Matematika Mokomoji Knyga Xii Klasei Ir Gimnaziju IV Klasei 2003 LT

M A T E M A T I K A
Mokomoji knyga XII klasei ir gimnazij IV klasei
UDK 51(075.3) Ma615
Autoriai REGINA DALYT ILEIKIEN, VYTAUTAS SILVANAVIIUS, DALIA KONDROTAIT, VALENTINAS ALTENIS
Sudar doc. dr. REGINA DALYT ILEIKIEN ir dr. VILIJA DABRIIEN
Redaktor ZITA LIAVAIT
Pirmasis leidimas
2003
ISBN 5-430-03746-X
Regina Dalyt ileikien, 2003 Vytautas Silvanaviius, 2003 Dalia Kondrotait, 2003 Valentinas altenis, 2003 Leidykla viesa, 2003
VADAS
Pirmasis ios mokomosios knygos skyrius yra vienuoliktos klass kurso apie funkcij ivestin tsinys. ia aptariami vairs ivestins taikymo udaviniai, susij su funkcijos kitimo apibdinimu, jos grafiko braiymu, taip pat realaus turinio udaviniai, kuri matematinis modelis tyrinjamas naudojant ivestines. iame skyriuje pateikta gana daug vairi tip udavini sprendimo pavyzdi ir papildomos informacijos norintiems geriau suprasti tiriamo objekto esm. Mokytojo rekomendacijos besimokantiems pads efektyviai diferencijuoti moksleivius pagal j gebjimus bei interesus ir sudarys galimyb siekti norimo rezultato. Svarbiausia io skyriaus ypatyb yra ta, kad ia puikiai galima vairius matematikos klausimus, veiksmus ir svokas susaistyti vidiniais ryiais, padti moksleiviams atpainti netiktos formuluots udavinio sprendimo bd. Turintiems sprag i ankstesni skyri, pateikiamos papildomos uduotys su j sprendimo nurodymais. Antrajame skyriuje nagrinjamas ivestins skaiiavimui atvirkias veiksmas pirmykts funkcijos radimas, jo taisykls bei formuls. Skyrius ubaigiamas pirmykts funkcijos pokyio geometrine interpretacija ir taikymu geometrijos udaviniams sprsti. Nagrinjant io skyriaus mediag, irgi btina atsivelgti moksleivi pasirengim emesnse klasse. Todl i pateikt udavini tikslinga skirti grupinius arba individualius nam darbus, kad moksleiviai mokytsi sisteminti informacij. iuo skyriumi ubaigiamas mokyklinis analizs pradmen kursas, kuriame daug dmesio skiriama matematini veiksm ssajoms, j prasms suvokimui. Treiajame skyriuje pateikiama VXII klass kurso kartojimo mediaga, kuri bus galima derinti su ketvirtojo skyriaus mediaga ir tolygiau kartoti, ivengti skubjimo, palaikyti rami ir darbing moksleivi savarankiko darbo nuotaik.
Ketvirtajame skyriuje baigiama nagrinti tikimybi teorija. Be to, remiantis atsitiktinio dydio skaitini charakteristik tikimybine prasme, iliustruojama, kaip pagrindiamos matematins statistikos ivados apie populiacij. Tikims sulaukti ne tik mokytoj, bet ir moksleivi bei kit visuomens nari, besidomini matematikos ateitimi informacinje visuomenje, pasilym, pastab, patarim, kaip reikt pateikti paskutinij mokymosi met kurso mediag, kad su maiausiomis laiko snaudomis moksleivis pasiekt norim rezultat.
1. FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

1.1. FUNKCIJOS GRAFIKO LIESTIN
Remdamiesi geometrine funkcijos f(x) ivestins prasme, galime teigti, kad tos funkcijos grafiko, t. y. kreivs, liestin yra per tak M0(x0; f(x0)) einanti ties, kurios krypties koeficientas lygus ivestins reikmei, apskaiiuotai lietimosi take: k=f (x0). Jei tolydi funkcija kuriame nors take neturi ivestins (kitaip tariant, funkcija tame take yra nediferencijuojama), tai ji tame take neturi ir liestins. inodami lietimosi tako M0 koordinates ir per j einanios tiess (liestins) krypties koeficient k=f (x0), galime parayti ios tiess lygt: y=f (x0)x+b. Laisvj nar b randame i slygos, kad takas M0(x0; f(x0)) priklauso tiesei: f(x0)=f (x0)x0+b, b=f(x0)f (x0)x0. Gaut b iraik raome tiess lygt: y=f (x0)x+f(x0)f (x0)x0. I ia y=f(x0)+f (x0)(xx0). Tai yra funkcijos f(x) grafiko liestns, nubrtos per to grafiko tak M0, lygts. Vliau isiaikinsime, kaip kreivs liestine galima apibdinti kreivs form. 1 p a v y z d y s. Paraykime funkcijos f(x)=x33x2 grafiko liestins, nubrtos per tak, kurio abscis x0=1, lygt. Sprendimas. Apskaiiuokime lietimosi tako ordinat: f(x0)=f(1)=(1)33(1)2=4.
FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS
Liestins krypties koeficientas kliest= f (1). Todl randame f (x) ir apskaiiuojame jos reikm take x0 =1: f (x)=3x26x, f (1)= 3(1)26(1)=9. Taigi liestins, einanios per tak (1; 4), lygtis yra tokia: y=4+9(x+1), y=4+9x+9, y=9x+5. Ats.: y=9x+5. 2 p a v y z d y s. Sudarykime funkcijos f(x)=x3x+2 grafiko liestins, lygiagreios su tiese y=2x+7, lygt. Sprendimas. Kadangi liestin yra lygiagreti su tiese, kurios krypties koeficientas lygus 2, tai liestins krypties koeficientas f (x0)=2. Apskaiiuojame funkcijos f(x) ivestin: 2 f (x)=3x21; f (x0)= 3 x0 1. Lietimosi tako abscis x0 randame isprend lygt 2 3 x0 1 = 2.
2 2 I ia 3 x0 = 3, x0 = 1. Vadinasi, x0=1 arba x0=1; y0=2. y0=2, Funkcijos f(x) grafikas turi dvi liestines, lygiagreias su nurodyta tiese. Uraome j lygtis: y=2+2(x+1), y=2+2(x1), y=2x+4; y=2x.
Ats.: y=2x+4, y=2x. 3 p a v y z d y s. Paraykime funkcijos f(x)=e3x+3ex horizontaliosios liestins lygt. Sprendimas. Pirmiausia pastebime, kad horizontaliosios liestins lygties bendroji iraika yra y=f(x0), nes k=f (x0)=0. Apskaiiuojame funkcijos f(x) ivestin: f (x)=e3x3+3ex(1)=3e3x3ex. Randame argumento reikm x0, su kuria f (x)=0: 3e3x3ex=0, e3xex=0, ex(e4x1)=0; ex>0, todl e4x1=0, e4x=1, e4x=e0, 4x=0, x0=0.
Funkcijos grafiko liestin
Apskaiiuojame lietimosi tako ordinat: y0=f(0)=e0+3e0=4. Taigi horizontaliosios liestins lygtis yra y=4. Ats.: y=4.
Udaviniai
1. Paraykite i funkcij grafiko liestins, einanios per nurodyt tak, lygt: a) f ( x) =
1 3 x x2 x + 1, x0 = 3; 3
b) f ( x) = 3 x , x0 = 3; d) u( x) = f) g ( x) = x2 8 x , x0 = 1; 4 x2 + 4 , x0 = 3; x4
c) f ( x) = 3 4 x + 1, x0 = 2; e) h( x) = g) f ( x) =
1 , x0 = 3; x+4
1 1 x1, x0 = 5; h) v( x) = x2 + , x0 = 1. x x 2 2. Funkcijos f (x)=4x grafiko liestin yra lygiagreti su tiese y=54x. Paraykite tos liestins lygt. x+2 3. Funkcijos f ( x) = grafiko liestin sudaro su Ox aimi 135 kamp. x 2 Paraykite tos liestins lygt.
2 4. Per tak A(1; 8) nubrta funkcijos h( x ) = 5 x 3 grafiko liestin. Apskaiiuokite jos atkarpos, esanios tarp koordinai ai, ilg. 3
5. Kreivs y=x3ax liestin eina per tak, kurio abscis lygi 1, ir tak A(2; 3). Paraykite tos liestins lygt. 6. Su kuria a>0 reikme funkcijos f(x)=aeax grafiko liestin, nubrta per tak (0; a), ir teigiamoji Ox pusa sudaro 135 kamp? Kokia yra ios liestins lygtis? 7. Ar funkcij f(x)=5x22x+3 ir g(x)=x2+2x+3 grafikai turi bendr liestin?
Atsakymai
1 13 4. 5 5. 5. 5x2y4=0. 6. y=1x. 7. Turi; ji eina per tak A ; . 2 4
1.2. FUNKCIJOS MONOTONIKUMAS

Nagrindami geometrin ivestins prasm, usiminme, kad funkcijos ivestins enklas apibdina tos funkcijos kitim. Vadinasi, inodami ivestins enkl, galime nustatyti funkcijos monotonikumo (t. y. didjimo bei majimo) intervalus. Kaip tai padaryti? I pradi funkcijos monotonikumo tam tikrame intervale bei ivestins enklo sry iliustruosime grafiniais pavyzdiais, paskui pagrsime. Nubraiykime keleto laisvai pasirinkt funkcij grafikus, o po kiekvienu i j atitinkamos funkcijos ivestins grafik. 1 b) f(x)=x2+1; c) f(x)= x3 ; a) f(x)=x2; 3 f (x)=2x. f (x)=2x. f (x)=x2.
Funkcijos monotonikumas
Kai x(; 0), funkcijos f(x)= =x2 ir f(x)=x2+1 yra majanios, o j ivestin f (x)=2x neigiama, t. y. f (x)<0; take x=0 abi funkcijos gyja maiausi reikm ir f (0)=0; kai x(0; +), abi nagrinjamos funkcijos yra didjanios, o j ivestin teigiama: f (x)>0. d) f(x)=sin x; f (x)=cos x.
1 3 x 3 yra didjanti, o jos ivestin f (x)= =x2 neneigiama; take x=0 funkcija gyja tarpin reikm tarp neigiam ir teigiam (t. y. f(0)=0) ir f (0)=0.
Kai xR, funkcija f ( x) =
I grafiko matyti: kai x + 2n; + 2n , funkcija f(x)=sin x yra 2 2 3 + 2n , i didjanti, o jos ivestin f (x)=cos x>0; kai x + 2n; 2 2 funkcija yra majanti, o jos ivestin f (x)<0. Atidiai siirj abu grafikus, galime pastebti domi tak, kuriuose funkcija f(x)=sin x gyja maiausi reikm m=1 ir didiausi reikm M=1, savyb: iuose
+ n , nZ, funkcijos ivestins reikm lygi 2 nuliui (f (x)=0), o j aplinkoje ivestin keiia enkl. Kitaip tariant, ta-
takuose, t. y. takuose xn =
kai An = + n ; 1 ir Bn + n ; 1 , nZ, atskiria majanios funk2 2 cijos grafiko dal nuo didjanios funkcijos grafiko dalies arba atvirkiai.
Kai funkcijos f(x) iraika yra sudtingesn, grafik patogu braiyti naudojantis kompiuterine programa. Tereikia vesti funkcijos f(x) iraik, ir emiau funkcijos grafiko bus braiomas f (x) grafikas, i kurio galsime nesunkiai nustatyti funkcijos didjimo bei majimo intervalus, taip pat nurodyti argumento reikmes, su kuriomis f (x)=0 arba f (x) neegzistuoja, o f(x) yra tolydi.
10
Remdamiesi funkcijos ivestins apibrimu, geometrine jos prasme ir aptartais pavyzdiais, suformuluosime funkcijos monotonikumo poym. Btinasis poymis. Jei turinti ivestin funkcija f(x) intervale (a; b) yra didjanti, tai jos ivestin tame intervale teigiama, t. y. f (x)>0; jei i funkcija intervale (a; b) yra majanti, tai jos ivestin tame intervale neigiama: f (x)<0. rodymas. Tarkime, kad intervale (a; b) funkcija f(x) yra majanti. Tada jos pokytis y<0, kai x>0, ir y>0, kai f ( x + x) f ( x) y = <0 x<0. Vadinasi, x x ir nepriklauso nuo x enklo. Kadangi funkcija f(x) intervale (a; b) turi ivestin, tai iame intervale y lim = f (x)<0. x 0 x Analogikai rodytume, kad f (x)>0, kai intervale (a; b) funkcija f(x) yra didjanti. Pakankamasis poymis. Jei funkcijos f(x) ivestin intervale (a; b) teigiama (f (x)>0), tai iame intervale funkcija yra didjanti; jei funkcijos ivestin intervale (a; b) neigiama (f (x)<0), tai iame intervale funkcija yra majanti. rodymas. Nubraiykime kokios nors tolydios ir turinios ivestin intervale (a; b) funkcijos grafik. Tarkime, kad f (x)>0, kai x(a; b), ir pasirinkime du intervalo (a; b) takus x1 bei x2, be to, x1<x2. Kadangi per kiekvien lanko M1M2 tak galima nubrti liestin, tai atsiras toks io lanko takas C, per kur nubrta to lanko liestin bus lygiagreti su styga M1M2. Remdamiesi tiesi lygiagretumo poymiu bei geometrine ivestins interpretacija, gauname: kM1 M2 = kliest , o kliest=f (c);
, x2 x1 f ( x2 ) f ( x1 ) todl = f (c); x2 x1
kM1 M2 =
f ( x2 ) f ( x1 )
Funkcijos monotonikumas
11
i ia f(x2)f(x1)=f (c)(x2x1); x1<c<x2 . i lygyb vadinama Lagrno* frmule. Kadangi f (c)>0, nes c(a; b) ir x2x1>0, tai f(x2)f(x1)>0, arba f(x2)>f(x1). Vadinasi, funkcija f(x) intervale [x1; x2] yra didjanti. Takai x1 ir x2 yra bet kurie intervalo (a; b) takai, todl galime teigti, jog funkcija f(x) yra didjanti intervale (a; b), kuriame f (x)>0. Panaiai pagrstume ir atitinkam teigin apie majani funkcij. U d u o t i s. Duoti funkcij f(x) ir g(x) grafikai:
Remdamiesi jais, nustatykite, per kelis takus nubrtos kreivs AB liestins yra lygiagreios su tiese AB. P a v y z d y s. Nustatykime i funkcij monotonikumo intervalus: a) f(x)= 4x3; b) f(x)=x+ex; c) f(x)=x+ex.
Sprendimas. Visos funkcijos yra apibrtos realij skaii aibje ir joje turi ivestines. a) Apskaiiuojame funkcijos f(x) ivestin: f (x)=3x2. Su visais xR f (x)<0, todl nagrinjamoji funkcija yra majanti savo apibrimo srityje. b) f (x)=1+ex>0, nes ex>0, kai xR, vadinasi, funkcija f(x)=x+ex yra didjanti su visais xR. c) f (x)=1+ex(1)=1ex. is skirtumas gali bti tiek neigiamas, tiek teigiamas, todl nagrinsime du atvejus: 1) f (x)<0, 2) f (x)>0.
* . L. Lagranas (J. L. Lagrange, 17361813) prancz matematikas.
12
Isprend kiekvien i nelygybi, gauname: 1ex>0, 1ex<0, x ex>1, e <1, x ex<1, e >1, x 0 ex<e0, e >e , x>0, x<0, x<0; x>0. Vadinasi, kai x(; 0), funkcija f(x)=x+ex yra majanti, kai x(0; +) didjanti. Kai x=0, tai f (0)=1e0=0, taigi takas O (0; 0) dalija funkcijos f(x) grafik dvi skirtingo kitimo dalis.
Udaviniai
8. Remdamiesi pateiktais grafikais, nurodykite: a) kurie i j vaizduoja funkcijas, didjanias j apibrimo srityje; b) kurie i j vaizduoja funkcijas, majanias j apibrimo srityje; c) monotonikumo intervalus t funkcij, kurios savo apibrimo srityje yra ir didjanios, ir majanios.
Funkcijos ekstremumai
13
9. Raskite i funkcij monotonikumo intervalus: 4 3 b) g(x)=3x+ctg 3x; a) f ( x) = x7 + x5 + 5; 7 5 d) p( x) = 2 + ex ; c) h(x)=(2x+1)3+e3x; e) r(x)=124x+3x;

x g) y( x) = 3 x ; 3
f) s(x)=x2(x3); h) f(x)=x ln x; j) g ( x ) =
x . x 6 x16
2
i) t(x)=arcsin (x+1);
Atsakymai
9. f) Didjanti intervale (; 0)(2; +), majanti intervale (0; 2); g) didjanti intervale (; 1)(1; +), majanti intervale (1; 1); h) didjanti intervale (e1; +), majanti intervale (0; e1).
1.3. FUNKCIJOS EKSTREMUMAI

Jei funkcija savo apibrimo srityje su vienomis argumento reikmmis yra didjanti, o su kitomis majanti, tai kyla klausimas, kaip rasti jos didjimo bei majimo intervalus skirianius takus. Apibrimas. Funkcijos f(x) reikm f(x1) vadinama ios fnkcijos mnimumu, kai yra tako x1 aplinka (x1h; x1+h) (h>0), kurioje su visais x x1 teisinga nelygyb f(x)>f(x1). Takas x1 vadinamas funkcijos mnimumo tak. a) f (x1) apibrta; b) f (x1) neapibrta, taiau f(x) tolydi.
Minimumo tako x1 aplinkoje su reikmmis x<x1 funkcija f(x) yra majanti, o su reikmmis x>x1 didjanti, taigi io tako aplinkoje funkcijos ivestin f (x) keiia enkl i minuso plius.
14
Apibrimas. Funkcijos f(x) reikm f(x2) vadinama ios fnkcijos mksimumu, kai yra tako x2 aplinka (x2h; x2+h) (h>0), kurioje su visais x x2 teisinga nelygyb f(x)<f(x2). Takas x2 vadinamas funkcijos mksimumo tak.
Analogikai pastebime, jog maksimumo tako x2 aplinkoje, kai x<x2, funkcija f(x) yra didjanti, kai x>x2 majanti, taigi to tako aplinkoje funkcijos ivestin f (x) keiia enkl i pliuso minus. Funkcijos maksimumas ir minimumas kartu vadinami fnkcijos ekstrmumais (lot. extremum galas, kratas), o argumento reikms, kurias atitinka minimumas bei maksimumas, ekstrmum takas. Funkcija gali turti vien ar kelet ekstremum arba j neturti n vieno. 1 p a v y z d y s. Tam tikro proceso vyksm prietaisas ura tokia kreive:
Remdamiesi ekstremum apibrimais, i grafiko nustatome: x1, x3, x5 ir x7 yra funkcijos maksimumo takai ir juose funkcija gyja skirtingas reikmes; x2, x4, x6 ir x8 funkcijos minimumo takai; juose gytos funkcijos reikms taip pat yra skirtingos; funkcijos maksimumas f(x7) yra maesnis u jos minimum f(x4); takuose x4, x5 ir x6 funkcija ivestins neturi, taiau turi ekstremumus: maksimum f(x5) bei minimumus f(x4) ir f(x6);
15
tak x=0 ir x9 aplinkoje pasikeiia kreivs forma, bet ekstremumo nra; maksimumo tak aplinkoje funkcijos grafikas yra ikila, o minimumo tak aplinkoje gaubta kreiv; vadinasi, is grafikas dar turi ypating tak, kurie skiria gaubtj jo dal nuo ikilosios; kreiv vaizduoja su xR tolydi funkcij, kuri yra diferencijuojama visuose takuose, iskyrus x=0, x4, x5 ir x6, nes per tuos takus negalima nubrti grafiko liestins; per takus x1, x2, x3, x7, x8 ir x9 einanios liestins yra lygiagreios su Ox aimi, taiau take x9 funkcija ekstremumo neturi, jo aplinkoje funkcija yra didjanti, o grafikas pakeiia form. Jei inoma funkcijos iraika yra sudtingesn nei anksiau nagrint elementarij funkcij, tai, norint jos kitim pavaizduoti grafikai, kyla klausimas, kaip rasti tos funkcijos ekstremumus, o kartu ir jos didjimo bei majimo intervalus. Todl, kaip ir tirdami funkcijos monotonikum, aptarsime slygas, kuriomis funkcija turi ekstremum. Btinoji ekstremumo slyga. Jei diferencijuojamoji funkcija f(x) take x0 turi ekstremum, tai f (x0)=0. Pagrskime teigin. Jei funkcija f(x) turi ivestin, tai f (x0) = lim
x 0
f ( x0 + x) f ( x0 ) . x
Tarkime, kad take x0 funkcija gyja minimum. Tada jos pokytis y=f(x0+x) f(x0)>0, o
x 0
lim
y y 0 ir lim+ 0. x 0 x x
Kadangi take x0 funkcija yra diferencijuojama, tai tame take turi bti teisingos dvi nelygybs: f (x0)0, f (x )0. 0 Suderin jas, turime: f (x0)=0. U d u o t i s. Pabandykite gauti i lygyb, laikydami, kad x0 yra funkcijos f(x) maksimumo takas.
16
P a s t a b o s. 1) Diferencijuojamoji funkcija gali turti ekstremum tik su tomis argumento reikmmis, su kuriomis f (x0)=0, taiau ne visos argumento reikms, su kuriomis funkcijos ivestin lygi nuliui, yra funkcijos ekstremumo takai:
2) Ekstremumas gali bti ir tuose takuose, kuriuose funkcija yra tolydi, bet f (x) neegzistuoja:
Vis dlto nereikia manyti, kad kiekviename take, kuriame ivestin neegzistuoja, funkcija turi ekstremum.
Apibrimas. Takai, kuriuose funkcijos ivestin lygi nuliui arba neegzistuoja, vadinami tos funkcijos krtiniais takas. Vadinasi, kritini tak funkcija gali turti daugiau negu ekstremumo tak. Nordami suinoti, ar kritiniame take funkcija gyja ekstremum, turime t tak papildomai itirti. Tam tikslui remiams pakankamja ekstremumo slyga.
17
Pakankamoji ekstremumo slyga. Jei funkcijos f(x) ivestin f (x) keiia enkl, kai x diddamas pereina per kritin tak x0, tai iame take funkcija turi ekstremum: a) maksimum, jeigu f (x) keiia enkl i pliuso minus; b) minimum, jeigu f (x) keiia enkl i minuso plius. rodymas. Tarkime, kad f (x) enklas keiiasi i minuso plius. Nustatykime funkcijos pokyio y=f(x)f(x0) enkl kritinio tako x0 aplinkoje, t. y. kai x<x0 ir x>x0. Tam tikslui pasinaudokime mums jau inoma Lagrano formule, kuri diferencijuojamosios funkcijos pokyt ireikia jos ivestins reikme.
1) Kai x<x0 ir x<c<x0, tai y=f(x0)f(x)=f (c)(x0x); kadangi f (c)<0, o x0x>0, tai f(x0)f(x)<0, arba f(x0)<f(x);
2) kai x>x0 ir x0<c<x, tai y=f(x)f(x0)=f (c)(xx0); f (c)>0 ir xx0>0, todl f(x)f(x0)>0, arba f(x0)<f(x).
Vadinasi, f(x0) yra maiausia, lyginant j su kitomis funkcijos reikmmis tako x0 aplinkoje. Todl pagal apibrim take x0 funkcija turi minimum. Pirmoji teiginio dalis apie maksimum rodoma analogikai. Pabandykite tai padaryti patys, bus lengviau sprsti udavinius. P a s t a b a. Jeigu kritiniame take funkcijos ivestin enklo nekeiia, tai tas takas nra ekstremumo takas. 2 p a v y z d y s. Raskime i funkcij ekstremumus: 1 1 b) y = x4 x ; c) y = x5 3 x 3 . a) y=(3x1)3; 4 5 Sprendimas. Visos trys funkcijos apibrtos aibje R. Apskaiiuojame kiekvienos funkcijos ivestin ir randame kritinius takus. Paskui juos tiriame. a) y =3(3x1)23=9(3x1)2; y =0, kai 3x1=0, t. y. kai x = Kritinio tako x =
1 . 3
1 aplinkoje ivestin yra teigiama (enklo nekeiia), 3 taigi i funkcija ekstremumo neturi.
18
1 4x31=x31; 4 y =0, kai x31=0, t. y. kai x=1. Kai x<1, tai x31<0, t. y. y <0; kai x>1, tai x31>0, t. y. y >0. Kadangi kritinio tako x=1 aplinkoje ivestin keiia enkl i minuso plius, tai iame take funkcija turi minimum:
b) y =
y(1)=
3 1 1 1= . 4 4
1 c) y = 5x433x2=x49x2; 5 y =0, kai x49x2=0, t. y. kai x2(x29)=0; i ia x2=0 arba x29=0; x1=0, x2=9, x2=3, x3=3.
Taigi nagrinjamoji funkcija turi tris kritinius takus, kurie visi priklauso jos apibrimo sriiai. iuo atveju, kad bt paprasiau tirti kritinius takus, pagal daugikliais iskaidyt ivestins iraik y =x2(x+3)(x3) sudarykime lentel, kurios pirmoje eilutje didjimo tvarka suraykime kritinius takus ir j apribotus intervalus, antroje eilutje ivestins enkl, treioje nurodykime funkcijos kitimo pobd:
x sgn f (x) f(x) kitimo pobdis (; 3) + 3 0 (3; 0) 0 0 nra ekstremumo (0; 3) 3 0 (3; +) +
max
min
Apskaiiuokime funkcijos reikmes ekstremum takuose:

1 2 3 ymax=y(3)= (3)53(3)3= 3 4 + 1 = 81 = 32, 4 ; 5 5 5 ymin=y(3)=32,4, nes funkcija yra nelygin.
3 p a v y z d y s. Raskime i funkcij ekstremumus: a) f ( x) = 3 x 2 ; b) f ( x) = ( x 8) 3 x ; c) f ( x) = ( x1) 3 x 2 .
Sprendimas. Visos funkcijos yra apibrtos ir tolydios realij skaii aibje R. a) f ( x) =

1 1 ( x 2) 3 = . 3 3 3 ( x2)2 2
19
Kadangi su visomis x reikmmis f (x) 0, tai iekome tak, kuriuose ivestin neegzistuoja. Funkcija f(x) tolydi su visais xR, o f (x) neapibrta, kai x=2, taigi takas x=2 yra kritinis. Jo aplinkoje f (x)>0, nes (x2)2>0 su visais x 2. Vadinasi, nagrinjamoji funkcija ekstremum neturi. 1 3 x + x 8 4 x8 4( x2) . = = = b) f ( x ) = 1 3 x + ( x 8) 3 2 3 x 3 3 x2 3 3 x2 3 3 x2 f (x)=0, kai 4(x2)=0, arba x=2; f (x) neegzistuoja, kai x=0. Taigi funkcija turi du kritinius takus: x1=0 ir x2=2. Jiems tirti sudarykime lentel:
x sgn f (x) f(x) kitimo pobdis (; 0) 0 neegz. nra ekstremumo (0; 2) 2 0 (2; +) +
min
Apskaiiuokime funkcijos reikm minimumo take:

fmin = f (2) = (28) 3 2 =6 3 2 .
c) f (x) = 1 3 x 2 + (x1)
= 5 x2 3 x
3
2 1 x 3 = 3
x2 +
2(x1) 3 x
3
3 x + 2 x2 33 x
5( x0,4) 33 x
f (x)=0, kai 5(x0,4)=0, t. y. kai x=0,4; f (x) neegzistuoja, kai x=0. Vadinasi, funkcija f(x) turi du kritinius takus: x1=0 ir x2=0,4.
x sgn f (x) f (x) kitimo pobdis (; 0) + 0 neegz. (0; 0,4) 0,4 0 (0,4; +) +
max
min
fmax=f(0)=10=0;
= (0,4) =0,6 3 0,16 ffmin = ff(0,4) =0,6 3 0,16 .. min
20
4 p a v y z d y s. Nustatykime i funkcij apibrimo srit ir raskime j ekstremumus bei didjimo ir majimo intervalus: a) f ( x ) =
x 2 6 x + 13 ; x3
b) g(x)=3+xx2+ln 2x.
Sprendimas. a) Funkcijos apibrimo sritis Df=(; 3)(3; +), arba x 3. Apskaiiav funkcijos ivestin, randame kritinius takus: 2 2 x 2 6 x + 13 ( x 6 x + 13 ) ( x 3)( x 6 x + 13) 1 f (x) = = = x 3 ( x3)2
=
(2 x6)( x3 ) x2 + 6 x13
( x 3)
2
x 2 6 x + 5 ; ( x 3)2
6 3620 64 = ; 2 2
f (x)=0, kai x26x+5=0, arba x1, 2 =
x1=1, x2=5; f (x) neegzistuoja take x=3, taiau is takas nra kritinis, nes nepriklauso funkcijos apibrimo sriiai. Itiriame kritinius takus ir randame ekstremumus: f (x)=
x sgn f (x) f(x) kitimo pobdis
( x1)( x5 ) 2 ( x3 )
(; 1) + 1 0 (1; 3) 3 neegz. (3; 5) 5 0 (5; +) +
max
neegz.
min
12 6 1 + 13 52 6 5 + 13 = 4; fmin = f (5) = = 4. 13 53 I lentels matyti, kad f(x) yra didjanti, kai x(; 1)(5; +), ir majanti, kai x(1; 3)(3; 5). b) Funkcijos apibrimo sritis Dg=(0; +). Iekome kritini tak: fmax = f (1) =
g (x) = 12 x +
1 1 x2 x 2 + 1 2 = 12 x + = ; x x 2x
g (x)=0, kai x2x2+1=0; 2x2x1=0,

x1, 2 =
1 1 1+8 13 = , x1=1, x 2 = D g ; 2 4 4
21
g (x) neegzistuoja take x=0, taiau is takas nepriklauso funkcijos apibrimo sriiai. Vadinasi, funkcija turi tik vien kritin tak x=1. Pertvarkykime ivestins iraik
1 2 x + ( x 1 ) 2 g (x)= (x > 0) x
x sgn g (x) g(x) kitimo pobdis (; 1) + 1 0 (1; +)
ir sudarykime kritinio tako tyrimo lentel:
max
gmax=g(1)=3+ln 2. I lentels nesunku nustatyti monotonikumo intervalus. Kai x(0; 1), funkcija yra didjanti, kai x(1; +) majanti. P a s t a b a. Kai funkcijos iraika yra sudtinga, funkcijos didjimo bei majimo intervalus paprasiau nurodyti inant jos ekstremumus.
Udaviniai
10. Raskite kritinius funkcij takus: a) f(x)=(2x+1)4(x2)5; c) g(x)=2x2ln x; e) y =
8 x + ctg 2 x; 3
1 ln x ln ( x + 4) ; 2 d) h( x) = x x 2 ;
b) f ( x) =
f)
x x y = sin cos . 2 2
11. Apskaiiuokite algebrini funkcij ekstremumus: a) f(x)=x2x4; c) f(x)=3x55x3+15; e) g ( x ) = ( x + 3) 3 x + 3 ; g) h( x ) = i) m( x) = k) u( x ) =

3
b) f(x)=2x3+9x2+12x10; d) f(x) = f)
1 (x+3)2(6x); 8
2 2 x 3
5
3
g (x) =
6 x 7 ;
3 2
( x + 4 ) ( 5 x ) ;
2
h) l( x ) = j)
y(x) =
( x + 1) ( x + 2 )
x2 + 4 ; 2x + 3 x3 + 4 ; x2
x 2 2 ; 2 x 3
l) v( x) =
2 x1
( x1 )
22
12. Raskite i funkcij ekstremumus: a) f(x)=3 sin x+4 cos x; c) e) g) i)

3sin x ; 2cos x f(x)=xex; h( x) =
b) g(x)=xsin x;
3 x cos x + 2 sin x ; cos x f) g(x)=(2xx2)ex;
d) u( x ) =
y(x)=x3ex;
f (x) =
x2 ; ex k) g(x)=xln x;
h) m ( x) = x e2 x ; ex j) h( x ) = ; x l) f(x)=x2 ln x; n) r(x)=ln (3+x)ln (3x);

2 x ; ln x x x s) p( x ) = 2 cos + 3cos ; 2 3 3 + 2 ln x u) h( x) = ; x2
m) p(x)=ln2 x2 ln x; o) r) t) v)
n( x ) = x ; ln 2 x
p) f ( x ) =
f(x)=2 sin 2x+sin 4x;

g (x) = 2 ln 2 x + 3 ln x ; x
y(x)=xarctg x;
z)
g ( x ) = 1 x 2 + x arcsin x.
Atsakymai
1 11 1 1 n +1 n n ; 2 ; b) {4}; c) ; ; d) {0; 1; 2}; e) (1) + ; (1) 10. a) ; 2 18 2 2 6 2
( 8 ) = 1 108; i) m(1)=1, m(4)=4; 5 5 3 3 j) y(1)=1, y(2)=2; k) u(2)=3. 12. a) f ( arctg + 2 n ) = 5 , f ( arctg + (2 n + 1) ) = 5 , 4 4

g) h(4)=0, h (2) = 3 3 4 ; h) l(2)=0, l
5
n + , n Z . 11. d) f(3)=0, f(3)=13,5; e) g(3)=0; f) g(0)=0, g (1) = 2 ; 6 2 3
5 n Z ; b) neturi ekstremumo; c) h +2n = 3 , h +2n = 3 , n Z; d) neturi 3 3
ekstremumo; e) f(1)=e1; f) g ( 2 ) 3, 408, g ( 2 ) 1,174; g) y(3)=27e3; i) f(0)=0, f(2)=4e2; j) h(1)=e; k) g(e 1)=e 1; l) f(2)=22 ln 2; m) p(e)=e22; o) n(e2)= =0,25e2; p) f(e)=2e; r) f
= 5 , p ( 6 ( 2 n + 1 ) ) = 1 , p 12 k
2 t) g(e1)=e, g e = 9e
(( ) ) ( ( ))
n
1 3 3 ,f = 6 2
2 2 1 = 2 cos , p 12 k = 5 cos , n, k Z ; 5 5 5 5
(( ) ) ( ( ))
n+
1 3 3 , n Z ; s) p(12n)= = 6 2
3 2
u) h(e1)=e2;
z) g(0)=1.
Kreivs formos nustatymas
23
1.4. KREIVS FORMOS NUSTATYMAS

Tarkime, kad nagrinjama funkcija f(x) visoje savo apibrimo srityje yra diferencijuojama. Tada per kiekvien jos grafiko tak galima nubrti liestin. Kreivs padtis liestins atvilgiu lietimosi tako C aplinkoje gali bti trejopa:
kreiv yra vir liestins ir vadinama gaubtja;
kreiv yra po liestine ir vadinama ikilja;
i vienos tako C puss kreiv yra vir liestins (t. y. gaubta), i kitos po liestine (ikila).
Takas, kuris atskiria gaubtj kreivs dal nuo ikilosios dalies (r. c atvej), vadinamas kreivs prlinkio tak. Pavaizduokime, kaip kinta liestins, nubrtos per vairius kreivs takus, krypties koeficientas, ir apibdinkime t jo kitim funkcijos f(x) ivestins kitimo greiiu. I brinio matyti, kad, lietimosi takui slenkant gaubtja kreivs y=f(x) dalimi iki tako C, liestini krypties koeficientas didja: tg 1< <tg 2<tg 3<..., tuo tarpu slenkant ikilja dalimi maja: tg 4> >tg 5>tg 6>... . Kadangi liestins krypties koeficientas lygus f (x), tai iki tako x=c funkcija f (x) yra didjanti, o nuo tako x=c majanti. Kaip inome, funkcijos kitimo greit tam tikrame take nusako funkcijos
24
ivestin tame take. Vadinasi, funkcijos f (x) kitimo greitis lygus jos ivestinei (f (x)). Funkcijos f(x) ivestins ivestin vadinama antrja f(x) ivestin, arba antrsios eils ivestin ir ymima taip:
d 2 f ( x) d 2 y = . dx 2 dx 2 Todl funkcijos f(x) ivestin dar danai vadinama pirmja f(x) ivestin. Pagal funkcijos monotonikumo poym, jeigu funkcija f (x) yra didjanti (gaubtoji kreivs dalis), tai jos ivestin teigiama, t. y. f (x)>0, jeigu majanti (ikiloji kreivs dalis), tai f (x)<0. Tako x=c aplinkoje f (x) pakeiia enkl, todl f (c)=0. Taigi perlinkio take antroji funkcijos ivestin lygi nuliui. Jei funkcijos grafiko liestin, nubrta per tak C, yra statmena Ox aiai, tai f (c), taip pat ir f (c) neegzistuoja, nors f(x) iame take yra tolydi. Vadinasi, panaiai kaip remdamiesi pirmja ivestine nustatme funkcijos ekstremumus bei didjimo ir majimo intervalus, taip pagal antrosios ivestins enklo kitim, kai x diddamas pereina per takus, kuriuose antroji ivestin lygi nuliui arba neegzistuoja, galime rasti perlinkio takus bei ikilumo ir gaubtumo intervalus. Iliustruosime tai grafikai, pavaizduodami funkcijas f(x), f (x) ir f (x).
( f (x) ) = f (x) =
Kreivs formos nustatymas
25
Take A(x3; f(x3)) funkcija turi maksimum, take B(x7; f(x7)) minimum; f (x3)=0, f (x7)=0; C, D, E, F funkcijos f(x) grafiko perlinkio takai, nes f (x2)=0, f (x4)=0, f (x5)=0, f (x6)=0. P a v y z d y s. Raskime funkcijos f(x)=6x23x3 ekstremumus, monotonikumo intervalus, jos grafiko perlinkio takus bei ikilumo ir gaubtumo intervalus. Sprendimas. Funkcija apibrta aibje R. Apskaiiuojame pirmj ir antrj ios funkcijos ivestin: f (x)=12x9x2; f (x)=0, kai 12x9x2=0; i ia x1 = 0, x2 =
4 ; 3 4 f (x) =9 x x . 3
x sgn f (x) sgn f (x) f(x) kitimo pobdis, grafiko forma (; 0) + 0 0 +
2 0; 3
f (x)=1218x. f (x)=0, kai 1218x=0;

2 ; 3 2 f (x)=18 x . 3
i ia x =
2 3
4 (2 ; 3) 3
4 3
( 4 ; +) 3

+ +
+ 0
min
p. t.
max
2 16 4 32 ; ; yp. t. = f = fmin=f(0)=0; fmax = f = 3 9 3 9 4 4 kai x 0; , funkcija yra didjanti, kai x (; 0) ; + 3 3 majanti; 2 2 kai x ; , grafikas yra gaubtas, kai x ; + ikilas. 3 3
Udaviniai
13. Raskite i funkcij grafiko ikilumo () ir gaubtumo () intervalus bei perlinkio takus: b) g(x)=(x+2)4; a) f(x)=x2x4; c) h(x)=x46x3+12x210; e) f ( x) = 3 x2 ; d) f ( x) = x + f) g ( x ) =
4 ; x2
1 . 1 + x2
26
14. Apskaiiuokite i funkcij grafiko perlinkio tak koordinates: a) f(x)=x2ln x; c) f(x)=(1+x )e ; e) y=e2x+e2x;
2 x
b) g(x)=arctg xx; d) g(x)=xsin x; f) y=x ln x.
Atsakymai
3 4 c) (3; 10e3) ir (1; 2e1); d) (n; n), nZ.
13. c) (1; 3) ir (2; 6); f)
ir
3 1 3 3 3 ; . 14. a) e 2 ; e ; b) (0; 0); 2 3 4
1.5. FUNKCIJOS TYRIMAS IR JOS GRAFIKO BRAIYMAS

Iki iol funkcijos, ireiktos tam tikra formule, grafik daniausiai braime rad kelet atsitiktini jo tak. Taiau taip elgiantis nesunku suklysti nepastebti svarbi funkcijos grafiko savybi ir nubraiyti netiksl grafik. Kad taip neatsitikt, prie braiant grafik, funkcij pravartu itirti. Ivardydami poymius, apibdinanius funkcijos kitim, pateikiame schem, pagal kuri tikslinga tirti funkcij (r. p. 27). siirjus schem, lengva pastebti, kad, tiriant funkcij, svarbiausia yra nustatyti jos apibrimo srit. Turint konkrei funkcijos iraik, galima susidaryti tiksl jos tyrimo plan. Kai kurie schemos punktai jame gali bti praleisti arba sukeisti vietomis. 1 1 p a v y z d y s. Itirkime funkcij f ( x) = x 4 2 x 2 ir nubraiykime 4 jos grafik. Sprendimas. 1. Funkcijos apibrimo sritis Df=R.
1 li 2. x m x 4 2 x 2 = + , todl kreivs akos kyla vir. Nordami 4 grafik nubraiyti tiksliau, galime pasirinkti argumento reikm, kuri skirtsi nuo charaktering jo reikmi, ir apskaiiuoti atitinkam funk-
cijos reikm, pavyzdiui, f (3) = 3. f (x) =
9 . 4
1 1 (x )4 2(x)2 = x 4 2 x 2 = f ( x ), taigi funkcija yra lygin, 4 4 jos grafikas simetrikas ordinai aies atvilgiu, todl toliau funkcijos kitim aptarinsime, kai x[0; +).
4. Su visais xR funkcija yra tolydi.
Funkcijos tyrimas ir jos grafiko braiymas
27
Df intervalai
Grafiko simetrikumas pagal f(x)=f(x) arba f(x)=f(x)
Periodikumas f(x+T)=f(x); funkcija tiriama pagrindiniame periode 5 Funkcijos grafiko ir koordinai ai sankirtos takai, tolydumas
Funkcijos apibrimo sritis Df
4 1
Funkcija f(x) apibrimo srityje Takai xi, kuriuose f(x) neapibrta 3 2

lim f ( x )
7 8 Grafiko perlinkio takai, ikilumo bei gaubtumo intervalai pagal f (x) Ekstremumai, didjimo ir majimo intervalai pagal f (x)
Toldami kreive takai artja prie tiesi x=xi
x x i
ir
x xi+
lim f ( x ) rodo
kreivs ak padt Grafiko ak padtis, kai x ir x+ Kai k arba b yra nebaigtiniai, skaiiuojame
lim f ( x ) ir lim f ( x )
x
x +
akos artja prie tiess y=kx+b; ia k = lim

x
b = lim ( f ( x ) kx )
f ( x) , x
f(x)=0, kai
1 4 1 x 2 x 2 = 0, arba x 2 ( x 2 8) = 0, t. y. kai x1=0, x2 = 2 2 4 4
ir x3 = 2 2; f(0)=0. Vadinasi, koordinai ai ir grafiko sankirtos takai yra O(0; 0),

A 2 2; 0 ir B 2 2; 0 .
28
1 4 x 3 22x=x34x=x(x24)=x(x+2)(x2). 4 Isprend lygt f (x)=0, randame kritinius takus: x1=2, x2=0, x3=2. Juos tiriame sudarydami lentel tik su x 0:
5. f (x)=
0 0 max
(0; 2)
2 0 min
(2; +) +
Take x2=0 funkcija turi maksimum dl grafiko simetrikumo, nes intervale (2; 0) ji yra didjanti.
fmax=f(0)=0; fmin=f(2)=4. f(x) majimo intervalai: x(; 2)(0; 2); f(x) didjimo intervalai: x(2; 0)(2; +).
4 2 2 6. f (x)=(x34x)=3x24= 3 x 2 = 3 x + x . 3 3 3 2 2 . f (x)=0, kai x1 = ir x2 = 3 3 Perlinkio tak tyrimo lentel kart sudarome neatsivelgdami funkcijos grafiko simetrikum:
x sgn f (x) Grafiko forma
; 2 3
2 3
2 2 ; 3 3
2 3
( 23 ; +)
+
0 p. t.
0 p. t.
2 20 2 2 2 ; + , kreiv yp. t. = f = = 2 . Kai x ; 9 9 3 3 3 2 2 yra gaubta, kai x ; ikila. 3 3 7. Remdamiesi tyrimo rezultatais, braiome schemin funkcijos grafik. Koordinai ploktumoje pirmiausia atidedame takus O, A ir B, paskui ekstremumus, t. y. maksimum (jau atidtas) ir du minimumus
2 2 (2; 4) bei (2; 4), tada perlinkio takus ; 2 ir 9 3 2 2 9 ; 2 ir galiausiai papildom tak 3; bei jam simetrik 9 4 3
29
9 tak 3; . Sujungiame ati4 dtus takus kreive, atsivelgdami jos form atskiruose intervaluose.
2 p a v y z d y s. Ityr funkcij f ( x) = 3 3 x 2 2 x, nubraiykime jos grafik. Sprendimas. 1. Funkcijos apibrimo sritis Df=R. i funkcija yra tolydi su visais xR. 2. lim 3 3 x2 2 x = + ,
x +
lim 3 3 x2 2 x = .
3. f (x ) = 3 3 (x)2 2 (x ) = 3 3 x 2 + 2 x f (x ), todl funkcija yra nei lygin, nei nelygin, jos grafikas kreiv, nesimetrika nei Oy aies, nei koordinai pradios tako atvilgiu. 4. f(x)=0, kai 3 3 x 2 2 x = 0. Sprendiame sudaryt lygt: 3 3 x 2 =2 x,
27 27 3 =3 . 27x2=8x3, 8x327x2=0; 8 x 2 x = 0, x1=0, x2 = 8 8 8 f(0)=0. 3 Vadinasi, grafikas kerta koordinai ais takuose O(0; 0) ir A 3 ; 0 . 8 3 1 2 1 x 2 2 2 5. f ( x)= 3 x 3 2 x = 3 x 3 2 = 2 = . 3 3 3 x x
f (x)=0, kai 1 3 x = 0, t. y. kai x=1; f (x) neegzistuoja take x=0, kuriame funkcija yra tolydi. Taigi funkcija turi du kritinius takus: x1=0 ir x2=1.
x sgn f (x) f(x) kitimo pobdis (; 0) 0 neegz. min (0; 1) + 1 0 max (1; +)
fmin=f(0) =0; fmax =f(1) =32 =1. Kai x(; 0)(1; +), funkcija yra majanti, kai x(0; 1) didjanti.
30

1 4 2 2 1 6. f ( x)= 2 = 2 x 3 2 = 2 x 3 = . 3 3 x 3 3 x4
< 0, kai 3 x4 x 0, tai funkcijos grafikas yra visoje apibrimo srityje
Kadangi
ikila kreiv. 7. Funkcijos grafik braiome atidj visus tiriant funkcij surastus takus, taip pat du papildomus takus: (1; 5) ir (8; 4). P a s t a b a. Sprendiant abu pavyzdius, kilo abejoni, kai reikjo skaiiuoti lim f ( x) ir lim f ( x ).
x x +
Todl funkcijos kitim begalybje aptarsime detaliau, isiaikindami, kada kreive begalyb tolstantys takai artja prie tiess y=kx+b, kuri vadinama funkcijos grafiko asimptte (gr. asymptotos nesutampantis). Nagrinsime skirtum =ykrya; ia ykr=f(x), ya=kx+b. Kai x , tai 0, t. y.
lim = 0, arba lim ( f ( x)(kx + b) ) = 0 .
x
x
Pertvark skirtum, turime:

b f (x) lim k x = 0. x x x
ios sandaugos riba lygi nuliui, kai

b f (x) lim k = 0. x x x Apskaiiuojame gaut rib:
lim
x
i ia
f (x) k 0 = 0; x f (x) . x
k = lim
x
31
Apskaiiuojame b:
b = lim ( f ( x)kx) .
x
Funkcijos grafikas turi asimptot y=kx+b tik tada, kai abi ribos yra baigtins. Skaiiuojant koeficientus k ir b, paprastai reikia sitikinti, kad ribos, kai x ir x +, yra lygios, nes takas gali artti prie tiess, toldamas tik viena kreivs aka. 3 p a v y z d y s. Itirkime funkcij f ( x ) = 2 x +
1 . x2
Sprendimas. 1. Funkcija apibrta su visais x 0, taigi Df=(; 0) (0; +). 2. Take x=0 funkcija neegzistuoja, todl rasime vienpuses jos ribas io tako aplinkoje:
1 1 lim 2 x + 2 = +, lim 2 x + 2 = +. + x 0 x0 x x
Vadinasi, ties x=0 yra vertikalioji grafiko asimptot. Isiaikinkime, ar nagrinjama funkcija turi pasvir asimptoi, ireikiam lygtimi y=kx+b:
k = lim
x
f (x) 1 = lim 2 + 3 = 2 ; x x x
1 1 b = lim ( f ( x ) kx ) = lim 2 x + 2 2 x = lim 2 = 0 , x x x x x
taigi grafiko asimptot yra ties y=2x. 3. Funkcija yra nei lygin, nei nelygin, be to, tolydi apibrimo srityje. 4. Funkcijos grafikas gali kirsti tik abscisi a: f(x)=0, kai 2x +
= 0 , t. y. kai
1 = x2
2 x3 + 1 = 0 . Kadangi x 0, tai x2 1 1 2x3+1=0, x 3 = , x = 3 . 2 2
1 Grafikas kerta Ox a take A 3 ; 0 . 2
5. f (x)= 2
2 2( x 3 1) . = x3 x3
f (x)=0, kai x=1; f (x) neegzistuoja, kai x=0.
32
(; 0) +
0 neegz. neegz.
(0; 1)
1 0 min
(1; +) +
fmin=f(1)=3. Kai x(; 0)(1; +), f(x) yra didjanti, kai x(0; 1) majanti. 2 3 6 6. f (x)= 2 3 = 2 4 = 4 > 0, kai x x x x 0, vadinasi, kreiv visoje apibrimo srityje yra gaubta. 7. Braiome funkcijos grafik. Pastebime, kad ia labai praveria asimptoi bei kreivs formos nustatymas. 4 p a v y z d y s. Itirkime funkcij f(x)=x+ln x ir nubraiykime jos grafik. Sprendimas. 1. Df=(0; +). 2. Vertikalioji asimptot yra x=0.
lim ( x + ln x) = . +
x 0
Iekome pasvirosios asimptots y= kx+b:

k = lim
x +
x + ln x ln x = lim 1 + = 1, x + x x
nes
ln x 0, kai x + ; x
b = lim ( x + ln x x) = lim ln x = + .
x + x +
Vadinasi, tokios asimptots grafikas neturi. Be to, lim f ( x ) =

x +
= lim ( x + ln x) = + .
1 x +1 = . x x f (x)=0, kai x+1=0, t. y. kai x=1, taiau is takas nepriklauso funkcijos apibrimo sriiai. f (x) neegzistuoja take x=0, bet ir is takas nepriklauso f(x) apibrimo sriiai. x +1 Kadangi f (x) = > 0, kai x>0, tai tiriama funkcija yra didjanti x visoje savo apibrimo srityje.
x +
3. f ( x)=1 +
33
4. f (x) = 1 + = 2 < 0, kai xDf, taix x gi funkcijos grafikas yra ikilas. 5. Kad grafikas bt tikslesnis, rasime dar kelet papildom jo tak: f(1)=1;
1 1 e f(e1)= 1 = 0,63; e e f(e)=e+1 3,7;
f(e2)=e2+2 9,29. Dabar jau galime, remdamiesi tyrimo rezultatais, nubraiyti funkcijos grafik.
Udaviniai
Itirkite ias funkcijas, nubraiykite j grafikus ir pasitikrinkite juos kompiuteriu: 15. a) f(x)=x42x2; c) g(x)=(x2)4; e) y=xex; g) f(x)=3xln x; i) y=x+sin x; 16. a) y = ( x1) 3 x1;
1 c) y = x ; x
b) y=x43x24; d) h(x)=3x55x3+15; f) y=x2ex;

1 ln xln ( x + 4); 2 j) y=sin x+cos x.
h) f ( x) =
b) y = x 2 3 ( 2 x ) ;
2
d) y = x 2 f) f ( x) = h) f ( x) =
1 ; x2
2
e) f ( x) = g) f ( x) = i) y =
x2 + 4 ; 2x + 3 2 ln 2 x + 3 ln x ; x
2 x1
( x1)
8 x + ctg 2 x ; 3
3 + 2 ln x ; x2 3 1 j) y = x sin 2 x. 2 2
17. a) y=x2 arctg x;
b) y=x+arcctg 2x.
34
1.6. MAIAUSIA IR DIDIAUSIA FUNKCIJOS REIKM UDARAME INTERVALE

Kai tam tikras reikinys, bsena ar procesas apibdinamas grafiku arba nusakomas odiais, tikimasi su tam tikrais apribojimais rasti optimaliausi rezultat. Taigi modeliuojanti funkcija f(x) ia nagrinjama udarame intervale ir bna svarbu nurodyti tokias iam intervalui priklausanias argumento reikmes, su kuriomis funkcija gyja maiausi reikm (m) arba didiausi reikm (M). io udavinio ry su ekstremumais iliustruokime grafikai:
a) Intervale [a; b] funkcija f(x) yra majanti, m=f(b), M=f(a). Jei iame intervale funkcija bt didjanti, tai bt f(a)=m, o f(b)=M. b) Maiausia funkcijos reikm m=f(c) yra funkcijos minimumas, o didiausia M=f(c) reikm deiniajame intervalo gale. c) Intervale [a; b] funkcija f(x) turi du maksimumus ir du minimumus, didiausia jos reikm yra maksimumas, t. y. M=f(c), o maiausia m= = f(a) funkcijos reikm kairiajame intervalo gale. Apibendrindami iuos atvejus, darome ivad, kad udarame intervale tolydi funkcija visada turi maiausi ir didiausi reikm ir iame intervale visos funkcijos reikms tenkina nelygyb mf(x)M. Verta pastebti, jog maiausi ar didiausi reikm funkcija gali gyti kritiniame take (taiau nebtinai). Taigi norint suinoti maiausi ir didiausi funkcijos reikm udarame intervale [a; b], reikia: 1) rasti kritinius takus xi, priklausanius tam intervalui; 2) apskaiiuoti funkcijos reikmes f(xi) tuose takuose; 3) apskaiiuoti funkcijos reikmes f(a) ir f(b) intervalo galuose; 4) i vis gaut reikmi irinkti maiausi ir didiausi: m=min[a; b] f(x) ir M=max[a; b] f(x).
Maiausia ir didiausia funkcijos reikm udarame intervale
35
1 p a v y z d y s. Raskime maiausi ir didiausi funkcijos f(x)= =2x33x212x+5 reikm iuose intervaluose: a) [0; 1]; b) [2; 0]; c) [2; 3]; d) [3; 4]. Sprendimas. Randame kritinius funkcijos takus: f (x)=6x26x12=6(x2x2); f (x)=0, kai x2x2=0; D=1+8=9=32, x1, 2 = x1=2, x2=1. Nustatome, kurie i t tak priklauso nurodytam intervalui, apskaiiuojame funkcijos reikmes juose bei intervalo galuose. a) x1, x2 [0; 1]; f(0)=5, f(1)=8. Vadinasi, m=5, M=8. b) x2 [2; 0]; f(1)=12, f(2)=1, f(0)=5. Taigi m=1, M=12. Didiausia funkcijos reikm yra maksimumas. c) x1, x2[2; 3]; f(1)=12, f(2)=15, f(2)=1, f(3)=11, todl m= =15, o M=12. ia maiausia funkcijos reikm yra minimumas, o didiausia maksimumas. d) x1, x2[3; 4]; kadangi kritiniuose takuose funkcijos reikms jau inomos, randame jos reikmes intervalo galuose: f(3)=40, f(4)=49. Taigi funkcijos reikms f(1) ir f(2) yra tik tarpins, o reikmes m=40, M=49 funkcija gyja intervalo galuose. Atkreipiame dmes, kad ta pati funkcija skirtinguose jos tolydumo intervaluose gyja skirtingas m ir M reikmes. 2 p a v y z d y s. I staiakampio kartono lapo, kurio matmenys 20 cm ir 30 cm, reikia pagaminti atvir dut. Kokio aukio turi bti dut, kad jos tris bt didiausias? Apskaiiuokime t didiausi tr. Sprendimas. Sakykime, kad duts auktis lygus h cm. Tada jos plotis bus lygus (202h) cm, o ilgis (302h) cm.
13 , 2
36
Duts tris priklauso nuo jos aukio h ir yra apskaiiuojamas taip: V(h)=h(202h)(302h), arba V(h)=4h3100h2+600h. Tai treiojo laipsnio daugianaris h atvilgiu, kurio grafik nubraiyti jau mokame. Taiau, pagal udavinio prasm, h gali gyti tik tam tikras reikmes, nes duts matmenys ireikiami tik teigiamais skaiiais. Galimas h reikmes randame isprend nelygybi sistem

h>0, 202h>0, 302h>0;
i ia
h>0, h<10, h<15;
0<h<10.
Vadinasi, reikia rasti funkcijos V(h) didiausi reikm, kai h(0; 10). Apskaiiav V (h), randame kritinius funkcijos V(h) takus: V (h)=12h2200h+600; V (h)=0, kai 12h2200h+600=0; 3h250h+150=0; D=250043150=700,
5010 7 50 + 10 7 3,9, h2 = 12,7. 23 23
h1 =
Kritinis takas h2 (0; 10). Taigi duts tris yra didiausias, kai h=3,9 cm 0,1 cm, o kiti matmenys yra 12,2 cm 0,1 cm ir 22,2 cm 0,1 cm. Tada V 3,912,222,2=1056,3 0,1 (cm3). Ats.: dut turi bti 3,9 cm aukio 0,1 cm tikslumu, kad jos tris bt didiausias ir lygus 1056 cm3 (1 cm3 tikslumu). 3 p a v y z d y s. Turistas atjo prie valties, stovinios u 3 km nuo artimiausio kito eero kranto tako A. kur io kranto tak B valtimi turi atplaukti turistas, kad per trumpiausi laiko tarp pasiekt kaim C, esant eero pakrantje u 5 km nuo A? Valtis plaukia 4 km/h greiiu, o turistas per valand nueina 5 km.
37
Sprendimas. Tarkime, kad valtis yra take V. Trumpiausias atstumas nuo valties iki kito kranto bus VA=3 km; B iekomasis io kranto takas. Atstum AB paymkime raide x. Tada BC= 5x, VB =
x 2 + 9.
Laiko tarpas, per kur turistas pasiekia kaim C, priklauso nuo x. T laiko tarp paymkime t=t(x) ir ireikkime taip:
x 2 + 9 5 x + . 4 5 i funkcija apibrta su visomis x reikmmis, taiau mums reikia rasti maiausi jos reikm atkarpoje [0; 5]. Randame ivestin t( x ) =
t( x) =
1 2x 1 5 x4 x2 + 9 = 4 2 x2 + 9 5 20 x2 + 9
ir kritinius takus: t(x)=0, kai 5 x4 x 2 + 9 = 0;

4 x 2 + 9 = 5 x,
16(x2+9)=25x2, 169+16x2=25x2, x2=16, x1=4, x2=4 [0; 5]. Apskaiiuojame funkcijos t(x) reikm, kai x=4:
5 1 29 + = = 1,45. 4 5 20 Be to, randame t(x) reikm intervalo [0; 5] galuose: t(4) =
3 34 + 1 = 1,75; t(5) = 1,46. 4 4 Kelion valtimi tiesiai kaim C utrukt tik iek tiek ilgiau negu i pradi valtimi iki B, paskui psiomis pakrante iki C. Turistui tekt keliauti ilgiausiai, jeigu jis 3 km iki A bt plauks valtimi, o likus keli iki C js krantu. t(0) =
38
Udaviniai
18. Apskaiiuokite maiausi ir didiausi funkcijos f(x)=x5x32x+1 reikm intervale: a) [2; 1];
1 b) 2; ; 2
1 c) ; 2 ; 2
d) [2; 2].
2 19. Raskite maiausi ir didiausi funkcijos y = x 5 x 3 3 x + 1 reikm 3 intervale: a) [2; 1]; b) [2; 0]; c) [1; 2]; d) [2; 2].
20. Apskaiiuokite maiausi ir didiausi funkcijos f(x)=x48x29 reikm, kai: a) x[0; 1]; b) x[0; 3]; c) x[3; 1]; d) x[3; 4]. 21. Su kuriomis x reikmmis funkcija y=2x3+3x212x+1 gyja maiausi ir didiausi reikm intervale: a) [1; 5]; b) [10; 12]; c) [3; 0];
d) [3; 3]?
22. Kgio sudaromoji yra 2 6 cm ilgio. Koks turi bti to kgio pagrindo spindulys, kad kgio tris bt didiausias? Apskaiiuokite t tr. 23. statj trikamp brto staiakampio vienas kampas sutampa su trikampio kampu. Kokio ilgio turi bti staiakampio kratins, kad jo plotas bt didiausias, kai trikampio statiniai lygs 18 cm ir 24 cm? 24. lygiaon trikamp, kurio kratini ilgis 15, 15 ir 18, taip brtas lygiagretainis, kad trikampio ir lygiagretainio vienas kampas prie pagrindo yra bendras. Apskaiiuokite lygiagretainio kratini ilg, kai lygiagretainio plotas yra didiausias. 25. pusapskritim, kurio spindulys lygus 7, brtas didiausio perimetro staiakampis. Raskite jo kratines. 26. Liestin eina per apskritimo, kurio spindulys R, tak A, o styga BC yra lygiagreti su ta liestine. Kaip reikia nubrti styg BC, kad trikampio ABC plotas bt didiausias? 27. Vietovs A, B ir C isidsiusios taip, kad ABC=60. I vietovs A ivyksta automobilis, o i B tuo paiu metu traukinys. Automobilis vaiuoja 80 km/h greiiu B link, o traukinys 50 km/h greiiu C link. Kuriuo laiko momentu (nuo judjimo pradios) atstumas tarp automobilio ir traukinio bus maiausias, kai AB=200 km? 28. Kokio didumo turi bti tam tikro ploto lygiaonio trikampio virns kampas, kad t trikamp brto apskritimo spindulys bt ilgiausias? 29. Kokie turi bti 8 m3 talpos ritinio formos atviro bako matmenys, kad jam pagaminti bt sunaudota maiausiai mediagos?
39
30. Apskaiiuokite ritinio pagrindo spindulio bei auktins ilgi santyk, inodami, kad ritinio tris lygus V, o viso paviriaus plotas yra maiausias. 31. Kgio pagrindo spindulys lygus 6, o auktin lygi 12. kg brtas didiausio trio ritinys (jo pagrindas priklauso kgio pagrindui). Apskaiiuokite ritinio auktin ir pagrindo spindul. 32. Apie r spindulio rutul apibrkite maiausio trio kg ir apskaiiuokite jo tr. 33. Taisyklingosios keturkamps piramids onins sienos plotas lygus 2, o pagrindo kratins ilgis gali gyti bet kuri reikm i intervalo [1; 3]. Apskaiiuokite piramids viso paviriaus plot, kai pagrindo kratins ir apotemos ilgi suma yra maiausia. 34. rutul, kurio spindulys lygus 3, brtas kgis. Kokio ilgio turi bti kgio auktin, kad jo oninio paviriaus plotas bt didiausias? 35. Lygiaonio trikampio perimetras lygus 2p. Kokio ilgio turi bti trikampio kratins, kad kno, gauto sukant trikamp apie jo pagrind, tris bt didiausias? 36. Skritulio ipjovos kampas lygus . Kokia turi bti reikm, kad i ios ipjovos galtume ilankstyti didiausio trio kg? 37. rutul, kurio spindulys lygus 9, brtas didiausio trio ritinys. Raskite jo auktin. Prisiminkite 38. 1) Nustatykite funkcijos f ( x) = 523 lg (15 x ) x 6 + 3 lg ( x + 2) 2 apibrimo srit. 2) Apskaiiuokite ribas: a) lim (sin x + tg x);
x 6
b) lim
x 2
2 x + 2 . x 2 4
3) Apibdinkite funkcij f(x), kai: a) f(2)=3, lim f ( x) = 3;

x 2
b) f(3)=4, lim f ( x) = 5;
x 3
c) f(1)=2, lim f ( x) = 2, lim+ f ( x) = 1.

x 1 x 1
4) Paraykite funkcijos f ( x) =
9 x x2 grafiko asimptoi lygtis. 2x + 1
40
5) Raskite funkcijos f(x) ekstremumus: 1 a) f(x)=ln (x+5) ln x; b) f(x)=(x+1)4(2x)5. 2 6) Raskite funkcijos y=ln (x2+2x+2) grafiko perlinkio takus bei ikilumo ir gaubtumo intervalus. 7) Ritinio tris lygus 16 cm3. Apskaiiuokite jo pagrindo spindulio ir auktins santyk, kai viso paviriaus plotas yra maiausias. 39. 1) Nustatykite funkcijos f ( x) = 2) Apskaiiuokite ribas: a) lim (sin x cos x);
x 4
lg ( x3)2 9 + lg (2 x + 7)
2
+ x apibrimo srit.
9 x 2 1 3 b) lim x . x 3 x+3 3
3) Apibdinkite funkcij f(x), kai:
x 2 4 a) f ( x) = , x 2, x2 4, kai x=2; b) f(0)=4, lim f ( x ) = 3, lim f ( x) = 4; +

x 0 x0
c) f(2) neapibrta, lim f ( x) = 4.

x 2
4) Paraykite funkcijos f ( x) =
3 x2 2 x + 4 grafiko asimptoi lygtis. x3 5) Raskite funkcijos f(x) ekstremumus: a) f(x)=xe

2x
b)
( x + 2) . f ( x) = 4 (1 x )
3
6) Raskite funkcijos y=ln (x22x+5) grafiko perlinkio takus bei ikilumo ir gaubtumo intervalus. 7) rutul, kurio spindulys 4 dm, brtas ritinys. Kokia turi bti io ritinio auktin, kad jo tris bt didiausias?
Atsakymai
18. c) 1 ir 21. 19. b) 19 32 2 3
2 2 ir 3 . 20. 25 ir 0. 21. a) Su 1 ir 5. 22. 4 cm; 3 3
3 28 5 7 5 26. 3 R . 27. Po 1 27 h. ir . cm . 23. 9 cm ir 12 cm. 24. 7,5 ir 9. 25. 2 43 5 5
28. 60. 29. 36. 2
R = H = 2 m. 30. 3
V .
31. 4 ir 4. 32.
8 r . 35. 3
p 3p 3p , ir . 4 4 2
2 . 37. 12. 3
41
Grupinio darbo uduotys

Kiekvien uduot sudaro dviej tip udaviniai: 1) itirkite funkcij ir nubraiykite jos grafik; 2) apskaiiuokite maiausi ir didiausi funkcijos reikm nurodytame intervale. i uduot atliksite paprasiau, jei naudosits kompiuterinmis programomis. 1. 1) a) y=2x +6x 9x;
3 2
x3 b) y = 2 ; x +3
c)
y=e
x2 2
2) f(x)=sin 2x+ 3 cos 2 x , x 0; . 4
2. 1) a) y=x3+6x2+9x+4; 2) f (x) = sin 2 x +
b) y = x
8 ; x2
c) y=ln (x216).
1 sin 2x, x ; . 2 2 3
b) y =
3. 1) a) y=(x1)2(x+2); 2) f ( x) =
x4 ; 8 x 3
c)
y = e2 x x .
3 1 x cos 2 x, x 0; . 2 2 2
1 4. 1) a) y= x 3 +2x2+3x; 3
b) y =
x3 ; 2( x + 1)2
c)
y=xln (x+1).
1 2) f (x) = cos 2 x sin x, x 0; . 2 2
5. 1) a) y=6x5+15x4+10x3;
4 + x; x 1 2) f ( x) = 1 + sin 2 x cos2 x, x ; . 2 2
b) y =
c)
y=ln (3x2+1).
6. 1) a) y=5x3+3x2;
b) y =
x 2 + 2x ; x1
c)
y = xe2 x .
2) f(x)=sin4 xcos4 x, x[0; ]. 7. 1) a) y =

1 ( x2)2 ( x + 4); 4
b) y =
2 x1 ; ( x1)2
c) y = x2 e 2 .
2) f ( x) = 5 cos x cos 5 x, x ; . 4 4
42
8. 1) a) y = 3 x3 +
1 b) y = x + ; x 3 2) f ( x) = 1 + sin 4 x cos 4 x, x ; 2 2 .
1 4 x3 x 4 ; 4
1 4 x ; 4
c) y=ln (4x29).
9. 1) a) y = 3
b) y =
x2 + 1 ; x
c) y=xe2x.
2) f ( x) = 3 cos x + 4 sin x, x ; . 6
1 10. 1) a) y = 2 + x 3 x 4 ; 4
b) y =
3( x 2 3) ; ( x 1)2
c) y=x+ln (1x).
5 2) f (x) = 2 sin x + sin 2x, x 0; . 4
Pirmykt funkcija
43
2. INTEGRALAS IR JO TAIKYMAS
2.1. PIRMYKT FUNKCIJA

Kaip jau inome, bet kurio proceso ar reikinio vyksmo intensyvum ar greit apibdina j ireikianios funkcijos ivestin. Atliekant bandymus ar teorinius tyrimus, danai galima stebti, kaip greitai kinta tam tikra funkcija, nors jos iraika ir neinoma. Iliustruosime tai grafikai, prisimin funkcijos monotonikumo tyrim.
3 1 Pasirink kelet b reikmi, pavyzdiui, b = 2; ;1; 0; ; 1; 2 , ta2 2 1 me paiame brinyje pavaizduokime funkcij f ( x) = x + b, b R, ir jos 2
44
INTEGRALAS IR JO TAIKYMAS
1 , kuri su kiekviena b reikme yra ta pati. Visos funkcij 2 f(x) vaizduojanios tiess pasvirusios abscisi a vienodu kampu , be 1 1 to, tg = . Funkcijos f(x) grafiko liestins krypties koeficientas k= , 2 2 todl tos funkcijos ivestins grafikas yra su Ox aimi lygiagreti ties 1 f (x)= . 2 Remdamiesi iuo grafiku, samprotaukime atvirkiai: jei inotume, kad 1 f (x)= , tai, nordami pavaizduoti funkcij f(x), braiytume visas tieses, 2 1 kuri krypties koeficientas k= . Taigi gautume be galo daug tiesi ir 2 1 kiekvienos j lygtis bt f ( x) = x + b; ia bR. Kitaip tariant, pagal i2 vestins iraik galtume nurodyti be galo daug funkcij, kurios skirtsi viena nuo kitos tik skaiiumi b. Vadinasi, atvirkias veiksmas bt daugiareikmis. Prisiminkime, kaip per fizikos pamokas skaiiavome pastoviu greiiu v tiesiai judanio kno nueit keli. Laikydami, kad pradiniu momentu t=0 kno nueitas kelias lygus nuliui, t. y. s(0)=0, per laiko tarp t to kno nueit keli randame pagal formul s(t)=vt. Jeigu pradiniu momentu t=0 kno nueitas kelias lygus s0, t. y. s(0)=s0, tai kno nueito kelio kitimo dsnis ireikiamas formule
ivestin f (x)=
s(t)=vt+b, kuri gauname greiiui priskirdami kelio ivestins prasm. i lygt raykime pradin slyg s(0)=s0: s(0)=v0+b; i ia b=s0. Taigi gauname kno judjimo pastoviu greiiu dsn s(t)=s0+vt; ia v=s(t). Toliau nagrinsime diferencijavimui atvirki veiksm funkcijos iraikos radim inant jos ivestin. Apibrimas. Funkcija F(x) vadinama funkcijos f(x) pirmkte fnkcija, kai F (x)=f(x). 1 p a v y z d y s. Kurios funkcijos ivestin yra funkcija f(x)=4x3? Akivaizdu, jog (x4)=4x3. Taigi funkcija f(x) yra funkcijos F(x)=x4 ivestin, kitaip tariant, funkcijos f(x)=4x3 pirmykt funkcija yra F(x)=x4. Taiau ne ji viena, nes (x4+1)=4x3, (x45)=4x3, ..., (x4+C)=4x3; ia C pastovus dydis (bet kuris skaiius). Vadinasi, f(x)=4x3 pirmykt funkcija yra bet kuri funkcija F(x)=x4+C, CR.
Pirmykt funkcija
45
2 p a v y z d y s. Nurodykime, kurios funkcijos f(x) pirmykt yra funkcija F(x), kai: a) F(x)=sin x+C; b) F(x)=ln x+C; c) F(x)=e2x+C. Sprendimas. Taikome pirmykts funkcijos apibrim: 1 b) f(x)=F (x)= , c) f(x)=F (x)=2e2x, a) f(x)=F (x)=cos x, x xR. xR; x>0;
ie pavyzdiai dar kart patvirtina, jog ta pati funkcija f(x) turi be galo daug pirmyki funkcij F(x)+C, taiau tik vien ivestin f (x). Kiekviena intervale [a; b] tolydi funkcija turi pirmykt funkcij. Pagrsime teigin geometrikai. Nagrinkime figr, kuri riboja funkcijos y=f(x) lankas AK, vertikalios tiess, einanios per takus A ir K, bei abscisi aies atkarpa [a; x]. Tos figros plotas yra kintamojo x funkcija S(x). Kai x pakinta dydiu x (iuo atveju x>0, taiau jis gali bti ir neigiamas), tamsesne spalva paymtos dalies plotas lygus skirtumui S(x+x)S(x)=S, kuris, kaip inome, vadinamas funkcijos S(x) pokyiu. Kadangi f(x) yra tolydi, tai intervale [x; x+x] ji gyja maiausi reikm m ir didiausi reikm M. Geometrikai aiku, kad mx<S<Mx; ia mx maesniojo staiakampio plotas, Mx didesniojo plotas. Padalij nelygyb i x, turime: S m< < M. x
46
Kai x 0, tolydios funkcijos f(x) reikms m ir M arts prie funkcijos reikms take x, taigi
lim S = f ( x ). x
x 0
S = S( x), nes jau inoma, kad tokia x 0 x riba egzistuoja. Vadinasi, S(x)=f(x), t. y. S(x) yra funkcijos f(x) pirmykt funkcija. Suprantama, io pagrindimo negalima laikyti grietu teiginio apie pirmykts funkcijos egzistavim rodymu, taiau jis iliustruoja, kaip funkcijos f(x) pirmykt funkcija susijusi su f(x) grafiko apribotu plotu.
Pagal ivestins apibrim, lim
Teorema. Dvi tos paios funkcijos pirmykts funkcijos skiriasi viena nuo kitos pastoviu dydiu. rodymas. Tarkime, kad F(x) ir S(x) yra funkcijos f(x) pirmykts funkcijos. Tada F(x)=f(x) ir S(x)=f(x). Vien i lygybi atm i kitos, gauname: S(x)F(x)=0, arba (S(x)F(x))=0. Ivestin lygi nuliui, kai funkcija pastovi, todl iuo atveju S(x)F(x)=C; i ia S(x)=F(x)+C.
Udaviniai
40. rodykite, kad funkcija F(x) yra funkcijos f(x) pirmykt nurodytame intervale: 1 a) F(x)= x 5 , f(x)=x4, xR; 5 1 b) F(x)= 3 x 4 , f(x)=x3, xR; 4 c) F(x)= 2 +
1 3 x , f(x)=x4, x(0; +); 3
6 , x ; ; cos2 2 x 4 4
d) F(x)=43 cos x, f(x)=3 sin x, xR; e) F ( x) = 23 tg 2 x, f ( x) =
Neapibrtinis integralas
47
3 f) F ( x) = x + x , f ( x) =
1 2 x
3 x , x ( 0; + ) ; 2
1 x2 + 1 g) F ( x) = 3 + x , f ( x) = , x ( 0; + ) ; x x2 2 x 1 x 1 h) F ( x) = + cos , x ; + ; 5 x + 1 + 2 sin , f ( x ) = 5 2 2 5x + 1 5
i) F ( x) = xln x 3 , f ( x ) = j) F ( x) = 4 + 2e
x 2 x
x3 , x ( 0; + ) ; x
x
1 2 e 12e x , xR; 2 k) F(x)=5+sin x3, f(x)=3x2 cos x3, xR. + e 2 , f (x) =
41. Raskite kuri nors funkcijos f(x) pirmykt funkcij F(x): a) f(x)=3;
3 x; 2 g) f(x)=ex;
b) f(x)=2x;
2 e) f(x)= ; x h) f(x)=2x; x k) f ( x) = cos ; 7
d) f(x)=
1 c) f(x)= x; 2 3 f) f(x)= 3 ; x i) f(x)=32x;
j) f(x)=sin 5x;
l) f ( x) =
1 . cos 2 x
2.2. NEAPIBRTINIS INTEGRALAS

Apibr nauj veiksm pirmyki funkcij radim, toliau nagrinsime jo savybes vartodami kit pirmykts funkcijos simbol. Apibrimas. Reikinys F(x)+C, nusakantis vis funkcijos f(x) pirmyki funkcij aib, vadinamas funkcijos f(x) neapibrtini integral, o pats pirmyki funkcij radimo veiksmas integrvimu. Neapibrtinis integralas (lot. integer visas, pilnas) ymimas simboliu
f ( x)dx.
Skaitoma: integralas ef nuo iks d iks. Taigi F(x)+C= f ( x)dx, arba
ia (itempta S raid) vadinama integralo enklu, f(x) pointegraline funkcija, x integravimo kintamuoju, dx integravimo kintamojo diferencialu, f(x)dx pointegraliniu reikiniu; F(x) yra kuri nors funkcijos f(x) pirmykt funkcija, C bet koks skaiius, vadinamas integravimo konstanta.
f (x)dx=F(x)+C;
48
Neapibrtinio integralo savybs: 1) 2) 3)

a
f (x)dx = d ( f (x)) = f (x) + C; 3 ) dx = x + C.
( f (x)dx ) = f (x); d ( f ( x)dx ) = d f ( x)dx = f ( x)dx;
Jos iplaukia i integralo apibrimo ir viena i kitos: 1) (F(x)+C)=F(x)=f(x); 2) d f ( x)dx = f ( x)dx dx= f ( x) dx;
) (
3)
( f (x)dx )= f (x) ir (f(x)+C)=f (x).
Apskaiiuoti neapibrtin funkcijos f(x) integral reikia rasti visas pirmyktes jos funkcijas y=F(x)+C. Akivaizdu, jog, turint kurios nors vienos pirmykts funkcijos grafik, galima gauti vis kit pirmyki funkcij grafikus reikia turim kreiv stumti Oy aies atvilgiu auktyn arba emyn. Taigi neapibrtinis funkcijos f(x) integralas yra reikinys, kuris grafikai iliustruojamas aibe kreivi, gaunam pirmykts funkcijos F(x) grafiko lygiagreiuoju postmiu ordinai aies atvilgiu. Toliau, formuluodami pirmykts funkcijos radimo udavin, vietoj svokos neapibrtinis integralas sakysime trumpiau integralas. 1 p a v y z d y s. Patikrinkime, ar teisingos ios lygybs: a) b)
cos (3+x)dx=sin (3+x)+C;

sin
dx 1 = ctg 3x + C; 2 3x 6
c)
2 x
1 dx = e2 x + C. 2
Sprendimas. a) Kadangi (sin (3+x)+C)=(sin (3+x))=cos (3+x), tai lygyb yra teisinga; b) apskaiiuojame lygybs deiniosios puss ivestin:
1 1 1 1 1 2 ctg 3 x + C = 2 ; 3 = sin 3 x 6 6 sin 3 x 2 sin 2 3 x taigi lygyb yra neteisinga;
49
1 1 c) e2 x + C = e2 x (2 ) = e2 x , vadinasi, lygyb yra teisinga. 2 2

dx = ln x + C. x Apskaiiuojame deiniosios puss ivestin:
2 p a v y z d y s. rodykime, kad
( ln x ) , kai x > 0, = ln x = ( ln x + C ) ( ) ( ln (x ) ) , kai x < 0
1 , kai x > 0, x 1 , kai x < 0 x
1 , kai x > 0, = x 1 (1) , kai x < 0 x

1 , kai x 0. x
dx =ln x + C yra teisinga, kai x 0. x Jei reikt rasti inomos funkcijos pirmykt funkcij, tai iuose pavyzdiuose taikytas bdas netikt. Todl pirmiausia pateiksime pagrindini integral formules, kurios nesunkiai gaunamos remiantis ivestini skaiiavimo formulmis bei pirmykts funkcijos apibrimu, o paskui suformuluosime ir pagrsime neapibrtinio integralo skaiiavimo taisykles.
Taigi lygyb
siminkite Pagrindini integral formuls: 1) x + 1 + C, 1; +1 ax 3) a x dx = + C, a > 0, a 1; ln a

x dx =
2) 3a ) 5) 7)
dx = ln x + C; x
x x
e dx = e
dx
2
+ C;
4) 6) 8) 9)
sin x dx=cos x+C;

cos
dx
2
cos x dx = sin x + C; sin

x = ctg x + C;
x
2
= tg x + C; = arctg x + C = C arcctg x;
1+ x
dx
dx 1 + x2
= arcsin x + C = C arccos x.
1 u d u o t i s. Remdamiesi pirmja neapibrtinio integralo savybe, rodykite pagrindines integral formules (iskyrus antrj, kuri jau rodme).
50
Integravimo taisykls: 1. Baigtinio skaiiaus funkcij algebrins sumos integralas lygus algebrinei t funkcij integral sumai:
(u(x) + v( x) + ... + w(x) ) dx = u(x) dx + v( x) dx + ... + w( x) dx.

rodymas. Kad teiginys yra teisingas, sitikinsime apskaiiuodami kiekvienos lygybs puss ivestin: ( u(x) + v(x) + ... + w(x)) dx = u(x)+v(x)+...+w(x) pagal pirmj inte-
gralo savyb;
( u(x) dx + v(x) dx + ... + w(x) dx ) = ( u( x) dx ) + ( v(x) dx ) + ... + ( w( x) dx ) = u( x) + v( x) + ... + w( x),

nes sumos ivestin lygi ivestini sumai, o integralo ivestin pointegralinei funkcijai. Lygyb yra teisinga, nes abiej jos pusi ivestins lygios. 2. Pastov daugikl galima ikelti prie integralo enkl: a)
c f (x) dx = c f (x) dx;
ia c bet koks skaiius.
I tikrj lygyb yra teisinga, nes c f (x) dx = c f (x) ir c f (x) dx = c f (x).
b)
( kx + b) dx = k F (kx + b) + C; ia F ( x ) = f ( x ) .
Lygyb yra teisinga, nes
( f ( kx + b) dx ) = f ( kx + b) ,
1 1 1 F (kx + b) + C = F (kx + b) (kx + b) = k f (kx + b) k = f (kx + b). k k 3. Integral formuls yra invariantikos (lot. invarians nesikeiiantis). Kitaip tariant, kiekvienoje integral formulje vietoj nepriklausomojo kintamojo raius diferencijuojam to kintamojo funkcij, formuls iraika nepakinta, t. y.
jei
f (x) dx= F (x)+C, tai f (u) du= F (u)+C;
ia u=u(x) diferencijuojama kintamojo x funkcija.
51
Vietoj u raydami funkcij u(x) ir diferencijuodami j x atvilgiu, sitikinsime, kad lygyb yra teisinga:
( f (u) du) = ( f ( u(x)) d ( u(x) )) = ( f ( u(x)) u(x) dx ) = f (u(x)) u(x);

x x
( F (u) + C )x = ( F ( u( x) ) + C ) = F ( u(x)) u( x) = f ( u(x)) u( x).

siminkite Integravimo taisykls: 1. 2a. 2b. 3.
(u(x) + v( x) + ... + w(x) ) dx = u(x) dx + v( x) dx + ... + w( x) dx. cf (x) dx = c f (x) dx; ia c bet koks skaiius.
f ( kx + b) dx = k F (kx + b) + C; ia
F(x)=f(x). u=u(x) ir turi u(x).
f (x) dx = F ( x) + C f (u) du = F (u) + C,
3 p a v y z d y s. Raskime visas funkcijos f(x) pirmyktes funkcijas, kai:
1 6 2 2 3 a) f ( x ) = 1 x 6 + 5 ; b) f ( x ) = x 3 x . 4 7 x 5 3 x3 Sprendimas. Taikydami 1 ir 2a integravimo taisykl bei laipsnins funkcijos integralo formul, gauname:
1 6 1 6 a) F ( x) = 1 x 6 + 5 dx = dx x 6 dx + 5 dx = x x 7 7 7 1 1 x x5 +1 = dx x6 dx + 6 x5 dx = x + C1 + C2 + 6 + C3 = 7 7 7 5 + 1
= x
1 7 3 4 1 3 x x + C = x x 7 4 + C, 49 2 49 2x
nes C=C1+C2+C3. ia verta pastebti, kad konstant pridedame apskaiiav visus sum sudaranius integralus.
2 2 3 x 3 x b) F ( x) = 5 4 3 x3
1 1
2 2 3 dx dx = x dx x dx3 4 3 = 5 3 x
1
2 2 2 x2 2 x3 x 4 = x 2 dx x 3 dx3 x 4 dx = 3 +C = 3 5 3 5 1 3 1 +1 +1 +1 2 3 4 3 4 1
+1
+1
3 +1
2 2 2 2 3 3 4 1 x x 3 4 x 4 + C = x3 3 x 4 12 4 x + C. 5 3 3 4 15 2
52
4 p a v y z d y s. Taikydami 2 b taisykl, apskaiiuokime integralus: a) b) c)
( x + 5) dx =
10
( x + 5)
11
11
+ C, nes k=1;
11
(3x + 5)
10
1 (3x + 5) dx = 3 11
+ C, nes k=3;
3 + 1
(15x )
=
dx
= (15 x )
1 (15 x ) dx = 5 3 + 1
+C =
1 1 2 (15 x ) + C = + C, nes k=5; 2 52 10 (15 x )

dx 1
nes k=5; nes k=1;
d) e)
4 + 5x = 5 ln 4 + 5x + C,
dx
2
cos (1 x ) = tg (1x ) + C,
dx 1
2
f)
sin ( kxb ) = k ctg ( kxb ) + C.
2 u d u o t i s. Suraykite lentel pirmyktes funkcijas, kurias gausite 17 formulje (r. p. 49) vietoj x ra kx+b. 5 p a v y z d y s. Laipsnins funkcijos integralui taikydami invariantikumo taisykl
+ C, 1, +1 apskaiiuokime i funkcij integralus su nurodytomis reikmmis:

a) u(x)=kx+b; =3; c) u(x)=3ex+2, =3;
3 e) u(x)=3ln x, = ; 4
( u( x ) ) d ( u( x ) ) =
( u( x ) )
+1
b) u(x)=x2+1, =2; 1 d) u(x)=sin x, = ; 2 f) u(x)=tg x, =1.

3
Sprendimas. a)
( kx + b) d ( kx + b)
2
( kx + b) =
4
+ C;
b)
(x
+1
d x +1
(x =
+1
2 + 1
2 + 1
(x +C =
+1
+ C = C
1 ; x2 + 1
c)
d 3e x + 2
( 3e
+2
) = ( 3e
+2
3 + 1
3 + 1
+ C = C
1 2 3e x + 2
53
d)
d ( sin x ) sin x
= ( sin x )
1 2
d ( sin x )
3 4
( sin x ) =
1 +1 2
e)
d ( 3ln x )
4
1 +1 2
+ C = 2 sin x + C;
3 +1 4
(3ln x )
= ( 3ln x )
d(3ln x) =
( 3ln x )
3 +1 4
+ C = 4 4 3ln x + C;
f) tg x d ( tg x ) =
( tg x )
1+1
1+1
3
+C =
1 2 tg x + C. 2
Paprastai, sprendiant udavinius, taip lengva nebna. Pavyzdiui, apskaiiuokime
( kx + b)
dx . Kad galtume taikyti invariantikumo tai-
sykl, turime vietoj dx rayti d(kx+b), taiau jis skiriasi nuo dx. Isiaikinkime kuo skiriasi. Skaiiuojame: d(kx+b)=(kx+b)dx=kdx; 1 i ia dx = d ( kx + b) . k 4 1 1 ( kx + b) 3 3 Vadinasi, ( kx + b) dx = ( kx + b) d(kx + b) = + C. k k 4 6 p a v y z d y s. Apskaiiuokime kelet integral: a)
1 2 2 d 3 x 1 = 6 x dx , x dx = 6 d 3 x 1
( 3x 1)
2
x dx =
2 3 1 1 3x 1 2 2 3 x 1 d 3 x 1 = 6 6 4
) (
+C =
1 3x 2 1 24
+ C;
3 3 1 d x 1 1 x 1 = = b) x3 1 1 3 x3 1 3 1 d ( x 1 ) = 3 x dx , x dx = d ( x 1) 2 3
x 2 dx
2
1 2
+C =
2 3 x 1 + C; 3
4 + 1
c)
dx 1 1 d ( 32 ln x ) = 2 x dx , x = 2 d ( 32 ln x )
x ( 32 ln x )
1
3
dx
1 d ( 32 ln x ) 1 ( 32 ln x ) = 4 2 ( 32 ln x ) 2 4 + 1
+C =
6 ( 32 ln x )
cos x dx = sin 3 x
+ C;
1 . 2sin 2 x
d)
d ( sin x ) sin x
3
= C
d ( sin x ) = cos x dx
54
3 u d u o t i s. Suraykite lentel pirmyktes funkcijas, kurias gausite 29 integral formulje (r. p. 49) vietoj x ra u(x). 7 p a v y z d y s. Apskaiiuokime integralus: a)
d ( 35sin x ) = 5cos x dx
35 sin x =
5 x4
cos x dx
1 d ( 35sin x ) 1 = ln 35sin x + C; 5 35 sin x 5

1 5 x4 1 5 x4 4 e d (5 x ) = 4 e + C; 4
2
b)
d 5 x4 = 4 x3 dx
x2
x 3 dx =
2 1 x2 1 5x 1 2 +C= 5x + C; c) 5 x dx = 5 d ( x ) = 2 2 ln 5 2 ln 5 d x2 = 2 x dx
( )
d)
1 + 3x
x dx 1x4
dx
dx 1+ x 3
( ) 1 + (x 3)
d x 3
1 3
arctg x 3 + C;
e)
x dx
d x2 = 2 x dx
( )
1( x2 )
d ( x2 ) 1 1 = arcsin x2 + C. 2 1 x 2 2 2 ( )
8 p a v y z d y s. Raskime funkcijos f(x) pirmykt funkcij, kurios grafikas eina per tak A:
a) f(x)=6 cos x+4 sin x, A ; 5 2 ; 4 1 5 b) f ( x) = , A(1; 3); 2x 5 x1 x c) f ( x) = , A (1; 0). 23 x2
Sprendimas. a) F ( x) = (6 cos x + 4 sin x) dx = 6 cos x dx + 4 sin x dx =

= 6sin x4 cos x + C.
ra tako A koordinates ir pertvark, gauname:

5 2 = 6sin 4 cos + C, 4 4
5 2 = 6 2 2 4 + C, 2 2
C = 4 2.
55
Vadinasi, iekomoji pirmykt funkcija yra tokia:
F (x) = 6sin x4cos x + 4 2.

1 5 1 dx dx = b) F ( x) = dx = 5 2x 2 x 5x1 5 x1
1 1 d ( 5x1) 1 = ln x 2 5 x1 + C. ln x 5 2 5 2 5 x1
ra tako A koordinates, randame konstant C:

1 ln12 5 11 + C; 3 = 4 + C, C = 7. 2 Taigi iekomoji pirmykt funkcija yra 3=
F ( x) =
1 ln x 2 5 x1 + 7. 2
2
c) F ( x) =
d 23 x2 = 6 x dx
x dx 1 d ( 23 x = 2 23 x 6 23 x2
) = 1 ln 23x
6
+ C.
Randame konstant C:
1 0 = ln 23 12 + C, 6 1 0 = ln 1 + C, C = 0. 6
Tada iekomoji pirmykt funkcija turi iraik

1 F ( x) = ln 23 x 2 . 6
Udaviniai
42. Raskite funkcijos f(x) pirmykt funkcij, kurios grafikas eina per nurodyt tak: a) f(x)=3x22x, P(0; 1); b) f(x)=5x46x3+8x4, A(0; 5);
4 c) f(x)=(3x7)4, B 2; ; 15 1 d) f ( x) = , C(1; 3); 3x + 2 3 1 , D ; e) f ( x ) = 2 6 2 . cos 2 x
56
43. Raskite i funkcij visas pirmyktes funkcijas: a) f ( x) = c)

f ( x) = 2 x + x 3 ; x2 3e x e 2 x ; ex
b) f ( x) = d) f ( x) =
x 2 x x + x 2 3 x ; x2
35sin 3 x ; sin 2 x
e) f(x)=sin 2x cos 3xsin 3x cos 2x; g) f ( x) = 5 + 2 sin 2

x ; 2
x x f) f ( x ) = 3 + sin 2 cos 2 ; 2 2 x h) f ( x ) = 72 cos 2 . 2
44. Apskaiiuokite neapibrtinius integralus: a) d) g) j) l) n)
(7 x + 5 )
4 dx
dx;
b) e) h) k)
54 x dx;
c) f) i)
(1 x )
dx
5
1 x dx;
;
(4 x + 3)
4 + 7x;
dx
dx 35 x
dx
( 23x )
dx
2 x ;
34 x ;
2 x
dx; dx ;
e (e
x
+ 3 e 5 x ) dx;
5x+3
m) 2 x ( 816 x + 32 x ) dx;
5x dx; 3 dx s) ; cos 2 3 x dx v) ; 1 + 5 x2
2x dx ; 3 dx r) ; sin 2 5 x dx u) ; 1 + 25 x 2
sin
o)
cos
p) t)
sin (13 x ) dx;
75 cos 3 2 x cos 2 2 x dx; dx z) . 19 x 2
45. Taikydami integral formuli invariantikumo savyb, raskite visas pirmyktes funkcijas: a) c) e)
1 1 x 6 sin 3 x dx; 2 2 2 3x sin 2 dx;
3+
b) d) f)
sin 2 x cos 2 x dx;

cos
2
5x dx; 2
sin
x cos x dx;
53 cos x dx;
sin x
g)
( 35sin x )
cos x dx
h)
( 34 tg x )
dx
cos2 x
Figr ploto skaiiavimas
57
i)
x (74 ln x )
x
x+2 dx; 2 +1
dx
j)
x ( 52 ln x) ;

1 x 1 x
2
dx
k)
52 ln x dx; x
l)
m)
dx;
n)
1 + 4e
e x dx
2x
o)
ex + e2 x 1 + 3e2 x dx;
p)
;
2x + 3 4 x 14 x
2 cos x
dx;
r)
9 + 4 cos
sin x dx
2
s) v)
cos x dx 94 sin x
2
t) z)
e
2
sin x dx ;
dx . cos2 x
u)
3 2 ln x
dx ; x
x dx e
x2
tg x
2.3. FIGR PLOTO SKAIIAVIMAS

Prisimin pirmykts funkcijos geometrin interpretacij, apskaiiuokime plot figros, apribotos tiesi x=a, x=b, Ox aies atkarpos [a; b] bei ioje atkarpoje tolydios funkcijos y=f(x)0 grafiko tarp tak A(a; f(a)) ir B(b; f(b)). Tokia figra vadinama kreivin trapcija. Kai intervale [a; b] funkcija f(x) yra tolydi, tai kreivins trapecijos AaxM plotas lygus funkcijos f(x) pirmykts funkcijos S(x) reikmei. Vadinasi, tos paios figros plot galtume ireikti ir kitaip: S(x)=F(x)+C; ia F(x) taip pat f(x) pirmykt funkcija, C bet kuri konstanta. Akivaizdu, kad S(a)=0, o S(b)=SAabB=S. kreivins trapecijos ploto iraik vietoj x raome a. Gauname: S(a)=F(a)+C, 0=F(a)+C, C=F(a). Tada S(x)=F(x)F(a). Kai x=b, mintos kreivins trapecijos plotas S=S(b), arba S=F(b)F(a).
58
Taigi kreivins trapecijos plotas lygus f(x) pirmykts funkcijos pokyiui intervale [a; b]. Gautai ploto formulei suteiksime kit iraik. Prisiminkime, jog pirmyki funkcij aib yra tolydiosios funkcijos f(x) neapibrtinis integralas, t. y.
F ( x) + C = f ( x )dx
su visomis x reikmmis. Todl bet kurios pirmykts funkcijos F(x)+C pokyt intervale [a; b] vadinsime tos funkcijos apibrtini integral nuo a iki b (nes nurodytas x kitimo intervalas) ir ymsime (F(b)+C)(F(a)+C)= f ( x)dx, arba
b a b
f ( x ) dx :
a
F(b)F(a)= f ( x)dx.
a
Uraas
f ( x)dx
a
skaitomas taip: apibrtinis integralas nuo a iki b ef
iks d iks. Skaiiai a ir b vadinami integravimo riais (a apatiniu, b virutiniu). Skirtumas F(b)F(a) trumpumo dlei ymimas F ( x ) ,
a b
todl
f (x)dx = F ( x) a .
a b
Vadinasi, kreivins trapecijos plot galime ireikti apibrtiniu integralu:

S = f ( x )dx,
a
arba
S = f ( x )dx = F ( x ) = F (b) F (a),
a b
nes bet kurios pirmykts funkcijos pokytis intervale [a; b] yra toks pat. 1 p a v y z d y s. Apskaiiuokime plot figros, apribotos kreivs y=2x2+1 ir tiesi x=1, x=2, y=0. Sprendimas. Pirmiausia nubraiome t figr. Kai x=1, y=2(1)2+1=3; kai x=2, y=222+1= =9, taigi turime du kreivs takus: A(1; 3) ir
59
B(2; 9). Kvadratins funkcijos y=2x2+1 grafikas yra parabol, kurios simetrijos ais yra Oy ais, o virn takas (0; 1). Vadinasi,
S=
(2x
x3 2 + 1) dx = 2 + x = 23 + 2 3 3 1
2 3 2 16 (1 ) +(1 ) = +2+ +1=9 (kv. vnt.). 3 3 3
Ats.: 9 kv. vnt. 2 p a v y z d y s. Apskaiiuokime figros, kuri riboja funkcijos y=x24 grafikas ir abscisi ais, plot. Sprendimas. Nusibrai figr, apskaiiuojame:
x3 8 8 x 2 4 ) dx = 4 x = 8 + 8 = ( 3 3 3 2 2
2
8 8 16 32 = 8+ 8 = 16 = . 3 3 3 3 Integralo reikm yra neigiama, nes neigiamos visos funkcijos f(x) reikms (iskyrus f(2)=0). Taigi ir jos pirmykts funkcijos pokytis yra neigiamas. Tada pavaizduotos figros plotas
S=
(x
4) dx , arba S = ( x 2 4) dx, t. y.
2
32 2 S= = 10 (kv. vnt.). 3 3
Ats.: 10
2 kv. vnt. 3
3 p a v y z d y s. Figra apribota linij y = x , x+2y8=0 ir y=0. Apskaiiuokime jos plot. Sprendimas. Pirmiausia randame kreivs y = x ir tiess x+2y8=0 sankirtos tak:
x+2y8=0, y = x;
x=82y, y = 82 y ;
y2=82y, y2+2y8=0, 2 6 y1, 2 = , 2 y1=2, y2=4<0 (netinka); x1=4. Taigi sankirtos takas yra A(4; 2).
60
i figra sudaryta i dviej dali, todl jos plotas S = x dx + S =

0
x 3 2
3 4 2
1 2 2 16 28 1 4 2 = 42 02 + 4 = +4 = = 9 (kv. vnt.). 2 3 3 3 3 3
1 kv. vnt. 3
Ats.: 9
4 p a v y z d y s. Apskaiiuokime plot figros, kurios takai yra nelygy y x+4, sprendiniai. bi sistemos 2 2y x Sprendimas. Kaip ir anksiau, rasime linij sankirtos takus: y=x+4, 2y=x2; 2(x+4)=x2, x22x8=0, x1=2, x2=4; y1=2, y2=8. Taigi linij sankirtos takai yra du: A(2; 2) ir B(4; 8). Iekomasis plotas sudaro dal staiosios trapecijos ploto. Ta dalis lieka i trapecijos ploto atmus tamsesns figros plot, apskaiiuojam integralu: 4 x2 2+8 1 x3 4 S = Strap dx = 6 = 2 2 3 2 2 2
1 = 30 (64+8)=3012=18 (kv. vnt.). 6 Ats.: 18 kv. vnt.
5 p a v y z d y s. Figra apribota funkcij y = e

x 2 x
ir y = e 2 grafik bei
tiess x=2. Apskaiiuokime jos plot. Sprendimas. Kreivins trapecijos, i

x
viraus ribojamos funkcijos y = e 2 grafiko, plotas lygus

S1 = e 2 dx = 2 e 2
0 2 x x
2 0
= 2 ( e1 ) .
61
Tamsesne spalva iskirtos dalies plotas

S2 = e
0 2 x 2
dx = 2 e
x 2 2
= 2 ( e1 e 0 ) = 2 (1 e1 ) .
Tada iekomasis plotas S=S1S2=2(e1)2(1e1)=2e22+2e1= =2(e+e12). Ats.: 2(e+e12) kv. vnt. 6 p a v y z d y s. Apskaiiuokime kreivins trapecijos, apribotos funkcijos f(x)=x24x+3 grafiko bei tiesi x=0, x=4 ir y=0, plot. Sprendimas. Parabol f(x)=x2 4x+3 kerta Ox a, kai x1=1 ir x2=3, o jos virn yra takas V(2; 1). Vadinasi, kreivin trapecija sudaryta i trij dali, o jos plotas S=S1+S2+S3 =
1 3 4
= f (x) dx f (x) dx + f (x) dx =

0 1 3
=F(1)F(0)F(3)+F(1)+ +F(4)F(3)=2F(1)F(0) 2F(3)+F(4).

2 f (x)dx = x 4 x + 3 dx =
Kai C=0, tai
x3 2 x 2 + 3 x + C = F ( x) + C. 3
1 4 F(0)=0, F (1) = 2 + 3 = , F(3)=918+9=0, 3 3 64 64 60 4 F (4) = 32 + 12 = = . 3 3 3 3
Taigi S = 2
4 4 4 + = 3 = 4 (kv. vnt.). 3 3 3
1 2 x 5
Ats.: 4 kv. vnt. 7 p a v y z d y s. Figr sudaro takai, tenkinantys nelygybes y ir y x 2 4 x. Apskaiiuokime tos figros plot. Sprendimas. Isprend lygi sistem ribojani linij sankirtos takus:
y= 1x , 5 randame y = x 2 4 x,
2
figr
62
1 2 x = x 2 4 x; x 2 = 5 x 2 20 x; 5 4x220x=0; 4x(x5)=0; x1=0, x2=5; y1=0, y2=5.
Taigi sankirtos takai tokie: A(5; 5) ir O(0; 0). Parabols y=x24x virns koordinates randame tos parabols lygties ivestin prilygindami nuliui, nes virnje yra funkcijos ekstremumas: y=2x4, 2x4=0, x=2, y=4, taigi V(2; 4). Dabar jau galime nubraiyti abi kreives ir pavaizduoti nelygybmis apibdint figr, kurios plotas
1 S = x 2 ( x 2 4 x ) dx = 05
5
x3 x3 = + 2x2 15 3
=
=
0
25 125 50 2 +50= = 16 (kv. vnt.). 3 3 3 3 2 Ats.: 16 kv. vnt. 3
u d u o t i s. Pagrskite, kodl brinyje pavaizduotos figros
plotas S =
( f ( x) g (x) ) dx :
a
63
2 u d u o t i s. Paraykite pavaizduot figr ploto iraikas:
Udaviniai
46. Apskaiiuokite pavaizduot figr plot:
64
47. Apskaiiuokite kreivins trapecijos, ribojamos nurodyt linij, plot: a) f(x)=(x2)2+4, x=0, y=0, x=3; b) f(x)=3+cos x, x = , x = , y = 0; 2 c) f(x)=ex, x=0, x=3, y=0; d) f(x)=sin 2x, x=0, x = e) f(x)= cos
3 , y = 0; 4
x , x=, x=4, y=0; 2 f) f(x)=ex+ex, x=2, x=1,5, y=0;
g) f(x)= x , x=1, x=5, y=0; h) f(x)= 2 +

3
3 , x=0,3, x=0,8, y=0; x2
i) f(x)= x 2 , x=0, x=0,2, y=0; j) f(x)=(x+2)1, x=1, x=1, y=0; k) f(x)=tg x, y=0, x = . 3 48. Pavaizduokite figr, ribojam nurodyt linij, ir paraykite integral, ireikiant jos plot: a) y=x2, y=4; c) y=x2, y=4x2; e) y=x2+5x4 ir y=0; g) y=2x +1, y=0, x=1, x=2; i) 2y=x2, y=x+4; k) 8y=3x2, 2y=x24; m) y=2(x3)2+2, y=0; o) y=3xx2, y=x; r) y=32xx2, y=1x; t) y=4x, y=x24x+6; v) y cos x, y
3x + 2, x ;
2
b) y=x26, 3y=x2; d) 4y=x2, y=x, x=4; f) x+y=6, y= x , x=0; h) y=x2, x+y=6, y=0; j) y=4x2, x+y+2=0; l) y =
4 , y=x1, x=1; x2 1 n) y = , y=0, x=2, x1 x=1+e;
p) y = x + 1 , y=2x2; s) y x , y2x2; u) y =
3
x + 2, y=(x+1)3;
z) y=x(x1)(x3), y=0, x=0, x=4.
65
49. Apskaiiuokite apibrtinius integralus: a)
( x + 2)
2
2 x + 4 dx;
b)
3 x x dx; 0
c)
x
0
24
x dx;
d)
x ln 4 ;
2
dx
e)
x x
dx;
f)
2 dx ; 2 sin 2 x + 4
g)
cos
6
2 x + 3 sin x + 3 dx;
1,2
h)
x x 4,2 sin cos dx; 7 5 7 5 1,6
18
i)
( cos x cos 2xsin x sin 2x ) dx;

0 2
j)
( sin x + cos x ) dx ;
0
k)
3
0
3 x dx .
Atsakymai
46. a) 1 kv. vnt.; b) 198,0 kv. vnt.; c) 4,25 kv. vnt. d) (e2 7+4 ln 2) kv. vnt.;
3 3 1 kv. vnt.; kv. vnt.; g) 4,25 kv. vnt. 47. a) 15 kv. vnt.; b) 2 2 3 c) 19,1 kv. vnt.; d) kv. vnt.; e) 6 kv. vnt.; f) 0,64 kv. vnt.; g) 6,79 kv. vnt.; h) 7,25 kv. 2 1 vnt.; i) 7,16103 kv. vnt.; j) 1,10 kv. vnt. 49. a) 422 2 ; f) 3 ; g) 3 ; h) 0; i) ; 5 6 3 4 4 j) 1 + ; k) . 3 ln 3 2
e) 1 kv. vnt.; f)
66
2.4. GEOMETRINI KN TRIO SKAIIAVIMAS

Kai kuri kn tr imokome skaiiuoti emesnse klasse, taiau ne visos trio formuls buvo rodytos. Todl pamginsime tai atlikti dabar nagrinsime, kaip apskaiiuojamas kno tris V, inant tam tikr to kno pjvi plot. Pasirinkime koki nors a, pavyzdiui, Ox, ir nubrkime dvi jai statmenas ploktumas, lieianias kno paviri takuose A ir B. Tada per bet kur Ox aies tak x(a; b) nubrta statmena ploktuma, susikirsdama su knu, sudarys pjv, kurio plotas S priklausys nuo x, t. y. bus tolydi funkcija S=S(x). Akivaizdu, kad atkirstos dalies tris atkarpoje [a; x] taip pat bus kintamojo x funkcija V=V(x), tolydi intervale (a; b), be to, V(a)=0, V(b)=V. Tarkime, kad inomas pjvio plotas S(x), kai x[a; b]. Vadinasi, sluoksnio, esanio tarp pjvi, kuri plotas S(x) ir S(x+x), tris lygus V(x+x)V(x)=V S(c) . x; ia x sluoksnio storis (auktis), c skaiius, esantis tarp x ir x+x.
V S (c). Dl funkcijos x V S(x) tolydumo S(c) S(x), kai x 0. Vadinasi, egzistuoja santykio x V V riba, kai x 0: lim = S ( x ). Pagal ivestins apibrim, lim = x 0 x x 0 x
Abi lygybs puses padalij i x, gauname:
= V ( x), todl
V(x)=S(x).
i lygyb reikia, kad V(x) yra funkcijos S(x) pirmykt funkcija, kurios pokytis intervale [a; b] lygus nagrinjamo kno triui:
V = S ( x )dx .
a b
Gavome formul bet kurio kno triui apskaiiuoti remiantis integralu.
Geometrini kn trio skaiiavimas
67
1 p a v y z d y s. Taikydami k tik ivest formul, apskaiiuokime prizms, kurios pagrindo plotas Spagr, o auktins ilgis H, tr.
Sprendimas. Kadangi prizms pagrindai yra lygs daugiakampiai, esantys lygiagreiose ploktumose, tai kiekvieno auktinei statmeno pjvio plotas S(x) yra toks pat ir lygus prizms pagrindo plotui Spagr. Jei auktins ilgis yra H, tai
Vprizm = S( x)dx = Spagr dx = Spagr x
0 0 H H
H 0
= Spagr H .
Gavome mums jau inom prizms trio formul
Vprizm = Spagr H .
Prizms (staiosios arba pasvirosios) tris lygus jos pagrindo ploto ir auktins ilgio sandaugai. 2 p a v y z d y s. rodykime, kad ritinio tris lygus jo pagrindo ploto ir auktins ilgio sandaugai, t. y. Vrit=R2H. Sprendimas. Ox a pasirinkime iilgai ritinio auktins. Kai ritinio pagrindo spindulys lygus R, kiekvieno pjvio, statmeno ritinio aiai, plotas S(x)=R2. Vadinasi, H aukio ritinio tris
Vrit = S( x) dx = R 2 dx = R2 x
0 0
H 0
= R2 H .
Taigi i tikrj ritinio tris lygus jo pagrindo ploto ir auktins sandaugai:
Vrit = R H .
68
3 p a v y z d y s. Apskaiiuokime piramids, kurios pagrindo plotas Spagr, o auktins ilgis H, tr. Sprendimas. Ox a pasirinkime taip, kad joje bt piramids auktin. Paymkime: OE=H, OE1=x, SABC=Spagr, SA1 B1C1 = S( x). Pjvis A1B 1C1 yra lygiagretus su piramids pagrindu ABC, todl A1B1C1ABC ir j plot santykis lygus atstum nuo virns O santykio kvadratui: 2 Spagr 2 S( x ) x = , arba S( x) = x . Spagr H H2 Tada piramids tris
Vpir = S( x ) dx =
0 0 H H
Spagr H2
x 2 dx =
Spagr H2
x3 3
H 0
Spagr H2
H3 1 = Spagr H . 3 3
Toki pat trio formul gautume ir imdami piramid, kurios pagrindas bet koks daugiakampis. Taigi
Vpir = 1 Spagr H . 3
Piramids tris lygus jos pagrindo ploto ir auktins ilgio sandaugos tredaliui. Kreivin trapecij AabB, i viraus ribojam neneigiamos ir tolydios funkcijos f(x) grafiko, apsukime apie Ox a. Gausime erdvin kn sukin. Apskaiiuokime jo tr, taikydami integral. Pagal bendrj kno trio formul, V = S( x)dx. Kadangi iuo atveju bet kuris Ox aiai statmenas pjvis yra skritulys, kurio spindulys R lygus f(x), tai 2 S( x) = ( f ( x) ) , arba S(x)=y2; ia y=f(x). Tada
V = ( f ( x ) ) dx, arba
2 a b
V = y 2 dx.
a
69
4 p a v y z d y s. Sukinio trio formul pritaikykime kgiui. Paymkime: OB=H, AB=R. Bet kurio Ox aiai statmeno pjvio spindul r rasime remdamiesi staij trikampi panaumu:
r x R ; i ia r = x. = H R H
Rx Pjvio plotas S( x ) = , todl H
Vkg = S( x) dx = kg
0 0
R2 R2 x 3 x2 dx = 2 H2 H 3
H 0
R2 H 3 1 2 = R H . H2 3 3
Taigi kgio tris

Vkg = kg 1 R 2 H . 3
5 p a v y z d y s. Iveskime rutulio trio formul. Sprendimas. Paraykime apskritimo, kurio centras koordinai pradios takas, o spindulys lygus R, lygt: x2+y2=R2; i ia y2=R2x2. Pritaikykime sukinio trio formul:
R
Vrut =
y dx.
2
Kadangi kreivin trapecija yra simetrika Oy aies atvilgiu, tai galime rayti: R R x3 Vrut = 2 ( R2 x 2 ) dx = 2 R2 x = 3 0 0
R3 = 2 R3 3 2 3 4 3 = 2 R = R . 3 3
Vadinasi, rutulio tris

Vrut = 4 R 3 . 3
70
6 p a v y z d y s. Kreivin trapecija, apribota funkcijos y=x2 grafiko bei tiesi x=0, x=2 ir y=0, sukama apie Ox a. Apskaiiuokime gauto sukinio tr. Sprendimas. Taikome sukinio trio formul:
V = ( x2 ) dx = x4 dx =
2 0 0
x5 5
2 0
32 = 6,4 . 5
Ats.: 6,4 kub. vnt. 7 p a v y z d y s. Indas yra nupjautinio kgio formos. Jo maesniojo pagrindo spindulys r=2,5 cm, didesniojo R=3,5 cm, o auktis lygus 12 cm. Apskaiiuokime indo tr. Sprendimas. Pirmiausia pavaizduokime kreivin trapecij, kuri sukdami apie Ox a gausime mintos formos kn. Ox ayje atidkime 12 cm ilgio atkarp indo auktin, Oy ayje tak B, kurio ordinat lygi maesniojo pagrindo spinduliui r=2,5 cm. R=3,5 cm bus tako A(12; 3,5) ordinat. Paraykime per takus A ir B(0; 2,5) einanios tiess lygt. Bendroji jos iraika yra y=kx+b. Rasime koeficientus k ir b. Kai x=0, tai 2,5=b. Tada y =kx+2,5. Kai x=12, tai y=3,5, todl 1 3,5=12k+2,5, 12k=1, k= . 12 Vadinasi, per takus A ir B einanios tiess lygtis yra x 5 y= + . 12 2 Integruodami randame iekomj tr:
12
V=
12 x2 5 x 25 x 5 + dx = + + dx = 12 2 12 4 0 0 144 2
x3 5 x 2 25 x 12 3 = + + = ( 4 + 30 + 75 ) = 109 (cm ). 4 0 432 24
Ats.: 109 cm3.
71
8 p a v y z d y s. Figra, apribota funkcij y=x2 ir y=x grafik, sukama apie Ox a. Apskaiiuokime gauto sukinio tr. Sprendimas. Grafik sankirtos tak koordinates randame sprsdami j lygi sistem: x=x2, y=x, y=x2; x2x=0, x(x1)=0; x1=0, y1=0; x2=1, y2=1. Taigi abu grafikai eina per koordinai pradios tak (0; 0) ir tak A(1; 1). Iekomasis sukinio tris lygus dviej sukini tri skirtumui: pirmasis i sukini kgis, antrasis panai kg kreiva figra, kuri susidaro sukant linij y=x2, x=0, x=1, y=0 apribot trapecij apie Ox a. Taigi 1 1 2 x3 x 5 1 V = x 2 dx ( x 2 ) dx = = 5 0 3 0 0
1 1 2 = = (kub. vnt.). 3 5 15
2 kub. vnt. 15 Jei tai bt indas, kurio sieneli skerspjvis yra nuspalvinta figra, pagal gaut rezultat galtume apskaiiuoti indui pagaminti reikaling mediagos, pavyzdiui, stiklo, kiek.
Ats.:
U d u o t i s. Remdamiesi 7 pavyzdiu, iveskite nupjautinio kgio trio formul.
Udaviniai
50. Kreivin trapecija, apribota funkcijos y=f(x) grafiko, Ox aies atkarpos [a; b] ir tiesi x=a bei x=b, sukama apie Ox a. Apskaiiuokite gauto sukinio tr, kai:
a) f(x) a b 5 x 0 5 b) x2 0 1 c) x2 a a d) 3xx 2 0 3 e) sin x 0 f) e2x 0 4 g) sin x+cos x 0
2
72
51. Funkcij y=f(x) ir y=g(x) grafik apribota figra sukama apie Ox a. Apskaiiuokite gauto sukinio tr, kai:
a) f(x)
1 2 x 2
b)
c)
0 x 2 0 x 2
d)
x
e) x2
f)
g)
3
cos x
2 x
2 x 12 x
cos2 x
g(x)
62x
2 x 12 x
Pakartokite 52. 1) Raskite funkcijos f(x) visas pirmyktes funkcijas: a) f(x)=2 sin (5x+3)4 cos (34x); b) f(x)=4(12x)4. 2) Apskaiiuokite: 3x a) sin 2 dx; 2
2 c) ( x1)( x 5) dx; 2 4
b) d)
sin

x x cos2 dx; 2 2
(x3 cos x) dx. f ( x) dx = 8.

0 4
3) Raskite a ir b, kai f ( x ) = a x + bx, f (1) = 3, 4) Isprskite lygt
( 3x
0
+ 4 x 5 ) dx = e
ln a32
5) Apskaiiuokite funkcij y = ros plot.
x2 ir y=4xx2 grafik apribotos fig3
6) Kreivin trapecija, apribota funkcijos f(x)=cos 2x grafiko ir Ox aies atkarpos [0; ], sukama apie Ox a. Apskaiiuokite gauto sukinio tr. 53. 1) Raskite funkcijos f(x) visas pirmyktes funkcijas: a) f(x)=3e2x+5+4e32x; 2) Apskaiiuokite: a) b) f ( x) =
2 (13 x)
3
3 . 4x + 3
cos
3x dx; 4
2
b)
sin
2
x x cos2 dx; 4 4
c)
x ( x + 2) dx;
d)
x(2 x + sin x) dx.
73
3) Raskite m ir n, kai g(x)=mx3+n, g(1)=12, 4) Isprskite nelygyb
g (x) dx = 2 .
0
(3
a
2 x
2 3 x ) dx > 0.
5) Apskaiiuokite funkcij y =
2x2 ir y=x2x grafik apribotos figros 3
plot. 6) Kreivin trapecija, apribota funkcijos f(x)=sin 2x grafiko ir Ox aies atkarpos [0; ], sukama apie Ox a. Apskaiiuokite gauto sukinio tr.
Atsakymai
50. a)
2
125 kub. vnt.; b) 3
kub. vnt.; 5
c)
2 a 5
kub. vnt.; d) 8,1 kub. vnt.;
e)
44 kub. vnt.; f) 6,979106 kub. vnt.; g) 1 + kub. vnt. 51. a) kub. vnt.; 2 3 2
b) 6 kub. vnt.; c) kub. vnt.; d) kub. vnt.; e) 16 kub. vnt.; f) 5 kub. vnt.; 6 35 14 4 kub. vnt. g) 24
Grupinio darbo uduotys

1. Ar teisinga lygyb F(x)=f(x), kai:
x 2 x + cos , F ( x) = 3 x1 + 2sin + 7; 2 3 2 3 x1 1 F ( kx 2 + b ) + C; b) x f ( kx 2 + b ) dx = 2k 1 c) f ( kx + lx ) dx = F ( kx + lx ) + C? k 2) Raskite kuri nors pirmykt funkcij:
a) f ( x) =
x3 3) Duota funkcija f(x)=x36x2+12x.
a)
3 x 2 2 3 x
5
dx;
b) f ( x ) = 32 x +
2 ; 32 x
c)
e2 x 43e2 x dx.
a) Paraykite jos grafiko liestins l, nubrtos per tak, kurio abscis lygi 2, lygt. b) Nubraiykite funkcijos f(x) grafik ir jo liestin. c) Apskaiiuokite figros, kuri riboja funkcijos f(x) grafikas, ties l ir ordinai ais, plot.
74
2. 1) Ar teisinga lygyb F(x)=f(x), kai:

x 3 , F ( x ) = 2 + x ln x 3 ; x 1 b) x f ( b2 x 2 a ) dx = 2 F ( b2 x 2 a ) + C; b
a) f ( x ) =
1 ax ) dx = F ( b2 ax ) + C? a 2) Raskite kuri nors pirmykt funkcij:
c)
(b
sin 2 x dx 1 . b) f ( x) = 7 e53 x 3(3 x + 1) 20 ; c) a) x + dx; 4 53 cos 2 x x 3) Duota funkcija f(x)=x23x. a) Raskite pirmykt jos funkcij y=F(x), kurios grafikas eina per tak P(6; 18). b) Nubraiykite surastos pirmykts funkcijos grafik ir jo liestin, einani per tak, kurio abscis x0=0. c) Apskaiiuokite figros, apribotos funkcij y=f(x) ir y=F(x) grafik bei abscisi aies atkarpos [0; 3], plot.

3 x , F ( x) = x + x x 7; 2 x 2 1 b) x f ( a2 bx 2 ) dx = F ( a2 bx 2 ) + C; 2b 1 c) ( ax bx ) dx = F ( axbx ) + C? b 2) Raskite kuri nors pirmykt funkcij:
a) f ( x) =
a)
2 x5 3 x x x
dx;
b) f ( x ) =
1 3 + ; 2 x1 sin 2 3 x
c)
3) Duota funkcija f ( x ) =
1 4 x + 4 x. 8 a) Raskite pirmykt jos funkcij, kurios grafikui priklauso takas A(0; 1). b) Nubraiykite funkcijos f(x) grafik atkarpoje [3; 1]. c) Paraykite funkcijos f(x) grafiko liestins l, nubrtos per tak K(2; f(2)), lygt. d) Apskaiiuokite figros, apribotos funkcijos f(x) grafiko bei tiesi l ir x=1, plot.
( 2tg x )
4 dx
5
cos2 x
75
4. 1) Ar teisinga lygyb F(x)=f(x), kai: a) f ( x) = 3 x2 cos x3 , F ( x) = 5 + sin x3 ; b) c)
x f ( ax
2
+ b ) dx =
2
1 F ( ax 2 + b ) + C; 2a
2
f ( b x + a ) dx = b F ( b x + a ) + C?
b) f ( x) =
2) Raskite kuri nors pirmykt funkcij:

53sin 3 2 x a) dx; sin 2 2 x
3 3 x 4 6 x 5
3
x4
c)
sin 2x dx
( 35 2 )
x 2
3) Duota funkcija f(x)=3x2x33x. a) Paraykite tiess l, kuri lieia funkcijos f(x) grafik take A(1; f(1)), lygt. b) Nubraiykite funkcijos f(x) grafik ir liestin l. c) Apskaiiuokite figros, apribotos funkcijos f(x) grafiko, tiess l ir ordinai aies, plot. 5. 1) Ar teisinga lygyb F(x)=f(x), kai:
1 (1 + x 2 e2 x ) ; 2 1 2 2 3 b) x f ( a b x ) dx = 2 F ( ab2 x 3 ) + C; 3b 1 c) ( b2 x ax ) dx = F ( b2 x ax ) + C? a 2) Apskaiiuokite:
a) f ( x ) = x + e2 x , F ( x ) =
2 x 3 + dx; a) 2 3sin (2 x) 3 x
3 8
b)
sin 8 x cos 8 x dx;

8
c)
x ( 57 ln x )
dx
3) Duota funkcija F ( x) =
x2 4 + 5. 2 x a) Kurios funkcijos f(x) pirmykt yra funkcija F(x)? b) Paraykite funkcijos f(x) grafiko liestins l, lygiagreios su Ox aimi, lygt. c) Nubraiykite funkcijos f(x) grafik, kai x[1; 5], ir jo liestin l. d) Apskaiiuokite funkcijos f(x) grafiko, liestins l ir tiess x=5 apribotos figros plot.
76

x x a) f ( x ) = 2 sin , F ( x) = 76 cos ; 3 3 b) x f ( x 2 k1 b ) dx = k F ( x 2 k1 b ) + C;
c)
f ( kx + lx ) dx = k + l F ( kx + lx ) + C?
b)
2) Apskaiiuokite:
2 a) x 2 3 x 3 + dx; 2 x5
cos
6
3x 3x 2sin dx; 2 2
c)
x dx
35 x2
3) Duota funkcija f(x)=x2+3x. a) Raskite pirmykt jos funkcij y=F(x), kurios grafikui priklausyt takas (6; 18). b) Nubraiykite surastosios pirmykts funkcijos grafik. c) Apskaiiuokite figros, apribotos funkcij y=f(x) ir y = x grafik bei abscisi aies atkarpos [3; 0], plot. 7. 1) Ar teisinga lygyb F(x)=f(x), kai:
1 1 1 , F (x) = 5 + 2 1 x 2 x ; x ln 2 2 1 x ln 2 1 2 3 2 3 b) x f ( a x ) dx = F ( a x ) + C; 3 1 2 2 c) f ( a x b x ) dx = 2 F ( a2 x b2 x ) + C? b 2) Apskaiiuokite:
a) f ( x) =
a)
cos 4 x 3sin 4 x dx; 2
b)
1 x + dx; 7x + 1 7
c)
cos
sin 3 x dx. 4 3x
3) Duota funkcija f(x)=x33x2. a) Raskite maiausi funkcijos f(x) reikm, kai x[1; 3]. b) Raskite a reikm, su kuria ties y=a3x yra funkcijos f(x) grafiko liestin l. c) Nubraiykite funkcijos f(x) grafik. d) Apskaiiuokite funkcijos f(x) grafiko, liestins l ir Ox aies apribotos figros plot. 8. 1) Ar teisinga lygyb F(x)=f(x), kai: a) f ( x ) = 3cos
3x 9 3x + , F ( x ) = 4 sin 3 ln (43 x); 4 43 x 4
Istorins inios
77
b) c)
f ( mx 3 n ) dx =
2
1 F ( mx 3 n ) + C; 3m
f ( xb
+ c ) dx = b2 F ( xb2 + c ) ?
24
2) Apskaiiuokite: a)
(12x + sin x ) dx;

2
b)
12
cos
2 2 x 4 sin 2 x 4 dx;
c)
3 x 2 dx 12 x 3
3) Duota funkcija f(x)=x4+4x. a) Raskite pirmykt jos funkcij, kurios grafikas eit per tak A(0; 2).
3 b) Nubraiykite funkcijos f(x) grafik, kai x ; 1 . 2 c) Paraykite funkcijos f(x) grafiko liestins l, einanios per tak K(1; f(1)), lygt. d) Apskaiiuokite funkcijos f(x) grafiko, liestins l ir tiess x=1 apribotos figros plot.
2.5. ISTORINS INIOS

Funkcijos f(x) pirmyki funkcij F(x)+C aib pavadin tos funkcijos neapibrtiniu integralu, apibrtinio integralo svok apibrme kaip bet kurios pirmykts funkcijos pokyt intervale [a; b]:
f (x) dx = F (b) F (a).

a
Taiau i pradi apibrtinis integralas nebuvo siejamas nei su funkcijos f(x) ivestine, nei su tos funkcijos pirmykte funkcija. Integralinio skaiiavimo prieistor siekia il senov, kai dar nebuvo vartojama net funkcijos svoka. is skaiiavimas atsirado i btinybs rasti vairi figr plot bei tr. Apskaiiuokime jau ne syk ms nagrintos kreivins trapecijos plot, nesiremdami integralais. Vertikaliomis tiesmis, einaniomis per abscisi aies takus x0=a, x1, x2, x3 ir x4=b, suskirstykime kreivin trapecij juosteles ir nubraiykime staiakampius, kaip pavaizduota brinyje. trapecij brtos laiptuotos figros (pilkos), susidedanios i keturi staiakampi, plotas s4=m1h1+m2h2+m3h3+m4h4, o apibrtos laiptuotos figros plotas S4=M1h1+M2h2+M3h3+M4h4. Akivaizdu, kad kreivins trapecijos plotas S tenkina nelygyb s4<S<S4.
78
Vis dlto taip apskaiiuota kreivins trapecijos ploto S reikm yra gana netiksli. Suprantama, kad ji bt tikslesn, jeigu interval [a; b] padalytume ne keturis, bet didesn skaii dalini interval, nes tada apibrtos ir brtos laiptuotos figros plotas skirtsi maiau. Paprastumo sumetimais, tokiu bdu skaiiuojant kreivins trapecijos plot, intervalas [a; b] kartais dalijamas tam tikr skaii n lygi dali.
b a . is bdas taikomas n apytiksliai apskaiiuojant apibrtinio integralo reikm, kai negalima rasti pirmykts funkcijos baigtins iraikos arba jos radimas yra sudtingas. Idja suskirstyti figr be galo maas dalis skaiiuojant plot ar tr kilo dar Demokritui (Demokritos, apie 460380 m. pr. Kr.). Vliau Archimedas (Archimedes, 287212 m. pr. Kr.) pirmasis sukr tokio figros dalijimo bei skaiiavimo metodus. Archimedas nevartojo ribos ar integralo svok, nesukr integralinio skaiiavimo algoritm. Jis tik sprend konkreius ploto bei trio skaiiavimo udavinius ir vis j sprendimo pagrindas buvo aritmetinis kiek norima ma figros dali sumavimas. Apibendrintas integralinio skaiiavimo algoritmas buvo sukurtas tik po 2000 met. Mat norint toliau pltoti Archimedo idjas, reikjo sukurti nauj algebr su jos simbolika, kintamojo, funkcijos samprata ir t. t. Dabartin apibrtinio integralo svok ved prancz matematikas Ogiustenas Luji Koi (A. L. Cauchy, 17891857): apibrtinis integralas tai tam tikros sekos riba. Isiaikinkime, kokia yra i seka ir kaip ji sudaroma. Tarkime, kad f(x) tolydi funkcija. Interval [a; b] padalykime n dali taip:
Tada kiekvieno staiakampio pagrindo ilgis h =
a=x0<x1<x2<x3<...<xi1<xi<...<xn1<xn=b.
Istorins inios
79
Paymkime: x1x0=x1, x2x1=x2, x3x2=x3, ... , xixi 1=xi, ... , xnxn1=xn. Kiekviename i interval (xi1; xi) pasirinkime po tak ci (ia i=1, 2, 3, ..., n), apskaiiuokime f(ci) ir sudarykime sum In=f(c1)x1+f(c2)x2+...+f(ci)xi+...+f(cn)xn, kuri trumpai patogu ymti sumos simboliu (tai didioji graik abcls raid, tariama sigma):
In =
f ( ci ) xi . i =1
i suma vadinama integrline funkcijos f(x) sum intervale [a; b]. Jos riba, kai n ir = max1 i n xi 0, egzistuoja, yra vienintel ir nepriklauso nuo intervalo [a; b] dalijimo bdo bei tak ci pasirinkimo. i riba ir vadinama apibrtiniu funkcijos f(x) integralu intervale [a; b]:
n , 0
lim I n = f ( x) dx.
a
iais pastebjimais atkreipiame js dmes tai, kad isamesniuose matematikos kursuose bus pateikta dar daug vairios informacijos apie apibrtin integral, jo egzistavim, skaiiavimo bdus bei taikymo galimybes. Sprendiant fizikos bei technikos udavinius, paprastai taikomas toks bdas, kok mes pateikme skaiiuodami figros plot ar tr. Pateikiame dar por pavyzdi. 1 p a v y z d y s. Gaukime tiesiai judanio kno kelio priklausomybs nuo laiko s(t) iraik, kai inomas: a) to kno greiio kitimo dsnis v(t); b) jo pagreiio kitimo dsnis a(t). Sprendimas. a) Kadangi s(t)=v(t), tai laikotarpiu t[t1; t] kno nueitas kelias kis pagal dsn t
s(t) = v(t)dt;
t1
80
b) s(t)=v(t), o v(t)=a(t), todl, nordami suinoti kno nueito kelio kitimo laikotarpiu t[t1; t] dsn, pirma randame to kno greit
v( t) = a(t) dt,
t
paskui nueit keli
t1
s(t) = v(t) dt.

t1
2 p a v y z d y s. Apskaiiuokime darb, kur atlieka tiesiai judant kn veikianti jga F , kai to kno poslinkis lygus s . Sprendimas. inome, kad darbas A lygus vektori F ir s skaliarinei sandaugai:
A = F s.
Taiau i iraika tinka tik tada, kai visuose takuose F yra vienodas, t. y. kai kn veikia pastovi jga. Kai judant kn poslinkio kryptimi veikianios jgos F didumas F kinta, t. y. kai F=f(s) (ia s vektoriaus s modulis), tai tos jgos atliekamas darbas apskaiiuojamas kaip apibrtinis integralas:
A = f (s) ds,
a b
o grafikai iliustruojamas kreivins trapecijos plotu.
Maiausios ir didiausios funkcijos reikms nustatymas
81
PAPILDOMOS UDUOTYS
MAIAUSIOS IR DIDIAUSIOS FUNKCIJOS REIKMS NUSTATYMAS

1 p a v y z d y s. Raskime didiausi ir maiausi funkcijos f(x)= =x42x2 reikm, kai x[0; 2]. Sprendimas. Randame kritinius funkcijos takus ir i j irenkame tuos, kurie priklauso tiriamam intervalui: f (x)=4x34x=4x(x1)(x+1); f (x)=0, kai 4x(x1)(x+1)=0, t. y. kai x1=0, x2=1, x3=1 (netinka, nes 1[0; 2]). Apskaiiuojame funkcijos reikm kiekviename kritiniame take ir intervalo galuose: f(0)=04202=0, f(1)=14212=1, f(2)=24222=8. Vadinasi, max[0; 2] f(x)=f(2)=8, min[0; 2] f(x)=f(1)=1. Ats.: 8 ir 1. 2 p a v y z d y s. Raskime didiausi ir maiausi funkcijos y ( x ) =
= 3 3 ( x1)2 + x reikm intervale [8; 2].
Sprendimas. Funkcijos apibrimo sritis: xR. Iekome kritini tak: 2 y( x) = 3 + 1; x1 2 y ( x ) = 0, kai 3 + 1 = 0, t. y. kai 3 x 1 = 2, arba x =7; x 1 y(x) neegzistuoja, kai x=1. Kritiniai takai 7 ir 1 priklauso tiriamam intervalui. Apskaiiuojame funkcijos reikmes juose ir nagrinjamo intervalo galuose:
y (7) = 3 3 (71) 7 = 3 3 82 7 = 3 47 = 5,
2
y(1) = 3 3 (11) + 1 = 1,
2
82
2
PAPILDOMOS UDUOTYS
y(8) = 3 3 (81 ) 8 = 3 3 92 8 = 3 3 3 38 = 9 3 38, y(2) = 3 3 ( 21 ) + 2 = 3 + 2 = 5.

2
Kadangi
3 > 1, tai 9 3 3 > 9, todl 9 3 38 > 1.
Vadinasi, max[8; 2] y(x)=y(7)=y(2)=5, min[8; 2] y(x)=y(1)=1. Ats.: 5 ir 1. 3 p a v y z d y s. Raskime didiausi ir maiausi funkcijos f(x)= = sin4 xcos4 x reikm intervale [0; ]. Sprendimas. Df=R. f(x)=sin 4 xcos4 x=(sin 2 x+cos2 x)(sin2 xcos2 x)= =(cos2 xsin2 x)=cos 2x. f (x)=(sin 2x)(2x)=2 sin 2x. f (x)=0, kai sin 2x=0, t. y. kai 2x=k, kZ, arba x = Kai k=0, tai x=0; kai k=1, tai x = ms intervalui [0; ] nepriklauso.
; kai k=2, tai x=. Kitos x reik2 k, kZ. 2
f(0)=sin4 0cos4 0=1, f = sin 4 cos4 = 1, 2 2 2
f()=sin4 cos4 =1. Ats.: 1 ir 1. 4 p a v y z d y s. Raskime maiausi funkcijos f(x)=3x212x+5 reikm. Sprendimas. Funkcijos apibrimo sritis vis realij skaii aib R. f (x)=6x12; f (x)=0, kai 6x12=0, t. y. kai x=2. Kadangi kvadratins funkcijos grafiko parabols akos nukreiptos vir, tai kritiniame take x=2 funkcija gyja maiausi reikm: min f(x)=f(2)=322122+5=7. Ats.: 7. 5 p a v y z d y s. Raskime didiausi funkcijos f(x)=8xx2 reikm. Sprendimas. Df=R; f (x)=82x; f (x)=0, kai 82x=0, t. y. kai x=4. Kadangi kvadratins funkcijos grafiko akos eina apai, tai kritiniame take x=4 funkcija gyja didiausi reikm: max f(x)=f(4)= 8442=16. Ats.: 16.
83
6 p a v y z d y s. Su kuria neigiamja a reikme didiausia funkcijos

y( x) = x2 x + 7 reikm intervale [a4; a3] lygi 3? 2a
x 1 = 0, t. y. kai x=a. a Bet a[a4; a3], todl iekome funkcijos reikmi intervalo galuose:
x Sprendimas. Funkcija turi prasm, kai a 0. y( x) = 1; y (x)=0, kai a
( a4 ) y (a4) =
2a
(a4) + 7 =
2
a 2 8a + 162 a2 + 8a + 14 a a2 + 14a + 16 , = 2a 2a
y ( a3) =
( a 3 )
2a
( a 3) + 7 =
a 2 6 a + 92 a 2 + 20 a a 2 + 14 a + 9 . = 2a 2a
Kuri reikm didesn? Apskaiiuokime skirtum:

a2 + 14 a + 16 a2 + 14 a + 9 = 2a 2a a2 + 14a + 16 + a2 14a9 7 = = < 0, nes a<0 (duota). 2a 2a y(a4) y(a3) =
Todl y(a3)>y(a4). Vadinasi, kai a<0, didiausia funkcijos

a 2 + 14 a + 9 x2 . x + 7 reikm intervale [a4; a3] lygi y (a3) = 2a 2a Rasime tas a reikmes (a<0), su kuriomis didiausia funkcijos reikm lygi 3:
y ( x) =
a2 + 14 a + 9 = 3, 2a a2+14a+9=6a, a28a9=0,
a1=9 (netinka, nes turi bti a<0), a2=1. Ats.: su a=1. 7 p a v y z d y s. Skaii 12 iskaidykime du teigiamus dmenis taip, kad j kvadrat suma bt maiausia. Sprendimas. Vien dmen paymkime x. Tada kitas dmuo bus 12x, o abiej dmen kvadrat suma f(x)=x2+(12x)2; ia 0<x<12, nes abu dmenys turi bti teigiami. Reikia rasti x reikm, su kuria funkcijos reikm yra maiausia. Taiau didiausi arba maiausi funkcijos reikm mokame skaiiuoti tik udarame intervale. Kadangi f(x) tolydi visoje skaii tiesje, tai maiausios reikms i pradi iekosime intervale [0; 12], o paskui gaut rezultat derinsime su udavinio slyga.
84
PAPILDOMOS UDUOTYS
Pertvarkykime tiriamos funkcijos iraik, kad bt patogiau skaiiuoti ivestin: f(x)=x2+14424x+x2=2x224x+144. f (x)=4x24, f (x)=0, kai 4x24=0, t. y. kai x=6. is kritinis takas tinka, nes 6[0; 12]. Apskaiiuojame funkcijos reikm iame take ir intervalo galuose: f(6)=62+(126)2=72, f(0)=02+(120)2=144, f(12)=122+(1212)2=144. min[0; 12] f(x)=f(6)=72. Funkcija maiausi reikm gyja intervalo [0; 12] vidiniame take, todl ta reikm bus maiausia ir tiriamame intervale (0; 12). Vadinasi, pirmasis dmuo yra 6, antrasis 126=6. Ats.: 12=6+6. 8 p a v y z d y s. Kaip reikia ilankstyti ilgio l vielos gabal, kad jis ribot didiausio ploto staiakamp? Sprendimas. Vienos staiakampio kratins ilg paymkime x. Tada l kitos kratins ilgis bus x, o staiakampio plotas 2 l l S( x) = x x ; ia 0 < x < . 2 2
l S(x) tolydi visoje skaii tiesje, todl j galima tirti intervale 0; . 2 Pertvark funkcijos iraik, randame kritinius takus: l S ( x) = x x 2 , 2 l l l S ( x ) = 2 x; S ( x ) = 0, kai 2 x = 0, arba x = . 2 2 4 l Apskaiiuojame funkcijos reikm kritiniame take x = ir intervalo 4 galuose: l l l l l l l2 l l ll l S = = = , S(0) = 0 0 = 0, S = = 0. 4 4 2 4 4 4 16 2 2 22 2
l l S( x) = S . Kadangi S(x) gyja didiausi reikm, kai x = , 4 4 t. y. vidiniame udaro intervalo take, tai tame take jos reikm bus
max
l 0; 2
l atviras. Vadinasi, vienos staiakampio didiausia ir kai intervalas 0; 2
85
kratins ilgis yra
l l l l , kitos = . Pastebkime, kad staiakampio 4 2 4 4 kratins lygios, taigi tas staiakampis kvadratas. Ats.: staiakampis turi bti kvadratas.
9 p a v y z d y s. Kur teigiamj skaii sudj su jo atvirktiniu skaiiumi gauname maiausi sum?

1 jo atvirktinis x 1 skaiius. Pagal slyg, x>0. Nagrinkime funkcij f ( x) = x + , kurios x x>0. Kadangi intervalo (0; +) gale i funkcija nra tolydi, tai ankstesnis tyrimo bdas netinka. Taikysime kit bd. Randame kritinius takus: 1 f ( x) = 1 2 , x 1 f ( x) = 0, kai 1 2 = 0, t. y. kai x2=1, arba x=1; x reikm x1=1 netinka, nes 1(0; +), reikm x2=1 tinka.
Sprendimas. Sakykime, x iekomasis skaiius,
Kadangi intervale (0; +) yra tik vienas kritinis takas, tai lieka nustatyti, ar jis ekstremumo takas:
(0; 1)
1 0 min
(1; +) +
Vadinasi, take x=1 funkcija gyja maiausi reikm, nes iame vieninteliame kritiniame take yra funkcijos minimumas. Taigi x=1 iekomasis skaiius. Ats.: 1. 10 p a v y z d y s. Staiakampio ems sklypo plotas 0,5 ha. Kokie turi bti to sklypo matmenys, kad jo perimetras bt maiausias? Sprendimas. Sakykime, sklypo ilgis lygus x m, plotis y m. Tada perimetras P=2(x+y) m. Kad gautume vieno kintamojo funkcij, vien kintamj ireikiame kitu, pasinaudodami ploto iraika: S=xy, arba 5000=xy (nes 0,5 ha= 5000 . Tada =0,510 000 m2=5000 m2); i ia y = x 5000 P (x) = 2 x + ; ia x>0. x Vl negalime tirti udarame intervale, nes nemanoma nustatyti argumento ri (x neaprtas). Iekome kritini tak:
86
PAPILDOMOS UDUOTYS
5000 P ( x) = 2 1 2 , x 5000 P (x)=0, kai 1 2 = 0, t. y. kai x
x2=5000, x = 5000, x = 50 2;
x1 = 50 2 netinka, nes turi bti x>0, x2 = 50 2 tinka.
Nurodytame intervale funkcija turi tik vien kritin tak ir jis yra minimumo takas:
x sgn P(x) P(x) kitimo pobdis
( 0; 50 2 )
50 2
( 50
2; +
+
min
Kadangi tai vienintelis ekstremumo takas, tai iame take funkcija gyja maiausi reikm, t. y. min(0; +)P(x) = P 50 2 . Todl x = 50 2 tenkina udavinio slyg. Tada y =
5000 50 2 = 5000 2 = 50 2 (m). Vadinasi, skly50 2
po matmenys tokie: ilgis 50 2 m, plotis 50 2 m. Ats.: 50 2 m 50 2 m. 11 p a v y z d y s. Su kuria a reikme lygties

x2 x + a1 = 0 realij a
sprendini sandauga yra maiausia? Sprendimas. Kadangi a 0, tai x2ax+a2a=0. i kvadratin lygtis turi realij sprendini, kai jos D 0, t. y. kai D=(a)24(a2a)=a24a2+4a=4a3a2 0. Pagal Vieto teorem, jei kvadratin lygtis turi sprendini, tai j sandauga S=x1x2=a2a. Kvadratins funkcijos S(a)=a2a grafikas yra parabol, kurios akos nukreiptos vir, todl jos virns ordinat lygi maiausiai funkcijos reikmei. Randame virns abscis a0 = Take a =
1 1 = . 2 1 2
1 funkcija S(a) gyja maiausi reikm. Ar su ia a reikme 2 lygtis turs realij sprendini? Patikriname diskriminanto reikm: kai
a= 1 1 1 , D = 4 3 0, vadinasi, lygtis turi realij sprendini. 2 2 2 1 Ats.: su a = . 2
2
87
12 p a v y z d y s. Su kuria m reikme lygties x2(m2)xm3=0 realij sprendini kvadrat suma yra maiausia? Sprendimas. i lygtis turi realij sprendini, kai D 0, t. y. kai (m2)24(m3) 0, arba m2+16 0, t. y. visada (gautos m reikms tikrinti nereiks). Pagal Vieto teorem, x1+x2 =m2, x x =m3. 1 2 Apskaiiuojame sprendini kvadrat sum: 2 2 x1 + x2 = (x1+x2)22x1x2=(m2)22(m3) = =m24m+4+2m+6=m22m+10. Kadangi sprendini kvadrat suma priklauso nuo m, tai ji yra kintamojo m funkcija, t. y. f(m)=m22m+10, kurios argumento reikm neapibrta. Todl ios funkcijos tirti udarame intervale nepavyks. J tirsime remdamiesi kvadratins funkcijos savybmis. Parabols akos nukreiptos vir, todl maiausi reikm funkcija gis kritiniame take. Iekome jo: f (m)=2m2, f (m)=0, kai 2m2=0, t. y. kai m=1. Vadinasi, kvadratins lygties sprendini kvadrat suma yra maiausia, kai m=1. Ats.: su m=1. 13 p a v y z d y s. Teigiam skaii a iskaidykime du teigiamus dmenis taip, kad prie vieno dmens pridjus kito kvadrat gauta suma bt maiausia. Sprendimas. Sakykime, skaiiaus a (a>0) pirmasis dmuo yra x (x>0), antrasis dmuo ax (ax>0). Vadinasi, kintamasis x turi tenkinti x>0, sistem taigi x(0; a). ax>0, Remdamiesi udavinio slyga, sukonstruojame funkcij: f(x)=x+(ax)2; ia x(0; a); f(x)=x+a22ax+x2=x2(2a1)x+a2. Parabols akos nukreiptos vir, todl maiausi reikm funkcija gyja kritiniame take. Randame j: f (x)=2x2a+1, 1 f (x)=0, kai 2x2a+1=0, t. y. kai x = a . 2 1 Kadangi x(0; a), tai udavinys turs prasm, kai a > , nes 2 1 1 1 a (0; a) su a > . Vadinasi, teigiamo skaiiaus a a > pirmasis d2 2 2 1 1 1 muo yra a , o antrasis dmuo a a = . 2 2 2 1 1 1 Ats.: a ir , kai a > . 2 2 2
88
PAPILDOMOS UDUOTYS
14 p a v y z d y s. Reikia ikasti 32 m3 talpos staiakampio gretasienio formos basein, kurio dugnas kvadratas. Kokie turi bti baseino matmenys, kad jo sienoms ir dugnui ikloti bt sunaudota maiausiai plyteli? Sprendimas. Sakykime, x baseino dugno kratins ilgis (x>0), h baseino auktins ilgis (h>0). Tada baseino dugno ir sien bendras plotas S=Spagr+Son=x2+4xh. Vien kintamj ireikkime kitu:
32 . x2 32 128 Taigi turime funkcij S( x) = x2 + 4 x 2 = x 2 + , kurios x(0; +). x x Iekome jos kritini tak: 128 S( x ) = 2 x 2 , x 128 1 S( x) = 0, kai 2 x 2 = 0, 2 x 64 x 2 = 0, x 3 x =64, x=4 (tinka, nes 4(0; +)).
V=32=x2h; i ia h =
Kadangi take x=4 funkcija gyja vienintel ekstremum minimum, tai iame take sgn S(x) 0 + ji gyja maiausi reikm. Vadinasi, baseino dugno kratiS(x) kitimo min ns ilgis yra 4 m, auktins pobdis 32 h = 2 = 2 (m). 4 Ats.: baseino matmenys 4 m, 4 m, 2 m.
x (0; 4) 4 (4; +)
15 p a v y z d y s. Per tak A(1; 2) nubrta ties, kuri nuo pirmojo koordinatinio ketvirio atkerta maiausio ploto trikamp. Raskime tos tiess ir koordinai ai sankirtos tak koordinates. Sprendimas. Sakykime, OC=x, OB=y. Tada 1 S = xy; ia x>1, y>2. Lieka vien kintamj 2 ireikti kitu. Briame AT OB; OT=1, AT=2. OBC TAC, todl
89
OB OC = , AT TC y x 2x , y= = . 2 x 1 x 1
Taigi S( x) = 1 2x x2 x = ; ia x>1. Iekome kritini tak: 2 x1 x1 2 x( x1) x2 x 2 2 x S( x) = = , 2 2 ( x1) ( x1) x 2 2 x
S( x) = 0, kai
( x1)
= 0, t. y. kai x(x2)=0.
x sgn S(x) S(x) kitimo pobdis (1; 2) 2 0 (2; +) +
I ia x1=0 (netinka, nes turi bti x>1), x2=2. x=2 vienintelis kritinis takas, priklausantis tikrinamam intervalui. Jame funkcija S(x) gyja minimum, taigi ir maiausi reikm. Tada y =
min
22 = 4. Dabar jau galime parayti iekom sankirtos tak 21 koordinates: C(2; 0), B(0; 4). Ats.: (2; 0) ir (0; 4).
16 p a v y z d y s. I staiojo lygiaonio trikampio, kurio statinis 10 cm, formos ploktels reikia ikirpti didiausio ploto staiakamp ploktel taip, kad dvi jos kratins bt trikampio statiniuose. Apskaiiuokime ikirptos staiakamps ploktels plot. Sprendimas. Sakykime, staiakampio kratins yra x ir y. Jo plotas S=xy. Kintamj y ireikkime kintamuoju x: S1+S2+S=SABC, 1 1 1 (10 x) y + (10 y) x + xy = 10 10, 2 2 2 1 1 5 y xy + 5 x xy + xy = 50, 5y=505x, y=10x. 2 2 Tada S(x)=x(10x); ia x(0; 10). Randame kvadratins funkcijos S(x) kritin tak: S(x)=10xx2; S(x)=102x, S(x)=0, kai 102x=0, t. y. kai x=5. iame take funkcija S(x) gyja didiausi reikm, nes parabols akos nukreiptos apai. Vadinasi, iekomo staiakampio plotas bus didiausias, kai x=5 (cm), o y=105=5 (cm), taigi S=55=25 (cm2). Ats.: 25 cm2.
90
PAPILDOMOS UDUOTYS
17 p a v y z d y s. Lygiaons trapecijos onins kratins ir vienas pagrindas lygs 15 cm. Kokio ilgio turi bti kitas pagrindas, kad trapecijos plotas bt didiausias? Sprendimas. Trapecijos plotas DC + AB S= DM . 2 Sakykime, AM=x cm. Tada NB=x cm (be to, 0<x<15, nes statinis yra trumpesnis u ambin), AB=(2x+15) cm. DM ireikkime kintamuoju x: DM = 152 x 2 = 225 x 2 . Gautus duomenis raykime ploto formul: 15 + 2 x + 15 S= 225 x2 = (15 + x) 225 x 2 . 2 Gavome trapecijos ploto funkcij S( x ) = (15 + x) 225 x 2 , kurios 0<x< <15. Kadangi 0<x<15, tai 15 + x = (15 + x ) ir S( x) = (15 + x ) 225 x2 . Funkcijos S(x) reikms priklauso nuo funkcijos g(x)=(15+x)2(225x2) reikmi, nes S( x) = g ( x). Paprastumo dlei tirsime funkcij g(x)= =(15+x)2(15x)(15+x)=(15+x)3(15x). g(x)=3(15+x) 2(15x)(15+x)3=(15+x)2(3(15x) (15+x))=(15+x)2(304x)=2(15+x)2(152x). g(x)=0, kai x=15 arba x=7,5.
2
2
Intervalui (0; 15) priklauso tik 7,5.

x sgn g(x) g(x) kitimo pobdis (0; 7,5) + 7,5 0 (7,5; 15)
max
Taigi x=7,5 yra maksimumo takas, o funkcija g(x) jame gyja didiausi reikm. Tuomet ir funkcija S(x) iame take gyja didiausi reikm. Vadinasi, kito trapecijos pagrindo ilgis AB=27,5+ +15=30 (cm).
Ats.: 30 cm. 18 p a v y z d y s. Langas yra brinyje pavaizduotos formos. Jo perimetras lygus 2p. Kokie turi bti lango matmenys, kad jo plotas bt didiausias? Sprendimas. Lango matmenis paymkime 2R ir x. Tada lango plotas S=Ssta+Spusskrit=x2R+ R 2 . 2
Kintamj x ireikkime kintamuoju R:
91
2x+2R+R=2p,
2 p2 R R = p 1 + R. 2 2 i x reikm raykime ploto iraik: S( R) = p 1 + R 2 R + R2 = 2 pR(2 + ) R2 + R2 = 2 pR 2 + R2 . 2 2 2 2 Intervalo nustatyti nereikia, nes kvadratin funkcija S(R) turi vienintel kritin tak, kuriame ploto reikm ekstremali. Didiausia ji ar maiausia iame take? Kadangi S(R) grafiko parabols akos nukreiptos apai, tai kritiniame take funkcija gyja didiausi reikm. Randame kritin tak: S( R) = 2 p2 2 + R = 2 p(4 + ) R, 2 2p S( R) = 0, kai 2 p(4 + R) = 0, t. y. kai R = . 4+ Tada lango matmenys yra tokie: 2p 4p ; 2R = 2 = 4+ 4+ 2p 2 + 2p (2 + ) p x = p 1 + = p = p = 2 4+ 2 4+ 4+ x=
= 4 p + p2 p p 2p = . 4+ 4+
Ats.:
4p 2p ; . 4+ 4+
19 p a v y z d y s. Kgio sudaromoji l = 3 3. a) rodykime, kad kgio tris yra V =

1 x(27 x 2 ), 3
kai x to kgio auktin. b) Apskaiiuokime, kokio ilgio turi bti kgio auktin, kad jo tris bt didiausias. c) Apskaiiuokime t didiausi kgio tr. Sprendimas. a) Kgio tris V =
1 R 2 H . Kadangi 3 H=x, tai i staiojo trikampio AOS gauname:

R 2 = l 2 x 2 , arba R2 =
( 3 ) x
3 2
= 27 x 2 .
Tada kgio tris yra kintamojo x funkcija:

V (x) = 1 1 27 x 2 x = x 27 x2 . 3 3
92
PAPILDOMOS UDUOTYS
1 x 27 x2 , nustatykime jos apibr3 x>0, imo srit. Pagal udavinio prasm, todl 0 < x < 3 3. 27x2>0,
b) Prie tirdami funkcij V ( x) =
Iekosime funkcijos V(x) didiausios reikms intervale 0; 3 3 . Pertvark funkcijos iraik, randame kritinius takus:
V ( x) = 1 1 x 27x2 = 27 xx3 , 3 3 1 V ( x) = 273 x2 , 3
1 27 3 x 2 = 0, t. y. kai x2=9, arba x=3. 3 Takas x=3 netinka, nes nepriklauso tiriamam intervalui. V ( x ) = 0, kai
x sgn V(x) V(x) kitimo pobdis (0; 3) + 3 0
3; +) ((4; 3 3 )
max
Kadangi vieninteliame kritiniame take x=3 funkcija V(x) gyja maksimum, tai didiausia jos reikm tiriamame intervale yra iame take. Vadinasi, kgio auktins ilgis lygus 3.
1 3 2732 = 18 (kub. vnt.). 3 Ats.: b) 3; c) 18 kub. vnt.
c) V (3) =
20 p a v y z d y s. Taisyklingosios keturkamps piramids MABCD auktin yra MO, o apotema MK; MK+MO=4. Nustatykime, kokio didumo turi bti dvisienis kampas prie pagrindo, kad piramids tris bt didiausias. Sprendimas. Sakykime, iekomasis dvisienis kampas yra . Piramids 1 tris V = Spagr H . Piramids auktin MO 3 paymj raide x (x>0), turime: MK=4x. Raskime leistinsias x reikmes. MOK yra status, todl MO<MK, t. y. x<4x; i ia 2x<4, arba x<2. Vadinasi, 0<x<2. Piramids pagrindas ABCD kvadratas, todl OK lygus pusei jo kratins. I trikampio MOK OK2=MK2MO2, arba
OK =
( 4 x )
x 2 = 168 x .
93
Tada AB = 2 168 x ir Spagr=AB2=4(168x)=32(2x). Piramids tris yra kintamojo x funkcija:

32 32 (2 x) x = 2 x x2 , kurios x(0; 2). 3 3 32 V ( x) = (22 x ); V(x)=0, kai x=1. 3 Vieninteliame kritiniame take x=1 kvadratin funkcija V(x) gyja maksimum, taigi ir didiausi reikm. Tada MO=1, o MK= 41= 3. I staiojo trikampio MOK i(1; 2) (0; 1) 1 x MO 1 = , plaukia, kad sin = MK 3 sgn V(x) 0 + 1 todl = arcsin . 3 V(x) kitimo V (x) =
pobdis max
1 Ats.: arcsin . 3
21 p a v y z d y s. Apie rutul, kurio spindulys r, apibrtas maiausio trio kgis. Raskime jo auktin. Sprendimas. Vietoj erdvinio brinio patogu nagrinti ain kgio pj1 v (lygiaon trikamp), kur brtas skritulys. Kgio tris V = R2 H . 3 Sakykime, x kgio auktins ilgis (t. y. H=x). Taigi lieka kgio spindul R=AD ireikti auktins ilgiu x ir rutulio spinduliu r=OD. Rutulio centras O yra trikamp brto apskritimo centras, AO to trikampio pusiaukampin. Todl i trikampio ABD iplaukia, kad
OD OB r x r , t. y. = = . Antra vertus, pagal Pitagoro teorem, AB2= AD AB R AB =R2+x2. Pirmosios lygybs abi puses pakelkime kvadratu:
r2 ( x r)2 = . 2 R AB2
Tada
r2 ( x r ) 2 , = 2 R2 R + x 2 r2(R2+x2)=R2(x22xr+r2), r2R2+r2x2=R2x22xrR2+r2R2, r2x2=R2x(x2r),

R2 = r2 x2 r2 x . = x ( x 2 r) x 2 r
(P a s t a b a. I skritulio centro O nuleid statmen onin trikampio kratin ir remdamiesi susidariusi trikampi panaumu, dyd R taip pat galima ireikti dydiais x ir r.)
94
PAPILDOMOS UDUOTYS
Vadinasi, V (x) =
V ( x ) =
1 r2 x r 2 x2 x = ; ia x>2r. 3 x2 r 3 x2 r
r 2 2 x ( x2 r) x 2 1 r 2 x (2 x 4 r x) = = 3 ( x 2 r)2 3 ( x2 r)2 r 2 x ( x 4 r) = ; 3 ( x 2 r)2
V(x)=0, kai x(x4r)=0, t. y. kai x=0 (netinka) arba x=4r.

x sgn V(x) V(x) kitimo pobdis (2r; 4r) 4r 0 (2r; +) +
max
Vieninteliame kritiniame take x=4r funkcija V(x) gyja minimum, taigi ir maiausi reikm. Todl apibrtinio kgio tris bus maiausias, kai jo auktin bus lygi 4r. Ats.: 4r.
22 p a v y z d y s. Ant sienos kabo 1,4 m aukio paveikslas. Apatinis jo kratas yra 1,8 m vir mogaus aki. Kokiu atstumu nuo sienos turi stovti mogus, kad galt patogiausiai apirti paveiksl (t. y. kad stebjimo kampas bt didiausias)? Sprendimas. Sakykime, paveikslo virutinio tako matymo kampas, apatinio tako matymo kampas, x atstumas nuo stebtojo aki iki sienos. AC=1,8+1,4=3,2 (m). I staij trikampi tg =
1,8 3,2 . , tg ( +) = x x Stebjimo kampas bus didiausias, kai tg bus didiausias. Taigi reikia tg ireikti kintamuoju x. Pertvark tg (+) iraik, tu-
rime:
tg + tg 3,2 = ; i ia (tg +tg )x= 1tg tg x =3,2(1tg tg ). ra tg reikm, gauname:

1,8 1,8 tg + x x = 3,2 1tg x , 5,76 1,4 x . x + x tg = 1,4, tg = 2 x + 5,76
tg reikm priklauso nuo x reikms, t. y. tg = f ( x) =
1,4 x (x>0). x + 5,76 1,4( x 2 + 5,76)1,4 x 2 x 1,4( x2 + 5,762 x 2 ) 1,4(5,76 x 2 ) = = f (x) = . ( x2 + 5,76)2 (x2 + 5,76)2 ( x2 + 5,76)2
2
95
f (x)=0, kai 5,76x2=0, t. y. kai x=2,4; reikm x=2,4 netinka.

x sgn f (x) f (x) kitimo pobdis (0; 2,4) + 2,4 0 (2,4; +)
max
Kadangi vienintelis ekstremumo takas x=2,4 maksimumo takas, tai iame take f(x) gyja didiausi reikm. Vadinasi, paveiksl patogiausia apirti i 2,4 m atstumo. Ats.: 2,4 m.
Udaviniai
1. Raskite didiausi ir maiausi funkcijos f(x)=x315x reikm intervaluose [0; 5] ir [5; 3]. 2. Raskite didiausi ir maiausi funkcijos f(x)=1+cos x reikm inter vale ; . 6 2
3. Raskite didiausi ir maiausi funkcijos f ( x) =
kai x 0; . 2 4. Raskite maiausi funkcijos f(x)=x4+2x2+8 reikm intervale (1; 1).
1 x sin 2 x reikm, 2 2
5. Raskite didiausi funkcijos g ( x) = x +
1 reikm, kai x<0. x 6. Raskite didiausi funkcijos f(x)=6x2+3x+5 reikm.
7. Raskite maiausi funkcijos f(x)=3x25x+4 reikm. 8. Su kuria teigiamja a reikme didiausia funkcijos y = m intervale [a3; a1] lygi 2? x2 x + 6 reik2a
9. Skaii 6 iskaidykite du teigiamus dmenis taip, kad, prie vieno j pridjus kito kvadrat, gauta suma bt maiausia. 10. Su kuria a reikme lygties x2(a1)x+a+3=0 diskriminantas yra maiausias? 11. Su kuria a reikme lygties dauga yra maiausia? x2 x + a1 = 0 realij sprendini sana
12. Kokia turi bti a reikm, kad lygties x2(a+1)x+2a25=0 realij sprendini kvadrat suma bt didiausia?
96
PAPILDOMOS UDUOTYS
13. Raskite skaii, kur sudj su jo kvadratu gautumte maiausi sum. Atsakym pagrskite. 14. Staiojo trikampio ABC ambin AB=20 cm ir su statiniu BC sudaro 60 kamp. a) Raskite tok ambins AB tak, kad atstum nuo jo iki statini AC ir BC kvadrat suma bt maiausia. b) Raskite i maiausi sumos reikm. 15. trikamp, kurio pagrindas 4 cm, o auktin 3 cm, brtas staiakampis taip, kad viena jo kratin yra trikampio pagrinde. a) Parodykite, kad staiakampio plotas S(x)=3x0,75x2, kai viena staiakampio kratin yra x. b) Su kuria x reikme staiakampio plotas yra didiausias? c) Raskite t didiausi staiakampio plot. 16. skritul brtas didiausio ploto staiakampis, kurio perimetras 16 cm. Raskite skritulio spindul. 17. I skritulio formos ploktels, kurios spindulys 10 cm, reikia ipjauti statj trikamp. a) Vieno trikampio statinio ilg paymj x, parodykite, kad io trikam1 x 400 x 2 . 2 b) Raskite trikampio, kurio plotas didiausias, kratines. c) Apskaiiuokite tokio trikampio plot.
pio plotas S( x) =
18. I 12 m2 skardos reikia pagaminti taisyklingos keturkamps prizms pavidalo atvir bak. a) Bako pagrindo kratins ilg paymj x, parodykite, kad bako tris
1 x 12 x 2 . 4 b) Kokio ilgio turi bti prizms pagrindo kratin ir auktin, kad prizms tris bt didiausias? V ( x) =
19. a) Su kuria x reikme namelio tris V gyja didiausi reikm? b) Apskaiiuokite didiausi V(x) reikm.
97
20. Atkarpos AB galai yra staiojo kampo C kratinse. Atkarpos AB takas M yra nutols nuo to kampo kratini CA ir CB atitinkamai atstumu 1 ir 8. x2 a) CA paymj x, parodykite, kad AB 2 = x 2 + . ( x8)2 b) Raskite maiausi atkarpos AB ilg. 21. 96 m2 ploto staiakamp ems sklyp reikia aptverti ir padalyti tvora dvi staiakampes dalis. Kokie turi bti tvoros matmenys, kad jai bt sunaudota maiausiai mediagos? 22. Staiakamp namo kiem sudaro 72 m2 ploto staiakamp veja ir apie j grstas takas. Jo plotis iilgai vienos poros prieing vejos krat lygus 2 m, o iilgai kitos poros prieing krat 1 m. a) Vejos ilg prie 2 m ploio tako paymj x, parodykite, kad kiemo plotas S( x) = 4 x +
144 + 80 m 2 . x b) Kokio ilgio ir ploio kiemo plotas yra maiausias?
( )
23. Reikia pagaminti 250 dm3 trio staiakampio gretasienio formos stiklin akvarium, kurio pagrindo kratin bt 5 dm ilgio. a) Kitos pagrindo kratins ilg paymj x ir nekreipdami dmesio stiklo bei sandr stor, parodykite, kad akvariumui pagaminti reika500 . x b) Kokie turi bti akvariumo matmenys decimetrais, kad jam pagaminti bt sunaudota maiausiai stiklo?
lingo stiklo ploto priklausomyb nuo x yra S( x) = 5 x + 100 +
24. Dviem tiesiais vienas kitam statmenais keliais prie sankryos artja du automobiliai: vienas 60 km/h, kitas 80 km/h greiiu. Pradiniu laiko momentu automobiliai yra nutol nuo sankryos atitinkamai 2 km ir 3 km. a) Atstumo tarp automobili kvadrat paymj s(t) (ia t laikas valandomis), parodykite, kad s(t)=1002t2720t+13. b) Po kiek laiko atstumo tarp automobili kvadratas bus maiausias? c) Raskite maiausi atstum tarp automobili. 25. Trumpesnysis lygiaons trapecijos pagrindas ir onins kratins lygios 10, auktin h. a) Parodykite, kad trapecijos plotas S(h) = 10 + 100 h2 h. b) Nustatykite, kokia turi bti trapecijos auktin ir ilgesnysis pagrindas, kad trapecijos plotas bt didiausias. 26. apskritim brtas maiausio perimetro staiakampis, kurio plotas 16 cm2. Apskaiiuokite apskritimo spindul.
98
PAPILDOMOS UDUOTYS
27. I miest A ir B, tarp kuri atstumas 120 km, tuo paiu metu rodyklmis nurodytomis kryptimis pradeda vaiuoti motociklininkas 30 km/h greiiu ir dviratininkas 10 km/h greiiu. Po kiek laiko atstumas tarp j bus maiausias? 28. Lygiaons trapecijos onin kratin ir trumpesnysis pagrindas lygus a, o smailusis kampas . a) rodykite, kad trapecijos plotas S=a2(1+cos ) sin . b) Su kuria a reikme trapecijos plotas gyja didiausi reikm? c) Apskaiiuokite didiausi ploto reikm. 29. Langas yra brinyje pavaizduotos formos. Jo perimetras lygus 33. Kokie turi bti staiakampio matmenys, kad langas praleist didiausi viesos kiek? 30. Lango, kurio apatin dalis yra staiakampis, o virutin pusskritulis, plotas lygus 4. a) Lango plot paymj x, parodykite, kad lango pe32x 2 x 2 +x+ . 4x 2 b) Nustatykite, kokio ploio turi bti langas, kad jo angos perimetras bt maiausias. rimetras P ( x) = 31. Du knai pradiniu momentu yra takuose A(1; 3) ir B(0; 2). Vienu metu jie pradeda judti tako C(1; 2) kryptimi vienodu pastoviu 0,5 m/s greiiu atitinkamai tiese x=1 ir y=2. Po kurio laiko nuo judjimo pradios atstumas tarp kn bus maiausias? 32. Apatin lango dalis staiakampis, virutin lygiakratis trikampis. Lango plotas 4 m2. Koks turi bti lango plotis, kad lango perimetras bt maiausias? 33. Ilgio L vielos gabalas padalytas dvi dalis, kuri ilgis x ir Lx. I ilgio x gabalo ilankstytas lygiakratis trikampis, o i ilgio Lx gabalo kvadratas. a) Parodykite, kad trikampio ir kvadrato plot suma
4 3 +9 2 L L2 x x+ . 144 8 16 b) Su kuria x reikme trikampio ir kvadrato plot suma bus didiausia, su kuria maiausia? S( x) =
34. Apatin lango dalis yra staiakampis, virutin pusskritulis. Lango perimetras lygus 6 m. Kokie turi bti lango matmenys, kad pro j patekt daugiausia viesos?
99
35. Ritinio paviriaus plotas lygus 54 cm2, pagrindo spindulys R cm (ia R[2; 4]). Raskite didiausi ritinio trio reikm. 36. Reikia pagaminti udar staiakampio gretasienio formos d, kurios pagrindo plotas 1 m2. Vis gretasienio briaun ilgi suma turi bti 20 m. Kokie turi bti ds matmenys, kad jos paviriaus plotas bt didiausias? 37. Ritinio tris lygus V. Kokio ilgio turi bti io ritinio pagrindo spindulys, kad ritinio paviriaus plotas bt maiausias? 38. Taisyklingosios keturkamps piramids tris lygus 18 cm3. Kokio ilgio turi bti piramids auktin, kad jos oninio paviriaus plotas bt maiausias? 39. Reikia pagaminti tam tikro trio ritinio formos skardin dut. Parodykite, kad jos gamybai bus sunaudota maiausiai skardos, kai ritinio auktin bus lygi jo pagrindo skersmeniui. 40. Kgio sudaromosios ilgis 20 3 cm. a) Kokio ilgio turi bti kgio auktin, kad jo tris bt didiausias? b) Apskaiiuokite didiausi kgio tr. 41. Taisyklingosios keturkamps piramids MABCD auktin yra MO, apotema MK; MK+MO=6; ia MK[4; 5]. Raskite MK ilg, su kuriuo piramids oninio paviriaus plotas yra maiausias. 42. Reikia pagaminti kgin piltuvl, kurio sudaromosios ilgis l=20 cm. Kokio ilgio turi bti io piltuvlio auktin, kad jo tris bt didiausias? 43. Taisyklingosios keturkamps piramids Son = 16 3. Apskaiiuokite didiausi piramids tr, kai apotemos projekcija pagrinde priklauso intervalui
(0; 4 3 ).
4
44. Taisyklingosios trikamps piramids onin briauna yra tam tikro pastovaus ilgio ir su pagrindo ploktuma sudaro kamp . Su kuria reikme piramids tris yra didiausias? Atsakym pateikite 1 tikslumu. 45. Apskaiiuokite taisyklingosios keturkamps piramids, brtos rutul, kurio spindulys 3, didiausi tr. 46. I rutulio, kurio spindulys lygus R, formos ruoinio reikia itekinti didiausio oninio paviriaus ritin. Apskaiiuokite jo tr. 47. Apie rutul, kurio spindulys R, apibrtas kgis. Kokio ilgio turi bti kgio auktin, kad jo oninio paviriaus plotas bt didiausias? 48. pusrutul, kurio spindulys 4 cm, brtas ritinys. Jo pagrindas sutampa su ploktuma, ribojania pusrutul. Kokio ilgio turi bti ritinio auktin, kad jo oninio paviriaus plotas bt didiausias?
100
PAPILDOMOS UDUOTYS
49. rutul, kurio spindulys R, brtas kgis. Kokio ilgio turi bti kgio auktin, kad jo tris bt didiausias? 50. pusrutul, kurio spindulys 3 cm, brtas kgis taip, kad jo virn yra pusrutulio centre. Su kuria kgio pagrindo spindulio reikme io kgio tris bus didiausias? 51. Apie rutul, kurio spindulys r, apibrtas maiausio oninio paviriaus ploto kgis. Apskaiiuokite to kgio sudaromosios ilg. 52. spindulio R pusrutul brtas staiakampis gretasienis, kurio pagrindas kvadratas. Kokie turi bti gretasienio matmenys, kad jo tris bt didiausias? 53. Ritinys udengtas pusrutuliu. Gauto kno tris lygus V. Koks turi bti ritinio spindulys, kad viso kno paviriaus plotas bt maiausias? 54. Staiakampio formos sklyp, kurio plotas 540 m2, rengiamasi aptverti dekoratyvine tvora: du prieingus kratus vieline, o kitus du medini juosteli. 1 m vielins tvoros kainuoja 30 Lt, o medins 50 Lt. a) Kokie turi bti sklypo matmenys, kad tvora kainuot pigiausiai? b) Ar uteks 4000 Lt iam sklypui aptverti? 55. 4 m aukio statula stovi ant 5,6 m aukio kolonos. Kokiu atstumu nuo kolonos turi atsistoti 1,6 m gio (auktis iki aki) mogus, kad statul matyt didiausiu kampu? 56. Puslapio tekstas turi uimti 384 cm2. Virutinis ir apatinis laukas turi bti po 3 cm, o deinysis ir kairysis po 2 cm. Kokie puslapio matmenys yra naudingiausi, atsivelgiant tik popieriaus ekonomij? 57. Vietov B yra u 60 km nuo geleinkelio. Atstumas geleinkeliu nuo vietovs A iki artimiausio vietovei B tako C yra 285 km. Kokiu atstumu nuo tako C reikia pastatyti stot ir i jos vietov B nutiesti plent, kad i A B bt galima nuvykti per trumpiausi laik (geleinkeliu vaiuojant 52 km/h, plentu 20 km/h greiiu)? 58. Garlaivio kuro ilaidos skirstomos dvi dalis. Pirmoji dalis nepriklauso nuo greiio ir lygi 480 Lt per valand. Antroji ilaid dalis proporcinga greiio kubui, be to, kai greitis lygus 10 km/h, ji lygi 30 Lt per valand. Kokiu greiiu turi plaukti garlaivis, kad bendra ilaid suma, tenkanti vienam kilometrui kelio, bt maiausia? 59. I 40 cm skersmens apskrito rsto reikia ipjauti sij, kurios skerspjvis bt staiakampis. Sijos atsparumas proporcingas staiakampio pagrindo b ir auktins h kvadrato sandaugai bh2. Su kuriomis b ir h reikmmis sijos atsparumas bus didiausias? 60. Du a ir b ploio koridoriai sudaro statj kamp. Koki ilgiausi lazd galima perneti horizontali i vieno koridoriaus kit?
Ivestins ir pirmykts funkcijos fizikin prasm
101
IVESTINS IR PIRMYKTS FUNKCIJOS FIZIKIN PRASM

1 p a v y z d y s. Materialusis takas juda pagal dsn s(t)=5t2 15t+28; ia s tako nueitas kelias metrais, t judjimo laikas sekundmis. Raskime to tako greit ir nueit keli momentu t=2 s. Sprendimas. Momentinis kno greitis v(t) yra nueito kelio s(t) ivestin, todl v(t)=s(t)=10t15. Laiko momentu t=2 s greitis v(2)= 102 15=5 (m/s). Per 2 s nueitas kelias s(2)=522152+28=18 (m). Ats.: 5 m/s; 18 m. 2 p a v y z d y s. Knas juda tiese greiiu v(t)=2 cos t. Per laik t = jis nueina keli s, lyg 10. Paraykime to kno judjimo lygt.
4
Sprendimas. Greiio funkcijos v(t) pirmykt funkcija yra s(t), todl s(t)=2 sin t+C. Atsivelg papildomus duomenis, randame C reikm.
Pagal slyg, s = 10, todl 10 = 2 sin + C; i ia C = 102 sin = 10 4 4 4 2 2 = 10 2 . Vadinasi, kno judjimo dsnis, tenkinantis udavinio 2 slyg, yra toks: s(t) = 2sin t + 10 2.
Ats.: s(t) = 2 sin t + 10 2. 3 p a v y z d y s. Stabdomas smagratis per laik t pasisuka kampu (t)=4t0,3t2; ia (t) poskio kampas radianais, t laikas sekundmis. Apskaiiuokime: a) smagraio sukimosi kampin greit (t) momentu t=2 s; b) kuriuo momentu smagratis nustos suktis. Sprendimas. a) (t)=(t)=40,6t; (2)=40,62=2,8 (rad/s); b) smagratis nustos suktis, kai (t) bus lygus nuliui, t. y. kai 40,6t=0, arba t =
4 2 = 6 (s). 0,6 3
2 s. 3
Ats.: a) 2,8 rad/s; b) 6
4 p a v y z d y s. Materialusis takas juda pagal dsn s(t)=t32t2+ +5t+1; ia s tako nueitas kelias metrais, t judjimo laikas sekundmis. Apskaiiuokime tako greit ir nueit keli tuo momentu, kai jo pagreitis lygus 14 m/s2. Sprendimas. Materialiojo tako greitis yra kelio ivestin: v(t)= s(t)= =3t24t+5. Momentinis judjimo pagreitis yra greiio ivestin: a(t)=
102
PAPILDOMOS UDUOTYS
=v(t)=6t4. Nustatykime, su kuria t reikme a(t)=14: 6t4=14, t. y. t=3. Tada v(3)=33243+5=20 (m/s), s(3)=33232+53+1=25 (m). Ats.: 20 m/s; 25 m. 5
a( t ) =
p a v y z d y s. Materialusis takas juda Ox aimi pagreiiu
3 t1. Paraykime to tako judjimo dsn x(t), inodami, kad laiko 2 momentu t=2 s tako greitis lygus 3 m/s, o nueitas kelias lygus 1 m.
Sprendimas. Pagreiio a(t) pirmykt funkcija yra greitis v(t), todl

3 2 3 t t + C1 . Kadangi v(2)=3, tai 3 = 22 2 + C1 ; i ia C 1=2. Vadi4 4 3 nasi, v(t) = t 2 t + 2. 4 Greiio v(t) pirmykt funkcija yra kelias x(t) (tako koordinat), todl v(t) =
3 t 3 t2 1 1 + 2t + C2 = t 3 t2 + 2 t + C2 . 4 3 2 4 2 Kadangi x(2)=1, tai x (t) =
1= 1 3 1 2 2 2 + 2 2 + C2 , 4 2
1=22+4+C 2, C2=3. Vadinasi, tako judjimo Ox aimi dsnis yra toks:

x (t) = 1 3 1 2 t t + 2t3. 4 2
Ats.: x (t) =
1 3 1 2 t t + 2 t3. 4 2
6 p a v y z d y s. I aukio h0=4 m vertikaliai auktyn pradiniu greiiu v0=3 m/s mestas knas juda pagal dsn h(t) = h0 + v0 t
gt2 . Kuria2 me auktyje kno greitis sumajo perpus? Laikykime, kad g=10 m/s2.
Sprendimas. v(t)=h(t)=v0gt=310t. Pagal slyg, v0=2v(t), t. y. 3=2(310t); i ia 3=620t, t =

3 (s). 20
103
Kadangi h(t) = 4 + 3t
10 t2 = 4 + 3t5t 2 , tai 2 2 3 27 3 3 h = 4 + 3 5 =4 (m). 20 20 20 80
Ats.: 4
27 m. 80
7 p a v y z d y s. Jgos F veikiamas mass m materialusis takas juda tiese pagal dsn x(t)=2t3t2. Apskaiiuokime jgos F didum momentu t=2. Sprendimas. Antrasis Niutono dsnis teigia, kad F=ma. inodami judjimo dsn x(t), galime rasti pagreit a: v(t) = x (t) = 6 t 2 2 t; a(t) = v(t) = 12t2; a(2) = 12 22 = 22. Vadinasi, F(2)=m22=22m. Ats.: 22m. 8 p a v y z d y s. 10 kg mass knas juda tiesiai pagal dsn s(t)= =3t2+t+4; ia s kno nueitas kelias metrais, t judjimo laikas sekundmis. Apskaiiuokime to kno kinetin energij po 4 s nuo judjimo pradios. Sprendimas. Kno kinetin energija Ek =
mv2 , taigi reikia rasti greit: 2
v(t)=s(t)=6t+1; v(4)=64+1=25 (m/s). Tada

Ek (4) = 10 252 = 5 625 = 3125 (J). 2
Ats.: 3,125 kJ. 9 p a v y z d y s. 3 kg mass materialusis takas juda Ox aimi, veikiamas jgos F, kurios kryptis lygiagreti su ta aimi. Laiko momentu t jga lygi F(t)=69t. Nustatykime tako judjimo dsn x(t), inodami, kad momentu t0=1 s to tako greitis v0=4 m/s, o koordinat x0=5. F Sprendimas. I antrojo Niutono dsnio iplaukia, kad a = . Kadangi m jga F(t) priklauso nuo t, tai ir pagreitis bus laiko t funkcija:
F (t) 69t = = 23t, t. y. a(t)=23t. m 3 Greitis v(t) yra pirmykt pagreiio a(t) funkcija, todl 3 v(t) = 2t t 2 + C1 . 2 a( t ) =
104
PAPILDOMOS UDUOTYS
Rasime konstantos C 1 reikm, tenkinani udavinio slyg. Kadangi v(1)=4, tai

3 4 = 2 1 12 + C1 , C1 = 3,5. 2
3 Tada v(t) = 2t t 2 + 3,5. 2 Koordinat x(t) yra pirmykt greiio v(t) funkcija, todl
1 t2 3 t3 3,5t + C2 = t 2 t 3 + 3,5t + C2 . 2 2 2 2 I udavinio slygos rasime konkrei konstantos C2 reikm. Kadangi x(1)=5, tai x (t) = 2
1 5 = 12 13 + 3,5 1 + C2 , C2 = 9. 2
1 Vadinasi, tako judjimo dsnis yra toks: x (t) = t 2 t 3 + 3,5t9. 2 Ats.: x(t)=t20,5t3+3,5t9.
10 p a v y z d y s. Rutulio spindulys r didja tolygiai 2 m/s greiiu. a) Kokiu greiiu didja rutulio paviriaus plotas ir tris? b) Raskite iuos greiius tuo momentu, kai r=10 cm (kai t=0, tai r=0). Sprendimas. a) Po t s rutulio spindulys bus r(t)=2t. Tada rutulio paviriaus plotas S(t)=4r2=4(2t)2=16t2, o tris V (t) =
= 4 3 4 3 r = ( 2 t ) = 3 3
32 3 t . 3 Funkcijos kitimo greitis yra jos ivestin, todl rutulio paviriaus ploto didjimo greitis S(t)=32t, o trio didjimo greitis V(t)=22t2. b) Nustatysime, kuriuo laiko momentu r=10 cm: 10=2t, t=5 (s). Tada
S(5)=325=160 (cm2/s), V(5)=2252=800 (cm3/s). Ats.: a) 32t; 22t2; b) 160 cm2/s; 800 cm3/s. 11 p a v y z d y s. Mass m knas juda tiese pagal dsn s(t)=t2+ +t+ (, , konstantos). rodykime, kad kn veikia pastovi jga. Sprendimas. Pagal antrj Niutono dsn, kn veikia jga F=ma; ia m kno mas, a to kno pagreitis. I judjimo dsnio rasime pagreit: v(t)=s(t)=2t+, a(t)=v(t)=2. Tada F=m2=2m. i sandauga yra pastovi, nes jos daugikliai konstantos. Vadinasi, kn veikianti jga F yra pastovi.
105
12 p a v y z d y s. Judanio materialiojo tako greitis kinta pagal dsn v = Rt + a t . Apskaiiuokime keli, kur tas takas nueina per laiko tarp nuo t=0 iki t=4, ir pagreit io kelio pabaigoje. Sprendimas. Pertvark greiio kitimo dsn, turime:
1
v( t) = Rt + a t = Rt + at 2 .
Kelias s(t) yra pirmykt greiio funkcija, todl
3
t2 t2 1 2 s(t) = R + a + C = Rt2 + at t + C; 3 2 2 3 2 1 2 s(0) = R 02 + a 0 0 + C = C, 2 3 1 2 16 s(4) = R 42 + a 4 4 + C = 8 R + a + C. 2 3 3

16 1 a + C C = 8 R + 5 a. 3 3 Pagreitis yra greiio ivestin, vadinasi,
Nueitas kelias s(4) s(0) = 8 R +
a(t) = v(t) = R + a(4) = R +

1 a Ats.: 8 R + 5 a; R + . 3 4
a 2 t
, a . 4
a 2 4
= R+
13 p a v y z d y s. mogus eina 60 m aukio bokto papds link 8 km/h greiiu. Kokiu greiiu jis artja prie bokto virns, bdamas u 80 m nuo jo papds? Sprendimas. Sakykime, B yra bokto virn, o mogus i tako A artja prie bokto papds C. Per t h jis nueina 8t km. Kai AD=8t (km), tai AC=8t+0,08 (km). Atstumas AB iki bokto virns priklauso nuo laiko t ir yra lygus
s(t) = 0,06 2 + (8 t + 0,08)2 = 0,0036 + 64 t 2 + 1,28 t + 0,0064 = = 64 t2 + 1,28 t + 0,01. Artjimo prie bokto virns greitis v(t) yra atstumo s(t) ivestin, todl 128 t + 1,28 64 t + 0,64 = v(t) = s(t) = . 2 2 2 64 t + 1,28 t + 0,01 64 t + 1,28 t + 0,01
106
PAPILDOMOS UDUOTYS
Nustatykime, kuriuo laiko momentu mogus bus u 80 m=0,08 km nuo bokto papds:
s(t) = DB = 0,062 + 0,082 = 0,01, arba 64 t 2 + 1,28t + 0,01 = 0,01,
64 t 2 + 1,28 t + 0,01 = 0,01,
t(64 t + 1,28) = 0, t=0 arba 64t+1,28=0, t. y.

1,28 (netinka pagal udavinio prasm). 64 Vadinasi, laiko momentu t=0 mogus bus u 80 m nuo bokto papds. Tada jo greitis 64 0 + 0,64 0,64 v(0) = = = 6,4 (km/h). 2 0,1 64 0 + 1,28 0 + 0,01 t=
Ats.: 6,4 km/h. 14 p a v y z d y s. Vertikaliai pastatyt 5 m ilgio kopi apatinis galas pradeda slysti pastoviu 2 m/s greiiu. Kokiu greiiu ir kokiu pagreiiu laiko momentu t leidiasi virutinis kopi galas? Sprendimas. Sudarykime virutinio kopi galo nueito kelio funkcij ir skaiiuokime ivestines. Sakykime, per t s apatinis kopi galas pasiek tak A. Jo nueitas kelias CA=2t m. Tada
BC =
AB2 CA 2 = 52 ( 2t ) = 254 t 2 (m).

2
Vir-
2 utinio kopi galo nueitas kelias DB=DCBC= 254 t (m). Matome,
kad is kelias yra laiko funkcija s(t) = 5 254 t 2 , kurios t[0; 2,5]. Tada virutinio kopi galo judjimo greitis 1 4t v(t) = s(t) = 5 254 t 2 = 0 ( 254 t 2 ) = (m/s), 2 254 t2 254t 2 o pagreitis 1 2 (8t ) 4 254 t 4 t 4t 2 254 t 2 = a(t) = v(t) = = 2 254 t2 254 t
16t 2 2 2 4 254 t + 254 t 2 254 t = = 2 254 t 254 t 2
107
4 254 t 2 + 16t 2
(
2
254 t 254 t
2
100
254 t
(m/s2 ).
Ats.:
4t 254 t
m/s;
100 254 t
2
m/s2 .
Udaviniai
61. Materialusis takas juda tiese pagal dsn s(t)=2t22t1; ia s(t) tako nueitas kelias metrais, t laikas sekundmis. Apskaiiuokite tako greit ir nueit keli po 4 s. 62. Kok keli per 5 sekundes nueina knas, kurio greitis ireikiamas formule v(t)=3t22t? Greitis v matuojamas metrais per sekund. 63. Knas juda tiese taip, kad jo atstumas s (metrais) nuo pradinio tako kinta pagal dsn s(t)=12t3t2; ia t judjimo laikas sekundmis. Po kiek sekundi nuo judjimo pradios knas sustos? Kokio ilgio keli jis per t laik nueis? 64. Knas sukasi apie a pagal dsn (t)=3t24t+2; ia poskio kampas radianais, t laikas sekundmis. Apskaiiuokite to kno: a) kampin greit (t) bet kuriuo laiko momentu ir momentu t=4 s; b) pagreit a(t). 65. I stoties tuo paiu metu ivyksta du traukiniai. Vienas traukinys vaiuoja pagal dsn s1 (t) =
1 3 1 2 t + t 10t, kitas pagal dsn s2 (t) = 3 2
1 3 1 2 t t 5. Apskaiiuokite kiekvieno traukinio pagreit, kai j grei3 2 iai yra lygs (s ireiktas metrais, t sekundmis). =
t3 66. Laikydami, kad materialusis takas juda tiese pagal dsn x( t) = + 6 3 +3t 5 (laikas reikiamas sekundmis, koordinat metrais), apskaiiuokite: a) kuriuo laiko momentu tako pagreitis lygus nuliui; b) kokiu greiiu tuo metu juda takas.
67. Takas juda koordinai tiese pagreiiu a(t)=2t+1. Yra inoma, kad v(2)=4, s(3)=2,5. Apskaiiuokite s(6).
108
PAPILDOMOS UDUOTYS
68. Vienas materialusis takas juda pagal dsn s1(t)=t24t+3, kitas pagal dsn s2(t)=t27t+15. Apskaiiuokite t tak judjimo greiius tuo momentu, kai abu veikia vienod atstum (s ireiktas metrais, t sekundmis). 69. Materialusis takas juda koordinai tiese greiiu v(t)=sin t cos t. Kai t = , tako koordinat lygi 3. Paraykite tako judjimo lygt. 4 70. Knas juda tiese taip, kad per t sekundi nueina nuo pradins padties keli s(t) =
1 4 t 4 t 3 + 16 t2 . 4 a) Kuriuo momentu knas buvo pradinje padtyje? b) Kuriuo momentu jo greitis lygus nuliui?
71. Vienas knas juda pagal dsn s1 (t) =
2 3 t 5t2, kitas pagal dsn 3
2 3 t + 7t3. rodykite, kad t kn pagreiiai bet kuriuo mo3 mentu yra lygs (s1 ir s2 ireiktas metrais, t sekundmis). s2 (t) =
72. Du materialieji takai juda tiese pagal dsnius x1(t)=4t23 ir x2(t)= =t3. Kuriuo laikotarpiu pirmojo tako greitis yra didesnis negu antrojo? 73. Knas, kurio mas 2 kg, juda tiese pagal dsn x(t)=t2+t+1; x reikiamas centimetrais, t sekundmis. a) Koks yra kno greitis po 3 s? b) Kokio didumo jga veikia kn? 74. Materialusis takas juda tiese pagal dsn x(t) = t . rodykite, kad to tako pagreitis yra proporcingas greiio kubui. 75. 2 t a) b) kg mass knas juda tiese pagal dsn x(t)=t2+t+1; koordinax reikiama centimetrais, laikas t sekundmis. Raskite: kn veikianios jgos didum; kinetin kno energij po 2 s nuo judjimo pradios.
76. 2 kg mass materialusis takas juda Ox aimi, veikiamas jgos, nukreiptos iilgai tos aies. Laiko momentu t jga lygi F(t)=3t2. Paraykite tako judjimo dsn x(t), kai momentu t=2 s tako greitis lygus 3 m/s, o koordinat x=1 m. 77. Kamuolys, mestas vertikaliai auktyn, po t sekundi pakyla aukt h=4,119,4t4,9t2 (m). Apskaiiuokite: a) kamuolio greit po 1 s; b) kamuolio kilimo trukm 0,1 s tikslumu.
109
2 78. Materialusis takas juda tiese pagal dsn s(t) = 5t + 2t2 t3 ; ia 3 s(t) tako nueitas kelias metrais, t laikas sekundmis. Kuriuo laiko momentu tako greitis bus didiausias? Apskaiiuokite t didiausi greit.
79. Mass m materialusis takas juda Ox aimi, veikiamas jgos, kurios kryptis lygiagreti su ta aimi. Pradiniu laiko momentu t=t0 tako greitis lygus v0, o koordinat lygi x0, momentu t jga lygi F(t) (t reikiamas sekundmis, v metrais per sekund, m kilogramais, F(t) niutonais). Paraykite to tako judjimo lygt x(t), kai: 10 1 a) F (t) = 2 , t0 = , v0 = 1, x0 = 2,5, m = 5; t 2 b) F (t) = 14 sin t , t0 = , v0 = 2, x0 = 3, m = 7. 80. Apskritas metalinis diskas kaitinamas pleiasi taip, kad jo spindulys ilgja 0,01 m/s greiiu. Apskaiiuokite disko ploto didjimo greit tuo momentu, kai spindulys lygus 2 cm. 81. Du knai juda i vietovs O dviem tiesiais keliais, sudaraniais vienas su kitu 60 kamp. Vienas knas juda pastoviu 5 km/h greiiu, kitas pagal dsn s(t)=2t2+t (s reikiamas kilometrais, t valandomis). Kokiu greiiu jie tolsta vienas nuo kito tuo momentu, kai pirmasis knas yra u 10 km nuo tako O? 82. mogus eina tolyn nuo 60 m aukio bokto papds 8 km/h greiiu. Kokiu greiiu jis tolsta nuo bokto virns, bdamas u 80 m nuo jo papds? 83. Apskaiiuokite keli, kur knas nueina per laiko tarp nuo t=0 iki t=5 s, kai to kno greitis kinta pagal dsn v(t)=9,8t0,003t2 (greitis reikiamas metrais per sekund). Koks yra kno pagreitis kelio pabaigoje? 84. 5 m ilgio atkarpos AB galai liauia koordinai aimis. Takas A juda 2 m/s greiiu. Koks yra tako B greiio modulis tuo momentu, kai takas A nutols nuo koordinai pradios 3 m? 85. Lempa kabo 12 m auktyje vir tiesaus horizontalaus tako, kuriuo 50 m/min greiiu eina 1,8 m gio mogus. Kokiu greiiu ilgja nuo lempos tolstanio mogaus elis. 86. Ratas sukasi taip, kad jo poskio kampas proporcingas laiko kvadratui. Pirmkart ratas apsisuko per 8 s. Apskaiiuokite kampin rato greit po 48 s nuo sukimosi pradios.
110
PAPILDOMOS UDUOTYS
Atsakymai
9. 0,5 ir 5,5. 10. Su a=3. 11. Su a=0,5. 12.
1 1 . 13. . 14. a) 5 cm nuo virns 3 2
B; b) 75 cm2. 15. b) 2 cm; c) 3 cm2. 16. 2 2 cm. 17. b) 10 2 cm, 10 2 cm ir 20 cm; c) 1000 cm2 . 18. b) 2 m; 1 m. 19. a) Su x=8; b) 320. 20. b) 5 5. 21. 8 m ir 12 m. 22. b) 8 m ir 16 m. 23. b) 10 dm 5 dm 5 dm. 24. b) Po 0,036 h; c) 0,2 km. 25. 5 3 ir 20. 26. 4 cm. 27. Po 3 h 36 min. 28. b) Su =60; b)
3 3 2 a . 29. 6 + 3 4
15 3 3 30. . 2
9L 4 3 +9
4 2 +4
. 31. Po 6 s. 32.
4 6 3
m. 33. Didiausia su x=0, maiausia

3
su x =
. 34.
12 6 m; m. 35. 54 cm3. 36. 0,5 m 2 m 2,5 m. 37. +4 +4
V
2
32 2 3 20 1 38. 3 cm. 40. a) 20 cm; b) 16 cm . 41. 4. 42. cm. 43. . 44. 35. 45. 21 . 3 3 3 3
46.
. 47.
3
4 R. 48. 2 2 cm. 3
49.
4 R. 50. 3
6 cm.
51.
2 3 2 3 r 2 R R . 52. 3 3 2
3 R. 53. 3
3V . 54. a) 18 m 30 m; b) uteks. 55. 4 2 m. 56. 30 cm 20 cm. 5
2 4 2 a + 3 a b 1+ b . 3 2 a b 61. 14 m/s ir 23 m. 62. 100 m. 63. Po 2 s; 12 m. 64. a) (6t4) rad/s; 20 rad/s;

57. 25 km. 58. 20 km/h. 59. Su b =
40 2 cm, h = 40 cm. 60. 3 3
b) 6 rad/s2. 65. 11 m/s2; 9 m/s 2. 66. a) 6 s; b) 18 m/s. 67. 73. 68. 4 m/s; 1 m/s.
1 69. x ( t) = cos 2 t + 3. 70. a) 0 s ir 8 s; b) 0 s, 4 s, 8 s. 72. 0 < t < 8 . 73. a) 7 cm/s; 4 3
b) 0,04 N. 75. a) 0,04 N; b) 0,0025 J. 76. x ( t) =
1 3 1 2 t t +2 t 3. 77. a) 18,6 m/s; 4 2
1 b) 2,0 s. 78. 1 s; 7 m/s. 79. a) x ( t ) = 5 t + + 2; b) x(t)=32 sin t. 80. 0,04 cm2/s. t
81. 7 km/h. 82. 6,4 km/h. 83. 122,375 m; 9,77 m/s2. 84. 1,5 m/s. 85. 8 14 m/min. 17 86. 3 rad/s.
111
TURINYS
vadas .................................................................................................. 1. Funkcijos ivestins taikymas .................................................. 1.1. Funkcijos grafiko liestin .......................................................... 1.2. Funkcijos monotonikumas ....................................................... 1.3. Funkcijos ekstremumai ............................................................. 1.4. Kreivs formos nustatymas ...................................................... 1.5. Funkcijos tyrimas ir jos grafiko braiymas ........................... 1.6. Maiausia ir didiausia funkcijos reikm udarame intervale .................................................................... 2. Integralas ir jo taikymas ............................................................. 2.1. Pirmykt funkcija ..................................................................... 2.2. Neapibrtinis integralas .......................................................... 2.3. Figr ploto skaiiavimas ......................................................... 2.4. Geometrini kn trio skaiiavimas .................................... 2.5. Istorins inios ............................................................................ Papildomos uduotys ................................................................... Maiausios ir didiausios funkcijos reikms nustatymas ......... Ivestins ir pirmykts funkcijos fizikin prasm ..................... 3 5 5 8 13 23 26 34 43 43 47 57 66 77 81 81 101
Regina Dalyt ileikien, Vytautas Silvanaviius, Dalia Kondrotait, Valentinas altenis MATEMATIKA Mokomoji knyga XII klasei ir gimnazij IV klasei I dalis Briniai Elvio Zovs Redaktor Zita liavait Virelis Rtos Deltuvaits Tir. 750 egz. Leid. Nr. 15 433. Usak. Nr. 3404. Udaroji akcin bendrov leidykla viesa, Vytauto pr. 25, LT-3000 Kaunas. El. p. mail@sviesa.lt Interneto puslapis http://www.sviesa.lt Spausdino AB spaustuv Aura, Vytauto pr. 23, LT-3000 Kaunas. El. p. ausra@ausra.lt Interneto puslapis http://www.ausra.lt Sutartin kaina

Matematika Mokomoji Knyga Xii Klasei Ir Gimnaziju IV Klasei 2003 LT

Cargado por

Información del documento

Título original

Derechos de autor

Formatos disponibles

Compartir este documento

Compartir o incrustar documentos

Opciones para compartir

¿Le pareció útil este documento?

¿Este contenido es inapropiado?

Copyright:

Formatos disponibles

Matematika Mokomoji Knyga Xii Klasei Ir Gimnaziju IV Klasei 2003 LT

Cargado por

Copyright:

Formatos disponibles

M A T E M A T I K A

Mokomoji knyga XII klasei ir gimnazij IV klasei

UDK 51(075.3) Ma615

Sudar doc. dr. REGINA DALYT ILEIKIEN ir dr. VILIJA DABRIIEN

Redaktor ZITA LIAVAIT

1. FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

Funkcijos grafiko liestin

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

1.2. FUNKCIJOS MONOTONIKUMAS

Kai xR, funkcija f ( x) =

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

* . L. Lagranas (J. L. Lagrange, 17361813) prancz matematikas.

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

9. Raskite i funkcij monotonikumo intervalus: 4 3 b) g(x)=3x+ctg 3x; a) f ( x) = x7 + x5 + 5; 7 5 d) p( x) = 2 + ex ; c) h(x)=(2x+1)3+e3x; e) r(x)=124x+3x;

1.3. FUNKCIJOS EKSTREMUMAI

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

Apskaiiuokime funkcijos reikmes ekstremum takuose:

3 p a v y z d y s. Raskime i funkcij ekstremumus: a) f ( x) = 3 x 2 ; b) f ( x) = ( x 8) 3 x ; c) f ( x) = ( x1) 3 x 2 .

Sprendimas. Visos funkcijos yra apibrtos ir tolydios realij skaii aibje R. a) f ( x) =

Apskaiiuokime funkcijos reikm minimumo take:

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

f (x)=0, kai x26x+5=0, arba x1, 2 =

g (x)=0, kai x2x2+1=0; 2x2x1=0,

ir sudarykime kritinio tako tyrimo lentel:

11. Apskaiiuokite algebrini funkcij ekstremumus: a) f(x)=x2x4; c) f(x)=3x55x3+15; e) g ( x ) = ( x + 3) 3 x + 3 ; g) h( x ) = i) m( x) = k) u( x ) =

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

12. Raskite i funkcij ekstremumus: a) f(x)=3 sin x+4 cos x; c) e) g) i)

h) m ( x) = x e2 x ; ex j) h( x ) = ; x l) f(x)=x2 ln x; n) r(x)=ln (3+x)ln (3x);

f(x)=2 sin 2x+sin 4x;

( 8 ) = 1 108; i) m(1)=1, m(4)=4; 5 5 3 3 j) y(1)=1, y(2)=2; k) u(2)=3. 12. a) f ( arctg + 2 n ) = 5 , f ( arctg + (2 n + 1) ) = 5 , 4 4

n + , n Z . 11. d) f(3)=0, f(3)=13,5; e) g(3)=0; f) g(0)=0, g (1) = 2 ; 6 2 3

5 n Z ; b) neturi ekstremumo; c) h +2n = 3 , h +2n = 3 , n Z; d) neturi 3 3

Kreivs formos nustatymas

1.4. KREIVS FORMOS NUSTATYMAS

kreiv yra vir liestins ir vadinama gaubtja;

kreiv yra po liestine ir vadinama ikilja;

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

Kreivs formos nustatymas

f (x)=1218x. f (x)=0, kai 1218x=0;

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

b) g(x)=arctg xx; d) g(x)=xsin x; f) y=x ln x.

13. c) (1; 3) ir (2; 6); f)

3 1 3 3 3 ; . 14. a) e 2 ; e ; b) (0; 0); 2 3 4

1.5. FUNKCIJOS TYRIMAS IR JOS GRAFIKO BRAIYMAS

cijos reikm, pavyzdiui, f (3) = 3. f (x) =

4. Su visais xR funkcija yra tolydi.

Funkcijos tyrimas ir jos grafiko braiymas

Grafiko simetrikumas pagal f(x)=f(x) arba f(x)=f(x)

Funkcijos apibrimo sritis Df

Funkcija f(x) apibrimo srityje Takai xi, kuriuose f(x) neapibrta 3 2

Toldami kreive takai artja prie tiesi x=xi

akos artja prie tiess y=kx+b; ia k = lim

1 4 1 x 2 x 2 = 0, arba x 2 ( x 2 8) = 0, t. y. kai x1=0, x2 = 2 2 4 4

ir x3 = 2 2; f(0)=0. Vadinasi, koordinai ai ir grafiko sankirtos takai yra O(0; 0),

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

x sgn f (x) f(x) kitimo pobdis

Funkcijos tyrimas ir jos grafiko braiymas

FUNKCIJOS IVESTINS TAIKYMAS

< 0, kai 3 x4 x 0, tai funkcijos grafikas yra visoje apibrimo srityje

Pertvark skirtum, turime: