VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISS FAKULTETAS VIEOSIOS TEISS KATEDRA

Dienins studij formos I kurso 6 grups students

Egls Jukaits

REFERATAS TEISS AIKINIMAS, PRIEASTYS IR PRIVALOMUMAS

Vilnius, 2011

Turinys
1. anga.................................................................................................................................3 2. Teiss aikinimo samprata.................................................................................................4 3. Teiss aikinimo altiniai...................................................................................................6 4. Teiss aikinimo prieastys................................................................................................7 5. Teiss aikinimo privalomumas.........................................................................................9 6. Apibendrinimas..................................................................................................................11 7. Naudota literatra...............................................................................................................12

anga Teiss aikinimas, gausjant teiss akt skaiiui, teisei sudtingjant, kaskart tampa vis svarbesnis. Teiss norm kolizijos, teiss spragos, jos tekst daugiaprasmikumas sukelia vis daugiau neaikum praktikoje. Taigi iame darbe plaiau panagrinsiu, kas yra teiss aikinimas, kodl jis yra btinas ir, apskritai, kokia jo vieta teisinje sistemoje. io darbo tikslai:
o o

Suvokti, kas yra teiss aikinimas; Susipainti su teiss aikinimo altiniais;

o Suvokti, kodl btina aikinti teis ir kokias kriterijais yra remiamasi tai atliekant; o Isiaikinti, kas yra teiss aikinimo privalomumas.

Teiss aikinimo samprata L. Wittgensteinas ra: ,,Tarp sakymo ir jo vykdymo yra praraja. Ji turi bti upildyta supratimo. Tai reikia, kad tik suprasdami mes turime padaryti TAI. sakymas tai i tikrj tik garsai, raalo yms. Vadinasi, gyvendinti teiss normas galima tik suvokiant tikrj j prasm, o suvokiama aikinant, nes aikinimas reikalingas tam, kad ivengtume nesusipratimo arba paalintume t nesusipratim, kuris atsirast, jeigu nebt paaikinimo. prasta manyti, kad odis ,,aikinimas reikia tam tikro reikinio prasms ar esms nustatym, kitaip tariant, paintin proces. Taiau aikinimas yra analizuojamas trimis aspektais: a) Plaiausia prasm. is aikinimas reikia bet kurio mus supanio pasaulio objekto prasms, jo prigimties ir reikms nustatym ir gali bti suprantamas kaip painimo forma.
b) Plati prasm. Aikinimas reikia bet kurio raytinio teksto, pavyzdiui, raytins sutarties,

laiko, knygos, prasms nustatym. Toks aikinimas yra ne kas kita, kaip hermeneutika (filologijos mokslo aka, tirianti ratijos paminklus). Pasak Dalios Mikelniens ir Valentino Mikelno, plaiai aikinimas suprantamas kaip neatsiejama teksto ir interpretatoriaus vienov.
c) Siaura prasm. Aikinimas suprantamas kaip dviprasmi, abejotin, neaiki rato ar kalbos

dali tikrosios prasms ir reikms nustatymas. Teiss aikinimas taip pat gali bti suprantamas keleriopai: a) Teiss aikinimas teiss kaip tam tikro socialinio reikinio, teiss esms ir prigimties atskleidimas apskritai. Toks teiss aikinimas yra paintin veikla, kurios rezultatas yra materializuojamas teiss mokslo veikalais. b) Teiss aikinimas kaip teiss altini turinio, j prigimties ir vietos teiss sitemoje nustatymas. Pavyzdiui, galima aikinti, kokiai teisei (vieajai ar privatinei) priklauso konkretus teiss altinis ar konkreti teiss norma. itaip teis aikinama leidiant statymus, sisteminant ir derinant teis, taip pat j taikant.
c) Teiss aikinimas reikia neaiki, vienas kitam prietaraujani ar konkuruojani teiss

princip bei norm tikrosios prasms nustatym taikant teis. Tiksliau tariant, yra siekiama konkret teiss princip ar norm taikyti konkreioje gyvenimo situacijoje. Aikinant teis iuo atvilgiu, i esms iekoma vienintelio teisingo varianto i keli galim alternatyv, o teiss aikinimas yra tvirtinamas tam tikrame vieame dokumente, pavyzdiui, teismo sprendime.
4

Svarbu paymti tai, kad visas teiss aikinimo procesas turi dvi stadijas: teiss principo arba normos isiaikinimas ir teiss principo arba normos prasms iaikinimas. Pirmuoju atveju tai vidinis teiss aikinimo subjekto apsisprendimas. is teiss aikinimas padeda teiss aikinimo subejktui pirmiausia paiam isiaikinti tikrj teiss principo ar normos prasm. Antruoju atveju tai teiss principo arba normos prasms iaikinimas. is aikinimas yra nukreiptas kit subjekt teisin smon, nes aikintojas, pats isiaikins teiss princip arba norm, dar paaikina juos kitiems teiss subjektams. Teiss principo arba normos prasms aikinimo etapai yra tokie: a) Taikytinos teiss normos parinkimo; b) Nustatymo, ar teiss norma galioja; c) Aikinimo btinumo nustatymo; d) Taikytinos teiss normos tikrosios prasms iaikinimo;
e) Vienintelio iaikintos teiss normos prasms varianto pasirinkimo;

f) Motyvuoto teiss aikinimo akto primimo. Taigi bendraisiais bruoais teiss aikinimas yra procesas, kai teiss aikinimo subjektas turi pasirinkti vien i keli galim sprendim. Verta paymti, kad aikinant teis yra btina ne tik vertinti teis, bet ir atsivelgti konkreios bylos faktus, nes teiss aikinimas nra grynai teiss klausimas. Kaskart aikinant teis atsakymas yra randamas tik primus vertybin sprendim, t.y. pritaikius tam tikrus vertinamuosius kriterijus teisingumo, protingumo, siningumo ir kitus bendruosius teiss principus.

Teiss aikinimo altiniai Yra prasta teiss aikinimo altinius skirstyti dvi grupes: a) Pirminius altinius, kuriais privaloma remtis: Konstitucija, bendrieji teiss principai, tarptautins sutartys, konstituciniai ir paprastieji statymai, Konstitucijai ir statymams neprietaraujantys postatyminiai aktai, paproiai.
b) Antrinius (fakultatyvinius) altinius, kuriais galima, bet neprivaloma remtis: teiss aktai,

netiesiogiai susij su aikinamja teise, mokslini tyrim mediaga, ekonomin, statistin ir kita informacija, autoritetingos nuomons, teiss doktrina, ansktesnis teisinis reguliavimas, lyginamja mediaga ir kt. Pirmini teiss aikinimo altini reikm yra didiausia. Visi jie apima tam tikras elgesio taisykles, tiesiogiai suformuotas statym leidjo ar kitos kompetetingos valstybs institucijos. Jais teismas vadovautis privalo, tai jo pareiga. Prieingu atveju priimtas teismo sprendimas bt pripaintas neteistu. Taip pat yra iskiriami altiniai, kuriais remtis negalima. Rmimasis tokiais atiniais sukelt abejoni dl teismo nealikumo ir nepriklausomumo. Tokiais altiniais yra laikoma: a) politins ir ideologins nuostatos; b) vieosios nuomons apklausos; c) argumentai, prietaraujantys moralei bei bendriesiems teiss principams;
d) neoficiali mediaga.

Teiss aikinimo prieastys statymai paprastai veikia ilgai, o moni gyvenimas keiiasi. Susidaro nauji santykiai, kuriems veikiantys statymai nelabai tinka, todl tenka taikyti senus statymus prie nauj santyki. Pasak P. Leono, aikinimo bdu galima taikyti statymus prie nauj santyki tik tol, kol nereikia ikreipti statymo prasms. Jis teigia, kad aikinimas negali tiek toli nueiti, kad bt ikreipiama statymo prasm. Todl jei statymas visikai neatitinka gyvenimo santyki, reikia j pakeisti nauju arba panaikinti. Teiss aikinimo procese siekiama teis iaikinti konkrei faktni aplinkybi kontekste, kad ji tapt kaip manoma aikesn. Kitaip tariant, taikant teis, j iaikinti ir atskleisti jos prasm yra btina. Vadinasi, btinyb aikinti teis sietina su susiformavusios ir sukurtos teiss savaiminiu neaikumu, kuomet teiss aikinimo procese teiss prasm siekiama kaip manoma labiau atskleisti. Taigi teiss aikinimo prieastys yra ios:
a) Socialinio gyvenimo dinamika. Pasikeitusios politins, ekonomins, kultrins visuomens

gyvavimo slygos, pavyzdiui, vienos ekonomins sistemos pakeitimas kita, revoliucija, perversmas, veikia ne tik teiss akt krim, bet ir teiss aikinim, nes kinta pati visuomens smon, jos palaikomos vertybs. b) Teiss kalbos ypatumai:
o

Vartojami specifiniai terminai;

o Daug tarptautini odi, skolini ir t.t.; o Bdingas oficialus stilius, skiriantis j nuo nekamosios kalbos;
o

Nebdingas individualus stilius, nes teiss principai ir normos formuojami kaip neapibrtam asmen ratui adresuojamos elgesio taisykls;

o Bdingas formalizmas mintis reikiama tam tikra odi seka ir nuoseklumu, neprastas stilius, tekstas dstomas tam tikra tvarka.
c) Vidin teiss norm ir princip kolizija arba konkurencija. Kolizijoms alinti Lietuvos

teisinje sistemoje numatytos konstitucin bei administracin teismins kontrols sistemos.

d) Teiss kalbos universalumas ir neapibrtumas. Teiss kalboje yra odi, kurie patys

savaime nra aiks arba yra neapibrti. Pavyzdiui, ,,vaiko interesai.

e) Teiss sistemikumas. Yra tiesioginis teiss sistemikumo ir jos aikumo ryys. Kuo maiau

teis susisteminta, tuo maiau ji aiki.

f) Teiss spragos. Pagal Dali Mikelnien ir Valentin Mikeln jos gali bti pirmins (kai

visuomeniniai santykiai apskritai nra reguliavimo dalykas) arba antrins (kai tam tikri
7

visuomeniniai santykiai teiss normomis buvo sureguliuoti, taiau keiiantis gyvenimui atsiranda nauj, statyme nenumatyt ir neaptart situacij). Taip pat teiss spragos skirstomos atsitiktines (kai statym leidjas tam tikr faktini santyki nesureguliuoja, nes neino juos egzistuojant) ir neatsitiktines (kai statym leidjas, inodams egzistuojant faktinius santykius, specialiai j nesureguliuoja dl politini, ekonomini ar kit prieasi).
g) Teiskros proceso netobulumas, kuris lemia teiss normini akt netobulum. Taip

atsitinka dl to, kad nepakankamai svarstomi statym projektai, teisinink odis leidiant statymus danai neturi lemiamos takos. h) Perteklinis teiss aikinimas, kai nuostat yra per daug.

Teiss aikinimo privalomumas Teiss aikinimas yra neivengiamas. Labai svarbi teiss aikinimo problema yra aikinimo rezultato privalomumas. Danai pasitaiko keletas tos paios teiss normos aikinimo variant. Juos gali pateikti kuo vairiausi teiss aikintojai, pavyzdiui, Konstitucinis Teismas, Aukiausiasis teismas, Vyriausiasis administracinis teismas, galiausiai pats teiss subjektas, savo variantu nesutinkantis su vienu ar kitu teiss aikintoju. Taigi verta pasvarstyti, kuriuo teiss aikinimu privaloma (jei apskritai privaloma) vadovautis, o kuriuo ne. Remigijus imaius teigia, kad teiss aikinimo privalomumas yra suprantamas dviem skirtingomis prasmmis: formalija ir realistikja. Formalusis poiris. Teigiama, kad teiss aikinimas yra privalomas, kai tai yra nustatyta teiss aktais. Taiau esminis klausimas, kylantis dl teiss aikinimo, atliekamo remiantis ia teiss aktais suteikta kompetencija yra toks: ar teiss aktais suteikta teiss aikinimo galia reikia, kad toks aikinimas yra privalomas? Dalia Mikelnien ir Valentinas Mikelnas teigia, jog aikinimo teiss suteikimas suponuoja ir tokio aikinimo privalomum. Taiau Remigijus imaius nra links su tuo sutikti, nes teismas vis pirma privalo remtis pirminiais, o ne antriniais teiss aikinimo altiniais. Dl to kit valstybs institucij pateikiamas teiss aikinimas nra teismui privalomas. Remigijus imaius teigia, kad nors Konstitucinio Teismo aktai teiss norm aktuose nra vardijami kaip teiss aikinimas, savo prasme yra teiss aikinimas. Konstitucinio Teismo sprendimas, jog teiss aktas prietarauja Konstitucijai, yra i esms Konstitucijos ir kito akto nuostat aikinimas, konstatuojant j turinio prietaravim ar neprietaravim. Pats Konstitucinis Teismas teiss aktais nra pareigotas aikinti teis, todl galima teigti, jog teiss aikinimas yra tik btina Konstitucinio Teismo veikla kitoms jam suteiktoms kompetencijoms gyvendinti. Konstitucinio Teismo sprendimo pasekm yra antikonstitucinio akto negalimumas taikyti, jo galiojimo pabaigimas. Visa tai lieia tik rezoliucin Konstitucinio Teismo sprendim dal, kuri formalija prasme netgi nra aikinimas, o tik prietaravimo ar neprietaravimo konstatavimas. Taigi velgiant formalija-pozityvistine prasme, Lietuvos teisje privalomas teiss aikinimas yra tik Konstitucinio Teismo sprendim rezoliucin dalis. Realistikasis poiris. Teigiama, kad teiss aikinimo privalomumas kildinamas ne tiek i norm, tvirtint teiss aktuose, kiek i teiss praktikos. iuo poiriu teiss aikinimo privalomumas suvokiamas kur kas plaiau. inoma, kad teis aikinama visuomet, kai tik yra realizuojama, o tam tikrus sprendimus taikant teis yra galiotos priimti tik tam tikros institucijos. Dl to logika manyti, kad i institucij pateikiamas aikinimas yra privalomas.

Sudtingais atvejais teiss reikalavimams suprasti subjektas gali stokoti ini. Dl to iorinis aikinimas tampa neivengiamas, nors nra privalomas nei formalija nei realistine prasme. Tokiu atveju pasitelkiamos konsultacijos ir aikinimai, kuriuos paprastai atlieka valstybs institucijos, privats konsultantai. Realistikai vertinant, tokios konsultacijos ir aikinimai tampa autoritetingomis nuomonmis, kurios visuomet yra bent jau antriniai teiss altiniai. Taigi negalima vienareikmikai vardinti, koks teiss aikinimas realistiniu poiriu tampa privalomas.

10

Apibendrinimas

Teiss aikinimas suvokiamas keleriopai: teiss kaip reikinio aikinimas, teisinio teksto turinio isiaikinimas, neaiki teisinio teksto viet, prietaravim ar netikslum paaikinimas.

Teiss aikinimo procesas apima teiss isiaikinim ir teiss iaikinim. Teiss aikinimo altiniai skirstomi pirminius (remtis privaloma) ir antrinius (galima remtis). Taip pat iskiriami altiniai, kuriais remtis negalima. Prieastys, dl kuri btina aikinti teis yra ios: socialinio gyvenimo dinamika, teiss kalbos ypatumai, vidin teiss norm ir princip kolizija arba konkurencija, teiss kalbos universalumas ir neapibrtumas, teiss spragos, teiss sistemikumas, teiss spragos, teiskros proceso netobulumas, perteklinis teiss aikinimas.

Teiss privalomumas, anot R. imaiaus, yra suvokiamas formalija ir realistine prasmmis.

11

Naudota literatra 1. Baublys L., Beinoraviius D., Kaluina A., Katharani P., Miliauskait K., Spruogis E., Venckien E. Teiss teorijos vadas. Vilnius: MES, 2010. 2. Leonas P. Teiss enciklopedija. Vilnius: Pozicija, 1995. 3. Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. 4. imaius R. Teiss aikinimas ir jo privalomumas // Teiss problemos, 2004. Nr.2.

12