Vieoji kalba

iais laikais , kai dauguma moniu nebeskaito eilrai , maai ino , dl ko gi jie buvo raomi. A bandysiu paaikinti , kodl eilraiai tapo dainomis ir kodl jie buvo raomi. Visi inome savo gimtosios kalbos saugotojus: Salomj Nr, Jon Maiul-Mairon, Justin Marcinkevii, Pauli irv. Visi jie saugojo Lietuv, kad netapt Lietuva, be lietuvi. Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuva patyr labai daug sueidim. Lietuva buvo okupuota SSRS, vliau Vokietijos. Lietuvi kalba buvo draudiama vartoti. Jei lietuviai bt paklus, nekovoj u savo gimtaj kalb, ms lietuvi kalba bt inykusi, tapt Lietuva be lietuvi. Dl savo gimtosios lietuvi kalbos, ne galime, o privalome dkoti ms poetams ir knygneiams, kurie aukojosi, kad lietuvi kalba gyvuot dar ilgai. Vienas i i besiaukojani poet buvo Maironis. Jis paras daugyb eilrai, kurie tebegyvuoja iandien. Maironis ra apie simintiniausius lietuvi mius, kurie iki iol atsimintini, bet iandien, ie vykiai atsiminami ne tik i eilrai, o ir i dain, kurios naudodamos poet odius, pagyvina eilratyje raomus vykius. Dainas dar lengviau siminti dl jos ritmikumo ir taip mons dar ir dabar ino ias dainas. Vienas toki eilrai yra Milin kapai. is eilratis yra tapes daugumos chor daina. Klausydamas dainos gali pagalvoti, kad tu visk stebi ir matai, kaip dega namai, kur lietuviai dmoja, kaip jie ruoiasi miui, kaip galanda kirvius, kalavijus atrius, kaip balnoja irg. Gali sivaizduoti, kokia yra aplinka,kai lietuviai kovoja su kryiuoiais. Visa tai gali sivaizduoti skaitydamas eilrat, arba klausydamasis dainos. Jis parodo lietuvius, kurie yra galingi, nenugalimi. Rodo, kokie ms buvome kadaise, buvome lietuviai Milinai. Taip pat lietuvi kalb saugojo ir brangino Salomja Nris. Ji para mums inomus eilraius Egl ali karalien, Kaip ydjimas vynios, ar daugelis kit. Ji nera apie karus, kaip Maironis, ji ra apie gyvenim savo eimoje, save ir savo gimtaj krat. Kaip ydjimas vynios buvo paraytas pavarar, kai ji pamat praystani vyni. Ji tai apra vien pasiiurjusi vynias, tai parodo kokia ji buvo gabi ir kaip puikiai mokjo apibdinti nuotaik.XXa. pabaigoje is eilratis tapo Vytauto Kernagio daina kaip ydjimas vynios. Poets eilratis jo dainoje tapo priedainiu, Kernagis savo dainoje ireik impresijas, kai ateina pavasaris, visos dienos yra

vents. Nris Gyveno pasiturinioje eimoje. Turjo dvi seseris ir du brolius, bet viena seseris mir ir ji tapo vyriausias vaikas eimoje. Salomja Nris kurdama eilraius apie moters likim tuometinje visuomenje, arba raydama poem Egl ali karalien, be abejons prie akis turjo ir savo motinos pavaiksl. Dauguma eilrai dainomis tapo XXa. pabaigoje. Dainininkai pasinaudojo dainingais eilraiais ir sukr dainas remiantis eilraiais. Tai padjo neumirti eilrai ir dar geriau juos suprasti. Baigdamas noriau pasakyti, kad dainininkai norjo priminti monms apie beveik pamirtus eilraius ir dar kart parodyti, kaip jie saugojo lietuvi kalb ir parodyti, kad mes taip pat turtume pasiaukoti dl Lietuvos vardo.