V A D A S

Vidurinje bendrojo lavinimo mokykloje mokini grafinis pa r e n g i m a s skirstomas tris etapus: 1. P r o p e d e u t i n i ini apie brini a p i p a v i d a l i n i m o ir skai tymo taisykles pateikimas per darbin m o k y m V V I klasje. 2. Sisteminis braiybos kursas V I I V I I I klasje. 3. I X X I I klass mokini tolesnis grafini ini gilinimas braiybos fakultatyviniuose usimimuose ir per darbin mokym. Atsivelgiant susiklosiusias mokymo aplinkybes, braiybos programa ir vadovlis dabar skiriami 68 mokymo valandoms. B e n d r a dabartinio braiybos kurso idja ir dstymo moksli kumo p a m a t a s yra projektavimo p a g r i n d mokymas. inios ir m o kjimai i pradi formuojami pateikiant informacij apie vaiz dus, vliau p r a t u r t i n a m i d a u g s u d t i n g e s n m i s iniomis apie pj vius ir kirtimus. Visa tai padeda suprasti erdvini form vaizda vimo ploktumoje metodus ir imokti jais operuoti. Toliau inios apie projektavimo bdus pltojamos nagrinjant detali sujungim atvaizdus, surinkimo ir statybinius brinius. Tai p a d e d a plsti mokini inias apie vaizdavimo bdus, tvirtinti jas atliekant vairesnius ir sudtingesnius pratimus. Kurso struktra ir mokomosios mediagos dstymas paremtas ios k n y g o s 1 p a t e i k t a i s p a s i l y m a i s bei a n k s i a u s u k u r t a i s ir praktikoje patikrintais mokomojo darbo metodais. Skaitytojams siloma knyga yra metodin priemon mokyto j a m s , kuria jie naudosis, dirbdami su vidurini bendrojo lavinimo mokykl braiybos vadovliu Autoriai, r a y d a m i i knyg, rmsi p a a n g i a u s i o m i s m s alies vietimo idjomis ir per paskutiniuosius metus braiybos mokytoj sukaupta patirtimi. S m a r k i a i pltojantis mokslui ir technikai, nuolat didja moks lo ini apimtis. T a i a u m o k y m o laikas mokykloje yra ribotas. V i e n a s k e l i veikti n u o l a t d i d j a n t a t i t r k i m t a r p i n i kie kio ir m o k y m o laiko ugdyti m o k i n i s u g e b j i m s a v a r a n k i k a i sigyti ini mokykloje ir j baigus. S p r e n d i a n t i p r o b l e m ,
1 7.T.: B o t v i n i k o v a s A . , V i n o g r a d o v a s D e m b i n s k i s S . B r a i y b a . K., 1987.

V.,

Vyncpolskis

L,

d a u g i a u d m e s i o reikia skirti m o k i n i l a v i n i m u i , k a d h a r m o n i n g a i derintsi gebjimas galvoti ir pasirengimas, siekimas savaranki kos paintins, krybins veiklos. P a s t a r a i s i a i s m e t a i s mokytojai gijo didel patirt, o r g a n i z u o dami savarankik mokini darb skirdami individualias uduo tis, aktyvindami m o k y m s i ir s k a t i n d a m i j u o s sprsti krybinius u d a v i n i u s . N e m a e s n patirt j i e s u k a u p , n a u d o d a m i vai rias vaizdines ir iuolaikines technines priemones. iais klausi m a i s paskelbta daug publikacij, kuriose apibendrintas patyrusi mokytoj darbas, nurodytos tolesns jo kryptys ir pateikta ini, p a d e d a n i tsti t darb. ioje knygoje n a g r i n s i m e tuos klau simus, kurie dar nebuvo p a k a n k a m a i nuviesti ir yra aktualiausi gyvendinant mokymo pertvarkym p a g a l iuolaikinius reikalavi mus. Tolesnis darbo tobulinimas, lavinant mokini m s t y m moky mo procese, kaip vis pripainta, priklauso pirmiausia nuo racio n a l a u s m o k y m o o r g a n i z a v i m o . Vadinasi, m o k i n i a m s reikia ne tik pateikti ini sistem, bet ir formuoti racionalius j m s t y m o b dus sprendiant vairius grafinius udavinius. Metodikoje ir p e d a g o g i n j e psichologijoje vis d a u g i a u dme sio s k i r i a m a p a r i n k i m u i p a g r i n d i n i m o k y m o m e t o d , kurie pa d e d a m o k i n i a m s imokti d a n i a u s i a i p a s i t a i k a n i u d a v i n i (tre i o s p r o j e k c i j o s b r a i y m o , b r i n i o a n a l i z s i r kt.) s p r e n d i m o bd. Mokini racionali mokymosi metod (mstymo ir praktins veiklos bd) formavimas svarbiausias k l a u s i m a s , kur ban d o m a atsakyti ioje knygoje. Vis m o k o m j dalyb d s t y m o m e t o d a i d a r l a b a i m a a i itirti, tiksliau, j t y r i m a s tik p r a d e d a mas. Taigi ir ioje knygoje ta l i n k m e e n g i a m i tik pirmieji i n g s niai. Ypa d a u g d m e s i o reikia, skirti i n i . p e r t e i k i m u i . M o k i n i a i d a u g geriau imoksta dstom mediag, kai ji a p i b e n d r i n a m a (pavyzdiui, vadovlyje taip pateiktos inios apie aksonometrinius atvaizdus). D e d u k c i j o s e l e m e n t a m s sustiprinti ten, kur g a l i m a ir moki n i a m s prieinama, taip pat buvo skiriama per m a a i dmesio. Atliekant grafinius darbus, vaik protin veikla aktyvinama dvejopai. Ji susieta su m o k i n i v a i z d i n i o ir l o g i n i o m s t y m o ug dymu. Beveik visada, mokant braiybos, daug dmesio buvo skiriama mokini vaizdiniam mstymui, erdvs suvokimui. Loginio msty mo u g d y m a s vairi atvaizd ri, vairi daikt, daikt at v a i z d ir p a n . l y g i n i m o m e t o d a i , i s k i r i a n t bei p r i e p a s t a t a n t es m i n i u s ir n e e s m i n i u s j p o y m i u s , indukcijos ir dedukcijos susie jimas dstant nauj m e d i a g tai problemos, kurias sprendiant d a r reiks d a u g dirbti. Sia kryptimi programoje ir vadovlyje padaryta nemaai. D a u g kas p r i k l a u s y s n u o to, kaip m o k y t o j a s n a u d o s i s vadovliu,

kuriuos pratimus ir kaip trauks m o k y m o proces, koki meto dik taikys. Knygoje pateikiama p a t a r i m , kaip geriau organizuoti darb.. Prie a n a l i z u o d a m i k i e k v i e n v a d o v l i o s k y r i i r p a t e i k d a m i metodini rekomehdacijj trumpai apibdinsime kai kuriuos bend rus darbo su vadovliu klausimus, pairsime, kas i esms nauja jo turinyje. Patirtis rodo, kad ne kiekvienas mokytojas, dstydamas me diag, sistemingai ir nuosekliai remiasi vadovliu. Prasti darbo rezultatai danai bna todl, kad mokytojas vien ar kit brai ybos kurso dal dsto nesiedamas jo su vadovlio tekstu ir gra finmis to teksto iliustracijomis. T u o m e t vadovlyje pateikti kar tojimo klausimai ir grafiniai pratimai ne visuomet tinka imokt taisykli, teigini ir apibrim tvirtinimui. ie ir kai kurie kiti faktoriai m a i n a m o k i n i d o m j i m s i va 1 d o v l i u . T a i p i k n y g a n u s t o j a b t i v i e n a p a g r i n d i n i p r i e m o n i , kuri naudojant protingai ir racionaliai, galima kryptingiau ir sistemingiau pateikti grafini braiybos ini. Be to, nereikia p a m i r t i , k a d vadovlyje yra ir i n y n infor macins mediagos. Imokyti mokinius savarankikai ja naudo t i s viena mokytojo pareig. Trumpai apibdinsime dabartin vadovl. Pirmiausia, j a m e daug dmesio ; skiriama iliustracijoms. Juk m o k i n i a m s s v a r b i a u s i a gyti b r i n i s k a i t y m o ir b r a i y m o g di. P a g r i n d i n s svokos formuojasi, tiesiogiai dirbant su gra^ fine m e d i a g a , o tekstas p a a i k i n a b r i n i u s ir p a d e d a m o k i n i a m s daryti ivadas bei a p i b e n d r i n i m u s . D a n a i mokiniui i p r a d i tenka savarankikai padaryti ivad ar suformuluoti apibrim ir tik po to palyginta juos su pateiktaisiais vadovlyje. Tokia vadovlio struktra neleidia m o k y t o j a m s d o g m a t i k a i dstyti, o m o k i n i a m s formaliai imokti braiybos kurs, aktyvina moki ni mstym, apsaugo juos nuo pasyvaus, kartais ir beprasmio mintino mokymosi atskir teigini ir apibrim, kuriuos vliau jie sunkiai pritaiko sprsdami praktinius brini braiymo uda vinius. K a i kurie sunkesni kurso skyriai vadovlyje iliustruojami itin vaizdiai. Beveik prie kiekvieno vadovlio paragrafo pateikiami klausi m a i ir p r a t i m a i , kurie, kaip j a u buvo m i n t a , p a d e d a tvirtinti ieit .kurs. .. . M o k y m o , procese d a u g ; d m e s i o s k i r i a m a u d u o i v a r i a n t s u d a r y m u i . P a t e i k i a n t u d u o t i s v a r i a n t a i s , m o k i n i a i p r a n t a s m o n i n g a i mokytis p a g r i n d i n i taisykli ir sutartini vaizdavim, s a v a r a n k i k a i gyti ini,. s i g i l i n d a m i sprsti u d a v i n i u s . Tokie yra pagrindiniai ,teiginiai, rodantys kurso mediagos d s t y m o p o b d , jiO.sudaryfnp logik, ini, k u r i a s m o k i n i a i gyja, s u s i p a i n d a m i .SfL b r a i y b a i ; p r o g r a m o j e n u r o d y t o m i s s v o k o m i s , tvirtinimo sistem. . .., , 1 j

SKYRIUS

KAI

KURIE BENDRI BRAIYBOS DSTYMO MOKYKLOJE KLAUSIMAI

I. BRAIYBOS K U R S O T U R I N Y S IR S V A R B I A U S I O S T E M O S P r a d d a m i mokytis braiybos, mokiniai jau Imi erdvs ana lizs ir v a i z d a v i m o j u d e s i laisvo r e g u l i a v i m o patirt, ino d a u g grafinio v a i z d a v i m o bd. Visas ias inias ir m o k j i m u s jie gijo p r a d i n s e klasse, vliau per m a t e m a t i k o s , g a i n i o s mokslo, geo grafijos ir p i e i m o p a m o k a s bei darbinio m o k y m o procese. T a i a u tos inios n e b u v o s i e j a m o s vienos su kitomis, f o r m u o j a m o s atsi velgiant specifinius dalyko reikalavimus. M o k a n t braiybos, gytas inias reikia susisteminti ir pritaikyti. VII klass p r o g r a m a p r a d e d a m a vadu, kurio tikslas padti m o k i n i a m s teisingai suprasti jau turinius supani daikt vaizda vimo bd vaizdinius ir imokyti juos sisavinti braiybos kurse pateikt ini sistem. j T o l i a u n u m a t o m a mokyti projekcij s u d a r y m o bd, nagrinti brinius statmenj projekcij sistemoje ir supaindinti moki n i u s su vaizdiaisiais atvaizdais fronlalija d i m e t r i n e ir izometrine projekcijomis. P r o g r a m o j e numatyta gerokai sustiprinti projekcij metodo m o k y m . P r o j e k t a v i m o lindai turi Imli d s t o m i n u o s e k l i a u ir pla iau. M o k i n i a i turi gerai suprasi i labiausiai paplitusius projek tavimo m e t o d u s (centrin ir lygiagretj projektavim, statme nj projekcij, M o n o m e t o d ) . D a u g dmesio skiriama daikt geometrins formos analizei. S svarbiausi m o k y m o udavin padeda isprsti privalom gra fini bei p r a k t i k o s d a r b t u r i n y s ir s i s t e m a . P a t e i k t i b t i n i rifto i r g e o m e t r i n i o b r a i y m o e l e m e n t m o k y m o n u r o d y m a i . S t a n d a r t i n i o braiybinio rifto m o k i n i a i mokosi, m o k y t o j o v a d o v a u j a m i , p e r p a m o k . r a r a y m o p r a t i m u s re k o m e n d u o j a m a atlikti ne vien kart, o sistemingai, per vis braiybos kurs. Jie raomi darbo ssiuviniuose arba pagrindinis r a a s d a r o m a s b r i n i u o s e , e s k i z u o s e i r 1.1. P a g a l i p r o g r a m braiybos dstym g a l i m a g l a u d i a u sieti su m o k i n i darbu. Joje yra tokios temos, kaip brinio b r a i y m o ir e n k l i n i m o ryys, daikt, kurie p a r e n k a m i kartu su d a r b m o kytoju, brini b r a i y m a s ir kt,

V I I I k l a s j e n u m a t y t a , d s t y t i kirtimus i r p j v i u s , d e t a l i ti pinius sujungimus, g a m i n i surinkimo brinius ir mokyti skai tyti s t a t y b i n i u s b r i n i u s . ; ' : J Vadinasi, bendrieji m o k y m o tikslai ir udaviniai yra lavinti m o k i n i g e b j i m b r a i y t i in skaityti t e c h n i n i u s b r i n i u s bei eski zus. Braiybos kurso pagrindas mokyti erdvini form vaizda vimo ploktumoje metod; R e m i a n t i s projekcij metodu, nagrin j a m o s techniniuose brimuose taikomos taisykls ir sutartiniai vaizdavimai. Tokia programos konstrukcija tinkamai atskleidia braiybos kurso mokslinius pagrindus ir sudaro btinas slygas n u o p a t d a l y k o m o k y m o p r a d i o s m o k y m g l a u d i a i s i e t i s u gy v e n i m u bei darbu. Toliau' pltoti ir g i l i n t i . m o k i n i grafines inias, m o k j i m u s ir g d i u s auktesnse klasse m o k y m o p l a n e n u m a t o m a per fakul tatyvinius usimimus ir pai mokini pasirinktus usimimus. Tie usimimai organizuojami tam tikromis valandomis, pagei daujant besidomintiems braiyba mokiniams. Yra p r i i m t a s toks fakultatyvini u s i m i m ir u s i m i m , ku riuos pasirenka mokiniai, turinys: 1) braiomosios geometrijos elementai; 2) m a i n gamybos braiyba; 3) statybin braiyba. Kiekvienam kursui skiriama 70 valand. Isamiau panagrin s i m e n u r o d y m u s , pateiktus p r o g r a m o s vadinje dalyje. Pirma, mokyti mokinius statmenj projekcij metodo pagrin d ir aksonometrini projekcij braiymo pagrind. Antra, r e m i a n t i s iomis iniomis, padti ugdyti m o k i n i erd vin vaizduot, kuri yra' btina slyga r u o i a n t vaikus darbui ir krybinei veiklai. Be to, numatyta, imokyti m o k i n i u s analizuoti; r e a l i daikt f e r m bei konstrukcij ir i brinio atkurti j vaiz d, t. y. skaityti b r i n . Treia, imokyti mokinius savarankikai naudotis mokymo ir i n f o r m a c i n m i s p r i e m o n m i s skaitant ir b r a i a n t brinius, eski z u s ir techninius pieinius; s u p a i n d i n t i su p a g r i n d i n m i s tai syklmis, sutartiniais atvaizdais bei ymjimais, naudojamais techninje braiyboje, ir j r e i k m e d a b a r t i n i a m e moksle, tech nikoje ir gamyboje. Ketvirta, skiepyti m o k i n i a m s darbo kultr: darbo vietos tin k a m o paruoimo gdius, racionalius darbo su braiymo ir ma t a v i m o r a n k i a i s m e t o d u s , k r u o p t u m bei t i k s l u m darbe. P r o g r a m o s vadinje dalyje s a k o m a : P r a t i m a i ir privalomi darbai turi mokyti m o k i n i u s , skaityti ir braiyti brinius, eskizus, tech ninius pieinius, m o d e l i u o t i i r k o n s t r u o t i d a i k t u s p a g a l j s l y g i n i u s vaizdus, atlikti n e s u d t i n g u s konstruktyvius pertvarkymus. To reikia skmingai. gyvendinant braiybos ryius su m a t e m a tika, fizika i r d a r b i n i u m o k y m mokykloje, taip p a t r e n g i a n t m o r kinius praktinei.veiklai"1;!;
1

Nepiln

viduriniHiV

mokykl "programos.
HV r . i v ; ; , sif, r.:,

Braiyba

VIIVIII
, .:

kl.K.,
f.

1 9 8 7 . P. 5.

Aptariant mokini grafinio paruoimo mokykloje udavini tvark, g a l i m a iskirti ias p a g r i n d i n e s m o k y m o ' k r y p t i s : 1) vaiz L davimo metod inojimas; 2) brini skaitymas; 3) eskiz brai ymas; 4) brini braiymas; 5) technini pieini braiymas. T a i g i svarbiausios yra tos m o k y m o kryptys, kurios m o k i n i m s t y m n u m a t o u g d y t i , r e m d a m o s i s m o n i n g a g r a f i n e Veikla. Sios kryptys parinktos atsivelgiant realias mokyklos gali m y b e s ir b r a i y b a i skirt laik. A t s i v e l g i a n t j d a r b o krypt ir siekiant, kad n u o jos nebt nukrypstama mokyklos darbo prak tikoje, p r o g r a m o j e p r i v a l o m grafini ir praktikos darb skaiius n u m a t y t a s v i s a m k u r s u i . T a i p p a t n u m a t y t a , kiek k i e k v i e n o s r ies darb reikia atlikti. nei K a r t u s t e n g i a m a s i m o k i n i neperkrauti, a t s i v e l g i a m a tai, kad grafiniams d a r b a m s atlikti reikia d a u g triso. P a a n a l i z u o k i m e uduoi apimt: ... m .</, -i
ii ; ,; i . . P r i v a l o m grafini ir praktikos, braiybos kurso 1 darb m i n i m u m o ri ir skaiiaus s a n t y k i s . . D a r b skaiius Klas Briniai i Eskizai
'..j

, 1 lentel

Y,! I viso

Brini skaitymas j , o d i u ir. ; modeliavimas 2 '

VII VIII I v i s o |

7 4 11

4 5

v .
;!

10 11 21

2 . N u m a t y t a i s a m i a i n a g r i n t i p j v i u s i r k i r t i m u s . S i o s at v a i z d r y s l a b a i p a d e d a f o r m u o t i e r d v i n i u s v a i z d i n i u s . J o s lei dia mokymo procese panaudoti daug skirting uduoi, danai susiet su vairiu p r a d i n s grafins m e d i a g o s pertvarkymu. To kia grafin veikla formuoja i s a m e s n i u s ir p a s l a n k e s n i u s erdvi nius vaizdinius. Sio skyriaus m o k o m o j i m e d i a g a padeda aktyvinti mokini m o k y m s i ir m o k o dirbti su b r i n i a i s . 3. Itin svarbus yra technins braiybos element m o k y m a s . B e n d r a m vaik lavinimui didels reikms turi m a i n detali tipini sujungim atvaizd nagrinjimas. Kartu mokiniai supain d i n a m i s u i n y n i n f o r m a c i n e m e d i a g a . B e to, n u m a t y t a n a g r i nti surinkimo brinius, detalizuoti, skaityti statybinius bri n i u s . T o k s m o k o m o s i o s m e d i a g o s t u r i n y s r e n g i a m o k i n i u s tyri nti m e c h a n i z m ir m a i n r e n g i m bei konstrukcij darbinio mokymo procese, taip pat savarankikai dirbant su techniniais objektais. 4. R e g l a m e n t u o t a s p r i v a l o m grafini ir praktikos darb skai i u s ir turinys. N u r o d y t a , kaip atlikti kitus p r a t i m u s , t. y. k atlikti d a r b o s s i u v i n i u o s e ir k a t s k i r u o s e p o p i e r i a u s l a p u o s e . T a i p ivengiama per didelio mokini apkrovimo daug darbo reikalau janiais grafiniais darbais (todl dalis darb n u m a t y t a atlikti d a r b o s s i u v i n i u o s e ) , be to, tuos d a r b u s g a l i m a tolygiai paskirstyti per visus mokslo metus. Toks grafini darb ri santykio reglamentavimas atitinka pagrindines braiybos kurso idjas ir sudaro slygas ugdyti mo kini m o k j i m skaityti brinius ir braiyti eskizus. Vertinant mokini inias, atsivelgiama j darbo ssiuvinius. 5. R a c i o n a l i a u ir nuosekliau m o k o m o j i m e d i a g a paskirstyta m o k s l o m e t a m s ir k l a s m s . T a i matyti i to, kad t e m a Projekta v i m o b d a i i r b r i n i a i s t a t m e n j projekcij- s i s t e m o j e " d s t o m a dviem etapais, yra detali s u j u n g i m tema, kuri paruoia mo k i n i u s m o k y t i s s u r i n k i m o b r i n i i r kt. T a i p a d e d a r a c i o n a l i a u dirbti, d a r n i a u f o r m u o t i m o k i n i g r a f i n i i n i , m o k j i m ir g di sistem. 6. Mokytoj dmesys atkreipiamas tai, k a d mokymo procese btinai reikia n a u d o t i iuolaikines technines p r i e m o n e s ir orga nizuoti g a m y b i n e s ekskursijas. Si d a r b o kryptis atsispindi rekom e n d a c i j o s e k i e k v i e n a i k l a s e i n a u d o t i b r a i y b a i s k i r t u s k i n o fil m u s ir d i a f i l m u s , elektrifikuotas ir d i n a m i n e s p r i e m o n e s bei prog r a m u o t mediag, taip pat gamybini ekskursij tematikoje. T o k i a b r a i y b o s m o k y m o s t r u k t r a p a d e d a g e r i n t i iiinkiiiiij grafin paruoim ir plsti j akirat. A p i b e n d r i n s i m e tai, kas buvo pasakyta, ir t r u m p a i suformu luosime p a g r i n d i n e s b r a i y b o s k u r s o i d j a s . 1. Mokyti m o k i n i u s suvokti g e o m e t r i n i u s knus n e r i pagrin dinis viso kurso tikslas. G e o m e t r i n i kn svokos p a t e i k t o s ne specialiais apibrimais, bet f o r m u o j a m o s operuojant geometrui i IJ

"5

P r o g r a m o j e pateiktas darb, ypa padedani ugdyti mokini mstym, turinys ir skaiius kiekvienai klasei. Tokie darbai yra brini skaitymas odiu, modeliavimas ir eskiz'braiymas. Jie sudaro pus vis darb. Kartu apribojamas kiekis darb, kuriems ; atlikti reikia d a u g triso. Greta privalom darb m i n i m u m o mokiniai darbo ssiuviniuo se atlieka pratimus, kuriuos parenka pats mokytojas, atsivelg damas programoje n u m a t y t braiybos m o k y m o turin, tikslus ;; ir u d a v i n i u s . Paanalizuosime naujj program ir vadovl. 1. Sustiprintas projektavimo metod mokymas. Sie metodai nagrinjami isamiau ir nuosekliau. Nemaai dmesio skiriama m o k y m u i analizuoti daikt brinius s t a t m e n j projekcij siste m o j e . T a i p p a t n u m a t y t a s u s i e t i d a i k t o g e o m e t r i n i e l e m e n t for mos analiz su j realiomis savybmis. Taip formuojami aikesni brinio projekcini p a g r i n d vaiz diniai, vaikai s k a t i n a m i intensyvesnei protinei veiklai dirbant su briniu, formuojami mokjimai, reikalingi sprendiant udavi nius grafiniais metodais vlesnse mokymo pakopose.
1

pita

R e s p u b l i k o s m o k y k l o s e g r a f i n i d a r b s k a i i u s i e k t i e k s k i r i a s i . Zr.: N e v i d u r i n i m o k y k l p r o g r a m o s . B r a i y b a V I I V I I I k l . K., 1 9 8 7 .

kun pavadinimais ir atvaizdais, braiant daikt brinius ir ana lizuojant j n a t r a l i form bei a t v a i z d u s . T a i p a d e d a n u o l a t plsti svok turin, r e m i a n t i s projekcij metodu, ir daryti vis p l a t e s n i u s a p i b e n d r i n i m u s vairiose m o k y m o p a k o p o s e . B e to, to kiu b u d u g a l i m a laisviau n a u d o t i didaktiniais s u m e t i m a i s dauge l skirting form daikt. 2. Vaizdieji briniai n a g r i n j a m i kartu su briniais stat m e n o s i o s e projekcijose, todl n e s u n k u t i n k a m a i vertinti, kaip mokiniai ino vien ir kit brini ypatybes, kiek utrunka j u o s braiydami, kaip g a l i m a p a n a u d o t i vairi grafin m e d i a g pa grindiniams braiybos kurso tikslams. R e m i a n t i s tokia metodika, g a l i m a prireikus idstyti media g v a i z d i a u , vesti vairesnius p r a t i m u s s u g r a f i n i a i s a t v a i z d a i s , o tai p a d e d a lavinti m o k i n i erdvin vaizduot. 3. P r a d i n i s m o k y m o periodas kuo greiiau siejamas su bri ni skaitymu ir reali daikt eskiz braiymu. Tai priklauso n u o atvaizd suvokimo ir atlikimo objektyvi dsningum, j skaitymo ir braiymo proceso spartos, mokini erdvins v a i z d u o t s r a i d o s ir vaik s u g e b j i m o a n a l i z u o t i bei sin tetinti, palyginti ir statyti prieprieiais. 4 . P r o g r a m o j e n u m a t o m a , j o g b t i n a i reikia atsisakyti izo liuoto geometrinio braiymo mokymo, ir teigiama, kad tikslinga jo mokyti d a l i m i s ten, kur tai yra reikalinga. P r a k t i k a parod, jog braiyti abstrakiai, nesusiejant su konkretaus daikto bri n i o braiymu,, yra n e n a u d i n g a . T u o m e t m o k i n i a i n e s i d o m i darbu, sunkiai s u p r a n t a brini paskirt ir n e g a l i imoktos m e d i a g o s pritaikyti praktikoje. Kai geometrinio braiymo mokomasi dalimis, atitinkamose kurso vietose sudtingesnius jo elementus galima aikinti vliau, atsivelgiant btinus dalyk ryius. 5. B r a i o m o j i geometrija m o k y m o pradioje turi bti taikoma u d a v i n i a m s sprsti reali daikt briniuose, o ne tak, linij ir paviri projekcijoms braiyti. Sis teiginys remiasi i n o m a didaktine taisykle nuo paprasto prie sudtingo". I pradi m o k i n i a m s lengviau nagrinti realius daiktus, betarpikai suvokiamus jutimo organais, o vliau anali z u o j a n t ir a b s t r a h u o j a n t iskirti j atskirus p a p r a s i a u s i u s ele m e n t u s (virnes, briaunas, s u d a r o m s i a s ir kt.). T u o m e t moki niai geriau susipasta su projekcij metodu ir taiko j analizuo dami daikt form p a g a l j atvaizdus. gyta patirtis praveria vliau sprendiant g a n a sunkius erdvinius udavinius. 6. Geometrinio, projekcinio ir techninio braiymo klausimai sprendiami vieningai. Todl per skirt m o k y m u i laik g a l i m a isprsti s u d t i n g u s mokini bendrojo grafinio paruoimo, j politechninio lavinimo udavinius, pateikti m o k i n i a m s ubaigt grafini ini, mokji m ir gdi sistem, taikyti visuose m o k y m o ' etapuose labai v a i r a u s t u r i n i o u d u o t i s i r p r a t i m u s , s u s i j u s i u s s u m o k i n i gy-

v e n i m u ir darbu,

ir parodyti brinio reikm iuolaikinje tech

nikoje. 7. D a u g i a u d m e s i o k r e i p i a m a m o k i n i p r o t i n s v e i k l o s ak t y v i n i m , j m s t y m bei e r d v i n s v a i z d u o t s l a v i n i m . C i a reikia skirti kurso p a g r i n d i n i u s ir a l u t i n i u s k l a u s i m u s , atsisakyti m a a v e r i ir n e t u r i n i p e r s p e k t y v o s m o k i n i g d i bei m o k j i m f o r m a v i m o , r a c i o n a l i a i paskirstyti m o k y m o s i laik a t s k i r i e m s kur so skyriams nagrinti. T a m tikslui d a u g i a u dmesio skiriama geometrinio braiymo elementams, ypa su skriestuvu ir liniuote, apribotas atskir geometrini k n brini ir j vaizdij br i n i bei i k l o t i n i b r a i y m a s , iki m i n i m u m o s u m a i n t i d a r b a i , k u r i u o s reikia tik m e c h a n i k a i perbraiyti, atsisakyta b r a i y m o tuu. B a i g i a n t reikia pabrti, kad mokomosios m e d i a g o s dstymo tvarka turi derintis su p r o g r a m o j e n u m a t y t a p r i v a l o m grafini ir praktikos darb atlikimo tvarka.

2.

VADOVLIO

ILIUSTRACIJ

SPALVOS

Braiybos vadovlis ilg laik buvo leidiamas su juodai bal tomis iliustracijomis. T a i gerokai m e n k i n o jo didaktin vert. 1978 m. vadovlis p i r m k a r t buvo ileistas iliustracijomis, todl pagerjo mokymo procesas. su spalvotomis

Koks jo spalv tikslas? Aiku, ne vien tai, k a d knyga b t p a t r a u k l e s n , e m o c i o n a l i a i veikt mokinius, nors ir tai yra labai svarbu. Vadovlio spalvos padeda atskleisti dalyko turin, lengviau, o s v a r b i a u s i a g i l i a u suvokti i l i u s t r a c i j a s ir su j o m i s s u s i j u s i u s kurso klausimus. Tokiu b d u tekst g a l i m a idstyti trumpiau, m a i a u d m e s i o skirti p a s a k o j i m u i i r l a b i a u atskleisti d a l y k o esm. Kai stengiamasi pateikti kuo daugiau m o k i n i a m s reikaling ini, tai prietarauja realioms sisavinimo galimybms, leistinai vadovlio apimiai. Teksto skaitymas uima_ d a u g laiko. Vis iliustracij negalima i karto aprpti. Todl m u s udavinys buvo padidinti iliustracij svarb ir j raikum. T pai princip buvo laikomasi ir anksiau ileistuose vadovliuose. Apie 5 0 % j a m e sudar iliustracijos. Siekiant padidinti paveiksl prasm, daugelyje j buvo parodyti nuoseklus brimo veiksmai, kartu pateikiami aksonometriniai atvaizdai. Ruoiant iliustracijas spalvotam leidimui, buvo nusprsta vis brini statmenj projekcij sistemoje nespalvinti (palikti nu braiytus juoda spalva). Todl apipavidalinti rmeliu ir pagrin d i n i u rau s u r i n k i m o vienet bei detali briniai, taip pat ir kiti a t v a i z d a i s t a t m e n j projekcij sistemoje, iliustruojantys kur nors G O S T - o nuostat, vadovlyje nubraiyti juodomis linijomis.

V a i z d i e j i briniai, vieni i daikto a k s o n o m e t r i n i projekcij,, paaikinani brin, nubraiyti mlyna spalva. Aksonometrini projekcij braiymo etapai taip pat paymti mlyna spalva. K a i aksonometrins projekcijos eina udavinio slyg, kurioje nu rodyta nubraiyti s t a t m e n s i a s projekcijas, ir prie j pateikti daik to m a t m e n y s , m a t m e n ir ikeltins linijos, taip pat m a t m e n skaiiai bei a k s o n o m e t r i n s ays yra j u o d o s spalvos. D e t a l i i m e d i o spalva artima natraliai spalvai. Vadovlyje detali stat menosios projekcijos iliustruojamos metalo spalvos vairiais vaizdiais atvaizdais. Spalvos n a u d o j a m o s parodyti projektavimui. Atskiruose pa veiksluose nuspalvintos sien projekcijos. K a i kuriais atvejais spalvomis paymtos projektuojam figr virns; paveiksle, k u r i a m e iliustruojama, kaip nubraiyti vaizdj atvaizd, projek t a v i m o spinduliai yra r a u d o n o s spalvos; paveiksle, k u r i a m e vaiz duojama, kaip braiomi pagrindini geometrini kn briniai, n u s p a l v i n t o s p r o j e k c i j p l o k t u m o s i r p a i o s p r o j e k t u o j a m o s fi gros. K n grups brinyje kiekvieno geometrinio kno projekcijos yra tos p a i o s spalvos. P a v y z d i u o s e , kuriuose a n a l i z u o j a m a daik to g e o m e t r i n forma, v a i z d u m o dlei atskiri daikto e l e m e n t a i (da lys) yra spalvoti. D a i k t projekcijose spalva i r y k i n a m i atskiri bdingi takai, kai kuri linij projekcijos, detali arba geomet rini kn paviriuose duot tak projekcijos. Daugelyje geometrinio braiymo element iliustracij mlyna ir r a u d o n a spalva parodytos pagalbins linijos, braiymo etapai, k a i k u r i e t a k a i , y m j i m a i ir kt. Vaizdiuosiuose briniuose, kurie iliustruoja, kaip braiomi pjviai ir kirtimai, kertaniosios ploktumos yra mlynos spal vos, kirtimo figros subrkniuotos r a u d o n o m i s linijomis. Skyriuje Statybiniai briniai" spalva vyrauja generalini plan, paslat fasad ir plan atvaizduose, vairiuose sutarti n i u o s e y m j i m u o s e ir kt. Estetiniais sumetimais kai pavyzdiui, braiymo rankiai ir p a n . ) , pastatai. kurios iliustracijos yra spalvotos, (kampainiai, reienos, skriestuvai

P a v e l k i m e 88 paveiksl. P a v a i z d u o t o s paveiksle detals form sudaro trikamp prizm ir staiakampis gretasienis su a p s k r i t a k i a u r j a skyle. Kad mokiniai lengviau s u v o k t tuos geometrinius knus, kiekvienas j yra spalvotas. 88 paveiksle, , mlyna spalva pa y m t a s s t a i a k a m p i s g r e t a s i e n i s , o 88 paveiksle, b, ta p a i a spalva parodytos to geometrinio k n o trys projekcijos ir vaizdusis brinys. 88 paveiksle, c, geltona spalva pavaizduotos trikamps priz m s projekcijos, o 88 paveiksle, d, ta paia s p a l v a p a r o d y t o s tos prizms projekcijos ir vaizdusis brinys. 88 paveiksle, e, r a u d o n a spalva p a y m t a skyl, o j o s f o r m a parodyta 88 paveiksle, f. Skyl slygikai laikoma geometriniu knu. T a i g i m o k i n y s i 8 8 p a v e i k s l o , p a p i l d o m a i n e p a a i k i n u s , su pras, kokie geometriniai knai sudaro detal, nes atskir kn projekcijos ir vaizdieji briniai yra tos paios spalvos, kaip ir detals brinys. P a n a i orientuojanti spalvos reikm yra vadovlio 81 pa veiksle. C i a kiekvienoje projekcijoje daikto paviriai yra skirtin gos spalvos. Reikia nustatyti, koki padt jie uima projekcij p l o k t u m atvilgiu. N a u d o j a n t spalv, tai atskleisti utenka p e n k i eilui teksto. 82 paveiksle p a t e i k t a m e v a i z d i a j a m e brinyje detals pavir iai yra skirting spalv. M o k i n i a m s n u r o d o m a tomis paiomis spalvomis nuspalvinti detals svarbiausij vaizd ir vaizd i viraus. T o k i a u d u o t i s p a d e d a tvirtinti atvaizdo a n a l i z s me todus. 89 paveiksle v a i z d i a j a m e brinyje ir trijose projekcijose spalvomis parodyta piramids briauna ir jai priklausantis ta k a s A. Spalva p a d e d a m o k i n i a m s braiant t r k s t a m a s tak pro jekcijas, nes mokinys savaime atkreipia dmes pirmiausia briau nos projekcijas, o po to s u r a n d a jose duoto tako projekcijas. T pat tiksl spalva turi 91 paveiksle ir kitose iliustracijose. Apie. tai k a l b a m e ne tik n o r d a m i p a a i k i n t i spalvos r e i k m va dovlyje. M a t , r e m i a n t i s vadovlio iliustracijomis, s p a l v a s mo k y m o procese galima naudoti ir kitais atvejais, pavyzdiui, mo kytojui ruoiant spalvotus plakatus, uduotis, kuriose reikia nu s p a l v i n t i a t v a i z d u s , b r a i a n t s p a l v o t a k r e i d a l e n t o j e i r 1.1. Taiau autori n u o m o n e spalvas iliustracijose reikia naudoti saikingai. Neverta, pavyzdiui, dayti brinio vairiomis spalvo mis, jeigu nereikia j a m e paymti kurio nors elemento (dalies). Todl vadovlio briniai, kaip jau minjome, nubraiyti juoda spalva, nes taip prasta praktikoje. N o r s s p r e n d i m o linijos, pro jektavimo spinduliai, ryio ir kitos p a g a l b i n s linijos yra spal votos. T pat g a lim a pasakyti ir apie nerealius v a i z d u o j a m detali pavirius, pavyzdiui, e i n a n i u s ir n e e i n a n i u s pjv kirtimus. Todl iliustracijose, aikinaniose kirtim ir pjvi
13

Y p a t i n g reikm autoriai teik r a u d o n a i spalvai. Sia spalva n u b r t o s rodykls, r o d a n i o s j u d j i m o krypt, tak projekcijos, kai kurios m a t m e n linijos. J u o d a i baltose iliustracijose r a u d o n a s p a l v a r a y t i a t s k i r i r a a i , s k e r s m e n , k v a d r a t e n k l a i i r 1.1., jeigu juos reikia atkreipti ypating dmes. R a u d o n o m i s lini jomis perbraukti netinkamai nubraiyti atvaizdai. Tose brinio vietose, kur I m i bti grafikai isprstas udavinys, r a u d o n a spalva paraytas klaustukas. Inagrinsim.e kelet konkrei pavyzdi, kuriuose parodoma spajvot vadovlio iliustracij paskirtis. u.
12

s u d a r y m bei j b r a i y m o taisykles, k i r t i m a i s u b r k n i u o t i r a u dona spalva. T a i a u skaityti skirtuose briniuose, p r a t i m u duotyse ir kitais atvejais, kad nebt nukrypta nuo nustatytos brini atlikimo tvarkos, kirtimai subrkniuoti j u o d o m i s lini jomis. Reikia atkreipti dmes knygos apipavidalinim, kuris pa deda m o k i n i a m s greiiau susiorientuoti mediagoje. Dl to skyri p a v a d i n i m a i ir turinyje, ir tekste a t s p a u s d i n t i j u o d u riftu. K a r t o j i m o k l a u s i m a i pateikti m l y n a m e fone, u d u o t y s gel t o n a m e , p r a k t i k o s ir grafiniai darbai r a u d o n a m e fone. Be to, jie dar paymti enklais simboliais. T u o s i e k i a m a p a t o b u l i n t i m o k i n i a m s skirtas m o k y m o p r i e m o nes, padidinti j orientuojamj vaidmen.

B 1 p a v.

3.

KAI

KURIE

PAMOKOS

EFEKTYVINIMO

KLAUSIMAI

K a d a n g i braiybos kurso valand skaiius buvo sumaintas d a u g i a u n e g u t r e d a l i u ( n u o 105 iki 6 8 v a i . ) i r j r e i k i a i d s tyti V I I i r V I I I k l a s j e ( o n e V I I I X , k a i p b u v o iki 1980 m . ) , m o k y t o j a s turi efektyvinti p a m o k a s , p l a i a u taikyti iuolaikines m o k o m o j o d a r b o formas. S i s u d a v i n y s yra a k t u a l u s dl to, k a d praktikai visas dalyko i n i a s ir m o k j i m u s m o k i n i a i turi gyti per pamokas. Naujojoje m o k y m o p r o g r a m o j e paymta, kad priva lomi savarankiki (grafiniai ir praktikos) darbai turi bti atlie kami tiktai per p a m o k a s E f e k t y v i n t i m o k o m j d a r b n e l e n g v a u d u o t i s , k u r i a i at likti reikia t a m tikr s u g e b j i m ir darbo. T a i a u suteikti p a m o k o m s efektyvumo gali kiekvienas mokytojas. D a u g e l i s mokytoj p a m o k efektyvumui didinti per usimi m u s derina vairius mokymo metodus. Inagrinj pamokos me diag, temos turin, jie parenka to turinio elementus atitinkan ius mokymo metodus, stengiasi protingai derinti vaik atkuria m j ir krybin veikl, intensyviai inaudoti p a m o k o s laik. L a b a i n a u d i n g a skirti m o k i n i a m s sprsti u d a v i n i u s , k u r i u o s e reikia pakeisti p r a d i n i u s d u o m e n i s , rekonstruoti atvaizdus, taikyti gytas inias praktikoje. Vienas p a m o k o s efektyvinimo, racionalaus jos laiko p a n a u d o j i m o m e t o d yra p r o g r a m u o t o m o k y m o e l e m e n t taikymas. ia turimi galvoje j a u patikrinti ir praktikoje prigij progra muoto m o k y m o elementai aiks, nesudtingi, jiems nereikia m a t e r i a l i n i i l a i d , n e a p s u n k i n a n t y s m o k y t o j o d a r b o , bet akty vinantys mokini mokymosi veikl. Nemaininio programuoto mokymo element taikymo atliekant pratimus pavyzdi yra vadovlio temoje Sriegio vaizdavimas ir y m j i m a s " ( 30, 63 p u n k t a s , p. 1 5 5 ) . T e n pateiktos keturios
' N e p i l n v i d u r i n i m o k y k l p r o g r a m o s . B r a i y b a V I I V I I I k l . K., 1987.

u d u o t y s , o toliau e s a n i a m e tekste p a a i k i n t a , k u r i a r a i d e kiek vienoje i uduoi yra paymtas teisingas atsakymas. N e r e i k i a aikinti, k a d taip s u t a u p o m a s p a m o k o s laikas i r i pleiama nagrinjamos mediagos apimtis. P a k a n k a inagrinti tok atvej. J e i g u m o k i n i a m s p a s i l y s i m e nubraiyti darbo ssiuviniuose, pavyzdiui, tik vadovlio 244 pa veiksl, b, kaip imoktos m e d i a g o s iliustracij, tai vien tik i u d u o t i s u i m s d a u g d a u g i a u laiko, n e g u pateiktas io k l a u s i m o visos keturi uduoi sistemos sprendimas. Kartu reikia pay mti, k a d m o k i n i a m s p a t e i k i a m a s ne tik teisingas atsakymas, bet n u r o d o m o s ir kit atsakym bdingos klaidos. Braiyboje labai svarbu nurodyti galimas klaidas ir kaip j ivengti. Reikia pridurti, kad mokiniai susidomj atlieka tokias prog ramuotas uduotis. G a l i m a pateikti pavyzdi, kaip dar efektyviau taikyti progra m u o t o m o k y m o e l e m e n t u s m o k y k l i n i a m e braiybos kurse atlie kant pratimus. Stai vienas j. Iaikins vadovlyje pateikt 6 m e d i a g S t a t m e n a s i s pro j e k t a v i m a s pagrindinis vaizdavimo bdas. Vaizd idstymas brinyje", mokytojas gali m o k i n i a m s pasilyti nubraiyti nesu d t i n g o s detals tris v a i z d u s ir tvirtinti v a i z d i d s t y m o bri nyje taisykles. Mokytojai ino, kiek d a u g m o k i n i a m s reikia laiko atlikti tok darb. O jeigu i pradi m o k i n i a m s skirsime toki uduot, kaip 1 paveiksle? J a m e vaizdai idstyti nesistemingai, viena eile. U d u o t i s . P a r a y k i t e l e n t e l j e , k o k i a r a i d e (A, B a r C ) p a y m t a s svarbiausiasis vaizdas, kokia v a i z d a s i viraus ir k o k i a v a i z d a s i k a i r s .

Svarbiausiasis

vaizdas

Vaizdas i viraus

Vaizdas i kairs

Po to idstykite r a i d e s A, B, C, k u r i o m i s p a y m t i v a i z d a i , tokia tvarka, kokia turi bti idstyti paymti vaizdai brinyje.

Urao pavyzdys:

A C

Aiku, kad uduotyje gali bti keletas pavyzdi. L a i k o ia s u t a u p o m a l a b a i d a u g . T o d l g a l i m a atlikti ne vie n prastin uduot, o kelet p r o g r a m u o t pratim, kurie tikrai aktyvina mokini mstym. . Inagrinjus vadovlio tem Bendros inios apie pjvius" ( 2 3 ) , m o k i n i a m s i p r a d i skiriama tokio tipo p r o g r a m u o t a uduotis. B r i n s u d a r o trys atvaizdai. S v a r b i a u s i o j o v a i z d o vietoje nubraiytas frontalusis pjvis, taiau jis nesubrkniuotas. U d u o t i s . Paraykite ssiuvinyje, kokius pavirius, pj vyje p a y m t u s s k a i t m e n i m i s , r e i k i a s u b r k n i u o t i . K a d udavinys bt domesnis ir mokiniai patys galt patik rinti a t s a k y m , g a l i m a v i e n a m e i p a n a i , bet s u d t i n g e s n i a m e udavinyje nurodyti, kad, kai a t s a k y m a s yra teisingas, s u m a skait m e n , kuriais p a y m t i b r k n i u o t i n i paviriai, turi bti lygi ko kiam nors apibrtam skaiiui. Nurodytosios uduotys gali bti labai vairios. Cia svarbu ne paios uduotys, o j p r o g r a m u o t a s pobdis, kai per labai trum p laik galima isprsti d a u g pratim, aktyvinani mokini mstym. Aiku, kad mokiniai, atlikdami nurodytuosius pratimus, brai y d a m i brinius, p l s d a m i ir t o b u l i n d a m i grafinio darbo g dius, neivengia darbo su pietuku ir liniuote. Savarankikai atliekant anksiau a p t a r t u s pratimus, g a l i m a per labai t r u m p laik p a r e n g t i m o k i n i u s s m o n i n g a i braiyti su pietuku, skries tuvu ir liniuote. M o k i n i a i greitai ir i e s m s tvirtina m o k o m j mediag ir skmingai sprendia vien pagrindini mokyklinio braiybos kurso udavini mokosi suprasti brinius, juos skai tyti. Tokia yra viena p a m o k efektyvinimo priemoni nemaini'nio programuoto mokymo element taikymas pratimuose. Kitas b d a s u s i m i m a m s aktyvinti racionaliau inaudoti p a m o k o s pirmj dal. Kai kurie mokytojai t a m tikslui taiko intensyvij apklaus ir frontalij grafin apklaus. D a b a r retai m a t o m e , kaip mokytojas, pakviets vien mokin prie lentos, g a n a ilgai j klausinja, o visa klas iame procese beveik nedalyvauja. Intensyvioji apklausa yra ini kartojimo, tvirtinimo ir kont r o l i a v i m o vairi i o r m derinys. T o k i o s a p k l a u s o s tikslas su aktyvinti vis klas t a m tikru p a m o k o s laiku. I n t e n s y v i a j a i a p k l a u s a i i k v i e i a m i m o k i n i a i . D a l i s j dirba prie l e n t o s ruoia grafinius a t s a k y m u s k l a u s i m u s i praju sios p a m o k o s m e d i a g o s . K i t a d a l i s dirba savo vietose su indivi duali u d u o i kortelmis. Likusieji m o k i n i a i stebi b r a i y m lentoje, seka d r a u g atsakymus, taiso ir papildo juos, dalyvauja frontaliojoje apklausoje.
16

F r o n t a l i o j i grafin a p k l a u s a atskleidia, kokios aktualios yra anksiau gytos inios, p a d e d a ugdyti m o k i n i kalbos gdius, patikrinti praktikai vis klass mokini teorines inias, kontro liuoti per daugel p a m o k mokini grafinius mokjimus, upildyti mokini parengimo spragas, atsiradusias praleidus pamok ar jai nepasiruous. Tokia apklausa p r a d e d a m a trumpu frontaliu pokalbiu, kurio m e t u m o k i n i a i a t s a k i n j a i d a r b o v i e t a n k s i a u i m o k t o s te m o s p a g r i n d i n i u s klausimus. K l a u s i m a i formuluojami aikiai, k a d juos b t g a l i m a t r u m p a i atsakyti. S i a m e apklausos etape i m o k i n i r e i k a l a u j a m a tik atsiminti ir suvokti, kas buvo anksiau imokta. Leidiama naudotis mokomosiomis lentelmis ir kitomis vaizdumo priemonmis. Antrasis frontaliosios grafins apklausos etapas yra grafins uduotys. M o k i n i a i l a n g u o t o popieriaus darbo ssiuviniuose turi n u b r a i y t i p a g r i n d i n i u s atvaizdus,, s u s i j u s i u s s u k tik p a k a r tota m e d i a g a . U d u o t y s paruotos taip, kad jas g a l i m a atlikti X greitai ir visikai savarankikai. K o n s p e k t a i tuo laiku turi bti 0^ uversti, m o k o m o s i o s lentels n u k a b i n t o s . Mokytojas stebi darb, s u r e n k a u d u o t i s a t t i k u s i j s s i u v i n i u s , j u o s p e r i r i ir, n e r a y d a m a s p a y m i (taupydamas l a i k ), vienodai v e r t i n a m u s dar bus deda atskiras krveles, neuversdamas ssiuvinio. Toki. . krveli yra keturios (atitinkanios skirting paymi skaii). \^ Kiekvienas mokinys mato, kuri krv dedamas jo ssiuvinis, t Vliau atlik uduotis mokiniai atiduoda atverstus ssiuvinius *f}| p r a j u s t a m d a r b u i s k i r t a m l a i k u i . S u r i n k u s ssiuvinius, lentoje p a k a b i n a m o s m o k o m o s i o s briN ni lentels, kuriose pateikti m o k i n i a m s pateikt uduoi atsa1 kymai. M o k i n i a i gali pasitikrinti savo sprendimus, suprasti pa darytas klaidas. P e r frontalij grafin apklaus galima patikrinti beveik: 1 0 0 % k o n t r o l i u o j a m ini, s i s t e m i n g a i lavinti m o k i n i grafiniusmokjimus. Mokiniai privalo nuolat bti pasiruo tokiam darbui. Greita mokini darb perira per pamok padeda mokytojui ne tik suaktyvinti m o k y m o proces, bet ir operatyviai j v a l d y t i remiantis gauta informacija. S v a r b i a u s i a s klass produktyvios veiklos e l e m e n t a s yra proble minis mokymas. Isami ini apie jo esm ir konkret taikym praktikoje galima rasti daugelyje publikacij. Todl pateiksime tik v i e n pavyzd. T a r k i m e , kad prajusi p a m o k m o k i n i a m s buvo idstyta te m a Kirtimai", j i e i n o , kas v a d i n a m a k i r t i m u . i o j e p a m o k o j e mokytojas, n a u d o d a m a s i s mokomosiomis lentelmis ir kitomis prie m o n m i s , p o k a l b i o m e t u p a a i k i n o m o k i n i a m s , k a s v a d i n a m a pj viu. T a i b u v o r e p r o d u k t y v a u s p o b d i o p a m o k o s e l e m e n t a s . T o liau mokytojas sudaro problemin situacij. Pakabins atitinkam lentel, jis pateikia klausim: Kuo skiriasi pjvis n u o kirtimo?" M o k i n i a i s p r e n d i a problem r e m d a m i e s i j a u g y t o m i s i n i o m i s
2. Braiyba vidurinje mokykloje ^ i s*' , -j '

ir f o r m u l u o d a m i atitinkam atsakym. Sis p a m o k o s e l e m e n t a s yra produktyvus, krybinis, u g d o m o k i n i m s t y m , o isprsta prob l e m i n situacija s u v o k i a m a giliai ir tvirtai. A t s i v e l g i a n t j tai, p a m o k a i efektyvinti n a g r i n j a m p r o b l e m g a l i m a sprsti derinant vairius mokymo bdus. Mokytojas analizuoja eilins pamokos temos turin, parinkda m a s m e t o d derin jos e l e m e n t a m s pravesti. K a r t u jis ieko tin k a m o reproduktyviosios ir krybins aukltini veiklos santykio, racionaliausio pamokos laiko panaudojimo. Taip dirbant p a m o k g a l i m a vesti p a g a l tokias s c h e m a s :

T a i a u g a l i m a taikyti ir kitokius p a m o k e l e m e n t b e i m o k y m o m e t o d derinius. K a i p j a u buvo aikinta, jie p a r e n k a m i atsivel giant m e d i a g o s turin, p a m o k o s tiksl ir klass p a s i r u o i m i io dalyko. C i a pateiktos tik p a v y z d i n s s c h e m o s . S v a r b u tai, kad. iose schemose n u m a t y t a tikslinga mokini veiklos pobdio kaita pamokoje. Mokini reproduktyvus darbas keiiamas krybiniu darbu, problemikai nagrinjant nauj mediag, toliau repro duktyviu, a p i p a v i d a l i n a n t konspekt, po to vl krybiniu, atlie kant individualiai programuoto pobdio pratimus, originalaust u r i n i o i n d i v i d u a l i u s g r a f i n i u s d a r b u s i r 1.1. Tikslinga mokini veiklos kaita pamokoje, racionalus laiko pa n a u d o j i m a s bei t i n k a m a s vaizdini p r i e m o n i taikymas p a d s efektyvinti m o k y m . T a i ypa svarbu dstant braiyb j a u m i n tomis slygomis. S a v a i m e suprantama,, kad tai, kas idstyta i a m e p a r a g r a f e , n e p a n e i g i a kit efektyvinimo form ir m e t o d : pavyzdiui, atlie k a n t pratimus, n a u d o j a m a kalk, todl nereikia perbraiyti uda vinio slyg, t a i k o m o s kitos specifins priemons. Apie tai r a o m a t o l e s n i u o s e k n y g o s p a r a g r a f u o s e , r i n k i n i u o s e apie k e i t i m s i pa angia pedagogine patirtimi (r. l i t e r a t r o s s r a ) , u r n a l o IIlKOJia n n p o H 3 B O f l C T B O s t r a i p s n i u o s e . <+ , S i e k i a n t v i s o m i s p r i e m o n m i s efektyvinti p a m o k , nereikia pa mirti, kad dabartinse braiybos p r o g r a m o s e yra skyriai P a g rindiniai reikalavimai mokini inioms ir gdiams", pritaikyti VII ir V I I I klasei.

Pirmoji

schema

1. i n i a k t u a l i n i m a s . 2. Frontalioji grafin apklausa. 3. Naujos mediagos nagrinjimas sudarant problemines tuacijas. 4. Konspekto apipavidalinimas. 5. P r a t i m a i su programuoto mokymo elementais. 6. N a m darb skyrimas.

si

Antroji

schema

1. i n i a k t u a l i n i m a s . 2. Naujos mediagos nagrinjimas sudarant tuacijas. 3. B r i n i skaitymas. 4. Individualus grafinis darbas. 5. Imoktos mediagos apibendrinimas. Treioji schema

problemines

si

Sie skyriai yra btino dalyko kriterijus. i siekiant gerai parengti per daug apkraunami

ir p a k a n k a m o m o k i n i p a r u o i m o i io a p l i n k y b r e i k i a a t s i v e l g t i n e vien/ t i k m o k i n i u s , b e t i r t o d l , k a d vaikai nebt, mokymo usimimais.

1. F r o n t a l i o j i grafin a p k l a u s a . 2. Naujos mediagos nagrinjimas. 3. Konspekto a p i p a v i d a l i n i m a s . 4 . G r a f i n s u d u o t i e s s u p r o g r a m u o t o m o k y m o e l e m e n t a i s at likimas. Ketvirtoji schema

Todl nereikia vl imti nagrinti ibraukt i p r o g r a m o s toki klausim, kaip, pavyzdiui, paviri iurktumo ymjimas, mat m e n tolerancij r a y m a s , statybini b r i n i bei s c h e m braiy m a s (o ne skaitymas). Nereikia versti mokini atlikinti per d a u g s u d t i n g a s uduotis, nes tai taip pat gali juos apsunkinti. Kokio s u d t i n g u m o ir pobdio turi bti m o k i n i a m s s k i r i a m o s uduotys, mokytojas gali sprsti pagal vadovlyje ir mokyklins braiybos udavinynuose pateiktus pratimus.

4.

BRAIYBOS

IR

KIT

DALYK

RYIAI

1. Intensyvioji a p k l a u s a . 2 . N a u j o s m e d i a g o s n a g r i n j i m a s s u d a r a n t p r o b l e m i n e s situ acijas. 3. P r a t i m a i , kuriuose i keli pateikt atsakym reikia atrinkti teising (ruoiantis grafiniam darbui). 4. Privalomo grafinio darbo atlikimas.

Dirbant pagal dabartines programas, daug dmesio skiriama dalyk ryiams ypa braiybos ryiui su mokini darbiniu mo kymu. Kaip inoma, dalyk ryi gyvendinimo forma laiko atvilgiu gali bti ankstyvoji, esamoji ir vlyvoji.

I n a g r i n s i n f e d v i p i r m s i a s r y i o f o r m a s , n e s vlyvojo r y i o forma neeina braiybos kurs. P r i e ankstyvj ryio form priskiriamos visos grafins inios ir m o k j i m a i , kuriuos m o k i n i a i gijo per d a r b i n m o k y m IV, V ir VI klasse. iose klasse pateikiama technini ini apie metal, medio, p l a s t m a s i ir kit n e m e t a l i n i m e d i a g apdirbim ir supaindi n a m a s u b r i n i b r a i y m u i r j p a n a u d o j i m u . B e to, d u o d a m a gana daug grafins dokumentacijos ini. Vaizdins informacijos m e t u m o k i n i a m s p e r d u o d a m o s pradins inios apie linij tipus, brinio, eskizo ir t e c h n i n i o pieinio b r a i y m , kai k u r i a s skers m e n s ir spindulio m a t m e n raymo taisykles. T o s inios pateikia mos nagrinjant vaizd idstymo briniuose tvark ir skaitant b r i n i u s su v i e n u bei d v i e m t r i m v a i z d a i s . Be to, m o k i n i a m s ten ka ymti detal pagal brin, braiyti iklotin. P e r e i n a n t i klass klas skaitomi ir b r a i o m i vis sudtin gesni briniai ir eskizai. Pavyzdiui, IV klasje mokiniai operuo ja plokios detals briniais, V klasje susiduria su prizms formos d e t a l m i s ir p r a d e d a dirbti p a g a l s u r i n k i m o brin, VI klasje dirba su c i l i n d r i n s formos d e t a l m i s ir toliau n a u d o j a surinkimo brin. K a d b t a i k u , k o k i a s i n i a s a p i e g r a f i n d o k u m e n t a c i j gy ja mokiniai iose klasse, reikia paminti ir tas inias, kurios ne eina braiybos kurs. Prie j priskiriamos inios apie sutar tinius y m j i m u s k i n e m a t i n s e ir elektros s c h e m o s e (IV ir V kla sje), apie dirin ir krumplin pavar, kniedyt s u j u n g i m ir takinio suvirinimo ymjim (VVI klasje). B r a i y b o s mokytojas turi atsivelgti vis vairi ini ir v a i z d i n i a t s a r g , k u r i m o k i n i a i gyja prie p r a d d a m i m o k y t i s braiybos. Atsivelgiant tai, g a l i m a ne tik sutaupyti laiko ne k a r t o j a n t to, k a s j a u i n o m a m o k i n i a m s , bet i r s u a d i n t i j d o m jimsi braiybos dalyku, s u m a n i a i a p i b e n d r i n a n t t u r i m patirt ir p e r d u o d a n t tik k a s n a u j a i r n e i n o m a . P e r e i s i m e .prie e s a m j r y i . P r i e j p r i s k i r i a m o s v i s o s i nios, kurios p a t e i k i a m o s VII ir VIII klasje per darb ir braiybos p a m o k a s . Kai kurios j formuojamus lygiagreiai, o kitos anks i a u a r b a v l i a u . T o d l i o s e k l a s s e d a r b ir b r a i y b o s m o k y t o j a i turi glaudiai bendradarbiauti. K a d i dviej mokomj d a l y k i ; mokytoj kontaktai bt pro d u k t y v s i r t i k s l i n g i , r e i k i a visi) p i r m a , k a d b r a i y b o s m o k y t o j a s g e r a i inot, kokias i n i a s m o k i n i a i gyja per d a r b i n m o k y m . P i r m i a u s i a todl, kad, grafikai rengiant i klasi mokinius, svarbiausias v a i d m u o tenka braiybos mokytojui, kuris labiau kvalifikuotai pasiruos formuoti mokini grafines inias ir m o kjimus. Ivardysime tas inias ir svokas, sisavina per darb p a m o k a s . kurias mokiniai gyja arba

V I I klasje n u m a t y t a skaityti detali su k g i n i u bei fasoniniu' paviriumi brinius ir braiyti j eskizus, skaityti sukimosi k n su nuoulomis, suapvalinimais ir panaius brinius. Toje paioje klasje n a g r i n j a m a s iorinio ir vidinio sriegio y m j i m a s bri niuose, supaindinama su metriniu sriegiu ir jo elementais. V I I I klasje mokiniai susipasta su nuolydio ir kgikumo^ ymjimu, toliau skaito ir braio detali su ioriniu fasoniniu pa viriumi brinius, k u r i u o s s u d a r o du trys vaizdai, taip pat deta li su cilindriniais ir kginiais paviriais brinius. Kartu nagri n j a m o s tipins detals, sujungimai ir stakli m e c h a n i z m a i . Tai ypa svarbu mokantis braiybos kurso temas Detali tipiniai su j u n g i m a i " ir Surinkimo briniai". Cia pateikti berniuk darbinio mokymo p r o g r a m duomenys. M e r g a i t s m o k o s i p a g a l k i t a s p r o g r a m a s . T a i a u j o s t a i p p a t gy ja n e m a a techniniini. Pavyzdiui, n a g r i n d a m o s siuvamosiosmainos sandar, veikim ir reguliavim, jos susipasta su de tali konstrukcijos ypatybmis, j sujungim rimis, vaizdavimo' brinyje b d a i s i r p a n . B e to, s i u v a m o s i o s m a i n o s n a g r i n j a m o s kartu ir skaitant detali brinius, surinkimo brinius ir sche m a s . Visos tos inios, kurias reikia atsivelgti grafikai r e n g i a n t mokinius, t a m tikra dalimi paruoia mergaites mokytis braiybos. R e m s i m s kai kuriais braiybos programins m e d i a g o s su kit dalyk, ypa m a t e m a t i k o s , m e d i a g a ryio pavyzdiais. P a vyzdiui, viena braiybos kurso svarbi svok yra linijos svoka. Reikia atsiminti, kad I V I klasje linija n a g r i n j a m a kaip kon tro riba, kaip objekto vaizdavimo priemon, kaip savarankikas m o k y m o s i o b j e k t a s (ties, a t k a r p a , l a u t e " i r 1.1.). M o k i n i a i , j a u prie m o k y d a m i e s i braiybos, imoksta taikyti brinio linijas, kai nagrinjami staiakampio formos daikt briniai ir paaikinama itisins, brknins ir brknins takins linijos paskirtis. M o kiniai braio grafinius atvaizdus, n a u d o d a m i lygiagreisias, stat m e n s i a s ir kitas linijas. N e g a l i m a neatsivelgti ias inias, n a g r i n j a n t , p a v y z d i u i , t e m a s K a i p dirbti s u b r a i y m o r a n k i a i s " (r. v a d o v l i o 2, 8 sk.) a r b a B r i n i o l i n i j o s " (r. v a d o v l i o 3, 11 s k . ) . A n t r a s p a v y z d y s . P a g r i n d i n i i n i a p i e m a s t e l m o k i n i a i gy ja m o k y d a m i e s i vairi dalyk. Su masteliu s u p a i n d i n a m a I kla sje per m a t e m a t i k o s , darb ir p i e i m o p a m o k a s , IT ir I I I klas j e per (darb ir gamtos painimo pamokas, IV klasje per m a t e m a t i k o s p a m o k a s , V klasje per m a t e m a t i k o s ir d a r b pa m o k a s , VI klasje per algebros ir geografijos p a m o k a s . Sios svokos f o r m u o j a m o s nuosekliai ir vairaus lygio. I p r a d i m o kiniai gali tik palyginti daikt dydius, paskui ianalizuoti daikt arba j dali dydi santykius, ireiktus kiekybiniu santykiu ( p a v y z d i u i , d a i k t o p l o t i s n k a r t d i d e s n i s u j o a u k t i r 1.1.). P o t o f o r m u o j a m o s inios apie m a t a v i m o operacijas bei erdvini ir kiekybini s a n t y k i ry, u g d o m i a t i t i n k a m i gdiai.

Atsivclgianl j m o k i n i inias, m o k j i m u s ir gdius, gytus I IV klasje, m o k a n t i s apie m a s t e l , reikia v e n g t i j k a r t o j i m o braiybos kurse. Cia reikia ypa atkreipti d m e s tikrj mat m e n nurodym, nes anksiau tai nebuvo n a g r i n t a . Reikia atsiminti, k a d mokiniai su brinio svoka supaindi n a m i j a u I klasje. II klasje m o k i n i a i skaito brinyje m i l i m e t r a i s ireiktus m a t m e n i s . I I I klasje per d a r b p a m o k a s m o k i n i a m s p a t e i k i a m a kai kuri i n i apie daikto a t v a i z d p l o k t u m o j e sistem, kai daikto forma n u s t a t o m a p a g a l e i o m i s k r y p t i m i s g a u t u s atvaizdus: v a i z d i priekio, i viraus, i kairs, i d e i n s , i apaios, i u p a k a l i o . M o k i n i a i s u i n o , k a d tokie at v a i z d a i g a u n a m i perkeliant (suprojektuojant) vairias daikto sie n a s " kubo ei sien iklotin. I V - V I klasje mokiniai skaito brinius, pagal kuriuos i "laktins mediagos g a m i n a iklotines ir susipasta su brini braiymo statmenj projekcij sistemoje tvarka. B r i n i o " svoka g l a u d i a i susijusi s u p r o j e k t a v i m o " s voka. N a g r i n j a n t vairius daiktus, I V I klasje iprojektavimo" ir projekcijos" svokos neformuojamos. Cia reikia remtis i n o m a v a i z d o " svoka, kuri p i r m i a u s i a f o r m u o j a m a per d a r b p a m o k a s (III kl.), ir per m a t e m a t i k o s p a m o k a s gytomis 'mokini iniomis apie figr vaizdavim (grtamj ir negrtamj), lygiagreiuoju p o s t m i u " arba poslinkiu". Kokia tvarka reikia braiyti eskiz, m o k o m a atsivelgiant inias, k u r i a s m o k i n i a i gijo per darb p a m o k a s VI klasje. Btino ir pakankamo vaizd skaiiaus nustatymas grindia m a s taip pat iniomis, gytomis per darb p a m o k a s VI klasje, nagrinjant temas Matmen raymas", Sutartiniai enklai". M o k i n i I V I klasje per m a t e m a t i k o s p a m o k a s gytos inios apie sudting geometrini figr skaidym p a p r a s t a s gali buti tobulinamos a n a l i z u o j a n t d a i k t g e o m e t r i n f o r m ir a t v a i z d grafin sudt. Mokini I I V klasje per m a t e m a t i k o s p a m o k a s gytas inias apie slatincns ir apskritimo brim, k a m p o d a l i j i m lygias da lis, a p s k r i t i m o i r a t k a r p o s d a l i j i m l y g i a s d a l i s g a l i m a p a n a u doti n a g r i n j a n t t e m G e o m e t r i n i s b r a i y m a s " . S u prizins, p i r a m i d s , r u t u l i o bei k g i o f o r m o s d a i k t a i s m o kiniai susipasta j a u I I I klasje per darb ir pieimo p a m o k a s . P e r pieimo p a m o k a s mokiniai pieia visus anksiau ivardytus erdvinius geometrinius knus. Svoka prizms forma" (staia k a m p i s gretasienis ir kubas) i s a m i a u f o r m u o j a m a per m a t e m a t i kos p a m o k a s IV klasje. M o k i n i a i privalo suvokti m a t o m ir ne m a t o m sien padt daiktins ploktumos atvilgiu, mokti nu braiyti t geometrini kn paviri iklotines, inoti b r i a u n ir sien lygiagretumo bei l y g u m o poymius. S i m e d i a g g a l i m a p a n a u d o t i braiybos kurse n a g r i n j a n t kai kuri paviri ikloti ni braiym, diegiant darbo su braiymo rankiais gdius, ana lizuojant daikto form pagal brin.

I V V I klasje m o k i n i a i per darb p a m o k a s imoksta g a m i n t i detales pagal paymt ruoin. Sios inios praveria braiant brin, kai reikia keisti daikto form p a g a l ymjim. gytos I V I klasje mokini grafins inios konkretinamosir toliau gilinamos mokantis braiybos. D s t a n t braiyb, y p a t i n g reikm turi jos ryys su geomet rija. M o k y d a m i e s i geometrijos p a g a l A. P o g o r e l o v o vadovl, m o kiniai VI klasje planimetrijos kurse susipasta su geometrins figros svoka, p a g r i n d i n m i s a t k a r p i r k a m p m a t a v i m o savy bmis, lygiagrei tiesi savybmis, susipasta su statmens, pusiaukratins, pusiaukampins, trikampio auktins apibrimais. VI klasje mokiniai geometrikai braio: kamp, lyg duotajam; k a m p o p u s i a u k a m p i n ; dalija a t k a r p p u s i a u ; bria s t a t m e n tie sei. VI k l a s j e m o k i n i a i s u s i p a s t a su g e o m e t r i n i viet metodu.. VII klasje mokiniai pradeda mokytis geometrijos, susipain dami su keturkampiais: ikiliaisiais daugiakampiais ir j elemen tais, lygiagretainiu, staiakampiu, rombu, kvadratu, trapecija. N a g r i n j a m a T a l i o teorema (jeigu lygiagreios tiess, k i r s d a m o s k a m p o kratines, vienoje jo kratinje atkerta lygias atkarpas, tai jos atkerta lygias atkarpas ir kitoje kratinje"), P i t a g o r o teore ma (tarp j ir statmenojo trikampio kampo kratini santykiai: k a m p o kosinusas, sinusas, tangentas). VII klass geometrijoje nagrinjamos Dekarto koordinats ploktumoje ir figr transformacijos. I transformacij nagrin j a m o s : simetrija (ain ir centrin), poskis, p a n a u m o transfor macija. VIII klass mediaga supaindina su ploktumos vektoriumi, trikampi sprendimu, daugiakampiais, figr plotu. E r d v i n i figr v a i z d a v i m o p l o k t u m o j e k l a u s i m a i eina ster e o m e t r i j o s k u r s ir n a g r i n j a m i IX bei X klasje. tai reikia atsi velgti. Aiku, kad mokytojui ikyla u d a v i n y s racionaliai operuoti mokini iniomis, gytomis per geometrijos pamokas, nagrinjant vis braiybos kurso mediag, taip pat ir braiybos p r o g r a m o s skyriaus Dalyk ryiai" klausimus. Kartu reikia pabrti, kad pagrindinis vaidmuo sisteminant, pltojant, konkretinant ir gilinant mokini grafines inias tenka braiybos mokytojui. Be to, didel r e i k m p o l i t e c h n i n i a m m o k i n i lavinimui turi g a m y b i n i o techninio pobdio inios, gytos per darbinio m o k y m o p a m o k a s . D a r b a s iomis kryptimis bus juo pro duktyvesnis, j u o g l a u d i a u , p l a n i n g i a u b e n d r a d a r b i a u s braiybos,, m a t e m a t i k o s ir darb mokytojai.

II

S K Y R I U S

ATSKIR K U R S O SKYRI N A G R I N J I M O METODINS REKOMENDACIJOS

5.

VADAS

BRAIYBOS

KURS

Braiybos dalykas. Grafini atvaizd reikm. T e m o s m e d i a ga vadovlyje pateikta taip, kad adint mokini domjimsi brai yba. T a m tikslui skirti i r tekste e s a n t y s p a v y z d i a i , kurie r o d o braiybos reikm praktinje m o n i veikloje, ir iliustracijos. Dl ribotos vadovlio apimties nebuvo g a l i m a pateikti ininerini-stat y b i n i , d r a b u i bei a v a l y n s b r i n i p a v y z d i i r kt. M o k y t o j a s g a l i j u o s p a r o d y t i p e r p a m o k p a v a i z d u o t u s p l a k a t e arba; p a d e monstruoti grafoprojektoriumi. T e m a turi aukljamj reikm. Joje aikiai parodytas brai y b o s ir iuolaikins t e c h n i k o s sryys bei savita brinio raidos istorija Rusijoje. Mokytojas turi atsiminti, kad v a d e " brinys apibrtas taip pat, kaip ir G O S T - e : Brinys tai dokumentas, kuriame atvaiz d u o t a s d a i k t a s i r p a t e i k t i kiti d u o m e n y s , k u r i reikia j a m p a g a minti ir kontroliuoti". T a m tikslui vadovlyje pateikta n a u d o j a m o gamyboje brinio iliustracija (vadovlio 2 pav.). Taiau metodi niu poiriu bt n e t e i s i n g a per pirm p a m o k n a u d o t i k a i p ilius tracijas tiktai tokius dokumentus, kuriuose yra visas informacijos k o m p l e k s a s : a t v a i z d a i , m a t m e n y s , p a g r i n d i n i s r a a s i r kt. I pra di svarbu m o k i n i a m s parodyti, kad brinio, kaip gamybinio d o k u m e n t o , s v a r b i a u s i a s e l e m e n t a s yra daikto atvaizdai. T o d l t r u m p i a u (prie n a g r i n j a n t kitas kurso temas, i dalies prie f o r m u o j a n t b r i n i o " svok) briniu g a l i m a vadinti tiktai daik to atvaizdus, kaip ir vadovlyje. Kartu reikia parodyti, kad br i n y j e yra ne v i e n a s , o k e l e t a s v i e n a s su k i t u s u s i j u s i d a i k t o at vaizd, ir kad kiekvienas j parodo daikt i kurios nors vienos puss. S t e b d a m i s u p r a n t a m u s pavyzdius, m o k i n i a i turi sitikinti, kad toks poiris teisingas. Kita brinio iliustracija yra surinkimo brinys, p a r o d y t a s -vadovlio 3 paveiksle. T a i a u tai nereikia, k a d m o k y t o j a s n e g a l i kaip i l i u s t r a c i j per p i r m p a m o k p a n a u d o t i g a m y b i n i brini. T o k i u s bri nius galima pademonstruoti. Taiau j mes nepateikme vadov l i o vade".
24

M o k i n i g r a f i n i ini, j g y t p r i e p r a d e d a n t d s t y t i b r a i y b o s kurs, apibendrinimas. P i r m s i a s i n i a s apie grafinius a t v a i z d u s m o k i n i a i gyja j a u p r a d i n s e k l a s s e per p i e i m o , g a m t o s p a i n i m o , matematikos, d a r b p a m o k a s . Ten jie susipasta su piei niu, planu, emlapiu, su p a p r a s i a u s i daikt briniais. P e r dar b pamokas mokiniai susipasta su iklotinmis, linijomis, mat m e n raymu ir pan. Ypa d a u g grafini i n i m o k i n i a i gyja I V V I klasje per d a r b p a m o k a s . C i a jie turi i m o k t i dirbti p a g a l b r i n . R e m i a n t i s t o m i s i n i o m i s , v a d o v l y j e a i k i n a m i v a i z d i e j i at vaizdai, techninis pieinys, brinys, eskizas, surinkimo brinys, iklotin. Cia iliustruojami m o k i n i a m s gerai inomi objektai. T a i p j a u s t i n j i m o s t a l e l i s , a p l a n k a s b r i n i a m s i r kt. P r i e p r a d d a m a s dstyti b r a i y b o s k u r s , m o k y t o j a s turi i noti, kaip mokiniai paruoti grafikai. Tik r e m d a m a s i s mokini i n i o m i s , jis gals metodikai gerai vesti pirmosios p a m o k o s dal, skirt grafinms inioms apibendrinti. Reikia atidiai parinkti iliustracijas, paruoti kartojimo klausimus, gerai inoti, k nauja reiks pateikti mokiniams. R e m i a n t i s i n i o m i s a p i e b r i n i u s , v a i z d i u o s i u s b r i n i u s , i k l o t i n e s i r kt., v a d o v l y j e a p i b r t a s g r a f i n i s a t v a i z d a s . M o k y t o j a s savo nuoira gali plaiau nagrinti grafini atvaizd speci fik, aikinti, kuo j i e s k i r i a s i n u o m e n i n s .grafikos k r i n i . Mokini s u p a i n d i n i m a s s u b r a i y b o s r a i d o s istorija. D s t a n t braiyb, m o k i n i a m s reikia pateikti reikiam istorini ini apie m o k y m o -dalyk, t r u m p a i s u p a i n d i n t i j u o s s u y m i m o k s l i n i n k g r a f i k b i o g r a f i j o m i s , p a r o d y t i i s t o r i n i b r i n i i r kt. R e m i a n t i s istorinmis iniomis, galima vien ar kit braiybos prog r a m o s t e m itirti giliau, l a b i a u s u d o m i n t i m o k i n i u s dalyku, dieg ti <pagarb .didiesiems m o k s l o veikjams, skatinti n o r painti, kas nauja. Braiybos dstymo istoriniai elementai ugdo mokini tarybin p a t r i o t i z m i r -tarybinio n a c i o n a l i n i o i d i d u m o j a u s m . Braiybos istorijos inios p a d e d a m o k i n i a m s suprasti grafikos raid, jos ry su kitais mokslais, rus ir tarybini mokslinink v a i d m e n vystant v a i z d a v i m o m e t o d u s ir tobulinant grafik. Nedideli istoriniai ekskursai per braiybos p a m o k a s m o k i n i a m s vaizdiai rodo, kad grafika atsirado ir tobuljo m o n i praktinje veikloje, kad apie braiybos r a i d m e s s p r e n d i a m e r e m d a m i e s i gausiais istoriniais briniais, plakatais ir emlapiais, ilikusiais iki m s dien. I s t o r i n i a m s e k s k u r s a m s per braiybos p a m o k a s d a u g laiko skirti nereikia. P o k a l b i a i su m o k i n i a i s turi bti l e n g v a i s u p r a n t a mi, trumpi, vedami aikinant nauj mediag. M o k y t o j o p a s a k o j i m b t i n a i reikia iliustruoti briniais, schemomis, f o t o g r a f i j o m i s ir kt. P e r vadin p a m o k galima demonstruoti diafilm Brinio istorija". St5

Mokini s u p a i n d i n i m a s su braiymo rankiais, m e d i a g o m i s ir reikmenimis. B r a i y m o r a n k i a m s ir m e d i a g o m s a p r a y t i v a d o vlyje skirta n e d a u g vietos. R e i k i a sidmti, k a d m o k i n i a i s u k a i kuriais braiymo rankiais j a u susipain per matematikos p a m o k a s ir m o k a jais n a u d o t i s . D l to n a u j a j a m e vadovlyje tik t r u m p a i a i k i n a m a a p i e p a g r i n d i n i u s r a n k i u s bei m e d i a g a s i r kaipjais naudotis. Pavyzdiui, detaliai neapraomas skriestuvas, nra l i n i u o t s i r k a m p a i n i o p a t i k r i n i m o t a i s y k l i i r 1.1. T a i a u m o k y t o jas, d s t y d a m a s p a m o k o s m e d i a g , turi apie tai usiminti. Vadovlyje pateikti tik patys p a g r i n d i n i a i b r a i y m o r a n k i a i s b d a i horizontali, vertikali ir p a s v i r u s i tiesi linij ir ap skritimo lank brimas. T ini reikia atliekant p a p r a s i a u s i u s pratimus, su kuriais mokiniai susidurs anksiau negu susipains, s u p a g r i n d i n i a i s g e o m e t r i n i o b r a i y m o e l e m e n t a i s v a d o v l i o 15. Staij, bukj ir smailij k a m p braiymo bdai parodyti: p r i e l a p y j e , k n y g o s p a b a i g o j e . S k y r i u j e K a i p dirbti s u b r a i y m o r a n k i a i s " nurodyta, kaip juos braiyti. T a i a u tai nereikia, kad t b d reikia tuojau pat mokyti n a g r i n j a n t darbo su braiymo r a n k i a i s taisykles,. P a v y z d i u i , s u s t a i j k a m p b r i m u r e i k s susipainti briant brinio rmel. Siuo atveju galima m o k i n i a m s rekomenduoti pasiirti prielapio iliustracij. Prireikus galima n u r o d y t i m o k i n i a m s t e n p a t p a s i i r t i i r 120, 30, 60, 75 i r k i toki k a m p brimo bd. Svarbu, kad mokiniai, kai reikia, nau dotsi nurodyta informacine mediaga. Susipain su braiymo rankiais ir darbo su jais taisyklmis, m o k i n i a i turi atlikti tiesi ir kreiv linij b r i m o p r a t i m . P r a t i - . mai atliekami darbo ssiuviniuose. Mokytojas turi atkreipti mokini dmes linij kompozicin idstym popieriaus lape. T a m tikslui pravartu parodyti j i e m s pavyzd, kaip atlikti darb. Pagrindins brini apipavidalinimo taisykls. N u s t a t y t o s G O S T - o brini a p i p a v i d a l i n i m o taisykls yra labai vairios. Su j o m i s mokiniai susipasta n a g r i n d a m i vairias mokyklinio brai ybos kurso t e m a s . T o s paios taisykls turi bti kaskart vis d e t a l i z u o j a m o s ir g i l i n a m o s . T o d l jos n a g r i n j a m o s vairiuose va dovlio skyriuose. T a i a u , k a d m o k i n i a i g a l t s i s a v i n t i p i r m j p r o g r a m o s sky ri P r o j e k t a v i m o b d a i " , jie turi inoti kai kuriuos brini api pavidalinimo pagal G O S T - u s reikalavimus. Braiydami pirmuo sius brinius, o taip pat susidurdami su briniais darb p a m o kose, mokiniai turi inoti apie brinio linijas, formatus ir rme lius, brinio raus, b r a i y b i n i u s riftus, k a i k u r i u o s m a t m e n raymo bdus. P r a v a r t u skyri pradti nagrinti pokalbiu apie standartus. Reikalingos pokalbiui m e d i a g o s yra vadovlyje. P a pildomos m e d i a g o s g a l i m a rasti mokslo populiarinamojoje litera-" troje, pavyzdiui, V. G o r d o n o ir J. Staroyleco knygoje Kodl taip b r a i o m a ? "

N a u j a j a m e vadovlio leidime patikslintos kai kurios brini a p i p a v i d a l i n i m o taisykli svokos, pateikti konstravimo dokumen t pavyzdiai, nurodyta, kad konstravimo dokument lap forma tai priklauso nuo iorinio rmelio matmen, papildytos inios apie m a s t e l i u s , rift, p a k e i s t i p a v e i k s l a i , i l i u s t r u o j a n t y s rifto b r a i . Skyreliai Formatai, rmelis ir pagrindinis raas" ir Brinio l i n i j o s " sukeisti vietomis, pateiktos naujos m a t m e n s linijos ro dykls braiymo, s k e r s m e n s enklo ir raids R r a y m o iliustraci jos. B r i n i o linijos. V I I k l a s j e p e r b r a i y b o s p a m o k a s n e b t i n a m o k i n i u s s u p a i n d i n t i su visais linij tipais bei vairiomis j pas kirtimis. M o k i n i a m s reikia p a p a s a k o t i tik apie itisines linijas (pagrindin ir p l o n ) , brknin ir plon brknin takin lini j . T a i a u n a u j a j a m e vadovlio l e i d i m e s u p a i n d i n a m a ir su vin giuota itisine linija. E i n a n t kurs, kai m o k i n i a m s reiks naudoti kitokias linijas, bus apie jas ir kalbama. Linij paskirtis vadovlyje aikinama nagrinjant gretasienio brin. M o k i n i a m s visikai pakanka ini suprasti t brin, j u o l a b i a u , k a d a l i a y r a d a i k t o v a i z d u s i s brinys,. Formatas, rmelis ir pagrindinis brinio raas. V a d o v l y j e n e p a a i k i n t a , kaip s u d a r o m a s formatas. Mokytojas turi p a p a s a koti, k a d formatas, kurio m a t m e n y s 2 9 7 X 2 1 0 m m , p a g a l n a u j j G O S T - dabar y m i m a s A4. Kiti formatai s u d a r o m i padvigubi n a n t A4 formato kratin. Pavyzdiui, padvigubin 210 mm kra t i n du kartus, g a u s i m e format, kurio m a t m e n y s yra 297 X X 4 2 0 m m . Toks formatas y m i m a s A 3 ( 1 2 ) . T a i reikia, kad jo v i e n a k r a t i n t o k i a p a t , k a i p i r A 4 ( l l ) f o r m a t o (t. y . 2 9 7 m m ) , o kita p a d i d i n t a du kartus. S t a n d a r t a s n u s t a t o A 2 ( 2 2 ) , Al ( 2 4 ) , A0(44) ir kitus formatus. T format m a t m e n y s pateikti vado vlio priede V a d o v l y j e p a k e i s t a i n o m a p a g r i n d i n i o r a o p a d t i e s A 4 for m a t e taisykl. Kaip inoma, techniniuose briniuose, nubraiy tuose A4 f o r m a t o p o p i e r i a u s lape, p a g r i n d i n i s raas d e d a m a s tik prie t r u m p o s i o s kratins. M o k o m u o s i u o s e briniuose ra ga lima dti ir prie ilgosios kratins. Braiybinis riftas. D e t a l i a i m o k y t i rifto p r o g r a m o j e n e r e i k a l a u j a m a , n e s b r i n i r a a i r a o m i riftu, a r t i m u s t a n d a r t i n i a m . D l t o iai t e m a i n e r e i k i a skirti d a u g laiko. M o k y t o j a s t u r i s u p a i n d i n t i m o k i n i u s su b r a i y b i n i o rifto m a t m e n i m i s ir savy bmis, nurodyti teksto raymo didiosiomis ir m a o s i o m i s raid m i s taisykles bei p o b d . P o t o m o k i n i a i turi atlikti rifto r a y m o p r a t i m . T a m tikslui galima naudoti darbo ssiuvin langeliais arba p a s v i r u s i o m i s linijomis. T a i a u tai nereikia, kad mokiniai gali v i s a i nepaisyti b r a i y b i n i o rifto. M o k y t o j a s turi r e i k a l a u t i i vaik kruopiai ir tiksliai braiyti p a g r i n d i n ra, paaikinti,
M o k y t o j a s t u r i n e p a m i r t i , k a d G O S T - a s 2 . 3 0 1 6 8 * b u v o i l e i s t a s 198!> m p a k a r t o t i n a i ir, l y g i n a n t j s u a n k s t e s n i u o j u , t u r i p a k e i t i m . P a l y g i n i m u i pali'lhtl senieji (skliaustuose) ir naujieji format ymjimai.
'f
1

kad neaiks ir nerpestingai padaryti raai (ypa skaitmenys) s k a i t a n t b r i n gali bti n e t e i s i n g a i s u p r a s t i , dl to g a m y b o j e gali atsirasti broko! M o k i n i a i turi sistemingai mokytis rayti raides ir skaitmenisb r a i y b i n i u riftu. T a m tikslui v a d o v l y j e p a t e i k t a p r a t i m . T a i a u n e r e i k t t e n k i n t i s v i e n t o m i s rifto u d u o t i m i s , k u r i o s y r a vadovlyje. Vis mokymosi laik reikia reguliariai duoti moki n i a m s atlikti darbo ssiuviniuose speciali p r a t i m , skirt vairi ra raymui. Mokytojas turi nepamirti, kad raai brinyje dabar r a o m i vadovaujantis G O S T - u 2.30481, kuris labai skiriasi nuo anks tesniojo G O S T - o 2.30468. M a t m e n r a y m a s . M a t m e n r a y m o t a i s y k l s v a d o v l y j e yra. iskirstytos. K a i kurios pirmins inios apie m a t m e n r a y m yra vadovlio 3 Kai kurios brini apipavidalinimo taisykls", k i t o s 14, 2 5 , 3 3 % N a u j a j a m e vadovlio leidime tema M a t m e n r a y m a s bri n i u o s e " yra iek tiek p a t i k s l i n t a ir p a p i l d y t a . P a v y z d i u i , skyre lio 8 ir 10 p u n k t e p a r o d y t a s ne tik storio, bet ir i l g i o y m j i m a s a t i t i n k a m a i r a i d m i s s ir l. P a t e i k t a ir n a u j a iliustracija ( v a d o vlio 28 p a v e i k s l a s ) . T a i a u ios t e m o s 8 ir 9 p u n k t reikia spe cialiai paaikinti. Cia pravartu m o k i n i a m s pademonstruoti ne tik brinius, kuriuose pavartoti tie s u t a r t i n i a i y m j i m a i , bet ir pa ias detales, vaizduojamas tokiuose briniuose. T a m tikslui ga l i m a p a n a u d o t i plakatus, kuriuose greta detals brini yra p a teikti j vaizdieji briniai su m a t m e n i m i s . Brini mastelis. S u s k a i t m e n i n i u i r l i n i j i n i u m a s t e l i u m o kiniai susipasta per matematikos, geografijos ir kit dalyk pa mokas, dl to per braiybos p a m o k a s io k l a u s i m o p l a i a u n a g r i nti nereikia. M o k i n i a m s paaikinama mastelio reikm braiy boje, p a t e i k i a m i s t a n d a r t o r e k o m e n d u o j a m i masteliai. D s t a n t tem, reikia ypa pabrti, kad nepriklausomai n u o to, kokiu m a s t e l i u n u b r a i y t a s brinys, j a m e r a o m i tikrieji de tals m a t m e n y s . Taiau m a t m e n skaii r a y m o brinyje po b d i s gali kisti. Tuo tikslu pravartu atkreipti mokini dmes brin, pa teikt vadovlyje (31 p a v . ) , k u r i a m e l e n g v a i g a l i m a t a s ypatybespastebti. M a t m e n y s 3 ir 16 31 paveiksle, b, rayti k i t a i p n e g u 31 p a v e i k s l e , c ir d. T e m a Kai kurios brini apipavidalinimo taisykls" baigia ma p r o g r a m o s numatytu darbu Nr. 1. i a m e darbe mokiniai turi kitu masteliu nubraiyti (pagal duot brin) tarpiklio brin ir rayti m a t m e n i s . K a i kurie mokytojai ne visai s u p r a n t a io d a r b o paskirt ir iki iol dar abejoja jo t i k s l i n g u m u , s a k y d a m i , k a d darbas n e s i r e m i a projekcij m e t o d u . T a i a u reikia inoti, k a d darbas N r . 1 tarsi' apibendrina v a d o " m e d i a g . Jis p a d e d a atskleisti mokini a n k s i a u gytus darbo su braiymo- rankiais gdius ir tvirtinti

praktikoje brini apipavidalinimo inias. J a u vien tai, pagrin dia tokio darbo traukim p r o g r a m . Braiymui susieti su tema Projektavimo b d a i " rekomenduo j a m a vadovlio 32 paveiksle atvaizduot detali stor ymti rai d e s. i n o m a , g a l i m a b t skirti i a m e d a r b e n u b r a i y t i b r i n , k u r s u d a r y t , keli d e t a l s v a i z d a i . T o k d a r b g a l i m a d u o t i , i nagrinjus, projektavimo bdus ir brini sudarymo statmenj projekcij sistemoje taisykles. Bet tada jis turt bti atliekamas d a u g vliau ir netekt to savito bruoo, apie kur kalbjome anks iau. J u o labiau, kad tai pirmas mokini grafinis darbas, todl nereikia jo perkrauti dideliu skaiiumi braiymo operacij. Dl i p r i e a s i m e s m a n o m e , k a d n e t i k s l i n g a keisti, d a r b o t u r i n ir kelti j k i t v i e t .

6. P R O J E K T A V I M O B D A I IR B R I N I A I STATMENJ PROJEKCIJ SISTEMOJE

Si m e d i a g a n a u j a j a m e vadovlio leidime yra gerokai perdirb labiau susieta su geometrija, naujai iliustruota. S i o s t e m o s paskirtis tvirtinti ir pagilinti m o k i n i teorines i n i a s apie statmenojo projektavimo b d ir parodyti kai kuriuos praktinius brini braiymo statmenj projekcij sistemoje veiksmus. Tie veiksmai padeda formuoti pirminius paprasiausi daikt brini braiymo ir kai kuri projektavimo udavini sprendimo gdius. Skyrius apie projektavimo b d u s p r a d e d a m a s projektavimo pro ceso a p i b r i m u . T a i p a d e d a m o k i n i a m s suvokti projekcijos svo k, kaip p r o j e k t a v i m o proceso rezultat. Vadovlyje p a m i n t i ir eiti 1 p r o j e k c i j g a v i m o a t v e j a i , b e t j i e n e i l i u s t r u o j a m i . R e m i a n t i s b e n d r o m i s iniomis apie projektavim ir projekci jas, vadovlyje idstytas brini b r a i y m a s projektuojant daikt i p r a d i v i e n , o po to dvi ir tris p r o j e k c i j p l o k t u m a s . Toks brinio braiymo laipsnikumas pads mokytojui nuosek liai iaikinti mokiniams, kaip smoningai imokti projektavimo tris projekcij p l o k t u m a s taisykles. R e m i a n t i s daikto projektavimu vien projekcij ploktum, vadovlyje nagrinjama, kaip g a u n a m a s brinys, susidedantis i vienos statmenosios projekcijos ir altitudins projekcijos. Siai me d i a g a i tvirtinti g a l i m a skirti m o k i n i a m s n u b r a i y t i p a g a l vaiz d]} b r i n ( v a d o v l i o 4 2 p a v . ) d e t a l s b r i n s u v i e n a s t a t m e n j a projekcija, paymint m a t m e n i s ir nurodant detals stor rau. I m o k u s p r o j e k t a v i m o dvi p r o j e k c i j p l o k t u m a s m e d i a g , r e k o m e n d u o j a m a i n a g r i n t i d e t a l s b r i n , k u r i a m e Imli; dvi p r o j e k c i j o s . D a b a r d e t a l s s t o r i o m a t m u o r a o m a s antrojoje p r o jekcijoje. Dl to m o k i n i a i geriau s u p r a n t a , kodl reikia antrosios ta,

projekcijos, nes loks brinys perteikia visus tris daikto m a t menis. Brinio braiymas dviejose projekcij ploktumose pateiktas kaip tolimesnis projekcij s u d a r y m a s vienoje projekcij plok tumoje. Dl to i pradi ploktumos vaizduojamos erdvje ne fiksuotos, bet v i e n a kitai ' s t a t m e n o s . Ir tik n o r i n t p a r o d y t i j s u t a p d i n i m , tos p l o k t u m o s v a i z d u o j a m o s susikertaniomis. Tokiu bdu mokiniai susipasta su dvisieniu, o po to ir su trisieniu projekciniu k a m p u , kai reikia brinio, sudaryto i dvie j ir trij daikto statmenj projekcij. N a u j a i ileisto vadovlio temoje B e n d r o s inios apie projek cijas" ( 4) patikslintos ir pakeistos atskiros iliustracijos. P r o j e k t a v i m o m e d i a g a i tvirtinti vadovlyje yra pateikti trys pratimai, kuriuose m o k i n i a m s reikia detals brin palyginti su j o s v a i z d i u o j u b r i n i u (49, 50 ir 51 p a v e i k s l a s ) . P r a t i m r e zultatus mokiniai turi surayti darbo ssiuviniuose. N a u j a i ileistame vadovlyje programos klausimai Statme nosios projekcijos", Vaizd idstymas brinyje ir j pavadi n i m a i : vaizdas i priekio, vaizdas i viraus, vaizdas i kairs" traukti I skyri. Anksiau buvo daroma bendra vaizdavimo metod apvalga, kurioje daugiausia dmesio buvo skiriama p a g r i n d i n i projekci ni svok formavimui ir supaindinimui su briniais, gautais p r o j e k t a v i m o v i e n , dvi ir tris projekcij p l o k t u m a s m e t o d u . D a b a r m o k i n i a i turi gyti d a u g i a u ir g i l e s n i s t a t m e n o j o projek tavimo metodikos ini, n a g r i n d a m i technin brin. Imok i mediag, mokiniai turi inoti, kaip pagal standarto taisykles vadinami ir kaip idstomi vaizdai. inodami ankstesnio skyriaus paragrafo paaikinimus, mokiniai lengvai supras, jog brinyje detals v a i z d turi bti kuo m a i a u , bet p a k a n k a m a i , kad b t aiki detals forma ir m a t m e n y s . N a g r i n d a m i skyri, m o k i n i a i atlieka d a r b N r . 2 M o d e l i a v i m a s p a g a l brin". J n u m a t y t a atlikti klasje. Mokytojas iam tikslui turi i anksto paruoti reikalingas m e d i a g a s (plas tilin, karton, viel ir kt.). Prie p r a d e d a n t darb, m o k i n i a m s reikia paaikinti, kaip turi bti atliktos uduotys. T r u m p i n u r o d y m a i pateikti vadovlyje. N a u d i n g a vesti brinio skaitymo pratybas.

detal, linij vaizdiajame brinyje daugja greiiau n e g u br inyje. Todl sunkiau sisavinami vaizdij brini atlikimo b d a i ir p a d i d i n a m o s darbo s n a u d o s . G a l i kilti k l a u s i m a s , ar n e r e i k i a i t e m , k u r i a i m o k i n i a i m a a i p a s i r u o , n a g r i n t i v liau. P r i e a t s a k a n t k l a u s i m , reikia prisiminti t e m o s Akson o m e t r i n s projekcijos" mokymosi tikslus ir udavinius. Greta pagrindins reikms tema turi ir pagalbin. P a g r i n d i n temos paskirtis mokyti aksonometrinio projektavimo metod. P a g a l b i n paskirtis lengvinti statmenj projekcij m o k y m s i ir lavinti erdvs suvokim. Atsivelgiant braiybos m o k y m o udavinius, reikia pripa inti, k a d p a g a l b i n r e i k m t e m a gyja pirmoje b r a i y b o s k u r s o pusje. Dl to vaizdiuosius atvaizdus a k s o n o m e t r i n i u s bri n i u s ir t e c h n i n i u s p i e i n i u s reikia n a g r i n t i ir mokyti braiyti kartu su briniais statmenj projekcij sistemoje. I to, kas pasakyta, aiku, kad t e m A k s o n o m e t r i n s projek cijos" n a g r i n t i v l i a u ne tik n e t i k s l i n g a , bet ir k l a i d i n g a , n e s j o s antroji paskirtis, mokyklos kurse turinti didel reikm, bt didele dalimi prarasta. Praktikai vaizdieji briniai nustot buv priemone, p a d e d a n i a mokytis statmenj projekcij. Aksonometr i n i p r o j e k c i j b r a i y m a s t o k i u a t v e j u t a p t t i k s 1 u, o ne p r i e m o n e . V a d i n a s i , ieities reikia iekoti ne nukeliant t t e m vles n i a m l a i k u i , o t a i k a n t r e i k i a m d s t y m o m e t o d i k . K o k i e gi sk m i n g o aksonometrini projekcij m o k y m o bdai? Vis pirma, dstant i tem, reikia vengti perdto m e d i a g o s teorizavimo. T e m o s n a g r i n j i m a s privalo turti aiki praktin krypt. Dabartiniuose braiybos vadovliuose daug dmesio skiriama a k s o n o m e t r i n i p r o j e k c i j teorijos d s t y m u i . B e a b e j o n s , stu d e n t a i ir dstytojai turi su ia m e d i a g a s u s i p a i n t i . O m o k i n i a i ? Ar reikia pasakoti, pavyzdiui, apie izometrins projekcijos sudarym d v i e m s k i r t i n g a i s b d a i s , k a r t u p a t e i k i a n t s k a i i a v i m u s , aikinanius, kaip g a u n a m i m a t m e n ikreipimo koeficientai iilgai ai? Ar reikia m o k i n i u s tikinti, kad m a t m e n y s iilgai k o o r d i n a i a i s u m a j a 0,82 k a r t o i r p a n a i a i , o p o t o p a s a kyti, k a d , b r a i a n t i z o m e t r i j , p r a k t i k a i i i l g a i k o o r d i n a i a i .atidedami tikrieji m a t m e n y s ? M u m s atrodo tikslinga, dstant aksonometrins projekcijas, pabrti j braiymo bdus, o nerodinti, kodl G O S T - u parinkta viena ar kita daikto p a d t i s a k s o n o m e t r i n s projekcij ploktu m o s atvilgiu, norint gauti skirting ri aksonometrijas. T a i a u tai dar nereikia, kad apskritai nereikia aikinti, kaip -sudaromos aksonometrins projekcijos ir kokios j savybs. T i n i m o k i n i a m s reikia, nes jos p a d e d a s m o n i n g i a u imokti me diag. Bet ito mokyti reikia kiek g a l i m a aikesne ar konkre tesne forma. G e r rezultat g a l i m a pasiekti, kai aikinant n a u d o j a m i m o deliai, p a n a s atvaizduotus 2 paveiksle. Tie modeliai demonst-

7. A K S O N O M E T R I N S P R O J E K C I J O S , T E C H N I N I S PIEINYS Aksonomelrins projekcijos sunkiai sisavinamas braiybos kurso skyrius. A. Botvinikovas ir L. G o s u d a r s k i s , atskirai tyr k l a u s i m , nustat, kad pieiniams nubraiyti reikia daugiau darbo n e g u briniams nubraiyti. Pastebta, kad kuo sudtingesns formos

2 pav.

ruoja praulniosios frontaliosios dimetrins ir statmenosios izometrins projekcijos sudarym. Vadovlio 7 paragrafo pagrindi n s i l i u s t r a c i j o s yra pieiniai,- a t i t i n k a n t y s 2 p a v e i k s l e a t v a i z d u o tus modelius. M o k y t o j a s , d s t y d a m a s io p a r a g r a f o m e d i a g , turi m o k i niams, be reikalo nedetalizuodamas, papasakoti, kaip g a u n a m o s a k s o n o m e t r i n s projekcijos, kad m o k i n i a i tik b e n d r a i s bruoais inot j savybes ir terminologij, n a u d o j a m operuojant vaizdiaisiais briniais. Vaizdij b r i n i s u d a r y m u i aikinti reikia skirti tik kelet m i n u i . G a i t i laiko i n i o m s tvirtinti nereikia, n e s j a s moki n i a m s uebiitina gerai siminti. Noriul geriau imokti terminologij if aktyvinti mokini ms tym, p a r a g r a f o tekste p a t e i k t a s k l a u s i m a s , kur a t s a k a n t reikia p a l y g i n t i v a d o v l i o (>() p a v e i k s l e a t v a i z d u o t a s s k i r t i n g a s p r o j e k cijas ir nurodyli dulkto frontalij d i m e t r i n bei i z o m e t r i n pro jekcij. Inagrinjs- brin, mokinys turi atsakyti odiu. Tolesniuose vadovlio p a r a g r a f u o s e v a r t o j a m i skirtingi ter m i n a i : i pradi mokinimus s u p r a n t a m e s n i vaizdieji briniai, vliau a k s o n o n u ' l i n i i " . p r o j e k c i j o s . I'o t o a b u t e r m i n a i s u g r e tinami. Anksiau buvo rekuiiiuidiiola pagrindin dmes sutelkti ds t o m o s i o s m e d i a g o s a k s o i i u i i i H i luti) p r o j e k c i j b r a i y m o b d u s . Ta k r y p t i s i l a i k y t a v a d o v l i u <j H Ir (V N a g r i n d a m a s t e m A k s o n o m e t r i n i projekcij b n l f y f f l l l " (<i) H ) , m o k y t o j a s p a s t e b s , kad ia m e d i a g o s d s t y m a s I U - I U K h I skiriasi nuo prasto a n k s i a u ileistuose vadovliuose. F r o n t a l i o s i o s d i m e t r i n s ir l / o i u d i ius projekcijos b r a i y m o m e t o d a i a n k s i a u b u v o d s t o m i ilvlc|uo,tc a t s k i r u o s e skyriuose. I pradi buvo pateikiami kiauiniui, S I I N I J C S U frontaliosios dimet r i n s projekcijos b r a i y m u , p o t o t a pnln tvarka buvo a i k i n a m a s i z o m e t r i n s p r o j e k c i j o s b r a i y m a s . B | to, b u v o d s t o m a r e m i a n t i s

konkreiais kurio nors daikto aksonometrijos braiymo pavyz diais. B e n d r udavini sprendimo m e t o d nebuvo pa teikta. M o k i n i a i buvo p r a t i n a m i n a g r i n t i vairius konkreius pa vyzdius. Jie perkraudavo atmint, simindami vairius atvejus, bet nesugebdavo apibendrinti. Dl tokio dstymo bdo vadovlis buvo didesns apimties. iuos t r k u m u s g a l i m a paalinti api bendrinant dstom mediag, vedant mokymo proces deduk cijos element. A n a l i z u o j a n t vairius a k s o n o m e t r i n i atvaizd b r a i y m o b dus, paaikjo, kad j p a g r i n d a i yra tie patys. Si aplinkyb turi bti panaudota lavinti mokini sugebjimui apibendrinti me diag. vairus vaizdij brini braiymo budai vadovlyje pateikti lygiagreiai, juos sugretinant. Vadovlio 1 lentels kairiojoje pusje parodyta frontaliosios d i m e t r i n s projekcijos, o deiniojoje to p a t i e s daikto izometri n s projekcijos b r a i y m o tvarka. L e n t e l s vidurinje dalyje yra a i k i n a m a s i s t e k s t a s . I n a g r i n j u s t e k s t , p a a i k j a , k a d pir m a s , treias ir ketvirtas a k s o n o m e t r i n i projekcij b r a i y m o eta pas visikai s u t a m p a . T pat g a l i m a pasakyti ir apie a n t r eta p, iskyrus iilgai y aies a t i d e d a m atkarp ilgius. Braiyti daikto aksonometrins projekcijas mokiniai pradeda, s u s i p a i n su f r o n t a l i o s i o s ir i z o m e t r i n s p r o j e k c i j o s x, y, z a i idstymu. Kaip jas braiyti, parodyta vadovlio 62 paveiksle. Cia m o k i n i a m s taip pat galima pateikti m e d i a g o s sugretini m a m s ir palyginimams. Pavyzdiui, frontaliosios dimetrins ir izometrins projekcijos ai brimas n a u d o j a n t k a m p a i n i u s yra v i e n o d a s , tik k a m p a i n i a i turi bti skirting k a m p . N a g r i n d a m a s 8, mokytojas turi stengtis suformuoti aiki vairi vaizdij brini braiymo sistem. Panaios sistemos e l e m e n t a i pateikti 1 lentelje. J o j e yra keturi e t a p a i , p a g a l ku r i u o s nuosekliai n u b r a i o m i daikto vaizdieji briniai. J skai i u s neturi l e m i a m o s r e i k m s . L e n t e l j e gali bti ir m a i a u eta p. S v a r b u kad mokiniai inot, k ir kokia tvarka reikia brai yti. Dl to reikia nurodyti iuos konkreius darbo e t a p u s : nu brti ais, nubraiyti priekin daikto sien, nubraiyti b r i a u n a s , b e s i t s i a n i a s t o l y n , i r 1.1. 1 B e t o , r e i k i a a t k r e i p t i m o k i n i d m e s tai, kad vertikaliai idstytos b r i a u n o s b r a i o m o s lygiagre i a i z a i a i ; b e s i t s i a n i o s t o l y n l y g i a g r e i a i y a i a i ir 1.1. T a r p k l a u s i m , p a t e i k i a m 8 m e d i a g a i tvirtinti, nra pa n a i , pavyzdiui, tok: K a i p turi bti orientuotas daiktas (kar tu su koordinai aimis) aksonometrins projekcij ploktumos atvilgiu, kad g a u t u m e daikto frontalij dimetrin projekcij?" Atrodo, kad VII klass mokiniui toks net isprstas udavinys
1 F o r m u o j a n t mokini mokomosios m e d i a g o s apibendrinimo metodus, ne r e i k i a k a l b t i a p i e kit s i s t e m i r m e t o d u s , t a i k o m u s vairi d a i k t v a i z d i e s i e m s b r i n i a m s b r a i y t i , p a v y z d i u i , s u k i m o s i k n . T i e m e t o d a i , r e m i a n t i s j a u su f o r m u o t a i s , turi b u t i n a g r i n j a m i v l i a u .

m a a i k duos. Tikslingiau nukreipti mokinio dmes konkre ius, realiai kylanius udavinius. Reikia duoti m o k i n i a m s prak tinio turinio klausimus, pavyzdiui, tokius: 1. Kaip ^idstomos frontaliosios dimetrins, izometrins pro jekcijos ays? 2. Kokie m a t m e n y s a t i d e d a m i frontaliosios d i m e t r i n s ir izo m e t r i n s p r o j e k c i j o s a y s e i r l y g i a g r e i a i j o m s ? I r 1.1. P a r u o t i k l a u s i m u s reikia taip, kad j u o s bt g a l i m a atsa kyti t r u m p a i ir k o n k r e i a i . Ploki figr aksonometrini projekcij braiymas aikina m a s a t s k i r a m e vadovlio skyriuje. Ankstesniuose braiybos v a d o vliuose mokykloms tokios m e d i a g o s nebuvo. D a u g e l i o daikt aksonometrija p r a d e d a m a braiyti n u o plok i figr v a i z d u o j a n t t daikt p a g r i n d u s arba j priekines sienas. Vadinasi, prie p r a d e d a n t mokyti braiyti nurodyt daikt vaizdiuosius brinius, reikia m o k i n i a m s parodyti, kaip vaizduo j a m o s daniausiai pasitaikanios plokios figros. Tai parodyta v a d o v l i o 2 lentelje. Ir ia m e d i a g a apie frontaliosios dimetri ns ir izometrins projekcijos braiym pateikiama lygiagreiai sugretinant. J i idstoma kaip b e n d r a s ploki figr aksonometrijos braiymo bdas. Mokytojas, d s t y d a m a s i m e d i a g , turi pabrti, k a d i pradi nubraiomas plokios figros a t v a i z d a s d a i k t o pagrin das, o po to b r a i o m a m o k i n i a m s j a u i n o m a tvarka. Mokiniai, braiydami daikto aksonometrin projekcij, gali n a u d o t i s vadovlio 2 lentele, kaip informacine m e d i a g a . N a g r i n j a n t vaizdiuosius brinius, m o k i n i a m s btinai reikia paaikinti, kuriais atvejais tikslinga taikyti frontalij d i m e t r i n projekcij. T a i p r a v a r t u t r u m p a i teorikai rodyti, n e s klausimas,, kaip p r o j e k t u o j a m a siena, lygiagreti projekcij ploktumai, yra vienas p a g r i n d i n i v a i z d u o j a n t daiktus briniuose ir turi konk rei p r a k t i n reikm. S k l a u s i m m o k i n i a i turi gerai s i s m o ninti. J u o anksiau tai pavyks pasiekti, tuo geriau. 2 skyriuje s u n k i a u s i a m o k i n i a m s t e m a yra a p s k r i t i m o vaiz davimas aksonometrijoje. Yra i n o m i vairs a p s k r i t i m o i z o m e t r i n s projekcijos braiy mo bdai. Kur bd aikinti mokiniams? Vadovlis rekomenduoja braiyti ovalus briant juos rombus. Kodl? Sis bdas papras iausias. Pirma, mokiniai jau ino, kad kvadratas izometrijoje v a i z d u o j a m a s r o m b u , ir gali j nubraiyti. Antra, tokiu b d u vis kas atliekama grafikai be joki skaiiavim. Buvo nurodyta, kad, norint skmingai imokyti braiyti vaiz d i u o s i u s b r i n i u s , reikia iekoti r a c i o n a l i a u s i d s t y m o m e t o d . Oval braiymas pagal didij ir maj a ir su tuo susij skaiiavimai, ms nuomone, apsunkina aksonometrijos braiym. b r i a n t o v a l r o m b , g a l i m a n e t g i n e m i n t i k o e f i c i e n t 1,22 i r 0,7. V a d o v l y j e t a i p i r p a d a r y t a .

Treia, lengviau rasti didiosios ovalo aies krypt, n e s ji s u t a m p a s u d i d i j a r o m b o s t r i a i n e . M a o s i o s o v a l o a i e s ii viso nereikia brti. Ketvirta, b r a i a n t techninius pieinius, ovalas g a n a nesun kiai n u b r a i o m a s briant j romb. P a g a l i a u tokiu b d u o v a l braiyti d a u g l e n g v i a u dl to, k a d m o k i n y s gali n a u d o t i s kubo atvaizdu, kurio sienose yra brti apskritimai (vadovlio 65 pav.). Vadovlio 2 skyrius b a i g i a m a s neplaia t e m a T e c h n i n i s pie inys". K a i p j a u buvo sakyta, vaizdieji briniai braiomi todl, kad palengvint m o k i n i a m s mokytis statmensias projekcijas ir ug dyt erdvin vaizduot. V i d u r i n s mokyklos, m o k i n i a i vaizdiuo sius atvaizdus d a u g i a u s i a turi braiyti kaip techninius pieinius. T e c h n i n i a i pieiniai braiomi remiantis a k s o n o m e t r i n m i s projek cijomis. Dl to pirmas vaizdij brini m o k y m o s i etapas imokti j b r a i y m o b d . Po to gytos inios p a n a u d o j a m o s tech n i n i a m pieiniui braiyti. R e i k i a pareikti kelet p a s t a b dl p i e i m o ir braiybos m o k y m o ryio. M o k i n i a m s m o k y m o s i p r o c e s e t e n k a s u s i d u r t i s u vai riai taikoma techninio pieinio" svoka. Metodiniuose darbuose ir p i e i m o v a d o v l i u o s e ia svoka s u p r a n t a m a s t e c h n i n s detals perspektyvinis atvaizdas. Tok aikinim mokiniai gerai simena, nes daug met su juo susiduria. N a u j j t e c h n i n i o p i e i n i o a i k i n i m m o k i n i a i p i r m k a r t i girsta m o k y d a m i e s i braiybos. D a b a r techniniu pieiniu jie turi laikyti bet kurio daikto a k s o n o m e t r i n atvaizd, n u b r a i y t be braiymo ranki, i akies. T e c h n i n i pieini b r a i y m o taisyklms aikinti s k i r i a m a pa lyginti labai m a a i laiko. Todl n u o a n k s t e s n i o techninio piei n i o " s u p r a t i m o m o k i n i a m s sunku atprasti. Mokytojas turi tai atsivelgti. Braiydami techninius pieinius, vaikai danai daro klaidas s a v a i m , o n e d l t o , k a d j u o s b r a i y t i s u n k i a u . T y r i n j i m a i s i aikinta, kad jaunesnio ir vidutinio amiaus mokiniams lengviau braiyti lygiagreisias projekcijas negu perspektyv. A t k r e i p s i m e d m e s d a r v i e n aplinkyb. Yra n u o m o n , k a d m o k i n i a i , turintys p i e i m o gdi, g r e i i a u gyja ir b r a i y b o s gdi. I ties ne visikai taip. V a i z d u o j a m i e j i ir grafiniai g diai nra tolygs. J i e m s sveikaujant, ikyla d a u g specifini ir p r i e t a r i n g reikini. Grafinje veikloje taikomi gamtos stebjimu, brknini kai kurie kiti. tik tie g d i a i , k u r i e susij su ir horizontali linij brimu, ir

Ne sveikauja, o trukdo arba daro v a d i n a m interferuojaui ( n e i g i a m ) tak gdiai, susiformav daikt formos analizs Ir a t v a i z d s k a i t y m o procese, b r a i a n t p i e i n i u s ir b r i n i u s skiriln

gai metodais. l i n i j a s ir kt.

gdiai

dalies

pritaikomi

briant

vertikalias

Taigi pastebima subtili pieimo ir braiybos gdi sveika, pasireikianti ir suvokiant erdv, ir laisvai reguliuojant grafinius judesius. 1 ios sveikos pobd ir tak ne visada atkreipiamas d m e sys m o k a n t m o k i n i u s braiyti techninius pieinius.1 D a n a i m o k i n y s v i s a i p s t e n g i a s i atlikti m o k y t o j o skirt u d u o t , bet j a m nepavyksta, nes trukdo susidars stereotipas. Patyr mokytojai t tak veikia atidiai p r i i r d a m i savo m o k i n i d a r b : nelei dia j i e m s pieti" techninius pieinius, o moko juos braiyti i r a n k o s " , aikina m o k i n i a m s ir rodo, k a d g a l i m a braiyti ne tik su braiymo rankiais. Vienas techninio pieinio braiymo bd pa rodytas vadovlio 70 paveiksle. Keletas o d i apie 2 .skyriaus p r a t i m ipobd. I t e m o s m o kymosi tiksl ir udavini iplaukia ir p r a t i m turinys. Jie turi, esant m a i a u s i o m s laiko s n a u d o m s , utikrinti kaip g a l i m a grei tesn mediagos imokim. E i n a n t i tem, p a k a n k a , kad m o k i n i a i gyt a k s o n o m e t r i n i projekcij b r a i y m o p a g r i n d . T o b u l a i braiyti i m o k s t a m a v liau. Mokiniai su aksonometrinmis projekcijomis susiduria d a u g k a r t v a i r i u o s e m o k y m o s i e t a p u o s e . D l to 2 s k y r i r e i k i a tvir tinti nesudtingos formos objektais, skiriant m i n i m a l skaii pratim. 2 s k y r i u j e m o k i n i a m s g a l i m a skirti i t i p p r a t i m u s : 1. I keli pavyzdi irinkti tuos, kuriuose frontaliosios metrins projekcijos ays idstytos taisyklingai. 2. I keli brini irinkti dimetrin projekcija nubraiyta klaidos kituose pavyzdiuose. di

M o k i n i a m s tikslinga pateikti realaus pobdio udavinius. P a g e i d a u j a m a , kad takai bt ne abstrakios svokos, o konkretus v a i z d u o j a m daikt elementai. S i a m tikslui tinka daikto virns. Dl to tak projekcij braiymo pratimus tikslinga pradti n u o virni projekcij braiymo. Vadovlyje taip pat pateikiamos uduotys nubraiyti daikto briaunose esani tak trkstamas projekcijas. ia p a p i l d o m a i atsiranda tikslinga uduotis daikto briaun projekcij r a d i m a s . Kitas etapas daikto sienose esani tak t r k s t a m projek cij braiymas. Ir iuo atveju p a g e i d a u j a m a ymti realiai e s a n t tak, pavyzdiui, b s i m o s i o s skyls centr. Taiau toks daikto geometrini element nagrinjimas vis pirma turi reikms brinio braiymo procesui. M o k i n i a m s svar bu iaikinti, kad daikto brinio p a g r i n d a s yra jo virni, sien, b r i a u n ir kreiv paviri to daikto s t r u k t r i n i e l e m e n t projekcijos. Vaikai, mokytojo vadovaujami, turi prisiminti, k jie ino apie daikto virnes, briaunas ir sienas, jas parodyti p a i a m e daikte ir jo v a i z d i a j a m e brinyje. Po to g a l i m a aikinti vado vlyje pateikt m e d i a g . I i o p r o g r a m o s s k y r i a u s ( r . v a d o v l i o 12) m o k i n i a i t u r i gyti ini apie m a t o m u s ir n e m a t o m u s takus, tiesi ir ploktu m, lygiagrei projekcij ploktumoms, projektavim. M o k i n i a m s reikia iaikinti, kad kiekvienas takas brinyje yra kurios n o r s daikto virns arba briaunos, statmenos projekcij ploktumai, projekcija. Kiekviena brinio tiesi linija t a i b r i a u n o s a r ku rios nors kitos daikto linijos (pavyzdiui, kratins kontrins sudaromosios) projekcija arba ploktumos, statmenos projekcij ploktumai, projekcija (vadovlio 78 paveikslas). Brinyje pavaizduoto daikto tak projekcij braiymo u daviniai p a d e d a s m o n i n g a i suvokti objekto element projekcijas. S p r s d a m i tokius udavinius, m o k i n i a i turi atlikti objekto ana liz, nustatyti brinyje esani tak projekcij ir paviriaus element tak vienareikm atitikim. Norint rasti atsakym, reikia: 1) perskaityti brin, t. y. suvokti objekto g e o m e t r i n f o r m ; 2) pagal brin sprsti, kuriam paviriaus elementui (sienai, b r i a u n a i , v i r n e i i r 1.1.) p r i k l a u s o t a k a s , k u r i o v i e n a p r o j e k c i j a yra atvaizduota; 3) iskirti ( p a y m t i ) e l e m e n t t a m e vaizde, k u r i a m e duota tako projekcija; 4) nurodyti (rasti) t element visuose kituose brinio vaiz duose, apibdinant kiekviename vaizde jo projekcijos savybes (tikrasis dydis, isigimusi projekcija ir 1.1), ir nustatyti jo erd vin padt projekcini ploktum atvilgiu (lygiagretus, stat m e n a s ir 1.1.); 5) n a u d o j a n t i s p r o j e k c i n i o ryio l i n i j o m i s , n u b r a i y t i iskir tuose daikto elementuose trkstamas brinyje tak projekcijas; 37

tuos, kuriuose detals frontalioji taisyklingai. Paaikinti, kur yra

T i k s l i n g a skirti i r k i t a s vairiais b d a i s n u b r a i y t p r o j e k c i j palyginimo uduotis. Skiriant tokius ir panaius pratimus, mo kytojui bus l e n g v i a u tvirtinti ieit m e d i a g . Po toki pradini udavini odiu vlyje e s a n i grafini u d u o i . galima pereiti prie vado

8.

BRINI

BRAIYMO

BDAI

Daikto virni, briaun ir sien p r o j e k t a v i m a s . A t s k i r k n o geometrini element erdvin padt mokiniai lengviau suvokia p a g a l n e s u d t i n g o s formos daikto pavyzd. D l to, a n a l i z u o j a n t brin, daikto paviriaus tak ir linij projekcij reikia iekoti ir braiant detali brinius.
1 D e t a l i a u ie k l a u s i m a i i d s t y t i k n y g o j e : A. JI. B o t n n u ii u k o b h B. <&. J I o m o b . H a y r a u e o c h o b h (popMHpoBaHHH rpa(pfmecKnx 3iiaiiHH, yMeHHft h H a -

BUKOB iiiKojibHHKOB. M . : neflarorHKa,

1979. P. 2 5 3 .

36

6) patikrinti sprendim. Vadovlyje udavinio slyga_ suformuluota taip, kad daikto paviriui priklausanio tako trkstamos projekcijos braiomos a n a l i z u o j a n t atvaizduoto daikto form, t. y. skaitant brin. Kartu udavinys p a d e d a " brin braiyti ir i natros. To k i u s udavinius i p r a d i reikia skaidyti paprastesnius uda v i n i u s . K i e k v i e n a m e u d a v i n y j e p a r o d o m a s vienas objekto ele m e n t a s : v i r n , - b r i a u n a , s i e n a i r 1.1., o p o t o e i n a a p i b e n d r i n t a s u d a v i n y s , j u n g i a n t i s t u o s u d a v i n i u s a t s k i r a i s v e i k s m a i s . B e to,, v a d o v l y j e ie u d a v i n i a i idstyti t a m tikra t v a r k a , . susieti su kit ri udaviniais. Daikto brinio braiymo tvarka. S i o s t e m o s paskirtis (r. 13 ir 29) pratinti m o k i n i u s laikytis t a m tikros projekcij braiy mo tvarkos, iaikinti, kokia eile reikia braiyti daikto brin. Vadovlyje parodyta, kad visas tris daikto projekcijas reikia braiyti vienu metu, t. y. paeiliui irykinant kuri nors element form i karto visose trijose projekcijose. D a n a i mokiniai baigia braiyti v i e n projekcij ir tik po to p r a d e d a braiyti a n t r j . D l tokios tvarkos brinys esti n e s u k o m p o n u o t a s , a t s i r a n d a d a u g p r o j e k c i n i k l a i d ir t. t. Vadovlyje pabriama, kad, prie p r a d e d a n t braiyti brin, reikia aikiai suvokti v a i z d u o j a m o daikto geometrin form. i f o r m reikia atsivelgti b r a i a n t daikto projekcijas. V i e n o s de tals pavyzdiu parodyta jos brinio braiymo tvarka. T a s brai ymas susietas su detals matmenimis, taiau mokiniams paai k i n a m a , kad brinys nors ir braiomas p a g a l m a t m e n i s , jie br inyje raomi, irykinus linijas, n u t r y n u s p a g a l b i n e s ir klaidin gai nubrtas linijas. K a d mokiniai lengviau imokt nuosekliai braiyti detals pro jekcijas, vadovlio 85 paveiksle pateikti braiymo etapai. Treiosios projekcijos braiymas. V a d o v l y j e p a t e i k t a m e d i a ga padeda formuoti grafinius treiosios projekcijos s u d a r y m o 5 metodus. I p r a d i p a r o d y t a , kaip tai daryti, n a u d o j a n t i s brinyje e s a n i a i s detals skaitmeniniais m a t m e n i m i s ir p a g a l b i n e tiese. S i a m e skyriuje pateiktos elementarios inios. J o s atitinka tas grafines inias ir mokjimus, kuriuos mokiniai turi pirmj pus met. S p r s d a m a s udavin, mokytojas turi apibendrintai analizuoti detals form pagal veikti du m o k i n i darbo t r u k u m u s . imokyti mokinius brin. Cia tenka

Mokytojas turi m o k i n i a m s paaikinti, kad, sprsdami tokius u d a v i n i u s , jie i p r a d i brin skaityt, o po to braiyt trks : tam vaizd. . . . Vadovlyje pateikti treiosios projekcijos braiymo udaviniai diferencijuoti p a g a l taikom sprendimo m e t o d s u d t i n g u m . T a m tikslui j a m e pateikta tokia t r k s t a m brinyje vaizd b r a i y m o udavini sistema, kuriai priklauso:, . .,. v 1. Udaviniai, sprendiami remiantis vaizdiaisiais brimais. 2. Daikto dali trkstam projekcij braiymo viename i at vaizd udaviniai. P a g i i n d i n i u d a v i n i paskirtis laipsnikai imokyti m o kinius sprsti sunkius trkstamo vaizdo braiymo u d a v i n i u s . T a m tikslui vadovlyje pateikti tokie p a r e n g i a m i e j i udaviniai:; 1) papildyti daikto atvaizd jo dali projekcijomis ir iskirti t a s d a l i s e s a m o s e p r o j e k c i j o s e ( v a d o v l i o 104 p a v e i k s l a s ) ; 2) nubraiyti treij vaizd, kurio kontrai jau parodyti (va d o v l i o 105 p a v e i k s l a s ) ; 3) nubraiyti trkstamas projekcijas ir vaizdus. L a b a i svarbi yra trkstamos brinyje projekcijos b r a i y m o tvarka. Metodinje literatroje tai n e p a k a n k a m a i aikiai apibr ta. D a u g u m a autori r e k o m e n d u o j a pradti braiyti n u o bendrosd e t a l s f o r m o s k o n t r . T a i p d a r y t i g a l i m a i r b r a i a n t e s k i z , i. natros. V a d o v l y j e (r. 8 5 p a v e i k s l ) n u r o d m e p r a d t i n u o b e n d r o s formos b r a i y m o . T a i labai praveria t a d a , kai detals form.

J O
1

i 1 I 1 I

Irti, U m
J_LL
I ! I

11
i

111
p -

Pirma, mechanik braiym. Mokiniai nesmoningai nulei dia ir ikelia statmenis, bria lygiagreias linijas, perkelia kai k u r i u o s m a t m e n i s i t u r i m p r o j e k c i j b r a i o m i r 1.1. Antra, atliekant uduot, nepraleisti brinio skaitymo etapo. Mokiniai stengiasi i karto gauti grafin atsakym, dar neisiai kin detals formos.

pav.

g a l i m a lengvai papildyti taip, kad bt viena paprasta geomet r i n f o r m a ( p r i z m , c i l i n d r a s i r 1.1.), a r b a j e i g u d e t a l s f o r m a g a u t a p a k e i i a n t t f o r m n u o p j o v o m i s , i p j o v o m i s i r 1.1. T a i a u yra d a u g atvej, kai n e m a n o m a nustatyti detals bend ros formos ir jos gabaritini kontr. Tuomet rekomenduojame trkstam vaizd braiyti dalimis, pagal detals elementus (3 pav.), p r a d e d a n t n u o s t a m b i a u s i , b d i n g i a u s i (tokie detals elementai gali buti pagrindai, korpusai ir t. t.), prie kuri, kaip atramini, j u n g i a m o s visos kitos detals dalys. Braiant vaizd dalimis, tvirtinami skaitant brin atliktos daikto geometrins formos analizs rezultatai. B r a i a n t treij v a i z d , b d i n g u s t a k u s (pavyzdiui, vir nes) i pradi galima paymti raidmis, po to tuos takus rasti b r a i o m a m e v a i z d e , k u r i a m e j i e s u j u n g i a m i l i n i j o m i s . T o k i e y mjimai padeda mokymo pradioje, kai mokiniams dar sunku ilaikyti atmintyje sukurt erdvin detals vaizd. T a i a u ne vien ta raidini y m j i m reikm braiant treisias projekcijas. R a i d i n i a i - s k a i t m e n i n i a i y m j i m a i vis pirma m o k i n i a m s pa deda analizuoti detals ir jos dali geometrin form. Jie gali b u t i t a i k o m i t a d a , kai m o k i n i u i yra v i s i k a i aiki b r i n y j e at vaizduotos detals forma, taiau jis apskritai susiduria su sun kumais, b r d a m a s atskirus takus, linijas ir kitus elementus brai o m a m e v a i z d e arba projekcijoje (pavyzdiui, 4 p a v . ) . T u o at veju raidiniai ymjimai padeda nustatyti b r a i o m a m e vaizde kiekvieno tako ir daiktui priklausanios linijos projekcijos pa dt. V a i z d i v i r a u s i r i k a i r s p r o j e k c i n i o r y i o n u s t a t y m o b dai. S p r e n d i a n t v a d o v l y j e p a t e i k t u s b r i n i i r t r e i o j o v a i z d o b r a i y m o u d a v i n i u s , m o k i n i a m s t e n k a n u s t a t i n t i v a i z d i vir a u s ir i kairs projekcin ry. S i s ryys p a p r a s t a i n u s t a t o m a s r e m i a n t i s projekcij aimis ir apskritimo lankais, t. y. pagal ain s i s t e m . K a i k a d a l a n k a s p a k e i i a m a s t i e s i a linija," n u b r t a 4 5 k a m p u projekcij aims. T a i a u , vedant braiybos kurs v a d i n a m u s b e a i u s " br inius ir p e r e i n a n t n u o erdvje fiksuot projekcij p l o k t u m prie nefiksuot, ie v a i z d i kairs ir i viraus ryio r a d i m o meto dai netaikomi. Kyla klausimas: kokiu m e t o d u turi rasti ry mokiniai, braiydami brinius, sprsdami trkstam vaizd braiymo udavinius? M e s m a n o m e , ka,d p r a d e dant formuoti projekcij meto do ir atvaizd projekcinio ryio b r i n y j e svokas,, g e r i a u r e m tis pirmja (aine) sistema, nes ji vaizdiau atskleidia braiymo esm. Vliau, kai m o -

kiniai sismonins projekcij metodo p a g r i n d u s , reikia k u o grei iau pereiti prie beas sistemos. :-~ I praktikos inome, kad racionaliausia vaizd i kairs ir i viraus projekcinio atitikimo r a d i m o s i s t e m a yra v i d i n i s koordi n a v i m a s . T a i p k o o r d i n u o j a n t n e tik r a n d a m i daikto d a l i projek ciniai ryiai atvaizduose, bet ir giliau a n a l i z u o j a m i jo s u d t i n i a i elementai. Taiau j a u paioje mokymo pradioje, kai mokiniai s u p a i n d i n a m i su vaizd idstymu brinyje, g a l i m a n a u d o t i brinio pagalbin ties. Tas metodas aikinamas vadovlio 100 p a v e i k s l e , k u r i a m e p a v a i z d u o t a s t a e l i o s u i p j o v a t r e i o s i o s projekcijos braiymas. ,j A n k s i a u (. 13, p . 3 1 ) p a r o d y t a , k a i p r e i k i a b r t i b r i n y j e p a g a l b i n ties norint nubraiyti trkstamas tako projekcijas. T r k s t a m b r i n y j e l i n i j b r i m o u d a v i n i a i . 3 s k y r i u j e pa teiktas udavinys, k u r i a m e reikia nubrti trkstamas brinio linijas (104 p a v . ) . T o l i a u tokie u d a v i n i a i darosi s u d t i n g e s n i , ir j skaiius vadovlyje didja. Dl to reikia nors trumpai aptarti 1 j s p r e n d i m o m e t o d i k ir taikym. T r k s t a m brinio linij p a p i l d y m o udaviniai priklauso to kiai grafins veiklos formai, kuria u b a i g i a m i braiyti slygoje duoti atvaizdai. Vadovlio pradioje pateiktuose udaviniuose reikia nubrti linijas, kurios brinyje yra atskir paviri s k i r i a m o s i o s linijos. Tokiu atveju mokiniai, r e m d a m i e s i udavinio slyga, btinai turi suskaidyti detal sudtines dalis ir nustatyti atskiro e l e m e n t o geometrin form. Udaviniai, kuriuose detals elemento forma taip rykiai neisiskiria, taikomi kaip alutiniai. 9. B R I N I O A N A L I Z K a i m o k i n i a i j a u gyja b t i n i a u s i i n i apie s t a t m e n j i r a k s o n o m e t r i n projektavim, reikia t m e d i a g tvirtinti ir pa gilinti, lavinti j erdvin vaizduot. K a r t u turi bti p a t e i k i a m o s ir n a u j o s inios, reikalingos b r i n i a m s skaityti ir braiyti. Kokia o p t i m a l i a tvarka reikia dstyti m e d i a g , kad bt ga lima pakankamai iugdyti mokini erdvin vaizduot? D a u g u m a mokytoj dsto vadovlio m e d i a g taip, kaip nu matyta m o k y m o programoje. M o k i n i a i n a g r i n j a paragrafus tokia tvarka, kokia jie pateikti vadovlyje. T a i p dstant m e d i a g , duoti vadovlyje p r a t i m a i s u d a r o sistem, kuri p a d e d a sprsti to pe riodo mokymo udavinius. Privalomi grafiniai ir praktikos darbai iuo atveju atliekami j idstymo eils tvarka. D a l i s m o k y t o j dsto k u r s kitokia tvarka. J i e s u j u n g i a vai ri skyri ir paragraf m e d i a g . Siuo atveju mokiniai n a g r i n j a pirmj skyri kartu su ketvirtuoju, antrj su penktuoju. D l to p r a t i m a i , pateikti vairiuose vadovlio skyriuose, taip pat su j u n g i a m i laiko atvilgiu, privalomi grafiniai ir praktikos darbai atliekami nenuosekliai.

4 pav.

Kaip tikslingiau panaudoti vadovl? Ar pagrstai stengiamasi pakeisti vadovlyje ir programoje numatyt dstymo nuoseklum? klausim galima atsakyti ianalizavus vadovlio m e d i a g o s dstymo struktr. Tuoj po v a d o " vadovlyje eina I skyrius P r o j e k t a v i m o b d a i . B r i n i a i s t a t m e n j projekcij s i s t e m o j e " . Sio s k y r i a u s u d a v i n y s supaindinti mokinius su projektavimu ir jo rezulta t u p r o j e k c i j a , s u f o r m u o t i svokas, k u r i o s p a d s s m o n i n g a i si savinti projektavim tris projekcij ploktumas. Vliau nagri n j a m a s vaizd idstymas brinyje, n u r o d o m i paprasiausi brini braiymo bdai. Mokiniai nesusipain dar su nesimok geometrini k n projekcij. Jie dar aksonometrini atvaizd braiymo taisyklmis.

vien tem kaip savarankik nagrinti atskirai ir i karto vis idstyti. P i r m e n y b reikt teikti tokiai kurso struktrai, kai m o k o m o joje programoje p a g r i n d i n s temos nagrinjamos n e vien k a r t , o p r i e j v i s g r t a m a n o r i n t t v i r t i n t i inias>. I p r a d i m o k i n i a i s u p a i n d i n a m i su statmenuoju, o po to su aksonomet r i n i p r o j e k t a v i m u . T o l i a u m o k a n t i s t tem, kartu turi bti i n a g r i n t i likusieji k l a u s i m a i , o gytos i n i o s p a g i l i n t o s ir tvir tintos. Toks poiris remiasi argumentais. Vienas j mokini am ius. V I I klass m o k i n i a m s s u n k u sisavinti visus k l a u s i m u s , su sijusius su projekcij metodu. Tai padaryti j i e m s bus lengviau, j e i g u m e d i a g a bus d s t o m a ilgesn laik ir m o k i n i a i vl gr prie jos, sisavin p a g r i n d i n e s svokas. I t s a m p r o t a v i m turi bti aiku, kodl vadovlio 3 skyriaus Brini braiymas ir skaitymas" m e d i a g netikslinga atkelti kurso pradi ar sujungti su pirmo arba antro skyriaus me diaga. I to, kas p a s a k y t a , i p l a u k i a tokios ivados. Vadovlyje, k a i p ir programoje, siloma vidurins mokyklos VII klass braiybos kurs dstyti koncentrikai. B a n d y m a i sujungti v a d o v l i o p i r m o ir treio skyriaus m e d i a g o s dstym griauna princip. S t e n g i m s i sujungti ir dstyti vienu m e t u iuos vadovlio skyrius, matyt, g a l i m a p a a i k i n t i seniai siaknijusiu tokio dsty m o proiu. T e i s i n g a i e l g i a s i tie mokytojai, kurie dsto m e d i a g ir skiria p r a t i m u s tokia tvarka, kuri nurodyta V I I klass v a d o vlyje. Vadovlio 3 kaip analizuoti skyrius p r a d e d a m a s grafin mediag. nauju mokiniams klausimu,

Ar tikslinga iame mokymo etape stengtis diegti brini b r a i y m o gdius? Ar reikia eikvoti d a u g laiko daikto brinio a n a l i z s p r a t i m a m s , jo struktrini element projekcij braiy mui? i u o s k l a u s i m u s a t s a k o m e n e i g i a m a i . M a t y t , d a u g i a u d m e s i o r e i k t skirti p a g r i n d i n i p r o j e k t a v i m o s v o k f o r m a v i m u i , o p r a t i m u s a t l i k i n t i tik tuos, kurie b t i n i i o m s s v o k o m s si savinti. i p r a t i m pobd nustato vadovlis. J u o s e reikia palyginti b r i n i u s s t a t m e n j projekcij sistemoje (vadovlio 46, 51 pa veikslas) su vaizdiaisiais briniais; baigti braiyti projekcij, r e m i a n t i s a k s o n o m e t r i n e projekcija (49, 64 p a v . ) ; m o d e l i u o t i i p l a s t i l i n o (53 p a v . ) , k a r t o n o (54 pav.) ir vielos (55 p a v . ) . S i a m e m o k y m o etape nereikia gaiti laiko g d i a m s formuoti, o tikslinga toliau nagrinti nauj m e d i a g . Reikia pateikti mo k i n i a m s k o m p l e k s ini, kurios p a d t s k m i n g a i lavinti j erd vin vaizduot. Mokytojo udavinys kuo greiiau paruoti mokinius sprsti braiybos kurso I etapo udavinius. J u o s reikia supaindinti su aksonometrini projekcij braiymu, su brinio analizs meto'dais, su g e o m e t r i n i k n projekcijomis. Po to pateiktas svokas reikia gilinti ir tvirtinti, lavinti m o k i n i e r d v i n v a i z d u o t . B t n e t e i s i n g a , p a a i k i n u s m o k i n i a m s tik p a g r i n d i n e s pro jekcines svokas ir nenagrinjus tolesni mokymo p r o g r a m o s tem, imti formuoti brini braiymo ir skaitymo gdius. To reikia siekti, i n a g r i n j u s ir kitus r e i k a l i n g u s t a m u d a v i n i u i sprsti klausimus, Yra i n o m a , k a d s t a t m e n s i a s projekcijas t i k s l i n g a n a g r i n t i lygiagreiai su aksonometrinmis. I to iplaukia, kad, prie gili n a n t inias apie s t a t m e n s i a s projekcijas, reikia supaindinti mokinius su aksonometrinmis projekcijomis. o I to, kas pasakyta, g a l i m a sprsti, k a d g e r e s n i s ne linijinis, k o n c e n t r i n i s braiybos kurso d s t y m a s . N e r e i k t kiek-

G r a f i n m e d i a g a a n a l i z u o j a m a d v i e m kryptimis. P i r m a , at vaizduotas daiktas mintyse iskaidomas j sudaranius geomet rinius knus, t. y. daikto geometrins formos analiz pagal jo brin. Antra, n u m a t o m i grafiniai veiksmai, reikalingi daikto projekcijai nubraiyti, t. y. atvaizd grafins sudties a n a l i z . Supaindinti su analize mokytojas gali i pradi nagrinda m a s real daikt ir jo projekcijas. Jis turi paaikinti v a i k a m s , kas yra daikto formos analiz, kaip s u p r a n t a m a projekcij gra fins sudti?^ a n a l i z ir kodl reikia n a g r i n t i daikt ir jo pro jekcijas skirtingais poiriais. Sie abu analizs bdai yra taikomi grafins veiklos procese, nes visi grafiniai u d a v i n i a i s p r e n d i a m i r e m i a n t i s i n i o m i s apie p a g r i n d i n e s plokias ir erdvines g e o m e t r i n e s figras. S k a i l a n l b r i n , su v a i z d s u d t i e s a n a l i z e susijusi ir figr sintez, k y, m o k j i m a s suprasti, kaip atskiri geometriniai knai vienai U kitu jungiasi, s u d a r y d a m i daikto form. P o to g a l i m a n a g r i n t i v a d o v l i o 7 2 paveiksl, k n i u n i r t e i k t i p a g r i n d i n i g e o m e t r i n i k n v a i z d i e j i briniai, p| kl

friams paaikinti, kuriomis t kun p r a d i n m i s formomis jie toliau operuos. Atsivelgiant m o k i n i inias, gytas m o k a n t i s m a t e m a t i k o s , geometriniai knai ir j elementai vadovlyje neapibriami. J I m o k i n i reikalauti nereikia. P a k a n k a , kad jie, a n a l i z u o d a m i "daikt, r e m d a m i e s i a t s k i r g e o m e t r i n i k n e r d v i n i a i s v a i z d i niais, teisingai skirt ir p a v a d i n t g e o m e t r i n i u s knus. Mokytojas turi inoti, kad m e d i a g o s apie geometrini k n projekcijas vadovlyje yra p a k a n k a m a i ir ji idstyta m o k i n i a m s suprantamai. N a u j a j a m e vadovlyje i m e d i a g a (apie geometrini kn V a i z d a v i m ) .pateikta I I I priede. D s t a n t skyri, n e p a s i t e n k i n a m a v i e n tik a i k i n i m u , kokios f o r m o s yra v i e n o a r kito geo m e t r i n i o k n o projekcijos ir koki reikia m a t m e n . J e i g u laiky s i m s tokio poirio, tai n e i v e n g s i m e m o k y m o formalizmo, ne p a r o d y s i m e ryio su praktika, su brini skaitymu. G e o m e t r i n i k n projekcijos todl ir n a g r i n j a m o s , kad bt lengviau skai tyti ir braiyti b r i n . Vadovlyje p a r o d y t a s projektavimo procesas ir jo r e z u l t a t a s geometrini kn statmenosios projekcijos, taip pat j vaizdieji briniai. Nurodyta, kokiais m a t m e n i m i s n u s a k o m a s kiekvieno geo metrinio kno didumas. Taip pat supaindinama su pagrindiniais s u t a r t i n i a i s v a i z d a v i m a i s . P a v y z d i u i , a i k i n a m a , k a i p reikia su prasti enkl 0 ir kaip, j vartojant, g a l i m a s u m a i n t i projekcij skaii. D a u g e l i u atvej parodyta ir paviriaus iklotin. K a r t u vadovlyje pateikti k l a u s i m a i i n i o m s tvirtinti, e r d v i n vaizduot lavinantieji pratimai, brini skaitymo ir braiymo uduotys. T o k i u b d u l y g i a g r e i a i n a g r i n j a m i visi k l a u s i m a i , susij s u g e o m e t r i n i k n v a i z d a v i m u . T o d l g a l i m a i a n a l i z u o t i n e at skiras p a p r a s i a u s i o g e o m e t r i n i o k n o projekcijas, bet b r i n daikto, kurio form sudaro geometriniai knai. T a i p d s t a n t m e d i a g , m o k i n y s n e tik s u i n o , kaip v a i z d u o j a m a s kuris nors g e o m e t r i n i s knas, bet ir atlieka uduotis, tai kydamas tas inias praktikai. Taip jis imoksta analizuoti suda ryt i t kn daikt form, skaityti j m a t m e n i s . Tuo paiu m e t u b r a i y d a m a s v a i z d i u o s i u s b r i n i u s , m o k i n y s g e r i a u si vaizduoja daikt form. Skaityti brinius mokiniai mokomi jau iame ankstyvame braiybos m o k y m o s i etape. T a i yra vienas p a g r i n d i n i braiybos kurso tiksl. Inagrinsime pavyzd, kaip mokytojas gali ianalizuoti koki nors geometrini kn, pavyzdiui, kubo ir staiakampio gretasienio, atvaizdus. N a u d o d a m a s i s trisienio, k a m p o m o d e l i u ir g e o m e t r i n i a i s k nais, mokytojas pademonstruoja mokiniams kubo projektavimo proces ir jo rezultat, kaip parodyta vadovlio III priede. T a u -

p a n t laik, vietoj kreidos ir lentos g a l i m a n a u d o t i plakat arba rodyti ekrane a t i t i n k a m diafilmo kadr. Kartu reikia atkreipti dmes, kaip atvaizduojamos sienos, lygiagreios, ir s t a t m e n o s projekcij ploktumoms; nurodyti, kokie ir kur raomi m a t m e n y s ; pademonstruoti, kaip braiomas vaizdusis brinys. Kadangi staiakampis gretasienis projektuojamas panaiai kaip kubas, tai kartu parodomi ir gretasienio atvaizdai, lyginant juos su kubo projekcijomis. Toliau, naudojantis plakatu, p a n a i u parodyt vadovlio III priede, aikinamas enklas ir kaip j taikant galima suma inti atvaizd skaii. Po to mokiniai turi atsakyti, pavyzdiui, tokius klausi mus: 1. Kurios kubo sienos projektuojasi natraliu dydiu plok t u m o j e //? p l o k t u m o j e W ? 2. Kokie m a t m e n y s raomi kubo ir gretasienio briniuose? 3. K reikia m a t m e n s enklas ? 4. Kuriame i plakato brini teisingai gretasienio trys vaizdai? Koki klaid (Pakabinamas atitinkamas plakatas.) 5. Kurie geometriniai knai sudaro (Mokiniai gali padaryti daikt modelius li.) pio se? nubraiyti staiakaun yra kituose briniuo atvaizduotus daiktus? i staiakampi tae-

P o t o r e k o m e n d u o j a m a p e r s k a i t y t i b r i n ( v a d o v l i o 109 p a veiksle), atsakyti, pavyzdiui, tokius k l a u s i m u s : 1. Kaip v a d i n a m a s pateiktas brinyje vaizdas? 2. kiek ir k u r i u o s g e o m e t r i n i u s k n u s g a l i m a s u s k a i d y t i detals form? 3. Kokie kiekvieno kno matmenys? 4. K reikia brinio plonos susikertanios linijos? Skyrius b a i g j a m a s uduotimi, kurioje reikia nubraiyti suda r a n i detal k n (109 pav.) i z o m e t r i n s projekcijas, visos de tals piein ir pagaminti jos model. Kit g e o m e t r i n i k n brinius g a l i m a aikinti tokiu pat b du. T a i a u p r a t i m u o s e ^ d a b a r turi figruoti daiktai, s u d a r y t i i keli geometrini kn, kuri projekcijos j a u inagrintos. Mokytojas turi sprsti, ar m o k i n i a i gali atlikti visus v a d o v l i o p r a t i m u s , a r tik j dal. T a i p r i k l a u s o n u o m o k i n i g a b u m , j p a s i r u o i m o i r 1.1. J e i d a l i s m o k i n i m e d i a g o s n e i m o k s t a a r b a j suvokia formaliai, reikia aikinti p a p i l d o m a i . P a g r i n d i n s vaizdins priemons aikinant i m e d i a g yra g e o m e t r i n i k n d e m o n s t r a c i n i a i bei dalijamieji m o d e l i a i ir m o komieji plakatai, k u r i iliustracijos p a n a i o s p a t e i k t s i a s va dovlyje. Mokytojai d a n a i daro klaid ablonikai n a u d o d a m i vaizdi n e s m o k y m o p r i e m o n e s . P a v y z d i u i , c i l i n d r a s b e v e i k vis;id;i rodo m a s v e r t i k a l i o j e p a d t y j e s u m a a i p a k i t u s i u aukio ir s k e r s m e n r.

5 pav.

s a n t y k i u ( 5 p a v . , a). D l t o m o k i n i a i p r a n t a c i l i n d r s u v o k t i t i k tok, kok jie m a t o iuo atveju. T a i a u briniuose p a p r a s t a i cilindrini detali ais v a i z d u o j a m a horizontali, o s k e r s m e n s ir a u k i o s a n t y k i s e s t i l a b a i v a i r u s ( 5 p a v . , b ir,, c). M o k i n i a i , susidr su 6 paveiksle atvaizduota detale, nesuvokia, kad j s u d a r o cilindrai, ir dl to s u n k i a i n u s t a t o j o s g e o m e t r i n form. P a n a i m o k y m o s p r a g l e n g v a i i v e n g s i m e , t i n k a m a i de monstruodami vaizdines mokymo priemones. A i k i n a n t 11, g a l i m a skirti n u b r a i y t i p a g r i n d i n i g e o m e t r i ni kn statmensias projekcijas ir aksonometrinius atvaizdus. darb reikia atlikti darbo ssiuviniuose. Mokytojas turi stebti, kad v a i z d u o j a m i objektai bt pakan k a m o dydio. Vliau tuos brinius tikslinga panaudoti prati muose, kuriuose reikia rasti tak, linij ir paviri projekcijas. Y p a t i n g dmes ioje m o k y m o stadijoje reikia atkreipti tai, k a d bt nubrtos ains ir centr linijos, teisingai rayti mat m e n y s i r b r i n i a i b t t v a r k i n g a i bei k r u o p i a i atlikti. Mokiniai, sisavin geometrini kn brinius, pasiruoia a n a l i z u o t i d a i k t f o r m . J a u b u v o p a s a k y t a , k a d v a d o v l i o 3 sky r i a u s p a g r i n d i n i s u d a v i n y s yra lavinti m o k i n i erdvin vaizduo t. S p r e n d i a n t u d a v i n , di del reikm turi daikt formos a n a l i z (r. 11). Kaip vadovlyje aikinama atvaizduoto brinyje daikto formos analiz? Analizuojant form, reikia suskaidyti daikt geometri nius knus; nustatyti daikto paviri padt projekcij plok6 pav. t u m atviligiu; rasti v i r n i 46

projekcijas; nustatyti priklausani briaunoms ir sienoms tak projekcijas; nubraiyti ipjov projekcijas. Daikto formos skaidymas mintyse paprastus geometrinius k n u s yra p a g r i n d i n i s analizs veiksmas. G e o m e t r i n i k n pro jekcijas mokiniai ino. Atpains geometrinius knus p a g a l b d i n g u s j projekcijoms poymius, mokinys lengviau suvokia su dtingo daikto form. Tai parodyta vadovlio 88 paveiksle. N a u d i n g a p a n a i a m u d a v i n i u i suteikti praktin pobd. Reikt p a rodyti m o k i n i a m s , kad neretai tenka ne vien mintyse, bet ir i tikrj daikt suskaidyti j sudaranius geometrinius knus. Pavyzdiui, g a m i n a n t kampuot, pirmiausia i geleies lakto i p j a u n a m i kampuot sudarantys geometriniai knai, o po to jie suvirinami. A n a l i z p a d e d a ne tik skaityti brin, bet ir j braiyti. Vadovlio 11 a i k i n a m a s brinio b r a i y m o bdas, p a r e m t a s daikto formos a n a l i z e . J o e s m yra ta, k a d visose projekcijose nuosekliai braiomi daikto form sudarantys geometriniai knai, pridedant arba atimant juos i jau atvaizduotos formos. Sudtin g daikt skaidymas p a p r a s t u s geometrinius k n u s turi bti daugelio brini skaitymo ir braiymo pratim sudtin dalis. T o k i p r a t i m p a v y z d i vadovlyje yra p a k a n k a m a i . Erdvs suvokimui ugdyti, didiausi reikm turi daikto pa viri padties analiz. Imok I skyriaus m e d i a g , m o k i n i a i ino, kaip atvaizduojamos sienos, esanios vairiose padtyse pro jekcij ploktum atvilgiu. Inagrinj aksonometrins projekcijas ir geometrini kn brinius, mokiniai jau gali analizuoti daikto paviri padt. V a d o v l i o 3 skyrius, y p a 11, skirtas p a g i l i n t i ir tvirtinti anksiau gytoms projekcins braiybos inioms. Ianalizav geometrini kn brinius, mokiniai gali giliau n a g r i n t i projekcins braiybos p a g r i n d u s , d i d e s n r e i k m skirti brinio analizei. Analizuojant vairi form brinius, tobulina mos inios, lavinama mokini erdvin vaizduot. Tai daugiausia p a s i e k i a m a atliekant p r a t i m u s , kuri vadovlio 3 skyriuje pateik ta labai daug. Braiybos mokytojas turi labai atidiai ir tikslingai p a r i n k t i p r a t i m u s , a p i m a n i u s visus b t i n u s k l a u s i m u s , grietai j u o s i dstyti p a g a l laik ir remtis efektyviausiais m e d i a g o s s i s a v i n i m o bdais. G a l i m a skirti t o k i u s paviri p a d t i e s a n a l i z s p r a t i m u s : 1. Nudayti atitinkam sien statmensias projekcijas tomis paiomis spalvomis, kaip ir aksonomeirinse projekcijose. 2. Nudayti aksonometrins projekcijas pagal statmensias projekcijas (vadovlio 82 paveikslas). 3. Ta pati slyga, tik daikto p a d t i s a k s o n o m e t r i n j e projek cijoje n e a t i t i n k a jo p a d t i e s s t a t m e n o s i o s e projekcijose. 4 . N u s t a t y t i r a i d m i s p a y m t d a i k t o s i e n padt] projkolJ|| ploktum atvilgiu (vadovlio 83 paveikslas). 4/

T i e p r a t i m a i n u r o d y t i p a g a l j a t l i k i m o s u d t i n g u m . ,I p r a di nuo aksonometrijos e i n a m a prie statmenj projekcij, t. y. t a r t u m n u o daikto prie b r i n i o . P o to, p r i e i n g a i , n u o b r i n i o prie daikto. Kai daikto padtis neatitinka jo padties brinyje, mokinys turi j mintyse pasukti. Tokiu atveju m o k o m a s i operuoti vairiomis atvaizd rimis. Inagrinjome brini analizs pratim sistem, sudaryt p a g a l vis s u n k j a n t u d a v i n i s p r e n d i m . T a i a u n e v i s a d a rei kia taikyti vis n u r o d y t tip p r a t i m u s . M o k y t o j a s turi p a i n t i kiekvien mokin. Nuolat tikrindamas, kaip jie sisavin media g, gerai ityrs m o k i n i g a b u m u s , mokytojas turi sprsti, kuriuo bdu kiekvienas j gali pasiekti reikiam rezultat panaudoda m a s m a i a u s i a i laiko ir jg. G e r a i p a s i r u o u s i a m mokiniui, ma tyt, n e r e i k i a a t l i k t i p i r m j t r i j t i p p r a t i m . P r a d j s s p r s t i n u o ketvirtojo udavinio, jis toliau gals pereiti prie s u n k e s n i uduoi. S i l p n e s n i a m mokiniui tikslinga atlikti po vien pavyzd i v i s i v a r d y t p r a t i m . K i t i e m s m o k i n i a m s u t e k s a t l i k t i pir m o , treio ir ketvirto tipo p r a t i m u s . S u n k e s n i p r a t i m vadovlyje nra. M a n o m a , kad toki pra tim pavyzdi galima rasti braiybos udaviniuose. K a i kurie mokytojai skiria d a u g laiko tak ir linij projekci j o m s aikinti dar n e i d s t d a i k t o b r i n i te mos. Tai, kas tinka d s t a n t b r a i o m j geometrij, v a r g u a r n a u d i n g a mokykloje. Tokias abstrakias svokas mokiniai sunkiai sisavina ir po to pereina prie reali daikt projekcij. Atvirk iai, n a g r i n d a m i n e s u d t i n g o s f o r m o s d a i k t o projekcijas,, m o k i niai geriau suvokia atskir kno geometrini element ploktu m i n ir erdvin padt. D l to, a n a l i z u o j a n t brin, daikto paviriui p r i k l a u s a n i t a k i r l i n i j iekoti g a l i m a tik t a d a , kai m o k i n i a i j a u susi p a i n su daikt briniais statmenj projekcij sistemoje ir aksonometrinmis projekcijomis. P r a t i m a i , kuriuose reikia rasti tak ir linij projekcijas, pa t e i k t i 13 31 s k y r e l y j e . M o k i n i a m s tikslinga pateikti realaus pobdio udavinius. P a geidaujama, kad takai bt ne abstrakios svokos, o konkrets vaizduojam daikt elementai. Tok reikalavim tenkina daikt virns. Dl to tako projekcij braiymo pratimus tikslinga pradti nuo virni projekcij iekojimo (vadovlio 92 paveiks las) . Po to vadovlyje pateikiamos uduotys nubraiyti esani daikto, b r i a u n o s e tak t r k s t a m a s projekcijas. Cia reikia atlikti kit labai n a u d i n g uduot rasti daikto b r i a u n projekcijas (vadovlio 93 paveikslas). Tolesnis p r a t i m a s esani daikto sienose tak projekcij b r a i y m a s (vadovlio 94 ir 95 paveikslas). Ir iuo atveju pagei daujama nurodyti real tak, pavyzdiui, bsimos skyls centr.

;;:

P e d a g o g i n j e praktikoje gerai vertintas toks daikto formos n a g r i n j i m o metodas, kai daikto form irima kaip geomet r i n i k n s u m ir skirtum. Vadovlyje is m e t o d a s ir taikomas. 73 paveiksle velenas atvaizduotas kaip dviej cilindr suma, o vor k a i p j s k i r t u m a s . Daikt ir juos sudarani geometrini kn form gamyboje ir buityje d a n a i s u k o m p l i k u o j a vairios ipjovos ir nuopjovos. N o r i n t s k m i n g a i skaityti toki daikt brinius, reikia sivaiz d u o t i i r p r a d i n j f o r m , i r i p j o v bei n u o p j o v f o r m . P a n a i u d a v i n i s p r e n d i m o p a v y z d i pateikta 11. Daikto forma daniausiai analizuojama taip: n u s a k o m a pra din forma (ruoinys), po to nustatoma i jos paalintos dalies f o r m a i r p a g a l i a u s i v a i z d u o j a m a p a t i a t v a i z d u o t a b r i n y j e de t a l ( v a d o v l i o 97 ir 98 p a v e i k s l a s ) . D l to b t i n a i reikia skirti m o k i n i a m s pratim paalintos i daikto dalies formai nustatyti. Tokie udaviniai turi mokomj ir praktin reikm. Kartu vadovlyje analizuojama grafin vaizd sudtis, nes tai p a d e d a suprasti projekcij braiym. Braiytojas, prie brai y d a m a s a t v a i z d , s i v a i z d u o j a j o s t r u k t r , p o t o s p r e n d i a , ko kius grafinius v e i k s m u s ir kokia tvarka reikia atlikti. Kaip ana l i z u o t i v a i z d g r a f i n s u d t , p a r o d y t a v a d o v l i o 114 p a v e i k s l e . V a d o v l i o 13 p a b a i g o j e pateikti treiosios projekcijos brai ymo pratimai. Inagrinj geometrini kn brinius ir imok analizuoti d a i k t form,, m o k i n i a i t o k i u s u d a v i n i u s s p r s s m o n i n g a i . J e i g u vadovlio I skyriuje t uduoi p a g r i n d i n i s tikslas buvo imo kyti treiosios projekcijos b r a i y m o bd, tai d a b a r jie p a d e d a imokti skaityti brin. M o k i n y s , i n o d a m a s daikt s u d a r a n i k u n projekcijas, n u b r a i o vien po kitos j treisias projek cijas. Praktika parod, kad brinio skaitymas braiant trkstamas projekcijas vienas efektyviausi erdvins vaizduots lavinimo bud. Analizuoti daikt g e o m e t r i n form m o k o visi mokytojai, ta iau ne visuomet p a k a n k a m a i nuosekliai ir atkakliai. Supaindin mokinius su analize, vliau mes patys danai j umirtame, nors ji padt sprsti daugel braiybos m o k y m o procese atsirandani udavini. M o k i n i a i s p r e n d i a grafinius udavinius, kuriuose reikia nu statyti daikto form p a g a l brin, nubraiyti brin, rasti trks t a m a s projekcijas, rayti m a t m e n i s , kartu a n a l i z u o d a m i daikto form. P r a t i n d a m i m o k i n i u s a n a l i z u o t i b r i n , m e s m o k o m e uoi Iri s i n g a i m s t y t i , p a t e i k i a m e m o k i n i a m s k a k d a u g i a u negu kniik reias inias, reikalingas t a m tikram udaviniui sprsti I Ifli y n i t a , k a d m e s a i k i n a m e v a i k a m s d a r b o m e t o d u : ; , k m m ygjjg \m tym, padeda kiekviename grafiniame udavinyje uinhli p i r m a a t v a i z d u o t d a i k t e r d v i n e s s a v y b e s a i b i i ]ij H M i i t y l d t l r

10.

BRINI

SKAITYMAS

Mokyti skaityti b r i n i u s yra vienas p a g r i n d i n i braiybosk u r s o u d a v i n i . T a i a u d i d a k t i n io .proceso ypatyb kol k a s vis dar nevienodai aikinama. Pasitaiko visikai prietaring,, o kartais ir d i a m e t r a l i a i prieing poiri, kaip reikia suprasti brinio skaitym". Daugelis metodinink daugiausia dmesio kreipia j vairius braiymo bdus, vadinasi, sutapatina brini skaitym ir brai ym. Kiti, prieingai, pernelyg susiaurina svok, pasitenkin d a m i tik d a i k t e r d v i n i f o r m s u k r i m o s r i t i m i . > M e s laikysims to poirio, kad brinio skaitymas tai ypa tingas specifinis procesas, nes d a u g i a u susijs su m o n i o d i n i o m s t y m o veikla ir brinio skaitymo darbo metodai n e s u t a m p a su brini braiymo metodais, nors ir glaudiai su jais susij. Svoka brinio skaitymas" apibriama dviem teiginiais. P i r m a , ta svoka a p i m a e r d v i n daikto formos ir m a t m e n suvo k i m p a g a l jo projekcijas ir vis d u o m e n , kuri reikia j a m p a g a m i n t i ir kontroliuoti, r a d i m . Antra, imokyti skaityti brin vadinasi, imokyti mokinius odiais tiksliai apibdinti brinyje atvaizduot daikt. VII klass mokiniai dar negali nustatyti vis duomen, kuri reikia a t v a i z d u o t a m daiktui p a g a m i n t i bei k o n t r o l i u o t i , ir t i k s l i a i apibdinti odiu. ioje klasje svarbiausia yra ruoti vaikus skaityti brini. P r a d e d a n t mokyti skaityti brinius, tikslinga pasitelkti vaiz dines priemones ir duoti m o k i n i a m s udavini, kuriuos sprendiant reikia aktyviai mstyti. Tok m e t o d atitinka brini skaitymo pratimai, kuriuose r a n d a m i reals daiktai, ir pratimai, kuriuose n a u d o j a m i v a i z d i e j i , s u p a p r a s t i n t i i r kt. a t v a i z d a i ( b r i n i o p a lyginimas su vaizdiuoju briniu, detali palyginimas su ruo ini briniais ir technologini korteli eskizais, mokini brai yt eskiz ir brini p a l y g i n i m a s su specialiai paruotais pa vyzdiais). D i d a k t i k a i tokie p r a t i m a i v e r t i n g i tuo, k a d jie n e tik p a d e d a suvokti a t v a i z d u o t o daikto e r d v i n e s savybes, bet ir kit brinyje esani informacij. Ivardysime pratimus, kuriuos galima skirti skaitant bri nius. 1. Daikto formos suvokimas pagal brin. 2. Vaizdiojo brinio radimas pagal brin. 3. Brinio palyginimas su vaizdiuoju briniu. 4. Modeliavimas pagal brin. 5. V i e n o v a i z d o brinio, k u r i a m e yra sutartiniai enklai, pa l y g i n i m a s ,su d v i e j i r d a u g i a u d a i k t o v a i z d b r i n i a i s . 6. Vienod daikt, p a v a i z d u o t vairiose padtyse, r a d i m a s pagal j brinius.

7. Daikto brinio radimas pagal jo ruoinio atvaizd, kuriame paymtos paalinti numatytos dalys. 8 . B r i n i s k a i t y m a s , i s k i r i a n t ( i r e n k a n t ) s u j u n g i a m de tal (pavyzdiui, medini detali s u n r i m a i ) . 9. vairios darbo brini skaitymo formos naudojant detales i r r a n k i u s j i e m s a p d i r b t i i r kt. ( p a v y z d i u i , a t r i n k t i b r i n ati t i n k a n i detal i v i e n o d o s formos, bet su m a t m e n nukrypi m a i s detali). K i e k v i e n a m m o k o m o j o darbo etapui tvirtinti b t i n a i reikia skaityti brin p r a d e d a n t nuo t r u m p p r a t i m per pamok, baigiant vis p a m o k trunkaniais pratimais. J a u pradiniuose m o k y m o etapuose, n a u d o j a n t vaizdin me diag, galima pradti sprsti svarbiausi mokymo udavin skaityti brinius: formuoti tinkamus metodus ir ypa mokyti n u o s e k l i a i skaityti. P a s t e b t a , kad vieni m o k i n i a i s t e n g i a s i i k a r t o suvokti br inyje atvaizduoto daikto form ir jo m a t m e n i s . Kiti p r a d e d a n u o kokio nors alutinio klausimo, danai nuo m a t m e n nagrin jimo, dar nesuvok daikto formos. Kartais mokiniai nagrinja v i e n v a i z d , n e s u g r e t i n d a m i jo su kitais. T a i p s k a i t y d a m i br i n " , mokiniai daniausiai nesusidaro i s a m a u s ir aikaus daikto vaizdo. yra Mokytojo udavinys skaitant brin mokyti vaikus nuosek protauti, t. y. suformuoti brinio skaitymo sistem. Kaip tai g a l i m a pasiekti? Vienas b d a s atitinkamai p a r i n k ti brinius, kitas k l a u s i m u s pateikti brinio skaitymo tvarka. _ T o k i u p a v y z d i u g a l i b t i 136 p a v e i k s l o ( v a d o v l y j e ) k l a u s i mai. P a g a l juos mokiniai i pradi nagrinja p a g r i n d i n ra, po to s u i n o , k o k i e a t v a i z d a i yra p a g r i n d i n i a m e b r i n y j e , o v l i a u a n a l i z u o j a a t v a i z d u s . R e m i a n t i s ia a n a l i z e , n u s t a t o m a de t a l s forma ir g a l i a u s i a i jos m a t m e n y s . K a d m o k i n i a m s bt ai ku, kaip reikia teisingai atsakyti klausimus, po j vadovlyje pateikti ir atsakymai. liai Kas yra t i k s l i n g i a u ar su klase frontaJiai skaityti b r i n i u s i plakat ir diafilm, ar individualiai nagrinti kiekvieno moki nio brin? Aiku, i p r a d i yra n a u d i n g a frontaliai skaityti brinius. Ypa veiksmingi pratimai i diafilm, nes e k r a n e gau n a m i dideli m a t m e n atvaizdai, ir visa klas j u o s gerai m a t o . Pakviets m o k i n prie ekrano ir p a t e i k s j a m a t i t i n k a m u s klau simus, mokytojas nuosekliai nagrinja brin. Priklausomai nuo m o k y m o periodo, klausimai gali keistis. M o k a n t i s daikto vaizda v i m o bud, d a u g u m a k l a u s i m turi remtis brinio projekcij metodu. Aikinant sutartinius enklus ir ymjimus, vertingesni yra tvirtinantys t m e d i a g klausimai. Po frontali brinio skaitymo pratim tikslinga individualiai nagrinti brinius reikiama tvarka. tam G a l i a u s i a i reikia stengtis pratinti tikra tvarka. Ji gali bti tokia: mokinius skaityti -brin

1. B e n d r a s s u s i p a i n i m a s su briniu. 2. P a g r i n d i n i o rao skaitymas: a) daikto pavadinimas; b) mediaga; c) vaizdo mastelis. 3. Daikto gabaritiniai matmenys. 4. Atvaizd skaitymas: a) atvaizd charakteristika; b) bendra daikto forma; c) daikto dali forma. 5. M a t m e n , sutartini enkl ir ra skaitymas. M o k y m o pradioje pirm ir trei p u n k t reikia s u j u n g t i , o a n t r p u n k t visai praleisti. T u o m e t vaik d m e s g a l i m a su telkti konkreias inias, kurios g a u n a m o s skaitant brin. Be t o , mokytojo k l a u s i m a i i p r a d i turi pratinti m o k i n i u s skaityti br i n i u s n u r o d y t a t v a r k a , o v l i a u k o n t r o l i u o t i , k a i p m o k i n i a i (su p r a t o brin. Antrajame etape metodiniu poiriu geriausiai br i n i u s skaityti p a g a l p l a n , o k l a u s i m a i s yra t i k r i n a m o s m o k i n i inios arba jais nukreipiamas mokini dmesys vienas ar kitas n a g r i n j a m o b r i n i o a p i p a v i d a l i n i m o bei j a m e a t v a i z d u o t o daik to formos ypatybes.

11. G E O M E T R I N I S B R A I Y M A S P r o g r a m a rekomenduoja nuosekliai mokyti geometrinio brai y m o e l e m e n t , k a i j reikia b r a i a n t d a i k t b r i n i u s (r. 4 ) . N u m a t o m a p l a i a i t a i k y t i m o k i n i p e r m a t e m a t i k o s p a m o k a s gy tas inias. J a u p r a d i n s e klasse ( I I I I ) s u s i p a s t a m a s u dau geliu ploki ir erdvini figr svok, M o k y d a m i e s i vaikai kar tu suino apie dvimat ir trimat geometrij. Mokiniai IVVI klasje sisavina pagrindines geometrines svokas, gyja b r a i y m o ir m a t a v i m o gdi. G e o m e t r i j o s k u r s a s dstomas naudojant erdvines figras ir pertvarkym idjas. Jeigu mokiniai i anksto supaindinami su planimetrinmis svokomis kartu su stereometrine propedeutika, j grafin veikla bna skminga. S p r e n d i a n t geometrijos udavinius, n a u d i n g a remtis braiy mo metodais, artimais braiybos kurse taikomiems metodams. P a vyzdiui, sprendiant planimetrijos udavinius, numatyta nau dotis braiymo rankiais. Tai p a d e d a susidaryti darbo su rankiais gdiams. Braiybos vadovlyje a t s i v e l g i a m a geometrijos turinio ir m o k y m o m e t o d p a k e i t i m u s ir tas i n i a s bei m o k j i m u s , k u r i u o s vaikai turi sigyti prie p r a d d a m i mokytis braiybos. Todl va dovlyje nra viena kitai s t a t m e n linij brimo su skriestuvu ir liniuote, taip pat k a m p braiymo bei dalijimo su skriestuvu ir l i n i u o t e .

D l to y p a t i n g r e i k m gyja a n t r a b r i n i o a n a l i z s kryptis, apie kuri buvo kalbama anksiau, v a i z d g r a f i n s s u d t i e s a n a l i z . N o r i n t nubraiyti brin, reikia atlikti t a m tikrus geometrinio braiymo veiksmus. T o k i a a n a l i z p a v a i z d u o t a v a d o v l i o 126 p a v e i k s l e . a b l o n o b r i n i o deinje pateikti tie g e o m e t r i n i o b r a i y m o v e i k s m a i , ku ri reikia darbui atlikti. Nustats, kad t a m udaviniui isprsti reikia n u b r t i 60 k a m p , s u j u n g t i staius k a m p u s duoto spin dulio lankais, taip p a t sujungti .smailj ir bukj k a m p , m o k i n y s pritaikys gytas inias. J e i g u jis p a m i r o arba ino netvirtai, gali pasiirti uraus arba vadovl. Aiku, imokyti m o k i n i u s geometrinio braiymo element n r a sunku. Taiau danai mokinys negali j pritaikyti praktikai. N e g a l i ne dl to, k a d n e i n o , kaip b r a i y t i , o dl to, k a d n e s u vokia, kur g e o m e t r i n i o braiymo e l e m e n t reikia taikyti konkre i u atveju. Visa tai turi m o k y t o j tikinti, kad m o k o m a j a m e darbe bti nai reikia atlikti atvaizd grafins sudties analiz. Ji p a d e d a taikyti gytas i n i a s praktikoje ir p a l e n g v i n a mokytojui sistemin gai idstyti geometrinio braiymo elementus. K a d tokios analizs reikia, rodo dar vienas faktorius. B u s k a l b a m a apie atvaizdo kontro brimo tvark. I n a g r i n j u s v a d o v l i o 126 p a v e i k s l , aik, k a d ' d a u g e l i o br inio tak ir linij padt i anksto nustato brinyje pateikti m a t m e n y s . K i t t a k ir linij p a d t i s r a n d a m a b r a i a n t , dl to braiymo tvarka nekelia abejoni. I pradi r a n d a m i takai ir b r i a m o s linijos, kuri padtis nurodyta m a t m e n i m i s ir kurioms nubraiyti papildom grafini veiksm nereikia. Po to braiomi sujungimai. Tai s u p r a n t a m a ir nekelia abejoni, kad mes ianalizavome abiono_ vaizdo grafin sudt. Ar visuomet tai s u p r a n t a moki nys?! B t e n t dl to, k a d n e s u p r a n t a , m o k y t o j u i t e n k a p o d u tris k a r t u s p a s a k o t i : i p r a d i d a r y k i t a i p , p a s k u i t a i p i r 1.1. M o kinys mechanikai laikosi pateiktos braiymo tvarkos. Teigini, "kurie m u m s a t r o d o v i s a i a i k s , m o k i n y s n e s u p r a n t a , n e s d a r n e p r a t s a n a l i z u o t i g r a f i n s v a i z d s u d t i e s . .Vadinasi, ieitis ai ki tokios a n a l i z s reikia mokyti. J u o a n k s i a u ir n u o s e k l i a u to mokysime, tuo daugiau laimsime. D s t y d a m a s geometrinio braiymo bdus, mokytojas turi, kaip buvo r e k o m e n d u o j a m a ir kitais atvejais, m e d i a g apibendrinti. Reikia mokyti sprsti ne atskirai pateikt udavin, o g i m i n i n g u d a v i n i v i s u m . P a v y z d i u i , t i k s l i n g i a u pateikti b e n d r sta ioj o, smailiojo ir bukojo k a m p o j u n g i m braiymo bd, kaip p a r o d y t a v a d o v l i o 124 p a v e i k s l e . Y p a s v a r b u p a b r t i , k a d b t i n a i reikia rasti j u n g i m o centr ir j u n g i m o takus. . B r a i a n t bet kok s u j u n g i m , b t i n a i reikia rasti j u n g i m o c e n t r ir takus. (Kaip tai atlikti, p a r o d y t a vadovlio 1 2 1 p a veiksle.) Tai yra b e n d r a s visoki s u j u n g i m braiymo elementas,

Vadinasi, reikalavimas i pradi rasti j u n g i m o centr, o po to j u n g i m o takus tai sujungim braiymo metod a p i b e n d r i n i m o r e z u l t a t a s . M o k y t o j a s r e i k a l a v i m p a b r i a v i e n k a r t ir, a i k i n d a m a s kitus sujungimus, daugiau jo nekartoja. N e s i g i l i n a n t teorij, u d a v i n g a l i m a pateikti kaip vienodai nutolusi n u o duotos tiess arba kreivs tak geometrins vietos n u s t a t y m o tiksl (ia j a u l i e i a m e t e m , kuri bus e i n a m a v l i a u ) . . Jeigu mokytojui pavyksta kelet kurso skyri idstyti api b e n d r i n t a i , kaip k tik b u v o /paaikinta, jis p a l e n g v i n a ir s a v o , ir m o k i n i darb. Nagrinjant geometrinio braiymo elementus, svarbus d a r vienas klausimas braiymo metod racionalumas. P a t y r mokytojai per d a u g m e t i b a n d vairius geometriniobraiymo metodus ir atrinko racionaliausius. Jie aprayti dauge lyje m e t o d i n i d a r b . P a s t a r a i s i a i s m e t a i s i u o k l a u s i m u p r a d t i moksliniai tyrinjimai. Buvo pateikta ianalizuoti, ar racionals geometrinio braiy mo budai per braiybos ir m a t e m a t i k o s p a m o k a s . Vienas m o k y t o j a s , a t l i k s d a r b '., p a g a l s p e c i a l i a i j o p a r u o t m e t o d i k a p skaiiavo, kiek p a r e n g i a m j ir kiek grafini operacij reikia atlikti t a i k a n t vairius g e o m e t r i n i o b r a i y m o bdus. P a r u o i a m o s i o s operacijos yra ios: liniuots (reiinos, k a m painio) krato s u t a p d i n i m a s su taku, rankio krato n u s t a t y m a s apskritimo liestinei brti, pietuko s m a i g a l i o arba skriestuvo adatos s u t a p d i n i m a s su skals p a d a l a , k a m p a i n i o virns su t a p d i n i m a s su erdvs arba linijos taku, vieno rankio keitimas kitu braiant, skriestuvo kojeli ingsnio keitimas, k a m p a i n i o per klimas arba jo pasukimas apie tak brinio ploktumoje. Visos kitos p a g r i n d i n s operacijos yra .grafins: tiess b r i m a s p a g a l liniuots (kampainio, matlankio) krat, tako ymjimas pietu ku, a p s k r i t i m o a r b a l a n k o b r i m a s s k r i e s t u v u . To paties udavinio braiymo vairiais budais r a c i o n a l u m a s ireikiamas formule:

G e o m e t r i n i o braiymo b d a i neracionals blogai parinkus ran kius, netinkamai juos naudojant, laikantis atgyvenusi geometrini tradicij. P i r m u atveju reiina p a k e i i a m a liniuote ir kampainiu, nepakankamai vertinamos konstrukcins kampainio, mat l a n k i o s k a l s i r kt. g a l i m y b s . A n t r u a t v e j u b e r e i k a l o k e i i a m a s skriestuvo kojeli ingsnis, b r i a m o s nereikalingos tiess. T r e i u atveju per plaiai taikomas klasikinis ranki derinys s k r i e s t u v a s l i n i u o t " , a p s k r i t i m o d a l i j i m o bei brt d a u g i a k a m p i b r a i y m o u d a v i n i a i n a g r i n j a m i k a i p e k v i v a l e n t u s i r kt. Buvo tyrinjami visi tiesi brimo, atkarp dalijimo, k a m p braiymo ir dalijimo, apskritim dalijimo ir brt daugiakam pi braiymo, figr .braiymo, kai duota kratin, liestini ir jun g i m b r a i y m o , tako b r i m o p a g a l d u o t a s dvi j o projekcijas i r elipss braiymo atvejai. Tuo poiriu vertindami naujo vadovlio geometrinio braiy mo bdus, atskirais atvejais g a l i m e p a s a k y t i tai k. Vadovlyje p a t e i k t a s b e n d r a s dviej tiesi (124 pav.) j u n g i m o b r a i y m o m e t o d a s b u s r a c i o n a l u s (koeficientas 1 0 0 % ) , j e i sta t a u s k a m p o kratini j u n g i m a s duoto spindulio lanku bus brai o m a s skriestuvu ir reiina. B r a i a n t dviem k a m p a i n i a i s ir skries t u v u , r a c i o n a l u m o k o e f i c i e n t a s s u m a s iki 7 7 % . B r a i a n t dviej bendros padties susikertani tiesi j u n g i m , imtaprocentinis racionalumo koeficientas pasiekiamas naudojan tis skriestuvu, k a m p a i n i u ir reiina arba skriestuvu ir dviem kam painiais. V a d o v l y j e pateikti du b r t o j a p s k r i t i m l y g i a k r a i o tri k a m p i o braiymo bdai. ^Racionalesnis yra braiymo su reiina ir k a m p a i n i u s u 60 k a m p u b d a s , kai i a n k s t o n e p a y m t i apskri t i m o d a l i j i m o t a k a i ( 1 1 8 p a v . , b , c). M a i a u r a c i o n a l u s b r a i y m a s su skriestuvu ir reiina i anksto p a y m j u s .dalijimo takus ( 1 1 8 p a v . , a). T pat g a l i m a pasakyti ir apie brto a p s k r i t i m taisyklin g o e i a k a m p i o b r a i y m . C i a r a c i o n a l i a u b r a i y t i n a u d o j a n t rei i n a i r k a m p a i n s u 60 k a m p u , i a n k s t o n e p a y m j u s d a l i j i m o tak, negu braiyti su skriestuvu, k a m p a i n i u ir reiina, i anksto paymjus dalijimo takus. Apskritimo dalijimo ir brt d a u g i a k a m p i braiymo udavi niai vadovlyje pagal sprendimo bd nelaikomi skirtingais. N . C e r n e c k i s p r i j o i v a d , k a d tie u d a v i n i a i b r a i y m o r a c i o n a l u m u nra ekvivalentiki. Taiau autoriai m a n o , kad n e g a l i m a iuo metu vadovlyje m o k i n i a m s pateikti atskir ir racionalesni b r a i y m o b d , n e s dl t o s u n k i a u b t i d s t y t i m e d i a g i r pa didt vadovlio apimtis. A p s k r i t i m o d a l i j i m o p e n k i a s l y g i a s d a l i s su s k r i e s t u v u ir rei i n a vadovlyje nra, n e s tas b r a i y m o m e t o d a s yra n e r a c i o n a lus.

R K = ^ r 100%,
ia p.o.s. p a p r a s i a u s i o s p r e n d i m o o p e r a c i j skaiius, o . s . faktinis operacij sknicius. Buvo tyrinjami geometrinio braiymo bdai, pateikti viduri ns mokyklos braiybos ir geometrijos vadovliuose, metodiniuo se l e i d i n i u o s e ir kt. T y r i m a i r o d o , k a d a u k t j m o k y k l ir tech nikum braiybos vadovliuose pateikt geometrinio braiymo element r a c i o n a l u m a s nevirija 7 2 7 9 % , vidurini mokvkl 5 9 6 2 % ir e m i a u s i a s yra geometrijos v a d o v l i u o s e 3 7 4 5 % .
1 H. M. li e p h e u, k h e. HccjieAOBanne pau,H0HajibH0CTH reoMeTpiwecKHX n o CTpoeHHii uiKOJifaHoro Kypca TCpieHKH. yeH. s a n . XapbKOBCKoro rocneflHHCTHTyTa (})H3BOcnHTaHHS, t. X X X I V . CepHH MaTeMa-nnecKaH, Bbin. 3, XapbKOB, 1960.

12.

MATMEN

RAYMAS

BRINIUOSE

R a a n t m a t m e n i s svarbu laikytis t a m tikr taisykli, inoti, kokius m a t m e n i s ir kur brinyje reikia rayti. Sis k l a u s i m a s yra s u d t i n g a s -dl t o , k a d d a r n e g a l i m a m o k i n i m o k y t i t m a t m e n raymo bd, kuriuos taiko konstruktoriai arba technologai brai y d a m i brinius. S p r e n d i a n t , kur ir koks m a t m u o turi bti br inyje, reikia inoti, kurie m a t m e n y s k o o r d i n u o j a daikto a t s k i r element tarpusavio padt. Si uduot mokiniai atliks imok a n a l i z u o t i brin, iskirti daikt s u d a r a n i u s g e o m e t r i n i u s k n u s ir nustatyti j tarpusavio p a d t . Sito mokyti reikia nuosekliai, atliekant pagalbinius pratimus. V a d o v l y j e m a t m e n r a y m a s a i k i n a m a s vade, o po to 14. P r i e n a g r i n j a n t skyri, reikia a p i b e n d r i n t i ir tvirtinti anks iau gytas m a t m e n raymo inias. Kurso dstymo pradioje m o k i n i a m s .matmen r a y m o taisyk ls buvo pateikiamos atskirais pavyzdiais, n a g r i n j a n t iliustra cijas, kuriose pavaizduota t a m tikra taisykl. D a b a r p a g e i d a u j a ma m a t m e n raym aptarti visapusikai, apibendrinti tas inias n a g r i n j a n t brin, k u r i a m e yra vairi m a t m e n s r a y m o atvej. Kad m o k i n i a m s bt lengviau mokytis, pravartu remtis 7 pa veiksle p a r o d y t u p l a k a t u . J a m e yra vairs m a t m e n r a y m o at vejai, rodykls (skritulliai su r o d y k l m i s ) , kurios atkreipia d mes tam tikr brinio dal. Tok plakat tikslinga n a u d o t i i pat pradi apibendrinant m a t m e n r a y m o taisykles. Reikia pa brti, kad m a t m u o , r o d a n t i s dviej cilindrini skyli p a d t , ra o m a s ne nuo krat, o tarp j centr, ir paaikinti, kodl taip reikia. Po to plakat g a l i m a n a u d o t i mokini apklausai arba po kalbiui su jais. T o k s yra p i r m a s io m o k y m o etapo u d a v i n y s , nagrinjant matmen raymo klausim. sprendiamas

Antras udavinys iaikinti, kaip rayti daikto atskir geo m e t r i n i element tarpusavio padties m a t m e n i s . Tai yra svar b i a u s i a s io m o k y m o p e r i o d o u d a v i n y s . M o k i n i a i j a u yra p a s i r u o a n a l i z u o t i s u s k a i d y t o j g e o m e t r i n i u s k n u s daikto form.. D a b a r jiems galima aikinti m a t m e n raymo tvark. I p r a d i m o k i n y s turi iskaidyti daikto form p a p r a s t u s g e o m e t r i n i u s k n u s . D a i k t o ,form s u d a r a n t y s k n a i 107 p a v e i k s l e nuspalvinti. Toki pai spalv yra j vaizdieji briniai. Taigi, kaip ir kitose panaiose iliustracijose m o k i n i o p a s t a n g o s sprsti u d a v i n n u k r e i p i a m o s t a m tikra kryptimi. M o k i n y s i pra di rao kiekvieno geometrinio kno dydio matmenis, o po to daikt sudarani geometrini kn tarpusavio padties matme nis. V a d i n a s i , lai'kantis s p r e n d i m o sistemos, g a n a s u d t i n g a s m a t men raymo udavinys gerokai palengvja. S i o skyriaus p r a t i m u s p a g e i d a u j a m a pateikti taip, kad jie pa dt tvirtinti m a t m e n r a y m o m e d i a g ir u g d y t m o k i n i erdvi n vaizduot. T a m tikslui 14 pateiktos uduotys i statmenj, p r o j e k c i j p e r k e l t i m a t m e n i s a k s o n o m e t r i n s ir, a t v i r k i a i , i aksonometrini statmensias. T a i a u mokytojas turi inoti, kad, n a g r i n j a n t paragraf,, p r a t i m u s t i k s l i n g a skirti tik t i e s i o g i a i t v i r t i n a n t m o k o m j m e diag. M a t m e n raym briniuose mokytojas turi nuolat prisi minti. Toliau einant kurs, m a t m e n r a y m o gdiai turi bti nuolat tobulinami.

13.

ESKIZ

BRAIYMAS

7 pav.

P a p r a s t a i ios t e m o s m e t o d i n s rekomendacijos nurodo, kaip idstyti arba iliustruoti eskiz b r a i y m o tvark, paaikinti detali m a t a v i m o b d u s , k p a t a r t i , k u r i u o s j taikyti i r kt. J a i m o k y t o j a i g e r a i i n o . K a d a n g i is d a r b a s d a b a r l a b a i s v a r b u s , j o k i es kiz braiymo metod esmini pakeitim nereikia. T u o m e t u , k a i v a i k a i d a r t i k s u s i p a s t a ,su j i e m s n a u j a g r a f i n i o d a r b o f o r m a , reikia tik iek tiek s u p a p r a s t i n t i m o k i n i s a v a rankiko darbo reikalavimus. Reikia t r u m p a i paaikinti, kaip pa rinkti svarbiausij vaizd, nustatyti vaizd skaii ir kokia tvar ka braiyti eskiz atsivelgiant daikto form. P a t i e m s m o k i n i a m s tai atlikti i p r a d i sunku, nes jie neturi reikiamo p a t y r i m o . . K o k i a t v a r k a braiyti .eskizus, m e t o d i n j e l i t e r a t r o j e yra vai ri n u r o d y m . Trys j yra vis pripainti. P i r m a s mokyti brti daikto simetrijos ais (kur j reikia) ir g a b a r i t i n i u s s t a i a k a m pius, kad kuo geriau bt galima idstyti brinyje visus b t i n u s j o v a i z d u s . (Kiti d u n u r o d o , k a d r e i k i a p r a t i n t i m o k i n i u s n a g r i n t i daikt kaip geometrini kn s u m " arba skirtum" ir braiyti vaizdus: pirmu atveju d i d i n i m o " bdu, pridedant vien daikto dal prie kit visuose vaizduose, t. y. v a i z d u s braiyti e i n a n t nuo dalies v i s u m " , o antru atveju nuo visumos d a l " .

Sios ir daugelis kit t i n k a m rekomendacij, kurios yra pa k a n k a m a i gerai i n o m o s , lieia tiktai vien m o k y m o proceso dal dstym. Kita jo dalis m o k y m a s i s , i. y. tai, k a s susij su kiekvieno m o k i n i o veikla (protiniais ir praktiniais v e i k s m a i s ) . ia labai svar bu, kaip mokinys supranta mokytojo aikinimus. Sia veikla m e s per m a a i d o m i m s . O ji svarbi. Kitaip mokiniai nesisavins ini, nesusidarys mokomojo darbo metod. B r a i a n t eskizus, didel reikm turi suvokimo ir veikimo pro c e s ryys. Tikrovs objekt stebjimo m e t o d a i turi tiesiogin po v e i k projekcij b r a i y m o m e t o d a m s . J e i g u .daikt s t e b j i m o m e todai nesuformuoti arba, dar blogiau, susiformavo savaime, n e p a s t e b i n t mokytojui, tai jokie n u r o d y m a i , kaip reikia braiyti eskiz, jau nepaveiks. M o k i n y s darb atliks savaip, r e m d a m a s i s tuo, kaip jis m a t o daikt. O matyti g a l i m a vairiai. J u k g a l i m a irti g a n a ilgai ir n e p a s t e b t i to, ko reikia. J a u J. K o m e n s k i s atkreip dmes, k a d vaikus reikia mokyti s t e b j i m o m e n o . A p m s t s , k a i p m o k i n i a m s parodyti 'daikt, jis Didiojoje didaktikoje" nurod: Kai n o r i m e tikrai matyti, turi me d a i k t 1) padti prie akis, 2) nelabai toli, bet deramu atstu mu, 3) .ne kaip nors i ono, bet tiesiai prie akis, 4) kad priea kin daikto pus bt ne nugria ar pakreipta, bet atsukta tiesiai, 5) k a d a k y s i p r a d i a p i m t daikt vis, 6 ) t u o m e t apirt jo atskiras dalis, 7) ir tvarkingai n u o p r a d i o s iki g a l o , 8) prie kiekvienos dalies apsistodamas tol, 9) k o l v i s k a s b u s tiksliai su vokta s u v i s a i s s k i r t u m a i s . V i s i s l y g t i k s l i a i l a i k a n t i s , m a t y m a s vyks teisingai, o bent vienos neilaikius, visai nevyks a r b a vyks b l o g a i " '. Daikto stebjimas, kai ruoiamasi braiyti brin (eskiz) s t a t m e n j projekcij s i s t e m o j e , yra y p a t i n g a s p r o c e s a s . J i s ski riasi nuo stebjimo, pavyzdiui, ruoiantis braiyti piein. Kaip t o k i a m s t e b j i m u i v a d o v a u t i , iki iol n e t u r i v i e n i n g o s n u o m o n s nei metodininkai, nei psichologai. D a u g u m a pripasta, kad m o kini protini" veiksm m e t o d u s reikia formuoti pereinant nuo iorini" prie minties veiksm. T a i a u patys ioriniai" veiksmai p a r e n k a m i skirtingai. Tai veria vienu atveju mokymo procese r e m t i s . o p e r a v i m u d a i k t a i s , kitu atveju r e g i m o j o s u v o k i m o s lyg keitimu (nejudamai padtas daiktas stebimas i vis p u s i ) , o treiu o p e r a v i m u v a i z d i n i a i s (daiktas ir stebjimo t a k a s n e kinta) . Kol i s i a i k i n s i m e i trij m e t o d reikm, stebkime, kaip elgiasi mokiniai braiydami eskiz. D a u g e l i u atvej m o k i n i a i , b r a i y d a m i .daikto b r i n i n a t ros, stengiasi sivaizduoti daikt tokioje erdvinje padtyje, kuri d e r i n t s i su iuo m o m e n t u b r a i o m u vaizdu, bet ne kokioje nors kitoje pdtyje, ir m i n t i n o u d a v i n i o s p r e n d i m pakeiia realiu
1

v e i k s m u s u d a i k t u . B e to, m o k y t o j o n u r o d y m a i , k a i p r e i k i a dirbti, labai m a a i turjo takos mokini veiksm pobdio pakeitimui. N o r s mokytojas ir sil prie pradedant braiyti stebti ir inagri nti daikto form ir jo konstrukcij, bet m o k i n i a i to n e d a r . I anksto n e p a k a n k a m a i ianalizavus daikto form, vliau b r a i o m a me eskize trko detali. Tokiomis objekto stebjimo slygomis, kuriomis n e g a l i m a pa keisti j o erdvins padties, bet g a l i m a laisvai p a s i r i n k t i s t e b j i m o tak (stebjimo i vairi pusi m e t o d a s ) , mokiniai, braiydami eskiz, objekt tyr detaliau. S i u o atveju formavosi a i k e s n i s daikto vaizdinys, kuriuo jau i dalies buvo galima remtis braiant brin. E s a n t n e k i n t a m o m s objekto ir stebjimo tako p a d t i m s , m o k i n i a i dirbo kitokiais d a r b o m e t o d a i s . P i r m i a u s i a j i e k r u o p i a u tyrinjo daikt, vadinasi, braiydami eskiz, d a u g i a u rmsi erd viniu vaizdiniu ir paiomis braiomomis projekcijomis. P i r m u atveju, kai m o k i n i a i galjo daikt pasukti, jie ne brai , o pie d a i k t i s t e b i m o s p a d t i e s ( m i n t y s e jo n e p e r t v a r k y d a m i ) , dl t o p a d a r d a u g klaid. A n t r u atveju m o k i n i a i s i m i n v a i z d ir m i n t y s e i d a l i e s atkr j, dl to vl p a d a r kelet spe cifini k l a i d . Treiu atveju d a u g i a u s i a buvo o p e r u o j a m a minti nai, remiantis daikto erdviniu vaizdiniu. Toks bdas labiausiai lavina mokini erdvin vaizduot. Vadinasi, nuo objekto stebjimo slyg, braiant eskiz, prik lauso m o k i n i darbo m e t o d a i ir pobdis. , M o k i n i a i p a p r a s t a i daikt stebi ir b r a i o k a r t u . .Netgi n u o l a t aikinant daikto stebjimo tvark ir jo tikslus, V I I I X klass mo k i n i a i s t e n g i a s i i k a r t o p r a d t i b r a i y t i e s k i z . B e to ; , d a n a i j i e atvaizdus tiesiog pieia tokius, kokius mato, i s a u g o d a m i daikto dali erdvines savybes ir santyk. K a i p vystosi e s k i z b r a i y m o m e t o d a i , g a l i m a atskleisti, ity rus, kaip mokiniai moka matyti" daikt j stebdami ir vaizduoti ploktumoje. Pavyzdiui, stebdami daikt ir iskirdami i pradi ariau, o po to toliau esanias dalis, mokiniai nemoka j sujungti brinyje. K a i -daikto d a l y s , v a i r i a i i s i d s i u s i o s e r d v j e , s u t a p d i n a m o s ploktumoje, mokiniai realiai nesuvokia j padties natroje ir negali j sivaizduoti. Vadinasi, b r a i a n t eskiz, daiktas turi nejudti. M o k i n i a m s reikia tai nurodyti. D a i k t apirti reikia labai atidiai prie p r a d e d a n t dirbti, o d i r b a n t j i s p a i m a m a s r a n k a s tik a t s k i r jo d a l i formai patikslinti. Daiktas stebimas iais etapais: (Prie p r a d e d a n t braiyti eskiz.) ' 1. Daiktas pavirutinikai a p i r i m a s i vis pusi jo bendrai formai suvokti. 2. Atidiai t i r i a m o s daikto dalys, p a t i k s l i n a m a iky, dub, skyli ir t. i. forma bei p a d t i s .

J. A.

Komenskis.

P e d a g o g i n i a i r a t a i . K.,

1986. P. 231.

&9

3. P a k a r t o t i n a i pavirutinikai a p i r i m a s daiktas tokioje pa dtyje, p a g a l kuri bus b r a i o m a s jo eskizas. ( B r a i a n t eskiz.) 4. Periodikai apirimas daiktas, norint patikslinti kurios nors dalies form. ( B a i g u s braiyti eskiz.) 5. Atidiai stebima daikto forma, norint patikslinti, ar teisin gai nubraiyti atvaizdai. S i a m e paragrafe m e s sutelkme dmes daikto .stebjimo me todus, kurie taikomi braiant eskizus. S u V I I k l a s s m o k i n i a i s reikia s i s t e m i n g a i dirbti, f o r m u o t i j teising poir daikt. Mokydamiesi pieti, jie prato matyti tris daikto m a t a v i m u s , t. y. taip, kaip jie vaizduoja j ploktumoje. Todl daugelis mokini ir braiydami brin stengiasi sivaiz duoti daikt tokiose padtyse, kurios atitinka vien ar kit jo v a i z d . J e i g u io r e i k i n i o m o k y t o j a s n e p a s t e b i , t a i n e t e i s i n g a s daikto stebjimas gali labai pakenkti mokini erdvins vaizduots vystymuisi. Tuo atveju eskiz braiymas duos m a a i naudos.

14. K I R T I M A I I R P J V I A I

T e m a ,Kirtimai ir p j v i a i " v i d u r i n s m o k y k l o s braiybos k u r s e yra labai svarbi. P r o g r a m o j e jai nagrinti skiriama d a u g laiko, nes daugelis gamybini ir mokomj brini braiomi taikant pjvius ir kirtimus. Imokti gerai skaityti ir braiyti brinius m o k i n i a i gali tik s i s a v i n i m e d i a g . Vadovlyje p i r m i a u i d s t o m i kirtimai, kaip p a p r a s t e s n i at vaizdai, o po to pjviai. P r i e p r a d e d a n t n a g r i n t i t e m ^Kir t i m a i ir pjviai" per pirm p a m o k , V I I I klass p r o g r a m o j e reko m e n d u o j a m a apibendrinti inias apie projektavimo metodus, todl vadovlyje pateiktas atitinkamas tekstas, taip pat ir brini brai y m o bei skaitymo p r a t i m a i . Siai m e d i a g a i n a u j a j a m e vadovlio leidime skirtas atskiras paragrafas ( 2 0 ) . Kirtimai. V a d o v l i o 2 7 , s k i r i a s k i r t i m a m s n a g r i n t i , p r a d e d a m a s n u o p r a k t i n i p a v y z d i . M o k i n i a i turi i a n a l i z u o t i d e t a l s brin ir sitikinti, k a d vien i j i e m s i n o m atvaizd ne visada g a l i m a a i k i a i s i v a i z d u o t i d a i k t o f o r m . P o t o a p i b r i a m a s kir t i m a s , a i k i n a m a s kirtim idstymas brinyje, m e d i a g brkniavimas. V a d o v l i o a p i b r i m a s a t i t i n k a G O S T - 2 . 3 0 5 6 8 , k u r i a m e kir t i m a s a p i b r i a m a s kaip atvaizdas figros, g a u t o s mintyse per kertant daikt viena ar keliomis ploktumomis, nors i pradi ir nepateikta kirtim, g a u n a m kertant keletu ploktum, pavyz d i . P r i r e i k u s g a l i m a p a a i k i n t i a t v e j n a g r i n j a n t 162 p a veiksl. Reikia atkreipti dmes j vien ios temos iliustracij p a n a u dojimo moment. Kaip inoma, pagal G O S T - galima ikeltin

kirtim braiyti daikto atvaizdo trkyje. T o k s p a v y z d y s t e m o j e pateiktas. Taiau p a g a l program trkiai" nagrinjami vliau, vadovlio 7 skyriuje. Todl, a n a l i z u o j a n t n e p i l n u s atvaizdus, rei kia m o k i n i a m s priminti, kad su tokiais sutartiniais v a i z d a v i m a i s , k a i p a t v a i z d trkiai, jie j a u buvo s u s i p a i n m o k y d a m i e s i kirti m u s ir pjvius. Kirtimuose mediagos grafikai ymimos pagal GOST- 2 . 3 0 6 6 8 . Yra devyni y m j i m a i . Vis j aikinti mokykloje ne reikia. 2 2 p a r a g r a f e pateikti tik m e t a l , n e m e t a l i n i m e d i a g ir medio ymjim pavyzdiai. Su kai kuriais kitais grafiniais m e d i a g ymjimais mokiniai susipains vadovlio 10 skyriuje nagrindami statybinius brinius. M e d i a g a i tvirtinti vadovlyje pateiktos keturios u d u o t y s : 1 uduotyje reikia nubraiyti tiktai svarbiausij v a i z d su terp tuoju kirtimu, 2 nubraiyti ikeltin kirtim, 3 uduotyje rasti k l a i d a s kirtimuose, 4 n u b r a i y k k i r t i m u s t daikto viet, ku riose p a v a i z d u o t o s k e r t a n i o s i o s p l o k t u m o s . 1 ir 2 u d u o t ga l i m a atlikti i rankos. Paprastieji pjviai. N u r o d y s i m e k a i k u r i a s v a d o v l i o m e d i a gos apie paprastuosius pjvius dstymo ypatybes. Prie prade dant aikinti pjvio" svok, vadovlyje p a r o d o m a , kad kai kuri detali formai perteikti brinyje anksiau nagrint atvaizd vaizd ir k i r t i m n e p a k a n k a . A n a l i z u o d a m i tos p a i o s d e t a l s (172 i r 173 pav.) v a i z d j brin ir brin statmenj projekcij sistemoje, mokiniai pri eina ivad, kad detals vidinei formai perteikti btinai reikia dar vieno atvaizdo pjvio. G r e t i n i m o b d u vadovlyje p a r o d y t a , kaip detals a t s k i r ele m e n t formai paaikinti taikomas kirtimas, o jei reikia kuo ai kiau perteikti detals vidin form, taikomas pjvis ( t a r i a m a s detals kirtimas viena arba keletu p l o k t u m ) . Taigi vadovlyje i pradi apibrta pjvio" svoka, o po to ji paaikinta. Brai a n t pjv, daikto dalis, esanti tarp stebtojo ir kertaniosios ploktumos, m i n t y s e p a a l i n a m a . I p r a k t i k o s i n o m e , k a d m o k i n i a m s apie tai reikia daniau_ priminti, nes daugelis j, b r a i y d a m i , pavyzdiui, frontalj pjv, n u b r a i o tik p u s v a i z d o i viraus. Vadovlio autoriai labai atsargiai iliustravo pjvio braiym. Iliustracijose ta daikto dalis, kuri yra tarp stebtojo ir kertaniosios ploktumos, parodyta iek tiek nutolusi, atitrauk t a . N o r i n t p a r a d y t i p j v i u i p r i k l a u s a n i k i r t i m o f i g r (175, 181 i r 183 p a v ! ) , e s a n t i k e r t a n i o j e p l o k t u m o j e d e t a l s d a l i s iskirta atvaizde storesnmis linijomis. Vadovlyje kartu su b e n d r o m i s iniomis apie pjvius pateik tos ir kai kurios pjvi ymjimo taisykls, nors su pjvi klasi fikacija m o k i n i a i s u s i p a i n s iek tiek vliau. Dl to mokytojas, p r a d d a m a s nagrinti pjvius, taiko tokius pratim pavyzdius, kuriuose kertaniosios ploktumos n e s u t a m p a su detali simet rijos p l o k t u m o m i s .
(ii

P a r a g r a f e Paprastieji pjviai" pateikta pjvi klasifikacija p a g a l kertanij p l o k t u m ipadt ir apibrtas vietinis pjvis. i o s t e m o s m e d i a g a a p i e d a l i e s v a i z d o ir d a l i e s pjvio su j u n g i m brinyje, taip pat ir apie y p a t i n g u s pjvi atvejus pla i a u idstyta kituose v a d o v l i o p a r a g r a f u o s e . M e d i a g a taip su s k a i d y t a t o d l , k a d 'bt g a l i m a v a i r i a i s p r a t i m a i s g e r a i tvir tinti teorines inias. Mokytojas turi tai atsivelgti d a r y d a m a s kalendorin plan. Reikia atkreipti mokytojo dmes dar vien temos Pjviai" d s t y m o ypatyb. iai t e m a i mokykloje skirta d a u g laiko, todl pjvi braiymas eina daugel kit mokomj udavini (tako projekcij, t r k s t a m b r i n y j e v a i z d , e s k i z i r kt. b r a i y m a s ) . M e d i a g a a p i e (pjvius v a d o v l y j e d e r i n a m a s u p a p i l d o m o m i s iniomis, pavyzdiui, apie m a t m e n r a y m pjviuose, pjvi braiym aksonometrijoje, daikt eskiz braiym taikant pjvius i r kt." Svarbu j a u mokykloje imokyti mokinius s m o n i n g a i parinkti vien ar kit atvaizd, kuris brinyje isamiai perteikt daikto form. Ne maiau svarbu ir mokti parinkti pat racionaliausi pjv (priklausomai nuo kertanij ploktum padties, vietinio pjvio, dalies vaizdo ir dalies atitinkamo pjvio j u n g i m o ir kt.). Aiku, kad vis i atvej n e m a n o m a detaliai inagrinti mo kykloje. T o d l v a d o v l y j e p a t e i k t i tik . p a g r i n d i n i a i ir p a p r a s i a u s i atvejai. T a i a u , j e i g u G O S T - a s n u s t a t o k u r i o n o r s a t v a i z d o tik b r a i y m o taisykles, tai v a d o v l i s p a g r i n d i a , kodl vienai ar kitai detalei reikia taikyti vietin pjv, j u n g t i dal vaizdo su dalimi p j v i o ir kt. K a r t u v a d o v l y j e p a r o d y t a s d a l i e s v a i z d o ir d a l i e s pjvio j u n g i m a s , kai brinyje briaunos projekcija s u t a m p a su simetrijos aimi, paaikintos m a t m e n raymo panaiuose detals atvaizduose taisykls, suformuluoti ir paaikinti taikomi b r a i a n t pjvius s u p a p r a s t i n i m a i ir sutartiniai v a i z d a v i m a i (iilginiai plo n s i e n e l i , s t i p i n i r kt. p j v i a i ) . S u d t i n g i e j i pjviai. P a g a l k e r t a n i j p l o k t u m s k a i i p j viai skirstomi p a p r a s t u o s i u s (kai k e r t a m a viena p l o k t u m a ) ir s u d t i n g u o s i u s (kai k e r t a m a k e l i o m i s p l o k t u m o m i s ) . T u o re miantis, vadovlyje apibrtas sudtingasis pjvis, nors G O S T - e tokio apibrimo ir nra. Vadovlyje raoma, kad pagal kertanij ploktum padt (viena kitos atvilgiu) sudtingieji pjviai skirstomi laiptuo tuosius ir lautinius. Tai atitinka G O S T - 2.30568, kuriame nu r o d y t a , k a d s u d t i n g i e j i pjviai v a d i n a m i l a i p t u o t a i s i a i s , jei ker taniosios p l o k t u m o s yra lygiagreios, ir lautiniais, jei kertan iosios ploktumos susikerta. Kad mokiniai juos smoningai sisavint, vadovlyje p a r o d y t a , kodl e g z i s t u o j a dvi s u d t i n g j pjvi rys. V a d o v l y j e a t s k i r a i s p a v y z d i a i s (188 ir 189 p a v . ) p a a i k i n t a , kaip braiomi laiptuotieji ir lautiniai pjviai, parodyta kertan ij ploktum padtis vaizdiajame brinyje (iame etape

esanios prie kertanija ploktum detals dalys neatitraukia m o s ) , pateiktas sudtingj pjvi ymjimas. Vadovlio paragrafe Pjviai aksonometrinse projekcijose"' dstoma, koki padt u i m a kertaniosios ploktumos, kaip rei kia brkniuoti detales aksonometrinse projekcijose ir techni niuose pieiniuose. B a i g d a m i pjvi, kaip vieno i sudtingiausi braiymo bd, dstymo apvalg, atkreipsime dmes dar vien svarbi aplin kyb, n u o kurios p r i k l a u s o geri m o k y m o s i r e z u l t a t a i , n o r s m o k i ni grafiniam paruoimui braiybos kurse skiriama maai laiko. P a s t a r a i s i a i s m e t a i s atlikti m e t o d i n i a i darbai galino l a b a i racionaliai organizuoti mokymo proces ir j gerokai sutrum pinti. P a t e i k s i m e labai efektyvi ir t a u p a n i laik m o k i n i i n i b e i m o k j i m f o r m a v i m o m e t o d i k . J i p a d e d a s m o n i n g a i i r tvir tai sisavinti m o k o m j m e d i a g . Pagal etapus 1. Brini, kuriuose p a v a i z d u o t i kirtimai ir pjviai, palygini mas. 2. Brini su pjviais skaitymas. 3. Nebaigt brini nubraiymas. 4. Brini su pjviais braiymas. Cia m o k y m o procese nuosekliai kinta v a i z d i n g u m o faktorius, esantis m o k i n i a m s pateikiam udavini slygose. I pradi tai vaizdieji atvaizdai techniniai pieiniai, sugretinti su briniais, po to atskirai pateikiami briniai su pjviais, vliau nebaigti briniai ir p a g a l i a u atvaizdai, kuri reikia vaizdui paversti pjviu. P a l y g i n u s vairiais b d a i s atliktus ir skirtingo turinio atvaiz dus, nuosekliai a n a l i z u o j a m i daikt geometrini element atvaiz dai, nustatoma, pjvi priklausomyb duotiems atvaizdams, pa g a l u d a v i n i o s l y g p e r t v a r k o m i a t v a i z d a i i r b r a i o m i n a u j i at vaizdai. M o k i n i a m s skirtos s a v a r a n k i k o pjvi braiymo uduotys turi bti taip sudarytos, kad jas atlikti bt g a l i m a per t r u m p i a u s i laik. T a m tikslui reikia odini arba lenteli formos atsakym, komponuoti atskirai pateiktus vaizdus, naudoti kalk grafiniams d u o m e n i m s a t g a m i n t i , braiyti n e b a i g t u s a t v a i z d u s ir kt. Reikia paymti dar vien teigiam mintos mokymo metodi kos ypatyb. J o s e s m ta, k a d m o k y m o proces ia s u d a r o i eils einantys parengiamasis, pagrindinis ir baigiamasis etapas.
1 Detaliai i metodika idstyta knygoje: A . H . B o t b h h h h k o b 0 6 aKTyaJibHbix B o n p o c a x MenoiiHKH oy^eHHH l e p i e m u o * . M . : FIpocBemeHHe, 1977, 106 p. ir riyTH coBepuieHCTBOBaHHH MeToflHKH oyieHHH i e p i e H H i o ( M . : FIpo cBemeHHe, 1983, 128 p . ) , t a i p p a t s t r a i p s n y j e : K ) . <J>. K o 3 J i o B a H3yieHHe TeMM CeqeHHH h pa3pe3bi no h o b o h nporpaMMe (IIlKOJia h npon3BO,ncTBO, 1 9 8 1 , Ne 1 ) .

metodik

mokomasis

darbas

skirstomas

keturis

Mokiniai i pradi susipasta su pjviais, po to imoksta a t p a i n t i j u o s brinyje, kol suvokia io v a i z d a v i m o b d o e s m ir ypatybes. Todl pirmiausia jie braio udavinio slygoje i anksto nurodytus pjvius, po to j a u savarankikai p a r e n k a rei k i a m u s pjvius ir j atlikimo bd, r e m d a m i e s i brinyje vaiz duojamos detals konkreiomis formos ypatybmis. Bendras mokytoj B. G r u b m a n o (Maskva), I. Kozlovos (Lip e c k a s ) , N. Aleksejevo ( R y g a ) bei kit ir m s per d a u g e l m e t atliktas tiriamasis darbas parod, kad i metodika duoda labai ger rezultat ir padeda ivengti n e m a a sunkum, su kuriais mokiniai susiduria mokydamiesi pjvi braiymo metod.

M o k i n i a m s reikia parodyti, kuo yra p a n a s ir kuo skiriasi p a p i l d o m i e j i ir vietiniai vaizdai. Vadovlyje paaikinta, kad pa pildomasis vaizdas g a u n a m a s papildomojoje projekcij ploktu moje, o vietinis vienoje pagrindini. Taiau labai danai papildomasis vaizdas ymimas kaip ir vietinis vaizdas, btent tada, kai p a p i l d o m a j a m e vaizde p a r o d o m a tiktai dalis daikto. Vietinis vaizdas apribojamas n u t r a u k i m o linija.

16.

KAI

KURIOS

PRATIM TAIKYMO YPATYBS

METODIKOS

15.
f

BTINO

IR

PAKANKAMO ATVAIZD NUSTATYMAS

SKAIIAUS

S i u o p a v a d i n i m u vadovlio 7 skyriuje pateikta m e d i a g a yra labai vairaus pobdio. Ja reikia remtis sisavinant ir detali brini skaitymo, ir braiymo bei apipavidalinimo taisykles. 7 skyriaus pradioje ( 27) sisteminamos mokini inios apie svarbiausiojo vaizdo p a r i n k i m o principus, apie brinyje reika l i n g atvaizd skaii detals formai perteikti, apie atvaizd s k a i i a u s s u m a i n i m , t a i k a n t s k e r s m e n s , k v a d r a t o e n k l , su t a r t i n d e t a l s s t o r i o y m j i m i r kt. C i a p a r o d y t a i r t e r p t a s i s kirtimas, kuris taikomas atvaizd skaiiui brinyje sumainti. S i a m e skyriuje a i k i n a m a apie sutartinius v a i z d a v i m u s paprastinimus, taikomus braiant atvaizdus, pateikiamos domojo ir vietinio vaizdo svokos. i r su papil

Braiybos udavini sprendimas turi dvejop reikm. Viena, u d a v i n i a i labai p a d e d a tvirtinti n a u j a i gytas m o k i n i i n i a s . A n t r a v e r t u s , j r e i k i a a n k s i a u g y t o m s t e o r i n m s i n i o m s tvir tinti ir p a g i l i n t i . Be to, s p r e n d i a n t b r a i y b o s k u r s o u d a v i n i u s , formuojami apibendrinti mokini grafins veiklos metodai. Braiybos kurso udaviniai gali bti sprendiami vairiais mokymo etapais: a) ruoiant mokinius nagrinti nauj mediag formuoti naujas svokas, sisavinti n a u j grafins veiklos form ir pan.; b) aikinant nauj mediag, nuosekliai sprendiant udavi nius ir tuo paiu metu aikinant kiekvien veiksm (pavyzdiui, pjvio, d a r b o b r i n i o ir kt. b r a i y m ) ; c) tikrinant mokini inias, mokjimus ir gdius (klass einamieji ir kontroliniai darbai ir kt.). Iaikinama, kaip moki n i a i sisavino vien arba kit m e t o d , k ir kaip jie i m o k o ir kt. Apibdinsime vadovlio 57 skyriaus p r a t i m k a i kurias ypa tybes. Pirmoji braiybos pamoka VIII klasje skiriama prajusiais m e t a i s i m o k t o m s brini braiymo ir skaitymo taisyklms api bendrinti. I p r a d i p a k a r t o j a m i brini b r a i y m o trijose pro jekcij p l o k t u m o s e m e t o d o p a g r i n d a i . T a m tikslui, mokytojui va dovaujant, frontaliai braiomas brinys. Po to apibendrinamos m o k i n i gytos inios apie detali brini skaitym. F r o n t a l i a m ir i n d i v i d u a l i a m d a r b u i gali bti t a i k o m i vadovlyje pateikti u daviniai. I p i r m o vilgsnio visi trys tos temos udaviniai gali atrodyti vienodi mokiniai turi perskaityti brin. T a i a u taip nra. Pir m a m e udavinyje pateikiamas brinys su trimis vaizdais, kituose dviejuose su d v i e m v a i z d a i s . Be to, b r i n i o s k a i t y m o u d a v i nyje reikia ir braiyti: p i r m a m e nubraiyti brinyje t r k s t a m a s detals paviriaus tak projekcijas, a n t r a m e nubraiyti v a i z d i viraus, t r e i a m e v a i z d i k a i r s . S p r e n d i a n t antrj udavin, reikia atkreipti m o k i n i d m e s , k a d i dviej v a i z d brinyje d a r n e g a l i m a aikiai suvokti de tals formos. Aikiau ji gali bti perteikta t r i m i s vaizdais, todl m o k i n i a m s ir s k i r i a m a nubraiyti trei v a i z d i viraus.

Reikia atsivelgti tai, kad, t a i k a n t b r i n i u o s e G O S T - o 2.30568 nustatytus sutartinius vaizdavimus ir supaprastinimus, sumaja darbo snaudos, patogiau naudotis briniais. Vadovlyje parodyta, kaip braiomi simetrini figr (219 p a v . ) , tolygiai i s i d s i u s i v i e n o d daikto e l e m e n t (221 p a v . ) bei p e r t r a u k t i v a i z d a i (223 ir 2 2 4 p a v . ) . M e d i a g a a p i e t a i p a teikta vadovlio skyrelyje Nepilnieji a t v a i z d a i " . A i k i n a n t m o k i n i a m s p a p i l d o m j v a i z d paskirt, reikia nu rodyti, kad jie taikomi tada, kai koki nors daikto formos ypatyb n e g a l i m a perteikti p a g r i n d i n i u o s e vaizduose neikreipiant formos ir m a t m e n . K a r t a i s p a p i l d o m a s i s v a i z d a s y m i m a s kaip ir vieti n i s v a i z d a s , todl, p a a i k i n u s p a p i l d o m j vaizd, vadovlyje ai k i n a m i vietiniai vaizdai. Reikia pabrti, kad vietiniai vaizdai taikomi tais atvejais, kai daikto formai patikslinti i viso vaizdo reikia tik jo dalies, o k i t a d a l i s j o k i p a p i l d o m daikto d u o m e n neturi. Vietinis vaizdas tai atskiros apribotos daikto pavir iaus vietos atvaizdas. Taikant vietinius vaizdus, sumaja gra finio d a r b o apimtis, t a u p i a u n a u d o j a m a s brinio laukas, bet brinyje daikto forma lieka visikai aiki.

Kirtim braiymo udaviniais mokytojas pavairina darb. P a vyzdiui, jie apima kirtimo kontro braiym, brinio su kirtimu braiym ir techninio pieinio braiym pagal brin su kirtimu. T a i a u ia g a l i m a p a p i l d o m a i ir odiu skaityti b r i n i u s su kir timais, braiyti detali eskizus taikant kirtimus, palyginti bri n i u s (t p a i detali) be kirtim ir su k i r t i m a i s arba t p a i detali brinius su vairiais kirtimais ir panaiai. D a u g e l y j e b r i n i s k a i t y m o ir p j v i bei kirtim b r a i y m udavini pateiktos detals paviriaus tak projekcijos. Nebtina j vis braiyti. T a k projekcij braiyti nereikia, jei klas t u o s m e t o d u s g e r a i i n o . B e to, m o k y t o j a s t o k i u s u d a v i n i u s gali skirti n e v i s i e m s m o k i n i a m s , o , p a v y z d i u i , tik t i e m s , k u r i e n e g a l i s u vokti detals formos. Kartais tak projekcij braiym galima pakeisti o d i n i u udaviniu parodyti (rasti) brinyje duoto tako vien ar kit projekcij arba rasti visose projekcijose k u r i o n o r s detals ele m e n t o tako atvaizd. I praktikos paaikjo, kad daikto pavir i a u s tak projekcij b r a i y m o u d a v i n i a i yra gera daikto ele m e n t a n a l i z s p r i e m o n . T o k i p r a t i m n e g a l i m a nepaisyti, ypa: paioje m o k y m o p r a d i o j e . Vliau jie netenka savo p r a d i n s reik ms, ir j skaii reikia mainti. N a g r i n j a n t t e m Pjviai", reikia ypa atkreipti dmes de tali eskiz braiymo i natros, taikant pjvius, udavinius. Tie u d a v i n i a i n e tik p a d e d a tvirtinti i m o k t m e d i a g , bet i r u g d o d a u g e l s v a r b i m o k i n i savybi (r. k n y g o s I I s k y r i ) . B e t o , sprsdami tokius udavinius, m o k i n i a i tobulina brini braiy m o m e t o d u s , m o k o s i r a y t i m a t m e n i s , taikyti vienus- a r b a k i t u s l i n i j t i p u s ir kt. Svarbi viet turi uimti praleist linij b r i m o u d a v i n i a i . Juos sprsdami, mokiniai mokosi analizuoti detals form pagal brin s u n e p i l n a i s d u o m e n i m i s , gyja b r i n i t i k r i n i m o g d i , l a v i n a erdvine vaizduot. D e j a , dl vairi p r i e a s i t u d a vini vadovlyje nra pateikta p a k a n k a m a i , n o r s jie yra m o k i n i grafins veiklos sistemos slriikliirin grandis, parengiamasis etapas sprsti kitiems, sudtingesniems udaviniams. Tokio tipo u d a v i n i a i vadovlyje pateikti, derinant su kitais, pavyzdiui, p j v i b r a i y m o u d a v i n i a i s . Siij u d a v i n i g a l i m a r a s t i k i t u o s e vadovliuose ir pateikti m o k i n i a m s . T e o r i n e i m e d i a g a i tvirtinti vadovlyje nurodyti o d i n i o br ini skaitymo pratimai, kuriuos atliekant reikia ir braiyti. P a vyzdiui, nubraiyti pjvius, technin piein, darbo brin p a g a l v a i z d j b r i n ir kt. Visi darbo brini skaitymo p r a t i m a i vadovlyje papildyti kontroliniais klausimais. D i d e s n j dal reikia p a n a u d o t i sava rankikam darbui ir n a m uduotims. T e m o s B t i n o ir p a k a n k a m o atvaizd skaiiaus brinyje nu s t a t y m a s " m e d i a g a i tvirtinti p i r m i a u s i a turi bti a t l i e k a m i eski z braiymo, brini su jau imoktais sutartiniais vaizdavimais skaitymo pratimai.
66

17.

DETALI

TIPINI

SUJUNGIM

BRINIAI

Bendros inios apie detali sujungim brinius. Perteikiant i n i a s a p i e d e t a l i s u j u n g i m a t v a i z d u s , i a m e v a d o v l i o sky riuje pirmiausia a i k i n a m a vairi s u j u n g i m paskirtis, o po to n a g r i n j a m o s j grafinio vaizdavimo savybs. T u o siekiama i tiksl: iplsti mokini technin akirat, konkreiais pavyzdiais supaindinti su standartizacija, imokyti naudotis informacine mediaga ir normalmis, paruoti mokinius temos Surinkimo briniai" nagrinjimui. S p r e n d i a n t ias problemas, reikia ugdyti mokini erdvini transformavim sugebjimus, pratinti mokinius teisingai suvokti informacij, pateikt vairiais grafiniais metodais (aksonometri n s projekcijos, b r i n i a i s t a t m e n j projekcij sistemoje ir sche miniai atvaizdai). T a i a u svarbiausia ioje temoje imokyti m o k i n i u s suvokti brinius, kuriuose vaizduojami labiausiai paplit vairi m a i n mechanizm ir buitini rengini detali sujungimai. T e m a D e t a l i t i p i n i s u j u n g i m b r i n i a i " turi didel lavi n a m j r e i k m . T a i r e i k i a t u r t i g a l v o j e ir, j n a g r i n j a n t , n e p a s i t e n k i n t i tik vairi s u j u n g i m detali b r i n i b r a i y m o tech niku darbu. Vadovlyje r a o m a , kad m a i n , m e c h a n i z m , buitini ren g i n i detali s u j u n g i m a i yra tipiniai. T a i p a l e n g v i n a projektuoti, g a m i n t i ir eksploatuoti dirbinius. T a m tikslui aikinama standar tizacija, konkreiais pavyzdiais p a r o d o m a p a k e i i a m u m o reik m . i o m s i n i o m s pateikti nereiks d a u g laiko, o supaindini m a s su sukaupta tos srities technine patirtimi lavins mokinius. inios bus perteikiamos tuo skmingiau, kuo aktyvesn bus m o k y m o f o r m a , t o d l , d s t a n t i m e d i a g , n e r e i k i a p a t e i k t i at s a k y m . G e r i a u v i s o k e r i o p a i a k t y v i n t i m o k i n i m s t y m ir, r e m i a n t i s j t u r i m a patirtimi, leisti s a v a r a n k i k a i rasti a t s a k y m u s . T a i m a t y t i , p a v y z d i u i , n a g r i n j a n t v a d o v l i o 237 p a v e i k s l , ku r i a m e pateikti i a r d o m ir n e i a r d o m detali s u j u n g i m vaizdieji briniai. Mokiniai, r e m d a m i e s i per darb p a m o k a s gytomis i n i o m i s , t u r i s p r s t i p a t y s , k u r i e s u j u n g i m a i y r a i a r d o m i , o ku rie n e i a r d o m i . S i s k l a u s i m a s i dalies yra d o m u s , o i dalies ir probleminio pobdio. Jei udavinys isprstas teisingai, tai i r a i d i , k u r i o m i s p a y m t i i a r d o m s u j u n g i m p i e i n i a i , iei n a o d i s gerai. K u r s u i pavairinti vadovlyje pateikti dar du ar trys tokie doms udaviniai. K e l e t a s p r o b l e m i n i s i t u a c i j s u k u r t a v a d o v l i o i a m e i r ki tuose skyriuose. M o k i n i a m s skiriama (pavyzdiui, klasifikuojant p l e i t u s ) p a t i e m s n u s t a t y t i vairi p l e i t p a v a d i n i m u s . T a i at likti nesunku. T a i a u taip suformulavus k l a u s i m , m o k i n y s turi truput susimstyti, pagalvoti, taikyti gyt patirt. Ne bda, jeigu mokinys ir neisprs udavinio, negals patikrinti savo atsakymo, 67

gauto teisingai isprendus udavin. Skaitydamas toliau tekst, jis suinos teisingus pavadinimus. Cia ne atsitiktinai atkreipiamas mokytoj dmesys vadovlio m e d i a g o s dstymo savybes. Ir autori patirtis, ir "tuo k l a u s i m u atlikti tyrinjimai tikina, kad m o k i n i m s t y m o aktyvinimas p e r p a m o k a s , taip pat ir s a v a r a n k i k a s darbas su vadovliu, efektyvina mokym. P r o b l e m i n s situacijos, p r a s m i n i a i barjerai veria sutelkti d m e s n a g r i n j a m k l a u s i m . Patirta, kad tviriau s i m e n a m a s tas faktas, k u r n u s t a t o p a t s p a a u g l y s , n e g u tas, k u r p a t e i k i a mokytojas arba kuris yra perskaitytas i vadovlio. Nortsi, kad mokytojai praktiniame darbe vadovautsi vado vlio p r o b l e m i n m i s situacijomis, pltot m o k i n i .mstymo akty vinim, taikyt vairius metodus. Vienas temos Detali tipiniai sujungimai" mokymo udavi n i p a r u o t i mokinius nagrinti tem Surinkimo briniai". D e t a l i s u j u n g i m briniai yra p a p r a s i a u s i s u r i n k i m o briniai. D l to, j u o s n a g r i n d a m i , m o k i n i a i g e r a i p a s i r u o i a s u p r a s t i s u dtingesnius surinkimo brinius, S udavin palengvina dar tai, k a d m o k i n i a i su kai kuriais detali s u j u n g i m a i s j a u s u s i p a in, p r i s i m e n a j s a n d a r . B e to, p a p r a s i a u s i detali s u j u n g i m o pavyzdi gali sigyti kiekvienas braiybos kabinetas. N a g r i n j a n t p a p r a s i a u s i s u j u n g i m brinius, reikia pabrti klausimus, susijusius su iniomis apie surinkimo brinius. B tinai reikia paaikinti, kaip b r k n i u o j a m o s gretimos detals pj vyje, k o k i a v i e n t i s d e t a l i pjvyje v a i z d a v i m o t a i s y k l , k a i k e r tanti ploktuma eina iilgai j, kaip r a o m i briniuose pozicij n u m e r i a i ir kt. J e i t i n i (mokiniai gis i p a p r a s i a u s i p a v y z di, tai j i e m s bus d a u g lengviau suprasti s u d t i n g e s n i u s surin kimo brinius. T u o atvilgiu yra b d i n g a 31 tema Pleitiniai ir kaitinial sujungimai". Pleitiniai sujungimai. V a d o v l i o 2 4 7 p a v e i k s l e p a t e i k t i v a i z dieji p l e i t i n i o s u j u n g i m o d e t a l i b r i n i a i . 248 paveiksle p a t e i k tas s u j u n g i m o a k s o n o m e t r i n i s atvaizdas, kur aikina t r u m p a s tekstas. Abiejuose p a v e i k s l u o s e vir b r k n e l i rayti detali n u m e r i a i , be to, 2 4 7 p a v e i k s l e ties n u m e r i a i s p a r a y t i d e t a l i p a v a d i n i m a i . 249 paveiksle duoti veleno, pleito ir vors bri niai statmenj projekcij sistemoje su reikiamu atvaizd skai iumi. P a g a l i a u 250 paveiksle pateiktas sujungimo surinkimo brinys. Vir b r k n e l i rayti detali n u m e r i a i . T o l i a u pateik tas pleitu s u j u n g t detali s c h e m i n i s a t v a i z d a s . Apie surinkimo brinius mokiniai suinojo, pradj mokytis braiybos. Inagrinj pateiktas iliustracijas, jie nesunkiai supras p l e i t i n i o s u j u n g i m o s a n d a r ir kartu p a g i l i n s i n i a s a p i e su rinkimo brinius. T a m tikslui tekstas trumpai aikina, k reikia s k a i t m e n y s , rayti vir b r k n e l i , kaip b r k n i u o j a m o s pjvyje gretimos detals, kokia vientis detali v a i z d a v i m o pjvyje tai-

syki surinkimo briniuose. Taip pat paaikinta, kodl surinkimo brinys ne visikai pakartoja atskir detali brinius. Pateiktas pavyzdys rodo, kaip, n a g r i n j a n t tipinius sujungi m u s , galima supaindinti mokinius su kai kuriomis surinkimo brini braiymo taisyklmis ir atkreipti dmes j apipavida l i n i m o savybes. D i r b a n t su mokiniu, tok aikinimo b d reikia ir turti galvoje. Juo r e m i a m a s i nagrinjant kit tipini detali sujungim brinius. Norint patikrinti, ar gerai mokiniai supranta paprasiausius s u r i n k i m o b r i n i u s , j i e m s n u r o d o m a , i n a g r i n j u s p l e i t i n i o su j u n g i m o brin, atlikti brinio skaitymo p r a t i m (pavyzdys yra vadovlio 251 p a v e i k s l e ) . T o l i a u t i k s l i n g a m o k i n i a m s skirti u d u o t , k u r i a t l i k d a m i t u r t n a u d o t i s i n f o r m a c i n e m e d i a g a . N a g r i n j a m o skyriaus tu r i n y s visikai atitinka tok p r a t i m . Vadovlio uduotyje nuro doma, remiantis irau i Valstybinio standarto, parinkti pleit ir nustatyti duotojo skersmens velenui pleito idroos m a t m e n i s . M e d i a g a i tvirtinti m o k i n i a i atlieka 16 d a r b P l e i t i n i o su j u n g i m o brinys". D a r b o turin s u d a r o detali s u j u n g i m o prizm i n i u pleitu vieno v a r i a n t o i keturi b r a i y m a s . D a r b a s atlie k a m a s pietuku A4 formato lape. Mokinys, i specialios lenteles irinks m a t m e n i s , turi nubraiyti du atvaizdus. P a r e n k a n t pleit ir n u s t a t a n t pleito idroos m a t m e n i s , reikia n a u d o t i s informaci ne m e d i a g a irau i Valstybinio standarto. N a u d o j a n t informacin m e d i a g , reikia isprsti vien svarb k l a u s i m : k mokinys, m o k y d a m a s i s braiybos, gali ir ko negali siminti, arba tiksliau, k r e i k i a ir ko n e r e i k i a si m i n t i . Tai, m s n u o m o n e , svarbi problema, i kurios kyla d a u g kit. Su ja susijusi mokykloje d s t o m o s m e d i a g o s apim ties,0 mokyklos braiybos kurso m e d i a g o s apimties ir kitos prob lemos. N a g r i n j a n t d e t a l i s u j u n g i m a t v a i z d u s i r k i t a s t e m a s , di d e s n i s d m e s v s k r e i p i a m a s ne a l u t i n i u s k l a u s i m u s , o mok jim n a u d o t i s i n y n a i s . Todl, idsius mediag apie standartizavim ir pakeiiamum, toliau vadovlyje aikinama, kaip naudotis informacine mediaga. I tai reikia ypa kreipti mokytoj dmes. Si m e d i a g a turi svarbi reikm. Sunku pervertinti naudojimosi informacine me d i a g a reikm. Seniai atjo laikas palengvinti mokymsi n a u d o j a n t i s i n y n a i s . s i m i n t i reikia dalyko e s m , o s m u l k m e n a s , de tales galima rasti inyne, T a i g i aiku, kad, atliekant grafinius, praktikos ir k o n t r o l i n i u s darbus, nereikia drausti mokiniams naudotis informacine me d i a g a . P r i e i n g a i , reikia mokyti tai daryti. P r a v a r t u skirti m o k i n i a m s specialias uduotis, kurias atlikdami, jie turt naudotis informacine mediaga, po to patikrinti, ar moka ja naudotis. T o d l kyla k l a u s i m a s : kaip turi buti pateikta v a d o v l i u o s e informacin m e d i a g a ? Ar reikia j specialiai m o k i n i a m s apdo-

ne tik i, bet ir d a u g i a u pa naaus pobdio iliustracij m e s m a t o m e vairiose m o k y m o priemonse: Mums atrodo, kad moki n i a m s skirtas tokias iliustraci jas, kaip informacin media g, ne tik galima, bet ir tiks l i n g a a p d o r o t i . Apdorota iliust racija pateikta 9 paveiksle. Ta me brinyje rayti eils nu 9 pav. meriai, duotas pilnas vors vaizdas vietoj dalinio, nra a t v a i z d , n a u d o j a m tik g a m y b o j e , bei kai k u r i y m j i m . D l "to b r i n y s s u p a p r a s t j o , t a p o s u p r a n t a m e s n i s m o k i n i a m s , n e t u r i n t i e m s techninio pasiruoimo. T a m tikslui ir pateiktas vadovlio iliustracijoje vaizdusis brinys. Vadovlio iliustracijoje yra vairi pleitinio s u j u n g i m o gra fini atvaizd: aksonometrinis, s u r i n k i m o brinys ir s u j u n g i m o detali briniai. Tokia iliustracija p a d e d a m o k i n i a m s suvokti vairiais grafiniais bdais pateikt informacij. Mokinys susipasta su sujungimo aksonometriniu atvaizdu ir su jo surinkimo briniu, palygina ir sugretina tuos atvaizdus, a t l i e k a r e i k i a m u s e r d v s p e r t v a r k y m u s . P o t o jis n a g r i n j a kiek v i e n o s s u j u n g i m o d e t a l s b r i n i u s , n u s t a t o , kas skirtinga ir kas bendra sujungimo ir atskiros detals atvaizduose. B a i g i a n t nagrinti pleitinius sujungimus, reikia ianalizuoti tipines klaidas, kurias mokiniai daro braiydami toki s u j u n g i m brinius. G a m i n i su sriegiais ir j sujungim s u p a p r a s t i n t a s vaizdavi mas. T a r p i a r d o m detali s u j u n g i m labiausiai paplit srieginiai sujungimai. Vaikai mokykloje ir j baig ne kart susidurs .su s r i e g i n i a i s d i r b i n i a i s i r j s u j u n g i m b r i n i a i s . D l t o v a r t i ni, smeigini ir sraigtini s u j u n g i m vaizdavimo taisykles reikia a i k i n t i i s a m i a i . Be to, reikia turti galvoje, k a d m o k i n i a i d a r n e s u s i p a i n su j element p a v a d i n i m a i s ir t detali paskirtimi, n o r s jau m a t vartus, verles, smeiges, poverles ir sraigtus. Vadovlio 256 ir 259 paveiksle pateikti tvirtinimo detali vaizdieji briniai, o po jais a i k i n a m a s i s tekstas. Vadovlio 257 ir 2 6 0 p a v e i k s l e p a r o d y t a , k u r p r i t a i k o m i ir k o k i a s f u n k c i j a s at lieka kai kurie srieginiai sujungimai. Tvirtinimo detals dabar daniausiai g a m i n a m o s specializuo tose gamyklose. Dl to su vart, smeigi, verli, sraigt ir po verli briniais praktikai susidurti beveik netenka. Si detali atvaizdus matome surinkimo briniuose, kuriuose jos vaizduo j a m o s sujungtos su kitomis detalmis. Dl to nra p r a s m s gaiti laiko toki atskir detali brini braiymui.

roti, ar g a l i m a pateikti be pakeitim? M e s laikoms pirmojo s p r e n d i m o . P a t e i k i a n t m e d i a g , neturi bti antraeili ini. D l to mokytis bus aikiau, lengviau orientuotis. Panagrinkime, pavyzdiui, G O S T - o 878868 P r i z m i n i a i pleitai" duomenis. Tai veleno skersmuo, pleit skerspjvi mat menys, idroos gylis I variantui ir II variantui (abiem atvejais pateikiami dydiai velenui ir vorei); idro suapvalinimo spin dulys, pleito ilgis, pleito m a t m u o c arba r. Aiku, k a d lentelje esantys II varianto duomenys mokiniams jokios naudos neduos. P r i e i n g a i , tie d u o m e n y s j u o s tik k l a i d i n s . D l t o m o k y k l v a d o vliuose j pateikti nereikia. Tokia n u o m o n ir apie idro ap valinimo spindul. Vadinasi, i standarto Prizminiai pleitai" a t u o n i skili m o k y k l i n i a m e vadovlyje i b r a u k t o s trys. i n y n ir Valstybini s t a n d a r t iliustracijos skirtos i n i n e r i jos-techniko'S d a r b u o t o j a m s . Dl to jos a t i t i n k a m a i ir a p i p a v i d a lintos. P a n a g r i n s i m e , pavyzdiui, to paties standarto Prizminiai" p l e i t a i " iliustracij (8 p a v . ) . M a t o m e , k a d brinyje vor at v a i z d u o t a ne visa. Ir f r o n t a l i a j a m e , ir p r o f i l i n i a m e pjvyje sub r k n i u o t a tik vors dalis. P l e i t a s a t v a i z d u o t a s v a i r i a i s va r i a n t a i s . Be to, p i r m u o j u atveju duoti trys v a i z d a i , o a n t r u o j u du. P a d i d i n t u m a s t e l i u a t v a i z d u o t a s i d r o kirtimas, k u r i a m e rayti paviri iurktumo enklai. Pozicij numeriai nesurayti. Visa tai ininieriui arba technikui prasta ir s u p r a n t a m a . T a i a u m o k i n i u i , n a g r i n j a n i a m tok brin, ikyla d a u g k l a u s i m . Beje,

T o d l m o k i n i a m s reikia p a a i k i n t i , k a d t v i r t i n i m o d e t a l i at v a i z d u s j i e m s teks braiyti s u r i n k i m o briniuose. Tokie sujungimai paprastai braiomi pagal santykinius mat menis, o kartais pagal tikruosius, kurie nurodyti atitinkamuose standartuose. Taiau t standart paprastai mokyklos neturi. T o d l m o k y k l o j e v a r g u a r g a l i m a b r a i y t i t v i r t i n i m o d e t a l i su j u n g i m u s p a g a l s t a n d a r t d u o m e n i s . B e to, p a s k u t i n i a i s i a i s m e tais ileista g a n a d a u g vairi tvirtinimo detali s t a n d a r t ir m o k i n i a m s j u o s e s u s i g a u d y t i n e tik s u n k u , bet i r n e b t i n a . P e r nelyg atsidjus darbui su tvirtinimo detali standartais, nukryps t a m a nuo reali mokymo udavini profesinio (konstruktorinio) lygio k l a u s i m n a g r i n j i m . M o k i n i a m s reikia pateikti., p r a d i n i ini, pirma, apie santykinius matmenis, antra, apie standartini detali y m j i m s u r i n k i m o brinio specifikacijoje. M o k i n i a i turi suprasti, kad braiyti p a g a l s a n t y k i n i u s m a t m e n i s yra lengviau. Reikia pabrti, kad s u j u n g i m o m a t m e n y s iuo atveju nustatomi, atsivelgiant sriegio skersmen, p a g a l a t i t i n k a m u s santykius. Pavyzdiui, tokie vartinio s u j u n g i m o s a n t y k i a i p a t e i k t i v a d o v l i o 2 5 8 p a v e i k s l e . T a i a u dl to, k a d s u r i n kimo briniuose sujungimo detali matmenys neraomi, moki n i a m s p a p r a s t a i kyla k l a u s i m a s : K a i p nustatyti, koks b t e n t v a r t a s (arba kita detal) ia a t v a i z d u o t a s ? " Todl reikia p a a i kinti, kad esantis specifikacijoje s t a n d a r t i n s detals ymji m a s pateikia duomenis, kuri reikia jai rasti G O S T - o lentelse. Cia verta dar kart pabrti standartizacijos reikm liaudies kiui, pateikti pavyzd, kuris patvirtint informacins m e d i a g o s naudojimo tikslingum. Vartinio sujungimo brinio braiymas vadovlyje parodytas e t a p a i s . I p r a d i a t v a i z d u o t a s v a r t a s , o vir jo dvi j u n g i a mosios detals. Po to pridti verls ir poverls atvaizdai. P a baigoje parodyti trys s u j u n g i m o vaizdai su pozicij n u m e r i a i s . Atitinkamose brinio vietose pateikti koeficientai, p a g a l kuriuos r a n d a m i sujungimo detali santykiniai matmenys. Toks poiris, p i r m a , p a d e d a v a i k a m s s u p r a s t i s u r i n k i m o b r i n ir, a n t r a , t u o p a i u m e t u pateikti d u o m e n i s , kuri reikia s u j u n g i m u i ir jo de talms braiyti. N a g r i n d a m i vartinio sujungimo brin, mokiniai pirm kar t susipasta su supaprastinimais,, taikomais braiant surinkimo brinius. Jie suino, kad surinkimo briniuose nereikia rodyti eiabriauni ir kvadratini vart galvui, verli ir vart stryp gal nuoul. J u n g i a m o s e detalse galima taip pat nero dyti t a r p o tarp v a r t o strypo ir skyls. P a p r a s t a i mokymo literatroje i pradi detaliai aikinama, kaip s u p a p r a s t i n t a i nubraiyti susikirtimo linijas, s u s i d a r a n i a s vart galvui ir verli paviriuje, p a d a r i u s kgin n u o u l . sisavinus i sunkiai i m o k s t a m m e d i a g , p a a i k i n a m a , kad surinkimo briniuose rekomenduojama t nuoul nerodyti. Va dinasi, nagrinjami braiymai, kuri vliau praktikai nereikia.

M e d i a g reikia dstyti logikai, taupyti laik, skirt k i t o m s t e m o m s mokyti. T a m tikslui n a u j a j a m e vadovlyje i karto n u rodyta, kodl tikslinga taikyti v i e n ar kit s u p a p r a s t i n i m ir nerodyti nuoulos ir tarpo. Mokiniai jau i pat pradi mokosi vartinio sujungimo brin braiyti taip, kaip nurodo s t a n d a r t a s , t. y. supaprastintai. Taiau vaikai apskritai gali nesuprasti, kas yra s u p a p r a s t i n i m a s , nes jie brini be s u p a p r a s t i n i m n e b r a i . Todl greta vadovlio 258 paveikslo pravartu demonstruoti pla kat, kuriame vartinis sujungimas bt parodytas su nuoulom i s ir tarpu, t. y. be s u p a p r a s t i n i m . N o r i n t pabrti tokio br i n i o paskirt, t i k s l i n g a n u o u l o s linijas n u b r t i r a u d o n a s p a l v a . Nereikt i p r a d i koki nors m e d i a g nagrinti detaliai, o po to pasakyti, kad tai netikslinga. Tokie atvejai j a u pasitaik ne kart. N a g r i n j a n t a k s o n o m e t r i n s projekcijas, m o k i n i a m s i p r a d i buvo aikinama, i kur g a u n a m a s m a t m e n deformacijos k o e f i c i e n t a s 0,82, o v l i a u p a s a k y t a , k a d j r e i k i a p a m i r t i ir aksonometrini ai kryptimi atidti tikruosius m a t m e n i s . P a n a i a i buvo aikinant nuoul vaizdavim tvirtinimo deta lse. D l t o a n k s i a u kartais s u s i d a r y d a v o keista padtis. M o kykla teistai s k u n d s i , k a d braiybos kursui skirtu laiku s u n k u inagrinti vis didjanios apimties informacij. Valstybinio stan darto nustatyti supaprastinimai, lengvinantys brini braiym ir skaitym, d a r b d a n a i ne p a l e n g v i n d a v o , -o a p s u n k i n d a v o . Matyt, mokiniai i pradi buvo mokomi netaikom taisykli, o po to galiojani. Vietoj vieno b r a i y m o m e t o d o jie m o k s i keli. M u m s a t r o d o , k a d m o k y t o j a s t u r i .eiti k a r t u s u g y v e n i m u , t a i k y t i s t a n d a r t n u s t a t y t u s s u p a p r a s t i n i m u s . T u o jis p a l e n g v i n s mokytis mediag. Mokytojas t u r i a t k r e i p t i d m e s , k a d v a d o v l y j e g r e t a v a r t i nio sujungimo braiymo uduoties pateikti klausimai sriegini s u j u n g i m b r i n i a m s skaityti. D a u g dmesio, skaitant tokius b r i n i u s , r e i k i a skirti k l a u s i m a m s , r u o i a n t i e m s m o k i n i u s n a g r i nti 9 s k y r i - S u r i n k i m o briniai". G a l i m a pateikti, pavyz diui, tokius klausimus:1. B r a i a n t vartinio s u j u n g i m o pjv, kertanioji p l o k t u m a e i n a i i l g a i varto-, v e r l s i r p o v e r l s . A r r e i k i a j u o s s u b r k niuoti? 2. K reikia ymjimas Vartas M 1 2 X 6 0 " ; Verl M 1 6 " ? 3. Pasakykite atvaizduotos vaizde i viraus kvadratu detals n u m e r (tos detals n u m e r i s yra frontaliajame pjvyje). 4. Kiek detali yra s u j u n g i m e ? 5. Kodl pjvis subrkniuotas vairiomis kryptimis? S m e i g i n i o s u j u n g i m o b r i n i o b r a i y m o proces g a l i m a pani. kinti tokiu pat bdu, kaip ir aikinant varliu sujungim. Iv e t a p a i s . C i a s v a r b u , k a d m o k i n i a i s u p r a s t ( n e Ilk s i m i n i u ) , k a i p v a i z d u o j a m a aklinoji skyl su sriegiu, Del |o hj b i / i u ) liks linga pateikti technologiniu aspektu, kaip paiudvln vadovlio

261 paveiksle. I -pradi atvaiz d u o t a a k l i n o j i ,skyl, g r t a v i e noje j u n g i a m j detali, o vir jois g r t a s , p o t o t a p a t i s k y l atvaizduota su sriegiu, o vir j o s srigiklis;. T a d a v a i k a m s pa s i d a r o aiku, i kur a t s i r a n d a ir kaip braiomas kginis elementas skyls gale, k u r turi eiti linijos, atitinkanias iorin sriegio skers m e n skylje, ir kodl pjvio brkniavimo l i n i j o s b r i a m o s i k i i t i sins p a g r i n d i n s linijos. Kad ivengtume klaid braiy dami a k l i n s i a s s k y l e s s u .srie giais, m o k i n i u s tikslinga (supain dinti su iliustracijomis, vaizduo janiomis taisykling ir klaiding t element braiym,. Tokios iliustracijos parodytos vadovlio 262 ir 263 paveiksle. 262 paveiks 10 p a v . le, b , y r a k l a i d a , k u r i p a s i t a i k o vaizduojant skyls gale kgin e l e m e n t , o 263 p a v e i k s l e , b, k l a i d i n g a s b r k n i a v i m a s , k a i b r k n i u o j a m a tik iki linij a t i t i n k a n i skyls s r i e g i o i o r i n skersmen. S t e b d a m i sitikiname, kad skyli su sriegiu braiymo klaidos daromo!s labai danai. Dl to svarbu su mokiniais inagrinti m i n t u s vadovlio paveikslus ir (paaikinti, kaip taisyklingai brai yti b r i n i u s . D s t a n t sraigtinio s u j u n g i m o braiymo taisykles, (galima pa lyginti ir sugretinti. Aklinoji skyl su sriegiu ir sriegta s r a i g t o d a l i s v a i z d u o j a m a beveik taip pat, kaip ir s m e i g i n i a m e sujungi me. Sraigto atvaizdas labai panaus varto atvaizd. Tai reikia panaudoti aikinant mediag. Nagrindami sraigtinius sujungi m u s , m o k i n i a i turi atkreipti dmes sutartin idro vaizda vim. Apvelgsime mokini grafini darb klaidas. Bding klaid d u o m e n y s p a d e d a m o k y m o proces organizuoti taip, kad bt g a l i m a j i v e n g t i . M o k y m o praktikoje d a n i a u s i a i a t l i e k a m i vie no tipo pratimai arba sriegini s u j u n g i m brini braiymas, arba j skaitymas. Tokia uduotis parodyta 10 paveiksle. J atlikdami, mokiniai t u r i n u b r a i y t i / arba 2 d e t a l s b r i n . V a d i n a s i , s r i e g i n i o su j u n g i m o brin reikia detalizuoti. Tokios uduotys gerai paruo ia mokinius detalizuoti surinkimo brinius, p a d e d a ivengti daugelio klaid, kurios atsiranda braiant detali, j u n g i a m

sriegiais arba tvirtinimo detalmis, brinius. S p r s d a m i iuos udavinius, mokiniai geriau supranta toki brini ypatybes. T a u p a n t laik, g a l i m a m o k i n i a m s r e k o m e n d u o t i uduotis atlikti per kalk apvesti i r a n k o s idetals k o n t r u s ir padaryti bri nyje r e i k i a m u s p a k e i t i m u s . P r a d s i m e n a g r i n t i m e d i a g a p i e s r i e g i v a i z d a v i m i r y mjim. Pirm kart su sriegiais mokiniai susipaino vadovlio 8 s k y r i a u s 30. M o k i n i a m s reikia p a p a s a k o t i apie vairius srie gi tipus, pabrti, kad vis tip sriegiai vaizduojami vienodai. Reikia parodyti, kad ikeltins linijos, ymint sriegius (iskyrus vamzdin ir kgin), briamos nuo sriegio iorinio skersmens, t. y. nuo didesniojo. Jei n e p a a i k i n a m a , kad i o r i n i o skers m e n s m a t m u o yra d i d e s n i s , tai g a n a danai, ymint srieg skylje, m o k i n i a i bria ikeltins linijas n u o v i d i n i o s k e r s m e n s , laikydami j ioriniu. K a d sriegi ymjim bt lengviau imokti, tikslinga suda ryti l e n t e l . T o k i o j e l e n t e l j e (r. v a d o v l i o 4 l e n t e l ) p a t e i k i a m a : sriegio p a v a d i n i m a s , sutartinis r a i d i n i s profilio y m j i m a s , m a t m e n y s , kurie n u r o d o m i ymjime, ymjimo pavyzdiai ir srie g i profilio a t v a i z d a i . L y g i n a n t vairi tip s r i e g i u s bei j y m j i m u s , g a l i m a m o k i n i a m s paaikinti sriegi profili s k i r t u m u s ir j ymjim sistem. Cia verta p a n a u d o t i sriegi pavyzdius, g a m i n a m u s Pavlovo-Posadskio mokymo vaizdini priemoni ga mykloje. I pradi tikslinga atskleisti ymjim sistem apibendrin tai, parodyti kiekvieno ymjimo elemento viet urae. Po to g a l i m a pereiti prie konkrei sriegi ymjimo. A p i b e n d r i n t a i i m o k s s r i e g i y m j i m , m o k i n y s ,gals p e r s k a i t y t i v a i r i u s y mjimus. Taiau, pradj sriegius ymti savarankikai, mokiniai da n a i d a r o d a u g klaid, pavyzdiui: vietoj raids, y m i n i o s s r i e g i o tip, rao skersmens enkl, n e n u r o d o ingsnio (kada to r e i k i a ) , ikeltins linijas bria ne n u o iorinio skersmens, o nuo vidinio. I savo patirties inome, kaip toki klaid galima ivengti. P a v y z d i u i , g r e t a t e i s i n g y m j i m k a r t a i s verta, p a t e i k t i i r n e teisingus, kaip budingas mokini klaidas, M o k i n i a m s u d u o d a m a s k l a u s i m a s : kaip teisingai ymti kairin metrin srieg, kurio i o r i n i s s k e r s m u o 3 6 m m i r s m u l k u s i n g s n i s 1,5 m m ? A t s a k y m a i g a l i bti keli v i e n a s j bus t e i s i n g a s , o kituose p a d a r y t o s b dingos klaidos: a) b) c) d) M36 kaki, 0 3 6 X 1 , 5 kair., M36Xl,5 LH, M36 kair.Xl,5.

Aiku, kad iuo atveju yra teisingas c) a t s a k y m a s , o kituose padarytos budingos mokini klaidos. Mokinys, perirjs atsa kymus, turi pasakyti, kuris teisingas. S k a i t y d a m a s juos jis p a -

stebi neteising atsakym klaidas ir sitikina, kad taip ymti ne galima. Ir iuo atveju, i e k o d a m a s teisingo a t s a k y m o , m o k i n y s sitiki na, kad, jei ikeltins linijos n u b r t o s ne taip, kaip b brinyje, tai yra klaida. S u p a i n d i n u s su sriegi ymjimo taisyklmis, vadovlyje pa teikti p r a t i m a i m e d i a g a i tvirtinti. J u o s e i keli a t s a k y m rei kia irinkti t e i s i n g (244 pav.). Tokie p r a t i m a i m o k y m o m e d i a g p a d e d a tvirtinti per labai t r u m p laik. Jei m e d i a g b t i n a tvirtinti i s a m i a u , ie a t s a k y m atrin k i m o p r a t i m a i p a p i l d o m i tokiais, kuriuose atsakymus sugalvoja mokiniai. Inagrinj tem G a m i n i su sriegiais ir j sujungim supa p r a s t i n t i a t v a i z d a i " , m o k i n i a i turi atlikti 7 d a r b S r i e g i n i o su j u n g i m o e s k i z a s " . J a m e reikia n u b r a i y t i v i e n o i s r i e g i n i su j u n g i m .eskiz. M o k i n i a i , v a d o v a u d a m i e s i v a d o v l y j e p a t e i k t a i s pavyzdiais, turi pritaikyti G O S T - o vestus s u p a p r a s t i n i m u s . D a r bas atliekamas languoto popieriaus lape. Eskize reikia paymti pozicij numerius, m a t m e n rayti nereikia. Jeigu mokykloje nra sriegini sujungim modeli, galima iimtiniu atveju nubraiyti eskizus pagal vadovlio 237 paveiksle p a t e i k t u s v a i z d i u o s i u s b r i n i u s ir n u r o d y t i s r i e g i bei sujun g i a m detali matmenis. N e r e i k i a d r a u s t i , o k a i p tik m o k i n i u s s k a t i n t i n a u d o t i s infor macine mediaga, atliekant grafin darb.

b u v o p l e i a m o s , g i l i n a m o s , o s v a r b i a u s i a m o k i n i a i i m o k o skai tyti p a p r a s i a u s i u s s u r i n k i m o b r i n i u s . S i a m tikslui buvo skirta daug vadovlio 8 skyriaus Detali tipiniai sujungimai" pratim. T o k i u b d u m o k i n i a i gijo p a k a n k a m a i ini, kuri reikia toliau gilinant ir pltojant inias apie surinkimo brinius, tai k o m u s vairiose liaudies kio srityse. Mokytojas, pademonstravs g a m i n sudarani detali bri nius, jo vaizdj brin (geriau pat g a m i n natroje), inagri njs su mokiniais surinkimo brin, skiria apibdinti pagrindi nius detali brini ir surinkimo brini skirtumus. P r a v a r t u m o k i n i a m s leisti savarankikai atsakyti kelet klausim, pade dani suprasti pagrindines surinkimo brini braiymo taisyk les. Pavyzdiui, g a l i m a pateikti tokius k l a u s i m u s : 1. Kur surinkimo briniuose nurodomi g a m i n sudarani de tali pavadinimai? 2. Ar atitinka atvaizd idstymo surinkimo briniuose tai sykls j idstymo detali briniuose taisykles? 3. Ar taikomi pjviai ir kirtimai b r a i a n t surinkimo brinius? 4. Ar reikia surinkimo briniuose ymti visus g a m i n i o deta li m a t m e n i s ? 5. K reikia skaiiai, rayti vir b r k n e l i ? Taip paruoti k l a u s i m a i p a d e d a aktyvinti mokini m s t y m . Stebjimai rodo, kad, atsakydami tokius k l a u s i m u s , m o k i n i a i g e r i a u i m o k s t a ir t m o k y m o m e d i a g , kuri n a g r i n j a m a v liau. Vadovlyje ie k l a u s i m a i n a g r i n j a m i r e m i a n t i s k u m t e l i m o m e c h a n i z m o m o d e l i u ( 2 6 5 2 6 6 p a v . ) . J i s p a s i r e n k a m a s dl keli prieasi. Si priemon gamina Pavlovo-Posadskio mokymo vaizdini p r i e m o n i gamykla, ir kiekviena mokykla j gali sigyti. N o r s kumtelimo m e c h a n i z m o surinkimo brinys yra sudtingai, j i s yra paprastos konstrukcijos ir mokiniai j nesunkiai iardo. M e c h a n i z m o brinyje parodyti vaizdai, pjviai, kirtimai, vietinis v a i z d a s . J a m e p a v a i z d u o t a k r a t u t i n m e c h a n i z m o p a d t i s ir pa teikti kiti s u t a r t i n i a i v a i z d a v i m a i . G a m i n y s s u d a r y t a s i o r i g i n a l i ir i s t a n d a r t i n i detali. Yra ir toki detali, kurios iilgi n i a m e pjvyje n e b r k n i u o j a m o s . Vadinasi, nagrinjant vieno gaminio brin, galima pateikti beveik visas bendras inias apie surinkimo brinius. Dl to 266 paveikslas, kuriame pavaizduotas kumtelinio m e c h a n i z m o surinkimo brinys, vadovlyje n u r o d o m a s dstant daugel klau sim. Taigi skaiius iliustracij, kurios reikalingos s u r i n k i m o brini braiymo taisyklms demonstruoti, vadovlyje sumaja: Kai^ mokiniai savarankikai atsako klausimus, panaius anksiau nagrintus, p r a d e d a m o s nuosekliai nagrinti surin kimo brini braiymo bendros taisykls. Po to aikinama m o kymo brini specifikacija, kurios forma pateikta vadovlio 267

18. S U R I N K I M O B R I N I A I Bendros inios apie surinkimo brinius. P a g r i n d i n i s m o k y t o j o u d a v i n y s d s t a n t i t e m imokyti m o k i n i u s skaityti surin kimo brinius ir suvokti surinkimo vieneto detali konstruk cin form. Toliau tobulinami detali darbo brini braiymo gdiai. S p r e n d i a n t iuos udavinius, vis laik reikia pratinti mokinius savarankikai naudotis informacine mediaga. Aikinant valstybini s t a n d a r t nurodytus sutartinius vaiz d a v i m u s ir s u p a p r a s t i n i m u s , reikia paaikinti braiymo proceso racionalizavim. Toliau turi bti l a v i n a m a s mokini sugebjimas o p e r u o t i e r d v i n i a i s v a i z d i n i a i s n a u d o j a n t v a i r i u s g r a f i n i u s at vaizdus. A t i t i n k a m o s v a d o v l i o t e m o s t u r i n y s bei p a t e i k t u d u o i ir p r a t i m pobdis p a d e d a mokytojui sprsti ikeltus udavi nius. S u r i n k i m o briniai i a m e skyriuje n a g r i n j a m i r e m i a n t i s mo kini gytomis iniomis. D i r b d a m i mokomosiose dirbtuvse ir n a g r i n d a m i vado me d i a g , m o k i n i a i gijo e l e m e n t a r i ini apie surinkimo bri nius. Vliau, braiant detali s u j u n g i m brinius, tos inios

p a v e i k s l e , ir pozicijos n u m e r i o r a y m o vir b r k n e l i ties d e t a l i atvaizdais taisykls. K a d a n g i ie k l a u s i m a i p r o g r a m o j e n u r o d y t a a p i m t i m i m o k i n i a m s a i k i n a m i p i r m k a r t , t o d l j u o s r e i k i a i l i u s t r u o t i vado vlio 268 paveiksle parodytais pavyzdiais. M o k i n i a i turi inoti, k a d s t a n d a r t i n i d e t a l i r a y m o s p e c i f i k a c i j f o r m a , p a g a l ; kur i r a o m a s i r d e t a l s y m j i m a s , p a t e i k i a Teikiamus d u o m e n i s detalei apibdinti ir jai surasti atitinkamuose standartuose. P a s a k o j a n t apie i n a b r k n e l i i r s k a i t m e n vir j ids tymo taisykles, verta pabrti, kad tai nra f o r m a l u s reikalavi m a s . L a i k a n t i s t taisykli, susidaro aiki sistema, kuri paleng v i n a b r a i y t i i r ypa s k a i t y t i b r i n i u s . Imoktos surinkimo brini braiymo taisykls tvirtinamos skaitant brinius, pateikiant kontrolinius klausimus, kuriuos a t s a k a n t , reikia r e m t i s k tik g y t o m i s i n i o m i s . Aikinant pjvi braiymo surinkimo briniuose taisykles, r e i k i a a t m i n t i , kad j a s m o k i n i a i i m o k o b r a i y d a m i s u j u n g i m o detales. Dl to reikia atkreipti dmes m o k i n i a m s dar n e i n o m u s k l a u s i m u s , kaip, pavyzdiui: brkniavimas, kai pjvyje vaizduo j a m o s trys ir d a u g i a u detali, n u b r t o dviej ir m a i a u mili m e t r ploio kirtimo p l o t o ujuodinimas. I s a m i a i reikia idstyti vientis detali v a i z d a v i m o pjvyje taisykl, ivardyti detales, k u r i o m s taikoma i taisykl. vReikia p a r o d y t i pavyzdi, kai vientisose detalse skyli ir d u b formai iaikinti taikomi vietiniai pjviai. V a d o v l i o 266 paveiksle yra m e d i a g o s i o m s taisyklms ai kinti. i n i o m s tvirtinti, b e k o n t r o l i n i k l a u s i m , g a l i m a m o k i n i a m s pateikti vairi pratim. Toki uduoi pavyzdiai yra vadovlio 269271 paveiksluose. 269 paveiksle pavaizduotas vartinis ir smeiginis sujungimas. B r i n i u o s e rayti pozicij numeriai, nubraiyti pjviai, bet nesubrkniuoti. Atitinkamas vietas reikia subrkniuoti. 2 7 0 p a v e i k s l e p a t e i k t o s u d u o t i e s t u r i n y s ,yra p r i e i n g a s . J a m e n u b r a i y t i m o k i n i j a u n a g r i n t i t i p i n i a i d e t a l i s u j u n g i m a i , su brkniuoti pjviai. Reikia rayti detali pozicij numerius, t. y. perskaityti brin. 271 p a v e i k s l e p a r o d y t i keli p a p r a s i a u s i s u r i n k i m o b r i n i a i . Reikia nubraiyti btinus pjvius. Kokius btent pjvius reikia taikyti, turi patarti mokytojas. Taigi 269271 paveiksl uduotys sudarytos pagal mediag, kuri mokiniai nagrinja mokydamiesi sujungimo detali vaiz davimo. Vadinasi, atliekant iuos pratimus, tvirtinama nagrin j a m a m e d i a g a ir p a k a r t o j a m a anksiau ieita. M e t o d a i g r a f i n i d a r b a t l i k i m o laikui s u t r u m p i n t i . A p t a r t i p r a t i m a i b u s ypa n a u d i n g i , kai atliksime j u o s per t r u m p e s n laik. T a i lieia ne tik iuos, bet ir a n a l o g i k u s p r a t i m u s .

Jei bt galima ivengti parengiamojo, nors ir labai n a u d i n g o darbo, a t i m a n i o n e p r o p o r c i n g a i d a u g laiko, o atlikti tik n n a i r e i k a l i n g p r a t i m o dal, tai darbo r e z u l t a t a i bt geresni. M o kiniams galima pateikti pratim, kuriuos atliekant, didesn laiko d a l i s s k i r i a m a krybinei u d u o i a i . Yra keli b d a i . Vienas j paruoti vadovlyje esani u d u o i kor teles. Mokinys grafikai atlieka uduot paioje kortelje. B e to, kortel ,gali bti l a i k o m a s p e c i a l i a m e dkle, o alia j o s p r i tvirtinamas varaus popieriaus lapas, kuriame ir sprendiama.. Kai darb p a t i k r i n a m e ir vertiname, uduoties kortel ir popieri reikia pakeisti. Kai atliekant darb, kuris pavaizduotas 269 ir 270 paveiksle, reikia nubrti kokias n o r s linijas arba atlikti y m j i m u s duo tuose atvaizduose, pravartu pasinaudoti k a l k e . Pavyzdiui, ant vadovlio 2 6 9 2 7 0 paveiksl brini u d e d a m a kalk, kuri pri tvirtinama svarlmis. Toje kalkje ir atliekamas pratimas. S lygos perbraiyti nereikia. Apskritai kalkje g a l i m a atlikti g a n a vairias uduotis, neperbraiant j slyg. M o k i n i a i s u p a i n d i n a m i tik s u p a g r i n d i n i a i s s u t a r t i n i a i s v a i z davimais ir supaprastinimais, naudojamais braiant surinkimo brinius, M o k y k l o s b r a i y b o s kurse p a k a n k a i n a g r i n t i k r a t u t i n de tals padt, kaip vaizduojamos pagalbins reikms detals, kaip braiomi s a n d a r i n i m o tais, pasikartojani element atvaizdai, ir paaikinti supaprastint braiym paviri susikirtimo linij, pasitaikani braiant surinkimo brinius. T a m tikslui gali bti n a u d o j a m i vadovlio 266, 272, 274, 275 paveikslai. S a n d a r i n i m o tais vaizdavimo taisykls n a g r i n j a m o s remian tis rieboklio pavyzdiu. Cia reikia paaikinti, kaip braioma san d a r i n a n t i k a m a , k a d p r i s p a u d i a m o j i -vor v i s a d a v a i z d u o j a m a p r a d i n j e padtyje, t. y. itraukta, dl koki p r i e a s i taip da roma. Surinkimo brini skaitymas. N a g r i n j a n t t e m . S u r i n k i m o briniai", atkreipti dmes reikia toki brini s k a i t y m , n e s p r o g r a m o j e n e n u m a t y t a j u o s braiyti. Aiku, d a u g u m a i pa a u g l i , b a i g u s mokykl, g y v e n i m e teks dirbti su s u r i n k i m o bri niais, reiks juos suprasti, mokti perskaityti. D a u g m a i a u mo kyklos absolvent turs juos braiyti, nes t a m reikia profesini gdi. Braiyti m o k o m a per fakultatyvinius u s i m i m u s , spe cialiose m o k y m o s t a i g o s e bei a u k t o s i o s e m o k y k l o s e . D l t o m o kytojas turi atkreipti d m e s s u r i n k i m o b r i n i s k a i t y m . Toks, poiris a t s i s p i n d i ir p r o g r a m o j e , ir vadovlyje. B r i n i o skaitymui skirtas ios t e m o s 18 darbas. D a u g u m a vadovlyje pateikt ,surinkimo brini turi kontrolinius brini s k a i t y m o k l a u s i m u s , o v a d o v l i o 34 yra a i k i n a m a , kaip skai tyti s u r i n k i m o b r i n i u s . K a d b t g a l i m a s k m i n g a i s k a i t y t i s u r i n k i m o b r i n i u s , rel k i a n e t i k i n o t i t e o r i n m e d i a g , b e t i r t u r t i p a k a n k a m a i il.i

v i n t e r d v i n v a i z d u o t bei s p e c i a l i g d i . N e g a l i m a leisti m o k i n i u i skaityti brin, nesilaikant nustatytos sistemos, nes t a d a jis n a g r i n j a kok nors vien atsitiktinai pasirinkt atvaiz d, n e g r e t i n d a m a s jo su kitais, nekreipia dmesio specifikacij, n e p a n a u d o j a brinyje e s a n i d u o m e n . T o k i u atveju d a r b o re zultatai i tikrj bna menki, brinio suprasti nepavyksta. B r i n r e i k i a s k a i t y t i n u o s e k l i a i , t a m t i k r a l o g i n e t v a r k a ty rinti jo duomenis, laipsnikai isiaikinti vien po kitos detali konstrukcij, susidaryti bendr gaminio vaizd. Mokytojas, m o k y d a m a s skaityti surinkimo brinius, turi m o k i n i g d i u s , gytus s k a i t a n t detali (brinius, p a n a u d o t i ga m i n i b r i n i a m s skaityti. R e m i a n t i s stebjimais ir m s atlikt tyrinjim rezultatais, g a l i m a teigti, kad vairaus turinio brini skaitymui tikslinga taikyti viening metodik, formuojani t a m tikr j suvokimo sistem. P a t e i k i a m e s u r i n k i m o brini skaitymo p l a n , kuris yra pa n a u s detali b r i n i s k a i t y m o p l a n , bet iek tiek p a p i l d y t a s dl surinkimo brini specifikos.

S u r i n k i m o I. II.

b r i n i

s k a i t y m o

p l a n a s

B e n d r a s supaindinimas su briniu. Pagrindinio rao ir gabaritini gaminio m a t m e n skaitymas. 1. G a m i n i o p a v a d i n i m a s . 2. Atvaizdo mastelis. 3. G a m i n i o gabaritiniai matmenys.

I I I . Atvaizd ir specifikacijos skaitymas. 1. G a m i n i o atvaizd apibdinimas. 2. Vis detali skaiius, p a d t i s ir forma. IV. G a m i n i o konstrukcijos n a g r i n j i m a s . 1. D e t a l i s u j u n g i m rys. 2. Detali judjimo pobdis, 3. G a m i n i o konstrukcija ir rengimas. V. Ira ir kit brinio d u o m e n skaitymas. 1. M o n t a i n i a i , p r i j u n g i m o ir kiti m a t m e n y s . 2. T e c h n i n i a i r e i k a l a v i m a i ir kiti n u r o d y m a i . S i u o planu, suderintu su e s a n i u vadovlyje, ir turi r e m t i s mokytojas, m o k y d a m a s skaityti surinkimo brinius. Ta p a i a tvarka skaityti brin g a l i m a ir p a g a l kitaip suformuluot p l a n . 1. 2. 3. 4. visus 5. B e n d r a s s u p a i n d i n i m a s su briniu. G a m i n i o pavadinimo ir jo dydio nustatymas. Brinyje pateikt projekcij apibudinimas. . , Kiekvienos detals formos tyrimas p a g a l specifikacij ir brinyje esanius duomenis. Detali sujungimo bd n a g r i n j i m a s ir isiaikinimas, kaip

pasislenka judanios veikianio gaminio dalys. Bendra jo kon strukcijos analiz. Mokytojo udavinys mokyti skaityti brin ir n u o s e k l i a i protauti, t. y. formuoti surinkimo brini skaitymo sistem. Kaip tai g a l i m a pasiekti? I p r a d i g a l i m a kelti a t i t i n k a m a tvarka idstytus klausi 1 m u s . Dl to kiekvienam , n u m a t y t a m skaityti briniui reikia pa r u o t i k l a u s i m u s p a g a l p a t e i k t p l a n . V l i a u , ,kai m o k i n i a i g i s brini skaitymo gdi, n a g r i n j a n t brin tam tikra tvarka, r e i k i a n a u d o t i tik p l a n . T u o atveju p a t e i k i a m i tik p a p i l d o m i k l a u s i m a i , kylantys n a g r i n j a n t brinio savybes, arba kontroli niai klausimai, kuriais bt galima patikrinti, ar isamiai mokinys skaito brin. T o k s pavyzdys pateiktas vadovlyje. 272 paveikslo k l a u s i m a i sudaryti pagal pateikt brinio skaitymo plan. Kad mokiniai imokt savarankikai, teisingai ir p a k a n k a m a i isamiai atsakyti klausimus, pateikiami atsakymai. T o l i a u b r i n i u s r e i k i a s k a i t y t i n a u d o j a n t i s tik p l a n u . . T u o a t v e j u b r i n i a m s skaityti p a t e i k i a m i tik kai kurie p a p i l d o m i k l a u simai. Pavyzdiui, 8 darbe Surinkimo brini skaitymas" mo kiniai pagal p l a n turi perskaityti surinkimo brinius, ratu atsakyti p a p i l d o m u s k l a u s i m u s , n u l i p d y t i v i e n ar dvi g a m i n i o detales, nubraiyti kai kuri detali techninius pieinius. Anksiau buvo kalbama., kad keliant a t i t i n k a m u s k l a u s i m u s , m o k i n i a i mokysis skaityti brinius reikiama tvarka. ia turta g a l v o j e tai kas. P i r m a s k l a u s i m a s K a i p v a d i n a m a s g a m i n y s ? " nukreips mokinio dmes pagrindin ra, antras klausimas ,,Kokie atvaizdai pateikti brinyje?" n a g r i n t i brinyje pa teiktus a t v a i z d u s . Kiti k l a u s i m a i I kiek detali s u d a r y t a s ga m i n y s ? " , , K a i p v a d i n a m o s ,1, 2 , 6 d e t a l s ? " , K o k i o s f o r m o s i o s d e t a l s ? " s u d o m i n s specifikacija, n u k r e i p s k a r t u n a g r i n t i de t a l s s p e c i f i k a c i j i r j o s a t v a i z d b r i n y j e . I p r a d i p a g a l de t a l s p a v a d i n i m reiks rasti j o s pozicijos n u m e r ir p a i de t a l , o po to i s i a i k i n t i j o s form, l y g i n a n t v a i r i u s b r i n i o atvaizdus. T a i p keliant k l a u s i m u s , m o k i n y s p a m a u imoks skai tyti b r i n i u s . Visa tai buvo skirta i n d i v i d u a l i e m s p r a t i m a m s . P r i e j u o s mokiniai kartu su mokytoju turi frontaliai i n a g r i n t i surinkimo b r i n . K l a u s i m t u r i n y s ir k l i m o tvarka ia bus tokia, kaip r e k o m e n d u o t a i a m e skyriuje. . F r o n t a l i a i n a g r i n t i g a l i m a pap;al p l a k a t , n u b r a i y t s t a m b i u m a s t e l i u . T a i a u t i k s l i n g i a u lai tilllkll demonstruojant diafilm. G a l i m a gauti 2 X 2 , 7 m dydilo t v i l l d u s . T o k s b r i n y s a i k i a i m a t o m a s i b e i k u r i o s k l n s e s >ArbN tini s a l s v i e t o s . B e t o , p o s u r i n k i m o b r i n i o j/nlImH j h i m n I v I I u i | ifU d e t a l i b r i n i u s ir j v a i z d i u o s i u s h i i V l n l i i n l ' i Mdi il-mi i .> t y t i s u r i n k i m o b r i n i u s , p i a v a i I u j >. 11 < > 11 \ i i | | l l l l l l | Uti < d e t a l i a k s o n o m e l r i n i u s u t v n l z d u f t . T o k l U i1liludU HlgCllllj"fiMvadovlio 272 paveikslas,

Skaitant brin, m o k i n i a m s galima parodyti n a g r i n j a m m e c h a n i z m . Dl to vienai pirmj surinkimo brinio skaitymo uduoi parinktas brtuvas. J visada mokykla gali sigyti. S u r i n k i m o b r i n i a m s skaityti taikomi kai kurie specialus pratimai, pavyzdiui, .modeliavimas. Atskiras gaminio detales ga lima nulipdyti i plastilino, ipjaustyti i akniavaisi, put plast m a s s , m e d i o i r k i t m e d i a g . S u r i n k i m o b r i n y s b n a ,ya\zdesnis, kai atskir detali atvaizdai yra skirting spalv. K a d n e s u g a d i n t u m e b r i n i o , n a u d o k i m e k a l k . V e r t i d m e s i o ,M. S a l 1 nikovo pateikti p r a t i m a i , kurie moko i brinio suprasti gami nio rengim, jo paskirt ir veikim: 1. S u r i n k i m o brinio skaitymas pagal klausimus, kurie pa deda suvokti atvaizduoto g a m i n i o veikim. 2. Surinkimo brinio skaitymas, lyginant du brinius, vaiz duojanius skirtingas judani detali padtis, 3. S u r i n k i m o brinio skaitymas, irenkant vienas kit ati t i n k a n i u s d e t a l s a t v a i z d u s su s k i r t i n g o m i s .detali p a d t i m i s g a m i n i o darbo procese. Kai kuriems pateiktiems p r a t i m a m s aikinti rekomenduojami plakatai su judaniais elementais, kuriuose parodytos ypa do m i o s .detals,. K i t a i s a t v e j a i s n u b r a i o m i i a n k s t o t r y s g a m i n i o detals variantai ir m o k i n i a m s siloma irinkti reikiam a r b a teising brin. Tie v a r i a n t a i skiriasi vienas nuo kito detals dali forma arba m a t m e n i m i s , o tai turi e s m i n r e i k m g a m i n i o surinkimui arba darbui. 2 A. Osipiinas apra dar vien surinkimo brini skaitymo didaktins m e d i a g o s form, r e m d a m a s i s plaiai V D R taikomu vaizdini priemoni, taikom automobilizme, sukrimo principu, ir pasil t a m tikslui skirtus d i n a m i n i u s " a l b u m u s naudoti ir skaitant brinius. D i n a m i n " a l b u m s u d a r o k i e t a s a p l a n k a s ,ir p e r m a t o m o s plvels lapai. Vidinse a p l a n k o p u s s e dti s u r i n k i m o vieneto b r i n i a i , o p e r m a t o m u o s e l a p u o s e n u b r a i y t i s u n k i a u s i a i .suvo kiam detali briniai, nudayti vairiomis spalvomis. Albumas taip ritas, k a d p e r m a t o m u o s e l a p u o s e n u b r a i y t o kiekvienos de tals brinio k o n t r a i s u t a m p a su tos paios detals k o n t r a i s surinkimo brinyje. N a u d o j a n t tokius albumus, galima savarankikai atpainti k i e k v i e n s u r i n k i m o v i e n e t o d e t a l , i t i r t i , k a i p d e t a l s v e i k i a vie.n a k i t . i r kt. P a s t a r u o j u m e t u pasirod elektrifikuoti brini skaitymo pla katai. Kai kuriuose t plakat variantuose i mokini reikalau j a m a apvesti rodykle kurios n o r s surinkimo brinyje atvaizduo1

tos detals kontr. Jei mokinys apveda teisingai, dega signalin l e m p u l , o jei r o d y k l p a t e n k a a n t n e p r i k l a u s a n i o s tai d e t a l e i li nijos, sijungia elektrinis skambutis ir spja a p i e klaid. Cia ne a i k i n a m a , kaip rengti tokie plakatai. M e d i a g o s apie n a u j a s technines mokymo priemones mokytojas ras specialiose broi rose '. Vadovlio 34 b a i g i a m a s nagrinti 18 darbu, apie kur j a u buvo kalbta. N a g r i n j a n t 33 ir 34 skyreliuose pateiktus brinius, galima pastebti, kad jie turi a t i t i n k a m a s uduotis. D a n i a u s i a i reikia skaityti brinius. T a i atitinka p a g r i n d i n naujos p r o g r a m o s tiks l. D l to braiybos vadovlyje b r i n i a m s skaityti skirta d a u g klausim. Detalizavimas. Vis metodinink pripainta, kad surinkimo brini detalizavimas kartu yra ir j skaitymo m o k y m o priemo n. D a n a i s a k o m a : M o k y m a s skaityti .surinkimo .brinius deta lizuojant". Reikia paymti, kad mokymo praktikoje detalizuo j a m a ne pagal bendrojo vaizdo brinius, o pagal specialiai mo kymo tikslams supaprastintus surinkimo brinius, Todl mokymo procese leistina vartoti svok surinkimo brinio detalizavimas", n e s j i i t i k r j a t i t i n k a m o k i n i d a r b o s u t o k i a i s b r i n i a i s .pa tirt. b r a i y b o s k u r s o b e n d r o j o v a i z d o " s v o k .gilintis -nerei kia, D l to reikia p a s a k y t i , k a d p a n a i a i k a i p v a d o v l i o 17 s vokai .detals brinio s k a i t y m a s " suteikme savit p r a s m ir t u r i n , i s k i r d a m i . s k a i t y m o " i r b r a i y m o " p r o c e s u s , , t a i p i r (ia turime velgti y p a t i n g u s surinkimo brinio skaitymo ir d e t a l i avimo udavinius. V a d o v l y j e t a i p ; ir p a d a r y t a . I p r a d i i d s t o m a i r t v i r t i n a ma mokymo mediaga tokiems briniams 'M) skaityti, p o l o i d s t o m o s b t i n o s i n i o s a p i e d e t a l i z a v i m >( 3 5 ) . Tokia tvarka m e d i a g a p a t e i k i a m a todl, kad d e t a l i z a v i m a s yra s u d t i n g e s n i s p r o c e s a s , kur g a l i m a (sisavinti tik m o k a n t skai tyti s u r i n k i m o b r i n i u s . Vadovlyje plaiai pateiktos inios, kuri reikia aikinant i n a u j g r a f i n veikl. P a k a n k a m a i i s a m i a i i r aikiai i d s t y t a de t a l i z a v i m o d a r b o tvarka, p a a i k i n t a , k a i p ir dl ko reikia n a u d o t i s nynais, kaip suderinti sujungiam detali paviri m a t m e n i s ir 1.1. D u o t a s i r d e t a l i z a v i m o p a v y z d y s . D l t o t o l i a u m e s l i e s i m e t i k t u o s klausimus, kuri nra vadovlyje ir kurie gali sudominti mokytojus. I p r a d i a t k r e i p s i m e d m e s klaidais vaiki; d a i l i u o s e . D e t a l i z u o d a m i s u r i n k i m o b r i n i u s , jie pa-dnro dvtJODM k i l i ' d a s : bendro pobdio ir specifines,
1 IIoiii,K> TC.VI -CKm- i iii'iii'iiiii nflyNeitlIH* < rmiiiHh 6 o t u /Tlofl peA. A, P, tioTRHIIIIHHtlM, 1MH B M fHf

C a J i b H H R O B M.

T. Hremie c 6 o p o m i b i x ep-reJKeft b VIII h

1966, N (2; O h xe. K MeTOflHKe

IX KJiacH3yieHHJt

c a x

. iIIlK0fla

h npoH3BOacTBO,

c6opcHbix epTeJKeft. IKOJia h npoH3BOflCTBO, 1967, N 1. 2 O c h n h iu h h A. C. HccJiejiOBaHHe b o 6 j i a e r n npHMeHeHHH HeKOTOpbix TexHimecioH cpeflCTB b Kypce lepeHHH b By3ax. Kanu. ahcc. M . , 1969.

MDIMI

I H

HlIMfl M *

Bendro pobdio klaidos: praleistos m a t o m o ir n e m a t o m o kon tro linijos, neteisingai nubraiytas arba nebaigtas braiyti pj vis, p r a l e i s t o s a i n s ir centr linijos, neteisingi y m j i m a i , ne t e i s i n g a i n u b r a i y t i d e t a l s k o n t r a i ir kt. V i s o s ios ^grafins mokini veiklos klaidos buvo pastebtos jau anksiau, taiau j i g y v e n d i n i m a s nra p a g r i n d i n i s s u r i n k i m o brini m o k y m o tiks las, nors reikia stengtis j ivengti. S p e c i f i n s s u r i n k i m o b r i n i d e t a l i z a v i m o k l a i d o s jyra i o s : p r a l e i s t o - s k o n s t r u k c i j o s d a l y s , n e t e i s i n g a i n u s t a t y t a d e t a l s for ma (praleistos skyls, i d r o o s , neparodytas, sriegio a t v a i z d a s jr kt.). J o m s priskiriamos deformuotos detali ir j dali konstruk cijos .(idroos p a k e i t i m a s skyle, k v a d r a t i n s skyls apskrita, skyls v a i z d a v i m a s ne ten, kur reikia, ir kt.), p r i j u n g t o s kit de t a l i d a l y s p r i e v a i z d u o j a m o s i o s , ( s t r y p a s /su s r i e g i u s k y l j e i r p a n . ) , neteisingai pavaizduotos sriegini s u j u n g i m dalys. Ypa reikia atkreipti dmes .sriegini s u j u n g i m klaidas, kurios v i s a d a irykja m o k y m o procese. D a u g u m a j yra l a b a i p a p l i t u s i o s ir m o k y t o j a m s gerai inomos,. n a u j p r o g r a m ir va dovl traukus tem, skirt brini su d e t a l i s u j u n g i m a i s skai t y m u i bei b r a i y m u i , i r j a t i t i n k a m a i n a g r i n j a n t , i k l a i d ga lima ivengti. T a i a u tik i dalies, nes t u o m e t m o k i n i a m s reikt atlikti p r a t i m d a u g i a u , n e g u j g a l i m a skirti m o k y k l o j e . L a b a i d a n a i m o k i n i a i n e t e i s i n g a i atskleidia detali form arba defor m u o j a (pakeiia, o kartais ir ikraipo) j.konstrukcij, kai, anali z u o d a m i ir s u v o k d a m i s u r i n k i m o brinius, r e m i a s i tik b e n d r a objekto konstrukcija. Detalizuojant bendri detali kontrai labiau atkreipia dmes, n e g u j konstrukcij savybs, kurios suvokia m o s pavirutinikai. D a b a r aiku, kodl m o k i n i a i n e t e i s i n g a i vaiz d u o j a skyli, i d r o i r k i t d a l i f o r m , p r a l e i d i a s r i e g i o at vaizdus, skylse, klysta n u s t a t y d a m i vairi detali dali form. T klaid ivengsime nuolat lavindami, mokinius analizuoti b r i n , n e s r e m t i s tik e r d v i n i u m s t y m u n e u t e n k a . Jei brinyje viena detals dalis yra paslpta ir pirmame plane d u o t a s kitos, ariau e s a n i o s detals a t v a i z d a s , tai d e t a l i z u o j a n t jos forma aikinama, remiantis ne tik stebjimu suvoktais pradi niais d u o m e n i m i s , bet ir loginiu bdu. B e j e , r e g i m a i s u v o k d a m i s k a i t o m u s b r i n i u s , kai d e t a l i at v a i z d a i v i e n a s k i t d e n g i a , m o k i n i a i t u r i a t l i k t i g i l i l o g i n .br inio analiz. P s i c h o l o g i n i a i s t y r i m a i s nustatyta, kad v i e n su kita susiker tanias figras mokiniai sunkiai iskiria net d a u g paprastesnje grafinje mediagoje. K a d iskirtume udavinio slygai reikalin g a s figras, t u r i m e atsisakyti daugelio j a s kertani linij ir mintyse atkurti brin. Tuomet jos bus akivaizdios. Dl sudtingo suvokimo proceso ir sunkum, susijusi su kon krei vaizdini formavimu, pasitaiko klaid, kai mokiniai kit d e t a l i d a l i s p r i j u n g i a prie v a i z d u o j a m o s i o s . I .atlikt s t e b j i m paaikja, kad tokios klaidos nestabilios. Mokytojui padedant, j

n e s u n k i a i i v e n g i a m a . D a n i a u s i a i yra p r a l e i d i a m o s skyles, ypa mao skersmens. P e r e i s i m prie kai kuri rekomendacij, k a i p organizuoti br ini detalizavimo darb ir kokius metodinius mokymo b u d u s taikyti. V a d o v l y j e d e t a l i z a v i m u i skirti septyni b r i n i a i . k i e k v i e n u atveju s i l o m a nubraiyti dviej trij detali darbo brinius. i n o m a , b e t b r i n i , m o k y t o j a i s k i r s m o k i n i a m s d e t a l i z u o t i _ir kit g a m i n i brinius. Jei reiks nubraiyti taip pat dviej trij detali brinius, tai bus galima supaindinti mokinius su dides niu vairi brini skaiiumi. Taip n a u d i n g i a u , n e g u nubraiyti penki ei detali brinius p a g a l vien surinkimo brin. S i u o atveju, atliekant e s k i z u s i rankos, taip pat g a l i m a n a u doti kalk, kuriai l e n g v i a u iskirti r e i k a l i n g detal i kit, suda r a n i s u r i n k i m o vienet. I p r a d i m o k i n i a m s g a l i m a skirti kal kje apibrti atskir detali kontrus, o tai p a p r a s t a i atliekama g r e i t a i . T o l i a u u d u o t i s s u n k i n a m a : reikia n u b r a i y t i v i e n de t a l s brin, k u r i a m e s v a r b i a u s i a j a m v a i z d u i .gauti k e i i a m a de tals padtis. Dirbant su silpnais mokiniais, ger rezultat galima pasiekti panaudojant detali pieinius kartu su j surinkimo briniu.

19.

STATYBINIAI

BRINIAI

ios temos p a g r i n d i n i s tikslas imokyti statybini brini skaitymo m e t o d ir n a u d o t i s informacine m e d i a g a . vairios spe cialaus pobdio inios pateikiamos skaitant brinius. P r a d e d a n t n a g r i n t i t e m , reikia b e n d r a i s u p a i n d i n t i s u sta tybiniais briniais, iaikinti j savybes, palyginti su m a i n g a m y b o s briniais. C i a a t s i r a n d a slygos p r i e p a s t a t y t i ir pa lyginti. S u p a i n d i n u s mokinius su generaliniu planu, galinia apib dinti statybini brini atvaizdus, pateikti pradini ini apie f a s a d , p l a n , pjv, j paskirt, savybes ir i d s t y m . T o l i a u rei kia papasakoti apie altitudes ir j ymjimo briniuose taisykles, paaikinti statybini brini mastelius, m a t m e n raym juose, inagrinti eksplikacij. inios tvirtinamos a t s a k i n j a n t vadovlio k l a u s i m u s ir skai t a n t 291 paveiksle pateikto tipo brinius. Toki brini uduo tis g a l i m a formuluoti taip, kaip 291 paveikslo uduotis. i n i a s tvirtinus, g a l i m a p r a d t i aikinti p a g r i n d i n i u s staty bini brini sutartinius ymjimus, kurie nustatyti valstybini s t a n d a r t . R e m i a n t i s i s t a n d a r t d u o m e n i m i s , n a g r i n j a m i lan g i r dur) a n g , l a i p t i n i , i l d y m o , s a n i t a r i n i - t e c h n i n i i ) r e n g i n i sutartiniai ymjimai.

Aikinant sutartinius ymjimus, reikia m o k i n i a m s pasakyti, kad ia galima naudotis informacine mediaga, r paaikinti, kaip ja naudotis. Inagrinjus vairius brkniavimo tipus, skirtus grafiniam m e d i a g ymjimui kirtimuose, taikomuose .statybiniuose bri m u o s e (r. 1982 m . i l e i s t G O S T - 2 . 3 9 6 6 8 * ) , g a l i m a m o k i n i a m s skirti d o m i p r a t i m , p a n a i v a d o v l i o p r a t i m u s . J u o s e n u r o d o m a skaityti nedidel pasakojim, k u r i a m e dalis odi pa keista sutartiniais ymjimais, apibdinaniais mediag. Pavyz d i u i : G e l e i n k e l i o s a n k a s o s d e i n j e stovi (ia p a r o d y t a s m e d i o ymjimas pakeiia od m e d i s " ) . . . telegrafo stulpai. Skaitant pasakojim, reikia sutartinius ymjimus pakeisti jais y m i m m e d i a g p a v a d i n i m a i s . T o k i e p r a t i m a i p a d e d a tvirtinti i n i a s , kuri reikia s t a t y b i n i a m s b r i n i a m s skaityti. K a d m o k i n i a i laikvtsi t a m tikros statybinio brinio skaitymo tvarkos, vadovlyje p a t e i k t i k l a u s i m a i , o po j a t s a k y m a i . Vadovlyje yra vairi uduoi p r a t i m a m s . Vienoje j, nagri njant brin, reikia sukurti pasakojim apie mokyklos p a t a l p a s ir vietovs sklyp. Inagrinsime vadovlio 293 paveikslo pavyzd. Apibdinant o d i u t a m e paveiksle a t v a i z d u o t n a m , turi dalyvauti visi m o k i n i a i i r p a p i l d y t i s a v o . d r a u g a t s a k y m u s . R e i k i a .siekti, k a d m o kiniai p a s a k o t i s a m i a i i r detaliai a t s k l e i s t n e tik n a m o v i d a u s i p l a n a v i m , bet ir jo iorin vaizd i vis pusi. A p i b d i n a n t n a m o v i d a u s i p l a n a v i m , reikia p r a d t i p a s a k o t i n u o to, kaip eiti n a m , k a i p idstyti k i e k v i e n o s p a t a l p o s l a n g a i ir .durys, kuri p u s atsidaro. o d i n .atsakym g a l i m a laikyti i s a m i u , jeigu detaliai apibdinta kiekviena p a t a l p a . tai koks gali bti pasakojimas: Brinyje,atvaizduotas vienaauktis erpmis deng t a s mamas, N a m a s s u keturiais langais,, prie j o p r i s t a t y t a t e r a s a . j i m a s n a m i kairs p u s s p e r .teras ir t a m b r . P i r m a s k a m barys, kur m e s e i n a m e , aiku, yra virtuv, n e s . . . " Apsvarstykime toki pasakojimo pradi. Joje atkreipiamas dmesys n a m o iorin vaizd, kuris apibdinamas remiantis dviem brinyje esaniais atvaizdais, o toliau n u s a k o m a s tik n a m o p l a n a s n e g r e t i n a n t j o s u f a s a d u . T o d l p r a l e i d i a m a d a u g .deta li. I s a m e s n i s b u s toks p a s a k o j i m a s : j i m a s n a m yra kair je pusje pro atvir teras. Terasa utraukta m a r g o s m e d i a g o s uuolaidomis, aplink teras yra neaukta tvorel su turklais, teras reikia ulipti n e d i d e l i a i s dviej p a k o p laipteliais (visa tai matyti fasade)". Toliau pasakojama pagal plan: Terasa nedidel. Jos plotas t i k 8,4 m. 2 . j i m a s t e r a s a t v i r a s , b e d u r . T e r a s o j e s t o v i k v a d rato formos stalas ir keturios kds. Prie terasos liejasi tamb r a s . e i n a n t j, reikia duris traukti". T a m b r o sienoje, prieais j i m , yra n e d i d e l i s l a n g e l i s , k a i r j e dvivrs, .durys . ! , 3 m2 ploto sandl, deinje vienvrs durys virtuv. Abejos durys a t i d a r o m o s taip pat traukiant".

P o t o m o k i n y s t u r i d e t a l i a i a p i b d i n t i , k m a t y s j s " vir tuv, kiekvien kambar. nagrinti 20 darbu Statybini brini inynais)". GYT INI APIBENDRINIMAS Skyrius skaitymas 20. baigiamas (naudojantis

MOKYMO

PROCESE

P i r m kart tarybins mokyklos istorijoje dabartinje progra moje numatyta ubaigti braiybos kurs tema Grafini atvaizd a p v a l g a " . Aiku, kad mokytojui bus sunku vesti tokio turinio p a m o k , n e s jis neturi p a n a i p a m o k dstymo patirties. I pokalbi su mokytojais paaikjo, kad d a u g u m a j api bendrinanija p a m o k sivaizduoja taip: remiantis vadovlio skyriuje duota grafini atvaizd a p v a l g o s m e d i a g a , organizuoti p o k a l b apie t u r i m u s d u o m e n i s . T o k i u atveju tik p a k a r t o s i m e va d o v l y j e i d s t y t m e d i a g , bet n e a p v e l g s i m e v i s o to, k o .imo k o m e a t l i k d a m i g r a f i n i u s d a r b u s . S i n u o m o n t e i s i n g a tik t u o , k a d tokio t u r i n i o p a m o k .reikia vesti p o k a l b i o f o r m a , t a i a u j o s a p i b e n d r i n i m reikia y p a t i n g o poirio. K u o turi pasireikti apibendrinantis vaidmuo? , D i d a k t i n i u o s e v e i k a l u o s e i r p s i c h o l o g i n j e p e d a g o g i n j e lite ratroje apibendrinimu v a d i n a m a s toks procesas, kai_nuo atskiro d a i k t o s a v y b i a p i b d i n i m o ( a r b a . a t v a i z d a v i m o b u d o A . B.) p e r e i n a m a prie t savybi iekojimo ir iskyrimo i visos p a n a i daikt klass" '. K a r t u p a y m i m a , k a d a p i b e n d r i n d a m i m e s atskleidiame, kas yra bendra atskiriems tikrovs d a i k t a m s ir r e i k i n i a m s " 2 . B e to, d a u g u m a a u t o r i laiko, k a d a p i b e n d r i n i m o p r o c e s a s yra p a g r i n d i n i s budms .svokoms jivirliuii. R e i k i a t u r e l i g a l v o j e , k a d d a i k l i j , p r o c e s , r e i k i n i , (v m i/. < l :i v i m o m e t o d ) p a l y g i n i m o budai, kurinis .siekiamu iiiislnlvli j i e m l r u s i r s k i r t i n g u s p o y m i u s , y r a atskiri a p i b e n d r i n i m o a t v i j a i D a r v i e n a s s v a r b u s ieities lakas, nrgMtlIziloJjtnl , !<*Mvvij m o k i n i . g r a f i n i i n i a p i b e n d r i n i m o p r o c e s , yra tas, k M d a p i b e n d r i n i m a s v i s a d a t u r i b t i s i e j a m a s ( p a g a l V . , l ) a v \ d o v o niil b r i m ) s u a b s t r a h a v i m u . T a i ^ v i s i k a i s u p r a n t a m a , n e s i.skl r i a n t v i e n o a r k i t o v a i z d a v i m o ,bdo_ a r r i e s k o k n o r s k o k y b i n poym, reikia j atskirti n u o k i t b d i n g ar pavieni kokybini poymi. R e m i a n t i s i a i s p a g r i n d i n i a i s t e i g i n i a i s , g a l i m a ,visai a i k i a i nustatyti, kuo skiriasi m o k y m o m e d i a g o s kartojimas ir apibend r i n i m a s . J e i g u k a r t o j i m a s yra imoktos m e d i a g o s a t g a m i n i m o f o r m a , t a i a p i b e n d r i n i m a s y r a d a u g a u k t e s n i s p r o c e s a s . <Cia r e i k i a m o k y m o m e d i a g o j e r a s i i b e n d r u s ,ir e s m i n i u s d a l y k u s i r
1 j C a B U f l O B B. B. Emu ofiofiiuciiiui n <>r>v'iriiiin. M.: IIcyun'OniKa, 1972. P. 419. 2 I l c H x o J i o r n a. yeHHK linu iic;u>i'()iii<iccKiix M I I C T I M yioii / Ilo/i. lieji. A. A. CMHpHOBa, H 3 . 2. M . : y-nic/irin, l'.ir.li I'. 2 4 3

H1

priepastatyti juos atskiriems, abstrahuoti arba atsiriboti n u o j poymi, giliai ir vairiapusikai ianalizuoti svokas m o k y m o veikloje. A p i b e n d r i n a n t m o k y m o mediag,, nereikia nukrypti grafini atvaizd a p i b d i n i m (tai isamiai atlikta vadovlyje), bet reikia parodyti j esmin vaidmen ir pritaikymo ypatybes moni k rybinje veikloje. K o n k r e t s n u r o d y m a i , k a i p atlikti baigiamj pamok, pateikti k n y g o j e : B o t b h h h h k o b A . JX. n y c o B e p i n e H C T B O B a H H H M e i o flHKH o6yieHHH eptieHHK). r i o c o H e RJin ymiTeJieu. M . : F I p o c BeuieHHe, 1983. 128 p.

21.

KINO

FILM

IR D I A F I L M

NAUDOJIMAS

PAMOKOJE

M o k a n t braiybos, pravartu demonstruoti kino filmus ir diafilmus. P a m o k e k r a n i z a v i m a s padeda mokytojui idstyti me d i a g per t r u m p i a u s i laik. E k r a n i z u o t o s p a m o k o s m o k i n i a m s domesns, todl jie geriau sisavina inias. Lyginant su kitomis vaizdinmis priemonmis, mokomieji dia filmai turi kelet p r a n a u m . J i e labai k o m p a k t i k i . D v i trys diafilmo dalys, t. y. 8 0 1 2 0 kadr, lengvai telpa nedidelje cilindri nje dutje. Tiek pat plakat uimt g a n a d a u g vietos. Susiprojektavusi ekrane i diafilmo kadr atvaizd matmenys p r i k l a u s o n u o k l a s s i l g i o , e k r a n o m a t m e n ,ir p r o j e k t o r i a u s v i e sos srauto stiprumo. Tai reikia, kad projektori pastaius n u o e k r a n o apie ,810 m e t r atstumu, |atitinkaniu prast klass ilg, i r e s a n t o p t i m a l i o m s p r o j e k c i n s a p a r a t r o s p a n a u d o j i m o sly goms, atvaizdas uima vis s t a n d a r t i n mokyklinio tipo ((1,5X2 m) ekran. Toki matmen brinys visiems mokiniams yra gerai matomas. Kai mokytojas demonstruoja brinius ir vaizdiuosius brinius, mokiniai i paskutini suol blogai m a t o ir ne visikai sisavina mediag. Paruoti kabinet pamokai, per kuri bus demonstruojamas diafilmas, nra sudtinga. Projektorius paruoiamas per kelet m i n u i . D i a f i l m u s laikyti p a t o g u . Jie n e b r a n g s . K a d a n g i J 1 3 T H " tipo projektoriumi diafilmai demonstruoja mi neutemdytoje auditorijoje, mokiniai, irdami ekran, gali nusibraiyti b t i n u s a t v a i z d u s ir usirayti ssiuvinius. D i a f i l m a i gali bti n a u d o j a m i ne tik kaip iliustracijos, aiki n a n t n a u j m e d i a g , bet ir d o m i e m s p r a t i m a m s atlikti. P a r o d s k a d r , k u r i a m e yra u d a v i n i o slyga, mokytojas liepia m o k i n i a m s sugalvoti atsakym arba ssiuvinyje nubraiyti brin: pavyz diui, p a g a l du d u o t u s v a i z d u s nubraiyti trei. Po kiek laiko e k r a n e d e m o n s t r u o j a m a s daikto v a i z d u s i s brinys, o po to teisingas atsakymas, pagal kur mokiniai patikrina savo spren dimus. 88

K a d a n g i diafilm galima projektuoti ir paprastoje klass len toje, tokius p r a t i m u s g a l i m a atlikti ir kitaip: lentoje projektoriu mi projektuojami du vaizdai, o mokinys lentoje kreida turi nu braiyti trei, t r k s t a m vaizd. Efektingai gali bti n a u d o j a m i diafilmai kartojant m e d i a g , nes jie pateikia plai, nepriekaitingai atlikt ir gerai m a t o m grafin mediag. T a i a u reikia turti galvoje, kad p a m o k e k r a n i z a v i m a s yra ne tiksis, o priemon. Ji n a u d i n g a , kai d e r i n a m a su kitomis m o k o m o j o d a r b o formomis, o ne vietoj j. D i d i a u s i o efekto p a s i e k i a m a , k a i d i a f i l m a s s u d a r o o r g a n i n pamokos dal ir derinasi su kitomis usimim vedimo formomis bei "metodais. Ypa pravartu n a u d o t i d i a f i l m u s per detali brini skai t y m o p a m o k a s . Apie frontaliojo b r i n i skaitymo- efektyvum j a u buvo kalbta. Taiau, atliekant tokius pratimus, reikia vis pirma turti p a k a n k a m o didumo atvaizd, kuri visos detals bt m a t o m o s i bet kurios k l a s s vietos. D i a f i l m a s kaip tik tokias gali m y b e s ir suteikia. Ekranizuota brini skaitymo pamoka organizuojama ma d a u g taip. E k r a n e projektuojamas vienas diafilmo kadras. Moki nys prieina prie ekrano, o mokytojas rodomosios lazdels eliu parodo reikiamus vaizdo elementus ir pateikia klausimus. Mokinys a t s a k o ir, j e i r e i k i a , b r i m o e l e m e n t u s t a i p p a t p a r o d o l a z d e l s eliu. Klasje esantys mokiniai pataiso ir papildo savo d r a u g o a t s a k y m u s . T o k i u b d u p e r s k a i t o m i 23 b r i n i a i , k u r i u o s e a t vaizduotos vairi form detals. Frontaliai, skailanl brinius, p a k a r t o j a m a ir t v i r t i n a m a a n k s i a u ieita mediaga, M o k i n i a i m o k o s i o d i u t i k s l i a i a p i b u d i n i i brinyje t V l I l d U O t l d a i l i . | B a i g i a m o j i pamokos d a l i s skiriama I n d i v i d u a l i n i k a i t y t i b n i n i u s p a g a l j i e m s p a r u o t u s k l a u s i m u s . M o k i n i u i j |ii' i l ikn ratu. S i e p a v y z d i a i tikina, k a d diafilm n a u d o j i m a s p u linilvliu p a m o k a s n r a i o r i n i s e f e k t a s . C i a k a l b a m a a p i e metodo pamokai vesti p a k e i t i m . I gausi stebjim ir eksperimentu d u o m e n matome, kad gerai paruot diafilm m e d i a g labai skmingai suvokia vaikai, pasiymintys konkreiu mstymu. P e r pamokas gali bti s k m i n g a i n a u d o j a m i ir mokomieji kino f i l m a i . T a i efektyvi m o k i n i p a i n t i n s v e i k l o s s k a t i n i m o - p r i e m o n, p a d e d a n t i giliau ir tviriau sisavinti inias. G e r a s m o k o m a s i s kino filmas traukia irov reikini ana liz, veria iekoti, aktyviai mstyti, p a d a r y t i nedideli a t r a dim". N a u j a u s i mokomieji filmai braiybos tematika greta prastiniu k i n e b d u p e r d u o d a m o s i n f o r m a c i j o s d a r suteikia i n i ir per t r u m p a l a i k i u s p r a t i m u s . P a v y z d i u i , m o k i n i a i t u r i n u s t a t y t i , ku r i s i d v i e j a r trij p a r o d y t b r i n i yra t e i s i n g a s a t s a k y m a s pateikt klausim.
80

Mokomieji kinofilmai nepakeiiama erdvinio m s t y m o ir erdvins vaizduots lavinimo priemon. Mokomojo kino pranau m a s tai ne vien tik reikini d i n a m i k o s p e r d a v i m a s . M o k o m a j a m e filme g a l i m a parodyti n e t g i s p r e n d i m tvark, m i n t i e s eig, pavyzdiui, kai m o g u s skaito brin arba sprendia tipin brai ymo udavin. Tokiu bdu sukurtas filmas Detals brinio skaitymo taisykls". S p r e n d i a n t k l a u s i m , kokia forma ir m e t o d a i s vesti usimi m ir koki pasirinkti aparatr, reikia atsivelgti vairi ekra n i n i p r i e m o n i r i p a s k i r t . I t i s i n i u o s e m o k o m u o s i u o s e fil m u o s e t e m a dstoma taip, kad dstytojas turi i karto parodyti vis film. F r a g m e n t i n film galima demonstruoti ir itisai, ir parodyti atskirus fragmentus, kuri kiekvienas atskleidia kuri n o r s ubaigt temos dal. Tok film g a l i m a organikai susieti tiek s u p a m o k o s turiniu, tiek s u visa t e m a apskritai, r o d a n t frag m e n t u s per atskiras p a m o k a s ar j vis temos m e d i a g a i api b e n d r i n t i ir tvirtinti. F r a g m e n t i n i a i filmai pritaikyti operatyviam n a u d o j i m u i pa m o k o j e . J i e y r a n e d i d e l s a p i m t i e s (iki 150 m ) , a t u o n i m i l i metr ploio negarsintoje juostoje, demonstruojami 812 minu i . M o k y t o j a s p a t s a i k i n a f i l m ir, k a i r e i k i a d e t a l i a i , n a g r i n t i , gali ekrane sulaikyti atskirus kadrus. M i n i a t r i n i a i u d a r o s j u o s t o s filmai skirti p a r o d y t i ciklikai p a s i k a r t o j a n t i e m s a r b a v i e n o d i e m s v e i k s m a m s . J i e p r a d e d a de t a l i a i itirti k o k i o n o r s b r i n i o b r a i y m o o p e r a c i j . B e t , deja, u d a r o s j u o s t o s b r a i y b i n i u s f i l m u s iki i o l a i k o k u r i a t i k m gjai. Mokomieji f i l m a i g e r a vaizdin priemon. Pamok, kuriose n a u d o j a m i filmai,, v e d i m o m e t o d i k a l a b a i v a i r i . K a r t a i s t e n k a p a r o d y t i v i s film,, p a v y z d i u i , v a d i n j e p a m o k o j e , n o r s , t a i d a r nereikia, kad m e d i a g a bus visikai sisavinta. S v a r b i a u s i a s tikslas iuo atveju e m o c i n i s poveikis, d m e s i o dstomajam, da l y k u i s u a d i n i m a s , p a r u o i m a s g e r i a u s i s a v i n t i tem.. M o k o m a s i s f i l m a s y r a e f e k t y v i a u s i a s , k a i j o f r a g m e n t a i su daro neatskiriam pamokos dal. Daugeliu tyrim nustatyta, kad s k m i n g i a u s i a i s i s a v i n a m a film m e d i a g a , kai jie rodomi nedi deliais fragmentais, tiesiogiai susijusiais su vedamos pamokos turiniu. Prie demonstruodamas fragment, dstytojas supain dina mokinius su nagrinjama mediaga, o netrukus po periros tvirtina j, v e s d a m a s pokalb arba skirdamas atlikti grafini pra tim. T u o fragmentai ypa vertingi. Stebjimais nustatyta, kad j e i g u i n a g r i n t a m e d i a g a tuojau netvirtinama, tai labai s u m a ja kinofikuotos p a m o k o s efektyvumas. Kita mokomojo kino panaudojimo forma demonstravimas b a i g i a n t n a g r i n t i tem. D e m o n s t r a v i m o t i k s l a s p a g i l i n t i , api b e n d r i n t i i r tvirtinti m e d i a g . K i n o filrnai n a u d o j a m i i r m e d i a gai pakartoti prie kontrolin darb.

P r i e denioiislriiojiinl liliiuis, visais a t v e j a i s t i k s l i n g a s u p a indinti mokinius su mokomja m e d i a g a , nurodyti, k reiks kreipti d m e s , n e s jie karinis s i m e n a n e r e i k m i n g a s filmo de tales. T a i a u , vednnl pokalb prie perir, o po to a p i b e n d r i n a n t ir tvirtinant m e d i a g po filmo, reikia v e n g t i k r a t u t i n u m . N e reikia umirti, kad pats filmas n r a n a g r i n j i m o tikslas, o tik p r i e m o n naujai, p a i n o k a s m e d i a g a i perteikti. K i n o f i k u o l pamok v e d i m s u n k i n a t a i , k a d d a l i s f i l m y r a gerokai p a s e n ir neatitinka m o k y m o p r o g r a m o s ir V K D S siste mos standart, pavyzdiui: Surinkimo brinys", Surinkimo brini braiymas ir skaitymas", Brinio reikm iuolaikinje gamyboje", Pjviai ir kirtimai techninje braiyboje", ileisti iki 1968 m . Reiktij mokykl btinai aprpinti n a u j a u s i a i s m o k o m a i s i a i s filmais braiybos tematika. Iki 1982 m. mokykloms buvo ileisti ie m o k o m i e j i braiybiniai kino filmai: 1. B r i n i a i s t a t m e n j p r o j e k c i j s i s t e m o j e 2 d a l y s . 2. P r o j e k t a v i m o b d a i 2 d a l y s . 3. K i r t i m ir p j v i m e t o d a s 2 d a l y s , 4. D e t a l s e s k i z a s ir t e c h n i n i s p i e i n y s 2 d a l y s , 5. D e t a l s b r i n i o s k a i t y m o t a i s y k l s 2 d a l y s . 6. I a r d o m i e j i s u j u n g i m a i ir j a t v a i z d a i b r i n i u o s e 2 dalys. Sie filmai atitinka V K D S naujus standartus ir iuolaikinius pedagogikos principus. Juos kymo 22. procese, MOKINI INI IR MOKJIM PATIKRINIMAS BEI galima l a b a i efektyviai n a u d o t i m o

[VERTINIMAS S u m o k i n i i n i i r m o k j i m p a t i k r i n i m u bei v e r t i n i m u su sijusius klausimus reikia nagrinti dviem poiriais. P i r m , reikia aptarti visa tai, kas siejasi su m o k i n i ini ir mokjim vertinimo kriterijais, o antra inagrinti kai kuriuos kurso program traukto skyriaus Pagrindiniai reikalavimai mokini inioms ir mokjimams" nuostatus. Inagrinsime pirmj klausim. Susij su mokini mokymosi rezultat patikrinimo ir vertinimo metodika klausimai visada j a u d i n a m o k y t o j u s . Tai, v i e n a s p a i s u n k i a u s i i r a t s a k i n g i a u s i m o k y m o p r o c e s o m o m e n t . S i e k l a u s i m a i t a p o a k t u a l e s n i , su t r u m p i n u s braiybos k u r s o mokymosi laik. Todl reikia nusprs ti, k b t e n t reikia, t i k r i n t i ir k daryti, k a d m o k i n i i n i o s ir mokjimai bt vertinami vienodai. K a r t a i s kai kurie mokytojai, n o r d a m i patobulinti proces, prieina tokias ivadas, kuriomis, m s nuomone, negalima rem t i s m o k y k l d a r b o p r a k t i k o j e . P a v y z d i u i , u r n a l e IllKOJia H

npoHSBOACTBo", 1 9 8 1 m . , N r . 4 , b u v o p a s k e l b t a s m o k y t o j o A . N e m covo straipsnis, k u r i a m e siloma, siekiant sutaupyti laik tikri n a n t g r a f i n i u s darbus,, n a u d o t i j o s u g a l v o t u s 3 0 e n k l i r y m t i k l a i d a s b r i n i o lauke. T u o s e n k l u s m o k i n i a i turi u s i r a y t i s siuvinyje. enklai sudaryti i odi s a n t r u m p . Pavyzdiui, enk l a s P Y y m i b r i n i o r m e l i o k l a i d a s , OHH p a g r i n d i n b r i n i o r a , U 1 P r i f t , J I B K m a t o m o k o n t r o l i n i j a s i r 1.1. B e t o , kiekvienas enkl detalizuojamas p a g a l klaid pobd. Pavyz diui, enklas P H - 1 reikia neteising rmelio linij a t s t u m n u o f o r m a t o k r a t , PH-2 n e t o l y g r m e l i o l i n i j o s s t o r , e n k l a s P H - 3 n u r o d o , k a d r m e l i o l i n i j o s s t o r i s n e a t i t i n k a G O S T - i r 1.1. Sie pavyzdiai rodo, kad dalis mokytoj stengiasi daugiau d m e s i o skirti b r a i y m o t e c h n i k a i , o tai m a n o m a tik s p e c i a l i o s e mokymo staigose. Mokykloje, tikrinant mokini inias ir mokjimus, reikalavim d e t a l i z u o t i nereikia. M o k y t o j o d m e s y s turi bti n u k r e i p t a s tai, ar supranta mokiniai grafini atvaizd p a g r i n d i n e s ris ir ar laikosi bendr reikalavim juos braiydami. Kai kurie bendri reikalavimai ir ini patikrinimo metodika, kai mokiniai atsakinja odiu, pateikti knygoje:
BOTBHHHHKOB A. J. I l y T H COBepUieHCTBOBaHHH MeTOAHKH o6y-

b ) ; a t s a k i n j u teisingai, m i n t i s r e i k i a l o g i k a i i r n u o s e k l i a i ; c) skaitydamas brinius ne visikai i s a m i a i atsakinja, pa d a r o n e e s m i n i k l a i d , k u r i a s t r u p u t m o k y t o j o p a d e d a m a s i taiso. Pa/nu/s ,') raomas, kai mokinys: a ) netvirtai s i s a v i n o p a g r i n d i n p r o g r a m i n m e d i a g , b e t ino d a u g u m nagrint sutartini vaizdavim ir ymjim; b) atsakinja neisamiai, neriliai, bet parodo, kad i esms klausim supranta; c) brinius skaito abejodamas, j a m nuolat reikia mokytojo pagalbos (nukreipiani klausim) ir i dalies naudoti vaizdines priemones. Paymys 2 raomas, kai mokinys: a) neino arba nesupranta didesns arba svarbiausios moko mosios mediagos dalies; b) atsakinja nenuosekliai, daro esmines klaidas, kuri nesu geba itaisyti net mokytojo p a d e d a m a s . Paymys 1 raomas, kai mokinys v i s i k a i n e i n o ir n e s u p r a n t a mokomosios mediagos, //. Grafini ir praktikos darb vertinimo normos

^eHHH qepieHHK). T o d l j k a r t o t i n e r e i k i a . D a b a r t i n j e p r o g r a m o j e n u m a t y t a d a u g i a u d m e s i o skirti m o kini mokymosi rezultat vertinimui. T a m tikslui rekomenduoja ma mokini inias ir m o k j i m u s tikrinti ir vertinti diferencijuotai. Atskirai pateiksime m o k i n i braiybos ini ir m o k j i m pavyz dines vertinimo n o r m a s , o po to aptarsime kai kurias j ypa tybes.
Vi"
;

OH " . ' v '

' 'r.VAVAC

'\

P a v y z d i n s mokini braiybos ini vertinimo normos /. Vertinimo normos tikrinant

ir mokjim odiu

inias

Paymys 5 taomas, kai mokinys: a) gerai sisavino p r o g r a m i n m e d i a g , aikiai suvokia daik t erdvin form p a g a l j atvaizdus, tvirtai ino i m o k t a s tai s y k l e s ir s u t a r t i n i u s v a i z d a v i m u s bei y m j i m u s ; b) atsakinja aikiai ir t e i s i n g a i tuo parodydamas, kad gerai m o k a dalyk, logikai ir nuosekliai dsto mintis, vartodamas braiybos terminologij; c) k l a i d n e d a r o , bet k a r t a i s a p s i r i n k a s k a i t y d a m a s b r i n i u s , taiau mokytojo paklaustas, greitai pasitaiso., Paymys 4 raomas, kai mokinys: a ) s i s a v i n o p r o g r a m i n m e d i a g , b e t d l n e p a k a n k a m a i i vystytos erdvins v a i z d u o t s iek tiek klysta s k a i t y d a m a s bri nius, ino vaizdavimo taisykles ir sutartinius ymjimus;

Paymys 5 raomas, kai mokinys: a) visikai savarankikai, kruopiai ir laiku atlieka grafinius bei praktikos d a r b u s ir r p e s t i n g a i braio ir r a o darbo ssiu vin, brinius skaito laisvai; b) kai reikia, t i n k a m a i n a u d o j a s i informacine m e d i a g a ; c ) a t v a i z d u o s e k l a i d n e d a r o , bet p a s i t a i k o n e y m i t r k u m bei a p s i r i k i m . Paymys 4 raomas, kai mokinys: a) brinius braio ir skaito savarankikai n e d a u g klysdamas ir p a l y g i n t i r p e s t i n g a i braio ir r a o d a r b o ssiuvin; b) n a u d o j a s i informacine m e d i a g a , bet joje sunkiai orien tuojasi; c) b r a i y d a m a s brinius ir a t l i k d a m a s p r a k t i k o s darbus, pa daro neesmini klaid, kurias mokytojo persptas itaiso sava rankikai, papildomai nepaaikinus. Paymys 3 raomas, kai mokinys: a) braio ir skaito b r i n i u s n e p a s i t i k d a m a s , bet laikosi pa grindini brini apipavidalinimo" taisykli; programoje numa tytus p r i v a l o m u s d a r b u s atlieka ne v i s a d a laiku, darbo ssiuvin braio ir rao nerpestingai; b) grafiniuose darbuose padaro esmini klaid, kurias nuro domas ir p a d e d a m a s , mokytojo itaiso. Paymys 2 raomas, kai mokinys: a) neatlieka privalom grafini ir praktikos darb, nebraio ir n e r a o d a r b o s s i u v i n ;

\
a) 1
JO IX

10
020
" J "
-

7 ^

b)

( y )

<)

30

2U

020

Mokini bniiybos ini ir mokjim vertinimo normose kal b a m a apie esmines ir antraeils reikms klaidas. P r i e pirmj p r i s k i r i a m o s tokios klaidos, kurios d a r o m o s n e i n a n t ir n e s u p r a n t a n t p r o g r a m i n s m e d i a g o s bei n e s u g e b a n t taikyti V K D S pa g r i n d i n i n u o s t a t ; prie antrj klaid p r i s k i r i a m o s : tokios, ku rios a t s i r a n d a dl netvirt ini ir m o k j i m a r b a n e s u g e b a n t sutelkti dmes. Taikydamas mokini p a a n g u m o vertinimo normas, mokytojas turi inoti mokini i n d i v i d u a l i a s savybes. Reikia atsivelgti ne tik a t s k i r u s m o k y m o s i t r k u m u s , bet ir v i s g r a f i n veikl. T a i k a n t p a t e i k t a s p a v y z d i n e s m o k i n i i n i i r m o k j i m ver t i n i m o n o r m a s , g a l i m a d a u g g e r i a u o r g a n i z u o t i d a r b ia kryp timi. Tai padt suvienodinti reikalavimus vertinant mokini mo kymosi veiklos rezultatus, normalizuoti m o k y m o s i proces, labiau s u d o m i n t i m o k i n i u s s a v o d a r b u . B e to, t e i s i n g a i a t l i k t a s m o k i n i i n i ir m o k j i m p a t i k r i n i m a s turi g r t a m j ry, k u r i s pa deda, m o k y t o j u i v e r t i n t i d s t y m o m e t o d i k i r r e z u l t a t u s . P a t e i k s i m e pavyzd. Tam, tikslui a p t a r s i m e uduoties, kurioje r e i k j o i a n a l i z u o t i b r i n , a t l i k i m o r e z u l t a t u s (11 p a v . ) . U duotyje reikia atsakyti k l a u s i m , kuris brini ,a), b) ar c) nubraiytas geriau, racionaliau, ir paaikinti kodl. Vienas g a l i m teising a t s a k y m o v a r i a n t gali buti, pavyz diui, toks: Visi trys briniai atlikti teisingai, bet racionaliausias br inys a). Panaudojus sutartinius skersmens ir kvadrato enklus, buvo galima atvaizduoti detal maiausiu atvaizd skaiiumi, aikiai perteikti jos form ir supaprastinti brinio braiym". Toks a t s a k y m a s turi t a m tikr login struktr, kurioje ai kiai isiskiria trys viena1 su kita susijusios dalys, btent: konsta tuojanti, motyvuojanti ir rezultatin. Pateiksime paodiui atsakymus 34 vienos klass mokini, sprendusi udavin, nurodydami j d a n u m procentais bend rame vis atsakym skaiiuje: 1. R a c i o n a l e s n i s brinys a ) . J a m e gerai rayti m a t m e n y s i r p a r o d y t i g e o m e t r i n i a i k n a i (yra d a u g e n k l ) . , . . . . : 2 5 , 7 % . 2. R a c i o n a l i a u s i a s yra brinys a ) , nes j a m e yra m a i a u s i a i v a i z d ir rayti visi m a t m e n y s . B r i n y s u i m a m a a i vietos, ir pagal j galima greitai p a g a m i n t i detal : 23%. 3. B r i n y s c ) , k a d a n g i j a m e yra trys v a i z d a i ir rayti visi m a t m e n y s . K a d bt galima gerai sivaizduoti detal, reikia inoti v a i z d i viraus, i priekio ir i o n o : 15.6%. 4. R a c i o n a l u s yra v a i z d a s a ) , nes p a g a l j g a l i m a nubraiyti kitus du vaizdus, j a m e nurodyti visi r e i k a l i n g i m a t m e n y s . . : 9 , 1 % . Mokini atsakymus vertinsime pagal vertinimo normas iau pateikt atsakymo etalon. I braiybos vadovlio i n o , kad . a t v a i z d b r i n y j e t u r i b t i k u o m a i a u , b e t b t visikai aiki brinyje a t v a i z d u o t o daikto forma ir ir anks mokiniai l i e k , kad matme-

c)

11

pav.

b) brinius skaito ir braio m i n g a i daro esmines klaidas.

tik

mokytojo padedamas, nepasiruos gdi.

siste dirbti,

Paymys 1 raomas, kai mokinys visikai n e t u r i p r o g r a m o j e i v a r d y t m o k j i m bei

nys". Vadovaudamiesi iuo bendru nurodymu ir savo samprota vimais,, m o k i n i a i t u r j o s u f o r m u l u o t i a t s a k y m . I s a m i a u s i a s ir t e i s i n g i a u s i a s yra a n t r a s i s a t s a k y m a s , kur pateik 2 3 % mokini; j g a l i m a vertinti p a y m i u 5. T e i s i n g a s yra ir pirmasis atsakymas. T a i a u jis n e i s a m u s ir j p a g r i n d i a n t n e p a v a r t o t i braiybos k u r s o t e r m i n a i (yra d a u g e n k l ) . T o d l iuo atveju o p t i m a l u s p a y m y s but 4. U ketvirtj a t s a k y m g a l i m a rayti 3, o treiojo a t s a k y m o turinys n e p a t e n k i n a m a s . To k atsakym vertiname 2. K a i dl p a s k u t i n i dviej a t s a k y m , tai n e p a k a n k a vien tik k o n s t a t u o t i , k a d tie m o k i n i p a s i s a k y m a i k l a i d i n g i . R e i k i a p a g a l voti apie d s t y m o m e t o d i k , n e s kas ketvirtas m o k i n y s sitikins, k a d brinyje visada turi bti braiomi trys vaizdai. Anksiau pateikti duomenys apibdino paym, kuris raomas mokiniams. Taiau pateiktus programoje reikalavimus mokini i n i o m s ir m o k j i m a m s r e i k i a p a i r t i ir i k i t o s p u s s . T i e rei k a l a v i m a i keliami ir mokytojui, kad atkreipt jo dmes formuo j a m m o k i n i g r a f i n s veiklos m e t o d t u r i n a r lyg. R e i k i a atsivelgti, k a d p r o g r a m a r e i k a l a u j a i mokytojo di ferencijuoto p o i r i o m o k o m o s i o s m e d i a g o s s i s a v i n i m o lyg. S i e r e i k a l a v i m a i a p i m a n e tik p a g r i n d i n e s i n i a s i r m o k j i m u s , bet ir tas inias, kurios pateikiamos m o k i n i a m s svokomis, arba, kaip kartais raoma pedagoginje literatroje, su kuriomis supa indinama. Tada galima mokini neperkrauti. P r i e toki ini reikia priskirti i n i a s apie n e s u d t i n g akso nometrini atvaizd braiym, apie main detali sujungim a t v a i z d a v i m o b d u s ir s u r i n k i m o bei s t a t y b i n i b r i n i a p i p a v i d a l i n i m o ypatybes. Dl to ikyla mokytojo veiklos, f o r m u o j a n ios reikiamus mokini protins ir praktins veiklos metodus, efektyvumo diagnostikos problema. Cia reikia nustatyti t mo k y m o m e d i a g o s s i s a v i n i m o lyg i r j u o r e m i a n t i s t e i g i a m a i ver tinti mokytojo darbo metodik. Mokini isilavinimo objektyvaus v e r t i n i m o lygi k l a u s i m a s dabar yra d a u g e l i o y m i a u s i psicho l o g d m e s i o centre. Stai m o k i n i erdvin m s t y m detaliai tyr I. J a k i m a n s k a j a J i p a r i n k o t o k i u s p a g r i n d i n i u s r o d i k l i u s : 1 ) sk mingas adekvataus grafiniam atvaizdui erdvinio vaizdinio suda rymas,, 2 ) o p e r a v i m o e r d v i n i u v a i z d i n i u tipai, 3 ) o p e r a v i m o pla t u m a s i r 4 ) v a i z d i n i o i b a i g t u m a s , t . y . v a i r i j o p o y m i (for mos,, d y d i o , e r d v i n i o i s i d s t y m o , t s u m o ) - a t s k l e i d i m a s . P a t e i k t i rodikliai iliustruoja diagnozavimo metodikos pagrindines savybes. I to g a l i m a daryti kai kurias ivadas apie m o k i n i grafins veiklos rezultatus mokantis braiybos. P i r m a j a m e punkte keliama m i n t i s , k a d reikia atsivelgti grafin p a g r i n d ( v a i z d u s i s pie inys arba projekcinis brinys), kuriuo r e m i a n t i s formuojamos v i e n o s ar kitos m o k i n i inios arba mokjimai, taip pat ir vaizJtKHMaiiCKafl H . C. h h k o b . M . , 1980. P. 137.
1

d i n i o d i n a m i k u m , l.y. jo p a s l a n k u m p e r d i r b a n t p r a d i n i u s d u o m e n i s a t v a i z d , kur reikia n u b r a i y t i p a g a l u d a v i n i o s lygO p e r a v i m o grafiniais a i vaizdais (pagal antrj p u n k t ) tipai skirstomi pagal j sudtingum. Cia galima remtis I. J a k i m a n skajos nurodytais trimis s u d t i n g u m o tipais p a g a l tokius rodik lius: a) pradini erdvins padties d u o m e n pakeitimas; b) duo tojo grafinio atvaizdo pertvarkymas pergrupuojant jo atskirus elementus; c) daikto atvaizdo pertvarkymas kartu keiiant daikt erdvin padt ir struktr (pateiktas tris rodikli ris pritai k m e n a g r i n j a m a m a t v e j u i , A . B.). R e i k i a i s i a i k i n t i , k a s y r a operavimo p l a t u m a s . Cia t u r i m a s galvoje vaizdins informacijos p e r k o d a v i m a s " , t. y. s u g e b j i m a s v i e n o d a i laisvai- k u r t i v a i z d i n i u s p a g a l vairi grafin m e d i a g . Vaizdinio ibaigtumu laiko m a tai, kad m o k i n i b r a i o m u o s e a t v a i z d u o s e yra visi d u o m e n y s , perteikiantys btin informacij apie atvaizduot daikt. I to padarome ivad, kad programoje keliami reikalavimai m o k i n i i n i o m s ir m o k j i m a m s kartu yra ir u d u o t i s m o k y t o j u i efektyvinti m o k y m ir gerinti kokyb. T o b u l i n a n t m o k y m o pro ces, reikia remtis m o k i n i m o k y m o s i veiklos rezultatyvumu (pla ija to odio p r a s m e ) .

Pa3BHTIie npOCTpaHCTBeHHOrO MHIHJieHHH IHKOJIb-

Mokslo m e t ket virtis I

-

Prog ramos tema I II II

Pamoka

Trumpas mokomosios mediagos turinys

Privalo Valand m darb skaiius Nr.

1 24 59 1015 16

Projektavimo m e t o d ir brini apipavidalinimo taisykli kartojimas Kirtimai Pjviai Pjviai (tsinys) P a p i l d o m i ir v i e t i n i a i vaiz dai B e n d r o s i n i o s a p i e de tali s u j u n g i m u s Detali tipiniai sujungi mai Surinkimo briniai j S u r i n k i m o b r i n i a i (t sinys) S t a t y b i n i b r i n i skai tymas Kontrolinis darbas Grafini atvaizd apvalga

1 3 5

1, 2, 3 1

II

II III

7 1

3, 4, 5

P a v y z d i n i s V I I klass m o k o m o s i o s m e d i a g o s teminis p l a n a v i m a s 1 Mokslo met ketvirtis Progra mos tema I II III

Pamoka

Trumpas mokomosios mediagos turinys

Privalo Valand m darb skaiius Nr.

III.l III.2

1719 2026 2729 3032 33 34

3 6

6, 7, 8

15 69

vadas Projektavimo bdai ir b r i n i a i s t a t m e n j pro jekcij s i s t e m o j e

5 4 1

IV

III.2 IV V VI

3 3 1 1

9, 10 11

II II III IV

1011 1215 16

Tsiamas projektavime metod nagrinjimas Aksonometrins projek cijos. T e c h n i n i s p i e i n y s B r i n i ir e s k i z skaity m a s bei b r a i y m a s Toliau skaitomi ir braio m i b r i n i a i bei e s k i z a i

2
242

2, 3

KAI K U R I O S R E K O M E N D A C I J O S , KAIP P L A N U O T I P A M O K A S I R P A R I N K T I P R A T I M T U R I N VII K L A S J E Pirmasis m o k s l o m e t ketvirtis

13
T e m o s v a d a s " mokomoji m e d i a g a gali bti paskirstyta taip: 1 p a m o k a . B r a i y b o s d a l y k a s i r j o r e i k m p r a k t i n j e m o n i veikloje. B r a i y m o rankiai, reikmenys ir m e d i a g o s . D a r b o vietos paruoimas. ini apie g r a f i n d o k u m e n t a c i j , g y t per d a r b i r k i t d a l y k p a m o k a s , a p i b e n d r i n i m a s bei susisteminimas. 2 pamoka. S u p a i n d i n i m a s s u v a l s t y b i n i a i s s t a n d a r t a i s . L i n i j o s : s t o r a iti sin pagrindin, plona itisin, vingiuota itisin, brknin, plona brknin t a k i n , p l o n a b r k n i n d v i t a k . D a r b a s s u b r a i y m o r a n k i a i s ( k a m p , tech nini d e t a l i e l e m e n t a t v a i z d , k u r i u o s e t a i k o m o s p a g r i n d i n s b r i n i o l i n i j o s , braiymas). 3 p a m o k a . riftas. B r i n i r a i d s , s k a i t m e n y s ir e n k l a i . 4 pamoka. P a g r i n d i n s inios apie m a t m e n r a y m (ikeltins ir m a t m e n linijos, rodykls, s k e r s m e n s ir spindulio enklai; detals storio ir ilgio ymjimas, m a t m e n skaii i d s t y m a s ) . Mastelio taikymas ir ymjimas. F o r m a t a s , rme lis ir p a g r i n d i n i s r a a s . 5 p a m o k a . 1 grafinis darbas. P l o k i o s " d e t a l s b r i n y s , k u r i a m e p a n a u d o t o s p a g r i n d i n s brinio linijos.
1

III

IV

1726

10

4, 5, 6, 7

IV

IV

2733 34

T o l i a u s k a i t o m i ir b r a i o m i b r i n i a i bei e s k i z a i ini apibendrinimas

7 1

8, 9, 10

1 M o k o m o j i m e d i a g a suplanuota R T F S R mokykloms, kuriose mokslo m e t a i s k i r s t o m i ketviriais. M s r e s p u b l i k o s m o k y t o j a i g a l i k r y b i k a i p a s i n a u d o t i i u o p r i e d u , p l a n u o d a m i m e d i a g t r i m e s t r a m s . (Vert. past.) 2 N a g r i n j a n t I V t e m a n t r a m e a r b a t r e i a m e m o k s l o m e t ketvirtyje, a k sonometrins projekcijos, kai yra btina, b r a i o m o s kartu su s t a t m e n o s i o m i s pro jekcijomis.

3 d a r b a s g a l i buti t o l i a u a t l i e k a m a s ir per a n t r o ketvirio p i r m s i a s pa

mokas.

II lema Projektavimo bdai ir briniai statmenj projekcij s i s t e m o j e " p r a d e d a m a n a g r i n t i a n t r a m e i r t s i a m a t r e i a m e m o k s l o m e t ketvirtyje. 6 9 pamoka. Cia gaii buti n a g r i n j a m a s ir braiomas daikto brinys su v i e n a projekcija, k u r i o j e r a u n u r o d o m a s d a i k t o s t o r i s ; p a l y g i n a m a s b r i n y s , s u s i d e d a n t i s i dviej projekcij, su vaizdiuoju briniu ir n a t r a ; b r a i o m a s brinys su trimis projekcijomis; sudaromas brinys i atskirai idstyt daikto atvaizd. Antrasiis m o k s l o m e t ketvirtis 1 0 1 1 p a m o k a . 2 praktikos darbas. M o d e l i a v i m a s p a g a l b r i n . 3 grafinis darbas. T r e i o s i o s p r o j e k c i j o s b r a i y m a s p a g a l dvi d u o t s i a s . P e r i a s p a m o k a s tikslinga braiyti t r k s t a m a s linijas viename arba dviejuose vaizduose. 1215 pamoka. A k s o n o m e t r i n s projekcijos. Techninis pieinys P a g r i n d i n s inios. 16 pamoka. G e o m e t r i n i kn projekcijos. K n grups brinio skaitymas. Treiasis mokslo m e t ketvirtis 1 7 2 6 p a m o k a . Cia gali bti labai vairs pratimai, pavyzdiui: a n a l i z u o j a m a daikt geometrin forma ir atvaizd grafin sudtis, a n a l i z u o j a m a s bri n y s s u v i e n u a t v a i z d u , k u r i a m e kai k u r i o s d a l y s p a y m t o s s u t a r t i n i a i s e n k l a i s 0 i r ; r a n d a m o s v i r n s , b r i a u n o s , s u d a r o m o s i o s i r p a v i r i k n a i , k u r i e su d a r o daikto form; brinys braiomas p a g a l vaizdj brin, braiomi daikt brimai taikant geometrins braiybos elementus: dalijant atkarp, apskritim ir k a m p lygias dalis, braiomi j u n g i m a i ; b r a i o m i eskizai i n a t r o s ir p a g a l daikt vaizdiuosius brinius; braiomi briniai p a g a l eskizus, palyginami a n a l i z u o j a m i vairiais bdais atlikti atvaizdai, taikomi sutartiniai v a i z d a v i m a i ir s u p a p r a s t i n i m a i m a i n a n t atvaizd skaii. 4 grafinis darbas. D a i k t b r i n i a i ir a k s o n o m e t r i n s p r o j e k c i j o s , t a k u , at k a r p , s i e n ir kt. p r o j e k c i j r a d i m a s . 5 grafinis darbas. D a i k t o b r i n i o su t r i m i s v a i z d a i s b r a i y m a s . 6 praktikos darbas. B r i n i o s k a i t y m a s o d i u ( p a g a l k l a u s i m u s , p a g a l d u o t plan, savarankikai). S darb rekomenduojama derinti su trumpais anksiau nurodytais pratimais. 7 grafinis darbas. Detals eskizas su r e i k i a m u vaizd skaiiumi. K e t v i r t a s mokslo met k e t v i r t i s S ketvirt giliau n a g r i n j a m a temos Brini ir eskiz skaitymas ir brai ymas" mediaga. 2 7 3 3 pamoka. Detali eskizai i natros, pagal aksonometrij ir apibdini m odiu. Brinio su dviem vaizdais braiymas pagal vien atvaizd (turint sutartini ymjim) ir brinio su trimis vaizdais braiymas pagal du atvaizdus, kartu nubraiant ir technin piein. Udaviniai, parodantys brinio braiymo ir d e t a l s r u o i n i o y m j i m o ( a p d i r b a n t d e t a l p a g a l a t y m a s ) ry. D a i k t b r i n i braiymas keiiant daikt form ir erdvin daikt arba j dali tarpusavio pa dt. Krybinio m s t y m o lavinimo udaviniai (technologinio pobdio, su konst ravimo elementais), domieji udaviniai. Brini skaitymas ir braiymas. 8 g r a f i n i s darbas. D e t a l i b r i n i b r a i y m a s , t a i k a n t g e o m e t r i n s b r a i y b o s e l e m e n t u s (tarp j s u j u n g i m u s ) . 9 g r a f i n i s d a r b a s . D a i k t b r i n i b r a i y m a s , k e i i a n t d a i k t f o r m i r erdvinedaikt arba j dali padt. 1 0 g r a f i n i s d a r b a s . D a i k t o b r i n i o b r a i y m a s p a g a l a k s o n o m e t r i n projek cij. P r i v a l o m i e j i g r a f i n i a i darbai_ a t l i e k a m i a t s k i r u o s e A 4 ( 2 1 0 X 2 9 7 m m ) for mato lapuose. Treniruojamo pobdio uduotys atliekamos darbo ssiuviniuose. K a i tai b t i n a , p r o g r a m o j e n u r o d o m a p a i a m m o k y t o j u i n u s t a t y t i p r i v a l o m j , darb atlikimo tvark.

KAI

KURIOS

R E K O M E N D A C I J O S , KAIP P L A N U O T I VIII K L A S E S PAMOKAS IR PARINKTI PRATIM TURIN P i r m a s i s mokslo m e t ketvirtis

1 pamoka. Projektavimo b d ir brini apipavidalinimo taisykles tikslinga k a r t o t i d e m o n s t r u o j a n t ir s k a i t a n t b r i n i u s . ; 24 pamoka Kirtimai. Supaindinimas su konstrukcinmis dalimis detali, k u r i a s v a i z d u o j a n t reikia t a i k y t i k i r t i m u s . t e r p t j i r i k e l t j k i r t i m b r a i y m o taisykls. Kirtim ymjimas. Grafinis m e d i a g ymjimas kirtimuose. 1 grafinis d a r b a s . Detals eskizas su kirtimais. 59 pamoka. Pjviai. Kuo skiriasi pjvis n u o kirtimo. P a r e n g i a m j u d a v i n i s p r e n d i m a s ( b a i g i m a s b r a i y t i b r i n i s u p j v i a i s , v a i r i a i s b u d a i s at likt atvaizd palyginimas, kalks p a n a u d o j i m a s b r a i a n t d a l i n pjv), b r i m skaitymas. P a p r a s t i e j i pjviai. Dalies vaizdo ir dalies pjvio j u n g i m a s . 2 grafinis darbas. D e t a l s eskizas su reikiamu pjviu.

A n t r a s i s m o k s l o m e t ketvirtis 1 0 1 5 p a m o k a . J o s e reikia i n a g r i n t i m o k o m j m e d i a g a p i e p j v i y mjim, sutartinius vaizdavimus ir supaprastinimus, taikomus braiant, supa indinti su vietiniais ir sudtingaisiais pjviais, su p a p i l d o m a i s i a i s ir vietiniais v a i z d a i s , p j v i t a i k y m u a k s o n o m e t r i n s e p r o j e k c i j o s e . B e t o , a t l i e k a m i ^pratim a i , k u r i u o s e reikia n u s t a t y t i b t i n i r p a k a n k a m a t v a i z d s k a i i b r i n y j e , skaitomi ir braiomi briniai, kuriuose taikomi imokti sutartiniai vaizdavimai ir s u p a p r a s t i n i m a i . 3 grafinis darbas. D e t a l s b r i n i o b r a i y m a s , t a i k a n t p j v ( p a g a l du a r b a tris v a i z d u s ) . 4 grafinis darbas. B r i n i o su p j v i a i s o d i n i s s k a i t y m a s . 5 grafinis darbas. D e t a l s e s k i z o i n a t r o s b r a i y m a s , t a i k a n t r e i k i a m u s pj vius, kirtimus, sutartinius v a i z d a v i m u s ir s u p a p r a s t i n i m u s . 1 6 p a m o k a . P e r t e i k i a n t b e n d r s i a s i n i a s a p i e d e t a l i s u j u n g i m u s , r e i k i a de m o n s t r u o t i d e t a l i v a i r i r i i a r d o m j bei n e i a r d o m j s u j u n g i m p a v y z d i u s ir palyginti juos su j briniais ir vaizdiaisiais briniais.

Treiasis mokslo m e t ketvirtis 1719 pamoka. Srieginiai, pleitiniai ir kaitiniai s u j u n g i m a i . Ant strypo ir skylje esanio sriegio vaizdavimas. Metrinio sriegio ymjimas. S u p a p r a s t i n t a s sriegini sujungim vaizdavimas. Standartai ir informacin mediaga. Brini skaitymas. 6 grafinis darbas. Pleitinio sujungimo brinys. 7 grafinis darbas. Srieginio s u j u n g i m o eskizas. 2 0 2 6 p a m o k a . g y t p e r d a r b p a m o k a s i n i a p i e s u r i n k i m o b r i n i u s api bendrinimas ir susisteminimas. Pjviai surinkimo briniuose. Sutartini vaizda vim ir supaprastinim taikymas braiant pjvius. Gretim detali kirtim brukniavimas. M a t m e n y s surinkimo briniuose. Surinkimo brini skaitymas. Detali zavimas. 8 praktikos ir grafinis darbas. S u r i n k i m o brini skaitymas techninius pieinius). (kartu braiant

Ketvirtasis mokslo m e t ketvirtis 2729 pamoka. Detalizavimas. 9 grafinis darbas. D e t a l i b r i n i b r a i y m a s p a g a l s u r i n k i m o b r i n . 3 0 3 2 p a m o k a . P r a d i n s i n i o s apie a r c h i t e k t r i n i u s s t a t y b i n i u s b r i n i u s . F a s a d a i , p l a n a i , pjviai, m a s t e l i a i . M a t m e n y s s t a t y b i n i u o s e b r i n i u o s e . P a s t a t o dali ir sanitarini technini renginisutartiniai atvaizdai. 1 0 praktikos darbas. S t a t y b i n i b r i n i s k a i t y m a s ( p a g a l k l a u s i m u s , p a g a l duot plan, savarankikai), naudojantis informacine mediaga. Rils pasakoji m a i apie atvaizduotus objektus. 33 pamoka. 1 1 grafinis d a r b a s ( k o n t r o l i n i s ) . B r i n i o b r a i y m a s p a g a l s u r i n k i m o b r i n . 34 pamoka. Grafini atvaizd apvalga pagal pateikt vadovlyje schem ir p o k a l b i s a p i e j s a v y b e s bei t a i k y m p r a k t i n j e m o n i veikloje.

Metodin B o t n n n u n K iii n A J{. Oo aK'ryaJibHbix B o n p o c a x MeTOflHKH o6yieHHH epnemctoahkh io6yqeHHH iepie-

niiio. M , : I Ipiiciiciiu line, 1977. 191 c. B o t n u n n n k d n A, JI. I T y coBepiueHCTBOBanHH

hhio. M . l I IpiiciiciHi'iine, 1983. 128 c. B o t b n u n ii K 0B A, IX., JI o m o b B. O. H a y r a u e ochobm (bopMupoBaraH r p a <pHieCKIIX illailllil II liaBHKOB HlKOJIbHHKOB. M . , 1979. 2 5 6 c. B h m h c n o J\ ii c k ii fl H. C. T e x H H e c K o e e p i e H H e c sjieMeHTaMH nporpaMMHp o B a i i i i o i o ofiyiicinm. M . : M a u i H H O c T p o e H H e , 1978. 2 5 6 c.

JX e m Ci n n c i< ii ii C. H . , K y 3 b M e H K 0 B. H. MeTO.zi.HKa n p e n o a a B a H H a l e p ^ e hhh n cpefliuii iiiKOJie. M . : npocBemeHHe, 1977. 319 c. n o ii i.I m c n n c .jipcbeKTiiBHiOCTH h K a i e c r a a npenoaaBaHHH qepqeHHa. C o p h h k CTareli. / C o i ' T a u n T e j i b B o t b h h h h k o b A. JX. M . : T I p o c B e u i e H H e , 1 9 8 1 . 128 c. inynai G o r d o n a s V., S t a r o i 1 e c a s J. K o d l t a i p b r a i o m a ? K.: v i e s a , 1 9 8 5 . 2 2 9 p. B o t n n n h h k o b A. R. C n p a B o H H K no TexHHiecKOMy epieHHio. M . : ITpoCBeiuemie, 1974. 3 3 6 c.

vairi V a s i l e n k a J., Z u k o v a J . B r a i y b o s u d u o t y s V I I k l a s e i . K.: v i e s a , 1 9 8 7 . 110 p. V a s i l e n k a J., Z u k o v a J . B r a i y b o s u d u o t y s V I I I k l a s e i . K.: v i e s a , 1 9 8 8 . 151 p. V o r o t n i k o v a s I . d o m i o j i b r a i y b a . V.: M o k s l a s , 1 9 8 1 . 171 p . B o t b h h h h k o b A . JX. C 6 o p h h k 3 a a a i n o l e p i e n n i o . M . : n p o c B e m e H H e , 1 9 7 3 . 2 2 4 c. T o Aw h a E. T. C 6 o p h h k 3aAaHHH no epieHHK) ajih 7-ro KJiacca. M . : TIpoCBeuienHe,

M a K a p o e a M . H . Ta6jiHu,bi n o t c p t c h h i o (ajih 7-ro KJiacca). M . : I T p o c B e menHe, 1982. 20 c. 0 6 y q e H H e ocHOBaM npoeimpoBaHHH. C 6 . cTaTeft. / TIor p e a . B o t b h h h h k o b a A. j . M . : npocBemeHHe, 1975. 191 c. III k o ji h h h k E. C. C C o p H H K 3afl,aHHH no qepHeHHio (ajih nporpaMMHpoBaHHoro o n p o c a h HTeHHH qepTe}Keft). M . : I T p o c B e m e H H e , 1977. 175 c.
X a ck h h A. M ^ep^eHHe. KneB: B u c u i a a uiKOJia, 1975. 4 4 6 c.

1977.

63

c.

T U R I N Y S v a d a s I . KAI 1. 2. 3. 4. KURIE SIMAI Braiybos Vadovlio K a i kurie Braiybos k u r s o t u r i n y s ir s v a r b i a u s i o s t e m o s iliustracij spalvos pamokos efektyvinimo klausimai ir k i t d a l y k r y i a i SKYRI NAGRINJIMO METODINS REKO 24 .... 24 29 30 36 41 50 52 56 57 60 64 65 67 76 85 87 88 91 98 103 BENDRI BRAIYBOS DSTYMO MOKYKLOJE KLAU 6 6 11 14 19 3

II. A T S K I R P L 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. r i e i t e

KURSO

MENDACIJOS vadas braiybos kurs P r o j e k t a v i m o bdai ir briniai statmenj projekcij sistemoje Aksonometrins projekcijos, techninis pieinys Brini braiymo bdai Brinio analiz Brinio skaitymas Geometrinis braiymas M a t m e n raymas briniuose Eskiz braiymas K i r t i m a i ir p j v i a i B t i n o ir p a k a n k a m o v a i z d skaiiaus brinyje n u s t a t y m a s Kai kurios pratim taikymo metodikos ypatybs Detali tipini sujungim briniai Surinkimo briniai Statybiniai briniai M o k y m o procese gyt ini apibendrinimas Kino film ir diafilm n a u d o j i m a s pamokoje M o k i n i i n i bei m o k j i m p a t i k r i n i m a s i r v e r t i n i m a s d a s r a t r a m o k y t o j a m s

Aleksandras

Serija Mokytojo knyga" Botvinikovas, Viktoras Vinogradovas, Igoris Vynepolskis BRAIYBA VIDURINJE MOKYKLOJE

Redaktor H . P a v a l k i e n Virelis A . O n a i t y t s . Men. redaktor D . V i t k e v i i e n Techn. redaktor N . M i e l d a y t . Korektor R . G r i n k i e n Vertim recenzavo technikos moksl kandidatas J o n a s J u r g a i t i s
CepHH K H H r a JIJI
1

yqnTeJifl
B O T B H H H H K O B , B H H O T p a A O B , !

AjieKcaHAP Hropb
B H K T O p

.ZTaBbiflOBHi H H K O H O B H

Ca ynjiOB8i B u i m e n o JbCKiii 4 E P H E H H E B CPEflHEH HIKOJIE

n o a pe. A. JX. B O T E H U B K O I I

OpnrHHaji IlepeBeji c OpHTHHaji peKoMeHAOBaH

pyccKoro B u t a y i a c y p H H B H i r o c H3^aHHe BTopoe, nepepa6oTaHHoe rViaBHbiM ynpaBJieHneM IUKOJI M H H H C T e p c T B a npocaemeHHa CCCP

Ha J1HTOBCKOM H3bIKe
KayHac,

np. JleHHHa, 25, H3AaTeJibCTBO I I l B H e c a HB Ni 6352 Duota rinkti 87.07.16. Pasjrayta spaudai 87.12.24. Formatas 60X90Yi. Popierius spaudos Nr. 1. Literatrin garnitura, 10 punkt. Ikilioji spauda 6,5 sl. s p . L, 6,87 sl. spalv. atsp., 7,72 apsk. leid. 1. Tiraas 3000 egz. Usakymo Nr. 1079. Leid. Nr. 11104. Kaina 25 kp Leidykla viesa", 233000 Kaunas, Lenino pr. 25 Spaud V. Kapsuko-Mickeviiaus spaustuv, 233000 Kaunas, Lenino pr. 23

JlHTOBCKaB CCP, 233000,