Está en la página 1de 14

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vietimo ir


mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.
sakymu Nr. V-1197
MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Matematikos brandos egzamino programos (toliau Programa) paskirtis apibrti
matematikos brandos egzamino (toliau egzaminas) tikslus, struktr ir turin. Egzaminas yra
valstybinis.
2. Programa parengta remiantis atnaujinta Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,
patvirtintomis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. sakymu
Nr. V-269 (in., 2011, Nr. 26-1283).
3. Programos struktra:
3.1. egzamino tikslas;
3.2. mokini gebjim grups;
3.3. egzamino matrica;
3.4. egzamino uduoties pobdis;
3.5. egzamino vertinimas;
3.6. matematikos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas);
3.7. matematikos brandos egzamino pagrindins formuls (2 priedas).
II. EGZAMINO TIKSLAS
4. Egzamino tikslas patikrinti ir vertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo
matematikos bendrj program pasiekimus, apraytus egzamino reikalavimuose.
III. MOKINI GEBJIM GRUPS
5. Mokydamiesi matematikos mokiniai pltoja matematin kompetencij ir gyja ini,
gebjim ir nuostat. Nuostatos egzamine nevertinamos.
6. Egzamino metu tikrinami mokini gebjimai skirstomi ias grupes: inios ir supratimas
(emesnio lygio gebjimai), matematikos taikymas, problem sprendimas. Toliau pateikiamas
apibendrintas gebjim grupi paaikinimas:
6.1. inias ir supratim mokiniai parodo paprastose standartinse (realaus ir matematinio
turinio) situacijose:
6.1.1. atpaindami ir teisingai vartodami (reprodukuodami) matematines svokas, ymenis,
objektus, modelius;
6.1.2. siedami (atpaindami ir suprasdami, skaitydami, rasdami, paprasiausiais atvejais
transformuodami kit pavidal) vairiais bdais (matematiniais ymenimis, schemomis, lentelmis,
grafikais, diagramomis, tekstu ir t.t.) pateikt matematin informacij;
6.1.3. tiesiogiai taikydami formules, savybes, sryius;
6.1.4. atlikdami standartines procedras;
6.1.5. naudodamiesi formuli rinkiniu, skaiiuotuvu.
6.2. Matematikos taikymo gebjimus mokiniai parodo nesudtingose standartinse (realaus ir
matematinio turinio) situacijose:
6.2.1. modeliuodami vairiose lentelse, schemose, grafikuose pateikt informacij;
6.2.2. taikydami ir derindami kelias standartines procedras;
6.2.3. taikydami inomus matematinius metodus ir modelius vairiems udaviniams sprsti;
6.2.4. aikiai uraydami keli ingsni udavinio sprendim.
6.3. Problem sprendimo gebjimus mokiniai parodo naujose, nestandartinse situacijose,
kurios gali bti apraomos matematiniais modeliais:
2
6.3.1. performuluodami udavin matematiniais terminais, ymenimis, paveikslais/briniais
ir pan., atskleidiant problemos suvokim;
6.3.2. nubraiydami ar tinkamai papildydami paveiksl/brin;
6.3.3. suskaidydami udavin atskiras dalis, nuosekliai argumentuojant kiekvienos dalies
sprendim;
6.3.4. velgdami/pasirinkdami tinkam matematin model ir j pritaikydami;
6.3.5. nesudtingais atvejais taikydami nuoseklaus galimybi perrinkimo strategij;
6.3.6. rodydami paprastus teiginius taikant tiesioginio rodymo metod (einant nuo inomo
link rodomo), analizs metod (einant nuo norimo link inomo), sprendimo nuo galo strategij;
6.3.7. rodydami paprastus teiginius taikant prietaros metod;
6.3.8. taikydami bendresnio ar dalinio atvejo nagrinjimo strategij; pavyzdi ir
kontrapavyzdi pateikimo strategij;
6.3.9. atlikdami nesudting tyrim;
6.3.10. velgdami sry tarp nagrinjam dydi, apraydami dsningum, pagal kur
sudaroma objekt (j element) seka;
6.3.11. velgdami ir parodydami visus problemos nagrintinus atvejus, formuluodami ivadas
ir atsakymus klausimus, kuriuos nra vienintelio teisingo atsakymo.
7. Gebjimus iliustruojani udavini pavyzdiai pateikiami metodinje mediagoje,
esanioje Ugdymo pltots centro ir Nacionalinio egzamin centro interneto svetainse.
8. Reikalavimai mokini ini ir supratimo, matematikos taikymo ir problem sprendimo
gebjimams priklauso nuo pasiekim, aprayt bendrojo ar iplstinio kurso programose ir skiriasi
isamumu ir sudtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame nurodoma pagal atskiras
sritis, k reikia gebti, inoti ir suprasti norint skmingai ilaikyti egzamin.
IV. EGZAMINO MATRICA
9. Egzamino matricos paskirtis utikrinti proporcing egzamino uduoties tak paskirstym
pagal dalyko veiklos sritis, gebjim grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelje.
9.1. Egzamino uduotyje 40 proc. uduoties tak atitinka bendrj kurs, 60 proc. iplstin
kurs.
9.2. Egzamino matricoje nurodyta, kiek uduoties tak procentais tenka kiekvienai veiklos
sriiai ir gebjim grupei, iskiriant tak procentais dal pagal bendrojo kurso program. Pavyzdiui,
apie 25 proc. uduoties tak bus i veiklos srities Geometrija, i kuri apie 8 proc. tak pagal
bendrojo kurso program. Lentelje nurodyta, kiek procent uduoties tak skiriama atskiroms
gebjim grupms vertinti. Pavyzdiui, apie 40 proc. uduoties tak bus skirta gebjimams inios ir
supratimas vertinti. is tak santykis pagal galimyb turt bti taikomas ne tik visai uduoiai, bet
ir kiekvienai veiklos sriiai.
9.3. Konkreiose uduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo lentelse parayt skaii, taiau
jie neturt bti didesni kaip 4 proc.
1 lentel. Egzamino matrica
Veiklos sritys
Gebjim grups
Uduoties takai,
proc.
inios ir
supratimas
Matematik
os taikymas
Problem
sprendimas
I viso
I j i
bendrojo
kurso
1. Skaiiai, skaiiavimai, reikiniai.
Lygtys, nelygybs ir j sistemos
30 15
2. Geometrija 25 8
3. Funkcijos ir analizs pradmenys 30 10
4. Kombinatorika, tikimybs ir
statistika
15 7
I viso, proc. 40 3540 2025 100 40
3
V. EGZAMINO UDUOTIES POBDIS
10. Egzamino uduotis pateikiama kaip atskiras vientisas udavini rinkinys. Vertinimui
teikiamas tik sprendim ir atsakym lapas.
11. Egzamino uduoties tak suma turt bti ne maesn nei 60.
12. Orientacin egzamino uduot sudaro ne maiau 30 udavini:
12.1. udaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (1220 udavini vertinami po 1 tak);
12.2. trumpojo atsakymo (vertinamas tik atsakymas) (1014 udavini vertinami po
2 takus);
12.3. atvirojo atsakymo (struktruoti arba nestruktruoti) (59 udaviniai vertinami ne
maiau kaip 3 takais).
13. Galutin egzamino uduoties struktra (jei ji skiriasi nuo orientacins) pateikiama
Egzamino specifikacijoje ne vliau kaip iki einamj met sausio 15 d.
14. Orientacin egzamino trukm 3 val. Egzamino data, priemons, kuriomis galima
naudotis egzamino metu, sprendim ir atsakym lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzamin
organizavimo ir vykdymo tvarkos aprae ne vliau kaip iki einamj met sausio 15 d.
15. Matematini formuli rinkinys prie egzamino uduoties pateikiamas 2 priede.
VI. EGZAMINO VERTINIMAS
16. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzamin laikiusi mokini darbai koduojami ir
vertinami takais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvien darb vertina ne
maiau kaip du vertintojai. Jei j vertinimas skiriasi, galutin sprendim dl vertinimo priima
treiasis vyresnysis vertintojas.
17. Minimali egzamino ilaikymo tak rib nustato ir tvirtina brandos egzamin vertinimo
komitetas. Mokiniai, pasiek egzamino ilaikymo tak rib, laikomi egzamin ilaikiusiais.
Preliminari egzamino ilaikymo tak riba sudaro 40 proc. egzamino uduoties bendrojo kurso
klausim ir udavini tak sumos.



Matematikos brandos egzamino programos
1 priedas
MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI
1. Matematikos brandos egzamino (toliau egzaminas) reikalavimai mokini vertinamiems pasiekimams pateikiami pagal tokias veiklos
sritis:
1.1. skaiiai, skaiiavimai, algebra. Lygtys, nelygybs ir j sistemos;
1.2. geometrija;
1.3. funkcijos ir analizs pradmenys;
1.4. kombinatorika, tikimybi teorija, statistika.
2. Egzamino reikalavimai mokiniams, kurie moksi pagal bendrojo kurso program, apima minimalius reikalavimus. Reikalavimai
mokiniams, kurie moksi pagal iplstinio kurso program, apima reikalavimus mokiniams, kurie moksi pagal bendrojo kurso program. Pradinio ir
pagrindinio ugdymo matematikos bendrojoje programoje aprayti mokini gebjimai nekartojami.
3. Programoje vartojami tokie udavinio sudtingum nusakantys terminai:
3.1. paprasiausiais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia atlikti vien standartin operacij ar inoti algoritm ir mokti j taikyti.
3.2. paprastais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar algoritmus.
3.3. nesudtingais vadinami udaviniai, kuriuos sprendiant reikia suderinti ir atlikti 3 ar 4 standartines operacijas ar algoritmus.

1 lentel. Egzamino reikalavimai
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
1. Skaiiai, skaiiavimai, algebra. Lygtys, nelygybs ir j sistemos

1.1. Palyginti realiuosius skaiius.
1.2. Paprasiausiais atvejais pastebti
dsningum, pagal kur sudaryta pateikta seka, ir
urayti kelet jos kit nari.
1.2. Paprasiausiais atvejais urayti sekos n-tojo
nario formul.
1.2. Paprastais atvejais urayti sekos n-tojo nario
formul. Atkurti sek pagal rekurentin formul.
1.3. Paprastais atvejais patikrinti, ar duotoji seka
yra aritmetin/geometrin progresija.
Paprastais atvejais apskaiiuoti aritmetins
progresijos skirtum, geometrins progresijos
vardikl, pirmj n nari sum. Sprsti paprastus
praktinio turinio udavinius.
1.3. Patikrinti, ar duotoji seka yra
aritmetin/geometrin progresija. Paprastais
atvejais taikyti aritmetins/geometrins
progresijos n-tojo nario ir pirmj n nari sumos
formules.
1.3.Taikyti aritmetins/geometrins progresijos n-
tojo nario ir pirmj n nari sumos formules.
Remtis i formuli rodymo idjomis
sprendiant probleminius udavinius.
1.4. Paprastais atvejais taikyti be galo
majanios geometrins progresijos nari sumos
formul. Pakeisti deimtain periodin trupmen
paprastja, ir atvirkiai.
2
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
1.5. Paprastais atvejais taikyti paprastj ir
sudtini procent formules praktinio turinio
udaviniams sprsti.
1.5. Nesudtingais atvejais taikyti paprastj ir
sudtini procent formules praktinio turinio
udaviniams sprsti.
1.5. Sieti progresijas su paprastj ir sudtini
palkan skaiiavimu.
1.6. Sprsti dydio procentinio didjimo ir/arba
majimo udavinius.

1.7. Paprastais atvejais nustatyti racionaliojo
reikinio apibrimo srit.
1.7. Nesudtingais atvejais nustatyti racionaliojo,
paprastais atvejais iracionaliojo reikinio
apibrimo srit.
1.7. Nustatyti reikinio apibrimo srit.
1.8. Pertvarkyti paprastus racionaliuosius
reikinius.
1.8. Pertvarkyti nesudtingus racionaliuosius
reikinius.
1.8. Pertvarkyti racionaliuosius reikinius,
kuriuose reikia remtis formulmis
3 2 3 3
3 3 b ab + b a a = b) (a
2
,
) b + ab b)(a (a = b a
2 2 3 3
.
1.9. Paprasiausiais atvejais pertvarkyti
iracionaliuosius reikinius.
1.9. Paprastais atvejais pertvarkyti
iracionaliuosius reikinius.
1.9. Nesudtingais atvejais pertvarkyti
iracionaliuosius reikinius.
1.10. Apskaiiuoti skaitini reikini su moduliu
reikmes.
1.10. Taikyti modulio svok sprendiant vairius
udavinius.
1.11. Paprastas praktines situacijas aprayti
daugianariais (ne auktesnio kaip treiojo
laipsnio).
1.11. Paprast praktin situacij aprayti
trupmeniniais reikiniais (pvz., darbo, judjimo
udaviniai).
1.11. Nesudtingas situacijas aprayti
trupmeniniais reikiniais.
1.12. Paprasiausiais atvejais taikyti laipsnio su
racionaliuoju rodikliu apibrim ir savybes.
1.12. Paprastais atvejais taikyti laipsnio su
racionaliuoju rodikliu apibrim ir savybes.
1.12. Taikyti laipsnio su realiuoju rodikliu
apibrim ir savybes.
1.13. Sprsti paprastus praktinio turinio
udavinius su standartins iraikos skaiiais.
1.13. Sprsti udavinius su standartins iraikos
skaiiais.

1.14. Paprastais atvejais taikyti logaritmo
apibrim ir savybes pertvarkant skaitinius
reikinius.
1.14. Nesudtingais atvejais taikyti logaritmo
apibrim ir savybes pertvarkant reikinius.
1.14. Taikyti logaritmo (taip pat ir natraliojo)
apibrim ir savybes.
1.15. Paprastais atvejais apskaiiuoti logaritmini
reikini skaitines reikmes.
1.15. Nesudtingais atvejais apskaiiuoti
logaritmini reikini skaitines reikmes.
1.15. Apskaiiuoti logaritmini (taip pat ir
natraliaisiais logaritmais ) reikini skaitines
reikmes.
1.16. Sprsti g(x) f(x) / = 0 , a = f(x) pavidalo
lygtis
( f(x) , g(x) pirmojo ar antrojo laipsnio
1.16. Sprsti g(x) f(x) / = 0, a = f(x) , a = f(x)
3

pavidalo lygtis ( f(x) , g(x) pirmojo ar antrojo
laipsnio daugianariai) bei lygtis, suvedamas
1.16. Sprsti g(x) = f(x) , 0 = f(x) g(x)
pavidalo lygtis; ia f(x) ir g(x) yra ne auktesnio
kaip antrojo laipsnio daugianariai.
3
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
daugianariai). pavidal.
Sprsti g(x) = f(x) pavidalo lygtis, ia f(x) yra
ne auktesnio kaip antrojo laipsnio daugianaris, o
g(x) pirmojo laipsnio daugianaris.
Sprsti g(x) = h(x) + f(x) pavidalo lygtis, ia
f(x), g(x) ir h(x) pirmojo laipsnio daugianariai.
1.17. Sprsti auktesnio laipsnio lygtis
pertvarkant jas Bendrosiose programose
apraytus pavidalus.
1.18. Nustatyti, ar lygtys yra ekvivalenios.
1.19. Taikyti Vieto teorem sprendiant
probleminius udavinius ir rodinjant teiginius.
1.20. Taikyti kvadratinio trinario skaidym
daugikliais sprendiant paprastus udavinius.
1.20. Paprastais atvejais i kvadratinio trinario
iskirti dvinario kvadrat.
1.20. I kvadratinio trinario iskirti dvinario
kvadrat, kvadratin trinar iskaidyti daugikliais,
taikyti ias inias sprendiant probleminius
udavinius ir rodinjant teiginius.
1.21. Sprsti lygtis , , a = f(x) , ia f(x) pirmojo
laipsnio daugianaris, o a realusis skaiius.
1.21. Sprsti lygtis , , a = f(x) ; ia f(x) ne
auktesnio kaip antrojo laipsnio daugianaris,
o a realusis skaiius.
1.22. Sprsti kvadratines ir paprasiausias
racionalisias nelygybes.
1.22. Sprsti paprastas racionalisias nelygybes. 1.22. Sprsti nesudtingas racionalisias
nelygybes.


1.23. Sprsti nelygybes su moduliu a x f - ) ( ; ia
f(x) ne auktesnio kaip antrojo laipsnio
daugianaris, - pakeiia nelygybs enklus <, >,
s
,
>
.
1.24. Paprastas situacijas aprayti lygi su
dviem neinomaisiais sistemomis, kai viena
lygtis yra pirmojo laipsnio, o kita ne auktesnio
kaip antrojo laipsnio, ir sudarytas sistemas
isprsti.
1.24. vairias situacijas aprayti lygi su dviem
neinomaisiais sistemomis, kuri viena lygtis
pirmojo laipsnio, o kita antrojo laipsnio arba
racionalioji, ir sudarytas sistemas isprsti.
1.25. Sprsti pirmojo laipsnio su vienu
neinomuoju nelygybi sistemas.
1.25. Sprsti antrojo laipsnio su vienu
neinomuoju nelygybi sistemas.
4
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
1.26. Sprsti paprastas rodiklines lygtis ir
paprasiausias rodiklines nelygybes.
1.26. Sprsti paprastas rodiklines nelygybes. 1.26. Sprsti nesudtingas rodiklines lygtis ir
nelygybes.
1.27. Sprsti paprastas logaritmines lygtis ir
paprasiausias logaritmines nelygybes.
1.27. Sprsti paprastas logaritmines nelygybes. 1.27. Sprsti nesudtingas logaritmines lygtis ir
nelygybes.
1.28. Ireikti kampo didum radianais, radianus
keisti laipsniais, ir atvirkiai.
1.29. Paprastais atvejais taikyti trigonometrinio
vieneto tapatyb.
1.29. Paprastais atvejais pertvarkyti
trigonometrinius reikinius.
1.29. Nesudtingais atvejais pertvarkyti
trigonometrinius reikinius.
1.30. Apskaiiuoti skaiiuotuvu bet kokio kampo
trigonometrini funkcij reikmes.
1.30. Apskaiiuoti trigonometrini funkcij
reikmes taikant redukcijos formules, kai kampo
didumas yra ne didesnis kaip 180

.
1.30. Taikyti smailiojo kampo kotangento
apibrim, redukcijos formules, dviej kamp
sumos ir skirtumo sinuso, kosinuso ir tangento
formules apskaiiuojant trigonometrini funkcij
reikmes, pertvarkant nesudtingus reikinius.
1.31. Sprsti af(x)= b pavidalo lygt, kai
f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx.
1.31. Sprsti af(x)= b pavidalo lygt, kai
f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx, irinkti
sprendinius, priklausanius nurodytam intervalui.
1.31. Sprsti nesudtingas trigonometrines lygtis.
Sprsti a x f - ) ( pavidalo nelygybes, ia -
pakeiia nelygybs enklus <, >,
s
,
>
, o
f(x) = sinx, f(x) = cosx, f(x) = tgx.
1.32. Sprsti (x) f
'
= a pavidalo lygtis, ia f(x)
ne auktesnio kaip treiojo laipsnio daugianaris.
1.32. Sprsti lygtis (x) f
'
= a ; ia f(x)
daugianaris.

1.33. Paprastas situacijas aprayti lygtimis ir j
sistemomis.
1.33. Nesudtingas situacijas aprayti lygtimis ir
j sistemomis.
1.33. vairias situacijas aprayti lygtimis,
nelygybmis, sistemomis.
2. Geometrija
2.1. Paprasiausiais atvejais taikyti centrinio ir
brtinio kampo sry, brtini kamp, kurie
remiasi t pat lank, savyb.
2.1. Paprastais atvejais taikyti centrinio ir
brtinio kampo sry, brtini kamp, kurie
remiasi t pat lank, savyb.
2.1. Nesudtingais atvejais taikyti liestins
savyb, brtinio ir apibrtinio trikampio /
taisyklingojo daugiakampio savybes.
2.2. Paprastais atvejais taikyti panaumo
svok, sprendiant praktinio turinio
udavinius (panaij figr ilgi, plot, tri
apskaiiavimui).
2.2. Paprastais atvejais pagrsti trikampi
lygum ir panaum.
2.2. Pagrsti figr lygum ir panaum.
Taikyti panaumo svok sprendiat vairius
nesudtingus udavinius, pagrindiant ar
rodant nesudtingus teiginius.
2.3. Remtis Talio teoremos rodymo idjomis
sprendiant vairius nesudtingus udavinius,
pagrindiant ar rodant nesudtingus teiginius.
5
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
2.4. Paprastais atvejais taikyti trikampio ploto
formul ab = S sin
2
1
, kosinus teorem, sinus
teorem.
2.4. rodyti kosinus teorem, sinus teorem,
trikampio ploto formul ab = S sin
2
1
. Remtis i
teorem rodymo idjomis sprendiat vairius
nesudtingus udavinius, pagrindiant ar rodant
nesudtingus teiginius.
2.5. Paprastais atvejais apskaiiuoti
taisyklingosios piramids pavaizduoto kampo
tarp onins briaunos ir pagrindo ploktumos,
dvisienio kampo prie pagrindo didum.
2.5. Paprastais atvejais nustatyti/apskaiiuoti
taisyklingosios piramids kampo tarp onins
briaunos ir pagrindo ploktumos, dvisienio kampo
prie pagrindo didum.
2.5. Paprastais atvejais nustatyti/apskaiiuoti
erdvinje figroje kampo tarp tiess ir
ploktumos, kampo tarp dviej ploktum,
didum.
Taikyti trij statmen teorem pagrindiant
teiginius apie dvisienius kampus ir remtis ios
teoremos rodymo idjomis sprendiant vairius
nesudtingus udavinius.
2.6. Paprastais atvejais pavaizduotose erdvinse
figrose nustatyti/apskaiiuoti atstum tarp
prasilenkiani tiesi, kampo tarp prasilenkiani
tiesi didum, atstum tarp tiess ir jai lygiagreios
ploktumos, atstum tarp lygiagrei ploktum.
2.7. Paprastais atvejais apskaiiuoti Bendrosiose
programose apibrt erdvini figr element
dydius, paviriaus plot ir tr, lygiagrei /
aini pjvi, pavaizduot brinyje, plotus.
2.7. Paprastais atvejais taikyti Bendrosiose
programose apibrt erdvini figr paviriaus
ploto ir trio apskaiiavimo formules.
2.7. Apskaiiuoti Bendrosiose programose
apibrt erdvini figr lygiagrei/aini
pjvi plotus. Taikyti nupjautins piramids,
nupjautinio kgio paviriaus ploto ir trio
formules.
2.8. Paprastais atvejais taikyti
trikampio/lygiagretainio taisykles vektori
sudiai, vektori kolinearumo slyg (daugyb i
nelygaus nuliui skaiiaus) sprendiant vairius
udavinius.
2.9. Ploktumos ir erdvs vektori ireikti
koordinatmis, apskaiiuoti vektoriaus ilg. Atlikti
veiksmus: padauginti vektori i skaiiaus, sudti
vektorius, apskaiiuoti ir taikyti vektori
skaliarin sandaug. Taikyti vektori kolinearumo
6
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
ir statmenumo slygas, vektori veiksm savybes
sprendiant udavinius.
3. Funkcijos ir analizs pradmenys
Funkcijos , cos , sin , log , , , ,
3
x y x y x y a y x y x y
x
k
y
a
x
= = = = = = = y = tgx.
Funkcijos ,
n
x y = (n natralusis skaiius),
,
3
x y =
x
e y = , x y ln = , y = ctgx..
3.1. Rasti dviej skaii aibi sjung, sankirt,
aibs poaib.
3.1. Rasti aibi sjung, sankirt, skirtum, aibs
poaib.
3.2. Sudaryti tiess lygt 0 = c + by + ax , kai
inomi du tiess takai. Patikrinti, ar duoti
ploktumos takai (du, trys ir daugiau) yra vienoje
tiesje.
3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso
apibrim remiantis vienetiniu apskritimu
sprendiant paprasiausius udavinius.

3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso
apibrim remiantis vienetiniu apskritimu
sprendiant paprastus udavinius.

3.3. Taikyti bet kokio kampo sinuso, kosinuso
apibrim remiantis vienetiniu apskritimu
sprendiant nesudtingus udavinius.

3.4. Atpainti funkcij formules ir grafikus
(eskizus).
3.4. Atpainti funkcij formules ir grafikus
(eskizus).
3.5. I grafiko (eskizo) nustatyti funkcijos
apibrimo / reikmi srit, funkcijos reikmi
didjimo ir majimo intervalus, ekstremumo
takus, funkcijos ekstremumus ir funkcijos
didiausias / maiausias reikmes nurodytame
intervale.

3.5. I grafiko (eskizo) arba pateiktos formuls
nustatyti, su kuriomis argumento reikmmis
funkcija gyja: nurodyt reikm, teigiamas,
neigiamas reikmes ar nul, didesnes ar maesnes
u nurodyt skaii reikmes.
3.5. Nustatyti formule ireiktos funkcijos
lyginum.
3.6. Atpainti ir paprastais atvejais remtis
funkcij transformacijomis y = f(x) b,
y = f(x b).
3.6. Nesudtingais atvejais remtis funkcij
transformacijomis y = f(x) b, y = f(x b),
y = |f(x)|.
3.7. Remiantis funkcij f(x) y = , g(x) y = grafik
eskizais nustatyti lygi f(x) = 0 ir f(x) = g(x)
sprendini skaii. Nurodyti sprendinius, kai
duoti grafik eskiz susikirtimo takai.
3.7. Atpainti ir paprastais atvejais remtis
funkcijos

<
>
=
, ), (
, ), (
a x kai x h
a x kai x g
y
grafiko eskizu, kai y = g(x), y = h(x)
programoje apibrtos funkcijos.
7
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
3.8. Paprastais atvejais remtis funkcij savybmis
sprendiant praktinio ir matematinio turinio
udavinius.
3.8. Nesudtingais atvejais remtis funkcijos
savybmis sprendiant praktinio ir matematinio
turinio udavinius.
3.8. Remtis funkcijos savybmis sprendiant
praktinio ir matematinio turinio udavinius.
3.9. Apskaiiuoti tolydiosios funkcijos reikmi
pokyt duotame take, kai inomas argumento
pokytis.
3.10. Apskaiiuoti funkcij, ireikt
daugianariais (arba reikiniais, kurie tapaiai
pertvarkomi daugianarius), ivestines.

3.10. Taikyti funkcij y =
n
x (n - realusis),
y = x, sin y = x, cos y = tgx, y = ctgx, y =a
x
, y =
x
e
ir y = x
a
log , y = lnx ivestini skaiiavimo
formules.
3.11. Apskaiiuoti funkcijos ivestins reikm
duotame take. Paprastais atvejais taikyti
funkcij sumos (skirtumo), sandaugos i realiojo
daugiklio ivestini skaiiavimo taisykles.
3.11. Taikyti funkcij sandaugos, dalmens,
sudtins funkcijos ivestini skaiiavimo
taisykles.
3.12. Taikyti funkcijos (ireiktos antrojo ar
treiojo laipsnio daugianariu) ivestin funkcijos
kritiniams takams, didjimo / majimo
intervalams, ekstremumo (minimumo,
maksimumo) takams nustatyti.
3.12. Tirti funkcijas, ireiktas ne auktesnio kaip
treiojo laipsnio daugianariais. I pateikt grafik
eskiz atrinkti duotosios (tiriamosios) funkcijos
grafiko eskiz.
3.12. Tirti funkcijas, ireiktas ne auktesnio kaip
ketvirtojo laipsnio daugianariais. I pateikt
grafik eskiz atrinkti duotosios (tiriamosios)
funkcijos grafiko eskiz. Sieti funkcijos grafik
(eskiz) su jos ivestins grafiku.
3.13. Paprastais atvejais apskaiiuoti funkcijos
didiausi / maiausi reikm udarajame
intervale.
3.13. Nesudtingais atvejais apskaiiuoti
funkcijos didiausi / maiausi reikm
udarame intervale.
3.13. Apskaiiuoti funkcijos didiausi /
maiausi reikm udarame intervale.
3.14. Sieti funkcijos ivestins reikm duotame
take su funkcijos grafiko liestins lygties
krypties koeficientu (y = kx + b, k =f'(x) = tg,
ia kampo tarp liestins ir x aies didumas) ir
urayti funkcijos grafiko liestins duotame take
lygt.
3.15. Taikyti inias apie lygiagreias ir statmenas
tieses sprendiant udavinius, susijusius su
funkcijos grafiko liestins lygtimi.
3.16. Paprastais atvejais taikyti funkcijos
ivestin judjimo udaviniams sprsti.
3.16. Sprsti nesudtingus judjimo udavinius
remiantis tuo, kad kelio funkcijos ivestin yra
8
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
momentinio greiio funkcija, o momentinio
greiio funkcijos ivestin yra momentinio
pagreiio funkcija.
3.17. Paprastais atvejais taikyti funkcijos
ivestin praktinio turinio optimizavimo
udaviniams sprsti.
3.17. Modeliuoti funkcija nesudting praktin ir
matematin situacij bei remiantis ios funkcijos
ivestine apskaiiuoti ios funkcijos didiausi /
maiausi reikm.
3.18. Taikyti funkcij, ireikt daugianariais,
pirmyki funkcij radimo taisykles.
3.19. Taikyti Niutono-Leibnico formul
apibrtiniam integralui apskaiiuoti,
matematinio bei praktinio turinio problemoms
sprsti.
3.20. Taikyti apibrtinius integralus nesudting
kreivini figr plotams apskaiiuoti,
matematinio bei praktinio turinio problemoms
sprsti.
4. Kombinatorika, tikimybi teorija, statistika
4.1. Paprastais atvejais sudaryti bandymo baigi
(elementarij vyki) aib. Rasti nurodytam
vykiui palanki baigi skaii.
4.1. Taikyti gretini bei derini formules.
4.2. Paprastais atvejais atpainti situacijas,
kurioms galima taikyti klasikin tikimybs
apibrim ir apskaiiuoti vykio ir/ar jam
prieingo vykio tikimybes.

4.2. Taikyti tikimybi formules P(A) = 1 P( A );
P( B A ) = P(A) + P(B) , kai A, B nesutaikomi
vykiai; P( B A ) = 1 P( B A ), kai A, B
nepriklausomi vykiai.
4.3. Sudaryti nesudting atsitiktini dydi
skirstinius (skirstinio lenteles) remiantis
klasikiniu tikimybs apibrimu, vyki
nepriklausomumu. Apskaiiuoti atsitiktini
dydi vidurk (matematin vilt), dispersij.
4.4. Paprastais atvejais sudaryti dani ir
santykini (procentini) dani lenteles
pateiktiems duomenims, vaizduoti duomenis
4.4. Nesudtingais atvejais grupuoti duomenis
vienodo ilgio intervalus, vaizduoti duomenis
diagramomis.

9
MINIMALS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI PAGAL
BENDROJO KURSO PROGRAM
REIKALAVIMAI PAGAL
IPLSTINIO KURSO PROGRAM
diagramomis.
4.5. Apskaiiuoti imties skaitines charakteristikas
(vidurk, dispersij, standartin nuokryp,
median, mod) i nesugrupuot duomen dani
ir santykini dani lenteli.
4.5. Paprastais atvejais apskaiiuoti imties
skaitines charakteristikas (vidurk, dispersij,
standartin nuokryp, median, mod) ir
paaikinti, koki informacij imties skaitins
charakteristikos suteikia apie populiacij.
4.5. Nesudtingais atvejais apskaiiuoti imties
skaitines charakteristikas (vidurk, dispersij,
standartin nuokryp, median, mod) ir remiantis
jomis daryti ivadas apie populiacij.




Matematikos brandos egzamino programos
2 priedas
MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PAGRINDINS FORMULS
Prie egzamino uduoties pateikiamas matematini formuli rinkinys:
Greitosios daugybos formuls:
3 2 3 3
3 3a b ab + b a = b) (a
2
, ) b + ab b)(a (a = b a
2 2 3 3

Aritmetins progresijos pirmj n nari suma: n
a a
S
n
n

+
=
2
1

Geometrin progresija:
1
1

=
n
q b b
n
;
q
q b
q
qb b
S
n
n
n

=
1
) 1 (
1
1 1

Nykstamosios geometrins progresijos nari suma:
q
b
S

=
1
1

Sudtini procent formul:
n
n
p
S S |
.
|

\
|
+ =
100
1 ; ia S pradinis dydis, p palkan norma, n
laikotarpi skaiius.
Trikampis: A bc c b a cos 2
2 2 2
+ = , R
C
c
B
b
A
a
2
sin sin sin
= = = ,
R
abc
rp c p b p a p p C ab S
4
) )( )( ( sin
2
1
= = = = ,
ia a, b, c trikampio kratins, A, B, C prie jas esantys kampai, p pusperimetris, r ir R
brtinio ir apibrtinio apskritim spinduliai, S plotas.
Skritulio ipjova: o
t
=
360
2
R
S , o
t
=
360
2 R
l ; ia o centrinio kampo didumas laipsniais,
S ipjovos plotas, l ipjovos lanko ilgis, R apskritimo spindulys.
Kgis: ,
. .
l R S
pav on
t = H R V
2
3
1
t =
Rutulys:
2
4 R S t = ,
3
3
4
R V t =
Nupjautinis kgis:
. . pav on
S l r R + = ) ( t , V= ) (
3
1
2 2
r Rr R H + + t , ia R ir r kgio pagrind
spinduliai, V tris, H auktin, l sudaromoji.
Nupjautins piramids tris: ) (
3
1
2 2 1 1
S S S S H V + + = , ia S
1
, S
2
pagrind plotai, H auktin.
Rutulio nuopjova: RH S t 2 = , ) 3 (
3
1
2
H R H V t = , ia R rutulio spindulys, H nuopjovos
auktin.
Erdvs vektoriaus ilgis:
2 2 2
z y x a + + =


Vektori skaliarin sandauga: o = + + = cos
2 1 2 1 2 1
b a z z y y x x b a

,
ia o kampas tarp vektori ( )
1 1 1
; ; z y x a =

ir ( )
2 2 2
; ; z y x b =

.
Trigonometrini funkcij sryiai:
o
= o +
2
2
cos
1
tg 1 ,
o
= o +
2
2
sin
1
ctg 1 ,
o = o 2 cos 1 sin 2
2
, o + = o 2 cos 1 cos 2
2
,
, sin cos cos sin ) sin( | o | o = | o , sin sin cos cos ) cos( | o | o = | o
( )
| o
| o
= | o
tg tg 1
tg tg

tg
2
Trigonometrini funkcij reikmi lentel
o

30

45

60

90
sin o 0
2
1

2
2

2
3

1
cos o 1
2
3

2
2

2
1
0
tg o 0

3
3

1
3
Trigonometrins lygtys:

s s e + =
=
1; 1 Z, ia ; arcsin ) 1 (
, sin
a k k a x
a x
k
t

s s e + =
=
1; 1 Z, ia ; 2 arccos
, c
a k k a x
a x os
t

e e + =
=
. Z, ia ; arctg
, tg
R a k k a x
a x
t

Ivestini skaiiavimo taisykls: ; ) ( u c cu ' = ' v u v u ' ' = ' ) ( ; ; ) ( v u v u uv ' + ' = '
2
v
v u v u
v
u ' '
=
'
|
.
|

\
|
;
ia u ir v diferencijuojamosios funkcijos, c konstanta.
Funkcij ivestins: (a
x
)' = a
x
lna, ( )
a x
x
a
ln
1
log

=
'

Sudtins funkcijos h(x) = g(f(x)) ivestin: h' (x) = g' (f (x))f' (x).
Funkcijos grafiko liestins take )) ( , (
0 0
x f x lygtis: ) )( ( ) (
0 0 0
x x x f x f y ' + =
Pagrindins logaritm savybs: y x xy
a a a
log log ) ( log + = , y x
y
x
a a a
log log log =
|
|
.
|

\
|
,
x k x
a
k
a
log log = , .
log
log
log
a
b
b
c
c
a
=
Derini skaiius:
)! ( !
!
k n k
n
C C
k n
n
k
n

= =


Gretini skaiius:
)! (
!
k n
n
A
k
n

=
Tikimybi teorija: Atsitiktinio dydio X matematin viltis yra
n n
p x p x p x X + + + = ... E
2 2 1 1
,
dispersija DX=
n n
p X x p X x p X x
2
2
2
2 1
2
1
) E ( ... ) E ( ) E ( + + + .