminta produkcija, 2. Vien tik baigtini preki ir paslaug vert, t.y. be tarpinio produkto (iskyrus investicines prekes, skirtas gamybini fond prieaugiui). Baigtin prek ar paslauga - tai ta, kuri pasiekia savo galutin vartotoj, t.y., kuri nra vartojama kaip snaudos kitai prekei ar paslaugai gaminti. Tarpinis produktas - preks ar paslaugos, firm naudojamos kaip itekliai kit preki ar paslaug gamyboje. 3. Baigtins preks ir paslaugos, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui be pirkimopardavimo operacij ( pvz., vietimo, policijos, gaisrinink, ginkluotj pajg ir kt. paslaugos). J apimtis apskaiiuojama pagal t paslaug katus. 4. Tik oficialiai atliekamos rinkos operacijos.

Bendrojo nacionalinio produkto samprata ir apskaiiavimo metodai

 BNP neeina finansins transakcijos-vertybini popieri pirkimas ir pardavimas. Neeina ir nelegals sandriai, elins ekonomikos procesai. BNP kaip visumini ilaid element suma (Ilaid metodas). BNP skaiiuojant iuo metodu sudedamos visos ilaidos baigtinms prekms ir paslaugoms pirkti. Baigtins produkcijos visumines ilaidas sudaro keturios ilaid grups: - privatus vartojimas, - investicijos, - vyriausybs pirkimai, - grynasis eksportas. Nacionalinje sskaityboje visi ekonominiai vienetai, atliekantys kines operacijas (transakcijas), skirstomi keturis sektorius: -nam kis (apima gyventojus, eimas kaip vartotojus, nekomercines organizacijas , profsjungos, labdaros ir pan.), - mons ( eina mons, organizacijos, staigos, veikianios komercijos pagrindais), - vyriausyb ( tai visi valstybs valdymo aparato elementai - administracija, teismai, policija, ginkluotosios pajgos, taip pat mokslo, kultros, vietimo, sveikatos apsaugos staigos, jei jos ilaikomos valstybs lomis), - usienio ali subjektai. Vadinasi, nacionalinje sskaityboje bet kurios preks ar paslaugos vartojimo pobdis ireikiamas per jos naudotojus. Vartojimas (C). Privaios negamybinio vartojimo ilaidos apima visas ilaidas, kurias padaro nam kis (individas ar eima) bei nekomercins staigos, perkant prekes ir paslaugas (iskyrus gyventoj ilaidas gyvenamajam namui ar butui pirkti - tai priskiriama investicijoms). Investicijos (I). Tai ilaidos pagrindiniams fondams (gamybiniams pastatams, mainoms, rengimams), gyvenamiesiems namams ir papildomoms preki ir aliav atsargoms pirkti. Visa investicij suma vadinama bendrosiomis investicijomis . Jas sudaro dvi dalys: atstatymo investicijos , skirtos susidvjusioms darbo priemonms atstatyti, ir grynosios investicijos, skiriamos naujoms, papildomoms darbo priemonms sigyti. Atstatymo investicijos daromos amortizacini atskaitym sskaita ir utikrina pagrindinio kapitalo isaugojim, grynosios investicijos - j ipleia. Visa investicij suma eina BNP, nes visos investicins preks yra einamj met gamybos produkcija. Vyriausybs ilaidos (G). Jos apima: 1)valstybini staig bei organizacij ilaidas vartojimo preks ir paslaugoms pirkti, 2) investicines ilaidas ( keliams tiesti, mokykloms statyti ir t.t.). I vyriausybini ilaid, apskaitom kaip BNP dalis, turi bti eliminuoti neatlygintini (transferiniai) imokjimai, nes jie nepadidina nacionalinio produkto. Grynasis eksportas (X-M). BNP yra tautos kio visuminio produkto iraika. Vadinasi , tai, kas einamaisiais metais buvo veta i usienio (importuota) ir panaudota privaiam vartojimui, investicijoms ar vyriausybs programoms vykdyti, turt bti iskaiiuota i BNP rodiklio. Kita vertus, bet kuri alyje pagaminta ir usienio subjektams parduota produkcija nepatenka nei vien toje alyje padaryt ilaid grup. Tai reikia, kad eksporto apimtis turi bti pridta prie ilaid metodu apskaiiuoto BNP. Todl apskaiiuojamas grynasis eksportas (eksporto (X) ir importo (M) skirtumas) ir pridedamas prie BNP. Sudj mintas keturias ilaid grupes, gauname bendrsias nacionalines ilaidas. BNP , apskaiiuotas ilaid sumavimo bdu, bus toks: BNP = C + I + G + ( X M ) BNP kaip visumini pajam element suma (Pajam metodas). iuo bdu BNP apskaiiuojamas sudedant visas pajamas, kurias gauna vis gamybos veiksni savininkai u savo paslaugas, bei pridedant amortizacinius atskaitymus ir netiesioginius verslo mokesius. Pajamos susideda i keturi pagrindini element: atlyginim, nuomos mokesio (rentos), palkan ir pelno. Atlyginimai. i grup eina darbuotoj darbo umokestis ir firm savinink naai privaius ir valstybinius draudimo, medicininio aptarnavimo, nedarbo ir kitus fondus, kurie galiausiai imokami darbuotojams. Nuomos mokestis ( renta). Tai ems ir kito nekilnojamo turto nuosavybs pajamos. ia skaitoma ir nuosav nam , but tariama nuoma patiems sau.

Palkanos. Tai pajamos gautos u paskolintus pinigus. Jas gauna bank indlininkai, firm obligacij savininkai, vyriausyb. Akcij savininkam imokami dividendai. Pelnas - individuali, partnerini firm ir akcini bendrovi grynosios pajamos, liekanios padengus gamybos katus. Amortizacija. Dalis baigtini produkt verts gyja amortizacijos form, t.y. pasireikia kaip kapitalo vartojimo atskaitymai. Jie atspindi per metus suvartoto kapitalo (darbo priemoni) vert. Jos nepriskiriamos prie pajam, nes yra reinvestuojamos gamyb, isaugant pradin darbo priemoni gamybin pajgum. Netiesioginiai verslo mokesiai. Tai pridtins verts, akcizo, turto, licencij, muit mokesiai. Jie nustatomi ne paiai firmai, o jos gaminamai produkcijai, todl vadinami netiesioginiais mokesiais. Firma iuos mokesius traukia gamybos katus, todl j dydiu padidja preks kaina. Taigi,BNP apskaiiuotas pajam metodu, yra per metus gaut atlyginim, rentos, palkan, pelno, kapitalo amortizacijos ir netiesiogini mokesi suma. BNP rodo metin gamybos rezultat ir leidia sprsti dvi tarpusavyje susijusias problemas: 1. Nustatyti ekonomikos bkl (gamyba smunka ar kyla ir kokiu tempu) ir atskleisti daugel ryi tarp gamybos ir nedarbo, kain lygio, pajam ir t.t. 2. vertinti ekonomins politikos efektyvum. Sprendiant ias dvi problemas reikia atsivelgti vien labai svarbi aplinkyb BNP apimiai turi takos ne tik gamybos kiekis ir struktra, bet ir kain lygio svyravimai. Nordami palyginti vairi met BNP apimties kitim, turime atsivelgti kain poveik. Tam tikslui apskaiiuojamas ne tik nominalusis, bet ir realusis BNP. Nominalusis BNP - vis baigtini preki ir paslaug, pagamint per tam tikr laik, suma faktinmis ( einamosiomis) kainomis. Realusis BNP - vis baigtini preki ir paslaug, pagamint per tam tikr laik suma palyginamosiomis ( sugretinamomis, bazinio laikotarpio ) kainomis. Kain pasikeitimas nustatomas naudojant kain indeks. Kain indeksas yra santykis tarp preks (paslaugos) ar j grups verts faktinmis kainomis ir j verts sugretinamosiomis (bazinio laikotarpio) kainomis. Realusis BNP apskaiiuojamas naudojant special kain indeks, kuris vadinamas BNP defliatoriumi. is indeksas ireikia BNP sudarani preki ir paslaug kain kitim. Realusis BNP nustatomas nominaliojo BNP defliacijos bdu, t.y. nominalj BNP dalinant i BNP defliatoriaus . Pvz., 2002m. BNP buvo 23,8 mlrd.Lt , o 2003 m. - .31,1 mlrd. Lt. ; taigi padidjo 30,6 %. Jei tartume, kad BNP sudarani preki ir paslaug kainos per t laikotarp (2003m.) padidjo 8,4%, tai realiojo BNP augim 2003 m. lyginant su 2002 m. nustatysime taip: nominalusis BNP 2003 m. 31,1 realusis BNP (2003m.)= --------------------------------- =------------ = 28,69 BNP defliatorius 2003 m. 1,084 realusis BNP 2003m. 28,69 o BNP augimas =---------------------------------- . 100% = --------- . 100= 120,54% realusis BNP 2002m. 23,8 Taigi ms pavyzdyje realusis BNP 2003 m. sudar 28,69 mlrd. Lt ir lyginant su 2002 m. padidjo ne 30,6 %, o 20,54 %. Realusis BNP , pagamintas visiko uimtumo slygomis (t.y. esant natraliam nedarbo lygiui), vadinamas galimu arba potencialiuoju BNP. Kitu atveju realusis BNP yra maesnis u galim arba didesnis (kai uimtumas virija apibrt visiko uimtumo lyg). Jei, tarkime, natralus nedarbo lygis 5%, tai galimas BNP nustatomas normuot darbo valand per metus skaii dauginant i vidutinio vieno mogaus darbo naumo per valand ir i 0,95. Skirtumas tarp ios sandaugos ir faktinio BNP parodys, ko neteks visuomen per tuos metus, kai nedarbo lygis buvo didesnis u natralj.

Nominalusis, realusis ir potencialusis BNP

BNP nusako baigtini preki ir paslaug vert, kuri ireikia vis kurios nors alies piliei kins veiklos rezultatus. T.y. nusako, kokio dydio produktas priklauso tos alies pilieiams, skaitant ir pajamas, gautas i investicij usienyje, bei atskaitant usieniei toje alyje gautas pajamas. Jei apskaitoma toje alyje sukurt baigtini preki ir paslaug rinkos vert, ignoruojant usienyje gautas pajamas i investicij ir pridedant ioje alyje usienieiams priklausanias pajamas, gaunamas bendrasis vidinis (tvyninis) produktas. Greta BNP Lietuvos ekonomin bkl apibdina ir tokie rodikliai, kaip : - bendrasis vidinis produktas. Tai alies teritorijoje pagamint baigtini preki ir paslaug vert skaitant usienio gamybos veiksni sukurt vert ioje alyje, bet neskaitant investicines pajamas, gautas ios alies piliei usienyje. Skirtingai nuo BNP jis apskaitomas ne rinkos kainomis, bet gamybos veiksni katais, kuri suma nustatoma sudedant pridtin vert kiekvienoje alyje ar monje. - nacionalins pajamos. Tai suma pajam atitenkani visiems gamybos veiksniams. Jas sudaro darbo umokestis, renta, palkanos, pelnas. - grynasis nacionalinis produktas - tai vis preki ir paslaug, pagamint per metus, vert, ireikta rinkos kainomis, atmus amortizacij. Skirtum tarp grynojo nacionalinio produkto ir nacionalini pajam sudaro netiesioginiai mokesiai vyriausybei. - asmenins pajamos. Tai ta BNP dalis, kuri faktikai atitenka individams (bruto, t.y. iki sumokant asmenin pajam mokest). Mat dalis BNP neatitenka verslininkams ir netampa moni asmeninmis pajamomis. Tai: - dalis moni pelno, kuri renka vyriausybei kaip moni pajam (pelno) mokestis; - dalis moni pelno, kur jos pasilieka gamybos pltimo finansavimui. Tik dividendai tampa asmenini pajam dalimi; - mokesiai socialinio draudimo fond. Asmenins pajamos nesutampa su BNP ir dl transferini mokjim (bei l, gaunam i bendrovi socialini ir kultrini fond). Mat ir vyriausyb perveda las socialinio draudimo, pensij, nedarbo paalp fondus. Pastarieji pervedimai padidina asmenines pajamas, bet nedidina gamybos veiksni apimties. Todl jie ir neskaitomi nacionalines pajamas. Taigi asmenins pajamos apima asmenims (eimoms) atitekusi BNP dal, kaip j kins veiklos rezultat, bei gaunamus imokjimus i valstybs biudeto arba bendrovi l. - disponuojamosios pajamos (grynosios gyventoj asmenins pajamos). Bet kuris asmuo negauna rankas vis savo asmenini pajam. Vyriausyb dal j paima mokesi forma. Tai ne tik asmenini pajam mokestis, bet ir kai kurie kiti mokesiai, pvz., paveldto turto mokestis. Atskaiiavus visus mokesius, lieka grynosios gyventoj pajamos. iuos pinigus galima ileisti vartojimui, sumokti palkanas bei skolas arba taupyti. Vartotojai, planuodami kiek ir kaip ileisti turimas pajamas orientuojasi btent grynsias pajamas. 8 tema. EKONOMIKOS PUSIAUSVYRA Ekonomikos teorijoje svarbi reikm turi visumins paklausos ir visumins pasilos svokos. Ji atskleidia pirkj ir gamintoj visumos elges preki ir paslaug rinkose. Visumin paklausa (VD) - galutini preki ir paslaug, kurias vairs pirkjai (firmos, valstyb, privats asmenys) nori ir gali sigyti, esant tam tikram kain lygiui, suma. Kalbama ia ne apie vien kuri nors prek, kaip tai buvo mikroekonomikos kurse, bet apie visas prekes ir paslaugas, vis preki kain lyg bei j pokyt. Visumin paklausa ireikia ne faktines, o numanomas ilaidas ir gali bti apskaiiuojama kaip 4 dedamj suma: VD = C + I + G + (X - M); ia: VD - visumin paklausa, C - asmeninis (nam kio) vartojimas, t.y. vartojimo paklausa, I paklausos dydis atitinkantis bendrsias vidaus investicijas, G - paklausos dydis atitinkantis

Kiti nacionalinio produkto rodikliai

Visumin paklausa ir visumin pasila

vyriausybs vartojimo ilaidas, X-M - paklausos dydis atitinkantis preki ir paslaug grynj eksport. Keinsist teorijoje svarb vaidmen vaidina vyriausybs vartojimo ilaidos (G). J manymu ekonomikos nestabilumo altinis nestabili paklausa investicijoms. Situacijai itaisyti, Keinsas sil: majant investicij paklausai didinti vyriausybs ilaidas, o didjant investicij paklausai mainti vyriausybs ilaidas. Pagal J.Keins, nekriziniais laikais visumins paklausos kreiv leidiasi emyn ir dein. Tai yra visumins paklausos didjimas visiko uimtumo slygomis didins tik kainas. i pozicija sutapo su analogiku klasik poiriu.

Visumins paklausos kreiv Klasikai man, kad visuminei paklausai lemiamos takos turi bendrasis kain lygis alyje. Krentant bendram kain lygiui, visumins paklausos kiekis didja. Jeigu kain lygis emas, tai pirkjai u turimas pajamas gali sigyti daugiau ir vairesni preki. Ir atvirkiai, jei kain lygis auktas pirkjai gali nupirkti maiau preki ir paslaug. Vadinasi, priklausomyb tarp kain lygio ir BNP visumins paklausos yra atvirktin arba neigiama. Ir visumins paklausos kreiv yra slenkanti emyn. Kas lemia ry? Sakykime, kad visos kainos sumaja 50%. Tada u kiekvien pinigin vienet galima nupirkti daugiau: padidja pinig perkamoji galia (realus preki ir paslaug kiekis, kur galima sigyti u vien pinigin vienet). Suprat, kad u savo pinigus galima nupirkti daugiau preki, mons ir perka j daugiau. Taigi visumins paklausos kreiv leidiasi emyn ir dein. Klasikinje teorijoje pagrindinis dmesys skiriamas pinigams, kurie lemi visumin paklaus. ios krypties ekonomist nuomone, moni noras ir galjimas nusipirkti preki priklauso nuo turimo pinig kiekio ir pinig perkamosios galios. Nors visumin paklausa (VD) ireikiama ta paia formule kaip ir BNP apskaiiuojama ilaidmetodu, taiau savo esme jos skiriasi. Visumin paklaus VD ireikiamoje formulje visi dmenys tai ne konkrets, kaip BNP atveju, o kintami dydiai, priklausantys nuo bendrojo kain lygio ir ireikia ne faktines, o numanomas ilaidas. inoti tik pirkj elges rinkoje nepakanka. Pirkimo - pardavimo sandryje be pirkj dalyvauja ir pardavjai (gamintojai), todl btina inoti ir potenciali pardavj elges, t.y. kiek jie nori parduoti preki ir paslaug u tam tikras kainas. Tai sudaro visumin (bendrj) pasil. Visumin pasila (VS) - galutini preki ir paslaug, kurias vairs gamintojai gali ir nori parduoti, esant tam tikram kain lygiui, suma. Visuomenin pasila, kaip ir visuomenin paklausa rodo ne fiksuot pasilos dyd, o pasilos sraut. Ji priklauso nuo: teikiam rink preki ir paslaug kain, gamybos veiksni kain, gamybos technologinio lygio, darbo naumo ir kt. Kylant bendram kain lygiui, o kitiems veiksniams nekintant, visumin pasila didja. Kol gamyba pasiekia savo potencialj lyg, t.y. kol dirba ne visiku pajgumu, ilieka didelis nedarbas. Bet koks kain padidjimas sukelia spart gamybos augim. Didja gamybos veiksni paklausa, uimtumas, o tuo pai ir gamybos katai. Visumins pasilos didjimo rib nustato potencialiojo BNP dydis Yp.

Klasikin visumins pasilos kreiv Klasikins krypties ekonomistai tvirtino, kad esant potencialiam ar visiko uimtumo gamybos lygiui, visumins pasilos kreiv yra vertikali ties. Kodl? Tarkim, kad visos kainos (preki, paslaug ir darbo jgos) pakyla du kartus. Darbuotoj padtis lieka tokia pati kaip ir anksiau. Nors j nominalus darbo umokestis padidja du kartus, taiau tiek pat padidja ir kainos. Realusis darbo umokestis, preki ir paslaug kiekis, kur galima nupirkti u nominalj darbo umokest, nesikeiia. Todl darbuotoj noras dirbti ilieka toks pat. Verslininkai taip pat ilieka senoje padtyje: nepakinta gamybiniai pajgumai, nesikeiia santykis tarp gamybini ilaid ir kain, bei gaminam preki ir paslaug kiekis. Taigi, esant visiko uimtumo gamybos lygiui, padidinus ar sumainus vis gamybos veiksni kainas, pardavimui silom preki ir paslaug kiekis ilieka nepakits. Keinsist poiriu, visumins pasilos kreiv, kol nepasiektas visiko uimtumo gamybos lygis , yra horizontali ties. Pasiekus visik uimtum, ji sutampa su klasikine vertikalia tiese.

Keinsistin visumins pasilos kreiv Jeigu dl pernelyg didels paklausos padidt kainos (takas A), tai net ir sumajus gamybai kainos nesumat (takas B). Pusiausvyros BNP (Ye ) - tai toks realus BNP dydis, kurio vert lygi numatomoms visuminms ilaidoma (visuminei paklausai). is nacionalinis produktas atitinka ekonomikos pusiausvyr, kai visas pagamintas produktas nuperkamas, todl visumins vartotoj ilaidos yra lygios gamintoj visuminms pajamoms, gautoms pardavus nacionalin produkt. Pusiausvyra yra bsena, kuri neturi tendencijos keistis, nes ia visos jgos susibalansuoja. Ekonomin sistema visada siekia pusiausvyros, t.y. tokios padties, kurioje tiek vartotojai, tiek gamintojai neturi motyv keisti savo elges rinkoje. Grafikai ekonomikos pusiausvyr vaizduoja visumins paklausos ir visumins pasilos kreivi susikirtimo takas E, nustatantis pusiausvyros kain lyg Pe ir pusiausvyros nacionalin produkt Ye.

Pusiausvyros BNP, recesinis ir infliacinis tarpsnis

Ekonomins pusiausvyros susidarymas Jei kain lygis bus auktesnis u pusiausvyros lyg, tai visumin pasila virys paklaus ir kainos turs polink mati. Kartu mas ir gamyba. Ir atvirkiai, kain lygis bus maesnis u pusiausvyros, tai visumin pasila bus per maa, palyginti su visumine paklausa ir kainos ims kilti skatindamos nacionalinio produkto gamyb, kol bus pasiekta pusiausvyros bsena. Pusiausvyros nacionalinis produktas gali kisti pakitus visuminei paklausai arba pasilai. Kartu pakinta ir kainos bei uimtumo lygis. P. Pusiausvyros nacionalinis produktas gali sutapti su potencialiuoju (tokiu atveju ekonomika veiks esant visikam uimtumui (a pav.)) arba nesutapti su juo (b ir c pav.).

a pav. Pusiausvyros BNP sutampa su potencialiuoju BNP (Ekonomika veikia esant visikam uimtumui) Recesinis (nuosmukio) tarpsnis. Kai pusiausvyros realusis BNP (Yo) yra maesnis u potencialj nacionalin produkt (Yp), t.y. kai pasila gerokai virija paklaus, susidaro recesinis (nuosmukio) tarpsnis (b pav.). Tai gali atsitikti, pvz., sumajus vartojimui arba esant vangiai investicinei veiklai. Ekonomika veikia neinaudodama turim itekli ir esat dideliam nedarbui. Tokiu atveju uimtumo lygis krenta, padidja nedarbas. i nuosmuk galima veikti valstybinio ekonominio reguliavimo priemonmis, didinaniomis visumin paklaus.

b pav. Nuosmukio tarpsnio susidarymas Dl pernelyg padidjusios visumins paklausos susidaro infliacijos tarpsnis. Infliacinis tarpsnis yra dydis, kuriuo pusiausvyros BNP (Yo) viryja potencialj BNP (Yp) (t.y. paklausa gerokai virija pasil) (c pav.).

c pav. Infliacinio tarpsnio susidarymas Kadangi gamyba nepajgi patenkinti toki paklaus, kainos neivengiamai ims didti. Tai skatina monininkus plsti gamyb. Tada atsiranda ir tokie procesai, kurie maina t infliacin tarpsn: labai iauga darbo jgos poreikis, pakyla darbo umokestis, tuo paiu didindamas gamybos katus. Kain lygis pakyla. J augimas mains vartotoj perkamj gali, realusis vartojimas (visumin paklausa apskritai) mas. Visumins paklausos sumajimas apribos visumin pasil. itaip infliacinis tarpsnis eliminuojamas arba sumainamas, t.y. nacionalinis produktas artja prie savo potencialaus dydio. Realiai gyvenime visa tai vyksta daug sudtingiau, pagrinde dl valstybinio ekonomikos reguliavimo priemoni bei iorini ekonomikos proces. Ekonomikos pusiausvyros klausimu yra du poiriai klasikinis ir keinsistinis. Klasikai remiasi prielaida, jog kainos ir palkanos yra lanksios ir kinta priklausomai nuo ekonomins padties. Jie teigia, kad veikiant rinkos jgoms pusiausvyra savaime pasiekiama esant visikam uimtumui. Lanksios rinkos kainos garantuoja visik uimtum bei didiausi galim gamybos apimt. Klasik poiriu, ekonomikos pusiausvyra potencialaus nacionalinio produkto lygiu yra natrali rinkos ekonomikos bsena, pasiekiama nesikiant valstybei. Vienintelis valstybs vaidmuo ekonomikoje apsiriboti pinig kiekio kontrole, kuri leist stabilizuoti visumin paklaus. Visais kitais atvejais ji turi vykdyti laisvos rinkos politik ir leisti veikti rinkos jgoms.

Klasikinis ir keinsistinis pusiausvyros aikinimas

Klasikin pusiausvyra Keinsistins krypties atstovai teigia, kad kainos iuolaikinje ekonomikoje nra lanksios net ir esant dideliam nedarbui. Profsjungos prieinsis darbo umokesio, o verslininkai preki kain mainimui. Todl atlyginimai ir kainos net ir esant dideliam nedarbui iliks nepakit gana ilgai, o neparduot preki atsargos kaupsis, todl rinkos ekonomikai nebdinga aiki tendencija artti visik uimtum. Atvirkiai, rinkos ekonomika gali bti pusiausvyros bsenos ir esant dideliam nedarbui. Btent tokia padtis ir bdinga rinkos ekonomikai. Anot j, pusiausvyros bsena susidarys esant maesnei gamybos apimiai u apimt, atitinkani potencial produkt, ir esant maesniam uimtumui. Keinsistai teigia, kad pusiausvyra esant ekonomikos nuosmukiui yra natrali jos bsena. Norint likviduoti nuosmuk btina, kad sikit valstyb padidint vyriausybs ilaidas. Padidjusi visumin paklausa lems gamybos didjim nekintant kainoms dl didelio bedarbi skaiiaus bei nenaudojam gamybini pajgum. Ekonomikai veikiant visiko uimtumo slygomis keinsist ir klasik poiriai sutampa visumins paklausos didjimas didins tik kainas. 9 tema. PAGRINDINS MAKROEKONOMIKOS PROBLEMOS (NEDARBAS. INFLIACIJA. EKONOMIKOS CIKLIKUMAS) Nedarbas, t.y. nevisikas uimtumas, ekonomine prasme yra visuomens itekli vaistymas ir darbo neturini moni egzistavimo slyg ardymas. Jis sukelia ir neekonominio pobdio socialines problemas. Greita infliacija dezorganizuoja visuomens kin gyvenim, o auktas nedarbo lygis sutrikdo socialini proces eig visuomenje, iebia j patologines formas. Yra du svarbs ekonomikos nuosmukio poymiai - tai gamybos apimties majimas ir nedarbo lygio padidjimas. Pirmojo pokyius rodo BNP, o bedarbysts pokyius - nedarbo lygis. Nedarbo lygis kiekybikai ireikiamas nedirbani moni dalimi visuomens darbo (darbo jgos) itekliuose. Daugumos ali darbo iteklius sudaro visi darbingo amiaus mons (16-59 ar 64 m. vyrai ir 16-54 ar 59m. amiaus moterys) bei faktikai dirbantys samdomj darb jaunuoliai iki 16m. ir dirbantys pensininkai. Kitose valstybse darbo itekliais laikomi tie darbingo amiaus sveiki mons, kurie dirba ar ieko darbo. Darbo itekliams nepriskiriami pensininkai, stacionaro studentai, mamos priirinios maameius vaikus. Darbo iteklius galima suskirstyti tris kategorijas: uimti, t.y. dirba, neuimti, t.y. bedarbiai ir nedarbingi. Bedarbiai - tie darbingo amiaus mons, kurie aktyviai ieko darbo, paprastai periodikai registruodamiesi darbinimo staigoje. Skiriamos trys nedarbo rys : - tekamasis (migracinis, frikcinis). Jis atsiranda monms paliekant darbo vietas dl vairi asmenini prieasi. Tai prastin uimtumo apytaka, nuolatin darbuotoj kaita.

Nedarbas ir jo rys

Bedarbyst trunka neilgai. Visikai paalinti tekamosios bedarbysts negalima, tai normalus kio reikinys, jei jis nevirija tam tikro masto. -struktrinis, kai darbo paklausos struktra neatitinka darbo pasilos struktros (kvalifikacijos, profesij, ak ar teritorij poiriu). Jis susidaro keiiantis gaminamos produkcijos nomenklatrai bei jos technologijai, t.y. mokslo ir technikos paangos slygomis arba dl darbo umokesio reguliavimo priemoni (statymais, trialiai susitarimai ir kt.). Savo esme struktrinis nedarbas yra ilgai trunkantis tekamasis nedarbas. - ciklinis. Atsiranda, kai sumaja kinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima stabioti, ji pasuka recesijos kryptimi . Tai nepakankamos paklausos nedarbas. Nedarbo katai (socialins- ekonomins pasekms): 1. paeidia bedarbio gyvenimo ekonomines slygas; 2. nesukuria produkto ir nemoka biudetui mokesi (jam reikia mokti bedarbysts paalpas; 3. bedarbiai praranda kvalifikacij; 4. nedarbas gali sukelti politinius sukrtimus; 5. nedarbas maina BNP; 6. gresia emigracija (prot nutekjimas). Okuno dsnis . Svyruojant verslo aktyvumui, nedarbas didja liau, negu maja gamybos mastai. Gamybai sumajus 2-3 proc., nedarbas padidja apie 1 proc. Mat, sukurdami dalinio nedarbo problem (nepiln darbo diena ir pan.) ir maindami darbo produktyvum, verslininkai isaugo darbuotojus ir rengimus, kad, ekonomikai pagyvjus, nebt sunku staigiai padidinti gamyb. Visai ivengti nedarbo negalima. Jau matme, kad tekamasis nedarbas ir struktrinis nedarbas yra neivengiamas ir natralus dalykas. Todl tekamojo ir struktrinio nedarbo lygi suma sudaro natral nedarbo lyg. Taigi visikas uimtumas nereikia, kad nedarbo lygis yra 0%. Visikas uimtumas bna tada, kai nedarbo lygis emas ir nesukelia infliacijos padidjimo. Tad koks gi natralus nedarbo lygis? Grietos metodikos jam nustatyti nra. Daugiausia remiamasi faktini duomen analize ir bendr tendencij nustatymu. Ekonomikos teorijos darbuose nuomoni apie natralj nedarbo lyg spektras svyruoja nuo 3% iki 6% darbo itekli. Ir jis turi tendencij didti.

Visikas uimtumas ir natralus nedarbas

Kovos su dideliu nedarbu problema pirmiausia sprendiama nedarbo draudimu. Nedarbo draudimo fondas sudaromas i samdomj darbuotoj, darbdavi bei valstybs biudeto na. Imokos i io fondo dalinai kompensuoja pajam netekim nedarbo atveju. Dalis nedarbo mainimo priemoni orientuotos konkreias nedarbo ris. Tekamojo nedarbo atveju svarbus vaidmuo tenka darbo rinkos informacinei tarnybai. Struktrinio nedarbo problema sprendiama dviem bdais: velninant, pristabdant struktrinius pokyius ekonomikos augimo slygomis ir, antra, prisitaikant prie j, numatant juos (stichiki darbinink pasiprieinimai, sutartyse su profsjunga numatomas privalomas darbinink samdymas nepaisant technologijos pokyi, darbuotoj perkvalifikavimas, nauj kadr rengimas ir kt.). Ciklinis nedarbas mainamas monetarins ir fiskalins politikos priemonmis. Taiau jos pavojingos, nes skatina infliacij. Konkreiomis priemonmis galt bti: investuojamo pelno neapmokestinamas; viej darb organizavimas; perkvalifikavimo sistemos formavimas; dalinio uimtumo naudojimas; fiskalin politika skatinant visumin paklaus.

Nedarbo mainimo priemons

Infliacijos esm ir atmainos (rys)

Infliacija - bendrojo kain lygio kilimas, pasireikiantis piniginio vieneto perkamosios galios majimu. Tai ne vienkartinis bendrojo kain lygio pakilimas, o besitsiantis, ilgas jo kilimas. Kain kilimas reikia pinig perkamosios galios majim, t.y. realiojo darbo umokesio kritim. Infliacijos metu vyksta smarkus pajam ir turto perskirstymas. Ji visada palankiau traktuoja ar net premijuoja turto savininkus ir visada daugiau atima i t, kurie gyvena vien i darbo pajam. Skaudiausiai ji palieia mones, gaunanius fiksuotas pajamas (pensininkus, stipendininkus, darbuotojus, gaunanius pastov atlyginim). Infliacija tiesiogiai takoja kreditinius santykius. Jai esant laimi tie, kurie skolinasi ir pralaimi tie, kurie skolina, t.y. pralaimi milijonai smulki taupytoj - indlinink, o laimi didiojo verslo subjektai, operuojantys stambiomis kredit sumomis. Dl ios prieasties infliacijos norm stengiamasi kalkuliuoti palkan norm. Skiriamos dvi infliacijos rys (tipai): 1. atvira; 2. paslpta. Ji reikiasi preki deficitu, blogjania j kokybe, nauju preki asortimentu. Pagal infliacijos tempus gali bti: - liauianti infliacija - tai ilgai trunkanti neaukt (1-3 proc., o besivystaniose alyse 10 proc.) ir gan pastovi temp infliacija. Ji yra beveik visur. - uoliuojanti infliacija -tai kain lygio kilimas dideliais tempais (11-100 proc., o besivystaniose alyse 200 proc.), kurie rodo tendencij dar didti. 1991m. Lietuvoje uoliuojanti infliacija peraugo hiperinfliacij. - hiperinfliacija - kada kain lygis kyla milinikais tempais (1000 proc. ir daugiau), preks brangsta beveik kasdien, pinigai cirkuliuoja palusiu tempu, kyla kio suirut. Hiperinfliacija buvo Vokietijoje po Pirmojo pasaulinio karo (1923m. I trilijon marki buvo mokama u tai , kas iki karo kainavo mark), 1989m. ji pasireik Lenkijoje (per metus preki kainos padidjo 1800%), o 1992m. ir Lietuvoje ( kainos padidjo 1163%). Paklausos slygota infliacija atsiranda tada, kai staiga padidja visumin paklausa. Pirkjai daug perka preki ir paslaug ir slygoja kain kilim. Padidjus visuminei paklausai, padidja gamybos apimtis, sumaja nedarbas. Taiau dl didjanios paklausos kyla kainos. Turime prast infliacij, kada kain augimas derinasi su gamybos apimties didjimu. Dabar sivaizduokime, kad stiprios profsjungos ir monopolistins kompanijos pajgios kontroliuoti preki kainas ir darbo umokesius (profsjunga pagrasindama streiku gali isiderti didesn darbo umokesti, o monopolist firma gali pakelti kain net ir tada, kai paklausa nra didel). Firmos monopolists nustatytos auktos kainos privers pakelti kainas visus tuos gamintojus, kurie naudoja ios firmos produkcij kaip aliav. Verslininkai, turdami auktesnius katus dl mediag ir aliav pabrangimo, nustatys auktesnes savo (t.y. vartojimo ) preki kainas. Tai uguls vartotoj peius. Kitaip tariant, prasids kat slygota infliacija Kat slygota infliacija (arba pasilos ) infliacija atsiranda tuomet, kai, kylant darbo umokesio ir kit kat element kainoms, kyla ir pardavimo kainos. Kain kilim slygoja kat augimas. Tai dar vadinama rinkos galios slygojama infliacija. Laukimo slygota infliacija. Kain-darbo umokesio spiral. sivaizduokime, kad kainos ilg laik nesikeit. Vadinasi, galima tiktis, kad jos ir ateityje nesikeis. Taigi infliacija lygi 0. Sakykim, kad vyriausyb nusprend nesitaikstyti su esamu bedarbysts mastu. Ji pradeda aktyvinti monetarin ir fiskalin veikl, siekdama skatinti visumin paklaus ir tuo paiu sumainti nedarb. Kas atsitinka? Padidjus paklausai, reikia samdyti daugiau darbuotoj. Bedarbiai lengvai ir greitai sidarbina. Vadinasi , pleiasi gamybos mastai ir maja nedarbas. Taiau verslininkai, tikdamiesi paklausos didjimo, pradeda kelti kainas. Prasideda infliacija, bet ji kol kas neatsiliepia nominalaus darbo umokesio lygiui. Augant kainoms ir esant pastoviam darbo umokesiui, spariai didja pelnas. Paklausos padidjimas vis pirma slygoja gamybos

Infliacijos prieastys

apimi ir uimtumo mast augim. Kainos ir darbo umokestis pakyla neymiai. Daugiausiai pakyla pelnas. Ekonomin situacija pasikeiia. Kylant kainoms, jog j realusis darbo umokestis (t.y. preki kiekis, kur jie gali nusipirkti u savo umokest) sumajo dl infliacijos. Jie reikalauja, kad atlyginimai bt derinami su pragyvenimo lygiu. Kol visumin paklausa didja taip, kad ekonomika dirba visais pajgumais ir ilieka emas nedarbo lygis, profsjungoms lengvai pavyksta patenkinti savo reikalavimus. Rinka klesti ir todl darbdaviai lengvai nusileidia profsjungoms. Kadangi paklausa yra didel ir vis didja, verslininkai kelia atlyginimus ir kartu kelia kainas. Dabar infliacija greitja. Kai infliacijos tempai itin dideli, darbininkai pamato, kad j realusis darbo umokestis vl atsilieka nuo pragyvenimo lygio. Prasideda naujos derybos dl darbo umokesio dydio - norima, kad jis atitikt pragyvenimo lyg. Taigi prasideda darbo umokesio - kain didjimo spiral. Gyvenime emas nedarbo lygis kainuoja labai brangiai. Ta kaina - tai nuolat greitjanti infliacija. Darbo umokesio - kain spiral kyla auktyn: kuo didesn darbo umokest ireikalauja darbininkai, tuo labiau kyla kainos. Kovai su infliacija naudojamos tiek atskiros priemons, tiek visa atitinkama vyriausybs kio politika. Atskir priemoni arsenale yra darbo umokesio ir kain kontrol ( i priemoni visuma vadinama pajam politika), indeksavimas. Vykdant antiinfliacin politik btina subalansuoti nedarbo lyg ir infliacijos temp. To siekiama pajam politikos priemonmis , kuriomis ribojama infliacija pernelyg nemainant visumins paklausos. Populiariausia ios politikos priemon - darbo umokesio ir kain kontrol ribojant j didjim ar net visikai aldant juos. Laikina darbo umokesio ir kain kontrol yra tiesioginis infliacijos tramdymo bdas - visikai sustabdant darbo umokesio ir kain lygio kilim (aldant juos) arba vyriausybei reguliuojant j augim (nustatant j kiekybines ribas). Taiau tokios priemons sukelia tik labai trumpalaik teigiam efekt. I ties, neleidiant augti kainoms ir darbo umokesiui, infliacija sultja. Jei dar vyriausyb paleidia veikti ekspansins politikos priemones, t.y. padidina visumin paklaus, kain lygio stabilizavimasis sukelia ir ym nedarbo sultjim. Taiau pasibaigus tokio reguliavimo laikui, ekonomika "atsiima" k praradusi - infliacija keleriopai paspartja, vl ima didti nedarbas, ir "aldymu" sprstos problemos ikyla visuomenei dar stambesnmis ir atresnmis formomis. Todl tai yra tik politin, bet ne ekonomin priemon. liauianios infliacijos atveju taikomas pajam indeksavimas. Ji skirta kompensuoti al, kuri padaro infliacija daugumai visuomens nari. Indeksavimas - tai darbo umokesio, pensij, gyvybs draudimo polis nominalios verts, palkan normos ir netgi pajam mokesio derinimas su gyvenimo kat kitimu (t.y. su vartojimo preki kain indeksu). Bet koks i kat iaugimas indeksavimo atveju turi tiek pat padidinti ir atitinkamas nominalias pajamas. Indeksavimas neisprendia infliacijos problemos. Jis ir neturi jos sprsti. Jo paskirtis kita - eliminuoti arba sumainti pajam perskirstym, kuris visada prasideda sibrovus infliacijai ir visada favorizuoja turtingesniuosius maesnes pajamas gaunanij sskaita. Kova su infliacija yra efektyvi tiktai reguliuojant visumin paklaus ir pasil, keiiant j santyk. Tai daroma fiskalins ir monetarins politikos priemonmis (mokesi normomis, vyriausybs ilaidomis, centrinio banko operacijomis). Jei infliacij sukl pinig perteklius alyje, tai valstyb savo politika turi siekti, kad pinig didjimas neviryt BNP didjimo. Jei infliacija atsirado dl ipstai iaugusios paklausos, reikia mainti visumines ilaidas (mainant valstybs ilaidas ir didinant mokesius). Filipsas nagrinjo nedarbo lygio ir nominalaus darbo umokesio kitimo sry. Jis paskelb, kad majant nedarbo lygiui, spartja darbo umokesio augimas, taigi egzistuoja atvirktin priklausomyb tarp nedarbo lygio ir darbo umokesio (vliau pakeisto infliacija). Kadangi nominalaus darbo umokesio augimas atspindi infliacijos tempus, , tai kiti ekonomistai i ivad pritaik nedarbo lygio ir infliacijos tarpusavio sveikai. Tas ryys yra toks: majant nedarbo lygiui, spartja infliacijos tempai ir atvirkiai.

Antiinfliacins priemons

Nedarbo ir infliacijos ryys

Svarbiausias krato kio tikslas - didinti BNP. Todl ir svarbiausia pasaulin problema - didinti BNP augimo tempus spariau u gyventoj augimo tempus, tobulinti jo struktr mainant ilaidas ginkluotei, daugiau dmesio skiriant gamtos apsaugai, moni socialinms reikmms. Visumoje BNP didja, taiau jo augimui bdingas ciklinis pobdis, vadinamas ekonominiu (verslo) ciklu. Ekonominis ciklas - ekonominio augimo bei nuosmukio period (stadij) kaitos procesas, matuojamas realaus BVP pokyiais. kins veiklos ciklikumo prieastys labai vairios, j sveika labai sudtinga. Vieni veiksniai (prieastys) (klimato pokyiai, veikiantys ems kio produkcijos apimtis; eksporto pokyiai, susij su pasikeitusia pasaulio rinkos konjunktra (paklausa ir pasila)) alies ekonomikos atvilgiu yra ioriniai ir nevaldomi. Vidiniams alies ekonomikos veiksniams priklauso pinig mas, palkan norma, kainos. Jie taip pat turi takos ciklo susidarymui. Juos jau galima kontroliuoti ir valdyti (keisti). Atsivelgiant ekonomini proces svyravimus suklusias prieastis, skiriama keletas ekonomini cikl, kurie pirmiausia skiriasi savo trukme. Yra cikl, kuri trukm tik keliasdeimt mnesi, o yra ir toki, kuri trukm 40-50 met. Bene rykiausias ir reikmingiausias yra verslo ciklas, susijs su pagrindini gamybos priemoni masiniu atnaujinimu. Paprastai jis trunka 8-10 met. Skiriamos keturios verslo ciklo fazs: ekonominis smukimas (recesinis tarpsnis), kriz, pagyvjimas ir pakilimas. Smukimas (recesinis tarpsnis) - tai bendrosios gamybos apimties (BNP) , pajam, uimtumo ir prekybos sumajimas, trunkantis nuo puss met iki met ir sukeliantis daugelio ekonomikos sektori sutrikimus. Nuosmukis baigiasi krize. Jos metu yra emiausias BNP, iauga nedarbas, paklausa smarkiai atsilieka nuo gamybini pajgum. moni pajamos ir pelnas smuk, jos patiria nuostolius. Jei toks ciklo "dubimas" yra gilus ir utrunka kur laik, jis vadinamas depresija. Pagyvjimas. Tai stadija einanti po lio ( krizs). Jos metu pradeda didti gamybos apimtis, uimtumas, darbo umokestis, kainos ir palkanos. Atnaujinami fizikai ir moraliai nusidvj rengimai, traukiami gamyb iki tol nepanaudoti gamybiniai pajgumai bei neuimta darbo jga. Pakilimas. BNP yra didiausias, jis pasiekia potencialaus BNP lyg. Atsiranda tamp darbo rinkoje, ypa ima stigti kvalifikuotos darbo jgos. Gali kilti mediag bei aliav deficitas. Tolesniam gamybos augimui reikalingos investicijos, dl to padidja pinigini l paklausa. Stinga preki, kyla kainos, didja gamybos katai. Didjant kainoms didja pelnas, bankrotai reti. Joks ciklas nesikartoja. Kiekvienas skiriasi ir savo bendra trukme, ir atskir stadij ilgumu, ir kritimo ar pakilimo "gilumu" bei "auktumu", ir tuo, kaip pereina i vienos stadijos kit. Madaug iki XXa. vidurio kins veiklos ciklikumas buvo pagrindin rinkos ekonomikos problema. Taiau po Didiosios depresijos met (1929-1933), kuri buvo apmusi vis Vakar pasaul, J.Keyneso suformuluoto valstybinio ekonomikos reguliavimo principo gyvendinimas leido suvelninti i problem. Valstybinio ekonomikos reguliavimo priemons dabar taip itobuljo, jog leidia reguliuoti ekonomikos cikl. is reguliavimas vadinamas politiniu ciklu. Finansins politikos priemonmis galima norimu laiku padidinti uimtum, gamyb, kartu ir atlyginimus, taiau tokia politika vliau neivengiamai sukels infliacij ir ekonomikos nuosmuk. Tokios priemons Vakar alyse danai naudojamos per rinkimus ir siekiant politini tiksl. 10 tema. VALSTYBS BIUDETAS IR VYRIAUSYBS FISKALIN POLITIKA

kins veiklos ciklikumas ir jo prieastys

Nedarbas, infliacija ir ekonomikos ciklas iuolaikinje ekonomikoje

Valstybs biudetas tai valstybs pinigini pajam ir ilaid per tam tikr laikotarp (biudetinius metus) planas. Tai metin valstybs pajam ir ilaid smata. Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet visuma sudaro nacionalin biudet. Valstybs biudeto projekt rengia LR Finans ministerija. LR Seimo apsvarstytas ir patvirtintas biudetas tampa statymu. Valstybs biudet sudaro du pagrindiniai skyriai numatomos metins valstybs pajamos ir ilaidos. Valstybs pajamos ir ilaidos Valstybs biudetas pajamos formuojamas i: mokestini pajam; nemokestini pajam (pajamos i valstybs nuosavybs, vietins rinkliavos, pajamos i baud ir konfiskacijos, kt. pajamos). Svarbiausias valstybs biudeto pajam altinis vairs mokesiai, kurie sudaro apie 90 proc. vis Lietuvos Respublikos biudeto pajam. Biudeto sukaupti finansiniai itekliai naudojami valstybs funkcijoms bei Vyriausybs tvirtinamoms programos vykdyti, dotacijoms savivaldybi biudetams teikti bei kitiems valstybs sipareigojimams vykdyti. Valstybs biudeto ilaidos gali bti suskirstytos 4 grupes: 1. valstybs vartojimo ilaidos (ilaidos valstybs perkamoms prekms ir paslaugoms (gynybos, vietimo, kultros, sveikatos apsaugos, teissaugos ir kt. sektoriaus) pirkti; 2. valstybs investicijos (keli tiesimo, uost statybos ir kt. ilaidos); 3. neatlyginami (transferiniai) imokjimai privaiam sektoriai u kuriuos vyriausyb negauna mainais preki ir paslaug (pensij, stipendij, nedarbo paalp imokjimas; subsidijos monms). Tai ilaidos socialinms problemoms sprsti ir socialinms garantijoms utikrinti. 4. valstybs skolos padengimo ilaidos (ilaidos vyriausybs vertybiniams popieriams ipirkti ir bei palkanoms imokti). ios 4 valstybs ilaid grups kartais skirstomos 2 stambias dalis einamsias ilaidas (joms priklauso pirma, treia ir ketvirta grups) ir kapitalini djim ilaidas (antra grup). Pagrindin valstybs ilaid dal sudaro einamosios ilaidos (apie 90 proc.)

Valstybs biudetas ir jo sandara

Mokesi surinkimo problema ir Lafero kreiv

Svarbu, kad valstybs biudet mokesiai bt surinkti visi ir laiku. Taiau daugelyje ali didel problema yra vengimas mokti mokesius. Laikoma, kad pernelyg didel mokesi norma didina i problem. Bet pernelyg maa mokesi norma nepateisinamai sumaint valstybs pajamas. Jeigu vyriausyb nori padidinti i mokesi gaunamas pajams, ji gali nustatyti auktesnius mokesi tarifus. Taiau vyriausyb negali tiesiogiai kontroliuoti mokestini plauk. Bendr mokestini pajam priklausomyb nuo mokesio tarifo dydio parodo Lafero kreiv.

Lafeto kreiv Jeigu mokesio tarifas (MN) lygus nuliui, tai ir mokestins pajamos (M) bus lygios nuliui. Jeigu mokesio tarifas (MN) lygus 100 proc., tai mokestins pajamos (M) irgi bus lygios nuliui, nes, esant tokiems auktiems mokesiams, nebus stimulo dirbti. Ivada: vyriausyb, nustatydama auktus mokesi tarifus, gali gauti maesnes pajamas i mokesi, nei nustaiusi emus mokesi tarifus. Jei aukti mokesi tarifai neigiamai veikia kin veikl, gali mati BNP. Be to, esant auktiems mokesiams, siekiama neteistai ivengti j mokjimo dal gaut pajam nuslpti. Lafero kreiv rodo, kad mokesi tarif didinimas nuo 0 iki tam tikro dydio (MNm) slygoja pajam i mokesi augim. Taiau tolimesnis mokesi tarifo didinimas nebeduoda teigiamo efekto, ir mokesi pajamos pradeda mati. Pagrindin Lafero kreivs problema ta, jog sunku teisingai vertinti, koks turi bti vidutinis mokesi tarifas, kur virijus biudeto mokestins pajamos prads mati. Skirtumas tarp valstybs pajam ir ilaid vadinamas biudeto balansu (saldu). Biudeto balansas lemia tris valstybs biudeto tipus: - subalansuot biudet - kai jo pajamos lygios jo ilaidoms; - perteklin - kai pajamos didesns u ilaidas, atitinkamai biudeto saldo bus teigiamas; - deficitin - kai ilaidos virija pajamas, biudeto saldo bus neigiamas. Gana retai pavyksta subalansuoti valstybs biudet, o vykdant ekonomikos reguliavimo politik smoningai formuojamas nesubalansuotas biudetas. Tai leidia valstybei efektyviau reguliuoti ekonomik. Faktinis valstybs biudeto balansas priklauso ne tik nuo valstybs ekonomins politikos, bet ir nuo alies ekonomikos bkls. Tarkime, patvirtintas subalansuotas kit met biudetas. Taiau, jei gamyba ims smukti, nors to nebuvo numatyta formuojant biudet, biudeto pajamos mas. Tuo tarpu biudeto ilaidos gali didti, nes didja nedarbo draudimo bei kitos socialins imokos. Taigi atsiranda biudeto deficitas. Ir atvirkiai, jei ekonomika ima nenumatytai spariai augti, biudetas tampa perteklinis. Paprastai biudeto deficitas nepageidaujamas, nes jis vienas i infliacijos altini. Jeigu valstybs ilaidos nepadengtos realiomis prekmis ir paslaugomis, kainos neivengiamai kyla. Taiau deficitinis biudetas pateisinamas, jeigu ekonomika igyvens nuosmuk. iuo atveju kainos pernelyg nekils, o didjanti visumin paklausa, didjant vyriausybs ilaidoms, gali padti ekonomikai atsigauti. Deficitinis biudetas nepriimtinas, jei gamyba yra visiko ar beveik visiko uimtumo lygio, nes jis gali sukelti pernelyg didel infliacij. Valstybs kins politikos apskritai , o fiskalins politikos pirmiausia, tikslas yra ne biudeto subalansavimas, o visumins pasilos ir visumins paklausos subalansavimas. Ivada: nesubalansuotas biudetas ne tik galimas, bet ir priimtinas tais atvejais, jei itokiu bdu pasiekiamas potencialus pusiausvyros BNP lygis. Biudeto deficito ir kio pusiausvyros ryiui tarpininkauja daugyb veiksni. kinio gyvenimo subjekt siskolinimas, t.y. platus kredito naudojimas, i dien ekonomikoje yra visikai normalus dalykas. Skolinasi eimos, bendrovs (ileisdamos terminuotas obligacijas), skolinasi ir valstyb. Neretai tos skolos pasiekia didel mast. Net nuolat augdama i skola gali ir nepadidinti savo dalies BNP, nes gamyba kasmet auga. Rpest turi kelti ne iaip jos didjimas, o btent jos dalies , lyginant su alies BNP, augimas. Biudeto deficitas ne visada rodo jog vyriausyb vykdo aktyvi, ekspansin (skatinani) fiskalin politik. Valstybs biudeto balansas priklauso ne tik nuo vyriausybs smoningai realizuojamos kins taktikos, bet ir nuo paios ekonomikos bkls. Jei BNP gamybos augimas sultja arba visai sustoja, tai maja ir biudeto plaukos, gaunamos bendrovi pelno mokesio, darbo umokesio fondo apmokestinimo firmose bei individ pajam mokesio pavidalais. Tuo tarpu vyriausybs ilaidos tokiu metu, prieingai, iauga, nes tenka daugiau mokti nedarbo draudimo ir kit imok. Vadinasi, biudeto deficitas kyla, kai ekonomika stoviniuoja ar smunka, ir maja ar inyksta, kai ekonomika pakilimo stadijoje. Kita vertus, biudeto deficitas pats yra infliacijos veiksnys. Kada vyriausyb, didindama savo ilaidas ar maindama mokesius, sukelia visumins paklausos iaugim, padidja ne tik realusis BNP, bet kartu pakyla ir kain lygis. Padidja pinig poreikis, o tuo paiu ir pakyla palkan norma. Reikia pablogja investicij slygos ir todl sumaja j

Biudeto balansas

Biudeto deficito finansavimas ir jo pasekms

apimtis, sultja pagrindini gamybini fond prieaugis. Tai vienas svarbiausi biudeto deficito keliam pavoj tautos kiui. Dl to ekonomikos teorijoje siloma fiskalins politikos priemones derinti su atitinkama monetarine politika, t.y. su priemonmis, reguliuojaniomis pinig kiek kyje. Biudeto deficitas finansuojamas: 1. didinant mokesi norm (tarifus); 2. pinig emisija (spausdinant naujus pinigus); 3. leidiant vyriausybs vertybinius popierius (obligacijas, taupymo laktus); 4. parduodant valstybs turimus aktyvus. Biudeto deficitas reikia, jog didinama valstybs skola. Valstybs skol reikia skirti nuo biudeto deficito. Biudeto deficitas yra skirtumas, kuriuo vyriausybs ilaidos yra didesns u jos pajamas tam tikru laikotarpiu, paprastai per metus. Valstybs skola yra visuminis valstybs siskolinimas kreditoriams tam tikrai datai, nepaisant kada skolos yra susidariusios. Tai vis alies nepadengt metini biudet deficit suma. Los, reikalingos biudeto deficitui padengti, gali bti gaunamos i alies centrinio banko, privataus ekonomikos sektoriaus arba naudojant usienio paskolas ir kreditus. Centrinis bankas, i kurio skolinasi vyriausyb, atidaro vyriausybs sskait, kurioje raoma pasiskolinta suma. I privataus sektoriaus vyriausyb skolinasi ileisdama vertybinius popierius. Skola savo alies subjektams vadinama vidaus skola, o usienio alims usienio skola. Usienio skola yra skausmingesn nei vidin. Bet ji gali bti neskausminga, jei mes j investuosime, gausime peln ir imoksime paskol. Jei vyriausyb metai i met formuoja deficitin biudet, tai valstybs skola auga. Kai biudetas perteklinis - skola atitinkamai sumainama. Didesn susirpinim u kasmetin biudeto deficit kelia visuomenje valstybs skolos pastovus egzistavimas ir jos augimas. Nuogstaujama dl to, kad: a) palkan augimas, aptarnaujant didjani valstybs skol, privers vyriausyb didinti mokesius, kurie uguls ms vaikus ir ankus; b) btinumas imokti skol neivengiamai pasunkins ekonomin padt alyje; c) valstybs skolos augimas gali pasiekti rib, kuri reik bankrutavim . Taiau valstybs kin veikla atliekama kitoje "koordinai sistemoje". Todl aukiau paminti nuogstavimai nepilnai priimtini: a) tai tiesa, kad didjant skolai bus daugiau sumokama palkan, dl ko teks padidinti mokesius. Bet ta pati vaik (ank) karta, moksianti didesnius mokesius, gaus ir tas iaugusias palkan sumas. T.y., ir ateityje liks tas pats pajam perskirstymas visuomenje, j bendra suma susibalansuos. Kitaip yra tik tuo atveju, kai valstybs skola yra kilusi i usienyje gaut paskol; tada i tikrj bsimoji karta turs mokti palkanas ir grinti skol u tv kart; b) paskolint l grinimas n kiek nesumaina alies piniginio kapitalo; i vyriausybes rank jis pereina privat sektori. Taigi tebus tik pinig perskirstymas. Kitas, svarbesnis momentas yra tai, kad valstybei nra jokios btinybs padengti vis savo skol. Kiekvienu atveju, sujus konkreios skolos mokjimo terminui, ji gali padengti t skol naujomis paskolomis; c) valstyb neturi kreditingumo rib. Pirmiausia, ji turi labai daug galimybi gauti reikiam pajam mokesi bdu. Antra, ir svarbiausia, - valstybs skola yra jos pasiadjimas laikui atjus padengti skol tos alies piniginiais enklais, kuriuos pati valstyb ir leidia. Ji juos spausdina. Todl paiu blogiausiu atveju valstyb su savo kreditoriais gali atsiskaityti paprasiausiai pinig emisijos bdu; jos, kaip skolininks, bankrotas nemanomas. Tiesa, bent kiek didesn pinig emisija gali ipsti visumin paklaus ir sustiprinti infliacij. Todl tai tik kratutin priemon, bet ji rodo, kad valstyb bet kokiu atveju gali grinti skol. Daniausia biudeto deficito prieastis yra ekonomikos smukimas. iuo atveju deficitas pateisinamas, nes visumins paklausos pltimas valstybs skolintomis pajamomis leidia traukti i gamyb laisvus iteklius ir iplsti BNP apimt. Taiau, kai vyriausyb sudaro deficitin biudet visiko uimtumo slygomis, ji savo iauganioms ilaidoms padengti absorbuoja dal visuomens pinigini l, kurios

Valstybs skola ir jos padengimo bdai

prieingu atveju bt panaudotos naujoms investicijoms ir visuminiam darbo naumui didinti. Vadinasi, visiko uimtumo slygomis biudeto deficitas priimtinas tik ypatingais atvejais Fiskalin politika - tai biudeto pajam ir ilaid formavimo principai bei praktika, kuri gyvendinama keiiant vyriausybs ilaid ir mokesi lyg. Tai valstybs finans naudojimas, siekiant suvelninti arba panaikinti BNP svyravimus, reguliuojant bendrj (visumin) paklaus. Fiskalins politikos gyvendinimas susijs su valstybs biudeto formavimu ir naudojimu. Todl fiskalin politika i esms yra biudeto politika. Jeigu vyriausybs ilaid keitimas tiesiogiai paveikia visumin ilaid dyd, tai mokesi lygio kitimas keiia vartotoj ir kio subjekt disponuojam pajam dyd, o kartu ir vartojimo ilaidas bei investicij apimt. Taigi vykdydama fiskalin politik, vyriausyb keiia visumins paklausos dyd, o per j ir pusiausvyros BNP apimt.
Fiskalin politika gali bti panaudota stabilizuojant ekonomik. Tas poveikis daromas keiiant mokesius ir vyriausybs ilaidas. Nuosmukio fazje, kai visumin paklausa per maa, maja BNP apimtis, didja

Valstybs fiskalin politika ir jos realizavimo priemons

nedarbas, turt bti vykdoma skatinanti vyriausybs fiskalin politika. Tai reikia, jog vyriausyb turt padidinti ilaidas arba sumainti mokesi tarifus (normas), arba, kaip paprastai bna, imtis abiej i priemoni i karto. ie veiksmai padidint visumin paklaus ir skatint didti BNP, taiau tuo paiu metu didt biudeto deficitas ir kainos. Tuo tarpu pakilimo fazje, kai visumin paklausa yra pernelyg ipsta ir sukelia infliacij, fiskalin politika turt bti ribojanti. Visumin paklausa mainama didinant mokesius ir taip apribojant vartotoj perkamj gali bei mainant vyriausybs ilaidas. Majanti visumin paklausa sukelia BNP majim, o kartu ir kain kritim. Reikia pastebti, kad patys biudeto elementai pasiymi stabilizuojaniomis savybmis, kurios savaime, be jokio vyriausybs sikiimo, suvelnina visumins paklausos svyravimus (pristabdo visumins paklausos augim, kai ekonomika smarkiai kyla, ir padidina visumin paklaus, irykjus ekonomikos smukimui). itaip veikdamos, jos suvelnina ciklinius svyravimus, t.y. stabilizuoja reprodukcijos proces. Todl jie vadinami savaiminiais stabilizatoriais. Savaiminiams stabilizatoriams priklauso: mokesiai, vyriausybs ilaidos prekms ir paslaugoms bei vyriausybs piniginiai
pervedimai (transferins imokos). Mokesiai. Mokesi sumos kinta kartu su pajam kitimu, nors mokesi norma ir nekinta. BNP didjant kartu didja pajam mokesiai, akcizai, tuo paiu sumaindami gyventoj disponuojamas pajamas ir eim vartojimo ilaidas. Jie automatikai riboja spart ekonomikos augim. Be to, esant progresyviniam pajam mokesiui - kuo didesns asmen pajamos, tuo daugiau atskaitoma biudet ir tuo santykinai maiau didja j disponuojamos pajamos, formuojanios didiausi visumins paklausos dal. Esant nuosmukiui vyksta atvirkiai. Vyriausybs pirkimai. Valstybs biudete ilaidos sudaro itin stabil, vis nuosekliai augant dyd, kuris maai reaguoja ekonomikos ciklus. Taip yra todl, kad daug ilaid straipsni ir j bendra suma nustatomi i anksto, juos tvirtina parlamentas, ir vyriausyb turi ribotas galimybes jas keisti. Transferiniai (neatlygintini) imokjimai. Kaip ir mokesiai, jie daro tiesiogin ir stipr anticiklin poveik. i grup eina nedarbo draudimo imokos, pensijos, socialins alpos imokos. Natralu, kad kai BNP maja, iauga bedarbi skaiius ir valstybs socialins (nedarbo draudimo) imokos. Tai kompensuoja dalies vartojimo ilaid sumajim ir pristabdo BNP kritim. Prieingai, kai BNP auga ypa greitai, padidja naai nedarbo ir kitus socialinio draudimo fondus ( pagrinde jie daromi i darbo apmokjimo fondo), kurie maina pajamas ir taip pristabdo vartojimo augim. Taigi visumins paklausos didjimas atsilieka, o tai savo

ruotu stabdo ir pernelyg greit BNP didjim. is reikinys, kuris sumaina BNP svyravimus ir suteikia ekonomikai tam tikro stabilumo, vadinamas savaimine stabilizacija.
Savaiminiai stabilizatoriai nepanaikina, o tik suvelnina ciklinius svyravimus.

Todl savaimin stabilizacija yra nepakankama ir turi bti stiprinama valstybs fiskalinmis priemonmis. Tokia ekonomin politika dar vadinama diskretine siekiant j atriboti nuo savaimini stabilizatori poveikio. Diskretin fiskalin politika yra valstybs ilaid ir mokesi smoningas reguliavimas siekiant mainti verslo aktyvumo svyravimus, utikrinti visik uimtum esant minimaliems infliacijos tempams (1-3 proc.). Jos prireikia, kai ekonomikoje prasideda ilgalaikis nuosmukis (recesija) ar infliacija. Tada vyriausyb imasi pakeisti apmokestinim, radikaliau pertvarkyti vyriausybs ilaid struktr ir apimt. Kitaip tariant vyriausyb keiia savo fiskalin politik. Pirmoji priemon - vyriausybs ilaid prekms ir paslaugoms keitimas. Majant gamybai vyriausyb gali iplsti savo usakymus keliams tiesti, miestams rekonstruoti, gamybins ir socialins paskirties objektams statyti, kitoms programoms ir atvirkiai.

Antroji priemon - tai vyriausybs neatlygintini (transferiniai) mokjimai (piniginiai pervedimai tam tikr kategorij gyventojams). Vyriausyb gali rinktis ir keisti ios ries imok augimo tempus, varijuoti nauj socialins gerovs program vedim. Treioji priemon - mokesi normos keitimas. Ekonomikos "kaitimo" slygomis asmen ir firm apmokestinimas gali bti padidintas, itaip sumainant visumin paklaus, o kio smukimo laikotarpiu - sumainamas, pristabdant paklausos kritim. gyvendinti diskrecin politik nra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Mokesi norm vyriausyb negali kaitalioti kada tik panors. Tai pakirst verslo aplinkos stabilum. Sudtinga keisti ir valstybs ilaidas, nes jos yra nustatomos i anksto ir patvirtinamos atitinkamu statymu. Todl vyriausyb savo fiskalin politik vykdo naudodama tikslines priemones. Kartais net gali bti lengviau vesti naujus mokesius ir juos panaikinti negu kaitalioti mokesi normas. Majant gamybai vyriausyb gali sudaryti naujas investicines arba socialins paskirties programas, iplsti savo usakymus keliams tiesti, miestams rekonstruoti, gamybins ir socialins paskirties objektams statyti ir pan. ioms priemonms finansuoti turt bti sudaromi specials fondai. Naudojant tikslines stabilizavimo priemones, galioja viena taisykl - grinimo principas. T.y. tikslins priemons turi bti atauktos po to, kai jos atlieka savo paskirt - sustabdo ar perlauia neigiam tendencij kyje. Yra du poiriai fiskalins politikos efektyvum: klasikinis ir keinsistinis. Keinsistins krypties atstovai laiko, kad fiskalins politikos priemons yra labai veiksmingos reguliuojant ciklinius ekonomikos svyravimus. Tuo tarpu monetaristai mano, jog vyriausybs ilaid didinimo efekt neutralizuoja investicij ribojimas. J nuomone, investicij dyd lemia palkan norma nedideli palkan normos pokyiai sukelia didelius investicij pokyius. Vyriausybei padidinus savo ilaidas ar sumainus mokesius didja biudeto deficitas. Vyriausybei skolinantis finans rinkose siekiant padengti biudeto deficit didja palkan norma. O tai sumaina investicijas. is reikinys vadinamas investicij ribojimo arba istmimo efektu, nes sumajusias investicijas visuminse ilaidose tiesiog pakeiia vyriausybs ilaid prieaugis. Dl investicij ribojimo, monetarist nuomone, grynoji fiskalin politika, apimanti vyriausybs ilaid ir mokesi lygio pokyius, turi tik neym poveik visuminei paklausai, todl visuminis produktas padidja nedaug. Tuo tarpu keinsistai, neneigdami istmimo efekto, teigia, jog investicijos maai priklauso nuo palkan normos, nes i nra svarbiausias investicijas lemiantis veiksnys. ymiai palankesns yra palankios gamybos pltojimo perspektyvos. Todl net ir ryks palkan normos pokyiai maai paveiks investicij apimt. Kadangi investicij ribojimo poveikis yra neymus, tai ir pusiausvyros nacionalinio produkto sumajimas dl jo bus nedidelis. Todl fiskalin politika yra gantinai veiksminga. Taigi du poirius fiskalins politikos efektyvum lemia investicij priklausomybs nuo palkan normos dydio efektyvumas. Atsivelgiant tai, kokia yra reali priklausomyb, gali bti teigiamas tik vienas ar kitas poiris. 11 tema. IUOLAIKINIAI PINIGAI IR CENTRINIO BANKO PINIG POLITIKA Pinigai yra visa tai, kas konkreioje visuomenje plaiai vartojama ir pripastama kaip main priemon atsiskaitant u prekes ir paslaugas bei skolas. Todl jie danai vadinami vis preki prek ir yra vienas spdingiausi monijos iradim. Pinig vystymosi istorija yra taut vystymosi atspindys. Jie atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio isivystymo pakopoje, besipleiant preki mainams. Pinig istorin raida apima kelis etapus, pagal juos iskiriamos ir pagrindins pinig rys: 1. Pinigai preks (prekiniai pinigai); 2. Metaliniai pinigai; 3. Popieriniai pinigai;

Klasikinis ir keinsistinis poiris fiskalins politikos efektyvum

Pinig prigimtis ir rys

4. Banko pinigai; 5. Pusiau pinigai arba netikri pinigai. Prekiniai pinigai. Istorikai daugelis preki nors kart yra buv main priemone. Pinigais tapdavo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrindinio verslo priemons ( gyvuli augintojams gyvuliai - daniausiai jautis, mediotojams kailiai, emdirbiams grdai (rugiai), kukurzai, kavos pupels, amatininkams kio reikmenys (kirviai, katilai, moliniai ir metaliniai indai, kauptukai ir t.t.). Ypa paplit buvo vaikiojantys pinigai naminiai gyvuliai. Pirmykiais laikais pinigais bdavo ne vienas, o daugyb daikt, pvz., 6 kiauls buvo lygios 1 jauiui, o suaugs vergas 1 arkliui. Vis i preki trkumai: - ne visas prekes pinigus buvo galima smulkinti; - sunku, nepatogu saugoti ir transportuoti. Todl maiau tinkamos preks pinigai pamau buvo keiiamos tobulesnmis, kol kaip pinigai pradtas naudoti metalas. Metalini pinig atsiradimas tai antras pinig raidos etapas. Metaliniai pinigai i pradi buvo metalo gabal, vielos, ied, milteli pavidalo. Jie buvo nepatogs, nes reikjo nustatyti svor ir prab. Todl netrukus pradta kalti ant j enklus, rodanius prab ir svor, o vliau suteikta ir forma. Taip atsirado moneta. Moneta tai nustatytos formos ir prabos liejinys, kuris yra valstybs teisinta cirkuliacijos priemon. Pinigams gaminti naudoti vairs metalai, taiau dl daugelio fizini savybi pinigais tapo taurieji metalai ir pirmiausia auksas ir sidabras. Monet iradimas buvo labai svarbus kio vystymesi, taiau j cirkuliacija turi ir sav trkum: - dideli metalini pinig cirkuliacijos katai (jie griozdiki, daug sveria, dvisi); - monetos paprastai bna nedidels verts, nes bijoma padirbinjimo, todl sunku suskaiiuoti dideles pinig sumas. Dl i prieasi buvo ileisti metalo pakaitalai popieriniai pinigai. Pirm kart jie buvo atspausdinti Kinijoje 650m., o Europoje tik XVI a. Nyderlanduose. Popieriniai pinigai ireikia ymiai didesn nominalij vert, negu j realioji vert, todl jie yra nevisaveriai, simboliniai pinigai. Tai tik pinig enklai. Istorikai svarbi popierini pinig ris banknotai. Banknotas tai alies emisinio nacionalinio banko (centrinio) ileisti neprocentiniai pasiadjimai kreditiniai piniginiai enklai, atstojantys metalinius pinigus kaip cirkuliacijos ir mokjimo priemones. Svarbiausias skirtumas tarp banknot ir popierini pinig buvo tas, kad bankai banknotus buvo sipareigoj kiekvienu momentu ikeisti auks. Taiau po karo jie virto paprasiausiais, nebekeiiamais auks popieriniais pinigais. Popieriniai pinigai slygojo banko pinig epochos atsiradim. Banko pinigai (negrynieji arba kreditiniai pinigai) tai vairi tip indliai bankuose, kuriems galima irayti ekius. Tai kitaip vadinami pinigai siaurja prasme. Indlis pinigai, patikti finansiniam tarpininkui, atidarant ekin, taupomj ar kit sskait. ekis tai indlio savininko iraytas sakymas bankui iduoti arba pervesti kit sskait tam tikr pinig sum i ek pasiraiusio asmens einamosios sskaitos. ekiai atsiranda atidarant banke einamj sskait. Jie nra tradiciniai pinigai, banknotai, nes laisvai necirkuliuoja. Kart iraytas, antr kart ekis jau negali bti panaudotas. Jis turi bti pateiktas bankui ir tik tokiu bdu atliks cirkuliacijos priemons funkcij. Pusiau pinigai arba netikri pinigai tai taupomieji ir terminuotieji indliai ir vairs vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos), valiutiniai indliai. Kitaip jie dar vadinami pinigais plaija prasme. Pusiau pinigai patys tiesiogiai negali bti naudojami kaip main tarpininkai, taiau esant reikalui gali bti nesunkiai paveriami grynuosius pinigus. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektronini pinig kreditini korteli - era. Kreditin kortel (plastikin ploktel su magnetine atmintimi) tai banko ar prekybos firmos vardinis piniginis dokumentas, liudijantis indlio savininko asmenyb ir suteikiantis jam teis sigyti prekes ar paslaugas nemokant pinigais. Jos dka atsiskaitoma u prekes ir paslaugas be pinig ir be eki. i kortel nra pinigai jokia prasme (nei main, nei verts mato, nei kaupimo), taiau, perkant prekes ir paslaugas, ji leidia atidti mokjim kelioms savaitms ar mnesiams. Ji tik pavaduoja pinigus sandrio momentu; mnesio pabaigoje vis tiek atsiskaitoma realiais pinigais. Taigi, i kortele tai ne pinigai, o tik pinig pakaitalai.

Lietuvos pinigai. Gilioje senovje juos atstovavo gintaras, voveri ir kiauni kailiai, medus, vakas, vairs papuoalai. Kaili pinig sistema labiausiai buvo sigaljusi XI-XIII a. Techninis kaili pinig terminas buvo grivina. Ji buvo kailin (kailiai) ir metalin (iedai, lazdels, ant grandinls ar virvuts suvarstytos monetos). Vliau dl dano grivin kapojimo (smulkiems atsiskaitymams) metalin grivinos gauna nauj vard kapa. Senoji grivina, kapa pamau gyja savit ivaizd ir pastov svor (pailgas tribriaunis laivelio pavidalo sidabro gabalas, kurio ilgis 12 cm, plotis 2 cm, svoris apie 180 g ). XIV a. 6-me deimtmetyje pasirod pirmieji inomi kaldinti lietuviki pinigai monetos. Jas mons vadino pinigais, pinigliais arba denarais, denariukais. Vlesniais laikais (LDK) dar buvo kaldinamos ios sidabrins monetos: denarai, pusdenariai, dvidenariai, ilingai, pusgraiai, graiai, trigraiai. Valdant ygimantui Augustui (1547-1572) greta sidabrini pradtos kaldinti auksins monetos dukatai, portugalai (10-ties dukat moneta) bei pusportugaliai. Po Liublino unijos (1570 m.) buvo udaryta pinig kalykla ir beveik 10 m. buvo negaminami jokie pinigai. m plisti visoki ri svetimi pinigai, danai falsifikuoti. Todl Steponas Batoras 1579 m. vl atidar pinig kalykl, kurioje buvo kaldinami bendros su lenkais sistemos monetos (iskyrus dvidinarius). Taip Lietuva prarado senj monetarin sistem ir jos pinigai virto lenkikais, kurie priklaus lenk pinig sistemai. Apie 1655 m. Lietuvoje pradti gaminti maaveriai variniai ilingai (baratinkos), o 1792 m. pasirod pirmieji lietuviki popieriniai pinigai. Lietuvai netekus valstybingumo, nuo XVIII a. alis prarado teis gaminti savus pinigus ir joje cirkuliaro al ugrobusi valstybi monetos ir popieriniai pinigai (lenkiki, rusiki caro rubliai ir kapeikos, vokiki reichsmarks) Ir tik 1918 m. vasario 16 d. atkrus Lietuvos nepriklausomyb, Lietuvos Seimas1922 m. prim sprendim vesti Lietuvos valiut lit (prilygintas 0,150462 g gryno aukso). Taryb valdios metais buvo naudojami rusiki pinigai rubliai ir kapeikos, o po 1990 m. nepriklausomybs atgavimo vl vestas litas. Taigi, savi pinigai Lietuvoje pradti vartoti jau XIII a., taiau i dien prasme tikri pinigai su tam tikrais herbais ir ymimos m plisti tik Kstuio ir Vytauto laikais. Pinig esm atskleidia j atliekamos funkcijos: - main priemon, galinanti pirkti prekes ir paslaugas; - apskaitos vienetas arba verts matas. Kainos ireikiamos pinigais. - kaupimo priemon. Kadangi infliacijos metu pinig perkamoji galia maja, todl geriau kaupti ne grynus pinigus netikslinga. Juos geriau paversti natraliu turtu ( brangieji metalai, gyvenamieji namai, em). Pinig funkcijas gali atlikti vairios pinig rys: - tikrieji pinigai - auksas; - pinig enklai - monetos, banknotai, ekiai; - pusiau pinigai - vairs vertybiniai popieriai (ido vekseliai, vyriausybs obligacijos); - pinig pakaitalai - kredito kortels. Monetos ir popieriniai pinigai, kurie kartu vadinami tiesiog valiuta arba grynaisiais pinigais, yra naudojami vairiuose sandriuose. inoma, ne visuose. Danai atsiskaitoma ekiais. Pastaruoju metu plaiai paplits atsiskaitymas kreditinmis kortelmis. Pusiau pinigai gerai atlieka turto kaupimo funkcij, bet patys tiesiogiai negali bti naudojami kaip main tarpininkai, tik gali bti nesunkiai juo paveriami. iuolaikiniai pinigai - monetos, popieriniai pinigai, ekins sskaitos - savos verts neturi; j vert, vertingumas preki pasaulyje - tai j savyb bti mokjimo priemone, atsiskaitant u prekes ir paslaugas. Pinigai vertingi todl, kad u juos galima nusipirkti prekes. Pinig vertingumas, j perkamoji galia priklauso nuo preki kain. Jei, tarkime, preki kainos staiga pakyla du kartus, mes u anksiau turt pinig sum dabar nusipirksime lygiai du kartus maiau preki. Taigi, pinig perkamoji galia atvirkiai proporcinga preki kain lygiui.

iuolaikini pinig funkcijos ir j rys

Pinig paklausa Pinig paklausa suprantama kaip turto kiekis, kur kio subjektai ir atskiri asmenys nori tyrti pinig forma. alies subjektai turi rinktis, koki dal turto turti pinig, o kokia kita turto forma, inodami, jog kuo daugiau jie turi pinig, tuo maiau gali turti kit aktyv, t.y. turto, teikianio pajamas ar kitoki naud. Fizini ir juridini asmen nor turti dal aktyv pinig forma lemia kelios prieastys: pinigai reikalingi sandoriams vykdyti (sumokti u prekes bei paslaugas), apsidrausti (turti pinig nenumatytiems atvejams, pvz., susirgus, monms nuo galim pinigini plauk netolygumo) bei taupyti (sigyjant obligacijas, akcijas, padedant bank, paliekant grynais). Kaip bus paskirstyti taupyti skirti pinigai, priklausys nuo aktyv palkan ir dividend normos kuo jie didesni, tuo subjektai bus link daugiau sigyti aktyv ir maiau pasilikti pinig, ir atvirkiai. Taigi pinig paklausa susideda i dviej daliu: 1) sandori pinig paklausos, kuri traukiama ir apsidraudimo pinig paklausa ir 2) grynj pinig paklausos. Sandori pinig paklausa priklauso nuo BNP apimties ir kain lygio. Padidjus BNP, o kartu ir nacionalinms pajamoms, padidja sandori skaiius bei pinig paklausa. Grynj pinig paklausa susijusi su palkan ir dividend normomis atvirktine priklausomybe. Esant didelei j normai tikslinga sigyti daugiau i aktyv (akcij ir obligacij). Todl grynj pinig dalis aktyv struktroje mas, kartu mas ir j paklausa. Ir atvirkiai, kai palkan ir dividend norma maa, mons maai k praras laikydami grynuosius pinigus. Taigi grynj pinig paklausa didja majant palkan ir dividend normai. Pinig, kaip aktyv, paklausa parodo, kaip taupyti skirti pinigai paskirstomi tarp aktyv, teikiani pajamas (akcij ir obligacij), ir likvidi aktyv, t.y. grynj pinig. Bendroji pinig paklausa nustatoma sumuojant sandori pinig paklaus ir grynj pinig, kaip aktyv, paklaus. Ji yra tiesiogiai proporcinga visuminms pajamoms bei kain lygiui ir atvirkiai proporcinga palkan normai. Pinig pasila Kiekvienu momentu tautos kiui reikia tam tikro, kiekybikai apibrto pinig kiekio. Pinigai, konkreiu momentu esantys ekonomikoje, yra pinig pasila. Pinig pasila gali bti suprantama siaurja ir plaija prasme. Pinig pasila siaurja prasme (M1) - tai grynj pinig (banknot, monet) ir pinig ekiniuose indliuose (einamosiose sskaitose) suma. ia eina visa tai, kas tiesiogiai naudojama kaip main priemon. Pinig pasila plaija prasme (M2) - tai grynj pinig, pinig ekiniuose indliuose bei pinig taupomosiose sskaitose (trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose terminuotuose, taupomuosiuose ir kt. indliuose nacionaline valiuta ir indlius usienio valiutomis) suma. Pinig pasil kuria visa alies bank sistema, o reguliuoja alies centrinis bankas. Visos pinig sistemos pagrindas yra grynieji pinigai Pinig rinkos pusiausvyra susidaro, kai pinig paklausos kiekis lygus pinig pasilai. Pinig rinkos pusiausvyra nustato ir pinig kain, t.y. pusiausvyros palkan norm. Palkanos tai ta kaina, kuri mokama u naudojimsi pinigais. Pinig rinkos pusiausvyra kis kintant pinig pasilai arba paklausai. alies centriniam bankui sumainus grynj pinig kiek, sumas j pasila ir padids palkan norma ir atvirkiai. Pinig paklaus gali keisti BNP apimtis arba kain kitimas. Padidjus BNP padids ir pinig paklausa, nes daugiau pinig reiks sandoriams, padids ir palkanos. Nacionalinio produkto apimties majimas mains pinig paklaus ir palkan norm. Kiekvienos alies iuolaikin bank sistem sudaro: - Centrinis bankas. - komerciniai bankai, - kitos kredito operacijas vykdanios finansins institucijos. Centrinio banko funkcijos : -atsako u pinig kiekio kontrol alyje, - spausdina popierin valiut,

Pinig kiekio apskaiiavimas

iuolaikin bank sistema

- veikia kaip "bank bankas". Jame laiko savo indlius komerciniai bankai. I ia jie gali ir pasiskolinti. - priiri ir inspektuoja komercinius bankus, - veikia kaip valstybinis vyriausybinis bankas, kur Vyriausyb laiko dal savo indli; vadovauja vyriausybs ileidiam vertybini popieri pardavimui ir j apmokjimui. Valstybinis bankas taip pat veikia vyriausybs vardu , kai perka ir parduoda usienio valiut. - saugo ir valdo valstybs usienio valiutos bei aukso atsargas. Lietuvos Respublikos centrinio banko funkcijas atlieka Lietuvos bankas. Pagrindinis jo udavinys- ne siekti didesnio pelno, o formuoti ir gyvendinti pinig politik. Komerciniai bankai atlieka dvi pagrindines funkcijas : - priima indlius ir atidaro bei tvarko j sskaitas; - iduoda paskolas verslininkams bei individualiems asmenims. Dal indli komerciniai bankai naudoja finansinms investicijoms, pvz., vertybiniams popieriams (obligacijoms ir trumpalaikiams vertybiniams popieriams, kuriuos ileidia vyriausyb), pirkti. Kitos indlius priimanios finansins institucijos - taupomieji bankai , holdingins kompanijos, hipotekos bendrovs, kredito sjungos ir kt.. Banko, kaip verslo mons ypatyb yra ta, kad jis operuoja beveik vien svetimomis, skolintomis lomis. Didioji pasyv (pasyvas - vert, kuri bankas kam nors skolingas; aktyvas - vert, kuri priklauso bankui) dalis turi bti imokama pagal pirm pareikalavim. Vadinasi viso deponuoto kapitalo bankas paskolinti negali, jis privalo turti rezerv. Rezervas yra tam tikra dalis banke laikom l. Visa iuolaikin bankininkyst pagrsta dalinio rezervo principu. Tai rezervai, kuriuos indlius priimanios bei imokanios bankins institucijos privalo laikyti nustatyta tvarka tam, kad galt vykdyti savo teistus finansinius sipareigojimus. Anksiau rezervo dyd nustatydavo pats bankas, dabar j centralizuotai nustato centrinis bankas. Todl jis vadinamas privalomuoju rezervu. Btinj rezerv gali sudaryti grynieji pinigai arba indliai Centriniame banke. Dalinio rezervo principas garantuoja indlinink l saugum ir padeda reguliuoti pinig pasil. Jis realizuojamas statymu nustatant btin rezerv kaip procentin banko depozit kiek. Pinig politika, tai centrinio banko vykdom priemoni, reguliuojani pinig pasil arba palkan norm, visuma siekiant gyvendinti nustatytus ekonominius tikslus. Pagrindiniai monetarins politikos tikslai yra skatinti nacionalinio produkto gamyb, ukirsti keli nedarbo augimui ir infliacijai. Tie patys tikslai keliami ir vyriausybs fiskalinei politikai. Skirtumas tas, kad fiskalin politika gyvendinama mokestinmis priemonmis bei formuojant valstybs biudeto ilaidas ir pajamas, monetarin politika - reguliuojant pinig pasil. Monetarins politikos turinys: kai ekonomika igyvena nuosmuk ir yra didelis nedarbas, ikyla btinyb skatinti gamybos pltr. iuo atveju pinig pasilos pltimas didins visumin paklaus, kuri savo ruotu skatins nacionalinio produkto didjim. Tokia pinig politika, vadinama skatinamja, gali padti ekonomikai ibristi i nuosmukio. Kai BNP didja pernelyg spariai ir ikyla ekonomikos perkaitimo, t.y. infliacijos, grsm, tikslinga vykdyti varomj pinig politik ribojant pinig pasilos didjim. Sumajusi pinig pasila mains visumin paklaus ribodama pernelyg spart BNP didjim. Gamybos ribojimas mains ir infliacin kain lyg. Visas laukiamas monetarins politikos priemoni efektas pasiekiamas tik po gana ilgo laiko. Laiko tarpas nuo sprendimo primimo iki jo realizavimo vadinamas realizavimo lagu. Pinig pasilos reguliavimas Centrinis bankas pinig pasil gali reguliuoti naudodamas tris pagrindines priemones: rezerv reglamentavim, atviros rinkos operacijas ir diskonto norm. Rezerv reglamentavimas. Bank privalomi rezervai formuojami kaip i bank indliai centriniame banke. Centriniam bankui sumainus privalom rezerv norm komerciniai bankai maesn indli dal gali laikyti centriniame banke, o didesn j dal naudoti paskoloms ir taip iplsti pinig pasil. Centriniam bankui padidinus privalom

Centrinio banko pinig politika ir jos priemons

rezerv normas komerciniai bankai didesn indli dal privalo laikyti centrinio banko sskaitose, todl i apyvartos iimama dalis pinig ir pinig pasila maja. Taip mainant privalomuosius bank rezervus daugja pinig ir atvirkiai. Atviros rinkos operacijos. Tai vertybini popieri (pvz., obligacij) pirkimas ir pardavimas antrinje vertybini popieri rinkoje. Prireikus didinti pinig pasil, centrinis bankas ima pirkti vertybinius popierius. Komerciniai bankai visada nema aktyv dal turi palkanas teikiani vertybini popieri pavidalu. Pinigai, kuriuos komerciniai bankai gauna u vertybinius popierius, padidina j perteklinius rezervus. Pastaruosius padidina ir pilieiai, perved komercinius bankus pinigus, gautus u parduotus vertybinius popierius. Bankai, naudodami perteklinius rezervus paskoloms teikti, didina pinig pasil. Ir atvirkiai, kai reikia mainti pinig pasil, centrinis bankas parduoda vertybinius popierius. Komerciniai bankai, pirkdami juos, maina savo atliekamus rezervus ir taip siaurina paskol teikimo galimyb. Kita vertus, pertekliniai rezervai maja ir pilieiams iimant i bank pinigus, reikalingus vertybinius popieriams pirkti. Visa tai sukelia pinig pasilos majim. Diskonto norma. Centrinis bankas gali teikti paskolas komerciniams bankams veikdamas kaip bank bankas. Palkan norma u tokias paskolas vadinama diskonto norma. Centrinio banko paskolas komerciniai bankai paprastai naudoja siekdami padidinti savo rezervus iki reikiamos normos, jei j rezervai isenka netiktai atsimus indlius ar kt. Tokios paskolos (diskontai) didina bank rezervus ir taip leidia jiems plsti pinig pasil. Keiiant diskonto norm galima tam tikru mastu reguliuoti pinig pasil. Jei ji didja, tai skolinamasi maiau, maja ir pinig pasila, ir atvirkiai. Keinsistins krypties atstovai teigia, kad laisvosios rinkos sistema yra nestabili, o io nestabilumo prieastis visumins paklausos nepastovumas. Todl valstybs ekonomin politika turi kompensuoti rinkos trkumus. Svarbiausias valstybs rankis fiskalins politikos priemons, tiesiogiai veikianios visumin paklaus, kai, j nuomone, pinig politika yra ne itin efektyvi. Klasikins kryptie atstovai teigia, jog rinkos ekonomikos vidiniai reguliavimosi veiksniai yra pakankami ir ekonomika pati savaime yra stabili. Taiau pinigai daro didel poveik visuminei paklausai, todl nereguliarus ir neadekvatus valstybs kiimasis ekonomik pinig politikos svertais ir yra pagrindinis jos nestabilumo veiksnys.

Klasikinis ir keinsistinis poiris pinig politikos efektyvum

Lietuvos banko pinig politika

Lietuvos Respublikoje veikiantis vadinamasis valiut valdybos modelis ir LR lito patikimumo statymas apriboja Lietuvos banko galimybes reguliuoti pinig pasil klasikiniais centrinio banko metodais. Lietuvos bankas privalo garantuoti, kad bendras ileidiam apyvart lit kiekis bet kuriuo metu neviryt Lietuvos banko laikom aukso atsarg ir konvertuojamos usienio valiutos rezervo verts, apskaiiuotos pagal bazin valiut. Lietuvos bankas gali keisti bendr lit kiek apyvartoje tik atitinkamai keisdamas aukso atsargas ir keiiamos usienio valiutos rezerv. Tai reikia, jog Lietuvos banke yra apribota lito emisijos galimyb. Oficial lito kurs nustato Lietuvos bankas pasirinktos bazins valiutos (dabar euro) atvilgiu. 12 tema. ATVIROS EKONOMIKOS ELEMENTAI

Tarptautin prekyba ir jos prielaidos

Tarptautin prekyba tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis vairiose alyse tarp pardavj, pirkj ir tarpinink. iam procesui bdinga: 1. Jis vyksta tarp dviej ar daugiau valstybi; 2. Naudojamos vairios valiutos su joms bdingais valiut kurs svyravimais. Tarptautins prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija. Tarptautins prekybos prielaidos: - gamybos slyg (gamtini, klimatini, itekli aprpinimo ir kt.) skirtingumas; - skirtingi visuomeninio darbo naumo lygiai; - skoni, polinki, prioritet vairov.

Dar visai neseniai ji buvo suvokiama kaip paprasta preki ir paslaug pasikeitimo tarp valstybi visuma, t.y. pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis tarp skirting valstybi pirkj, pardavj ir tarpinink. iuo metu tai nepalyginamai sudtingesnis fenomenas. Jis suvokiamas kaip tarptautini integracini proces svarbiausia sfera. Integracinio pobdio prekybins operacijos vystosi dviem pagrindinm kryptimis: - auga tiekimai kooperuojanioms usienio monms, kontroliuojamoms tos paios korporacijos; - stambios kompanijos sudaro ilgalaikes tarptautines sutartis. Siekdamos kuo geriau pasinaudoti tarptautinio darbo pasidalijimo privalumais, daugelis ali savo teritorijoje sukr ypatingas ekonomines zonas. ia galima laisvai veti kapital, kurti gamyklas, samdyti vietinius darbuotojus. iuose rajonuose importuojamos ir eksportuojamos preks neapmokestinamos, o mons, naudojanios naujas, perspektyvias technologijas, netgi skatinamos vairiomis ekonominmis lengvatomis.

Absoliutus ir lyginamasis pranaumas

iandien bet kuri pasaulio alis vairiapusikais ryiais susijusi su kitomis alimis. Todl jau galima kalbti apie besiformuojani pasaulin kio sistem. Tokia sistema grindiama tarptautiniu darbo pasidalijimu ir specializacija. Tarptautins specializacijos naud paaikina absoliutus ir lyginamasis pranaumo principai. Tarkime, viena alis kur nors produkt gamina pigiau negu kita, o pastaroji turi pranaum gamindama kit produkt. Sakoma, kad kiekviena alis, gamindama atitinkam produkt, turi absoliut pranaum ( pranaum gali lemti gamtins slygos, darbuotoj gdiai, technologijos lygis arba kiti veiksniai). iuo atveju abiej ali turimi itekliai bus paskirstyti efektyviai, t.y. bus pagamintas didiausias galimas abiej produkt kiekis. Trkstamus produktus kiekviena alis gali sigyti main, t.y. tarptautins prekybos bdu. Pvz., Lietuvoje ir Latvijoje gaminami A ir B produktai. Vieno darbininko pagamintos produkcijos kiekis kiekvienos alies slygomis pateiktas 1 lentelje. 1 lentel. Vieno darbininko pagamintos produkcijos kiekis Lietuvoje ir Latvijoje alis Lietuva Latvija A 3 vnt. 4 vnt. Produktas B 2 vnt. 1 vnt.

Taigi Lietuva turi absoliut B produkto gamybos pranaum (nes joje 1 darbininkas pagamina 2 B preks vienetus, o Latvijoje tik 1), o Latvija A produkto (nes 1 Latvijos darbininkas pagamina 4 A preks vienetus, o Lietuvos tik 3). alis turi lyginamj (santykin) pranaum gamindama kur nors produkt, jei ji gali pagaminti produkt maiausiais santykiniais katais arba ji pasiekia didiausi santykin darbo naum, palyginti su kitais produktais. Santykiniai katai arba santykinis darbo naumas apskaiiuojamas lyginant atskir ali gamybos katus arba darbo naum gaminant atitinkam produkt. Santykinis kurio nors produkto pranaumas reikia, jog viena alis, gamindama produkt yra pranaiausia, t.y. labiausiai lenkia ar maiausiai atsilieka nuo kitos alies, palyginti su kit produkt gamyba. Ir iuo atveju yra naudinga specializuotis toje gamybos akoje, kurioje alis turi santykin pranaum, net jeigu ji ia ir neturi absoliutaus pranaumo. Pvz., tarkim, kad Gamybos produktyvumas Lietuvoje padidjo, pasikeit ir 1 darbininko pagamintos produkcijos kiekiai (r. 2 lent.). Taigi dabar 1 Latvijos darbininkas gali pagaminti 4 A produkto vienetus arba 1 B produkt. Vadinasi, Latvijoje 1 B produkto vieneto pagaminimo alternatyviniai katai lygs 4 A produkto vienetams. Lietuvos 1 darbininkas gali pagaminti 6 A produkto vienetus arba 3 B produktus. Vadinasi, Lietuvoje 1 B produkto vieneto pagaminimo alternatyviniai katai lygs 2 A produkto vienetams (6:3 = 2). 2 lentel. Vieno darbininko pagaminta produkcija Lietuvoje ir Latvijoje pakitus darbo naumui alis Lietuva Latvija A 6 vnt. 4 vnt. Produktas B 3 vnt. 1 vnt.

iuo atveju Latvija turi lyginamj A produkto, o Lietuva B produkto gamybos pranaum. alis turi lyginamj pranaum, jeigu ji gali gaminti prek santykinai pigiau, t.y. maesniais alternatyviais katais, negu jos prekybinis partneris. Taigi tarptautin prekyba yra naudinga alims, jei jos specializuojasi tose gamybos akose, kuriose pasiekia didesnio santykinio pranaumo.

Usienio prekybos balansas

alyje pagamint produkt pardavimas usienio alims vadinamas eksportu, o usienio alyse pagamint produkt pirkimas importu. Pagrindinis veiksnys, skatinantis konkretaus produkto eksport ar import, yra io produkto kain skirtumas pasaulinje ir vidaus rinkoje. Didesn pasaulins rinkos kaina atspindi didesnius gamybos katus kitose alyse ir skatina eksport. alies usienio prekyb apibdina usienio prekybos balansas, t.y. skirtumas tarp eksporto ir importo. Jei alis daugiau eksportuoja nei importuoja, jos prekybos balansas yra aktyvus (palankus). Prieingu atveju, kai importas virija eksport, prekybos balansas vadinamas pasyviu (nepalankiu). Kiekviena alis siekia aktyvaus prekybinio balanso arba bent subalansuoto eksporto ir importo, nes pasyvus balansas reikia, kad alis yra skolinink.

Tarptautins prekybos nauda ir prietaravimai

1. 2. 3. 4. Tarptautin prekyba suteikia nemaai pranaum: leidia efektyviai naudoti turimus iteklius; didina konkurencij, o i skatina mainti gamybos katus bei kain, gerinti preki kokyb; leidia pasiekti produkt gaus ir didina j vairov; sudaro slygas masto ekonomijai realizuoti, kai tam trukdo per maa vidaus rinka.

Kita vertus, tarptautin prekyba sukelia ir tam tikr prietaravim, nes vartotojams yra naudingas importas, o ne eksportas, tuo tarpu gamintojams naudinga eksportuoti prekes, o importas nenaudingas. Taiau esant subalansuotai usienio prekybai minti poveikiai turt kompensuoti vienas kit.

Valstybs usienio prekybos politikos formos

Galimos dvi pagrindins usienio prekybos politikos formos: - laisvoji prekyba (laisva, valstybi nevaroma). - protekcionizmas (lot. protectio priedanga, globa). Ji daugiausiai naudojama siekiant apsaugoti nacionalin ekonomik nuo kit ali konkurencijos. Tikslas: ekonominmis priemonmis padaryti alies k kuo maiau priklausom nuo usienio rinkos konjunktros: iugdyti vidaus pramons akas. Prie tarptautins prekybos politikos form kartais priskiriami dempingas ir embargas, kurie i esms skiriasi nuo laisvosios prekybos ir protekcionizmo. Dempingas preki pardavimas usienio rinkose emesnmis negu vidaus ar pasaulio rinkoje kainomis, kartais net emesnmis u gamybos katus. Tikslas sitvirtinti ir sigalti usienio rinkose istumiant vietinius gamintojus. Kai is tikslas pasiekiamas, kainos didinamos ir danai virija buvusias iki dempingo, jeigu mon, naudojusi demping, gyja toje alyje monopolin rinkos gali. Kitas dempingo tikslas parduoti produkcijos pertekli, kuris neturi paklausos gamintojo alies rinkoje. Jeigu demping naudojanias mones palaiko alies vyriausyb, ji gali remti eksportuotojus subsidijomis. Eksporto subsidijos gali bti tiesiogins (tai biudetins imokos nacionaliniams eksportuotojams, kurios lygios gaut pajam ir ilaid sumai) ar netiesiogins (tai uslpta eksportuotoj dotacija teikiant jiems mokesi mokjimo lengvatas, grinant importo muitus i epan.). alis importuotoja, nustaiusi subsidijavimo fakt, turi teis vesti kompensacinius importuojam preki muitus. Subsidijos gali bti teikiamos ir vietiniams gamintojams, gaminantiems prekes, konkuruojanias su importinmis. Jos vadinamos vidaus subsidijomis. Embargas draudimas iveti i alies ar veti prekes ar kitas materialines vertybes (auks, vertybinius popierius). Embargas gali bti taikomas tokioms prekms, kurios gali kelti grsm alies kultrinms, nacionalinms arba religinms tradicijoms bei alies gyventoj sveikatai. Jis taikomas dl: politini prieasi; sveikatos apsaugos (vaistus, gyvnus, augalus, daroves, vaisius, chemikalus ir pan.); moralini prieasi (alkoholis, pornografija ir kt.) i epan..

Protekcionistins politikos priemons

Visas protekcionistins politikos priemones galima suskirstyti 2 grupes:

tarifiniai barjerai: muitai (importo tarifas), kuriuos moka importuotojas vyriausybei. Jie didina importuojam preki kainas vidaus rinkoje, todl naudingi vietiniams gamintojams ir nenaudingi vartotojams; - netarifiniai barjerai: kvotos ir kiekybiniai suvarymai, sveikatingumo ar kokybs standartai, licencijos. Kvota leistinas veti kuri nors preki kiekis. Ji taip pat padidina preki kain. Sveikatingumo ar kokybs standartai. Jie sunkiai veikiami. Jei jie vedami rpinantis gyventoj sveikata, tai pateisinami, bet jei j poveikis sveikatai neymus tai galima laikyti importo apribojimo priemone Licencijos. Jos gali bti naudojamos kaip sudtin kvot dalis arba kaip savarankika eksporto ir importo reguliavimo priemon. Pirmuoju atveju licencija yra tik dokumentas, patvirtinantis teis veti ar iveti prekes pagal nustatyt kvot. Tai gali bti vienkartinis vyriausybs institucijos iduotas leidimas konkreiai monei ne daugiau kaip vienerius metus veti ar iveti tam tikr vienkartinio sandorio numatyt preki kiek. Kita licencij ris, vadinama generalinmis licencijomis, leidia veti ar iveti konkrei prek vienerius metus neribojant sandori skaiiaus. Protekcionistins priemons gali bti nustatomos vienaalikai arba susitarimo bdu. Daniausiai nustatomos susitarimo bdu: dvialiais, keliaaliais ir daugiaaliais susitarimais.

Usienio investicijos ir j reikm alies kiui

Usienio investicij paskirtis, rys, nauda ir problemos iuolaikiniame pasaulyje intensyviai keiiamasi ne tik prekmis, bet ir kapitalu. Kapitalas eksportuojamas ir importuojamas tarptautini (usienio) investicij forma. Usienio investicijos tai usienio kapitalas, vetas i kit ali ir panaudotas investicijas priimanios alies gamyboje arba veikloje, turinioje kit tikslin paskirt. Jos ypa svarbios alims, kuri ekonomika maai ipltota arba pereinamoji, nes jos gali tapti i ali kio pltros veiksniu. Usienio kapitalas paprastai investuojamas: steigiant usienio kapitalo mones arba mones dalinio dalyvavimo pagrindu; sigyjant veikianios mons kapitalo dal arba vis mon; steigiant antrines mones; sigyjant teis naudoti ems ar gamtos iteklius ir pan. Skiriamos dvi pagrindins usienio investicij formos: - tiesiogins usienio investicijos; - portfelins usienio investicijos. Tiesiogine usienio investicija tai tokia investicija, kurios pagrindu susiklosto ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio usienio investuotojo ir tiesioginio investavimo mons. Investicija laikoma tiesiogine, jei investuotojas sigyja akcij paket, turinti ne maiau kaip10 proc. paprastj akcij arba akcij, turini balso teisi akcinje bendrovje arba atitinkam dal ne akcinje bendrovje. Toks akcij paketas suteikia galimyb dalyvauti mons valdymo procese. Tiesiogins investicijos skiriamos naujoms monms sukurti arba senoms modernizuoti. Investuotojai gali bti individuals asmenys, fizini ar juridini asmen grups, mons, koncernai, vyriausybins organizacijos. Ypa aktyviai tiesiogines investicijas naudoja tarptautins kompanijos, kurdamos savo filialus ir antrines mones vairiose alyse dl usienio aliav altini, pigios darbo jgos ir galimybs apeiti muitus ir kitas tarptautins prekybos klitis. Tarptautins kompanijos gali suteikti param maiau isivysiusioms alims spartinti ekonomin ir technologin paang, didinti uimtum, perduoti savo vadybin patirt, kelti bendr mogikojo kapitalo lyg. Taiau jos gali kelti ir nema problem: gali gauti monopolin rinkos gali usienio alyje, sustiprina konkurencij, istumia vietinius gamintojus i rinkos ir taip pablogina konkurencin aplink, blogina priimanios alies ekologin aplink, gali kilti net alies ekonomins ar politins nepriklausomybs apribojimo grsm (nes svarbs ekonominiai sprendimai bus priimami kitoje alyje, t.y. alyje, kur yra i kompanij centrin bstin). Portfelins usienio investicijos tai investicijos obligacijas ir kitus finansinius aktyvus, kurios nesuteikia investuotojui teiss kontroliuoti kio subjekt, kur investuojama, arba daryti jam didel tak. Portfelinms investicijoms priskiriamos investicijos, suteikianios maiau nei 10 proc. balso teisi. Pagrindin portfelini usienio investicij paskata yra vairiose alyse mokam u kapital palkan skirtumas. Didesn palkan norma pritraukia ir daugiau portfelini investicij. ios investicijos nesukuria ilgalaiki interes tarp usienio investuotojo ir investavimo mons. Todl jei investicijos nepasiteisina arba pasikeiia pasaulin konjunktra, t.y. palkan norm skirtumai, portfelins usienio investicijos pradeda trauktis i alies. O tai gali sukelti nepageidaujam padarini investavimo aliai. Yra ir kitos usienio investicij rys: usienio kreditai ir paskolos. Jas gali teikti privaios arba valstybins organizacijos, paprastai turinios priimanios alies vyriausybs garantij. Kreditai ir paskolos gali bti teikiamos ir per specializuotas tarptautines organizacijas (Pasaulio bank, Europos rekonstrukcijos ir pltros bank, Europos investicin bank). Tarptautiniai kreditai ir paskolos teikiami kiniams, finansiniams subjektams arba

konkretiems projektams gyvendinti. ios ries kapitalo investicijos naudingos tik tada, kai j produktyvumas virija j gavimo katus. Pagrindin kapitalo dalis vis tik migruoja tarp labiausiai isivysiusi ali. Pastaraisiais metais stebimas kapitalo migracijos pagyvjimas tarp besivystani valstybi. Grynosios usienio investicijos Kiekvienoje alyje kapitalo judjimas vertinamas grynj usienio investicij rodikliu. Grynosios usienio investicijos tai alies investicij eksporto ir usienio investicij importo al masto skirtumas. alies kio subjekt sigyti aktyvai kurioje nors usienio alyje yra investicij eksportas, o usieniei sigyti alies aktyvai yra ios alies investicij importas. Jei alies investicij eksportas virija investicij import, tai alies grynosios usienio investicijos yra teigiamos. Grynosios usienio investicijos dids, jei dids palkan norma usienio ali rinkose arba jeigu ji mas alies vidaus rinkoje, ir atvirkiai. Taigi svarbiausias veiksnys, skatinantis usienio investicijas palkan norm skirtumas.

Tarptautin valiut sistema

Usienio valiutos paklausa ir pasila Tarptautinje rinkoje naudojamos vairios nacionalins valiutos, kurios skiriasi viena nuo kitos ne tik forma, pavadinimais, bet ir perkamja galia. Valiuta vadinami tie patys nacionaliniai pinigai, naudojami tarptautiniams atsiskaitymams. Rinka, kurioje vyksta vairi valiut mainai vadinama valiut rinka. Ji atitinka pagrindines tobulos konkurencijos slygas. Viena valiuta sigyjama usienio valiut rinkoje keiiant joje nacionalines valiutas rinkos nustatytu santykiu, vadinamu valiutos kursu. Valiutos kursas - nacionalinio piniginio vieneto kaina, ireikta kitos alies piniginiais vienetais (netiesioginis kotiravimas) arba nacionalins valiutos kiekis, reikalingas vienam usienio piniginiam vienetui sigyti (tiesioginis kotiravimas). Tarp nacionalins ir usienio valiutos kurs yra atvirktin priklausomyb: jei usienio valiutos kursas kyla, tai nacionalins krinta. Jei u 1 JAV dol. buvo mokama 4 litai, o vliau 2,7 lito, tai reikia, kad lito kursas dolerio atvilgiu pakilo, o dolerio kursas lito atvilgiu smuko. Jeigu nacionalin valiut rinka pagrsta svyruojanio valiut kurso sistema, tai valiut kursus nustato rinkos pusiausvyra. Pusiausvyra konkreios usienio valiutos rinkoje bus pasiekta esant tokiam nacionalins valiutos kursui, kai reikalaujamas usienio valiutos kiekis bus lygus silomam kiekiui. Konkreios usienio valiutos paklausa priklauso nuo preki ir paslaug importo i ios alies bei poreikio sigyti turto ioje usienio alyje. Usienio valiutos pasil sukuria tie patys usieniei formuojami veiksniai jeigu usienieiai nori sigyti ms alies preki ir paslaug arba investuoti al, jie silo savo valiut mainais nacionalin alies valiut. Kapitalo eksportas ir importas priklauso ne nuo valiutos kurso, o nuo palkan norm skirtumo. Todl nekintant palkanoms kapitalo importas ir eksportas sudaro pastovi usienio valiutos paklausos ir pasilos dal. Tuo tarpu prekybos mast veikia valiut kurs svyravimai. Nacionalins valiutos kursui pakilus importas pinga, taiau eksportuojama produkcija usienio vartotojui brangsta, nes pabrangus eksportuojanios alies valiutai jam tenka u t pai prek mokti daugiau savo alies pinig. Ir atvirkiai, nukritus nacionalins valiutos kursui importas brangsta, taiau eksportas usienio vartotojui atpinga. Tai reikia, kad atpigus importui dids importins produkcijos paklausa. Eksporto pabrangimas reikia, jog paklausa usienyje mas. Fiksuotas ir lankstus valiutos kursas Kiekvienos alies vyriausyb nustato nacionalins valiutos kurso sistem. Valiutos kurso sistema - vyriausybs nurodyta valiutos kurso nustatymo tvarka. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys turi teis atidaryti usienio valiutos sskaitas Lietuvos ir usienio bankuose. Ms alyje usienio valiuta gali bti naudojama tik

mokjimams ir atsiskaitymams ali susitarimu negrynais, o euras ir grynais pinigais. ias operacijas atlieka tik bankai, turintys Lietuvos banko leidim. Tarptautini ekonomini santyki pltot sukr ir pasaulin valiut sistem. Tai valiutini santyki organizavimo forma, kuri atsirado pltojantis pasauliniam kiui ir buvo teisinta tarptautiniais susitarimais. Svarbiausia valiut sistemos charakteristika valiut kurs nustatymo bdas. Panagrinsime dvi kratutines valiut kurs sistemas: lankst ir fiksuot valiutos kursus. Lankstus arba laisvai plaukiojantis (svyruojantis) valiutos kursas tai valiutos kursas, kuris nustatomas valiut rinkoje ir kuris keiiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ir pasilos pokyi. Valiutos kurs ioje rinkoje nustato rinkos pusiausvyra. Pusiausvyra konkreios usienio valiutos rinkoje bus pasiekta esant tokiam nacionalins valiutos kursui, kai reikalaujamas usienio valiutos kiekis bus lygus silomam kiekiui. Vyriausyb nesikia valiut rink. Jei padids preki importas, daugiau ivyks turist usien (pvz. JAV), pagauss tarnybini komandiruoi ir pan., bet nedids preki eksportas ir t.t., tai susidarys doleri paklausa ir litas atpigs. Atpigs amerikieiams ms preks, dids ms preki eksportas, dids doleri pasila ir valiut keitimo kursas gr pradin padt. Galimas ir prieingas atvejis. Kai JAV ymiai daugiau importuoja ms preki, negu eksportuoja, ir tokiu bdu gerokai padidina doleri pasil Lietuvoje. Susidaro doleri pasilos perteklius, litas pabrangsta. Tokiu atveju amerikieiams ms preks pabrangsta, o mums j atpinga. Tuomet Amerikos preks utvindo ms rink ir doleri perteklius inyksta, nes ms eksportas sumaja. Pusiausvyra ir lito kursas lanksiai kinta, t.y. vyriausyb nesikia valiut rink. Toks idealus pusiausvyros susiformavimas manomas, kai nra jokiu suvarym usienio prekyboje, ir lietuvikos preks gali laisvai konkuruoti pasaulinje preki rinkoje. Kaip rodo patyrimas, Lietuvoje usienio mokjim balansas yra nesubalansuotas. Jeigu alis turi pastov mokjim balanso deficit, ji priversta atpiginti savo valiut, t.y. j devalvuoti. Fiksuotas valiutos kursas reikia valiut pariteto (santykio) nustatym grieta proporcija arba leidiamas neymus jo svyravimas. kurs nustato ir jo pastovum utikrina pinig politik vykdanios valstybs institucijos. Nacionalins valiutos keitimo kurs fiksuoja alys, kuri usienio prekybos apimtis yra maa, silpni tarptautiniai ekonominiai ryiai, nacionalin valiuta nepatenka tarptautin valiut rink. "Pririimui " naudojamos isivysiusi ali valiutos: JAV doleris, euras ir kt. Lietuvos lito kursas fiksuotas bazins valiutos euro atvilgiu. Fiksuotas lito kursas leidia be jokios rizikos sudaryti ilgalaikes sutartis, garantuoja tam tikr nacionalins valiutos stabilum. Taiau tai tik stabilumo regimyb. Jis nra stabilus, nes ir toliau kyla kainos. Lietuvai, vykdaniai savarankik biudeto ir dalinai pinig politik, dar palyginti silpnai integruotai pasaulin kio sistem, tinkamesnis ne fiksuotas, bet lankstus nacionalins valiutos kursas. Tarptautins valiut sistemos raida Yra inomos trys pagrindins valiut sistemos, kurios skiriasi valiut kurs reguliavimo mechanizmais. Tai aukso standartas, kurio buvo atsisakyta XX a. pradioje, reguliuojamojo ir lankstaus valiut kurso sistemos. Pirmosios dvi priklauso fiksuot valiut kurs sistemai. Aukso standarto sistema Prie Pirmj pasaulin kar ir kur laik tarp dviej pasaulini kar daugelis ali laiksi aukso standarto. Aukso standarto sistema buvo pagrsta iais principais: 1) piniginio vieneto atitiktis nustatytam aukso kiekiui; 2) popierini pinig keitimas auks; 3) pinig kiekio atitiktis aukso kiekiui, tai reik, kad popieriniai pinigai padengti auksu. Cirkuliavo auksins monetos, o popieriniai pinigai buvo konvertuojami auks. Dolerio vert buvo prilyginama tam tikram aukso kiekiui - apytikriai 1/20 uncijos. Panaiai ir D.Britanijos svaro sterlingo - 1/4 uncijos. Aukso standartas veik kaip savaiminis valiut kurs reguliavimo mechanizmas, t.y. taip, kad bt ivengta pastovaus aukso iveimo i vienos alies kit. Todl valiut kursai buvo stabils. Jei, tarkime, vienos alies preks tampa labai paklausios kitoje alyje, tai padidja pirmosios alies valiutos paklausa, o kartu ir jos kursas.

Sakykim, kad D.Britanija pradeda importuoti daug daugiau, negu eksportuoti. U papildom import ji moka auksu. Auksas iveamas i D.Britanijos JAV ar kt. JAV pinig mas automatikai padidja, kadangi pats auksas yra pinigai. Be to , auksas, patekdamas JAV bankus, padidina j atsargas. Bankai gali iplsti savo paskolas, tuo sukeldami tolesn pinig mass didjim. Todl JAV auga visumin paklausa ir kyla preki kainos. Antra vertus, D.Britanijos ilaidos usienyje virija jos plaukas. Vadinasi tarptautini mokjim balansas jos yra deficitinis. Ji netenka dalies aukso ir todl pinig mas savaime sumaja. Visumin paklausa ir preki kainos taip pat maja. Kadangi D.Britanijos preks tampa pigesns, lyginant su JAV prekmis, tai j eksportas didja, o importas maja. D.Britanija nebepraranda aukso. Aukso standarto sistemoje auksas

vaidino pasaulini pinig vaidmen ir susidars alies prekybinio balanso deficitas turjo bti padengtas auksu. Auksas i importuojanios alies iveamas eksportuojani al. Dl to sumaja prekes importuojanios alies aukso atsargos, o kartu ir jos pinig kiekis (nes aukso standarto slygomis pats auksas yra pinigai). Tuo tarpu eksportuojanios alies aukso atsargos atitinkamai padidja. Padidja ir ios alies pinig kiekis, tuo paiu padidja visumin paklausa ir kyla preki kainos. Pastarosios stabdo alies eksport ir kartu maina alies valiutos paklaus. Importuojanioje alyje sumajus pinig kiekiui maja visumin paklausa ir preki kainos. Todl importas maja, o eksportas didja. Didja alies valiutos paklausa usienio valiut rinkoje. Tai stabdo aukso iveim i alies ir atkuria ankstesn valiutos kurs. Taigi aukso standarto sistema pati palaikydavo pastov valiut kurs be jokio paalinio sikiimo. Aukso standarto sistema veik nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo. i sistema lugo Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo nutrauktas laisvas popierini pinig keitimas auks.

Bretton Woods sistema Antrojo pasaulinio karo pabaigoje keturi penktadaliai pasaulio atsarg susikaup JAV. JAV doleris buvo keiiamas tvirtu oficialiu kursu auks 35 doleriai u 1 aukso uncij (31,1 g aukso). Tai leido sukurti nauj pasaulin valiut sistem. ios sistemos pagrindai buvo padti 1944m., kai keli ali sjungininki aukti finansiniai pareignai susitiko Bretton Woodse ir sukr nauj valiut kurs reguliavimo sistem. ios alys sipareigojo palaikyti pastov susitarimo nustatyt savo nacionalini valiut kurs JAV dolerio atvilgiu ir neleisti jam nukrypti daugiau kaip 1 proc. Savo ruotu JAV si pareigojo kit ali centrini bank pateiktus dolerius keisti auks nustatytu kursu. Taigi ioje sistemoje pasaulini pinig vaidmen, be aukso, m vaidinti ir JAV doleris. Brettono Woodso sistema buvo pagrsta iais principais: 1) pasaulins valiutos pagrindas lieka auksas; 2) valiuta, pakeiianti auks atliekant tarptautinius atsiskaitymus, pripastama doleris; 3) doleris pripastamas tarpininku tarp nacionalini popierini pinig ir aukso, t.y. vis valiut paritetai (santykiai) nustatomi dolerio atvilgu, per j su auksu ir tarpusavyje. Popieriniai pinigai kiekvienoje alyje galjo bti keiiami dolerius, bet auks jie negaljo bti keiiami. Doleris tapo rezervine valiuta, t.y. valiuta, kuri centriniai alies bankai kaupia ir saugo tarptautiniams atsiskaitymams. Auksas buvo naudojamas tik kaip priemon atskiroms alims atsiskaityti. Kad galt palaikyti pastovius valiut kursus neperengdamos reikalaujam rib, alys privaljo sudaryti atitinkamus doleri rezervus imdamos paskolas i tam tikslui kurto Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kuris turjo utikrinti naujos valiut sistemos gyvendinim. Brettono Woodso, arba TVF, sistema veik iki 1971 m., kai JAV pozicijos tarptautinje finans sistemoje akivaizdiai susilpnjo ir dolerio kursas pradjo smarkiai kristi. 8-tojo deimtmeio pabaigoje dauguma ali atsisak palaikyti savo valiut kursus pagal dolerio paritet. Jamaikos valiut sistema 1976 m. TVF iniciatyva suauktame pasitarime Kingstone (Jamaikoje) buvo nustatyti naujos tarptautins valiut sistemos pagrindai. Jamaikos valiut sistema, kuri veikia ir iki iol, pagrsta iais principais: 1) visikas pinig atsiejimas nuo aukso ir jo, kaip pagrindo valiut paritetams nustatyti, atsisakymas; 2) auksas tampa prasta preke ir netenka pasaulini pinig funkcijos; 3) vedama nauja rezervin valiuta _ specialiosios skolinimosi teiss (SDR), kuri emisija vykdo TVF ir paskirsto tarp ali TVF nari proporcingai j kvotoms TVF. SDR neireiktos

materialiniu pavidalu, o yra tik buhalteriniai raai specialiose ali centrini bank ir TVF sskaitose; 4) nacionalini valiut reim pasirinkimo laisv. Paios alys turi pasirinkti savo nacionalins valiutos reim fiksuot arba lankstj. Dauguma pasaulio ali yra pasirinkusios laisvj valiutos kurso reim. iuo atveju leidiama valiut kursams svyruoti pagal valiut paklausos ir pasilos pokyius. ioje sistemoje valiuta nuvertja arba jos vert didja, bet nedevalvuojama ar revalvuojama kaip fiksuoto ar reguliuojamo valiut kurso atveju. Taiau svyruojantys valiut kursai turi trkum. Todl praktikoje naudojamos kompromisins sistemos, kai centrinis alies bankas veikia valiut kursus norima linkme supirkdamos ar parduodamos atitinamas valiutas. iuo poiriu dabartin sistema nra tokia grieta kaip buvusi TVF sistema. Valiut kurs leidiamos svyravimo ribos gali bti didesns, o reikalui esant valiuta gali bti laipsnikai devalvuojama ar revalvuojama. Sistema, kurioje galimas laipsnikas devalvavimas ar devalvavimas, dar vadinama liauianio valiut kurso palaikymo sistema. Devalvavimas - nacionalins valiutos atpiginimas usienio valiutos atvilgiu. Jei valstyb turi nuolatin mokjim balanso pertekli, ji gali revalvuoti savo valiut, nes ios valiutos paklausa tarptautinje valiut rinkoje virija pasil. Revalvavimas nacionalins valiutos kainos padidinimas usienio valiut atvilgiu.