A.

ALEKSEIIKAS

mogaus silpnybi psichologija

Vilnius Mokslas" 1980

Keletas odi skaitytojui

mogus btyb, kurios viena i pagrindini ypatybi yra itin rykus sugebjimas jausti savo silpnum ir netobulum. Ar is gamtos valdovas i tikrj yra silpnas, ar jam tik taip atrodo? Taip, jo silpnumas realus, nes danai jo potencialiosios galimybs neatitinka tikrj. Paprastai mogus tuo ar kitu akimirksniu junta, jauia, trokta, ino daugiau, negu sugeba, negu gali nuveikti savo pojiams, trokimams, inioms realizuoti. Todl jis neretai patiria neskm. Kaip tik todl kita esmin mogaus savyb yra siekimas nuolat tobulti, savo paties silpnybes, netobulum paversti privalumais ir jga. Nra tokio sunkaus", nemalonaus pojio, jausmo, potraukio, minties, toki nepalanki aplinkos slyg ir mogikj santyki, kuri anksiau ar vliau negaltume panaudoti savo stiprjimui ir tobuljimui. vairi mogaus psichikos nukrypim, jo silpnybi prieastis labiausiai lemia gyvenimo slyg, moni santyki netobulumas tai yra socialin aplinka ar aplinkybs, trukdanios mogui realizuoti vertingiausius savo ketinimus, siekius. Taiau labai svarbus ir paties mogaus savs suvokimo lygis, mokjimas realizuoti potencialias ir realias psichikos galimybes, siekti harmonijos tarp psichini proces ir vidinio bei iorinio pasaulio. Ms respublikos mokslininkai yra nemaa teorikai tyrinj daugel sudting ir opi psichologijos problem, ileid verting darb. Svar indl i srit yra ne A. Bagdonas, B. Bitinas, A. Gotautas, A. Guas, J. Lap, J. Lauikas, E. Rimkut, A. Suslaviius. Tuo tarpu populiariosios taikomosios, praktins medicinins psichologijos, prieinamos plaiajam skaitytojui, srityje esame dar nedaug tenuveik. Tatai ir paskatino autori rayti i knyg. Joje i gydytojo psichiatro, praktiko pozicij nagrinjami psichologiniai sunkumai, su kuriais daugiau ar maiau susiduria kiekvienas mogus, tos mogikosios silpnybs, kurias pastebime savyje ir kituose, kurias

nortume veikti. Daugel met dirbdamas gydytoju psichiatru ir psichoterapeutu, knygos autorius nuolat susiduria su vairiais sunkumais, net katastrofomis pacient gyvenime, nagrinja j prieastis, stengiasi monms padti. Beveik kasdien jis igirsta deimtis vairi klausim ir mgina juos atsakyti. Deja, nemaa ini mons gyja pavluotai. Laiku susipain su ios srities nagrinjimais, jie nebt igyven tiek sunkum, tragedij. Todl autorius ketina aptarti kai kuriuos dalykus, svarbius tiek skaitytojui optimistui, kuris nort ios knygos puslapiuose rasti itin daug patarim, tiek pesimistui, kuris nepasitiki ne tik patarjais, bet ir savimi. Be abejo, sunkiose situacijose reikia ne vien ini. mogui pirmiausia padeda sugebjimas mstyti, veikti, sitikinimai, gdiai. Daug gali padti gydytojas. Tiesiogiai ar netiesiogiai padeda mums mons, su kuriais bendraujame ar bendradarbiaujame. Vis dlto daniausiai ia pagalba galime pasinaudoti tik turdami tam tikr ini. Jei jos menkos, mogus nepasta savs, savo silpnj ir stiprij savybi. Ms dienomis mons tampa vis labiau isilavin, sudtingesni. Taiau tai neapsaugo nuo sunkum, kuri prieastis danai, deja, yra patys mons. Savs nepainimas nra neveikiamas trkumas. Daugel moni visai nepagrstai atbaido iuolaikins psichologijos sudtingumas. Taip, tai daugiasluoksnis mokslas: jis gretina labai vairius moni tipus, aprpia didiulius moksl klodus, pradedant biochemija, biologija ir baigiant logika, sociologija, filosofija. Taiau praktikai pritaikytas konkreiam mogui, is mokslas daug paprastesnis. Kad jis padt ivengti rimt sunkum, apsaugoti psichik nuo paeidim, reikia ne tiek jau daug. deram kambario apvietimui reikt imto vaki, bet, norint jame neklaidioti apgraibomis, pakanka ir vienos. Skirtumas tarp imto vaki ir vienos kur kas maesnis negu tarp vienintels vaks ir aklinos tamsos. ios mintys paakino autori kaupti vienon vieton detales, kurios prireikus atstot t vak tamsiame kambaryje. Ypa rpjo tai, kas

svarbu mogaus praktinei, kasdieninei psichologijai, kas padeda ukirsti keli danesnms silpnybms ir jas alinti. Pirmiausia skaitytojas susidarys vaizd apskritai apie psichik, asmenybs psichin struktr, pagrindinius psichinius procesus ir reakcijas, apie dialektin tobulumo ir netobulumo tarpusavio ry, apie paprastas ir sudtingas silpnybes. Kiekvienas psichinis procesas, reakcija, tiek per silpna, tiek per stipri, gali tapti paprastos silpnybs altiniu (jei laiku nesijungs reguliuojamasis stabdys). Blogas keleto reakcij, proces derinys tampa bsena, o pastovus derinys jau savybe. Ir viena, ir kita gali bti sudtingesni, pastovi silpnybi prieastis. I pradi panagrinsime paprastesnes silpnybes, j abcl", o paskui sudtingesnes skiemenis" ir odius", kitaip tariant, elementori". Pakalbsime apie sunkias psichines situacijas, apie santykius su kitais monmis. Knygos puslapiuose problem paliesta apsiai, taiau nesistengta aprpti vis mog (tai bt ir nemanoma). Knygos tikslas vilgsnis mogaus psichologijos gelmes, todl maai lieiamos kit moksl inios apie mog mogaus psichologija apvelgiama vienu aspektu: irykinamos didiausios paaidos, silpnybs, patirties, subjektyvumo, unikalumo, sudtingumo reikm, aptariamos individualios, nesudtingos ir efektyvios pagalbos bei savigalbos priemons. Psichologijai geriau suvokti skaitytojui patartina pasitelkti savo praktin patirt. Savs analizavimas turtina mog, leidia jam pakilti aukiau subjektyvios patirties, sujungia detales tam tikr sistem, patikrina jas praktikai, formuoja naujus gdius. Tiems, kurie savo psichin gyvenim sivaizduoja pernelyg schematikai, suprastintai, sieja j tik su vienokiais ar kitokiais pergyvenimais, jausmais, knyga gali padti giliau j pavelgti, painti kylanius sunkumus ir mokytis juos veikti. Tik toks aktyvus skaitymas gali bti naudingas. Skaitytojai, kuriems rps visapusikesnis mogaus psichologijos vaizdas, visada gals plaiau pastudijuoti specialij literatr (ji

rekomenduojama knygos pabaigoje), kuri gerokai praturtins knygoje atskleist vaizd.

mogaus psichinis gyvenimas. Asmenyb. Pagrindiniai psichiniai procesai. Daliniai ir bendri silpnybs altiniai
Net ir labai sudtingas reikinys, taps prastinis, atrodo paprastas. velgdami savo psichin gyvenim kaip iorinio pasaulio atspind, danai pamirtame, koks tas atspindys savitas ir sudtingas. ...Du mons stebi besikalbani grupel. Vienam atrodo, kad kalbasi protingi, rams, gerairdiai, simpatingi, svarstantys domias problemas panekovai. Kitas mano, kad tai riboti, nelabai malons, triukmingi mons, kurie, tuiai samprotaudami, tik eikvoja laik. Nesistebkime, abu jie savotikai teiss. Tokie skirtingi poiriai galimi dl vairi prieasi. Pavyzdiui, vienam stebtojui 15, o kitam 45 metai. Vienas yra pastabus mogus, antras nelabai. Vienas stebi susidomjs, o kitas abejingai. Vienas iek tiek pastamas su grupele, antrasis mato panekovus pirmsyk. Vienas gerai nusiteiks, antrojo nuotaika prasta... odiu, kiek moni, tiek poiri, tiek variant. Suvokiant psichikos atspindt net nesudting objektyvi realyb, mums daro tak asmenin ir visuomenin patirtis (aukljimas, bendroji kultra), taip pat pagrindiniai poreikiai, apskritai mogaus isivystymo lygis. Psichinis gyvenimas ne vien objektyvus u ms smons rib egzistuojanios realybs atspindys. Tas atspindys labai individualus, nepakartojamas, priklausomas nuo asmenins patirties ir poreiki. S atspind anaiptol ne visada paprasta lyginti su objektyvia realybe, su tuo, kaip j suvokia kiti mons, pagaliau net tas pats individas vairiais gyvenimo tarpsniais. Psichiniame gyvenime subjektyvumas tipingas reikinys. Toks tipingas, kad kartais gali nustelbti ob jektyvi realyb (nors, inoma, paklsta jos dsniams). sivaizduojamas dalykas neretai stipriau veikia negu realus. Antai sveikas mogus, manantis, jog susirgo sunkia liga,

danai labiau kenia, bna maiau darbingas u tikrai rimt ligon. Su subjektyvumu yra susijusios tiek mogaus silpnybs, tiek ir jo tvirtumas, galia. Nordami geriau perprasti objektyvius ir subjektyvius psichikos pradmenis, susikurti aikesn jos struktros vaizd, pabandykime sudaryti labai apibendrint asmenybs psichins veiklos, jos santykio su ioriniu pasauliu schem (r. 9 psl.). Psichiniai procesai sutelkti tam tikrose galvos smegen srityse, todl ir schemoje paymime j vietas. Kartu nepamirtina, jog psichini proces ribos" yra slygikos: tarp j vis laik vyksta reakcijos, jiems bdinga sveika. Pavyzdiui, jausmai ir instinktai siterpia atmint, yra savotika jos atmaina. Atmintis savo ruotu gali sustiprinti jausmus. Mstymas veikia ir jausmus, ir atmint. Nutrichuotos vietos schemoje enklina psichinius procesus, kitaip tariant, kok nors sudting psichin vyksm jausmus, instinktus, atmint, mstym. Itisins rodykls ymi psichines reakcijas, j sveik, tai yra paprastesn psichin vyksm pasikartojim, konflikt, pakeitim, prisitaikym; rodykli kiekis atspindi vieno ar kito proceso aktyvum. Punktyrinmis rodyklmis nurodytas iorini dirgikli poveikis. Net i ios suprastintos schemos matyti, kad iorinio pasaulio atspindjimas, jo kelias smon yra itin sudtingas procesas. Perj per jutimo organ filtrus, iorinio pasaulio dirgikliai patenka ms smon kaip pojiai. Juos veikia jausmai, instinktai, atmintis; juos narsto, analizuoja mstymas. Psichinius procesus dar gali gerokai paveikti ms A". Iorinis dirgiklis, pateks i sistem, pakinta pats ir savo ruotu gali taip pakeisti jos veikl, kad pakartotinis dirgiklis sukelia jau visai kit efekt. is sudtingumas taip pat vienas i ms tvirtumo ir silpnybs altini.

Prisimin grupel panekov, galime numanyti, kad, pavyzdiui, pastebj tarp kit nemalon mums asmen (sikia smon), reaguosime savaip: uuot domjsi ia grupele ar reik jai simpatijas, mes pasistengsime pasitraukti toliau nuo jos, neleisdami prabilti jausmams. Su pagrindiniais psichiniais procesais ir reakcijomis pravartu susipainti nuodugniau. Taip susidarysime tikslesn vaizd tiek apie juos, tiek apie asmenyb kaip savotik j sintez. J u t i m o o r g a n a i (suvokimas). Sudtingi objektyvs psichiniai procesai prasideda nuo jutimo organ. Kiekvienas jutimo organas tai ne tik akis, ausis, lieuvis, nosis, oda, bet ir labai sudtinga sritis galvos smegenyse, nuo kuri veiklos suvokimas priklauso ne maiau negu nuo organo, pavyzdiui, akies jautrumo arba j veikianios viesos stiprumo, apvietimo trukms ir pan. Paduokime ketveri met vaikui knyg. Jis regi popieriuje kakokius enklus, taiau net per keliolika minui nesugebs iifruoti n dviej trij ios knygos raidi. Visai kas kita, kai vaikui jau keturiolika met. Jis mato ne iaip enklus, o raides, odius, frazes. Tas reginys sukelia vaizdinius, adina jausmus, norus. Net po keleri met jis prisimins, kas knygoje parayta (taigi atsimins ir gausyb raidi!). Vadinasi, dl patirties, mokymosi vidin, psichin regjimo organo sritis pasidar daug sudtingesn. Tas pat bdinga ir kit organ veiklai: prisiminkime muzikanto klaus, ilavjus aklojo lytjim, degustatoriaus skon. vairi moni suvokimo pobdis nevienodas. Ne taip paprasta palyginti ne tik atskir moni, bet ir to paties asmens pagavas, jeigu jos patirtos ne vienu laiku ir vairiose bsenose. J a u s m a i . ie psichiniai procesai atspindi asmenybs santyk su vienais ar kitais iorins bei vidins realybs reikiniais, veikla, parengia asmenyb vairiam suvokimo pobdiui, aktyvumui. Paprastai jausmai skirstomi malonius ir nemalonius. Kiekvienas esame ne kart patyr pasitenkinim ir nepasitenkinim, jaudinim ir slopinim, tamp ir atsipalaidavim. Kas pasakyta apibdinant

suvokim, dar labiau tinka jausmams. Jie labai stipriai ir vairiopai veikia visus psichinius procesus. Net palyginti tokie paprasti (emesnieji), neilgai trunkantys jausmai, kaip baim, pyktis, diaugsmas, gali labai paveikti suvokim, mstym, smon, vali odiu, visas sritis drauge arba kuri nors vien (priklausomai nuo jausm stiprumo, pastovumo, nuo aplinkybi, atsitiktini iorini veiksni). Emocijos, kurias iugd ir praturtino gyvenimo patirtis, aukljimas, saviaukla, bendravimas su monmis, tai auktesnieji jausmai: meil, dkingumas, kalt, gda. Jie veikia itin sudtingai, diferencijuotai. Pavyzdiui, gda sutramdo kai kuriuos norus, veiksmus, gali sukelti baim, pykt, veria susimstyti, skatina imtis saviauklos. Vieni jausmai trunka akimirk (igstis), kiti ilg laik (meil, neapykanta). Pirmj grupei priskirtini afektai ms protrkiai, labai stiprs, bet neilgai trunkantys. Afektas tai ta pati baim, pyktis, diaugsmas... Dl savo stiprumo ie jausmai gali gerokai trikdyti psichikos veikl: slopinti kitus jausmus, greitinti arba ltinti mstym, apriboti smon ir kt. Antrosios grups pavyzdiu gali bti nuotaika ilgiau ar trumpiau (kelias valandas, dienas) trunkantis jausmas, kuris nuteikia mus vienokiai ar kitokiai veiklai, adina atitinkam savijaut. Jausmai skatina vair psichin nusiteikim veiklai. Taiau neretai jie apsunkina psichin gyvenim, daro j pernelyg subjektyv, nutolus nuo iorins tikrovs ir kit moni jausm bei suvokimo. I n s t i n k t a i . ie procesai pasireikia kaip gimtas polinkis tam tikr veikl; jie pltojasi vis gyvenim. Daugelis yra girdj apie tokius instinktus, kaip painimo, sitvirtinimo, kovos, tvysts ir kt. Instinktai ilg laik skatina psichikos raid tam tikra kryptimi. Pavyzdiui, kad mogus galt gyventi normal psichin gyvenim, jis turi lavintis sistemingai. Taigi mogus nuo pirmj gyvenimo dien turi nuolat jausti nau poji alk, trauk, jis turi aktyviai iekoti vairovs, nauj ini (tuo metu gal jam net nereikaling), turi tkstanius kart klausti kodl?", kam?", kaip?" Rykiausias gyvo

smalsumo pavyzdys vaikai. Tokie gimti polinkiai, savaime suprantama, labai stipriai veikia suvokim, jausmus, atmint, vali. Neretai jie sukelia ir konfliktus, nes nesiderina su iorinio pasaulio mums keliamais reikalavimais, su laikinomis visuomenins aplinkos slygomis. mogus nejuiomis ima prieintis tam, kas ilgainiui, laiko perspektyvoje pasirodo es itin naudinga, ir pats sultina ar ikreipia savo pltot. Kita vertus, kai kas links pernelyg paklusti savo instinktams ir j slygojamiems potraukiams, poreikiams, paeisdamas teising santyk su tikrove, dabartimi, kolektyvo interesais, sins reikalavimais. A t m i n t i s . is procesas padeda ufiksuoti, isaugoti, atkurti ir atpainti ankstesnius suvokimus, jausmus, mintis, veiksmus. Atmintis ypa aikiai rodo, kaip glaudiai yra susij psichiniai procesai, koks daugialypis, sudtingas ms psichikoje iorinio pasaulio atspindys. Be atminties intervencijos sunku sivaizduoti bet kok psichin proces. Net 99 procentai kai kuri ms suvokim, veiksm, nor priklauso nuo to, kas laikoma atmintyje, ir tik truputis nuo iorini vyki. Kad taip yra, paaikja, palyginus, kaip elgiasi toje paioje situacijoje, dirbdamas vienod darb, patyrs specialistas ir naujokas. Akimirk sivaizduokime, jog ms atmintis staiga labai susilpnjo ar net inyko. Koks bt ms psichinis gyvenimas? Savo ruotu atmintis (ypa siminimas, atgaminimas, atpainimas) priklauso nuo kit proces: suvokimo, emocinio nusiteikimo, suinteresuotumo ir t. t. Atmintis saugo visokius, neretai prietaringus suvokimus, jausmus, potraukius, nuomones i vairi gyvenimo laikotarpi, kartais reikalingus dabartiniams pergyvenimams, o kartais ir visai j nebeatitinkanius. Mstymas. Tai aukiausia objektyvios realybs atspindjimo bei painimo forma, pasireikianti per apibendrinimus, logines operacijas. Pltojantis psichikai, giljant jos proces turiniui ir sudtingumui, btina susidaryti labiau apibendrinant tikrovs atspind, kad psichinis gyvenimas nesultt, nesustingt, nepasidaryt menkai produktyvus.

sivaizduokime, kas bt, jei, prisimindami bendr pastam, turtume kiekvien kart detaliai atkurti tiksl jo atvaizd, tai yra su visomis ypatybmis (gis, kno sandara, plauk spalva, akys, burna, balsas, elgsena ir kt.). Arba, perskait ios knygos puslapiuose odius suvokimas", jausmai", mstymas", kiekvienkart turtume prisiminti, kas apie ias svokas jau pasakyta. Kaip pasunkt ms psichin veikla! Todl suvokimas perauga vaizdin bendresn, ne taip apkibus smulkmenomis. Vaizdin gali atkurti vaizduot, tiesa, dar gana konkreti. Vaizdin pakeiia svoka, odis jau gerokai abstraktesnis signalas. Grup svok prireikus gali apibendrinti viena, dar platesn svoka. Taip mes galime orientuotis tarp daugybs reikini. Svokos ne tokios masyvios kaip suvokimai, vaizdiniai; jomis lengviau operuoti jas atgaminti, kartoti, lyginti, prieinti, pastebti tarp j skirtumus ir ry, panaudoti indukciniam ir dedukciniam protavimui. Tiesiog nemanoma suminti vis privalum, kuriuos duoda asmenybei mstymas. Mstym, kalb tiek atskira asmenyb, tiek moni bendrija gyja kaip praktins veiklos rezultat. Svokos atitinka realius daiktus. Logikos dsniai ms mstyme ir kalboje sigaljo todl, kad juos nuolat skiepijo gyvenimo praktika. Sakysime, mums prastos gretinimo asociacijos; tai reikia, jog tikrovje reals daiktai, reikiniai taip pat gana danai isidst greta. Taiau visa tai nereikia, kad mstymas savaime apsaugo nuo klaid. Jis gali atitrkti nuo tikrovs, gali tapti pernelyg abstraktus ten, kur reikia konkretumo, ir atvirkiai, konkretus ten, kur reikia abstraktumo. Mstymas gali bti labai neapibrtas, pavyzdiui, dl svok netikslumo, dl nejuiomis kylani, savaimini vaizdini. Kartais mstym paaboja jausmai, instinktai (svokos, kaip minta, yra lengvesns, paslankesns, todl jausmai lengviau pasiekia prot negu suvokim). Tikroji mstymo galia ir efektyvumas atsiskleidia tik tada, kai jis valdomas, tai yra prireikus gali bti konkretus ir abstraktus,

egocentrikas ir socialus, pasyvus, mgdiojantis ir savarankikas, praktinis ir teorinis. mogus tobulja, aikindamasis ir taisydamas mstymo trkumus ir klaidas. s i s m o n i n i m a s (smon). Ypa didel reikm ms psichikai, jos stipriosioms ir silpnosioms savybms turi sismoninimas (smon). Viena i svarbiausi ms psichikos ypatybi tai, kad ji sugeba reaguoti vairiausius iorinius poveikius, sutalpina ikart daug vidini proces. Ne maiau svarbi ir jos ypatyb susikoncentruoti ties kai kuriomis veiklos rimis. Aktyvesn veikla savaime sutelkia, susieja tam tikr visum suvokimus, jausmus, mintis, potraukius. Visi jie slygoja, pastiprina, paaikina vienas kit, sudaro vienov. Dl io reikinio mogus gali imtis ir tokios veiklos, kuri savo orbit traukia neaikius, nesismonintus procesus, padeda iaikinti tai, kas miglota, vos suvokiama. Taiau ir is psichinis procesas turi eli. Apsiribojimas, susiavjimas tik kai kuriomis veiklos rimis, sakysime, vien profesija, buities reikalais ar hobiu, paprastai ia kryptimi orientuoja ir dmes bei interesus. Tokiais atvejais galima suvokti, isiaikinti tik dal reikini; kur kas daugiau neaiki dalyk lieka u smons rib. Svarbiausi jo ateiiai iorinio ir vidinio pasaulio reikini mogus gali ir nepastebti arba ilg laik juos ignoruoti vien todl, kad jie tiesiogiai nesusij su jo veikla. Kitus procesus trukdo suvokti ilga j trukm, sudtingumas, nepakankamas prasminimas, iankstiniai sitikinimai ir pan. Kadangi mogus i prigimties links aikintis, tikslinti, sismoninti, jis pajgia aprpti tik nedidel realios tikrovs ir savo vidini pergyvenim dal. Tai gana dana neobjektyvaus sismoninimo, prietaravimo tarp to, kas suvokta ir nesuvokta, taip pat nepasitikjimo, tampos prieastis. A ". Bet kokiai psichinei veiklai reikalingas susitelkimas, vidiniai ryiai, pasireikiantys sismoninimo forma. Ilgalaikei veiklai, trunkaniai mnesius, metus ar vis gyvenim, taip pat btina svarbiausi psichini proces koncentracija. Juos sutelkia A" asmenybs centras. Per j atsiskleidia ms pairos, pagrindiniai

vaizdiniai apie save ir pasaul, susieti tam tikr sistem. Esmins ir, beje, domiausios A" ypatybs, apie kurias verta plaiau pakalbti, yra subjektyvumas, aktyvumas. Vis pirma A" esm prieprieinama esmei ne A", tai yra ioriniam pasauliui. Sis prieprieinimas egzistuoja vairiuose lygiuose. Lytdami daikt, patiriame vien pojt (pirtuose), paliet save du pojius (pirtuose ir kne). Tik prieprieinant A" reaguoja iorin pasaul. A" ikyla kaip prieingyb net kai kuriems savos asmenybs psichiniams procesams, kurie tiesiogiai susij su ioriniu pasauliu. Pavyzdiui, A" juntamas kaip kakas nekintama ms asmenybje; jis vienodas ir tuomet, kai mes penkiolikmeiai, ir kai perengiame 30, 45 ar 60 met slenkst, nors vairiais amiaus laikotarpiais daugelis esmini ms bruo bna skirtingi. Kartais A" juntamas kaip absoliuiai laisvas, turintis neribotas vidines ir iorines galimybes (nors mes ir inome, jog ms veiksmus slygoja daugyb iorini ir vidini prieasi). Kaip tik is subjektyvus" stabilumas, laisv leidia A" drsiau, rytingiau reiktis, atsiriboti nuo dabar svarbi, bet ateityje nereikming iorini bei vidini poveiki. A" intymiai susijs su visais psichiniais procesais, tad per mstym, vaizdinius veikia asmenyb. Silpni ioriniai ir vidiniai dirgikliai sustiprja, juos kartojant, palydint prisiminimais, jausmais; potraukius sustiprina galutinis sivaizduotas rezultatas ir pan. Stiprs ioriniai ir vidiniai dirgikliai silpnja, analizuojant j kilm, prieastis, sukeliant juos slopinanius jausmus. Galima sukurti tokias iorines slygas, kuriomis bus paprasta ivengti vienoki ar kitoki dirgikli, proces arba juos pakartoti. Kadangi A" yra subjektyvus, ikils kaip prieingyb ioriniam pasauliui, ir pastovus, tai gali nukreipti psichinius procesus nuo optimalaus atitikimo realybei. Kartais vardan sivaizduotos, tolimos naudos nepaisoma ir nevertinama reali, pasiekiama. Norint geriau suprasti A" ir silpnuosius jo bruous, pravartu painti tokius jo komponentus, kaip pasaulira, sin, valia.

P a s a u l i r a vaizdini sistema, pasaulio, asmenybs ir j tarpusavio ryio aikinimo bdas ir veiklos programa. Pasaulira savotikai primena schem, konspekt, pagal kuriuos galima susivokti pasaulyje ir paioje asmenybje, pasirinkti geriausi reikini ir j ryio aikinimo bd, tinkamiausi elgsenos variant. Pasaulira priklausoma nuo visuomens istorijos, kultros, nuo asmenybs charakterio. Skirtingai nuo savs sivaizdavimo, pasaulra daniau yra schematikesn, labiau suprastinta, imituojanti, perimta i kit moni. Kai pasaulira maiau tikrinama praktikai, pasitaiko nukrypim, apytikrumo, nereti prietaravimai tarp poirio j pasaul ir save. S i n savotikas kontrolierius, kuris tikrina, ar ms idealai atitinka tikrov (k ir kaip reikia daryti, kokiam bti). Jei ms A" pakankamai isivysts, tokia kontrol neivengiama. Skirtumas tarp A" ilgalaiki plan ir j realizavimo gali bti didiulis. Pastangos siekti tolim tiksl kartais susilpnja arba visai inyksta: juk veikimo pradi nuo pabaigos skiria gausyb sudting tarpini proces. Kartais veikla reikalauja itin gerai visk apgalvoti, kruopiai pasiruoti, mokti veikti klitis, bendrauti su aplinkiniais, sugebti kiek lukterti arba keisti planus ir pan. Tuo tarpu kit reikal nemanoma atidti. Todl, norint tsti pradt veikl, itikimai laikytis idealo, reikia papildomo stimulo. Kai realyb prasilenkia su idealu, pasaulira atitrksta arba ada atitrkti nuo tikrovs, sin spja priekaitais. Juntame gdos jausm, neramum, pablogja nuotaika. Sins menkumas gerokai susilpnina vis ms A". tai kodl priekaitas neturi sins" i tikrj labai kompromituoja mog. inoma, sin neapsaugo nuo klaid, jei A" yra pernelyg subjektyvus, jei pasaulira neteisinga ar esama ryki charakterio trkum. Neretai, atvirkiai, sin bna per daug reikli: skatina siekti tokios tobulybs, kokia esamomis slygomis yra nepasiekiama. Tada ji ne tik apsunkina mogaus gyvenim, bet ir pati atsiduria pavojuje: dtant idealams, lugdoma ir sin.

V a l i a sugebjimas ilg laik kryptingai veikti. Tai btiniausias A" komponentas. Jis kur kas sudtingesnis, negu dauguma mano. Valia tai ir gimtas aktyvumas bei atidumas, ir mokjimas pasirinkti; tai sprendimai bei j vykdymas, jausmai, norai ir gdiai. Tai veikianio A" visuma. Kokios pagrindins valios savybs? Vis pirma sugebjimas skirti kokiai nors veiklai nuolatines, diferencijuotas, tikslingas pastangas. Antra, kad valios procesai bt pakankamai efektyvs, jie turi trukti ilgiau negu jausmai, potraukiai, norai.. . Treia, nuo valios jgos ir laisvs priklauso sugebjimas atsispirti iuo metu stipriems, bet perspektyvoje ne itin svarbiems ioriniams bei vidiniams poveikiams. Valia tai veikimas pagal pamatuotus savo sitikinimus, planus, o ne, pavyzdiui, instinkt, draudim, baims, alkio, ligos takoje. Panaiai kaip grandins stiprumas priklauso nuo vienos silpnos grandies, valia neretai susilpnja irgi dl vieno i proces mstymo, nor, proi kalts. Kai visos grandys stiprios, ir valia tvirta. Dar syk prisimin asmenybs schem, pairkime, kokios psichins reakcijos vyksta, kai joje nurodyti procesai yra tarpusavyje susij. Tai pads susidaryti dinamik psichikos vaizd, nes kaip tik veikla labiausiai irykina paeidiamas psichikos vietas. K a r t o j i m a s . Daugelis psichini proces yra palyginti trumpi (pavyzdiui, baims jausmas, nerimastis, nuoskauda, sutrikimas). Norint geriau juos suvokti, analizuoti, pajusti ilgesn j veikim, btinas kartojimas. Tai pasiekiama, valingai arba nevalingai atkuriant atmintyje saugomus prisiminimus. Skatinant arba stabdant tok kartojim, galima gerokai paveikti psichinius procesus. Kaip vliau matysime, dl kartojimo daugelis psichini proces gali nejuiomis, bet labai stipriai veikti psichin gyvenim. K o n f l i k t a s tai psichini proces tarpusavio kova dl pirmenybs pasiekti smon, pasireikti veikloje, sveikauti su kitais procesais. vairialypis psichinis gyvenimas, realaus pasaulio dialektika danai sukelia reikin. Kai vidini konflikt ne itin daug, o j

trukm neilga, jie yra net naudingi, nes tonizuoja psichik, susilpnina nereikalingus ir sustiprina btinus psichinius procesus. Per ilgai utruk konfliktai vargina, trikdo psichik. Dl kartojimo, taip pat kit, toliau nurodyt reakcij paprastai vienoks ar kitoks psichinis procesas ima dominuoti. V e n g i m a s . Vengiant kai kuri prisiminim, jausm, mini, galima isivaduoti i daugelio nemalonum, konflikt, tampos. Neretai mons tokia lengvata susigundo. Taiau per danas vidinio (beje, kaip ir iorinio) gyvenimo sunkum vengimas, uuot juos nugaljus, yra neproduktyvus. Jei mogus, pasitelks mstym, vali, neimoksta nugalti sunkum, vengti tenka vis daniau ir vis kit psichini proces; pagaliau jie nebepaklsta ms A" ir patys tampa klitimi ms kelyje. Psichinis gyvenimas darosi neproduktyvus, nes jis tik laviruoja tarp vengiam proces. D e r i n i m a s dviej ar daugiau proces jungimas kompleks, pluot. Pavyzdiui, panaiai susij viena su kita keletas mini ar vaizdini, mintys su vaizdiniais, mintys su jausmais, potraukiai su vaizdiniais ir t. t. Veikdami drauge, jie gyja kur kas didesn gali, ilgiau ilaiko savo tak. J poveikis gali bti teigiamas ir neigiamas. Pirmuoju atveju jie padeda mogui sutelkti savo interesus, nugalti sunkumus, sprsti konfliktus, suadinti atitinkam nuotaik; antruoju silpnina psichinius procesus, maina aktyvum. tai kad ir plaiai inomas nepilnavertikumo kompleksas", kai mogus jauia nepasitikjim savimi, drovum, sivaizduoja ess silpnas, netobulas, nors i tikrj toks nra. Sis kompleksas daniau slegia inteligentikas, nepraktikas asmenybes. Prieingas derinys yra savo verts iptimo kompleksas, neretai bdingas ilepintiems vaikams, merginoms ir jaunoms moterims, kurios perdeda savo iors aves, taip pat kai kuri profesij atstovams, kurie prat prie jiems reikiamos pagarbos ir didesni privilegij. Daugelis derini yra trumpalaikiai, jie greitai suyra, uleisdami viet naujiems. Taiau pasitaiko ir ilgalaiki kompleks. P a k e i t i m a s . Kartais vienokie ar kitokie procesai, reakcijos

laikinai ar ilgam nusilpsta; tada juos i dalies gali atstoti kiti. Antai dl prastos atminties mogus priveriamas susiformuoti tokius bruous, kaip atkaklumas, stropumas, kruoptumas. Jei silpni jausmai, temptai dirba protas, jei silpna valia, siaknija usispyrimas. Pakeitimas retai bna tapatus, tobulas. Tai neretai apsunkina psichin gyvenim. Pavyzdiui, per didelis stropumas, usispyrimas ilgainiui skurdina psichik; ji darosi nejudri, nelanksti. S u p r a s t i n i m a s . Mstymui, smonei, A" ir kai kuriems kitiems procesams reikia didelio sugebjimo apibendrinti, abstrahuoti, suprastinti. mogui bdingas siekimas suvokti, suprasti, isiaikinti visk, su kuo jis susiduria gyvenime. Itin sudtingas iorinis ir vidinis gyvenimas, bendro ir specialaus humanitarinio iprusimo stoka ugdo tendencij daug k perdm suprastinti. Toks suprastinimas sukelia pakankamo iprusimo iliuzij, kartais net padeda daryti daugma teisingus sprendimus. Taigi prie vairi prastinim priprantame. Taiau ia slypi ir pavojus. Per danas paprastinimas apgaulingas. tai pora pavyzdi. emo paangumo mokykloje prieastis gana danai aikinama vien mokinio judrumu, drausmingumo stoka ar bloga atmintimi. Tuo tarpu vaikas daniausiai dar ir tingi, nerimtai iri j mokymsi, nes nesupranta jo naudos, prasms; jam gali trkti ir savo darbais usimusi tv dmesio, gali daryti tak blogi draugai ir t. t. Piktnaudiavimo alkoholiu tariamoji prieastis pasileidimas, pinig perteklius, blogas protis. Taiau prieastis gali bti ir kita nuobodus, skurdus dvasinis gyvenimas, nepasitenkinimas savimi, didesnis jautrumas, pagaliau liguistas biologinis potraukis alkoholiui ir nekritikas poiris i yd. Kartais suprastinti bandoma ne tik vertinimus, bet ir elges. mogus gali stengtis greiiau pasiekti tiksl, veikti pasiprieinim ne atkakliomis ilgalaikmis pastangomis, o triukmingumu, tyia darydamas atvirkiai ir pan.

U m i r i m a s . Psichikos aktyvumui palaikyti itin svarbu, kad smonje arba netoliese" bt tik svarbiausi procesai. Prieingu atveju jie trukdys vienas kitam. Todl pasirinktinai umirtama visa, kas nereikalinga. Si reakcija prieinga kartojimui ir artima vengimui. J, kaip ir ankstesnes, galima apibdinti tiek teigiamai, tiek neigiamai. Umirimo treniruots taip pat naudingos, kaip ir siminimo. Umirti padeda viei spdiai, aktyvi veikla, nauji jausmai ir pan. V a i z d u o t . Psichin gyvenim gana grietai reguliuoja saviti dsningumai. Pavyzdiui, mstymas paklsta logikai, nors kartu turi ir didel laisv: juk galime galvoti apie k tik norime, mstyti apie tai, kas atsitiko kitam mogui, ger mog traktuoti kaip blog. Taiau ios laisvs psichikai nepakanka: siterpia dar ir vaizduot. Tai tas atvejis, kai psichiniai procesai, atkurti ms smonje, isiveria i prastini rib. Mintys, atsipalaidavusios nuo varani apribojim, slysta per neimatuojamus atminties, prielaid, jausm klodus ir padeda mums savaip, netradicikai sprsti problem, rasti nauj poirio tak. Taiau vaizduot trukdo, tampa alinga, kai ji neturtina ms vidinio pasaulio, ne skatina, o atitraukia mus nuo tikrovs, silpnina ms jgas ir apskritai uima pernelyg daug vietos gyvenime. t a m p a . J neretai sukelia vidiniai konfliktai, stiprs, neprasti ioriniai dirgikliai. Paprastai tampa stimuliuoja daugel psichini proces, parengia psichik dideliam krviui. Taiau ilgalaik tampa sukelia pervargim, nerimast, galim nemalonum nuojaut. g d i a i . Kai kurias reakcijas bei procesus vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu mogus pasitelkia ypa danai. Ilgainiui jiems sukelti reikia vis maiau pastang jie tobulja, automatizuojasi, vyksta lengvai ir greitai. Pasiek auktesn tobulumo lyg, jie tarsi isprsta i smons kontrols ir virsta gdiais. Paprastas gdio pavyzdys yra skaitymas, raymas. I pradi, norint perskaityti ar parayti raid, od, reikia pastang. Vliau mogus ima rayti ir skaityti itisus puslapius, net nejusdamas, nepastebdamas, kaip jis tai daro. gdiais tampa ir kiti procesai, reakcijos, taip pat darbo

metodai. gdiai mogui padeda, bet gali j ir riboti, pernelyg automatizuodami psichin gyvenim, trukdydami jam tobulti, smoningai kurti. C h a r a k t e r i s . Dl nevienod gimt polinki, vystymosi slyg, o svarbiausia paios asmenybs veiklos susiklosto skirtingi psichiniai procesai, reakcijos, gdiai. Vieno mogaus labiau ilavjusi atmintis, kito mstymas, treio valia, ketvirto itin iugdyti jausmai. Vieno psichikoje vyrauja kartojimo reakcijos, kito suprastinimas, treio tampa, ketvirto vengimas, penkto vaizduot ir t. t. Greta pagrindini proces grupuojasi antraeiliai. Pavyzdiui, ilavintos, tvirtos valios mogus kartu gali bti ir energingas, pasitikintis savimi, links bendrauti, valdyti kitus mones, atkaklus, nesivarantis, ne itin vertinantis jausmus ir pan. Trumpiau tariant, susiklosto daugiau ar maiau pastovi savybi, psichini proces kompleksas charakteris. Geras charakteris turi vairi verting savybi, kurios skatina efektyvi asmenybs veikl. Stiprus, tvirtas charakteris veikloje, gyvenime maai kinta, tuo tarpu velnus keiiasi lengvai. Pastarasis neretai gyvenim apsunkina, ypa susidrus su klitimis, taiau jis lengviau pakelia pasikeitimus, prisitaiko prie nauj slyg. Tvirtas charakteris tarsi skydas atremia visus sunkumus, bet gali tapti ir arvais, kurie varo aktyvum, kausto krybingum. Tyrinjant silpnybi itakas, nesunku sitikinti, jog kiekvienas psichinis procesas skyrium arba j sveika tam tikromis slygomis gali tapti pagrindine silpnybs prieastimi. T pat galima pasakyti ir apskritai apie vis psichik. Todl pravartu apibdinti psichikos kaip visumos svarbiausias ypatybes. S u d t i n g u m a s . Psichika, kaip jau inome, apima daugyb proces ir reakcij. Visos jos skirtingai dalyvauja tikrovs atspindjimo procese pradedant suvokimu ir baigiant asmenybs

poveikiu ioriniam pasauliui. Neretai, net ir inant suvokimo pobd, nemanoma numatyti, kaip reaguos psichika, tokia sudtinga i sistema. Psichikos v i e n o v . Pavelkime, pavyzdiui, atminties santykius su jausmais, mstymu, sismoninimu, ms A". ie procesai glaudiai susij, todl net palyginti nereikmingo vykio prisiminimas gali paveikti vis psichik. Tuo tarpu labai svarbaus vykio poveikis, atvirkiai, gali bti nedidelis mat j kompensuoja kiti procesai. A k t y v i v e i k l a . Objektai, kuriuos atspindi psichika, gali bti neaktyvs, taiau net paprasiausias j suvokimas yra aktyvus procesas. Prisimenant psichikos sudtingum ir vienov, nesunku suprasti, kaip greitai, operatyviai btina sintetinti visus kiekvienos sudtingesns veiklos procesus. Suaktyvjs vienas psichikos padalinys ijudina visas jos sritis. Pavyzdiui, moralinis konfliktas gali suaktyvinti jausmus ir prot, atmint ir sismoninim. Noras surasti minioje pastam suaktyvina ms suvokim, jausmus, mediotojo instinkt", atmint... L a i s v . Kad susidorot su sudtingais artimesniais ir tolimesniais udaviniais, mogus turi nepasiduoti akimirkos reikalavimams, spariai besikeiianios aplinkos laikinam poveikiui, vien savo jausmams ar instinktams. Asmenyb tolydio vystydamasi sugeba vis geriau prieintis laikiniems poveikiams, vis tinkamiau panaudoja savo laisvs galimybes. Asmenyb tuo laisvesn, kuo geriau sugeba save reguliuoti silpninti ar stiprinti suvokim, jausmus, instinktus, atmint, savo A", veikti iorin pasaul. i pastang rezultatas gytas pastovumas. V y s t y m a s i s . Instinktai, kintantys mogui brstant, vis sudtingesns socialins aplinkos poveikis, aktyvi veikla, laisv skatina nuolatin asmenybs pltot. Kuo kiekviena asmenyb n e p a k a r t o j a m a , unikali, ypatinga, iek tiek suinojome, kalbdami apie charakter. Vis mint savybi kompleksas bdingas vientisai asmenybei. Jei

psichikai trksta vienovs, kyla prietaravim ir konflikt, pavyzdiui, tarp jausm ir proto, smoning ir nesmoning proces. Nepakankamas aktyvumas trikdo proces tarpusavio sveik. Stokojant laisvs, nemanoma atsispirti neigiamai iorinei takai, savo potraukiams, jausmams. mogus, nesugebantis savs reguliuoti, darosi nepastovus. Antra vertus, ir iugdytos tvirtos savybs kartais neapsaugo nuo silpnybi. Psichikos reakcija net j nereikmingus vykius, reikinius yra sudtinga, todl ji iek tiek vluoja; psichikai sunku susikoncentruoti ties svarbiausiais dalykais, ji pervargsta. Tai i dalies pasakytina ir apie per didel psichikos aktyvum: jis skatina neproduktyv veiklum, smulkmenikum, bergdi galvojim. Laisv kartais irgi sudaro sunkum: bna nelengva tvirtai k nusprsti, ikyla vairi abejoni; pagaliau ja galima piktnaudiauti. Tobulinant psichik, nuolat save reguliuojant, irgi galima pernelyg pasinerti j savo vidin pasaulj ir todl atitrukti nuo tikrovs. Kiekvienos asmenybs unikalumas, kuris savaime yra vertyb ir kit moni domjimosi objektas, neretai trukdo suprasti save ir kitus, bendrauti su monmis.

Silpnybs abcl
Pirmiausia trumpai apvelgsime palyginti paprastas silpnybes. J paprastumas, inoma, yra slyginis. Kiekviena silpnyb daugiau ar maiau apsunkina psichin veikl, sukelia gana sudting psichikos prisitaikymo reakcij. Dl to silpnyb kaskart didja, darosi sudtingesn; kartais ji gali virsti psichiniu liguistumu. Paprasti veiklos sutrikimai, suvokimo, jausm, mstymo, atminties ir kit proces nukrypimas nuo normali rib pasitaiko ymiai daniau negu atrodo. i sutrikim kiekvienas mogus patiria gana daug, tik paprastai kiti j tiesiog nepastebi. Danesns prieastys pervargimas, intensyvi, pernelyg didel tampa, sultintas vystymasis, nepatenkinti poreikiai, konfliktai su artimais monmis, iprusimo stoka. Proporcingai retesns yra nepsichins sutrikim prieastys: kraujagysli, vidaus organ ligos, apsinuodijimai. Sutrikim esama daug ir vairi, todl ia bus kalbama tik apie daniausius, itin trukdanius pasireikti psichinms galioms. I pradi panagrinsime jutimo organ sutrikimus, kurie priskiriami tam tikrai i l i u z i j riai. Pasidomj nesunkiai pastebsime, jog ms jutimo organai neretai mus apgauna. Ypa danai apsigauname dl savotik iliuzij ikreiptai suvokto vaizdo. Taip atsitinka anaiptol ne dl kokios nors psichins ligos. Pavyzdiui, vl vakar vairs daiktai ant kelio, krmai, mediai atrodo vaiduokliki; sutemus jautriam mogui atrodo, jog kambaryje yra kas svetimas, pasislps spintoje, po lova, u dur ar po langu. Vaikai (ir ne tik vaikai), gr namo vlai vakare arba nakt, skubiai udaro duris, kad kas nors" j nesuiupt... Panaias iliuzijas nesunku nuvainikuoti". Galima pavelgti po lova, spint. Neramumas praeina ir savaime, nes kambaryje niekas nepasirodo, i palovio niekas neilenda. Tiesa, nusikratyti toki iliuzij sunkiau. Dar sunkiau paiam suprasti, jog tai tra iliuzijos, ir i j

isivaduoti tada, kai prie j prisilieja koks kitas sutrikimas. ...Jaunuoliui atrodo, kad visi j kreipia ypating dmes, velgia pabrtinai atlaidiai, su paaipa. Jis tiesiog neino, kur kreipti akis, k daryti su rankomis, odiu, yra sutriks. Moteris, kuri neseniai pergyveno skaud vyk, yra sitikinusi,'jog visi j smerkia. mogui, kuris jauia nepasitenkinim savimi, atrodo, kad ir kiti juo nepatenkinti, nuolat tik ir kalba apie jo neskm, net seka j. Visa tai patikrinti sudtinga. Paprastai mogus tiesiog nesiryta apie tai klausti aplinkini moni. Kartais net ir tarimas nekyla, tik jausmai tarsi pasako, kad kas negerai. Iliuzijos susidaro tada, kai paveikiama svarbiausia, centrin suvokimo organo dalis arba atmintis, norai. Iliuzijos papildo jutimin daikto vaizd, ir ie nauji atspalviai gali visai ikreipti pradin, neapdorot, schematik suvokim. Sakysime, danai suklystame atpaindami mog, laukdami gatvje pastamo. Atmintyje ilaikyt gana ryk jo vaizd papildo jausmai, kuriuos tas pastamasis paprastai mums suadina. Vos gatvs gale inyra panaaus gio mogus, ms vaizduot tuojau suteikia jam likusius pastamojo bruous. Tik i arti sitikiname, jog tai ne ms laukiamas mogus. Iliuzij padariniai ne visada neigiami ir nemalons. Vis dlto atsimintina, kad jos suteikia tik subjektyv palengvjim, o iaip jau orientuoja mog klaidingai. Todl jis turi sugebti prireikus nusikratyti iliuzij. Tai padaryti galima vairiais ir paprastesniais, ir sudtingais bdais. Vienas jaunas pacientas tai kaip band atsikratyti iliuzij. Pradjs tarinti, jog jam vaidenasi, pasiimdavo kartu valgyb" ger savo draug, kuris buvo ltas, santrus, neprarandantis pusiausvyros, skeptikai nusiteiks. Nordamas pasitikrinti, pavyzdiui, klausdavo draug: Ar tau neatrodo, kad anas mognas i tavs aiposi?" Jeigu draugas neatsakydavo: Ne, jis aiposi i tavs" ar nutyldavo, jaunuolis imdavo jaustis visai laisvai.

H a 1 i u c i n a c i j o s tai suvokimas daikt, reikini, gars, kuri nei ioriniame pasaulyje, nei mumyse nra. Iliuzijos suvokim ikreipia, o haliucinacij atveju susiduriame su tokiu suvokimu, kurio ivis nra. Haliucinacij galime palyginti su sapnu. Taiau tai sapnas, kur mogus mato nemiegodamas; be to, jis rykesnis ir aikesnis negu tikrasis. Tai atminties reginiai, kurie kyla nedalyvaujant ms A" ir yra itin ryks bei paslanks. siskverb smon, jie veikia mus neigiamai. Haliucinacijas tarpais mato ir sveiki mons, pavyzdiui, umigdami, dar neumerk aki arba ilgai gyven vienii. Toks mogus daniausiai vertina jas kritikai. Jis supranta, kad mato tai, ko nra, girdi ne tikr moni, o fantazijos pagimdytus balsus. Taiau paprastai haliucinacijos rodo esant psichin sutrikim. J turinys irykina tai, kas ilgai gldjo slapty. Todl i bsena atveria mogui akis ir pasako, ko jis apie save neinojo. tai alkoholikas, kuris teigia ess ne toks kaip kiti ir geris vien dl to, kad negals pakelti ito beprasmiko gyvenimo", vien grai dien pradeda girdti balsus, kurie jam tvirtina, kad jis menkysta, uvs mogus, neturintis teiss gyventi iame pasaulyje, daug blogesnis u kitus. Pasirodo, irdies gilumoje jis jau seniai pats apie save taip galvojo. Kartais ligoniai net dalyvauja savotikuose dialoguose su j girdimais balsais ir nemaa suino apie save. Tiesa, tokius specifinius reikinius ia gilintis neverta. Kur kas svarbiau, susipainus su haliucinacijomis, suprasti, jog ms psichika yra gana autonomika. Daug danesnis ir mums praktikai svarbesnis yra m s t y m o s u t r i k i m a s . Mstymas labai subtilus procesas. Mintys siejasi viena su kita, viena mintis sukelia kit. Mintims daro tak suvokimas, jausmai, atmintis. Todl mstymas nesunkiai ikraipomas. I pradi tik truput klumpanti, kiek ikreipta mintis savaime arba veikiant jausmams, norams pamau virsta dideliu sutrikimu. I jo pobdio neretai galima sprsti, kas vyksta psichikoje. Aptarsime kelet danesni mstymo sutrikimo atvej.

P a g r e i t i n t a s m s t y m a s , kaip ir jo prieingyb, yra palyginti paprastas sutrikimas. Si mstymo yda irykja tada, kai mogus skuba, nori kuo greiiau k nusprsti arba yra susijaudins, pakiliai nusiteiks, iek tiek apsvaigs po igertos taurels. Tada mintys bga, greitai keisdamos viena kit, sprsti bna lengva, viskas klostosi savaime", be joki pastang. Taiau toks mstymas stumteli tik klaidas. Mat tokias mintis daniau sieja tik iorinis, o ne esminis bendrumas; mstoma inertikai, i anksto nubrta kryptimi. Pavyzdiui, taip atsitinka, kai, pirmai progai pasitaikius, sigyjame seniai iekom daikt. I pradi jis atrodo labai geras, nepriekaitingai padarytas ir mums tikrai reikalingas. Taiau vliau, rad visoki trkum, imame abejoti, ar i viso vertjo jo iekoti ir j pirkti. S u l t i n t a s m s t y m a s bdingas sunkioms situacijoms, kai reikia surasti kankinant, sudting sprendim, kai slegia bloga nuotaika arba, sakysime, juntamas pagiri svaigulys. Tuomet mintys teka ltai, klaidioja, klimpsta, stringa tarp smulkmen, detali. Nuo vienos minties sunku pereiti prie kitos. Tokios mintys pinasi kaip girto mogaus lieuvis, todl k nors aikiai nusprsti sunku arba i viso nemanoma. Daugiau ar maiau panaus yra p e r n e l y g p a m a t u o t a s m s t y m a s . Jis pats gali bti ir nesultjs, bet sprendiama labai delsiant, negreitai. Stengiamasi pasverti visus turimus duomenis, inagrinti ir dar kart patikrinti visus tiek svarbius, tiek ir antraeilius variantus. Taip mstant praeina nemaa laiko, per kur atsiranda nauj duomen, todl k nors galutinai nusprsti bna sunku. Taip mogus nieko nebenusprendia arba sustoja ties pavirutiniku sprendimu. Kartais ms mstym dl vienoki ar kitoki prieasi per daug veikia jausmai, ikreipiantys j taip, kad ir iuo atveju galima kalbti apie aik sutrikim. Tai e m o c i n i s m s t y m a s . Sakysime, artimo, brangaus mogaus, savo vaiko poelgiuose matome tik gerus motyvus ir nekreipiame dmesio blogsias puses. Atvirkiai, mums

nemalonus, nemgstamas mogus atrodo neturs nieko gero nei kilni mini, nei verting bdo savybi. Danas mstymo sutrikimas yra p e r v e r t i n i m o i d j o s . Tai atvejai, kai mintys, skatinamos jausm, daro per didel tak psichinei veiklai. mogus mano, kad yra nepakankamai vertinamas, persekiojamas, j kamuoja mintys apie savo nepilnavertikum, gresiant pavoj ir pan. iose mintyse paprastai gldi ir tiesos grdas. Taiau kai Jos mus persekioja kiek ilgesn laik, sutrinka ms gebjimas objektyviai sprsti, palyja santykiai su aplinkiniais monmis. Visikai nepagrstos yra a b s u r d i k o s i d j o s apgaulingi, neteisingi sitikinimai. Tokios mintys kyla dl daugelio prieasi. Kai kurios i j sudtingos pavyzdiui, vairus vertinimo aikinimas, klaidingi sprendimai, susilpnjusi atmintis, noras pabgti nuo tikrovs ir kt. Absurdikos idjos bna vairi pakop: vienos tik daugiau ar maiau atitrkusios nuo tikrovs, kitas bent kiek galima koreguoti, o trei pakeisti visai nemanoma. Pavyzdiui, vienas gabus mogus, sumanus ir kvalifikuotas darbininkas, laik save talentingiausiu darbuotoju monje odiu, atsidr pervertinimo idjos nelaisvje. Ilgainiui jis m tvirtinti, kad galt vadovauti cechui, monei, netgi visai pramons akai. Taigi savo gabum pabrimas pamau irutuliojo idj, neturini realaus pagrindo. domu, kad kuo labiau i absurdika idja stiprjo, tuo blogiau klostsi jo asmeninis gyvenimas: i pradi su juo susipyko tvai, paskui j paliko mona ... k y r i o s (danai pasikartojanios) m i n t y s . Vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu jos trikdo daugel. Paprastai taip atsitinka tada, kai asmenyb dl koki nors prieasi ima silpnti, kai gali sumenkti ms A" ir jo sugebjimas valdyti. Tada mintys nebeklauso mogaus A". mogus skundiasi: Ne a valdau savo mintis, jos mane valdo!" Mintys cirkuliuoja smons plotmje, nepaisydamos ms nor. Galva pilna nereikaling, daniausiai nemaloni mini. Jau pats faktas, kad jos neklusnios, kelia mogui

nerim (O gal ia poymis, kad a jau einu i proto?"), nor tikrinti (Ar jau iprotjau, ar dar ne?"). Be to, ima persekioti kitos, giminingos mintys ir bgtavimai: Kas bus, jei staiga pradsiu nenormaliai elgtis rkti, mutis?!" arba O jei staiga aus galv mintis nusiudyti?!" I pirmo vilgsnio tokia bsena atrodo baisi, kankinanti. I tikrj bgtauti neverta. Tai nesunkus, be rimt pasekmi sutrikimas, nors veikti j nra paprasta. kyri mini baisias temas" galima paaikinti mirties ir iprotjimo baime. Ta baim svarbiausia ms apsaugin reakcija pavoj; ji pasireikia kiekvienu metu, kai nusilpusi psichik apninka ios dvi kyrios mintys. Beje, tuos, kas patyr panai baim ar kyrias mintis, galima nuraminti: mons, bijantys iprotjimo, ketinimo nusiudyti, mgina tai daryti ymiai reiau u kitus. Jie apskritai reiau suserga psichinmis ligomis. Ryki baim rodo, kad gynybin psichikos reakcija yra itin stipri. Tie, kas i ties bando nusiudyti, ios baims n nejauia: j apsaugos mechanizmai yra labai susilpnj. Kartais kyrios idjos gali vaidinti ir teigiam vaidmen, nes padeda psichikai atitrkti nuo dar sunkesni problem, suteikia mogui, neatlikusiam nemaloni uduoi, galimyb isiteisinti, sumaina tamp, nuramina. Sakysime, nuolatins mintys apie darb gelbsti jaun ininieri nuo dar nemalonesni apmstym ir pergyvenim dl nepasisekusio eimos gyvenimo. kyrios mintys apie smulkmenas apsaugo aspirant nuo pervargimo ir isekimo, kai jis intensyviai dirba, sprsdamas savo disertacijos problemas. inoma, tokie apsaugos bdai nra pageidautini, jie negali atstoti natrali metod svarbi uduoi vykdymo, tikslo siekimo. Ivengti mint mstymo sutrikim lengviau, kai inomos juos sukelianios prieastys. Paalinus prieastis, inyksta ir sutrikimai. ia padeda ir specials psichologiniai bei psichoterapiniai bdai.

Emocinio gyvenimo s u t r i k i m u s mogus pastebi greiiau, nes jie atrodo svaresni, sunkesni, be to, labiau juntami negu mstymo sutrikimai. Apie jausm sutrikimus, kaip sudtingesn reikin, bus kalbama kitame skyriuje. Cia usiminsime tik apie nuotaik bendr jausm ton. Nuotaikos pakilimas bna nevienodo laipsnio. Nuotaika, pagerjusi labiau negu prasta, vadinama e u f o r i j a , o itin pakili e k s t a z e . Pirmoji yra danesn. Pakiliai nusiteiks mogus jautresnis griui, jo mintys teka greitai, laisvai, viskas jam. atrodo viesu, ryku, ventika, jis darosi aktyvesnis. Neigiami, slegiantys dalykai jo tarsi negali pasiekti. Ekstaz i bsen dar labiau sustiprina. Ji atgaivina ms smonje visa, kas patirta geriausia, vaizdinius, mintis, jausmus. Net vaizduots sukurti dalykai tada atrodo reals. Ekstaz leidia itin giliai pajusti vairius pomgius ir teigiamus pergyvenimus. Toki pakili nuotaik daniausiai suadina painimo, mstymo, jausm, veiklos srityse pasiekta paanga, rykesni laimjimai (tiesa, j gali sukelti ir kai kurie narkotikai). Tokia nuotaika stimuliuoja mog: skatina veikti, ada nauj diaugsm, padeda umirti nemalonius vykius ir negalvoti apie lidn perspektyv. Ekstaz iek tiek padeda ir save painti. Ne veltui visais laikais vairios filosofins ir religins bendrijos mgino surasti bd, kurie padt pasiekti ekstaz. Ne toks pastebimas neigiamas ios bsenos vaidmuo. Ji atitveria mus nuo iorinio pasaulio to pilnakraujo gyvenimo altinio, usklendia daugel asmenybs vidaus bruo; todl suvokimas tampa vienpusikas, mstymas lktas. Pernelyg danai jausti toki bsen nra gera net jei apima lengvas diugesys, kaip, pavyzdiui, truput apgirtus nuo alkoholio (io pakilaus apsvaigimo neigiamas psichinis poveikis asmenybei irykja anksiau negu biologinis alkoholio poveikis). Euforija, ekstaz ypa alingos tiems monms, kurie ir iaip jau yra jas link. Nuotaikai kritus emiau normalios ribos, mog apima vairaus intensyvumo depresija. Trumpai aptarsime tik bendrj

d e p r e s i j . Tai ne vien daugiau ar maiau pablogjusi nuotaika, bet ir pernelyg didelis jautrumas blogiui, sultjusi psichin veikla (ypa mstymas), sumajs jausm guvumas. Labai stipriai veikia aplinkos nemalonumai. Be to, atmintyje ikyla ir praeities nemalonumai. Geri spdiai nepajgia siskverbti iki ms smons, jausm. Danai mus apima ir ilgai nepalieka lidnos mintys, jausmai, splions. Depresij sukelia tie patys veiksniai, kaip ir blog nuotaik. Taiau daniausiai su ja susiduriama tada, kai tie veiksniai ryks, ilgiau trunkantys, pavyzdiui, neskms moksle, darbe, nuolatinis eminimas, kalts jausmas, pervargimas. Depresin bsen palaiko susidariusi savotika inercija arba alutins prieastys. Pavyzdiui, depresija sukelia nirias mintis, o ios savo ruotu stiprina blog nuotaik, adina lidnus jausmus, kurie vl palaiko depresij... Depresija veikia mog neigiamai, nes jos metu sumaja psichikos galimybs, aktyvumas, susilpnja daugelis jos savybi. Didel, itin ryki depresija kartais gali bti net pavojinga mogaus gyvybei (polinkis saviudyb). Taiau neilgai trunkanti ir negili depresija apsaugo psichik nuo per didels tampos, isekimo. Depresijos apimtas mogus usidaro savyje, vengia bti aktyvus. Sultjusi veikla duoda galimyb pailsti. Depresija neretai mus tarsi atnaujina, leidia giliau pavelgti save. Tai labai svarbu. mons dl vairi prieasi retai link atidiai tyrinti savo vidin pasaul. O jame galima rasti ne vien jgos altin. Ne veltui kartais sakoma, kad linksmuolis yra pavirutinikas ir banalus, o keniantis mogus gilus. Panai depresij bsena a p a t i j a . Nuo depresijos ji skiriasi tuo, kad iuo atveju tolygiai susilpnja ir neigiami, ir teigiami jausmai. Nra ir slogi, kankinani pergyvenim. Paprastai susilpnja potraukiai, mstymo veikla. Tiesiog nesinori k nors daryti. Depresija padidina jautrum neigiamiems pergyvenimams, tuo tarpu apatija nejautri blogybms. Apatija, nors palyginti retai, gali bti chronika. Tokiais atvejais apie mog sakome, kad jis apatikas. domu, jog kartais tokius mones irima net su tam tikru pavydu, kad jie es

rams, niekad neprarand pusiausvyros. Apatijai inykti paprastai padeda geras poilsis, nauji, stimuliuojantys spdiai. Pagaliau dar vienas sutrikimas, apie kur taip pat svarbu inoti, tai jausm dvilypumas (dvejopumas), arba a m b i v a l e n t i k u m a s . is reikinys bdingas ir normaliai ms psichikos veiklai, tik tada jis nekrinta akis. Jausmai, kaip ir daugelis kit psichikos element, visada turi savo atsvar, el. Mes sugebame mylti ir neapksti, avtis ir bjaurtis, gerbti ir niekinti, didiuotis ir emintis. Kuo mogus talpesnis vieniems jausmams, tuo stipresni antrieji tokia yra jausm dialektika. Paprastai vienas sivyravs jausmas istumia kit, kuris lieka tarsi elyje. Taiau bna atvej, kai prieing poli jausmai veikia mus tuo pat metu, net ir vienodai stipriai. Daniausi atvejai tai meil lydinti neapykanta tam paiam asmeniui, uuojauta ir slaptas piktdiugavimas, lidesys ir juokas (pavyzdiui, susirinkime, kur rimt, susikaupim staiga nutraukia isprds kvailas juokas), pyktis ir baim. Egzistuodami kartu ir ilgai mus veikdami, tokie jausmai kelia nerim. mogus ima manyti, kad jo psichika sutriko, bijosi iprotti ir pan. Taiau baimintis nereikt, nes toki dvilypi jausm protrkiu galima net pasinaudoti, ypa paiam norint pakeisti savo jausmus ir santykius su kai kuriais monmis. Juk ne veltui sakoma, kad pikiausiu prieu gali tapti tik geriausias draugas. Ivengti jausm dvilypumo padeda kryptinga, planinga treniruot tuo metu mums svarbesnio jausmo ugdymas. Tokia jausm gimnastika ypa skminga, kai j pastiprina atsakomoji kito mogaus reakcija. Kaip minta, danesni ir plaiau inomi yra kai kurie a t m i n t i e s v e i k l o s s u t r i k i m a i . Kitsyk sunku suprasti, kodl staiga griebiams nepiktybinio" melo arba danai apsirinkame, klystame. Taip atsitinka dl a t m i n t i e s a p g a u l s , arba f a l s i f i k u o t o s a t m i n t i e s . Ms jausmai, nuotaikos daro tak ne tik umirimui, bet ir atgaminimui. Todl neretai i atminties aruod iplaukia tik tai, kas atitinka to meto

nuotaik, jausmus. Btent dl ios prieasties vienus mones prisimename tik gerai, o kitus blogai; ilgainiui vienus galime imti net eminti, o kitus idealizuoti. Daugelis savo jaunyst prisimena tik ger, viesi. Atsitinka ir taip, kad kurie ne kurie faktai, net gyvenimo laikotarpiai visai ikrinta" i mogaus atminties. Taiau psichika nemgsta tutumos, pats gyvenimas reikalauja i ms paaikinti vykius. Tada atmintis bando juos atgaivinti, atkurti poelgi motyvus. i regimyb (ypa kai atmintis silpna) lengvai pasiduoda jausm bei nor takai, ir mogus tarsi prisimena, ko i tikrj niekada nebuvo. Ilgainiui imama tikti, jog tokie prisiminimai" reals. Antai mogus norjo papasakoti biiul dominani naujien, bet netiktai j pamiro. Po met kit jis prisimena nor, tik dar sustiprjus: jam atrodo, kad ne tik ketins, bet ir pasaks t ini. Kaip jis nustemba, igirds, jog biiulis visai to neprisimena. Atsitinka, kad prisimint vyk atmintis susieja su visai kitu asmeniu. Nuo panai klaiding prisiminim, jei jie dar neryks, galima paiam apsisaugoti. Pakanka palyginti tam tikro laiko (dienos, savaits) prisiminimus, kurie kildavo apmus vairiems jausmams bei nuotaikoms. Patikimiausias bdas palyginti savo ir kito mogaus prisiminimus. Klaidingi prisiminimai kartais, kad ir retai, darosi sistemingi, todl labai aloja asmenyb ar kenkia jos veiklai. Tokiais atvejais btina specialisto pagalba. ymiai danesni, negu prasta manyti, yra s m o n s s u t r i k i m a i . Smon yra slygojama daugelio veiksni, todl, sutrikus, pavyzdiui, dmesiui ar atminiai, mstymui, jausmams, ji neivengiamai nukenia. Daniausiai ji susiaurja, tai yra stengia aprpti vis maesn turin. ja patenka tik kai kurie svarbesni reikiniai, o j nepakanka teisingai orientacijai bei elgesiui. Danesnis nedidelio susiaurjimo atvejis smons aptemimas; tada mogus orientuojasi ne taip, kaip aiki dien, o tarsi prieblandoje. Sumaja mini, sunku pastebti smulkias detales, mogus bna isiblaks, praranda orientacij. Vyrauja stiprs, bet paprasti jausmai, daniausiai

baim, pyktis. Toki sutrikim pasitaiko emocinio susijaudinimo metu, esant prislgtai nuotaikai, uklupus dideliam skausmui. Smons sutrikimai ne visais atvejais alingi. Kartais jie padeda asmenybei atitrkti nuo smulkmen, sustiprti instinktyviai veiklai, kuri itin svarbi pavojaus arba susijaudinimo akimirk. Ryks smons sutrikimai danai apsaugo nuo itin stipri dirgikli, neleidia galvoti tik apie padties sunkum, gelbsti nuo nevilties, baims. Taiau nepamirkime, jog kur kas daniau smons sutrikimai neleidia tikslingai veikti; mogus jauiasi pasimets, bejgis. Paprastai vliau jis blogai prisimena, k veik susiaurjus smonei. Geriausias bdas grinti smon pirmykt bsen paalinti neigiamus veiksnius, kurie adina per stiprias emocijas, vl atsidurti prastoje, ramioje aplinkoje, pabandyti remtis" normalia artimo mogaus smone. Dvasinis sukrtimas, per didel tampa, taip pat pereinamajam amiui bdingos neurozs danai sukelia toki bsen, kad mogus ilgesn ar trumpesn laik jauiasi tarsi prarads save. Tai d e p e r s o n a l i z a c i j o s jausmas. mogui atrodo, kad jis lyg nebe tas, kaip anksiau, nors ir nesijauia ess kuo nors kitu. Be to, savijauta tokia, tarytum mintys ir veiksmai bt pasidar mechaniki, automatiki, jausmai nuslop. Aplinkinis pasaulis atrodo lyg nutols. Tokia bsena ne kas kita, kaip apsaugin, slopinamoji reakcija, kada i dalies isijungia vienos ar kitos psichikos sritys. Tai bdas ivengti sunkios situacijos, prisitaikyti. Pasikeitusi asmenyb tarytum atsitveria siena nuo iorinio pasaulio ir nuo savo vidini reikalavim. Nusikraius kai kuri individuali savybi, mogui lengviau prisitaikyti prie kit, nesunku elgtis kaip visi", suprasti vidutin mog". Taiau jei nuasmeninimas pernelyg rykus ar ilgai trunkantis, tokia bsena darosi pavojinga, trikdo asmenybs veikl. Dar vienas mintinas sutrikimas tai p a d i d j s ms psichinio gyvenimo a k t y v u m a s . Jis ne toks danas, kaip s u m a j s a k t y v u m a s . Daniausiai padidjs aktyvumas laikomas teigiamu bruou, nors i tikrj tai irgi yra trkumas,

asmenybs silpnumo poymis. Padidjus aktyvumui, mogui labiausiai rpi pati veikla, o ne jos tikslas. Todl veiklos rezultatas danai nukenia. Be to, tas tikslas gali nuolat keistis. Per daug aktyvi veikla neleidia kiek ilgiau pagalvoti, rpestingiau planuoti, prireikus palaukti patogesnio momento, todl ji nra produktyvi. Aktyvumas gali bti padidjs ir dl gimt savybi. Pavyzdiui, yra toki moni, kurie tiesiog negali nustygti vietoje. Neretai mogaus aktyvumas staiga padidja po ilgalaikio poilsio ar priverstinio dykinjimo, kartais dl mai siplieskusi stipri jausm, garbtrokos, pykio, baims, nerimo, pagaliau dl neurozi. inoma, kaip ir kitais atvejais, padidjs aktyvumas ne visada neigiamas bruoas. Jis gali daryti psichikai ir teigiam tak: aktyviai veikdamas, mogus isikrauna, nuslopina nerim, nepagrst sins grauim; pasitenkindamas palyginti nedideliais laimjimais, jis jauiasi turs daugiau sugebjim.

mogaus silpnybi elementorius

iame skyriuje pakalbsime apie sudtingesnes silpnybi ris, kurios susideda i anksiau mintj kaip odiai i raidi. Susipainsime su reikiniais, kurie yra pagrindini silpnybi altinis. Bandysime isiaikinti ar bent nurodyti, kaip galima vienoki ir kitoki silpnyb veikti. Pradkime nuo tokio gan,a sudtingo silpnybs reikinio, kaip r i b o t a s i n t e l e k t a s pradedant lengvabdikumu ir baigiant didesne ar maesne kvailybe. Dl savo paplitimo tai turbt plaiausiai inoma, bet menkai itirta silpnyb. Kadangi mogika kvailyb" gaji ir populiari, danai mons j net dmesio nekreipia, nepastebi jos kituose, o juo labiau savyje. Toks ignoravimas tik kenkia, nes kvailumo neigiami padariniai ne maja, o didja. Paprastai kreipiamas dmesys tik kratutines kvailybs apraikas, kai mogus itin skiriasi nuo aplinkini. Nedaugelis, pavyzdiui, ino, kad danas normalus individas iki dvideimties met yra intelektualiai nebrandus ir, matyt, dar negali bti i tikrj protingas. Beje, neproting moni retkariais pasitaiko net ir tarp t, kas turi auktj isilavinim. Net protingiausios asmenybs dl vairi prieasi gali pasielgti neprotingai. Be to, pasitaiko dalin, tai yra vienos siauros srities kvailyb. K v a i l y b (kitaip sakant intelekto neilavjimas, proto skurdumas, menkaprotikumas) vis pirma pasireikia kaip nemokjimas mstyti, protauti panaudojant senas ir naujas inias, analizuoti vykius ir numatyti j eig bei rezultat, velgti tolesnes galimybes, trumpiausiu bei lengviausiu keliu pasiekti rezultat ir t. t. Toks mogus niekaip nesugeba pasitelkti pagalb protui vaizduots, jausm, valios, potrauki, instinkt. Kartais, atvirkiai, jis visai pasiduoda jausmams ar potraukiams. i silpnyb gali bti labai sudtinga, vairialyp. tai keletas pavyzdi. Profesorius puikiai istudijavs savo dalyk. Jis ino galyb fakt,

atmena visas savo mokslo teorijas, pradedant nuo XVII imtmeio. ino iki smulkmen, kokios diskusijos vyko dl aktuali jo srities problem pastaraisiais deimtmeiais. Gerai, laisvai perteikia i ini gaus studentams per paskaitas. Moka blykstelti erudicija. Taiau, pabendravus su juo ilgesn laik, nematyti, kaip rutuliojasi jo paties mintis, kaip nuo turim paprast ini einama prie sudtingesni. Mokslinje veikloje jis tik apibendrino kit duomenis, pats neikl n vienos naujos prielaidos. Nepaisant gausi ini ir ilgamets proto manktos, is mogus neisiugd sugebjimo iekoti nauja, kurti, net laisvai, be i anksto numatyt rm samprotauti. Trisdeimt penkeri met ininier. Gera specialist, sumanesn u daugel vyr, su kuriais drauge dirba (o kai kuriais atvejais ir jiems vadovauja). Yra pateikusi ne vien racionalizacin pasilym. Vadovai, atsivelgdami jos teigiamybes, siunia j kaip mons atstov tartis sudtingais klausimais su kitomis monmis. Deja, kaip prisipasta pati, jai stinga moterikos iminties". Jos eimos gyvenimas nepasiseks. Su vyru, pakankamai protingu ir geru mogumi, ji neranda bendros kalbos, su snumi ir dukra taip pat. Darbe ji sugeba tiksliai protauti, greitai sprsti, o ikilus eimos problemai, nemoka daryti tinkam ivad. Vairuotojas trisdeimt met vainjo sunkveimiu: n vienos avarijos, n vieno paeidimo. Jis buvo geras draugas, rpestingas vyras ir tvas. Deja, vedus naujas eismo taisykles, niekaip negaljo ilaikyti egzamin vairuotojo teisms gauti. Komisijos akivaizdoje, vos pradjs galvoti apie atsakym, jis visai sutrikdavo tik ne todl, kad bt itin jaudinsis (jis buvo flegmatikas): tiesiog protas nestengdavo veikti net paprastos uduoties. Tarpininkaujant staigos vadovams, egzamin jam skait, ir jis vl vainjo be paeidim. Jo rankos buvo tokios gudusios, kad paios inojo" visk, ko neinojo galva. Toks proto neveiklumas buvo bdingas ir kitoms jo gyvenimo sritims. Tas mogus neskait knyg, laikrai, nemgo irti televizoriaus. Jis ivis nemgo galvoti.

Vienas i daniausiai pastebim bruo lengvabdikumas. Lengvabdiai neretai apdovanoti gera atmintimi. Jie neblogai mokosi ir vidurinje, ir auktojoje mokykloje. Atmintis jiems padeda sukaupti daug ini, mgstam prieodi, liaudies iminties krisleli, sentencij, aforizm. ie mons daug ka moka, sugeba bti praktiki. Taiau visa tai nesusieta j visum, nesusisteminta, nepraturtinta savo mintimis. Visos psichinio pasaulio dalys iskydusios, lengvos, nes joms trksta (ar visai nra) vidini rvi bei asociacij. Svokos daniausiai neaikios. Dl to lengvja" ir mastymas: greitai slysdamas paviriumi, jis praranda giluma, turiningum. Tokie subjektai sutinka su kiekviena anlinkiniu moni nuomone (itaiga) arba su savo naties norais bei nuotaikomis (savitaiga). Lengvai rvtasi snrendimams ir poelgiams, kuri padarini negali numatyti. Greitai susipasta, priada, greit simyli (i pirmo vilgsnio), veda, lengva ranka perka. parduoda reikalingus ir nereikalingus daiktus ir pan. Ju aktyvumas, judrumas i pradi daro rvk spd. Tokie mons netrunka uhipnotizuoti kitus stulbinaniais aforizmais, svariomis mintimis, iskaitytomis knvgose, naujausiuose laikraiuose, nes itin lengvai pagauna, kas ryku, kas vyti. Be kita ko, jie paprastai itin geros nuomons apie save. Jie greit biiuliaujasi, yra draugingi ir daug laiko praleidia visuomenje". Vis i ypatvbi danai trksta tikrai protingiems, giliems, bet kukliems monms, paprastai liekantiems elyje. Todl gali pasitaikyti atvej, kai tokie lengvabdiai uima visuomenje svarbi viet. Nesunku pastebti, kad ie mons neturi gili dvasini poreiki. Sudtingesnje situacijoje jie gana greit isiduoda, nes i tikrj nesugeba logikai protauti ir stokoja tikro originalumo. Jie danai lengvabdikai sipainioja j nemalonias istorijas, bet dl to nelabai sielojasi, nes nesupranta savo klaid rimtumo. prastins tokio protinio nebrandumo prieastys palyginti retai bna paveldtos, pavyzdiui, slygojamos gimtos silpnos atminties, lto mstymo, silpn jausm, potrauki, valios. ymiai daniau tie

trkumai atsiranda dl vadinamojo socialinio apleistumo, kai vaikas i maens negali normaliai vystytis. Viena i prieasi perdta globa, lepinimas, nuo pat vaikysts suvaryta laisv paiam rinktis, pratimas tenkintis gatavais sprendimais, bendravimas vien tik su suaugusiais, ilgai trunkanios fizins ir psichins ligos. Gana neprotingai arba lengvabdikai gali elgtis ir mons, paveikti pakilios nuotaikos, stipraus malonaus pergyvenimo, simylj, pernelyg patikls, apimti baims, pykio, neapykantos ir pan. Kartais mons kvailja tada, kai itai jiems naudinga, be to, taip daro nesmoningai. Taip asmenyb ivengia nemaloniu ir per sunki udaviniu, atsikrato sins priekaitu, baims, blogos nuotaikos ir pan. Paprastai tokiais atvejais pastebime, jog mogus nesupranta kito mogaus, nesuvokia, ko i jo norima, nesugeba veikti, atrodo, nesunkaus udavinio, nerimtai, lengvabdikai iri jam ikilusi problem ir todl, be abejo, sprendia j netinkamai. Danai girdimos patarls, kad nuo kvailumo neisigydysi, kad girtuoklis isiblaivys, o kvailys niekada, ir pan., tinka tik kuriems ne kuriems atvejams. iaip jau mons, sulauk vyresnio amiaus, ateina prot. Dvideimtmetis jaunuolis jau po pirmj odi atrodydavo kitiems gana kvailas; turdamas trisdeimt met, jis ima padti monms dalykikais patarimais. Svarbiausias vaistas" nuo ios silpnybs ne tik turimos inios, gytas formalus isilavinimas (pageidautina humanitarinis, vairiapusikesnis), bet ir kasmet vis sudtingesnis gyvenimas, reikalaujantis savarankikumo, taip pat iniciatyva, darbas kolektyve, bendravimas su vairiais monmis (lyginame save su jais, kritikai vertiname savo poelgius), groin literatra, menas. Tatai, suprantama, tra bendra schema; kiekvienu individualiu atveju reikmingesnis vienas ar kitas vaistas". Labai svarb vaidmen gali atlikti prityrs pedagogas. Apskritai suaugusij pedagogika vis labiau domina vairi ali specialistus.

ymiai retesn yra silpnyb, visai prieinga tik k mintai, p e r n e l y g d i d e l i s i n t e l e k t u a l u m a s . Tiesa, su iuo reikiniu vienu ar kitu laikotarpiu susiduria daugelis. Liaudies imintis teigia, jog per didelis protas gali irgi kenkti. Tai nra tik smojis. Taip i tikrj atsitinka. Jei mstymas per daug aktyvus, labai ilavjs, o tarp kit asmenybs srii dar nra reikiamos pusiausvyros, jis neigiamai atsiliepia mogaus veiklai, asmenybs raidai. Neretai pastebime, kaip jaunuoliai, pajut didjani savo mstymo gali, itin susiavi protu. inoma, daniau taip atsitinka protinio darbo monms, bet ir daugelis kit kartais patina ilgesn ar trumpesn mgavimsi apmstymais. Kur gldi toki moni silpnybs prieastys? Susiavjimas vien mstymu, abstrakiais iprotavimais neretai atitraukia nuo ems. Pasinrs j abstrakcijas, mogus nebepastebi labai svarbi aplinkos reikini, fakt, j kuriuos btina reaguoti, norint gerai orientuotis ir aktyviai veikti. Kitaip tariant, jis mato tris sieksnius po eme, bet nepastebi to, kas guli ant ems, po pat kojomis, todl vis ukliva. Per staigi, neproporcinga mstymo pltot danai slopina jausmus, potraukius, intuicij, trukdo jiems. mogus visas problemas bando sprsti tik mstymu ir jam ieikvoja tiek energijos, kad jos nebelieka kitiems procesams. Neberemiamas jausm bei instinkt, mstymas nuskursta, tampa nebe toks produktyvus. Kai vairs psichiniai procesai pajungiami vien mstymui, jie ilgiau trunka, bna sudtingesni, nes kartais mstymas juos net ikreipia, pernelyg sustiprina arba susilpnina. Pavyzdiui, ms antipatija vienam ar kitam mogui nesumas, o tik sustiprs, jei tam tikrais io jausmo etapais vien protu analizuosime prieikumo prieastis. Meil, tapusi detalios analizs objektu, irgi silpnja arba visai inyksta (ypa pradinje stadijoje). Jei mogus vien nagrinja savo pojius, buiniai netenka avesio, net darosi nemalons. Neretai tokie mons vis gyvenim upildo imintingais, bet nebtinais samprotavimais; uuot gyven, jie vis galvoja. Kad protas netapt nata, pravartu, neribojant savo intelekto, sugebjimo ir polinkio mstyti, kartu stengtis labiau

ugdyti jausmus, intuicij, potraukius, plsti praktin veikl, pratintis tuo pat metu ir galvoti, ir jausti. Itin ilavjs protas savaime nra blogyb jis tik rodo, kad kitos mogaus savybs nra pakankamai rykios ir stiprios. Taigi tobulum nra vieno tiesaus kelio, net jei tai proto ar mokslo kelias. mogus, kuris nori bti tikrai protingas, neivengiamai turi rpintis ir savo jausm, valios, doros bei kit savybi ugdymu. Nelengva nusikratyti ir tokiais sudtingais asmenybs trkumais, kaip neiugdyti, skurds arba, atvirkiai, pernelyg dominuojantys jausmai. Apie jausmus bei j svarb jau kalbta pirmame skyriuje, todl dabar tik aptarsime bsenas, kurias pergyvena asmenyb su ne iugdytais ar itin stipriais jausmais. Neiugdyti j a u s m a i ar jausm atbukimas (tai patvirtina ir kai kuri tyrintoj stebjimai ir ms praktin patirtis) pasitaiko daniau negu neilavjs intelektas. Jausm neiugdymo laipsnis labai vairus: nuo nedidelio, beveik nepastebimo, iki rykaus, kur vadiname jausm bukumu ar net idiotizmu. Gali bti neiugdyti ne tik kai kurie jausmai (meil vaikams, estetiniai jausmai), bet ir (tiesa, gana retai) dauguma svarbiausi jausm. Jie gali bti riboti dl vairi prieasi: gimto smegen nepilnavertikumo (iimtiniai atvejai) ar todl, kad nebuvo ugdomi vaikystje (nepakankami ryiai su tvais, su bendraamiais), dl blogo aukljimo, fizini ir psichini lig. Paprastai prieasi bna keletas. Taiau daniausia i j ta, kad vaikas nebuvo mokomas jausti, nuolatos aktyviai nebendravo su artimais monmis (ypa pirmajame gyvenimo deimtmetyje). Sis trkumas gana bdingas, pavyzdiui, blogai tvarkom vaik nam aukltiniams, vaikams, kurie auga be prieiros, kuri tvai alkoholikai arba taip uimti, kad neskiria jiems daugiau laiko. Tokiems vaikams niekas nesuadina gili jausm; savo ruotu jie negali toki jausm sukelti kitiems. Net jei vaikystje jausmai buvo kiek iugdyti, vliau, jaunysts metais, dl ribot ryi jie negali tapti sudtingi, subtils. Jausm trkumas riboja bendravimo galimybes. Nepakankami ryiai su artimaisiais ir draugais savo ruotu trukdo

pltotis jausmams. Taip susidaro uburtas ratas. Jei jausmai nra stiprs, subtils, diferencijuoti, jie maiau skatina paintinius interesus, intelekt, vali ir bendrj asmenybs aktyvum, todl visos ios savybs nukenia. Toks mogus ne taip rykiai suvokia pasaul ar atskiras jo dalis (gamt, mones, gyvnus ir pan.). Pasaulis jam atrodo gana pilkas, vienspalvis. Paprastai jis ne toks jautrus ir groiui, griui. Jo poiris aplink bna pavirutinikas, o daugelio reikini jis ivis negali suprasti, pajusti. Jam tolimi dalykai diaugsmas, skausmas, simpatija, susiavjimas. Bdamas ne itin jautrus j pat varginantiems nepatogumams, kanioms, dar maiau sugeba atjausti kitus. Dl ios prieasties tokie individai gali bti iurkts artimiesiems, o juo labiau maai pastamiems monms. Jie stipriai simyli gana retai ir link tvirtinti, jog meils apskritai nra, kad meil romantika poet imon. Gyvenime jie labiau vertina materialius dalykus valg, grim, pinigus, nors ir dl i malonum nelink labai stengtis. Tokiai kategorijai priskirtini vyrai, kuri monos skundiasi, jog po darbo jie nepadeda namie, nuo buities rpesi atsitveria laikraiu", nemgsta nereikaling kalb" ir pan. Sunku juos paveikti, kad siekt ko nors kilnaus, subtilaus. Nors tokie mons, bdami maiau jautrs, ne itin domisi savo ypatybmis, taiau vis dlto psichikos trkum ir jiems reikia alinti. inoma, geriau tai daryti kuo anksiau, jaunesniame amiuje; taiau jausmai gali pabusti bei pltotis ir vlesniais amiaus tarpsniais. Patartina daugiau bendrauti su energingais, domiais monmis, domtis literatra, daile. J a u s m d o m i n a v i m ar pernelyg didel j tak psichiniam gyvenimui tiek kiti, tiek pats mogus pastebi daug lengviau negu jausm trkum. Mat toki moni jausmai siiebia lengvai, greitai, net ir dl menkos prieasties; kartais jie bna tokie stiprs, kad sutrikdo psichikos veikl, slopindami kitus procesus (mstym, vali, potraukius ir kt.). Be to, jausmin bsena trunka gana ilgai. Itin aktyvs jausmai isekina energij, nes ieikvoja jos ymiai daugiau negu mastymas, potraukiai, prastiniai veiksmai. Po j

antpldio mogus junta silpnum, bna pavargs, apatikas. Paprastai jausmai mums padeda, lengvina ir skatina psichikos veikl. Taiau taip esti tik tada, kai jie yra normals, tokie, koki reikia kitiems psichikos procesams palaikyti. Juk daugel gyvenimo problem galima isprsti, pasitelkus lengvesnius bdus mstym, bandymus, laukim; jausm sikiimas tik apsunkint ms veikl, kliudyt sprsti. Pernelyg aktyvs jausmai sukelia tamp, kuriai veikti ... vl reikalingi jausmai... Problema isprendiama, taiau kokia kaina! Pervargs mogus nebegali tinkamai reaguoti, jei reakcij nesustiprina jausmai. Kai jie sikia, jam gresia naujas pervargimas. Tokie mons met metus jauiasi pervarg, persitemp. Todl neretai, susidr su vairiomis problemomis bei sunkumais, jie pasitenkina primityviais jausmais. Pavyzdys gerai inomos situacijos kas k perrks", kas daugiau pasakys eidiam odi ir pan. Kartais tokios reakcijos subjektyviai pakeiia veiksm ir, nieko neisprsdamos, vis dlto suteikia pasitenkinim, sukelia jausm, kad mogus padar visk, k galjo". Tokiems monms sunku gyventi; nelengva su jais ir kitiems. Jausm dominavimas gali reiktis keliais variantais: vienas mogus bna mus, kartas, kitas agresyvus, treias iaurus, piktas. Aptarsime du bene daniausius atvejus. mus subjektas lengvai susinervina dl smulkmen, tuojau kariuojasi. Taip jam gali atsitikti kelis ir net keliolika kart per dien. Nors dirglumas trunka neilgai nuo penki iki penkiolikos minui, kartais pusvaland, taiau per dien susidaro nemaas tampos krvis. Pasikariavim neretai lydi aaros, gailestis; mogus greitai atvsta. Taiau j dienos pabaig nuo itoki protrki jis nuvargsta, jo nuotaika pablogja. Agresyviam mogui bdingas pernelyg isipltojs apsaugini jausm kompleksas (tarumas, atsargumas, prieikas nusistatymas, piktumas, tam tikras egoizmas ir pan.) bei polinkis danai gyvenime jais naudotis. Kartais, sakysime, atsidrus pavojuje, agresyvumas

bna savaip naudingas pavyzdiui, padeda apsiginti paiam, ustoti moter nuo chuligan ir pan. Taiau danai prasiverdami ie jausmai gerokai kenkia ir aplinkiniams, ir paiam individui. Agresyvumas labai retai tegali bti iek tiek krybingas, produktyvus. Jis vienpusikai formuoja asmenybs aktyvum, pratina save ikelti prie kitus. Jis skatina polink nuolat sigyti prie, su jais kovoti, bet atbukina mokjim draugauti, bendrauti su monmis. Kartais agresyvumas tampa sitvirtinimo bdu: Kuo daugiau galsiu pakenkti, tuo bsiu stipresnis, takingesnis, visi mans bijos.. ." Ilgainiui tokie mons i tikrj gunda bti stiprs" visur, nes agresyvus elgesys padeda jiems ne tik gana skaudiai eisti kit mog, vieai j paeminti, chuliganikai ir liai elgtis, bet ir kariauti ilg, irading, tyl psichologin kar, panaudojant meit, apkalbas, kompromituojanias uuominas. Visa tai tokiems monms teikia pasitenkinimo, bet nepadaro j laiming net ir pasiekus aukiausi iradingumo pakop.. Jausm dominavimo (panaiai kaip ir j menkumo) prieastys yra vairios. Tai ir gimtas polinkis, ir netinkamas aukljimas, ir pratimas sprsti daugel problem emociniu spaudimu" (ypa vaikystje, tv atvilgiu), ir neilavjs intelektas, valia. Laikinai dominuoti jausmai gali ir sunki situacij metu. Tokiems monms svarbu ugdytis sudtingesnius jausmus. Sudtingesni, subtilesni jausmai yra ne tokie gyvi, audringi, jie pltojasi ltai, pagal savitus dsnius. Jie tvirtesni, be to, vairiopais ryiais susij su kitais asmenybs procesais; jie nelink primityvias reakcijas. Iugdyti sudtingi jausmai nemgsta" dominuoti, nes jie ir iaip yra gerai sitvirtin. Jie reiau kapituliuoja" ir sunkioje bklje. Norint sau padti, reikia lavinti mstym, prot, ugdyti vali, humoro jausm, sugebjim atitraukti ir perkelti dmes, ibandyti specialius psichinius pratimus (autotrening), kurie padeda psichikai ir fizikai atsipalaiduoti.

Danas reikinys n e p a k a n k a m a i arba per d a u g i s i v y s t p o t r a u k i a i . Kiekvienam amiaus tarpsniui bdingi vairs potraukiai labai ryks, gauss ar menki, riboti. Pavyzdiui, jaunystje daugelis junta padidjus lytin potrauk (jaunatvik hiperseksualizm); sulauk brandaus amiaus, vieni itin mgsta skaniai pavalgyti, kiti linksta garbtrok; pagyven mons kartais tampa ykts, link krauti turtus. Jei potraukiai saikingi, be to, vairs, jie yra svarbi darnaus psichikos funkcionavimo slyga. Jie padeda vykdyti vairius dienos udavinius, tapdami veiklos varikliais". Tas darbas, kuriam nuveikti paprastai reikia daugiau valios, jausm, dabar sekasi lengvai, be tampos, net yra malonus. Kam patinka gaiius, nedomus, blogai apmokamas darbas? Taiau ir j galima dirbti lengvai, net su pasitenkinimu, jei bsime sitikin, jog niekas, iskyrus mus, su ia uduotimi nesusidoros; tai suadina ms savigarb, paglosto savimeil. Kitais atvejais panaiai stimuliuoja potraukis daugiau painti, mgautis, grtis ir t. t. Kai toki potrauki nemaa ir jie gana ryks, ms psichika parenka" atitinkam potrauk kiekvienam procesui, kad jis turt savj varikl". Jei potrauki maai, jie neryks arba dominuoja tik keletas, tada psichin veikla netenka lankstumo, aktyvumo (trksta varikli"). Gyvenimas irgi darosi vienpusikas, apribotas vieno ar dviej potrauki (turto kaupimo, malonum siekimo ir pan.), kitaip tariant, nepilnavertis. Kartais keli itin ryks potraukiai islysta i ms A" kontrols, pajungia asmenyb ir tampa psichins veiklos centru, aimi". A" ilgainiui praranda vadovaujant vaidmen psichikoje, vis menkiau sugeba derinti potraukius, todl silpnesni potraukiai netenka savo takos. mog gali visikai pavergti vienas vienintelis potraukis, tokia bsena jau yra liguista. Norint apsisaugoti nuo panai sutrikim, reikia ugdyti ir palaikyti pakankam kiek potrauki ir smoningai, valingai teikti pirmenyb tarpais vienam, tarpais kitam. Tokia mankta" ne tik apsaugo nuo skurdi, menk potrauki, bet ir kitus, silpnesnius, sustiprina, neleidia vieniems per daug ikeroti kit sskaita.

E g o i z m a s dar viena sudtinga mogaus silpnyb. Daugelis egoizm laiko iaip trkumu, o ne silpnybe; jie apsirinka. Pamginkime isiaikinti, kas yra egoizmas. Tai rpinimasis pirmiausia ir visuomet tik savo interesais, be to, daniausiai kit sskaita. io pagrindinio bruoo veikiami, formuojasi kiti bruoai; kai kurie, atvirkiai, dl jo visai nesipltoja. Egoistui sunku palaikyti tikr, gil ir nuoird ry su kitu mogumi. Egoizmas trukdo suprasti mones. Juk daugumai moni bdingas nuoirdus domjimasis kitais ir dmesys aplinkiniams, meil, pastangos bti objektyviems, odiu, neegoistiniai bruoai. O egoistui sunku t suprasti. Todl jis tarus, nepatiklus, nuolat ieko moni poelgiuose slepiamos prasms (kurios nra). I ia kyla jo nedraugikumas, prieikumas, piktumas, pagie ingumas, kertingumas, pavydumas, neretai ir melagingumas. Jam bdinga gera nuomon apie save: A geriau suprantu pasaul, kur visi mons prieai... A protingesnis u kitus... A teisingas, bent pats sau nemeluoju, graiais odiais neapgaudinju savs ir kit... Rubliu visada gali pasitikti jis vis vien rublis, o mogumi ne". Gyvendamas tik sau ir savo naudai, egoistas darosi ribotas, nes pats ukerta keli pltotis kilnesnms savybms. I tikrj egoizmastai apsaugin reakcija, ilgainiui virstanti charakterio bruou ir gyvenimo bdu. Tam tikrais mogaus raidos etapais ir kai kuriomis aplinkybmis egoizmas yra normali bsena, padedanti silpnai btybei gintis nuo sunkios aplinkos. Antai kdikis negali nebti egoistas: jis ne tik nepajgia pats kam nors padti, bet ir reikalauja i aplinkini pagalbos, be kurios negalt igyventi. Jei mogus invalidas ar sunkus ligonis, dauguma jo interes neivengiamai susij su juo paiu ir jo sveikata. T pat galima pasakyti apie mog, patekus itin sunki padt. Taiau egoizmo negalima pavadinti natraliu, jei jis yra taps nuolatiniu kad ir labai silpno mogaus bruou. Juk net ir kdikis, invalidas, ligonis domisi ne vien savimi, bet ir kitais. Juo labiau tai bdinga suaugusiam, jau brandiam mogui. Egoizmas ikreipia, aloja asmenyb. Jis rodo, jog asmenyb ne tik silpna, bet ir turi

asociali bruo bijo gyvenimo, nemoka gyventi, bendrauti, padti kitiems ir bti verta kit pagalbos. Normali mogaus bsena tai savo stiprumo jausmas ir noras eikvoti jgas ne tik sau, bet ir kitiems monms. Egoizmas, taps elgesio stereotipu ir gyvenimo bdu, visikai neatitinka egoistikos asmenybs gali: energijos jai netrksta, bet ji nesugeba jos tinkamai naudoti. Situacija primena augant mog, kur varo ankti drabuiai ir apavas. Nusikratyti egoizmo nra paprasta kaip nelengva igyvendinti ir daugel kit charakterio blogybi, neger proi. Lengviau ukirsti egoizmui keli dar pradinse pakopose, pavyzdiui, vaiko amiuje. Vis dlto net ir susiformavusiam egoistui bandyti isivaduoti i egoizmo ir gyti altruistini bruo nra beviltikas dalykas: juk taip elgtis skatina ir pati psichika. 2mogus turi daug ger prog vairiais gyvenimo laikotarpiais: eimos gyvenimo pradioje, sigijus profesij (kuri pads aktyviai bendrauti su monmis, padti jiems), taip pat galutins psichofizins brandos tarpsniu (tarp 40 ir 60 met), kai jau yra pagyvens savo labui, gijs daug patirties, kai kyla vis didesnis noras pagyventi ir kit rpesiais. Tam, kas rytasi nusikratyti egoistiniais bruoais, didel reikm turi aplinka: svarbu, kad greta bt moni, kuriems reikt pagalbos ir bt malonu padti, kurie diaugtsi ta parama. M e l a s . Tai bene daniausia ir gana sudtinga mogaus silpnyb. Todl j vertt panagrinti kiek isamiau negu kitas, jau aptartas asmenybs silpnsias puses. Kaip matme, natrali mogaus psichikos savyb polinkis keisti ir savaip perdirbinti tikrov. Taiau ms psichika linkusi j ikreipti ir smoningai, tyiomis. Paprastai atrodo, jog melas daniausiai bna iorinis, nukreiptas tik kitus mones, kai norima teigti jiems klaiding nuomon, vaizdinius ir svokas. Taiau labai danai melas tampa vidiniu, kai mons smoningai ar nesmoningai meluoja patys sau. Antai nusikalts mogus menkina (arba didina) kalt savo akyse; patyrs neskm, tikinja save, kad ji ne tokia jau didel, tad

neverta krimstis ir pan. Melo psichologini prieasi yra labai daug. Didel j dal slygoja asmenybs suinteresuotumas. Turbt ne syk esame band suprastinti koki situacij. Pavyzdiui, mums reikia rytis svarbiam sprendimui. Tarms su penkiais specialistais. Keturi patar vienaip, o penktas pasil, atrodyt, ger, proting, bet v i s a i k i t o k sprendim. Kad galtume pradti veikti pakankamai pasitikdami savimi ir vildamiesi skms, tikiname save (taip ramiau!), jog tas penktasis ioje srityje nepakankamai prityrs, neturi reikiamo iprusimo, nors sielos gelmse tno mintis, jog i tikrj yra ne taip. Nepaklaus tv, sinei apraminti sakome, jog jie es neteiss, dl savo amiaus negal sigilinti j padt, nors inome, kad susidariusioje situacijoje tv patirtis silo tinkam ieit. Taip paalinama psichologin klitis sins priekaitai. Pasitelk mel, vaduojams ir nuo nemaloni, slegiani jausm, deriname jausmus, interesus ir mintis. Dl antipatijos kokiam mogui kaltiname jo neigiamas savybes nebtinai tikras, danai tik spjamas. Slpdami savo neigiamus bruous, nekilnius poelgius, estetin neiprusim, smoningai ikreipiame tikrov, j grainame ar juodiname. Jei asmenyb neturi koki jai pageidaujam savybi, bando jas vaidinte suvaidinti, tarsi prisimatuoti" prie sigydama. Gera dirva melui tarpti kai kurios mogaus charakterio ypatybs. Menk prot irgi neretai lydi melas... Tokios yra danesns vidins melo prieastys; esama ir iorini. Daugelis j poymi yra panas. Tai galimyb suprastinti situacij ar paalinti klitis (pavyzdiui, aplinkini prieinimsi), usimaskuoti, palenkti kitus mones bendradarbiauti (ekonomikiausiu bdu") ir pan. Melas pagal savo form esti produktyvus ir neproduktyvus; mirus; paprastas, ibaigtas ir sudtingas, neibaigtas; atviras; ireiktas odiu ar elgesiu (intonacija, emocine reakcija, nutyljimu).

Produktyvusis yra toks, kai mogus pramano, prideda, perdtai vertina (padidjs psichikos aktyvumas), o neproduktyvusis kai sumenkina, nuslepia (sumajs aktyvumas). Atsivelgiant rykum, abi rys taip skirstomos:
Produktyvusis melas: Perdjimas Detali prikergimas Prasimanymas Neproduktyvusis melas: Menkinimas Detali nuslpimas Visikas nuslpimas

Mirusis melas tuo pat metu vienas to paties reikinio puses perdeda, kitas sumenkina. Paprastas, ibaigtas melas greit isenka, nes jam rutuliotis nra galimybi. Pavyzdiui, jis gali bti baigiamas odiais: a ten nebuvau", neprisimenu", neinau". Sudtingam, neibaigtam melui paprastai reikia tsinio, aikinimo. Prisipainus, kad a ten buvau", tenka papasakoti, kas vyko, gal net paaikinti, kodl ms teiginiai nesutampa su kito mogaus pasakojimu. Net palyginti paprasto ir nepavojingo melo (gerai neprisimenu") atveju danai reikia pastang pasakojant i atminties islydusi vyk. Stengiantis t bt prisiminti, susikaupia daug pramanyt detali, ir pasakotojas tarp j pasiklysta. Toks melas jau pavojingas. Jis gali trukti met metus ir visai pavergti mog. Labai sunku atspti, ar itartais paskutiniais odiais" toks melas baigiasi, ar tik prasideda ir kada vl bus tsiamas. Pastebjus mums kilus tarim, panekovas gali priversti" mus tsti mel. Taiau po nesibaigianio melo vis tiek pagaliau atsiskleidia tiesa. Todl prityr melagiai vengia sudtingo melo nebent tikrai inot, jog monms neuteks laiko ir kantrybs j narplioti. Kasdieniniame gyvenime daniausiai susiduriame su odiniu melu. Tiesa, neretas ir neodinis. Net nutylj kok fakt, smoningai nuslepiame ar ikreipiame ties, nes nesuteikiame t ini, kuri mogus tikjosi; jei nepasakme, vadinasi, to fakto apskritai nebuvo. Kartais meluojama, slepiant savo jausmus. Netiktai suinoj, jog artimam mogui atsitiko nelaim, kartais stengiams kilusius jausmus

nuslpti; aplinkiniai gali net pagalvoti, kad jis mums svetimas, nebrangus. Mostais ir intonacija galima visikai ikreipti vykio esm. Pavyzdiui, sakant savo pastamam Jonaiiui, jog Petraitis apie j yra gerai atsilieps, utenka pabrtinai dviprasmikai nusiypsoti. Jonaitis tuoj supras, kad draugas j apkalbjo. Meluojama, norint pavaizduoti nesamus jausmus, nuotaikas, interesus ir kt. odin ir neodin mel galima derinti, jungti. Toks kombinuotas melas atrodo itin tikinamas. domu, jog skirtingo charakterio mons meluoja nevienodai. Veikls mons labiau link produktyvj mel; rams, flegmatiki, apatiki daniau pasirenka neproduktyvj. Melas atskleidia psichikos silpnum, jos nesugebjim susidoroti su tam tikroje situacijoje kilusiais sunkumais. Taigi melas yra vaistas", kur mogus ima vartoti tada, kai yra nepasiruos tiesai. Deja, is vaistas gali daryti neigiam tak ir ilgam laikui sudarkyti ms psichik. Pirmiausia jis ikreipia suvokimus. Jei mogus danai griebiasi melo (meluoja kitiems ir pats sau), jis pamau pranta matyti norim, patog pasaul, atitinkant susikurt schem, o ne reali tikrov. Toks mogus ima blogai orientuotis aplinkoje, darosi vis be jgikesnis. Netiesiogin savitaiga taip paveikia mog, jog jis pats apie save ima manyti taip, kaip, jo supratimu, turt manyti kiti, pernelyg mgaujasi kokiu nors trokimu, siekimu ar, atvirkiai, inertikumu. Atviras melagingumas neturi rib, perkrauna atmint, dmes. Juk reikia nuolat atsiminti daugyb igalvot dalyk, o juos pamirti daug lengviau nei tikrus. Taigi atmintis daug k stengiasi isaugoti su dideliu vargu, tampa, turi nuolat budti, kad i jos gelmi neiplaukt tai, kas prietarauja anksiau pavaizduotai vyki grandinei. Dl i prieasi mstymas sultja, darosi vangus, pasiklysta smulkmenose; taip prarandamas pasitikjimas savimi. Kaip ir daugelyje kit situacij, mogus, griebdamasis melo, turi nema pasirinkim. Jis gali meluoti vienaip, gali ir kitaip. Linkus meluoti mog is variant perteklius net trikdo.

Taip ilgainiui asmenyb darosi dvilyp, kartu tikra ir netikra, slygika. Formuojasi melagingas A", mel orientuota smon, melagingi jausmai, mstymas, valia. Melas pamau skurdina psichik. Ne maiau svarbu atsivelgti ir antrin melo poveik (per kitus mones), domu patyrinti, kaip neatpastamai pasikeits melas grta atgal ir apstulbina pat jo autori. Be to, melas gali ikreipti ne tik individo, bet ir visuomenins grups psichin gyvenim. Tokioje socialinje aplinkoje asmenyb neranda iorins atramos, neturi i kur imti psichins mediagos savo vidaus pasauliui kurti ar pakeisti, neranda teising orientyr, vyturi. I to, kas pasakyta, aiku, jog lengvo, greito ir laiduojanio visik skm bdo veikti mel nra. Taiau visai realu bandyti palengva jo atsisakyti, siekti kuo didesns tiesos. Juk tas siekimas gldi paioje asmenybs ir ms visuomens prigimtyje. Bd ilikti teisingam yra kur kas maiau nei meluoti. Taiau tik tiesa padeda tobulti. S a v i g a r b o s s t o k a a r b a n e b u v i m a s . Ne vienas skaitytojas tikriausiai nustebs, kad greta dideli trkum intelekto bei jausm skurdumo, egoizmo ir kit prisimename ir tok, rodos, neym trkum, kaip savigarbos stoka (juo labiau kad j danai kompensuoja kuklumas). Ne, ji minima neatsitiktinai kaip neatsitiktinai j kompensuoja kuklumo teigiamybs. Mat savigarbos stoka susijusi su daugeliu kit trkum nepakankamai ilavintu protu, neiugdytais jausmais ir pan. Savigarba tai asmenybs visumos jausmas. Ji kvepia mogui pasitikjimo, tvirtumo visuose veiksmuose, drsos, gerina jo orientacij, ugdo savo verts jausm. Ji skatina imtis udavini, atitinkani galimybes, neeikvoti jg smulkmenoms. Ji apsaugo nuo geliani savimeils dri, nuo smulki priekabi bei kivir, kuriuos link kai kurie aplinkiniai mons. Savigarba leidia pajusti savo asmenybs gilum. Bema kiekviename moguje slypi didiuls potencins jgos bei galimybs. Ms gyvenimas nuolatos suteikia kiekvienam prog smoningai ar

nesmoningai padaryti labai daug gera. Jis gali padaryti kit mog laiming be to, pats, vienas, ko nepajgt n didiausia organizacija, net valstyb (rykus pavyzdys vyro ir moters bendravimas, artumas, eimos gyvenimas). Ar ne tikrus stebuklus padaro mogus kryptinga ilgalaike veikla, panaudodamas savo potencines galimybes? Taiau pirmiausia btina, kad mogus tas galimybes danai atsimint ir pajust; prieingu atveju ieikvos savo jgas smulkmenoms. Darbas, kolektyvas, eima, visa aplinka reikalauja i jo daugybs greit reakcij, poelgi reikalauja kasdien, be paliovos. Ir jis pranta bti vykdytoju, tik perdavinti kit reikalavimus. Palaipsniui toks mogus atbunka, darosi pavirutinikas, nusmunka savo ir kit akyse. Kitas dl menkniekio gali triukmauti autobuse, grstis be eils troleibus ir pan. Savigarbos jausmas saugo nuo netinkam poelgi. tai kodl menka savigarba arba jos neturjimas labiau kenkia asmenybei negu tos savybs perteklius, gresiantis virsti atstumianiu ididumu, garbtroka (perdtu savo teigiamybi vertinimu). Norint isiugdyti savigarb, saviverts jausm, pirmiausia reikia ne tik nuodugniau painti save, inoti savo teigiamuosius bruous, galimybes, bet ir kartkartmis sau paiam tai priminti, palyginti save su neturiniais i savybi monmis. Labai svarbu bendrauti su tais, kurie jus vertina. Dl savigarbos stokos kartais atsiranda ir sitvirtina tokie charakterio trkumai (ilgainiui tampantys pastoviais bruoais), kaip drovumas, varymasis, baiktumas, tarumas, bailumas. Pernelyg d r o v u s , b e s i v a r a n t i s mogus bna vangus, nerangus, sitemps kiekvienoje naujoje situacijoje, susidrs su nepastamais monmis. inoma, turti drovumo, ypa jauniems, natralu ir pageidautina. Sis bruoas padeda mogui bti jautresniam, atsargesniam, ivengti klaid. Taiau taps pastoviu suaugusio mogaus bruou, drovumas varo asmenybs veikl, stabdo jos aktyvum, pltot. Drovumas ir varymasis gali virsti baiktumu. Kiekvienas menkas vykis, kartais net mintys, vaizdiniai ima kelti baim. O ji yra itin nemaloni, slegianti (ypa jei persekioja danai).

Baim paprastai slopina ir ltina mstym, jausmus, silpnina, netgi sekina psichikos veikl. Kai ios savybs dar labiau siaknija, mogus ima nuogstauti be jokios prieasties, darosi tarus. Jis baiminasi visko, kas nemalonu, neaiku, bijosi ateities, nes joje slypi daug neaikum, o gal ir nemalonum. Sunerims, sibaimins mogus visus numatomus bei galimus ateities nemalonumus nenoromis sutirtina (tarumas). Pasaulis ir ateitis atrodo nirs; linkstama blog nuotaik. Bgtaujanti, nepasitikinti asmenyb veikia nerytingai, yra nereikli sau, ji nekelia pasitikjimo kitiems monms, su kuriais jai kaip tik reikt nuolat bendrauti. Todl neretai j itinka neskms, dar labiau izoliuojanios nuo kit moni. Kasdieniniame gyvenime ir kalbdamiesi mons paprastai neskiria drovumo, varymosi nuo bailumo. Net iaip drovs mons link save laikyti bailiais. Tiesa, bailumas gali iaugti i i savybi, bet nra joms tapatus, o neretai yra net prieingas. B a i l u m , atsivelgiant jo dyd, galima apibdinti kaip drovum, polink nuogstauti, tarum, tik dar lydim rykaus egoizmo, egoistikai nuspalvint. Bailys pirmiausia dreba dl savo kailio, jam pirmiausia rpi, kaip paiam isigelbti nuo pavojaus. Dl to bailus mogus labai skiriasi nuo iaip drovuolio. Bailio horizontas kur kas siauresnis. Drovus mogus daniau jaudinasi dl aplinkini, stengiasi nepadaryti kam nors nemalonumo, rpinasi, kad kiti apie j blogai nepagalvot, o save nustumia antrj plan. Todl kuklus, drovus mogus neretai rytasi net labai drsiam poelgiui, kad tik kitiems nesuteikt nemalonum, apsaugot juos nuo skaudi pergyvenim ir pan. Gindamas kit interesus, jis skuba pagalb, nevengia ir konflikto, kartais net rizikuodamas gyvybe (i baims, kad j gali palaikyti bailiu!). Taigi drovus, kuklus mogus, perengs savo asmenini interes rib, suranda atram kitur, ne savyje, ir turi galimybi nugalti savo baim ir nuolatin drovum. Bailiui, neturiniam tokios atramos, susikoncentravusiam tik savyje, kur kas sunkiau. Jo perspektyvos veikti baim yra maesns. Bailumas netiks mogik silpnybi

derinys ir dl to, kad pagrindiniai jo elementai polinkis baimintis ir egoizmas stiprina vienas antr. Baim palaiko egoizm, o egoizmas bailum. Beje, visuomen bailum laiko viena i labiausiai smerktin silpnybi. Ne baiktum ir ne tarum, o btent bailum. Taip yra dl to, kad mons jauia, kokia gaji ir atgrasi i silpnyb, mintanti baime ir egoizmu, koks nepatikimas yra bailus individas ir kaip bailumas varo jo galimybes, nors jis bt apdovanotas visokiomis dorybmis ir talentais. Stengiantis veikti i atkakli silpnyb, pirmiausia reikia ugdyti savigarb, alinti egoizm, puoselti jausmus, kurie kvpt drsos, padt ugniauti baim. ingsn priek engsime ir veik udarum bei silpn vali. Keletas odi apie udar ir atvir, drauging bd. U d a r u m a s , deja, labai paplits ir didelis trkumas. Jo itakos vairios: padidjs jautrumas ir drovumas, nepilnavertikumo kompleksas ir gyvenimikos patirties stoka, nemokjimas bendrauti ir kt. Kaip jau minta pirmame skyriuje, mogaus poreikis bendrauti yra vienas i pagrindini. Bendraudamas mogus gauna daugyb vertingos informacijos, gyja patirties. Bendravimas puiki jausm mokykla. Jis ne vien mus turtina, bet tam tikru mastu ir reguliuoja poelgius. Ms psichikos procesai danai yra nukreipti kitus mones, atsispindi juose, susilaukia atgarsio. Be io ryio ms vidinis psichinis gyvenimas labai nuskursta. Kas turi isilieti iorje, nukrypsta vid. Uuot bendravs su monmis, juos stebjs ir analizavs, individas tyrinja vien save pat. Tuo tarpu k kitame moguje lengva pastebti, savyje surasti daug sunkiau. Analizuojant 5 10 pastam elges, iekom bruo lengviau galima pastebti jau vien todl, kad j yra penki ar deimt. Antra vertus, kas yra kito mogaus paviriuje, mumyse danai gldi giliai paslpta. Jei mogus negali gana danai lyginti savs su kitais, gretinti savo intymi pergyvenim, jis lengvai netenka vidins orientacijos, negali savs

vertinti. Neretai sutinkame moni, kurie itisus mnesius ir metus usiima nevaisinga savianalize. ios labai temptos ir visai beviltikos pastangos ieikvoja daug energijos. Rytis aktyviai bendrauti usidarliams nelengva, bet, eng pirm ingsn, jie greitai sitikina, jog tai nra toks temptas ir nedkingas darbas, kaip nelemtoji savianaliz. I pradi bendravimas gali bti vienpusikas (vyraujant vieno mogaus iniciatyvai), trumpas, taiau ilgainiui jis platja, darosi vis aktyvesnis. Beliko stabtelti ties s i l p n a v a l i a vienu i daniausi mogaus trkum. Deja, jis nepakankamai itirtas, todl neretai silpnavalikumu palaikomas ir menkas protas ar skurds poreikiai. Vali sudaro keli pagrindiniai elementai: 1) veiksnio sivaizdavimas, 2) jo padarini sivaizdavimas, 3) veiksmo ir padarini apgalvojimas, 4) tinkamo veiksmo pasirinkimas, 5) vykdymas, 6) jausmai, 7) gdiai. Jei silpnas bent vienas i i element, silpsta ir valia. Pavyzdiui, vali silpnina neaikus veiksmo sivaizdavimas, abejons dl padarini, mstymo neaikumas, netvirtai pasirinktas variantas ir kt. Kad valia silpnoka, rodo ir ms nerytingumas, ir atkaklumo stoka vykdant savo paties nutarim. inant, jog valia yra glaudiai susijusi su ms potraukiais, jausmais, galima neabejoti, kad, jiems susilpnjus, silpnja ir valia. Todl su savaiminiu silpnavalikumu susiduriame retai. Paprastai, norint nugalti silpnavalikum, reikia stengtis pastiprinti vien kur nors element, pavyzdiui, suadinti jausmus (sakysime, pasitenkinim atlikta sunkaus darbo dalimi) ar gdius. inoma, kaip ir kitais atvejais, geriausia visapusikai ugdyti asmenyb. Didel klaida manyti, jog vali stiprina... usispyrimas. Deja, ne vienas bando j treniruoti iuo netikusiu bdu, stengdamasis t bt padaryti, k benutart.

Sunkios psichins bsenos

Ankstesniame skyriuje kalbjome apie pastovias sudtingas asmenybs savybes daugelio sunkum ir silpnybi altin. Dabar apvelgsime l a i k i n a s (ilgiau ar trumpiau trunkanias) bsenas nuovarg, lides, nusivylim, pykt ir pan., kurios irgi gali tapti silpnybs prieastimi. Painti ias bsenas, mokti jas vertinti, sugebti jas valdyti pravartu kiekvienam, nes tatai gali apsaugoti mus nuo daugelio klaid. Dar efektyvesn yra i anksto apgalvota, nuosekli kova su inomu prieu". Ne vienas yra pergyvens toki bsen, kaip psichinis (proto, jausm, valios) n u o v a r g i s arba pervargimas. Taiau tikriausiai ne visi gerai sivaizduoja, kuo skiriasi fizinis nuovargis nuo psichinio. Tuo tarpu skirtumas nemaas. ...Pilotas ramiai vairuoja lktuv, sddamas ant patogios minktos kds. Matematikas, sprendiantis sunk udavin, beveik be joki pastang (taip bent atrodo) margina popieri vairiais simboliais. Aktorius scenoje, rodos, irgi nesistengdamas ltai sunkia od po odio. Taiau danai po valandos kitos jie pasijunta nuvarg irk, juos net ipila prakaitas, kaip neipilt dirbant nelengv fizin darb. Neretai jie kur laik nepajgia imtis jokio kito nei protinio, nei fizinio darbo. Psichinis nuovargis yra gerokai sudtingesnis negu fizinis. Todl ir paalinti j yra sunkiau nepakanka isisukti" nuo darbo, patinginiauti". tai dar vienas psichinio nuovargio atvejis. Sudtingam matematikos udaviniui isprsti reikia gana intensyvaus dmesio, greito mstymo. Ir dmesys, ir mstymas nusilpsta per 101530 minui, dar neisprendus udavinio. Tada ms psichika jungia jausmus, kurie stimuliuoja, didina dmes, spartina mstym. Bet greitai atbunka ir jausmai. Tada ateina valios eil. Kai pavargsta ir ji,

vienas po kito skatinami veikti kiti psichikos rezervai nuo paprast iki sudting (potraukiai, savigarba, gda ir kt.). Taigi prieastys, i pradi veikusios tik dmes ir mstym, ilgainiui gali nualinti vis psichik. Deja, blogyb ir ia dar nesibaigia. Pavyzdiui, nusilpus auktesniems, kilnesniems jausmams bei potraukiams, atgyja emesnieji (pyktis, baim, polinkis amoralius nukrypimus). Juos reikia t bt nuslopinti; todl psichika priversta sutelkti paskutines atsargas ir atsiduria ties visiko isekimo riba. Psichinis nuovargis toli grau ne iaip sau vien ar kit psichikos reakcij ar proces susilpnjimas (kai pritrksta jg, energijos). Psichikai nuvargus daugiau ar maiau sutrikdoma visos psichikos harmoninga veikla. Tiesa, kaip dauguma psichini reikini, taip ir nuovargis ne visada esti neigiamas. Jis primena, kad mums reikia poilsio, kad menkja ms veiklos kokyb, taigi savaime ukerta keli neproduktyviai veiklai ir daugeliui klaid. Taiau per danas nuovargis, temptas darbas pervargus daro psichikai neigiam tak. Pailsusi psichika veikia netiksliai, apskritai nukenia sudtingi jos procesai. Kad tuo sitikintume, pakanka atidiau pavelgti nuovargio poymius. Nuvargus pirmiausia susilpnja dmesys, sumaja imlumas spdiams. Slgsta gyvenimo diaugsmo jausmas, siaurja interesai. mogus darosi nervingas, jaudrus, jautresnis skausmui. Vliau silpnja valia, kyla abejingumas, nepasitenkinimas darbu. Laikinai supaprastja jausmai. Menkja darbingumas. Paprastai nuovargio apraikas galima pastebti gana anksti. Taiau kartais nekreipiama dmesio net ilgalaik nuovarg. Taip, pavyzdiui, atsitinka, kai mogus sitraukia labai dom darb, kai jis kuo nors itin susiavi ar labai skuba. Toks nesuvoktas nuovargis yra itin pavojingas: mogus neretai sivelia beprasmikus, nebdingus jam konfliktus, sutrinka jo santykiai su aplinkiniais monmis.

tai gana danas atvejis i mano praktikos. Pacient skundiasi, kad nesijauianti moterim", nesugebanti mylti vyro, kad esanti nervinga, irzli, kad santykiai eimoje blogi. I tikrj prieastis viena: tris eias valandas per dien moteris bna pavargusi. Paprastai taip ji jauiasi antroje dienos pusje, tai yra namie. Darbe (i ryto, po gilaus nakties miego) ji jauiasi gerai. Primintina, kad ms laikais nuovarg vis daniau sukelia ne tik iaip didelis, o ir v i e n p u s i k a s aktyvumas. Daro tak ir mus supantys mons. Specials tyrimai atskleid domi fakt. Antai mokytojo asmenyb mokiniams danai yra labiau varginantis veiksnys negu jo dstomas dalykas. Per pieimo pamokas, kai klasje bdavo nirus, irzlus mokytojas, vaikai labiau pavargdavo negu per matematikos, kuri dst gyvas, linksmas ir domus mogus. Jei vienas, o juo labiau keli varginantys faktoriai veikia ilgesn laik, nuovargis stiprja ir virsta p e r v a r g i m u . Tai jau liguista bsena. iuo atveju vairios psichins veiklos sritys nusilpsta labiau, negu iaip nuvargus. Visa psichikos veikla darosi nedarni. Pervargs mogus junta fizin silpnum, prakaituoja, netenka apetito, blogiau miega, jauia skausm vairiose kno vietose, jo irdis daniau plaka. Pervargimas neinyksta po keli dien, net mnesi poilsio; kartais jis utrunka ilg laik. Integruota psichika grta ves ltai, mat nuo pervargimo nukenia itin sudtingi struktriniai jos sluoksniai. Danai tenka imtis vairi gydymo bd. Po ilgo, sunkaus pervargimo daugel met lieka pdsakai, virt neigiamais bdo bruoais: padidjusiu jautrumu, irzlumu, greitu nuovargiu ir pan. K daryti, kad reiau nuvargtume, kad nepervargtume? Svarbu imokti laiku vertinti nuovarg, treniruoti savo suvokimo mechanizm, kad iuo atvilgiu jis bt jautresnis. Apskritai nuovargio nereikia vengti ar, pastebjus pirmuosius jo poymius, nutraukti darb. Nepamirkime, kad nuovargis kartais mus nuramina, leidia atsipalaiduoti, treniruoja psichik, o neretai bna ir malonus. Kartais netgi btina leisti nuovargiui kur laik didti; tada po darbo lengviau ir geriau atsipalaiduojame, intensyviau ilsims. Tik reikt

nepamirti, kad pavargus ms bsena ypatinga, kad tuomet esame link, pavyzdiui, konfliktus, kad, susilpnjus dmesiui, galime daryti klaid; todl i pat pradi reikia save koreguoti. Svarbu, kad nuovargis ilgai netrukt, danai nesikartot, nevirst pervargimu. Kartais, norint ivengti didesnio nuovargio, visai nebtina mainti veiklos intensyvum ar iekoti poilsio. Pakeiskime veiklos ritm, pavairinkime darb, kad jis bt patrauklesnis, domesnis, ir jausims visai gerai. Kiek manoma savo darb vertt derinti su biologiniu ritmu. Kai kuriems monms bdingi ryks didiausio darbingumo periodai. J metu kartais per valand padaroma tiek, kiek per dvi paprastas ar nedarbingas valandas. Vieniems toks laikas ateina 1013 vai., kitiems popieiu, tarp 15 ir 18 vai., tretiems 1822 val. Pastarieji, pavyzdiui, apie save sako: Ryt vaiktau ceche kaip apsndusi mus, o vakare galiau kalnus nuversti". Tiems, kas link greitai nuvargti, gana danai padeda vairs malonumai, kartais ilgas miegas ir net laikina miego stoka (!) mat ji stimuliuoja, jei tik nra pastovi. Visada efektyvus gerai apgalvotas individualus reimas. inoma, jauiant pervargim, patartina pasikonsultuoti su gydytoju. N u o b o d u l y s pastamas kiekvienam. Beje, i bsena tokia paplitusi ms, rodos, anaiptol nenuobodiame pasaulyje, kad susikr itisos modernios pramons ir aptarnavimo akos nuoboduliui isklaidyti. Nuobodulys tai itisas psichini reikini kompleksas. Jam uklupus, mus apima slegiantis jausmas, be to, sumaja bendras psichikos aktyvumas; inyksta netgi norai (arba jie darosi labai riboti). Atrodo, mogus nieko nebetrokta ir nebelaukia, nesidomi n savo likimu. J apima abejingumas, apatija, neretai ir beviltikumo jausmas. Sustiprja egocentrizmas. Mstymas darosi ltesnis, neretai galvoje juntama tutuma. Taiau tuo pat metu lengvai prisimenamos blogiausios gyvenimo akimirkos. Smon irgi iek tiek apsnsta, ima visk suvokti nelabai aikiai, netiksliai. Toks psichini reikini derinys gali sitvirtinti. Vienus i i reikini palaiko ir

papildo kiti; taigi susidaro ydingas ratas. Isiverti i jo padeda ne vien energingumas, aplinkos teikiami stimulai, bet ir sugebjimai (juos reikia ugdyti!). Nuobodulio prieastys vairios. Kitaip negu nuovargis, jis gali apimti ne tik pavargus po intensyvaus darbo, bet ir kupin jg mog. Nuobodul daniau sukelia neveiklumas, dykinjimas. Jo prieastis gali bti ir monotonikas, stokojantis nauj poji gyvenimas. (iuo atveju nuobodulys yra tarsi bausm ar spjimas dl netikusio gyvenimo bdo.) Tiesa, nuobodul gali varyti ir pernelyg gauss (kiekybikai ir kokybikai) pojiai. mogaus pltots dsningumai reikalauja turtinti jutimin pasaul palengva, atpild malonumus, pasitenkinim didinti po truput. Kai pojiais persisotinama, jie netenka atrumo. Nuoboduliu paprastai usikreia tie, kas vien stebi gyvenim i alies, patys nebando aktyviai veikti, nesistengia ko nors siekti. Tai mons, atitrk nuo visuomeninio gyvenimo, nesidomintys visuomens interesais, usisklend savo siaur interes pasaullyje. Dar greiiau nuobodulys apima menko intelekto bei skurdi jausm mones, egoistus. Niri pasauljauta skepticizmas, nihilizmas, pesimizmas, mizantropija taip pat yra palanki dirva nuoboduliui. (Beje, kurie ne kurie mons patys netaria tur ypating talent" sukelti kitiems nuobodul.) Anaiptol ne visi bandymai nusikratyti nuobodulio bna vaisingi; audringi pasilinksminimai, lengvos, tuios pramogos, alkoholis, narkotikai po trumpo efekto t bsen tik sustiprina. Taigi i mogaus bsena gana savotika. Kodl ji pavojinga? Vis pirma todl, kad tai ilgai trunkanti, kartais tiesiog chronika bsena. Nuobodulys slopina ir silpnina asmenybs aktyvum, itin neigiamai veikia sudtingesnius psichinius procesus. Nuobodulio apimtas mogus nesugeba giliau ujausti, mylti (nors, pavyzdiui, bjaurjimsi jis jauia). I nuobodumo linkstama igrimus, agresyvum, amoralius poelgius, nors anksiau jie nebuvo tam mogui bdingi. Dani nuobodulio antpldiai tvirtina neigiamus proius ir charakterio bruous, kitaip

tariant, sualoja asmenyb. Kita vertus, trump laik panuobodiauti pravartu. Nuobodulys padeda pavelgti pasaul kitomis akimis, i dvasinio sndulio vl paadina veiklai. Todl kartais sakoma, kad gerai moka dirbti tas, kas moka nuobodiauti. Beje, gydytojai retkariais net rekomenduoja truput panuobodiauti. Rimtai reikia gydyti tik ilgai trunkant, beprasmik, aikiai aling nuobodul. Si nuobodulio ris rimtas prieininkas, todl j atremti reikia ruotis i anksto, nes prieingu atveju kova bus nelabai efektyvi. Tokia atremtis tai visapusikas asmenybs ugdymas, kuo platesni interesai, potraukiai, turtingi jausmai, stengimasis nuolat tobulti. Einant iuo keliu, psichikoje tvyksteli kibirktys, kurios gali iebti naujo susiavjimo ugn, suildani vis asmenyb. Nuobodulys danai tampa ta iganinga riba, ties kuria sustojus parpsta engti priek nauj veiklos pakop. Neretai i nuobodumo susiavime naujais monmis, knygomis, istorija, filosofija, kelionmis, muzika. Nordami apsiginti nuo mao, laikino nuobodulio, susiraskime por itin domi knyg, atlikime kelet nekantriai laukt vizit pas draugus, patenkinkime vien kit ma geid, kurio kitomis slygomis negaljome sau leisti. Nusikratyti tokio nuobodulio padeda pats ms gyvenimas, aplinkos vairov, dalyvavimas kolektyvo didelio ar mao reikaluose, pagaliau ms pai nuolatin kaita.

Toliau aptarsime bsenas, susijusias su kania. Jas pergyvename po vairi katastrof, neskmi, skaudi praradim. Kanios sudtingas ir domus mogaus gyvenimo puslapis. Atverskime j ir susipainkime su pagrindinmis kani ypatybmis bei galimybmis jas palengvinti ar j ivengti. I anksto priminsime, kad su kaniomis susij jausmai (lidesys, pyktis, gda ir kt.) nagrinjami ne visais aspektais, o tik atsivelgiant j sukeliamas bsenas.

L i d e s y s . Tai vienas i palyginti nesudting ir lengvai pakeliam jausm, savotikas psichinis skausmas. Jis gana neapibrtas, vairi atspalvi; jame gldi net estetinis pradas. Danai lidesys atmietas neaikaus silpnumo ir bejgikumo suvokimo. Dar stipresn psichin skausm vadiname irdgla. Tai aukiausia lidesio pakopa, kuri lydi rpestis, nerimas. Panaiai kaip nerv sistema skausmo pojiu reaguoja vairius dirgiklius (smg, dr, stipr slg, kart, alt), taip ir asmenyb lidesiu atsiliepia negatyvius psichinius procesus (pavyzdiui, kai mogus nesupranta savs ir kit, kai j slegia neskm, aplinkini prieikumas, apkalbos, isiskyrimas su brangiais monmis ir t. t.). Kaip skausmas bna vairaus stiprumo ir atspalvi, taip ir lidesys rykesnis ar prislopintas, skaidrus, viesus ar su kartlio priemaia. Lidesys (kaip ir skausmas) pranea mums apie svarbius vykius, priveria susirpinti jais. Taiau tai gerokai sudtingesnis u skausm reikinys, be to, turintis ir teigiam bruo: jis pagilina jausmus, priveria mus truput stabtelti, padeda pavelgti save, geriau suprasti kitus. Fizinis skausmas praeina savaime, paalinus jo prieast, o psichinis yra gana inertikas, links trukti gerokai ilgiau negu dert. Jis paadina lides palaikanius prisiminimus apie neskmes, nelaimes, skatina neigiamas emocijas. Juo mogui lidniau, juo toki prisiminim daugiau. sisenjs lidesys, kaip ir ilgas kankinantis fizinis skausmas, asmenyb slegia, silpnina. Todl kartais turime stengtis kuo greiiau iblakyti lides, imtis aktyvios veiklos, iekoti nauj spdi, pramog. N u s i m i n i m a s primena lides, taiau yra sudtingesnis. Tai jausmas, aprpiantis prieraium ir praradimo pojt, kani ir gailest. Nusiminimas daniausiai apima laikinai arba visam laikui netekus to, kas buvo itin brangu (mogaus, nam, tvyns). Prieraiumas, draugyst, meil ir kiti jausmai neinyksta taip greit, kaip j objektas. Vis dlto ir jie nebegali ilikti tokie, kaip anksiau, nes j nepastiprina susitikimai su ankstesniu objektu, jo atsakomoji reakcija. Jie kinta. Potraukis prarastam objektui, kaip ir kiekvienas

nepatenkinamas jausmas, i pradi stiprja, todl ir praradimas atrodo ess labai didelis. mogus ima geriau suvokti praradimo reikm. J labiau traukia prie to, ko neteko. Be to, jausm paveikta atmintis atrenka tik geriausius prisiminimus apie prarast objekt, todl vaizdas labai idealizuojamas. Toks vaizdas vis grta smon. mogus kenia, nusiminimas gilja... Kita vertus, nusiminimas gali mums padti. Pavyzdiui, laikinai isiskyr mons giliau pajunta ir supranta, kokie jie reikalingi vienas kitam, rimiau vertina, pasveria savo jausmus. Kai kuriuos jausmus nusiminimas dar pagilina, parodo juos tarsi perspektyvoje. Taiau kartais nusiminimas, ypa sisenjs, kenkia. Jis ikreipia tikrov, slegia mus, maina ms aktyvum. Sumainti nusiminim nra paprasta. Bandymai sumenkinti tai, kas prarasta, paprastai nenusiseka prie juos sukyla visa minta jausm grandin. Nusiminim lydinti prislgta nuotaika silpnina jgas, kausto energij. Todl patartina tiktis, kad troktamas objektas sugr, o grs dar labiau mus vertins, su juo mums bus dar geriau. Mirus brangiam asmeniui, paguodia mintis, jog mirtis ivadavo j nuo kani, nuo ligos, senatvs, nuo nemaloni charakterio pakitim, susijusi su amiumi. Ms prisiminimuose jis lieka idealus, koks galjo neilikti, jei bt gyvens ilgiau. Nugalti nusiminim efektyviausiai padeda kitas prieraiumo objektas, nauji interesai, potraukiai. Taigi verta nuolat turti j atsarg kur nors unugaryje, kad prireikus jie pamau nustumt al senuosius prieraiumo jausmus. S i e l v a r t a s . Tai kur kas stipresnis ir sudtingesnis jausmas negu lidesys ir nusiminimas. Sielvartui bdingas kartlis, susikrimtimas. Sielvarto apimtos asmenybs fizinis ir psichinis aktyvumas bna sukaustytas, dominuoja nirios mintys bei prisiminimai. Slegia ir neskms jausmas, manymas, kad bet kokia veikla esanti beprasmika. Sielvarte galima rasti ir nuostabos krisl: sukrstas mogus stebisi, kaip galjo j itikti tokia nelaim. Kuo didesn nuostaba, tuo gilesn irdgla, ir atvirkiai. Apsipratus su tokia bsena, nuostabos jausmas dingsta, sielvartas blanksta ir

inyksta. Sielvarto kanios labai sunkios; j nesuvelnina n estetiniai igyvenimai, kaip lidint. Sielvartas, jei taip galima pasakyti, yra sausas" jausmas. Suvelninti, o juo labiau greitai paalinti sielvart sunku. Todl geriau, jei tik manoma, jam i anksto ruotis. Tada jis neuklups ms netiktai ir nesukels skaudios nuostabos. Pavyzdiui, jei mirta ilg laik sunkiai sirgs jaunuolis, sielvartas yra maesnis, negu staiga, netiktai mirus senam, bet dar tvirtam artimam mogui. I anksto ruodamiesi atsisveikinti su domiu, mgstamu darbu, mes tik lidime. Bt gerai i anksto paalinti ir kitas sudtines sielvarto dalis: nevilt, susikrimtim dl neskms, sukaustyt aktyvum. Apskritai gyvenimo diaugsmo kupin, aktyv mog, galint bent keliskart per metus pasidiaugti skme, sielvartas ne taip kamuoja, be to, jis daug greiiau praeina. Nepasiruousiems, greit pasiduodantiems sielvartui monms irgi efektyviai padeda aktyvumas, darbas, rpinimasis kitais (tada nelieka laiko grauaiai), kad ir nedidelis pasisekimas darbe, asmeniniame gyvenime. N e v i l t i s apima, kai griva ateities planai. Tada ateitis atrodo tamsi, nieko gera neadanti tik kanias ir mirt. mogui atrodo, kad visos jo pastangos bergdios, norai negyvendinami. Ne tik ateityje, bet ir praeityje matyti vien neskms, apgavysts ir savs apgaudinjimas. Jei praeityje ir bta skmi, tai dabar prisiminimai apie jas tik sustiprina nevilt, sitikinim, kad ateityje nesiseks. Nuotaika prislgta, kankina lidna nuojauta. Prarandamas noras gyventi. Tai i tikrj apgailtina bsena. Ji labiau negu kitos prietarauja ms prigimiai ir daugumai psichikos dsni. Tik vienu atveju ji tikslinga: primena ir spja mog, koks gali tapti gyvenimas be perspektyvos, be galimybs augti sustings, monotonikas, be provaisi. Kartais mogus nugrimzta nevilt ne dl kokios itin didels neskms, o dl paprast, ma nepasisekim. Ypa greitai nusivilia

jauni mons (jie dar neiband didiuli savo psichikos galimybi, neprityr, todl kiekviena neskm jiems atrodo nebepataisoma), pavyzdiui, egzamin metu, nekalbant jau apie pirmj nepasisekim meilje, kai, atrodo, griva pasaulis. Neviltis gali pastmti jaun mog net tragikus poelgius. Todl pravartu inoti bdus, kaip padti neviltyje sau paiam, ukirsti jai keli. Kuo grindiama profilaktika? Kaip ir daugeliu kit atvej, labiausiai padeda potrauki, interes vairumas, aktyvi veikla. Tokio mogaus nesugniudo net kelios i karto ugriuvusios neskms. mogus ino, vardan ko verta gyventi, turi didesni ar maesni vili. Tiesa, i pradi paiam velgti vilties kibirktl nra lengva. Todl labai gera turti patikim draug, kurj galima paprayti pavelgti susidariusi situacij i alies. Danai tokio vilgsnio poveikis tiesiog iganingas. Svarbiausia tai, kad jis pasireikia ne vien kaip paguoda, rpinimasis mumis, tikjimas ms jgomis (nors tai irgi svarbu), o ir kaip ms savarankikos veiklos akstinas. Viena i labiausiai paplitusi mogaus silpnybs ir... galios prieasi yra baim. Sis jausmas vertas itisos poemos tokia didel ir vairialyp jo reikm mogaus gyvenime. Baim labai sudtinga; ji reikiasi vairiai, priklausomai nuo pobdio (vairios baims rys), stiprumo ir trukms. Trumpai tariant, ji atsiranda dl vairi psichikos proces potrauki, jausm, mstymo, valios, atminties ir kt. netolygaus, neproporcingo kilimo ir slopinimo. Baimei visada bdinga tampa, susijaudinimas; siterpia ir nuostaba (be nustebimo, netiktumo baim retai kada bna stipri). Be to, j lydi sielvartas, neharmoninga proto, jausm, valios veikla, pakits laiko suvokimas. Baim tempia ms kno raumenis (kartais i baims purto drebulys), sutraukia skrand, arnyn (pilvo spazmai), lapimo psl (varo lapintis) ir kitus vidaus organus, pagreitina irdies plakim, pakelia arterin kraujospd.

Skiriame kelias baims formas. Tai vairaus dydio paprasta baim, kai pavojus nra didelis ar neivengiamas, o kartais ir ne itin netiktas. Siaubas apima susidrus su dideliu, neivengiamu pavojumi. Didesnis ar maesnis igstis baims forma, kuriai bdingas apstulbimas. Smulkiau i bsen nenagrinsime, nes visiems jos gerai inomos (tik prisiminkime vaikyst, kai bijodavome ragan, vaiduokli, un, daktar, mokytoj, egzamin, tv, gretimo kiemo paaugli ir daugelio kit dalyk). Mums svarbiau panagrinti baims tak ms psichikai. Nors tatai gali atrodyti paradoksalu, baim, be abejo, atlieka mogaus gyvenime didiul teigiam vaidmen. Vargas tam, kas i tikrj nepaino baims. Laim, toki bebaimi, matyt, labai maai. Reikalinga vis ri baim, bet labiausiai > velni, nedidel. Ji palankiai veikia psichik. Tokia baim skatina budrum, padidina psichikos jautrum viskam, kas gali mums kenkti. Suadindama psichik, daro j aktyvesn, veiklesn, suteikia pirmenyb kryptingai veiklai, ijudina kuriuos ne kuriuos snaudianius ms instinktus. Tuo pat metu baim nuslopina trukdanius mums psichikos procesus. Be to, ji ir fizikai parengia mus btinai veiklai. Tai patvirtina specials tyrimai. Stebint angl laknus, Antrojo pasaulinio karo metu bombardavusius Vokietij, buvo nustatyta, kad tie, kurie truputl baimindavosi, ymiai geriau atlikdavo uduot u ramiuosius. Pana skatinant baims poveik pastebime ne vien susidr su itin dideliu pavojumi, grsminga sveikatai bei gyvybei situacija, bet ir kasdieniniame gyvenime. Daugyb psichini proces, kuriems iaip reikia tempt valios pastang, subtili emocij, spusteljus banaliam" nedidels baims jausmui, vyksta nuostabiai lengvai. Ne tik penktokas, bijantis bausms u neimokt pamok, prisiveria ssti prie vadovlio (be ios baims jis negalt prisiversti: per daug pagund kieme...). Ir suaugs mogus, bijodamas neskms, pajuokos, gdos, daug pasiekia i... baims.

Dar svarbiau tai, kad baim ne vien laikinai padeda vairiose situacijose, stimuliuodama vienas psichikos tendencijas ir slopindama kitas, tuo metu nereikalingas. Baim kaip ilgalaikis, gana abstraktus visa apimantis reikinys (bijoms likimo", savo bejgikumo vienoje ar kitoje gyvenimo srityje, kani, mirties ir pan.) neretai labai teigiamai veikia vis mogaus psichin gyvenim. Ji yra savotika psichikos mankta, kuri neleidia sustingti, sustabarti, nuolat aktyvina, atrina prot, jausmus, padeda asmenybei bti dinamikesinei (tarpais baimei tenka paklusti, o tarpais reikia prieintis). Taigi tokias baims ris, apie kurias kalbjome, matyt, neverta per daug stengtis nurungti. Kitas dalykas ilgalaik ir pernelyg didel baim, kurios beveik nemanoma kontroliuoti. Ji visikai uvaldo psichik, trikdo jos veikl, sukausto ms A". Tiesa, net ir tokia baim kartais gali bti naudinga, pavyzdiui, grsmingo pavojaus atveju ji nuslopina mstym, smon, kurie tokioje situacijoje vra neoperatyvs, per daug lti, ir paadina pirmykt tkstani monijos kart patikrint bgimo instinkt. Taiau kai baim atima sugebjim suvokti visas padties detales, ji alinga: mogus su ijungta smone" oka pro lang i deganio namo penkto aukto, nors galt nusileisti gaisrinmis kopiomis. Didels baims takoje gali bti ijungiami ar slopinami itin svarbs ir btini tuo momentu jausmai, instinktai, net judesiai (mons i baims suakmenja, sustingsta). Ilgalaik baim veikia nevienodai, priklausomai nuo jos stiprumo, trukms, pobdio (konkretaus ar abstraktaus). Si bsena pareikalauja i psichikos nemaai energijos: penkios minuts baims gali labiau ivarginti nei valanda tempto darbo. Ilga arba danai pasikartojanti baim itin sekina ms energijos iteklius. Be to, ji pervargina arba visai nuslopina labai jautrius psichinius procesus. Baims veikiama psichika silpnja netolygiai paprastai anksiausiai ima silpti jausmai, vliau ima netiksliai veikti mstymas, paskui silpsta valia; visa asmenybs veikla menkja, netenka lygsvaros.

Turbt ne kart esame pastebj, kad kakodl mogus pasidar jautrus, sudirgs, jo poelgiai ir kalba ne visai nuosekls, nuotaika pablogjusi. Ilgainiui formuojasi ir pastovs bruoai baiktumas, tarumas, neretai netgi piktumas, agresyvumas. Ilga baim sukelia apatij. Vadinasi, baim reikia sumainti arba net ir visai paalinti. J veikti padeda keli bdai: ikelti jai prieingi kiti jausmai; jos prieasi painimas; asmenybs stiprinimas. Panagrinkime skyrium kiekvien bd. Protas, mstymas vieni maa mums tepads. Nors mogus save tikinja: Man nebaisu, a nebijau, negresia joks pavojus", naudos paprastai nedaug. Be to, taip sakydamas mogus save apgaudinja: i tikrj jis bijosi, ioks toks pavojus vis dlto gresia. Baim tai jausmas, turintis didesn energijos potencial negu mintis. Taiau, pasitelkus mstym, vaizdinius, galima sukelti kitus jausmus, neutralizuojanius ir slopinanius baim. Pavyzdiui, vienas vaikinas, ilg laika nedrss susipainti su velnia, trapia mergaite, pagaliau veik savo baim sunkiausiomis, jo manymu, slygomis okiu vakare. Jis sivaizdavo, kad. jei nepakvies mergaits okti, j ives kitas iurktus, igrs jaunuolis. Ryosi jis pats. Priklausomai nuo situacijos baim silpnina ir kiti jausmai. Baiminantis atsakomybs, pravartu suadinti savigarb ir ididum. Vieai pasisakvti gali padrsinti humoro, net garbtrokos jausmas. Mirties baim padeda nugalti meil artimiesiems, tvynei. Susidrus su chuliganu, drsos kvepia pykio ir paniekos jausmas... Beje, baim gali slopinti ir kita baim. Klasikinis pavyzdys Prsijos karaliaus Frydricho II armija. Joje kareivis labiau bijojo savo karininko negu prieo toks buvo vienas ios kariniu mutru pagrstos armijos princip. Daugelis ino, jog pasmerkimo, pajuokos, apkalb baim padeda nugalti kitoki baim. Nugalti baim padeda painimas. Sis bdas prieinamas kiekvienam, bet jis sunkesnis ir ne itin patogus, be to, jam reikia ilgesnio laiko. Kaip jau minta, baimei kilti didel tak turi netiktas, naujas, neinomas reikinys. Patirtas, jau pastamas pavojus retai

sukelia didel baim. Taigi geras bdas apsiginti nuo baims kiek galint geriau painti gresiant pavoj. Juk paprastai neinia baugina mog labiau negu aikumas. Kartais praverst tyia provokuoti pavoj, smoningai j padidinti ir vl sumainti. prastinis pavojus nebegali kelti didels baims. Tai puikiai patvirtina vadinamojo profesinio narsumo pavyzdiai: laknas nebijo aukio, kareivis sprogstani sviedini, vilpiani kulk, chirurgas kraujo ir toki operacij, kuri metu ne vienas ligonis mirta. Vadinasi, nuo baims greiiau isivaduosime daniau bdami greta pavojaus, pavojingoje aplinkoje, o ne stengdamiesi t bt jos ivengti. Kad mogus maiau baimintsi, jis turi suvokti, koks asmenybs tipas yra atsparesnis baimei, ypa didelei ir ilgai. I tikrj labai reta sveik moni, beveik niekad nepatiriani baims. Paprastai tai vangi jausm bei intelekto mons, nesugebantys suprasti ir vertinti pavojaus, stokojantys sieki, vili, meils gyvenimui. Tokiems bebaimiams veriau nepavydkime. Didelei baimei reiau nusilenkia harmoningai isivyst, guvaus, ilavinto proto, stipri jausm bei valios mons, sukaup didel patirt, neilepinti lengvo pasisekimo. (domu, jog i moni kategorija labiau nei kitos yra jautri nedideliam igsiui, staigiai arba, atvirkiai, ilgai abstrakiai baimei.) Subtils, gils jausmai, turtinga vaizduot padeda jiems geriau pajusti ir sivaizduoti pavoj bei galimus jo padarinius. Todl jie gali imti bgtauti jau tada, kai kiti dar nieko nepastebi. Utat vliau baim i moni nepriblokia, jie sugeba greiiau j sutramdyti. Taigi nepagrstai sakoma, jog isilavinusiems, inteligentikiems monms trksta drsos, narsumo. Tai paneigia ir kasdieninis gyvenimas. Drovus mogus, kuris danai varosi, jaudinasi dl smulkmen, sutrinka dl maos baims, didelio pavojaus akimirk gali pasielgti labai drsiai. Tuo tarpu narseivos, paprastai ls ir iurkts, pabgsta pirmo rimto ibandymo.

Visi aptarti bdai yra strateginio pobdio. Baimei veikti skaitytojai patys gali surasti nemaa ir taktini bd. Pavyzdiui, atsidrus sunkioje padtyje, patartina raminti ne save, o kitus. Pamatysite, kad palengvs. Mat ima veikti dmesio perklimo mechanizmai, gimsta uuojauta, supratimas, jog kitam daug blogiau negu tau (jei galiu padti kitiems, mano padtis ne tokia jau bloga"). Reikt tik pasitreniruoti tiek bandomosiomis, tiek tikromis slygomis, akistatoje su pavojumi. Pabaigai keletas odi apie bailum. Pagrindinis skirtumas tarp drsaus mogaus ir bailio tas, kad pastarasis nesugeba valdyti baims jausmo. Tuo tarpu drsusis baim (jis taip pat bijo!) visada kontroliuoja. Pyktis tai daugeliu atvilgi prieingas baimei jausmas. Baim daniausiai paskatina mus gintis bgant. Tuo tarpu usideg pykiu, daroms aktyvs, griebiams puolamj, agresyvi veiksm. Pykio akimirk didesn dalis psichikos itin aktyvi, o maesn nuslopinta. Daniausiai suaktyvja tie procesai, kuriuos baim paprastai nuslopina, o nuslopinami tie, kurie isigandus ima aktyviai veikti. Todl pyktis, nors ir neturi tiek atspalvi kaip baim, yra gana sudtingas, vairaus stiprumo, trukms ir pobdio jausmas. Abstraktesnis, moralinio pobdio pyktis vadinamas pasipiktinimu. Itin stiprus pyktis tampa niriu. Ilgai trunkantis pyktis gali virsti neapykanta (meils prieingybe). Pykio aknys turi daug bendra su kit neigiam emocij prieastimis. Jo dirva vairs sunkumai, neskms, pavojai, grsm sveikatai bei gyvybei, skausmingi praradimai ir pan. Pyktis padidina bendr jautrum, tamp, paskatina greitas, stiprias reakcijas. Jis nuslopina ir dal jausm, kurie (iaip jau padedantys bendrauti, suprasti kit) iuo atveju trukdo, pavyzdiui, uuojaut, simpatij ir pan. Tarp pykusio mogaus ir pykio objekto atsiranda praraja. Net pats artimiausias mogus staiga tampa tolimas, svetimas ir prieikas. Psichikoje inyksta puseliai, abejons. Irykja antipatija atsakomoji reakcija supykdiusio mus mogaus elges.

Be kita ko, teigiamos to mogaus emocijos dar labiau kursto pykt, o neigiamos kelia pasitenkinim. Upulto mogaus ypsena sukelia upuoliko nir, o baim, sutrikimas, aaros j diugina. Pykio objektas sivaizduojamas kaip mogus be joki dorybi. Net nedideli jo trkumai virsta ydomis. Taip gali atsitikti ir su mums artimais, gerai pastamais monmis, kuriems imama priskirti paias blogiausias savybes. (Tai irgi verta sidmti, ypa sutuoktiniams.) Supykus psichin veikla darosi vienpusika, suprastinta, schematika. Tai suprantama: ten, kur siveria agresyvumas, prievarta, subtiliems, sudtingesniems procesams nelieka vietos jie tik trukdyt. Kai kalba ginklai mzos tyli". Antra vertus, i bsena mums padeda kovoti, skverbtis pirmyn. Nestiprus pyktis gali veikti kaip savotikas stimuliatorius. Nesupyk kartais vargu ar rytums pasakyti ties akis, pareikalauti, kad bt atsivelgiama ms teises. Nedidelis piktumas patikslina ms poir kitus mones, padeda ivysti tai, ko paprastai nepastebime. Pavyzdiui, yra moni, kuriuos idealizuojame, visai nematydami trkum; piktumas atveria mums akis. Kartais tuo bdu galime objektyviau pavelgti artimus mones, pavyzdiui, savo vaikus, vadinamuosius didelius mones, kurie hipnotizuoja kitus savo uimama (ne pagal iprusim ir nuopelnus) padtimi, auktais postais ir pan. Pyktis savotikai supurto asmenyb. Net ir neapykanta, jei tik neperengia rib, gali atlikti pozityv vaidmen. Tam tikro tipo monms ji padeda pakelti ilgas kanias. Visuomeniniame gyvenime pyktis irgi gali daryti teigiam tak, sakysime, kaip sulaikantis veiksnys. Liaudies imintis sako, jog pyks net ir kikis baisus. Todl tiems, kas link iurkiai elgtis, tyiotis, reikia stengtis neperengti rib, nesukelti kit pasipiktinimo, nes pyktis monms, net ir silpniesiems, suteikia jg, ryto. Dabar pavelkime, kokie pavojai gresia pykio apimtam, nekontroliuojaniam savs individui, kaip pyktis stipr paveria silpnu. Stiprus, danas ir ilgas pyktis labai aloja psichin gyvenim. Neteisingai, ikreiptai velgiama ne tik prieikai nusiteikusius, bet ir

 gera linkinius mones. Prarandamas sugebjimas objektyviai sprsti, todl santykiai sugenda beveik su visais. Pyktis imua i vi, kai jis neproporcingai didelis, neatitinka j suklusios prieasties. Antai pykusi motina gali per smarkiai nubausti vaik, o draugas pasakyti toki dalyk, kad vliau net pats stebisi. Mat supyk mons netenka sugebjimo ramiai mstyti, kantriai laukti, leisti psichikai kurti, nors toks veikimo bdas konfliktinse situacijose bt pats efektyviausias. Pykio apimtas mogus gali visai pakirsti jausmus, nutraukti ryius, priedermes, bet atsvarai nieko nauja nesukurti. Tuo tarpu isprsti konflikt, sunki problem tai ne tik griauti, o pirmiausia kurti. Nutrauks senus ryius ir neumezgs nauj, pavyzdiui, neteks seno biiulio, bet nerads naujo, mogus atsiduria dar blogesnje situacijoje, negu prie imdamasis pykio padiktuot veiksm. Pykiui virtus niriu, mogus (kaip ir tada, kai j apima didel baim) nebesuvokia atsakomybs u savo veiksmus. Dominuoja agresyvs griovimo polinkiai, todl i bsena pavojingesn, negu smon aptemdius baimei. Dani, stiprs ir ilgi pykio priepuoliai ivargina psichik. Kartais mogus jauiasi iseks net ir po nestipraus ir neilgo priepuolio. Pykiui kartojantis, juntamas nuolatinis nuovargis, pervargstama. Kartais pyktis, neapykanta ikreipia ir charakterinius asmenybs bruous: ji darosi iurkti, neobjektyvi, dirgli, linkusi depresij. Rauti pykt su aknimis netikslinga; veriau pabandykime j apriboti. Bdus, kaip tai padaryti, galima suskirstyti dvi grupes. Pirmoji tai bendresnio pobdio bdai, skirti asmenybei, vairioms jos savybms, gdiams, pusiausvyrai ugdyti. Pykt pirmiausia sukelia moni pasiprieinimas. Protingas, mokantis kultringai elgtis mogus gali savo veiksmus i anksto pakreipti taip, kad sutikt kuo maiau pykt kelianio pasiprieinimo. Pasiprieinim lengviau galima nugalti ne jga, o mokjimu, lankstumu. Pavyzdiui, protingas ir prityrs vadovas nesakys

valdiniams: it darb privalote padaryti! Greiiau! Negailkite jg!" Tokiu tonu nurodyta uduotis daugel papiktins, sukels pasyv pasiprieinim (Kodl mes turime plytis?"), bus dingstis pykiui. Vadovas turt kreiptis daugma taip: Vyrai, gavome nelengv uduot. Ms skyriui (brigadai, cechui) j dav todl, kad mumis pasitiki. Gerai bt, kad susidorotume. Pagalvokime, kaip geriau tai padaryti". Tokiam vadovui paiam reiau kils pyktis. Daugeliu atvej mums gali padti anksiau sukaupta patirtis nugalint klitis. prastos klitys (kaip ir prasta baim) nesukelia nekontroliuojamo pykio. Pykt tramdo ir sugebjimas ujausti kit, humoro jausm. Antros grups bdais galima apriboti, reguliuoti ar visai paalinti konkret, jau kilus pykt. Tik veikti reikia nedelsiant, paioje pradioje, kol jis dar nesiliepsnojs. Labai svarbu kuo greiiau ianalizuoti situacij: ar rimtos prieinimosi prieastys, ar verta dl j pykti, kokie gali bti pykio padariniai. Naudinga veiksm atidti ar pristabdyti. Kitu atveju reikia stengtis sukelti savyje prieingus pykiui jausmus, pavyzdiui, abejones dl galim pykio padarini, uuojaut jus supykdiusiam mogui. Kartais efektyviai padeda nauji emociniai ryiai, umegzti su pykio objektu kitoje, ne konflikto sferoje. G d a priveria mog pajusti, kad jo poelgis smerktinas, eminantis; ji sukelia sins priekaitus, sumiim, drov, net baim. Visi ie jausmai daniausiai kyla tada, kai bgtaujama, kad kiti neimt ms smerkti. Liaudis ne veltui sins ir gdos svokas vartoja greta viena kitos. Gdos jausmas sins pirmtakas, klaidingo poelgio emocinis pergyvenimas, savotikas savs pasmerkimas. Gda tai savotika rstyb, tik nukreipta prie pat save" (K. Marksas). Galima net pasakyti, kad gda, kaip ir sin, mogikumo simbolis. Gda irgi bna vairi pakop (nuo nejaukumo iki nupltos lovs jausmo, kuris gali pastmti net saviudyb) bei atspalvi. mogus savs nesigdija (nors neretai teigiama atvirkiai). Gdos jausmas kyla bendraujant su monmis, kaip visuomenini santyki rodiklis.

Jis btinas, nes reguliuoja iorinius santykius (panaiai kaip smon vidinius). Pasak ymaus pedagogo V. Suchomlinskio, gda kilnus iauklto mogaus jausmas, kurio nejauia tik dorovinis nesubrendlis. Ms jautrumas, stipri reakcija kit moni elges padeda mums pastebti daugel svarbi dalyk, imokti to, kas gera, be reikalo neeikvoti pastang. Drovus vaikas ir nebaudiamas ruoia pamokas, stropiai vykdo tv paliepimus, jis baiminasi gdos. Gda teigiamai veikia vyro ir moters santykius. Drovumas apsaugo jaunus mones nuo daugelio klaid, vulgarumo, sulaiko nuo pernelyg ankstyv intymi santyki, kurie sutrukdyt natrali jausm raid. Gda velniau ir veiksmingiau atlieka tai, kas daugeliu atvej manoma tik baimei arba prievartai. Taiau neretai pastebime, jog is jausmas yra per daug stiprus, kylantis be prieasties, virstantis nuolatiniu gdingumu. Ypa tai bdinga vaikams ir jauniems monms, kurie dar nesugeba visapusikai vertinti savs, pernelyg jautriai iri kit nuomon apie save (imama gdytis vien pagalvojus, jog kiti gali apie juos k nors bloga pasakyti). Tokiais atvejais gda sukausto, slopina psichin veikl; mogus darosi baiktus, nerytingas, nepasitikintis savimi. Ypa stipriai ir neigiamai veikia gda tada, kai mogus jauiasi ess paemintas. Tiesa, draugyst ar eimos gyvenimas dl to ne itin danai suyra; tiesiog vienas i partneri iek tiek gdijasi kito, jauiasi ess menkesnis. inoma, tokiu atveju pilnavertikai bendrauti nemanoma. Pernelyg stiprus, ilgai trunkantis gdos jausmas kankina drov mog tada, kai jis itin subjektyviai, neteisingai sivaizduoja visuomens poir j, mano, kad kurie ne kurie asmenys sugeba kiaurai matyti mog. Be to, toks mogus menkai save tepasta, stokoja savigarbos. Nugalti per didel gdingum nra sunku; beje, ilgainiui jis savaime maja ir inyksta. Subjektyviai dl to reikia diaugtis, bet objektyviai anaiptol ne visada: isivaduoti i gdos jausmo lengviau, negu vliau j susigrinti.

Todl apsiribosime keliais patarimais. Pirmiausia reikia stengtis isiugdyti tvirtesn savigarbos jausm (r. III skyri). Puoseltinas saikingas pasitikjimas savo jgomis, gyjant vienoki ar kitoki ger savybi arba kok nors vis pripaint teigiam, patraukl bruo. Pavyzdiui, vienas pacientas liovsi dl kiekvieno mamoio gdytis, imoks puikiai pasakoti anekdotus, taikliai vartoti aforizmus; jis tapo laukiamas kiekvienos draugijos sveias. Kiti mons, atvirkiai, ima pasitikti savimi, imok reikiamoje situacijoje ir reikiamu laiku... patylti. Labai naudinga artimiau susipainti su tais monmis, tarp kuri js iki iol jausdavots nejaukiai, droviai. Netrukus sitjkinsite, jog aplinkini reikalavimai visai nra tokie dideli, kaip jums atrod: paprastai jie tiesiog neturi laiko specialiai jumis domtis. mons, kuri nuomons baiminots, pasirodo, labai usim savo reikalais, o tie, kurie turi laiko jumis pasidomti, negali i karto nei js suprasti, nei pasmerkti. Gda maja, jei susiduria su kitais pavyzdiui, humoro ar pykio jausmais. M a o s i r d i d e l s a b e j o n s . moni psichinis gyvenimas darosi vis sudtingesnis. Ms vidin pasaul kasdien turtina ne vien nepaprastai gausi ir vairi spausdinta informacija, bet ir kitos masins informacijos priemons televizija, radijas, kinas. Paaikjo, kad daugelis dalyk, kurie prie dvideimtmet atrod es paprasti, nesunkiai suprantami, i ties yra kur kas sudtingesni, nuodugniai suvokiami tik itin kvalifikuot specialist. Sakysime, atom io imtmeio pradioje buvo irima kaip vientis, elementar objekt; vliau paaikjo, kad jis susideda i daugelio elementari daleli. Toks ir ms vidinis pasaulis: juo daugiau jis gauna informacijos, juo sudtingesn jo struktra, vidiniai jame vykstani proces santykiai. Kuo daugiau inome, tuo sudtingesni ms mstymo ir veiklos motyvai, tuo sunkiau daryti ivadas, k nors nutarti. Turime daugiau galimybi, bet utat sunkiau pasirinkti veiklos bd. mogus anksiau rinkdavosi vien sau tinkam profesij i 20 30, dabar i keli tkstani profesij. Panaiai pasikeit ir ms

vidins atrankos galimybs. Kai prie akis keli tkstaniai profesij, norint apsisprsti, reikia i anksto susipainti bent su pagrindinmis. Vidinei atrankai savo ruotu reikia kuo geriau painti galimus variantus. Jei informacijos nepakanka, slegia nepasitenkinimas, o kartais ir nemalonios abejons. Informacijos stoka tokia dana ne vien todl, kad ji objektyviai egzistuoja ar kad kokioje nors konkreioje situacijoje mums i tikrj stinga vairi duomen. Daniau informacijos mums trksta santykiniu poiriu: svarbios ir reikalingos inios pasiklysta tarp gausybs antrari ar treiari duomen. Naudingus duomenis laiku surasti, pelus nuo grd atskirti nelengva. Kadangi informacijos danai trksta kaip tik dl atrankos sunkum, galima sau paiam gana efektyviai padti. Taiau pirma nepakenkt iek tiek stabtelti ties abejons psichologija svarbiu ir danu reikiniu i laik mogaus gyvenime. Abejon, trukdanti k nutarti, nra vien painimo stoka. Pavyzdiui, galime neinoti, ar ms pastamasis geras mogus, ar ne. Mums rpi tai suinoti; taiau iuo atveju jokios abejons ms nekankina. Jos irykja tada, kai, be noro k suinoti, kyla ir nerimas (kartais kankinantis), net susierzinimas. Pavyzdiui, sddami susirinkime, js niekaip negalite nusprsti, ar vieai kalbti, ar ne. Neinote, kaip pasielgs kiti: ar kalbs apie tai, k ir js norite pasakyti, ar nutyls. Deja, js ir pats nesate tikras, ar jums pasiseks norim dalyk idstyti gana aikiai, tikinamai, ar kalba bus visiems domi ir naudinga. Be kita ko, js norite kalbti dar ir todl, kad atkreiptumte aplinkini dmes save, savo asmeninius rpesius. Taiau js odis kitiems gali atrodyti kaip bandymas bei t isiderti savo naudai. Jei kuris i ankstesni kalbtoj pasakys bent dal js mini, kiti taip ir pagalvos apie jus. Js suprantate, kad reikia veikti, bet nepasitikjimas savimi, erzinantis nerimas trukdo apsisprsti. Js abejojate.

Daugel moni, ypa jaun, nesusiformavusi, kankina deimtys ma ir dideli abejoni. Vienos i j kasdienikos, konkreios (kaip vienu ar kitu atveju pasielgti iandien, rytoj), kitos platesnio moralinio pobdio (bti iki galo principingam ar pagailti savs bei kit, pasakyti ties ar nuslpti), treios susijusios su pasaulira. Daniausiai mones kamuoja eilins abejons: jos danos, netiktos, joms sunkiau pasiruoti, nes reikia sprsti greitai. Kovojant su tokiomis abejonmis, reikia rpintis savo bendruoju isilavinimu, kaupti reikalingus duomenis (atitinkanius aplinkini moni lyg bei danai pasitaikani situacij reikalavimus), ugdyti svarbiausias socialistins visuomens mogaus vertybes. I turim duomen mginkime atrinkti svarbiausius, reikalingiausius. veikdami vien ar kit abejon, mokykims iekoti tiesiausio kelio. Nebijokime priimti laikin, negalutin sprendim, kuris paruot dirv tikrajam. veikti abejones padeda ir jausmai (nuojauta), doroviniai sitikinimai, gyta patirtis daug k i anksto numatyti, atspti. Naudinga mokytis tikslumo: stengtis problem suformuluoti aikiau, trumpiau, paprasiau. Tada inyks dalis abejoni, neaikum, kurie slypjo u daugiareikmi odi. Susipainkime su vienu kitu praktiku bdu bei keliais techniniais" patarimais. Kaip matyti i stebjim, daugelis moni juos lengvai panaudoja ir skmingai tobulinasi. Vienas i toki bd bandomasis iankstinis sprendimas, lydimas veiksmo. ...Mus kankina abejons: troktame skms, bet ms galimybs abejotinos; objektyvs duomenys menki arba, atvirkiai, pernelyg gauss, daugiareikmiai, nieko mums nesakantys. Kaip pasirinkti optimal keli? Daug valand (dien, mnesi) svarstome, kaip mums pasielgti, ir vis nesurandame tinkamo varianto. Kiek besuktume galv, nieko nauja nebesugalvosime. Mat ilgesn laik narpliojant vien problem, mstymo aparatas pavargsta, darosi nebeproduktyvus. Tokiu atveju veriau rytis artimiausiam, labiausiai prieinamam ingsniui ir nedelsiant veikti, uuot tuiai samprotavus ir tempus

sunki abejoni nat. Sprendimas ir veikla, net ne optimals, vis tiek daro teigiam tak. Mes atitrkstame nuo abejoni; protas, ivargintas ankstesni neperspektyvi bandym, pablaivja. Be to, veikla neykti mums nauj, tikslesni duomen apie susidariusi situacij, o jie padeda iekoti naujo, efektyvesnio sprendimo. viei duomenys stimuliuoja atmint, skatindami j tiekti mums reikaling informacij. Tad kaip pasielgti ms jau minto susirinkimo atveju rytis kalbti ar ne? inoma, visada galima sirayti norinij kalbti sra, o vliau atsisakyti odio, paaikinus, jog ankstesni kalbtojai jau idst didium js mini. Taiau tatai elementarus, pasyvaus dalyvavimo susirinkime atvejis. Kitas dalykas, kai nusprendiame dalyvauti diskusijose. Pareik nor kalbti, js jau nebesvarstote, verta tai daryti ar ne, o imate galvoti apie tai, k ir kaip pasakysite. Smonje ikyla vis daugiau fakt, mini. Anksiau kalbjusi moni nuomon jus skatina. Kai ateina js eil, jau turite aikius savo kalbos metmenis, kuriuose atsispindi ne vien tai, k i pradi ketinote pasakyti, bet ir kit nuomon palaikantys ar kritikuojantys komentarai. Greiiau apsisprsti padeda aktyvesni jausmai. Juose danai slypi ta informacija (tik kitaip ireikta), kurios negautume vien samprotaudami. Suadinus savyje uuojaut, pykt, simpatij ar pagaliau net savimeil, abejons ima silpti, daug kas staiga paaikja. Susirinkimo pavyzdys akivaizdiai rodo, jog tereikia supykti paiam ant savs, suadinti savigarbos jausm, ir rytis kalbti bus nesunku. Abejones veikti labai padeda tvirti doroviniai sitikinimai. Susidr su sunkiomis abejonmis, ypa gerai matome, kad ms visuomenje teigiamos dorovins savybs didiai vertinamos. Moralinms vertybms panaudoti turime ger technin bd: jei abejojame, kaip elgtis konkreiu atveju, elkims kiek galint kilniau sprsdami tiek dideles, rimtas, tiek smulkias problemas. itaip elgdamiesi lengviau apsisprsime, ar skriaud verta atleisti, ar ne, padti kitam ar nepadti, nusileisti ginuose ar nenusileisti, pirkti

pigesn ar brangesn dovan. .. Keletu odi reikia paminti tikjim (inoma, ne religiniu, o psichologiniu poiriu). Jis neapsaugo nuo abejoni, bet atlieka tam tikr vaidmen, ypa kai susidaro uburtas ratas. Tikjimas tokia prieinga abejonms bsena, kai apytikr, hipotetin inojim papildo jausmai, norai, siekimai. Si tema tokia plati, kad ia nemanoma jos gvildenti jai skirta daug speciali tyrinjim. K a i p a v e r g i a a l i n g i p r o i a i . Gyvenime jie dani ir monms trukdo kur kas labiau, negu prasta manyti. protis tai bet kokia tiek paprasta, tiek sudtinga reakcija, kuri danai kartojama, todl vyksta lengvai, automatikai. Tokios reakcijos kartojasi kiekviena, net menka dingstimi, o kartais ir visai be jos. proi turime visoki. Pavyzdiui, paprasiausias protis galvos purtymas, kad plaukai nelst akis; sudtingesnis tiesi, karika laikysena; dar sudtingesnis elgesio maniera nepastamoje draugijoje ir pan. protis tai vienas i btiniausi ms psichofiziologini mechanizm, kurie palengvina asmenybs veikl (r. I skyri). Gyvenime daugyb veiksm kartojame imtus ir tkstanius kart, todl, kaip minta, jie vyksta automatikai. tai kad ir raymas: kadaise, vaikystje, mums bdavo sunku ivedioti raid, o dabar neatsikvpdami raome itisas frazes, n nesusimstydami dl kiekvieno atskiro enklo. Taip sutaupome daug energijos: nebereikia tempti smons, dmesio, valios, jausm. Dar daugiau energijos sutaupo sudtingesni proiai pavyzdiui, pratimu tapusi laikysena visuomenje, profesinis pedagogo, gydytojo ar teisininko atidumas ir jautrumas monms. inodami du pagrindinius proi ypatumus polink kartotis ir automatikum, geriau sivaizduosime j darom al bei sukeliamus sunkumus. proiai gali bti alingi i karto, taiau gali tokiais virsti ir vliau. Sakysime, jau i pat pradi netiks protis vartoti nereikalingus odelius (taip sakant, reikia, inai, matai...), neliteratrinius posakius, negraus papratimas laikyti kiense rankas,

spjaudytis ir kt. Tas pats pasakytina ir apie pratim vartoti nuvalkiotas mintis, suprastintas, vienpusikas, ikreiptas nuomones. Kai kurios nuolat vartojamos mintys itin nusilifuoja, pasidaro glotnios, lengvos, todl patogios bendraujant. Jos lengvai gimsta ir teka beveik savaime, be ms mstymo, jausm, valios pastang; be to, kartojasi net tada, kai pagrindo joms esama menko. Sakysime, mogus patenka sudtingesn situacij, kuri jam paiam sunku visapusikai paaikinti. Tokiu atveju daniausiai jis bando visk aikinti suprastintai. Tas prasimanymas gana danai kartojamas, nes nuramina, nors, deja, neisprendia problemos. Ilgainiui toks protis ir mstysena sitvirtina, darosi prasti, automatiki, stereotipiniai. Polinkis suprastinti ukreiamas ir gajus. Vis sunkiau atsispirti pagundai taip aikinti ir daugel kit reikini: mat nereikia joki pastang, nes kiekvienu atveju gelbsti jau turimas paaikinimas. Deja, jis per daug schematikas, vienodai tinkantis visiems atvejams, todl netikslus. Blogiausia, kad jis trukdo mstyti, analizuoti konkrei situacij. Skubotas, pavirutinikas aikinimas negali bti teisingas ir todl, kad automatikai apriboja arba atmeta kitus svarbius procesus. Pavyzdiui, mogus dl savo neskmi pranta kaltinti virininkus, aplinkini nacionalines ypatybes, socialinius skirtumus ir pan., bet nepastebi tikrj prieasi (savo paties siauro akiraio, nepakankamo iprusimo, gabum, gdi, nepalanki darbo slyg, nesugebjimo berdrauti su monmis, blog santyki su bendradarbiais). inoma, primityvus, netikslus aikinimas patogus, nes jis visada greta: ko mogus nori, t ir mato. Taiau , toks aikumas tik komplikuoja bkl, trukdo tikslingai veikti, net skatina imtis beprasmikos, netinkamos kovos. Artimi alingiems proiams prietarai. Tiesa, jie sudtingesni, paprastai labiau susij su vairiais psichiniais procesais ir daro didesn tak pasaulirai, apskritai asmenybei. Prietarai lands"; gana danai vieno mogaus prietarai prigyja kitiems. Taip atsitinka tada, kai susiduriama su paplitusia nuomone toje srityje, kur paiam mogui sunku gyti patirties. Pavyzdiui,

kartais igirsti nuomon, jog gydytojai es cinikai, net itvirk, nes iri nuogus mones". Kad jie greiiau nugydo, negu pagydo", kad operuodami gali papjauti" ar iimti, k panors". Psichiatrai, girdi, es keisti ir... patys nenormals. Kiek pasigilin savo ir aplinkini moni prietarus, rastume ne vien keistenyb. alingi proiai ir prietarai atsiranda ne tik savaime ar perimami i kit. Net kai kurie naudingi proiai ir automatiko mstymo gdiai ilgainiui sensta ir darosi alingi. Jei paauglys liai elgiasi ir i aukto iri kitus, mes suprantame, jog tai normalus psichofiziologinis reikinys, bdingas brstaniai savarankikai asmenybei. Taiau panai suaugusio mogaus elgsena netiks, alingas protis. Taigi pagrindins prieastys, dl kuri kai kurie proiai bei prietarai mums kenkia, yra aikios. Pirma, reakcija neatitinka konkreios situacijos; antra, sutrinka sudtinga psichin veikla, nes kai kurie psichikos procesai suprastinami, istumiami, susilpninami jausmai ir valia. proius bei prietarus smon maai kontroliuoja, todl juos nelengva paveikti, koreguoti. Ar manoma sau paiam padti? Pirmiausia reikia inoti, Kokie tie alingi ms proiai, prietarai, kokios j prieastys, kaip jie veikia asmenyb, kodl ji linkusi vienus ar kitus proius isaugoti. Nemanykime, kad tai padaryti lengva. Danai savistabos ir autoanalizs nepakanka; tada prireikia iekoti kit pagalbos, klausti artimj nuomons. Suvoktas protis paprastai silpnja. Ilgesn laik smoningai jo vengiant, galima pagaliau ir visai j umirti. Taiau daniausiai proiai esti atspars ir pastovs. Tokiu atveju juos tenka alinte alinti, keisti kitais, naudingais. Antai l elges gali pakeisti kukli, pabrtinai draugika laikysena. Tiesa, i pradi ji bus dirbtinoka (teks prisiversti), taiau vis dlto slopins netikusius elgsenos proius. Dar sunkiau atsikratyti prietar. Pirmiausia patartina nuodugniai pavelgti juos kuo vairesniais poiriais. Ypa naudinga bendrauti su monmis, kuri pairos mums iek tiek neprastos, net prieingos. Toks bendravimas skatina nesitenkinti lengvesniu,

automatizuotu sprendimu, padeda plaiau pavelgti ikilusi problem, susidaryti objektyvesn nuomon, pratintis nestandartikai mstyti. T i n g j i m a s vaizdi alingo proio iliustracija. I pradi bodimasi bet kokia veikla. Vliau tas bodjimasis tampa proiu tingumu. Si bsena prie tarauja vienam i pagrindini psichikos dsni polinkiui aktyviai veikti. Todl ji gali itin ikreipti psichin gyvenim. Deja, neapsiriksime sakydami, jog i bsena daugiau ar maiau pastama kiekvienam: dauguma moni vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu buvo pasidav tinguliui. . . T r a g i k i e j i j a u s m a i . Jie nra labai dani, taiau sunks. Tragikumo jausmastai labai savotikas ir sudtingas uuojautos, baims ir dvasios kilnumo lydinys. Pirmieji du, kaip inome, daniau yra nemalons, veikia neigiamai, atspindi ms silpnum. Dvasios kilnumas atsiskleidia tada, kai mogus pasirodo ess atkaklus, nenusileidiantis jam prieikoms jgoms, sunkumams, rytingai gins savo idealus, principus, interesus. Tada jis junta pasididiavim, savo (arba kito asmens) moralin jg. Todl tragikumo jausmas neslegia, o auktina, skatina ir nuskaidrina ms dvasin pasaul. Tai kilnus jausmas, kurio nereikia vengti. Tad matome, kokia lanksti yra asmenyb. Net sunkias, neigiamai veikianias bsenas ji gali paversti teigiamo poveikio altiniu. Sis savigynos bdas, deja, prieinamas nedaugeliui moni. Be to, kartais ir juos apima visikas, be provaists tragizmas ir neviltis. Taip atsitinka tada, kai mogus neturi virt moralini vertybi, padedani itverti sunkumus ar bent ilgai jiems prieintis. Antra vertus, tragikumo jausmas labiau nepalieia to, kuris nesugeba prieintis, stokoja gilesni jausm ir valios. Kartais mons link piktnaudiauti tragikumo jausmu, net mgautis juo, grtis lidnos savo lemties groiu". Tai alintinas polinkis.

Vyro ir moters psichologija. Bendro gyvenimo problemos

Be t sunkum, su kuriais mons susiduria nuolat, vis gyvenim, egzistuoja ir specifini, susiet su vienu kuriuo nors laikotarpiu (jaunyste, brandos amiumi, senatve). Kiekvienam tarpsniui bdingas savitas sunkum derinys. ia pakalbsime apie sunkumus, su kuriais susiduria subrend ir pagyven mons. Viena i opij gyvenimo problem vyro ir moters tarpusavio santykiai. Taip yra ne vien todl, kad vyras ir moteris skiriasi savo psichinmis ypatybmis. Sunku bna ir todl, kad reikia bendrauti itin artimai, intensyviai. Daugiausia turbt trukdo tai, kad vyrai ir moterys smoningai nesuvokia savo partnerio pranaumo ir silpnybi, nemoka pasinaudoti savo pranaumu (ir silpnybmis). Ne maiau svarbios ir grynai lytins problemos, seksualinis temperamentas. Nors pastaraisiais metais ia tema pasirod viena kita knyga, pagausjo publikacij periodikoje, mums vis dar trksta ios srities informacijos. Pirmiausia aptarsime psichologinius vyro ir moters skirtumus. I patirties inome, jog vienas mogus nepanaus j kit, taiau prieing lyi psichikos skirtumai itin ryks. Silome susipainti su lentele (r. 91 psl.), kuri iliustruoja prieastis, dl kuri isituokia vyras ir moteris. irint i lentel, matyti, jog bene daniausia (4/5) blog vyro ir moters tarpusavio santyki eimoje prieastis neatitik charakteriai ir inyk jausmai (vyr 55%, moter 22%) ir nemokjimas bendrauti (valdingas bdas, iurktumas, iaurumas: vyr 27%,

Nurodytos skyryb prieastys

moter 10%). ie duomenys ypa ikalbingi, kai fone irykja meil kitam asmeniui (u santuokinio gyvenimo rib): moter 1%, vyr 12%. mons daniausiai skiriasi ne todl, kad surado geresn ar geresn, kad iblso pirmyktis jausmas, o dl to, kad su mogum tiesiog nemanoma toliau gyventi. Be to, ie skaiiai atspindi vyro ir moters psichini savybi skirtingum. Kokius skirtumus nulemia lytis? Kokius bruous ji slygoja? Lyties bruoai didiulis ms privalumas, kur gamta dovanojo tiek vyrams, tiek moterims. Kartu pridurtina, jog ie privalumai susij su kai kuriomis silpnybmis arba gana greit jomis pavirsta, jei vyras ar moteris bendraudami nemoka jais" naudotis. Aikinantis skmingo ar nevykusio eimos gyvenimo prieastis, ne kart yra tek teirautis moter ir vyr, kokios j ir prieingos lyties psichins savybs jiems atrodo tipikos, vertingos, teikianios pranaumo, kokios ypatybs itin patrauklios. Nuomoni vairov apibendrina emiau pateikiama lentel, kuri vaizduoja tam tikr vyro ir moters ideal.

Vyro ir moters psichikos ypatumai

Bdingi moters ypatumai Suvokimas Didesnis bendras jautrumas. Ypa jautri tokiems trkumams, kaip netaktikumas, nevalyvumas, melagingumas ir pan. Jausmai Gilesni, pastovesni, subtilesni, turi daugiau atspalvi. Maesnis iorinis jausm efektingumas. Sugebjimas ujausti Mstymas Daniau konkretus vaizdinis, vientisas, labiau priklausantis nuo jausm, instinkt Valia Paprastai vidutinika. Silpna valia nelaikoma dideliu trkumu Interesai Siauresni (bet gilesni); vyrauja humanitariniai: domjimasis monmis, j santykiais, eima Charakterio visuma Didesnis plastikumas, harmoningumas, vientisumas, sugebjimas keistis, prisitaikyti (pavyzdiui, prie vaik) Pora charakterio bruo Aktyvumas Jis maesns tampos, ne toks energingas. Moteris itvermingesn ten, kur reikia ilgalaiki pastang; konservatyvi Budingi vyro ypatumai

Maesnis bendras jautrumas. Jautriai reaguoja moters ior Rykesni, audringesn, bet daniau nelabai gils, neilgai trunkantys

Abstraktesnis, teorinis, loginis

kritinis,

Stipri. Valios stoka didiausias trkumas Platesni, daugiausia susij su gamtos pasauliu, technika, reiau su abstrakiomis problemomis Didesnis apibrtumas, tvirtumas; daugelis bruo neretai yra prietaringi Didesns tampos (palyginkime mergaii ir berniuk vaikikus aidimus). Vyras mgsta pasikeitimus, naujoves, eksperimentus

Laisvs trokimas Saikingas, saistomas prieraiumo, jausm, nepasitikjimo savimi, nedrsumo

Didelis, sustiprintas valios, interes pasitikjimo

mstymo, vairumo, savimi

Absoliui ties, suprantama, joje nra. ia sujungta, sugretinta ir apskaiiuota procentais apie 200 nuomoni, todl lentel atspindi daugelio moni prastin poir. Ne visos moterys laiko tipiku ir patraukliu vyro bruou aktyvum, energingum. Kai kurioms patinka tyls, nuolaids vyrai. (Vis dlto toki moter mauma.) Ne visi vyrai link vienodai teigiamai vertinti visas lentelje ivardytas moters savybes. Pavyzdiui, vieni labiau vertina velnum, atlaidum, rpestingum, o j kitas savybes nekreipia didelio dmesio. Kiti primygtinai reikalauja vien gerj savybi ir neatleidia net menkiausio apsileidimo, netvarkingumo; kitos moters vertybs jiems neturi jokios reikms. Apskritai ms lentelje ufiksuotas vidurkis. Ypatum, atskir bruo gretinim bt galima dar gerokai tsti. Taiau ir i i palyginim matome, jog daugelis vienos lyties pageidautin (ar bding) bruo yra prieingi kitos lyties bruoams: vyro abstraktus, moters konkretus mstymas, jausm greitumas ir ltumas, aktyvumas ir pasyvumas ir t. t. Vadinasi, belieka laukti, kad vyras ir moteris, sudarantys sjung, turs bti prieingos, viena kitai prietaraujanios ir viena kit neigianios btybs. Kyla pavojus, jog ne vien konkrets trkumai, bet ir apskritai objektyvus partnerio pranaumas gali erzinti kit, apsunkinti bendravim. Deja, danai taip ir atsitinka. Padtis ypa pasunkja tada, kai vyras ir moteris mato ir supranta lyi psichologijos skirtumus, bet gyvenime prie j nesiderina ir nekreipia juos dmesio, net laiko juos nenatraliu, eminaniu ar, atvirkiai, nepagrstai iauktinaniu j pat arba partner reikiniu. Todl kai kas stengiasi iuos psichologinius skirtumus panaikinti. Kiti perdm rykius skirtumus dar labiau pabria, puoselja, kad skaudint partner. Pagaliau pasitaiko ir taip, kad vyras ir moteris apskritai nemoka bendrauti: tas bendravimas kartais esti arba per daug intensyvus, arba labai pavirutinikas. Neretai neteisingai suprantama vyro ir moters lygyb. Lygs tai visai nereikia vienodi, kaip ne vienas links manyti. Tokie partneriai

laiko vienas kit panaiais, lygiais" ir pripasta tik iokias tokias fizines skirtybes (beje, ms laikais ir jas sumaina kelns ar vyrikai moterika" ukuosena). Skirtumus, kurie daugumai atrodo bdingi ir btini (r. lentel), tokie mons suvokia tik kaip iorin, lengvai keiiam bruo, kurio visai nesunku atsikratyti, kad btum toks pat, kaip partneris, draugas, sutuoktinis. Todl jie ir mgina vienas kit priversti atsisakyti aktyvios veiklos ar, atvirkiai, ramaus gyvenimo bdo, tvirtumo ar velnumo, normalios savigarbos ar nuolaidumo ir pan. (Prisiderinti prie partnerio ypatybi bandoma reiau.) Tokie reikalavimai ar bandymai ko nors atsisakyti, pasikeisti paprastai nepasiseka. Be to, jie silpnina pai asmenyb, kuri bando taip daryti arba reikalauja i kito. Jei kartais ir pasisekt save pakeisti, rezultatais nevertt diaugtis: bt alojama asmenyb, mogus imt prarasti savj A". Moterikas vyras ir vyrika moteris anaiptol ne visada tinka vienas kitam (nors ir bt smoningai stengsi tokiais tapti dl savo partnerio). Kartais psichins ypatybs, bdingos vienai ar kitai lyiai, pernelyg rykios. Tada padtis irgi komplikuojasi: sunku rasti tarpusavio pusiausvyr. Tokie atvejai nra reti. Dauguma lentelje nurodyt bruo gali suteikti juos turiniai asmenybei pernelyg didel pranaum; danai jais naudojantis, is pranaumas dar labiau irykja. Perengus tam tikr rib, ie bruoai ima trukdyti paiai asmenybei; dar labiau jie slegia kit, kitokios psichins struktros mog. Pavyzdiui, vyro abstraktus mstymas lengvai pereina pernelyg abstrakt, tui postringavim, danai nesuprantam moteriai. Vyro skepticizmas gali virsti cinizmu, audringi jausmai iurkiais, interes platumas pavirutinikumu, savimon anarchizmu, trokimas valdyti iaurumu, psichins struktros tvirtumas sustabarjimu. Moters konkretus vaizdinis mstymas neretai perauga jausmin neobjektyv mstym, nes ji ne visada linkusi abstrahuoti ir

visapusikiau velgti problem, j varo emocinis prieraiumas. Pastoviems jausmams gresia inertikumas. Atsargumas, kantrumas kartais virsta pasyvumu, o velnumas silpnabdikumu. Bendrauti trukdo ir nesugebjimas rasti optimal nuotol tarp partneri, optimal vyro ir moters tarpusavio santyki intensyvum. Palankiausios slygos bendrauti yra tada, kai tarp vyro ir moters esama tam tikro, nors ne per didelio atstumo. Vyro ir moters bendravim galima bt palyginti su mechanine pavara. Kai du krumpliaraiai pernelyg prispausti vienas prie kito, pavara vos juda, o kai tarpas tarp j per didelis, ji veikia blogai arba sukasi tuiai. Apie dsningum daugelis vyr ir moter ino i lytinio gyvenimo patirties. Per dani lytiniai santykiai daugiau ar maiau neleidia vyrui ir moteriai justi tikr, ryk pasitenkinim, kliudo pasireikti auktesniems, subtilesniems jausmams. Kai fizikai suartjam per daug retai, taip pat netenkama daugelio jausminio pasitenkinimo registr, trukdoma pltotis ltesniems, ilgalaikiams procesams. Panai reikini esama ir psichiniame gyvenime, nors retas juos pastebi. Vyrai daniau link piktnaudiauti juslinio, fizinio artumo intensyvumu, o moterys psichiniu artumu. Jos reikalauja, kad vyras nuolat bt eimos rate, drauge praleist vis laisvalaik, danai ir giliai ujaust net dl menko, kasdieniko nesusipratimo, klausytsi ilg panekesi apie giminaii ir kaimyn reikalus. Tuo tarpu vyro psichika, nepaisant jos stiprumo ir kit gerj, patraukli savybi, kai kuri dalyk vis dlto negali itverti: neretai subtils, ltesnio ritmo moters psichikos niuansai, itin konkreti mstysena vyr slegia. Be to, nepamirtina, kad tiek vyras, tiek moteris turi savo specifini poreiki, kuriuos gali patenkinti tik atitinkamoje vyr ar moter draugijoje. Tai turt inoti kiekvienas partneris. Vis t sunkum bei prietaravim galima ivengti. Geriausias padjjas ms jausmai. Ne veltui mums daniausiai patinka tokios prieingos lyties savybs, koki stokojame patys.

Gamtoje retai pasitaiko sudtinga savyb, kuri bt skirta tik vienam konkreiam tikslui. Tas pat pasakytina ir apie lyt. mogaus lytis su jos sudtinga struktra, biologiniais ir psichologiniais skirtumais tikriausiai atsirado ne vien pratsti giminei, o juo labiau ne vien malonumui. Tai sudtingos mogaus evoliucijos rezultatas. Evoliucija privert mog ne tik prisitaikyti prie vairi gamtos slyg, bet ir pasiskirstyti darb, sukurti sudting socialin organizacij, ugdyti asmenyb, pagaliau palaikyti savo psichin pusiausvyr eimoje ir u jos rib. (Akimirkai sivaizduokime, jog mons prarado lyt, o visa kita liko kaip buv; nemanoma sivaizduoti, kaip pasikeist visas visuomens gyvenimas, pradedant materialiniu ir baigiant socialiniu, psichiniu.) Psichinis lyi skirtumas susidar ne gyvenimui sukomplikuoti, o kad mogus geriau prisitaikyt prie aplinkos slyg. Skirtum irykjim skatina btinyb psichikai papildyti kit mog. Taigi skirtumai, vienoki ar kitoki savybi perteklius yra ne trkumas, prietaravimu altinis, o mogaus teigiamyb. tai reikia atsivelgti, aikinantis vairius vyro ir moters tarpusavio santyki sunkumus. Panagrinkime, kaip vyras ir moteris veikia vienas kit. P a p i l d y m o i r k o r e k c i j o s a s p e k t a s . Vyras ir moteris bendrauja ir smoningai ar nesmoningai mgdiodami, usikreia tuo, ko neturi pats, suvelnina savo atriuosius kampus, kurie buvo susidar bendraujant su vairiais monmis arba gyvenant vienatvje, itin vienpusikomis slygomis. I lentels matyti, kad, pavyzdiui, abstraktesn, objektyvesn, kritikesn vyro prot papildo jausmin, konkreti vaizdin moters mstysena (ir atvirkiai). Stiprs, danai audringi vyro jausmai nusistovi pusiausvyroje, kai juos papildo gilesni, pastovesni moters jausmai. Vyro siekim patirti nauja nuramdo moters polinkis isaugoti tai, kas geriausia buvo praeityje. Vyriko charakterio konkretum papildo neturintis toki griet rib ir atri kamp moterikas charakteris. Stimuliavimo aspektas. Abipusis poveikis

nenugludina svarbi, ryki vyro ir moters psichikos skirtum. Atvirkiai, jis tuos skirtumus ir apskritai psichik stimuliuoja, atveria jai naujas galimybes pltotis. Vyras darosi dar vyrikesnis, moteris gyja nauj moterikumo bruo. Bendravimas su moterimi visais atvilgiais turtina vyr. Vyro tvirtumas, atkaklumas dl moters takos velnja, gyja nauj atspalvi; kartu jis gali suaktyvti (pavyzdiui, kai reikia suteikti moteriai pagalb, kovoti dl jos pripainimo). Turtja ir moteris. domu pavelgti, kaip stimuliuojamas laisvs siekimas ir klusnumas. Daniausiai abi ios savybs dar labiau sustiprja: vyras pajunta nor paklusti, bet kartu stiprja ir jo laisvs trokimas; moters elgesyje irgi padidja tas trokimas, nors kartu gilja ir vidinis poreikis paklusti. Siekiant harmoningai bendrauti, reikia tinkamai vertinti savo ir prieingos lyties ypatybes; asmenybs turi atitikti viena kit, kad g a l t i r n o r t papildyti bei stimuliuoti partner. inoma, tokioms pastangoms reikia laiko, o dar labiau mokjimo gerbti vienas kit. Lytis kaip visuma ir dalis. Poliarizacija. Padidjs ir sumajs seksualumas. Laikinas seksualumas. L y t i n i s i n d i f e r e n t i k u m a s . Lyi psichologijoje ypa rykiai atsispindi tai, kas kit psichini reikini gldi gelmje ir dl to ne taip pastebima. Mat psichika labai (nors ne visada harmoningai) susijusi su fiziologiniais ir apskritai biologiniais reikiniais. Lytis anaiptol nra kokia atskira mogaus dalis, sfera, autonomika organ sistema. Kartais, pavyzdiui, nelaims ar sunkios operacijos atveju, mogus gali netekti lytini organ. Tada jo lytinis gyvenimas ikrypsta i normali vi ar pasunkja, bet lytis vis viena ilieka. Lytis, galima sakyti, yra persmelkusi vis mog. Juk jis turi ne tik lytinius organus, bet ir hormonines liaukas, specialius nervinius centrus nugaros ir galvos smegenyse; jam bdingi lytiniai instinktai,

reakcijos, gimtos psichins savybs. Net kiekviena mogaus organizmo lstel turi savo lyt, kuri ufiksuota dviejuose i 46 lstels turim gen (XX arba XY). Neretai kyla prietaravim tarp asmenybs psichologijos" ir fiziologinio, biologinio prado. Rykiausiai juos atspindi skirtingi fiziniai ir psichiniai lytiniai poymiai (seksualumas). Ireik iuos skirtumus skaiiais su lyties enklu (+ vyrikoji, moterikoji), gautume toki skaii sek: ... +5, +4, +3, + 2, +1, +0; 0, 1, 2, 3, 4, 5... J galtume tsti abu galus, bet apsiribosime prasta mokykline paymi sistema. Kaip matome, esama vyr, kuri lytins ypatybs yra rykios, stiprios ( + 5, +4) ar silpnos ( + 2, +1). Tas pat pasakytina ir apie moter seksualum ( 5, 4 ir 2, 1). Taigi esama maksimalaus ar minimalaus vyrikumo" ir moterikumo". Kuri ne kuri moni lyties poymiai itin silpni ( + 0,1, 0,1). Nevienodas seksualumo laipsnis atsispindi tiek fizinje, tiek psichinje mogaus struktroje (arba tik vienoje ir tik kitoje). Kartais fiziniai lyties poymiai bna ryks (stiprus vyrikas sudjimas, plaukuotas knas, sodrus emas balsas ir kt.), o psichiniai silpni ( + 1, +0), ir atvirkiai, u silpn fizini lyties poymi gali slypti itin ryks psichiniai. Sio reikinio prieastys gali bti ir gimtos, ir socialins, pavyzdiui, nepakankamas arba per daug intensyvus bendravimas su kita lytimi, slopinamos arba smoningai stimuliuojamos, ugdomos psichins savybs. Panagrinj lyi diferenciacijos, nevienodo lytini poymi stiprumo prieastis, matome paios gamtos siekim, kad mons vairint, stimuliuot, papildyt vienas kit. Ryium su tuo kyla vairi sunkum. Vieni gimsta paioje asmenybje, kai fizinis, jutiminis seksualumas nesiejamas su auktesniu, tai yra psichiniu, seksualumu, kai viena i i srii yra nepakankama (ar pernelyg dominuojanti) arba kai seksualumas yra nerykus ( + 0,1, 0,1). Daniausiai komplikacijos tarp asmenybi kyla tada, kai neatitinka

partneri seksualumas. (Beje, kartais abi sunkumu rys susilieja.) Daugeliui i i sunkum veikti prireikia gydytojo specialisto psichoterapeuto, seksologo psichiatro pagalbos. Taiau danai mons ir patys instinktyviai randa ieit. Jie stimuliuoja arba slopina vienok ar kitok savo seksualum, vienokio, pavyzdiui, jutiminio, seksualumo trkum kompensuoja kitu psichiniu. Kai kurie renkasi daugiau ar maiau vyrikas arba moterikas profesijas, susidomi kai kuriomis sporto akomis, meno sritimis. Btent tuo paaikinama, kodl mons danai pasirenka tok partnerio lytin tip, kuris, atrodyt, neatitinka j ypatybi: itin seksualus mogus maai seksual, o maai seksualus labai seksual partner ir pan. Tik i pirmo vilgsnio atrodo, kad visiems turt patikti labai moterikos moterys (5) ir labai vyriki vyrai ( + 5) arba kad iems patinka tik itin moterikos moterys. Atvirkiai, daugel moni ryks lyties bruoai net erzina. Tam tikromis slygomis susierzinim kelia net savo paties toks bruoas, taiau dar labiau kit moni. Tai suprantama, nes rykus seksualumas turi ne vien teigiam (susiformavusios lyties savybs, apibrti, aiks potraukiai ir kt.), bet ir neigiam ypatybi (potraukis pernelyg didel lytin aktyvum, jutimin gyvenim, nuslopinti abstraktesni, auktesni siekimai). Dviej ryki lytini tip derinys yra nepatvarus, nes greitai nuvargina ir isekina asmenyb. Paprastai itin seksual individ daniau traukia vidutinikai ar maai seksualus (3, 2). Pavyzdiui, maai seksualus inteligentas neretai renkasi itin seksuali moter, o hiperseksualus vyras gana indiferentik seksualiniu poiriu moter (1). Abu nesmoningai ar smoningai stengiasi papildyti savj A", nori usikrsti" kito laipsnio seksualumu, iugdyti arba susilpninti vienokius ar kitokius savo bruous. mones, kuri seksualumas 2 ir 3, palyginti retai papildo ir stimuliuoja partneriai, turintieji seksualum 5 ir 1; paprastai lengviau rasti pusiausvyr, pasirinkus tok pat partner (2 ir 3). Taiau ir jie ne visada vengia bendrauti (beje, nebtinai intymiai) su kitokio

seksualumo individais, ypa po ilgo eimyninio gyvenimo mat kitoks seksualumas stimuliuoja. Taigi net labai skirtingi (pagal seksualinius poymius) tipai gali optimistikai irti ryius su partneriu. Daugel moni slegianiam nepilnavertikumo jausmui dl to, kad j ior ar charakteris neatitink mading moterikumo ar vyrikumo standart, nra jokio pagrindo. Sunkum gali patirti ir, be abejo, patiria mons, kuri abiej seksualumas yra maas arba nediferencijuotas ( + 1, +0,1; 0,1, 1). Tokia bsena trukdo pltotis jausmams, kurie labai reikalingi eimoje, bendraujant su sutuoktiniu ir vaikais, be kuri nepajusi tikro gyvenimo diaugsmo. Ms laikais, kai daugelis itin vertina lytines savybes1, kai kuriems hiposeksualiems monms neretai susidaro nepilnavertikumo kompleksas, mainantis asmenybs psichin aktyvum. Taiau ir tarp maai seksuali i prigimties arba indiferentik moni pasitaiko toki, kurie jauiasi patenkinti savo dvasios ramybe", nesugundomumu", doroviniu tyrumu" ir pan. Nemaa dalis toki moni aktyviai reikiasi kitose gyvenimo srityse. Lyties problemos juos maai domina, todl jie labiau atsideda profesinei veiklai ir neretai pasiekia ger rezultat; sugeba ilikti objektyvs, nesavanaudiai, todl gali isikovoti svari padt visuomeninje veikloje, moksliniame darbe. I prigimties neutrals arba beveik neutrals lytinei sferai mons skiriasi nuo t, kurie prarado lytin aktyvum dl ligos ar traumos: pirmieji isaugo savo asmenybs vientisum, o antriesiems j pasiekti bna sunku. H o m o s e k s u a l i z m a s tai ne tik reikinys, liudijantis,
Dabar dl labai intensyvaus, judraus gyvenimo vairs moni santykiai trunka trumpiau, yra pavirutinikesni. Lyi tarpusavio santykiai, eima sritys, kurios suteikia ms pergyvenimams gilumo, tikrumo. Todl visa, kas su jomis susij, turi ypating reikm.
1

kokia sudtinga yra lytin sfera, bet ir kai kuriems monms praktikai ikylanti problema. Sprendiant pagal vairius duomenis, nuo ios anomalijos daugiau ar maiau kenia madaug 13% moni, o dalis ankstesniu ar vlesniu amiaus tarpsniu jauia homoseksualini potrauki. Homoseksualizmas tai potraukis prie tos paios lyties individ. io reikinio prieastys gana vairios (beje, kai kurios tebra neaikios). Dalis homoseksualizmo atvej rodo, kad esama neatitikimo tarp fizini ir psichini lyties poymi. Pavyzdiui, asmenyb su aikiais fiziniais vyro poymiais (kno sudtimi, lytiniais organais) gali turti gana moterik psichik, o moters pavidalas" slpti vyrik psichik. Fizins ivaizdos neatitinkani psichik dar lydi ir toks reikinys, kaip svetimi", kitos lyties hormonai. Toki psichik, inoma, gali traukti iorikai prieingos" (nors i tikrj tos paios) lyties knas. Taiau neretai potrauk prie tos pat lyties individ jauia ir tie mons, kuri fizinis seksualumas sutampa su psichiniu. Daniau mones, kuri seksualumas + 2, +1, traukia prie +5, +4, o 2, 1 prie 5, 4. iais atvejais, matyt, psichika ieko savotiko papildymo, stengiasi pasisavinti tokius bruous, kuri asmenybei trksta. Neretai potrauk tai paiai lyiai sukelia protis idealizuoti imponuojanios iors bei dvasini savybi savo lyties atstovus: vyresnius klass draugus, sportininkus, kino artistus ir pan. Visi minti atvejai patvirtina ir iliustruoja t fakt, kad psichinis pradas gali nesiderinti su fiziniu, bti nuo jo nepriklausomas ir net jam prieingas. Sis neatitikimas individams su homoseksualiniais polinkiais yra daugelio sunkum, neretai labai kankinam, prieastis. mogus su tokiais polinkiais paprastai gana anksti pajunta disharmonij, ios bsenos prietaringum. Todl toki moni tarpusavio jausmai yra pilni konflikt. Homoseksualistai nejauia teigiamo poveikio, kur daro asmenybei eimos pilnatv. Be to, visuomen iri homoseksualistus labai neigiamai ir nepakaniai, juos baudia statymas. Tad homoseksualiai asmenybei gyvenime gresia dideli sunkumai.

Rykios homoseksualizmo formos, laimei, palyginti retos. Daniau, net turint homoseksuali potrauki, ilieka ir normali trauka prieingai lyiai (tai vadiname dvejopa seksualine orientacija, arba biseksualizmu). Smoningai labiau vertindamas potrauk prie kitos lyties ir bendravim su jos individais, homoseksualistas gali palengva pakeisti orientacij, atprasti nuo ankstesni polinki ar bent sustoti ties biseksualizmo riba, taigi ivengti pavojaus tapti visiku homoseksualistu. inoma, visais be iimties homoseksualizmo atvejais btina konsultuotis su specialistu psichoterapeutu ar seksopatologu, kuris nurodys psichologinius bdus, kaip t aling potrauk galima lengviau perorientuoti. Lengviausia persiorentuoti paioje pradioje, vos pastebjus siaknijant ikreipt lytin potrauk. A m i u s i r l y t i s . Kiekvienas ms gyvenimo tarpsnis turi sav lytini psichologini problem. mogus, nepatyrs sunkum viename amiaus etape, anaiptol negali bti. tikras, jog nesusidurs su jais vliau. Taip atsitinka, deja, neretai, ypa todl, kad mons nelink tai kreipti dmesio. Kurie ne kurie mano, kad su lytine sfera susij sunkumai ir problemos bdingos tik jaunystei, 1520 met amiui. Truput valgesni moni manymu, sunkum laikotarpis trunka nuo 15 iki 40 met. Abi ios nuomons klaidingos. Lytinio pobdio problemos kyla jau vaiko amiuje, danai netgi anksiau, negu jis suvokia savo lyt (madaug nuo 5 met), ir neinyksta ties 70 met riba. Panagrinkime kai kuriuos amiaus tarpsnius lytins psichologijos aspektu. Jau ankstyvoje vaikystje ima rykti lyi psichologiniai skirtumai. Pavyzdiui, berniukai judresni, energingesni, agresyvs (bgioja, aidia kar, muasi); mergaits oresns, ramesns, paklusnesns (aidia su llmis, stropiau vykdo suaugusij nurodymus). Nesuvokdami, kad ie skirtumai yra natrals, vaikai gali siekti neprotingos lygybs, negerbti kitos lyties, j skriausti, eidinti. Taip danai ir atsitinka. Pavyzdiui, daugelis mergaii santykiuose su berniukais jauiasi menkesns, todl ima elgtis

berniokikai, netgi stengiasi isiugdyti berniuk savybes. inoma, tai padaryti sunku, todl tokios pastangos tik pagilina nepilnavertikumo jausm arba net sutrikdo normali mergaits psichikos pltot. Kai berniukai nesuvokia gamtos jiems suteikt privalum ir pareig, tatai irgi daro tak j elgesiui ir charakteriui. Todl iuo asmenybs raidos tarpsniu tvai turi patys gerai suprasti ir vaikams iaikinti esminius lyties bruous ir savybes, kurias, j nuomone, vaikas turt stengtis isiugdyti. Taip reikia elgtis tol, kol asmenyb subrsta, tampa savarankika. Psichologin parama ir tinkamas lytinis aukljimas ypa svarbus paauglystje, kai jaunas mogus pamau tampa lytine esybe fizikai, fiziologikai ir psichikai. ie pokyiai paauglius trikdo, net baugina, kelia nor atsiriboti nuo nesudrumstos praeities, o kartais ir nuo viso pasaulio". Neretai jie ima bjaurtis savimi ir kitais monmis, pirmiausia tvais. Vienas i daniausiai pasitaikani sunkum tas, kad fiziniai organizmo pakitimai neatitinka psichini. Atskirais laikotarpiais vieni arba kiti esti tokie ryks, kad rasti pusiausvyr beveik nemanoma. Mergaitms ie pakitimai paprastai vyksta sklandiau ir harmoningiau, o berniukams audringiau, kampuoiau". Dl to mergaits iuo atvilgiu yra pranaesns. Nenuostabu, kad abiej lyi paaugliai danai vieni kit nesugeba suprasti. Jaunystje ima rykti klasikiniai vyro ir moters psichikos skirtumai. Sis amiaus tarpsnis su sunkumais paprastai susiduria dl to, kad abiej lyi jaunuoliai yra dar nepatyr, be to, jiems bdingas jaunatvikas hiperseksualumas, kitaip sakant, besivystani lytini organ, liauk ir centr padidjs fiziologinis aktyvumas. Tai veria jaunus mones (ypa vaikinus) bti itin aktyvius, o trkstant patirties, net skatina chaotik, betiksl, avantirik aktyvum. Btent dl tokio (gal iek tiek priverstinio) aktyvumo jaunuoliai, nesuvokdami savo psichologini skirtum, jauia savotik, neaik prieikum kitai lyiai ar bna nepakants konkretiems jos atstovams.

Suaugusi moni, subrendusi vyr ir moter problemos jau buvo paliestos io skyriaus pradioje. Verta tik truput pavelgti 45 60 met ami ir su juo susijusias problemas. iuo laikotarpiu organizme vyksta nemaa fizini, fiziologini, psichini pakitim, kurie i dalies demobilizuoja lytines funkcijas. Dl to paeidiama vidin psichikos, jos proces pusiausvyra (be to, vyr ir moter nevienodai). Daniausiai sumaja biologinis lytinis aktyvumas. Tuo tarpu psichinis aktyvumas, atvirkiai, lieka gana pastovus ir, kompensuodamas biologin, net yra links didti. Todl po atoslgio gali kilti nauja didesnio seksualinio aktyvumo banga. Tik iuo atveju vyras persitvarko liau, palengva, o moteris su tam tikra disharmonija. Tas etapas reikalauja nemaa pastang, nes asmenybei tenka prisiderinti prie naujo veiklos tipo ir prie nauj sutuoktinio ypatum. Net sulauk 70 met mons nepraranda lytinio potraukio, dl to susiduriama su vairiais netiktumais. Persitvarkymo procesas vyksta ltai. Neretai psichiniai lyties ypatumai ilieka iki paskutins gyvenimo dienos, ir mons jais naudojasi, jausdami btinyb bendrauti su prieingos lyties individu. Netek lytinio aktyvumo fizins galimybs, mons kartais bando j kompensuoti, kidamiesi savo vaik ir ank jausmin gyvenim ir smoningai ar nesmoningai stengdamiesi jame knyti lytinius savo vaizdinius. Dl to neretai kyla vairi kart konflikt. Skyriaus pabaigoje keletas odi apie sunki lytins vienatvs problem. Su ja susiduria vaikinai ir merginos, nerad sau partnerio, taip pat mons, priversti ilg laik bti toli nuo nam (pavyzdiui, kai kuri judri profesij atstovai). Nuolatin lytin vienatv neretai lydi mones po nepasisekusio eimos gyvenimo. i dali patyr moterys, kurioms pritrko vyr (1979 m. gyventoj suraymo duomenimis, Lietuvos TSR 1000 vyr teko 1117 moter) ir kitais atvejais.

Ypa sunku i bsen pakelti monms, kuri lytin diferenciacija didel (5, 4). Beje, i to, kas pasakyta, aiku, jog daugumai moni tokia vienatv yra pavojinga jau vien todl, kad netenkama prieingos lyties subjekto poveikio, kuris papildo, suvelnina ar stimuliuoja asmenyb; ji netenka intensyvaus jausminio bendravimo, kuris manomas tik su kita lytimi, negali ikrauti" jausm, turi maiau galimybi juos ugdyti ir t. t. Lytins vienatvs sunkumai, galima sakyti, daug sudtingesni negu bendravimo sunkumai. Todl nuolatin, ilgalaik vienatv nepatartina. Jai gali rytis tik subrends mogus, kuris, remdamasis ilga savo gyvenimo patirtimi, sitikina, kad yra netinkamas nuolatiniam lytiniam bendravimui, kad taip bendrauti jam nepaprastai sunku. Laikina lytin vienatv kartkartm naudinga (kaip ir apskritai vienatv). Taiau kaip sistemingas reikinys ji turi bti grietai individualiai dozuojama. Pakeisti normal bendravim kuo nors kitu yra sunku. Knyg skaitymas ar susirainjimas gali tik i dalies suvelninti neigiam vienatvs tak ir padarinius.

Brandos amiuje
iame skyriuje kalbsime apie trkumus, kuri pasitaiko vairiais mogaus gyvenimo tarpsniais, taiau kurie labiausiai irykja brandos amiuje ir yra jam bdingiausi, nes tai didiausi galimybi ir didiausi sunkum laikotarpis. Brandus gyvenimo kelio etapas i tikrj labai sudtingas. mogus tuo metu bna paiame gyvenimo reikini centre. Jis atsiduria vis mogaus amiaus period, vis problem sankryoje. Jis bendrauja su vaikais, suaugusiais ir seneliais. Jis yra ne tik j tarpininkas, bet ir ramstis tiek eimoje, tiek u jos rib. Jis turi rasti savo viet tarp daugybs moni. Turi realiai vertinti savo teigiamybes ir trkumus, kiek manydamas objektyviau pavelgti save ne tik ios dienos aspektu, bet ir perspektyvos velgdamas praeit ir ateit. Artja senatv ir mirtis... Trumpai tariant, iuo amiaus tarpsniu rutuliojasi dauguma svarbiausi gyvenimo vyki, u kuriuos mogus smoningai jauiasi ess atsakingas. S a v i r a i d a . Turbt vis svarbiausia ir sunkiausia brandos amiaus problema yra imokti objektyviai pavelgti save, suvokti save kaip asmenyb, inoti savo poreikius, projektuoti tolesns smoningos raidos keli. ia vl primintina, kad itin svarbus psichinio gyvenimo dsnis yra aktyvumas ir nuolatin raida. Taiau brandos amiuje ji yra kitokia, sudtingesn, kelianti daugiau problem. Taip yra dl vairi prieasi. Iki io laikotarpio psichin raida labai priklauso nuo viso organizmo, ypa nuo centrins nerv sistemos, biologins raidos. Auganiose smegenyse nuolat susidaro vakuumai", tutumos, kurias btinai turi upildyti psichinis turinys. Organizme vykstantys pakitimai veria mog aktyviai tobulti. Be to, vaikystje ir jaunystje mogus turi daug aukli: tvus, mokykl, visuomen. Visi juo rpinasi, stimuliuoja jo raid. Paprastai jis priima poveik, matydamas aukltoj pranaum, nordamas bti toks pat, kaip jie,

stiprus ir savarankikas. Kai mogus uauga, padtis keiiasi. Biologin raida iuo amiaus tarpsniu gerokai Ltesn ar net visai sustojusi. Prasideda atvirktinis procesas: ima menkti fizins jgos, itverm, silpti jausmai, atmintis, maja psichikos plastikumas. Visuomen irgi nustoja buvusi aukle". Tvams rpi visai kitos problemos, o kartais jau ir jiems reikia paramos. Be to, ir pats suaugs mogus vengia paalins takos. Taigi inyksta daugelis (laimei, anaiptol ne visi) raidos determinant. Tuo tarpu gerai inoma, jog raida, kaip ir anksiau, yra viena i svarbiausi psichinio gyvenimo atram; ji yra btina slyga, kad mogus galt skmingai susidoroti su daugeliu sudting ydjimo amiaus" udavini. Reikia rpintis smoningu, planingu savs ugdymu. Toks ugdymas, neapribotas laikin determinant, btinas dar ir dl kit prieasi: juo remiasi asmenybs laisvs principai, savs reguliavimas, glaudus praeities ryys su ateitimi ir t. t. Btent todl, kad inyksta kai kurie ankstesni savs ugdymo stimulai, o kiti, smoningi stimulai bna silpni, mogus ne tik patiria sunkum, bet kartais pergyvena tikr katastrof. Panagrinkime kelis io pobdio sunkum variantus. Kai kurie mons, ubaig jaunystje pirmj savo raidos etap, mano, kad jau yra pasiek savo fizini ir psichini jg virn, savo augimo apoteoz. Psichologiniu poiriu jie primena mokin, kuris, gavs brandos atestat, digauja ess jau tikrai intelektualus ir laisvas (pagaliau niekas nebereikalaus vl laikyti egzaminus!). Nesirpindami smoningu savs ugdymu, tokie mons paprastai susigriebia sulauk 3040 met, kai aikiai pamato, jog nebepajgia susidoroti su daugeliu problem. Danai katastrof pasiseka ivengti, susiduriama tik su didesniais ar maesniais sunkumais. Mat saviraida, nors nepastebima, nesmoninga, nebuvo nutrkusi: j stimuliavo profesijos, eimos, visuomens diktuojami reikalavimai. Kiti mons skiriasi nuo mintos grups tuo, kad ikart pajunta sustoj vietoje jauia neaik nerim, nepasitikjim, nepasitenkinim, nors ilg laik negali suprasti, kas vyko ir k reikt

daryti. Neretai gimsta net nepilnavertikumo jausmas. Jie nesiprieina, kai gyvenimas stumteli juos pasitaikiusi tui viet, leidiasi paveriami statistais, laukianiais atsitiktins skms ar vaidmens gyvenime. J padtis subjektyviai yra nemalonesn negu pirmos grups moni. Taiau paprastai antrieji ieko ieities ir greiiau j randa. Neretai mogus, pajuts stagnacij, darosi itin veiklus, vildamasis, jog kiekviena veikla ugdo. Taiau iuo atveju esama ne tiek jau daug ans rasti toki veiklos r, kuri ugdyt. O perdm aktyvi apskritai" veikla neretai atima daug jg. Be abejo, pats lidniausias atvejis yra staigiai sultjusi raida, kuri gali visai sustoti. Tai ypa bdinga monms, kurie spariai tobuljo pirmajame etape. iuo atveju itin rykiai matyti tragiki nepakankamo isivystymo padariniai. Mat danai anksiau isirutulioja labai sudtingi, patraukls poreikiai, kurie parengia mog vlesniems raidos etapams. Tik vliau susiformuoja sugebjimai, mokjimas iuos poreikius patenkinti. Neretai suaugs mogus supranta arba jauia, ko jam nereikia ir ko reikt, bet neino, kaip to siekti. Jis jau nebegali grti prie paprast malonum ir jaunysts diaugsm, nes jie jo nebepatenkina. Jam negali suteikti pakankamo pasitenkinimo pavirutinika, eilin skm, bendravimas su nesudtingais, paprastais monmis. Taiau rasti kitoki malonum, bendrauti su dvasikai turtingesniais, subtilesniais monmis jis dar nemoka. Vargu ar jis ir stengs imokti, kol asmenybs raida sismonintas, sudtingas procesas bus aldyta". Jau kalbjome, kad, jeigu asmenybs pltot sutrinka ar nutrksta, tai danai ikreipiama ir jos struktra. Si pakitim neivengia ir brandi asmenyb. Normaliai isirutulioj procesai, ypa jei jie stabils, negali riboti ir kontroliuoti atsiradusi neprast, nepageidautin savybi: keistenybi, valdingumo, nusikalstam polinki, alkoholizmo ir t. t. K reikia daryti, norint ivengti pavoj, kurie gresia tada, kai asmenybs raida sultja ar nutrksta, kai ji nepakankamai smoninga,

tikslinga? Pirmiausia mogus, tik engs brandos ami, turi atsakyti pats sau klausimus: koks jis yra (tiek kokybikai, tiek kiekybikai)? kuo jis skiriasi nuo kit? kokiam moni tipui jis priklauso? ko siekia? Vienas i savs painimo bd yra daugkartiniai bandymai sivaizduoti savo ateit po 101530 met vairiais variantais (pavyzdiui, kai jums sekasi ir js bei t pasiekte arba kai jus vis gyvenim persekioja neskm). Norint nuodugniau save painti, btinai reikia pasverti ir savo gabumus, sugebjim reiktis vienoje ar kitoje srityje, galimyb pakilti savo profesijos arba artim tai profesijai srii laiptais. Pavyzdiui, gradacija gali bti tokia: mokytojas direktoriaus pavaduotojas mokymo (aukljimo) darbui direktorius; vidurins mokyklos mokytojas technikumo dstytojas instituto, mokytoj kvalifikacijos klimo kurs dstytojas; ininierius vyresnysis, vyriausiasis ininierius. Arba vykstantis greta profesijos, paralelinis augimas: urnalistika, rpinimasis namais, sodu, vasarnamiu, stengimasis bti draugijos siela" ir pan. Labai svarbu atidiai pavelgti savo trkumus, pavyzdiui, blog atmint, nepakankam iprusim, nemokjim bendrauti su monmis, nekantrum, silpnavalikum, tingum, savigarbos stok, laikysenos, isilavinimo trkumus ir kt. Verta visapusikai pasverti ir vertinti savo priedermes, neivengiamas tuo metu pareigas, kurios gali mums trukdyti, kaip ir ms pai trkumai. Pavyzdiui, mogui laikinai gali trukdyti btinyb padti daugeliui giminaii, ligoti tvai, gyvenimas toli nuo kultros centr, negaljimas susipainti ir bendrauti su reikalingais monmis ir pan. Svarbu nusprsti, kokius sunkumus galime pajgti nugalti, kokias klitis bei trkumus vargu ar pavykt veikti, o kokie mums apskritai neveikiami. Priklausomai nuo pasirinktos saviraidos krypties ir pobdio kai kurie trkumai gali bti nereikmingi, o kiti, atvirkiai, tapti didele klitimi, trukdyti tobuljimui.

Pabrtina, kad velgti savo trkumus ir silpnybes svarbu dl keli prieasi. inomus trkumus lengviau pamau paalinti arba bent ivengti su jais susijusi nereikaling sunkum. Deja, daniau mons kukliai stengiasi nematyti savo trkum ir silpnybi, nenori pripainti savo vidutinikumo ir... dl to darosi dar vidutinikesni. Suvoks savo vidutines galimybes vienoje ar kitoje srityje, mogus sutaupo nemaa energijos vien todl, kad ivengia tui pastang, nereikalingo nusivylimo, neigiam emocij ir gali t energij skmingai panaudoti kitoje srityje. Pavyzdiui, mogus, neturintis ypating ans augti intelektualiniu, moksliniu, estetiniu atvilgiu, gali pasiekti ger rezultat, kitur praktinje veikloje, eimos, ekonominiame gyvenime. Visika vidutinyb pasitaiko retai. Ne veltui sakoma, jog vidutini gabum mogus, sismonins savo vidutinyb, jau nra vidutinikas (gali kompensuoti savo trkumus kitose srityse). Save vertinti, apsisprsti pageidautina ne tik apskritai, bet ir lyginant su vienmeiais, bendradarbiais, kaimynais, su daugeliu panai ir visai skirting moni. Isiaikins" ir vertins, kas jis toks, subrends mogus turi sudaryti saviraidos artimiausiais metais minimali ir maksimali programas. Kokias savybes btina gyti, kokias paalinti, susilpninti, o kokias reikia sustiprinti, isiugdyti, pagaliau, kokia kryptimi tobulti? Saviraidos kryptis tai ne tik pastangos isiugdyti vienok ar kitok asmenybs tip, bet ir bendras augimas, savo psichinio pasaulio turtinimas, sugebjimas kurti, vidin laisv. Daugelis renkasi ne pat tiesiausi saviraidos keli ar dl nuolatini klii, kurias tenka nugalti, aplenkti, ar dl ypating gabum vienai ar kitai sriiai. Geriausi saviraikos ir augimo bd mogus gali rasti tiek paindamas gamt, jos dsnius, gro, tiek gydamas svar vaidmen visuomenje, tiek artimai bendraudamas su kai kuriais monmis ar ireikdamas save meninje kryboje. Paprastai linkstama kombinuotus saviraikos variantus.

Kai kuriems monms galt tikti, pavyzdiui, tokia programa: labiau ugdyti jausmus, didesn pasitikjim savimi, geriau painti vyro ir moters tarpusavio santykius. Saviraidos kryptis estetinis asmenybs tipas. Raidos kelias bendravimas su kitos lyties mogumi, gilus domjimasis menu. Kita trumpa programa: pageidaujama imokti atsargiau vertinti mones, ugdyti velnum; artimiausius dvejus metus kuo aktyviau specializuotis savo profesijoje. Saviraidos kryptis pabrtinai ekonominio" pobdio. Saviraidos kelias sigyti reikaling ir nauding daikt: gerus staliaus rankius, valt, motocikl, vairi sporto reikmen. Perspektyvoje namo, vasarnamio statyba... Pabaigai gyvenimikas skmingos saviraidos pavyzdys. Moteriai 34 metai. Ji socialus tipas: daugiausia malonumo ir galimybi augti jai teikia bendravimas su domiais monmis. Pirmenyb visada skiria vyrams: i prigimties jauiu didel, bet aiki antipatij moterims". Energinga, troktanti garbs. Gabumai vidutiniki: nors mokykloje moksi stropiai, paprastai atsakindavo ketvertui. Todl stoti institut netroko , be to, pritrko drsos. Ivaizda irgi vidutin. Bdama 22 23 met, jau suprato, ko jai reikia, blaiviai vertino savo galimybes: geriau virblis rankoj, negu jautis girioj". Atrod, jog neturi ir ans atsidurti paiame vyki skuryje, bendrauti su domiais monmis: juk nieko imintingo jiems negali pasakyti, o ior nra itin patraukli. Taiau ji turjo savo program. Baig maininki, paskui sekretori kursus. Gana greit pradjo dirbti didels mons direktoriaus sekretore. Ne kart turjo prog sitikinti, kad vadovui ji vienas i reikalingiausi moni (tiesa, pergyveno jau kelis direktorius) . Kursuose imoko stenografijos. Puikiai orientuojasi mons reikaluose, todl daugeliui gali padaryti paslaug. Dalyvauja pasitarimuose, susipainusi su svarbia informacija. I pradi ji tebuvo statist" ir tik atspindjo nuo kit sklindani vies", taiau ilgainiui daug imoko i nuolat aplink j buvusi proting moni. Dabar jos gyvenimas net domesnis u daugelio tos mons eilini ininieri gyvenim.

 e i m o s g y v e n i m o p r o b l e m o s . Brandos amiuje eimos gyvenimo problem kyla daugiausia, be to, jos yra bene sudtingiausios. Panagrinsime tik paias svarbiausias, taip pat dl j susidariusius sunkumus, padaromas klaidas. Pirmutin ir bene sunkiausia problema yra sutuoktinio pasirinkimas. Btent iuo gyvenimo tarpsniu mons daro klaid, kurios sulugdo skmingo eimos gyvenimo galimybes ir viltis. Daniausiai pasitaiko ios klaidos: galimybi pasirinkti stoka, vien emocinis arba vien racionalus pasirinkimas, idealaus" sutuoktinio pasirinkimas. Galimybi pasirinkti stoka. Gana keista, kad mons danai renkasi gyvenimo palydov... nesirinkdami. Nemaa yra idealist", kurie vis laukia meils i pirmo vilgsnio; esama drovi moni, kurie irdies gilumoje sitikin, jog rinktis geriausij" lyg ir negarbinga, panau prekyb; kita vertus, nemaa neprityrusi moni pirmj daugma tinkam partner laiko paiu geriausiu. Si klaida ypa dana. Ateina metas, kai pabunda jausmai, noras mylti, turti savo eim, vaik, nebepriklausyti nuo pernelyg rpesting tv. Todl pirmas kiek tinkamesnis kitos lyties atstovas, kuris gali padti i karto isprsti tiek problem, inoma, apgaubiamas nepaprastumo, ypatingumo aureole. Be to, brandos amiaus pradiai dar bdingas jaunatvikas idealizmas, polinkis matyti geidiam dalyk kaip esam, tikr. Apsirikti i ties labai lengva, nes neretai materialins slygos, dorovs reikalavimai ir paproiai (bijomasi apkalb, paskal, nra savo buto, kur galima bt susitikinti) neleidia monms iki vedyb artimiau susipainti; tuo tarpu tokia paintis irykint partneri neatitikim. Be to, iki vedyb visi stengiasi (smoningai ar jausm takoje) bti ideals", spti vienas kito norus. Todl psichologinis ir jausm neatitikimas irykja per vlai. Tokio pavojaus ivengti arba j sumainti padeda imgintas konkurencijos" arba btino plataus pasirinkimo principas. Kitaip tariant, tai tas atvejis, kai per dvejus penkerius metus mogus susiranda kelis jam patinkanius pretendentus ir su jais ilgesn laik

bendrauja. Toks mogus gali objektyviau ir subtiliau lyginti vairius savo draugus. Ms sieloje susidr besigrumiantys jausmai vienam ar kitam irinktajam duoda daugeliu atvilgi verting patirt. itaip galima pasirinkti ne tik tinkamesn sau, bet ir geresni savybi mog. Kita klaida per daug emocingas, vien jausmais pagrstas pasirinkimas, kai protas dalyvauja menkai arba kai mogus net elgiasi prieingai jo patarimams. inoma, be jausm eimos gyvenimas yra nemanomas. Taiau net visika jausm harmonija (kuri, beje, pasiekiama taip pat dalyvaujant protui) nepadaro sutuoktini laiming, nes emocinis gyvenimas pats savaime negali suteikti ilgalaikio pasitenkinimo ilgainiui mogus pasijunta persisotins. Emocinis gyvenimas turi bti saistomas proto; neivengiami emociniai atoslgiai, pertraukos, kurias upildo intelektualin veikla. Protas, o ne jausmai padeda sprsti daugum eimos problem ir konflikt. Todl orientuotis tik emocines galimybes ir emocin harmonij nepatariama. Ne maiau klaidingas yra ir per daug racionalus pasirinkimas. Jis gali bti pagrstas, pavyzdiui, tokiais samprotavimais: man jau laikas turti eim, o mog gerbia beveik visi mano pastamieji, jis mandagus, pasiturintis, malonios ivaizdos, myli mane; tinkamesn man pora artimiausiais metais kain ar pasitaikys... Kai tarpusavio santykiai eimoje pabrtinai racionals, bendras toki partneri gyvenimas geriausiu atveju yra patogus, glotnus, pakeniamas, bet negali bti laimingas. Gyvenimas be jausm ne tik neteikia pasitenkinimo, diaugsmo, bet danai erzina, dirgina ir t, kuris nemyli, ir t, kurio nemyli. K mylintis mogus padaro lengvai, su malonumu, bejausmis stengia padaryti tik labai temps prot, vali, kol nepertempia stygos". O tada greitai gimsta neigiami jausmai, dirglumas, polinkis konfliktus. Jei per kelet painties mnesi teigiami jausmai nekyla, tai nedaug ans jiems atsirasti ir ateityje...

domus ir pamokomas klaidingo pasirinkimo variantas yra idealaus" sutuoktinio pasirinkimas, neatsivelgiant savo ypatybes. iuo atveju renkantis proporcingai dalyvauja ir jausmai, ir protas, bet vis tiek pasirenkama klaidingai. Netrukus paaikja, kad idealus" sutuoktinis, turintis, rodos, visas ms troktamas savybes, i tikrj atitinka tik ideal vaizdin, kur esame susidar apie save ir gyvenim, o ne ms reali asmenyb ir realias gyvenimo slygas. mogus, turintis daugel verting bruo, danai smoningai ar nesmoningai daug reikalauja ir i ms. Jis protingas tad ir mes turime bti protingi, jis vis gerbiamas turime bti gerbiami ir mes... Tapti tokiu nelengva. Danai tenka stiebtis ant gal pirt, o tatai vargina. Pagaliau per daug ideals" mons danai erzina, bdami tarsi nebylus priekaitas ms netobulumui. Be to, toks idealus" sutuoktinis danai patinka daugeliui moni, todl tarpais sunku veikti savyje kylant pavyd. Beje, pavojus, kad kas nors gali j i ms atimti, nra visai nepagrstas. Kita vertus, nemaa moni savo eimos gyvenime mano esant skming ir tada, kai jame pasitaiko neskmi, sunkum, kai sutuoktinis turi kuri ne kuri trkum ir jam reikalinga pagalba. Tokiems monms idealus" sutuoktinis, inoma, netinka. Ne kart yra tek sulikti vyr ir moter, kuri sutuoktinis buvo psichikai ne visai sveikas mogus, todl jam reikjo ypating slyg, ypatingo atidumo. Taigi prie prastini sunkum prisiddavo dar vienas, tikrai didelis sunkumas. Tuo tarpu i moni eimos gyvenimas buvo gana pavyks. Jie visai nesijaut prarad geriausius savo metus", slaugydami sergant sutuoktin. Atvirkiai, prisitaik prie ypating eimos gyvenimo reikalavim, jie pasidar dar geresni, greiiau tapo visapusikesn negu tie, kurie gyveno palaimingoje ramybje". Kaip matome, sutuoktinio pasirinkimo problema gana sudtinga. Vis dlto ia ne tiek jau daug neisprendiam neinomj, dl kuri subrends mogus negalt susirasti optimalaus sutuoktinio pats, be kompiuterio pagalbos.

Kitas svarbus tarpsnis, kai mons danai daro klaid, tai eimos gausjimo, vaik gimimo laikas. Si problema labai svarbi tiek patiems sutuoktiniams, tiek bsimiems vaikams. ia svarbs keli faktoriai: psichinis tv isivystymas, j tarpusavio santykiai, santuokos trukm, galimybs auklti vaikus, eimos buitins ir materialins slygos. Daugeliui sutuoktini por labai svarbu kelet met pagyventi dviese, tik vienas kitam, daugiau niekam neseikjant savo jausm. Per t laik sutuoktiniai paprastai dar labiau prisiria vienas prie kito, harmoningesn darosi psichin j sveika, gilja meil. Be to, jie labiau prisiderina fiziologikai. Per ankstyvi vaikai gali trukdyti sutuoktiniams geriau painti vienas kit, prisitaikyti prie partnerio: pirma, jie maiau laiko skirs vienas kitam, antra, abu turs nauj jausm ir prisiriimo objekt. Tai ypa lieia moteris. Gimus vaikui (kartais net nuo pat ntumo pradios), jos savo jausmuose linkusios pamirti vyrus. Taip gali trukti vis kdikysts laikotarp. Kdikis joms yra stipri pergyvenim ir diaugsm altinis. Be to, ir pats ntumas su nepatirtais iki tol fiziologiniais bei psichiniais procesais neretai stabdo vyro ir moters tarpusavio jausm raid, ypa kai ntumas susijs su komplikacijomis (rykiai deformuota figra, pasikeitusi odos spalva, vmimas ir pan.). Neretai ir po gimdymo moter ivaizda labai pasikeiia: nimfa" virsta emika, realia moterim, o vyras danai bna tokiems staigiems pokyiams nepasiruos. Daugelis isimokslinusi tv (turini specialj, auktj moksl) kaip asmenybs turi aktyviai augti paprastai iki 25 35 met, nes jiems reikia gyti daug nauj, gilesni ini, praktini gdi. Sutuoktiniai suvokia, kad jiems dar io bei to trksta, patys dar nesijauia pakankamai turtingi, kad galt duoti kitiems. Noras turti vaik btyb, kuriai jie trokt atiduoti savo intelekto ir jausm turtus, kyla iek tiek vliau. Todl kol nra tikro poreikio turti vaik, geriau, kad jis negimt. Vaikai, kuri nelaukiama, kurie yra nereikalingi", ne laiku gim", atsitiktiniai", ne tik bna eimos gyvenimo nesklandum prieastis, bet ir nepajunta to rpinimosi bei

velnumo, kuris jiems btinas, ypa nuo gimimo iki trej met. Nepageidaujamas reikinys yra ir pavluoti vaikai, pavyzdiui, atvejis, kai pirmas vaikas gimsta tvams perkopus per keturiasdeimt met slenkst. Bendravimas su vaikais, j aukljimas yra svarbus pai tv raidos etapas. Daugumai etap reikt nueiti tarp 20 30 40 met. Pavluotai bendraudami tvai negali patirti daugelio emocij. Daug k praranda ir toki tv vaikai. Tvai negali pasijusti lygs su savo vaikais, linksmai drauge aisti, gilintis j problemas... Tvai jau pamir savo vaikyst, netek to jausmo gaivumo, kuris bdingas jaunystei. Toki vaik gyvenimas primena augim pas senelius, moiutes, be tikrj tv. I eimos gyvenimo tarsi ibraukiama viena karta. Isamiau nagrinti tv ir vaik santykius ia nra vietos, taiau nepaliesti ios problemos negalima juk ioje srityje sunkum ikyla daug. Dana j prieastis dideli suaugusiojo ir vaiko skirtumai, beje, ne tiek kiekybiniai, kiek kokybiniai. Vaikai anaiptol nra mai suaugliai. Pagrindinis skirtumas tarp suaugusiojo ir vaiko didelis vaiko emocingumas ir dar palyginti nedidelis protas. Vaikas i dalies yra labai vairi ir nepastovi savo jausm, interes ir potrauki vergas. Todl jis vientisesn btyb. ia slypi ir tam tikras vaiko pranaumas: jis teisingai ir subtiliau u suaugusj intuityviai supranta kai kuriuos reikinius, nes is jausmin reakcij pakeiia protavimu; vaikas bna atkaklesnis, pastovesnio nusistatymo, nes jausmams toks pastovumas pasiekiamas lengviau negu protui. Suaugusieji daugiausia proto, kompromis, valios, pareigos mons. Vaik akyse jie dar knija ir jg, valdi. Todl suaugusieji turi paindinti vaikus su iomis savybmis, kad vaikai patys nort jas turti. Btina stengtis, kad net prie vaikus pavartota" suaugusij savyb kelt ne pykt ir apmaud, o susidomjim ir nor patiems taip elgtis. Nauj savyb reikia ugdyti ne per prievart: svarbu ne slopinti vaiko jausmus, o juos toliau ugdyti drauge su protu. Gaila, daniausiai mons uaug netenka savo vaikysts met privalum, daugelio teigiam vaikik savybi.

Neretai, deja, matome ir tvus, kurie, nordami rasti bendr kalb su vaiku, nesistengia pakylti jo iki savs, o patys nusileidia iki jo lygio (tai ymiai lengviau), bendrauja su juo vien emocij, riksmo, net prievartos kalba. Padariniai gali bti rimti, kaip ir darant kit dan klaid gyvenant vien dl vaik". Si klaida ypa bdinga moterims. Jos galt laim, daniau odiais (nors neretai ir darbais) aukotis, visko atsisakyti", visk padaryti", kad tik vaikams bt gera. Pagrindiniai psichikos dsniai, pagaliau pats faktas, kad mogaus psichin raida nenutrksta iki gilios senatvs, sakyte sako, kad vaikai negali bti vienintelis gyvenimo tikslas ir prasm. Geriausiu atveju tai yra vienas i daugelio mogaus tiksl ir kartu vienas i bd turtinti savo asmenyb. Suaugusiems reikia vaik, kad galt gyventi drauge su jais, o ne vien j labui. Jausmai mums sako, kad ne tik mes reikalingi vaikams, bet ir vaikai mums: netekti vaiko ne maiau skaudu, negu netekti tv. Taiau tvai, kurie visk atiduoda vaikams, maai rpinasi savimi, psichologijos poiriu irgi elgiasi neprotingai, nes atsisako atlikti pareig sau, savo asmenybei. Ir ne tik sau, bet galiausiai ir savo vaikams: juk ko neturi pats, negali duoti ir kitam! Mai vaikai suvokia savo silpnum, suaugusij pranaum. Taiau jau sulauk 56 met, jie daugiau ar maiau nustoja gerbti tvus, kurie pasivenia tik vaikams, tik juose mato savo gyvenimo tiksl. Nereikia n aikinti, kaip alinga per anksti nustoti gerbti savo tvus. Paeidiamas palankiausias eimos santyki stereotipas, prarandama jos raidos orientacija. Kartais vaikai pradeda perdtai vertinti savo reikm, sugebjimus, dl ko eimos santykiai dar labiau komplikuojasi. Ne geresnis ir toks atvejis, kai pasiventli tv uaugusius vaikus ima slgti neatlyginamos skolos jausmas. Jis gniudo j iniciatyv, savarankikum. Sutinkame moni, kurie 1020 met pavluoja sukurti eim, bgtaudami, kad j atsiskyrimas bus tvams skausmingas. Palyginti reiau, bet i esms dl tokios pat prieasties mons nesiryta vesti, sibaimin aukos" (tv odiais tariant),

kurios i j neivengiamai pareikalaus savi vaikai. Apskritai pernelyg didels priklausomybs jausmas sukelia vaik antipatij ir net neapykant tvams: sunku mylti tuos, nuo kuri esi per daug priklausomas, kuriems jautiesi labai skolingas. Todl geriausia, kai su vaikais elgiamasi kaip su lygiateisiais eimos nariais, kurie svarbs jau dabar, kurie ukreia tvus savo gera nuotaika, diugina pasiekimais moksle, pagaliau atsilygina tvams kasdiene pagalba nam ruooje. Vaikai turi matyti, kad j tvai gyvena savo asmenik, dom suaugusij gyvenim, tegu ne visai suprantam, bet visada gerbtin. Dar viena nelengva eimos gyvenimo problema, su kuria susiduria subrends mogus, yra santykiai su tvais (savo ir sutuoktinio) bei giminmis. Ji ypa sunki tada, kai gyvenama po vienu stogu arba tik pradjus savarankik gyvenim. Gimins stengiasi pernelyg danai padti gerais patarimais"; blogiausia, kad dl menkos patirties jauniesiems kyla pagunda tais patarimais. .. pasinaudoti. Juk kartais bna tiesiog nepatogu ignoruoti, pavyzdiui, tv patarimus. Js sutuoktinis, atsidrs tarp js gimini (arba js tarp sutuoktinio gimini), griauna susiklosiusius per daugel met santykius. Jau vien dl to jis sukelia tam tikr nepasitenkinim, prieikum, nors ir bt puikus mogus. Jo gerj savybi, matom tik artimai, intensyviai bendraujant, gimins nepastebi, o t savybi nesuvelninti trkumai aikiau matyti. Todl retas kuris i gimini gali objektyviai vertinti js sutuoktin. Taigi jaunai eimai patartina i pradi laikytis gimini reagavimo ir vertinim atvilgiu santriai. Beje, ir vliau pageidautina, kad js eima bt savarankika, nepriklausoma. Jos reikaluose gimins gali turti tik patariamj bals, be to, tik tuo atveju, kai jis ramus, dalykikas ir draugikas. Patirtis rodo, jog tikrja eimos galva danai bna kompetentingiausias jos narys. Jis atsiduria vis vyki (matom ir slypini giliau) centre, ten, kur susikryiuoja visi jausmai, norai, nuomons, todl, net ir stokodamas didesns patirties, sugeba geriau u kitus orientuotis, tikslingai sprsti. J skatina ne tik teis, bet ir

pareiga, kurios suvokimas padeda elgtis su deramu taktu ir orumu. Mes, deja, neapsaugoti nuo vairi pavoj ir vliau, kai, veikus mintus ir daugel kit sunkum, eimos gyvenimas pagaliau ima tekti ramesne vaga, o platjanti patirtis padeda ivengti ne vieno pavojaus. Ilgai trunkanti ramyb, mokjimas ivengti sunkum, pasitenkinimas prastiniu, kad ir skmingu, gyvenimo bdu danai bna eimos gyvenimo monotonijos prieastis. Net ir nuolatin skm padaro gyvenim monotonik. Monotonija dar danesn tada, kai eim varo per daug grieti nusistovjusios elgsenos rmai, stokojama erdvs individualiai iniciatyvai. Si sunki bkl neretai taip slegia, kad gali pastmti santuokin neitikimyb, daugiau ar maiau rizikuojant netekti nelengvai pasiektos gerovs. Neitikimybs atvejai yra vairaus psichologinio pobdio. Kartais ji tik truput palieia asmenyb, beveik jos nekeisdama (sakysim, atsitiktin fizin neitikimyb); kitais atvejais ji palieka asmenybje gilesn pdsak, paliesdama jos santykius su sutuoktiniu (pavyzdiui, jausmin neitikimyb); treiu atveju ji pakeiia ir santykius su sutuoktiniu, ir pai asmenyb (pavyzdiui, kai neitikimyb yra totali, i anksto ruoiama arba kai susilieja fizin, jausmin ir psichin neitikimyb). Neslpsime, jog neitikimyb danokas reikinys. Dauguma toki atvej psichologikai yra suprantami. Ne vienas tuo ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu yra buvs neitikimas psichikai: susiavjs nauju pastamu, net idealizavs j. Daug reiau toki neitikimyb lydi fizin, jausmin neitikimyb. Daniausiai tatai trunka neilgai ar dl to, kad nra tinkam slyg, ar todl, kad tokiam ryiui nepakankamai pasiruota, jam stinga emocij (partneriai per maai atitinka vienas kit, nesugeba prisitaikyti prie kito jausm ir greitai abu nusivilia). Dar retesn totali neitikimyb. Ji paprastai ateina tada, kai itikimyb sulauo partneriai, kuriems abiem yra nenusiseks eimyninis gyvenimas ir netiktai paaikja, kad jie atitinka vienas kit psichologiniu, jausminiu ir fiziologiniu poiriu.

Neitikimyb tiek psichin, tiek fizin arba abi drauge iaip jau nepalieka rykesni pdsak ne tik tam sutuoktiniui, kurio atvilgiu taip pasielgta, bet ir tam, kuris itikimyb sulau. Kartais eimos gyvenimas netgi gali pakrypti gerj pus. Neitikimas sutuoktinis, stengdamasis ipirkti savo kalt, ieko galimybi pavairinti iki tol monotonik eimos gyvenim, panaudoti teigiamas eimos ypatybes, kuri anksiau nepastebdavo. Todl neitikimybs atveju, nors ji ir labai nemaloni, patartina vengti audring scen, itin emocing pasiaikinim. Tarpusavio priekaitai, abipusiai kaltinimai kur kas maiau padeda negu konstruktyvs bandymai pagyvinti, pakeisti eimos gyvenim. Geriausias bdas ivengti galimos neitikimybs, eimyninio gyvenimo monotonijos yra nuolatin eimos raida tokia pat prasme, kaip kalbta apie asmenybs vystymsi. domu matyti, kaip dalis js A", js charakterio bruoai, idjos, kilusios pirmiausia jums, o paskui perteiktos sutuoktiniui, vaikui, toliau gyvuoja artimo mogaus psichiniame pasaulyje, vairina j ir grta atgal pas jus, praturtjusios atspalvi. K a r j e r a . Kita svarbi suaugusio mogaus problema yra karjera gerja prasme, kitaip tariant, savo profesijoje ir visuomenje uimama padtis, atitinkanti mogaus siekimus ir galimybes. Vieniems tai aukta specialisto kategorija, meistro, cecho ar mons, staigos vadovo pareigos, kitiems docento ar profesoriaus vardas, o, sakykim, aktoriui krybin skm, platus pripainimas. Daugumai siningai dirbani moni svarbu geras vardas, jiems reikiama pagarba, pasitikjimas, nes tai irgi rodo tarp kit uimam padt. Tarpais mons kaip reikiant nesuvokia savo padties galimybi, tarpais bgtauja atsakomybs, kurios reikalauja vienokia ar kitokia padtis; kartais kelyje skm supainioja prieast ir pasekm, todl patiria sunkum, padaro klaid. Gana bdingos kelios klaidos. Vieni link atsisakyti bet kokios karjeros ir jos privalum, nors, jos pasiek, galt bti tikrai naudingi visuomenei; kiti pasiekia per daug aukt padt, neatitinkani j

galimybi; tretiems karjera yra vienintelis gyvenimo tikslas (karjerizmas"). Atsisakydamas bet kokios karjeros, mogus daro klaid jau vien todl, kad toks elgesys prietarauja asmenybs raidos principui, glaudaus ryio su kitais monmis, su visuomene principui. Bene kiekvienas vyresnis mogus tiek savo patirtimi, tiek apskritai labiau isivysiusia asmenybe pranoksta jaun; todl jis turi uimti atitinkam, auktesn viet. Jis paprastai geriau sugeba vadovauti, painti mones, atsivelgti kolektyvo interesus. Auktesn padtis leidia pasirinkti tinkamesn veiklos pobd, geriau panaudoti savo galimybes. Pavyzdiui, etos kategorijos darbininkui meistras daniausiai neduoda nesudtingo ir jam nebedomaus darbo. Atsisakytina nuo karjeros tik ypatingais atvejais, pavyzdiui, dl netinkam bdo savybi: perdto jautrumo, polinkio greitai supykti, udarumo. mogui sunku augti, o dar sunkiau gyventi ir tuo atveju, jei jis siekia karjeros, pranokstanios realias galimybes. Kurie ne kurie mons atkakliai veriasi uimti kuo auktesn, jiems patiems labai patogi padt, sutapatindami tiksl su asmenybs augimu, laime, skme. Kiti pranta kilti vis aukiau, uimti laisv viet i inercijos". Dar kitus taip elgtis skatina eimos, gimini nuomon, gamybin situacija. ...Labai geras 36 met darbininkas, etos kategorijos tekintojas. Nesunkiai vykdo norm, gerai udirba. Visuomenininkas, profsjungos vietos komiteto narys. Pasilius dirbti brigadininku, jis sutiko. Taiau iame darbe jau nepakanka geros akies, gudusi rank, greitos reakcijos, tvarkingumo ir itverms. Be kita ko, reikia mokti bendrauti su monmis: brigados nariais, meistru, sandlininku, cecho virininku. Reikia sugebti taktikai ir teisingai paskirstyti darb ir umokest, gauti savo brigadai tinkamiausi uduot, aprpinti brigad gera aliava, rankiais ir pan. Naujasis brigadininkas viso to nemoka. Tuo tarpu jo tvarkingumas, reiklumas sau ir kitiems tik erzina mones. mogus i irdies stengiasi, reikalauja, piktinasi, nervinasi. Taiau tai

tik blogina padt. Treji metai jis gyvena vien nervais". Deja, tuia ambicija neleidia sugrti sen darb, bti paprastu darbininku. Pana vaizd neretai galima pamatyti ir tada, kai mokytojas staiga tampa mokyklos direktoriumi, vidutinis ininierius cecho virininku ir daugeliu kit atvej. Um neatitinkani sugebjim viet, jie negali tiktis geresni rezultat. Individualiai asmenybs raidai, vidiniam tobuljimui i ties nra rib. Tuo tarpu karjeros siekimas susiduria su daugeliu klii. Visuomen, atsivelgiant jos pasiekt lyg ir poreikius, paprastai turi ribot aukt viet, vadovaujani pozicij pasil (sakysim, deimiai ininieri tenka tik vienas vyriausiasis ininierius, todl daugumai, aiku, nebus manoma uimti post). Galimyb pakelti savo visuomenin, profesin status riboja bendrasis visuomens ini lygis, technika, net stakli tobulumo laipsnis. Toli grau ne vis profesij atstovai gali panaudoti savo visapusik isilavinim taip, kaip tatai manoma, sakysime, pedagogikoje ar medicinoje. Susidrs su tokiu slenksiu, mogus atsiremia savo profesijos lubas. Tokiu atveju ne tik protinga laiku sustoti, bet kartais netgi tikslinga iek tiek atsitraukti. Taiau laikinai atsitraukti reikia ne visikai atsisakyti kilimo, o tik suderinti savo perspektyvas su galimybmis. Kitiems galima rekomenduoti paralelin karjer, t.y. gyti dar vien specialyb, dar viena profesij, kuri papildvt pirmj. Antai mokytojas istorikas gali studijuoti pedagogik ar filologij, gydytojas dar vien artima specialyb ir t. t. L a i s v . Tik sulaukus brandaus amiaus, laisv pirmkart tampa reali, atsiverdama visu platumu. ioje amiaus pakopoje dauguma savybi jau susiformavusios, mogus imoksta bti vidujai laisvas, be to, yra materialiai ir daugeliu kit atvilgiu nepriklausomas. Laisv pasiekiama btent brandos amiuie, taiau savaime ji neateina ja reikia gyti ir apginti. Mus ia domina psichologinis laisvs supratimas. Kalbame apie tokia laisve, kai mogus jauiasi gals pats sprsti ir veikti pagal savo vidines paskatas, norus, jausmus, potraukius, moralinius sitikinimus,

sismonintas ir nesismonintas tendencijas. Visa tai harmoningai paverts bendru vardikliu, jis elgiasi taip, kaip liepia io A", nepaklusdamas vien atskiroms vidinio pasaulio dalims (instinktams, potraukiams) ir ioriniams veiksniams (kitu asmen valiai, blogoms materialinms slygoms, trukdanioms gyvendinti norus, ir pan.). Psichiniam gyvenimui ir psichologiniam laisvs supratimui ypa svarbus laisvs jausmas. Jei mogus objektyviai vra laisvas, bet subiektvviai ito nejauia, vadinasi, asmenyb yra suvaryta, nra laisva (tiek psichologine, tiek gyvenimika prasme). Kita vertus, mogaus poelgius danai lemia pareiga, kitaip pasielgti jis ir negalt, bet tuo tarpu jam atrodo, kad elgiasi laisvai. Psichologikai jis i tikrj yra laisvas: pareiga tik padeda jam gvventi taip, kaip jis nori. Laisvs pojtis atsiranda tada, kai daugelis psichini savybi ir proces tampa harmoningi. Tai vienas i psichologini laisvs pagrind, kaip ir sugebjimas atsispirti vidiniams ar ioriniams poveikiams, kurie galt i harmonij suardyti. Be to, laisv reikalauja ypating vidini slyg, kurios yra sudtingesns ir svarbesns negu iorins. Jeigu j nra, mogus net palankiomis iorinmis slygomis nesijauia ess laisvas, yra kankinamas vidini prietaravim, abejoni, negali laisvai pasirinkti sprendimo. Prisiminkime, kaip greitai kartais mog gali apimti nepasitikjimas savimi, nerimas, kaip ikreipiami jo suvokimai, mstymas, o moraliniai sitikinimai susikerta su norais (apie tai kalbta ankstesniuose skyriuose). Tokiu atveju laisvas pasirinkimas bna ypa sunkus (jeigu ivis manomas), nors iorins slygos, rodos, yra kuo palankiausios. Ir atvirkiai, jei stengsime jaustis vidujai laisvi, nesuvaryti, tiktina, jog ilgainiui pasiseks veikti iorin nelaisv, paalinti jos prieastis. Siekiant vidins laisvs, svarbiausia suaugusio mogaus problema yra bendras asmenybs ugdymas ir harmoningumas (apie k irgi kalbta pirmajame knygos skyriuje). Brandos amiuje mogui paprastai ikyla daugiausia ir sudtingiausi problem asmenini, eimynini ir visuomenini, kurias isprsti galima tik sugebant atsispirti daugybei momento"

reikalavim vardan tolesni, svarbesni tiksl. mogus atakuojamas" intensyviai: j veikia ir aplinka (buitiniai reikalai, aplinkini moni ir profesijos keliami reikalavimai), ir vidiniai procesai (jausmai, instinktai, idjos). iuo laikotarpiu mogus spariai vystosi, gydamas unikali savybi. Todl jam btina laisv. Jos ribas galima pabandyti iplsti. Vienais atvejais vertt iek tiek nutolti nuo tv ir kit autoriteting moni, ypa jei jaunystje jie turjo per daug didel tak. Kitais atvejais patartina kritikai perirti" knyginius autoritetus. Kartais naudinga susirasti nauj pastam, kuri sitikinimai nesutampa su ms ankstesniais sitikinimais. mogui reikalinga ir materialin nepriklausomyb: btiniausi daiktai, pakankamos pragyventi los, kambarys ar butas. Be to, svarbus ir savarankikumas tarp draug, profesinje veikloje. Kartais reikia ir iek tiek vienatvs, kad galima bt paanalizuoti save. Taiau neretai visai suaug mons, susiformav kaip asmenybs, mgina piktnaudiauti laisve, pajut jos aves, bet nesuvok savo atsakomybs. Daniausiai daromos ios klaidos: mogus stengiasi patenkinti visus savo geidius, ignoruodamas kit norus bei poreikius, atsisako gilesni, verting ryi su monmis, netenka savidrausms. Gal gale mog pavergia menkaveriai norai, sivyrauja konfliktai su aplinkiniais. Taip prarandama troktama laisv. . . Kai kuriems monms dl vidins disharmonijos, nerytingumo laisv atrodo tarsi nepakeliama nata. Juos pradeda kankinti abejons, apima su jomis susijs nerimas, tampa. Tokiam mogui patartina stengtis artimiau bendrauti su tuo, kas gali bti jam autoritetu, teigiamu pavyzdiu ar patarju. Salia mogaus, kuris, atrodyt, varo t laisv, jis jausis daug laisvesnis negu bdamas visikai nepriklausomas" ir nepaisydamas joki autoritet. Si situacija vaizdiai rodo, kokia sudtinga mogaus laisvs psichologija ir vidins bei iorins laisvs tarpusavio santykiai.

Kentjimai, j beprasmikumas" ir p r a s m . Vienas i svarbiausi subrendusio mogaus udavini yra imokti kentti pakelti kanias ir matyti j prasm. Knygoje apie mogaus stiprybs psichologij iai svarbiai problemai vertt skirti itis skyri, ia bent trumpai sustosime prie vieno kito dalyko. Neretas atvejis, kai net ilavinto intelekto mons nesuvokia savo kentjimo prasms. Jiems atrodo, kad kenia atsitiktinai, veltui, beprasmikai. Jie sitikin, kad kani yra pernelyg daug, kad jos tik daug k i mogaus atima, nieko vietoj to neduodamos. Todl j kanios ne tik atrodo esanios, bet ir i tikrj darosi dar sunkesns, tiesiog nepakeliamos. Kai kurie mons net neigia savo pai ir apskritai kentjimo prasm. J manymu, kentjimas rodo mogaus gyvenimo, mogikj santyki, aplinkinio pasaulio beprasmikum. Remiantis iuo argumentu", bandoma pateisinti alkoholizm, narkomanij ir panaias savo ir kit ydas. Tokie mons nesugeba savo kentjimo prasminti ir tuo bent kiek j palengvinti. N vienas psichiatras nesutikt su nuomone, kad kentjimas nereikalingas, beprasmikas. Gydytojams tenka susidurti su ligoniais, kurie kankinasi dar ir dl to, kad nesugeba kentti (panaiai kaip kiti skundiasi, kad negali iverkti savo skausmo). Tai labai sunki, danai itin kankinanti bsena. Prisiminkime, kas buvo kalbta I ir III skyriuose apie depresij, skausm, baim. Nors atrodyt keista, ios bsenos yra reikalingos. Taip pat btina mogui ir kania. Kentjimas (jei jis nepasiekia kratutins ribos) turtina ir stiprina asmenyb, daro j gilesn, vien tisesn, stimuliuoja jos brand. Neretai nuo to, kaip mogus moka pakelti kanias, ir nuo to, kiek jis kentjo, priklauso galutin jo gyvenimo idava. Vadinasi, svarbu, kad subrends mogus mokt itvermingai kentti (ne visada tik vengti kani). Svarbu imokti smoningai irti kentjim, isiaikinti, k jis reikia ir k mums duoda. Paanalizav, pavyzdiui, skaudius pergyvenimus laidotuvi metu, geriau suvokiame patirto nuostolio dyd, prarasto mogaus reikmingum ir visa gera, u k mes

jauiams jam skolingi ir ko dar galime pasimokyti net dabar, po jo mirties, nuolat j prisimindami. Sis pavyzdys, suprantama, ne tiek iliustruoja kentjimo prasmingum apskritai, kiek paaikina, kad kiekvienas konkretus kentjimas yra prasmingas. Pabaigai dar keletas odi apie mokjim ivengti kani. sismoninta kanios prasm savaime j suvelnina (ar net paalina). Dar efektyvesnis rezultatas tada, kai ms pastangas pastiprina kils pasiryimas kentti. (iuo atveju i esms pakinta du susiliej psichiniai procesai, panaiai kaip H2 + O = H2O.) Pavyzdiui, rytas kentti dl teisingo reikalo, dl artimo mogaus arba vietoj jo gali suteikti pasitenkinim, net laims pojt. Gyvenime toli grau nra lengva velgti savo kentjimo prasm, o juo labiau suadinti savyje nor kentti. Tok sugebjim nulemia bendras asmenybs raidos lygis, gyvenimo patirtis, pagaliau konkreti situacija. Kartais mog paguodia sismoninta mintis, kad jo kania tai vienas i daugelio keli, vedani ,, vir", asmenybs augimo auktumas, kad tai dialektinis psichins raidos etapas, pagaliau net bausm ar mokestis" u patirt ar laukiam diaugsm, malonum. Danai paguodia sitikinimas, kad keniame savo artimj labui: ms kentjimai moko juos oriai pakelti sunkumus. Malonumai. Brandos amiuje malonumai tikriau sakant, mokjimas jais naudotisyra viena i sunkesni problem ir tada, kai j per daug, ir tada, kai j per maa. Apskritai tai maloni psichin bsena, savotika psichin pusiausvyra, kai vieni ar kiti poreikiai jau yra patenkinti, inyksta anksiau slgusi tampa, psichika atsipalaiduoja, ilsisi. Tokia bsena psichiniam gyvenimui gana reikminga, o kai kada ir itin svarbi. Ji svarbi ne vien dl to, kad yra tarsi atpildas u pastangas siekiant tikslo, stimulas vienokiai ar kitokiai veiklai, bet ir todl, kad leidia gerai atsipalaiduoti, pereiti prie naujos veiklos. Malonumai gali suteikti toki dvasios ramyb, kokios neduoda jokie vaistai. Vaikystje ir ankstyvoje jaunystje mogus, fizikai augdamas, juddamas, aisdamas, paindamas, vystydamasis, savaime patiria

daugel malonum tiek jutimini, tiek dvasini. Suaugusiam mogui irgi netrksta galimybi turti malonum, taiau jis privalo pats j siekti ir bti u juos atsakingas. Deja, mogus danai su ia pareiga nesusidoroja. Jis arba visai nesistengia gyventi taip, kad turt pakankamai malonum (tai gana sudtinga), arba vis gyvenim tik j ir vaikosi. Pirmuoju atveju ilgainiui paaikja, jog gyvenimas be malonum buvo netiks psichologiniu poiriu (psichika tiesiog nepajgia atlyginti mogui malonumais u jo pastangas). Negaldamas tinkamai atsipalaiduoti, pailsti, mogus greitai pervargsta, isenka, nebegali tobulti. Antruoju atveju malonum vaikymasis tampa psichiniu ikrypimu. Malonumai atpildas, tam tikr psichini proces padarinys (alutinis produktas"), o visai ne mogaus veiklos tikslas. Jei rezultatas tampa vieninteliu siekiamu tikslu, tada patirti malonum apskritai nemanoma. Tai akivaizdiai rodo meils pavyzdys. Sakysim, bendravimas su mylimu mogumi suteikia mums kuo didiausi malonum, pasitenkinim. Taiau jei su moterimi (vyru) bendraujame vien nordami patenkinti pojius, ilgainiui meil ugsta, dingsta ankstesni malons jausmai, o neretai kyla ir pasibjaurjimas (taip danai atsitinka neurozi atvejais). Apskritai malonum perteklius greitai pasidaro kankinantis, nes danai besikartojantis ir ilgai trunkantis pasitenkinimas atbukina jautrum. Gauss malonumai demobilizuoja mog, maina jo aktyvum. Taigi subrendusiam mogui btinai reikia jausti malonum saik: svarbu, kad j bt ne per maai, bet ir ne per daug. Jis turi imokti susirasti tok malonum altin, kuris teikt subtil, sudting, be to, skirtingos kokybs ir intensyvumo pasitenkinim. Paprastai rekomenduojamas toks gyvenimo ir veiklos bdas, kad mogus kasdien pajust kad ir nedidel malonum, diaugsm, pasitenkinim savo veikla. Kart per savait ar por kart per mnes jo turt laukti didesnis, rykesnis malonumas. Per metus gera keliskart patirti ilgiau trunkant ir intensyvesn diaugsm.

Malonumai ypa svarbs ir naudingi tada, kai mogus bna per daug apkrautas, pervargs. Tokiais atvejais visada reikia turti pakankam malonum atsarg": patraukli knyg, domi draugij, krybing veikl. Daugumai subrendusi moni malonum altinis yra veikla, o ne dykinjimas. Ypa maloni tokia veikla, kuri priveria kuriam laikui pamirti save, sudtingas problemas. Aktyvaus mogaus psichinis gyvenimas bna harmoningas, vadinasi, jis turi daugiau ans pajusti tikr malonum. Atsisakyti malonum vaikymosi nra jau taip sunku, ypa tuo atveju, kai mogus suvokia ir praktikai sitikina, jog tai neada jam nieko gera. G y v e n i m o v a i r u m o s t o k a . sivaizduokime atvej, kai visas darbo krvis tenka daugiausia pirtams ir rieui. temptai dirbant jie greitai pavargsta. Danai net pats mogus nepastebi, kaip automatikai stoja darb ir dilbio bei peties, pagaliau viso kno raumenys. Bdami gana toli nuo pirt ir rieo, ie raumenys, nors ir labai tempti, nedaug tegali padti. Vis dlto i pagalba reikalinga, todl pagalbins" grups tsia darb. Kartu su pirt bei rieo raumenimis gerokai vargsta ir kiti kno raumenys, nors panaudoja tik 23% savo energijos. Panai dalyk esama ir psichinje veikloje. Psichika gali pervargti, jei aktyvumas yra vienpusikas, pavyzdiui, jei aktyvs vien intelektas ar valia, jausmai, (arba ilg laik vyrauja vienos ries jausmai). Psichik ivargina tiek sudtingesn tempta, tiek visikai vienoda veikla (profesin, visuomenin, seksualin ir pan.), nors panaudojama tik 1030% mogaus galimybi. Danai padtis labai pablogja ir dl to, kad ilgai trunkantis temptas ir vienpusikas psichinis aktyvumas neleidia mogui patenkinti kit (itin gausi brandos amiuje) poreiki. Nepatenkinamus poreikius psichika turi nuolat slopinti, o tatai irgi vargina. Ilgiau trunkanti vienoda veikla padeda mogui toje srityje tobulti, bet tik todl, kad psichika itin automatizuojama. Automatizmai, tiesa,

suvartoja labai maai energijos (nereikia daug galvoti, nebtini ir jausmai, valia), taiau psichinis gyvenimas netenka dinamikumo, ukertamas kelias poreiki vairovei, mogus nebegali diaugtis savo pasiekimais, stiprinti jausmus ir vali nugaldamas klitis. Be to, monotonikas gyvenimas apskritai stabdo psichikos raid. Todl suaugs mogus turi stengtis vairinti savo gyvenim ir profesin, ir individuali asmenin veikl. Darbas turt skatinti vairiop fizin ir intelektualin, jausm ir valios, be to, vairaus ritmo aktyvum. Pageidautina, kad ir veikla eimoje bt vairi. Tas pat pasakytina apie interesus, nelieianius eimos ir darbo. Kartais naudinga pavairinti gyvenim visai paprastu bdu, pavyzdiui, pakeiiant reim. Sakysime, galima imginti vakarin ar naktin gyvenimo bd. Kelias dienas per mnes ar kelet savaii per metus darbingiausi paros dalis gali bti ne rytas ir dienos vidurys, kaip paprastai, o popiet ir vakaras, vakaras ir naktis, naktis ir rytas. Laikinas persitvarkymas suteikia teigiam impuls psichikai ir visam organizmui (ypa t moni, kurie priprat prie labai reguliaraus gyvenimo bdo). N e t e i s i n g u m a s . Kad ilaikyt dvasin harmonij su paiu savim ir ioriniu pasauliu, subrends mogus turi gyti nemaa ini, sismoninti daug svok. Tarp j labai svarbios yra teisingumo ir neteisingumo svokos. Vaikai, visai jauni mons danai taikstosi su neteisybe kaip jiems dar nesuprantamu, nuo j nepriklausomu reikiniu. Daug sunkiau itaip taikstytis subrendusiems monms, kuri atsakomyb yra gerokai didesn. Esama moni, linkusi pernelyg greitai apkaltinti neteisingumu vienas kit, visuomen, monij ir net istorij. Kai taip yra, argi verta stengtis, ko nors siekti?"

Ar verta monms daryti gera?" Visas pasaulis sksta blogyje!" galima igirsti sakant. Visa bda, kad danai mons teisingumo svok supranta per daug siaurai, nekreipdami dmesio psichologin jos aspekt, nepaisydami mogaus psichini ypatybi. Tuo tarpu jos neretai neteisyb paveria teisybe, o teisyb neteisybe. tai paprastas pavyzdys. Neretai eimoje maiausias vaikas bna numyltinis". I pirmo vilgsnio tatai atrodo neteisinga juk jis dar neturi joki nuopeln, o ypating viet eimoje uima tik todl, kad vliausiai gim. Kitiems, vyresniems vaikams skiriama maiau dmesio. Atrodyt, kad jie ne tik kenia moraline prasme, bet ir turi maiau galimybi vystytis. Taiau juk maiausias vaikas eimoje vis silpniausias, jis pats nepajgia ir nemoka isikovoti tv dmesio. Todl psichologiniu poiriu teisinga, kad j lepina". Be to, jam skiriamas didesnis dmesys skatina ir vyresniuosius vaikus stengtis pelnyti tv dmes bei pagyrim. Sis padidjs j aktyvumas visikai kompensuoja jiems skiriamo dmesio stok, o neretai labiau padeda vystytis negu tv dmesys numyltiniui". iuo atveju vienoda paira visus vaikus bt neteisinga. Panai situacij esama ir suaugusij moni santykiuose. Todl mogui (kai kalbama apie j pat ir jo santykius su kitais) turi rpti subtilesn", gilesn teisyb. Jam paiam t teisyb velgti lengviau negu kitiems monms ar visuomenei, nes jis geriau jauia, kas vyksta, kaip reikia pasielgti tuo ar kitu atveju. M i r t i s i r s a v i u d y b . Subrendusiam mogui mirtis ne tik teorin, bet ir reali problema (galimyb mirti paiam, tv, artim giminaii, draug mirtis). Kol mogus jaunas, is klausimas jam rimtai nekyla arba maai j tejaudina kad ir dl to, jog, pasinrs gyvenimo problemas, jis beveik nesusiduria su mirtimi. Bendra psichin asmenybs raida, platesnis protinis akiratis, sugebjimas vertinti gyvenim ilgainiui suadina domjimsi jo

dialektine prieybe mirtimi. ia negalime plaiau kalbti apie t didel psichologin reikm, koki turi mogui mirtis, jos neivengiamumo supratimas, apskritai mintis apie jos galimyb artimoje ateityje (ypa jei ji per ankstyva), kokias psichikos gelmes ji apnuogina, kaip suaktyvja gyvenimas mirties elyje" ir t. t. Paminsime tik kelis pagrindinius su mirtimi susijusius psichologinius sunkumus: tai artimj mirtis, savos mirties grsm ir ryimasis saviudybei. Anksiausiai ir, be abejo, daniau jau bdamas suaugs mogus susiduria su savo tv, artim giminaii, reiau vaik mirtimi. Daugel moni artimj mirtis sukreia iki irdies gelmi ne tiek kaip uuomina, jog panaus likimas laukia ir j, kiek dl sukeliamo jausmo, kad jie neteko dalies savojo A", prarado atram, dalel savo praeities. Todl, be prast bd, silpninani skausmo, nevilties (r. IV skyri) psichologin poveik, reikt turti kit artim moni, kurie galt pakeisti prarast asmen. Gresianios mirties baim daniau susijusi su kokia nors liga, reiau su profesine veikla (kalnakasybos darbai, automobili transportas, statyba ir pan.). Tokia baim, pasirodo, daugiausia yra perdta ar visai nepagrsta. Jei tikrai gresia mirtis, paprastai ima veikti pasmons mechanizmai, kurie palengvina psichin mogaus bsen: jis tiesiog nejauia artjant mirt, j palaiko stipri viltis pasveikti, dar isigelbti ir pan. Taigi visais atvejais, kai mirties baim yra labai didel, isklaidyti i baim, iaikinti jos nepagrstum nra labai sunku (ypa specialistui psichologui, psichoterapeutui). Norint nugalti baim, pirmiausia reikia inoti bendrus dsningumus, kurie buvo minti kalbant apie baim (r. IV skyri). Tarp kit sunkum, kuriuos sukelia su mirtimi susijusios problemos, itin komplikuotas yra noras nusiudyti. Apie 50% normali moni, bdami devyniolikmeiais, yra rimtai galvoj apie saviudyb. Dauguma saviudi turi 1530 ir 3150 met (dvi skirtingos grups).

Saviudybs prieastys vairios, be to, daniausiai j ne viena, o kelios. Viena i svarbiausi prieasi, beveik visada einanti itis j kompleks, yra ta, kad mogus nesupranta gyvenimo prasms ir dsningum, nesuvokia, kas i tikrj yra mirtis, net j idealizuoja. Daugelyje srii mons gali bti pasiek brand, o iuo atvilgiu likti nesubrend. Kai kurie rimtai patiki nepagrsta nuomone, kad tas, kas udosi, yra stiprus mogus, kad taip jis rodo dvasios stipryb, pranaum; mirtis, tiesa, atgrasi, taiau ji ufiksuojanti kulminacin gyvenimo moment. Mirtis nuo savo paties rankos esanti kakas didingesnio negu priverstin" mirtis dl ligos ar senatvs; nutraukti savo gyvyb ydjimo metais reikia ivengti vis senjimo nemalonum, daugelio lig, lto merdjimo, sukriousios senatvs ir pan. Tai vis, sakytume, egoistins auksins mintys" apie saviudybs prieastis. Pasitaiko ir altruistini, sakysime: ar ne geriau, jei mans i viso nebt, jei mano trkumai neslgt ir nekankint artimj, jei a ilaisviniau juos nuo savs? Skaitytojui, kur sudomino ankstesni puslapiai apie mogaus psichologij ir btinum vystytis, apie kentjimo prasm ir palaipsn asmenybs formavim, jos galimybes, turbt aiku, kad tokios mintys apie saviudyb yra nepagrstos, klaidingos. Pagaliau net tie, kurie tiki panaiomis mintimis apie saviudyb, paprastai delsia engti ingsn: juos sulaiko ir instinktyviai juntama gyvenimo vert, ir mirties baim, ir pareigos artimiesems jausmas. Jie rytasi iam ingsniui tik tada, kai atsiranda alutini prieasi ar paskatina koks nors stiprus jausmas, trumpalaikis pergyvenimas (pavyzdiui, pervargimas, skausmas, ilgesys, depresija). Sis papildomas postmis labai svarbus. Tai patvirtina tas faktas, kad i deimties moni, kurie rimtai band nusiudyti, bet buvo aplinkini igelbti, tik vienas pakartoja bandym, daniausiai paveiktas kokio nors pergyvenimo. Matyt, saviudio sitikinimai" retai tampa veiklos varikliu, daniau jie tik savaip nukreipia jausm energij. Tad, jei mogaus poiris gyvenim, mirt, saviudyb teisingas, o jo emocinis gyvenimas harmoningas, i pagunda jam negresia. Daugeliui subrendusi moni

rimtas galvojimas apie saviudyb" suformuoja brandesn poir gyvenim ir mirt ir yra natralus mogaus vaizdini apie save, savo asmenyb etapas; jis padeda blaiviai velgti artimj ir savo paties mirt. P a g u n d a n u s i k a l s t i . Nusikaltimas tai veiksmas, elgesys, kur visuomen draudia (ir u kur baudia), nes jis daro tiesiogin ar netiesiogin al visai visuomenei, atskiriems monms arba paiam nusikaltliui (arba gali daryti ateityje). Kodl kai kurie mons link nusikaltimus, tokius veiksmus, kurie daro al visuomenei, o kartu ir jiems patiems? Biologini, socialini, ekonomini ir kit nusikalstamumo prieasi yra daug. ia paliesime psichologines prieastis. Kasdieniniame gyvenime pasitaiko tiek racionali", tiek jausmini" paskat nusikalstamam poelgiui. Nusikaltliui atrodo, jog nusikaltimas padeda paprasiau ir greiiau pasiekti tiksl ar norim rezultat. Pavyzdiui, mog iurkiai pastm arba jam sudav, j eid girtas praeivis. Atrodo, jis turt ikviesti milicij, sulaikyti girtj, po to dalyvauti raant protokol, gal ir atvykti teism. Taiau galima ir nedelsiant, be joki formalum" atsiteisti ir nubausti girtuokl savo nuoira; juo labiau kad is nepajgia kaip reikiant gintis. itaip pasielgti gundo protas": taip daug paprasiau, ekonomikiau"; be to, ir upuolikas lengviau atsipirks negu pateks milicijos rankas. Jam paiam, atseit, toks atpildas bt labiau priimtinas... Emocin pagunda taip pat didel juk galima nedelsiant ilieti jausmus. Tiesa, sulaikyti rank gali nebent mintis, kad girtam lliui tikriausiai bus sunku suprasti, u k j pamok; be to, nukentjs mogus objektyviai neatseiks bausms. Panas motyvai, skatinantys nusikalsti, danai pasitaiko ekonomini nusikaltim, apgauls, meito atvejais. Neretai nusikaltim pastumia (ypa jaunus mones) viliojanti galimyb patirti savotik malonum, kur sukelia tuo momentu patiriamas pavojaus, vykio nepaprastumo pojtis, prasivers agresyvumas. Nusikaltimas ar net nedidelis nusiengimas padidina silpnabdio, neturinio

iugdyto sins jausmo, savimeil; jis pasijunta ess io to vertas, originalus, sugebs mesti ik savo paties baimei, rutinai, prietarams", visuomenei. .. Nusikaltimas, daugiausia grupinis, susieja individ su kitais panaiais monmis tokiais artimais ryiais, koki jam labai trko. Nusikaltli grup suartina ir bendra atsakomyb. Nesunku pastebti, jog nusikaltimo motyv esm yra noras eiti lengvesniu keliu skm (tai gali bti ir materiaJin gerov, ir jausmai, ir noras padidinti savivert). I tikrj tai tra siekimas apgauti savo mogikj prigimt, ko nors pasiekti apeinant sudting vystymosi proces, susijus su vairi klii veikimu. inoma, toks nenatralus, prietaraujantis pagrindiniams psichikos dsniams kelias retai esti skmingas. Tok keli daniausiai renkasi mons, tur tam tikr psichini silpnybi. Kokios asmenybs savybs gali greiiau pastmti nusikaltim? Tai impulsyvumas, agresyvumas, destruktyvumas savybs, kurios danai derinasi su energingu bdu. Prieika, iaukiama, tari paira kitus. Pavydumas, usispyrimas, nelankstumas, nekonvencionalumas, avantirikumas. Nepagrstai neigiama paira vadovaujanius asmenis. Atkaklus siekimas vien materialini grybi, daikt, poji patenkinimo, o ne estetini, moralini, dvasini vertybi. Kit moni jausm nesupratimas. Iorins atramos neturjimas. Daugelis i savybi, kaip matome, yra neigiamos, savaime stumianios mog psichologikai klaiding lengvesn elgesio keli. Asmenybs savybs ir netiks raidos kelias neretai sudaro yding rat, i kurio mogui sunku paiam itrkti: lengvas kelias" trukdo isiugdyti teigiamas asmenybs savybes, o neigiamos savybs vis stumia j t pat keli. Ypa sunki padtis mogaus, juridikai pripainto nusikaltliu. Visuomen daniausiai iri j itin nepalankiai, todl jam neprieinama daugelis visuomens teikiam vertybi. Neretai jis usidaro panai save, toki pat nepilnaveri moni pasaullyje.

Dauguma moni, susiviliojusi nusikaltimu, neabejotinai pralaimi net savo pai akyse. Tai rodo kad ir tokie skaiiai. Tarp paaugli 20% berniuk buvo apie save gana prastos nuomons, o tarp nepilnamei nusikaltli net 90%. 13% normali vyr vertina save neigiamai ir jauiasi nelaimingi. Taip sitikinusi nusikaltli yra net 91% procentas.

Pagyvenusio amiaus sunkumai ir galimybs

Sakoma, kad jaunyst gyvena savo fizini, o senatv dvasini (psichini) jg sskaita. Beje, tai, apie k bus kalbama iame skyrelyje, turt dominti ne tik pagyvenusius, bet ir kit amiaus grupi mones, nes, bendraudami su pagyvenusiais monmis, jie gali pasisemti daug gero, pagaliau ir prisiminti, kad visi mes senstame. Pirmiausia pradeda senti nerv sistema ir psichika. Jau nuo penkiolikos met pamau ima silpnti regjimo, girdjimo, uosls, lytjimo, skonio organai: pasaulis jau neatrodo toks rykus, spalvingas, viesus. Po dvideimties met maja aktyvumas, liau pltojasi mstymas, intelektas. Sulaukus trisdeimties, nebe tokie stiprs ir gyvi bna jausmai, potraukiai. Tiesa, io proceso mes nepastebime, nes psichinis senjimas yra visai kitoks negu fizinis. Iki pat gilios senatvs ms psichika daugiau gyja, negu praranda, darosi sudtingesn, o ne paprastesn; ji auga ir tada, kai knas jau vysta. Pavyzdiui, nors mstymas darosi nebe toks gyvas, mogus sugeba mstyti visapusikiau, moka greiiau rasti tikslesn atsakym. Jausm biologin prigimtis nebe tokia ryki, bet jie sudtingesni, subtilesni; susijung kompleksus, jie pastiprina vieni kitus ir dl to labiau mus veikia. Be to, psichin senatv ne taip kaip biologin daugeliu atvilgi galima paversti prieingu procesu, kitaip tariant, psichikai atjaunti (antroji, treioji jaunyst). Galima susigrinti psichines jaunysts bsenas, netgi jomis usikrsti". Psichika sensta netolygiai, kitaip negu knas. Mat vairios psichikos savybs yra nevienodai aktyvios, viena ar kita jos sritis bna isivysiusi labiau ar menkiau, be to, ji gali pltotis ilgiau ar trumpiau. Psichikai susens mogus neretai yra guvaus proto, ir atvirkiai protas gali susenti, o jausmai ilikti palyginti gyvi ir gils. Visos ios ypatybs i dalies paaikina, kodl jauni mons danai pasijunta es seniai, o seni jauiasi jauni. Taigi senas gali bti bet

kokio amiaus mogus. Visose amiaus klasifikavimo schemose senais laikomi mons, vyresni kaip 70 met. tai kelios klasifikacijos.
Senovs kin lentel iki 2.0 met jaunyst nuo 20 iki 30 santuokinis amius nuo 30 iki 50 savo klaid painimo amius nuo 50 iki 60 galutinis krybinio gyvenimo etapas nuo 60 iki 70 idealus amius daugiau kaip 70 senatv Pitagoro (VI a. pr. m. e.) skirstymas iki 20 tapimas mogumi nuo 20 iki 40 jaunas mogus nuo 40 iki 60 jg pilnatv nuo 60 iki 80 senstantis ir senas mogus Florenso (XIX a.) skirstymas 4054 pirmosios brandos amius 5469 antrosios brandos amius 7085 pirmosios senatvs periodas po 85 antrasis ir paskutinis senatvs periodas

Dauguma dabartini klasifikacij senu laiko mog, sulaukus 65 76 met. ia apsiribosime moni, kuriems jau per eiasdeimt, psichinio gyvenimo problemomis. Senatvs esm, kaip jau anksiau sakyta, anaiptol ne vytimas, o senas mogus tai ne iaip jg neteks suaugs, o naujas, kitoks mogus, turintis tiek privalum, tiek ir trkum. Kad geriau suprastume, kas yra senatv, pamginsime suminti pagyvenusiam ir senam amiui bdingus ypatumus. Juos patogu skirstyti tai, ko netenkama, ir tai, kas gyjama, nors danai viena ir antra taip glaudiai susij, kad psichikoje praradimas gali virsti gijimu.

K o n e t e n k a m a . Apie tai, k mogus gyvrndamas praranda, iek tiek jau kalbjome. Pagyvenusiame amiuje t praradim pagausja, jie siejasi kompleksus. Nebe tokie jautrs darosi jutimo organai, todl maiau yra galimybi jutiminiam pasitenkinimui. Pablogja atmintis. Ypa sunku siminti naujesnius vykius, o seni spdiai ilieka atmintyje ilgai ir neblogai prisimenami. Dl to kartais iek tiek ikreipiamas pasaulio, savs paties ir kit moni suvokimas. Intelektas siaurja, nes trukdo prastesn atmintis ir vangesnis mstymas. Todl senas mogus daniau renkasi gerai jam pastamas arba iaip paprastesnes situacijas ir darosi konservatyvus. Jausmai, ypa sudtingesni (altruistiniai, moraliniai), kaip jau minjome, nebe tokie intensyvs. Tuo tarpu primityvesni jausmai (egoistiniai, paprasti fiziologiniai) gali net sustiprti. Susilpnja seksualumas. Neretai jausmai darosi labils: jie silpni, bet budrs", lengvai sukeliami. Sumaja aktyvumas ir poreikiai. Nutrksta daugelis kontakt. Sociologai apskaiiavo, kad labai jauni mons bendravimui skiria per savait 50 valand, subrend 30, o seni tik 10 valand. Prarandant kontaktus, seniems monms vis sunkiau vertinti savo padt ir klaidas. Jie mgsta padidinti savo nuopelnus vaik, gimini akyse. Seni mons nesmoningai link gyventi praeitimi, nes j ateitis kasmet trumpesn. K a s g y j a m a . Vienas i didiausi senatvs privalum yra praeities lobiai painimas, pergyvenimai, kurie kaupsi vis gyvenim. Visa tai gerokai ipleia ms psichokosmoso erdv. Seni mons yra daug maiau priklausomi nuo nepalanki iorinio pasaulio slyg, kurioms jie danai nebejautrs, nuo daugelio potrauki, poreiki ir btinybs juos nuolat tenkinti; jie isivaduoja nuo kai kuri jausm, garbtrokos ir pan. Dl to mogus gali pasidaryti i tikrj protingas, laisvai disponuoti savo dvasiniais turtais, ubaigti savo raidos ir tobuljimo proces. Jam nebereikalingi aktyvs jausmai (reikalingesni sudtingi), gyvas protavimas (naudingesnis nuodugnus), mgimas bendrauti (turbt naudingesnis susikaupimas).

is tarpsnis bna ypa skmingas tuo atveju, jei mogaus energij palaiko pakankamas psichinis aktyvumas ir jis tiek nepasensta, kad nebegalt pasinaudoti savo privalumais ir amiaus teikiamomis galimybmis. Jis gali tvirtinti savyje daugel norim ypatybi ir pagaliau nusikratyti nepageidaujamomis savybmis. Jis darosi tobulesnis anaiptol ne automatikai, ne dl to, jog nebegali nusidti", jog senstant nusilpo jo ydingi polinkiai. Svarbu, kad jis bt pakankamai aktyvus, pats to siekt. Senstani ir sen moni psichologijoje vyksta ir kit gana sudting, kombinuot pakitim. Jie kyla arba dl to, kad psichika sensta netolygiai, arba todl, kad paeidiama sudtinga psichini mechanizm pusiausvyra. Pavyzdiui, nors apskritai pagyvenusio mogaus potraukiai susilpnja, lytinis potraukis (o kartu ir domjimasis erotiniais dalykais) gali net padidti. Pergyvenama vlyvoji meil, antroji" ir treioji" jaunyst. Ij pensij, pagyven mons pasijunta materialiai nepriklausomi, nevaromi profesins administracins aplinkos, todl danai suaktyvja, energingiau reikia savo nuomon. Kartais ties senatvs slenksiu mons link i pagrind keisti gyvenimo bd ir daugel savo charakterio bruo (senatvje tai lengviau padaryti), manydami, kad iki tol gyveno ne taip, kaip reikia. Jie pansta ibandyti kit, kartais visai prieing ankstesniam gyvenimo bd: rimti mons (vaik, ank ir gimini pasibaisjimui) pradeda elgtis lengvabdikai, o lengvabdiai, atvirkiai, surimtja, ima piktintis kit elgesiu (nors tie perpus maiau nusideda, negu anksiau nusiddavo jie patys). Dar viena svarbi ms laik pagyvenusi moni ypatyb ta, kad jie daniau negu kito amiaus mons gali senti socialiniu poiriu tai yra vienoje ar kitoje socialinio gyvenimo srityje. iuolaikinis gyvenimas, mokslas, menas, visuomeniniai santykiai kinta taip spariai, kad pagyven mons danai nespja prisitaikyti, kaip,

pavyzdiui, vaikai ar jauni mons. Tai gali sukelti konflikt su aplinka, su prisitaikiusiais prie jos monmis, pagaliau su savimi. Turint omenyje iuos pagyvenusi moni ypatumus, nesunku sivaizduoti, koki sunkum jie patiria. ie sunkumai ypa ryks tada, kai mons neteisingai vertina savo senatv: nesupranta jos ypatum, stengiasi juos ignoruoti, panikai bijosi su ja susijusi praradim, nemoka prisiderinti prie nauj slyg ir galimybi. Jei mogus neatsivelgia tai, kad jis pasikeit, kad sultjo jo reakcijos, sumajo aktyvumas, kad jis pasidar konservatyvesnis, o seksualiai nebegali bti toks patrauklus, kaip anksiau, kitaip tariant, jeigu t bt stengiasi isilaikyti ankstesniame lygyje", konkuruoti su jaunais tose srityse, kur ie aikiai j pralenkia, jis neretai persistengia ir palta arba jauiasi sutriks, slegiamas depresijos. Ne lengviau ir tam mogui, kuris senatvs bijosi, sivaizduoja j kaip fizin ir psichin marazm. Si baim maina psichin aktyvum, veria psichikai degraduoti, ne laiku susendina. Pagyvenusio mogaus padt komplikuoja ir tai, kad sendamas jis savaime netenka ankstesni pozicij eimoje, visuomenje. Antai kai kurie vyrai liguistai pergyvena vadovaujanios padties ir autoriteto eimoje praradim, o moterys ryi su eima susilpnjim. ie senatvs ypatumai nurodo ir krypt, kaip galima nugalti daugel sunkum. Svarbiausia, reikia senatv deramai suprasti ir i anksto palengva jai rengtis, pasinaudoti jos privalumais (be kita ko, ir galimybmis savo trkumams alinti) odiu, ir senatvje tsti savi raid. Tiems i skaitanij ias eilutes, kurie tebra neteisingos nuomons, kad senatv vis baisiausia, be to, neigydoma liga", pateiksime, be aukiau mint psichologini fakt, kelet biologini argument. Senatv visai ne liga. Su liga ji painiojama todl, kad i tikrj esama lig, dl kuri senatv darosi itin nemaloni, net kankinanti. Taiau iomis ligomis visai nebtina sirgti. Senatvei privalom lig nra. Prisiminkime kad ir vaikyst: vaikai perserga daugyb lig; kai kurios i j yra beveik btinos" (pavyzdiui, tymai,

anginos). Tuo tarpu senatvje mogus daugeliui lig yra gijs atsparumo, kaip gyjamos psichins savybs. Jei mogus vis laik rpinosi savo sveikata, jis turi daugiau ans bti sveikas senatvje. Medicinins statistikos duomenimis, ne daugiau kaip 5 procentams sen moni dl fizins negalios reikia paalins pagalbos. inoma, fizin sveikata ne visada priklauso nuo ms pai. Utat daug labiau pareina nuo ms gera psichin savijauta. Isiaikin bendruosius raidos principus, galimybes kompensuoti patirtus nuostolius senatvs teikiamais privalumais, kitokios, tinkamesns pagyvenusiam mogui veiklos naud (pavyzdiui, savo profesijoje konsultanto, kontrolieriaus, inspektoriaus darbas arba pareigos, atliekamos ne vis darbo dien), nurodysime dar vien kit praktin bd, kaip nugalti senatvs sunkumus. Daugeliui senesnio amiaus moni galimyb nesustoti vietoje ir prisitaikyti prie gyvenimo ritmo atskleidia savo dvasini savybi perteikimas kitiems. Daugelis seneli mgsta bendrauti su savo ankais, ivis su jaunimu. Jie perkelia kitos kartos, nauj moni dar labai iml dvasin pasaul geriausia, k yra sukaup gyvenime, stebi, kaip atskiros j mintys, idjos, jausmai, charakterio bruoai prigyja ir toliau auga naujoje dirvoje. Tai ne maiau domu, kaip, turint 2030 met, bendrauti su savo vaikais. Neretai pagyven mons sakosi, kad, sulaukus tokio amiaus, jiems domiau bendrauti su vaikais, jaunimu negu anksiau, kada jie dar nesugebjo giliau suvokti savo vaikysts ir jaunysts ypatum. Beje, kai kam atrodo, jog taip elgdamiesi seni mons grta vaikyst, tiesiog suvaikja. Taiau is grimas yra visai kitokio lygio; jis daro gyvenim intensyv, turining, nauding. Tai tarsi seno mogaus sugrimas gimtsias vietas ir susitikimas su seniai prabgusia vaikyste, tik daug prasmingesnis, nes velgiama nuo viso savo gyvenimo auktumos. Neretai pagyvenusiam mogui lengviau veikti sunkumus, kai jis rao paiam sau prisiminimus, kuriuose ianalizuoja vien ar kit savo gyvenimo laikotarp ar net vis gyvenim.

Puslapiai, pasakojantys apie vlyvsias mogaus gyvenimo pakopas, priartino mus prie knygos pabaigos. Autorius, stengdamasis inagrinti ar bent paminti daugel ms mogikj silpnybi, prisimin savo praktikoje matytus silpnus mones. Ir vis dlto nei prisiminimai, nei pats silpnybi nagrinjimas nesukl jam nemalonaus gailesio jausmo tiems monms. Kodl? Todl, kad net ir mons su daugeliu silpnybi nra beviltikai silpni: jie turi daug ir ger savybi, kurios padeda jiems bti tvirtiems arba atsistoti ant koj po vairi neskmi. Visi mes turime daugyb galimybi veikti savo silpnybes, paversti jas teigiamybmis,