Optika

Optika vadinama fizikos šaka, nagrinėjanti šviesos savybes.

Optikos mokslas skirstomas į tris šakas:

1. Geometrinė optika,

2. Banginė optika,

3. Kvantinė optika.
Geometrinė optika
Geometrinė optika vadinama fizikos šaka, nagrinėjanti šviesos sklidimo savybes.

Geometrinė optika remiasi 4 pagrindiniais dėsniais:

1. Tiesaus sklidimo dėsnis: vienalytėje terpėje šviesa sklinda tiesiai.

2. Atspindžio dėsnis: kritęs ir atsispindėjęs spindulys yra

vienoje plokštumoje su statmeniu į atspindintį paviršių kritimo
taške, kritimo kampas yra lygus atspindžio kampui.

3. Spindulių nepriklausomumo sklidimo dėsnis: atskiri spinduliai

sklinda nepriklausomai vienas nuo kito.

4. Lūžio dėsnis: lūžęs bangos spindulys yra toje plokštumoje,

kurioje yra kritęs spindulys ir tiesė, statmena kritimo paviršiui.
Kritimo ir lūžimo kampų sinusų santykis yra lygus santykiniam
lūžio rodikliui (Slėnijaus (1621 m.) dėsnis).

sin α 2 = n12 sin α1

Geometrinė optika
Santykinis lūžio rodiklis taip pat yra lygus šviesos greičių
aplinkose santykiui.

sin α1 V1
n12 = =
sin α 2 V2
Jeigu šviesa krinta iš vakuumo (kurio lūžio rodiklis n=1) į aplinką, aplinkos lūžio
rodiklis išreiškiamas ir vadinamas absoliutiniu lūžio rodikliu.

sin α1 c
n= =
sin α 2 V2

Absoliutinis lūžio rodiklis yra aplinkos charakteristika, parodanti, kiek kartų toje
aplinkoje šviesos greitis yra mažesnis, nei vakuume.

Aplinka, kurios absoliutinis lūžio rodiklis yra didesnis, lyginant su kita, vadinama
optiškai tankesne.

Ir atvirkščiai - aplinka, kurios absoliutinis lūžio rodiklis yra mažesnis, lyginant su kita,
vadinama optiškai retesnė.
Geometrinė optika
Šviesai krintant iš optiškai tankesnės aplinkos į optiškai retesnę (n2<n1) , lūžio
kampas yra didesnis už kritimo kampą.

Didinant kritimo kampą, didėja ir lūžio kampas. Tam tikro dydžio kampu krintantis
spindulys jau nepereina antrąją aplinką, o atsispindi pagal atspindžio dėsnius.

Šis reiškinys vadinamas visišku vidaus atspindžiu, o mažiausias kritimo kampas,

kuriam esant gaunamas visiškas vidaus atspindys, vadinamas ribiniu kampu ir.

n2
sin α r =
n2 n1

n1

Visiškas vidaus atspindys yra panaudojamas informacijai perduoti šviesolaidžiais.

Banginė optika
Banginė optika vadinama fizikos šaka, nagrinėjanti šviesos bangines savybes.

19 amžiaus pirmoje pusėje šviesa, kaip objektas, buvo laikoma dalelių arba
korpuskulių srautu.

1801 m. T. Jungas atranda šviesos interferencijos reiškinį.

1821 m. O . Frenelis taip pat gauna šviesos interferencijos reiškinį.

1865 m. Dž. Maksvelis sukuria elektromagnetinio lauko teoriją iš kurios sekė,

kad turi egzistuoti elektromagnetinės bangos, sklindančios šviesos greičiu.

Šviesos greitis jau buvo išmatuotas 1676 metais O. Remerio.

1888 metais H. Hercas eksperimentiškai gavo elektromagnetines bangas.

Iš visų šių faktų sekė konkreti išvada apie šviesą:

Kadangi šviesa pasižymi banginėmis savybės (interferencija ir kitos), ji yra bangos.

Sklidimo greičio atitikimas su elektromagnetinių bangų sklidimo greičiu rodo ir tai, kad
šviesa yra elektromagnetinės bangos.
Banginė optika

Fizikoje šviesa vadinamos infraraudonos, regimosios ir ultravioletinės spektro srities

elektromagnetinės bangos.

Šnekamojoje kalboje šviesa vadiname elektromagnetines bangas, esančias

regimajame diapazone.
Regimasis diapazonas – ν=7.9 - 4.0*1014 Hz, ∆λ = 380 – 760 nm.
Šviesos spalvą apsprendžia dažnis.
Banginė optika – šviesos parametrai

Šviesos, kaip objekto parametrai yra:

A. Banginiai parametrai:

1. Šviesos bangos ilgis – bangos nueitas kelias per laiką lygų periodui,
2. Šviesos dažnis arba kampinis dažnis, - svyravimų skaičius per sekundę.
3. Banginiu skaičiumi, k=2π/λ
4. Šviesos greitis vakuume ir aplinkoje, c=3*108 m/s ir v=c/n
5. Šviesos monochromatiškumas, ∆ω

B. Energetiniai (fotometriniai) parametrai:

1. Šviesos srautu Φ, - vadinamas vidutinis optinio spinduliuotuvo galingumas.

2. Šviesos stipriu I, - vadinamas šviesos srautas, tenkantis 1 erdviniam kampui (cd)

3. Ryškumu B, - vadinamas paviršiaus šviesos stiprumo tankis tam tikra kryptimi,

lygus šviesos stiprumo i I ir šviečiančio paviršiaus projekcijos į plokštumą, statmeną
tai krypčiai, ploto i S santykiui (nt):
Banginė optika – šviesos interferencija

Jeigu šviesa yra bangos, ji turėtų pasižymėti viena iš banginių savybių, vadinama
interferencija.

Interferencija – koherentinių bangų superpozicija arba vektorinė sudėtis.

Interferencijos pasėkoje gaunami atstojamieji maksimumai arba minimumai.

Interferuoti gali tik koherentinės bangos.

Koherentinėmis bangomis vadiname bangas, kurių virpesiai susikirtimo taške yra

nestatmeni, o fazių skirtumas nekinta.

Kadangi fazių skirtumas nekinta, galime sakyti, kad koherentinės bangos turi būti
vienodo dažnio, o sklidimo kryptis – panaši.

Koherentiškumo sąlyga gali būti laikina arba ribota erdvėje.

Bangos gali būti koherentinės tik tam tikrą laiką, vadinamą koherentiškumo
intervalu τ ir tik tam tikrame erdvės ilgyje, vadinamame koherentiškumo ilgiu l.
Banginė optika – šviesos interferencija
P
Svarbiausia šviesos banginė savybė – jos interferencija. r1
Š1
Daleiskime dvi, koherentinės elektromagnetinės bangos,
sklinda beveik lygiagrečiai ir taške P susitinka. r2
Mūsų nagrinėjamų bangų E vektorių išraiškos :
Š2
E1 = Em1 cos(ωt − kr1 + α 01 ) 2π
k= , ω = 2πν
E2 = Em 2 cos(ωt − kr2 + α 02 ) λ
Susitikimo taške P jų svyravimų atstojamoji amplitudė bus lygi:

Em2 = Em21 + Em2 2 + 2 Em1 Em 2 cos δ

Taške P fazių skirtumas bus lygus:

δ = (k 2 r2 − k1r1 ) + (α 02 − α 01 )

Kaip matome, atstojamosios amplitudės dydis taške P priklausys nuo fazių skirtumo.
Banginė optika – šviesos interferencija
P
δ = (k 2 r2 − k1r1 ) + (α 02 − α 01 ) Š1
r1

2π V c νλ0 λ0
Kadangi: =
r, o:
k1 1 λir = n= = =
r2
λ ν V νλ λ
Š2

λ0 2π 2π
tai: λ= ir k1r1 = r1 = nr1
n λ λ0
Bangos nueito geometrinio kelio ir aplinkos absoliutinio lūžio rodiklio sandauga nr1
vadinama bangos optiniu keliu.

Dabar fazių skirtumas atrodys:

2π 2π
δ= (n1r1 − n2 r2 ) + (α 02 − α 01 ) = ∆ + (α 02 − α 01 )
λ0 λ0

Dydis: ∆ = n1r1 − n2 r2 - vadinamas šviesos bangų optinių kelių skirtumu.

Banginė optika – šviesos interferencija P
r1
Atstojamasis dviejų koherentinių vienodų amplitudžių Š1
šviesos bangų amplitudės dydis taške P priklauso nuo r2
fazių skirtumo:
Š2
EM = 2 Em (1 + cos δ )

Tačiau fazių skirtumas taške P

2π 2π
δ = (n1r1 − n2 r2 ) + (α 02 − α 01 ) = ∆ + (α 02 − α 01 )
λ0 λ0

Priklauso nuo nueitų šviesos bangų optinių kelių skirtumo.

∆ = n1r1 − n2 r2

Todėl, priklausomai nuo fazių skirtumo ir nueitų kelių skirtumo mes gausime
Interferencinį maksimumą arba minimumą.
Banginė optika – šviesos interferencija

Panagrinėkime kraštutinius variantus,

vadinamus interferencinių maksimumų ir minimumų sąlygas.

1) Maksimumo sąlyga MAX

δ = 2mπ , kur m = 0,1,2,...
tada:

EM = 2 Em2 (1 + cos δ ) = 2 Em2 (1 + 1) = 4 Em2 = 2 Em

2) Minimumo sąlyga MIN

δ = 2(m + 1)π , kur m = 0,1,2,...
tada:

EM = 2 Em2 (1 + cos δ ) = 2 Em2 (1 − 1) = 0

Banginė optika – šviesos interferencija

Kas lemia fazių skirtumo skaitinę vertę?

2π
Fazių skirtumą lemia bangų nueitų kelių skirtumas. δ= ∆
λ0

λ
1) Jeigu: ∆ = ±2m , m = 0,1,2,...
2 MAX

tada: δ = 2mπ , , o: E M = 2 Em

λ0
2) Jeigu: ∆ = ±(2m + 1) , m = 0,1,2,...
2 MIN

tada: δ = (2m + 1)π , , o: EM = 0

Banginė optika – šviesos interferencija

Koherentinių bangų interferencijos maksimumų ir minimumų sąlygos:

MAX susitikusių bangų fazių skirtumas turi būti lygus nuliui.

MIN susitikusių bangų fazių skirtumas turi būti lygus 180 laipsnių arba π radianų.

Iš skirtingų šaltinių atėjusių į konkretų tašką koherentinių bangų interferencijos maksimumų ir

minimumų sąlygos:
λ0
MAX susitikusių bangų nueitų kelių skirtumas turi būti lygus: ∆ = 2m
2
MIN λ0
susitikusių bangų nueitų kelių skirtumas turi būti lygus:
∆= (2m + 1)
2
Banginė optika – Koherentinių šaltinių gavimo būdai.

Kaip minėjome, pagrindinė interferencijos sąlyga – šviesos bangų koherentiškumas.

Jį galima realizuoti keliais būdais, tai:

1) Jungo plyšių metodas,

2) Frenelio veidrodžių ir biprizmės metodas,

3) Niutono žiedų metodas,

4) Žameno, Maikelsono ir kitų interferometrų principai.

Banginė optika – Jungo plyšių metodas

Realizuojamas vieno ir dviejų siaurų plyšių sistema:

Banginė optika – Frenelio veidrodžių metodas

Realizuojamas dviejų sujungtų veidrodžių, tarp kurių normalių yra nedidelis

kampas, pagalba. To pasėkoje gaunasi du menami koherentiniai šaltiniai.
Banginė optika – Frenelio biprizmės metodas

Realizuojamas biprizmės pagalba, ko pasėkoje gaunasi du menami koherentiniai

šaltiniai.
Banginė optika – Frenelio biprizmės metodas

Realizuojamas lešio, turinčio didelį kreivumo spindulį, patalpinto ant lygaus stiklo
paviršiaus.
Banginė optika – Interferencija plonose plėvelėse

Plonose plėvelėse, šviesai atsispindėjus nuo dviejų

paviršių ir susitikus, vyksta interferencija.

Jos rezultatas priklauso nuo optinių kelių

skirtumo, kuris priklauso nuo:

1. Plėvelės storio,
2. Jos lūžio rodiklio,
3. Kritimo kampo,
4. Bangos ilgio.
5. Nuo aplinkos lūžio rodiklio.

Jei aplinka, nuo kurios atsispindi šviesa

yra optiškai retesnė, atsispindėjusios
bangos fazė apsiverčia 180oC laipsnių.

Plonoje plėvelėje, šviesai krintant kampu, nueitų

optinių kelių skirtumas yra lygus:
λ0
∆ = 2h n − sin α ±
2 2

2
Optikos skaidrinimas.
Banginė optika – Interferencija plonose plėvelėse

Interferencija taip vyksta kintamo storio plonose plėvelėse – pleištuose:

Dėl skirtingų storių, pleištuose gaunasi skirtingų spalvų ir skirtingų interferencinių

juostų pločių vaizdas.
Banginė optika – Interferencijos panaudojimas

Prietaisai, kuriuose panaudojamas šviesos interferencijos reiškinys, vadinami

interferometrais.

Interferometrai yra dviejų tipų:

1) Vienuose šviesos banga išskaidoma į dvi koherentines bangas, kurios nueina

skirtingo ilgio kelius ir sudėtos interferuoja. Šiai grupei priklauso J.Žameno,
A.Maikelsono, V.Liniko ir kiti interferometrai.

2) Antruose šviesos banga išskaidoma į daug atskirų koherentinių bangų. Į šią

interferometrų grupę įeina O.Liumerio ir E.Gerkio interferometras, Ch.Fabri ir A.Pero
etalonas ir kt.
Banginė optika – Interferencijos panaudojimas

J. Žameno, ir A.Maikelsono interferometrų schemos.

Banginė optika – Interferencijos panaudojimas

V.Liniko interferometro schema ir mažų nelygumų stebėjimas.

Banginė optika – Interferencijos panaudojimas

Kūno deformacijų stebėjimas.

Banginė optika – šviesos interferencija gamtoje