.

,,Camta labiausiai stebina

Vienam zmogui atrasti tiek

savosmulkmenomis",
4, T!lOras. ta prasmrng )odiiai. Didingi gamtos

sake

garsuS prancrrzq entomologas

rriiLl LietuVoje neuitektq ir 100 met!. ldomu, kad

Aristotelis, apraiinejgs

Craikijos gamt4, tinojo 6 raais

vaoJrq. rfaelu\ nrazoaug r /uLl metLl, t.y. 1661 m., Vokietijoje buvo iinoma, neitiketina,

reiikiniai ir panoramos gaii

apstulbinti savo didybe, o
mikropasaulis yra uTsieptas, nors iitisai pl),ti po musq kojomis. Viena ii mikropasaulio sferq vabalai ir jq gyvenimas. Visu pasaulio

bet... -:14 faaimis daugiaul l5l. Ar reik a paiinti vabalus,

Zinoti apie juos? Batina. Pirrna, Vabalai salygoja mIsq buiti ir aplinkQ. Jie apclulkina augalus, suardo nebe8yvus or8anizmus, perdirba kitq organik4, apvalo aplinkq, yra 2uvq, ropliq, paukiaiLt, Tvereliq maistas. Aiiku, dar grauiia zemes Lrkio pas6lius, med2ius, medienq, Zmoniq maisto atsargas, drabu)ius. Antra, suiinojLrs vabalq biologij4, juos Balinra valdyti: ma2inti ar didinti jq gausq, nLrkreipti i kitas vietas ir pan. Zuve vabalai milijardais savo k0neliq krenta j;eme ir graZina jai didZiLrli kiekj

vabzcl:iq raiiLl ii tiesq

neimanoma suskaiaiuoti, o jq ivairoveje vabalai pirma! ja gausa. Demesio: vabalai sudaro 25 procent!s visLl Zinomq gyvanq ra!iq U emejel Lietuvoje .Zinoma apie 2800 vabalq r[iiq, bet tai ne riba.

nrineraliniq medliagq, kad

aLrgalai iakninris jas pasiimtq.

r r

Gluosninis-keimagrau.Zis Gluo

:::rasti vabalai priklauso 93

:.,

Taigi savo gausybe gamtoje vabalai labai svarbus jie dalyvauja energijos apytakos rate. Vabalai gyvena ir slapstosi visur: dirvoje, iolineje clangoje, po mediiq iieve, medienoje, grybuose, augalq viduje, organinese atliekose, inroniLl maiste, vandenyje, paukiiiq plunksnose, iveriq kailyje, urvuose, skruzdelynuose, biiiq

ieimoms. Knygeleje vabalq iivaizda neapraloma, tai matyti paveiksleliuose. Skaiiius skliaustuose prie ieimos vardo rodo, kiek r[iiq
Tinoma LietLrvoje. Autorius vabalais domisi nuo '1986 metq ir turi apie 900

@- m a i tva

ba I i a i.......",.
Nenraloniai nuteikia pavadini
mas? Nereikia biogai jsivaizduoti. Be to, vabalai graias. Stai kad

ir DUOBKASIAi JUODBUO-

llS \Necrophonts
TYRI N ETOjAS
l

vespilloi<les) N ecrophotus i n

rniiq kolekcijq ii visos Lietuvos

teritorijos.
Papra5tasrs raudonvabalis

aviliuose...
Sunku aprepti vabalq

vestigatot). Kaip jiems tinka oran Zins juostos nugarojel jie atlekia prie kritusio Zveriuko ar paukate lio, uruode iiq kvap:1. I juos va balai sudeda kiauiinelius ir iSsiri tusios lervutes turi maisto. Miike sulk9 gausybe maitvabaliq sudoroja, suardo net Zuvusj briedj. Tai tikri nriiko sanitar.ai. Kiti maitvabaliai dvesenos nenori, minta augalq puvenomis, grybais, slie kais. Retas, bet dekoratyvus KETURTASKtS MAtTABALtS (Xyiodrepa quadripLlnctala) minta kitll vabzdUiq lervomis. iis gerai ro poja kamienais, lakomis if ant lapq pasiekia drugiq vikirus. 5ie v.rbalai labai pageidautini lapuoiiq nriikuose. Stambiausi vabalai yra IUODASIS DUOBKASYS lNecrcphotLts hLtn)atod ir JUODA

ivairovg. Knygeleje atrinkti tik

stambesni, puoinas, daZnesni

vabalai :rrba reti, bet verti demesio ir net matytidi, bet idomas, slepininBi. VabaJus Balite atrasti ir jas patys, jei Zvilgsn j nukreipsite j jq gyvenamqsias vietas. Reti vabalai tia apraiomi dar if tam, kad juos aptikg, atpa:intu mete. Entomologi joje vabalai suskirslyti gfieita tvarka ieimomis, o iiose Sentinris. Todel net ,,milijonuose" vab:rlq nesunku orientuotis. Ligi iiol Lietuvoje

MAITVABALIS (Necro./es /i jie atlekia tik j stambaus iveries maitq, padti jQ sunaikinli.
SIS

Itoralis).

Maitvabaliai

P.i't

..-2ygiai
Lietuvoje J:,ib.ri g.rusi vabalq ieinra, treiioje viekrje
JlJgJr rLrs Ll ((.rrcrLr. zyFr.rr yrJ T,5-.+2 mnr ilgio. StambiaLrsieji lyBi.ri nesl(raido, nelLrfr pleVi fiq sllarnq, bel vikIiai l)egioja.

Cyvena karjefuose, smely nLrose, net ant keliu. Kuriirr nerijoje, kopose, Ial<sto PAla RIN ls SoKLYS (.(icindela
nraritlnra). Jis laba i fetas. ZIAU riu srs PU TcAZYC rs
C a I osotii,l i Dq
Lt i s

i lo

r).

Bt

oti-

pa jnre.lUius. Lengvesnieji 7yBiai skLri(.1o, l.r ipioj.r Zolenris, kili gyvena vief Zenres llaviriiuje. Visi ly8lai meclZioloj.ri,
ple!rLrs ir visaedTiii. -Savit.l TygiLt grupe Sc)KLIAI. (,faTiarisias ZALIASIS Miikrnrs S()KLYS (cl.//)./e/.? ..rrrpestiokly5 (lyvefn fA), iki l5 nrnr ilglo.

gali sLrlal<styti I l<nr ilgio zigzag4. l(ai kurie nel iliPer nnkti

ziikas, iki 25 Innr ilgio. AklyvLrs dicn4. Cyvena lapuoiiq ir nriiriuosc nri(kuose, qTuoly
nuosc. Tai
P.llarrlnr5
5Oklys

iilto klinrato zygiai,

pabaigojer jier

bdcl jalr v.sarcs

aptinllst., jicnrs !alta, slcpiasi priei iiem:I. Vabalai, nors ir dirk:li, lxrt gi:rai sl<raic1o, Jipa j

jq

nruliius ir ant lapq rcnka l<cn

kcjq vil<irc:lius. Lic:tuvojc: lablri retas. Pr.r(:ityjc lrrvo dalnes
is, llel iin.rikinlas, pufiki.]|rl l.rpuot'iu rriil<us. Kenkejai Sreil ntsigavo, o iygiai iinyko. Buvcr
n

nriiko iik!telese lr !allkelese, pievose. PabaidTius jie pakyl.r ii po kojq, skfencla ir tuoj nu tupia u7 keliq nrelfq. l(uo karilesne diena, tuo jie vikresni. Jq lervLrles isilaiso Verlikaliuose urveliuose if ,,slovi" jLrose, !

desniq

pnicislls vicnls ii i:kologijos - ,,Clrnrt;r )ino gcriau".

ZALVARTN rs PUoSNTAZY C15 (Carabu-s nift,n-s). Auksiikai

kiiq galvas, lyko pr.reiIaniiq,, -.--4.v.rllzd/iq. S.iLrsLrose nriikuos/,' r\vef.r MIS(INl5 Sr )KLY5 (L/ ^ , i,)d.i., 'r/\.,i i,,, o,1.,,. . '., ,'. .' tr:

ialias, iki lU nrnr. Ilctns;yBis,

be't sLrsitikinrus palcngvina dicr ninis jo gylcnimo b[rlas. Ni:nigs

itai
c

LTALTALUPTS
h1

icrnde/.r

SOKLYS - '' /

tr !lrJriLl viclLl, taainu tcl<() r.r\ti

ziaurusrS purKrdzyqr!

brrcl.1 g.rusrrs.

ne tik saLrsnnre pLrlyne, L)et (luf piDiame eglyne, eiero

if

#*5!ffi{s

\i{:1.

).1:

kranto smeJyje ir net rugiq lauke. Megsta iiltas, sauletas vietas. Kiauiinelius dedn gegu:cs menesi ir v6liau, o
veisinrasis tgsiasi iki liepos pabaitios. Per vasar4 iiauga

tcnroka
nrLrSrS

esti", ironiz.lvo iy /. T(rDr.ls/ lerir unte auginqs ij puikq vabalq.

VIOTETISKASIS PUOSNIA-

viena vabalq karta. Leliukiq stadija trumpa, tik B-13 dienq. ,-. Taip Silumamegiai vabalai prisitaikC iSByventi h.umpos
masq vasaros sqlygornis. DIDYSIS PUOSNIAZYCIS (Carabrrs coriaceus). Stambiausias 2ygis Lietuvojc ir Europoje

ZYCIS (C-arabus ylol.?.eus). litics f)uoinus savo melynu bliz ----gesiu, J4 nrnr. Apyretis, bet beSiojd vis4 parq, toclel aptikti galirra. Cyvcna nri!ke, ypai egIynuoser.

Kiauiiniq krIveles pal<4

Violefiikasi5
pLroinJa4y!lrs

siroclo geguTes menesj ir veliau. Visi vasafE llalinra rasti

iki ,12 mm. Nakties ir sutemLl naktibalda. Cyvcna lapuoiiq mi!kuose ir eglynuose, kur storas nuokritq sluoksnis. O uikluptas dienq, iygis nutaiso grasiq poz4 pasistiebia ir apm irita.
Jie akyvas geguies spalio mane

tik iisiritusiq vabalq:jq chitino irrvai bann minkiti. Ecla viskq

vabzcl)ius, 1<irnr inus, grybus, sakllias uogas. lclomLr, kacl jie tufi 5p:rrnus ir artsl<fenda i Lrllravioletiniq spinclrliq lenrpos ivies4. KRYZIUOTASIS ITAUIION TYCIS lPana8ae,rs (rLtx naioi). Nediclelis, il<i 9 rlrr ilgio, nedai nai aptinkanras. Neiioja juoclq kryieli nugaroje. Apic ji raiome vien del jo spalvLl tai vic
nas

siais. Kiauiinius deda per vasarq po lapais, iieve,2emes plyiiuose kravelenris. Kai pasirodo

naujai iisiritg vabalai, jie tuoj inla veistis. Nepaprastai edras. Bandymais irodyta: kasdien su doroja po vienE stambq grobi vikirq, karkvabalj, iiogq, iliu:E. ,,Pleiikiikas gyvenimo ba
das nesubrandina lalento: :ygiai
Didysis puoinra2ygis

i! puoinjausiq;ygiq. Aii
vibalas, ncs
l<anr

kLr, t.ri alieninis

gi reikalinga raudona spalvai Silt4 dien4 v.rikito ;oJiLl lapais.

iuos teko rasti dregnosc picvo se, paupiuose. Cyvena dvi v.r
Zalvarnis puoiniazygis saras iki antrojo rLrdens.

..

+r"5'.
.i,

:fr

....
Vabalai 1-50 mm dydTio.
Visi Jie gyvena ir veisiasi

dusio

@
TP

vandenyje. Cerai skraido, todel pavasarj ir rudenj dusiq galima prisirinkti nuo Zemes, megsta atskristi i !vies4.
PAPRASTO]I DUSIA

(Dytlscus rnarFlnails). Stambi, iki 35 mm. Stebddami tvenkinj, k[drq, matome, kad dusios vis iinyra jpaviriiq, jkvepia oro ir neria gelmen. Dusia kiauiinius deda j vandens augalq stiebus. lisiritusios lervutis greit iiauga j gresmingos iivaizdos pleSikus. Jos aiumpa net maZas varlytcs ir iuvytes. LcrvuajLl :iaunose yra kanaleliai, kuriais i sugautE grobi sLrleid;ia tamsq sl<ystj. Jis suardo aukos raumenis, ir dusios lervute i5aiulpia suskysteiusia jq mase. Uiaugusi lerva lipa i l<rantq ir iemis urvelyje virsta leliuke. Kq til< iisiritQs vabalas bana baltas, bet greit tamseja. Patcld gyvena 2 metus, patinelis

trumpiau. O gal jums teks laim rasti PLAat4A DUSIA I Dytisc L! s I ati ss i n u s)? Ji gerokai ispadinBesne, net cenlimetru clidesni ui paprastEj4. Bet i paprastajE panaii SIAURINE DUSIA (Dytrscu-s iapotlcus). los pavir(ius smulkiai taikuotas. AuBinti dusiq porele akvariume - didelis irlonrumas
smalsiems imonems. RAItsOJIVEZIADUSE

(Acllius iu/cattls). Dar viena pretcndente i akvarium.l. Ji snrulkesne, iki 18 mm. Patinelis bronziikai blizga, o patel0s nugara padengta

plaukuotu,,kailiuku". Labai

daina dusia. lq rasime kiekvienoje miiko baloje ir

kudroje. Kiauiinius deda velai pavasari. LervLrtes minta planktonu, o vabalu virsta sausumoje/ laaiau vabalai grjita i vandeni ir Tiemoja
Ppplaslosibs ,,uzsare-.

Pipiastoji
ouSta

Siaurine dusia

(parelel

10

ai)

..- s u k u i ta
Sukutius nratome da2nai,

i@

!ry'

|-k ii d r a v a ba I i a i'..'."'
Jiems priklauso didiiausi vandens vabalai Lietuvoje LYCIAPILVIS (Hydrous ateff imus) it PAPRASTASIS (Hydrous piceus)

ll

pavyzd2iui CELTONKOjI SUKUTI lcyrinus natatot). Me)-i, iki l0 mm vabaleliai grupel6mis laikosi vandens pavirSiuje ir amZinai sukasi vietoje, blizga sauleje. l5 6 kojq tik 2 priekines normalios. Jomis tiunpa grobi. Kitos sutrumpejusios, jonris plaul<ia. Useliai irgi ypatingi: vienas jq narelis platus, ieriuotas. 5ereliai slysta
vandens paviriiumi ir jautia net menkiausius vandens virpesius. Taip sukutis pajunta grobi. Be to, sukutis turi akis, padalytas j dvi dalis. Apatine akies dalis mato vaizda vandenyje, viriutine kas vyksta ore. Kiauiinius deda vandenyje ant augalq. Lervules slepiasi dugne, bet leliukemis virsta sausu-

DECUTVABALIAI. Iiauga iki

4B mm. Pirmasis tufi lygq, o antrasis stogo formos pilvelj. Nors paprastasis laikomas retu, E:erinis
suklrtrs

bet 1998 m. vasarE Sartq e:ere

jq buvo masiikai.
Degutvabaliai puikiai skraido. Atlekg j dideli vandens telkin j, poruojasi. Patele vandens pavir(iuje lipdo kokonq su vamzdeliu ir jame deda iki 50 kiauiiniq. Lervutes auga vandenyje, o vasaros pabaiBoje, iSauBUsios j storas,
riebias juodas,,deireles", plaukia i krantq. las pamatq poilsiautojai su baime traukiasi

Geltonkolis
sLlKl_ials

moje. Naujivabalai iisirita vasaros pabaigoje. Tai vis,,tikrieji" sukuaiai. jq yfa 9 raiys. O EZERIN lS SUKUTIS (Orectochilus villosus) kitoks. Jis siauras, ilgas ir plaukuotas. Naktj pasirodo ant vandens, dien4 slepiasi.

atatupsti. Lervos,,kirmele"

tokia jspndinga ir baisi,

pamates ja dienA, nakti

l<ad

palapineje ramiai nebemiegosi... Lervos iiaunos tai inyples, kuriomis ji gali

Paprastasis degutvabalis

atpleiti 1 cm'] ploto mesos gabala. Tuo tarpu vabalas eda

Geltonkojj5 sukutis

tik

auBalus.

5iq vabalq maiesnes kopijos yra ZYCtSKtEJI

KUDRAVABALIAI

\Hydtophilus caraboides).
Cyvena senvagese, k0drose. Pavasarj daZnai b[na ant Zoles, Zemes, prie vandens. Labai pleirus. Akvariume keletas vabalq iuvelg sueda per keletq minudiq.

12

Daug yfa kIdravabaliq,

-klypfrn6liai......."
ilBio. jie jLrocli,

t3

Syvenanaiq ne vandenyje/ o Balvijq meile, lapq puvenose. 2inomiausias - CRAMUOLISKASIS MESLIN UKAS (Sph ac r id i u nt sc arabeo i des).
B

Krypanelini nra:i,0,8 9 nrm

metaliikri .Zali, ru

Tai kas, kad jis gyvena karvutes

,,tortc", uitat labai graius! Cerai sl<raido ir ncviluoja atlekti ten, kur ganosi raguotosios. 1995 metq vasarQ Plunges rajone vienarne

cli, raudonai demeli. PnBaI gyve nanr4j4 viet4 skiriJmos net () l<ry paneliq gr!pes: raiys, gyvenaniios nreile, clvesenoje, augalq puvcncr sc, paukliirt Iizduose ir iveriq rrvuose, skruzclelynuose, po me cliiq iieve. Kai atpleiiJme saus,l

ilq.2andit
krypunelrs

puiics iievg, matome blizgil

juodnraqes,,blync" radome per 24t) vabalq. Skaiiiavome del jdomunro: pribloike jq gausybe. Sviciiamc m6!le jie poruojasi, deda kiauiinius ir iilekia i l<it4,,blynq", o iia

juodi taikeliai. Tai kryparreliai.

aia jie ieiko kiniv.rrpq ir jas naiki na. Vabalai tokie maiyaiai, kad

lle lLrpos ne.rpziaresi. O itai ,,po

ticvini" ILCAZANDI
(Hololept,l
p|,1t1,1)

KRYP[]NELI

lieka vystylis jq palil(uonys. Sie vabalai ganyklas apvalo nuo mesto tT.:raru uz rc I JrFms padeda ir daug ma)yiiq, 1 4 mm dycliio, kudravabaliq, tatiau juos stebeti reikia labai demesingai. Vandenyje Byvena apie 54 proc. kadravabaliq ra!iq, pavandioje organikoje 27 proc., meile l9 proc. Grarnbuollikoio nreilrnuko ieikokile karve5 torte"

reikia apl<albe ti jis to nusipelno vien del iivaiz dos. Didclis, net 9 nrm, if platus, o l<ano sbris siekia... 0,8 mnrl Pinnil k;rrtil jj radau ant kelio, todel p;rnraniau, kad jj suplojo maiinos ratai... Raiom.r, kad jis rcl.ls, l)et I99,:l rnctq ruclenj lgn.rlinos rajone l)nsirocla' nrasiikai po drebLrliLl lieve. KEIUltl)EMIS KRYPUNELIS (H6a.r (tLta.li DatatLl s) ir8i nenr:r;ns i] mnr. P.gal tbfnrQ yra tipiikas ieirrros dtstovas. lhudonos clemes 2 arbn.1, bliz ga. li likro gr.r)Lrs vnlt;rlasl Tokios
pal fornros yr.r ir claLrgiau kryp[neliLt, nrel.rliii<li blizganciiq (/a-

liai, melynai), bearclan<iiq krill sias 2uvis, paul<ir'ius. jir: rra)i, apie 3,5 nrnr. KRABISKASIS KRY f'a N ELIS (Hel.re/jrlJ lenLtgin('us:) gyverra skrLrz(lelynuosc, rLr(lns. ltin retas (o B.tl retas tdlal, kad n(l);rsiekianrasl). Karl4

ij

rrrn:ylj (1,4

nrnr) pastebejnLr jLrfos kr.rnlo srri:

lyje. K.rip branltenvbe jdejlLr i cla7ute, kLrfi4 pakeliui panrtriiau. Til(ra nelainrel l(i14 ryt4 l)irgall savo peclonris befl 5 knr if

iis vabJlelis yr:r nrnno kolekcijos Lllikunrns.

atrirclaLr. D.1b.rr

l4

.,""...- r a u d
Lapuoiiq miikuose
su

onvabalia

i@
'?l.r'

@. '$'

vaItvabaIia

i.......".".,

t5

ETuolais birTelio-liepos menesiais galite rasti stambiq,

1B mm, ir pladiq vabalq, kurie net i5 tolo lvieiia sodriu

Nedidukai, 1,5-B mm ilgio, vabaleliai. Kano forma

primena valteles kontarus.
KETU RDEMIS VALTVABALIS \5c.1phidi um qLtad! itnJ 'r(ulatum) panasu\ I pailg4 apie 6,5 mm ilgio. Ne toks jau maUas, kad nepa-

iki

raudonum!. Tai

PAPRASTIEJI

RAUDONVABALIAI (Pytochrca coccineai. Nerangiai ropoja EZuolq kanrienais, tuno ant lapuoaiq kelmq. Jo aksomin j ,,kailiukq"

verta apziureti ii arti. Lervos grobuones. Eda kinivarpq lervutes, lelicrkes, todel yra miiko sanitares. O vabalai flegmatilki todel, kad nera kLrr skubeti: del gresmingos raudonos spalvos jq nelesa

slebetum. C rybiena po sena medzio Zieve yra jo gyvenamoji aplinka. Cia praeina visas jo vystymosi ciklas.
Keturdeinis
vallvaDalrs

KEMPININIS VALTVABALIS

lScaphisorna agaricinum) ma)ytis, ma)daug 2 mm, bet gausus. JLI visada rasime po kempines apaaia, po iieve, mediiq pelesiuose. Labai
vrrTU5,,/_tunnI p]lKa aKtm
I

paukitia

i.

atrodo, kad laksto blizgantys

ta6kai su uodegytemis. Tai

a:

pilveliq galiukai, kyiantys

-)

-kirmvabalia
Ta vienintele raiis SNEtDEtlo KTRMVABALIS

i@

rS

po sparnq.

lBoros scltneideri) dar vienas senqjq miikLl reliktas Lietuvoje. Rylineje ialies dalyje iie vabalai gyvena net jaunuosc, 40 metq, puSynuose, o senu()se pu!ynuose jie netgi da)ni, nors aptinkami tik lol(nliai, tam tikrose vietosc. Teko rasti vabalLl sankaupq ii l3 individq I Laikonras labai r(]tu, jraiytas j Raudonqjq knyg4. ldomi, savita kano forma (vabalas l1 l 7 rrnr dydlio) ir {legnratiikas clgesys atkreipia demesi. Vertingas mokslu i kaip taiBos, <iauriniq milkq liekana m!sq kraite.

Keturdemis valUabalis

.""" - t I u m p a s p a r n i a
CausiaLrsia ieima larp vabalLl.

i@

@ -elniara
W

laI..
Maia vabalq grupe, bet j:1sudaro tikros,,individualybes". Lie ruvoje bebaigi4s iinykti ELNIARACIS (lucanu.s cervus) 1996 ir 1997 metais buvo rastas Mintios girios pakraityje lgnalinos rajone, sodyboje prie statybq. Deja, statybininkai nesusiprato iasau goti iiq dviejLt jspr-rdingq clniara giLt patinq. PLATUSIS ELNIARA
CIS \ Dorcu s para
I

lci rastd 620, tai dar yra apie 3u0 ieikotinq f[iiq. Bene sunkiausiai atpaiistami. Nustatant jLt r0ii, tenka lyrineti vabalo lytinio aparato
mineraline stfukt0rq, nes kiekvienos raiies ji kitokia. Causybe vabalyiiq nr-ro 0,5 iki 30 mn ilgio.

Elnlaragis

lq ypatybe antsparniai trumpi ir

viso pilvelio neuTdengia.5ie vaba lai gyvena visur, i!skyrus vande nj, gerai skraido. Minta organiniu nraistu, taip pat gaudo Byvil Brobi arba parazituoja. Apiiarekime stan-r bq ir patj graZiausiq Lieiuvos trunr pasparni FMUS H/RIUS. 2 cnr ilgio, platus, gausiai pal<uotas auk siniu kailiuku, lyg iverelis. Apyre tis, bet galima rasti apd;iavusia me galvijq rndile, po kritusiu gy vonu ir pan. STAMBUSIS TIiUM PASPARN lS lCreoph i I u s ntaxi I lo sus) siekia 2B nrm. Jj lcngviau pa ;inti ii pilkq antsparniq su taike liais. Sie spincli juodunru pilko

I clo1.t i peclu

s)

(iki 32 mm ilgio) gyvena lapucr tiq ir nri(riuose miikLrose. Dienq slepiasi po atiol<usi:r tieve.
5iaures taigos rr,rij 5l,luntN1 rrNIARACI (Ccroc hus <' hrysontel i ,./t teko rasti 1 994 1995 m. A.i

vinr'iq girioje. lai senqjq miikLl palikuonis, dabar retas.

Visi elniara8iai vystosi iuvu-

,,kailiuko" gilumoje. O (tai 5IA

P HY L] N U S E RYTH ROPTF,R U S

sio mediio mcdienoje. LervLrles tokiu apgailotinu maistu maiti nasi 3 6 metus- li sausos celiuliozes jos turi sul<urti ir baltymus, ir riebalus, ir visas me-

dalnai nratonras ant nriiko keliqllgas, iki 2 cm, su.luksiniais plaukuiiais ant pilvelio.
{aa,

diiallas, reil<al ing:rs nau jam vabalui... Jei nukritg meduiai

rniSl<o Siaunnrs

ii

iivei;rmi, prazudomi

elnlara9rs

visi, net patys retiJUsi masq elniaragiai.

'!.....

plokit6taiisia
a

i@

t9
ar jis tikrai tuno uokse. Vakarais iiskrenda ii sl6ptuv6s ir lekia laiZyti med7iq sulos. Upiq pakrantese ant krumq galima rasti daugybg nedideliq ZA LJAZVYNIU CRAMBUOLIUKU

Stambas, melynai ir Zaliai

blizgantys ir ma-Zi raudoni meslavabaliai ganyklq gelbetojai nuo tafios galvijq meilu. Janre uzauga nauja iiq vabalq ka[ta. lspudingas, egzotiikas, su ilBu ragu ant nosies SMAILIARn CIS
MESLAVABALIS lCop ris
Iu

n aris)

taip pat ardo,,blynus" ganyklose. O itai vabalai, valgantys nektara! Tai gamt4 puoiiantys BRONZINUKAI (Cetonia aurata). Jie rausiasi stambiuose

(Hoplia parvula). Jq plaukeliai virtg ialiais ivyneliais. Vabalai eda lapus, o jq lervutes 5ak nis dirvoje.
MARCASIS CRAMBUOLYS

iieduose ir smaliTiauja. RASTUOTASIS CRAMBUOLIUKAS

lTrichius fasciatus:) (iki 15 mnl

ilgio) megsta buo)ainiq Tiedus.

Apaugg plaukudiais lyg gaufais, jie panaias i kamanes. iLl lervutes gyvena lapuoiiq medZiq negyvoje medienoje.
NIO RASPALVIS AUKSAVABALIS (OsDodemra efemlta)

lPolyphyla ful/o) - visos ,,lietLl viikosios" vabalijos puo5mena (36 mm ilgio). Ji rasime Dzakijos ir Kuriiq nerijos pLr!ynuose. Crauiia mediiq l;rpus, o lervos - augalq Saknis. Dabar iapo Iabai ret.rs, seniai iraiytas i Raudon4jq knygq, bet,,Lietuvos fauna" pristato ji kaip pavojingE
ken kejE.

Kaip nepanrineti RACANOSIO (Orycles naslconls)? Sokolado spalvos, iki 4 cm ilgio raguoti vabalai randami prie sodybq, net miestuose. Veisiasi senq lapq kr[vose, konrposte, kelmuose, pjuvenose, uoksuose. Kart4 bulvienojq l<ravoie buvo rasti 22 iiemoti pasiruole
raSanoSta L

(iki 33 mm ilgio) gyvena seno

q;uolo... uokse. Visai kaip

peleda. Uokso, rqsto, kelmo tranesiuose jq lervos gyvena 3 metus- l! specifinio vabalo kvapo galima nustatyti,
Ni0raspalvis auksavaballs

20

,zg la
Vabalai, kurie vaiksaioti

i@

21

iSsiskiria DVITASKIS BLIZ

gali, bet nenori. Jie arba nejudamai tano, arba skraido. Ant 2aliq lapq - iali, ant kamienq bronziniai,melsvi, metaliiki, ant puiq iakuiiq margi. Jie pasirodo !ilt4 ar

Cls (Ag,/us b/guttatus) (iki 13 mm ilgio), turintis du baltus taikutius,,uodegeleje". Tai senq, ligotq q)uolq inamis. Siems
kenkia nedaug, nes blizgis apyretis. BLIZCIS MAZYLIS (Irachys minuta) - 3 mm ,,il gumo", ovalus lyg kiauiinukas. Darnas ant gluosniq lapLl. Ant jq deda po vien4 kiauiinelj. Lervute isigrauiia po lapo odele i minkitimq ir jame iigrauiia apvalias tuitumas. KaritE dienq blizgius stebeti ir jdomu, ir sunku. Vos prisiartinus, jie pamato rmogLl
ar

karitE diena ir ikaite skraido taip virtuoziSkai, lyg muses. Stambiausias, iki 33 mm, masq blizgis - DIDYSIS BtlZClA VABALIS (Buprertis nrariaDa). Kiauiinelius iidelioja po viena avie;esniq l<elmq ir rastLt plyaiuose. jq tLroktuves, kiauiiniq

Dv,laikis

dcjimq stebeti labai idomu. Sauletose miiko aikitelese su jaunomis pulelemis randame ASTUONTASKI BLtzcl (Bupreslls octoguttata), tikrq dabitE. Jo ne tik nuEiara, bet ir apadia geltonai taikuota. Calima rasti Kur!iq nerijoje ir Dzu kijoje. Kitur retas. Daugelis bliz giq yra iali, siauri, ploni ir vos i;iarimi ant Taliq lapLt. li jq

ieleli ir

nuskrenda staiga,

net r.lselio nepajudine... Blizgiai - itin ekologiikai plastiika vabalq grupe. Jie gyvena ir vystosi spygliuoiiq, lapuoaiq mediiuose ir nel ioliq stiebLrose. Miikui kenkia didysis blizgiavabalis.

Aituontaiki5 b/rzqis

Djdy5is bJrzgiavab.rlis

22

.- s p r a k 3 ta

i@

J." :

-j o nva ba I i a i.........",.,

23

Kasdami bulves randame geltonas, kietas lyg vielos gabaliukai kirmelaites, jsigrau2usias j gum bus. Tai sprakiiq lervos. O vaba lai paZjstami jau vien ii to, kad nukrite ant nugaros, garsiai spragte leje staiga nuioka ant kojr.t. Cana iymus raudoni sprakSiai. Vienas jq - RAUDONASIS KELMASP RAKSIS (Ampedui c/ nnabarinus) (iki 1B mm ilgio). Randame po

Argi galima nLrtyleti apie masq PAPRASTAI JONVABALI (lanrpyrrs noctiluca)a Jis ne tik ,inomas nuo pagonybes laikq, bet turi ir keletA ypatingq savy
Raudonasis

biq. Pateles nepanaaios jvaba lus, jos lyg kirmelaites, be sparnq ir rylkiai ivyti tamsoje melynai ialiais )iburiukais. Svytejimo mechanizmas gana sudetingas. Pilvelio gale yra lqsteliq, kuriose, vykstant cheminems reakcijoms, atsiranda ivytejimas. Kartais pakr[mes, pakeles, paupiai b[na nubarstyti Taliomis naktinemis,,2arijomis". O patineliq iivaizda visai kaip normaliq vabalq. Jie atskrencla j pateliq viliones ir susiporuoja. Lervutes judrios, medZioja maTas sraiges.

atiokusia pu!q, beriq, qiuolq ;ieve, ant kelmq. aia ir veisiasi. Ant varpiniq ioliq daznai matomas stambus, platus KANAPETA SIS SPRAKSIS (La(on mL,inLts). Jo nugara iSmarBina demelemis

sudelioti pilki ir iviesas plaukeliai. Tai pievq gyventojas, veisiasi iia pat, dirvoje. O Stai iaunus, nes grakitus, elegantiikai lieknas, bet stambus SuKAUsts SPRAKSIS

lcorymbites pecti nicornrs) (il<i

mm rlgr()l. zalrar DlrzB,r/ Det biausia puoimena - neproporcin gai ilgi, iakoti ,,asai" patino an tenos. Vabalai nereti pievose, tu pi 2oliq virlrinese, uodiia pateliq
skleid2iamq ,,kvapq"
Sugavc

Sukatsrs

sprakiis

skydvabaliai
M[sq demesio centre !eimos atstovas - DIDYSIS
SKYDVABALIS (Pelti s gtossa), iki 2 cm ilgio, beveik apvalus, visai plokitias ir juodas vabalas. Manyta, kad jis yra mIsq vabalijos retenybd. Paaiskejo, kad jq yra ten, kur gausiau susitelkq iidiitvg, bet tebestovintys berZq karnienai su kempindmis. Ant jq ir

fcromonus.
Djdysis skydvabalis

tokj ,,asuoti", paddki te idelnq, pasigro26kite jo iSvaiz da ir miklumu. Tiesa, su juo Bro
:iLr gali lenktyniauti KRYZIUO
TASIS RUCIASPRAKSIS (Seiafo-

sorrus cft/ciatus) (iki l4 mm ilgio). Jis neiioja juodq kryiiq gel tonoje nu8aroje. 1995 metais Plunges rajone jis buvo gana gausus

miikq pievelese ant Zoles, ras-

tq, po iieve. Vystosi miiko pakloteje. Rytlt Lietuvote jis labai retas.
Smara8diikai spindi ZALIASIS RUCIASPRAKSIS (Se/atosomus aeneus) (iki 17 nrm ilgio). Matomas ant ioles, iiedLl, neretai ir ant kelio. Kialrdinelius deda i7eme.
Zaliasis

vaikitineja skydvabaliai. Megsta ir egliq kempines. 1 994 metais Kaiiiadoriq

rajone iias retenybes buvo galima kresti kaip kriau5es: prieini prie sauso berio, ;vilgt aukdtyn, o ten, po kempine, juoduoja 1-3 vabalai. Dar tano ir sutreiusioje beriq medienoje, ir po egliq iieve.

rugiasprakir5

21

aiJ

-kerSvabalia

i@

Silt4 diena miike ant egliq rqstq b6gioja rudos skruzdes. Bet ko

1s:- :p ai z r a v a b a I i a i....-,

25

PAPRASTASIS PUZRAVABALIS (Pytho depre.ss u-r) vie

d6l jos turi baltus dryielius nuga roje? Todel, kad tai ne skruzd6s,
O PAPRASTIE]I KERsVABAI-IAI

(Than asi nus fonn icarlus), apsimeta esq rudosios skruzdeles- Jq vik rios lervutes po eSliq :ieve iesko kinivarpq kiauiiniq ir jq lervutiq, kuriq sueda gausybg. Vabalai, be to, aiumpa ir suau8usias kinivar pas. BITIN lS KERSVABATIS (Irichodes apiatiLts) vienas gratiausiq masq kraito vabalq. ji mato me ant sketiniq augalq iiedynq,

jll

niias ieimos atstovas. Nors literatara nLrrodo, kacl jis labai fetas, Rytq Lietuvos giriose, pu iynuose nuo J0 mctq am;iaus
rasime be vargo. Iylas, T-17

avicaiq :ieduose, minta nel<taru.

Zieduose de'da kiauiinius, ten iisirita lervutes. Jos ikin'rba nutapusiai bitei i plaukelius ir taip pakliana iavilius. aia jos maitinasi biaiq perais, bet :alos nepadaro, nes iie kerivabaliai apyreaiai ar ba reti. Be to, jie parazituoja ir vaps vq lizduose. Miike, lauke, sqvady ne, ant jau baltq gyvuliq kaulq randanre melynai Zalius 5 mm ilgio
vabalelius. Tai vlOLETlSKlEJi KERS

mm, Ieti vabalai iliauiioja po puirl iieve, naikina kinivarpas. Jauni vabalai bana ryikiai rudi, veliau pajuoduoja ir sublizga melynu metalu, o pilvelis liel<a oraniinis. Naudingas, globotinas vabalas. O kaip jj iisaugoti, jei kE tik iidZiavusias puiis ir puieles miikininkai stengiasi iikirsti ir iiveiti?

@-; i i r a v a b a I i a i...."""..
BrtinlLl kerivabalrq leryos gj,vena avrlruose Demetasr5

Crybq, kempiniq, dulejan

Vie

iios medienos Byventojai.

nas idomiausiq yra DEMETASIS NIURAVABALIS (Orchesia

VABALIAI (Necrobia vlolacea). lie

nLrvalo paskutinius likudius, nors kaLrlai atrodo jau visai ivar[s.

ni0rdvabal/5

t sciara) (4 mm ilgio). lr kodel toks vardas? Prie!ingai, vabalas ne tik linksmq spalvq (juorlos ir !viesiai rLrdos juosteles nugaro je), bet if vikrus nepaniLrrqs.
Vos atpleii sausa Zievg, pamatupi sau 1-2 vabaleliai, net susigLrZe. litiesi ranka painrti, o jie tik sprykt ir nebera! Todel

tai

ir:"1
:.,':1

ir gaudonri turi buti subtiliai, apgaulingai, su iimone. Mano rasti vabalai t[nojo ber)q kempinese ir po iermuklniLl iieve. Ten, grybuose ir medienoje, jie

i!augina palikuonis. Padeda

suarclyti kempines if gf4iinti

miikuijq liekanas kaip trqiq.

:::ffiH11*,6
Vasara randate ber)q, kurio surambejusiu kamienu sunkiasi sena, suragusi sula. J4 geria drugiai, musds, vapsvos,

J:) :-

@- plokiCiavaba
LIS

27

I i a i """,
Cyvena slapt4 gyvenimq po

)icvc. Taigi prisitaike land;ioti

po siauriausius plyiius. Stai AZUoLINIS PLoKS.IAVABA (U/eiota pianata). 5 mm

iirSuolai. Kamieno )iauberyje,

suloje, rasite plokiiiq margq vabaleliq (3,5 5,5 mm ilBio). Tai ir bus paiintis su vienu ii ieimosatstovrl RUDUOJU ZVILCVABALIU (Sororia g,sea). Sudetin8as, suderintq tarpusavyje ir slepiamq spalvq raitas. Prieje prie grybq kelmuiiq, krestelkite jLl
kepures ir prikris rudq

ilgio vabalas...0,25 Jnm storio! Neretas po puiies;ieve. Minla kinivarpq kiauiiniais, lervulemis. Jo giminaitis raudonas PURPURINIS PLOKS'IAVABA LIS (CLtcujus cinnaberinus) il gi grobuonis ir tol<s pat suplo tas. Randamas po lapuotiq med)iq )ieve. Calima tik speti, kokios dramatiikos kovos ir kinivarpLl Zudynes vyksta pozievi-

- Azuolrnrs proK5clavaDa|5

vabaleliLt tai KELMUTINIAI

ZVILCVABALtAt (Cychranus variegatus) (7 mm ilgio). jie
ragauja ir persirpusias avietes
nesuva lgykite..

niuose,,koridoriuose"...

. lvairiq

s.:,:,-t

)vilgvabaliq rasite miike ant

jau pabalusiq 7ve-riq kaulq.

VienijLt

DVITASKIAI Zvt LCv,qe,ALt,At (,Ntriduia bipunctata). MaZi, iki 5 mm ilgio, bet juodoje nugareleje

@- grgiil(ai
jrlii:

PaZiarekime tik i vienE ii jq LAPUOTINI CRAZTVABALI

(H y I ecoetus de nnestoldes).
J

ie

viliojanaiai ivietia po
raudonas ddmeles.

KETU RTASKIS ZVI LCVABALIS (G I i schroch i I u s qu adr i -

punctatus) da)nas po puiq Zieve. Flegmatiikas, bet puoinus, dailus ir naudingas naikina kinivarpq lervutes. Rapsq, koprJstq, ridikq
Zieduose pilna maTytiq )aliai

matomi ant ber:q rilstq. Vaba lai atkreipia j save demesi, mat nepanaiIs i l<itus: siauri ir ilgi (2 cm), iviesiai rudi ar geltoni. Matomi ant berio Zieves. Pateles, dedamos kiauiinius, uZkredia juos grybq sporomis (jas

neiiojasi su savimil). lisiritusios lervutes jsigrauZia i nebegyv4 medienE ir ten

ir nelynai juodq vabalydiq (iki

3 mm). Tai RAPSINIAI ZIEDINUKAI lMel iBethes
aeneus). jie ii8rauiia ;iedus, pLrmpurus. I juos ir kiauiinius deda. Ypat jLl daug tq pasdliq

iineiioja tq grybq sporas, kurios greit dygsta. Ta grybiena lervutes ir minta medienos takuose. Manoma, kad suaugg vabalai gyvena 3-4 dienas. Stai kodel jie matomi retai. leikokite geguies viduryje.

laukq pakraiiiuose. Rapsinis.

zvlqvaDalis

2B

J :

..1

1-"

."..-kempinvabalia
Aiiku, kad jie gyvena

.@
ii

@- bo 'iit

uze s...........'..i..+.
ii

29

kenrpindse, kepufetuose grybuose. Ypat gausts berzLt, alksniq, qZuolq kempinse. DVIDEMIU KEMPINVABALIU (Dacre b/pustulata), 3 mm dydiio vabalq, galima prikratyti pilna saujq, lyg linq

Tai dievo karvytes, petreliai ir kitaip graZiai vadinami, dar vaikystes paZistami vabaliukai. Deja, apsigauname. Raudonos ,,karvytes" juodais taikuaiais tikrai dainos ir Zinomos. Bet ar visos jos tokios paprastosa Vien tik Lietuvoje rastq raiiq daugybe veraia susimEstyti. Stai keletas jq, nepanaiiq iiprastas boruzes. VIKSVINE BORUZE (Coccidula sculeliata), I mm dydiio, gyvena

seklq... RUSISKASIS
KEMPINVABALIS

(I'plar
-

ruisica) 4,5 6,5 mm vabalas

dienq blizga kempiniq paviriiuje, maitinasi jq sporomis, poruojasi. O, kaip
dZiuBu rasti kempinese RAUDONRAISTI KEMPIN VABALI ( Irilonra s0bba-ra/r-r).

retesnis, bet jis nesislapsto. jau balandyje jie atsibunda ir per

Dvidemis

kempjnvabaIs
uvide5tmldvrta5t e

ant nendriq, ajerq, dryiutiq prie vandens. Causi Kurimariq

krantuose.

;liuolq

.'

oottze

DVIDESIMTDVIIASKE tsO
RUZE (Ihea vigintiduopunc fata),3-5 mm, geltona su tai

Nors,,Lietuvos taLrna" ji nurodo kaip unikunrq, rastq vien4 kartq 1962 m., bet man
tenka jLl rasti visut kLrr auga seni 42uolai. Ceriausi.rs radinys-siurpriz;rs lauke Cipenq kaime Zarasq rajone, kur juos aptikau sodybos kienre q;uolinio suolo kempi neje... ltin miel;rs vabaliukas, lyg blizganti juoda boru2el, tLr ri dvi dideles raudonas demes nu8aroje,3,4 4,5 mm dycliio. Veisiasi kempinese. Visi kempinvabaliai gyvena kempinese ir minta joJnis, taip sparlina jq suirimq. Taigi jie yra

kuiiais. Jq bareliai telkiasi ant lubinq lapq, aia dda ,,milti

nius" grybelius. iUODASIULE

i Juodasiule 'i boruZe

BORIJZE

P ro p y I a

ea

q ua tu o

r-

decinpu n.tata), 3,5 4,5 mm, irgi geltona, bet rupiai juoclai ddmdta, lyB !achmatq lenta! luodos boru2es su raudonais taikuiiais - atvirl<itinis vaizdas

Akiuotoli

medienos ardytojq ardytojai. O juk kempinvabalius irgi ka) kokie prieiai ardo... Kokie
sucletingi ryiiai gyvoioje

gamrolel

30 jprastosionrs, ar ne? Tai JUODBRUVELE lChi Iocrtrus

rc n ipLtstu l;1tL!s)
(E xochon

) J:: :-

@' pel6siavabal
Juodbruvele

iai

..",,

3l

ir

KETU RDEME

us qu ad ri p u stu I atLts) B()RUZES. Didiiausia, iki l0

mm, borLrZe Lietuvoje AKIUOTOJI (A nati s oce I I atal. Apyrete. jas batq jdomu auginti terariume ir slebeti, kaip puola amarq sankaupas. SCYMNUS genties borureles maiytes, plaukuotos ir juodos, nepanaiios j boruies, Byvena miikuose ant medziq ir pievq
Tolese. Reiks kruopiiiai apZiarineti per binokuliarq, kol nustatysi jq vardus. Ijas panaii SKYDAMARINE BORUTE (Stethoruspuncti//unr) pati ma2iausia Lietuvoje. Jos,,ilBUnras" 1,2-1,5 mm. UZpuola

Uisislepusiq vabalq grupele. lie vystosi grybuose, ken]pinese, nredienoje, po Zieve. Dainiausias aeimos

narys

BORUZTSKASTS

PELESIAVABALIS ( Endontych us cocci neus). Jis :rtrodo lyg

boruie, iki 6 mm ilgio, be to, vienas graZiausiq. Bet iis

iaLrnuolis gyvena kitaip nemegsta saules iviesos ir tano po berZLl Zieve ar kempinese. Lervutes iliauiioja ten pal, minta grybiena.
KRYZIUOTASIS PELE SIAVABALIS (Mycefi na ctL! ciafa) kelet4 kartq rastas ves liame nriike su q)uolais, valgo-

voratinklines erkutes. Matote,

visos boruZes itin naudingos,
nes yra nepailstanaios amarLl

nrojoje geltonpinteje. Keista, kad vabaldlis (4 mm dyd2io) nuostabiai pasipuoies, bet

gyvena taip, kad jo niekas

valgytojos.
Savo ruoitu, boruies puola skruzds. Jos neleidiia boruZams esti amarLrs.

nematytq. Kokia !io reilkinio

prasm0a

Pasirodo, net sutreiusi

iievo ir mediena gali b[ti

jclomiq atradimLt vieta. Rade pelesiavabalius, paleiskite. Jie visi tokie retil

Skydarnarine

32

.=,........-j u od va ba I i a i@
Tarpusavyje labai skirtinSi,

) J:) :-

@- s k a u d v a b a I i a i
'i';-lt

l3
,

..".""

nes suclaro,l ekologines grupes:

Ypatinga vabalq - PAP RAST4I CECUZVABALI (Me-

vystosi inedienoje ir kempinese, po 2ieve, :moniq bastuose,

d

/oeproscarabaeu-s) mateme
ne karta. Jis toks netipilkas iprastiems vabalams, l<ad, ko gero, su baime atSokame jialj. Ropoja Zeme, vos velkasi tokia juodai melyna ,,kirmele" su 6 kojom ir trumpais antsparniais.

irvoje.

BerZq kcmpinese rasite RASTUOTAII IUODVABALI

\Diapeis boleLl,6-8 mm ilgio.

Per metus viena jLl vada kemping suardo iki B0 proc. Megsta gerti beriq sulq, o patys pikantiSkai kverpia. O itai SENCIRINIS

CeguZvabaliai sunkiasvoriai, I J-l / mnr var)Jt.:]|, negatl

skristi, o ir sparnq neturi. Kiau 5in iu s deda iZeme. Lervutes jsikabaroja j augalLt ;iedus ir laukia bidiq. jkimba jjq plau kus ir taip nuneiamos i lizdq ar

JUODVABALIS (Neom/dla

haeotorrhoidalii) tikras
atradimas biologu i. Tai senqjq miikq palikuonis. RytLt Lietuvos giriose iis kol kas ndra retenybe (jo poiymiai du raSeliai ant nosies ir raudoni antsparniq

Baliukai,6 mm ilgio). Sausose

iemese (karjeruose, sm6lio ar

avilj. Uiauga esdamos nredq. Vabalai labai nuodingi. Pajcr dinti ir sunerime per skylutes ionuose iiskiria po gelton4
nuoclq la5elj.
PaprastoJo
N

urimes vabalas

ivyro laukuose, kiemuose, net

ialigatviais) begioja blizgantys, 5 PaJrlrinij luoovaoalJS 7 mm ilgio, KRYPUNELISKTEiT jUODVABALIAI lC ryptk.Lts quEguilius). Aptakas, slidas, lyg vandenyje gyventq. Bct vystosi po akmenimis, plyieliuose. Poilsiaujant prie jaros, ant smelio
pastabi akis pamatys
PAJURINIUS JUODVABALIUS

qeguzv.TDaro

la(elius itraulcia atgal. Tai stipri ,,tinktara". Nuodingos ir sausos kuno dalys. Vicluram2iais sudiiovi|rlus ir sumaltus vabalus jberclavo j maistq ir... ivykdavo (lar vienas rumLl ar valslybes perversmas.

lPhylan gibbus). Birielio menesi jie nercti. Ispadi keliantis 3 cm dyd2io NELABASIS MILCIUS (Biaps mortl.sa8a) gyvena prie Zmogaus, minta jo maisto atsargomis namuose, sandeliuose. MaZiausias misq juodvabalis ELEDONA ACRICOLA. Viso labo tik 2 mm ilgio. Rytq Lietuvos giriose qiuolq kempinese jis dauginasi masiikai (,,Lietuvos fauna" juos prisl<iria labai retq kate8orijai).

34

.,+..............
Varclq jie gavo nuo ilgq

35

-us

uoct
'l t_

",@

medriq kelmuose senuose

miil<uose. Retas. Po sena egjiLl iieve fandame apvalias kanreras sLr balta leliuke ar nrargu vabalu. Tai DYCIOJO RACUAUS (Rh agi Lt n1 no rd ax),,lopiel is". Vabalas dainas.

,,asrl" antenq, l<uriomis orien

tuojasi aplinkoje. Beveil< visi Isuoaiai vystosi medienoje ir po )ieve. lprastn juos vadinti -f;ri nctiesa. ,,mi!ko kenkejais". Usuoiiai kenkia ne nriikui, o medienai, kai j4 veluoja ii nrii ko ilveZti. Veisiasi ir iivir-tusiuo se, bedZiasLindiuose med:iLro se, o visai sveikLt nelieain.
USUaJTIS DAI
Ll

1
u5uoti5 darlide Keturluoste

Daug usuoiiq nario 2ic dus. KETU RIUOSTE STITAN

l)A \Strangalia quadti

DE (Frgat.'s
metLrs

/aber) didiiausias m0sq kraitc (iki 6 cm ilgio!).3-.1

vystosi puiLl kelmuose ir r4stuose. Lallai reta, nykstanti ru<is. lr kur gi ne! Dailides patele sudeda kiauiinius j paliktLrs miil<c rilstus ar sausE stovinii.,l puii. Po I 2 metq
PjLrklaaes

ieptur.l

s.rusq medien;1. Panaius jja KETUITDEMIS MEDKIR'flS (Pa ( hyta qLt ad ri n.r. u l.iti1), 1 1 1 9 nrnr c1yc1iio, p:rn-re8qs Lrsn iq

las./ata), 13-18 nrm, nrellsta nektarq. Sunku patikirti, kacl ji iisivyste, gr:ruidanra rupiq,

Ketnlagrauzi5
l\,4Lrsl(Llsrnis

Tiedus, o i!augo negyvose eglese ar puiyse. l()99 nrel.iis lgnalinos rJjone rasli laigos
asLtotrs

rriikininkai prisinrena
sanclclj,
nLrkert:r ir

5t.lt

ji iiveTa, o taip pit iagabena.

1r]Jt

tE r4stLl saus4 pu!j

Byventoj:ri SIAURINIAI MIDKlRClAl (Pa.hyla /anrerl. Sis

svarbus rldinys skatina visada jdemiai stebeti vabalus, o u2 pastangas bana gfa7i.ii atly-

zusl.l

1|]nan( t()s

<lailidiiq lcrvutOs...
PJU

KLAOSIS KELMA-

CRAUZIS (P,onus .orl.r/./Us) m.riesnis (iki 4,5 cnr ilgio), bet

jspuclingcsnis: trLrnrpas, platus ir storas. Lervutas gyvena
Musku5inr5 ar5|]oti5

GraiTaiiedinjs
LrsLlotis

!,inta sel<nre..- Anl skeliniq aug:rlq lieclynq ir rlrellrlirl lnpq visa liep4 rasime MUSKUSTN tU5 USUOitUS (Aro /,la nros.hala). Stanrbas (,1
Raudonoji leptura

'rr{

I6 cm ilgio), blizga tamsiai ,aliu

metalLr. Cime

37

jie lapuoiirl

ir ailum4. Tik paiiarekite

asai 3,5 karto ilgesni

nredienoje Drqsiai galime snkyii: tai ganrtq puoiiantys vabirlai. Ant Bluosniq, o clainiau ant kelio ir pakelese Teme iingsniuoja impozantiil<i CLUOSNINIAI KELMACRAU llAl (Lanitt textor). O;dami skrJido srtenrosc. Tai vieni ii jspndingiausirl, I 4-30 nrn) ilgio, nrusq kraito vabalq. Vystosi lapLroaiq nredienoje. Ant ;liuolq rqstq kartais nrasiil<ai pasirodo iki 20 mm ilgio
AZUOLTNTAI aSUOCtAt (P/aglarxrtl/-s rft (/at{.rs). Taip bLrvo
I 994 nrctais Kai(iadoriq rajone, o lgnalinos raiono jie jprasti kJsmet (,,Lietuvos fauna" nuroclo kaip rctus). Tai vab:rlai, panaSas j vapsvas. ldomiausia, kad jie ir skraido kaip vapsvos, lygiai taip ir

u; ji pati!

jo

Dekoratyvirl asuotiq grupe

1
i
Gluosnlnis
keirnagraL12i5

ii

SAPERDA genties. Stai DlDYSIS DREBULINIS USUOTIS

(Saperd;t carcharlas) (3 cm

"dfebutnis
asuotis
a

Didvsis

ilBio). Liepa ir veliau jq galima

rasti ant tuopq- Dideli gelsvai

pilki vabalai eda lapus.

purtai medi

Pa-

byra kaip slyvosl Craiaus nugaros ornamento neiiotojai yra RASIUOTIEjI

DRIBULINIAI !SUO.IAI
(Saperda .scalafis)(]3
Jie randami ant

l9

mnr).

Eiuolq rqstq,

\'-_

kuf ir vystosiJei did;iausias ntusLl lsuotis siekia 60 mnt, tai maTiaLrsias 20 kartq ma ;esnisl USUOTIS NYKSIU KAS (Tetrcps ptaeusta) iiauga iki 3
mm. Celtonas, ncdidukas. Jl galima pagauti pievoje samiu ar netyiiJ pJmalyli ant kramLt 7iedq.

aed/iis). Cia jie poruojasi, dcda ki.uiinius. Labli nreg,st:r saulg

usLrotl5

nykilukds

Sraufrni5 rnedkrr!s

3B

:.')

-lapgrauZia
Trunrpai lapgrauTius apiLt

i@
,./' ---'F

l9
\C ryptoceph al us ser iceus).

Dai

tvelgti sudetinga.

tiek claugl

nas augalq )ieduose. Jo spalva 'nlrugdine L,lrto'rli. Lprr' ntrn

Bel juos jungia viena ypatybe visi grauria lapus. Ant jLt decla kiauiinius, aia vystosi nauji vabalai. Til< nedaug lapgrauiiq lervuaiq gyvena dirvojc, arda iak nis. EZerLl krantLl augalai ir van rlens lelijq lapai turi savus Elyvcn

r: r,rudu n. \itUuNtAiKts
PASLEPTACALVIS
ph
a
I Lt

l.C ryptoce-

s octopu

ctatus), panaius

j boruig. Keletas jo,,broliq" tLrri gcltonai juodus antsparDonaar.l

tojus

Dacia aquatica). Dailas,

DONACIjAS (pvz., l)o metalii

aqilafica

nius: CRA|ZAZ|EDINtS (arypIo.eph a I Lts ylttatus), DVITASKIS (Cryptocerhalr/s b i gu Llalus)

PASLEPTACALVIAI. Sausose pi(:vose samteliu pagaunamas SALAVlllNl5 \CoDtoceDhala --Junit.1\t i,.,t, 1,,, D'..u.,se prie

kai lerintys vaivoryl<ites spal vomis vabalai. Vaikito ir po van deniu lapais, stiebais, tcn ir vys losi. Cegu;es mencrsj ant nuaiLl lapq pasirodo raudoni
LILl
i

--

\Jnden:

HILROCLII lsl\Ast5
h i s h ie

lPacltybra<
Llvita<ki5

roglyph i cu s)

jlNlAl VAtsALAI (liiio.efl

LAPCRAUZIAI vieni i! puoi

ni:rusiq iiojc ieinroje ir fornra pan.rias j pasla'ptaBalviLrs.

p.rslepLrgaJvis Leliilni5

i/l0. Niekas nuoclingq pakalnuiiq nevalgo, tik jic: veliau ant

lapll matome kruveles juoclq l<ir melyaiq - basimqjq raLrdonul<Ll.
Panaias, bet oran;iniai su ta<ke liais gyvena ant smidrq - SMID RINIAI LAPCRAUZIAI (CriOCC ris ./uodeciDpuDctara). Cana s.r

vitq vabaleliq grLrpe paslipta galviai. lq galvelds itrauktos po kr ine, o bLrnra nukreipta iemyn, po savimi. Stanrbiausias jq, il<i
8 mm, ZALIASIS PASLEPIACALVIS

Ant linaTolds, o daTniau :rnt talcr-1, keliq randanras graius, bet retas LINAT()LlN lS LAPCIRAUZIS ( Chrysoli na sangLti nolenta). lis, kaip vaikai sal<o,,,juodas su raudonais pal<raiiiuka is". Prie vandens auganiios nletos nugrauZlos
Zalia\ts p.rslepragalvjs
'hx]tt1,,

r.lpqrauzis
4

Salavlrnis

MEIINIO I-APCRAUZIO
(Chrysolira polita). Vasaros pabaigoje jq prisiveisia tiek,

f
^\

,10

,:l

i! metL! lieka stagareliai. O pfie Tmoniq sodybq .lug:rniios sukatioles tLrri sav4j j,,Bimtaj j" NOIRELINI LAPCRAUZI (D/O,_-..-.-'.-. c hrysa fastuosa), ivytintj spalvin'
kad llonris juostelenris. Baigiant 2y deti pLrrienoms, jq lapai lJmpa skyleti. Tai VEDRYNINIO LAP

Jq leliul<i.s

kallo nuo lapq trip

lJrl) | r)utuz||]
tijoje,

Jrat,

lelruKes. zcm,rl Plunges rajofe, teko rasti

nema7ai LIPIKINIU LAPCRAU

ZIV lJe/?r) /,)\).r /r.l/e/lS/J)/ not\ jie,,reti". Visacla knieti rasti ka; k4 l<ita, nci ralo soliclas al<ade
nlin iai loidiniai, tiesaa

CRAUZIO (.Hydrcthassa nargi nel/a) darbas. Maras, bet verta suieikoti if ap:iareli: juodai la lias,,,geltonais pakraidiukais". O !alia jo, toje pal alapioje pie v_oje, liyvena geltonai juostuolas
lSNlNlS LAPCRAUZIS \Prasacu' S ptleltJnont) zIvtctLl t.tp.) t( SOt.S ZILVITINIAI LAPCRAU,

SKYDINUKAI

veJ

savolii

ka lapgrau:iq Brup6. jie panaias j mazyaius vc2liukrs. PavojaLrs akivaizdoje jie sutraukia kojytes po skydeliu ir tupi nebepanaias ivabalus. Pas rrus gyvena 2ali,

rrdi ir raudoni

sl<yclinukai, na,

2lAl lcon i oc ten a virlrnaiis). ie !!ausus ir keiai.r spa vas nLro visiiJ

kai raudonq iki visai juodq, o iiaip jie raucloni, juodai ta!kLroti. Naudingas siLrlynras: atlikti jdonrq mokslinj clarbeli apie iios
rtriies vabalq spalvq kiDtanr!m4, jo clesningumus... O ialia iiq veisiasi"geltoni.sLr juodais Lrikais DVIDESIMTTASKIAI LAPCRAT] Zl Al lchrysomela vigi t1l ipLtn.tata).

Vielomis iie lokie BaLrsLrs, k:rd einant pfo 2ilviaius, sklincla ailrus nemalonus vabalLl kvapas.

---Lrprkrnis laJpgrauzrs

ir su jvairiais ornanrortais. Netiketas radinys buvo MUSKRESTIN lS SI(YDIN U KAS (Pilc:nrostrrlra /nstr/osa), apie kurj ,,Lictlvos fauna" ra!o, kad jjs,,LieJrvojc ielkotinas". Pasirodo, iie valtaleliai nrasiikai iiplite .rnt dcbesylo lapq. It),tLl LietLrvoje r)et I<cliuose rajonuose buvo rasti silialynai debesylq, ii kufirt belikg stagareliai. iliriel j raudoni sl<ydinrikai intensl riai ecla debesylq ir porutojasi. Po to dinllsta ir rugJ)jLliio menesi ten p.ll p.lsiro(1o... taliskydirtukiti. Po 10-13 dienq visi p;rrau clonuoja,,,pribaigi.r" clcbcsylus ir nueina 2iemoti. O UALIASIS SKYDIN U KAS (Cassrr/a vl'dl-s) - dainiausi;rs ir stanrbiausias (10 mm ilgio). Llet kas juos pa malys ant )alio lapoa Lal)inu malomos jq lervutes, nes savo juodls iinrateles sukTauna ant nLrgarq if taip po jomis ,,p.rsislepia"...
L.rpgraLrZiai nekenii.rnri kaip darioviq kenkejai, lrct pradejus juos tyrineti, donleti5 jq gyvenimo badu, atsivefi.l

Zaliasi!
5KyolnuKa5

vis.ri kitas, pilnds idornybiLl pasaulis.

42

.::J

_ri _

-cigarsukia
Tai vabalai,

i@

1
gausQ

ii tikrqjq sukan-

t r a u b I i u h a i...'...."
Antroji pagal raiir.t

4.i

tys cigarusl Kiau!ineliq ncpalie

ka ant lapo likimo valiai:atl<ir pq lapo dali, susuka icig.rrq, o kiauiinis jo viduje. lisiritusi lervute visq ai ciEaril gali csti viena. luolab, kad toks lapas nesudiiasta, nes per paliktq cent rine gysl:l I lap4 tebeteka sultys. Nuo iios ypatybes l<ilo ir ieirnos

pavadinim:rs. Yra cigarsukiq, kurie vystosi vaisiuose ar jaunuose 0gliuose. Ant drebulaidiq randa me raudonai-)aliai spindiniiLrs LIEPINIUS (Byct6cus betr//ae) ir BERZINIUS CICARSUKIUS (De
p.naL6 betu I ae). SERMUKSNINIS CICARSU KIS bana iermul(5niLl vaisiq kekese. Anl lazdyno lapq

vabalq ieima Lietuvojc. Didclc tikimybe rasti dar 140 raiiq. Ba dingas vabalq bruo:as - nosis iltjsusi I storE arba plona straub lelj. 96 proc. masq straubliukq minta augalq organais, o 4 procvystosi negyvoje medienoje. Dy diiai nuo Iabai smulkiq iki vi dutiniLt (1,1-22 mm ilgio). Stam besnieji ir spalvoti greiaiau paStcbiMi, CELTONSONIS STMUB.
Lll) KAS (C h l orop Ber:inrs
crgarsuk15
h

an u s v i r i d i s)

ida daugelio augalq lapus,

Sidabrlnis taprnuKas

da7-

nai matomas ant gluosniLl, nes jj iSduoda geltoniionai. SIDABRINl5 LAPIN U KAS (Phyllobius argettatu5) ryikiai Zalias. lis megsta dregnesnes vietas. Pasirodes geButes menesi, uZpuola jaunus berieliq lapus ir kartais lieka vien jq gyslelds (kaip buvo 1992 m.). Kiaulinius deda jdirvq. Apie

pavieniui klajoja

Ln

ZDYNINIAI

CICARSUKIAI \Apodetus (ory ,). Jq cigarai stambas, taisyklin

)r

go ritinio lofmos. Sekme rasti rctesniji MUOLI Nl CICARSUKI

(Afle/abus nilens). Jis vaikito

MAUDINI STIEBASTRAU BLI (Tixus idrs) (iki 22 mrr ilgio) norisi tarti ypatingai. Koks nevykgs

anl jaunq 42uoliLrkq.

Nejgudusi akis neskiria iiq va baleliLl nuo stfaubliukq. CiBarsukiai turi tiesias antenas, o straub-

jo

4;uolrnjs

\
lSninrs

crqarsukrs

liukq jos sulenktos, alkones tipo. Berzinio cigarsukio

stiebastraublis Maudinis stiebastraublis

ietuviikas vardas! O, pavyzdiiui, rusai jj vadina frakuotu straubliuku. Jo antsparniLt galiukai iisiskiria i ionus, lyg frako uodegeles.
I

beio

lapai

44 Cyvena ant dilgeliq, ten porLrojasi ir istiebus deda kiaulinelius. Panaius i jj lSNlNlS STRAUBLIU KAS (li\us parapftr(ti(us), rirn clamas ant dri.gnuolis lapq ir stic bq eiero, upes krantuose. Tai bene elegantiikiausi masLl straubliukai. DACILINIS STRAUBLIU KAS

,15

Nejprastq dauginimosi budq pasirinke DUMBLENINIS (C-ionus lLtberculosLts) ir BERVIDIN lS (Clo rtus s<rophulariac) 5l RAU BLIU KAl. lq lorvLrtas ilapios, gleive tos, vystosi ant bervid;iq ir tabiLl iiedynq. Vargu, ar tol(i ncapetitii
k4 maistq lesa paukitcliai. visi turi jLrodq demg nugarojc, o geriausiai ji nr:rionrn TUUINIO STRAU BLiU KO (C/orus hortulanus). Kai aivylis ar start:r nut!pia irnt tabars iir:dyno ir d.lirosi maisto, iie straLrbliukai
tier strauLrJiulcai

lCleonus pigtr) (16 mm ilgio) ta no ant clirviriq usniq. ['ilkas, kanir

pdtas, slepiarnq spalvq, llc.t stanrbus.

jo portfetas. Argi tai nera at rrdimas? Jis :ipaugqs,,tikru kailiu",.

Stai

Bauruotns lyB melkinas, o akys sLrskyl:r j iinrtus nraiyiiq akuiiq... Vcisi;rsi usniq, varnaleiq i:rl<nyse. Visi -Zinome sukirmijLrsius rieiLrtus. K:rs l<illtininkas? Tai RIESUIINIS VAISIASTRAU BLIS (Curculio tiLtcur,), bene Zaismingiausias

*-*

jicms ntrodo panaias jlabes scklines de;utes, lurinii.ls juoda

Rieiutinis
vaisiaslr.rLrbIs

,,skylutg". f'aukitcliai suvol<ia, kad sekJos iibyrcjo per til skylutq, ir nuskrenda... O:rr Balima tylonlis apeiti pa-

ii straubliukq. Kol rieiuto

kevaJas

tj st.lmbi;rusi.l Lieluvoje sh-aubliu-

minkatas, patele iigraulia gili4 sky lLrtq. I j4, riciuto vidun, pade{la vie

)
\J

kil ? UPARU-S

GIABR|ROSrR/S

(nirir lietuviiko vardo) yra 20

nrnr ilgio ir 8 nrnr ploaio. Pirnrq kart4 kctLrris vabalus radonre Siluti's rajonc 1990 l9c)l m. lri pictina'ra<is. ['cr deiin]t metq cli.l

kiauiinelj. Ric;utc u:auga balta lcrvute. lmitusi ji pragrauiia kielE keval.l ir krcntii:rnt ieme5. aia, po lapais, ;isnoja. O irai Pj0KLELINIS VAISIASTRAU BLIS ICLlt.ul io .tLtx) isigudrino rleti l<iauiinelius i gnius
n;1

iiltq

vasarq iis nuostabus

iirrrio dydTio rutulelius ant gluosniq l.rpll (galLrose vystosi jq lervos).

Plaklelinr5 valstastrauolt5

straublirk;rs turejo jsisl<vefbli j fnasq krail4 Biliau. Maitinasi ir veisiasi aJrt skeliniLl augaILl.

17 arba egliniq rqstLl rietLrve- MAR CASIS KARNACRAU 2lS \Lepei si nus fraxini) puola sveikus Lrosius. lsigrau)ia i jq lygi4 Zieve ir toje vietoje Zieve tampa raupleta. Bet giliau j medien4 nelenda, todel uosiniLt Jentq ii kiniva|1)a negadina. Ta iiau bet kokiLl raliq kinivarpos pa prastai u;puola nred:iq rQstus, sukrautus mi!ke, todeljas reikia laikyti ne miiko, o medienos kenkejais. Spalvomis i!siskiria JUOSTUOTASIS MEDI N I N KAS \Trypodendron lineatul.'). Cyvena po nusilpu siq egliq iicve. Uerio kanriene bal toje toiyje matyti tiesios skyluaiq EiICS. TAi tsERZINIO BALANCRAUZIO G(olytLts ratT-eburgl patelds poiievinio tal<o )ymcs. Vabalelis nesrrulkus, iki 6,5 nrnr, ,,nupjautu" piJveJiu, nepiktybinis. Veisiasi nesvcikuose beriuose. Stanrbiausia nrr.rsq l<inivarpa, iki 10 nnr, yra EC LINIS DENDROKTONAS (llenc/ft )(lonus n ica ns). PaieidTia egles. Reta raiis. Verta Tinoti, kad nraiiaut

Visq barami, keikiami, nuodijami vabaleliai. Knygose, vaclovliuose, net,,Lietuvos iaunoje" raiomii: ,,Tai labai pavojingi

miiko kenki
Berzinij

jai". Kaip yra ii

tiesLl? Sveikus, stip

rius medzirrs prrnl.r

.irt (rn.r.'rpu ir tj( r iena ,. ," a.', n.r Kitq rasiq kinivarpo. puolr til
nusilpusius medZius. Ceras pavyz dys yra 1992-1997 metq stichine nelaime masinis eBlynq diinvi nras. Del ypatingai sauso ir karsto

rn. Lelot.r'

balangrau:i5
.

iJJ,i.qjilt't '--'

1992 1991 m. periodo iivargintos

cgles (jq iaknys driekiasi iemes p;r viriiuje) labai nusilpo, be to, paken

k0 if stiprLrs vejai. Silpstanaiq eB

Iq

KVJpq pajuro rrnrvarpo(

zrr

vECRAU2TAt TTPOCRAFAT (/ps ty pographus). Tai jq veisimosi medliai. Nesveikos egles nebegalejo apsiginti nuo kinivarpLt, ir iie daugi nosi kr:letq metLt be jokiLt kliatiq. Egles diinvo nrasiikai. Kodel eglynq Zttis veliau sustojoa Todel, kad sausros baigcsi, egliq iaknys atsigavo, sustiprejo med)iai ir kinivarpos ne JltosrLrotasrs bcgal6jo pragreiti jLt Zieves ir po meclinirkas j:r daulaintis. Sie siaubonai yra be jegiai svcikq eglirl miike, bet aia 2ieveqrauirq tipografq pat,,sutilrkuoja" iiBf iuvusias egles

5UnarKrnta5 eqtynaS

pozievinrai tak.ri

sios kinivarpos siekia 1 rnnr ilgj. TAi NYKSTUKINIAI KARNAC. RAUZIAI (Cfypt /rgus pusiilus). Jos nardingos - gyvona kitq kinivarpq takuosc ir minta JLI kiauiiniais.

4B

kerpvabalia
Cyvena po pavaniiais lapais, kempinese, grybuose, l 7 mm ilgio, bet verta pazinti nors dvi rliis.

i@

po:ieve. Ma.:i,

Beje, jq ieikojimas gali iimokyti mus ZiIreti i vienq taikq.

5tai randame nugriuvusi medi. Ant jo kartais papso kraveles durpiq spalvos kaubureliq. Tai grybas, lo sporos, lyg juodi miltai, kuriuose ir gyvena nrus dominantys vabalai. DaZRAUDONPETIS KERPVABALIS (An isotoma h u metal i s). Tuose,,mi ltuose" jLl b[na daug: juod i, raudonos demes peaiuose. O po dregna, sutreiusia kelmq .:ieve ir grybuose rasime maiyti 12-2,7 mm

niausias

ilgio), be lietuviiko vardo kerpabali AC AT H D I U M N I C R I PENNf. lisigandgs susisuka j kamuoliuk4 ir parodo, kad jis ne vabalas, o tik grumstelis. Sitaip jis gali apgauti paukitj ir
\/
I

likti nesulestas. Bet pabuves

ramybeje, vabaliukas leidiiasi

begti... Visas jo gyven imas

praeina bevalgant grybus.
Siame kelme tuo1 apsig),vens