Está en la página 1de 205

2

1 FIZIKOS VADAS
1.1. Fizikos tyrimo objektas odis "fizika" yra graikikos (physis) kilms ir reikia gamt. Fizika tiria paprasiausius, bendriausius gamtos reikini dsningumus, materijos sandar ir jos judjimo dsnius. Taigi fizikos tyrimo objektas yra mus supanti gamta. Fizikos tyrimo objektas yra visa tai, kas supa em, kas yra jos paviriuje ir gelmse, kas yra dujose skysiuose ir kietuose knuose, kokios mediag savybs, kokie materijos judjimo dsningumai. Erdv ir laikas pagrindins materijos bties formos: erdv reikia materijos tsum ir struktrikum, o laikas bsen trukm ir j kaitos nuoseklum. Erdv trimat tutuma, vienalyt ir izotropin. Jos savybs: vienalytikumas suprantamas kaip poslinkio simetrija, t.y. lygiagreiai perklus mechanin udarj sistem, jos mechanins savybs nepakinta; izotropikumas reikia vis krypi tapatum, t. y. pasukus udarj sistem, jos mechanins savybs nepakinta (sukimo simetrija). Trumpai pavelkime t gamtos dal, kuri supa em. Tai yra begalin erdv su joje esaniais knais (planetomis, vaigdmis, kometomis, asteroidais ir t. t.). Bendrai mes sakome, kad tai yra Visata. Erdvs dal, kurios matmenys yra per 1020 m, vadiname Galaktika. Erdvs dalis, kuri galime tirti iuolaikiniais galingais teleskopais ir radioteleskopais, vadinama Metagalaktika. Metagalaktikos matmenys apytiksliai yra 1026 m. is atstumas prilygsta 1010 viesmei. Danai j vadiname Visatos spinduliu, nors tai neatitinka tikrovs. Palyginimui pateikime atstum iki Sauls, kuris yra 1, 5 1011 m ir ems spindul, kuris lygus 6,4 10 6 m. Pagrindins atom struktrins dalels yra protonai ir neutronai. Metagalaktikoje j yra per 1080. Saulje yra per 1057 proton ir neutron, o emje per 4 10 51. Dalindami 1080 i 1057, gauname skaii 1023. Jis yra artimas Avogadro skaiiui. Galime sakyti, kad Metagalaktikoje yra vienas molis vaigdi. I Metagalaktikoje esani proton ir neutron galt susidaryti 1023 vaigdi, kuri dydis prilygsta Saulei. Mokslinink nuomone, vaigdi mass yra nuo vienos imtosios iki imto Sauls masi.

1. Fizikos vadas

Sudtingiausias visatos reikinys yra gyvyb. Ms iniomis tobuliausiai isivysiusi Visatos btyb yra mogus, kurio organizm sudaro apie 1016 lsteli, o kiekvien lstel apie 10121014 atom. Negyvoji gamta egzistuoja daugelyje form. vairs proton, neutron ir elektron deriniai sudaro daugiau nei imt element ir per 1500 izotop. Atskiri elementai, jungdamiesi patvarias grupes, gali sudaryti daugiau nei 106 vairi jungini. Eksperimentiniai mokslai sudar galimyb painti mus supant pasaul: klasifikuoti vaigdes, nustatyti j mas ir sudt, atstum ir vaigdi judjimo greiius, klasifikuoti gyvas btybes ir iifruoti j genetinius kodus, sintezuoti neorganinius kristalus, biochemines mediagas ir naujus cheminius elementus, matuoti molekuli ir atom spektr danius, kurie yra 1021020 Hz. Neirint Visatoje vykstani reikini sudtingum, pavyko nustatyti daugyb ypatum ir suformuluoti fundamentalius dsnius, kuriais remiantis galima aprayti gamtoje vykstanius reikinius. Fizikos paskaitose kalbsime apie geriausiai mums inomus, daniausiai stebimus ir lengviausiai apraomus reikinius. 1.2. Fizikos mokslo sandara Fizika yra eksperimentinis mokslas. Jos dsniai eksperimentikai nustatyti faktai. alia eksperimentins fizikos skmingai vystosi ir teorin fizika. Ji formuluoja gamtos dsnius ir remdamasi iais dsniais aikina reikinius, numato naujus. Fizika danai skirstoma atskirus fizikos mokslus. Pagal tiriamus objektus ji skirstoma elementarij daleli fizik, branduolio fizik, atom ir molekuli fizik, duj ir skysi fizik, kietojo kno fizik, plazmos fizik. Suskirstymas nra vienareikmis. Pagal kit kriterij proceso tyrim arba materijos judjimo form galima iskirti materialaus tako ir kietojo kno mechanik, itisini aplink mechanik, termodinamik ir statistin fizik, elektrodinamik, sveikos teorij, kvantin mechanik ir kvantin lauko teorij. Minti fizikos mokslai tarpusavyje glaudiai susij ir nra aikios ribos dl objekt ir reikini panaumo. Pagal tyrimo tiksl gali bti iskirta taikomoji fizika. Ypatingas dmesys fizikos moksle yra skiriamas svyravimams ir bangoms. is fizikos skyrius nagrinja mechaninius, akustinius, elektrinius, optinius svyravimus ir j plitim erdvje. Svyruojamasis judesys labiausiai paplits gamtoje, todl neatsitiktinai jo apraymui fizikoje skiriama daug dmesio.

1. Fizikos vadas

1.3. Fizikos vystymosi etap apvalga vairs gamtos reikiniai ir mus supani kn sandara domino mones dar gilioje senovje. Nuo 6 amiaus prie ms er iki 2-ojo ms eros amiaus gim mediagos atomins struktros idja (Demokritas, Epikuras, Lukrecijus). Sukurta geocentrin planet sistema (Ptolomjus), nustatyti paprasiausi statikos dsniai (sverto taisykl), viesos limo ir atspindio dsniai, suformuluoti hidrostatikos principai (Archimedas), stebimi kai kurie elektriniai reikiniai ir magnetizmo pasireikimai. Spartus fizikos mokslo vystymasis prasidjo 17 amiuje ir yra neatskiriamai susijs su ital mokslininko Galiljaus vardu. Galiljus suprato, kad visus reikinius reikia aprayti matematikai. Jis rod, kad vieno kno poveikis kit slygoja ne jo greit, bet pagreit. Galiljus suformulavo mechanin reliatyvumo princip, rod, kad laisvo kritimo pagreitis nepriklauso nuo kno tankio ir jo mass, pagrind Koperniko teiginius, tyr optinius, astronominius, iluminius ir kitus reikinius. Jo mokinys Torielis nustat atmosferos slg ir pagamino pirmj barometr. Angl mokslininkas Boilis ir pranczas Mariotas ityr duj tamprumo savybes ir nustat dsn, inom j vardu. 1600 m. Gilbertas tyr elektrinius ir magnetinius reikinius ir parod, kad em yra didelis magnetas. Didiausias 17 amiaus pasiekimas priklauso Niutonui, suformulavusiam (1687 m.) mechanikos dsnius. Kepleris nustat planet judjimo dsnius, o Niutonas remdamasis jais, suformulavo Visuotins traukos dsn, kurio dka jam pavyko nuostabiu tikslumu apskaiiuoti Mnulio, kit planet ir komet judjimo parametrus, paaikinti okean potvynius ir atoslgius. Tiesa, Niutonas rmsi absoliuios erdvs ir absoliutaus laiko svoka. Tuo metu oland fizikas Heigensas ir vokiei fizikas Leibnicas suformulavo impulso tverms dsn. Antroje 17 amiaus pusje spariai vystosi mokslas apie vies. Konstruojami teleskopai. Ital fizikas Grimaldi pastebi viesos difrakcijos reikin, o Niutonas tiria viesos dispersijos reikin. 1676 m. dan fizikas Riomeris pirm kart imatuoja viesos greit. veicar fizikai Bernulis ir Eileris, pranczas Lagranas sukuria idealaus skysio hidrodinamik. Prancz fizikas Diufe nustato dviej ri elektros krvi egzistavim ir j sveikos pobd. Amerikiei fizikas Franklinas nustato elektros krvi tverms dsn. Angl mokslininkas Kavendias ir nepriklausomai nuo jo pranczas Kulonas nustato nejudani takini krvi sveikos dsn. Spariai tiriami iluminiai reikiniai: ilumin talpa, ilumos laidumas, iluminis spinduliavimas. Jau tuo metu sivyrauja du poiriai viesos prigimt. Angl mokslininkas Jangas ir pranczas Frenelis paaikina viesos interferencij ir difrakcij.

1. Fizikos vadas

Ital mokslininkai Galvanis ir Volta tiria elektros srovs reikinius. Angl mokslininkai Devis ir Faradjus nustato srovs chemin poveik. 1820 m. dan fizikas Erstedas nustato elektros srovs poveik magnetin rodykl. Tais paiais metais prancz fizikas Amperas rodo, kad visi magnetiniai reikiniai susij su elektros krvi judjimu ir eksperimentikai nustato srovi sveikos dsn. 1826 m. Omas nustato elektrinio laidumo dsn. 1831 m. Faradjus atranda elektromagnetins indukcijos dsn. Nustatomos pagrindins kn magnetins savybs. Sukuriama kiet kn tamprumo teorija. Vokieiai Majeris ir Helmholcas bei anglas Daulis nustato energijos tverms dsn. 19 amiaus viduryje eksperimentikai nustatomas mechanins energijos ir ilumos ekvivalentas. 1850 m. vokiei fizikas Klauzijus, remdamasis prancz ininieriaus Karno ir angl fiziko Tomsono tyrimais, suformuluoja fundamentalj ilumos teorijos antrj termodinamikos dsn. 1859 m. angl fizikas Maksvelis pirmas pavartoja tikimybs svok ir nustato molekuli skirstin pagal greiius. Antroje 19 amiaus pusje Maksvelis sukuria klasikins elektrodinamikos teorij. 1886-89 m. vokiei fizikas Hercas eksperimentikai nustato elektromagnetini bang egzistavim. 1859 m. vokiei mokslininkai Kirchhofas ir Bunzenas sukuria spektrins analizs pagrindus. Nauj ingsn fizikoje eng angl fizikas Tomsonas. 1897 m. nustat elektrono egzistavim, nustat, kad atomai nra elementariosios dalels, bet sudtingos daleli sistemos. 19 amiaus pabaigoje ir 20 amiaus pradioje oland fizikas Lorencas sukuria elektronin metal laidumo teorij. 20 amiaus pradioje paaikjo, kad reikia perirti erdvs ir laiko savokas. Gimsta Einteino reliatyvumo teorija, kurios pagrind sukr Lorencas ir Puankare. 19 ir 20 ami sandroje vyksta dideli pokyiai fizikos moksle. 1900 m. vokiei fizikas Plankas pasilo kvanto svok ir paaikina iluminio spinduliavimo dsnius. Einteinas kvanto svok perkelia optiniams reikiniams ir paaikina fotoefekto reikin, kurio negaljo paaikinti klasikin elektrodinamika. Dan fizikas N. Boras 1913 m sukuria atomo model. E. Rezerfordas eksperimentikai nustato branduolio egzistavim atome ir sukuria planetin atomo model, kur papildo N. Boras. 1912 m. vokiei fizikas Lauje pastebi rentgeno spinduli difrakcij kristaluose. Gimsta struktrin analiz (Vulfas, U. L. Bregas ir U. G. Bregas.). Oland fizikas Debajus, vokiei fizikas Bornas, amerikietis Karmanas ir austr fizikas redingeris sukuria kristalinio kno gardels teorij. 1920 m. buvo sukurta kvantins mechanikos teorija, kuri apra mikrodaleli judjimo dsningumus ir nusak mikropasaulio prieastingumo princip. ios teorijos pagrind sudar Planko, Einteino, Boro ir prancz fiziko de Broilio hipotez apie materijos korpuskulin ir

1. Fizikos vadas

bangin prigimt. 1927 m. buvo gauta elektron difrakcija kristaluose. Tai patvirtino de Broilio hipotez. 1926 m. redingeris suformulavo pagrindin kvantins mechanikos dsn, kurio matematin iraika, bangin lygtis, skaitanti postuluot materijos dvilypum. 1925 m. veicar fizikas Paulis suformulavo draudimo princip. Kvantin mechanika padjo vystyti kietojo kno teorij. Priverstinio spinduliavimo teorija leido sukurti nauj radiofizikos srit kvantin elektronik. Atsirado lazeriai. Dvideimtame amiuje pradjo spariai vystytis atomo branduolio fizika. Ji padjo sisavinti valdom branduolin reakcij, davusi galing energijos altin. 1.4. Pagrindins fizikos neisprstos problemos Nauji atradimai fizikoje padeda suvokti gamtos reikini svarb ir sudtingum. Naujos paiekos fizikoje nemaina sprstin problem skaiiaus. Atvirkiai, tyrinjant paaikja nauji neinomi reikiniai. Nors fizikos mokslas ino daug apie gamtos reikinius, kn struktr ir Visat, taiau iandien yra daugyb dar neisprst problem. Elementarij daleli ir branduolio fizikos pasiekimai dav galimyb painti Visatos ir vaigdi evoliucij, chemini element susidarym. Taiau lieka neaiku, kokia yra materijos bsena, esant labai dideliems tankiams ir slgiams. Tokia bsena realizuojasi neutroninse vaigdse ir juodose skylse. Neinoma kvazar ir radiogalaktik prigimtis, nauj vaigdi atsiradimas, intensyvaus spinduliavimo blyksniai. Neinomas elektring daleli greitinimo mechanizmas, susijs su nauj vaigdi susidarymu. Elementarij daleli fizikoje neinomas laisvj kvark ir gliujon egzistavimas. Nra bendros teorijos, apimanios visus eksperimentinius rezultatus. Nra elementarij daleli spektro teorijos. Neisprstas traukos kvantins teorijos udavinys. Didel indl atomo branduolio teorijos vystym ne protoninio ir neutroninio branduolio modelio sukrimas, taiau nuoseklios branduolio teorijos nra. Nepaprastai sunku eksperimentikai tirti branduolio nukleon sveikos jgas. Jos priklauso nuo atstumo tarp nukleon, nukleon judjimo greii, j spin orientacijos. Nra eksperimentikai aptikti cheminiai, ilgai egzistuojantys, elementai su masi skaiiais 114126, kuri egzistavim nurodo teorin fizika. Viena i aktualiausi ios dienos branduolio fizikos problem tai valdomos branduoli sintezs reakcijos sisavinimas. ymus atradimas kvantinje elektronikoje tai kvantini generatori sukrimas (mazeriai, irrazeriai, lazeriai). Unikalios kvantinio spinduliavimo savybs (koherentikumas, galia siaurame spektro intervale siekia 10121013 W, pluoto sksio kampas apie 10-4 rad.,

1. Fizikos vadas

nepaprastai didelis elektrinio lauko stiprumas, virijantis vidinius atom laukus ir kt.) leidia juos panaudoti daugelyje fizikini eksperiment ir praktikoje. ito idavoje gim netiesin optika. Pagrindiniai sprstini kvantins elektronikos udaviniai tai kvantini generatori galios didinimas, tolydus lazeri danio keitimas, rentgeno ir lazeri sukrimas. Kietojo kno fizikoje svarbu sukurti mediagas su ekstremaliomis savybmis mechaninio ir iluminio atsparumo, elektrini, magnetini ir optini savybi poiriais. Mokslininkus nepaprastai domina auktatemperatrinis mediag superlaidumas. Iekoma nauj metod, leidiani sukurti labai maus ir patikimus puslaidininkinius prietaisus. Fizikus domina mediag plazmin bsena. Yra inoma, kad plazminje bsenoje yra didesnioji Visatos dalis. Auktatemperatrin plazma sudaro galimyb sukurti valdom branduoli sintezs reakcij. Pagrindinis plazmos fizikos udavinys tai jos kaitinimas iki 109 K ir ilaikymas tok laik, per kur galt vykti sintezs reakcija. Mokslininkus domina elektromagnetinis ir korpuskulinis plazmos spinduliavimas, leidiantis paaikinti elektring daleli pagreitinim Visatoje, atsirandant naujoms vaigdms, pulsar spinduliavim ir kt. Fizika labai glaudiai susijusi su kitais gamtos ir technikos mokslais. Negalima ivesti skiriamosios ribos tarp fizikos ir bet kurio kito technikos mokslo. Daugelio moksl pagrind sudaro fizikos fundamentals dsniai. Nauj fizikos srii vystymasis skatina nauj technikos moksl atsiradim. Taip, pavyzdiui, main gamyba remiasi mechanikos dsniais, elektrotechnika ir radiotechnika elektromagnetini reikini dsniais, puslaidininkini prietais kietojo kno teorija ir t.t. Kokybinius pakitimus technikoje padar integralini element sukrimas. Tai leido pagaminti naujas ryi sistemas, sukurti labai maas, ekonomikas, greitaeiges skaiiavimo mainas ir kt. 1.5. Fizikos mokslo metodai Pradedant studijuoti fizikos kurs, pravartu susipainti su bendraisiais tyrimo metodais, kurie taikomi tiriant fizikinius reikinius ir procesus. Fizikinis reikinys arba procesas tai dsningai susiet dydi kitimas laike. Toks dydi kitimas fizikiniame procese vertinamas kiekybiniu ir kokybiniu i dydi virsmu. Fizikinis bandymas. Dsningi ryiai tarp fizikini dydi nustatomi juos stebint gamtoje arba atliekant laboratorinius bandymus, kuri metu ilaikomos artimos gamtinio reikinio vyksmo slygos. Laboratoriniai bandymai ir gamtos reikini stebjimas yra pagrindiniai bdai tiesos kriterijui nustatyti. Tikslus ir teisingas fizikini dydi matavimas stebjimo ar bandymo metu sudaro pagrindin mokslinio tyrimo dal fizikos moksle.

1. Fizikos vadas

Fizikos dsnis. Visi fizikiniai reikiniai yra tam tikrame prieastingumo sryyje. Gamtos reikini stebjimo ar eksperimento metu nustatomi prieastingumo ryiai ir reikini dsningumai. Bendri dsningumai, pagal kuriuos vyksta fizikiniai reikiniai, vadinami fizikos dsniais. Apskritai dsnis reikia esmin pasikartojant gamtos ar visuomens reikin, slygojant j vystymosi btinum. Hipotez. Danai fizikoje naudojamasi hipoteze (prielaida). Tai darome tuomet, kai naujai pastebt reikini negali paaikinti inomi dsniai arba jiems prietarauja. Kaip pavyzd galime paminti de Broilio hipotez, kuri buvo suformuluota 1924 m. prancz mokslininko de Broilio, pagal kuri mikrodalel gali reiktis kaip banga, kurios ilgis

= h / (mv ) , ia h Planko konstanta, m mikrodalels mas, v jos greitis. i hipotez


buvo vliau patvirtinta eksperimentu, stebint elektron difrakcij kristaluose. Hipotez, patvirtinta eksperimentu, virsta dsniu. Fizikin abstrakcija. Danai fizikos eksperimente arba gamtos reikinyje reikalinga atskirti pagrindinius reikini aspektus nuo antraeili. Abstrakcija atspindi tik kai kurias kn savybes arba proceso charakteristikas. Taip, pavyzdiui, sakoma absoliuiai kietasis knas, materialusis takas, tiesi linija, neklampus skystis ir kt. Dl to nagrinjant kietojo kno sukimsi neatsivelgiama jo deformacij, kuri sukelia icentrins jgos, arba, nagrinjant jo rimt, neatsivelgiama deformacij, kuri sukelia sunkio jga. Teorija principinis poiris nagrinjam reikin. Yra klasikin mechanika, reliatyvumo teorija, kvantin lauko teorija, kvantin mechanika ir t. t.

1.6. Fizikiniai matavimai, paklaidos ir j skirstiniai Matavimu vadinama eksperimentini ir skaiiavimo operacij seka, nustatant fizikinio dydio skaitin vert. Skaitin vert n reikia matuojamojo dydio santyk su pasirinktuoju matavimo vienetu. Taigi fizikinis dydis lygus jo skaitins verts ir matavimo vieneto sandaugai:

x = n[x].

(1.1)

Pats fizikinis dydis tai kokybikai bendra, o kiekybikai individuali fizini objekt ar proces savyb, kuri galima tiesiogiai ar netiesiogiai imatuoti. Matavimo principin schema pavaizduota 1.1 paveiksle

1. Fizikos vadas

1.1 pav. Matavimo principin schema

Pagrindins matavimo priemons yra ios: matai (saikai), matavimo prietaisai, keitikliai, renginiai ir informacins sistemos. Matu atkuriama fizikinio dydio vert, pvz., svarstis yra mass matas, juosta ilgio matas. Matavimo prietaisas ireikia matavimo rezultat atitinkamu signalu skalje, juostoje ar indikatoriuje. Prietaiso schema pavaizduota 1.2 paveiksle.

1.2 pav. Matavimo prietaiso principin schema

Matavimo keitikliu sukuriamas signalas, perduodantis informacij matavimo prietaisui ar duomen kaupikliui. Pirminiai keitikliai vadinami jutikliais. Matavimo rengin sudaro atitinkamai sujungt jutikli, keitikli, matavimo prietais ir kit tais sistema. Informacin matavimo sistema tai vairi matavimo priemoni ir ryio kanal visuma. Visos matavimo priemons turi bti patikimos. Patikimumo vertinimo kriterijus yra gedimas, kurio tikimyb q(t). Jos ir nesutrinkamo darbo tikimybs p(t) suma lygi vienetui:

p (t ) + q (t ) = 1 .
Fizikiniai matavimai skirstomi pagal vairius poymius.

(1.2)

1. Pagal nustatomojo dydio ir matuojamojo dydio sry matavimai esti tiesioginiai ir netiesioginiai.

1. Fizikos vadas

10

Tiesioginiais matavimais dydio vert nustatoma matavimo priemone, pvz., strypo ilgis, lydalo temperatra ir pan. Taiau tai ne visada manoma. Netiesioginiais matavimais dydio vert nustatoma i tiesiogiai imatuot veri, susiet inoma priklausomybe su matuojamja. Pavyzdiui, taip gali bti nustatytas mediagos tankis = m / V (reikia imatuoti tiesiogiai kno mas ir tiesiogiai ar netiesiogiai tr). 2. Pagal nustatomojo dydio metrik matavimai esti absoliutiniai ir santykiniai. Absoliutinio matavimo rezultatas yra ireikiamas tam tikrais vienetais, o santykinio bevardis. Pavyzdiui, maiausias apviestumas, kur junta prie tamsos pripratusi akis, lygus 10-9 lx, o akies santykinis jautris = 680 nm ilgio bangai K = 0,017. 3. Pagal matuojamojo dydio keitimo pobd mechaniniai, elektriniai, magnetiniai, optiniai ir t. t. Fizikiniai dydiai matuojami vairiais metodais. Metodas (kelias k nors) tikslo siekimo bdas, tam tikru bdu sutvarkyta veikla. Taigi matavimo metodas matavimo princip ir priemoni vartojimo bd visuma, nustatant fizikinio dydio vert ar tiriant kuri nors reikinio savyb. Matavimo metodai skirstomi tiesioginius ir balansavimo metodus. Tiesiogiai matuojani prietais skals graduojamos matuojam dydi vienetais, pvz., kg, m, s, N, T, Balansini matavimo prietais veikimas pagrstas matuojamojo dydio verts palyginimu su etalonine. Tarptautiniu susitarimu iskirti pagrindiniai fizikiniai dydiai ir j matavimo vienetai (1 lentel). Vystantis mokslui ir technikai, didja fizikini dydi matavimo tikslumas, kartu tobulja ir matavimo vienet apibrimas. 1 metras lygus ilgiui atkarpos, kuri viesa vakuume nusklinda per 1/299792458 sekunds. is apibrimas akivaizdus, mat viesos greitis vakuume gan tiksliai imatuotas:
c = 299 792 458 m/s . Dydis c fundamentalioji gamtos konstanta. Taigi belieka imatuoti

laik, per kur viesa nusklinda 1 m. Kol kas laikas matuojamas atominiu cezio izotopo 133Cs laikrodiu: 1 sekund lygi 9192631770 period spinduliuots, vykstanios tarp dviej cezio izotopo
133

Cs pagrindins bsenos supersmulkiosios sandaros lygmen. Apytiksliai ji lygi

1/86400 vidutins paros daliai.

1. Fizikos vadas

11

1 lentel. Pagrindini fizikini dydi vienetai ir j dimensijos Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 Ilgis Mas Laikas Elektros srovs stipris Temperatra (termodinamin) Mediagos kiekis viesos stipris Dydio ymjimas l m t I T I Dimensijos ymjimas L M T I N I Matavimo vienetas metras kilogramas sekund amperas kelvinas molis kandela Vieneto ymjimas m kg s A K mol cd

Fizikinis dydis

Mass

vienetas

kilogramas.

Jis

lygus

tarptautinio kilogramo etalono masei. is kilogramo etalonas sudarytas i 90 % platinos ir 10 % iridio lydinio ir yra pilnavidurio cilindro formos (1. 3 pav.). 1 amperas stiprumas nuolatins elektros srovs, kuriai tekant dviem lygiagreiais plonais, bet ilgais laidininkais, esaniais 1 m atstumu vienas nuo kito vakuume, kiekvien j ilgio metr veikia magnetin
Fvak = 2 10 7 N/m didumo jga. Taigi is apibrimas
1.3 pav. Mass etalonas

vl remiasi fundamentalija fizikos konstanta magnetine konstanta


0 = 4 10 7 N / A 2 ,

nes

Fvak = 0 I 2 l (2d ) . Kadangi l = d = 1 m, o I = 1 A, tai 0 = 2Fvak .


1 kelvinas termodinamins temperatros vert, lygi 1/273,16 jos verts, atitinkanios vandens trigubj tak (1.4 pav.). Priminsime, kad temperatra fizikinis dydis, apibdinantis termodinamikai pusiausviros makroskopins sistemos bsen. Taigi temperatra proporcinga daleli vidutinei kinetinei energijai. Nuo jos priklauso daleli pasiskirstymas pagal energijas (Bolcmano d.), energinio viesio spektrinis tankis (Planko d.), energinis viesis (Stefano ir Bolcmano d.) ir kt.

1. Fizikos vadas

12

1.4 pav. Mediagos bvio priklausomyb nuo slgio ir temperatros

1 molis mediagos kiekis sistemoje, sudarytoje i tiek pat daleli, kiek j yra 0,012 kg12C. Tas daleli skaiius vadinamas Avogadro skaiiumi NA. Taigi moli skaiius lygus sistemos mass ir jos molio mass santykiui:

=m M.

(1.3)

1 kandela viesos stiprumas monochromatinio ( = 0,54 1015 Hz ) altinio, kurio spinduliuots galia ta kryptimi lygi 1/683 W/sr. Atkreipsime dmes tai, kad nurodyta danio vert atitinka bangos ilg viesos, kuriai jautriausia mogaus akis: 3 10 8 m/s c = = = 555 nm . 540 1012 Hz (1.4)

Prie pagrindini matavimo vienet danai priskiriami plokiojo ir erdvinio kamp matavimo vienetai radianas (rad) ir steradianas (sr). 1 radianas lygus kampui tarp spinduli, kuriuos jungianio apskritimo lanko ilgis lygus spindulio ilgiui. Kadangi 2 radian atitinka 360, tai 1 rad = 360/2 = 57,32. Kampo didumas lygus lanko ir spindulio santykiui: = l / R . 1 steradianas lygus erdviniam kampui, kurio virn yra sferos centre ir kuris riboja sferos paviriuje plot, lyg plotui kvadrato, kurio kratin a = R. Kadangi visas erdvinis kampas lygus 4 sr, tai 1 sr = 7,96 10 2 io dydio, t.y. 1sr = 57,13o . Kampo didumas lygus kgio ribojamo ploto ir sferos spindulio kvadrato santykiui: = S / R 2 . Visi kiti matavimo vienetai yra ivestiniai. Pavyzdiui, jgos vienetas yra niutonas: 1 N = 1 kg 1 m / s 2 , t.y. jis reikiamas pagrindiniais matavimo vienetais. Danai vartojami daliniai ar kartotiniai matavimo vienetai, gaunami pagrindinius vienetus padidinus ar sumainus 10n kart (ia n = 1, 2, 3 ).

1. Fizikos vadas

13

Negalima painioti fizikinio dydio vieneto su jo dimensija. Dimensija tai formul, siejanti nagrinjam fizikin dyd su pasirinktos vienet sistemos pagrindiniais dydiais. Dimensijoms ymti vartojamos raids suraytos 1 lentelje. Pavyzdiui, kinetins energijos dimensija dim E k = dim (mv 2 2) = ML2 T 2 . Vienodas dimensijas gali turti keli skirtingi fizikiniai dydiai. Imatuotoji fizikinio dydio vert x visada daugiau ar maiau skiriasi nuo jo tikrosios verts x0, kuri paprastai taip pat neinoma. Taip yra dl matavimo technikos netobulumo , neteisingo matavimo metodo, aplinkos takos, nuovargio ir pan. Matavimo paklaidos apibdina imatuotos verts tikslum. Jos esti absoliutins ir santykins. Absoliutin matavimo paklaida x lygi imatuotosios verts xi ir tikrosios verts x0 skirtumui: x = xi x0 . (1.5)

Tikroji vert paprastai nustatoma etaloniniu prietaisu. Tikroji vert tik viena. Absoliutin paklaida vertinama pagal prietaiso skals padalas: jei jos stambios, tai x lygi pusei padalos verts, o jei smulkios, visos padalos vertei. Matuojant n kart, gaunama seka x1, x2, , xn. J aritmetinis vidurkis
< x >= xi / n ,
i =1 n

(1.6)

matavim vidutin absoliutin paklaida


< x >= xi / n.
i =1 n

(1.7)

Taigi tikroji matuojamojo dydio vert (1.8) x0 =< x > x. Matavimo rodykliniu prietaisu tikslum apibdina redukuotoji paklaida , lygi didiausios leistinos absoliutins paklaidos ir skals darbins dalies galins verts xmax santykiui:

x max 100 %. x max

(1.9)

Todl dydis ymi prietaiso tikslumo klas, kuri bna 0,02; 0,05; 0,1; 0,2; 0,5; 1,0; 1,5; 2,0; 2,5; 4,0. Ji ymima prietaiso skalje ir reikia, kad didiausia absoliutin paklaida negali viryti nurodytos verts, pvz., U max 1,0 V , kad voltmetro klas 1,0. Santykin matavimo paklaida lygi absoliutins paklaidos ir imatuotosios verts xi santykiui ir daniausiai ireikiama procentais:

1. Fizikos vadas

14

x 100 %. xi

(1.10)

Pagal atsiradimo prieastis paklaidos skirstomos sistemines ir atsitiktines. Sistemines paklaidas aptikti sunku, nes, ir kartojant matavimus, jos lieka. Tipins j prieastys: matavimo prietais ar rengini netobulumas; matavimo bdo netobulumas; blogai suderintas renginys; nestabilios matavimo slygos; aplinkos taka; matuotojo klaidos. Nors aptikti ir paalinti sistemines paklaidas sunku, taiau reikia stengtis, pvz., pakeisti matavimo bd, matavimo rengin, matavimo slygas. Atsitiktini paklaid gana daug ir praktikai j ivengti nemanoma. Dl to matuojama daug kart vienodomis slygomis. Gauti rezultatai apdorojami, remiantis tikimybi teorija ir matematine statistika. Imatuoto dydio verte laikomas aritmetinis vidurkis x , kuris dar vadinamas atsitiktinio dydio x matematine viltimi: x =

x
i =1

n,

(1.11)

ia n matavim skaiius. Vidutin kvadratin nuokrypa nuo vidurkio

(x ) =

(x
i =1

x )2 . (1.12)

n 1

io dydio kvadratas vadinamas dispersija: D ( x ) = 2 (x ). Matavimo rezultato pasikliautinumas vertinamas tikslumo rodikliu ( x ) : (1.13)

( x ) =

(x ) n

(x
i =1

x )2 . (1.14)

n (n 1)

Atsitiktini paklaid skirstinio tankis vairus, taiau dsningas (r. histogram 1.5 pav.). Tikimyb, kad matavimo vert pateks veri interval [x1, x2] lygi

1. Fizikos vadas

15

P=

x2

x1

p( x )dx ,

(1.15)

ia p(x) tikimybs tankis. Funkcijos p(x) normavimo slyga:


+

p( x )dx = 1.
+

(1.16)

Taigi matematin viltis x =

xp( x )dx.

(1.17)

Kuo siauresn skirstinio funkcija, tuo maesn atskiro matavimo paklaida x = x1 x . Dispersija
+

=
2

( x x )

p( x )dx.

(1.18)

Galima rodyti, kad 2 = x 2 x 2 . Paklaidos gali bti tarpusavyje koreliuotos ir nekoreliuotos. Sumos dispersija
D( x + y ) = D( x ) + D( y ) + 2 K xy ,

(1.19)

(1.20)

ia K xy = 1 2 tarpusavio koreliacijos koeficientas. Be to


2 = 1 + 21 2 + 2 . 2

(1.21)

Kai atsitiktiniai dydiai nekoreliuoti (koreliacijos koeficientas = 0), tai


2 = 1 + 2 . 2

(1.22)

p(x)

=2,0

10

12

14

x0

1.5 pav. Atsitiktini paklaid skirstinio tankis

1.6 pav. Gauso skirstinio kreiv

1. Fizikos vadas

16

Kai dydis x y, o koeficientas = 1, tai = 1 2 . Daugelis fizikini dydi j matavimo serijoje pasiskirsto pagal Gauso dsn: p( x ) = 1 2 e

(1.23)

( x a )2
2 2

(1.24)

ia a = x0 vert, atitinkanti kreivs maksimum, vert nuo kreivs simetrijos aies iki vingio tako (1.6 pav.). Kuo maesn, tuo kreiv atresn, taiau jos ribojamas plotas nekinta (normavimo slyga ta pati). Matematin viltis (vidurkis)
+

x=

xp( x , a , )dx = x
1 2

= a.

(1.25)

Taigi didiausia tikimyb atitinka matuojamojo dydio verts aritmetin vidurk. Be to p max ( x , a , ) = Dispersija
D( x ) = ( x a ) 2 p( x , a , )dx = 2 .
+

, t.y. kuo maesnis, tuo pmax didesn.

(1.26)

Taigi vidutin kvadratin nuokrypa

( x ) = D( x ) = .

(1.27)

Apdorojant atsitiktines paklaidas, reikia nustatyti tikimyb, kad gauto rezultato nuokrypis nuo tikrosios verts nebt didesnis u pasirinktj pasikliautin interval x. i tikimyb ymsime . Gauso skirstiniui
+ x

p( x )dx.

(1.28)

io integralo vert proporcinga plotui tarp atitinkamos Gauso kreivs ir abscisi aies intervale [-x, +x]. Gauso integral galima apskaiiuoti skaitmenikai, imant skirtingas santykio x/ vertes. Kai fiksuotas, tai, didjant x, tikimyb artja prie vieneto. Pavyzdiui, kai x1 = , tai = 0,68, kai x2 = 2, = 0,95, kai x3 = 3, = 0,997 ir t. t. Todl visada bet kuri atsitiktin paklaida turi bti apibdinama dviem parametrais: pasikliautiniu intervalu x ir tikimybe .

1. Fizikos vadas

17

emiau pateikta Gauso dsniu pasiskirsiusio fizikinio dydio tikimybi lentel (2 lentel), i kurios seka, kad verts patekimo nurodyt veri interval tikimyb tuo didesn, kuo didesn. Tai parodyta 1.7 paveiksle. 2 lentel. Gauso dsniu pasiskirsiusio fizikinio dydio tikimybi lentel Intervalas i kairs x0 - x0 - 1,96 x0 - 2 x0 - 2,58 x0 - 3 Vert x x x x x Intervalas i deins x0 + x0 + 1,96 x0 + 2 x0 + 2,58 x0 + 3 P, % 68,3 95,0 95,5 99,0 99,7

p(x, a, )

p(x, a, )

68,3

95,5

x0 -

x0

x0 +

x0 - 2

x0

x0 + 2

a)
1.7 pav. Gauso skirstinys skirtinguose intervaluose

b)

Praktikai (x) nustatomas i riboto matavim skaiiaus n. Tuomet atsitiktini paklaid tikimybs tankio skirstiniui geriau tinka Stjudento dsnis. Paklaid x = x atitiks maesn tikimybs vert, negu paklaid x = . Norint gauti tas paias vertes, reikia (x) padauginti i tam tikro koeficiento t, n, priklausanio nuo ir matavim skaiiaus n:
x = t , n ( x ),

(1.29)

ia t, n Stjudento koeficientas. Jo verts pateikiamos lentelse.

1. Fizikos vadas

18

Apdorojant gautus rezultatus, labai svarbu nustatyti tikimyb , jog tikroji matuojamo dydio vert x bus patikimumo intervale (x x; x + x). Priklausomai nuo pasirinktos tikimybs matavimo rezultat reikt taip ireikti:
x =< x > t , n ( x ) .

(1.30)

Kaip buvo paymta, apdorojant laboratorini darb rezultatus, pagal standartus reikalaujama, kad pasikliautinio intervalo x tikimyb bt lygi = 0,95. Todl, inodami matavim skaii n ir pasirinkt = 0,95, i lentels surandame t, n. Pavyzdys. Matuodami strypo skersmen, gauname 7 vertes: d1 = 5,43 mm; d2 =5,45 mm; d3 = 5,51 mm; d4 = 5,55 mm; d5 = 5,57 mm; d6 = 5,44 mm; d7 = 5,48 mm. iuo atveju
< d >= d i 7 = 5,49 mm, ( x ) =
i =1
7

(< d > d )
i =1 i

7 6 = 0 ,02 mm.

Pasirinkus = 0,95, i lentels, kai n = 7, Stjudento koeficientas t, n = t0,95, 7 = 1,895. Tada matuojamojo strypo skersmens pasikliautinis intervalas: x = t 0 ,95 , 7 ( x ) = 1,895 0,02 mm = 0,0379 mm 0,04 mm . Galutinis matavimo rezultatas: d = (5,49 0,04) mm; = 0,95.

Norint apskaiiuoti netiesiogini matavim absoliutin ar santykin paklaid, reikia gauti atitinkamos paklaidos formul. Tam skaiiuojamo dydio formul logaritmuojama, po to diferencijuojama, gauta iraika maksimizuojama, t.y. "" enklas keiiamas "+", ir "d" "". Pailiustruosime tai, surasdami kn laisvojo kritimo pagreiio paklaidos didum, matuodami pagreit matematine svyruokle. Jos periodo formul:

T = 2 l / g .
I ia pagreitis g = 4 2 l T 2 , t.y. pagreitis priklauso nuo dviej matuojam dydi l ir T. Paklaida g priklauso nuo i dydi matavimo paklaid l ir T. J sry randame aukiau nurodytu bdu: 1) logaritmuojame:
ln g = ln 4 + 2 ln + ln l 2 ln T ;

2) diferencijuojame: dg dl 2dT = 0+0+ , g l T

1. Fizikos vadas

19

3) vietoje "" raome "+", o vietoje "d" "". Taigi santykins paklaidos iraika tokia: g l 2T = + . g l T Matavimo absoliutin paklaida
l 2 T g = g + . T l

Vadinasi, pagreitis g = (< g > g ) m/s 2 = ...

1.7. Vektoriai Fizikiniai dydiai, kuriuos apibdina tik j skaitin vert, vadinami skaliarais. Tai laikas, mas, kelias, darbas, galia, energija, temperatra ir kt. Fizikiniai dydiai, kuriuos apibdina modulis (kryptins atkarpos ilgis) ir kryptis erdvje, vadinami vektoriais. Tai poslinkis, greitis, pagreitis, jga, lauko stipris, magnetin indukcija ir kt. Vektoriai ymimi r r r juodu riftu, pavyzdiui, r, v, F, L arba rodykle vir atitinkam raidi, pavyzdiui, r , v , F , r r r L. Vektoriaus modulis ymimas raide (r, v, F, L) arba vertikaliais brkneliais ( r , v ir
pan.). Vienetinio vektoriaus modulis lygus vienetui. Vienetinis vektorius arba ortas lygus vektoriaus ir jo modulio santykiui: r r eA = A A . sandaugai (1.8 pav.): ri = r cos i .
r Padties vektoriaus r modulis

(1.31)

Vektoriaus projekcija lygi jo modulio ir kosinuso kampo, kur jis sudaro su atitinkama aimi, (1.32)

r=

x2 + y2 + z2 .

(1.33)

Sudti vektorius galima dviem bdais (1.9 pav.): pagal trikampio arba lygiagretainio taisykl. Abiem atvejais r r r c = a + b. (1.34)

r 1.8 pav. Vektoriaus r projekcijos X ir Y ais

1. Fizikos vadas

20

r r 1.9 pav. Vektori a ir b sudtis

Suminio vektoriaus projekcija lygi sudedamj vektori projekcij sumai, pavyzdiui, c x = a x + bx . (1.35)

r r r r r Vektori a ir b skirtumas yra vektorius c , ibrtas i b galo a gal (1.10 pav.).


iuo atveju r r r c = a b.

(1.36)

r r Vektori a ir b skaliarine sandauga vadinamas skaliaras c, lygus vektori moduli ir


kampo tarp j kosinuso sandaugai: r r r r a b = c = ab cos a , b .

( )

(1.37)

Sukeitus dauginamuosius vietomis, sandaugos rezultatas nepakinta. Lengva sitikinti, kad projekcijomis ireikt vektori skaliarin sandauga lygi atitinkam projekcij sandaug sumai: r r r r r r c = a x i + a y j + a z k bx i + b y j + b z k = a x bx + a y b y + a z bz .

)(

(1.38)

r r 1.10 pav. Vektori a ir b atimtis

r r 1.11 pav. Vektori sandaugos a b rezultatas yra r vektorius c.

r r r r r r r Vektori a ir b vektorin sandauga lygi vektoriui c c = a b , kuris statmenas a ir r b vektori ploktumai ir nukreiptas ta kryptimi, kuria slinkt deininis sraigtas, kurio galvut r r sukama taip, kad vektorius a artt prie b , majant kampui tarp j (1.11 pav.). Vektoriaus r c modulis lygus dauginamj vektori moduli ir kampo tarp j sinuso sandaugai:

1. Fizikos vadas

21

r r c = ab sin a , b .

( )

(1.39)

r Sukeitus dauginamuosius vietomis, vektoriaus c kryptis pakinta prieing.

22

2 SLENKAMOJO IR SUKAMOJO JUDJIMO KINEMATIKA


Kinematika nagrinja kn judjim, neatsivelgdama judjim suklusias prieastis, ir prieastis, dl kuri materialusis takas arba knas juda greitdamas, tolygiai arba ltdamas. Pagal trajektorijos pobd judjimas yra tiesiaeigis, kreivaeigis arba sukamasis. Judjim galima stebti tik tuomet, kai turime ne maiau kaip du knus, kuri vien pasirenkame atskaitos pradia. Be to proceso trukm matuojama vienokiu ar kitokiu laikrodiu, t.y. renginiu, kuris t pat proces kartoja daugel kart. Tarpusavy nejudani kn ir laikrodi visuma vadinama atskaitos sistema. Daniausiai vartojama inercin atskaitos sistema, nes skirtingose atskaitos sistemose judanio materialiojo tako arba kno trajektorijos, greiiai ir pagreiiai gali bti skirtingi. Esm ta, kad stebtojas, esantis tokioje atskaitos sistemoje, nejauia judjimo nepriklausomai nuo sistemos judjimo greiio. Tokiu bdu stebtojas negali suvokti judjimo reliatyvumo, t.y. jis negali pasakyti, ar jis juda pasirinktoje atskaitos sistemoje, ar atskaitos sistema juda stebtojo atvilgiu. Taiau stebtojas, susietas su ia atskaitos sistema, labai gerai jauia greiio pokyius (pagreiius), nes tuomet veikia inercijos jgos. Tiktai tiesiaeigis judjimas gali bti tolyginis. Kiekvienas kreivaeigis judesys turi pagreit. Pagreitis neatsiranda be prieasties. ia prieastimi yra jga, kuri vedama fizikos kurse, kai kalbama apie judjimo dinamik. 2.1. Materialusis takas ir atskaitos sistema Mechanika fizikos skyrius, nagrinjantis vien paprasiausi judjim mechanin judjim, t.y. kno padties kitim kit kn atvilgiu. Klasikin mechanika tiria makroskopini kn judjim, kai j greiiai ymiai maesni u viesos greit tutumoje (v<<c). Reliatyvumo teorija tiria i kn judjim, kai j greiiai dideli (vc). Mikroskopini kn judjim tiria kvantin mechanika. Mechanika skirstoma kinematik, statik ir dinamik. Kinematika nagrinja judjim be j suklusi prieasi. Statika tiria kno ar kn sistemos pusiausvyros slygas. Dinamika

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

23

tiria kno judjimo pobd priklausomai nuo j suklusi prieasi ir, atvirkiai, pagal judjimo pobd nustato tas prieastis. Paprasiausias mechaninis judjimas yra absoliuiai kietojo (nesideformuojanio) kno slinkimas: vis jo tak trajektorijos, greiiai ir pagreiiai yra vienodi. Paprasiausias objektas, kurio judjim nagrinja klasikin mechanika yra materialusis takas. Materialiuoju taku vadinamas m mass makroskopinis knas, kurio matmenis ir form konkreiomis slygomis galima nekreipti dmesio. Materialiojo tako padt erdvje galima nusakyti r padties vektoriumi r staiakampje Dekarto koordinai sistemoje (2.1 pav.): r r r r (2.1) r = xi + yj + zk , r r r ia x, y, z tako koordinats, i , j , k koordinai ai ortai (vienetiniai vektoriai). Pastaba: paveiksle paymtos polins koordinats ir , cilindrins koordinats , ir r y bei sferins koordinats r ( r ilgis), (azimutas) ir (polinis nuotolis). Polini ir Dekarto koordinai sryis toks: x = sin sin , y = r cos , z = cos sin .
Y y M (x, y, z) M (x, y, z) r j k z 0 i X 0 r1 r2 r v X v Y

x M

Z
2.2 pav. Materialiojo tako M trajektorija ir r poslinkis r

2.1 pav. Materialiojo tako M padtis staiakampje Dekarto koordinai atskaitos sistemoje

Skaliarikai materialiojo tako padtis erdvje nusakoma trimis koordinatmis x, y ir z. r Skaliarins lygtys x(t), y(t), z(t) arba vektorin lygtis r (t ) yra kinematins judjimo lygtys. Trajektorija vadinama linija, kuri bria vektoriaus r galas (2.2 pav.). Pagal trajektorijos form judjimas yra tiesiaeigis arba kreivaeigis. Kelias lygus trajektorijos ilgiui. r Kryptin atkarpa r , jungianti pradin padt su momentine padtimi, vadinama momentiniu poslinkiu: r r r r = r2 r1 .
r

(2.2)

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

24

Jo modulis

r =

(x2 x1 )2 + ( y 2 y1 )2 + (z 2 z1 )2 ,

(2.3)

t.y. poslinkio modulis gali bti teigiamas, lygus nuliui arba neigiamas. Kelias s visada teigiamas ir niekada nemaja. 2.2. Greitis ir pagreitis

r Judjimo sparta apibdinama linijiniu greiiu v , lygiu poslinkio ivestinei laiko


atvilgiu:
r r r r dr r & = =r . v = lim t 0 t dt

(2.4)

Linijinis greitis visada nukreiptas trajektorijos liestine judjimo kryptimi. J galima ireikti komponentmis:
r dx r dy r dz r r r r v = v xi + v y j + v z k = j+ k . i+ dt dt dt

(2.5)

Greiio modulis v = v2 + v2 + v2 . x y z (2.6)

Per nykstam laikotarp dt poslinkio modulis dr lygus elementariajam keliui ds, t.y. stygos ilgis lygus lanko ilgiui. Todl greitis
v = lim r ds = , t 0 t dt
t2

(2.7)

t.y. linijinio greiio modulis lygus pirmajai kelio ivestinei laiko atvilgiu. Taigi kelias s (t ) = vdt .
t1

(2.8)

Geometrikai kelias lygus plotui figros, kuri riboja greiio grafika, laiko ais ir atitinkamos absciss (2.3 pav.). Linijinio greiio kitimo sparta apibdinama linijiniu pagreiiu, lygiu greiio ivestinei laiko atvilgiu r r r v dv , (2.9) a = lim = t 0 dt dt t.y. linijinis pagreitis ne tik lygus greiio pirmajai ivestinei laiko atvilgiu, bet ir nukreiptas greiio pokyio r dv kryptimi (2.4 pav., b).

2.3 pav. Kelio grafinis vaizdavimas v ir t koordinai sistemoje

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

25

Pagreit galima ireikti projekcijomis:


r dv r dv y r dv z r r r r a = axi + a y j + az k = x i + j+ k. dt dt dt

(2.10)

Pagreiio modulis
2 2 a = a x + a y + a z2 .

(2.11)

2.4 pav. Linijinio greiio pokyio ir linijinio pagreiio kryptys: a) greitis visada nukreiptas trajektorijos liestine; b) pagreiio ir greiio prieaugio kryptys vienodos

inant pagreit, galima rasti linijin greit: v(t ) = adt .


t1 t2

(2.12)

___________________________________________________________________________ r r r r Materialiojo tako padties vektoriaus kitim aprao lygtis r = i + 2tj + 3t 2 k . Raskime tako poslink per pirmj judjimo sekund, jo modul, greit, pagreit ir greiio modul tuo laiko momentu. r r r r r = i + 2tj + 3t 2 k , t1 = 1 s r r r r , r, v (1) , a (1) , v(1) ? S p r e n d i m a s . Materialiojo tako poslinkis r r r r r r = r (t1 ) r (0 ) = 2tj + 3t 2 k . r r r Taigi r (1) = 2 j + 3k . Poslinkio modulis r (1) = 2 2 + 3 2 m = 3,61 m . Tako greitis laiko momentu t1 lygus r r r dr (t1 ) r v (t1 ) = = 2 j + 6t1k , dt jo modulis

v (1) = 2 2 + 6 2 m s = 6,32 m s .

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

26

Tako pagreitis r r r d v(1) a (1) = = 6k = const . dt ___________________________________________________________________________ Materialiojo tako koordinat x = At 4 Bt 2 , ia A = 0,25 m/s4, B = 9 m/s2. Nubraiykime greiio kitimo per pirmsias penkias sekundes grafik ir nustatykime ekstremin greiio vert.
x = At 4 Bt 2 ,

S p r e n d i m a s . Norint nubraiyti v(t) grafik, reikalinga ios priklausomybs iraika ir atitinkama lentel su paymtais joje bdingaisiais takais. Tokie takai atitinka, pvz., judjimo pradi (t = 0 s),

A = 0,25 m/s4, B = 9 m/s2 , ve ?


dx = 4 At 3 2 Bt . dt

apsigrimo moment ir pan. Taigi, remiantis (2.4) formule, tako greitis

v(t ) =

Pasirink laiko kitimo ingsn (0,5 s), sudarome lentel: t, s v, m/ s 0 0 0,5 -9 1,0 -17 1,5 -24 2,0 -28 2,5 -29 3,0 -27 3,5 -20 4,0 -8 4,5 10 5,0 35

Deja, taip sudarytoje lentelje yra tik vienas bdingasis takas: kai t1 = 0 s, greitis v(0) = 0 m/s. Taigi grafikas bus tik apytikslis. Ibr liestin ir statmen, nustatome, kad v max 29 m/s laiko momentu t = 2,3 s. Tikslesns greiio ir laiko verts gaunamos analitikai:
dv 2 = 12 At 2 2 B = 0 dt

ir t 2 =

B = 2,45 s. 6A

Taigi, ra i laiko vert greiio iraik, gauname: ve = 29,4 m/ s. Treias bdingasis takas nustatomas i slygos (dar kart v = 0):
2.5 pav. Netolyginio judjimo greiio modulio priklausomybs nuo laiko grafikas

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika


2 t1 4 At 3 2 B = 0 , t.y. i

27

t3 =

B / 2 A = 18 s = 4,24 s.

__________________________________________________________________________ 2.3. Slenkamojo judjimo lygtys ir grafikai r Kai materialusis takas juda tiesiai ir tolygiai, jo linijinis greitis v = const , t.y. nepriklauso nuo laiko ir lygus v0 (2.6 pav., a). Tako koordinat iuo atveju tiesikai priklauso nuo laiko:
x( t ) = x 0 + v 0 t ,

(2.13)

ia x0 pradin koordinat (2.6 pav., b). Tiess polinkio kampas tuo didesnis, kuo didesnis greitis:
tg =
x = v0 . t

(2.14)

Tako kelias taip pat tiesikai priklauso nuo laiko (brknin linija 2.6 pav., b):
s (t ) = x(t ) x 0 = v 0 t .

(2.15)

Materialusis takas (absoliuiai kietas knas) juda tiese ir yra tolygiai kintamas, kai jo r r r r r linijinis pagreitis a = const. Kai a v , judjimas tolygiai greitjantis, o kai a v , tolygiai ltjantis. Abiem atvejais r r r v(t ) = v 0 + a t ,

(2.16)

2.6 pav. Tiesiaeigio tolyginio judjimo greiio (a) ir koordinats (b) grafikai

t.y. linijinis greitis tiesikai kinta laikui bgant (2.7 pav., a), ia v0 pradinis greitis. Vidutinis greitis

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

28

v = [v 0 + v(t )] 2

(2.17)

atitinka tiess vidur.

2.7 pav. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judjimo grafikai: a) greiio; b) kelio

Tolygiai kintamo judjimo kelias vaizduojamas arba plotu v ir t koordinai sistemoje, arba parabole s ir t koordinai sistemoje (2.7 pav., b).
t t

s (t ) = vdt =

at (v 0 + at )dt = v 0t +
0

(2.18)

Tolygiai kintamo judjimo pavyzdys yra laisvasis kno kritimas arba vertikaliai mesto kno r kilimas tutumoje. Dl ems traukos knas gyja pagreit g . Todl kno judjimo lygtys yra tokios: r r r v(t ) = v 0 + gt ir h = v 0 t + gt 2 2 . emiau nubraiyti atitinkami grafikai (2.8 pav.).

(2.19)

2.8 pav. Vertikaliai auktyn mesto kno judjimo grafikai: a) linijinio greiio; b) aukio; c) pagreiio

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

29

2.4. Kreivaeigis judjimas ir jo pagreitis Kreivaeigis judjimas yra dvimatis (ploktumoje). Jo metu visada yra centrinis r (normalinis) pagreitis an , nes is pagreitis apibdina linijinio greiio krypties kitimo spart: r v n v 2 r r a n = lim n , (2.20) = t 0 t R r r ia v n greiio prieaugio v centrin dedamoji (2.9 pav.). Be to
v n = v s , R

(2.21)

ia R trajektorijos kreivumo spindulys, o s lanko AB ilgis.

r r 2.9 pav. Kreivaeigio judjimo pagreitis ir jo dedamosios: a) pagreitis a nukreiptas liestine, pagreitis a n r r r trajektorijos kreivumo centro link; b) greiio prieaugis v = v + v n

Tangentinis (liestinis) pagreitis apibdina linijinio greiio modulio kitimo spart: r r v r v dv r a = lim = lim = . (2.22) t 0 t t 0 t dt r r r Kai judjimas greitjantis, a kryptis sutampa su v kryptimi, kai ltjantis, a yra prieingas r v krypiai. Tako pagreitis

r r r v 2 r dv r . a = an + a = n+ dt R
Jo modulis
2 2 a = an + a .

(2.23)

(2.24)

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

30

Atskiras kreivaeigio judjimo atvejis yra judjimas apskritimu, t.y. trajektorija, kurios kreivumo spindulys R = const. Galimi trys atvejai: 1) a = 0, an = const tolyginis judjimas apskritimu; 2) a = const , a n = f (t ) tolygiai kintamas judjimas apskritimu; 3) a = f (t ) ir a n = (t ) netolyginis judjimas apskritimu. ___________________________________________________________________________ Materialusis takas taip juda apskritimu, kad spindulio R poskio kampas = 2t + t 2 . r Nustatykime, kaip kinta kampas tarp jo linijinio pagreiio a ir spindulio: nekinta, didja ar maja. Kodl? = 2t + t 2 , R (t) S p r e n d i m a s . Udavinyje apibdinta situacija pavaizduota 2.10 paveiksle. Linijinio pagreiio modulis
2 a = a n + a 2 ,

ia normalinio pagreiio modulis a n = tangentinio a =


dv . dt

v2 , o R

Linijinis greiio modulis


v = R =

d R = ( 2 + 2t ) R ~ t . dt

r 2.10 pav. Linijinis pagreitis a sudaro su spinduliu R kamp

r Vadinasi, a n ~ t 2 , o a = const . Taigi a n r r ilgja, o a nekinta: vektorius a ilgja ir sukasi prie R, t.y. kampas maja.

___________________________________________________________________________ 2.5. Sukamasis judjimas ir jo kinematins lygtys Materialiojo tako judjimas apskritimu apibdinamas ne tik spinduliu R, bet ir r r kampiniu greiiu bei kampiniu pagreiiu . Kampinio greiio modulis lygus padties vektoriaus apskritimo spindulio poskio kampo pirmajai ivestinei laiko atvilgiu:
= lim d = . t 0 t dt

(2.25)

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

31

Kampinio greiio vienetas radianas sekundei (rad/s). Kampinis greitis, kaip vektorius, nukreiptas sukimosi aimi pagal deiniojo sraigto taisykl (2.11 pav.). Kai = const , materialiojo tako sukimosi apie a periodas

T = 2 .
Sukimosi danis
= 1 = . T 2 s = R , = R lim t 0 t t 0 t

(2.26)

(2.27)

Kadangi kelias s = R , tai tako linijinio greiio modulis


v = lim

(2.28)

t.y. linijinio greiio modulis proporcingas tako atstumui iki sukimosi aies ir kampinio greiio moduliui. Vektorikai (2.12 pav.) r r r v = R .

(2.29)

2.11 pav. Kampinis greitis nukreiptas sukimosi aimi

r r r 2.12 pav. Vektoriai , R ir v nukreipti pagal vektorins sandaugos taisykl

Kampinis pagreitis apibdina kampinio greiio kitimo spart ir lygus jo pirmajai ivestinei laiko atvilgiu: r r r d = lim = . t 0 t dt ltjimo atveju (2.13 pav.). Normalin ir tangentin pagreiius galima ireikti taip:

(2.30)

r r Kai sukimosi ais nejudama, ir kryptys sutampa greitjimo atveju ir yra prieingos
v2 = 2 R R
dv = R dt

an =
ir
a =

(2.31) (2.32)

2. Slenkamojo ir sukamojo judjimo kinematika

32

r r 2. 13 pav. Kampinio pagreiio kryptis arba , arba krypiai

Kinematins sukamojo judjimo lygtys, taigi ir atitinkami grafikai, analogikos slenkamojo judjimo kinematinms lygtims: poskio kampas ( t ) = 0 t + t 2 2 , r r r kampinis greitis (t ) = 0 + t , r ia 0 pradinis kampinis greitis. ___________________________________________________________________________ R = 0,1 m spindulio ratas sukasi taip, kad jo poskio kampo priklausomyb nuo laiko reikiama lygtimi = A + Bt + Ct 2 , ia B = =2 rad s, C = 1 rad/s2. Apskaiiuokime ratlankio tak kampinio greiio, kampinio pagreiio, linijinio greiio, tangentinio ir normalinio pagreii modulius po 2 s nuo judjimo pradios. = A + Bt + Ct 2 , B = 2 rad/s, C = 1 rad/s2, R = 0,1 m, t1 = 2 s; , , v, a, an ?
=

(2.33) (2.34)

S p r e n d i m a s . Kampinio greiio ir pagreiio modulius randame i j apibrimo (2.25) ir (2.30) lygybi:


=

d = B + 2Ct = 6 rad/s, dt d = 2C = 2 rad/s2. dt

Linijinius dydius v, a ir an, bdingus atskiriems kno

takams, randame i (2.29), (2.31) ir (2.32) lygybi:


v = R = 0,6 m/s; a = R = 0,2 m/s2; a n = 2 R = 3,6 m/s2.

___________________________________________________________________________

33

3 SLENKAMOJO JUDJIMO DINAMIKA


Kinematika mechanin judjim nagrinja, neatsivelgiant judjimo prieastis. Dinamikos udavinys bendresnis ji nagrinja kn sveikos tak j judjimui. Judjimo kitim apibdina pagreitis. Pagreiio svok naudojame ir kinematikoje, taiau nekeliame klausimo, kodl knai gyja pagreiius. Jg savybes ir j ry su pagreiiu aprao trys Niutono dsniai. iuos dsnius Niutonas suformulavo, apibendrins eksperimentinius faktus. 3.1. Pirmasis Niutono dsnis. Inercins atskaitos sistemos. Galiljaus reliatyvumo principas Pirmasis Niutono dsnis, danai vadinamas inercijos dsniu, teigia, kad kiekvienas knas ilaiko rimties arba tolyginio tiesiaeigio judjimo bsen tol, kol paalinis poveikis nepriveria i bsen pakeisti. Savyb ilaikyti apibrt bsen vadinama inertikumu. Inertikumas priklauso nuo kno mass. Kno mas yra jo inertikumo matas, taiau kn mass nusako ir j tarpusavio traukos jg. Taigi mas kartu apibdina ir gravitacij. Pirmasis Niutono dsnis galioja ne kiekvienoje atskaitos sistemoje. Sistemos, kuriose galioja pirmasis Niutono dsnis, vadinamos inercinmis atskaitos sistemomis. Tai sistemos, kurios neturi pagreiio. Tiksliau tariant, tai sistemos, kurios viena kitos atvilgiu juda tolygiai ir tiesiai arba yra reliatyvioje rimtyje, t.y. tos sistemos, kuriose galioja Galiljaus reliatyvumo principas: visi mechaniniai reikiniai vienodomis slygomis bet kurioje inercinje sistemoje vyksta vienodai. Tuo galima sitikinti nagrinjant dvi atskaitos sistemas S ir S. Pradiniu laiko momentu t = 0 atskaitos takai O ir O sutampa. Sakykime atskaitos sistema S nejuda, o r sistema S juda jos atvilgiu tolygiai iilgai X aies greiiu v 0 = const (3.1 pav.). Laisvai pasirinkto tako B padt apibdina padties vektorius r r r r r r = r0 + r = v 0 t + r .

(3.1)

3. Slenkamojo judjimo dinamika

34

v0 r

r
O O X X

r0
Z Z

r 3.1 pav. Dvi atskaitos sistemos S ir S juda viena kitos atvilgiu X aies kryptimi greiiu v 0 = const

i lygt galima urayti projekcijomis:

x = x + v 0 x t ,

y = y + v0 y t , z = z + v0 z t , t = t ,

(3.2)

nes laikas klasikiniu poiriu nepriklauso nuo reliatyvaus judjimo. Galima rayti ir atvirktins transformacijos lygtis:

x = x v 0 x t ,

y = y v0 y t , z = z v0z t , t = t .

(3.3)

Tai ir yra Galiljaus transformacijos. Jos ireikia mechanin reliatyvumo princip. Tako B greitis nejudanios sistemos atvilgiu r r r d r dr r r r (3.4) v= = + v 0 = v 0 + v , dt dt

r ia v tako B greitis judanios sistemos atvilgiu.


Lygtis (3.4) ireikia klasikin greii sudties teorem: materialiojo tako greitis nejudanios sistemos atvilgiu lygus jo greiio judanios sistemos atvilgiu ir paios ios sistemos greiio sumai. Greiio r v projekcijos yra tokios:

v x = v 0 vx , v y = vy , v z = vz .
I lygties (3.4) gauname, kad r r a = a .

(3.5)

Galileo Galiljus (1564-1642). Ital matematikas, astronomas, fizikas

(3.6)

t.y. matome, kad pagreiiai abiejose inercinse sistemose yra vienodi. Sakome, kad pagreitis yra invariantinis Galiljaus transformacij atvilgiu. Vadinasi, ir dinamikos lygtys, pereinant i vienos inercins sistemos kit, nekinta jos yra koordinai transformacij invariantai. Tokie invariantai klasikinje mechanikoje yra ir kno ilgis, ir laiko intervalas.

3. Slenkamojo judjimo dinamika

35

Kalbdami apie tolygiai ir tiesiaeigiai vien kitos atvilgiu judanias sistemas, prieiname ivados, kad jos yra inercins. Kyla klausimas, kaip bus tuomet, kai nagrinjama sistema sukasi. Trumpai apsistokime prie j. Besisukanios atskaitos sistemos mus domina todl, kad mes gyvename tokioje sistemoje. Kaip inome, Visatoje visos planetos ir Galaktikos sukasi. Taigi, kur betalpintume atskaitos sistemos pradi, turtume besisukani koordinai sistem. Niutono dsniai galioja su eme susietoje sistemoje. Taigi pravartu visas kitas sistemas lyginti su ja. Kartais reikia atskirti vienos mediagos molekules nuo kit mediag molekuli. Tam tikslui naudojamos ultracentrifugos. J sukimosi danis prilygsta 1000 s-1 (arba 60 000 min-1). Taigi centrinis pagreitis jose lygus:

a n = 2 r 4 10 6 m s 2 .
io ir laisvojo kn kritimo pagreii santykis

an g

4 10 6 = 4 10 5 , 10

t.y. jis 400 000 kart didesnis u g. Priminsime, kad g sukelia ems trauka, bet ne jos sukimasis. domu vertinti, kok pagreit turs knai, esantys ems paviriuje dl jos sukimosi. ems apsisukimo apie savo a periodas T = 24 val = 8,6104 s. Kampinis sukimosi greitis: = 2 T 7 ,3 10 3 rad s ems spindulys R 6,4 10 6 m . Taigi centrinis pagreitis a = 2 R = (7,3 10 3 ) 6,4 10 6 m s 2 341 m s 2 .
2

Dl io pagreiio kinta g priklausomai nuo geografins platumos. ems apsisukimo apie Saul periodas T = 1 metai 3 10 7 s . iuo atveju = 2 T 2 10 7 rad s . em nutolusi nuo Sauls atstumu r = 1,51011 m. Dl to orbitinis centrinis pagreitis

a n = (2 10 7 ) 1,5 1011 m s 2 6 mm s 2 .
2

Saul skrieja atvilgiu Galaktikos centro, kuris yra R = 31020 m atstumu nuo jos. Sauls greitis v nustatytas i doplerinio bangos ilgio pokyio ir lygus 3105 m/s. Tuomet

an = 2 R =

v2 3 10 10 m s 2 . R

Taigi palygin gautus pagreiius, matome, kad juo toliau perkeliame atskaitos sistem nuo ems, tuo maesnis pagreitis ir tuo tiksliau tenkinamas mechaninis reliatyvumo

3. Slenkamojo judjimo dinamika

36

principas. Atskaitos sistemos, susietos su eme, Saule, Galaktika, sukasi, taiau jos pakankamai gerai tenkina reikalavimus, keliamus inercinei koordinai sistemai. Pastaba. vaigds sudaro dideles sistemas, kurios nutol viena nuo kitos milinikais atstumais. Kiekvien sistem sudaro apie 1010 vaigdi. Tokia grup ir sudaro Galaktik. Sistem, kuri eina Saul, vadiname ms Galaktika. Pauki takas yra ms Galaktikos dalis. Savo ruotu galaktikos sudaro taip vadinamus Galaktik sambrius.

3.2. Impulsas ir jga. Antrasis Niutono dsnis. Jgos impulsas


r Fizikinis dydis p , lygus kno (ar materialiojo tako) mass ir jo linijinio greiio

sandaugai, vadinamas implsu (judesio kiekiu): r r p = mv . Kn sistemos impulsas lygus j sudarani kn impuls sumai:
r p sist =

(3.7)

p
i =1

(3.8)

r Fizikinis dydis F , apibdinantis kn tarpusavio

mechanin sveik, dl kurios jie deformuojasi ar gyja pagreit, vadinamas jga. Jos skaitin vert yra tos sveikos kiekybinis matas. Jgos veikimo linija yra kreiv, kurios liestin kiekviename take sutampa su jgos kryptimi jame. inomi trys mechanini jg tipai: gravitacijos, tamprumo ir trinties. Jgos vienetas nitonas (N).
Izaokas Niutonas (1642-1727) Angl matematikas ir fizikas

Kai veikia kelios jgos, j poveik galima pakeisti atstojamosios poveikiu:


r Fatst =

F
i =1

r
i

(3.9)

i lygtis ireikia jg superpozicijos princip. Judjimo apraymas tai materialiojo tako koordinai priklausomybs nuo laiko radimas. ios priklausomybs daniausiai gaunamos sprendiant diferencialines lygtis. Kai sistema nra udara, tai jos impulsas nra pastovus. Tuomet sveikos dyd nusako sistemos impulso kitimo greitis. Todl antrasis Niutono dsnis (II N.d.) teigia, kad kno impulso kitimo greitis lygus j veikiani jg atstojamajai:

3. Slenkamojo judjimo dinamika

37

r r r dp r = Fatst (r , v ) . dt

(3.10)

Kai mas nekinta, t.y. kai m = const , dsnio iraika supaprastja: r r r r Fatst (r , v ) a= . m atvirkiai proporcingas masei ir nukreiptas jgos kryptimi.

(3.11)

Vadinasi, kno slenkamojo judjimo pagreitis proporcingas jg atstojamajai, Taigi lengva nustatyti, kad jgos dimensija lygi mass ir pagreiio dimensij sandaugai:

[F ] = [m] [a] = MLT 2 .

3.2 pav. Spyruoklin svyruokl. m mass pasvarlis prikabintas prie spyruokls

r r r (3.10) iraika gyja prasm tik tuomet, kuomet inoma funkcija F (r , v ) . ios

funkcijos radimas ir yra pagrindinis mechanikos udavinys. Panagrinsime konkret pavyzd. Prie svyruokls pritvirtintas m mass knas svyruoja jos tamprumo jgos veikiamas (3.2 pav.). Jo judjimo lygtis, t.y. jo nuokrypis nuo pusiausvyros padties, kai svyravimo nuostoliai mai, ireikiamas kosinuso arba sinuso dsniu:

x = A cos(2t T ) ,
ia A svyravimo amplitud, o T svyravimo periodas. Knelio svyravimo pagreitis
2t 2 2 a = && = A cos x = x . T T T
2 2

(3.12)

(3.13)

Padaugin i knelio mass m, gauname:


m && = kx = F , x

(3.14)

3. Slenkamojo judjimo dinamika

38

ia dydis k = m (2 T ) spyruokls tamprumo koeficientas. Matome, kad iuo atveju jga


2

priklauso tik nuo spyruokls pailgjimo x. Eksperimentas rodo, kad m T 2 , o tuo paiu ir k, yra pastovus dydis. Sprendiant dinamikos udavinius i esms sprendiamos dvi problemos: inant judjimo lygt reikia nustatyti veikianios jgos pobd ir atvirkiai, inant jgos pobd reikia nustatyti judjimo pobd. Pirmo tipo udavin pailiustravome pavyzdiu. Antro tipo udaviniai sprendiami ymiai sunkiau. r r r r Kai materialj tak, arba kn veikia daugyb jg F1 , F2 , F3 , ... , Fn , II N.d. iraika tokia:
r & p=

i =1

r Fi ,

(3.15)

nes veikianioms jgoms tinka superpozicijos principas. I ia r r dp = F dt ,

(3.16)

r r ia dp yra impulso pokytis, F dt jgos impulsas. (3.16) lygtis yra kitokio pavidalo antrojo

Niutono dsnio iraika: materialiojo tako ar kno impulso pokytis yra lygus jgos impulsui. ___________________________________________________________________________ klimpus automobiliui tikslinga vien virvs gal pririti prie automobilio, o kit prie netoliese esanio medio, o jei jo nra prie kaltos em smeigs (3.3 pav.). Ties viduriu kelkime virv auktyn. Reali jga bus apie 900 N. Kokia bus virvs tempimo jga, kai per vidur virv sudarys 170 kamp?
Y F X

r 3.3 pav. Pririta prie automobilio ir medio virve, keliant jga F galima lengvai patraukti automobil

3. Slenkamojo judjimo dinamika

39

F = 900 N, = 5 T?

S p r e n d i m a s . Virvs vidurio tak veikia trys jgos: r r r F , T1 ir T2 . Pagal antrj Niutono dsn virvs lenkimo take atstojamoji jga lygi nuliui. Todl pusiausvyros atveju j projekcij X ir Y ais sryiai tokie:

0 + T cos T cos = 0 ,
F T sin T sin = F 2T sin = 0 .

I ia ireikiame virvs tempimo jgos modul: T= 900 N F = = 5,2 10 3 N . 2 sin 2 sin 5

Taigi automobilis bus traukiamas 5,8 karto didesne jga negu keliama virv. ___________________________________________________________________________ Mass m1 = 2 kg taelis ir m2 = 0,5 kg mass pasvarlis suriti netampriu silu, permestu per skridin (3.4 pav.). Dl to taelis liauia horizontalia ploktuma, su kuria trinties koeficientas k = 0,1. Raskime taelio pagreit ir silo tempimo jg. Skridinio mass, jo trinties ir silo mass nepaisykime. m1 = 2 kg, m2 = 0,5 kg, k = 0,1, g = 9,8 m/s2 a, T ? S p r e n d i m a s . Pagal antrj Niutono dsn taelis juds r pagreiiu a1 : r r r r m1 g + N + T1 + Ftr = m1 a1 . (1) ias jgas projektuojame X ir Y ais: T1 Ftr = m1 a1 , (2) (3) Kadangi trinties jga Ftr = kN = km1 g , tai

m1 g N = 0 .

T1 km1 g = m1 a1 .

(4)

r Pasvarl veikia jga m2 g ir silo tempimo r jga T2 . Raome antrj Niutono dsn
pasvarliui: r r r m 2 g + T2 = m 2 a 2 ,
3.4 pav. Horizontalia ploktuma tael traukia r pasvarlis jga m 2 g

(5)

arba projekcijomis Y a:

m2 g T2 = m2 a 2 .

(6)

Atsivelgdami tai, kad silas netsus, moduliai T1 = T2 = T ir a1 = a 2 = a .

3. Slenkamojo judjimo dinamika

40

Sudj (4) ir (6) lygtis, gauname:

m2 g T + T km1 g = (m2 + m1 )a .
I ia pagreitis

a=

m2 g km1 g g (m2 km1 ) = . m2 + m1 m2 + m1


9 ,8 m s 2 (0,5 0,1 2 ) kg = 1,2 m s 2 . (0,5 + 2) kg

(7)

Skaitmenikai: a=

Silo tempimo jg T gausime i (6) lygties:

T = m2 g m2 a = m2 ( g a ) = 0,5 kg (9,8 1,2) m s 2 = 4,3 N .

(8)

3.3. Treiasis Niutono dsnis. Impulso tverms dsnis Treiasis Niutono dsnis (III N.d.) nusako kn sveik kokybikai ir papildo antrj Niutono dsn. Jis teigia, kad kn sveikos jgos lygios, bet prieing krypi: r r F12 = F21 . ios veiksmo ir atoveiksmio jgos veikia skirtingus objektus ir visada sudaro jg por.

(3.17)

r r r r 3.5 pav. Trij kn sistema. Kn tarpusavio sveikos jgos f ij , o iorini jg atstojamosios F1 , F2 ir F3 r Kai sistema udara, tuomet joje veikia tik tarpusavio sveikos jgos f ij . ias jgas

vadiname vidinmis. Pirmasis indeksas reikia kn, kur veikia jga, o antrasis nurodo, kuris r knas veikia. Taip, pvz., f 12 reikia jg, kuria pirmj kn veikia antrasis. Kn sistem, kai r ji nra udara, gali veikti ir iorins jgos, kuri atstojamosios 3.5 paveiksle paymtos F1 , r r F2 , F3 . Raome II N.d. kiekvienam knui:

3. Slenkamojo judjimo dinamika

41

r r r r r r r r r r r r m1 a1 = f12 + f13 + F1 , m2 a 2 = f 21 + f 23 + F2 , m3 a3 = f 31 + f 32 + F3 .
(3.18) lygtis sudedame ir jgas grupuojame pagal indeksus:
3 r r r r r r r r r r m1 a1 + m2 a 2 + m3 a3 = f12 + f 21 + f13 + f 31 + f 23 + f 32 + Fi . i =1

(3.18)

) (

) (

r r r r r r Taiau f 12 + f 21 = 0 , f13 + f 31 = 0 , f 23 + f 32 = 0 (pagal treij Niutono dsn). Tuomet:


3 r r r r m1 a1 + m 2 a 2 + m3 a 3 = Fi . i =1

(3.19)

Kai sistema nra udara, tuomet sistemos impulso kitimo greitis lygus iorini jg sumai:
r r r d (m1v1 + m2 v 2 + m3 v 3 ) = dt

i =1

r Fi .

(3.20)

Udaros sistemos
r impulsui p . Todl r dp =0 . dt

F
i =1

r
i

yra lygi nuliui. Skliaustuose esanti impuls suma lygi sistemos

(3.21)

Tai reikia, kad dydis r p = const ,

(3.22)

t.y. impulso tverms dsnis teigia, kad udaros sistemos impulsas nekinta. Taigi impulso tverms dsnis yra treiojo Niutono dsnio idava, taiau treiasis Niutono dsnis papildo antrj. Tokiu bdu impulso tverms dsn galima gauti i antrojo, papildius j erdvs vienalytikumo slyga. J galima suformuluoti taip: jeigu kn udar sistem lygiagreiai perkelsime i vienos vietos kit ir visus knus paliksime tose paiose slygose, tai joje vykstantys mechaniniai procesai nepakis. ___________________________________________________________________________ 18-ame amiuje karo laivuose buvo naudojami pabklai, i kuri buvo audoma akmeniniais ar metaliniais rutuliais. Raskime pabklo atatrankos greit v2, jeigu m1 = 5,9 kg mass rutulys iaunamas greiiu v1 = 490 m/s. Pabklo mas m2 = 2000 kg. m1 = 5,9 kg, m2 = 2000 kg, v1 = 490 m/s v2 ?
r 3.6 pav. Pabklas iauna m1 mass rutul greiiu v1

3. Slenkamojo judjimo dinamika

42

S p r e n d i m a s . Iki vio ir po jo sistemos impulsas lieka nepakits. Todl r r m1 v1 + m2 v 2 = 0 . I ia pabklo atatrankos greiio modulis
v2 =
m1 m2

v1 =

5,9 kg m m 490 = 1,4 . 2000 kg s s

___________________________________________________________________________ Treij raketos pakop sudaro m1 = 500 kg mass raketa neja ir jungiamasis kgis, kurio mas m2 = 10 kg. Tarp j dta suspausta spyruokl. Bandymo metu spyruokl suteikia jungiamajam kgiui 5,1 m/s greit raketos nejos atvilgiu. Raskime raketos ir kgio greiius ems atvilgiu, kai atsijungiama orbitoje, skriejant v = 8 km/s greiiu. m1 = 500 kg, m2 = 10 kg, v = 8103 m/s, v0 = 5,1 m/s u1, u2 ? S p r e n d i m a s . Taikome impulso tverms dsn:

(m1 + m2 ) v = m1u1 + m2u 2 ,

(1)

ia u1 raketos nejos greitis, u2 kgio greitis ems atvilgiu po atsijungimo. Santykinio raketos ir kgio greiio modulis po atsijungimo lygus
v 0 = u 2 u1 .

(2)

I ia raketos nejos greiio modulis


u1 = u 2 v 0 .

(3)

I (1) ir (3) lygi ireikiame kgio greiio modul: I ia u 2 =

(m1 + m2 ) v + m1v 0
m1 + m2

= v+

m1 v 0 m1 + m2

u 2 = 8 10 3

m m 5 10 2 5,1 m m + ir u 2 8000 = 8005 . 2 s s 5 10 + 10 s s

3.4. Sistemos masi centras ir jo judjimas

Kiekvienas knas sudarytas i daugybs materialij mi mass tak, kuri padties r vektoriaus rc . ie takai ar sistemos knai gali bti isidst vairiai. Todl sivaizduojamas takas masi centras apibdina masi skirstin kne ar mechaninje sistemoje. Kai mas pasiskirsiusi diskretikai, masi centro padties lygtys tokios:

3. Slenkamojo judjimo dinamika

43

r r r m1r1 + K + mn rn = rc = m1 + K + mn

m r
m

i i

(3.23)

arba koordinatmis xc =

m x
m

i i

yc =

m y
i

, zc =

m z
m

i i

(3.24)

Kai mas pasiskirsiusi tolygiai, centro koordinats nustatomos integruojant: xc =

x dm ,
m

yc =

y dm ,
m

zc =

z dm
m

(3.25)

ia dm iskirto elemento mas, m kno mas. Kai slenka kietasis knas, tai visi jo takai, taigi ir masi centras, juda vienodu greiiu r drc r vc = . (3.26) dt Vadinasi, masi centro impulsas r r pc = m v c lygus impulsui materialiojo tako, kurio mas lygi kietojo kno masei m. Udarosios ireikiamas: (3.28) = 0, dt 2 r t.y. jos a c = 0 . Tai reikia, kad udarosios
m d 2 rc

(3.27)

kn

sistemos

iorins

jgos neveikia. Todl II N.d. jai taip

sistemos masi centras nejuda arba juda tolygiai ir tiesiai. Taigi sistemos masi centras juda kaip materialusis takas, kuriame sukoncentruota visos sistemos mas ir kur veikia jga, lygi vis iorini jg atstojamajai (3.7 pav.).
3.7 pav. Nepriklausomai nuo sportininko padties, masi centras juda kaip materialus takas gravitacini jg lauke

3. Slenkamojo judjimo dinamika

44

___________________________________________________________________________ Atstumas tarp kalio ir bromo atom kalio bromido molekulje lygus 2,8210-10 m. Kadangi atom mas sukoncentruota branduoliuose, tai is atstumas praktikai yra tarp kalio ir bromo atom branduoli. Raskime KBr molekuls masi centro padt. m1 = 79,9 a. m. v., m2 = 39,1 a. m. v., x1 = 0, x2 = 2,8210-10 m xC ?
C
3.8 pav. Kalio bromido molekuls K ir Br atom isidstymas

x2

S p r e n d i m a s . Tegu atskaitos sistemos pradia sutampa su bromo atomo centru, o kalio atomas yra X ayje (3.8 pav.). Tuomet masi centro C koordinats yra:
xC = m1 x1 + m2 x 2 m1 + m2 , yC = 0 .

Kadangi x1 = 0, tai xC =

m2 x2 . m1 + m2

Atom mases ireik atominiais mass vienetais, gauname xC = 39,1 2,82 10 10 m = 93 pm . 79,9 + 39,1

___________________________________________________________________________ Raskime plono R spindulio pusiedio masi centro padt. m, R, S zC ? S p r e n d i m a s . Tegul pusiedis yra XZ ploktumoje, o atskaitos pradia sutampa su jo kreivumo centru (3.9 pav.). Dl simetrijos xC = 0, o masi centras yra Z ayje. Koordinat zC taip nustatysime. Iskiriame ma element dl, kuris i centro matomas kampu d:
dl = Rd .

Iskirto elemento tris


dV = Sdl = SRd ,

o mas

3. Slenkamojo judjimo dinamika

45

dm = dV .

R sin

z
3.9 pav. Perjautas iedas. Pjvio ploktuma eina per kreivumo centr

Pusiedio masi centro koordinat


zC = 1 1 z dm = z dV , m m

ia iedo mediagos tankis, z iedo elemento koordinat. I pieinio


z = R sin .

Taigi

SR 2 zC = m

sin d =

2 SR 2 2 R = . m

___________________________________________________________________________
3.5. Kintamos mass kno judjimas

Danai judanio kno mas nuolat kinta. Taip, pvz., krintantis vandens laas garuoja ir todl jo mas maja, taiau, kai laa krinta soiuosiuose garuose, dl kondensacijos jo mas didja; kylanios raketos ar reaktyviojo lktuvo mas maja, nes dega kuras ir maja jo atsargos. Kintamos mass kno judjimo lygtis yra Meerskio vardu vadinama lygtis: r d v r r r dm , = F + (u v ) m dt dt

(3.29)

3. Slenkamojo judjimo dinamika

46

r r ia m kno momentin mas, dm/dt jos kitimo greitis, v kno greitis ems atvilgiu, u r atsiskiriani arba prisijungiani daleli greitis ems atvilgiu, F iorini jg
atstojamoji. Antrasis dmuo lygties deinje pusje, t.y.
r r (u v ) dm = Fr
dt

(3.30)

reikia reaktyvij jg, atsirandani dl kno mass kitimo. Ji tuo didesn, kuo didesnis r r r raketos mass kitimo greitis ir reliatyvusis daleli greitis w = u v . Tokia jga veikiama raketa ar variklis ir todl vadinama traukos jga. Pvz., kai w = 2500 m/s, o dm/dt = 200 kg/s, traukos jga lygi 500 kN. Kai u = 0, t.y. kai kno mas kinta dl nejudsiani daleli atsiskyrimo ar nejudjusi daleli prisijungimo, kno judjimo lygtis virsta inoma II N.d. iraika:
r r d (m v ) = F . dt

(3.31)

r Nekreipiant dmesio iorines jgas ( F = 0) i (3.29) lygties gaunama, kad kno greiio

pokyio modulis
dv = w dm . m

(3.32)

Minuso enklas reikia, kad knas greitja, kai jo mas maja. Suintegravus lygt, gaunama tokia kno greiio iraika:

m m . v = v 0 + w ln 1 + 0 m

(3.33)

Tai K. Ciolkovskio formul, i kurios iplaukia, kad kno (raketos) greiio prieaugis

(v v 0 )

tuo didesnis, kuo didesnis daleli atsiskyrimo (sudegusio kuro duj itekjimo)

reliatyvusis greitis w ir kuo didesnis m m santykis. Pvz., norint pasiekti v = 12500 m/s greit, kai pradinis greitis v0 = 0, o reliatyvusis greitis w = 2500 m/s, kuro ir raketos masi santykis turi bti lygus 89. Gatvi laistytuvo atveju reaktyvioji jga stabdo automobil (3.10 pav.). Norint ilaikyti r r pastov greit, reikia padidinti F . Automobilis juds tolygiai, kai variklio traukos jga F bus r r lygi u . Traukos jg F suprantame, kaip atstojamj, kuri skaito ir trinties jg.

3. Slenkamojo judjimo dinamika

47

r u

3.10 pav. Gatvi laistytuv veikia ir reaktyvioji jga u

Galimas atvejis, kai kintant kno masei, atstojamoji reaktyvioji jga lygi nuliui. Pavyzdiui, lietaus laas, susiformavs soi arba persotint gar aplinkoje ir pateks nesoi gar aplink, garuoja ir jo mas maja. I lietaus lao visomis kryptimis ilekiani molekuli atstojamoji reaktyvioji jga lygi nuliui. Didel ir netgi lemiam vaidmen reaktyvieji varikliai suvaidino iuolaikinje aviacijoje ir kosmini tyrim srityje. iose srityse vartojami labai didels galios reaktyvieji varikliai. Boing 747 varikli traukos jga lygi 7,7105 N ir ivysto 2,1108 W gali, o raketos Saturnas 5 varikli traukos jga lygi 3,3107 N. inoma, i jg negalima lyginti su gravitacinmis jgomis, kurios veikia tarp ems ir Mnulio, Sauls ir jos planet. ___________________________________________________________________________ Saturnas 5 raketos buvo vartojamos Apolono skrydiuose ir dangaus laboratorijos (Skylab) misijose. Jose deginamas ibalo miinys su skystu deguonimi. Geromis degimo slygomis imetam duj srauto greitis u = 3,1103 m/ s. Kylanios raketos mas 2,45106 kg, i kurios 1,7106 kg ibalo ir skysto deguonies. Raskime raketos maksimal greit. Kitoki jg nepaisykime. u = 3,1103 m/ s, m0 = 2,45106 kg, mk = 1,7106 kg v?

3.11 pav. Apolono 11 startas. Raket kelia Saturnas 5 reaktyvieji varikliai

S p r e n d i m a s . Raketos greitis skaiiuojamas naudojantis taip vadinama raketos formule:

3. Slenkamojo judjimo dinamika

48

v = u ln

m0 m

ia u imetam duj greitis, m0 pradin raketos ir kuro mas, m galin raketos mas. Ji lygi m = m0 m k = 0 ,75 10 6 kg . Skaiiuojame greit: v = 3,1 10 3 2,45 10 6 m ln 0,75 10 6 s m = 3,7 10 3 . s

___________________________________________________________________________

49

4 SUKAMOJO JUDJIMO DINAMIKA


4.1. Jgos ir impulso momentai nejudanio tako ir aies atvilgiu Fizikoje labai reikmingos jgos ir impulso moment svokos. ie momentai gali bti skaiiuojami atvilgiu tako ir atvilgiu aies. Jgos ir impulso momentai tako atvilgiu yra vektoriniai dydiai, o aies atvilgiu yra skaliarai lygs j projekcijai pasirinkt a, kurioje yra jgos ar impulso vektori atskaitos takas. Tarkime, kad jgos ar impulso momentai iekomi tako O atvilgiu. Jgos ar impulso r vektoriaus veikiamo tako P padt tako O atvilgiu paymkime padties vektoriumi r (4.1 r r r pav.). Jgos F momentas tako O atvilgiu lygus r ir F vektorinei sandaugai: r r r M = rF. (4.1) r r r Vektorius M yra statmenas per r ir F nubrtai ploktumai (4.1 pav., baltai).

4.1 pav. Materialiojo tako P padt erdvje r r nusako vektorius r . Tak P veikia jga F . Jgos momentas tako O atvilgiu yra vektorius r M

4.2 pav. Materialiojo tako P padt erdvje r nusako spindulys vektorius r . Tak P veikia r impulsas p . Impulso momentas tako O atvilgiu r yra vektorius L

4. Sukamojo judjimo dinamika

50

r Suprantama, kad perkeliant tak P tiesje, sutampanioje su vektoriaus F veikimo r kryptimi, jgos momentas nekinta, nes vektoriaus M modulis r r (4.2) M = rF sin r , F = rF sin .

Dydis r sin = d vadinamas jgos petimi O atvilgiu. r r r Kai vektorius F yra dviej vektori F1 ir F2 atstojamasis vektorius, tai galime rayti, kad r r r r r r r M = r F = r F1 + r F2 , (4.3)

t.y. atstojamojo vektoriaus momentas tako atvilgiu yra jo sudedamj vektori moment io tako atvilgiu geometrin suma. r r r r Trimatje erdvje jg F galima iskaidyti komponentes Fx , F y , Fz . Komponent r Fz , bdama lygiagreti aiai Z, nesukels tako A sukamojo judesio aies Z atvilgiu. r r r Komponentes Fx , F y galima pakeisti jga F2 , esania ploktumoje XY. ios jgos momentas Mz aies Z atvilgiu sutaps su ia aimi (4.3 pav.). Todl (4.4) r Tai ir yra vektoriaus M projekcija Z a. io momento petys yra maiausias atstumas nuo r tako O F2 veikimo krypt.

M z = M cos ,

r 4.3 pav. M jgos momentas tako O atvilgiu, Mz jo projekcija a Z

Kietasis knas susideda i sveikaujani materialij tak, kuriuos veikia vidins jgos (jos kompensuojasi ir judjimui neturi takos) ir gali veikti iorins jgos. Todl

4. Sukamojo judjimo dinamika

51

atstojamasis momentas lygus tik iorini jg moment to paties tako atvilgiu geometrinei sumai: r M =

r Mi .

Kai iorins jgos veikia skirtingus kietojo kno takus, atstojamasis ainis momentas lygus atskir jg aini moment algebrinei sumai: Mz =

M
i

zi

(4.5)

is dydis vadinamas sukimo momentu ir yra iorinio poveikio matas sukamajame judjime.
r r Erdvs take P patalpin materialj tak m, kurio greitis v , sutampa su F kryptimi, r r vektori F galime pakeisti impulso vektoriumi p . I analogijos galime teigti, kad impulso r r momentas tako O atvilgiu lygus padties vektoriaus r ir impulso p vektorinei sandaugai: r r r (4.6) L = r p, r r ia p = m v . r Ainio impulso momento vektoriaus L projekcija Z a:

Lz = L cos .
r r I analogijos galima ireikti M ir L projekcijas X ir Y ais.

(4.7)

___________________________________________________________________________ Cilindro formos skriemulys (m = 6 kg, R = 0,18 m) sukasi 0 = 10 s-1 daniu. Veikiamas pastovaus jg momento, jis sustoja. Apskaiiuokime stabdymo jg darb. m = 6 kg, R = 0,18 m, 0 = 10 s-1; A? Sprendimas. Stabdymo
2

jg

darbui

skaiiuoti

pasinaudosime sukamojo judjimo darbo iraika: A = M z d = M d = M ,


1

(1)

nes Mz = M = const. Taigi ir kampinis pagreitis = const. Todl skriemulio pasisukimo kampas

= 0 t t 2 2 ,
ia 0 = 20, o pagreitis randamas i sustojimo moment atitinkanios slygos: 0 = 0 t . I i lygi, jas sutvark, gauname:

(2)

(3)

4. Sukamojo judjimo dinamika

52

A = M 0 t .

(4)

Stabdymo laik rasime i II Niutono dsnio sukamajam judjimui iraikos: Mt = I C , ia I C = mR 2 2 skriemulio ainis inercijos momentas. Taigi t = mR 2 0 M . raome (5) iraik (4) ir gauname:
2 A = mR 2 2 0 = 191,6 J.

(5)

___________________________________________________________________________

4.2. Kno inercijos momentas. Heigenso ir teinerio teorema Jgos ir impulso momentai tarpusavyje susij dydiai. Ry rasime i-tojo materialiojo tako impulso moment (4.6) diferencijuodami pagal laik: r r r r r & & & Li = ri pi + ri + pi .

(4.8)

r r r & Kadangi r = v i , pi = m v i , tai pirmoji kolineari vektori vektorin sandauga lygi r r & nuliui. inome, kad pi = Fi . Taigi i (4.8) lygties gauname, kad

r r r r & & Li = ri Fi = M i .
i lygt galime apibendrinti bet kuriam materialij tak skaiiui n:
n n

(4.9)

i =1

r & Li =

i =1

r Mi .

Vidini jg moment suma yra lygi nuliui, o momentas. Todl r r dL = M i . dt

M
i =1

yra iorini jg slygotas sukimo

(4.10)

(4.10) vadinama moment lygtimi. Ji ireikia besisukanio kietojo kno dinamikos pagrindin dsn (II N.d.): kno impulso momento kitimo sparta tako atvilgiu lygi sukimo momentui to paties tako atvilgiu.

4. Sukamojo judjimo dinamika

53

r Kai M i nra lygus nuliui, tuomet knas sukasi. Tarkime, kad knas sukasi apie Z a
(4.4 pav.). Materialiojo tako mi impulso momentas r r Li = ri mi v i

(4.11)

r r r ir yra statmenas ploktumai, kurioje yra vektoriai ri ir v i . Tako linijin greit v i pakeiiame r r sandauga z ri . Todl r r r Li = m i ri z ri . (4.12) r Ainis impulso momentas lygus Li projekcijai Z a:
Liz = Li cos i = mi ri z Ri cos i .

(4.13)

i Li L iz i ri O Ri

mi vi

Kristijanas Heigensas (1629-1695) Oland fizikas ir matematikas. vytuoklinio laikrodio iradjas. Patobulino teleskop. Atrado Saturno iedus 4.4 pav. Liz impulso momento projekcija Z a

Taiau ri cos i = Ri . Tuomet


Liz = mi Ri2 z .

(4.14)

Kno impulso moment gausime i iraik sumuodami pagal i:


L z = Liz = z mi Ri2 .
i =1 i =1 n n

(4.15)

Paymkime:

m R
i =1 i

2 i

=I.

(4.16)

Tuomet

4. Sukamojo judjimo dinamika

54

Lz = I z .

(4.17)

Dydis I vadinamas inercijos momentu ir yra kno inertikumo matas sukamajame judjime. is dydis priklauso nuo kno mass ir jos isidstymo sukimosi aies atvilgiu, kno matmen ir formos. Kai sukimosi ais eina per masi centr ir sutampa su kietojo kno simetrijos aimi, tai i ais vadinama laisvja (inercijos) aimi. Bet kokios formos knas turi tris tarpusavyje statmenas per masi centr einanias pagrindines inercijos ais. Vienalyi erdvins simetrijos kn ainiai inercijos momentai vienodi, pvz., rutulio. Inercijos momentas yra adityvus dydis: kietojo kno ar kn sistemos inercijos momentas lygus jo element ar atskir kn inercijos moment tos paios aies atvilgiu sumai : I= arba
I = I1 + I 2 + L,

r
i

dmi

(4.18)

ia dmi i-tojo elemento mas. Taisyklingos formos vienalyi kn (strypo, disko, rutulio) ainiai inercijos momentai apskaiiuojami iskaidant kn nykstamai maus dV trio elementus, kuri kiekvieno mas
dm = dV , ir integruojant:

I z = r 2 dV ,
V

(4.19)

ia r to elemento atstumas iki sukimosi aies. Apskaiiuokime, pvz., disko inercijos moment jam statmenos simetrijos aies atvilgiu (4.5 pav.). Tam b storio disk mintyse suskaidome siaurus dr ploio iedus. Tokio iedo tris

dV = 2rbdr ,
ia r iedo spindulys. iedo inercijos momentas

dI C = r 2 dV .
Diskas sudarytas i toki ied. Todl jo inercijos momentas lygus bendraai ied inercijos moment sumai: I C = r 2 dV = r 2 dV . Dydis r yra kintamas dydis. Jis kinta nuo 0 iki R, ia R disko spindulys:

4. Sukamojo judjimo dinamika


R R

55

I C = r 2 dV = 2b r 2 dr = b
0 0

R4 . 2

(4.20)

r d

4.5 pav. Diskas skaidomas siaurus dr ploio iedelius. Disko storis b, spindulys R, mas m

4.6. pav. Materialiojo tako padt masi centro r C atvilgiu nusako vektorius ri , tako O r atvilgiu vektorius ri . Visi vektoriai yra sukimosi aiai statmenoje ploktumoje

Taiau nesunku pastebti, kad R 2 b yra disko tris, o R 2 b = m yra jo mas. Taigi ainis inercijos momentas

IC =

mR 2 . 2

(4.21)

Kai sukimosi ais neina per masi centr (4.6 pav.), tuomet inercijos momentas ios aies atvilgiu skaiiuojamas sudtingiau. Taiau skaiiavimas supaprastja taikant Heigenso ir teinerio teorem, kurios matematin iraika tokia:

I O = I C + md 2 ,

(4.22)

ia d atstumas nuo kno masi centro iki sukimosi aies. i teorema teigia, kad kietojo kno ainis inercijos momentas lygus jo inercijos momentui atvilgiu lygiagreios aies, jeigu ji eit per masi centr, plius mass ir atstumo tarp ai kvadratu sandaugai. Kai kuri kn inercijos moment iraikos pateiktos 4.7 paveiksle.

4. Sukamojo judjimo dinamika

56

4.7 pav. Kai kuri kn inercijos momentai nurodyt ai atvilgiu

___________________________________________________________________________ Vienalytis R spindulio diskas sukamas apie a, sutampani su vienu jo skersmeniu. Apskaiiuokime disko ain inercijos moment. Disko mas m. m, R ICC - ? S p r e n d i m a s . Disko ainis inercijos momentas
I CC = x 2 dm ,

ia x pasirinktos juostels atstumas iki sukimosi aies, dm juostels

4. Sukamojo judjimo dinamika

57

mas (4.8 pav.). Juostels mas


dm = m 2rdx . R 2
2m x 2 rdx . Kadangi 2 R

Taigi I CC =

r = R 2 x 2 , tai inercijos momentas


I CC =
4.8 pav. Udavinio situacija pieinyje

2m mR 2 . x 2 R 2 x 2 dx = 4 R 2

___________________________________________________________________________ Apskaiiuokime Mnulio impulso moment su Saule susietoje sistemoje. T = 27,3243600 s, MM = 7,331022 kg, d = 3,84108 m, RM = 1,74106 m LM - ? S p r e n d i m a s . Kno impulso momentas

L = I ,
ia I ainis inercijos momentas. Mnulio, kaip rutulio, inercijos momentas savo centro atvilgiu
2 I C = 2 M M RM 5 ,

o jo sukimosi aplink em kampinis greitis = 2 T .


2 4M M RM = 2,88 10 34 kg m 2 s . Taigi LM = 5T

___________________________________________________________________________ 4.3. Pagrindinis dinamikos dsnis sukamajam judjimui. Impulso momento tverms dsnis
r Takin m mass element suktis veria liestins kryptimi veikianti jga F ir suteikia r jam tangentin pagreit a (4.9 pav.). Todl

m a = F = m R ,

ia kampinis pagreitis. Padaugin ios lygybs puses i jgos peties R, gauname:

m R 2 = M C
arba

4. Sukamojo judjimo dinamika

58

MC IC

(4.23)

nes M C = R F jgos momentas aies atvilgiu, I C = m R 2 materialiojo tako ainis inercijos momentas. Lygtis (4.23) yra materialiojo tako sukamojo judjimo II Niutono dsnio iraika: sukimosi kampinio pagreiio modulis momentui. Analogika materialiojo judjimui:
a= F , m

es Li tin
m R

proporcingas lygtis tako

inercijos galioja

a
C F

slenkamajam

kai m = const.
4.9 pav. Takinis elementas, sukamas apie a, einani per tak C

r r Taigi sukamojo judjimo kampin pagreit atitinka linijinis pagreitis a , o jg jgos


momentas. Tai tinka ir kietajam knui, sudarytam i daugybs takini element (4.10 pav.): r r r r M = m1r12 + m2 r22 + K + mn rn2 . (4.24) r Kampinis pagreitis visiems elementams vienodas. Todl sukimo momentas tako O atvilgiu
r M = r r r dL , (4.25) mi ri = I = dt i 1
n

Z M

Fi O Y ri B m i

nes

m r
i 1

i i

=I

kno

inercijos
X

momentas tako O atvilgiu. Kai sukimosi ais nesutampa su Z aimi, besisukanio kietojo kno pagrindinio

4.10 pav. Kietasis knas sukasi apie a Z

dinamikos dsnio iraika tokia:

4. Sukamojo judjimo dinamika

59

M z = I z =

d (I z ) = dLz , dt dt

(4.26)

ia Iz ainis inercijos momentas. Kai iorini jg atstojamasis momentas M 0 arba kn sistema yra udara, kno arba kn sistemos impulso momentas sukimosi tako atvilgiu laikui bgant nekinta: r L = const . i lygtis ireikia impulso momento tverms dsn tako atvilgiu. Analogika lygtis ir sukimosi aies atvilgiu:
L z = I z = const .

(4.27)

(4.28)

Tai reikia, kad vidinms jgoms mainant kno ar sistemos inercijos moment, proporcingai didja sukimosi greitis ir atvirkiai. ___________________________________________________________________________ Pilnaviduris vienalytis cilindras rieda nuoulnija ploktuma, kurios posvyrio kampas

. Apskaiiuokime cilindro mass centro pagreiio vert.


; aC ? S p r e n d i m a s . Pavaizduojame situacij pieinyje (4.11 pav.). r r Paymime veikianias jgas: sunkio mg , reakcijos N ir riedjimo r trinties Fried . Pastarosios veikiamas rutulys rieda. Todl judjimas

yra sudtinis ir tenka taikyti II Niutono dsn ir slenkamajam, ir sukamajam judjimams: ma C = mg sin Fried ir Fried R = I C , ia I C = mR 2 2 cilindro ainis inercijos momentas, = aC R jo kampinio pagreiio modulis. ___________________________________________________________________________ Mass m = 1 kg ir ilgio l = 1 m strypas gali suktis apie horizontalij a, statmen strypui ir einani per jo mass centr. stryp stringa m1 = 10 g mass ir v1 = 100 m/s greiiu lkusi kulka (4.12 pav.). Apskaiiuokime strypo pasisukimo kampin ir jo apatinio galo linijin greiius.
4.11 pav. Riedant rutul veikia trys jgos

4. Sukamojo judjimo dinamika

60

m = 1 kg, l = 1 m, m1 = 0,01 kg, a = l/4; , v ? Arba m1 v1


l = I strypo + I kulkos . 4

S p r e n d i m a s . Patogiausia pritaikyti impulso momento tverms dsn: Lprie = Lpo , t. y. Lkulkos = Lstrypo + kulkos

Kadangi I strypo

1 l = ml 2 , I kulkos = m1 , 12 4

tai strypo kampinis greitis


= m1 v1 l 4 ml 2 12 + m1l 2 16 =

(4m + 3m1 )l

12m1 v1

= 2,98 rad/ s.
4.12 pav. Kulka stringa strype

Strypo apatinio galo linijinis greitis


6m1 v1 l = = 1,49 m/s. 2 4m + 3m1

v=

___________________________________________________________________________ 4.4. Kieto kno sukamojo judjimo kinetin energija Kietasis knas tai yra daleli sistema. Jos kinetin energija yra atskir daleli kinetini energij suma. Tarkime, kad mi mass kno elemento atstumas nuo sukimosi aies ri ir jo linijinis greitis vi. io elemento kinetin energija
E k , i = mi v i2
2

(4.29)

Taiau inome, kad v i = ri . Tuomet E k , i = mi 2 ri 2 . 2

Kno kinetin energij gausime sumuodami vis kno element kinetines energijas pagal indeks i:
Ek =
n n

i =1

mi 2 ri2

2 2

i =1

mi ri2 =

I z 2

(4.30)

ia Iz ainis kno inercijos momentas.

4. Sukamojo judjimo dinamika

61

Riedantis knas dalyvauja dviejuose judesiuose: slenkamajame ir sukamajame. Kai kno masi centro judjimo greitis v, o sukimosi per masi centr einani a kampinis greitis , tai kno kinetin energija lygi slenkamojo ir sukamojo judesio kinetini energij sumai:
m v 2 I C 2 . + Ek = 2 2

(4.31)

Kinetins energijos iraik galima gauti ir i pagrindinio dinamikos dsnio sukamajam judjimui:

M = I
arba M = I
d . dt d d . dt

Abi lygties puses padauginame i d kampo, kuriuo pasisuko knas per laik dt:
Md = I

Md yra sukamojo judjimo darbo iraika. Nesunku suvokti, kad darbas virsta kinetine energija. Kadangi d = dt ,
Md = I d dt = Id . dt

Suintegrav gauname besisukanio kno kinetins energijos pokyio iraik:

E k =

Id =

2 I 2 I 0 I 2 2 = ( 0 ) . 2 2 2

(4.32)

I gautos iraikos matome, kad darbas, atliktas besisukanio kno atvilgiu, lygus kno sukimosi kinetins energijos pokyiui. ___________________________________________________________________________ Smagratis pradeda suktis = 0,5 s-2 kampiniu pagreiiu ir per 15 s gyja L = 73,5 kgm2/s impulso moment. Apskaiiuokime smagraio kinetin energij po 20 s. 0 = 0, = 0,5 s-2, t1 = 15 s, L = 73,5 kg m / s, t2 = 20 s Ek2 - ?
2

S p r e n d i m a s . Sukamojo judjimo kinetin energija

E k 2 = I C 2 2 , 2

(1)

ia IC smagraio ainis inercijos momentas, 2 kampinis greitis po 20 s. Kadangi impulso momentas


L = I C 1 = I C t1 ,

4. Sukamojo judjimo dinamika

62

tai smagraio inercijos momentas

IC =

L . t1

(2) (3)

Kampinis greitis 2 = t 2 . raome (2) ir (3) iraikas (1) ir gauname: Ek 2 =


2 Lt 2 = 490 J . 2t1

___________________________________________________________________________ Vienodos mass rutulys ir pilnaviduris cilindras rieda horizontalija ploktuma. Kuri kiekvieno kno kinetins energijos dal sudaro sukamojo judjimo energija? S p r e n d i m a s . Slygoje nurodyti tik knai ir j judjimo pobdis. Joki duomen, taiau jais teks operuoti. Iekomas dydis E K ,suk E K . Pritaikysime (4.31) iraik, t.y. E K = E K ,sl + E K ,suk = ia v C = R .
2 1. Rutulio I C = m R 2 . Todl 5
2 mvC I C 2 + , 2 2

2 2 ir E K ,suk = m R 2 5 2 m 2 R 2 2 2 7 + mR 2 = m 2 R 2 ; EK = 2 5 2 10
E K ,suk E K =

2 . 7

1 2. Pilnavidurio cilindro I C = m R 2 . 2

Taigi E K , suk =

1 2 , mR 2 2 2

3 1 E K = m 2 R 2 ir E K ,suk E K = . 4 3

___________________________________________________________________________

63

5 MECHANIN ENERGIJA. POTENCIALINI JG LAUKAI

Impulsas yra kno mechaninio judjimo matas, taiau i kno dinamin charakteristika negali bti vis judjimo form universalus matas. is dydis negali charakterizuoti sukamojo judjimo. Tolyginiame sukamajame judesyje simetrini kn judesio kiekis visuomet yra lygus nuliui, o nesimetrini jis ilieka nepakits periodo bgyje. Du knai vieno ir dviej niutono svorio, krintantys atitinkamai i 20 m ir 5 m aukio prie ems paviriaus turi vienodus impulsus, taiau pirmasis knas gali suspausti dvi vienodas spyruokles tiek, kiek antrasis toki pat spyruokl vien. Tiesiai ir tolygiai judanio kno judesio kiekis judjimo metu yra pastovus, nors dl trinties isiskiria iluma ir judesio kiekiu negalime nusakyti isiskyrusios ilumos kiekio. Dviej rutuli, turini vienod dydi judesio kiekius ir judani prieprieiais, po plastikojo smgio judjimas inyksta. Pagal judesio kiekio tverms dsn prie susidrim ir po susidrimo judesio kiekis liko nepakits. Judesio poiriu niekas nepakito, taiau po smgio pakito rutuli temperatra. I bandym nustatyta, kad rutuli gytas ilumos kiekis nra proporcingas rutuli judesio kieki sumai. Antra vertus, negalime i dydi lyginti vienu su kitu, nes judesio kiekis yra vektorinis dydis, o ilumos kiekis skaliarinis. Bandymai parod, kad judesio kiekis absoliutine verte nra proporcingas ilumos kiekiui. Udaroms sistemoms yra tokios daleli ar kn koordinai ir greii funkcijos, kurios judjimo metu ilieka pastovios. ios funkcijos vadinamos judjimo integralais, taiau mus domina tik tie, kurie pasiymi adityvumo savybe. Tokie integralai yra trys: judesio kiekis (impulsas), impulso momentas ir energija. Udarose sistemose galioja trys tverms dsniai: judesio kiekio, impulso momento ir energijos. ie dsniai glaudiai siejasi su pagrindinmis erdvs ir laiko savybmis. iame skyriuje trumpai apvelgsime energijos integral, kuris yra bendras vis judjimo form matas.

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

64

5.1. Energija. Pastoviosios ir kintamosios jgos darbas Impulso tverms dsnis ne visuomet gali vertinti judjimo pokyt. Praktikai negalime pilnai aprayti judjimo tuomet, kai mechaninis judjimas virsta kitomis judjimo formomis (pvz., iluma). iam vertinimui vesime energijos svok. Energija tai kiekybinis materijos judjimo ir sveikos form matas visoms judjimo formoms. Pagal tai energija skirstoma mechanin, gravitacin, elektromagnetin ir kt. Su energijos svoka neatskiriamai susijs fizikinis dydis vadinamas darbu, kuris apibdina perduot judesio kiek ir energij. Pavelkime kn, gulint ant horizontalaus paviriaus, ir tolygiai judant automobil. Juos veikia jgos, taiau j impulsas nekinta. ie reikiniai esminiai skirtingi. Pirmuoju atveju niekas nekinta, antruoju vyksta sudtingas reikinys. Judantis automobilis degina kur, o isiskyrs ilumos kiekis virsta mechaniniu darbu ir sukuria traukos jg. Mechanikos poiriu reikiniai skiriasi tik tuo, kad vienu atveju turime rimt, o antruoju tolygin judjim. Be to sudeginto kuro kiekis tiesiai proporcingas traukos jgos ir automobilio poslinkio sandaugai. i sandaug vadiname darbu: r r A = F r .

(5.1)

Bendru atveju jgos veikimo ir judjimo kryptys dl kai kuri prieasi gali nesutapti (5.1 pav.). Todl darbas lygus
A = F r cos .

(5.2)

r 5.1 pav. Knas juda X kryptimi. Jga F su judjimo kryptimi sudaro kamp

r r 5.2 pav. Jga F su poslinkiu r sudaro smail r kamp ir jos darbas yra teigiamas. Jga F1 su r poslinkiu r1 sudaro buk kamp 1 ir jos darbas yra neigiamas

r r Kampas tarp vektori F ir r gali bti smailus, bukas arba status. Tai reikia, kad

A > 0, A < 0 arba A = 0. Kai jgos atlieka darb aplinkos atvilgiu, tai j laikome teigiamu,o

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

65

kai jgos atlieka darb pasirinkto kno ar j sistemos atvilgiu, jis yra neigiamas. 5.2 r r paveiksle jgos F darbas yra teigiamas, o jgos F1 neigiamas. Statmenos jgos pavyzdys centrins jgos apskritiminiame judjime. centrin jga darbo neatlieka, todl apskritimu pastoviu greiiu judanio kno energija nekinta. Tokio tipo jgos veikia tarp Sauls ir jos sistemos planet, magnetin Lorenco jga, veikianti judant krvinink magnetiniame lauke ir t.t. Bendrasis darbo iraikos atvejis yra tuomet, kai materialusis takas ar knas juda trimatje erdvje. Jga ir poslinkis yra vektoriniai dydiai, o j atliktas darbas yra lygus jgos ir poslinkio vektori skaliarinei sandaugai: r r A = F r = Fx rx + F y ry + Fz rz .

(5.3)

Darb atliekanti jga gali bti kintama. Ji gali kisti laike ir kintant veikimo tako koordinatms. r r r F = F (r , t ) .

(5.4)

r Jgos priklausomyb nuo r ir t gali bti tiesin ir netiesin. Kai jgos priklausomyb yra

tiesin, atlikt darb galime apskaiiuoti naudojantis jgos vidutine verte. Tiesins priklausomybs nuo koordinai pavyzdys yra tamprumo jga, veikianti Huko dsnio ribose. Paprastumo dlei pavaizduokime vienmat atvej, kai jga priklauso tik nuo vienos koordinats. Pasirinkime koordinat x (5.3 pav.):
Fx = kx .

(5.5)

Darbas skaitine verte lygus brkniuoto trikampio plotui: A = F ( x )x = kx 2 2 . (5.6)

5.3 pav. Kai jga F tiesikai priklauso nuo x, jos atliktas darbas lygus brkniuotos figros plotui

5.4 pav. Tiesin jgos priklausomyb nuo x: F (x ) = kx . Jgos darbas lygus trapecijos plotui

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

66

___________________________________________________________________________ Tempiamos spyruokls tamprumo jgos priklausomyb nuo x ireikiama Huko dsniu:

F ( x ) = kx (5.4 pav.). Kok darb reikia atlikti itempiant spyruokl nuo x = a iki x = b?
Jgos modulio vidutins verts koordinai x1 = a ir x2 = b intervale iraika tokia:

F ( x ) = k (a + b ) 2 .
Atliktas darbas itempiant spyruokl nurodytame koordinai intervale

A = F ( x ) x ,
ia x = b a. Sutvarkome ir gauname:
A = k (a + b )(b a ) 2 = k 2 b a2 . 2

is darbas skaitine verte lygus trapecijos plotui (5.4 pav.). ___________________________________________________________________________ Kai jgos priklausomyb nuo koordinai yra netiesin, tuomet atlikt darb rasime dalindami vis tako ar kno poslink maais vienodais elementais ir laikydami juose jg pastovia (5.5 pav., a ir b). Jgos darbas intervale nuo x1 iki x2 randamas sumuojant elementarius darbus:

A = F ( x )x .

(5.7)

Rezultatas bus tuo tikslesnis, kuo siauresni intervalai x (5.5 pav., b). Riboje (5.5 pav., c) jgos darbas
A = lim

x 0

F (x )x = F (x ) dx .
i =1 i i x1

x2

(5.8)

Taigi perkeliant materialj tak ar kn i erdvs tako 1 tak 2, jgos darbas


r r A = F dr .
2

(5.9)

r r Po integralu esanius vektorius F ir dr ura

5.5 pav. Grafikai, iliustruojantys jgos F priklausomyb nuo x ir ios jgos atlikt darb intervale nuo x1 iki x2

projekcijomis ir sudaugin, gausime:

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai


2 2 2

67

A = Fx drx + Fy dry + Fz drz .


1 1 1

(5.10)

SI darbo vienetas yra daulis (J). Tai darbas, kur atlieka 1 N jga, paslinkdama kn 1 m:

1 J = 1 N 1 m = 1

kg m 2 . s2

Elektros energijos vienetas yra vatsekund (Ws). Tai yra tas pats darbo vienetas, kaip ir daulis. Ms buitiniai elektros skaitikliai suvartot elektros energij skaiiuoja vatvalandmis (Wh): 1 Wh = 3600 Ws= 3600 J = 3,6 kJ.
Deimsas Preskotas Daulis (1818-1889) Angl fizikas. Pirmasis nustat mechanin ilumos ekvivalent

___________________________________________________________________________ Nuoulnija ploktuma, kuri sudaro kamp su horizontu, jga F veikia m = 10 kg mass kn ir pastumia j auktyn atstumu d. Raskime jgos atlikt darb. Trinties nra. Atstumai pateikti brinyje. m = 10 kg, d = 5 m, h = 3 m, b=4m A?

r 5.6 pav. Udavinio situacija: a) jga F pastumia kn atstumu d nuoulnija ploktuma auktyn; b) kn veikiani jg diagrama

Sprendimas Kai knas juda be pagreiio, jg projekcijoms X a raome lygt


P mg sin = 0 .

Ms atveju
P = mg sin = 10 kg 9 ,8
r Jgos F atliktas darbas

m 3 = 58,8 N . s2 5

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

68

rr A = Fd = Fd = 58,8 N 5 m = 294 J .

Nesunku sitikinti, kad tok pat darb atliktume, jeigu t pat kn pakeltume vertikaliai auktyn 3 m aukt: A = Ph = 10 kg 9 ,8 m s 2 3 m = 294 J . ___________________________________________________________________________ Berniukas traukia 5 kg mass rogutes horizontaliu paviriumi pastoviu greiiu (5.7 pav.). Kok darb jis atliks 10 m atstume, jeigu inoma, kad slydimo trinties koeficientas = 0,2? Rogutes traukianti jga sudaro = 45 kamp su horizontu. m = 5 kg, v = const, d = 10 m, = 0,2, = 45 A?

5.7 pav. Berniukas traukia rogutes horizontaliu paviriumi pastoviu greiiu

Sprendimas Raome darbo iraik rr A = Fd = Fd cos . Kadangi judjimo greitis pastovus, tai i jg diagramos (5.7 pav., b) gauname:
F cos f = 0

(1) (2) (3)

ir

F sin + N mg = 0 , f = N .

ia trinties jga (4)

Turime tris lygtis su trimis neinomaisiais F, f ir N. I i lygi eliminuojame f ir N. Gauname, kad rogutes tempianios jgos modulis F= 0,2 5 9,8 mg N = 11,57 N . = cos + sin 0,707 + 0,2 0,707

Darbas A = Fd cos = 11,57 N 10 m 0 ,707 = 81,8 J . ___________________________________________________________________________

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

69

5.2. Kinetin ir potencin energija. Energijos tverms dsnis Mechanin energija skirstoma judani kn kinetin ir sveikaujani kn ar sistemos daleli potencin energijas. Kn veikianti jga perkelia j i vieno erdvs tako kit ir todl atlieka apibrto dydio darb. Kai perkeliamo kno greitis nekinta, tai darbas atliekamas trinties ar pasiprieinimo jgoms nugalti. Kai perkeliant kn pakinta jo greitis, tai reikia, kad dalis darbo virto kinetine energija. Taigi kinetin energija yra kno mechaninio judjimo matas ir lygi darbui, atliktam iam judjimui palaikyti. Suprantama, kad tarp darbo ir kinetins energijos yra ryys, kur galima surasti. Raome antrj Niutono dsn m mass knui, kur r veikia jga F : Elementarusis atstojamosios jgos darbas r r rr dA = F dr = m dv v = mv dv . is darbas lygus kno kinetins energijos pokyiui. Todl dydis
v2

E k =

v1

mv d v =

mv 2 2 2

2 mv 1

(5.11)

ireikia kinetins energijos pokyt, kai kno greitis pakito nuo v1 iki v2. Greitis kito dl vis jg atstojamosios jgos veikimo. Todl teigiama, kad kn veikianios atstojamosios jgos darbas lygus to kno kinetins energijos pokyiui. ia kalbama tiktai apie darb, kuris pakeiia kinetin energij ir neatsivelgiama trint. Galima sakyti ir atvirkiai: kinetins energijos turintis knas gali atlikti darb, lyg jo kinetins energijos pokyiui:
A = E k .

(5.12)

Kai du arba daugiau kn sveikauja, tuomet jie gali atlikti darb. Sveikos prigimtis ir pobdis neturi esmins takos. Dauguma gamtoje inom sveik persiduoda per lauk, kuriame tie knai yra. Tai gali bti gravitacinis laukas, elektrinis laukas, magnetinis laukas ir t.t. Erdv, kurios kiekviename take patalpint kn veikia jga, vadinama jg lauku. Tai yra vektorinis laukas. ems gravitacinis laukas yra centrinis, nes visuose erdvs takuose kn veikianios jgos yra nukreiptos vien tak ems centr. tak vadiname jg centru. Sveikos jga tarp ems ir bet kurio kito kno priklauso nuo atstumo iki ems centro. Keiiant atstum reikia atlikti darb arba j atlieka paios gravitacins jgos. iuo atveju atliktas darbas pakeiia sveikos energij, kuri vadinama potencine energija. Ji apibdina r kn sveik kiekybikai. Tarkime, kad F pot jgos veikiamas knas i erdvs tako A atsidr

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

70

r take B, taiau jo kinetin energija nepakito (5.8 pav.). Vadinasi, jgos F pot atliktas darbas

keiia tiktai sveikos potencin energij:


r r A = F pot dr = E pA E pB .
B

(5.13)

Taigi potencin energija lygi maksimaliam darbui, kur gali atlikti sistemos vidins jgos.

r r 5.8 pav. Materialiojo tako judjimas trajektorija, veikiant jgai F ir sunkio jgai P

Konkreti potencins energijos iraika priklauso nuo lauko jg pobdio. Pvz., ems traukos lauke potencialin jga yra sunkio jga. Todl

E p = mgh + const .

(5.14)

Taigi potencin energija nustatoma konstantos tikslumu. Jros lygyje ar ems paviriuje (h = 0) potencin energija lygi nuliui. Vadinasi, duobje esanio kno potencin energija yra neigiama (Ep = mgh). Tampriai deformuoto (galioja Huko dsnis) kno (strypo, spyruokls) potencin energija
x

E p = kx dx =
0

kx 2 + const , 2

(5.15)

ia k tamprumo koeficientas. Paprastai nedeformuoto kno (x = 0) potencin energija lygi nuliui. Todl ir const = 0. Vadinasi, tampriai deformuoto kno potencin energija

Ep =

kx 2 , 2

(5.16)

t.y. proporcinga jo pailgjimui ar sutrumpjimui kvadratu.

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

71

Apskritai, sistemos potencin energija yra jos bsenos funkcija ir priklauso nuo kn ar daleli tarpusavio isidstymo ir j padties iorini kn atvilgiu. Potencin energija lygi nuliui, kai sistemos knai nutol vienas nuo kito atstumu, kuriuo j sveikos jgos lygios nuliui. I ia iplaukia, kad kn traukos atveju sistemos potencin energija yra neigiama, o stmos atveju, atvirkiai, ji teigiama. Jeigu knui leisime laisvai kristi, tai jo potencin energija mas, o kinetin dids, nes dids krintanio kno greitis, taiau visuose trajektorijos takuose sumin energija lieka ta pati:

mv 2 + mgh = const , 2

t.y. Ek + Ep = const .

(5.17)

Lygtis (5.17) yra mechanins energijos tverms dsnio iraika konservatyviai sistemai. Tai dalinis energijos tverms ir virsm dsnio atvejis, nes energijos tverms ir virsm dsnis teigia, kad udaros sistemos energija laikui bgant nekinta, tik i vienos ries gali virsti kita: Ek + Ep + W = const, ia W kitos ries, pvz., ilumin energija, atsiradusi i mechanins energijos. Tai fundamentalusis gamtos dsnis, tinkantis tiek makroskopini, tiek mikroskopini kn sistemoms. Visose realiose sistemose veikia ir nepotencialins trinties ir pasiprieinimo jgos. Dl to sistemos mechanin energija maja, virsdama kit ri energija. Vadinasi, reali sistema yra disipatyvi sistema. Jos mechanins energijos sumajimas lygus vidini nepotencialini jg darbui. 5.3. Centrini jg laukas. Konservatyviosios jgos Knai gali sveikauti ir kontaktiniu bdu. Tai sveika, kurios metu knai lieia vienas kit arba sujungti tampria ar netampria jungtimi. Knai sveikauja ir tutumoje (vakuume). i sveika aikinama artiveikos teorija, pagal kuri kn arba daleli sveika perduodama per tarpin aplink baigtiniu greiiu. i tarpin aplinka yra jg laukas. Jg lauk kuria materials knai. Jis yra materialus, jam priskiriama mas, impulsas, energija, pasiymi inertikumo ir gravitacijos savybmis. Praktikoje mes inome lauk, kuris nra susijs su j sukrusiu altiniu tai elektromagnetinis laukas. Nepriklausomai nuo to, kas kuria lauk, ir nepriklausomai nuo to, ar jis susijs su lauko altiniu, ar ne, jis yra materialus ir tai yra viena i materijos egzistavimo form. Danai nagrinjami centrini jg laukai tai laukai, kuriuose sveikaujani kn ar daleli jga atvirkiai proporcinga atstumui tarp j kvadratu: (5.18)

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

72

r C r F = 3r, r

(5.19)

ia r atstumas tarp sveikaujani objekt, C konstanta. ia savybe pasiymi gravitacins ir elektrostatins jgos, kurioms konstanta C yra skirtinga. Gravitacinei (traukos) jgai
C = Mm ,

(5.20)

ia gravitacijos konstanta, M ir m sveikaujani kn mass. Konstanta raoma su r r minuso enklu, nes kito kno padties vektorius r ir traukos jga F yra prieing krypi (5.9 pav.).

r 5.9 pav. Gravitacinio lauko altinis yra M mass knas: a) m mass kno padt erdvje nusako vektorius r ; r b) kn veikia traukos jga F

Takini krvinink elektrostatin sveik apibdina konstanta


C= qq1

4 0

(5.21)

ia q ir q1 sveikaujantys krviai, 0 elektrin konstanta. Elektrostatinei sveikai C raoma su minuso enklu, kai krvininkai yra prieing enkl, ir su teigiamu enklu, kai krvininkai yra vienod enkl. ra atitinkamas konstantas (5.19) iraik, tursime:
r Mm r F = 3 r r

(5.22)

ir

r qq1 r F = r. 4 0 r 3

(5.23)

Gravitacijos jgos formul (5.22) tinka, kai sveikauja materials takai arba sferikai simetriki vienalyiai knai, arba kai tankis yra atstumo nuo centro funkcija. Elektrostatins

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

73

sveikos jgos formul (5.23) taip pat tinka takiniams krvininkams arba sferikai simetrikiems tolygiai elektrintiems knams arba kai krvininko tankis yra atstumo iki centro funkcija. Jau minjome, kad ie laukai yra centriniai. Tai reikia, kad bet kuriame erdvs take patalpint m mass kn arba takin bandomj krvinink q, veiks jgos vien nejudanios sistemos tak, kur vadinsime jg centru. Centrini jg laukas yra nevienalytis, nes skirtinguose erdvs takuose veikia skirtingo dydio ir, galimas daiktas, skirting krypi jgos. Sferikai simetrikiems laukams jgos absoliutin vert yra tiktai atstumo nuo jg centro funkcija, t.y.

F = F (r ) .
Tokios pobdio jgos yra potencialins, nes, pvz., gravitacijos jgos darbas A = Mm
r2

(5.24)

1 1 dr = Mm , 2 r r 1 2 r1 r

(5.25)

t.y. atliktas darbas nepriklauso nuo kontro formos. Kai mas m perneama udaru kontru (r1 = r2), darbas r r A = Fdr = 0 .

(5.26)

r (5.26) integralas vadinamas jgos F cirkuliacija udaru kontru. Tokias jgas vadiname

potencialinmis jgomis. Greta potencialini jg egzistuoja kito tipo jgos, kurias vadiname disipatyviomis. Tai jgos, kuri atliktas darbas yra neigiamas arba lygus nuliui. Prie i jg priskiriame trinties ir giroskopines jgas. Giroskopins jgos visada statmenos judani tak greiiams ir todl darbo neatlieka. 5.4. Keplerio ir visuotins traukos dsniai. ems gravitacinis laukas. Jo stipris ir potencialas 16 a. pabaigoje dauguma mokslinink sitikino, kad Koperniko paskelbta heliocentrin sistema yra teisinga. Pagal i sistem em ir kitos planetos juda apie Saul, kuri yra ms planetins sistemos centras. Taiau tuo laiku mokslininkams dar nebuvo inomi planet judjimo dsniai nei j judjim sukelianios prieastys. Apibendrins daugyb dan fiziko T. Brahs stebjim, J. Kepleris (1571-1630) nustat tris planet judjimo dsnius. Pirmasis dsnis teigia, kad visos planetos apie Saul juda elipsinmis orbitomis, kuri viename idinyje

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

74

yra Saul. Antrasis dsnis teigia, kad planetos padties vektorius, jungiantis Saul su planeta, per vienodus laiko tarpus nubria vienodus plotus. Tai reikia, kad nutolstant planetai nuo Sauls jos linijinis greitis maja. Padties vektoriaus nubrto ploto santykis su laiku, per kur nubriamas is plotas, vadinamas sektoriniu greiiu (5.10 pav.). Taigi dsn dar galima formuluoti taip planetos sektorinis greitis yra pastovus:
= dS L = = const , dt 2 m

(5.27)

ia m planetos mas, L jos impulso momentas Sauls atvilgiu. Tokia ivada gaunama dsnio. i impulso momento tverms
5.10 pav. Brkniuoti plotai lygs: artdama prie Sauls planeta juda greiiau

Pirmuosius du dsnius Kepleris paskelb 1609 m.1619 m. Kepleris paskelb treij dsn, pagal kur planet apsisukimo apie Saul period kvadratai proporcingi j elipsini orbit didij pusai kubui:

T2 =
Dydis
K=

4 2 3 a . M

(5.28)

M 4 2

vadinamas Keplerio konstanta.

Nikolas Kopernikas (1473-1543) Lenk astronomas. Paaikino heliocentrin planet sistem

Johanesas Kepleris (1571-1630) Vokiei astronomas, nustats ir suformulavs tris planet judjimo dsnius

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

75

I pirmo Keplerio dsnio seka, kad planetos orbita yra plokia kreiv. I antrojo dsnio seka, kad planet veikianti jga nukreipta Saul. Galima teigti, kad planetos juda centrini jg lauke praktikai apskritiminmis orbitomis (r. lentel). Lentel. Sauls sistemos planet ir j orbit parametrai Vidutinis atstumas nuo Sauls, 106 km 57.9 108 149,5 228 778 1430 2870 4500 5890 Apsisuk. apie Saul periodas, metais 0,241 0,615 1,0 1,88 11,9 29,5 84,0 165 248 Apsisuk. apie savo a periodas, paromis 58,6 243 0,997 1,026 0,41 0,43 0,65 0,77 6,39 Laisvojo krit. pagr., g/g 0,38 0,91 1,00 0,38 2,53 1,07 0,92 1,19 0,045

Planeta

Spindulys, 103 km 2.439 6.052 6.378 3.393 71.398 60.000 25.400 24.300 1.500

Mas, kg 3,31023 4,871024 5,981024 6,421023 1,901027 5,671026 8,701025 1,031026 1,501022

Orbitos ekscentricitetas e 0,205 0,006 0,016 0,093 0,048 0,055 0,046 0,008 0,246

Merkurijus Venera em Marsas Jupiteris Saturnas Uranas Neptnas Plutonas

Remdamasis iais dsniais ir stebdamas dangaus kn (tiksliau, Mnulio) judjim bei obuolio kritim, angl fizikas I. Niutonas 1686 m. paskelb visuotins traukos dsn: du takiniai knai traukia vienas kit jga, proporcinga j masi sandaugai ir atvirkiai proporcinga atstumui tarp j centr kvadratu, t.y. r m m r F = 13 2 r, r ia gravitacin konstanta. Netakini integravimo bdu. Pirmasis eksperimentikai gravitacin konstant 1798 m. nustat angl fizikas H. Kevendias. Tam buvo pritaikytos sukamosios svarstykls. Tarpusavyje
Henris Kevendias (1731-1810) Angl fizikas eksperimentatorius ir chemikas

(5.29)

kn

tarpusavio

traukos

jga

apskaiiuojama j skaidymo takinius elementus ir

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

76

sveikauja ir planetos, taiau Sauls mas daugiau kaip 700 kart didesn u vis j ir kit jos sistemos kn mas. Tokiu bdu Saul yra pagrindinis knas, atsakingas u planet judjim. Dviej ir daugelio kn sveika vyksta tiesiogiai. Vadinasi, kn sveika nepriklauso nuo juos supanios aplinkos savybi. Tai aikinama gravitacinio lauko egzistavimu. Erdv, kurioje nra mediagos, pasiymi daugeliu geometrini ir fizikini savybi, pvz.: maiausias atstumas tarp dviej tak yra ties, jungianti tuos takus; laikas visuose erdvs takuose teka vienodai; viesos spinduliai yra tiesios linijos ir kt. neus erdv tam tikros mass M kn, pakinta ios erdvs savybs, pvz., iuo atveju maiausias atstumas tarp tak bus ne ties, bet tam tikra kreiv; laiko tkm alia kno sultja ir t.t. Taigi gravitacinis laukas charakterizuoja erdvs savybi pokyt. Kiekybiniam gravitacinio lauko vertinimui vedame fizikin dyd, kur vadiname gravitacinio lauko stipriu: r r G=F m ,

(5.30)

t.y. gravitacinio lauko stipris lygus jgai, kuria tas laukas traukia vienetins mass kn tame lauko take, ir nukreiptas jgos kryptimi.
r Dviej takini kn, kuri mass M ir m, sveikos jga F ireikiama visuotins traukos

dsniu. Todl M mass kno sukurto gravitacinio lauko stiprio modulis: G = M r 2 . (5.31)

Taigi gravitacinio lauko stipris priklauso nuo lauk kurianio kno mass M ir atstumo tarp kno ir erdvs tako, kuriame iekome lauko stiprio, kvadrato. Be to G iraika sutampa su kno, kurio mas m, pagreiio g iraika. Kadangi G nepriklauso nuo m, tai galima teigti, kad visi knai (nepriklausomai nuo j mass) duotajame erdvs take juds tuo paiu pagreiiu g. Daugelio takini kn atveju atstojamojo gravitacinio lauko stipris randamas i lauk superpozicijos principo:
r G=
n

G
i =1

(5.32)

t.y. lygus atskir lauk stipri sumai. Gravitacins jgos darbas, perkeliant m mass kn nuo ems paviriaus aukt h, lygus:
R+h

A=

mM dr . r2

Suintegrav gauname

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

77

A=

mM mM M M =m . R+h R R R+h

(5.33)

Vadinasi, darbas gravitaciniame lauke nepriklauso nuo kno perklimo trajektorijos. Todl gravitacijos traukos jgos yra konservatyvios, o pats laukas potencialinis. Kadangi konservatyvi jg darbas lygus sistemos potencins energijos sumajimui, tai i formuls gauname, kad darbas A12 = E p = E p E p1
2

(5.34)

arba
A12 = m (1 2 ) ,

(5.35)

ia 1 ir 2 lauko pradinio ir galinio tak potencialai. Lauko potencialas energin lauko charakteristika, apibdinanti darb perkeliant vienetins mass kn i begalybs nagrinjamj lauko tak (arba atvirkiai): = A1 m = M , r (5.36)

ia r atstumas nuo M mass kno centro iki nagrinjamo tako. I (5.36) formuls iplaukia, kad vienodo potencialo takai yra sferiniame r = const spindulio paviriuje ekvipotencialiniame paviriuje. Kai lauk kuria keli knai, jo bet kurio tako potencialas lygus dedamj lauk potencial sumai tame take:
=
n

i =1

(5.37)

Abi traukos lauko charakteristikos stipris ir potencialas tarpusavyje susijusios: r (5.38) G = grad , ia grad = r r r i+ j+ k x y z (5.39)

ir vadinamas gradientu. Taigi traukos lauko stipris lygus potencialo gradientui ir nukreiptas potencialo didiausio majimo kryptimi.

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

78

5.5. Jgos ir potencins energijos sryis Kn sveikos jga ir j sveikos potencin energija yra tarpusavyje susij dydiai. Apskritai kn sveik galima ireikti jgomis arba potencine energija. Tai priklauso nuo udavinio tipo. Pvz., trinties atveju patogu naudotis jga, nes ia negalime vesti potencins energijos, o pvz., kvantinje mechanikoje judjimo lygtyje nra jgos ir todl naudojama potencin energija. inant sveikos jgas, kaip koordinai funkcijas, galima rasti sveikos potencin energij. Galimas ir atvirkias udavinio sprendimas. Pvz., kn veikiani konservatyvij jg darbas lygus jo potencins energijos sumajimui:

dA = dE p
arba
r r F dr = dE p ,

(5.40)

r ia dr kno poslinkis.
r r r Tai tinka bet kuriam poslinkiui dr . Jeigu inome U (r ) , tai ji visikai nusako jg F . Lygt

(5.40) galime urayti ir koordinatinje formoje:

Fx dx + Fy dy + Fz dz = dU .
Jeigu takas pasislinkt tik X aies kryptimi, tai raytume: Fx dx = dU y , z arba
dU Fx = . dx y , z

(5.41)

Analogikai raytume ir kitoms koordinatms. iuo atveju diferencijuojama pagal vien kintamj, o kitos dvi koordinats yra kaip parametrai. Taip gautos ivestins vadinamos dalinmis:
Fx =

U U U , Fy = . , Fz = x y z

(5.42)

Tris (5.42) skaliarines lygtis galime pakeisti viena vektorine lygtimi: r U r U r U r F = i j+ k. x y z Vektorin operatori vadiname skaliaro gradientu ir sutrumpintai ymime grad:

(5.43)

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

79

U r U r U r i+ j+ k = gradU . x y z

(5.44)

Dar trumpiau operatori vadiname nabla ir ymime . Tai yra taip vadinamas Hamiltono operatorius. Formaliai veiksm irime kaip simbolinio vektoriaus sandaug i skaliaro: r U = F . Vektorius, kur gauname diferencijuodami skaliarin funkcij, nukreiptas spariausia funkcijos U kitimo kryptimi. Taigi gavome tok jgos ir kno potencins energijos sry: r F = grad U .

(5.45)

Konkreti potencins energijos iraika priklauso nuo jg lauko pobdio. Pvz., pakelto kno potencin energija (5.14) lygi

E p = mgh ,
ia h auktis nuo atskaitos pradios, kur Ep = 0. i lygtis ir gaunama i potencins energijos ir jgos sryio:
0 h

(5.46)

E p = Ftraukos dr = mg dh = mgh .
Atvirkiai, inodami, pvz., deformuotos spyruokls potencins energijos iraik (5.16), t.y.

Ep =

kx 2 , 2
kx 2 2 = kx ,

galime rasti spyruokls tamprumo jgos iraik: Ftampr = d dx

ia k tamprumo koeficientas. 5.6. Kn judjimas gravitaciniame lauke Gravitacins jgos yra labai silpnos, taiau jos vaidina lemiam vaidmen dangaus kn judjime. Stiprios sveikos negali vaidinti tokio vaidmens, nes jos yra artiveiks. Elektrostatins sveikos jgos yra toliveiks ir kinta pagal t pat dsn kaip ir gravitacins, taiau planet judjimui jos neturi takos, kadangi dangaus knai yra neutrals. Kai sistemoje

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

80

veikia tik centrins jgos (disipatyvij jg nra), tuomet galime rayti energijos tverms dsn:

E=

m v2 Mm = const , 2 r

(5.46)

ia E visa m mass kno energija kito M mass kno traukos lauke.


r Planetos apie Saul juda elipsinmis orbitomis, o j impulso momentas L Sauls

atvilgiu yra pastovus. Todl sistemos energijos tverms dsnis gali bti ir taip ireiktas:
E= m v2 r
2

Mm L2 + = const , 2 mr 2 r

(5.47)

r ia vr planetos radialinio greiio, t.y. greiio r kryptimi, modulis (5.11 pav.).

Danai vartojama sistemos redukuotosios mass svoka:


=

mM . m+M

(5.48)

Kai mas m yra daug maesn u M, tuomet galima rayti, kad redukuotoji mas
m = m 1 . M

(5.49)

vedus redukuotj mas , dviej kn judjimo masi centro sistemoje udavin galima sprsti kaip vieno kno judjimo udavin, laikant, kad io kno mas lygi sistemos redukuotajai masei. Todl II N. d. iraika tokia:

mM d 2r L2 = 2 + 3 . dt 2 r r
L2 2 r2

(5.50)

Uef , U

v vn m r
M X

U (r) = U(r) + ef

vr
0

r0

U (r ) =

mM

5.11 pav. Planetos padt apibdina polins r koordinats r ir

5.12 pav. Uef (r) ir U (r) priklausomyb nuo r

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

81

Naudodamiesi jgos ir potencins energijos sryiu (5.40), i (5.50) lygties gauname, kad efektin energija:

U ef (r ) = U (r ) +
ia U (r ) =

L2 , 2 r 2

(5.51)

mM . 5.12 paveiksle parodytos Uef (r) ir U (r) priklausomybs nuo vienintelio r

kintamojo r.
Uef , U

U ef m E>0

Uef , U

U ef

0 M

r0 r1

0 M

r1
m

r0

E=0

U (r )

U (r)

5.13 pav. Visa sistemos energija E > 0. Kno trajektorija yra hiperbol

5.14 pav. Visa sistemos energija E = 0. Kno trajektorija yra parabol

Uef , U

U ef

r1
0 M

r0 r0

r r2

Uef , U

U (r) = U(r) + ef

L2 2 r2

r2
0

r0
r
0
E<0
U (r0 ) 2

r1
m

M K

r0 m

r
E<0

U (r0 )

U (r)

U (r ) =

mM

5.15 pav. Visa sistemos energija E < 0. Kno trajektorija yra elips

5.16 pav. Kn sistemos energija E lygi minimaliai Uef (r) vertei. Kno trajektorija yra apskritimas

Priklausomai nuo visumins dviej kn sistemos energijos E priklauso m mass kno judjimo pobdis kito M mass kno gravitaciniame lauke. Kai E > 0, maojo kno orbita yra

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

82

hiperbol (5.13 pav.), o r1 yra maiausias atstumas, kuriuo knas m priartja prie M. Kai E = 0, kno m orbita yra parabol (5.14 pav.). Kai E yra neigiama, taiau didesn u minimali Uef vert, kno trajektorija yra elips, kurios pusaiai atitinkamai yra lygs r1 ir r2 (5.15 pav.). Kai E lygi minimaliai Uef vertei, t.y. kai E = U (r ) 2 , kno trajektorija yra apskritimas, kurio spindulys lygus r0 (5.16 pav.). Apskritai, m mass kno judjimo centriniame jg lauke lygtis yra tokia:
r= p , 1 + e cos

(5.52)

ia

p=

L2 orbitos idinio parametras, m 2 EL2 + 1 jos ekscentricitetas. m 2

e= Dydis

= mM = const .

(5.53)

I (5.52) lygties gaunami tokie orbit tipai: a) hiperbolin orbita, kai e > 1, E > 0; b) parabolin orbita, kai e = 1, E = 0; c) elipsin orbita, kai e < 1, E < 0; d) ties, einanti per jg centr (e = 1, p = 0), kai L = 0. Kai knas juda apskritimu, centrin traukos jga lygi icentrinei:
2 m v0

r0

mM , r02

(5.54)

ia v0 apskritimu judanio kno greitis. Kai knas apskritimine orbita juda ems traukos lauke, jo orbitinis greitis vadinamas pirmuoju kosminiu greiiu. iuo atveju e = 0, parametras p = r. Kno energija E= m 2 2 = = . 2 L2 2r 2r (5.55)

i energija lygi kno kinetins ir potencins energij sumai:


m v2 I 2 + . = r 2r

(5.56)

I ia pirmasis kosminis greitis r atstumu nuo ems centro lygus vI = gr . (5.57)

5. Mechanin energija. Potencialini jg laukai

83

ia g laisvojo kritimo pagreitis orbitoje. Kadangi g = M r 2 , tai greitis vI didja majant orbitos spinduliui. Prie ems paviriaus (r = R, g = g0) jis lygus 7,912 km/s. Tai pats teorikai maiausias greitis, kur gijs knas tampa ems palydovu. Praktikai kn veikia ir oro pasiprieinimo jga, kuriai nugalti reikia papildomos energijos. gijs antrj kosmin greit vII , knas juda paraboline orbita, nugali ems traukos lauk ir virsta Sauls palydovu. iuo atveju kno energija
m v2 II 2 + =0 . r

(5.58)

I ia v II = 2 gr = v I 2 . (5.59)

Prie ems paviriaus antrasis kosminis greitis lygus vII = 11,2 km/s. Treiasis kosminis greitis greitis, kur btina suteikti knui, kad jis ieit i Sauls sistemos. Jis lygus 16,7 km/s. Kno trajektorija yra hiperbol. Kosminiams greiiams pasiekti vartojamos daugiapakops raketos, kuri kiekviena turi savo reaktyvj, atomin ar jonin varikl.

84

6
___________________________________________________________________________

SKYSI MECHANIKA
Mechanikos poiriu pakankamu tikslumu galima irti kietus knus, skysius ir dujas kaip itisines aplinkas. Makroskopiniu poiriu kieti knai turi apibrt tr ir form. Mediaga skystame bvyje turi tiktai apibrt tr, taiau neturi savo formos. Dujos neturi apibrto trio nei formos. Skysiuose ir dujose dl didelio j takumo negalima sukelti tangentini tempi. Skysiuose neegzistuoja tolimoji tvarka, todl juose nepasireikia anizotropija, iskyrus kelet iimi. Yra skysi, kuri nemauose triuose molekuls yra vienodos orientacijos. Tokiuose skysiuose pasireikia optin ir kai kuri kit savybi anizotropija. Tokie skysiai vadinami skystaisiais kristalais. Skystuose kristaluose molekuli tarpusavio isidstymas nesiskiria nuo molekuli isidstymo kituose skysiuose. Savo savybmis skysiai yra labai sudtingi, todl j teorija yra maiau ivystyta negu kietj kn arba dujini aplink. Dar nra pilnos ir ibaigtos skysi teorijos. Praktiniu poiriu skysiai ir dujos yra nepaprastai reikmingi, nes jie yra didel dalis aplinkos, kurioje egzistuoja gyvyb ir augmenija. Taikomumo poiriu sunku ir ivardinti visas sritis, taiau kai kurias paminsime atskiruose klausimuose.

6.1. Slgis nejudaniame skystyje. Paskalio dsnis ir Archimedo keliamoji jga Kietojo kno molekuli padtis yra visikai apibrta, nes jie turi savo form, kuri yra pastovi. Neualdyti skysiai gyja indo, kuriame jie laikomi, form. Slegiami jie labai maai keiia savo tr. ia savybe jie panas kietus knus, taiau skirtingai nei jie, skysiai yra taks. Skysiui bdingas laisvasis pavirius (pavirius, besiribojantis su dujine terpe, atmosfera).

6. Skysi mechanika

85

Skysi mechanika itisini aplink mechanika. Dl skysi takumo juose negalima sukelti tangentini tempi, taiau juos slegiant, atsiranda normaliniai tempiai. Normaliniai tempiai skysiuose vadinami slgiu. Slgis jga, veikianti paviriaus arba skiriamosios ribos ploto vienet statmena kryptimi. Vartojami vairs slgio vienetai. Technikoje danai vartojamas slgio vienetas technin atmosfera. Ji lygi vienam jgos kilogramui, veikianiam 1cm2 paviriaus plot statmena kryptimi. Buityje neivengiamai susiduriame su fizikine atmosfera. Fizikin atmosfera atmosferos slgis ems paviri jros lygyje normaliomis slygomis. Tai atitinka 1,033 kG/cm2 slg. slg gyvsidabrio barometre atsveria 760 mm gyvsidabrio stulpelio sunkis (1 atm = 760 mmHg). SI slgio vienetas yra paskalis. Paskalis vieno niutono jgos slgis 1 m2 paviriaus plot statmena kryptimi (1 Pa = 1 N : 1 m2). Lentelje pateikiamos slgio verts vairiuose knuose ar terpse. Lentel. Slgis vairiose aplinkose (N/m2) Neutronins vaigds viduje Sauls centre Branduolinio sprogimo metu gaunamas slgis Didiausias ilgalaikis laboratorijoje pasiektas slgis Slgis ems centre Ramiojo vandenyno dugne (5,5 km gylyje) Vandens slgis atominio reaktoriaus viduje Automobilio rate Atmosferos slgis normaliomis slygomis (T = 273 K) Oro slgis jros lygyje 7 km atstumu nuo termobranduolinio sprogimo (1 megatonos) Tornado piltuve mogaus kraujo spaudimas, virutinis mogaus kraujo spaudimas, apatinis Giliausias laboratorijoje gaunamas vakuumas 11038 21016 71012 51011 41011 6107 1,6107 2105 1,013105 1105 3104 2104 1,6104 1,1104 10-12
Blezas Paskalis (1623-1662) Prancz mokslininkas, iuolaikins tikimybi teorijos pradininkas. Fizikoje tyrinjo atmosferos slg ir skysi tekjim.

6. Skysi mechanika

86

Dl
K = 1 V

mao
dV dp

spdumo,

apibdinamo

izoterminiu

spdumo

koeficientu

, slegiam skysi tris kinta labai maai. Pavyzdiui, slegiant vanden T =const

1000 atm slgiu jo tris sumaja tik apie 5 %. Tuo remdamiesi, rasime slg, kur sukelia inde esanio skysio sunkio jga. Tam pritaikysime Paskalio dsn. Jis tinka skysiams ir dujoms ir teigia, kad nejudanio skysio kiekviename jo take slgis visomis kryptimis yra vienodas. Kai skysiai slegiami iorine jga, tai ji visus skysio takus perduodama vienodai. Slgio nepriklausomumas nuo veikianios jgos krypties pavaizduotas 6.1 paveiksle.

6.1 pav. Trys slgio jutikliai matuoja slg skystyje trimis skirtingomis kryptimis maame tryje

Raskime inde esanio skysio slg indo dugn. Tam iskirsime indo dugno ploto element S. J slegia vir jo esantis skysio stulpelis. Jo aukt paymkime h (6.2 pav.). Pagal apibrim slgis

p = P S ,
ia P vir plotelio S esanio skysio stulpelio sunkio jga:
P = mg + p atm S ,

ia m stulpelio skysio mas:


m = V .

Stulpelio tris

V = Sh .
Tuomet m = Sh ir P = Shg + p atm S . Taigi slgis

6. Skysi mechanika

87

p = P S = p atm + gh .

(6.1)

I (6.1) darome labai svarbi ivad: kadangi skysio tankis = const ir duotoje ems vietoje laisvojo kritimo pagreitis g = const , tai slgis skystyje yra tiesiog proporcingas gyliui. Dydis gh vadinamas hidrostatiniu slgiu.

patm

6.2 pav. Skystyje iskirtas stulpelis statmenas skysio paviriui. Stulpelio auktis h, skerspjvio plotas S

6.3 pav. Panardint kn veikia skysio slgio r r r jgos F1 , F2 ir kno sunkio jga P

I patirties inome, kad kai kurie knai vandenyje sksta, kiti plduriuoja jo paviriuje. Galima parinkti tokius knus, kurie iliks pusiausvyroje, panardinti bet kok gyl. Tam, kad isiaikintume, kada knai plduriuoja, kada yra pusiausviri bet kokiame gylyje ir kada sksta, panardinkime skyst kok nors kn. Paprastumo dlei taisyklingos formos knas, pavyzdiui, ritinlis panardinamas taip, kad jo simetrijos ais bt statmena skysio paviriui (6.3 pav.). jga:
r r F1 = gh1 S ,

Jgos,

veikianios

ritinl

oninius

pavirius,

kompensuos viena kit. Virutin ritinlio pagrind veikianti

(6.2)

ia S ritinlio pagrindo plotas. Ritinlio apatin pagrind veiks jga: r r F2 = gh2 S . r r F1 ir F2 jg atstojamoji bus lygi j sumai: r r r r r FA = F1 + F2 = gS (h1 h2 ) = gS (h2 h1 ) .

Archimedas (287-212 pr.m.e.) Graik matematikas, fizikas, mechanikas

(6.3)

(6.4)

6. Skysi mechanika

88

r r r I (6.4) pastebime, kad FA ir g yra prieing krypi. Kadangi g nukreiptas emyn, r tai FA nukreipta vir. Tai ir yra Archimedo keliamoji jga. Dydis S (h2 h1 ) yra ritinlio

tris, lygus istumto vandens triui. Tuomet gS (h2 h1 ) yra istumto skysio sunkis. Archimedo jgos dyd nusakome dsniu: skyst (dujas) panardint kn veikia keliamoji jga, lygi istumto skysio (duj) sunkiui. r r r Ritinl veikia ir jo sunkio jga P , nukreipta emyn. Archimedo FA ir sunkio P jg atstojamoji jga r r r (6.5) F = FA + P . r r r Kai FA > P , tuomet F nukreipta auktyn knas kyla skysio paviri ir plduriuoja. Kai r r r r FA = P knas yra pusiausvyroje su skysiu ir kybo jame. O jeigu FA < P , tuomet knas r r sksta. Jgos FA ir P priklauso nuo skysio ir kno tanki. ___________________________________________________________________________ Kokia ledkalnio trio dalis kyo vir vandens paviriaus? Ledo tankis l = 0,92103 kg/m3, o jros vandens tankis v = 1, 03103 kg/m3. l = 0,92103 kg/m3 v = 1, 03103 kg/m3 Vore ? P = lVl g , Sprendimas Ledkalnio sunkio jga

ia Vl ledkalnio tris, g laisvojo kritimo pagreitis. Ledkaln kelianios Archimedo jgo modulis PA = vVv g , ia Vv istumto vandens tris, lygus vandenyje esanios ledkalnio dalies triui. Pusiausvyros atveju jgos yra vienodo didumo: lVl g = vVv g . I ia tri santykis
Vv Vl = l v = 0,92 = 0,89 , 1,03

t.y. 89 % ledkalnio yra vandenyje. Taigi ore liko 11 % ledkalnio: Vore = 0,11 Vl . ___________________________________________________________________________

6. Skysi mechanika

89

Gamtoje egzistuojani aplink ir mediag tanki intervalas yra labai platus. Lentelje pateikiame kai kuri mediag tanki vertes. Lentel. Kai kuri mediag ir aplink tankiai, kg/m3 Tarpvaigdin erdv Geriausias vakuumas Vandenilis 0C ir 1 atm Oras 0C ir 1 atm 100C ir 1 atm Polistirolas Ledas Vanduo 0C ir 1 atm 100C ir 1 atm Aliuminis Gyvsidabris Platina ems vidutinis tankkis branduolio tankis plutos tankis Sauls vidutinis tankis tankis jos centre vaigd baltoji nyktuk Urano branduolys 10-21-10-18 10-16 910-2 1,3 0,95 100 920 1000 958 2700 1,4104 2,1104 5500 9500 2800 1400 1,6105 108-1015 1017

6.2. Skysio tekjimas. Tolydumo lygtis Skysi ir duj visumos judjimas vadinamas tekjimu. Judani daleli visuma vadinama srautu. Nagrinjant skysi judjim, neatsivelgiama j vidin struktr. Skystis laikomas vientisa aplinka. Skysi tekjimui aprayti daniausiai vartojamas Eulerio metodas. r Tai toks metodas, kuriuo nustatoma skysio tekjimo greiio v priklausomyb nuo koordinai ir laiko vairiuose erdvs takuose, t.y. r r v = f (r , t ) . (6.6)

6. Skysi mechanika

90

Skysio tekjimas vadinamas nuostoviuoju arba stacionariuoju, kai skysio greitis vairiuose takuose nepriklauso nuo laiko. Tuomet galime rayti, kad greitis r r v = f (r ) . (6.7)

Kai tekanio skysio sluoksniai nesimaio tarpusavyje, toks tekjimas vadinamas sluoksniniu arba laminariniu. Jei tekaniame skystyje susidaro skuriai ir sluoksniai maiosi vienas su kitu, tekjimas vadinamas turbulentiniu. Daniausiai skysio tekjim vaizduojame daleli greiio vektori visuma. Ji sudaro vektorin lauk. Toks laukas parodytas 6.4 paveiksle, kai skystis laminariai apteka cilindro formos klit. Patogiau skysio tekjim vaizduoti srovs linijomis. Tai linijos, kuri lieiamj kryptys sutampa su greiio vektoriais atitinkamuose takuose (6.5 pav.). Tekaniame skystyje iskirkime ma cilindr, kurio oninis pavirius lygiagretus srovs linijoms, o skerspjvis S statmenas ioms linijoms (6.6 pav.).

6.4 pav. Rodyklmis pavaizduoti daleli greiiai vairiuose erdvs takuose

6.5 pav. Simetrin kn aptekanio skysio greiio vektori laukas

Per laik t skerspjviu S pratekjusio skysio tris


V = S v t .

(6.8)

6.6 pav. Tekanio skysio srovs vamzdelis

6.7 pav. Tekanio skysio srovs vamzdelis su kintamu skerspjvio plotu ir greii kryptimi iilgai vamzdelio

6. Skysi mechanika

91

6.6 paveiksle pavaizduot cilindr vadiname srovs vamzdeliu. Bendru atveju srovs vamzdelis gali bti bet kokios formos ir skirtingo skerspjvio ploto (6.7 pav). Kai skysio tekjimas yra nusistovjs, tarp skerspjvi S1 ir S2 esanio skysio mas nepriklauso nuo laiko. Tai reikia, kad per skerspjv S1 tekanio ir per S2 itekanio skysio mass per t pat laik yra vienodos:
v 1 S 1 t = v 2 S 2 t .

I ia:
v 1 S1 = v 2 S 2

arba vS = const. skysio tkms greitis atvirkiai proporcingas vamzdelio skerspjvio plotui (v ~ 1/S).

(6.9)

Lygtis (6.9) vadinama tkms tolydumo lygtimi. I jos gaunama ivada, kad nespdaus Pastaba: kai skerspjvio plote greiiai nevienodi, tuomet per skerspjv pratekjusio skysio mas per laiko vienet galima taip ireikti:
S

m = vdS .
0

(6.10)

___________________________________________________________________________ Aukiausias pasaulio fontanas (JAV, Arizona) imeta vanden 170 m aukt. Vandens debitas (tris per sekund) 26000 litr per minut. Koks vandens srovs greitis fontano apaioje ir 100 metr auktyje? Koks yra vandens srauto skersmuo fontano apaioje ir koks 100 metr auktyje? Laikysime, kad tkm nusistovjusi, skystis nespdus ir krentantis vanduo netrukdo fontano iurklei, trinties nra. H = 170 m h = 100 m Q = 0,433 m3/s v0, vh ? d0, dh ? I ia: v0 = 2 gH = 58 m s . Sprendimas Taikome energijos tverms dsn, i kurio surasime vandens srovs greit fontano apaioje:
2 m v0

= mgH .

Greit 100 m auktyje rasime taip pat i energijos tverms dsnio:


2 m vh

2 m v0

mgh .

6. Skysi mechanika

92

I ia greitis

vh =

2 v 0 2 gh = 37 m s .

Per laik t imetamo vandens tris


V = S 0 v 0 t .

I ia rasime fontano kiauryms plot

S0 =

V Q = = 7,47 10 3 m 2 . v 0 t v 0

Jos skersmuo d0 = 2 S0 = 976 10 2 m = 9,76 cm .

iurkls skersmen auktyje h rasime i tkms tolydumo lygties:


vh S = v0S0 ,
6.8 pav. Fontanas Arizonos valstijoje

ia vh vandens greitis 100 metr auktyje, S iurkls skerspjvio plotas toje vietoje. I ia
S= v0 vh S 0 = 11,7 10 3 m 2 .

iurkls skersmuo 100 metr auktyje

d =2

S = 0,122 10 2 m = 12,2 cm .

___________________________________________________________________________

6.3. Bernulio lygtis ir jos praktinis taikymas

Skysiams, kaip ir kietiesiems knams, taikome energijos tverms dsn: skysio visumins energijos pokytis lygus jam suteiktos energijos kiekio ir iorini jg atlikto darbo sumai, t.y.
dE = Q + A .

(6.11)

Idealaus neklampaus skysio atveju trinties jg nra, todl energija nevirsta ilum. Visumin energij sudaro skysio kinetin energija, skysio potencin energija ems traukos lauke ir skysio vidin energija. Kai ilumos main nra, vidin energija nekinta, t.y. dU = 0 .

6. Skysi mechanika

93

Iskirkime nevienodo skerspjvio ploto srovs vamzdel ems traukos lauke (6.9 pav.). Todl nepotencialini jg skysio atvilgiu darbas lygus jo mechanins energijos pokyiui: A = E . (6.12) Darb atlieka tik slgio jgos F1 = p1 S1 ir F2 = p 2 S 2 , paslinkdamos brkniuotus skysio trius V1 = V2 (pagal
Danielis Bernulis (1700-1782) veicar gydytojas, fizikas ir matematikas. Hidrodinamika ymiausias jo traktatas, jame ir buvo parayta lygtis, pavadinta jo vardu

tkms tolydumo lygt) atitinkamai atstumais l1 ir l2: (6.13) A = A1 + A2 = p1 V1 p 2 V2 . r Minuso enklas reikia, kad jgos F2 darbas neigiamas. Tekanio skysio mechanins energijos pokytis
2 V1 v1 + V2 h2 g + V1 h1 g . 2

E = E 2 E1 =

V 2 v 2 2 2

(6.14)

h2

h1

v2

h2 h1

6.9 pav. Didjanio skerspjvio ploto skysio srovs vamzdelis

6. Skysi mechanika

94

raome (6.13) ir (6.14) lygtis (6.12) lygt ir j sutvarkome:


2 v1

+ h1 g + p1 =

v2 2 2

+ h2 g + p1 .

(6.15)

Tokia lygyb galima tik tuomet, kuomet kiekviena pus lygi tam paiam pastoviam dydiui. Todl bet kuriam skerspjviui v2 2 + g h + p = const . (6.16)

Tai ir yra Bernulio lygtis, rodanti, kad trij slgi skerspjvyje suma yra pastovi. Dydis v2/2 dinaminis slgis, gh hidrostatinis slgis, p statinis slgis, kuris veikia vamzdelio sienel. Horizontaliam srovs vamzdeliui (h1 = h2) v2 2 + p = const , (6.17)

t.y. dinaminio ir statinio slgi suma yra pastovus dydis: ten, kur tkms greitis didesnis, slgis maesnis, ir atvirkiai. Tai pritaikoma iurkliniuose siurbliuose, purktuvuose, duj maiytuvuose ir kt. ___________________________________________________________________________ Priegaisrins arnos skersmuo 6,4 cm, vandens slgis 3,510 N/m2, o vandens tkms greitis 4 m/s. Gesinimo arnos antgalio skersmuo 2,5 cm. Koks vandens virktimo per antgal greitis ir koks slgis jame? Vandens virktimo per antgal greit galima ireikti i tolydumomo lygties
v 2 S 2 = v 1 S1 , v 2 = v1 S1 S 2 = 26,2 m s .

Horizontaliai arnai raome Bernulio lygt, i kurios rasime slg p2:


2 p 2 = p1 + v1 2 v 2 2 . 2

Atimame atmosferos slg


2 p 2 p at = p1 p at + v1 2 v 2 2 . 2

Pagal slyg p1 p at = 3,5 10 5 N m 2 , taigi p 2 p at = 1,4 10 4 N m 2 . ___________________________________________________________________________

6. Skysi mechanika

95

Naudodami Bernulio lygt galime rasti i indo per skylut itekanio skysio greit (6.10 pav.). Itekant skysiui, jis teka visame inde. Tekaniame skystyje iskiriame srovs vamzdel (jis pavaizduotas punktyrine linija). Skysio paviriuje vis daleli greiiai v0 vienodi ir nukreipti emyn. Ioriniai slgiai, veikiantys laisv paviri ir itekant skyst kiaurymje, yra vienodi ir lygs p0.

p0 v0 v h

h0

6.10 pav. I plataus indo iteka skystis per ma kiaurym

Kiauryms skersmuo yra maas palygus su indo skersmeniu ir aukiu. Slgis r kiaurymje visame jos plote yra vienodas, tad ir skysio greiiai v kiaurymje yra vienodi. Raome Bernulio lygt srovs vamzdeliui kiaurymje ir prie skysio laisvojo paviriaus:
2 v0 v2 + gh + p 0 = + gh0 + p 0 . 2 2

Kadangi v 0 << v , tai tkms per skylut greitis


v= 2 g (h0 h ) .

(6.18)

Tai Torielio formul. Taigi per ma skylut itekanio skysio greitis lygus i (h0 h) aukio laisvai krentanio kno greiiui. Itekjimo greitis visikai nepriklauso nuo krypties. I to seka, kad skysio iurkl nukreipus mau kampu auktyn, ji pakils iki skysio paviriaus lygio (6.11 pav.). Tai suprantama: kai skystyje nra trinties, itekanio skysio kinetin energija virsta tokio pat dydio potencine energija, t.y. pakyla t pat aukt, i kurio skystis leidiasi emyn.

6. Skysi mechanika

96

6.11 pav. Vandens itekjimas i indo: a) vertikaliai auktyn nukreipta i indo itekanio vandens iurkl nepakils iki skysio laisvojo paviriaus lygio, nes jai trukdys krintantis emyn skystis; b) mau kampu su vertikale nukreipta iurkl pakils arti laisvojo skysio paviriaus lygio

Torielio formul galima patikrinti stebint dviej iurkli susikirtim, joms itekant per skirtinguose aukiuose esanias maas skylutes (6.12 pav.).

6.12 pav. I indo per dvi kiaurymes itekanio skysio iurkls kertasi take A

6.13 pav. Vamzdelio susiaurjimo vietoje manometras rodo maesn statin slg

I virutins ir apatins kiaurymi itekanio skysio greiiai: v1 = 2 ga ir v 2 =


2 g (a + y1 y 2 ) .

(6.19)

iurkli kritimo laikai iki susikirtimo: t1 = 2( y1 y 3 ) g ir t 2 = 2( y 2 y 3 ) g . (6.20)

Susikirtimo take galioja lygyb (iurkli lkimo nuotoliai vienodi):

6. Skysi mechanika

97

v1t1 = v 2 t 2 .

(6.21)

I (6.19), (6. 20), ir (6. 21) gauname, kad y 2 y3 = a . atstumu a, kuris lygus atstumui tarp skysio paviriaus ir virutins kiauryms. Kai horizontalusis vamzdelis yra skirtingo skersmens su vertikaliomis slgio matavimo atakomis (6.13 pav.), tai i Bernulio ir tkms tolydumo lygi lengvai apskaiiuojame skysio mass ieig:
m= 2 ( p 2 p1 )
2 S 2 S12

(6.22)

Vadinasi, vandens iurkls susikirs take, esaniame emiau apatins kiauryms tokiu

S1 S 2 .

(6.23)

Mass ieigos priklausomyb nuo slgi skirtumo leidia nustatyti vamzdio skerspjviu pratekjusio skysio kiek per laiko vienet. Paminsime dar vien labai svarbi ir danai praktikoje taikom Bernulio lygties ivad. 6.14 paveiksle, a parodytas nejudant rutuliuk aptekanio skysio greiio vektori laukas. Matome, kad jis yra simetrikas abipus rutuliuko.

6.14 pav. Rutuliukas daleli sraute: a) rimtyje esant rutuliuk aptekanio srauto daleli greii vektorinis r r laukas; b) rutuliukas sukasi kampiniu greiiu pagal laikrodio rodykl; tak 1 ir 2 greiiai yra v R ir v R ; c) besisukant rutuliuk aptekanio srauto daleli greii vektorinis laukas

6. Skysi mechanika

98

6.14 paveiksle, b pavaizduotas kampiniu greiiu besisukantis rutuliukas. Takuose 1 ir r 2 greiio vektoriai v R , bet prieing krypi. 6.14 paveiksle, c parodytas greiio vektori laukas, kai besisukant rutuliuk apteka skysio arba duj srautas: abipus rutuliuko greiio vektori laukai nra simetriki. Kadangi vir rutuliuko ribinio sluoksnio greitis yra didesnis negu apatinio ribinio sluoksnio, tai viruje slgis yra maesnis. Todl susidariusi slgio atstojamoji jga yra nukreipta vir, statmenai nesutrikdyto skysio srautui. Tai yra taip vadinamas Magnuso reikinys. Dl io efekto atsiradusios jgos kryptis priklauso nuo greii skirtumo ir rutuliuko sukimosi krypties. 6.15 paveiksle pavaizduotas greiio vektori laukas, kuris susidaro aptekant atitinkamos formos lktuvo sparn. Virutinje sparno dalyje linij tankis yra didesnis, o tai reikia, kad aptekanio srauto daleli greitis yra didesnis, o statinis slgis yra maesnis. Apatinje sparno r dalyje slgis yra didesnis ir dl ios prieasties atstojamoji jga F yra nukreipta auktyn. Ji priklauso nuo sparn aptekanio srauto greiio. Keliamoji jga, susidariusi dl skirting aptekjimo greii, nra vienintel. Kita keliamosios jgos dalis susidaro dl sparno atakos kampo atvilgiu aptekanio srauto. Keiiant atakos kamp, galima keisti lktuvo keliamj gali. Tai sudaro galimyb valdyti lktuv. vairiomis kryptimis ir skirtingais greiiais pasukant smgio metu futbolo kamuol ar teniso kamuoliuk, galima gauti sudting judjimo trajektorij. Panaudojant Magnuso efekt, galima muti kamuol vartus, smgiuojant i aiktels kampo, kaip parodyta 6.16 paveiksle.

6.15 pav. Lktuvo sparnui judant ore, susidaro r keliamoji jga F

6.16 pav. Skriejanio kamuolio trajektorija gali bti sudtinga. Taip, muant kampin, galima muti vart, nors vartai stovi iilgai galins aiktels linijos

6. Skysi mechanika

99

aunant i medioklinio autuvo apvali rutulli formos kulkos vamzdyje pasiskirsto atsitiktinai ir, liaudamos vamzdio sienele, gauna skirting krypi sukamj judes. Ore dl Magnuso reikinio jos yra plaiai isklaidomos.

6.4. Tekanio skysio judesio kiekis ir reakcijos jga Sudtingam skysi tekjimui nagrinti galima naudotis judesio kiekio kitimo dsniu. iam tikslui tekaniame skystyje iskiriama tam tikra erdvs dalis. Per iskirt tr pratekaniam skysiui taikomas judesio kiekio kitimo dsnis. Stacionariam tekjimui jis formuluojamas taip: iorini jg, veikiani tekanio skysio daleles iskirtame tryje, suma yra lygi tame tryje esanio skysio judesio kiekio kitimo greiiui. Trumpiau tariant, tai yra II Niutono dsnis tekaniam skysiui. Iorins jgos, veikianios daleles, daniausiai yra traukos jgos ems gravitaciniame lauke ir iskirto trio paviri veikianios slgio jgos. Stacionaraus tekjimo atveju paimt tr tekanio ir i jo itekanio skysio kiekiai yra vienodi. Trio paviriuje iskiriame maus paviriaus elementus dS ir dS1, kuriuose tekanio skysio greiiai bt pasiskirst tolygiai (6.17 pav.). Pagal iskirt paviriaus element r r r r normali n , n1 ir greiio vektori v ir v1 orientacij suprantame, kad tekanio tr skysio srautas bus neigiamas, o itekanio teigiamas. Skysio srautas yra skysio kiekis, pratekantis per paviriaus ploto element per laiko vienet. Tai yra skaliarinis dydis, lygus r r ( v dS ) n = ( v dS ) cos , (6.24) r r ia dS paviriaus ploto elementas, skysio tankis, v daleli greiio vektorius, n r paviriaus ploto elemento dS normal. (6.24) iraik daugindami i v , gausime i trio itekanio skysio judesio kiek: r r dp = v dS v cos .

r Taip pat galima urayti ir tr tekanio skysio impuls dp1 : r r dp1 = v1 dS v1 cos 1 .
Pagal vis paviri integruodami tekanio ir itekanio skysio judesio kiekius, gausime sumin judesio kiekio pokyt per vien sekund, ir tai bus visas daleles iskirtame tryje veikiani jg suma.

6. Skysi mechanika

100

R1

6.17 pav. Tekanio skysio sraute iskirtas trio elementas

6.18 pav. Vienodo skerspjvio iaupas, kuriuo tekantis skystis keiia krypt kampu /2

Impulsas yra vektorinis dydis. Kai trio element tekanio ir itekanio skysio impulsai yra skirting krypi, tai reikia, kad impulsas kinta ir jo kitimas sukelia reakcijos jg. Taip, leidiant vanden suraityt laistymo arn, ji isitiesina. Tai nutinka dl reakcijos jg. Mus domina, nuo ko priklauso reakcijos jgos dydis. Raskime skysio reakcij iaup (6.18 pav.). Punktyrine linija iskirtas skysio tris. iaupo skerspjvis visur vienodas ir jo plotas lygus S, todl ir skysio greiio modulis v visame iaupo ilgyje yra vienodas. Per skerspjv S iaup tekanio skysio per vien sekund judesio kiekis: r r pA = S v A v . (6.25)

r Per sekund i iaupo itekanio skysio judesio kiekio vektoriaus kryptis sutampa su v B

r kryptimi ir yra statmenas p A (6.18 pav.). I pieinio r r r F = pB p A ,


arba skaliarikai

F = 2 p = 2 S v2 .

(6.26)

r r Pagal III Niutono dsn iaup veikianti reakcijos jga R bus prieingos krypties F ir eis per

judesio kieki krypties linij susikirtimo tak O. 6.19 paveiksle pavaizduotas udaras pripiltas skysio indas. Skystis i jo teka per kiaurym indo one. Atstumas nuo kiauryms iki skysio paviriaus h. Kai indas platus, o anga maa, pagal Bernulio lygt skysio tkms per kiaurym greitis
v = 2 ( p 0 + gh ) .

(6.27)

6. Skysi mechanika

101

6.19 pav. Itekant skysiui atsiranda reakcijos jga R

Kai angos skerspjvio plotas S0, tai per sekund itekanio skysio judesio kiekio pokytis: (6.28) r r r ia skysio tankis. Kaip inome, F = p per sekund, o skysio reakcija ind bus R , r r kuri skaitine verte lygi F , tik prieingos krypties. Jga R veiks ind, stovint ant ritinli, todl indas juds prieinga skysio tekjimui kryptimi ir atliks darb, deformuodamas tarp indo ir atramos esani spyruokl. i jga vadinama reaktyvija jga. 6.5. Skysio vidin trintis Realiuose skysiuose kartu su normalinio slgio jgomis veikia gretim skysio sluoksni tangentins vidins trinties jgos. iuo teiginiu galima sitikinti stebint skysio tekjim vamzdiu, kuriame yra manometriniai vamzdeliai (6.20 pav.). Raydami Bernulio lygt darme prielaid, kad skystis yra nespdus ir neklampus, t.y. teka be trinties. iuo atveju slgis vienodo skersmens vamzdyje turt bti vienodas. Praktikai (6.20 pav.) slgis vamzdyje maja skysio tekjimo kryptimi. Stacionariam skysio tekjimui vamzdio galuose reikia palaikyti pastov slgi skirtum, kuris kompensuot vidins trinties jgas tekaniame skystyje. Kitas pavyzdys gali bti skystis besisukaniame cilindriniame inde. Kai indas su skysiu nesisuka, jo laisvasis pavirius yra plokias. Sukant apie indo simetrijos a, pavirius gyja sukimosi paraboloido form (6.21 pav.).

p = S 0 v 2 ,

6. Skysi mechanika

102

6.20 pav. Dl vidins trinties tekaniame skystyje slgis tekjimo kryptimi maja

6.21 pav. Skysio laisvasis pavirius besisukaniame inde yra sukimosi paraboloidas

Pradjus ind sukti, pradeda suktis skysio sluoksniai, esantys prie indo sieneli. Dl vidins trinties sukamasis judesys persiduoda vidiniams skysio sluoksniams ir galiausiai visas skystis pradeda suktis taip, kaip sukasi kietasis knas. Galima rodyti, kad skysio pakilimo auktis besisukaniame inde:

h=

2 r 2 , 2g

(6.29)

ia kampinis sukimosi danis, r paviriaus tako atstumas iki sukimosi aies. (6.29) priklausomyb yra parabolin, o sukimosi pavirius paraboloidas. Kiekybin vidins trinties iraik galima gauti i paprasto eksperimento (6.22 pav.).

6.22 pav. Ploktels AB judjimas dl trinties persiduoda ploktelei CD

Tegu turime dvi plokteles AB ir CD, kuri plotas S, o atstumas tarp plokteli d. r Ploktels AB greitis bus pastovus, kai j veiks apibrto dydio jga F . Ploktel CD, kad ji r isilaikyt rimtyje, reikia veikti prieingos krypties jga F . Ploktel AB juds tolygiai, kai

6. Skysi mechanika

103

r r jg F kompensuos skysio trinties jga, veikianti prieinga v 0 kryptimi. Eksperimentikai

i jg nustat Niutonas:
F = S v 0 d ,

(6.30)

ia vidins trinties arba dinamins klampos koeficientas. I (6.30) lygties galima nusakyti fizikin prasm: dinamins klampos koeficientas skaitine verte lygus vidins trinties jgai tarp skysio sluoksni, kuri lietimosi plotas lygus vienam kvadratiniam metrui, o j greiio gradientas lygus sekundei minus pirmuoju, t.y. = F, kai S = 1 m2, v0/d = 1 s-1. Jis priklauso tiktai nuo skysio savybi ir nuo jo temperatros. Jo matavimo vienetas yra paskalsekund (Pas). Tyrimai parod, kad skystis prilimpa prie kietojo kno paviriaus, kurio atvilgiu jis juda. I ia seka, kad trintis pasireikia ne tarp skysio ir indo sienels, bet tarp skysio daleli, nes artimiausias ploktelei skysio sluoksnis juda kartu su ploktele. Dydis v 0 d vadinamas greiio gradientu. Skysi (pvz., vandens) tekjim galime stebti kanaluose, grioviuose. Praktiniams poreikiams vartojami skysiai daniausiai teka udarais indais vamzdiais. Kai vamzdiu tekaniame skystyje trinties jga nra didel, tai jo tekjimas yra laminarinis. Esant nedideliam tkms greiiui, trinties jgos labiau ireiktos prie vamzdio sieneli. Tolimesni nuo sieneli skysio sluoksniai teka vienodu greiiu ir greiio vektori frontas yra plokias (6.23 pav., a). Padidinus tekjimo greit, trinties jgos pasireikia visame vamzdio skerspjvyje ir greiio vektori frontas gauna paraboloido form. Ainiame vamzdio pjvyje frontas yra parabol (6.23 pav., b).

vm

6.23 pav. Ltai tekanio skysio daleli greiio vektori frontas yra plokias (a); greiiui padidjus, frontas yra sukimosi paraboloido formos (b)

Eksperimentikai skysi tekjim vamzdiais ir jo dsningumus nepriklausomai vienas nuo kito nustat 1839 m. Gagenas ir 1940 m. . Puazeilis. Skysio tkms greitis vamzdyje ireikiamas tokia lygtimi:

6. Skysi mechanika

104

v=

p1 p 2 4 l

(R 2 r 2 ) .

(6.31)

ia (p1 p2) slgi skirtumas vamzdio galuose, l vamzdio ilgis, R vamzdio spindulys, r atstumas nuo vamzdio aies. Taigi maksimalus skysio tkms greitis yra vamzdio simetrijos ayje (r = 0):
vm = p1 p 2 4l R2 .

(6.32)

Per vamzdio skerspjvio plot per vien sekund pratekjusio skysio kiekis (debitas) Q= p1 p 2 128 l d 4 , (6.33)

ia d vamzdio skersmuo. (6.33) iraika yra vadinama Puazeilio formule. Ji teisinga tiktai skysio laminarinio tekjimo atveju. Greitai tekaniame skystyje dl dideli trinties jg atsiranda skuriai. Tok tekjim vadiname turbulentiniu. Apskritai skysio tekjimo pobd nusako bedimensinis dydis vadinamas Reinoldso skaiiumi:

Re = l v ,

(6.34)

ia v vidutinis tkms greitis, l vamzdio ar rutuliuko skersmuo. is skaiius apibdina skysio kinetins energijos santyk su ios energijos nuostoliais darbui prie trinties jgas. Kol Re maesnis u Rekriz (krizin vert), tol tkm yra laminarin. Krizin Re vert priklauso nuo, pvz., vamzdio formos, jo spindulio, sieneli iurktumo, skysio savybi. Apvali vamzdi atveju (l r) Re 1100, rutuliukui Re = 0,5. Reinoldso skaiius yra labai svarbus parametras ne tik skysio tekjimui charakterizuoti, bet ir pasiprieinimo jgoms nusakyti, kai skystis apteka vairi form knus (6.24 pav.).

6.24 pav. Laminarinis (a) ir turbulentinis (b) tekjimas

6. Skysi mechanika

105

Pasiprieinimo jga priklauso nuo kno formos, matmen, srauto greiio ir jo fizini savybi. Kol tkms greitis maas, t.y. kol Re < Rekriz, pasiprieinimo jga yra Stokso jga, proporcinga sandaugai lv. Rutuliuko atveju
Fst = 6 r v .

(6.35)

Imatavus krintanio rutuliuko nuostovj greit v, galima nustatyti aplinkos dinamins klampos koeficient :

2 g rut apl 2 r , v 9

(6.36)

ia r rutuliuko spindulys. Kai Re > Rekriz, atsiranda papildoma priekinio pasiprieinimo jga slgi skirtumo jga, nes slgis skuri srityje maesnis u slg nesutrikdytame sraute;

Rx = C x

v2 S , 2

(6.37)

ia Cx pasiprieinimo koeficientas, priklausantis nuo Reinoldso skaiiaus, kno formos ir jo orientacijos sraute. Pateikiame lentel, kurioje parodyta kno forma, aptekjimo kryptis, priekinio pasiprieinimo koeficiento Cx ir Reinoldso skaiiaus verts. Kn skerspjvio plotai yra vienodi. Lentel. Priekinio pasiprieinimo koeficiento verts, atitinkanios nurodytas Reinoldso skaiiaus vertes Kno forma ir aptekjimo kryptis diskas pus sferos pus sferos rutulys lao formos knas lao formos knas Cx 1,11 1,35-1,40 0,30-0,40 0,4 0,045 0,1 Rekriz 0-5106 0-5106 0-5106 2103-2,5105 1,5105-6106 1,5105-6106

Pastaba: koeficiento Cx verts priklauso ir nuo srauto ar kno greiio.

6. Skysi mechanika

106

6.6. Skysio paviriaus tempis. Kapiliarumas. Papildomas slgis po kreivu paviriumi Vidutinis atstumas tarp skysio molekuli yra daug maesnis negu tarp duj molekuli. Skysio viduje esanias molekules veikia jgos i vis pusi, todl jos kompensuoja viena kit. Skysio paviriuje esanias molekules veikia nekompensuotos sveikos jgos, ir jos yra nukreiptos skysio vid. Dl nekompensuot jg veikimo pavirins molekuls turi padidint potencins energijos kiek. Visos sistemos stengiasi uimti bsen su maiausia potencine energija. Skysio pavirius yra panaus tempt plvel, kuri stengiasi susitraukti. Paviriuje veikia tempio jgos liestins kryptimi. Kai udarame kontre sudarome plvel, tai jos paviriaus skiriamojoje riboje veikia plvels tempio jga
f = 2 l ,

(6.38)

proporcinga skiriamosios ribos ilgiui l (perimetrui). Koeficientas 2 raomas dl to, kad ploniausi plvel sudaro du monomolekuliniai sluoksniai. Proporcingumo koeficientas yra skysio paviriaus tempio koeficientas. Paviriaus tempio koeficiento skaitin vert lygi jgai, veikianiai skysio paviri ribojanio kontro ilgio vienet arba paviriaus tempio koeficiento skaitin vert lygi laisvajai energijai paviriaus, kurio plotas lygus vienetui. rodoma, kad paviriaus laisvoji energija yra lygi iorini jg darbui, atliktam sistemos atvilgiu, vykstant grtamajam izoterminiam procesui. Ji proporcinga skysio paviriaus plotui: W = S . (6.39) Vis vienodo trio kn maiausias pavirius yra sferos ar rutulio. Vadinasi, tokia forma atitinka ir stabiliausi bsen (energija minimali). Todl laeliai nesvarumo bsenoje yra rutuliuk formos. ___________________________________________________________________________ Medinis taelis, kurio mas 1 g, o ilgis 4 cm, plduriuoja vandens paviriuje. Vienoje taelio pusje atsargiai pilame muilo tirpalo. Kokiu pagreiiu juds taelis? Vandens pasiprieinimo nepaisyti. l = 410-2 m, m = 110-3 kg, 1 = 7,410-2 J/ m2, 2 = 4,010-2 J/ m2 a? S p r e n d i m a s . Tael i abiej pusi veikia paviriaus tempio jgos F1 ir F2. Raome II Niutono dsn:

F1 F2 = ma .
I ia taelio pagreitis

6. Skysi mechanika

107

a = (F1 F2 ) m ,
ia F1 = 1l ir F2 = 2 l , 1 ir 2 vandens ir muilo tirpalo paviriaus tempio koeficientai. Taigi
2
muilo tirpalas

a=

4 10

(7,4 10
10

4,0 10

)m s

H2O

= 1,36 m s 2 .
6.25 pav. Udavinio situacija pieinyje

Taelis juds dein (vandens paviriumi (6.25 pav.)).

___________________________________________________________________________ Keletas r = 1 m spindulio vandens laeli susilieja vien la, kurio spindulys R = 1 mm. Kiek laipsni pakis lao temperatra? ilumos main su aplinka nepaisyti. r = 110-6 m, R = 110-3 m, = 7,410-2 J/ m2, = 1103 kg/m3, c = 4,19103 J/(kgK) t ? S p r e n d i m a s . Skysio paviriaus laisvoji energija tiesiai proporcinga paviriaus plotui, t.y.

W = S ,
ia paviriaus tempio koeficientas.

(1)

Susiliejant laeliams, skysio paviriaus plotas, o kartu ir energija, sumaja. Isilaisvinusi paviriaus energija virsta skysio vidine energija. Ma laeli paviriaus plotas
S = 4r 2 n ,

(2)

ia n laeli skaiius. Lao paviriaus plotas S 0 = 4R 2 . Tuomet paviriaus energijos pokytis

W = (S S 0 ) = 4 (r 2 n R 2 ) .
Kadangi laeliams susiliejant skysio tris nekinta, tai 4r 3 n 3 = 4R 3 3 arba n = R 3 r 3 . Tuomet W = 4 (r 2 R 3 r 3 R 2 ) = 4R 2 (R r 1) . i energija virsta vidine skysio energija. iluma: Q = mct = 4R 3ct 3 , ia skysio tankis, c skysio savitoji iluma, t lao temperatros pokytis. I (5) su (6) lygi gauname: 4R 2 (R r 1) = 4R 3 ct 3 . I ia lao temperatros pokytis

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

6. Skysi mechanika

108

t =

3(R r 1) = 0 ,052 C . Rc

Vadinasi, laas suilo. ___________________________________________________________________________ Prie skysio pavirini reikini priskiriami drkinimas, kapiliarumas, adsorbcija ir kt. I patirties inome, kad skysio laisvasis pavirius prie indo sienels yra ikreivintas. Ikreivintoji laisvojo paviriaus dalis yra vadinama menisku. Plaiuose induose ikreivinti paviriai yra tiktai prie indo sienels, tai yra toje vietoje, kur skysio molekuls sveikauja su r indo sienele. Menisko susidarym slygoja molekuli sveikos jg atstojamoji jga F . r Paymkime molekul A veikiani gretim skysio molekuli atstojamja jg F1 , sienels r gretim molekuli atstojamj jg F2 (6.26 pav., a).

6.26 pav. Skysio laisvojo paviriaus ir indo sienels ribos skirtingi atvejai

r Taigi skysio paviriuje esani molekul A veikia atstojamoji jga F . Ji visuomet yra r statmena skysio paviriui (6.26 pav., a atstojamoji jga F lygiagreti indo sienelei). Pavirius r r r prie sienels yra plokias. Kai jga F2 didesn u jg F1 , j atstojamoji F nukreipta

skysio iorn ir yra statmena jo paviriui (6.26 pav., b). Dl to susidaro gaubtas pavirius. r r r Jeigu jga F2 maesn u F1 , atstojamoji F nukreipta skysio link ir yra statmena jo paviriui (6.26 pav., c). Susidaro igaubtas pavirius. Skysio paviriaus energija priklauso ne tik nuo skysio prigimties, bet ir nuo tos aplinkos, su kuria skystis ribojasi. Take B ribojasi trys aplinkos: kietas knas (indo sienel), skystis ir dujin aplinka (6.26 pav., b, c). 6.27 paveiksle, a ir b parodytas skysio laas ant

6. Skysi mechanika

109

kieto kno paviriaus: a skystis drkina kieto kno paviri, b skystis kieto kno paviriaus nedrkina.

6.27 pav. Skysio laas ant kieto kno paviriaus: a) drkina paviri; b) nedrkina paviriaus

Pusiausvyra (takas B nejuds) bus tuomet, kuomet jg atstojamoji lygi nuliui: l KD = l KS + l SD cos , cos = ( KD KS ) SD . I ia (6.40)

ia l yra skiriamosios ribos elementas, drkinimo kampas. I (6.40) gauname, kad

KD KS SD 1 .

(6.41)

Kai KD > KS + SD , laas pasklis kieto kno paviriuje. is reikinys vadinamas visiku drkinimu, o drkinimo kampas praktikai bus lygus nuliui. Kai KS > KD + SD , pavirius, kuriuo skystis ribojasi su kietu knu, trauksis tak ir todl laas atsiskiria nuo kieto kno. is reikinys vadinamas visiku nedrkinimu, o drkinimo kampas praktikai lygus (6.27 pav., b). gaubti arba igaubti meniskai dl drkinimo arba nedrkinimo reikini susidaro ir siauruose induose 6.28 pav., a, b. Po gaubtu menisku (6.28 pav., a) dl paviriaus tempio susidaro papildomas slgis p < 0, ir skystis siaurame inde pakyla aukt h. is papildomas slgis po kreivu paviriumi ireikiamas Laplaso formule:

p = (1 R1 + 1 R2 ) ,
spinduliai dviem tarpusavyje statmenomis kryptimis (6.28 pav.).

(6.42)

ia skysio paviriaus tempio koeficientas, R1 ir R2 paviriaus elemento kreivumo Po igaubtu paviriumi (6.28 pav., b) papildomas slgis p > 0, ir skystis nusileidia emyn dydiu h.

6. Skysi mechanika

110

6.28 pav. Meniskai kapiliaruose drkinanio (a) ir nedrkinanio (b) skysio atveju

Kai siauras indas yra vamzdelio tipo, tai R1 = R2 = R . Tuomet i Laplaso formuls gauname, kad

p = 2 R .
Papildom slg atsveria skysio stulpelio slgis:

(6.43)

gh = 2 R .
Menisko kreivumo spindul R galime ireikti vamzdelio spinduliu r (6.28 pav., a):

R = r cos . I ia skysio stulpelio auktis


h= 2 cos . gr (6.44)

Taigi auktis h priklauso nuo paviriaus tempio koeficiento , drkinimo kampo , skysio tankio ir vamzdelio spindulio r. Siauri vamzdeliai vadinami kapiliarais, o skysio pakilimo arba nusileidimo reikinys kapiliarumu. ___________________________________________________________________________ U formos skirting skersmen vamzdelyje drkinanio skysio stulpeli auki skirtumas h = 23 mm (6.29 pav.). Vamzdeli skersmenys 2 ir 0,4 mm. Skysio tankis = 0,8 g/cm3. Raskime skysio paviriaus tempio koeficient.

6. Skysi mechanika

111

h = 2310-3 m, D1 = 210-3 m, D2 = 0,410-3 m, = 800 kg/m3, g = 9,81 m/s2 ?

S p r e n d i m a s . Pusiausvyra yra tuomet, kai skirtingose pusse slgis linijoje 1-2 yra vienodi:

p1 = p 2 ,
ia p1 = p 0 p 1 , p 2 = p 0 p 2 + p h ,

(1) (2)

p0 atmosferos slgis, p 1 ir p 2 papildomas slgis po ikreivintais paviriais vamzdeliuose dl skysio drkinimo reikinio, ph vandens stulpelio h slgis. Slgiai p =
1

2 4 2 4 = = , p = . 2 r2 D2 r1 D1

(3) (4)

Taigi

p0

4 4 = p0 + gh . D1 D2
ghD1D2 4 D1D2

I ia paviriaus tempio koeficientas


6.29 pav. Udavinio situacija pieinyje

= 2 ,25 10 2 N m .

Hidraulinio preso maojo cilindro stmokl veikia 196 N jga. Dl to stmoklis nusileidia 25 cm, o didiojo cilindro stmoklis pakyla 5 mm. Kokio didumo jga veikia didij stmokl? F1 = 196 N, h1 = 2510-2 m, h2 = 510-2 m F2 ? Sprendimas. Pagal Paskalio dsn slgiai (1)

abiejuose cilindruose vienodi:

p1 = p 2 arba F1 S1 = F2 S 2 .
I ia iekomas dydis

F2 =

S2 F1 . S1

(2)

Kadangi skystis nespdus, tai

V1 = V2 arba S1 h1 = S 2 h2 .
I ia

S 2 S1 = h1 h2 .
I (2) ir (3) iraik gauname
6.30 pav. Udavinio situacija pieinyje

(3)

F2 =

h1 F1 = 980 N . h2

6. Skysi mechanika

112

___________________________________________________________________________ cilindro formos ind piltos vienodos vandens ir gyvsidabrio mass. Bendras abiej skysi sluoksni auktis 29,2 cm (6.31 pav.). Raskime skysi slg indo dugn. 1 = 1103 kg/m3, 2 = 13,6103 kg/m3, g = 9,81 m/ s2, h = 0,292 m p? S p r e n d i m a s . Slg indo dugn sukelia abiej skysi sluoksniai: p = p1 + p 2 , (1) Taiau slgius p1 ir p2 galime ireikti per atitinkamo stulpelio aukt ir tank:

p = 1 gh1 + 2 gh2 = g (h11 + h2 2 )


Kadangi vandens ir gyvsidabrio stulpeli mass vienodos, tai

(2)

1 h1 S = 2 h2 S arba 1h1 = 2 h2 .
Be to

(3)

h = h1 + h2 .
I (3) ir (4) lygybi

(4)

h1 = h 2 (1 + 2 ) , h2 = h1 (1 + 2 ) .
6.31 pav. Udavinio situacija pieinyje

(5)

(5) iraikas raome (2):

h h 2 gh p = g 1 2 + 1 2 = 1 2 = 5,3 kPa . + 1 + 2 1 + 2 2 1

Du muilo tirpalo burbulai ipsti vieno vamzdelio galuose. Burbul spinduliai r1 = 10 cm ir r2 = 5 cm. Koks slgi skirtumas burbul viduje? Kas nutiks, kai burbulus sujungsime vamzdeliu? r1 = 0,1 m, r2 = 510-2 m, = 4,010-2 N/m p ? S p r e n d i m a s . Slgis burbulo viduje p = p0 + p , (1)

ia p0 atmosferos slgis, p papildomas slgis po kreivu muilo tirpalo paviriumi. Papildomas slgis p = 4 r , (2)

ia muilo plvels paviriaus tempio koeficientas, r burbulo spindulys. Taigi


p = p 0 + 4 r .

(3)

6. Skysi mechanika

113

Slgi skirtumas
p = p 2 p1 = 4 (r1 r2 ) r1r2 = 1,6 Pa .

Maesniojo burbulo viduje slgis yra didesnis. Todl juos sujungus, vamzdeliu i maesniojo oras pereis didesnj. Maasis burbulas inyks, o didesnis padids maesniojo burbulo triu.

114

7 SPECIALIOJI RELIATYVUMO TEORIJA


Klasikinje mechanikoje erdv ir laikas traktuojami kaip absoliuts dydiai, nepriklausantys vienas nuo kito ir j savybs nekinta, pereinant i vienos sistemos kit. Kno mas ir pagreitis yra invariantiniai dydiai vis inercini sistem atvilgiu nepriklausomai nuo j judjimo greiio. I mass ir pagreiio invariantikumo galima daryti ivad, kad vairiose inercinse sistemose kn veikia tokio pat dydio jga. Kadangi jga yra daugumos mechanini reikini pasekm, tai galima teigti, kad, pereinant i vienos inercins sistemos kit, mechaniniai reikiniai ir juos apraanios lygtys nekinta. Lygtys, kuri pavidalas nekinta, pereinant i vienos inercins sistemos kit, vadinamos transformacij invariantais. Sukrus elektromagnetinio lauko teorij ir imatavus viesos greit, paaikjo, kad Maksvelio elektrodinamikos lygtys nra invariantins Galiljaus transformacij atvilgiu. Elektrodinamikos reikini neatitikimo reliatyvumo principui prieastis msi aikinti A. Einteinas ir 1905 m. paskelb specialij reliatyvumo teorij. 7.1. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai Prie daug imtmei jau buvo manoma, kad viesa sklinda baigtiniu greiiu. Pirmasis viesos greit eksperimentikai 1676 m. nustat oland fizikas Riomeris. Jis viesos greit imatavo, stebdamas Jupiterio didiausio palydovo Io utemimus ir gavo, kad c = 214300 km/s. Pirm kart laboratoriniu bdu 1849 m. viesos greit imatavo Fizo. Jis gavo c = (315300 500) km/s. Vietoje Fizo matavimo bdo Fuko 1850 m. panaudojo besisukant veidrod ir gavo, kad c = (298000 500) km/s. 1881 m. amerikiei eksperimentatoriai Maikelsonas ir Morlis panaudojo optin interferometr ir
Albertas Abrahamas Maikelsonas (1852-1931) Amerikiei fizikas eksperimentatorius 1907 m. Nobelio premijos lauretas

7. Specialioji reliatyvumo teorija

115

labai tiksliai ( 5 km/s) imatavo viesos greit. Tiksls viesos greiio matavimai parod, kad viesos greitis yra baigtinis, kaip ir anksiau buvo spjama. Paaikjo, kad viesos greitis yra invariantinis dydis vis inercini sistem atvilgiu ir netenkina Galiljaus reliatyvumo principo, pagal kur skirtingais greiiais judaniose inercinse sistemose greiiai yra skirtingi.

7.1 pav. Eksperimento schema,iliustruojanti viesos greiio radim judanioje sistemoje

7. Specialioji reliatyvumo teorija

116

Atlikime tok eksperiment. Sakykime, kad sistemoje X, Y, Z esantis prietaisas matuoja viesos greit norimu tikslumu (7.1 pav., a). Kai prietaisas tolsta nuo viesos altinio greiiu v (7.1 pav., b), pagal klasikins mechanikos reliatyvumo princip jis matuoja greit c = c v. Kai prietaisas artja prie altinio, jis matuoja viesos greit c = c + v (7.1 pav., c). Jeigu prietaisas judt statmenai X aiai, (7.1 pav., d), jis turt rodyti greit c = c 2 + v 2 . Po viesos greiio matavim paaikjo, kad eksperimentas duoda rezultat, prietaraujant klasikins mechanikos reliatyvumo teorijos ivadai: nepriklausomai nuo prietaiso judjimo krypties ir greiio visais atvejais gaunama ta pati viesos greiio vert c. Galima teigti, kad mechaninis reliatyvumo principas yra ribotas ir netinka viesos sklidimui aprayti. Kadangi eksperimentinis faktas nesiderino su Galiljaus reliatyvumo principu, reikjo jo teiginius perirti i naujo. Todl A. Einteinas perirjo erdvs ir laiko svokas. Pagal klasikins mechanikos teigin laikas visose inercinse koordinai sistemose eina vienodai. Be to klasikin mechanika teigia, kad visose inercinse koordinai sistemose kno matmenys nekinta. Kitaip tariant, klasikin mechanika laikosi nuostatos, kad erdv ir laikas yra absoliuts ir vienas nepriklauso nuo kito. A. Einteinas, remdamasis eksperimentiniais rezultatais, suformulavo du postulatus, i kuri sek labai domios ivados. 1. Reliatyvumo postulatas. Visos inercins (elektriniai, magnetiniai, optiniai) vyksta vienodai. 2. viesos greiio pastovumo postulatas. viesos greitis tutumoje visose inercinse atskaitos sistemose yra vienodas ir lygus c = 3108 m/s. Toliau apvelgsime, kokias ivadas galima padaryti i i postulat.
Albertas Einteinas (1879-1955) Vokietijos (veicarijos ir JAV) fizikas teoretikas

atskaitos sistemos yra lygiaverts ir visose jose ne tik mechaniniai, bet ir visi kiti reikiniai

7.2. Lorenco transformacijos Atsivelgiant specialiosios reliatyvumo teorijos postulatus ir pakitus poir erdvs ir laiko tarpusavio sry, Galiljaus transformacijas, nusakanias perjim i vienos inercins atskaitos sistemos kit, t.y.

7. Specialioji reliatyvumo teorija

117

K K x = x v 0t, y = y, z = z, t = t

K = K x = x + v 0 t ,

ir

y = y , z = z , t = t

(7.1)

btina buvo pakeisti Lorenco transformacijomis:


x = x v 0t 1 2 , x= x + v 0t 1 2 ,

y = y, z = z, t = t v0 c2 1 2 x

ir

y = y , z = z , t + t= x c2 , 1 2 v0

(7.2)

ia = v 0

, v0 sistem reliatyvus greitis, kuriuo jos juda X aies kryptimi (r. 3.1).

Pastebkime, kad transformuojamos ne tik erdvins koordinats, bet ir laikas. Be to laiko transformavimo formulse yra ir koordinats. Vadinasi, laikas yra reliatyvus ir neatskiriamas nuo erdvs. Kai greitis v0 maas, t.y. kai << 1, Lorenco transformacijos virsta klasikinmis Galiljaus transformacijomis. Atvirkiai, jeigu v0 bt didesnis u c, t.y. jeigu > 1, tai transformuojamieji dydiai x, t, x ir t netenka fizikins prasms jie tampa menamais. Tai reikia, kad viesos greitis tutumoje yra ribinis greitis. I Lorenco transformacij iplaukianios ivados apvelgiamos emiau. 7.3. Vienlaikikumo reliatyvumas vykiai, klasikiniu poiriu, yra vienalaikiai, jeigu jie vyksta tuo paiu laiku, matuojami tos atskaitos sistemos identikais laikrodiais vyki vietose. Reliatyvistiniu poiriu, dviej tarpusavyje nesusijusi ir skirtinguose nejudanios atskaitos sistemos K takuose, kuri koordinats x1 ir x2, tuo paiu metu t1 = t2 = t0 vykstani vyki laikas judanios sistemos K atvilgiu nustatomas i Lorenco transformacij:
Henrikas Antonas Lorencas (1853-1928) Oland fizikas teoretikas

7. Specialioji reliatyvumo teorija

118

t1 =

t0

v0

c2 1 2

x1

ir

t2 =

t0

x c2 2 . 1 2

v0

Kadangi nagrinjam vyki koordinats skirtingos (x1 x2), tai vienalaikiai vykiai nejudanioje sistemoje yra nevienalaikiai (t1 t2) kitoje judanioje inercinje sistemoje. Laik moment skirtumas t2 t1 priklauso nuo vyki vietos koordinai skirtumo (x1 x2) ir nuo sistem judjimo reliatyvumo greiio v0. Tarkime, kad dviejuose skirtinguose takuose, pvz., Vilniuje ir Klaipdoje, vienu metu suaibavo. Stebtojas, esantis tarp i miest ir vienodai nutols nuo j, tuo paiu metu fiksuos iuos blyksnius, taiau truput vliau negu jie vyko. is laiko skirtumas lygus laikui, kur viesa sklido nuo Vilniaus ar Klaipdos iki stebtojo S (7.2 pav.).

S
7.2 pav. Stebtojas yra vienodu atstumu nuo Vilniaus ir Klaipdos

Kai stebtojas yra v0 greiiu ems atvilgiu i Vilniaus Klaipd skrendaniame erdvlaivyje (7.3 pav.), o suaibuos tuo metu, kai erdvlaivis bus pusiaukelje,

7.3 pav. Stebtojas yra vienodu atstumu nuo Vilniaus ir Klaipdos skrendaniame erdvlaivyje

7. Specialioji reliatyvumo teorija

119

tai stebtojas aibo blyksnius fiksuos jau skirtingais laiko momentais (7.4 pav.).

7.4 pav. Stebtojas pirma pastebi blyksn Klaipdoje, po to Vilniuje

Stebtojas pirmiau pastebs blyksn Klaipdoje, o vliau blyksn Vilniuje. is laiko skirtumas priklausys nuo erdvlaivio judjimo greiio ir pusiaukels atstumo. Jeigu erdvlaivis judt Vilniaus kryptimi, tai erdvlaivyje esantis stebtojas pirmiau fiksuot blyksn Vilniuje, o po to Klaipdoje. Taigi dviej vyki, vykstani skirtinguose, takuose vienalaikikumas yra reliatyvus: vienoje sistemoje vienalaikiai, judanioje sistemoje esaniam stebtojui nevienalaikiai, ir pagaliau vyki seka keiiasi, kai keiiasi judjimo kryptis. Kadangi laiko svoka yra reliatyvi, tai reliatyvi ir atstumo svoka.

7.4. Reliatyvistin reikinio trukm

Tegu sistemos K nejudaniame take vykio pradia t1 , o jo pabaiga t 2 . Taigi vykio trukm t = t 2 t1 . Nejudanios sistemos K atvilgiu io vykio trukm, kaip iplaukia i
Lorenco transformacij (7.2), lygi:

t = t 2 t1 =

t 1
2 v0

(7.3)

ia t vykio trukm, imatuota kartu su K sistema judaniu laikrodiu, t.y. laikrodiu, nejudaniu atvilgiu jos tako, kuriame vyksta vykis. Dydis t to paties vykio trukm, imatuota v0 greiiu judaniu laikrodiu. Laikas, imatuotas kartu su sistema S (kartu su vykiu) judaniu laikrodiu, vadinamas savuoju. I (7.3) gauname, kad savoji vykio trukm

t = t

2 1 v0 c2

(7.4)

7. Specialioji reliatyvumo teorija

120

yra maesn u laboratorin jo trukm, t.y. u trukm, imatuot nejudanios sistemos nejudaniu identiku laikrodiu. Trukmi skirtumas tuo didesnis, kuo didesnis sistem reliatyvusis greitis v0. Vadinasi, vykio ar reikinio trukm maesn toje inercinje atskaitos sistemoje, kurios atvilgiu jis nejuda. Kadangi t < t, tai sakoma, kad kartu su sistema S (su vykiu) judanio laikrodio eiga sultja. Reliatyvistinis laikrodio eigos sultjimas rodytas eksperimentais su mezonais.

7.5. Reliatyvistinis kno sutrumpjimas Tegu K sistemoje esantis nejudantis


l = x 2 x1

ilgio strypas yra lygiagretus X aiai (7.5 pav.). Jo ilgis tuo paiu laiko momentu
Y K Y K

t1 = t2 = t nejudanioje sistemoje K
v0

lygus
l = x 2 x1 .

I Lorenco transformacij (7.2) gauname:


O O x1
Z Z X, X

x1 x2

x2

l = t.y.

x2 v 0t 1 2

x1 v 0 t 1 2

x 2 x1 1 2

7.5 pav. Strypas nejuda K sistemoje

l =

l 1 2

> l.

(7.5)

Vadinasi, strypo ilgis sistemoje K, kurios atvilgiu jis juda greiiu v0, yra maesnis u jo ilg tuo paiu laiko momentu sistemoje K, kurioje jis nejuda, t.y. maesnis u savj ilg l. Toks linijini matmen sumajimas judjimo kryptimi vadinamas Lorenco susitraukimu. Kitais odiais tariant, kno matmenys didiausi toje inercinje atskaitos sistemoje, kurios atvilgiu jis yra rimtyje.

7. Specialioji reliatyvumo teorija

121

7.6. Reliatyvistin greii sudtis I Lorenco transformacij (7.2) gauname, dx = dx v 0 dt 1


2

dt + , dy = dy , dz = dz , dt =

dx c2 . 2 1

v0

Koordinai diferencialus panariui daliname i laiko diferencialo: vx + v 0 , vx = 1 + v x v 0 c 2 vy = v y 1 2 1 + vx v 0 c 2 , vz = 1 + v x v 0 c 2 v z 1 2 . (7.6)

Analogikai gautume atvirktinio perjimo K K greiio projekcij sudties formules vx = v x v0 1 v x v0 c2 , v y = vy 1 2 , vz = vz 1 2 . (7.7)

1 v x v0 c2

1 v x v0 c2

Abi formuli grups skiriasi viena nuo kitos tik enklu prie narius, kuriuose yra v0. Kai knas juda lygiagreiai X aiai, jo greiio modulis v = vx, o kitos greiio projekcijos vy = vz = 0, atitinkamai v = vx, vy = vz = 0. iuo atveju greii sudties formuls tokios:
v= v + v 0 1 + v v 0 c 2 arba v = v v0 1 v v0 c2

(7.8)

I i formuli gaunama, kad viesos greitis tutumoje i tikrj yra ribinis greitis. Tegu, pvz., v0= v = c. I formuls gausime, kad viesos greitis nejudanioje atskaitos sistemoje lygus
v= c+c =c . 1 + cc c 2

Kai greiiai mai (v << c), reliatyvistins greii sudties formuls (7.6) virsta klasikinmis. 7.7. Reliatyvistin dinamika Remiantis Einteino reliatyvumo principu, pagal kur visi gamtos dsniai, pereinant i vienos inercins atskaitos sistemos kit, yra invariantiki, iplaukia fizikos dsni invariantikumas Lorenco transformacij atvilgiu. Todl nauja erdvs ir laiko koncepcijos traktuot reikalavo radikaliai perirti impulso ir energijos iraikas. Niutono mechanikoje dalels impulsas r v p = mv. (7.9)

7. Specialioji reliatyvumo teorija

122

Jos impulsas judanioje sistemoje r r r r p = m v = p m v 0 , nes greitis r r v = v v 0 .

(7.10)

Taiau reliatyvumo teorijoje greiiai transformuojami, remiantis (7.6) ir (7.7) iraikomis. Kad impulso tverms dsnis atitikt reliatyvumo princip, reikia greit transformuoti pagal greii sudties formules. Tuomet reliatyvistinis impulsas r mv r . p= 1 v2 c2

(7.11)

Kai dalels greitis yra maas, (7.11) iraika virsta klasikins mechanikos impulso r iraika. Kai dalels greitis didja, impulsas p didja taip, kaip parodyta 7.6 paveiksle.
p 4 mc 3 mc 2 mc mc 0 v 0,2 c 0,4 c 0,6 c 0,8 c 1,0 c

7.6 pav. Dalels impulso priklausomyb nuo greiio

___________________________________________________________________________ Elektrono greitis elektroniniame vamzdelyje v = 1,0108 m/s. Raskime elektrono impuls. v = 1,0108 m/s p? Sprendimas Santykinis elektrono greitis

v 1,0 108 m s = = 0,33 . c 3,0 108 m s

7. Specialioji reliatyvumo teorija

123

Taigi jo impulsas p =

mv 1 v c
2 2

= 9,7 10 23 kg m s .

I klasikins impulso iraikos p = 9,110-23 kgm/s. Vadinasi, paklaida sudaro apie 6 %. ___________________________________________________________________________ inodami klasikin impulso ir jgos sry, analogikai galime parayti i dydi reliatyvistin sry antrj Niutono dsn:

r r mv d =F . atst d t 1 v2 c2
Ft m F 2 t2 1+ 2 2 m c

(7.12)

Kai knas juda jgos kryptimi, lygt suintegrav ir isprend v atvilgiu, gauname: v= . (7.13)

Greiio priklausomyb nuo laiko pavaizduota 7.7 paveiksle. Pastebsime, kad klasikinis greiio kitimas tinka iki tam tikro laiko t1, kol F t << c . Be to pastebime, kad greitis v m niekada nevirija viesos greiio c.

Impulsas ir energija tarpusavyje taip pat susij

v c v1 0

dydiai. inant impulso reliatyvistin iraik (7.11), reikalinga ir kinetinei dalels energijai suteikti
2

reliatyvistin iraik. Daleli anihiliacijos procesas

t1

akivaizdiai rodo mass ir energijos sry. Dalels rimties energija E = mc2 . (7.14)

7.7 pav. Greiio priklausomyb nuo jgos veikimo laiko: 1 klasikin, 2 reliatyvistin

Kinetins energijos reliatyvistin iraika yra

Ek =

mc2 1 v2 c2

m c2 .

(7.15)

I (7.15) matome, kad nejudanios (v = 0) dalels Ek = 0. Ma greii atveju (7.15) iraika virsta klasikins mechanikos kinetins energijos iraika, nes m c2 1 v2 c2 v2 = m c 2 1 + 2 + L . 2c

Vadinasi, kinetin energija, imant tik du eiluts narius, lygi

7. Specialioji reliatyvumo teorija

124

m v2 . v2 E k = m c 2 1 + 2 m c 2 = 2c 2
Kinetins energijos priklausomyb nuo greiio parodyta 7.8 paveiksle.
Ek 4 mc2 3 mc2 2 mc2 mc2 0 v 0,2 c 0,4 c 0,6 c 0,8 c 1,0 c

(7.16)

7.8 pav. Dalels kinetins energijos priklausomyb nuo greiio

___________________________________________________________________________ Elektronai Stanfordo linijiniame greitintuve pagreitinami iki v = 0,999999999948 c. Kokia yra tokiu greiiu judanio elektrono kinetin energija? v = 0,999999999948 c Ek ? Sprendimas Dydis v/c yra maas. Todl 1 v2 c2 = 1 + v c 1 v c 2 1 v c .

Ms atveju 1 v c = 5,2 10 11 , ir elektrono kinetin energija


1 1 2 1 = 8,0 10 9 J . Ek = m c 2 1 = 9,1 10 31 kg (3,0 10 8 m s ) 2 5,2 10 11 1 v2 c2

___________________________________________________________________________ Jau minjome, kad rimtyje esanios dalels energija yra mc2. Visumin dalels energija lygi jos rimties energijos ir kinetins energijos sumai: E = m c 2 + Ek = m c 2 + m c2 1 v2 c2 m c2 = m c2 1 v2 c2 . (7.17)

7. Specialioji reliatyvumo teorija

125

arba
E = c 2 p 2 + m 2c 4 .

(7.18)

Dydiai p ir E kinta, pereinant i vienos inercins sistemos kit, taiau skirtumas E 2 p 2 c 2 lieka vienodas, vadinasi, tas skirtumas yra Lorenco transformacij invariantas. Kai dalels greitis artja prie viesos greiio, tai (7.18) poaknyje c2p2 tampa ymiai didesnis u nar m2c4. Tuomet energija
E cp .

(7.19)

i energijos iraika tinka ir rimties mass neturinioms kvazidalelmis (fotonams, neutrinams), t.y. j E cp . Fotonai, perduodami impuls, slegia. Dalels potencins energijos iraika nepakinta. Todl mechanins energijos tverms dsnio reliatyvistin iraika tokia:

mc2 1 2

+ E p = const .

(7.20)

126

8
SVYRAVIMAI IR BANGOS
Svyravimai bene labiausiai gamtoje paplit judjimai. Svyruojamuoju vadiname judjim arba bvio kitim, kai j apraantys dydiai laikui bgant atsikartoja arba kinta periodikai. Prie svyruojamojo judjimo priskiriame ir kn sukimsi. Apie svyravimus mes kalbame ir tuomet, kai nagrinjame gars, vies, kintamj elektros srov, radijo bangas, sistem ar kn svyravimus. i svyravim prigimtis skirtinga, taiau visi jie apraomi analogikomis matematinmis lygtimis. iame skyriuje susipainsime su mechaniniais svyravimais. Mechanikoje tai gali bti svyruokli, styg, membran, laikrodi svyruokli, vidaus degimo varikli, stmokli, tilt, statini ir kiti svyravimai, kai juos veikia kintamos apkrovos. Daniausiai sutinkami periodiniai reikiniai. Jie kartojasi vienodais laiko tarpais. Pavyzdiui, Mnulio sukimasis apie em, planet judjimas apie Saul, ems sukimasis apie savo a, velen sukimasis ir daugyb kit. Laikas, per kur atsikartoja sistemos bsena, vadinamas periodu ir danai ymimas T. Jeigu f (t) yra periodin laiko funkcija, tai bet kuriuo laiko momentu

f (t ) = f (t + T ), kai n = 1, 2, 3, K .
Paprasiausias periodini svyravim tipas yra harmoniniai svyravimai. 8.1. Harmoniniai svyravimai. Harmonini svyravim diferencialin lygtis ir jos sprendinys Harmonin svyravim apibdinantys dydiai kinta pagal sinuso arba kosinuso dsn. Taip daniausiai bna tuomet, kai svyruojant tak arba kn veikia kvazielastin jga. Kvazielastine jga vadiname jg F, kuri yra proporcinga nuokrypiui x nuo pusiausvyros padties ir visuomet prieinga jam:
F = kx ,

(8.1)

ia k kvazitamprumo koeficientas.

8. Svyravimai ir bangos

127

Tokia slyga paprastai yra ipildoma maiems svyravimams (maoms deformacijoms). Kad vykt svyravimai, reikalinga sistemai suteikti pradin impuls, t.y. suteikti tam tikr energijos kiek. Harmoninis svyravimas tai periodinis procesas. Kai sistemos neveikia iorins periodins jgos, tai svyravimai vadinami laisvaisiais. Kai sistema yra konservatyvi, t.y. kai nra energijos nuostoli, svyravimai yra neslopinamieji arba savieji. Harmonin svyravim r patogu vaizduoti besisukaniu vektoriumi A (8.1 pav.). Taip siejamas tako judjimas apskritimu, kurio spindulys A, su harmoniniu svyravimu.

Y A sin ( t + 0)

t 0

t + 0 t = 0 X A cos (t + 0)

r 8.1 pav. Harmonini svyravim vaizdavimas besisukaniu vektoriumi A

Toks harmoninio svyravimo grafinis vaizdavimas vadinamas vektorins diagramos r r metodu. Pradiniu laiko momentu vektorius A su X aimi sudaro kamp 0 . Kai A sukasi XY ploktumoje prie laikrodio rodykl kampiniu greiiu , tai laiko momentu t kampas tarp r A ir X aies yra lygus t + 0 . r Taigi A projekcija X a lygi
x = A cos ( t + 0 ) ,

(8.2)

projekcija Y a lygi
y = A sin ( t + 0 ) .

(8.3)

8. Svyravimai ir bangos

128

Abi projekcijos periodikai kinta nuo +A iki A. (8.2) ir (8.3) lygtys yra harmoninio svyravimo lygtys, kuriose dydis A vadinamas svyravimo amplitude tai didiausiais nuokrypis nuo pusiausvyros. Dydis t + 0 vadinamas svyravimo faze, rodania, kuri amplituds dal sudaro momentinis nuokrypis. ia 0 pradin faz, vadinamas cikliniu daniu:
= 2 ;

(8.4)

ia svyravim danis svyravim skaiius per sekund. Atvirkias daniui dydis yra svyravim periodas:
T= 1 .

(8.5)

Konkretus harmoninio svyravimo pavyzdys spyruoklins svyruokls prie spyruokls pakabinto m mass kno judjimas (8.2 pav., a). Kai pasvarlis nesvyruoja, tai jo sunkio jg atsveria spyruokls tamprumo jga:
mg = k l 0 .

(8.6)

Pasvarl paslinkus emyn dydiu x, spyruokls visas pailgjimas lygus l 0 + x , o j veikiani jg atstojamosios modulis
F = mg k ( l 0 + x ) = kx .

(8.7)

Taiau ir tamprumo jga (r. 8.1)


F = kx .

(8.8)

Vadinasi, sunkio jga svyravimui takos neturi, ji tik apsprendia pusiausvyros padt x = 0 (8.2 pav., b).
(a) (b)

F F

8.2 pav. Spyruoklin svyruokl ir veikianios jgos priklausomyb nuo atsilenkimo x

8. Svyravimai ir bangos

129

Minuso enklas rodo, kad tamprumo jga ir poslinkis yra prieing krypi. I ia seka, kad r F yra visuomet nukreipta pusiausvyros padties link. Toki jg, nepriklausomai nuo jos prigimties, vadiname kvazielastine. Atlenkdami pasvarl i pusiausvyros padties atliekame darb, nugaldami tamprumo jg:
x x

A = F dx = x kx dx =
0 0

kx 2 . 2

(8.9)

is darbas virsta deformuotos spyruokls potencine energija: kx 2 Ep = . 2

(8.10)

r 8.3 paveiksle parodytas m mass knelis, spyruokls tamprumo jgos F veikiamas be


trinties slysta horizontalia ploktuma. 8.4 paveiksle pavaizduotos knelio svyravimo ribos intervale x1 ir x1 (a), b potencins energijos Ep(x) ir visumins energijos E priklausomyb nuo x ir c jgos F modulio priklausomyb nuo x.

Ep (x )

8.3 pav. Paprastas harmoninis osciliatorius

8.4 pav. Potencins, visumins energijos ir tamprumo jgos modulio priklausomyb nuo spyruokls deformacijos dydio x

Norint nustatyti svyravimo pobd, reikia parayti dinamikos lygt ir rasti jos sprendin. Taigi raome antrj Niutono dsn:

m&& = kx x
arba
&& + x k x = 0. m

(8.11)

(8.12)

8. Svyravimai ir bangos

130

Paymime
k 2 = 0 savojo svyravimo ciklinis danis antruoju laipsniu. m

(8.13)

Tuomet
2 && + 0 x = 0 . x

(8.14)

Taigi savj svyravim apibdina tiesin vienalyt (deinje nulis) antros eils diferencialin lygtis. Labai nesunku sitikinti, kad jos sprendinys yra harmonin funkcija
x (t ) = A cos ( 0 t + 0 ) ,

(8.15)

kur A yra svyravimo amplitud, ( 0 t + 0 ) svyravimo faz, 0 pradin svyravimo faz. Amplitud A ir pradin faz 0 galima rasti i pradini slyg. Pradins slygos nustatomos pradiniu laiko momentu t = 0. Tuomet
x0 = A cos 0 , v 0 = A 0 sin 0 .

I ia amplitud

A=
pradin faz

2 x0 +

2 v0 2 0

(8.16)

tg 0 =

v0 x0 0

Pavyzdiui, kai x 0 0, o v 0 = 0 , tai,

A = x0 , 0 = 0 o ir x (t ) = x0 cos 0 t .
Kai x0 = 0, bet v 0 0 , tai
A= v0 0 , 0 = 90 o ir x (t ) = v0 0 sin 0 t .

Spyruoklins svyruokls periodo T priklausomyb nuo svyruokls parametr gausime i (8.13) iraikos, nes

T=

2 = 2 0

m . k

(8.17)

Vadinasi, svyruokls periodas priklauso tik nuo spyruokls tamprumo koeficiento ir svyruojanio knelio mass m.

8. Svyravimai ir bangos

131

___________________________________________________________________________ Per koki periodo dal harmoningai svyruojantis knas pasislinks: 1) nuo pusiausvyros iki kratins padties? 2) pirmj io kelio pus? 3) antrj io kelio pus? Sprendimas Raome harmoninio svyravimo lygt, kai x0 = 0, v 0 > 0, 0 = 90 o :
x = A sin t = A sin 2t . T

(1)

Harmoningai svyruojanio kno nuokrypis nuo pusiausvyros iki kratins padties lygus svyravim amplitudei (x1 = A). Taigi A = A sin arba sin 2 t1 T 2 t1 T (2) (3)

=1 .

I ia ireikiame laik t1 :
t1 = T T T arc sin 1 = = . 2 2 2 4

(4)

Pirmj pus kelio x2 pasislinks per laik t2 : A sin arba sin I ia


t2 = T 1 T T . arc sin = = 2 2 2 6 12 T T T = . 4 12 6

2 t 2 T

A 2

(5)

2 t 2 T

1 . 2

(6)

(7)

Antrj pus kelio knas pasislinks per laik t3 :


t 3 = t1 t 2 =

(8)

___________________________________________________________________________

8. Svyravimai ir bangos

132

8.2. Harmoningai svyruojanio kno greitis, pagreitis, energija Harmoningai svyruojanio kno iilgai X aies nuokrypis x nuo pusiausvyros padties yra laiko funkcija (r. 8.1). Diferencijuodami i iraik laiko atvilgiu, gausime svyruojanio kno momentinio greiio modulio iraik:
v= dx d = A cos (t + 0 ) = A 0 sin ( 0 t + 0 ) . dt dt

(8.18)

I ia analogikai gauname svyravimo pagreiio modulio iraik

a=

d v d 2x 2 2 = 2 = A 0 sin (0 t + 0 ) = 0 x . dt dt

(8.19)

2 Iraikose (8.18) ir (8.19) dydis A0 greiio amplitud, o dydis A0 pagreiio amplitud.

Nuokrypio, jgos, greiio ir pagreiio verts esant svyruoklei vairiose padtyse parodytos 8.5 paveiksle.

8.5 pav. Svyruokls jgos, greiio, pagreiio verts ir kryptys priklausomai nuo jos padties

Lygindami (8.1), (8.18) ir (8.19) galime padaryti ivad, kad harmoningai svyruojanio kno poslinkis, greitis ir pagreitis yra periodins laiko funkcijos, kuri periodai yra vienodi ir lygs T. 8.6 paveiksle parodyta matematins ir spyruoklins svyruokli stroboskopins nuotraukos. I nuotrauk matyti, kad tolstant nuo pusiausvyros padties svyruokl juda liau. Kai pasvarlio nuokrypis nuo pusiausvyros padties lygus x, tuomet pasvarlio momentinis greitis ireikiamas (8.18), o spyruokl yra deformuota taip pat dydiu x. Tai reikia, kad pasvarlio

8. Svyravimai ir bangos

133

kinetin energija tuo laiko momentu lygi Ek, o deformuotos spyruokls potencin energija lygi Ep. J verts priklauso nuo laiko, taiau visumin sistemos energija E, kai nra energijos nuostoli, nepriklauso nuo laiko:

E = E k (t ) + E p (t ) = const .

(8.20)

8.6 pav. Matematins ir spyruoklins svyruokls stroboskopins nuotraukos

Kadangi kinetin energija


E k (t ) =
2 m 0 A 2 m v2 m 2 2 [1 cos 2 (0 t + 0 )] , = A 0 sin 2 ( 0 t + 0 ) = 2 2 4

(8.21)

o potencin energija

E p (t ) =

k A2 kx 2 k 2 [1 + cos 2 (0t + 0 )] , = A cos 2 (0 t + 0 ) = 2 2 4

(8.22)

2 tai (8.21) ir (8.22) iraikas ra (8.20) ir vietoje k ra 0 m , gauname:

E=

1 1 1 2 2 2 m 0 A 2 cos 2 (0 t + 0 ) + m 0 A 2 sin 2 (0 t + 0 ) = m 0 A 2 . 2 2 2

(8.23)

Taigi i tikrj visumin svyravimo mechanin energija E nepriklauso nuo laiko. Tai reikia, kad tamprumo jga yra potencialin. Visumins, kinetins ir potencins energij grafikai pavaizduoti 8.7 paveiksle. Kaip matome i grafik, svyravimo visumin energija nekinta ir lygi
1 2 kA , o potencin ir kinetin 2

energijos kinta pagal sinuso ir kosinuso kvadrat dsnius, t.y. kinta dvigubu daniu. Vidutins Ek ir Ep verts tarpusavy lygios ir lygios E/2.

8. Svyravimai ir bangos

134

Ek

Ep (0t + 0) (0t + 0)

Ep Ep Ek Ek

T Ek Ep

Ek

Ep

8.7 pav. Kinetins ir potencins energij kitimas laike (a) ir j priklausomyb nuo poslinkio (b)

vandenilio molekul galima irti kaip dviej svyruojani molekuls masi centro atvilgiu osciliatori sistem. Tarpatomins sveikos konstanta k = 1,1 10 3 N m .

Osciliatoriaus mas praktikai lygi protono masei m = 1,67 10 27 kg. Molekuls vibracijos energija E = 1,3 10 19 J. Raskime atomo svyravimo amplitud ir jo maksimal greit. m = 1,67 10 27 kg , k = 1,1 10 3 N m , Sprendimas Atomo svyravimo molekulje amplitud rasime i potencins energijos maksimumo, kuri turi atomas maksimaliai nutols nuo molekuls masi centro:
E p max =
2 kx max

E = 1,3 10

19

xmax, vmax ? I ia svyravimo amplitud

E . 2

x max =

E 1,3 10 19 J = k 1,1 10 3 N m

= 1,1 10 11 m .
max

Kai svyruojanio atomo greitis yra maksimalus, jo kinetin energija lygi Ep (mechanins energijos tverms dsnis). Todl

8. Svyravimai ir bangos
2 mv max

135

E k max =

= E p max .

I ia ireikiame maksimal greit ir, ra skaitines vertes, gauname:

v max =

2 E p max m

2 6,5 10 20 J = 1,67 10 27 kg

= 8,8 10 3 m/s ,

nes atomui tenka pus molekuls vibracijos energijos. ___________________________________________________________________________ 8.3. Fizin, matematin ir sukamoji svyruokls Fizine svyruokle vadinamas kietasis knas, svyruojantis sunkio jgos veikiamas apie
d C O

horizontali a, neinani per jo masi centr (8.8 pav.). Pakreipus svyruokl kampu ir paleidus, ji, sunkio jgos grinaniojo momento veikiama, suksis, stengdama sumainti kamp , i inercijos pereis pastovios pusiausvyros padt, sustos ir t.t. Svyravimo periodo iraik gausime, pritaik pagrindin sukamojo judjimo dinamikos dsn (II N.d. sukamajam judjimui):
&& mg d sin = I O ,

8.8 pav. Fizins svyruokls svyravimas

(8.24)

ia d atstumas tarp svyravim aies ir masi centro, IO ainis inercijos momentas. Kai svyravimai mai, sin . Taigi gaunama tokia diferencialin lygtis:

&& +
arba

mg d =0 IO

2 && + 0 = 0 ,

(8.25)

ia
2 0 =

mg d . IO

(8.26)

Taigi fizins svyruokls harmoninio svyravimo periodas

8. Svyravimai ir bangos

136

T=

2 = 2 0

IO mg d

(8.27)

t.y. priklauso nuo svyravim aies padties masi centro atvilgiu. Nuo io atstumo priklauso ir ainis inercijos momentas. Todl konkreti T iraika kiekvienai svyruoklei yra skirtinga. Matematin svyruokl tai takinis m mass knas, pritvirtintas prie l ilgio netsios ir nesvarios pakabos (silo, virvuts, lyno, strypelio), ir todl svyruojantis veikiant sunkio jgai (8.9 pav.). Taigi matematin svyruokl dalinis fizins svyruokls atvejis, kai masi centras nutols nuo pakabinimo tako O atstumu l. Vadinasi OC = d = l, o svyruokls inercijos momentas
C O

mg
8.9 pav. Matematin svyruokl dalinis fizins svyruokls atvejis

I O = ml 2 . ra ias

iraikas (8.27) lygt, gauname matematins svyruokls periodo iraik: T = 2 ml 2 = 2 mg l l , g

(8.28)

t.y. svyruokls periodas nepriklauso nuo svyruojanio kno mass, o priklauso tik nuo pakabos ilgio ir kn laisvojo kritimo pagreiio toje vietoje ir tomis slygomis. Sukamj svyruokl sudaro horizontalioje ploktumoje svyruojantis knas, pritvirtintas prie vertikalios spyruokls ar strypelio (8.10 pav.). Grinantysis kampas kampui:
M = D,

sukimo is

momentas momentas

atsiranda

susukant spyruokl ar strypel. Kai sskos maas, proporcingas


8.10 pav. Sukamoji svyruokl

(8.29)

ia D = I 2 sskos koeficientas. Taigi svyruokls judjimas yra harmoninis ( = 0 cos 0 t ), jos svyravimo periodas nustatomas i pagrindins sukamojo judjimo dinamikos lygties:
&& D = I ,

t.y. i lygties

8. Svyravimai ir bangos

137

&& +

D =0 . I

Kadangi 0 =
T=

D , tai periodas I
I . D

2 = 2 0

(8.30)

Sukamosios svyruokls bdu daniausiai matuojami netaisyklingos formos kn inercijos momentai. 8.4. Vienos krypties harmonini svyravim sudtis. Ma Svyruojantysis knas gali tuo paiu metu dalyvauti dviejuose ar keliuose svyravimuose. Mus domina atstojamojo svyravimo pobdis ir jo charakteristikos. Tegu knas tuo paiu metu svyruoja ta paia X aies kryptimi vienodu daniu. i svyravim lygtys tokios:
x1 = A1 cos ( 0 t + 01 )

ir

x 2 = A2 cos ( 0 t + 02 ) .

(8.31)

Sudkime iuos svyravimus (lygtis) vektorins diagramos bdu (8.11 pav.). Kadangi r r vektoriai A1 ir A2 sukami vienodu kampiniu greiiu 0, tai kampas tarp j nekinta, ir todl atstojamojo vektoriaus A modulis nekinta, o pats vektorius sukasi taip pat kampiniu greiiu 0.
A Y A2
02

A1 02 01 0 0 x1 x
8.11 pav. Viena kryptimi vienodu daniu vykstani svyravim sudties vaizdavimas r r besisukaniais vektoriais A1 ir A2

x2

8. Svyravimai ir bangos

138

Vektoriaus A projekcija X ayje lygi sudedamj svyravim amplitudi projekcij sumai ir ireikiama harmoninio svyravimo lygtimi:
x = x1 + x 2 = A cos ( 0 t + 0 ) .

(8.32)

Atstojamojo svyravimo amplitud galima nustatyti i kosinus teoremos:


2 A 2 = A12 + A2 + 2 A1 A2 cos ( 02 01 ) .

(8.33)

I (8.33) iraikos iplaukia, kad atstojamojo svyravimo amplitud priklauso nuo sudedamj svyravim amplitudi ir j pradini fazi skirtumo. r Kai svyravim amplituds vienodos ( A1 = A2 ), (8.33) iraika supaprastja:

A 2 = 2 A12 [1 + cos ( 02 01 )] .

(8.34)

Kai pradini fazi skirtumas 02 01 = m 2 , kur m = 0,1,2,3,, amplitud


A = 2 A1 , o kai 02 01 = (2m + 1) , tuomet A = 0. Darome ivad, kad atstojamojo

svyravimo amplitud, priklausomai nuo pradini fazi skirtumo, gali turti vertes nuo A1A2 iki A1+A2. Ms atveju nuo 0 iki 2Ai . Atstojamojo svyravimo faz apskaiiuojama i ios iraikos: . (8.35) A1 cos 01 + A2 cos 02 r r Kai vektoriai A1 ir A2 sukasi nevienodais, bet artimais cikliniais daniais (8.12 pav., a), tuomet pradinis fazi skirtumas 02 01 kinta laike, ir todl suprantama, kad atstojamojo svyravimo amplitud yra lta laiko funkcija. Kai harmonini svyravim daniai skiriasi nedaug, t.y. kai << , amplituds vienodos, o pradins fazs lygios 0, i svyravim lygtys tokios: x1 = A cos t , x2 = A cos ( + ) t .
, 2 tg 0 = A1 sin 01 + A2 sin 02

Remdamiesi kosinus sumos trigonometrine formule, sudedame svyravimus, atmesdami nes


<< ir gauname: 2 x = x1 + x 2 = 2 A cos t cos t . 2

8. Svyravimai ir bangos

139

Skliaustuose esantis narys yra atstojamojo svyravimo amplitud, kuri, kaip matome, priklauso nuo laiko t ir kinta daniu
. Suminis abiej harmonini svyravim grafikas pavaizduotas 2

8.12 paveiksle, b. Toks amplituds kitimas laike vadinamas ma. Mos periodas
Tm = 2 .

(8.36)

t
(a)

t
2 T= (b)

t
2

T= m

8.12 pav. Du harmoniniai skirtingo danio svyravimai ir j suminis rezultatas

Taigi sudjus du harmoninius artim dani svyravimus, atstojamasis svyravimas taip pat artimas harmoniniam, kurio danis = (1 + 2 ) 2 , o amplitud kinta 1 2 2 daniu. Apskritai, sudjus vienos krypties skirtingo danio harmoninius svyravimus, atstojamasis svyravimas neharmoninis. Atvirkiai, bet kur sudtin svyravim galima iskaidyti harmoninius, o periodin kartotini dani harmoninius svyravimus. Mos metodas taikomas muzikos instrumentams derinti, virpesi daniui matuoti ir t.t. ___________________________________________________________________________ Materialusis takas dalyvauja vienodo ( = 50 Hz) danio ir vienos krypties harmoniniuose svyravimuose, kuri amplituds atitinkamai lygios 3 mm ir 2 mm. Pradins svyravim fazs atitinkamai lygios maksimal pagreit.
2 ir 30 0 . Raskime atstojamojo svyravimo amplitud ir 3

8. Svyravimai ir bangos

140

01 = 02 = 50 Hz, A1 = 3 mm, A2 = 2 mm, 01 = 2/3, 02 = /6 A, amax ?

Sprendimas Atstojamj amplitud rasime i (8.33) iraikos:


2 A = A12 + A2 + 2 A1 A2 cos ( 2 1 ) ,

t.y.

A = 10 3 32 + 2 2 + 2 3 2 cos 2 m = 3,6 10 3 m .
Maksimalus pagreitis (r. (8.19))
2 a max = A 0 ,

kur A atstojamojo svyravimo amplitud, 0 ciklinis svyravim danis ir 0 = 2 0 . Taigi


2 a max = 4 2 0 A .

raome skaitines vertes ir skaiiuojame:

a max = 4 3,14 2 50 2 3,6 10 3 m s 2 = 360 m s 2 .


___________________________________________________________________________ 8.5. Statmenj harmonini svyravim sudtis. Lisa figros Materialusis takas tuo pat metu gali svyruoti viena kitai statmenomis kryptimis. Pavelkime, kokia trajektorija juds materialusis takas, kai suadinsime jo vienodo danio svyravimus X ir Y kryptimis. Tako nuokrypius iilgai koordinai ai ireikiame lygtimis:
x = A cos (t + 01 ) , y = B cos (t + 02 ) ,

(8.37)

ia A ir B svyravim amplituds, 01 ir 02 j pradins fazs. Tako atstojamojo judjimo trajektorijos lygt gausime, eliminav laik t. Tam lygtis pertvarkome:
x = cos t cos 01 sin t sin 01 , A y = cos t cos 02 sin t sin 02 . B

Dauginame pirmj lygt i cos 02, o antrj i cos 01 ir lygtis atimame:

8. Svyravimai ir bangos

141

x y cos 02 cos 01 = sin t sin ( 02 01 ) . A B

Padaugin lygtis i sin 02 ir sin 01, analogikai gauname:


x y sin 02 sin 01 = cos t sin ( 02 01 ) . A B

Keliame kiekvien paskutinij lygt kvadratu ir jas sudedame:

x2 xy y2 cos ( 02 01 ) + 2 = sin 2 ( 02 01 ) . 2 A2 AB B
Taigi atstojamojo judjimo trajektorijos lygtis yra elipss lygtis.

(8.38)

Elipss ai orientacija X ir Y ai atvilgiu priklauso nuo sudedamj svyravim amplitudi santykio ir j pradini fazi skirtumo (02 01). Panagrinkime dalinius atvejus: 1. Pradini fazi skirtumas = 0, 2, . iuo atveju trajektorijos lygtis supaprastja:
y= B x, A

(8.39)

t.y. materialusis takas harmoningai svyruoja tiess atkarpa, kurios posvyrio kampas priklauso nuo amplitudi santykio (8.13 pav., a):
tg = B . A

(8.40)

2. Pradini fazi skirtumas = , 3, . Tako M trajektorijos lygtis, kaip iplaukia i (8.38) lygties, taip pat yra tiess lygtis:
y= B x , A

(8.41)

tik takas svyruoja tiese antrame ir ketvirtame ketviriuose (8.13 pav., c).
3. Pradini fazi skirtumas = (2m + 1) , ia m = 0, 1, 2, . Trajektorijos lygtis 2

tokia:

x2 y2 + =1 A2 B 2

(8.42)

Tai reikia, kad takas juda elipse prie laikrodio rodykl = arba pagal j 2 = . Tai pavaizduota 8.13 paveiksle, d. 2

8. Svyravimai ir bangos

142

Y B
= 0

y A

M A x X A M

B
a B=A b

B
B = 2A

Y M A

B
= 180

Y B
= 2 = 2

M A X

B B
c B=A d B=A

8. 13 pav. Statmenj svyravim sudties atvejai, vaizduojantys atstojamojo svyravimo trajektorij

Kai sudedamj svyravim amplituds vienodos, t.y. kai A = B, elips virsta R = A = B spindulio apskritimu: x2 + y2 = R2 (8.43)

I ia gaunama svarbi ivada: bet kuri tolygin judjim apskritimu galima iskaidyti du tarpusavyje statmenus vienodo danio ir vienodos amplituds svyravimus. Kai sudedami skirting dani statmenieji svyravimai, j fazi skirtumas nuolat kinta. Todl ir atstojamojo svyravimo trajektorija (Lisa figra) yra nuolat kintanti kreiv. Kreiv stabili, kai sudedamj svyravim dani santykis lygus sveikj skaii santykiui (8.14 pav.).
Y X

x y =

1:1

1:2

1:3

2:3

3:4

8.14 pav. Lisa figr pavyzdiai, kai = /2, A = B

8. Svyravimai ir bangos

143

Pavyzdiui, sudjus svyravimus, kuri lygtys


x = 2 sin t cm, y = 2 sin 2t cm,

(8.44)

gaunamas atstojamasis svyravimas, kurio trajektorijos lygtis yra tokia: x2 y2 1 2 2 + 2 = 1 . 2 2 Trajektorijos forma pavaizduota 8.15 paveiksle.
Y, cm
1

(8.45)

-2 -1,41 -1 -1

1,41 2

X, cm

8.15 pav. Konkreti Lisa figra, kai = 0, A = B, x = y /2

I Lisa figros patogu nustatyti svyravim dani santyk: dani santykis atvirkiai proporcingas kreivs lietimosi su staiakampio kratinmis tak skaii santykiui:
x y = ny nx

(8.46)

Nagrinjamuoju atveju x/y = . Taigi, inant vieno svyravimo dan, lengvai imatuojamas kito svyravimo danis.

8.6. Slopinamieji svyravimai, j diferencialin lygtis ir sprendinys Visos realios svyruojaniosios sistemos yra disipatyvios. J energija virsta darbu prie pasiprieinimo jgas, dl ko sistemos svyravimo amplitud maja. Sistemose, kuriose svyravimo greiiai nedideli, pasiprieinimo jgos proporcingos greiiui ir nepriklauso nuo j kilms. Raome antrj Niutono dsn. Tam prie kvazielastins jgos pridedame pasiprieinimo jg. Kalbame apie vienmat judjim, vykstant iilgai X aies:

d 2x = kx r v , dt 2

(8.47)

kur m svyruojaniojo kno mas,

d 2x jo pagreitis, (kx) kvazielastin jga, (rv) dt 2

pasiprieinimo jga, r pasiprieinimo koeficientas, v svyravimo greitis. Mas m,

8. Svyravimai ir bangos

144

pasiprieinimo koeficientas r ir tamprumo koeficientas k yra sistemos parametrai. Visus narius perkl kair pus ir dalindami i m, gauname:
2 && + 2 x + 0 x = 0 , & x

(8.48)

ia =

r k 2 slopinimo koeficientas, 0 = savj svyravim ciklinis danis antruoju. 2m m

Tai ir yra slopinamj svyravim diferencialin lygtis. ios lygties sprendinys yra toks:

x = A0 e t cos (t + 0 ) ,
ia slopinamj svyravim ciklinis danis:

(8.49)

2 0 2 ,

(8.50)

t.y. slopinamj svyravim ciklinis danis maesnis u savj svyravim dan tuo daugiau, kuo didesnis slopinimas. Dydis prie kosinus yra svyravim amplitud A. Kaip matome, ji yra laiko funkcija, jos kitimas laike apraomas eksponente:

A (t ) = A0 e t ,
t.y. laikui bgant, A eksponentikai maja (8.16 pav.).
X A0

(8.51)

A0e

-t

T 2

3 T 2

2T

-A0
8.16 pav. Slopinamojo svyravimo grafikas

Amplituds majimo greitis priklauso nuo slopinimo koeficiento =

r . Be to 2m

slopinamieji svyravimai yra neperiodiniai, nes pasiprieinimo jga yra proporcinga greiiui, o pastarasis kinta dl svyravim slopinimo. Slopinamj svyravim periodas ireikiamas formule:

8. Svyravimai ir bangos

145

T=

2 =

2
2 0 2

(8.52)

ia 0 savj svyravim ciklinis danis, kai sistemoje nra energijos nuostoli. Taigi didjant slopinimo koeficientui , svyravim periodas ilgja ir, kai = 0, jis tampa begalinis, t.y. svyravimai inyksta. Kai slopinimas dar didesnis ( = 0), kno judjimas yra aperiodinis: nuo pusiausvyros padties nukrypusi sistema grdama niekados nepereis jos du kartus (8.17 pav.). Danai majimas santyk:
A (t ) = e T . A (t + T )
2

X x0
1

slopinamj apibdinamas

svyravim slopinimo

amplituds dekrementu,

parodaniu per period nutolusi svyravimo amplitudi

8.17 pav. Aperiodinis grimas pusiausvyros padt: 1 savaime, 2 stumteljus link pusiausvyros

(8.53)

io santykio natrinis logaritmas vadinamas logaritminiu slopinimo dekrementu:


= ln A (t ) = T . A (t + T )

(8.54)

Laikas, per kur svyravim amplitud sumaja e kart, vadinamas relaksacijos laiku. Taigi santykis
A (t ) = e = e , t.y. e = e . A (t + )

(8.55)

Ilogaritmav gauname

= 1
arba
=
1 .

(8.56)

Vadinasi, slopinimo koeficientas yra atvirkias dydis laikui , per kur svyravimo amplitud sumaja e kart. Per laik sistema susvyruoja N kart:
N= 1 . = T T

(8.57)

I (8.54) gauname, kad logaritminis slopinimo dekrementas


=
1 , N

(8.58)

8. Svyravimai ir bangos

146

t.y. atvirkias dydis skaiiui svyravim, po kuri svyravimo amplitud sumaja e kart. Energiniu poiriu svyruojanti sistema apibdinama kokybe. Ji atvirkiai proporcinga logaritminiam slopinimo dekrementui ir parodo sistemos energijos ir nuostoli energijos santyk, padaugint i 2:
Q= E . = 2 E

(8.59)

Galima rodyti, kad esant maam slopinimui santykinis energijos sumajimas per period
E = 2 , E

(8.60)

t.y. priklauso nuo slopinimo koeficiento ir periodo T. ___________________________________________________________________________ Spyruoklins svyruokls pradin amplitud lygi 10 cm. Logaritminis slopinimo dekrementas 2,02. Raskime svyravimo amplitud po 1 min nuo svyravimo pradios, kai svyruokls mas 1 kg ir spyruokls tamprumo koeficientas k = 196 N/m. Kam lygi svyruokls kokyb? A0 = 0,1 m, = 0,02, t = 60 s, m = 1 kg k = 196 N/m A (60) ? Q ? (8.51): Sprendimas Slopinamj svyravim amplitud yra laiko funkcija

A = A0 e t ,
kur A0 pradin amplitud, slopinimo koeficientas. Slopinimo koeficient ir logaritmin slopinimo dekrement sieja ryys (8.54):

, T

ia T svyravim periodas:
T= 2
2 0 2

4 2 + 2 m . k

Kadangi << 2 pagal slyg, tai 2 galima nepaisyti ir tuomet

T = 2
Amplitud

m . k

A = A0 e

t T

= A0 e

t 2

k m

= 6 ,9 mm .

8. Svyravimai ir bangos

147

Svyruokls kokyb randama i (8.59):

Q=

3,14 = = 157 . 0,02

___________________________________________________________________________ renginiai, didinantys svyruojaniosios sistemos slopinim, vadinami slopintuvais (dempferiais, amortizatoriais). 8.7. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas Laisvieji svyravimai realiose sistemose slopsta dl energijos sklaidos. Sistemos svyravim amplitud nekis, jeigu sistem veiks periodin jga, kuri nuolat papildys sistemos prarastj energij. Paprastai tai daroma naudojant svyruojaniose sistemose taip vadinam teigiamj grtamj ry. Grtamasis ryys sistemose gali bti realizuotas vairiais bdais. Jo tikslas i paalinio energijos altinio vienodais laiko tarpais papildyti svyruojanios sistemos energij. Kai priverstins jgos periodas nesutampa su sistemos laisvj svyravim periodu, tai pradioje vyksta svyravim ma, o po to nusistovi pastovios amplituds priverstiniai svyravimai (8.18 pav.).

pereinamasis procesas

nuostovusis procesas

8.18 pav. Priverstiniai svyravimai atsiranda tik po pereinamojo proceso

Priverstinius svyravimus apraome antros eils nevienalyte (dein pus nelygi nuliui) diferencialine lygtimi: && + 2 x + 0 x = F0 cos t , & x ia F0 = Fm m redukuotoji priverstins jgos amplitud. (8.61)

8. Svyravimai ir bangos

148

Nuostovieji sistemos svyravimai yra harmoniniai ir vyksta priverstins jgos cikliniu daniu . Todl (8.61) lygties nuostoviojo proceso sprendinys yra toks:

x = A cos (t ) ,
ia sistemos nuokrypio ir jgos fazi skirtumas.
& x Nordami rasti A ir , raykime (8.61) lygt x, x ir && iraikas:

(8.62)

2 2 A cos (t + ) + 2 A cos t + + 0 A cos (t ) = F0 cos t . 2

(8.63)

Kairioji gautos lygties pus atspindi trij skirting amplitudi ir fazi, bet vienodo danio harmonini svyravim sudt, kurios suma lygi lygties deinje pusje esaniam nariui. Pavaizduokime tai vektorine diagrama (8.19 pav.). Tam X- ayje atidkime treiojo svyravimo amplitud
2 0 A . Antrasis

2A

F0

svyravimas aplenkia treij faze /2, o pirmasis faze . Pasirinktu masteliu atidkime ir j amplitudes 2A ir 2 A . I brkniuoto staiojo trikampio
A
2


0
2

randame svyruojanio kno nuokrypio amplitud

(0 -2)A

0 A

8.19 pav. Vektorin diagrama

A=

F0
2 2

2 0

(8.64)

+ 4

ir fazi skirtum
tg =
2 0

2 . 2

(8.65)

Taigi priverstini svyravim amplitud, nekintant sistemos parametrams, priklauso ne tik nuo priverstins jgos didumo, bet ir nuo jos kitimo danio (8.20 pav.). Kai priverstins jgos kitimo ciklinis danis = 0 , svyravim nra, o kno poslinkis lygus jgos sukeltai statinei deformacijai:
A0 = F0 . 2 0

(8.66)

8. Svyravimai ir bangos

149

1 = 0 1 < 2 < 3 < 4 2 3 A0


0

0 rez

8.20 pav. Priverstini svyravim amplituds priklausomyb nuo priverstins jgos danio skirtingiems

Jgos kitimo daniui didjant, (8.64) iraikos vardiklis maja, todl svyravim amplitud didja. Amplitud didiausia, kai = rez . Toks rykus amplituds padidjimas vadinamas rezonansu. Rezonansin dan rasime i amplituds ekstremumo slygos:
dA =0 . d

(8.67)

Tam pakanka (8.64) iraikos paaknio ivestin prilyginti nuliui:


d 2 2 2 0 2 + 4 22 = 4 rez 0 rez + 8 2rez = 0. d

[(

)]

I ios lygties trij sprendini mums tinka tik vienas:

rez =

2 0 22 .

(8.68)

Vadinasi, rezonansinis danis maesnis u sistemos savj svyravim dan 0 tuo daugiau, kuo didesnis slopinimo koeficientas. Todl rezonansinis kreivi maksimumas, didjant slopinimui, slenka kairn, maesni dani link. Kai danis > rez , svyravim amplitud maja, kol pagaliau svyravimai inyksta. Kokybin rezonanso charakteristika yra svyruojanios sistemos kokyb, parodanti, kiek kart rezonansin amplituds vert didesn u statins deformacijos vert:
Q= Arez , = A0

(8.69)

ia logaritminis slopinimo dekrementas. Kuo didesn kokyb, tuo atresn rezonansin kreiv. Fazi skirtumo danin charakteristika pavaizduota 8.21 paveiksle. Kol priverstin

8. Svyravimai ir bangos

150

jga kinta ltai, tol poslinkio ir jgos fazi skirtumas artimas nuliui. Rezonanso metu tas skirtumas lygus /2. Be to rezonansinje srityje fazi skirtumas kinta tuo staigiau, kuo maesnis slopinimas.

1 < 2
2

rez 2

8.21 pav. Fazi skirtumo danin charakteristika

___________________________________________________________________________ Kam lygus traukinio greitis, kai vagon lings svyruoja maksimalia amplitude dl rat smgi bgi sandras? Bgi ilgis 12,5 m, o linges slegia 5,5 t mas ir lings linksta 16 mm, veikiant 1 t masei. Slopinimo koeficiento nepaisyti. l = 12,5 m, m = 5,5103 kg, F1 = 11039,81 N, s = 1610-3 m, =0 v? Tuomet
= 2 v . l

Sprendimas Ciklinis smgi danis

= 2 .
Smgi danis yra
= v . l

(1)

(2)

(3)

Lings svyruos maksimalia amplitude rezonanso metu, t.y. kai


2 = 0 2 2 0 =

k , m

(4)

ia k lingi tamprumo koeficientas:

k = F1 s .
Taigi traukinio greitis, kaip iplaukia i (3), (4) ir (5) lygybi, lygus:

(5)

v=

l 0 l = 2 2

F1 . sm

(6)

8. Svyravimai ir bangos

151

raome skaitines vertes ir gauname:


v= 12,5 2 3,14 9,81 10 3 m s = 21 m s = 75,7 km h . 0,016 5,5 10 3

___________________________________________________________________________ Rezonansinio pobdio yra daugelis akustini, elektrini, optini ir branduolini proces. Rezonanso metu sistema papildo savo energij i altinio palankiausiomis slygomis. Vienok, reikia atsivelgti ir nepageidautinas rezonanso pasekmes automobiliuose, lktuvuose, statiniuose.

8.8. Bang samprata. Bang tipai. Bangos lygtis. Bangos skaiius Kalbsime apie daleli svyruojamj judjim itisinse aplinkose. Itisinse aplinkose dalels yra tarpusavio sryyje, kuris savo ruotu priklauso nuo aplinkos ir nuo jos agregatins bsenos. Dalels svyravimai ryio jgomis persiduoda gretimoms dalelms, o pastarosios veikia savo tolimesnes kaimynes, ir tokiu bdu svyravimai plinta aplinkoje. Svyravim plitim aplinkose ir vadiname bangomis. Tai gali bti periodinis svyravimas, neperiodinis arba vienkartinis suadinimas (smgis). Bang plitimo greit aplinkoje slygoja aplinka ir jos bsena. Kai aplinka yra vienalyt ir izotropin, tai dalels (molekuls) svyravimai visas puses persiduoda vienodai, ir visomis kryptimis jie plinta vienodu greiiu. Toki bang frontas yra sfera. Paymkime bang frontus dviem skirtingais laiko momentais, kuriais jie yra r 1 ir r 2 atstumu nuo takinio bang altinio (8.22 pav., a). Skysio paviriuje sukelt bang frontai yra koncentriniai apskritimai (8.22 pav., b).

8.22 pav. a sferins bangos front pjvis, b bangos skysio paviriuje, c telefono garsiakalbio membranos sukeltos garso bangos

8. Svyravimai ir bangos

152

Vandens

baseinuose

(tvenkiniuose,

eeruose,

jrose,

vandenynuose)

ilgalaik

bangavim sukelia vjai. Paviriaus ploktumos kryptimi puiantis vjas dl trinties jg pavirinius vandens sluoksnius nea bang sklidimo kryptimi. Tokiu bdu virutini sluoksni vandens dalels dalyvauja dviejuose tarpusavyje statmenuose judesiuose, ir j atstojamasis judesys vyksta udaromis trajektorijomis (8.23 pav.). Daleli trajektorijos pavaizduotos apskritimais, taiau realybje jos svyruoja elipsmis. Kaip matome, pavirini daleli amplituds yra didiausios ir, didjant gyliui, jos maja.

8.23 pav. Banguojanio vandens paviriaus daleli judjimo trajektorijos paviriuje ir gilumoje

8.24 pav. Harmonins, neharmonins ir ltanios bangos vandens paviriuje

Silpno bangavimo atveju bangos yra artimos harmoninms (8.24 pav., a). Bang aukiui h didjant, jos tampa nebeharmoninmis (8.24 pav., b). Dar daugiau padidjus bang aukiui, virutiniai vandens sluoksniai, genami vjo, savo greiiu pralenkia bang plitimo greit, ir bangos pradeda lti (8.24 pav., c). Bang fronto pobdis priklauso nuo bang altinio dydio bangos ilgio atvilgiu ir aplinkos vienalytikumo ir izotropikumo. Kai altinio matmenys palyginus su bang ilgiu yra mai, tai altin galima vadinti takiniu, ir bang frontai vienalytse ir izotropinse aplinkose yra koncentrins sferos (8.22 pav., c). Kai bang altinio matmenys didesni u bangos ilg, tuomet bang frontas turs altinio paviriaus form. Taip, pvz., ultragarso altinis (kvarco kristalas), kurio skersmuo per 1 cm ir generuoja 3 MHz danio bangas (bangos ilgis ore = 0,1 mm) spinduliuos plokisias bangas. 8.25 paveiksle parodyti plokiosios ir sferins bangos front segmentai.

8. Svyravimai ir bangos

153

8.25 pav. Plokiosios ir sferins bangos front elementai

Pagal daleli svyravimo pobd bangos plitimo krypties atvilgiu bangos skirstomos skersines ir iilgines. Skersinse bangose dalels svyruoja skersai bangos sklidimo krypties (dl to susidaro ikilos ir dubos), o iilginse bang plitimo kryptimi (dl to atsiranda sutankjimai ir iretjimai). 8.26 paveiksle, a parodytas skersins bangos susidarymas ir plitimas.

8.26 pav. Skersins (a) ir iilgins (b) bang susidarymas ir plitimas

r Statmenosios rodykls greiio v krypiai rodo daleli svyravimo kryptis. 8.26


paveiksle, b parodytas iilgins bangos susidarymas ir plitimas spyruoklje. Skersines bangas galima sukelti aplinkose, kurioms bdinga lyties deformacija. lytis bdinga tiktai kietiesiems knams ir, kaip iimtis, skysi paviriams. Tokiu bdu skersines bangas galima sukelti kietuosiuose knuose ir skysi paviriuose. Bang sklidimo tamprioje aplinkoje greitis priklauso nuo j tipo ir aplinkos savybi. Pvz., iilgini bang sklidimo greitis
vi =
E ,

(8.70)

ia E Jungo modulis, aplinkos tankis.

8. Svyravimai ir bangos

154

Skersini bang sklidimo greitis


v sk =
G ,

(8.71)

ia G lyties modulis. Kadangi vis mediag ir visada E > G, tai iilgini bang sklidimo greitis didesnis u skersini bang sklidimo greit. Vandens paviriumi sklindani bang greitis priklauso ir nuo j ilgio (danio) joms bdinga dispersija:

v=

2 g + , 4

(8.72)

ia paviriaus tempimo koeficientas. Kai bangos ilgis >> h (u gyl), kaip danai bna potvyni metu, sklidimo greitis

v=

gh

(8.73)

ir, vadinasi, nepriklauso nuo .


Y A vfaz
0

-A

8.27 pav. Svyravimo sklidimas X- aimi

Jeigu bangas suadinsime periodiniais judesiais, tai ir plintanti banga bus periodin. Bangos plitim aplinkoje apraome periodine koordinai ir laiko funkcija (8.27 pav.):

y ( x, t ) = A cos (t ) ,

(8.74)

ia = x v faz svyravim vlavimo laikas take, kurio koordinat x, vfaz fazinis bangos sklidimo greitis ( v faz = dx dt ). Nors funkcijos y(x,t) grafikas panaus harmoninio svyravimo grafik y(t), taiau jie skiriasi savo esme: bangos grafikas vaizduoja vis aplinkos daleli poslink altinio atvilgiu tuo laiko momentu, o svyravimo grafikas konkreios dalels nuokrypio priklausomyb nuo laiko. Lygtis (8.74) yra plokiosios bangos lygtis. Plokiosios bangos amplitud aplinkoje nekinta. Sferins bangos amplitud atvirkiai proporcinga atstumui iki takinio bang altinio, t.y. ~1/r.

8. Svyravimai ir bangos

155

Danai bang sklidim vienalyte izotropine aplinka prasta apibdinti bangine lygtimi:

1 2 y 2 y =0 . + x 2 v 2 t 2 faz
ios lygties sprendinys yra bet kurios bangos iraika, pvz., (8.74) iraika. Bangos lygt (8.74) patogu vartoti kitokia forma:

(8.75)

y (x, t ) = A cos (t kx ) ,
ia k =

(8.76)

2 = ciklinis banginis skaiius. v faz

Dydis bangos ilgis minimalus atstumas tarp sinfazikai (fazi skirtumas 2) svyruojani tak, t.y. atstumas, kur bet kuri svyravimo faz nusklinda per period:
= v faz T = v faz ,

(8.77)

ia svyravim danis. ___________________________________________________________________________ Okeanini bang periodas T = 10 s. Bang greitis 16 m s . Koks yra bang ilgis? Koks atstumas l horizontalia kryptimi tarp bang ikil ir dub? Koks didiausias vandens paviriaus tak greitis, jeigu inome, kad vertikalus atstumas tarp bang ikil ir dub h = 1,2 m. Bangos yra harmonins. T = 10 s, vfaz = 16 m/s, h = 1,2 m , , vmax ?
l= 2=

Sprendimas Bangos ilgis


= v faz T = 16 m/s 10 s = 160 m .

Atstumas tarp gretim ikil ir dub yra lygus pusei bangos ilgio
160 m = 80 m . 2

Vandens paviriaus daleli svyravimo greitis


v=
dy = A sin (t kx ) . dt

Greiio maksimali vert lygi greiio amplitudei A. Bangos amplitud A yra lygi pusei aukio h, t.y. 0,6 m. Tuomet
v max = A = 0,6 m 2 = 0,38 m s . 10 s

___________________________________________________________________________

8. Svyravimai ir bangos

156

8.9. Bangos energija. Energijos tankis Svyruojanios dalels dal savo energijos perduoda kaimyninms dalelms, todl sklindant bangai energija yra perneama. Daleli svyravim idavoje aplinka deformuojasi ir deformacijos srityse yra padidintos potencins energijos kiekis. Svyravim metu vyksta energijos kaita: potencin virsta kinetine ir atvirkiai. Aplinkose, kuriose nra energijos nuostoli, bangos energij sudaro tiktai svyruojani daleli kinetin ir potencin energija. Iskirkime banguojanios aplinkos nykstamai ma trio element dV, kurio mas
dm = dV . io elemento svyravim kinetin energija

dEk =

dm 2

2 A 2 dy sin 2 (t kx ) dV , o jo potencin energija = 2 dt


2

k y 2 E dy 2 A 2 dE p = sin 2 (t kx ) dV , = dV = 2 2 dx 2

ia E Jungo modulis. Pastebime, kad elemento kinetin energija lygi jo deformacijos potencinei energijai:
dEk = dE p .

Be to abi jos kinta vienodu dsningumu ir sinfazikai. Todl visumin elemento energija dE = dEk + dE p = 2 A2 sin 2 (t kx ) dV . Aplinkos trio vieneto energija arba energijos trinis tankis
w= dE = 2 A2 sin 2 (t kx ) . dV

(8.78)

(8.79)

Energijos vidutinis trinis tankis (vidurkinant per period) lygus


w=

1 2 A2 , 2

(8.80)

t.y. proporcingas aplinkos tankio, svyravim danio kvadrato ir amplituds kvadrato sandaugai. Pritaikykime tai svyruojaniai stygai. Stygoje iskiriame ma stygos element, kurio ilgis lygus
dx 2 + dy 2 (8.28 pav.). Jo kinetin energija lygi
2

1 dy dE k = dx , 2 dt

ia stygos ilgio vieneto mas.

8. Svyravimai ir bangos

157

8.28 pav. Deformuota styga (a) ir energijos tankio pasiskirstymas joje (b)

Deformuotos stygos elemento pailgjimas l = dx 2 + dy 2 dx = dx


2 dy 1 + 1 . dx

Kadangi dy/dx yra maas, tai iskleid eilute, gauname:


1 dy l = dx . 2 dx
2

Deformuotos stygos elemento potencin energija


d U = F l =

1 dy F dx , 2 dx

ia F stygos tempimo jgos modulis. Visumin virpanios stygos elemento energija lygi energij sumai:
1 dy 1 d E = dx + F 2 dt 2 =
2 2

dy dx = dx

2 2 2 F 2 A2 A sin (t kx ) dx + sin 2 (t kx ) dx . 2 2 2 v faz

Elemento energij dalindami i ilgio dx, gauname energij, tenkani vienam stygos ilgio vienetui. Tai virpanios stygos linijinis energijos tankis: dE 2 A2 = = 2 dx arba
dE = 2 A2 sin 2 (t kx ) , dx

+ F sin 2 (t kx ) v2 faz

8. Svyravimai ir bangos

158

nes skersini bang greitis stygoje


v faz =
F .

(8.81)

Suvidurkin per period, gauname, kad energijos linijinis tankis


=

1 2 A 2 . 2

(8.82)

Energijos tankio pasiskirstymas iilgai X- aies parodytas 8.28 paveiksle, b. Taigi energijos tankis kinta dvigubai spariau negu svyravimai. 8.10. Bang interferencija ir jos slygos Kai dvi ar kelios bangos sklinda tiesine aplinka, kiekviena j sklinda tarsi nepastebdama kit bang, t.y. sklinda nepriklausomai viena nuo kitos. is reikinys vadinamas bang superpozicija. Taiau kai sklinda ir persikloja koherentins bangos, jos interferuoja, t.y. persiklojimo srityje susidaro stabilus interferencinis vaizdas, rodantis, kuriuose jos takuose bangos stiprinasi, o kuriuose jos silpninasi. Koherentins bangos yra vienod arba labai artim dani bangos, kuri todl fazi skirtumas bet kuriame take P (8.29 pav.) nepriklauso nuo laiko ir kuri svyravim kryptys tarpusavyje nestatmenos.
P

r1 S1 r2
2

S2

= r

8.29 pav. Koherentins bangos sklinda i takini altini S1 ir S2

Ar koherentins bangos vienos kitas stiprina, ar silpnina, priklauso nuo j fazi ar keli skirtumo. Fazi skirtumo ir keli skirtumo r sryis toks:
=

2 r .

(8.83)

Todl sudkime take P usiklojusi bang lygtis:

y1 = A cos (t kr1 )

8. Svyravimai ir bangos

159

ir

y2 = A cos (t kr2 ) ,

(8.84)

kai bang pradins fazs 01 = 02 = 0 . Taigi suminio svyravimo persiklojimo take P lygtis tokia:
y P = 2 A cos k r2 r1 r +r cos t k 1 2 . 2 2 r2 r1 . 2

(8.85)

io svyravimo amplitud lygi


AP = 2 A cos k

(8.86)

Ji maksimali, t.y. bangos stiprina viena kit takuose P, kuriuose j keli skirtumas lygus lyginiam pusbangi skaiiui:
r2 r1 = 2m . 2

(8.87)

Bang fazi skirtumas iuose takuose lygus


= 2 2m = 2m , 2

(8.88)

ia m = 0, 1, 2, ... interferencijos maksimumo eil. Sumins bangos amplitud lygi bang amplitudi sumai (8.30 pav.).

8.30 pav. Dvi vienod dani ir vienod amplitudi bangos stiprina viena kit, nes j fazs sutampa

Takuose, kuriuose bang keli skirtumas


r2 r1 = (2m + 1) 2

(8.89)

arba j fazi skirtumas

= (2m + 1) ,

(m = 0,1, 2,K) ,

(8.90)

8. Svyravimai ir bangos

160

bangos naikina (8.31 pav.) arba tik silpnina (8.32 pav.) viena kit.

8.31 pav. Dvi vienod dani, bet ir vienod amplitudi bangos naikina viena kit, nes j fazi skirtumas lygus 180

8.32 pav. Dvi vienod dani, bet skirting amplitudi bangos silpnina viena kit, nes j fazi skirtumas lygus 180

Abi ivados tinka tiek plokiosioms, tiek ir sferinms koherentinms bangoms. 8.11. Bang atspindys. Stoviniosios bangos. Ppsniai ir mazgai Atskiras bang interferencijos atvejis yra stovinij bang susidarymas, susitikus dviem prieprieiais sklindanioms koherentinms bangoms. Daniausiai taip bna, kai susitinka sklindanioji ir atspindtoji bangos. Nustatyta, kad, bangai atsispindint nuo optikai tankesns aplinkos, jos faz kinta 180 (8.33 pav., a), o atsispindint nuo optikai retesns aplinkos, bangos faz nekinta (8.33 pav., b).

8. Svyravimai ir bangos

161

0 0

B
0

0 v=0

2A

B
0

B A B
0 v=0 0 a b

8.33 pav. Bangos atsispindjimas nuo tankesns (a) aplinkos ir nuo retesns (b)

Panagrinkime stovinij bang susidarym virvutje, kurios vienas galas prijungtas prie vibratoriaus, o kitas tvirtintas (8.34 pav.).
Y

B yB x

8.34 pav. Stovinij bang susidarymas virvutje. Vertikalios rodykls ymi daleli judjimo kryptis t pusperiod

Tegu bang amplituds lygios, o pradins fazs lygios nuliui. Raome sklindanios bangos lygt: y = A cos (t kx ) , atspindtos bangos lygt: y = A cos (t + kx + ) = A cos (t + kx ) . Sudedame lygtis ir gauname: (8.91)

yB = 2 A sin kx sin t .

(8.92)

8. Svyravimai ir bangos

162

Tai ir yra stoviniosios bangos lygtis. I jos iplaukia, kad virvuts bet kurio tako B amplitud 2 A sin kx priklauso nuo jo koordinats x. Amplitud maksimali bangos ppsniuose, kuri koordinats xp tenkina slyg:
sin kx p = 1 .

(8.93)
2 x p = (2 p + 1) , t.y. 2

I jos iplaukia, kad


x p = (2m + 1)

, p = 0 ,1,2 ,K 4 Amplitud lygi nuliui bangos mazguose, t.y. takuose, kurie nesvyruoja:

(8.94)

sin kxm = 0 . I ios slygos gauname:

(8.95)

2 xm = m , t.y. xm = m , m = 0, 1, 2,K 2

(8.96)

Patogu ireikti koordinates xp ir xm virvuts ilgiu l. Tam pravartu prisiminti bangos fazs kitim jos atspindio vietoje. Dl to virvuts tvirtinimo vietoje visada susidaro mazgas (susideda prieing fazi bangos), o jos laisvame gale ppsnis. Vadinasi, vienu galu tvirtintoje virvutje, stygoje, strype stoviniosios bangos susidaro, kai ilgyje l telpa nelyginis sklindanij bang ketviri skaiius, t.y. kai
l = (2n + 1)
, n = 0 , 1, 2 ,K 4

(8.97)

Tai pavaizduota 8.35 paveiksle.


l

n = 0, l = / 4

n = 1, l = 3 / 4

n = 2, l = 5 / 4

8.35 pav. Stovinij bang susidarymas vienu galu tvirtintame l ilgio strype

8. Svyravimai ir bangos

163

I (8.94) ir (8.97) iraik gauname, kad ppsni koordinats taip virpanioje virvutje yra iose jos vietose:
xp =

2p +1 l. 2n + 1 2m l . 2n + 1
. 2

(8.98)

Analogikai nustatome mazg vietas virvutje:


xm =

(8.99)

Atstumas tarp gretim ppsni (ar gretim mazg) lygus stoviniosios bangos ilgiui:
stov =

(8.100)

Stovinioji banga energijos nepernea, nes kiek jos nea sklindanioji, tiek prieinga kryptimi per t pat laik atnea atspindtoji banga. Gautas ivadas galima pritaikyti ir kitoms baigtinms virpanioms sistemoms stygoms, strypams, ploktelms, vamzdiams. Kiekvienai j bdingas tam tikras savj virpesi dani rinkinys, priklausantis nuo jos tvirtinimo pobdio. Pvz., vienu galu tvirtinta styga virpa daniais
n =

v = 0 (2n + 1) , n

(8.101)

ia 0 =

v pagrindinis tonas, kai n = 0. 4l v , n = 1, 2,K 2l

Abiem galais tvirtinta styga virpa daniais (8.36 pav.)


n = n

(8.102)

Dydis v reikia bang sklidimo greit stygoje.

8.36 pav. Stovinij bang susidarymas abiem galais tvirtintoje stygoje

8. Svyravimai ir bangos

164

Kai virpanioji sistema adinama periodikai, tai ji rezonuoja vienu i savj dani: io danio virpesi amplitud pati didiausia. Skuduio (oro stulpo) ilgis l = 32,85 cm. Kam lygus jo skleidiamo garso pagrindinio tono danis? l = 0,3285 m 0
l=n
, n = 1, 3, 5,K 4

Sprendimas Skudutis vienu galu udaras vamzdelis. Vadinasi, jame susidaro tik nelyginis bangos ketviri skaiius:

Be to bangos ilgis ir virpesi danis taip susieti:


=

v . v . 4l

I ia danis
=n

Pagrindinio tono danis (n = 1) 0 = v 343 = Hz = 264 Hz . 4l 4 0,3285

8.12. Garso bangos ir j charakteristikos

Garso bangomis vadinami garso pojt sukeliantys tamprioje aplinkoje sklindantys virpesiai, kuri danis yra nuo 16 Hz iki 20000 Hz. Bangos, kuri danis < 16 Hz, vadinamos infragarsu, o bangos, kuri > 20000 Hz, ultragarsu. Dujoms ir skysiams bdinga tik slgio deformacija. Todl iose aplinkose gali sklisti tik iilgins bangos. Kietieji knai pasiymi tempimo (gniudymo) ir lyties deformacijomis. Vadinasi, jais gali sklisti tiek iilgins, tiek ir skersins bangos. Garso altiniai vairs: kamertonai, stygos, strypai, ploktels, varpai, sirenos, vamzdiai ir kt. Infragars skleidia krant atsimudamos bangos ( 0,05 Hz), audros srautai, vulkanai ( 0,1 Hz), ems drebjimai, potvyniai, atsirad dl povandenini ems drebjim (cunamio bang greitis iki 800 km/h, auktis iki 40 m, ilgis 100-400 km). Ultragarsas prastai gaunamas atvirktinio pjezoelektrinio reikinio principu: atitinkamai paruota kvarco ploktel virpa (deformuojasi) kintamame elektriniame lauke, kurio kitimo

8. Svyravimai ir bangos

165

danis lygus ploktels savj virpesi daniui (rezonansas) (8.37 pav.). Ultragarsas taikomas hidrolokacijoje, medicinos diagnostikoje ir chirurgijoje, fizioterapijoje, vaist pramonje, grimo technologijoje ir kt. Ultragarsu atbaidomi augal kenkjai, kurmiai.

kvarco ploktel

8.37 pav. Kvarco ploktel virpa kintamame elektriniame lauke

Garso bang plitimo greitis aplinkose priklauso nuo aplinkos savybi ir jos bsenos. Sklidimo greit slygoja tamprumo jgos veikianios tarp daleli. Garso greitis dujose lygus
v=
E = p = RT . M

(8.103)

ia molini savitj ilum santykis (orui = 1,4), p slgis, duj tankis, R universalioji duj konstanta, M j molin mas, T temperatra. Vadinasi, garso greitis dujose nepriklauso nuo slgio, bet proporcingas

T .

Garso greitis skysiuose ir kietuosiuose knuose yra enkliai didesnis, nes juose ymiai stipresn tarpmolekulin sveika (r. lentel). Lentel. Garso greitis vairiose aplinkose Aplinka Oras: 0C, 1,013105 Pa 20C, 1,013105 Pa 100C, 1,013105 Pa Helis 0C, 1,01310 Pa Vanduo (distiliuotas) 25C Vanduo (jros) 17C Aliuminis Sidabras Geleis Stiklas vinas
5

Garso greitis, m/s 331 344 386 965 1497 1510-1550 5080 (iilg.) 1590 (iilg.) 5130 (iilg.) 5400-3490 (iilg.) 700 (iilg.) 3080 (skers.) 3600 (skers.) 3230 (skers.) 3560-3100 (skers.) 2160 (skers.)

8. Svyravimai ir bangos

166

Garso greiio ir aplinkos tankio sandauga yra viena svarbiausi aplinkos akustini charakteristik jos savitoji akustin vara: Ra = v . (8.104)

Pvz., garso atspindio nuo dviej aplink ribos koeficientas normalinio kritimo atveju lygus:

v 2 v 2 R= 1 1 v + v , 2 2 1 1
ia i ir vi atitinkamos aplinkos tankis ir garso greitis joje.

(8.105)

Nagrinjant garso atspind nuo oro ir vandens ribos, gaunama tokia atspindio koeficiento vert:

R=

148,7 104 430 = 0,999 , t.y. R = 99,9 % 148,7 104 + 430

Kietojo kno akustin vara didel, pvz., geleies Ra = 40 106 kg m 2 s , kvarco

Ra = 15 106 kg m 2 s .
Kai garso banga pereina aplink rib, jos bangos ilgis kinta proporcingai sklidimo greiiui:
2 v2 = , nes 2 = 1 (virpesi danis nekinta). 1 v1

(8.106)

Taigi bangos ilgis vandenyje lygus H 2 O = ore vH 2O vore = 0 ,333 1490 m = 1,49 m , 333

t.y. 4,47 karto didesnis negu ore. Kai harmonin garso banga sklinda skysiu ar dujomis, atsiranda papildomas slgis garso slgis proporcingas aplinkos santykinei deformacijai dy/dx:

p = vA sin (t kx ) ,

(8.107)

ia v = Ra aplinkos akustin vara, A daleli virpesi amplitud, j ciklinis danis. Perteklinio slgio amplitud lygi pmax = Ra A , t.y. priklauso nuo aplinkos akustins varos ir paios bangos charakteristik. Garso bangos pernea energij. Tai nedidel energija, taiau klausos organai yra labai jautrs ir pajunta labai mao intensyvumo energij. Palyginimui pateiksime tok pavyzd. Jeigu 200 moni, garsiai kalbdami, sukoncentruot garso bang energij stiklin vandens, tai vanduo joje uvirt per vien valand. Arba mogaus ausys jauia oro molekuli (8.108)

8. Svyravimai ir bangos

167

virpjim, kur sukelia skrendantis uodas 1,5 m atstumu. Tai reikia, kad uodas virpina apie 16 m 3 oro. Apskritai, garsas apibdinamas objektyviomis ir subjektyviomis charakteristikomis. Prie objektyvi charakteristik priskiriamas energijos srauto tankis arba garso intensyvumas, garso danis ir garso spektrin sudtis. Garso intensyvumas I lygus energijai, kuri garso bangos per 1s pernea per statmen 1 m2 plotel: I=
2 W pmax 1 = = A22 v . S t 2 v 2

(8.109)

Garso danis varaus (gryno) garso charakteristika, kuria pasiymi harmonins garso bangos (8.38 pav.). Garso spektrin sudtis apibdina, i koki dani virpesi sudarytas is garsas. Sudtinio tono spektras yra linijinis (8.39 pav., a). Toks, pvz., yra akordo vienalaikio keli vari ton skambesio spektras. Triukmo netvarkingo gars miinio spektras yra itisinis (8.39 pav., b). Tokius garsus skleidia varikliai, kalbani moni minia, plojimai, kriokliai, mikas, jra.
A
I,
0

8.38 pav. Gryno garso spektras

dB
40 30

jros

20 30
a

20 10 0

sals
0,1 0,4 1,6 6,4

, kHz

8.39 pav. Linijinis ir itisinis spektrai: a muzikos instrumento, b triukmo

Subjektyvios garso charakteristikos yra tono auktis, garsumas ir tembras. Tono auktis yra varaus garso danio matas: kuo danis didesnis, tuo tonas auktesnis. Stipresnis garsas suvokiamas kaip emesnio tono garsas. Taiau mogaus ausys nevienodai skiria vairi dani garsus (8.40 pav.). Labiausiai atri klausa 600-1500 Hz danio garsams, kuriems

0,3 .

8. Svyravimai ir bangos

168

I, 2 W/m


1,0 0,8 0,6 0,4 0,2 0
2 3 4

Skausmo slenkstis

I, dB

Girdjimo sritis
Gi rd os s

, Hz

len k st is

10

10

10

, Hz

8.40 pav. Santykinio danio pokyio, kur jauia ausis, priklausomyb nuo garso danio

8.41 pav. Normalios ausies danumin charakteristika silpniems ir stipriems garsams

Garsumas apibdina garso jutimo lyg, kuris priklauso nuo danio. Normali mogaus ausis jauia vairaus stiprio garsus. Pvz., = 1000 Hz danio garsus girdi nuo I0 = 10-12 W/m2 (girdos slenksio) iki Imaks = 10 W/m2 (skausmo slenksio). Abu slenksiai riboja girdjimo srit (8.41 pav.), kurios plotis Imaks /I0 =1013. Praktikai vartojama logaritmin intensyvum skal, nes dydis
L = 10 lg I I0

(8.110)

vadinamas garsumo lygiu, kurio matavimo vienetas decibelas (dB). Intensyvumo ir garsumo sry nusako Vberio ir Fechnerio dsnis: intensyvumui didjant geometrine progresija, garsumas didja aritmetine progresija, t.y. garsumas proporcingas garso lygiui:
E = k lg I , I0

(8.111)

ia k nuo garso danio ir intensyvumo priklausantis koeficientas. Garsumo vienetas fonas. Kai = 1 kHz, garso lygio ir garsumo skals sutampa (8.42 pav.). I garsumo kreivi galima nustatyti garso lyg, taigi ir kitokio danio garso intensyvum. Pvz., kai E = 30 fon, = 100 kHz, garso lygis L = 60 dB. Lentelje pateikti vairi gars lyginamieji duomenys.
, Hz L, dB E, fonai

8.42 pav. Garso lygio ir garsumo skali palyginimas

8. Svyravimai ir bangos

169

Lentel. Kai kuri gars lyginamieji duomenys Garsas Stipriausias garsas, gaunamas laboratorijoje Trksta ausies bgnelis Reaktyvusis variklis 3 m atstume Skausmo riba Stiprus griaustinis Metro traukinys, orkestras Sunkusis gatvi transportas Normali kalba nabdesys Normalus kvpavimas Girdos slenkstis Intensyvumas, W/m2 10 9 10 4 10 1 10 1 10 2 10 5 10 6 10 10 10 11 2,510 12 Garsumo lygis, dB 210 160 130 120 110 100 70 60 20 10 4

Treioji subjektyvi garso charakteristika tembras. Tai savitasis balso ir muzikos instrumento skambesys, priklausantis nuo akustinio spektro sudties. Tono aukt nusako pagrindinis danis 0, o tembr virutiniai (harmonikos), kuri daniai 20, 30,... (8.39 pav.). Nustatyta, kad garso intensyvumas aplinkoje eksponentikai maja:

I ( x ) = I 0 e x ,
silpsta dl sugerties ir sklaidos, t.y.

(8.112)

ia I0 garso intensyvumas prie einat t aplink (x = 0), silpimo koeficientas. Garsas

= + .
(8.43 pav.) ir virpesi danio (8.44 pav.).

2 > 1

(8.113)

Sugerties koeficientas , taigi ir silpimo koeficientas , priklauso nuo aplinkos savybi

8.43 pav. Sugerties koeficiento priklausomyb nuo virpesi danio ore

1 2
8.44 pav. Garso silpimo koeficiento priklausomyb nuo oro drgnumo ir danio

8. Svyravimai ir bangos

170

Taigi, daniui didjant, garsas silpsta greiiau, o oro santykinei drgmei didjant sugerties maksimumas slenka didesns drgms pusn. Garso silpimo greitis yra svarbi udar patalp (auditorij, sali) charakteristika. Mat, nustojus veikti garso altiniui, dar sklinda nuo sien atspindtos bangos. Taigi kur laik dar garsas girdimas. Laikas, per kur garso intensyvumas sumaja 106 kart, vadinamas reverberacijos laiku. is laikas proporcingas kubinei akniai i patalpos trio ( ~ 3 V ). Koncert sali 1,3-2 s, auditorij, kambari 1 s. Bangoms, taigi ir garsui, bdingas Doplerio reikinys, kurio esm priimam bang danis nelygus siuniam bang daniui, kai bang altinis ir j imtuvas juda vienas kito atvilgiu:
priim = siun

1 vimt v , 1 m v alt v

(8.114)

ia v bang sklidimo greitis, vimt imtuvo, valt altinio greitis aplinkos atvilgiu. Virutiniai enklai raomi, kai altinis ir imtuvas (stebtojas) artja vienas prie kito, o apatiniai kai jie tolsta vienas nuo kito (8.45 pav.). Paveiksle pavaizduotas altinio artjimas prie nejudanio imtuvo (mikrofono). Taigi
priim = siun v alt T

arba
priim = siun

1 , 1 v alt v

t.y.

priim > siun .


siun

valtT

priim

8.45 pav. altinis artja prie nejudanio mikrofono

8. Svyravimai ir bangos

171

Analogikai nagrinjami kiti judjimo atvejai. Kai altinis ir imtuvas juda ne juos r r jungiania tiese, tai danio formul raomos v alt ir v imt projekcijos t ties. Visais judjimo atvejais priimam gars danis padidja, kai altinis ir imtuvas artja vienas prie kito, ir sumaja, kai jie tolsta vienas nuo kito. Doplerio reikinys bdingas ir elektromagnetinms bangoms (pvz., viesai), tik j danio pokytis priklauso nuo reliatyvaus bang altinio ir imtuvo greiio. iuo reikiniu pagrstas automobili greiio matuokli veikimas. Kokiu greiiu artja automobilis, jeigu i jo sklindantis 0 = 392 Hz danio garsas suvokiamas kaip = 440 Hz danio garsas? Greiio matuoklis nejuda. 0 = 392 Hz, = 440 Hz vaut ? ia v garso greitis ore. Skaiiuojame:
km 392 m . v aut = 343 1 = 135 h 440 s

Sprendimas Automobilio garso sistuvo greit rasime i Doplerio reikinio


formuls: v aut = v 1 0 ,

172

9 MOLEKULINS FIZIKOS IR TERMODINAMIKOS PAGRINDAI

Molekulin fizika fizikos mokslo aka, tirianti bet kurios agregatins bsenos kn fizikines savybes juos sudarani daleli sveikos ir iluminio judjimo poiriu. Jos pagrindinis udavinys mediagos makroskopini savybi tyrimas, remiantis mikroskopine jos sandara ir inant, kad: 1) knai sudaryti i daleli molekuli, atom ar jon; 2) dalels nuolat ir netvarkingai juda; 3) dalels tarpusavy sveikauja stumia ar traukia vienos kitas. Molekul maiausia stabili mediagos dalel, pasiyminti pagrindinmis tos mediagos savybmis. Atomas maiausia cheminio elemento dalel, sudaryta i branduolio ir apie j skriejani elektron. 9.1. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai Kiekvien kn sudaro daugyb daleli, pavyzdiui, 1 cm3 vandens yra apie 3,31022 molekuli. Todl pagrindinis molekulins fizikos, kaip mokslo, tyrimo objektas yra statistinis. Todl tik daugelio daleli sistemai bdingos tokios savybs, kurios apibdinamos fizikiniais dydiais: temperatra, slgiu, iluminiu laidumu, klampa ir pan. Jie ireikia vidutin atskir molekuli poveik. Be to, daugelio daleli sistemai bdingi statistiniai dsningumai, t. y. tokie prieastiniai ryiai, kurie tik tikimybikai apibdina galimas bsenas. Taiau ie dsningumai ir dsniai yra objektyvs ir ireikia tiriamj reikini prieastinius sryius. Termodinamika fizikos mokslo aka, tirianti makroskopini kn sistemas iluminiu poiriu, nesigilinant jose vykstani reikini mikroskopin prigimt. Todl termodinaminis tyrimo metodas taikomas sistemos vienos ries energijos virsmams kitos ries energija nagrinti. Pai termodinamin sistem sudaro visuma makroskopini kn, kurie sveikauja tarpusavyje ir su kitais knais ir dl to keiiasi energijos. Sistema, kuri nesveikauja su ioriniais knais ir dl to nesikeiia su jais nei energija, nei mediaga,

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

173

vadinama izoliuotja. Pagrindinis termodinaminio metodo tikslas itirti termodinamins sistemos bsen. 9.2. Bsenos termodinaminiai parametrai ir lygtys Sistemos bsen apibdina makroskopini dydi visuma: slgis, tris, temperatra, savitoji vara, magnetjimas, lio rodiklis ir kt. Jos termodinamin bsen apibdina termodinaminiai parametrai: slgis, savitasis tris ir temperatra. Termodinamin bsena yra stacionari, kai vis jos parametr verts laikui bgant nekinta. Kai vis stacionarios bsenos sistemos dali parametr verts vienodos, tai tokia bsena vadinama pusiausvyrja. Jei dl koki nors prieasi i bsena sutrinka, sistema savaime grta pusiausvyrj bsen. is procesas vadinamas relaksacija. Per relaksacijos trukm termodinaminio parametro nuokryptis nuo pusiausvyros verts sumaja e = 2,72 kart. Pusiausvyroji bsena p ir V, p ir T ar V ir T bsenos diagramoje vaizduojama taku (9.1 pav.). Kai sistema i vienos pusiausvyrosios bsenos pereina sekanias, sakoma, kad sistemoje vyksta pusiausvyrasis termodinaminis procesas. Sistem gali sudaryti du ar keli skirtingi knai. Todl teigiama, kad 1) jei du knai yra vienodos temperatros, tai jie yra termodinaminje pusiausvyroje; 2) jei knas A ir knas C yra termodinaminje pusiausvyroje su knu B, tai knai A ir C yra tarpusavio termodinaminje pusiausvyroje (9.2 pav.). Kai sistema termikai izoliuota nuo aplinkos, termodinamins pusiausvyros slyga tokia:

c1 m1T1 + c2 m2 T2 = 0 ,
ia ci mediagos savitoji iluma, mi kno mas, Ti jos temperatros pokytis. Aiku, kad kiekvieno kno temperatra kinta tol, kol abiej kn temperatros susivienodina.

9.1 pav. Pusiausvyrasis termodinaminis procesas vaizduojamas kreive

9.2 pav. Trij kn sistemos termodinamin pusiausvyra, kai vis j temperatros vienodos

Bet kurios bsenos parametrai tarpusavy susieti bsenos lygtimi:

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

174

f ( p, V , T ) = 0 .
idealij duj bsenos lygtis Klapeirono lygtis yra tokia:

(9.1)

Konkretus i parametr sryis priklauso nuo tiriamojo objekto ir slyg. Pavyzdiui,

pV = mRT M ,
idealiosiomis dujomis laikomos tos, kuri: 1) molekuli tarpusavio atstumai dideli palyginti su j matmenimis; 2) molekuls tarpusavy nesveikauja;

(9.2)

ia m duj mas, M j molio mas, R universalioji duj konstanta. Prisiminsime, kad

3) molekuls susiduria absoliuiai tampriai ir juda nuo susidrimo iki susidrimo tiesiai ir tolygiai. Realij duj bsenos lygtis van der Valso lygtis yra tokia:

( p + 2 a V 2 ) (V b) = RT ,
ia = m M moli skaiius, a ir b konstantos, priklausanios nuo duj prigimties.

(9.3)

_________________________________________________________________________ Vieno molio azoto duj slgis p = 1,013106 Pa, tris V = 210-3 m3. vertinkime, kiek procent dujos iomis slygomis skiriasi nuo idealij. Van der Valso konstant verts yra: a = 0,14 Pa m6/mol2, b = 3,9110-5 m3/mol. = 1 mol, p = 1,013106 Pa, V = 210-3 m3, a = 0,14 Pa m6/mol2, b = 3,9110-5 m3/mol; S p r e n d i m a s . vertinsime nuokryp nuo idealij duj pagal temperatr vertes, kurias gausime i duj bsen lygi:
Tid = pV 1,013 10 6 2 10 3 = K = 244 K , R 1 8,31
2 2

Treal

( p + a V )(V b) = 247 K . =
R

Taigi santykinis temperatros nuokrypis nuo idealij duj

Treal Tid 100 % 1,2 % . Treal

_________________________________________________________________________

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

175

9.3. Pagrindin molekulins kinetins idealij duj teorijos lygtis i lygtis sieja idealij duj bsenos slg su j triu ir molekuli iluminio judjimo vidutine kinetine energija:
p= 2 n0 E k 1 , 3

(9.4)

ia n0 molekuli koncentracija,

E k1

vienos molekuls netvarkingojo slenkamojo

judjimo vidutin kinetin energija. Taigi idealij duj slgis lygus 2/3 vidutins slenkamojo judjimo kinetins energijos, kuri turi trio vienete esanios molekuls. Gaukime i lygt, nagrindami molekuli susidrimus su indo sienelmis (molekuli tarpusavio susidrim r galime nepaisyti). Kai sienel veikia statmena tolygiai paskirstyta jga F , tai slgis j (II Niutono dsnis)
p= F K , = S S t

(9.5)

ia S sienels plotas, K t sienels impulso kitimo sparta. Nukreipkime koordinai ais statmenai kubo formos indo sienelms (9.3 pav.). Kadangi molekuli ir sieneli susidrimai absoliuiai tamprs, tai sienels impulso pokytis dl susidrimo su viena molekule (9.4 pav.) lygus
K i = 2m0 v xi ,

(9.6)

ia m0 molekuls mas.

9.3 pav. Koordinai ays statmenos indo sienelms. Molekuli skaiius n = n 0 l 3 , ia n0 j koncentracija

9.4 pav. Molekuls susidrimas su sienele yra absoliuiai tamprus

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

176

Laikas, per kur teigiama X kryptimi judanios molekuls visos smgiuos deinij sienel, lygus
t = l v xi .

(9.7)

Vis i molekuli impulso pokytis K x = 2m0 v xi nx 2 , (9.8)

ia nx skaiius molekuli, judani X kryptimi. 1/2 raoma dl to, kad tiek X, tiek Y, tiek ir Z kryptimis juda po 1/3 vis molekuli, kuri pus (1/2) juda tik vien pus. i molekuli slygota sienel vidutin jga Fx =
n n

p x t
2 xi

m0 l

n v
i =1 x

2 xi

(9.9)

Dydis

n v
i =1 x

= n v2 , x

(9.10)

ia n molekuli skaiius kube, o v 2 greii kvadrat vidurkis. Kadangi nra iskirtini x judjimo krypi, tai v 2 = v 2 = v 2 ir v 2 = v 2 + v 2 + v 2 = 3 v 2 . I ia x y z x y z x
v2 = v2 x 3.

(9.11)

Taigi duj slgis p= m0 n v 2 3l 3 1 = n 0 m0 v 2 . 3 (9.12)

Kadangi molekuls slenkamojo judjimo vidutin kinetin energija


E k1 = m0 v 2 2,

(9.13)

tai slgis
p=
2 n0 E k 1 . 3

(9.14)

i lygt ir reikjo gauti. Padauginkime abi puses i molio trio Vm:


pVm = RT = 2 n0Vm E k1 arba 3

2 N A E k1 , 3

ia N A = n0Vm Avogadro skaiius. I ia

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

177

E k1 =

3 kT , 2

(9.15)

nes Bolcmano konstanta k = R N A . Vadinasi, molekuls slenkamojo judjimo vidutin kinetin energija proporcinga idealij duj temperatrai ir yra jos matas. Pasiekus absoliutaus nulio temperatr (T = 0 K), dingsta molekuli chaotikas judjimas, taigi dingsta ir slgis idealiose dujose, nes, kaip seka i (9.1) ir (9.15) iraik, slgis proporcingas temperatrai: p = n0 kT . Taiau jokiais cheminiais ir fizikiniais bdais T = 0 K temperatra nepasiekiama. I (9.13) ir (9.15) iraik gauname vidutinio kvadratinio greiio iraik: ~= v v2 = 3kT 3RT = , m0 M
2

(9.16)

(9.17)

v t. y. ~ ~ T M . Pavyzdiui, kai T = 293 K, deguonies molekuls ~ O = 478 m s , o v


v vandenilio ~ H = 1911 m s . Nesunku sitinkinti, kad temperatr sumainus 100 kart,
2

atitinkam greii verts sumas po 10 kart. 9.4. Molekuli skirstiniai Molekuli skirstinys reikia j pasiskirstym pagal greiio, energijos ar kito fizikinio dydio vertes. Jis apibdinamas tam tikra funkcija, kuri inant galima apskaiiuoti konkretaus fizikinio dydio vidutin vert. 1. Maksvelio skirstinys reikia molekuli pasiskirstym pagal j iluminio greiio vertes pusiausvyroje termodinaminje sistemoje. Skirstinio esm tokia: daugelio molekuli greii verts artimos tam tikrai tikimiausiojo greiio vertei vt. Skirstinio funkcija f(v) parodo santykin molekuli skaii dn/n vienetiniame greii intervale dv:
f (v ) = dn . ndv

(9.18)

D. Maksvelis, taikydamas tikimybi teorijos metodus, gavo itoki skirstinio funkcijos iraik: f (v ) = Av 2 exp ( v 2 ) , ia A ir konstantos: (9.19)

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

178

m A = 4 0 2kT

32

(9.20) (9.21)

m0 , 2kT

m0 molekuls mas. Skirstinio funkcijos grafikas parodytas 9.5 paveiksle. Taigi, kai greitis

v = 0 , ir funkcija f (v ) = 0 . Kai greitis v , funkcija f ( ) 0 . Taiau tam tikr greiio


vert atitinka funkcijos maksimumas, kuris ir reikia, kad daugelio molekuli greiiai artimi tikimiausiam vt. Brkniuoto plotelio skaitin vert lygi tikimybei, kad molekuls greiio vert yra intervale nuo v iki v+dv:
dn = f (v )dv . n

(9.22)

Todl visas plotas po kreive lygus suminei tikimybei:

f (v)dv = 1 . 0

(9.23)

9.5 pav. Skirstinio funkcijos grafikai dviem skirtingoms temperatroms; abi kreivs nesimetrikos vt atvilgiu

Tikimiausio greiio iraika randama i funkcijos ekstremumo slygos:


df (v ) d 2 (v exp ( v 2 )) = 0 . = 0 , t.y. i dv dv

I jos v t =

1 =

2kT = m0

2 RT . M

(9.24)

Taigi ildant dujas, skirstinio funkcijos maksimumas slenka didesni greii link taip, kad plotas po kreive nekinta, nes nekinta sumin tikimyb to, kad molekuls greitis tikrai yra nuo

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

179

0 iki . Be to, is skirstinys tinka tik idealij duj molekuli netvarkingam iluminiam judjimui. Molekuli vidutinis aritmetinis greitis

v = v f (v )dv =

8kT 8RT = . m0 M

(9.25)

Analogikai randamas vidutinis kvadratinis greitis:

v 2 = v 2 f (v )dv ,

(9.26)

i ia ~ = v

v2 =

3kT 3RT = . m0 M

(9.27)

Taigi nagrinjamos duj sistemos molekuli greii eilut tokia:

vt < v < ~ . v
Eksperimentikai Maksvelio skirstin patvirtino O. ternas, vliau D. Eldridas, Lamertas ir kt. terno matavimo renginio schema parodyta 9.6 paveiksle. Bendraai cilindr ais platinin vielut, padengta plonu sidabro sluoksniu ir kaitinama elektros srove. Sidabrui garuojant, jo molekuls ilekia per ply vidiniame cilindre ir, lkdamos siauru pluoteliu tutumoje, take O sudarydavo ryk plyio vaizd (9.6 pav., a). Cilindrus sukant kampiniu greiiu , sidabro molekuls patenka iorinio cilindro sienels takus O1, O2, O3, Dl to plyio vaizdas iplinta (9.6 pav., c), nes laikas, per kur molekuls nulkdavo nuo plyio iki tak Oi, lygus laikui, per kur cilindrai pasisukdavo kampu , t. y.
R r . = v

9.6 pav. terno matavimo principin schema: a) cilindrai nejuda; b) cilindrai sukami kampiniu greiiu ; c) plyio vaizdas, cilindrus sukant

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

180

Imatavus kampin poslink , galima apskaiiuoti atitinkam molekuli greit v: v= Rr .

9.7 pav. Lamerto renginio schema

Lamerto vakuuminio renginio schema parodyta 9.7 paveiksle. iuo atveju imtuv pasiekia tik tos molekuls, kurios atstum tarp disk nulekia per laik, lyg arba kartotin disk sukimo periodui. Taigi, keiiant disk sukimo dan, galima nustatyti imtuv pasiekiani molekuli skaii. Abu bandymai patvirtino molekuli Maksvelio skirstin, taiau abu jie pagrsti pluotelio molekuli greii matavimu, o Maksvelio skirstinys tinka tik netvarkingam molekuli judjimui. Nuo skirstinio pagal greiius funkcijos galima pereiti prie skirstinio pagal kinetines energijos funkcijos:
f (E k ) = dn . ndE k

(9.28)

Ji apibdina santykin skaii molekuli, kuri kinetin energija yra energij intervale E k (E k + dE k ) . Ireik v 2 = 2 E k m 0 , v = 2 E k m0 ir dv = dE k itoki funkcijos iraik: f (E k ) = 2
2m0 E k , gauname,

(kT )3 2 E k1 2 exp( E k

kT ) .

(9.29)

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

181

Funkcijos grafikas taip pat yra nesimetrika kreiv su rykiu maksimumu (9.8 pav.). Pritaik ekstremumo slyg

9.8 pav. Skirstinio pagal molekuli kinetines energijas funkcijos grafikas

df (E k ) = 0, dE k
gauname tikimiausios kinetins energijos iraik: E kt = kT 2 .

(9.30)

(9.31)

Taigi ildant dujas, funkcijos maksimumas slenka didesni kinetini energij kryptimi, nes E kt ~ T . 2. Barometrin formul. Duj molekuls ne tik nuolat ir netvarkingai juda, bet jas veikia ir ems traukos jgos. Dl to susidaro stacionari bsena, kurios esm kylant molekuli koncentracija, taigi ir duj slgis maja. Nustatykime io majimo pobd. Tegul auktyje h duj slgis yra p, o auktyje h+dh slgis lygus p dp (9.9 pav.). Slgio pokyt slygoja brkniuoto duj stulpelio sunkis:
dp = gdh ,

(9.32)

ia duj tankis, priklausantis nuo aukio. I idealij duj bsenos lygties (j galima taikyti ir orui) duj tankis
= m pM . = V RT

I i lygi gauname: dp Mgdh = . p RT (9.33)

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

182

9.9 pav. Kintant aukiui, kinta ir duj slgis

9.10 pav. Duj slgio priklausomyb nuo aukio, kai T = const ir g = const

Laikydami, kad temperatra ir laisvojo kritimo pagreitis nekinta, suintegrav (9.33) lygt gauname:
Mgh p (h ) = p 0 exp RT

(9.34a) (9.34b)

arba h =

p RT ln 0 , Mg p (h )

ia p0 slgis jros lygyje (h = 0). Formul (9.34a) ar (9.34b) vadinama barometrine. Taigi ji ireikia duj slgio priklausomyb nuo aukio, kai kitos slygos nekinta: duj slgis kylant eksponentikai maja (9.10 pav.). Realiai atmosferos temperatra kylant maja, maja ir kn laisvojo kritimo pagreitis g, todl (9.34) formul yra tik orientacin ir tinka nestoriems atmosferos sluoksniams. Slgis matuojamas barometru, o specialiai metrais graduotas barometras vadinamas auktimaiu arba altimetru ir tinka aukiui vir jros lygio matuoti. 3. Bolcmano skirstinys. Duj slgis proporcingas molekuli koncentracijai (9.16). Todl barometrin formul galima ir taip parayti:
Mgh n(h ) = n0 exp , RT

(9.35)

ia n(h) molekuli koncentracija auktyje h, n0 auktyje h = 0 . Kadangi M R = m0 k (ia m0 molekuls mas), tai eksponents laipsnio rodiklis Mgh m0 gh E p = = , RT kT kT

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

183

ia Ep molekuls potencin energija gravitaciniame lauke. Vadinasi, molekuli skirstin pagal aukius atitinka j skirstinys pagal potencines energijas:

Ep n(E p ) = n0 exp kT

(9.36)

ia n0 koncentracija molekuli, kuri potencin energija lygi nuliui. i iraika vadinama Bolcmano skirstiniu ioriniame potencialiniame lauke: kai duj temperatra T = const , molekuli koncentracija eksponentikai didesn ten, kur j potencin energija maesn.

9.11 pav. Bolcmano skirstinys pagal bet kuri energijos r

Apskritai, Bolcmano skirstinio funkcija ireikia santykin molekuli skaii erdvs trio vienete:

f (E p ) =

Ep n dn = 0 exp kT , ndV n

(9.37)

ia n molekuli skaiius sistemoje. Be to Bolcmanas rod, kad is skirstinys teisingas bet kuriame stacionariame iorini potencialini jg lauke, o ne tik gravitaciniame. 9.11 paveiksle pavaizduotas Bolcmano skirstinys pagal bet kuri energijos r: didjant daleli energijai, j skaiius eksponentikai maja. Bolcmano skirstiniu paaikinamas kvantini stiprintuv ir generatori veikimas. 9.5. Molekuls vidutinis laisvasis lkis Molekuls netvarkingai juda ir nuolat susiduria tarpusavyje. Tarp dviej gretim susidrim jos juda tiesiai ir tolygiai, nulkdamos skirtingo ilgio laisvuosius kelius l1, l2, ... (9.12 pav.). Todl tikslinga nagrinti vidutin laisvj lk l , kuris lygus molekuls vidutinio kelio ir vidutinio susidrim skaiiaus santykiui:

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

184

l =

vt t

(9.38)

ia v molekuls vidutinis greitis, jos susidrim vidutinis danis.

9.12 pav. Molekuls lkiai li yra skirtingi

9.13 pav. Su kuriomis molekulmis susiduria nagrinjamoji molekul, kurios spindulys r ?

Nagrinjamoji molekul susiduria su visomis tomis molekulmis, kuri centrai yra 2r spindulio cilindre (9.13 pav.). Taigi susidrim vidutinis danis

= n0 Vcil = n0 d 2 v
ia n0 molekuli koncentracija. Taiau juda visos molekuls. Todl j reliatyvusis greitis yra

2 kart didesnis u v . Vadinasi,


= 2d 2 n0 v . (9.39)

Dydis d = 2r vadinamas molekuls efektiniu skersmeniu. Tai maiausias atstumas tarp vienod molekuli centr j susidrimo metu (molekuls sustoja) (9.14 pav.). Jis priklauso nuo molekuls prigimties ir duj temperatros molekuli kinetins energijos. Taigi vienos molekuls susidrim danis proporcingas molekuls efektiniam skersmeniui, jos vidutiniam greiiui ir molekuli koncentracijai. ra iraik (9.38), gauname molekuls vidutinio laisvojo lkio iraik:

l =

1 2d 2 n0

(9.40)

Taigi vidutinis laisvasis lkis tuo maesnis, kuo didesnis molekuls efektinis skersmuo (molekuli greiiai mai, ema temperatra), ir atvirkiai proporcingas duj slgiui (kai temperatra nekinta). Normaliomis slygomis ( T = 273 K , p = 1,013 10 5 Pa ) daugumos duj l yra 10-7 m eils dydis, o molekuli susidrim danis siekia 1010 s-1. Dujas

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

185

iretinant l didja, o maja. Kai molekuls perlekia ind tarpusavyje nesusidurdamos, toks duj iretinimo laipsnis vadinamas tutuma (vakuumu). Vakuumo slyga tokia:

l d indo .

(9.41)

Normaliomis slygomis tokio indo skersmuo nevirija 10-7 m. 1 lentelje suraytos oro molekuli vidutinio laisvojo lkio verts priklausomai nuo slgio, kai oro temperatra 0 C.
1 lentel. Oro molekuli

l verts priklausomai nuo slgio. Temperatra T = 273 K


133 510-5 1,33 0,510-2 1,3310-2 0,5 1,3310-4 50

p, Pa

1,013105 6,510-8

l ,m

Fsv

Stmos jga

C1 d r0

C2

r Traukos jga

9.14 pav. Dviej vienod molekuli sveikos jgos priklausomyb nuo atstumo tarp j

9.15 pav. Ploktel P pasiekia tik tos sidabro molekuls, kurios nesusiduria su oro molekulmis

Eksperimentikai molekuls vidutin laisvj lk galima nustatyti M. Borno ir J. Bormano prietaisu, kurio schema pavaizduota 9.15 paveiksle. Oras isiurbiamas iki 10-5 Pa. Todl i kaitinamo sidabrinio rutuliuko S ilkusios ir diafragm D pralkusios sidabro molekuls ne visos pasiekia ploktel P. Dl susidrim su likusio oro molekulmis j skaiius sumaja

dn = ndx l ,

(9.42)

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

186

ia n molekuli skaiius atstumu x nuo diafragmos, dx sluoksnelio storis. Suintegrav gauname, kad sidabro molekuli skaiius nuo diafragmos iki ploktels maja eksponentikai:

N ( x ) = N 0 exp( x l ),

(9.43)

ia N0 diafragm pralkusi sidabro molekuli skaiius. Danai (9.43) lygtis vadinama molekuli skirstiniu pagal j laisvuosius lkius. Taip nustatoma, kiek molekuli pasiekia tolesnes ar artimesnes plokteles:

N ( x1 ) = N 0 exp( x1 l ), N ( x 2 ) = N 0 exp( x 2 l ) .
I i lygi ireikiamas molekuli vidutinis laisvasis lkis:

l = ( x 2 x1 ) ln

N (x1 ) . N (x 2 )

(9.44)

Keiiant oro slg, kinta ir oro molekuli susidrim danis, taigi ir vidutinis laisvasis lkis. 9.6. Pirmasis termodinamikos dsnis Pirmasis termodinamikos dsnis (I t. d.) sieja termodinamins sistemos vidin energij ir jos perdavimo formas darb ir ilumos kiek. Sistemos vidin energija susideda i: jos daleli netvarkingo judjimo (slenkamojo ir sukamojo) kinetins energijos; jos daleli sveikos potencins energijos; jos daleli atom virpamojo judjimo kinetins ir potencins energijos; elektronini sluoksni ir branduolio energijos. Sistemos vidin energija yra vienareikm jos termodinamins bsenos funkcija ir nepriklauso nuo ios bsenos pasiekimo bdo. Darbas reikia vieno kno tvarkingo judjimo energijos perdavim kitam. Kartu darbas yra ir energijos kitimo matas. Jeigu darb atlieka pati sistema, jos energija maja, ir atvirkiai, kai darb atlieka iors jgos, sistemos energija didja. Kai mechanin energija nekinta, kinta vidin energija:

E = U .
Dujos atlieka darb, kai jos pleiasi:
A = pdV .

(9.45)

(9.46)

Be to, kai energija perduodama atliekant darb, tai ji gali virsti bet kurios ries energija (mechanine, elektros ir pan.).

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

187

iluma yra energijos perdavimo forma, o ilumos kiekis lygus perduotos ar gautos energijos kiekiui. Kai energija perduodama ilumos bdu, tai kinta abiej kn vidins energijos. Tiek darbas, tiek ir ilumos kiekis priklauso nuo vykstanio proceso pobdio. Taigi I t. d. teigia, kad termodinamins sistemos vidins energijos pokytis lygus gauto ilumos kiekio ir sistemos atlikto darbo prie iors jgas skirtumui:
U = Q A

(9.47)

arba Q = U + A , t. y. sistemai suteiktas ilumos kiekis Q suvartojamas jos vidinei energijai padidinti dydiu

U ir pltimosi darbui A atlikti. Elementariajam termodinaminiam procesui


Q = dU + A .

(9.48)

i iraika rodo, kad tik sistemos vidin energija yra vienareikm jos bsenos funkcija, t. y. priklauso tik nuo bsenos parametr p, V ir T, o jos pokytis dU lygus t bsen vidini energij skirtumui ir nepriklauso nuo perjimo proceso pobdio ir todl yra pilnasis diferencialas. Dydiai Q ir A priklauso nuo proceso pobdio. Kai sistema periodikai grta pradin bsen, jos vidins energijos pokytis
U = dU = 0 .

(9.49)

Tuomet I t. d. taip ireikiamas:


Q = A,

(9.50)

t. y. negalimas pirmosios ries aminasis iluminis variklis, kuris atlikt didesn darb negu jo gautas ilumos kiekis. 9.7. Molekuls laisvs laipsni skaiius ir energijos tolydaus pasiskirstymo dsnis Kno laisvs laipsni skaiiumi mechanikoje suprantamas jo nepriklausom judjimo krypi skaiius. Taigi kietojo kno laisvs laipsni skaiius lygus eiems: jis gali slinkti X, Y ir Z ai kryptimis bei suktis apie tas ais, t. y. laisvs laipsni skaiius i = i sl + i suk = 3 + 3 = 6 . Aiku, kad materialusis takas (9.16 pav., a) turi tris slenkamojo judjimo laisvs laipsnius. Vadinasi, tiek pat laisvs laipsni turi ir vienatom molekul, kurios vidutin slenkamojo judjimo kinetin energija
E k1 =
3 kT . 2

Todl jos vien laisvs laipsn atitinka tris kartus maesn energija:

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

188

E k1

1 kT . 2

Dviatoms molekuls maksimalus laisvs laipsni skaiius (9.16 pav., b) imax = 3 + 2 = 5 , triatoms (9.16 pav., c) imax = 3 + 3 = 6 , daugiaatoms (9.16 pav., d) imax = 3 + 3 = 6 .

9.16 pav. Vienatoms, dviatoms, triatoms ir daugiaatoms molekuls laisvs laipsni skaiiai ir tvirti atom ryiai

Ivada: kiekvienas tvirtas ryys sumaina molekuls (ir kietj kn sistemos) laisvs laipsni skaii vienetu. Realios molekuls atomai susieti tampriomis jungtimis ir todl reikia skaityti ir virpamojo judjimo laisvs laipsnius. Apskritai klasikinje statistinje fizikoje laisvs laipsni skaiius yra skaiius nepriklausom kintamj, vienareikmikai apibdinani sistemos sumin energij kinetin ir potencin: kinetinei rasti reikia inoti tris greiio komponentes vx, vy ir vz, o potencinei tris padties koordinates x, y ir z. Taigi statistinje fizikoje materialusis takas apibdinamas eiais laisvs laipsniais. Taiau idealij duj molekuls tarpusavyje nesveikauja ir todl j potencin energija lygi nuliui. Taigi atomini idealij duj dalel apibdina trys slenkamojo judjimo laisvs laipsniai. Dviatom molekul apibdina penki laisvs laipsniai (3+2), kai ryys kietas, ir ei laisvs laipsniai (3+2+1), kai ryys tamprus. Skaiius 1 reikia virpamojo judjimo laisvs laipsni skaii. Kai ryys tamprus, molekuls vidutin energija
E = (3 + 2 + 2 1) kT i = kT , 2 2

nes bet kuriam slenkamojo ar sukamojo judjimo laisvs laipsniui tenka vidutin kinetin energija kT 2 , o kiekvien virpamojo judjimo laisvs laipsn vidutin energija kT (kinetin plius tokio pat didumo potencin; tai teisinga, kai molekuls atom sveikos potencin

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

189

energija yra tik j koordinai kvadrat funkcija). is teiginys sudaro Bolcmano dsnio apie tolyg energijos pasiskirstym molekuls laisvs laipsniais esm. Vadinasi, visi molekuls laisvs laipsniai yra lygiaveriai. Vieno molio idealij duj, esani termodinamins pusiausvyros bsenoje, vidin energija
Um = E NA = i RT . 2

Taigi ji priklauso nuo molekuls laisvs laipsni skaiiaus i ir duj temperatros: ildant idealisias dujas, j vidin energija proporcingai didja. 9.8. Mediagos ilumin talpa Mediagos ilumin talpa lygi ilumos kiekiui, kur suteikus kno temperatra padidja 1 K:
C kno = dQ . dT

(9.51)

Pastaba: ia ir toliau vietoj raysime d. Vieno molio mediagos ilumin talpa vadinama jos moline iluma:
C = C kno .

(9.52)

Vieno kilogramo mediagos ilumin talpa vadinama savitja iluma:


c = C kno m .

(9.53)

Taigi ilumins talpos matavimo vienetas yra 1 J K , molins ilumos 1 J (mol K ) , savitosios ilumos 1 J (kg K ) . Tiek ilumin talpa, tiek molin iluma, tiek ir savitoji iluma priklauso nuo mediagos chemins sudties, jos agregatins bsenos ir vykstanio termodinaminio proceso pobdio. Todl aiku, kad izotermikai ildant kn, temperatra nekinta, ir ilumin talpa CT = . Dujoms skiriama izochorin ( V = const ) molin iluma CV ir izobarin ( p = const ) molin iluma Cp. i ilum iraikos gaunamos pritaikius I t. d. ir energijos tolygaus pasiskirstymo laisvs laipsniais dsn. 1. Izochorinis procesas ( V = const , dujos nesipleia):
CV = dQ dU i = = R. dT 2 dT

(9.54)

ia i molekuls laisvs laipsni skaiius. 2. Izobarinis procesas ( p = const ):

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

190

Cp =

dQ dU + dA dA dV . = = CV + = CV + p dT dT dT dT

I idealij duj bsenos lygties pV = RT gauname:


pdV = RdT .

Taigi C p = CV + R .

(9.55)

i lygyb vadinama R. Majerio lygtimi. Ji rodo, kad izobarin molin iluma Cp visada didesn u izochorin molin ilum CV dydiu, lygiu universaliosios duj konstantos R vertei. Taip yra todl, kad ildant dujas izochorikai suteikiamas ilumos kiekis virsta j vidine energija, o ildant izobarikai dalis ilumos kiekio suvartojama j pltimosi darbui. I (9.54) ir (9.55) iraik gauname:
Cp = i+2 R. 2

(9.56)

Molini ilum santykis = Cp CV = i+2 . 2 (9.57)

Taigi tiek molins ilumos, tiek ir j santykis priklauso tik nuo molekuls sudtingumo, tiksliau, nuo laisvs laipsni skaiiaus ir nepriklauso nuo temperatros. 2 lentelje suraytos imatuotos ir teorins kai kuri duj verts. 2 lentel. Kai kuri duj verts kambario temperatroje Dujos Helis Neonas Argonas Kriptonas Vandenilis Azotas Deguonis Anglies oksidas Anglies dvideginis Vandens garai Benzolo garai Etilo spirito garai Formul He Ne Ar Kr H2 N2 O2 CO CO2 H2O C6H6 C2H5OH i 3 3 3 3 5 5 5 5 6 6 6 6 teorikai 1,666 1,666 1,666 1,666 1,40 1,40 1,40 1,40 1,33 1,33 1,33 1,33 praktikai 1,659 1,64 1,67 1,68 1,41 1,40 1,40 1,40 1,305 1,33 1,13 1,135

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

191

Pastebime, kad vienatomi ir dviatomi duj teorins ir eksperimentins verts beveik sutampa. Taiau kuo sudtingesn molekul, tuo maesns eksperimentins verts, lyginant su teorinmis. Toks veri nesutapimas paaikinamas sukamojo ir virpamojo judjim energijos kvantavimu, t.y. galimos tik tam tikr veri energijos. Todl jei iluminio judjimo energija nepakankama, tai molekuls virpamieji laisvs laipsniai aldomi ir neturi takos molinei ilumai. Tai patvirtina molekulinio vandenilio ( i = 5 ) CV priklausomyb nuo duj temperatros (9.17 pav.).

9.17 pav. Vandenilio izochorins molins ilumos priklausomyb nuo duj temperatros

Pastebime, kad CV uolikai priklauso nuo temperatros, ir tik kambario temperatr srityje (arti 300 K) teoriniai rezultatai gerai sutampa su eksperimentiniais. Vadinasi, tik iomis slygomis vandenilio molekulei bdingi penki laisvs laipsniai. em temperatr srityje ( 50 K) vandenilio molekulei bdingi tik trys laisvs laipsniai (tik slenkamieji), o auktoje temperatroje ( 6000 K) netgi septyni (suadinami ir virpamieji). Taigi klasikin molini ilum teorija yra tik apytiksl, tinkanti tik tam tikram temperatr intervalui.

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

192

___________________________________________________________________________ Aliumininis 1,5 kg mass strypelis pakaitinamas iki 180C temperatros ir panardinamas kambario temperatros vanden (20C) vanden. Vandens mas 8 kg. Nepaisydami energijos nuostoli, apskaiiuokime galin strypelio ir vandens temperatr. mAl = 1,5 kg, tAl = 180C,
m H 2 0 = 8 kg, t H 2 0 = 20C;

S p r e n d i m a s . Sistema termikai izoliuota. Todl strypelio atiduotas ilumos kiekis lygus vandens gautam ilumos kiekiui:
Q Al = Q H 2O ,

-?

t. y. c Al m Al (t Al ) = c H 2O m H 2O ( t H 2O ) . I ia ireikiame galin sistemos temperatr:

c Al m Al t Al + c H 2O m H 2O t H 2O c Al m Al + c H 2O m H 2O

raome dydi skaitines vertes ir skaiiuojame:

900 1,5 180 + 4184 8 20 C = 26 C . 900 1,5 + 4184 8

__________________________________________________________________________ Duj miin sudaro 2 mol deguonies (O2) ir 1 mol argono (Ar). Kam lygi miinio izochorin molin iluma? 1 = 2 mol, 2 = 1 mol, i1 = 5, i2 =3; CV - ? S p r e n d i m a s . Miinio molin izochorin iluma
CV =
1 dU , dT

(1)

ia moli skaiius

= 1 + 2 .

(2)

Miinio vidin energija susideda i dedamj duj vidini energij:

U = U1 + U 2 =

1i1 RT 2 i2 RT 1i1 + 2 i2 RT . + = 2 2 2

(3)

ra (2) ir (3) (1), gauname:

CV =

R(1i1 + 2 i2 ) 8,31(2 5 + 1 3) J J = = 18 . 2(1 + 2 ) 3 2 K mol K mol

__________________________________________________________________________

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

193

9.9. Pirmojo termodinamikos dsnio taikymas termodinaminiams procesams Daniausiai nagrinjami trys izoprocesai, kuri metu kuris nors bsenos parametras nekinta, ir adiabatinis procesas, kurio metu nra ilumos main su aplinka ( dQ = 0 ). 1. Izobarinis procesas ( p = const ) p ir V koordinai sistemoje vaizduojamas horizontalia tiese (9.18 pav.), nes duj tris iuo atveju proporcingas temperatrai:

V2 T2 = . V1 T1
Duj izobarinio pltimosi darbas A=
V2

V1

pdV = p(V

V1 ) .

(9.58a)

Jis lygus brkniuoto staiakampio plotui. Dujos pleiasi, nes jos kaista. Todl i bsenos lygties

pV2 = RT2 ir pV1 = RT1 .


Taigi duj izobarinio pltimosi darbas

A = R(T2 T1 ) .
molio idealij duj darbui, kur jos atlieka izobarikai besiplsdamos paildius 1 K. Duj vidins energijos pokytis U = CV (T2 T1 ) . Taigi sistemai suteiktas ilumos kiekis
Q = (CV + R )(T2 T1 ) = C p (T2 T1 ) ,

(9.58b)

I ios iraikos gauname fizikin universaliosios duj konstantos R prasm: R lygi vieno

(9.59)

(9.60)

ia C p = CV + R izobarin molin iluma.

9.18 pav. Plotas po izobare lygus duj pltimosi darbui

9.19 pav. Izochorikai ildomos dujos darbo neatlieka (plotas po tiese lygus nuliui)

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

194

2. Izochorinis procesas ( V = const ) p ir V koordinai sistemoje vaizduojamas vertikalia tiese (9.19 pav.), nes slgis iuo atveju proporcingas temperatrai:

p 2 T2 = . p1 T1
Taip ildomos dujos nesipleia ir darbo neatlieka. Taigi visas suteikiamas ilumos kiekis suvartojamas sistemos vidinei energijai didinti: Q = U = CV (T2 T1 ) . (9.61)

3. Izoterminis procesas ( T = const ) p ir V koordinai sistemoje vaizduojamas hiperbole(9.20 pav.), nes, kaip seka i idealij duj bsenos lygties pV = RT , j slgis atvirkiai proporcingas triui:

p1 V2 = . p 2 V1
Kadangi sistemos temperatra nekinta, tai nekinta ir jos vidin energija: U = CV T = 0 . Vadinasi, I t. d. izoterminiam procesui teigia, kad visas idealiosioms dujoms suteikiamas ilumos kiekis suvartojamos j pltimosi darbui:
2 V2

Q= A=

pdV = M
1 V1

V m RT dV = RT ln 2 . V V1

(9.62)

9.20 pav. Plotas po izoterme lygus idealij duj pltimosi darbui

9.21 pav. Adiabatinio pltimosi darbas lygus plotui po adiabate, kuri statesn u izoterm

4. Adiabatinis procesas ( dQ = 0 ), kaip jau minta, vyksta be ilumos main su aplinka. Reals procesai gali bti tik artimi adiabatiniams, nes nra idealiai ilum izoliuojani mediag, taiau greitus procesus galima laikyti adiabatiniais (proceso trukm ymiai maesn u ilumos main trukm). I t. d. adiabatiniam procesui teigia, kad adiabatikai besiplsdamos dujos atlieka darb, lyg j vidins energijos sumajimui: A = U = CV (T2 T1 ) . (9.69)

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

195

Vadinasi, adiabatikai besiplsdamos dujos atvsta (T2 < T1 ) . Pltimosi darbas lygus plotui po adiabate (9.21 pav.). Adiabats lygtis p ir V koordinatmis (viena i trij Puasono lygi) yra: pV = const , ia = C p CV > 1 Puasono koeficientas. __________________________________________________________________________
Gaukime p ir V sry adiabatiniam procesui. Raome I t. d. jam:

(9.64)

0 = CV dT + pdV .
I idealij duj bsenos lygties

pdV + Vdp = RdT .


I i lygi, eliminav dT, gauname:

CV ( pdV + Vdp ) + pdV = 0 . R


Atskirkime kintamuosius:

dp CV + R dV + = 0. p CV V
Suintegrav ir potencijav, gauname:

pV = const ,
ia = C p CV Puasono koeficientas.

_________________________________________________________________________ Adiabats statumas kirtimosi su izoterme take


s ad = dp p = . dV V dp p = . dV V

Izoterms statumas tame paiame take (9.22 pav.)


sizot =

9.22 pav. Kreivi statumas apibdinamas prieaugiais dp ir dV pasirinktame take

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

196

Pastaba: abi iraikos gautos idiferencijavus adiabats ir izoterms lygtis, t.y. lygtis pV = const ir pV = const . Taigi

s ad =, sizot

(9.65)

t.y. adiabat yra kart statesn u izoterm j kirtimosi take p ir V sistemoje. Parayta Puasono lygtis (9.64) sieja idealij duj slg ir tr. Sprendiant j kartu su duj bsenos lygtimi pV = RT , gaunamos kitos Puasono lygtys, siejanios tr ir temperatr:
TV 1 = const ,

(9.66)

bei slg ir temperatr:


Tp
1

= const .

(9.67)

3 lentelje pateikiama I t. d. taikymo suvestin. 3 lentel. Termodinaminius procesus apibdinani dydi suvestin Procesas Izoterminis Izochorinis Izobarinis Apibdin. parametras I t. d.
Q=A Q = U Q = U + A

Pltimosi darbas

Vidins energ. pokytis

Kiti sryiai
pV = const

T = const V = const p = const

A = RT ln

V2 V1

U = 0
U = CV T U = CV T

A=0
A = p V

p 2 T2 = p1 T1 V2 T2 = V1 T1
pV = const

Adiabatinis

Q=0

A = U

A=

p1V1 p 2V2 1

U = CV T

9.10. Cikliniai procesai. Grtamieji ir negrtamieji procesai Cikliniu procesu (ciklu) vadinamas procesas ar proces visuma, po kurios sistema grta pradin padt. inomi geografinis, geocheminis, Sauls aktyvumo ir kiti ciklai. Daugelis svyravim taip pat yra cikliniai procesai. Termodinamini cikl principu veikia iluminiai varikliai, aldymo mainos, kompresoriai ir kt. renginiai. Termodinamin cikl sudaro bent du termodinaminiai procesai, kuri vienas susietas su duj pltimusi, kitas su j suspaudimu

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

197

(9.23 pav.). Duj pltimosi darbas lygus plotui po kreive a ir yra teigiamas, o j suslgimo darbas lygus plotui po kreive b ir yra neigiamas (j atlieka iors jgos). Ciklo darbas A = Aa + Ab = kilpos plotui .

9.23 pav. Tiesioginis (kairje) ir atvirktinis (deinje) termodinaminiai ciklai

9.24 pav. iluminio variklio (a) ir aldymo mainos (b) principins schemos

Kai is darbas teigiamas (ciklas vyksta laikrodio rodykls sukimosi kryptimi), toks ciklas vadinamas tiesioginiu, ir atvirkiai, kai A < 0 (ciklas vyksta prie laikrodio rodykl), ciklas vadinamas atvirktiniu. iluminis variklis veikia tiesioginiu, o aldymo maina atvirktiniu ciklu (9.24 pav.). Kadangi sistema grta arba grainama pradin bsen, tai jos vidins energijos pokytis abiem atvejais lygus nuliui, t.y. termodinaminiam ciklui iraika yra tokia:

U 121 = 0 . Vadinasi, I t. d.

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

198

Q gautas Qatiduotas = Anaudingas .

Ciklo naudingumo koeficientas parodo, kuri gauto ilumos kiekio dalis virto naudingu darbu:
= Q gautas Qatid Anaud = < 1. Q gautas Q gautas

(9.68)

aldymo mainoje darbo mediaga ima ilum i altesnio kno ir perduoda j iltesniam. Tam reikalingos iors jgos. aldymo maina apibdinama aldymo koeficientu , parodaniu, kiek kart paimtas ilumos kiekis Q2 didesnis u iors jg darb Ai:

Q2 1 = , Ai

(9.69)

ia iluminio variklio (tokio pat tiesioginio ciklo) naudingumo koeficientas. Be to

0.
Termodinaminis ciklas vadinamas grtamuoju, jeigu vykus tiesioginiam, o po to tokiam pat atvirtiniam ciklui, pradin bsen grta ir sistema, ir ioriniai knai, su kuriais sistema sveikavo. Bet kuris pusiausvyrasis procesas yra grtamasis. Visi reals procesai pasiymi didesniais ar maesniais energijos nuostoliais (dl trinties, iluminio laidumo ar pan.). Todl jie yra negrtamieji. ilumos apykaitos procesai, esant baigtiniam temperatr skirtumui, taip pat yra negrtamieji. ___________________________________________________________________________ Dviatomi idealij duj tris V1 = 4 l, slgis p1 = 100 kPa, temperatra T1 = 300 K. I pradi dujos adiabatikai suslegiamos, ir j tris sumaja 4 kartus. Po to izochorikai atvsinamos iki pradins temperatros ir toliau izotermikai grta pradin bsen (9.25 pav). Apskaiiuokime ciklo darb. = 1,4 V1 = 410-3 m3, p1 = 1105 Pa, T1 = 300 K, V2 = V1/4, T3 = 300 K A?
9.25 pav. Nagrinjamas termodinaminis ciklas sudarytas i trij proces

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

199

S p r e n d i m a s . Ciklo darbas lygus atskir termodinamini proces metu atlikt darb sumai: A = A12 + A23 + A31 . Apskaiiuokime kiekvien j. Adiabatinio suslgimo darbas (r. 3 lentel)
A12 = p1V1 p 2V2 . 1

(1)

(2)

Slg p2 rasime i adiabats lygties:


V p 2 = p1 1 V 2 .

(3)

raome (3) iraik (2) ir gauname:

A12 =

p1V1 1 4 1 = 741 J . 1

(4)

Izochorinio proceso 23 metu duj tris nekinta ir todl darbas A23 = 0 . Duj izoterminio pltimosi darbas (r. 3 lentel) (5)

A31 = RT1 ln

V1 , V3

(6)

ia tris V3 = V2 . Moli skaii galime ireikti i idealij duj bsenos lygties RT = pV :

p1V1 . RT1 V1 = 555 J . V2

(7)

Taigi darbas

A31 = p1V1 ln

(8)

raome gautas darb vertes (1) lygt ir apskaiiuojame ciklo darb:

A = ( 741 + 0 + 555) J = 186 J .


Minusas reikia, kad itok darb atliko iors jgos. ___________________________________________________________________________ 9.11. Karno ciklas ir jo naudingumo koeficientas Prancz ininierius S. Karn 1824 metais suformulavo jo vardu vadinamas teoremas. Pirmoji teorema teigia, kad idealiosios grtamojo Karno ciklo ilumins mainos (9.26 pav.)

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

200

naudingumo koeficientas priklauso tik nuo kaitintuvo ir auintuvo temperatr ir nepriklauso nuo jos konstrukcijos bei darbo mediagos prigimties.

9.26 pav. Idealiojo Karno iluminio variklio principin schema

Antroji teorema teigia, kad realios negrtamojo Karno ciklo ilumins mainos naudingumo koeficientas negr visada maesnis u tokiomis pat slygomis veikianios grtamojo ciklo ilumins mainos naudingumo koeficient gr, t.y. negr < gr . Karno cikl sudaro du izoterminiai ir du adiabatiniai procesai (9.27 pav). Duj izotermin pltimsi (T1 = const) vaizduoja kreiv 1-2. io proceso metu sistema gauna ilumos kiek Q1 ir besiplsdama atlieka darb

A12 =

V m RT1 ln 2 = Q1 . V1 M

Atjungus ildytuv, dujos pleiasi adiabatikai ir atlieka darb


A23 = CV (T2 T1 ) .

io proceso baigms temperatra T2 lygi temperatrai auintuvo, prie kurio ir prijungiamas cilindras su dujomis. Dl sukamo veleno inertikumo dujos izotermikai suslegiamos iki 4-os bsenos. Tam reikalingas darbas

A34 =

V m RT2 ln 4 = Q2 , V3 M

t.y. lygus auintuvui atiduotam ilumos kiekiui. Ciklas baigiamas adiabatiniu duj suslgimu, atjungus auintuv, iki pradins bsenos. io proceso darbas
A41 = CV (T1 T2 ) .

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

201

9.27 pav. Tiesioginis Karno ciklas p ir V koordinai sistemoje ir iluminio variklio stmoklio padtys kiekvieno proceso baigmje

Taigi per cikl atliktas darbas lygus proces metu atlikt darb sumai: A = A12 + A23 + A34 + A41 = Q1 + Q2 . Geometrikai jis lygus kilpos plotui. Ciklo naudingumo koeficientas
= Q2 T A = 1 = 1 2 , Q1 Q1 T1

(9.70)

nes V2 V1 = V3 V4 (tai seka i adiabai lygi T1V2 1 = T2V3 1 ir T2V4 1 = T1V1 1 ). Ivada: idealiuoju Karno ciklu veikianio iluminio variklio naudingumo koeficientas priklauso tik nuo ildytuvo ir auintuvo temperatr T1 ir T2. Norint padidinti naudingumo koeficient, reikia didinti temperatr skirtum

T = T1 T2 , taiau realiojo iluminio variklio riboja aplinkos temperatra ir paties variklio


mediag lydymosi temperatra. Atvirktiniu Karno ciklu (9.28 pav.) veikianios aldymo mainos aldymo koeficientas = Q2 Q2 T2 = = , A Q1 Q2 T1 T2 (9.71)

vadinasi, taip pat priklauso tik nuo alto ir ilto kn temperatr, taiau yra atvirkiai proporcingas j skirtumui T = T1 T2 .

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

202

9.28 pav. Atvirktinis Karno ciklas p ir V koordinai sistemoje

9.29 pav. Vidaus degimo variklio (a) ir dyzelinio variklio (b) ciklai. Procesas 12 kuro siurbimas, procesas 21 duj imetimas

9.29 paveiksle pavaizduoti keturtakio vidaus degimo (a) ir keturtakio dyzelinio (b) varikli ciklai. Vidaus degimo variklio (Otto) teorinis naudingumo koeficientas
teor = 1 1 ,

(9.72)

ia = V2 V1 kuro suspaudimo laipsnis, Puasono koeficientas. Taigi didja didjant ir . Vienok, suspaudimo laipsn riboja io proceso pabaigos temperatra T3, kuri virijus kuras gali usidegti savaime. Praktinis vidaus degimo variklio koeficientas real = Pt < teor , qm (9.73)

ia P variklio galia, m mas benzino, suvartoto per laik t, q benzino degimo iluma. Dyzelinio variklio (Dyzelio) teorinis naudingumo koeficientas

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

203

teor = 1

1 , 1 ( 1)

(9.74)

ia = V2 V1 kuro suspaudimo laipsnis, = V4 V1 duj izobarinio pltimosi laipsnis. Realaus io tipo variklio naudingumo koeficientas, aiku, maesnis u maksimal teorin (tomis paiomis slygomis). Remiantis pirmja Karno teorema, galima pagrsti termodinamins temperatr skals sudarym. I iluminio variklio naudingumo koeficiento iraikos gaunama, kad
T2 Q2 , = T1 Q1

(9.75)

t.y. kn temperatr santykis lygus vieno kno atiduotos, o kito kno gautos per cikl ilumos kieki santykiui. Taip sudaryta temperatros skal nesusijusi su jokiu termodinaminiu knu ( nepriklauso nuo darbo mediagos chemins sudties). ios skals nulis termodinamins temperatros nulis atitinka didiausios tvarkos bsen sistemoje, pavyzdiui, Karno iluminio variklio naudingumo koeficientas, kai auintuvo temperatra T2 = 0 K, lygus 100%. Deja tokia temperatra jokiais fizikiniais ar cheminiais bdais nepasiekiama. Dl realij termodinamini proces negrtamumo is temperatros matavimo bdas nepritaikomas. ___________________________________________________________________________ Buitinio aldytuvo naudingumo koeficient riboja aplinkos temperatra t1 = 27C ir aldymo kameros temperatra t2 = 17C. Kam lygus jo aldymo koeficientas ir kiek elektros energijos jis suvartoja 1 kg ledo gauti? Pradin vandens temperatra 0C. T1 = 300 K, T2 = 256 K, T0 = 273 K, m = 1 kg ?W? S p r e n d i m a s . Teorikai aldymo koeficientas

T2 256 = = 5,82 . T1 T2 300 256

Suvartotos energijos kiekis W = Q , ia Q isiskyrusios i vandens ilumos kiekis:

Q = lm , ia l ledo lydymosi iluma. Taigi

W =

lm 334 10 3 1 = J = 57 ,4 kJ . 5,82

Realaus buitinio aldytuvo aldymo koeficientas maesnis, taigi ir elektros energijos snaudos didesns. Tai paaikinama realij proces negrtamumu. ___________________________________________________________________________

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

204

9.12. Antrasis termodinamikos dsnis Pirmasis termodinamikos dsnis tinka kiekvienam termodinaminiam procesui, kurio metu sistemos energija nekinta, taiau nenurodo jo vyksmo krypties. Pavyzdiui, is dsnis neprietarauja, kad altesnis knas savaime perduot energij ilumos pavidalu iltesniam, taiau praktikai tai nevyksta. Antrasis termodinamikos dsnis nurodo termodinaminio proceso krypt ir yra formuluojamas vairiai. 1. Vokiei fizikas R. Klauzijus 1850 m. teig, kad negalimas toks procesas, kurio vienintelis rezultatas energijos perdavimas ilumos pavidalu i altesniojo kno iltesniajam. Nors aldymo mainoje taip yra, taiau kno ataldymas susijs su pokyiais dl iorini jg darbo. 2. Angl fizikas V. Tompsonas (Kelvinas) 1851 m. teig, kad negalimas toks ciklinis procesas, kurio vienintelis rezultatas i ildytuvo paimtos ilumos pavertimas jai ekvivalentiku darbu. Vadinasi, ciklinio iluminio variklio naudingumo koeficientas maesnis u vienet ir negalima sukurti ciklin ilumin varikl be auintuvo. 3. Remdamasis iomis ivadomis vokiei fizikas V. Ostvaldas 1888 m. taip suformulavo II t. d.: negalimas antrosios ries aminasis iluminis variklis. 4. Izoliuotos sistemos entropija nemaja:

S 0 ,
t.y. izoliuotose makroskopinse sistemose termodinaminiai procesai vyksta tik ta kryptimi, kuria sistemos entropija nemaja. 9.13. Entropija ir jos savybs I iluminio variklio naudingumo koeficiento iraikos seka, kad
Q1 Q2 + 0. T1 T2

(9.76)

Gauto ilumos kiekio ir ilumos altinio temperatros santykis vadinamas redukuotuoju ilumos kiekiu Q*:

Q* = Q T .
Taigi grtamojo tiesioginio Karno ciklo redukuotuoj ilumos kieki suma lygi nuliui:

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

205

Q1 Q2 + = 0, T1 T2
o bet kurio realiojo, negrtamojo, ciklo maesn u nul, neigiama.

(9.77)

rodyta, kad grtamojo ciklinio termodinaminio proceso, sudaryto i elementarij proces, redukuotj ilumos kieki suma lygi nuliui:
dQ = 0. T dQ < 0. T

(9.78)

Kai procesas negrtamas, ta suma neigiama:

(9.79)

Kai procesas grtamasis, bet neciklinis, jo redukuotasis ilumos kiekis priklauso tik nuo termodinamins sistemos pradins ir galins bsen parametr, bet nepriklauso nuo bsenos pasiekimo kelio. Bsenos funkcija, kurios diferencialas yra dQ T , vadinamas sistemos entropija S. Jos elementarusis pokytis
dS = dQ , T

(9.80)

t. y. lygus elementariajam redukuotajam ilumos kiekiui. I entropijos elementariojo pokyio enklo galima sprsti apie ilumos main krypt sistemoje. Entropijos pokytis, sistemai grtamai perjus i 1 bsenos 2, lygus:
S12 , gr =
1 2

dQ , T

(9.81)

t. y. lygus proceso redukuotajam ilumos kiekiui. Kai sistemoje vyksta keli tokie procesai, sistemos entropijos pokytis lygus atskir proces entropij pokyi sumai. Kn sistemos entropija lygi atskir kn entropij sumai. Bet kurio kno, kurio temperatra T = 0 K, entropija lygi nuliui (Nersto teorema arba III t. d. ):
T 0

lim S = 0 .

(9.82)

Kai sistema pereina i 1 bsenos 2 negrtamai, jos entropijos pokytis didesnis u proceso redukuotj ilumos kiek:
S12 , negr >
1 2

dQ . T

(9.83)

Kai sistema izoliuota, t.y. kai nra energijos main su aplinka ( dQ = 0 ), tai joje vykstantys procesai yra adiabatiniai. Todl entropijos pokytis

9. Molekulins fizikos ir termodinamikos pagrindai

206

S12 , gr = 0 , o S12 , negr > 0 ,

(9.84)

t.y. grtamojo proceso izoliuotoje sistemoje entropija nekinta, o negrtamojo proceso izoliuotoje sistemoje entropija didja. Taigi entropijos pokytis yra izoliuotoje sistemoje vykstani proces negrtamumo kiekybin charakteristika. Apjungus abi ias ivadas, gaunama matematin II t. d. iraika:

S 0 .

(9.85)

Izoliuotose sistemose vyksta savaiminiai, t.y. negrtamieji procesai. Todl i sistem entropija didja, didja iki savo maksimalios verts, kuri bdinga sistemos pusiausvirajai bsenai. Visata yra atvira ir todl nepusiausvira. Vadinasi, joje iluminiai procesai vyksta ir vyks entropijos didjimo kryptimi. Be to sistemos pusiausvirosios bsenos termodinamin tikimyb W yra maksimali. Bsenos termodinamin tikimyb nusako skaii bd, kuriais gali bti pasiekta konkreti sistemos bsena:
W = ga lim bd skaiius . palanki bsen skaiius

Aiku, kad 1 W . Izoliuotajai sistemai artjant prie pusiausvirosios bsenos, naujos bsenos termodinamin tikimyb taip pat didja. Didja, kaip jau buvo minta, ir sistemos entropija S. L. Bolcmanas rod, kad sistemos entropija proporcinga jos bsenos termodinamins tikimybs natriniam logaritmui:

S = k ln W .
Vadinasi, entropija yra sistemos bsenos termodinamins tikimybs matas.

(9.86)

Remiantis Bolcmano formule, entropij galima apibdinti dar ir taip: entropija yra sistemos netvarkos matas. Taip, pavyzdiui, kryptingo judjimo mechanin energij paprasta (dl trinties) paversti netvarkingo judjimo ilumine energija. Toks procesas negrtamas ir jo entropija didja.