Está en la página 1de 11

ADJETIVOS POSESIVOS

Kaqniyuq seq’ekuna

Hamawt’a: Oliver Rosman


Kaqniyuq seq’ekuna
Suti hanllallipi utaq hoq rimaypipas tukukuqtin, kay seq'ekunawan yapakun.
Cuando un sustantivo o una palabra termina en vocal se aumentan estos sufijos.

Kunkawakipi suti utaq hoq rimaypas tukukuqtintaq "NI" Seq'etaraq yapakun


rimaypa qhepanaman, allin k'apaqta, hina qhepanmantaq kay seq'ekunawan.
Cuando un sustantivo y otra palabra termina en consonante, previamente se aumenta
el morfema entrelazador "NI" por razones de eufonía y luego los morfemas posesivos

Y = Mi
Yki = Tú
N = Su
Nchis = Nuestro (a)
Yku = Nuestro (a)
Ykichis = Vuestro (a)
Nku = Su ….. De ellos / ellas
RIMAYKUNA = VOCABULARIOS
KunkawakiKUNA
HanllalliKUNA. Yawar Hanpiq
T’anta
Sara Tonqor Inchis
Wasi
Ch’aska Kamayuq Ch’usaq
Mayu
Mikhuna Wayk’uq Kukupin
T’ika
Uya Atoq Maran
Unu
Api Kuntur Añas
Mallki
Urpi Tonqor Amachaq
Alqo
Wawa Onqoy Yachachiq
Waka
Rumi Waman Marq’aq
Wallpa
Maki Qoyllur Qelqaq
Killa
chaka Mach’aqway Takiq
Ichhu
Kaqniyuq seq’ekuna
Alqo = Perro Alqo-y Mi perro
Alqo-yki Tú perro
Alqo-n Su perro

Alqo-nchis Nuestro perro


Alqo-yku Nuestro perro
Alqo-ykichis Vuestro perro
Alqo-nku Su perro de ellos/ellas
Kaqniyuq seq’ekuna
Wasi = Casa Wasi-y Mi casa
Wasi-yki Tu casa
Wasi-n Su casa

Wasi-nchis Nuestra casa


Wasi-yku Nuestra casa
Wasi-ykichis Vuestra casa
Wasi-nku Su casa / de ellos
Kaqniyuq seq’ekuna
“NI”
Atoq = Zorro Atoq-ni-y Mi zorro
Atoq-ni-yki Tu zorro
Atoq-ni-n Su zorro

Atoq-ni-nchis Nuestro zorro


Atoq-ni-yku Nuestro zorro
Atoq-ni-ykichis Vuestro zorro
Atoq-ni-nku Su zorro / de ellos
Kaqniyuq seq’ekuna
“NI”
Llank’aqniy Mi trabajador
Llank’aq = Trabajador
Llank’aqniyki Tú trabajador
Llank’aqnin Su trabajador

Llank’aqninchis Nuestro trabajador


Llank’aqniyku Nuestro trabajador
Llank’aqniykichis Vuestro trabajador
Llank’aqninku Su trabajador / de ellos
Pronombres posesivos
NoqaQ = mío (de mi) (DE)
QanPA = tuyo (de ti) (DE)
PayPA = suyo (de ella/ de él) (DE)

NoqanchisPA = Nuestro/a de nosotros (DE)


NoqaykuQ =Nuestro/a de nosotros (DE)
QankunaQ = vuestro/a de ustedes (DE)
PaykunaQ = de ellos / de ellas (DE)
MariaQ = de María
JoaquinPA = de Joaquin
NOQAq sutiYmi Oliver = Mi nombre es Oliver

SUTIYMI OLIVER = MI NOMBRE ES OLIVER


QHAWARICHIYKUNA
1° FORMA 2° FORMA
Noqaq mankay
Mankay
Qanpa mankayki
Mankayki
Paypa mankan
Mankan

Noqanchispa mankanchis
Mankanchis
Noqaykuq mankayku
Mankayku
Qankunaq mankaykichis
Mankaykichis
Paykunaq mankanku
mankanku
Kaqniyuq seq’ekuna Mujer a mujer Mujer a varón
Ñañay = Mi hermana Turay = Mi hermano
Ñañayki = Tú hermana Turayki = Tú hermano
Ñañan = Su hermana Turan = Su hermano
Varón a varón Varón a mujer
Wayqey = Mi hermano Ñañanchis = Nuestra hermana Turanchis = Nuestro hermano
Panay = Mi hermana
Wayqeyki = Tú hermano Ñañayku = Nuestra hermana Turayku = Nuestro hermano
Panayki = Tú hermana
Wayqen = Su hermano Ñañaykichis = Vuestra hermana Turaykichis = vuestro hermano
Panan = Su hermana
Ñañanku = Su hermana de ellas Turanku = Su hermano de ellas

Wayqenchis = Nuestro hermano Pananchis = Nuestra hermana


Wayqeyku = Nuestro hermano Panayku = Nuestra hermana
Wayqeykichis = Vuestro hermano Panaykichis = Vuestra hermana
Wayqenku = Su hermano de ellos Pananku = Su hermana de ellos
+51984061724

PREGUNTAS = TAPUKUYKUNA
RESPUESTAS = KUTICHIYKUNA
- Sullpayki
- Añay
- Usphalay
- Urpiy Sonqoy

Copyright 2021 – Oliver Rosman

También podría gustarte