Está en la página 1de 159

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Jadvyga Kerien

CHEMIJA
vadas dalyko studijas. Kontrolini darb temos

Mokomoji knyga

Vilnius

2007

Jadvyga Kerien. CHEMIJA. vadas dalyko studijas. Kontrolini darb temos: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2007. 159 p. [10 sp. l. 2007-11-30]

Mokomojoje knygoje pateiktas vadas chemijos dalyko studijas: aprayti chemijos dalyko tikslai ir reikalingumas, pateiktas dalyko tem sraas, rekomenduojama literatra. Norint padti studentams, kurie mokykloje chemij moksi tik iki 10-os klass, pakartoti chemijos pagrindus, apraytus ir paaikintus atitinkamuose mokykliniuose vadovliuose, mokomojoje knygoje trumpai idstyti chemijos pagrindai pagrindins chemijos svokos; pagrindiniai chemijos dsniai; periodin chemini element lentel ir periodinis element savybi kitimas; cheminiai ryiai; cheminiai junginiai bei j klasifikacija; chemini jungini formuli sudarymas ir pavadinim nustatymas; reakcij raymas ir skaiiavimas i reakcijos lygties. Mokomojoje knygoje taip pat idstyta teorin mediaga chemijos modulio tem, i kuri semestro metu raomi kontroliniai darbai (tirpalai ir j koncentracijos, oksidacijos-redukcijos reakcijos, chemin termodinamika), pateikti udavini sprendimo pavyzdiai. Mokomoji knyga skirta VGTU Statybos fakulteto statybos ininerijos bakalauro studij programos studentams, pirmame kurse studijuojantiems chemijos modul.
Leidin rekomendavo VGTU Fundamentini moksl fakulteto studij komitetas Recenzavo: prof. habil. dr. A. Kazragis, VGTU Chemijos ir bioininerijos katedra prof. emeritas ir doc. dr. J. Jankauskas, VGTU Chemijos ir bioininerijos katedra

http://leidykla.vgtu.lt
VGTU leidyklos TECHNIKA 901 mokomosios metodins literatros knyga Redaktor Viktorija Tamoeviien ISBN 978-9955-28-202-0 Kerien, J., 2007 VGTU leidykla TECHNIKA, 2007

TURINYS
1. VADAS.....................................................................................................6 1.1. Chemijos kurso, dstomo Statybos fakulteto statybos ininerijos bakalauro studij programos studentams, tikslai ir reikalingumas ......................................................................6 1.2. Chemijos dalyko tem sraas ..........................................................9 1.3. Rekomenduojama literatra ............................................................11 1.4. Elementariosios chemijos inios, reikalingos chemijos dalykui studijuoti..........................................................................................12 1.5. Mokomojoje knygoje idstytos chemijos inios............................13 2. PAGRINDINS CHEMIJOS SVOKOS, REAKCIJOS, JUNGINIAI, CHEMIJOS DSNIAI ...........................................................14 2.1. Pagrindins chemijos svokos.........................................................14 2.2. Cheminiai junginiai (oksidai, rgtys, bazs, druskos)...................23 2.3. Chemins reakcijos..........................................................................24 2.3.1. Chemini reakcij klasifikavimas .........................................26 2.3.2. Skaiiavimai i chemins reakcijos lygties ...........................26 2.4. Pagrindiniai chemijos dsniai..........................................................30 3. PERIODIN CHEMINI ELEMENT LENTEL IR ELEMENT SAVYBS .............................................................................41 3.1. Periodins chemini element lentels sudarymo principas...........41 3.2. Periodinis chemini element savybi kitimas...............................42 3.2.1. Jonizacijos potencialas ir jonizacijos energija.......................45 3.2.2. Giminingumo elektronui energija..........................................46 3.2.3. Elektrinis neigiamumas .........................................................46 4. CHEMINIAI RYIAI ..............................................................................48 4.1. Cheminiai ryiai tarp atom.............................................................48 4.1.1. Kovalentinis ryys .................................................................48 4.1.2. Joninis ryys ..........................................................................52 4.1.3. Metalikasis ryys..................................................................53 4.2. Cheminiai ryiai tarp molekuli ......................................................54 4.2.1. Vandenilinis ryys .................................................................54 4.2.2. Ryiai dl Van der Valso traukos jg ..................................54

5. OKSIDACIJOS LAIPSNIS. CHEMINI JUNGINI FORMULI SUDARYMAS IR PAVADINIM NUSTATYMAS ................................56 5.1. Oksidacijos laipsnis.........................................................................56 5.2. Jonini jungini chemini formuli sudarymas ir pavadinim nustatymas ...................................................................58 5.3. Kovalentini jungini chemini formuli sudarymas ir pavadinim nustatymas................................................................62 5.4. Oksidacijos laipsni nustatymas junginiuose..................................65 6. OKSIDACIJOS-REDUKCIJOS REAKCIJOS .......................................67 6.1. Svarbiausieji oksidatoriai ir reduktoriai ..........................................68 6.2. Oksidacijos-redukcijos reakcij stechiometrini koeficient skaiiavimo metodai.....................................................69 6.2.1. Oksidacijos-redukcijos reakcij stechiometrini koeficient skaiiavimas elektron balanso (elektronini lygi) metodu ............................................69 6.2.2. Oksidacijos-redukcijos reakcij koeficient skaiiavimas jon ir elektron balanso metodu.............................76 7. CHEMIN TERMODINAMIKA..........................................................78 7.1. Pagrindins chemins termodinamikos svokos ...........................78 7.2. Sistemos vidin energija................................................................79 7.3. Pirmojo termodinamikos dsnio taikymas cheminiams procesams. Entalpija .................................................80 7.4. Termochemija. Chemini reakcij iluminiai efektai ir termochemins lygtys ................................................................82 7.4.1. Chemini reakcij iluminiai efektai...................................82 7.4.2. Termochemins lygtys.........................................................83 7.4.3. Termocheminiai skaiiavimai..............................................84 7.5. iluminiai efektai, gaunami vykstant vairiems virsmams............94 7.6. Entropija ........................................................................................95 7.7. Pagrindin chemins termodinamikos lygtis. Chemini reakcij vyksmo prognozavimas ..................................97 7.7.1. Pagrindin chemins termodinamikos lygtis.......................97 7.7.2. Chemini reakcij vyksmo prognozavimas ........................99 8. TIKRIEJI TIRPALAI (TIRPALAI).....................................................109 8.1. Mediag tirpimas ir tirpal susidarymas ...................................110 8.2. Tirpimo proceso iluminis efektas ..............................................112 8.3. Mediag tirpumas skysiuose....................................................112 8.3.1. Duj tirpumas skysiuose..................................................112 4

8.3.2. Skysi tirpumas skysiuose .............................................114 8.3.3. Kiet mediag tirpumas skysiuose ................................115 8.4. Tirpal procentin, molin, molin ekvivalent (normalin) ir molialin koncentracijos ......................................116 8.4.1. Tirpal koncentracij skaiiavimo pavyzdiai ..................124 8.5. Neeletrolit tirpal savybs.........................................................134 8.5.1. Tirpal gar slgio depresija .............................................134 8.5.2. Tirpal virimo temperatros pakilimas ir stingimo temperatros depresija ..................................................138 8.5.3. Tirpal osmosinis slgis ....................................................143 8.6. Elektrolit tirpal savybs...........................................................145 8.6.1. Disociacijos laipsnis ..........................................................146 8.6.2. Izotoninis koeficientas .......................................................147 8.6.3. Elektrolit tirpal virimo ir stingimo temperatros skaiiavimas...........................................................149 8.6.4. Silpnj elektrolit disociacija ..........................................153 8.6.5. Vandenilio jon koncentracijos rodiklis............................154 8.6.6. Vandenilio ir kit jon koncentracij skaiiavimas ..........155 LITERATRA.........................................................................................159

1. VADAS
Chemija yra mokslas, nagrinjantis mediag sandar, sudt ir savybes, slygas ir bdus, kaip vien mediag paversti kita. VGTU Statybos fakulteto statybos ininerijos studij programos bakalauro studijose yra dstomas 3 kredit (120 val.) apimties chemijos dalykas. Jis dstomas vien semestr, kurio trukm 16 savaii. Dalykui idstyti per semestr yra skirta 32 val. paskait ir 16 val. laboratorini darb. Likusios 74 val. skirtos pasirengti trims kontroliniams darbams, kurie yra raomi semestro metu, laboratoriniams darbams bei egzaminui, kuris yra laikomas iemos sesijos metu. Kredit skaiius, skirtas chemijos dalykui idstyti, lemia tai, kad studentams pateikiamos tiktai tos bendrosios chemijos inios, kurios yra btinos statybos ininerijos studij programos studentams, kai jie prads studijuoti specialiuosius dalykus bakalauro studij programoje ir, baig j, studijuos magistrantros studij programose, taip pat jos bus reikalingos j praktiniam darbui, kur jie turs dirbti baig universitet.

1.1. Chemijos kurso, dstomo Statybos fakulteto statybos ininerijos bakalauro studij programos studentams, tikslai ir reikalingumas
Didioji dauguma pastat statyboje naudojam statybini mediag yra gaminama i neorganins kilms aliav. Gaminant ias mediagas vyksta neorganini jungini skilimo bei susidarymo reakcijos, kurios lemia neorganini statybini mediag sandar ir savybes. Eksploatuojant pastatus, vyksta statybini mediag, i kuri jie yra pastatyti, ir aplinkoje esani vandens arba jo gar (drgms), agresyvij duj, toki kaip SO2, CO2, H2S ir kt., bei kit agresyvi mediag chemin sveika. ios sveikos intensyvumas priklauso nuo statybini mediag cheminio atsparumo aplinkoje esani agresyvi mediag poveikiui. Kuo statybins mediagos yra maiau atsparios, tuo sveika yra intensyvesn. Pastatai, kuriuos statant yra
6

taikyti tinkami konstrukciniai sprendimai ir naudotos aplinkos cheminiam poveikiui atsparios mediagos, yra ilgalaikiai; pastatai, pastatyti i aplinkos poveikiui neatspari mediag, trumpai tarnauja, nors konstrukciniai sprendimai ir yra tinkami. Tai rodo, kad pastat sudarani statybini mediag cheminis atsparumas aplinkos poveikiui, esant tinkamiems konstrukciniams sprendimams, lemia pastato ilgalaikikum. Todl statybos ininierius turi turti reikiam teorini ir praktini ini apie statybose naudojamas mediagas, j gamybos technologijos pagrindus ir atsparum aplinkos, kurioje pastatai bus eksploatuojami, poveikiui, sugebti prognozuoti mediag ilgalaikikum. Dl to statybos ininerijos studij programoje daug dmesio yra skiriama statyboje naudojam mediag savybi studijoms. Tiktai turint pakankamai chemijos ini, galima skmingai studijuoti labai svarbius statybos ininerijos bakalauro studij programos dalykus statybins mediagos bei mediag mokslas. Chemijos inios yra labai reikalingos studijuojant pasirinkt specializacij dalykus: bakalauro studijose neorganins riamosios mediagos; magistrantros studijose statybini mediag fizikin chemija, silikatini mediag technologija. Toliau pateikiama keletas pavyzdi, labai aikiai parodani chemijos ini reikalingum tolesnse studijose ir praktinje veikloje. Pirmasis pavyzdys. Mrijimo skiediniams gaminti yra naudojamos statybins kalks (CaO). Pramoniniu bdu statybins kalks yra gaunamos achtinse arba sukamosiose krosnyse degant CaCO3 turinias gamtines aliavas (kalkakmen, klintis ir kt.). Degimo metu CaCO3 skyla ir susidaro CaO ir CO2. Remdamiesi chemijos kurso dalyje chemin termodinamika nagrinjamais chemins termodinamikos dsniais ir skaiiavimais, atliekamais, remiantis iais dsniais, galime nustatyti, kad i reakcija yra grtamoji, nustatyti CaCO3 skilimo temperatr, apskaiiuoti kuro kiek, reikaling konkreiam kalki kiekiui pagaminti. Remiantis chemijos kurso dalyje chemin pusiausvyra nagrinjamu grtamj reakcij pusiausvyros perstmimo principu, galima nustatyti, kokia turi bti taikoma aliav degimo proceso technologija, norint gauti didiausi kalki ieig maiausiomis energijos snaudomis. Tai rodo, kad chemijos inios yra statybini kalki gamybos technologijos krimo pagrindas. Vadovaujantis iomis iniomis, yra daromi atitinkami klini degimo
7

krosni konstrukciniai sprendimai bei nustatomi ekonomikiausi kalki gamybos proceso technologiniai parametrai. Ir dar. Mrijant naudojami kalkiniai skiediniai, kurie yra gaunami umaiius vandeniu statybini kalki ir smlio (paimt atitinkamu santykiu) miin, kur dar dedama kai kuri pried, sujungia plytas kietjant kalkms. Umaiius vandeniu kalki ir smlio miin, vyksta kalki reakcija su vandeniu susidaro kalcio hidroksidas. Kalcio hidroksidas reaguoja su ore esaniu deguonimi susidaro kalcio karbonatas ir vanduo. Abi ios reakcijos yra heterogenins. Vykstant nurodytiems procesams pirma susidaro koloidin sistema, paskui vyksta kristalizacija. Tiktai gerai imanant heterogenini chemini reakcij vyksmo ypatumus bei koloidini sistem savybes, galima suprasti kalki kietjimo proces ir j vykdyti taip, kad bt gautos reikiam savybi mro sils. Antrasis pavyzdys. Betonui ir gelbetoniui gaminti kaip riamoji mediaga yra naudojamas portlandcementis, kuris gaminamas auktoje apie 1 450 C, temperatroje degant klini, molio ir koreguojani pried miin, taip gautj klinker sumalant ir dar pridedant kai kuri speciali pried. Portlandcementis, sumaiytas su vandeniu, kietja. io proceso pradioje vyksta portlandcement sudarani komponent hidrolizs ir hidratacijos reakcijos susidaro koloidins bkls junginiai ir laisvasis kalcio hidroksidas bei laisvj aliuminio, geleies, kalcio jon. i produkt sistemoje vykstant koaguliacijos (trapiojo gelio susidarymo) ir kristalizacijos procesams portlandcementis sukietja. Kietjimo metu susidar produktai ir j kiekybinis santykis lemia sukietjusio portlandcemenio, o kartu ir betono ar gelbetonio, kuri gamyboje jis yra naudojamas, mechanin stipr ir j stabilum eksploatacijos metu veikiant agresyvioms mediagoms. Tiktai imanant portlandcemenio gamybos ir jo kietjimo cheminius procesus galima juos atitinkamai reguliuoti ir gauti reikiam savybi portlandcement, reikiamo stiprio ir stabilumo agresyvios aplinkos poveikiui betono ir gelbetonio gaminius. Treiasis pavyzdys. Statybini mediag gamyboje, pastat statyboje bei kitose veiklose, su kuriomis neivengiamai susiduria Statybos fakulteto absolventai, yra labai plaiai naudojamas vanduo bei jo tirpalai. Vanduo ir vandens garai yra vieni i agresyvij aplinkos komponent, ardani statybines mediagas ir statinius j eksploatacijos metu. Vanduo yra naudojamas betonavimo, kalkiniams skiedi8

niams ir kt. gaminti. iems tikslams naudojamam vandeniui yra keliami specials reikalavimai. Todl chemijos kurse yra skiriama daug dmesio vandens (gryno bei gamtinio) ir jo tirpal cheminms ir fizikinms cheminms savybms nagrinti. Ketvirtasis pavyzdys. Statybini mediag pramonje ir statyb aiktelse susidaro daug panaudoto vandens, kuris yra vadinamas nuotek vandeniu, arba nuotekomis. Prie ileidiant i gamybos teritorijos, jos btinai turi bti neutralizuojamos ir ivalomos. Nuotekoms neutralizuoti ir valyti taikomi cheminiai metodai. Jie taip pat nagrinjami chemijos kurse. Penktasis pavyzdys. Atskira chemijos kurso dalis yra skirta nagrinti elektrocheminiams procesams, vykstantiems cheminiuose nuolatins srovs elektros srovs altiniuose, elektrolizje, koroduojant metalams. Su iais procesais specialij kurs studijose ir studijas baigus gamybinje veikloje tenka susidurti visiems technikos universitet studij program, skaitant ir statybos ininerijos, studentams bei absolventams. Eletrochemini proces supratimo svarb liudija ir tai, kad visose iuolaikinse transporto priemonse, naudojamose statyb aiktelse, statybini mediag gamybos monse ir kitokiose veiklos srityse, yra naudojami cheminiai nuolatins srovs altiniai; visur, kur tik yra naudojami techniniai metalai, dl elektrai laidios aplinkos poveikio vyksta metal korozija, kurios nepaisymas ar neturjimas ini, kaip j galima sultinti, gali atneti didiuli ekonomini nuostoli. etasis pavyzdys. Labai svarbios problemos, kurias tenka sprsti statyb aiktelse dirbantiems statybos ininieriams, yra, kaip ivengti ledo sluoksnio susidarymo statybos aiktelse, ivalyti i oro dmus ir dulkes. ioms labai svarbioms problemoms sprsti reikalingos chemijos inios taip pat yra dstomos chemijos kurse.

1.2. Chemijos dalyko tem sraas


Chemini element atom sandara ir savybs Jonizacijos energija. Jonizacijos potencialas. Giminingumo elektronui energija. Elektrinis neigiamumas. Oksidacijos laipsnis. Periodinis chemini element savybi kitimas. Oksidacijos-redukcijos reakcijos.
9

Cheminiai ryiai Cheminiai ryiai tarp atom. Jungini savybi priklausomyb nuo ryi tarp atom tipo. Cheminiai ryiai tarp molekuli ir j taka mediag savybms. Chemin termodinamika Pirmojo termodinamikos dsnio taikymas cheminiams procesams; entalpija; chemini reakcij iluminiai efektai, termochemins lygtys, termochemijos dsniai, chemini reakcij ilumini efekt skaiiavimai; entropija; gibso energija; chemini reakcij vyksmo prognozavimas. Chemin kinetika ir pusiausvyra Chemini reakcij greitis. Homogenini reakcij greiio priklausomyb nuo reaguojani mediag koncentracijos, temperatros, slgio. Heterogenini reakcij vyksmo ypatumai. Kataliz. Grtamosios ir negrtamosios chemins reakcijos. Chemin pusiausvyra. Chemins pusiausvyros poslinkis. Mediag tirpimas. Tirpal koncentracijos Mediag tirpimo teorijos. Kiet, skyst ir dujini mediag tirpimas, tirpimo iluma ir tirpumas. Tirpal procentin, molin, molin ekvivalent (normalin) ir molialin koncentracijos bei j skaiiavimai. Neelektrolit tirpal savybs Tirpal gar slgio nuokrytis (depresija). Pirmasis Raulio dsnis. Tirpal osmosinis slgis. Vant Hofo dsnis. Tirpal virimo temperatros pakilimas ir stingimo temperatros nuokrytis (depresija). Antrasis Raulio dsnis. Elektrolit tirpal savybs Elektrolitins disociacijos teorija. Disociacijos laipsnis ir konstanta. Izotoninis koeficientas. Rgi, bazi ir drusk disociacija. Jon koncentracij skaiiavimai. Tirpumo sandauga. Vandens elektrolitin disociacija. Vandenilio jon koncentracijos rodiklis. Buferiniai tirpalai. Drusk hidrolizs reakcijos. Hidrolizs laipsnis ir konstanta, drusk vandenini tirpal pH lemiantys veiksniai. aldomieji miiniai ir antifrizai.

10

Koloidins sistemos Liozoliai (koloidiniai tirpalai), aerozoliai ir kietieji zoliai. Koloidini tirpal gavimas ir koloidini daleli sandara. Koloidini tirpal patvarumas. Koloidini tirpal koaguliacija. Stambiadisperss sistemos Suspensijos, emulsijos, putos, milteliai, dulks, dmai, rkas. Vandens chemija Vandens fizikins ir chemins savybs. Vandens kietumas ir minktinimas. Gamtinio vandens valymas. Nuotek vanduo ir jo valymas bei neutralizacija. Neorganins riamosios statybins mediagos Orins riamosios mediagos (kalks, gipsins riamosios mediagos), j gavimas ir kietjimas. Hidraulins riamosios mediagos (portlandcementis, aliuminatinis cementas), j gavimas ir kietjimas. Betono irim sukelianios prieastys ir jo apsauga nuo irimo. Elektros srovs altiniai. Elektroliz Elektrod potencialai ir galvaniniai elementai. Standartiniai elektrod potencialai. Procesai, vykstantys ant elektrod galvaniniuose elementuose. Galvanini element elektrovaros jga. Elektroliz (drusk vandenini tirpal ir lydal). Elektrolizs procesai katodo ir anodo paviriuose. Elektrolizs dsniai. Elektrolizs taikymas. Akumuliatoriai. Metal korozija ir apsauga nuo jos Chemin metal korozija. Elektrochemin metal korozija. Metal apsaugos nuo korozijos bdai.

1.3. Rekomenduojama literatra


Literatra lietuvi kalba
1. 2. 3. BUINEVIIEN, G. ir kt. Bendroji chemija. Vilnius: Mokslas, 1991 (VGTU bibliotekoje ifras V 4346). PETROEVIIT, O. Bendroji chemija. Kaunas: Technologija, 2007. GRANIEN, R. ir kt. Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai ir teoriniai pagrindai. Vilnius: Technika, 2007.

11

4.

5.

6. 7. 8. 9.

Chemijos laboratoriniai darbai. Vilnius: Technika, 1995 (VGTU bibliotekoje ifras V 4825; www.vgtu.lt Fakultetai Fundamentini moksl fakultetas Chemijos ir bioininerijos katedra Studijos Studentams Mokomoji knyga Chemijos laboratoriniai darbai). JANKAUSKAS, J. ir kt. Bendrosios chemijos teoriniai pagrindai ir udaviniai. Vilnius: Technika, 2006 (www.vgtu.lt Fakultetai Fundamentini moksl fakultetas Chemijos ir bioininerijos katedra Studijos Studentams Informacija neakivaizdinio skyriaus studentams). GREVYS, S.; NAVICKIEN, R. Chemija. Programa, pagrindai ir uduotys neakivaizdininkams. Kaunas: Technologija, 2002. GREVYS, S.; NAVICKIEN, R. Bendroji chemija. Teoriniai pagrindai ir uduotys. Kaunas: Technologija, 1999. JANICKIS, V. ir kt. Bendroji ir neorganin chemija. Vilnius: Mokslas, 1997. KREIVNIEN, N.; ARNAUSKAS, A. Tirpal koncentracijos ir savybs. Kaunas: Technologija, 1995.

Literatra angl kalba 1. MASTERTON, W. L.; HURLEY, C. N. Chemistry. Principles and Reactions. Saunders College Publishing, 1989 (VGTU bibliotekoje ifras V 4456). 2. ZUMDAHL, S. S. Chemical principles. Houghton Mifflin Company, 2005. Literatra rus kalba 1. , . . . . : . , 2003.

1.4. Elementariosios chemijos inios, reikalingos chemijos dalykui studijuoti


Atsivelgiant tai, kad dalis stojusij statybos ininerijos studij program bendrojo lavinimo mokykloje chemij moksi tik iki deimtos klass, chemijos dalyko modulio programa sudaryta taip, kad moduliui studijuoti pakakt chemijos ini, kurios suteikiamos bendrojo lavinimo mokykloje (pagal dabar galiojani program mokantis chemijos iki deimtos klass). Taiau ios inios turi bti nuoseklios ir gilios, t. y. chemijos, pradedant atuntoje klas
12

je dstomomis temomis, turi bti mokytasi labai nuosekliai, gerai sisavinti visi iki 10-os klass imtinai idstyti chemijos mokslo pagrindai. Praktika parod, kad tie studentai, kurie mokykloje chemijos moksi tik iki deimtos klass ir buvo j gerai imok, stoj universitet jau bna j iek tiek primir, o tie, kurie mokykloje chemij moksi nenuosekliai ir negijo io mokslo pagrind, daugelio tem beveik neprisimena. Todl tokiems studentams, patariama pakartoti visa tai, kas idstyta 810-oms klasms skirtuose chemijos vadovliuose. Kartojant ypa reikia atkreipti dmes ias mokykloje sisavintas chemijos inias: pagrindins chemijos svokos; periodins chemini element sistemos sudarymo principas; periodikas chemini element savybi kitimas; chemini ryi susidarymas; cheminiai junginiai (kovalentiniai molekuliniai bei nemolekuliniai junginiai; joniniai junginiai); chemini jungini formuli sudarymas ir jungini pavadinim nustatymas; chemini jungini klass (oksidai, bazs, rgtys, druskos) ir svarbiausios j savybs; chemini reakcij tipai ir reakcij raymas; skaiiavimai i chemini reakcij lygi.

1.5. Mokomojoje knygoje idstytos chemijos inios


Norint padti studentams, kurie mokykloje chemijos moksi tik iki 10-os klass, pakartoti chemijos pagrindus, apraytus ir paaikintus atitinkamuose mokykliniuose vadovliuose, mokomojoje knygoje trumpai idstyti chemijos pagrindai. Kartu su iai mokomajai knygai rengti naudota literatra, jos sraas pateiktas p. 166) buvo naudotasi iais mokykliniais vadovliais: JASINIEN, R.; VALENTINAVIIEN, V. Chemija: vadovlis VIII klasei. Vilnius: Alma littera, 2000. 207 p.; JASINIEN, R.; VALENTINAVIIEN, V. Chemija: vadovlis IX klasei. Vilnius: Alma littera, 2002. 229 p.; VAITKUS, R. Chemija: vadovlis X klasei. Kaunas: viesa, 2002. 187 p. Mokomojoje knygoje taip pat yra idstyti teoriniai pagrindai t chemijos dalyko tem (tirpalai ir j koncentracijos, oksidacijosredukcijos reakcijos, chemin termodinamika), i kuri semestro metu raomi kontroliniai darbai; pateikti kontrolini darb udavini sprendimo pavyzdiai.
13

2. PAGRINDINS CHEMIJOS SVOKOS, REAKCIJOS, JUNGINIAI, CHEMIJOS DSNIAI 2.1. Pagrindins chemijos svokos
Cheminis elementas visuma atom, turini vienod branduolio krv. Kiekvienas cheminis elementas turi pavadinim ir simbol. Simbolis elemento lotyniko pavadinimo viena (pirmoji) arba dvi (pirmoji ir antroji, pirmoji ir treioji ir pan.) raids. Pavyzdiui, anglies lotynikasis pavadinimas carboneum, simbolis C; natrio lotynikasis pavadinimas natrium, simbolis Na; magnio lotynikasis pavadinimas magnium, simbolis Mg; sidabro lotynikasis pavadinimas argentum, simbolis Ag; vino lotynikasis pavadinimas plumbum, simbolis Pb ir pan. Atomas maiausia chemikai nedaloma mediagos dalel. Chemini element atom mass (1,67450) 1024 g, skersmuo 1,065,50 (1 = 101 nm = 104 m = 108 cm = 1010 m). vieno centimetro ilgio eilut galima irikiuoti 100 mln. H atom; guminio kamuolio sudt einantis C atomas maesnis u kamuol tiek kart, kiek guminis kamuolys maesnis u ems rutul. Kaip matyti, atomai yra labai maos dalels. Juos galima pamatyti milijon kart didinaniais elektroniniais mikroskopais. Atomas yra sudtinga dalel, sudaryta i branduolio ir aplink j skriejani elektron. Atomo branduolys turi teigiamj krv. Atomo branduolys yra sudarytas i proton, kuri kiekvienas turi teigiamj +4,8029 1010 absoliuij elektrostatini vienet, arba +1,602 1019 C, krv ir 1,673 1024 g mas, ir neturini krvio neutron, kuri kiekvieno mas yra 1,675 1024 g. Kadangi neutronas krvio neturi, teigiamj atomo branduolio krv sudaro proton, esani atomo branduolyje, krvis. Elektronai turi neigiamj 4,8029 1010 absoliuij elektrostatini vienet, arba 1,602 1019 C, krv. Elektrono mas yra labai maa ji lygi 9,1085 1028 g, todl, atliekant cheminius skaiiavimus, laikoma, kad elektronas mass neturi ir kad atomo mas apytikriai lygi atomo branduolio masei.
14

Taigi protono ir elektrono krviai skaitine reikme yra lygs, tiktai yra prieing enkl. Priimta protono ir elektrono krvius ymti atitinkamai +1 ir 1, o protono ir neutrono mases ymti 1. Todl protonas, neutronas ir elektronas yra ymimi atitinkamai:
1 1 +1 p 0 n 0 1 e.

Nesuadintasis atomas yra neutralioji dalel. Kiek atomo branduolyje yra proton, lygiai tiek pat aplink branduol skrieja elektron nepriklausomai nuo to, kiek branduolyje yra neutron. Branduolyje esantis proton skaiius nusako, koks yra elementas. Proton skaiius yra vadinamas atominiu skaiiumi. To paties cheminio elemento atomai, kuri branduoliuose yra tiek pat proton, bet nevienodai neutron, vadinami izotopais. Beveik vis element atomai turi izotopus. Gamtoje cheminiai elementai egzistuoja kaip izotop miiniai. Susitarta cheminio elemento atomo sandar ymti skaiiais, kurie raomi cheminio elemento simbolio kairje: viruje raomas mass skaiius (proton skaiius + neutron skaiius), apaioje atominis skaiius, lygus proton skaiiui. Pavyzdiui, vandenilio izotopai yra ie: protis 1 H; deuteris 2 H; 1 1 tritis 3 H. Proio branduolyje yra vienas protonas, neutron nra. 1 Deuterio branduolyje yra vienas protonas ir vienas neutronas. Triio branduolyje yra vienas protonas ir du neutronai. Anglies izotopai yra ie: 12 C (branduolyje yra 6 protonai ir 6 neutronai); 13 C (branduoly6 6 je yra 6 protonai ir 7 neutronai); 14 C (branduolyje yra 6 protonai ir 8 6 neutronai). Remiantis idstytais teiginiais, galima apskaiiuoti chemini element atom izotop mases. Proio 1 H, kurio branduol sudaro tik vienas protonas (neutron 1 nra), mas 1,673 1024 g, t. y. io izotopo atomo mas lygi protono masei. Helio 4 He, kurio branduolyje yra du protonai ir du neutronai, 2 atomo mas bus lygi proton ir neutron masi sumai: (2 1,673 1024 ) + (2 1,675 1024) = 3,346 1024 +
15

3,350 1024 = 6,696 1024 g . Liio izotopo 6 Li, kurio branduolyje yra trys protonai ir trys 3 neutronai, atomo mas: (3 1,673 1024) + (3 1,675 1024) = 10,044 1024 g. Liio izotopo 7 Li, kurio branduolyje yra trys protonai ir keturi 3 neutronai, atomo mas (3 1,673 1024) + (4 1,675 1024) = 11,719 1024 g . Skaiiuojant naudoti 1024 g eils dydio atom mases yra labai nepatogu. Todl nutarta atom mases matuoti santykiniais dydiais, t. y. dydiais, kurie rodo, kiek kart cheminio elemento atomo mas yra didesn u anglies izotopo 12 C 1/12 mass dal, kuri yra lygi 6 1,66 1024 g ir yra vadinama atominiu mass vienetu (1 u). Skaiius, rodantis, kiek kart cheminio elemento atomo mas yra didesn u vien atomin mass vienet, yra vadinamas santykine atomine mase (atomine mase). i mas yra ymima Ar. Santykin atomin mas yra nedimensinis dydis. Norint apskaiiuoti bet kurio cheminio elemento izotopo atomo santykin atomin mas, jo mas yra dalijama i skaiiaus 1,66 1024. Lengviausio ir labiausiai paplitusio vandenilio izotopo 1 H proio 1 santykin atomin mas yra lygi 1,673 1024 : 1,66 1024 = 1,008. Helio 4 He atomo santykin atomin mas yra lygi 2 6,696 1024 : 1,66 1024 = 4,033. Liio izotopo 6 Li santykin atomin mas yra lygi 3 10,044 1024 : 1,66 1024 = 6,051. Liio izotopo 7 Li santykin atomin mas yra lygi 3 11,719 1024 : 1,66 1024 = 7,059.

16

ie skaiiavimai rodo, kad kiekvienas cheminio elemento izotopas turi savo santykin atomin mas, kuri skiriasi nuo kito to paties elemento izotopo santykins atomins mass. Santykin atomin mas (nedimensinis dydis), kuri periodinje chemini element lentelje rayta alia cheminio elemento, yra to elemento gamtini izotop miinio vidutin santykin atomin mas, yra apskaiiuota vertinant kiekvieno izotopo procentin kiek miinyje. Pavyzdiui, periodinje element lentelje alia chloro simbolio nurodyta io elemento santykin atomin mas 35,45. i mas yra apskaiiuota, remiantis tuo, kad chloro dujas sudaro du izotopai: vie35 nas i j 17 Cl (chloro atomai, kuri atominis skaiius yra 17, mass skaiius yra 35), io izotopo procentinis kiekis miinyje yra 75,5 %, ir kitas 37 Cl (chloro atomai, kuri atominis skaiius 17, mass 17 skaiius 37), io izotopo procentinis kiekis miinyje 24,5 %. Trupmenin yra ir vis kit chemini element (iskyrus transuraninius, kuri nurodytas patvariausias izotopas periodinje lentelje), santykin atomin mas, netgi ir t element, kurie izotop neturi. Element, net ir neturini izotop, santykin atomin mas yra trupmeninis skaiius todl, kad santykin atomin mas yra santykinis dydis. Atomas, atidavs ar prisijungs elektron, virsta krv turinia (elektringja) dalele, kuri vadinama jonu. Atomas, atidavs elektron, virsta teigiamuoju jonu, o prisijungs elektron virsta neigiamuoju jonu. Pavyzdiui, natrio atomas, atidavs vien elektron, virsta teigiamuoju jonu (katijonu): Na 1e Na + , o chloro atomas, prisijungs elektron, virsta neigiamuoju jonu (anijonu): Cl + 1e Cl . Vienins mediagos mediagos, sudarytos i tos paios ries element atom. Pavyzdiui, labai grynos geleies (Fe) gabalas, vandenilio dujos (H2).

17

Sudtins mediagos (cheminiai junginiai) mediagos, sudarytos i dviej ar keli skirting element atom. Pavyzdiui, vanduo (H2O) sudarytas i vandenilio ir deguonies; natrio armas NaOH sudarytas i natrio (Na), deguonies (O) ir vandenilio (H); kvarcinis smlis SiO2 sudarytas i silicio (Si) ir deguonies (O). Cheminiai junginiai bna kovalentiniai (molekuliniai, kuriuose atomai, susijung kovalentiniais ryiais, sudaro molekules, pavyzdiui, H2O; nemolekuliniai, kuriuose atomai, susijung kovalentiniais ryiais, sudaro erdvines struktras, pavyzdiui, SiO2) ir joniniai (juos sudaro joniniais ryiais susijung prieingus krvius turintys jonai, pavyzdiui, NaCl). Chemin formul vienini ar sudtini mediag sudties iraika simboliais ir indeksais. Chemin formul uraoma taip: raomi chemini element, i kuri sudaryta mediaga, cheminiai simboliai. Simbolio deinje, apaioje, raomas indeksas, rodantis atitinkamo elemento atom skaii. Jei simbolio deinje, apaioje, nra jokio skaiiaus, tai reikia, kad yra tik vienas iuo simboliu paymto cheminio elemento atomas. Pavyzdiui, vienins mediagos helio formul He. Deinje, apaioje, He simbolio nra indekso, tai reikia, kad He yra vienatom mediaga. Vienins mediagos chloro chemin formul Cl2. Deinje, apaioje, Cl simbolio indeksas 2 rodo, kad chloro molekul sudaro du chloro atomai. Sudtins mediagos vandens chemin formul H2O, kuri sudaro H (vandenilis) ir O (deguonis); simbolio H deinje apaioje esantis indeksas 2 rodo, kad vandens molekulje yra du vandenilio atomai; simbolio O deinje nra indekso, ir tai reikia, kad vandens molekulje yra tik vienas deguonies atomas. Sudtins mediagos azoto (V) oksido chemin formul N2O5. Vadinasi, azoto (V) oksido molekul sudaro du azoto atomai ir 5 deguonies atomai. Taip pat raomos ir i nesudtini jon sudaryt jonini jungini (joniniai junginiai yra nemolekuliniai junginiai) formuls. i jungini formulse indeksai rodo jon skaii. Pavyzdiui, joninio junginio CaCl2 formul rodo, kad iame junginyje vienas kalcio katijonas yra susijungs su dviem chloro anijonais. Sudtinius jonus turiniuose joniniuose junginiuose cheminio elemento simbolio deinje apaioje esantis indeksas rodo nesudti18

ni jon skaii, taip pat ir elemento atom skaii sudtiniame jone. Pavyzdiui, joninio junginio K2SO4 formul rodo, kad iame junginyje du kalio katijonai yra susijung su sulfato anijonu, kur sudaro vienas sieros atomas ir 4 deguonies atomai. Kai joniniame junginyje yra daugiau nei vienas sudtinis jonas, sudtinis jonas raomas skliaustuose, kuri deinje apaioje raomas indeksas, rodantis sudtini jon skaii. Pavyzdiui, formul Al2(SO4)3 rodo, kad joninis junginys yra sudarytas i dviej aliuminio katijon ir trij sulfato anijon ir kad kiekviename sulfato anijone yra vienas sieros atomas ir keturi deguonies atomai. Jungini chemini formuli sudarymo ir pavadinim nustatymo principai plaiau nagrinjami 5 skyriuje. Molekul daugelio mediag maiausioji dalel, turinti esmines t mediag savybes ir galinti savarankikai egzistuoti. Visas mediagai bdingas chemines ir fizikines chemines savybes lemia j sudarani molekuli visuma. Skaiius, rodantis, kiek kart molekuls mas yra didesn u vien atomin mass vienet (anglies izotopo 12 C atomo mass 1/12 6 dal, t. y. 1,66 1024g), yra vadinamas santykine molekuline mase (molekuline mase). i mas yra ymima Mr. Santykin molekulin mas yra molekul sudarani atom santykini atomini masi algebrin suma. Santykin molekulin mas, kaip ir santykin atomin mas, yra nedimensinis dydis. Ir molekulini, ir jonini jungini santykins molekulins mass skaiiuojamos tokiu paiu bdu. Chemini jungini santykins molekulins mass skaiiavimas yra labai paprastas. Uraoma junginio chemin formul, periodinje chemini element lentelje randama kiekvieno formulje urayto cheminio elemento santykin atomin mas ir apskaiiuojama vis formulje esani chemini element atom santykini atomini masi algebrin suma. Santykins molekulins mass skaiiavimo pavyzdiai 1 pavyzdys Molekulinio junginio vandens (H2O), kur sudarani vandenilio (H) ir deguonies (O) atom skaiius yra aptartas anksiau, santykin molekulin mas skaiiuojama taip. Periodinje chemini element
19

lentelje randamos vandenilio ir deguonies santykins atomins mass. Jos yra atitinkamai 1,008 ir 15,999. Vandenilio santykin atomin mas padauginama i 2 ir, prie gauto skaiiaus pridjus eguonies santykin atomin mas, gaunama vandens santykin molekulin mas: Mr(H2O) = 1,008 2 + 15,999 1 = 18,015. 2 pavyzdys Molekulinio kovalentinio ryio junginio H3PO4 (fosforo rgties) santykin molekulin mas skaiiuojama analogikai kaip ir H2O santykin molekulin mas. Skaiiavimams reikalingos H ir O santykins atomins mass, kaip jau yra urayta 1 pavyzdyje, yra atitinkamai 1,008 ir 15,999. P santykin atomin mas randama periodinje chemini element lentelje. Ji yra lygi 30,974. Formulje H3PO4 prie simbolio H deinje, apaioje, uraytas indeksas 3 rodo, kad iame junginyje yra 3 vandenilio atomai. Simbolio P deinje, apaioje, uraytas indeksas 1 rodo, kad junginyje yra vienas fosforo atomas. Prie simbolio O deinje, apaioje, uraytas indeksas 4 rodo, kad junginyje yra 4 deguonies atomai. Fosforo rgties santykin molekulin mas Mr (H3PO4) = 1,008 3 + 30,974 1 + 15,999 4 = 97,994. 3 pavyzdys Joninio junginio natrio hidroksido (NaOH) santykin molekulin mas randama apskaiiavus jo katijon ir anijon sudarani element (Na, O ir H) atom santykini atomini masi (jos yra nurodytos periodinje chemini element lentelje) algebrin sum. Element Na, O ir H santykins atomins mass yra atitinkamai: 22,989; 15,999; 1,008. Kiekvieno i i element indeksas NaOH junginyje yra lygus 1. Santykin molekulin mas Mr(NaOH) = 22,989 1 + 15,999 1 + 1,008 1 = 39,996. 4 pavyzdys Joninio junginio Al2(SO4)3 (aliuminio sulfato) santykins molekulins mass skaiiavimo tvarka tokia pati, kaip ir 13 pavyzdiuose ir labai panai 2 pavyzdio skaiiavimus, tiktai iuo atveju sudtin anijon sudarani element atom santykini atomini masi
20

sum dar reikia padauginti i 3, kadangi junginyje yra trys anijonai. Periodinje chemini element lentelje randame Al, S ir O santykines atomines mases. Jos yra atitinkamai 26,981; 32,066 ir 15,999. Santykin molekulin mas MrAl2(SO4)3 = 26,981 2 + (32,066 1 + 15,999 4) 3 = 342,148. Mediagos kiekio vienetas molis yra mediagos kiekis, kuriame yra tiek sudtini daleli (atom, molekuli, jon), kiek sudtini daleli yra anglies izotopo 12 C 12-oje gram (0,012 kg). Mokslinin6 kai nustat, kad 12-oje gram anglies izotopo 12 C yra 6,022 1023 6 sudtini daleli. Tiek pat sudtini daleli (6,022 1023) yra ir viename grame vandenilio. Skaiius 6,022 1023 yra vadinamas Avogadro skaiiumi. Vieno mediagos molio mas yra vadinama moline mase. Molin mas ymima raide M. Molins mass matavimo vienetas yra g/mol. Absoliuti atomo, molekuls, jono mas (gramais) yra gaunama molin mas dalijant i Avogadro skaiiaus. Vienini kiet ir vienatomi dujini mediag molin mas yra lygi j santykinei atominei masei, ireiktai gramais. Pavyzdiui, vienins kietos mediagos geleies santykin atomin mas Mr(Fe) = 55,845, geleies molin mas M(Fe) = 55,845 g/mol. Absoliuti Fe atomo mas (gramais) yra lygi 55,845 g/mol : 6,022 1023 = 9,274 1023 g. Vienatomi duj neono santykin atomin mas yra 20,1797. Neono molin mas M(Ne) = 20,1797 g/mol. Absoliuti Ne atomo mas (gramais) yra lygi 20,1797 g/mol : 6,022 1023 = 3,351 1023 g. Molekulini jungini molin mas yra lygi j santykinei molekulinei masei, ireiktai gramais. Vandens santykin molekulin mas Mr(H2O) = 18,015. Vandens molin mas M(H2O) = 18,015 g/mol. Absoliuti vandens molekuls mas (gramais) yra lygi 18,015 g/mol : 6,022 1023 = 2,991 1023 g.
21

Fosforo rgties (H3PO4) santykin molekulin mas Mr (H3PO4) = 97,994. Todl H3PO4 molin mas M(H3PO4) = 97,994 g/mol. Absoliuti H3PO4 molekuls mas (gramais) yra lygi 97,994 g/mol : 6,022 1023 = 16,27 1023 g . Jonini jungini molin mas yra skaiiuojama taip pat, kaip ir molekulini jungini. Natrio hidroksido santykin molekulin mas Mr(NaOH) = 39,996. io junginio molin mas M(NaOH) = 39,996 g/mol. Aliuminio sulfato Al2(SO4)3 santykin molekulin mas MrAl2(SO4)3 = 342,148. io junginio molin mas MAl2(SO4)3 = 342,148 g/mol. Absoliuti Al2(SO4)3 molekuls mas (gramais) yra lygi 342,148 g/mol : 6,022 1023 = 56,82 1023 g . Jon molin mas yra lygi j santykinei molekulinei masei, ireiktai gramais. Jon santykins molekulins mass yra skaiiuojamos analogikai kaip ir jungini santykins molekulins mass. jono krv neatsivelgiama, kadangi susidarant jonui prijungt ar atiduot elektron (priimta laikyti, kad j mas lygi nuliui) skaiius jono masei takos neturi. Pavyzdiui, nitrato ( NO 3 ) jono santykin molekulin mas
Mr ( NO3 ) = (14,0067 + 15,9994 3) = 62,0049. Todl NO3 jon molin mas M(NO3) = 62,0049 g/mol; abso liuti NO3 jono mas yra lygi

62,0049 g/mol : 6,022 1023 = 10,296 1023 g. Vandenilio jono H+ santykin molin mas Mr(H+) = 1,008, todl vandenilio jon H+ molin mas M(H+) = 1,008 g/mol. Absoliuti vandenilio jono H+ mas yra lygi 1,008 g/mol : 6,022 1023 = 1,673 1024 g.

22

Jeigu inome mediagos mas m (gramais) ir vieno jos molio mas (t. y. molin mas M), galime apskaiiuoti mediagos moli skaii: n=

m . M

Atliekant skaiiavimus chemijos laboratorini darb metu bei sprendiant vairius chemijos udavinius, molin mas galima skaiiuoti vienos deimtosios tikslumu. Valentingumas cheminio elemento atomo ryi, sudarom su kitais atomais, skaiius. Pavyzdiui, junginyje HCl chloras yra vienvalentis, kadangi jis yra sudars vien ry su H atomu; junginyje H2O deguonis yra dvivalentis, kadangi jis yra sudars du ryius su vandenilio atomais (vien ry su vienu H atomu, kit su kitu H atomu, t. y. po vien ry su kiekvienu i dviej H atom); junginyje NH3 azotas yra trivalentis, kadangi jis yra sudars tris ryius su vandenilio atomais, t. y. po vien ry su kiekvienu i trij H atom). Vien element valentingumas yra pastovus (pavyzdiui, Na, K, Al, Zn, Cd), kit kintamas (pavyzdiui, N junginyje NH3 yra trivalentis, junginyje N2O vienvalentis, junginyje N2O5 penkiavalentis).

2.2. Cheminiai junginiai (oksidai, rgtys, bazs, druskos)


Oksidai metal arba nemetal sveikos su deguonimi produktai. Oksidai tai junginiai, sudaryti i dviej chemini element, kuri vienas yra deguonis. Pavyzdiui, CaO, SO2, NO, N2O5. Rgtys molekuliniai kovalentinio ryio junginiai, disocijuojantys vandenilio katijonus ir rgties liekanos anijonus. Rgtys bna deguonins ir bedeguons. Pavyzdiui, nitrato, arba azoto, rg tis HNO3 disocijuoja H + katijonus ir NO3 anijonus, i rgtis yra deguonin; vandenilio chloridas (arba druskos) rgtis HCl disocijuoja H + katijonus ir Cl anijonus, i rgtis yra bedeguon. Hidroksidai (bazs) joniniai junginiai, sudaryti i metalo (ar amonio) katijon ir hidroksido (OH ) anijon. Pavyzdiui, NaOH, sudarytas i Na+ katijon ir OH anijon, itirpintas vandenyje diso23

cijuoja iuos jonus; Ca(OH)2, sudarytas i Ca 2+ katijon ir OH anijon, itirpintas vandenyje disocijuoja iuos jonus. Druskos kristalins struktros joniniai junginiai, kuriuose metalo (ar amonio) katijonai yra susijung su rgties liekanos anijonais. Pavyzdiui, druska CuSO4 yra sudaryta i Ca 2+ katijon ir i SO 2 anijon, itirpinta vandenyje disocijuoja iuos jonus; druska 4
2 Na2CO3 yra sudaryta i Na+ katijon ir CO3 anijon, itirpinta van-

denyje disocijuoja iuos jonus; druska KCl yra sudaryta i K + katijon ir Cl anijon, itirpinta vandenyje disocijuoja iuos jonus. Oksidai, rgtys, bazs, druskos yra sudtins mediagos. Apie oksid, rgi, bazi, drusk chemini formuli sudarym bei pavadinim nustatym yra idstyta io leidinio 5.2 ir 5.3 poskyriuose.

2.3. Chemins reakcijos


Kitimai, kuriems vykstant vienos mediagos nevirsta kitomis, vadinami fizikiniais reikiniais. Pavyzdiui, ledo tirpimas yra fizikinis reikinys, kadangi tirpstant ledui tiktai kinta vandens agregatin bsena: kietoji bsena pereina skystj. Tirpstant ledui vanduo nevirsta kita mediaga. Kitimai, kuriems vykstant i vien mediag susidaro kitos mediagos, vadinami cheminiais reikiniais arba cheminmis reakcijomis. Pavyzdiui, sumaiius du bespalvius sidabro nitrato ir natrio chlorido drusk tirpalus, ikrinta baltos nuosdos. ios nuosdos ikrito dl to, kad tarp sidabro nitrato ir natrio chlorido vyko chemin reakcija ir susidar naujos mediagos: netirpus baltos spalvos sidabro chloridas (baltos nuosdos) ir tirpus natrio nitratas. Mediagos savybs, kurios irykja jai reaguojant su kitomis mediagomis, vadinamos cheminmis savybmis. Nuosd susidarymas, duj isiskyrimas, spalvos, kvapo pokyiai, ilumos isiskyrimas arba jos sugrimas yra chemini reakcij poymiai. Vykstant cheminms reakcijoms susidaro naujos mediagos su kitomis fizikinmis ir cheminmis savybmis.
24

Vykstant fizikiniams procesams nauj mediag nesusidaro, mediag chemin sudtis ir chemins savybs nepakinta. Chemins reakcijos yra uraomos cheminmis lygtimis. Lygt sudaro dvi puss: kairioji ir deinioji. Kairje pusje raomos reaguojanij mediag chemins formuls, deinje reakcijos produkt chemins formuls. Tarp abiej lygties pusi raomas enklas. Rodykl rodo reakcijos krypt. Chemins reakcijos lygtis (chemin lygtis) rodo, kokios mediagos ir kiek j reaguoja bei kokios mediagos ir kiek j susidaro. i lygt galima urayti tiktai inant reaguojanij mediag ir reakcijos produkt formules. Kiekvienos ries chemini element atom skaiiai abiejose reakcijos lygties pusse turi bti vienodi. Skaiiams ilyginti prie chemines formules yra raomi stechiometriniai koeficientai. Reaguojanij mediag ir reakcjos produkt agregatin bsen susitarta ymti alia mediagos formuls lenktiniuose skliaustuose uraant agregatin bsen nusakanio odio pirmj raid. Lietuvi kalba raomuose tekstuose agregatins bsenos ymimos taip: (k) kieta mediaga, pavyzdiui, Fe2O3(k); (s) skysta mediaga, pavyzdiui, C2H5OH(s); (d) dujin mediaga, pavyzdiui, CO2(d). Angl kalba raomuose tekstuose agregatin bsena, kuri atitinkamai yra nusakoma odiais solid, liquid, gas, yra ymima taip: (s), (l), (g). Mediagos tirpalas vandenyje nepriklausomai nuo teksto kalbos ymimas (aq). Reakcij raymo pavyzdiai 1 pavyzdys AgNO3(aq) + NaCl(aq) AgCl(k) + Na NO3(aq). AgNO3 ir NaCl reakcijoje kiekvienos ries chemini element atom skaiiai abiejose chemins lygties pusse yra vienodi, todl iuo atveju nereikia lyginti atom skaii. 2 pavyzdys H2SO4(aq) + 2NaOH(aq) Na2SO4(aq) + 2H2O(s).
25

Jeigu ioje reakcijoje nebt urayti stechiometriniai koeficientai prie NaOH ir H2O formules, Na atom skaiius prie reakcij bt 1, po reakcijos 2, H atom skaiius prie reakcij bt 3, o po reakcijos 2. Na ir H atom skaiiui prie reakcij ir po reakcijos ilyginti prie NaOH reikjo urayti 2 ir prie H2O reikjo urayti 2. Na atom skaiiai prie ir po reakcijos pasidar lygs (prie ir po reakcijos po 2), H atom skaiiai taip pat pasidar lygs (prie ir po reakcijos po 4). 3 pavyzdys CuSO4(aq) + 2NaOH(aq) Cu(OH)2(k) + Na2SO4(aq). Jeigu reakcijoje nebt stechiometrinio koeficiento prie NaOH, Na atom skaiius prie reakcij bt 1, po reakcijos 2, O atom skaiius prie reakcij bt 5, po reakcijos 6, H atom skaiius prie reakcij bt 1, po reakcijos 2. Todl Na, O ir H atom skaiiui ilyginti prie NaOH reikjo urayti 2. Taip padarius, Na, O ir H atom skaiiai prie ir po reakcijos pasidar lygs: Na 2, O 6, H 2.

2.3.1. Chemini reakcij klasifikavimas


Pagal reaguojanij mediag ir reakcijos produkt skaii bei chemin sudt reakcijos yra grupuojamos jungimosi, skilimo ir pavadavimo reakcijas. Reakcijos, kurioms vykstant i dviej (ar daugiau) mediag susidaro viena, vadinamos jungimosi reakcijomis, o kai i vienos pradins mediagos susidaro dvi ar daugiau mediag skilimo reakcijomis. Reakcijos, kurioms vykstant vienas elementas junginyje pakeiia kit, vadinamos pavadavimo reakcijomis. Pagal reakcijos ilumin efekt jos skirstomos egzotermines (kai iluma isiskiria) ir endotermines (kai iluma sunaudojama). Reakcijos, kurioms vykstant keiiasi element oksidacijos laipsnis, priskiriamos oksidacijos-redukcijos reakcijoms. Bazi bei bazini oksid reakcijos su rgtimis ir rgtini oksid reakcijos su bazmis yra vadinamos neutralizacijos reakcijomis.

2.3.2. Skaiiavimai i chemins reakcijos lygties


Vykstant konkreiai cheminei reakcijai mediagos reaguoja ir reakcijos produktai susidaro grietai nustatytais santykiais, kuriuos rodo reakcijos lygtis. Jeigu kurios nors i reaguojanij mediag
26

bt pridtas perteklius, tai tas perteklius likt nesureagavs. Todl uraius chemins reakcijos lygt ir ilyginus stechiometrinius koeficientus, galima atlikti skaiiavimus i reakcijos lygties. inant, kiek bent vienos i reaguojanij mediag sureagavo reakcijoje, galima apskaiiuoti, kiek sureagavo kitos mediagos (ar kit mediag) ir kiek susidar reakcijos produkt. Ir atvirkiai, inant, kiek susidar bent vieno kurio nors i reakcijos produkt, galima apskaiiuoti, kiek susidar kito (ar kit) produkt ir kiek reaguojanij mediag sureagavo reakcijoje. 1 pavyzdys BaSO4 buvo gautas vykstant reakcijai: BaCl2(aq) + H 2 SO4(aq) BaSO4(k) + 2HCl(aq). Apskaiiuokite, kiek gram BaSO4 susidar sureagavus 40 g BaCl2. Sprendimas Uraytoji reakcija rodo, kad sureagavus vienam moliui BaCl 2 susidaro vienas molis BaSO4. Todl, apskaiiavus BaCl2 ir BaSO4 molines mases, galima sudaryti proporcij ir apskaiiuoti BaSO4 kiek. 1. Apskaiiuojamos BaCl2 ir BaSO4 molins mass: M(BaCl2) = 137,3 + 35,5 = 208,3 g/mol, M(BaSO4) = 137,3 + 32,1 + 16,0 = 233,4 g/mol. 2. Apskaiiuojamas BaSO4 kiekis (gramais), susidars sureagavus 40 g BaCl2: Sureagavus 208,3 g BaCl2 susidaro 233,4 g BaSO4, 40 g x= xg ,
40 g 233,4 g = 44,8 g. 208,3 g

Ats.: susidar 44,8 g BaSO4. 2 pavyzdys Vykstant reakcijai Fe2(SO4)3(aq) + 6KOH(aq) 2Fe(OH)3(k) + 3K2SO4(aq),
27

buvo gauta 15,9 g Fe(OH)3. Apskaiiuokite, kiek gram KOH sureagavo. Sprendimas io udavinio sprendimas panaus 1 pavyzdio udavinio sprendim, tiktai iuo atveju inant susidariusio reakcijos produkto kiek reikia apskaiiuoti sureagavusios mediagos kiek. Uraytoji reakcija rodo, kad sureagavus 6 moliams KOH susidaro 2 moliai Fe(OH)3. Todl iuo atveju, skirtingai nei 1 pavyzdyje, reiks apskaiiuoti ne tiktai KOH ir Fe(OH)3 molines mases, bet ir KOH 2 moli bei Fe(OH)3 6 moli mases. 1. Apskaiiuojamos KOH ir Fe(OH)3 molins mass bei KOH 2 moli ir Fe(OH)3 6 moli mass: M(KOH) = 39,1 + 16 + 1 = 56,1 g/mol, KOH 6 moli mas m = 56,1 g/mol 6 mol = 336,6 g. M(Fe(OH)3) = 55,9 + (16 + 1) 3 = 106,9 g/mol, Fe(OH)3 2 moli mas m = 106,9 g/mol 2 mol = 213,8 g. 2. Apskaiiuojama, kiek gram KOH sureagavo susidarant 15,9 g Fe(OH)3: 213,8 g Fe(OH)3 susidaro sureagavus 336,6 g KOH, 15,9 g x= susidar x g ,
15,9 g 336,6 g = 25,03 g. 213,8 g

Ats.: sureagavo 25,03 g KOH. 3 pavyzdys Apskaiiuokite, kiek susidarys gram Cu ir kiek litr (normaliosiomis slygomis) CO2 duj, sureagavus 15,0 g CuO, vykstant reakcijai: 2CuO(k) + C(k) 2Cu(k) + CO2(d). Sprendimas 1. Apskaiiuojamos CuO ir Cu molins bei i mediag 2 moli mass:
28

M(Cu) = 63,6 g/mol, Cu 2 moli mas m = 63,6 g/mol 2 mol = 127,2 g. M(CuO) = 63,6 + 16,0 = 79,6 g/mol, CuO 2 moli mas m = 79,6 g/mol 2 mol = 159,2 g. 2. Apskaiiuojamas Cu kiekis (gramais), susidars sureagavus 15,0 g CuO: Sureagavus 159,2 g CuO susidaro 127,2 g Cu, x= 15,0 g x g ,
15,0 g 127,2 g = 11,98 g. 159,2 g

3. Apskaiiuojamas CO2 tris (litrais), susidars sureagavus 15,0 g CuO. Reakcijos lygtis rodo, kad sureagavus 2 moliams CuO susidaro 1 molis CO2 duj. Pagal Avogadro dsn 1 molis bet kuri duj normaliosiomis slygomis uima 22,4 litr tr. Taigi 1 molis CO2 duj normaliosiomis slygomis uima 22,4 litr tr. Skaiiuojant i reakcijos lygties duj mas galima pakeisti j atitinkaniu triu. Todl galima sudaryti i proporcij: Sureagavus 159,2 g CuO susidaro 22,4 litro CO2, 15,0 g x= x litr ,
15,0 g 22,4 l = 2,1 litro. 159,2 g

Ats.: susidar 11,98 g Cu ir 2,1 litro CO2 duj.


Pastaba: iame leidinyje toliau pateiktose reakcij lygtyse mediag agregatin bsena bus nurodyta ne visais atvejais, o tiktai tais, kai tai bus btina. Pavyzdiui, mediag agregatin bsena bus nurodyta skyriuje Chemin termodinamika pateiktose cheminse reakcijose, kadangi termodinamins mediag charakteristikos priklauso nuo mediag agregatins bsenos. 29

2.4. Pagrindiniai chemijos dsniai


Mediag mass tverms dsnis. Reakcijoje dalyvavusi mediag mas yra lygi reakcijos produkt masei. Pavyzdys NaOH + HCl NaCl + H2O, 40 g + 36,5 g 58,5 g + 18 g, 76,5 g 76,5 g. Junginio sudties pastovumo dsnis. Bet kuriuo bdu gauti nekintamos sudties junginiai visuomet yra tos paios sudties. Pavyzdys CaO + H2O Ca(OH)2, CaCl2 + 2NaOH Ca(OH)2 + 2NaCl. Uraytosios Ca(OH)2 susidarymo reakcijos rodo, kad nepriklausomai nuo nekintamos sudties Ca(OH)2 susidarymo reakcijos io junginio sudtis ilieka tokia pati. Junginio sudties pastovumo dsnis kintamos sudties junginiams negali bti taikomas. Avogadro dsnis. Kai temperatra ir slgis yra vienodi, vienoduose vairi duj triuose yra vienodas molekuli skaiius. io dsnio ivada yra tokia: normaliosiomis slygomis (esant temperatrai 273 K, slgiui 101 325 Pa) vienas duj molis uima 22,4 litro. Ekvivalent dsnis. Mediagos jungiasi arba pakeiia viena kit kiekiais, proporcingais j ekvivalent molinms masms:
m1 E = 1, m2 E2

(2.1)

ia: m1 ir m2 reaguojanij mediag mass, g; E1 ir E2 reaguojanij mediag ekvivalent molins mass, g/mol.

30

Kai viena i reaguojanij mediag yra dujin, atliekant skaiiavimus pagal ekvivalent dsn jos mas galima pakeisti triu V, o ekvivalent molin mas ekvivalentiniu triu Vekv. Tada ekvivalent dsnio iraika bus tokia:

m E = . V Vekv

(2.2)

Cheminis ekvivalentas reali ar slygin mediagos dalel: reali dalel yra lygi mediagos formuliniam vienetui, kuris ireikiamas jos chemine formule, o slygin dalel yra kartotin skaii kart maesn u mediagos formulin vienet. Ekvivalent molis yra mediagos kiekis, kuriame yra 6,022 1023 jos ekvivalent. Ekvivalent molin mas yra reikiama g/mol. iame leidinyje ekvivalent molin mas ymima raide E. Cheminio elemento ekvivalent molin mas yra jo kiekis, kuris jungiasi su 1 moliu vandenilio atom arba pakeiia 1 mol vandenilio atom cheminse reakcijose. Pavyzdiui, susidarant HCl, 1 molis H atom jungiasi su 1 moliu Cl atom, todl junginyje HCl chloro ekvivalent molin mas 35,5 g/mol. Susidarant H2O, 1 molis H atom jungiasi su 1/2 molio O atom, todl junginyje H2O deguonies ekvivalent molin mas 8 g/mol. Elemento ekvivalent molin mas apskaiiuojama jo atom molin mas dalijant i valentingumo: E=
A ; valentingumas

(2.3)

ia: E elemento ekvivalent molin mas, g/mol; A elemento atom molin mas, g/mol. 1 pavyzdys Aliuminio (Al), kurio valentingumas yra pastovus ir lygus 3, ekvivalent molin mas: E(Al) =

27 g / mol = 9 g/mol. 3

31

2 pavyzdys Cinko (Zn), kurio valentingumas yra pastovus ir lygus 2, ekvivalent molin mas: E(Zn) =

65,4 g / mol = 32,7 g/mol. 2

Tokiu pat bdu skaiiuojama ir kit pastov valentingum turini element ekvivalent molin mas. Elemento, esanio junginyje, ekvivalent molin mas apskaiiuojama to elemento atom molin mas dalijant i elemento valentingumo tame junginyje. Kintamj valentingum turinio elemento ekvivalent molins mass dydis skirtinguose junginiuose yra skirtingas. 3 pavyzdys Junginyje NO azoto valentingumas lygus 2. Azoto ekvivalent molin mas iame junginyje: E(N) =

14 g / mol = 7 g/mol. 2

Junginyje N2O5 azoto valentingumas lygus 5. Azoto ekvivalent molin mas iame junginyje: E(N) =

14 g / mol = 2,8 g/mol. 5

Nedisocijuojani jonus jungini ekvivalent molin mas apskaiiuojama dalijant j molin mas i vieno kurio nors elemento valentingumo ir jo atom skaiiaus, esanio tame junginyje, sandaugos. Taigi, norint apskaiiuoti junginio ekvivalent molin mas, pirmiausia reikia apskaiiuoti to junginio molin mas ir paskui j dalyti i vieno kurio nors elemento valentingumo ir junginyje esanio jo atom skaiiaus sandaugos. 4 pavyzdys Junginio N2O5 ekvivalent molin mas apskaiiuojama taip. 1. Apskaiiuojama N2O5 molin mas: M(N2O5) = (14 2) + (16 5) = 108 g/mol.
32

2. Apskaiiuojama N2O5 ekvivalent molin mas: E(N2O5) =


108 g / mol = 10,8 g/mol. 5 2

Disocijuojani jonus jungini ekvivalent molin mas yra apskaiiuojama dalijant j molin mas i teigiamj (arba neigiamj) jon, susidariusi disocijuojant junginiui, krvi sumos. 5 pavyzdys Skaiiuojant HCl ekvivalent molin mas io junginio molin mas dalijama i 1, kadangi jam disocijuojant susidaro vienas teigiamasis krvis (vienas H+ jonas) ir vienas neigiamasis krvis (vienas Cl jonas). E(HCl) =

M (HCl) 1+ 35,5 = = 36,5 g/mol. 1 1

Skaiiuojant H2SO4 ekvivalent molin mas, io junginio molin mas dalijama i 2, kadangi disocijuojant H2SO4 susidariusi teigiamj krvi suma lygi 2 (susidaro 2 H + jonai) ir neigiamj krvi suma lygi 2 (susidaro vienas SO 2 jonas). 4 E(H2SO4) =

M (H 2SO 4 ) 1 2 + 32 +16 4 98 = = = 49 g/mol. 2 2 2

Skaiiuojant Ca(OH)2 ekvivalent molin mas, io junginio molin mas dalijama i 2, kadangi jam disocijuojant susidaro 2 teigiami krviai (Ca 2+ jonas) ir 2 neigiamieji krviai (2 OH jonai). E(Ca(OH)2) =

M (Ca(OH)2 ) 40 + (16 +1) 2 74 = = = 37 g/mol. 2 2 2

Skaiiuojant Al2(SO4)3 ekvivalent molin mas, io junginio molin mas dalijama i 6, kadangi jam disocijuojant susidaro 6 teigiamieji krviai (2 Al3+ jonai) ir toks pats skaiius neigiamj krvi (3 SO 2 jonai): 4 E(Al2(SO4)3) =

M (Al2 (SO 4 )3 27 2 + (32 +16 4) 3 342 = = = 6 6 6 57 g/mol.


33

Rgi, bazi ir drusk, itirpint vandenyje, ekvivalent molins mass sprendiant tirpal koncentracij udavinius yra skaiiuojamos inant, jog tirpinamas vandenyje elektrolitas tiktai disocijuoja jonus, jokia chemin reakcija nevyksta ir todl i mediag ekvivalent molins mass yra nekintamos ir skaiiuojamos dalijant itirpusio elektrolito molin mas i teigiamj arba neigiamj krvi, susidariusi disocijuojant elektrolitui, sumos. Sudtini mediag (tarp kuri yra ir rgtys, bazs bei druskos), dalyvaujani cheminse reakcijose, ekvivalent molins mass priklauso nuo to, kaip mediagos keiiasi vykstant reakcijai. Sudtins mediagos, dalyvaujanios cheminje reakcijoje, ekvivalent molin mas gali turti kelias reikmes. Reakcijoje dalyvaujanios rgties arba rgiosios druskos ekvivalent molin mas apskaiiuojama junginio molin mas dalijant i skaiiaus vandenilio atom, pakeist toje reakcijoje, o reakcijoje dalyvaujanios bazs ar bazins druskos ekvivalent molin mas apskaiiuojama junginio molin mas dalijant i skaiiaus hidroksido grupi OH, pakeist reakcijoje. 6 pavyzdys Apskaiiuokite H3PO4 ekvivalent molines mases reakcijose: 1 reakcija H3PO4 + NaOH NaH2PO4 + H2O, 2 reakcija H3PO4 + 3NaOH Na3PO4 + 3H2O. Sprendimas 1-ojoje reakcijoje pakeistas vienas H3PO4 vandenilio atomas. Todl ioje reakcijoje E(H3PO4) =

M (H 3PO 4 ) 1 3 + 31 +16 4 98 = = = 98 g/mol. 1 1 1

2-ojoje reakcijoje pakeisti trys H3PO4 vandenilio atomai. Todl ioje reakcijoje E(H3PO4) =

M (H 3PO 4 ) 1 3 + 31 + 16 4 98 = = = 32,7 g/mol. 3 3 3

34

7 pavyzdys Apskaiiuokite Al(OH)3 ekvivalent molines mases reakcijose: 1 reakcija Al(OH)3 + HCl Al(OH)2Cl + H2O, 2 reakcija Al(OH)3 + 3HCl AlCl3 + 3H2O. Sprendimas 1-ojoje reakcijoje pakeista Al(OH)3 viena OH grup. Todl ioje reakcijoje E(Al(OH)3) =

M (Al (OH)3 ) 27 + (16 +1) 3 78 = = = 78 g/mol. 1 1 1

2-ojoje reakcijoje pakeistos Al(OH)3 trys OH grups. Todl ioje reakcijoje E(Al(OH)3) =

M (Al(OH)3 ) 27 + (16 +1) 3 78 = = = 26 g/mol. 3 3 3

Elemento ar junginio ekvivalent molin mas galima rasti ir bandymo bdu, vykdant to elemento ar junginio reakcij su kitu elementu ar junginiu, kurio ekvivalent molin mas yra inoma. iuo atveju ekvivalent molin mas apskaiiuojama remiantis ekvivalent dsniu. 8 pavyzdys Nustatyta, kad sudeginus 4,56 g Mg susidaro 7,56 g magnio oksido. Kokia yra Mg ekvivalent molin mas? Sprendimas Sureagavusio Mg mas m = 4,56 g. Sureagavusio O2 mas m = 7,56 4,56 = 3 g. Deguonies valentingumas 2. Deguonies ekvivalent molin mas: E(O) =

A(O) 16 = = 8 g/mol. 2 2

Sura iuos duomenis formul (2.1) gauname:

35

m(Mg ) E (Mg) = , m(O) E (O)


4,56 E (Mg ) = , 3 8
E(Mg) =

4,56 8 = 12,16 g/mol. 3

Ats.: E(Mg) = 12,16 g/mol. 9 pavyzdys Uraykite vino oksido formul, jeigu yra inoma, kad 1 g vino be liekanos jungiasi su 0,1544 g deguonies. Sprendimas 1. Remiantis udavinio slygoje pateiktais duomenimis, ekvivalent dsniu (formul (2.1)) bei ankstesni pavyzdi udavini sprendimo rezultatais, apskaiiuojama Pb ekvivalent molin mas:

m(Pb) E (Pb) = , E (O) m(O)


E (Pb) 1 = , 0,1544 8
E(Pb) =

8 = 51,81 g/mol. 0,1544

2. Suraius duomenis formul (2.3), apskaiiuojamas Pb valentingumas vino okside: E(Pb) =


A(Pb) , valentingumas (Pb)

valentingumas (Pb) = vino oksido formul PbO2.


36

A(Pb) 207,2 = = 4. E (Pb) 51,81

10 pavyzdys Vandeniliu redukuojant 2,68 g metalo oksido iki metalo, susidar 0,648 g vandens. Apskaiiuokite metalo ekvivalent molin mas. Sprendimas 1. Apskaiiuojama vykstant reakcijai susidariusio deguonies mas. Vandens molin mas M(H2O) = 18 g/mol. Viename molyje vandens yra 16 g deguonies. Galima urayti proporcij: 18 g H2O yra 16 g deguonies, 0,648 g H2O x= xg ,

0,648 16 = 0,576 g. 18 2. Apskaiiuojama metalo mas metalo okside:


m(metalo) = m(metalo oksido) m(deguonies), m(metalo) = 2,68 g 0,576 g = 2,104 g. 3. Pagal ekvivalent dsn (formul (2.1)) apskaiiuojama metalo ekvivalent molin mas: m (metalo) E (metalo) , = m (deguonies) E (deguonies)

2,104 E (metalo) = , 8 0,576


E(metalo) =

2,104 8 = 29,22 g/mol. 0,576

Ats.: E(metalo) = 29,22 g/mol. Jeigu viena i reaguojanij mediag yra dujin, jos ekvivalent molin mas galima pakeisti ekvivalentiniu triu, o jos mas triu. 11 pavyzdys Koks vandenilio tris (normaliosiomis slygomis) isiskirs, itirpus rgtyje 18 g metalo, kurio ekvivalent molin mas 12 g/mol?
37

Sprendimas Bet kuri duj 1 molis normaliosiomis slygomis uima 22,4 litro; vandenilio 1 molio mas M(H2) = 2,016 g/mol; vandenilio ekvivalent molin mas E(H) = 1,008 g/mol, t. y. lygi atom molinei masei, kadangi vandenilio valentingumas lygus 1. 1. Apskaiiuojamas vandenilio 1 ekvivalento (1,008 g) standartinmis slygomis uimamas tris (Vekv): 2,016 g vandenilio uima 22,4 litro tr, 1,008 g (1 ekv) Vekv , Vekv =
1,008 g 22,4 l = 11,2 l. 2,016 g / mol

2. Pagal (2.2) formul apskaiiuojamas vandenilio tris, kuris isiskirs, itirpus rgtyje 18 g metalo:
m(metalo) E (metalo) = , VH2 Vekv

18 g 12 g = , VH 2 11,2 l

VH2 =
Ats.: 16,8 litro.

11,2 l 18 g = 16,8 l. 12 g

Daltono dsnis. Duj miinio slgis yra lygus to miinio duj dalini slgi sumai: p = p1 + p2 + p3 + ....+ pn; ia p duj miinio slgis; p1, p2, p3, .... pn miin sudarani duj daliniai slgiai. is dsnis plaiau galt bti paaikintas taip: jeigu tam tikrame tryje yra duj miinys (pavyzdiui, oro, azoto ir deguonies miinys), tai kiekvienos dujos atskirai pamus turi savo slg, kuris vadinamas (2.4)

38

j daliniu slgiu. Duj dalinis slgis miinyje yra toks slgis, kur jos sudaryt bdamos vienos ir uimdamos vis miinio uimam tr. pV yra pasKlapeirono dsnis. Tam tikros duj mass santykis T tovusis dydis: pV pV p0V0 pV = 1 1 = 2 2 = .... = n n T0 T2 T1 Tn arba

pV = const. T

(2.5)

i lygtis dar yra vadinama idealij duj bsenos lygtimi arba Klapeirono lygtimi. ios lygties konstanta priklauso nuo duj ries ir mass. Vis ri dujoms i lygt pritaik D. Mendelejevas. Jis sujung Klapeirono ir Avogadro dsnius. raius Klapeirono lygt duj molin tr VM, gauta Klapeirono ir Mendelejevo lygtis: R=
pVM ; T

(2.6)

ia: R universalioji duj konstanta, kurios vert priklauso nuo to, kokiais vienetais yra ireikti p ir VM; VM duj vieno molio uimamas tris (22,4 l/mol arba 22,4 103 m3/mol), esant stadartinms slygoms, t. y. kai p0 = 101 325 Pa, T0 = 273 K. Standartinmis slygomis slg p reikiant paskaliais (Pa), tr VM kubiniais metrais (m3), duj universaliosios konstantos R vert: R=
101325 Pa 22,4 10 3 m 3 / mol = 8,314 Pa m3/mol K. 273 K

Standartinmis slygomis slg p ireikiant kilopaskaliais (kPa), tr VM litrais (l), duj universaliosios konstantos R vert: 101,325 kPa 22,4 l R= = 8,314 kPa l/mol K. 273 K

39

Standartinmis slygomis slg p ireikiant niutonais vien kvadratin metr (N/m2), inant, kad 1 Pa = 1 N/m2, tr VM ireikiant kubiniais metrais (m3), duj universaliosios konstantos R vert: R=
101325 N / m 2 22,4 10 3 m 3 / mol = 8,314 N m/mol K. 273 K

Kadangi 1 N m = 1 J (dauliui), R = 8,314 J/mol K. Bet kuriai duj masei m pritaikyta Klapeirono ir Mendelejevo lygtis yra tokia: pV =

m RT ; M

(2.7)

ia: p duj slgis; V duj tris; m duj mas, g; M duj molin mas, g/mol; R universalioji duj konstanta; T temperatra, K. Atliekant skaiiavimus pagal (2.7) lygt, universaliosios dujkonstantos reikm reikia parinkti priklausomai nuo to, kokiais vienetais reikiami p ir VM.

40

3. PERIODIN CHEMINI ELEMENT LENTEL IR ELEMENT SAVYBS 3.1. Periodins chemini element lentels sudarymo principas
Suraius elementus j atom branduoli krvio didjimo tvarka eil: branduolio krvis +1, eils numeris 1; branduolio krvis +2, eils numeris 2; branduolio krvis +3, eils numeris 3 ir t. t., gaunama itisin element eil: H, He, Li, Be, B, C, N, O, F, Ne, Na, Mg, Al, Si, P, S, Cl, Ar ir t. t. Pirmuoju numeriu eilje einantis vandenilis, sudarydamas junginius, atiduoda vien elektron, virsdamas vien teigiamj krv turiniu teigiamuoju jonu. Antruoju numeriu eilje einantis He yra labai inertikas. Jis nelinks jonizuotis, t. y. nelinks nei atiduoti, nei prisijungti elektronus. Treiuoju numeriu einantis Li, sudarydamas junginius, links atiduoti vien elektron ir virsti vien teigiamj krv turiniu teigiamuoju jonu. Po jo einantis Be links atiduoti du elektronus ir virsti du teigiamusosius krvius turiniu teigiamuoju jonu. Li ir Be pasiymi metalikomis savybmis. Po Be einantieji 5-asis elementas B bei 6-asis, 7-asis ir 8-asis elementai C, N, O, sudarydami junginius, elektron neatiduoda, bet su kitais elementais, su kuriais jie jungiasi, sudaro bendras elektron poras. Toliau einantis 9-asis elementas F yra links prisijungti elektronus ir virsti neigiamuoju jonu, turiniu vien neigiamj krv. Jis turi tipikiems nemetalams bding savybi. Po F einantis 10-asis elementas Ne yra labai inertikas. Jis nelinks elektron nei atiduoti, nei prisijungti. Po Ne einantys 11-asis elementas Na ir 12-asis elementas Mg turi tipikiems metalams bding savybi. Na yra links atiduoti vien elektron ir virsti vien teigiamj krv turiniu teigiamuoju jonu. Mg yra links atiduoti du elektronus ir virsti du teigiamuosius krvius turiniu jonu. 13-asis elementas Al yra amfoterinis metalas. Jis yra links atiduoti tris elektronus ir virsti tris teigiamuosius krvius turiniu teigiamuoju jonu. Po Al einantys 14-asis, 15-asis, 16-asis ir 17-asis elementai Si, P, S, Cl yra nemetalai, kuri bdingos savybs stiprja
41

artjant prie Cl. Elementas Cl yra tipikas nemetalas. Jam jungiantis su kitais elementais, neturiniais metalikj savybi, susidaro bendros elektron poros, o jungiantis su metalais jo atomai prisijungia elektronus (vienas atomas prisijungia vien elektron), virsdami vien neigiamj krv turiniais teigiamaisiais jonais. 18-asis elementas Ar yra labai inertikas, panaiai kaip Ne ir He. Visa tai rodo, kad chemini element itisinje eilje j savybs periodikai kinta, didjant j atom branduoli krviui. Itisin element eil sulauius ir jos atkarpas idsius, atsivelgiant anksiau aprayt periodin element savybi kitim, gaunama periodin element lentel, turinti 7 horizontaliai suraytas eiles, vadinamas periodais, bei vertikalius stulpelius, vadinamus grupmis. Periodinje lentelje yra surayti vis element simboliai. Greta simbolio urayta: elemento pavadinimas, elemento eils numeris (eils numeris yra lygus proton, esani to elemento atomo branduolyje, skaiiui, o kartu ir skaiiui elektron, skriejani aplink atomo branduol); santykin atomin mas. Periodinje lentelje greta cheminio elemento simbolio danai yra nurodomos dar ir kitos to elemento charakteristikos, pavyzdiui, elektron skaiiai jo atom energetiniuose lygmenyse, oksidacijos laipsniai ir kt. Kol buvo sudaryta iuo metu turima chemini element periodin lentel, buvo nueitas ilgas kelias. Surayti elementus lentel pagal j savybi periodik kitim pasil D. Mendelejevas. Taiau dabartin lentel jau labai skiriasi nuo tos, kuri pasil D. Mendelejevas. Negalima atmesti periodins chemini element lentels tolesnio tobulinimo galimybs.

3.2. Periodinis chemini element savybi kitimas


Kaip jau minta, periodinje lentelje elementai pagal savybes surayti 7 horizontalias eiles periodus ir vertikalius stulpelius grupes. Kiekvienas periodas prasideda arminiu metalu ir baigiasi inertinmis dujomis. Vienos eimos (tas paias arba artimas savybes turintieji) elementai yra suskirstyti grupes. Grupes sudaro elementai, esantys periodins lentels vertikaliajame stulpelyje. I viso yra 16 grupi. Atuonios grups yra paymtos A raidmis: IA, IIA, IIIA, IVA, VA, VIA, VIIA, VIIIA (pagrindins grups) ir dar 8 grups B raidmis: IB, IIB, IIIB, IVB, VB, VIB, VIIB, VIIIB
42

(alutins grups). alutinse grupse yra surayti pereinamieji elementai. Elektronai aplink branduol isidst ne bet kaip, o atomo energetiniuose lygmenyse. Elektron isidstymas atomo energetiniuose lygmenyse vadinamas atomo elektronine sandara. Inertini duj, kuriomis baigiasi kiekvienas periodas, iorinis energetinis lygmuo yra upildytas. Jei atomas turi tiktai vien energetin lygmen, kuris kartu yra ir iorinis, tai iorinis energetinis lygmuo yra upildytas, kai jame yra 2 elektronai. Taip yra inertini duj He (2-asis eils numeris) atveju. Vis kit inertini duj, pradedant Ne, kurios turi daugiau kaip vien energetin lygmen, atom ioriniame energetiniame lygmenyje, kuris, kaip minta, yra upildytas, yra 8 elektronai. Iki 18-ojo elemento elektronai energetiniuose lygmenyse isidsto taip: pirmajame lygmenyje ne daugiau kaip 2 elektronai (pirmajame lygmenyje 2 elektronai yra ne tik iki 18-ojo, bet vis element atveju), antrajame ne daugiau kaip 8 elektronai, treiajame ne daugiau kaip 8 elektronai. Elektronai dstosi aukiau esaniame lygmenyje tik tada, kai yra upildytas prie tai esantis lygmuo. Elektron isidstym, pavyzdiui, Na atome (eils numeris 11, vadinasi, is atomas turi i viso 11 elektron), galima pavaizduoti taip: 11Na 2 8 1. Tai reikia, kad Na atome i viso yra 11 elektron, i kuri 2 elektronai yra pirmajame upildytame energetiniame lygmenyje, 8 elektronai antrajame upildytame energetiniame lygmenyje, 1 elektronas treiajame, kuris io elemento atveju yra iorinis, energetiniame lygmenyje. Elektronin sandara atom element, kuri eils numeris yra didesnis nei 18 (pradedant 4-ojo periodo pereinamaisiais elementais), yra sudtingesn nei 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo period element. Kai kurie 4-ojo ir tolesni period pereinamj element elektronins sandaros ypatumai bus paaikinti dstant atitinkamas universitetinio chemijos kurso temas. Pagal elemento viet periodinje lentelje galima nusakyti atomo sandar. Koks yra elemento eils numeris (atominis skaiius), toks yra elektron skaiius atome, atomo branduolio krvis, proton skaiius atomo branduolyje. Koks yra periodo, kuriame yra elementas, numeris, tiek jo atomas turi elektron energetini lygmen.
43

IA, IIA, IIIA, IVA, VA, VIA, VIIA, VIIIA grupi numeriai rodo iose grupse esani element atom turim elektron skaii ioriniame energetiniame lygmenyje. Elektron skaiius elemento atom ioriniame energetiniame lygmenyje yra lygus A grups nume riui. IA grupje esani element atom ioriniame energetiniame lygmenyje yra 1 elektronas, IIA grups atom 2 elektronai, IIIA grups 3 elektronai ir t. t Paymtina, kad IB, IIB, IIIB, IVB, VB, VIB, VIIB, VIIIB grupi numeriai nerodo elektron skaiiaus ioriniame energetiniame lygmenyje. Susidarant cheminiams ryiams dalyvauja iorinio energetinio lygmens elektronai. Susidarant cheminiams ryiams, iorinio energetinio lygmens elektronai gali pereiti i vieno atomo kit. iuo atveju atomai, kurie atiduoda elektronus, virsta teigiamaisiais jonais, o atomai, kurie prisijungia elektronus, virsta neigiamaisiais jonais ir susidaro joniniai junginiai. Susidarant cheminiams ryiams, iorinio energetinio lygmens elektronai gali ne pereiti i vieno atomo kit, bet sudaryti elektron poras, bendras susijungiantiems atomams. iuo atveju susidaro kovalentiniai molekuliniai arba nemolekuliniai (retesni atvejai) junginiai. Vis chemini element atomams bdinga i savyb: susidarant junginiams jie stengiasi savo ioriniame energetiniame lygmenyje gyti tok elektron skaii, kok turi ariausiai j periodinje sistemoje esanios inertins dujos. Todl vis element, iskyrus tuos, kurie periodinje lentelje stovi ariausiai He (H, Li, Be), atomai, susidarant cheminiams junginiams ioriniame energetiniame lygmenyje, stengiasi gyti 8 elektronus. T element atomai, kurie ioriniame energetiniame lygmenyje turi maai elektron, juos atiduoda, virsdami teigiamaisiais jonais. Tai bdinga metalams. Ypa lengvai atiduoda elektronus IA, IIA grupi metalai. Atomai, kurie ioriniame energetiniame lygmenyje turi arti atuoni elektron, juos prisijungia, virsdami neigiamaisiais jonais. Tai bdinga nemetalams. Ypa lengvai elektronus prisijungia VIIA grups nemetalai. Visa tai, kas buvo rayta, rodo, kad, didjant element atom branduoli krviams, kartu ir elemento eils numeriui periodinje lentelje, periodikai kartojasi elementai su vienodu elektron skaiiumi ioriniame energetiniame lygmenyje. Skirtinguose perioduose, taiau toje paioje grupje esantys elementai turi vienod elektron
44

skaii ioriniame energetiniame lygmenyje. Kiekvieno periodo pradioje esantys elementai pasiymi metalikosiomis savybmis, o esantys periodo gale arti inertini duj nemetalikosiomis savybmis. Studijuojanius chemij asmenis labiausiai turi dominti atom iorinio energetinio lygmens elektronai, kadangi btent io lygmens elektronai dalyvauja susidarant cheminiams ryiams (jungtims) ir lemia skaii ryi, kuriuos atomas sudaro su kitais atomais. Kaip anksiau minta, cheminio elemento atomo ryi su kitais atomais skaiius yra vadinamas cheminio elemento valentingumu. Todl atomo iorinio energetinio lygmens elektronai yra vadinami valentiniais. Norint akivaizdiau parodyti, kiek vieno ar kito elemento atomai turi elektron ioriniame energetiniame lygmenyje, yra raomos Liuiso formuls, kuriose alia elemento simbolio takais paymimi iorinio lygmens, t. y. valentiniai, elektronai. Pavyzdiui, natrio, kuris ioriniame energetiniame lygmenyje turi vien elektron, Luiso formul Na, magnio, turinio ioriniame energetiniame lygmenyje du elektronus, Luiso formul Mg ir t. t. Chemini element polink atiduoti ar prisijungti elektronus kiekybikai nusako j savybs: jonizacijos potencialas ir jonizacijos energija, giminingumo elektronui energija ir elektrinis neigiamumas. ios element savybs ir j kitimas periodinje chemini element lentelje yra idstytos 3.2.13.2.3 poskyriuose.

3.2.1. Jonizacijos potencialas ir jonizacijos energija


Jonizacijos potencialas yra potencial skirtumas (voltais), kuriam esant elektronas gyja reikiam jonizacijos energij. Jonizacijos energija yra darbas, kur reikia atlikti, norint i atomo iplti vien elektron. i energija yra matuojama kJ/mol arba eV/atomui (1 eV = 96,5 kJ/mol). Jonizacijos energija yra elemento metalikj savybi matas. Kuo ji yra maesn, tuo elementas lengviau atiduoda elektronus ir tuo yra stipresns jo metalikosios savybs. Periode didjant elemento eils numeriui, didja jo atom jonizacijos energija (taip pat ir jonizacijos potencialas). Didjant jonizacijos energijai, element atomai sunkiau praranda elektronus ir dl to silpnja element metalikosios savybs.
45

A grupse, kiekvienoje konkreioje grupje, didjant elemento eils numeriui (i viraus apai), jonizacijos energija (ir jonizacijos potencialas) maja, todl element aktyvumas didja. Dl ios prieasties, pavyzdiui, Rb aktyvesnis nei Li. B grupse, atvirkiai, grupse didjant eils numeriui (i viraus apai), jonizacijos energija (ir jonizacijos potencialas) didja, o maja einant i apaios vir. Tok B grupi element savybi skirtingum nuo A grupi element lemia j element atom elektronins sandaros skirtumai.

3.2.2. Giminingumo elektronui energija


Giminingumo elektronui energija yra energija, kuri isiskiria atomui prisijungiant elektron ir jam virstant neigiamuoju jonu. Kuo atomas lengviau prisijungia elektron, tuo didesn yra jo giminingumo elektronui energija. Periode didjant elemento eils numeriui, t. y. elementui artjant prie inertini duj, giminingumo elektronui energija didja. Didiausia giminingmo elektronui energija yra halogen, o i j fluoro. Btent fluoro atomas lengviausiai i vis elment atom prisijungia elektron, virsdamas neigiamuoju jonu.

3.2.3. Elektrinis neigiamumas


Elektrinis neigiamumas yra realiatyvi atomo tendencija (savyb) pritraukti elektronus, jungiantis jam su kito elemento atomu. Elektrinis neigiamumas yra nedimensinis dydis. Kuo didesnis tarp savs besijungiani atom elektrini neigiamum skirtumas, tuo labiau irykja susidariusio ryio polikumas. Periode elektrinis neigiamumas didja i kairs dein. Aktyvs metalai turi ma elektrin neigiamum, o aktyvs nemetalai didel elektrin neigiamum. I dviej atom, sudarani chemin ry, elektrini neigiamum skirtumo galima sprsti apie ryio pobd: kai elektrini neigiamum skirtumas 1,67, susidaro joninis ryys; kai elektrini neigiamum skirtumas yra <1,67, susidaro kovalentinis ryys.

46

1 pavyzdys Na elektrinis neigiamumas 0,96, o Cl elektrinis neigiamumas 3,00. i element elektrini neigiamum skirtumas 2,04, todl jiems jungiantis susidaro joninis ryys. Dl to NaCl yra joninis junginys. 2 pavyzdys H elektrinis neigiamumas 2,20, Cl elektrinis neigiamumas 3,00. i element elektrini neigiamum skirtumas 0,80. Todl jiems jungiantis HCl molekul susidaro kovalentinis ryys. Todl norint nustatyti, kokio tipo (joninis ar kovalentinis) ryys susidarys tarp besijungiani chemini element atom, yra labai svarbu inoti chemin ry sudaran atom elektrini neigiamum reikmes.

47

4. CHEMINIAI RYIAI 4.1. Cheminiai ryiai tarp atom


Tarp atom gali susidaryti ie cheminiai ryiai: kovalentinis, joninis, metalikasis. 3.2.3 poskyryje buvo paaikinta, kad pagal besijungiani chemini element atom elektrini neigiamum skirtum galima sprsti apie ryio, kuris susidaro tarp atom, pobd. iame poskyryje bus trumpai aikinamas chemini ryi tarp atom susidarymas.

4.1.1. Kovalentinis ryys


Kovalentinis ryys yra bdingas visiems organiniams ir daugeliui neorganini jungini. Kovalentinis ryys susidaro, kai besijungiani chemini element atom elektronai ne pereina i vieno atomo kit, bet sudaro bendras elektron poras. Bendra elektron pora priklauso abiem susijungusiems atomams. Susijungus atomams kovalentiniu ryiu, j ioriniuose energijos lygmenyse susidaro po 8 elektronus, skaitant bendros poros elektronus. Kaip minta 3.2.3 poskyryje, iuo ryiu jungiasi atomai chemini element, kuri elektrini neigiamum skirtumas yra maesnis u 1,67. Kovalentiniu ryiu molekules jungiasi to paties elemento atomai (pavyzdiui, Cl atomai, susidarant Cl2 molekulei; N atomai, susidarant N2 molekulei), susidarant vieninms mediagoms, arba skirting element atomai, susidarant sudtinms mediagoms (pavyzdiui, H ir O atomai, susidarant vandens (H2O) molekulei; C ir H atomai, susidarant metano (CH4) molekulei). Bendra elektron pora, sudaranti kovalentin ry, molekuls struktrinje formulje yra ymima brkneliu. Junginiai, kuriuose element atomai yra susijung kovalentiniais ryiais, yra vadinami kovalentiniais junginiais. Kovalentiniai junginiai daniausiai yra molekulins sandaros junginiai.

48

Kai kovalentin ry sudaro to paties cheminio elemento atomai (j elektrini neigiamum reikms yra tos paios, j skirtumas lygus nuliui) bendra elektron pora bna vienodai traukiama abiej besijungiani element atom, todl elektron pora vienodai priklauso abiem atomams. Toks ryys yra vadinamos kovalentiniu nepoliniu. Kovalentinis nepolinis ryys, kur sudaro viena elektron pora, yra viengubasis, kur sudaro dvi elektron poros dvigubasis, kur sudaro trys elektron poros trigubasis. Pavyzdiui, kovalentinis nepolinis viengubasis ryys susidaro jungiantis dviem chloro atomams Cl2 molekul:

Chloro atomai, jungdamiesi chloro molekul, sudaro bendr elektron por, kuri yra vienodai stipriai traukiama abiej chloro atom branduoli ir todl vienodai priklauso abiem atomams. Susidarant iam ryiui, abiej chloro atom ioriniai energijos lygmenys yra upildomi juose yra po 8 elektronus. Deguonies atomai jungiasi O2 molekul susidarant dvigubajam ryiui:

Azoto atomai jungiasi molekul trigubuoju ryiu:

Pakeit kiekvien elektron por brkniu, uraome atitinkam molekuli struktrines formules: Cl Cl
O=O N N.

Inertini duj molekuls yra vienatoms. Jas sudaro vienas atomas. Taip yra todl, kad j atom ioriniuose energijos lygmenyse yra po 8 elektronus, t. y. ioriniai energijos lygmenys yra upildyti ir nra galimybs susidaryti bendroms elektron poroms tarp atom.
49

Kai bendra elektron pora susidaro tarp skirting chemini element atom, didesn elektrin neigiamum turinio elemento atomas labiau traukia elektron por ir i labiau pasislenka jo pusn. Toks ryys yra vadinamas kovalentiniu poliniu. Kovalentiniai poliniai ryiai yra sudtinse mediagose. Kovalentinis polinis ryys yra, pavyzdiui, HCl molekulje. Cl atomas (elektrinis neigiamumas 3,00) turi didesn elektrin neigiamum nei H atomas (elektrinis neigiamumas 2,20) ir traukia savo pus elektron por:

Du poliniai ryiai yra, pavyzdiui, H2O molekulje. Deguonies atomas (elektrinis neigiamumas 3,37) turi didesn elektrin neigiamum nei vandenilio atomas (elektrinis neigiamumas 2,20) ir traukia elektron por savo pus. Polinio ryio polikumo laipsnis apibdinamas dipolio momentu, kuris yra lygus poliaus elektrinio krvio e ir dipolio ilgio sandaugai: = e l C m (kulonmetr); ia: e poliaus elektrinis krvis (kulonais); l dipolio ilgis (metrais). Molekuls, turinios vien polin kovalentin ry, dipolio ilgis yra vektorius, nukreiptas nuo neigiamojo poliaus teigiamojo poliaus link. Molekuli, turini kelet polini kovalentini ryi, dipolio ilgis yra vektorius, lygus vis vektori gometrinei sumai. Jeigu molekulje ryys (ryiai) yra nepolinis (nepoliniai), molekul yra nepolin. Jeigu molekulje ryiai yra poliniai, molekul gali bti polin ir nepolin. Jei poliniai ryiai isidst simetrikai, molekul nepolin. Jeigu poliniai ryiai isidst nesimerikai, molekul polin. Kovalentin ry turini jungini spektras yra labai platus. J savybi vienareikmikai nusakyti negalima. Kovalentiniams molekuliniams junginiams yra bdinga tai, kad jie turi em lydymosi temperatr, tai yra daniausiai minktos, skystos arba dujins mediagos.
50

Kovalentini nemolekulini jungini savybs labai skiriasi nuo kovalentini molekulini jungini savybi. Vienas i kovalentini nemolekulini jungini yra silicio(IV) oksidas. Jame nra SiO2 molekuli. Empirin formul SiO2. Jis sudarytas i silicio (Si) ir deguonies atom, susijungusi per bendras elektron poras (kovalentinius ryius) tarp atom ir sudarani erdvin kristalin struktr. Kitas toki jungini yra deimantas. Deimantas sudarytas i daugybs anglies atom, susijungusi tarpusavyje bendromis elektron poromis (kovalentiniais ryiais) tarp atom ir sudarani erdvin kristalin struktr. Erdvins kristalins struktros kovalentiniai nemolekuliniai junginiai yra kietos, paprastai labai auktos lydymosi temperatros mediagos, daniausiai nelaidios elektros srovei. Grafitas, kaip ir deimantas, yra kovalentinis nemolekulinis junginys. J, kaip ir deimant, sudaro kovalentiniais ryiais susijung anglies atomai, taiau jie sudaro ne erdvin struktr, bet yra isidst taip, kad sudaro ploktum pavidalo kristalines struktras. ios ploktumos dl mechaninio poveikio slysta viena kita. Todl grafitin erdel turiniu pietuku galima rayti. Grafitas yra laidus elektrai. Kovalentiniai ryiai apibdinami j energija, ilgiu ir valentiniais kampais. Cheminio ryio energija yra jo stiprumo matas. Cheminio ryio energija yra reikiama kJ/mol ir savo skaitine reikme lygi energijos kiekiui, kur reikia sunaudoti ryiui suardyti. Pavyzdiui, ryio HH energija yra lygi 436,2 kJ/mol. Tai reikia, kad tiek energijos reikia sunaudoti ryiui tarp vandenilio atom H2 molekulje suardyti. Cheminio ryio ilgis yra atstumas tarp dviej besijungiani atom branduoli. Pavyzdiui, ryys tarp H ir Cl HCl molekulje yra 1,28 ilgio. H atomo spindulys yra 0,53 , o Cl 1,81 . Atomo spindulys yra atstumas nuo atomo branduolio iki iorinio energijos lygmens elektron didiausio tankio vietos. Susidarant ryiams tarp atom dalyvauja atom iorinio energijos lygmens, t. y. valentiniai, elektronai. Ryio ilgis bna trumpesnis nei atom spinduli suma. Tai rodo, kad, atomams jungiantis molekul, j elektroniniai debesys i dalies dengia vienas kit. Chemini ryi valentiniai kampai yra kampai tarp chemini ryi krypi (t.y. tarp tiesi, jungiani ry sudariusius atom bran51

duolius). Pavyzdiui, vandens molekulje kampas tarp dviej tiesi, kuri kiekviena jungia deguonies atom su vienu vandenilio atomu, 104,5.

4.1.2. Joninis ryys


Joninis ryys susidaro jungiantis didel elektrini neigiamum skirtum (1,67) turintiems atomams. Tokio dydio elektrini neigiamum skirtumas yra tarp metal ir nemetal atom, pavyzdiui, tarp Na ir Cl atom. Suartjus iems atomams, Na atomo iorinio sluoksnio elektronas pereina chloro atom, kadangi Cl atomas, turintis didel elektrin neigiamum (3,00), stipriai traukia Na (elektrinis neigiamumas tik 0,96) iorinio sluoksnio elektron

Natris (Na), atidavs elektron chlorui (Cl), virsta teigiamuoju jonu Na+, o Cl, prisijungs elektron, virsta neigiamuoju jonu Cl. vykus iam procesui, abiej i besijungiani atom ioriniuose elektron sluoksniuose bna po 8 elektronus Na atomas gyja ariausiai jo periodinje lentelje esani inertini duj Ne (neono), o Cl Ar (argono) elektronin sandar. Susidar Na+ ir Cl jonai, turintys skirtingus kvius, vienas kit traukia. Taigi cheminis ryys, susidars veikiant prieing krvi jon elektrostatinms traukos jgoms, vadinamas joniniu ryiu. Junginiai, kuriuose element atomai yra sujungti joniniu ryiu, vadinami joniniais junginiais. Joninis ryys yra bekryptis ir nesotintas. Joniniai junginiai molekuli nesudaro. Sveikaudami prieingo krvio jonai (natrio ir chloro jonai) isidsto erdvje tam tikra tvarka: kiekvien natrio jon supa ei chloro jonai, kiekvien chloro jon ei natrio jonai. Susidaro kubo pavidalo joninio junginio kristalas. Formul NaCl vadinama empirine. Empirin formul rodo jungin sudarani element molin santyk. Taigi nemolekulins sandaros (joninms) mediagoms galime rayti tik empirines formules. Tikslesn natrio chlorido formul bt Na+Cl, taiau tokia formul yra nepatogi. Dl to i mediaga ymima NaCl.
52

Kiti jonini jungini pavyzdiai: KCl, ZnCl2, NaF ir kt. Taigi vienas i jonini jungini susidarymo atvej yra i jungini susidarymas jungiantis metalams su nemetalais. Metal atomai, atidav iorinio sluoksnio elektronus, gyja tok pat elektronin apvalkal, kaip ariausiai j periodinje lentelje esanios inertins dujos, ir virsta teigiamaisiais jonais. Teigiamj jon krvi dydis yra lygus atiduot elektron skaiiui. Nemetal atomai, prisijung metal atiduotuos elektronus, virsta neigiamaisiais jonais. Neigiamj jon krvis yra lygus prijungtj elektron skaiiui. Kadangi visus elektronus, kuriuos atiduoda metal atomai, prisijungia nemetal atomai, teigiamj jon krvi algebrin suma joniniuose junginiuose yra lygi neigiamj jon krvi algebrinei sumai. Joninis ryys susidaro ir tarp metalo teigiamj jon bei deguonini rgi liekanos. iuo atveju gaunamos deguonini rgi druskos, pavyzdiui, Na2SO4, K3PO4. Joninis ryys susidaro ir tarp metalo teigiamj jon bei neigiamj hidroksido jon. iuo atveju gaunami joniniai junginiai, vadinami bazmis, pavyzdiui, NaOH, Fe(OH)3. Druskose ir bazse teigiamasis jonas gali bti ne tiktai metalo jonas, bet ir amonio jonas NH4+. Ir iuo atveju druskos ir bazs yra joniniai junginiai. Joninis ryys yra susidars ir IA bei IIA grups metal oksiduose tarp metalo teigiamj ir deguonies neigiamj jon, pavyzdiui, MgO, Na2O, CaO. Taigi IA ir IIA grupi metal oksidai yra joniniai junginiai. Kit grupi metal oksid sandara tik panai jonini jungini sandar. Joniniams junginiams yra bdingos ios savybs: jie yra kristalins kietosios mediagos, turi aukt lydymosi temperatr, ilydytos arba itirpintos (rgtys, bazs ir druskos) vandenyje yra laidios elektros srovei.

4.1.3. Metalikasis ryys


Metalikasis ryys yra delokalizuotas valentini elektron debesis, jungiantis metalo jonus metal kristaluose. is ryys susidaro metaluose ir yra bdingas tik metalams.

53

4.2. Cheminiai ryiai tarp molekuli


4.2.1. Vandenilinis ryys
Vandenilinis ryys yra ryys, susidars tarp vandenilio atomo vienoje molekulje ir didel elektrin neigiamum turinio elemento atomo kitoje molekulje. Pavyzdiui, vandenilinis ryys susidaro tarp HF molekuli (tarp vandenilio atomo vienoje HF molekulje ir F atomo kitoje HF molekulje), tarp H2O molekuli (tarp vandenilio atomo vienoje H2O molekulje ir O atomo kitoje H2O molekulje). Vandenilinio ryio tarp molekuli susidarymas lemia molekuli agregavimsi stambesnius nei paviens molekuls agregatus. Dl to mediaga gyja savybi, kurios yra bdingos didesns molins mass, nei yra faktin ios mediagos molin mas, mediagoms. Dl vandens molekuli agregat susidarymo vanduo verda gerokai auktesnje temperatroje, nei turt virti pagal tai, kokia yra jo molin mas. Vandeniui stingstant (ulant) jo tris didja. Tai irgi paaikinama vandenilinio ryio tarp vandens molekuli susidarymu: nukritus vandens temperatrai iki 0 oC, vandens molekuli judjimas labai sultja ir pakanka vandenilinio ryio tarp molekuli stiprumo vandens molekuli erdviniams agregatams susidaryti. Susidarius vandens molekuli erdviniams agregatams, padidja vandens tris.

4.2.2. Ryiai dl Van der Valso traukos jg


Kitas ryi, susidarani tarp molekuli, tipas ryiai, susidar dl Van der Valso traukos jg tarp molekuli. ie tarp molekuli susidarantys ryiai yra bdingi kovalentinims molekuliniams junginiams. Van der Valso traukos jgos yra labai silpnos. Jos 210 kart silpnesns u kovalentin ry, taiau pakankamai stiprios, kad galt turti takos mediag savybms. Van der Valso traukos jgos bna dipolins, indukcins ir dispersins. Dipolins traukos jgos atsiranda tarp polini molekuli. Polins molekuls, veikdamos viena kit, orientuojasi ir susijungia prieing krvi galais. Taip susijungia dvi ir daugiau molekuli. Kuo polikesns molekuls, tuo stipresns dipolins traukos jgos. Dipolins
54

traukos jgos pasireikia ir tarp vandens molekuli. Keliant temperatr dipolins traukos jgos silpnja. Taip yra todl, kad kylant temperatrai silpnja polini molekuli orientacija viena kitos atvilgiu, tarpmolekulin sveika silpnja. Indukcins traukos jgos atsiranda miinyje mediag, kuri vienos molekuls yra polins, o kitos nepolins. Dl polini molekuli veikimo nepolins molekuls yra poliarizuojamos, jos tampa laikinaisiais dipoliais ir tada tarp polini molekuli ir laikinaisiais dipoliais tapusi molekuli pasireikia traukos jgos. Dispersins traukos jgos yra labiausiai paplitusios. Jos pasireikia tarp nepolini molekuli, toki kaip H2, Cl2, CH4 ir kt. i jg atsiradimas aikinamas taip: elektron, skriejani aplink atomo branduol, debesies tankis nuolat kinta, be to, vytuoja ir atomo branduolys, todl atstumas tarp teigiamj ir neigiamj krvi centr atome nuolat kinta. Tam tikr labai trump laik atstumas tarp i krvi centr esti didiausias, ir atomai virsta laikinaisiais dipoliais. Tarp atskirose molekulse esani laikinaisiais dipoliais virtusi atom atsiranda dispersins traukos jgos. ios jgos nuo temperatros nepriklauso. Jos tuo stipresns, kuo atomuose yra daugiau elektron. Vienoje mediagoje gali veikti arba vienos ries van der Valso traukos jgos, arba visos. Pavyzdiui, inertinms dujoms yra bdingos tik dispersins traukos jgos, o tarp H2O, NH3, HCl molekuli kartu veikia vis trij ri van der Valso traukos jgos. Temperatra daugiausia takos turi dipolinms van der Valso traukos jgoms.

55

5. OKSIDACIJOS LAIPSNIS. CHEMINI JUNGINI FORMULI SUDARYMAS IR PAVADINIM NUSTATYMAS 5.1. Oksidacijos laipsnis
Atomams jungiantis vienas su kitu keiiasi j iorini elektronini sluoksni sandara. Kai vienas i besijungiani atom elektronus prisijungia, o kitas juos atiduoda (susidaro joninis ryys) arba kai vienas atomas elektronus prisitraukia, o nuo kito jie nutolsta (susidaro kovalentinis polinis ryys), besijungiantieji atomai gyja tam tikr krv, kuris vadinamas oksidacijos laipsniu. Kai atomai, sudarydami ryius, vienas kitam atiduoda elektronus ir virsta vienas teigiamuoju, kitas neigiamuoju jonu, oksidacijos laipsniai yra jonizuot atom (jon) krviai. Kai sudarydami ryius atomai elektron vienas kitam neatiduoda, bet tiktai sudaro bendras elektron poras, kurios yra pasislinkusios kurio nors atomo pusn, oksidacijos laipsniai yra vadinamieji slyginiai krviai, kuriuos atomai gijo elektronams pasislinkus. Oksidacijos laipsnis savo skaitine reikme yra lygus elektron skaiiui, kur tam tikrame junginyje elemento atomas yra prisijungs (ar prisitrauks) arba atidavs (ar nuo atomo nutols). Jeigu elemento atomas elektronus yra atidavs (ar elektronai nuo atomo nutol), jo oksidacijos laipsnis teigiamas, jei atomas elektronus yra prisijungs (prisitrauks), jo oksidacijos laipsnis neigiamas. Elementai, kuri atomai link atiduoti elektronus (turi ma elektrin neigiamum ir aikiai ireiktas metaliksias savybes, t. y. IA, IIA grupi elementai), junginiuose visada turi teigiam oksidacijos laipsn. Elementai, kuri atomai link prisijungti elektronus (turi didel elektrin neigiamum ir pasiymi nemetalikosiomis savybmis, t. y. VIIA grups elementai), joniniuose junginiuose turi neigiam oksidacijos laipsn. B grupi element (iskyrus Zn ir Cd i II B grups), oksidacijos laipsnis yra kintamas.
56

Susidarant nepoliniams kovalentiniams ryiams (jie susidaro vieninse mediagose) bendros elektron poros nepasislenka n prie vieno i besijungiani atom, atomai negyja krvio. Todl vieninse mediagose, kuriose kovalentiniu ryiu yra susijung to paties elemento atomai, pavyzdiui, O2, Cl2, N2, element atom oksidacijos laipsniai yra lygs nuliui. Vienini vienatomi mediag (pavyzdiui, He, Ar), laisvj metal (pavyzdiui, Fe, Zn) element atom oksidacijos laipsniai taip pat yra lygs nuliui. Oksidacijos laipsniai, nurodant juos atskir element atveju, taip pat ir junginiuose, raomi vir elemento simbolio. Oksidacijos laipsnio ymjimas skiriasi nuo jono krvio ymjimo. Pavyzdiui, vandenilio oksidacijos laipsnis ymimas H , o vandenilio jono krvis ymimas H + ; magnio oksidacijos laipsnis ymimas Mg , o magnio jono krvis ymimas Mg 2+ . Skaiiuojant chemini element oksidacijos laipsnius junginiuose, reikia vadovautis iomis taisyklmis: vandenilio oksidacijos laipsnis junginiuose yra +1. Iimt sudaro metal hidridai (pvz., NaH, KH, CaH2), kuriuose vandenilio oksidacijos laipsnis yra lygus 1; deguonies oksidacijos laipsnis junginiuose yra 2. Iimt sudaro peroksidai (pvz., H2O2, Na2O2, BaO2), kuriuose deguonies oksidacijos laipsnis yra 1, taip pat ir deguonies fluoridas (OF2), kuriame deguonies oksidacijos laipsnis yra +2; junginiuose pastov (be joki iimi) oksidacijos laipsn turi IA grups metalai Li, Na, K, Rb, Cs, Fr (j oksidacijos laipsnis +1), IIA grups metalai (Be, Mg, Ca, Sr, Ba, Ra), j oksidacijos laipsnis +2, taip pat ir Zn bei Cd i IIB grups, kuri oksidacijos laipsnis taip pat +2, aliuminis i IIIA grups (jo oksidacijos laipsnis yra +3). Kit element oksidacijos laipsnis yra kintamas; halogeniduose halogen (VIIA grup) oksidacijos laipsniai lygs 1. Pavyzdiui, junginyje CaCl2 Cl oksidacijos laipsnis 1; jon oksidacijos laipsniai yra lygs j krviams. Pavyzdiui, Ca2+ jono oksidacijos laipsnis +2, S2 jono oksidacijos laipsnis 2;
57
+2

+1

vienini mediag (Fe, Cu, Ar, He, Cl2, N2, O2 ir kt.) element atom oksidacijos laipsniai yra lygs nuliui. Jungini chemins formuls yra sudaromos, vadovaujantis chemini element atom oksidacijos laipsniais ir ia taisykle: kiekviename cheminiame junginyje vis atom teigiam ir neigiam oksidacijos laipsni algebrin suma yra lygi nuliui.

5.2. Jonini jungini chemini formuli sudarymas ir pavadinim nustatymas


Prie pradedant aikinti, kaip sudaryti vien i jonini jungini drusk (iame poskyryje taip pat bus aikinamas dar ir bazi) formules ir nustatyti pavadinim, pirma bus paaikinta, kaip nustatyti rgi (kurios, kaip nurodyta 2.2 poskyryje, paprastai yra molekuliniai kovalentinio ryio junginiai, disocijuojantys vandenilio katijonus ir rgties liekanos anijonus) jon, susidariusi joms disocijuojant, pavadinim ir sudaryti rgi formules. Taip daroma dl to, kad, kaip nurodyta 2.2 poskyryje, druskos yra joniniai junginiai, sudaryti i metal arba amonio katijon ir rgties liekanos anijon. Taigi, prie pradedant nagrinti druskas, reikia pakalbti apie rgtis. Rgtys disocijuoja vandenilio katijonus ir rgties liekanos anijonus. Jos bna deguonins ir bedeguons. Bedeguoni rgi anijonai yra nesudtiniai, o deguonini sudtiniai. Rgi chemins formuls sudaromos, inant, kad, kaip ir joniniuose junginiuose, taip ir disocijuojant rgtims, susidariusi jon krviai yra lygs j oksidacijos laipsniams, o junginyje oksidacijos laipsni algebrin suma yra lygi nuliui. Vandenilio oksidacijos laipsnis rgtyse visada yra lygus +1, o rgtims disocijuojant susidaro vandenilio jonas, turintis vien teigiamj krv (H+). Todl, norint teisingai urayti rgties chemin formul, belieka tiktai mokti teisingai urayti rgties liekan (anijon, susidarant disocijuojant rugiai) ir inoti rgties liekanos oksidacijos laipsn (jono krv). Bedeguoni rgi liekanas daniausiai sudaro VIIA grups elementai ir siera i VIA grups, o deguonini rgi liekanas atom grups, susidariusios azotui, sierai, fosforui, angliai susijungus kovalentiniais ryiais su deguonies atomais.

58

Daniausiai pasitaikanios bedeguoni rgi liekanos (t. y. nesudtiniai anijonai, susidar disocijuojant rgtims): F, Cl , Br ,

I , S2 . Daniausiai pasitaikanios deguonini rgi liekanos


(t. y. sudtiniai anijonai, susidar disocijuojant rgtims): NO3 , 2 2 NO , SO 2 , SO3 , CO3 , PO3 , CH 3COO . 2 4 4 Vadovaujantis rgt sudaranio vandenilio ir rgties liekanos oksidacijos laipsniais (kurie yra lygs jon, susidariusi joms disocijuojant, krviams), galima rayti rgi chemines formules. Kadangi vandenilio oksidacijos laipsnis rgtyse +1, vandenilio atom skaiius rgties cheminje formulje bus lygus rgties liekanos oksidacijos laipsnio skaitinei reikmei. Taigi daniausiai pasitaikani bedeguoni ir deguonini rgi chemins formuls bus raomos taip: bedeguoni rgi: HF, HCl, HBr, HI, H2S; deguonini rgi: HNO3, HNO2, H2SO4, H2SO3, H2CO3, H3PO4, HCH3COO (arba daniausiai raoma CH3COOH, t. y. katijon raant po anijono). Nesisteminiai rgi pavadinimai sudaromi remiantis anijono pavadinimu. Neigiamj nesudtini jon (bedeguoni rgi anijon) pavadinimai sudaromi, prie jon sudaranio elemento pavadinimo pridjus priesag -id- + jonas ( Cl chlorido jonas, I jodido jonas). Neigiamj sudtini jon (deguonini rgi anijon) pavadinimai sudaromi, prie jon sudaranio elemento pavadinimo pridjus priesag: -at- + jonas, jeigu anijon sudarantis elementas yra auk2 iausio oksidacijos laipsnio ( SO 2 sulfato jonas; CO 3 karbona4 to jonas; NO 3 nitrato jonas), ir -it- + jonas, jeigu anijon sudarantis 2 elementas yra emesnio oksidacijos laipsnio ( SO 3 sulfito jonas;

NO nitrito jonas). 2 Vadovaujantis tuo, kas ia pasakyta, mint rgi nesisteminiai pavadinimai yra atitinkamai tokie: bedeguoni rgi: HF vandenilio fluoridas, HCl vandenilio chloridas, HBr vandenilio bromidas, HI vandenilio jodidas, H2S vandenilio sulfidas;
59

deguonini rgi: HNO3 nitrato rgtis, HNO2 nitrito rgtis, H2SO4 sulfato rgtis, H2SO3 sulfito rgtis, H2CO3 karbonato rgtis, H3PO4 ortofosfato rgtis, HCH3COO acetato rgtis. Kai kurios i ia pateikt rgi turi dar ir kitus labai plaiai vartojamus pavadinimus: HCl druskos rgtis, HNO3 azoto rgtis, H2SO4 sieros rgtis, H2CO3 anglies rgtis, H3PO4 fosforo rgtis, CH3COOH acto rgtis. Sisteminiai (IUPAC*) rgi pavadinimai yra sudtingi. Pavyzdiui, karbonato rgties (anglies rgties) sisteminis pavadinimas divandenilio trioksokarbonatas; nitrato rgties (azoto rgties) vandenilio trioksonitratas; sulfato rugties (sieros rgties) divandenilio tetraoksosulfatas. Kaip sudaromas drusk chemins formuls, galima paaikinti iuo pavyzdiu. Sakysime, reikia nustatyti, kaip urayti druskos, sudarytos i kalcio katijono Ca2+ ir chlorido anijono Cl, chemin formul. Pirmiausia uraomi jungin sudarani element simboliai, jon krviai ir oksidacijos laipsniai: simboliai Ca Cl, jon krviai 2+ 1, oksidacijos laipsniai +2 1. Matyti, kad, norint jog junginyje teigiamj krvi skaiius bt lygus neigiamj krvi skaiiui (taigi ir teigiam oksidacijos laipsni algebrin suma bt lygi neigiam oksidacijos laipsni algebrinei sumai), vienam kalcio jonui turi tekti 2 chlorido jonai. Taigi io junginio chemin formul turt bti Ca1Cl2. Kadangi skaiius 1 yra neraomas, formul bus tokia: CaCl2. Taip urayta junginio formul neprietarauja taisyklei: junginyje vis atom oksidacijos laipsni algebrin suma lygi nuliui. Drusk, kuri sudtyje yra sudtiniai anijonai, chemins formuls sudaromos, vadovaujantis tuo paiu principu, kaip ir drusk, ku-

IUPAC Teorins ir taikomosios chemijos sjunga. Chemijos literatroje dabar reikalaujama vartoti chemini jungini pavadinimus, sudarytus pagal IUPAC patvirtintas taisykles. Tos taisykls sudaro vadinamj sistemin nomenklatr, kuri skirstoma neorganini ir organini jungini nomenklatr. 60

ri sudtyje yra nesudtiniai anijonai. Pavyzdiui, junginio, kuris sudarytas i vario katijon Cu 2 + ir sulfato anijon.

SO 2 , formul yra CuSO4, kadangi taip uraius formul tei4 giamj krvi skaiius lygus neigiamj krvi skaiiui (teigiam oksidacijos laipsni suma yra lygi neigiam oksidacijos laipsni sumai). Junginio, kuris sudarytas i vario katijon Cu 2 + ir nitrato anijo n NO3 , formul bus Cu(NO3)2. Drusk pavadinimai sudaromi prie metalo katijono pavadinimo pridedant rgties liekanos (anijono) pavadinim. Pavyzdiui, CaCl2 yra bedeguons rgties druska, sudaryta i kalcio katijono ir chlorido anijono. ios druskos pavadinimas kalcio chloridas. CaSO4 yra deguonins rgties druska. Jos sudtin anijon sudarantis elementas siera yra aukiausio oksidacijos laipsnio. ios druskos pavadinimas kalcio sulfatas. Na2SO3 yra deguonins rgties druska. Jos sudtin anijon sudarantis elementas siera yra emesnio oksidacijos laipsnio. ios druskos pavadinimas natrio sulfitas. NaNO3 yra deguonins rgties druska. Jos sudtin anijon sudarantis elementas azotas yra aukiausio oksidacijos laipsnio. ios druskos pavadinimas natrio nitratas. NaNO2 yra deguonins rgties druska. Jos sudtin anijon sudarantis elementas azotas yra emesnio oksidacijos laipsnio. ios druskos pavadinimas natrio nitritas. Drusk, sudaryt i amonio jon ( NH + ) ir rgties liekanos, 4 formuls sudaromos ir pavadinimai nustatomi analogikai kaip ir drusk, kuriose yra metal katijon, tiktai iuo atveju raomas ne metalo, bet amonio jono pavadinimas. Pavyzdiui, NH4Cl amonio chloridas, (NH4)2SO4 amonio sulfatas. Kai kurie pereinamieji metalai (pavyzdiui, geleis, manganas, chromas ir kt.) turi kintam oksidacijos laipsn ir sudaro keli ri junginius. Geleies oksidacijos laipsnis junginiuose bna +2 ir +3; mangano +2, +3, +4, +7; chromo +2, +3, +6; tais atvejais raant sisteminius jungini pavadinimus greta kintam oksidacijos laipsn turinio elemento pavadinimo romnikais skaitmenimis raomas jo oksidacijos laipsnis. Todl geleies chlorid, kuri formuls FeCl2 ir FeCl3, pavadinimai bus atitinkamai geleies(II) chloridas ir geleies (III)chloridas.

61

Hidroksid (bazi), kurios, kaip nurodyta 2.2 poskyryje, yra joniniai junginiai, sudaryti i metalo arba amonio katijon ir rgties liekanos anijon, chemins formuls sudaromos tokiu paiu principu, kaip ir drusk. Pavyzdiui, bazs, sudarytos i Ca 2 + ir OH jon, chemin formul Ca(OH)2; bazs, sudarytos i NH + ir OH jon, 4 3+ chemin formul NH4OH; bazs, sudarytos i Fe ir OH jon, chemin formul Fe(OH)3. Bazi pavadinimai sudaromi, prie metalo arba amonio pavadinimo pridedant hidroksidas, todl Ca(OH)2 pavadinimas kalcio hidroksidas, NH4OH pavadinimas amonio hidroksidas. Raant sisteminius pavadinimus hidroksid metal, turini kintam oksidacijos laipsn, greta kintam oksidacijos laipsn turinio elemento pavadinimo romnikais skaitmenimis raomas jo oksidacijos laipsnis. Todl Fe(OH)3 geleies(III) hidroksidas, Fe(OH)2 geleies(II) hidroksidas. Stipriosios bazs yra vadinamos armais. armai yra IA grups ir kai kuri IIA grups metal hidroksidai. Pavyzdiui, NaOH natrio armas; KOH kalio armas.

5.3. Kovalentini jungini chemini formuli sudarymas ir pavadinim nustatymas


iame poskyryje daug dmesio yra skiriama kovalentini jungini nemetal oksid, kuriuose nemetal atomai yra susijung su deguonimi poliniais kovalentiniais ryiais, chemini formuli sudarymui ir pavadinim nustatymui. Skyriaus pabaigoje aptarta, kaip nustatyti jonini ir panai joninius jungini metal oksid formules ir nustatyti j pavadinimus, kadangi metal oksid formuls sudaromos ir pavadinimai nustatomi analogikai kaip ir iame skyriuje nagrinjam kovalentini jungini nemetal oksid. ia reikt paymti, kad oksidai metal arba nemetal sveikos su deguonimi produktai tai junginiai, sudaryti i dviej chemini element, kuri vienas yra deguonis, pavyzdiui, metal oksidai CaO, K2O, Na2O; nemetal oksidai SO2, NO, N2O5. Jau buvo minta, kad, susidarant kovalentiniam poliniam ryiui, vieno ry sudaranio elemento atomas prisitraukia bendr elektron
62

por, o nuo kito ry sudaranio elemento atomo bendra elektron pora nutolsta. Didesnio elektrinio neigiamumo atomai, kuri link pasislenka besijungiani atom bendros elektron poros, gyja dalin (slygin) neigiamj krv, o tie, nuo kuri elektron poros nutolsta, gyja dalin (slygin) teigiamj krv. Kovalentin polin ry sudaro skirting element atomai. Apskaiiuojant oksidacijos laipsnius atom, susijungusi kovalentiniu poliniu ryiu, daroma prielaida, kad bendros elektron poros yra visikai perjusios didesn elektrin neigiamum turini atom pusn. iuo atveju oksidacijos laipsniu, kaip jau buvo nurodyta, yra vadinamas slyginis krvis, kur gyja elemento atomas dl elektron pasislinkimo. Kovalentini, turini kovalentinius polinius ryius, jungini chemins formuls, kaip ir anksiau nagrint jonini jungini formuls, sudaromos vadovaujantis tuo, kad junginiuose teigiam ir neigiam oksidacijos laipsni algebrin suma yra lygi nuliui. Pavyzdiui, kovalentinio junginio metano, kur sudaro poliniais kovalentiniais ryiais susijung anglies (oksidacijos laipsnis 4) ir vandenilio (oksidacijos laipsnis +1) atomai, chemin formul tokia:

C H4 .
Didel kovalentini jungini grup sudaro nemetal oksidai. Nemetal oksid pavadinimai yra sudaromi, prie oksid sudaranio elemento pavadinimo pridedant od oksidas. Kai oksid sudarantis elementas turi kintam oksidacijos laipsn, raant oksido sistemin pavadinim greta elemento pavadinimo romnikais skaitmenimis nurodomas jo oksidacijos laipsnis. Pavyzdiui, kintam oksidacijos laipsn turinios sieros oksido, kuriame sieros oksidacijos laipsnis yra +6, sisteminis pavadinimas sieros(VI) oksidas. Oksiduose deguonies oksidacijos laipsnis yra 2. Taigi, inant oksid sudariusio cheminio elemento oksidacijos laipsn, urayti oksido formul yra labai lengva. Sieros(VI) oksido formul, inant, kad iame okside sieros (S) oksidacijos laipsnis +6 ir deguonies (O) oksidacijos laipsnis 2, galt bti urayta S2O6. Indeksus padalijus i 2 (supaprastinus), gaunama sieros(VI) oksido formul SO3.

4 +1

63

Sieros oksido, kuriame sieros (S) oksidacijos laipsnis +4, deguonies (O) oksidacijos laipsnis 2 (sisteminis pavadinimas sieros(IV) oksidas), formul SO2. SO3 ir SO2 nesisteminiai pavadinimai yra atitinkamai sieros trioksidas ir sieros dioksidas. Azotas su deguonimi gali sudaryti net 5 oksidus, kuriuose azoto oksidacijos laipsnis gali bti +1; +2; +3; +4; +5. Vadovaujantis anksiau idstytais samprotavimais, kiekvieno i azoto oksid, kuriuose azoto oksidacijos laipsnis yra atitinkamai +1; +2; +3; +4; +5, chemines formules, kartu nurodant azoto oksidacijos laipsnius, reikia rayti taip:

N 2 O N O N 2 O3 N O 2 N 2 O5 . i azoto oksid sisteminiai ir nesisteminiai pavadinimai yra atitinkamai: N2O azoto(I) oksidas; diazoto monoksidas. NO azoto(II) oksidas; azoto monoksidas. N2O3 azoto(III) oksidas; diazoto trioksidas. NO2 azoto(IV) oksidas; azoto dioksidas. N2O5 azoto(V) oksidas; diazoto pentoksidas. Metal oksid, kurie yra joniniai junginiai, jeigu juos sudaro IA ir IIA grupi metalai, ir panas joninius junginius, jeigu juos sudaro kit grupi metalai, chemins formuls sudaromos ir pavadinimai nustatomi analogikai kaip ir nemetal oksid, kurie, kaip anksiau nurodyta, yra kovalentiniai junginiai. Metalo oksido pavadinimas sudaromas prie metalo pavadinimo pridedant od oksidas. Kai oksid sudarantis metalas turi kintam oksidacijos laipsn, raant sistemin pavadinim, greta metalo pavadinimo romnikais skaitmenimis raomas jo oksidacijos laipsnis. Pavyzdiui, pastov oksidacijos laipsn +2 turinio metalo Ca oksido formul CaO, o jo pavadinimas yra kalcio oksidas; pastov oksidacijos laipsn +1 turinio metalo Na oksido formul Na2O, o jo pavadinimas yra natrio oksidas. Kintam oksidacijos laipsn +2 ir +3 turinio metalo Fe oksidas yra ne vienas. Geleies oksido, kurio Fe oksidacijos laipsnis +2, chemin formul FeO, sisteminis pavadinimas geleies(II) oksidas. Geleies oksido, kurio Fe oksidacijos laipsnis +3, chemin formul Fe2O3, sisteminis pavadinimas yra geleies(III) oksidas.
64

+1

+2 2

+3

+4 2

+5

5.4. Oksidacijos laipsni nustatymas junginiuose


Apskaiiuoti chemini element oksidacijos laipsnius bet kokiame junginyje, kurio yra urayta formul, labai lengva, vadovaujantis 5.1 poskyryje pateiktomis taisyklmis, kuri reikia laikytis skaiiuojant chemini element atom oksidacijos laipsnius junginiuose ir inant, kad junginyje vis atom oksidacijos laipsni algebrin suma lygi nuliui. Visada galima apskaiiuoti dvinari jungini vieno elemento oksidacijos laipsn, jeigu yra inomas kito elemento oksidacijos laipsnis. Pavyzdiui, TiCl4 junginyje chloro oksidacijos laipsnis yra 1. Ti oksidacijos laipsnis paymimas x ir, vadovaujantis tuo, kad junginyje vis atom oksidacijos laipsni algebrin suma yra lygi nuliui, uraoma lygtis su vienu neinomuoju ir apskaiiuojamas x (Ti oksidacijos laipsnis): x + (1) 4 = 0, x = +4. io junginio chemin formul, paymint joje element oksidacijos laipsnius, raoma taip: Ti Cl4 . Trinariuose junginiuose neinomas oksidacijos laipsnis skaiiuojamas tokiu paiu principu kaip ir dvinariuose junginiuose. Tai parodyta toliau pateiktuose pavyzdiuose. 1 pavyzdys Junginyje KMnO4 inomas K (tai IA grups elementas) oksidacijos laipsnis (+1) ir deguonies oksidacijos laipsnis (2). Neinomas Mn oksidacijos laipsnis paymimas x. Sudaroma lygtis su vienu neinomuoju ir apskaiiuojama x reikm: (+1) + x + (2) 4 = 0, x = +8 1 = +7. Skaiiavimai parod, kad junginyje KMnO4 Mn oksidacijos laipsnis yra +7. io junginio chemin formul, kurioje nurodyti element oksidacijos laipsniai, raoma taip:
65
+4 1

K Mn O 4 .
2 pavyzdys Junginyje K2Cr2O7 inomas K oksidacijos laipsnis (+1) ir deguonies oksidacijos laipsnis (2). Neinomas Cr oksidacijos laipsnis paymimas x, sudaroma lygtis su vienu neinomuoju ir apskaiiuojama x reikm: (+1) 2 + x 2 + (2) 7 = 0, x = (+14 2) : 2 = +6. Skaiiavimai parod, kad junginyje K2Cr2O7 Mn oksidacijos laipsnis yra +6. io junginio formul, kurioje nurodyti element oksidacijos laipsniai, raoma taip:

+1 +7

K 2 Cr 2 O7 .
Kai kuriuose kituose junginiuose chemini element oksidacijos laipsniai:

+1

+6

Na Cl O 4
K2 S
+1 2

+1 + 7 2

H2 O

+1 2

H2 O2

+1

Cl 2

H O Cl
N2
0

+1 2 +1

H Cl O 3

+1 +5 2

H Cl O 4

+1 +7 2

K 2 S O3

+1 +4 2

K 2 S O4

+1 +6 2

K N O2

+1 +3 2

K N O3 .

+1 +5 2

66

6. OKSIDACIJOS-REDUKCIJOS REAKCIJOS
Oksidacijos-redukcijos reakcijos yra tokios, kurioms vykstant pakinta reguojanisias mediagas sudarani kai kuri arba vis element oksidacijos laipsniai. Element oksidacijos laipsniai pakinta todl, kad vien element atomai elektronus atiduoda arba elektronai nuo vien element atom nutolsta, o kit element atomai elektronus prisijungia arba prisitraukia. Kiekvienoje oksidacijosredukcijos reakcijoje kartu vyksta oksidacijos ir redukcijos procesai. Procesai, kuri metu elektronai yra atiduodami (arba nutolsta), vadinami oksidacijos procesais, o kuri metu elektronai yra prijungiami (arba pritraukiami), vadinami redukcijos procesais. Vykstant oksidacijos procesui, cheminio elemento oksidacijos laipsnis darosi teigiamesnis, vykstant redukcijos procesui darosi neigiamesnis. Elementai, kuri atomai prisijungia (arba prisitraukia) elektronus, vadinami oksidatoriais, o kuri atomai atiduoda (arba elektronai nuo j nutolsta), vadinami reduktoriais. Vykstant oksidacijos-redukcijos reakcijai atiduot (arba nutolusi) elektron suma visada yra lygi prijungt (pritraukt) elektron sumai. iame leidinyje raant oksidacijos ir redukcijos proces lygtis atiduot (arba nutolusi) elektron skaiius bus raomas deinje lygties pusje, o prijungt (arba pritraukt) kairje. Be to, ir atiduoti, ir nutol elektronai bus vadinami atiduotais, o ir prijungti bei pritraukti elektronai bus vadinami prijungtais, kadangi elektron balansui sudaryti svarbu yra vertinti, kaip pakito element oksidacijos laipsnis ir kiek elektron dalyvavo vykstant oksidacijos laipsnio kitimui, taiau nra svarbu kiekvienu konkreiu atveju vardyti, ar elektronai buvo atiduoti, ar jie nutolo ir ar jie buvo prijungti, ar pritraukti. Paprasiausios oksidacijos-redukcijos reakcijos pavyzdys: Zn + H2SO4 = ZnSO4 + H2. Prie reakcij Zn buvo vienin mediaga, jos oksidacijos laipsnis lygus 0. Zn reaguojant su H2SO4 susidar ZnSO4, kurio Zn oksidacijos laipsnis lygus +2. Tai rodo, kad Zn oksidacijos laipsnis darosi teigiamesnis, vyko jo oksidacija. Prie reakcij vandenilio oksidacijos laips-

67

nis buvo +1, po reakcijos vandenilis yra vienin mediaga, jo oksidacijos laipsnis lygus 0. Tai reikia, kad vyko vandenilio redukcija. Oksidacijos-redukcijos proces lygtys raomos taip:

Zn Zn + 2e (oksidacija, Zn reduktorius),
2 H + 2e H 2 (redukcija, H oksidatorius).
+1
0

+2

+1

6.1. Svarbiausieji oksidatoriai ir reduktoriai


Oksidatoriai Vienins mediagos, kuri atomams bdingas didelis elektrinis neigiamumas. Tai mediagos, kurias sudaro VIA ir VIIA grupi elementai, pavyzdiui, Cl2, F2, O2. Katijonai, kuri oksidacijos laipsnis yra didelis arba galimas didiausias, pavyzdiui, Fe3+, Sn4+. Sudtiniai anijonai, kuri teigiam oksidacijos laipsn turinio elemento oksidacijos laipsnis yra didelis arba galimas didiausias, 2 pavyzdiui, CrO 2 , Cr2 O 7 , NO3 , MnO , SO2 , ClO3 , ClO . 4 4 4 4 Peroksidai, pavyzdiui, H2O2, Na2O2, BaO2. Reduktoriai Vienins mediagos, kuri atomai turi labai ma elektrin neigiamum (IA ir IIA grupi elementai). Nesudtiniai anijonai, pavyzdiui, Cl , S2 . Sudtiniai anijonai, kuri teigiam oksidacijos laipsn turinio elemento oksidacijos laipsnis yra maas, bet gali padidti, pavyz2 diui, SO3 , NO , CrO . 2 2 Katijonai, kuri oksidacijos laipsnis yra maas, bet gali padidti, pavyzdiui, Sn 2+ , Fe2+, Cr2+. Anglis, anglies(II) oksidas auktoje temperatroje. Grietai suskirstyti mediagas oksidatorius ir reduktorius negalima. Kai kurie reduktoriai, pavyzdiui, H2SO3, gali veikti kaip oksidatoriai, jeigu jie reaguoja su u save silpnesniu reduktoriumi.

68

Reakcijoje H2SO3 + 2H2S 3S + 3H2O sulfitin rgtis veikia kaip oksidatorius. Reakcijoje H2SO3 + Cl2 + H2O H2SO4 + 2HCl sulfitin rgtis veikia kaip reduktorius. Iki kokio laipsnio reduktorius gali oksiduotis ar oksidatorius redukuotis, priklauso nuo terps. Pavyzdiui, MnO jono oksiduojan4 ios savybs rykiausios stipriai rgioje terpje (ia jis redukuojasi iki Mn 2+ ), o ne taip rykios silpnai rgioje, neutralioje ir silpnai arminje terpje (redukuojasi iki MnO2) ir silpniausios stipriai arminje terpje (redukuojasi iki MnO 2 ). 4 Rgiai terpei sudaryti daniausiai naudojama sieros rgtis. Druskos ir azoto rgtys ne visada tinka, nes druskos rgtis yra reduktorius, o azoto rgtis oksidatorius ir gali sukelti stiprius alutinius procesus. armin terp gali bti sudaroma kalio ar natrio armais.

6.2. Oksidacijos-redukcijos reakcij stechiometrini koeficient skaiiavimo metodai


Vykstant oksidacijos-redukcijos reakcijai atiduot elektron skaiius turi bti lygus prijungt elektron skaiiui. Tuo remiamasi skaiiuojant i reakcij stechiometrinius koeficientus. Yra du stechiometrini koeficient skaiiavimo vykstant oksidacijos-redukcijos reakcijoms metodai: elektron balanso (arba elektronini lygi) metodas bei jon ir elektron balanso metodas. Elektron balanso (elektronini lygi) metodas yra universalesnis, todl jis daniausiai taikomas oksidacijos-redukcijos reakcij koeficientams skaiiuoti.

6.2.1. Oksidacijos-redukcijos reakcij stechiometrini koeficient skaiiavimas elektron balanso (elektronini lygi) metodu
iuo metodu skaiiuojant stechiometrinius koeficientus laikomasi tokios tvarkos: uraoma reakcija, t. y. uraomi reaguojaniosios mediagos ir reakcijos produktai, apskaiiuojami chemini
69

element oksidacijos laipsniai ir nustatoma, kuri element oksidacijos laipsnis keiiasi vykstant reakcijai; uraomos oksidacijos-redukcijos proces elektronins lygtys. Abiej elektronini lygi abi puss dauginamos i toki maiausi daugikli, kad atiduot elektron skaiius bt lygus prijungt elektron skaiiui. Uraomi atitinkami koeficientai prie jungini, kuriuos sudarani element oksidacijos laipsniai kito reakcijos metu; uraomi koeficientai prie kit jungini suvienodinant kit element atom skaii prie reakcij ir po jos, priepaskutin paliekant vandenil, o paskutin deguon; patikslinama, ar gerai apskaiiuoti koeficientai. Apskaiiuojamas deguonies atom skaiius prie reakcij ir po jos. Jei tie skaiiai vienodi, reakcijos stechiometriniai koeficientai yra apskaiiuoti teisingai. Oksidacijos-redukcijos reakcij stechiometrini koeficient skaiiavimo elektron balanso (elektronini lygi) metodu pavyzdiai. 1 pavyzdys
0

Cu + H N O 3

+1 +5 2

(pr)

Cu ( N O 3)2 + N O + H 2 O.

+2

+5 2

+2 2

+1

Nustatomi chemini element oksidacijos laipsniai prie ir po reakcijos ir uraomi vir element somboli. Chemini element oksidacijos laipsniams nustatyti labai pravartu remtis io leidinio 5.1 poskyryje glaustai idstyta informacija apie galimus element oksidacijos laipsnius, 5.2 poskyryje nurodytus daniausiai pasitaikani junginiuose anijon krvius. Prie reakcij Cu oksidacijos laipsnis yra 0, kadangi Cu yra vienin mediaga, o po reakcijos +2, kadangi po reakcijos Cu2+ jonas yra joniniame junginyje, kuriame is jonas yra susijungs su dviem NO3 jonais. Vandenilio oksidacijos laipsnis prie reakcij ir po reakcijos yra +1, kadangi prie reakcij ir po reakcijos vandenilis yra junginiuose, kurie nepriklauso grupei iimt sudarani jungini, kuriuose vandenilio oksidacijos laipsnis bna kitoks nei +1. Deguonies oksidacijos laipsnis prie reakcij ir po reakcijos yra 2, kadangi deguonis prie reakcij ir po reakcijos yra junginiuose, ku70

rie nra iimt sudarantys junginiai, kuriuose deguonies oksidacijos laipsnis yra kitoks nei 2. Azoto oksidacijos laipsnis prie reakcij +5. i azoto oksidacijos laipsnio junginyje HNO3 reikm gaunama, inant, kad deguonies oksidacijos laipsnis iame junginyje yra 2 ir kad junginyje yra 3 io elemento atomai, o vandenilio oksidacijos laipsnis +1 ir junginyje yra vienas vandenilio atomas. Azoto oksidacijos laipsnis po reakcijos junginyje NO yra +2, kadangi iame junginyje O oksidacijos laipsnis +2, o junginyje Cu(NO3)2, kaip ir azoto rgtyje HNO3, yra +5. Reakcijos lygtyje vir element simboli urayti oksidacijos laipsniai rodo, jog vykstant reakcijai pakito Cu ir N oksidacijos laipsniai. Varis atidav elektronus, jo oksidacijos laipsnis darsi teigiamesnis, jis oksidavosi, o azotas redukavosi, prisijungdamas elektronus. Taiau ne visi azoto atomai redukavosi. Dalies azoto atom, t. y. t, kurie dalyvavo susidarant reakcijos produktui Cu(NO3)2, oksidacijos laipsnis nekito. Uraomos oksidacijos-redukcijos proces elekronins lygtys ir abi j puss dauginamos i toki maiausi daugikli, kad atiduot elektron skaiius bt lygus prijungt elektron skaiiui: 3 | Cu Cu + 2e (oksidacija, Cu reduktorius), 2 | N + 3e N (redukcija, N oksidatorius). Uraomi atitinkami stechiometriniai koeficientai prie jungini, kuriuos sudarantys elementai keit oksidacijos laipsn. Taip gaunama tarpin reakcijos lygtis, kurios stechiometriniai koeficientai dar negalutinai apskaiiuoti: 3Cu + 2HNO3(pr) 3Cu(NO3)2 + 2NO + H2O. Toliau skaiiuojami reakcijos koeficientai, vertinant tai, kad, be dviej azoto rgties molekuli, kuri reikjo variui oksiduoti, dar ei molekuli reikjo sudaryti trims molekulms Cu(NO3)2. Taigi reakcijoje dalyvavo i viso atuonios HNO3 molekuls. Atuoniose HNO3 molekulse yra atuoni H atomai. Po reakcijos j turi bti tiek pat, kiek ir prie reakcij. Tai reikia, kad po reakcijos turi bti susidariusios keturios H2O molekuls.
+5 +2 +5 0 +2 0

71

Uraoma reakcijos lygtis su galutinai apskaiiuotais stechiometriniais koeficientais: 3Cu + 8HNO3(pr) 3Cu(NO3)2 + 2NO + 4H2O. Apskaiiuojamas O atom skaiius prie ir po reakcijos. Apskaiiavus matyti, kad prie ir po reakcijos yra 24 deguonies atomai. Tai rodo, kad reakcijos stechiometriniai koeficientai apskaiiuoti teisingai. 2 pavyzdys

Fe S O 4 + K Cl O 3 + H 2 S O 4
Fe 2 ( S O 4 ) 3 + K Cl + H 2 O . Keturi element (K, H, O, S) oksidacijos laipsniai nekito ioje reakcijoje. Prie reakcij ir po reakcijos K oksidacijos laipsnis yra +1, kadangi is elementas priklauso 1A grupei, kuri sudarani element oksidacijos laipsniai yra pastovs ir visada bna lygs +1. Vandenilio oksidacijos laipsnis prie reakcij ir po reakcijos yra +1, kadangi jis prie reakcij ir po jos yra junginiuose, kurie nepriklauso grupei iimt sudarani jungini, kuriuose vandenilio oksidacijos laipsnis yra kitoks nei +1. Deguonies oksidacijos laipsnis prie reakcij ir po reakcijos yra 2, kadangi deguonis prie reakcij ir po reakcijos yra junginiuose, kurie nra iimt sudarantys junginiai, kuriuose deguonies oksidacijos laipsnis yra kitoks nei 2. Siera prie reakcij ir po reakcijos yra sulfato anijone. Jos oksidacijos laipsnis prie reakcij ir po reakcijos yra +6. Oksidacijos laipsnis kito dviej element Fe ir Cl. Fe oksidacijos laipsnis prie reakcij buvo +2, po reakcijos +3. Tai rodo, kad Fe oksidavosi. Prie reakcij Cl oksidacijos laipsnis buvo +5, po jos 1. Tai rodo, kad Cl redukavosi. Uraomos oksidacijos-redukcijos proces elekronins lygtys ir abi j puss padauginamos i toki maiausi daugikli, kad atiduot elektron skaiius bt lygus prijungt elektron skaiiui. iuo atveju (taip pat ir visais kitais atvejais), kai elemento, kurio oksidacijos laipsnis kito, atom skaiius prie reakcij ir (arba) po reakcijos junginiuose yra didesnis nei vienas, patariama raant elektronines lygtis rayti didiausi io elemento atom skaii, nesvarbu,
72
+3
+6 2

+2 +6 2

+1 +5 2

+1

+6

+1 1

+1

ar didiausias atom skaiius yra prie ar po reakcijos esaniame junginyje. Taip yra lengviau ilyginti reakcijos lygties koeficientus. 3 | 2 Fe 2 Fe + 2e (oksidacija, Fe reduktorius), 1 | Cl + 6e Cl (redukcija, Cl oksidatorius). Uraomi atitinkami stechiometriniai koeficientai prie jungini, kuriuos sudarantys elementai keit oksidacijos laipsn. Taip gaunama tarpin reakcijos lygtis, kurioje dar negalutinai apskaiiuoti stechiometriniai koeficientai: 6FeSO4 + KClO3 + H2SO4 3Fe2(SO4)3 + KCl + H2O. Toliau skaiiuojant reakcijos stechiometrinius koeficientus reikia atkreipti dmes tai, kad esant tarpinje reakcijos lygtyje uraytiems stechiometriniams koeficientams, po reakcijos yra devyni sieros S atomai, o prie reakcij tiktai septyni. io elemento atom skaiiui ilyginti prie H2SO4 reikia urayti stechiometrin koeficient 3. Prie H2SO4 uraius koeficient 3, prie reakcij vandenilio atomai bus ei, o po reakcijos tiktai du. Vandenilio atom skaiiui prie ir po reakcijos ilyginti reikia trij H2O molekuli, t. y. reikia prie H2O rayti koeficient 3. Uraoma reakcijos lygtis su galutinai apskaiiuotais stechiometriniais koeficientais: 6FeSO4 + KClO3 + 3H2SO4 3Fe2(SO4)3 + KCl + 3H2O. Apskaiiuojamas O atom skaiius prie ir po reakcijos. Apskaiiavus matyti, kad prie ir po reakcijos yra 39 deguonies atomai. Tai rodo, kad reakcijos stechiometriniai koeficientai apskaiuoti teisingai. 3 pavyzdys
+1 +6 2 +2 +6 2 +1 +6 2 +2 +3 +2

+5

+5

K 2 Cr 2 O7 + Fe S O 4 + H 2 S O 4
Cr 2 (S O 4 ) 3 + Fe 2 (S O 4 ) 3 + K 2 S O 4 + H 2 O .
+3
+6 2

+3

+6 2

+1

+6 2

+1

73

Keturi element (K, H, O, S) oksidacijos laipsniai ioje reakcijoje nekito. Prie reakcij ir po reakcijos K oksidacijos laipsnis yra +1, kadangi is elementas priklauso 1A grupei, kuri sudarani element oksidacijos laipsniai yra pastovs ir visada bna lygs +1. Vandenilio oksidacijos laipsnis prie reakcij ir po reakcijos yra +1, kadangi jis prie reakcij ir po reakcijos yra junginiuose, kurie nepriklauso grupei iimt sudarani jungini, kuriuose vadenilio oksidacijos laipsnis yra kitoks nei +1. Deguonies oksidacijos laipsnis prie reakcij ir po reakcijos yra 2, kadangi deguonis prie reakcij ir po reakcijos yra junginiuose, kurie nra iimt sudarantys junginiai, kuriuose deguonies oksidacijos laipsnis yra kitoks nei 2. Siera prie reakcij ir po jos yra sulfato anijone. Jos oksidacijos laipsnis prie reakcij ir po reakcijos yra +6. Oksidacijos laipsnis kito dviej element Cr ir Fe. Prie reakcij Cr oksidacijos laipsnis buvo +6, po reakcijos +3. Tai rodo, kad vyko Cr redukcija. Fe oksidacijos laipsnis prie reakcij buvo +2, po reakcijos +3. Tai rodo, kad vyko Fe oksidacija. Uraomos oksidacijos ir redukcijos proces elekronins lygtys ir abi j puss padauginamos i maiausi daugikli, kad atiduot elektron skaiius bt lygus prijungt elektron skaiiui: 3 | 2 Fe 2 Fe + 2e (oksidacija, Fe reduktorius), 1 | 2 Cr +6e 2 Cr (redukcija, Cr oksidatorius). Uraomi atitinkami koeficientai prie jungini, kuriuos sudarani element oksidacijos laipsniai kito. Taip gaunama tarpin reakcijos lygtis, kurios stechiometriniai koeficientai dar negalutinai apskaiiuoti: K2Cr2O7 + 6FeSO4 + H2SO4 Cr2(SO4)3 + 3Fe2(SO4)3 + K2SO4 + H2O. Toliau skaiiuojant reakcijos koeficientus reikia atkreipti dmes tai, kad, esant tarpinje reakcijos lygtyje uraytiems stechiometriniams koeficientams, S atom prie reakcij yra 7, po reakcijos 13. J skaiiui ilyginti prie H2SO4 reikia urayti koeficient 7. Toliau ilyginamas H atom skaiius. Prie reakcij H atom yra 14, po reakcijos 2. H atom skaiiui ilyginti prie H2O reikia urayti 7.
74
+6 +3 +6 +2 +3 +2

Uraoma reakcijos lygtis su galutinai apskaiiuotais stechiometriniais koeficientais: K2Cr2O7 + 6FeSO4 + 7H2SO4 Cr2(SO4)3 + 3Fe2(SO4)3 + K2SO4 + 7H2O. Apskaiiuojamas O atom skaiius prie ir po reakcijos. Apskaiiavus matyti, kad prie reakcij ir po reakcijos yra 59 deguonies atomai. Tai rodo, kad reakcijos stechiometriniai koeficientai apskaiuoti teisingai. Kit oksidacijos-redukcijos reakcij koeficient skaiiavimo elektron bdu pavyzdiai bus aprayti iek tiek trumpiau. Tolesniuose oksidacijos-redukcijos reakcij stechiometrini koeficient skaiiavimo pavyzdiuose nebebus taip detaliai, kaip ankstesniuose pavyzdiuose, aikinamas element oksidacijos laipsni junginiuose ir elektron balanso skaiiavimas. Nebebus raomos ir tarpins reakcij lygtys. 4 pavyzdys Etano degimo, esant pakankamam deguonies kiekiui (tada susidaro CO2 ir vanduo), reakcijos lygtis:

C 2 H6 + O 2 C O 2 + H2 O .
2 | 2 C 2 C +14e (oksidacija, C reduktorius), 7 | O 2 + 4e 2O2 (redukcija, O 2 oksidatorius). Apskaiiavus reakcijos koeficientus, gaunama tokia galutin reakcijos lygtis: 2C2H6 + 7O2 4CO2 + 6H2O. 5 pavyzdys Etano degimo, esant nepakankamam deguonies kiekiui (tada susidaro CO ir vanduo), reakcijos lygtis:
0 0

+4 2

+4

C 2 H6 + O 2 C O + H2 O .
2 | 2 C 2 C +10e (oksidacija, C reduktorius),
75
3 +2 3

+2

5 | O 2 + 4e 2 O (redukcija, O 2 oksidatorius). Apskaiiavus reakcijos koeficientus, gaunama tokia galutin reakcijos lygtis: 2C2H6 + 5O2 4CO + 6H2O. Praktikoje degant etanui daniausiai susidaro CO2, CO ir H2O. iems produktams susidarant vykstanios etano degimo reakcijos galutin lygtis gaunama sudjus 3 ir 4 pavyzdiuose pateikt reakcij galutines lygtis: 4C2H6 + 12O2 4CO2 + 4CO + 12H2O. Abiej ios reakcijos lygties pusi koeficientus galima supaprastinti. Abiej reakcijos pusi stechiometrinius koeficientus padalijus i 4, gaunama tokia galutin etano degimo reakcijos, kai susidaro CO2, CO ir H2O, lygtis: C2H6 + 3O2 CO2 + CO + 3H2O. Kai kuriose oksidacijos-redukcijos reakcijose oksiduojasi ir redukuojasi to paties elemento atomai. Toki reakcij stechiometriniai koeficientai yra lyginami tokia paia tvarka, kaip ir t, kuriose keiiasi skirting element atom oksidacijos laipsnis. 6 pavyzdys
+2 +7 +4

Mn SO4 + K Mn O4 + H2O Mn O2 + K2SO4 + H2SO4.


3 | Mn Mn + 2e (oksidacija, Mn reduktorius), 2 | Mn + 3e Mn (redukcija, Mn oksidatorius). 3MnSO4 + 2KMnO4 + 2H2O 5MnO2 + K2SO4 + 2H2SO4.
+7 +4 +7

+2

+4

+2

6.2.2. Oksidacijos-redukcijos reakcij koeficient skaiiavimas jon ir elektron balanso metodu


iuo bdu skaiiuojant koeficientus, oksidacijos-redukcijos proces lygtis suraomi visi reakcijoje dalyvaujantys jonai. Kurie
76

btent jonai ar molekuls dalyvauja reakcijoje, nustatoma taip. Jei reakcijos produktai turi daugiau deguonies nei pradins mediagos, tai rgtinje ir neutralioje terpje reakcijoje dalyvauja vanduo, o arminje OH jonai; jei reakcijos produktai turi maiau deguonies nei pradins mediagos, tai rgtinje terpje deguonies perteklius sudaro vanden, o neutralioje ir arminje OH jonus. 7 pavyzdys Kalio dichromato reakcija su vadenilio sulfidu rgtinje terpje: K2Cr2O7 + H2S + H2SO4 Cr2(SO4)3 + S + K2SO4 + H2O, 3 | S2 S + 2e,
2 1 | Cr2O7 + 14H+ + 6e 2Cr3+ + 7H2O.

Sudjus abi lygtis, gaunama lygtis:


2 Cr2O7 + 14H + + 3S2 2Cr3+ + 3S + 7H2O.

Galutin reakcijos lygtis: K2Cr2O7 + 3H2S + 4H2SO4 Cr2(SO4)3 + 3S + K2SO4 + 7H2O.

77

7. CHEMIN TERMODINAMIKA
Chemin termodinamika nagrinja energijos kitimus, kurie atsiranda vykstant cheminiams bei fizikocheminiams procesams.

7.1. Pagrindins chemins termodinamikos svokos


Chemins termodinamikos objektas yra sistema. Sistema tai cheminiuose ir fizikocheminiuose procesuose dalyvaujani mediag visuma. Cheminiame procese dalyvaujanioms mediagoms yra priskiriamos ir reaguojaniosios mediagos, ir reakcijos produktai. Visa tai, kas supa sistem, yra vadinama aplinka. Sistema yra apibdinama tam tikra termodinamine bsena. Kiekviena konkreti sistemos termodinamin bsena yra apibdinama termodinaminiais parametrais. Termodinaminiai parametrai yra ie: temperatra (T), slgis (p), tris (V), mediagos kiekis (molis, M). Bent vieno sistemos parametro kitimas sukelia sistemos bsenos kitim. Sistemos perjimas i vienos termodinamins bsenos kit yra vadinamas procesu. Vykstant procesui, gali kisti visi ar tik kai kurie termodinaminiai parametrai. Procesas, kuriam vykstant temperatra lieka pastovi (T = const), vadinamas izoterminiu procesu. Procesas, kuriam vykstant yra pastovus slgis (p = const), vadinamas izobariniu procesu. Procesas, kuriam vykstant yra pastovus tris (V = const), vadinamas izochoriniu procesu. Jeigu pastovs du parametrai, pavyzdiui, temperatra ir slgis, bus izoterminis izobarinis procesas. Jeigu pastovs parametrai yra temperatra ir tris, bus izoterminis izochorinis procesas. Procesas, kuriam vykstant nra ilumos main tarp sistemos ir j supanios aplinkos, vadinamas adiabatiniu procesu. Sistema, tarp kurios ir j supanios aplinkos nra joki mass bei energijos main, vadinama izoliuotja sistema. Chemins reakcijos daniausiai vyksta esant atmosferos slgiui (p = const) ir kambario temperatrai (T = const), t. y. izoterminmis izobarinmis slygomis. Tokios slygos bna tada, kai mediag chemin sveika vyksta atviruose induose nekaitinant arba atviruose
78

induose kaitinant pastovioje temperatroje. Reiau, bet pasitaiko chemini reakcij, kurios yra vykdomos izoterminmis izochorinmis slygomis (V = const, T = const). Tai autoklavuose vykstanios reakcijos. Proceso grtamumo svoka chemijoje ir cheminje termodinamikoje yra skirtinga. Chemijoje proceso grtamumas tai reakcijos geba vykti tiesiogine ir atvirktine kryptimi. Grtamojo cheminio proceso pavyzdys: N2 + 3H2 2NH3. Vykstant N2 ir H2 reakcijai susidars NH3 gali skilti, susidarant N2 ir H2. Negrtamieji cheminiai procesai yra tokie, kurie vyksta tol, kol sureaguoja abi pradins mediagos arba bent viena i j. Susidar produktai tarp savs nereaguoja. Pavyzdys CuSO4 + 2NaOH Cu(OH)2 + Na2SO4. i reakcija vyks tol, kol sureaguos abi pradins mediagos arba bent viena i j. Susidar produktai Cu(OH)2 ir Na2SO4 vienas su kitu nereaguoja, atvirktine kryptimi i reakcija nevyksta. Cheminje termodinamikoje grtamumo svoka yra siejama su proceso vyksmo pobdiu. Grtamasis procesas cheminje termodinamikoje yra toks, kurio pokyiai yra be galo lti, labai maai nutolstama nuo proceso termodinamins pusiausvyros bsenos ir, sistemai perjus i vienos bsenos kit bei sugrus atgal, sistemos aplinkoje nelieka joki energijos pokyi. Realiose sistemose tokie procesai neegzistuoja. Realiai gamtoje vykstantys procesai yra termodinamikai negrtami. Pavyzdiui, netgi i indo tui ertm pasklidus dujoms, jos ind savaime grti negali. Dujoms sugrinti atgal ind reikia atlikti darb.

7.2. Sistemos vidin energija


Sistemos vidin energij sudaro sistem sudarani molekuli, atom, atom branduoli ir elektron kinetin ir potencin energija.
79

Sistemos vidins energijos absoliutaus dydio nustatyti negalima, taiau galima nustatyti jos pokyt U, atsiradus sistemai pereinant i vienos bsenos kit: U = U2 U1, (7.1)

ia: U2 ir U1 sistemos vidin energija, kuri sistema turi bdama atitinkamai galutins (U2) ir pradins (U1) bsenos. Vidins energijos pokytis U yra laikomas teigiamu (U > 0), jeigu vykstant procesui sistemos vidin energija padidja, t. y kai U2 > U1. U yra laikomas neigiamu (U < 0), jeigu vykstant procesui sistemos vidin energija sumaja, t. y kai U2 < U1.

7.3. Pirmojo termodinamikos dsnio taikymas cheminiams procesams. Entalpija


Pirmasis termodinamikos dsnis (kitaip dar vadinamas energijos tverms dsniu) formuluojamas taip: energija nesigamina ir neinyksta, tiktai vienos ries energija tiksliai ekvivalentiku santykiu virsta kitos ries energija. is dsnis ilumos suteikimo sistemai atveju ireikiamas lygybe: q = U + A; ia: q sistemai suteiktas ilumos kiekis; U sistemos vidins energijos pokytis; A darbas, kur atliko sistema, nugaldama iorines jgas. i lygyb reikia, kad iluma, kuri suteikiama sistemai, yra sunaudojama sistemos vidinei energijai didinti (U) ir jos darbui A, nugalint iorines jgas, atlikti. I uraytosios lygybs matyti, kad sistemos vidins energijos pokytis U gali bti apskaiiuotas taip: U = q A. Kaip jau minta, chemins reakcijos daniausiai vyksta esant pastoviam slgiui. Todl darbas, kuris yra atliekamas vykstant tokioms cheminms reakcijoms, yra pltimosi darbas. Tai darbas, kuris atliekamas sistemos trui didinti. Todl chemini reakcij, vykstan80

(7.2)

i esant pastoviam slgiui, atveju atliekamas darbas A gali bti uraomas taip: A = pV; (7.3)

ia: A darbas, atliekamas sistemos trui didinti; p iorinis slgis; V sistemos trio pokytis, kuris yra lygus V2 V1 (V2 produkt tris, V1 pradini mediag tris). Todl pirmasis termodinamikos dsnis ilumos suteikimo cheminiams izoterminiams izobariniams procesams atveju yra reikiamas lygybe: qp = U + pV; (7.4)

ia: qp ilumos kiekis, suteikiamas sistemai, esant pastoviam slgiui; U sistemos vidins energijos pokytis; p iorinis slgis; V sistemos trio pokytis. Kadangi U = U2 U1, V = V2 V1, qp = (U2 U1) + p(V2 V1). Sugrupavus ios lygybs deiniosios puss narius, gaunama tokia lygyb: qp = (U2 U1) + p(V2 V1) = (U2 + pV2) (U1 + pV1). Suma U + pV, kurios narys U yra sistemos (vidin) energija, o narys pV yra sistemos iorin energija, yra vadinama sistemos pilnutine energija arba entalpija. Entalpija yra ymima H raide. Suma U1 + pV1 yra sistemos pradin entalpija H1, U2 + pV2 sistemos galutin entalpija H2. raius reikmes qp lygyb, i lygyb bus urayta taip: qp = H2 H1 = H. (7.5)

81

Uraytoji lygyb reikia, kad procese, kuris vyksta esant pastoviam slgiui ir nepastoviam triui, sistemai suteiktas ilumos kiekis yra sunaudojamas sistemos entalpijai didinti. Kai sistema atiduoda ilum, jos entalpija maja. H reikm yra laikoma teigiama, kai vykstant procesui sistemos entalpija padidja, ir neigiama, kai vykstant procesui sistemos entalpija sumaja. Kai chemin reakcija vyksta autoklave (izochorinis procesas, V = const, sistema darbo neatlieka, kadangi V = 0), visa sistemai suteikta iluma yra sunaudojama sistemos vidinei energijai didinti: qv = U. (7.6)

7.4. Termochemija. Chemini reakcij iluminiai efektai ir termochemins lygtys


Chemins termodinamikos dalis, nagrinjanti chemini reakcij iluminius efektus, vadinama termochemija.

7.4.1. Chemini reakcij iluminiai efektai


ilumos kiekis, isiskiriantis ar sunaudojamas chemins reakcijos metu, vadinamas chemins reakcijos iluminiu efektu. Chemini reakcij lygtys, kuriose nurodomi j iluminiai efektai, vadinamos termocheminmis lygtimis. Kadangi chemins reakcijos daniausiai yra izoterminiai izobariniai procesai, j iluminiai efektai, remiantis su 7.3 skyriuje idstyta mediaga, yra reikiami entalpijos pokyiu H ir yra skaiiuojami pagal (7.5) lygt: qp = H2 H1 = H. Vykstant reakcijoms iluma gali bti sunaudojama arba iskiriama. Vykstant endoterminms reakcijoms iluma yra sunaudojama, todl sistemos entalpija didja ir entalpijos pokytis yra teigiamas. Kitaip tariant, kai H > 0, q > 0, reakcija yra endotermin.

82

Vykstant egzoterminms reakcijoms, kuri metu iluma yra iskiriama, sistemos entalpija maja, todl entalpijos pokytis yra neigiamas. Taigi, kai H < 0, q < 0, reakcija yra egzotermin. Reakcijos iluminis efektas priklauso nuo reaguojanij mediag ir reakcijos produkt chemins sudties, agregatins bsenos, kiekio, temperatros. Kad bt galima palyginti vairi chemini proces iluminius efektus, jie yra nustatomi standartinmis slygomis (mediagos kiekis 1 molis, slgis 101 325 Pa, temperatra 298 K).

7.4.2. Termochemins lygtys


Termochemins lygtys yra chemini reakcij lygtys, kuriose yra nurodyti reakcij iluminiai efektai. Raant termochemines lygtis, btinai reikia nurodyti reaguojanij mediag ir reakcijos produkt agregatin bsen. Mediagos agregatin bsena yra ymima, alia mediagos chemins formuls lenktiniuose skliaustuose uraant bsen nusakanio odio pirmj raid. Dujin (taip pat ir gar) bsena lietuvi kalba ileistuose leidiniuose ir kituose tekstuose ymima raide d (dujos), rus kalba ileistuose leidiniuose raide (), o angl kalba ileistuose leidiniuose g (gas). Panaiai ir skystoji bsena, ji ymima atitinkamai s (skystoji), () ir l (liquid). Tas pats ir su kietosios bkls ymjimu: k (kietoji), (), s (solid). Kai kuri kiet mediag atveju alia bsenos dar nurodoma ir alotropin atmaina (modifikacija). Pavyzdiui, C(k) (grafitas), C(k) (deimantas), SiO2(k) (kvarcas). Entalpijos pokytis standartinmis slygomis (298 K, 101325 Pa) 0 yra ymimas H 298 arba H0 ir yra vadinamas standartins entalpijos pokyiu. Termochemins lygties pavyzdys: N2(d) + 3H2(d) 2NH3(d), H0 = 92,38 kJ (egzotermin reakcija). Vieno molio amoniako susidarymo iluminis efektas: 0,5N2(d) + 1,5H2(d) NH3(d), H0 = 46,19 kJ/mol.
83

Kiti termochemini lygi raymo pavyzdiai: N2(d) + O2(d) 2NO(d), H0 = 180,74 kJ (endotermin reakcija). Vieno molio azoto monoksido susidarymo iluminis efektas: 0,5N2(d) + 0,5O2(d) NO(d), H0 = 90,37 kJ/mol. C(k) + O2(d) CO2(d), H0 = 393,51 kJ/mol (egzotermin reakcija) Reakcij iluminiai efektai yra nustatomi termocheminiais skaiiavimais.

7.4.3. Termocheminiai skaiiavimai


Termocheminiai skaiiavimai yra atliekami, remiantis termochemijos dsniais.

Termochemijos dsniai
Lavuazj ir Laplaso dsnis is dsnis yra formuluojamas taip: junginio susidarymo standartinis iluminis efektas yra lygus jo skilimo vienines mediagas, i kuri tas junginys sudarytas, standartiniam iluminiam efektui, bet turi prieing enkl. Junginio susidarymo standartinis iluminis efektas yra ilumos kiekis (kJ/mol), kuris isiskiria ar yra sunaudojamas standartinmis slygomis susidarant 1 moliui junginio i vienini mediag, stabili standartinmis slygomis. Taigi Lavuazj ir Laplaso dsnio formuluotje yra kalbama apie ilumos kiek, kuris isiskiria arba yra sunaudojamas susidarant 1 moliui junginio i vienini mediag. Lavuazj ir Laplaso dsn galima pailiustruoti iuo pavyzdiu: H2(d) + 0,5 O2(d) H2O(s), H0 = 285,84 kJ/mol, H2O(s) H2(d) + 0,5O2(d), H0 = + 285,84 kJ/mol. Susidarant ir skylant 2 moliams vandens, bus gauti atitinkamai tokie iluminiai efektai: 2H2(d) + O2(d) 2H2O(s), H0 = 571,68 kJ,
84

2H2O(s) 2H2(d) + O2(d), H0 = + 571,68 kJ. ios termochemins lygtys rodo, kad vandens susidarymo iluminis efektas yra lygus vandens skilimo vienines mediagas, i kuri vanduo sudarytas, iluminiam efektui, tiktai turi prieing enkl. Tai, kas parayta iomis termocheminmis lygtimis, galima dar ir taip apibdinti: jeigu tiesiogin reakcija yra endotermin, tai atvirktin reakcija bus egzotermin. Jungini susidarymo standartiniai iluminiai efektai yra pateikiami inynuose. Vienini mediag (pvz., H2, O2, Cu, Ni, Fe ir kt.) susidarymo standartiniai iluminiai efektai yra lygs nuliui arba yra labai mai. Pavyzdiui, H0C(deimantas) = + 1,9 kJ/mol; H0H2 = 0; H0O2 = 0 ir pan. Heso dsnis is dsnis yra formuluojamas taip: reakcijos iluminis efektas priklauso tiktai nuo reaguojanij mediag ir reakcijos produkt prigimties ir bsenos, bet nepriklauso nuo reakcijos produkt susidarymo bdo. Heso dsnis galioja tik izoterminmis izobarinmis slygomis ir tik su slyga, kad vienintelis darbas, kuris yra atliekamas vykstant reakcijai, yra sunaudojamas iorinms jgoms nugalti (sistemai plsti). is dsnis negali bti taikomas, pavyzdiui, elektrocheminiuose procesuose. Heso dsn galima pailiustruoti tokiu pavyzdiu. SnCl4(s) galima pagaminti dviem bdais. Vienas i bd yra vykdyti vienos pakopos reakcij, kurios produktas yra SnCl4(s): Sn(k) + 2Cl2(d) SnCl4(s), H0 = 511,3 kJ/mol. Kitas bdas yra pagaminti SnCl4(s) i Sn(k) ir Cl2(d), vykdant dviej pakop reakcij: pirmosios reakcijos pakopos metu i Sn(k) ir Cl2(d) pagaminti SnCl2(k), o antrosios i SnCl2(k) pagaminti SnCl4(s): I pakopa Sn(k) + Cl2(d) SnCl2(k), H 10 = 325,1 kJ/mol,
0 II pakopaSnCl2(k) + Cl2(d) SnCl4(s), H 2 = 186,2 kJ/mol.

85

Sudjus SnCl4(s) gavimo reakcijos I ir II pakop iluminius efektus, gaunamas SnCl4(s) gavimo iluminis efektas:
0 H0 = H10 + H 2 = 511,3 kJ/mol.

is pavyzdys rodo, kad nesvarbu, ar 1 molis SnCl4(s) bus gautas vykdant vienos pakopos reakcij, ar vykdant dviej pakop reakcij, jo gavimo standartinis iluminis efektas bus toks pats.

Chemins reakcijos standartinio iluminio efekto skaiiavimas


I pirmojo termodinamikos dsnio ir Heso dsnio iplaukia tokia ivada: chemins reakcijos standartinis iluminis efektas yra lygus reakcijos produkt susidarymo standartini ilumini efekt sumai minus reaguojanij mediag susidarymo standartini ilumini efekt suma: H0 = H0 produkt H0 reaguojanij mediag. (7.7)

Pagal i lygt galima apskaiiuoti ne tiktai chemins reakcijos standartin ilumin efekt, t. y. chemins reakcijos, vykstanios standartinmis slygomis, ilumin efekt, bet taip pat ir, inant reakcijos standartin ilumin efekt bei vis mediag, iskyrus kurios nors vienos mediagos, susidarymo standartinius iluminius efektus, apskaiiuoti tos mediagos susidarymo standartin ilumin efekt.

Chemini reakcij standartini ilumini efekt skaiiavimo udavini sprendimo pavyzdiai


1 pavyzdys Apskaiiuokite kalcio karbonato skilimo reakcijos CaCO3(k) CaO(k) + CO2(d) standartin ilumin efekt. Sprendimas 1. inyne randami reakcijoje dalyvaujani mediag (vis reaguojanij mediag ir vis reakcijos produkt) susidarymo standartiniai iluminiai efektai: H0CaCO3(k) = 1212,10 kJ/mol,
86

H0CaO(k) = 635,10 kJ/mol, H0CO2(d) = 393,51 kJ/mol. 2. Apskaiiuojamas reakcijos standartinis iluminis efektas: H0 = H0 produkt H0 reaguojanij mediag = [(635,10) + (393,51)] (1212,10) = 183,49 kJ/mol. iluminis efektas teigiamas, tai reikia, kad reakcija yra endotermin (iluma yra sunaudojama). Taigi i reakcija vyksta kaitinant (idegant) kalcio karbonat. Ats.: H0 = 183,49 kJ/mol. 2 pavyzdys Kokio ilumos kiekio reikia, norint idegti 1 t kalcio karbonato? Sprendimas 1 pavyzdyje buvo apskaiiuota, kad 1 moliui kalcio karbonto idegti reikia sunaudoti 183,49 kJ ilumos. Tai inant, galima parayti kalcio karbonato reakcijos termochemin lygt: CaCO3(k) CaO(k) + CO2(d), H0 = 183,49 kJ/mol. Vienai tonai kalcio karbonato idegti reikaling ilumos kiek galima apskaiiuoti pagal i lygt. Skaiiavimai atliekami panaiai kaip tuo atveju, kai pagal reakcijos lygt skaiiuojami reakcijos metu susidariusi reakcijos produkt ar sureagavusi mediag kiekiai. 1. Apskaiiuojama kalcio karbonato molin mas: M(CaCO3) = 40 + 12 + 48 = 100 g/mol. 2. Apskaiiuojamas ilumos kiekis, reikalingas vienai tonai (106 g) kalcio karbonato idegti: 100 g kalcio karbonato idegti reikia sunaudoti 183,49 kJ ilumos, 1 000 000 g x= Ats.: 1,83 106 kJ. x kJ ,
1 000 000 g 1843,49 kJ = 1,83 106 kJ. 100 g

87

3 pavyzdys Kiek reiks sunaudoti anglies 1 t kalcio karbonato idegti, jeigu yra inoma, kad anglies degimo reakcijos termochemin lygtis yra: C(k) + O2(d) CO2(d), H0 = 393,51 kJ/mol. Sprendimas I pateiktos anglies degimo reakcijos termochemins lygties matyti, kad, sudegus 1 moliui (12 g) anglies, isiskiria 393,51 kJ ilumos. Sprendiant 2 pavyzdio udavin buvo nustatyta, kad vienai tonai kalcio karbonato idegti reikia sunaudoti 1,83 106 kJ ilumos. Remiantis iais duomenimis, anglies kiek, reikaling vienai tonai kalcio karbonato idegti, galima apskaiiuoti pagal udavinio slygoje parayt anglies degimo reakcijos termochemin lygt, sudarant i proporcij: 393,51 kJ ilumos isiskiria sudegus 12 g anglies, 1,83 166 kJ x= Ats.: 56 kg. 4 pavyzdys Apskaiiuokite etano degimo reakcijos, kuriai vykstant etanas sudega esant pakankamam deguonies kiekiui ir susidaro CO2(d) ir vandens garai H2O(d), standartin ilumin efekt. Sprendimas 1. Uraoma etano degimo reakcijos, vykstanios susidarant CO2(d) ir H2O(d), lygtis: C2H6(d) + O2(d) CO2(d) + H2O(d). 2. Elektron balanso metodu apskaiiuojami ios oksidacijosredukcijos reakcijos stechiometriniai koeficientai: x g ,
1,83 106 kJ 12 g = 5,6 104 g = 56 kg. 393,51 kJ

2 2 C 2 C + 14e (oksidacija, C reduktorius),


7 2 O + 4e 2 O (redukcija, O oksidatorius),
88
0 2

+4

2C2H6(d) + 7O2(d) 4CO2(d) + 6H2O(d). 3. inyne randami vis reaguojanij mediag ir vis reakcijos produkt susidarymo standartiniai iluminiai efektai: H0C2H6(d) = 84,67 kJ/mol, H0O2(d) = 0, H0CO2(d) = 393,51 kJ/mol, H0H2O(d) = 241,83 kJ/mol. 4. Apskaiiuojamas reakcijos standartinis iluminis efektas: H0 = H0 produkt H0 reaguojanij mediag. Kad bt patogiau skaiiuoti, atskirai apskaiiuojama viena suma ( H0 produkt) ir atskirai kita suma ( H0 reaguojanij mediag) ir gautos reikms atimamos viena i kitos: H0 produkt = 4 H0CO2(d) + 6 H0H2O(d) = 4 (393,51) + 6 (241,83) = 3 025, 02 kJ, H0 reaguojanij mediag = 2 H0C2H6(d) + 7H0O2(d) = 2 (84,67) + 7 0 = 169,3 kJ, H0 = 3 025,02 (169,34) = 2 855,68 kJ. Ats.: H0 = 2 855,68 kJ.
Paaikinimas. 2 855,68 kJ ilumos isiskirs, sudegus 2 mol etano. Su2 855,68 degus 1 mol etano isiskirs perpus maesnis ilumos kiekis, t. y. = 2 1 427,84 kJ. Termochemin lygtis reakcijos sudegant 1 mol etano bus tokia: C2H6(d) + 3,5O2(d) 2CO2(d) + 3H2O(d), H0 = 1427,84 kJ/mol.

5 pavyzdys Apskaiiuokite standartin ilumin efekt etano degimo reakcijos, kurios metu etanas sudega esant nepakankamam deguonies kiekiui, susidarant CO(d) ir H2O(d).
89

Sprendimas 1. Uraoma etano degimo reakcijos, vykstanios susidarant CO(d) ir H2O(d), lygtis: C2H6(d) + O2(d) CO(d) + H2O(d). 2. Elektron balanso bdu apskaiiuojami ios oksidacijosredukcijos reakcijos stechiometriniai koeficientai:

2 2 C 2 C + 10e (oksidacija, C reduktorius), 5 2 O+ 4e 2 O (redukcija, O oksidatorius),


2C2H6(d) + 5O2(d) 4CO(d) + 6H2O(d). 3. inyne surandami vis reaguojanij mediag ir vis reakcijos produkt susidarymo standartiniai iluminiai efektai: H0CO(d) = 110,52 kJ/mol, H0C2H6(d) = 84,67 kJ/mol, H0O2(d) = 0, H0H2O(d) = 241,83 kJ/mol. 4. Apskaiiuojamas reakcijos standartinis iluminis efektas: H0 = H0 produkt H0 reaguojanij mediag. H0 = [4 (110,52) + 6 (241,83)] [2 (84,67) + 5 0] = 1723,72 kJ. Ats.: H = 1 723,72 kJ.
0

3 0

+2

Paaikinimas. 1723,72 kJ ilumos isiskirs, esant nepakankamam deguonies kiekiui, sudegus 2 mol etano. Sudegus 1 mol etano, esant nepakankamam deguonies kiekiui, isiskirs perpus maesnis ilumos kiekis, t. y. 1 723,72 = 861,86 kJ. 2 Termochemin lygtis reakcijos sudegant 1 mol etano bus tokia: C2H6(d) + 2,5O2(d) 2CO(d) + 3H2O(d), H0 = 861,86 kJ/mol.

90

4 ir 5 pavyzdiuose pateikt udavini sprendimo rezultatai rodo, kad kai mediaga dega esant nepakankamam deguonies kiekiui, isiskiria maiau ilumos, sudegus tam paiam mediagos kiekiui, nei tada, kai mediaga dega esant pakankamam deguonies kiekiui. Danai visiko ir nevisiko degimo reakcijos vyksta kartu. Sudjus anksiau uraytus visiko ir nevisiko sudegimo procesus, gaunama tokia sumin reakcija: 4C2H6(d) + 12O2(d) 4CO2(d) + 4CO(d) + 12H2O(d). Supaprastinus koeficientus (padalijus abiej reakcijos pusi koeficientus i 4), reakcija bus tokia: C2H6(d) + 3O2(d) CO2(d) + CO(d) + 3H2O(d). ios reakcijos iluminis efektas bus: H = [(393,51) + (110,52) + 3 (241,83)] [(84,67) + 3 0] =
0

1 229,52 + 84,67 = 1 144,85 kJ/mol (raome kJ/mol, kadangi efektas apskaiiuotas 1 moliui etano). ios reakcijos termochemin lygtis bus tokia: C2H6(d) + 3O2(d) CO2(d) + CO(d) + 3H2O(d), H0 = 1 144,85 kJ/mol. Palyginus ilumos kiekius, isiskirianius sudegus 1 moliui etano visais trimis atvejais, matyti, kad: sudegant etanui, kai susidaro CO2 (esant pakankamam deguonies kiekiui), H0 = 1 427,84 kJ/mol (isiskyrusios ilumos kiekis 1 427,84 kJ/mol); sudegant etanui, kai susidaro CO (esant nepakankamam deguonies kiekiui), H0 = 861,86 kJ/mol (isiskyrusios ilumos kiekis 861,86 kJ/mol); sudegant etanui, kai kartu su CO2 susidaro CO,
91

H0 = 1 144,85 kJ/mol (isiskyrusios ilumos kiekis 1 144,85 kJ/mol). ie rezultatai labai akivaizdiai parodo, kad degimo reakcijoje priklausomai nuo degimo metu sunaudoto deguonies kiekio isiskyrusios ilumos kiekis gali labai skirtis ir kad kuro deginimas, esant nepakankamam deguonies kiekiui, atnea dideli finansini nuostoli, kadangi tam paiam ilumos kiekiui gauti reikia sunaudoti daugiau kuro nei tada, kai kuro degimo metu deguonies pakanka. Atlikus termocheminius skaiiavimus galima labai lengvai palyginti degant skirtingoms mediagoms isiskyrusius ilumos kiekius ir nustatyti, kuri i j yra kaloringesn. 6 pavyzdys Apskaiiuokite metano degimo reakcijos standartin ilumin efekt.
Pastaba. Sprendiant ir kitus udavinius, kuriuose bus skaiiuojami oksidacijos-redukcijos reakcij iluminiai efektai, nebebus aikinamas reakcijos stechiometrini koeficient skaiiavimas.

Sprendimas 1. Uraoma etano degimo reakcijos lygtis: CH4(d) + 2O2(d) CO2(d) + 2H2O(d). 2. inyne surandami vis reaguojanij mediag ir vis reakcijos produkt susidarymo standartiniai iluminiai efektai: H0CH4(d) = 74,85 kJ/mol, H0O2(d) = 0, H0CO2(d) = 393,51 kJ/mol, H0H2O(d) = 241,83 kJ/mol. 3. Apskaiiuojamas reakcijos standartinis iluminis efektas: H0 = H0 produkt H0 reaguojanij mediag. H0 = (393,51) + 2 (241,83) (74,85) 2 0 = 802,32 kJ. Ats.: H0 = 802,32 kJ.
92

iluminis efektas apskaiiuotas reakcijai, kurioje dalyvavo 1 molis metano, todl galima rayti: H0 = 802,32 kJ/mol. Gamtines dujas sudaro metano ir etano miinys. ia pateikti skaiiavimai parod, kiek ilumos isiskiria sudegus 1 moliui kiekvieno i gamtini komponent: sudegus 1 moliui metano, esant pakankamam deguonies kiekiui, isiskiria 802,32 kJ ilumos, o sudegus 1 moliui etano isiskiria 1427,84 kJ ilumos. 7 pavyzdys Koks ilumos kiekis isiskirs normaliosiomis slygomis, sudegus a) 300 litr etano? b) 300 litr metano? Sprendimas inant, kad 1 molis bet kuri duj normaliosiomis slygomis uima 22,4 litr tr ir inant standartin ilumin efekt, gaut sudegus 1 moliui duj, ilumos kiek, kuris isiskirs normaliosiomis slygomis, sudegus nurodytam duj triui, apskaiiuojame sudar atitinkam proporcij. 1. inant, kad sudegus 1 moliui metano normaliomis slygomis isiskiria 1 427,84 kJ ilumos, apskaiiuojamas ilumos kiekis, kuris isiskirs normaliosiomis slygomis, sudegus 300 litr etano, sudarius proporcij: Sudegus 22,4 litro etano isiskiria 1 427,84 kJ, x= 300 litr x kJ,
3 00 l 1427,84 kJ = 19 122,86 kJ. 22,4 l 2. Apskaiiuojamas ilumos kiekis, kuris isiskirs normaliosiomis slygomis, sudegus 300 litr metano:

Sudegus 22,4 litro metano isiskiria 802,32 kJ, 300 litr x= x kJ,
3 00 l 802,32 kJ = 10 745,36 kJ. 22,4 l Ats.: a) 19 122,86 kJ; b) 10 745,36 kJ.
93

8 pavyzdys Apskaiiuokite ilumos kiek, kuris isiskirs standartinmis slygomis, sureagavus 370 g vandenilio su chloru pagal reakcij, kurios termochemin lygtis yra tokia: H2(d) + Cl2(d) 2HCl(d), H0 = 184,62 kJ. Sprendimas I reakcijos lygties matyti, kad sureagavus 1 moliui vandenilio (vandenilio molin mas yra 2 g/mol), isiskiria 184,62 kJ ilumos. ilumos kiek, isiskyrus sureagavus 370 g vandenilio, apskaiiuosime sudar proporcij: Sureagavus 2 g vandenilio isiskiria 184,62 kJ, 370 g x= Ats.: 34 154,47 kJ.
Pastaba. Didiausi iluminiai efektai yra gaunami vykstant ne cheminms, bet branduolinms reakcijoms. Pavyzdiui, suskilus 1 g urano isiskiria 108 kJ ilumos, o i 4 ir 6 pavyzdi skaiiavim matyti, kad esant pakankamam deguonies kiekiui sudegus 1 g etano isiskiria 47,6 kJ ilumos, sudegus 1 g metano isiskiria 50,1 kJ ilumos. ie duomenys rodo, kad vykstant kuro degimo cheminms reakcijoms ilumos isiskiria nepalyginamai maiau, nei vykstant branduolinms reakcijoms.

x kJ,

370 g 184,62 kJ = 34 154,47 kJ. 2g

7.5. iluminiai efektai, gaunami vykstant vairiems virsmams


Vykstant virsmui, kurio metu keiiasi mediagos agregatin bsena (t. y. vyksta fizikinis procesas), gaunamas iluminis efektas. Nors iuo atveju iluminio efekto dydis yra daug maesnis negu cheminio proceso atveju, iluminio efekto negalima nepaisyti. ilumini efekt, atsirandani kintant mediagos agregatinei bsenai, pavyzdiai galt bti tokie: H2O(d) H2O(s), H0 = 44,0 kJ/mol (kondensacija), Br2(s) Br2(d), H0 = 30,9 kJ/mol (garavimas),
94

NaOH(k) NaOH(s), H0 = 6,36 kJ/mol (lydymasis), J2(k) J2(d), H0 = 62,24 kJ/mol (sublimacija), B2O3(k)amorf. B2O3(k)krist. H0 = 25,08 kJ/mol (kristalizacija). Reakcijos iluminis efektas priklauso nuo reaguojanij mediag ir reakcijos produkt agregatins bsenos bei modifikacijos. Pavyzdiui, jodo sveika su vandeniliu vyksta pagal reakcij: 0,5 J2 + 0,5 H2 HJ. Vykstant iai reakcijai priklausomai nuo to, kietosios ar gar (dujins) bsenos yra reakcijoje dalyvaujantis jodas, gaunami skirtingi iluminiai efektai: 0,5 J2(k) + 0,5 H2(d) HJ(d), H0 = 25,94 kJ/mol (endotermin reakcija), 0,5 J2(d) + 0,5 H2(d) HJ(d), H0 = 5,18 kJ/mol (egzotermin reakcija).

7.6. Entropija
Entalpijos pokytis parodo tiktai chemins reakcijos ilumin efekt izoterminmis izobarinmis slygomis, bet nieko nepasako apie tai, ar reakcija gali vykti savaime, kokiomis slygomis ji gali vykti. Apie tai, ar chemin reakcija gali vykti savaime izoliuotoje sistemoje, galima sprsti pagal entropijos pokyt. Viena i antrojo termodinamikos dsnio formuluoi yra tokia: izoliuotoje sistemoje savaime gali vykti tik toks procesas, kurio metu sistemos entropija didja. Entropija yra sistemos netvarkingumo matas. Entropija yra ymima raide S. Kuo sistema yra netvarkingesn, tuo jos entropija yra didesn. Entropija gali bti didesn u nul arba lygi nuliui. Labai vari kristalini kn, turini labai tvarking kristalin struktr, 0 K temperatroje entropija yra lygi nuliui. Kitomis slygomis ji yra didesn u nul. Skysio entropija visada yra didesn u
95

kietojo kno, kuris virto iuo skysiu, entropij. Duj (ar gar) entropija visada yra didesn u entropij skysio, i kurio gautos tos dujos (ar garai). Didjant temperatrai, mediag (nesvarbu, ar mediaga skysta, ar dujin, ar kieta) entropija didja, kadangi, kylant temperatrai, vis agregatini bsen mediagose jas sudaranios dalels juda greiiau. Taigi entropija priklauso nuo mediagos prigimties, temperatros, slgio (jei mediaga dujin), agregatins bsenos. Yra nustatyti mediag standartins entropijos S0 reikmi (jos gautos standartinmis slygomis T = 298 K, p = 101 325 Pa vienam moliui mediagos) absoliutieji dydiai. Standartin entropija S0 yra reikiama J/mol K. Proceso standartins entropijos pokytis S0 yra apskaiiuojamas i reakcijos produkt standartini entropij sumos atmus reaguojanij mediag standartini entropij sum: S0 = S0produkt S0reaguojanij mediag. (7.8)

Skaiiavim pagal i formul ivados galioja tik esant izoliuotai sistemai ir standartinmis slygomis (T = 298 K, p = 101 325 Pa). Pavyzdys Apskaiiav S0 nustatykite, ar standartinmis slygomis izoliuotoje sistemoje pastovioje temperatroje gali savaime vykti reakcija: 2C(grafitas) + 3H2(d) C2H6(d). Sprendimas 1. inyne randamos reaguojanij mediag ir reakcijos produkt standartini entropij reikms: S0C(grafitas) = 5,69 J/mol K, S0 H2(d) = 130,59 J/mol K, S0 C2H6(d) = 229,50 J/mol K. 2. Apskaiiuojamas standartins entropijos pokytis: S0 = S0produkt S0reaguojanij mediag.
96

3. Suraius reakcijoje dalyvaujani mediag S0 reikmes entropijos pokyio apskaiiavimo formul, gaunamas standartins entropijos pokytis: S0 = 229,50 [(2 5,69) + (3 130,59) ] = 173,65 J/mol K. Ats.: reakcija vykti negali. Apie tai, ar i reakcija gali vykti kokiomis nors kitomis slygomis (neizoliuotoje sistemoje, kitokioje nei 298 K temperatroje, esant kitokiam nei 101 325 Pa slgiui), pagal S0 pokyt nustatyti negalima.

7.7. Pagrindin chemins termodinamikos lygtis. Chemini reakcij vyksmo prognozavimas


7.7.1. Pagrindin chemins termodinamikos lygtis
Tai, ar procesas vyks realiomis (izoterminmis izobarinmis) slygomis ir kokioje temperatroje jis vyks, galima nustatyti, remiantis pagrindine chemins termodinamikos lygtimi: G = H TS; (7.9) ia: G Gibso energijos (izobarins laisvosios energijos) pokytis, reikiamas kJ; H entalpijos (pilnutins energijos) pokytis, reikiamas kJ; S entropijos pokytis, reikiamas kJ/K; T temperatra K; TS nelaisvosios energijos pokytis. Kai G < 0, procesas vyksta, G = 0 pusiausvyra (grtamojo proceso atveju), G > 0 procesas nevyksta.
Paaikinimas. Pagrindin chemins termodinamikos lygt ived D. Gibsas. Esmin nuostata, kuria vadovavosi mokslininkas ivesdamas lygt, buvo tokia: realioje sistemoje savaime vyksta tie procesai, kuri metu pilnoji (sistemos + aplinkos) entropija didja: S (sistemos) + S (aplinkos) > 0. (p. 1)

97

Aplinkos entropijos pokytis yra tuo didesnis, kuo didesnis ilumos kiekis yra suteikiamas aplinkai, esant kuo emesnei aplinkos temperatrai, t. y. aplinkos entropijos pokytis yra tiesiogiai proporcingas aplinkai suteiktam ilumos kiekiui ir atvirkiai proporcingas aplinkos temperatrai ilumos suteikimo aplinkai metu: S (aplinkos) =
q (aplinkos) . T

(p. 2)

Aplinkai suteiktas ilumos kiekis yra lygus sistemos iskirtam ilumos kiekiui, t. y. vykstant procesui sistemos ir j supanios aplinkos iluminiai efektai yra lygs, tiktai turi prieingus enklus. Sistemos iluminis efektas yra lygus jos entalpijos pokyiui. vertinus visa tai, galima urayti: q (aplinkos) = q (sistemos) = H (sistemos). (p. 3)

(p.1) lygt vietoje S (aplinkos) raius (p. 2) lygtyje nurodyt jos reikm, tiktai, pagal (p. 3) lygyb, vietoje q (aplinkos) uraius H(sistemos), gaunama nelygyb: S (sistemos)+

H (sistemos ) > 0. T

(p. 4)

Padauginus abi ios nelygybs puses i daugiklio T, gaunama nelygyb: S (sistemos) T H (sistemos) > 0. Padauginus abi ios nelygybs puses i 1, gaunama nelygyb: H (sistemos) TS (sistemos) < 0, (p. 5)

kuri rodo proceso vyksmo neizoliuotoje sistemoje reikalavim, aprayt pagrindine chemins termodinamikos lygtimi.

Standartinmis slygomis pagrindin chemins termodinamikos lygtis uraoma taip: G0 = H0 T298 S0; ia: G standartins Gibso energijos pokytis; H0 standartins entalpijos pokytis; S0 standartins entropijos pokytis; T298 standartin temperatra (298 K).
0

(7.10)

98

Pagal G0 reikm galima sprsti, ar vyks reakcija neizoliuotoje sistemoje standartinmis slygomis: G0 < 0 procesas vyksta, G0 = 0 pusiausvyra (grtamojo proceso atveju), G0 > 0 procesas nevyksta. G0 gali bti apytikriai apskaiiuota pagal lygt: G0 = G0produkt G0 reaguojanij mediag; (7.11) ia: G0 reakcijos standartins Gibso energijos pokytis; G0produkt reakcijos metu susidariusi produkt Gibso energijos pokyi suma. Kiekvieno atskiro junginio susidarymo standartinis Gibso energijos pokytis, atsirandantis susidarant 1 mol junginio i vienini mediag, esani standartinmis slygomis, ymimas G0, jo reikms yra pateikiamos inynuose ir jis reikiamas kJ/mol. Dar kart reikt akcentuoti, kad pagal G0 reikm galima sprsti tiktai apie tai, ar gali reakcija vykti standartinmis slygomis, t. y. 298 K (25 C) temperatroje. Bet kurioje kitoje temperatroje (T) apytikriai galioja lygyb: GT = H0 T S0. (7.12)

Naudojant i lygyb, galima prognozuoti reakcijos vyksm bet kurioje temperatroje.

7.7.2. Chemini reakcij vyksmo prognozavimas


Remiantis (7.12) lygybe ir anksiau apraytu reakcijos vyksmo galimybs pagal G nustatymu, pagal GT reikm (GT < 0 procesas vyksta, GT = 0 grtamojo proceso pusiausvyra, GT > 0 procesas nevyksta), galima prognozuoti bet kurios chemins reakcijos vyksm. Reakcijos vyksmo prognozavimas yra labai paprastas. Jis yra atliekamas tokia tvarka: apskaiiuojamos H0 bei S0 reikms; remiantis (7.12) lygybe prognozuojamas reakcijos vyksmas: a) kai H0 > 0, S0 > 0, reakcija grtamoji (kadangi tokios reakcijos atveju esant tam tikrai temperatrai GT bus lygi nuliui), Treakc > Tpusiausvyros;
99

b) kai H0 > 0, S0 < 0, reakcija nevyksta (kadangi tokios reakcijos atveju GT reikms esant bet kokiai temperatrai bus teigiamos); c) kai H0 < 0, S0 > 0, reakcija negrtamoji (kadangi tokios reakcijos atveju GT reikms bus tiktai neigiamos ir GT jokioje temperatroje nebus lygi nuliui), Treakc > 0; d) kai H0 < 0, S0 < 0, reakcija grtamoji (kadangi tokios reakcijos atveju tam tikrai temperatrai GT bus lygi nuliui), 0 < Treakc < Tpusiausvyros. Kad akivaizdiai sitikintume, jog skaiiavimai pagal pagrindin chemins termodinamikos lygt tikrai leidia prognozuoti chemini proces vyksmo slygas, 1 pavyzdyje iais skaiiavimais prognozuosime plaiai inom ir chemins termodinamikos skyriuje jau nagrint kalcio karbonato skilimo, susidarant CaO (statybins kalks) ir CO2, proces. 1 pavyzdys Nustatykite endotermin ar egzotermin, grtamoji ar negrtamoji yra reakcija CaCO3(k) CaO(k) + CO2(d) ir kokioje temperatroje vyksta i reakcija. Sprendimas io ir kit panai udavini sprendimo eiga yra tokia: inyne surandamos reaguojanij mediag ir reakcijos produkt H0 bei S0 reikms; apskaiiuojamas reakcijos standartinis iluminis efektas; apskaiiuojamas reakcijos standartins entropijos pokytis; prognozuojamas reakcijos vyksmas. Kalcio karbonato skilimo reakcijos standartinis iluminis efektas 0 H jau yra apskaiiuotas 7.4.3. poskyrio 1 pavyzdyje, taiau, norint udavin sprsti pagal anksiau nurodytj sprendimo eig, kalcio karbonato skilimo standartinio iluminio efekto H0 skaiiavimas bus kartojamas. 1. inyne surandami vis reakcijoje dalyvaujani mediag susidarymo standartiniai iluminiai efektai H0 ir standartins entropijos S0:
100

H0CaCO3(k) = 1212,10 kJ/mol, H0CaO(k) = 635,10 kJ/mol, H0CO2(d) = 393,51 kJ/mol. S0CaCO3(k) = 92,90 J/mol K, S0CaO(k) = 39,80 J/mol K, S0CO2(k) = 213,65 J/mol K. 2. Apskaiiuojamas reakcijos standartinis iluminis efektas: H0 = H0 produkt H0 reaguojanij mediag, H0 = [(635,10) + (393,51)] (1212,10) = 183,49 kJ/mol. Gautoji H0 reikm rodo, kad reakcijos standartinis iluminis efektas yra teigiamas (H0 > 0). Tai reikia, kad reakcija yra endotermin (iluma yra sunaudojama). 3. Apskaiiuojamas reakcijos standartins entropijos pokytis: S0 = S0produkt S0reaguojanij mediag. S0 = (39,80 + 213,65) 92,90 = 160,55 J/mol K = 0,1606 kJ/mol K. Gautoji S0 reikm rodo, kad reakcijos standartins entropijos pokytis yra teigiamas (S0 > 0). 4. Prognozuojamas reakcijos vyksmas: a) kadangi H0 > 0 ir S0 > 0 (H0 ir S0 reikmi enklai yra vienodi ir teigiami), reakcija yra grtamoji, jos vyksmo temperatrinis intervalas Treakc > Tpusiausvyros; b) apskaiiuojama reakcijos pusiausvyros temperatra pagal (7.12) lygt: GT = H0 TS0. raius i lygt anksiau apskaiiuotsias reakcijos H0, S0 reikmes ir raius GT reikm, kuri, kaip jau buvo nurodyta, pusiausvyros slygomis yra lygi nuliui, gaunama lygtis su vienu neinomuoju:
101

0 = 183,49 Tpusiausvyros 0,1606, Tpusiausvyros =

183,49 = 1142,53 K arba tpusiausvyros = 869,53 C . 0,1606

Kadangi, kaip buvo nurodyta, ios reakcijos atveju Treakc > Tpusiausvyros, galima rayti, kad Treakc > 1142,53 K arba treakc > 869,53 C . Ats.: reakcija endotermin, grtamoji; Treakc > 1142,53 K arba treakc > 869,53 C.
Paaikinimas. Kiek reikia pakelti temperatr daugiau kaip 869,53 C, kad procesas vykt pakankamai spariai ir temperatra nebt per daug aukta, tam, kad nekilt pavojus susidaryti stambiakristals struktros CaO, kuris yra gerokai maiau aktyvus u smulkiakristals struktros CaO, yra nustatoma, atliekant specialius tyrimus, apie kuriuos bus aikinama specialiuosiuose statybini statybini mediag kursuose. Atlikti skaiiavimai labai tiksliai galioja labai gryno kalcio karbonato (CaCO3) skilimo reakcijai, susidarant CaO (kalkms). Pramoniniu bdu gaminant kalkes naudojamos mediagos (kalkakmenis, klintys) nra chemikai grynas kalcio karbonatas, nors jis ir sudaro esmin i mediag sudtin dal. Todl kalcio karbonato, einanio i mediag sudt, skilimo reakcijos pusiausvyros temperatra priklausomai nuo iose mediagose esani kit komponent kiekio svyruoja. Dl nurodytj prieasi kalki gamyboje naudojam gamtini aliav degimo temperatra yra nustatoma kiekvienam konkreiam aliavos atvejui ir ji vienais atvejais gali bti emesn, kitais auktesn u teorikai apskaiiuotj kalcio karbonato skilimo temperatr. Literatroje, kurioje apraoma kalki gamybos technologij, nurodoma, kad kalks pramoniniu bdu gaunamos degant kalkakmen, klintis, kreid 850 C1 100 C temperatroje. iame pavyzdyje teoriniu bdu pagal pagrindin chemins termodinamikos lygt apskaiiuota kalcio karbonato skilimo temperatra patenka nurodytj interval ir tai akivaizdiai rodo, kad, atlikus skaiiavimus pagal pagrindin chemins termodinamikos lygt, galima prognozuoti praktini proces vyksm. Ir dar. Kalcio karbonato skilimo (kaip ir bet kurio kito cheminio proceso) vyksmo galimyb standartinmis slygomis (esant 25 C , t. y. kambario temperatroje) galima nustatyti apskaiiavus G0 pagal (7.10) lygt: G0 = H0 T298 S0, 102

G0 = 1843,49 298 0,1606 = 135,63 kJ. Skaiiavimai rodo, kad kambario temperatroje is procesas nevyksta (kalcio karbonatas kambario temperatroje neskyla), kadangi G0 > 0. is skaiiavimas dar kart patvirtina pagrindins chemins termodinamikos lygties taikymo cheminiam procesui prognozuoti galimyb. Apytiksliai apie proceso vyksmo savaimingum standartinmis slygomis (25 C temperatroje) galima sprsti i standartins Gibso energijos pokyio, apskaiiuoto pagal (7.11) lygt: G0 = G0produkt G0reaguojanij mediag. Reakcijos produkt ir reaguojanij mediag susidarymo standartinius gibso energijos pokyius G0 randame inyne. Jie yra tokie: G0CaCO3(k) = 1128,75 kJ/mol, G0CaO(k) = 604,20 kJ/mol, G0CO2(k) = 394,38 kJ/mol, G0 = (604,20) + (394,38) (1128,75) = 130,17 kJ. ie rezultatai beveik sutampa su rezultatais, gautais skaiiuojant G0 reikm pagal pagrindin chemins termodinamikos lygt ir rodo, kad standartinmis slygomis G0 reikm gali bti apytiksliai apskaiiuota pagal (7.11) lygt.

2 pavyzdys Nustatykite, kokia endotermin ar egzotermin, grtamoji ar negrtamoji yra reakcija: CO(d) + 3H2(d) CH4(d) + H2O(d). Taip pat nustatykite, kokioje temperatroje vyks i reakcija. Sprendimas io pavyzdio udavin reikia sprsti analogikai kaip 1 pavyzdio udavin. Norint nustatyti endotermin ar egzotermin yra uraytoji reakcija, reikia apskaiiuoti jos ilumin efekt. Norint nustatyti grtamoji ar negrtamoji yra reakcija ir taip pat nustatyti jos vyksmo temperatr, reikia apskaiiuoti reakcijos H0 ir S0 reikmes.
103

1. inyne surandami vis reaguojanij mediag ir reakcijos produkt susidarymo standartiniai iluminiai efektai H0 ir standartins entropijos S0: H0CO(d) = 110,52 kJ/mol, H0 H2(d) = 0, H0CH4(d) = 74,85 kJ/mol, H0H2O(d) = 241,83 kJ/mol. S0CO(d) = 197,91 J/mol K, S0 H2(d) = 130,59 J/mol K, S0CH4(d) = 186,19 J/mol K, S0H2O(d) = 188,72 J/mol K. ias reikmes labai patogu surayti 7.1 lentel:
7.1 lentel. H0 ir S0 reikms H0, S0 H0, kJ/mol S0, J/mol K Reaguojaniosios mediagos CO(d) H2(d) 0 110,52 197,91 130,59 Mediagos Produktai (reakcijos metu susidariusios mediagos) CH4(d) H2O(d) 74,85 241,83 186,19 188,72

2. Apskaiiuojamas reakcijos standartinis iluminis efektas: H0 = H0 produkt H0 reaguojanij mediag. H0 = [1 H0CH4(d) + 1 H0H2O(d) ] [1 H0CO(d) + 3 H0 H2(d)]. H0 = [1 (74,85) + 1 (241,83)] [1 ( 110,52) + 3 0] = 206,16 kJ. Reakcijos iluminis efektas H0 neigiamas, tai reikia, kad reakcija egzotermin.
104

3. Apskaiiuojamas reakcijos standartins entropijos pokytis: S0 = S0produkt S0reaguojanij mediag. S0 = [1 S0CH4(d) + 1 S0H2O(d) ] [1 S0CO(d) + 3 S0 H2(d)], S0= (1 186,19 + 1 188,72) (1 197,1 + 3 130,59) = 214,77 J/mol K. 4. H0 < 0, S0< 0 (H0 ir S0 reikmi enklai yra vienodi ir neigiami), tai reikia, kad reakcija grtamoji ir kad ios reakcijos temperatrinis intervalas: 0 < Treakc < Tpusiausvyros. 5. inant, kad esant pusiausvyrai GT = 0, pagal (7.12) lygt apskaiiuojama reakcijos pusiausvyros temperatra Tpusiausvyros: GT = H0 T S0, 0 = H0 Tpusiausvyros S0, 0 = 206,16 Tpusiausvyros (0,21477), 206,16 = 959,91 K. Tpusiausvyros = 0,21477 Tpusiausvyros = 959,91 K arba tpusiausvyros = 686,91 C . Ats.: reakcija egzotermin, grtamoji; 0 < Treakc < 959,91 K. 3 pavyzdys Apskaiiuokite reakcijos 4NH3(d) + 5O2(d) 4NO(d) + 6H2O(d) H0, S0, GT ir nustatykite: egzotermin ar endotermin yra i reakcija; grtamoji ar negrtamoji ji yra; ar gali i reakcija vykti 400 K temperatroje.

105

Sprendimas 1. inyne surandami reaguojanij mediag ir reakcijos produkt susidarymo standartiniai iluminiai efektai bei standartins entropijos ir ios reikmes, kad bt patogiau naudoti, suraomos 7.2 lentel:
7.2 lentel. H0 ir S0 reikms H , S
0 0

H0, kJ/mol S0, J/mol K

Reaguojaniosios mediagos NH3(d) O2(d) 0 46,19 192,50 205,03

Mediagos Produktai (reakcijos metu susidariusios mediagos) NO(d) H2O(d) +90,37 241,83 210,20 188,72

2. Apskaiiuojamas reakcijos standartinis iluminis efektas: H0 = H0 produkt H0 reaguojanij mediag. H0 = [4 H0NO(d) + 6 H0H2O(d)] [4 H0NH3(d) + 5 H0O2(d)], H0 = [4 90,37 + 6 ( 241,83)] [4 (46,19) + 5 0] = 904,74 kJ. Reakcijos iluminis efektas H0 neigiamas, tai reikia, kad reakcija egzotermin. 3. Apskaiiuojamas reakcijos standartins entropijos pokytis: S0 = S0produkt S0reaguojanij mediag. S0 = [4 S0NO(d) + 6 S0H2O(d)] [4 S0NH3(d) + 5 S0O2(d)], S0 = (4 210,20 + 6 188,72) (4 192,50 + 5 205,03) = +177,97 J/K = 0,17797 kJ/K. 4. H0 < 0, S0 > 0 (H0 ir S0 reikmi enklai yra nevienodi, H0 < 0, S0 > 0), tai reikia, kad reakcija negrtamoji.
106

5. Pagal (7.12) lygt apskaiiuojama GT reikm 400 K temperatroje: GT = H0 T S0, GT = 904,74 400 0,17797 = 975,93 kJ. Kadangi GT reikm 400 K temperatroje yra neigiama, reakcija vyks 400 K temperatroje. Ats.: reakcija egzotermin, negrtamoji; vyks 400 K temperatroje. Apie tai, ar reakcija vyks 400 K temperatroje, buvo galima nustatyti ir neskaiiuojant GT. Kadangi H0 < 0, S0 > 0 (enklai yra nevienodi, H0 enklas neigiamas, S0 enklas teigiamas), reakcijos temperatrinis intervalas Treakc > 0. 400 K temperatra yra didesn u 0 K, tai reikia, kad reakcija ioje temperatroje vyks. 4 pavyzdys Naudodami G0 apskaiiavimo standartinmis slygomis i reaguojanij mediag ir reakcijos produkt susidarymo standartini gibso energijos pokyi, nustatykite, ar vyks standartinmis slygomis reakcija: SiO2(k) + 2NaOH(s) Na2SiO3(k) + H2O(s). Sprendimas 1. inyne surandami reaguojanij mediag ir reakcijos produkt susidarymo standartins Gibso energijos pokyiai (G0): G0 SiO2(k) = 803,75 kJ/mol, G0 NaOH(s) = 419,50 kJ/mol, G0 Na2SiO3(k) = 427,80 kJ/mol, G0 H2O(s) = 237,19 kJ/mol. 2. Apskaiiuojamas reakcijos standartinis Gibso energijos pokytis: G0 = G0produkt G0reaguojanij mediag, G0 = [(1427,80) + (237,19)] [(803,75) + 2(419,50)] = 22,24 kJ.
107

Kadangi G0 < 0 (reikm neigiama), reakcija standartinmis slygomis (298 K temperatroje) vyks. Ats.: reakcija vyks.
Paaikinimas. i reakcija kambario temperatroje vyksta, taiau vyksta labai ltai. Remiantis termodinaminiais skaiiavimais, galima nustatyti, ar chemin reakcija apskritai vyksta, ar ji yra grtamoji ar negrtamoji ir koks jos temperatros intervalas. Taiau iais skaiiavimais negalima nustatyti, kaip greitai vyksta reakcija ir kokiu bdu galima j pagreitinti. Taip pat negalima nustatyti, kaip perstumti reakcijos pusiausvyr, jeigu reakcija yra grtamoji. Chemini proces greit, greiio keitimo galimybes nagrinja chemin kinetika. Grtamj reakcij pusiausvyros poslink nagrinja chemin pusiausvyra.

108

8. TIKRIEJI TIRPALAI (TIRPALAI)


Tikrieji tirpalai yra viena i dispersini sistem. Tikrj tirpal, kaip dispersins sistemos, aikesniam supratimui toliau trumpai idstytas dispersins sistemos apibrimas ir nurodyta dispersini sistem klasifikacija. Dispersin sistema yra gaunama vienai mediagai pasklidus smulki daleli pavidalu kitoje mediagoje. Pasklidusioji mediaga yra vadinama dispersine faze, o mediaga, kurioje yra pasklidusi dispersin faz, vadinama dispersine terpe. Dispersin faz gali sudaryti kelios itirpusi mediag dalels. Priklausomai nuo dispersins fazs daleli dydio dispersins sistemos yra skirstomos tris grupes: 1-oji grup tikrieji tirpalai (dispersins dalels molekuls ar jonai, j dydis <1 nm, t. y. <0,001 m; 1 m = 1 000 nm = 10 000 ). 2-oji grup koloidins sistemos, kurioms priklauso ir koloidiniai tirpalai (dispersins fazs daleli dydis 1100 nm, t. y. 0,0010,1 m). 3-ioji grup stambiadispersins sistemos (dispersins fazs dalels didesns nei 100 nm, t. y. >0,1 m). Koloidins ir stambiadisperss sistemos (2-oji ir 3-ioji grups) susideda i atskir skirting fazi, atskirt viena nuo kitos paviriumi, todl ios sistemos yra heterogenins. iose sistemose dispersin faz ir dispersin terp gali bti trij bsen: dujin, kietoji ir skystoji. Tikrieji tirpalai gaunami tada, kai tirpiklyje itirpusi mediaga pasklinda jame molekuli ar jon pavidalu. Tikruosiuose tirpaluose, skirtingai nei koloidinse ir stambiadispersse sistemose, nra fazs, kuri bt paviriumi atskirta nuo kitos fazs. Todl tikrieji tirpalai yra homogenin dispersin sistema. Tikrieji tirpalai paprastai yra vadinami vienu odiu tirpalai. Tai, kas buvo idstyta, rodo, kad tikrieji tirpalai (trumpiau tirpalai) yra homogenin sistema, susidedanti i tirpiklio ir tirpinio (itirpintos mediagos, o jeigu tirpiklyje yra itirpinamos kelios mediagos tai i itirpint mediag), kuris yra pasklids tirpiklyje
109

molekuli ar jon pavidalu. Tirpiklis yra komponentas, kuris tirpale nekeiia savo agregatins bsenos ir kurio tirpale yra daugiau. Tirpinys yra komponentas (itirpusi mediaga), kuris gali bti i sistemos iskirtas. Pavyzdiui, NaCl vandeniniame tirpale yra du komponentai: tirpiklis (vanduo) ir tirpinys NaCl, pasklids vandenyje Na + ir Cl jon pavidalu. Tirpal sudtis yra kintama. Tame paiame tirpiklio kiekyje galima itirpinti vairius mediagos (tirpinio) kiekius. Kintama tirpal sudtis daro juos panaius miinius, o tokios tirpal savybs, kaip vienalytikumas, tirpiklio ir tirpinio sveika, iluminis efektas, kuris gaunamas susidarant tirpalams, daro juos panaius junginius, taiau cheminiais junginiais tirpal pavadinti negalima, kadangi tirpinamos mediagos ir tirpiklio kiekiai tirpale nra ekvivalentiki.

8.1. Mediag tirpimas ir tirpal susidarymas


Mediaga tirpsta tiktai susilietusi su tirpikliu, kai atsiranda traukos jgos tarp tirpinamos mediagos ir tirpiklio molekuli. Tirpinant kiet kristalin mediag, tirpiklio molekuls siskverbia kristalin gardel, suardydamos joje esanius ryius tarp daleli, ir dalels pereina tirpl itirpsta. Perjusios tirpal dalels skverbiasi gilyn tirpikl (difunduoja). Jos gali vl atgal siskverbti kristalin gardel ir tada vyksta itirpusios mediagos kristalizacijos procesas. Dujini mediag itirpsta tik tos molekuls, kurios priartja prie tirpiklio paviriaus ir yra jo pritraukiamos. Dalis itirpusi duj molekuli nugali tirpiklio trauk ir i jo ilekia. Kai tirpinamos mediagos daleli itirpsta tiek pat, kiek j vl isiskiria i tirpalo, tirpale nusistovi dinamin pusiausvyra: neitirpusi mediaga itirpusi mediaga. Tirpalas, kuriame yra nusistovjusi dinamin pusiausvyra, yra vadinamas soiuoju. Auinant sotj tirpal, itirpusi mediaga pradeda kristalizuotis. Taiau ltai auinant sotj tirpal, gaut itirpinus mediag, kurios tirpumas kylant temperatrai didja, mediaga gali ir neisikristalinti ir tada tirpale bus daugiau mediagos, negu jos gali itirpti, esant tai temperatrai. Taip atsitinka dl to, kad nurodytuoju atveju auktesnje temperatroje ia aptariama mediaga
110

itirpsta geriau negu emesnje. Tokie tirpalai yra vadinami persotintaisiais. Persotintieji tirpalai yra nepatvars metus tok tirpal kietos mediagos gaball (ant jo paviriaus susidarys kristalizacijos centrai), isikristalins itirpusios mediagos perteklius. Kristalizacijos centrais gali bti ir indo sienels. Tirpimo proces aikina dvi teorijos: fizikin teorija ir chemin teorija. Fizikin tirpimo teorij pateik vantHofas, S. Arenijus ir V. Nernstas. Pagal i teorij itirpusios mediagos dalels pasiskirsto tirpiklyje panaiai, kaip kad duj molekuls pasklinda tam tikrame tryje. ie mokslininkai teig, kad praskiestiems tirpalams galima taikyti duj dsnius. D. Mendelejevas ir I. Kablukovas pateik chemin tirpimo teorij, pagal kuri mediagos tirpimas yra i esms jos chemin sveika su tirpikliu. ios sveikos metu susidaro tam tikri junginiai, vadinami solvatais. Jei tirpiklis vanduo, junginiai vadinami hidratais (ie pavadinimai kil i lotyn kalbos odi: solvere tirpti, hydro vanduo). Ryys tarp tirpiklio ir itirpintos mediagos molekuli nra stiprus, todl vieni solvatai irsta, o vietoje j susidaro nauji. Solvat sudtis priklauso nuo itirpusios mediagos koncentracijos ir temperatros: didjant tirpalo koncentracijai ir temperatrai, tirpiklio molekuli solvatuose maja. iuo metu aikinant mediag tirpim ir tirpal savybes vadovaujamasi abiem teorijom. Neelektrolit tirpal, kuriems susidarant itirpusioji mediaga pasklinda tirpiklyje atskiromis molekulmis, kurios nesveikauja su tirpikliu, atveju yra taikoma fizikin teorija, o elektrolit tirpal, kuriems susidarant itirpusioji mediaga pasklinda tirpiklyje jon, sveikaujani su tirpiklio molekulmis, pavidalu, atveju taikoma chemin teorija. Vienas geriausi jonines mediagas tirpinani tirpikli yra vanduo, nes jo molekuls yra stipriai polins. Tarp vandens ir tirpinamos mediagos atsiranda stipri sveika. Danai vandens molekuls ir itirpusios mediagos dalels bna taip stipriai susijungusios, kad mediagai isikristalinant, vanduo patenka kristal sudt. Taip susidariusios mediagos, pavyzdiui, CuSO4 5H2O, CaSO4 2H2O, CaSO4 0,5H2O, Na2SO4 10H2O, vadinamos kristalohidratais, o vanduo jose kristalizaciniu vandeniu.
111

8.2. Tirpimo proceso iluminis efektas


Mediag tirpimas yra sudtingas procesas. Joms tirpstant yra gaunamas iluminis efektas: iluma arba isiskiria, arba yra sunaudojama. Jeigu yra tirpinama kristalin mediaga, iluma pirmiausia yra sunaudojama tos mediagos kristalinei gardelei suardyti. is procesas yra endoterminis, jo entalpijos pokytis H1 yra teigiamas (H1> 0). Mediagai itirpus, jos dalels sveikauja su tirpiklio molekulmis solvatuojasi arba hidratuojasi. is procesas yra egzoterminis, jo entalpijos pokytis H2 yra neigiamas (H2 < 0). Solvatuotos arba hidratuotos dalels sklinda tirpale, t. y. difunduoja. is procesas yra endoterminis ir jo iluminis efektas H3 yra teigiamas (H3 > 0). Remdamiantis tuo, kas buvo pasakyta, kietos kristalins mediagos tirpimo ilumin efekt galime urayti kaip mintj ilumini efekt sum: H = H1 + H2 + H3, ia: H1 > 0 (endoterminis efektas); H2 < 0 (egzoterminis efektas); H3 > 0 (endoterminis efektas). H3 reikm yra labai maa, todl nustatant mediag tirpimo ilumin efekt j neatsivelgiama. Taigi kiet kristalini mediag tirpimo iluminis efektas priklauso tik nuo H1 ir H2. Dujini mediag tirpimo iluminis efektas priklauso tik nuo H2, kuris, kaip nurodyta, visada yra neigiamas. Taigi dujini mediag tirpimo procesas visada yra egzoterminis. (8. 1)

8.3. Mediag tirpumas skysiuose


Mediag gebjim tirpti tirpikliuose apibdina j tirpumas.

8.3.1. Duj tirpumas skysiuose


Duj tirpumas skysiuose yra reikiamas soiajame duj tirpale, esant 101 325 Pa slgiui ir 298 K temperatrai, itirpusi duj triu skysio trio vienete (daniausiai reikiamas ml/l). Pavyzdiui, duj tirpumas 40 ml viename litre vandens.
112

Duj tirpumas skysiuose priklauso nuo skysio (jis iuo atveju vadinamas tirpikliu) ir duj savybi, slgio ir temperatros.

Duj tirpumo skysiuose priklausomyb nuo duj ir skysio savybi


Dujos, kuri molekuls yra polins, geriau tirpsta poliniuose tirpikliuose (pavyzdiui, vandenyje). H2S, HCl dujos gerai tirpsta vandenyje. Nepolines molekules turinios dujos (H2, O2, N2, inertins dujos) geriau tirpsta nepoliniuose tirpikliuose (pavyzdiui, benzine). Dujos, kurios labai gerai reaguoja su vandeniu (pavyzdiui, NH3), labai gerai tirpsta vandenyje.

Duj tirpumo skysiuose priklausomyb nuo slgio


Duj tirpumo skysiuose priklausomyb nuo slgio nusako Henrio dsnis, kuris formuluojamas taip: pastovioje temperatroje duj tirpumas skysiuose yra tiesiogiai proporcingas duj slgiui. is dsnis gali bti taikomas tik tada, kai tirpinam duj slgis yra nedidelis ir dujos nereaguoja su tirpikliu. Jei tirpstanios dujos reaguoja su tirpikliu, tai is dsnis netinka, dujos iuo atveju labai gerai tirpsta, nors slgis ir maas. Kai yra tirpinamas duj miinys, tai kiekvien miin sudarani duj tirpumas, atskirai pamus, priklauso ne nuo viso miinio slgio, o tik nuo t duj dalinio slgio. Duj, esani duj miinyje, tirpum nusako Henrio ir Daltono dsnis, kuris formuluojamas taip: kiekvieno duj miinio komponento tirpumas pastovioje temperatroje yra tiesiogiai proporcingas io komponento daliniam slgiui. Pavyzdiui, tirpstant orui vandenyje, deguonies itirpsta perpus maiau negu azoto, nors paties vieno deguonies tirpumas atskirai pamus du kartus didesnis negu azoto. Taip yra todl, kad deguonies dalinis slgis ore yra madaug 4 kartus maesnis negu azoto.

Duj tirpumo skysiuose priklausomyb nuo temperatros


Keliant temperatr, duj tirpumas skysiuose maja, o mainant didja, kadangi duj tirpimo procesas yra egzoterminis Pagal Le atelj princip, keliant temperatr, pradeda intensyvti ilum

113

absorbuojantis endoterminis procesas, t. y. duj garavimas (isiskyrimas) i tirpalo. Todl tirpal virinant jame itirpusios dujos igaruoja.

8.3.2. Skysi tirpumas skysiuose


Skysi tirpimas vienas kitame dar vadinamas skysi maiymusi. Maiymasis reikiamas skysi tri santykiu, kuriam esant gaunamas sotusis tirpalas. Pavyzdiui, sakome, kad skysiai A ir B maiosi santykiu 1:5. Tai reikia, kad skysiai A ir B susimaiys gerai, jei 50 ml A skysio sumaiysime su 250 ml B skysio. ia nurodytuosius skysi trius galima proporcingai keisti didinti ar mainti, svarbu, kad ilikt nurodytasis i skysi santykis. Skysi tirpumas skysiuose priklauso nuo skysi savybi ir temperatros.

8.3.2.1. Skysi tirpumo skysiuose priklausomyb nuo skysi savybi


Panaaus polikumo skysiai maiosi vienas su kitu bet kokiu santykiu, sudarydami miinius. Pavyzdiui, vanduo labai gerai maiosi su etilo spiritu. Vanduo gerai maiosi ir su glicerinu. Etanolis (etilo spiritas) ir glicerinas turi hidroksido grupes ir su H2O molekulmis sudaro vandenilinius ryius. Kuo didesn hidroksido grupes turini mediag molin mas, tuo tos mediagos blogiau tirpsta vandenyje. Skysiai, kuri polikumas yra skirtingas (vieno i j molekuls polins, o kito nepolins) tarp savs nesimaio. Pavyzdiui, vanduo, kurio molekuls yra polins, nesimaio su nepolines molekules turiniu benzinu.

8.3.2.2. Skysi tirpumo skysiuose priklausomyb nuo temperatros


Keliant temperatr, skysi tirpumas skysiuose didja. Kai kurie skysiai ribotai tirpsta vienas kitame. Pavyzdiui, anilinas ribotai tirpsta vandenyje. Sumaiius anilin su vandeniu, susidaro du sluoksniai apatinis sluoksnis sotusis anilino tirpalas vandenyje, virutinis sotusis vandens tirpalas aniline. Keliant temperatr, i skysi tirpumas vienas kitame didja tol, kol
114

pasiekiama tokia temperatra, kai abu skysiai susimaio. i temperatra yra vadinama krizine tirpimo temperatra.

8.3.3. Kiet mediag tirpumas skysiuose


Kiet mediag tirpumas skysiuose apibdinamas tam tikroje temperatroje susidariusiame soiajame tirpale itirpusios mediagos kiekiu, tenkaniu tam tikram tirpiklio kiekiui (daniausiai gramais itirpusios mediagos, tenkanios 100 g tirpiklio 20 C temperatroje). Paymtina, kad nra mediag, kurios bt visai netirpios vandenyje: a) jeigu 100 g vandens itirpsta ne daugiau 0,01 g mediagos, ji vadinama netirpia; b) jeigu 100 g vandens itirpsta 0,013 g mediagos, ji vadinama maai tirpia; c) jeigu 100 g vandens itirpsta daugiau kaip 3 g mediagos, ji vadinama tirpia. Kiet mediag tirpumas skysiuose priklauso nuo tirpinamos mediagos savybi, tirpiklio savybi bei temperatros.

Kiet mediag tirpumo skysiuose priklausomyb nuo tirpinamos mediagos ir tirpiklio savybi
Jonins bei polines molekules turinios molekulins mediagos gerai tirpsta poliniuose tirpikliuose (pavyzdiui, vandenyje, etanolyje). Mediagos, kuri molekuls yra nepolins, gerai tirpsta nepoliniuose tirpikliuose (pavyzdiui, benzine, dichloretane).

Kiet mediag tirpumo skysiuose priklausomyb nuo temperatros


Kiet mediag tirpumo priklausomyb nuo temperatros yra nevienareikm. Vien mediag tirpumas keliant temperatr didja (NaNO3, KNO3, KCl, NaCl, K2SO4), o kit maja (Na2CO3, Na2SO4, KOH), dar kit beveik nepriklauso nuo temperatros. Keliant temperatr maja tirpumas t mediag, kuri tirpimo procesas yra egzoterminis, o didja tirpumas t mediag, kuri tirpimo prosesas yra endoterminis. Tirpimo procesas yra egzoterminis t mediag, kuri kristalinei gardelei suardyti reikia maiau ilumos, nei
115

jos isiskiria vykstant solvatacijai. Tirpimo procesas yra endoterminis t mediag, kuri kristalinei gardelei suardyti reikia daugiau ilumos nei jos isiskiria vykstant solvatacijai. Kristalohidrat tirpumo vandenyje priklausomybs nuo temperatros kreiv turi l. Lis atsiranda toje temperatroje, kurioje kristalhidratas skyla bevanden (paprast) drusk ir vanden. Pavyzdiui, Na2SO410H2O skyla drusk ir vanden 303 K (30 C temperatroje). Jeigu kieta mediaga yra tirpinama dviejuose tarp savs nesimaianiuose tirpikliuose (pavyzdiui, vandens ir anglies disulfido miinyje plakamas jodas), tai, esant tam tikrai temperatrai ir slgiui, abiejuose skysiuose itirpusios mediagos koncentracij santykis yra pastovus dydis, nepriklausantis nuo tirpinamos mediagos kiekio. is teiginys yra vadinamas pasiskirstymo dsniu. io dsnio matematin iraika yra tokia:

C1 = k; C2

(8.2)

ia: C1 ir C2 itirpusios mediagos koncentracijos viename ir kitame skysiuose, kurie tarp savs nesimaio; k pasiskirstymo koeficientas. Jodas anglies disulfide ir vandenyje pasiskirsto santykiu 600 : 1 nepriklausomai nuo jodo kiekio, kuris yra tirpinamas. Remiantis pasiskirstymo dsniu, i labai praskiest tirpal galima iekstrahuoti itirpusi mediag: mediagos tirpalas yra plakamas su kitu, nesimaianiu su pirmuoju, tirpikliu, kuriame ta mediaga geriau tirpsta. Tada mediaga pereina nauj tirpikl, i kurio igarinama arba igaunama kitokiu bdu.

8.4. Tirpal procentin, molin, molin ekvivalent (normalin) ir molialin koncentracijos


Viena svarbiausi tirpal charakteristik yra j koncentracija. Sprendiant chemijos udavinius labai danai tenka skaiiuoti tirpal koncentracijas. Todl studentams labai svarbu gerai imokti iuos skaiiavimus.
116

Anksiau buvo nurodyta, kad tirpalai tai homogenins sistemos, susidedanios i tirpinio (itirpusios mediagos) ir tirpiklio (skysio, kuriame yra itirps ir pasklids tirpinys): tirpalas = tirpiklis + tirpinys. Tirpalo mas yra lygi tirpiklio ir tirpinio masi sumai: m = m1 + m2; ia: m tirpalo mas; m1 tirpiklio mas; m2 tirpinio mas. Gaminant tirpal, tirpiklis nekeiia savo agregatins bsenos. Jis, kaip ir prie jame tirpinant mediag, lieka skysiu. Praktikoje daniausiai pasitaiko tirpalai, kuriuose tirpiklis yra vanduo. Tokie tirpalai vadinami vandeniniais tirpalais. Tirpalai su kitais tirpikliais statybos ininerijos studij programos absolvent praktinje veikloje pasitaiko gerokai reiau. Todl ia nagrinjamos vandenini tirpal koncentracijos. Dl to visuose toliau pateiktuose udavini sprendimo pavyzdiuose tirpiklio prigimtis atskirai nenurodoma. Prie pradedant nagrinti tirpal koncentracijas, labai svarbu apibrti tirpalo mass, trio ir tankio matavimo vienetus. SI sistemoje mediagos mas reikiama kg, tris m3, tankis kg/m3. Kadangi laboratorijoje paprastai gaminami nedideli tirpal kiekiai, Si sistemos dydius nepatogu naudoti. Todl laboratorijose priimta mediagos mas reikti gramais (g), tr litrais (l) arba mililitrais (ml), tank g/ml. iame leidinyje pateikiam tirpal koncentracij skaiiavim pavyzdiuose bus naudojami pastarieji dydiai. Sprendiant tirpal koncentracij skaiiavimo udavinius, danai tenka inant tirpalo tr apskaiiuoti jo mas ir atvirkiai. Tam yra naudojamas tirpalo tankis . = ia: tirpalo tankis, g/ml; m tirpalo mas, g; V tirpalo tris, ml. m = V.
117

(8.3)

m ; V

(8.4)

Daniausiai taikomi keturi tirpal koncentracijos reikimo bdai: C% procentin koncentracija; CM molin koncentracija; CN molin ekvivalent (normalin) koncentracija; Cm molialin koncentracija. Procentin koncentracija (C%) rodo tirpinio gram skaii 100 g tirpalo. Skaiiaus, rodanio procentin koncentracij, matavimo vienetas yra g/100 g arba %. Apibrimas rodo, kad imte gram tirpalo, kurio C% = 3 g/100 g, arba 3 %, yra itirp 3 g mediagos. Likusi tirpalo mas sudaro vanduo: m(H2O) = 100 g 3 g = 97 g. Ir atvirkiai, tirpalo, kurio imte gram yra itirp 3 g mediagos, C% = 3 g/100 g, arba 3 %. Molin koncentracija (CM) rodo tirpinio moli skaii viename litre (1 000-yje ml) tirpalo. Skaiiaus, rodanio i koncentracij, matavimo vienetas yra mol/l, arba M. Apibrimas rodo, kad molin koncentracija H2SO4 tirpalo, kurio viename litre yra itirp 3 mol H2SO4, yra 3 mol/l, arba 3 M. Tirpalo molin koncentracija apskaiiuojama mas mediagos (tirpinio), itirpusios konkreiame tirpalo tryje, dalijant i ios mediagos molins mass ir i tirpalo trio: CM =

m ; M V

(8.5)

ia: CM tirpalo molin koncentracija, mol/l; m tirpinio, itirpusio V litr tirpalo tryje, mas, g; M tirpinio molin mas, g/mol; V tirpalo tris, l. Mediagos (tirpinio) mas, esanti konkreiame inomos molins koncentracijos tirpalo tryje, apskaiiuojama tirpalo molin koncentracij padauginus i ios mediagos molins mass ir i tirpalo trio: m = CM M V; ia: m tirpinio, itirpusio V litr tirpalo tryje, mas, g; CM tirpalo molin koncentracija, mol/l; M tirpinio molin mas, g/mol; V tirpalo tris, l.
118

Toliau yra pateikta keletas elementari H2SO4 tirpalo molins koncentracijos skaiiavimo pavyzdi, kuriuose tirpalo tris reikiamas litrais. Atliekant skaiiavimus reiks inoti H2SO4 molin mas, kuri, priminsime, yra apskaiiuojama taip: M(H2SO4) = 1 2 + 32 + 16 4 = 98 g/mol. inant itirpusios H2SO4 mas (gramais) konkreiame tirpalo tryje (litrais), H2SO4 molin koncentracija skaiiuojama, padalijant konkreiame tryje itirpusios H2SO4 mas (gramais) i H2SO4 molins mass ir i tirpalo trio (litrais): a) jeigu viename litre H2SO4 tirpalo yra itirp 490 g H2SO4, CM =
490 g = 5 mol/l, arba CM = 5 M. 98 g/mol 1 l

b) jeigu penkiuose litruose H2SO4 tirpalo yra itirp 490 g H2SO4, CM =


490 g = 1 mol/l, arba CM = 1 M. 98 g/mol 5 l

inant H2SO4 tirpalo molin koncentracij ir tirpalo tr, H2SO4 mas (kiekis gramais) iame tirpalo tryje apskaiiuojama tirpalo molin koncentracij padauginus H2SO4 molins mass ir i tirpalo trio (litrais): a) H2SO4 mas (gramais) viename litre 3 M tirpalo: m = 3 mol/l 98 g/mol 1 l = 294 g; b) H2SO4 mas (gramais) penkiuose litruose 3 M tirpalo: m = 3 mol/l 98 g/mol 5 l = 1 470 g; c) H2SO4 mas (gramais) viename litre 0,2 M H2SO4 tirpalo: m = 0,2 mol/l 98 g/mol 1 l = 19,6 g; d) H2SO4 mas (gramais) penkiuose litruose 0,2 M H2SO4 tirpalo: m = 0,2 mol/l 98 g/mol 5 l = 98 g.

119

Molin ekvivalent (normalin) koncentracija (CN) rodo tirpinio ekvivalent moli skaii viename litre (1 000 ml) tirpalo. Skaiiaus, rodanio i koncentracij, matavimo vienetas yra mol/l, arba N. I apibrimo iplaukia, kad jeigu viename litre tirpalo yra itirp 3 ekvivalent moliai mediagos, io tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracija yra 3 mol/l, arba 3 N. Tirpal molins ekvivalent (normalins) koncentracijos skaiiavimai yra atliekami analogikai, kaip molins koncentracijos skaiiavimai, tiktai iuo atveju skaiiuojant naudojama itirpusios mediagos ekvivalent molin mas E. vairi mediag ekvivalent molins mass skaiiavimo pavyzdiai pateikti io leidinio 2.4 poskyryje. Tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracija apskaiiuojama mas mediagos (tirpinio), itirpusios konkreiame tirpalo tryje, dalijant i ios mediagos ekvivalent molins mass ir i tirpalo trio: m ; (8.6) CN = E V ia: CN tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracija, mol/l; m tirpinio, itirpusio V litr tirpalo tryje, mas, g; E tirpinio ekvivalent molin mas, g/mol; V tirpalo tris, l. Mediagos (tirpinio) mas, esanti konkreiame inomos molins ekvivalent (normalins) koncentracijos tirpalo tryje V, apskaiiuojama tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracij padauginus i ios mediagos ekvivalent molins mass ir i tirpalo trio: m = CN E V; ia: m tirpinio mas, itirpusio V litr tirpalo tryje; CN tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracija, mol/l; E tirpinio ekvivalent molin mas, g/mol; V tirpalo tris, l.
120

Toliau yra pateikta keletas elementari H2SO4 tirpalo molins ekvivalent (normalins) koncentracijos skaiiavimo pavyzdi, kuriuose tirpalo tris reikiamas litrais. Skaiiuojant reikalinga H2SO4 ekvivalent molin mas E, priminsime, yra apskaiiuojama taip: E(H2SO4) =

M (H 2SO 4 ) g/mol 98 g/mol = = 49 g/mol. 2 2

inant itirpusios H2SO4 mas (gramais) tirpalo tryje (litrais), H2SO4 molin ekvivalent (normalin) koncentracija apskaiiuojama dalijant itirpusios H2SO4 mas (gramais) i H2SO4 ekvivalent molins mass ir i tirpalo trio (litrais): jeigu viename litre H2SO4 tirpalo yra itirp 245 g H2SO4, CN =
245 g = 5 mol/l, arba CN = 5 N; 49 g/mol 1l 245 g = 1 mol/l, arba CN = 1 N. 49 g/mol 5 l

jeigu penkiuose litruose H2SO4 tirpalo yra itirp 245 g H2SO4, CN =

jeigu penkiuose litruose H2SO4 tirpalo yra itirp 700 g H2SO4, CN =


700 g = 2,86 mol/l, arba CN = 2,86 N. 49 g/mol 5 l

inant H2SO4 tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracij ir tirpalo tr (litrais), H2SO4 mas (gramais) apskaiiuojama tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracij dauginant i jos ekvivalent molins mass ir i tirpalo trio (litrais): H2SO4 mas (gramais) viename litre 3 N tirpalo: m (H2SO4) = 3 mol/l 49 g/mol 1 l = 147 g. H2SO4 mas (gramais) penkiuose litruose 3 N tirpalo: m (H2SO4) = 3 mol/l 49 g/mol 5 l = 735 g. H2SO4 mas (gramais) viename litre 0,2 N tirpalo: m (H2SO4) = 0,2 mol/l 49 g/mol 1 l = 9,8 g. H2SO4 mas (gramais) penkiuose litruose 0,2 N tirpalo: m (H2SO4) = 0,2 mol/l 49 g/mol 5 l = 49 g.
121

Molialin koncentracija (Cm) rodo tirpinio moli skaii viename kilograme (1 000 g) tirpiklio. Skaiiaus, rodanio i koncentracij, matavimo vienetas yra mol/kg (mol/1 000 g), arba m. Apibrimas rodo, kad jeigu tirpale 1 000 g tirpiklio tenka 3 moliai mediagos, vadinasi, kad io tirpalo koncentracija yra 3 mol/1 000 g, arba 3 m. Itirpusios mediagos (tirpinio) mas, tenkanti 1 000 gram tirpiklio inomos molialins koncentracijos tirpale, apskaiiuojama tirpalo molialin koncentracij dauginant i tirpinio molins mass. H2SO4 mas (gramais), tenkanti 1 000 g tirpiklio, H2SO4 tirpale, kurio Cm = 3 mol/1 000 g: m (H2SO4) = 3 mol/1 000 g 98 g/mol = 294 g /1 000 g. inant tirpalo molialin koncentracij, galima apskaiiuoti jo procentin koncentracij. 1 pavyzdys Apskaiiuokite procentin koncentracij 3m H2SO4 tirpalo. Sprendimas 1. Apskaiiuojama H2SO4 molin ir trij moli mass: M(H2SO4) = 1 2 + 32 + 16 4 = 98 g/mol, 3 moli H2SO4 mas m = 98 g/mol 3 mol = 294 g. 2. Apskaiiuojama mas 3m H2SO4 tirpalo, kurio 1 000-yje tirpiklio gram yra itirp 3 mol (294 g) H2SO4: m (tirpalo) = m(tirpiklio) + m(tirpinio), m(tirpalo) = 1 000 g + 294 g = 1294 g. 3. Apskaiiuojama 3 m H2SO4 tirpalo procentin koncentracija: 1 294 g tirpalo yra itirp 294 g H2SO4, 100 g x= C% = 22,72 %. x g ,
100 g 294 g = 22,72 g/100 g. 1 294 g

122

inant tirpalo procentin koncentracij, galima apskaiiuoti jo molialin koncentracij. 2 pavyzdys Apskaiiuokite 22,72 % H2SO4 tirpalo molialin koncentracij. Sprendimas 1. Apskaiiuojamas H2SO4 kiekis, tenkantis 1 000 g tirpiklio. H2SO4 tirpalo koncentracija yra 22,72 %, o tai rodo, kad 100 g tirpalo yra 77,28 g vandens ir 22,72 g H2SO4. Todl galima sudaryti proporcij: 77,28 g vandens yra itirp 22,72 g H2SO4, 1 000 g x= x g ,
1 000 g 22,72 g = 294 g/1 000 g. 77,28 g

2. H2SO4 mas, tenkani 1 000 g vandens (tirpiklio), padalijus i H2SO4 molins mass, gaunamas H2SO4 moli skaiius, tenkantis 1 000 g vandens (H2SO4 tirpalo molialin koncentracija): Cm =
294 g/1 000 g = 3 mol/1 000 g, arba Cm = 3 m. 98 g/mol

Anksiau pateikti koncentracij apibrimai rodo, kad procentin (C%), molin (CM) ir molin ekvivalent (normalin) (CN) koncentracijos rodo itirpusios mediagos (tirpinio) kiek tam tikroje tirpalo masje (procentin koncentracija) arba tam tikrame tirpalo tryje (molin ir normalin koncentracijos), o molialin koncentracija (Cm) rodo tirpinio kiek tam tikroje tirpiklio masje. Tai labai svarbu sidmti, norint nedaryti klaid, sprendiant su tirpal koncentracij skaiiavimais susijusius udavinius.

123

8.4.1. Tirpal koncentracij skaiiavimo pavyzdiai


Tirpalo procentins koncentracijos skaiiavimas
1 pavyzdys 250 g vandens itirpinta 30 g NaCl druskos. Apskaiiuokite io tirpalo procentin koncentracij. Sprendimas 1. Apskaiiuojama tirpalo mas: m(tirpalo) = m(tirpiklio) + m(tirpinio), m(tirpalo) = 250 g + 30 g = 280 g. 2. Apskaiiuojama tirpalo procentin koncentracija: 280 g tirpalo yra itirp 30 g NaCl, 100 g x= Ats.: C% = 10,7 %. 2 pavyzdys 200 g tirpalo yra itirp 10 g NaCl. Apskaiiuokite io tirpalo procentin koncentracij. Sprendimas 200 g tirpalo yra itirp 10 g NaCl, 100 g x= Ats.: C% = 5 %. x g ,
100 g 10 g = 5 g/100 g. 200 g

x g ,

100 g 30 g = 10,7 g/100 g. 280 g

124

Tirpinio kiekio, reikalingo nustatyto dydio procentins koncentracijos tirpalui pagaminti, skaiiavimas
3 pavyzdys Kiek reikia Na3PO4 druskos, norint pagaminti 2 litrus 8,6 % ios druskos tirpalo ( = 1,04 g/ml)? Sprendimas 1. Apskaiiuojama gaminamo tirpalo mas: m = V = 2 000 ml 1,04 g/ml = 2 080 g. 2. Apskaiiuojama Na3PO4 druskos mas, reikalinga 2 080 g 8,6 % tirpalo pagaminti: 100 g 8,6 % Na3PO4 tirpalo turs bti itirp 8,6 g Na3PO4, 2 080 g x= Ats.: 178,9 g.
2 080 g 8,6 g = 178,9 g. 100 g

x g ,

Didesns procentins koncentracijos tirpalo kiekio, reikalingo maesns koncentracijos tirpalui pagaminti, skaiiavimas
4 pavyzdys Kiek reikia mililitr 50 % HNO3 tirpalo ( = 1,315 g/ml) ir kiek mililitr vandens, norint pagaminti 5 litrus 2 % ios rgties tirpalo ( = 1,010 g/ml)? Sprendimas 1. Apskaiiuojama 5 litr 2 % HNO3 tirpalo mas: m = V = 5 000 ml 1,010 g/ml = 5 050 g. 2. Apskaiiuojama, grynos HNO3 mas, reikalinga 5 050 g 2 % tirpalo pagaminti: 100 g 2 % tirpalo turs bti itirp 2 g HNO3, 5 050 g 2 % x g ,

125

5 050 g 2 g = 101 g. 100 g 3. Apskaiiuojama 50 % HNO3 tirpalo mas, kurioje yra 101 g grynos HNO3:

x=

50 g HNO3 yra 100 g 50 % HNO3 tirpalo, 101 g x= xg ,


100 g 101g = 202 g. 50 g

4. Apskaiiuojamas 50 % HNO3 tirpalo, kurio mas yra 202 g, tris: V=


m 202 g = = 153,6 ml. 1,315 g/ml

5. Apskaiiuojamas vandens tris: V = 5 000 ml 153,6 ml = 4 846,4 ml. Ats.: 153,6 ml 50 % HNO3 tirpalo; 4846,4 ml vandens.

Procentins koncentracijos tirpal praskiedimo skaiiavimas


5 pavyzdys Kokiu vandens kiekiu (ml) reikia praskiesti 400 ml 30 % NaNO3 tirpalo ( = 1,20 g/ml), norint gauti 5 % koncentracijos tirpal ( = 1,02 g/ml)? Sprendiant ir kitus io tipo udavinius, reikia inoti, kad skiediant tirpal jame esanio gryno tirpinio mas nesikeiia, keiiasi tiktai tirpalo tris ir mas. Sprendimas 1. Apskaiiuojama 400 ml 30 % NaNO3 tirpalo mas: m = V = 400 ml 1,2 g/ml = 480 g.

126

2. Apskaiiuojama grynos NaNO3 druskos mas, esanti 480 g 30 % NaNO3 tirpalo: 100 g 30 % NaNO3 tirpalo yra 30 g NaNO3, 480 g x= x g ,
480 g 30 g = 144 g. 100 g

3. Apskaiiuojama, kokiame 5 % NaNO3 tirpalo kiekyje (gramais) yra itirp 144 g NaNO3 druskos: 5 g NaNO3 yra 100 g 5 % NaNO3 tirpalo, 144 g x= xg ,
100 g 144 g = 2 880 g. 5g

4. Apskaiiuojamas 5 % NaNO3 tirpalo, kurio mas yra 2 880 g, tris: m 2 880 g V= = = 2 823,5 ml. 1,02 g/ml 5. Apskaiiuojamas vandens tris: V = 2 823,5 ml 400 ml = 2 423,5 ml. Ats.: 2 423,5 ml. 6 pavyzdys Apskaiiuokite procentin koncentracij tirpalo, gauto praskiedus 200 g 40 % tirpalo 800 ml vandens. Prie pradedant sprsti udavin, reikia prisiminti, kad vandens tankis = 1 g/ml. Todl vandens, kurio tris yra 800 ml, mas bus lygi 800 g. Sprendimas 1. Apskaiiuojama, kiek gram tirpinio yra 200 g 40 % tirpalo: 100 g 40 % tirpalo yra 40 g tirpinio, 200 g
127

x g ,

x=

200 g 40 g = 80 g. 100 g

2. Apskaiiuojama tirpalo, kuris bus gautas praskiedus 200 g 40 % tirpalo 800 ml vandens, mas: m = 200 g + 800 g = 1 000 g. 3. Apskaiiuojama tirpalo, gauto praskiedus 200 g 40 % tirpalo 800 ml vandens, procentin koncentracija: 1 000 g praskiesto tirpalo yra 80 g tirpinio, 100 g x= Ats.: C% = 8 %. xg ,
100 g 88 g = 8 g/100 g. 1 000 g

Tirpinio kiekio, reikalingo nustatyt dydi molins ir molins ekvivalent (normalins) koncentracij tirpalams pagaminti, skaiiavimas
7 pavyzdys Kiek reikia gram Al2(SO4)3, norint pagaminti 2 litrus: a) 0,2 M ios druskos tirpalo; b) 0,2 N ios druskos tirpalo? Sprendimas 1. Apskaiiuojamos Al2(SO4)3 molin ir ekvivalent molin mass: M(Al2(SO4)3) = (27 2) + (32 + 16 4) 3 = 342 g/mol. E(Al2(SO4)3) =

M = 57 g/mol. 6

2. Apskaiiuojama, kiek moli Al2(SO4)3 yra 2 litruose 0,2 M koncentracijos tirpalo: 1 litre 0,2 M tirpalo yra 0,2 moli Al2(SO4)3, 2 litruose x moli ,

128

x=

2 l 0,2 mol = 0,4 moli Al2(SO4)3. 1l

3. Apskaiiuojama Al2(SO4)3 mas, kuri reikia paimti, norint pagaminti 2 litrus 0,2 M koncentracijos tirpalo: m = 0,4 mol 342 g/mol = 136,8 g.
Pastaba. Al2(SO4)3 mas, kuri reikia paimti, norint pagaminti 2 litrus 0,2 M koncentracijos tirpalo, buvo galima apskaiiuoti trumpesniu bdu, pritaikius anksiau urayt formul:

m = CM M V = 0,2 mol/l 342 g/mol 2 l = 136,8 g. 4. Apskaiiuojama, kiek ekvivalent moli Al2(SO4)3 yra 2 litruose 0,2 N koncentracijos tirpalo: 1 litre 0,2 N tirpalo yra 0,2 ekvivalent moli Al2(SO4)3, 2 litruose x= x ekvivalent moli ,
2 l 0,2 mol = 0,4 mol Al2(SO4)3. 1l

Apskaiiuojama Al2(SO4)3 mas, kuri reikia paimti, norint pagaminti 2 litrus 0,2 N koncentracijos tirpalo: m = 0,4 mol 57 g/mol = 22,8 g.
Pastaba. Al2(SO4)3 mas, kuri reikia paimti, norint pagaminti 2 litrus 0,2 N koncentracijos tirpalo, buvo galima apskaiiuoti trumpesniu bdu, pritaikius anksiau urayt formul:

m = CN E V = 0,2 mol/l 57 g/mol 2 l = 22,8 g. Ats.: a) 136,8 g; b) 22,8 g.

Procentins koncentracijos perskaiiavimas molin, molin ekvivalent (normalin) ir molialin


8 pavyzdys Apskaiiuokite 14,6 % Na3PO4 tirpalo ( = 1,12 g/ml) molin, molin ekvivalent (normalin) ir molialin koncentracijas.

129

Sprendimas 1. Apskaiiuojamos Na3PO4 molin ir ekvivalent molin mass: M (Na3PO4 ) = (3 23) + 31 + (16 4) = 164 g/mol E (Na3PO4 ) =

M(Na 3 PO 4 ) 164 g/mol = = 54,7 g/mol. 3 3

2. Apskaiiuojama 14,6 % Na3PO4 tirpalo vieno litro mas: m = V = 1 000 ml 1,12 g/ml = 1 120 g. 3. Apskaiiuojama Na3PO4, esanio 1 120 g 14,6 % Na3PO4 tirpalo, mas: 100 g 14,6 % Na3PO4 tirpalo yra 14,6 g Na3PO4, 1 120 g x= xg

1 120 g14,6 g = 163,5 g. 100 g

4. Apskaiiuojama 14,6 % Na3PO4 tirpalo molin koncentracija: CM =

m 163,5 g/l = = 0,997 mol/l, arba CM = 0,997 M. M 164 g/mol

5. Apskaiiuojama 14,6 % Na3PO4 tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracija: CN =

m 163,5 g/l = = 2,989 mol/l, arba CN = 2,989 N. E 54,7 g/mol

6. Apskaiiuojama Na3PO4 mas (gramais), itirpusi 1 000 g tirpiklio (vandens). Na3PO4 tirpalo koncentracija yra 14,6 %, o tai rodo, kad 100 g gram tirpalo yra 14,6 g Na3PO4 ir 85,4 g vandens. Todl galima sudaryti proporcij: 85,4 g vandens yra itirp 14,6 g Na3PO4, 1 000 g
130

x g ,

x=

1 000g 14,6 g = 170,96 g/1000 g. 85,4 g

7. Apskaiiuojama 14,6 % Na3PO4 tirpalo molialin koncentracija: Cm =

m 170,96 g / 1 000 g = = 1,04 mol/1 000 g arba Cm = 1,04 m. M 164 g/mol

Ats.: CM = 0,997 M; CN = 2,989 N; Cm = 1,04 m. 9 pavyzdys Apskaiiuokite 25 % etilo spirito (C2H5OH) tirpalo vandenyje molialin koncentracij. Sprendimas 1. Apskaiiuojama C2H5OH molin mas: M (C2H5OH) = (12 2) + (1 5) + 16 + 1 = 46 g/mol. 2. Apskaiiuojama C2H5OH, itirpusio 1 000 g vandens, mas: 75 g vandens yra 25 g C2H5OH, 1 000 g x g x= ,
1 000 g 25 g = 333,3 g/1 000 g. 75 g

3. Apskaiiuojama 25 % etilo spirito (C2H5OH) tirpalo molialin koncentracija: m 333,3 g/1 000g Cm = = = 7,25 mol/1 000 g, arba Cm = 7,25 m. M 46 g/mol Ats.: Cm = 7,25 m.

Procentins, molins, molins ekvivalent (normalins) ir molialins koncentracij skaiiavimas


10 pavyzdys Kiek reikia mililitr 60 % H2SO4 tirpalo ( = 1,40 g/ml), norint pagaminti 3 litrus 20 % H2SO4 tirpalo ( = 1,14 g/ml)? Apskaiiuo131

kite 20 % H2SO4 tirpalo molin, molin ekvivalent (normalin) ir molialin koncentracijas. Sprendimas 1. Apskaiiuojamos H2SO4 molin ir ekvivalent molin mass: M (H2SO4) = 1 2 + 32 + 16 4 = 98 g/mol,

M 98 g/mol = = 49 g/mol. 2 2 Pirmiausia sprendiama pirmoji udavinio dalis: 2. Apskaiiuojama 20 % H2SO4 tirpalo 3 litr mas:
E (H2SO4) = m = V = 3 000 ml 1,14 g/ml = 3 420 g. 3. Apskaiiuojama, kiek grynos H2SO4 turi bti 3 420 g 20 % H2SO4 tirpalo: 100 g 20 % H2SO4 tirpalo yra 20 g H2SO4, 3 420 g x= xg ,

3 420 g 20 g = 684 g. 100 g

4. Apskaiiuojama, kokiame kiekyje 60 % H2SO4 tirpalo yra 684 g grynos H2SO4: 60 g H2SO4 yra 100 g 60 % H2SO4 tirpalo, 684 g x= xg ,
684 g 100 g = 1 140 g. 60 g

5. Apskaiiuojamas 60 % H2SO4 tirpalo, kurio mas yra 1 140 g, tris: V=

m 1140 g = = 814,3 ml. 1,40 g/ml

Apskaiiavus reikaling 60 % H2SO4 tirpalo tr, pirmoji udavinio dalis baigiama sprsti.
132

Toliau sprendiama antroji udavinio dalis. 6. Apskaiiuojama 20 % H2SO4 tirpalo vieno litro mas: m = V = 1 000 ml 1,14 g/ml = 1 140 g. 7. Apskaiiuojamas grynos H2SO4 kiekis (gramais), esantis viename litre 20 % H2SO4 tirpalo: 100 g 20 % H2SO4 tirpalo yra 20 g H2SO4, 1 140 g x= xg ,
1 140 g 20 g = 228 g. 100 g 8. Apskaiiuojama 20 % H2SO4 tirpalo molin koncentracija:

CM =

m 228 g/ l = = 2,3 mol/l, arba CM = 2,3 M. 98 g/mol M

Paaikinimas. 20 % H2SO4 tirpalo molin koncentracij galima apskaiiuoti ir trumpesniu bdu: grynos H2SO4, esanios 3 litruose 20 % H2SO4 tirpalo, mas, apskaiiuotj 3-uoju udavinio sprendimo veiksmu, padalijus i tirpalo trio ir i H2SO4 molins mass:

CM =

m 684 g = = 2,3 mol/l, arba CM = 2,3 M. 98 g/mol 3 l M V

9. Apskaiiuojama 20 % H2SO4 tirpalo molin ekvivalent koncentracija. Molin ekvivalent koncentracija apskaiiuojama panaiai kaip ir molin koncentracija, tiktai vietoj molins H2SO4 mass skaiiavimo formules, nurodytas 8-ajame udavinio sprendimo veiksme, raoma H2SO4 ekvivalent molin mas: CN =

m 228 g/l = = 4,6 mol/l, arba CN = 4,6 N. E 49 g/mol

Paaikinimas. 20 % H2SO4 tirpalo molin ekvivalent (normalin) koncentracij galima apskaiiuoti ir trumpesniu bdu: grynos H2SO4, esanios 3 litruose 20 % H2SO4 tirpalo, mas, apskaiiuotj 3-iuoju udavinio sprendimo veiksmu, padalijus i tirpalo trio ir i H2SO4 ekvivalent molins mass: 133

CN =

684 g m = = 4,6 mol/l, arba CN = 4,6 N. 49 g/mol 3 l EV

10. Apskaiiuojamas H2SO4 kiekis (gramais), tenkantis 1 000 g vandens 20 % H2SO4 tirpale: 80 g vandens tenka 20 g H2SO4, 1 000 g x= xg ,
1 000 g 20 g = 250 g/1 000 g. 80 g 11. Apskaiiuojama 20 % H2SO4 tirpalo molialin koncentracija:

Cm =

m 250 g/ 1 000 g = = 2,6 mol/1 000g = 2,6 m. M 98 g/mol

Ats.: 814,3 ml; CM = 2,3 M; CN = 4,6 N; Cm = 2,6 m.

8.5. Neelektrolit tirpal savybs


Toliau nagrinjamos savybs praktikoje daniausiai pasitaikani praskiest neelektrolit tirpal, gaut itirpinus vandenyje nelakius neelektrolitus, pavyzdiui, cukr, etilenglikol, gliukoz ir kt. Neelektrolit tirpalai, gauti tirpinant vandenyje neelektrolitus (jie nedisocijuoja jonus), yra nelaids elektros srovei. Nedidels koncentracijos praskiestuose neelektrolit tirpaluose itirpusios mediagos molekuls bna toli viena nuo kitos panaiai kaip duj molekuls. Todl iems tirpalams gali bti taikomi idealij duj dsniai. Svarbiausios neelektrolit tirpal savybs: a) tirpal gar slgio depresija (nuokrytis); b) tirpal virimo temperatros pakilimas ir stingimo temperatros depresija; c) osmosinis slgis.

8.5.1. Tirpal gar slgio depresija


Laikant inde gryn tirpikl (vanden), po kurio laiko pastovioje temperatroje vir tirpiklio susidaro pusiausvyra tirpiklis tirpik134

lio garai. Susidarius pusiausvyrai, gar slgis vir tirpiklio vadinamas tirpiklio soij gar slgiu. Jeigu greta vienas kito tomis paiomis slygomi laikysime du vienodo dydio indus, vien i kuri bus pilta gryno tirpiklio (vandens), o kit toks pats tris tirpalo, gauto iame tirpiklyje itirpinus nelakaus neelektrolito, kadangi neelektrolitas yra nelakus, abiejuose induose garuos tiktai tirpiklis (vanduo). Todl i skysi, esani viename ir kitame inde, skirsis tirpiklio (vandens) garai. Garavimas, kaip yra inoma, vyksta nuo skysio paviriaus. Antrajame inde, kuriame skysio paviriaus bendras plotas yra lygiai toks pats, kaip ir pirmajame, taiau dl nelaki neelektrolito molekuli buvimo skysio paviriuje garuojanio paviriaus plotas bus santykinai maesnis nei pirmajame inde, tirpiklio (vandens) soij gar slgis vir tirpalo, esanio antrajame inde, bus maesnis negu tirpiklio soij gar slgis vir gryno tirpiklio, esanio pirmajame inde. Soij gar slgis toliau bus vadinamas paprastai gar slgiu. Tirpiklio gar slgio vir gryno tirpiklio (p) ir tirpiklio gar slgio vir tirpalo (p1) skirtumas vadinamas tirpalo gar slgio depresija (p): p = p p1. Tirpalo gar slgio depresijos ir tirpiklio gar slgio vir gryno p vadinamas santykine tirpalo gar slgio deptirpiklio santykis p resija. F. Raulis nustat, kad is santykis yra lygus tirpinio molinei daliai. Tai pirmasis Raulio dsnis. Jo matematin iraika yra tokia:

n p , = p N +n
arba p = p

n ; N +n

(8.7)

ia: p tirpalo gar slgio depresija (p = p p1); p tirpiklio gar slgis vir gryno tirpiklio; n tirpinio (itirpintos mediagos) moli skaiius; N tirpiklio moli skaiius.
135

Tirpinio (itirpintos mediagos) moli skaiius (n): n=

m ; M

ia: m itirpintos mediagos mas, g, M itirpintos mediagos molin mas, g/mol. Tirpiklio moli skaiius (N): N = m1 ; M1 ia: m1 tirpiklio skaiius, g; M1 tirpiklio molin mas, g/mol. Taigi nustaius tirpalo gar slgio depresij, pagal pirmj Raulio dsn galima apskaiiuoti tirpinio molin mas. Pavyzdys Vandens gar slgis 42 C temperatroje vir tirpalo, gauto 540 g vandens itirpinus 36 g gliukozs, yra 8 145 Pa. Vandens gar slgis 42 C temperatroje vir gryno vandens yra 8 199,3 Pa. Apskaiiuokite gliukozs molin mas. Sprendimas Gliukozs molin mas galima apskaiiuoti pagal pirmj Raulio dsn ((8.7) formul): p = p

n . N +n

I udavinio slygos matyti, kad p1 = 8 145 Pa, p = 8 199,3 Pa. inant p1 ir p reikmes, galima apskaiiuoti tirpalo gar slgio depresij: p = p p1 = 8 199,3 8 145 = 54,3 Pa. Gliukozs moli skaiius: n=

m 36 . = M M gliukozs
136

Vandens moli skaiius: N=

540 M vandens

540 = 30. 18

Suraius duomenis (8.7) formul, gaunama lygtis su vienu neinomuoju: 36 54,3 = 8199,3

M gliukoz
30 + 36

M gliukozs
36

54,3 30 + 54,3

36

M gliukozs

= 8 199,3

M gliukozs

Mgliukozs 54,3 30 + 54,3 36 = 8199,3 36, Mgliukozs =

295174,8 1954,8 = 180 g/mol. 1629

Tirpinio (iuo atveju gliukozs) molin mas, apskaiiuota pagal pirmj Raulio dsn, remiantis tirpalo gar slgio depresija, atitinka tirpinio molin mas, apskaiiuot, remiantis chemine formule. Gliukozs chemin formul C6H12O6. Mgliukozs = 72,06 + 12,2 + 96 = 180,18 g/mol. Labai praskiestiems tirpalams N + n yra apytikriai lygus N, todl labai praskiest tirpal gar slgio depresijai apskaiiuoti tinka apytiksl pirmojo Raulio dsnio matematin lygtis: p = p
n . N

(8.8)

137

8.5.2. Tirpal virimo temperatros pakilimas ir stingimo temperatros depresija


Tirpal virimo temperatros pakilimas
Skysi virimo temperatra priklauso nuo iorinio slgio. Skystis verda temperatroje, kurioje jo gar slgis yra lygus ioriniam slgiui. Vandenini tirpal atveju yra taip: kai iorinis slgis yra lygus 101 325 Pa, vandens virimo temperatra yra 373 K (100 C ). Kadangi tirpiklio gar slgis vir tirpalo, gauto itirpinus tirpiklyje nelak neelektrolit, yra maesnis nei vir gryno tirpiklio, tirpalui, gautam itirpinus nelak neelektrolit, uvirti reikia auktesns temperatros negu gryno tirpiklio virimo temperatra. Tirpalo ir gryno tirpiklio, kuriame itirpinus mediag gautas tas tirpalas, virimo temperatr skirtumas yra vadinamas tirpalo virimo temperatros pakilimu (tv). Jeigu vandeninio tirpalo virimo temperatra yra t2 C, tai vandeninio tirpalo, kurio tirpiklio (vandens) virimo temperatra 100 C , tv bus apskaiiuojama taip: tv = t2 100 C . Bendruoju atveju tirpalo virimo temperatros pakilimas: tv = tvirimo tirpalo tvirimo tirpiklio. (8.9)

Tirpal stingimo temperatros depresija


Skysio stingimo (ualimo) temperatra yra temperatra, kurioje gar slgis vir tirpalo yra lygus gar slgiui vir kietosios fazs. Vandens stingimo temperatra yra 273 K (0 C ). Esant iai temperatrai, vandens soij gar slgis yra 613 Pa. Gar slgis vir vandeninio tirpalo, gauto vandenyje itirpinus nelak neelektrolit, pasidaro lygus gar slgiui vir kietosios fazs temperatroje, emesnje nei vandens stingimo temperatra (273 K, t. y. 0 C). Todl vandeninis tirpalas stingsta (ula) emesnje temperatroje negu grynas vanduo. Gryno tirpiklio ir tirpalo, kuris gautas itirpinus mediag tame tirpiklyje, stingimo tempera

138

tr skirtumas yra vadinamas tirpalo stingimo temperatros depresija (tst). Jeigu vandeninio tirpalo stingimo temperatra yra t1 C, tai vandeninio tirpalo, kurio tirpiklio (vandens) stingimo temperatra 0 C , tst bus apskaiiuojama taip: tst = 0 C t1. Bendruoju atveju tirpalo stingimo temperatros depresija: tst = tstingimo tirpiklio tstingimo tirpalo. (8.10)

Antrasis Raulio dsnis skelbia, kad praskiest tirpal virimo temperatros pakilimas ir stingimo temperatros depresija yra proporcingi tirpalo molialinei koncentracijai. Antrojo Raulio dsnio matematin iraika yra tokia: t = Cm K; (8.11) ia: t tirpalo virimo temperatros pakilimas (tv ) arba stingimo temperatros depresija (tst); Cm tirpalo molialin koncentracija; K konstanta. Kai yra skaiiuojamas tirpalo virimo temperatros pakilimas, konstanta K yra vadinama ebulioskopine (nuo graik kalbos odio ebuliare virti ) konstanta ir yra ymima Kv. Tirpal virimo temperatros pakilimas skaiiuojamas pagal formul: tv = Cm Kv. Jeigu yra skaiiuojama stingimo temperatros depresija, konstanta K yra vadinama krioskopine (nuo graik kalbos odio kryos altis) konstanta ir ymima Kst. Tirpal stingimo temperatros depresija skaiiuojama pagal formul: tst = Cm Kst. Vienmolialini tirpal tv = Kv, tst = Kst. Tai reikia, kad Kv rodo vienmolialini tirpal, gaut konkreiame tirpiklyje itirpinus
139

neelektrolit, virimo temperatros pakilim, o Kst rodo vienmolialini tirpal, gaut konkreiame tirpiklyje itirpinus neelektrolit, stingimo temperatros depresij. Vandens atveju Kv = 0,52, Kst = 1,86. Kit tirpikli atveju i konstant reikms yra kitokios. Skaiiavimai pagal antrj Raulio dsn taikomi praktikoje, kai reikia apskaiiuoti koncentracij neelektrolito tirpalo, kuris naudojamas kaip auinimo arba kaip led tirpdantis skystis.

Tirpal virimo ir stingimo temperatros skaiiavimas


1 pavyzdys Apskaiiuokite stingimo (ualimo) ir virimo temperatras tirpalo, kuris buvo pagamintas itirpinant 50 g vandens 56 g etilenglikolio (C2H6O2). Kv = 0,52, Kst = 1,86. Sprendimas Udavinys sprendiamas, remiantis antruoju Raulio dsniu: tv = Cm Kv, tst = Cm Kst. 1. Apskaiiuojama etilenglikolio molin mas: M(C2H6O2) = 12 2 + 1 6 + 12 2 = 62 g/mol. 2. Apskaiiuojamas etilenglikolio kiekis (gramais), tenkantis 1 000 g vandens: 50 g vandens tenka 56 g etilenglikolio, 1 000 g x= x g ,
1 000 g 56 g = 1 120 g/1 000 g. 50 g 3. Apskaiiuojama etilenglikolio tirpalo molialin koncentracija:

Cm =

m 1 120 g/ 1 000 g = = 18,1 mol/1 000 g = 18,1 m. M 62 g / mol

140

4. Apskaiiuojama etilenglikolio tirpalo stingimo temperatros depresija: tst = Cm Kst = 18,1 1,86 = 33,7. 5. Apskaiiuojama etilenglikolio tirpalo stingimo temperatra: tstingimo tirpalo = tstingimo tirpiklio tst = 0 C 33,7 = 33,7 C. 6. Apskaiiuojamas etilenglikolio tirpalo virimo temperatros pakilimas: tv = Cm Kv = 18,1 0,52 C = 9,4 C . 7. Apskaiiuojama etilenglikolio tirpalo virimo temperatra: tvirimo tirpalo = tvirimo tirpiklio + tv = 100 C + 9,4 = 109,4 C . Ats.: tst = 33,7 C ; tv = 109,4 C . 2 pavyzdys Apskaiiuokite 60 % etilenglikolio tirpalo vandenyje stingimo ir virimo temperatras Kv = 0,52, Kst = 1,86. Sprendimas Etilenglikolio molin mas jau yra apskaiiuota 1 pavyzdyje: M(C2H6O2) = 62 g/mol. 1. Apskaiiuojamas etilenglikolio kiekis (gramais), tenkantis 1 000 g vandens: 40 g vandens tenka 60 g etilenglikolio, 1 000 g x= xg ,
1 000 g 60 g = 1 500 g/1 000 g. 40 g

2. Apskaiiuojama 60 % etilenglikolio tirpalo molialin koncentracija: Cm =

m 1 500 g/ 1 000 g = = 24,19 mol/1 000 g = 24,19 m. 62 g/mol M

141

3. Apskaiiuojama 60 % etilenglikolio tirpalo stingimo temperatros depresija: tst = Cm Kst = 24,19 1,86 = 45,0. 4. Apskaiiuojama 60 % etilenglikolio tirpalo stingimo temperatra: tstingimo tirpalo = tstingimo tirpiklio tst = 0 C 45,0 = 45,0 C . 5. Apskaiiuojamas 60 % etilenglikolio tirpalo virimo temperatros pakilimas: tv = Cm Kv = 24,19 0,52C = 12,6. Apskaiiuojama 60 % etilenglikolio tirpalo virimo temperatra: tvirimo tirpalo = tvirimo tirpiklio + tv = 100 C + 12,6 = 112,6 C . Ats.: tst = 45,0 C; tv = 112,6 C . 3 pavyzdys Apskaiiuokite 52 % glicerolio (C3H8O3) tirpalo vandenyje stingimo ir virimo temperatras Kv = 0,52, Kst = 1,86. Sprendimas 1. Apskaiiuojama glicerolio molin mas: M(C3H8O3) = 12 3 + 1 8 + 13 3 = 92 g/mol. 2. Apskaiiuojamas glicerolio kiekis, tenkantis 1 000 g vandens 52 % koncentracijos glicerolio tirpale: 48 g vandens tenka 52 g glicerolio, 1 000 g x= x g ,
1 000 g 52 g = 1 083,3 g/1 000 g. 48 g

3. Apskaiiuojama 52 % glicerolio tirpalo molialin koncentracija: Cm =

m 1 083,3 g/ 1 000 g = = 11,8 mol/1 000 g = 11,8 m. M 92 g/mol


142

4. Apskaiiuojama 52 % glicerolio tirpalo tirpalo stingimo temperatros depresija: tst = Cm Kst = 11,8 1,86 = 21,9. 5. Apskaiiuojama 52 % glicerolio tirpalo stingimo temperatra: tstingimo tirpalo = tstingimo tirpiklio tst = 0 C 21,9 = 21,9 C . 6. Apskaiiuojamas 52 % glicerolio tirpalo virimo temperatros pakilimas: tv = Cm Kv = 11,8 0,52 = 6,1. 7. Apskaiiuojama 52 % glicerolio tirpalo virimo temperatra: tvirimo tirpalo = tvirimo tirpiklio + tv = 100 C + 6,1 = 106,1 C . Ats.: tst = 21,9 C ; tv = 106,1 C .

8.5.3. Tirpal osmosinis slgis


Tirpal atskyrus nuo tirpiklio puslaide membrana augaline, gyvuline ar dirbtine plvele, praleidiania tik tirpiklio molekules, atsiranda osmoso reikinys: tirpiklio molekuls pradeda difunduoti (skverbtis) tirpal. Tirpiklio molekuli difuzija tirpal per puslaid membran yra vadinama osmosu. Osmos sukelianti jga yra osmosinis slgis. Osmosinis slgis yra jga, kuri priveria tirpiklio molekules prasiskverbti tirpal per puslaid membran. io slgio dydis yra nustatomas prietaisu, vadinamu osmometru. Principin osmometro schema yra tokia. ind yra pripilama tirpiklio, pavyzdiui, vandens. vamzdel, kurio vienas galas yra praplatintas ir usandarintas puslaide membrana, yra pripilama tirpalo, gauto itirpinus neelektrolit tirpiklyje, kurio yra pripilta ind (iuo atveju vandens). Vamzdelis praplatintuoju galu yra panardinamas inde esant tirpikl iki vamzdelio praplatjimo pabaigos taip, kad nepraplatintasis vamzdelio galas bt vir tirpiklio paviriaus. Dl osmosinio slgio tirpiklis i indo pradeda difunduoti per puslaid membran vamzdelyje esant tirpal. Tirpalo lygis vamzdelyje pradeda kilti. Kai tirpalo lygis vamzdelyje pakyla tiek, kad susidariusio
143

tirpalo stulpelio slgis pasidaro lygus osmosiniam slgiui, tirpiklio molekuli difuzija sustoja, kadangi nusistovi pusiausvyra: kiek tirpiklio molekuli prasiskverbia pro puslaid membran, tiek j grta atgal tirpikl. Tirpalo lygis vamzdelyje nustoja kilti. Osmosinio slgis yra lygus tirpalo stulpelio hidrostatiniam slgiui, kuriam esant sustabdoma tirpiklio molekuli difuzija tirpal. Osmosas pasireikia atskyrus puslaide membrana ne tiktai tirpal ir tirpikl, bet ir skirting koncentracij tirpalus. Atskyrus puslaide membrana skirting koncentracij tirpalus, tirpiklio molekuls i maesns koncentracijos tirpalo skverbsis didesns koncentracijos tirpal. Osmosinio slgis apskaiiuojamas pagal vant Hofo formul: p = CM R T; ia: p osmosinis slgis, kPa; CM tirpalo molin koncentracija, mol/l; R universalioji duj konstanta, 8,314 l kPa/mol K ; T temperatra, K. Osmosinis slgis priklauso tiktai nuo tirpalo koncentracijos, bet nepriklauso nei nuo tirpiklio, nei nuo tirpinio prigimties. Osmosinis slgis gali bti naudojamas tirpinio molinei masei nustatyti. Pavyzdys Tirpalo, kurio 100 ml itirpinta 2,3 g mediagos, osmosinis slgis 298 K temperatroje yra lygus 618,5 kPa. Apskaiiuokite itirpusios mediagos molin mas. Sprendimas 1. Apskaiiuojamas mediagos kiekis, itirps 1 litre (1 000 ml) tirpalo: 100 ml tirpalo itirp 2,3 g mediagos, 1 000 ml x= xg ,
1 000 ml 2,3 g = 23 g /1 000 ml, arba 23 g/l. 100 ml

(8.12)

144

2. Pagal vant Hofo formul apskaiiuojama mediagos molin mas: p = CM R T. Suraius formul inom dydi reikmes, gaunama lygtis su vienu neinomuoju: 618,5 =

l kPa 23 g 8,314 298 K, g mol K M mol


238,314 298 = 92,1 g/mol. 618,5

M= Ats.: M = 92,1 g/mol.

Osmoso reikinys praktikoje yra danai sutinkamas ir naudojamas. Labai plaiai praktikoje taikomas atvirktinis osmosas, kurio esm sudaro tai, kad tada, kai grynas tirpiklis ir tirpalas yra atskirti puslaide membrana, tirpal slegiant jga, didesne u osmosin slg, gaunamas atvirktinis osmosui reikinys: tirpiklio molekuls i tirpalo pradeda difunduoti per puslaid membran gryn tirpikl. Tirpalo koncentracija didja. Atvirktinis osmosas yra naudojamas tirpal koncentracijai didinti bei grynam tirpikliui iskirti i tirpalo.

8.6. Elektrolit tirpal savybs


Elektrolit tirpalai yra gaunami, tirpinant vandenyje elektrolitus, t. y. jonus disocijuojanias mediagas. Elektrolitin disociacija yra mediag disociacija teigiamuosius ir neigiamuosius jonus. Elektrolitin disociacija vyksta, tirpinant vandenyje rgtis, bazes ir druskas. iuo atveju disociacija vyksta, veikiant polinms vandens molekulms. Elektrolit tirpaluose teigiamj krvi suma yra lygi neigiamj krvi sumai. Elektrolit tirpalai yra laids elektros srovei, kadangi juose esantys jonai gali perneti elektros srov.

145

Elektrolit tirpalams, kaip ir neelektrolit tirpalams, yra bdinga tirpal gar slgio depresija, virimo temperatros pakilimas, stingimo temperatros depresija bei osmosinis slgis. Osmoso pasireikim praktikoje elektrolit tirpal atveju galima labai akivaizdiai aprayti tokiu pavyzdiu. ali agurk, kuris, kaip inome, turi daug vandens ir labai maai drusk, merkus vandenin valgomosios druskos (NaCl elektrolito) tirpal (srym), vanduo i agurko pro jo ievel, kuri turi pusiau laidios membranos savybes, difunduoja srym. Dl to sryme valgomosios druskos koncentracija maja, o agurkas, neteks vandens, susirauklja. Kadangi agurko ievel (nors gerokai blogiau nei vandens molekules i agurko NaCl tirpal) praleidia ir NaCl jonus i tirpalo agurko vid, agurkas pasisdo, tiktai jame druskos koncentracija visada bna daug maesn nei sryme. Norint apsaugoti agurk nuo didelio vandens kiekio netekimo, dl kurio jis susirauklja, reikia modifikuoti jo ievel sumainant jos laidum vandeniui. Agurko ievel galima modifikuoti, pavyzdiui, pridjus srym esnako. Elektrolit, kaip ir neelektrolit tirpal atveju, gali vykti atvirktinis osmosas. Pavyzdiui, atvirktinis osmosas yra taikomas gauti glam vandeniui i jros vandens, kuriame yra itirp NaCl ir kit drusk. Elektrolit tirpal atveju tirpal gar slgio depresija, virimo temperatros pakilimas ir stingimo temperatros depresija bei osmosinis slgis savo absoliuiaisiais dydiais yra didesni negu tos paios koncentracijos neelektrolit tirpal, kadangi tos paios koncentracijos elektrolit tirpaluose yra daugiau daleli nei neelektrolit tirpaluose.

8.6.1. Disociacijos laipsnis


Elektrolito disociacijos laipsnis parodo, kuri itirpusio elektrolito molekuli dalis yra disocijavusi jonus. Disociacijos laipsnis yra ymimas , o jo matematin iraika yra tokia: =
disocijavusi jonus molekuli skaiius . itirpusi molekuli skaiius

(8.13)

146

Disociacijos laipsnis reikiamas vieneto dalimis arba procentais. Pavyzdiui, = 0,8 arba = 80 %. reikm negali bti didesn u 1 arba u 100 %. Disociacijos laipsnio dydis priklauso nuo elektrolito prigimties, tirpalo koncentracijos ir temperatros. Keliant temperatr ir mainant tirpalo koncetracij, didja. Skirting elektrolit galima palyginti tiktai esant vienodai temperatrai ir koncentracijai. Daniausiai inynuose reikms yra pateikiamos 0,1 N tirpal, 18 C temperatroje. iomis slygomis stipri elektrolit > 30 %, vidutinio stoprumo 330 %, silpn < 3 %. Elektrolit disociacijos laipsnis yra nurodomas inynuose. Stiprij elektrolit disociacijos laipsnis turt bti lygus 1. Taiau stipriuosiuose elektrolituose pasireikia tarpjonin sveika, todl jie praktikai elgiasi taip, lyg bt maiau disocijuoti, nei yra i tikrj. Todl j disociacijos laipsnis visada yra maesnis u 1. Stiprij elektrolit disociacijos laipsnis yra vadinamas menamuoju disociacijos laipsniu. Majant stiprij elektrolit koncentracijai, j disociacijos laipsnis artja prie 1. Labai praskiest stiprij elektrolit disociacijos laipsnis yra lygus 1, nes tuo atveju atstumai tarp jon yra dideli ir traukos jgos maai pasireikia. Disociacijos laipsn galima nustatyti pagal elektrolit laidum:
= laidumo reikm imatuota . laidumo reikm apskaiiuota

(8.14)

8.6.2. Izotoninis koeficientas


Stiprij elektrolit disociacijos laipsnis gali bti nustatomas ir bandymais, kuri eiga yra tokia: a) praktikai nustatoma i elektrolit tirpalo gar slgio depresija arba virimo temperatros pakilimas ar stingimo temperatros depresija, arba osmosinis slgis; b) lygiagreiai teorikai apskaiiuojami ie dydiai pagal formules, taikomas iems dydiams skaiiuoti neelektrolit tirpal atveju; c) apskaiiuojami atitinkam charakteristik praktikai nustatyt ir teorikai apskaiiuot reikmi santykiniai dy147

diai. ie santykiniai dydiai tarp savs yra lygs ir ymimi i, kuris yra vadinamas izotoniniu koeficientu: i=

p t v t p = = st = ; p tv t st p

(8.15)

ia: i izotoninis koeficienas; praktikai nustatytos elektrolito tirpalo charakteristikos: p gar slgio depresija, t v virimo temperatros pakilimas, tst stingimo temperatros depresija, p osmosinis slgis; teorikai atitinkamai pagal pirmj Raulio dsn, antrj Raulio, dsn, vant Hofo formul apskaiiuotos elektrolito tirpalo charakteristikos: p gar slgio depresija,

t v virimo temperatros pakilimas, t st stingimo temperatros depresija, p osmosinis slgis. Elektrolit tirpal atveju i > 1, kadangi tirpalo gar slgio depresija, virimo temperatros pakilimas, stingimo temperatros depresija, osmosinis slgis priklauso nuo daleli skaiiaus tirpale. Atliekant teorinius skaiiavimus pagal Raulio (pirmj ir antrj) dsnius ir vant Hofo formul, yra naudojama itirpusios mediagos koncentracija, kuri reikiama moli skaiiumi tirpale (skaiiuojant p pagal pirmj Raulio dsn), moli skaiiumi, tenkaniu 1 000 g
tirpiklio (skaiiuojant t v ir t st pagal antrj Raulio dsn), moli skaiiumi litre tirpalo (skaiiuojant p pagal vant Hofo formul). Taip atliekant charakteristik teorinius skaiiavimus visai nekreipiama dmesio tai, kad elektrolitas tirpale yra disocijavs jonus. Daleli skaiius elektrolito tirpale dl to, kad elektrolitas disocijuoja jonus, yra didesnis nei itirpusi molekuli skaiius. Todl visada elektrolit tirpal virimo temperatros pakilimas, stingimo temperatros depresija, osmosinis slgis praktikai nustatyti yra didesni nei teorikai apskaiiuoti.
148

I to kas buvo pasakyta, matyti, kad izotoninis koeficientas rodo, kiek kart dl elektrolito disociacijos, padidja daleli skaiius elektrolito tirpale. Ryys tarp izotoninio koeficiento i ir disociacijos laipsnio yra toks: =
i 1 ; n 1

(8.16)

ia: disociacijos laipsnis (vieneto dalimis); i izotoninis koeficientas; n jon skaiius, kuris susidaro disocijuojant vienai elektrolito molekulei. Pavyzdiui, disocijuojant NaOH susidaro du jonai: (NaOH Na+ + OH), n = 2; disocijuojant H2SO4 molekulei, susidaro 3 jonai: (H2SO4 2 H + + SO2 ), n = 3 ir t. t. 4 Nustaius inomos koncentracijos elektrolito tirpalo savybes apibdinani charakteristik (virimo temperatros pakilimo, stingimo temperatros depresijos, osmosinio slgio) praktines ir teorines reikmes, galima apskaiiuoti disociacijos laipsn . Arba atvirkiai, turint inomos koncentracijos elektrolito reikm, galima apskaiiuoti jo virimo temperatros pakilimo, stingimo temperatros depresijos, osmosinio slgio praktines reikmes:
' p = i p ; tv = i t v ; t st = i t st ; p ' = i p .

8.6.3. Elektrolit tirpal virimo ir stingimo temperatros skaiiavimas


1 pavyzdys Kokioje temperatroje stings ir kokioje uvirs 24 % NaCl vandeninis tirpalas? NaCl menamasis disociacijos laipsnis iame tirpale yra 80 %. Kv = 0,52, Kst = 1,86.

149

Sprendimas 1. Uraoma NaCl elektrolitins disociacijos lygtis ir nustatomas disociacijos metu susidariusi jon skaiius: NaCl Na + + Cl . I lygties matyti, kad disocijuojant NaCl susidaro du jonai (n = 2). 2. Apskaiiuojamas izotoninis koeficientas: suraius inomas i 1 dydi reikmes formul = , gaunama lygtis su vien 1 i 1 nu neinomuoju 0,8 = , i kurios apskaiiuojama i 2 1 reikm: i = 1,8. 3. Apskaiiuojama NaCl molin mas: M(NaCl) = 23 + 35,5 = 58,5 g/mol. 4. Apskaiiuojamas NaCl kiekis (gramais), tenkantis 1 000 g tirpiklio 24 % NaCl vandeniniame tirpale: 76 g vandens tenka 24 g NaCl, 1 000 g x= x g ,
1 000 g 24 g = 315,8 g/1 000 g. 76 g

5. Apskaiiuojama 24 % NaCl vandeninio tirpalo molialin koncentracija: Cm =

m 315,8 g / 1 000 g = = 5,4 mol/1 000 g, arba Cm = 5,4 m. 58,5 g / mol M

6. Apskaiiuojama 24 % NaCl tirpalo stingimo temperatros depresijos teorin reikm:

t st = Cm Kst = 5,4 1,86 = 10,0.


7. Apskaiiuojama 24 % NaCl tirpalo stingimo temperatros depresijos praktin reikm:
150

' t st = i t st = 1,8 10,0 = 18,0.

Apskaiiuojama 24 % NaCl tirpalo stingimo temperatra:

' tstingimo tirpalo = tstingimo tirpiklio t st = 0 C 18,0 = 18,0 C .

9. Apskaiiuojama 24 % NaCl tirpalo virimo temperatros pakilimo teorin reikm: tv = Cm Kv = 5,4 0,52 = 2,8. 10. Apskaiiuojama 24 % NaCl tirpalo virimo temperatros pakilimo praktin reikm:

t 'v = i t v = 1,8 2,8 = 5,0.


11. Apskaiiuojama 24 % NaCl tirpalo virimo temperatra: tvirimo tirpalo = tvirimo tirpiklio + t 'v = 100 C + 5,0 = 105,0 C . Ats.: tst = 18,0 C ; tv = 105,0 C . Tirpal (tiek elektrolit, tiek neelektrolit) virimo temperatros pakilimas ir stingimo temperatros depresija, kaip rodo antrasis Raulio dsnis, priklauso nuo tirpalo koncentracijos. Esant maai tirpalo koncentracijai ios charakteristikos maai skiriasi nuo atitinkam gryno tirpiklio charakteristik. Tai rodo toliau pateikto 2 pavyzdio sprendimo rezultatai. 2 pavyzdys 2 % NaOH vandeninio tirpalo menamasis disociacijos laipsnis yra 89,7 %. Apskaiiuokite io tirpalo stingimo ir virimo temperatras. Kv = 0,52, Kst = 1,86. Sprendimas 1. Uraoma NaOH elektrolitins disociacijos lygtis ir nustatomas disociacijos metu susidariusi jon skaiius:

NaOH Na + + OH .
I ios lygties matyti, kad disocijuojant NaOH susidaro du jonai (n = 2).
151

2. Apskaiiuojamas izotoninis koeficientas: suraius inomas i 1 dydi reikmes formul = , gaunama lygtis su vien1 i 1 nu neinomuoju 0,897 = , i kurios apskaiiuojama i 21 reikm: i = 1,897. 3. Apskaiiuojama NaOH molin mas: M(NaOH) = 23 + 16 + 1 = 40 g/mol. 4. Apskaiiuojamas NaOH kiekis (gramais), tenkantis 1 000 g tirpiklio 2 % NaOH vandeniniame tirpale: 98 g vandens tenka 2 g NaOH, 1 000 g x= x g ,
1 000 g 2 g = 20,4 g/1 000 g. 98 g

5. Apskaiiuojama 2 % NaOH vandeninio tirpalo molialin koncentracija: Cm =

m 20,4 g / 1 000g = = 0,5 mol/1 000 g, arba Cm = 0,5 m. 40 g / mol M

6. Apskaiiuojama 2 % NaOH tirpalo stingimo temperatros depresijos teorin reikm:

t st = Cm Kst = 0,5 1,86 = 0,9.


7. Apskaiiuojama 2 % NaOH tirpalo stingimo temperatros depresijos praktin reikm:
' t st = i t st = 1,897 0,9 = 1,71.

8. Apskaiiuojama 2 % NaOH tirpalo stingimo temperatra:


' tstingimo tirpalo = tstingimo tirpiklio t st = 0 C 1,71 = 1,71 C .

152

9. Apskaiiuojama 2 % NaOH tirpalo virimo temperatros pakilimo teorin reikm: tv = Cm Kv = 0,5 0,52 = 0,26. 10. Apskaiiuojama 2 % NaOH tirpalo virimo temperatros pakilimo praktin reikm:

t 'v = i tv = 1,897 0,26 = 0,49.


11. Apskaiiuojama 2 % NaOH tirpalo virimo temperatra: tvirimo tirpalo = tvirimo tirpiklio + t 'v = 100 C + 0,49 = 100,49 C . Ats.: tst = 1,71 C ; tv = 100,49 C .

8.6.4. Silpnj elektrolit disociacija


Silpnj elektrolit disociacija yra grtamas procesas. Todl juose tarp molekuli ir jon nusistovi pusiausvyra: AB A+ + B. Silpnj elektrolit disociacijos proceso pusiausvyros konstanta yra vadinama elektrolito disociacijos konstanta: K= ia: C
A+

A+

CAB

ir C

yra jon koncentracijos, mol/l;

CAB nedisocijavusios mediagos koncentracija, mol/l. Kuo maesn disociacijos konstanta, tuo elektrolitas yra silpnesnis. Pavyzdiui, skruzdi rgties disociacijos konstanta K = 2,3 104, acto rgties K = 2,3 105, todl acto rgtis yra silpnesn u skruzdi rgt. Tarp silpnj elektrolit disociacijos laipsnio ir konstantos yra toks ryys: K=
C 2 . 1

(8.17)

153

Kai reikm yra labai maa: K = C 2, =


K . C

8.6.5. Vandenilio jon koncentracijos rodiklis


Vanduo yra labai silpnas elektrolitas. Jis labai maai disocijuoja jonus:

H 2 O H + + OH
vandens disociacijos konstanta 298 K temperatroje: K=
C
H+

C H 2O

OH

= 1,8 1016 mol/l.= 1,8 1016 mol/l

Nedisocijavusio vandens koncentracija:

C H 2O =

1 000 g / l = 55,55 mol/l. 18,018 g / mol

Paymjus vandens jon koncentracij sandaug Kw = C galima rayti: Kw = K CH 2O = 1,8 1016 mol/l 55,55 mol/l = 1014 (mol2/l2). Kw yra vadinamas vandens jon koncentracij sandauga. Chemikai gryname vandenyje vandenilio ir hidroksido jon koncentracijos tarp savs yra lygios:
C
H+ H+

OH

=C

OH

= 10 14 = 107 mol/l.

Praktikoje labai nepatogu naudoti tokio dydio jon koncentracij reikmes. Patogumo dlei buvo trauktas vadinamasis vandenilio jon (arba, trumpiai sakant, vandenilio) koncentracijos rodiklis pH,

154

kuris yra neigiamas deimtainis logaritmas vandenilio jon koncentracijos: pH = lg C


H+

(8.18)

Taip pat analogikas hidroksido jon koncentracijos rodiklis pOH, kuris yra neigiamas deimtainis logaritmas hidroksido jon koncentracijos: pOH = lg C Kadangi
C
H+ OH

(8.19)

OH

= 1014, (8.20)

pH + pOH = 14.

Tirpalas, kurio pH = 7, yra neutralusis, kurio pH intervalas nuo 8 iki 10, yra silpnai arminis. Kai pH reikms nuo 11 iki 14, tirpalas yra stipriai arminis. Tirpalas, kurio pH reikmi intervalas nuo 6 iki 4, yra silpnai rgtus, o kurio pH reikms nuo 3 iki 0, stipriai rgtus.

8.6.6. Vandenilio ir kit jon koncentracij skaiiavimas


Bet kurio jono koncentracija Cj, susidariusi disocijuojant elektrolitui, yra apskaiiuojama pagal formul: Cj = CM nj; (8.21) ia: elektrolito disociacijos laipsnis (vieneto dalimis); CM elektrolito molin koncentracija, mol/l; nj jon, kuri koncentracija yra skaiiuojama, skaiius, susidars disocijuojant vienai elektrolito molekulei. 1 pavyzdys Apskaiiuokite 0,005 M koncentracijos H2SO4 tirpalo pH. io tirpalo = 1.

155

Sprendimas 1. Uraoma H2SO4 elektrolitins disociacijos lygtis ir nustatomas vandenilio jon, kuri koncentracij reikia apskaiiuoti, skaiius, susidars disocijuojant vienai H2SO4 molekulei: H2SO4 2H++ SO 2 . 4 Lygtis rodo, kad disocijavus vienai H2SO4 molekulei susidaro du vandenilio jonai. 2. Apskaiiuojama vandenilio jon koncentracija:
C
H+

= Cj = CM nj = 0,005 1 2 = 102 mol/l.

3. Apskaiiuojamas tirpalo pH: pH = lg C Ats.: pH = 2. 2 pavyzdys Apskaiiuokite 0,005 M Ba(OH)2 tirpalo pH. io tirpalo = 1. Sprendimas 1. Uraoma Ba(OH)2 elektrolitins disociacijos lygtis:
H+

= lg 102 = 2.

Ba (OH )2 Ba 2+ + 2 OH .
I lygties matyti, kad disocijuojant Ba(OH)2 susidaro vienas Ba ir du OH jonai. Tiktai i jon koncentracijas galima skaiiuoti, naudojant anksiau pateiktj formul. iuo atveju pagal (8.21) formul negalima apskaiiuoti koncentracijos vandenilio jon H + , kadangi disocijuojant Ba(OH)2 jie nesusidaro. 2. Apskaiiuojama OH jon koncentracija:
2+

COH = Cj = CM nj = 0,005 1 2 = 102 mol/l.

3. Apskaiiuojama pOH reikm: pOH = lg C OH = lg102 = 2.

156

4. Apskaiiuojama pH reikm: pH + pOH = 14, pH = 14 pOH = 14 2 = 12. Ats.: pH = 12. 3 pavyzdys Apskaiiuokite C
Ba 2 +

ir C

NO 3

(mol/l) ir Ba 2+ bei NO3 kiekius

(gramais) 1 litre 0,02 N Ba(NO3)2 tirpalo. iame tirpale Ba(NO3)2 disociacijos laipsnis yra lygus 70 %. Sprendimas 1. Uraoma elektrolitins disociacijos lygtis:
Ba (NO3 )2 Ba 2+ + 2 NO 3 .

i lygtis rodo, kad disocijuojant vienai molekulei Ba(NO3)2 su sidaro vienas Ba 2+ jonas ir du NO3 jonai. 2. Apskaiiuojama Ba(NO3)2 molin mas ir ekvivalent molin mas: M(Ba(NO3)2) = 137 + (14 + 16 3) 2 = 261 g/mol, E(Ba(NO3)2) =

M Ba (NO3 )2 261 = = 130,5 g/mol. 2 2

3. Apskaiiuojama mas (gramais) 1 litre 0,02 N Ba(NO3)2 tirpalo: mBa(NO3)2 = 0,02 mol/l 130,5 g /mol = 2,61 g/l. 4. Apskaiiuojama 0,02 N Ba(NO3)2 tirpalo molin koncentracija: CM Ba(NO3)2 =
2,61g / l = 0,01 mol/l, arba 0,01 M. 261g / mol

Pastaba. 0,02 N Ba(NO3)2 tirpalo molin koncentracij buvo galima nustatyti trumpesniu bdu. I elektrolitins disociacijos lygties matyti, kad disocijuojant Ba(NO3)2 susidaro du teigiamieji ir du neigiamieji krviai, tai 157

rodo, kad Ba(NO3)2 ekvivalent molin mas yra gaunama jo molin mas padalijus i 2, o tai reikia, kad Ba(NO3)2 moli kiekis tirpale bus perpus maesnis u ekvivalent moli kiek. Todl 0,02 N Ba(NO3)2 tirpalo molin koncentracija CM = 0,01 M.

7. Apskaiiuojama Ba2+ koncentracija mol/l:


C
Ba 2+

= Cj = CM nj = 0,7 0,01 mol/l 1 = 0,007 mol/l.

8. Apskaiiuojama Ba2+ mas (gramais) 1 litre tirpalo: M(Ba2+) = 137 g/mol. m (Ba 2+ ) = 0,007 mol/l 137 g/mol = 0,959 g.
9. Apskaiiuojama NO3 koncentracija mol/l:

NO3

= Cj = CM nj = 0,7 0,01 mol/l 2 = 0,014 mol/l.

10. Apskaiiuojama NO3 mas (gramais) 1 litre tirpalo: M (NO3 ) = 14 + 16 3 = 62 g/mol, m(NO3 ) = 0,014 mol/l 62 g/mol = 0,868 g.

Ats.: C

Ba 2 +

= 0,007 mol/l; C

NO3

= 0,014 mol/l;

m(Ba 2+ ) = 0,959 g; m(NO3 ) = 0,868 g.

158

LITERATRA
1. BUINEVIIEN, G.; IVAKEVIIEN, L.; KAUINIEN, G.; PETROEVIIT, O.; STULPINAS, B. Bendroji chemija. Vilnius: Mokslas, 1991. 356 p. OP, . .; , . .; , . .; , . . [GORBUNOV, A. I.; GUROV, A. A.; FILIPOV, G. G.; APOVAL, V. N. Bendrosios chemijos teoriniai pagrindai]. : . . . , 2003. 719 . GREVYS, S.; NAVICKIEN, R. Chemija: programa, pagrindai ir uduotys neakivaizdininkams. Kaunas: Technologija, 2002. 112 p. JANKAUSKAS, J.; KAZRAGIS, A.; KERIEN, J.; TAMULAITIEN, B.; ZALIECKIEN, E. Bendrosios chemijos teoriniai pagrindai ir udaviniai. Vilnius: Technika, 2006. 246 p. KAZRAGIS, A. Praktin chemin termodinamika. Vilnius: Technika, 1998. 90 p. MASTERTON, W. L.; HURLEY, C. N. Chemistry. Principles & Reactions. Philadelphia; NewYork; Chicago; San Francisko; Montreal; Toronto; London; Sydney; Tokyo: Saunders College Publishing, 1989. 991 p. PETROEVIIT, O. Bendroji chemija. Kaunas: Technologija, 2007. 167 p. SMOOTH, R. C.; PRICE, J.; SMITH, R. G. Chemistry. A Modern Course. Toronto; London; Sydney: Merrill Publishing Co (A Bell & Howell Company), 1987. 664 p. ZUMDAHL, S. S. Chemical Principles. Boston; New York: Hough Miflin Company, 2005. 1070 p.

2.

3. 4.

5. 6.

7. 8.

9.

159