Está en la página 1de 30

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

FIZIKOS KATEDRA
FIZIKOS LABORATORINIAI DARBAI
NR. 16, 17, 18, 25, 28
Atliko: STVin-10 stud. Vida Truikyt
Tikrino: doc. dr. Antanas Urbelis
2011
Vilnius
LABORATORINIS DARBAS NR. 16
ILUMINIO SPINDULIAVIMO TYRIMAS IR TEMPETATROS MATAVIMAS
OPTINIU PIROMETRU
DARBO TIKSLAS: Optiniu pirometru imatuoti kaitinto kno temperatr ir nustatyti Stefano
Bolcmano konstant.
DARBO PRIEMONS: Nykstamojo silo pirometras, kaitinamoji lempa, ampermetras,
voltmetras, maitinimo altinis.
Pav. 1
PAGRINDINS FORMULS
) (
4
0
4
T T AS
IU

Stefano Bolcmano konstanta; S Kno paviriaus plotas;


I Srovs stipris; T Tikroj kaitinto kno tempetatra;
U tampa; T
o
Aplinkos temperatra.
A Sugrimo geba;
BANDYMO EIGA
1. Paruoiame darbui optin pirometr. jungiame pirometro kaitinimo altin; ampermetro rodykl
rodo 0. Sukant disk pagal laikrodio rodykl jungiame pirometro var. Per okuliar stebime
pirometro lemputs sil, kuris pastebimas, kai jo temperatra yra apie 500C. jungiame raudon
filtr (matinis filtras ijungtas). Keiiant okuliaro padt, t.y. stumdant jo vamzdel, gauname ryk
lemputs silo vaizd.
2. jungiame kaitinimo lempos, kurios silelio temperatr matuosime, maitinimo altin ir
sudarome nedidel tamp, kad lemput silpnai viest.
3. Pirometro objektyv nukreipiame kaitinimo sil ir nustatome ryk vaizd. Pirometr
pastatome taip, kad jo lemputs silas udengt tiriamos kaitinimo lempos sil.
4. Dstytojas nurodo srovs didumus, kuriems esant matuojama lemputs silo temperatra t
r

( 3 matavimai).
5. Matavimo duomenis ( I srovs stiprum; U-tamp; t
r
-imatuot pirometru temperatr)
suraome lentel. Nustatome tikrj temperatr T pagal imatuot pirometru t
r
ir darbo vietoje
pateikt lentel.
6. Pagal formul apskaiiuojame Stefano-Bolcmano konstant , kai A 1.
7. Suformuluojame ivadas.
DARBO REZULTATAI IR SKAIIAVIMAI
Eil.
Nr.
I,A
U,V T,
o
C T

, K

T, K

1. 4,5 5,1 1260 1533 1568


8
10 4 , 5

2. 5,0 6,4 1385 1658 1596


8
10 1 , 7

3. 5,5 7,7 1420 1693 1731


8
10 7 , 6

T
1
= 1260+273= 1533 K
T
2
= 1385+273= 1658 K
T
3
= 1420+273 = 1693 K
T=
K 1568
1600
1533 1636

K T
K T
1731
1600
1693 1636
1596
1600
1658 1636

) (
4
0
4
T T AS
IU


2 4
10 7 , 0 m S


,
C 292 273 19 T
( )
( )
( )
K m W
K m W
K m W
2 8
4 4
2 8
4 4
2 8
4 4
10 7 , 6
292 1731 10 7 , 0 1
7 , 7 5 , 5
10 1 , 7
292 1596 10 7 , 0 1
4 , 6 0 , 5
10 4 , 5
292 1568 10 7 , 0 1
1 , 5 5 , 4


IVADOS:
Stefano-Bolcmano konstanta gavosi (=6,410
8
). Eksperimentikai apytiksliai nustatyti konstant
pavyko.
NAUDOTA LITERATRA:
N.Astrauskien ir kt. Fizikos laboratoriniai darbai Vilnius Technika 1997m.
KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1. iluminis spinduliavimas ir jo savybs.
iluminis spinduliavimas - yra kno elektromagnetinis spinduliavimas, kur sukelia kno suadinti
atomai arba molekuls dl j iluminio judjimo. Didjant kno temperatrai spinduliuots tankis
didja. iluminis spinduliavimas stacionarus, jei spinduliuojaniojo kno temperatra pastovi dl
pastovaus jo kaitinimo.
iluminis spinduliavimas - yra pusiausvyrinis procesas. Priklausomai nuo temperatros, knai gali
spinduliuoti vairaus ilgio elektromagnetines bangas. Kad knas spinduliuot ir nekist
temperatra, spinduliavimo energija turt bti lygi sugerties energijai.
Energijos sraut, kur spinduliuoja vienetinis kno ploto vienetas, aprtas erdviniu 2 kampu,
vadinamas energetiniu kno vytjimu ( R ). Knas spinduliuoja vis spektr, o bang ilgi ( )
arba dani ( ). Tai


d r R
,
ia r

- spinduliavimo geba ir ji yra r

(T) r
T
temperatros funkcija.
2. iluminio spinduliavimo chareteristikos: spinduliavimo ir sugrimo geba, integralin
spinduliavimo geba.
K no spinduliavimo geba - E yra energijos srautas, kur skleidia kno vienetinis pavirius visomis
kryptimis: dS d E / .
Jei vienetin paviri krinta viesos srautas d, tai jo dal d knas sugeria. Santykis A = d /d
vadinamas k no sugerties geba .
Per bandymus pastebta, kad spinduliavimo geba priklauso ne tik nuo danio (arba bangos ilgio),
bet ir nuo spinduliuojanio kno temperatros T.
Didjant temperatrai kno spinduliuojama energija didja (2 kreiv); didja skirstinio kreivs
ribojamas plotas, t. y. didja visumin kno spinduliavimo geba. Kno sugerties geba taip pat
priklauso nuo danio (arba bangos ilgio) ir temperatros.
Energijos srautas, kur ispinduliuoja kaitusio kno paviriaus ploto vienetas visomis 2
erdvinio kampo kryptimis ir vis dani bangomis, vadinamas kno energiniu viesiu (integraline
emisijos geba) .
t d S d
W d
r
T

.
3. iluminio spinduliavimo dsniai.
Tiriant ilumin spinduliavim buvo suformuluotas Stefano ir Bolcmano dsnis, kuris teigia, kad
juodojo kno visumin (vis ilgi bang) spinduliavimo geba proporcinga temperatrai ketvirtuoju
laipsniu. Kirchhofo dsnis:
*
T
T
T
T
T
r
a
r
a
r

.
Taigi, is Stefano ir Bolcmano dsniu - vadinamas ryys nurodo, kad absoliuiai juodo kno
energinis viesis yra proporcingas temperatros ketvirtajam laipsniui. iame dsnyje
( ) K m W/ 10 67 5
2 8


, yra Stefano ir Bolcmano konstanta.
Planko formul pagrindia ir du Vyno (V.Wien) nustatytus dsnius - apibdinanius
spektrin padt bang ilgi
m

, kuriomis ispinduliuojama daugiausia energijos, ir emisijos


gebos vert

T
m
r
, atitinkani bangos ilg. Taigi, Vyno poslinkio dsnis teigia, kad bangos
ilgis
m

, atitinkantis emisijos gebos didiausi vert yra atvirkiai proporcingas kno


temperatrai T. Konstanta b vadinama Vyno konstanta.
Kylant kno temperatrai spinduliavimo spektras slenka trumpesni bang srit (knai
keiia savo spalv nuo raudonos link baltos ir net melsvai baltos).
4. Energijos pasiskirstymas absoliuiai juodojo kno spinduliavimo spektre.
Knas, kuris visikai sugeria j krintani vis dani spinduliuot, vadinamas juoduoju knu;
jo sugerties geba A,T = 1. Teorikai modeliuojant juodj kn, kaip begalin harmonini
osciliatori visum, kuri kiekvienas skleidia atskir monochromatin bang, o visi
kartu itisinio spektro spinduliuot (juodojo k no spinduliuot ), ir naudojantis dsniais,
valdaniais i osciliatori veikim, galima nustatyti tokios sistemos (juodojo k no ) spinduliavimo
dsn.
5 . Planko matinio sinduliavimo hipotez. Planko farmul.
M.Plankas ( Planck ) jo hipotez teigia - kad elektromagnetin spinduliuot spinduliuojama ne
tolygiai, o atskiromis porcijomis (kvantais), kuri energijos dydis proporcingas daniui:

c
h hv
;
ia
34
10 622 , 6

h
J*S universalioji konstanta, vliau pavadinta Planko konstanta.
Planko hipotez prietarauja klasikins fizikos dsniams, nes i j iplaukia, kad visi
dydiai (energija, judjimo kiekis) gali laisvai gyti bet kurias kiek norima maas vertes ir
gali kisti tolygiai.
Planko formul :
( )
;
1 / exp
1 2
2
3
,


kT hv c
hv
E
T V

arba
( ) 1 / exp
1 2
5
2

kT hc
hc
E
T

;
Planko formul gerai atitinka eksperimentinius rezultatus. Ji apibendrina du pagrindinius
juodojo kno spinduliavimo dsnius Stefano ir Bolcmano bei Vyno dsnius.
6. Optinio pirometro veikimo principas.
Matuojant temperatr optiniu pirometru, lyginamas kaitusio kno ir etaloninio kno
monochromatins spinduliuots skaistis.
LABORATORINIS DARBAS NR. 28
RADIOAKTYVIOJO SPINDULIAVIMO ALTINIO AKTYVUMO TYRIMAS
DARBO TIKSLAS: Nustatyti radioaktyviojo spinduliavimo altinio aktyvum.
DARBO PRIEMONS: Prietaisas IMF 15V0, sukuriantis silpn savj spinduliavimo fon,
impuls skaiiavimo renginys PP-16 , spinduli altinis, sekundometras.
1 pav. Silpnojo fono renginys.
PAGRINDINS FORMULS
1.)

425 , 1
4
'

a
a
; 2.)
x
n
n
x
ln
1

3.) n'=n
l
n
f 4.)
) (
'
s t
n
a
BANDYMO EIGA
1. jungti impuls perskaiiavimo prietais PP 16 ir palaukti ~ 30 minui. Po to patikrinti
detektoriaus veikim.
2. Udaryti cilindr (be radioaktyvaus altinio). Imatuoti renginio savojo fono slygojamo
spinduliavimo impuls skaii n
f
per 5 minutes.
3. cilindro viduje esani ipjov dti altin ir imatuoti impuls skaii n
I
per 5
minutes. Apskaiiuoti impuls skaii n
f
ir n
I
vienai sekundei. altinio sukelt impuls
skaiius vienai sekundei: n = n
f
- n
I
. Nustatant altinio spinduliavimo aktyvum, reikia
atsivelgti tai, kad renginyje matuojame altinio spinduliavimo detales 1,425 kamp.
Pilnj altinio aktyvum apskaiiuosime nustat spinduliuojam daleli erdvin 4
skaii.
4. vertiname paklaidas ir suformuluojame ivadas.
DARBO REZULTATAI IR SKAIIAVIMAI
1. Lentel. Radioaktyvaus altinio aktyvumo nustatymo duomenys.
Matavimo
laikas t, min
Impuls skaiius
altinio
aktyvumas
a, Bq
Fono n
f
altinio su
fonu n
1
altinio be
fono
n = n
1
- n
f
Uregistruot
impuls
skaiius per
1s
) (
'
s t
n
a
6 60 681 621 1,725 4,84
2. Lentel. Radioaktyviosios spinduliuots sugertiems koeficiento

nustatymo duomenys.
Sugerianioji
mediaga
(pavadinimas)
Mediagos
storis x, m
Impuls
skaiius su
fonu, n
xf
Impuls skaiius be
fono n
x
= n
xf
- n
f
Sugertiems
koeficientas

, m
-1
Kartonas 0,00054 383 323 120,9
Plastmas 0,00063 298 238 152,2
84 , 4
4745 , 4
666 , 21
425 , 1
4
'

a
a
q
n=n
1
-n
f,
n=681-60=621
1
.
1
) (
2 , 152
00063 , 0
959 , 0
238
621
ln
00063 , 0
1
9 , 120
00054 , 0
653 , 0
323
621
ln
00054 , 0
1
ln
1
238 60 298
323 60 383
863 , 2
425 , 1
4 02 , 1
725 , 1
360
621
'


m
m
n
n
x
n
n
Bq a
s
t
n
a
plast
k
x
x
x
s

IVADOS:
Paskaiiavus kartono ir plastmass sugertiems koeficientus nustatme, kad plastmas sugeria geriau
nei kartonas.

k
= 120,9 m
-1
;

plast.
=152,2 m
-1
;

plast.
>

k.
NAUDOTA LITERATRA:
N.Astrauskien ir kt. Fizikos laboratoriniai darbai Vilnius Technika 1997
KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1. Atomo branduoli sandara ir pagrindins charakteristikos.
Branduol sudaro protonai ir neutronai. Proton skaiius branduolyje lygus elemento
eils numeriui Mendelejevo lentelje ir ymimas Z. Neutron skaiius branduolyje ymimas N.
Proton ir neutron skaiius ymimas A ir vadinamas mass skaiiumi.
2. Radioaktyvusis spinduliavimas ir jo rys.
Pastebta, kad nestabilij mediag izotopai skleidia trij tip radioaktyviuosius
spindulius, vadinamus , ir spinduliais. spinduliavimas vyksta tada, kai dl vidini proces
branduoliuose i j ilekia keturi elementarij daleli dviej proton ir dviej neutron
sankaupa. Taigi daleli struktra atitinka du kartus jonizuot helio atom arba branduol.
spinduliavimas vyksta tada, kai dl vidini branduolio kitim ilekia dviej tip
elementariosios dalels: elektronai arba pozitronai.
spinduliavimas tai labai trumpos elektromagnetins bangos, kurias skleidia
suadinti branduoliai.
3.Radioaktyviojo skylimo dsniai. Skilimo pastovioji, pusamis, aktyvumas.
Kiekvieno radioaktyviojo izotopo didelis skaiius branduoli skyla pagal vien dsn,
kur matematikai galima ireikti taip:
T
t
N N

2
0
i lygtis vadinama radioaktyviojo skylimo dsniu. ia N
0
- radioaktyvij branduoli
skaiius laiko momentu nuo kurio pradedama stebti (t=0). Iki tam tikro laisvai pasirinkto laiko
momento t nesuskilusi branduoli skaiius paymtas raide N. Raide T ymimas pastovus dydis,
priklausantis nuo radioaktyviojo izotopo tipo. i konstanta vadinama skilimo pusamiu. Per laiko
tarp, kuris lygus skilimo pusamiui (t=T) pradinis radioaktyvij branduoli skaiius sumaja du
kartus.
4. spinduli prigimtis ir pagrindins savybs.
Atradus grup radioaktyvij element, toki kaip pradta tirti j spinduli fizikin
prigimt. Teigiam daleli pluotelis buvo pavadintas alfa spinduliais, neigiam beta ()
spinduliais, o neutralus gama spinduliais (, , spinduliais). ie spinduliai nepaprastai skiriasi
skvarbumu, t.y. Skirtingos mediagos nevienodai juos sugeria. Maiausiai skvarbs spinduliai.
Apie 0,1 mm storio popieriaus sluoksnio jie jau neveikia. Kur kas maiau mediaga sugeria
spindulius.
, , spinduli fizikin prigimtis skirtinga. spinduliavimas vyksta tada, kai dl vidini
branduolio kitim ilekia dviej tip elementariosios dalels: elektronai arba pozitronai
Dalelins jonizuojaniosios spinduliuots energija
Spinduliuots ris yra: Apytikslis daleli energij diapazonas
Beta () dalels (elektronai ir pozitronai) 10 keV 10 MeV
5.Branduoli mass ir krvio poslinkio dsniai skylimo atveju.
spinduliavimas vyksta tada, kai dl vidini branduolio kitim ilekia dviej tip
elementariosios dalels: elektronai (

0
1
e

)

arba pozitronai (

0
1
e
+
). ios dalels imetamos
tada, kai vyksta pasikeitimas tarp nuklon pagal dsnius:
,
0
0
0
1
1
0
1
1
v e n p + +
.
~0
0
0
1
1
1
1
0
v e p n + +

Taigi, vykus spinduliavimui ir susidarius elektronams (

0
1
e

), cheminis elementas
pasislenka periodinje lement sistemoje per vien skaii didesnio Z,
(ia Z elemento eils numeris ) pus, o susidarius pozitronui (

0
1
e
+
) maesnio Z pus.
Elemento poslinkio dsniai uraomi taip:
,
0
0 1
0
1
v Y e X
A
z
A
Z
+ +

.
~0
0 1
0
1
v Y e X
A
Z
A
Z
+ +

Elektrinio krvio, energijos ir impulso tverms dsniai reikalauja, kad skilimo metu susidaryt dar
vieno tipo elementariosios dalels. Pastarosios vadinamos neutrinu (
0
0
v
) arba antineutrinu (

0
0
~
v
).
LABORATORINIS DARBAS NR. 18
LINIJINI SPEKTR TYRIMAS MONOCHROMATORIUMI
DARBO TIKSLAS: Susipainti su spektrins analizs metodais, nubrti monochromatoriaus
gradavimo kreiv
) ( f n
, vadinam dispersijos kreive, pagal gradavimo kreiv rasti neinomo
spektro linij bang ilgius, lyginant imatuotus bang ilgius su nurodytais atlase, nustatyti
neinom mediag.
DARBO PRIEMONS: Linijinio spektro altinis (neono lampa), monochromatorius, neono
spektro atlasas, spektr linij atlasas, neinomo spektro altinis.

1.pav. Monochromatoriaus schema; 2.pav. Darbo rangos schema;
BANDYMO EIGA
1.Prie monochromatoriaus ply pastatome inom viesos altin (neonin lemp).
2. Reguliuodami okuliar, gauname ryk spektr. Lygindami gauto spektro linij spalv ir
atstum tarp j su duotu spektro atlasu, nustatome tas paias linijas abiejuose spektruose.
3. Sutapatiname silel su rykesnmis linijomis ir uraome j bang ilgius (i atlaso) bei
mikrometro parodymus. Taip imatuojame 10 12 spektro linij ir duomenys suraome lentel.
4. Pagal juos briame monochromatoriaus gradavimo kreiv n = f().
5. Prie monochromatoriaus ply statome neinom viesos altin.
6. Imatuojame kelis jo spektro linijas atitinkanius mikrometro parodymus ir pagal
gradavimo kreiv nustatome bang ilgius.
7. Lygindami rastus bang ilgius su ilgiais, bdingais atskiriems elementams, nustatome,
kokiam elementui priklauso imatuotos linijos.
8.Suformuojame ivadas.
DARBO REZULTATAI IR SKAIIAVIMAI
1.Lentel. Bang ilgiai ir mikrometro parodymai;
Bangos ilgio reikms pateiktos namometrais
( 1 nm =10
-9
m)
n= f()
2.Lentel. Bang ilgiai, mikrometro parodymai bei mediagos nustatymas pagal imatuotas linijas.
Neinomos viesos altinis Lentels duomenys
Spalva n
o
, nm , nm
Mediaga
alia
1859 540 546,1 Hg
Geltona
2038 573 576,9 Hg
Geltona
2047 575 579,9 Hg
Raudona
2250 622 623,4 Hg
n
o
Eil.
Nr.
, nm
n
o
1. 585,2 2110
2. 540,0 1888
3. 534,1 1848
4. 594,4 2154
5. 603,0 2220
6. 615,3
2244
7. 626,6 2296
8. 640,2 2346
9. 650,6 2360
, nm
1 Grafikas. Monochromatoriaus gradavimo kreiv;
IVADOS: Lygindami imatuotus bang ilgius su inomais chemini elenent spektrais,
nustatme, kad mediaga sudaryta i gyvsidabrio. Remdamiesi gradavimo kreive, nustatme
neinomo spektro bang ilgius, kurie pateikti 1 lentelje.
NAUDOTA LITERATRA:
N.Astrauskien ir kt. Fizikos laboratoriniai darbai Vilnius Technika 1997m.
KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1. Linijini spektr kilm, vandenilio atomo spektras
Linijiniai spektrai sudaryti i atskir spalvot linij. Juos skleidia kaitintos vienatoms dujos ir
metal garai. Kietj kn arba skysi linijin spektr galime gauti tik juos igarin. Linijiniai
spektrai skiriasi vieni nuo kit linij skaiiumi, isidstymu ir spalvomis. Linijini spekt sudarym
lemia procesai, vykstantys atomo viduje. XIX a.pab. XX a pr. buvo pastebti vandenilio atomo
linijinio spektro empiriniai dsningumai. Paaikjo, kad linijos isidsto serijomis, ir vis serij
linij danis nusako formul:
,
_


2 2
1 1
m n
R v
mm
, kur R = 3,29 * 10
15
s
-1
Rydbergo konstanta;
Sveikasis skaiius n nusako linij serij ( n = 1-Laimano; n = 2 Balmerio; n = 3 Paeno,.....);
sveikasis skaiius m = n+1, n+2, n+3, nusako linijos numer serijoje. Boro atomo teorija
paaikina vandenilio atomo spektrini linij kilm. i teorija ribota, nes nepaaikina sudtingesni
atom spinduliavimo. Po to buvo sukurta kvantin mechanika.
2. Juostiniai ir itisiniai spektrai, j kilm.
Spektrai, sudaryti i tolygiai besikeiiani vaivorykts spalv, vadinami itisiniais spektrais.
Juos gauname isklaid vies. kaitinti ar kitaip suadinti knai skleidia vairaus danio vies. J
idst atskirus danius (jie lemia spalv), gauname spinduliavimo (emisijos) spektr. Trys
pagrindins spektr rys: itisiniai, juostiniai, linijiniai. Beveik itisinis yra sauls spektras: jame
yra visos regimos spalvos ir neregimi spinduliai infraraudonieji, ultravioletiniai. Laimei, kol kas
atmosfera nepraleidia prating skvarbij spinduli. Juostiniais atskir danio zon -
spinduliavimo spektrais pasiymi molekuls. Atskiri gar bsenos atomai spinduliuoja tik tam tikro
danio bangas, sudaranias linijin spektr kiekvienam elementui tik su jam bdingu linij
idstymu. Pagal tai spektrins analizs metodais nustatoma, kurios btent igarintos mediagos
viet.
3. Emisijos ir absorbcijos spektrai.
Jeigu balt spinduli kelyje padsime kok nors kn, absorbuojant vienus ar kitus spektro
spindulius, tai itisiniame spektre gausime tamsias linijas arba ruous. i tamsi linij
isidstymas atitinka spalvot linij tos paios mediagos emisiniame spektre isidstym.
Kiekvieno elementai atomai absorbuoja tas viesos bangas, kurias jie patys skleidia. Aprayti
spektrai vadinami absorbcijos spektrais.
4. Kokybin ir kiekybin spektrins analizs.
Metodas, kuriuo pagal spektrus nustatoma mediagos chemin sudtis vadinamas spektrine
analiz. Ji bna kiekybin ir kokybin. Kiekvien duj arba gar spektras yra bdingas tiktai toms
dujoms. Pvz.: jei spektre randame ali linij, tai reikia, kad mediagoje yra talio. spektrins
analizs metodu atrastos helis, rubidis, cezis, galis ir kt. Tyrinjant sauls absorbcijos spektrus buvo
nustatyta, kad Sauls atmosferoje yra beveik visi elementai, kurie randami ir emje. Spektrins
analizs metodu galima aptikti cheminius elementus, kai j kiekis 10
-10
-10
-13
kg, ko nemanoma
padaryti cheminiais metodais. I linij intensyvumo spektre sprendiama apie cheminio elemento
kiek tiriamajame miinyje.
5. Darbo eiga ir laukiami rezultatai.
1.Prie monochromatoriaus ply pastatome inom viesos altin (neonin lemp).
2. Reguliuodami okuliar, gauname ryk spektr. Lygindami gauto spektro linij spalv ir atstum
tarp j su duotu spektro atlasu, nustatome tas paias linijas abiejuose spektruose.
3. Sutapatiname silel su rykesnmis linijomis ir uraome j bang ilgius (i atlaso) bei
mikrometro parodymus. Taip imatuojame 10 12 spektro linij ir duomenys suraome lentel.
4. Pagal juos briame monochromatoriaus gradavimo kreiv n = f().
5. Prie monochromatoriaus ply statome neinom viesos altin.
6. Imatuojame kelis jo spektro linijas atitinkanius mikrometro parodymus ir pagal gradavimo
kreiv nustatome bang ilgius.
7. Lygindami rastus bang ilgius su ilgiais, bdingais atskiriems elementams, nustatome, kokiam
elementui priklauso imatuotos linijos.
Rezultatai: Lygindami imatuotus bang ilgius su inomais chemini elenent spektrais, nustatme,
kad mediaga sudaryta i gyvsidabrio. Remdamiesi gradavimo kreive, nustatme neinomo spektro
bang ilgius.
LABORATORINIS DARBAS NR. 17
IORINIO FOTOEFEKTO DSNINGUM TIKRINIMAS
DARBO TIKSLAS: Susipainti su ioriniu fotoefektu, patikrinti soties fotosrovs priklausomyb
nuo katodo apviestumo.
DARBO PRIEMONS: Vakuuminis fotoelementas, viesos altinis, elektroninis voltmetras,
liniuot, nuolatins tampos altinis, mikroampermetras.
1.Pav. Matavimo renginio schema
DARBO METODIKA IR PAGRINDINS FORMULS
Iorinis fotoefektas - tai reikinys, kai veikiant viesai, i mediagos paviriaus ilekia
elektronai.
Dsningumai:
1. Esant pastoviai viesos altinio spinduliuojamos viesos, sukelianios fotoefekt, spektrinei
sudiai, ilkusi elektron skaiius per laiko vienet yra proporcingas katodo
apviestumui.
2. Ilkusi elektron didiausia kinetin energija nepriklauso nuo katodo apviestumo, o
priklauso nuo fotoefekt suklusios viesos bangos ilgio (danio).
3. Egzistuoja fotoefekt sukeliantis didiausias bangos ilgis (maiausias danis), vadinamas
fotoefekto raudonj riba, priklausantis nuo katodo mediagos.
Fotoefekto lygtis:
2
2
max
mv
A h +
ia h - sugerto kvanto energija,
h Planko konstanta,
m elektrono mas,
max
v
- ilkusio elektrono didiausias greitis,
A elektrono ilaisvinimo i katodo paviriaus darbas, priklausantis nuo mediagos
ries.
I min fotoefekt sukelianti kvanto energija: A h
Raudonosios ribos danis:
h
A
r


Voltamperinje fotoefekto charakteristikoje stebima soties srov yra proporcinga katodo
aviestumui , t.y.
E i
s
~

Takinio viesos altinio atveju, kai spinduliai katod krinta statmenai:
2
r
I
E

I altinio viesos stiprumas,
r jo atstumas nuo viesos altinio.
2
~
r
I
i
s

Pastoviam I (viesos altinis ir jo maitinimo tampa nekinta):
2
1
~
r
i
s

Ekperimentikai tikriname matavimo renginiu, kurio schema pavaizduota 1 pav.
BANDYMO EIGA
1. Prie pradedant matuoti patikrinme 1 pav. pateikt schem.
2. Esant didiausiam apvietimui (maiausiam r, kur nurodo dstytojas), imatuojame
fotosrovs priklausomyb nuo tamos tarp katodo ir anodo.
3. Nubriame voltamperin charekteristik i=f(V).
4. I voltamperins charekteristikos nustatome tampos, kuriai esant fotosrov sisotina,
didum.
5. Sudarius toki tamp (arba iek tiek didesn) imatuojame fotosrovs priklausomyb nuo
atstumo r . Nubriame grafin priklausomyb
,
_

2
1
r
f i
s
.
6. Suformuluojame ivadas.
DARBO REZULTATAI IR SKAIIAVIMAI
1. Lentel. Srovs stiprio priklausomyb nuo tampos.
r
1
, m = 0,14 m r
2
, m = 0,16 m r
3
, m = 0,18 m
U,V
A i ,
U, V
A i ,
U, V
A i ,
1,9 6 1,8 5 1,9 5
3,6 10 4,2 10 4,9 10
6,3 15 7,6 15 9,3 15
9,5 20 11,6 20 14,3 20
12,0 25 16,4 25 21,4 25
17,1 30 23,0 30 29,9 30
22,7 35 30,2 35 41,0 35
28,5 40 38,6 40 63,6 40
34,4 45 49,9 45 70,0 42
40,6 50 66,4 50 80,0 42
50,5 55 75,0 52 90,0 42
60,5 60 85,0 52 99,9 42
70,0 65 95,2 54
80,0 72 99,9 54
90,0 72
99,9 72
1grafikas.. Voltamperin charakteristika esant skirtingiems apviestumams (atstumams nuo
altinio iki fotoelemento).
I voltamperins charakteristikos grafiko matome (kai atstumas lygus 0,15m), kad
fotosrov sisotina esant 85V tampai. Sudar toki tamp, imatuojame fotosrovs priklausomyb
nuo atstumo r. Nubriam grafin priklausomyb
,
_

2
1
r
f i
s
.
2 lentel. Srovs stiprio priklausomybs nuo viesos altinio atstumo r.
r, m 0,14 0,16 0,18 0,20 0,22 0,24 0,26 0,28
i
s
,A 72 54 42 35 29 25 21 19
1/r
2
, m
-2
51,0 39,0 30,8 25,0 20,6 17,4 14,8 12,8
1/r
2
, m
-2
i
s
,A
2 grafikas. Grafin srovs stiprio priklausomyb nuo viesos altinio atstumo r.
IVADOS: I pirmo grafiko matome, kad soties srov i
s
priklauso tik nuo viesos altinio atstumo
iki fotoelemento katodo, o antrasis grafikas parodo, kad soties fotosrovs stipris atvirkiai
proporcingas viesos altinio atstumo nuo katodo kvadratinis.
NAUDOTA LITERATRA:
N.Astrauskien ir kt. Fizikos laboratoriniai darbai Vilnius Technika 1997m.
KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1. Iorinis fotoefektas.
Elektron ilaisvinimo i kietj ir skystj mediag, veikiant viesai, reikinys vadinamas
ioriniu fotoefektu.
2.Iorinio fotoefekto tyrimo schema.
Iorinis fotoefektas tiriamas - vakuuminiu fotoelementu. J sudaro stiklinis balionas, i kurio
isiurbtas oras. Balione rengti du elektrodai: katodas ir
anodas. Katodas - daniausiai plonas armini metal
sluoksnis, o anodas - vielos kilpa ar rutuliukas. Anodui
suteikiamas teigiamas, o katodui - neigiamas
potencialas. Todl tarp j susidaro elektrinis laukas. is
laukas ilkusius i katodo fotoelektronus veria judti
anodo link, ir elektrine grandine teka elektros srov.
1 paveiksle. Iorinio fotoefekto tyrimo shema.
ia - nuolatins tampos altinis, kurio tampa
keiiama; V voltmetras; A mikroampermetras; F
fotoelementas; K katodas; A - anodas.
3. Iorinio fotoefekto dsningumai.
I. Maksimalus pradinis fotoelektron greitis
priklauso nuo viesos danio ir nepriklauso nuo jos
intensyvumo.
II. Kiekvienai mediagai bdinga tam tikra fotoefekto raudonoji riba, t.y. minimalus viesos
danis
0
, kuriam esant dar galimas iorinis fotoefektas;
0
reikm priklauso nuo mediagos
chemins prigimties ir paviriaus bsenos.
S

V
F
A
1 pav.

pavei
ksle.
ia
-
nuola
tins
tamp
os
altini
s,
kurio
tamp
a
keiia
ma; V

voltm
etras;
A
mikro
ampe
rmetr
as; F

fotoel
emen
tas; K

katod
as; A
-
anod
as.
K
A
III. Per laiko vienet ilaisvint i katodo elektron skaiius n yra proporcingas viesos
intensyvumui (soties fotosrov proporcinga katodo energiniam apviestumui).

4. Einteino lygtis fotoefektui.
2
2
max
mv
A h + ,
ia h - sugerto kvanto energija ( - monochromatins viesos danis, h Planko konstanta), m
elektrono mas, v
max
ilkusio elektrono didiausias greitis, A elektrono ilaisvinimo i katodo
paviriaus darbas, priklausantis nuo mediagos ries, t.y. minimali energija, kuri reikia suteikti
elektronui, kad jis ilkt i katodo paviriaus.
i lygtis buvo sudaryta, laikant, kad elektronai juda metale nepriklausomai vienas no kito, t.y.
nesveikaudami. Todl, kai fotonas perduoda savo energij vienam i elektron, vis kit elektron
energija nepakinta. ia prielaida pagrsta fotoefekto teorija vadinama vienelektronine.
5.Elektron ilaisvinimo darbas.
Kinetin i elektron energija gali kisti nuo nulio iki didiausios verts E
F
,
vadinamos Fermio energija, arba Fermio lygmeniu. Taigi sumin j energija yra neigiama.
Potencialo duobs gylis ir Fermio energijos vert priklauso nuo metalo prigimties. Fermio
lygmenyje esaniam elektronui suteikus energijos kiek, lyg A arba u j didesn, tas elektronas gali
ilkti i metalo, - vyksta iorinis fotoefektas. Dydis A vadinamas elektron ilaisvinimo
darbu - jis priklauso nuo metalo ries ir paviriaus bsenos (defekt, priemai). Turiniam
Fermio lygmens energij elektronui sugrus vien foton, kurio energija didesn u ilaisvinimo
darb, jis ilks turdamas didiausi kinetin energij.
E
m
= h - A
6. Fotoefekto raudonoji riba, jos nustatymo bdai.
Fotoefekto raudonoji riba tai minimalus viesos danis
0
, kuriam esant dar galimas iorinis
fotoefektas. Iorinis fotoefektas gali vykti tik tais atvejais, kai fotono energija h didesn u A arba
kratutiniu atveju jam lygi. Vadinasi fotoefekto raudonosios ribos danis
0
yra lygus:
h
A

. Jis priklauso tik nuo elektrono isilaisvinimo darbo, t.y. nuo metalo chemins
prigimties ir jo paviriaus bsenos.
LABORATORINIS DARBAS NR. 25
PUSLAIDININKO LYGINTUVINIO DIODO TYRIMAS
DARBO TIKSLAS: Imatuoti puslaidininko lygintuvinio diodo voltamperin charakteristik,
apskaiiuoti lyginimo koeficient ir nubrti jo priklausomybs nuo tampos grafik; i
voltamperins charakteristikos vertinti p-n sandros kontaktin potencial skirtum.
DARBO PRIEMONS: Nuolatins srovs altinis, , sinusini virpesi generatorius, oscilografas,
mikroamperimetras, miliampermetras, volmetras, varynai, komutatorius, puslaidininkinis
lygintuvinis diodas.
DARBO METODIKA IR PAGRINDINS FORMULS
Puslaidininkin lygintuvin diod sudaro dviej skirtingo laidumo: elektroninio (n-tipo) ir skylinio
(p-tipo), puslaidininiki sandra, vadinama pn sandra. Ji sudaroma terpiant puslaidininkio
ploktel donorines ir akceptorines priemaias, kuri pasiskirstymas tryje uolikai keiiasi,
sudarydamas griet rib tarp elektroninio ir skylinio laidumo dali.
(1.)
2
0
ln
i
n p
n
n p
e
kT
V ,
ia ni savojo laidumo puslaidininkio krvinink koncentracija. Jo slygotas potencinis barjeras
0 0
eV
ribos pagrindini krvinink judjim pn sandroje.
(2.) 1
]
1


t
1
0
kT
eU
e I I
,
ia I0 utvarins krypties stoties srovs didumas, priklausantis nuo pn sandr sudaranio
puslaidininkio parametr.
(3.)
.
.
atg
pr
I
I
K
,
ia K lyginimo koeficientas prie skirting tamp.
BANDYMO EIGA
1. Sujungiame 1 pav. pateikt elektros grandin. Pralaidija kryptimi srov matuojeme
miliampermetru, utvarine mikroampermetru.
1 pav.
2. jung jungikl 2 poteciometru 3 keiiame tamp, kurios didum rodo volmetras 7, o srovs
didum miliampermetras 4.
3. Imatuojame voltamperin (I = (U)) charakteristik ir nubraiem grafik nr. 1.
4. Apskaiiuojame lyginimo koeficient
.
.
atg
pr
I
I
K
prie skirting tamp ir nubriame grafik
K = (U) nr.2.
5. Nubriame pralaidios krypties voltamperin charakteristik mastelyje ln Ipral. = (U) ir
ekstrapoliav tiesin dal tamp a vertiname pn sandros kontaktinio potenciolo V0
didum.
6. Suformuluojame ivadas
DARBO REZULTATAI IR SKAIIAVIMAI
1. Lentel. Srovs tampa, srovs didumas matuojant miliampermetru ir mikroampermetru.
Upr, V Ipr, mA Uatg Iatg, A K
0,5 0,016 0,5 8,6 1,860
1 0,043 1 17,8 2,415
1,5 0,100 1,5 25,1 3,984
2 0,231 2 32,7 7,064
2,5 0,532 2,5 42,2 12,606
3 1,515 3 53,5 28,317
3,5 4,080 3,5 63,3 64,450
4 13,50 4 74,5 181,208
4,5 47,30 4,5 87,4 541,189
.
.
atg
pr
I
I
K
mA K 860 . 1 1000 001860 . 0
6 . 0
016 . 0
,
mA K 415 . 2 1000 002415 . 0
8 . 17
043 . 0
,
mA K 984 . 3 1000 003984 . 0
1 . 25
100 . 0
,
mA K 064 . 7 1000 007064 . 0
7 . 32
231 . 0
,
mA K 606 . 12 1000 012606 . 0
2 . 42
532 . 0
,
mA K 317 . 28 1000 028317 . 0
5 . 53
515 . 1
,
mA K 450 . 64 1000 064450 . 0
3 . 63
08 , 4
,
mA K 208 . 181 1000 181208 . 0
5 . 74
50 . 13
,
mA K 189 . 541 1000 541189 . 0
4 . 87
30 . 47

1 grafikas. Diodo voltamperin charakteristika.
2 grafikas. Lygintuvinio diodo priklausomyb nuo tampos.
IVADOS: Imatv puslaidininkio lygintuvinio diodo voltamperin charakteristik ir apskaiiav
lyginimo koeficienta nubrme jo priklausomybs nuo tampos grafik. I voltamperins
charakteristikos galime vertinti p-n sandros kontaktin potencial skirtum.
NAUDOTA LITERATRA: N.Astrauskien ir kt. Fizikos laboratoriniai darbai Vilnius
Technika 1997m.
KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1. Elektroninio (n-tipo) ir skylinio (p-tipo) puslaidininki laidumo aikinimas juostins
teorijos modeliu.
2. Dviej puslaidininki sandra. pn sandra.
Puslaidininkin lygintuvin diod sudaro dviej skirtingo laidumo: elektroninio (n-tipo) ir
skylinio (p-tipo), puslaidininki sandra, vadinama pn sandra.
3. Puslaidininkio lygintuvinio diodo lyginimo mechanizmas.
4. Puslaidininki lygintuvini diod tiltelis ir jo veikimo principas.