Está en la página 1de 4

SVYRAVIMAI IR BANGOS

1. Kok proces vadiname svyravimais, laisvaisiais, harmoniniais svyravimais? Svyravimu vadiname proces, pasikartojant bgant laikui. Svyravimai, kurie vyksta veikiant tik vidinei grinaniajai jgai F1, vadinami laisvaisiais. Jeigu svyravim sistem be grinaniosios, dar veikia trinties jga, tai sistemos mechanin energija pamau virsta vidine energija ir svyravimai slopsta.. Mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grinaniajai jgai, kuri yra tiesiogiai proporcinga kno nuokrypiui nuo pusiausvyros padties, vadinami harmoniniais. 3. K charakterizuoja svyravim amplitud, faz, periodas, danis, ciklinis danis? Svyravim amplitud - ilgio vienetais matuojam didiausi nuokryp nuo pusiausvyros padties vadiname svyravimo amplitude. Tiesikai nuo svyravimo laiko priklausant kosinuso argument = 0t+ 0 vadiname svyravimo fraze. Laiko tarpas T0 vadinamas svyravimo periodu. Dydis v0=1/T0 vadinamas svyravim daniu, reikia svyravim skaii per laiko vienet. Dydis 0 vadinamas cikliniu daniu, reikia svyravim skaii per 2 s. 4. Kokia yra besisukanios amplituds vektoriaus metodo esm? harmonin svyravim, apraom lygtimi s=s mcos( 0t+ 0) galima atvaizduoti grafikai naudojant ploktumoje besisukant amplituds vektori. itoks harmoninio svyravimo grafinis vaizdavimas vadinamas vektorins diagramos metodu, kuris labai praveria, kai tenka nagrinti keli vienos krypties harmonini svyravim sudt. 5. Iveskite harmoniniam svyravimui greiio ir pagreiio formules. vs=ds/dt=- 0smsin( 0t+ 0)=vmcos( 0t+ 0+ /2) as=dvs/dt=- 20smcos( 0t+ 0)=amcos( 0t+ 0+ ) 6. Kam yra lygi harmoninio svyravimo kinetin, potencin ir pilnutin energija? Wk(t)=mv2/2=m 02sm2/2*sin2( 0t+ 0) W=Wk(t)+Wp(t)=m 02sm2/2 Wp(t)=ks2/2=m 02sm2/2*cos2( 0t+ 0) 8. Kaip galima palyginti kn mases, imatavus tvirtint ant spyruokls i kn svyravim danius? Kno, kurio mas didesn, svyravim amplitud bus didesn, ir danis maesnis, nes 0=(k/m), kur m-mas, o k-tamprumo koeficientas. Taigi, kuo maesn mas, tuo daniau svyruoja knas(danis didesnis). 9. Kokios sistemos vadinamos tiesiniu harmoniniu osciliatoriumi, matematine, spyruokline, fizikine svyruoklmis? Tiesinis harmoninis Osciliatorius tai harmoningai svyruojanti tiesin sistema. Fizikin svyruokl tai kietasis knas, svyruojantis apie nejudam a, veikiant sunkio jgai. Matematin svyruokl svyruokl, kuri sudaro mass m materialusis takas, pakabintas ant nesvaraus ir netsaus silo ar strypo, vadinamas matematine svyruokle. Spyruoklin svyruokl tai svyruokl, kuri sudaryta i kno, pakabinto ant tsaus silo ar strypo ir svyruoja veikiant tamprumo jgai. 10. Iveskite matematins, spyruoklins ir fizikins svyruokli svyravim danio formules. Kadangi matematins svyruokls inercijos momentas Iz=ml2,tai jos harmonini svyravim savj ciklin dan galima ireikti: 0=(g/l). Fizins svyruokls ciklinis danis: taikome sukamojo judjimo dinamikos pagr. dsn: I z*(d2 /dt2)=-mgl ir d2 /dt2=-(mgl/Iz)* . paymj gauname: 0=(mgl/Iz); Spyruoklins svyruokls savasis danis: ktamprumo koeficientas, k/m=( 0)2, tada 0=(k/m). 11. Koks reikinys vadinamas muimais? Kam yra lygus muim periodas? Kai sudedami du vienodos krypties svyruokls, kuri daniai iek tiek skiriasi. Sudjus tokius svyravimus su periodikai kintania amplitude gaunama svyruokls padtis, vadinama muimu. Muim periodu vadiname laiko tarp tarp gretim laiko moment, kuriais svyravimo amplitud yra minimali. Tm=2 / 2- 1. 2- 1: muim ciklinis danis. 12. Kokia galima tako dalyvaujanio dviejuose statmenuose vienodo danio svyravimuose judjimo trajektorija? Kokiomis slygomis stebima ties, apskritimas, elips? Tako dalyvaujanio dviejuose statmenose vienodo danio svyravimuose judjimo trajektorija yra elipse. Kai sudedam svyravim fazi skirtumas yra +- /2 yra stebimas apskritimas, kai sudedami vienod fazi svyravimai arba fazi skirtumas yra kartotinis 2 tai stebime tiese. O elipse stebima bendruoju atveju. 13. Uraykite slopinamj svyravim diferencialin lygt ir jos sprendin. Lygtis:d2s/dt2+2 *ds/dt+( 0)2s=0. Sprendinys: s=s0e- tcos( t+ 0). 14. Kaip keiiasi sistemos svyravim danis, didjant jos masei? Didjant kno masei sistemos svyravimo danis maja. Kadangi = 0/2 , be to 0=(k/m) vadinasi =k/(2m ); I ios formuls matome, kad didjant masei maja danis. 15. Kokiu dsniu keiiasi slopinamj svyravim amplitud? Ar slopinamieji svyravimai yra periodiniai? Slopinamj svyravim amplitud maja pagal dsn : sm=s0e- t. Kadangi slopinamj virpesi amplitude kinta, tai tie svyravimai yra nei hormoniniai ir nei periodiniai. 16. Kodl slopinamj svyravim danis turi bti maesnis u sistemos savj svyravim dan? Taip yra todl, kad trinties jga svyruojant kn veikia jo greiiui prieinga kryptim. Jai veikiant, maja judjimo greitis, taigi maja sopinamojo svyravimo danis. Tai yra matoma ir pagal formul : =(( 0)2- 2); 17. Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Uraykite priverstini svyravim diferencialin lygt ir jos sprendin. Paaikinkite jos esm. Tarkime m mass tiesin svyravim sistema, be grainamosios tamprumo ir pasiprieinimo jgos veikia kintanti iorin priverstin jga F. i jg sukeliamus svyravimus ir vadiname priverstiniais. (telefono membrana, mechanins konstrukcijos). d2s/dt2 + 2 *ds/dt + 02s=F0cos t ( -slopinimo koeficientas, 0-savj svyravim danis, -ciklinis danis, F0=Fm/m) i formul yra homogenin priverstini svyravim diferencialin lygtis. Priverstinis nusistovjs svyravimas yra priverstins jgos dsniu vykstantis harmoninis svyravimas. Diferencialins lygties dalinis sprendinys uraomas: s=smcos( t- 0). 18,19. Kas lemia priverstini svyravim amplitud? Paaikinkite, nuo ko priklauso svyravim amplitud ir faz rezonanso atveju. Paaikinkite, kokiems tikslams yra taikomas rezonanso reikinys. Kok reikin vadiname rezonansu? Nubraiykite ir ianalizuokite rezonansines svyravim amplituds kreives? Lemia: ciklinis danis , bei parametrai -slopinimo koeficientas, 0-savj svyravim danis. Svyravim didiausia amplitude vadinama rezonansu. Esant maam slopinimui rezonansin amplitud didja. Didinant priverstini svyravim amplitud maja. Naudojimas: muzikos instrumentuose akustika, pastat, tilt griovimas (kad taip neatsitikt savasis danis turi skirtis nuo apkrovimo danio). 20. K vadiname banga? Paaikinkite kaip tamprioje aplinkoje susidaro bangos. Kokios bangos vadinamos skersinmis, iilginmis? Kokiose aplinkose jas galima sudaryti? Banga tai procesas kai perneami virpesiai ir energija, o dalels neperneamos (garso, viesos). Tamprij aplinka vadinama vienalyt aplinka. Veikiant kn iorinms jgoms, keiiasi kno daleli struktra, t.y. knas deformuojasi. Paveikus tampriosios aplinkos kuri nors dal iorine jga, jos bsena sutrikdoma, o trikdymo sklidimas aplinka vadinama bangavimu. Kai trikdymas yra periodinis, aplinkos dalels virpa ir aplinka sklinda tamprioji periodin banga. Aplinkos dalels, kurios virpa ploktumoje, statmenoje bangos sklidimo krypiai, vadinamos skersinmis bangomis, o bangos kurios virpa iilgai bangos sklidimo krypties vadinamos iilginmis (sklinda dujiniuose, skysiuose, kietuose knuose). 21. K vadiname bangos ilgiu, daniu? Koks yra ryys tarp bangos ilgio, greiio, periodo? Pagrindin bangos charakteristika yra bangos ilgis ir bangos periodas T. Bangos ilgiu vadiname atstum tarp gretim trikdymo maksimum. =uT (u-greitis). Bangos danistai atvirkias bangos periodui dydis v=1/T. 22. Kokios bangos vadiname plokiosiomis, sferinmis? Kokios yra j lygtys? Plokija banga vadinama banga, kai nagrinjamoje aplinkoje vienodai nutolusios nuo kno aplinkos dalels virpa vienodai ir bangos pavirius yra ploktuma, statmena bangos sklidimo krypiai. Bangos lygtis bus: s=s mei( t-kx+ 0). Vienalytje ir izotopinje aplinkoje (oras) bangos visas puses sklinda vienodai ir toki bang paviriai yra koncentrins sferos, todl tokios bangos yra vadinamos sferinmis. Lygtis: s=s0/r * cos( t-kr+ 0) (s0-bangos amplitud, o r=1). 23. K vadiname bangos skaiiumi, bangos faziniu greiiu? Greitis, kuriuo pasirinkta kryptimi sklinda harmonins bangos faz, vadinamas faziniu greiiu. u=dx/dt= /k= . Bangos fizinis greitis priklauso nuo aplinkos tamprumo ir jos tankio. Dydis k vadinamas cikliniu bangos skaiiumi. Jo skaitin vert lygi bangos ilgi, telpani 2 ilgio atkarpoje, skaiiui. 24. Kam yra lygi bangos energija? Bangos pilnutin mechanin energija lygi potencins ir kinetins energij sumai: dW =d W k + dWp = 2dWk = 2(sm)2dVsin2( t-kx+ 0). i lygyb tinka bet kokioms tamprij aplink sudaranioms bangoms. 25. Kokios turi bti ipildytos slygos, kad stebtume bang interferencij. Kokiomis slygomis stebimi bang interferencijos maksimumai ir minimumai? Koherentini bang superpozicij vadiname bang interferencija. Slygos: bangos turi sklisti tiesine aplinka, nepriklausomai viena nuo kitos, o bendras bang efektas lygus vis sukeliam bang sumai. Interferencija pagrystas interferometr veikimas. Max. Ir min. Stebimi tiriant bang tank, kur max ten bang energijos tyrinis tankis padidja, o kur min ten sumaja. 26. Dvi bangos, kuri skiriasi tiktai amplitud, sklinda viena prie kit. Ar jos sudarys stovinij bang? Skirting amplitudi bangos stovinios bangos nesudarys, nes turi sutapti amplitud ir danis. 27. Kam lygus stoviniojoje bangoje atstumas tarp gretim mazg? Atstumas tarp gretim postmi, pvz. x2-x1 vadinamas stovinios bangos ilgi s. I ia k(x2-x1)=k s= arba s= /k = /2. taigi stovinios bangos ilgis lygus pusei sklindanios bangos ilgio.

1. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai 1. Kuo termodinaminis ir statistinis ( molekulinis - kinetinis) makrosistem tyrimo metodai kokybikai skiriasi ir papildo vienas kit? Abu ie metodai taikomi makroskopini kn sistemai. Termodinaminiu metodu nagrinjami vienos ries energijos virsmai kitos ries energija ir tie virsmai apibdinami kiekybikai. ia visikai nesigilinama sistemose vykstani reikini mikroskopin prigimt ir operuojama tik tokiais dydiais, kuriuos galima tiesiogiai imatuoti arba kuriuos galima apskaiiuoti pagal formules, pasinaudojant kitais dydiais, imatuotais eksperimentiniu bdu. Molekulin fizika tiria kn mikroskopini savybi ry su j mikrodaleli savybmis. Molekulin fizika padeda nustatyti termodinamikos dsni ry su makroskopin sistem sudarani daleli judjimo dsningumais. 2. Kokie dsniai aprao izotermin, izochorin ir izobarin procesus idealiosiose dujose? Izotermin proces aprao Boilio - Marioto dsnis: T = const; pV = const. Izochorin proces aprao arlio dsnis: V = const; p/T = const;

p = p 0 (1 + t ) = p0T

. Izobarin proces aprao Gei-Liusako dsnis: p = const; V/T = const;

V = V0 (1 + t ) = V0T
molek/mol

. Grafikai.

3.

Kokia Avogadro skaiiaus fizikin prasm?

Avogadro skaiius parodo, koks molekuli skaiius yra bet koki duj viename molyje

N A = 6,02 10 23

(Molis bet koki idealij duj, esant tam tikrai temperatrai ir slgiui, uima t pat tr. Normaliomis slygomis (t = 0oC, p = 105 Pa) bet koki duj vienas molis uima 22,41*10-3 m3.) 4. Kaip aikinami duj slgis, termodinamin temperatra molekulins-kinetins teorijos poiriu? Duj slgis duj molekuli chaotikojo judjimo makroskopin apraika

p=

2 nE k 3

. Molekuli bombarduojama indo sienel yra veikiama duj slgio

jgos, nes molekul, susidurdama su sienele perduoda jai savo impuls. Temperatra yra statistinis dydis, ireikiamas imant daugybs molekuli kinetini energij vidurk

Ek =

3 kT 2

. Molekuli chaotiko judjimo vidutin energija yra laikoma temperatros matu.

5.

Kokia yra pagrindins molekulins-kinetins duj teorijos lygties ivedimo prasm ir tikslas? Ivedant pagrindin molekulins-kinetins duj teorijos lygt makroskopinis parametras p ireikiamas molekulms bdingo dydio Ek vidutine verte, t.y. susiejami makroskopiniai ir mikroskopiniai parametrai. 6. Kokia molekuli pasiskirstymo pagal greiius ir energijas funkcij fizikin prasm? inant molekuli pasiskirstym pagal tam tikr dyd nesunku apskaiiuoti to dydio vidutin vert. Pasiskirstymo funkcija rodo tikimybs, kad molekuls tam tikro dydio (pvz.: greiio, kinetins energijos) modulis yra nustatytame intervale (pvz: nuo v iki v + dv arba nuo Ek iki Ek + dEk), tank. Ji rodo kokiu dsniu duj molekuls pasiskirsiusios pagal tam tikro dydio (pvz: greiio, kinetins energijos) modulius. 7. Kaip, inant duj molekuli pasiskirstymo funkcij pagal greiius, galime rasti pasiskirstymo funkcij pagal energijas? I formuls

Ek =

mv 2 2

ireik

v=

2 Ek m

ir

dv =

dE k 2mE k

bei ra ias iraikas molekuli pasiskirstymo pagal greiius funkcij gausime

molekuli pasiskirstymo pagal kinetines energijas funkcij. 8. Kiek kart tomis paiomis slygomis skiriasi deguonies ir vandenilio molekuli vidutiniai greiiai?

8 RT
v=
9.

8 RT M

Taigi i molekuli vidutiniai greiiai skiriasi

vH2 vO2

2,02
8 RT 32

4 kartus

Kaip keiiasi atmosferos slgis didjant aukiui?

Kylant auktyn atmosferos slgis eksponentikai maja pagal formul:

p = p0 e

Mgh RT

10.

Uraykite ir paaikinkite Bolcmano pasiskirstymo dsn. Kuo skiriasi Maksvelio ir Bolcmano pasiskirstymo dsniai?

Bolcmano pasiskirstymo dsnis:

f E p = A1e

( )

Ep kT

ios funkcijos skaitin vert lygi tikimybs aptikti dalel tako aplinkoje iskirtame nykstamai

maame tryje dV ir io trio santykio ribai. Ji rodo tikimyb aptikti dalel iskirtame tryje. Maksvelio pasiskirstymas yra statistinis pasiskirstymas pagal kinetins energijos vertes, o Bolcmano pasiskirstymas pagal potencines energijas. (Veikiant jg laukui, molekuls pasiskirsto taip, kad toje erdvs dalyje, kur j potencin energija maesn, koncentracija pasidaro didesn ir, atvirkiai, maesn koncentracija nusistovi ten, kur molekuli potencin energija didesn:

n = n0 e
11.

Ep

kt )

Kaip priklauso duj molekuli vidutinis laisvasis lkis nuo slgio?

Duj molekuli vidutinis laisvasis lkis yra atvirkiai proporcingas slgiui ( l

v v 1 = = 2 z d v n d 2 n

Kadangi n yra tiesiogiai proporcingas p, tai

l ~
12.

1 p

Suformuluokite tolygaus energijos pasiskirstymo pagal laisvs laipsnius dsn. Kodl svyravim laisvs laipsniui tenka dvigubai daugiau energijos, lyginant su laisvs laipsniais slenkamajam ir sukamajam judjimui? Kinetins energijos pasiskirstymo pagal laisvs laipsnius dsnis: termodinamins pusiausvyros bsenoje slenkamojo, sukamojo ir virpamojo judjimo vienam laisvs laipsniui tenka vidutinikai vienodas kinetins energijos kiekis, lygus

1 kT 2

. Virpanti (svyruojanti) sistema, be kinetins, turi ir potencins energijos.

Potencins energijos pasiskirstymui pagal laisvs laipsnius bendro dsnio nra, taiau jei virpesiai yra harmoniniai, kinetins ir potencins energijos vidutins verts lygios, taigi visa energija:

1 kT = kT 2

13.

Kas lemia idealij duj vidin energij? Koki proces metu gali keistis duj vidin energija?

Kno vidin energij U sudaro vis jo daleli chaotiko judjimo, jo masi centro atvilgiu, ir t daleli sveikos energij suma. ia eina molekules sudarani atom slenkamojo, sukamojo ir virpamojo judjimo kinetin energija ir j sveikos potencin energija, taip pat atomus ir j branduolius sudarani daleli judjimo ir sveikos energija. Idealij duj vidin energija priklauso nuo molekuls laisvs laipsni skaiiaus, absoliutins temperatros ir duj mass:

U =
14.

i m RT 2M

. Duj vidin energija gali keistis keiiantis temperatrai.

K vadiname duj ilumine talpa? Kuo skiriasi CP ir CV? Kurio vert yra didesn? Duj ilumin talpa dydis, kurio skaitin vert lygi ilumos kiekiui, kur knui gavus arba kurio netekus, kno temperatra pakinta vienu laipsniu:

Ck =

Q
dT

. Cp izochorin molin iluma (pastovaus trio)

Cp =

i +2 R, 2

o Cv - izobarin molin iluma (pastovaus slgio)

Cv =

i R. 2

C p = C v + R - taigi izobarin molin iluma yra dydiu R didesn u izochorin. 15. Kam yra lygus duj vieno molio izobarinio pltimosi atliktas darbas, dujas suildant 1K laipsniu?

A = pdVm = p( Vm 2 Vm1 ) = pVm (Kadangi A = pdV


Vm1

Vm 2

, o p nekinta)

16. Uraykite pirmj termodinamikos dsn diferencialinje formoje. J pritaikykite izochoriniam ir izoterminiam procesams. Q = dU +A - termodinamins sistemos gautas ilumos kiekis yra lygus sistemos vidins energijos pokyio ir sistemos atlikto darbo, iorini
atvilgiu, sumai. Izochoriniam procese

Q = dU m= C v dT Q = U m 2 U m1 = C v ( T2 T1 )

kn

Izoterminiam

procese:

Q = A = pdV m Q1 = A1 = RT ln
17. 18. 19.
Jos atla, nes

Vm 2 p = RT ln 1 Vm1 p2
m2

Paaikinkite, yla ar atla idealiosios dujos, jeigu jos isipleia, esant pastoviam slgiui?

U = Q p (Vm 2 Vm1 ) . Dujoms isipltus, skirtumas V


C v dT + pdV m = 0

-Vm1 yra teigiamas, taigi vidins energijo (ilumos) kiekis sumaja.

Kaip keiiasi duj temperatra, joms adiabatikai pleiantis?

Dujoms adiabatikai pleiantis, jos atla, nes

Kuo skiriasi grtamieji ir negrtamieji procesai? Kodl reals procesai yra negrtamieji? Grtamieji tokie procesai, kuriems pasibaigus, sistem galima atvirkia tvarka, per tas paias tarpines bsenas, grinti pradin bsen ir nelieka aplinkoje pokyi. Negrtamieji procesai savaime vyksta tik viena kryptimi ir baigtiniu greiiu. Dl trinties bet koks mechaninis judjimas yra negrtamasis, nes prarandama energija. 20. Grafikai pavaizduokite Karno cikl. Kam lygus jo naudingumo koeficientas? Pavaizduokite Karno cikl diagrama T(S), ia T temperatra, S - entropija. Karno ciklo metu vyksta: izoterminis isipltimas (1-2) (U = const; T = 0; visas gautas i ildytuvo ilumos kiekis sunaudojamas besipleiani duj darbui atlikti), adiabatinis isipltimas (2-3) (ilumos main su aplinka nra, todl besipleianios dujos darb atlieka savo sskaita), izoterminis suspaudimas (3-4) (atlieka neigiam darb todl jo vidin energija ir temperatra padidja), adiabatinis suspaudimas. Karno ciklo naudingumo koeficientas:

=
21.

T1 T2 T =1 2 T1 T1

Paaikinkite ilumini ir aldymo main veikimo princip. Koks renginys vadinamas iluminiu siurbliu? Kokiems tikslams jis naudojamas? ilumins mainos susideda i darbins mediagos ir i dviej skirtingos temperatros kn: auktesns temperatros (ildytuvo) ir emesns temperatros (aldytuvo). Pirmam etape darbin mediaga gauna i ildytuvo ilumos kiek Q1 ir plsdamasi atlieka teigiam darb A1. Antram etape darbin mediaga atiduoda aldytuvui ilumos kiek Q2, maja jos tris ir atliekamas neigiamas darbas A2. vyksta pilnas ciklas. Kadangi A1 > A2, ilumins mainos atliktas darbas yra teigiamas. Ciklikai veikianti ilumin maina tik dal i ildytuvo gauto ilumos kiekio paveria darbu. Toks ciklas vadinamas tiesioginiu (ildymo mainos). Prieinga tvarka vykstantis ciklas atvirktinis (aldymo mainos). Tokio ciklo atliekamas darbas neigiamas. iluminis siurblys tai atvirktiniu ciklu veikianti maina (aldymo). Ji naudojama aldymo renginiuose. 22. K tvirtina antrasis termodinamikos dsnis? Negalimas ciklinis procesas, kurio metu visa gauta sistemos iluma bt paversta darbu. Negalimas ciklinis procesas, kurio vienintelis rezultatas bt ilumos perdavimas i altesnio altesn kn. 23. Ar galimas periodinis procesas, kuriame visa iluma, paimta i ildytuvo, bt paversta darbu? Negalimas, nes tai prietaraut II termodinamikos dsniui, kuris sako, kad negalimas toks ciklinis procesas, kurio metu visa gauta sistemos iluma bt paversta darbu. 24. Paaikinkite entropijos samprat (uraykite jos matematin iraik). Termodinamins sistemos entropija tokia sistemos bsenos funkcija, kurios elementarusis pokytis lygus grtamojo proceso elementariajam redukuotajam ilumos kiekiui (

Q
T

):

dS =

Q
T

arba

S =

Q 0 T

. Entropija tai sistemos netvarkos matas. Udaroje sistemoje gali vykti tik tokie procesai, kurie

didina netvark. Grtamajame procese entropija nesikeiia (dS = 0), o negrtamajame didja (dS>0) 25. Paaikinkite entropijos statistin samprat ( uraykite jos matematin iraik). Entropija yra sistemos bsenos termodinamins tikimybs matas. Tai sistemos netvarkos matas. Termodinaminje sistemoje tikimyb tai skaiius bd, kuriais galima realizuoti duot makroskopin sistemos bsen, arba skaiius mikro bsen, kurios realizuoja tam tikr makro bsen.

S = k ln wt ; wt 1 -

termodinamin tikimyb. Labiausiai tikima, kad sistema pereis didesns termodinamins tikimybs bsen, dl to ji arts prie pusiausviros bsenos. Taigi ir entropija dids tik iki izoliuotosios sistemos pusiausviros bsenos entropijos verts. 26. Suformuluokite antrj termodinamikos dsn, panaudodami entropijos svok. Bet kokioje udaroje sistemoje negrtami procesai savaime vyksta tik taip, kad sistemoje entropija didt (dS >= 0) 27. Ar yra proces, kuri metu entropija maja? Labai maame mediagos tryje (sistemoje, susidedanioje i nedaug daleli) susidaro nuolat netvarkingai kintantys tankio nuokrypiai (fluktuacijos) nuo vidutins mikroskopins verts, t.y. lokalinis duj tankis savaime didja ir maja. Tokiose sistemose visi iluminiai procesai gali bti grtamieji, o entropija gali savaime sumati. 2. Perneimo reikiniai 28. Kokiomis slygomis vyksta perneimo reikiniai?

Jie vyksta nepusiausvirose termodinaminse sistemose. Dl perneimo reikini sistema savaime pereina pusiausvyrj bsen, kuri atitinka entropijos maksimumas. 29. Kok proces vadiname difuzija? Koki reikia slyg, kad vykt difuzija? Uraykite difuzijos lygt. Difuzija - mass ar daleli perneimas i vienos erdvs dalies kit dl daleli chaotiko judjimo. Kad vykt difuzija turi skirtis daleli koncentracija arba tankis.

m = D

d Sdt dx

D=

1 lv 3

- difuzijos koeficientas.

30. Koks reikinys vadinamas duj klampa? Kaip jis aikinamas? Klampa duj prieinimasis kit kn (duj) judjimui. Duj gretimi sluoksniai, tekdami skirtingais greiiais, vienas kit veikia vidins trinties, arba klampos, jga. i lygiagreiai veikianti jga greitesnj sluoksn stabdo, o ltesnj greitina. Chaotikai juddamos ir pereidamos i vieno sluoksnio kit, molekuls pernea su tekjimu susijus judesio kiek. Perjusi i vieno sluoksnio kit molekuli judesio kiekis dl susidrim pasiskirsto tarp kit molekuli ir sluoksnio tekjimo greitis bei judesio kiekis pakinta. Duj klampa tai judesio kiekio srauto pasekm. 31. Kok reikin vadiname ilumos laidumu? Kaip jis matematikai apraomas? Koki reikia slyg, kad jis vykt? ilumos laidumas tai savaiminis ir negrtamas ilumos kiekio perneimas i vieno kno kit arba tame paiame kne i vienos vietos kit. Kad vykt
iluminis laidumas turi bti skirtingos temperatros. Matematikai j aprao Furj dsnis:

dQ =

dT 1 Sdt ; = CV v l 3 dx

3. Realiosios dujos ir mediagos kondensuotos bsenos samprata

32. Kuo skiriasi realiosios dujos nuo idealij duj? Realiosios dujos, kitaip nei idealiosios, uima savj tr (kur, slegiant dujas, sunku keisti) ir sveikauja tarpusavyje. 33. Inagrinkite sveikos jgas veikianias tarp molekuli. Orientacins jgos elektrostatins prigimties traukos jgos tarp polini molekuli (molekuls pasisuka taip, kad vienas prie kit bt atsisuk prieingo enklo krvi svorio centrai). Indukcins jgos elektrostatins traukos jgos tarp polins molekuls dipolio ir jos indukuotj dipoli (diplio sukurtas elektrinis laukas greta esaniose molekulse perstumia elektros krvius, jas poliarizuoja). Dispersins jgos traukos jgos sukeliamos ir polini, ir nepolini dipoli: ir nepolini molekuli elektrinio momento momentin vert nelygi nuliui, todl toks momentinis dipolis sukuria elektrin lauk, kuris poliarizuoja gretimas molekules. Labai suartinus molekuli centrus tarp j atsiranda stmos jgos. Visos ios sveikos jgos yra potencialins (molekuls turi potencins energijos). 34. Inagrinkite Van der Valso lygt. Kokioms dujoms ji taikoma? Nubraiykite jos teorines ir praktines izotermes.
Van der Valso lygtis:

a p + 2 (V b ) = RT V

yra naudojama realioms dujoms. 1) Kadangi realios dujos turi savj tr, tai lygtyje naudojamas laisvasis

tris (kur galima suslgti), kuris lygus

V * = V b ; 2) Kadangi realiose dujose tarp molekuli veikia sveikos jgos, tai realij duj slgis yra maesnis nei

tomis paiomis slygomis idealij duj. Taigi lygtyje naudojamas

p* = p + p = p +

a V2

35. Kuo skiriasi kristaliniai ir amorfiniai kietieji knai? Kristalini kn struktrins dalels erdvje pasiskirst tvarkingai, pagal tam tikr geometrin motyv (tolimoji tvarka). Amorfiniai knai nra taisyklingos iorins formos. Juose galioja struktrini daleli artimoji tvarka. 36. K vadiname faziniu virsmu? Kaip atskirti pirmos ries fazin virsm nuo antros ries fazinio virsmo? Fazinis virsmas mediagos perjimas i vienos fazs kit. Faz mediagos termodinamikai pusiausviroji bsena, kuri fizikinmis savybmis skiriasi nuo kit galim tos mediagos pusiausvirj bsen (pvz: skritingos agregatins bsenos skiriasi struktrini daleli judjimo pobdiu ir isidstymu erdvje taigi jos yra skirtingos fazs). Pirmos ries faziniai virsmai yra tokie, kuriems vykstant sugeriama arba iskiriama fazinio virsmo iluma ir dl to uolikai pakinta mediagos vidin energija, entropija, tankis. ilumos kiekis, kuris isiskiria arba yra sunaudojamas vienetiniam mass kiekiui pervesti kit bsen, - specifin fazinio virsmo iluma. Mediagos agregatins bsenos kitimai yra daniausi pirmosios ries faziniai virsmai. Klaudijaus lygtis:

T( p ) :

T ( V2 V1 ) dT = dp q

; V2, V1 specifiniai triai, q fazinio virsmo iluma. Antrosios ries faziniai virsmai tokie virsmai, dl kuri uolikai

pakinta fizikins savybs priklausomyb nuo temperatros ar slgio, taiau jo metu neisiskiria ir nra sunaudojamas ilumos kiekis. Pvz: feromagnetiko virtimas paramagnetiku arba helio-1 virtimas heliu-2. 37. Pagal kokius poymius galima klasifikuoti kietuosius knus? Pagal elementariojo narvelio parametrus. 38. Kuo skiriasi skysiai nuo kietj kn? Skysi molekuls yra chaotikiau isidsiusios, gali keisti savo viet.