Está en la página 1de 158

2

ISBN 5-430-034xx-x (2 dalis)


ISBN 5-430-034xx-x (2 dalys)
Regina Dalyt ileikien, 2002
Bron Narkeviien, 2002
Leonas Narkeviius, 2002
Valentinas altenis, 2002
Maryt Budreviien, 2002
Milda Vosylien, 2002
Vilma Mitkeviien, 2002
Janina ulien, 2002
Leidykla viesa, 2002
UDK 51(075.3)
Ma615
Autoriai REGINA DALYT ILEIKIEN,
BRON NARKEVIIEN,
LEONAS NARKEVIIUS,
VALENTINAS ALTENIS,
MARYT BUDREVIIEN,
MILDA VOSYLIEN,
VILMA MITKEVIIEN,
JANINA ULIEN
Sudar doc. dr. REGINA DALYT ILEIKIEN
Recenzavo
Redaktor NIJOL RAMANAUSKIEN
Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos
rekomenduota
2002 , Nr
Antrasis perdirbtas leidimas 2002
3
4. TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
4.1. STEREOMETRIJOS PIRMINS SVOKOS
Geometrijos dalis, nagrinjanti vienoje ploktumoje esanias figras, vadi-
nama planimetrija. Pavyzdiui, trikampio, lygiagretainio, apskritimo visi ta-
kai yra vienoje ploktumoje. Primename, kad kiekviena tak aib geometri-
joje vadinama figra.
Stereometrija* geometrijos dalis, kurioje nagrinjamos erdvins fi-
gros ir j savybs. Pirmins stereometrijos svokos yra: tkas, ties, plok-
tum.
Daug aplinkos daikt yra staiakampio formos: knygos virelis, stalo vir-
us, lango stiklas ir kt. Danai briniuose ploktum vaizduosime lygiagre-
tainiu, kitokiomis plokiomis figromis.
* Terminas stereomtrija kils i gr. stereo erdvinis, metre matuoju.
Ploktuma danai ymima graik abcls viena raide, pavyzdiui, , , ,
, trimis didiosiomis lotyn abcls raidmis, pavyzdiui, ABC ir pan. Ta-
kus ymsime didiosiomis lotyn abcls raidmis: A, B, C, ; tieses
maosiomis raidmis: a, b, c, arba dviem didiosiomis raidmis: AB, AC,
BC, CD .
B , C , A A a, B a, C a a , c , b
4
Kai takas A priklauso ploktumai (yra ploktumoje ), sakysime plok-
tuma eina (ivesta) per tak A. ymsime taip: A . Kai takas A nepri-
klauso ploktumai (ploktuma neina per tak A), ymsime A . Tuos
paius terminus ir ymenis vartosime kalbdami apie ties a, kuriai takas A
priklauso arba nepriklauso. Kalbdami apie ties a, kuri priklauso ploktu-
mai , raysime a , kuri nepriklauso a .
Stebdami modelius matome, kad yra tak, kurie priklauso tiesei arba
ploktumai, ir yra tak, kurie nepriklauso tiesei arba ploktumai.
4.2. STEREOMETRIJOS AKSIOMOS
Stereometrijos aksiomos* ireikia tako, tiess, ploktumos pagrindines
savybes. Stereometrijos aksiomos atspindi realios erdvs savybes.
Pirmiausia prisiminkime kai kurias planimetrijos aksiomas, kurias taik-
me, bet nebuvome suformulav.
I
1
. Kad ir kokia bt ties, yra tak, kurie priklauso
tai tiesei, ir tak, kurie tai tiesei nepriklauso.
A a, C a,
B a, D a.
I
2
. Per bet kuriuos du** takus galima nubrti vie-
nintel ties.
Ms knygoje stereometrijos aksiom sistem sudaro 5 aksiomos. Pateiktos
3 j ivados. Kiti autoriai pasirenka daugiau arba maiau aksiom, nelygu
koks teigini pagrindimo lygis.
tai stereometrijos aksiomos.
1 aksioma. Kad ir kokia bt ploktuma, yra tak, kurie priklauso
tai ploktumai, ir yra tak, kurie tai ploktumai nepriklauso.
Simboliais i aksiom uraome taip: A , B .
* Aksiom [gr. axima] savaime akivaizdi tiesa, nereikalinga rodym.
** Sakydami du, dvi, trys, ia ir toliau tursime galvoje du, tris skirtingus takus, dvi,
tris skirtingas tieses, dvi, tris skirtingas ploktumas.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
5
2 aksioma. Jei du tiess takai yra ploktumoje, tai visi tos tiess
takai yra toje ploktumoje.
Simboliais i aksiom uraome taip:
Jei A , B , tai AB .
2 aksioma remiams tikrindami liniuot (jei tu-
rime idealiai ploki paviri) arba tikriname pa-
viriaus ploktum, jei turime liniuots ablon.
Abiem atvejais visi liniuots (tiess) ir ploktumos
takai turi sutapti, jei sutapo du j.
Ties a ir ploktuma gali turti vienintel ben-
dr tak A. Simboliais uraome taip: a = A.
(Sakome: ties a kerta ploktum take A.)
3 aksioma. Jei dvi ploktumos turi bendr tak, tai jos turi ir ben-
dr ties, kurioje yra visi bendri t ploktum takai.
Simboliais i aksiom uraome taip:
Jei A ir A , tai = a.
Stereometrijos aksiomos
Kubo sienos vaizduoja ploktu-
mas. Jos kertasi. Matome 12 tie-
si atkarp.
Trikamps piramids modelyje
matome 6 tiesi atkarpas.
6
4 aksioma. Per bet kuriuos tris takus, esanius ne vienoje tiesje,
eina vienintel ploktuma.
i aksiom iliustruoja modelis: kartono ga-
balas, padtas ant trij ne vienoje tiesje esani
strypeli, nesvyruoja,
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
5 aksioma. Bet kuriuos takus A ir B atitinka neneigiamas dydis,
vadinamas atstumu nuo tako A iki tako B.
Kai takai A ir B sutampa, atstumas tarp j lygus nuliui. Atstumas
tarp tak A ir B lygus atstumui nuo tako B iki tako A.
Kadangi trys takai vienareikmikai nusako ploktum, tai ploktumas
galima ymti ir trimis didiosiomis raidmis: pavyzdiui, ABC, APB ir t. t.
Kad ir kur bt takai A, B ir C, atstumas nuo A iki C ne didesnis u
atstum nuo A iki B ir nuo B iki C sum:
b a + c, c a + b, a b + c.
Tai vadinamoji trikampio nelygyb. J nagrinjote atuntoje klasje. Kai
trys takai (A, B ir C) yra vienoje tiesje, ilgiausios atkarpos (AC) ilgis lygus
kit atkarp (AB ir BC) ilgi sumai.
7
Udaviniai
309. Perskait slyg, nubraiykite schemin brin:
a) P , R , K PR;
b) M , a , M a;
c) a = C, b = C.
310. Pagrskite arba paneikite teigin.
a) Per trikampio ABC auktini (pusiaukratini arba pusiaukampini)
sankirtos tak ir tak C galima ivesti vienintel ties.
b) Jei ploktumai priklauso dvi trikampio virns ir brto j (api-
brto apie j) apskritimo centras, tai ploktumai priklauso ir treia tri-
kampio virn.
c) Trikojis stalas stovi visada tvirtai, o keturkojis kartais juda.
d) Ploktumai gali priklausyti tik viena staiakampio virn; tik dvi
virns; tik trys virns.
311. Ar priklauso ploktumai kiekvienas apskritimo lanko takas, kai jai pri-
klauso:
a) du to lanko takai;
b) trys lanko takai?
312. Takas O staiakampio ABCD simetrijos centras. Takas K nra sta-
iakampio ploktumoje. Kiek galima ivesti ploktum, kurioms priklau-
syt:
a) takai B, O ir ties KD;
b) takai A, C ir ties KD?
Iliustruokite atsakym briniu ir modeliu.
313. Takas O yra apie lygiaon trikamp ABC (AB = BC) apibrto apskri-
timo centras, takas D kratins AC vidurys, takas E nepriklauso
trikampio ploktumai. Pasidarykite atitinkam model. Ar galima ivesti
ploktum per takus D, O ir ties:
a) BE;
b) EC, kai kampas ABC smailusis;
c) EC, kai kampas ABC bukasis;
d) EC, kai kampas ABC statusis?
Atsakym pagrskite.
314. Ar keturkojo stalo koj pagrindai yra vienoje
ploktumoje, tikrinama tempiant virveles
taip, kaip parodyta paveiksle.
Koki ivad turt padaryti meistras, kai
virvels lieiasi; nesilieia?
Stereometrijos aksiomos
8
4.3. AKSIOM IVADOS.
J TAIKYMAS PJVIAMS BRAIYTI
1 ivada. Per ties ir jai nepriklausant tak galima ivesti vienin-
tel ploktum.
315. Nubraiykite staiakamp gretasien, trikamp prizm ir trikamp pira-
mid. Ivardykite:
a) takus, kurie yra ploktumoje KBC;
b) ploktumas, kuri bendras takas yra A;
c) visus takus, kurie priklauso trims ploktumoms.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
2 ivada. Per dvi susikertanias tieses galima ivesti vienintel plok-
tum.
Tiesse a ir b paymime takus A, B, O, be to,
a b = O, A b, B a.
Remdamiesi 4 aksioma, teigiame, kad per ta-
kus O, A ir B eina vienintel ploktuma , o rem-
damiesi 2 aksioma teigiame, kad tiess OA ir OB
yra ploktumoje .
a , P
a ir A ;
a ir B ;
a ir C ;
a ir D .
( = a,
P a, R a.)
a) b) c)
9
3 ivada. Per dvi lygiagreias tieses galima ivesti vienintel plok-
tum.
Turime ab. Paymime A a, B b, C b.
Remdamiesi 4 aksioma, teigiame, kad per takus
A, B ir C eina vienintel ploktuma . Ties b yra
ploktumoje (b ), nes du jos takai (B ir C)
priklauso ploktumai . Ties a yra ploktumoje
(a ), nes per duotj tak A galima ivesti plok-
tumoje vienintel ties a, lygiagrei su tiese b.
Taigi dvi lygiagreios tiess yra vienoje ploktumoje.
1 p a v y z d y s. Remdamiesi gretasienio ir piramids apibrimais,
stereometrijos aksiomomis bei j ivadomis, galime teigti, kad spalvota figra
gauta gretasien arba piramid perkirtus ploktuma. Ta figra vadinama gre-
tasienio (piramids) pjviu.
Aksiom ivados. J taikymas pjviams braiyti
2 p a v y z d y s. Duota trikamp piramid DABC ir M BD, N DC,
K ABC. Kirskime j ploktuma MNK. Nubraiykime pjv gaut figr.
1 Briame atkarp MN (ploktumoje BDC).
2 Pratsiame MN ir BC. J tsiniai susikerta (nes MN ir BC yra vienoje
ploktumoje, ploktumoje DBC) take O.
1 2
10
3 Per takus O (jis yra ir ploktumoje ABC) ir K briame ties OK.
Briaun AC ji kerta take P, briaun AB take R. Pagrskite.
4 Briame atkarp NP (ploktumoje ADC). Pagrskite.
5 Briame MR. Gauname keturkamp (pjv) MNPR, kuris eina per duo-
tus takus M, N ir K. Pagrskite.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
Udaviniai
316. Kiek skirting ploktum galima ivesti:
a) per vien tak;
b) per du takus;
c) per tris takus;
d) per keturis takus, kuri bet kurie trys nepriklauso vienai tiesei?
Parodykite modelyje arba klasje.
317. Duoti keturi takai. Bet kurie trys i j nepriklauso apskritimui. Ar gali
priklausyti vienai ploktumai visi keturi takai? Pagrskite. Iliustruokite
briniu ir modeliu.
318. Pagrskite teigin.
a) Jei dvi lygiagreias tieses kerta dvi tiess, tai jos visos yra vienoje
ploktumoje.
b) Jei susikertanias tieses a ir b kerta ties c, tai tiess a, b ir c yra
vienoje ploktumoje.
319. Ar gali kampo kratins ir ploktuma turti:
a) vien bendr tak;
b) tik du bendrus takus;
c) tik tris bendrus takus?
Atsakym pagrskite.
320. Trys tiess eina per vien tak. Per kiekvienas dvi i j ivesta plok-
tuma. Kiek ploktum ivesta i viso?
321. Kiekvienos dvi i trij tiesi susikerta. Kokios yra galimos j tarpusavio
padtys?
3 4 5
11
324. Trikampje piramidje DABC paymti takai M ir N; be to, M DC,
N AB. Nubraiykite ploktum ABM ir DCN sankirtos linij.
325. Trikamp piramid DABC kerta ploktuma, einanti per virn B, briau-
n AD ir CD vidurio takus. Nubraiykite pjv. Raskite plot, kai kiek-
viena piramids briauna lygi a.
326. Trikamps piramids DABC briaunose DA, DB ir DC paymti trys ta-
kai. Ploktuma eina per juos. Raskite tak, kuriame ploktum
kerta ties, ivesta per virn D ir sienos ABC pusiaukratini sankirtos
tak.
327. Trikamp piramid DABC perkirskite ploktuma, einania per sienos
DBC pusiaukratin DE ir sienos ADC tak M, nepriklausant n vienai
piramids briaunai. Nubraiykite pjv
4.4. TIESI TARPUSAVIO PADTIS ERDVJE
Jau nagrinjote dvi lygiagreias tieses, pavyzdiui, a ir b. Jos visada yra
vienoje ploktumoje, pavyzdiui, , ir niekada nesikerta. ymime: a b, a ,
b .
Tiesi tarpusavio padtis erdvje
322. Ar teisingas teiginys? Atsakym pagrskite.
a) Ties, kuri kerta dvi trikampio kratines, yra jo ploktumoje.
b) Ties, kuri eina per vien trikampio virn, yra jo ploktumoje.
323. Paymti trys trikamps piramids takai. Nubraiykite jos pjv, einan-
t per tuos takus.
K BD, L CD,
N ABC
F BD,
E ABC, H ABC
P CD, T ADC,
R ABC
E BC, K ADB,
L BDC
12
Stebdami modelius, sitikinkite, kad tiess a ir b nesikerta ir nra vienoje
ploktumoje.
Pagrskite, kodl ties b, einanti per tak P, yra lygiagreti su tiese a.
2 u d u o t i s. Tiess a ir b yra lygiagreios. Viena i j ties a
kerta ploktum . Remdamiesi briniu ir aksiomomis, padarykite ivad
apie ties b. Ivad pagrskite.
a1b, A = a Ar B b ir B ? Remdamiesi aksiomomis,
pagrskite, kad B = b .
Tiess, kurios nra vienoje ploktumoje ir nesikerta, vadinamos prasilen-
kianiosiomis tiesmis. ymime: a b
Teorema. (Prasilenkianij tiesi poymis.) Jei viena ties yra plok-
tumoje, o kita ties t ploktum kerta take, nesaniame pirmoje tiesje,
tai tos tiess yra prasilenkianios.
Duota: AB , KL = K, K AB.
rodyti: AB KL.
1 2 3
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
.
1 u d u o t i s. Inagrinj pateiktus brinius, suformuluokite teigin:
a bet kuri erdvs ties, takas P nepriklauso tiesei a.
.
13
, ,
,
,
Kampu tarp susikertanij tiesi vadinamas maesnysis i susidariusi
kamp. Jis ymimas enklu , pavyzdiui, (a

b) = . Jei kampas tarp tiesi


a ir b lygus 90, tai jos yra viena kitai statmenos. ymima a b. Kampas tarp
lygiagrei tiesi (a ir b) lygus nuliui, t. y. (a

b) = 0.
Kampas tarp prasilenkianij tiesi a ir b nustatomas taip: pasirenka-
mas tiess a takas K ir per j nubriama ties KL, lygiagreti su b (KLb);
= (a

KL) = (a

b), 0 90.
Udaviniai
328. Kubo modelyje parodykite susikertanias, prasilenkianias ir lygiagre-
ias tieses.
329. Raskite klasje lygiagrei ir prasilenkiani tiesi pavyzdi.
330. Kiek ploktum galima ivesti per:
a) dvi lygiagreias;
b) dvi prasilenkianias tieses?
331. Ar gali priklausyti ploktumai: a) tik trys lygiagretainio virns; b) tik
dvi jo virns? Pademonstruokite modelyje ir pagrskite.
332. Takas A nepriklauso trikampio KLM ploktumai.
a) Kiek tiesi galima ivesti per takus A, K, L, M, kad ties eit per du
i j?
b) Ivardykite prasilenkianias tieses; lygiagreias tieses.
333. Ar kopi skersiniai yra vienoje ploktumoje? Atsakym pagrskite ir
iliustruokite briniu.
Tiesi tarpusavio padtis erdvje
rodymas. Teorem rodysime prietaros metodu. Jo esm tokia: tar, kad
teoremos ivada klaidinga, remdamiesi ja ir samprotaudami, stengsims gauti
teigin, prietaraujant teoremos slygai arba jau inomam teisingam teigi-
niui, t. y. gauti prietar. Gauta prietara reik, kad prielaida buvo klaidinga.
Tarkime, kad tiess AB ir KL yra tam tikroje ploktumoje . Tuomet plok-
tuma eina per ties AB ir tak K, taigi sutampa su ploktuma . Taiau
taip negali bti, nes ties KL nra ploktumoje . Vadinasi, prielaida (tiess
AB ir KL yra tam tikroje ploktumoje) klaidinga. Kadangi tiess AB ir KL nra
vienoje ploktumoje, jos yra prasilenkianios.
Taigi dvi tiess erdvje gali bti: a) susikertaniosios; b) lygiagreiosios;
c) prasilenkianiosios.
Tiess kertasi Tiess yra lygiagreios Tiess prasilenkia
14
334. Staiakampio gretasienio ABCDA
1
B
1
C
1
D
1
briaunos AB = 3 cm, AD = 4 cm,
AA
1
= 3 cm. Kam lygus kampas tarp tiesi, kuriose yra atkarpos:
a) AD ir DC; b) AD ir BC;
c) B
1
C
1
ir DC; d) AB
1
ir C
1
C;
e) AB ir CC
1
; f) A
1
D
1
ir BC;
g) A
1
D ir B
1
C; h) AB
1
ir A
1
D?
Nurodymas. Taikykite kosinus
teorem h) klausimui.
335. Trikampio stalelio virus yra lygiakratis trikampis. Jo kojos sutvirtintos
skersiniais, lygiagreiais su stalelio kratais.
a) Kokius kampus sudaro skersiniai su kiek-
vienu stalelio kratu?
b) Kokie bt ie kampai, jei stalelio virus
bt statusis lygiaonis trikampis?
336. alia rombo KLMN ploktumos ivesta ties a,
lygiagreti su striaine LN.
a) Ar tiess LM ir a susikerta?
b) Kiek ploktum galima ivesti per ties a ir rombo kratines arba
striaines? Kodl?
c) Apskaiiuokite kampus, kuriuos sudaro ties a su rombo kratinmis
bei striainmis, kai LKN = 70.
Atsakymai
332. a) 6; b) AK, LM. 334. a) 90; b) 0; c) 90; d) 45; e) 90; f) 0; g) 0; h) 6454.
335. a) 60; 60; 0; b) statiniai su skersiniais 90, 45, 0, ambin su skersiniais 45,
45, 0. 336. a) Ne; b) vien per LN; c) 55, 0, 90.
4.5. TIESS IR PLOKTUMOS LYGIAGRETUMAS
Jeigu ties ir ploktuma turi du bendrus takus, tai ties yra ploktumoje.
Apibrimas. Ties ir ploktuma, kurios neturi bendr tak, vadi-
namos lygiagreiosiomis.
Teorema. (Tiess ir ploktumos lygiagretumo poymis.) Jei ties, ne-
santi ploktumoje, yra lygiagreti su tiese, esania ploktumoje, tai ties
ir ploktuma yra lygiagreios.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
15 Tiess ir ploktumos lygiagretumas
Duota: ab, a , b .
rodyti: a.
rodymas (prietaros metodu). Slygoje pasaky-
ta, kad ties a nra ploktumoje . Vadinasi, ji kerta
ploktum (viename take) arba yra su ja lygiagreti.
Tarkime, kad teoremos ivada klaidinga ir ties
a kerta ploktum kuriame nors take M. Jei ta-
kas M priklauso tiesei b, tai tiess a ir b susikerta;
jei takas M nepriklauso tiesei b, tai tiess a ir b
yra prasilenkianios (r. prasilenkianij tiesi po-
ym). Abu atvejai prietarauja teoremos slygai
tiess a ir b yra lygiagreios. Prielaida, kad ties a
kerta ploktum yra klaidinga, vadinasi, ties a
lygiagreti su ploktuma .
Sprendiant udavinius, danai remiamasi 14
teiginiais.
1) Jei ploktuma () eina per ties (b), lygia-
grei su kita ploktuma (), ir kerta t ploktu-
m, tai ploktum susikirtimo ties (a) lygiagreti
su ta tiese (b).
2) Jei viena i dviej lygiagrei tiesi (a)
lygiagreti su ploktuma (), tai kita ties (b)
arba lygiagreti su ploktuma (), arba yra
ploktumoje ().
3) Per kiekvien i dviej prasilenkiani
tiesi (a ir b) eina vienintel ploktuma, lygia-
greti su kita tiese. Pademonstruokite modelyje.
4) Jeigu dvi erdvs tiess yra lygiagreios
treiajai, tai jos yra lygiagreios ir viena kitai.
rodysime 4 teigin. Tarkime, kad ac ir bc.
rodysime, kad ab. Tris lygiagreias tieses, esan-
ias vienoje ploktumoje, inagrinjome planimet-
rijoje. Per tiesje a pasirinkt tak A ir ties b bei
per tak A ir ties c ivedame ploktumas ir .
Kiekviena j yra vienintel. Pagrskite pagal 3 ak-
siom tos ploktumos turi bendr ties AB, kurioje
yra visi bendri t ploktum takai. Kadangi cb ir c , tai b (2-asis
teiginys). Tuomet, remdamiesi io skyrelio 1-uoju teiginiu, galime teigti, kad
ploktum ir sankirtos ties AB yra lygiagreti su tiese b.
Per tak A ploktumoje galima ivesti vienintel ties, lygiagrei su
tiese c. Vadinasi, tiess AB ir a sutampa. Taigi ab.
16
Udaviniai
337. Ploktum, kurioje yra rombas ABCD, kerta ties MC. Kurias rombo
kratines ties MC kerta? Su kuriomis prasilenkia? Su kuriomis lygia-
greti? Atsakym pagrskite.
338. Lygiagretainiai ABCD ir A
1
B
1
CD nra vie-
noje ploktumoje. rodykite, kad A
1
A=B
1
B.
339. Trapecija ABCD ir trikampis EBC nra
vienoje ploktumoje. Per ties AD ir kra-
tins BE vidurio tak P ivesta ploktu-
ma PAD, BC = 8 cm. Pasidarykite model.
Raskite ploktumos PAD ir trikampio EBC
sankirtos tiess atkarpos, esanios tarp tri-
kampio kratini, ilg.
340. Trikampis ABC ir trapecija ABDE
(ABDE) nra vienoje ploktumoje. Be to,
AB = 6 cm, DE = 9 cm.
a) rodykite, kad trapecijos vidurin linija
yra lygiagreti su trikampio ploktuma.
b) Apskaiiuokite trikampio vidurins lini-
jos, einanios per kratini AC ir BC vidu-
rio takus, ilg.
c) Kokia trikampio vidurins linijos ir trapecijos ploktumos tarpusavio
padtis?
d) Apskaiiuokite trikampio ir trapecijos plotus, kai takai E ir C nutol
per 5 cm nuo trikampio ir trapecijos ploktum susikirtimo tiess.
341. Lygiagretainis ABCD ir trapecija ABEF, kurios pagrindas EF, nra vie-
noje ploktumoje.
a) Kokia tiesi CD ir EF tarpusavio padtis?
b) Apskaiiuokite trapecijos perimetr, kai j galima brti apskritim
ir AB = 45 mm, EF = 55 mm.
342. Ties a lygiagreti su lygiagretainio ABCD kratine BC ir nra jo plok-
tumoje. rodykite, kad a ir CD yra prasilenkianiosios tiess. Raskite
kamp tarp j, kai vienas lygiagretainio kampas lygus: a) 70; b) 132.
343. Ties l lygiagreti su rombo ABCD striaine BD ir nra rombo ploktu-
moje.
a) rodykite, kad l ir AC prasilenkianios tiess. Raskite kamp tarp j.
b) Raskite kamp tarp prasilenkianij tiesi l ir AD, kai ABC =
= 128.
344. Staiosios trapecijos ABCD (AB BC) trumpesnioji striain ir alia tra-
pecijos ploktumos esanti ties c yra lygiagreios; BC = 5 cm, CD = 2 cm.
Apskaiiuokite kampus, (1
o
tikslumu), kuriuos ties c sudaro su trape-
cijos kratinmis.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
17
Apibrimas. Dvi ploktumos, kurios nesikerta, vadinamos lygiagre-
isiomis ploktumoms.
Lygiagreiose ploktumose yra stalo virus ir grindys, knygos abu vir-
eliai, lubos ir grindys ir kt.
Teorema. (Ploktum lygiagretumo poymis.) Jei vienos ploktumos
() dvi susikertaniosios tiess (a ir b) yra lygiagreios su kitos ploktu-
mos () dviem susikertaniosiomis tiesmis (a ir b ), tai tos ploktumos
( ir ) yra lygiagreios ().
Duota: a, b , a, b ,
O = a b, O = a b,
aa, bb.
rodyti: .
Teoremos nerodysime ioje knygoje.
Statybininkai ir dailids naudojasi gulsiuku no-
rdami patikrinti, pavyzdiui, ar grindys ir lubos yra
horizontalios. Kartais du gulsiukai vienas kitam
statmeni. Kodl sudedami ne lygiagreiai vienas su
kitu?
Ploktum lygiagretumas
Atsakymai
339. 4 cm. 340. b) 3 cm; c) lygiagreios; d) 15 cm
2
; 37,5 cm
2
. 341. a) CD EF;
b) 20 cm.
4.6. PLOKTUM LYGIAGRETUMAS
I aksiom inome, kad dvi ploktumos, kurios turi bendr tak, kertasi
tiese. Taigi dvi ploktumos arba susikerta tiese, arba nesusikerta, t. y. neturi
n vieno bendro tako.
= a
18
1 p a v y z d y s. Per trikamps pira-
mids KABC briaun AB ir BC vidurio
takus D ir E ivesta su briauna KB ly-
giagreti ploktuma. Pagrskime, kodl ta
ploktuma kerta sienas KAB ir KBC ly-
giagreiomis tiesmis.
Sujung briaun vidurio takus D ir
E, gauname atkarp DE, kuri yra kertan-
ioje ploktumoje. Remiantis tiess ir
ploktumos lygiagretumo poymiu, toje ploktumoje turi bti ties, lygiagreti
su briauna KB. Ta ties yra trikampio KCB vidurin linija EF. Kertanioje
ploktumoje yra ir kita ties, lygiagreti su KB. Tai trikampio AKB vidurin
linija DG. Sujung takus G ir F, nubraiome pjv DEFG. Kadangi EF ir DG
yra lygiagreios su tiese KB, tai jos lygiagreios viena su kita, t. y. DGEF.
2 p a v y z d y s. Lygiagreios ploktumos ir kerta kampo BAC kratin
AB takuose A
1
ir A
2
, o kratin AC takuose B
1
ir B
2
. Raskime AA
2
ir A
2
B
2
,
kai A
1
B
1
= 18 cm, AA
1
= 24 cm, AA
2
=

3
2
A
1
A
2
.
Duota: ,
A
1
B
1
,
A
2
B
2
,
A
1
B
1
= 18 cm, AA
1
= 24 cm, AA
2
=

3

2
A
1
A
2
.
Rasti: AA
2
ir A
2
B
2
.
Sprendimas. Pirmiausia rasime
atkarp AA
2
:
AA
2
= AA
1
+ A
1
A
2
,

3

2
A
1
A
2
= 24 + A
1
A
2
,

1

2
A
1
A
2
= 24,
A
1
A
2
= 48 cm. Tada AA
2
= 72 cm.
U d u o t i s. irdami brin, remdamiesi tiesi ir ploktum lygiagre-
tumu, pagrskite lygiagreij ploktum savybes:
1) Jei dvi lygiagreias ploktumas kerta treia ploktuma, tai j sankirtos
tiess yra lygiagreios.
2) Lygiagrei tiesi atkarpos, esan-
ios tarp lygiagrei ploktum, lygios.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
Jei , a = , b = ,
tai ab.
Jei ABEFKLDC, , tai
AB = EF = KL = DC.
19
Remdamiesi 1-ja lygiagreij ploktum savybe, darome ivad, kad
A
1
B
1
A
2
B
2
. Tada trikampiai A
1
AB
1
ir A
2
AB
2
yra panas. Todl


1 1 1

2 2 2

A B AA
A B AA
.
raome duomenis:
2 2

18 24
.

72

A B
I ia A
2
B
2
= 54 cm.
Ats.: 72 cm; 54 cm.
3 p a v y z d y s. Per gretasienio ABCDA
1
B
1
C
1
D
1
briaunos AB tak K nubraiykime pjv, lygia-
gret su ploktuma ACC
1
.
Braiome taip: 1) nubraiome pjv ACC
1
A
1
;
2) per tak K briame KLAC ir KNAA
1
;
pagrskite kodl;
3) nubriame NMA
1
C
1
ir LMCC
1
. Ploktu-
ma KLM yra lygiagreti su ploktuma ACC
1
(re-
miams ploktum lygiagretumo poymiu).
Udaviniai
345. Pateikite nors tris lygiagreij ploktum pavyzdius i aplinkos.
346. Lygiagreias ploktumas kerta susikertanios tiess AB ir CD. Takai A
ir C yra vienoje ploktumoje, takai B ir D kitoje, takas M tiesi
AB ir CD sankirtos takas.
a) Kokios susikertaniosios, lygiagreiosios, prasilenkianiosios yra
tiess AC ir BD? Atsakym pagrskite.
b) Kokie lygs, panaieji, statieji, lygiaoniai yra trikampiai AMC
ir BMD? Atsakym pagrskite.
c) Kur yra takas M ploktum atvilgiu (tarp ploktum, vienoje pus-
je nuo ploktum), kai AM = 2AB, MD = 12 cm? Apskaiiuokite atkarp
MC ir CD ilg.
d) Apskaiiuokite atkarp MC ir CD ilg, kai AB = 3MA, MD = 12 cm.
Inagrinkite galimas tako M padtis.
347. Parodykite modelyje ploktum ir ties AB joje, ploktum ir ties
CD joje. Kokia tiesi AB ir CD tarpusavio padtis, kai ploktumos ir
: a) kertasi; b) yra lygiagreios?
348. Dviej kamp atitinkamos kratins lygiagreios. rodykite, kad tuodu
kampai arba lygs, arba j suma 180.
349. Trapecijos ABCD virns A ir B yra ploktumoje , o virns C ir D
nra joje. Kokia tiess CD padtis ploktumos atvilgiu, kai atkarpa
AB yra: a) trapecijos pagrindas; b) trapecijos onin kratin?
Ploktum lygiagretumas
20 TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
350. Takai M, N ir P yra trikamps piramids ABCD briaun AB, BC ir CD
vidurio takai, AC = 10 cm, BD = 12 cm.
a) rodykite, kad ploktuma MNP eina per briaunos AD vidurio tak K.
b) Apskaiiuokite keturkampio, gauto piramid perkirtus ploktuma
MNP, perimetr.
351. Per trikamps piramids ABCD sienos BCD pusiaukratini sankirtos
tak ivesta ploktuma, lygiagreti su siena ABC.
a) rodykite, kad pjvis, gautas piramid perkirtus ta ploktuma, yra
trikampis, panaus trikamp ABC.
b) Raskite pjvio trikampio ir trikampio ABC plot santyk.
352. Trikamps piramids DABC briaunose DA, DB ir DC paymti takai M,
N ir P; DM : MA = DN : NB = DP : PC. rodykite, kad ploktumos MNP
ir ABC yra lygiagreios. Raskite trikampio MNP plot, kai trikampio
ABC plotas lygus 10 cm
2
ir DM : MA = 2 : 1.
353. Per trikamps piramids pagrindo dviej briaun vidurio takus ir pa-
grindui nepriklausani virn ivesta ploktuma . rodykite, kad tre-
ioji pagrindo briauna lygiagreti su ploktuma . Apskaiiuokite pjvio,
gauto piramid perkirtus ploktuma , perimetr ir plot. Kiekviena pi-
ramids briauna lygi 20 cm.
354. Tris lygiagreias ploktumas kerta dvi tiess. rodykite, kad gautos tiesi
atkarpos yra proporcingos.
355. Duotos dvi prasilenkianios tiess ir takas A. rodykite, kad per tak
A eina vienintel ploktuma, kuri arba lygiagreti su tomis tiesmis, arba
eina per vien j ir lygiagreti su kita.
356. Nubraiykite trikamps piramids ABCD pjv, gaut perkirtus j plok-
tuma, kuri eina per sienos ABC vidaus tak K ir lygiagreti su tiesmis
AB ir DC.
357. Gretasienio ABCDA
1
B
1
C
1
D
1
briaunose AD ir B
1
C
1
paymti takai K ir P.
Nubraiykite gretasienio pjv, gaut perkirtus j ploktuma, kuri eina
per takus K ir P ir yra lygiagreti su briauna AB.
358. Nubraiykite gretasienio pjv, einant per paymtus takus.
Kokia figra yra pjvis: e) atveju; f) atveju? Pagrskite.
21
Atsakymai
346. a) Lygiagreiosios; b) panaieji; c) vienoje pusje nuo ploktum, 24 cm, 12 cm
ir 8 cm, 4 cm; d) 6 cm, 18 cm, kai M tarp ploktum; 3 cm, 9 cm, kai M vienoje pusje
nuo ploktum. 347. a) Susikertanios, prasilenkianios, lygiagreiosios; b) lygiagre-
ios, prasilenkianios. 350. b) 22 cm. 351. b)
4
9
. 352.

40

9
cm
2
. 353. (20

3 + 10) cm,
25

11 cm
2
.
4.7. TIESS IR PLOKTUMOS STATMENUMAS
Primename, kad ir susikertanios, ir prasilenkianios tiess yra viena kitai
statmenos, kai jos sudaro 90 kamp.
Apibrimas. Ties a, kuri statmena kiekvienai tiesei, esaniai plok-
tumoje, vadinama ploktumai sttmena ties.
Kad ties a statmena ploktumai , raome taip: (a ). Dar sakoma, kad
ploktuma statmena tiesei. Ties a, statmena ploktumai , brinyje vaizduo-
jama taip:
a , b , a b a , b, cb,
c , a b
ab ir a c, tai
b c, nes (b

c) =
= (a

c) = 90
o
.
Tiess ir ploktumos statmenumas
a) b) c)
,
,
22
Teorema. (Tiess ir ploktumos statmenumo poymis.) Jei ties stat-
mena dviem susikertanioms tiesms, esanioms ploktumoje, tai ji stat-
mena ir tai ploktumai.
Duota: p , q , p q = O, a p, a q.
rodyti: a .
Teoremos slyg iliustruojame briniais:
rodymas. Pirmiausia turime rodyti, kad ties a yra statmena bet kuriai
ploktumos tiesei. Ploktumoje pasirenkame bet kuri ties m. Ties m
eina per tak O. Tiesje a paymsime takus A ir B: AO = OB. Ploktumoje
iveskime ties, kertani tieses p, m
ir q, sankirtos takus paymime raid-
mis P, M ir Q. Kadangi tiess p ir q yra
atkarpos AB vidurio statmenys, tai AP =
= BP ir AQ = BQ. Vadinasi, 8APQ =
= 8BPQ (pagal tris kratines). Taigi i
trikampi atitinkami kampai lygs:
APQ = BPQ. 8APM = 8BPM, nes
AP = BP, PM bendra ir APM =
= BPM rodme. Taigi AM = BM. Tai
reikia, kad trikampis AMB lygiaonis,
todl jo pusiaukratin OM yra ir auk-
tin, t. y. m a. Kadangi m yra bet kuri
ploktumos ties, tai a (remiams
tiess ir ploktumos statmenumo apibr-
imu).
b) ir c) atvejus rodykite savaran-
kikai.
a p q m = O O l, lm, ba, lm,
a p q = O b p q l = O
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
23
1 p a v y z d y s. Lygiagretainio ABCD striains susikerta take O.
Erdvs takas M vienodai nutols nuo virni B ir D, A ir C, t. y. MB = MD
ir MA = MC. rodykime, kad ties MO statmena lygiagretainio ploktumai.
rodymas. Takas O yra atkarpos AC vidurys (lygiagretainio striains
susikirsdamos dalija viena kit pusiau). Trikampis AMC yra lygiaonis (MA =
= MC). Todl pusiaukratin MO yra ir auktin. Vadinasi, MO AC.
Panaiai rodoma, kad lygiaonio tri-
kampio BMD pusiaukratin yra ir aukti-
n, t. y. MO BD. Remdamiesi tiess ir
ploktumos statmenumo poymiu, darome
ivad, kad OM .
2 p a v y z d y s. Taisyklingojo trikam-
pio ABC centras yra takas O. Ties CD
statmena trikampio ABC ploktumai, ties
OK lygiagreti su tiese CD. Be to, AB =
= 16

3 cm, OK = 12 cm, CD = 16 cm. Ras-
kime atstum nuo tako D iki virni A ir
B; nuo tako K iki virni A ir B.
Duota: AB = BC = AC = 16

3 cm,
CD ABC, CD = 16 cm,
OKCD, OK = 12 cm,
AO = BO = CO =

2

3
BE.
Rasti: AD, BD, AK, BK.
U d u o t i s. Remdamiesi pateiktais briniais, rodykite:
1. per kiekvien erdvs tak M eina tiesei a vienintel statmena
ploktuma ;
2. per kiekvien erdvs tak P eina vienintel ties a, statmena plok-
tumai .
a , M ; a , b , b ; P , b ;
b a; c , c a c = ; PR , PR c
Tiess ir ploktumos statmenumas
1. 2.
24
Sprendimas. Trikampis ACD yra statusis, nes CD ABC. Todl AD
2
=
= AC
2
+ CD
2
, AD
2
= 16
2
3 + 16
2
= 16
2
4; AD = 32 cm. Be to, BD = AD, nes
trikampis ABC lygiakratis. Taigi BD = AD = 32 cm.
Kadangi OKCD, tai OK ABC. Trikampis KOB statusis. Jo OB =

2

3
BE.
Rasime BE i trikampio AEB:
AE =

1

2
AC = 8

3 cm; BE
2
= AB
2
AE
2
= (16

3)
2
(8

3)
2
= 16
2
3
8
2
3 = 3 8
2
(4 1) = 3
2
8
2
,
BE = 24 cm; OB =

2

3
24 = 16.
I trikampio KOB turime:
KB
2
= OK
2
+ OB
2
= 12
2
+ 16
2
= 144 + 256 = 400,
KB = 20 cm ir AK = 20 cm, nes AO = OB.
Ats.: AD = BD = 32 cm, AK = BK = 20 cm.
Udaviniai
359. Kurioms staiakampio gretasienio ABCDA
1
B
1
C
1
D
1
sienoms yra statme-
na: a) jo briauna AA
1
; b) briauna AB; c) briauna B
1
C
1
?
360. Kubo ABCDA
1
B
1
C
1
D
1
briauna lygi 5 cm.
a) Kokia figra susidaryt i eils sujungus takus A, B
1
, C
1
, D? Atsaky-
m pagrskite.
b) Apskaiiuokite tos figros perimetr ir plot.
361. Duota AA
1
B
1
BCC
1
D
1
D, C
1
D
1
CDABA
1
B
1
,
ADA
1
D
1
, kampai AA
1
D
1
, D
1
A
1
B
1
ir D
1
DC stats, o
D
1
C
1
B
1
= 45.
Kurie teiginiai yra teisingi:
a) DCC
1
statusis; b) DD
1
C
1
statusis;
c) D
1
C
1
C nestatus; d) A
1
D
1
C
1
statusis;
e) D
1
DA statusis; f) CDA statusis;
g) AD NAB; h) D
1
D D
1
B
1
;
i) D
1
D A
1
B
1
; j) (D
1
D

C
1
B
1
) smailusis;
k) B
1
A
1
A statusis; l) (DA

D
1
B
1
) smailusis;
m) D
1
A
1
D
1
C
1
C; n) C
1
C D
1
A;
o) C
1
C D
1
DA; p) AA
1
D
1
C
1
B
1
;
r) D
1
C
1
D
1
DA; s) C
1
B
1
D
1
DC;
) D
1
B
1
D
1
C
1
C; t) (B
1
B

D
1
C
1
) smailusis;
u) BB
1
A
1
statusis; v) B
1
A
1
C
1
CB?
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
,
,
,
25
362. Pagal brinio duomenis apskaiiuokite klaustuku (?) paymt atkarp
ilg:
Tiess ir ploktumos statmenumas
363. Kvadrato kratin lygi 2. I jo striaini susikirtimo tako O ikeltas
statmuo OE kvadrato ploktumai. Raskite tako E atstum iki kvadrato
virni, kai OE = 3.
364. I staiojo trikampio ABC, kurio kampas C status, virns C ikeltas
statmuo CE ploktumai ABC. inodami, kad AC = 6 cm, BC = 8 cm,
CE = 12 cm, CD pusiaukratin, raskite ED.
A
1
, B
1
, C ; AA
1
= 9, BC = 4,
AB = 8.
ABCD kvadratas, OE = 8,
AB = 4.
C = 18.
A, E, B ; AD = 10, BC = 6.
a) b)
ABCD kvadratas, EK = 12,
AD = 4.
e) f)
KL = 10, KM = 8, NP = 15.
c) d)
26
365. I tiess AB tak A ir B nuleisti statmenys ploktumai . Jie kerta
ploktum takuose A
1
ir B
1
. Raskite A
1
B
1
, kai AB = 15 cm, AA
1
= 11 cm,
BB
1
= 16 cm.
366. Ties MB statmena trikampio ABC kratinms AB ir BC, D bet kuris
tiess AC takas. Nustatykite trikampio MBD r.
367. Per tiess a tak M nubrtos tiess, statmenos tiesei a. rodykite, kad
kiekviena j yra ploktumoje, einanioje per tak M ir statmenoje tie-
sei a.
368. Takas C yra vienodai nutols nuo atkarpos AB gal. rodykite, kad jis
yra ploktumoje, einanioje per atkarpos AB vidurio tak ir statmenoje
tiesei AB.
369. Dvi prasilenkianiosios tiess viena kitai statmenos. rodykite, kad per
kiekvien j eina ploktuma, statmena kitai tiesei.
Atsakymai
359. a) ABC ir A
1
B
1
C
1
; b) AA
1
D
1
ir BB
1
C
1
; c) ABB
1
ir DCC
1
. 360. a) Staiakampis;
b) (10 + 10

2 ) cm, 25

2 cm
2
. 361. a, b, d, e, f, g, h, i, k, l, m, p, , u. 362. d)

2 37;
f)

141. 363.

11. 364. 13 cm. 365. 10

2 cm.
4.8. STATMUO IR PASVIROJI
Per alia ploktumos esant tak P iveskime jai statmen ties. Tiess
ir ploktumos susikirtimo tak paymkime raide K. Atkarpa PK vadinama
sttmeniu, nulistu tko P plktum , o takas K t statmes pgrin-
du arba tko P projkcija ploktumoj . I tako ploktum galima nuleisti
vienintel statmen. Visos kitos tiess, nubrtos i tako P ir kertanios plok-
tum , nebus jai statmenos.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
27
Per pasirinkt ploktumos tak A ir tak P ivedame ties PA, nestat-
men ploktumai.
Atkarpa PA vadinama pasvirja, vesta tko P plktum , o tkas
A pasvirsios pgrindu. Atkarpa KA vadinama pasvirsios projkcija plok-
tumoj .
Apibrimas. Kamp tarp ploktumos ir tiess, kertanios t plok-
tum ir jai nestatmenos, vadinamas kampas tarp tiess ir jos projekcijos
ploktumoje.
Pasviroji AP su ploktuma sudaro kamp PAK.
Teorema. Jei i to paties tako, esanio alia ploktumos, nuleistas
statmuo ploktumai ir ivestos kelios pasvirosios, tai:
a) pasvirosios, turinios lygias projekcijas, yra lygios;
b) i dviej pasvirj ilgesn yra ta, kurios projekcija ilgesn.
Atvirktin teorema. Lygios pasvirosios turi lygias projekcijas, o i
dviej projekcij ilgesn yra ta, kuri atitinka ilgesn pasvirj.
Statmuo ir pasviroji
Paveiksle pavaizduotos pasvirosios PA, PB, PC ir PD, j projekcijos ir stat-
muo PK.
Sukame staiuosius trikampius, kad j statiniai (pasvirj projekcijos) at-
sidurt vienoje tiesje (r. b paveiksl). Tada visos ambins (pasviro-
sios) bus vienoje ploktumoje. Dabar pasvirj projekcijas ir paias pasvir-
sias galima lyginti kaip buvo lygintas statmuo ir pasviroji planimetrijoje.
e) f)
28
Atstumas nuo tako iki ploktumos yra statmens, nuleisto i to tako
ploktum, ilgis.
Atstumas nuo tako P iki ploktumos yra trumpiausia atkarpa i vis
atkarp, jungiani tak P su ploktumos bet kuriuo taku.
1 p a v y z d y s. I vieno tako ploktum ivestos pasvirosios lygios
23 cm ir 33 cm. J projekcij santykis lygus 2 : 3. Raskime atstum nuo to
tako iki ploktumos.
Duota: AB ,
AC = 23 cm,
AD = 33 cm,
BC : BD = 2 : 3.
Rasti: AB.
Sprendimas. Kadangi BC : BD =
= 2 : 3, tai BC = 2x, BD = 3x, x > 0.
Ireikiame staij trikampi ABC
ir ABD statin AB remdamiesi Pitagoro
teorema:
AB
2
= AC
2
BC
2
ir AB
2
= AD
2
BD
2
.
Tada AC
2
BC
2
= AD
2
BD
2
. Randame x:
23
2
4x
2
= 33
2
9x
2
, 5x
2
= 33
2
23
2
, 5x
2
= 10 56, x
2
= 2 56.
Tuomet AB
2
= 23
2
4 2 56 = 529 8 56 = 81, AB = 9.
Ats.: 9 cm.
2 p a v y z d y s. Takas M nutols nuo taisyklingojo trikampio ploktumos
per 1 dm, o nuo kiekvienos trikampio virns per 2 dm. Apskaiiuokime
trikampio kratines.
Sprendimas. Pirmiausia kyla klausimas, kur trikampio tak patenka i
tako M nuleisto statmens pagrindas. Kadangi lygi pasvirj projekcijos yra
lygios, statmens pagrindas yra apie trikamp apibrto apskritimo centras.
Duota:
AB = BC = AC, OM ABC, OM = 1 dm, AM = BM = CM = 2 dm.
Rasti: AB.
I staiojo trikampio AOM pagal Pitagoro teorem randame AO:
AO
2
= AM
2
OM
2
, AO
2
= 4 1 = 3, AO =

3.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
29
Kadangi trikampis ABC yra lygiakratis, tai jo pusiaukratins sutampa
su auktinmis ir pusiaukampinmis, takas O yra j sankirtos takas. Todl
AO =

2

3
AD. Tada AD =

3

2
AO,
AD =

3 3

2
.
I staiojo trikampio ADB, taikydami Pitagoro teorem, randame AB:
AB
2
= AD
2
+ BD
2
, bet BD =

1

2
AB,

3

4
AB
2
= AD
2
,
AB
2
=


4 9 3

3 4
= 9, AB = 3.
Ats.: 3 dm.
3 p a v y z d y s. Piramids MABCD pagrindas yra staiakampis ABCD,
kurio kratins 6 dm ir 8 dm, o pagrindui statmena briauna MB = 7 dm.
Apskaiiuokime ilgiausios briaunos ilg ir kamp, kur ji sudaro su pagrindo
ploktuma. Atsakym pateiksime 0,1 tikslumu.
Duota: ABCD staiakampis,
MB ABC,
AB = CD = 8 dm,
BC = AD = 6 dm,
MB = 7 dm.
Rasti: MD, MDB.
Statmuo ir pasviroji
Sprendimas. ios piramids ilgiausia briauna yra ta, kurios projekcija yra
pagrindo striain. Taigi i staij trikampi BAD ir MBD turime:
BD
2
= AD
2
+ AB
2
;
MD
2
= BD
2
+ MB
2
, MD
2
= 6
2
+ 8
2
+ 7
2
, MD =

149.
tg =

7

10

MB
BD
= 0,7 arba cos =

10
149
0,8192;
35,0.
Ats.:

149 dm; 35,0.
4 p a v y z d y s. Per lygiaons trapecijos trumpesnj pagrind ivesta
ploktuma, lygiagreti su ilgesniuoju jos pagrindu. Trapecijos pagrindai lygs
21 dm ir 9 dm, auktin 8 dm, o onins kratins projekcija ploktumoje
5 dm. Raskime ilgesniojo pagrindo atstum iki ploktumos.
30
Duota: AB , DC,
BC = AD, ABDC, AB = 9 dm,
DC = 21 dm, AL DC,
AL = BK = 8 dm, DF ,
BE , AF , AF = BE =
= 5 dm.
Rasti: CE.
Sprendimas. I staiojo tri-
kampio BKC randame trapeci-
jos onin kratin:
BC
2
= KB
2
+ KC
2
, KC =

1

2
(DC AB), BC
2
= 8
2
+ 6
2
= 100, BC = 10.
I staiojo trikampio BEC turime:
CE
2
= BC
2
BE
2
, CE
2
= 10
2
5
2
= 75, CE =

75 5 3.
Kadangi DC , tai kiekvieno tiess, kurioje yra trapecijos pagrindas DC,
tako atstumas iki ploktumos yra tos tiess atstumas iki ploktumos .
Ats.: 5

3 dm.
Udaviniai
370. Remdamiesi brinio duomenimis, apskaiiuokite klaustuku (?) paymt
atkarp ilg.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
ABCD kvadratas
371. I tako ploktum ivestos dvi pasvirosios, kuri ilgi santykis lygus
1 : 2. Pasvirj projekcijos lygios 1 m ir 7 m. Apskaiiuokite pasvirj
ilg.
372. I tako ploktum ivestos dvi pasvirosios, lygios 10 cm ir 17 cm. T
pasvirj projekcij skirtumas lygus 9 cm. Apskaiiuokite pasvirj pro-
jekcijas ir kampus, kuriuos pasvirosios sudaro su ploktuma. Atsakym
pateikite laipsnio tikslumu).
a) b) c)
31
373. I tako, kurio atstumas iki ploktumos lygus 5

2 cm, nubrtos dvi
pasvirosios. Kiekviena j sudaro su ploktuma 45 kamp, o viena su ki-
ta 90. Apskaiiuokite atstum tarp pasvirj pagrind.
374. I tako M nuleistas statmuo MM
1
ir ivestos pasvirosios AM ir BM plok-
tumai , be to, BM > AM. K galite pasakyti apie pasvirj AM ir BM
projekcijas ploktumoje ? Apskaiiuokite projekcij ilg, kai MM
1
=
= 4 cm, BM = 10 cm, AM = 5 cm.
375. Staiojo trikampio ABC ambin lygi 10 cm. Takas P vienodai nutols
nuo trikampio virni, o nuo trikampio ploktumos per 12 cm. Ap-
skaiiuokite tako P atstum iki virns B.
376. Per staiojo trikampio ABC staiojo kampo virn B ivesta ploktuma,
lygiagreti su ambine ir nutolusi nuo jos per 1 dm. Apskaiiuokite am-
bin, jei statini projekcijos toje ploktumoje lygios 3 dm ir 5 dm.
377. Lygiaons trapecijos onin kratin lygi 25 cm, o pagrindai 10 cm ir
24 cm. Per ilgesnj pagrind ivesta ploktuma, lygiagreti su trumpes-
niuoju pagrindu ir nutolusi nuo jo per 18 cm. Raskite trapecijos aukti-
ns projekcij ioje ploktumoje.
378. Ploktumoje yra staiakampio ABCD kratin AB, lygi 10 cm. Kratin
CD nuo ploktumos nutolusi per 6 cm. Kratins AD projekcija plok-
tumoje lygi 8 cm. Apskaiiuokite staiakampio striaines.
379. Sal 20 m ilgio ir 15 m ploio. Proektorius, kurio viesos stipris 640 cd,
kabo viename sals kampe 4 m auktyje. Raskite sals grind kamp
apviestum, jei jis apskaiiuojamas pagal formul: E =


3

I h
R
, I alti-
nio viesos stipris kandelomis (cd), R atstumas nuo viesos altinio
metrais (m), h statmens apvieiamam paviriui ilgis metrais (m), E
apviestumas liuksais (lx). (Atsakym pateikite imtj tikslumu.)
380. Skaut stovyklos vliavos stiebas pritvirtintas
keturiomis atatampomis. Kiekviena ataotampa
su eme sudaro 30 kamp. Kiek lyno sunaudo-
ta atotampoms, jei jos pritvirtintos 2 m aukty-
je, o vienai tvirtinimo kilpai reikia pridti 5 %
atotampos ilgio?
Statmuo ir pasviroji
Atsakymai
373. 10

2. 374. 3 ir

2 21. 375. 13 cm. 379. 40 lx; 0,30 lx; 0,16 lx; 0,68 lx.
380. 16,8 m.
32
4.9. TRIJ STATMEN TEOREMA
rodysime teorem, kurioje kalbama apie tris statmenis: statmen ploktu-
mai, statmen pasvirajai ir statmen pasvirosios projekcijai.
Teorema. Ties, ivesta ploktumoje per pasvirosios pagrind ir stat-
mena jos projekcijai toje ploktumoje, yra statmena ir paiai pasvirajai,
atvirkciai, ties, ivesta ploktumoje per pasvirosios pagrind ir statme-
na pasvirajai, yra statmena ir jos projekcijai.
Duota: AB , a , C a, BC a,
BC ,
AC pasviroji.
rodyti: AC a.
rodymas. Nuo pasvirosios pagrindo ta-
ko C atidedame lygias atkarpas CD ir CE.
Sujungiame takus A ir B su takais D ir
E. Statieji trikampiai BCD ir BCE yra ly-
gs (BC bendra kratin, o DC = CE, nes
atidjome). Taigi BD = BE. ios atkarpos
yra pasvirj projekcijos ploktumoje . Va-
dinasi, lygios ir pasvirosios: AD = AE. Todl
trikampis DAE yra lygiaonis. Jo pusiau-
kratin AC yra statmena pagrindui DE. Taigi pasviroji AC statmena tiesei a,
t. y. AC a.
Pastaba. Teorema yra teisinga ir tais atvejais, kai ploktumos ties neina
per pasvirosios pagrind, bet statmena pasvirosios projekcijai.
Irodykite antrj teoremos dal. i teorema trij statmen svarbi,
nes padeda surasti statmenis erdviniame brinyje.
1 p a v y z d y s. Lygiakraio trikampio kratin lygi 6 cm. I vienos jo
virns ikeltas 13 cm ilgio statmuo trikampio ploktumai. Raskime io stat-
mens gal atstum iki kratins, esanios prie t virn.
Duota: AB = BC = AC = 6 cm,
AK = 13 cm, AK ABC.
Rasti: AL ir KL.
Sprendimas. Statmens AK pagrindo A
atstumas iki kratins BC yra trikampio
auktin AL. Tako K atstumas iki BC yra
atkarpa KL, nes KL BC (remiams trij
statmen teorema).
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
33
I staiojo trikampio ALB randame AL:
AL
2
= AB
2
BL
2
; AL
2
= 6
2
3
2
= 27,
AL = 3

3cm,
t. y. tako A atstumas iki kratins BC lygus 3

3 cm.
I staiojo trikampio AKL turime:
KL
2
= AK
2
+ AL
2
, KL
2
= 169 + 27 = 196,
KL = 14 cm.
Ats.: 3

3 cm ir 14 cm.
2 p a v y z d y s. Trikampio ABC kamp A ir B suma lygi 90. Ties BD
yra statmena ploktumai ABC. rodykime, kad CD statmena kratinei AC.
Duota: A + B = 90, BD .
rodyti: CD AC.
rodymas. Darome ivad, kad
C = 90. Vadinasi, trikampis ABC
statusis, BC AC. Kadangi DB
ABC, tai pasvirosios DC projekcija
ploktumoje yra BC. Taiau pasviro-
sios projekcija BC yra statmena toje
paioje ploktumoje esaniai tiesei AC.
(BC ir AC abu statiniai.) Todl ir pa-
sviroji DC yra statmena tiesei AC (re-
miams trij statmen teorema).
Udaviniai
381. Pagrskite, kad tiess a ir l yra viena kitai statmenos.
Trij statmen teorema
ABCD kvadratas
ABCD kvadratas ABCD rombas
a) b)
c)
d)
ABCD staiakampis
34
382. I taisyklingojo trikampio ABC centro O ikeltas statmuo OM trikampio
ploktumai. Atkarpos MA, MB ir MC yra lygios trikampio kratinms.
a) Paaikinkite, kur yra taisyklingojo trikampio centras. Kokias savybes
jis turi?
b) Apskaiiuokite atkarpos AO ilg, kai trikampio kratin lygi a.
c) rodykite, kad trikampiai AMO, BMO ir CMO yra lygs.
d) Pavaizduokite pasvirj MA, MB ir MC projekcijas. Apskaiiuokite
kamp, kur sudaro kiekviena pasviroji su trikampio ploktuma.
e) Nustatykite trikampi AMB, AMC ir BMC r.
f) Apskaiiuokite kampus, kuriuos sudaro tiess MA, MB, MC su tri-
kampio kratinmis.
g) Nurodykite kampus, kuri didumas priklauso nuo statmens OM ilgio,
ir kampus, kuri didumas nepriklauso nuo statmens OM ilgio.
383. I trikampio KLM virns K ikeltas statmuo KN trikampio ploktumai;
KL = 8 cm, LM = 6 cm, MK = 10 cm, o statmens KN ilgis 3 cm.
a) Nustatykite trikampio KLM r (pagal kampus).
b) Nustatykite trikampi KLN, KMN ir LMN r (pagal kampus).
c) Apskaiiuokite tako N atstum nuo trikampio KLM virni.
d) Apskaiiuokite tako N atstum nuo trikampio KLM kratini.
e) Apskaiiuokite kampus (minui tikslumu), kuriuos sudaro ties MN
ir ties LN su trikampio LKM ploktuma.
f) Kur isidst takai, vienodai nutol nuo trikampio KLM virni?
384. Staiojo trikampio auktin dalija ambin 32 cm ir 18 cm ilgio atkar-
pas. I staiojo kampo virns ikeltas statmuo trikampio ploktumai.
Jo ilgis 10 cm. Apskaiiuokite io statmens gal atstum iki ambins.
385. Lygiaonio trikampio onin kratin lygi 10 cm, auktin 8 cm. alia
trikampio ploktumos esantis takas nuo kiekvienos trikampio kratins
nutols per 5 cm. Raskite atstum nuo to tako iki trikampio plok-
tumos.
386. Staiojo trikampio statiniai lygs 12 cm ir 16 cm. Takas P vienodai
nutols nuo trikampio kratini, o nuo trikampio ploktumos per 28 cm.
Raskite tako P atstum iki trikampio kratini.
387. Trikampio kratins lygios 10 m, 17 m ir 21 m. I io trikampio didiau-
sio kampo virns ikeltas 15 m statmuo trikampio ploktumai. Raskite
atstum nuo jo gal iki ilgiausios trikampio kratins.
388. Rombo ABCD striains susikerta take O. Ties OK yra statmena rom-
bo ploktumai.
a) rodykite, kad atstumai nuo tako K iki tiesi, kuriose yra rombo
kratins, yra lygs.
b) Apskaiiuokite t atstum, kai OK = = 4,5 dm, AC = 6 dm, BD = 8 dm.
389. I rombo ABCD virns B ikeltas statmuo BM rombo ploktumai. Ras-
kite atstumus nuo tako M iki tiesi, kuriose yra rombo kratins, kai
AB = 25 cm, BAD = 60, BM = 12,5 cm.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
35
390. Du stebtojai i skirting vie-
t stebi oro balion. Vienas j
mato balion kampu , ki-
tas kampu . Balionas yra
auktyje h m vir ems.
Oreivis mato stebtojus 120
kampu. Apskaiiuokite atstu-
m tarp stebtoj, taikydami
sinuso apibrim ir kosinus
teorem.
Atsakymai
382. b)

3

3

a
; d) 5444; e) lygiakraiai; f) 60, 60, 90. 383. a) Statusis;
b) statieji; c) 3 cm,

73 cm,

109 cm; d) 3 cm, 3 cm,

73 cm; e) 1642,
2033; f) statmenyje trikampio ploktumai, ivestame per ambins vidurio ta-
k (apibrtinio apskritimo centr). 384. 24 cm, 26 cm. 385. 4 cm. 386.

20 2 cm
.
387. 8 m, 17 m. 388. 5,1 dm. 389. 12,5 cm, 12,5 cm, 25 cm, 25 cm.
4.10. DVISIENIS KAMPAS.
STATMENOSIOS PLOKTUMOS
Ploktumos dalis, esanti vienoje pusje nuo bet kurios tos ploktumos tie-
ss, vadinama pusploktume. Dvisinis kapas yra figra, kuri sudaro dvi
pusploktums, turinios bendr krat (ties a), bet nesanios vienoje plok-
tumoje. Dvisien kamp sudaranios dvi pusploktums vadinamos dvisinio
kapo senomis. Pusploktumi bendras kratas ties a vadinamas dvi-
sinio kapo briaun. Dvisienis kampas ymimas keturiomis raidmis, ku-
ri dvi yra jo briaunos raids. Jos raomos vidurins. Pavyzdiui, CABD,
CABE ir kt.
Dvisienis kampas. Statmenosios ploktumos
Keletas dvisieni kamp gali turti vien briaun. Dvisienis kampas y-
mimas ir taip: a.
36
,
Dvisienio kampo tiesini kamp yra be galo daug. Visi to paties dvisienio
kampo tiesiniai kampai lygs.
Dvisienio kampo laipsniniu matu vadinamas jo tiesinio kampo laipsninis
matas. Dvisienis kampas vadinamas staiuoju (smailiuoju, bukuoju), kai jis
lygus 90 (maesnis u 90, didesnis u 90).
Susikirtus dviem ploktumoms susidaro keturi dvisieniai kampai, turintys
vien briaun.
Apibrimas. Ploktumos, kurioms susikirtus vienas i keturi gau-
t dvisieni kamp yra status, vadinamos statmenosiomis (viena kitai
statmenomis).
Teorema. (Ploktum statmenumo poymis.) Jei ploktuma eina per
ties, statmen kitai ploktumai, tai tos ploktumos yra viena kitai stat-
menos.
Duota: a , a .
rodyti: .
rodymas. Ploktumos ir susikerta tie-
se c. Per statmens a pagrind K ploktumoje
briame ties b, statmen tiesei c. Kadangi
ties a statmena ploktumai (duota), tai ji
statmena ir tiesei b, esaniai toje ploktumo-
je. Vadinasi, (a

b) = 90. Tiess a ir b sudaro


kamp, kurio didumas yra dvisienio kampo
c didumas.
rodme, kad vienas i dvisieni kamp
yra status, todl ploktumos ir yra stat-
menos, t. y. .
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
Nordami imatuoti dvisien kamp, i bet kurio briaunos tako (B) abie-
jose kampo sienose iveskime statmenis (AB ir BC) briaunai. Kampo ABC
didum vadinsime dvisienio kampo MKLN didumu.
Kampas ABC vadinamas dvisienio kampo tiesiniu kampu. Jis apibria
kamp tarp ploktum.
MKLN = ABC
37
1 p a v y z d y s. Piramids auktin ivesta per brto piramids
pagrind apskritimo centr. rodykite, kad piramids visos onins sienos pa-
svirusios pagrindo ploktum tuo paiu kampu. Pavaizduokime kamp,
kai piramids pagrindas yra: a) trikampis; b) rombas; c) trapecija.
Kadangi nurodytos piramids auktins pagrindas yra brtinio apskriti-
mo centras, tai jos onini sien auktini projekcijos yra lygios. Pagrskite.
Tada statieji trikampiai lygs pagal du statinius. Lygi trikampi atitinkami
kampai lygs.
Dvisienis kampas. Statmenosios ploktumos
Statmenas ploktumas matome kubo, staiakampio gretasienio ir staio-
sios prizms paveiksle. Pjviai yra statmeni j sienoms.
Tuos paius brinius braiytume, jei slygoje bt pasakyta, kad pirami-
ds virn vienodai nutolusi nuo pagrindo kratini.
38
2 p a v y z d y s. Piramids, kurios pagrindas yra rombas, onins sienos
pasvirusios pagrindo ploktum 60 kampu. Rombo striains lygios 10 cm
ir 24 cm. Raskime piramids virns atstum iki: a) pagrindo briaun;
b) pagrindo ploktumos.
Sprendimas. Naudosims pirmo pavyzdio b) atvejo briniais. Reikia rasti
romb brto apskritimo spindul. Pirmiausia rasime rombo kratin, pas-
kui jo plot, auktin (ji lygi dvigubam romb brto apskritimo spinduliui).
I staiojo trikampio AOD turime:
AO = 5 cm, OB = 12 cm, AB
2
= AO
2
+ BO
2
; AB
2
= 5
2
+ 12
2
= 169, AB =
= 13 cm.
S
AOD
=

1

2
AO OD,
S
AOD
=

1

2
5 12 = 30 (cm
2
),
S
AOD
=

1

2
AD OL,
OL =

60

13
cm.
a) I staiojo trikampio POE turime: PE = 2 OE =

120

13
cm, nes OE
statinis prie 30 kamp;
b)

PO
OE
= tg 60, PO = OE tg 60 =

60
13


3 cm.
Ats.: a)

120

13
cm; b)

60 3

13
cm.
3 p a v y z d y s
Duota: , BD = ;
AB , AB BD, AB = 6 cm;
CD , CD BD, CD = 2 cm;
BD = 3 cm.
Rasti: AC.
Sprendimas. I staiojo trikampio
ABD randame AD:
AD
2
= AB
2
+ BD
2
= 6
2
+ 3
2
= 45.
Kadangi CD , tai ties CD statme-
na kiekvienai ploktumos tiesei, t. y.
CD AD.
Todl
AC
2
= AD
2
+ CD
2
= 45 + 2
2
= 49,
AC = 7.
Ats.: 7 cm.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
39
Udaviniai
391. Staiojo trikampio statiniai lygs 7 cm ir 24 cm. Per ambin einanti
ploktuma su trikampio ploktuma sudaro 30 kamp. Raskite atstum
nuo staiojo kampo virns iki ploktumos.
392. Per lygiaonio trikampio, kurio kratins lygios 10 cm, 10 cm ir 12 cm,
pagrind eina ploktuma . Trikampio virn nutolusi nuo ploktumos
per 4 cm. Raskite dvisien kamp, kur sudaro ploktuma ir trikampio
ploktuma.
393. Dviej lygiaoni trikampi, kuri pagrindas bendras, ploktumos suda-
ro 60 kamp. J pagrindas lygus 16 cm, vieno trikampio onin kratin
lygi 17 cm, o kito onins kratins viena kitai statmenos. Apskaiiuokite
atstum tarp trikampi virni.
394. Popieriaus lape nubraiyti du lygiaoniai trikampiai ABC ir ABD, kuri
pagrindas AB bendras, o kampai prie virni C ir D atitinkamai lygs
90 ir 120. Kokiu kampu (1 tikslumu) reikia sulenkti lap, kad vir-
ns C projekcija trikampio ABD ploktumoje sutapt su taku D? Pasi-
darykite model.
395. Staiojo trikampio ABC, kurio kampas C statusis, statinis AC yra plok-
tumoje . Ploktumos ir ABC sudaro kamp, lyg 60. Raskite atstum
nuo tako B iki ploktumos , kai AC = 5 cm, AB = 13 cm.
396. trikamp ABC brto apskritimo spindulys lygus 7 cm. I apskritimo
centro O ikeltas statmuo OD trikampio ploktumai; OD = 24 cm. Ap-
skaiiuokite dvisienio kampo CABD didum 1 tikslumu.
397. Lygiaonio trikampio, kurio kratins 2 m, 2 m, 3 m, formos plokt
virne atremta namo sien. Plokts lygiosios kratins su eme su-
daro 30 kampus.
a) Kokiame auktyje nuo ems yra trikampio virn?
b) Kok kamp sudaro plokt su eme? Atsakym pateikite 1 tikslumu.
c) Sugalvokite praktin uduot dvisieniam kampui imatuoti.
398. Trikamps piramids DABC visos briaunos yra lygios, M briaunos AC
vidurio takas. rodykite, kad kampas DMB yra dvisienio kampo BACD
tiesinis kampas.
399. Tai paiai ploktumai statmena ploktuma ir joje nesanti ties a. ro-
dykite, kad ties a ir ploktuma yra lygiagreios.
400. Erdvs takas S yra vienodai nutols nuo staiojo trikampio virni,
M ambins vidurio takas. rodykite, kad ties SM statmena trikam-
pio ploktumai.
Dvisienis kampas. Statmenosios ploktumos
40
401. Apie daugiakamp apibrtas apskritimas. Ties, einanti per apskritimo
centr, yra statmena daugiakampio ploktumai. rodykite, kad kiekvie-
nas tos tiess takas yra vienodai nutols nuo daugiakampio virni.
402. Lygiakraio trikampio ABC kratin lygi 6 cm. I virns A ikeltas
statmuo AD trikampio ploktumai; AD = 9 cm. Raskite dvisien kamp
CADB ir tako D atstum iki kratins BC.
403. Remdamiesi brinio duomenimis, apskaiiuokite klaustuku (?) paym-
tos atkarpos ilg. Ploktumos ir yra viena kitai statmenos.
404. Pavsins stogelis yra staiakampio formos. Remdamiesi brinyje nuro-
dytais matmenimis, atsakykite klausimus.
a) Koks atstumas tarp stogel laikani
stulp?
b) Kok kamp sudaro stogelis su eme?
Atsakym pateikite 1
o
tikslumu.
c) Koks pavaizduotos pavsins sien plo-
tas? Atsakym pateikite 1 m
2
tikslumu.
Atsakymai
391. 3,36 cm. 392. 30. 393. 13 cm. 394. 5440. 395. 6 cm. 397. a) 1 m;
b) 496. 402. 60; 6

3. 403. a) 4

11; b) 9,

19, 5

5; c)

89; d) 2

34; e) 8

2;
f)

73. 404. a) 1,6 m; b) 37; c) 10 m
2
.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
41
4.11. LYGIAGRETUSIS PROJEKTAVIMAS
Vaizduojant erdvinius knus ploktumoje, danai taikomas lygiagretusis
projektavimas.
Sakykime, kad erdvje duota ploktuma ir ties p, nelygiagreti su plok-
tuma . Ploktum vadinsime projkcij plktuma, ties p projektvimo
kryptim.
Visos tiess, lygiagreios su projektavimo kryptimi, vadinamos projektuo-
janiomis tiesmis.
Takas, kuriame projektuojanioji ties, einanti per duotj tak, kerta
projekcij ploktum, vadinamas duotojo tko projkcija (vaizd).
Apibrimas. Figros lygiagreija projekcija vadinama vis duotos
figros tak lygiagrei projekcij aib (visuma).
Lygiagreiojo projektavimo savybs
1. Tako projekcija (vaizdas) yra
takas.
2. Tiess projekcija (vaizdas) yra
ties arba takas.
Jeigu ties lygiagreti su projektavimo
kryptimi p, tai jos projekcija (vaizdas) yra
takas, visais kitais atvejais tiess projek-
cija (vaizdas) ties.
Jeigu projektuojamasis takas R yra
tarp tak P ir Q, tai ir jo projekcija (vaiz-
das) R yra tarp tak P ir Q.
Be to, atkarpos vidurio takas ir su-
projektuotas lieka atkarpos vidurio taku.
Lygiagretusis projektavimas
3. Lygiagrei tiesi projekcijos yra ly-
giagreiosios tiess arba takai.
Jei lygiagreios tiess yra su projek-
tavimo kryptimi lygiagreioje ploktumo-
je, j projekcija yra ties. Visais kitais at-
vejais lygiagreij tiesi projekcija yra
lygiagreiosios tiess.
1.
2.
3.
42
4. Atkarpos projekcija (vaizdas) yra atkar-
pa arba takas.
Su projektavimo kryptimi lygiagreios at-
karpos projekcija (vaizdas) yra takas. Atkar-
pos, lygiagreios su projekcij ploktuma, pro-
jekcija (vaizdas) lygus projektuojamos
atkarpos ilgiui: TU = T

.
5. Atkarp, esani vienoje tiesje arba ly-
giagreiose tiesse, ilgi santykis lygus t at-
karp projekcij ilgi santykiui:



.

KM K M
MN MN
6. Kampo didumas lygiagreiai projektuo-
jant apskritai keiiasi.
Kampo, kurio ploktuma lygiagreti su pro-
jekcij ploktuma, projekcija yra kampas, ly-
gus projektuojamam kampui.
Kampo projekcija gali bti: spindulys, ku-
rio pradia yra kampo virns projekcija;
kampas, kurio virn yra projektuojamo kam-
po virns projekcija, nelygus projektuoja-
mam kampui.
7. Kiekvieno kno vaizdas yra plokioji fi-
gra.
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
a) vaizdas pro kaimyno lang; b) vaizdas i viraus.
1 p a v y z d y s. tai kaip nam mato stebtojas i skirting tak:
4.
5.
6.
7.
43 Lygiagretusis projektavimas
2 p a v y z d y s. Staiakampio stalo projekcijos.
a) Lygiagreioji projekcija, kai stal apvieia lygiagrets viesos ar sauls
spinduliai.
b) Centrin projekcija, kai stal apvieia takinis viesos altinis.
3 p a v y z d y s. Vielinio kubo lygiagreiosios sprojekcijos ploktumoje .
a) b)
a) b)
c) d)
44
Taigi i lygiagreiosios projekcijos ne visada galima nustatyti figr, kuri
buvo projektuojama.
Uduotys ir klausimai
405. Sauls spinduli pluot galima laikyti lygiagreiomis tiesmis. Tada fi-
gros elis stalo arba kitoje ploktumoje bus figros lygiagreioji pro-
jekcija pasirinktoje ploktumoje.
Sault dien klasje arba namie atsakykite klausimus.
a) Ar kvadrato projekcija (elis) gali bti bet kuris lygiagretainis? sta-
iakampis? rombas? trapecija? trikampis? atkarpa? takas?
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
5 p a v y z d y s. Skirting kn lygiagreiosios projekcijos gali bti ta
pati figra. Piramids ir kgio projekcija yra trikampis (a) ir b) paveikslas),
o trikamps prizms ir ritinio staiakampis (c) ir d) paveikslas).
4 p a v y z d y s. Kai figra F yra ploktumoje , lygiagreioje su projek-
cij ploktuma
1
, lygiagreiuoju projektavimu gaunama figra F, lygi fig-
rai F.
a) b) c)
45
b) Ar lygiakraio trikampio projekcija gali bti bukasis; statusis; smai-
lusis vairiakratis trikampis; lygiaonis; lygiakratis trikampis? ketur-
kampis? atkarpa? takas?
c) Kada lygi atkarp projekcijos lygios? (Nagrinkite susikertaniose,
lygiagreiose, prasilenkianiose tiesse ir vienoje tiesje esanias atkar-
pas, pavyzdiui, kubo karkas.)
d) Ar tako M projekcija dalija atkarpos projekcij santykiu 1 : 2, jei ta-
kas M dalija atkarp santykiu 1 : 2?
e) Ar trikampio projekcijoje viena kratin 2 kartus ilgesn u kit, jei
projektuojamajame trikampyje ji yra 2 kartus ilgesn u kit?
406. Ar gali dviej lygiagreij tiesi projekcija bti: a) du takai; b) ties ir
takas; c) lygiagreios tiess; d) susikertanios tiess; e) viena ties? Jei
gali, pasakykite kada, pademonstruokite.
407. Ar gali dviej susikertanij tiesi projekcija bti: a) du takai; b) dvi
susikertanios tiess; c) ties; d) ties ir takas alia jos? Jei gali, pasa-
kykite kada, pademonstruokite.
408. Ar gali dviej prasilenkianij tiesi projekcija bti: a) du takai;
b) ties; c) ties ir takas alia jos; d) dvi susikertanios tiess; e) dvi
lygiagreios tiess? Jei gali, nurodykite kada, pademonstruokite.
409. Ar gali staiojo kampo projekcija bti: a) statusis kampas; b) bukasis
kampas; c) smailusis kampas; d) spindulys; e) takas? sitikinkite steb-
dami staiojo trikampio el.
410. Ar trikampio auktins, pusiaukratins, pusiaukampins projekcija yra
to trikampio projekcijos auktin, pusiaukratin, pusiaukampin?
411. Projektavimo kryptis statmena ssiuvinio ploktumai. Parodykite kubo
padt, kai jo projekcija ssiuvinyje yra:
a) kvadratas;
b) du lygs staiakampiai;
c) du nelygs staiakampiai;
d) taisyklingasis eiakampis.
Atsakymai
406. a), c), e) gali; b), d), f) ne. 407. b), c) gali; a), d) ne. 408. a), b),
f) ne; c), d), e) gali. 409. a), b), c), d) gali; e) ne. 410. Ne, taip, ne.
4.12. KN PROJEKCIJ BRAIYMAS
Lygiagretusis projektavimas, kurio kryptis statmena projekcij ploktu-
mai, vadinamas statmenuoju projektavimu. iuo bdu gauta projekcija vadi-
nama statmenja projekcija.
Technikai danai projektuoja kur nors kn tris tarpusavyje statmenas
ploktumas xOy, xOz, yOz. I i projekcij galima susidaryti erdvin supro-
jektuoto nesudtingo kno vaizd.
Kn projekcij braiymas
46
1 p a v y z d y s
Ploktumoje
1
(xOy) gautas vaizdas (projekcija) vadinamas vaizdu i vir-
aus, arba horizontalija projekcija. Ploktumoje
2
(xOz) gauta projekcija va-
dinama vaizdu i priekio, arba frontalija projekcija. Ploktumoje
3
(yOz)
vaizdu i ono, arba profilija projekcija (b).
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
Visos projekcijos ploktumoje braiomos taip: vaizdas i viraus braiomas
tiksliai po vaizdu i priekio, vaizdas i kairiojo ono dein nuo vaizdo i
priekio ir viename lygyje su juo (c). Techniniuose briniuose projekcij ays
Ox, Oy ir Oz nebraiomos.
47
2 p a v y z d y s
Kno matmenys i horizontaliosios projekcij ploktumos (
1
) profilij
projekcij ploktum
3
perkeliami briant lankelius i centro O (c).
Kartais braiomos tik dvi kn projekcijos.
Kn projekcij braiymas
Klausimai ir uduotys
412. Nubraiykite pavaizduot kn visas tris projekcijas. Braiykite ir-
dami 1 ir 2 pavyzdio paveikslus. Kuri atkarp horizontalioji projek-
cija lygi tikrajam ilgiui?
48
f) Kuri paveiksle pavaizduot kn dvi projekcijos bt vienodos?
TIESS IR PLOKTUMOS ERDVJE
413. Nubraiykite pavaizduot kn visas tris projekcijas.
49
413.
Atsakymai
412.
Kn projekcij braiymas
f) b) ir c).
Atkarp, lygiagrei su horizontalija ploktuma xOy.
c) d)
50
5. GEOMETRINIAI KNAI
5.1. KUBAS. GRETASIENIS. PRIZM
Briaunaini vadiname kn, kur riboja daugikampiai. Pavyzdiui, kbas
(a), staiakapis gretasinis (b). Atvira dut, sudaryta i staikampi ir
daugiakampio, nevadinama briaunainiu (c).
GEOMETRINIAI KNAI
Primename kai kurias teorines inias apie kub, staiakamp ir statj
gretasien.
Kubas. Tai briaunainis, kurio visos eios sienos yra kvadratai.
S
pav
= 6a
2
; V = a
3
.
Atkarpa, jungianti bet kurio kvadrato prieingsias virnes, vadinama
kubo senos striane. Brinyje ji paymta raide c. Prieingsias kubo vir-
nes jungianti atkarpa vadinama kbo striane. Brinyje ji paymta rai-
de d.
1 u d u o t i s. rodykite, kad kubo, kurio briauna a, striain d lygi a

3.
Kiek striaini turi kubas? Pagrskite, kodl jos lygios.
51
Gretasienis
a) Staiakampis gretasienis
Staiakampio gretasienio abu pagrin-
dai ir onins sienos yra staiakampiai.
S
v
= 2(ac + bc + ab);
l = +
2 2
; a b
d = + +
2 2 2
; a b c
V = abc.
b) Statusis gretasienis. Jo pagrindai yra ly-
giagretainiai, o onins sienos staiakampiai.
S
v
= P H + 2 S
pagr
;
V = S
pagr
H.
H gretasienio auktin,
P pagrindo perimetras,
S
pagr
pagrindo plotas.
c) Pasvirsis gretasinis yra briaunainis, ku-
r riboja ei lygiagretainiai. Pavyzdiui, AB-
CDA
1
B
1
C
1
D
1
yra gretasienis. Lygiagretainiai
ABCD ir A
1
B
1
C
1
D
1
lygs ir yra lygiagreiose
ploktumose. Kartais jie vadinami pagrindas.
Lygiagretainiai, i kuri sudarytas gretasienis, vadinami gretasinio senomis,
t lygiagretaini kratins gretasinio briaunoms, lygiagretaini virns
gretasinio virnmis. Gretasienis turi 6 sienas, 12 briaun, 8 virnes.
Pavyzdiui, siena AA
1
D
1
D, briauna CC
1
, virn B. Dvi virns, nepriklau-
sanios vienai sienai, vadinamos preingomis virnmis. Pavyzdiui, A ir C
1
yra prieingosios virns. Dvi gretasienio sienos, turinios bendr briaun,
vadinamos gretimoms gretasinio senomis, o neturinios bendr briaun
preingomis senomis. Pavyzdiui, sienos AA
1
B
1
B ir AA
1
D
1
D yra gretimosios,
sienos AA
1
B
1
B ir DD
1
C
1
C yra prieingosios. Atkarpa, jungianti prieingsias
virnes, vadinama gretasinio striain. Kiekvienas gretasienis turi 4 stri-
aines. Pavyzdiui, striain yra AC
1
.
Statmuo, nuleistas i virutinio pagrindo bet kurio tako apatinio pagrin-
do ploktum, vadinamas gretasinio auktin. Ji danai ymima raide H.
2 u d u o t i s. striiniu pjvi vadinamas gretasienio pjvis per jo stri-
ain ir onin briaun. irdami pasvirojo gretasienio model ir remdamie-
si ploktum lygiagretumu, lygiagretainio savybmis, pagrskite teiginius.
1. gretasienio prieingosios sienos yra lygiagreios ir lygios.
2. gretasienio striains susikerta viename take, kuris kiekvien stri-
ain dalija pusiau.
Kubas. Gretasienis. Prizm
52
Prizm
Apibrimas. Prizm vadinamas briaunainis, kurio dvi sienos yra
lygiagreiose ploktumose esantys lygs daugiakampiai, o kitos sienos
lygiagretainiai.
Lygiagretainius vadiname przms ninmis senomis, lygiagretaini kra-
tines przms briaunoms, daugiakampius przms pagrindas. Briaun
sankirtos takus vadiname przms virnmis. Statmuo, nuleistas i viruti-
nio pagrindo bet kurio tako apatinio pagrindo ploktum, vadinamas prz-
ms auktin. Atkarpa, jungianti vienai sienai nepriklausanias virnes, va-
dinama przms striaine. Prizm, kurios pagrindas yra lygiagretainis, vadi-
nama gretasiniu.
Pavyzdiui, briaunainis, kurio dvi sienos pagrindai lygs trikampiai,
o kitos sienos lygiagretainiai, yra trikamp prizm.
Sukonstruokime trikamp prizm:
1) imame bet kur trikamp ABC;
2) per trikampio ABC virnes
ivedame lygiagreisias tieses, ne-
priklausanias trikampio ploktu-
mai;
3) tiesse atidedame lygias at-
karpas: AA
1
= BB
1
= CC
1
;
4) sujungiame takus A
1
, B
1
ir C
1
.
Savarankikai rodykite, kad keturkampiai AA
1
C
1
C, AA
1
B
1
B ir BB
1
C
1
C yra
lygiagretainiai, o ABC = A
1
B
1
C
1
.
a) Staioji prizm
Apibrimas. Staija prizm vadinama prizm, kurios onins
briaunos statmenos pagrindams.
GEOMETRINIAI KNAI
S
v
= P H + 2S
pagr
;
V = S
pagr
H;
S
on
= P H.
Pateikiame staiosios prizms iklotin.
53
a) Taisyklingoji eiakamp prizm ABCDEFA
1
B
1
C
1
D
1
E
1
F
1
;
b) staioji netaisyklingoji keturkamp prizm, kurios pagrindai ketur-
kampiai KLMN ir K
1
L
1
M
1
N
1
;
c) staioji netaisyklingoji penkiakamp prizm, kurios pagrindai pen-
kiakampiai PRSTV ir P
1
R
1
S
1
T
1
V
1
.
Przms paviiaus pltas lygus vis prizms sien plot sumai.
Pavyzdiui, staiosios prizms KLMNPK
1
L
1
M
1
N
1
P
1
paviriaus plotas lygus
dviej lygi penkiakampi (KLMNP ir K
1
L
1
M
1
N
1
P
1
) ir penki staiakampi
(KK
1
L
1
L, LL
1
M
1
M, MM
1
N
1
N, NN
1
P
1
P ir PP
1
K
1
K) plot sumai.
Kubas. Gretasienis. Prizm
Apibrimas. Taisyklngja prizm vadinama staioji prizm, kurios
pagrindai yra taisyklingieji daugiakampiai.
b) Pasviroji prizm
Prizm, kurios onins sienos nra statmenos pagrindams, vadinama pa-
svirja prizm.Pteikiame pasvirosios prizms ABCA
1
B
1
C
1
iklotin.
54
415. Staiakampiame gretasienyje nubrtos striains, sien striains. Jos
yra tiesse, paymtose raidmis a ir b. Nurodykite tiesi a ir b tarpu-
savio padt.
GEOMETRINIAI KNAI
Udaviniai
414. Duotas kubas. Jo briaunos paymtos raidmis. Upildykite lentel, nu-
rodydami tiesi, kuriose yra briaunos, tarpusavio padt: lygiagreiosios
(), statmenosios (), prasilenkianiosios ( ):
416. Paymti takai yra kubo briaun vidurio takai. Kurios a)f) figros
yra kubo pjviai? Apskaiiuokite pilkos figros perimetr ir plot, rem-
damiesi brinio duomenimis.
55
420. ABCDA
1
B
1
C
1
D
1
staiakampis gretasienis. Nurodykite lentelje para-
yt ploktum tarpusavio padt:
Kubas. Gretasienis. Prizm
417. Remdamiesi brinyje nurodytais staiakampio gretasienio matmenimis,
apskaiiuokite pilkos figros perimetr ir plot.
418. Brinyje nurodytas kampas tarp gretasienio briaun AO ir OK. Pasaky-
kite kok kamp sudaro gretasienio briaunos AO ir CD?
419. Kubo briauna lygi a. Apskaiiuokite:
a) kamp , kur sudaro onini sien striains;
b) kamp , kur sudaro kubo striain ir pagrindo
ploktuma.
56
421. Staiojo gretasienio auktin lygi 39 m, pagrindo kratins 5 m ir
16 m, kampas tarp j lygus 120. Apskaiiuokite ilgesnij gretasienio
striain.
422. Staiojo gretasienio onin briauna lygi 10 dm, pagrindo kratins 23 dm
ir 11 dm, o pagrindo striains sutinka kaip 2 : 3. Apskaiiuokite stri-
aini pjvi plot.
423. Staiojo gretasienio oninis pavirius lygus 220 cm
2
, pagrindo kratins
lygios 3 cm ir 8 cm, o kampas tarp j 60. Apskaiiuokite gretasienio tr
ir maesniojo striinio pjvio plot.
424. Staiosios prizms, kurios onin briauna lygi 9 cm, pagrindas yra sta-
iakampis. Jo striain lygi 6 cm ir su viena pagrindo kratine sudaro
60 kamp. Apskaiiuokite prizms paviriaus plot.
425. Staiosios prizms pagrindas yra rombas, kurio kampas lygus 60. Trum-
pesnioji prizms striain lygi 8

2 m ir pasvirusi pagrindo ploktum
45 kampu. Raskite prizms paviriaus plot.
426. Staiosios prizms pagrindas yra lygiagretainis. Jo kratins lygios 7 cm
ir 3

2 cm, kampas tarp j lygus 135. Apskaiiuokite prizms striai-
nes, kai onin briauna lygi 12 cm.
427. Kokio didumo kamp sudaro tiess, kuriose
yra pavaizduotos taisyklingosios eiakamps
prizms ABCDEFA
1
B
1
C
1
D
1
E
1
F
1
briaunos:
a) AA
1
ir AF; b) A
1
B
1
ir AF; c) A
1
B
1
ir EF;
d) A
1
F
1
ir CD (prisiminkite taisyklingojo e-
iakampio savybes)?
e) Kok kamp sudaro prizms striains F
1
B
ir FC
1
su pagrindo ploktuma, jei pagrindo
kratin ir onin briauna yra lygios a?
f) Kiek striaini turi i prizm?
428. Taisyklingosios eiakamps prizms ilgiausioji striain l su onine
briauna sudaro 30 kamp. Raskite prizms tr.
429. Staiosios prizms pagrindas rombas, kurio kratin a, o smailusis
kampas . Trumpesnioji prizms striain pasvirusi pagrindo ploktu-
m kampu .
a) Raskite striaini projekcij ilg.
b) Raskite prizms auktin.
c) Apskaiiuokite prizms pagrind ir onini sien plot, kai:
1) a = 6 m, = 60, = 45;
2) a = 5 cm, = 45, = 30;
3) a = 7,5, = 75, = 56.
(Naudodamiesi trigonometrini funkcij reikmi lentelmis ir skaiiuok-
liu, prizms paviriaus plot apskaiiuokite pasirinktu tikslumu.)
GEOMETRINIAI KNAI
57
Atsakymai
421. 19 cm. 422. 200 dm
2
; 300 dm
2
. 425. 64(4 ) . +

2

3 cm 426. 13 cm,

235 cm.
427. e) 2634 ir 30. 429. a) 2a sin


2
, 2a cos


2
; b) 2a sin


2
tg ; c) 2a
2
sin,
8a
2
sin


2
tg . 430. a) ; b) 8540 mm
2
.
5.2. PIRAMID
Primename, kad piramid yra briaunainis, kurio viena siena yra bet kuris
daugiakampis, o kitos sienos trikampiai, turintys bendr virn;
Daugiakamp vadiname piramids pagrindu, o trikampius oninmis
sienomis.
Apibrimas. Piramids auktin vadinamas statmuo, nuleistas i
piramids virns pagrindo ploktum.
tai piramids DABC, DABCF ir GABCDEF (pirmoji parayta raid
piramids virn).
Piramid
430. I trij briaunainio projekcij nupiekite jo erdvin vaizd ir apskaiiuo-
kite paviriaus plot (matmenys duoti milimetrais).
a) b)
58
Taisyklngja piramid vadinama piramid, kurios pagrindas yra taisyk-
lingasis daugiakampis, o auktin eina per to daugiakampio centr.
Taisyklingosios piramids onins sienos auktin vadinama apotem.
DABCF taisyklingoji piramid, ABCF kvadratas.
Taisyklingosios eiakamps piramids GABCDEF pagrindas taisyklin-
gasis eiakampis ABCDEF, auktin H = GO, apotema GK = h
a
. Pasidary-
kite nubraiyt piramidi iklotines.
S
pav
= S
on
+ S
pagr
; V =

1

3
S
pagr
H.
Taisyklingosios piramids oninio paviriaus ploto formul:
S
on
=

1

2
P h
a
, P pagrindo perimetras, h
a
apotema.
Trikamps piramids vaizdas (lygiagreioji
projekcija) ploktumoje gali bti kiekvienas i-
kilasis keturkampis DABC, kurio viena striai-
n vaizduojama itisine linija (yra matoma), ki-
ta brknine linija (nematoma briauna).
Taisyklingosios trikamps piramids projek-
cij patariame braiyti itokia eile.
a) Briame pagrindo trikampio projekci-
j vairiakrat bukj trikamp ABC.
b) Piramids auktins pagrindas yra nubrai-
yto trikampio ABC pusiaukratini susikirtimo
takas (pagrskite, kodl). Briame dvi trikam-
pio ABC pusiaukratines (kodl nereikia vis
trij?). Paymime j susikirtimo tak raide O.
GEOMETRINIAI KNAI
a)
d) Tak D atkarpomis
sujungiame su trikampio
ABC virnmis.
d) c)
c) I tako O briame vertikali ties OD
auktin. Takas D yra piramids virn.
b)
59
P a v y z d y s. Trikamp piramid kerta
ploktuma, lygiagreti su pagrindu. Kokia figra
yra pjvis?
Sprendimas. Trikamp piramid SABC per-
kirt ploktuma, lygiagreia su ploktuma ABC,
pjvyje gausime trikamp KLM.
1. Sienos ABS ir dviej lygiagrei ploktum
ABC ir KLM susikirtimo tiess AB ir KL yra ly-
giagreios.
2. Dl tos paios prieasties ACKM ir
BCLM.
3. ABS : KLS ( S bendras,
SAB = SKL atitinkamieji kampai), todl


.

AS AB BS
KS KL LS
(1)
4. ACS : KMS, todl
.

AS AC CS
KS KM MS
(2)
5. BCS : LMS, todl
.

CS BC BS
MS ML LS
(3)
I (1), (2) ir (3) lygybi darome ivad:


AB AC BC

KL KM ML
, t. y. ABC : KLM.
Ats.: Pjvis yra trikampis, panaus pagrindo trikamp.
Nupjautin piramid
Piramid perkirt ploktuma, lygiagreia su pagrindu, gauname du briau-
nainius. Nupjautin piramid vadiname briaunain, kurio dvi sienos dau-
giakampiai yra lygiagreiose ploktumose, o kitos sienos trapecijos. Tuo-
du daugiakampiai vadinami pagrindas, o trapecijos ninmis senomis.
Piramid
Taisyklingoji trikamp
nupjautin piramid
Keturkamp
nupjautin
piramid
60
Nupjautins piramids strian yra atkarpa, jungianti apatinio pagrindo
virn su virutinio pagrindo prieingja virne.
Formuls nupjautins piramids triui ir paviriui apskaiiuoti.
S
pav
= S
on
+ S + S
1
;
V =

1
3
H
( )
+ +

1 1

. S S S S
U d u o t i s. Turime taisyklingosios trikamps, keturkamps ir eiakam-
ps nupjautins piramids modelius. irdami vienos j model, atsakykite
klausimus ir parodykite modelyje:
a) Kokios figros yra pagrindai?
b) Kokios figros yra onins sienos?
c) Kuri atkarpa yra apotema, striain, onins sienos striain?
d) Kokia figra yra trikamps piramids pjvis, einantis per onin briau-
n ir prieingos sienos apotem?
e) Kokia figra yra keturkamps (eiakamps) piramids pjvis, einantis
per piramids striain ir onin briaun (striiniai pjviai).
Udaviniai
431. Taisyklingosios keturkamps piramids oninio paviriaus plotas lygus
260 dm
2
, pagrindo striain 10

2 dm. Apskaiiuokite piramids auk-
tin.
432. Taisyklingosios keturkamps piramids pagrindo kratin lygi 3

6 dm,
prieingosios onins briaunos sudaro 120 kamp. Apskaiiuokite pira-
mids tr.
433. Taisyklingosios keturkamps piramids onin briauna lygi 10

3 mm, o
onins sienos virns kampas lygus 60. Apskaiiuokite piramids o-
ninio paviriaus plot.
434. Taisyklingosios keturkamps piramids onin briauna lygi a. Ji su pa-
grindu sudaro 60 kamp. Raskite piramids tr.
435. Taisyklingosios keturkamps piramids pagrindo kratin lygi 6 cm, o-
nin siena su pagrindo ploktuma sudaro 60 kamp. Apskaiiuokite pi-
ramids paviriaus plot.
436. Taisyklingosios keturkamps piramids auktin lygi

3 cm. Vabalas
apibga jos pagrind per 6 s, juddamas 1 cm/s greiiu. Jis pradjo leistis
i virns onine briauna. Ar susps per 2 s pasiekti pagrindo virn?
437. Stogas yra taisyklingosios keturkamps piramids formos. Jos pagrindo
kratin lygi 4,5 m, onins sienos pasvirusios pagrindo ploktum 45
kampu. Stog norima udengti staiakampiais skardos laktais, kuri
matmenys 70 cm ir 140 cm. Ar uteks 33 lakt stogui udengti, jei
silms prireiks 10 % skardos?
GEOMETRINIAI KNAI
H auktin, S apatinio pagrindo plotas,
S
1
virutinio pagrindo plotas.
61
438. Piramids pagrindas staiakampis, kurio kratins lygios 9 cm ir
12 cm. Kiekviena onin piramids briauna lygi 12,5 cm. Apskaiiuokite
piramids tr.
439. Staiakamps aiktels, kurios ilgis 8 m, plotis 6 m, kampuose besti
4,5 m aukio stulpai. Prie j pritvirtinti vienodo ilgio lynai, laikantys
viestuv. Jis kabo 3 m vir aiktels. Apskaiiuokite lyn ilgi sum.
440. Keturkamps piramids pagrindas yra rombas, kurio vienas kampas ly-
gus 60, ilgesnioji striain lygi 10 cm. Piramids visi dvisieniai kampai
prie pagrindo lygs 60. Apskaiiuokite piramids onin paviri.
441. Piramids pagrindas yra rombas, kurio smailusis kampas lygus 60, kra-
tin lygi 8

3 cm. Piramids trumpesnioji onin briauna lygi 5

3 cm,
auktin eina per rombo striaini susikirtimo tak. Apskaiiuokite pi-
ramids tr.
442. Piramids pagrindas yra lygiaon trapecija, kuri brtas apskriti-
mas. Piramids auktin eina per apskritimo centr. Ji lygi 150 cm. Tra-
pecijos pagrindai lygs 2 m ir 8 m.
a) Apskaiiuokite piramids oninio paviriaus plot.
b) Apskaiiuokite sinus kampo, kur sudaro onin siena su pagrindo
ploktuma.
443. Piramids pagrindas yra lygiaon trapecija, kurios lygiagreiosios kra-
tins lygios 3 cm ir 5 cm, onin kratin 7 cm. Piramids auktin
eina per pagrindo striaini susikirtimo tak. Ilgesnioji onin briauna
lygi 10 cm. Apskaiiuokite piramids tr.
444. Keturkamps piramids pagrindas yra trapecija, kiekvienas dvisienis
kampas prie pagrindo lygus 45. Trapecijos pagrindai lygs 5 dm ir 9 dm,
auktin 8 dm. Apskaiiuokite piramids paviriaus plot.
445. Per taisyklingosios piramids SABCD pagrindo
striain AC ir briaunos BS vidurio tak ives-
tas pjvis. inome, kad AB = 2

2 m, AS = 5 m.
a) Apskaiiuokite pjvio plot.
b) Apskaiiuokite kampo tarp pjvio ir pagrindo
ploktum kosinus.
c) Raskite kampo didum.
446. Piramids pagrindas staiakampis, kurio
trumpesnioji kratin lygi a, smailusis kampas
tarp striaini . Kiekviena onin briauna su pagrindo ploktuma su-
daro kamp . Raskite piramids tr.
447. Trikamps piramids visos briaunos lygios, auktin lygi 6

3 cm. Ap-
skaiiuokite trikamps piramids: a) paviriaus plot; b) tr; c) pjvio,
einanio per onini briaun vidurio takus, perimetr.
448. Taisyklingosios trikamps piramids onins briaunos viena kitai stat-
menos, onin briauna lygi 10. Raskite jos paviriaus plot.
Piramid
62
449. Nuo vaikiko kubelio, kurio briauna lygi a, nupjautas
vienas kampas. Raskite likusio kno paviriaus plot ir
tr.
450. Taisyklingosios trikamps piramids pagrindo kratin
lygi 4

3 m, onin siena su pagrindo ploktuma sudaro
60 kamp. Apskaiiuokite piramids tr.
451. Taisyklingosios trikamps piramids onin briauna pasvirusi pagrindo
ploktum 30 kampu. Pagrindo auktin lygi 6 cm. Apskaiiuokite pira-
mids tr.
452. Taisyklingosios eiakamps piramids auktin lygi 6 cm, pagrindo kra-
tin 12 cm. Apskaiiuokite: a) piramids oninio paviriaus plot;
b) pjvio, einanio per ilgiausij pagrindo striain ir piramids vir-
n, plot.
453. Taisyklingosios piramids pagrindas yra daugiakampis, kurio vidaus
kamp suma lygi 720. Piramids onin briauna, lygi l, pasvirusi pa-
grind 30 kampu. Raskite piramids tr.
454. Piramids PABC briauna PA lygi 9 cm ir statmena pagrindo ploktumai.
Pagrindo kratins AB = AC = 13 cm, BC = 10 cm. Apskaiiuokite pira-
mids: a) oninio paviriaus plot; b) paviriaus plot.
455. Trikamps piramids pagrindas yra lygiaonis trikampis, kurio auktin
lygi 9 cm, pagrindas 6 cm. Kiekviena piramids onin briauna lygi
13 cm. Apskaiiuokite piramids tr.
456. Taisyklingosios eiakamps piramids apotema lygi h ir su pagrin-
do ploktuma sudaro 60 kamp. Raskite piramids oninio paviriaus
plot.
457. Piramids visos onins briaunos lygios 9 cm. Jos pagrindas lygiaonis
trikampis, kurio kratins lygios 6 cm, 6 cm ir 8 cm. Apskaiiuokite pi-
ramids tr.
458. Piramids pagrindas trikampis ABC, kurio AB = 12 cm, BC = AC =
= 10 cm. Piramids onini sien auktins pasvirusios pagrindo plok-
tum 45 kampu. Apskaiiuokite piramids tr.
459. Piramids pagrindas yra trikampis, kurio kratins lygios 12 cm, 10 cm
ir 10 cm. Kiekviena onin siena sudaro su pagrindu 60 kamp. Apskai-
iuokite piramids oninio paviriaus plot.
460. Piramids pagrindas yra lygiaonis trikampis, kurio onin kratin lygi
7 cm, pagrindas lygus 6 cm. Piramids virn vienodai nutolusi nuo
pagrindo kratini. Tas atstumas sutinka su piramids auktine kaip
5 : 4. Apskaiiuokite pira-
mids tr.
461. Katrai palapinei su dugnu
pasiti reikia daugiau me-
diagos ir kiek daugiau,
kai silms pridedama 3 %
paviriaus ploto? Kiek
GEOMETRINIAI KNAI
63 Piramid
kubini metr oro yra kiekvienoje palapinje? Matmenys nurodyti cen-
timetrais. Atsakym pateikite 0,01 m
2
tikslumu, 0,01 m
3
tikslumu. Ko-
kios formos kiekvienos palapins stogo laitas?
462. Turistai nori isivirti kos vakarienei. Jie numat
smeigti kartis taisyklingojo trikampio virnse po
7 cm em, jos su eme turi sudaryti 60 kampus.
Katillio dugnas turs kabti 15 cm vir ems ir
60 cm nuo trikojo viraus. Kokio ilgio kartis turis-
tai turi susirasti?
463. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids pagrind kratins
lygios 8 cm ir 2 cm, auktin lygi 4 cm. Apskaiiuokite piramids pavir-
iaus plot ir tr.
464. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids apotema lygi 12 cm,
onin briauna 13 cm, oninio paviriaus plotas lygus 720 cm
2
. Ap-
skaiiuokite piramids tr.
465. Taisyklingosios keturkamps nupjautins piramids striains statme-
nos oninms briaunoms. Apatinio pagrindo kratin lygi 9 cm, onin
briauna lygi 3 cm. Apskaiiuokite:
a) piramids virutinio pagrindo kratin;
b) piramids auktin;
c) piramids striaini susikirtimo tako atstum iki apatinio pagrindo.
466. Taisyklingosios trikamps nupjautins piramids pagrind kratins ly-
gios 4 cm ir 1 cm, onin briauna lygi 2 cm. Apskaiiuokite piramids
auktin.
467. Taisyklingosios trikamps nupjautins piramids onins sienos pasviru-
sios pagrindo ploktum 60 kampu. Raskite piramids auktins ir
apotemos santyk.
468. Taisyklingosios trikamps nupjautins piramids kratins 20 cm ir
30 cm, oninio paviriaus plotas lygus pagrind plot sumai. Apskaiiuo-
kite jos tr.
469. Taisyklingosios trikamps nupjautins piramids pagrind kratins ly-
gios 4 cm ir 2 cm, piramids auktin lygi 6

3 cm. Apskaiiuokite jos
oninio paviriaus plot ir dvisien kamp tarp onins sienos ir ilgesnio-
jo pagrindo.
Atsakymai
431. 12 dm. 432. 54 cm
3
. 433. 300

3 mm
2
. 434.

2

3

.

12

a
435. 108 cm
2
.
436. Ne. 437. Taip. 438. 360 cm
3
. 439. 21 m. 441. 288 cm
3
. 442. a) 25 m
2
; b) 0,6.
443. 80 cm
3
. 444. 56(1 +

2 ) dm
2
. 445. a) 5 m
2
; b) cos =

2

5
; c) 6625.
447. a) 162

3 cm
2
; b) 243 cm
3
; c) 13,5

2 cm. 448. 50(3 +

3) kv. vnt. 449.
+

9 3

2
a
2
;

5

6
a
3
. 450. 24 cm
3
. 451. 48 cm
3
. 453. 0,25l
3
. 454. a) 192 cm
2
; b) 252 cm
2
. 455. 108 cm
3
.
64 GEOMETRINIAI KNAI
456. 1,5

3 h
2
. 457. 48 cm
3
. 459. 96 cm
2
. 461. S
1
13,10 m
2
,
S
2
15,82 m
2
; V
1
2,38 m
3
, V
2
3,67 m
3
. Antrajai 2,72 m
2
daugiau. 462. 94 cm.
463. 168 cm
2
;

112 cm
3
. 464.
700
119
3
cm
3
. 465. a) 8 cm; b) 8,5 cm; c)
9 34
34
cm.
466. 1 m. 467.

3 : 2. 468. 1900 cm
3
. 469. 8650.
5.3. SUKINIAI. J PJVIAI
Danai matome knus, kuriuos riboja neplokias sukimosi pavir-
ius. Pavyzdiui, vazos, konserv duts, itekintos detals, vairs iedai ir kt.
Rtiniu vadinamas k-
nas, gautas staiakamp ap-
sukus apie vien jo kratin.
Prisiminkite ritinio pavir-
iaus iklotin ir trio bei
paviriaus ploto formules:
Jei ploktumos dal, kuri riboja kreiv l ir ties a, apsuksime apie tie-
s a, tai gausime kn, vadinam skiniu. Ties a (apie kuri sukame) vadi-
nama sukimosi aim.
S
on
= 2RH = dH;
S
pav
= 2R
2
+ 2RH =
= 2R(R + H);
V = R
2
H =

2

4

d
H.
65 Sukiniai. J pjviai
b) Ritin perkirt ploktuma, kuri su pagrindo ploktuma sudaro smailj
kamp, gausime elips (b) arba jos dal (kai ploktuma kerta ritinio pagrind).
1 p a v y z d y s. Ploktuma, lygiagreti su ritinio aimi, nukerta 60 lank
nuo pagrindo apskritimo. Pjvio atstumas iki ritinio aies lygus 3 cm, o ritinio
auktin lygi 15 cm. Apskaiiuokime io pjvio ir ainio pjvio plot santyk.
Duota: ABOO
1
,
AD = 60,
OK AD,
OK = 3 cm,
OO
1
= AB = 15 cm.
Rasti: S
ABCD
: S
ABEF
.
Sprendimas. Kampas AOD yra centri-
nis kampas. Jis matuojamas lanku AD.
Taigi AOD = 60. Todl trikampis AOD
yra lygiakratis (AO = OD = R). OK yra
trikampio AOD auktin. Todl
OK
2
= AO
2


1
4
AO
2
, OK =

3

2

OA
, arba

3
2

R
= 3, R = 2

3.
Pjvis ABCD yra lygiagretus su ritinio aimi. Todl jos bet kurio tako
atstumas iki ploktumos ABC yra pjvio atstumas iki aies. OK AD. Todl
OK yra statmuo ir ploktumai ABC. Taigi OK pjvio atstumas iki aies.
Atkarpa, jungianti ritinio pagrind centrus, vadinama
rtinio aim. Brinyje ritinio ais atkarpa OO
1
. Ji lygi
auktinei. Ritin perkirt ploktuma, einania per ritinio a,
gauname ritinio an pjv. Brinyje tai keturkampis
AA
1
C
1
C. is pjvis yra staiakampis. Jo kratins AA
1
ir CC
1
yra ritinio sudaromosios, o kitos AC ir A
1
C
1
ritinio pagrin-
d skersmenys. Jei ritin kirsime ploktuma, statmena pa-
grindams, pjv gausime staiakamp BB
1
C
1
C, lygiagret su
ritinio aimi O
1
O. Jis vadinamas ritinio statmenuoju pjviu.
Pagrskite iuos teiginius.
Kiti ritinio pjviai: a) Ritin perkirt ploktuma, lygiagreia su pagrindais,
gausime skritul (a), kurio spindulys lygus ritinio spinduliui. rodykite.
a) b)
66 GEOMETRINIAI KNAI
Vadinasi, S
ABCD
= AD AB = 2

3 15 = 30

3,
S
ABEF
= AF AB = 4

3 15 = 60

3; S
ABCD
: S
ABEF
= 1 : 2.
Ats.: Pjvi plot santykis lygus 1 : 2.
Primename kgio iklotin, paviriaus ploto, oninio paviriaus ploto ir
trio formules.
S
pav
= R(l + R); l = +

2 2

; H R S
on
= Rl; V =

1
3
R
2
H.
Kgis
Kgiu vadinamas knas, gautas statj trikamp apsukus apie vien jo
statin.
67
Jei kgio paviri kerta ploktuma, lygiagreti su pagrindu, tai pjvis yra
apskritimas (c) pav.). Jei kg kirsime ploktuma, einania per sudaromsias,
pjv gausime trikamp (a, b). Jei kg kertame ploktuma, einania ir per
kgio a, pjv vadiname ainiu (a). Kgio paviri perkirt ploktuma, pjv
gauname: parabol (d), hiperbol (e), elips (f). d paveiksle kertamoji ploktu-
ma lygiagreti su sudaromja, e paveiksle su kgio aimi, f paveiksle nely-
giagreti nei su sudaromja, nei su aimi, nei statmena aiai.
2 p a v y z d y s. Kgio auktin lygi 12 cm, o ainio pjvio perimetras
lygus 36 cm. Apskaiiuokime kgio paviriaus plot ir tr.
Duota: H = OK = 12 cm,
P
pj
= 36 cm.
Rasti: S
pav
, V.
Sprendimas. Ainis pjvis yra lygiaonis trikampis
AKB, kurio onins kratins AK ir BK yra kgio suda-
romosios, o pagrindas AB skritulio skersmuo. Todl
2l + 2R = 36, l + R = 18.
I staiojo trikampio AOK turime:
l
2
R
2
= H
2
, l
2
R
2
= 144.
Sprendiame lygi sistem
l + R = 18, l + R = 18, l + R = 18,
l
2
R
2
= 144; (l R)(l + R) = 144; l R = 8.
Gauname: l = 13, R = 5.
Taigi kgio paviriaus plotas ir tris lygus:
S
pav
= 5 15 + 5
2
= 100 (cm
2
);
V =

1

3
5
2
12 = 100 (cm
3
).
Ats.: 100 cm
2
; 100 cm
3
.
3 p a v y z d y s. Kgio sudaromoji lygi 10 cm, pagrindo spindulys 6 cm.
Per kgio virn ir styg, jungiani 120 lanko galus, ivesta ploktuma.
Apskaiiuokime dvisienio kampo, kur sudaro pagrindo
ploktuma ir pjvis, didum.
Duota: AK = 10 cm,
OA = 6 cm,
CK AB,
OC AB,
AmB = 120.
Rasti: KCO.
Sprendimas. Trikampis AOB yra lygiaonis (AO =
= OB = R) ir AOB = 120. Todl staiojo trikampio
ACO kampas A lygus 30. Taigi OC =

1

2
OA = 3 cm,
Sukiniai. J pjviai

'

'

'

68
I staiojo trikampio AOK apskaiiuojame kgio auktin:
H
2
= l
2
R
2
= 10
2
6
2
= 64, H = 8 = OK.
Kamp KCO ymkime raide . I trikampio COK:
tg =

8

3

OK
OC
2,6667,
69,44 = 6926.
Ats.: 6926.
Nupjautinis kgis
Isamiau aptarsime atvej, kai kg kertame ploktuma, lygiagreia su pa-
grindu. Perkirt kg ploktuma, gauname
du knus: nupjautin kg ir likutin kg.
S
on
= (R + r) l; l = +
2 2
( ) H R r .
R apatinio pagrindo spindulys, r
virutinio pagrindo spindulys.
Nupjautinio kgio tris apskaiiuojamas
pagal formul:
V =

3
H (R
2
+ r
2
+ R r).
4 p a v y z d y s. Kibiro matmenys (cen-
timetrais) nurodyti jo ainio pjvio briny-
je. Kiek reikia skardos kibirui pagaminti?
Silms ir atliekoms pridedama 12,5 % kibi-
ro paviriaus ploto. Kokia kibiro talpa 1 l
tikslumu?
Duota: r = 10 cm,
R = 14,5 cm,
H = 36 cm.
Rasti: S ir V.
Sprendimas. Pirmiausia rasime kgio sudaromj:
l =

2 2

36 4,5 35,7.
Tuomet kibiro oninio paviriaus plotas ( 3,14):
S
on
(14,5 + 10) 35,7 2746,4 (cm
2
).
Kibiro paviriaus plotas S = 2746,4 + 314 = 3060,4 (cm
2
).
Silms ir atliekoms reikia pridti 12,5 %, t. y.
S
a
= 3060,4 0,125 = 382,6 (cm
2
).
GEOMETRINIAI KNAI
69
Taigi norint pagaminti tok kibir reikia turti skardos
S = S
on
+ S
a
= 3442,95 cm
2
3443 cm
2
0,34 m
2
.
Apskaiiuosime kibiro tr, nekreipdami dmesio sieneli stor:
V =


3
36 (102 + 14,5
2
+ 10 14,5) = 12 455,25 (cm
3
).
V 17 l.
Ats.: Kibirui pagaminti reikia apie 0,34 m
2
skardos, jo talpa apie 17 l.
Rutulys. Sfera
Rtuliu vadinamas knas, gautas pusskritul apsukus apie jo skersmen.
Rutulio pavirius vadinamas sfer. J bria pusskritul ribojantis pus-
apskritimis (prisiminkite, kuo skiriasi skritulys
nuo apskritimo), sukamas apie skersmen. Sfer
galime apibrti ir kitaip: tai pavirius, sudarytas
i vis erdvs tak, vienodai nutolusi nuo vieno
tako, vadinamo centru. Futbolo kamuolio kamera
yra sfera, o em apytiksliai yra rutulys. Sferos
negalime ikloti ploktumoje.
S = 4R
2
= d
2
; V =

4

3
R
3
.
Sukiniai. J pjviai
Teorema. Jei sfer perkirsime ploktuma, gausime pjv, kuris yra
apskritimas.
rodymas. Tarkime, kad sfer, kurios centras O, kerta ploktuma , ne-
inanti per jos centr. I O ikelkime statmen OO
1
ploktum . Nagrinki-
me sferos ir ploktumos bendrus takus (A, B, C, ).
Trikampiai AOO
1
, BOO
1
, COO
1
ir kt.
yra statieji. Jie visi lygs, nes:
OO
1
AO
1
, OO
1
BO
1
, (pagrskite,
remdamiesi tiess ir ploktumos statme-
numo apibrimu).
Trikampiai AOO
1
,

BOO
1
,

COO
1
ir kt.
yra lygs, nes
1) OA = OB = OC = = R (sferos spin-
duliai);
2) OO
1
bendras vis trikampi sta-
tinis.
70
Vadinasi, O
1
A = O
1
B = O
1
C = r.
Takai A, B, C yra ploktumoje ir vienodai nutol nuo tako O
1
. Taigi jie
yra apskritimo, kurio centras O
1
ir spindulys r, takai.
Ivada. Rutul perkirt ploktuma, gausime pjv skritul.
Rtulio nopjova vadinama rutulio dalis, kuri nukerta nuo jo kuri nors
ploktuma. Visada gauname dvi nuopjovas (a, b). Pjvio skritulys vadinamas
nuopjovos pagrindu. Jei kertamoji ploktuma eina per rutulio centr, tai nuo-
pjova yra psrutulis (c) pav.).
GEOMETRINIAI KNAI
V
nuopjovos
=

1

3
H
2
(3R H);
S
nuopjovos
= 2RH.
Nuopjovos spindul r galime apskaiiuoti i
staiojo trikampio, pavyzdiui, trikampio
OO
1
C. Kai kertamoji ploktuma eina per sfe-
ros centr, pjvis vadinamas didiuoju apskri-
timu. Jo spindulys r lygus sferos spinduliui R.
5 p a v y z d y s. Rutulio spindulys lygus 4

3 cm. Per spindulio gal
ivesta ploktuma, kuri spindulys pasvirs
30 kampu. Apskaiiuokime pjvio plot.
Duota: OAO
1
= 30,
AO = 4

3 cm, OO
1
.
Rasti: S
pj
.
Sprendimas. Pjvio spindulys AO
1
= r yra
staiojo trikampio AO
1
O statinis.
cos A =

1

AO
AO
, cos 30 =

4 3

r
,
r = 4

3 . cos 30 = 4

3

3

2
= 6. Tuomet S
pj
= 6
2
= 36.
Ats.: 36 cm
2
.
6 p a v y z d y s. Vienoje pusje nuo rutulio centro rutul kerta dvi
lygiagreios ploktumos. Gaut pjvi plotai lygs 7 dm
2
ir 28 dm
2
, o atstu-
mas tarp pjvi lygus 3 dm. Apskaiiuokime sferos plot.
Pateikiame didj apskritim ir dvi lygiagreias jo stygas.
71
Duota: O
1
AO
2
B,
S
1
= 7 dm
2
,
S
2
= 28 dm
2
,
O
1
O
2
AO
1
, O
1
O
2
O
2
B,
O
1
O
2
= 3 dm.
Rasti: S
sf
.
Sprendimas. Sferos plotas S = 4R
2
. Paymime: OA =
= OB = R, OO
1
= x; tuomet OO
2
= x + 3. Be to, O
2
B
2
= 7,
O
1
A
2
= 28. Pagal Pitagoro teorem i trikampi OO
1
A ir OO
2
B, turime:
OA
2
= OO
1
2
+ O
1
A
2
ir OB
2
= OO
2
2
+ O
2
B
2
;
R
2
= x
2
+ 28 ir R
2
= (x + 3)
2
+ 7. Taigi
x
2
+ 28 = (x + 3)
2
+ 7,
x
2
+ 28 = x
2
+ 6x + 9 + 7,
6x = 12,
x = 2.
Tada R
2
= 4 + 28 = 32, sferos plotas
S
sf
= 4 32 = 128.
Ats.: 128 dm
2
.
Udaviniai
470. Plieninis vamzdis yra 1,2 m ilgio. Jo iorinis skersmuo lygus 0,68 m,
vidinis skersmuo 0,64 m. Plieno tankis 7,8 g/cm
3
. Apskai-
iuokite vamzdio mas.
471. Ant strypelio, kuris baigiasi pusrutuliu, sumauti mediniai
skridinliai. Aies skersmuo lygus 1,4 cm, o kiekvieno skri-
dinlio skersmuo 3,4 cm didesnis. Kiekvieno skridinlio
auktis lygus 2 cm. Kyanti aies dalis 2 cm aukio. Me-
dio tankis 0,7 g/cm
3
. Kokia boktelio mas?
472. I staiakampio popieriaus lapo, kurio matmenys 10 dm ir 26 dm, ber-
niukas padar atvir ritin. Jo auktin 8 dm, skersmuo 6 dm. Silei
one sunaudojo 2 cm, dugnui priklijuoti 1 cm. Kiek kvadratini deci-
metr atrai liko? Atsakym pateikite 1 dm
2
tikslumu.
473. Ritinio ainio pjvio striain lygi 10 cm, sudaromoji ilgesn u spindul
5 cm. Apskaiiuokite: a) ritinio tr; b) ainio pjvio plot.
474. Ritinio paviriaus plotas 144 dm
2
. Ritinio auktin 10 dm ilgesn u
pagrindo spindul. Apskaiiuokite auktin.
475. Ritinio oninio paviriaus plotas 60 m
2
, o ainio pjvio striain 13 m.
Apskaiiuokite ainio pjvio perimetr.
476. Ritinio ainio pjvio striain lygi 4

2 . Kampas tarp jos ir sudaromosios
lygus 45 kamp. Apskaiiuokite ritinio tr.
477. Ritinio ainio pjvio striain lygi 8 cm. Ji sudaro su pagrindo ploktu-
ma 60 kamp. Apskaiiuokite ritinio oninio paviriaus plot.
Sukiniai. J pjviai
72
478. Ritinio pagrindo plotas lygus jo oninio paviriaus plotui, o ainio pjvio
striain 2 17 cm ilgio. Apskaiiuokite ritinio tr.
479. Per vien ritinio sudaromj ivesti du jo pjviai: ainis ir kitas, su ai-
niu sudarantis 60 kamp. Raskite pjvi plot santyk.
480. Kgio auktin lygi 4 cm, pagrindo spindulys lygus 3 cm. Apskaiiuokite:
a) sudaromosios ilg; b) kgio paviriaus plot; c) tr.
481. Kgio auktins ir sudaromosios santykis 35 : 37, o oninio paviriaus
plotas lygus 444 cm
2
. Apskaiiuokite kgio tr.
482. Kgio tris lygus 96 m
3
. Jo auktin ir sudaromoji sutinka kaip 4 : 5.
Apskaiiuokite kgio paviriaus plot.
483. Padarykite kgio, kurio auktin lygi 6 cm, o pagrindo skersmuo lygus
4 cm, viso paviriaus iklotin. Apskaiiuokite: a) iklotins kamp prie
virns; b) kampo, kuriuo sudaromoji pasvirusi pagrind, tangent.
484. kgik krv supilta biri mediaga. Kgio apskritimo ilgis lygus C m,
krvos nuolydio kampas lygus . Paraykite formul mediagos, kurios
tankis t/m
3
, masei apskaiiuoti.
Apskaiiuokite grd krvos mas, kai apskritimo ilgis 12 m, kam-
pas lygus 27, grd tankis 0,75 t/m
3
.
485. Kgio sudaromoji, lygi l, pasvirusi pagrindo ploktum kampu .
a) Raskite kgio paviriaus plot ir tr.
b) Kaip pasikeis paviriaus plotas ir tris, jei sudaromoji bus 2 kartus
trumpesn? Kiek pasikeis?
486. Kgio sudaromosios ir jo auktins skirtumas lygus 3 cm, kampas tarp
j lygus 60. Apskaiiuokite kgio tr vienet tikslumu (laikykite
= 3,14).
487. Kgio tris lygus 40 cm
3
. Kampo, kur sudaro sudaromoji ir auktin,
kosinusas lygus

5

7
. Raskite kgio oninio paviriaus plot.
488. Statusis trikampis, kurio vienas statinis lygus 2,4 cm, kitas 3,2 cm,
apsuktas apie vien ir kit statin. Kurio kgio didesnis: a) oninis pa-
virius; b) tris?
489. Lygiaon trapecija, kurios pagrindai lygs 8 dm ir 14 dm, o plotas
44 dm
2
, sukama apie trumpesnj pagrind. Apskaiiuokite sukinio pavir-
iaus plot ir tr.
490. Kgio auktin lygi 10 cm. Per kgio virn ir pagrindo styg, kuri
jungia 60 lanko galus, ivesta ploktuma, sudaranti 45 kamp su pa-
grindo ploktuma. Apskaiiuokite pjvio plot.
GEOMETRINIAI KNAI
73
491. Kgio oninio paviriaus plotas lygus dvigubam pagrindo plotui, o ainio
pjvio plotas lygus

3 cm
2
. Apskaiiuokite kgio tr.
492. Kampas tarp dviej kgio sudaromj lygus . Per ias sudaromsias
ivesta ploktuma sudaro su pagrindo ploktuma 60 kamp. Raskite
pjvio plot, kai kgio auktin lygi h.
493. Stiklin yra nupjautinio kgio formos. Jos virutinio pagrindo skersmuo
lygus 8 cm, apatinio pagrindo skersmuo 6 cm. Stiklin 10 cm aukio.
Dabar vandens pripilta iki puss. Kiek kubini centimetr vandens yra
stiklinje? Kiek kubini centimetr vandens reikt pilti, kad stiklin
bt sklidina?
494. Nupjautinio kgio pagrind spinduliai 2 cm ir 5 cm, o sudaromoji pasvi-
rusi pagrindo ploktum 45 kampu. Raskite kgio oninio paviriaus
plot.
495. Nupjautinio kgio pagrind spinduliai ir sudaromoji sutinka kaip 1 : 4 : 5,
o auktin lygi 8 cm. Apskaiiuokite nupjautinio kgio onin paviri ir
tr.
496. Vonel yra 45 cm aukio. Jos apatinio pagrindo skersmuo
lygus 70 cm, virutinio 90 cm. Cementas uima

2

3
vo-
nels trio. Tuia vonel sveria 2,5 kg, cemento tankis
3,1 kg/dm
3
. Kiek kilogram sveria vonel su cementu?
Atsakym pateikite kilogramo tikslumu.
497. Rutul kerta dvi viena kitai statmenos ploktumos. Viena j eina per
rutulio centr, kita nutolusi nuo jo per 12 cm. Bendra pjvi styga lygi
18 cm. Apskaiiuokite pjvi plotus.
498. Tiess atstumai tarp trij rutulio paviriaus tak lygs 6 cm, 8 cm ir
10 cm. Rutulio spindulys lygus 13 cm. Koks atstumas nuo rutulio centro
iki ploktumos, einanios per tuos takus?
499. Ant rutulio, kurio spindulys lygus

34 dm, umautas rombas. Jo krati-
n lygi 8 dm. Rombo ploktuma nutolusi nuo rutulio centro per 5 dm.
Apskaiiuokite rombo plot.
500. Rutulio spindulys lygus 12 cm. j brta taisyklingoji trikamp prizm,
kurios pagrindo plotas lygus 27

3 cm
2
. Raskite prizms tr.
501. Taisyklingosios trikamps piramids pagrindo kratin lygi a, o kampas
tarp onins briaunos ir auktins . Raskite apie piramid apibrtos
sferos plot.
502. rutul brtas kgis, kurio ainis pjvis yra statusis trikampis. Kiek
kart kgio tris maesnis u rutulio tr? Ar pakanka duomen uda-
viniui isprsti?
Sukiniai. J pjviai
74
503. Kgio sudaromoji, lygi l, pasvirusi pagrindo ploktum kampu . Ras-
kite kg brtos sferos plot.
504. Apskaiiuokite kiekvieno paveiksle pavaizduoto kno tr ir paviri
(matmenys nurodyti centimetrais). Kokia gipsini detali mas, jei gipso
tankis 1,7 g/cm
3
?
GEOMETRINIAI KNAI
505. Detals gautos sukant paveiksle pavaizduotas figras apie nurodyt a.
a) Pasakykite, i koki jums inom geometrini kn sudarytos deta-
ls. Apskaiiuokite kiekvienos gautos detals tr ir vis paviri. (Atsa-
kymus suapvalinkite iki deimtj ir paraykite skaiius standartine i-
raika.)
75
c) Palyginkite a), b) ir c) detali paviri plot ir tr.
Sukiniai. J pjviai
b) Kuri detal f) ar d) gaminant bt didesnis atliek procentas,
jei jas gamintume i to paties ritinio formos ruoinio?
506. Nupiekite kn, kurio dvi projekcijos pavaizduotos paveiksle. Apskai-
iuokite kiekvieno kno tr.
76
507. 1) Nupiekite detales, kuri projekcijos pavaizduotos paveiksle. (Matme-
nys nurodyti milimetrais.)
2) Apskaiiuokite kiekvienos medins detals mas. Medio tankis
0,7 g/cm
3
.
3) Kiek gram da reikia kiekvienai detalei nudayti? 1 m
2
nudayti
reikia 250 g da.
GEOMETRINIAI KNAI
Pakartokite
508. 1) Taisyklingosios piramids pagrindas trikampis, kurio kratin lygi
15 cm, piramids auktin 20 cm. Apskaiiuokite piramids tr.
2) Taisyklingosios keturkamps piramids tris lygus 1280 m
3
, o aukti-
n lygi 15 m. Apskaiiuokite piramids paviriaus plot.
3) Taisyklingosios trikamps piramids auktin lygi 4 cm, o apotema
8 cm. Apskaiiuokite jos oninio paviriaus plot.
4) Piramids pagrindas rombas, kurio kratin lygi 4 dm, o smailusis
kampas 30. Dvisieniai kampai prie pagrindo lygs 45. Apskaiiuo-
kite piramids tr.
509. 1) Piramids pagrindas yra lygiaonis trikampis, kurio kratins lygios
40 cm, 25 cm ir 25 cm. Piramids auktin lygi 8 cm. Ji eina per
pagrindo virn, esani prie ilgiausi kratin. Apskaiiuokite pira-
mids oninio paviriaus plot.
2) Taisyklingosios keturkamps piramids pagrindo kratin lygi 6 dm,
onin briauna pasvirusi pagrindo ploktum 60 kampu. Apskai-
iuokite piramids tr.
3) Taisyklingosios keturkamps piramids onins sienos su pagrindu
sudaro 60kampus. Pagrindo kratins ilgis lygus 2a. Raskite pirami-
ds tr.
4) Piramids pagrindas yra staiakampis, kurio kratins lygios 6 dm ir
8 dm, kiekviena onin briauna a. Raskite piramids tr.
510. 1) Taisyklingosios keturkamps piramids onin briauna lygi 10 cm. Ji
sudaro su pagrindo ploktuma 30 kamp. Apskaiiuokite piramids
onin paviri.
77
2) Apskaiiuokite taisyklingosios trikamps piramids, kurios pagrindo
kratin lygi 6 m, o auktin 10 m, tr.
3) Taisyklingosios piramids pagrindas daugiakampis, kurio vidaus
kamp suma lygi 720. Piramids onin briauna lygi 2 ir su pirami-
ds auktine sudaro 30 kamp. Apskaiiuokite piramids tr.
4) Bokto stogas yra taisyklingoji keturkamp piramid, kurios auktin
lygi 6 m, o pagrindo kratin 4 m. Apskaiiuokite stogo plot.
511. 1) Taisyklingosios keturkamps piramids onin briauna, lygi 5

2 cm,
sudaro 45 kamp su pagrindo ploktuma. Apskaiiuokite piramids
onin paviri.
2) Taisyklingosios trikamps piramids onin briauna lygi 10 cm. Ji pa-
svirusi pagrindo ploktum 60 kampu. Apskaiiuokite piramids
tr.
3) Piramids pagrindas yra statusis trikampis, kurio ambin lygi 4 cm,
o smailusis kampas 60. Dvisienis kampas prie pagrindo lygus 45.
Apskaiiuokite piramids tr.
4) Taisyklingosios piramids pagrindo kratin lygi a, o onin briauna
lygi b. Raskite taisyklingosios trikamps, keturkamps, eiakamps
piramids auktin.
512. 1) Kgio sudaromoji lygi 10 cm; ainio pjvio kampas prie virns lygus
60. Apskaiiuokite: a) kgio pagrindo plot; b) kgio paviriaus plot;
c) kgio oninio paviriaus plot; d) kgio tr.
2) Kgio auktin lygi 6, kampas tarp sudaromosios ir pagrindo ploktu-
mos lygus 30. Apskaiiuokite kgio tr ir pagrindo apskritimo ilg.
3) Grdai supilti kgik krv, kurios pagrindo spindulys 6 m, o auk-
tin 5 m. Apskaiiuokite t grd mas. 1 m
3
grd mas lygi 690 kg.
4) Kgio pagrindo spindulys R, jo oninio paviriaus iklotin yra skri-
tulio ipjova, kurios kampas lygus 90. Raskite kgio tr.
5) Kgio paviriaus plotas 45 dm
2
. Kgio oninio paviriaus iklotin
yra skritulio ipjova, kurios kampas lygus 60. Apskaiiuokite kgio tr.
513. 1) Kgio sudaromoji lygi 10 cm, pagrindo skersmuo 12 cm. Apskaiiuo-
kite kgio: a) auktin; b) ainio pjvio plot; c) paviriaus plot;
d) tr.
2) Kgio sudaromoji lygi 5, o pagrindo spindulys 3. Apskaiiuokite
kgio tr ir oninio paviriaus plot.
3) Kgio pagrindo spindulys lygus 6 cm. Dvi viena kitai statmenos suda-
romosios dalija kgio oninio paviriaus plot santykiu 1 : 2. Apskai-
iuokite kgio tr.
4) Skardinio kgio skersmuo lygus 16 cm, o auktin 12 cm. Kiek
kvadratini centimetr skardos reikia kgiui pagaminti? Silms su-
naudojama apie 3 % kgio paviriaus ploto. Atsakym pateikite 1 cm
2
tikslumu.
Sukiniai. J pjviai
78
5) Kgio oninio paviriaus plotas lygus 15 cm
2
, o kampo tarp sudaromo-
sios ir pagrindo spindulio kosinusas lygus

3

5
. Apskaiiuokite kgio tr.
514. 1) Kgio sudaromoji lygi 8 m, pagrindo spindulys 2 kartus trumpesnis u
j. Apskaiiuokite kgio : a) auktin; b) ainio pjvio plot; c) pavir-
iaus plot; d) tr.
2) Kgio sudaromoji, lygi 6 m, pasvirusi pagrindo ploktum 60 kam-
pu. Apskaiiuokite kgio paviriaus plot ir tr.
3) Smlis supiltas kgik krv, kurios pagrindo spindulys 2 m, o auk-
tis 3 m. Kiek reiks 3 t galios sunkveimi smliui iveti? 1 m
3
smlio
mas yra 2 t.
4) Kgio visas pavirius lygus S kvadratini vienet. Jo oninio pavir-
iaus iklotin yra skritulio ipjova, kurios kampas lygus 60. Raskite
kgio tr.
5) Kgio tris lygus 9 cm
3
, sudaromoji pasvirusi 45 kampu pagrindo
ploktum. Apskaiiuokite pagrindo spindulio ilg.
515. 1) Kgio oninio paviriaus iklotin yra skritulio ipjova, kurios lankas
lygus 90, o spindulys lygus O. Raskite kgio: a) ainio pjvio virns
kamp; b) oninio paviriaus plot; c) pagrindo plot.
2) Kgio pagrindo plotas lygus 16, ainio pjvio plotas 12. Apskaiiuo-
kite kgio oninio paviriaus plot.
3) Kgio sudaromosios ir pagrindo spindulio ilgi skirtumas lygus 4 cm,
o kgio oninio paviriaus plotas lygus 60 cm
2
. Apskaiiuokite kgio
sudaromosios ilg.
4) Kgio ainio pjvio kampas prie virns lygus 120, pagrindo plo-
tas 5. Apskaiiuokite kgio tr.
5) Kgio auktin lygi 12 cm, ainio pjvio perimetras lygus 36 cm. Ap-
skaiiuokite kgio tr.
Atsakymai
470. 387,95 kg. 472. 78,38 dm
2
. 473. a) 72 cm
3
; b) 48 cm
2
. 474. 14 dm.
475. 34. 476. 16. 477. 16

3 cm
2
. 478. 32 cm
3
. 479. 2 : 1. 480. a) 5 cm;
b) 24 cm
2
; c) 12 cm
3
. 481. 168 cm
3
. 482. 64 m
2
. 483. a) 11350; b) 3. 486. 85 cm
3
.
487. 14 6 cm
2
. 488. a) Pirmojo; b) pirmojo. 489. 152 dm
2
, 192 dm
3
. 490.

2

100 6

cm .

3
491.
3
3

cm
3
. 493. Vandens yra 166,16 cm
3
; pilti reikt 221,11 cm
3
.
494. 21

2 cm
2
. 495. 100 cm
2
; 224 cm
3
. 496. 472 kg. 497. 81 cm
2
; 225 cm
2
.
498. 12 cm. 499. 48 dm. 500. 972 cm
3
. 502. 4 kartus. 507. a) Mas 188 g; da
3,3 g; b) mas 236,8 g, da 7 g; c) mas 89,7 g, da 6 g. 512. 4)

3

15

;

3

R
5)
225
.

7
513. 3)

24 7 cm
3
; 4) 580 cm
2
; 5)

12 cm
3
. 514. 3) 9; 4)


5

kv. vnt.

21

S S
515. 3) 10 cm; 4)
5 5
kub. vnt.

9
GEOMETRINIAI KNAI
79 Skaiiai ir skaiiavimai
6. VX KLASS MATEMATIKOS KURSO
SANTRAUKA
6.1. SKAIIAI IR SKAIIAVIMAI
Natralieji skaiiai
N = {1; 2; 3; ... n; ...}, N
0
= {0; 1; 2; 3; ...}
Deimtain skaiiavimo sistema
100 000 000 10 000 000 1 000 000 100 100 00 10 000 1 000 1 10
M DM M T DT T D V
10
8
10
7
10
6
10
5
10
4
10
3
10
2
10
1
10
0
7 8 3
0 6 2 5 0 1
3 0 4 1 0 7 6 0 3
783 = 7 10
2
+ 8 10
1
+ 3 10
0
,
501 062 = 5 10
6
+ 0 10
4
+ 1 10
3
+ 0 10
2
+ 6 10
1
+ 2 10
0
.
603 107 304 =
= 6 10
8
+ 0 10
7
+ 3 10
6
+ 1 10
5
+ 0 10
4
+ 7 10
3
+ 3 10
2
+ 0 10
1
+ 4 10
0
.
Dvejetain skaiiavimo sistema
t. y. 19 = 1 2
4
+ 0 2
3
+ 1 2
1
+ 1 2
0
= (10011)
2
,
101 = 1 2
6
+ 1 2
5
+ 0 2
3
+ 1 2
2
+ 0 2
1
+ 1 2
0
= (1100101)
2
.
128 32 16 4 2 1
2
7
2
6
2
3
2
2
2
1
2
0
64 8
2
5
2
4
19
101 1 1 0 0 1 0 1
1 0 0 1 1
80
Romnikoji skaiiavimo sistema
Racionalieji skaiiai
Q = {x/x =

a
b
; a Z, b, k N} = Q

{0} Q
+
,
Q

neigiamieji racionalieji skaiiai; Q


+
teigiamieji racionalieji skaiiai.
Sveikieji skaiiai
Z = {...; 3; 2; 1; 0; 1; 2; 3; 4; ...} =
Z
+
+ {0} Z

, Z
+
= N, Z

= {1; 2; 3; ...}.
Trupmeniniai skaiiai
a N
0
, b N, iraika

a
b
trupmena;
trupmenos pltimas:


a a k

b b k
, a N
0
, b, k N;
trupmenos prastinimas:

:
:

a a k
b b k
, a N
0
, b,k N ir k\a, k\b
(uraas k\a skaitomas taip:
k skaiiaus a daliklis)
Raoma: 20 = XX 200 = CC
1 = I 6 = VI 30 = XXX 300 = CCC
2 = II 7 = VII 40 = XL 400 = CD
3 = III 8 = VIII 50 = L 500 = D
4 = IV 9 = IX 90 = XC 900 = CM
5 = V 10 = X 100 = C 1000 = M
XXXIX = 39; MDCCLXVII = 1767; MDCCCXLIV = 1844.


6 6 : 3 2
= =

15 15 : 3 5


2 2 3 6

= =

5 5 3 15
Trupmenini skaii vaizdavimas

V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
81
Deimtainiai skaiiai
100 10 1000 1
2
0 0 7
D d t T V

1

1000

1

100

1

10
10
3
10
2
10
1
10
0
10
1
10
2
10
3
1 3 0 2


7

0,07

100


21302

21, 302

1000
Skaiiai ir skaiiavimai
0,07 = 0 10
0
+ 0 10
1
+ 7 10
2
= 7 10
2
;
21,302 = 2 10
1
+ 1 10
0
+ 3 10
1
+ 0 10
2
+ 2 10
3
= 2,1302 10
1
.
Iracionalieji skaiiai
I = {x\x begaliniai neperiodiniai deimtainiai skaiiai}.

3

3, 5,

2,
... , , c = 2R, S = R
2
, V =

4

3
R
3
,

S = 4R
2
;
kai kurios sin, cos, tg, ctg reikms ir kt.
Realieji skaiiai
R = Q I, I = R\Q.
Skaii vaizdavimas tiesje
n N
k Z
c Q
R
(* paymti iracionalieji skaiiai)
Aib R
Realiojo skaiiaus standartin iraika
a 10
n
, 1 a < 10, n Z.
Realiojo skaiiaus iraika jo skaitmenimis
=
m
10
m
+
m1
10
m1
+ ... +
m-n+1
10
mn+1
+ ...;
= 2,236067978 ... = 2 10
0
+ 2 10
1
+ 3 10
2
+ 6 10
3
+ 0 10
-4
+ ... .
82
Palyginimas:
du realieji skaiiai a ir b yra lygs, kai j skirtumas ab lygus nuliui;
skaiius a didesnis u skaii b, kai skirtumas ab yra teigiamas;
skaiius a maesnis u skaii b, kai skirtumas ab yra neigiamas.
Savybs
Lygybs Nelygybs
Dsniai
1. a = b, b = c a = c a > b, b > c a > c
2. a = b, c = d a t c = b t d a > b, c > d a + c > b + d
a > b, c < d a c > b d
3. a = b, c = d, c 0 ac = bd, a > b > 0, c > d > 0 ac > bd,

a b
c d


a b

d c
4. a = b, n N a
n
= b
n
, a > b > 0, n N a
n
> b
n
a
n
= b
n
, ab > 0 a = b a
n
> b
n
, a > 0, b > 0 a > b
5. a = b a t c = b t c a > b a t c > b t c
6. a = b, c 0 ac = bc, a > b, c > 0 ac > bc,


a b

c c


a b

c c
a > b, c < 0 ac < bc,


a b

c c
Perstatymo a + b = b + a a b = b a
a + 0 = a a 1 = a
a + (a) = 0 a 0 = 0
Jungimo (a + b) + c = a + (b + c) (a b) c = a(b c)
Skirstymo (a + b) c = a c + b c
Sudtis Daugyba
Kai a + b = 0, a ir b yra prieingieji skaiiai;
kai a b = 1, a ir b yra atvirktiniai skaiiai.
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
83
Laipsnis su sveikuoju rodikliu

a
= a : a =

a

m

m n
n
a
m n
, kai m > n,
1, kai m = n, a 0,

1
,

a

n m
kai m < n; ia m, n N, a 0.

1
a

a

n
n
su visais a R, iskyrus nul, bei n N.
Skaiiai ir skaiiavimai
{
Taisykls atliekant veiksmus su aknimis
Su visais a ir b R,
iskyrus nul, bei m ir
n Z
Daugyba
Klimas
laipsniu
Dalyba
a
m
a
n
= a
m+n laipsni su vienodais
pagrindais
laipsni su vienodais
rodikliais
a
n
b
n
= (ab)
n
(a
m
)
n
= a
mn a
= a

a

m

mn
n

_

,

a
=

b

m

n

n

a
b
Kvadratin ir kubin aknis


b a tik tada,
kai b
2
= a ir a 0, b 0

3
b a tik tada,
kai b
3
= a ir a 0, b 0.
aknis
i sandaugos

3 3
, a a a R

3 3 3
a b a b

3 3 3
a b a b

3
3

3

a a
b

b

3 3 3
a b a b

2
( ) a a


,

a a
b

b
kai a 0, b > 0

2
a b a b
, kai a 0, b 0

2
a b a b , kai a 0, b 0
Iracionalumo
naikinimas
vardiklyje
Daugiklio
iklimas
Daugiklio
klimas


a b a b
, kai a 0, b 0
aknis
i trupmenos
a, kai a 0,
a, kai a < 0


2

1 a a a
a

a a a

a



3 3 3 2 2 2
3

3 3

2 2

3

1 1 a a a
a

a

a a a a
{
84
Reikini skaidymas daugikliais
Didiausiasis bendrasis daliklis (DBD)
ir maiausiasis bendrasis kartotinis (MBK)
Norint rasti dviej skaii (daugianari) didiausij bendrj dalikl
(DBD), reikia kiekvien j iskaidyti daugikliais, irinkti visus bendruo-
sius skaidini daugiklius ir juos sudauginti.
Norint rasti dviej skaii (daugianari) maiausij bendrj karto-
tin (MBK), reikia prie vieno i j skaidinio prijungti tuos kito daugiklius,
kuri nra pasirinktame skaidinyje, ir visus juos sudauginti.
Pavyzdiui:
DBD (126, 180) = 2 3
2
= 18, nes 126 = 2 3
2
7,
180 = 2
2
3
2
5.
MBK (126, 180) = 2
2
3
2
5 7 = 1260.
DBD (3b 6x, b
3
- 8x
3
) = b 2x, nes 3b 6x = 3(b 2x),
b
3
8x
3
= (b 2x)(b
2
+ 2bx + 4x
2
);
MBK (3b 6x, b
3
8x
3
) = 3(b 2x)(b
2
+ 2bx + 4x
2
) = 3(b
3
8x
3
).
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
Sudtinis skaiius
Reikinys
n =
1 2
1 2

... ,
k
m m m
k

p p p
n, k, m
1
, m
2
..., m
k
N,
p
1
, p
2
, ..., p
k
pirminiai skaiiai
dalumo poymi i 2, 4, 5, 3, 9
taikymas
Daugianaris
a
3
a
2
4a + 4 =
a
2
(a 1) 4 (a 1)
= (a 1)(a
2
4)
= (a 1)(a 2) (a + 2)
Grupuojant
Pagal formules
(a t b)
2
= a
2
t 2ab + b
2
a
2
b
2
= (a b)(a + b)
a
3
t b
3
= (a t b)(a
2
t ab + b
2
)
(a t b)
3
= a
3
t 3a
2
b + 3ab
2
tb
3
85 Skaiiai ir skaiiavimai
Trupmeniniai reikiniai
Reikiniai, kuriuose yra dalyba i reikinio su kintamuoju, vadinami trup-
meniniais reikiniais arba algebrinmis trupmenomis:

b
3
2 2
3
2 +1 + + +1
, , , .
3 + 2 3 +2
a x y b
x x y a b
Veiksmai su algebrinmis trupmenomis atliekami taip pat, kaip ir su pa-
prastosiomis trupmenomis.
Reikini skaitini reikmi apskaiiavimas
Kai uduotyje tikslumas nenurodytas, atsakyme paliekamos paprastosios
arba baigtins deimtains trupmenos, skaiius , kvadratins, kubins ak-
nys, ...
Kai rezultato tikslumas nurodytas, apvaliname su trkumu, su pertekliu-
mi, atsivelgdami pirm atmetam skaitmen.
Paklaidos
Dydio A tiksliosios reikms ir jos artinio a skirtumo modulis vadinamas
artinio absoliuija paklaida. Jei artinio absoliuioji paklaida yra ne didesn
u skaii h, tai tas artinys vadinamas artiniu tikslumu h, t. y. |A a| h,
|A a| =
a
,
a
h.
Artinio a santykin paklaida

a

A a
a


arba 100%.

a

A a
a
yra matavimo arba skaiiavimo kokybs rodiklis, t. y. santykinis tikslumas.
Daugyba
Dalyba
Sudtis ir atimtis,
kai vardikliai vienodi


.

a c a c
b d b d


: .

a c a d
b d b c
+
+ .

a b a b
n n n

.

a b a b
n n n
Sudedant arba atimant trupmenas su skirtingais vardikliais, jos pir-
miausia subendravardiklinamos, o tada sudedamos arba atimamos re-
miantis trupmen su vienodais vardikliais sudties arba atimties taisykle.
Bendravardiklindami trupmenas, bendruoju j vardikliu imame ma-
iausij bendrj t vardikli kartotin. ia danai praveria skaidymas
daugikliais bei greitosios daugybos formuls.
86
6.2. FUNKCIJOS. LYGTYS, NELYGYBS IR J SISTEMOS
Tiesin funkcija f(x) = kx + b, k, b, x R.
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
k = tg; tiess l (tiesins funkcijos grafiko) posvyrio kampas,

1

(l

ox);
(0; b) takas, kuriame ties kerta Oy a.
Tiesin lygtis ir nelygyb
Funkcija y = kx ireikia tiesiogin x ir y proporcingum, kai k 0.
Tiesins lygties su dviem kintamaisiais x ir y ax + by + c = 0 (a 0,
b 0) sprendiniai (x;

ax c
b
) yra tiess, kuri yra funkcijos

b c
y x

a a
gra-
fikas, takai.
Skaii x ir y poros, kurios netenkina lygties, nra lygties sprendiniai.
kx + b = 0 kx + b > 0
k 0

b
x

k
k = 0
k < 0, ;

k
x

b
( ; )

k
x

b
k > 0, > ;

k
x

b
+ ( ; ; )

k
x

b
b 0, 0 x + b = 0 0 x + b > 0
b = 0, 0 x + 0 = 0 x R b > 0, b 0,
x R
87
Tiesini lygi ir nelygybi sistemos
Funkcijos lygtys, nelygybs ir j sistemos
Kvadratin funkcija f(x) = ax
2
+ bx + c, x, a, b, c R, a 0.
a
1
x + b
1
y + c
1
= 0,
a
2
x + b
2
y + c
2
= 0;
Sprendimo
bdai
sulyginimo
keitimo
sudties
grafinis

1 1 1

2 2 2

a b c
a b c

1 1 1

2 2 2

a b c
a b c
1 spr.
1 1

2 2

a b
a b

a
1
x + b
1
> 0,
a
2
x + b
2
> 0;
3x 4 0,
x + 2 > 0;
+
4 4 4
, , arba [ ; )

3 3 3

x x x
x > 2;
a
1
x + b
1
> 0,
a
2
x + b
2
< 0;
<
4 4 4
, 2 , arba (2; ]

3 3 3

x x x 3x 4 0,
x + 2 > 0; x > 2;
a
1
x + b
1
y + c
1
> 0,
a
2
x + b
2
y + c
2
> 0,
a
3
x + b
3
y + c
3
> 0
x + y 2, y x 2,
y x + 3, y x + 3,
x 1; x 1.
x + y 2, y x 2,
y x + 3; y x + 3;
{
{
{
{
{ {
{
{
{
{
{ {
88 V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
Kvadratins lygtys
ax
2
+ bx + c = 0
a, b, c R\{0}
Apskaiiuoti
D = b
2
4ac
D < 0
D < 0
D < 0
Taip
Apskaiiuoti
x
1
=


,

2

b D
a
x
2
=
+
2

b D
a
Apskaiiuoti
x
1
= x
2
= .

2

b
x

a
x
1
; x
2 {x}
ax
2
+ c = 0, a 0;
x
2
= m, ;

c
m

a
m > 0,

{ ; }; m m
m = 0, {0}; m < 0, .
ax
2
+ bx = 0,
x(ax + b) = 0,
x = 0 arba ax + b = 0,

{0; }.

b
a
Redukuotoji lygtis x
2
+ px + q = 0;
Vieto teorema: x
1
+ x
2
= p,
x
1
x
2
= q.
x
1
ir x
2
redukuotosios lygties
sprendiniai
Taip
Ne
{
ax
2
+ bx + c = a(x x
1
)(x x
2
),
x
1
ir x
2
kvadratinio trinario aknys.
89
Kvadratins nelygybs
Funkcijos lygtys, nelygybs ir j sistemos
Kai kvadratin nelygyb negrieta ir D > , sprendini intervalai yra
udari arba pusatviriai.
Kai D = 0, negrietosios nelygybs ax
2
+ bx + c 0 arba ax
2
+ bx + c 0
sprendinys yra tik viena reikm x = x
1
= x
2
= m.
Atvirktinis proporcingumas. f(x) =

k

x
, k 0, x 0
D a ax
2
+ bx + c > 0 y = ax
2
+ bx + c ax
2
+ bx + c < 0
a > 0 x (; x
1
) (x
2
; +) x (x
1
; x
2
)
D > 0
D < 0
D = 0
a < 0 x (x
1
; x
2
) x (; x
1
) (x
2
; +)
a > 0 x (; m) (m; +)
a < 0 x (; m) (m; +)
a > 0 x (; +)
a < 0 x (; +)
Funkcijos

k

y =

x
grafikas vadinamas
hiperbole.
90
Funkcija f(x) =

x , x 0
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
Funkcijos f(x) =
3
x ir f(x) =
3
x
Lygi x
2
+ y
2
= r
2
ir (x a)
2
+ (y b)
2
= r
2
grafikai
Algebrins lygi sistemos
y = kx + n, y = kx + n, y = kx + n,
y = ax
2
+ bx + c y =

k

x
y =

x { { {
91
kx + my + n = 0, x
2
+ y
2
= a
2
, x
2
+ y
2
= r
2
,
y =3 x
3
y =
3
x ax
2
+ bx + cy + d = 0
Algebrini lygi sistemos sprendiamos tais paiais bdais, kaip ir tiesi-
ni lygi sistemos, be to, kartais patogu vesti naujus kintamuosius.
6.3. GEOMETRIJA
Kampai
Takas. Ties l = MN. Pusties, spindulys, Kampas
atkarpa. = l
1

l
2
= MON.
Pilnutinis Itiestinis Statusis Smailusis Bukasis
kampas. kampas. kampas. kampas. kampas.
0 < < 90. 90 < < 180.
Kampo matavimo vienetas yra 1 laipsnis (1). Jis sudaro 1/180 ities-
tinio arba 1/360 pilnutinio kampo. 1 = 60, 1 = 60.
Geometrija
{ { {
,
92 V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
+ = +
1
=
1
+
1
=
1
+
gretutiniai kampai,
+ = 180;
=
1
, =
1
kryminiai kampai.
1 ir 5, 4 ir 8,
2 ir 6, 3 ir 7
atitinkamieji;
3 ir 5, 4 ir 6
vidaus prieiniai;
2 ir 8, 1 ir 7 iors prieiniai;
4 ir 5, 3 ir 6 vidaus vienaaliai;
1 ir 8, 2 ir 7 iors vienaaliai;
a, b , = (a

, b) $, KL , KL b, PK , KA , l ,
0 90. = (a

, KL) = (l

, ) = (l

, ) = PAK.
Trikampio vidaus kamp suma
1 + 2 + 3 = 180
0
;
4 = 1 + 2,
4 priekampis.
ab, kai kampai turi bent vien savyb:
atitinkamieji kampai yra lygs;
vidaus (iors) prieiniai kampai yra lygs;
vidaus (iors) vienaali kamp sumos lygios 180.
93
a, b, c , l ; a = , NK a, KL a,
a b, c a, tai l a, l b; = (

, ) = CABD = NKL.
l a (l b), tai c a (c b).
centrinis brtinis kampas kampas tarp sty-
kampas kampas gos ir liestins
Geometrija
= AB =

1
2
AC =

1

2
AB
=

1

2
( AC AB) =

1

2
( BD AC)
=

1

2
( AD BC) =

1

2
( ACB AB)
94
Apskritimas. Skritulys
Apskritimo ilgis C = 2R
skritulio plotas S = R
2
centrinis kampas lygus 1 rad, kai l = R;
visas apskritimas 2 radian = 360;
1 rad =


180
571744;
1 =



2

rad,

360 180
a
rad
=


;

180
l =


;

180

R
R
S
ipj
=

2
360

R
S
nuopj
= S
ipj
S
8AOB
PA = PB, EK KF =
= CK KD, PA
2
= PD PC
Trikampiai
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
Trikampi
lygumas panaumas
pagal dvi kratines ir kamp tarp j
=
1
, b = b
1
, c = c
1
=
2
,
2 2

;

b c
b c
pagal kratin ir abu kampus
=
1
, =
1
, b = b
1
=
1
, =
2
pagal tris kratines
a = a
1
, b = b
1
,
2 2 2

;

a b c
k

a b c
c = c
1
S = S
1
S : S
2
= k
2
95 Geometrija
m : n = 2 : 1,
2, 3 arba 6 ly-
giaploiai tri-
kampiai
Talio teorema m a, 1 = 2,
m n,

1
2

m a

d b

e c


a c

b d
S =

1 1
sin ;

2 2

h c = b c ;

4

abc
R

S

+ +

2
;

S
r

a b c
a
2
= b
2
+ c
2
2bc cos ;


2 ;

sin sin sin

a b c
R
b
c
+ a
c
= c, + = 90
0 = =

2
S =

1

;

2

ab a
2
+ b
2
= c
2
; c = 2R;
h
2
= a
c
b
c
, a
2
= c a
c
, b
2
= c b
c
,
sin =

,
a
c
cos =

,
b
c
tg =

,
a
b
ctg =

;
b
a
sin(90 ) = cos ; cos(90 ) = sin ,
tg 190 = ctg ;

1
2
0 30 45 60 90
0

1

2
sin
cos
tg
ctg

1
0

0

3

2

3

3

3


2
1
1

2

2

2

2

3

2
1


3
0

3

3
0
96
Kai 0 2 ir (cos ; sin ) priklauso apskritimui x
2
+ y
2
= 1, teisingos
lygybs:
sin
2
+ cos
2
= 1, tg =


sin

,

cos
a
ctg =

cos
,

sin
a
tg ctg = 1,
1 + tg
2


2
1
;

cos
1 + ctg
2


2

1

;

sin
sin( + 2n) = sin, cos( + 2n) = cos ,
tg( + n) = tg, ctg( + n) = ctg , n = Z.
Keturkampiai
Kvadratas Staiakampis Rombas
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
P = 4a, S = a
2
, P = 2(a + b), P = 4a,
S =

2

1

;

2

d S = ab =
1
sin ;
2

cd S =
1
2

cd = a
2
sin = ah.
Lygiagretainis
Trapecija
P = 2(a + b), S = ah
a
= bh
b
,
S = ab sin , = (a

, b)
S =
1
sin ;
2

cd = (c

, d);
c
2
+ d
2
= 2(a
2
+ b
2
).
+
,

2

a b
m
+
,

2

a b
S h mh
m a b;

1
sin .

2

S sd
97 Geometrija
Ikilieji keturkampiai
A, B, C ir D keturkampio kratini vidurio takai,
ABCD lygiagretainis;
Neikilasis keturkampis
Daugiakampiai
Panaumas
a) neikilieji
+ = + = 180
+ + + = 360
a + c = b + d,
S = r p,

1
2

p (a + b + c + d)
Ikilojo daugiakampio (n-kampio) vidaus kamp suma lygi 180 (n 2);
apie apskritim apibrto daugiakampio plotas
S = p r,
1
,
2

n

p P
P
n
n-kampio perimetras
F
k
F
1
, S
F
: S
F
1
= k
2
.
b) ikilieji
~
98
Taisyklingojo daugiakampio kampas:

n
=
180 ( 2)
,
n
n
n 3;
apie taisyklingj daugiakamp galima api-
brti ir j brti tik vien apskritim.
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
Geometriniai kampai
Kubas Gretasienis
S
pav
= 6a
2
, V = a
3
. S
v
= P H + 2 S
pagr
V = S
pagr
H.
Prizm
3 a R 2 a R

a R
3
6

a
r
2

a
r

3
2

a
r
99
S
on
= P H; S
pr
= P H + 2S
pagr
; V = S
pagr
H.
Piramid
Geometrija
S
pav
= S
on
+ S
pagr
,

.
1
;
3

pagr

V S H
S
nup
= S
on
+ S + S
1
, V
nup
= + +
1 1
1
( .
3

V H S S S S
Ritinys
S
pav
= 2R
2
+ 2RH
V = R
2
H
100 V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
Rutulys. Sfera
6.4. PROCENTAI. EKONOMIKOS ELEMENTAI
Procent udaviniai:
1) duotojo skaiiaus procento radimas
a 100 %
x p %
;
100
p
x a
2) skaiiaus i jo procent radimas
x 100 %
b p %
;
100
p
x b
3) skaii procentinio santykio radimas
a sudaro 100 %
a
b
skaiiaus b;
S
pav
= R(l + R);
2
1
.
3

V R H S
on
= (R + r) l;

+ +
2 2
( ).
3

V H R r R r
Kgis
~
F
k
F
1
,
V

: V
1

= k
3
.
S = 4R
2
= d
2
;

3
4
.
3

V HR
101
4) dydio pokytis procentais
a > b, dydis a sumajo

100 %;
a b
a
a < b, dydis a padidjo

100 %;
b a
a
Promil () yra
1
1000
duotojo skaiiaus dalis, t. y.

0, 001

1000
p
a a
ia svoka apibdinama lydinio praba, farmacijoje vaistai, draudimo
mokos.
Ekonomikos elementai:
1) pelno ir nuostolio udaviniai;
2) draudimo udaviniai;
3) pirkimas isimoktinai, atsiperkamumas;
4) palkanos, paskolos:
paprastosios palkanos

0

;
100

t
p
P S t
ia P
t
palkanos po t met piniginiais vienetais, S
0
pradin pinig suma
(pradinis indlis), p metin palkan norma procentais, t palkan skaiiavimo
laikas metais.
sudtins palkanos
Indlio banke dyd po n met galima apskaiiuoti pagal toki sudtini
palkan formul:
_
+

,

0

1 ;

100

n

n

p
S S
ia S
0
pradinis indlis (piniginiais vienetais), p palkan norma (procentais),
n palkan skaiiavimo tarpsni skaiius, S
n
kaupiamasis indlis (piniginiais
vienetais).
Jei pradinis indlis S
0
vienodais laiko tarpais maja (i sskaitos iimama
tam tikra pinig suma), tai po n met S
n
apskaiiuojamas pagal formul
_


,

0

1 .

100

n

n

p
S S
5) vertybiniai popieriai (akcijos, vekseliai, obligacijos).
6) pirkimas isimoktinai: dalis preks kainos mokama i karto, o kita
dalis, kaip skola, kas mnes grinama lygiomis dalimis su paprastosiomis
palkanomis, t. y.
isimoktinai perkamos preks kaina =
pradin moka + mnesins mokos.
Geometrija
102
6.5. KOMBINATORIKA. TIKIMYB. STILISTIKA
Kombinatorika
Aibs, j veiksmai:
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
Kombinatrin sudties taisykl: yra n
1
objekt, turini pirmj poy-
m, n
2
objekt, turini antrj poym, n
3
objekt, turini treij poym, ...,
n
k
objekt, turini k-tj poym, ir jokie du objektai bendro poymio. Tada
vieno objekto pasirinkimo galimybi (variant, bd) skaiius yra
n
1
+ n
2
+ n
3
+ ... + n
k
.
Kombinatrin daugybos taisykl: Jeigu objekt x
1
, galima pasirinkti k
1
bd, objekt x
2
k
2
bd, objekt x
3
k
3
bd, ...., objekt x
n
k
n
bd,
tai vis t objekt rinkin (x
1
, x
2
, x
3
, ..., x
n
galima pasirinkti k
1
, k
2
, k
3
, ..., k
n
bd.
Apibendrinta kombinatorikos taisykl: jei objekt A galima pasirinkti
n bd, o objekt B m bd ir tie objektai turi k bendr element, tai
pasirinkti arba A, arba B galima n + m k bd.
Ar svarbi
element
tvarka?
N
e
s
v
a
r
b
i
G
r
e
t
i
n
i
a
i
su pasikartojimais
K

l
i
n
i
a
i
P
n
=n!
su pasikartojimais
be pasikartojim

D
eriniai
su pasikartojimais
b
e p
a
sik
a
rtojim

S
v
a
r
b
i
n=k
1
+k
2
+...+k
n
Junginiai
1 +

k
n k
C
k
n

C
( )


k

k n
n

k

!
! !
A n
C

P k n k


k k

n

A n
( ) + 1 ...( 1)
k

n

A n n n k

1 m

(k ,...,k )
1 2

!
! !... !

m

n
P

k k k
b
e p
a
sik
a
rtojim

103
Atsitiktinio vykio danis ir tikimyb
Kombinatorika. Tikimyb. Statistika
Poymis X
Danis m
i
Santykinis
danis
1
i
m
w

n
Imties dydis (tris) m
1
+ m
2
+ ... + m
k
= n vis dani suma.
A atsitiktinis vykis; n atlikt bandym skaiius;
N
n
(A) vykio A pasirodymo n bandymuose skaiius (vykiui A palanki
baigi skaiius);
W
n
(A) vykio A santykinis danis arba statistinis danis;
W
n
(A) =

( )
n
N A
n
, 0 N
n
(A) n, 0 W
n
(A) 1.
Skaiius, prie kurio artja atsitiktinio vykio A statistiniai daniai (kai n
didelis), vadinamas statistine tikimybe ir ymimas P(A).
Klasikinis tikimybs apibrimas:
P(A) =
palanki vykiui elementarij vyki skaiius ( )
,

vis elementarij vyki skaiius ( )
A m
n
t. y. P(A) =

m

n
, 0 P(A) 1, P(E) = 1, P(E) = 1, P() = 0,
P() = 1 P(A), vykiui A prieingas vykis.
Matematin statistika
Matematin statistika pradjo kurtis XVII a.; pltsi kartu su tikimybi
teorija. Statistini duomen tyrimas masini atsitiktini reikini dsnin-
gumo nustatymas remiantis stebjimo rezultatais.
x
1
x
2
x
3
...
x
i
... x
k 2
x
k 1
x
k
m
1
m
2
m
3
... m
i
... m
k 2
m
k 1
m
k

1
m
n

2
m
n

3
m
n

i

m

n

2 k
m
n

1 k
m
n

k

m

n
104
Matematins statistikos udaviniai
V X KLASS MATEMATIKOS KURSO SANTRAUKA
Nurodyti
duomen
rinkimo ir
grupavimo
bdus
1. n nedidelis Poymio visos reikms surao-
mos didjimo tvarka varia-
cine eilute
n didelis Reikms grupuojamos 312
interval.
Sugrupuoti duomenys pateikiami dani arba santy-
kini dani lentele
2. Atsivelgiant
tyrimo tikslus,
rasti duomen
analizs meto-
dus ir daryti
mokslines bei
praktines
ivadas
duomenys vaiz-
duojami grafikai
Takin
diagrama
Daugiakampis
Skritulin
diagrama
Historama
(stulpin
diagrama)
nurodomos
imties skaitins
charakteristikos
Mediana variacins eiluts
vidurinis skaiius arba dviej
vidurinij aritmetinis vidurkis
plotis r = x
k
x
1
centras c =
+
1

2

k

x x
vidurkis
x =
+ + +
1 1 2 2

...
,

k k

x m x m x m
n
h = m
1
+ m
2
+ ... + m
k
.
3. Prognozuoti atsitiktinius reikinius.
105
Koreliacija
Turima n objekt. Kiekvieno j stebimi du poymiai X ir Y ir nurodomos
atitinkamos j reikms x
i
ir y
i
. I j sudaromos poros (x
i
; y
i
), i = 1, 2, ..., n.
Tos reikms danai suraomos lentelje:
Kombinatorika. Tikimyb. Statistika
1 2 3 ... i ... n 3 n 2 n 1 n
X
Y
x
1
x
2
x
3
x
n 2
x
n 1
x
n
x
n 3
x
i
... ...
y
1
y
2
y
3
y
n 2
y
n 1
y
n
y
n 3
y
i
... ...
Takai (x
i
; y
i
) paymimi koordinai ploktumoje. Jie gali bti isidst
vairiai (pavyzdiui, a)b) paveikslai). Paveiksle a) takai grupuojasi. J pa-
dtis primena hiperbols ak. Paveiksle b) ir c) takai isidst beveik tiese
y =

kx + b. iuo atveju sakome, kad poymiai koreliuoti: teigiamai, kai k > 0,
neigiamai, kai k < 0.
Paveikslas d) vaizduoja nekoreliuotus poymius.
106
7. KARTOJIMO UDUOTYS
7.1. GEOMETRIJA
516. Raskite lygi trikampi poras. rodykite, kad tie trikampiai lygs:
517. Upildykite lentel:
AD DC AC AB BC BD R r S
8
3 4
10
ABCD lygiagretainis
KARTOJIMO UDUOTYS
107
518. Apskaiiuokite atkarpos x ilg arba kampo x didum:
DEAC

a) b) c)
Geometrija
ABCD trapecija
108
519. Apskaiiuokite pilkos figros plot:
520. Isprskite udavinius.
1) Apie skritul apibrta trapecija, kurios perimetras lygus 12 cm. Ap-
skaiiuokite ios trapecijos vidurin linij.
2) Lygiaons trapecijos pagrindai lygs 17 dm ir 5 dm, jos plotas
88 dm
2
. Raskite trapecijos perimetr.
3) Lygiaons trapecijos perimetras lygus 62 m. Trumpesnysis trapeci-
jos pagrindas lygus oninei kratinei, o kitas pagrindas ilgesnis u
onin kratin 10 m. Apskaiiuokite trapecijos plot.
4) Staiakampio ABCD kampo B pusiaukampin dalija kratin CD
3 cm ir 5 cm ilgio atkarpas. Apskaiiuokite staiakampio perimetr.
5) Staiakampio, kurio perimetras lygus 56 cm, pusiaukampin dalija
prieing kratin dalis, kuri santykis lygus 1 : 3. Apskaiiuokite
staiakampio kratines.
6) Lygiagretainio ABCD kratin AB lygi 15 cm, o jo striaini suma
50 cm. striains susikerta take O. Kam lygus trikampio COD pe-
rimetras?
7) Staiakampio viena kratin lygi 8,6 cm, jo perimetras lygus 40 cm.
kokias dalis staiakampio kampo pusiaukampin dalija prieing
kratin?
8) Keturkampio, kur galima brti apskritim, trys kratins i eils
lygios 12 cm, 16 cm ir 18 cm. Apskaiiuokite keturkampio perimetr.
KARTOJIMO UDUOTYS
AB = 5,
AC = 4,
DO = 3

2.
ABC lygiakratis,
CD = 12, DE = 15.
109 Geometrija
9) romb brto apskritimo spindulys 5 dm. Rombo perimetras 80 dm.
Raskite rombo smailj kamp.
10) Rombo perimetras lygus 80 cm. Vienas jo kampas 60. Apskaiiuokite
j brto apskritimo spindul.
11) Rombo perimetras 112 cm. Vienas jo kampas 45. Apskaiiuokite t
romb brto apskritimo spindul.
12) apskritim brtas staiakampis, kurio striain du kartus ilgesn
u jo trumpesnij kratin. Raskite lank, kuriuos apskritim da-
lija to staiakampio virns, mat laipsniais.
13) Apskaiiuokite trumpesnij rombo striain, kai romb brto ap-
skritimo spindulys 5 cm, o vienas rombo kampas 150. Atsakym
pateikite imtj tikslumu.
14) Trumpesnioji staiakampio kratin lygi 8 cm. Jo striains sudaro
60 kamp. Apskaiiuokite apie t staiakamp apibrto apskritimo
spindul.
15) brtinio keturkampio ABCD kampai A, B ir C proporcingi skai-
iams 2, 3 ir 4. Raskite kamp D.
16) Apie apskritim apibrta staioji trapecija, kurios perimetras lygus
40 cm. Ilgesnioji onin kratin lygi 15 cm. Apskaiiuokite apskriti-
mo spindul.
17) Kvadrato kratin lygi

2 m. j brti du apskritimai, kuri spin-
duliai lygs. Jie lieia kvadrato prieingj kamp kratines ir vie-
nas kit (apskritim lietimosi takas yra kvadrato striaini susikir-
timo takas). Apskaiiuokite t apskritim spindul.
18) Vienas apskritimas yra kito viduje. Apskritim spinduliai lygs
30 cm ir 15 cm, o trumpiausias atstumas tarp apskritim yra 8 cm.
Apskaiiuokite atstum tarp centr.
19) 12 cm spindulio apskritim brtas taisyklingasis trikampis; t
trikamp apskritimas, o maesnj apskritim kvadratas. Ap-
skaiiuokite kvadrato plot.
20) kamp brti du apskritimai, lieiantys vienas kit. Stygos, jun-
gianios apskritim lietimosi su kampo kratinmis takus, atitinka-
mai lygios 2a ir 2b. Raskite kampo sinuso didum.
21) Kvadrato kratins yra iorje nubraiyt taisyklingj trikampi
kratins. Trikampi virns nuosekliai sujungtos. Apskaiiuokite
susidariusio keturkampio ir duotojo kvadrato perimetr santyk.
22) Kvadrato kratin lygi a. Gretimj kratini vidurio takai sujungti
vienas su kitu ir su prieingja kvadrato virne. Apskaiiuokite su-
sidariusio trikampio plot.
23) Trikampio kratins AB = 13 cm, BC = 14 cm, AC = 15 cm. Atstumas
nuo trikampio tako P iki kratini AB ir BC atitinkamai lygus 3 cm
ir 2 cm. Apskaiiuokite atstum nuo tako P iki AC.
110
522. Idstykite skaiius didjimo tvarka:
a) sin 30, sin 81, sin 15, sin


4
.
b) cos


6
, cos 0; cos 90, cos 15.
523. Isprskite udavinius.
1) Staiojo trikampio statiniai lygs 12 cm ir 5 cm. Raskite jo maiau-
siojo kampo visas trigonometrines funkcijas.
2) Staiojo trikampio statinis sudaro 0,2 ambins. Raskite trikampio
smailiuosius kampus.
3) Nubraiykite statj trikamp ABC ( C = 90), kai:
a) AB = 6,2 cm, sin A = 0,8;
b) AC = 16 mm, cos A = 0,2.
4) Trikampio ABC AB = BC = 10 cm, A = 40. Apskaiiuokite trikam-
pio plot 1 cm
2
tikslumu.
524. Staiakampio gretasienio viena briauna lygi 3 m, kita 1,5 karto didesn,
o treia 3 m ilgesn u pirmj. Apskaiiuokite staiakampio gretasienio
tr.
525. Ritinio oninis pavirius plotas lygus , auktin lygi dvigubam pagrindo
spinduliui. Apskaiiuokite ritinio tr. Kok kamp sudaro ritinio ainio
pjvio striain su pagrindo ploktuma?
KARTOJIMO UDUOTYS
AC = 500 m, DCB = 12,
CDAB.
AD = 24 m, CD = 1,5 m,
BCF = 42.
CE = 200 m, DCB = 28,
DCA = 39, CDBE.
AC = 60 m, BAC = 41.
521. Naudodamiesi briniu, raskite atstum AB pasirinktu tikslumu.
111 Skaiiai ir skaiiavimai
Atsakymai
520. 1) 3 cm, 2) 42 dm; 3) 216 m
2
; 4) 22 cm arba 26 cm; 5) 16 cm, 12 cm.
6) 40 cm. 7) 2,8 cm, 8,6 cm; 8) 60 cm; 9) 30. 10) 5 3 cm. 11) 7 2 cm. 12) 120, 60.
13) 10,35 cm. 14) 8 cm. 15) 90. 16) 2,5 cm. 17)

1) m. ( 2 18) 7 cm. 19) 72 cm
2
.
20) sin
+


.

a b
a b
21)
+ 2 3 .
22)
2
3
.
8
a 23)

101

cm.

15
521. 2352 m, b) 23,1 m.
c) 65 m. 524. 81 m
3
.
7.2. SKAIIAI IR SKAIIAVIMAI
526. Duoti skaiiai

1

2
; 3;

3; 0,(3); 10; 1

1

4
; 5; 7. Irinkite skaiius, kurie
priklauso:
a) natralij skaii aibei;
b) sveikj skaii aibei;
c) racionalij skaii aibei;
d) iracionalij skaii aibei;
e) realij skaii aibei.
527. Duoti skaiiai 1,3; 1

1

9
; 2;

12

13
; 0; 1. Paraykite jiems: a) atvirktinius
skaiius; b) prieingus skaiius.
528. Nurodytus skaiius iskaidykite pirminiais daugikliais:
a) 150; b) 90; c) 84; d) 924; e) 2695; f) 3315; g) 9000.
529. Raskite didiausij bendrj dalikl (DBD) ir maiausij bendrj karto-
tin (MBK) i skaii:
a) 100 ir 130; b) 36 ir 60; c) 72 ir 128; d) 120 ir 280;
e) 9, 12 ir 15; f) 12, 15 ir 30; g) 42, 56 ir 72; h) 36, 45 ir 81.
530. Apskaiiuokite:
a) 3,2 + (7,5 3

1

3
)

3

5
+ 0,7 + 4

2

3
1

2

7
;
b)
+

3 2 2 3

1 1, 2 1, 8 : ;

4 3 3 4
+
_ _
+ +

, ,
+

1

2

1

2

;

1

1 1

1

1 1

1

2 2

1

2
d) (1 1,5 3,2) (4,2) + 2,8
_

,

5

23 50

6
:
_

,

2


3
;
112
e)
( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( )
+ + +
+ +

64,7 28, 9 18,3 25,2

;

3,8 4 4, 9 13, 4 : 2, 8 3 43,8 0, 9
f) 2
3
16
2
: 8
2
+ 2
4
2
5
+
_ _
+

, ,

1 0

3 1 1

2 9 3
;
g)
( ) ( )
+ +

2 2 50 98 : 128 3 18 162 ;
h)
( ) ( )
+ +

75 3 12 : 27 108 48 3;
i) + +

1 7

196 1,5 0, 36 1 2 2 ;

2 9
j)
+


2 2 2 2 2 2

2 2 2 2 2 2

23 11 21,5 3,5 49 2 49 29 29

: ;

22 5 115 65 41 19
k)
+ + + + + + + +


1 1 1 1 1 1 1 1 1

;

2 2 3 3 4 4 5 5 6 6 7 7 8 8 9 9 10
l) 10 + 5 sin 90 + 2 sin 0 3 sin 270;
m) 3 sin
2


2
4 sin
2


4
3 cos
2


3
;
n) cos
2


6
+ 4 sin
2


3
3 tg
2


4
.
531. Ar gali sin arba cos gyti reikm:
a) 0,7; b) 0,85; c)

2 ; d) ;
e)

2

3
; f)

5

2
; g)
+

1 3

2
; h)

1

1 3
?
532. Nurodykite maiausi ir didiausi reikinio reikm:
a) 3 + 2 sin ; b) 2 3 cos ; c) 1 sin ; d) 1 cos 2;
e) 10 9 |sin |; f) |cos 3| 2; g) sin
2
.
533. Nustatykite skaiiaus enkl:
a) sin 179; b) cos 410; c) tg (75); d) ctg 109;
e) sin (610); f) tg 520; g) sin 1; h) cos (0,9);
i) cos


5

6
; j) sin 0,6; k) tg

3

2
; m) ctg 2.
534. Apskaiiuokite:
a) 5 sin 90 + 2 sin 0 3 sin 270 + 10;
b) sin + sin 2 + sin 3, kai = 30;
c) sin
2


4
+ sin
2


3
;
d) 3 sin
2


2
4 sin
2


4
3 sin
2


6
;
e) sin 2,5 sin ( ) + sin
2


4
.
KARTOJIMO UDUOTYS
113
535. Suprastinkite:
a) cos
3
+ cos sin
2
; b) 2 sin
2
cos
2
;
c) (1 + tg
2
) cos
2
; d)


4

2

1 sin

1;

cos
e) 1 + (cos
2
1) ctg
2
; f) 1 (1 sin
2
) tg
2
.
536. Panaikinkite iracionalum trupmenos vardiklyje:
a)

3

;

2
b)

2

;

3 5
c)

1 2

;

5
d)

2 3

;

6
e)

15

;

3 2
f)
+

15

;

3 2 3
g)
+

3 2 5

;

2 5 1
h)
+
+

6 3

.

2 6
537. Apskaiiuokite:
a)

3

11
skaiiaus 44; b) 0,8 skaiiaus 30; c) 42 % skaiiaus 14;
d) 30 % skaiiaus

1

3
; e) skaii, kurio 24 % yra 18.
538. Paraykite skaiius didjimo tvarka:
_ _ _ _

, , , ,

1 2 1 0

1

4 5 3 3 7 3 7

, , , , , , , 10 .

5 6 2 4 5 4 26
539. Kiek

2

5
skaiiaus

2

1

3
yra daugiau u

1

9
skaiiaus 3?
540. Atsakykite klausimus.
a) Kuri

1

1

2
h dal sudaro

1

2
min?
b) Kad ikept gaballis msos, j kepti reikia

1

2

2
h. Jis kep 1 h. Kuri
dal kepimo laiko tai sudaro?
c) Kuri valandos dalis prajo tarp 1 h 10 min ir 1 h 30 min?
d) Kiek minui Onut utruko pas draug, jei nujo 6
3
5
valand, o
ijo 7

1

4
valand?
541. Paraykite:
a) skaiius 57; 327; 1939; 2043 romnikaisiais skaitmenimis;
b) skaiius LCVI; CDLXXXII; MLCXCIV arabikaisiais skaitmenimis;
c) didiausi dvienkl ir maiausi trienkl sudtin skaii.
542. rodykite, kad:
a) skaiius 27
2
14
2
dalijasi i 13;
b) skaiius 16
5
+ 2
15
dalijasi i 33;
c) skaiius 17
3
12
3
dalijasi i 5;
d) skaiius 13
3
+ 12
3
dalijasi i 25.
Skaiiai ir skaiiavimai
114
7.3. REIKINI PERTVARKIAI
543. Suprastin reikin, apskaiiuokite jo reikm su nurodytomis reik-
mmis:
a) (a b)(a + b) 3b
2
, a = 1, b =

1

4
;
b) 2(a + 3a
2
) + 6a
2
, a =

1

20
;
c) x
3
(x + 1) + x
4
+ x
3
+ 2x 1, x = 5;
d)

2 2 3 4

7

,

a b a b
b

a =

1
8
, b = 8;
e) (n + 3m)
2
(n + 3m)(n 3m), n =

1

3
, m = 1;
f) x

2

3
x +

1

4
x, x =

3

7
;
g) n
2
n +

1

4
, n = 2

1

2
;
h)
_ _
+ +

, ,

2

1 1 1

,

2 2 4

h h h
h = 2

1
2
;
i) (2b 1)(4b
2
+ 2b + 1), b = 3,5.
544. Iskaidykite daugikliais:
a) 2a
2
3a + 2ab 3b; b) m
2
(m + 2) 4(m + 2);
c) (x
2
+ 1)
2
4x
2
; d) 5mn 4n + 2n
2
10m;
e) 12 + ab 4a 3b; f) 25t
2
(t + 2)
2
;
g) x
2
5x 9xy + 45y; h) d
5
d
3
+ d
2
1;
i) p
2
p 42; j) a
2
+ 2ab + b
2
c
2
;
k) y
4
y
3
y 1; l) b
2
7b + 12;
m) m
2
1 + 2mn + n
2
; n) x
9
27;
o) 2c
2
c 1; p) 3x
3
3y
3
+ 5x
2
5y
2
;
r) c
3
+ 8a
3
; s) 6x
2
x 1.
545. Suprastinkite reikin:
a)

4

3 2

3

;

6 15

x
x x y
b)

2

4 2
;

2

a
a a
c)
+
3
6

4 36
;

81

x
x
d)

2 3
5

9 2
;

3

b x
x

b
e)
+

4
2

9 4 1
;

6 4

1

a a
a

a
f)

2

12 8
: ;

3 6

2

cx cx
m

m m
g)

+
2
2

3 9 4
;

2

9

a a
a

a
h)
+
+
4 2
2

8 16
;

4 4

b b
b b
i)
2
2 2

;


c c
x c

x c
j)
+
+
+
2
2

3 6 3 9
;

3

9

x x
x

x
k)
_ _ + + +
+

+
, ,
3 2 2
2 2

8 4 2
: : ;


b b b xy y
x

x y x y

x y
KARTOJIMO UDUOTYS
115
l)
+ + + + _ _
+ +

+ +
, ,

2 2

5 7 3 7
: ;

9 9

81 18 81

x x x x
x x

x x x
m)
_
_
+ +

+
, ,
3 2
2 2 2 2

: .



2

a a a ab
b a a b

a ab b b a
546. Su kuriomis c reikmmis trupmena 1) lygi nuliui; 2) neturi prasms:
a)
+

2

2
;

4( 2 )

c
c c
b)
+ 2
;

2

c
c
c)
+
2
9
;

3

c
c
d)
2
4
;

2

c
c
e)
( )( )
( )( )
+
2
2

5 10 1
;

1 4

c c
c c
f)
( )
( )( )
+
2
2

1 4 9
;

6 4 1

c c
c c
g)

2
;

c
h)
+

2
3
;
25

c
i)
+
2
3 5
.

4
c
c
547. Ireikkite:
a) i tiesins lygties 2x 5y + 10 = 0 kintmj y kintamuoju x; kintamj
x kintamuoju y;
b) i formuls Q = cm(t
2
t
1
) kintamj t
1
kintamaisiais a, v
0
ir t
2
;
c) i formuls a =

0

v v
t
kintamj v

kintamaisiais a, v
0
ir t;
d) i formuls E
k
=

2

2

m v
kintamj v

kintamaisiais E
k
ir m;
e) i formuls p =

F

S
kintamj S

kintamaisiais F

ir p;
f) i formuls E
k
=

1 2

1 1 1
R R R
kintamj v

kintamaisiais R
1
ir kin-
tamaisiais R

ir R
2
;
g) i lygybs ab(t
2
t
1
) = cd(t
3
t
2
) kintamj t
2
kintamaisiais a, b, c, d,
t
1
ir t
3
.
6.4. LYGTYS IR J SISTEMOS
548. Isprskite lygt:
a) 10 x =

1
1

3
; b) x : ( )
_ _

, ,

2

6 : 2

3
= 3,18 : 5,3;
c) 10,2 : x = 1,2 : 4; d) (12 + x) : 3 = (4 x) : 2;
e)

1

2

x
+ 2(x + 1) = 6; f)
+ 2
3

x
2(x 2) = 1;
g)
+
+
3 1 5
3

x x
x x
= 4; h) +
+

2

1 4 4
;

3 1

2 3

x x

x x
Lygtys ir lygi sistemos
116
i)
+

+

2 3 5
;

2 1 3

x x
x x
j)
+
+

2

2
4

x
x
= 0;
k)
+
2

2 4
4

x
x
= 0; l) (x + 2)
2
= x
2
+ 4;
m) x 6x
2
= 2(3x
2
+ 4); n) x
3
+ 2x
2
= 0;
o) 4t
2
= 25; p) 9a
2
+ 4 = 0;
r) 5y 14 = y
2
; s) 5x
2
2 = 9x;
t) 2z
4
+ 8z
3
+ 6z
2
= 0.
549. Isprskite lygi sistem:
a) 5x + 3y = 29, c) 4x 3y = 14,
5x 4y = 8; x + 2y = 2;
d) x
2
2y
2
= 14, e) x
2
+ y
2
= 18, f) x
2
y + xy
2
= 20,
x
2
+ 2y
2
= 18; xy = 9; x
3
+ y
3
= 65.
550. Isprskite udavinius, sudarydami lygt arba lygi sistem.
1) Trijose klasse mokosi 86 mokiniai. Pirmoje klasje 4 mokiniais dau-
giau negu antrojoje ir 3 maiau negu treioje klasje. Kiek mokini
mokosi kiekvienoje klasje?
2) Valtis plauk 4,5 h prie srov ir 2,1 h pasroviui upe, kurios tkms
greitis 3 km/h. I viso valtis nuplauk 52,2 km. Koks valties greitis
stoviniame vandenyje?
3) Motorin valtis nuplauk pasroviui 12 km ir gro atgal per 2 h 30 min.
Kit kart ta pati valtis nuplauk 4 km pasroviui ir 8 km prie srov
per 1 h 20 min. Apskaiiuokite motorins valties greit stoviniame
vandenyje ir ups tkms greit.
4) Juozas turi i miesto A miest B nuvykti per tam tikr laik. Jei jis
vaiuot 35 km/h greiiu, tai 2 h pavluot. Jei jis vaiuot 50 km/h
greiiu, tai atvykt 1 h anksiau negu nustatyta. Per kiek valand
Juozas turjo nuvykti i A B? Raskite atstum AB.
5) Viename elevatoriuje grd buvo 2 kartus daugiau negu kitame. Kai
i pirmojo ive 750 t grd, o antrj atve 350 t, tai abiejuose
elevatoriuose grd buvo po lygiai. Kiek ton grd buvo kiekviename
elevatoriuje i pradi?
6) Viename maie yra 60 kg cukraus, o kitame 80 kg. I antro maio
ipylus 3 kartus daugiau cukraus negu i pirmojo, pirmame maie liko
cukraus 2 kartus daugiau negu antrajame. Kiek kilogram cukraus
ipilta i kiekvieno maio?
7) Traukinio sstat sudaro cisternos, platformos ir prekiniai vagonai.
Bendras j skaiius lygus 60. Cistern yra 4 maiau negu platform
ir 8 maiau negu prekini vagon. Kiek cistern, kiek platform ir
kiek prekini vagon yra traukinio sstate?
KARTOJIMO UDUOTYS

'


5
4,

2 5

1

;

3 6 6

x y
x y

'

'

'

'

'

b)
117
8) Auginantis arklius kininkas paruo ieno tam tikram laikui. Jeigu
jis laikyt 2 arkliais maiau, tai ieno utekt 10 dien ilgiau. Jei-
gu jis sigyt dar 2 arklius, tai ieno utekt 6 dienoms trumpiau nei
buvo numats. Kiek arkli laiko kininkas? Kuriam laikui paruotos
ieno atsargos?
9) kininkas laiko 10 arkli ir 14 karvi. Kasdien jiems suerdavo 180 kg
ieno. Kai jis padidino arklio dienos davin 25 %, o karvs 33

1
3
%,
kasdien pradjo suerti 232 kg ieno. Kiek kilogram ieno kininkas
suerdavo per dien vienam arkliui ir vienai karvei?
10) Dvi miko kirtj brigados sausio mnes paruo 900 m
3
medienos.
Vasario mnes pirmoji brigada paruo 15 % daugiau, o antroji 12 %
daugiau negu sausio mnes, ir abi brigados per t laik paruo
1020 m
3
medienos. Kiek kubini metr medienos paruo kiekviena
brigada vasario mnes?
11) Darininkas turi 864 ha ems. Jis augina kopstus, morkas ir bulves.
Bulvi plotas yra lygus kopst ir mork plot sumai. Apskaiiuokite
kiekvienos darovs plot, jei mork ir kopst plotai sutinka kaip
11 : 5.
12) Mokyklos salje sustatyti suolai. Jei ant kiekvieno suolo bt sodina-
ma po 5 mokinius, tai trkt 8 suol; jei ant kiekvieno suolo bt
sodinama po 6 mokinius, tai 2 suolai likt laisvi. Kiek suol buvo
salje?
13) Du nevienodos galios traktoriai, dirbdami kartu, suar

1

6
viso lauko
per 15 h. Jeigu pirmasis traktoristas bt dirbs vienas 12 h, o po to
antrasis 20 h, tai jie bt suar 20 % viso lauko. Per kiek valand
kiekvienas traktorius gali suarti vis lauk, ardamas vienas?
14) Du meistrai, dirbdami kartu, gali atlikti tam tikr darb per 12 dien.
Jeigu vienas dirbt 2 dienas, o kitas 3 dienas, tai jie atlikt 20 % viso
darbo. Per kiek dien gali atlikti vis darb kiekvienas meistras, dirb-
damas atskirai?
15) Tarnautojai Antanas ir Petras, dirbdami kartu, per dien sutvark
11
30
pelno mokesio deklaracij. Pernai Petras sutvark tok pat deklara-
cij kiek 1 diena anksiau u Antan. Per kiek dien Petras bt
sutvarks visas deklaracijas vienas?
16) Darbininkai pagamino 480 detali, vykdydami uduot 120 %. Kiek
detali bt pagamin darbininkai, jei jie bt vykd 110 % uduot?
17) Verslininkas samprotavo taip: Jeigu preks kain i pradi pakelsiu
50 %, o paskui paskelbsiu pardavim su 50 % nuolaida, a nieko ne-
prarasiu, o tik greiiau parduosiu prek. Ar tikrai neturs nuostolio
verslininkas? Atsakym pagrskite.
Lygtys ir lygi sistemos
118
18) Vario ir alavo lydinys, sveriantis 12 kg, turi 45 % vario. Kiek kilogra-
m gryno alavo reikia pridti, kad gautame lydinyje bt 40 % vario?
19) Perdirbdamos gli nektar med, bits paalina daug vandens. Ban-
dymai parod, kad nektare yra apie 70 % vandens, o gautame meduje
tik 17 %. Kiek kilogram nektaro turi perdirbti bits, kad gaut 1 kg
medaus?
20) Sugalvojau sveikj teigiam skaii. I deins puss priraiau prie jo
skaitmen 7. I gauto skaiiaus atmiau sugalvoto skaiiaus kvadrat.
Skirtum sumainau 75 %, atmiau sugalvot skaii ir gavau nul.
Kok skaii sugalvojau?
21) Duota sistemos lygtis x y = 4. Sudarykite kit lygt, kad sistema:
a) neturt n vieno sprendinio; b) turt be galo daug sprendini;
c) turt vien sprendin; d) lygi grafikai tiess bt viena kitai
statmenos.
7.5. NELYGYBS IR J SISTEMOS
551. Raskite nelygybs sprendinius:
a) 3x 9; b) 0,5x > 16; c)

1


3
(x + 4) 9;
d)
+


3 2

;

2 4

x x
e) |x + 3| 10; f) |x 7| 13;
g) 4 3x + 7 10; i)
<
2 1
0;

2

x
x
j) 2x
2
+ 3x 0;
k)

1 1
;

4

x
l)
>
+

2 3
3;

2

x
x
m)
+

2
5 6
0.

5

x x
x
552. Nustatykite funkcijos apibrimo srit:
a) f(x) = 3

; x b)
( ) 2 ; f x x c)
( )
2
4; f x x
d)
( )
+

+

2
;

9

x
f x

x
e) ( )
( )( )
( )( )
+

+

1 3
;

4 6

x x
f x

x x
f)
( )
+ +

+

2
2

5 6
.

7 6

x x
f x

x x
553. rodykite, kad su kiekviena kintamojo reikme nelygyb yra teisinga:
a) (x 2)
2
> x(x 4);
b) (6t + 1)
2
(9t + 3)(4t 1) > 9t;
c) 30y < (5y + 3)
2
(4y 1)(4y + 1);
d) (a + 1)(a 1)(a
2
+ a + 1)(a
2
a + 1) < a
6
+ 1.
554. Isprskite nelygybi sistem:
a) 8 3x < 2x 7, b) 3(x + 1) > 5,
5x 3 > 1 + x; 4(x 1) > x 2;
KARTOJIMO UDUOTYS

'

'

119
c)
( )
+

'

+ > +


7 3 4
3 ,

2 5

5

20 5 2 4 13;

3

x x
x x x
d)

<

'
+

>


2
,

2 3

3

;

2 5

x x
x x
e) ( )

'

>


2 1 3 ,
5 1 8,

1 5;

x x
x

x
f)
( )( )( ) + <

'

+ + >


2

2

1, 2 6 4 0,
25 0,

1 0.

x x x
x

x x
555. Su kuriomis t reikmmis lygtis neturi sprendini:
a) x
2
tx + 1 = 0; b) 4x
2
+ tx + 1 = 0; c) tx
2
tx 1 = 0?
556. Su kuriomis a reikmmis lygtis turi bent vien sprendin:
a) 5x
2
ax + a = 0; b) 18x
2
+ ax + 8 = 0; c) ax
2
ax + 1 = 0?
557. Kelis natraliuosius sprendinius turi nelygyb:
a) 0 < 10x 31 20; b)

1
2
< 2t 7

11

2
;
c) 1,8 (3 k) 4,3 (k + 2) > 18,4?
7.6. FUNKCIJOS
558. Duota funkcija g(x) = 2x + 5.
a) Apskaiiuokite g
_

,

1


2
, g(2,5).
b) Su kuria x reikme funkcijos reikm lygi 10; 7

1

2
?
c) Ar teisingos lygybs:
g(3) = 1; g
_

,

1


2
= 6?
559. a) Brinyje pavaizduotas or temperatros kitimo vien par grafikas.
1) Kuriuo laiku temperatra buvo vir nulio?
2) Kuriais laiko tarpais temperatra krito?
3) Kuri valand temperatra buvo 4 y 2?
Funkcijos
120
b) Vidurnakt termometras rod 8 ilumos, vliau temperatra kas va-
land krito 2.
1) Raskite temperatr t prajus x valand po vidurnakio.
2) Nubraiykite temperatros kritimo grafik.
3) Raskite x reikm, kai t = 0 ir t = 2.
560. Duota funkcija f(x) = x
2
x.
a) Raskite takus, kuriuose ji kerta x a ir y a;
b) nustatykite parabols y = x
2
x virns koordinates;
c) nubraiykite grafik.
561. Duota funkcija g(x) = (x 1)
2
+ 2.
a) Nubraiykite funkcijos grafik;
b) raskite funkcijos didjimo interval;
c) nustatykite funkcijos apibrimo srit;
d) nustatykite funkcijos reikmi srit.
562. Nubraiykite funkcijos f(x) = x
2
+ 2x 15 grafik. I grafiko raskite:
a) funkcijos apibrimo srit;
b) x reikmes, su kuriomis funkcijos reikms teigiamos;
c) didiausi (maiausi) funkcijos reikm.
563. Nubraiykite funkcijos y = (x 2)(x + 3) grafik. Remdamiesi nubraiytu
grafiku, isprskite nelygyb (x 2)(x + 3) < 0.
564. Su kuria a reikme funkcijos y = 2x
2
+ 7x + a grafikas eina per tak
A(10; 130)?
565. Grafikai isprskite lygt arba lygi sistem:
a) x
2
= x 2; b) x
2
10x = 9; c) x
2
+ 6 = 5x;
d) y = 2x, e) x + y = 5, f) y = 7 2x
2
,
x y = 3; x y = 1; x
2
+ y
2
= 4.
566. Nubraiykite funkcijos grafik:
a) y = |x 2|;
b) y = |x| 2;
c) y = |x
2
2x 3|;
d) y = sin 2x.
567. 1) Nebraiydami funkcij grafik, raskite j susikirtimo tak koordi-
nates:
a) y = 2x 1 ir y = x
2
;
b) y = x
2
ir y = 4.
2) Nubraiykite funkcij grafikus ir raskite j susikirtimo tak koordi-
nates:
KARTOJIMO UDUOTYS

'

'

'

a) y =

x ir y =

8
x
; b) x
2
+ y
2
= 4 ir x = 1.
121
568. Nubraiytas funkcijos grafikas.
a) Paraykite funkcijos didjimo ir
majimo intervalus.
b) Paraykite funkcijos reikmi sri-
t.
c) Kokia funkcijos apibrimo sritis?
d) Kokias reikmes gyja y, kai x 1?
e) Kokia didiausia funkcijos reikm?
f) Kuriuose takuose funkcijos grafikas kerta y a?
g) Paraykite koordinates tako A
1
, simetriko takui A x aies atvilgiu.
569. Su kuriomis a reikmmis funkcijos
f(x) = ax
2
3(a + 1)x + 2a + 7 grafikas yra po abscisi aimi?
570. Su kuriomis t reikmmis funkcijos
f(x) = (t 3) x
2
+ 2x + 2t 11 grafikas yra vir abscisi aies?
571. Kvadratins funkcijos f(x) = ax
2
+ bx + c grafikas yra parabol. Raskite
koeficientus a, b ir c, kai:
a) parabols virn yra takas V(6; 12). Parabol eina per tak A(8; 0);
b) parabols virn yra takas V(1; 4). Parabol eina per tak B(0; 6).
572. Taikydami kvadratins funkcijos savybes, raskite nurodytus dydius.
a) Sintezs metu augal veikia viesa. Jos norma R(x) apskaiiuojama
pagal formul R(x) = 270x 90x
2
; ia x viesos intensyvumas. Raskite
intensyvumo dyd, kai norma didiausia. Apskaiiuokite didiausi vie-
sos norm.
b) Vaist efektyvumas priklauso nuo dozs. Efektyvumas apskaiiuoja-
mas pagal formul S(x) = 1000x x
2
; ia x vaist doz. Kokia doz
efektyviausia? Koks yra didiausias efektyvumas?
c) Sodo rankius gaminanti firma apskaiiavo, kad kasdieninis pelnas P
doleriais priklauso nuo pagamint ranki skaiiaus n pagal formul
P(n) = 0,01n
2
+ 8n 700. Kiek reikia pagaminti ranki, kad pelnas b-
t didiausias? Nubrai funkcijos grafik, nurodykite kain kritimo ta-
kus ir paaikinkite P (pelno) kitimo pobd pagal grafik (P = 0 arba
n = 0).
d) Skautai stovi ant 250 pd skardio. I laidykls jie paleido vir
ma akmenuk. Jo pradinis greitis buvo 320 pd per sekund. Auktis
h, kur akmenukas pakilo vir ups, apskaiiuojamas pagal formul
h(t) = 250 + 320t 16t
2
. Po kiek sekundi akmenukas pakilo didiausi
aukt ir po kiek sekundi jis nukrito up?
Funkcijos
122
e) 50 but namo savininkas apskaiiavo: jei kiekvieno buto nuoma bt
360 Lt per mnes, visi butai bt apgyvendinti. Didinant nuom 10 Lt
kas mnes tutt vienu butu daugiau. Kokia mnesio nuoma duot
didiausi peln ir kok?
7.7. KOMBINATORIKA IR TIKIMYB. STATISTIKA
573. 1) Mokykloje veikia trys sporto sekcijos krepinio, tinklinio ir futbolo
bei trys meno breliai dails, dramos ir fotomeno. Arnas nori lan-
kyti vien sporto sekcij ir vien meno brel. Nupiekite pasirinkimo
med. Kiek skirting pasirinkimo galimybi yra i viso?
2) Rasa kelion pasiima juodus ir mlynus dinsus, mlyn, balt, gels-
v ir raudon palaidin. Suraykite (braiydami med) visus galimus
Rasos vilkjimo iais drabuiais variantus. Kiek j yra?
3) Kiek yra skirting: a) trienkli skaii; b) keturenkli skaii?
4) mokini taryb irinkti 5 mokiniai. Kiek yra bd pasiskirstyti pir-
mininko ir jo pavaduotojo pareigas?
5) Keliais bdais 8 mons gali sustoti eilje?
574. 1) Ant keturi korteli parayti skaiiai 5, 6, 7, 8. Kortels uveriamos
ir sumaiomos. Vien po kitos atveriame atsitiktinai dvi korteles ir
gauname dvienkl skaii. Mus domina vykiai:
A gautas skaiius yra sudtinis;
B gautas skaiius yra nelyginis;
C gautas skaiius yra 5 kartotinis.
Apskaiiuokite ivardyt vyki tikimybes.
2) Ant keturi korteli parayti skaiiai 0, 5, 6, 7. Kortels uveriamos
ir sumaiomos. Vien po kitos atveriame atsitiktinai dvi korteles ir
gauname dvienkl skaii. Mus domina vykiai:
A gautas skaiius yra lyginis;
B gautas skaiius yra pirminis;
C gautas skaiius yra 3 kartotinis.
Apskaiiuokite vis ivardyt vyki tikimybes.
3) Seifo urakto kodas yra penkiaenklis skaiius, neturintis nuli ir vie-
nod skaitmen. Raskite tikimyb atspti kod pirmu bandymu.
4) Uraktas koduotas viena (i 24) raide ir trimis skirtingais skaitmeni-
mis. Kam lygi tikimyb, kad kod spsite pirmu bandymu?
5) Ant atuoni vienod korteli paraytos raids F, I, N, K, A, U, C, J.
Kortels uveriamos. Atsitiktinai viena po kitos imamos kortels ir
dedamos viena alia kitos i kairs dein. Apskaiiuokite tikimyb,
kad sudsite od FUNKCIJA.
KARTOJIMO UDUOTYS
123
6) Ant ei vienod korteli paraytos raids T, I, N, K, A, S. Kortels
uveriamos. Atsitiktinai viena po kitos imamos kortels ir dedamos
viena alia kitos i kairs dein. Apskaiiuokite tikimyb, kad sud-
site od NAKTIS.
7) Metami du loimo kauliukai baltas ir raudonas. Stebimas atvirtusi
akui skaiius. Raskite tikimyb vykio:
a) A baltojo kauliuko akui skaiius pirminis, raudonojo sudti-
nis;
b) B baltojo kauliuko akui skaiius nelyginis, raudonojo ne
didesnis u 4.
8) Metami du loimo kauliukai baltas ir raudonas. Stebimas atvirtusi
akui skaiius. Raskite tikimyb vykio:
a) A baltojo kauliuko akui skaiius lyginis, raudonojo maesnis
u 5;
b) B baltojo kauliuko akui skaiius didesnis u 2, raudonojo
dalus i 3.
575. Treneris ura 15 moksleivi kontrolinio bgimo rezultatus sekun-
dmis.
Moksleivio
numeris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
Laikas (s) 11,7 12,1 12,3 12,1 11,5 12,6 12,4 12,0 12,5 12,4 12,4 11,8 12,4 11,8 12,5
1) Paraykite variacin eilut ir nurodykite jos median.
2) Sudarykite dani ir santykini dani lentel.
3) Pavaizduokite duomenis daugiakampiu, skrituline ir stulpeline diag-
rama.
4) Nurodykite imties plot.
5) Apskaiiuokite vidurk. Keli moksleiviai nubgo greiiau negu per vi-
dutin laik?
576. Pradins mokyklos moksleiviai atsak pateikt matematikos ir skaity-
mo test. Rezultatai pateikti lentelje.
Moksleivio Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8
Matematika 8 6 5 10 9 3 5 3
Skaitymas 6 6 8 9 8 4 6 7
Kombinatorika ir tikimyb. Statistika
124
1) Sudarykite kiekvieno testo rezultat
dani lentel ir pavaizduokite j his-
tograma.
2) Apskaiiuokite kiekvieno dalyko vi-
durk.
3) Koordinai ploktumoje atidtos to
paties mokinio testo rezultat reik-
ms.
Ar pagal tak isibarstym galime
teigti, kad i test rezultatai susij?
Ar ryys yra glaudus? Nubrkite tie-
s per takus taip, kad kiti takai b-
t ariausiai jos.
Remdamiesi grafiku, galime teigti,
KARTOJIMO UDUOTYS
Pavaizduokite duomenis j isibarstymo grafiku ir apibdinkite j ry.
Keli moksleiviai i abiej dalyk turi: a) nepatenkinamus paymius;
b) labai gerus arba puikius vertinimus?
578. 1) Mokyklos vienuoliktok gio ir intelekto koeficiento IQ reikms pa-
teiktos lentelje:
gis (cm) 145 170 188 160 174 181 171 168 177 156 172 168 177
IQ 94 86 104 125 98 96 121 110 90 118 109 101 87
Apibdinkite i poymi priklausomyb.
2) Stebti du objekto poymiai. Stebjimo duomenys pavaizduoti grafiku.
Kuriuo atveju poymiai netutri ryio? Nurodykite linij, kuria bt ga-
lima apibdinti poymi ry.

1 3 5 6 8 10
9
8
7
6
4
1

Skaitymas
Matematika

Moksleivio Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26
Matematika 4 8 2 6 6 10 4 6 2 8 4 7 6 2 7 8 10 4 5 2 6 4 6 6 4 6
Lietuvi kalba 5 4 3 6 8 9 8 7 6 4 4 8 6 2 4 8 10 6 2 6 4 4 8 8 7 6
577. Lentelje pateikti vienos klass moksleivi matematikos ir lietuvi kal-
bos paymiai:
kad, pavyzdiui, u abu testus 3 mokiniai gavo daugiau kaip 7.
125
7.8. KARTOJIMO KONTROLINIS DARBAS
579. 1) Apskaiiuokite:
a)

1
: 0, 4;

3
b) ((1)
7
+ 6(2) + |3|; c)

1 1 1

(1, 8 1 )1 1 .

20 9 2
2) Suprastinkite reikin:
a)

5 2(3 2 2 6); ; b) (2 a)(3 + a) 2a(1 a);
c)
_ _
+

, ,

1 0

3 5

4 2 1

2 2 .

3 3 2
3) Palyginkite skaiius:
a) 9
20
ir 27
13
; b)

1

40

2

1

ir 99.

3
4) Iskaidykite daugikliais:
a) x
2
+ x 12; b) 5a
2
p 7a + 25ap 35.
5) rodykite, kad suma +

ab ba yra skaiiaus 11 kartotinis.
6) Apskaiiuokite ab apytiksl reikm, kai a 46,5 ir b 0,72. Atsaky-
m paraykite standartine skaiiaus iraika. Kokia to skaiiaus eil?
7) Raskite DBD (18, 24, 36) ir MBK (18, 24, 36).
Kartojimo kontrolinis darbas
i)
126 KARTOJIMO UDUOTYS
8) Paraykite skaii vietoj daugtakio:
a)

90 = ... ;

km m
h s
b) 0,25 m
3
= ... 1 = ... cm
3
.
9) Apskaiiuoti atstum AB, kai A(8; 5) ir B(3; 1).
10) Raskite skaii, kurio 8,5 % lygu 1,7.
11) Kiek procent skaiiaus 125 sudaro 575?
12) 20 000 Lt padta bank, kuris moka 8 % sudtini metini palka-
n. Kiek lit bus sskaitoje po 2 met?
13) Agurkai raugiami 5 % sryme. Kiek kilogram druskos ir kiek van-
dens reikia paimti norint paruoti 6 kg tokio srymo?
14) Suprastinkite reikin
_ + +
+

,

2
2

6 1 6 9
.

3 5

9

y y
y

y
580. 1) Apskaiiuokite:
a)

1
: 0,7;

5
b) ((1)
4
) 3(2)

6 ; c)
_
+

,

1 3 1

1,5 : 2 ;

3 8 4
2) Suprastinkite reikin:
a)

3 5(2 5 6 15); b) 2a(a 1) (a 3)(a + 2); c)
_ _
+

, ,

2 0

2 4

3 1

3 3 .

2 4
3) Palyginkite skaiius:
a) 2
300
ir 3
200
; b)

2 0,5

1

ir 3 .

3
4) Iskaidykite dauginamaisiais:
a) x
2
+ 7x + 12; b) kmn + akp
2
4mn 4ap
2
.
5) rodykite, kad suma

ab ba yra skaiiaus 9 kartotinis.
6) Apskaiiuokite

a

b
apytiksl reikm, kai a 18,28 ir b 0,54. At-
sakym paraykite standartine skaiiaus iraika. Kokia to skaiiaus
eil?
7) Raskite DBD (15, 45, 60) ir MBK (15, 45, 60).
8) Paraykite skaii vietoj daugtakio:
a)

90 = ... ;

km cm
h s
b) 0,25 dm
3
= ... cm
3
= ... 1.
9) Apskaiiuoti atstum CD, kai C(9; 5) ir D(3; 0).
10) Raskite skaii, kurio 7,5 % lygu 2,25.
127
11) Kiek procent skaiiaus 50 sudaro 320?
12) 11 000 Lt padta bank, kuris moka 10 % sudtini metini pal-
kan. Kiek lit bus sskaitoje po 2 met?
13) Vynios konservuojamos 40 % sirupe. Kiek kilogram cukraus ir kiek
vandens reikia paimti norint paruoti 4 kg tokio sirupo?
14) Suprastinkite reikin
+ + _
+

,

2
2

4 1 4 4
.

2 3

4

x x
x

x
581. 1) Kai

1
1

2
x = 1, tai 2 + x = ... .
2) Isprskite lygt:
a) 2x 3 = x 1 (1 x); b) 3x + 5 = 2(x + 1) + x + 3;
c) (3x 1)(x + 2) = 0.
3) Raskite kvadratins lygties sprendinius:
a) 5x
2
= 0; b) x
2
+ 1 = 0; c) 2x
2
= x; d)



2

2 5

.

5 3 6

x x x
4) Isprskite racionali lygt:
a)


+

4 3 1
3 ;

2 1

x
x x
b) +
+ +

2

3 1 28
;

1 1

1

x x

x
c)


5
0.

7 35

x
x
5) Grafikai isprskite lygi sistem x + y = 2,
4x y = 3.
6) Staiakampio perimetras lygus 18 cm, plotas lygus 20 cm
2
. Raskite
staiakampio kratines.
7) Isprskite lygi sistem 7x + 6y = 2,
6x 5y = 93.
8) T pat atstum vienas autobusas nuvaiavo per 3 h, o kitas per
2 h 24 min, nes jo greitis

10

km
h
didesnis. Koks kiekvieno autobuso
greitis?
582. 1) Kai

1
2 1,

3

x
tai 1 + x = ... .
2) Isprskite lygt:
a) 3x 2 = 2(x + 1) + x; b) 2(1 x) = 3 (1 + 2x);
c) (x + 1)(2x 3) = 0.
3) Raskite kvadratins lygties sprendinius:
a) 7x
2
= 0; b) x
2
+ 3 = 0; c) 3x
2
= x; d)

+
2
3 1
.

3 4 6

x x x
Kartojimo kontrolinis darbas

'

'

'

128
4) Isprskite racionali lygt:
a)


1 3 6
6 ;

5

y
y y
b)
+

2

5 8 17
;

2 2

4

x x

x
c)


4
0.

3 12

x
x
5) Grafikai isprskite lygi sistem x y = 1,
y 2x = 1.
6) Staiakampio plotas lygus 35 cm
2
, perimetras lygus 24 cm. Raskite
staiakampio kratines.
7) Isprskite lygi sistem 8x 9y = 4,
3x + 4y = 1.
8) T pat atstum vienas autobusas nuvaiavo per 3 h, o kitas per
3 h 36 min, nes jo greitis

10

km
h
maesnis. Koks kiekvieno autobuso
greitis?
583. 1) Isprskite nelygyb:
a)

+
3 2 7 5
5 ;

2 2

x x
x x b) 5x
2
x;
c) (x 2)
2
2x > x
2
8; d) x
2
+ x + 3; e) x
2
+ 25 < 0.
2) Raskite nelygybs x
2
x 6 < 0 sveikuosius sprendinius.
3) Isprskite nelygybi sistem:
a) 2x 3 > 3x 4,
3x 5 > x + 3;
4) Raskite funkcijos
+
2
( ) 2 11 6. f x x x
apibrimo srit.
5) Prie dvienklio skaiiaus pridjus pus jo, suma bus didesn u 61, bet
maesn u 64. Raskite t skaii.
6) Grafikai isprskite nelygybi sistem x + y > 1,
4x + 4y < 8.
584. 1) Isprskite nelygyb:
a)

<
7 2 2
3 5 ;

3 4

x x
x b) x
2
3x;
c) (2 x)
2
2x > x
2
+ 12; d) x
2
+ x + 1 > 0; e) x
2
+ 100 < 0.
2) Raskite nelygybs x
2
4x 3 < 0 sveikuosius skaiius.
3) Isprskite nelygybi sistem:
a) 5x 2 > 2x 5,
3x + 2 < x 2;
KARTOJIMO UDUOTYS

'

'

b)
+

1 3
0,

5 4

x x

+ >
2 3 3
2.

7 6

x x
c)

+

5 1
0,

2 3

x
x
3 < 2x 1 < 10.
b)

<


6
0,

4

x
x
0 < 3x 1 < 15;
c)
+
+ >
6 8
3,

4 3

x x
+

7 10 1
0.

11 2

x x

'

'

'

'

'

'

129 Kartojimo kontrolinis darbas

'

4) Raskite funkcijos
+
2
( ) 2 7 15. f x x x
apibrimo srit.
5) Prie dvienklio skaiiaus, kuris dalijasi i 9, pridjus jo penkt dal,
suma bus maesn u 58, bet didesn u 51. Raskite t skaii.
6) Grafikai isprskite nelygybi sistem 2x + y > 1,
x y > 3.
585. 1) Nubraiytas funkcijos f(x) grafikas.
Remdamiesi grafiku, nurodykite:
a) D(f) ir E(f);
b) x reikmes, su kuriomis
funkcijos reikm lygi nu-
liui;
c) x reikmes, su kuriomis
funkcijos reikms teigia-
mos; neigiamos;
d) funkcijos didjimo interva-
lus; majimo intervalus;
e) didiausi ir maiausi funkcijos reikm.
2) Paraykite tiesins funkcijos, kurios grafikas eina per takus M(2; 5),
N(-6; 4), formul.
3) Raskite koeficiento k reikm, kai funkcijos f(x) grafikas eina per ta-
k M:
a) f(x) = kx, M(1,5; 6); b) f(x) = kx
2
, M(2; 12).
4) Nurodykite takus, kuriuose funkcijos
2

1
( ) 4

2

f x x grafikas kerta
koordinai ais.
5) Raskite funkcijos apibrimo srit:
a)


1 3
( ) ;

2

x
s x

x
b)


4
( ) ;

5

x
u x

x
c) f(x) = 0,1x 4.
6) Nubraiykite nurodytos funkcijos grafik ir paraykite jos savybes:
a) f(x) = +
1
2;

3

x b) g(x) = 0,5x
2
+ 2x.
7) Grafikai isprskite lygt
2
3
3 . x
x
8) Nuo ems mestas sviedinys po t sekundi pakyla h metr aukt.
Kintamojo h priklausomyb nuo t ireikia formul h(t) = 24t 4,9t
2
.
a) kok didiausi aukt pakyla sviedinys?
b) Kiek laiko sviedinys kilo ir kiek leidosi?
c) Po keli sekundi imestas sviedinys nukris ant ems?
130
586. 1) Nubraiytas funkcijos f(x) grafi-
kas.
Remdamiesi grafiku, nurodykite:
a) D(f) ir E(f);
b) x reikmes, su kuriomis
funkcijos reikm lygi
nuliui;
c) x reikmes, su kuriomis
funkcijos reikms teigiamos; neigiamos;
d) funkcijos didjimo intervalus; majimo intervalus;
e) didiausi ir maiausi funkcijos reikm.
2) Paraykite tiesins funkcijos, kurios grafikas eina per takus M(1; 5),
N(8; -4), formul.
3) Raskite koeficiento k reikm, kai funkcijos f(x) grafikas eina per ta-
k M:
a) f(x) = kx, M(2,4; 12); b) f(x) = kx
2
, M(1; 7).
4) Nurodykite takus, kuriuose funkcijos +
2

1
( ) 4,5

2

f x x grafikas ker-
ta koordinai ais.
5) Raskite funkcijos apibrimo srit:
a)
+


2
( ) ;

4

x
s x

x
b)


2
( ) ;

7

x
u x

x
c) f(x) = 7 3x.
6) Nubraiykite nurodytos funkcijos grafik ir paraykite jos savybes;
a)
1
( ) 4 ;

2

f x x b)
2

1
( ) 4 ;

7

g x x x
7) Grafikai isprskite lygt
2
2
2 . x
x
8) Gaisrinis automobilis pakelia vandens srov, kuri yra parabols for-
mos ir atitinka funkcijos f(x) = 3x 0,2x
2
grafik. kok didiausi
aukt pakyla vanduo ir kok didiausi nuotol jis aplieja?
587. 1) Iskaidykite daugikliais:
a) x
5
16x; b) +
2

1
2 9

3

x x ; c) x
6
64.
2) Suprastinkite:
a)
+

+ +
2
2 2

9
;

3

2

a a b
a

a ab b
b)
+

2
2

5 6
.

4

x x
x
KARTOJIMO UDUOTYS
131 Kartojimo kontrolinis darbas
3) Skaii 243,5962 suapvalinkite iki:
a) deimi; b) imtj.
4) Skaii
3
2
8
paraykite deimtaine trupmena. J suapvalin iki de-
imtj, raskite absoliuij ir santykin artinio paklaid.
5) Skaiius 800 000 ir 0,000173 paraykite standartine iraika.
6) Apskaiiuokite


27 17

25

(6 10 ) (3 10 )

9 10
. Rezultat paraykite standartine
iraika.
7) Isprskite lygt:
a) 2x x
2
= 0; b) 5x
2
90 = 0; c)



2

3 2 1 1

;

5 2 10

x x
d)
3
4;

x

x
e) x
4
6x
2
27 = 0.
8) Su kuriomis x reikmmis reikini


2

1

x
x
ir
+

3
1

x
reikms yra
lygios?
9) Lygties x
2
+ px 24 = 0 vienas sprendinys lygus 6. Raskite koefi-
cient p ir kit sprendin.
10) Staiakampio ems sklypo plotis 7 m trumpesnis u ilg. Sklypo plo-
tas 1710 m
2
. Koks io sklypo tvoros ilgis?
11) Skaiiai 2 ir
2
3
yra kvadratins lygties sprendiniais. Paraykite t
lygt.
12) Duota lygis
+
+
+

3 1

7 6 0.

1 3

x x
x x
a) Parinkite keitin.
b) Paraykite nauj lygt.
c) Isprskite parayt lygt.
d) Paraykite duotos lygties sprendinius.
13) Isprskite nelygyb:
a) (1 2x)
2
6x > 2x (1 2x); b) 2 < 6 2x = 5;
c)
4
2;

x
d)

<


3
2;

4

x
x
e)

<
+

14 9 30
0.

1 4

x x
x x
14) Su kuriomis m reikmmis trupmen

1
m
ir
+

1
2

m
skirtumas maes-
nis u j sandaug?
132
588. 1) Palyginkite: a) |a| ir a, kai a R;
b) a ir
1
,
a
kai a (-; 1), a (1; 0), a (0; 1).
2) Trupmenas
+
1 1
,
2 2

x x
ir
1
x
idstykite didjimo tvarka.
3) Nuo dviratininko nam iki traukini stoties yra 5 km. Kokiu greiiu
dviratininkas turi vaiuoti, kad stot atvykt per 20 min?
4) Apskaiiuokite

+
2
3 3
3
m
m
m

m
, kai 0 < m < 3.
5) Skaii tiesje paymkite skaiius, tenkinanius nelygyb |x| 4.
6) Yra inoma, kad 2 < x < 3 ir < <
1 1
3 2

y . Suraykite skaiius

x

y
, y, xy,
x y, x + 2y, 3x 1 didjimo tvarka.
7) Jei a + b > b + c, a b > b + c, tai a > c. rodykite.
8) Isprskite lygt:
a)
3
7;

x
b)

3 9
1;

2
x
x
c)



3 2
2 5
3 ;

5 3

x
x
x d) |2x 3| = 5.
9) Isprskite nelygyb |8 x| < 19.
10) Duota funkcija f(x) = |2x 7|.
a) Raskite koordinates tak, kuriuose ios funkcijos grafikas kerta
koordinai ais.
b) Sudarykite ir isprskite nelygyb f(x) < 12.
c) Kuris maiausias sveikasis skaiius tenkina i nelygyb?
589. 1) Apskaiiuokite:
a)
1 1
;

5 10
b) +

1

1,3;

3
c)

1 1

: ;

6 2
d) 30 % skaiiaus 90.
2) Palyginkite:
a)

1

4
ir 0,25; b) 2,37 ir 3,97; c)
_

,

2

1

7
ir 0.
3) Suprastinkite:
a)
+

50 2 5 20;
4) Lygyb x
10
x
8
x
2
= x
n
yra teisinga. Raskite
n.
5) Remdamiesi brinio duomenimis, raskite
kampo BCA didum.
KARTOJIMO UDUOTYS
133
6) Lygiagretainio viena kratin lygi 4 dm, o j nuleistas auktins il-
gis 20 cm. Apskaiiuokite to lygiagretainio plot?
7) Akvariumo tris 50 dm
3
. Kiek litr vandens telpa akvariume?
8) Isprskite lygt:
a) 2(x + 1) = 0,2(x 40); b) x
2
4x + 4 = 0; c)
9) Nelygybs x + 10 2x 2 sprendinius pavaizduokite skaii tiesje.
10) Su kuriomis x reikmmis trupmena
+


2 4

3

x
x
neturi prasms?
11) Yra inoma, kad g(x) = 2x + 4 ir f(x) = 4 x.
a) Nurodykite funkcijos g(x) apibrimo srit.
b) Grafikai raskite funkcij g(x) ir f(x) grafik susikirtimo tako
koordinates.
c) Isprskite lygt g(x) = f(0).
12) Trikampio KLM K = 90, KLM = 30, kratins KM ilgis lygus
2 cm. Raskite kratini KL, ML ilg ir apskaiiuokite trikampio plot.
590. 1) Apskaiiuokite:
a) +
1 12
5 7 ;

7 21
b)

2

6 : ( 30);

3
c)


3 8 6.
2) Magnetolos kaina buvo sumainta nuo 720 Lt iki 547,20 Lt. Kiek
procent sumajo magnetolos kaina?
3) Paveiksle pavaizduotas kvadratas.
a) Kuri kvadrato dalis yra pilka?
b) Kiek procent kvadrato liko balta?
4) Suprastinkite reikin (x 3)
2
+ 6 (x 1).
5) Isprskite lygt 3x
2
x = 4.
6) Staisios trapecijos vienas kampas lygus 160. Apskaiiuokite kitus
jos kampus.
7) Staiojo trikampio ABC statinis AB lygus 3 cm, ambin AC lygi 5 cm.
Apskaiiuokite:
a) statin BC;
b) trikamp brto apskritimo spindul;
c) trikamp brto skritulio plot.
8) Mantas para skaitmenis 1, 2, 3.
a) Kiek dvienkli skaii Mantas gali sudaryti?
b) Paraykite tuos dvienklius skaiius.
9) Kiek sveikj sprendini turi nelygyb 4,3 < x < 2,1?
Kartojimo kontrolinis darbas
134
10) Valtis per 3 h nuplaukia 36 km. Per kiek laiko ji nuplauk 20 km?
11) Matematikos kontrolinio darbo rezultatai pavaizduoti diagramoje.
I diagramos nustatykite:
a) Kiek mokini ra matematikos kontrolin darb?
b) Koks vidutinis balas?
c) Kiek procent (0,1 tikslumu) sudaro nepatenkinami balai?
12) Funkcijos y = 5x
2
grafikas buvo pastumtas 7 vienetus emyn ir per
2 vienetus kair. Kokios funkcijos grafik dabar vaizduoja gauta
parabol?
13) Eero plotis buvo ap-
skaiiuotas taip: i
sraigtasparnio, esanio
take C 700 m aukty-
je, imatuoti kampai
= 60 ir = 30. Raski-
te eero plot AB. At-
sakym suapvalinkite
iki deimi.
14) I grupels mokini, kurioje yra 7 berniukai ir 3 mergaits, atsitik-
tinai irenkami 2 mokiniai. Kokia tikimyb, kad bus irinktos dvi
mergaits?
15) Lentelje pateiktos minktj bald kainos (litais):
KARTOJIMO UDUOTYS
Perkantiems daugiau u 2600 Lt duodama 15 % nuolaida.
Ela 1259 509 231
Gema 1049 554 396
Inga 1399 399
Eva 2199 159
Pavadinimas
Kuet Fotelis Sofa
135 Kartojimo kontrolinis darbas
Keturios firmos pirko skirtingus minktj bald komplektus.
Lentelje pateikti duomenys apie nupirktus komplektus ir j kiek:
A Ela 1 2 3
B Gema 1 2 1
C Inga 1 4
D Eva 1 4
Pavadinimas Kuet Fotelis Sofa Firma
a) Kiek lit sumokjo kiekviena firma u pirktus baldus?
b) Kiek lit nuolaida buvo duota firmai D?
c) Ar firmai C bt parduoti baldai su nuolaida, jei ji pirkt sof ir 3
fotelius?
591. 1) Apskaiiuokite skaitinio reikinio reikm:
a)


14, 2 144;
b) +

1 1

;

5 7
c)


3 3

2 ( 3) ;
d)

5

0, 25 : .

4
2) Raskite skaii 105 ir 165 maiausij bendrj kartotin.
3) Kas daugiau:

32
ar +

30 2?
4) Suprastinkite reikin + >

2

25 10 , kai 5. a a a
5) Nustatykite, kurios funkcijos grafikas
pavaizduotas paveiksle.
A f(x) = 4x B f(x) =

4
x
C f(x) =

4
x
D f(x) = x + 4 E f(x) = 4 x
6) Kiek procent pasikeis kvadrato plotas, jei-
gu kvadrato kratin sumainsime 10 %?
7) Deimtokai turi 500 g 25 % rgties tirpalo. Jie turi gauti tirpal,
kurio koncentracija 20 %. Kiek gram vandens jie privalo pilti?
8) Isprskite nelygybi sistem 6x 30 < 0,
10 2x > 0.
9) Kibiras yra nupjautinio kgio formos. Pagrind skersmenys yra
31 cm ir 20 cm, o auktis 32 cm. Apskaiiuokite, kiek litr vandens
telpa iame kibire? (Atsakym pateikite 0,1 tikslumu.)
10) Kostas dviraiu vaiavo i nam sod. Pirmuosius 10 km jis nuva-
iavo per 2 h, o paskutinius 2 km per 30 min.
a) Kokiu vidutiniu greiiu (km/h) Kostas vaiavo pirmuosius 10 km?
b) Kokiu vidutiniu greiiu (m/min) Kostas vaiavo paskutinius 2 km?
c) Koks vidutinis kelions greitis?

'

136
11) Vairuotojas sudar toki lentel benzino ilaidoms apskaiiuoti (ben-
zino kaskart pripilama iki bako viraus):
a) Apskaiiuokite, kiek litr benzino suvartota (baikite pildyti len-
tel).
b) sitikinkite, kad suvartoto benzino kiekis proporcingas nuvaiuot
kilometr skaiiui. Raskite proporcingumo koeficient 0,0001 tikslu-
mu.
12) ems drebjimo banga vandenyne sklinda v m/s greiiu, kur galima
ireikti formule:
v
2
= 9,82 h, ia h vandenyno gylis metrais.
a) Kokiu greiiu sklinda banga, kai gylis yra 2000 m?
b) ems drebjimas prie Japonijos krant sukelia bang, kuri po
3 h 45 min, veikusi 3000 km atstum, pasiekia Havaj salas.
Per kiek sekundi banga pasiekia Havajus? Kokiu greiiu sklin-
da banga? Koks yra vandenyno tarp Japonijos ir Havaj gylis?
13) Trij kvadrat kratins staiojo trikampio kratins. Didiausiojo
kvadrato plotas lygus 1024 m
2
, vieno i maesni 49 m
2
. Koks
treio kvadrato plotas?
14) Duota funkcija g(x) = 4x + 3.
a) Apskaiiuokite g(2), g(0,5), g(2,5).
b) Su kuria x reikme funkcijos reikm lygi 10; -7,5?
15) 50 000 Lt paskola turi bti grinta per 4 metus lygiomis dalimis su
kasmetinmis 15 % majaniomis palkanomis.
a) Sudarykite paskolos grinimo plan.
b) Kiek lit skolininkas i viso sumoks per 4 metus?
16) Tik skriestuvu ir liniuote nubraiykite 30 kamp.
17) Metami du skirting spalv loimo kauliukai. Kokia tikimyb, kad
ikritusi akui suma lygi 8?
592. 1) Apskaiiuokite skaitinio reikinio reikm:
a)
121 10,1;
b) +

1 1

;

5 9
c)


3 3

2 (2) ;
d)

5

0,125 : .

8
2) Raskite skaii 105 ir 70 maiausij bendrj kartotin.
3) Kas daugiau:
+

27 ar 20 7 ?
KARTOJIMO UDUOTYS
1650 0
Pilnas bakas
Spidometro rodmenys
pilta benzino (l)
Suvartota benzino (l)
400 400 400 400
23,6 41,1 29,7 40,7 34,4
41,1 70,8
137 Kartojimo kontrolinis darbas
4) Suprastinkite reikin + >

2

9 6 , kai 3. a a a , kai a > 3.
5) Nustatykite, kurios funkcijos grafikas pavaizduotas paveiksle.
A f(x) = 3x B f(x) =
3
x
C f(x) =
3
x
D f(x) = x + 3
E f(x) = 3 x
Kiek procent pasikeis kvadrato plotas, jei-
gu jo kratin padidinsime 10 %?
7) Deimtokai turi 500 g 30 % rgties tirpalo.
Jie turi gauti tirpal, kurio koncentracija 25 %. Kiek gram vandens jie
privalo pilti?
8) Isprskite nelygybi sistem 5x 30 < 0,
10 x > 0.
9) Kibiras yra nupjautinio kgio formos. Pagrind skersmenys yra 30 cm ir
21 cm, o auktis 27 cm. Apskaiiuokite, kiek litr vandens telpa iame
kibire? Atsakym pateikite 0,1 tikslumu.
10) Bilietas kino teatr kainuoja 12 Lt. Kino mgj klubo nariams bilietas
kainuoja 20 % pigiau.
a) Kiek kainuoja bilietas su 20 % nuolaida?
b) 25 moni grup atjo kino teatr. U bilietus jie sumokjo 278,40 Lt.
Kai kurie pirko bilietus po 12 Lt, kai kurie su 20 % nuolaida. Kiek
biliet po 12 Lt nupirko i moni grup?
11) Paros or temperatros svyravimai surayti lentelje:
a) Raskite paros or temperatros vidurk.
b) Nubraiykite grafik, vaizduojant paros or temperatros kitim.
12) Jgos didumas apskaiiuojamas pagal formul
F = mg sin + 0,02 mg cos .
a) Kokio didumo jga pakelia kn nuoulnija ploktuma, kai
m = 85,2 kg, g = 9,8 m/s
2
?
b) Kokios mass knas pakeliamas ia nuoulnija ploktuma, jeigu
F = 500 N?
Atsakym pateikite deimtj tikslumu.
5
Laikas (h)
Temperatra (C)
5 5 5 5 5 5
5 5 5 5 5 5 5

'

138 KARTOJIMO UDUOTYS


(2 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(2 t.)
14) Duota funkcija g(x) = 2x + 5.
a) Apskaiiuokite g(2), g(0,5), g(2,5).
b) Su kuria x reikme funkcijos reikm lygi 10; 7,5?
15) 20 000 Lt paskola turi bti grinama per 5 metus lygiomis dalimis
su kasmetinmis 15 % majaniomis palkanomis.
a) Sudarykite paskolos grinimo plan.
b) Kiek lit skolininkas i viso sumoks per 5 metus?
16) Tik skriestuvu ir liniuote nubrkite 60 kamp.
17) Metami du skirting spalv loimo kauliukai. Kokia tikimyb, kad
ikritusi akui suma lygi 7?
593. 1) Apskaiiuokite:
a) +
1
1,5 ;

5
b) 4,5
2
3,5
2
;
c)


5 9

;

6 20
d) 3 % skaiiaus 30.
2) Isprskite lygt 5x
2
= 45x.
3) Suprastinkite:
a)
+

( 5 4)( 5 4
b)

2 3

12

;

16

x y z
xyz
c) tg cos . (1 t.)
4) Isprskite nelygyb +
5 10
0.

14 21

x
5) Trikampio ABC C = 90, A = , AC = 6 cm, AB = 10 cm.
Apskaiiuokite sin .
6) Kino teatro vilgsnis ekranas yra staiakampis. Jo plotas
lygus 21 m
2
, plotis lygus 6 m. Apskaiiuokite ekrano aukt.
7) Kompiuterio ekrano dyd apibdina striains ilgis coliais
(1 colis = 25,4 mm). Apskaiiuokite 17 coli ekrano striai-
ns ilg centimetrais.
8) Paveiksle pavaizduotas tiess y = kx + b grafikas.
Remdamiesi paveikslo duomenimis, raskite koeficientus k ir
b bei paraykite tiess lygt. (3t.)
(1 t.)
(2 t.)
(3 t.)
139 Kartojimo kontrolinis darbas
9) Lygiaons trapecijos vienas kampas lygus 127. Apskaiiuokite
kitus tos trapecijos kampus.
Remdamiesi brinio duomenimis, apskaiiuokite lygiaons tra-
pecijos ABCD kampo B didum.
10) Krevei svrimo duomenys pateikti diagramoje.
Remdamiesi diagrama, nustatykite:
a) Kiek krevei sveria maiau nei 5 g?
b) Kiek procent krevei sveria daugiai nei 6 g ir maiau nei
7 g? Atsakym pateikite deimtj tikslumu.
11) Ritinio formos statin, kurios spindulys r, auktis h, iaupas pri-
pildo per 1 h 15 min. Per kiek laiko tas pats iaupas pripildys
ritinio formos statin, kurios spindulys 2r, o auktis 2h? (3t.)
12) Vairavimo kursai Greitai ir pigiai moko teorijos ir duoda 10 vairavimo
pamok. Kursai kainuoja 375 Lt. Vienos vairavimo pamokos kaina 18 Lt.
a) Audron nusprend lankyti 7 papildomas vairavimo pamokas.
Kiek i viso ji sumokjo u kursus?
b) Jonas u vairavimo kursus sumokjo 429 Lt. Kiek i viso vai-
ravimo pamok lank Jonas?
c) Paraykite formul, pagal kuri bt galima apskaiiuoti vai-
ravimo kurs kain, kai klausytojas lanko x(x 10) vairavimo
pamok.
(1 t.)
(1 t.)
(3 t.)
(3 t.)
(1 t.)
(3 t.)
(2 t.)
140 KARTOJIMO UDUOTYS
594. 1) Apskaiiuokite:
a) +
1
1, 25 ;

25
b)

1 3

: ;

3 2
c) 15 |7|;
d) 2a 3b, kai a = 3, b = 2.
2) Ireikkite 0,3 valandos minutmis.
3) Isprskite nelygyb 18 > 4x + 2.
4) Suprastinkite:
a)
_
+

,

1

;

b b

b
b) 5sin
2
+ 4cos
2
4.
5) Duota funkcija f(x) = x
2
1.
a) Apskaiiuokite f(1).
b) Raskite, su kuriomis x reikmmis f(x) = 8.
6) 2,5 kg vyni kainuoja 15 Lt. Kiek kainuoja 700 g vyni?
7) Kuprin kainavo 350 Lt. Dabar parduotuv duoda 20 % nuo-
laid. Kiek kainuoja kuprin su nuolaida?
8) Staiakamp vej juosia takelis. Remdamiesi paveikslo duo-
menimis, apskaiiuokite takelio plot.
9) Egl, Monika ir Ieva trys seserys. Egl ir Monika dvy-
ns, o Ieva 3 metais vyresn. Visoms seserims kartu yra
42 metai. Kiek met Ievai?
10) Vaizdajuost kainuoja 13,50 Lt. Perkant 8 toki vaizdajuos-
i rinkin, reikia mokti 104 Lt.
a) Kiek lit maiau kainuoja rinkinys negu 8 vaizdajuosts,
perkant jas atskirai?
b) Kiek procent daroma nuolaida perkant rinkin? Atsaky-
m pateikite deimtj dali procento tikslumu.
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(3 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(2 t.)
141 Kartojimo kontrolinis darbas
11) Grafike pavaizduotas nedarbas per vienus metus (2001 05
2002 05). Remdamiesi grafiku, atsakykite klausimus.
a) Kada nedarbas buvo maiausias? (1t.)
b) Kuriuo laikotarpiu (nuo kada iki kada) nedarbas didjo?
12) Ritinio formos indo pagrindo plotas lygus 600 cm
2
. ind
pilta 12 l vandens. Raskite vandens aukt x.
595. 1) Isprskite lyg:
a) 2(x + 2) + 1 = 5; b) 0,16y
2
9 = 0.
2) Raskite paveiksle pavaizduotos tiess krypties koeficient.
3) Suprastinkite:
a) 2x + 5x; b) 2x (2x 4); c)


1
.

2 2

x x
x x
4) Nuo ems mestas sviedinys po t sekundi pasiek h metr aukt.
Sviedinio atstumo iki ems h priklausomyb nuo laiko t urayta
formule: h(t) = (t 2)
2
+ 4,0 t 4.
a) kok aukt pakils sviedinys po 1 s?
b) kok didiausi aukt gali pakilti sviedinys?
c) rodykite, kad reikinys (t 2)
2
+ 4 tapaiai lygus reikiniui
t
2
+ 4t.
(1 t.)
(1 t.)
142
d) Po keli sekundi sviedinys nukris ant ems?
e) Kuris grafikas atitikt priklausomyb h(t) = (t 2)
2
+ 4 ?

5) a) Pagal brinio duomenis apskaiiuokite
kamp .
b) Apskaiiuokite cos ir tg .
6) Rimant nuravi burokli lysv per 2 h, o kar-
tu su Jule per

2
.

3

h Per kiek laiko lysv nuravt viena Jul?
7) Dainora valo dantis du kartus per dien. Kiekvien kart ji ispaudia
ritinio formos 8 mm skersmens ir 2 cm ilgio pastos mas. Kelioms
dienoms Dainorai uteks pastos, jei ttelje yra 50 ml pastos?
8) Darius metais jaunesnis u Vilni, o Jurgis 2 metais vyresnis u Vili.
a) Kiek met kiekvienam berniukui, jei visiems kartu 43 metai?
b) Pavaizduokite berniuk ami stulpeline diagrama.
596. 1) Atlikite veiksmus:
a)
_


,

3 2
10,5 5 2 ;

4 7
b) +

3 2

3

2 3 8; c)
( )


2

2 5 5 .
2) Nubraiytas funkcijos f(x) = kx
2
grafikas.
a) Nustatykite koeficiento
k reikm.
b) Nubraiykite funkcijos
g(x) = kx
2
grafik.
KARTOJIMO UDUOTYS
143 Kartojimo kontrolinis darbas
3) Suprastinkite:
a)

+

2

2

9

;

9 3

y
y
b)
_ _
+

, ,

1 : 1 ;

x x
y y
4) Linas prie kelion pinig turjo 2 kartus daugiau negu Marius. Ke-
lionje kiekvienas ileido po 50 Lt. Po kelions Linas turi 2,5 karto
daugiau pinig nei Marius. Kiek lit i pradi turjo kiekvienas ber-
niukas?
5) Grafikas rodo, kaip kito Dariaus aitvaro auktis priklausomai nuo
laiko.
a) Kokiame auktyje aitvaras buvo po 1 min?
b) Kada aitvaras pasiek didiausi aukt?
c) Kada aitvaras buvo aukiau kaip 10 m?
6) Smlio laikrod sudaro du ly-
gs kgiai. DEC = 60. Per
1 valand apatinis kgis pri-
sipild smlio.
Kiek kubini centimetr
smlio yra laikrodyje?
7) Sienin spintel yra taisyklingosios tri-
kamps prizms formos (paveiksle ma-
tote vaizd i priekio). Vienerios spinte-
ls durels padarytos i stiklo, kitos
i plastiko.
a) Apskaiiuokite dureli aukt.
b) Apskaiiuokite stiklini dureli plot.
8) Vita kas antr dien padeda po kiauin. Kiek kiauini pads 10
vit per 10 dien?
144 KARTOJIMO UDUOTYS
596. 1) Apskaiiuokite:
a)

1 3
2 1 ;

2 4
b)

7

0,16 : 2 ;

9
c) 34 % skaiiaus 120; d) 3
2
(3)
3
; e) 3 2
1
4
0
. (2 t.)
2) Suprastinkite reikin +

3 20 2 80 2 125. (1 t.)
3) Pertvarkykite reikin taip, kad vardiklyje nebt aknies enklo:
a)

5

;

2 3
b)
+

5

.

5 2 7
(1 t.)
4) Iskaidykite daugikliais 4m ams + 4xy asxy. (1 t.)
5) Duota lygtis 2x
2
5x 12 = 0.
a) Raskite jos sprendinius.
b) x
1
ir x
2
yra lygties 2x
2
5x 12 = 0 sprendiniai. Kurie
sveikieji skaiiai patenka interval (x
1
; x
2
)? (1 t.)
c) Raskite maiausi sveikj intervalo (x
1
; x
2
) skaii. (0,5 t.)
6) Funkcijos y = + +

1

1

x

x
apibrimo sritis yra . (1 t.)
7) Apskaiiuokite atkarpos AB ilg, kai A(2; 2), B(2; 1).
8) Kiek kratini turi taisyklingasis daugiakampis, kurio kam-
pas lygus 120?
9) Raskite tiess 2x y + 4 = 0 ir abscisi aies susikirtimo
tako koordinates. Nubrkite i ties.
10) Vieno automobilio greitis 90 km/h, kito 20 m/s. Katro
automobilio greitis didesnis ir kiek kart?
11) Spurginje reklama: Nupirkus 5 spurgas po 60 ct, etoji
duodama dykomis. Kokia tada spurgos kaina?
12) Isprskite lygi sistem x
2
xy + y
2
= 7,
x y = 1.
13) Jonas nusipirko batus u 119 Lt su 15 % nuolaida.
a) Kokia bat pradin kaina?
b) Kiek lit nuolaida?
14) Nubraiykite funkcijos f(x) = x
2
2x 8 grafik. Remdamiesi juo,
raskite:
1) funkcijos nulius;
2) funkcijos didjimo ir majimo intervalus;
3) maiausi arba didiausi funkcijos reikm. (4 t.)
15) Isprskite nelygyb:
a) (x + 1,2)(x 6)(x 4) < 0; b) x
2
+ x + 1 < 0;
c) 3 < 7 5x < 2; d) x
2
25 0. (4 t.)
(0,5 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(2 t.)

'

(2 t.)
(3 t.)
145 Kartojimo kontrolinis darbas
16) apskritim, kurio ilgis lygus 16 cm, brtas taisyklingasis
eiakampis. Apskaiiuokite eiakampio kratin ir plot.
17) Lygties x
2
11x + q = 0 vienas sprendinys 5. Raskite kit
sprendin ir koeficient q.
18) Ties y = ax + b eina per takus A(3; 2) ir B(2; 3). Raskite
koeficientus a ir b.
19) Apskaiiuokite medio aukt. Atsakym pateikite 0,1 m tiks-
lumu.
598. 1) Apskaiiuokite:
a)

1 5
5 1 ;

6 18
b)

1

0, 81 : 5 ;

16
c) 45 % skaiiaus 150; d) (3)
4
+ (3)
3
; e) 6
0
+ 5 4
1
.
2) Suprastinkite reikin +

15 8 30 18 4 50.
3) Panaikinkite iracionalyb vardiklyje:
a)

2

;

3 5
b)

2

.

3 3 5
4) Iskaidykite daugikliais 7ab + bcd cdx 7ax.
5) Duota lygtis 2x
2
+ 7x 9 = 0.
a) Raskite jos sprendinius.
b) Jei x
1
ir x
2
yra lygties 2x
2
+ 7x 9 = 0 sprendiniai, tai kurie
sveikieji skaiiai patenka interval (x
1
; x
2
)?
c) Raskite maiausi sveikj intervalo (x
1
; x
2
) skaii.
6) Funkcijos f(x) = +

1

1

x

x
apibrimo sritis yra .
7) Apskaiiuokite atkarpos AB ilg, kai B(2; 1), A(1; 3).
8) Kiek kratini turi taisyklingasis daugiakampis, kurio kam-
pas lygus 135?
9) Raskite tiess x 2y 6 = 0 ir ordinai aies susikirtimo
tako koordinates. Nubrkite i ties. (1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(0,5 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(0,5 t.)
146
10) Vieno automobilio greitis 25 m/s, o kito 100 km/h. Katro auto-
mobilio greitis maesnis ir kiek kart?
11) Picerija, kurioje pica kainuoja 22 Lt, silo: Nupirkus 10 pic,
vienuoliktj duodame nemokamai. Kokia tada picos kaina?
12) Isprskite lygi sistem x
2
+ xy + y
2
= 13,
x + y = 4.
13) Algis nusipirko batus u 109,20 Lt su 16 % nuolaida.
a) Kokia buvo bat pradin kaina?
b) Kiek lit nuolaida?
14) Nubraiykite funkcijos f(x) = x
2
+ 2x + 8 grafik. Remdamiesi juo,
raskite:
1) funkcijos nulius;
2) funkcijos didjimo ir majimo intervalus;
3) maiausi arba didiausi funkcijos reikm.
15) Isprskite nelygyb:
a) (x + 6)(x + 1,6)(x 2) > 0; b) x
2
+ x + 3 > 0;
c) 3 < 5 4x < 1; d) x
2
36 0.
16) skritul, kurio plotas lygus 36 cm
2
, brtas taisyklingasis eia-
kampis. Apskaiiuokite eiakampio kratin ir plot.
17) Lygties x
2
+ px 30 = 0 vienas sprendinys lygus 6. Raskite kit
sprendin ir koeficient p.
18) Ties y = ax + b eina per takus A(4; 3) ir B(3; 4). Raskite koe-
ficientus a ir b.
19) Naudodamiesi brinio duomenimis, nustatykite namo aukt. At-
sakym pateikite 0,1 m tikslumu.
KARTOJIMO UDUOTYS

'

(3 t.)
(1 t.)
(4 t.)
(4 t.)
(4 t.)
(31 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
147
599. 1) Apskaiiuokite:
a) 1,5 +

3
8
.
b)
_
+

,

1 3

1,5 .

3 8
c)
_
+

,

1 3 1

1,5 : 2 .

3 8 4
2) Suprastinkite
+

2

.

3

a
a a
3) Raskite n reikm, su kuria nelygyb 5
n
> 125 yra teisinga.
4) Nubraiykite trikamp ABC, kurio virns yra takai
A(1; 0), B(5; 0); C(6; 5).
a) Raskite io trikampio kratini ilg.
b) Apskaiiuokite vienos trikampio vidurins linijos ilg.
c) Apskaiiuokite vienos trikampio auktins ilg.
d) Raskite io trikampio maiausio kampo kosinus.
5) Isprskite nelygybi sistem 3 4x < 5,
2x + 1 < 14.
a) Nelygybi sistemos sprendinius pavaizduokite skaii tiesje.
b) Nurodykite jos sveikuosius sprendinius.
6) Staiojo trikampio statiniai lygs 6 cm ir 8 cm. Apskaiiuokite:
a) ambin;
b) perimetr;
c) plot.
7) Kamp sinusai lygs: sin A = 0,5, sin B 0,77, sin C 0,98.
Kuris kampas didiausias?
8) Suprastinkite reikin 1 + ctg
2
(cos
2
1).
9) Iskaidykite daugikliais reikin (a 2)a
2
9(a 2).
10) I brinio raskite atkarpos x ilg.
Kartojimo kontrolinis darbas
(1 t.)
(2 t.)
(3 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(2 t.)

'

(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
148
11) Raskite maiausi sveikj nelygybs
3 5
2

4

x
x
sprendin.
12) Akvariumo ilgis 6 dm, plotis 120 cm.
a) akvarium metus akmen, vanduo jame pakilo 6 cm. Koks
akmens tris?
b) Ar tilpt akvariume 25 l vandens, jei akvariumo auktis suda
ryt
1
4
ploio?
13) Dalijant dvienklius teigiamus skaiius i 3, gaunama liekana lygi 2.
a) Ivardykite pirmuosius tris ir didiausi t dvienkl skaii.
b) Koki sek tie skaiiai sudaro?
c) Raskite t skaii sum.
14) Grafikai isprskite lygi sistem x
2
+ y
2
= 16,
y = x + 1.
15) Duota ploktuma ir nekertanti jos atkarpa AB.
a) Per atkarpos AB galus ir jos vidurio tak C nubrkite lygia-
greisias tieses, kertanias ploktum takuose A
1
, B
1
, C
1
.
b) Apskaiiuokite atkarpos BB
1
ilg, kai AA
1
= 3 cm, CC
1
= 0,5 dm.
16) Duota funkcija f(x) =

6
x
.
a) Nubraiykite jos grafik.
b) Kuriuose koordinai ploktumos ketviriuose grafikas yra?
c) Kada funkcija neapibrta? Kodl?
d) Palyginkite f(12) ir f(12).
17) Tiess 2x + 3y = 6, x y = 3 ir x = 0 susikerta. J atkarpos sudaro
trikamp.
a) Raskite tiesi bendr tak koordinates.
b) Apskaiiuokite to trikampio vidutinio kampo kosinus.
c) Apskaiiuokite trikampio plot.
d) Apskaiiuokite trikampio perimetr.
18) Pagal grafik raskite funkcijos, kurios grafikas ties y = kx + b,
koeficientus k ir b.
KARTOJIMO UDUOTYS

'

(5 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(3 t.)
(3 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(3 t.)
149
19) Duota funkcija f(x) = x
2
4.
a) Raskite takus, kuriuose parabol kerta abscisi a.
b) Raskite takus, kuriuose parabol kerta ordinai a.
c) Nubraiykite grafik.
d) Remdamiesi grafiku, nurodykite x reikmes, su kuriomis
funkcija gyja teigiamas reikmes; neigiamas reikmes.
e) Raskite funkcijos f(x) = x
2
4 didjimo ir majimo inter-
valus.
20) Ties y = ax + b eina per takus A(3; 2) ir B(2; 3). Raskite
tiess:
a) krypties koeficient;
b) atkarpos AB ilg.
21) Darbininkai turjo pakrauti 9,6 t krovin. Du darbininkai ne-
atvyko, todl kiekvienam teko pakrauti po 0,24 t daugiau ne-
gu buvo planuota. Kiek darbinink krov krovin?
600. 1) Apskaiiuokite:
a) 1,5 +

3
4
.
b)
_
+

,

1 3

1,5 .

3 4
c)
_
+

,

1 3 1

1,5 : 3 .

3 4 4
2) Suprastinkite

3

.

4

a a
a
(1 t.)
3) Raskite n reikm, su kuria nelygyb 3
n
> 243 teisinga.
4) Nubraiykite trikamp MNK, kurio virns yra takai
M(0; 2), N(0; 5); K(4; 6).
a) Apskaiiuokite io trikampio kratini ilg.
b) Apskaiiuokite vienos trikampio vidurins linijos ilg.
c) Apskaiiuokite vienos trikampio auktins ilg
d) Raskite io trikampio maiausio kampo kosinus.
5) Isprskite nelygybi sistem 2x 6 < 8,
1 5x < 7.
a) Nelygybi sistemos sprendinius pavaizduokite skaii tie-
sje.
b) Nurodykite jos sveikuosius sprendinius.
6) Staiakampis 4 cm ilgio ir 3 cm ploio. Apskaiiuokite:
a) jo striain;
b) perimetr;
c) plot.
Kartojimo kontrolinis darbas
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(4 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)

'

(2 t.)
(2 t.)
(3 t.)
150
11) Raskite sveikj nelygybs <
2 1
3 2

x
x
sprendin.
12) Akvariumo ilgis 8 dm, plotis 110 cm.
a) akvarium metus akmen, vanduo jame pakilo 5 cm. Koks
akmens tris?
b) Ar tilpt akvariume 45 l vandens, jei akvariumo auktis sudary-
t
1
4
ilgio?
13) Dvienkliai teigiami skaiiai dalijami i 3 ir gaunama liekana lygi 1.
a) Ivardykite pirmuosius tris ir didiausi t dvienkl skaii.
b) Koki sek tie skaiiai sudaro?
c) Raskite t skaii sum.
14) Grafikai isprskite lygi sistem x
2
+ y
2
= 25,
y = x + 1.
15) Duota ploktuma ir nekertanti jos atkarpa AC.
a) Per atkarpos AC galus ir jos vidurio tak D nubrkite lygia-
greisias tieses, kertanias ploktum takuose A
1
, C
1
, D
1
.
b) Raskite atkarpos AA
1
ilg, kai DD
1
= 0,3 dm, CC
1
= 5 cm.
16) Duota funkcija f(x) =

6
x
.
a) Nubraiykite jos grafik.
b) Kuriuose koordinai ploktumos ketviriuose grafikas yra?
KARTOJIMO UDUOTYS
7) Kuris kampas didiausias, jei cos A 0,87; cos B 0,6;
cos C 0,17? (2 t.)
8) Suprastinkite reikin 1 + tg
2
(sin
2
1). (2 t.)
9) Iskaidykite reikin (b + 3)b
2
16(b + 3) daugikliais. (2 t.)
10) I brinio raskite atkarpos ilg x. (1 t.)

'

(1 t.)
(2 t.)
(3 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(3 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(1 t.)
151 Kartojimo kontrolinis darbas
c) Kada funkcija neapibrta? Kodl?
d) Palyginkite f(12) ir f(12).
17) Tiess 3x 2y = 6, x + y = 2 ir x = 0 susikerta. J atkarpos
sudaro trikamp.
a) Raskite tiesi bendr tak koordinates.
b) Apskaiiuokite to trikampio vidutinio kampo kosinus.
c) Apskaiiuokite trikampio plot.
d) Apskaiiuokite trikampio perimetr.
18) Pagal grafik raskite funkcijos, kurios grafikas yra ties
y = kx + b, koeficientus k ir b.
(2 t.)
(3 t.)
(2 t.)
19) Duota funkcija f(x) = 9 x
2
.
a) Raskite takus, kuriuose parabol kerta abscisi a.
b) Raskite takus, kuriuose parabol kerta ordinai a.
c) Nubraiykite grafik.
d) Remdamiesi grafiku, nurodykite x reikmes, su kuriomis
funkcija gyja teigiamas reikmes; neigiamas reikmes.
e) Raskite funkcijos f(x) = 9 x
2
didjimo ir majimo inter-
valus.
20) Ties y = ax + b eina per takus A(4; 3) ir B(3; 4). Raskite
tiess:
a) krypties koeficient a;
b) atkarpos AB ilg.
21) Traukinys, vaiuodamas pastoviu greiiu, pro viesofor pra-
vaiuoja per 8 s, o pro 400 m ilgio stovini platform per
28 s. Apskaiiuokite traukinio ilg (metrais).
601. 1) Apskaiiuokite:
a) + 81 16 25; b) +

2 2 2 2

5 4 10 8 ; c)

63 28 7.
2) Remdamiesi dalumo poymiais, nustatykite, i kuri vienaenkli
skaii dalijasi skaiius:
a) 1170; b) 9604.
(2 t.)
(5 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(1 t.)
(2 t.)
(1 t.)
(4 t.)
152
3) Staiojo trikampio smailusis kampas lygus 50. Raskite kamp, kur suda-
ro auktin ir pusiaukratin, ivestos i staiojo kampo virns.
KARTOJIMO UDUOTYS
4) Nubraiytas funkcijos f(x) = ax + b grafiko eskizas. Kokie a ir b enklai?
5) Su kuriomis parametr a ir b reikmmis lygi sistemos
ax + 3y = 3,
2x y = b sprendinys yra skaii pora (3; 2)?
6) Statinje telpa 12 kibir vandens. Prie namo stovi 5 tokios statins. Viena
pilna vandens, dvi pripilta po 6 kibirus, kitas dvi po 8 kibirus van-
dens. Kiek kibir vandens dar reikia pilti, kad visos statins bt pilnos?
7) Raskite parabols y = 2(x + 1)(x + 3) virns ordinat.
8) Lygties 2x
2
+ 6x + 1 = 0 sprendiniai x
1
ir x
2
. Nesprsdami lygties, apskai-
iuokite reikinio
3 3
1 2 2 1
x x x x + reikm.
9) Isprskite nelygyb
2
3
2
x
x +
1.
10) Justas nori nusipirkti dvirat, kainuojant 500 Lt. Vasar jis sidarbino.
Kasdien udirba 30 Lt. Kiek maiausiai dien turi dirbti Justas, kad ga-
lt nusipirkti dvirat?
11) Apskaiiuokite trapecijos plot.
153
12) Sprinteris 100 m nubga vidutiniu
10 m/s greiiu. Automobilis vaiuoja
vidutiniu 40 km/h greiiu. Kas grei-
iau veiks 100 m atkarp? Atsaky-
m pagrskite.
13) Jonas mopedu ivaiavo miest,
pailsjo ir gro namo. Jo vaiavimo
grafikas pavaizduotas paveiksle.
a) Kaip toli nuo nam jis buvo po:
1

2
h?

1

1

2
h?
b) Po keli valand Jonas gro namo?
c) Kiek kilometr nuo Jono nam iki miesto?
d) Kiek kilometr Jonas nuvaiavo paskutin valand?
14) Ar lygties sin x = 0 teigiami sprendiniai, idstyti didjimo tvarka, sudaro
aritmetin progresij? Atsakym pagrskite.
15) Palaidin buvo kainota 42 Lt. Kaldin nuolaida buvo 20 %.
a) Apskaiiuokite nuolaid litais.
b) Raskite palaidins pardavimo kain.
16) Lentoje parayti skaii veiksmai:
2 3 3 = 1 + 2
3 4 6 = 4 + 2
4 5 9 = 9 + 2
5 6 a = 16 + 2
6 b c = d + 2
a) Kam lygios a, b, c ir d reikms?
b) Paraykite tolesn veiksm eilut.
17) Kaiuko nuotrauk matmenys yra proporcingi. Raskite didesniosios nuo-
traukos trkstam matmen.
Kartojimo kontrolinis darbas
154
18) Staiojo trikampio kratins yra kvadrat
kratins. Apskaiiuokite neinom kvad-
rato plot.
KARTOJIMO UDUOTYS
19) Keturkampio kampai proporcingi skaiiams 1, 2, 3 ir 4. Apskaiiuokite
keturkampio kamp didum.
20) Lentelje pateiktas mokyklos mokini skaiius klasse.
Klasi skaiius 2 3 3 8 5 5 4
Mokini skaiius klasje 27 28 29 30 31 32 33
a) Kiek klasi yra mokykloje?
b) Kiek vidutinikai mokini mokosi vienoje klasje?
155
NAUDOTA LITERATRA
1. A l e k s i n a s M., G o d v a i a B. ir kt. Matematika. Vilnius: Mintis,
1970.
2. A p y n i s A., N a g e l A. Matematikos kartojimo udaviniai. Vilnius:
Leidybos centras, 1997.
3. A t a n a s i a n a s L. ir kt. Geometrija: Vadovlis XXII klasei. Kaunas:
viesa, 1996.
4. B i k e l i e n V. Tikimybi teorijos udavinynas. Vilnius: VU leidykla, 1987.
5. B o b y l e v N. A. 3000 konkursnych zada po matematike. Moskva Airis, 1997.
6. B o g a t y r i o v J. G., B o k o v n e v O. A. Matematika. Moskva: Nauka,
1988.
7. B o g o m o l o v N. V. Praktieskije zaniatija po matematike. Moskva: Vysaja
kola, 1990.
8. B o l t i a n s k i s V., S i d o r o v a s J., a b u n i n a s M. Elementariosios
matematikos paskaitos ir udaviniai.
9. B u i t v i d i e n A. Algebra: Pratyb ssiuvinis VIII klass mokiniams.
Kaunas: viesa, 1998.
10. B u i t v i d i e n A. Algebra: Pratyb ssiuvinis IX klass mokiniams.
Kaunas: viesa, 1998.
11. B u i t v i d i e n A. Geometrija: Pratyb ssiuvinis IX klass mokiniams.
Kaunas: viesa, 1999.
12. C i b u l s k a i t N. ir kt. Matematika 7. III d. Vilnius: TEV, 1998.
13. C i b u l s k a i t N. ir kt. Matematika 8. III d., 1999.
14. F l e e n o r R. Ch. Investigating School Mathematics. California: Wesley
publishing company, 1994.
15. F r e y H., F e l m y W.G. Matematikos inynas. Kaunas: viesa, 1996.
16. G o d v a i a B., i l e i k i e n R., i n k n a s J. Matematika. Vilnius:
Mokslas, 1992.
17. G r e b e n i e n k a i t P., T u m n a i t E. Probleminiai ir
nestandartiniai udaviniai su sprendimais. iauliai: iaurs Lietuva, 2000.
18. J a b l o n s k i e n O., S i i n i e n V. Planimetrijos kurso sisteminimas.
Vilnius: LMMA, 1995.
19. J a k u e v a E., P o p o v A., J a k u e v A. 2000 zada i upranenij
po matematike. Moskva: Ekzamen, 1998.
20. K i s e l i o v a s G. Geometrija: Pirmoji dalis planimetrija vidurinms mo-
kykloms. Kaunas: Valstybin pedagogins literatros leidykla, 1953.
21. K i s e l i o v a s A. Matematika: Vadovlis auktosioms mokykloms. Vilnius:
Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994.
22. K l o p s k i s V. ir kt. Geometrija 911. Mokymo priemon. Kaunas, viesa,
1978.
23. K u b i l i u s J. Tikimybi teorija ir matematin statistika. Vilnius: VU
leidykla, 1996.
24. K u d r i a v c e v a s S., M a k a r y e v a s J., S o r o k i n a J. Algebros
didaktin mediaga VIII klasei: Knyga mokytojui. Kaunas: viesa, 1989.
Naudota literatra
156
25. L a r i e v a s P. Algebros udavinynas VIIIX klasei. II d. Kaunas: Vals-
tybin pedagogins literatros leidykla, 1960.
26. L a r i e v a s P. Algebros udavinynas IXX klasei. Kaunas: Valstybin
pedagogins literatros leidykla, 1961.
27. L a u t e r J. Mathematik 10. Schuljahr. Berlin: Cornelsen Verlag, 1993.
28. M a k a r y e v a s J. ir kt. Algebra: Vadovlis IXX klasei. Kaunas: viesa,
1999.
29. M a t e m a t i k o s u d a v i n y n a s stojantiems auktsias technikos
mokyklas / Orig. red. M. Skanavis. Kaunas: viesa, 1992.
30. M e y e r H. G., U n g e r K. H., V o g l e r M. Neues Mathematisches
Arbeitsbuch 3. Frankfurt am Main: Diesterweg, 1982.
31. M o c k u s V. ir kt. Pasiruokime pagrindins mokyklos baigiamajam egza-
minui. iauliai, 1999.
32. M o c k u s V. ir kt. Pagrindins mokyklos matematikos teminio kartojimo
udavinynas 810 klasei. iauliai, 2001.
33. M o c k u s V. ir kt. Pasiruokime baigiamajam matematikos egzaminui.
iauliai; iauli universiteto leidykla, 1998.
34. M o c k u t Z. Matematika. Savarankiki ir kontroliniai darbai 7 klasei.
iaurs Lietuva, 1998.
35. P e k a r s k a s V., N a r k e v i i u s J., A n t a n a i t i s Z. Matematika:
Mokymo priemon stojantiems auktsias mokyklas. Kaunas: viesa, 1984.
36. P l i k u s a s A. Kombinatorikos, tikimybi teorijos ir statistikos pradmenys:
Mokomoji knyga XIXII klasei. Kaunas: viesa, 2000.
37. P o g o r e l o v a s A. Geometrija: Mokymo priemon VIIXII klasei. Kaunas:
viesa, 1990.
38. R a i n s k a i t I. Matematikos kontroliniai darbai. Kaunas: Gabija, 1997.
39. R i b k i n a s N. Geometrijos udavinynas: I d. Planimetrija. Kaunas: Vaivos
bendrov, 1924.
40. S i r v y d i e n B. Viskas apie modul. Vilnius: LPKI, 1995.
41. S t a n e l i e n I. Algebros ir analizs pradmenys. Kauno Antano Sniekaus
politechnikos institutas, 1984.
42. S u r v i l a P. Kombinatorikos, tikimybi teorijos ir statistikos udavini
rinkinys. Vilnius: Leidybos centras, 1994.
43. i k n y s M. Geometrija: Auktesnij mokykl vadovlis. Kaunas: vy-
turio bendrov, 1926.
44. V a i e k a u s k a s K. Geometrijos vadovlis IV ir V gimnazijos klasei.
II d. Kaunas: Varpo spaustuv, 1939.
45. V a k a s P., S u r v i l a P. Pakartokime matematik: Apibendrinamoji
mediaga auktesnij klasi mokiniams. Kaunas: viesa, 1997.
46. V o k i e t a i t y t O. Algebros egzamin mediaga IX klasei. Kaunas: viesa,
1988.
47. Z a b u l i o n i s A. Matematikos brandos egzaminai. Vilnius: Leidybos
centras, 1999.
157
TURINYS
4. Tiess ir ploktumos erdvje
4.1. Stereometrijos pirmins svokos ........................................................
4.2. Stereometrijos aksiomos ......................................................................
4.3. Aksiom ivados. J taikymas pjviams braiyti ...........................
4.4. Tiesi tarpusavio padtis erdvje ......................................................
4.5. Tiess ir ploktumos lygiagretumas...................................................
4.6. Ploktum lygiagretumas ....................................................................
4.7. Tiess ir ploktumos statmenumas ....................................................
4.8. Statmuo ir pasviroji .............................................................................
4.9. Trij statmen teorema .......................................................................
4.10. Dvisienis kampas. Statmenosios ploktumos ...................................
4.11. Lygiagretusis projektavimas................................................................
4.12. Kn projekcij braiymas .................................................................
5. Geometriniai knai
5.1. Kubas. Gretasienis. Prizm .................................................................
5.2. Piramid .................................................................................................
5.3. Sukiniai. J pjviai ..............................................................................
Pakartokite.............................................................................................
6. VX klass matematikos kurso santrauka
6.1. Skaiiai ir skaiiavimai ........................................................................
6.2. Funkcijos. Lygtys, nelygybs ir j sistemos .....................................
6.3. Geometrija..............................................................................................
6.4. Procentai. Ekonomikos elementai ......................................................
6.5. Kombinatorika. Tikimyb. Statistika .................................................
7. Kartojimo uduotys
7.1. Geometrija..............................................................................................
7.2. Skaiiai ir skaiiavimai ........................................................................
7.3. Reikini pertvarkiai ............................................................................
7.4. Lygtys ir j sistemos ............................................................................
7.5. Nelygybs ir j sistemos ......................................................................
7.6. Funkcijos ................................................................................................
7.7. Kombinatorika ir tikimyb. Statistika ..............................................
7.8. Kartojimo kontrolinis darbas ..............................................................
Naudota literatra ................................................................................
Regina Dalyt ileikien, Bron Narkeviien,
Leonas Narkeviius ir kt.
MATEMATIKA
Vadovlis X klasei ir gimnazij II klasei
II dalis
Briniai Oksanos Kotman
Redaktor Nijol Ramanauskien
Virelis Kristinos Jits
Leid. Nr. 15 194. Usak. Nr.
Udaroji akcin bendrov viesa, Vytauto pr. 25, 3000 Kaunas.
El. p. mail@sviesa.lt
Interneto puslapis: http://www.sviesa.lt
Spausdino AB spaustuv Aura, Vytauto pr. 23, 3000 Kaunas.
El. p. ausra@ausra.lt
Interneto puslapis http://www.ausra.lt
Sutartin kaina